<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss xmlns:itunes="http://www.itunes.com/dtds/podcast-1.0.dtd" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:podcast="https://podcastindex.org/namespace/1.0" xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" version="2.0"><channel><title>Palėpės radiniai</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/palepes-radiniai--6733912</link><description><![CDATA[Laida „Palėpės radiniai“ skirta visiems, kurie tiki, jog dar ne visi pasaulio lobiai atrasti ir kad storų dulkių sluoksniai gali slėpti ne vieną šedevrą. Kiekvieną savaitę klausytojų laukia intriguojančios istorijos apie kažkada pasimetusius, pamirštus ar net pikta valia į muzikines palėpes nugrūstus kūrinius, laukiančius antrojo šanso sužibėti naujomis spalvomis. Muzikos mėgėjai išgirs pasakojimus apie laiką pralenkusias kompozitorių vizijas, dramatiškas nesėkmes ir galės praverti duris į kitokį – rožėmis neklotą – muzikos pasaulį. Jame, tarytum senoje palėpėje, kiekvienas eksponatas prabils, jei tik skirsime jam šiek tiek dėmesio. „Palėpės radiniai“ – trečiadieniais 13:05 per LRT KLASIKĄ.<br />Vedėjas – Gintaras Januševičius.]]></description><atom:link href="https://www.spreaker.com/show/6733912/episodes/feed" rel="self" type="application/rss+xml"/><language>lt</language><category>Music Commentary</category><copyright>Copyright LRT</copyright><image><url>https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg</url><title>Palėpės radiniai</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/palepes-radiniai--6733912</link></image><lastBuildDate>Wed, 27 May 2026 16:08:14 +0000</lastBuildDate><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:owner><itunes:name>LRT</itunes:name><itunes:email>podcasts@lrt.lt</itunes:email></itunes:owner><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:subtitle>Laida „Palėpės radiniai“ skirta visiems, kurie tiki, jog dar ne visi pasaulio lobiai atrasti ir kad storų dulkių sluoksniai gali slėpti ne vieną šedevrą. Kiekvieną savaitę klausytojų laukia intriguojančios istorijos apie kažkada pasimetusius,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laida „Palėpės radiniai“ skirta visiems, kurie tiki, jog dar ne visi pasaulio lobiai atrasti ir kad storų dulkių sluoksniai gali slėpti ne vieną šedevrą. Kiekvieną savaitę klausytojų laukia intriguojančios istorijos apie kažkada pasimetusius, pamirštus ar net pikta valia į muzikines palėpes nugrūstus kūrinius, laukiančius antrojo šanso sužibėti naujomis spalvomis. Muzikos mėgėjai išgirs pasakojimus apie laiką pralenkusias kompozitorių vizijas, dramatiškas nesėkmes ir galės praverti duris į kitokį – rožėmis neklotą – muzikos pasaulį. Jame, tarytum senoje palėpėje, kiekvienas eksponatas prabils, jei tik skirsime jam šiek tiek dėmesio. „Palėpės radiniai“ – trečiadieniais 13:05 per LRT KLASIKĄ.<br />Vedėjas – Gintaras Januševičius.]]></itunes:summary><itunes:category text="Music"><itunes:category text="Music Commentary"/></itunes:category><itunes:explicit>false</itunes:explicit><podcast:guid>d37bd61a-06f9-5642-93c7-b8dbea2ef5a8</podcast:guid><itunes:type>episodic</itunes:type><item><title>Apleistoje palėpėje – aklas pasimatymas su simfonija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apleistoje-palepeje-aklas-pasimatymas-su-simfonija--72187844</link><description><![CDATA[Pirmojo sezono pabaigos proga „Palėpės radiniai“ kviečia visus savo klausytojus pasijusti laidos svečio ar viešnios kėdėje. Kiekvieną savaitę joje sėdintys muzikos profesionalai, melomanai savo ausinėse girdi iki šiol nepažįstamą kūrinį – itin retai scenose skambantį muzikinės palėpės radinį. Tokiame objektyviame kontekste, išlaisvintas iš istorinių aplinkybių bei palyginimų su tų laikų superhitais, kūrinys tarytum gauna antrąjį šansą įrodyti savo tikrąją vertę ir galimybes šių laikų scenose. Visgi, skirtingai nei studijos svečiai, radijo klausytojai kūrinio istoriją jau žino. Šįkart bus kitaip – kūrinio sukūrimo aplinkybės, laikotarpis, regionas ir net autorius ar autorė bus atskleisti tik laidos pabaigoje.<br /><br />Taip kiekvienas prie savo radijo imtuvų galės sudalyvauti išties unikaliame pasimatyme su simfonija, kurią šiuolaikiniai muzikos kritikai dažnai apipila didžiausiais komplimentais, bet orkestrai retai kada imasi atlikti.<br />Ved. Gintaras Januševičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72187844</guid><pubDate>Wed, 27 May 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72187844/2026_05_27_9653_1_20260527140313465.mp3" length="51589091" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pirmojo sezono pabaigos proga „Palėpės radiniai“ kviečia visus savo klausytojus pasijusti laidos svečio ar viešnios kėdėje. Kiekvieną savaitę joje sėdintys muzikos profesionalai, melomanai savo ausinėse girdi iki šiol nepažįstamą kūrinį – itin retai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirmojo sezono pabaigos proga „Palėpės radiniai“ kviečia visus savo klausytojus pasijusti laidos svečio ar viešnios kėdėje. Kiekvieną savaitę joje sėdintys muzikos profesionalai, melomanai savo ausinėse girdi iki šiol nepažįstamą kūrinį – itin retai scenose skambantį muzikinės palėpės radinį. Tokiame objektyviame kontekste, išlaisvintas iš istorinių aplinkybių bei palyginimų su tų laikų superhitais, kūrinys tarytum gauna antrąjį šansą įrodyti savo tikrąją vertę ir galimybes šių laikų scenose. Visgi, skirtingai nei studijos svečiai, radijo klausytojai kūrinio istoriją jau žino. Šįkart bus kitaip – kūrinio sukūrimo aplinkybės, laikotarpis, regionas ir net autorius ar autorė bus atskleisti tik laidos pabaigoje.<br /><br />Taip kiekvienas prie savo radijo imtuvų galės sudalyvauti išties unikaliame pasimatyme su simfonija, kurią šiuolaikiniai muzikos kritikai dažnai apipila didžiausiais komplimentais, bet orkestrai retai kada imasi atlikti.<br />Ved. Gintaras Januševičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3225</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Čekijos kaimelis pačiame Niujorko centre – koncertas smuikui, fortepijonui ir orkestrui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/cekijos-kaimelis-paciame-niujorko-centre-koncertas-smuikui-fortepijonui-ir-orkestrui--72081983</link><description><![CDATA[Bohuslavo Martinů gyvenimo istorija tiesiog prašosi Holivudo filmo. Užsisklendęs genijus, dukart išmestas iš muzikos studijų, bėgęs nuo nacių persekiojimo, tapęs nepageidaujamu savo paties tėvynėje, vos neužsimušęs pasivaikščiojimo balkono terasoje metu. Ir kartu kūręs muziką, kurioje išgirsi visą visatą su jos energija, matematiniais dėsniais, žmogiškomis emocijomis bei disonansų harmonija.<br /><br />Įspūdingas koncertas smuikui, fortepijonui ir orkestrui turi viską, ko reikia klasikos superhitui. Gal metas jį ištraukti iš palėpės? Su kūriniu susipažįsta ir laidos viešnia – smuikininkė, Valstybinio Vilniaus kvarteto lyderė Dalia Kuznecovaitė.<br />Ved. Gintaras Januševičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72081983</guid><pubDate>Wed, 20 May 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72081983/2026_05_20_9653_1_20260520133449227.mp3" length="50014240" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Bohuslavo Martinů gyvenimo istorija tiesiog prašosi Holivudo filmo. Užsisklendęs genijus, dukart išmestas iš muzikos studijų, bėgęs nuo nacių persekiojimo, tapęs nepageidaujamu savo paties tėvynėje, vos neužsimušęs pasivaikščiojimo balkono terasoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Bohuslavo Martinů gyvenimo istorija tiesiog prašosi Holivudo filmo. Užsisklendęs genijus, dukart išmestas iš muzikos studijų, bėgęs nuo nacių persekiojimo, tapęs nepageidaujamu savo paties tėvynėje, vos neužsimušęs pasivaikščiojimo balkono terasoje metu. Ir kartu kūręs muziką, kurioje išgirsi visą visatą su jos energija, matematiniais dėsniais, žmogiškomis emocijomis bei disonansų harmonija.<br /><br />Įspūdingas koncertas smuikui, fortepijonui ir orkestrui turi viską, ko reikia klasikos superhitui. Gal metas jį ištraukti iš palėpės? Su kūriniu susipažįsta ir laidos viešnia – smuikininkė, Valstybinio Vilniaus kvarteto lyderė Dalia Kuznecovaitė.<br />Ved. Gintaras Januševičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3126</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Simfonija iš juodojo sąrašo – kas užrūstino Staliną?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/simfonija-is-juodojo-saraso-kas-uzrustino-stalina--71988598</link><description><![CDATA[Ukrainos perlu vadinama antroji Boryso Lyatoshynskio simfonija išgyveno ir pragarą, ir rojų. Kompozitoriui, kuriam tiesa ir sąžinė buvo pamatinės vertybės, ne kartą teko vaikščioti ašmenimis laikais, kai kiekvienas kūrinys būdavo tikrinamas, ar atitinka režimo propagandos normatyvus. Šiuo metu bene vienbalsiai šedevru vadinama simfonija, vos pasirodžiusi, buvo uždrausta, o paties kompozitoriaus karjera pakibo ant plauko. Pripažinimą kūrinys pelnė tik laisvos Ukrainos laikais, tačiau iki plataus žinomumo jam vis dar labai toli. Retai skambančią simfoniją išklauso ir interpretuoja aktorius, melomanas, Auksinio scenos kryžiaus bei Sidabrinės gervės laureatas Vaidotas Martinaitis.<br />Ved. Gintaras Januševičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71988598</guid><pubDate>Wed, 13 May 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71988598/2026_05_13_9653_1_20260513140444788.mp3" length="50333541" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ukrainos perlu vadinama antroji Boryso Lyatoshynskio simfonija išgyveno ir pragarą, ir rojų. Kompozitoriui, kuriam tiesa ir sąžinė buvo pamatinės vertybės, ne kartą teko vaikščioti ašmenimis laikais, kai kiekvienas kūrinys būdavo tikrinamas, ar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ukrainos perlu vadinama antroji Boryso Lyatoshynskio simfonija išgyveno ir pragarą, ir rojų. Kompozitoriui, kuriam tiesa ir sąžinė buvo pamatinės vertybės, ne kartą teko vaikščioti ašmenimis laikais, kai kiekvienas kūrinys būdavo tikrinamas, ar atitinka režimo propagandos normatyvus. Šiuo metu bene vienbalsiai šedevru vadinama simfonija, vos pasirodžiusi, buvo uždrausta, o paties kompozitoriaus karjera pakibo ant plauko. Pripažinimą kūrinys pelnė tik laisvos Ukrainos laikais, tačiau iki plataus žinomumo jam vis dar labai toli. Retai skambančią simfoniją išklauso ir interpretuoja aktorius, melomanas, Auksinio scenos kryžiaus bei Sidabrinės gervės laureatas Vaidotas Martinaitis.<br />Ved. Gintaras Januševičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3146</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nuo lietaus širdyje iki ugnikalnio išsiveržimo – gamtos įkvėpti palėpės radiniai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nuo-lietaus-sirdyje-iki-ugnikalnio-issiverzimo-gamtos-ikvepti-palepes-radiniai--71912968</link><description><![CDATA[Gamta – ne tik daugelio muzikos kūrinių įkvepėja ar subjektas. Dažnai ji – kūrinio bendraautorė, be kurios indelio ir kuriant, ir atliekant turėtume emocijų nekeliantį garsų kratinį. Šįkart – ypatinga palėpė, kurioje tilpo net trys kompozitoriai ir kompozitorės. Skamba Mel Bonis bei Geraldo Finzi „Eklogai“ – reto pastoralinio žanro kūriniai, leidžiantys per gamtos reiškinių prizmę pažvelgti į tolimiausius žmogaus sielos kambarius. Laidą užbaigia decibelais nepralenkiama islandų kompozitoriaus Jono Leifso „Hekla“, fotografiškai perteikianti unikalią patirtį, atsidūrus ugnikalnio išsiveržimo epicentre. Pastarojo kūrinio klauso bei apie savo atradimus klasikinėje muzikoje kalba laidos svečias, žurnalistas, TV veidas Džius Rimas Šapauskas.