<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss xmlns:itunes="http://www.itunes.com/dtds/podcast-1.0.dtd" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:podcast="https://podcastindex.org/namespace/1.0" xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" version="2.0"><channel><title>Lėto maisto kultūra</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/leto-maisto-kultura--6204865</link><description><![CDATA[„Lėto maisto kultūra” - tai kelionė per skanaus, sezoniško, kokybiško ir sveiko maisto labirintus. Visi žinome, jog turėtume mėgautis tik ekologišku, pilnaverčiu, vitaminais ir mineralais praturtintu maistu. Tačiau, ar mokame atpažinti kokybiškus produktus? Kas lemia skonį ir gerasias savybes? Ar tiesa, jog sveikas maistas yra nuobodus, neskanus ir brangus? Kaip savo valgymo patirtį praturtinti skaniais, gurmaniškais, o svarbiausia, sveikais produktais? Ar gera pica blogiau, už beskones prekybos centro salotas, o brangus parmezanas - geresnis, už šviežią varškės sūrį, spaustą su meile? Ar sunku tikro maisto rasti Lietuvoje ir kas jį užaugina? Į šiuos klausimus atsakymų ieškos laidos vedėjai Paulius ir Simona, lankydami nedidelius ūkius, maisto gamintojus, kalbindami mokslininkus, dietologus, mitybos ir žemdirbystės ekspertus.]]></description><atom:link href="https://www.spreaker.com/show/6204865/episodes/feed" rel="self" type="application/rss+xml"/><language>lt</language><category>Food</category><copyright>Copyright LRT</copyright><image><url>https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg</url><title>Lėto maisto kultūra</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/leto-maisto-kultura--6204865</link></image><lastBuildDate>Sun, 28 Dec 2025 14:06:06 +0000</lastBuildDate><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:owner><itunes:name>LRT</itunes:name><itunes:email>podcasts@lrt.lt</itunes:email></itunes:owner><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:subtitle>„Lėto maisto kultūra” - tai kelionė per skanaus, sezoniško, kokybiško ir sveiko maisto labirintus. Visi žinome, jog turėtume mėgautis tik ekologišku, pilnaverčiu, vitaminais ir mineralais praturtintu maistu. Tačiau, ar mokame atpažinti kokybiškus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Lėto maisto kultūra” - tai kelionė per skanaus, sezoniško, kokybiško ir sveiko maisto labirintus. Visi žinome, jog turėtume mėgautis tik ekologišku, pilnaverčiu, vitaminais ir mineralais praturtintu maistu. Tačiau, ar mokame atpažinti kokybiškus produktus? Kas lemia skonį ir gerasias savybes? Ar tiesa, jog sveikas maistas yra nuobodus, neskanus ir brangus? Kaip savo valgymo patirtį praturtinti skaniais, gurmaniškais, o svarbiausia, sveikais produktais? Ar gera pica blogiau, už beskones prekybos centro salotas, o brangus parmezanas - geresnis, už šviežią varškės sūrį, spaustą su meile? Ar sunku tikro maisto rasti Lietuvoje ir kas jį užaugina? Į šiuos klausimus atsakymų ieškos laidos vedėjai Paulius ir Simona, lankydami nedidelius ūkius, maisto gamintojus, kalbindami mokslininkus, dietologus, mitybos ir žemdirbystės ekspertus.]]></itunes:summary><itunes:category text="Arts"><itunes:category text="Food"/></itunes:category><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:type>episodic</itunes:type><item><title>Pusantrų metų kelionė, atskleidžianti lietuviškos gastronomijos subtilybes</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pusantru-metu-kelione-atskleidzianti-lietuviskos-gastronomijos-subtilybes--69227048</link><description><![CDATA[„Lėto maisto kultūra“ – tai pusantrų metų trukusi kelionė po Lietuvą, per kurią buvo sukurta 70 epizodų apie kokybišką, skanų ir sveiką maistą. Pasibaigus šiam laikotarpiui, laidos vedėjai Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis apibendrina patirtis ir dar kartą pažvelgia į aplankytas vietas, sutiktus žmones bei visą gurmaniško nuotykio metu išgyventą procesą.<br /><br />Gilinantis į lėto maisto temą, vis labiau skleidėsi lietuviškas kulinarinis žemėlapis. Stebint gamintojų ir augintojų eksperimentus bei skonių paieškas, išryškėjo jų požiūris į kokybę, skonį ir atsakomybę už tai, ką jie patieka ant mūsų stalo.<br /><br />Šiame apibendrinime aptariami pagrindiniai gero maisto kriterijai, išryškėję kelionės metu, pristatomi sutikti žmonės, jų vertybės ir požiūris į darbą. Tai pasakojimas apie ūkininkus, amatininkus, gamintojus ir entuziastus, kuriems maistas yra ne tik produktas, bet ir kultūra, ryšys su žeme bei bendruomene.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69227048</guid><pubDate>Sun, 28 Dec 2025 14:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69227048/2025_12_28_8538_1_48dbcfe8_21b9_41ab_a4cd_54acb75107e5.mp3" length="22654360" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Lėto maisto kultūra“ – tai pusantrų metų trukusi kelionė po Lietuvą, per kurią buvo sukurta 70 epizodų apie kokybišką, skanų ir sveiką maistą. Pasibaigus šiam laikotarpiui, laidos vedėjai Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis apibendrina patirtis ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Lėto maisto kultūra“ – tai pusantrų metų trukusi kelionė po Lietuvą, per kurią buvo sukurta 70 epizodų apie kokybišką, skanų ir sveiką maistą. Pasibaigus šiam laikotarpiui, laidos vedėjai Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis apibendrina patirtis ir dar kartą pažvelgia į aplankytas vietas, sutiktus žmones bei visą gurmaniško nuotykio metu išgyventą procesą.<br /><br />Gilinantis į lėto maisto temą, vis labiau skleidėsi lietuviškas kulinarinis žemėlapis. Stebint gamintojų ir augintojų eksperimentus bei skonių paieškas, išryškėjo jų požiūris į kokybę, skonį ir atsakomybę už tai, ką jie patieka ant mūsų stalo.<br /><br />Šiame apibendrinime aptariami pagrindiniai gero maisto kriterijai, išryškėję kelionės metu, pristatomi sutikti žmonės, jų vertybės ir požiūris į darbą. Tai pasakojimas apie ūkininkus, amatininkus, gamintojus ir entuziastus, kuriems maistas yra ne tik produktas, bet ir kultūra, ryšys su žeme bei bendruomene.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1416</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkas: augantį daržovių krepšelių poreikį lemia greitėjantis gyvenimo tempas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkas-auganti-darzoviu-krepseliu-poreiki-lemia-greitejantis-gyvenimo-tempas--69227047</link><description><![CDATA[Daržovių krepšeliai – tai iš vietinių ūkių ar tiekėjų reguliariai (dažniausiai kas savaitę) pristatomi sezoninių ir šviežių daržovių rinkiniai, skirti patogiam bei sveikam kasdieniam vartojimui. Lėto maisto kultūros laidose ne vienas pašnekovas yra užsiminęs apie daržovių krepšelius. Jie populiarūs Skandinavijos šalyse, sparčiai populiarėja ir Vokietijoje.<br /><br />Tačiau Lietuvos ūkininkai pabrėžia, kad ši paslauga Lietuvoje dar nėra labai populiari, – daugelis vis dar turime sodus arba giminaičių, auginančių daržus. Todėl šviežių daržovių poreikis nėra toks didelis. Vis dėlto ūkininkas Paulius Paulavičius teigia, kad iš daržovių krepšelių jau galima pragyventi – poreikis tik į namus tiekiamoms šviežioms daržovėms nuolat auga.<br /><br />Greičiau gyvenantys žmonės vis dažniau ieško patogių alternatyvų kokybiškam maistui įsigyti. Galimybė gauti ekologiškai užaugintas daržoves tiesiai į namus tampa vis svarbesniu prioritetu. Šiandien laidoje – pokalbis su „Mėnulės“ ūkio įkūrėju Pauliumi Paulavičiumi, kuris kartu su žmona Karolina augina įvairių rūšių daržoves ir jas krepšeliais pristato į namus.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69227047</guid><pubDate>Sun, 21 Dec 2025 14:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69227047/2025_12_21_8538_1_cb910bac_dcab_4406_a1a0_ef80830dde14.mp3" length="21059428" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daržovių krepšeliai – tai iš vietinių ūkių ar tiekėjų reguliariai (dažniausiai kas savaitę) pristatomi sezoninių ir šviežių daržovių rinkiniai, skirti patogiam bei sveikam kasdieniam vartojimui. Lėto maisto kultūros laidose ne vienas pašnekovas yra...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daržovių krepšeliai – tai iš vietinių ūkių ar tiekėjų reguliariai (dažniausiai kas savaitę) pristatomi sezoninių ir šviežių daržovių rinkiniai, skirti patogiam bei sveikam kasdieniam vartojimui. Lėto maisto kultūros laidose ne vienas pašnekovas yra užsiminęs apie daržovių krepšelius. Jie populiarūs Skandinavijos šalyse, sparčiai populiarėja ir Vokietijoje.<br /><br />Tačiau Lietuvos ūkininkai pabrėžia, kad ši paslauga Lietuvoje dar nėra labai populiari, – daugelis vis dar turime sodus arba giminaičių, auginančių daržus. Todėl šviežių daržovių poreikis nėra toks didelis. Vis dėlto ūkininkas Paulius Paulavičius teigia, kad iš daržovių krepšelių jau galima pragyventi – poreikis tik į namus tiekiamoms šviežioms daržovėms nuolat auga.<br /><br />Greičiau gyvenantys žmonės vis dažniau ieško patogių alternatyvų kokybiškam maistui įsigyti. Galimybė gauti ekologiškai užaugintas daržoves tiesiai į namus tampa vis svarbesniu prioritetu. Šiandien laidoje – pokalbis su „Mėnulės“ ūkio įkūrėju Pauliumi Paulavičiumi, kuris kartu su žmona Karolina augina įvairių rūšių daržoves ir jas krepšeliais pristato į namus.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1317</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Rankų darbo koldūnus gaminančios ukrainietės: žmonės dėkoja, kad pakeitėme jų gyvenimus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ranku-darbo-koldunus-gaminancios-ukrainietes-zmones-dekoja-kad-pakeiteme-ju-gyvenimus--69052845</link><description><![CDATA[2022-aisiais, Ukrainoje prasidėjus Rusijos invazijai, ukrainietė Kristina Beliakova atvyko į Lietuvą. Teisininkės išsilavinimą turinti moteris nepanoro dirbti nekvalifikuoto darbo, todėl ėmė mąstyti apie nuosavą verslą, o idėją jai pametetėjo vaikai.<br />„Kai atvykome į Lietuvą, vaikai atsisakė valgyti koldūnus iš prekybos centrų. Ukrainoje turime tokius nedidelius cechus ir parduotuvėles, kur gaminami rankų darbo koldūnai iš geriausių ingredientų. Supratau, kad Lietuvoje to nėra, todėl iš ukrainiečių nusipirkau frančizę ir pradėjau gaminti rankų darbo gaminius“, - pasakoja Kristina.<br />Dabar Kristinos valdomoje įmonėje dirba apie 14 moterų iš Ukrainos, kurios kasdien pluša, norėdamos vilniečiams pagaminti skaniausią ir sveikiausią maistą.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69052845</guid><pubDate>Sun, 14 Dec 2025 14:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69052845/2025_12_14_8538_1_ab9f4bbd_a8b3_453e_bf94_4b4a736a9bd4.mp3" length="21186906" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2022-aisiais, Ukrainoje prasidėjus Rusijos invazijai, ukrainietė Kristina Beliakova atvyko į Lietuvą. Teisininkės išsilavinimą turinti moteris nepanoro dirbti nekvalifikuoto darbo, todėl ėmė mąstyti apie nuosavą verslą, o idėją jai pametetėjo vaikai....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2022-aisiais, Ukrainoje prasidėjus Rusijos invazijai, ukrainietė Kristina Beliakova atvyko į Lietuvą. Teisininkės išsilavinimą turinti moteris nepanoro dirbti nekvalifikuoto darbo, todėl ėmė mąstyti apie nuosavą verslą, o idėją jai pametetėjo vaikai.<br />„Kai atvykome į Lietuvą, vaikai atsisakė valgyti koldūnus iš prekybos centrų. Ukrainoje turime tokius nedidelius cechus ir parduotuvėles, kur gaminami rankų darbo koldūnai iš geriausių ingredientų. Supratau, kad Lietuvoje to nėra, todėl iš ukrainiečių nusipirkau frančizę ir pradėjau gaminti rankų darbo gaminius“, - pasakoja Kristina.<br />Dabar Kristinos valdomoje įmonėje dirba apie 14 moterų iš Ukrainos, kurios kasdien pluša, norėdamos vilniečiams pagaminti skaniausią ir sveikiausią maistą.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1325</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žolininkė Renata Fediakinienė: acto gamyba – tai mokslas, apie kurį žinių turime mažai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zolininke-renata-fediakiniene-acto-gamyba-tai-mokslas-apie-kuri-ziniu-turime-mazai--68939972</link><description><![CDATA[Kiek iš tiesų žinome apie actą? Daugeliui Lietuvoje tai vis dar tik rūgštus skystis, tinkamas paviršiams dezinfekuoti ar kalkėms bei dėmėms šalinti. Maistui actą naudojame retai, nors pasaulio kulinarijoje jis užima itin svarbią vietą.<br />Šios laidos pašnekovė Renata Fediakinienė gamina natūralų actą iš įvairių sulčių, brandinamą statinėse ir pagardintą žolelėmis. Tai visiškai kitoks produktas, nei mums įprasta bespalvė, aitri rūgštis. Renata pasakoja, kad Kinijoje jaunikis netgi rinkdavosi nuotaką pagal tai, ar ji geba pagaminti geros kokybės actą. Ne veltui – actas puikiai išryškina kitų žolelių skonius ir aromatus.<br />Aromatingas, natūralus actas gali nuostabiai pagerinti mėsos kepsnį, puikiai tinka salotoms, virtoms daržovėms, o kartais netikėtai dera ir su desertais ar ledais. Prancūzai be acto neįsivaizduoja savo virtuvės, tačiau mūsų kraštuose jis dar tik atrandamas.<br />Šiandien „Lėto maisto kultūros“ laidoje – viskas apie actą: nuo jo gamybos subtilybių iki panaudojimo lėkštėje.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68939972</guid><pubDate>Sun, 07 Dec 2025 14:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68939972/2025_12_07_8538_1_a6e2df82_77aa_4d2e_b140_933b1732c4c5.mp3" length="22628865" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kiek iš tiesų žinome apie actą? Daugeliui Lietuvoje tai vis dar tik rūgštus skystis, tinkamas paviršiams dezinfekuoti ar kalkėms bei dėmėms šalinti. Maistui actą naudojame retai, nors pasaulio kulinarijoje jis užima itin svarbią vietą.
Šios laidos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kiek iš tiesų žinome apie actą? Daugeliui Lietuvoje tai vis dar tik rūgštus skystis, tinkamas paviršiams dezinfekuoti ar kalkėms bei dėmėms šalinti. Maistui actą naudojame retai, nors pasaulio kulinarijoje jis užima itin svarbią vietą.<br />Šios laidos pašnekovė Renata Fediakinienė gamina natūralų actą iš įvairių sulčių, brandinamą statinėse ir pagardintą žolelėmis. Tai visiškai kitoks produktas, nei mums įprasta bespalvė, aitri rūgštis. Renata pasakoja, kad Kinijoje jaunikis netgi rinkdavosi nuotaką pagal tai, ar ji geba pagaminti geros kokybės actą. Ne veltui – actas puikiai išryškina kitų žolelių skonius ir aromatus.<br />Aromatingas, natūralus actas gali nuostabiai pagerinti mėsos kepsnį, puikiai tinka salotoms, virtoms daržovėms, o kartais netikėtai dera ir su desertais ar ledais. Prancūzai be acto neįsivaizduoja savo virtuvės, tačiau mūsų kraštuose jis dar tik atrandamas.<br />Šiandien „Lėto maisto kultūros“ laidoje – viskas apie actą: nuo jo gamybos subtilybių iki panaudojimo lėkštėje.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1415</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žiediniu principu veikiančio ūkio augalininkystės vadovas: bulvė nelygu bulvei</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ziediniu-principu-veikiancio-ukio-augalininkystes-vadovas-bulve-nelygu-bulvei--68809471</link><description><![CDATA[Farm to table („nuo ūkio iki stalo“) – tai visame pasaulyje sparčiai populiarėjantis maisto tiekimo principas, kai produktai keliauja tiesiai iš auginimo vietos pas vartotoją, apeinant ilgas tiekimo grandines, sandėlius ar prekybos centrus.<br />Šioje laidoje kalbamės su augalininkystės vadovu Liudu Gaiveliu, dirbančiu „Farmer’s Circle“ ūkyje. Šis ūkis veikia pagal žiedinės ekonomikos principus, čia kontroliuojamas visas maisto gamybos ciklas: nuo sėklytės iki patiekalo kliento lėkštėje, taip pat pasirūpinama visomis šiame procese atsirandančiomis atliekomis.<br />Ką gaminių kokybei suteikia galimybė valdyti visus etapus – auginimą, perdirbimą ir gamybą? Su kokiais sunkumais ir iššūkiais susiduriama įgyvendinant koncepciją „nuo ūkio iki stalo“? Ko reikia, kad žiedinės ekonomikos principai būtų pritaikomi ūkininkavime?<br />Atsakymų į šiuos klausimus ieškoma šiame laidos epizode.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68809471</guid><pubDate>Sun, 30 Nov 2025 14:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68809471/2025_11_30_8538_1_d52f15f3_b450_41ed_aa67_cf8261fa3d32.mp3" length="23254132" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Farm to table („nuo ūkio iki stalo“) – tai visame pasaulyje sparčiai populiarėjantis maisto tiekimo principas, kai produktai keliauja tiesiai iš auginimo vietos pas vartotoją, apeinant ilgas tiekimo grandines, sandėlius ar prekybos centrus.
Šioje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Farm to table („nuo ūkio iki stalo“) – tai visame pasaulyje sparčiai populiarėjantis maisto tiekimo principas, kai produktai keliauja tiesiai iš auginimo vietos pas vartotoją, apeinant ilgas tiekimo grandines, sandėlius ar prekybos centrus.<br />Šioje laidoje kalbamės su augalininkystės vadovu Liudu Gaiveliu, dirbančiu „Farmer’s Circle“ ūkyje. Šis ūkis veikia pagal žiedinės ekonomikos principus, čia kontroliuojamas visas maisto gamybos ciklas: nuo sėklytės iki patiekalo kliento lėkštėje, taip pat pasirūpinama visomis šiame procese atsirandančiomis atliekomis.<br />Ką gaminių kokybei suteikia galimybė valdyti visus etapus – auginimą, perdirbimą ir gamybą? Su kokiais sunkumais ir iššūkiais susiduriama įgyvendinant koncepciją „nuo ūkio iki stalo“? Ko reikia, kad žiedinės ekonomikos principai būtų pritaikomi ūkininkavime?<br />Atsakymų į šiuos klausimus ieškoma šiame laidos epizode.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1454</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Japoniškų onigirių užkandinę atidariusi Agata: jie prie mūsų šeimos stalo atnešė taiką</title><link>https://www.spreaker.com/episode/japonisku-onigiriu-uzkandine-atidariusi-agata-jie-prie-musu-seimos-stalo-atnese-taika--68705641</link><description><![CDATA[Prieš ketverius metus vilnietė Agata ryžosi avantiūrai – atidarė užkandinę, kurioje gamina tik vieną patiekalą – japoniškus onigirius. Nors pradžia nebuvo lengva, ji nepasidavė, ir šiandien jos užkandinė Halės turguje garsėja ilgomis eilėmis bei dar gerokai iki darbo pabaigos išparduota produkcija.<br />„Man labai pasisekė, kad lietuviai pradėjo keliauti į Japoniją. Grįžę jie pasiilgsta ten ragauto maisto, todėl ateina pas mane“, – sako Agata.<br />Onigiris – tai savotiškas japoniškas trikampis sumuštinis: vietoj duonos naudojami ryžiai, o įdaras gali būti pats įvairiausias – tai jau fantazijos reikalas. Šį patiekalą Agata atrado kelionės į Japoniją metu, o grįžusi namo pradėjo mokytis jį pagaminti. Tobulai išvirti ryžius prireikė ne vienų metų – onigirius gamino draugų vakarėliams, bandė ir tobulino, kol galiausiai išdrįso juos pardavinėti.<br />„Mano dienos rekordas – 650 onigirių, pagamintų per dieną. O įprastą dieną turguje pagaminu apie 300“, – pasakoja Agata.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68705641</guid><pubDate>Sun, 23 Nov 2025 14:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68705641/2025_11_23_8538_1_1426d1d6_9aea_4419_9fd3_1c4c034233cd.mp3" length="22106834" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš ketverius metus vilnietė Agata ryžosi avantiūrai – atidarė užkandinę, kurioje gamina tik vieną patiekalą – japoniškus onigirius. Nors pradžia nebuvo lengva, ji nepasidavė, ir šiandien jos užkandinė Halės turguje garsėja ilgomis eilėmis bei dar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš ketverius metus vilnietė Agata ryžosi avantiūrai – atidarė užkandinę, kurioje gamina tik vieną patiekalą – japoniškus onigirius. Nors pradžia nebuvo lengva, ji nepasidavė, ir šiandien jos užkandinė Halės turguje garsėja ilgomis eilėmis bei dar gerokai iki darbo pabaigos išparduota produkcija.<br />„Man labai pasisekė, kad lietuviai pradėjo keliauti į Japoniją. Grįžę jie pasiilgsta ten ragauto maisto, todėl ateina pas mane“, – sako Agata.<br />Onigiris – tai savotiškas japoniškas trikampis sumuštinis: vietoj duonos naudojami ryžiai, o įdaras gali būti pats įvairiausias – tai jau fantazijos reikalas. Šį patiekalą Agata atrado kelionės į Japoniją metu, o grįžusi namo pradėjo mokytis jį pagaminti. Tobulai išvirti ryžius prireikė ne vienų metų – onigirius gamino draugų vakarėliams, bandė ir tobulino, kol galiausiai išdrįso juos pardavinėti.<br />„Mano dienos rekordas – 650 onigirių, pagamintų per dieną. O įprastą dieną turguje pagaminu apie 300“, – pasakoja Agata.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1382</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Praeityje per daug sveikai besimaitinusi šefė Aida Čepukaitė: patyriau emocinių problemų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/praeityje-per-daug-sveikai-besimaitinusi-sefe-aida-cepukaite-patyriau-emociniu-problemu--68703908</link><description><![CDATA[Vėstant orams laidos vedėjai Paulius ir Simona keliauja į Molėtų rajoną, kur atokiame kaime įsikūrusi maisto ekspertės, virtuvės šefės Aidos Čepukaitės šeima. Aidos namuose zuja vaikai, ant viryklės verda sriuba, o pašnekovė pasakoja mažus niuansus, kurie šį patiekalą gali paversti dar skanesniu ir įdomesniu.<br /><br />„Sriuba šaltuoju metų laiku yra pigiausias ir vienas naudingiausių maisto produktų, kupinas įvairių vertingų medžiagų“, - sako maisto ekspertė. Be to, ją lengva pagaminti, o žinant kelis paprastus niuansus, beveik neįmanoma sugadinti. Sriubos ir troškiniai – sotūs ir maistingi patiekalai, sušildantys mus iš vidaus. Aida laidoje pasakoja, kaip šiuos patiekalus pagaminti skaniai ir praturtinti maistinėmis medžiagomis, net neturint daug laiko.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68703908</guid><pubDate>Sun, 16 Nov 2025 14:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68703908/2025_11_16_8538_1_eba54b57_b601_46a1_ad38_9a1a360c084f.mp3" length="22048319" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vėstant orams laidos vedėjai Paulius ir Simona keliauja į Molėtų rajoną, kur atokiame kaime įsikūrusi maisto ekspertės, virtuvės šefės Aidos Čepukaitės šeima. Aidos namuose zuja vaikai, ant viryklės verda sriuba, o pašnekovė pasakoja mažus niuansus,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vėstant orams laidos vedėjai Paulius ir Simona keliauja į Molėtų rajoną, kur atokiame kaime įsikūrusi maisto ekspertės, virtuvės šefės Aidos Čepukaitės šeima. Aidos namuose zuja vaikai, ant viryklės verda sriuba, o pašnekovė pasakoja mažus niuansus, kurie šį patiekalą gali paversti dar skanesniu ir įdomesniu.<br /><br />„Sriuba šaltuoju metų laiku yra pigiausias ir vienas naudingiausių maisto produktų, kupinas įvairių vertingų medžiagų“, - sako maisto ekspertė. Be to, ją lengva pagaminti, o žinant kelis paprastus niuansus, beveik neįmanoma sugadinti. Sriubos ir troškiniai – sotūs ir maistingi patiekalai, sušildantys mus iš vidaus. Aida laidoje pasakoja, kaip šiuos patiekalus pagaminti skaniai ir praturtinti maistinėmis medžiagomis, net neturint daug laiko.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1378</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žižiai Druskininkuose suburia gero maisto mėgėjų bendruomenę: į turgų – kaip į bažnyčią</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ziziai-druskininkuose-suburia-gero-maisto-megeju-bendruomene-i-turgu-kaip-i-baznycia--68703907</link><description><![CDATA[Prieš persikeldami gyventi į Druskininkus, Snieguolė ir Remigijus Žižiai sukosi mados pasaulyje. Tuo metu juos supo žmonės, vertinantys kokybę, išskirtinę atmosferą, subtilų skonį ir estetikos pojūtį – o kiekvieną susitikimą lydėjo kokybiškas maistas.<br />Pamažu vis labiau įsitraukę į gero maisto pasaulį, Snieguolė ir Remigijus nusprendė palikti sostinę ir Druskininkuose atidarė desertinę, kuri laikui bėgant virto restoranu. Čia kokybė ir estetika susilieja su vietos dvasia bei išskirtinumu. Jie sukūrė vietą, kur susitinka vietiniai maisto augintojai ir šiuolaikinės aukštosios gastronomijos idėjos.<br />Apie jų kupiną paieškų, atradimų, eksperimentų ir nesėkmių kelionę – šiame „Lėto maisto kultūros“ epizode.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68703907</guid><pubDate>Sun, 09 Nov 2025 14:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68703907/2025_11_09_8538_1_286a5e43_2715_4b0d_ad78_88b9738d0e9c.mp3" length="20796950" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš persikeldami gyventi į Druskininkus, Snieguolė ir Remigijus Žižiai sukosi mados pasaulyje. Tuo metu juos supo žmonės, vertinantys kokybę, išskirtinę atmosferą, subtilų skonį ir estetikos pojūtį – o kiekvieną susitikimą lydėjo kokybiškas maistas....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš persikeldami gyventi į Druskininkus, Snieguolė ir Remigijus Žižiai sukosi mados pasaulyje. Tuo metu juos supo žmonės, vertinantys kokybę, išskirtinę atmosferą, subtilų skonį ir estetikos pojūtį – o kiekvieną susitikimą lydėjo kokybiškas maistas.<br />Pamažu vis labiau įsitraukę į gero maisto pasaulį, Snieguolė ir Remigijus nusprendė palikti sostinę ir Druskininkuose atidarė desertinę, kuri laikui bėgant virto restoranu. Čia kokybė ir estetika susilieja su vietos dvasia bei išskirtinumu. Jie sukūrė vietą, kur susitinka vietiniai maisto augintojai ir šiuolaikinės aukštosios gastronomijos idėjos.<br />Apie jų kupiną paieškų, atradimų, eksperimentų ir nesėkmių kelionę – šiame „Lėto maisto kultūros“ epizode.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1300</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieskonių butiką atidariusi Agnė: milžiniškas skirtumas gaminti su šviežiais prieskoniais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/prieskoniu-butika-atidariusi-agne-milziniskas-skirtumas-gaminti-su-svieziais-prieskoniais--68394827</link><description><![CDATA[Prieš ketverius metus, pasigedusi kokybiškų ir retesnių prieskonių, vilnietė Agnė Čiagė nusprendė atidaryti prieskonių parduotuvėlę. Jos tikslas paprastas, bet svarbus – kad žmogus vienoje vietoje galėtų rasti tikrai gerus, šviežius prieskonius.<br />„Labai mėgstu gaminti pagal Yotamo Ottolenghi receptus, o tam reikalingų prieskonių tekdavo ieškoti po visą miestą,“ – savo prieskonių kelio pradžią prisimena Agnė.<br />Šiandien ji puikiai išmano prieskonių pasaulį – bendradarbiaudama su šefais, kuria jų derinius ir kviečia klientus uostyti, ragauti ir pažinti egzotines druskas, įvairiausius pipirus, šviežiai maltos žoleles. Pašnekovė prieskonius lygina su kava: „Anksčiau daugelis gerdavome kavą iš pakelių ir nesusimąstydavome, bet kai atsirado kavinės, kur kava skrudinama vietoje, pradėjome vertinti subtilius skonius. Lygiai tas pats ir su prieskoniais – aromato prasme milžiniškas skirtumas, kai gamini su ką tik skrudintais ar šviežiai maltais prieskoniais.“<br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68394827</guid><pubDate>Sun, 02 Nov 2025 14:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68394827/2025_11_02_8538_1_1b82ccd7_e709_475b_bb02_76785548f91a.mp3" length="23132506" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš ketverius metus, pasigedusi kokybiškų ir retesnių prieskonių, vilnietė Agnė Čiagė nusprendė atidaryti prieskonių parduotuvėlę. Jos tikslas paprastas, bet svarbus – kad žmogus vienoje vietoje galėtų rasti tikrai gerus, šviežius prieskonius....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš ketverius metus, pasigedusi kokybiškų ir retesnių prieskonių, vilnietė Agnė Čiagė nusprendė atidaryti prieskonių parduotuvėlę. Jos tikslas paprastas, bet svarbus – kad žmogus vienoje vietoje galėtų rasti tikrai gerus, šviežius prieskonius.<br />„Labai mėgstu gaminti pagal Yotamo Ottolenghi receptus, o tam reikalingų prieskonių tekdavo ieškoti po visą miestą,“ – savo prieskonių kelio pradžią prisimena Agnė.<br />Šiandien ji puikiai išmano prieskonių pasaulį – bendradarbiaudama su šefais, kuria jų derinius ir kviečia klientus uostyti, ragauti ir pažinti egzotines druskas, įvairiausius pipirus, šviežiai maltos žoleles. Pašnekovė prieskonius lygina su kava: „Anksčiau daugelis gerdavome kavą iš pakelių ir nesusimąstydavome, bet kai atsirado kavinės, kur kava skrudinama vietoje, pradėjome vertinti subtilius skonius. Lygiai tas pats ir su prieskoniais – aromato prasme milžiniškas skirtumas, kai gamini su ką tik skrudintais ar šviežiai maltais prieskoniais.“<br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1446</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Legendinius Rokiškio saldainius atkūrusios Aušrytė ir Simutė: dabar jaučiamės gyvos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/legendinius-rokiskio-saldainius-atkurusios-ausryte-ir-simute-dabar-jauciames-gyvos--68370870</link><description><![CDATA[Jau pusantrų metų Rokiškyje vėl gaminami legendiniai „Rokiškio karvutės“ saldainiai. Po daugelio metų juos vėl ėmėsi virti dvi draugės – Simutė ir Aušrytė, kurias vietiniai meiliai vadina tiesiog Rokiškio karvutėmis.<br />„Dabar mes jaučiamės gyvos“, – sako merginos, anksčiau dirbusios auditorėmis, o šiandien – saldainių meistrės, kurios savo rankomis kuria nostalgišką vaikystės skonį.<br />Kiekvieną dieną jos keliauja į nedidelę gamyklėlę, kur verda, maišo, formuoja ir rankomis pakuoja minkštus, tąsius, tokios pat tekstūros saldainius, kokius prisimena daugelis. Receptą pavyko atkurti ne iš karto – padėjo buvusi Rokiškio konservų fabriko darbuotoja, kuri prisiminė senąsias paslaptis.<br />„Sunkiausia visgi buvo išmokti teisingai supakuoti kiekvieną saldainį – tai atrodo paprasta, bet tikrai nėra“, – juokiasi merginos.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68370870</guid><pubDate>Sun, 26 Oct 2025 14:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68370870/2025_10_26_8538_1_ce7ae0c8_98c9_4664_b432_2dd14ea375cd.mp3" length="22750491" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jau pusantrų metų Rokiškyje vėl gaminami legendiniai „Rokiškio karvutės“ saldainiai. Po daugelio metų juos vėl ėmėsi virti dvi draugės – Simutė ir Aušrytė, kurias vietiniai meiliai vadina tiesiog Rokiškio karvutėmis.
