<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss xmlns:itunes="http://www.itunes.com/dtds/podcast-1.0.dtd" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:podcast="https://podcastindex.org/namespace/1.0" xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" version="2.0"><channel><title>SAUGOK SAVE</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/saugok-save--6818276</link><description><![CDATA[Laidų cikle „Saugok save“  kalbama apie visapusišką saugumą: nuo priklausomybių prevencijos ir finansinio raštingumo iki sąmoningo informacijos vartojimo bei kritinio mąstymo ugdymo. Tai trumpi, aiškūs ir patrauklūs pasakojimai, padedantys suprasti, kad kiekvienas iš mūsų pats atsakingas už savo sveikatą, gerovę ir saugumą. Taip pat supažindinama ir su žurnalistų vaidmeniu teikiant teisingą, nešališką ir objektyvią informaciją, pabrėžiant šios veiklos svarbą asmens ir visuomenės saugumui. ]]></description><atom:link href="https://www.spreaker.com/show/6818276/episodes/feed" rel="self" type="application/rss+xml"/><language>lt</language><category>Health &amp; Fitness</category><copyright>Copyright Radijas.lt</copyright><image><url>https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg</url><title>SAUGOK SAVE</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/saugok-save--6818276</link></image><lastBuildDate>Mon, 28 Sep 2026 10:45:41 +0000</lastBuildDate><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:owner><itunes:name>Radijas.lt</itunes:name><itunes:email>savireklama@rc.lt</itunes:email></itunes:owner><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:subtitle>Laidų cikle „Saugok save“  kalbama apie visapusišką saugumą: nuo priklausomybių prevencijos ir finansinio raštingumo iki sąmoningo informacijos vartojimo bei kritinio mąstymo ugdymo. Tai trumpi, aiškūs ir patrauklūs pasakojimai, padedantys suprasti,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidų cikle „Saugok save“  kalbama apie visapusišką saugumą: nuo priklausomybių prevencijos ir finansinio raštingumo iki sąmoningo informacijos vartojimo bei kritinio mąstymo ugdymo. Tai trumpi, aiškūs ir patrauklūs pasakojimai, padedantys suprasti, kad kiekvienas iš mūsų pats atsakingas už savo sveikatą, gerovę ir saugumą. Taip pat supažindinama ir su žurnalistų vaidmeniu teikiant teisingą, nešališką ir objektyvią informaciją, pabrėžiant šios veiklos svarbą asmens ir visuomenės saugumui. ]]></itunes:summary><itunes:category text="Health &amp; Fitness"/><itunes:explicit>false</itunes:explicit><podcast:guid>62c2ffcd-8782-5bef-8b8a-8f4bc5527a10</podcast:guid><itunes:type>episodic</itunes:type><item><title>Saugok save 26 #21 | Dezinformacija ir algoritmai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-26-21-dezinformacija-ir-algoritmai--75408724</link><description><![CDATA[Dezinformacija bene sparčiausiai plinta socialiniuose tinkluose, o prie to prisideda būtent pastarųjų algortimai. Socialinių tinklų veikimo principas paremtas vartotojų įsitraukimu – kuo daugiau reakcijų, komentarų ar pasidalijimų sulaukia įrašas, tuo platesnei auditorijai jis parodomas. Dėl to melaginga ar emocijas kelianti informacija neretai išplinta greičiau nei faktais pagrįstas turinys. Specialistų teigimu, dezinformacijos kūrėjai dažnai pasitelkia šokiruojančias antraštes, iš konteksto ištrauktus vaizdus ar klaidinančius teiginius, siekdami sukelti stiprias emocijas ir paskatinti žmones dalytis turiniu. Todėl žmonės raginami nepasikliauti vien socialiniuose tinkluose matoma informacija, o svarbias naujienas tikrinti patikimuose informacijos šaltiniuose. Pasak ekspertų, kritiškas informacijos vertinimas gali padėti sumažinti melagingo turinio sklaidą ir jo poveikį visuomenei.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/75408724</guid><pubDate>Mon, 28 Sep 2026 10:45:38 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/75408724/saugok_save_2026_21.mp3" length="1977651" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Dezinformacija bene sparčiausiai plinta socialiniuose tinkluose, o prie to prisideda būtent pastarųjų algortimai. Socialinių tinklų veikimo principas paremtas vartotojų įsitraukimu – kuo daugiau reakcijų, komentarų ar pasidalijimų sulaukia įrašas, tuo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dezinformacija bene sparčiausiai plinta socialiniuose tinkluose, o prie to prisideda būtent pastarųjų algortimai. Socialinių tinklų veikimo principas paremtas vartotojų įsitraukimu – kuo daugiau reakcijų, komentarų ar pasidalijimų sulaukia įrašas, tuo platesnei auditorijai jis parodomas. Dėl to melaginga ar emocijas kelianti informacija neretai išplinta greičiau nei faktais pagrįstas turinys. Specialistų teigimu, dezinformacijos kūrėjai dažnai pasitelkia šokiruojančias antraštes, iš konteksto ištrauktus vaizdus ar klaidinančius teiginius, siekdami sukelti stiprias emocijas ir paskatinti žmones dalytis turiniu. Todėl žmonės raginami nepasikliauti vien socialiniuose tinkluose matoma informacija, o svarbias naujienas tikrinti patikimuose informacijos šaltiniuose. Pasak ekspertų, kritiškas informacijos vertinimas gali padėti sumažinti melagingo turinio sklaidą ir jo poveikį visuomenei.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>62</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save 26 #20 | Dezinformacija ir soc. tinklai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-26-20-dezinformacija-ir-soc-tinklai--75408698</link><description><![CDATA[Socialiniai tinklai tapo viena pagrindinių erdvių, kurioje itin sparčiai plinta dezinformacija. Specialistai įspėja, kad melagingos žinutės dažnai kuriamos siekiant manipuliuoti visuomenės nuomone, kelti paniką ar skatinti nepasitikėjimą valstybės institucijomis. Ypač pavojinga tai, kad klaidinantis turinys neretai pateikiamas kaip patikima naujiena – naudojamos suklastotos nuotraukos, dirbtinio intelekto sugeneruoti vaizdo įrašai, netikros ekspertų citatos ar melagingos antraštės. Bene labiausiai auganti grėsmė – vadinamieji „deepfake“ vaizdo įrašai ir garso įrašai. Pasitelkus dirbtinį intelektą galima sukurti itin tikroviškai atrodančius įrašus, kuriuose vieši asmenys neva sako ar daro tai, ko iš tiesų niekada nebuvo. Specialistai ragina prieš patikint, o tuo labiau – dalijantis – įrašais patikrinti informacijos šaltinį, palyginti ją su patikimų žiniasklaidos priemonių skelbiama informacija ir atsargiai vertinti emocijas ar baimę keliančius pranešimus.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/75408698</guid><pubDate>Mon, 28 Sep 2026 10:41:34 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/75408698/saugok_save_2026_20.mp3" length="2080469" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Socialiniai tinklai tapo viena pagrindinių erdvių, kurioje itin sparčiai plinta dezinformacija. Specialistai įspėja, kad melagingos žinutės dažnai kuriamos siekiant manipuliuoti visuomenės nuomone, kelti paniką ar skatinti nepasitikėjimą valstybės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Socialiniai tinklai tapo viena pagrindinių erdvių, kurioje itin sparčiai plinta dezinformacija. Specialistai įspėja, kad melagingos žinutės dažnai kuriamos siekiant manipuliuoti visuomenės nuomone, kelti paniką ar skatinti nepasitikėjimą valstybės institucijomis. Ypač pavojinga tai, kad klaidinantis turinys neretai pateikiamas kaip patikima naujiena – naudojamos suklastotos nuotraukos, dirbtinio intelekto sugeneruoti vaizdo įrašai, netikros ekspertų citatos ar melagingos antraštės. Bene labiausiai auganti grėsmė – vadinamieji „deepfake“ vaizdo įrašai ir garso įrašai. Pasitelkus dirbtinį intelektą galima sukurti itin tikroviškai atrodančius įrašus, kuriuose vieši asmenys neva sako ar daro tai, ko iš tiesų niekada nebuvo. Specialistai ragina prieš patikint, o tuo labiau – dalijantis – įrašais patikrinti informacijos šaltinį, palyginti ją su patikimų žiniasklaidos priemonių skelbiama informacija ir atsargiai vertinti emocijas ar baimę keliančius pranešimus.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>65</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save 26 #19 | Savivaldybės kovoja su dezinformacija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-26-19-savivaldybes-kovoja-su-dezinformacija--75408681</link><description><![CDATA[Apie dezinformaciją ir jos keliamus pavojus viešumoje kalbama tikrai dažnai. Vis daugiau savivaldybių pačios imasi veiksmų su tuo kovoti. Dabar pranešama, kad už daugiau nei 105 tūkstančius eurų Kėdainių gyventojai bus mokomi ne tik kaip elgtis karo ar kitų ekstremalių situacijų metu, bet ir kaip atpažinti dezinformaciją. Didžioji dalis lėšų – iš Europos Sąjungos fondų. Numatoma, kad mieste bus organizuojamos specialios švietimo veiklos, skirtos civilinės saugos klausimams, siekiant, kad įvairios socialinės grupės žinotų, kaip elgtis krizės atveju. Tuo metu patys gyventojai raginami būti socialiai atsakingi ir dalytis turimomis žiniomis su artimaisiais ar vietos bendruomenėmis. Pasak ekspertų, gebėjimas kritiškai vertinti informaciją yra neatsiejama civilinės saugos dalis. O tai ypač svarbu pašonėje turint tokią kaimynę kaip Rusija.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/75408681</guid><pubDate>Mon, 28 Sep 2026 10:39:57 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/75408681/saugok_save_2026_19.mp3" length="1882356" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Apie dezinformaciją ir jos keliamus pavojus viešumoje kalbama tikrai dažnai. Vis daugiau savivaldybių pačios imasi veiksmų su tuo kovoti. Dabar pranešama, kad už daugiau nei 105 tūkstančius eurų Kėdainių gyventojai bus mokomi ne tik kaip elgtis karo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie dezinformaciją ir jos keliamus pavojus viešumoje kalbama tikrai dažnai. Vis daugiau savivaldybių pačios imasi veiksmų su tuo kovoti. Dabar pranešama, kad už daugiau nei 105 tūkstančius eurų Kėdainių gyventojai bus mokomi ne tik kaip elgtis karo ar kitų ekstremalių situacijų metu, bet ir kaip atpažinti dezinformaciją. Didžioji dalis lėšų – iš Europos Sąjungos fondų. Numatoma, kad mieste bus organizuojamos specialios švietimo veiklos, skirtos civilinės saugos klausimams, siekiant, kad įvairios socialinės grupės žinotų, kaip elgtis krizės atveju. Tuo metu patys gyventojai raginami būti socialiai atsakingi ir dalytis turimomis žiniomis su artimaisiais ar vietos bendruomenėmis. Pasak ekspertų, gebėjimas kritiškai vertinti informaciją yra neatsiejama civilinės saugos dalis. O tai ypač svarbu pašonėje turint tokią kaimynę kaip Rusija.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>59</itunes:duration><itunes:keywords>mokslas,mokslassiandien,radiocentras,rc</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save 26 #18 | Kodėl pasitikime sukčiais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-26-18-kodel-pasitikime-sukciais--75405685</link><description><![CDATA[Nors apie finansinius sukčius ir būdus nuo jų apsisaugoti viešumoje kalbama tikrai dažnai, bene kasdien girdime apie įvykdytus nusikaltimus. Kodėl? Psichologai aiškina, esą realiose situacijose žmonės sprendimus priima ne vien remdamiesi turimomis žiniomis. Taikomieji elgesio mokslai rodo, kad itin dažnai sprendimus lemia emocijos, dėmesys ir aplinkybės, kuriomis tas sprendimas priimamas. Pasak ekspertų, sukčiai siekia sukelti baimę, skubą, kaltę, norą padėti artimajam arba pasitikėjimą tariamu autoritetu. Tokiu momentu žmogus pradeda veikti automatiškai, o stipri emocija trumpam nustelbia kritinį mąstymą. Todėl, pasak psichologų, svarbu ne tik kalbėti apie sukčių schemas, bet ir ugdyti įprotį sustoti, patikrinti faktus bei neskubėti priimti sprendimo. Čia naudinga ir repetuoti galimus scenarijus – ką darytum, jei dabar paskambintų banko darbuotoju prisistatęs žmogus? Ko jo paklaustum? Tikrai naudingiau nei pokalbiai apie orą.