<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss xmlns:itunes="http://www.itunes.com/dtds/podcast-1.0.dtd" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:podcast="https://podcastindex.org/namespace/1.0" xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" version="2.0"><channel><title>Mokslo vardai</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/mokslo-vardai--6431264</link><description><![CDATA[Pokalbiai ir reportažai mokslo temomis LRT RADIJO laidoje „10-12“.]]></description><atom:link href="https://www.spreaker.com/show/6431264/episodes/feed" rel="self" type="application/rss+xml"/><language>lt</language><category>Science</category><copyright>Copyright LRT</copyright><image><url>https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/5d4dadac576bd81110ce1b5fd6d898e1.jpg</url><title>Mokslo vardai</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/mokslo-vardai--6431264</link></image><lastBuildDate>Wed, 30 Jul 2025 10:13:26 +0000</lastBuildDate><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:owner><itunes:name>LRT</itunes:name><itunes:email>podcasts@lrt.lt</itunes:email></itunes:owner><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/5d4dadac576bd81110ce1b5fd6d898e1.jpg"/><itunes:subtitle>Pokalbiai ir reportažai mokslo temomis LRT RADIJO laidoje „10-12“.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbiai ir reportažai mokslo temomis LRT RADIJO laidoje „10-12“.]]></itunes:summary><itunes:category text="Science"/><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:type>episodic</itunes:type><item><title>Mokslininkė: Lietuvoje daugėja veganų ir išbandančių augalinę mitybą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslininke-lietuvoje-daugeja-veganu-ir-isbandanciu-augaline-mityba--67187496</link><description><![CDATA[Kodėl žmonės renkasi būti veganais ir kodėl pasaulyje daugėja veganų? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Kauno technologijos universiteto sociologijos doktorantė Rūta Pelikšienė, tyrinėjanti veganizmo reiškinį.<br /><br />Ved. Agnė Skamarakaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67187496</guid><pubDate>Wed, 30 Jul 2025 08:25:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67187496/2025_07_30_3eb0dc5a_3324_f_efbacab1_ccef_40f2_89a0_9668a1a67aec.mp3" length="20415771" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl žmonės renkasi būti veganais ir kodėl pasaulyje daugėja veganų? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Kauno technologijos universiteto sociologijos doktorantė Rūta Pelikšienė, tyrinėjanti veganizmo reiškinį.

Ved. Agnė Skamarakaitė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl žmonės renkasi būti veganais ir kodėl pasaulyje daugėja veganų? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Kauno technologijos universiteto sociologijos doktorantė Rūta Pelikšienė, tyrinėjanti veganizmo reiškinį.<br /><br />Ved. Agnė Skamarakaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1276</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/5d4dadac576bd81110ce1b5fd6d898e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ekspertas apie branduolinį ginklą kosmose: pažeidus susitarimus, nėra tvarkos, kas nutiks</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ekspertas-apie-branduolini-ginkla-kosmose-pazeidus-susitarimus-nera-tvarkos-kas-nutiks--67110170</link><description><![CDATA[Kiek Lietuvos yra kosmose? Kiek buvimas kosmose svarbus, stiprinant šalies saugumą? Apie tai kalba Inovacijų agentūros „Space Hub LT“ ekspertas Eigirdas Sarkanas. Anot jo, negali patikrinti, kokią infrastruktūrą turi viena ar kita šalis kosmose.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67110170</guid><pubDate>Fri, 25 Jul 2025 08:15:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67110170/2025_07_25_7a601db7_9000_f_242d1c06_22f6_42b7_86c9_9a7aa6badb60.mp3" length="19823941" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kiek Lietuvos yra kosmose? Kiek buvimas kosmose svarbus, stiprinant šalies saugumą? Apie tai kalba Inovacijų agentūros „Space Hub LT“ ekspertas Eigirdas Sarkanas. Anot jo, negali patikrinti, kokią infrastruktūrą turi viena ar kita šalis kosmose.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kiek Lietuvos yra kosmose? Kiek buvimas kosmose svarbus, stiprinant šalies saugumą? Apie tai kalba Inovacijų agentūros „Space Hub LT“ ekspertas Eigirdas Sarkanas. Anot jo, negali patikrinti, kokią infrastruktūrą turi viena ar kita šalis kosmose.]]></itunes:summary><itunes:duration>1239</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/5d4dadac576bd81110ce1b5fd6d898e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Atranda ne tik profesiją, bet ir save“: vis daugiau jaunų žmonių renkasi profesinį ugdymą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/atranda-ne-tik-profesija-bet-ir-save-vis-daugiau-jaunu-zmoniu-renkasi-profesini-ugdyma--66941746</link><description><![CDATA[Nors didelė dalis abiturientų svajoja apie aukštąjį mokslą, vis daugiau jaunų žmonių renkasi profesinį ugdymą. Kokios specialybės paklausiausios? Studijoje Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentė Elena Pelakauskienė.<br />Ved. Darius Matas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66941746</guid><pubDate>Fri, 11 Jul 2025 08:15:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66941746/2025_07_11_f0c99d1f_9000_f_bbf3dbc6_d0dc_4884_942c_84b309d5ac6b.mp3" length="15903901" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors didelė dalis abiturientų svajoja apie aukštąjį mokslą, vis daugiau jaunų žmonių renkasi profesinį ugdymą. Kokios specialybės paklausiausios? Studijoje Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentė Elena Pelakauskienė.