„Dabar mes jaučiamės gyvos“, –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jau pusantrų metų Rokiškyje vėl gaminami legendiniai „Rokiškio karvutės“ saldainiai. Po daugelio metų juos vėl ėmėsi virti dvi draugės – Simutė ir Aušrytė, kurias vietiniai meiliai vadina tiesiog Rokiškio karvutėmis.<br />„Dabar mes jaučiamės gyvos“, – sako merginos, anksčiau dirbusios auditorėmis, o šiandien – saldainių meistrės, kurios savo rankomis kuria nostalgišką vaikystės skonį.<br />Kiekvieną dieną jos keliauja į nedidelę gamyklėlę, kur verda, maišo, formuoja ir rankomis pakuoja minkštus, tąsius, tokios pat tekstūros saldainius, kokius prisimena daugelis. Receptą pavyko atkurti ne iš karto – padėjo buvusi Rokiškio konservų fabriko darbuotoja, kuri prisiminė senąsias paslaptis.<br />„Sunkiausia visgi buvo išmokti teisingai supakuoti kiekvieną saldainį – tai atrodo paprasta, bet tikrai nėra“, – juokiasi merginos.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1422</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vilmantas Pivoriūnas – vieno šefo istorija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vilmantas-pivoriunas-vieno-sefo-istorija--68204006</link><description><![CDATA[Vilmantas Pivoriūnas maistu pradėjo domėtis dar vaikystėje. Jis pasakoja, kad būdamas paauglys, norėdamas mokytis kulinarijos, pasirinko lankyti technologijų pamokas kartu su merginomis. Pirmąją pamoką mokytoja paklausė: „Ar tikrai visi atėjote ten, kur reikia?“ Mažame miestelyje toks pasirinkimas buvo neįprastas.<br /><br />Vėliau šefo kelyje netrūko iššūkių: sunkūs bandymai įsidarbinti neturint patirties, griežti ir reiklūs pirmieji vadovai, o kartais – net neįtikėtini projektai, kai maistas kepamas ant ratų pakeliui į renginį.<br /><br />Nors visi šie išbandymai kėlė daug streso, šiandien Vilmantas už juos tik dėkingas. Dabar jis sugrįžo į gimtąjį miestą Kupiškį. Prieš trejus metus savo gyvenimo kryptį pakeitęs šefas, sukaupęs gausios patirties, lėto maisto kultūrą skleidžia Kupiškio apylinkėse.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68204006</guid><pubDate>Sun, 19 Oct 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68204006/2025_10_19_8538_1_b132f144_a552_4ba3_a269_9aae5c456f0f.mp3" length="22926034" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilmantas Pivoriūnas maistu pradėjo domėtis dar vaikystėje. Jis pasakoja, kad būdamas paauglys, norėdamas mokytis kulinarijos, pasirinko lankyti technologijų pamokas kartu su merginomis. Pirmąją pamoką mokytoja paklausė: „Ar tikrai visi atėjote ten,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilmantas Pivoriūnas maistu pradėjo domėtis dar vaikystėje. Jis pasakoja, kad būdamas paauglys, norėdamas mokytis kulinarijos, pasirinko lankyti technologijų pamokas kartu su merginomis. Pirmąją pamoką mokytoja paklausė: „Ar tikrai visi atėjote ten, kur reikia?“ Mažame miestelyje toks pasirinkimas buvo neįprastas.<br /><br />Vėliau šefo kelyje netrūko iššūkių: sunkūs bandymai įsidarbinti neturint patirties, griežti ir reiklūs pirmieji vadovai, o kartais – net neįtikėtini projektai, kai maistas kepamas ant ratų pakeliui į renginį.<br /><br />Nors visi šie išbandymai kėlė daug streso, šiandien Vilmantas už juos tik dėkingas. Dabar jis sugrįžo į gimtąjį miestą Kupiškį. Prieš trejus metus savo gyvenimo kryptį pakeitęs šefas, sukaupęs gausios patirties, lėto maisto kultūrą skleidžia Kupiškio apylinkėse.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1433</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Duoninę Vilniuje atidaręs Mindaugas: kepu didelius kepalus, nes duona skirta dalintis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/duonine-vilniuje-atidares-mindaugas-kepu-didelius-kepalus-nes-duona-skirta-dalintis--68108597</link><description><![CDATA[Ką tik iškeptos duonos kvapas, pasklidęs Vilniaus Naujamiestyje ankstyvą rytą, primena, kad duona visada buvo daugiau nei maistas – ji suburdavo žmones prie bendro stalo. Sostinės duoninėje „Douna“ kepami dideli kepalai – tokie, kokie kadaise buvo kaimuose, kai duona buvo šventa ir dalijama tarp šeimos, kaimynų bei praeivių.<br />Laidos vedėjai su pašnekovu, duoninės įkūrėju Mindaugu Komskiu kalbasi apie tokios duonos, kildinamos natūraliu raugu ir gaminamos vos iš kelių ingredientų, kultūrinę ir bendruomeninę vertę.<br /><br />Pagrindinė gerų kepinių paslaptis – aukščiausios kokybės ingredientai, kurių neretai tenka ieškoti net užsienyje. „Ūkininkams auginti miltus ekologiškai neapsimoka, kai perkama nedideliais kiekiais. Norėčiau suburti raugo duonos kepėjus, kartu rasti ūkininką, kuris užaugintų pačius kokybiškiausius miltus, ir malūnininką, kuris juos sumaltų lėtai, nekaitinant. Galbūt kai mūsų bus daugiau, ir ūkininkams apsimokės auginti ekologiškai bei atsakingai“, – dalinasi Mindaugas.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68108597</guid><pubDate>Sun, 12 Oct 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68108597/2025_10_12_8538_1_6f0201b8_a3cc_48cb_a88f_cff5132b0d3e.mp3" length="22599190" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ką tik iškeptos duonos kvapas, pasklidęs Vilniaus Naujamiestyje ankstyvą rytą, primena, kad duona visada buvo daugiau nei maistas – ji suburdavo žmones prie bendro stalo. Sostinės duoninėje „Douna“ kepami dideli kepalai – tokie, kokie kadaise buvo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ką tik iškeptos duonos kvapas, pasklidęs Vilniaus Naujamiestyje ankstyvą rytą, primena, kad duona visada buvo daugiau nei maistas – ji suburdavo žmones prie bendro stalo. Sostinės duoninėje „Douna“ kepami dideli kepalai – tokie, kokie kadaise buvo kaimuose, kai duona buvo šventa ir dalijama tarp šeimos, kaimynų bei praeivių.<br />Laidos vedėjai su pašnekovu, duoninės įkūrėju Mindaugu Komskiu kalbasi apie tokios duonos, kildinamos natūraliu raugu ir gaminamos vos iš kelių ingredientų, kultūrinę ir bendruomeninę vertę.<br /><br />Pagrindinė gerų kepinių paslaptis – aukščiausios kokybės ingredientai, kurių neretai tenka ieškoti net užsienyje. „Ūkininkams auginti miltus ekologiškai neapsimoka, kai perkama nedideliais kiekiais. Norėčiau suburti raugo duonos kepėjus, kartu rasti ūkininką, kuris užaugintų pačius kokybiškiausius miltus, ir malūnininką, kuris juos sumaltų lėtai, nekaitinant. Galbūt kai mūsų bus daugiau, ir ūkininkams apsimokės auginti ekologiškai bei atsakingai“, – dalinasi Mindaugas.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1413</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kelionė po praeities maisto pasaulį su bioarcheologe Giedre Motuzaite-Keen</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kelione-po-praeities-maisto-pasauli-su-bioarcheologe-giedre-motuzaite-keen--68021998</link><description><![CDATA[Laidos vedėjai Paulius Briedis ir Simona Ševčenkaitė lankėsi Bioarcheologijos tyrimų centro laboratorijoje, kur saugomos ir tiriamos įvairios augalų liekanos, atkeliavusios iš praeities.<br />Profesorė pasakoja, kad mūsų kraštų pirmųjų bendruomenių racioną sudarė ne tik mėsa ir žuvis – augalai bei grybai galėjo sudaryti net iki pusės viso maisto. Kokių laukinių augalų, šalia kitų patiekalų, savo svečiams patiekdavo kunigaikštis Jogaila? Kodėl praeityje valgytos, bet užmirštos veislės tampa svarbios šiandien, kai susiduriame su klimato kaitos iššūkiais?<br />Apie visa tai – pokalbyje su Vilniaus universiteto ir Lietuvos istorijos instituto profesore Giedre Motuzaite-Keen.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68021998</guid><pubDate>Sun, 05 Oct 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68021998/2025_10_05_8538_1_38c686b9_8a99_4d42_9123_d1082df1871f.mp3" length="23233652" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos vedėjai Paulius Briedis ir Simona Ševčenkaitė lankėsi Bioarcheologijos tyrimų centro laboratorijoje, kur saugomos ir tiriamos įvairios augalų liekanos, atkeliavusios iš praeities.
Profesorė pasakoja, kad mūsų kraštų pirmųjų bendruomenių racioną...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos vedėjai Paulius Briedis ir Simona Ševčenkaitė lankėsi Bioarcheologijos tyrimų centro laboratorijoje, kur saugomos ir tiriamos įvairios augalų liekanos, atkeliavusios iš praeities.<br />Profesorė pasakoja, kad mūsų kraštų pirmųjų bendruomenių racioną sudarė ne tik mėsa ir žuvis – augalai bei grybai galėjo sudaryti net iki pusės viso maisto. Kokių laukinių augalų, šalia kitų patiekalų, savo svečiams patiekdavo kunigaikštis Jogaila? Kodėl praeityje valgytos, bet užmirštos veislės tampa svarbios šiandien, kai susiduriame su klimato kaitos iššūkiais?<br />Apie visa tai – pokalbyje su Vilniaus universiteto ir Lietuvos istorijos instituto profesore Giedre Motuzaite-Keen.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1453</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Jautienos festivalyje – degustacijos, grilio pamokos ir net desertas iš mėsos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/jautienos-festivalyje-degustacijos-grilio-pamokos-ir-net-desertas-is-mesos--67930957</link><description><![CDATA[Utenos rajone, Leliūnų miestelyje, pirmą kartą surengtas jautienos festivalis. Jo organizatoriai – ūkininkas Mindaugas Kinderis ir dr. Jolanta Ružinskaitė – įsitikinę, kad tokio renginio Lietuvai jau seniai reikėjo, norint diegti jautienos vartojimo tradicijas.<br />„Lietuvoje jautienos valgymo tradicijos dar gana silpnos. Todėl norime dalintis žiniomis ir patirtimi, kad žmonės išmoktų patys pasigaminti skanius bei sveikus patiekalus“, – sako festivalio sumanytojas, limuzinų veislės jaučių augintojas Mindaugas Kinderis.<br />„Prisipažinsiu – Mindaugas pakeitė ir mano mitybos įpročius. Išmokau valgyti kokybišką jautieną net be druskos ar pipirų – ji tikrai ypatingo skonio“, – šypsosi dr. Jolanta Ružinskaitė.<br />Festivalio lankytojų laukė degustacijos, paskaitos, edukacijos bei praktinės pamokos. Savo patirtimi dalijosi virtuvės šefai ir grilio meistrai.<br />„Prieš kepant kepsnį, svarbu jį palaikyti kambario temperatūroje. Tada galima lengvai pagardinti pipirais, apšlakstyti alyvuogių aliejumi. Keptuvę reikia įkaitinti iki raudonumo ir apskrudinti mėsą iš abiejų pusių, kad vidinė temperatūra nepakiltų aukščiau 57 °C. Po kepimo būtinai palikite kepsnį pailsėti“, – pataria grilio meistras Darius Ivanauskas.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67930957</guid><pubDate>Sun, 28 Sep 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67930957/2025_09_28_8538_1_d459e866_8868_49a8_b82e_e7ed7f3985c5.mp3" length="21363284" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Utenos rajone, Leliūnų miestelyje, pirmą kartą surengtas jautienos festivalis. Jo organizatoriai – ūkininkas Mindaugas Kinderis ir dr. Jolanta Ružinskaitė – įsitikinę, kad tokio renginio Lietuvai jau seniai reikėjo, norint diegti jautienos vartojimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Utenos rajone, Leliūnų miestelyje, pirmą kartą surengtas jautienos festivalis. Jo organizatoriai – ūkininkas Mindaugas Kinderis ir dr. Jolanta Ružinskaitė – įsitikinę, kad tokio renginio Lietuvai jau seniai reikėjo, norint diegti jautienos vartojimo tradicijas.<br />„Lietuvoje jautienos valgymo tradicijos dar gana silpnos. Todėl norime dalintis žiniomis ir patirtimi, kad žmonės išmoktų patys pasigaminti skanius bei sveikus patiekalus“, – sako festivalio sumanytojas, limuzinų veislės jaučių augintojas Mindaugas Kinderis.<br />„Prisipažinsiu – Mindaugas pakeitė ir mano mitybos įpročius. Išmokau valgyti kokybišką jautieną net be druskos ar pipirų – ji tikrai ypatingo skonio“, – šypsosi dr. Jolanta Ružinskaitė.<br />Festivalio lankytojų laukė degustacijos, paskaitos, edukacijos bei praktinės pamokos. Savo patirtimi dalijosi virtuvės šefai ir grilio meistrai.<br />„Prieš kepant kepsnį, svarbu jį palaikyti kambario temperatūroje. Tada galima lengvai pagardinti pipirais, apšlakstyti alyvuogių aliejumi. Keptuvę reikia įkaitinti iki raudonumo ir apskrudinti mėsą iš abiejų pusių, kad vidinė temperatūra nepakiltų aukščiau 57 °C. Po kepimo būtinai palikite kepsnį pailsėti“, – pataria grilio meistras Darius Ivanauskas.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1336</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Alyvuogių aliejaus someljė Ineta: tai vienas labiausiai padirbinėjamų maisto produktų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/alyvuogiu-aliejaus-somelje-ineta-tai-vienas-labiausiai-padirbinejamu-maisto-produktu--67847632</link><description><![CDATA[Ineta Sukackienė alyvuogių aliejų ir jo naudą organizmui atrado tuomet, kai susirgo autoimunine liga. Nuo tada ji pasinėrė į šio skysto aukso pasaulį: Klaipėdoje įkūrė „Niam Niam namus“, tapo sertifikuota alyvuogių aliejaus someljė ir šiandien veda degustacijas bei edukacijas. „Rytą pradedu nuo šaukšto kokybiško alyvuogių aliejaus. O po to jis lydi mane visą dieną – salotose, sriubose, padažuose, net su vaisiais ir ledais,“ – pasakoja Ineta.<br />Kartu su ja leidžamės narplioti alyvuogių aliejaus paslapčių: nuo kokybės ženklų ir polifenolių naudos iki mitų apie kepimą.<br />„Deja, etiketėse beveik nėra informacijos, kuri atskleistų aliejaus kokybę. Svarbiausias rodiklis – skoninės savybės. O kartumas yra gero aliejaus ženklas“, – pasakoja alyvuogių aliejaus someljė Ineta.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67847632</guid><pubDate>Sun, 21 Sep 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67847632/2025_09_21_8538_1_0848688f_da51_4bb9_8f3d_e4b76723c0f8.mp3" length="22978697" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ineta Sukackienė alyvuogių aliejų ir jo naudą organizmui atrado tuomet, kai susirgo autoimunine liga. Nuo tada ji pasinėrė į šio skysto aukso pasaulį: Klaipėdoje įkūrė „Niam Niam namus“, tapo sertifikuota alyvuogių aliejaus someljė ir šiandien veda...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ineta Sukackienė alyvuogių aliejų ir jo naudą organizmui atrado tuomet, kai susirgo autoimunine liga. Nuo tada ji pasinėrė į šio skysto aukso pasaulį: Klaipėdoje įkūrė „Niam Niam namus“, tapo sertifikuota alyvuogių aliejaus someljė ir šiandien veda degustacijas bei edukacijas. „Rytą pradedu nuo šaukšto kokybiško alyvuogių aliejaus. O po to jis lydi mane visą dieną – salotose, sriubose, padažuose, net su vaisiais ir ledais,“ – pasakoja Ineta.<br />Kartu su ja leidžamės narplioti alyvuogių aliejaus paslapčių: nuo kokybės ženklų ir polifenolių naudos iki mitų apie kepimą.<br />„Deja, etiketėse beveik nėra informacijos, kuri atskleistų aliejaus kokybę. Svarbiausias rodiklis – skoninės savybės. O kartumas yra gero aliejaus ženklas“, – pasakoja alyvuogių aliejaus someljė Ineta.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1437</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Klaipėdos rajone miško sodą kuriantis Marius: skonį augalui suteikia mineralinės medžiagos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/klaipedos-rajone-misko-soda-kuriantis-marius-skoni-augalui-suteikia-mineralines-medziagos--67759905</link><description><![CDATA[Marius Kriščiūnas, dar žinomas kaip Brazdas Bee, Klaipėdos rajone stebina neįprastu ūkininkavimo būdu - maistą augina taip, kaip įprastai jis auga natūralioje aplinkoje - medžiams, krūmams ir žoliniams augalams derant tarpusavyje. „Baltymai skonio neturi, riebalai neturi, fruktozė turi tik saldumą. Tai skonį turi tik mineralinės medžiagos. Todėl privalome rūpintis dirvožemiu“, - kalba Marius.<br /><br />Pietinę Mariaus namo pusę gaubia didžiulė terasa tarsi žiemos sodas - čia puikuojasi keletas figmedžių, kasmet duodančių nemažą derlių. O kieme stūksančiuose net 7 metrų aukščio šiltnamiuose auga ne tik mums įprasti pomidorai, agurkai ir paprikos, bet ir be vargo dera ir egzotiniai augalai - citrinžolė, vynuogės, dioskorėja, baklažanai, melionai.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67759905</guid><pubDate>Sun, 14 Sep 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67759905/2025_09_14_8538_1_19523ebc_7016_424f_b4c9_a4fac63aba8c.mp3" length="23004610" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Marius Kriščiūnas, dar žinomas kaip Brazdas Bee, Klaipėdos rajone stebina neįprastu ūkininkavimo būdu - maistą augina taip, kaip įprastai jis auga natūralioje aplinkoje - medžiams, krūmams ir žoliniams augalams derant tarpusavyje. „Baltymai skonio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Marius Kriščiūnas, dar žinomas kaip Brazdas Bee, Klaipėdos rajone stebina neįprastu ūkininkavimo būdu - maistą augina taip, kaip įprastai jis auga natūralioje aplinkoje - medžiams, krūmams ir žoliniams augalams derant tarpusavyje. „Baltymai skonio neturi, riebalai neturi, fruktozė turi tik saldumą. Tai skonį turi tik mineralinės medžiagos. Todėl privalome rūpintis dirvožemiu“, - kalba Marius.<br /><br />Pietinę Mariaus namo pusę gaubia didžiulė terasa tarsi žiemos sodas - čia puikuojasi keletas figmedžių, kasmet duodančių nemažą derlių. O kieme stūksančiuose net 7 metrų aukščio šiltnamiuose auga ne tik mums įprasti pomidorai, agurkai ir paprikos, bet ir be vargo dera ir egzotiniai augalai - citrinžolė, vynuogės, dioskorėja, baklažanai, melionai.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1438</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Beržų sulos sirupą gaminantys Aistė ir Edmundas: dėl skonio nesirenkame lengvų kelių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/berzu-sulos-sirupa-gaminantys-aiste-ir-edmundas-del-skonio-nesirenkame-lengvu-keliu--67665457</link><description><![CDATA[Įsikūrę Kaišiadorių rajone, Aistė ir Edmundas Leonaičiai ėmėsi auginti spalvotas daržoves - tai mėlynos, violetinės, geltonos morkos, margi burokėliai, įvairiausių atspalvių bulvės. „Viskas dėl skonio. Juk žiemą susipjausčius 8 skirtingų veislių morkas valgyti daug smagiau, kiekviena vis skirtingo skonio“, - pasakoja Edmundas.<br />Pora neslepia, jog dėl skonio ir kokybės lengvų kelių nesirenka. Šie keliai prieš penkerius metus Leonaičius atvedė ir prie beržų sirupo gamybos. Šiemet jie išgarino 2 tonas beržų sulos ir pagamino 200 buteliukų išskirtinio skonio sirupo. „Tai gimė iš patriotiškumo. Nesuprantu, kodėl Lietuvoje naudojame tą kanadietišką klevų sirupą, kai galime pasigaminti nuostabaus skonio vietinį beržų sirupą, kuriame atsiskleidžia daugybė mums artimų poskonių“, - sako Aistė.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67665457</guid><pubDate>Sun, 07 Sep 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67665457/2025_09_07_8538_1_5dd0e0f7_47c9_45fe_b73e_db56a2d7a604.mp3" length="23086112" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Įsikūrę Kaišiadorių rajone, Aistė ir Edmundas Leonaičiai ėmėsi auginti spalvotas daržoves - tai mėlynos, violetinės, geltonos morkos, margi burokėliai, įvairiausių atspalvių bulvės. „Viskas dėl skonio. Juk žiemą susipjausčius 8 skirtingų veislių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Įsikūrę Kaišiadorių rajone, Aistė ir Edmundas Leonaičiai ėmėsi auginti spalvotas daržoves - tai mėlynos, violetinės, geltonos morkos, margi burokėliai, įvairiausių atspalvių bulvės. „Viskas dėl skonio. Juk žiemą susipjausčius 8 skirtingų veislių morkas valgyti daug smagiau, kiekviena vis skirtingo skonio“, - pasakoja Edmundas.<br />Pora neslepia, jog dėl skonio ir kokybės lengvų kelių nesirenka. Šie keliai prieš penkerius metus Leonaičius atvedė ir prie beržų sirupo gamybos. Šiemet jie išgarino 2 tonas beržų sulos ir pagamino 200 buteliukų išskirtinio skonio sirupo. „Tai gimė iš patriotiškumo. Nesuprantu, kodėl Lietuvoje naudojame tą kanadietišką klevų sirupą, kai galime pasigaminti nuostabaus skonio vietinį beržų sirupą, kuriame atsiskleidžia daugybė mums artimų poskonių“, - sako Aistė.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1443</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Turkijos skonių įkvėpti Justina ir Tomas įkūrė paprikų ūkį: paprikų kultūros Lietuvoj nėra</title><link>https://www.spreaker.com/episode/turkijos-skoniu-ikvepti-justina-ir-tomas-ikure-papriku-uki-papriku-kulturos-lietuvoj-nera--67533258</link><description><![CDATA[Pabėgę iš Vilniaus Justina ir Tomas Kariniauskai Molėtų rajone įkūrė paprikų ūkį ir dabar augina virš 50-ies paprikų veislių. „Meilė paprikoms gimė Turkijoje, kur vienas draugas pusryčiams iškepė mums nematytų formų paprikų su kiaušiniais, tuomet supratome, kad Lietuvoje paprikų kultūros visai neturime“ - pasakoja Justina.<br />Jau šešerius metus Justina ir Jonas rūpestingai augina aštriąsias, saldžiąsias ir karčiąsias paprikas ir kasmet ieško vis naujų veislių. Jų lysvėse ir šiltnamiuose paprikos atrodo tarsi gėlės - įvairiausių formų ir spalvų lapai, visų vaivorykštės spalvų vaisiai - sunku patikėti, kad tai valgomosios paprikos. Iš derliaus pora gamina uogienes, užtepėles, tyres, paprikas šaldo bei džiovina, kad šaltuoju sezonu jų tikrai nepritrūktų.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67533258</guid><pubDate>Tue, 26 Aug 2025 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67533258/2025_08_26_8538_1_3a5b84a0_5cf1_4f02_9a09_930ceff52897.mp3" length="21743209" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pabėgę iš Vilniaus Justina ir Tomas Kariniauskai Molėtų rajone įkūrė paprikų ūkį ir dabar augina virš 50-ies paprikų veislių. „Meilė paprikoms gimė Turkijoje, kur vienas draugas pusryčiams iškepė mums nematytų formų paprikų su kiaušiniais, tuomet...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pabėgę iš Vilniaus Justina ir Tomas Kariniauskai Molėtų rajone įkūrė paprikų ūkį ir dabar augina virš 50-ies paprikų veislių. „Meilė paprikoms gimė Turkijoje, kur vienas draugas pusryčiams iškepė mums nematytų formų paprikų su kiaušiniais, tuomet supratome, kad Lietuvoje paprikų kultūros visai neturime“ - pasakoja Justina.<br />Jau šešerius metus Justina ir Jonas rūpestingai augina aštriąsias, saldžiąsias ir karčiąsias paprikas ir kasmet ieško vis naujų veislių. Jų lysvėse ir šiltnamiuose paprikos atrodo tarsi gėlės - įvairiausių formų ir spalvų lapai, visų vaivorykštės spalvų vaisiai - sunku patikėti, kad tai valgomosios paprikos. Iš derliaus pora gamina uogienes, užtepėles, tyres, paprikas šaldo bei džiovina, kad šaltuoju sezonu jų tikrai nepritrūktų.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1359</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Anykščių rajone uogas auginantis Rolandas: mano tikslas – aprūpinti rajoną vitaminais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/anyksciu-rajone-uogas-auginantis-rolandas-mano-tikslas-aprupinti-rajona-vitaminais--67436372</link><description><![CDATA[Rolandas Lančickas senelių sodyboje uogininkystės ūkį puoselėja jau daugiau nei dešimtmetį. Pradėjęs nuo kelių šilauogių krūmelių, parsivežtų iš Lenkijos, ūkininkas dabar turi dešimtis uogakrūmių ir vaismedžių. „Šie metai labai prasti, dėl šalnų netekome 30 % šilauogių derliaus, aviečių beveik nėra, o slyvos - nė vienos“,” - pasakoja ūkininkas.<br />Tačiau dėl šalnų padarytos žalos Rolandas labai neliūdi, o priešingai - džiaugiasi, kad bent kokį derlių pavyko gauti ir Anykščių rajono gyventojus šiemet vėl pavyks aprūpinti vitaminais.<br />„Mano tikslas - aprūpinti Anykščių gyventojus vitaminais. Neturiu tiek derliaus, kad galėčiau tiekti prekybos centrams, o ir nenoriu. Noriu, kad žmonės gautų šviežias, ką tik nuskintas uogas“, - pasakoja Rolandas Lančickas.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67436372</guid><pubDate>Tue, 19 Aug 2025 15:10:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67436372/2025_08_19_8538_1_d2415649_2d79_4071_9b05_0f40120fb6c7.mp3" length="23449737" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rolandas Lančickas senelių sodyboje uogininkystės ūkį puoselėja jau daugiau nei dešimtmetį. Pradėjęs nuo kelių šilauogių krūmelių, parsivežtų iš Lenkijos, ūkininkas dabar turi dešimtis uogakrūmių ir vaismedžių. „Šie metai labai prasti, dėl šalnų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rolandas Lančickas senelių sodyboje uogininkystės ūkį puoselėja jau daugiau nei dešimtmetį. Pradėjęs nuo kelių šilauogių krūmelių, parsivežtų iš Lenkijos, ūkininkas dabar turi dešimtis uogakrūmių ir vaismedžių. „Šie metai labai prasti, dėl šalnų netekome 30 % šilauogių derliaus, aviečių beveik nėra, o slyvos - nė vienos“,” - pasakoja ūkininkas.<br />Tačiau dėl šalnų padarytos žalos Rolandas labai neliūdi, o priešingai - džiaugiasi, kad bent kokį derlių pavyko gauti ir Anykščių rajono gyventojus šiemet vėl pavyks aprūpinti vitaminais.<br />„Mano tikslas - aprūpinti Anykščių gyventojus vitaminais. Neturiu tiek derliaus, kad galėčiau tiekti prekybos centrams, o ir nenoriu. Noriu, kad žmonės gautų šviežias, ką tik nuskintas uogas“, - pasakoja Rolandas Lančickas.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1466</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pestoraną miškuose atidarę Artūras ir Ieva: atvykę čia, žmonės nebenori išvažiuoti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pestorana-miskuose-atidare-arturas-ir-ieva-atvyke-cia-zmones-nebenori-isvaziuoti--67341402</link><description><![CDATA[Trakų rajono miškų glūdumoje Ieva ir Artūras Nečejauskai svečius kviečia į Pestoraną. Taip, pestoraną, nes čia patiekiamos įvairiausių rūšių pesto užtepėlės bei patiekalai iš laukinių augalų. Ieva patiekalams puošti net augina valgomų gėlių darželį, kur žydi našlaitės, tulpės, nasturtės, vienadienės, raktažolės ir daugybė kitų žiedų.<br />Pesto užtepėles pora gamina taip pat iš įvairiausių vietinių ingredientų ir pritaiko jas lietuviškam skoniui - net burokėliai ar krapai gali tapti puikia užtepėle. Tačiau apsilankymas čia nėra tik apie maistą ir valgymą - tai sulėtinanti patirtis gamtos apsuptyje, kuomet ištirpsta laikas ir išorinio pasaulio rūpesčiai.