<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss xmlns:itunes="http://www.itunes.com/dtds/podcast-1.0.dtd" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:podcast="https://podcastindex.org/namespace/1.0" xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" version="2.0"><channel><title>Bala žino</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/bala-zino--6209527</link><description><![CDATA[Tradicinė kultūra yra tapusi savo pačios įkaite – šių laikų žmogui neretai sunku rasti ryšį su tuo, kas tiesiogiai, bet ir nejučiomis buvo komunikuota ilgus dešimtmečius, pabrėžiant folkloro sakralumą, senųjų lietuvių išmintį ir dorybingumą, pasirenkant nutylėti arba visiškai ignoruoti kitus gyvenimiškus aspektus. Tautosakos rinkimo ištakos ir motyvai, įvairūs liaudies medicinos aspektai, seksualumo raiška folklore, tradicijos tąsa šiuolaikinėje muzikoje – tai tik dalis temų, aptariamų kartu su laidos svečiais, mėginant išryškinti mažiau žinomus tradicinės kultūros aspektus ir siekiant jei ne sugriauti, tai bent jau paklibinti mūsų visuomenėje nusistovėjusius stereotipus.<br /><br />Vedėjai – Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė, Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys.]]></description><atom:link href="https://www.spreaker.com/show/6209527/episodes/feed" rel="self" type="application/rss+xml"/><language>lt</language><category>Society &amp; Culture</category><copyright>Copyright LRT</copyright><image><url>https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg</url><title>Bala žino</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/bala-zino--6209527</link></image><lastBuildDate>Fri, 03 Jul 2026 14:47:39 +0000</lastBuildDate><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:owner><itunes:name>LRT</itunes:name><itunes:email>podcasts@lrt.lt</itunes:email></itunes:owner><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:subtitle>Tradicinė kultūra yra tapusi savo pačios įkaite – šių laikų žmogui neretai sunku rasti ryšį su tuo, kas tiesiogiai, bet ir nejučiomis buvo komunikuota ilgus dešimtmečius, pabrėžiant folkloro sakralumą, senųjų lietuvių išmintį ir dorybingumą,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tradicinė kultūra yra tapusi savo pačios įkaite – šių laikų žmogui neretai sunku rasti ryšį su tuo, kas tiesiogiai, bet ir nejučiomis buvo komunikuota ilgus dešimtmečius, pabrėžiant folkloro sakralumą, senųjų lietuvių išmintį ir dorybingumą, pasirenkant nutylėti arba visiškai ignoruoti kitus gyvenimiškus aspektus. Tautosakos rinkimo ištakos ir motyvai, įvairūs liaudies medicinos aspektai, seksualumo raiška folklore, tradicijos tąsa šiuolaikinėje muzikoje – tai tik dalis temų, aptariamų kartu su laidos svečiais, mėginant išryškinti mažiau žinomus tradicinės kultūros aspektus ir siekiant jei ne sugriauti, tai bent jau paklibinti mūsų visuomenėje nusistovėjusius stereotipus.<br /><br />Vedėjai – Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė, Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys.]]></itunes:summary><itunes:category text="Society &amp; Culture"/><itunes:explicit>true</itunes:explicit><itunes:type>episodic</itunes:type><item><title>Nuo adatos iki žirgo: įkapių simbolika archeologo žvilgsniu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nuo-adatos-iki-zirgo-ikapiu-simbolika-archeologo-zvilgsniu--72806060</link><description><![CDATA[Įkapių dėjimo paprotys, kaip rodo archeologiniai tyrimai, egzistuoja mažiausiai 100 000 metų. Laidoje kartu su archeologe dr. Šarūne Valotkiene kelsimės į I-XVI a. Lietuvą ir patyrinėsime, ką mūsų šalies teritorijoje gyvenusios gentys dėdavo į kapus vyrams, moterims ir vaikams, kokia šių įkapių simbolika. Pakalbėsime apie tai, kokie gi šio seno papročio aidai randami etnografinėje medžiagoje ir šiandienoje.<br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72806060</guid><pubDate>Fri, 03 Jul 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72806060/2026_07_03_8592_1_20260703160250379.mp3" length="51910083" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Įkapių dėjimo paprotys, kaip rodo archeologiniai tyrimai, egzistuoja mažiausiai 100 000 metų. Laidoje kartu su archeologe dr. Šarūne Valotkiene kelsimės į I-XVI a. Lietuvą ir patyrinėsime, ką mūsų šalies teritorijoje gyvenusios gentys dėdavo į kapus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Įkapių dėjimo paprotys, kaip rodo archeologiniai tyrimai, egzistuoja mažiausiai 100 000 metų. Laidoje kartu su archeologe dr. Šarūne Valotkiene kelsimės į I-XVI a. Lietuvą ir patyrinėsime, ką mūsų šalies teritorijoje gyvenusios gentys dėdavo į kapus vyrams, moterims ir vaikams, kokia šių įkapių simbolika. Pakalbėsime apie tai, kokie gi šio seno papročio aidai randami etnografinėje medžiagoje ir šiandienoje.<br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys]]></itunes:summary><itunes:duration>3245</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip piemuo tapdavo pusberniu, bernu, o piemenė – pusmerge ir merga?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-piemuo-tapdavo-pusberniu-bernu-o-piemene-pusmerge-ir-merga--72702356</link><description><![CDATA[Šįkart „Bala žino“ aiškinasi, kaip tradiciniame Lietuvos kaime vaikas tapdavo jaunimo bendruomenės nariu. Šiandien pilnametystę ir suaugystę siejame su brandos atestatu, vairuotojo teisėmis, aštuonioliktuoju gimtadieniu ar pirmu darbu, tačiau tradicinėje kaimo bendruomenėje vien amžiaus dar nepakako – reikėjo, kad tave pripažintų savi. Kaip piemuo tapdavo pusberniu, bernu, o piemenė – pusmerge ir merga? Kokie išbandymai, juokai, kūno brandos ženklai ir papročiai lydėjo šį virsmą? Ar iniciacijos buvo šventė, socialinis bilietas į jaunimo pasaulį, o gal, šiandienos akimis, gana šiurkšti bendruomenės pramoga ir patyčios?<br />Apie XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės jaunimo brandos apeigas Lietuvoje kalbėsimės su Lietuvos istorijos instituto mokslininku dr. Žilvyčiu Šakniu. (S)<br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72702356</guid><pubDate>Fri, 26 Jun 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72702356/2026_06_26_8592_1_20260626160244137.mp3" length="51034041" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šįkart „Bala žino“ aiškinasi, kaip tradiciniame Lietuvos kaime vaikas tapdavo jaunimo bendruomenės nariu. Šiandien pilnametystę ir suaugystę siejame su brandos atestatu, vairuotojo teisėmis, aštuonioliktuoju gimtadieniu ar pirmu darbu, tačiau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šįkart „Bala žino“ aiškinasi, kaip tradiciniame Lietuvos kaime vaikas tapdavo jaunimo bendruomenės nariu. Šiandien pilnametystę ir suaugystę siejame su brandos atestatu, vairuotojo teisėmis, aštuonioliktuoju gimtadieniu ar pirmu darbu, tačiau tradicinėje kaimo bendruomenėje vien amžiaus dar nepakako – reikėjo, kad tave pripažintų savi. Kaip piemuo tapdavo pusberniu, bernu, o piemenė – pusmerge ir merga? Kokie išbandymai, juokai, kūno brandos ženklai ir papročiai lydėjo šį virsmą? Ar iniciacijos buvo šventė, socialinis bilietas į jaunimo pasaulį, o gal, šiandienos akimis, gana šiurkšti bendruomenės pramoga ir patyčios?<br />Apie XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės jaunimo brandos apeigas Lietuvoje kalbėsimės su Lietuvos istorijos instituto mokslininku dr. Žilvyčiu Šakniu. (S)<br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys]]></itunes:summary><itunes:duration>3190</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip vienišų mamų patirtys atskleidžia tradicinės šeimos sampratos ribotumą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-vienisu-mamu-patirtys-atskleidzia-tradicines-seimos-sampratos-ribotuma--72601241</link><description><![CDATA[Kaip rodo statistika, Lietuvoje daugiau nei pusė išsiskyrusių porų turėjo nepilnamečių vaikų, iš kurių didžioji dalis liko gyventi su motinomis, tačiau, kaip parodė dr. Rūtos Latinytės atliktas tyrimas, pastarosios susiduria su daugybe stereotipų, apsunkinančių tiek jų, tiek jų atžalų gyvenimus. Į šią opią problemą laidoje pažvelgsime per mitologijos prizmę ir panagrinėsime laimės vaizdinį, kuris galbūt galėtų tapti atspirties tašku, keičiant nusistovėjusį požiūrį į vienišas motinas.