<br />Ved. Gintaras Januševičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71912968</guid><pubDate>Wed, 06 May 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71912968/2026_05_06_9653_1_20260506140307553.mp3" length="50769891" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gamta – ne tik daugelio muzikos kūrinių įkvepėja ar subjektas. Dažnai ji – kūrinio bendraautorė, be kurios indelio ir kuriant, ir atliekant turėtume emocijų nekeliantį garsų kratinį. Šįkart – ypatinga palėpė, kurioje tilpo net trys kompozitoriai ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gamta – ne tik daugelio muzikos kūrinių įkvepėja ar subjektas. Dažnai ji – kūrinio bendraautorė, be kurios indelio ir kuriant, ir atliekant turėtume emocijų nekeliantį garsų kratinį. Šįkart – ypatinga palėpė, kurioje tilpo net trys kompozitoriai ir kompozitorės. Skamba Mel Bonis bei Geraldo Finzi „Eklogai“ – reto pastoralinio žanro kūriniai, leidžiantys per gamtos reiškinių prizmę pažvelgti į tolimiausius žmogaus sielos kambarius. Laidą užbaigia decibelais nepralenkiama islandų kompozitoriaus Jono Leifso „Hekla“, fotografiškai perteikianti unikalią patirtį, atsidūrus ugnikalnio išsiveržimo epicentre. Pastarojo kūrinio klauso bei apie savo atradimus klasikinėje muzikoje kalba laidos svečias, žurnalistas, TV veidas Džius Rimas Šapauskas.<br />Ved. Gintaras Januševičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3174</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Aistringasis altas Brazilijos radijo legendos Radameso Gnattali šedevre</title><link>https://www.spreaker.com/episode/aistringasis-altas-brazilijos-radijo-legendos-radameso-gnattali-sedevre--71730643</link><description><![CDATA[Radameso Gnattali sėkmė muzikos ir radijo pasaulyje buvo tarytum užprogramuota – gimęs radijui ir spaudai reikšmingais 1906 metais bei pavadintas vieno impozantiškiausių operos veikėjų vardu, Radamesas Gnattali jau būdamas devynerių vadovavo vaikų orkestrui ir pats jam aranžavo kūrinius. Per gyvenimą ėjęs su plačia šypsena ir sambos žingsneliu, jis tapo neatsiejama Brazilijos muzikinės savimonės dalimi. Visgi jo rimtieji koncertai, ypač koncertas altui ir orkestrui, yra praktiškai nežinomi plačiajai visuomenei. Su šiuo muzikinėje palėpėje pasimetusiu šedevru susipažįsta ir laidos viešnia – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro altų grupės koncertmeisterė Dovilė Juozapaitienė.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71730643</guid><pubDate>Wed, 29 Apr 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71730643/2026_04_29_9653_1_20260429140352151.mp3" length="50940000" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Radameso Gnattali sėkmė muzikos ir radijo pasaulyje buvo tarytum užprogramuota – gimęs radijui ir spaudai reikšmingais 1906 metais bei pavadintas vieno impozantiškiausių operos veikėjų vardu, Radamesas Gnattali jau būdamas devynerių vadovavo vaikų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Radameso Gnattali sėkmė muzikos ir radijo pasaulyje buvo tarytum užprogramuota – gimęs radijui ir spaudai reikšmingais 1906 metais bei pavadintas vieno impozantiškiausių operos veikėjų vardu, Radamesas Gnattali jau būdamas devynerių vadovavo vaikų orkestrui ir pats jam aranžavo kūrinius. Per gyvenimą ėjęs su plačia šypsena ir sambos žingsneliu, jis tapo neatsiejama Brazilijos muzikinės savimonės dalimi. Visgi jo rimtieji koncertai, ypač koncertas altui ir orkestrui, yra praktiškai nežinomi plačiajai visuomenei. Su šiuo muzikinėje palėpėje pasimetusiu šedevru susipažįsta ir laidos viešnia – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro altų grupės koncertmeisterė Dovilė Juozapaitienė.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3184</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Užmirštų instrumentų palėpėje – sapnų, mistikos ir magijos garsai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/uzmirstu-instrumentu-palepeje-sapnu-mistikos-ir-magijos-garsai--71550975</link><description><![CDATA[Muzikos instrumentai – tarytum žmonės. Jie gimsta, bręsta, tikisi gražaus gyvenimo. Kažkuriems jų pavyksta tapti savo kartos herojais, išpopuliarėti, rečiau – tapti nepamainomais: ar įsivaizduoji orkestrą be smuikų ar trimitų? O roką be elektrinių gitarų? Tačiau ne visiems instrumentams taip pasiseka. Kai kurie jų vos išrasti būna niekam neįdomūs, o skaudžiausios tos istorijos, kai trumpą laiką pabuvęs šlovės spinduliuose, instrumentas yra užkeliamas į muzikos palėpę ir ten bene pamirštamas.<br /><br />Tokioje palėpėje lankosi Gintaras Januševičius ir pasakoja apie du kadaise populiarius, o šiandien klasikinėse scenose nebegirdimus instrumentus – dambrelį ir stiklo armoniką. Su bene prieš 250 metų parašytu Johanno Georgo Albrechtsbergerio koncertu dambreliui, mandorai ir orkestrui susipažįsta ir laidos svečias, multiinstrumentalistas Saulius Petreikis.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71550975</guid><pubDate>Wed, 22 Apr 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71550975/2026_04_22_9653_1_20260422122729422.mp3" length="50325220" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Muzikos instrumentai – tarytum žmonės. Jie gimsta, bręsta, tikisi gražaus gyvenimo. Kažkuriems jų pavyksta tapti savo kartos herojais, išpopuliarėti, rečiau – tapti nepamainomais: ar įsivaizduoji orkestrą be smuikų ar trimitų? O roką be elektrinių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Muzikos instrumentai – tarytum žmonės. Jie gimsta, bręsta, tikisi gražaus gyvenimo. Kažkuriems jų pavyksta tapti savo kartos herojais, išpopuliarėti, rečiau – tapti nepamainomais: ar įsivaizduoji orkestrą be smuikų ar trimitų? O roką be elektrinių gitarų? Tačiau ne visiems instrumentams taip pasiseka. Kai kurie jų vos išrasti būna niekam neįdomūs, o skaudžiausios tos istorijos, kai trumpą laiką pabuvęs šlovės spinduliuose, instrumentas yra užkeliamas į muzikos palėpę ir ten bene pamirštamas.<br /><br />Tokioje palėpėje lankosi Gintaras Januševičius ir pasakoja apie du kadaise populiarius, o šiandien klasikinėse scenose nebegirdimus instrumentus – dambrelį ir stiklo armoniką. Su bene prieš 250 metų parašytu Johanno Georgo Albrechtsbergerio koncertu dambreliui, mandorai ir orkestrui susipažįsta ir laidos svečias, multiinstrumentalistas Saulius Petreikis.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3146</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Paskutinis laiškas mamai – koncerto smuikui ir orkestrui forma</title><link>https://www.spreaker.com/episode/paskutinis-laiskas-mamai-koncerto-smuikui-ir-orkestrui-forma--71341812</link><description><![CDATA[Apie Iną Boyle prieš du dešimtmečius nieko negirdėjo net jos tėvynainiai airiai – dėl didžiulio kuklumo ir gyvenimiškų aplinkybių šios kompozitorės kūryba ilgą laiką slypėjo nenaršomuose archyvuose ir muzikinėse palėpėse. Visgi, išgirdę talentingosios kūrėjos muziką, ir kritikai, ir klausytojai bemat pajuto emocinį ryšį.<br /><br />Atskirtyje gyvenusi, žinomumo nesiekusi kūrėja ilgai brandino savo intymią muzikos kalbą, kruopščiai tobulino kūrinius. Galiausiai, beveik 60 metų po jos mirties, airiai joje girdi tikrą savo šalies dukrą, kiekviename muzikos garse įprasminusią tėvynainių gyvenimą ir mentalitetą.<br /><br />Laidoje skamba jos koncertas smuikui ir orkestrui, dedikuotas ką tik palaidotai mamai. Su dramatišku ir emocionaliu kūriniu susipažįsta ir laidos viešnia, smuikininkė Dalia Dėdinskaitė.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71341812</guid><pubDate>Wed, 15 Apr 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71341812/2026_04_15_9653_1_20260415142526701.mp3" length="50811707" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie Iną Boyle prieš du dešimtmečius nieko negirdėjo net jos tėvynainiai airiai – dėl didžiulio kuklumo ir gyvenimiškų aplinkybių šios kompozitorės kūryba ilgą laiką slypėjo nenaršomuose archyvuose ir muzikinėse palėpėse. Visgi, išgirdę talentingosios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie Iną Boyle prieš du dešimtmečius nieko negirdėjo net jos tėvynainiai airiai – dėl didžiulio kuklumo ir gyvenimiškų aplinkybių šios kompozitorės kūryba ilgą laiką slypėjo nenaršomuose archyvuose ir muzikinėse palėpėse. Visgi, išgirdę talentingosios kūrėjos muziką, ir kritikai, ir klausytojai bemat pajuto emocinį ryšį.<br /><br />Atskirtyje gyvenusi, žinomumo nesiekusi kūrėja ilgai brandino savo intymią muzikos kalbą, kruopščiai tobulino kūrinius. Galiausiai, beveik 60 metų po jos mirties, airiai joje girdi tikrą savo šalies dukrą, kiekviename muzikos garse įprasminusią tėvynainių gyvenimą ir mentalitetą.<br /><br />Laidoje skamba jos koncertas smuikui ir orkestrui, dedikuotas ką tik palaidotai mamai. Su dramatišku ir emocionaliu kūriniu susipažįsta ir laidos viešnia, smuikininkė Dalia Dėdinskaitė.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3176</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Radinys temperamentingajame Neapolyje – vos kartą įrašytas koncertas fortepijonui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/radinys-temperamentingajame-neapolyje-vos-karta-irasytas-koncertas-fortepijonui--71179334</link><description><![CDATA[Emilia Gubitosi nepailsdama dirbo visą gyvenimą. Tapusi pirma Italijos istorijoje moterimi, apdovanota kompozitorės diplomu, ji kūrė, koncertavo, dėstė, administravo festivalius, būrė jaunus žmones kartu patirti muzikos džiaugsmą. Visgi apie ją nieko nežinome ne tik Lietuvoje – savo gimtinėje Neapolyje ji yra tokia pat enigma. Vos vienas profesionalus jos koncerto fortepijonui ir orkestrui įrašas, konservatorijos archyve dūlančios natos – tokia šiuo metu yra Emilios Gubitosi žinomumo išraiška. Pamirštoji kompozitorė savo debiuto Lietuvoje dieną pagyras už savo koncertą girdės iš laidos svečio, pianisto bei Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Petro Geniušo.<br />Ved. Gintaras Januševičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71179334</guid><pubDate>Wed, 08 Apr 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71179334/2026_04_08_9653_1_20260408133506488.mp3" length="49979128" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Emilia Gubitosi nepailsdama dirbo visą gyvenimą. Tapusi pirma Italijos istorijoje moterimi, apdovanota kompozitorės diplomu, ji kūrė, koncertavo, dėstė, administravo festivalius, būrė jaunus žmones kartu patirti muzikos džiaugsmą. Visgi apie ją nieko...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Emilia Gubitosi nepailsdama dirbo visą gyvenimą. Tapusi pirma Italijos istorijoje moterimi, apdovanota kompozitorės diplomu, ji kūrė, koncertavo, dėstė, administravo festivalius, būrė jaunus žmones kartu patirti muzikos džiaugsmą. Visgi apie ją nieko nežinome ne tik Lietuvoje – savo gimtinėje Neapolyje ji yra tokia pat enigma. Vos vienas profesionalus jos koncerto fortepijonui ir orkestrui įrašas, konservatorijos archyve dūlančios natos – tokia šiuo metu yra Emilios Gubitosi žinomumo išraiška. Pamirštoji kompozitorė savo debiuto Lietuvoje dieną pagyras už savo koncertą girdės iš laidos svečio, pianisto bei Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Petro Geniušo.