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67341402</guid><pubDate>Tue, 12 Aug 2025 15:10:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67341402/2025_08_12_8538_1_73cb8fd5_41c1_4f74_8d07_f5e855a8cd4a.mp3" length="22001926" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Trakų rajono miškų glūdumoje Ieva ir Artūras Nečejauskai svečius kviečia į Pestoraną. Taip, pestoraną, nes čia patiekiamos įvairiausių rūšių pesto užtepėlės bei patiekalai iš laukinių augalų. Ieva patiekalams puošti net augina valgomų gėlių darželį,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Trakų rajono miškų glūdumoje Ieva ir Artūras Nečejauskai svečius kviečia į Pestoraną. Taip, pestoraną, nes čia patiekiamos įvairiausių rūšių pesto užtepėlės bei patiekalai iš laukinių augalų. Ieva patiekalams puošti net augina valgomų gėlių darželį, kur žydi našlaitės, tulpės, nasturtės, vienadienės, raktažolės ir daugybė kitų žiedų.<br />Pesto užtepėles pora gamina taip pat iš įvairiausių vietinių ingredientų ir pritaiko jas lietuviškam skoniui - net burokėliai ar krapai gali tapti puikia užtepėle. Tačiau apsilankymas čia nėra tik apie maistą ir valgymą - tai sulėtinanti patirtis gamtos apsuptyje, kuomet ištirpsta laikas ir išorinio pasaulio rūpesčiai.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1376</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Grilio ekspertas Mindaugas Kalvaitis: lietuviai linkę kepsnius perkepti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/grilio-ekspertas-mindaugas-kalvaitis-lietuviai-linke-kepsnius-perkepti--67275874</link><description><![CDATA[Nors lietinga šių metų vasara neleidžia kepsnių sezonui įsibėgėti, grilio ekspertas Mindaugas Kalvaitis tvirtina, kad reikia tiesiog žinoti šiuolaikinių kepsninių galimybes. „Yra tokių kepsninių, su kuriomis be problemų galima kepti ir balkone, terasoje po stogu ar net namuose. Nereikia net į gamtą važiuoti. Tereikia 15 kokybiškų anglių, gero pusvalandžio ir galėsite mėgautis puikia vakariene“, - sako pašnekovas.<br /><br />Laidoje Mindaugas atskleidė ir paslaptis bei papasakojo apie šiuolaikinius įrankius, su kuriais net paprasčiausią mėsą, žuvį ar daržoves galima iškepti aromatingai, skaniai ir sultingai.<br />„Svarbiausia – atrasti šefą savyje, mėgautis procesu ir būti smalsiam, tuomet ir maistas bus be galo skanus“, - tvirtina grilio ekspertas iš Kauno Mindaugas Kalvaitis.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67275874</guid><pubDate>Tue, 05 Aug 2025 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67275874/2025_08_05_8538_1_fbd98f34_4d93_4041_9436_df2814b62e09.mp3" length="22463353" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors lietinga šių metų vasara neleidžia kepsnių sezonui įsibėgėti, grilio ekspertas Mindaugas Kalvaitis tvirtina, kad reikia tiesiog žinoti šiuolaikinių kepsninių galimybes. „Yra tokių kepsninių, su kuriomis be problemų galima kepti ir balkone,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors lietinga šių metų vasara neleidžia kepsnių sezonui įsibėgėti, grilio ekspertas Mindaugas Kalvaitis tvirtina, kad reikia tiesiog žinoti šiuolaikinių kepsninių galimybes. „Yra tokių kepsninių, su kuriomis be problemų galima kepti ir balkone, terasoje po stogu ar net namuose. Nereikia net į gamtą važiuoti. Tereikia 15 kokybiškų anglių, gero pusvalandžio ir galėsite mėgautis puikia vakariene“, - sako pašnekovas.<br /><br />Laidoje Mindaugas atskleidė ir paslaptis bei papasakojo apie šiuolaikinius įrankius, su kuriais net paprasčiausią mėsą, žuvį ar daržoves galima iškepti aromatingai, skaniai ir sultingai.<br />„Svarbiausia – atrasti šefą savyje, mėgautis procesu ir būti smalsiam, tuomet ir maistas bus be galo skanus“, - tvirtina grilio ekspertas iš Kauno Mindaugas Kalvaitis.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1404</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kai kava tampa namais: Naujosios Zelandijos skonio paieškos Molėtuose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kai-kava-tampa-namais-naujosios-zelandijos-skonio-paieskos-moletuose--67186276</link><description><![CDATA[Ar įmanoma sukurti skonį, kuris primintų namus, kai tie namai liko kitoje pasaulio pusėje? Šioje laidoje Hanno Wolfas, kilęs iš Naujosios Zelandijos, pasakoja apie savo kavos kelią, atvedusį jį iki Molėtų. Čia jis su žmona Viltare atidarė kavos skrudyklą bei kavinę ir toliau ieško tobulo balanso tarp rūgštelės, saldumo ir švelnios kartumos, tiksliai skaičiuodamas sekundes ir sekdamas kiekvieną pupelės reakciją.<br />„Skirtumas gali priklausyti nuo sekundžių. Sekundės, temperatūra, konfigūracijos – kiekvienas mažas pokytis gali sukurti didelius skirtumus kavos skoniui. Tai kavos skrudinimo meno dalis“, – sako Hanno.<br />Hanno savo kavos skrudintojo kelionėje turi aiškų tikslą - sukurti tokią kavą, kurią gerdavo namuose, Naujojoje Zelandijoje. „Galbūt man jau pavyko, o gal netgi pranokau receptą, kurio siekiau... Bet sveika galvoti, kad vis dar nepasiekiau, – tai skatina tobulėti“.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67186276</guid><pubDate>Tue, 29 Jul 2025 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67186276/2025_07_29_8538_1_ba7fe223_528b_4101_a923_90875321fc69.mp3" length="21887405" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar įmanoma sukurti skonį, kuris primintų namus, kai tie namai liko kitoje pasaulio pusėje? Šioje laidoje Hanno Wolfas, kilęs iš Naujosios Zelandijos, pasakoja apie savo kavos kelią, atvedusį jį iki Molėtų. Čia jis su žmona Viltare atidarė kavos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar įmanoma sukurti skonį, kuris primintų namus, kai tie namai liko kitoje pasaulio pusėje? Šioje laidoje Hanno Wolfas, kilęs iš Naujosios Zelandijos, pasakoja apie savo kavos kelią, atvedusį jį iki Molėtų. Čia jis su žmona Viltare atidarė kavos skrudyklą bei kavinę ir toliau ieško tobulo balanso tarp rūgštelės, saldumo ir švelnios kartumos, tiksliai skaičiuodamas sekundes ir sekdamas kiekvieną pupelės reakciją.<br />„Skirtumas gali priklausyti nuo sekundžių. Sekundės, temperatūra, konfigūracijos – kiekvienas mažas pokytis gali sukurti didelius skirtumus kavos skoniui. Tai kavos skrudinimo meno dalis“, – sako Hanno.<br />Hanno savo kavos skrudintojo kelionėje turi aiškų tikslą - sukurti tokią kavą, kurią gerdavo namuose, Naujojoje Zelandijoje. „Galbūt man jau pavyko, o gal netgi pranokau receptą, kurio siekiau... Bet sveika galvoti, kad vis dar nepasiekiau, – tai skatina tobulėti“.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1368</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prancūziškos vakarienės receptas: viena porcija maisto ir dvi porcijos plepalų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/prancuziskos-vakarienes-receptas-viena-porcija-maisto-ir-dvi-porcijos-plepalu--67082228</link><description><![CDATA[Laida keliauja į Kauną, kur laidos vedėjai Paulius Briedis ir Simona Ševčenkaitė lankosi prancūzo ir lietuvės įkurtoje autentiškoje prancūziškų vynų ir sūrių parduotuvėlėje Vieno prancūzo sandėliukas. Tai viešnagė pas pasaulinių sūrio čempionatų teisėjus Hugues Dasse ir Aušrą Fokienę.<br /><br />Ką šie du sūrio skonio ekspertai veikia Lietuvoje, kokie pieno gaminiai pasaulyje yra vertinami labiausiai ir kaip atsiskleidžia jų įvairovė? Ar lietuviški sūriai prilygsta pasaulinių sūrių čempionatų laureatams? Kuo maisto kultūrai svarbios mažos specializuotos parduotuvėlės? Kodėl prancūzų vakarienės trunka tiek ilgai?<br />Ši laida – ne tik pažintis su skoniais, bet ir su filosofija, kurioje svarbiausia – kokybė, autentiškumas ir meilė tradicijoms.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67082228</guid><pubDate>Tue, 22 Jul 2025 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67082228/2025_07_22_8538_1_7c1fdb35_e397_423a_b479_1a08501fa423.mp3" length="23143790" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laida keliauja į Kauną, kur laidos vedėjai Paulius Briedis ir Simona Ševčenkaitė lankosi prancūzo ir lietuvės įkurtoje autentiškoje prancūziškų vynų ir sūrių parduotuvėlėje Vieno prancūzo sandėliukas. Tai viešnagė pas pasaulinių sūrio čempionatų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laida keliauja į Kauną, kur laidos vedėjai Paulius Briedis ir Simona Ševčenkaitė lankosi prancūzo ir lietuvės įkurtoje autentiškoje prancūziškų vynų ir sūrių parduotuvėlėje Vieno prancūzo sandėliukas. Tai viešnagė pas pasaulinių sūrio čempionatų teisėjus Hugues Dasse ir Aušrą Fokienę.<br /><br />Ką šie du sūrio skonio ekspertai veikia Lietuvoje, kokie pieno gaminiai pasaulyje yra vertinami labiausiai ir kaip atsiskleidžia jų įvairovė? Ar lietuviški sūriai prilygsta pasaulinių sūrių čempionatų laureatams? Kuo maisto kultūrai svarbios mažos specializuotos parduotuvėlės? Kodėl prancūzų vakarienės trunka tiek ilgai?<br />Ši laida – ne tik pažintis su skoniais, bet ir su filosofija, kurioje svarbiausia – kokybė, autentiškumas ir meilė tradicijoms.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1447</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Restoraną Anykščių rajone įkūrę šveicarai: Lietuvoje mokomės to, kas Šveicarijoje pamiršta</title><link>https://www.spreaker.com/episode/restorana-anyksciu-rajone-ikure-sveicarai-lietuvoje-mokomes-to-kas-sveicarijoje-pamirsta--66992860</link><description><![CDATA[Karen ir Stefan Bolliger į Lietuvą atvyko prieš penkerius metus, motociklais keliaudami po Europą. Stabtelėję Anykščių krašte, jį taip pamilo, kad nusprendė čia apsigyventi ir įkurti svečių namus bei restoraną. Pasisamdę jauną virtuvės šefą iš Anykščių, Karen ir Stefanas virtuvėje suteikė jam laisvės kurti, vadovaujantis aiškiais kriterijais: „Turėjome aiškią viziją - viskas turi būti sezoniška, rankų darbo, atkeliauti tik iš vietinių ūkių, o pats svarbiausias ingredientas mūsų virtuvėje yra mūsų vietinis šefas Gintautas. Jis mūsų akyse yra menininkas“, - sako Karen Bolliger<br />Gintautas neslepia, jog galimybė dirbti restorane, esančiame taip arti gamtos, suteikia daug galimybių mokytis ir įkvėpimo kurti, kurių dirbdamas miesto restorane jis neturėtų. Iš sezoninių žolelių, žiedų ir pumpurų jis kuria aliejus, padažus, actus, desertus ir gėrimus. „Jaučiu tiek daug laisvės daryti tai, kas patinka, iš dūšios. Jaučiuosi čia kaip namie, atvažiavęs į darbą keliauju prisirinkti žolelių, pumpurų ir tuomet galvojų ką iš jų pagaminti“, - pasakoja virtuvės šefas Gintautas Kazakevičius.<br />Šveicarų poros įkurto restorano ir svečių namų filosofijoje svarbią dalį užima ne tik darna su aplinka, bet ir pagarba žmonėms, tiek lankytojams, tiek darbuotojams. „Tikime gera lyderyste. Mums labai patinka žmones paskatinti ir palaikyti, suteikti erdvės jiems augti. Nenorime, kad žmonės į darbą žiūrėtų kaip į vietą, kur būna nuo 9 iki 5 ir kasdien lauktų pensijos, tai labai prastas sumanymas gyvenimui“, – tvirtina restorano šeimininkė Karen Bolliger.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66992860</guid><pubDate>Tue, 15 Jul 2025 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66992860/2025_07_15_8538_1_b0979f15_0022_41fc_99d8_3fce350329b0.mp3" length="22128568" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Karen ir Stefan Bolliger į Lietuvą atvyko prieš penkerius metus, motociklais keliaudami po Europą. Stabtelėję Anykščių krašte, jį taip pamilo, kad nusprendė čia apsigyventi ir įkurti svečių namus bei restoraną. Pasisamdę jauną virtuvės šefą iš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Karen ir Stefan Bolliger į Lietuvą atvyko prieš penkerius metus, motociklais keliaudami po Europą. Stabtelėję Anykščių krašte, jį taip pamilo, kad nusprendė čia apsigyventi ir įkurti svečių namus bei restoraną. Pasisamdę jauną virtuvės šefą iš Anykščių, Karen ir Stefanas virtuvėje suteikė jam laisvės kurti, vadovaujantis aiškiais kriterijais: „Turėjome aiškią viziją - viskas turi būti sezoniška, rankų darbo, atkeliauti tik iš vietinių ūkių, o pats svarbiausias ingredientas mūsų virtuvėje yra mūsų vietinis šefas Gintautas. Jis mūsų akyse yra menininkas“, - sako Karen Bolliger<br />Gintautas neslepia, jog galimybė dirbti restorane, esančiame taip arti gamtos, suteikia daug galimybių mokytis ir įkvėpimo kurti, kurių dirbdamas miesto restorane jis neturėtų. Iš sezoninių žolelių, žiedų ir pumpurų jis kuria aliejus, padažus, actus, desertus ir gėrimus. „Jaučiu tiek daug laisvės daryti tai, kas patinka, iš dūšios. Jaučiuosi čia kaip namie, atvažiavęs į darbą keliauju prisirinkti žolelių, pumpurų ir tuomet galvojų ką iš jų pagaminti“, - pasakoja virtuvės šefas Gintautas Kazakevičius.<br />Šveicarų poros įkurto restorano ir svečių namų filosofijoje svarbią dalį užima ne tik darna su aplinka, bet ir pagarba žmonėms, tiek lankytojams, tiek darbuotojams. „Tikime gera lyderyste. Mums labai patinka žmones paskatinti ir palaikyti, suteikti erdvės jiems augti. Nenorime, kad žmonės į darbą žiūrėtų kaip į vietą, kur būna nuo 9 iki 5 ir kasdien lauktų pensijos, tai labai prastas sumanymas gyvenimui“, – tvirtina restorano šeimininkė Karen Bolliger.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1383</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prie vakarienės stalo su Amerikos lietuviu: daržovių kokybė Lietuvoje – stebina</title><link>https://www.spreaker.com/episode/prie-vakarienes-stalo-su-amerikos-lietuviu-darzoviu-kokybe-lietuvoje-stebina--66948883</link><description><![CDATA[Šiame „Lėto maisto kultūros“ episode laidos vedėjai kviečia klausytojus prisijungti prie vakarienės, kurią gamino su svečiu – Amerikos lietuviu Laurance Shumway. Laurance dalyvauja lietuvių kalbos stovykloje, o viena šios stovyklos veiklų – vakarienė lietuviškoje šeimoje. Šios stovyklos rėmuose į Pauliaus ir Simonos namus ir užsuko Laurance.<br /><br />Vakarienės metu laidos vedėjai su Laurynu gamina maistą, kurį jis mėgsta gaminti namuose bei lygina Amerikos ir Lietuvos maisto kultūrą, aptariami abejose šalyse prieinami maisto produktų skirtumai.„<br /><br />„JAV maisto sezoniškumas neegzistuoja. Visus metus gali gauti tokių pačių, tokio pat skonio ir išvaizdos braškių, o čia – net prekybos centre parduodamos daržovės ir vaisiai – nuostabūs. Amerikoje tokius gausi tik ūkininkų turguje ir labai brangiai“, – sako pašnekovas.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66948883</guid><pubDate>Tue, 08 Jul 2025 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66948883/2025_07_08_8538_1_b9ca495f_92f9_4088_b9f7_e1070add3ff6.mp3" length="21294321" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiame „Lėto maisto kultūros“ episode laidos vedėjai kviečia klausytojus prisijungti prie vakarienės, kurią gamino su svečiu – Amerikos lietuviu Laurance Shumway. Laurance dalyvauja lietuvių kalbos stovykloje, o viena šios stovyklos veiklų – vakarienė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiame „Lėto maisto kultūros“ episode laidos vedėjai kviečia klausytojus prisijungti prie vakarienės, kurią gamino su svečiu – Amerikos lietuviu Laurance Shumway. Laurance dalyvauja lietuvių kalbos stovykloje, o viena šios stovyklos veiklų – vakarienė lietuviškoje šeimoje. Šios stovyklos rėmuose į Pauliaus ir Simonos namus ir užsuko Laurance.<br /><br />Vakarienės metu laidos vedėjai su Laurynu gamina maistą, kurį jis mėgsta gaminti namuose bei lygina Amerikos ir Lietuvos maisto kultūrą, aptariami abejose šalyse prieinami maisto produktų skirtumai.„<br /><br />„JAV maisto sezoniškumas neegzistuoja. Visus metus gali gauti tokių pačių, tokio pat skonio ir išvaizdos braškių, o čia – net prekybos centre parduodamos daržovės ir vaisiai – nuostabūs. Amerikoje tokius gausi tik ūkininkų turguje ir labai brangiai“, – sako pašnekovas.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1331</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Valdas Dzūkijos kaime įkūrė sūrininkystės mokyklą: sūrininkas yra bakterijų ganytojas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/valdas-dzukijos-kaime-ikure-surininkystes-mokykla-surininkas-yra-bakteriju-ganytojas--66948882</link><description><![CDATA[Šiandien nukelsime jus į nedidelį Dzūkijos kaimą, kur senovinėje sodyboje įsikūrusi sūrinė. Čia, visai neseniai sūrius gamino Valdas Kavaliauskas, žmogus, dažnai minimas kaip pionierius, prieš beveik 20 metų į Lietuvą atvežęs prancūzišką sūrių gaminimo kultūrą.<br />Valdas ne tik pats gamino Lietuvos sūrių gurmanų pamėgtą ožkos sūrį, bet ir telkė šio amato entuziastus, įkūrė sūrininkų namus, o dabar atidarė ir sūrininkų mokyklą.<br />Laidoje sūrininkas papasakojo gaminamo produkto subtilybes, kas jį pastūmėjo domėtis lėto brandinimo gyvo pieno gaminiais ir kuo taip gaminami sūriai yra ypatingi.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66948882</guid><pubDate>Tue, 01 Jul 2025 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66948882/2025_07_01_8538_1_e82c9751_04de_4d5b_8015_4dc6419b8587.mp3" length="23603128" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien nukelsime jus į nedidelį Dzūkijos kaimą, kur senovinėje sodyboje įsikūrusi sūrinė. Čia, visai neseniai sūrius gamino Valdas Kavaliauskas, žmogus, dažnai minimas kaip pionierius, prieš beveik 20 metų į Lietuvą atvežęs prancūzišką sūrių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien nukelsime jus į nedidelį Dzūkijos kaimą, kur senovinėje sodyboje įsikūrusi sūrinė. Čia, visai neseniai sūrius gamino Valdas Kavaliauskas, žmogus, dažnai minimas kaip pionierius, prieš beveik 20 metų į Lietuvą atvežęs prancūzišką sūrių gaminimo kultūrą.<br />Valdas ne tik pats gamino Lietuvos sūrių gurmanų pamėgtą ožkos sūrį, bet ir telkė šio amato entuziastus, įkūrė sūrininkų namus, o dabar atidarė ir sūrininkų mokyklą.<br />Laidoje sūrininkas papasakojo gaminamo produkto subtilybes, kas jį pastūmėjo domėtis lėto brandinimo gyvo pieno gaminiais ir kuo taip gaminami sūriai yra ypatingi.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1476</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kelionė po Aukštaitiją žirgų traukiamais vežimais: gastronominės tapatybės beieškant</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kelione-po-aukstaitija-zirgu-traukiamais-vezimais-gastronomines-tapatybes-beieskant--66727744</link><description><![CDATA[Laidos vedėjai Paulius Briedis ir Simona Ševčenkaitė savaitę keliavo po Aukštaitiją senoviniais, žirgų traukiamais vežimais. Lėtai keliaudami Kupiškio, Pasvalio ir Anykščių rajonų kaimais ir miesteliais, laidos kūrėjai tyrinėjo šių kraštų gastronominės tapatybės likučius. „Pakišuolis", „Karvojus", „Pagrabinės bandelės", medus nuo korio ir šviežias pienas - tai tik dalis laidos kūrėjų atradimų, paragautų per savaitę lėtai dundant Aukštaitijos keliais.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66727744</guid><pubDate>Tue, 24 Jun 2025 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66727744/2025_06_24_8538_1_46b6b3ad_f3b5_420b_9173_5b0093175165.mp3" length="23502817" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos vedėjai Paulius Briedis ir Simona Ševčenkaitė savaitę keliavo po Aukštaitiją senoviniais, žirgų traukiamais vežimais. Lėtai keliaudami Kupiškio, Pasvalio ir Anykščių rajonų kaimais ir miesteliais, laidos kūrėjai tyrinėjo šių kraštų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos vedėjai Paulius Briedis ir Simona Ševčenkaitė savaitę keliavo po Aukštaitiją senoviniais, žirgų traukiamais vežimais. Lėtai keliaudami Kupiškio, Pasvalio ir Anykščių rajonų kaimais ir miesteliais, laidos kūrėjai tyrinėjo šių kraštų gastronominės tapatybės likučius. „Pakišuolis", „Karvojus", „Pagrabinės bandelės", medus nuo korio ir šviežias pienas - tai tik dalis laidos kūrėjų atradimų, paragautų per savaitę lėtai dundant Aukštaitijos keliais.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1469</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Virtuvės šefas Evaldas Žaliukas: turgus yra miesto gastronominis veidas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/virtuves-sefas-evaldas-zaliukas-turgus-yra-miesto-gastronominis-veidas--66590469</link><description><![CDATA[Lietuvoje gerai žinomas virtuvės šefas Evaldas Žaliukas į profesionalią virtuvę pasuko būdamas 39-erių, kuomet Londone baigė vieną seniausių pasaulyje virėjų mokyklų - Westminsterio Kingsway Koledžą. Po studijų dirbo restorane „Olives“, kur tradicinė italų virtuvė paįvairinama šiuolaikinėmis interpretacijomis. Kaip sako pats Evaldas, patobulintos tradicinės virtuvės yra šių dienų kulinarijos viršūnėje. Po šios karjeros virtuvėje pradžios Evaldas galėjo rinktis dirbti daugelyje puikių pasaulio restoranų, tačiau pasirinkto grįžti į Lietuvą, kur aktyviai dirba įvairiose organizacijose, vienijančiose vietinius maisto augintojus, saugančius kulinarinį paveldą, bei virtuvės paslapčių moko jaunimą.<br /><br />Laidos vedėjai drauge su šefu vaikšto Halės turguje Vilniuje, kur aptarinėja, kuo nukrauti sostinės prekystaliai, kaip iš gausos išsirinkti sveiką ir kokybišką maisto produktą ir kokios tendencijos ryškios šiandieniniame kulinarijos pasaulyje.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66590469</guid><pubDate>Tue, 17 Jun 2025 15:15:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66590469/2025_06_17_8538_1_aa730c34_4c39_4349_981d_d484b8959da9.mp3" length="23072737" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvoje gerai žinomas virtuvės šefas Evaldas Žaliukas į profesionalią virtuvę pasuko būdamas 39-erių, kuomet Londone baigė vieną seniausių pasaulyje virėjų mokyklų - Westminsterio Kingsway Koledžą. Po studijų dirbo restorane „Olives“, kur tradicinė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvoje gerai žinomas virtuvės šefas Evaldas Žaliukas į profesionalią virtuvę pasuko būdamas 39-erių, kuomet Londone baigė vieną seniausių pasaulyje virėjų mokyklų - Westminsterio Kingsway Koledžą. Po studijų dirbo restorane „Olives“, kur tradicinė italų virtuvė paįvairinama šiuolaikinėmis interpretacijomis. Kaip sako pats Evaldas, patobulintos tradicinės virtuvės yra šių dienų kulinarijos viršūnėje. Po šios karjeros virtuvėje pradžios Evaldas galėjo rinktis dirbti daugelyje puikių pasaulio restoranų, tačiau pasirinkto grįžti į Lietuvą, kur aktyviai dirba įvairiose organizacijose, vienijančiose vietinius maisto augintojus, saugančius kulinarinį paveldą, bei virtuvės paslapčių moko jaunimą.<br /><br />Laidos vedėjai drauge su šefu vaikšto Halės turguje Vilniuje, kur aptarinėja, kuo nukrauti sostinės prekystaliai, kaip iš gausos išsirinkti sveiką ir kokybišką maisto produktą ir kokios tendencijos ryškios šiandieniniame kulinarijos pasaulyje.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1443</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Medaus someljė Rasa Nabažaitė: lietuviai tik įsivaizduoja, kad viską žino apie medų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/medaus-somelje-rasa-nabazaite-lietuviai-tik-isivaizduoja-kad-viska-zino-apie-medu--66495470</link><description><![CDATA[„Medus – ne tik į arbatą!“ – tokiu šūkiu lankytojus pasitinka medaus someljė Rasa Nabažaitė. Italijoje baigusi medaus juslinės analizės mokymus, ji tapo pirmąja Baltijos šalyse medaus someljė. Šiuo metu Rasa bitininkauja ir veda medaus pažinimo edukacijas Mažeikiuose.<br /><br />Laidos vedėjai drauge su medaus someljė leidosi į medaus pažinimo kelionę - ragavo klevų, svogūnų ir net Sosnovskio barščių medų, diskutavo apie skirtingus panaudojimo būdus, aiškinosi, koks medus labiausiai tinka skirtingiems patiekalams.<br /><br />„Aš labai mėgstu, kai skoniai susijungę, pavyzdžiui, gaminu aštrų medų - čili pipirus, žoleles, česnaką, imbierą užpilu medumi – tai puikus pagardas daugybei patiekalų“, – sako pašnekovė.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66495470</guid><pubDate>Tue, 10 Jun 2025 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66495470/2025_06_10_8538_1_f15e3e42_dd60_486e_ba95_e943c249a826.mp3" length="22695320" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Medus – ne tik į arbatą!“ – tokiu šūkiu lankytojus pasitinka medaus someljė Rasa Nabažaitė. Italijoje baigusi medaus juslinės analizės mokymus, ji tapo pirmąja Baltijos šalyse medaus someljė. Šiuo metu Rasa bitininkauja ir veda medaus pažinimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Medus – ne tik į arbatą!“ – tokiu šūkiu lankytojus pasitinka medaus someljė Rasa Nabažaitė. Italijoje baigusi medaus juslinės analizės mokymus, ji tapo pirmąja Baltijos šalyse medaus someljė. Šiuo metu Rasa bitininkauja ir veda medaus pažinimo edukacijas Mažeikiuose.<br /><br />Laidos vedėjai drauge su medaus someljė leidosi į medaus pažinimo kelionę - ragavo klevų, svogūnų ir net Sosnovskio barščių medų, diskutavo apie skirtingus panaudojimo būdus, aiškinosi, koks medus labiausiai tinka skirtingiems patiekalams.<br /><br />„Aš labai mėgstu, kai skoniai susijungę, pavyzdžiui, gaminu aštrų medų - čili pipirus, žoleles, česnaką, imbierą užpilu medumi – tai puikus pagardas daugybei patiekalų“, – sako pašnekovė.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1419</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gamtinį ūkį puoselėjanti Vaiva: kai pats užsiaugini, tai žinai, ką valgai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gamtini-uki-puoselejanti-vaiva-kai-pats-uzsiaugini-tai-zinai-ka-valgai--66393976</link><description><![CDATA[„Miško sodai“ – nedidelis šeimos ūkis Žemaitijos nacionalinio parke. Čia Vaiva Jundulaitė Kosienė su vyru Giedriumi Kosu jau daugelį metų puoselėja biodinaminio ūkininkavimo filosofiją.<br />„Aš norėjau švarios gamtos, švaraus oro, užsiauginti savo daržovę, gyventi paprastai“, - sako laidos pašnekovė Vaiva Kosienė.<br /><br />Kosų ūkyje puikiai dera laukiniai augalai, kultūrinės daržovės bei iš senolių perimti praeities darželiuose puoselėti augalai. Viskas aplinkui žaliuoja, išartos dirvos nepamatysi: tradiciniai žemdirbiai turbūt pasakytų, kad piktžolės neišravėtos, tačiau ūkio šeimininkams šios piktžolės - tai nemokamas, laukinis maistas.<br /><br />Pokalbyje aptariama gamtos turtų įvairovė, sezoninių daržovių svarba bei biodinaminiame ūkyje taikomi gero maisto kriterijai.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66393976</guid><pubDate>Tue, 03 Jun 2025 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66393976/2025_06_03_8538_1_3d0c8a9a_afab_4d2c_b95c_04940afd4301.mp3" length="23010044" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Miško sodai“ – nedidelis šeimos ūkis Žemaitijos nacionalinio parke. Čia Vaiva Jundulaitė Kosienė su vyru Giedriumi Kosu jau daugelį metų puoselėja biodinaminio ūkininkavimo filosofiją.