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/75405685</guid><pubDate>Mon, 28 Sep 2026 06:57:25 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/75405685/saugok_save_2026_18.mp3" length="2175763" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Nors apie finansinius sukčius ir būdus nuo jų apsisaugoti viešumoje kalbama tikrai dažnai, bene kasdien girdime apie įvykdytus nusikaltimus. Kodėl? Psichologai aiškina, esą realiose situacijose žmonės sprendimus priima ne vien remdamiesi turimomis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors apie finansinius sukčius ir būdus nuo jų apsisaugoti viešumoje kalbama tikrai dažnai, bene kasdien girdime apie įvykdytus nusikaltimus. Kodėl? Psichologai aiškina, esą realiose situacijose žmonės sprendimus priima ne vien remdamiesi turimomis žiniomis. Taikomieji elgesio mokslai rodo, kad itin dažnai sprendimus lemia emocijos, dėmesys ir aplinkybės, kuriomis tas sprendimas priimamas. Pasak ekspertų, sukčiai siekia sukelti baimę, skubą, kaltę, norą padėti artimajam arba pasitikėjimą tariamu autoritetu. Tokiu momentu žmogus pradeda veikti automatiškai, o stipri emocija trumpam nustelbia kritinį mąstymą. Todėl, pasak psichologų, svarbu ne tik kalbėti apie sukčių schemas, bet ir ugdyti įprotį sustoti, patikrinti faktus bei neskubėti priimti sprendimo. Čia naudinga ir repetuoti galimus scenarijus – ką darytum, jei dabar paskambintų banko darbuotoju prisistatęs žmogus? Ko jo paklaustum? Tikrai naudingiau nei pokalbiai apie orą.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>68</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save 26 #17 | Pokalbiai šeimoje apie sukčius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-26-17-pokalbiai-seimoje-apie-sukcius--75405676</link><description><![CDATA[Apie sveikatą, buitį ar kasdienius rūpesčius su artimaisiais kalbėtis įprasta, tačiau finansinio saugumo tema šeimose vis dar lieka nepatogi. Naujausios „Norstat“ apklausos duomenimis, šia tema su tėvais niekada nėra kalbėję 34 procentai respondentų. Paradoksalu, bet panašiai tiek žmonių mano, jog jų tėvai galėtų tapti finansinių sukčių aukomis. Tad ekspertai ragina šią temą įtraukti į kasdienius pokalbius, be kita ko, susitarti, kaip reaguoti, jeigu, pavyzdžiui, telefonu pranešama apie į nelaimę patekusį artimąjį. Viena priemonių – tarpusavyje susitarti raktiniai žodžiai ar slaptažodžiai. Juos geriausia sutarti rašant ant popieriaus, o ne žinutėmis telefone, kad nutekinus duomenis, nebūtų atskleista ir ši šeimos informacija. Ir dar kartą – budrumo, budrumo, budrumo.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/75405676</guid><pubDate>Mon, 28 Sep 2026 06:56:15 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/75405676/saugok_save_2026_17.mp3" length="1817155" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Apie sveikatą, buitį ar kasdienius rūpesčius su artimaisiais kalbėtis įprasta, tačiau finansinio saugumo tema šeimose vis dar lieka nepatogi. Naujausios „Norstat“ apklausos duomenimis, šia tema su tėvais niekada nėra kalbėję 34 procentai respondentų....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie sveikatą, buitį ar kasdienius rūpesčius su artimaisiais kalbėtis įprasta, tačiau finansinio saugumo tema šeimose vis dar lieka nepatogi. Naujausios „Norstat“ apklausos duomenimis, šia tema su tėvais niekada nėra kalbėję 34 procentai respondentų. Paradoksalu, bet panašiai tiek žmonių mano, jog jų tėvai galėtų tapti finansinių sukčių aukomis. Tad ekspertai ragina šią temą įtraukti į kasdienius pokalbius, be kita ko, susitarti, kaip reaguoti, jeigu, pavyzdžiui, telefonu pranešama apie į nelaimę patekusį artimąjį. Viena priemonių – tarpusavyje susitarti raktiniai žodžiai ar slaptažodžiai. Juos geriausia sutarti rašant ant popieriaus, o ne žinutėmis telefone, kad nutekinus duomenis, nebūtų atskleista ir ši šeimos informacija. Ir dar kartą – budrumo, budrumo, budrumo.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>57</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save 26 #16 | Sukčių ypatumai vasarą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-26-16-sukciu-ypatumai-vasara--73256275</link><description><![CDATA[Vasarą, kai daugelis planuoja atostogas ir ieško poilsio vietų, suaktyvėja ir sukčiai. Viena dažniausių schemų – netikri apgyvendinimo pasiūlymai. Sukčiai skelbimų portaluose ar socialiniuose tinkluose siūlo išsinuomoti butus, sodybas ar poilsio namus už itin patrauklią kainą, prašo sumokėti avansą, o gavę pinigus dingsta. Taip pat padaugėja melagingų žinučių apie neva atšauktus skrydžius, rezervacijų patvirtinimą ar pinigų grąžinimą. Paspaudę jose esančias nuorodas žmonės rizikuoja prarasti savo prisijungimo ar banko duomenis. Specialistai pataria neskubėti pervesti pinigų, atidžiai tikrinti nuomotojų ar paslaugų teikėjų informaciją, įtariai vertinti neįprastai mažas kainas ir nespausti neaiškių nuorodų. Juk pernelyg geri pasiūlymai dažnai slepia ne išskirtinę galimybę, o sukčių spąstus. Saugokime save ir savo turtą.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73256275</guid><pubDate>Thu, 30 Jul 2026 10:45:37 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/73256275/saugok_save_2026_16_1.mp3" length="1912445" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Vasarą, kai daugelis planuoja atostogas ir ieško poilsio vietų, suaktyvėja ir sukčiai. Viena dažniausių schemų – netikri apgyvendinimo pasiūlymai. Sukčiai skelbimų portaluose ar socialiniuose tinkluose siūlo išsinuomoti butus, sodybas ar poilsio namus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vasarą, kai daugelis planuoja atostogas ir ieško poilsio vietų, suaktyvėja ir sukčiai. Viena dažniausių schemų – netikri apgyvendinimo pasiūlymai. Sukčiai skelbimų portaluose ar socialiniuose tinkluose siūlo išsinuomoti butus, sodybas ar poilsio namus už itin patrauklią kainą, prašo sumokėti avansą, o gavę pinigus dingsta. Taip pat padaugėja melagingų žinučių apie neva atšauktus skrydžius, rezervacijų patvirtinimą ar pinigų grąžinimą. Paspaudę jose esančias nuorodas žmonės rizikuoja prarasti savo prisijungimo ar banko duomenis. Specialistai pataria neskubėti pervesti pinigų, atidžiai tikrinti nuomotojų ar paslaugų teikėjų informaciją, įtariai vertinti neįprastai mažas kainas ir nespausti neaiškių nuorodų. Juk pernelyg geri pasiūlymai dažnai slepia ne išskirtinę galimybę, o sukčių spąstus. Saugokime save ir savo turtą.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas]]></itunes:summary><itunes:duration>60</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save 26 #15 | Sukčiai ir atostogų nuotraukos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-26-15-sukciai-ir-atostogu-nuotraukos--73256269</link><description><![CDATA[Prasidėjus vasaros atostogų sezonui, socialiniai tinklai mirga nuo kelionių nuotraukų. Visgi tuo gali pasinaudoti ne tik draugai ar sekėjai, bet ir sukčiai bei vagys. Viešai skelbiamos nuotraukos ir vietos žymos dažnai išduoda, kad namai kurį laiką bus tušti, tad piktavaliams tampa lengviau pasirinkti taikinį. Be to, iš socialiniuose tinkluose pateikiamos informacijos neretai galima sužinoti daugiau asmeninių detalių, kurios vėliau panaudojamos kuriant įtikinamas apgaules. Ypač atsargiai reikėtų dalytis skrydžių įlaipinimo bilietų nuotraukomis. Jose, ypač jei matomas brūkšninis ar QR kodas, sukčiai gali pamatyti jūsų vardą, pavardę, užsakymo numerį ir skrydžio detales. Tokia informacija gali būti panaudota siekiant pasiekti jūsų rezervacijos duomenis ar sutrikdyti kelionės planus. Apskritai kelionių įspūdžiais saugiau dalytis grįžus namo, pravartu riboti įrašų matomumą ir vengti realiuoju laiku atskleisti tikslią savo buvimo vietą. Saugokime save, savo duomenis ir turtą.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73256269</guid><pubDate>Thu, 30 Jul 2026 10:44:23 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/73256269/saugok_save_2026_15.mp3" length="2159041" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Prasidėjus vasaros atostogų sezonui, socialiniai tinklai mirga nuo kelionių nuotraukų. Visgi tuo gali pasinaudoti ne tik draugai ar sekėjai, bet ir sukčiai bei vagys. Viešai skelbiamos nuotraukos ir vietos žymos dažnai išduoda, kad namai kurį laiką...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prasidėjus vasaros atostogų sezonui, socialiniai tinklai mirga nuo kelionių nuotraukų. Visgi tuo gali pasinaudoti ne tik draugai ar sekėjai, bet ir sukčiai bei vagys. Viešai skelbiamos nuotraukos ir vietos žymos dažnai išduoda, kad namai kurį laiką bus tušti, tad piktavaliams tampa lengviau pasirinkti taikinį. Be to, iš socialiniuose tinkluose pateikiamos informacijos neretai galima sužinoti daugiau asmeninių detalių, kurios vėliau panaudojamos kuriant įtikinamas apgaules. Ypač atsargiai reikėtų dalytis skrydžių įlaipinimo bilietų nuotraukomis. Jose, ypač jei matomas brūkšninis ar QR kodas, sukčiai gali pamatyti jūsų vardą, pavardę, užsakymo numerį ir skrydžio detales. Tokia informacija gali būti panaudota siekiant pasiekti jūsų rezervacijos duomenis ar sutrikdyti kelionės planus. Apskritai kelionių įspūdžiais saugiau dalytis grįžus namo, pravartu riboti įrašų matomumą ir vengti realiuoju laiku atskleisti tikslią savo buvimo vietą. Saugokime save, savo duomenis ir turtą.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>68</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save 26 #14 | Mitybos įtaka emocinei sveikatai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-26-14-mitybos-itaka-emocinei-sveikatai--73256258</link><description><![CDATA[Pastaraisiais metais vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad nesveika mityba daro įtaką ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai. Greitasis maistas, saldūs gėrimai, gausiai perdirbti užkandžiai ir cukraus perteklius tapo kasdiene daugelio žmonių raciono dalimi. Specialistai perspėja, kad tokie produktai dažnai suteikia trumpalaikį energijos antplūdį, tačiau netrukus po jo seka nuovargis, dirglumas ir nuotaikos svyravimai. Pasak medikų, nesubalansuota mityba gali sutrikdyti organizmo veiklą, paveikti smegenų funkcijas ir sumažinti gebėjimą susidoroti su stresu. Tyrimai taip pat rodo ryšį tarp dažno itin perdirbto maisto vartojimo ir didesnės depresijos bei nerimo simptomų rizikos. Nors retkarčiais pasimėgauti mėgstamais užkandžiais nėra žalinga, ilgalaikiai mitybos įpročiai turi didelę reikšmę mūsų savijautai. Tad rūpinimasis emocine sveikata prasideda ne tik nuo poilsio ar fizinio aktyvumo, bet ir nuo kasdienių pasirinkimų lėkštėje.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73256258</guid><pubDate>Thu, 30 Jul 2026 10:42:57 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/73256258/saugok_save_2026_14.mp3" length="2085484" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Pastaraisiais metais vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad nesveika mityba daro įtaką ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai. Greitasis maistas, saldūs gėrimai, gausiai perdirbti užkandžiai ir cukraus perteklius tapo kasdiene daugelio žmonių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pastaraisiais metais vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad nesveika mityba daro įtaką ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai. Greitasis maistas, saldūs gėrimai, gausiai perdirbti užkandžiai ir cukraus perteklius tapo kasdiene daugelio žmonių raciono dalimi. Specialistai perspėja, kad tokie produktai dažnai suteikia trumpalaikį energijos antplūdį, tačiau netrukus po jo seka nuovargis, dirglumas ir nuotaikos svyravimai. Pasak medikų, nesubalansuota mityba gali sutrikdyti organizmo veiklą, paveikti smegenų funkcijas ir sumažinti gebėjimą susidoroti su stresu. Tyrimai taip pat rodo ryšį tarp dažno itin perdirbto maisto vartojimo ir didesnės depresijos bei nerimo simptomų rizikos. Nors retkarčiais pasimėgauti mėgstamais užkandžiais nėra žalinga, ilgalaikiai mitybos įpročiai turi didelę reikšmę mūsų savijautai. Tad rūpinimasis emocine sveikata prasideda ne tik nuo poilsio ar fizinio aktyvumo, bet ir nuo kasdienių pasirinkimų lėkštėje.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>66</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save 26 #13 | Miego svarba emocinei sveikatai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-26-13-miego-svarba-emocinei-sveikatai--73256255</link><description><![CDATA[Pastaraisiais metais specialistai vis dažniau atkreipia dėmesį į prastėjančią visuomenės miego kokybę. Nuolatinis skubėjimas, ilgos valandos prie ekranų ir augantis streso lygis lemia tai, kad daugelis žmonių miega per mažai arba nekokybiškai. Nors miegas dažnai laikomas tiesiog poilsiu, medikai pabrėžia, kad jis itin svarbus ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai. Miegant smegenys apdoroja dienos įvykius, reguliuoja emocijas ir atkuria vidinę pusiausvyrą. Kai miego trūksta, žmogus tampa jautresnis stresui, dažniau patiria dirglumą, nerimą, nuotaikų svyravimus, sunkiau susikaupia ir priima sprendimus. Ilgainiui nuolatinis miego stygius gali prisidėti prie rimtesnių psichikos sveikatos sunkumų, tokių kaip depresija ar nerimo sutrikimai. Todėl kokybiškas ir pakankamas miegas nėra prabanga – tai būtina sąlyga gerai savijautai ir emocinei pusiausvyrai. Rūpinkimės savo miego higiena ir priminkime tą daryti artimiesiems.