Ved. Darius Matas.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors didelė dalis abiturientų svajoja apie aukštąjį mokslą, vis daugiau jaunų žmonių renkasi profesinį ugdymą. Kokios specialybės paklausiausios? Studijoje Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentė Elena Pelakauskienė.<br />Ved. Darius Matas.]]></itunes:summary><itunes:duration>994</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/5d4dadac576bd81110ce1b5fd6d898e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ekonominės elgsenos tyrėja: pardavėjai dažnai spaudžia mus priimti greitus sprendimus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ekonomines-elgsenos-tyreja-pardavejai-daznai-spaudzia-mus-priimti-greitus-sprendimus--66803753</link><description><![CDATA[„Mes nesame homo economicus, nesame robotai, kurie galėtų suskaičiuoti ir priimti daugybę sprendimų kiekvieną minutę“, – LRT RADIJO laidoje „10-12“ sako Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė dr. Laura Galdikienė. VU įkurta pirmoji Baltijos šalyse ekonominės elgsenos laboratorija, kurioje tiriami ir neracionalūs žmonių sprendimai bei klaidos perkant.<br /><br />Ved. Rūta Kupetytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66803753</guid><pubDate>Mon, 30 Jun 2025 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66803753/2025_06_30_97eac5d5_9000_f_1636a9be_5394_48bb_8df3_bd78f2f9689a.mp3" length="19862811" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mes nesame homo economicus, nesame robotai, kurie galėtų suskaičiuoti ir priimti daugybę sprendimų kiekvieną minutę“, – LRT RADIJO laidoje „10-12“ sako Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė dr. Laura...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mes nesame homo economicus, nesame robotai, kurie galėtų suskaičiuoti ir priimti daugybę sprendimų kiekvieną minutę“, – LRT RADIJO laidoje „10-12“ sako Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė dr. Laura Galdikienė. VU įkurta pirmoji Baltijos šalyse ekonominės elgsenos laboratorija, kurioje tiriami ir neracionalūs žmonių sprendimai bei klaidos perkant.<br /><br />Ved. Rūta Kupetytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1242</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/5d4dadac576bd81110ce1b5fd6d898e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Daiktų grobimus per Holokaustą tiriančios mokslininkės: tai – materialinis smurtas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/daiktu-grobimus-per-holokausta-tiriancios-mokslininkes-tai-materialinis-smurtas--66588371</link><description><![CDATA[LRT RADIJO laidoje „10-12“ – dvi JAV dirbančios profesorės Neringa Klumbytė ir Dovilė Budrytė, tyrinėjančios žydų nuosavybės ir daiktų grobimus per Holokaustą Lietuvoje ir istorinio teisingumo atkūrimą: „Vyko materialinis smurtas (...), tai buvo didelė trauminė patirtis“.<br /><br />Ved. Agnė Skamarakaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66588371</guid><pubDate>Tue, 17 Jun 2025 09:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66588371/2025_06_17_ca2ae53c_9000_f_aa531ac8_f7d7_4e57_8a33_f55f8b31e1ca.mp3" length="23964244" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>LRT RADIJO laidoje „10-12“ – dvi JAV dirbančios profesorės Neringa Klumbytė ir Dovilė Budrytė, tyrinėjančios žydų nuosavybės ir daiktų grobimus per Holokaustą Lietuvoje ir istorinio teisingumo atkūrimą: „Vyko materialinis smurtas (...), tai buvo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[LRT RADIJO laidoje „10-12“ – dvi JAV dirbančios profesorės Neringa Klumbytė ir Dovilė Budrytė, tyrinėjančios žydų nuosavybės ir daiktų grobimus per Holokaustą Lietuvoje ir istorinio teisingumo atkūrimą: „Vyko materialinis smurtas (...), tai buvo didelė trauminė patirtis“.<br /><br />Ved. Agnė Skamarakaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1498</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/5d4dadac576bd81110ce1b5fd6d898e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Derybas nagrinėjančios lektorės Rusijos pozicija nestebina: jiems derėtis dar neapsimoka</title><link>https://www.spreaker.com/episode/derybas-nagrinejancios-lektores-rusijos-pozicija-nestebina-jiems-deretis-dar-neapsimoka--66366356</link><description><![CDATA[Derybos dažnai laikomos vienu iš pagrindinių įrankių sprendžiant konfliktus, tačiau ne visada tiesioginis „sėdimas prie derybų stalo“ yra tinkamiausias sprendimas.<br />Rusijos karas su Ukraina parodė, kad kartais atsisakymas pradėti derybas gali tapti strateginiu sprendimu, grindžiamu nuosekliu konflikto šalių galimybių ir tikslų vertinimu. Tam, kad prasidėtų taikos derybos, būtina, kad abi nesutariančios šalys neturėtų kito pasirinkimo pasiekti savo tikslų ir pasitikėtų viena kita. Kadangi tradiciniai derybų metodai su Rusija nebeveikia, Ukraina ėmėsi kurti naują derybų sistemą, paremtą „skraidančiąja diplomatija“. Pokalbis apie derybas – su VU TSPMI lektore Marija Dautartaite.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66366356</guid><pubDate>Mon, 02 Jun 2025 08:15:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66366356/2025_06_02_2d434a1f_8446_f_611eadc5_00e9_4e03_b557_74d587545326.mp3" length="18879353" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Derybos dažnai laikomos vienu iš pagrindinių įrankių sprendžiant konfliktus, tačiau ne visada tiesioginis „sėdimas prie derybų stalo“ yra tinkamiausias sprendimas.
