<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss xmlns:itunes="http://www.itunes.com/dtds/podcast-1.0.dtd" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:podcast="https://podcastindex.org/namespace/1.0" xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" version="2.0"><channel><title>Amato meistras</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/amato-meistras--6208647</link><description><![CDATA[Visi turime vardą, kartais – kelis. Žmonėms visuomet svarbus ne tik pirmasis vardas, kurį gauni atėjęs į šį pasaulį, dar svarbesnis – antrasis. Tas, kurį sunkiai dirbdamas susikuri pats, kurį žmonės pažįsta ir vertina, dažnai pirmojo net ir nežinodami. Neretai nešiojame pavardę, kuri nuo protėvių turėto amato prilipusi. Kodėl kaminkrėčiai iki šiol laikomi laimę nešančiais vestuvių talismanais? Kodėl senovėje žmogaus gyvenimas prasidėdavo ir baigdavosi pirtyje? Ką anuomet žmogui reiškė barzda ir kaip šiandien gyvuoja barzdaskučiai? LRT KLASIKOS laidoje „Amato meistras“ pažinsime savo profesijos žinovus, atskleisdami herojaus portretą, pasidomėsime ir to amato skirtingų pasaulio šalių tradicijomis, pasinersime į tautinio paveldo, pasaulio kultūros istoriją, sužinosime fotoaparato ar patefono atsiradimo istorijas. Laida „Amato meistras“ transliuojama antradieniais 10.05 val. per LRT KLASIKĄ, vedėjas – Vilius Rekevičius.]]></description><atom:link href="https://www.spreaker.com/show/6208647/episodes/feed" rel="self" type="application/rss+xml"/><language>lt</language><category>Society &amp; Culture</category><copyright>Copyright LRT</copyright><image><url>https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg</url><title>Amato meistras</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/amato-meistras--6208647</link></image><lastBuildDate>Tue, 18 Aug 2026 08:47:33 +0000</lastBuildDate><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:owner><itunes:name>LRT</itunes:name><itunes:email>podcasts@lrt.lt</itunes:email></itunes:owner><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:subtitle>Visi turime vardą, kartais – kelis. Žmonėms visuomet svarbus ne tik pirmasis vardas, kurį gauni atėjęs į šį pasaulį, dar svarbesnis – antrasis. Tas, kurį sunkiai dirbdamas susikuri pats, kurį žmonės pažįsta ir vertina, dažnai pirmojo net ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Visi turime vardą, kartais – kelis. Žmonėms visuomet svarbus ne tik pirmasis vardas, kurį gauni atėjęs į šį pasaulį, dar svarbesnis – antrasis. Tas, kurį sunkiai dirbdamas susikuri pats, kurį žmonės pažįsta ir vertina, dažnai pirmojo net ir nežinodami. Neretai nešiojame pavardę, kuri nuo protėvių turėto amato prilipusi. Kodėl kaminkrėčiai iki šiol laikomi laimę nešančiais vestuvių talismanais? Kodėl senovėje žmogaus gyvenimas prasidėdavo ir baigdavosi pirtyje? Ką anuomet žmogui reiškė barzda ir kaip šiandien gyvuoja barzdaskučiai? LRT KLASIKOS laidoje „Amato meistras“ pažinsime savo profesijos žinovus, atskleisdami herojaus portretą, pasidomėsime ir to amato skirtingų pasaulio šalių tradicijomis, pasinersime į tautinio paveldo, pasaulio kultūros istoriją, sužinosime fotoaparato ar patefono atsiradimo istorijas. Laida „Amato meistras“ transliuojama antradieniais 10.05 val. per LRT KLASIKĄ, vedėjas – Vilius Rekevičius.]]></itunes:summary><itunes:category text="Society &amp; Culture"/><itunes:explicit>false</itunes:explicit><podcast:guid>9790241e-4285-5496-87c0-ed3df7c9bea5</podcast:guid><itunes:type>episodic</itunes:type><item><title>40 metų kalviu dirbantis Vladas Kuizinas: ne visi mocartai, bet turime gerų muzikų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/40-metu-kalviu-dirbantis-vladas-kuizinas-ne-visi-mocartai-bet-turime-geru-muziku--74245790</link><description><![CDATA[„Ne visi esame mocartai, bet gerų muzikantų yra daug“, – sako kalvis Vladas Kuzinas. Kalvystę jis atrado būdamas 32-ejų. Praėjus daugiau nei keturiems dešimtmečiams, meistras sako be šio amato savo gyvenimo nebeįsivaizduojantis. Jo nuomone, svarbiausia viską daryti su meilę, nes be jos tiesiog sunku.<br /><br />Visgi kalvį neramina besikeičiantis ssantykis su grožiu ir meistryste: „Atrodo, kad grožio pojūtis praranda vertę. Žmonės daug reikšmės teikia materialiems dalykams, maistui, tačiau niekas neprisimena, ką Luciano Pavarotti ar Antonio Stradivarijus valgydavo pusryčiams. Prisimename jų meną ir meistriškumą – tai, kas išlieka šimtmečius.“<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/74245790</guid><pubDate>Tue, 18 Aug 2026 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/74245790/2026_08_18_8605_1_20260818110202819.mp3" length="51972777" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Ne visi esame mocartai, bet gerų muzikantų yra daug“, – sako kalvis Vladas Kuzinas. Kalvystę jis atrado būdamas 32-ejų. Praėjus daugiau nei keturiems dešimtmečiams, meistras sako be šio amato savo gyvenimo nebeįsivaizduojantis. Jo nuomone,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Ne visi esame mocartai, bet gerų muzikantų yra daug“, – sako kalvis Vladas Kuzinas. Kalvystę jis atrado būdamas 32-ejų. Praėjus daugiau nei keturiems dešimtmečiams, meistras sako be šio amato savo gyvenimo nebeįsivaizduojantis. Jo nuomone, svarbiausia viską daryti su meilę, nes be jos tiesiog sunku.<br /><br />Visgi kalvį neramina besikeičiantis ssantykis su grožiu ir meistryste: „Atrodo, kad grožio pojūtis praranda vertę. Žmonės daug reikšmės teikia materialiems dalykams, maistui, tačiau niekas neprisimena, ką Luciano Pavarotti ar Antonio Stradivarijus valgydavo pusryčiams. Prisimename jų meną ir meistriškumą – tai, kas išlieka šimtmečius.“<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3249</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvarų ekspertas Šarūnas Subatavičius: turistai lankosi pačiose neįdomiausiose vietose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvaru-ekspertas-sarunas-subatavicius-turistai-lankosi-paciose-neidomiausiose-vietose--73826029</link><description><![CDATA[Taip sako istorikas, archeologas, LDK paveldo tyrinėtojas, Aukštaitijos dvarų ekspertas Šarūnas Subatavičius.<br />Jo veiklos horizontai neaprėpiami – nuo Šiaurės Lietuvos dvarų per Ukrainą, Lenkiją iki Pietų Amerikos, Peru, Atakamos dykumos kasinėjimų. „Darbo yra daugiau negu galiu suspėti, todėl tenka dėlioti prioritetus“, – pasakoja tyrinėtojas besidomintis mūsų regionų istorija, dvarų praeitimi, numizmatika, genealogija, heraldika, sfragistika, kartografija, archeologija, antropologija ir dar daugybe žmogaus būties ir kultūrinio gyvenimo sričių.<br /><br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73826029</guid><pubDate>Tue, 11 Aug 2026 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/73826029/2026_08_11_8605_1_20260811105647641.mp3" length="47005332" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Taip sako istorikas, archeologas, LDK paveldo tyrinėtojas, Aukštaitijos dvarų ekspertas Šarūnas Subatavičius.