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73256255</guid><pubDate>Thu, 30 Jul 2026 10:40:35 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/73256255/saugok_save_2026_13.mp3" length="2077961" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Pastaraisiais metais specialistai vis dažniau atkreipia dėmesį į prastėjančią visuomenės miego kokybę. Nuolatinis skubėjimas, ilgos valandos prie ekranų ir augantis streso lygis lemia tai, kad daugelis žmonių miega per mažai arba nekokybiškai. Nors...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pastaraisiais metais specialistai vis dažniau atkreipia dėmesį į prastėjančią visuomenės miego kokybę. Nuolatinis skubėjimas, ilgos valandos prie ekranų ir augantis streso lygis lemia tai, kad daugelis žmonių miega per mažai arba nekokybiškai. Nors miegas dažnai laikomas tiesiog poilsiu, medikai pabrėžia, kad jis itin svarbus ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai. Miegant smegenys apdoroja dienos įvykius, reguliuoja emocijas ir atkuria vidinę pusiausvyrą. Kai miego trūksta, žmogus tampa jautresnis stresui, dažniau patiria dirglumą, nerimą, nuotaikų svyravimus, sunkiau susikaupia ir priima sprendimus. Ilgainiui nuolatinis miego stygius gali prisidėti prie rimtesnių psichikos sveikatos sunkumų, tokių kaip depresija ar nerimo sutrikimai. Todėl kokybiškas ir pakankamas miegas nėra prabanga – tai būtina sąlyga gerai savijautai ir emocinei pusiausvyrai. Rūpinkimės savo miego higiena ir priminkime tą daryti artimiesiems.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>65</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save 26 #12 | Energiniai gėrimai ir depresija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-26-12-energiniai-gerimai-ir-depresija--73256247</link><description><![CDATA[Pasaulio sveikatos organizacija neseniai paskelbė, kad beveik 7 iš 10 keturiolikmečių vartoja energinius gėrimus. Jų pastaraisiais metais sako gerokai daugiau parduodantys ir Lietuvos prekybininkai. Paaugliai vis dar neretai bando šio, jiems nelegalaus, gėrimo nusipirkti patys arba prašo vyresnėlių pagalbos. Savo ruožtu medikai skambina pavojaus varpais – be jau anksčiau žinotų rizikų, pavyzdžiui, grėsmės širdžiai ar skrandžiui, šis gėrimas kenkia ir jaunuolių smegenims. Pasak psichiatrų, milžiniškas cukraus kiekis, esantis energiniuose gėrimuose, išbalansuoja miego režimą, sukelia nuotaikų svyravimus, hiperaktyvumą, dėmesio sutrikimus, o ilgainiui dėl to gali išsivystyti priklausomybė ar net depresija. Tad akivaizdu, kad grėsmių – daugiau nei naudų. Saugokime save ir artimuosius.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73256247</guid><pubDate>Thu, 30 Jul 2026 10:39:19 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/73256247/saugok_save_2026_12.mp3" length="1935019" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Pasaulio sveikatos organizacija neseniai paskelbė, kad beveik 7 iš 10 keturiolikmečių vartoja energinius gėrimus. Jų pastaraisiais metais sako gerokai daugiau parduodantys ir Lietuvos prekybininkai. Paaugliai vis dar neretai bando šio, jiems...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasaulio sveikatos organizacija neseniai paskelbė, kad beveik 7 iš 10 keturiolikmečių vartoja energinius gėrimus. Jų pastaraisiais metais sako gerokai daugiau parduodantys ir Lietuvos prekybininkai. Paaugliai vis dar neretai bando šio, jiems nelegalaus, gėrimo nusipirkti patys arba prašo vyresnėlių pagalbos. Savo ruožtu medikai skambina pavojaus varpais – be jau anksčiau žinotų rizikų, pavyzdžiui, grėsmės širdžiai ar skrandžiui, šis gėrimas kenkia ir jaunuolių smegenims. Pasak psichiatrų, milžiniškas cukraus kiekis, esantis energiniuose gėrimuose, išbalansuoja miego režimą, sukelia nuotaikų svyravimus, hiperaktyvumą, dėmesio sutrikimus, o ilgainiui dėl to gali išsivystyti priklausomybė ar net depresija. Tad akivaizdu, kad grėsmių – daugiau nei naudų. Saugokime save ir artimuosius.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>61</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save 26 #11 | Įspėjimai apie sukčiavimą ant čekių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-26-11-ispejimai-apie-sukciavima-ant-cekiu--73256242</link><description><![CDATA[Lietuvoje masiškai plintant įžūlioms sukčių aferoms, kovą su tuo pradeda ir pavienės savivaldybės bei verslai. Štai Ignalinoje vieno parduotuvių tinklo lankytojai jau kurį laiką raginami atidžiau pažvelgti į pirkinių kvitus – ant jų spausdinama trumpa, bet itin svarbi informacija apie galimus sukčiavimo pavojus. Gyventojai raginami nespausti gautų nuorodų, neatskleisti banko duomenų ar PIN kodo. Pabrėžiama, kad sukčiai apsimeta banko, pašto, „Sodros“ darbuotojais, medikais, policininkais ir panašiai. Informacija ant čekių pateikta trumpai ir aiškiai, kad ją suprastų visi. Ypatingą dėmesį norima skirti senjorams ir kaimo vietovių gyventojams, kurie nuo sukčių nukenčia dažniausiai. Policija pabrėžia, kad net trumpas žvilgsnis į kvitą gali tapti svarbiu priminimu sustoti ir nepakliūti į sukčių pinkles. Saugokime save.<b></b><br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73256242</guid><pubDate>Thu, 30 Jul 2026 10:38:14 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/73256242/saugok_save_2026_11.mp3" length="1953409" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvoje masiškai plintant įžūlioms sukčių aferoms, kovą su tuo pradeda ir pavienės savivaldybės bei verslai. Štai Ignalinoje vieno parduotuvių tinklo lankytojai jau kurį laiką raginami atidžiau pažvelgti į pirkinių kvitus – ant jų spausdinama...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvoje masiškai plintant įžūlioms sukčių aferoms, kovą su tuo pradeda ir pavienės savivaldybės bei verslai. Štai Ignalinoje vieno parduotuvių tinklo lankytojai jau kurį laiką raginami atidžiau pažvelgti į pirkinių kvitus – ant jų spausdinama trumpa, bet itin svarbi informacija apie galimus sukčiavimo pavojus. Gyventojai raginami nespausti gautų nuorodų, neatskleisti banko duomenų ar PIN kodo. Pabrėžiama, kad sukčiai apsimeta banko, pašto, „Sodros“ darbuotojais, medikais, policininkais ir panašiai. Informacija ant čekių pateikta trumpai ir aiškiai, kad ją suprastų visi. Ypatingą dėmesį norima skirti senjorams ir kaimo vietovių gyventojams, kurie nuo sukčių nukenčia dažniausiai. Policija pabrėžia, kad net trumpas žvilgsnis į kvitą gali tapti svarbiu priminimu sustoti ir nepakliūti į sukčių pinkles. Saugokime save.<b></b><br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>61</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save 26 #10 | Finansiniai sukčiai ir NT pirkimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-26-10-finansiniai-sukciai-ir-nt-pirkimas--73256234</link><description><![CDATA[Sukčių fantazijai ribų nėra. Pastaruoju metu žiniasklaidoje nuskambėjo net kelios istorijos, kai dešimčių tūkstančių eurų neteko žmonės, įsivaizdavę, kad perka nekilnojamąjį turtą. Jo pardavėjais apsimetusiems apgavikams nukentėjusieji pervedė rezervacijos mokesčius ar net visą sumą už būstą, o tada sukčiai dingdavo kaip į balą. Kartais juos rasti pareigūnams itin sudėtinga, ypač jei pinigai atiduodami grynaisiais. Tad rinkos ekspertai ir policija pataria būti itin atidiems, nevesti pinigų neapžiūrėjus būsto, įtariai žiūrėti į skelbimus, kuriuose pardavėjai ar nuomotojai siūlo pernelyg pigų būstą ar didžiules, keliasdešimt tūkstančių eurų siekiančias nuolaidas. Juk nemokamas sūris būna tik pelėkautuose. Saugokime save ir savo turtą.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73256234</guid><pubDate>Thu, 30 Jul 2026 10:37:10 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/73256234/saugok_save_2026_10.mp3" length="1855607" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Sukčių fantazijai ribų nėra. Pastaruoju metu žiniasklaidoje nuskambėjo net kelios istorijos, kai dešimčių tūkstančių eurų neteko žmonės, įsivaizdavę, kad perka nekilnojamąjį turtą. Jo pardavėjais apsimetusiems apgavikams nukentėjusieji pervedė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sukčių fantazijai ribų nėra. Pastaruoju metu žiniasklaidoje nuskambėjo net kelios istorijos, kai dešimčių tūkstančių eurų neteko žmonės, įsivaizdavę, kad perka nekilnojamąjį turtą. Jo pardavėjais apsimetusiems apgavikams nukentėjusieji pervedė rezervacijos mokesčius ar net visą sumą už būstą, o tada sukčiai dingdavo kaip į balą. Kartais juos rasti pareigūnams itin sudėtinga, ypač jei pinigai atiduodami grynaisiais. Tad rinkos ekspertai ir policija pataria būti itin atidiems, nevesti pinigų neapžiūrėjus būsto, įtariai žiūrėti į skelbimus, kuriuose pardavėjai ar nuomotojai siūlo pernelyg pigų būstą ar didžiules, keliasdešimt tūkstančių eurų siekiančias nuolaidas. Juk nemokamas sūris būna tik pelėkautuose. Saugokime save ir savo turtą.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>58</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save 26 #9 | Atsiimti pensijų pinigai ir sukčiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-26-9-atsiimti-pensiju-pinigai-ir-sukciai--73256220</link><description><![CDATA[Šalies gyventojams pradėjus atgauti iš antros pensijų pakopos atsiimtus pinigus, kaip niekad suaktyvėjo sukčiai. Jie suskubo siūlyti investuoti ar kitaip neva saugiai pasaugoti pinigus, kol žmogus apsispręs, kam juos skirti. Netrūksta ir netikrų internetinių parduotuvių. Pas kai kuriuos žmones, ypač gyvenančius kaimiškose vietovėse, apgavikai užsuka net į namus. Tad policija ragina būti itin atidiems – niekam neatskleisti savo asmeninių duomenų, atidžiai tikrinti laiško siuntėjo ar svetainės, kur neva galima investuoti, duomenis, apie internetines parduotuves skaityti internautų atsiliepimus. Apie sukčiavimo atvejus reikėtų pranešti ne tik policijai, bet ir Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui. Taip apsaugosime ir kitus žmones.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73256220</guid><pubDate>Thu, 30 Jul 2026 10:35:45 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/73256220/saugok_save_2026_09.mp3" length="1761984" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Šalies gyventojams pradėjus atgauti iš antros pensijų pakopos atsiimtus pinigus, kaip niekad suaktyvėjo sukčiai. Jie suskubo siūlyti investuoti ar kitaip neva saugiai pasaugoti pinigus, kol žmogus apsispręs, kam juos skirti. Netrūksta ir netikrų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šalies gyventojams pradėjus atgauti iš antros pensijų pakopos atsiimtus pinigus, kaip niekad suaktyvėjo sukčiai. Jie suskubo siūlyti investuoti ar kitaip neva saugiai pasaugoti pinigus, kol žmogus apsispręs, kam juos skirti. Netrūksta ir netikrų internetinių parduotuvių. Pas kai kuriuos žmones, ypač gyvenančius kaimiškose vietovėse, apgavikai užsuka net į namus. Tad policija ragina būti itin atidiems – niekam neatskleisti savo asmeninių duomenų, atidžiai tikrinti laiško siuntėjo ar svetainės, kur neva galima investuoti, duomenis, apie internetines parduotuves skaityti internautų atsiliepimus. Apie sukčiavimo atvejus reikėtų pranešti ne tik policijai, bet ir Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui. Taip apsaugosime ir kitus žmones.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>55</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save 26 #8 | Alkoholio priklausomybė (net ir nedidelis kiekis kenkia)</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-26-8-alkoholio-priklausomybe-net-ir-nedidelis-kiekis-kenkia--73256201</link><description><![CDATA[Visi žinome, kad piktnaudžiavimas alkoholiu kenkia sveikatai, tačiau naujas tyrimas parodė, kad net ir nedidelis alkoholio kiekis gali pakenkti smegenims. Jungtinių Valstijų mokslininkai nustatė, kad visą mėnesį kasdien išgeriamas alaus bokalas ar vyno taurė gali lemti suprastėjusią smegenų perfuziją (kraujo pritekėjimą) ir plonesnę smegenų žievę (tai – sritis, kurioje vyksta dauguma aukštesniojo lygio mąstymo procesų). Tokios pasekmės ypač išryškėja sensant, kai imtis pokyčių jau per vėlu. Akivaizdu, kad iš pirmo žvilgsnio nekaltas įprotis prie vakarienės išgerti taurę vyno gali vesti ir link priklausomybių, o šių pasekmės – dar didesnės. Tad mokslininkų išvada aiški – nekalto alkoholio kiekio nėra. Saugokime save.