<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss xmlns:itunes="http://www.itunes.com/dtds/podcast-1.0.dtd" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:podcast="https://podcastindex.org/namespace/1.0" xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" version="2.0"><channel><title>Šviesi ateitis</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/sviesi-ateitis--5954349</link><description><![CDATA[Šį tekstą galėjo parašyti ir dirbtinis intelektas. Įdomu, kaip? „Šviesi ateitis“ – laida apie naujausius mokslo atradimus ir išradimus, kurie keičia mūsų dabartį ir kuria ateitį. Karščiausias tendencijas padeda gvildenti Lietuvos ir užsienio ekspertai. Laida skirta ir aktyviai įsitraukusiems į naujųjų technologijų pasaulį, ir tik smalsaujantiems, kas laukia horizonte. Laidą veda žurnalistė Karolina Panto, klausykite pirmadieniais 10.05 val. per LRT KLASIKĄ.]]></description><atom:link href="https://www.spreaker.com/show/5954349/episodes/feed" rel="self" type="application/rss+xml"/><language>lt</language><category>Science</category><copyright>Copyright LRT</copyright><image><url>https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg</url><title>Šviesi ateitis</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/sviesi-ateitis--5954349</link></image><lastBuildDate>Mon, 09 Jun 2025 08:11:28 +0000</lastBuildDate><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:owner><itunes:name>LRT</itunes:name><itunes:email>podcasts@lrt.lt</itunes:email></itunes:owner><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:subtitle>Šį tekstą galėjo parašyti ir dirbtinis intelektas. Įdomu, kaip? „Šviesi ateitis“ – laida apie naujausius mokslo atradimus ir išradimus, kurie keičia mūsų dabartį ir kuria ateitį. Karščiausias tendencijas padeda gvildenti Lietuvos ir užsienio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šį tekstą galėjo parašyti ir dirbtinis intelektas. Įdomu, kaip? „Šviesi ateitis“ – laida apie naujausius mokslo atradimus ir išradimus, kurie keičia mūsų dabartį ir kuria ateitį. Karščiausias tendencijas padeda gvildenti Lietuvos ir užsienio ekspertai. Laida skirta ir aktyviai įsitraukusiems į naujųjų technologijų pasaulį, ir tik smalsaujantiems, kas laukia horizonte. Laidą veda žurnalistė Karolina Panto, klausykite pirmadieniais 10.05 val. per LRT KLASIKĄ.]]></itunes:summary><itunes:category text="Science"/><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:type>episodic</itunes:type><item><title>Mokslo pasaulio naujovės: nuo dirbtinio intelekto iki kosmoso pasiekimų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslo-pasaulio-naujoves-nuo-dirbtinio-intelekto-iki-kosmoso-pasiekimu--66468522</link><description><![CDATA[Paskutinėje „Šviesios ateities“ laidoje – įdomiausių pastarojo meto mokslo naujovių ir tendencijų apžvalga. Kas naujo įvyko sparčiai tobulėjančių dirbtinio intelekto technologijų pasaulyje? Kaip pasaulio įvykiai keičia mokslo lauką? Kokių naujienų įvyko Lietuvos mokslo bendruomenėje bei kas dar jaudina tyrėjus? Apie viską – su LRT.lt mokslo ir IT žurnaliste Elizabet Beržanskyte.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66468522</guid><pubDate>Mon, 09 Jun 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66468522/2025_06_09_7390_1_47222fd1_7f15_4085_bf74_b243ee6f1c97.mp3" length="36222987" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Paskutinėje „Šviesios ateities“ laidoje – įdomiausių pastarojo meto mokslo naujovių ir tendencijų apžvalga. Kas naujo įvyko sparčiai tobulėjančių dirbtinio intelekto technologijų pasaulyje? Kaip pasaulio įvykiai keičia mokslo lauką? Kokių naujienų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Paskutinėje „Šviesios ateities“ laidoje – įdomiausių pastarojo meto mokslo naujovių ir tendencijų apžvalga. Kas naujo įvyko sparčiai tobulėjančių dirbtinio intelekto technologijų pasaulyje? Kaip pasaulio įvykiai keičia mokslo lauką? Kokių naujienų įvyko Lietuvos mokslo bendruomenėje bei kas dar jaudina tyrėjus? Apie viską – su LRT.lt mokslo ir IT žurnaliste Elizabet Beržanskyte.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2264</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>DI inovacijos neregiams ir kaip kelionės padeda pasiekti ilgaamžiškumą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/di-inovacijos-neregiams-ir-kaip-keliones-padeda-pasiekti-ilgaamziskuma--66364116</link><description><![CDATA[Neseniai Vokietijoje, Frankfurte vykusioje „SightCity“ parodoje pristatytos naujausios technologijos, keičiančios neregių ir silpnaregių gyvenimus. Šioje parodoje dalyvavo ir LRT garso režisierė, regos negalią turinti Eglė Jarmolavičiūtė. Kokios inovacijos jai paliko didžiausią įspūdį?