<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss xmlns:itunes="http://www.itunes.com/dtds/podcast-1.0.dtd" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:podcast="https://podcastindex.org/namespace/1.0" xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" version="2.0"><channel><title>Homo cultus. Iracionali būtis</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/homo-cultus-iracionali-butis--5954353</link><description><![CDATA[Esame iracionalios būtybės – pasižadame, jog nuo pirmadienio pradėsime sportuoti, tačiau pažado neįvykdome ir impulsyviai pasiduodame lengviems malonumams. Kaip visuomenė, atsiduriame diskriminacijos, socialinės nelygybės, ekstremizmo, klimato kaitos aklavietėse. Ar esame pasmerkti šiai iracionaliai būčiai? Kokią įtaką kultūra bei socialinė aplinka turi mūsų savasties suvokimui ir autonominiams sprendimams? Laida kviečia permąstyti savo iracionalią būtį ir, apjungdama psichologijos, sociologijos bei elgsenos ekonomikos mokslus, aiškinasi, kaip vyksta individualūs bei visuomeniniai sprendimų priėmimo procesai. Laida transliuojama antradieniais 15.05 val. per LRT KLASIKĄ, ją veda Austėja Makarevičiūtė.<br />]]></description><atom:link href="https://www.spreaker.com/show/5954353/episodes/feed" rel="self" type="application/rss+xml"/><language>lt</language><category>Science</category><copyright>Copyright LRT</copyright><image><url>https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg</url><title>Homo cultus. Iracionali būtis</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/homo-cultus-iracionali-butis--5954353</link></image><lastBuildDate>Tue, 28 May 2024 15:08:29 +0000</lastBuildDate><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:owner><itunes:name>LRT</itunes:name><itunes:email>podcasts@lrt.lt</itunes:email></itunes:owner><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:subtitle>Esame iracionalios būtybės – pasižadame, jog nuo pirmadienio pradėsime sportuoti, tačiau pažado neįvykdome ir impulsyviai pasiduodame lengviems malonumams. Kaip visuomenė, atsiduriame diskriminacijos, socialinės nelygybės, ekstremizmo, klimato kaitos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Esame iracionalios būtybės – pasižadame, jog nuo pirmadienio pradėsime sportuoti, tačiau pažado neįvykdome ir impulsyviai pasiduodame lengviems malonumams. Kaip visuomenė, atsiduriame diskriminacijos, socialinės nelygybės, ekstremizmo, klimato kaitos aklavietėse. Ar esame pasmerkti šiai iracionaliai būčiai? Kokią įtaką kultūra bei socialinė aplinka turi mūsų savasties suvokimui ir autonominiams sprendimams? Laida kviečia permąstyti savo iracionalią būtį ir, apjungdama psichologijos, sociologijos bei elgsenos ekonomikos mokslus, aiškinasi, kaip vyksta individualūs bei visuomeniniai sprendimų priėmimo procesai. Laida transliuojama antradieniais 15.05 val. per LRT KLASIKĄ, ją veda Austėja Makarevičiūtė.<br />]]></itunes:summary><itunes:category text="Science"/><itunes:explicit>false</itunes:explicit><podcast:guid>da390cff-40e1-5c8e-8eb7-564476f79d21</podcast:guid><itunes:type>episodic</itunes:type><item><title>Politinės pažiūros ir tapatybė: kaip aplinka veikia mūsų balsavimo pasirinkimus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/politines-paziuros-ir-tapatybe-kaip-aplinka-veikia-musu-balsavimo-pasirinkimus--60199031</link><description><![CDATA[Pastarasis mėnuo pažėrė daugybę progų apmąstyti savo politinius įsitikinimus. Minint Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmetį svarstėme, ar jaučiamės europiečiai. Prezidento rinkimai paskatino galvoti, kokios mūsų politinės preferencijos. Tad šioje laidoje keliamas klausimas - kaip formuojasi mūsų politinės ideologijos ir tapatybė?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje pristatomi tyrimai, atskleidžiantys kaip mūsų politinius įsitikinimus veikia nacionalinės šventės ir protestai. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su Lietuvos socialinių mokslų centro vyresniąja mokslo darbuotoja Lilija Kublickiene. Kartu nagrinėjama, kokią reikšmę Lietuvos atmintinos dienos vaidina mūsų tapatybės ir politinių pažiūrų formavimuisi.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60199031</guid><pubDate>Tue, 28 May 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60199031/2024_05_28_7387_1_3c357a9e_1584_4c46_88ea_ee53922ba84d.mp3" length="49925779" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pastarasis mėnuo pažėrė daugybę progų apmąstyti savo politinius įsitikinimus. Minint Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmetį svarstėme, ar jaučiamės europiečiai. Prezidento rinkimai paskatino galvoti, kokios mūsų politinės preferencijos. Tad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pastarasis mėnuo pažėrė daugybę progų apmąstyti savo politinius įsitikinimus. Minint Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmetį svarstėme, ar jaučiamės europiečiai. Prezidento rinkimai paskatino galvoti, kokios mūsų politinės preferencijos. Tad šioje laidoje keliamas klausimas - kaip formuojasi mūsų politinės ideologijos ir tapatybė?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje pristatomi tyrimai, atskleidžiantys kaip mūsų politinius įsitikinimus veikia nacionalinės šventės ir protestai. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su Lietuvos socialinių mokslų centro vyresniąja mokslo darbuotoja Lilija Kublickiene. Kartu nagrinėjama, kokią reikšmę Lietuvos atmintinos dienos vaidina mūsų tapatybės ir politinių pažiūrų formavimuisi.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>3121</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų tiriantis sociologas: problema tada, kai žaidimas kompiuteriu tampa darbu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priklausomybe-nuo-kompiuteriniu-zaidimu-tiriantis-sociologas-problema-tada-kai-zaidimas-kompiuteriu-tampa-darbu--59898361</link><description><![CDATA[Nuo romėnų laikų žinoma - žmogui reikia duonos ir žaidimų. Tačiau kaip šiuolaikiniai kompiuteriniai žaidimai keičia žmonių būtį? Kodėl prisėdę pažaisti pusvalandžiui, pametame laiko nuovoką?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje apžvelgiami moksliniai tyrimai, atskleidžiantys kompiuterinių žaidimų poveikį kognityviniems gebėjimams. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros doktorantu, filosofu Benediktu Gelūnu, tiriančiu priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų. Laidos svečias atskleidžia, kodėl būtent vyrai yra labiausiai linkę šiai priklausomybei ir kaip kompiuteriniai žaidimai prisideda prie vyriškumo stereotipų konstravimo visuomenėje.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59898361</guid><pubDate>Tue, 07 May 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59898361/2024_05_07_7387_1_e577c9e7_8727_40e3_a921_735369c32f76.mp3" length="50416045" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo romėnų laikų žinoma - žmogui reikia duonos ir žaidimų. Tačiau kaip šiuolaikiniai kompiuteriniai žaidimai keičia žmonių būtį? Kodėl prisėdę pažaisti pusvalandžiui, pametame laiko nuovoką?

Pirmojoje laidos dalyje apžvelgiami moksliniai tyrimai,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo romėnų laikų žinoma - žmogui reikia duonos ir žaidimų. Tačiau kaip šiuolaikiniai kompiuteriniai žaidimai keičia žmonių būtį? Kodėl prisėdę pažaisti pusvalandžiui, pametame laiko nuovoką?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje apžvelgiami moksliniai tyrimai, atskleidžiantys kompiuterinių žaidimų poveikį kognityviniems gebėjimams. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros doktorantu, filosofu Benediktu Gelūnu, tiriančiu priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų. Laidos svečias atskleidžia, kodėl būtent vyrai yra labiausiai linkę šiai priklausomybei ir kaip kompiuteriniai žaidimai prisideda prie vyriškumo stereotipų konstravimo visuomenėje.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>3151</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Terapinis žmogaus ir gyvūno ryšys: kaip mūsų būtį keičia augintiniai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/terapinis-zmogaus-ir-gyvuno-rysys-kaip-musu-buti-keicia-augintiniai--59747981</link><description><![CDATA[Žmogus pirmiausia yra gyvūnas, tačiau kaip mes būname su kitais gyvūnais? Kuo mūsų būtį papildo interakcijos su keturkojais, paukščiais, graužikais ir kitais augintiniais?<br /><br />Pirmoji laidos dalis kviečia susipažinti su mokslo atradimais, aiškinančiais kaip mūsų fizinę ir psichologinę gerovę veikia įvairūs gyvūnai. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su kaniterapeute, vaikų psichologe Joana Grygutis, kuri veda terapinius užsiėmimus kartu su savo keturkojais specialistais. Kartu diskutuojama, kaip gyvūnas padeda įveikti sunkumus terapijos metu ir ko reikia siekiant sukurti artimą ryšį tarp žmogaus ir gyvūno?<br /><br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59747981</guid><pubDate>Tue, 30 Apr 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59747981/2024_04_30_7387_1_e72f7082_c7b7_43fd_8610_0e56fc8c3eeb.mp3" length="50470380" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žmogus pirmiausia yra gyvūnas, tačiau kaip mes būname su kitais gyvūnais? Kuo mūsų būtį papildo interakcijos su keturkojais, paukščiais, graužikais ir kitais augintiniais?