<br /><br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72601241</guid><pubDate>Fri, 19 Jun 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72601241/2026_06_19_8592_1_20260619160236373.mp3" length="51098824" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip rodo statistika, Lietuvoje daugiau nei pusė išsiskyrusių porų turėjo nepilnamečių vaikų, iš kurių didžioji dalis liko gyventi su motinomis, tačiau, kaip parodė dr. Rūtos Latinytės atliktas tyrimas, pastarosios susiduria su daugybe stereotipų,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip rodo statistika, Lietuvoje daugiau nei pusė išsiskyrusių porų turėjo nepilnamečių vaikų, iš kurių didžioji dalis liko gyventi su motinomis, tačiau, kaip parodė dr. Rūtos Latinytės atliktas tyrimas, pastarosios susiduria su daugybe stereotipų, apsunkinančių tiek jų, tiek jų atžalų gyvenimus. Į šią opią problemą laidoje pažvelgsime per mitologijos prizmę ir panagrinėsime laimės vaizdinį, kuris galbūt galėtų tapti atspirties tašku, keičiant nusistovėjusį požiūrį į vienišas motinas.<br /><br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys]]></itunes:summary><itunes:duration>3194</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nuo sanatorijų iki šuns taukų: kova su džiova 1926-aisiais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nuo-sanatoriju-iki-suns-tauku-kova-su-dziova-1926-aisiais--72497888</link><description><![CDATA[1926 metų rugsėjį „Draugija kovai su tuberkulioze“ publikavo pirmąjį laikraščio „Kova su džiova“ numerį. Laidoje pasigilinsime, kodėl prireikė tokio leidinio, kas jame buvo rašoma ir ar liaudis paisė gydytojų nuomonės bei patarimų tuberkuliozės klausimais.<br /><br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72497888</guid><pubDate>Fri, 12 Jun 2026 12:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72497888/2026_06_12_8592_1_20260612153142075.mp3" length="28809479" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1926 metų rugsėjį „Draugija kovai su tuberkulioze“ publikavo pirmąjį laikraščio „Kova su džiova“ numerį. Laidoje pasigilinsime, kodėl prireikė tokio leidinio, kas jame buvo rašoma ir ar liaudis paisė gydytojų nuomonės bei patarimų tuberkuliozės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1926 metų rugsėjį „Draugija kovai su tuberkulioze“ publikavo pirmąjį laikraščio „Kova su džiova“ numerį. Laidoje pasigilinsime, kodėl prireikė tokio leidinio, kas jame buvo rašoma ir ar liaudis paisė gydytojų nuomonės bei patarimų tuberkuliozės klausimais.<br /><br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys]]></itunes:summary><itunes:duration>1801</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kur du stos – daugiau padarys, arba ką veikė broliai Basanavičiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kur-du-stos-daugiau-padarys-arba-ka-veike-broliai-basanaviciai--72391197</link><description><![CDATA[Šįkart „Bala žino“ kalbėsime apie du brolius Basanavičius – Joną ir Vincą – ir jų bendrą indėlį į lietuvių folkloristiką. Minėdami Jono 175-ąsias ir Vinco 165-ąsias gimimo metines, pasigilinsime ne tik į tautos patriarcho, bet ir į jo jaunesniojo brolio veiklą, nes pastarojo nuveikti darbai ilgai liko Jono nuopelnų šešėlyje. Kaip atsirado garsieji J. Basanavičiaus tautosakos rinkiniai? Kaip vyko brolių bendravimas ir bendradarbiavimas, kokie prašymai, nurodymai ir rūpesčiai atsiskleidžia jų laiškuose vienas kitam? Ir, svarbiausia, ar lietuvių folkloristikos istorijoje nebūsime pražiūrėję savosios brolių Grimų versijos?<br /><br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72391197</guid><pubDate>Fri, 05 Jun 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72391197/2026_06_05_8592_1_20260605160235701.mp3" length="50955464" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šįkart „Bala žino“ kalbėsime apie du brolius Basanavičius – Joną ir Vincą – ir jų bendrą indėlį į lietuvių folkloristiką. Minėdami Jono 175-ąsias ir Vinco 165-ąsias gimimo metines, pasigilinsime ne tik į tautos patriarcho, bet ir į jo jaunesniojo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šįkart „Bala žino“ kalbėsime apie du brolius Basanavičius – Joną ir Vincą – ir jų bendrą indėlį į lietuvių folkloristiką. Minėdami Jono 175-ąsias ir Vinco 165-ąsias gimimo metines, pasigilinsime ne tik į tautos patriarcho, bet ir į jo jaunesniojo brolio veiklą, nes pastarojo nuveikti darbai ilgai liko Jono nuopelnų šešėlyje. Kaip atsirado garsieji J. Basanavičiaus tautosakos rinkiniai? Kaip vyko brolių bendravimas ir bendradarbiavimas, kokie prašymai, nurodymai ir rūpesčiai atsiskleidžia jų laiškuose vienas kitam? Ir, svarbiausia, ar lietuvių folkloristikos istorijoje nebūsime pražiūrėję savosios brolių Grimų versijos?<br /><br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys]]></itunes:summary><itunes:duration>3185</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip lietuviai prisijaukino „velnio žolę“ – tabaką</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-lietuviai-prisijaukino-velnio-zole-tabaka--67632167</link><description><![CDATA[XV a. į Europą Kristupas Kolumbas pargabeno ne tik bulves, pomidorus, kukurūzus, bet ir tabaką. Pastarasis augalas netruko ne tik išplisti, bet ir būti pakrikštytas „velnio žole“, o jo vartojimas galėjo užtraukti įvairias bausmes skirtingose religinėse bendruomenėse. Paskutinėje antrojo sezono laidoje gilinamės į lietuvių išmonę aiškinant tabako atsiradimą, paplitimą ir pripratimą.<br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67632167</guid><pubDate>Fri, 05 Sep 2025 12:05:08 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67632167/2025_09_05_8592_1_e705e401_885d_4700_9088_341c8a544b66.mp3" length="46759738" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>XV a. į Europą Kristupas Kolumbas pargabeno ne tik bulves, pomidorus, kukurūzus, bet ir tabaką. Pastarasis augalas netruko ne tik išplisti, bet ir būti pakrikštytas „velnio žole“, o jo vartojimas galėjo užtraukti įvairias bausmes skirtingose...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[XV a. į Europą Kristupas Kolumbas pargabeno ne tik bulves, pomidorus, kukurūzus, bet ir tabaką. Pastarasis augalas netruko ne tik išplisti, bet ir būti pakrikštytas „velnio žole“, o jo vartojimas galėjo užtraukti įvairias bausmes skirtingose religinėse bendruomenėse. Paskutinėje antrojo sezono laidoje gilinamės į lietuvių išmonę aiškinant tabako atsiradimą, paplitimą ir pripratimą.<br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys]]></itunes:summary><itunes:duration>2923</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Bala žino. Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys</title><link>https://www.spreaker.com/episode/bala-zino-ved-asta-skujyte-razmiene-ir-martynas-vingrys--67540863</link><description><![CDATA[Bala žino. Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67540863</guid><pubDate>Fri, 29 Aug 2025 12:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67540863/2025_08_29_8592_1_065be43e_869c_45cb_b9e8_15794c9b8c62.mp3" length="48793946" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Bala žino. Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Bala žino. Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys]]></itunes:summary><itunes:duration>3050</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nei vaiko, nei vainiko: moters kūnas ir tradicinės bendruomenės lūkesčiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nei-vaiko-nei-vainiko-moters-kunas-ir-tradicines-bendruomenes-lukesciai--67476668</link><description><![CDATA[Kaip sako lietuvių patarlė, „Verčiau jaunai martauti negu senai mergauti“ - taip nuo pat vaikystės mergaitėms tradicinėje bendruomenėje buvo diegiama, kad jų gyvenimo tikslas - ištekėti ir susilaukti vaikų. Tačiau kaip ir dabar, taip ir seniau, vaikas (ar vaikai) galėdavo rastis ir iki vestuvių, o susilaukti vaikų tiek, kiek Dievas duos, taip pat ne visada būdavo pageidaujama, ypač turint omenyje, su kokia rizika susidurdavo gimdyvės iki pat XX a. vidurio, tad būdavo imamasi tam tikrų priemonių, kaip to nėštumo išvengti. Šioje laidoje apie reprodukciją, moterų pasirinkimus, jų kūno autonomiją ir visuomenės lūkesčius kalbame su Lietuvos istorijos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja, etnologe dr. Rasa Paukštyte-Šakniene.<br /><br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys.Bala žino. Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67476668</guid><pubDate>Fri, 22 Aug 2025 12:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67476668/2025_08_22_8592_1_5054c74c_f8c7_44f7_8ab4_bd8ab34e3cd6.mp3" length="51220617" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip sako lietuvių patarlė, „Verčiau jaunai martauti negu senai mergauti“ - taip nuo pat vaikystės mergaitėms tradicinėje bendruomenėje buvo diegiama, kad jų gyvenimo tikslas - ištekėti ir susilaukti vaikų. Tačiau kaip ir dabar, taip ir seniau, vaikas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip sako lietuvių patarlė, „Verčiau jaunai martauti negu senai mergauti“ - taip nuo pat vaikystės mergaitėms tradicinėje bendruomenėje buvo diegiama, kad jų gyvenimo tikslas - ištekėti ir susilaukti vaikų. Tačiau kaip ir dabar, taip ir seniau, vaikas (ar vaikai) galėdavo rastis ir iki vestuvių, o susilaukti vaikų tiek, kiek Dievas duos, taip pat ne visada būdavo pageidaujama, ypač turint omenyje, su kokia rizika susidurdavo gimdyvės iki pat XX a. vidurio, tad būdavo imamasi tam tikrų priemonių, kaip to nėštumo išvengti. Šioje laidoje apie reprodukciją, moterų pasirinkimus, jų kūno autonomiją ir visuomenės lūkesčius kalbame su Lietuvos istorijos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja, etnologe dr. Rasa Paukštyte-Šakniene.<br /><br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys.Bala žino. Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys]]></itunes:summary><itunes:duration>3202</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Svaigusis etninės kultūros pasaulis – alus ir midus senovėje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/svaigusis-etnines-kulturos-pasaulis-alus-ir-midus-senoveje--67364461</link><description><![CDATA[Ar žinojote, kad senovės lietuviai per gyvenimą galėjo išgerti daugiau alaus nei vandens? Tačiau ar tikslu tą gėrimą vadinti alumi? Šioje „Bala žino“ laidoje kartu su mitologe Daiva Vaitkevičiene keliaujame į svaigiųjų gėrimų pasaulį – nuo midaus, medžiotojų ir klajoklių gėrimo, iki alaus, kurio gamyba susijusi su žemdirbyste ir sėsliuoju gyvenimo būdu. Gilinsimės į alaus gamybos procesus, žvalgysimės po istorinius šaltinius, aptarsime apeigines puotas bei svaigiųjų gėrimų reikšmę bendruomenėje anuomet. Ir, žinoma, klausysimės vaišių dainų.<br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67364461</guid><pubDate>Fri, 15 Aug 2025 12:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67364461/2025_08_15_8592_1_b3ee7674_235d_4703_b955_3e94175b7b5a.mp3" length="52553070" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar žinojote, kad senovės lietuviai per gyvenimą galėjo išgerti daugiau alaus nei vandens? Tačiau ar tikslu tą gėrimą vadinti alumi? Šioje „Bala žino“ laidoje kartu su mitologe Daiva Vaitkevičiene keliaujame į svaigiųjų gėrimų pasaulį – nuo midaus,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar žinojote, kad senovės lietuviai per gyvenimą galėjo išgerti daugiau alaus nei vandens? Tačiau ar tikslu tą gėrimą vadinti alumi? Šioje „Bala žino“ laidoje kartu su mitologe Daiva Vaitkevičiene keliaujame į svaigiųjų gėrimų pasaulį – nuo midaus, medžiotojų ir klajoklių gėrimo, iki alaus, kurio gamyba susijusi su žemdirbyste ir sėsliuoju gyvenimo būdu. Gilinsimės į alaus gamybos procesus, žvalgysimės po istorinius šaltinius, aptarsime apeigines puotas bei svaigiųjų gėrimų reikšmę bendruomenėje anuomet. Ir, žinoma, klausysimės vaišių dainų.<br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys]]></itunes:summary><itunes:duration>3285</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Bala žino. Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys</title><link>https://www.spreaker.com/episode/bala-zino-ved-asta-skujyte-razmiene-ir-martynas-vingrys--67282875</link><description><![CDATA[Bala žino. Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67282875</guid><pubDate>Fri, 08 Aug 2025 12:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67282875/2025_08_08_8592_1_ee33e239_9ee7_4e53_914f_9bbafcde38d9.mp3" length="49071470" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Bala žino. Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Bala žino. Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys]]></itunes:summary><itunes:duration>3067</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Paremijos – kalbos prieskonis ar dalis tautos DNR?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/paremijos-kalbos-prieskonis-ar-dalis-tautos-dnr--67235313</link><description><![CDATA[Būtų sunku rasti žmogų, kuris kalbėdamas nevartotų vieno kito sparnuotesnio pasakymo. Iš šeimos, draugų perimtos tradicinės patarlės, posakiai; iš filmų, laidų, dainų, vaizdo įrašų socialinėje medijoje atkeliavusios frazės ar net pačių sukurti situaciniai pasakymai tampa mūsų kalbinės tapatybės dalimi. Duok durniui kelią, kaip pasiklosi – taip išsimiegosi, žodis – ne žvirblis – tai tik keli pavyzdžiai iš senojo patarlių lobyno, karts nuo karto išnyrantys žiniasklaidoje, pasiskolinami reklamų, ar kaip reakcijos į įvairiausias situacijas pasigirstantys viešumoje. LRT KLASIKOS „Bala žino“ vėl gręžiasi į smulkiąją tautosaką ir apie lietuviškąsias patarles ir priežodžius, bendrai vadinamus paremijų terminu, kalbame su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja, paremiologe dr. Dalia Zaikauskiene.<br /><br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67235313</guid><pubDate>Fri, 01 Aug 2025 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67235313/2025_08_01_8592_1_9406d5dc_0e41_4df2_ab0a_482dd1d306fa.mp3" length="50396819" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Būtų sunku rasti žmogų, kuris kalbėdamas nevartotų vieno kito sparnuotesnio pasakymo. Iš šeimos, draugų perimtos tradicinės patarlės, posakiai; iš filmų, laidų, dainų, vaizdo įrašų socialinėje medijoje atkeliavusios frazės ar net pačių sukurti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Būtų sunku rasti žmogų, kuris kalbėdamas nevartotų vieno kito sparnuotesnio pasakymo. Iš šeimos, draugų perimtos tradicinės patarlės, posakiai; iš filmų, laidų, dainų, vaizdo įrašų socialinėje medijoje atkeliavusios frazės ar net pačių sukurti situaciniai pasakymai tampa mūsų kalbinės tapatybės dalimi. Duok durniui kelią, kaip pasiklosi – taip išsimiegosi, žodis – ne žvirblis – tai tik keli pavyzdžiai iš senojo patarlių lobyno, karts nuo karto išnyrantys žiniasklaidoje, pasiskolinami reklamų, ar kaip reakcijos į įvairiausias situacijas pasigirstantys viešumoje. LRT KLASIKOS „Bala žino“ vėl gręžiasi į smulkiąją tautosaką ir apie lietuviškąsias patarles ir priežodžius, bendrai vadinamus paremijų terminu, kalbame su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja, paremiologe dr. Dalia Zaikauskiene.<br /><br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys.]]