„Aš norėjau švarios gamtos, švaraus oro, užsiauginti savo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Miško sodai“ – nedidelis šeimos ūkis Žemaitijos nacionalinio parke. Čia Vaiva Jundulaitė Kosienė su vyru Giedriumi Kosu jau daugelį metų puoselėja biodinaminio ūkininkavimo filosofiją.<br />„Aš norėjau švarios gamtos, švaraus oro, užsiauginti savo daržovę, gyventi paprastai“, - sako laidos pašnekovė Vaiva Kosienė.<br /><br />Kosų ūkyje puikiai dera laukiniai augalai, kultūrinės daržovės bei iš senolių perimti praeities darželiuose puoselėti augalai. Viskas aplinkui žaliuoja, išartos dirvos nepamatysi: tradiciniai žemdirbiai turbūt pasakytų, kad piktžolės neišravėtos, tačiau ūkio šeimininkams šios piktžolės - tai nemokamas, laukinis maistas.<br /><br />Pokalbyje aptariama gamtos turtų įvairovė, sezoninių daržovių svarba bei biodinaminiame ūkyje taikomi gero maisto kriterijai.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1439</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>9-ajame smidrų festivalyje – dėmesys bendruomeniniam ūkininkavimui ir senovinėms sėkloms</title><link>https://www.spreaker.com/episode/9-ajame-smidru-festivalyje-demesys-bendruomeniniam-ukininkavimui-ir-senovinems-sekloms--66464188</link><description><![CDATA[„Tai vaistinis augalas. Tai ne tik maistas, jis valo kūną ir inkstus, o juose – žmogaus gyvybinė energija“, – sako ūkininkė Genutė Sakalauskienė, kurios ūkyje, Ukmergės rajone, jau devintąjį kartą įvyko smidrų festivalis. Prieš beveik dešimtmetį prasidėjusi šventė buvo skirta populiarinti smidrus Lietuvoje ir išmokyti lietuvius juos auginti bei gaminti. „Iki mūsų projekto pradžios Lietuvoje buvo auginama viso labo 1,5 ha smidrų, šiandien auginama jau apie 140ha. O kai pirmąkart pagaminome kiaušinienę su smidrais, žmonės net nedrįso jos ragauti”, – apie žaibišką smidrų išpopuliarėjimą pasakoja ilgametė VDU žemės ūkio akademijos dėstytoja Audronė Žebrauskienė.<br /><br />Nors ir skirta šiai vienai daržovei, metams bėgant ši šventė tapo gero maisto mėgėjų bendruomenės susitikimo vieta. Paskaitas apie bendruomeninį ūkininkavimą, švaraus maisto svarbą ir senųjų augalų veislių sėklų išsaugojimą skaitė ir svečiai iš Latvijos bei Norvegijos. „Bendruomeniniai ūkiai Norvegijoje sparčiai populiarėja, dabar turime apie 100 tokių ūkių visoje šalyje. Žmonės susiburia, randa žemės ir pradeda maistą auginti kartu. Tai dažniausiai žmonės, norintys priklausyti bendruomenei ir žinoti, iš kur atsiranda jų maistas", – pasakoja Anders Fossland, bendruomeninio ūkio Norvegijoje įkūrėjas.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66464188</guid><pubDate>Sun, 01 Jun 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66464188/2025_06_01_8538_1_ebedb5f3_854a_4a80_8983_6dce41de4a2b.mp3" length="21462759" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Tai vaistinis augalas. Tai ne tik maistas, jis valo kūną ir inkstus, o juose – žmogaus gyvybinė energija“, – sako ūkininkė Genutė Sakalauskienė, kurios ūkyje, Ukmergės rajone, jau devintąjį kartą įvyko smidrų festivalis. Prieš beveik dešimtmetį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Tai vaistinis augalas. Tai ne tik maistas, jis valo kūną ir inkstus, o juose – žmogaus gyvybinė energija“, – sako ūkininkė Genutė Sakalauskienė, kurios ūkyje, Ukmergės rajone, jau devintąjį kartą įvyko smidrų festivalis. Prieš beveik dešimtmetį prasidėjusi šventė buvo skirta populiarinti smidrus Lietuvoje ir išmokyti lietuvius juos auginti bei gaminti. „Iki mūsų projekto pradžios Lietuvoje buvo auginama viso labo 1,5 ha smidrų, šiandien auginama jau apie 140ha. O kai pirmąkart pagaminome kiaušinienę su smidrais, žmonės net nedrįso jos ragauti”, – apie žaibišką smidrų išpopuliarėjimą pasakoja ilgametė VDU žemės ūkio akademijos dėstytoja Audronė Žebrauskienė.<br /><br />Nors ir skirta šiai vienai daržovei, metams bėgant ši šventė tapo gero maisto mėgėjų bendruomenės susitikimo vieta. Paskaitas apie bendruomeninį ūkininkavimą, švaraus maisto svarbą ir senųjų augalų veislių sėklų išsaugojimą skaitė ir svečiai iš Latvijos bei Norvegijos. „Bendruomeniniai ūkiai Norvegijoje sparčiai populiarėja, dabar turime apie 100 tokių ūkių visoje šalyje. Žmonės susiburia, randa žemės ir pradeda maistą auginti kartu. Tai dažniausiai žmonės, norintys priklausyti bendruomenei ir žinoti, iš kur atsiranda jų maistas", – pasakoja Anders Fossland, bendruomeninio ūkio Norvegijoje įkūrėjas.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1342</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laima ir Vladas maistą šeimai augina patys: renkamės sunkesnį kelią, bet širdyje ramu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laima-ir-vladas-maista-seimai-augina-patys-renkames-sunkesni-kelia-bet-sirdyje-ramu--66279930</link><description><![CDATA[Laimos ir Vlado Chochevičių šeimyna Londoną iškeitė į Gulbinų kaimą, Akmenės rajone, kur gyvena jau 8 metus. Apsigyvenus kaime, šeimyna įsigijo kelias ožkas, vištų ir po truputį pradėjo augintis maistą sau. Užsiauginę pirmąjį speltos derlių ir susimalę miltus, ėmė juos po truputį pardavinėti, kol galiausiai Vladas metė gerai apmokamą programuotojo darbą ir pasinėrė į tvarų ūkininkavimą. „Paklausiau savęs: ką mieliau daryčiau už dyką? Programuočiau ar ūkininkaučiau? Atsakymas buvo akivaizdus“, - dalinasi Vladas.<br /><br />Dabar šeimyna ekologiškai augina senovines kviečių veisles, rugius, speltą, iš jų mala miltus, juos parduoda, taip užsidirbdami pragyvenimui. O beveik visą savo maistą užsiaugina patys. „Renkamės sunkesnį kelią, bet širdyje ramu. Žinome, kad vaikai auga matydami natūralią gamtą, pievas, vabaliukus, ožkytes, o valgo kokybišką maistą“, - sako Laima.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66279930</guid><pubDate>Sun, 25 May 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66279930/2025_05_25_8538_1_eed78db3_81dd_48db_bad9_0d767dc98b11.mp3" length="21768287" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laimos ir Vlado Chochevičių šeimyna Londoną iškeitė į Gulbinų kaimą, Akmenės rajone, kur gyvena jau 8 metus. Apsigyvenus kaime, šeimyna įsigijo kelias ožkas, vištų ir po truputį pradėjo augintis maistą sau. Užsiauginę pirmąjį speltos derlių ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laimos ir Vlado Chochevičių šeimyna Londoną iškeitė į Gulbinų kaimą, Akmenės rajone, kur gyvena jau 8 metus. Apsigyvenus kaime, šeimyna įsigijo kelias ožkas, vištų ir po truputį pradėjo augintis maistą sau. Užsiauginę pirmąjį speltos derlių ir susimalę miltus, ėmė juos po truputį pardavinėti, kol galiausiai Vladas metė gerai apmokamą programuotojo darbą ir pasinėrė į tvarų ūkininkavimą. „Paklausiau savęs: ką mieliau daryčiau už dyką? Programuočiau ar ūkininkaučiau? Atsakymas buvo akivaizdus“, - dalinasi Vladas.<br /><br />Dabar šeimyna ekologiškai augina senovines kviečių veisles, rugius, speltą, iš jų mala miltus, juos parduoda, taip užsidirbdami pragyvenimui. O beveik visą savo maistą užsiaugina patys. „Renkamės sunkesnį kelią, bet širdyje ramu. Žinome, kad vaikai auga matydami natūralią gamtą, pievas, vabaliukus, ožkytes, o valgo kokybišką maistą“, - sako Laima.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1361</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: žmonės pamiršo, kodėl valgo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/etnokosmologas-jonas-vaiskunas-zmones-pamirso-kodel-valgo--66169123</link><description><![CDATA[Šioje laidoje žodis „kultūra" keliamas į priekį, nes būtent apie maisto kultūrą laidos vedėjai kalbasi su Jonu Vaiškūnu. Jonas Vaiškūnas yra žinomas etnokosmologas, baltų tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vaidila, dirbantis Molėtų rajono muziejaus etnografinėje sodyboje ir dangaus šviesulių stebykloje, būtent čia su juo ir kalbėjosi „Lėto maisto kultūros" vedėjai.<br />„Būna, esi sveikas, prisivalgęs, bet niekas tavęs nedomina. Dievai reikalingi tam, kad žmogų įkvėptų“, - sako baltų tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vaidila, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.<br /><br />Su etonokosmologu aptariama maisto kultūra, atsispindinti praeities papročiuose. Jonas pastebi, kaip pasikeitė šiuolaikinės visuomenės požiūris į maistą, dingo dėmesingumas bei pagarba ir pačiam valgymui - šiam energiją ir gyvybę teikiančiam procesui. Pokalbio metu aptariama Kūčių šventė, mokanti mus sulėtėti, grūdo simbolika, primenanti žodžio „skalsa“ reikšmę, bei valgymo prie vieno stalo su dievais ir protėviais mitologija. „Vištą papjovėm, pagreitintu būdu supakuosim, į dėžutę uždarysim, ir viskas, o atsimenat, kaip būdavo seniau? Mūsų ryšys su maistu nutrūkęs“, - sako Jonas Vaiškūnas.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66169123</guid><pubDate>Sun, 18 May 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66169123/2025_05_18_8538_1_18284d69_d3d2_4491_8509_674ff1410538.mp3" length="23589335" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šioje laidoje žodis „kultūra" keliamas į priekį, nes būtent apie maisto kultūrą laidos vedėjai kalbasi su Jonu Vaiškūnu. Jonas Vaiškūnas yra žinomas etnokosmologas, baltų tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vaidila, dirbantis Molėtų rajono muziejaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šioje laidoje žodis „kultūra" keliamas į priekį, nes būtent apie maisto kultūrą laidos vedėjai kalbasi su Jonu Vaiškūnu. Jonas Vaiškūnas yra žinomas etnokosmologas, baltų tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vaidila, dirbantis Molėtų rajono muziejaus etnografinėje sodyboje ir dangaus šviesulių stebykloje, būtent čia su juo ir kalbėjosi „Lėto maisto kultūros" vedėjai.<br />„Būna, esi sveikas, prisivalgęs, bet niekas tavęs nedomina. Dievai reikalingi tam, kad žmogų įkvėptų“, - sako baltų tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vaidila, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.<br /><br />Su etonokosmologu aptariama maisto kultūra, atsispindinti praeities papročiuose. Jonas pastebi, kaip pasikeitė šiuolaikinės visuomenės požiūris į maistą, dingo dėmesingumas bei pagarba ir pačiam valgymui - šiam energiją ir gyvybę teikiančiam procesui. Pokalbio metu aptariama Kūčių šventė, mokanti mus sulėtėti, grūdo simbolika, primenanti žodžio „skalsa“ reikšmę, bei valgymo prie vieno stalo su dievais ir protėviais mitologija. „Vištą papjovėm, pagreitintu būdu supakuosim, į dėžutę uždarysim, ir viskas, o atsimenat, kaip būdavo seniau? Mūsų ryšys su maistu nutrūkęs“, - sako Jonas Vaiškūnas.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1475</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Aitriųjų pipirų ekspertas Liudas Pranskevičius: kaip aštriai yra aštru?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/aitriuju-pipiru-ekspertas-liudas-pranskevicius-kaip-astriai-yra-astru--66042561</link><description><![CDATA[Aštrių skonių mėgėjų gretos sparčiai plečiasi, Lietuvoje susiformavo ir tam tikra aštriamėgių bendruomenė, kurios veidas neabejotinai yra Liudas Pranskevičius, Vilniaus Halės turguje įkūręs aštrių padažų gamyklą „Aštriai aštru“. Liudas ne tik gamina aštrius padažus, bet ir pats jiems augina įvairiausių rūšių pipirus, tarp jų - ir vienas aštriausių pasaulio pipirų Carolina Reaper.<br />„Aštrumas matuojamas naudojant Skovilio skalę, pavyzdžiui, visiems žinomas jelapenas turi 8.5 tūkst. skovilio vienetų, o naujai išvestas aštriausias pipiras pepper X turi net 3.4 mln skovilio vienetų“, - atskleidžia Liudas, pabrėždamas, kad toleranciją aštrumui galima išsiugdyti.<br />„Ką daryti padauginus aštraus skonio? Ieškoti visko, kas šalta ir balta“, - sako pipirų ekspertas.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66042561</guid><pubDate>Sun, 11 May 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66042561/2025_05_11_8538_1_a26fe0a7_fd00_4cda_82c1_e95cff282cbd.mp3" length="22186664" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Aštrių skonių mėgėjų gretos sparčiai plečiasi, Lietuvoje susiformavo ir tam tikra aštriamėgių bendruomenė, kurios veidas neabejotinai yra Liudas Pranskevičius, Vilniaus Halės turguje įkūręs aštrių padažų gamyklą „Aštriai aštru“. Liudas ne tik gamina...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Aštrių skonių mėgėjų gretos sparčiai plečiasi, Lietuvoje susiformavo ir tam tikra aštriamėgių bendruomenė, kurios veidas neabejotinai yra Liudas Pranskevičius, Vilniaus Halės turguje įkūręs aštrių padažų gamyklą „Aštriai aštru“. Liudas ne tik gamina aštrius padažus, bet ir pats jiems augina įvairiausių rūšių pipirus, tarp jų - ir vienas aštriausių pasaulio pipirų Carolina Reaper.<br />„Aštrumas matuojamas naudojant Skovilio skalę, pavyzdžiui, visiems žinomas jelapenas turi 8.5 tūkst. skovilio vienetų, o naujai išvestas aštriausias pipiras pepper X turi net 3.4 mln skovilio vienetų“, - atskleidžia Liudas, pabrėždamas, kad toleranciją aštrumui galima išsiugdyti.<br />„Ką daryti padauginus aštraus skonio? Ieškoti visko, kas šalta ir balta“, - sako pipirų ekspertas.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1387</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Naugarduko gatvės turgaus iniciatorė Rita: gyventojai patys sprendžia, kas čia prekiaus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/naugarduko-gatves-turgaus-iniciatore-rita-gyventojai-patys-sprendzia-kas-cia-prekiaus--65877351</link><description><![CDATA[„Naujamiestyje nebuvo jokio turgaus, net prie prekybos centrų joks furgonėlis neatvažiuodavo“, - sako sostinės Naujamiesčio bendruomenės pirmininkė Rita Latvytė. Būtent Rita su keliais bendraminčiais ir inicijavo turgų, dabar jau žinomą Naugarduko gatvės turgaus vardu.<br /><br />Turgaus ištakos - tai kiemo turgus, vykdavęs viename Naujamiesčio daugiabučių kieme. Gyventojai patys susirado ūkininkus, išskirtinai ekologiškai, švariai ūkininkaujančius. Galiausiai turgus išsiplėtė tiek, kad sekmadieniais dėl jo uždaroma dalis Naugarduko gatvės.<br />„Tai nėra tik turgus, čia miestiečiai edukuojami. Jie mato, kas dabar sezoniška, kaip atrodo tikros daržovės iš mažų ūkių“, - sako Rita.<br /><br />Čia prekiauti gali ne bet kas: gyventojai su Rita priešaky patys sprendžia, kokius ūkius nori matyti ir kokią produkciją valgyti. „Naujamiestičiams reikia vaibo, močiučių, laukinių augalų. Hipsteriams bet ko neprakiši - rūkyta žuvis jiems neįdomu, bet mielai pirks šviežią ešerį, pagautą kokiam Lietuvos prūde“, - įsitikinusi Naujamiesčio bendruomenės pirmininkė.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65877351</guid><pubDate>Sun, 04 May 2025 13:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65877351/2025_05_04_8538_1_edbd97ab_c351_4ff5_92e2_40451121e38d.mp3" length="23314318" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Naujamiestyje nebuvo jokio turgaus, net prie prekybos centrų joks furgonėlis neatvažiuodavo“, - sako sostinės Naujamiesčio bendruomenės pirmininkė Rita Latvytė. Būtent Rita su keliais bendraminčiais ir inicijavo turgų, dabar jau žinomą Naugarduko...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Naujamiestyje nebuvo jokio turgaus, net prie prekybos centrų joks furgonėlis neatvažiuodavo“, - sako sostinės Naujamiesčio bendruomenės pirmininkė Rita Latvytė. Būtent Rita su keliais bendraminčiais ir inicijavo turgų, dabar jau žinomą Naugarduko gatvės turgaus vardu.<br /><br />Turgaus ištakos - tai kiemo turgus, vykdavęs viename Naujamiesčio daugiabučių kieme. Gyventojai patys susirado ūkininkus, išskirtinai ekologiškai, švariai ūkininkaujančius. Galiausiai turgus išsiplėtė tiek, kad sekmadieniais dėl jo uždaroma dalis Naugarduko gatvės.<br />„Tai nėra tik turgus, čia miestiečiai edukuojami. Jie mato, kas dabar sezoniška, kaip atrodo tikros daržovės iš mažų ūkių“, - sako Rita.<br /><br />Čia prekiauti gali ne bet kas: gyventojai su Rita priešaky patys sprendžia, kokius ūkius nori matyti ir kokią produkciją valgyti. „Naujamiestičiams reikia vaibo, močiučių, laukinių augalų. Hipsteriams bet ko neprakiši - rūkyta žuvis jiems neįdomu, bet mielai pirks šviežią ešerį, pagautą kokiam Lietuvos prūde“, - įsitikinusi Naujamiesčio bendruomenės pirmininkė.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1458</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įtikinęs tėvus parduoti karves, Andrius šeimos ūkį pavertė pluoštinių kanapių verslu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/itikines-tevus-parduoti-karves-andrius-seimos-uki-paverte-pluostiniu-kanapiu-verslu--65766732</link><description><![CDATA[„Žmonėms, perkantiems kanapių ar linų sėmenų aliejų, visada rekomenduoju ieškoti kuo trumpesnės tiekimo grandinės, o geriausia gaminį pirkti tiesiai iš ūkininko. Tik tuomet būsite tikri, kad gaunate šviežią, sandėlyje neužsistovėjusį, todėl maistingą produktą“, - sako kanapių ūkio Molėtų rajone įkūrėjas Andrius Šironas. Prieš dešimtmetį Andrius tapo vienu iš pirmųjų pluoštinių kanapių augintojų Lietuvoje. Ūkyje užaugęs Andrius visuomet norėjo likti gyventi kaime, tačiau užtruko apie dešimtmetį, kol įtikino tėvus parduoti karves ir gyventi vien iš kanapių auginimo ir jų perdirbimo.<br /><br />Andrius papasakojo apie pluoštinės kanapės kaip maistinės kultūros subtilybes, dalinosi įžvalgomis apie tvarų ūkininkavimą bei atskleidė, kaip jo šeimoje valgomos kanapių sėklos bei naudojamas aliejus. „Svarbiausia kanapių aliejaus nekaitinti, nes jame esantys nesotieji riebalai gali greitai oksiduotis ir virsti sveikatai nepalankiais“, - primena Andrius.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65766732</guid><pubDate>Sun, 27 Apr 2025 13:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65766732/2025_04_27_8538_1_a059b8ac_e300_4a99_a449_4975375db7da.mp3" length="23236159" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Žmonėms, perkantiems kanapių ar linų sėmenų aliejų, visada rekomenduoju ieškoti kuo trumpesnės tiekimo grandinės, o geriausia gaminį pirkti tiesiai iš ūkininko. Tik tuomet būsite tikri, kad gaunate šviežią, sandėlyje neužsistovėjusį, todėl maistingą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Žmonėms, perkantiems kanapių ar linų sėmenų aliejų, visada rekomenduoju ieškoti kuo trumpesnės tiekimo grandinės, o geriausia gaminį pirkti tiesiai iš ūkininko. Tik tuomet būsite tikri, kad gaunate šviežią, sandėlyje neužsistovėjusį, todėl maistingą produktą“, - sako kanapių ūkio Molėtų rajone įkūrėjas Andrius Šironas. Prieš dešimtmetį Andrius tapo vienu iš pirmųjų pluoštinių kanapių augintojų Lietuvoje. Ūkyje užaugęs Andrius visuomet norėjo likti gyventi kaime, tačiau užtruko apie dešimtmetį, kol įtikino tėvus parduoti karves ir gyventi vien iš kanapių auginimo ir jų perdirbimo.<br /><br />Andrius papasakojo apie pluoštinės kanapės kaip maistinės kultūros subtilybes, dalinosi įžvalgomis apie tvarų ūkininkavimą bei atskleidė, kaip jo šeimoje valgomos kanapių sėklos bei naudojamas aliejus. „Svarbiausia kanapių aliejaus nekaitinti, nes jame esantys nesotieji riebalai gali greitai oksiduotis ir virsti sveikatai nepalankiais“, - primena Andrius.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1453</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laukinį maistą renginiams gaminanti Akvilė: mano parduotuvė yra miškas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laukini-maista-renginiams-gaminanti-akvile-mano-parduotuve-yra-miskas--65642266</link><description><![CDATA[„Dauguma laukinių augalų maistine verte ženkliai lenkia maistą, kurį dabar galime rasti parduotuvėse“, – sako Akvilė Petniūnaitė, maistui gaminti naudojanti įvairiausius sezoninius laukinius augalus. Akvilė pažintį su laukiniais augalais pradėjo prieš 5 metus. Tuomet nemokėjusi nei sriubos išvirti Akvilė sutiko arčiau gamtos gyvenančius žmones ir po truputį pradėjo mokytis ne tik gaminti, bet ir maiste naudoti gamtoje randamas gėrybes - žoleles, pumpurus, šaknis. Dabar Akvilė, socialiniuose tinkluose žinoma kaip Laukiniška, tiekia maistą renginiams, jo pagrindas – laukiniai, sezoniniai augalai. „Pavyzdžiui, lazdynų pumpurai yra riešutų skonio, iš jų galima gaminti visokius kremus, o sudžiovintos dilgėlės turi stiprų žuvies skonį, jas galima naudoti gaminant kimčius“, – dalinasi Akvilė.<br />Iš laukinių augalų Akvilė gamina troškinius, sriubas, padažus, kremus ir desertus. Pašnekovė papaskojo, ko šiuo metu galima ieškoti gamtoje ir ką iš to pasigaminti.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65642266</guid><pubDate>Sun, 20 Apr 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65642266/2025_04_20_8538_1_94c4dadc_3379_4323_aa2b_311b712fd01d.mp3" length="22938572" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Dauguma laukinių augalų maistine verte ženkliai lenkia maistą, kurį dabar galime rasti parduotuvėse“, – sako Akvilė Petniūnaitė, maistui gaminti naudojanti įvairiausius sezoninius laukinius augalus. Akvilė pažintį su laukiniais augalais pradėjo prieš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Dauguma laukinių augalų maistine verte ženkliai lenkia maistą, kurį dabar galime rasti parduotuvėse“, – sako Akvilė Petniūnaitė, maistui gaminti naudojanti įvairiausius sezoninius laukinius augalus. Akvilė pažintį su laukiniais augalais pradėjo prieš 5 metus. Tuomet nemokėjusi nei sriubos išvirti Akvilė sutiko arčiau gamtos gyvenančius žmones ir po truputį pradėjo mokytis ne tik gaminti, bet ir maiste naudoti gamtoje randamas gėrybes - žoleles, pumpurus, šaknis. Dabar Akvilė, socialiniuose tinkluose žinoma kaip Laukiniška, tiekia maistą renginiams, jo pagrindas – laukiniai, sezoniniai augalai. „Pavyzdžiui, lazdynų pumpurai yra riešutų skonio, iš jų galima gaminti visokius kremus, o sudžiovintos dilgėlės turi stiprų žuvies skonį, jas galima naudoti gaminant kimčius“, – dalinasi Akvilė.<br />Iš laukinių augalų Akvilė gamina troškinius, sriubas, padažus, kremus ir desertus. Pašnekovė papaskojo, ko šiuo metu galima ieškoti gamtoje ir ką iš to pasigaminti.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1434</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mėsos kokybė priklauso nuo galvijų gerovės: Kristina ir Arūnas puoselėja biodinaminį ūkį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mesos-kokybe-priklauso-nuo-galviju-geroves-kristina-ir-arunas-puoseleja-biodinamini-uki--65555959</link><description><![CDATA[Biodinaminė žemdirbystė - ekologiškos žemdirbystės forma, kai siekiama sukurti subalansuotą ir savarankišką ūkį. Ūkininkaujant biodinamiškai gyvūnai, augalai, dirvožemis ir žmogus veikia kaip visuma, visos grandys priklauso viena nuo kitos. Pasitelkiami specialūs biodinaminiai preparatai, naudojamas ir specialus kalendorius, kur nurodomi tikslūs sėjos, derliaus nuėmimo bei kitų darbų laikai, remiantis mėnulio ir planetų ciklais. Lietuvoje toks ūkininkavimo būdas taip pat populiarėja, o vienas didžiausių biodinaminių ūkių mūsų šalyje - Kristinos ir Arūno Martinėlių ūkis.<br /><br />Martinėliai atskleidė ne tik biodinamiškai auginamos jautienos auginimo subtilybes, bet ir skirtingai auginamų galvijų mėsos skirtumus bei darnaus ūkininkavo metodų įtaką maisto kokybei ir skoniui.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65555959</guid><pubDate>Sun, 13 Apr 2025 13:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65555959/2025_04_13_8538_1_296c25ca_cdb9_426e_ae47_5eacd248ee72.mp3" length="22195023" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Biodinaminė žemdirbystė - ekologiškos žemdirbystės forma, kai siekiama sukurti subalansuotą ir savarankišką ūkį. Ūkininkaujant biodinamiškai gyvūnai, augalai, dirvožemis ir žmogus veikia kaip visuma, visos grandys priklauso viena nuo kitos....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Biodinaminė žemdirbystė - ekologiškos žemdirbystės forma, kai siekiama sukurti subalansuotą ir savarankišką ūkį. Ūkininkaujant biodinamiškai gyvūnai, augalai, dirvožemis ir žmogus veikia kaip visuma, visos grandys priklauso viena nuo kitos. Pasitelkiami specialūs biodinaminiai preparatai, naudojamas ir specialus kalendorius, kur nurodomi tikslūs sėjos, derliaus nuėmimo bei kitų darbų laikai, remiantis mėnulio ir planetų ciklais. Lietuvoje toks ūkininkavimo būdas taip pat populiarėja, o vienas didžiausių biodinaminių ūkių mūsų šalyje - Kristinos ir Arūno Martinėlių ūkis.<br /><br />Martinėliai atskleidė ne tik biodinamiškai auginamos jautienos auginimo subtilybes, bet ir skirtingai auginamų galvijų mėsos skirtumus bei darnaus ūkininkavo metodų įtaką maisto kokybei ir skoniui.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1388</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Jurgos kolekcijoje – 70 lietuviškų pomidorų veislių: išsaugoti paveldą – mano pašaukimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/jurgos-kolekcijoje-70-lietuvisku-pomidoru-veisliu-issaugoti-pavelda-mano-pasaukimas--65380442</link><description><![CDATA[Pirmieji pomidorai Lietuvoje pradėti auginti dar XVIIIa., tačiau išpopuliarėjo daug vėliau, o prie jų išpopuliarinimo labai prisidėjo pirmoji ponia Sofija Smetonienė.<br /><br />Šiais laikai pomidorų veislių tiek daug, kad sunku nuspėti, kokius pomidorus anuomet valgė pirmoji ponia. Senąsias pomidorų veisles auginti Lietuvoje vis dar nėra labai populiaru, o jų išsaugojimu rūpinasi daugiausiai privatūs sėklų kolekcininkai. Jurgitą Grigaitę daug kas vidina pomidorų kolekcininke, jos kataloge - daugiau nei 70 paveldinių, iš močiučių perimtų, Lietuvoje nuo seno augintų veislių.<br /><br />Seniausiai, iš kartos į kartą perduotai lietuviškų pomidorų veislei - šimtas metų. Pomidorų sėklų Jurgita turi visokių: nuo balkone puikiai augančių „dwarf“, iki nesustabdomo augimo ir iki 5 metrų išsikerojančių milžinų.<br /><br />Ką galime laikyti paveldine daržovių veisle? Kuo viena pomidorų veislė skiriasi nuo kitos? Kokie auginimo metodai šiai daržovei suteikia geriausią skonį? Kaip skirtingi pomidorai gali ir turi būti valgomi? Apie visa tai - pokalbyje su lietuviškų paveldinių pomidorų veislių kolekcininke Jurgita Grigaite.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65380442</guid><pubDate>Sun, 06 Apr 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65380442/2025_04_06_8538_1_ef60ae49_b799_4339_90b4_3000cdf1390f.mp3" length="23556734" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pirmieji pomidorai Lietuvoje pradėti auginti dar XVIIIa., tačiau išpopuliarėjo daug vėliau, o prie jų išpopuliarinimo labai prisidėjo pirmoji ponia Sofija Smetonienė.