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73256201</guid><pubDate>Thu, 30 Jul 2026 10:34:41 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/73256201/saugok_save_2026_08.mp3" length="1731055" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Visi žinome, kad piktnaudžiavimas alkoholiu kenkia sveikatai, tačiau naujas tyrimas parodė, kad net ir nedidelis alkoholio kiekis gali pakenkti smegenims. Jungtinių Valstijų mokslininkai nustatė, kad visą mėnesį kasdien išgeriamas alaus bokalas ar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Visi žinome, kad piktnaudžiavimas alkoholiu kenkia sveikatai, tačiau naujas tyrimas parodė, kad net ir nedidelis alkoholio kiekis gali pakenkti smegenims. Jungtinių Valstijų mokslininkai nustatė, kad visą mėnesį kasdien išgeriamas alaus bokalas ar vyno taurė gali lemti suprastėjusią smegenų perfuziją (kraujo pritekėjimą) ir plonesnę smegenų žievę (tai – sritis, kurioje vyksta dauguma aukštesniojo lygio mąstymo procesų). Tokios pasekmės ypač išryškėja sensant, kai imtis pokyčių jau per vėlu. Akivaizdu, kad iš pirmo žvilgsnio nekaltas įprotis prie vakarienės išgerti taurę vyno gali vesti ir link priklausomybių, o šių pasekmės – dar didesnės. Tad mokslininkų išvada aiški – nekalto alkoholio kiekio nėra. Saugokime save.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>54</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save 26 #7 | Vasara ir elgesio priklausomybės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-26-7-vasara-ir-elgesio-priklausomybes--73256182</link><description><![CDATA[Vasarą, kai pasikeičia kasdienė rutina, atsiranda daugiau laisvo laiko ir įvairių pramogų, kyla pavojų turintiesiems elgesio priklausomybių, tokių kaip lošimai, kompulsyvus apsipirkimas ar perteklinis laiko leidimas internete. Psichologai pažymi, kad nors įprasta manyti, kad šiuo metų laiku daugiau socializuojamės, kai kurie žmonės, priešingai, patiria vienišumą, nuobodulį ir vidinę įtampą, matydami, kaip smagiai laiką leidžia kiti, o jie patys – ne. Norėdami numalšinti kilusius jausmus, žmonės ieško stipresnių emocijų ar momentinio atlygio ir taip gali vėl įnikti į lošimus, nesaikingą pirkimą ir panašiai. Tad svarbu patiems sergantiesiems stebėti savo jauseną, o artimiesiems pasirūpinti, kad šie žmonės nesijaustų vieniši ir atstumti.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. <b> </b>]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73256182</guid><pubDate>Thu, 30 Jul 2026 10:32:56 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/73256182/saugok_save_2026_07.mp3" length="1756132" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Vasarą, kai pasikeičia kasdienė rutina, atsiranda daugiau laisvo laiko ir įvairių pramogų, kyla pavojų turintiesiems elgesio priklausomybių, tokių kaip lošimai, kompulsyvus apsipirkimas ar perteklinis laiko leidimas internete. Psichologai pažymi, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vasarą, kai pasikeičia kasdienė rutina, atsiranda daugiau laisvo laiko ir įvairių pramogų, kyla pavojų turintiesiems elgesio priklausomybių, tokių kaip lošimai, kompulsyvus apsipirkimas ar perteklinis laiko leidimas internete. Psichologai pažymi, kad nors įprasta manyti, kad šiuo metų laiku daugiau socializuojamės, kai kurie žmonės, priešingai, patiria vienišumą, nuobodulį ir vidinę įtampą, matydami, kaip smagiai laiką leidžia kiti, o jie patys – ne. Norėdami numalšinti kilusius jausmus, žmonės ieško stipresnių emocijų ar momentinio atlygio ir taip gali vėl įnikti į lošimus, nesaikingą pirkimą ir panašiai. Tad svarbu patiems sergantiesiems stebėti savo jauseną, o artimiesiems pasirūpinti, kad šie žmonės nesijaustų vieniši ir atstumti.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. <b> </b>]]></itunes:summary><itunes:duration>55</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save 26 #6 | Šiltasis sezonas ir priklausomybės II</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-26-6-siltasis-sezonas-ir-priklausomybes-ii--73256164</link><description><![CDATA[Vasara žmonėms, turintiems priklausomybių, yra tam tikras rizikų metas: padaugėja švenčių, vakarėlių, o kartu ir pagundų nuklysti bei patirti atkrytį. Visgi tai gali būtų ir teigiamų pokyčių laikotarpis. Šiltuoju sezonu atsiranda daugiau galimybių aktyviai leisti laiką, sportuoti, būti gryname ore, keliauti ar užsiimti kitomis sveikatai palankiomis veiklomis. Toks užimtumas gali padėti nukreipti dėmesį nuo žalingų įpročių, mažinti stresą, įtampą ir vidinį nerimą. Reguliarus fizinis aktyvumas ir buvimas gamtoje dažnai prisideda prie geresnės emocinės savijautos bei stipresnės savikontrolės. Dėl to šis metų laikas kai kuriems gali tapti palankia proga atsitraukti nuo priklausomybę skatinančios aplinkos ir stiprinti motyvaciją keisti gyvenimo būdą. Svarbiausia, kad šalia būtų palaikančių ir motyvuojančių žmonių.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73256164</guid><pubDate>Thu, 30 Jul 2026 10:28:50 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/73256164/saugok_save_2026_06.mp3" length="1894059" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Vasara žmonėms, turintiems priklausomybių, yra tam tikras rizikų metas: padaugėja švenčių, vakarėlių, o kartu ir pagundų nuklysti bei patirti atkrytį. Visgi tai gali būtų ir teigiamų pokyčių laikotarpis. Šiltuoju sezonu atsiranda daugiau galimybių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vasara žmonėms, turintiems priklausomybių, yra tam tikras rizikų metas: padaugėja švenčių, vakarėlių, o kartu ir pagundų nuklysti bei patirti atkrytį. Visgi tai gali būtų ir teigiamų pokyčių laikotarpis. Šiltuoju sezonu atsiranda daugiau galimybių aktyviai leisti laiką, sportuoti, būti gryname ore, keliauti ar užsiimti kitomis sveikatai palankiomis veiklomis. Toks užimtumas gali padėti nukreipti dėmesį nuo žalingų įpročių, mažinti stresą, įtampą ir vidinį nerimą. Reguliarus fizinis aktyvumas ir buvimas gamtoje dažnai prisideda prie geresnės emocinės savijautos bei stipresnės savikontrolės. Dėl to šis metų laikas kai kuriems gali tapti palankia proga atsitraukti nuo priklausomybę skatinančios aplinkos ir stiprinti motyvaciją keisti gyvenimo būdą. Svarbiausia, kad šalia būtų palaikančių ir motyvuojančių žmonių.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>60</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save 26 #5 | Maisto priklausomybė ir žarnyno mikrobiota</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-26-5-maisto-priklausomybe-ir-zarnyno-mikrobiota--73256129</link><description><![CDATA[Apie žarnyno mikrobiotą ir jos svarbą mūsų savijautai pastaruoju metu kalbama vis dažniau. Visgi mikrobiotos ir priklausomybių, konkrečiai – maisto priklausomybės – santykis nėra tokia dažna tema. Prieš kelerius metus mokslininkai, tarp jų ir lietuviai, iš pradžių atlikę tyrimą su pelėmis, o vėliau – ir žmonėmis, nustatė, kad tam tikros žarnyno bakterijos gali padidinti mūsų potraukį daug cukraus ir riebalų turinčiam maistui. Būtent jis ir sukelia tiek nutukimą ar diabetą, tiek maisto priklausomybę. Dėl to svarbu užtikrinti reikiamą tam tikrų prebiotikų ir probiotikų kiekį mūsų organizme. Nors gausu tą galinčių padaryti maisto papildų, kur kas naudingiau subalansuoti mitybą: mūsų mikrobiota labai mėgsta raugintas daržoves, jogurtą, kombučią. Juos vartodami sau darysime paslaugą visomis prasmėmis ir bent jau sumažinsime maisto priklausomybės riziką.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73256129</guid><pubDate>Thu, 30 Jul 2026 10:26:32 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/73256129/saugok_save_2026_04.mp3" length="2072946" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Apie žarnyno mikrobiotą ir jos svarbą mūsų savijautai pastaruoju metu kalbama vis dažniau. Visgi mikrobiotos ir priklausomybių, konkrečiai – maisto priklausomybės – santykis nėra tokia dažna tema. Prieš kelerius metus mokslininkai, tarp jų ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie žarnyno mikrobiotą ir jos svarbą mūsų savijautai pastaruoju metu kalbama vis dažniau. Visgi mikrobiotos ir priklausomybių, konkrečiai – maisto priklausomybės – santykis nėra tokia dažna tema. Prieš kelerius metus mokslininkai, tarp jų ir lietuviai, iš pradžių atlikę tyrimą su pelėmis, o vėliau – ir žmonėmis, nustatė, kad tam tikros žarnyno bakterijos gali padidinti mūsų potraukį daug cukraus ir riebalų turinčiam maistui. Būtent jis ir sukelia tiek nutukimą ar diabetą, tiek maisto priklausomybę. Dėl to svarbu užtikrinti reikiamą tam tikrų prebiotikų ir probiotikų kiekį mūsų organizme. Nors gausu tą galinčių padaryti maisto papildų, kur kas naudingiau subalansuoti mitybą: mūsų mikrobiota labai mėgsta raugintas daržoves, jogurtą, kombučią. Juos vartodami sau darysime paslaugą visomis prasmėmis ir bent jau sumažinsime maisto priklausomybės riziką.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>65</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save 26 #4 | Šiltasis sezonas ir priklausomybės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-26-4-siltasis-sezonas-ir-priklausomybes--73256068</link><description><![CDATA[Artėjanti vasara, kai padaugėja vakarėlių, festivalių, šeimos švenčių ir spontaniškų susibūrimų, kelia papildomų rizikų žmonėms, turintiems priklausomybių ar esantiems sveikimo procese. Šiuo metų laiku dažniau susiduriama su alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, socialiniu spaudimu „prisijungti“, pagunda grįžti prie ansktesnių įpročių. Be to, vasarą dažnai keičiasi dienotvarkė, įprasta rutina, sutrinka miego režimas, o tai gali silpninti savikontrolę ir emocinį stabilumą, tad net ir sėkmingai sveikstantis žmogus gali vėl patirti atkrytį. Todėl labai svarbu vasarą sąmoningesniems būti ne tik patiems sergantiesiems, bet ir jų draugams bei artimiesiems – vietoj vakarėlio pakviesti į gamtą, vietoj alkoholio taurės pasiūlyti, pavyzdžiui, putojančios arbatos, o svarbiausia – patiems būti pavyzdžiu ir rinktis sveiką gyvenimo būdą.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73256068</guid><pubDate>Thu, 30 Jul 2026 10:24:06 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/73256068/saugok_save_2026_05.mp3" length="1907434" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Artėjanti vasara, kai padaugėja vakarėlių, festivalių, šeimos švenčių ir spontaniškų susibūrimų, kelia papildomų rizikų žmonėms, turintiems priklausomybių ar esantiems sveikimo procese. Šiuo metų laiku dažniau susiduriama su alkoholio ar kitų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Artėjanti vasara, kai padaugėja vakarėlių, festivalių, šeimos švenčių ir spontaniškų susibūrimų, kelia papildomų rizikų žmonėms, turintiems priklausomybių ar esantiems sveikimo procese. Šiuo metų laiku dažniau susiduriama su alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, socialiniu spaudimu „prisijungti“, pagunda grįžti prie ansktesnių įpročių. Be to, vasarą dažnai keičiasi dienotvarkė, įprasta rutina, sutrinka miego režimas, o tai gali silpninti savikontrolę ir emocinį stabilumą, tad net ir sėkmingai sveikstantis žmogus gali vėl patirti atkrytį. Todėl labai svarbu vasarą sąmoningesniems būti ne tik patiems sergantiesiems, bet ir jų draugams bei artimiesiems – vietoj vakarėlio pakviesti į gamtą, vietoj alkoholio taurės pasiūlyti, pavyzdžiui, putojančios arbatos, o svarbiausia – patiems būti pavyzdžiu ir rinktis sveiką gyvenimo būdą.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>60</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save 26 #3 | Aplinkinių įtaka turintiesiems priklausomybių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-26-3-aplinkiniu-itaka-turintiesiems-priklausomybiu--71362112</link><description><![CDATA[Priklausomybės ligomis sergančių žmonių savo aplinkoje turi beveik 7 iš 10-ties Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ apklausa. Beveik kas antras žmogus priklausomybę supranta kaip ligą, kuria sergantiesiems reikalinga pagalba. Visgi kone trečdalis mano, kad turintieji priklausomybę yra patys už tai ir atsakingi. Dar blogiau – dalis žmonių ne tik smerkia sergančiuosius, bet ir skatina juos vartoti<br />priklausomybę galinčias sukelti medžiagas. Medikai sako dažnai išgirstantys istorijų, kai sergančiųjų artimieji skatino bent per šventes išgerti alkoholio, mat nuo vieno karto esą nieko nenutiks. Visgi pažymima, kad bet koks pavartojimas priklausomybę turinčiam žmogui gali sukelti atkrytį. Dėl to tiek artimieji, tiek kolegos raginami būti supratingi ir palaikantys.