Jo veiklos horizontai neaprėpiami – nuo Šiaurės Lietuvos dvarų per Ukrainą, Lenkiją iki Pietų Amerikos, Peru, Atakamos dykumos kasinėjimų....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Taip sako istorikas, archeologas, LDK paveldo tyrinėtojas, Aukštaitijos dvarų ekspertas Šarūnas Subatavičius.<br />Jo veiklos horizontai neaprėpiami – nuo Šiaurės Lietuvos dvarų per Ukrainą, Lenkiją iki Pietų Amerikos, Peru, Atakamos dykumos kasinėjimų. „Darbo yra daugiau negu galiu suspėti, todėl tenka dėlioti prioritetus“, – pasakoja tyrinėtojas besidomintis mūsų regionų istorija, dvarų praeitimi, numizmatika, genealogija, heraldika, sfragistika, kartografija, archeologija, antropologija ir dar daugybe žmogaus būties ir kultūrinio gyvenimo sričių.<br /><br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>2938</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Laukė kaip kunigo“: 40 metų laiškus Marcinkonyse nešiojusi Danutė labiausiai ilgisi ryšio</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lauke-kaip-kunigo-40-metu-laiskus-marcinkonyse-nesiojusi-danute-labiausiai-ilgisi-rysio--73438652</link><description><![CDATA[Laiškai – tai tokios ilgos žinutės į praeitį, ranka surašytos popieriuje, įdėtos į užklijuotą popierinį voką, su dantytu pašto ženklu. Jau užaugo žmonių karta, niekada nerašiusių ir niekada negavusių tikro laiško, atviruko, telegramos. Ar pastebėjote, kad pašto dėžutės nyksta? Paštininkė Danutė Makselienė 40 metų Marcinkonių apylinkėse nešiojo paštą. Ji kaip ir kunigas buvo laukiamas svečias visuose namuose, tik viešėti nebuvo kada.<br />Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73438652</guid><pubDate>Tue, 04 Aug 2026 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/73438652/2026_08_04_8605_1_20260804104834533.mp3" length="39561061" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laiškai – tai tokios ilgos žinutės į praeitį, ranka surašytos popieriuje, įdėtos į užklijuotą popierinį voką, su dantytu pašto ženklu. Jau užaugo žmonių karta, niekada nerašiusių ir niekada negavusių tikro laiško, atviruko, telegramos. Ar pastebėjote,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laiškai – tai tokios ilgos žinutės į praeitį, ranka surašytos popieriuje, įdėtos į užklijuotą popierinį voką, su dantytu pašto ženklu. Jau užaugo žmonių karta, niekada nerašiusių ir niekada negavusių tikro laiško, atviruko, telegramos. Ar pastebėjote, kad pašto dėžutės nyksta? Paštininkė Danutė Makselienė 40 metų Marcinkonių apylinkėse nešiojo paštą. Ji kaip ir kunigas buvo laukiamas svečias visuose namuose, tik viešėti nebuvo kada.<br />Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>2473</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saldi svajonė, virtusi gyvenimu: per pirmą mėnesį Vita iš Varėnos iškepė 1000 tortų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saldi-svajone-virtusi-gyvenimu-per-pirma-menesi-vita-is-varenos-iskepe-1000-tortu--73368001</link><description><![CDATA[25 metus Vita Valeišienė Varėnos krašte garsėjo kaip šakočių, tortų, šimtalapių ir kitokių saldumynų karalienė. Verslo pradžioje, jau pirmąjį mėnesį konditerei teko iškepti 1000 tortų! Dirbo be švenčių ir poilsio dienų, miegojo po kelias valandas – visi klientai turėjo būti aptarnauti.<br />Dabar, pardavusi verslą, ji lengviau gali žiūrėti į kalendorių, tačiau savo saldžiosios aistros atsisakyti negali. Apie tortus, šakočius ir šimtalapius ponia Vita pasakoja laidoje „Amato meistras“ per LRT KLASIKĄ.<br />Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73368001</guid><pubDate>Tue, 28 Jul 2026 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/73368001/2026_07_28_8605_1_20260728105857819.mp3" length="49294495" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>25 metus Vita Valeišienė Varėnos krašte garsėjo kaip šakočių, tortų, šimtalapių ir kitokių saldumynų karalienė. Verslo pradžioje, jau pirmąjį mėnesį konditerei teko iškepti 1000 tortų! Dirbo be švenčių ir poilsio dienų, miegojo po kelias valandas –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[25 metus Vita Valeišienė Varėnos krašte garsėjo kaip šakočių, tortų, šimtalapių ir kitokių saldumynų karalienė. Verslo pradžioje, jau pirmąjį mėnesį konditerei teko iškepti 1000 tortų! Dirbo be švenčių ir poilsio dienų, miegojo po kelias valandas – visi klientai turėjo būti aptarnauti.<br />Dabar, pardavusi verslą, ji lengviau gali žiūrėti į kalendorių, tačiau savo saldžiosios aistros atsisakyti negali. Apie tortus, šakočius ir šimtalapius ponia Vita pasakoja laidoje „Amato meistras“ per LRT KLASIKĄ.<br />Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3081</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Bitės – ginklas nuo ligų, priešų ir nuobodulio</title><link>https://www.spreaker.com/episode/bites-ginklas-nuo-ligu-priesu-ir-nuobodulio--73102030</link><description><![CDATA[Ar žinote kokias žvakes degindavo valdovų rūmuose? O nuo kokių ligų gali išgydyti bitės įgėlimas? Netiesa, jog įgėlusi bitė miršta – pasakoja bitininkė, senovinių lietinių žvakių kūrėja Alma Kasperavičienė. Bitės – jos šeima, o ji vis gausėja. Ką seniau reiškė žodžiai „apsišvietęs”, „išprusęs“, „bičiulis“, „giminės pagal bites“ ir dar daug įdomaus sužinosite išgirdę laidą „Amato meistras“.<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73102030</guid><pubDate>Tue, 21 Jul 2026 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/73102030/2026_07_21_8605_1_20260721141619733.mp3" length="34596960" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar žinote kokias žvakes degindavo valdovų rūmuose? O nuo kokių ligų gali išgydyti bitės įgėlimas? Netiesa, jog įgėlusi bitė miršta – pasakoja bitininkė, senovinių lietinių žvakių kūrėja Alma Kasperavičienė. Bitės – jos šeima, o ji vis gausėja. Ką...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar žinote kokias žvakes degindavo valdovų rūmuose? O nuo kokių ligų gali išgydyti bitės įgėlimas? Netiesa, jog įgėlusi bitė miršta – pasakoja bitininkė, senovinių lietinių žvakių kūrėja Alma Kasperavičienė. Bitės – jos šeima, o ji vis gausėja. Ką seniau reiškė žodžiai „apsišvietęs”, „išprusęs“, „bičiulis“, „giminės pagal bites“ ir dar daug įdomaus sužinosite išgirdę laidą „Amato meistras“.<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>2163</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Trakuose darbavosi geriausi sodininkai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/trakuose-darbavosi-geriausi-sodininkai--72967218</link><description><![CDATA[Ar žinote, kiek amatininkų subūrė Trakų krašto amatininkų gildija? O gal girdėjote – kaip kilo karas dėl medinio kibiro? Kokios tautinės juostos populiariausios Trakuose ir kokie mediniai šaukštai geriausi – papasakos Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos pirmininkė Dominyka Semionovė, tautodailininkė, meno kūrėja Ramunė Petkevičienė ir Medinaičių svetainės šeimininkai, tautodailininkai Dalia ir Jonas Ališauskai.<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72967218</guid><pubDate>Tue, 14 Jul 2026 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72967218/2026_07_14_8605_1_20260714104932417.mp3" length="40686207" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar žinote, kiek amatininkų subūrė Trakų krašto amatininkų gildija? O gal girdėjote – kaip kilo karas dėl medinio kibiro? Kokios tautinės juostos populiariausios Trakuose ir kokie mediniai šaukštai geriausi – papasakos Trakų krašto kultūros ir amatų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar žinote, kiek amatininkų subūrė Trakų krašto amatininkų gildija? O gal girdėjote – kaip kilo karas dėl medinio kibiro? Kokios tautinės juostos populiariausios Trakuose ir kokie mediniai šaukštai geriausi – papasakos Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos pirmininkė Dominyka Semionovė, tautodailininkė, meno kūrėja Ramunė Petkevičienė ir Medinaičių svetainės šeimininkai, tautodailininkai Dalia ir Jonas Ališauskai.<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>2543</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kokie amatai seniau buvo šilinių dzūkų kaime</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kokie-amatai-seniau-buvo-siliniu-dzuku-kaime--72851519</link><description><![CDATA[Viduramžiais, beje, tai mes dabar juos taip vadìname, seniau žmonės vadindavo „Modernitat“ – suprask, moderniais laikais, pakeitusiais senovės Romos imperijos laikus, taigi anuomet galiojo paprotys, kad į miestą pabėgęs baudžiauninkas tapdavo laisvas, jei mieste išgyvenęs metus ir vieną dieną. 1907 metais Vìlniuje veikė 261 fabrikas. Juose 4 200 darbininkų pagamindavo prekių už 6,5 milijono tuometinių rublių. O kaip buvo kaime pasakoja etnografė, pedagogė, tautodailininkė, Onutė Drobelienė.<br />Ji užrašė senųjų dzūkų prisiminimus apie žvakių gamybą bei kitus amatus. „Niekas nesakė, – tave mokau amato austi. Suėjo 12 metų, tave pasodino stovuosna ir mink pakoję. Dar kojom nepasieki, o turi austi. Pradėdavai kraitį krauti“, – pasakoja etnografė.<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72851519</guid><pubDate>Tue, 07 Jul 2026 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72851519/2026_07_07_8605_1_20260707110320901.mp3" length="52239017" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Viduramžiais, beje, tai mes dabar juos taip vadìname, seniau žmonės vadindavo „Modernitat“ – suprask, moderniais laikais, pakeitusiais senovės Romos imperijos laikus, taigi anuomet galiojo paprotys, kad į miestą pabėgęs baudžiauninkas tapdavo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Viduramžiais, beje, tai mes dabar juos taip vadìname, seniau žmonės vadindavo „Modernitat“ – suprask, moderniais laikais, pakeitusiais senovės Romos imperijos laikus, taigi anuomet galiojo paprotys, kad į miestą pabėgęs baudžiauninkas tapdavo laisvas, jei mieste išgyvenęs metus ir vieną dieną. 1907 metais Vìlniuje veikė 261 fabrikas. Juose 4 200 darbininkų pagamindavo prekių už 6,5 milijono tuometinių rublių. O kaip buvo kaime pasakoja etnografė, pedagogė, tautodailininkė, Onutė Drobelienė.<br />Ji užrašė senųjų dzūkų prisiminimus apie žvakių gamybą bei kitus amatus. „Niekas nesakė, – tave mokau amato austi. Suėjo 12 metų, tave pasodino stovuosna ir mink pakoję. Dar kojom nepasieki, o turi austi. Pradėdavai kraitį krauti“, – pasakoja etnografė.<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3265</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Druskos karalienė“, arba Paskutinė druskos iš mineralinių šaltinių virėja</title><link>https://www.spreaker.com/episode/druskos-karaliene-arba-paskutine-druskos-is-mineraliniu-saltiniu-vireja--72758397</link><description><![CDATA[Homeras ją vadino Dieviška. Plinijus vyresnysis teigė, kad ji, „dieviškoji substancija“ kaip ir Saulė – žmogui būtina. Senovės Kinijoje už druską brangesnis buvo tik auksas. Romoje kariai gaudavovo „soliariumą“ – piniginę pašalpą druska. 