Šiais laikai pomidorų veislių tiek daug, kad sunku nuspėti, kokius pomidorus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirmieji pomidorai Lietuvoje pradėti auginti dar XVIIIa., tačiau išpopuliarėjo daug vėliau, o prie jų išpopuliarinimo labai prisidėjo pirmoji ponia Sofija Smetonienė.<br /><br />Šiais laikai pomidorų veislių tiek daug, kad sunku nuspėti, kokius pomidorus anuomet valgė pirmoji ponia. Senąsias pomidorų veisles auginti Lietuvoje vis dar nėra labai populiaru, o jų išsaugojimu rūpinasi daugiausiai privatūs sėklų kolekcininkai. Jurgitą Grigaitę daug kas vidina pomidorų kolekcininke, jos kataloge - daugiau nei 70 paveldinių, iš močiučių perimtų, Lietuvoje nuo seno augintų veislių.<br /><br />Seniausiai, iš kartos į kartą perduotai lietuviškų pomidorų veislei - šimtas metų. Pomidorų sėklų Jurgita turi visokių: nuo balkone puikiai augančių „dwarf“, iki nesustabdomo augimo ir iki 5 metrų išsikerojančių milžinų.<br /><br />Ką galime laikyti paveldine daržovių veisle? Kuo viena pomidorų veislė skiriasi nuo kitos? Kokie auginimo metodai šiai daržovei suteikia geriausią skonį? Kaip skirtingi pomidorai gali ir turi būti valgomi? Apie visa tai - pokalbyje su lietuviškų paveldinių pomidorų veislių kolekcininke Jurgita Grigaite.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1473</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vertikalų ūkį įkūręs Martynas: stebuklas, kai kieta saulėgrąža skyla į žalią daigą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vertikalu-uki-ikures-martynas-stebuklas-kai-kieta-saulegraza-skyla-i-zalia-daiga--65229181</link><description><![CDATA[Kadangi pavasarį mums paprastai trūksta vitaminų ir mineralų, nusprendėme paieškoti lengviausių būdų jų gauti. Šios lėto maisto kultūros kelionės metu leidomės į pusrūsį Antakalnio mikrorajone Vilniuje, kur patekome į vertikalų ūkį. Čia auginami mikrožalumynai - jauni, vos pirmą lapelį išauginę daržovių ūgliai.<br /><br />Ūkio įkūrėjas Martynas Adomaitis pasakojo, jog turėjo parduoti motociklą ir garažą tam, kad šis ūkis mieste atsirastų. Su Martynu kalbėjome apie mikrožalumynų auginimo subtilybes, o pabaigoje išgirdome ir tris receptus, kuriais galime paįvairinti kasdienę savo mitybą.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65229181</guid><pubDate>Sun, 30 Mar 2025 13:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65229181/2025_03_30_8538_1_26798240_ae41_4057_8f0c_98adfb0fea6f.mp3" length="23081097" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kadangi pavasarį mums paprastai trūksta vitaminų ir mineralų, nusprendėme paieškoti lengviausių būdų jų gauti. Šios lėto maisto kultūros kelionės metu leidomės į pusrūsį Antakalnio mikrorajone Vilniuje, kur patekome į vertikalų ūkį. Čia auginami...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kadangi pavasarį mums paprastai trūksta vitaminų ir mineralų, nusprendėme paieškoti lengviausių būdų jų gauti. Šios lėto maisto kultūros kelionės metu leidomės į pusrūsį Antakalnio mikrorajone Vilniuje, kur patekome į vertikalų ūkį. Čia auginami mikrožalumynai - jauni, vos pirmą lapelį išauginę daržovių ūgliai.<br /><br />Ūkio įkūrėjas Martynas Adomaitis pasakojo, jog turėjo parduoti motociklą ir garažą tam, kad šis ūkis mieste atsirastų. Su Martynu kalbėjome apie mikrožalumynų auginimo subtilybes, o pabaigoje išgirdome ir tris receptus, kuriais galime paįvairinti kasdienę savo mitybą.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1443</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Korėjietiški kimčiai užkariauja lietuvių širdis: surengtos geriausio kimchi varžybos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/korejietiski-kimciai-uzkariauja-lietuviu-sirdis-surengtos-geriausio-kimchi-varzybos--65049144</link><description><![CDATA[Kimčiai - korejietiškas daržovių rauginimo būdas, užkariavęs lietuvių širdis. Meistriškumo reikalaujantis patiekalas taip išpopuliarėjo, kad Vilniaus Halės turguje buvo surengtos pirmosios Lietuvoje geriausių kimčių varžybos. Varžybos sulaukė daugiau nei dvidešimties dalyvių iš visos Lietuvos ir net užsienio. Varžybų organizatoriai - gastrobaro Chaosai savininkas Mindaugas Karosas ir menininkė Aušra Konrad tokio susidomėjimo visai nesitikėjo ir tikina, kad renginio metu pagaliau pamatėme, kokia nuostabi kimčių mėgėjų bendruomenė yra Lietuvoje. „Galvojome, kad varžybose dalyvausime dviese, o finale dalyvius vos sutalpinome. Šiuos žmones aš matau gatvėje ir nė nenumaniau, kad jie - kimčių mėgėjai“, - sako varžybų organizatorius Mindaugas Karosas.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65049144</guid><pubDate>Sun, 23 Mar 2025 14:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65049144/2025_03_23_8538_1_ba620c73_a1b7_43d3_84d9_9ac571628b51.mp3" length="22709531" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kimčiai - korejietiškas daržovių rauginimo būdas, užkariavęs lietuvių širdis. Meistriškumo reikalaujantis patiekalas taip išpopuliarėjo, kad Vilniaus Halės turguje buvo surengtos pirmosios Lietuvoje geriausių kimčių varžybos. Varžybos sulaukė daugiau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kimčiai - korejietiškas daržovių rauginimo būdas, užkariavęs lietuvių širdis. Meistriškumo reikalaujantis patiekalas taip išpopuliarėjo, kad Vilniaus Halės turguje buvo surengtos pirmosios Lietuvoje geriausių kimčių varžybos. Varžybos sulaukė daugiau nei dvidešimties dalyvių iš visos Lietuvos ir net užsienio. Varžybų organizatoriai - gastrobaro Chaosai savininkas Mindaugas Karosas ir menininkė Aušra Konrad tokio susidomėjimo visai nesitikėjo ir tikina, kad renginio metu pagaliau pamatėme, kokia nuostabi kimčių mėgėjų bendruomenė yra Lietuvoje. „Galvojome, kad varžybose dalyvausime dviese, o finale dalyvius vos sutalpinome. Šiuos žmones aš matau gatvėje ir nė nenumaniau, kad jie - kimčių mėgėjai“, - sako varžybų organizatorius Mindaugas Karosas.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1420</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Skriaustume save, jei pavasarį negertume sulos: žolininkas primena apie šio gėrimo naudą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/skriaustume-save-jei-pavasari-negertume-sulos-zolininkas-primena-apie-sio-gerimo-nauda--65049145</link><description><![CDATA[„Sula - tai gyvasis vanduo, neturėjęs sąlyčio su jokiais metaliniais vamzdžiais. Dabar pats metas jos gerti į valias ir stiprinti po žiemos nusilpusį organizmą”, - sako žinomas žolininkas Ramūnas Daugelavičius. Su Ramūnu susitikome prie jo sodybos Anykščių rajone, kur kartu keliavome leisti beržų ir klevų sulos. Ramūnas išdavė, jog klevų sulą leisti galima pradėti kai aplink kamieną pradeda tirpti sniegas, o dienos truputį sušyla. Nors klevų sulos sezonas jau į pabaigą, tuojau šis gyvasis vanduo pradės bėgti ir iš beržų. Žolininkas pataria klevų sulą suvartoti iš karto, o štai beržų sula - tinkama laikyti ilgiau ir gerti vasarą.<br />Nuo seno žmogui sula buvo ne tik svarbus pavasario gėrimas dėl jos maistingumo, bet turėjo vietą ir mitiniame pasaulėvaizdyje. Laidoje išgirsite ir ištraukas iš kelių knygų: apie sulą ir jos mitologines prasmes rašoma senuosiuose indėnų pasakojimuose, knygoje „Stumbražolių pynimai”, o garsioji lietuvių žolininkė Eugenija Šimkūnaitė smulkiai aprašo ir sulos medicinines savybes.<br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65049145</guid><pubDate>Sun, 16 Mar 2025 14:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65049145/2025_03_16_8538_1_00ff020b_6246_4568_8b69_7ecadd5b4d87.mp3" length="22330442" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Sula - tai gyvasis vanduo, neturėjęs sąlyčio su jokiais metaliniais vamzdžiais. Dabar pats metas jos gerti į valias ir stiprinti po žiemos nusilpusį organizmą”, - sako žinomas žolininkas Ramūnas Daugelavičius. Su Ramūnu susitikome prie jo sodybos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Sula - tai gyvasis vanduo, neturėjęs sąlyčio su jokiais metaliniais vamzdžiais. Dabar pats metas jos gerti į valias ir stiprinti po žiemos nusilpusį organizmą”, - sako žinomas žolininkas Ramūnas Daugelavičius. Su Ramūnu susitikome prie jo sodybos Anykščių rajone, kur kartu keliavome leisti beržų ir klevų sulos. Ramūnas išdavė, jog klevų sulą leisti galima pradėti kai aplink kamieną pradeda tirpti sniegas, o dienos truputį sušyla. Nors klevų sulos sezonas jau į pabaigą, tuojau šis gyvasis vanduo pradės bėgti ir iš beržų. Žolininkas pataria klevų sulą suvartoti iš karto, o štai beržų sula - tinkama laikyti ilgiau ir gerti vasarą.<br />Nuo seno žmogui sula buvo ne tik svarbus pavasario gėrimas dėl jos maistingumo, bet turėjo vietą ir mitiniame pasaulėvaizdyje. Laidoje išgirsite ir ištraukas iš kelių knygų: apie sulą ir jos mitologines prasmes rašoma senuosiuose indėnų pasakojimuose, knygoje „Stumbražolių pynimai”, o garsioji lietuvių žolininkė Eugenija Šimkūnaitė smulkiai aprašo ir sulos medicinines savybes.<br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1396</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lietuviai šaknų ir gilių kavas gerdavo nuo seno – Viktorija siekia šią tradiciją atkurti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lietuviai-saknu-ir-giliu-kavas-gerdavo-nuo-seno-viktorija-siekia-sia-tradicija-atkurti--64772628</link><description><![CDATA[„Lietuvoje kava pradėta gerti XVIII- XIX amžiuje, tačiau nuo seno populiariausios buvo šaknų kavos,”- sako istorikė Viktorija Gorbatenko. Šiais laikais esame nusiteikę įvairius skrudintų šaknų bei sėklų gėrimus, kurie nėra gaminami iš kavos pupelių, vadinti kavos pakaitalu. Dar gajus atsiminimas iš sovietmečio, kai į kavą buvo maišomi cikorijos šaknų milteliai - tik tam, kad sumažinti šio gėrimo kainą. Tačiau galbūt skrudinti gėrimai, turintys savitą skonį, aromatą bei gausybę įvairių maistinių medžiagų, nusipelno vietos lentynoje šalia tradicinės kavos?<br />„Bioarcheologiniai duomenys rodo, kad mūsų kraštuose žmonės nuo seno labai intensyviai vartojo laukines šaknis - varnalėšas, kiaulpienes, taip pat ir giles, nes jos - ypatingai maistingos,”– pasakoja istorikė, „Dvaro Kavų“ įkūrėja Viktorija Gorbatenko. Su pašnekove aptarėme gilių, morkų, miežių, kiaulpienių, varnalėšų kavų praeitį: kaip ir kodėl jie buvo vartojami seniau. Sužinojome apie šių gėrimų išskirtinumą bei maistines savybes. Bei išgirdome, kodėl šios netradicinės kavos nuo seno buvo vartojamos mūsų kraštuose.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64772628</guid><pubDate>Sun, 09 Mar 2025 14:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64772628/2025_03_09_8538_1_8f4a56f6_be80_450f_8355_1d6493d9dc93.mp3" length="23649939" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Lietuvoje kava pradėta gerti XVIII- XIX amžiuje, tačiau nuo seno populiariausios buvo šaknų kavos,”- sako istorikė Viktorija Gorbatenko. Šiais laikais esame nusiteikę įvairius skrudintų šaknų bei sėklų gėrimus, kurie nėra gaminami iš kavos pupelių,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Lietuvoje kava pradėta gerti XVIII- XIX amžiuje, tačiau nuo seno populiariausios buvo šaknų kavos,”- sako istorikė Viktorija Gorbatenko. Šiais laikais esame nusiteikę įvairius skrudintų šaknų bei sėklų gėrimus, kurie nėra gaminami iš kavos pupelių, vadinti kavos pakaitalu. Dar gajus atsiminimas iš sovietmečio, kai į kavą buvo maišomi cikorijos šaknų milteliai - tik tam, kad sumažinti šio gėrimo kainą. Tačiau galbūt skrudinti gėrimai, turintys savitą skonį, aromatą bei gausybę įvairių maistinių medžiagų, nusipelno vietos lentynoje šalia tradicinės kavos?<br />„Bioarcheologiniai duomenys rodo, kad mūsų kraštuose žmonės nuo seno labai intensyviai vartojo laukines šaknis - varnalėšas, kiaulpienes, taip pat ir giles, nes jos - ypatingai maistingos,”– pasakoja istorikė, „Dvaro Kavų“ įkūrėja Viktorija Gorbatenko. Su pašnekove aptarėme gilių, morkų, miežių, kiaulpienių, varnalėšų kavų praeitį: kaip ir kodėl jie buvo vartojami seniau. Sužinojome apie šių gėrimų išskirtinumą bei maistines savybes. Bei išgirdome, kodėl šios netradicinės kavos nuo seno buvo vartojamos mūsų kraštuose.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1479</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Senelio malūną perėmusi Julita: duona kils geriau įmaišius šviežių visagrūdžių miltų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/senelio-maluna-peremusi-julita-duona-kils-geriau-imaisius-svieziu-visagrudziu-miltu--64660373</link><description><![CDATA[Aleksotas - Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno upės krante. Čia 1996 metais Pranciškus Jakubauskas ėmė teikti grūdų malimo paslaugą. Tuomet daug žmonių vis dar augino grūdus, todėl čia atvydavo jų susimalti. Šalia esantis Aleksoto turgus sutraukdavo būrius žmonių, todėl malimo paslauga buvo reikalinga ir greitai įgijo Pranciškaus malūno vardą. Vėliau į verslą įsitraukė ir Pranciškaus vaikai, o dabar pagrindiniu smuiku griežia malūnininko anūkė Julita Baravykienė.<br /><br />Tačiau į malūną vykome ne apie jo istoriją pasikalbėti. Visų pirma, aptarėme šeimos verslo subtilybes, juk iš kelionių po Prancūziją žinome, kad dažnai kokybiško maisto tradicija perduodama iš kartos į kartą. Julitos mama pasakojo apie miltus, malamus girnomis, apie tai, ką reiškia gyvi miltai ir kodėl ilgai stovintys jie praranda gerąsias savybes. Malūnininko Pranciškaus anūkė Julita papasakojo apie raugo duoną, kurią kepti ir domėtis ją įkvėpė būtent senelio malti miltai. „Kokybiški, švieži pilno grūdo miltai kepinius praturtina ne tik maistingumu, bet ir skoniu. Įmaišius tokių miltų į duonos tešlą, ji kils greičiau,” - sako Julita.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64660373</guid><pubDate>Sun, 02 Mar 2025 14:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64660373/2025_03_02_8538_1_5d882cf5_121a_4f6d_9ba2_cc82da1593c1.mp3" length="23626115" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Aleksotas - Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno upės krante. Čia 1996 metais Pranciškus Jakubauskas ėmė teikti grūdų malimo paslaugą. Tuomet daug žmonių vis dar augino grūdus, todėl čia atvydavo jų susimalti. Šalia esantis Aleksoto turgus sutraukdavo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Aleksotas - Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno upės krante. Čia 1996 metais Pranciškus Jakubauskas ėmė teikti grūdų malimo paslaugą. Tuomet daug žmonių vis dar augino grūdus, todėl čia atvydavo jų susimalti. Šalia esantis Aleksoto turgus sutraukdavo būrius žmonių, todėl malimo paslauga buvo reikalinga ir greitai įgijo Pranciškaus malūno vardą. Vėliau į verslą įsitraukė ir Pranciškaus vaikai, o dabar pagrindiniu smuiku griežia malūnininko anūkė Julita Baravykienė.<br /><br />Tačiau į malūną vykome ne apie jo istoriją pasikalbėti. Visų pirma, aptarėme šeimos verslo subtilybes, juk iš kelionių po Prancūziją žinome, kad dažnai kokybiško maisto tradicija perduodama iš kartos į kartą. Julitos mama pasakojo apie miltus, malamus girnomis, apie tai, ką reiškia gyvi miltai ir kodėl ilgai stovintys jie praranda gerąsias savybes. Malūnininko Pranciškaus anūkė Julita papasakojo apie raugo duoną, kurią kepti ir domėtis ją įkvėpė būtent senelio malti miltai. „Kokybiški, švieži pilno grūdo miltai kepinius praturtina ne tik maistingumu, bet ir skoniu. Įmaišius tokių miltų į duonos tešlą, ji kils greičiau,” - sako Julita.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1477</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tinklaraštininkė Renata Ničajienė: per savaitę reikėtų suvalgyti 30 skirtingų augalų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tinklarastininke-renata-nicajiene-per-savaite-reiketu-suvalgyti-30-skirtingu-augalu--64526200</link><description><![CDATA[Visi žinome, kad maistas skaniausias, kai yra šviežias. Sezoninės virtuvės tikslas - visada valgyti tai, kas tuo metu mums labiausiai tinka. „Man liūdniausia, kai žmonės turi 5 daržoves, kurias valgo visus metus, o per savaitę reikėtų suvalgyti 30 skirtingų rūšių daržovių. Tai galima lengvai padaryti valgant sezoniškai,” - sako Renata Ničajienė, tinklaraščio „Sezoninė virtuvė“ autorė. Tačiau ką daryti Lietuvoje žiemą, kai mažai saulės ir daržovės čia neauga? Ieškoti atsakymų į šį klausimą keliavome į Druskininkus, kur ir gyvena mūsų pašnekovė Renata Ničajienė. Ji jau 15 metų rašo tinklaraštį, pavadinimu „Sezoninė virtuvė“. Per tą laikotarpį moteris patyrė įvairių gyvenimo išbandymų ir vis naujai žvelgė į sezoninio maisto filosofiją. Autorė taip pat išleido 8 knygas – nuo sezoninių desertų iki kiekvieno sezono maistui dedikuotų knygų.<br />„Sezoniškumo įsikvėpiau keliaudama. Pavyzdžiui, Vokietijoje, kai būna smidrų sezonas, ten viskas gaminama tik su jais, vyksta festivaliai, kol pasibaigia to ingrediento sezonas,“ - dalinasi pašnekovė<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64526200</guid><pubDate>Sun, 23 Feb 2025 14:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64526200/2025_02_23_8538_1_de19863a_0b46_4c53_80bf_a93fa45ca3de.mp3" length="23634475" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Visi žinome, kad maistas skaniausias, kai yra šviežias. Sezoninės virtuvės tikslas - visada valgyti tai, kas tuo metu mums labiausiai tinka. „Man liūdniausia, kai žmonės turi 5 daržoves, kurias valgo visus metus, o per savaitę reikėtų suvalgyti 30...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Visi žinome, kad maistas skaniausias, kai yra šviežias. Sezoninės virtuvės tikslas - visada valgyti tai, kas tuo metu mums labiausiai tinka. „Man liūdniausia, kai žmonės turi 5 daržoves, kurias valgo visus metus, o per savaitę reikėtų suvalgyti 30 skirtingų rūšių daržovių. Tai galima lengvai padaryti valgant sezoniškai,” - sako Renata Ničajienė, tinklaraščio „Sezoninė virtuvė“ autorė. Tačiau ką daryti Lietuvoje žiemą, kai mažai saulės ir daržovės čia neauga? Ieškoti atsakymų į šį klausimą keliavome į Druskininkus, kur ir gyvena mūsų pašnekovė Renata Ničajienė. Ji jau 15 metų rašo tinklaraštį, pavadinimu „Sezoninė virtuvė“. Per tą laikotarpį moteris patyrė įvairių gyvenimo išbandymų ir vis naujai žvelgė į sezoninio maisto filosofiją. Autorė taip pat išleido 8 knygas – nuo sezoninių desertų iki kiekvieno sezono maistui dedikuotų knygų.<br />„Sezoniškumo įsikvėpiau keliaudama. Pavyzdžiui, Vokietijoje, kai būna smidrų sezonas, ten viskas gaminama tik su jais, vyksta festivaliai, kol pasibaigia to ingrediento sezonas,“ - dalinasi pašnekovė<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1478</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Garindami Druskininkų versmių vandenį Aušra su Tauru išgauna druską: ji patinka ne visiems</title><link>https://www.spreaker.com/episode/garindami-druskininku-versmiu-vandeni-ausra-su-tauru-isgauna-druska-ji-patinka-ne-visiems--64405064</link><description><![CDATA[Sužinoję, kiek skonių ir mineralinių medžiagų gali būti skirtingose druskose, susimąstėme apie šio prieskonio kokybę. Todėl, ieškodami mums artimo sūrumo, druską dažniausiai atsivežame iš kelionių. Labai mėgstame prancūzišką Flor de sel druską. Tai - ypatinga druska, renkama rankomis, nuo druskingo vandens paviršiaus. Jos skonis švelnus, net truputį salstelėjęs, o jos faktūra - tai ploni, traškūs kristalai.<br />Iki šiol nežinojome, kad druską galima išgauti ir Lietuvoje. Juk Baltijos jūra - nepakankamai druskinga. Akmens druskos kasyklų taip pat neturime. Tuomet išgirdome apie Druskininkuose įsikūrusią „Druskos studiją“, kur vyksta „Sūri pamoka“ - edukacijos, kurių metu metu rodoma, kaip šį prieskonį galima išgauti iš Druskininkų versmių vandens.<br />Su „Druskos studijos“ įkūrėjais Aušra ir Tauru Česnuliavičiais pasikalbėjome apie Druskininkų vardo kilmę ir senąsias druskos virimo tradicijas. Nuo medinės lentelės ragavome čia pat išvirtos druskos kristalėlius, panašius į tuos, kuriuos parsivežame iš Prancūzijos.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64405064</guid><pubDate>Sun, 16 Feb 2025 14:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64405064/2025_02_16_8538_1_36f80ce7_86aa_4ee9_ae6e_730fa44aa657.mp3" length="23331036" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sužinoję, kiek skonių ir mineralinių medžiagų gali būti skirtingose druskose, susimąstėme apie šio prieskonio kokybę. Todėl, ieškodami mums artimo sūrumo, druską dažniausiai atsivežame iš kelionių. Labai mėgstame prancūzišką Flor de sel druską. Tai -...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sužinoję, kiek skonių ir mineralinių medžiagų gali būti skirtingose druskose, susimąstėme apie šio prieskonio kokybę. Todėl, ieškodami mums artimo sūrumo, druską dažniausiai atsivežame iš kelionių. Labai mėgstame prancūzišką Flor de sel druską. Tai - ypatinga druska, renkama rankomis, nuo druskingo vandens paviršiaus. Jos skonis švelnus, net truputį salstelėjęs, o jos faktūra - tai ploni, traškūs kristalai.<br />Iki šiol nežinojome, kad druską galima išgauti ir Lietuvoje. Juk Baltijos jūra - nepakankamai druskinga. Akmens druskos kasyklų taip pat neturime. Tuomet išgirdome apie Druskininkuose įsikūrusią „Druskos studiją“, kur vyksta „Sūri pamoka“ - edukacijos, kurių metu metu rodoma, kaip šį prieskonį galima išgauti iš Druskininkų versmių vandens.<br />Su „Druskos studijos“ įkūrėjais Aušra ir Tauru Česnuliavičiais pasikalbėjome apie Druskininkų vardo kilmę ir senąsias druskos virimo tradicijas. Nuo medinės lentelės ragavome čia pat išvirtos druskos kristalėlius, panašius į tuos, kuriuos parsivežame iš Prancūzijos.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1459</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Istorinius desertus tyrinėjančios Lina ir Rūta: kadaise cukrus buvo parduodamas vaistinėse</title><link>https://www.spreaker.com/episode/istorinius-desertus-tyrinejancios-lina-ir-ruta-kadaise-cukrus-buvo-parduodamas-vaistinese--64273360</link><description><![CDATA[Nusikelkime į XIX amžių. Kuo tuo metu vaišinosi Lietuvos žmonės? Į šį klausimą atsakymų turi seserys Lina Krasnovaitė-Siparienė ir Rūta Krasnovaitė. Merginos organizuoja kultūrinius-šviečiamuosius vakarus XIX–XX a. pradžios mūsų krašto paveldo bei gyvenimo būdo temomis. Po „Filigrania“ slapyvardžiu pasislėpusios seserys organizuoja teatrališkus istorinius patyrimus, o svarbi jų renginių dalis yra XIX amžiuje, o gal ir seniau, Lietuvoje valgyti desertai.<br /><br />Su Rūta ir Lina kalbėjomės apie labai seną, bet užmirštą lietuvišką patiekalą - baltuosius meduolius. Aptarėme, koks svarbus XIX amžiuje buvo maisto estetinis vaizdas bei jam sukurti naudotos formos. Pakalbėjome apie cukrų, koks jis buvo naudojamas praeityje, kuo skiriasi nuo dabartinio ir kodėl seniau juo prekiaudavo vaistinėse.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64273360</guid><pubDate>Sun, 09 Feb 2025 14:05:06 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64273360/2025_02_09_8538_1_ebd495eb_b9f6_4840_8669_638d5aba8821.mp3" length="22240581" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nusikelkime į XIX amžių. Kuo tuo metu vaišinosi Lietuvos žmonės? Į šį klausimą atsakymų turi seserys Lina Krasnovaitė-Siparienė ir Rūta Krasnovaitė. Merginos organizuoja kultūrinius-šviečiamuosius vakarus XIX–XX a. pradžios mūsų krašto paveldo bei...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nusikelkime į XIX amžių. Kuo tuo metu vaišinosi Lietuvos žmonės? Į šį klausimą atsakymų turi seserys Lina Krasnovaitė-Siparienė ir Rūta Krasnovaitė. Merginos organizuoja kultūrinius-šviečiamuosius vakarus XIX–XX a. pradžios mūsų krašto paveldo bei gyvenimo būdo temomis. Po „Filigrania“ slapyvardžiu pasislėpusios seserys organizuoja teatrališkus istorinius patyrimus, o svarbi jų renginių dalis yra XIX amžiuje, o gal ir seniau, Lietuvoje valgyti desertai.<br /><br />Su Rūta ir Lina kalbėjomės apie labai seną, bet užmirštą lietuvišką patiekalą - baltuosius meduolius. Aptarėme, koks svarbus XIX amžiuje buvo maisto estetinis vaizdas bei jam sukurti naudotos formos. Pakalbėjome apie cukrų, koks jis buvo naudojamas praeityje, kuo skiriasi nuo dabartinio ir kodėl seniau juo prekiaudavo vaistinėse.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1391</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ateities maisto paieškos VDU Žemės ūkio akademijoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ateities-maisto-paieskos-vdu-zemes-ukio-akademijoje--64146405</link><description><![CDATA[Šiuolaikiniai visuomenės valgymo įpročiai, neatsakinga, dirvožemį alinanti žemdirbystė bei klimato kaitos padariniai kelia iššūkių maistą užauginti įprastos žemdirbystės metodais. Tačiau mokslo bendruomenė ieško inovatyvių sprendimų. Nuo bulvių, auginamų be žemės, iki antrinių žaliavų panaudojimo maisto papildams - kaip maistas bus auginamas ir kuo praturtinamas ateityje, mums pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos jaunieji mokslininkai.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64146405</guid><pubDate>Sun, 02 Feb 2025 14:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64146405/2025_02_02_8538_1_8523c760_c2dc_41ca_95ee_cac8b76d2e08.mp3" length="23427585" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiuolaikiniai visuomenės valgymo įpročiai, neatsakinga, dirvožemį alinanti žemdirbystė bei klimato kaitos padariniai kelia iššūkių maistą užauginti įprastos žemdirbystės metodais. Tačiau mokslo bendruomenė ieško inovatyvių sprendimų. Nuo bulvių,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiuolaikiniai visuomenės valgymo įpročiai, neatsakinga, dirvožemį alinanti žemdirbystė bei klimato kaitos padariniai kelia iššūkių maistą užauginti įprastos žemdirbystės metodais. Tačiau mokslo bendruomenė ieško inovatyvių sprendimų. Nuo bulvių, auginamų be žemės, iki antrinių žaliavų panaudojimo maisto papildams - kaip maistas bus auginamas ir kuo praturtinamas ateityje, mums pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos jaunieji mokslininkai.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1465</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vietinio maisto krautuvėlę Musninkuose atidariusi jauna šeima: bulvių duonoje neturi būti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vietinio-maisto-krautuvele-musninkuose-atidariusi-jauna-seima-bulviu-duonoje-neturi-buti--63916225</link><description><![CDATA[Daugelis apie Musninkų miestelį išgirdo, kuomet čia, Širvintų rajono užkabaryje, kavinę pavadinimu „Cafe Muse" buvo atidaręs prancūzas Vincentas Degeorge. Žmonės net iš didmiesčių traukdavo čia jaukiai pasibūti ir kruasano, kepto tikro prancūzo, paragauti. Tačiau pernai Vincentas iš Musninkų išsikraustė, o kavinę uždarė.<br /><br />Misiją skleisti gero maisto kultūrą iš Vincento perėmė jauna šeima - Rygaudas ir Gintarė Guogiai, prieš pusę metų kitapus gatvės atvėrę „Musės krautuvėlės" duris. Tai - parduotuvėlė, prekiaujanti vietinių ūkininkų ir kūrėjų produkcija, lokaliu, švariu ir ekologišku maistu. Apsigyvenusi Musninkuose, pora pasigedo tikro, kaimiško maisto, tad galiausiai patys ir pradėjo tokiu prekiauti. „Pasižiūri duonos sudėtį, o ten - keliolika ingredientų, visokie bulvių krakmolai, kam tos bulvės duonoje? Jų ten tikri neturi būti“, - sako Rygaudas.<br /><br />Su parduotuvėlės savininkais kalbėjomės apie gerų produktų paieškas, vietinio maisto privalumus, apie jo gamybos skirtumus. „Tarpukariu čia pat, Musninkuose būdavo maisto turgus, kur suvažiuodavo vietiniai augintojai, visi vieni kitus pažinojo, žinojo kas skaniausiai duoną kepą, o kieno grietinė geriausia, kodėl gi neatkūrus šių tradicijų?" - įsitikinę Guogiai.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63916225</guid><pubDate>Sun, 26 Jan 2025 14:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63916225/2025_01_26_8538_1_11be7f8c_41eb_405f_8398_1965bbfc8fb7.mp3" length="22541093" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daugelis apie Musninkų miestelį išgirdo, kuomet čia, Širvintų rajono užkabaryje, kavinę pavadinimu „Cafe Muse" buvo atidaręs prancūzas Vincentas Degeorge. Žmonės net iš didmiesčių traukdavo čia jaukiai pasibūti ir kruasano, kepto tikro prancūzo,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daugelis apie Musninkų miestelį išgirdo, kuomet čia, Širvintų rajono užkabaryje, kavinę pavadinimu „Cafe Muse" buvo atidaręs prancūzas Vincentas Degeorge. Žmonės net iš didmiesčių traukdavo čia jaukiai pasibūti ir kruasano, kepto tikro prancūzo, paragauti. Tačiau pernai Vincentas iš Musninkų išsikraustė, o kavinę uždarė.<br /><br />Misiją skleisti gero maisto kultūrą iš Vincento perėmė jauna šeima - Rygaudas ir Gintarė Guogiai, prieš pusę metų kitapus gatvės atvėrę „Musės krautuvėlės" duris. Tai - parduotuvėlė, prekiaujanti vietinių ūkininkų ir kūrėjų produkcija, lokaliu, švariu ir ekologišku maistu. Apsigyvenusi Musninkuose, pora pasigedo tikro, kaimiško maisto, tad galiausiai patys ir pradėjo tokiu prekiauti. „Pasižiūri duonos sudėtį, o ten - keliolika ingredientų, visokie bulvių krakmolai, kam tos bulvės duonoje? Jų ten tikri neturi būti“, - sako Rygaudas.<br /><br />Su parduotuvėlės savininkais kalbėjomės apie gerų produktų paieškas, vietinio maisto privalumus, apie jo gamybos skirtumus. „Tarpukariu čia pat, Musninkuose būdavo maisto turgus, kur suvažiuodavo vietiniai augintojai, visi vieni kitus pažinojo, žinojo kas skaniausiai duoną kepą, o kieno grietinė geriausia, kodėl gi neatkūrus šių tradicijų?" - įsitikinę Guogiai.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1409</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip maisto kultūra ugdoma profesinio rengimo centre?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-maisto-kultura-ugdoma-profesinio-rengimo-centre--63752101</link><description><![CDATA[Lėto maisto kultūros laidose susiduriame su pamišusiais maisto kūrėjais, kurie nepaliaujamai laužo galvą mėgindami sukurti kokybišką, ekologišką, bet tuo pačiu ir įdomų bei skanų gaminį. Išmokti užauginti ir pagaminti gerą produktą, vėliau jį dar ir parduoti pragyvenant iš savo veiklos - didelis iššūkis. Tačiau juk turime mokymo įstaigas, kurios gauna didelį finansavimą, kad ugdytų specialistus, sugebančius auginti, gaminti bei vykdyti ūkinę veiklą. Kalbėdami su šios dienos pašnekovėmis nuolat svarstėme, kur maisto entuziastų ir akademinės bendruomenės atstovai galėtų susieiti ir dirbti išvien. Taigi, šiandien nusprendėme aplankyti mokyklą, kurioje ruošiami specialistai labai glaudžiai susiję su maisto auginimo ir gaminimo technologijomis.<br /><br />Vykome į Alantą, kur įsikūrusi viena pažangiausių Lietuvoje į žemės ūkį ir maisto gamybą orientuota technologijų ir verslo mokykla. Čia turėjome tikslą išsiaiškinti, kokia linkme juda profesinis mokymas Lietuvoje, maisto auginimo ir gamybos srityje. Su mumis kalbėjosi Alantos technologijų ir verslo mokyklos projektų vadovė Justina Levenauskienė, profesijos mokytoja Margarita Jankauskienė ir profesijos mokytoja ir ūkio administratorė Vida Šeikienė.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63752101</guid><pubDate>Sun, 19 Jan 2025 14:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63752101/2025_01_19_8538_1_c9c32dbf_2e7c_48b7_a830_c4ee1f50928b.mp3" length="23473142" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lėto maisto kultūros laidose susiduriame su pamišusiais maisto kūrėjais, kurie nepaliaujamai laužo galvą mėgindami sukurti kokybišką, ekologišką, bet tuo pačiu ir įdomų bei skanų gaminį. Išmokti užauginti ir pagaminti gerą produktą, vėliau jį dar ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lėto maisto kultūros laidose susiduriame su pamišusiais maisto kūrėjais, kurie nepaliaujamai laužo galvą mėgindami sukurti kokybišką, ekologišką, bet tuo pačiu ir įdomų bei skanų gaminį. Išmokti užauginti ir pagaminti gerą produktą, vėliau jį dar ir parduoti pragyvenant iš savo veiklos - didelis iššūkis. Tačiau juk turime mokymo įstaigas, kurios gauna didelį finansavimą, kad ugdytų specialistus, sugebančius auginti, gaminti bei vykdyti ūkinę veiklą. Kalbėdami su šios dienos pašnekovėmis nuolat svarstėme, kur maisto entuziastų ir akademinės bendruomenės atstovai galėtų susieiti ir dirbti išvien. Taigi, šiandien nusprendėme aplankyti mokyklą, kurioje ruošiami specialistai labai glaudžiai susiję su maisto auginimo ir gaminimo technologijomis.<br /><br />Vykome į Alantą, kur įsikūrusi viena pažangiausių Lietuvoje į žemės ūkį ir maisto gamybą orientuota technologijų ir verslo mokykla. Čia turėjome tikslą išsiaiškinti, kokia linkme juda profesinis mokymas Lietuvoje, maisto auginimo ir gamybos srityje. Su mumis kalbėjosi Alantos technologijų ir verslo mokyklos projektų vadovė Justina Levenauskienė, profesijos mokytoja Margarita Jankauskienė ir profesijos mokytoja ir ūkio administratorė Vida Šeikienė.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1468</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Rankų darbo šokoladą Aukštaitijos kaime gaminantis Justinas: šokoladas neturi būti kartus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ranku-darbo-sokolada-aukstaitijos-kaime-gaminantis-justinas-sokoladas-neturi-buti-kartus--63665764</link><description><![CDATA[Vienkiemyje prie Alantos įsikūręs tikrų tikriausias šokolado fabrikas. o tiksliau, kaip jo savininkas Justinas Duchovskis sako, - šokolado manufaktūra.<br /><br />Justino pažintis su šokoladu pradėjo jau daugiau nei prieš 10 metų. Dirbęs su keliais iškirtinio šokolado gamintojais, Justinas prieš keletą metų nusprendė išsikraustyti į kaimą ir atidarė nuosavą šokolado manufaktūrą „Beaningful". Nusprendęs sukurti savitą skonių ir kokybės standartą, jis nėrė į šokoladinius eksperimentus.<br /><br />Justinas apie šokoladą, atrodo, žino viską. Nuo šio gardumyno atsiradimo istorijos iki kakavos pupelių augimviečių specifikos. Su šokolado meistru aptarėme visą šokolado gaminimo procesą nuo pupelės iki plytelės. Svarbiausia, konditeris mums ne tik atsakė į klausimą kuo skiriasi tikras, kokybiškas šokoladas, nuo paprasto, pramoninio gaminio, bet ir leido skirtumą pajausti praktiškai, ragaujant šį kakavmedžio vaisių delikatesą.<br />„Vaikystėje mus apgavo, kad juodasis šokoladas turi būti kartus“, - tvirtina Justinas, savo gaminamam šokoladui subtiliai suteikiantis nostalgiškų lietuviškų skonių - serbentų, medaus ir net grietinės natas<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63665764</guid><pubDate>Sun, 12 Jan 2025 14:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63665764/2025_01_12_8538_1_7e238298_3c82_43e1_9a99_99136f688f5d.mp3" length="23062288" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vienkiemyje prie Alantos įsikūręs tikrų tikriausias šokolado fabrikas. o tiksliau, kaip jo savininkas Justinas Duchovskis sako, - šokolado manufaktūra.