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71362112</guid><pubDate>Thu, 16 Apr 2026 08:07:56 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/71362112/saugok_save_3_2026.mp3" length="1823006" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Priklausomybės ligomis sergančių žmonių savo aplinkoje turi beveik 7 iš 10-ties Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ apklausa. Beveik kas antras žmogus priklausomybę supranta kaip ligą, kuria sergantiesiems reikalinga pagalba. Visgi kone...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Priklausomybės ligomis sergančių žmonių savo aplinkoje turi beveik 7 iš 10-ties Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ apklausa. Beveik kas antras žmogus priklausomybę supranta kaip ligą, kuria sergantiesiems reikalinga pagalba. Visgi kone trečdalis mano, kad turintieji priklausomybę yra patys už tai ir atsakingi. Dar blogiau – dalis žmonių ne tik smerkia sergančiuosius, bet ir skatina juos vartoti<br />priklausomybę galinčias sukelti medžiagas. Medikai sako dažnai išgirstantys istorijų, kai sergančiųjų artimieji skatino bent per šventes išgerti alkoholio, mat nuo vieno karto esą nieko nenutiks. Visgi pažymima, kad bet koks pavartojimas priklausomybę turinčiam žmogui gali sukelti atkrytį. Dėl to tiek artimieji, tiek kolegos raginami būti supratingi ir palaikantys.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>57</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save 26 #2 | Stresas – kelias į priklausomybes</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-26-2-stresas-kelias-i-priklausomybes--71361926</link><description><![CDATA[Nemaža dalis šalies gyventojų kasdienę įtampą ir stresą bando įveikti vaistais, rūkymu ar alkoholiu, rodo „Spinter tyrimų“ apklausa. Jos duomenimis, 13 procentų apklaustųjų renkasi rūkymą, 12 procentų – alkoholį, dar tiek pat pripažįsta vartojantys raminamuosius vaistus. Medikai įspėja, kad tokie trumpalaikiai sprendimai gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių, įskaitant priklausomybes, tad ragina pirmenybę teikti sveikesniems streso valdymo būdams. Vienas veiksmingiausių ir paprasčiausių – kokybiškas miegas. Nusiraminti padeda ir bendravimas su artimaisias, sportas, buvimas gryname ore, gyvūnų glostymas, įvairūs atsipalaidavimo pratimai, pavyzdžiui, kvėpavimo technikos ir meditacija. O štai telefono griebtis tokiais atvejais nereikėtų – bukas naršymas internete, priešingai, gali didinti įtampą ir susierzinimą.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71361926</guid><pubDate>Thu, 16 Apr 2026 07:57:40 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/71361926/saugok_save_2_2026.mp3" length="2010246" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Nemaža dalis šalies gyventojų kasdienę įtampą ir stresą bando įveikti vaistais, rūkymu ar alkoholiu, rodo „Spinter tyrimų“ apklausa. Jos duomenimis, 13 procentų apklaustųjų renkasi rūkymą, 12 procentų – alkoholį, dar tiek pat pripažįsta vartojantys...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nemaža dalis šalies gyventojų kasdienę įtampą ir stresą bando įveikti vaistais, rūkymu ar alkoholiu, rodo „Spinter tyrimų“ apklausa. Jos duomenimis, 13 procentų apklaustųjų renkasi rūkymą, 12 procentų – alkoholį, dar tiek pat pripažįsta vartojantys raminamuosius vaistus. Medikai įspėja, kad tokie trumpalaikiai sprendimai gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių, įskaitant priklausomybes, tad ragina pirmenybę teikti sveikesniems streso valdymo būdams. Vienas veiksmingiausių ir paprasčiausių – kokybiškas miegas. Nusiraminti padeda ir bendravimas su artimaisias, sportas, buvimas gryname ore, gyvūnų glostymas, įvairūs atsipalaidavimo pratimai, pavyzdžiui, kvėpavimo technikos ir meditacija. O štai telefono griebtis tokiais atvejais nereikėtų – bukas naršymas internete, priešingai, gali didinti įtampą ir susierzinimą.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>63</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save 26 #1 | Gyventojų nuomonė apie priklausomybes</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-26-1-gyventoju-nuomone-apie-priklausomybes--71337690</link><description><![CDATA[Lietuvos gyventojai įsitikinę, kad didžiausią žalą sukelia priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, įskaitant vaistus, o mažiausiai žalinga yra priklausomybė nuo interneto, rodo „Spinter tyrimų“ apklausa. Jos duomenimis, pirmajai priklausomybei apklaustieji skiria 9,3 balo iš 10, o štai priklausomybei nuo interneto – vos daugiau nei 7 balus. Visgi specialistai pabrėžia, kad visos priklausomybės sukelia neigiamų pasekmių, tad numoti ranka nereikėtų nė į vieną. Kalbant apie probleminį interneto naudojimą, pažymima, kad dėl jo gali sutrikti miegas, sumažėti koncentracija,<br />atsirasti nerimas ir depresija. Pastaroji paveikia tiek emocinę, tiek fizinę sveikatą. Tad atkreipkime dėmesį, kiek laiko naršydami internete praleidžia mūsų artimieji ir, žinoma, mes patys. Nepamirškime, kad ši priklausomybė tokia pat žalinga kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71337690</guid><pubDate>Wed, 15 Apr 2026 08:11:29 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/71337690/saugok_save_1_2026.mp3" length="2036159" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos gyventojai įsitikinę, kad didžiausią žalą sukelia priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, įskaitant vaistus, o mažiausiai žalinga yra priklausomybė nuo interneto, rodo „Spinter tyrimų“ apklausa. Jos duomenimis, pirmajai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos gyventojai įsitikinę, kad didžiausią žalą sukelia priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, įskaitant vaistus, o mažiausiai žalinga yra priklausomybė nuo interneto, rodo „Spinter tyrimų“ apklausa. Jos duomenimis, pirmajai priklausomybei apklaustieji skiria 9,3 balo iš 10, o štai priklausomybei nuo interneto – vos daugiau nei 7 balus. Visgi specialistai pabrėžia, kad visos priklausomybės sukelia neigiamų pasekmių, tad numoti ranka nereikėtų nė į vieną. Kalbant apie probleminį interneto naudojimą, pažymima, kad dėl jo gali sutrikti miegas, sumažėti koncentracija,<br />atsirasti nerimas ir depresija. Pastaroji paveikia tiek emocinę, tiek fizinę sveikatą. Tad atkreipkime dėmesį, kiek laiko naršydami internete praleidžia mūsų artimieji ir, žinoma, mes patys. Nepamirškime, kad ši priklausomybė tokia pat žalinga kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>64</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save #25 | Saugūs slaptažodžiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-25-saugus-slaptazodziai--69074440</link><description><![CDATA[Nors pastaruoju metu kone kasdien galima girdėti apie sukčiavimo atvejus ir išviliotas tūkstantines sumas, raštingumo šioje srityje vertėtų pasimokyti kiekvienam. Ne tik neatskleisti savo asmens duomenų svetimiems žmonės, bet, pirmiausia, pasirūpinti saugiais slaptažodžiais. Tikrai ne vardas ir pavardė, ne labas123 ar lietuva. Ekspertai pataria nepamiršti kelių taisyklių – kuo sudėtingesnė kombinacija, būtinai tiek didžiosios, tiek mažosios raidės, skaičiai, įvairūs simboliai. Jokiu būdu to paties slaptažodžio nenaudoti visur, neįsiminti jo darbo kompiuteryje ar juo labiau, prisijungus kažkur viešoje vietoje. Jeigu bijote, kad slaptažodžius pamiršite, tikrai nesižymėkite užrašų knygelėje, kurią dar ir laikote prie telefono. Tam yra įvairių mobiliųjų programėlių. Žinoma, čia būtina rinktis saugias ir patikimas, mat kitaip galima prisidaryti dar daugiau bėdos. Saugokime savo duomenis ir save.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69074440</guid><pubDate>Tue, 16 Dec 2025 12:21:47 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/69074440/saugok_save_25.mp3" length="2010258" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Nors pastaruoju metu kone kasdien galima girdėti apie sukčiavimo atvejus ir išviliotas tūkstantines sumas, raštingumo šioje srityje vertėtų pasimokyti kiekvienam. Ne tik neatskleisti savo asmens duomenų svetimiems žmonės, bet, pirmiausia, pasirūpinti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors pastaruoju metu kone kasdien galima girdėti apie sukčiavimo atvejus ir išviliotas tūkstantines sumas, raštingumo šioje srityje vertėtų pasimokyti kiekvienam. Ne tik neatskleisti savo asmens duomenų svetimiems žmonės, bet, pirmiausia, pasirūpinti saugiais slaptažodžiais. Tikrai ne vardas ir pavardė, ne labas123 ar lietuva. Ekspertai pataria nepamiršti kelių taisyklių – kuo sudėtingesnė kombinacija, būtinai tiek didžiosios, tiek mažosios raidės, skaičiai, įvairūs simboliai. Jokiu būdu to paties slaptažodžio nenaudoti visur, neįsiminti jo darbo kompiuteryje ar juo labiau, prisijungus kažkur viešoje vietoje. Jeigu bijote, kad slaptažodžius pamiršite, tikrai nesižymėkite užrašų knygelėje, kurią dar ir laikote prie telefono. Tam yra įvairių mobiliųjų programėlių. Žinoma, čia būtina rinktis saugias ir patikimas, mat kitaip galima prisidaryti dar daugiau bėdos. Saugokime savo duomenis ir save.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>63</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save #24 | Fiktyvios paskyros / „botai“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-24-fiktyvios-paskyros-botai--69074449</link><description><![CDATA[Fiktyvios paskyros, dar vadinamos botais ar troliais, vis dažniau tampa priešiškų jėgų įrankiu socialiniuose tinkluose skleisti dezinformaciją ir organizuoti hibridines atakas. Lietuvos policijos duomenimis, šiuo metu socialiniuose tinkluose Lietuvoje yra apie 500 tūkstančių tokių paskyrų. Su jomis galima susidurti, kai, pavyzdžiui, feisbuke įsikeli Ukrainą palaikantį įrašą. Staiga po juo pasipila iš pirmo žvilgsnio tikrų asmenų įžeidžiantys komentarai ar besijuokiantys veideliai. Šie įprastai pasirenkami siekiant pažeminti ir nuvertinti temą, paverčiant ją pajuokos objektu. Jeigu seniau atskirti trolių paskyras buvo gana paprasta – nulis draugų ir kokios nors gėlės vietoj profilio nuotraukos, dabar nusikaltėliai tobulėja. Ir už viso to, žinoma, yra Lietuvai nedraugiškos valstybės, pirmiausia – Rusija ir Baltarusija. Kaip su tuo galime kovoti kiekvienas? Pirmiausia, praneškime apie tokias žinutes, komentarus ir paskyras socialinių tinklų valdytojams, blokuokime jas ir, kiek įmanoma, „išvalykime“ socialinę erdvę.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69074449</guid><pubDate>Tue, 16 Dec 2025 12:20:49 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/69074449/saugok_save_24.mp3" length="2253510" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Fiktyvios paskyros, dar vadinamos botais ar troliais, vis dažniau tampa priešiškų jėgų įrankiu socialiniuose tinkluose skleisti dezinformaciją ir organizuoti hibridines atakas. Lietuvos policijos duomenimis, šiuo metu socialiniuose tinkluose Lietuvoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Fiktyvios paskyros, dar vadinamos botais ar troliais, vis dažniau tampa priešiškų jėgų įrankiu socialiniuose tinkluose skleisti dezinformaciją ir organizuoti hibridines atakas. Lietuvos policijos duomenimis, šiuo metu socialiniuose tinkluose Lietuvoje yra apie 500 tūkstančių tokių paskyrų. Su jomis galima susidurti, kai, pavyzdžiui, feisbuke įsikeli Ukrainą palaikantį įrašą. Staiga po juo pasipila iš pirmo žvilgsnio tikrų asmenų įžeidžiantys komentarai ar besijuokiantys veideliai. Šie įprastai pasirenkami siekiant pažeminti ir nuvertinti temą, paverčiant ją pajuokos objektu. Jeigu seniau atskirti trolių paskyras buvo gana paprasta – nulis draugų ir kokios nors gėlės vietoj profilio nuotraukos, dabar nusikaltėliai tobulėja. Ir už viso to, žinoma, yra Lietuvai nedraugiškos valstybės, pirmiausia – Rusija ir Baltarusija. Kaip su tuo galime kovoti kiekvienas? Pirmiausia, praneškime apie tokias žinutes, komentarus ir paskyras socialinių tinklų valdytojams, blokuokime jas ir, kiek įmanoma, „išvalykime“ socialinę erdvę.