Rusijos karas su Ukraina parodė, kad kartais atsisakymas pradėti derybas gali tapti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Derybos dažnai laikomos vienu iš pagrindinių įrankių sprendžiant konfliktus, tačiau ne visada tiesioginis „sėdimas prie derybų stalo“ yra tinkamiausias sprendimas.<br />Rusijos karas su Ukraina parodė, kad kartais atsisakymas pradėti derybas gali tapti strateginiu sprendimu, grindžiamu nuosekliu konflikto šalių galimybių ir tikslų vertinimu. Tam, kad prasidėtų taikos derybos, būtina, kad abi nesutariančios šalys neturėtų kito pasirinkimo pasiekti savo tikslų ir pasitikėtų viena kita. Kadangi tradiciniai derybų metodai su Rusija nebeveikia, Ukraina ėmėsi kurti naują derybų sistemą, paremtą „skraidančiąja diplomatija“. Pokalbis apie derybas – su VU TSPMI lektore Marija Dautartaite.]]></itunes:summary><itunes:duration>1180</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/5d4dadac576bd81110ce1b5fd6d898e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Istorikas apie katastrofišką 1946-ųjų potvynį Kaune: paliko labai dideles žaizdas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/istorikas-apie-katastrofiska-1946-uju-potvyni-kaune-paliko-labai-dideles-zaizdas--66203233</link><description><![CDATA[Pastaruoju metu daugiausia dėmesio žiniasklaidoje sulaukė Vilniaus mero ambicija atgaivinti laivybą Nerimi. Skelbiama, kad šią vasarą sostinėje reguliarius reisus pradės keturi elektriniai laivai. Klausimų kyla ir dėl susisiekimo su Kaunu, kuriame Neris įteka į Nemuną. Apie didžiausių Lietuvos upių potencialą kalba Kauno muziejaus istorikas Gediminas Kasparavičius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66203233</guid><pubDate>Thu, 22 May 2025 08:15:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66203233/2025_05_22_43028338_9000_f_1ccb475d_2a1d_42f8_a48c_dca2445c0931.mp3" length="21624927" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pastaruoju metu daugiausia dėmesio žiniasklaidoje sulaukė Vilniaus mero ambicija atgaivinti laivybą Nerimi. Skelbiama, kad šią vasarą sostinėje reguliarius reisus pradės keturi elektriniai laivai. Klausimų kyla ir dėl susisiekimo su Kaunu, kuriame...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pastaruoju metu daugiausia dėmesio žiniasklaidoje sulaukė Vilniaus mero ambicija atgaivinti laivybą Nerimi. Skelbiama, kad šią vasarą sostinėje reguliarius reisus pradės keturi elektriniai laivai. Klausimų kyla ir dėl susisiekimo su Kaunu, kuriame Neris įteka į Nemuną. Apie didžiausių Lietuvos upių potencialą kalba Kauno muziejaus istorikas Gediminas Kasparavičius.]]></itunes:summary><itunes:duration>1352</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/5d4dadac576bd81110ce1b5fd6d898e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Archeologė: partizanų artimieji jų istorijų dažnai nežinojo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/archeologe-partizanu-artimieji-ju-istoriju-daznai-nezinojo--66057075</link><description><![CDATA[Kaip archeologija gali padėti tyrinėti partizaninį karą? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė dr. Aistė Petrauskienė, kuri prieš beveik du dešimtmečius su būsimu vyru pradėjo galvoti, kaip archeologija gali prisidėti prie partizanų bunkerių atkasimo. Beje, Aistė Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, gegužės 14-ąją, Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namuose ves patirtinį užsiėmimą „Surasti, kad kalbėtų“, kurio dalyviai galės patys iš žemių iškasti su partizaniniu pasipriešinimu susijusius daiktus, kurie, anot istorikės, skatina megzti gyvą santykį su šio laikotarpio istorija.<br /><br />Ved. Rūta Kupetytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66057075</guid><pubDate>Mon, 12 May 2025 07:40:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66057075/2025_05_12_cfc52b12_9000_f_f58adfc3_e21f_4d4a_98da_dd348cd80ea7.mp3" length="17700708" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip archeologija gali padėti tyrinėti partizaninį karą? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė dr. Aistė Petrauskienė, kuri prieš beveik du dešimtmečius su būsimu vyru pradėjo galvoti, kaip archeologija gali prisidėti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip archeologija gali padėti tyrinėti partizaninį karą? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė dr. Aistė Petrauskienė, kuri prieš beveik du dešimtmečius su būsimu vyru pradėjo galvoti, kaip archeologija gali prisidėti prie partizanų bunkerių atkasimo. Beje, Aistė Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, gegužės 14-ąją, Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namuose ves patirtinį užsiėmimą „Surasti, kad kalbėtų“, kurio dalyviai galės patys iš žemių iškasti su partizaniniu pasipriešinimu susijusius daiktus, kurie, anot istorikės, skatina megzti gyvą santykį su šio laikotarpio istorija.