Justino pažintis su šokoladu pradėjo jau daugiau nei prieš 10 metų. Dirbęs su keliais iškirtinio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vienkiemyje prie Alantos įsikūręs tikrų tikriausias šokolado fabrikas. o tiksliau, kaip jo savininkas Justinas Duchovskis sako, - šokolado manufaktūra.<br /><br />Justino pažintis su šokoladu pradėjo jau daugiau nei prieš 10 metų. Dirbęs su keliais iškirtinio šokolado gamintojais, Justinas prieš keletą metų nusprendė išsikraustyti į kaimą ir atidarė nuosavą šokolado manufaktūrą „Beaningful". Nusprendęs sukurti savitą skonių ir kokybės standartą, jis nėrė į šokoladinius eksperimentus.<br /><br />Justinas apie šokoladą, atrodo, žino viską. Nuo šio gardumyno atsiradimo istorijos iki kakavos pupelių augimviečių specifikos. Su šokolado meistru aptarėme visą šokolado gaminimo procesą nuo pupelės iki plytelės. Svarbiausia, konditeris mums ne tik atsakė į klausimą kuo skiriasi tikras, kokybiškas šokoladas, nuo paprasto, pramoninio gaminio, bet ir leido skirtumą pajausti praktiškai, ragaujant šį kakavmedžio vaisių delikatesą.<br />„Vaikystėje mus apgavo, kad juodasis šokoladas turi būti kartus“, - tvirtina Justinas, savo gaminamam šokoladui subtiliai suteikiantis nostalgiškų lietuviškų skonių - serbentų, medaus ir net grietinės natas<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1442</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lėto maisto kultūra Lietuvoje Pauliaus ir Simonos akimis: gero maisto kūrėjai – menininkai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/leto-maisto-kultura-lietuvoje-pauliaus-ir-simonos-akimis-gero-maisto-kurejai-menininkai--63573711</link><description><![CDATA[Pirmoji 2025 metų „Lėto maisto kultūros“ laida - tarsi gyvatė, išsinėrusi iš pirmųjų savo metų Lietuvos radijuje odos, aptarė prabėgusių trisdešimties pokalbių maratoną. Praeitų metų laidų ciklas po kokybiško, ekologiško ir skanaus maisto pasaulį suteikė įdomias radijo kelionių patirtis ne tik klausytojams, bet ir sukrėtė laidos vedėjų Pauliaus ir Simonos pasaulėžiūrą. Todėl atsisveikindami su 2024 metais, jie nusprendė aptarti kurybinio proceso eigoje sukauptą patirtį.<br /><br />Šioje laidoje jos vedėjai Paulius Briedis ir Simona Ševčenkaitė aptarė, kaip kilo poreikis ir idėja kurti pokalbius lėto maisto temomis. Aptarė laidose skambėjusias temas ir kalbintus žmones. Pasakojo, kaip pašnekovų istorijos keitė vedėjų gyvenimą, kokius lėto maisto kūrėjų patarimus Paulius ir Simona pritaikė savo kasdienybėje.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63573711</guid><pubDate>Sun, 05 Jan 2025 14:05:06 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63573711/2025_01_05_8538_1_2c812a42_eb4a_43a7_9584_1e607313330b.mp3" length="23588499" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pirmoji 2025 metų „Lėto maisto kultūros“ laida - tarsi gyvatė, išsinėrusi iš pirmųjų savo metų Lietuvos radijuje odos, aptarė prabėgusių trisdešimties pokalbių maratoną. Praeitų metų laidų ciklas po kokybiško, ekologiško ir skanaus maisto pasaulį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirmoji 2025 metų „Lėto maisto kultūros“ laida - tarsi gyvatė, išsinėrusi iš pirmųjų savo metų Lietuvos radijuje odos, aptarė prabėgusių trisdešimties pokalbių maratoną. Praeitų metų laidų ciklas po kokybiško, ekologiško ir skanaus maisto pasaulį suteikė įdomias radijo kelionių patirtis ne tik klausytojams, bet ir sukrėtė laidos vedėjų Pauliaus ir Simonos pasaulėžiūrą. Todėl atsisveikindami su 2024 metais, jie nusprendė aptarti kurybinio proceso eigoje sukauptą patirtį.<br /><br />Šioje laidoje jos vedėjai Paulius Briedis ir Simona Ševčenkaitė aptarė, kaip kilo poreikis ir idėja kurti pokalbius lėto maisto temomis. Aptarė laidose skambėjusias temas ir kalbintus žmones. Pasakojo, kaip pašnekovų istorijos keitė vedėjų gyvenimą, kokius lėto maisto kūrėjų patarimus Paulius ir Simona pritaikė savo kasdienybėje.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1475</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dietologas Edvardas Grišinas: į maisto gamybą įdėję meilės jį vertinsim ir valgysim kitaip</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dietologas-edvardas-grisinas-i-maisto-gamyba-ideje-meiles-ji-vertinsim-ir-valgysim-kitaip--63507167</link><description><![CDATA[Šventės artėja į pabaigą, beliko uždėti paskutini akcentą - sutikti naujuosius metus taip, kaip norėtumėte, jog tęstųsi visi 2025 m. Prieš šaunant fejerverkus, puiki proga pagalvoti, kas praeitais metais buvo gerai, o ką norėtume pakeisti. Paskutinėje metų lėto maisto kultūros laidoje su dietologu Edvardu Grišinu kalbėjome apie maisto kultūrą ir ją lydinčius valgymo įpročius. Su Edvardu išsiaiškinome prie šventinio stalo kylančius iššūkius ir kas padėtų su jais tvarkytis. Gilinomės į valgymo kultūrą ir kaip ji veikia mūsų sprendimus. Aptarėme žinias, kurių prireiks šiuolaikinei visuomenei ieškant kelio sveikesnės mitybos link.<br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63507167</guid><pubDate>Sun, 29 Dec 2024 14:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63507167/2024_12_29_8538_1_524d3d9d_be12_4d12_8413_08285b4bed4a.mp3" length="23364055" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šventės artėja į pabaigą, beliko uždėti paskutini akcentą - sutikti naujuosius metus taip, kaip norėtumėte, jog tęstųsi visi 2025 m. Prieš šaunant fejerverkus, puiki proga pagalvoti, kas praeitais metais buvo gerai, o ką norėtume pakeisti. Paskutinėje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šventės artėja į pabaigą, beliko uždėti paskutini akcentą - sutikti naujuosius metus taip, kaip norėtumėte, jog tęstųsi visi 2025 m. Prieš šaunant fejerverkus, puiki proga pagalvoti, kas praeitais metais buvo gerai, o ką norėtume pakeisti. Paskutinėje metų lėto maisto kultūros laidoje su dietologu Edvardu Grišinu kalbėjome apie maisto kultūrą ir ją lydinčius valgymo įpročius. Su Edvardu išsiaiškinome prie šventinio stalo kylančius iššūkius ir kas padėtų su jais tvarkytis. Gilinomės į valgymo kultūrą ir kaip ji veikia mūsų sprendimus. Aptarėme žinias, kurių prireiks šiuolaikinei visuomenei ieškant kelio sveikesnės mitybos link.<br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1461</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>9 metus iš parduotuvių konteinerių valgantis Sandrius: išmetame trečdalį savo gyvenimo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/9-metus-is-parduotuviu-konteineriu-valgantis-sandrius-ismetame-trecdali-savo-gyvenimo--63439331</link><description><![CDATA[„Statistinis lietuvis išmeta trečdalį savo gyvenimo“, - sako nemokamo gyvenimo būdo propaguotojas Sandrius Ungurys. Pašnekovas jau 9 metus neperka maisto parduotuvėse, o jį susirenka prekybcentrių konteineriuose ir sako, kad gyvena geriau negu standartinis pilietis. Kadangi buvo sunku patikėti, nusprendėme kartu su Sandriumi leistis į nuotykį ir pasižvalgyti po sostinės prekybos centro konteinerį. Radiniai pritrenkė - kepiniai dar minkšti, nesudžiūvę, vaisiai ir daržovės išmesti pakuotėmis, dauguma - ne ką prastesnės išvaizdos nei lentynose. Visko mums aprodyti Sandrius nespėjo - buvome išprašyti apsaugos, bet bendras vaizdas akivaizdus - iš parduotuvės konteinerio prasimaitinti tikrai pavyktų. Sandrius pasakoja, kad maistą rinkti parduotuvių konteineriuose pradėjo Skandinavijos šalyse, tačiau prieš 3 metus grįžęs į Lietuvą suprato, kad ir pas mus situacija jau ne ką prastesnė. Su Sandriumi kalbėjomės apie maisto švaistymo problemos mastą, diskutavome apie priežastis. Aptarėme Lietuvos parduotuvių darbuotojų kultūrą ir ką apie mūsų šalį sufleruoja didėjantys išmetamo maisto kiekiai. Pabandėme įsivaizduoti sunkumus, kuriuos kuria besaikis mūsų vartojimas.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63439331</guid><pubDate>Sun, 22 Dec 2024 14:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63439331/2024_12_22_8538_1_b43e5a41_659c_4961_8634_3f6ef737583e.mp3" length="22239327" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Statistinis lietuvis išmeta trečdalį savo gyvenimo“, - sako nemokamo gyvenimo būdo propaguotojas Sandrius Ungurys. Pašnekovas jau 9 metus neperka maisto parduotuvėse, o jį susirenka prekybcentrių konteineriuose ir sako, kad gyvena geriau negu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Statistinis lietuvis išmeta trečdalį savo gyvenimo“, - sako nemokamo gyvenimo būdo propaguotojas Sandrius Ungurys. Pašnekovas jau 9 metus neperka maisto parduotuvėse, o jį susirenka prekybcentrių konteineriuose ir sako, kad gyvena geriau negu standartinis pilietis. Kadangi buvo sunku patikėti, nusprendėme kartu su Sandriumi leistis į nuotykį ir pasižvalgyti po sostinės prekybos centro konteinerį. Radiniai pritrenkė - kepiniai dar minkšti, nesudžiūvę, vaisiai ir daržovės išmesti pakuotėmis, dauguma - ne ką prastesnės išvaizdos nei lentynose. Visko mums aprodyti Sandrius nespėjo - buvome išprašyti apsaugos, bet bendras vaizdas akivaizdus - iš parduotuvės konteinerio prasimaitinti tikrai pavyktų. Sandrius pasakoja, kad maistą rinkti parduotuvių konteineriuose pradėjo Skandinavijos šalyse, tačiau prieš 3 metus grįžęs į Lietuvą suprato, kad ir pas mus situacija jau ne ką prastesnė. Su Sandriumi kalbėjomės apie maisto švaistymo problemos mastą, diskutavome apie priežastis. Aptarėme Lietuvos parduotuvių darbuotojų kultūrą ir ką apie mūsų šalį sufleruoja didėjantys išmetamo maisto kiekiai. Pabandėme įsivaizduoti sunkumus, kuriuos kuria besaikis mūsų vartojimas.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1390</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Totorių tradicijas gaivinanti Zita žąsis augina ir vytina pati: šį patiekalą buvom pamiršę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/totoriu-tradicijas-gaivinanti-zita-zasis-augina-ir-vytina-pati-si-patiekala-buvom-pamirse--63327411</link><description><![CDATA[Šį kartą laida jus nukels į musulmonų-sunitų bendruomenės namus, kur mus pasitiko Zita Milkamanovič. Pasipuošusi tradiciniais totorių drabužiais, pašnekovė pakvietė prisėsti gurkštelti tradicinės totoriškos kavos. Zita rūpinasi tradicinių Lietuvos totorių patiekalų išsaugojimu, puoselėjimu, organizuoja patiekalų gamybos edukacijas ir dalinasi gamybos patarimais.<br />Nors kulinariniu paveldu Zita susidomėjo ne taip ir seniai, ji mums atskleidė kokie yra totoriški apeiginiai patiekalai, iš ko gaminama totoriška chalva be riešutų ir kaip tradiciškai statinėje vytinama žąsis. Šį patiekalą Zita atkūrė iš senolių pasakojimų, nors kadaise tai buvo vienas pagrindinių Lietuvoje gyvenusių totorių patiekalų, taip žąsies jau kurį laiką niekas nebegamino.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63327411</guid><pubDate>Sun, 15 Dec 2024 14:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63327411/2024_12_15_8538_1_bcf8d964_8835_4612_9299_8260896b1d67.mp3" length="23513684" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šį kartą laida jus nukels į musulmonų-sunitų bendruomenės namus, kur mus pasitiko Zita Milkamanovič. Pasipuošusi tradiciniais totorių drabužiais, pašnekovė pakvietė prisėsti gurkštelti tradicinės totoriškos kavos. Zita rūpinasi tradicinių Lietuvos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šį kartą laida jus nukels į musulmonų-sunitų bendruomenės namus, kur mus pasitiko Zita Milkamanovič. Pasipuošusi tradiciniais totorių drabužiais, pašnekovė pakvietė prisėsti gurkštelti tradicinės totoriškos kavos. Zita rūpinasi tradicinių Lietuvos totorių patiekalų išsaugojimu, puoselėjimu, organizuoja patiekalų gamybos edukacijas ir dalinasi gamybos patarimais.<br />Nors kulinariniu paveldu Zita susidomėjo ne taip ir seniai, ji mums atskleidė kokie yra totoriški apeiginiai patiekalai, iš ko gaminama totoriška chalva be riešutų ir kaip tradiciškai statinėje vytinama žąsis. Šį patiekalą Zita atkūrė iš senolių pasakojimų, nors kadaise tai buvo vienas pagrindinių Lietuvoje gyvenusių totorių patiekalų, taip žąsies jau kurį laiką niekas nebegamino.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1470</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Iš miško gėrybių gyvenanti Rita: anksčiau viriau mėsą, o dabar – kankorėžius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/is-misko-gerybiu-gyvenanti-rita-anksciau-viriau-mesa-o-dabar-kankorezius--63224981</link><description><![CDATA[Instagram platformoje pastebėję Ritą Karčiauskienę, linksmai ir su dideliu užsidegimu pasakojančią apie savo gaminamą produkciją, iškart supratome, kad ši moteris verta atsidurti mūsų laidoje. Jos atvirumas ir nuoširdumas įkvėpė ir mus pačius drąsiau dalintis savo darbas. Rita, net būdama vyresnio amžiaus, išdrįso sukurti verslą ir gaminti įvairiausius maisto produktus iš to, ką teikia Lietuvos gamta. Tai - žolelės, spygliai, įvairūs žiedai ir mus labiausiai mus nustebinę cukatai iš kankorėžių. Taip, iš kankorėžių, tų pačių, nuo mūsų kraštuose augančios pušies.<br />Rita papasakojo, kaip jai kilo šio neįprasto gaminio idėja bei kaip svarbu pasitikėjimas savimi susiduriant su sunkumais. „Artimieji netikėjo, vyras juokėsi, ne vieną puodą sugadinau, bet aš tvirtai žinojau - man pavyks“, - nelengvą pradžią prisimena moteris.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63224981</guid><pubDate>Sun, 08 Dec 2024 14:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63224981/2024_12_08_8538_1_e43bb117_7fc6_41d1_9a35_914f9d708124.mp3" length="22689051" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Instagram platformoje pastebėję Ritą Karčiauskienę, linksmai ir su dideliu užsidegimu pasakojančią apie savo gaminamą produkciją, iškart supratome, kad ši moteris verta atsidurti mūsų laidoje. Jos atvirumas ir nuoširdumas įkvėpė ir mus pačius drąsiau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Instagram platformoje pastebėję Ritą Karčiauskienę, linksmai ir su dideliu užsidegimu pasakojančią apie savo gaminamą produkciją, iškart supratome, kad ši moteris verta atsidurti mūsų laidoje. Jos atvirumas ir nuoširdumas įkvėpė ir mus pačius drąsiau dalintis savo darbas. Rita, net būdama vyresnio amžiaus, išdrįso sukurti verslą ir gaminti įvairiausius maisto produktus iš to, ką teikia Lietuvos gamta. Tai - žolelės, spygliai, įvairūs žiedai ir mus labiausiai mus nustebinę cukatai iš kankorėžių. Taip, iš kankorėžių, tų pačių, nuo mūsų kraštuose augančios pušies.<br />Rita papasakojo, kaip jai kilo šio neįprasto gaminio idėja bei kaip svarbu pasitikėjimas savimi susiduriant su sunkumais. „Artimieji netikėjo, vyras juokėsi, ne vieną puodą sugadinau, bet aš tvirtai žinojau - man pavyks“, - nelengvą pradžią prisimena moteris.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1419</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Biochemikė Rūta Lukenskienė: ne mes norime rauginto maisto, jo reikalauja mūsų mikrobiota</title><link>https://www.spreaker.com/episode/biochemike-ruta-lukenskiene-ne-mes-norime-rauginto-maisto-jo-reikalauja-musu-mikrobiota--63140091</link><description><![CDATA[Biochemikė Rūta Lukenskienė su vyru Česlovu Ukmergės rajone, Veprių kaime, įkūrė „Lukenskų namus“, kur po vienu stogu dera avangardinio meno ir kulinarinio paveldo studija. Kol vyras derina ūkišką gyvenimo būdą su menine kūryba, moteris mokslines žinias sujungė su tradicinės virtuvės archajiškumu ir mistiškumu.<br /><br />Pokalbiui prisėdome Rūtos studijoje, primenančioje alchemijos laboratoriją, kur šiuolaikinė orkaitė dera su senoviniu duonos pečiumi, o lentynose gausu prieskonių, raugalų, sūrimų ir užpiltinių. „Mano veikla - tai paminklas prosenelėms, kurios buvo labai intelektualios. Nieko neturėdamos išsprendė tiek daug problemų ir taip išradingai gamino. Dėl jų pastangų mes dabar gyvename gausoje“, - sako Rūta.<br /><br />Taikydama savo mokslines žinias ir įsigilinusi į tradicinius gaminimo būdus, pašnekovė dalinasi senoviniais maisto receptais bei gaminimo technikomis. Pašnekesį pradėję nuo kopūstų rauginimo subtilybių, aptarėme ir mikroorganizmų pasaulio niuansus bei raugintų produktų svarbą šiuolaikiniam žmogui.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63140091</guid><pubDate>Sun, 01 Dec 2024 14:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63140091/2024_12_01_8538_1_fa5ff30d_c991_4489_982a_dae6cc3c0beb.mp3" length="22666481" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Biochemikė Rūta Lukenskienė su vyru Česlovu Ukmergės rajone, Veprių kaime, įkūrė „Lukenskų namus“, kur po vienu stogu dera avangardinio meno ir kulinarinio paveldo studija. Kol vyras derina ūkišką gyvenimo būdą su menine kūryba, moteris mokslines...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Biochemikė Rūta Lukenskienė su vyru Česlovu Ukmergės rajone, Veprių kaime, įkūrė „Lukenskų namus“, kur po vienu stogu dera avangardinio meno ir kulinarinio paveldo studija. Kol vyras derina ūkišką gyvenimo būdą su menine kūryba, moteris mokslines žinias sujungė su tradicinės virtuvės archajiškumu ir mistiškumu.<br /><br />Pokalbiui prisėdome Rūtos studijoje, primenančioje alchemijos laboratoriją, kur šiuolaikinė orkaitė dera su senoviniu duonos pečiumi, o lentynose gausu prieskonių, raugalų, sūrimų ir užpiltinių. „Mano veikla - tai paminklas prosenelėms, kurios buvo labai intelektualios. Nieko neturėdamos išsprendė tiek daug problemų ir taip išradingai gamino. Dėl jų pastangų mes dabar gyvename gausoje“, - sako Rūta.<br /><br />Taikydama savo mokslines žinias ir įsigilinusi į tradicinius gaminimo būdus, pašnekovė dalinasi senoviniais maisto receptais bei gaminimo technikomis. Pašnekesį pradėję nuo kopūstų rauginimo subtilybių, aptarėme ir mikroorganizmų pasaulio niuansus bei raugintų produktų svarbą šiuolaikiniam žmogui.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1417</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Giedrius Vilpišauskas gamina tai, ką valgė LDK kunigaikščiai, – išlikę jų pirkinių sąrašai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/giedrius-vilpisauskas-gamina-tai-ka-valge-ldk-kunigaiksciai-islike-ju-pirkiniu-sarasai--62984688</link><description><![CDATA[Giedrius Vilpišauskas - žinomas maisto tinklaraštininkas, knygos „Virtuvės užkariavimo menas“ autorius, išstudijavęs LDK kunigaikščių pirkinių sąrašus, nutarė atkurti viduramžius menančius patiekalus. Susitikome Giedriaus virtuvėje, kur mūsų viešnagės metu baigė troškintis ėriuko kaklas. Patiekalui gaminti naudoti ingredientai, tikėtina, galėjo būti valgomi XIV a. Lietuvoje. Kalbėjomės apie maisto produktus, kurie galėjo būti valgomi Kunigaikščio Jogailos ir jo žmonos Jadvygos rūmuose. Aptarėme mėsos troškinimo šamotiniame puode subtilybes bei tradicinę Lietuvos virtuvę, jai būdingus bruožus ir specifiką. „Norėtųsi, kad ingredientai būtų užauginti 50 km spinduliu, tai būtų didelis žingsnis link to, ką galime vadinti Lietuviška virtuve,“ - sako pašnekovas.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62984688</guid><pubDate>Sun, 24 Nov 2024 14:05:06 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62984688/2024_11_24_8538_1_27e3d049_ad73_40dd_8435_89083720399d.mp3" length="23002520" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Giedrius Vilpišauskas - žinomas maisto tinklaraštininkas, knygos „Virtuvės užkariavimo menas“ autorius, išstudijavęs LDK kunigaikščių pirkinių sąrašus, nutarė atkurti viduramžius menančius patiekalus. Susitikome Giedriaus virtuvėje, kur mūsų viešnagės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Giedrius Vilpišauskas - žinomas maisto tinklaraštininkas, knygos „Virtuvės užkariavimo menas“ autorius, išstudijavęs LDK kunigaikščių pirkinių sąrašus, nutarė atkurti viduramžius menančius patiekalus. Susitikome Giedriaus virtuvėje, kur mūsų viešnagės metu baigė troškintis ėriuko kaklas. Patiekalui gaminti naudoti ingredientai, tikėtina, galėjo būti valgomi XIV a. Lietuvoje. Kalbėjomės apie maisto produktus, kurie galėjo būti valgomi Kunigaikščio Jogailos ir jo žmonos Jadvygos rūmuose. Aptarėme mėsos troškinimo šamotiniame puode subtilybes bei tradicinę Lietuvos virtuvę, jai būdingus bruožus ir specifiką. „Norėtųsi, kad ingredientai būtų užauginti 50 km spinduliu, tai būtų didelis žingsnis link to, ką galime vadinti Lietuviška virtuve,“ - sako pašnekovas.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1438</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lėtojo turizmo asociacijos vadovė Henrieta Miliauskienė: pavargome būti maitinami bet kuo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/letojo-turizmo-asociacijos-vadove-henrieta-miliauskiene-pavargome-buti-maitinami-bet-kuo--62774813</link><description><![CDATA[„Mūsų ryšys su natūraliu maistu yra visiškai nutrūkęs" - sako Lietuvos lėtojo turizmo asociacijos prezidentė Henrieta Miliauskienė. Šia tema įrašėme jau daugybę pokalbių, tačiau vis dar dažnai tenka aiškintis, kas gi tas lėtasis maistas ar lėtasis turizmas.<br /><br />Lėtas, arba angliškai slow, - tai judėjimas, prieš tris dešimtmečius prasidėjęs Italijoje, kai aktyvistas Carlo Petrini 1986 m. inicijavo protestą prieš greito maisto restorano atidarymą „Piazza di Spagna” aikštėje Romoje. Ši iniciatyva, prasidėjusi nuo pagarbos maistui, išsiplėtė į visas gyvenimo sritis ir tapo judėjimu skatinančiu dirbti, mokytis ir ilsėtis darniau: atsakingiau keliauti, rinktis sveiką, natūralų maistą, gerbti tradicijas, krašto autentiką.<br /><br />Kurdami savo laidos koncepciją buvome susipažinę su lėto gyvenimo pasaulėžiūra, todėl nusprendėme, kad šis žodis geriausiai atspindi kokybišką, darnų ir atsakingą požiūrį į maistą. Labai džiaugiamės pagaliau gavę progą pasikalbėti su žmogumi, kuris lėtojo gyvenimo koncepcija domisi jau daugybę metų.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62774813</guid><pubDate>Sun, 17 Nov 2024 14:05:06 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62774813/2024_11_17_8538_1_c5a5bab0_0b39_4e42_84ce_deb83dbe78a3.mp3" length="23096979" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mūsų ryšys su natūraliu maistu yra visiškai nutrūkęs" - sako Lietuvos lėtojo turizmo asociacijos prezidentė Henrieta Miliauskienė. Šia tema įrašėme jau daugybę pokalbių, tačiau vis dar dažnai tenka aiškintis, kas gi tas lėtasis maistas ar lėtasis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mūsų ryšys su natūraliu maistu yra visiškai nutrūkęs" - sako Lietuvos lėtojo turizmo asociacijos prezidentė Henrieta Miliauskienė. Šia tema įrašėme jau daugybę pokalbių, tačiau vis dar dažnai tenka aiškintis, kas gi tas lėtasis maistas ar lėtasis turizmas.<br /><br />Lėtas, arba angliškai slow, - tai judėjimas, prieš tris dešimtmečius prasidėjęs Italijoje, kai aktyvistas Carlo Petrini 1986 m. inicijavo protestą prieš greito maisto restorano atidarymą „Piazza di Spagna” aikštėje Romoje. Ši iniciatyva, prasidėjusi nuo pagarbos maistui, išsiplėtė į visas gyvenimo sritis ir tapo judėjimu skatinančiu dirbti, mokytis ir ilsėtis darniau: atsakingiau keliauti, rinktis sveiką, natūralų maistą, gerbti tradicijas, krašto autentiką.<br /><br />Kurdami savo laidos koncepciją buvome susipažinę su lėto gyvenimo pasaulėžiūra, todėl nusprendėme, kad šis žodis geriausiai atspindi kokybišką, darnų ir atsakingą požiūrį į maistą. Labai džiaugiamės pagaliau gavę progą pasikalbėti su žmogumi, kuris lėtojo gyvenimo koncepcija domisi jau daugybę metų.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1444</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kepyklą kaime atidaręs Valius: svarbiausia – geri produktai, disciplina ir meilė darbui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kepykla-kaime-atidares-valius-svarbiausia-geri-produktai-disciplina-ir-meile-darbui--62681971</link><description><![CDATA[„Dzūkų Magyras" - tai šeimos kepyklėlė, įsikūrusi Lazdijų savivaldyvėje, Laibagalių kaime. Kepyklėlės savininkas Valius Čepanonis, trisdešimt metų dirbęs sostinės restoranų, viešbučių ir kavinių virtuvėse, grįžo į savo gimtąjį kaimą, kur pradėjo nuosavą konditerijos verslą.<br />Su Valiumi kalbėjomės apie kokybiško skanėsto paslaptis: nuo įdomaus recepto, gerų produktų pasirinkimo iki meilės savo darbui. Kepėjas pripažįsta, kad negali sau leisti „kirsti kampų“, nes, siekdamas kokybės, privalo tiksliai laikytis recepto ir negali praleisti nė vieno gamybos punkto ar produktų pakeisti pigesniais.<br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62681971</guid><pubDate>Sun, 10 Nov 2024 14:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62681971/2024_11_10_8538_1_0101312e_12f7_4683_9fa2_8245a2f309d1.mp3" length="23500310" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Dzūkų Magyras" - tai šeimos kepyklėlė, įsikūrusi Lazdijų savivaldyvėje, Laibagalių kaime. Kepyklėlės savininkas Valius Čepanonis, trisdešimt metų dirbęs sostinės restoranų, viešbučių ir kavinių virtuvėse, grįžo į savo gimtąjį kaimą, kur pradėjo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Dzūkų Magyras" - tai šeimos kepyklėlė, įsikūrusi Lazdijų savivaldyvėje, Laibagalių kaime. Kepyklėlės savininkas Valius Čepanonis, trisdešimt metų dirbęs sostinės restoranų, viešbučių ir kavinių virtuvėse, grįžo į savo gimtąjį kaimą, kur pradėjo nuosavą konditerijos verslą.<br />Su Valiumi kalbėjomės apie kokybiško skanėsto paslaptis: nuo įdomaus recepto, gerų produktų pasirinkimo iki meilės savo darbui. Kepėjas pripažįsta, kad negali sau leisti „kirsti kampų“, nes, siekdamas kokybės, privalo tiksliai laikytis recepto ir negali praleisti nė vieno gamybos punkto ar produktų pakeisti pigesniais.<br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1469</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Sveikos gyvensenos konsultantas Gediminas Grigelis: esu bandęs fermentuoti beveik viską</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sveikos-gyvensenos-konsultantas-gediminas-grigelis-esu-bandes-fermentuoti-beveik-viska--62596746</link><description><![CDATA[Viešėdami Dzūkijoje privalėjome apsilankyti Lietuvos sveikatingumo mekoje - Druskininkuose. Čia su mumis pasikalbėti sutiko biologas, kineziterapeutas, sveikos gyvensenos konsultantas Gediminas Grigelis.<br /><br /><br />Gediminas sako, jog turbūt nėra tokio maisto produkto, kurio jis nebūtų bandęs surauginti, - juk gerosios bakterijos ir jų išskiriami fermentai ne tik papildo organizmą mikroelementais, bet ir palengvina virškinimą.<br /><br /><br />Sveikos gyvensenos konsultantas laidoje dalijasi ir keletu rauginto maisto receptų, kuriuos pats labai dažnai naudoja savo buityje, ir tvirtina, kad tai - jo jaunatviškumo paslaptis. Tačiau pokalbio su Gediminu kviečiame klausyti ne kaip sveikatos gido ar receptų laidos, o kaip kelionės į fermentuoto maisto pasaulį ir išgirsti, ką apie lėto maisto kultūrą atskleidžia mikroorganizmų karalystė.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62596746</guid><pubDate>Sun, 03 Nov 2024 14:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62596746/2024_11_03_8538_1_d0416e72_4329_40bc_850b_d4c774054b30.mp3" length="23017149" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Viešėdami Dzūkijoje privalėjome apsilankyti Lietuvos sveikatingumo mekoje - Druskininkuose. Čia su mumis pasikalbėti sutiko biologas, kineziterapeutas, sveikos gyvensenos konsultantas Gediminas Grigelis.