312 m. Romos Imperatorius Konstantinas įvedė pinigą – Soldi, o žmones, kuriems mokėjo tokiais pinigais, vadino „soldatais“. „Žmogus gali apsieiti be aukso, be druskos – NE“ sakė Julijus Cezaris. Apie baltą, juodą ir menišką druską pasakoja druskos karalienė menotyrininkė Aušra Česnulevičienė. Ji paskutinė druskininkė iš mineralinių šaltinių vandens verdanti druską.<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72758397</guid><pubDate>Tue, 30 Jun 2026 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72758397/2026_06_30_8605_1_20260630110212278.mp3" length="52304637" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Homeras ją vadino Dieviška. Plinijus vyresnysis teigė, kad ji, „dieviškoji substancija“ kaip ir Saulė – žmogui būtina. Senovės Kinijoje už druską brangesnis buvo tik auksas. Romoje kariai gaudavovo „soliariumą“ – piniginę pašalpą druska. 312 m. Romos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Homeras ją vadino Dieviška. Plinijus vyresnysis teigė, kad ji, „dieviškoji substancija“ kaip ir Saulė – žmogui būtina. Senovės Kinijoje už druską brangesnis buvo tik auksas. Romoje kariai gaudavovo „soliariumą“ – piniginę pašalpą druska. 312 m. Romos Imperatorius Konstantinas įvedė pinigą – Soldi, o žmones, kuriems mokėjo tokiais pinigais, vadino „soldatais“. „Žmogus gali apsieiti be aukso, be druskos – NE“ sakė Julijus Cezaris. Apie baltą, juodą ir menišką druską pasakoja druskos karalienė menotyrininkė Aušra Česnulevičienė. Ji paskutinė druskininkė iš mineralinių šaltinių vandens verdanti druską.<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3269</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kuo senieji elektromobiliai gali nustebinti net šiandien</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kuo-senieji-elektromobiliai-gali-nustebinti-net-siandien--72684605</link><description><![CDATA[Ar žinote, kad daugiau kaip prieš šimtą metų, dar 1918 m. pagaminti pirmieji elektromobiliai buvo skirti moterims? Jie jau tuomet galėjo nuvažiuoti 200 kilometrų, o vidaus degimo varomi automobiliai, tiesiog dar neturėjo „starterio“ – užvesti juos reikėjo ilga rankena, – pasakoja senovinių automobilių kolekcionierius, muziejininkas, restauratorius Augustinas Jankevičius.<br />Senovinių automobilių muziejus Klaipėdoje įsikūrė jo rankomis atstatytame dujų fabrike. Be kitų egzotinių auto eksponatų, čia stovi keturi unikalūs pasaulyje vieninteliai išlikę modeliai. Prikelti juos nebuvo lengva. Pradėti reikėjo nuo medinio kėbulo skeleto, medinių ratų stipinų ir 18 kartų laivo denio laku padengto medinio vairo.<br />Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72684605</guid><pubDate>Tue, 23 Jun 2026 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72684605/2026_06_23_8605_1_20260623100559425.mp3" length="48402564" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar žinote, kad daugiau kaip prieš šimtą metų, dar 1918 m. pagaminti pirmieji elektromobiliai buvo skirti moterims? Jie jau tuomet galėjo nuvažiuoti 200 kilometrų, o vidaus degimo varomi automobiliai, tiesiog dar neturėjo „starterio“ – užvesti juos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar žinote, kad daugiau kaip prieš šimtą metų, dar 1918 m. pagaminti pirmieji elektromobiliai buvo skirti moterims? Jie jau tuomet galėjo nuvažiuoti 200 kilometrų, o vidaus degimo varomi automobiliai, tiesiog dar neturėjo „starterio“ – užvesti juos reikėjo ilga rankena, – pasakoja senovinių automobilių kolekcionierius, muziejininkas, restauratorius Augustinas Jankevičius.<br />Senovinių automobilių muziejus Klaipėdoje įsikūrė jo rankomis atstatytame dujų fabrike. Be kitų egzotinių auto eksponatų, čia stovi keturi unikalūs pasaulyje vieninteliai išlikę modeliai. Prikelti juos nebuvo lengva. Pradėti reikėjo nuo medinio kėbulo skeleto, medinių ratų stipinų ir 18 kartų laivo denio laku padengto medinio vairo.<br />Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3026</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Molio žmogus: penki dešimtmečiai tarp tradicijos ir kūrybos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/molio-zmogus-penki-desimtmeciai-tarp-tradicijos-ir-kurybos--72547751</link><description><![CDATA[Jau pusę amžiaus tautodailininkas Mindaugas Rutkauskas minko, lipdo, žiedžia, degina ir glazūruoja molį. „Jei nėra įkvėpimo ir geros nuotaikos, dirbk nedirbęs – viskas krenta iš rankų“, – sako keramikas, molį pamilęs dar vaikystėje. Tradicinę lietuvišką keramiką puoselėjantis meistras pasakoja apie amato kasdienybę, besikeičiančius žmonių skonius, kūrybos džiaugsmus ir iššūkius. Kodėl liaudies keramika šiandien nebe tokia paklausi ir kas padeda išsaugoti ryšį su tradicija?<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72547751</guid><pubDate>Tue, 16 Jun 2026 07:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72547751/2026_06_16_8605_1_20260616103752432.mp3" length="34955569" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jau pusę amžiaus tautodailininkas Mindaugas Rutkauskas minko, lipdo, žiedžia, degina ir glazūruoja molį. „Jei nėra įkvėpimo ir geros nuotaikos, dirbk nedirbęs – viskas krenta iš rankų“, – sako keramikas, molį pamilęs dar vaikystėje. Tradicinę...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jau pusę amžiaus tautodailininkas Mindaugas Rutkauskas minko, lipdo, žiedžia, degina ir glazūruoja molį. „Jei nėra įkvėpimo ir geros nuotaikos, dirbk nedirbęs – viskas krenta iš rankų“, – sako keramikas, molį pamilęs dar vaikystėje. Tradicinę lietuvišką keramiką puoselėjantis meistras pasakoja apie amato kasdienybę, besikeičiančius žmonių skonius, kūrybos džiaugsmus ir iššūkius. Kodėl liaudies keramika šiandien nebe tokia paklausi ir kas padeda išsaugoti ryšį su tradicija?<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>2185</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Senųjų krosnių paslaptys: nuo Pirmojo pasaulinio karo iki šiandien</title><link>https://www.spreaker.com/episode/senuju-krosniu-paslaptys-nuo-pirmojo-pasaulinio-karo-iki-siandien--72437921</link><description><![CDATA[Jau 15 metų krosnių meistras Igoris Lazarevas kuria, restauruoja ir tyrinėja krosnis bei židinius. Jo rankomis atgimsta ne tik šildymo įrenginiai, bet ir istorijos – kokliuose randami Pirmojo pasaulinio karo laikų ženklai, o kiekviename Lietuvos krašte krosnys pasakoja savitą pasakojimą. Kodėl žmonės vis dar svajoja apie krosnį „kaip pas močiutę“, kuo krosnininko amatas susijęs su kalviu, keramiku ir duonkepiu, ir ką kamine reiškia plunksna ar stiklas? Apie amatą, tradicijas ir šilumos kultūrą kalbamės su krosnių meistru Igoriu Lazarevu.<br />Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72437921</guid><pubDate>Tue, 09 Jun 2026 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72437921/2026_06_09_8605_1_20260609105238537.mp3" length="43603562" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jau 15 metų krosnių meistras Igoris Lazarevas kuria, restauruoja ir tyrinėja krosnis bei židinius. Jo rankomis atgimsta ne tik šildymo įrenginiai, bet ir istorijos – kokliuose randami Pirmojo pasaulinio karo laikų ženklai, o kiekviename Lietuvos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jau 15 metų krosnių meistras Igoris Lazarevas kuria, restauruoja ir tyrinėja krosnis bei židinius. Jo rankomis atgimsta ne tik šildymo įrenginiai, bet ir istorijos – kokliuose randami Pirmojo pasaulinio karo laikų ženklai, o kiekviename Lietuvos krašte krosnys pasakoja savitą pasakojimą. Kodėl žmonės vis dar svajoja apie krosnį „kaip pas močiutę“, kuo krosnininko amatas susijęs su kalviu, keramiku ir duonkepiu, ir ką kamine reiškia plunksna ar stiklas? Apie amatą, tradicijas ir šilumos kultūrą kalbamės su krosnių meistru Igoriu Lazarevu.<br />Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>2726</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Skulptūrų parkas, augantis jau tris dešimtmečius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/skulpturu-parkas-augantis-jau-tris-desimtmecius--72292579</link><description><![CDATA[Jau 50 metų liaudies menininkas Antanas Česnulis kuria iš ąžuolo, akmens ir metalo, o jo puoselėjamas skulptūrų parkas gyvuoja jau 30 metų. Menininkas įsitikinęs, kad svarbiausia žmogui atrasti veiklą, kuri teiktų džiaugsmą ir prasmę. Apie kūrybą, nesibaigiančius sumanymus, amatą ir gyvenimą, kuriame vis dar netrūksta naujų idėjų, kalbamės su Antanu Česnuliu.<br />Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72292579</guid><pubDate>Tue, 02 Jun 2026 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72292579/2026_06_02_8605_1_20260602105028478.mp3" length="41473224" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jau 50 metų liaudies menininkas Antanas Česnulis kuria iš ąžuolo, akmens ir metalo, o jo puoselėjamas skulptūrų parkas gyvuoja jau 30 metų. Menininkas įsitikinęs, kad svarbiausia žmogui atrasti veiklą, kuri teiktų džiaugsmą ir prasmę. Apie kūrybą,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jau 50 metų liaudies menininkas Antanas Česnulis kuria iš ąžuolo, akmens ir metalo, o jo puoselėjamas skulptūrų parkas gyvuoja jau 30 metų. Menininkas įsitikinęs, kad svarbiausia žmogui atrasti veiklą, kuri teiktų džiaugsmą ir prasmę. Apie kūrybą, nesibaigiančius sumanymus, amatą ir gyvenimą, kuriame vis dar netrūksta naujų idėjų, kalbamės su Antanu Česnuliu.<br />Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>2593</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Barzdaskutys Paulius: šiandien, ypač mažesniuose miesteliuose, tai itin perspektyvus amatas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/barzdaskutys-paulius-siandien-ypac-mazesniuose-miesteliuose-tai-itin-perspektyvus-amatas--67592843</link><description><![CDATA[„Barzda filosofu nepadaro“, – sakė senovės graikai. „Geriau vieną kartą pagimdyti, negu visą gyvenimą skustis“, – juokavo anglai.<br />Kaip rašė Jeronimas Prahiškis, Lietuvoje barzdas skusti pradėjo Vytautas Didysis. Nepaklusniuosius, neva, baudė mirtimi – atiduodavo meškoms suėsti. O „lietuviui kartais lengviau netekti galvos, nei barzdos“.<br /><br />„Barzdaskutys, ypatingai mažesniuose miesteliuose, šiandien labai perspektyvus amatas“, – įsitikinęs barberis Paulius Sokolovas, jau aštuonerius metus puoselėjantis šį tradicinį amatą. Per tą laiką jis apmokė 200 šio amato meistrų.<br />Pasaulinė barzdočių diena pažymima rugsėjo 3 d. laidoje „Amato meistras“ – apie barzdaskučio amatą.<br />Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67592843</guid><pubDate>Tue, 02 Sep 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67592843/2025_09_02_8605_1_636deb9a_b1f5_4d86_a6ce_c242f49ffc8d.mp3" length="42751092" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Barzda filosofu nepadaro“, – sakė senovės graikai. „Geriau vieną kartą pagimdyti, negu visą gyvenimą skustis“, – juokavo anglai.