<br /><br />Ved. Rūta Kupetytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1107</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/5d4dadac576bd81110ce1b5fd6d898e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tyrėjas: Lietuvos turtingiausiųjų sėkmę lemia ryšiai, drąsa priimti riziką ir darbas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tyrejas-lietuvos-turtingiausiuju-sekme-lemia-rysiai-drasa-priimti-rizika-ir-darbas--66295252</link><description><![CDATA[ISM universitete tyrėjų atliktas tyrimas rodo: Lietuvos turtingiausieji asmenys, žmonės, kurių turtas viršija 30 mln. Eur, dažna jų finansinės sėkmės priežastimi laiko ne tik verslo planą, bet tinkamą socialinį tinklą ir ryšius. ISM tyrėjas Liudvikas Mickevičius LRT RADIJO laidoje „10-12“ priduria, kad finansinei sėkmei reikia ir drąsos prisiimti riziką bei daug atkaklaus darbo.<br /><br />Ved. Rūta Kupetytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66295252</guid><pubDate>Mon, 05 May 2025 08:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66295252/2025_05_05_494071ad_9000_f_5abc8390_2c5c_4996_b298_302654ea6201.mp3" length="15654798" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>ISM universitete tyrėjų atliktas tyrimas rodo: Lietuvos turtingiausieji asmenys, žmonės, kurių turtas viršija 30 mln. Eur, dažna jų finansinės sėkmės priežastimi laiko ne tik verslo planą, bet tinkamą socialinį tinklą ir ryšius. ISM tyrėjas Liudvikas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[ISM universitete tyrėjų atliktas tyrimas rodo: Lietuvos turtingiausieji asmenys, žmonės, kurių turtas viršija 30 mln. Eur, dažna jų finansinės sėkmės priežastimi laiko ne tik verslo planą, bet tinkamą socialinį tinklą ir ryšius. ISM tyrėjas Liudvikas Mickevičius LRT RADIJO laidoje „10-12“ priduria, kad finansinei sėkmei reikia ir drąsos prisiimti riziką bei daug atkaklaus darbo.<br /><br />Ved. Rūta Kupetytė]]></itunes:summary><itunes:duration>979</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/5d4dadac576bd81110ce1b5fd6d898e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Teismo medicinos ekspertė: džiugina, kai pavyksta atpažinti nusikaltėlius ar palaikus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/teismo-medicinos-eksperte-dziugina-kai-pavyksta-atpazinti-nusikaltelius-ar-palaikus--65778918</link><description><![CDATA[Kviečiame nusikelti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją. Tai, ką ten veikia teismo medicinos ekspertai, primena detektyvinį serialą. Jie atpažįsta nusikaltėlius ar kieno palaikai rasti, netgi kai tai – prieš daugelį metų palaidotos istorinės asmenybės. Vis dėlto, šis darbas nelengvas. Ne kiekvienas gali dirbti su tokiais vaizdais, kvapais, ir nuolat girdint žiaurias istorijas. Tačiau ekspertės sako, kad dirbti čia patinka. Jas motyvuoja galimybė kažką išsiaiškinti. Pavyzdžiui, sučiupti nusikaltusius asmenis. Po laboratoriją su ekspertėmis pasivaikščiojo kolegė Ieva Radzevičiūtė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65778918</guid><pubDate>Mon, 28 Apr 2025 10:40:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65778918/2025_04_28_7868a479_9000_f_5c554858_37a8_40f4_ac64_15bf85377ecb.mp3" length="15579147" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kviečiame nusikelti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją. Tai, ką ten veikia teismo medicinos ekspertai, primena detektyvinį serialą. Jie atpažįsta nusikaltėlius ar kieno palaikai rasti, netgi kai tai – prieš daugelį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kviečiame nusikelti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją. Tai, ką ten veikia teismo medicinos ekspertai, primena detektyvinį serialą. Jie atpažįsta nusikaltėlius ar kieno palaikai rasti, netgi kai tai – prieš daugelį metų palaidotos istorinės asmenybės. Vis dėlto, šis darbas nelengvas. Ne kiekvienas gali dirbti su tokiais vaizdais, kvapais, ir nuolat girdint žiaurias istorijas. Tačiau ekspertės sako, kad dirbti čia patinka. Jas motyvuoja galimybė kažką išsiaiškinti. Pavyzdžiui, sučiupti nusikaltusius asmenis. Po laboratoriją su ekspertėmis pasivaikščiojo kolegė Ieva Radzevičiūtė.]]></itunes:summary><itunes:duration>974</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/5d4dadac576bd81110ce1b5fd6d898e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslininkė: mitas, kad mažiems vaikams sunku susidoroti, kai jo aplinkoje kelios kalbos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslininke-mitas-kad-maziems-vaikams-sunku-susidoroti-kai-jo-aplinkoje-kelios-kalbos--65777749</link><description><![CDATA[Vaikų dvikalbystę tyrinėjanti mokslininkė Inga Hilbig LRT RADIJO laidoje „10-12“ sako: mitas, kad kitoje šalyje geriau prisitaiko vaikai, su kuriais namie nekalbama lietuviškai. Vilniaus universiteto docentė yra naujos knygos „Kalba kaip galimybė. Lietuvių kalba gyvenant svetur“ bendraautorė.<br /><br />Ved. Urtė Korsakovaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65777749</guid><pubDate>Mon, 28 Apr 2025 08:58:40 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65777749/2025_04_28_ca2e06bc_9000_f_5d099186_553b_4777_bddc_29e113c0cc72.mp3" length="17773015" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vaikų dvikalbystę tyrinėjanti mokslininkė Inga Hilbig LRT RADIJO laidoje „10-12“ sako: mitas, kad kitoje šalyje geriau prisitaiko vaikai, su kuriais namie nekalbama lietuviškai. Vilniaus universiteto docentė yra naujos knygos „Kalba kaip galimybė....