<br />Ved. Gintaras Januševičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3124</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dešimtmetis Wolfgangas Amadeus Mozartas ir gražuolės Adelaidės portretas smuiko koncerte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/desimtmetis-wolfgangas-amadeus-mozartas-ir-grazuoles-adelaides-portretas-smuiko-koncerte--71019148</link><description><![CDATA[Ši istorija turi viską, ko reikia pasauliniam superhitui: dešimtmetį genijų, gražuolę princesę, fantastišką smuiko virtuozą, karštą publiką ir nepamirštamas melodijas. Kaipgi tada nutiko, kad kadaise taip mėgtas „Adelaidės koncertas“ smuikui ir orkestrui šiandien klausytojų laukia palėpėse? Šios savaitės radinys – daugiabriaunis kaip briliantas, o pilną jo spalvų paletę pamatysi tik išklausęs visą intriguojančią ir skandalingą istroriją. Laidos viešnia – dainininkė, koncertų ir radijo laidų vedėja Jomantė Šležaitė net persikūnija į detektyvę, kad padėtų viską išpainioti.<br />Ved. Gintaras Januševičius.<br />DI iliustracija]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71019148</guid><pubDate>Wed, 01 Apr 2026 10:05:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71019148/2026_04_01_9653_1_20260331104048927.mp3" length="49654796" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ši istorija turi viską, ko reikia pasauliniam superhitui: dešimtmetį genijų, gražuolę princesę, fantastišką smuiko virtuozą, karštą publiką ir nepamirštamas melodijas. Kaipgi tada nutiko, kad kadaise taip mėgtas „Adelaidės koncertas“ smuikui ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ši istorija turi viską, ko reikia pasauliniam superhitui: dešimtmetį genijų, gražuolę princesę, fantastišką smuiko virtuozą, karštą publiką ir nepamirštamas melodijas. Kaipgi tada nutiko, kad kadaise taip mėgtas „Adelaidės koncertas“ smuikui ir orkestrui šiandien klausytojų laukia palėpėse? Šios savaitės radinys – daugiabriaunis kaip briliantas, o pilną jo spalvų paletę pamatysi tik išklausęs visą intriguojančią ir skandalingą istroriją. Laidos viešnia – dainininkė, koncertų ir radijo laidų vedėja Jomantė Šležaitė net persikūnija į detektyvę, kad padėtų viską išpainioti.<br />Ved. Gintaras Januševičius.<br />DI iliustracija]]></itunes:summary><itunes:duration>3104</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pamirštasis olandų genijus Leo Smitas ir jo egzotiškoji Šemzelnihar</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pamirstasis-olandu-genijus-leo-smitas-ir-jo-egzotiskoji-semzelnihar--70874216</link><description><![CDATA[Pasakojimą apie Leo Smitą būtų galima pradėti iš daugelio pusių – jo talentas, kūrybiškumas ir aktyvumas buvo ryškūs tiek klasikinės muzikos scenose, tiek kino pramonėje, tiek egzotiškų šokių vakarėliuose. Laisvai improvizavęs, produktyviai kūręs ir natūraliu organizaciniu talentu apdovanotas muzikas galėjo pasiekti neregėtų karjeros aukštumų ir galbūt net tapti pagrindiniu savo šalies Olandijos kultūros ambasadoriumi XX amžiuje, jei ne tragiška lemtis, sulaukus vos 43 metų.<br /><br /><br />Laidoje skamba jo baletas „Šemzelnihar“ „Tūkstančio ir vienos nakties“ tematika, kuriame egzotiška orientalika persipina su neoklasikiniais elementais ir džiazinėmis harmonijomis.<br /><br /><br />Laidos svečias – baleto primarijus ir pedagogas Petras Skirmantas.<br />Ved. Gintaras Januševičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70874216</guid><pubDate>Wed, 25 Mar 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70874216/2026_03_25_9653_1_20260325140239828.mp3" length="49218008" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasakojimą apie Leo Smitą būtų galima pradėti iš daugelio pusių – jo talentas, kūrybiškumas ir aktyvumas buvo ryškūs tiek klasikinės muzikos scenose, tiek kino pramonėje, tiek egzotiškų šokių vakarėliuose. Laisvai improvizavęs, produktyviai kūręs ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasakojimą apie Leo Smitą būtų galima pradėti iš daugelio pusių – jo talentas, kūrybiškumas ir aktyvumas buvo ryškūs tiek klasikinės muzikos scenose, tiek kino pramonėje, tiek egzotiškų šokių vakarėliuose. Laisvai improvizavęs, produktyviai kūręs ir natūraliu organizaciniu talentu apdovanotas muzikas galėjo pasiekti neregėtų karjeros aukštumų ir galbūt net tapti pagrindiniu savo šalies Olandijos kultūros ambasadoriumi XX amžiuje, jei ne tragiška lemtis, sulaukus vos 43 metų.<br /><br /><br />Laidoje skamba jo baletas „Šemzelnihar“ „Tūkstančio ir vienos nakties“ tematika, kuriame egzotiška orientalika persipina su neoklasikiniais elementais ir džiazinėmis harmonijomis.<br /><br /><br />Laidos svečias – baleto primarijus ir pedagogas Petras Skirmantas.<br />Ved. Gintaras Januševičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3077</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dana Suesse istorija – nuo pop hitų iki futuristinės klasikos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dana-suesse-istorija-nuo-pop-hitu-iki-futuristines-klasikos--70682162</link><description><![CDATA[Vienas asmuo – trys įspūdingos karjeros. Pirmiausiai Dana Suesse – vodevilių pianistė, kurios paklausyti į sales plūdo visų JAV klausytojai. Tada ji transformavosi į populiarių šlagerių autorę, kurios dainas niūniavo visi, bent kartą klausę radijo. Galiausiai ji evoliucionavo į ambicingą simfoninės muzikos autorę – šį jos muzikinį pavidalą pažįstame mažiausiai, o Niujorko palėpėse slepiasi ne vienas futuristinis opusas, kurį verta atrasti.<br /><br />Laidoje skamba Dana Suesse koncertas dviem fortepijonams ir orkestrui, o taip pat sentimentalios melodijos iš ketvirtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. Laidos viešnia – pianistė, fortepijoninio dueto meno Lietuvoje puoselėtoja, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Rūta Rikterė.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70682162</guid><pubDate>Wed, 18 Mar 2026 11:05:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70682162/2026_03_18_9653_1_20260317115914858.mp3" length="50774508" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vienas asmuo – trys įspūdingos karjeros. Pirmiausiai Dana Suesse – vodevilių pianistė, kurios paklausyti į sales plūdo visų JAV klausytojai. Tada ji transformavosi į populiarių šlagerių autorę, kurios dainas niūniavo visi, bent kartą klausę radijo....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vienas asmuo – trys įspūdingos karjeros. Pirmiausiai Dana Suesse – vodevilių pianistė, kurios paklausyti į sales plūdo visų JAV klausytojai. Tada ji transformavosi į populiarių šlagerių autorę, kurios dainas niūniavo visi, bent kartą klausę radijo. Galiausiai ji evoliucionavo į ambicingą simfoninės muzikos autorę – šį jos muzikinį pavidalą pažįstame mažiausiai, o Niujorko palėpėse slepiasi ne vienas futuristinis opusas, kurį verta atrasti.<br /><br />Laidoje skamba Dana Suesse koncertas dviem fortepijonams ir orkestrui, o taip pat sentimentalios melodijos iš ketvirtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. Laidos viešnia – pianistė, fortepijoninio dueto meno Lietuvoje puoselėtoja, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Rūta Rikterė.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3174</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Napoleono smuikininko Pierre’o Rode’o gyvenimo aukštumos ir nuopuoliai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/napoleono-smuikininko-pierre-o-rode-o-gyvenimo-aukstumos-ir-nuopuoliai--70606145</link><description><![CDATA[Šiuo metu apie kadaise Europos scenose karaliavusį prancūzų virtuozą, paties Napoleono favoritą Pierre’ą Rode’ą yra kalbama itin retai. O būtent jo darbai paklojo pagrindą tam, ką šiuo metu girdime bene visose pasaulio smuiko žvaigždėse. Jo gyvenimas – tarytum žiaurus atrakcionas su svaiginančiomis aukštumomis ir dramatiškais nuopuoliais, su ant rankų nešiojančia publika ir tragiškais apsigėdinimais scenoje. Galbūt simboliška, kad koncertų smuikui su orkestru jis sukūrė velnio tuziną – 13. Laidoje atrandame jo 10-ąjį koncertą, kurio pirmąkart klausosi ir smuikininkas, orkestro „Kremerata Baltica“ koncertmeisteris Džeraldas Bidva.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70606145</guid><pubDate>Wed, 11 Mar 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70606145/2026_03_11_9653_1_20260311140309051.mp3" length="50650354" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiuo metu apie kadaise Europos scenose karaliavusį prancūzų virtuozą, paties Napoleono favoritą Pierre’ą Rode’ą yra kalbama itin retai. O būtent jo darbai paklojo pagrindą tam, ką šiuo metu girdime bene visose pasaulio smuiko žvaigždėse. Jo gyvenimas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiuo metu apie kadaise Europos scenose karaliavusį prancūzų virtuozą, paties Napoleono favoritą Pierre’ą Rode’ą yra kalbama itin retai. O būtent jo darbai paklojo pagrindą tam, ką šiuo metu girdime bene visose pasaulio smuiko žvaigždėse. Jo gyvenimas – tarytum žiaurus atrakcionas su svaiginančiomis aukštumomis ir dramatiškais nuopuoliais, su ant rankų nešiojančia publika ir tragiškais apsigėdinimais scenoje. Galbūt simboliška, kad koncertų smuikui su orkestru jis sukūrė velnio tuziną – 13. Laidoje atrandame jo 10-ąjį koncertą, kurio pirmąkart klausosi ir smuikininkas, orkestro „Kremerata Baltica“ koncertmeisteris Džeraldas Bidva.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3166</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Iš miego pažadinta senovės civilizacija: Peggy Glanville-Hicks „Etruskų koncerte“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/is-miego-pazadinta-senoves-civilizacija-peggy-glanville-hicks-etrusku-koncerte--70437501</link><description><![CDATA[Kompozitorė, tyrėja, keliautoja – tokia Peggy Glanville-Hicks įkvėpė ir vis dar įkvepia jaunąsias kompozitorių kartas. Temų, galėjusių sudominti šią Australijos kūrėją, įvairovė – neišmatuojama: jos tyrimų epicentre pabuvojo ir senovės graikų, ir indų muzika, ji kūrė tiek dodekafoninę, tiek tonalią muziką. Šioje laidoje – jos muzikinė freska fortepijonui ir orkestrui, kurioje ji interpretuoja senovės etruskų civilizaciją.<br /><br />Visgi jos „Etruskų koncertas“ – ne statiškas muziejinis eksponatas, o tikra gyvenimo šventė ir energingas ritualas, puikiai tinkamas bundančiam pavasariui pasitikti. Su Lietuvoje dar negirdėtu kūriniu susipažįsta ir laidos svečias, pianistas ir renginių organizatorius Vytautas Straižys.<br />Ved. Gintaras Januševičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70437501</guid><pubDate>Wed, 04 Mar 2026 11:05:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70437501/2026_03_04_9653_1_20260304102632825.mp3" length="49041649" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kompozitorė, tyrėja, keliautoja – tokia Peggy Glanville-Hicks įkvėpė ir vis dar įkvepia jaunąsias kompozitorių kartas. Temų, galėjusių sudominti šią Australijos kūrėją, įvairovė – neišmatuojama: jos tyrimų epicentre pabuvojo ir senovės graikų, ir indų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kompozitorė, tyrėja, keliautoja – tokia Peggy Glanville-Hicks įkvėpė ir vis dar įkvepia jaunąsias kompozitorių kartas. Temų, galėjusių sudominti šią Australijos kūrėją, įvairovė – neišmatuojama: jos tyrimų epicentre pabuvojo ir senovės graikų, ir indų muzika, ji kūrė tiek dodekafoninę, tiek tonalią muziką. Šioje laidoje – jos muzikinė freska fortepijonui ir orkestrui, kurioje ji interpretuoja senovės etruskų civilizaciją.