></itunes:summary><itunes:duration>3150</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Grybų karalystė etnomikologo žvilgsniu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/grybu-karalyste-etnomikologo-zvilgsniu--67111259</link><description><![CDATA[Vos tik iš miško paklotės išlenda pirmosios voveraitės ir baravykai, tautiečiai lyg užkerėti meta visus darbus, pamiršta miestų asfaltą ir masiškai plūsta į miškus – grybauti. Tarsi grybai būtų ne tik maistas, bet ir dvasinė terapija, kolektyvinė meditacija ar net savotiška sporto šaka su slaptu konkurencijos prieskoniu. Tačiau štai paradoksas: išgirdę ką nors šnekant ne visai gudriai, sakom, „nusigrybavo“, arba mums nepatinkančiais argumentais svaičiojančiajam pasiūlom – „gal tu nebegrybauk“. O ir pavadinti ką nors grybu – toli gražu nėra komplimentas.<br /><br />Šioje laidoje į grybus žvelgsime etnomikologo žvilgsniu. Kodėl grybai, taip aistringai garbinami miškuose ir pintinėse, mūsų šnekamojoje kalboje tampa menkinančiu žodžiu? Ką mūsų santykis su grybais pasako apie mūsų pačių kultūrą, tapatybę ir net nacionalinį charakterį?<br />Laidos viešnia – mitologė ir etnomikologė dr. Vita Džekčioriūtė.<br /><br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67111259</guid><pubDate>Fri, 25 Jul 2025 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67111259/2025_07_25_8592_1_e1aff5ed_9689_425c_8654_d1c237879050.mp3" length="52159771" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vos tik iš miško paklotės išlenda pirmosios voveraitės ir baravykai, tautiečiai lyg užkerėti meta visus darbus, pamiršta miestų asfaltą ir masiškai plūsta į miškus – grybauti. Tarsi grybai būtų ne tik maistas, bet ir dvasinė terapija, kolektyvinė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vos tik iš miško paklotės išlenda pirmosios voveraitės ir baravykai, tautiečiai lyg užkerėti meta visus darbus, pamiršta miestų asfaltą ir masiškai plūsta į miškus – grybauti. Tarsi grybai būtų ne tik maistas, bet ir dvasinė terapija, kolektyvinė meditacija ar net savotiška sporto šaka su slaptu konkurencijos prieskoniu. Tačiau štai paradoksas: išgirdę ką nors šnekant ne visai gudriai, sakom, „nusigrybavo“, arba mums nepatinkančiais argumentais svaičiojančiajam pasiūlom – „gal tu nebegrybauk“. O ir pavadinti ką nors grybu – toli gražu nėra komplimentas.<br /><br />Šioje laidoje į grybus žvelgsime etnomikologo žvilgsniu. Kodėl grybai, taip aistringai garbinami miškuose ir pintinėse, mūsų šnekamojoje kalboje tampa menkinančiu žodžiu? Ką mūsų santykis su grybais pasako apie mūsų pačių kultūrą, tapatybę ir net nacionalinį charakterį?<br />Laidos viešnia – mitologė ir etnomikologė dr. Vita Džekčioriūtė.<br /><br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys.]]></itunes:summary><itunes:duration>3260</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mistiniai ekspedicijų radiniai: apie vėles ir vaiduoklius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mistiniai-ekspediciju-radiniai-apie-veles-ir-vaiduoklius--67031006</link><description><![CDATA[Šioje „Bala žino“ laidoje kviečiame pasinerti į šiurpius pasakojimus apie įvairaus plauko antgamtines būtybes – nuo bildukų ir vaiduoklių iki šmėklų bei persekiojančių piktųjų dvasių. Remdamiesi Šiaurės Lietuvoje vykusių ekspedicijų metu surinktais liudijimais, aptarsime žmonių prisiminimus apie nepaaiškinamus reiškinius. Dėmesį skiriame Pagramančio vaiduoklio istorijai ir šviesios atminties pateikėjos Onos J. mistiniams pasakojimams. Bandysime išsiaiškinti, kodėl dvasios vis sugrįžta į gyvųjų pasaulį ir kokių priemonių imtis, norint jas sutramdyti.<br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67031006</guid><pubDate>Fri, 18 Jul 2025 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67031006/2025_07_18_8592_1_c31e5837_fd4f_4cf3_ac49_b4ca997c2b58.mp3" length="51789877" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šioje „Bala žino“ laidoje kviečiame pasinerti į šiurpius pasakojimus apie įvairaus plauko antgamtines būtybes – nuo bildukų ir vaiduoklių iki šmėklų bei persekiojančių piktųjų dvasių. Remdamiesi Šiaurės Lietuvoje vykusių ekspedicijų metu surinktais...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šioje „Bala žino“ laidoje kviečiame pasinerti į šiurpius pasakojimus apie įvairaus plauko antgamtines būtybes – nuo bildukų ir vaiduoklių iki šmėklų bei persekiojančių piktųjų dvasių. Remdamiesi Šiaurės Lietuvoje vykusių ekspedicijų metu surinktais liudijimais, aptarsime žmonių prisiminimus apie nepaaiškinamus reiškinius. Dėmesį skiriame Pagramančio vaiduoklio istorijai ir šviesios atminties pateikėjos Onos J. mistiniams pasakojimams. Bandysime išsiaiškinti, kodėl dvasios vis sugrįžta į gyvųjų pasaulį ir kokių priemonių imtis, norint jas sutramdyti.<br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys]]></itunes:summary><itunes:duration>3237</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vilkolakių pėdsakais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vilkolakiu-pedsakais--66946287</link><description><![CDATA[Daugeliui turbūt gerai žinomas posakis „Bijai vilko, neik į mišką“. Tačiau ką daryti, kai tasai vilkas ateina pas tave? Žinoma, kalbame ne apie paprastą vilką, o apie vilkolakį (vilktaką, vilkatą, vilktrasą…), pas kurį drąsos, anot lietuvių tautosakos, būdavę tikrai daugiau nei pas eilinį miško pilkį. Ši visoje Europoje gerai žinoma mitologinė būtybė yra sulaukusi įvairių tyrėjų dėmesio, o apie lietuviškąsias vilkolakių ypatybes ir iš istorinių šaltinių puslapių kyšančias jų uodegas šioje laidoje kalbamės su etnologu, doktorantu Ignu Šlajumi.<br /><br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys<br /><br />Nuotraukos autorė Kristė Elena Šlajė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66946287</guid><pubDate>Fri, 11 Jul 2025 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66946287/2025_07_11_8592_1_24eb4f58_b511_435c_a7ad_68fb4c559bcf.mp3" length="51587167" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daugeliui turbūt gerai žinomas posakis „Bijai vilko, neik į mišką“. Tačiau ką daryti, kai tasai vilkas ateina pas tave? Žinoma, kalbame ne apie paprastą vilką, o apie vilkolakį (vilktaką, vilkatą, vilktrasą…), pas kurį drąsos, anot lietuvių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daugeliui turbūt gerai žinomas posakis „Bijai vilko, neik į mišką“. Tačiau ką daryti, kai tasai vilkas ateina pas tave? Žinoma, kalbame ne apie paprastą vilką, o apie vilkolakį (vilktaką, vilkatą, vilktrasą…), pas kurį drąsos, anot lietuvių tautosakos, būdavę tikrai daugiau nei pas eilinį miško pilkį. Ši visoje Europoje gerai žinoma mitologinė būtybė yra sulaukusi įvairių tyrėjų dėmesio, o apie lietuviškąsias vilkolakių ypatybes ir iš istorinių šaltinių puslapių kyšančias jų uodegas šioje laidoje kalbamės su etnologu, doktorantu Ignu Šlajumi.<br /><br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys<br /><br />Nuotraukos autorė Kristė Elena Šlajė]]></itunes:summary><itunes:duration>3225</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Rašto galia: juodosios knygos ir burtininkai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/rasto-galia-juodosios-knygos-ir-burtininkai--66861179</link><description><![CDATA[Vos tik prabylama apie burtus, daugeliui mūsų prieš akis iškyla stereotipinis senos, kumpanosės raganos portretas, vakarietiškoje sąmonėje įsitvirtinęs su 1939 m. „Ozo šalies burtininko“ ekranizacija. Tačiau kerėjimai, gebėjimas gydyti ar ateities spėjimas nebuvo tik raganų „profesinis laukas“. Raganiais, čiornaknyžnikais, kerėtojais, magais, žadėtojais, žyniais ir dar galybe kitų vardų vadinti vyrai yra ne mažiau svarbi lietuviškojo folkloro dalis, kurią tyrinėja šios laidos svečias, etnologas dr. Andrius Kaniava, ir kuriai skiriame šį laidos „Bala žino“ epizodą.