Pirmoji laidos dalis kviečia susipažinti su mokslo atradimais, aiškinančiais...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žmogus pirmiausia yra gyvūnas, tačiau kaip mes būname su kitais gyvūnais? Kuo mūsų būtį papildo interakcijos su keturkojais, paukščiais, graužikais ir kitais augintiniais?<br /><br />Pirmoji laidos dalis kviečia susipažinti su mokslo atradimais, aiškinančiais kaip mūsų fizinę ir psichologinę gerovę veikia įvairūs gyvūnai. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su kaniterapeute, vaikų psichologe Joana Grygutis, kuri veda terapinius užsiėmimus kartu su savo keturkojais specialistais. Kartu diskutuojama, kaip gyvūnas padeda įveikti sunkumus terapijos metu ir ko reikia siekiant sukurti artimą ryšį tarp žmogaus ir gyvūno?<br /><br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>3155</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Miško maudynės: kaip mūsų smegenis ir būtį veikia panėrimas į miško gilumą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/misko-maudynes-kaip-musu-smegenis-ir-buti-veikia-panerimas-i-misko-giluma--59649162</link><description><![CDATA[Šis laidos epizodas kviečia atsakyti į jau nuo XIX a. Antano Baranausko keltą klausimą - ko miške verkia lietuvis? Uždarant Žemės mėnesį, verta pareflektuoti apie savo santykį su gamta. Kaip buvimas gamtoje veikia mūsų smegenis ir bendrą savijautą? Ką daryti, jei urbanistinėje gyvenvietėje progos išeiti į mišką neturime? Kodėl kartais bijome gamtos?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje žvelgiama į naujausius aplinkos neuromokslo tyrimus ir pasakojama, kaip ir kodėl gamta bei jos atvaizdai veikia žmonių savijautą, kognityvinius gebėjimus. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su miško terapijos gide Sonata Leknickaite. Kartu aptariama, kas yra miško maudynės ir kokie jausmai aplanko žmones giliau pasinėrus į miškus.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59649162</guid><pubDate>Tue, 23 Apr 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59649162/2024_04_23_7387_1_172e701e_8464_43e4_9e91_0ecb5c014c65.mp3" length="51646517" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šis laidos epizodas kviečia atsakyti į jau nuo XIX a. Antano Baranausko keltą klausimą - ko miške verkia lietuvis? Uždarant Žemės mėnesį, verta pareflektuoti apie savo santykį su gamta. Kaip buvimas gamtoje veikia mūsų smegenis ir bendrą savijautą? Ką...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šis laidos epizodas kviečia atsakyti į jau nuo XIX a. Antano Baranausko keltą klausimą - ko miške verkia lietuvis? Uždarant Žemės mėnesį, verta pareflektuoti apie savo santykį su gamta. Kaip buvimas gamtoje veikia mūsų smegenis ir bendrą savijautą? Ką daryti, jei urbanistinėje gyvenvietėje progos išeiti į mišką neturime? Kodėl kartais bijome gamtos?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje žvelgiama į naujausius aplinkos neuromokslo tyrimus ir pasakojama, kaip ir kodėl gamta bei jos atvaizdai veikia žmonių savijautą, kognityvinius gebėjimus. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su miško terapijos gide Sonata Leknickaite. Kartu aptariama, kas yra miško maudynės ir kokie jausmai aplanko žmones giliau pasinėrus į miškus.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>3228</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įpusėjęs pavasaris keičia mūsų smegenis: kaip išgyvename sezonų permainas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ipusejes-pavasaris-keicia-musu-smegenis-kaip-isgyvename-sezonu-permainas--59490831</link><description><![CDATA[Įpusėjus pavasariui ir atgyjant gamtai, pokyčius pastebime ir savyje. Tačiau kodėl mus taip stipriai veikia sezonų kaita? Kaip neužmigti žiemos miegu šaltojo sezono metu? Ar įvedamas vasaros laikas keičia mūsų smegenis?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje klausytojai supažindinami, kaip klimatas veikė mūsų protėvių kultūrą. Taip pat pasakojama, kokių pokyčių savyje galime tikėtis vis neslopstant klimato kaitai. Pokalbio su neuromokslininke dr. Laura Bojarskaite aptariama, kaip mus paveikia laiko, šviesos ir temperatūros pokyčiai Lietuvoje.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59490831</guid><pubDate>Tue, 16 Apr 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59490831/2024_04_16_7387_1_f39b6f07_1e7b_423f_9c5b_90acb11f914f.mp3" length="50538507" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Įpusėjus pavasariui ir atgyjant gamtai, pokyčius pastebime ir savyje. Tačiau kodėl mus taip stipriai veikia sezonų kaita? Kaip neužmigti žiemos miegu šaltojo sezono metu? Ar įvedamas vasaros laikas keičia mūsų smegenis?

Pirmojoje laidos dalyje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Įpusėjus pavasariui ir atgyjant gamtai, pokyčius pastebime ir savyje. Tačiau kodėl mus taip stipriai veikia sezonų kaita? Kaip neužmigti žiemos miegu šaltojo sezono metu? Ar įvedamas vasaros laikas keičia mūsų smegenis?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje klausytojai supažindinami, kaip klimatas veikė mūsų protėvių kultūrą. Taip pat pasakojama, kokių pokyčių savyje galime tikėtis vis neslopstant klimato kaitai. Pokalbio su neuromokslininke dr. Laura Bojarskaite aptariama, kaip mus paveikia laiko, šviesos ir temperatūros pokyčiai Lietuvoje.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>3159</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lietuvoje minima Tarptautinė romų kultūros diena: kodėl ši tauta vis dar labiausiai diskriminuojama šalyje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lietuvoje-minima-tarptautine-romu-kulturos-diena-kodel-si-tauta-vis-dar-labiausiai-diskriminuojama-salyje--59365852</link><description><![CDATA[Nuo XVI a. Lietuvoje gyvenantys romai išlieka viena labiausiai diskriminuojamų grupių šalyje. Balandžio 8 d. minimos tarptautinės romų kultūros dienos proga, laida kviečia permąstyti savo santykį su etninėmis mažumomis ir kelia klausimą - kodėl nesame atviri šiai tautai?<br /><br />Pirmoje laidos dalyje pristatomi elgsenos ekonomikos tyrimai, pasakojantys kas padeda visuomenei sugyventi multietninėse valstybėse. Taip pat pristatomas romų tautos Lietuvoje istorinis kontekstas. Vėliau kalbamasi su multikultūrinio vaikų ir jaunimo centro „Padėk pritapti“ vadove Inga Kreivėnaite. Kartu aptariama su kuo susiduria romų tauta Lietuvoje, kaip jie išgyveno taboro nugriovimą bei kokia švietimo rolė romų integracijai visuomenėje.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59365852</guid><pubDate>Tue, 09 Apr 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59365852/padarytas1suintro.mp3" length="51486021" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo XVI a. Lietuvoje gyvenantys romai išlieka viena labiausiai diskriminuojamų grupių šalyje. Balandžio 8 d. minimos tarptautinės romų kultūros dienos proga, laida kviečia permąstyti savo santykį su etninėmis mažumomis ir kelia klausimą - kodėl nesame...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo XVI a. Lietuvoje gyvenantys romai išlieka viena labiausiai diskriminuojamų grupių šalyje. Balandžio 8 d. minimos tarptautinės romų kultūros dienos proga, laida kviečia permąstyti savo santykį su etninėmis mažumomis ir kelia klausimą - kodėl nesame atviri šiai tautai?<br /><br />Pirmoje laidos dalyje pristatomi elgsenos ekonomikos tyrimai, pasakojantys kas padeda visuomenei sugyventi multietninėse valstybėse. Taip pat pristatomas romų tautos Lietuvoje istorinis kontekstas. Vėliau kalbamasi su multikultūrinio vaikų ir jaunimo centro „Padėk pritapti“ vadove Inga Kreivėnaite. Kartu aptariama su kuo susiduria romų tauta Lietuvoje, kaip jie išgyveno taboro nugriovimą bei kokia švietimo rolė romų integracijai visuomenėje.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>3218</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Psichoterapeutas Dainius Jakučionis apie lindėjimą socialiniuose tinkluose: nemokame išbūti savo nepatogių emocijų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/psichoterapeutas-dainius-jakucionis-apie-lindejima-socialiniuose-tinkluose-nemokame-isbuti-savo-nepatogiu-emociju--59277565</link><description><![CDATA[Daugiau nei pusė pasaulio žmonių naudojasi socialiniais tinklais. Kaip šios programėlės, revoliucionavusios pasaulį prieš dvidešimtmetį, veikia mūsų šiandienos būtį? Ar dar gebame patirti gyvo pasaulio akimirkas?<br /><br />Pirmojoje laidos Iracionali būtis dalyje apžvelgiama socialinių tinklų vartojimo statistika bei aptariama, kokie socialiniai tinklai žalingiausi mūsų psichikai. Diskusijos su psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu metu aiškinamasi, kaip socialinius tinklus naudoti sąminingiau ir nuo kokių nepatogių emocijų bėgamė slėptis į savo išmaniuosius telefonus.<br /><br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59277565</guid><pubDate>Tue, 02 Apr 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59277565/2024_04_02_7387_1_20240402160401912.mp3" length="50466870" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daugiau nei pusė pasaulio žmonių naudojasi socialiniais tinklais. Kaip šios programėlės, revoliucionavusios pasaulį prieš dvidešimtmetį, veikia mūsų šiandienos būtį? Ar dar gebame patirti gyvo pasaulio akimirkas?

Pirmojoje laidos Iracionali būtis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daugiau nei pusė pasaulio žmonių naudojasi socialiniais tinklais. Kaip šios programėlės, revoliucionavusios pasaulį prieš dvidešimtmetį, veikia mūsų šiandienos būtį? Ar dar gebame patirti gyvo pasaulio akimirkas?<br /><br />Pirmojoje laidos Iracionali būtis dalyje apžvelgiama socialinių tinklų vartojimo statistika bei aptariama, kokie socialiniai tinklai žalingiausi mūsų psichikai. Diskusijos su psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu metu aiškinamasi, kaip socialinius tinklus naudoti sąminingiau ir nuo kokių nepatogių emocijų bėgamė slėptis į savo išmaniuosius telefonus.<br /><br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>3155</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iracionali būtis. Koks mūsų santykis su darbu: reikia dirbti, kad gyventum, ar gyventi, kad dirbtum?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-iracionali-butis-koks-musu-santykis-su-darbu-reikia-dirbti-kad-gyventum-ar-gyventi-kad-dirbtum--59180673</link><description><![CDATA[Dirbdami praleidžiame trečdalį savo gyvenimo laiko. Tad kaip dirbti, jog laisvalaikio nereikėtų aukoti savo energijos atkūrimui? Kas yra tylusis atsitraukimas ir kodėl po atostogų norime dar vienų atostogų?<br /><br />Laidos epizodas kviečia permąstyti savo santykį su darbu. Pirmojoje dalyje, remiantis neuromokslų studijomis, žvelgiama, kaip turėtų atrodyti produktyvumą ir motyvaciją gerinančios darbovietės ir jų dizainas. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su Vilniaus universiteto (VU) organizacijų psichologe, socialinių mokslų daktare Jurgita Lazauskaite Zabielske. Kartu aptariama kodėl nutinka taip, jog vis perdegame ir kaip susikurti tokią rutiną, kurioje norisi gyventi tam, kad galėtume efektyviai dirbti?<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59180673</guid><pubDate>Tue, 26 Mar 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59180673/2024_03_26_7387_1_p_20240326160306352.mp3" length="47708758" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dirbdami praleidžiame trečdalį savo gyvenimo laiko. Tad kaip dirbti, jog laisvalaikio nereikėtų aukoti savo energijos atkūrimui? Kas yra tylusis atsitraukimas ir kodėl po atostogų norime dar vienų atostogų?

