Atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas į kalnus kopia nuo 1990 metų ir turi svajonę įkopti į bent vieną 8-ių kilometrų viršūnę. Šitas pomėgis reikalauja pasirengimo, todėl jis bėgioja, kartą Afganistane yra įveikęs net maratoną, bet dažniau pusmaratonius, važinėja dviračiu. Baigęs KTU, praėjus metams, jau baigė karininkų kursus, nors buvo įsidarbinęs gamykloje pagal profesiją, bet labai trumpam, 1991-ųjų pučas Maskvoje išsklaidė visas abejones – nuo tada susiejo savo darbą su kariuomene. Kurį laiką vadovavo Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie KAM, todėl apie žvalgybą, jos reikšmę ir įtaką valstybei, kas nutinka, kai politikai neišgirsta žvalgybos perspėjimų, G. Bagdonas gali pasakoti daug. O štai istorija, kaip prezidento R. Pakso siūlymu buvo sutikęs tapti VSD vadovu, bet taip juo ir netapo, regis, nėra pati maloniausia, sako, tada buvo jaunas ir tikėjo institucijomis, dabar patyrimas diktuotų kitokius sprendimus. Pokalbis su atsargos pulkininku Gintaru Bagdonu.
Ved. Nemira Pumprickaitė