Gediminas sako, jog turbūt nėra tokio maisto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Viešėdami Dzūkijoje privalėjome apsilankyti Lietuvos sveikatingumo mekoje - Druskininkuose. Čia su mumis pasikalbėti sutiko biologas, kineziterapeutas, sveikos gyvensenos konsultantas Gediminas Grigelis.<br /><br /><br />Gediminas sako, jog turbūt nėra tokio maisto produkto, kurio jis nebūtų bandęs surauginti, - juk gerosios bakterijos ir jų išskiriami fermentai ne tik papildo organizmą mikroelementais, bet ir palengvina virškinimą.<br /><br /><br />Sveikos gyvensenos konsultantas laidoje dalijasi ir keletu rauginto maisto receptų, kuriuos pats labai dažnai naudoja savo buityje, ir tvirtina, kad tai - jo jaunatviškumo paslaptis. Tačiau pokalbio su Gediminu kviečiame klausyti ne kaip sveikatos gido ar receptų laidos, o kaip kelionės į fermentuoto maisto pasaulį ir išgirsti, ką apie lėto maisto kultūrą atskleidžia mikroorganizmų karalystė.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1439</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Geriausią kebabą Lietuvoje kepęs Vytautas: reikia pasistengti, kad sugadintum gerą mėsą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/geriausia-kebaba-lietuvoje-kepes-vytautas-reikia-pasistengti-kad-sugadintum-gera-mesa--62519787</link><description><![CDATA[Dizaineriui Vytautui Briedikiui, maisto gamyba – hobis. Tačiau gaminti jam sekasi taip gerai, kad neretai restoranai prašo gurmano paslaugų. Tačiau, restorano šurmulys Vytautui tapo per daug triukšmingas ir prieš dešimt metų, palikęs sostinę jis atsitraukstė į mažą Viršurodukio kaimą Džūkijos miškuose. Ten, savo maisto eksperimentais Vytautas vaišina draugus ir pažįstamus. Su pašnekovu kalbėjomės apie fermentuotà juodąjį česnaką, korejietiškas morkas ir kimchi. Bet Vytautas pripažįsta, kad labiausiai jam patinka gaminti mėsą ir yra išbandęs viską: nuo greit keptuvėje paruošiamo "steiko" iki šalto rūkymo anties krūtinėlės. Net rūkyklą jis pasistatė pats, kad išpildytų savo gurmaniškas idėjas. Kulinaras, paklaustas kokiu patiekalu labiausiai didžiuojasi, sako kad yra iškepęs skaniausią Lietuvoje kebabą.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62519787</guid><pubDate>Sun, 27 Oct 2024 14:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62519787/2024_10_27_8538_1_d259a3ac_82d2_4b9d_8d22_b1227a9c8d4a.mp3" length="22961978" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dizaineriui Vytautui Briedikiui, maisto gamyba – hobis. Tačiau gaminti jam sekasi taip gerai, kad neretai restoranai prašo gurmano paslaugų. Tačiau, restorano šurmulys Vytautui tapo per daug triukšmingas ir prieš dešimt metų, palikęs sostinę jis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dizaineriui Vytautui Briedikiui, maisto gamyba – hobis. Tačiau gaminti jam sekasi taip gerai, kad neretai restoranai prašo gurmano paslaugų. Tačiau, restorano šurmulys Vytautui tapo per daug triukšmingas ir prieš dešimt metų, palikęs sostinę jis atsitraukstė į mažą Viršurodukio kaimą Džūkijos miškuose. Ten, savo maisto eksperimentais Vytautas vaišina draugus ir pažįstamus. Su pašnekovu kalbėjomės apie fermentuotà juodąjį česnaką, korejietiškas morkas ir kimchi. Bet Vytautas pripažįsta, kad labiausiai jam patinka gaminti mėsą ir yra išbandęs viską: nuo greit keptuvėje paruošiamo "steiko" iki šalto rūkymo anties krūtinėlės. Net rūkyklą jis pasistatė pats, kad išpildytų savo gurmaniškas idėjas. Kulinaras, paklaustas kokiu patiekalu labiausiai didžiuojasi, sako kad yra iškepęs skaniausią Lietuvoje kebabą.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1436</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pasigedę kokybiškų kiaušinių, Paulius ir Julija ėmėsi auginti vištas – dabar jų turi 700</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pasigede-kokybisku-kiausiniu-paulius-ir-julija-emesi-auginti-vistas-dabar-ju-turi-700--62429865</link><description><![CDATA[Praeitą savaitę mūsų kalbinti sūrininkai užmezgė labai gražų ryšį su čia pat, Dzūkijos regioniniame parke apsigyvenusiais vištų augintojais Pauliumi ir Julija Mazūrais, įkūrusiais ūkį „Lapė už tvoros“. Mažiems ūkininkams tarpusavio pagalba ir supratingumas labai svarbu. Todėl visų pirma norėjome papasakoti apie šią draugystę. Mazūrų vištoms labai tinka gyventi šalia sūrininkų karvių - jų patręštoje žemėje veisiasi paukščių mėgiami vabaliukai. Taip pat paukštininkai vištas girdo nuo sūrių gamybos liekančiomis išrūgomis, kurių čia netrūksta.<br /><br />Paulius ir Julija į kaimą išsikraustė ir vištas pradėjo auginti parduotuvėse pasigedę kokybiškų kiaušinių. Pradėję nuo 10-ties, dabar augina per 700 vištų. Kalbėjomės apie vištų lesalą ir kokį įtaką jis turi kiaušinio skoniui bei savybėms. Sužinojome būdą, kaip atpažinti, ar į vištų lesalą nepridėta dažiklio, padarančio kiaušinio trynį ryškesnės geltonos spalvos, bei kokiomis sąlygomis auginamos skirtingais numerėliais pažymėtus kiaušinius dedančios vištos. Taip pat aptarėme mažų ūkių problematiką, kodėl net gamindamas kokybišką brangesnį produktą sunkiai gali iš to pragyventi?<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62429865</guid><pubDate>Sun, 20 Oct 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62429865/2024_10_20_8538_1_62421bf4_f11c_4c9f_b5aa_2116109ece40.mp3" length="22982040" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Praeitą savaitę mūsų kalbinti sūrininkai užmezgė labai gražų ryšį su čia pat, Dzūkijos regioniniame parke apsigyvenusiais vištų augintojais Pauliumi ir Julija Mazūrais, įkūrusiais ūkį „Lapė už tvoros“. Mažiems ūkininkams tarpusavio pagalba ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Praeitą savaitę mūsų kalbinti sūrininkai užmezgė labai gražų ryšį su čia pat, Dzūkijos regioniniame parke apsigyvenusiais vištų augintojais Pauliumi ir Julija Mazūrais, įkūrusiais ūkį „Lapė už tvoros“. Mažiems ūkininkams tarpusavio pagalba ir supratingumas labai svarbu. Todėl visų pirma norėjome papasakoti apie šią draugystę. Mazūrų vištoms labai tinka gyventi šalia sūrininkų karvių - jų patręštoje žemėje veisiasi paukščių mėgiami vabaliukai. Taip pat paukštininkai vištas girdo nuo sūrių gamybos liekančiomis išrūgomis, kurių čia netrūksta.<br /><br />Paulius ir Julija į kaimą išsikraustė ir vištas pradėjo auginti parduotuvėse pasigedę kokybiškų kiaušinių. Pradėję nuo 10-ties, dabar augina per 700 vištų. Kalbėjomės apie vištų lesalą ir kokį įtaką jis turi kiaušinio skoniui bei savybėms. Sužinojome būdą, kaip atpažinti, ar į vištų lesalą nepridėta dažiklio, padarančio kiaušinio trynį ryškesnės geltonos spalvos, bei kokiomis sąlygomis auginamos skirtingais numerėliais pažymėtus kiaušinius dedančios vištos. Taip pat aptarėme mažų ūkių problematiką, kodėl net gamindamas kokybišką brangesnį produktą sunkiai gali iš to pragyventi?<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1437</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Karves gano nacionaliniame parke, sūrį brandina metus – sūrininkai dirba be atostogų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/karves-gano-nacionaliniame-parke-suri-brandina-metus-surininkai-dirba-be-atostogu--62350615</link><description><![CDATA[Praeitą laidą rengėme Prancūzijoje, vyndarių šeimoje, pas kurią kasmet važiuojame padėti nuimti vynuogių derlių. Grįžę į Lietuvą norėjome pratęsti šią patirtį, todėl sumanėme Prancūzijos paieškoti Lietuvoje. Dar vasarą keliaudami lėto maisto takais atradome vietą, kur gaminamas brandintas sūris pagal prancūziškus standartus.<br /><br />Taigi, nusprendėme ne tik juos aplankyti, bet ir gavome progą patirti sūrininko gyvenimą. Keliavome į Kabelių kaimą, kur įsikūrusi sūrinė „Varinis puodas“. Sūrininkas Giedrius Tėvelis čia jau dešimtmetį gamina sūrį iš nepasterizuoto gyvo pieno, brandina nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, todėl rezultatas visada truputį kitoks, savitas, intriguojantis.<br /><br />Viešnagės metu užfiksavome sūrių gamybos procesą nuo karvių pamelžimo iki produkto kelionės į brandyklą.<br /><br />Giedrius šiuo metu ūkininkauja su sūnumi Luku, todėl su jais kartu keliavome per sūrių gamybos stoteles ir kalbėjomės apie sūrių gamybos niuansus, džiaugsmus ir sunkumus.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62350615</guid><pubDate>Sun, 13 Oct 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62350615/2024_10_13_8538_1_52cf156f_2012_4aee_8354_987f89427d60.mp3" length="22668153" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Praeitą laidą rengėme Prancūzijoje, vyndarių šeimoje, pas kurią kasmet važiuojame padėti nuimti vynuogių derlių. Grįžę į Lietuvą norėjome pratęsti šią patirtį, todėl sumanėme Prancūzijos paieškoti Lietuvoje. Dar vasarą keliaudami lėto maisto takais...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Praeitą laidą rengėme Prancūzijoje, vyndarių šeimoje, pas kurią kasmet važiuojame padėti nuimti vynuogių derlių. Grįžę į Lietuvą norėjome pratęsti šią patirtį, todėl sumanėme Prancūzijos paieškoti Lietuvoje. Dar vasarą keliaudami lėto maisto takais atradome vietą, kur gaminamas brandintas sūris pagal prancūziškus standartus.<br /><br />Taigi, nusprendėme ne tik juos aplankyti, bet ir gavome progą patirti sūrininko gyvenimą. Keliavome į Kabelių kaimą, kur įsikūrusi sūrinė „Varinis puodas“. Sūrininkas Giedrius Tėvelis čia jau dešimtmetį gamina sūrį iš nepasterizuoto gyvo pieno, brandina nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, todėl rezultatas visada truputį kitoks, savitas, intriguojantis.<br /><br />Viešnagės metu užfiksavome sūrių gamybos procesą nuo karvių pamelžimo iki produkto kelionės į brandyklą.<br /><br />Giedrius šiuo metu ūkininkauja su sūnumi Luku, todėl su jais kartu keliavome per sūrių gamybos stoteles ir kalbėjomės apie sūrių gamybos niuansus, džiaugsmus ir sunkumus.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1417</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pietų metas Prancūzijos vynuogyne: Mathieu ir Florance Collonge kviečia prie stalo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pietu-metas-prancuzijos-vynuogyne-mathieu-ir-florance-collonge-kviecia-prie-stalo--62257718</link><description><![CDATA[Laida keliasi į Prancūziją. Šis epizodas mums - labai ypatingas ir brangus. Kai teikėme LRT RADIJUI pasiūlymą rengti „Lėto maisto kultūros“ laidą, jos aprašymą pradėjome taip: prieš keletą metų, keliaudami po Prancūzijos kaimus, pamilome šalies maisto kultūrą.<br />Šiais metais vėl vykome į Prancūziją, keliavome skinti vynuogių į Beujolais regioną, todėl turėjome puikią progą parengti laidą iš vietos, kurioje prasidėjo mūsų meilė geram maistui.<br />Ši laida - tai pasakojimas iš Beujolais regiono, Lantingnie kaimo, kur įsikūrusi Collonge šeima. Tai šeštos kartos vyndariai. Šiuo metu čia prasidėjęs didysis vynuogių skynimas, vadinamas Vandanges. Tai metas, kai prinoksta vynuogės ir ateina laikas jas skinti. Beujolais yra vienas iš nedaugelio regionų, kur šis darbas vis dar atliekamas rankomis.<br />Prie prietų stalo kalbiname ūkio šeimininką Mathieu ir jo mamą, Florance, kuri su keletu pagalbininkų, darbininkams gamina gamina maistą. Domimės apie prancūzų valgymo tradicijas, spalvingą šios šalies maisto produktų įvairovę bei iššūkius, kurie atsiranda norit skaniai ir sočiai pamaitinti 30 darbininkų, daugiau nei dešimt dienų tavo ūkyje skinančių vynuoges.<br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62257718</guid><pubDate>Sun, 06 Oct 2024 13:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62257718/2024_10_06_8538_1_b91d8f5d_fc5b_4b48_a5b6_8539d716b3c4.mp3" length="23207738" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laida keliasi į Prancūziją. Šis epizodas mums - labai ypatingas ir brangus. Kai teikėme LRT RADIJUI pasiūlymą rengti „Lėto maisto kultūros“ laidą, jos aprašymą pradėjome taip: prieš keletą metų, keliaudami po Prancūzijos kaimus, pamilome šalies maisto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laida keliasi į Prancūziją. Šis epizodas mums - labai ypatingas ir brangus. Kai teikėme LRT RADIJUI pasiūlymą rengti „Lėto maisto kultūros“ laidą, jos aprašymą pradėjome taip: prieš keletą metų, keliaudami po Prancūzijos kaimus, pamilome šalies maisto kultūrą.<br />Šiais metais vėl vykome į Prancūziją, keliavome skinti vynuogių į Beujolais regioną, todėl turėjome puikią progą parengti laidą iš vietos, kurioje prasidėjo mūsų meilė geram maistui.<br />Ši laida - tai pasakojimas iš Beujolais regiono, Lantingnie kaimo, kur įsikūrusi Collonge šeima. Tai šeštos kartos vyndariai. Šiuo metu čia prasidėjęs didysis vynuogių skynimas, vadinamas Vandanges. Tai metas, kai prinoksta vynuogės ir ateina laikas jas skinti. Beujolais yra vienas iš nedaugelio regionų, kur šis darbas vis dar atliekamas rankomis.<br />Prie prietų stalo kalbiname ūkio šeimininką Mathieu ir jo mamą, Florance, kuri su keletu pagalbininkų, darbininkams gamina gamina maistą. Domimės apie prancūzų valgymo tradicijas, spalvingą šios šalies maisto produktų įvairovę bei iššūkius, kurie atsiranda norit skaniai ir sočiai pamaitinti 30 darbininkų, daugiau nei dešimt dienų tavo ūkyje skinančių vynuoges.<br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1451</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Reabilituoti uogienių reputaciją ketinanti Genutė: vitamino C jose daugiau nei uogose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/reabilituoti-uogieniu-reputacija-ketinanti-genute-vitamino-c-jose-daugiau-nei-uogose--62154512</link><description><![CDATA[Genovaitė Sakalauskienė ekologiškai ūkininkauja jau daugiau nei dešimtmetį. Jos ūkį labiausiai garsina uogų gaminiai, kurie geriau žinomi „Genutės uogainės“ pavadinimu. Genutę pažįsta daugelis sveiko maisto mėgėjų, nes moteris ne tik pati augina ir gamina ekologišką produkciją, bet ir savo žiniomis noriai dalinasi pačios organizuojamuose įvairiuose festivaliuose ir renginiuose.<br /><br />Su ūkininke aptarėme uogų auginimo ir perdirbimo subtilybes. Genutė tvirtina, kad jai svarbu ne tik išvirti skanią uogienę, bet ir reabilituoti šio maisto produkto reputaciją visuomenėje, kurioje žodis „cukrus“ tapo keiksmažodžiu. Genutės užsidegimas užburia, kalbantis susidaro įspūdis, kad apie uogas moteris žino viską<br /><br />Šiame ūkyje netrūksta eksperimentų: šilauogės auga miške, braškės dera rugsėjo mėnesį, gaminama speciali uogienė vaikams - visiškai be pridėtinio cukraus. Moteris nuolat ieško, eksperimentuoja ir kuria naujoves. Apie tai ir kalbėjomės šioje laidoje.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62154512</guid><pubDate>Sun, 29 Sep 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62154512/2024_09_29_8538_1_9c695f81_52c6_4dff_96c5_cacfe675e8c6.mp3" length="23386625" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Genovaitė Sakalauskienė ekologiškai ūkininkauja jau daugiau nei dešimtmetį. Jos ūkį labiausiai garsina uogų gaminiai, kurie geriau žinomi „Genutės uogainės“ pavadinimu. Genutę pažįsta daugelis sveiko maisto mėgėjų, nes moteris ne tik pati augina ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Genovaitė Sakalauskienė ekologiškai ūkininkauja jau daugiau nei dešimtmetį. Jos ūkį labiausiai garsina uogų gaminiai, kurie geriau žinomi „Genutės uogainės“ pavadinimu. Genutę pažįsta daugelis sveiko maisto mėgėjų, nes moteris ne tik pati augina ir gamina ekologišką produkciją, bet ir savo žiniomis noriai dalinasi pačios organizuojamuose įvairiuose festivaliuose ir renginiuose.<br /><br />Su ūkininke aptarėme uogų auginimo ir perdirbimo subtilybes. Genutė tvirtina, kad jai svarbu ne tik išvirti skanią uogienę, bet ir reabilituoti šio maisto produkto reputaciją visuomenėje, kurioje žodis „cukrus“ tapo keiksmažodžiu. Genutės užsidegimas užburia, kalbantis susidaro įspūdis, kad apie uogas moteris žino viską<br /><br />Šiame ūkyje netrūksta eksperimentų: šilauogės auga miške, braškės dera rugsėjo mėnesį, gaminama speciali uogienė vaikams - visiškai be pridėtinio cukraus. Moteris nuolat ieško, eksperimentuoja ir kuria naujoves. Apie tai ir kalbėjomės šioje laidoje.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1462</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prancūzas, kepantis duoną Lietuvos kaime: nereikia pamiršti, kad duona ateina iš žemės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/prancuzas-kepantis-duona-lietuvos-kaime-nereikia-pamirsti-kad-duona-ateina-is-zemes--62066958</link><description><![CDATA[Duona prasideda nuo grūdo, kurį reikia užauginti, sumalti ir tik tada galima kepti. Vadinasi, iš kepalo turi išgyventi ūkininkas, malūnininkas ir kepėjas. Šios laidos metu išgirsite apie duoną, kuri kapama lietuviškos ir prancuziškos bendrystės dėka. Laidos pradžioje lankėmės Lazdijų rajone, kur ūkininkė Agnė Juknevičienė augina ekologiškus rugius ir čia pat vietoje juos mala akmeninėmis girnomis. Po trumpo pokalbio su ūkininke, vykome į Vilniaus rajoną, kur kepykloje „Tikra duona“ lietuvišką duoną su prancūzišku dūmu kepa vilnietė Ula Zaleskytė ir prancūzas Thomas Divier. Duoną jie kepa tik iš ekologiškų, Lietuvoje augintų miltų, nenaudoja cukraus, konservantų, mielių, saldiklių, salyklo, dažiklių ir kitų priedų. Tešlą minko rankomis senovinėje geldoje. Thomas ir Ulos klausėme: kodėl prancūziškai lietuviška šeima nusprendė savo verslą pradėti Lietuvoje.<br />Kalbėjome apie ekologiškos duonos kelią, kuris sudėtingas, bet labai svarbus ir prasmingas. Aptarėme pagarbą ne tik maistui, bet ir žemei kurioje jis auga. Thomas sako, kad kai mūsų nebebus - liks žemė, kurią perduosime savo vaikams, todėl svarbu ja rūpintis. Šis tvarus požiūris - teisingos maisto kultūra pagrindas.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62066958</guid><pubDate>Sun, 22 Sep 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62066958/2024_09_22_8538_1_60d7522f_6cc5_433b_9062_d25572e1e1f2.mp3" length="22116865" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Duona prasideda nuo grūdo, kurį reikia užauginti, sumalti ir tik tada galima kepti. Vadinasi, iš kepalo turi išgyventi ūkininkas, malūnininkas ir kepėjas. Šios laidos metu išgirsite apie duoną, kuri kapama lietuviškos ir prancuziškos bendrystės dėka....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Duona prasideda nuo grūdo, kurį reikia užauginti, sumalti ir tik tada galima kepti. Vadinasi, iš kepalo turi išgyventi ūkininkas, malūnininkas ir kepėjas. Šios laidos metu išgirsite apie duoną, kuri kapama lietuviškos ir prancuziškos bendrystės dėka. Laidos pradžioje lankėmės Lazdijų rajone, kur ūkininkė Agnė Juknevičienė augina ekologiškus rugius ir čia pat vietoje juos mala akmeninėmis girnomis. Po trumpo pokalbio su ūkininke, vykome į Vilniaus rajoną, kur kepykloje „Tikra duona“ lietuvišką duoną su prancūzišku dūmu kepa vilnietė Ula Zaleskytė ir prancūzas Thomas Divier. Duoną jie kepa tik iš ekologiškų, Lietuvoje augintų miltų, nenaudoja cukraus, konservantų, mielių, saldiklių, salyklo, dažiklių ir kitų priedų. Tešlą minko rankomis senovinėje geldoje. Thomas ir Ulos klausėme: kodėl prancūziškai lietuviška šeima nusprendė savo verslą pradėti Lietuvoje.<br />Kalbėjome apie ekologiškos duonos kelią, kuris sudėtingas, bet labai svarbus ir prasmingas. Aptarėme pagarbą ne tik maistui, bet ir žemei kurioje jis auga. Thomas sako, kad kai mūsų nebebus - liks žemė, kurią perduosime savo vaikams, todėl svarbu ja rūpintis. Šis tvarus požiūris - teisingos maisto kultūra pagrindas.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1383</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Grybų pasaulio žinovė Aurelija Plukė: visai neblogas komplimentas būti pavadintam grybu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/grybu-pasaulio-zinove-aurelija-pluke-visai-neblogas-komplimentas-buti-pavadintam-grybu--61727304</link><description><![CDATA[Šiandien lėto maisto kultūra keliasi į mišką. Vaikščiodami Rūdiškių miške kabėjomės su grybų pasaulio eksperte, edukatore ir tinklaraštininke Aurelija Pluke. Susidomėjusi kepurėtaisiais, mergina baigė mikologijos kursą VU Gamtos mokslų centre, o atrastomis grybų pasaulio istorijomis ėmė dalintis socialiniuose tinkluose, kur jos pomėgis susilaukė nemažo susidomėjimo. Aurelijos hobis vaikščioti po mišką, fotografuojant grybus, ir ieškoti apie juos informacijos knygose ir internete tapo viena pagrindinių jos veiklų.<br />Pasak Aurelijos, Lietuvoje atpažinta bei pavadinta apie 7000 grybų rūšių, o didžiojoje Lietuvos grybų knygoje šiuo metu aprašyta tik 750.<br />Su Aurelija kalbėjomės apie grybų karalystės įvairovę, keistas jų formas bei augimo būdus, taip pat - apie mažai pažintas šio miško turto maistines savybes. Sužinojome apie grybo vaidmenį miške ir kodėl be grybų joks kitas organizamas negalėtų egzistuoti. Aptarėme paruošimo būdus ir kaip juos iškepti išsaugant stipriausią skonį bei aromatą.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61727304</guid><pubDate>Sun, 15 Sep 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61727304/2024_09_15_8538_1_8dc0980e_97c6_4a60_b9a2_3ad354b38d56.mp3" length="23530403" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien lėto maisto kultūra keliasi į mišką. Vaikščiodami Rūdiškių miške kabėjomės su grybų pasaulio eksperte, edukatore ir tinklaraštininke Aurelija Pluke. Susidomėjusi kepurėtaisiais, mergina baigė mikologijos kursą VU Gamtos mokslų centre, o...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien lėto maisto kultūra keliasi į mišką. Vaikščiodami Rūdiškių miške kabėjomės su grybų pasaulio eksperte, edukatore ir tinklaraštininke Aurelija Pluke. Susidomėjusi kepurėtaisiais, mergina baigė mikologijos kursą VU Gamtos mokslų centre, o atrastomis grybų pasaulio istorijomis ėmė dalintis socialiniuose tinkluose, kur jos pomėgis susilaukė nemažo susidomėjimo. Aurelijos hobis vaikščioti po mišką, fotografuojant grybus, ir ieškoti apie juos informacijos knygose ir internete tapo viena pagrindinių jos veiklų.<br />Pasak Aurelijos, Lietuvoje atpažinta bei pavadinta apie 7000 grybų rūšių, o didžiojoje Lietuvos grybų knygoje šiuo metu aprašyta tik 750.<br />Su Aurelija kalbėjomės apie grybų karalystės įvairovę, keistas jų formas bei augimo būdus, taip pat - apie mažai pažintas šio miško turto maistines savybes. Sužinojome apie grybo vaidmenį miške ir kodėl be grybų joks kitas organizamas negalėtų egzistuoti. Aptarėme paruošimo būdus ir kaip juos iškepti išsaugant stipriausią skonį bei aromatą.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1471</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Užutrakio dvaro obelų vaisius valgė grafai Tiškevičiai – jų paragauti galime ir šiandien</title><link>https://www.spreaker.com/episode/uzutrakio-dvaro-obelu-vaisius-valge-grafai-tiskeviciai-ju-paragauti-galime-ir-siandien--61308551</link><description><![CDATA[Šiandienos epizode išgirsite įspūdžius iš mūsų kelionės į Užutrakį, grafų Tiškevičių dvaro sodybą. Čia su biologe, Užutrakio dvaro sodybos skyriaus vadove Andželika Kriaučiūniene vaikštinėjome po neseniai atkurtą senąjį obuolių sodą. Anželika mums ne tik papasakojo apie skirtingas obuolių veisles ir jų panaudojimo būdus, bet pakvietė visų paragauti, o patikusių namo parsivežti.<br />Mus labai sudomino tai, kad šių veislių obuolius, tikėtina, valgė dar grafai Tiškevičiai, o dabar mes galime laisvai nuvykti ir vaisių pasirinkti Užutrakio dvare. Su A. Kriaučiūniene kalbėjomės apie senų pavaldinių veislių išsaugojimo svarbą, apie išskirtines jų savybes, dėl ko vaisius net tik pasižymi išskirtinėmis skoninėmis savybėmis, bet turi sveikatai naudingų medžiagų. Be to, labai įdomu buvo išgirsti, kodėl šis vaisius buvo toks svarbus dvaro virtuvėje. Šimtu procentu pritariame Anželikos minčiai, išsakytai laidos pabaigoje: turime seną, gerą dalyką, privalome jį išsaugoti, kad jį turėtų mūsų anūkai. Tikimės, ši laida įkvėps paragauti išlikusio senovinio obuolio. Juk šiuo metu rudeninių obuolių sezono pradžia!<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61308551</guid><pubDate>Sun, 08 Sep 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61308551/2024_09_08_8538_1_ddb1ef84_7202_493c_a304_2da20e4161c8.mp3" length="22898448" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandienos epizode išgirsite įspūdžius iš mūsų kelionės į Užutrakį, grafų Tiškevičių dvaro sodybą. Čia su biologe, Užutrakio dvaro sodybos skyriaus vadove Andželika Kriaučiūniene vaikštinėjome po neseniai atkurtą senąjį obuolių sodą. Anželika mums ne...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandienos epizode išgirsite įspūdžius iš mūsų kelionės į Užutrakį, grafų Tiškevičių dvaro sodybą. Čia su biologe, Užutrakio dvaro sodybos skyriaus vadove Andželika Kriaučiūniene vaikštinėjome po neseniai atkurtą senąjį obuolių sodą. Anželika mums ne tik papasakojo apie skirtingas obuolių veisles ir jų panaudojimo būdus, bet pakvietė visų paragauti, o patikusių namo parsivežti.<br />Mus labai sudomino tai, kad šių veislių obuolius, tikėtina, valgė dar grafai Tiškevičiai, o dabar mes galime laisvai nuvykti ir vaisių pasirinkti Užutrakio dvare. Su A. Kriaučiūniene kalbėjomės apie senų pavaldinių veislių išsaugojimo svarbą, apie išskirtines jų savybes, dėl ko vaisius net tik pasižymi išskirtinėmis skoninėmis savybėmis, bet turi sveikatai naudingų medžiagų. Be to, labai įdomu buvo išgirsti, kodėl šis vaisius buvo toks svarbus dvaro virtuvėje. Šimtu procentu pritariame Anželikos minčiai, išsakytai laidos pabaigoje: turime seną, gerą dalyką, privalome jį išsaugoti, kad jį turėtų mūsų anūkai. Tikimės, ši laida įkvėps paragauti išlikusio senovinio obuolio. Juk šiuo metu rudeninių obuolių sezono pradžia!<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1432</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kuršių mariose žvejojantis Karolis: mokame kosminius pinigus už fermose augintą lašišą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kursiu-mariose-zvejojantis-karolis-mokame-kosminius-pinigus-uz-fermose-auginta-lasisa--61229448</link><description><![CDATA[Šiame epizode kviečiame kartu keliauti į mažą Juodkrantės kaimelį, įsikūrusį Kuršių nerijoje. Čia susitikame su vietiniu žveju Karoliu Tamuliu, kuris mums apvelka gelbėjimosi liemenes ir sodina į medinę, paties pagamintą valtį. Plaukiame link jo žvejybos vietų susipažinti su tradicinės žvejybos mariose metodu. Plaukdami valtele su jaunu žveju kalbamės apie tai, kas paskatino imtis šios ramantiškos, bet labai sudėtingos ir netgi truputį pavojingos profesijos.<br /><br />Aptarėme šviežių žuvų poreikį Lietuvoje bei kodėl skubanti visuomenė praranda galimybę pasimėgauti laisvėje užaugusio maisto skoniu. Išgirdome žuvų paruošimo būdus, kuriuos labiausiai mėgsta Karolis. Su amatininku bendraujant jo darbo aplinkoje pokalbis tampa šmaikštus ir nuotaikingas, nes atsikleidžia veiklos subtilybės: pavyzdžiui, valčiai krestelėjus nuo didelės bangos, kyla poreikis stipriau įsikibtį į bortą. Ši patirtis mums labai simboliškai priminė lėto maisto iššūkius: gera kokybė reikalauja daugiau pastangų ir atsidavimo.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61229448</guid><pubDate>Sun, 01 Sep 2024 13:05:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61229448/2024_09_01_8538_1_62084cd9_92f8_4e5d_9f53_78d2f2b63345.mp3" length="23433436" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiame epizode kviečiame kartu keliauti į mažą Juodkrantės kaimelį, įsikūrusį Kuršių nerijoje. Čia susitikame su vietiniu žveju Karoliu Tamuliu, kuris mums apvelka gelbėjimosi liemenes ir sodina į medinę, paties pagamintą valtį. Plaukiame link jo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiame epizode kviečiame kartu keliauti į mažą Juodkrantės kaimelį, įsikūrusį Kuršių nerijoje. Čia susitikame su vietiniu žveju Karoliu Tamuliu, kuris mums apvelka gelbėjimosi liemenes ir sodina į medinę, paties pagamintą valtį. Plaukiame link jo žvejybos vietų susipažinti su tradicinės žvejybos mariose metodu. Plaukdami valtele su jaunu žveju kalbamės apie tai, kas paskatino imtis šios ramantiškos, bet labai sudėtingos ir netgi truputį pavojingos profesijos.<br /><br />Aptarėme šviežių žuvų poreikį Lietuvoje bei kodėl skubanti visuomenė praranda galimybę pasimėgauti laisvėje užaugusio maisto skoniu. Išgirdome žuvų paruošimo būdus, kuriuos labiausiai mėgsta Karolis. Su amatininku bendraujant jo darbo aplinkoje pokalbis tampa šmaikštus ir nuotaikingas, nes atsikleidžia veiklos subtilybės: pavyzdžiui, valčiai krestelėjus nuo didelės bangos, kyla poreikis stipriau įsikibtį į bortą. Ši patirtis mums labai simboliškai priminė lėto maisto iššūkius: gera kokybė reikalauja daugiau pastangų ir atsidavimo.<br /><br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1465</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kopenhagoje išmokti metodai kovai su maisto švaistymu prigyja ir Vilniuje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kopenhagoje-ismokti-metodai-kovai-su-maisto-svaistymu-prigyja-ir-vilniuje--61146818</link><description><![CDATA[„Miesto laboratorija” - tai bendruomenės centras, didelį dėmesį skiriantis tvarumui bei visuomenės švietimui maisto temomis. Mus labiausiai domino čia veikianti kavinė, dirbanti gamtą tausojančiais principais, kur didelis dėmesys skiriamas trumpoms produktų grandinėms, tvariems gaminimo sprendimams bei maisto švaistymo prevencijai. Čia labai pasiteisino įdiegta inovatyvi maisto saugojimo sistema, kuri leidžia pasverti kavinės darbuotojų ir lankytojų sukuriamas maisto atliekas ir taip kontroliuoti išmetamus kiekius. Protingai koreguojant meniu, likučių pertekliaus beveik nebelieka. Naujausia šio centro iniciatyva - Antakalnio Sapiegų parke atsiradęs bendruomeninis šaldytuvas, skirtas dalintis maistu. Maistas čia patenka iš aplinkinių kavinių ar gyventojų, o jį iš šaldytuvo pasiimti gali visi norintys. Laidoje kalbėjomės su šios iniciatyvos puoselėtojomis Guoda Sosnovskiene ir Agne Gaisre.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61146818</guid><pubDate>Sun, 25 Aug 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61146818/2024_08_25_8538_1_78583f7d_b9e2_4c31_a8fc_3c5f990d86d3.mp3" length="23463529" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Miesto laboratorija” - tai bendruomenės centras, didelį dėmesį skiriantis tvarumui bei visuomenės švietimui maisto temomis. Mus labiausiai domino čia veikianti kavinė, dirbanti gamtą tausojančiais principais, kur didelis dėmesys skiriamas trumpoms...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Miesto laboratorija” - tai bendruomenės centras, didelį dėmesį skiriantis tvarumui bei visuomenės švietimui maisto temomis. Mus labiausiai domino čia veikianti kavinė, dirbanti gamtą tausojančiais principais, kur didelis dėmesys skiriamas trumpoms produktų grandinėms, tvariems gaminimo sprendimams bei maisto švaistymo prevencijai. Čia labai pasiteisino įdiegta inovatyvi maisto saugojimo sistema, kuri leidžia pasverti kavinės darbuotojų ir lankytojų sukuriamas maisto atliekas ir taip kontroliuoti išmetamus kiekius. Protingai koreguojant meniu, likučių pertekliaus beveik nebelieka. Naujausia šio centro iniciatyva - Antakalnio Sapiegų parke atsiradęs bendruomeninis šaldytuvas, skirtas dalintis maistu. Maistas čia patenka iš aplinkinių kavinių ar gyventojų, o jį iš šaldytuvo pasiimti gali visi norintys. Laidoje kalbėjomės su šios iniciatyvos puoselėtojomis Guoda Sosnovskiene ir Agne Gaisre.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1467</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Bitininkas Jackevičius: medus per daug vertingas, kad fasuotume jį į plastiko kibirėlius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/bitininkas-jackevicius-medus-per-daug-vertingas-kad-fasuotume-ji-i-plastiko-kibirelius--61070133</link><description><![CDATA[Lėto maisto kultūros kelionėse tęsiame skanumynų temą. Šį kartą prisiminėme patarlėmis apipintą mūsų krašto saldėsį – medų. Broliai dvyniai Ignas ir Vilius Jackevičiai mokėsi 11-oje klasėje, kai pradėjo bitininkauti. Vieną dieną Ignas, atnaujinęs senelio paliktą avilį, ten įkurdino pirmąją bičių šeimyną. Broliams nusprendus bitininkauti drauge, jų ūkis išsiplėtė ir dabar jie jau augina daugiau nei 300 avilių.<br /><br />Laidoje kalbinome vieną iš brolių - Igną, su kuriuo aptarėme medaus rūšis, priklausančias nuo metų laiko ir avilio lokacijos. Pašnekovas išdavė, koks medus jam skaniausias bei svarbiausia - kaip atpažinti kokybišką medų ir kaip naudoti kitus bičių teikiamus produktus, kuriuos žmonės labai mėgo ir vertino, bet dabar primiršo.