<br /><br />Visgi jos „Etruskų koncertas“ – ne statiškas muziejinis eksponatas, o tikra gyvenimo šventė ir energingas ritualas, puikiai tinkamas bundančiam pavasariui pasitikti. Su Lietuvoje dar negirdėtu kūriniu susipažįsta ir laidos svečias, pianistas ir renginių organizatorius Vytautas Straižys.<br />Ved. Gintaras Januševičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3066</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apjuodintas klasikos korifėjus. Tikroji Antonio Salieri istorija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apjuodintas-klasikos-korifejus-tikroji-antonio-salieri-istorija--70266554</link><description><![CDATA[Tikriausiai nedaug šiuolaikinių žmonių yra girdėję Antonio Salieri muziką. Kadaise vienu epochos lyderių buvęs kompozitorius yra patekęs į tam tikrą muzikinę skaistyklą: muzikiniams skoniams keičiantis, jo kūriniai natūraliai nugrimzdo į užmarštį, tačiau kompozitoriaus asmenybei priskiriama istorija jo vardui neleidžia sekti paskui. Juk jis – pasakysi – pats velnias, nunuodijęs genialųjį Wolfgangą Amadėjų Mozartą!<br /><br />Muzikų pasauliui dramų ir nuodėmių išties netrūksta, tačiau ši – turiu nuliūdinti – fiktyvi ir sukurta iš gryno oro. O teisybė – gal net nuobodoka. Visgi, leidę sau pažiūrėti į Salierį ne kaip į tariamą žudiką, o kaip į savo epochoje karaliavusį muzikos inovatorių, tikrai praturtėsime. Centrinio laidos kūrinio – 1773 metais sukurto Koncerto fortepijonui ir orkestrui C-Dur – kartu su Gintaru Januševičiumi klausosi ir muzikologė, kritikė dr. Lina Navickaitė.<br />Ved. Gintaras Januševičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70266554</guid><pubDate>Wed, 25 Feb 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70266554/2026_02_25_9653_1_20260225140238341.mp3" length="51320343" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tikriausiai nedaug šiuolaikinių žmonių yra girdėję Antonio Salieri muziką. Kadaise vienu epochos lyderių buvęs kompozitorius yra patekęs į tam tikrą muzikinę skaistyklą: muzikiniams skoniams keičiantis, jo kūriniai natūraliai nugrimzdo į užmarštį,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tikriausiai nedaug šiuolaikinių žmonių yra girdėję Antonio Salieri muziką. Kadaise vienu epochos lyderių buvęs kompozitorius yra patekęs į tam tikrą muzikinę skaistyklą: muzikiniams skoniams keičiantis, jo kūriniai natūraliai nugrimzdo į užmarštį, tačiau kompozitoriaus asmenybei priskiriama istorija jo vardui neleidžia sekti paskui. Juk jis – pasakysi – pats velnias, nunuodijęs genialųjį Wolfgangą Amadėjų Mozartą!<br /><br />Muzikų pasauliui dramų ir nuodėmių išties netrūksta, tačiau ši – turiu nuliūdinti – fiktyvi ir sukurta iš gryno oro. O teisybė – gal net nuobodoka. Visgi, leidę sau pažiūrėti į Salierį ne kaip į tariamą žudiką, o kaip į savo epochoje karaliavusį muzikos inovatorių, tikrai praturtėsime. Centrinio laidos kūrinio – 1773 metais sukurto Koncerto fortepijonui ir orkestrui C-Dur – kartu su Gintaru Januševičiumi klausosi ir muzikologė, kritikė dr. Lina Navickaitė.<br />Ved. Gintaras Januševičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3208</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Bipolinio sutrikimo gniaužtuose – sielą virpinanti meilės gimtinei daina</title><link>https://www.spreaker.com/episode/bipolinio-sutrikimo-gniauztuose-siela-virpinanti-meiles-gimtinei-daina--70131791</link><description><![CDATA[Britų kompozitorius ir poetas Ivoras Gurney paskutinius 15 savo trumpo ir tragiško gyvenimo metų praleido izoliuotas nuo visuomenės, bendraudamas tik su jį prižiūrinčiu personalu ir vidiniais balsais. Prašviesėjus pasamonei rašė muziką, užtemstant – eiles. Muzikinei palėpei pasmerktas kūrėjas kurį laiką buvo vertinamas kaip bene talentingiausias savo kartoje, tačiau psichinės problemos jį sustabdė pačioje kūrybos ir produktyvumo viršūnėje. Pažintis su šiuo autoriumi – tarsi kvietimas į demonų persmelktą, abejonių supančiotą pasaulį, kuriame tėra viena oazė – jo gimtasis Glosteršyras, rojus žemėje ir jo paskutinis prieglobstis. „Glosteršyro rapsodija“ pasirodė 1921 metais ir jau po metų autorius bus visam gyvenimui uždarytas į ligoninę. Su tragiška meilės ir išsiskyrimo daina kartu su Gintaru Januševičium susipažįsta ir LRT KLASIKOS vyresnioji redaktorė, laidų bei koncertų vedėja Rasa Murauskaitė-Juškienė. Ved. Gintaras Januševičius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70131791</guid><pubDate>Wed, 18 Feb 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70131791/2026_02_18_9653_1_af021fbf_d514_4d79_974d_ab167b05ab9f.mp3" length="51435030" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Britų kompozitorius ir poetas Ivoras Gurney paskutinius 15 savo trumpo ir tragiško gyvenimo metų praleido izoliuotas nuo visuomenės, bendraudamas tik su jį prižiūrinčiu personalu ir vidiniais balsais. Prašviesėjus pasamonei rašė muziką, užtemstant –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Britų kompozitorius ir poetas Ivoras Gurney paskutinius 15 savo trumpo ir tragiško gyvenimo metų praleido izoliuotas nuo visuomenės, bendraudamas tik su jį prižiūrinčiu personalu ir vidiniais balsais. Prašviesėjus pasamonei rašė muziką, užtemstant – eiles. Muzikinei palėpei pasmerktas kūrėjas kurį laiką buvo vertinamas kaip bene talentingiausias savo kartoje, tačiau psichinės problemos jį sustabdė pačioje kūrybos ir produktyvumo viršūnėje. Pažintis su šiuo autoriumi – tarsi kvietimas į demonų persmelktą, abejonių supančiotą pasaulį, kuriame tėra viena oazė – jo gimtasis Glosteršyras, rojus žemėje ir jo paskutinis prieglobstis. „Glosteršyro rapsodija“ pasirodė 1921 metais ir jau po metų autorius bus visam gyvenimui uždarytas į ligoninę. Su tragiška meilės ir išsiskyrimo daina kartu su Gintaru Januševičium susipažįsta ir LRT KLASIKOS vyresnioji redaktorė, laidų bei koncertų vedėja Rasa Murauskaitė-Juškienė. Ved. Gintaras Januševičius.]]></itunes:summary><itunes:duration>3215</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nematomas genijus, kurio galvoje gimė „Žydrosios rapsodijos“ spalvos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nematomas-genijus-kurio-galvoje-gime-zydrosios-rapsodijos-spalvos--70061677</link><description><![CDATA[Ferde Grofé vardas yra žinomas tik nedidelei dalelei melomanų, tačiau jo kurtą muzikos spalvyną pažįstame bene visi. 1924 metais būtent jam Georgas Gershwinas patikėjo savo dviem fortepijonams parašytą „Žydrosios rapsodijos“ rankraštį ir paprašė suorkestruoti. Tų metų vasario 12 dieną Niujorko „Aeolian Hall“ debiutavusi muzikos bomba pakreipė Gershwino karjerą auksine vaga, o simfoninis džiazas tapo nauja sensacija.<br /><br />Visgi Grofé, atsakingas ne tik už šio fenomenalaus kūrinio orkestrines spalvas, bet ir už bene žymiausią visų laikų glissando, liko šešėlyje ir netgi įkalintas orkestruotojo amplua visam likusiam gyvenimui. O kaip skambėjo tikrasis jo balsas ir muzikinės idėjos? LRT KLASIKOS eteryje debiutuoja Grofé „Misisipės siuita“. Kartu su Gintaru Januševičiumi jos klausosi ir komentuoja kompozitorius, aranžuotojas, trombonininkas Jievaras Jasinskis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70061677</guid><pubDate>Wed, 11 Feb 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70061677/2026_02_11_9653_1_1092100a_acee_48dd_86e3_293ffa295aea.mp3" length="51533668" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ferde Grofé vardas yra žinomas tik nedidelei dalelei melomanų, tačiau jo kurtą muzikos spalvyną pažįstame bene visi. 1924 metais būtent jam Georgas Gershwinas patikėjo savo dviem fortepijonams parašytą „Žydrosios rapsodijos“ rankraštį ir paprašė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ferde Grofé vardas yra žinomas tik nedidelei dalelei melomanų, tačiau jo kurtą muzikos spalvyną pažįstame bene visi. 1924 metais būtent jam Georgas Gershwinas patikėjo savo dviem fortepijonams parašytą „Žydrosios rapsodijos“ rankraštį ir paprašė suorkestruoti. Tų metų vasario 12 dieną Niujorko „Aeolian Hall“ debiutavusi muzikos bomba pakreipė Gershwino karjerą auksine vaga, o simfoninis džiazas tapo nauja sensacija.<br /><br />Visgi Grofé, atsakingas ne tik už šio fenomenalaus kūrinio orkestrines spalvas, bet ir už bene žymiausią visų laikų glissando, liko šešėlyje ir netgi įkalintas orkestruotojo amplua visam likusiam gyvenimui. O kaip skambėjo tikrasis jo balsas ir muzikinės idėjos? LRT KLASIKOS eteryje debiutuoja Grofé „Misisipės siuita“. Kartu su Gintaru Januševičiumi jos klausosi ir komentuoja kompozitorius, aranžuotojas, trombonininkas Jievaras Jasinskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>3221</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Iš pelenų į sceną – Johano Halvorseno koncertas smuikui ir orkestrui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/is-pelenu-i-scena-johano-halvorseno-koncertas-smuikui-ir-orkestrui--69785025</link><description><![CDATA[Tas žiemos rytas prieš lygiai dešimt metų Toronto universiteto bibliotekos darbuotojui Jamesui Masonui, atrodytų, nežadėjo nieko ypatingo. Per speigus nuvykęs į darbą ir susišildęs rankas į puodelį karštos kavos, jis pradėjo savo kasdienį triūsą – inventorizuoti didžiulį smuiko žvaigždės pasaulį, nebesitikėdamas surasti. Grandiozinis ir dramatiškas norvegų kompozitoriaus Johano Halvorseno koncertas smuikui ir orkestrui tebuvo atliktas triskart, o po to, anot legendos, savikritiško autoriaus sudegintas židinyje. Supratęs, kokį lobį laiko savo rankose, Jamesas buvo pasiruošęs iš laimės užsiliepsnoti pats.<br /><br />Iš pelenų atgijusį ir šimtmetį negirdėtą koncertą kartu su Gintaru Januševičiumi atranda ir komentuoja Valstybinio Vilniaus kvarteto smuikininkas Algirdas Šochas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69785025</guid><pubDate>Wed, 04 Feb 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69785025/2026_02_04_9653_1_7c00580d_b693_43b2_b352_44dae0c9c800.mp3" length="51489364" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tas žiemos rytas prieš lygiai dešimt metų Toronto universiteto bibliotekos darbuotojui Jamesui Masonui, atrodytų, nežadėjo nieko ypatingo. Per speigus nuvykęs į darbą ir susišildęs rankas į puodelį karštos kavos, jis pradėjo savo kasdienį triūsą –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tas žiemos rytas prieš lygiai dešimt metų Toronto universiteto bibliotekos darbuotojui Jamesui Masonui, atrodytų, nežadėjo nieko ypatingo. Per speigus nuvykęs į darbą ir susišildęs rankas į puodelį karštos kavos, jis pradėjo savo kasdienį triūsą – inventorizuoti didžiulį smuiko žvaigždės pasaulį, nebesitikėdamas surasti. Grandiozinis ir dramatiškas norvegų kompozitoriaus Johano Halvorseno koncertas smuikui ir orkestrui tebuvo atliktas triskart, o po to, anot legendos, savikritiško autoriaus sudegintas židinyje. Supratęs, kokį lobį laiko savo rankose, Jamesas buvo pasiruošęs iš laimės užsiliepsnoti pats.<br /><br />Iš pelenų atgijusį ir šimtmetį negirdėtą koncertą kartu su Gintaru Januševičiumi atranda ir komentuoja Valstybinio Vilniaus kvarteto smuikininkas Algirdas Šochas.]]