Laidos epizodas kviečia permąstyti savo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dirbdami praleidžiame trečdalį savo gyvenimo laiko. Tad kaip dirbti, jog laisvalaikio nereikėtų aukoti savo energijos atkūrimui? Kas yra tylusis atsitraukimas ir kodėl po atostogų norime dar vienų atostogų?<br /><br />Laidos epizodas kviečia permąstyti savo santykį su darbu. Pirmojoje dalyje, remiantis neuromokslų studijomis, žvelgiama, kaip turėtų atrodyti produktyvumą ir motyvaciją gerinančios darbovietės ir jų dizainas. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su Vilniaus universiteto (VU) organizacijų psichologe, socialinių mokslų daktare Jurgita Lazauskaite Zabielske. Kartu aptariama kodėl nutinka taip, jog vis perdegame ir kaip susikurti tokią rutiną, kurioje norisi gyventi tam, kad galėtume efektyviai dirbti?<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>2982</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iracionali būtis. Mokymasis kitaip: neformalaus švietimo Danijoje patirtys, ugdant brandžias asmenybes</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-iracionali-butis-mokymasis-kitaip-neformalaus-svietimo-danijoje-patirtys-ugdant-brandzias-asmenybes--59101659</link><description><![CDATA[Mokomės visą savo gyvenimą – nuo pirmųjų žingsnių iki naujų kompetencijų bei įgūdžių darbe. Tačiau kaip šį procesą pastiprinti? Ar galima mokytis greitai, bet žinias išlaikyti ilgam? O kaip mokymasis vyksta Danijoje?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje žvelgiama į Suomijos patirtį bei aiškinamasi, kas svarbiausia ankstyvojo ugdymo metu. Kartu, apžvelgiamos neuromokslininkų rekomenduojamos strategijos, padedančios žinias įsisąmoninti efektyviau. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su Danijos Højskole mokyklos mokytoju Darium Kinderiu bei švietimo konsultantu Aurimu Ražanausku, taikančiu Danijos patirtį Švenčionėliuose. Pašnekovai atskleidžia, kuo ypatinga švietimo sistema Danijoje ir papasakoja, kokias neformalaus ugdymo ypatybes svarbu pritaikyti kiekvienoje šalyje.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59101659</guid><pubDate>Tue, 19 Mar 2024 13:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59101659/2024_03_19_7387_1_p_20240319160236841.mp3" length="45344780" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mokomės visą savo gyvenimą – nuo pirmųjų žingsnių iki naujų kompetencijų bei įgūdžių darbe. Tačiau kaip šį procesą pastiprinti? Ar galima mokytis greitai, bet žinias išlaikyti ilgam? O kaip mokymasis vyksta Danijoje?

Pirmojoje laidos dalyje žvelgiama...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mokomės visą savo gyvenimą – nuo pirmųjų žingsnių iki naujų kompetencijų bei įgūdžių darbe. Tačiau kaip šį procesą pastiprinti? Ar galima mokytis greitai, bet žinias išlaikyti ilgam? O kaip mokymasis vyksta Danijoje?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje žvelgiama į Suomijos patirtį bei aiškinamasi, kas svarbiausia ankstyvojo ugdymo metu. Kartu, apžvelgiamos neuromokslininkų rekomenduojamos strategijos, padedančios žinias įsisąmoninti efektyviau. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su Danijos Højskole mokyklos mokytoju Darium Kinderiu bei švietimo konsultantu Aurimu Ražanausku, taikančiu Danijos patirtį Švenčionėliuose. Pašnekovai atskleidžia, kuo ypatinga švietimo sistema Danijoje ir papasakoja, kokias neformalaus ugdymo ypatybes svarbu pritaikyti kiekvienoje šalyje.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>2834</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Iracionali būtis. Prof. E. Laurinaitis apie bendravimo subtilybes: tik atsisakę pusės savo norų, galime pasiekti kompromiso</title><link>https://www.spreaker.com/episode/iracionali-butis-prof-e-laurinaitis-apie-bendravimo-subtilybes-tik-atsisake-puses-savo-noru-galime-pasiekti-kompromiso--59017295</link><description><![CDATA[Bendraujame kasdien – rašydami žinutes, gyvai, emocijas perteikiame ir savo kūnu. Tačiau kodėl vis atsiduriame situacijose, kuriose jaučiamės nesuprasti? Ar galime išmokti sklandžiai bendrauti?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje aptariama, kaip mes patiriame kasdienę komunikaciją skaitmeninėje erdvėje ir kuo čia pasitarnauja „emoji“ jaustukai. Pokalbio su psichiatru-psichoterapeutu prof. Eugenijumi Laurinaičiu metu diskutuojama, kaip mes bendraujame vieni su kitais, kodėl kyla barniai ir nesusikalbėjimai bei kaip efektyviai iškomunikuoti savo tikrąsias mintis.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59017295</guid><pubDate>Tue, 12 Mar 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59017295/2024_03_12_7387_1_20240312160307673.mp3" length="50293417" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Bendraujame kasdien – rašydami žinutes, gyvai, emocijas perteikiame ir savo kūnu. Tačiau kodėl vis atsiduriame situacijose, kuriose jaučiamės nesuprasti? Ar galime išmokti sklandžiai bendrauti?

Pirmojoje laidos dalyje aptariama, kaip mes patiriame...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Bendraujame kasdien – rašydami žinutes, gyvai, emocijas perteikiame ir savo kūnu. Tačiau kodėl vis atsiduriame situacijose, kuriose jaučiamės nesuprasti? Ar galime išmokti sklandžiai bendrauti?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje aptariama, kaip mes patiriame kasdienę komunikaciją skaitmeninėje erdvėje ir kuo čia pasitarnauja „emoji“ jaustukai. Pokalbio su psichiatru-psichoterapeutu prof. Eugenijumi Laurinaičiu metu diskutuojama, kaip mes bendraujame vieni su kitais, kodėl kyla barniai ir nesusikalbėjimai bei kaip efektyviai iškomunikuoti savo tikrąsias mintis.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>3144</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iracionali būtis. Kodėl taip sunku priimti tinkamus sprendimus, net jei tai lemia mūsų sveikatą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-iracionali-butis-kodel-taip-sunku-priimti-tinkamus-sprendimus-net-jei-tai-lemia-musu-sveikata--58850194</link><description><![CDATA[Sveikata – tai didžiausias mūsų turtas. Tačiau kodėl juo susirūpiname tik ištikus rimtai bėdai? Kodėl taip sunku imtis prevencinių priemonių? Ar gebame suvokti emocijų ir psichikos įtaką mūsų kūnui? <br /><br />Šis laidos epizodas kviečia giliau pasinerti į save - savo kūną, psichiką ir sveikatą, bei pasvartyti, kodėl mums nevisada pavyksta tinkamai savimi pasirūpinti. Pirmojoje laidos dalyje aptariamos priežastys, dėl kurių rūpinimuisi savo sveikata skiriame mažesnį prioritetą, nei iš tiesų norėtume. Antrojoje laidos dalyje kalbama su šeimos gydytoja, kognityvinės ir elgesio terapijos terapeute Juste Latauskiene. Kartu diskutuojama kaip emocinė sveikata veikia mūsų kūną ir ką reikia daryti, jog gyventume pilnavertišką bei sveiką gyvenimą.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58850194</guid><pubDate>Tue, 27 Feb 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58850194/2024_02_27_7387_1_20240227160348880.mp3" length="51057864" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sveikata – tai didžiausias mūsų turtas. Tačiau kodėl juo susirūpiname tik ištikus rimtai bėdai? Kodėl taip sunku imtis prevencinių priemonių? Ar gebame suvokti emocijų ir psichikos įtaką mūsų kūnui? 

Šis laidos epizodas kviečia giliau pasinerti į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sveikata – tai didžiausias mūsų turtas. Tačiau kodėl juo susirūpiname tik ištikus rimtai bėdai? Kodėl taip sunku imtis prevencinių priemonių? Ar gebame suvokti emocijų ir psichikos įtaką mūsų kūnui? <br /><br />Šis laidos epizodas kviečia giliau pasinerti į save - savo kūną, psichiką ir sveikatą, bei pasvartyti, kodėl mums nevisada pavyksta tinkamai savimi pasirūpinti. Pirmojoje laidos dalyje aptariamos priežastys, dėl kurių rūpinimuisi savo sveikata skiriame mažesnį prioritetą, nei iš tiesų norėtume. Antrojoje laidos dalyje kalbama su šeimos gydytoja, kognityvinės ir elgesio terapijos terapeute Juste Latauskiene. Kartu diskutuojama kaip emocinė sveikata veikia mūsų kūną ir ką reikia daryti, jog gyventume pilnavertišką bei sveiką gyvenimą.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>3192</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iracionali būtis. Įkalinimo įstaigos: esame bausmių ar pokyčio kultūros tauta?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-iracionali-butis-ikalinimo-istaigos-esame-bausmiu-ar-pokycio-kulturos-tauta--58760843</link><description><![CDATA[Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nenorėtų kaiminystėje gyventi su iš įkalinimo įstaigų išėjusiais asmenimis. Ar tokiame kultūriniame fone nuteistieji gali sėkmingai grįžti į visuomenę? Kaip įkalinimo įstaigos veikia asmenų kokybinį pokytį?<br /><br />Šis laidos epizodas kviečia nusikelti ten, kur mažiau pažįstama ir atvirai pažvelgti kiauriai pro kalėjimo sienas. Laidoje kalbamasi su Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto socialinių mokslų daktare, kriminologe Jolanta Aleknevičiene bei Lietuvos kalėjimų tarnybos vyriausiaja specialiste, socialinio darbo organizatore Gintare Gerybaite. Iš skirtingų perspektyvų - akademinio lauko ir tiesioginio socialinio darbo patirties - bandoma suprasti, kaip Lietuvoje vykdomas nuteistųjų resocializacijos procesas. Žvelgiama ir į pamatines polinkio pažeisti egzistuojančias elgesio normas priežastis - kokią įtaką tam turi socialinės, ekonominės ir šeimos aplinkybės?<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58760843</guid><pubDate>Tue, 20 Feb 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58760843/2024_02_20_7387_1_20240220160314305.mp3" length="50990991" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nenorėtų kaiminystėje gyventi su iš įkalinimo įstaigų išėjusiais asmenimis. Ar tokiame kultūriniame fone nuteistieji gali sėkmingai grįžti į visuomenę? Kaip įkalinimo įstaigos veikia asmenų kokybinį pokytį?

Šis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nenorėtų kaiminystėje gyventi su iš įkalinimo įstaigų išėjusiais asmenimis. Ar tokiame kultūriniame fone nuteistieji gali sėkmingai grįžti į visuomenę? Kaip įkalinimo įstaigos veikia asmenų kokybinį pokytį?<br /><br />Šis laidos epizodas kviečia nusikelti ten, kur mažiau pažįstama ir atvirai pažvelgti kiauriai pro kalėjimo sienas. Laidoje kalbamasi su Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto socialinių mokslų daktare, kriminologe Jolanta Aleknevičiene bei Lietuvos kalėjimų tarnybos vyriausiaja specialiste, socialinio darbo organizatore Gintare Gerybaite. Iš skirtingų perspektyvų - akademinio lauko ir tiesioginio socialinio darbo patirties - bandoma suprasti, kaip Lietuvoje vykdomas nuteistųjų resocializacijos procesas. Žvelgiama ir į pamatines polinkio pažeisti egzistuojančias elgesio normas priežastis - kokią įtaką tam turi socialinės, ekonominės ir šeimos aplinkybės?<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>3187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Iracionali būtis. Kasdieniai įpročiai - kaip išsiugdyti sveikus ir pakeisti žalinguosius?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/iracionali-butis-kasdieniai-iprociai-kaip-issiugdyti-sveikus-ir-pakeisti-zalinguosius--58680829</link><description><![CDATA[Keturiasdešimt procentų mūsų elgesio per dieną sudaro įpročiai. Deja, ne visi jų padeda mūsų sveikatai. Kaip į savo kasdienybę įtraukti sveikus įpročius ir kodėl taip sunku atsikratyti žalingųjų?<br /><br />Šis laidos epizodas pasakoja, kaip žalingi įpročiai atliepia mūsų būtinuosius poreikius - saugumą, įvairovę, pripažinimą, bei kaip juos patenkinti naudingesniais įpročiais. Pirmojoje dalyje kalbama, kaip įpročiais galime prailginti savo gyvenimo trukmę. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su pasaulinio pripažinimo sulaukusia neuromokslininke Dr. Gabija Toleikyte, dirbusia su tokiomis organizacijomis, kaip Financial Times ir Google. Neuromokslininkė padeda suprasti, kaip į pokyčius reaguoja mūsų smegenys ir dalijasi patarimais, padedančiais keisti savo gyvenimo būdą.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58680829</guid><pubDate>Tue, 13 Feb 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58680829/2024_02_13_7387_1_20240213160309694.mp3" length="49928539" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Keturiasdešimt procentų mūsų elgesio per dieną sudaro įpročiai. Deja, ne visi jų padeda mūsų sveikatai. Kaip į savo kasdienybę įtraukti sveikus įpročius ir kodėl taip sunku atsikratyti žalingųjų?