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vaikų dvikalbystę tyrinėjanti mokslininkė Inga Hilbig LRT RADIJO laidoje „10-12“ sako: mitas, kad kitoje šalyje geriau prisitaiko vaikai, su kuriais namie nekalbama lietuviškai. Vilniaus universiteto docentė yra naujos knygos „Kalba kaip galimybė. Lietuvių kalba gyvenant svetur“ bendraautorė.<br /><br />Ved. Urtė Korsakovaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1111</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/5d4dadac576bd81110ce1b5fd6d898e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Socialinę pagalbą per krizes tyrusios mokslininkės: žmones gniuždo vienatvės jausmas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/socialine-pagalba-per-krizes-tyrusios-mokslininkes-zmones-gniuzdo-vienatves-jausmas--65642694</link><description><![CDATA[Pasaulį sukrėtus tokioms išorinėms egzistencinėms grėsmėms kaip pandemija, karas, jų poveikį pirmiausia pajunta pažeidžiami žmonės, sako Vilniaus universiteto mokslininkai, tyrę, kaip Lietuvoje socialinių paslaugų sektorius veikė per ankstesnes krizes – pandemiją ir prasidėjus invazijai į Ukrainą, kai Lietuvą pasiekė daug pabėgėlių iš Ukrainos. LRT RADIJO laidoje „10-12“ –<br />Vilniaus universiteto profesorės Eglė Šumskienė ir Violeta Gevorgianienė.<br /><br />Ved. Urtė Korsakovaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65642694</guid><pubDate>Thu, 17 Apr 2025 09:20:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65642694/2025_04_17_c197b098_9000_f_bda54a09_73e0_4179_9f0d_72f75ea989cc.mp3" length="14782099" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasaulį sukrėtus tokioms išorinėms egzistencinėms grėsmėms kaip pandemija, karas, jų poveikį pirmiausia pajunta pažeidžiami žmonės, sako Vilniaus universiteto mokslininkai, tyrę, kaip Lietuvoje socialinių paslaugų sektorius veikė per ankstesnes krizes...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasaulį sukrėtus tokioms išorinėms egzistencinėms grėsmėms kaip pandemija, karas, jų poveikį pirmiausia pajunta pažeidžiami žmonės, sako Vilniaus universiteto mokslininkai, tyrę, kaip Lietuvoje socialinių paslaugų sektorius veikė per ankstesnes krizes – pandemiją ir prasidėjus invazijai į Ukrainą, kai Lietuvą pasiekė daug pabėgėlių iš Ukrainos. LRT RADIJO laidoje „10-12“ –<br />Vilniaus universiteto profesorės Eglė Šumskienė ir Violeta Gevorgianienė.<br /><br />Ved. Urtė Korsakovaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>923</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/5d4dadac576bd81110ce1b5fd6d898e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tyrėja: priklausomybė išsivysto ir kaitinamajam tabakui, gaunama didelė dozė nikotino</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tyreja-priklausomybe-issivysto-ir-kaitinamajam-tabakui-gaunama-didele-doze-nikotino--65564022</link><description><![CDATA[„Atsiranda vis daugiau longitudinių tyrimų, kurie rodo, kad bent koks rūkymas žalingas sveikatai“, – LRT RADIJO laidoje „10-12“ sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė Natalija Istomina. Mokslininkai sugriovė mitą, kad cigarečių alternatyvos nekenkia sveikatai. Nors tradicinės cigaretės išlieka dažniausias rūkymo pasirinkimas, per pastaruosius du dešimtmečius atsirado ir išpopuliarėjo kitos alternatyvos, tokios kaip elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas.<br /><br />Ved. Rūta Kupetytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65564022</guid><pubDate>Mon, 14 Apr 2025 07:50:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65564022/2025_04_14_4b22c9bb_9000_f_4ee58eee_dfd1_44d0_a203_95cd4eae59fa.mp3" length="13862589" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Atsiranda vis daugiau longitudinių tyrimų, kurie rodo, kad bent koks rūkymas žalingas sveikatai“, – LRT RADIJO laidoje „10-12“ sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė Natalija Istomina. Mokslininkai sugriovė mitą, kad cigarečių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Atsiranda vis daugiau longitudinių tyrimų, kurie rodo, kad bent koks rūkymas žalingas sveikatai“, – LRT RADIJO laidoje „10-12“ sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė Natalija Istomina. Mokslininkai sugriovė mitą, kad cigarečių alternatyvos nekenkia sveikatai. Nors tradicinės cigaretės išlieka dažniausias rūkymo pasirinkimas, per pastaruosius du dešimtmečius atsirado ir išpopuliarėjo kitos alternatyvos, tokios kaip elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas.<br /><br />Ved. Rūta Kupetytė]]></itunes:summary><itunes:duration>866</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/5d4dadac576bd81110ce1b5fd6d898e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslininkas apie miškų anomalijas: jas nustatyti padeda ir į inkilus įkelti sensoriai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslininkas-apie-misku-anomalijas-jas-nustatyti-padeda-ir-i-inkilus-ikelti-sensoriai--65405359</link><description><![CDATA[Miškai nuolat keičiasi, tačiau, pasak mokslininkų, pokyčius juose pastebime per vėlai. Kauno technologijos universiteto mokslininkai siūlo pažangius technologinius sprendimus miškui, leidžiančius prognozuoti miškų būklę ir aptikti pokyčius realiuoju laiku. Vienas iš būdų – į inkilus keliama miško garsą ir kitus parametrus analizuojanti įranga. Tokios technologijos šiuo metu išbandomos miškuose prie Kauno. Laidoje „10-12“ – Kauno technologijos universiteto profesorius Rytis Maskeliūnas.