></itunes:summary><itunes:duration>3219</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Minesotos simfonija“ – tarytum kraują stingdanti pranašystė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/minesotos-simfonija-tarytum-krauja-stingdanti-pranasyste--69640797</link><description><![CDATA[Laida dedikuojama drąsiai Minesotos bendruomenei, jų miestui atsidūrus sveiku protu nesuvokiamų įvykių epicentre. Gintaras Januševičius iš muzikinės palėpės ištraukia retai atliekamą norvegų kompozitoriaus Haroldo Saeverudo 8-ąją simfoniją, dar vadinamą „Minesotos“.<br /><br />Dar 1960 metais Mineapolyje debiutavusi ir savo laiku neprigijusi simfonija šiuolaikiniame kontekste skamba kaip kraują stingdantis sutapimas arba garso takelis visame pasaulyje stebimiems vaizdo įrašams, liudijantiems siaubą ir valingą pasipriešinimą jam.<br /><br />Ir ypač pranašiškai skamba ketvirtosios dalies pavadinimas – „Žmogus prieš mašiną“.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69640797</guid><pubDate>Wed, 28 Jan 2026 11:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69640797/2026_01_28_9653_1_7f5bff52_1436_496c_8246_0ca8beec25c9.mp3" length="49272927" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laida dedikuojama drąsiai Minesotos bendruomenei, jų miestui atsidūrus sveiku protu nesuvokiamų įvykių epicentre. Gintaras Januševičius iš muzikinės palėpės ištraukia retai atliekamą norvegų kompozitoriaus Haroldo Saeverudo 8-ąją simfoniją, dar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laida dedikuojama drąsiai Minesotos bendruomenei, jų miestui atsidūrus sveiku protu nesuvokiamų įvykių epicentre. Gintaras Januševičius iš muzikinės palėpės ištraukia retai atliekamą norvegų kompozitoriaus Haroldo Saeverudo 8-ąją simfoniją, dar vadinamą „Minesotos“.<br /><br />Dar 1960 metais Mineapolyje debiutavusi ir savo laiku neprigijusi simfonija šiuolaikiniame kontekste skamba kaip kraują stingdantis sutapimas arba garso takelis visame pasaulyje stebimiems vaizdo įrašams, liudijantiems siaubą ir valingą pasipriešinimą jam.<br /><br />Ir ypač pranašiškai skamba ketvirtosios dalies pavadinimas – „Žmogus prieš mašiną“.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3080</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Godzilos“ muzikinis tėvas – nykstančios tautos balsas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/godzilos-muzikinis-tevas-nykstancios-tautos-balsas--69588244</link><description><![CDATA[Pažintis su Akira Ifukube – dvilypė patirtis. Vienok kalbame apie japoniškų siaubo filmų grandą ir net legendinės „Godzilos“ muzikinį tėvą, iš kurio vis dar mokosi filmų muzikos kūrėjai visame pasaulyje. Visgi kartu tai – itin retą likimo dovaną gavęs kūrėjas, kuriam buvo lemta prisiliesti prie vienos paslaptingiausių pasaulio tautų – ainų – gyvenimo ir tradicijų.<br /><br />Vaikystėje tarp ainų augęs kompozitorius – tai tarytum nykstančios tautos balsas, muzikoje užkodavęs jos unikalią metroritmiką ir sintaksę. Kai pasaulyje beliko mažiau nei penkiolika žmonių, šnekančių šios tautos kalba, jautiesi tarytum klausydamas pro pirštus byrančio istorijos smėlio.<br /><br />Įspūdingas ritualinis kompozitoriaus opusas „Ritmica Ostinata“ debiutuoja LRT KLASIKOJE. Kartu su Gintaru Januševičiumi kūrinio klauso ir komentuoja pianistė Neringa Valuntonytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69588244</guid><pubDate>Wed, 21 Jan 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69588244/2026_01_21_9653_1_b45070d8_76d5_46c1_ba03_9664e57542f8.mp3" length="51641919" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pažintis su Akira Ifukube – dvilypė patirtis. Vienok kalbame apie japoniškų siaubo filmų grandą ir net legendinės „Godzilos“ muzikinį tėvą, iš kurio vis dar mokosi filmų muzikos kūrėjai visame pasaulyje. Visgi kartu tai – itin retą likimo dovaną gavęs...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pažintis su Akira Ifukube – dvilypė patirtis. Vienok kalbame apie japoniškų siaubo filmų grandą ir net legendinės „Godzilos“ muzikinį tėvą, iš kurio vis dar mokosi filmų muzikos kūrėjai visame pasaulyje. Visgi kartu tai – itin retą likimo dovaną gavęs kūrėjas, kuriam buvo lemta prisiliesti prie vienos paslaptingiausių pasaulio tautų – ainų – gyvenimo ir tradicijų.<br /><br />Vaikystėje tarp ainų augęs kompozitorius – tai tarytum nykstančios tautos balsas, muzikoje užkodavęs jos unikalią metroritmiką ir sintaksę. Kai pasaulyje beliko mažiau nei penkiolika žmonių, šnekančių šios tautos kalba, jautiesi tarytum klausydamas pro pirštus byrančio istorijos smėlio.<br /><br />Įspūdingas ritualinis kompozitoriaus opusas „Ritmica Ostinata“ debiutuoja LRT KLASIKOJE. Kartu su Gintaru Januševičiumi kūrinio klauso ir komentuoja pianistė Neringa Valuntonytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3228</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Muzikos formomis žongliruojantis ortopedas ir jo „Išskirtinė“ simfonija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/muzikos-formomis-zongliruojantis-ortopedas-ir-jo-isskirtine-simfonija--69434558</link><description><![CDATA[Šiemet 230 metų sukaktį švenčia vienas įdomiausių Skandinavijos balsų – švedų kompozitorius Franzas Berwaldas. Neabejojame, kad šią pavardę girdi pirmąkart, nes jo muzika žinoma beveik tik užkietėjusiems melomanams, mėgstantiems intelektinius iššūkius ir subtilų muzikinį humorą. Gimtosios šalies publika prieš beveik 200 metų atvirai juokėsi iš jo laiką pralenkusių harmonijų, o skaudžios likimo išdaigos pirmiausia pasiuntė jį laimę bandyti ortopedo profesijoje, o vėliau – vadovauti medienos ir stiklo fabrikams. Visgi gyvenimo pabaigoje laukė triumfas ir nemarus muzikinis palikimas, kad ir egzistuojantis beveik tik palėpėse. Kartu su Gintaru Januševičiumi Berwaldo Simfonijos Nr. 3, pavadintos „Išskirtine“, klausosi dirigentas Vilmantas Kaliūnas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69434558</guid><pubDate>Wed, 14 Jan 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69434558/2026_01_14_9653_1_4ffe8ebb_98e9_4f43_94a0_108ed424c048.mp3" length="50358367" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiemet 230 metų sukaktį švenčia vienas įdomiausių Skandinavijos balsų – švedų kompozitorius Franzas Berwaldas. Neabejojame, kad šią pavardę girdi pirmąkart, nes jo muzika žinoma beveik tik užkietėjusiems melomanams, mėgstantiems intelektinius iššūkius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiemet 230 metų sukaktį švenčia vienas įdomiausių Skandinavijos balsų – švedų kompozitorius Franzas Berwaldas. Neabejojame, kad šią pavardę girdi pirmąkart, nes jo muzika žinoma beveik tik užkietėjusiems melomanams, mėgstantiems intelektinius iššūkius ir subtilų muzikinį humorą. Gimtosios šalies publika prieš beveik 200 metų atvirai juokėsi iš jo laiką pralenkusių harmonijų, o skaudžios likimo išdaigos pirmiausia pasiuntė jį laimę bandyti ortopedo profesijoje, o vėliau – vadovauti medienos ir stiklo fabrikams. Visgi gyvenimo pabaigoje laukė triumfas ir nemarus muzikinis palikimas, kad ir egzistuojantis beveik tik palėpėse. Kartu su Gintaru Januševičiumi Berwaldo Simfonijos Nr. 3, pavadintos „Išskirtine“, klausosi dirigentas Vilmantas Kaliūnas.]]></itunes:summary><itunes:duration>3148</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>George’o Antheilio genialusis chaosas šimtmetį švenčiančioje „Džiazo simfonijoje“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/george-o-antheilio-genialusis-chaosas-simtmeti-svenciancioje-dziazo-simfonijoje--69336907</link><description><![CDATA[Genialusis „bad boy of music“, dienomis kurdavęs muziką mašinoms, sirenoms ir turbinoms, o vakarais rašydavęs patarimų skiltį santykių ieškantiems vyrams. Maža to – žmogus, prisidėjęs prie belaidžio ryšio „Bluetooth“ išradimo, o kadaise buvęs per nago juodymą nuo to, kad pakreiptų džiazo istoriją visiškai kita kryptimi. Šimtmetį švenčiantis muzikos chaoso eksperimentas – George’o Antheilio „Džiazo simfonija“ – debiutuoja LRT KLASIKOS eteryje. Kartu su Gintaru Januševičiumi pirmąkart girdimą opusą atranda ir komentuoja pianistas, pedagogas bei fortepijonų technikas Motiejus Bazaras.<br />Ved. Gintaras Januševičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69336907</guid><pubDate>Wed, 07 Jan 2026 11:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69336907/2026_01_07_9653_1_ef7a8abb_a7b2_4b12_89f9_df8000721c6b.mp3" length="49701335" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Genialusis „bad boy of music“, dienomis kurdavęs muziką mašinoms, sirenoms ir turbinoms, o vakarais rašydavęs patarimų skiltį santykių ieškantiems vyrams. Maža to – žmogus, prisidėjęs prie belaidžio ryšio „Bluetooth“ išradimo, o kadaise buvęs per nago...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Genialusis „bad boy of music“, dienomis kurdavęs muziką mašinoms, sirenoms ir turbinoms, o vakarais rašydavęs patarimų skiltį santykių ieškantiems vyrams. Maža to – žmogus, prisidėjęs prie belaidžio ryšio „Bluetooth“ išradimo, o kadaise buvęs per nago juodymą nuo to, kad pakreiptų džiazo istoriją visiškai kita kryptimi. Šimtmetį švenčiantis muzikos chaoso eksperimentas – George’o Antheilio „Džiazo simfonija“ – debiutuoja LRT KLASIKOS eteryje. Kartu su Gintaru Januševičiumi pirmąkart girdimą opusą atranda ir komentuoja pianistas, pedagogas bei fortepijonų technikas Motiejus Bazaras.<br />Ved. Gintaras Januševičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3107</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Naujametis koncertas į Vienos palėpę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/naujametis-koncertas-i-vienos-palepe--69262733</link><description><![CDATA[Valso karaliai Štrausai XIX amžiuje savo populiarumu užtemdė visą plejadą talentingų kompozitorių. Gintaras Januševičius paskutinei metų dienai sau sugalvojo iššūkį – parengti alternatyvią naujamečio vienietiško koncerto programą be Štrauso kūrinių. Ar tokia programa lygiavertė tradicinei, kuria garsėja dar nuo 1939 m. rengiamas koncertas, spręsti klausytojams. Tačiau kompozitoriai ir kūriniai, vienam naujametiniam vakarui palikę savo palapes ir turėdami galimybę tapti vienietiško koncerto vinimis, tikrai liks dėkingi. Skamba R. Heuberger, H. Ch. Lumbye, J. Fučík, F. von Suppé, E. Waldteufel, C. M. Ziehrer, J. Lanner ir E. W. Korngold muzika.<br />Ved. Gintaras Januševičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69262733</guid><pubDate>Wed, 31 Dec 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69262733/2025_12_31_9653_1_022f351c_ea7d_4620_a4f1_7b7f332c962a.mp3" length="50700257" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Valso karaliai Štrausai XIX amžiuje savo populiarumu užtemdė visą plejadą talentingų kompozitorių. Gintaras Januševičius paskutinei metų dienai sau sugalvojo iššūkį – parengti alternatyvią naujamečio vienietiško koncerto programą be Štrauso kūrinių....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Valso karaliai Štrausai XIX amžiuje savo populiarumu užtemdė visą plejadą talentingų kompozitorių. Gintaras Januševičius paskutinei metų dienai sau sugalvojo iššūkį – parengti alternatyvią naujamečio vienietiško koncerto programą be Štrauso kūrinių. Ar tokia programa lygiavertė tradicinei, kuria garsėja dar nuo 1939 m. rengiamas koncertas, spręsti klausytojams. Tačiau kompozitoriai ir kūriniai, vienam naujametiniam vakarui palikę savo palapes ir turėdami galimybę tapti vienietiško koncerto vinimis, tikrai liks dėkingi. Skamba R. Heuberger, H. Ch. Lumbye, J. Fučík, F. von Suppé, E. Waldteufel, C. M. Ziehrer, J. Lanner ir E. W. Korngold muzika.<br />Ved. Gintaras Januševičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3169</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ebenyzerio Skrudžo Kalėdų naktis su Ralpho Vaughano Williamso muzika</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ebenyzerio-skrudzo-kaledu-naktis-su-ralpho-vaughano-williamso-muzika--69227789</link><description><![CDATA[Ebenyzerio Skrudžo Kalėdų naktis su Ralpho Vaughano Williamso muzika.<br />Ar dažnai pavadiname gobšuolį skrudžu? Nemirtinga Charleso Dickenso „Kalėdų giesmė“, atrodytų, į mūsų pasąmonę įaugusi taip, kad nustebinti nauja jos interpretacija kažin ar pavyktų.<br />Juk teatre, kine, muzikoje tokių interpretacijų skaičiuojame per šimtą!<br />Ir visgi vieną naują interpretaciją, istoriškai skirtą mėgėjų kolektyvams ir todėl beveik nežinomą profesionalų pasaulyje, Gintaras Januševičius siūlo atrasti prie šv. Kūčių stalo. Tai – anglų simfoninio genijaus Ralpho Vaughano Williamso 1926 metais sukurta kalėdinė maska „Kalėdų naktį“.<br />Jos kartu klausosi ir komentuoja LNOBT vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69227789</guid><pubDate>Wed, 24 Dec 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69227789/2025_12_24_9653_1_265cdc88_3a7e_409d_a0a7_583868dd9bf8.mp3" length="51572956" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ebenyzerio Skrudžo Kalėdų naktis su Ralpho Vaughano Williamso muzika.