Šis laidos epizodas pasakoja, kaip žalingi įpročiai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Keturiasdešimt procentų mūsų elgesio per dieną sudaro įpročiai. Deja, ne visi jų padeda mūsų sveikatai. Kaip į savo kasdienybę įtraukti sveikus įpročius ir kodėl taip sunku atsikratyti žalingųjų?<br /><br />Šis laidos epizodas pasakoja, kaip žalingi įpročiai atliepia mūsų būtinuosius poreikius - saugumą, įvairovę, pripažinimą, bei kaip juos patenkinti naudingesniais įpročiais. Pirmojoje dalyje kalbama, kaip įpročiais galime prailginti savo gyvenimo trukmę. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su pasaulinio pripažinimo sulaukusia neuromokslininke Dr. Gabija Toleikyte, dirbusia su tokiomis organizacijomis, kaip Financial Times ir Google. Neuromokslininkė padeda suprasti, kaip į pokyčius reaguoja mūsų smegenys ir dalijasi patarimais, padedančiais keisti savo gyvenimo būdą.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>3121</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Iracionali būtis. Selektyvi empatija: kaip pasirenkame, kas visuomenėje vertas pagalbos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/iracionali-butis-selektyvi-empatija-kaip-pasirenkame-kas-visuomeneje-vertas-pagalbos--58586252</link><description><![CDATA[Mokslininkų teigimu, santykiai su žmonėmis yra tiesiausias kelias į sveiką ir laimingą gyvenimą. Tačiau šalia kokių žmonių grupių lietuviai nė nenori gyventi savo kaiminystėje? Kaip visuomenėje pasirenkame, kas vertas mūsų empatijos ir atjautos?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje aiškinamasi, kodėl empatija mums yra gyvybiškai svarbi. Taip pat atskleidžiama, kokie faktoriai lemia ar į nelaimingą atsitikimą reaguosime jautriai, su atjauta, ar praleisime jį pro pirštus. Antrojoje dalyje išgirsite pokalbį su organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadove Karile Levickaite. Ji padės geriau suprasti, kaip selektyvi empatija gali prisidėti prie atskirties bei stigmos visuomenėje bei patars, kaip empatiškai išklausyti kitą.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58586252</guid><pubDate>Tue, 06 Feb 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58586252/2024_02_06_7387_1_20240206160237052.mp3" length="50420895" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mokslininkų teigimu, santykiai su žmonėmis yra tiesiausias kelias į sveiką ir laimingą gyvenimą. Tačiau šalia kokių žmonių grupių lietuviai nė nenori gyventi savo kaiminystėje? Kaip visuomenėje pasirenkame, kas vertas mūsų empatijos ir atjautos?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mokslininkų teigimu, santykiai su žmonėmis yra tiesiausias kelias į sveiką ir laimingą gyvenimą. Tačiau šalia kokių žmonių grupių lietuviai nė nenori gyventi savo kaiminystėje? Kaip visuomenėje pasirenkame, kas vertas mūsų empatijos ir atjautos?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje aiškinamasi, kodėl empatija mums yra gyvybiškai svarbi. Taip pat atskleidžiama, kokie faktoriai lemia ar į nelaimingą atsitikimą reaguosime jautriai, su atjauta, ar praleisime jį pro pirštus. Antrojoje dalyje išgirsite pokalbį su organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadove Karile Levickaite. Ji padės geriau suprasti, kaip selektyvi empatija gali prisidėti prie atskirties bei stigmos visuomenėje bei patars, kaip empatiškai išklausyti kitą.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>3152</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Iracionali būtis. Alkoholio priklausomybė: smerkti nereikia atjausti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/iracionali-butis-alkoholio-priklausomybe-smerkti-nereikia-atjausti--58504927</link><description><![CDATA[Laidos epizodas nagrinėja vieną opiausių Lietuvos problemų - alkoholio priklausomybę, bei klausia, kur mes, kaip visuomenė, dedame kablelį: SMERKTI nereikia ATJAUSTI. Tačiau kur dedamas kablelis vestų prie reikšmingų pokyčių bei priklausomų asmenų ir jų artimųjų gyjimo?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje į temą kviečiama pažvelgti iš naujos perspektyvos, nagrinėjant stigmatizaciją. Kaip visuomenės stigma paveikia patį nuo alkoholio priklausomą asmenį ir kiek giliai stigmatizacija vyrauja Lietuvoje? Antrojoje laidos dalyje savo jautria istorija augant su priklausomu asmeniu šeimoje dalijasi priklausomybių konsultantė Gabija Vitkevičiūtė. Kartu ji padeda atskleisti, ką patiria kopriklausomas asmuo ir kodėl visuomenė neturėtų ligos atsakomybės permesti tik pačiam sergančiąjam.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė<br />(O. Posaškovos nuotr.)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58504927</guid><pubDate>Tue, 30 Jan 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58504927/2024_01_30_7387_1_20240130160354661.mp3" length="51027771" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos epizodas nagrinėja vieną opiausių Lietuvos problemų - alkoholio priklausomybę, bei klausia, kur mes, kaip visuomenė, dedame kablelį: SMERKTI nereikia ATJAUSTI. Tačiau kur dedamas kablelis vestų prie reikšmingų pokyčių bei priklausomų asmenų ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos epizodas nagrinėja vieną opiausių Lietuvos problemų - alkoholio priklausomybę, bei klausia, kur mes, kaip visuomenė, dedame kablelį: SMERKTI nereikia ATJAUSTI. Tačiau kur dedamas kablelis vestų prie reikšmingų pokyčių bei priklausomų asmenų ir jų artimųjų gyjimo?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje į temą kviečiama pažvelgti iš naujos perspektyvos, nagrinėjant stigmatizaciją. Kaip visuomenės stigma paveikia patį nuo alkoholio priklausomą asmenį ir kiek giliai stigmatizacija vyrauja Lietuvoje? Antrojoje laidos dalyje savo jautria istorija augant su priklausomu asmeniu šeimoje dalijasi priklausomybių konsultantė Gabija Vitkevičiūtė. Kartu ji padeda atskleisti, ką patiria kopriklausomas asmuo ir kodėl visuomenė neturėtų ligos atsakomybės permesti tik pačiam sergančiąjam.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė<br />(O. Posaškovos nuotr.)]]></itunes:summary><itunes:duration>3190</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iracionali būtis. Smegenų plastiškumas: kaip stiprinti savo protinę veiklą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-iracionali-butis-smegenu-plastiskumas-kaip-stiprinti-savo-protine-veikla--58416575</link><description><![CDATA[Laidos epizodas kviečia nagrinėti, kaip veikia mūsų bene svarbiausias organas - smegenys ir koks mūsų protinės veiklos potencialas. Keliami klausimai, kodėl vieni mokosi greičiau už kitus ir kodėl taip skirtingai patiriame stresą.<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje apžvelgiama, kaip lietuviams sekasi matematinio raštingumo testuose ir kodėl mokyklinių žinių nepavyksta pritaikyti realiame gyvenime. Į pokalbį antrojoje laidos dalyje prisijungia neuropsichologė Dr. Ramunė Dirvanskienė, kuri atskleidžia, kas yra smegenų plastiškumas ir pateikia patarimų, kaip gerinti savo protinę veiklą.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58416575</guid><pubDate>Tue, 23 Jan 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58416575/2024_01_23_7387_1_p_20240123160223627.mp3" length="49187079" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos epizodas kviečia nagrinėti, kaip veikia mūsų bene svarbiausias organas - smegenys ir koks mūsų protinės veiklos potencialas. Keliami klausimai, kodėl vieni mokosi greičiau už kitus ir kodėl taip skirtingai patiriame stresą.