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>71</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save #22 | Žurnalistai – sarginiai šunys</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-22-zurnalistai-sarginiai-sunys--69074450</link><description><![CDATA[Turbūt daugeliui bent kartą teko girdėti pasakymą, kad žiniasklaida yra demokratijos sarginis šuo. Bet ar kada susimąstėte, ką tai reiškia? Įvairios medijų teorijos pabrėžia, kad objektyvaus ir nešališko žurnalisto misija – įspėti žmones, kad visuomenėje, valstybėje yra kažkas blogai. Lygiai taip, kaip šuns, saugančio namus. Norint to pasiekti, svarbu, kad žurnalistams niekas netrukdytų dirbti – nei į jų turinį besikišantys politikai, nei verslas ar kitos suinteresuotos grupės. Žinoma, ir patys žurnalistai turi to norėti, o savo darbe stengtis išgirsti visas puses ir nebandyti piršti savo nuomonės. Na, o kas belieka skaitytojams, klausytojams ir žiūrovams? Atsirinkti objektyvias ir kokybiškas žiniasklaidos priemones ir aklai nepasitikėti socialiniuose tinkluose skelbiama informacija – ten pasiraitoję rankoves darbuojasi ir Rusijos propagandos skleidėjai bei vadinamieji botai. Tad būkime atidūs, o sarginiai šunys lai sėkmingai darbuojasi.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69074450</guid><pubDate>Tue, 16 Dec 2025 12:18:58 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/69074450/saugok_save_22.mp3" length="2095521" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Turbūt daugeliui bent kartą teko girdėti pasakymą, kad žiniasklaida yra demokratijos sarginis šuo. Bet ar kada susimąstėte, ką tai reiškia? Įvairios medijų teorijos pabrėžia, kad objektyvaus ir nešališko žurnalisto misija – įspėti žmones, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Turbūt daugeliui bent kartą teko girdėti pasakymą, kad žiniasklaida yra demokratijos sarginis šuo. Bet ar kada susimąstėte, ką tai reiškia? Įvairios medijų teorijos pabrėžia, kad objektyvaus ir nešališko žurnalisto misija – įspėti žmones, kad visuomenėje, valstybėje yra kažkas blogai. Lygiai taip, kaip šuns, saugančio namus. Norint to pasiekti, svarbu, kad žurnalistams niekas netrukdytų dirbti – nei į jų turinį besikišantys politikai, nei verslas ar kitos suinteresuotos grupės. Žinoma, ir patys žurnalistai turi to norėti, o savo darbe stengtis išgirsti visas puses ir nebandyti piršti savo nuomonės. Na, o kas belieka skaitytojams, klausytojams ir žiūrovams? Atsirinkti objektyvias ir kokybiškas žiniasklaidos priemones ir aklai nepasitikėti socialiniuose tinkluose skelbiama informacija – ten pasiraitoję rankoves darbuojasi ir Rusijos propagandos skleidėjai bei vadinamieji botai. Tad būkime atidūs, o sarginiai šunys lai sėkmingai darbuojasi.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>66</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save #21 | Nepriklausomos žiniasklaidos svarba</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-21-nepriklausomos-ziniasklaidos-svarba--69074433</link><description><![CDATA[Pastaruoju metu Lietuvoje vis garsiau kalbama apie nepriklausomos žiniasklaidos svarbą. Tam postūmį davė valdančiųjų užmojis politizuoti šalies visuomeninį transliuotoją. Tarptautiniai ekspertai pažymi, kad tai kelia grėsmę tiek laisvam žodžiui, tiek apskritai demokratijai – jeigu kiekviena nauja valdžia galėtų paskirti sau parankų visuomeninio transliuotojo vadovą ir nurodinėti ką kada skelbti, iš esmės griūtų nepriklausomos žiniasklaidos esmė. Na, o po visuomeninio transliuotojo politizavimo valdžios taikinyje galėtų atsidurti ir kitos žiniasklaidos priemonės bei nepriklausomi kūrėjai. To nori ir siekia Lietuvai nedraugiškos šalys – Rusija ir Baltarusija. Ir kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vengrijoje ar Slovakijoje, tokie procesai sparčiai juda į priekį. Tad jei nenorime, kad vadinamoji „orbanizacija“ (prorusiško Vengrijos premjero Viktoro Orbano vardu pavadinti procesai) pasiektų ir mūsų šalį, palaikykime tam besipriešinančius žiniasklaidos atstovus ir kiekvienas asmeniškai saugokime žodžio laisvę.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69074433</guid><pubDate>Tue, 16 Dec 2025 12:17:33 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/69074433/saugok_save_21.mp3" length="2156543" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Pastaruoju metu Lietuvoje vis garsiau kalbama apie nepriklausomos žiniasklaidos svarbą. Tam postūmį davė valdančiųjų užmojis politizuoti šalies visuomeninį transliuotoją. Tarptautiniai ekspertai pažymi, kad tai kelia grėsmę tiek laisvam žodžiui, tiek...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pastaruoju metu Lietuvoje vis garsiau kalbama apie nepriklausomos žiniasklaidos svarbą. Tam postūmį davė valdančiųjų užmojis politizuoti šalies visuomeninį transliuotoją. Tarptautiniai ekspertai pažymi, kad tai kelia grėsmę tiek laisvam žodžiui, tiek apskritai demokratijai – jeigu kiekviena nauja valdžia galėtų paskirti sau parankų visuomeninio transliuotojo vadovą ir nurodinėti ką kada skelbti, iš esmės griūtų nepriklausomos žiniasklaidos esmė. Na, o po visuomeninio transliuotojo politizavimo valdžios taikinyje galėtų atsidurti ir kitos žiniasklaidos priemonės bei nepriklausomi kūrėjai. To nori ir siekia Lietuvai nedraugiškos šalys – Rusija ir Baltarusija. Ir kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vengrijoje ar Slovakijoje, tokie procesai sparčiai juda į priekį. Tad jei nenorime, kad vadinamoji „orbanizacija“ (prorusiško Vengrijos premjero Viktoro Orbano vardu pavadinti procesai) pasiektų ir mūsų šalį, palaikykime tam besipriešinančius žiniasklaidos atstovus ir kiekvienas asmeniškai saugokime žodžio laisvę.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>68</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save #20 | Kaip atpažinti melagienas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-20-kaip-atpazinti-melagienas--69074445</link><description><![CDATA[Nors apie melagienas ir dezinformaciją kalbama tikrai dažnai, daugybė žmonių vis dar jų negeba atpažinti. O tokio turinio itin gausu, ypač socialiniuose tinkluose. Tad keli praktiniai patarimai, kaip atpažinti melagienas. Pirmiausia – tikrinkite šaltinį. Ar tokia svetainė iš tiesų egzistuoja? Ar ji baigiasi trumpiniu .lt arba .com? Ar autorius – egzistuojants asmuo? Ar kuris nors kitas portalas taip pat skelbia šią naujieną? Sunkiai tikėta, kad įvykis – didelis, o apie jį skelbia tik tas vienas išskirtinis autorius. Tikrinkite datą. Kartais žinios iš praeities pateikiamos kaip naujos, visai kitame kontekste. Įvertinkite vizualinį turinį. Melagienos dažnai naudoja redaguotas nuotraukas ar manipuliuojančiu vaizdo įrašus. Naudokite „Google Reverse Image Search“ arba kitus įrankius, kad patikrintumėte vaizdų autentiškumą. Tikrinant faktus gelbsti ir tokios platformos kaip Snopes, FactCheck arba lietuviškasis Demaskuok.lt.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69074445</guid><pubDate>Tue, 16 Dec 2025 12:12:39 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/69074445/saugok_save_20.mp3" length="2247658" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Nors apie melagienas ir dezinformaciją kalbama tikrai dažnai, daugybė žmonių vis dar jų negeba atpažinti. O tokio turinio itin gausu, ypač socialiniuose tinkluose. Tad keli praktiniai patarimai, kaip atpažinti melagienas. Pirmiausia – tikrinkite...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors apie melagienas ir dezinformaciją kalbama tikrai dažnai, daugybė žmonių vis dar jų negeba atpažinti. O tokio turinio itin gausu, ypač socialiniuose tinkluose. Tad keli praktiniai patarimai, kaip atpažinti melagienas. Pirmiausia – tikrinkite šaltinį. Ar tokia svetainė iš tiesų egzistuoja? Ar ji baigiasi trumpiniu .lt arba .com? Ar autorius – egzistuojants asmuo? Ar kuris nors kitas portalas taip pat skelbia šią naujieną? Sunkiai tikėta, kad įvykis – didelis, o apie jį skelbia tik tas vienas išskirtinis autorius. Tikrinkite datą. Kartais žinios iš praeities pateikiamos kaip naujos, visai kitame kontekste. Įvertinkite vizualinį turinį. Melagienos dažnai naudoja redaguotas nuotraukas ar manipuliuojančiu vaizdo įrašus. Naudokite „Google Reverse Image Search“ arba kitus įrankius, kad patikrintumėte vaizdų autentiškumą. Tikrinant faktus gelbsti ir tokios platformos kaip Snopes, FactCheck arba lietuviškasis Demaskuok.lt.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>71</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save #18 | Investicinis sukčiavimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-18-investicinis-sukciavimas--69074446</link><description><![CDATA[Pastaraisiais metais vis labiau populiarėjant įvairioms investavimo platformoms, tuo naudojasi ir sukčiai. Internete gausu raginimų investuoti vos kelis eurus ir susikrauti milžinišką pelną. Tai, pasak ekspertų, ir turėtų būti pagrindinis pavojaus signalas, kad prieš akis – ne patikima investavimo įmonė, o sukčiai. Juk, kaip sakoma, nemokamas būna tik sūris pelėkautuose. O kaip dar atpažinti investicinį sukčiavimą? Nusikaltėliai dažnai pasitelkia agresyvią reklamą, o joje skelbia tariamas žinomų žmonių sėkmės istorijas ar naudojasi žinomais prekės ženklais. Dažnai vos pažvelgus akivaizdu, kad reklama sukurta dirbtinio intelekto ar tiesiog yra melaginga. Taip pat svarbu patikrinti, ar investuoti siūlanti įmonės turi leidimą verstis šia veikla. Tai galima padaryti itin paprastai, Lietuvos banko interneto svetainėje. Prieš investuodami būtinai pasiskaitykite kitų vartotojų atsiliepimus, skundus ar įspėjimus. Tokie paprasti žingsniai, o sukčių tikrai padės išvengti. Saugokime save ir savo turtą.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69074446</guid><pubDate>Tue, 16 Dec 2025 12:09:50 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/69074446/saugok_save_18.mp3" length="2195832" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Pastaraisiais metais vis labiau populiarėjant įvairioms investavimo platformoms, tuo naudojasi ir sukčiai. Internete gausu raginimų investuoti vos kelis eurus ir susikrauti milžinišką pelną. Tai, pasak ekspertų, ir turėtų būti pagrindinis pavojaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pastaraisiais metais vis labiau populiarėjant įvairioms investavimo platformoms, tuo naudojasi ir sukčiai. Internete gausu raginimų investuoti vos kelis eurus ir susikrauti milžinišką pelną. Tai, pasak ekspertų, ir turėtų būti pagrindinis pavojaus signalas, kad prieš akis – ne patikima investavimo įmonė, o sukčiai. Juk, kaip sakoma, nemokamas būna tik sūris pelėkautuose. O kaip dar atpažinti investicinį sukčiavimą? Nusikaltėliai dažnai pasitelkia agresyvią reklamą, o joje skelbia tariamas žinomų žmonių sėkmės istorijas ar naudojasi žinomais prekės ženklais. Dažnai vos pažvelgus akivaizdu, kad reklama sukurta dirbtinio intelekto ar tiesiog yra melaginga. Taip pat svarbu patikrinti, ar investuoti siūlanti įmonės turi leidimą verstis šia veikla. Tai galima padaryti itin paprastai, Lietuvos banko interneto svetainėje. Prieš investuodami būtinai pasiskaitykite kitų vartotojų atsiliepimus, skundus ar įspėjimus. Tokie paprasti žingsniai, o sukčių tikrai padės išvengti. Saugokime save ir savo turtą.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>69</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save #17 | Romantinis sukčiavimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-17-romantinis-sukciavimas--69074448</link><description><![CDATA[Tikriausiai visi bent kartą girdėjote istorijų, kai sukčiai išvilioja dideles pinigų sumas apsimesdami, kad susižavėjo savo būsima auka. Tai – romantinis sukčiavimas. Jis ypač dažnas socialiniuose tinkluose, pažinčių svetainėse, programėlėse. Tad kaip atpažinti? Pasak ekspertų, tokiais atvejais užsimezgus tariamai simpatijai ir atsiradus pasitikėjimui, planuojamas susitikimas, tačiau nuolat esą nutinka kokia nors nelaimė, pritrūksta pinigų kelionei ir panašiai. Dėl to susitikti esą tampa neįmanoma ir sukčiui prireikia papildomų lėšų. Jų, žinoma, prašoma iš savo naujosios simpatijos. Žmonės raginami niekada nesiųsti pinigų ir neatskleisti savio asmeninių duomenų žmogui, kurio gyvenime net nematė. Taip pat savo naujiesiems internetiniams draugams nesiųskite kompromituojančių nuotraukų ar vaizdo įrašų, mat tai vėliau gali būti panaudota šantažuojant ir siekiant gauti finansinės naudos. Nebijokite nepažįstamajam užduoti daug klausimų, paprašykite susiskambinti naudojant vaizdo pokalbio funkciją. Ir netikėkite, kad neveikia vaizdo kamera.