<br /><br />Ilgaamžiškumą lemia daugybė veiksnių – nuo genetinio paveldo iki kasdienių sprendimų. Šioje srityje dirbanti žurnalistė ir konsultantė, LOGIN konferencijos pranešėja Silvija Triboni sako, kad ir kelionės gali būti vienas iš būdų, kaip pasiekti ilgaamžiškumą.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66364116</guid><pubDate>Mon, 02 Jun 2025 07:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66364116/2025_06_02_7390_1_58e9b5d8_e3dc_41da_a883_780c66fbe376.mp3" length="32917348" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Neseniai Vokietijoje, Frankfurte vykusioje „SightCity“ parodoje pristatytos naujausios technologijos, keičiančios neregių ir silpnaregių gyvenimus. Šioje parodoje dalyvavo ir LRT garso režisierė, regos negalią turinti Eglė Jarmolavičiūtė. Kokios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Neseniai Vokietijoje, Frankfurte vykusioje „SightCity“ parodoje pristatytos naujausios technologijos, keičiančios neregių ir silpnaregių gyvenimus. Šioje parodoje dalyvavo ir LRT garso režisierė, regos negalią turinti Eglė Jarmolavičiūtė. Kokios inovacijos jai paliko didžiausią įspūdį?<br /><br />Ilgaamžiškumą lemia daugybė veiksnių – nuo genetinio paveldo iki kasdienių sprendimų. Šioje srityje dirbanti žurnalistė ir konsultantė, LOGIN konferencijos pranešėja Silvija Triboni sako, kad ir kelionės gali būti vienas iš būdų, kaip pasiekti ilgaamžiškumą.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2058</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Iš salotos apie mėsainį nesužinosi arba ką padeda suprasti multiomika?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/is-salotos-apie-mesaini-nesuzinosi-arba-ka-padeda-suprasti-multiomika--66203333</link><description><![CDATA[Pirmąkart išgirdus terminą multiomika, jį suprasti ne taip jau ir lengva. Iš esmės, tai būdas pažinti mūsų organizmus analizuojant ne tik pavienius fragmentus, bet ir skirtingų lygių informaciją. Multiomikos mokslininkė dr. Ingrida Olendraitė pateikia pavyzdį: nors salotą mėsainyje rasti galima, iš jos spręsti apie patiekalą būtų sunku, nes trūktų daug svarbios informacijos. Su laidos pašnekove kalbame apie multiomikų pavyzdžius ir prasmę.<br /><br />Mokslo bendruomenę vis dar skaldo daugybė neatsakytų klausimų apie ligų istoriją – kas sukėlė ir dėl ko pasibaigė maras, kas į Europą atvežė sifilį arba tuberkuliozę? Anot Makso Planko evoliucinės antropologijos instituto mokslininkės dr. Kristen Bos, į visus šiuos klausimus atsakyti gali padėti senovinė DNR. Elizabet Beržanskytės pasakojimas.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66203333</guid><pubDate>Mon, 26 May 2025 07:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66203333/2025_05_26_7390_1_734e9460_a970_4e8c_8312_5bc9246f95b5.mp3" length="37272065" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pirmąkart išgirdus terminą multiomika, jį suprasti ne taip jau ir lengva. Iš esmės, tai būdas pažinti mūsų organizmus analizuojant ne tik pavienius fragmentus, bet ir skirtingų lygių informaciją. Multiomikos mokslininkė dr. Ingrida Olendraitė pateikia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirmąkart išgirdus terminą multiomika, jį suprasti ne taip jau ir lengva. Iš esmės, tai būdas pažinti mūsų organizmus analizuojant ne tik pavienius fragmentus, bet ir skirtingų lygių informaciją. Multiomikos mokslininkė dr. Ingrida Olendraitė pateikia pavyzdį: nors salotą mėsainyje rasti galima, iš jos spręsti apie patiekalą būtų sunku, nes trūktų daug svarbios informacijos. Su laidos pašnekove kalbame apie multiomikų pavyzdžius ir prasmę.<br /><br />Mokslo bendruomenę vis dar skaldo daugybė neatsakytų klausimų apie ligų istoriją – kas sukėlė ir dėl ko pasibaigė maras, kas į Europą atvežė sifilį arba tuberkuliozę? Anot Makso Planko evoliucinės antropologijos instituto mokslininkės dr. Kristen Bos, į visus šiuos klausimus atsakyti gali padėti senovinė DNR. Elizabet Beržanskytės pasakojimas.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2330</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ką atskleidžia mūsų veidai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ka-atskleidzia-musu-veidai--65849473</link><description><![CDATA[Veidas – ne tik mūsų identiteto dalis, bet ir svarbus informacijos šaltinis. Šalies mokslininkai teigia, kad, net ir analizuojant buitines nuotraukas, šiandien galima gana tiksliai prognozuoti veido vystymąsi, o šie atradimai turi svarbią reikšmę ne tik vaikų veidų identifikacijos, paieškos srityje, bet ir ateityje gali padėti nustatyti geresnes gydymo strategijas. Išsamiau šia tema laidoje kalbamės su VU Medicinos fakulteto profesore Janina Tutkuvienė ir doktorante Eglė Stukaitė-Ruibienė.