Pirmojoje laidos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos epizodas kviečia nagrinėti, kaip veikia mūsų bene svarbiausias organas - smegenys ir koks mūsų protinės veiklos potencialas. Keliami klausimai, kodėl vieni mokosi greičiau už kitus ir kodėl taip skirtingai patiriame stresą.<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje apžvelgiama, kaip lietuviams sekasi matematinio raštingumo testuose ir kodėl mokyklinių žinių nepavyksta pritaikyti realiame gyvenime. Į pokalbį antrojoje laidos dalyje prisijungia neuropsichologė Dr. Ramunė Dirvanskienė, kuri atskleidžia, kas yra smegenų plastiškumas ir pateikia patarimų, kaip gerinti savo protinę veiklą.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>3075</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iracionali būtis. Asmeninės ribos: kaip neprarasti savęs santykyje su kitais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-iracionali-butis-asmenines-ribos-kaip-neprarasti-saves-santykyje-su-kitais--58319905</link><description><![CDATA[Ar ir vėl sutikote dirbti viršvalandžius, net jei darbotvarkė kaista nuo planų? Ar ir vėl negalėjote atmesti pasiūlymo prisijungti į vakarėlį, net jei noro tam visai nebūta? Šis laidos epizodas kviečia atidžiau pažvelgti į savo asmenines ribas ir klausia - kaip neprarasti savęs santykyje su kitais?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje siekiama suprasti, kodėl mums taip sunku pasakyti „ne“. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su organizacijos Ribologija įkūrėjomis, edukuojančiomis visuomenę seksualinio smurto prevencijos bei ribų temomis - Reda Jureliavičiūte ir Rugile Butkevičiūte. Specialistės aiškina, kaip atpažinti savo asmenines ribas ir pažeria patarimų, kaip išmokti efektyviai sakyti „ne“.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58319905</guid><pubDate>Tue, 16 Jan 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58319905/2024_01_16_7387_1_p_20240116160254012.mp3" length="51074165" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar ir vėl sutikote dirbti viršvalandžius, net jei darbotvarkė kaista nuo planų? Ar ir vėl negalėjote atmesti pasiūlymo prisijungti į vakarėlį, net jei noro tam visai nebūta? Šis laidos epizodas kviečia atidžiau pažvelgti į savo asmenines ribas ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar ir vėl sutikote dirbti viršvalandžius, net jei darbotvarkė kaista nuo planų? Ar ir vėl negalėjote atmesti pasiūlymo prisijungti į vakarėlį, net jei noro tam visai nebūta? Šis laidos epizodas kviečia atidžiau pažvelgti į savo asmenines ribas ir klausia - kaip neprarasti savęs santykyje su kitais?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje siekiama suprasti, kodėl mums taip sunku pasakyti „ne“. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su organizacijos Ribologija įkūrėjomis, edukuojančiomis visuomenę seksualinio smurto prevencijos bei ribų temomis - Reda Jureliavičiūte ir Rugile Butkevičiūte. Specialistės aiškina, kaip atpažinti savo asmenines ribas ir pažeria patarimų, kaip išmokti efektyviai sakyti „ne“.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>3193</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iracionali būtis. Ar esame nepailstantys melagiai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-iracionali-butis-ar-esame-nepailstantys-melagiai--58240803</link><description><![CDATA[Prisipažinkite, kiek kartų šią savaitę pamelavote? Ar į klausimą „Kaip jautiesi?“ atsakėte „gerai“, net jei iš tiesų jaučiatės prislėgti? Šiame Iracionalios būties epizode analizuojamas mūsų polinkis sakyti melagienas - kodėl taip darome ir ar iš tiesų melas yra tokia didelė nedorybė?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje aptariama, kaip gebėjimas meluoti formuojasi ankstyvame amžiuje ir kokie būdai padeda efektyviausiai ugdyti moralę. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su elgsenos ekonomikos eksperte dr. Agne Kajackaite, tyrinėjančią moralę ir melą. Ji padeda suprasti, kodėl kartą pamelavus, sakyti netiesą tampa vis lengviau ir lengviau.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58240803</guid><pubDate>Tue, 09 Jan 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58240803/2024_01_09_7387_1_20240109160257020.mp3" length="50902802" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prisipažinkite, kiek kartų šią savaitę pamelavote? Ar į klausimą „Kaip jautiesi?“ atsakėte „gerai“, net jei iš tiesų jaučiatės prislėgti? Šiame Iracionalios būties epizode analizuojamas mūsų polinkis sakyti melagienas - kodėl taip darome ir ar iš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prisipažinkite, kiek kartų šią savaitę pamelavote? Ar į klausimą „Kaip jautiesi?“ atsakėte „gerai“, net jei iš tiesų jaučiatės prislėgti? Šiame Iracionalios būties epizode analizuojamas mūsų polinkis sakyti melagienas - kodėl taip darome ir ar iš tiesų melas yra tokia didelė nedorybė?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje aptariama, kaip gebėjimas meluoti formuojasi ankstyvame amžiuje ir kokie būdai padeda efektyviausiai ugdyti moralę. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su elgsenos ekonomikos eksperte dr. Agne Kajackaite, tyrinėjančią moralę ir melą. Ji padeda suprasti, kodėl kartą pamelavus, sakyti netiesą tampa vis lengviau ir lengviau.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>3182</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iracionali būtis. Esame tai, ką valgome. Kaip išpildyti savo naujametinį pažadą maitintis sveikiau?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-iracionali-butis-esame-tai-ka-valgome-kaip-ispildyti-savo-naujametini-pazada-maitintis-sveikiau--58172549</link><description><![CDATA[Šventes praleidus prie gausių vaišių stalų, naujiesiems metams pasižadame – maitinsiuosi sveikai. Tačiau kodėl mums taip retai pavyksta laikytis šio pažado? Kaip toks tikslas gali padėti mums sustiprinti savo sveikatą?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje narpliojama, kodėl mums taip sunku pasirinkti sveiko maisto alternatyvas. Antrojoje laidos dalyje į pokalbį prisijungia natūropatinės mitybos specialistė Goda Zajauskaitė. Ji pateikia būdų, kaip išmokti sveikai maitintis, nekeliant sau streso ir paaiškina, kaip kūnas, padedamas tinkamos mitybos, geba pats save išsigydyti.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė<br /><br />(L. Jaraminaitės nuotr.)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58172549</guid><pubDate>Tue, 02 Jan 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58172549/2024_01_02_7387_1_p_20240102160343643.mp3" length="49804404" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šventes praleidus prie gausių vaišių stalų, naujiesiems metams pasižadame – maitinsiuosi sveikai. Tačiau kodėl mums taip retai pavyksta laikytis šio pažado? Kaip toks tikslas gali padėti mums sustiprinti savo sveikatą?