<br /><br />Ved. Rūta Kupetytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65405359</guid><pubDate>Mon, 07 Apr 2025 07:45:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65405359/2025_04_07_56917118_9000_f_d2b2c6c0_d088_45ba_b50d_7506ea026f69.mp3" length="16165126" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Miškai nuolat keičiasi, tačiau, pasak mokslininkų, pokyčius juose pastebime per vėlai. Kauno technologijos universiteto mokslininkai siūlo pažangius technologinius sprendimus miškui, leidžiančius prognozuoti miškų būklę ir aptikti pokyčius realiuoju...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Miškai nuolat keičiasi, tačiau, pasak mokslininkų, pokyčius juose pastebime per vėlai. Kauno technologijos universiteto mokslininkai siūlo pažangius technologinius sprendimus miškui, leidžiančius prognozuoti miškų būklę ir aptikti pokyčius realiuoju laiku. Vienas iš būdų – į inkilus keliama miško garsą ir kitus parametrus analizuojanti įranga. Tokios technologijos šiuo metu išbandomos miškuose prie Kauno. Laidoje „10-12“ – Kauno technologijos universiteto profesorius Rytis Maskeliūnas.<br /><br />Ved. Rūta Kupetytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1011</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/5d4dadac576bd81110ce1b5fd6d898e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gydytoja apie smegenų mirtį: artimieji dėl šoko nebūtinai supranta – juk širdis dar plaka</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gydytoja-apie-smegenu-mirti-artimieji-del-soko-nebutinai-supranta-juk-sirdis-dar-plaka--65337988</link><description><![CDATA[LRT RADIJO laidos „10-12“ mokslo rubrikoje – pokalbis su Vilniaus universiteto medicinos fakulteto doktorante, gydytoja Indre Lapinskiene, kuri nugalėjo „Trijų minučių disertacijos“ konkurse ir atstovaus Lietuvai Australijoje. Gydytoją kalbino Rūta Kupetytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65337988</guid><pubDate>Mon, 31 Mar 2025 08:15:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65337988/2025_03_31_ba4b855b_9000_f_b3ea5cda_0293_4fd2_962b_5a105f1ca38f.mp3" length="17985756" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>LRT RADIJO laidos „10-12“ mokslo rubrikoje – pokalbis su Vilniaus universiteto medicinos fakulteto doktorante, gydytoja Indre Lapinskiene, kuri nugalėjo „Trijų minučių disertacijos“ konkurse ir atstovaus Lietuvai Australijoje. Gydytoją kalbino Rūta...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[LRT RADIJO laidos „10-12“ mokslo rubrikoje – pokalbis su Vilniaus universiteto medicinos fakulteto doktorante, gydytoja Indre Lapinskiene, kuri nugalėjo „Trijų minučių disertacijos“ konkurse ir atstovaus Lietuvai Australijoje. Gydytoją kalbino Rūta Kupetytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1125</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/5d4dadac576bd81110ce1b5fd6d898e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslininkai kvies tyrimo dalyvius šokti mieste: judėjimas grupėje veikia terapiškai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslininkai-kvies-tyrimo-dalyvius-sokti-mieste-judejimas-grupeje-veikia-terapiskai--65132854</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto psichologijos mokslininkai kviečia dalyvauti nemokamoje programoje, kuria siekiama pagerinti dalyvių psichologinę savijautą ir kūno pajautimą per judesį. Laidoje „10-12“ – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docentė Inga Truskauskaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65132854</guid><pubDate>Wed, 26 Mar 2025 09:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65132854/2025_03_26_f34c5b73_9000_f_6cfa4a07_8fa3_427a_8a34_20b1c2a92252.mp3" length="21255033" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto psichologijos mokslininkai kviečia dalyvauti nemokamoje programoje, kuria siekiama pagerinti dalyvių psichologinę savijautą ir kūno pajautimą per judesį. Laidoje „10-12“ – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto psichologijos mokslininkai kviečia dalyvauti nemokamoje programoje, kuria siekiama pagerinti dalyvių psichologinę savijautą ir kūno pajautimą per judesį. Laidoje „10-12“ – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docentė Inga Truskauskaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1329</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/5d4dadac576bd81110ce1b5fd6d898e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dėl klimato nulemtų pokyčių įspėjanti bioarcheologė: turėsime apriboti kviečių auginimą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/del-klimato-nulemtu-pokyciu-ispejanti-bioarcheologe-turesime-apriboti-kvieciu-auginima--64314426</link><description><![CDATA[Kaip dėl klimato kaitos keitėsi senovinės žemdirbystės strategijos šiaurės rytų Europoje per pastaruosius du tūkstančius metų ir kaip turėtų keistis šiais laikais, vykstant klimato pokyčiams? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesore Giedre Motuzaite Matuzevičiūte Keen, kurios tyrimams neseniai skirta Europos mokslo tarybos dviejų milijonų eurų vertės dotacija. O prieš kelias dienas jos ir kolegų tyrimo rezultatai atspausdinti prestižiniame žurnale „Nature: Scientific Reports“.