Kaip rašė Jeronimas Prahiškis, Lietuvoje barzdas skusti pradėjo Vytautas Didysis. Nepaklusniuosius, neva, baudė mirtimi –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Barzda filosofu nepadaro“, – sakė senovės graikai. „Geriau vieną kartą pagimdyti, negu visą gyvenimą skustis“, – juokavo anglai.<br />Kaip rašė Jeronimas Prahiškis, Lietuvoje barzdas skusti pradėjo Vytautas Didysis. Nepaklusniuosius, neva, baudė mirtimi – atiduodavo meškoms suėsti. O „lietuviui kartais lengviau netekti galvos, nei barzdos“.<br /><br />„Barzdaskutys, ypatingai mažesniuose miesteliuose, šiandien labai perspektyvus amatas“, – įsitikinęs barberis Paulius Sokolovas, jau aštuonerius metus puoselėjantis šį tradicinį amatą. Per tą laiką jis apmokė 200 šio amato meistrų.<br />Pasaulinė barzdočių diena pažymima rugsėjo 3 d. laidoje „Amato meistras“ – apie barzdaskučio amatą.<br />Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>2672</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Knygrišio paslaptys: kaip pasigaminti smegenų rauge mirkytą zomšinį knygos viršelį?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/knygrisio-paslaptys-kaip-pasigaminti-smegenu-rauge-mirkyta-zomsini-knygos-virseli--67518142</link><description><![CDATA[Šiandien rinkdami makulatūrą, nesusimąstome – iš kur atkeliavo šis žodis? Mažai buvo šio amato atstovų viduramžiais, nedaug jų yra ir šiandien. Daug dalykų – nuo chemijos iki lotynų kalbos turi išmanyti knygrišys. Kokias knygas slėpdavo maldaknygėse, Stalino raštuose? Kaip pasigaminti elnio odos, smegenų rauge mirkytą zomšinį knygos viršelį?<br />„Ne visa – kas gražu, yra gražu“, – knygrišio amato paslaptimis dalijasi knygrišys ir restauratorius, Vilniaus Knygrišių Gildijos steigėjas Sigitas Tamulis.<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67518142</guid><pubDate>Tue, 26 Aug 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67518142/2025_08_26_8605_1_5fb3f733_7326_4054_869a_27e23ba82fe3.mp3" length="40359111" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien rinkdami makulatūrą, nesusimąstome – iš kur atkeliavo šis žodis? Mažai buvo šio amato atstovų viduramžiais, nedaug jų yra ir šiandien. Daug dalykų – nuo chemijos iki lotynų kalbos turi išmanyti knygrišys. Kokias knygas slėpdavo maldaknygėse,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien rinkdami makulatūrą, nesusimąstome – iš kur atkeliavo šis žodis? Mažai buvo šio amato atstovų viduramžiais, nedaug jų yra ir šiandien. Daug dalykų – nuo chemijos iki lotynų kalbos turi išmanyti knygrišys. Kokias knygas slėpdavo maldaknygėse, Stalino raštuose? Kaip pasigaminti elnio odos, smegenų rauge mirkytą zomšinį knygos viršelį?<br />„Ne visa – kas gražu, yra gražu“, – knygrišio amato paslaptimis dalijasi knygrišys ir restauratorius, Vilniaus Knygrišių Gildijos steigėjas Sigitas Tamulis.<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>2523</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Bitininkas Algis: bitės kaip ir žmonės – daug dirbdami daugiau turi, bet greičiau miršta</title><link>https://www.spreaker.com/episode/bitininkas-algis-bites-kaip-ir-zmones-daug-dirbdami-daugiau-turi-bet-greiciau-mirsta--67415481</link><description><![CDATA[120 milijonų metų gyvuojančios bitės nyksta. Yra skambinančių varpais, kad iki 2035 metų bitės gali išnykti visai. Kai bitės žus, žmonėms bus likę gyventi 4 – 5 metai. Be bičių neturėtume ne tik midaus, medaus, bet ir vaisių, daržovių, uogų, riešutų, išnyktų ir grikiai, ir bulvės, ir vynuogės. Nebūtų nei vyno, nei cepelinų.<br />„Receptas paprastas – ką gamta duoda, tą ir turim, – sako bitininkas Algis Milius. – Bitės, kaip ir žmonės, jei dirba daugiau, daugiau ir turi, bet miršta greičiau. Jos kaip žmonės, vienos geriau gyvena, kitos prasčiau. Ir mes turime sveikatą pasaugoti, pavyzdžiui, jei stuburo problemų turėsi, daug medaus neprikopinėsi,“ – sako patyręs bitininkas.<br />Bičių kalbą supratusiam mokslininkui jau seniai įteikta Nobelio premija, senokai jau sukurtas ir robotas, galintis bites suvedžioti, belieka tik paklausti – kodėl jos vis tiek artėja prie išnykimo?<br />Ved. Vilius Rekevičius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67415481</guid><pubDate>Tue, 19 Aug 2025 07:06:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67415481/2025_08_19_8605_1_4d1cb8dc_dea3_403c_b06f_293b46338e5d.mp3" length="47091180" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>120 milijonų metų gyvuojančios bitės nyksta. Yra skambinančių varpais, kad iki 2035 metų bitės gali išnykti visai. Kai bitės žus, žmonėms bus likę gyventi 4 – 5 metai. Be bičių neturėtume ne tik midaus, medaus, bet ir vaisių, daržovių, uogų, riešutų,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[120 milijonų metų gyvuojančios bitės nyksta. Yra skambinančių varpais, kad iki 2035 metų bitės gali išnykti visai. Kai bitės žus, žmonėms bus likę gyventi 4 – 5 metai. Be bičių neturėtume ne tik midaus, medaus, bet ir vaisių, daržovių, uogų, riešutų, išnyktų ir grikiai, ir bulvės, ir vynuogės. Nebūtų nei vyno, nei cepelinų.<br />„Receptas paprastas – ką gamta duoda, tą ir turim, – sako bitininkas Algis Milius. – Bitės, kaip ir žmonės, jei dirba daugiau, daugiau ir turi, bet miršta greičiau. Jos kaip žmonės, vienos geriau gyvena, kitos prasčiau. Ir mes turime sveikatą pasaugoti, pavyzdžiui, jei stuburo problemų turėsi, daug medaus neprikopinėsi,“ – sako patyręs bitininkas.<br />Bičių kalbą supratusiam mokslininkui jau seniai įteikta Nobelio premija, senokai jau sukurtas ir robotas, galintis bites suvedžioti, belieka tik paklausti – kodėl jos vis tiek artėja prie išnykimo?<br />Ved. Vilius Rekevičius.]]></itunes:summary><itunes:duration>2944</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kuo juostų audimas susijęs su matematikos egzaminų rezultatais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kuo-juostu-audimas-susijes-su-matematikos-egzaminu-rezultatais--67341407</link><description><![CDATA[„Moterys nė kiek nesilpnesnės ir netgi stropesnės negu vyrai, ale jeigu anos smaugia, tai smaugia su meile ir pamažu, o vyrai tik čekšt, plekšt ir nėra. Tačiau audžiant vilną, tas staigus primušimas labai daug kų duoda“, – sako tautinių juostų pynimo ekspertas Algirdas Braidokas. Žmona Rasa jam pritaria.<br />Jeigu mokykloje, ketvirtoje klasėje vaikai bent metus pasimokytų juostas austi, abitūros matematikos egzaminų rezultatai būtų visai kiti. Juostas dirbdamas, kitaip išmoksti žvelgti į priekį, kitaip skaičiuoti, mat klaidą padaręs turėsi keturis žingsnius grįžti atgal. Jau penktokai galėtų egzaminų testus laikyti – įsitikinę tautinio paveldo meistrai Algirdas ir Rasa Braidokai.<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67341407</guid><pubDate>Tue, 12 Aug 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67341407/2025_08_12_8605_1_9f2a5e39_da87_4a43_b474_c92d0ef00572.mp3" length="37623568" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Moterys nė kiek nesilpnesnės ir netgi stropesnės negu vyrai, ale jeigu anos smaugia, tai smaugia su meile ir pamažu, o vyrai tik čekšt, plekšt ir nėra. Tačiau audžiant vilną, tas staigus primušimas labai daug kų duoda“, – sako tautinių juostų pynimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Moterys nė kiek nesilpnesnės ir netgi stropesnės negu vyrai, ale jeigu anos smaugia, tai smaugia su meile ir pamažu, o vyrai tik čekšt, plekšt ir nėra. Tačiau audžiant vilną, tas staigus primušimas labai daug kų duoda“, – sako tautinių juostų pynimo ekspertas Algirdas Braidokas. Žmona Rasa jam pritaria.<br />Jeigu mokykloje, ketvirtoje klasėje vaikai bent metus pasimokytų juostas austi, abitūros matematikos egzaminų rezultatai būtų visai kiti. Juostas dirbdamas, kitaip išmoksti žvelgti į priekį, kitaip skaičiuoti, mat klaidą padaręs turėsi keturis žingsnius grįžti atgal. Jau penktokai galėtų egzaminų testus laikyti – įsitikinę tautinio paveldo meistrai Algirdas ir Rasa Braidokai.<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>2352</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Drožėjas Gintautas: mes turime širdį, o medis – šerdį, esam žiauriai panašūs</title><link>https://www.spreaker.com/episode/drozejas-gintautas-mes-turime-sirdi-o-medis-serdi-esam-ziauriai-panasus--67257228</link><description><![CDATA[2001 m. lietuvių kryždirbystė įtraukta į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą.<br />Medžio drožėjai – ir amatininkai kūrėjai, ir vietos istorijų pasakotojai. Drožiniai – stogastulpiai, kryžiai, skrynios ar verpimo rateliai – vaizdavo mitologines būtybes, dangaus ženklus ar šeimos istorijas. Drožiniai buvo tarsi užkoduota kalba, perduodanti žinią iš kartos į kartą. Europos viduramžių bažnyčiose drožėjai kūrė nuostabius altorius, suolus, sakyklas ir portalus, pilnus simbolių. Dauguma žmonių nemokėjo skaityti, todėl šie drožiniai tapo vizualine Biblija. Žmonės drožė, puošė namus, nes buvo beraščiai.<br />„Visi mes galim matyti gamtos stebuklus, tik vieniems tai tikriausiai duota, kiti to nemato, nepastebi. Mes turime širdį, o medis – šerdį, mes turime piršto antspaudą, o medis turi – rieves. Mes žiauriai panašūs“, – pasakoja drožėjas Gintautas Akstinas.<br /><br /><br />Ved. Vilius Rekevičius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67257228</guid><pubDate>Tue, 05 Aug 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67257228/2025_08_05_8605_1_8c3fa457_271e_4b39_a73b_e7fda34b72b8.mp3" length="44450096" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2001 m. lietuvių kryždirbystė įtraukta į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą.
