Vis mažiau atvejų, kai darbuotojas vienoje įmonėje dirba keliasdešimt metų. Dauguma jaunų žmonių drąsiai keičia darbovietes, o darbuotojų mobilumas tapo natūralia darbo rinkos dalimi. Vis dėlto darbdaviams neretai kyla daug klausimų, susijusių su siekiu apsisaugoti nuo galimų buvusio darbuotojo nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Pastebėtina, kad nuo tada, kai įsigaliojo Darbo kodekso 38 straipsnis, reguliuojantis susitarimo dėl darbuotojo nekonkuravimo su darbdaviu sąlygas, ginčai dėl tokių susitarimų turinio interpretavimo ir tokių susitarimų sąlygų vykdymo prasideda ir pirmiau vyksta darbo ginčų komisijose, o ne teismuose. Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokatas dr. Girius Ivoška.

Finansinio sukčiavimo schemas organizuojantys nusikaltėliai, norėdami nuslėpti nelegaliai gautas lėšas, dažnai naudojasi vadinamaisiais pinigų mulais. Kartais pinigų mulais žmonės tampa sąmoningai, tačiau neretas atvejis, kai jie apgaulinga schema tiesiog įviliojami į šią nusikalstamą veiklą. Kaip veikia aukų ieškantys sukčiai , kokia atsakomybė gresia pinigų mulams? Pokalbis su SEB banko Prevencijos departamento direktore Daiva Uosyte.

Po Šarūno Stepukonio istorijos su galimai praloštais milijonais, pradėta daug kalbėti apie lošimų priežiūrą ir teisinį reguliavimą. Viešojoje erdvėje kilo daug klausimų apie tai kaip vienas žmogus galėjo pralošti tokias sumas, svarstoma apie azartinių lošimų organizatorių atsakomybę ir galimybę užkardyti tokius įvykius. Azartinių lošimų teisinius aspektus aptariame su advokatų kontoros „Justicion“partneriu, advokatu Aleksandru Kovalevskiu.

Ved. Artūras Matusas