Neištikimybė atrodo gana akivaizdi, kaip ir, beje, viskas, kol mums nereikia atsistoti prieš klasę ir jos apibrėžti. Tada jau žilieji filosofai sako — va, matote, nors ką apibrėžti yra košmariškai sunku.

Tipiškai sakome, kad žmogus neištikimas, kai jis, turėdamas santykius, permiega su kitu žmogumi. Bet labai greitai aiškėja, kad tai nėra tik pats lytinis aktas. Be to, o jei tik bučiniai? O jei daug bučinių? O jei šiek tiek glamonių? Ar jau nėra neištikimybės?

Išduoti galime emociškai, ar intelektualiai. Išduoti galime akimirksniui, ar daryti tai metų metus. Išduoti galime ir su kūriniais, kūrėjais, personažais, soctinklų srautu. Pagaliau, galime būti neištikimi sau, tai irgi skaudžiai pliekiantis suvokimas.

Laidoje mintimis apie neištikimybę dalijasi: teatro kritikė Jūratė Vicokaitė, filosofas Kristupas Sabolius, rašytojas Marius Ivaškevičius, nepriklausoma kuratorė ir rašytoja Laima Kreivytė, dailės istorikė Giedrė Mickūnaitė, psichologė Aurelija Auškalnytė, režisierius Ignas Jonynas, vertėja Rūta Jonynaitė, literatūros kritikė Jūratė Čerškutė.

Ved. Tomas Ramanauskas