Medžio drožėjai – ir amatininkai kūrėjai, ir vietos istorijų pasakotojai. Drožiniai – stogastulpiai, kryžiai, skrynios ar verpimo rateliai – vaizdavo mitologines būtybes,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2001 m. lietuvių kryždirbystė įtraukta į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą.<br />Medžio drožėjai – ir amatininkai kūrėjai, ir vietos istorijų pasakotojai. Drožiniai – stogastulpiai, kryžiai, skrynios ar verpimo rateliai – vaizdavo mitologines būtybes, dangaus ženklus ar šeimos istorijas. Drožiniai buvo tarsi užkoduota kalba, perduodanti žinią iš kartos į kartą. Europos viduramžių bažnyčiose drožėjai kūrė nuostabius altorius, suolus, sakyklas ir portalus, pilnus simbolių. Dauguma žmonių nemokėjo skaityti, todėl šie drožiniai tapo vizualine Biblija. Žmonės drožė, puošė namus, nes buvo beraščiai.<br />„Visi mes galim matyti gamtos stebuklus, tik vieniems tai tikriausiai duota, kiti to nemato, nepastebi. Mes turime širdį, o medis – šerdį, mes turime piršto antspaudą, o medis turi – rieves. Mes žiauriai panašūs“, – pasakoja drožėjas Gintautas Akstinas.<br /><br /><br />Ved. Vilius Rekevičius.]]></itunes:summary><itunes:duration>2779</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Skilandis su legenda – laikas ją sukurti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/skilandis-su-legenda-laikas-ja-sukurti--67171150</link><description><![CDATA[„Gerą skilandį prikimšti – tai ne kopūstų lauką užauginti. Yra rimtesnių klausimų ir reikalų“, – sako Audronė ir Kazys Žiliai, jau 30 metų gaminantys ekologiškus skilandžius. Jų gaminys vienintelis toks Baltijos šalyse turintis europinį geografinės nuorodos sertifikatą.<br />„Visos dešros turi savo istorijas ar bent jau legendas, tik mūsų skilandis – ne. Jau pats metas būtų ją sukurti ar bent jau pasvajoti. Įsivaizduokime Šv. Kalėdų eglutę, o ant jos ne kalėdiniai žaisliukai, o didesni ir mažesni, kvepiantys, rausvaskruosčiai skilandžiai“, – svajoja Audronė Žilienė. Jos vyras Kazys žino: ką ji sugalvojo – taip ir bus...<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67171150</guid><pubDate>Tue, 29 Jul 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67171150/2025_07_29_8605_1_38409f8b_bc80_4e25_906d_1e061f57b469.mp3" length="40110426" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Gerą skilandį prikimšti – tai ne kopūstų lauką užauginti. Yra rimtesnių klausimų ir reikalų“, – sako Audronė ir Kazys Žiliai, jau 30 metų gaminantys ekologiškus skilandžius. Jų gaminys vienintelis toks Baltijos šalyse turintis europinį geografinės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Gerą skilandį prikimšti – tai ne kopūstų lauką užauginti. Yra rimtesnių klausimų ir reikalų“, – sako Audronė ir Kazys Žiliai, jau 30 metų gaminantys ekologiškus skilandžius. Jų gaminys vienintelis toks Baltijos šalyse turintis europinį geografinės nuorodos sertifikatą.<br />„Visos dešros turi savo istorijas ar bent jau legendas, tik mūsų skilandis – ne. Jau pats metas būtų ją sukurti ar bent jau pasvajoti. Įsivaizduokime Šv. Kalėdų eglutę, o ant jos ne kalėdiniai žaisliukai, o didesni ir mažesni, kvepiantys, rausvaskruosčiai skilandžiai“, – svajoja Audronė Žilienė. Jos vyras Kazys žino: ką ji sugalvojo – taip ir bus...<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>2507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Minkyti molį gali visi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/minkyti-moli-gali-visi--67082255</link><description><![CDATA[Seniausi rasti žinomi moliniai puodai datuojami apie 18 000–20 000 m. pr. Kr. Tai rodo, kad keramika atsirado anksčiau nei žemdirbystė – tai radikaliai pakeitė archeologinį požiūrį į civilizacijos raidą.<br />Puodžiūnų, Kaniūkų, Rinkūnų šeimų dinastijos šimtmečiais puoselėjo puodų žiedimo tradicijas, tai daryti net ir pavardė įpareigojo. Senajame Daugėliškyje, Ignalinos rajone įsikūrusios keramikos studijos „MolioMinkis“ šeimininkė, edukatorė Jolita Bužinskienė amato meistre savęs nevadina, tačiau iš jos veido nedingstančios šypsenos nesunku suprasti, kad ji įgyvendino savo vaikystės svajonę ir dabar ja dalijasi su kitais. „Molį minkyti ir lipdyti gali visi, tereikia noro“, – sako ji.<br />Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67082255</guid><pubDate>Tue, 22 Jul 2025 07:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67082255/2025_07_22_8605_1_825fe841_7a5b_4c96_84df_bb3de8fa7510.mp3" length="26924649" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Seniausi rasti žinomi moliniai puodai datuojami apie 18 000–20 000 m. pr. Kr. Tai rodo, kad keramika atsirado anksčiau nei žemdirbystė – tai radikaliai pakeitė archeologinį požiūrį į civilizacijos raidą.
Puodžiūnų, Kaniūkų, Rinkūnų šeimų dinastijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Seniausi rasti žinomi moliniai puodai datuojami apie 18 000–20 000 m. pr. Kr. Tai rodo, kad keramika atsirado anksčiau nei žemdirbystė – tai radikaliai pakeitė archeologinį požiūrį į civilizacijos raidą.<br />Puodžiūnų, Kaniūkų, Rinkūnų šeimų dinastijos šimtmečiais puoselėjo puodų žiedimo tradicijas, tai daryti net ir pavardė įpareigojo. Senajame Daugėliškyje, Ignalinos rajone įsikūrusios keramikos studijos „MolioMinkis“ šeimininkė, edukatorė Jolita Bužinskienė amato meistre savęs nevadina, tačiau iš jos veido nedingstančios šypsenos nesunku suprasti, kad ji įgyvendino savo vaikystės svajonę ir dabar ja dalijasi su kitais. „Molį minkyti ir lipdyti gali visi, tereikia noro“, – sako ji.<br />Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>1683</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl duona tapo pasauliniu maisto simboliu? Pokalbis su duonkepe Audrone Kiseliene</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-duona-tapo-pasauliniu-maisto-simboliu-pokalbis-su-duonkepe-audrone-kiseliene--66983809</link><description><![CDATA[Duona – pasaulio simbolis. Biblijoje ji minima daugiau nei 500 kartų. Duoną kepė jau prieš 14 000 metų. Seniausi duonos kepimo pėdsakai rasti dabartinės Jordanijos teritorijoje. Apie 3500 m. pr. Kr. egiptiečiai pradėjo naudoti natūralų rauginimą. Jie pirmieji rašytiniuose šaltiniuose mini duonos rūšis, jau tada fasuodavo ir ženklindavo kepalus.<br />Kaip duonelę kepti, gerbti ir mylėti pasakoja Radviliškių kaimo kepyklos duonkepė Audronė Kiselienė – tautinio paveldo puoselėtoja jau 30 metų kepa tradicinę lietuvišką ruginę duoną. „Turime tęsti tradicijas, turime tikėti jos galia. Neturiu nė vienos rankinės, krepšio, kuriame nebūtų Agotos duonos gabalėlio“, – sako ponia Audronė.<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66983809</guid><pubDate>Tue, 15 Jul 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66983809/2025_07_15_8605_1_8865cd32_c7b4_40a4_a686_fcdead5ff916.mp3" length="37456385" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Duona – pasaulio simbolis. Biblijoje ji minima daugiau nei 500 kartų. Duoną kepė jau prieš 14 000 metų. Seniausi duonos kepimo pėdsakai rasti dabartinės Jordanijos teritorijoje. Apie 3500 m. pr. Kr. egiptiečiai pradėjo naudoti natūralų rauginimą. Jie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Duona – pasaulio simbolis. Biblijoje ji minima daugiau nei 500 kartų. Duoną kepė jau prieš 14 000 metų. Seniausi duonos kepimo pėdsakai rasti dabartinės Jordanijos teritorijoje. Apie 3500 m. pr. Kr. egiptiečiai pradėjo naudoti natūralų rauginimą. Jie pirmieji rašytiniuose šaltiniuose mini duonos rūšis, jau tada fasuodavo ir ženklindavo kepalus.<br />Kaip duonelę kepti, gerbti ir mylėti pasakoja Radviliškių kaimo kepyklos duonkepė Audronė Kiselienė – tautinio paveldo puoselėtoja jau 30 metų kepa tradicinę lietuvišką ruginę duoną. „Turime tęsti tradicijas, turime tikėti jos galia. Neturiu nė vienos rankinės, krepšio, kuriame nebūtų Agotos duonos gabalėlio“, – sako ponia Audronė.<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>2341</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Geriau įsiamžinti „su dantimis ar be dantų“? Apie fotografijos „sportą“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/geriau-isiamzinti-su-dantimis-ar-be-dantu-apie-fotografijos-sporta--66948971</link><description><![CDATA[„Fotografija – savo rūšies sportas. Foto mėgėjų greit bus ne mažiau, kaip ir kitų sportininkų“, – 1937 m. rašė laikraštis „Žemaičių prietelius“.<br /><br />Juos vadina „akimirkos vagimis“, „šviesos dailininkais“ ar metraštininkais. Fotografai Saulius Saladūnas ir Algimantas Pakarklis šiam amatui paskyrė visą savo gyvenimą. Ar žinote kur galima rasti tikrą fotoateljė? Kodėl senovinėse nuotraukose žmonės nesišypso? Ko negalima fotografuoti Indijoje, Malaizijoje, Vietname ar Paryžiuje? Kaip geriau – „su dantimis ar be dantų“ įsiamžinti?<br /><br />Fotografuodami asmenukes praleidžiame maždaug 54 valandas per metus. Ar žinote, kad be saiko save fotografuojant kyla pavojus susirgti XXI amžiaus liga – „Selfitis“?<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius<br /><br />Vilius Rekevičius ir UNSPLASH / The Ian nuotraukos]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66948971</guid><pubDate>Tue, 08 Jul 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66948971/2025_07_08_8605_1_d04c1bae_0c66_4d3e_bd52_79df6358a0b8.mp3" length="44903164" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Fotografija – savo rūšies sportas. Foto mėgėjų greit bus ne mažiau, kaip ir kitų sportininkų“, – 1937 m. rašė laikraštis „Žemaičių prietelius“.