<br /><br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66861179</guid><pubDate>Fri, 04 Jul 2025 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66861179/2025_07_04_8592_1_6a2be588_3a28_4c8d_804f_746188f4624a.mp3" length="46823686" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vos tik prabylama apie burtus, daugeliui mūsų prieš akis iškyla stereotipinis senos, kumpanosės raganos portretas, vakarietiškoje sąmonėje įsitvirtinęs su 1939 m. „Ozo šalies burtininko“ ekranizacija. Tačiau kerėjimai, gebėjimas gydyti ar ateities...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vos tik prabylama apie burtus, daugeliui mūsų prieš akis iškyla stereotipinis senos, kumpanosės raganos portretas, vakarietiškoje sąmonėje įsitvirtinęs su 1939 m. „Ozo šalies burtininko“ ekranizacija. Tačiau kerėjimai, gebėjimas gydyti ar ateities spėjimas nebuvo tik raganų „profesinis laukas“. Raganiais, čiornaknyžnikais, kerėtojais, magais, žadėtojais, žyniais ir dar galybe kitų vardų vadinti vyrai yra ne mažiau svarbi lietuviškojo folkloro dalis, kurią tyrinėja šios laidos svečias, etnologas dr. Andrius Kaniava, ir kuriai skiriame šį laidos „Bala žino“ epizodą.<br /><br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys.]]></itunes:summary><itunes:duration>2927</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nesek pasakų, arba apie gyvenimą kaip pasakoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nesek-pasaku-arba-apie-gyvenima-kaip-pasakoje--66784859</link><description><![CDATA[Kodėl prašome nesekti pasakų, kai kažkuo netikime, tačiau patys norime gyventi kaip pasakoje? Laidos „Bala žino“ autoriai kviečia pažvelgti į pasakas iš įvairių perspektyvų ir aptarti jų kilmę bei ryšį su realybe ir kitais tautosakos žanrais. Galų gale, ar pasakos tikrai skirtos vien vaikams, o gal jose slypi ir suaugusiesiems aktualios temos bei prasmės. Pokalbio viešnia – pasakų tyrėja dr. Jūratė Šlekonytė.<br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66784859</guid><pubDate>Fri, 27 Jun 2025 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66784859/2025_06_27_8592_1_bb6afb80_6c67_4208_848a_09a44f4008fc.mp3" length="52204492" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl prašome nesekti pasakų, kai kažkuo netikime, tačiau patys norime gyventi kaip pasakoje? Laidos „Bala žino“ autoriai kviečia pažvelgti į pasakas iš įvairių perspektyvų ir aptarti jų kilmę bei ryšį su realybe ir kitais tautosakos žanrais. Galų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl prašome nesekti pasakų, kai kažkuo netikime, tačiau patys norime gyventi kaip pasakoje? Laidos „Bala žino“ autoriai kviečia pažvelgti į pasakas iš įvairių perspektyvų ir aptarti jų kilmę bei ryšį su realybe ir kitais tautosakos žanrais. Galų gale, ar pasakos tikrai skirtos vien vaikams, o gal jose slypi ir suaugusiesiems aktualios temos bei prasmės. Pokalbio viešnia – pasakų tyrėja dr. Jūratė Šlekonytė.<br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys.]]></itunes:summary><itunes:duration>3263</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tarpukario tinderis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tarpukario-tinderis--66796559</link><description><![CDATA[Vasarą į LRT Klasikos eterį sugrįžta tautosaką ir folklorą šiuolaikiniu žvilgsniu nagrinėjanti laida „Bala žino“. Meilės paieškos, vilkolakiai ir burtininkai, pasakos ir jų reikšmė, visuomenės santykiai – tai tik dalis temų, aptariamų kartu su laidos svečiais, mėginant išryškinti mažiau žinomus tradicinės kultūros aspektus bei siekiant jei ne sugriauti, tai bent jau paklibinti nusistovėjusius stereotipus mūsų visuomenėje. O pirmasis laidos epizodas skirtas… tarpukario tinderiui.<br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66796559</guid><pubDate>Fri, 20 Jun 2025 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66796559/2025_06_20_8592_1_30bc4313_b175_491b_a106_ac5db364e552.mp3" length="52093733" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vasarą į LRT Klasikos eterį sugrįžta tautosaką ir folklorą šiuolaikiniu žvilgsniu nagrinėjanti laida „Bala žino“. Meilės paieškos, vilkolakiai ir burtininkai, pasakos ir jų reikšmė, visuomenės santykiai – tai tik dalis temų, aptariamų kartu su laidos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vasarą į LRT Klasikos eterį sugrįžta tautosaką ir folklorą šiuolaikiniu žvilgsniu nagrinėjanti laida „Bala žino“. Meilės paieškos, vilkolakiai ir burtininkai, pasakos ir jų reikšmė, visuomenės santykiai – tai tik dalis temų, aptariamų kartu su laidos svečiais, mėginant išryškinti mažiau žinomus tradicinės kultūros aspektus bei siekiant jei ne sugriauti, tai bent jau paklibinti nusistovėjusius stereotipus mūsų visuomenėje. O pirmasis laidos epizodas skirtas… tarpukario tinderiui.<br />Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys.]]></itunes:summary><itunes:duration>3256</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lietuviškos mįslės: ir vaikams, ir suaugusiems</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lietuviskos-misles-ir-vaikams-ir-suaugusiems--61312965</link><description><![CDATA[Mįslės, minklės ir galvosūkiai – sumanumą, kūrybiškumą ir žaismingumą skatinantys smulkieji tautosakos kūrinėliai, skirti toli gražu ne vien vaikams. Kokios mįslės buvo menamos mažiesiems, o kokios jau jiems nebegirdint? Apie žanro aktualumą, ypatumus, senas ir naujas žanro praktikas ir net mįslių minimo „vakarėlius“, prie kurių vis dar galima prisijungti, kalbamės su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke dr. Aelita Kensminiene.<br />Ved. Martynas Vingrys ir Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61312965</guid><pubDate>Fri, 06 Sep 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61312965/2024_09_06_8592_1_ea04892c_8071_4d93_8d7a_cf35a38f3350.mp3" length="52636662" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mįslės, minklės ir galvosūkiai – sumanumą, kūrybiškumą ir žaismingumą skatinantys smulkieji tautosakos kūrinėliai, skirti toli gražu ne vien vaikams. Kokios mįslės buvo menamos mažiesiems, o kokios jau jiems nebegirdint? Apie žanro aktualumą,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mįslės, minklės ir galvosūkiai – sumanumą, kūrybiškumą ir žaismingumą skatinantys smulkieji tautosakos kūrinėliai, skirti toli gražu ne vien vaikams. Kokios mįslės buvo menamos mažiesiems, o kokios jau jiems nebegirdint? Apie žanro aktualumą, ypatumus, senas ir naujas žanro praktikas ir net mįslių minimo „vakarėlius“, prie kurių vis dar galima prisijungti, kalbamės su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke dr. Aelita Kensminiene.<br />Ved. Martynas Vingrys ir Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3290</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tradiciniai sapnų pasakojimai: kodėl verta užversti sapnininką?