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61070133</guid><pubDate>Sun, 18 Aug 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61070133/2024_08_18_8538_1_8beb6e0d_1c23_4dfc_8022_430b83118a24.mp3" length="23152150" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lėto maisto kultūros kelionėse tęsiame skanumynų temą. Šį kartą prisiminėme patarlėmis apipintą mūsų krašto saldėsį – medų. Broliai dvyniai Ignas ir Vilius Jackevičiai mokėsi 11-oje klasėje, kai pradėjo bitininkauti. Vieną dieną Ignas, atnaujinęs...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lėto maisto kultūros kelionėse tęsiame skanumynų temą. Šį kartą prisiminėme patarlėmis apipintą mūsų krašto saldėsį – medų. Broliai dvyniai Ignas ir Vilius Jackevičiai mokėsi 11-oje klasėje, kai pradėjo bitininkauti. Vieną dieną Ignas, atnaujinęs senelio paliktą avilį, ten įkurdino pirmąją bičių šeimyną. Broliams nusprendus bitininkauti drauge, jų ūkis išsiplėtė ir dabar jie jau augina daugiau nei 300 avilių.<br /><br />Laidoje kalbinome vieną iš brolių - Igną, su kuriuo aptarėme medaus rūšis, priklausančias nuo metų laiko ir avilio lokacijos. Pašnekovas išdavė, koks medus jam skaniausias bei svarbiausia - kaip atpažinti kokybišką medų ir kaip naudoti kitus bičių teikiamus produktus, kuriuos žmonės labai mėgo ir vertino, bet dabar primiršo.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1447</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Desertai be cukraus, miltų ir cheminių priedų – alternatyva siekiantiems gyventi sveikiau?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/desertai-be-cukraus-miltu-ir-cheminiu-priedu-alternatyva-siekiantiems-gyventi-sveikiau--60987079</link><description><![CDATA[Nusprendus maitintis sveikai daugumai sunkiausia būna atsisakyti saldumynų ir desertų. Visi suprantame, kad saldėsiai nėra sveikatos šaltinis, tačiau save palepinti juk kartais norisi. Šio pokalbio metu keliavome išsiaiškinti, ar įmanoma smaguriauti sveikiau.<br /><br />Kalbamės su alternatyvių desertų kūrėjais Agne ir Raimondu Zabielomis, kurie jau aštuntus metus gamina veganiškus desertus „Gėrybė“. Pagrindiniai ingridientai čia yra riešutai, datulės, uogos, šokoladas, o svarbiausia – savo gaminiuose jie nenaudoja jokių maisto priedų bei saldiklių. „Gamindami desertus, niekuomet neaukojame skonio ir kokybės“, - sako Agnė.<br />Todėl jų skanėstai nepraranda savo pagrindinio tikslo - pamaloninti smaližiaus apetitą.<br /><br />Laidoje aptarėme, kaip atpažinti sveikesnį desertą ir net kaip tokį pasigaminti pačiam namuose. Taip pat aptarėme, kuo skiriasi įprastas cukrus, medus ar datulės nuo cheminių saldiklių ir koks pastarųjų poveikis sveikatai.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60987079</guid><pubDate>Sun, 11 Aug 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60987079/2024_08_11_8538_1_750a835d_11ac_4992_8f5c_458a9fcdc93f.mp3" length="23346083" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nusprendus maitintis sveikai daugumai sunkiausia būna atsisakyti saldumynų ir desertų. Visi suprantame, kad saldėsiai nėra sveikatos šaltinis, tačiau save palepinti juk kartais norisi. Šio pokalbio metu keliavome išsiaiškinti, ar įmanoma smaguriauti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nusprendus maitintis sveikai daugumai sunkiausia būna atsisakyti saldumynų ir desertų. Visi suprantame, kad saldėsiai nėra sveikatos šaltinis, tačiau save palepinti juk kartais norisi. Šio pokalbio metu keliavome išsiaiškinti, ar įmanoma smaguriauti sveikiau.<br /><br />Kalbamės su alternatyvių desertų kūrėjais Agne ir Raimondu Zabielomis, kurie jau aštuntus metus gamina veganiškus desertus „Gėrybė“. Pagrindiniai ingridientai čia yra riešutai, datulės, uogos, šokoladas, o svarbiausia – savo gaminiuose jie nenaudoja jokių maisto priedų bei saldiklių. „Gamindami desertus, niekuomet neaukojame skonio ir kokybės“, - sako Agnė.<br />Todėl jų skanėstai nepraranda savo pagrindinio tikslo - pamaloninti smaližiaus apetitą.<br /><br />Laidoje aptarėme, kaip atpažinti sveikesnį desertą ir net kaip tokį pasigaminti pačiam namuose. Taip pat aptarėme, kuo skiriasi įprastas cukrus, medus ar datulės nuo cheminių saldiklių ir koks pastarųjų poveikis sveikatai.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1460</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Rietave picas kepantis italas Fabio: ant picos uždėti ananasų man neleidžia rankos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/rietave-picas-kepantis-italas-fabio-ant-picos-uzdeti-ananasu-man-neleidzia-rankos--60917276</link><description><![CDATA[Sicilietis Fabio Canino savo gimtajame krašte sutiko lietuvaitę Virginiją. Jiems sukūrus šeimą, pasaulį užgriuvo pandemija, ir abu nusprendė izoliuotis Virginijos gintinėje - Rietave. Viruso grėsmės akivaizdoje sulėtėjęs laikas suteikė galimybę pamąstyti ir kurti ateities planus. Supratęs, kad Rietave darbo negaus, Fabio sugalvojo pradėti kepti picas.<br />Lietuvoje greitu ir nesveiku maistu laikoma pica, kepama italo Fabio, sulėtėja ir tampa kokybiško patiekalo pavyzdžiu. Italas, nors anksčiau su picomis nieko bendro ir neturėjo, dabar jau puikiai išmano tikros ir kokybiškos picos subtilybes. Todėl Fabio neįsivaizduoja kepinio be specialiai picoms kepti užaugintų miltų, kokybiško mocarelos sūrio ir tikros pomidorų tyrės. Tešlą jis maišo kiekvieną dieną ir ilgai kildina.<br />Laidoje išgirsite daug juoko, italų kalbos ir itališkos picos kepimo paslapčių - nuo tešlos užmaišymo iki patiekalo ištraukimo iš krosnies.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60917276</guid><pubDate>Sun, 04 Aug 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60917276/2024_08_04_8538_1_aed7cc0d_7f6a_40c1_b698_4fc3b474e797.mp3" length="23604381" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sicilietis Fabio Canino savo gimtajame krašte sutiko lietuvaitę Virginiją. Jiems sukūrus šeimą, pasaulį užgriuvo pandemija, ir abu nusprendė izoliuotis Virginijos gintinėje - Rietave. Viruso grėsmės akivaizdoje sulėtėjęs laikas suteikė galimybę...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sicilietis Fabio Canino savo gimtajame krašte sutiko lietuvaitę Virginiją. Jiems sukūrus šeimą, pasaulį užgriuvo pandemija, ir abu nusprendė izoliuotis Virginijos gintinėje - Rietave. Viruso grėsmės akivaizdoje sulėtėjęs laikas suteikė galimybę pamąstyti ir kurti ateities planus. Supratęs, kad Rietave darbo negaus, Fabio sugalvojo pradėti kepti picas.<br />Lietuvoje greitu ir nesveiku maistu laikoma pica, kepama italo Fabio, sulėtėja ir tampa kokybiško patiekalo pavyzdžiu. Italas, nors anksčiau su picomis nieko bendro ir neturėjo, dabar jau puikiai išmano tikros ir kokybiškos picos subtilybes. Todėl Fabio neįsivaizduoja kepinio be specialiai picoms kepti užaugintų miltų, kokybiško mocarelos sūrio ir tikros pomidorų tyrės. Tešlą jis maišo kiekvieną dieną ir ilgai kildina.<br />Laidoje išgirsite daug juoko, italų kalbos ir itališkos picos kepimo paslapčių - nuo tešlos užmaišymo iki patiekalo ištraukimo iš krosnies.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1476</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Sezoninės virtuvės šefas Ovidijus Orenta: turint gerus produktus, belieka jų nesugadinti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sezonines-virtuves-sefas-ovidijus-orenta-turint-gerus-produktus-belieka-ju-nesugadinti--60837397</link><description><![CDATA[Šiame epizode kalbamės su virtuvės šefu Ovidijumi Orenta. Ovidijus drauge su kolega Povilu Verslovu įkūrė, kaip patys vadina, kūrybines maisto dirbtuves, kuriose eksperimentuoja su sezoninės ir vietinės virtuvės akcentais. Šis restoranas, pavadinimu „Fabrikėlis", gamina iš vietinių ūkininkų bei Lietuvos gamtos atsigabentų ingredientų.<br /><br />Gero maisto akademijos inicijuotame geriausių Lietuvos restoranų reitinge 2024 m. „Fabrikėlis“ užėmė 5 vietą. Šiais metais restoranas buvo įtrauktas į prestižinį Michelino gidą. Todėl, žinodami šių žmonių maisto gaminimo filosofiją, supratome, kad pokalbis puikiai papildys lėto maisto paieškų žemėlapį.<br /><br />Laidoje kalbamės apie sezoninio maisto Lietuvoje ypatumus, kaip suspėti vasarą susikrauti į lėkštę bei kaip pasiruošti žiemai, kai šviežių daržovių metas baigiasi. Ovidijus užsiminė apie pamirštas lietuviškas daržoves, kurias labai pamėgo ir sezono metu naudoja virtuvėje, ir papasakojo apie Lietuvos pievų ir miškų augalus, kuriuos naudoja savo virtuvėje.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60837397</guid><pubDate>Sun, 28 Jul 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60837397/2024_07_28_8538_1_7f8a36cc_e210_408e_99bd_0f2c83fc2d3d.mp3" length="23065214" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiame epizode kalbamės su virtuvės šefu Ovidijumi Orenta. Ovidijus drauge su kolega Povilu Verslovu įkūrė, kaip patys vadina, kūrybines maisto dirbtuves, kuriose eksperimentuoja su sezoninės ir vietinės virtuvės akcentais. Šis restoranas, pavadinimu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiame epizode kalbamės su virtuvės šefu Ovidijumi Orenta. Ovidijus drauge su kolega Povilu Verslovu įkūrė, kaip patys vadina, kūrybines maisto dirbtuves, kuriose eksperimentuoja su sezoninės ir vietinės virtuvės akcentais. Šis restoranas, pavadinimu „Fabrikėlis", gamina iš vietinių ūkininkų bei Lietuvos gamtos atsigabentų ingredientų.<br /><br />Gero maisto akademijos inicijuotame geriausių Lietuvos restoranų reitinge 2024 m. „Fabrikėlis“ užėmė 5 vietą. Šiais metais restoranas buvo įtrauktas į prestižinį Michelino gidą. Todėl, žinodami šių žmonių maisto gaminimo filosofiją, supratome, kad pokalbis puikiai papildys lėto maisto paieškų žemėlapį.<br /><br />Laidoje kalbamės apie sezoninio maisto Lietuvoje ypatumus, kaip suspėti vasarą susikrauti į lėkštę bei kaip pasiruošti žiemai, kai šviežių daržovių metas baigiasi. Ovidijus užsiminė apie pamirštas lietuviškas daržoves, kurias labai pamėgo ir sezono metu naudoja virtuvėje, ir papasakojo apie Lietuvos pievų ir miškų augalus, kuriuos naudoja savo virtuvėje.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1442</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vaikai noriai valgo daržoves, kepa duoną, sodininkauja: Ukmergės darželis ugdo ekologiškai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vaikai-noriai-valgo-darzoves-kepa-duona-sodininkauja-ukmerges-darzelis-ugdo-ekologiskai--60758552</link><description><![CDATA[Ukmergės lopšelis-darželis „Žiogelis“ - pirmas darželis Lietuvoje, gavęs apdovanojimą iš žemės ūkio mininstro už sveikos vaikystės puoselėjimą. Jo direktorė Birutė Jucevičienė sako, kad darželis jau kurį laiką gyvena ekologijos idėjomis. Procesas, prasidėjęs nuo sveikesnio maitinimo, persismelkė į visą ugdymo procesą. Mažiausi ir didžiausi kolektyvo nariai įsiliejo į ekologiškos mąstysenos puoselėjimą: dietologė sudarinėja sveikesnę maitinimo strategiją, virtuvės darbuotojos ieško kokybiškų receptų, konsultuojasi su profesionaliais šefais, mokytojos veda tvarius kūrybinius užsiėmimus, net ūkio darbuotojai padeda vaikams prižiūrėti kompostą ir palaistyti jų sodintus augalus.<br />Birutė Jucevičienė yra tikra, kad ekologinė mityba yra didelis indėlis į vaikų sveikatą. Mes tikime, kad vaikai gavę tokį žinių užtaisą, ateityje kurs Lietuvos lėto maisto kultūrą. Klausykite ir tuo įsitikinsite patys.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60758552</guid><pubDate>Sun, 21 Jul 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60758552/2024_07_21_8538_1_5be0c728_c0c8_4ec2_a866_59c9bfb81d69.mp3" length="23064378" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ukmergės lopšelis-darželis „Žiogelis“ - pirmas darželis Lietuvoje, gavęs apdovanojimą iš žemės ūkio mininstro už sveikos vaikystės puoselėjimą. Jo direktorė Birutė Jucevičienė sako, kad darželis jau kurį laiką gyvena ekologijos idėjomis. Procesas,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ukmergės lopšelis-darželis „Žiogelis“ - pirmas darželis Lietuvoje, gavęs apdovanojimą iš žemės ūkio mininstro už sveikos vaikystės puoselėjimą. Jo direktorė Birutė Jucevičienė sako, kad darželis jau kurį laiką gyvena ekologijos idėjomis. Procesas, prasidėjęs nuo sveikesnio maitinimo, persismelkė į visą ugdymo procesą. Mažiausi ir didžiausi kolektyvo nariai įsiliejo į ekologiškos mąstysenos puoselėjimą: dietologė sudarinėja sveikesnę maitinimo strategiją, virtuvės darbuotojos ieško kokybiškų receptų, konsultuojasi su profesionaliais šefais, mokytojos veda tvarius kūrybinius užsiėmimus, net ūkio darbuotojai padeda vaikams prižiūrėti kompostą ir palaistyti jų sodintus augalus.<br />Birutė Jucevičienė yra tikra, kad ekologinė mityba yra didelis indėlis į vaikų sveikatą. Mes tikime, kad vaikai gavę tokį žinių užtaisą, ateityje kurs Lietuvos lėto maisto kultūrą. Klausykite ir tuo įsitikinsite patys.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1442</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl prekybos centruose sunku rasti ekologiškai augintos vištienos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-prekybos-centruose-sunku-rasti-ekologiskai-augintos-vistienos--60694008</link><description><![CDATA[Lėto maisto kultūros kelionėse ilgai ieškojome geros kokybės paukštienos, juk tai - turbūt populiariausia mėsa Lietuvoje. Užduotis išties nelengva - mėsines vištas laisvėje auginančių ūkių Lietuvoje vos vienas kitas. Kazlauskų eko ūkis garsėja ne tik dėl savo produkcijos kokybės, bet tai yra vienas iš nedaugelio paukštynų mūsų šalyje, turinčių "Ekoagros" sertifikatą, užtikrinantį, kad mėsa atitinka Europos sąjungos kokybės standartus. Pokalbis su ūkio šeimininke Kristina Kazlauskaite bei jos vyru Elijumi Tandzigolskiu puikiai atskleidžia lėto ir tvaraus ūkininkavimo subtilybes ir sunkumus.<br /><br />Keliaudami po ūkį ir apžiūrinėdami kaip paukščiai gyvena, auga bei maitinasi, domėjomės kokie ekologiškai sertifikuotos vištienos pranašumai ir kuo ji skiriasi nuo tradicinių paukštynų produkcijos. Svarbiausia, kad spėjome paklausti klausimo, kuris mus domina labiausiai: kaip nesugadinti geresnės kokybės vištienos ją ruošiant bei ką iš jos gaminti išnaudojant visas jos dalis?<br /><br />Pagrindinė viso pokalbio tema: kodėl ekologinių ūkių - vis dar mažuma? Nors apie sveiką mitybą bei produktų kokybę jau kuris laikas daug kalbama viešumoje.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60694008</guid><pubDate>Sun, 14 Jul 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60694008/2024_07_14_8538_1_c251491f_1a7b_4c6a_bf35_29604a059cfe.mp3" length="22518524" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lėto maisto kultūros kelionėse ilgai ieškojome geros kokybės paukštienos, juk tai - turbūt populiariausia mėsa Lietuvoje. Užduotis išties nelengva - mėsines vištas laisvėje auginančių ūkių Lietuvoje vos vienas kitas. Kazlauskų eko ūkis garsėja ne tik...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lėto maisto kultūros kelionėse ilgai ieškojome geros kokybės paukštienos, juk tai - turbūt populiariausia mėsa Lietuvoje. Užduotis išties nelengva - mėsines vištas laisvėje auginančių ūkių Lietuvoje vos vienas kitas. Kazlauskų eko ūkis garsėja ne tik dėl savo produkcijos kokybės, bet tai yra vienas iš nedaugelio paukštynų mūsų šalyje, turinčių "Ekoagros" sertifikatą, užtikrinantį, kad mėsa atitinka Europos sąjungos kokybės standartus. Pokalbis su ūkio šeimininke Kristina Kazlauskaite bei jos vyru Elijumi Tandzigolskiu puikiai atskleidžia lėto ir tvaraus ūkininkavimo subtilybes ir sunkumus.<br /><br />Keliaudami po ūkį ir apžiūrinėdami kaip paukščiai gyvena, auga bei maitinasi, domėjomės kokie ekologiškai sertifikuotos vištienos pranašumai ir kuo ji skiriasi nuo tradicinių paukštynų produkcijos. Svarbiausia, kad spėjome paklausti klausimo, kuris mus domina labiausiai: kaip nesugadinti geresnės kokybės vištienos ją ruošiant bei ką iš jos gaminti išnaudojant visas jos dalis?<br /><br />Pagrindinė viso pokalbio tema: kodėl ekologinių ūkių - vis dar mažuma? Nors apie sveiką mitybą bei produktų kokybę jau kuris laikas daug kalbama viešumoje.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1408</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Miestiečius į kaimą vilioja gurmaniški sūriai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/miestiecius-i-kaima-vilioja-gurmaniski-suriai--60626214</link><description><![CDATA[„Sūrininkai Dargužiuose” - tai vietinių sūrių parduotuvėlė, įsikūrusi mažame kaimelyje, vos 30 km nuo Vilniaus. Pirmiausia tai namai sūrininkams, vienijantys nedidelius gurmaniškų sūrių gamintojus. Šios vietos šeimininkai - Roberta ir Laimonas Verbickai kviečia pažinti, ragauti bei apkalbėti pietryčių Lietuvoje pagamintus pieno gaminius.<br />Septynis šeimos ūkius šiuo metu jungianti maža sūrių parduotuvėlė stebina įvairove: nuo tradicinių šviežios grietinėlės ar rauginto pieno sūrių iki brandintų, kietųjų ir net pelėsinių. Visa tai rankomis gamina atsidavę sūrininkai.<br />Kalbėdama apie vienetinių sūrių gamintojus, Roberta juokais juos vadina menininkas: „Juk tik menininkai dirba neatlygintinai“. Atsakingai auginami gyvuliai, o vėliau kruopščiai perdirbamas jų pienas, virstantis nuostabiomis gurmaninėmis patirtimis, reikalauja didelio atsidavimo, tačiau milžiniškų pajamų neužtikrina. Todėl tokie sūrių entuziastai, daug laiko skiriantys skonių paieškoms, verti didelės pagarbos.<br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60626214</guid><pubDate>Sun, 07 Jul 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60626214/2024_07_07_8538_1_e22e1cfb_f97f_4d42_a286_6e7e137bb99c.mp3" length="23007118" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Sūrininkai Dargužiuose” - tai vietinių sūrių parduotuvėlė, įsikūrusi mažame kaimelyje, vos 30 km nuo Vilniaus. Pirmiausia tai namai sūrininkams, vienijantys nedidelius gurmaniškų sūrių gamintojus. Šios vietos šeimininkai - Roberta ir Laimonas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Sūrininkai Dargužiuose” - tai vietinių sūrių parduotuvėlė, įsikūrusi mažame kaimelyje, vos 30 km nuo Vilniaus. Pirmiausia tai namai sūrininkams, vienijantys nedidelius gurmaniškų sūrių gamintojus. Šios vietos šeimininkai - Roberta ir Laimonas Verbickai kviečia pažinti, ragauti bei apkalbėti pietryčių Lietuvoje pagamintus pieno gaminius.<br />Septynis šeimos ūkius šiuo metu jungianti maža sūrių parduotuvėlė stebina įvairove: nuo tradicinių šviežios grietinėlės ar rauginto pieno sūrių iki brandintų, kietųjų ir net pelėsinių. Visa tai rankomis gamina atsidavę sūrininkai.<br />Kalbėdama apie vienetinių sūrių gamintojus, Roberta juokais juos vadina menininkas: „Juk tik menininkai dirba neatlygintinai“. Atsakingai auginami gyvuliai, o vėliau kruopščiai perdirbamas jų pienas, virstantis nuostabiomis gurmaninėmis patirtimis, reikalauja didelio atsidavimo, tačiau milžiniškų pajamų neužtikrina. Todėl tokie sūrių entuziastai, daug laiko skiriantys skonių paieškoms, verti didelės pagarbos.<br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1438</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kokybiškas maistas turguje – mitas ar realybė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kokybiskas-maistas-turguje-mitas-ar-realybe--60555180</link><description><![CDATA[Dažnas iš mūsų gero ir kokybiško maisto ieškoti keliauja į turgų. Tačiau ar tikrai į turgų maistas atkeliauja tiesiai iš ūkių, ar ten jis kokybiškesnis ir šviežesnis nei prekybos centre? Šie klausimai dažnai kyla ir mums, tad šioje laidoje pokalbius su pavieniais gero maisto entuziastais nusprendėme pakeisti kelione į smulkių prekybininkų meką – knibždančias, dūzgiančias ir šurmuliuojančias miestų turgavietes.<br /><br />Apie Lietuvos turgavietes sklando įvairių nuomonių: vieni piktinasi, kad maistas ten atkeliauja iš bazių, o prekybininkai meluoja apie produktų kilmę. Tačiau teko girdėti gražų atsiliepimų apie močiučių augintas salotas iš prižiūrėtų darželių bei uogautojus ir grybautojus, turgų aprūpinančius miško gėrybėmis. Aplankėme tris turgavietes, po vieną Vilniuje, Ukmergėje ir Vabalninko miestelyje. Nors į turgų keliavome skeptiškai nusiteikę, tačiau nelikome nusivylę. Prekeiviai ir lankytojai mums atskleidė, kaip atpažinti už prekystalio stovintį apgaviką. Išgirdome apie iššūkius, kurių kyla smulkiesiems augintojams, bei kokius prekybininkus reiktų įtraukti į raudonąją knygą. O svarbiausia, aptikome ir vieną kitą perliuką, dėl kurio į turgų norėsime sugrįžti.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60555180</guid><pubDate>Sun, 30 Jun 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60555180/2024_06_30_8538_1_f6cd9433_a911_4d3f_ba9d_bc4ab0a0b87c.mp3" length="23343157" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dažnas iš mūsų gero ir kokybiško maisto ieškoti keliauja į turgų. Tačiau ar tikrai į turgų maistas atkeliauja tiesiai iš ūkių, ar ten jis kokybiškesnis ir šviežesnis nei prekybos centre? Šie klausimai dažnai kyla ir mums, tad šioje laidoje pokalbius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dažnas iš mūsų gero ir kokybiško maisto ieškoti keliauja į turgų. Tačiau ar tikrai į turgų maistas atkeliauja tiesiai iš ūkių, ar ten jis kokybiškesnis ir šviežesnis nei prekybos centre? Šie klausimai dažnai kyla ir mums, tad šioje laidoje pokalbius su pavieniais gero maisto entuziastais nusprendėme pakeisti kelione į smulkių prekybininkų meką – knibždančias, dūzgiančias ir šurmuliuojančias miestų turgavietes.<br /><br />Apie Lietuvos turgavietes sklando įvairių nuomonių: vieni piktinasi, kad maistas ten atkeliauja iš bazių, o prekybininkai meluoja apie produktų kilmę. Tačiau teko girdėti gražų atsiliepimų apie močiučių augintas salotas iš prižiūrėtų darželių bei uogautojus ir grybautojus, turgų aprūpinančius miško gėrybėmis. Aplankėme tris turgavietes, po vieną Vilniuje, Ukmergėje ir Vabalninko miestelyje. Nors į turgų keliavome skeptiškai nusiteikę, tačiau nelikome nusivylę. Prekeiviai ir lankytojai mums atskleidė, kaip atpažinti už prekystalio stovintį apgaviką. Išgirdome apie iššūkius, kurių kyla smulkiesiems augintojams, bei kokius prekybininkus reiktų įtraukti į raudonąją knygą. O svarbiausia, aptikome ir vieną kitą perliuką, dėl kurio į turgų norėsime sugrįžti.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1459</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Stambaus ūkio savininkas pasirinko ūkininkauti tvariau: žemė neatleidžia išdavystės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/stambaus-ukio-savininkas-pasirinko-ukininkauti-tvariau-zeme-neatleidzia-isdavystes--60487062</link><description><![CDATA[„Žemė neatleidžia išdavystės. Mes, žmonės, išdavėme žemę”, - sako Jonas Venslovas - vienas iš Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos steigėjų. Jonas - stambaus ūkio savininkas, dirbantis daugiau nei 1000 hektarų plote, kurį nuo 2014 m. prižiūri neariminės žemdirbystės principais. J. Venslovas ne tik yra neariminės žemdirbystės judėjimo pradininkas Lietuvoje, bet įkvėpė ne vieną grūdinių kultūrų augintoją susimąstyti apie aplinkai draugiškesnį ūkininkavimą.<br />„Sveiką maistą užauginti - nėra paprastas dalykas”, - sako ūkininkas. Su Jonu, keliaudami po jo laukus, kalbėjomės, kodėl užauginti sveiką maistą nėra paprasta. Aptarėme ūkininkavimo sunkumus. Susipažinome su neariminės žemdirbystės principais bei subtilybėmis. Ūkininkas pokalbyje dalijasi ne tik patirtimi, pamąstymais apie sveiką maistą, grūdų maistingumą bei darnų gyvenimą. Šią laidą iliustruoja pašnekovo prisiminimas apie klaidas, darytas žemdirbystės pradžioje, kai gąsdino mintys dėl nesibaigiančio lietaus ir„kabančių" paskolų.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60487062</guid><pubDate>Sun, 23 Jun 2024 13:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60487062/2024_06_23_8538_1_e95e54da_8ef2_488d_9e2c_68f666747549.mp3" length="23822556" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Žemė neatleidžia išdavystės. Mes, žmonės, išdavėme žemę”, - sako Jonas Venslovas - vienas iš Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos steigėjų. Jonas - stambaus ūkio savininkas, dirbantis daugiau nei 1000 hektarų plote, kurį nuo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Žemė neatleidžia išdavystės. Mes, žmonės, išdavėme žemę”, - sako Jonas Venslovas - vienas iš Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos steigėjų. Jonas - stambaus ūkio savininkas, dirbantis daugiau nei 1000 hektarų plote, kurį nuo 2014 m. prižiūri neariminės žemdirbystės principais. J. Venslovas ne tik yra neariminės žemdirbystės judėjimo pradininkas Lietuvoje, bet įkvėpė ne vieną grūdinių kultūrų augintoją susimąstyti apie aplinkai draugiškesnį ūkininkavimą.<br />„Sveiką maistą užauginti - nėra paprastas dalykas”, - sako ūkininkas. Su Jonu, keliaudami po jo laukus, kalbėjomės, kodėl užauginti sveiką maistą nėra paprasta. Aptarėme ūkininkavimo sunkumus. Susipažinome su neariminės žemdirbystės principais bei subtilybėmis. Ūkininkas pokalbyje dalijasi ne tik patirtimi, pamąstymais apie sveiką maistą, grūdų maistingumą bei darnų gyvenimą. Šią laidą iliustruoja pašnekovo prisiminimas apie klaidas, darytas žemdirbystės pradžioje, kai gąsdino mintys dėl nesibaigiančio lietaus ir„kabančių" paskolų.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1489</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gyvenimo receptą vienkiemyje radusi Ieva Šidlaitė: sutarkime, ką vadinsime maistu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gyvenimo-recepta-vienkiemyje-radusi-ieva-sidlaite-sutarkime-ka-vadinsime-maistu--60401477</link><description><![CDATA[Ievą Šidlaitę drąsiai galima vadinti lėto maisto ambasadore. Ji prikėlė rauginto maisto kultūrą naujam gyvenimui ir išpopuliarino tarp Lietuvos jaunimo. Jos receptai, praturtinti laukiniais valgomais augalais, žavi išradingumu ir įkvepia eksperimentuoti.<br /><br />Tačiau pastaruoju metu maisto tyrinėtoja buvo pasitraukusi iš socialinių tinklų, savo veikla mažai dalinosi viešumoje. Todėl smalsaujame, kuo šiuo metu domisi ir ką tyrinėja lėto maisto pionierė. Ievą lankome naujame jos gyvenimo etape - vienkiemyje, Dzūkijos miškų apsuptyje. Iš pašnekovės sužinojome apie netrukus pasirodysiančią jos naują knygą, kurioje ji aprašo lėtą gyvenimą vienkiemyje, klausantis gamtos, paklūstant jos ritmui ir taisyklėms. Aptarėme mitus, kuriais dabar apaugusi maisto kultūra, bei kodėl tradicinės įvairių šalių virtuvės yra raktas, ieškant palankiausios mitybos žmogui.<br />Ievą Šidlaitę drąsiai galima vadinti lėto maisto ambasadore. Ji prikėlė rauginto maisto kultūrą naujam gyvenimui ir išpopuliarino Lietuvos jaunimo tarpe. Jos receptai, praturtinti laukiniais valgomais augalais, žavi išradingumu ir įkvepia eksperimentuoti.<br /><br />Tačiau, pastaruoju metu, maisto tyrinėtoja buvo pasitraukusi iš socialinių tinklų, savo veikla mažai dalinosi viešumoje. Todėl smalsaujame, kuo šiuo metu domisi ir ką tyrinėja lėto maisto pionierė. Ievą lankome naujame jos gyvenimo etape - vienkiemyje, Dzūkijos miškų apsuptyje. Iš pašnekovės sužinojome apie netrukus pasirodysiančią jos naują knygą, kurioje ji aprašo lėtą gyvenimą vienkiemyje, klausantis gamtos, paklūstant jos ritmui ir taisyklėms. Aptarėme mitus, kuriais dabar apaugusi maisto kultūra, bei kodėl tradicinės įvairių šalių virtuvės yra raktas, ieškant palankiausios mitybos žmogui.<br />„Nėra tokio dalyko, kaip sergantis maistas. Tik reikia sutarti, kas yra maistas, o kas – plastmasė,“ - sako kultūros istorikė Ieva Šidlaitė.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60401477</guid><pubDate>Sun, 16 Jun 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60401477/2024_06_16_8538_1_b7ca4a5c_8a96_4467_b256_e352d17bd3b2.mp3" length="23172630" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ievą Šidlaitę drąsiai galima vadinti lėto maisto ambasadore. Ji prikėlė rauginto maisto kultūrą naujam gyvenimui ir išpopuliarino tarp Lietuvos jaunimo. Jos receptai, praturtinti laukiniais valgomais augalais, žavi išradingumu ir įkvepia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ievą Šidlaitę drąsiai galima vadinti lėto maisto ambasadore. Ji prikėlė rauginto maisto kultūrą naujam gyvenimui ir išpopuliarino tarp Lietuvos jaunimo. Jos receptai, praturtinti laukiniais valgomais augalais, žavi išradingumu ir įkvepia eksperimentuoti.<br /><br />Tačiau pastaruoju metu maisto tyrinėtoja buvo pasitraukusi iš socialinių tinklų, savo veikla mažai dalinosi viešumoje. Todėl smalsaujame, kuo šiuo metu domisi ir ką tyrinėja lėto maisto pionierė. Ievą lankome naujame jos gyvenimo etape - vienkiemyje, Dzūkijos miškų apsuptyje. Iš pašnekovės sužinojome apie netrukus pasirodysiančią jos naują knygą, kurioje ji aprašo lėtą gyvenimą vienkiemyje, klausantis gamtos, paklūstant jos ritmui ir taisyklėms. Aptarėme mitus, kuriais dabar apaugusi maisto kultūra, bei kodėl tradicinės įvairių šalių virtuvės yra raktas, ieškant palankiausios mitybos žmogui.<br />Ievą Šidlaitę drąsiai galima vadinti lėto maisto ambasadore. Ji prikėlė rauginto maisto kultūrą naujam gyvenimui ir išpopuliarino Lietuvos jaunimo tarpe. Jos receptai, praturtinti laukiniais valgomais augalais, žavi išradingumu ir įkvepia eksperimentuoti.<br /><br />Tačiau, pastaruoju metu, maisto tyrinėtoja buvo pasitraukusi iš socialinių tinklų, savo veikla mažai dalinosi viešumoje. Todėl smalsaujame, kuo šiuo metu domisi ir ką tyrinėja lėto maisto pionierė. Ievą lankome naujame jos gyvenimo etape - vienkiemyje, Dzūkijos miškų apsuptyje. Iš pašnekovės sužinojome apie netrukus pasirodysiančią jos naują knygą, kurioje ji aprašo lėtą gyvenimą vienkiemyje, klausantis gamtos, paklūstant jos ritmui ir taisyklėms. Aptarėme mitus, kuriais dabar apaugusi maisto kultūra, bei kodėl tradicinės įvairių šalių virtuvės yra raktas, ieškant palankiausios mitybos žmogui.<br />„Nėra tokio dalyko, kaip sergantis maistas. Tik reikia sutarti, kas yra maistas, o kas – plastmasė,“ - sako kultūros istorikė Ieva Šidlaitė.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1449</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žolininkas Ramūnas Daugelavičius: mums po kojomis slepiasi užmiršti valgomieji augalai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zolininkas-ramunas-daugelavicius-mums-po-kojomis-slepiasi-uzmirsti-valgomieji-augalai--60373449</link><description><![CDATA[„Tai yra tarsi užkalbėjimas. Nematyti to, kas yra arti,o ieškoti tų retųjų augalų," - sako žolininkas Ramūnas Daugelavičius. Ar žinome, kuris lietuviškas pievų augalas yra vertingiausias savo gydomosiomis savybėmis? Kurios žolelės augdavo kone kiekvienoje prosenelių sodyboje ir buvo vadinamos „šventąja trijule"?<br /><br />Su arbatžolių specialistu keliaudami Anykščiuose, Šventosios upės pakrante, aptarėme sveikatinančius augalus, kuriuos galime vadinti ne tik vaistažolėmis, bet ir maistažolėmis. Pastarosioms žolininkas priskiria laukinius valgomus augalus, kuriuos galime naudoti kaip maisto papildą.<br /><br />Be to, žolininkas pakvietė apsilankyti savo dirbtuvėse, kurias pats vadina laboratorija. Juk ten džiovinami, smulkinami, apdirbami ir tarpusavyje derinami augalai virsta arbatos magija. Ramūnas pristatė ir lietuvišką kavą bei augalus, labiausiai tinkamus jos gamybai.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60373449</guid><pubDate>Sun, 09 Jun 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60373449/2024_06_09_8538_1_76f30136_df29_406f_9452_b8b61ebba0c0.mp3" length="23151732" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Tai yra tarsi užkalbėjimas. Nematyti to, kas yra arti,o ieškoti tų retųjų augalų," - sako žolininkas Ramūnas Daugelavičius. Ar žinome, kuris lietuviškas pievų augalas yra vertingiausias savo gydomosiomis savybėmis? Kurios žolelės augdavo kone...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Tai yra tarsi užkalbėjimas. Nematyti to, kas yra arti,o ieškoti tų retųjų augalų," - sako žolininkas Ramūnas Daugelavičius. Ar žinome, kuris lietuviškas pievų augalas yra vertingiausias savo gydomosiomis savybėmis? Kurios žolelės augdavo kone kiekvienoje prosenelių sodyboje ir buvo vadinamos „šventąja trijule"?<br /><br />Su arbatžolių specialistu keliaudami Anykščiuose, Šventosios upės pakrante, aptarėme sveikatinančius augalus, kuriuos galime vadinti ne tik vaistažolėmis, bet ir maistažolėmis. Pastarosioms žolininkas priskiria laukinius valgomus augalus, kuriuos galime naudoti kaip maisto papildą.<br /><br />Be to, žolininkas pakvietė apsilankyti savo dirbtuvėse, kurias pats vadina laboratorija. Juk ten džiovinami, smulkinami, apdirbami ir tarpusavyje derinami augalai virsta arbatos magija. Ramūnas pristatė ir lietuvišką kavą bei augalus, labiausiai tinkamus jos gamybai.<br /><br />Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis]]></itunes:summary><itunes:duration>1447</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c9cf03f7686aed31ed665930a42a29b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item></channel></rss>