Ar dažnai pavadiname gobšuolį skrudžu? Nemirtinga Charleso Dickenso „Kalėdų giesmė“, atrodytų, į mūsų pasąmonę įaugusi taip, kad nustebinti nauja jos interpretacija kažin ar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ebenyzerio Skrudžo Kalėdų naktis su Ralpho Vaughano Williamso muzika.<br />Ar dažnai pavadiname gobšuolį skrudžu? Nemirtinga Charleso Dickenso „Kalėdų giesmė“, atrodytų, į mūsų pasąmonę įaugusi taip, kad nustebinti nauja jos interpretacija kažin ar pavyktų.<br />Juk teatre, kine, muzikoje tokių interpretacijų skaičiuojame per šimtą!<br />Ir visgi vieną naują interpretaciją, istoriškai skirtą mėgėjų kolektyvams ir todėl beveik nežinomą profesionalų pasaulyje, Gintaras Januševičius siūlo atrasti prie šv. Kūčių stalo. Tai – anglų simfoninio genijaus Ralpho Vaughano Williamso 1926 metais sukurta kalėdinė maska „Kalėdų naktį“.<br />Jos kartu klausosi ir komentuoja LNOBT vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3224</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Juodasis Paganinis“ ir jo transcendentinis koncertas smuikui ir orkestrui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/juodasis-paganinis-ir-jo-transcendentinis-koncertas-smuikui-ir-orkestrui--69227790</link><description><![CDATA[Aukščiausio lygio menininkas ir virtuozas, nepalikdavęs abejingų klausytojų nei savo tėvynėje Kuboje, nei JAV, nei genijų išlepintoje Europoje. „Juoduoju Paganiniu“ vadintas José White’as Lafitte’as XIX amžiuje priversdavo aikčioti visko mačiusius kritikus, o ypač žavėjo savo koncertu smuikui ir orkestrui, kuriame vieną po kito tarsi riešutėlius gliaudydavo sudėtingiausius techninius triukus. Ir visgi, šiandien jo vardas smuiko pasaulyje girdėtas tik vienetams. Užmirštąjį virtuozą lietuviškoje premjeroje LRT KLASIKOS eteryje pristato Gintaras Januševičius, o jo koncertą smuikui ir orkestrui komentuoja smuikininkė profesorė Rusnė Mataitytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69227790</guid><pubDate>Wed, 17 Dec 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69227790/2025_12_17_9653_1_92466637_c2ed_4b46_962d_a1b1736279bb.mp3" length="51959568" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Aukščiausio lygio menininkas ir virtuozas, nepalikdavęs abejingų klausytojų nei savo tėvynėje Kuboje, nei JAV, nei genijų išlepintoje Europoje. „Juoduoju Paganiniu“ vadintas José White’as Lafitte’as XIX amžiuje priversdavo aikčioti visko mačiusius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Aukščiausio lygio menininkas ir virtuozas, nepalikdavęs abejingų klausytojų nei savo tėvynėje Kuboje, nei JAV, nei genijų išlepintoje Europoje. „Juoduoju Paganiniu“ vadintas José White’as Lafitte’as XIX amžiuje priversdavo aikčioti visko mačiusius kritikus, o ypač žavėjo savo koncertu smuikui ir orkestrui, kuriame vieną po kito tarsi riešutėlius gliaudydavo sudėtingiausius techninius triukus. Ir visgi, šiandien jo vardas smuiko pasaulyje girdėtas tik vienetams. Užmirštąjį virtuozą lietuviškoje premjeroje LRT KLASIKOS eteryje pristato Gintaras Januševičius, o jo koncertą smuikui ir orkestrui komentuoja smuikininkė profesorė Rusnė Mataitytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3248</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Palėpės radiniuose“– ištisas muzikinių žaislų orkestras</title><link>https://www.spreaker.com/episode/palepes-radiniuose-istisas-muzikiniu-zaislu-orkestras--68987795</link><description><![CDATA[Įsivaizduok, kad tavo mėgstamiausi vaikystės žaislai susibūrė į orkestrą ir naktimis repetuoja tau pasirodymą-siurprizą. Repertuaro net nereikėtų ilgai ieškoti – pasaulio muzikos palėpėse šiuo metu ilsisi ir dėmesio laukia visa kolekcija nuostabių simfonijų, koncertų ir serenadų, skirtų atlikti vaikiškais muzikiniais žaislais. Ar suteiks planšečių karta jiems naują šansą? Apie muzikinių žaislų įtaką bei muzikos vaikams reikšmę kartu su Gintaru Januševičiumi diskutuoja dirigentas Martynas Staškus, o klausytojas patiria tikrą ausų masažą, klausydamas Wilhelmo Friedricho Ernsto Bacho Concerto buffo„Muzikos kūrėjai“ bei kitų žaislų orkestrams dedikuotų kūrinių.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68987795</guid><pubDate>Wed, 10 Dec 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68987795/2025_12_10_9653_1_c5aa95fa_6319_4046_ad22_1b0229cd199d.mp3" length="50990321" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Įsivaizduok, kad tavo mėgstamiausi vaikystės žaislai susibūrė į orkestrą ir naktimis repetuoja tau pasirodymą-siurprizą. Repertuaro net nereikėtų ilgai ieškoti – pasaulio muzikos palėpėse šiuo metu ilsisi ir dėmesio laukia visa kolekcija nuostabių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Įsivaizduok, kad tavo mėgstamiausi vaikystės žaislai susibūrė į orkestrą ir naktimis repetuoja tau pasirodymą-siurprizą. Repertuaro net nereikėtų ilgai ieškoti – pasaulio muzikos palėpėse šiuo metu ilsisi ir dėmesio laukia visa kolekcija nuostabių simfonijų, koncertų ir serenadų, skirtų atlikti vaikiškais muzikiniais žaislais. Ar suteiks planšečių karta jiems naują šansą? Apie muzikinių žaislų įtaką bei muzikos vaikams reikšmę kartu su Gintaru Januševičiumi diskutuoja dirigentas Martynas Staškus, o klausytojas patiria tikrą ausų masažą, klausydamas Wilhelmo Friedricho Ernsto Bacho Concerto buffo„Muzikos kūrėjai“ bei kitų žaislų orkestrams dedikuotų kūrinių.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Beribio genialumo įkaitė Nadia Boulanger ir jos „Fantazija“ fortepijonui ir orkestrui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/beribio-genialumo-ikaite-nadia-boulanger-ir-jos-fantazija-fortepijonui-ir-orkestrui--68847182</link><description><![CDATA[Šios palėpės atradimas – Titaniko bendraamžis. Dar 1912-aisiais sukurtas kūrinys, po griausmingų premjerų Berlyne, Paryžiuje ir Antverpene tapęs aplinkybių auka, natų pavidalu pasirodė tik 2022-aisiais. Gyvenimo iššūkių ir egzistencinių klausimų lydima autorė itin anksti baigė kompozitorės karjerą, tačiau į muzikos istoriją įėjo kaip viena įtakingiausių visų laikų pedagogių.<br /><br />Astoras Piazzolla, Philipas Glassas, Aaronas Coplandas, Danielis Barenboimas, Quincy Jonesas – tik maža dalelė jos didingo mokytojos palikimo.<br /><br />Šiandien susipažinkime su Nadia Boulanger kaip kompozitore – jos Fantaziją fortepijonui ir orkestrui kartu su Gintaru Januševičiumi studijoje aptaria pianistė Julija Bagdonavičiūtė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68847182</guid><pubDate>Wed, 03 Dec 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68847182/2025_12_03_9653_1_4e4bcd67_6ef1_4805_abc1_6fea3a8bd514.mp3" length="51133263" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šios palėpės atradimas – Titaniko bendraamžis. Dar 1912-aisiais sukurtas kūrinys, po griausmingų premjerų Berlyne, Paryžiuje ir Antverpene tapęs aplinkybių auka, natų pavidalu pasirodė tik 2022-aisiais. Gyvenimo iššūkių ir egzistencinių klausimų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šios palėpės atradimas – Titaniko bendraamžis. Dar 1912-aisiais sukurtas kūrinys, po griausmingų premjerų Berlyne, Paryžiuje ir Antverpene tapęs aplinkybių auka, natų pavidalu pasirodė tik 2022-aisiais. Gyvenimo iššūkių ir egzistencinių klausimų lydima autorė itin anksti baigė kompozitorės karjerą, tačiau į muzikos istoriją įėjo kaip viena įtakingiausių visų laikų pedagogių.<br /><br />Astoras Piazzolla, Philipas Glassas, Aaronas Coplandas, Danielis Barenboimas, Quincy Jonesas – tik maža dalelė jos didingo mokytojos palikimo.<br /><br />Šiandien susipažinkime su Nadia Boulanger kaip kompozitore – jos Fantaziją fortepijonui ir orkestrui kartu su Gintaru Januševičiumi studijoje aptaria pianistė Julija Bagdonavičiūtė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šimtmečiams palėpėje įkalinti ateities garsai – Roberto Schumanno Koncertštiukas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/simtmeciams-palepeje-ikalinti-ateities-garsai-roberto-schumanno-koncertstiukas--68755131</link><description><![CDATA[Kūrinys, pralenkęs laiką tiek, kad prireikė daugiau nei šimtmečio, kad atlikėjai pradėtų tikėti, kad jį atlikti yra įmanoma. Opusas, savyje sujungęs maištingą ir chaotišką savo laikotarpio dvasią, techninį muzikos ir instrumentų progresą bei jautrią paties autoriaus sielą . Fortepijono miniatiūros genijus Robertas Schumannas šįkart dainuoja, arba geriau sakykime, gaudžia keturiomis valtornomis ir kviečia visus išdrįsti mesti iššūkį gyvenimui bei nugalėti jo negandas. Kartu su Gintaru Januševičiumi kūrinio klausosi ir atranda dirigentas Karolis Variakojis.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68755131</guid><pubDate>Wed, 26 Nov 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68755131/2025_11_26_9653_1_713606b9_6248_47ed_a5c0_13124e906d95.mp3" length="51419983" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kūrinys, pralenkęs laiką tiek, kad prireikė daugiau nei šimtmečio, kad atlikėjai pradėtų tikėti, kad jį atlikti yra įmanoma. Opusas, savyje sujungęs maištingą ir chaotišką savo laikotarpio dvasią, techninį muzikos ir instrumentų progresą bei jautrią...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kūrinys, pralenkęs laiką tiek, kad prireikė daugiau nei šimtmečio, kad atlikėjai pradėtų tikėti, kad jį atlikti yra įmanoma. Opusas, savyje sujungęs maištingą ir chaotišką savo laikotarpio dvasią, techninį muzikos ir instrumentų progresą bei jautrią paties autoriaus sielą . Fortepijono miniatiūros genijus Robertas Schumannas šįkart dainuoja, arba geriau sakykime, gaudžia keturiomis valtornomis ir kviečia visus išdrįsti mesti iššūkį gyvenimui bei nugalėti jo negandas. Kartu su Gintaru Januševičiumi kūrinio klausosi ir atranda dirigentas Karolis Variakojis.