Juos vadina „akimirkos vagimis“, „šviesos dailininkais“ ar metraštininkais. Fotografai Saulius Saladūnas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Fotografija – savo rūšies sportas. Foto mėgėjų greit bus ne mažiau, kaip ir kitų sportininkų“, – 1937 m. rašė laikraštis „Žemaičių prietelius“.<br /><br />Juos vadina „akimirkos vagimis“, „šviesos dailininkais“ ar metraštininkais. Fotografai Saulius Saladūnas ir Algimantas Pakarklis šiam amatui paskyrė visą savo gyvenimą. Ar žinote kur galima rasti tikrą fotoateljė? Kodėl senovinėse nuotraukose žmonės nesišypso? Ko negalima fotografuoti Indijoje, Malaizijoje, Vietname ar Paryžiuje? Kaip geriau – „su dantimis ar be dantų“ įsiamžinti?<br /><br />Fotografuodami asmenukes praleidžiame maždaug 54 valandas per metus. Ar žinote, kad be saiko save fotografuojant kyla pavojus susirgti XXI amžiaus liga – „Selfitis“?<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius<br /><br />Vilius Rekevičius ir UNSPLASH / The Ian nuotraukos]]></itunes:summary><itunes:duration>2807</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gyvenimą linams paskyręs Vošteris: liūdna, kad stodami į ES nesuderėjom palankių sąlygų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gyvenima-linams-paskyres-vosteris-liudna-kad-stodami-i-es-nesuderejom-palankiu-salygu--66866112</link><description><![CDATA[Lininiais drabužiais žmonės rengėsi dar prieš 30 tūkstančių metų. Jau tada buvo pastebėta, jog linas ir vėsina, ir gydo, ir saugo, ir maitina. Bronislavo Liubomiro Vošterio pavardę žino visi linų augintojai. Jau devintą dešimtį baigiantis skaičiuoti ūkininkas tvarko žemės ūkio techniką, rašo knygas, veda edukacijas, moko jaunąją kartą, prekiauja, ūkininkauja ir, atrodo, net nesiruošia poilsiauti. Kaip tik dabar pražystantiems linams jis paskyrė visą savo gyvenimą.<br /><br />Nuotraukoje – Bronislavas Liubomiras Vošteris. Nuotraukos autorius Vilius Rekevičius.<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66866112</guid><pubDate>Tue, 01 Jul 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66866112/2025_07_01_8605_1_414067e4_e752_40d7_8613_f4da1f81d943.mp3" length="40721482" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lininiais drabužiais žmonės rengėsi dar prieš 30 tūkstančių metų. Jau tada buvo pastebėta, jog linas ir vėsina, ir gydo, ir saugo, ir maitina. Bronislavo Liubomiro Vošterio pavardę žino visi linų augintojai. Jau devintą dešimtį baigiantis skaičiuoti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lininiais drabužiais žmonės rengėsi dar prieš 30 tūkstančių metų. Jau tada buvo pastebėta, jog linas ir vėsina, ir gydo, ir saugo, ir maitina. Bronislavo Liubomiro Vošterio pavardę žino visi linų augintojai. Jau devintą dešimtį baigiantis skaičiuoti ūkininkas tvarko žemės ūkio techniką, rašo knygas, veda edukacijas, moko jaunąją kartą, prekiauja, ūkininkauja ir, atrodo, net nesiruošia poilsiauti. Kaip tik dabar pražystantiems linams jis paskyrė visą savo gyvenimą.<br /><br />Nuotraukoje – Bronislavas Liubomiras Vošteris. Nuotraukos autorius Vilius Rekevičius.<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius.]]></itunes:summary><itunes:duration>2546</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pirtininkystės amato meistrė Nijolė: per prakaitą žmogus atsisako daug nuodingo balasto</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pirtininkystes-amato-meistre-nijole-per-prakaita-zmogus-atsisako-daug-nuodingo-balasto--66726820</link><description><![CDATA[Kodėl viduramžiais žmonės bijojo praustis? Kiek kartų savo gyvenime prausėsi Liudvikas XIV? Kokios buvo viešosios pirtys senovės Lietuvoje? Kada verta rinktis drebulės, o kada – klevo ar ąžuolo vantą? Pirtininkystės amato meistrė Nijolė Nagurnaitė pamokys, kaip teisingai surišti ir prižiūrėti vantą, kad ji tarnautų bent kelerius metus. Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66726820</guid><pubDate>Tue, 24 Jun 2025 07:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66726820/2025_06_24_8605_1_34acc34c_68b4_4516_a3d7_2479da9d980a.mp3" length="46130710" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl viduramžiais žmonės bijojo praustis? Kiek kartų savo gyvenime prausėsi Liudvikas XIV? Kokios buvo viešosios pirtys senovės Lietuvoje? Kada verta rinktis drebulės, o kada – klevo ar ąžuolo vantą? Pirtininkystės amato meistrė Nijolė Nagurnaitė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl viduramžiais žmonės bijojo praustis? Kiek kartų savo gyvenime prausėsi Liudvikas XIV? Kokios buvo viešosios pirtys senovės Lietuvoje? Kada verta rinktis drebulės, o kada – klevo ar ąžuolo vantą? Pirtininkystės amato meistrė Nijolė Nagurnaitė pamokys, kaip teisingai surišti ir prižiūrėti vantą, kad ji tarnautų bent kelerius metus. Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>2884</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaminkrėčiai – suodini laimės nešiotojai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaminkreciai-suodini-laimes-nesiotojai--66587838</link><description><![CDATA[Jau šešiolika metų sutuoktiniai Jurgita ir Marius Šimkai laipioja namų stogais, jie valo kaminus ir dalija aplinkiniams laimę. Jie tikrai nesupyks, jei sutikę paprašysite paliesti jų laimingą kaminkrėčio sagą.<br />Kodėl kaminkrėčio uniformoje 13 sagų? Kodėl jie naujakurių, vestuvininkų ir automobilininkų laimės talismanai?<br />Ved. Vilius Rekevičius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66587838</guid><pubDate>Tue, 17 Jun 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66587838/2025_06_17_8605_1_04172917_0fed_485b_99f0_61ee90d540fb.mp3" length="33337815" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jau šešiolika metų sutuoktiniai Jurgita ir Marius Šimkai laipioja namų stogais, jie valo kaminus ir dalija aplinkiniams laimę. Jie tikrai nesupyks, jei sutikę paprašysite paliesti jų laimingą kaminkrėčio sagą.
Kodėl kaminkrėčio uniformoje 13 sagų?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jau šešiolika metų sutuoktiniai Jurgita ir Marius Šimkai laipioja namų stogais, jie valo kaminus ir dalija aplinkiniams laimę. Jie tikrai nesupyks, jei sutikę paprašysite paliesti jų laimingą kaminkrėčio sagą.<br />Kodėl kaminkrėčio uniformoje 13 sagų? Kodėl jie naujakurių, vestuvininkų ir automobilininkų laimės talismanai?<br />Ved. Vilius Rekevičius.]]></itunes:summary><itunes:duration>2084</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apie laivavedžio amato subtilybes ir seklumas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apie-laivavedzio-amato-subtilybes-ir-seklumas--61254357</link><description><![CDATA[Jau 40 metų Lietuvoje šis amatas kiek primirštas, o juk tai – viena geriausių profesijų. Upeivis plaukioja gražiausiomis vietomis, turi ilgiausias atostogas ir visuomet gali pasiekti krantą. Laivų Lietuvoje daugėja, tiesa, kapitonų kartais tenka ieškoti kaip dinozaurų, gerąja prasme, pastebi laivo „Algirdas“ vadovas Mindaugas Juodelis.<br />Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61254357</guid><pubDate>Tue, 03 Sep 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61254357/2024_09_03_8605_1_b5490ab2_3fb1_4d1a_b07d_0f90e8d4e179.mp3" length="36711164" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jau 40 metų Lietuvoje šis amatas kiek primirštas, o juk tai – viena geriausių profesijų. Upeivis plaukioja gražiausiomis vietomis, turi ilgiausias atostogas ir visuomet gali pasiekti krantą. Laivų Lietuvoje daugėja, tiesa, kapitonų kartais tenka...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jau 40 metų Lietuvoje šis amatas kiek primirštas, o juk tai – viena geriausių profesijų. Upeivis plaukioja gražiausiomis vietomis, turi ilgiausias atostogas ir visuomet gali pasiekti krantą. Laivų Lietuvoje daugėja, tiesa, kapitonų kartais tenka ieškoti kaip dinozaurų, gerąja prasme, pastebi laivo „Algirdas“ vadovas Mindaugas Juodelis.<br />Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>2295</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kam „popierininkui“ kalavijas ir kitos popieriaus gamybos paslaptys</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kam-popierininkui-kalavijas-ir-kitos-popieriaus-gamybos-paslaptys--61195894</link><description><![CDATA[Šio cecho atstovai senovėje vieninteliai iš amatininkų turėjo teisę nešioti kalaviją. Apie tikro, vandens ženklais žymėto popieriaus gamybos istoriją pasakoja Prienų krašto muziejaus edukologė ir popierininkė Emilija Petrauskaitė. „Amatininke ar net pameistre savęs vadinti dar negalėčiau“, – sako ji.<br /><br />Kiek metų seniau reikėjo darbuotis skudurų plėšytoju, gizeliu, pameistrio padėjėju, pameistriu, kol pagaliau įgydavai teisę nešioti skrybėlę, kalaviją ir išdidžiai vadintis „popierininku“?<br />Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61195894</guid><pubDate>Tue, 27 Aug 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61195894/2024_08_27_8605_1_14ae6e29_d21f_4f91_8634_64ac3d846905.mp3" length="38397629" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šio cecho atstovai senovėje vieninteliai iš amatininkų turėjo teisę nešioti kalaviją. Apie tikro, vandens ženklais žymėto popieriaus gamybos istoriją pasakoja Prienų krašto muziejaus edukologė ir popierininkė Emilija Petrauskaitė. „Amatininke ar net...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šio cecho atstovai senovėje vieninteliai iš amatininkų turėjo teisę nešioti kalaviją. Apie tikro, vandens ženklais žymėto popieriaus gamybos istoriją pasakoja Prienų krašto muziejaus edukologė ir popierininkė Emilija Petrauskaitė. „Amatininke ar net pameistre savęs vadinti dar negalėčiau“, – sako ji.<br /><br />Kiek metų seniau reikėjo darbuotis skudurų plėšytoju, gizeliu, pameistrio padėjėju, pameistriu, kol pagaliau įgydavai teisę nešioti skrybėlę, kalaviją ir išdidžiai vadintis „popierininku“?