Pirmojoje laidos dalyje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šventes praleidus prie gausių vaišių stalų, naujiesiems metams pasižadame – maitinsiuosi sveikai. Tačiau kodėl mums taip retai pavyksta laikytis šio pažado? Kaip toks tikslas gali padėti mums sustiprinti savo sveikatą?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje narpliojama, kodėl mums taip sunku pasirinkti sveiko maisto alternatyvas. Antrojoje laidos dalyje į pokalbį prisijungia natūropatinės mitybos specialistė Goda Zajauskaitė. Ji pateikia būdų, kaip išmokti sveikai maitintis, nekeliant sau streso ir paaiškina, kaip kūnas, padedamas tinkamos mitybos, geba pats save išsigydyti.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė<br /><br />(L. Jaraminaitės nuotr.)]]></itunes:summary><itunes:duration>3113</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iracionali būtis. Žmogaus kūrybingumas keičia pasaulį: ar visi esame kūrybingi?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-iracionali-butis-zmogaus-kurybingumas-keicia-pasauli-ar-visi-esame-kurybingi--58059033</link><description><![CDATA[Kūrybiškumas yra viena svarbiausių sąvybių šiandienos ir ateities darbo rinkoje. Nepaisant to, siekiant suvokti savo iracionalią būtį, mums neišvengiamai reikia mąstyti už dėžutės ribų. Tačiau ar kiekvienas turime potencialo perprasti ir generuoti naujas idėjas? Kaip namų sąlygomis galime ugdyti kūrybiškumą?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje klausytojai kviečiami įsivertinti savo kūrybiškumo lygį, sudalyvaujant dviejuose psichologiniuose eksperimentuose. Tačiau net jei šie testai pasirodė neįveikiama užduotis, liūdėti neverta. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su kūrybiškumo eksperte, kūrybiškumo laboratorijos Creativity Lab įkūrėja dr.Ievą Martinaityte, kuri pataria, kaip kūrybiškumą ugdyti namų sąlygomis ir atskleidžia, kas yra didžiausi kūrybiškumo žudikai.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58059033</guid><pubDate>Tue, 19 Dec 2023 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58059033/2023_12_19_7387_1_20231219160311968_1.mp3" length="50298014" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kūrybiškumas yra viena svarbiausių sąvybių šiandienos ir ateities darbo rinkoje. Nepaisant to, siekiant suvokti savo iracionalią būtį, mums neišvengiamai reikia mąstyti už dėžutės ribų. Tačiau ar kiekvienas turime potencialo perprasti ir generuoti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kūrybiškumas yra viena svarbiausių sąvybių šiandienos ir ateities darbo rinkoje. Nepaisant to, siekiant suvokti savo iracionalią būtį, mums neišvengiamai reikia mąstyti už dėžutės ribų. Tačiau ar kiekvienas turime potencialo perprasti ir generuoti naujas idėjas? Kaip namų sąlygomis galime ugdyti kūrybiškumą?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje klausytojai kviečiami įsivertinti savo kūrybiškumo lygį, sudalyvaujant dviejuose psichologiniuose eksperimentuose. Tačiau net jei šie testai pasirodė neįveikiama užduotis, liūdėti neverta. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su kūrybiškumo eksperte, kūrybiškumo laboratorijos Creativity Lab įkūrėja dr.Ievą Martinaityte, kuri pataria, kaip kūrybiškumą ugdyti namų sąlygomis ir atskleidžia, kas yra didžiausi kūrybiškumo žudikai.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>3144</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iracionali būtis. Televizija: ar galima pramogą įdarbinti pozityviems visuomenės pokyčiams?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-iracionali-butis-televizija-ar-galima-pramoga-idarbinti-pozityviems-visuomenes-pokyciams--57984920</link><description><![CDATA[Dažnas mūsų mėgstame savo vakarus praleisti ant sofos prieš televizoriaus ekraną. Neretai paskęstame ir video klipuose ar serialuose, kurie mums kelia malonumą, bet apie jų žiūrėjimą pripažinti draugams tampa gėda. Kodėl patiriame „guilty pleasure” (liet. saldžią nuodėmę)? Ar pramogų televizija gali mūsų elgesį veikti teigiamai?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje kviečiama į pramogų televiziją pažvelgti atsispiriant nuo kritikos ir įžvelgti joje potencialą skatinti visuomenės progresą. Pateikiami pavyzdžiai, kaip pramogą keliantys filmukai ir telenovelės padėjo besivystančioms šalims atitrūkti nuo kvestionuotinų socialinių normų. Antrojoje laidos dalyje savo patirtimi dalijasi pramogų televizijos asas, žurnalistas Rytis Zemkauskas. Su juo aptariama, kas domina šiuolaikinį žiūrovą ir ar tiesa, jog televizijai atėjo galas?<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57984920</guid><pubDate>Tue, 12 Dec 2023 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57984920/2023_12_12_7387_1_20231212160251966.mp3" length="50471049" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dažnas mūsų mėgstame savo vakarus praleisti ant sofos prieš televizoriaus ekraną. Neretai paskęstame ir video klipuose ar serialuose, kurie mums kelia malonumą, bet apie jų žiūrėjimą pripažinti draugams tampa gėda. Kodėl patiriame „guilty pleasure”...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dažnas mūsų mėgstame savo vakarus praleisti ant sofos prieš televizoriaus ekraną. Neretai paskęstame ir video klipuose ar serialuose, kurie mums kelia malonumą, bet apie jų žiūrėjimą pripažinti draugams tampa gėda. Kodėl patiriame „guilty pleasure” (liet. saldžią nuodėmę)? Ar pramogų televizija gali mūsų elgesį veikti teigiamai?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje kviečiama į pramogų televiziją pažvelgti atsispiriant nuo kritikos ir įžvelgti joje potencialą skatinti visuomenės progresą. Pateikiami pavyzdžiai, kaip pramogą keliantys filmukai ir telenovelės padėjo besivystančioms šalims atitrūkti nuo kvestionuotinų socialinių normų. Antrojoje laidos dalyje savo patirtimi dalijasi pramogų televizijos asas, žurnalistas Rytis Zemkauskas. Su juo aptariama, kas domina šiuolaikinį žiūrovą ir ar tiesa, jog televizijai atėjo galas?<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>3155</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iracionali būtis. Vyrai iš Marso, moterys iš Veneros - kaip visuomenė konstruoja lyčių skirtumus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-iracionali-butis-vyrai-is-marso-moterys-is-veneros-kaip-visuomene-konstruoja-lyciu-skirtumus--57917798</link><description><![CDATA[Diskusijoje apie lyčių skirtumus lig šiol neapsieiname be mitų - vyrai iš Marso, o moterys iš Veneros. Šis laidos „Iracionali būtis“ epizodas kviečia juos kvestionuoti ir ieškoti stereotipų kilmės šaknų. Kuo iš tiesų skiriasi socialinė ir biologinė lytys? Kokias pasėkmes visuomenėje palieka lyčių stereotipai ir kaip jie formuojasi?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje, remiantis naujausiais tyrimais, pristatoma, kaip lyties akcentavimas paveikia racionalų protą - mąstymą, preferencijas ir elgseną. Vėliau kalbamasi su lyčių lygybės, įvairovės bei įtraukties ekspertu, lyčių studijų dėstytoju Donatu Paulausku. Kartu narpliojamas „72 lyčių“ mitas ir aiškinamasi, kaip vyrų sveikatą veikia visuomenėje gajūs stereotipai lyties pagrindu.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57917798</guid><pubDate>Tue, 05 Dec 2023 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57917798/2023_12_05_7387_1_20231205160314418.mp3" length="50396234" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Diskusijoje apie lyčių skirtumus lig šiol neapsieiname be mitų - vyrai iš Marso, o moterys iš Veneros. Šis laidos „Iracionali būtis“ epizodas kviečia juos kvestionuoti ir ieškoti stereotipų kilmės šaknų. Kuo iš tiesų skiriasi socialinė ir biologinė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Diskusijoje apie lyčių skirtumus lig šiol neapsieiname be mitų - vyrai iš Marso, o moterys iš Veneros. Šis laidos „Iracionali būtis“ epizodas kviečia juos kvestionuoti ir ieškoti stereotipų kilmės šaknų. Kuo iš tiesų skiriasi socialinė ir biologinė lytys? Kokias pasėkmes visuomenėje palieka lyčių stereotipai ir kaip jie formuojasi?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje, remiantis naujausiais tyrimais, pristatoma, kaip lyties akcentavimas paveikia racionalų protą - mąstymą, preferencijas ir elgseną. Vėliau kalbamasi su lyčių lygybės, įvairovės bei įtraukties ekspertu, lyčių studijų dėstytoju Donatu Paulausku. Kartu narpliojamas „72 lyčių“ mitas ir aiškinamasi, kaip vyrų sveikatą veikia visuomenėje gajūs stereotipai lyties pagrindu.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>3150</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iracionali būtis. Greitoji mada: tikroji pigių rūbų kaina</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-iracionali-butis-greitoji-mada-tikroji-pigiu-rubu-kaina--57830639</link><description><![CDATA[Nėrimas stačia galva į Juodojo penktadienio drabužių išpardavimus sukuria gerą terpę stebėti savo iracionalius sprendimus - kokį santykį kuriu su mada ir jos vartojimu? Iš tiesų, drabužiai mus puošia, tačiau ar 40 milijonų tonų tekstilės atliekų prisideda prie kraštovaizdžio dailinimo? Kodėl, net suvokdami pasėkmes, renkamės greitąją madą?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje aiškinamasi, kaip mūsų smegenys ir kultūra mus skatina priimti netvarius mados vartojimo sprendimus ir kokias pasėkmes tai turi aplinkai. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su dizainere, teatro kostiumų dailininke Liucija Kvašytė bei mados žurnaliste, LRT radijo laidos Tendencingai autore Deimante Bulbenkaite. Kartu leidžiamasi į mados industrijos užkulisius, siekiant perprasti šiuolaikinės mados tendencijas, dėvėtų drabužių parduotuvių įtaką vartotojiškumui ir apgaulingą, „žaliąją“ greitosios mados politiką.<br /><br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57830639</guid><pubDate>Tue, 28 Nov 2023 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57830639/2023_11_28_7387_1_20231128160340258.mp3" length="50913250" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nėrimas stačia galva į Juodojo penktadienio drabužių išpardavimus sukuria gerą terpę stebėti savo iracionalius sprendimus - kokį santykį kuriu su mada ir jos vartojimu? Iš tiesų, drabužiai mus puošia, tačiau ar 40 milijonų tonų tekstilės atliekų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nėrimas stačia galva į Juodojo penktadienio drabužių išpardavimus sukuria gerą terpę stebėti savo iracionalius sprendimus - kokį santykį kuriu su mada ir jos vartojimu? Iš tiesų, drabužiai mus puošia, tačiau ar 40 milijonų tonų tekstilės atliekų prisideda prie kraštovaizdžio dailinimo? Kodėl, net suvokdami pasėkmes, renkamės greitąją madą?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje aiškinamasi, kaip mūsų smegenys ir kultūra mus skatina priimti netvarius mados vartojimo sprendimus ir kokias pasėkmes tai turi aplinkai. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su dizainere, teatro kostiumų dailininke Liucija Kvašytė bei mados žurnaliste, LRT radijo laidos Tendencingai autore Deimante Bulbenkaite. Kartu leidžiamasi į mados industrijos užkulisius, siekiant perprasti šiuolaikinės mados tendencijas, dėvėtų drabužių parduotuvių įtaką vartotojiškumui ir apgaulingą, „žaliąją“ greitosios mados politiką.<br /><br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>3183</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iracionali būtis. Kaip neapsigauti kalėdinėje išlaidų karštinėje? Pokalbis su neuromarketingo eksperte Egle Vaičiukynaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-iracionali-butis-kaip-neapsigauti-kaledineje-islaidu-karstineje-pokalbis-su-neuromarketingo-eksperte-egle-vaiciukynaite--57748735</link><description><![CDATA[Kalėdinė pirkimų karštinė – jau čia pat. Ar ir vėl dovanoms išeisite daugiau, nei galite ar norite? Kaip neapsigauti paveikiose reklamos pinklėse? Likus kiek daugiau nei mėnesiui iki Kalėdų, laida kviečia apmąstyti savo pirkimų įpročius ir ugdyti sąmoningesnį vartotojiškumą.<br /><br />Laidos pradžioje giliau analizuojama, kodėl mus taip traukia nemokamos prekės, kaip jos keičia vartotojų preferencijas ir kodėl „nemokama“ nėra lygu „vertinga“. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su KTU EVF Verslo Skaitmeninės transformacijos tyrimų centro docente praktike, „Neuromarketingo ir Dirbtinio Intelekto Laboratorijos“ bendraįkūrėja ir vadove Egle Vaičiukynaite. Pokalbio metu aptariama, kaip marketingo ekspertai renka mūsų duomenis apie preferencijas bei kokius triukus naudoja, siekdami sužadinti alkį pirkti.<br /><br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57748735</guid><pubDate>Tue, 21 Nov 2023 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57748735/2023_11_21_7387_1_p_20231121160310010.mp3" length="48070291" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kalėdinė pirkimų karštinė – jau čia pat. Ar ir vėl dovanoms išeisite daugiau, nei galite ar norite? Kaip neapsigauti paveikiose reklamos pinklėse? Likus kiek daugiau nei mėnesiui iki Kalėdų, laida kviečia apmąstyti savo pirkimų įpročius ir ugdyti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kalėdinė pirkimų karštinė – jau čia pat. Ar ir vėl dovanoms išeisite daugiau, nei galite ar norite? Kaip neapsigauti paveikiose reklamos pinklėse? Likus kiek daugiau nei mėnesiui iki Kalėdų, laida kviečia apmąstyti savo pirkimų įpročius ir ugdyti sąmoningesnį vartotojiškumą.<br /><br />Laidos pradžioje giliau analizuojama, kodėl mus taip traukia nemokamos prekės, kaip jos keičia vartotojų preferencijas ir kodėl „nemokama“ nėra lygu „vertinga“. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su KTU EVF Verslo Skaitmeninės transformacijos tyrimų centro docente praktike, „Neuromarketingo ir Dirbtinio Intelekto Laboratorijos“ bendraįkūrėja ir vadove Egle Vaičiukynaite. Pokalbio metu aptariama, kaip marketingo ekspertai renka mūsų duomenis apie preferencijas bei kokius triukus naudoja, siekdami sužadinti alkį pirkti.<br /><br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>3005</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Iracionali būtis. Ar menas gali pakeisti pasaulį? Pokalbis su performanso menininke Monika Dirsyte ir dailės terapeute Audrone Brazauskaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/iracionali-butis-ar-menas-gali-pakeisti-pasauli-pokalbis-su-performanso-menininke-monika-dirsyte-ir-dailes-terapeute-audrone-brazauskaite--57639934</link><description><![CDATA[Menas išgelbės pasaulį. Ar tai tik skambus šūkis, o gal menas iš tiesų yra visuomenės pokyčio receptas? Kaip stebėjimas ir dalyvavimas kūrybinėse veiklose gali ištaisyti mūsų iracionalią būtį?<br /><br />Laidos pradžioje giliau žvelgiama į teatrą, kaip į priemonę keisti socialines normas ir net spręsti smurto šeimoje problemą. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su performanso menininke Monika Dirsyte ir dailės terapeute Audrone Brazauskaite. Kartu diskutuojama, kodėl performanso menas mus provokuoja ir kaip menas gali padėti išgydyti asmenines traumas?<br /><br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57639934</guid><pubDate>Tue, 14 Nov 2023 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57639934/2023_11_14_7387_1_p_20231114160232919.mp3" length="46190729" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Menas išgelbės pasaulį. Ar tai tik skambus šūkis, o gal menas iš tiesų yra visuomenės pokyčio receptas? Kaip stebėjimas ir dalyvavimas kūrybinėse veiklose gali ištaisyti mūsų iracionalią būtį?