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69074448</guid><pubDate>Tue, 16 Dec 2025 12:08:13 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/69074448/saugok_save_17.mp3" length="2253510" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Tikriausiai visi bent kartą girdėjote istorijų, kai sukčiai išvilioja dideles pinigų sumas apsimesdami, kad susižavėjo savo būsima auka. Tai – romantinis sukčiavimas. Jis ypač dažnas socialiniuose tinkluose, pažinčių svetainėse, programėlėse. Tad kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tikriausiai visi bent kartą girdėjote istorijų, kai sukčiai išvilioja dideles pinigų sumas apsimesdami, kad susižavėjo savo būsima auka. Tai – romantinis sukčiavimas. Jis ypač dažnas socialiniuose tinkluose, pažinčių svetainėse, programėlėse. Tad kaip atpažinti? Pasak ekspertų, tokiais atvejais užsimezgus tariamai simpatijai ir atsiradus pasitikėjimui, planuojamas susitikimas, tačiau nuolat esą nutinka kokia nors nelaimė, pritrūksta pinigų kelionei ir panašiai. Dėl to susitikti esą tampa neįmanoma ir sukčiui prireikia papildomų lėšų. Jų, žinoma, prašoma iš savo naujosios simpatijos. Žmonės raginami niekada nesiųsti pinigų ir neatskleisti savio asmeninių duomenų žmogui, kurio gyvenime net nematė. Taip pat savo naujiesiems internetiniams draugams nesiųskite kompromituojančių nuotraukų ar vaizdo įrašų, mat tai vėliau gali būti panaudota šantažuojant ir siekiant gauti finansinės naudos. Nebijokite nepažįstamajam užduoti daug klausimų, paprašykite susiskambinti naudojant vaizdo pokalbio funkciją. Ir netikėkite, kad neveikia vaizdo kamera.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>71</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save #16 | Telefoniniai sukčiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-16-telefoniniai-sukciai--69074439</link><description><![CDATA[Bene kasdien galime girdėti pranešimus apie sukčių išviliotus pinigus – nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių eurų. Dažniausiai žmonės nukenčia nuo telefoninių apgavikų. Šie paskambinę prisistato bankų, telekomunikacijų įmonių, policijos, pašto ar Mokesčių inspekcijos darbuotojais ir bando išvilioti asmeninius duomenis, pirmiausia – banko prisijungimus. Visos minėtos tarnybos pabrėžia, kad paskambinusios niekada neprašo tokių duomenų, o juo labiau nekalba rusiškai – būtent tai gali būti skiriamasis sukčių požymis. Tad vos išgirdus kažką panašaus, reikėtų tiesiog dėti telefono ragelį. O vėliau – užblokuoti skambinusio apgaviko numerį ir jį užregistruoti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro svetainėje. Toks pilietinis veiksmas užtruks tik kelias minutes, bet padės kovoti su nusikaltėliais. Taip pat svarbu kalbėtis apie sukčius su artimaisiais, ypač vyresnio amžiaus – būtent jie dažniausiai tampa tokių nusikaltimų aukomis. Visgi atidumo ir budrumo reikia visiems. Saugokime save ir savo turtą.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69074439</guid><pubDate>Tue, 16 Dec 2025 12:07:14 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/69074439/saugok_save_16.mp3" length="2138989" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Bene kasdien galime girdėti pranešimus apie sukčių išviliotus pinigus – nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių eurų. Dažniausiai žmonės nukenčia nuo telefoninių apgavikų. Šie paskambinę prisistato bankų, telekomunikacijų įmonių, policijos, pašto ar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Bene kasdien galime girdėti pranešimus apie sukčių išviliotus pinigus – nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių eurų. Dažniausiai žmonės nukenčia nuo telefoninių apgavikų. Šie paskambinę prisistato bankų, telekomunikacijų įmonių, policijos, pašto ar Mokesčių inspekcijos darbuotojais ir bando išvilioti asmeninius duomenis, pirmiausia – banko prisijungimus. Visos minėtos tarnybos pabrėžia, kad paskambinusios niekada neprašo tokių duomenų, o juo labiau nekalba rusiškai – būtent tai gali būti skiriamasis sukčių požymis. Tad vos išgirdus kažką panašaus, reikėtų tiesiog dėti telefono ragelį. O vėliau – užblokuoti skambinusio apgaviko numerį ir jį užregistruoti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro svetainėje. Toks pilietinis veiksmas užtruks tik kelias minutes, bet padės kovoti su nusikaltėliais. Taip pat svarbu kalbėtis apie sukčius su artimaisiais, ypač vyresnio amžiaus – būtent jie dažniausiai tampa tokių nusikaltimų aukomis. Visgi atidumo ir budrumo reikia visiems. Saugokime save ir savo turtą.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>67</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save #15 | Priklausomybė nuo kavos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-15-priklausomybe-nuo-kavos--69074447</link><description><![CDATA[Turbūt daugelis suaugusiųjų neįsivaizduoja savo ryto be kavos puodelio. Jis padeda pabusti, nusiteikti naujos dienos darbams ir tiesiog pasimėgauti keliomis ramiomis ryto minutėmis. Visgi besaikis kavos vartojimas gali tapti priklausomybe. Jeigu per dieną būtina išgerti 5-is-7-is puodelius kavos, o po to dėl per didelės kofeino dozės ne tik nepavyksta užmigti, bet ir ima drebėti rankos, pintis liežuvis, erzinti kiekvienas aplinkinių žodis, tai ženklas, kad metas sustoti. Medikai pažymi, kad nors ši priklausomybė nėra tokia pavojinga kaip kitos, pavyzdžiui, nuo alkoholio, kovoti su ja vis tiek būtina, mat tai alina širdies ir kraujagyslių sistemą, vegetacinė nervų sistema patiria krūvį, o žmogus – stresą. Tad įtariant galimą priklausomybę, pirmiausia svarbu po truputį mažinti kavos dozę. Vietoj jos išgerti arbatos, sulčių ar vandens, išeiti pasivaikščioti ar pasportuoti. Saugokime save.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69074447</guid><pubDate>Tue, 16 Dec 2025 12:05:19 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/69074447/saugok_save_15.mp3" length="2053725" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Turbūt daugelis suaugusiųjų neįsivaizduoja savo ryto be kavos puodelio. Jis padeda pabusti, nusiteikti naujos dienos darbams ir tiesiog pasimėgauti keliomis ramiomis ryto minutėmis. Visgi besaikis kavos vartojimas gali tapti priklausomybe. Jeigu per...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Turbūt daugelis suaugusiųjų neįsivaizduoja savo ryto be kavos puodelio. Jis padeda pabusti, nusiteikti naujos dienos darbams ir tiesiog pasimėgauti keliomis ramiomis ryto minutėmis. Visgi besaikis kavos vartojimas gali tapti priklausomybe. Jeigu per dieną būtina išgerti 5-is-7-is puodelius kavos, o po to dėl per didelės kofeino dozės ne tik nepavyksta užmigti, bet ir ima drebėti rankos, pintis liežuvis, erzinti kiekvienas aplinkinių žodis, tai ženklas, kad metas sustoti. Medikai pažymi, kad nors ši priklausomybė nėra tokia pavojinga kaip kitos, pavyzdžiui, nuo alkoholio, kovoti su ja vis tiek būtina, mat tai alina širdies ir kraujagyslių sistemą, vegetacinė nervų sistema patiria krūvį, o žmogus – stresą. Tad įtariant galimą priklausomybę, pirmiausia svarbu po truputį mažinti kavos dozę. Vietoj jos išgerti arbatos, sulčių ar vandens, išeiti pasivaikščioti ar pasportuoti. Saugokime save.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>65</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save #14 | Priklausomybė nuo cukraus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-14-priklausomybe-nuo-cukraus--69074441</link><description><![CDATA[Kad cukrus yra nesveika, turbūt pasakytų visi – nuo darželinuko iki senjoro. Visgi daugelis turbūt nėra susimąstęs apie priklausomybę nuo cukraus. Ji gali sukelti ne tik odos bėrimus, žarnyno negalavimus ir viršsvorį, bet ir psichologines problemas – nesusikaupimą, motyvacijos dirbti stoką ar net nerimą, kai savo cukraus dozės negauname. Psichologai aiškina, esą ši priklausomybė išsivysto dėl to, kad vartojant cukrų žmogaus smegenyse išsiskiria dopaminas – laimės hormonas. Nuolatinis saldžių patiekalų vartojimas įsuka į užburtą ratą, kai cukraus norisi vis daugiau ir daugiau. Tad būtina tai pastebėti ir laiku sustoti. Kaip ir su bet kokiomis dietomis, nereikia imtis radikalių veiksmų – geriau suvartojamo cukraus kiekį mažinti pamažu, ieškoti alternatyvų – cukrų arbatoje keisti medumi, vietoj įprasto šokoladuko pasigaminti riešutų sviestu įdarytų datulių. Na, o jei patiems susitvarkyti nepavyksta, reikia kreiptis į specialistus. Saugokime save.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69074441</guid><pubDate>Tue, 16 Dec 2025 12:04:26 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/69074441/saugok_save_14.mp3" length="2137317" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Kad cukrus yra nesveika, turbūt pasakytų visi – nuo darželinuko iki senjoro. Visgi daugelis turbūt nėra susimąstęs apie priklausomybę nuo cukraus. Ji gali sukelti ne tik odos bėrimus, žarnyno negalavimus ir viršsvorį, bet ir psichologines problemas –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kad cukrus yra nesveika, turbūt pasakytų visi – nuo darželinuko iki senjoro. Visgi daugelis turbūt nėra susimąstęs apie priklausomybę nuo cukraus. Ji gali sukelti ne tik odos bėrimus, žarnyno negalavimus ir viršsvorį, bet ir psichologines problemas – nesusikaupimą, motyvacijos dirbti stoką ar net nerimą, kai savo cukraus dozės negauname. Psichologai aiškina, esą ši priklausomybė išsivysto dėl to, kad vartojant cukrų žmogaus smegenyse išsiskiria dopaminas – laimės hormonas. Nuolatinis saldžių patiekalų vartojimas įsuka į užburtą ratą, kai cukraus norisi vis daugiau ir daugiau. Tad būtina tai pastebėti ir laiku sustoti. Kaip ir su bet kokiomis dietomis, nereikia imtis radikalių veiksmų – geriau suvartojamo cukraus kiekį mažinti pamažu, ieškoti alternatyvų – cukrų arbatoje keisti medumi, vietoj įprasto šokoladuko pasigaminti riešutų sviestu įdarytų datulių. Na, o jei patiems susitvarkyti nepavyksta, reikia kreiptis į specialistus. Saugokime save.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>67</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save #12 | Minesotos programa</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-12-minesotos-programa--69074442</link><description><![CDATA[Kalbant apie įvairias priklausomybes – nuo alkoholio iki lošimų – neretai minima Minesotos programa. Tai – 28 dienas trunkanti psichologinė socialinė reabilitacijos programa, per kurią stacionare esantys pacientai mokosi analizuoti savo jausmus, koreguoti mąstymą ir rasti motyvacijos gyventi blaiviai. Programa labiausiai remiasi „Dvylikos žingsnių“ principais. Juos dar 1935 metais Jungtinės Valstijose sukūrė patys nuo alkoholio priklausomi žmonės, susibūrę į Anoniminių Alkoholikų savipagalbos grupes. Šie žingsniai prasideda nuo pripažinimo, kad žmogus yra priklausomas, ir baigiasi pažadu pagelbėti kitiems priklausomiems žmonėms. Pasak medikų, per visus tuos dvylika punktų einama palaipsniui, kartais procesas užtrunka kelis mėnesius, kartais metų metus. Neišvengiant ir atkryčių. Metodų ir principų gydantis pagal Minesotos programą yra ir daugiau. Medikai ieško konkrečiam žmogui tinkamiausių. Daugiau informacijos – Respublikinio priklausomybių ligų centrų svetainėje rplc.lt.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69074442</guid><pubDate>Tue, 16 Dec 2025 12:02:52 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/69074442/saugok_save_12.mp3" length="2253508" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Kalbant apie įvairias priklausomybes – nuo alkoholio iki lošimų – neretai minima Minesotos programa. Tai – 28 dienas trunkanti psichologinė socialinė reabilitacijos programa, per kurią stacionare esantys pacientai mokosi analizuoti savo jausmus,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kalbant apie įvairias priklausomybes – nuo alkoholio iki lošimų – neretai minima Minesotos programa. Tai – 28 dienas trunkanti psichologinė socialinė reabilitacijos programa, per kurią stacionare esantys pacientai mokosi analizuoti savo jausmus, koreguoti mąstymą ir rasti motyvacijos gyventi blaiviai. Programa labiausiai remiasi „Dvylikos žingsnių“ principais. Juos dar 1935 metais Jungtinės Valstijose sukūrė patys nuo alkoholio priklausomi žmonės, susibūrę į Anoniminių Alkoholikų savipagalbos grupes. Šie žingsniai prasideda nuo pripažinimo, kad žmogus yra priklausomas, ir baigiasi pažadu pagelbėti kitiems priklausomiems žmonėms. Pasak medikų, per visus tuos dvylika punktų einama palaipsniui, kartais procesas užtrunka kelis mėnesius, kartais metų metus. Neišvengiant ir atkryčių. Metodų ir principų gydantis pagal Minesotos programą yra ir daugiau. Medikai ieško konkrečiam žmogui tinkamiausių. Daugiau informacijos – Respublikinio priklausomybių ligų centrų svetainėje rplc.lt.