<br />Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>2400</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gyvūnų kaukolių drožinėtojas: klientai - ir baikeriai, ir ieškantys savo vikingų šaknų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gyvunu-kaukoliu-drozinetojas-klientai-ir-baikeriai-ir-ieskantys-savo-vikingu-saknu--61089903</link><description><![CDATA[„Kas nepažįsta Dievo, laiko jį velniu“, – sako labai netradicinio Lietuvoje amato meistras Danas Zymonas. Jis profesionaliai drožinėja, inkrustuoja, graviruoja gyvūnų kaukoles. Ir tai – ne hobis, mat gana populiarūs kokybiški gaminiai seniai virto pragyvenimo šaltiniu. Pasak menininko, tokie kūriniai – tai istorijos, apsaugos, pagaliau, reinkarnacijos ir virsmo kažkuo nauju, simbolis.<br />Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61089903</guid><pubDate>Tue, 20 Aug 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61089903/2024_08_20_8605_1_5e796612_a331_4cc6_986a_44159c2363db.mp3" length="36636349" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kas nepažįsta Dievo, laiko jį velniu“, – sako labai netradicinio Lietuvoje amato meistras Danas Zymonas. Jis profesionaliai drožinėja, inkrustuoja, graviruoja gyvūnų kaukoles. Ir tai – ne hobis, mat gana populiarūs kokybiški gaminiai seniai virto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kas nepažįsta Dievo, laiko jį velniu“, – sako labai netradicinio Lietuvoje amato meistras Danas Zymonas. Jis profesionaliai drožinėja, inkrustuoja, graviruoja gyvūnų kaukoles. Ir tai – ne hobis, mat gana populiarūs kokybiški gaminiai seniai virto pragyvenimo šaltiniu. Pasak menininko, tokie kūriniai – tai istorijos, apsaugos, pagaliau, reinkarnacijos ir virsmo kažkuo nauju, simbolis.<br />Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>2290</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mimų kasdienybė: patys sau aktoriai, režisieriai, garsistai, choreografai ir siuvėjai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mimu-kasdienybe-patys-sau-aktoriai-rezisieriai-garsistai-choreografai-ir-siuvejai--61012473</link><description><![CDATA[Senovės Lietuvoje juos šaukdavo „Aimata“ ar „Kiketa“. Ir Vytautas, ir Jogaila, ir Žygimantas Augustas rūmuose turėjo tokių žmonių baltais veidais, ir tik gerokai vėliau juos imta vadinti juokdariais. Kai nusibosdavo, karaliai mimais keisdavosi. Nelengva nemokant kalbos linksminti kitą bosą – galbūt taip ir vystėsi pantomimos amatas? O kaip sekasi aktoriams šiandien?<br />Daugelis juos tikrai matėte, tik nepažintumėte be grimo ir niekuomet negirdėjote jų balso - pantomimos aktoriai Rita ir Marius Sekmokai jau trisdešimt metų garbingai neša mimų gildijos vėliavą. Kaip įveikti klounų baimę ir kaip juo tapti?<br />Ved. Vilius Rekevičius<br /><br />(Mimų šeimos albumo nuotrauka)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61012473</guid><pubDate>Tue, 13 Aug 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61012473/2024_08_13_8605_1_6ee04083_de33_44c1_8e95_a5e4d9e6c8db.mp3" length="49263314" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Senovės Lietuvoje juos šaukdavo „Aimata“ ar „Kiketa“. Ir Vytautas, ir Jogaila, ir Žygimantas Augustas rūmuose turėjo tokių žmonių baltais veidais, ir tik gerokai vėliau juos imta vadinti juokdariais. Kai nusibosdavo, karaliai mimais keisdavosi....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Senovės Lietuvoje juos šaukdavo „Aimata“ ar „Kiketa“. Ir Vytautas, ir Jogaila, ir Žygimantas Augustas rūmuose turėjo tokių žmonių baltais veidais, ir tik gerokai vėliau juos imta vadinti juokdariais. Kai nusibosdavo, karaliai mimais keisdavosi. Nelengva nemokant kalbos linksminti kitą bosą – galbūt taip ir vystėsi pantomimos amatas? O kaip sekasi aktoriams šiandien?<br />Daugelis juos tikrai matėte, tik nepažintumėte be grimo ir niekuomet negirdėjote jų balso - pantomimos aktoriai Rita ir Marius Sekmokai jau trisdešimt metų garbingai neša mimų gildijos vėliavą. Kaip įveikti klounų baimę ir kaip juo tapti?<br />Ved. Vilius Rekevičius<br /><br />(Mimų šeimos albumo nuotrauka)]]></itunes:summary><itunes:duration>3079</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kiek peilių virtuvėje turi turėti save gerbianti šeimininkė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kiek-peiliu-virtuveje-turi-tureti-save-gerbianti-seimininke--60936208</link><description><![CDATA[Jei pjaustydami svogūną liejate ašaras – kaltas ne svogūnas, o jūsų atšipęs peilis, sako peilių gamintojas Paulius Jančiukas. Jis nepabijojo savo vaikystės svajonę paversti amatu, dėl kurio net teko atsisakyti gana patogaus programuotojo darbo.<br /><br />Galąsti peilius galime ir į akmenį, ir netgi į automobilio stiklo kraštą, bet geriau turėti tikrą peilį. Vienur peilio dovanoti nevalia, kitur tai – pagarbos ir apsaugos ženklas, dedamas net naujagimiams į lopšį. Kiek peilių virtuvėje turi turėti save gerbianti šeimininkė? Apie peilio atsiradimo istoriją, papročius ir prietarus – laidoje „Amato meistras“.<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60936208</guid><pubDate>Tue, 06 Aug 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60936208/2024_08_06_8605_1_a071d8a2_fa20_4dbb_99e9_2363b6e0e7ca.mp3" length="44852172" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jei pjaustydami svogūną liejate ašaras – kaltas ne svogūnas, o jūsų atšipęs peilis, sako peilių gamintojas Paulius Jančiukas. Jis nepabijojo savo vaikystės svajonę paversti amatu, dėl kurio net teko atsisakyti gana patogaus programuotojo darbo....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jei pjaustydami svogūną liejate ašaras – kaltas ne svogūnas, o jūsų atšipęs peilis, sako peilių gamintojas Paulius Jančiukas. Jis nepabijojo savo vaikystės svajonę paversti amatu, dėl kurio net teko atsisakyti gana patogaus programuotojo darbo.<br /><br />Galąsti peilius galime ir į akmenį, ir netgi į automobilio stiklo kraštą, bet geriau turėti tikrą peilį. Vienur peilio dovanoti nevalia, kitur tai – pagarbos ir apsaugos ženklas, dedamas net naujagimiams į lopšį. Kiek peilių virtuvėje turi turėti save gerbianti šeimininkė? Apie peilio atsiradimo istoriją, papročius ir prietarus – laidoje „Amato meistras“.<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>2804</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Suvalgome tūkstančius tonų šakočio per metus – gal metas nacionalinei šakočio dienai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/suvalgome-tukstancius-tonu-sakocio-per-metus-gal-metas-nacionalinei-sakocio-dienai--60918028</link><description><![CDATA[„Keturias valandas kepame ir per penkias minutes suvalgome“, – šypsosi sertifikuota pyragų karaliaus – šakočio – kepėja Onutė Raudeliūnienė Pasaulyje suskaičiuojama per 60 skirtingų šakočio receptų, kepamas jis dar nuo 1426 metų. „Lietuviai kasmet suvalgo per 300 tūkstančių tonų šakočio. Jeigu pakrautume juos į krovininius autotreilerius, išeitų 75 tūkstančių autovežių traukinys“, – skaičiuoja didžiausio pasaulyje šakočio autorius, šakočių muziejaus įkūrėjas Romualdas Spulis. Ar ne laikas būtų lietuvaičiams turėti ir savo nacionalinę šakočio dieną?<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60918028</guid><pubDate>Tue, 30 Jul 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60918028/2024_07_30_8605_1_11267ca9_7d27_41c4_bb26_342e5ce6a772.mp3" length="34764728" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Keturias valandas kepame ir per penkias minutes suvalgome“, – šypsosi sertifikuota pyragų karaliaus – šakočio – kepėja Onutė Raudeliūnienė Pasaulyje suskaičiuojama per 60 skirtingų šakočio receptų, kepamas jis dar nuo 1426 metų. „Lietuviai kasmet...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Keturias valandas kepame ir per penkias minutes suvalgome“, – šypsosi sertifikuota pyragų karaliaus – šakočio – kepėja Onutė Raudeliūnienė Pasaulyje suskaičiuojama per 60 skirtingų šakočio receptų, kepamas jis dar nuo 1426 metų. „Lietuviai kasmet suvalgo per 300 tūkstančių tonų šakočio. Jeigu pakrautume juos į krovininius autotreilerius, išeitų 75 tūkstančių autovežių traukinys“, – skaičiuoja didžiausio pasaulyje šakočio autorius, šakočių muziejaus įkūrėjas Romualdas Spulis. Ar ne laikas būtų lietuvaičiams turėti ir savo nacionalinę šakočio dieną?<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>2173</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gamta žolininkės akimis: kaip nosis tampa amato įrankiu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gamta-zolininkes-akimis-kaip-nosis-tampa-amato-irankiu--60774987</link><description><![CDATA[Žmogus gali atskirti 10 000 skirtingų kvapų. Tai galinčius žmones tiesiog nosimis ir vadina. Tiesa, norint tapti geru žolininku, vien geros nosies neužtenka, dar reikia žinių, intuicijos ir kruopštumo. Jau šešiolika metų žolininkė Reda Vaikšnorienė džiaugiasi galimybe pažinti gamtą ir perduoda savo žinias žmonėms.<br />Kur yra pasaulio parfumerijos sostinė, iš kur kilo odekolonas? Kuo gelbsti levandos, pelargonijos? Kodėl rytuose niekas nedovanoja geltonų rožių – sužinosite laidoje „Amato meistras“.<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60774987</guid><pubDate>Tue, 23 Jul 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60774987/2024_07_23_8605_1_fcb45687_c899_43a5_ae85_a0850992212b.mp3" length="48890076" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žmogus gali atskirti 10 000 skirtingų kvapų. Tai galinčius žmones tiesiog nosimis ir vadina. Tiesa, norint tapti geru žolininku, vien geros nosies neužtenka, dar reikia žinių, intuicijos ir kruopštumo. Jau šešiolika metų žolininkė Reda Vaikšnorienė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žmogus gali atskirti 10 000 skirtingų kvapų. Tai galinčius žmones tiesiog nosimis ir vadina. Tiesa, norint tapti geru žolininku, vien geros nosies neužtenka, dar reikia žinių, intuicijos ir kruopštumo. Jau šešiolika metų žolininkė Reda Vaikšnorienė džiaugiasi galimybe pažinti gamtą ir perduoda savo žinias žmonėms.<br />Kur yra pasaulio parfumerijos sostinė, iš kur kilo odekolonas? Kuo gelbsti levandos, pelargonijos? Kodėl rytuose niekas nedovanoja geltonų rožių – sužinosite laidoje „Amato meistras“.