<br /><br />Ved. Rūta Kupetytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64314426</guid><pubDate>Mon, 10 Feb 2025 13:45:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64314426/2025_02_10_56ffe128_9000_f_dff12e24_fa2b_43ab_8f18_6c8cb7b5b3b9.mp3" length="18369861" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip dėl klimato kaitos keitėsi senovinės žemdirbystės strategijos šiaurės rytų Europoje per pastaruosius du tūkstančius metų ir kaip turėtų keistis šiais laikais, vykstant klimato pokyčiams? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Istorijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip dėl klimato kaitos keitėsi senovinės žemdirbystės strategijos šiaurės rytų Europoje per pastaruosius du tūkstančius metų ir kaip turėtų keistis šiais laikais, vykstant klimato pokyčiams? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesore Giedre Motuzaite Matuzevičiūte Keen, kurios tyrimams neseniai skirta Europos mokslo tarybos dviejų milijonų eurų vertės dotacija. O prieš kelias dienas jos ir kolegų tyrimo rezultatai atspausdinti prestižiniame žurnale „Nature: Scientific Reports“.<br /><br />Ved. Rūta Kupetytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1149</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/5d4dadac576bd81110ce1b5fd6d898e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Istorikas apie pavardžių lietuvinimą tarpukariu: pasikeisti pavardę buvo brangu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/istorikas-apie-pavardziu-lietuvinima-tarpukariu-pasikeisti-pavarde-buvo-brangu--63842562</link><description><![CDATA[Pokalbis apie pavardžių lietuvinimą tarpukario Lietuvoje – su istoriku Dangiru Mačiuliu. Pasak jo, pavardė tuo laiku tapo lietuviškos tapatybės ženklu, tiesa, pasikeisti ją ne visada buvo paprasta ir tarp pirmųjų taip padariusiųjų iš tautinių paskatų buvo karininkai.<br />Ved. Agnė Skamarakaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63842562</guid><pubDate>Tue, 21 Jan 2025 10:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63842562/2025_01_21_01f47106_9000_f_e6188a53_1dcb_4d9b_9a10_1d653f3bd667.mp3" length="24867872" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis apie pavardžių lietuvinimą tarpukario Lietuvoje – su istoriku Dangiru Mačiuliu. Pasak jo, pavardė tuo laiku tapo lietuviškos tapatybės ženklu, tiesa, pasikeisti ją ne visada buvo paprasta ir tarp pirmųjų taip padariusiųjų iš tautinių paskatų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis apie pavardžių lietuvinimą tarpukario Lietuvoje – su istoriku Dangiru Mačiuliu. Pasak jo, pavardė tuo laiku tapo lietuviškos tapatybės ženklu, tiesa, pasikeisti ją ne visada buvo paprasta ir tarp pirmųjų taip padariusiųjų iš tautinių paskatų buvo karininkai.<br />Ved. Agnė Skamarakaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1555</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/5d4dadac576bd81110ce1b5fd6d898e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Egidijus Rimkus: Lietuvai iš ekstremalių reiškinių grėsmingiausios – karščio bangos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/egidijus-rimkus-lietuvai-is-ekstremaliu-reiskiniu-gresmingiausios-karscio-bangos--63599137</link><description><![CDATA[Su Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriumi Egidijumi Rimkumi aptariami 2024-ieji kaip klimato metai.<br />Ved. Agnė Skamarakaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63599137</guid><pubDate>Tue, 07 Jan 2025 11:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63599137/2025_01_07_97e2a78a_9000_f_630ebdc2_6166_446f_a76e_79ee10c43b37.mp3" length="21385018" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Su Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriumi Egidijumi Rimkumi aptariami 2024-ieji kaip klimato metai.
Ved. Agnė Skamarakaitė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Su Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriumi Egidijumi Rimkumi aptariami 2024-ieji kaip klimato metai.<br />Ved. Agnė Skamarakaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1337</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/5d4dadac576bd81110ce1b5fd6d898e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Zvimbtakis, niūkšla, kyšuoklis – šie ir dar per tūkstantį naujų žodžių nuskambėjo pernai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zvimbtakis-niuksla-kysuoklis-sie-ir-dar-per-tukstanti-nauju-zodziu-nuskambejo-pernai--63589640</link><description><![CDATA[Kokie nauji lietuviški žodžiai 2024-aisiais užfiksuoti Lietuvoje ir yra įtraukti į naujažodžių duomenyną? Laidos „10-12“ viešnia – mokslininkė iš Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro Rita Miliūnaitė.<br /><br />Ved. Rūta Kupetytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63589640</guid><pubDate>Mon, 06 Jan 2025 11:29:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63589640/2025_01_06_531b0b09_9000_f_f61cedfc_33dd_4957_9806_1a5a202e1f4d.mp3" length="19211630" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokie nauji lietuviški žodžiai 2024-aisiais užfiksuoti Lietuvoje ir yra įtraukti į naujažodžių duomenyną? Laidos „10-12“ viešnia – mokslininkė iš Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro Rita Miliūnaitė.

