1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją nuo Gedimino pilies bokšto Vilniuje nusidriekė gyva žmonių grandinė, sujungusi Lietuvą, Latviją ir Estiją į bendrą daugiau kaip 600 kilometrų Baltijos kelią, skirtą Molotovo–Ribentropo paktui pasmerkti. Tai buvo protestas prieš Baltijos šalių okupaciją su siekiu parodyti ryžtą atkurti nepriklausomybę.
Baltijos kelią organizavo Baltijos šalių judėjimai: Sąjūdis Lietuvoje ir Liaudies frontai Latvijoje bei Estijoje. Apie du milijonai žmonių, atidžiai nuo ryto sekdami organizatorių pranešimus per radiją, rinkosi miestuose ir kaimuose. O kiti automobiliais ir autobusais visą dieną per spūstis vyko į paskirtas vietas, išsidėsčiusias per visas tris šalis.
Taiki demonstracija pasiekė kulminaciją, kai 19 val. apie du milijonai Baltijos šalių gyventojų vienu metu susikibo rankomis ir atsisukę veidu į Vakarus išreiškė savo bendrą laisvės siekį.
Baltijos kelias tapo vienu iš svarbiausių žingsnių kelyje į Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimą ir atkreipė pasaulio dėmesį į jų taikią kovą už laisvę. Kaip unikalus šių laikų istorijos reiškinys jis įrašytas į UNESCO Pasaulio atminties sąrašą.