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tradiciniai-sapnu-pasakojimai-kodel-verta-uzversti-sapnininka--61210126</link><description><![CDATA[Folkloriniai sapnų pasakojimai liudija, kad tradicinėje kultūroje sapnas buvo suprantamas ne tik kaip asmeninis potyris, bet ir veikė kaip tam tikras bendruomeninio žinojimo būdas. Bet ar galėjo sapnai inicijuoti tam tikrus žmogaus veiksmus, lemti sprendimus? Apie tai, kodėl sapnų pasakojimai gali būti suprantami kaip kultūrinis, bendruomeninis, tradicinis reiškinys, kalbamės su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Dainyno skyriaus vyresniąja mokslo darbuotoja, hum. m. daktare Vita Ivanauskaite-Šeibutiene. Studijoje prie mikrofonų šiandien – Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė ir Asta Skujytė-Razmienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61210126</guid><pubDate>Fri, 30 Aug 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61210126/2024_08_30_8592_1_401c1f65_0fd5_4bfc_a466_44d14eba0086.mp3" length="51715898" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Folkloriniai sapnų pasakojimai liudija, kad tradicinėje kultūroje sapnas buvo suprantamas ne tik kaip asmeninis potyris, bet ir veikė kaip tam tikras bendruomeninio žinojimo būdas. Bet ar galėjo sapnai inicijuoti tam tikrus žmogaus veiksmus, lemti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Folkloriniai sapnų pasakojimai liudija, kad tradicinėje kultūroje sapnas buvo suprantamas ne tik kaip asmeninis potyris, bet ir veikė kaip tam tikras bendruomeninio žinojimo būdas. Bet ar galėjo sapnai inicijuoti tam tikrus žmogaus veiksmus, lemti sprendimus? Apie tai, kodėl sapnų pasakojimai gali būti suprantami kaip kultūrinis, bendruomeninis, tradicinis reiškinys, kalbamės su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Dainyno skyriaus vyresniąja mokslo darbuotoja, hum. m. daktare Vita Ivanauskaite-Šeibutiene. Studijoje prie mikrofonų šiandien – Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė ir Asta Skujytė-Razmienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3233</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Baimė: tarp emocinės būsenos ir ligos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/baime-tarp-emocines-busenos-ir-ligos--61125939</link><description><![CDATA[Iš baimės dūšia į užkulnį nulindo, Iš baimės nė liežuvis nekleba, Baimės akys didelės – tai tik kelios iš galybės žinomų lietuviškų patarlių. Išties, baimė – tai viena iš stipriausių emocinių būsenų, kurią žmogus gali patirti. Lietuvių tautosakoje netrūksta pasakojimų, atsiradusių siekiant specialiai pagąsdinti, pašiurpinti klausytojus – juk ir dabar daugeliui puikiai pažįstamas jausmas, kai išgirdus kraupinančią istoriją ar pažiūrėjus siaubo filmą pasidaro kiek baugu kambaryje išjungti šviesą ar nuleisti kojas nuo sofos.<br /><br />Apie baimę liaudies psichologijos, medicinos ir tradicinio auklėjimo kontekste Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys kalbasi su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja dr. Vita Džekčioriūte-Medeišiene.<br />Aut. Asta Skujytė-Razmienė, Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė ir Martynas Vingrys]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61125939</guid><pubDate>Fri, 23 Aug 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61125939/2024_08_23_8592_1_9cb9375e_dfdd_4e8b_b0a6_55de69a301ee.mp3" length="52199477" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Iš baimės dūšia į užkulnį nulindo, Iš baimės nė liežuvis nekleba, Baimės akys didelės – tai tik kelios iš galybės žinomų lietuviškų patarlių. Išties, baimė – tai viena iš stipriausių emocinių būsenų, kurią žmogus gali patirti. Lietuvių tautosakoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Iš baimės dūšia į užkulnį nulindo, Iš baimės nė liežuvis nekleba, Baimės akys didelės – tai tik kelios iš galybės žinomų lietuviškų patarlių. Išties, baimė – tai viena iš stipriausių emocinių būsenų, kurią žmogus gali patirti. Lietuvių tautosakoje netrūksta pasakojimų, atsiradusių siekiant specialiai pagąsdinti, pašiurpinti klausytojus – juk ir dabar daugeliui puikiai pažįstamas jausmas, kai išgirdus kraupinančią istoriją ar pažiūrėjus siaubo filmą pasidaro kiek baugu kambaryje išjungti šviesą ar nuleisti kojas nuo sofos.<br /><br />Apie baimę liaudies psichologijos, medicinos ir tradicinio auklėjimo kontekste Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys kalbasi su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja dr. Vita Džekčioriūte-Medeišiene.<br />Aut. Asta Skujytė-Razmienė, Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė ir Martynas Vingrys]]></itunes:summary><itunes:duration>3263</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip kraštovaizdyje atpažinti šventumą? Vietovės skaitymo ypatumai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-krastovaizdyje-atpazinti-sventuma-vietoves-skaitymo-ypatumai--61054774</link><description><![CDATA[Kiek iš mūsų keliaudami susimąstome, ką mums sako pro automobilio langą prabėgantis, minant dviračiu ar einant pėsčiomis kažkur regos lauko periferijoje neretai liekantis kraštovaizdis? Be abejonės, kai vykstame į lankytinas vietas, neretas jau būname pasidomėję jų istorija, tačiau jeigu technologijas išjungtumėme, o knygas padėtumėme į šoną – ar mokėtumėme skaityti… vietą? O kaip atskirti tas vietas, kurios senojoje kultūroje turėjo ypatingą žymą ir buvo laikomos šventomis? Apie tai kalbame su Klaipėdos universiteto profesoriumi, archeologu, tautosakos rinkėju ir tyrėju Vykintu Vaitkevičiumi. Laidos vedėjos: Asta Skujytė-Razmienė ir Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė. Garso režisierė – Eglė Jarmolavičiūtė.<br />Aut. Asta Skujytė-Razmienė, Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė ir Martynas Vingrys.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61054774</guid><pubDate>Fri, 16 Aug 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61054774/2024_08_16_8592_1_a3761131_d1a3_4675_af63_0f8c23414581.mp3" length="52355794" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kiek iš mūsų keliaudami susimąstome, ką mums sako pro automobilio langą prabėgantis, minant dviračiu ar einant pėsčiomis kažkur regos lauko periferijoje neretai liekantis kraštovaizdis? Be abejonės, kai vykstame į lankytinas vietas, neretas jau būname...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kiek iš mūsų keliaudami susimąstome, ką mums sako pro automobilio langą prabėgantis, minant dviračiu ar einant pėsčiomis kažkur regos lauko periferijoje neretai liekantis kraštovaizdis? Be abejonės, kai vykstame į lankytinas vietas, neretas jau būname pasidomėję jų istorija, tačiau jeigu technologijas išjungtumėme, o knygas padėtumėme į šoną – ar mokėtumėme skaityti… vietą? O kaip atskirti tas vietas, kurios senojoje kultūroje turėjo ypatingą žymą ir buvo laikomos šventomis? Apie tai kalbame su Klaipėdos universiteto profesoriumi, archeologu, tautosakos rinkėju ir tyrėju Vykintu Vaitkevičiumi. Laidos vedėjos: Asta Skujytė-Razmienė ir Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė. Garso režisierė – Eglė Jarmolavičiūtė.<br />Aut. Asta Skujytė-Razmienė, Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė ir Martynas Vingrys.]]></itunes:summary><itunes:duration>3273</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Talkos – nuo kolektyvinio darbo iki kolektyvinio juoko</title><link>https://www.spreaker.com/episode/talkos-nuo-kolektyvinio-darbo-iki-kolektyvinio-juoko--60972418</link><description><![CDATA[Talka – tai kolektyvinis darbas, kuriame dažniausiai dalyvaudavo vyrai ir moterys, o taip pat mergos, bernai, pusberniai, pusmergės. O kai susirinkdavo štai tokia kompanija – buvo galima tikėtis ir išdaigų, ir erotizmų ir dar bala žino ko... Apie talkų fenomeną, patalkių vakarėlius, išdaigas, erotizmus ir jaunuolių bendravimo ypatumus kalbame su etnologu, dr. Žilvyčiu Šakniu. (S)<br /><br />Laidos vedėjai: Martynas Vingrys ir Asta Skujytė-Razmienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60972418</guid><pubDate>Fri, 09 Aug 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60972418/2024_08_09_8592_1_2a6cd20a_8a42_48ae_982e_2d744f8fb0dc.mp3" length="51500231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Talka – tai kolektyvinis darbas, kuriame dažniausiai dalyvaudavo vyrai ir moterys, o taip pat mergos, bernai, pusberniai, pusmergės. O kai susirinkdavo štai tokia kompanija – buvo galima tikėtis ir išdaigų, ir erotizmų ir dar bala žino ko... Apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Talka – tai kolektyvinis darbas, kuriame dažniausiai dalyvaudavo vyrai ir moterys, o taip pat mergos, bernai, pusberniai, pusmergės. O kai susirinkdavo štai tokia kompanija – buvo galima tikėtis ir išdaigų, ir erotizmų ir dar bala žino ko... Apie talkų fenomeną, patalkių