Laidos pradžioje giliau žvelgiama į teatrą, kaip į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Menas išgelbės pasaulį. Ar tai tik skambus šūkis, o gal menas iš tiesų yra visuomenės pokyčio receptas? Kaip stebėjimas ir dalyvavimas kūrybinėse veiklose gali ištaisyti mūsų iracionalią būtį?<br /><br />Laidos pradžioje giliau žvelgiama į teatrą, kaip į priemonę keisti socialines normas ir net spręsti smurto šeimoje problemą. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su performanso menininke Monika Dirsyte ir dailės terapeute Audrone Brazauskaite. Kartu diskutuojama, kodėl performanso menas mus provokuoja ir kaip menas gali padėti išgydyti asmenines traumas?<br /><br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>2887</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Iracionali būtis. Ar lietuviai - laiminga tauta? Laimės tyrėja - apie tai, kas yra tikra laimė ir kiek laisvai galime išreikšti emocijas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/iracionali-butis-ar-lietuviai-laiminga-tauta-laimes-tyreja-apie-tai-kas-yra-tikra-laime-ir-kiek-laisvai-galime-isreiksti-emocijas--57543369</link><description><![CDATA[Į klausimą „Labas, kaip tu?“ per dieną atsakome keletą kartų, bet ar susimąstome, kas slypi po atsakymu? Ar tai, kad jautiesi laimingas, yra individuali, o gal visuomenės sukonstruota būsena? Kokius sprendimus esame linkę priimti išgyvendami džiaugsmą ar susierzinimą?<br /><br />Šiame epizode emocijų pasaulis tyrinėjamas iš dviejų perspektyvų. Laidos pradžioje kalbama apie afekto būsenos įtaką mūsų elgesiui. Ar praeityje įtūžio metu priimti sprendimai gali lemti mūsų vėlesnius veiksmus? Antrojoje laidos dalyje keliamas klausimas, ar emocijos, kurias patiriame, yra iš tiesų mūsų? Į šį klausimą atsako laimės tyrėja, sociologė Giedrė Plepytė-Davidavičienė, pasakojanti apie tai, kaip mūsų visuomenėje konstruojamas laimės suvokimas.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57543369</guid><pubDate>Tue, 07 Nov 2023 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57543369/2023_11_07_7387_1_20231107160332277.mp3" length="49885906" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Į klausimą „Labas, kaip tu?“ per dieną atsakome keletą kartų, bet ar susimąstome, kas slypi po atsakymu? Ar tai, kad jautiesi laimingas, yra individuali, o gal visuomenės sukonstruota būsena? Kokius sprendimus esame linkę priimti išgyvendami džiaugsmą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Į klausimą „Labas, kaip tu?“ per dieną atsakome keletą kartų, bet ar susimąstome, kas slypi po atsakymu? Ar tai, kad jautiesi laimingas, yra individuali, o gal visuomenės sukonstruota būsena? Kokius sprendimus esame linkę priimti išgyvendami džiaugsmą ar susierzinimą?<br /><br />Šiame epizode emocijų pasaulis tyrinėjamas iš dviejų perspektyvų. Laidos pradžioje kalbama apie afekto būsenos įtaką mūsų elgesiui. Ar praeityje įtūžio metu priimti sprendimai gali lemti mūsų vėlesnius veiksmus? Antrojoje laidos dalyje keliamas klausimas, ar emocijos, kurias patiriame, yra iš tiesų mūsų? Į šį klausimą atsako laimės tyrėja, sociologė Giedrė Plepytė-Davidavičienė, pasakojanti apie tai, kaip mūsų visuomenėje konstruojamas laimės suvokimas.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>3118</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iracionali būtis. Obuolys nuo obels netoli rieda. Ar šeimos padėtis būtinai nusprendžia vaiko likimą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-iracionali-butis-obuolys-nuo-obels-netoli-rieda-ar-seimos-padetis-butinai-nusprendzia-vaiko-likima--57457779</link><description><![CDATA[Obuolys nuo obels netoli rieda, sakome pabrėždami tėvų įtaką vaikams. Tačiau ar taip teigdami neprisiimame per didelės atsakomybės už vaiko pasiekimus? Ar šeimos padėtis būtinai nusprendžia vaiko likimą?<br /><br />Laidos pradžioje siekiama susipažinti, kaip formuojasi asmens kognityviniai gebėjimai vaikui dar nė neturint išorės veiksnių kontrolės. Antrojoje laidos dalyje apie tėvystę kalbamasi su edukologe, „Vaikystės sodo“ ir Karalienės Mortos mokyklos įsteigėja dr. Austėja Landsbergiene. Pašnekovė atskleidžia, kokią įtaką tėvai ir jų auklėjimo būdai turi vaiko vystymuisi ir ar švietimo sistema geba sumažinti skirtumus tarp vaikų iš skirtingų socialinių klasių gebėjimų.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57457779</guid><pubDate>Tue, 31 Oct 2023 13:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57457779/2023_10_31_7387_1_p_20231031160300854.mp3" length="51033622" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Obuolys nuo obels netoli rieda, sakome pabrėždami tėvų įtaką vaikams. Tačiau ar taip teigdami neprisiimame per didelės atsakomybės už vaiko pasiekimus? Ar šeimos padėtis būtinai nusprendžia vaiko likimą?

Laidos pradžioje siekiama susipažinti, kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Obuolys nuo obels netoli rieda, sakome pabrėždami tėvų įtaką vaikams. Tačiau ar taip teigdami neprisiimame per didelės atsakomybės už vaiko pasiekimus? Ar šeimos padėtis būtinai nusprendžia vaiko likimą?<br /><br />Laidos pradžioje siekiama susipažinti, kaip formuojasi asmens kognityviniai gebėjimai vaikui dar nė neturint išorės veiksnių kontrolės. Antrojoje laidos dalyje apie tėvystę kalbamasi su edukologe, „Vaikystės sodo“ ir Karalienės Mortos mokyklos įsteigėja dr. Austėja Landsbergiene. Pašnekovė atskleidžia, kokią įtaką tėvai ir jų auklėjimo būdai turi vaiko vystymuisi ir ar švietimo sistema geba sumažinti skirtumus tarp vaikų iš skirtingų socialinių klasių gebėjimų.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>3190</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iracionali būtis. Meritokratijos mitai. Kas kiša koją socialiniam mobilumui?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-iracionali-butis-meritokratijos-mitai-kas-kisa-koja-socialiniam-mobilumui--57368398</link><description><![CDATA[Socialinė klasė, kuriai priklausome, mus veikia stipriau, nei susimąstome. Ji turi įtakos tam, ką galvojame, kuo užsiimame, net kokią muziką mėgstame klausytis ar kokiomis vertybėmis vadovaujamės. Tad kaip skirtingos socialinės klasės veikia pačius asmenis? Kokius šansus dirbančiosios klasės asmenys turi įgyti galios pozicijas ir tapti prezidentais?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje klausytojai kviečiami sudalyvauti trijuose eksperimentuose, aiškinantis, kokią įtaką socialinis statusas turi jų kasdieniams pasirinkimams. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su London School of Economics nelygybių ir socialinių mokslų magistrante, socialinės atskirties temos entuziaste Auguste Dudutyte bei Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto doktorantu Tautvydu Venciumi. Kartu skaldomi meritokratijos idėjų mitai bei diskutuojama apie socialinį mobilumą.<br /><br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57368398</guid><pubDate>Tue, 24 Oct 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57368398/2023_10_24_7387_1_p_20231024160318926.mp3" length="49309958" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Socialinė klasė, kuriai priklausome, mus veikia stipriau, nei susimąstome. Ji turi įtakos tam, ką galvojame, kuo užsiimame, net kokią muziką mėgstame klausytis ar kokiomis vertybėmis vadovaujamės. Tad kaip skirtingos socialinės klasės veikia pačius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Socialinė klasė, kuriai priklausome, mus veikia stipriau, nei susimąstome. Ji turi įtakos tam, ką galvojame, kuo užsiimame, net kokią muziką mėgstame klausytis ar kokiomis vertybėmis vadovaujamės. Tad kaip skirtingos socialinės klasės veikia pačius asmenis? Kokius šansus dirbančiosios klasės asmenys turi įgyti galios pozicijas ir tapti prezidentais?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje klausytojai kviečiami sudalyvauti trijuose eksperimentuose, aiškinantis, kokią įtaką socialinis statusas turi jų kasdieniams pasirinkimams. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su London School of Economics nelygybių ir socialinių mokslų magistrante, socialinės atskirties temos entuziaste Auguste Dudutyte bei Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto doktorantu Tautvydu Venciumi. Kartu skaldomi meritokratijos idėjų mitai bei diskutuojama apie socialinį mobilumą.<br /><br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>3082</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iracionali būtis. Visur gerai, bet namuose geriausia. Kaip namai ir architektūra veikia mūsų būtį?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-iracionali-butis-visur-gerai-bet-namuose-geriausia-kaip-namai-ir-architektura-veikia-musu-buti--57276148</link><description><![CDATA[Vinstono Čerčilio žodžiais - „Mes formuojame savo pastatus, o vėliau šie pastatai formuoja mus“. Pastatai ir aplinka išties veikia mūsų elgseną ir savijautą, tačiau kokiais būdais? Kodėl vienos erdvės mus sukausto, kai kitose jaučiamės žvalūs ir energingi?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje tyrinėjamas architektūros poveikis sveikatai ir elgsenai.<br />Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su psichologe, psichoterapeute, tinklaraščio „Namų terapija“ kūrėja Irma Skruibienė bei architekte, viena iš bendruomenės „Miško uostas“ bendraįkūrėjų Švenčionėliuose, Guoda Bardauskaite. Su pašnekovėmis aptariama, kaip aplinkos dizainas veikia mūsų emocinę sveikatą ir ar įsivaizduojame savo buitį be technologijų ir patogumų?<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57276148</guid><pubDate>Tue, 17 Oct 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57276148/2023_10_17_7387_1_p_20231017160306846.mp3" length="50270010" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vinstono Čerčilio žodžiais - „Mes formuojame savo pastatus, o vėliau šie pastatai formuoja mus“. Pastatai ir aplinka išties veikia mūsų elgseną ir savijautą, tačiau kokiais būdais? Kodėl vienos erdvės mus sukausto, kai kitose jaučiamės žvalūs ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vinstono Čerčilio žodžiais - „Mes formuojame savo pastatus, o vėliau šie pastatai formuoja mus“. Pastatai ir aplinka išties veikia mūsų elgseną ir savijautą, tačiau kokiais būdais? Kodėl vienos erdvės mus sukausto, kai kitose jaučiamės žvalūs ir energingi?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje tyrinėjamas architektūros poveikis sveikatai ir elgsenai.<br />Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su psichologe, psichoterapeute, tinklaraščio „Namų terapija“ kūrėja Irma Skruibienė bei architekte, viena iš bendruomenės „Miško uostas“ bendraįkūrėjų Švenčionėliuose, Guoda Bardauskaite. Su pašnekovėmis aptariama, kaip aplinkos dizainas veikia mūsų emocinę sveikatą ir ar įsivaizduojame savo buitį be technologijų ir patogumų?<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>3142</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Iracionali būtis. Kodėl pasikliaujame nebūtomis istorijomis? Pokalbis apie Rusijos karo prieš Ukrainą naratyvus su ukrainiete A. Marchenko</title><link>https://www.spreaker.com/episode/iracionali-butis-kodel-pasikliaujame-nebutomis-istorijomis-pokalbis-apie-rusijos-karo-pries-ukraina-naratyvus-su-ukrainiete-a-marchenko--57178413</link><description><![CDATA[Istorijas mėgstame visi - nuo išgalvotų filmų scenarijų iki Biblinių mitų. Tačiau ar gali būti taip, jog sukonstruoti pasakojimai atsigręžia prieš mus pačius? Kaip naratyvai formuoja mūsų elgseną karo prieš Ukrainą metu?<br /><br />Laidos pradžioje apžvelgiama, kokią rolę naratyvai vaidina visuomenėje ir kaip jie lemia mūsų elgseną. Antrojoje laidos dalyje ukrainietė sociologė Alla Marchenko pasakoja, kaip Rusijos konstruojami naratyvai veikia karo prieš Ukrainą dinamiką, kviečia permąstyti kultūrą bei atskleidžia, kaip kinta šiuolaikinė Ukrainos visuomenė.<br /><br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57178413</guid><pubDate>Tue, 10 Oct 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57178413/2023_10_10_7387_1_p_20231010160424167.mp3" length="42223042" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Istorijas mėgstame visi - nuo išgalvotų filmų scenarijų iki Biblinių mitų. Tačiau ar gali būti taip, jog sukonstruoti pasakojimai atsigręžia prieš mus pačius? Kaip naratyvai formuoja mūsų elgseną karo prieš Ukrainą metu?