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3214</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Milijonus žmonių nušypsojęs Donas Gillisas ir jo „Rapsodija arfai ir orkestrui“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/milijonus-zmoniu-nusypsojes-donas-gillisas-ir-jo-rapsodija-arfai-ir-orkestrui--68638889</link><description><![CDATA[Kai talentas liejasi per kraštus ir viskas, ką darai, pavyksta puikiai, padovanoji šiam pasauliui daugiau gėrio, nei pavyksta priimti ir tinkamai įvertinti tavo gyvenimo metu. Tikrai galima tai teigti Dono Gilliso atveju, kuris savo gyvenimą paskyrė radijui ir muzikiniam švietimui, tačiau jo kompozicinis talentas vis dar nėra pakankamai žinomas. Dirigentas, pedagogas, kompozitorius, aranžuotojas, prodiuseris, rašytojas – skamba tarytum super herojus „žmogus – muzika“, o išties – šiuolaikinio Januševičium susipažįsta kylanti Lietuvos arfos žvaigždutė Giedra Julija Tutkutė.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68638889</guid><pubDate>Wed, 19 Nov 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68638889/2025_11_19_9653_1_03c8706f_5bef_4482_8e4f_cfa184930402.mp3" length="51125322" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kai talentas liejasi per kraštus ir viskas, ką darai, pavyksta puikiai, padovanoji šiam pasauliui daugiau gėrio, nei pavyksta priimti ir tinkamai įvertinti tavo gyvenimo metu. Tikrai galima tai teigti Dono Gilliso atveju, kuris savo gyvenimą paskyrė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kai talentas liejasi per kraštus ir viskas, ką darai, pavyksta puikiai, padovanoji šiam pasauliui daugiau gėrio, nei pavyksta priimti ir tinkamai įvertinti tavo gyvenimo metu. Tikrai galima tai teigti Dono Gilliso atveju, kuris savo gyvenimą paskyrė radijui ir muzikiniam švietimui, tačiau jo kompozicinis talentas vis dar nėra pakankamai žinomas. Dirigentas, pedagogas, kompozitorius, aranžuotojas, prodiuseris, rašytojas – skamba tarytum super herojus „žmogus – muzika“, o išties – šiuolaikinio Januševičium susipažįsta kylanti Lietuvos arfos žvaigždutė Giedra Julija Tutkutė.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lietuviškos muzikos palėpėje – garsiai nebylūs Eduardo Balsio „Portretai“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lietuviskos-muzikos-palepeje-garsiai-nebylus-eduardo-balsio-portretai--68536907</link><description><![CDATA[Kasmet džiaugiames naujomis lietuviškų kūrinių premjeromis ir plojame joms žymiausiuose Lietuvos festivaliuose. Tačiau ar dažnai grįžtam atgal dešimt, dvidešimt metų ir pasidomime, kokios premjerostuo metu karaliavo mūsų scenose ir kokie likimai jų laukė po debiutų? Gintaras Januševičius dešimtosios laidos proga pakilo į lietuvišką muzikinę palėpę ir ten atrado kūrinį, grandioziškai debiutavusį 1983 metais ir nuo to laiko laukiantįsavo antrojo šanso prisistatyti naujoms Lietuvos melomanų kartoms. Eduardo Balsio „Portretus“ kartu su klausytojais pirmąkart girdės ir jaunosios kartos dirigentė Izabelė Jankauskaitė.<br />Ved. Gintaras Januševičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68536907</guid><pubDate>Wed, 12 Nov 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68536907/2025_11_12_9653_1_a10be27d_be7e_43bd_82e2_ad3c410d88a6.mp3" length="50864097" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kasmet džiaugiames naujomis lietuviškų kūrinių premjeromis ir plojame joms žymiausiuose Lietuvos festivaliuose. Tačiau ar dažnai grįžtam atgal dešimt, dvidešimt metų ir pasidomime, kokios premjerostuo metu karaliavo mūsų scenose ir kokie likimai jų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kasmet džiaugiames naujomis lietuviškų kūrinių premjeromis ir plojame joms žymiausiuose Lietuvos festivaliuose. Tačiau ar dažnai grįžtam atgal dešimt, dvidešimt metų ir pasidomime, kokios premjerostuo metu karaliavo mūsų scenose ir kokie likimai jų laukė po debiutų? Gintaras Januševičius dešimtosios laidos proga pakilo į lietuvišką muzikinę palėpę ir ten atrado kūrinį, grandioziškai debiutavusį 1983 metais ir nuo to laiko laukiantįsavo antrojo šanso prisistatyti naujoms Lietuvos melomanų kartoms. Eduardo Balsio „Portretus“ kartu su klausytojais pirmąkart girdės ir jaunosios kartos dirigentė Izabelė Jankauskaitė.<br />Ved. Gintaras Januševičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3179</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Su meile iš Škotijos – taurusis Sero Arthuro Somervello „Highland Concerto”</title><link>https://www.spreaker.com/episode/su-meile-is-skotijos-taurusis-sero-arthuro-somervello-highland-concerto--68435934</link><description><![CDATA[Koncertas, kurio neįmanoma nepamilti. Jaukus ir širdingas, dainuojantis ir pasakojantis apie mitų ir legendų kupiną šalį. Kaip skambėtų ant 88 klavišų perkelta Škotija? Veikiausiai taip, kaip tai sugebėjo padaryti Arthuras Somervellas – pamirštas kompozitorius, kurio veikla muzikos švietimo užkulisiuose tapo gyvenimo ir karjeros pagrindu tūkstančiams pasaulio muzikų. Tarp jų – ir šusnis Didžiojoje Britanijoje studijavusių, tačiau apie šio kompozitoriaus egzistavimą nieko neįtariančių ryškiausių Lietuvos scenos žvaigždžių. Gal metas susipažinti? Sero Arthuro Somervello „Škotijos Kalnėnų koncertą” kartu su Gintaru Januševičiumi atranda pianistė Kamilė Zaveckaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68435934</guid><pubDate>Wed, 05 Nov 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68435934/2025_11_05_9653_1_875b70df_f3a4_4021_a88a_83f59aaea1ab.mp3" length="51195121" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Koncertas, kurio neįmanoma nepamilti. Jaukus ir širdingas, dainuojantis ir pasakojantis apie mitų ir legendų kupiną šalį. Kaip skambėtų ant 88 klavišų perkelta Škotija? Veikiausiai taip, kaip tai sugebėjo padaryti Arthuras Somervellas – pamirštas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Koncertas, kurio neįmanoma nepamilti. Jaukus ir širdingas, dainuojantis ir pasakojantis apie mitų ir legendų kupiną šalį. Kaip skambėtų ant 88 klavišų perkelta Škotija? Veikiausiai taip, kaip tai sugebėjo padaryti Arthuras Somervellas – pamirštas kompozitorius, kurio veikla muzikos švietimo užkulisiuose tapo gyvenimo ir karjeros pagrindu tūkstančiams pasaulio muzikų. Tarp jų – ir šusnis Didžiojoje Britanijoje studijavusių, tačiau apie šio kompozitoriaus egzistavimą nieko neįtariančių ryškiausių Lietuvos scenos žvaigždžių. Gal metas susipažinti? Sero Arthuro Somervello „Škotijos Kalnėnų koncertą” kartu su Gintaru Januševičiumi atranda pianistė Kamilė Zaveckaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3200</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Oskarų spindesio šešėlyje – geniali Miklóso Rózsos simfoninė muzika</title><link>https://www.spreaker.com/episode/oskaru-spindesio-seselyje-geniali-mikloso-rozsos-simfonine-muzika--68370695</link><description><![CDATA[Oskarų spindesio šešėlyje–geniali Miklóso Rózsos simfoninė muzika. Kažkam Holivudo spindesys būtų viso gyvenimo siekiamybė, o trijų Oskarų laureatas Miklósas Rózsa, matęs save pirmiausia simfonistu, dažnai jautėsi įkalintas savo paties šlovės. Holivudo muzikos tėvu tituluojamas Rózsa kino istorijoje visada bus rašomas auksinėmis raidėmis, tuo tarpu „Muzikinėse palėpėse“ savo šanso laukia visa kolekcija puikių jo simfoninių kūrinių. Jo „Tripartita“ skamba laidoje, o su iki šiol negirdėtu kūriniu susipažįsta Lietuvos Kompozitorių Sąjungos pirmininkas Mantautas Krukauskas.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68370695</guid><pubDate>Wed, 29 Oct 2025 11:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68370695/2025_10_29_9653_1_e23f52c3_3a02_4d9a_bf42_b73f4f7237e1.mp3" length="51163356" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Oskarų spindesio šešėlyje–geniali Miklóso Rózsos simfoninė muzika. Kažkam Holivudo spindesys būtų viso gyvenimo siekiamybė, o trijų Oskarų laureatas Miklósas Rózsa, matęs save pirmiausia simfonistu, dažnai jautėsi įkalintas savo paties šlovės....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Oskarų spindesio šešėlyje–geniali Miklóso Rózsos simfoninė muzika. Kažkam Holivudo spindesys būtų viso gyvenimo siekiamybė, o trijų Oskarų laureatas Miklósas Rózsa, matęs save pirmiausia simfonistu, dažnai jautėsi įkalintas savo paties šlovės. Holivudo muzikos tėvu tituluojamas Rózsa kino istorijoje visada bus rašomas auksinėmis raidėmis, tuo tarpu „Muzikinėse palėpėse“ savo šanso laukia visa kolekcija puikių jo simfoninių kūrinių. Jo „Tripartita“ skamba laidoje, o su iki šiol negirdėtu kūriniu susipažįsta Lietuvos Kompozitorių Sąjungos pirmininkas Mantautas Krukauskas.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3198</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Antroji George'o Gerhshwino rapsodija – palėpei iš anksto pasmerktas šedevras</title><link>https://www.spreaker.com/episode/antroji-george-o-gerhshwino-rapsodija-palepei-is-anksto-pasmerktas-sedevras--68237147</link><description><![CDATA[Dvi Georgo Gershwino rapsodijos fortepijonui ir orkestrui – tarsi du vienos šeimos vaikai su visiškai skirtingais likimais. Žydrajai rapsodijai tapus pasauline sensacija ir visiems laikams aukso raidėmis įrašius kompozitoriaus pavardę į muzikos istoriją, antroji rapsodija dar nesukurta tapo tarytum pasmerkta likti josios šešėlyje. Ir visgi, pats kompozitorius būtent antrąją rapsodiją vadino geriausiu savo sukurtu kūriniu. Šįkart palėpėje muzika kartu su Gintaru Januševičiumi mėgaujasi LRT KLASIKOS<br />laidų vedėjas Marius Eidukonis.<br /><br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68237147</guid><pubDate>Wed, 22 Oct 2025 10:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68237147/2025_10_22_9653_1_974c5776_f8f9_47d2_a7ec_b6e2428688b3.mp3" length="50143954" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dvi Georgo Gershwino rapsodijos fortepijonui ir orkestrui – tarsi du vienos šeimos vaikai su visiškai skirtingais likimais. Žydrajai rapsodijai tapus pasauline sensacija ir visiems laikams aukso raidėmis įrašius kompozitoriaus pavardę į muzikos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dvi Georgo Gershwino rapsodijos fortepijonui ir orkestrui – tarsi du vienos šeimos vaikai su visiškai skirtingais likimais. Žydrajai rapsodijai tapus pasauline sensacija ir visiems laikams aukso raidėmis įrašius kompozitoriaus pavardę į muzikos istoriją, antroji rapsodija dar nesukurta tapo tarytum pasmerkta likti josios šešėlyje. Ir visgi, pats kompozitorius būtent antrąją rapsodiją vadino geriausiu savo sukurtu kūriniu. Šįkart palėpėje muzika kartu su Gintaru Januševičiumi mėgaujasi LRT KLASIKOS<br />laidų vedėjas Marius Eidukonis.<br /><br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3134</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gražynos Bacewicz vizitinė kortelė - koncertas styginių orkestrui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/grazynos-bacewicz-vizitine-kortele-koncertas-styginiu-orkestrui--68148160</link><description><![CDATA[Mylima, garbinama, aukščiausių apdovanojimų lydima kompozitorė beveik iš karto po mirtes išnyksta iš koncertinių salių repertuaro. Visgi, dar gyva ji parašė savo „riterį ant baltojo žirgo“, išgelbėsiantį ją iš muzikinės palėpės. Pozityviausioje „Palėpės radinių“ istorijoje – lenkų ir lietuvių kilmės kompozitorės Gražynos Bacewicz triumfo istorija. Jos „Koncertą styginių orkestrui“ aptaria Gintaras Januševičius bei festivalio „Camino lituano“ įkūrėjos, seserys Lina ir Rugilė Juknevičiūtės.