vakarėlius, išdaigas, erotizmus ir jaunuolių bendravimo ypatumus kalbame su etnologu, dr. Žilvyčiu Šakniu. (S)<br /><br />Laidos vedėjai: Martynas Vingrys ir Asta Skujytė-Razmienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3219</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nepadorios dainuškos: lėkštas juokas ar ritualo reliktas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nepadorios-dainuskos-lekstas-juokas-ar-ritualo-reliktas--60917613</link><description><![CDATA[Nepadoriosios dainos arba talalinės – itin paplitusi ir svarbi tautosakos dalis, tačiau atvirai šnekėti šia tema vis dar privengiama. Ar nešvankybės dainuotos tik dėl juoko? O gal nepadoraus pobūdžio dainelėse galima ieškoti gilesnių mitologinių sąsajų ar net ritualo reliktų? Po šią klampią temą braidome su dainų tyrinėtoja dr. Brone Stundžiene. (S)<br /><br />Ved. Martynas Vingrys ir Asta Skujytė-Razmienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60917613</guid><pubDate>Fri, 02 Aug 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60917613/2024_08_02_8592_1_9609a998_bf78_494d_9820_9cfaf1f997d7.mp3" length="52168966" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nepadoriosios dainos arba talalinės – itin paplitusi ir svarbi tautosakos dalis, tačiau atvirai šnekėti šia tema vis dar privengiama. Ar nešvankybės dainuotos tik dėl juoko? O gal nepadoraus pobūdžio dainelėse galima ieškoti gilesnių mitologinių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nepadoriosios dainos arba talalinės – itin paplitusi ir svarbi tautosakos dalis, tačiau atvirai šnekėti šia tema vis dar privengiama. Ar nešvankybės dainuotos tik dėl juoko? O gal nepadoraus pobūdžio dainelėse galima ieškoti gilesnių mitologinių sąsajų ar net ritualo reliktų? Po šią klampią temą braidome su dainų tyrinėtoja dr. Brone Stundžiene. (S)<br /><br />Ved. Martynas Vingrys ir Asta Skujytė-Razmienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Daina kaip kultūros išteklius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/daina-kaip-kulturos-isteklius--60817303</link><description><![CDATA[Daina ilgą laiką veikė kaip tam tikras gyvenimo vyksmų žymuo, įritminimo ir ritualo būdas, bet drauge ir kaip visiškai natūrali, įprasta kasdienio gyvenimo dalis. O kaip yra šiandien? Kiek daina (nepaisant žanro ar kilmės) yra svarbi šiandieniniam žmogui ir kaip ji veikia? Šiandien apie dainą kaip kultūros išteklių kalbamės su etnomuzikologe, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Aušra Žičkiene.<br />Laidoje skamba šie muzikiniai įrašai:<br />R. Paulauskas ir A. Kesada ,,Pabudome ir kelkimės”;<br />S. Povilaitis ir A. Stasiulevičiūtė ,,Giminės” (m. T. Leiburas, ž. J. Strielkūnas);<br />Pat Boone „Beyond The Sunset“;<br />Mielagėnų kaimas ,,Anapus saulės”;<br />Šventinis Bankuchenas „Norgė norgė norgė“.<br /><br />Ved. Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė ir Asta Skujytė-Razmienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60817303</guid><pubDate>Fri, 26 Jul 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60817303/2024_07_26_8592_1_7467ff22_b49c_4aae_930a_66e5be6dd098.mp3" length="51549132" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daina ilgą laiką veikė kaip tam tikras gyvenimo vyksmų žymuo, įritminimo ir ritualo būdas, bet drauge ir kaip visiškai natūrali, įprasta kasdienio gyvenimo dalis. O kaip yra šiandien? Kiek daina (nepaisant žanro ar kilmės) yra svarbi šiandieniniam...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daina ilgą laiką veikė kaip tam tikras gyvenimo vyksmų žymuo, įritminimo ir ritualo būdas, bet drauge ir kaip visiškai natūrali, įprasta kasdienio gyvenimo dalis. O kaip yra šiandien? Kiek daina (nepaisant žanro ar kilmės) yra svarbi šiandieniniam žmogui ir kaip ji veikia? Šiandien apie dainą kaip kultūros išteklių kalbamės su etnomuzikologe, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Aušra Žičkiene.<br />Laidoje skamba šie muzikiniai įrašai:<br />R. Paulauskas ir A. Kesada ,,Pabudome ir kelkimės”;<br />S. Povilaitis ir A. Stasiulevičiūtė ,,Giminės” (m. T. Leiburas, ž. J. Strielkūnas);<br />Pat Boone „Beyond The Sunset“;<br />Mielagėnų kaimas ,,Anapus saulės”;<br />Šventinis Bankuchenas „Norgė norgė norgė“.<br /><br />Ved. Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė ir Asta Skujytė-Razmienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3222</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Užkalbėjimai: kokia galia slypi žodžiuose?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/uzkalbejimai-kokia-galia-slypi-zodziuose--60758670</link><description><![CDATA[Vardijimai, nukalbėjimai, ažužadėjimai – tai tik keli pavyzdžiai, kaip įvairiuose Lietuvos regionuose tebevadinama tai, ką tautosakos tyrinėtojai įvardija kaip užkalbėjimus – magines žodines formules. Apjungiantys liaudišką magijos ir medicinos tradiciją, užkalbėjimai buvo pasitelkiami pačiose įvairiausiose gyvenimo situacijose. Tačiau ar išties įmanoma vien žodžiu pagydyti įvairias ligas, įžiebti kito širdyje jausmus ar nuginti besikaupiančius lietaus debesis? Apie tai - pokalbis su Jono Basanavičiaus premijos laureate, tautosakininke dr. Daiva Vaitkevičiene.<br /><br />Ved. Martynas Vingrys ir Asta Skujytė-Razmienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60758670</guid><pubDate>Fri, 19 Jul 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60758670/2024_07_19_8592_1_6b47e0dc_283e_4f0d_8520_f4608c33cb14.mp3" length="51827911" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vardijimai, nukalbėjimai, ažužadėjimai – tai tik keli pavyzdžiai, kaip įvairiuose Lietuvos regionuose tebevadinama tai, ką tautosakos tyrinėtojai įvardija kaip užkalbėjimus – magines žodines formules. Apjungiantys liaudišką magijos ir medicinos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vardijimai, nukalbėjimai, ažužadėjimai – tai tik keli pavyzdžiai, kaip įvairiuose Lietuvos regionuose tebevadinama tai, ką tautosakos tyrinėtojai įvardija kaip užkalbėjimus – magines žodines formules. Apjungiantys liaudišką magijos ir medicinos tradiciją, užkalbėjimai buvo pasitelkiami pačiose įvairiausiose gyvenimo situacijose. Tačiau ar išties įmanoma vien žodžiu pagydyti įvairias ligas, įžiebti kito širdyje jausmus ar nuginti besikaupiančius lietaus debesis? Apie tai - pokalbis su Jono Basanavičiaus premijos laureate, tautosakininke dr. Daiva Vaitkevičiene.<br /><br />Ved. Martynas Vingrys ir Asta Skujytė-Razmienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3240</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Blogosios ligos” tarpukario visuomenėje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/blogosios-ligos-tarpukario-visuomeneje--60694175</link><description><![CDATA[Folkloristai tautosakos tekstuose neretai ieško visuomenės pokyčių ir įvykių aidų, galinčių praplėsti, papildyti ar paliudyti istorinių šaltinių medžiagą. Tačiau ne visada tai sekasi: XIX a. pab. - XX a. pirmojoje pusėje užfiksuoti tautosakos tekstai praktiškai neliudija buvus lytiškai plintančių (tuo metu vadintų venerinėmis) ligų tuometinėje visuomenėje, nors statistiniai duomenys, gydytojų reiškiamas rūpestis tarpukario spaudoje rodo buvus kone epideminį šių ligų lygmenį. Šioje laidoje pabandysime pasiaiškinti, kodėl liaudies medicinos tekstuose šio tipo ligos liko nutylėtomis, kas vyko tarpukario Lietuvos kaimuose ir miestuose, ir ką tai byloja apie tuometinę visuomenę.