<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>3056</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikrodžius taisantis meistras: „Kai įžengėme į plastmasės laikus – viskas atpigo“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikrodzius-taisantis-meistras-kai-izengeme-i-plastmases-laikus-viskas-atpigo--60704867</link><description><![CDATA[Laikrodžiai – žmogaus pasaulėjautą pakeitęs išradimas, iki šiol apaugęs stipria mitologija ir simbolika. Ar laikrodininkas taiso laikrodį, ar laiką? Ar žinojote, kad „Gudrus gaidys“ – tai prieškarinėje Lietuvoje gamintų žadintuvų pavadinimas? O kiek sveria didžiausio pasaulyje laikrodžio su gegute paukštė?<br />Iš laikrodžių galime pasimokyti kantrybės. „Jie niekur neskuba, net ir vėluodami“, – sako laikrodininkas Juozas Paulėkas, beveik pusę amžiaus remontuojantis įvairiausius laikrodžius.<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60704867</guid><pubDate>Tue, 16 Jul 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60704867/2024_07_16_8605_1_5d3cdf1f_b7bc_4ba7_9f7d_7c8ef175422d.mp3" length="39236473" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laikrodžiai – žmogaus pasaulėjautą pakeitęs išradimas, iki šiol apaugęs stipria mitologija ir simbolika. Ar laikrodininkas taiso laikrodį, ar laiką? Ar žinojote, kad „Gudrus gaidys“ – tai prieškarinėje Lietuvoje gamintų žadintuvų pavadinimas? O kiek...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laikrodžiai – žmogaus pasaulėjautą pakeitęs išradimas, iki šiol apaugęs stipria mitologija ir simbolika. Ar laikrodininkas taiso laikrodį, ar laiką? Ar žinojote, kad „Gudrus gaidys“ – tai prieškarinėje Lietuvoje gamintų žadintuvų pavadinimas? O kiek sveria didžiausio pasaulyje laikrodžio su gegute paukštė?<br />Iš laikrodžių galime pasimokyti kantrybės. „Jie niekur neskuba, net ir vėluodami“, – sako laikrodininkas Juozas Paulėkas, beveik pusę amžiaus remontuojantis įvairiausius laikrodžius.<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>2453</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Odė jos didenybei bulvei</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ode-jos-didenybei-bulvei--60641817</link><description><![CDATA[Senovės Inkų imperijoje laiką skaičiavo bulvės virimo laiko tarpsniais – 1 valanda prilygo bulvės išvirimo laikui. Prancūzijoje seniau buvo uždrausta auginti bulves, Prūsijoje jas auginti privalėjo visi. Šiandien žinome per 5000 bulvių rūšių.<br />Sertifikuoto tautinio paveldo puoselėtojai Rima ir Vytenis Bagdonavičiai, Dalia Ramonienė ir Onutė Raudeliūnienė neįsivaizduoja savo stalo be bulvinių protėvių valgių. Kaip gaminamos dzūkiškos bandos, žąslietiškas kugelis, virti ir kepti cepelinai – „bombos“?..<br />Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60641817</guid><pubDate>Tue, 09 Jul 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60641817/2024_07_09_8605_1_ba6ab67a_7c4d_4e48_8424_b651af48668a.mp3" length="40923356" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Senovės Inkų imperijoje laiką skaičiavo bulvės virimo laiko tarpsniais – 1 valanda prilygo bulvės išvirimo laikui. Prancūzijoje seniau buvo uždrausta auginti bulves, Prūsijoje jas auginti privalėjo visi. Šiandien žinome per 5000 bulvių rūšių....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Senovės Inkų imperijoje laiką skaičiavo bulvės virimo laiko tarpsniais – 1 valanda prilygo bulvės išvirimo laikui. Prancūzijoje seniau buvo uždrausta auginti bulves, Prūsijoje jas auginti privalėjo visi. Šiandien žinome per 5000 bulvių rūšių.<br />Sertifikuoto tautinio paveldo puoselėtojai Rima ir Vytenis Bagdonavičiai, Dalia Ramonienė ir Onutė Raudeliūnienė neįsivaizduoja savo stalo be bulvinių protėvių valgių. Kaip gaminamos dzūkiškos bandos, žąslietiškas kugelis, virti ir kepti cepelinai – „bombos“?..<br />Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>2558</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip prakalbinti metalą? „Pakalusio“ kalvio istorija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-prakalbinti-metala-pakalusio-kalvio-istorija--60577263</link><description><![CDATA[Jau 4000 metų žmonija lieja ir kala geležį. Kalviai kartais tampa teisėjais, kunigais, archeologais ar netgi dievais.<br />„Be kalvio, nebūtų ir kitų amatų”, – įsitikinęs „pakalęs“ kalvis Juozas Kavaliauskas, į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktos, kalviškos kryždirbystės dirbinių kūrėjas, ir šypsodamasis prideda: „Tvorų, vorų ir krokodilų nekalu. Tokia mano konstitucija”.<br />Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60577263</guid><pubDate>Tue, 02 Jul 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60577263/2024_07_02_8605_1_1c3879bd_b8d7_4ab3_b490_9346d06e74a6.mp3" length="38859056" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jau 4000 metų žmonija lieja ir kala geležį. Kalviai kartais tampa teisėjais, kunigais, archeologais ar netgi dievais.
„Be kalvio, nebūtų ir kitų amatų”, – įsitikinęs „pakalęs“ kalvis Juozas Kavaliauskas, į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jau 4000 metų žmonija lieja ir kala geležį. Kalviai kartais tampa teisėjais, kunigais, archeologais ar netgi dievais.<br />„Be kalvio, nebūtų ir kitų amatų”, – įsitikinęs „pakalęs“ kalvis Juozas Kavaliauskas, į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktos, kalviškos kryždirbystės dirbinių kūrėjas, ir šypsodamasis prideda: „Tvorų, vorų ir krokodilų nekalu. Tokia mano konstitucija”.<br />Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>2429</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Daugiau nei 2000 sūrio rūšių – kodėl pasaulis pametė galvą dėl šio produkto?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/daugiau-nei-2000-surio-rusiu-kodel-pasaulis-pamete-galva-del-sio-produkto--60500460</link><description><![CDATA[<br />„Valgis be sūrio – tai kaip diena be saulės“, – sako prancūzų liaudies patarlė, „Sūris...“ – sako vokiečiai, reikalui pakrypus į blogąją pusę.<br /><br />Jau 6 000 metų žmonija valgo sūrius. Dar Julijus Cezaris stebėjosi kaip galima pagaminti tiek daug skirtingų sūrio rūšių. Generolas Šarlis de Golis sakė – „Kaip galima valdyti šalį, kurioje vien tìk sūrio 246 rūšys“. Dabar priskaičiuojama jau per 2000 sūrio rūšių, o koks sūris populiariausias?<br /><br />„Optimistas mato sūrį, o pesimistas tik jo skylutes“ – juokiasi Gražina Auguvienė, jau dešimtmetį pati gaminanti lietuviškus, prancūziškus, itališkus ir kitokius 19 rūšių sūrius. „Sūris mano – kų sumisliju, tų ir dedu“ – ne visas „laimės hormono“ paslaptis išduoda sūrių užkalbėtoja.<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60500460</guid><pubDate>Tue, 25 Jun 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60500460/2024_06_25_8605_1_9a219db1_f91d_4842_831e_e9a547fb9917.mp3" length="37805381" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Valgis be sūrio – tai kaip diena be saulės“, – sako prancūzų liaudies patarlė, „Sūris...“ – sako vokiečiai, reikalui pakrypus į blogąją pusę.

Jau 6 000 metų žmonija valgo sūrius. Dar Julijus Cezaris stebėjosi kaip galima pagaminti tiek daug...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<br />„Valgis be sūrio – tai kaip diena be saulės“, – sako prancūzų liaudies patarlė, „Sūris...“ – sako vokiečiai, reikalui pakrypus į blogąją pusę.<br /><br />Jau 6 000 metų žmonija valgo sūrius. Dar Julijus Cezaris stebėjosi kaip galima pagaminti tiek daug skirtingų sūrio rūšių. Generolas Šarlis de Golis sakė – „Kaip galima valdyti šalį, kurioje vien tìk sūrio 246 rūšys“. Dabar priskaičiuojama jau per 2000 sūrio rūšių, o koks sūris populiariausias?<br /><br />„Optimistas mato sūrį, o pesimistas tik jo skylutes“ – juokiasi Gražina Auguvienė, jau dešimtmetį pati gaminanti lietuviškus, prancūziškus, itališkus ir kitokius 19 rūšių sūrius. „Sūris mano – kų sumisliju, tų ir dedu“ – ne visas „laimės hormono“ paslaptis išduoda sūrių užkalbėtoja.<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>2363</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kokią žingsnių garantiją savo batams suteikia batsiuvys?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kokia-zingsniu-garantija-savo-batams-suteikia-batsiuvys--60422906</link><description><![CDATA[Japonijoje namuose „gatvės batais“ avėti nevalia, Izraelyje – priešingai, namuose visi vaikšto batais apsiavę. Meksikoje visų batai turi blizgėti. Palestinoje ant batų užrašo niekinamo žmogaus vardą, vakaruose gamintojai ant bato savo vardą dažnai net aukso raidėmis užrašo. Kad suprastum kitą žmogų, turi bent tris dienas pavaikščioti jo batuose...<br />Tikrus batsiuvius, modeliuojančius ir siuvančius individualius batus Lietuvoje galime suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Kaip išsirinkti, nešioti, prižiūrėti batus? Kurį batą pirmą apsiauti? – pasakoja laidos svečias Romas Kalmanas, jau 38-erius metus siuvantis individualius batus.<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius<br />]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60422906</guid><pubDate>Tue, 18 Jun 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60422906/2024_06_18_8605_1_20240618113624043.mp3" length="28147850" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Japonijoje namuose „gatvės batais“ avėti nevalia, Izraelyje – priešingai, namuose visi vaikšto batais apsiavę. Meksikoje visų batai turi blizgėti. Palestinoje ant batų užrašo niekinamo žmogaus vardą, vakaruose gamintojai ant bato savo vardą dažnai net...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Japonijoje namuose „gatvės batais“ avėti nevalia, Izraelyje – priešingai, namuose visi vaikšto batais apsiavę. Meksikoje visų batai turi blizgėti. Palestinoje ant batų užrašo niekinamo žmogaus vardą, vakaruose gamintojai ant bato savo vardą dažnai net aukso raidėmis užrašo. Kad suprastum kitą žmogų, turi bent tris dienas pavaikščioti jo batuose...<br />Tikrus batsiuvius, modeliuojančius ir siuvančius individualius batus Lietuvoje galime suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Kaip išsirinkti, nešioti, prižiūrėti batus? Kurį batą pirmą apsiauti? – pasakoja laidos svečias Romas Kalmanas, jau 38-erius metus siuvantis individualius batus.<br /><br />Ved. Vilius Rekevičius<br />]]></itunes:summary><itunes:duration>1760</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1a760be0d6931b1fe441f2bc1bf55e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item></channel></rss>