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>71</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save #11 | Kodavimas – šarlatanizmas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-11-kodavimas-sarlatanizmas--69074436</link><description><![CDATA[Sovietmečiu atsiradęs kodavimas nuo alkoholio populiarus dar ir šiandien. Neva „stebuklingos“ istorijos apie užsikodavusius ir dešimtmečius negeriančius alkoholikus kai kuriuos verčia patikėti kodavimo galia ir tam išleisti tūkstančius eurų. Visgi medikai šiuo klausimu turi kitą nuomonę. Pažymima, kad kodavimas – pseudomokslinis metodas, nepagrįstas jokiais tyrimais. Be to, pati kodavimo įvairovė – nuo hipnozių iki taškų pamaigymo, nuo stebuklingų gėrimų iki alaus butelio užkerėjimo – esą rodo jokios metodikos nebuvimą. Greito efekto norintys žmonės dažniausiai lieka nusivylę ar dar labiau įninka į taurelę, mat supranta, kad jiems neva niekas nebegali padėti. Medikai pabrėžia, kad asmeniui, negalinčiam pačiam nustoti gerti, pirmiausia rekomenduojamas abstinencijos gydymas. Tai – medikamentinis, dažniausiai stacionarus gydymas, galintis trukti iki 14 dienų. Tuo metu valomas organizmas, padedama pacientui pasijusti geriau. Vėliau siūloma vadinamoji „Minesotos“ programa ir kitos priemonės. Jų gausu, svarbiausia – norėti pasveikti.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69074436</guid><pubDate>Tue, 16 Dec 2025 12:00:37 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/69074436/saugok_save_11.mp3" length="2253508" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Sovietmečiu atsiradęs kodavimas nuo alkoholio populiarus dar ir šiandien. Neva „stebuklingos“ istorijos apie užsikodavusius ir dešimtmečius negeriančius alkoholikus kai kuriuos verčia patikėti kodavimo galia ir tam išleisti tūkstančius eurų. Visgi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sovietmečiu atsiradęs kodavimas nuo alkoholio populiarus dar ir šiandien. Neva „stebuklingos“ istorijos apie užsikodavusius ir dešimtmečius negeriančius alkoholikus kai kuriuos verčia patikėti kodavimo galia ir tam išleisti tūkstančius eurų. Visgi medikai šiuo klausimu turi kitą nuomonę. Pažymima, kad kodavimas – pseudomokslinis metodas, nepagrįstas jokiais tyrimais. Be to, pati kodavimo įvairovė – nuo hipnozių iki taškų pamaigymo, nuo stebuklingų gėrimų iki alaus butelio užkerėjimo – esą rodo jokios metodikos nebuvimą. Greito efekto norintys žmonės dažniausiai lieka nusivylę ar dar labiau įninka į taurelę, mat supranta, kad jiems neva niekas nebegali padėti. Medikai pabrėžia, kad asmeniui, negalinčiam pačiam nustoti gerti, pirmiausia rekomenduojamas abstinencijos gydymas. Tai – medikamentinis, dažniausiai stacionarus gydymas, galintis trukti iki 14 dienų. Tuo metu valomas organizmas, padedama pacientui pasijusti geriau. Vėliau siūloma vadinamoji „Minesotos“ programa ir kitos priemonės. Jų gausu, svarbiausia – norėti pasveikti.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>71</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save #10 | Savitarpio pagalbos grupės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-10-savitarpio-pagalbos-grupes--69074434</link><description><![CDATA[Nuo įvairių priklausomybių kenčiantys žmonės dažnai bijo ar gėdijasi kreiptis pagalbos ar apie savo problemą kalbėti viešai. Tokiu atveju gelbsti savitarpio pagalbos grupės – anoniminiai alkoholikai, narkomanai anonimai, anoniminiai lošėjai ar anoniminiai tabletininkai (čia kalbama apie priklausomybę nuo vaistų turinčius žmones). Visose šiose grupėse susirinkę žmonės dalijasi savo patirtimis ir būdais pasveikti. Vienur – didelėse salėse, kitur – jaukiai prie arbatos ar kavos puodelio. Svarbiausia, kad žmonės rastų bendraminčių ir motyvacijos sveikti. Savitarpio pagalbos grupių susirinkimai rengiami beveik visoje Lietuvoje, o informacijos apie tai gausu internete. Pasidalykite su žmonėms, kuriems tai gali būti svarbu. Saugokime save.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69074434</guid><pubDate>Tue, 16 Dec 2025 11:59:37 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/69074434/saugok_save_10.mp3" length="1909945" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo įvairių priklausomybių kenčiantys žmonės dažnai bijo ar gėdijasi kreiptis pagalbos ar apie savo problemą kalbėti viešai. Tokiu atveju gelbsti savitarpio pagalbos grupės – anoniminiai alkoholikai, narkomanai anonimai, anoniminiai lošėjai ar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo įvairių priklausomybių kenčiantys žmonės dažnai bijo ar gėdijasi kreiptis pagalbos ar apie savo problemą kalbėti viešai. Tokiu atveju gelbsti savitarpio pagalbos grupės – anoniminiai alkoholikai, narkomanai anonimai, anoniminiai lošėjai ar anoniminiai tabletininkai (čia kalbama apie priklausomybę nuo vaistų turinčius žmones). Visose šiose grupėse susirinkę žmonės dalijasi savo patirtimis ir būdais pasveikti. Vienur – didelėse salėse, kitur – jaukiai prie arbatos ar kavos puodelio. Svarbiausia, kad žmonės rastų bendraminčių ir motyvacijos sveikti. Savitarpio pagalbos grupių susirinkimai rengiami beveik visoje Lietuvoje, o informacijos apie tai gausu internete. Pasidalykite su žmonėms, kuriems tai gali būti svarbu. Saugokime save.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>60</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save #8 | Priklausomybių testai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-8-priklausomybiu-testai--69074438</link><description><![CDATA[Nors viešumoje vis drąsiau kalbama apie įvairias priklausomybes, daugybė jas turinčių žmonių vis dar nedrįsta to pripažinti. Daliai trūksta informacijos, kiti bijo visuomenės smerkimo ir galimų pasekmių. Tad jei įtariate, kad galite būti priklausomi nuo tabako, alkoholio ar interneto, galite sau padėti net neišeidami iš namų. Svetainėje pagalbasau.lt pateikiami specialūs testai, padedantys sužinoti, ar nesergate. Tai aktualu ir galimai priklausomų žmonių artimiesiems. Atlikus testą ir gavus teigiamą rezultatą, žinoma, būtina kreiptis į specialistus. Kuo anksčiau priklausomybė bus diagnozuota ir pradėta gydyti, tuo pasekmės bus mažesnės, o žmogus vėl galės grįžti į įprastą gyvenimą. Saugokime save ir artimuosius.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69074438</guid><pubDate>Tue, 16 Dec 2025 11:57:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/69074438/saugok_save_8.mp3" length="1792083" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Nors viešumoje vis drąsiau kalbama apie įvairias priklausomybes, daugybė jas turinčių žmonių vis dar nedrįsta to pripažinti. Daliai trūksta informacijos, kiti bijo visuomenės smerkimo ir galimų pasekmių. Tad jei įtariate, kad galite būti priklausomi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors viešumoje vis drąsiau kalbama apie įvairias priklausomybes, daugybė jas turinčių žmonių vis dar nedrįsta to pripažinti. Daliai trūksta informacijos, kiti bijo visuomenės smerkimo ir galimų pasekmių. Tad jei įtariate, kad galite būti priklausomi nuo tabako, alkoholio ar interneto, galite sau padėti net neišeidami iš namų. Svetainėje pagalbasau.lt pateikiami specialūs testai, padedantys sužinoti, ar nesergate. Tai aktualu ir galimai priklausomų žmonių artimiesiems. Atlikus testą ir gavus teigiamą rezultatą, žinoma, būtina kreiptis į specialistus. Kuo anksčiau priklausomybė bus diagnozuota ir pradėta gydyti, tuo pasekmės bus mažesnės, o žmogus vėl galės grįžti į įprastą gyvenimą. Saugokime save ir artimuosius.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>56</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save #3 | Kopriklausomybė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-3-kopriklausomybe--69074430</link><description><![CDATA[Apie įvairias priklausomybes – nuo alkoholio iki azartinių lošimų – kalbama dažnai, visgi, apklausų duomenimis, nedaugeliui teko girdėti apie kopriklausomybę. Tai – emocinis prisirišimas prie kito žmogaus problemų, kai pradedame gyventi ne savo, o kito gyvenimo. Pavyzdžiui, su alkoholiku vyru gyvenanti moteris nuolat dangsto mylimojo skolas, darbdaviui bando pateisinti neatėjimą į darbą ir panašiai. Galiausiai, už visas priklausomo žmogaus pridarytas problemas kaltę neretai verčia sau. Svarbiausias iššūkis, tenkantis paveiktiems šeimos nariams – atpažinti kopriklausomybę ir susigrąžinti savo gyvenimo kontrolę. O čia jau reikalinga ir specialistų pagalba. Daugiau informacijos – pagalbasau.lt.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.<b></b>]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69074430</guid><pubDate>Tue, 16 Dec 2025 11:51:34 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/69074430/saugok_save_3.mp3" length="1752795" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Apie įvairias priklausomybes – nuo alkoholio iki azartinių lošimų – kalbama dažnai, visgi, apklausų duomenimis, nedaugeliui teko girdėti apie kopriklausomybę. Tai – emocinis prisirišimas prie kito žmogaus problemų, kai pradedame gyventi ne savo, o...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie įvairias priklausomybes – nuo alkoholio iki azartinių lošimų – kalbama dažnai, visgi, apklausų duomenimis, nedaugeliui teko girdėti apie kopriklausomybę. Tai – emocinis prisirišimas prie kito žmogaus problemų, kai pradedame gyventi ne savo, o kito gyvenimo. Pavyzdžiui, su alkoholiku vyru gyvenanti moteris nuolat dangsto mylimojo skolas, darbdaviui bando pateisinti neatėjimą į darbą ir panašiai. Galiausiai, už visas priklausomo žmogaus pridarytas problemas kaltę neretai verčia sau. Svarbiausias iššūkis, tenkantis paveiktiems šeimos nariams – atpažinti kopriklausomybę ir susigrąžinti savo gyvenimo kontrolę. O čia jau reikalinga ir specialistų pagalba. Daugiau informacijos – pagalbasau.lt.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.<b></b>]]></itunes:summary><itunes:duration>55</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugok save #2 | Naujosios priklausomybės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugok-save-2-naujosios-priklausomybes--69074431</link><description><![CDATA[Apie priklausomybę nuo tabako žinoma nuo seno. O pastaruoju metu vis daugiau problemų kelia naujosios rūkymo formos – elektroninės cigaretės, vadinamieji „veipai“ ir panašiai. Pasak medikų, nors įprasta manyti, kad tai – sveikesnė alternatyva, taip toli gražu nėra. Priešingai –elektroninių priemonių garai yra smulkesni, jie į plaučius patenka dar giliau, taip pažeisdami ne tik bronchus, bet ir plaučių alveoles. Šiuos pažeidimus lydi progresuojantis kosulys ir dusulys. Dar vienas, netgi didesnis pavojus – elektroninėse rūkymo priemonėse neretai naudojamos narkotinės ar svaiginančios toksinės medžiagos, tad vis dažniau girdimi pranešimai apie apsinuodijusius paauglius. Siekiant išvengti tragiškų pasekmių, svarbu problemą pastebėti kuo anksčiau ir kalbėtis su vaikais – tiek tėvams, tiek mokytojams. Informacijos gausu internete, visgi daug naudingesni – pokalbiai su specialistais.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69074431</guid><pubDate>Tue, 16 Dec 2025 11:50:44 +0000</pubDate><enclosure url="https://dts.podtrac.com/redirect.mp3/api.spreaker.com/download/episode/69074431/saugok_save_2.mp3" length="2023632" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Radijas.lt</itunes:author><itunes:subtitle>Apie priklausomybę nuo tabako žinoma nuo seno. O pastaruoju metu vis daugiau problemų kelia naujosios rūkymo formos – elektroninės cigaretės, vadinamieji „veipai“ ir panašiai. Pasak medikų, nors įprasta manyti, kad tai – sveikesnė alternatyva, taip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie priklausomybę nuo tabako žinoma nuo seno. O pastaruoju metu vis daugiau problemų kelia naujosios rūkymo formos – elektroninės cigaretės, vadinamieji „veipai“ ir panašiai. Pasak medikų, nors įprasta manyti, kad tai – sveikesnė alternatyva, taip toli gražu nėra. Priešingai –elektroninių priemonių garai yra smulkesni, jie į plaučius patenka dar giliau, taip pažeisdami ne tik bronchus, bet ir plaučių alveoles. Šiuos pažeidimus lydi progresuojantis kosulys ir dusulys. Dar vienas, netgi didesnis pavojus – elektroninėse rūkymo priemonėse neretai naudojamos narkotinės ar svaiginančios toksinės medžiagos, tad vis dažniau girdimi pranešimai apie apsinuodijusius paauglius. Siekiant išvengti tragiškų pasekmių, svarbu problemą pastebėti kuo anksčiau ir kalbėtis su vaikais – tiek tėvams, tiek mokytojams. Informacijos gausu internete, visgi daug naudingesni – pokalbiai su specialistais.<br /><br />Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.]]></itunes:summary><itunes:duration>64</itunes:duration><itunes:keywords>radiocentras,rc,saugoksave</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3c666dff7a2b008f46d435057b322f86.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item></channel></rss>
