Moterys iš LDKhttps://www.spreaker.com/podcast/moterys-is-ldk--7330127ltHistoryCopyright LRThttps://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f5ffb7fcf1c5b6cef1988685293cacd2.jpgMoterys iš LDKhttps://www.spreaker.com/podcast/moterys-is-ldk--7330127Sun, 04 Oct 2026 22:14:22 +0000LRTLRTpodcasts@lrt.ltGarso pasakojimų ciklas pristato Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moteris, jų unikalias gyvenimo istorijas, atspindinčias to meto socialinius, visuomeninius reiškinius, normas ir paradoksus.falsedb58997c-15bd-5447-8d73-c131a698c198episodicAr Teklė Sapiegaitė Vilniaus vienuolyne rado laimę?https://www.spreaker.com/episode/ar-tekle-sapiegaite-vilniaus-vienuolyne-rado-laime--75571408Moterų vienuolynai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje buvo perpildyti. Anuomet vietų juose būdavo ženkliai mažiau, nei norinčiųjų čia pasilikti amžiams. Vienuolėmis tapdavo Lietuvos didikų, turtingų bajorų ar miestiečių jaunos dukterys. Kraičio neturinčioms mergaitėms vienuolyno durys prasiverdavo tuomet, jei šios gebėjo giedoti arba groti.
Kokios priežastys paskatino vos 16-os metų sulaukusią Teklę Sapiegaitę priimti tokį izoliuotą gyvenimo kelią? Ką reiškia būti vienuole Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais?
Šio pasakojimo herojė – LDK laikų vienuolė Teklė Sapiegaitė (XVII a. pradžia – 1682), kurios istoriją pasakoja muzikologė Aleksandra Pister.
Redaktorė – Rūta Dambravaitė. Montažo režisierė – Sonata Jadevičienė.
Ved. Aleksandra Pister]]>https://api.spreaker.com/episode/75571408Thu, 01 Oct 2026 18:30:00 +0000LRTSesuo bernardinė, didikų Sapiegų duktė Teklė didžiąją gyvenimo dalį praleido už uždarų Vilniuje esančio vienuolyno sienų. Po Tridento susirinkimo XVI a. viduryje visos vienuolės turėjo gyventi klauzūroje, taigi, įstojusios į vienuolyną seserys jo...Moterų vienuolynai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje buvo perpildyti. Anuomet vietų juose būdavo ženkliai mažiau, nei norinčiųjų čia pasilikti amžiams. Vienuolėmis tapdavo Lietuvos didikų, turtingų bajorų ar miestiečių jaunos dukterys. Kraičio neturinčioms mergaitėms vienuolyno durys prasiverdavo tuomet, jei šios gebėjo giedoti arba groti.
Kokios priežastys paskatino vos 16-os metų sulaukusią Teklę Sapiegaitę priimti tokį izoliuotą gyvenimo kelią? Ką reiškia būti vienuole Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais?
Šio pasakojimo herojė – LDK laikų vienuolė Teklė Sapiegaitė (XVII a. pradžia – 1682), kurios istoriją pasakoja muzikologė Aleksandra Pister.
Redaktorė – Rūta Dambravaitė. Montažo režisierė – Sonata Jadevičienė.
Ved. Aleksandra Pister]]>3181falsefullMoterys iš LDK: Kotryna Habsburgaitė ir negeidžiamų jungtuvių kainahttps://www.spreaker.com/episode/moterys-is-ldk-kotryna-habsburgaite-ir-negeidziamu-jungtuviu-kaina--75202056ima trečią moterį. Tapti Lietuvos didžiojo kunigaikščio žmona Kotryna nenorėjo. Ji smerkė Žygimantą Augustą už tai, kad jos trapios sveikatos seserį – pirmąją savo žmoną Elžbietą – netinkamu savo elgesiu privedė iki mirties. Be to, visuomenės ir Kotrynos akyse tai buvo nelygiavertė santuoka. Ji, Habsburgų giminės moteris, tekinama už Europos periferijos valdovo. Abu sutuoktiniai nenorėjo vienas kito. Ir vis dėlto, kas lėmė, kad tų metų liepą Kotryna Habsburgaitė atitekėjo į Lietuvos ir Lenkijos kraštą? Kokia buvo šių negeidžiamų jungtuvių kaina?

Šios radijo dokumentikos herojė – Lietuvos didžioji kunigaikštienė Kotryna Habsburgaitė (1533-1572), kurios istoriją pasakoja laidos autorė, muzikologė Aleksandra Pister.
Redaktorė – Rūta Dambravaitė. Montažo režisierė – Sonata Jadevičienė. Menamą Kotrynos dienoraštį įgarsino Vita Ličytė, istorinius šaltinius – Rytis Skamarakas.
Ved. Aleksandra Pister]]>https://api.spreaker.com/episode/75202056Thu, 17 Sep 2026 18:30:00 +0000LRT1553-ieji. Liepos 30-ąją Krokuvoje tuokiasi galingiausios Europos didikų giminės duktė Kotryna Habsburgaitė ir paskutinysis Jogailaitis – Žygimantas Augustas. Į šią santuoką abu žengia su savo gyvenimo istorija. Dvidešimtmetė Kotryna, jau tapusi...ima trečią moterį. Tapti Lietuvos didžiojo kunigaikščio žmona Kotryna nenorėjo. Ji smerkė Žygimantą Augustą už tai, kad jos trapios sveikatos seserį – pirmąją savo žmoną Elžbietą – netinkamu savo elgesiu privedė iki mirties. Be to, visuomenės ir Kotrynos akyse tai buvo nelygiavertė santuoka. Ji, Habsburgų giminės moteris, tekinama už Europos periferijos valdovo. Abu sutuoktiniai nenorėjo vienas kito. Ir vis dėlto, kas lėmė, kad tų metų liepą Kotryna Habsburgaitė atitekėjo į Lietuvos ir Lenkijos kraštą? Kokia buvo šių negeidžiamų jungtuvių kaina?

Šios radijo dokumentikos herojė – Lietuvos didžioji kunigaikštienė Kotryna Habsburgaitė (1533-1572), kurios istoriją pasakoja laidos autorė, muzikologė Aleksandra Pister.
Redaktorė – Rūta Dambravaitė. Montažo režisierė – Sonata Jadevičienė. Menamą Kotrynos dienoraštį įgarsino Vita Ličytė, istorinius šaltinius – Rytis Skamarakas.
Ved. Aleksandra Pister]]>3230falsefull