Ved. Rūta Kupetytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokie nauji lietuviški žodžiai 2024-aisiais užfiksuoti Lietuvoje ir yra įtraukti į naujažodžių duomenyną? Laidos „10-12“ viešnia – mokslininkė iš Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro Rita Miliūnaitė.<br /><br />Ved. Rūta Kupetytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1201</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/5d4dadac576bd81110ce1b5fd6d898e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslininkai: invazinių šliužų kiekį sumažinti įmanoma, tai nėra kova su vėjo malūnais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslininkai-invaziniu-sliuzu-kieki-sumazinti-imanoma-tai-nera-kova-su-vejo-malunais--63556033</link><description><![CDATA[Kai kurios savivaldybės išleidžia dešimtis tūkstančių eurų invaziniams šliužams naikinti. Aplinkos ministerija rengiasi tam skirti kelis milijonus eurų. Kaip Lietuvai sekasi naikinti invazinius šliužus? Ar jų naikinimas nėra kova be rezultato? Laidoje „10-12“ dalyvauja: Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto docentė dr. Grita Skujienė ir doktorantas Mantas Adomaitis, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Kristina Jankauskaitė.<br /><br />Ved. Edvardas Kubilius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63556033</guid><pubDate>Fri, 03 Jan 2025 09:45:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63556033/2025_01_03_ba323db6_9000_f_1e71ee5a_5196_4d6c_92c9_b9fa88e0e471.mp3" length="22530644" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kai kurios savivaldybės išleidžia dešimtis tūkstančių eurų invaziniams šliužams naikinti. Aplinkos ministerija rengiasi tam skirti kelis milijonus eurų. Kaip Lietuvai sekasi naikinti invazinius šliužus? Ar jų naikinimas nėra kova be rezultato? Laidoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kai kurios savivaldybės išleidžia dešimtis tūkstančių eurų invaziniams šliužams naikinti. Aplinkos ministerija rengiasi tam skirti kelis milijonus eurų. Kaip Lietuvai sekasi naikinti invazinius šliužus? Ar jų naikinimas nėra kova be rezultato? Laidoje „10-12“ dalyvauja: Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto docentė dr. Grita Skujienė ir doktorantas Mantas Adomaitis, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Kristina Jankauskaitė.<br /><br />Ved. Edvardas Kubilius.]]></itunes:summary><itunes:duration>1409</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/5d4dadac576bd81110ce1b5fd6d898e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Psichologė: prie perdegimo darbe prisideda ir technostresas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/psichologe-prie-perdegimo-darbe-prisideda-ir-technostresas--63338431</link><description><![CDATA[„Psichologiniu požiūriu riba tarp technologijų teikiamos naudos ir žalos yra trapi“, – sako Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė Ieva Urbanavičiūtė. Ji su kolegomis tyrinėja skaitmeninių priemonių keliamos įtampos, arba technostreso, reiškinį ir apie jį kalba laidoje „10-12“.<br /><br />Ved. Rūta Kupetytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63338431</guid><pubDate>Mon, 16 Dec 2024 10:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63338431/2024_12_16_5079a652_9000_f_fbd9527e_3489_4012_8832_1574efdae64e.mp3" length="15491794" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Psichologiniu požiūriu riba tarp technologijų teikiamos naudos ir žalos yra trapi“, – sako Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė Ieva Urbanavičiūtė. Ji su kolegomis tyrinėja skaitmeninių priemonių keliamos įtampos, arba technostreso,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Psichologiniu požiūriu riba tarp technologijų teikiamos naudos ir žalos yra trapi“, – sako Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė Ieva Urbanavičiūtė. Ji su kolegomis tyrinėja skaitmeninių priemonių keliamos įtampos, arba technostreso, reiškinį ir apie jį kalba laidoje „10-12“.<br /><br />Ved. Rūta Kupetytė]]></itunes:summary><itunes:duration>968</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/5d4dadac576bd81110ce1b5fd6d898e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tarptautinis tyrimas: lyderiai, kurie spinduliuoja charizmą, pasižymi aukštesniu intelektu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tarptautinis-tyrimas-lyderiai-kurie-spinduliuoja-charizma-pasizymi-aukstesniu-intelektu--63103601</link><description><![CDATA[Tarptautinis tyrimas rodo, kad charizmatiški lyderiai pasižymi aukštesniu intelektu ir geriau komunikuoja. Ryšį tarp intelekto ir charizmos tyrė tarptautinė mokslininkų komanda, tarp jų ir profesorė Vita Akstinaitė, kuri yra ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Mokslo ir akademinių darbuotojų prorektorė.<br /><br />Ved. Rūta Kupetytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63103601</guid><pubDate>Mon, 02 Dec 2024 09:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63103601/2024_12_02_7c5d2ec1_9000_f_20241202112042421.mp3" length="16959092" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tarptautinis tyrimas rodo, kad charizmatiški lyderiai pasižymi aukštesniu intelektu ir geriau komunikuoja. Ryšį tarp intelekto ir charizmos tyrė tarptautinė mokslininkų komanda, tarp jų ir profesorė Vita Akstinaitė, kuri yra ISM Vadybos ir ekonomikos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tarptautinis tyrimas rodo, kad charizmatiški lyderiai pasižymi aukštesniu intelektu ir geriau komunikuoja. Ryšį tarp intelekto ir charizmos tyrė tarptautinė mokslininkų komanda, tarp jų ir profesorė Vita Akstinaitė, kuri yra ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Mokslo ir akademinių darbuotojų prorektorė.<br /><br />Ved. Rūta Kupetytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1060</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/ecc9cb06e115d41f12134c666fef56af.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item></channel></rss>