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68148160</guid><pubDate>Wed, 15 Oct 2025 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68148160/2025_10_15_9653_1_b40062de_c06b_4c2e_b269_2b30b8a5faec.mp3" length="51054687" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mylima, garbinama, aukščiausių apdovanojimų lydima kompozitorė beveik iš karto po mirtes išnyksta iš koncertinių salių repertuaro. Visgi, dar gyva ji parašė savo „riterį ant baltojo žirgo“, išgelbėsiantį ją iš muzikinės palėpės. Pozityviausioje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mylima, garbinama, aukščiausių apdovanojimų lydima kompozitorė beveik iš karto po mirtes išnyksta iš koncertinių salių repertuaro. Visgi, dar gyva ji parašė savo „riterį ant baltojo žirgo“, išgelbėsiantį ją iš muzikinės palėpės. Pozityviausioje „Palėpės radinių“ istorijoje – lenkų ir lietuvių kilmės kompozitorės Gražynos Bacewicz triumfo istorija. Jos „Koncertą styginių orkestrui“ aptaria Gintaras Januševičius bei festivalio „Camino lituano“ įkūrėjos, seserys Lina ir Rugilė Juknevičiūtės.]]></itunes:summary><itunes:duration>3191</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Fortepijoninis koncertas – tarsi karnavalas! Pamirštas Tavaresas ir jo muzikinė Brazilija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/fortepijoninis-koncertas-tarsi-karnavalas-pamirstas-tavaresas-ir-jo-muzikine-brazilija--68045799</link><description><![CDATA[LRT KLASIKOS eteryje debiutuoja kadaise itin populiarus, tačiau vėliau pamirštas kompozitorius Hekelis Tavaresas. Sukūręs fortepijoninį himną savo tėvynės tradicijoms bei grožiui jis buvo nešiojamas ant rankų. Visgi jau po kelių dešimtmečių, vieno nelemto politinio sprendimo dėka, savo tautos dainiaus nebežinojome, kam jis dedikavo savo meilę ir atkaklų viso gyvenimo darbą. Fortepijoninį koncertą Nr. 2 „Braziliškomis formomis“ LRT KLASIKOS studijoje analizuoja laidos vedėjas Gintaras Januševičius ir kylanti Lietuvos pianizmo žvaigždutė Elžbieta Liepa Dvarionaitė.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68045799</guid><pubDate>Wed, 08 Oct 2025 10:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68045799/2025_10_08_9653_1_2b82de3f_b383_4b19_9f2d_722bdc889622.mp3" length="51423327" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>LRT KLASIKOS eteryje debiutuoja kadaise itin populiarus, tačiau vėliau pamirštas kompozitorius Hekelis Tavaresas. Sukūręs fortepijoninį himną savo tėvynės tradicijoms bei grožiui jis buvo nešiojamas ant rankų. Visgi jau po kelių dešimtmečių, vieno...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[LRT KLASIKOS eteryje debiutuoja kadaise itin populiarus, tačiau vėliau pamirštas kompozitorius Hekelis Tavaresas. Sukūręs fortepijoninį himną savo tėvynės tradicijoms bei grožiui jis buvo nešiojamas ant rankų. Visgi jau po kelių dešimtmečių, vieno nelemto politinio sprendimo dėka, savo tautos dainiaus nebežinojome, kam jis dedikavo savo meilę ir atkaklų viso gyvenimo darbą. Fortepijoninį koncertą Nr. 2 „Braziliškomis formomis“ LRT KLASIKOS studijoje analizuoja laidos vedėjas Gintaras Januševičius ir kylanti Lietuvos pianizmo žvaigždutė Elžbieta Liepa Dvarionaitė.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3214</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Claude Debussy ir jo futuristinė „Khamma“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/claude-debussy-ir-jo-futuristine-khamma--67972436</link><description><![CDATA[Ateities muzikos vizija sudaužyto baleto šipuliuose. Claude Debussy ir jo futuristinė „Khamma“.<br />Baletas, kuris neįvyko. Toksiškas duetas, kurio ambicijų karas išsivystė į galingą sprogimą, į nežinią nugramzdinusį nuostabią muziką. Joje atrasime kerinčias harmonijas, astralinius tembrus ir genijaus palytėtą ateities muzikos viziją. Claude Debussy kūrinį „Khamma“ LRT KLASIKOS eteryje atranda laidos vedėjas Gintaras Januševičius ir kino muzikos kūrėjas, „Sidabrinių gervių“ daugkartinis nominantas, prof. dr. Titas Petrikis.<br />Ved. Gintaras Januševičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67972436</guid><pubDate>Wed, 01 Oct 2025 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67972436/2025_10_01_9653_1_81f90f69_851e_47e5_92a1_da77442ac43b.mp3" length="51333048" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ateities muzikos vizija sudaužyto baleto šipuliuose. Claude Debussy ir jo futuristinė „Khamma“.
Baletas, kuris neįvyko. Toksiškas duetas, kurio ambicijų karas išsivystė į galingą sprogimą, į nežinią nugramzdinusį nuostabią muziką. Joje atrasime...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ateities muzikos vizija sudaužyto baleto šipuliuose. Claude Debussy ir jo futuristinė „Khamma“.<br />Baletas, kuris neįvyko. Toksiškas duetas, kurio ambicijų karas išsivystė į galingą sprogimą, į nežinią nugramzdinusį nuostabią muziką. Joje atrasime kerinčias harmonijas, astralinius tembrus ir genijaus palytėtą ateities muzikos viziją. Claude Debussy kūrinį „Khamma“ LRT KLASIKOS eteryje atranda laidos vedėjas Gintaras Januševičius ir kino muzikos kūrėjas, „Sidabrinių gervių“ daugkartinis nominantas, prof. dr. Titas Petrikis.<br />Ved. Gintaras Januševičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3209</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Charizmatiškoji revoliucionierė Ethel Smyth</title><link>https://www.spreaker.com/episode/charizmatiskoji-revoliucioniere-ethel-smyth--67874644</link><description><![CDATA[Ką daryti, kai pasaulis tavęs nepriima tokios, kokia esi? Kompozitorė Ethel Smyth pasirinko humorą, atkaklų darbą ir aukštai iškeltą galvą. Kas dar drįstų diriguoti dantų šepetuku pro kalėjimo kameros langą ar sukurti koncertą, kuriame rampų šviesą dalintųsi smuikas ir valtornė? Charizmatiškoji revoliucionierė ir jos nesuderinamumų harmonijos – unikaliame koncerte, kurio debiuto LRT KLASIKOS eteryje kartu su vedėju Gintaru Januševičiumi klausosi žurnalistė, pianistė, radijo ir TV laidų vedėja Gerūta Griniūtė. Jos objektyvios įžvalgos apie pirmąkart girdimą kūrinį – laidos pabaigoje.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67874644</guid><pubDate>Wed, 24 Sep 2025 10:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67874644/2025_09_24_9653_1_21c849af_2959_4628_94c3_a5c383c079d2.mp3" length="50149387" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ką daryti, kai pasaulis tavęs nepriima tokios, kokia esi? Kompozitorė Ethel Smyth pasirinko humorą, atkaklų darbą ir aukštai iškeltą galvą. Kas dar drįstų diriguoti dantų šepetuku pro kalėjimo kameros langą ar sukurti koncertą, kuriame rampų šviesą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ką daryti, kai pasaulis tavęs nepriima tokios, kokia esi? Kompozitorė Ethel Smyth pasirinko humorą, atkaklų darbą ir aukštai iškeltą galvą. Kas dar drįstų diriguoti dantų šepetuku pro kalėjimo kameros langą ar sukurti koncertą, kuriame rampų šviesą dalintųsi smuikas ir valtornė? Charizmatiškoji revoliucionierė ir jos nesuderinamumų harmonijos – unikaliame koncerte, kurio debiuto LRT KLASIKOS eteryje kartu su vedėju Gintaru Januševičiumi klausosi žurnalistė, pianistė, radijo ir TV laidų vedėja Gerūta Griniūtė. Jos objektyvios įžvalgos apie pirmąkart girdimą kūrinį – laidos pabaigoje.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius.]]></itunes:summary><itunes:duration>3135</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrinys kaip enigma: Kurto Atterbergo Simfonija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurinys-kaip-enigma-kurto-atterbergo-simfonija--67861384</link><description><![CDATA[Laidoje „Palėpės radiniai“ – simfonija, į klasikinės muzikos pasaulį įskriejusi tarsi kometa, tačiau taip pat greitai iš jo dingusi, publikai pradėjus domėtis jos autoriaus nevienareikšmiška asmenybe ir politinėmis pažiūromis. Enigmatiška šeštoji Kurto Atterbergo Simfonija, dar vadinama „Dolerio Simfonija“, debiutuoja LRT KLASIKOS eteryje. Kartu su vedėju Gintaru Januševičiumi kūrinio klausysis Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, dirigentas Modestas Pitrėnas, pateiksiantis objektyvių įžvalgų apie pirmąkart girdimą opusą.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67861384</guid><pubDate>Wed, 17 Sep 2025 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67861384/2025_09_17_9653_1_0d62fad5_28e9_42f7_a533_fecf5c5ff628.mp3" length="50210409" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Palėpės radiniai“ – simfonija, į klasikinės muzikos pasaulį įskriejusi tarsi kometa, tačiau taip pat greitai iš jo dingusi, publikai pradėjus domėtis jos autoriaus nevienareikšmiška asmenybe ir politinėmis pažiūromis. Enigmatiška šeštoji...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Palėpės radiniai“ – simfonija, į klasikinės muzikos pasaulį įskriejusi tarsi kometa, tačiau taip pat greitai iš jo dingusi, publikai pradėjus domėtis jos autoriaus nevienareikšmiška asmenybe ir politinėmis pažiūromis. Enigmatiška šeštoji Kurto Atterbergo Simfonija, dar vadinama „Dolerio Simfonija“, debiutuoja LRT KLASIKOS eteryje. Kartu su vedėju Gintaru Januševičiumi kūrinio klausysis Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, dirigentas Modestas Pitrėnas, pateiksiantis objektyvių įžvalgų apie pirmąkart girdimą opusą.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3139</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dešimtmečius dulkes rinkęs Leroy’aus Andersono fortepijoninis koncertas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/desimtmecius-dulkes-rinkes-leroy-aus-andersono-fortepijoninis-koncertas--67742932</link><description><![CDATA[Pakako kelių kritikos straipsnių, kad kompozitorius vos pasirodžiusį savo didžiausią kūrinį paslėptų palėpėje – kartu su juo ir ambicijas kada nors pabandyti dar kartą. Dešimtmečius dulkes rinkęs Leroy’aus Andersono fortepijoninis koncertas šiandien grįžta į koncertų sales, keldamas sentimentus, šypsenas ir užtarnautas ovacijas. Laidoje išgirsime šį koncertą, susipažinsime su dramatiška jo istorija bei charizmatiškuoju autoriumi. Studijoje kartu su vedėju Gintaru Januševičiumi svečiuosis pianistas Simonas Poška, pateiksiantis objektyvių įžvalgų apie pirmąkart klausomą kūrinį.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67742932</guid><pubDate>Wed, 10 Sep 2025 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67742932/2025_09_10_9653_1_27a76d53_cf7a_4fdf_a9d9_3fc94529cc87.mp3" length="47659186" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pakako kelių kritikos straipsnių, kad kompozitorius vos pasirodžiusį savo didžiausią kūrinį paslėptų palėpėje – kartu su juo ir ambicijas kada nors pabandyti dar kartą. Dešimtmečius dulkes rinkęs Leroy’aus Andersono fortepijoninis koncertas šiandien...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pakako kelių kritikos straipsnių, kad kompozitorius vos pasirodžiusį savo didžiausią kūrinį paslėptų palėpėje – kartu su juo ir ambicijas kada nors pabandyti dar kartą. Dešimtmečius dulkes rinkęs Leroy’aus Andersono fortepijoninis koncertas šiandien grįžta į koncertų sales, keldamas sentimentus, šypsenas ir užtarnautas ovacijas. Laidoje išgirsime šį koncertą, susipažinsime su dramatiška jo istorija bei charizmatiškuoju autoriumi. Studijoje kartu su vedėju Gintaru Januševičiumi svečiuosis pianistas Simonas Poška, pateiksiantis objektyvių įžvalgų apie pirmąkart klausomą kūrinį.<br /><br />Ved. Gintaras Januševičius]]></itunes:summary><itunes:duration>2979</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52a7df38c9405cdbcc5d7ee4d8c70d9a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item></channel></rss>