Laidos pradžioje apžvelgiama,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Istorijas mėgstame visi - nuo išgalvotų filmų scenarijų iki Biblinių mitų. Tačiau ar gali būti taip, jog sukonstruoti pasakojimai atsigręžia prieš mus pačius? Kaip naratyvai formuoja mūsų elgseną karo prieš Ukrainą metu?<br /><br />Laidos pradžioje apžvelgiama, kokią rolę naratyvai vaidina visuomenėje ir kaip jie lemia mūsų elgseną. Antrojoje laidos dalyje ukrainietė sociologė Alla Marchenko pasakoja, kaip Rusijos konstruojami naratyvai veikia karo prieš Ukrainą dinamiką, kviečia permąstyti kultūrą bei atskleidžia, kaip kinta šiuolaikinė Ukrainos visuomenė.<br /><br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>2639</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iracionali būtis. Ar mums pavyks išspręsti klimato kaitos problemą? Pokalbis su Goda Raibyte-Aleksa ir prof. Andrej Spiridonov</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-iracionali-butis-ar-mums-pavyks-isspresti-klimato-kaitos-problema-pokalbis-su-goda-raibyte-aleksa-ir-prof-andrej-spiridonov--57045369</link><description><![CDATA[Apie žmonių sukeliamus klimato kaitos padarinius žinome kiekvienas, tačiau kodėl negebame užkirsti jiems kelio? Šiame epizode kviečiama narplioti šių dienų opiausios problemos – klimato kaitos šaknis – savo pačių elgsenoje.<br />Pirmojoje laidos dalyje elgsenos ekonomikos tyrimai padeda atskleisti, kaip evoliuciškai susiformavęs mąstymas užkerta kelią imtis reikšmingų veiksmų ir kryptingai siekti klimato tikslų. Antrojoje laidos dalyje mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa į paviršių iškelia naftos industrijos monopoliją komunikacijoje apie klimatą, o Vilniaus Universiteto geomokslininkas, prof. Andrej Spiridonov nupiešia realistišką pasaulį – kas mūsų laukia, jei nebandysime spręsti savo iracionalios būties.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57045369</guid><pubDate>Tue, 03 Oct 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57045369/2023_10_03_7387_1_20231003160325930.mp3" length="51257648" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie žmonių sukeliamus klimato kaitos padarinius žinome kiekvienas, tačiau kodėl negebame užkirsti jiems kelio? Šiame epizode kviečiama narplioti šių dienų opiausios problemos – klimato kaitos šaknis – savo pačių elgsenoje.
Pirmojoje laidos dalyje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie žmonių sukeliamus klimato kaitos padarinius žinome kiekvienas, tačiau kodėl negebame užkirsti jiems kelio? Šiame epizode kviečiama narplioti šių dienų opiausios problemos – klimato kaitos šaknis – savo pačių elgsenoje.<br />Pirmojoje laidos dalyje elgsenos ekonomikos tyrimai padeda atskleisti, kaip evoliuciškai susiformavęs mąstymas užkerta kelią imtis reikšmingų veiksmų ir kryptingai siekti klimato tikslų. Antrojoje laidos dalyje mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa į paviršių iškelia naftos industrijos monopoliją komunikacijoje apie klimatą, o Vilniaus Universiteto geomokslininkas, prof. Andrej Spiridonov nupiešia realistišką pasaulį – kas mūsų laukia, jei nebandysime spręsti savo iracionalios būties.<br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>3204</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iracionali būtis. Praeities šešėliai. Kaip istorija lemia dabartinius visuomenės procesus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-iracionali-butis-praeities-seseliai-kaip-istorija-lemia-dabartinius-visuomenes-procesus--56941959</link><description><![CDATA[Istorija mus išties moko, tačiau ar praeities įvykiai gali mums įteigti istoriškai susiformavusius standartus? Šio epizodo tema skatina permąstyti šiandienos visuomenę ir jos iššūkių šaknų ieškoti praeityje.<br />Pirmojoje laidos dalyje aptariami du visuomenės fenomenai - lyčių lygybė ir pasitikėjimo lygis vienas kitu. Naujausi elgsenos ekonomikos tyrimai padeda suprasti, kaip iš pirmo žvilgsnio nesusiję istoriniai įvykiai nuklojo kelią šių reiškinių formavimuisi.<br />Antroje laidos dalyje kalbama apie vienus reikšmingiausių Lietuvos istorijos epizodų - tarpukario ir sovietmečio laikus. Kaip juos suvokiame ir kokią įtaką jie padarė šiuolaikinei šalies visuomenei, diskutuojama su istorikais Norbertu Černiausku ir Valdemaru Klumbiu.<br /><br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56941959</guid><pubDate>Tue, 26 Sep 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56941959/2023_09_26_7387_1_20230926160354765.mp3" length="51880408" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Istorija mus išties moko, tačiau ar praeities įvykiai gali mums įteigti istoriškai susiformavusius standartus? Šio epizodo tema skatina permąstyti šiandienos visuomenę ir jos iššūkių šaknų ieškoti praeityje.
Pirmojoje laidos dalyje aptariami du...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Istorija mus išties moko, tačiau ar praeities įvykiai gali mums įteigti istoriškai susiformavusius standartus? Šio epizodo tema skatina permąstyti šiandienos visuomenę ir jos iššūkių šaknų ieškoti praeityje.<br />Pirmojoje laidos dalyje aptariami du visuomenės fenomenai - lyčių lygybė ir pasitikėjimo lygis vienas kitu. Naujausi elgsenos ekonomikos tyrimai padeda suprasti, kaip iš pirmo žvilgsnio nesusiję istoriniai įvykiai nuklojo kelią šių reiškinių formavimuisi.<br />Antroje laidos dalyje kalbama apie vienus reikšmingiausių Lietuvos istorijos epizodų - tarpukario ir sovietmečio laikus. Kaip juos suvokiame ir kokią įtaką jie padarė šiuolaikinei šalies visuomenei, diskutuojama su istorikais Norbertu Černiausku ir Valdemaru Klumbiu.<br /><br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>3243</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iracionali būtis. Mąstau, vadinasi, esu. Kaip skurdas riboja kognityvinius gebėjimus ir lygią būtį visuomenėje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-iracionali-butis-mastau-vadinasi-esu-kaip-skurdas-riboja-kognityvinius-gebejimus-ir-lygia-buti-visuomeneje--56855053</link><description><![CDATA[Šiame laidos epizode griauname mitus apie skurdą. Tema skatina laidos klausytojus permąstyti klausimą, kas yra kaltas dėl skurstančiųjų padėties? Ar nepriteklius yra asmeninės atsakomybės pasėkmė? Kodėl taip sunku išeiti iš užburto skurdo rato?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje pristatomi elgsenos ekonomikos tyrimai, kurie atskleidžia kaip skurdo aplinka veikia žmonių psichologinę būseną ir kognityvinius gebėjimus. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadove Aiste Adomavičiene bei Lietuvos socialinių mokslų centro vadovu, profesoriumi Boguslavu Gruževskiu. Pokalbio metu aiškinamasi, kaip skurdas pasireiškia žmonių gyvenime ir ar gerovės valstybės modelis atliepia skurstančiųjų padėtį.<br /><br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56855053</guid><pubDate>Tue, 19 Sep 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56855053/2023_09_19_7387_1_20230919160241285.mp3" length="51706119" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiame laidos epizode griauname mitus apie skurdą. Tema skatina laidos klausytojus permąstyti klausimą, kas yra kaltas dėl skurstančiųjų padėties? Ar nepriteklius yra asmeninės atsakomybės pasėkmė? Kodėl taip sunku išeiti iš užburto skurdo rato?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiame laidos epizode griauname mitus apie skurdą. Tema skatina laidos klausytojus permąstyti klausimą, kas yra kaltas dėl skurstančiųjų padėties? Ar nepriteklius yra asmeninės atsakomybės pasėkmė? Kodėl taip sunku išeiti iš užburto skurdo rato?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje pristatomi elgsenos ekonomikos tyrimai, kurie atskleidžia kaip skurdo aplinka veikia žmonių psichologinę būseną ir kognityvinius gebėjimus. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadove Aiste Adomavičiene bei Lietuvos socialinių mokslų centro vadovu, profesoriumi Boguslavu Gruževskiu. Pokalbio metu aiškinamasi, kaip skurdas pasireiškia žmonių gyvenime ir ar gerovės valstybės modelis atliepia skurstančiųjų padėtį.<br /><br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>3232</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iracionali būtis. Kodėl valgome vištą, bet ne papūgą? Pokalbis su Karoliu Jonučiu apie mūsų realybės suvokimą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-iracionali-butis-kodel-valgome-vista-bet-ne-papuga-pokalbis-su-karoliu-jonuciu-apie-musu-realybes-suvokima--56785426</link><description><![CDATA[Pirmajame laidos „Iracionali būtis“ epizode – svarstymai, kaip formuojamas mūsų realybės suvokimas. Įvadinė tema skatina klausytojus permąstyti savo mąstymo autonomiją ir atidžiau pažvelgti į priežastis, kodėl renkuosi vieną, o ne kitą alternatyvą. Pietums valgyti vištą ar papūgą? Būti individualistu ar integruotis į bendruomenę? Kaip kultūra bei socialinės normos veikia šiuos pasirinkimus?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje susipažįstama su elgsenos ekonomikos tyrimais, siekiančiais suvokti, kaip giliai žmogaus realybės suvokimą veikia išorės veiksniai bei kultūra. Antrojoje laidos dalyje, pokalbio su sociologu, mokslų daktaru Karoliu Jonučiu metu gilinamasi į tai, kaip šiuolaikinėje kultūroje keičiasi socialinės normos bei kaip ugdyti atvirą, laisvą mąstymą.<br /><br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56785426</guid><pubDate>Tue, 12 Sep 2023 12:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56785426/2023_09_12_7387_1_p_20230912160256683.mp3" length="47258198" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pirmajame laidos „Iracionali būtis“ epizode – svarstymai, kaip formuojamas mūsų realybės suvokimas. Įvadinė tema skatina klausytojus permąstyti savo mąstymo autonomiją ir atidžiau pažvelgti į priežastis, kodėl renkuosi vieną, o ne kitą alternatyvą....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirmajame laidos „Iracionali būtis“ epizode – svarstymai, kaip formuojamas mūsų realybės suvokimas. Įvadinė tema skatina klausytojus permąstyti savo mąstymo autonomiją ir atidžiau pažvelgti į priežastis, kodėl renkuosi vieną, o ne kitą alternatyvą. Pietums valgyti vištą ar papūgą? Būti individualistu ar integruotis į bendruomenę? Kaip kultūra bei socialinės normos veikia šiuos pasirinkimus?<br /><br />Pirmojoje laidos dalyje susipažįstama su elgsenos ekonomikos tyrimais, siekiančiais suvokti, kaip giliai žmogaus realybės suvokimą veikia išorės veiksniai bei kultūra. Antrojoje laidos dalyje, pokalbio su sociologu, mokslų daktaru Karoliu Jonučiu metu gilinamasi į tai, kaip šiuolaikinėje kultūroje keičiasi socialinės normos bei kaip ugdyti atvirą, laisvą mąstymą.<br /><br />Ved. Austėja Makarevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>2954</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9f1caf38c23f7ffeac8e1b9eeaa9e6f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item></channel></rss>