<br /><br />Ved. Martynas Vingrys, Asta Skujytė-Razmienė ir Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė<br /><br />]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60694175</guid><pubDate>Fri, 12 Jul 2024 12:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60694175/2024_07_12_8592_1_ec889a6e_7418_4152_82fa_ebd19abd05b1.mp3" length="57440685" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Folkloristai tautosakos tekstuose neretai ieško visuomenės pokyčių ir įvykių aidų, galinčių praplėsti, papildyti ar paliudyti istorinių šaltinių medžiagą. Tačiau ne visada tai sekasi: XIX a. pab. - XX a. pirmojoje pusėje užfiksuoti tautosakos tekstai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Folkloristai tautosakos tekstuose neretai ieško visuomenės pokyčių ir įvykių aidų, galinčių praplėsti, papildyti ar paliudyti istorinių šaltinių medžiagą. Tačiau ne visada tai sekasi: XIX a. pab. - XX a. pirmojoje pusėje užfiksuoti tautosakos tekstai praktiškai neliudija buvus lytiškai plintančių (tuo metu vadintų venerinėmis) ligų tuometinėje visuomenėje, nors statistiniai duomenys, gydytojų reiškiamas rūpestis tarpukario spaudoje rodo buvus kone epideminį šių ligų lygmenį. Šioje laidoje pabandysime pasiaiškinti, kodėl liaudies medicinos tekstuose šio tipo ligos liko nutylėtomis, kas vyko tarpukario Lietuvos kaimuose ir miestuose, ir ką tai byloja apie tuometinę visuomenę.<br /><br />Ved. Martynas Vingrys, Asta Skujytė-Razmienė ir Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė<br /><br />]]></itunes:summary><itunes:duration>3591</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip lietuviai aiškino lytiškumą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-lietuviai-aiskino-lytiskuma--60618108</link><description><![CDATA[Nepadorūs pasakojimai ilgą laiką nesulaukė mokslininkų dėmesio, o dėl vyravusių dorovinių ir moralinių idėjų seksualinio turinio medžiaga buvo paliekama nuošalyje. Folkloro kūriniai, kuriuose yra vulgarių detalių ar pikantiškų siužetų, Europoje nebuvo spausdinami, o moksliniuose kataloguose tik užsimenama apie tokių tekstų egzistavimą, nepateikiant nuorodų ar išsamesnių aprašymų. Metas išbristi iš savicenzūros raisto ir pasiaiškinti, kaip lietuviai suvokė ir aiškino lytiškumą. Apie tai svarsto etnologai Martynas Vingrys, Asta Skujytė-Razmienė ir Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė. (S)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60618108</guid><pubDate>Fri, 05 Jul 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60618108/2024_07_05_8592_1_6b6fb843_7bd3_4ee6_b208_317b50bc1ca2.mp3" length="52603226" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nepadorūs pasakojimai ilgą laiką nesulaukė mokslininkų dėmesio, o dėl vyravusių dorovinių ir moralinių idėjų seksualinio turinio medžiaga buvo paliekama nuošalyje. Folkloro kūriniai, kuriuose yra vulgarių detalių ar pikantiškų siužetų, Europoje nebuvo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nepadorūs pasakojimai ilgą laiką nesulaukė mokslininkų dėmesio, o dėl vyravusių dorovinių ir moralinių idėjų seksualinio turinio medžiaga buvo paliekama nuošalyje. Folkloro kūriniai, kuriuose yra vulgarių detalių ar pikantiškų siužetų, Europoje nebuvo spausdinami, o moksliniuose kataloguose tik užsimenama apie tokių tekstų egzistavimą, nepateikiant nuorodų ar išsamesnių aprašymų. Metas išbristi iš savicenzūros raisto ir pasiaiškinti, kaip lietuviai suvokė ir aiškino lytiškumą. Apie tai svarsto etnologai Martynas Vingrys, Asta Skujytė-Razmienė ir Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė. (S)]]></itunes:summary><itunes:duration>3288</itunes:duration><itunes:explicit>true</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tradicinė lietuviškoji kultūra šiuolaikinėje muzikoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tradicine-lietuviskoji-kultura-siuolaikineje-muzikoje--60548141</link><description><![CDATA[Besitelkiantys sutartinių giedojimo ratai, pasidainavimų susibūrimai, baltiškosios kultūros įkvėpti muzikos festivaliai šiandien jokia naujiena. Tačiau kas už to slypi? Kaip tradicinė lietuviškoji kultūra veikia šiandien ir kodėl ji svarbi šiuolaikiniam žmogui? Apie tai, ką komunikuoja šiuolaikinės muzikos kūrėjai, įkvėpimo ieškantys liaudies dainose, kaip XXI a. lietuviui patirti, prisijaukinti tradicinę lietuvišką kultūrą ir ar verta į „Euroviziją“ siųsti dainas su liaudiškais motyvais kalbasi Asta Skujytė-Razmienė, Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė ir Martynas Vingrys.<br /><br />Aut. Asta Skujytė-Razmienė, Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė ir Martynas Vingrys.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60548141</guid><pubDate>Fri, 28 Jun 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60548141/2024_06_28_8592_1_4af47dfc_fa21_4131_a85f_5f3764ae8507.mp3" length="52637498" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Besitelkiantys sutartinių giedojimo ratai, pasidainavimų susibūrimai, baltiškosios kultūros įkvėpti muzikos festivaliai šiandien jokia naujiena. Tačiau kas už to slypi? Kaip tradicinė lietuviškoji kultūra veikia šiandien ir kodėl ji svarbi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Besitelkiantys sutartinių giedojimo ratai, pasidainavimų susibūrimai, baltiškosios kultūros įkvėpti muzikos festivaliai šiandien jokia naujiena. Tačiau kas už to slypi? Kaip tradicinė lietuviškoji kultūra veikia šiandien ir kodėl ji svarbi šiuolaikiniam žmogui? Apie tai, ką komunikuoja šiuolaikinės muzikos kūrėjai, įkvėpimo ieškantys liaudies dainose, kaip XXI a. lietuviui patirti, prisijaukinti tradicinę lietuvišką kultūrą ir ar verta į „Euroviziją“ siųsti dainas su liaudiškais motyvais kalbasi Asta Skujytė-Razmienė, Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė ir Martynas Vingrys.<br /><br />Aut. Asta Skujytė-Razmienė, Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė ir Martynas Vingrys.]]></itunes:summary><itunes:duration>3290</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kuo tautosakos rinkėjų darbas panašus į nuotykių ieškotojų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kuo-tautosakos-rinkeju-darbas-panasus-i-nuotykiu-ieskotoju--60477359</link><description><![CDATA[Kada ir kodėl prasidėjo nuoseklus tautosakos rinkimas? Kaip intensyviai jis vyko ir su kokiais iššūkiais susidūrė? Kuo tautosakos rinkėjų darbas panašus į nuotykių ieškotojų? Ar yra, ko užrašinėti neverta? Galiausiai, ar kada nors išnyks jau antrą šimtmetį gyvuojanti nuostata, kad visas folkloras jau užrašytas ir nebėra ką rinkti? <br />Apie tautosakos rinkimo ištakas, iniciatorius ir organizatorius, folkloro rinkėjų nuotykius ir kuriozus kalbasi laidos kūrėjai etnologai Asta Skujytė-Razmienė, Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė ir Martynas Vingrys.<br />]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60477359</guid><pubDate>Fri, 21 Jun 2024 12:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60477359/2024_06_21_8592_1_20240621160301889.mp3" length="52533260" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kada ir kodėl prasidėjo nuoseklus tautosakos rinkimas? Kaip intensyviai jis vyko ir su kokiais iššūkiais susidūrė? Kuo tautosakos rinkėjų darbas panašus į nuotykių ieškotojų? Ar yra, ko užrašinėti neverta? Galiausiai, ar kada nors išnyks jau antrą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kada ir kodėl prasidėjo nuoseklus tautosakos rinkimas? Kaip intensyviai jis vyko ir su kokiais iššūkiais susidūrė? Kuo tautosakos rinkėjų darbas panašus į nuotykių ieškotojų? Ar yra, ko užrašinėti neverta? Galiausiai, ar kada nors išnyks jau antrą šimtmetį gyvuojanti nuostata, kad visas folkloras jau užrašytas ir nebėra ką rinkti? <br />Apie tautosakos rinkimo ištakas, iniciatorius ir organizatorius, folkloro rinkėjų nuotykius ir kuriozus kalbasi laidos kūrėjai etnologai Asta Skujytė-Razmienė, Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė ir Martynas Vingrys.<br />]]></itunes:summary><itunes:duration>3284</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72ad381f14b74fec15c730ac96caf88.jpg"/><itunes:season>1</itunes:season><itunes:episode>1</itunes:episode><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item></channel></rss>