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65849473</guid><pubDate>Mon, 12 May 2025 07:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65849473/2025_05_12_7390_1_c1b982c4_b11b_407b_bf0e_014beb327484.mp3" length="32739715" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Veidas – ne tik mūsų identiteto dalis, bet ir svarbus informacijos šaltinis. Šalies mokslininkai teigia, kad, net ir analizuojant buitines nuotraukas, šiandien galima gana tiksliai prognozuoti veido vystymąsi, o šie atradimai turi svarbią reikšmę ne...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Veidas – ne tik mūsų identiteto dalis, bet ir svarbus informacijos šaltinis. Šalies mokslininkai teigia, kad, net ir analizuojant buitines nuotraukas, šiandien galima gana tiksliai prognozuoti veido vystymąsi, o šie atradimai turi svarbią reikšmę ne tik vaikų veidų identifikacijos, paieškos srityje, bet ir ateityje gali padėti nustatyti geresnes gydymo strategijas. Išsamiau šia tema laidoje kalbamės su VU Medicinos fakulteto profesore Janina Tutkuvienė ir doktorante Eglė Stukaitė-Ruibienė.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2047</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vaizdo žaidimai ir metavisata: kultūros dalis ar skelbimų lenta?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vaizdo-zaidimai-ir-metavisata-kulturos-dalis-ar-skelbimu-lenta--65821849</link><description><![CDATA[Vaizdo žaidimai per pastaruosius metus keičia įvaizdį – vis daugiau žmonių juos mato ne tik kaip pramogą, bet ir kaip reikšmingą kultūros bei meno dalį. Žaidimai taip pat vis dažniau naudojami edukacijoje, terapijoje ar net verslo mokymuose. Juos įmonės ar garsenybės išnaudoja siekdamos didinti savo vardo žinomumą – pavyzdžiui, tam pasitelkia populiarių internetinių žaidimų „Fortnite“ ar „Roblox“ erdves.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65821849</guid><pubDate>Mon, 05 May 2025 07:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65821849/2025_05_05_7390_1_64a480c3_ea70_4bb1_b259_6f5406b540a4.mp3" length="29135653" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vaizdo žaidimai per pastaruosius metus keičia įvaizdį – vis daugiau žmonių juos mato ne tik kaip pramogą, bet ir kaip reikšmingą kultūros bei meno dalį. Žaidimai taip pat vis dažniau naudojami edukacijoje, terapijoje ar net verslo mokymuose. Juos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vaizdo žaidimai per pastaruosius metus keičia įvaizdį – vis daugiau žmonių juos mato ne tik kaip pramogą, bet ir kaip reikšmingą kultūros bei meno dalį. Žaidimai taip pat vis dažniau naudojami edukacijoje, terapijoje ar net verslo mokymuose. Juos įmonės ar garsenybės išnaudoja siekdamos didinti savo vardo žinomumą – pavyzdžiui, tam pasitelkia populiarių internetinių žaidimų „Fortnite“ ar „Roblox“ erdves.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1821</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Hubble“ teleskopo 35-metis kosmose ir nauja vakcina nuo tuberkuliozės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/hubble-teleskopo-35-metis-kosmose-ir-nauja-vakcina-nuo-tuberkuliozes--65709617</link><description><![CDATA[Prieš 35-erius metus pakilęs į orbitą virš Žemės, „Hubble“ kosminis teleskopas atliko apie pusantro milijono stebėjimų. Išskirtinius vaizdus ir duomenis užfiksavęs teleskopas, manoma, dar gali veikti iki 2030 ar 2040 metų. Apie šio teleskopo svarbiausius darbus – pokalbis su astrofiziku Vidu Dobrovolsku.<br /><br />Vienas žymiausių pasaulyje imunologų Stefanas H. E. Kaufmannas kuria vakciną nuo tuberkuliozės, kuri apsaugotų ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Apie tai, kodėl reikia naujo skiepo nuo šios ligos ir apie su vakcinacija susijusius mitus – Elizabet Beržanskytės pasakojime.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65709617</guid><pubDate>Mon, 28 Apr 2025 07:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65709617/2025_04_28_7390_1_031b9250_e39f_45dc_8389_9f65ffa76086.mp3" length="34422419" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš 35-erius metus pakilęs į orbitą virš Žemės, „Hubble“ kosminis teleskopas atliko apie pusantro milijono stebėjimų. Išskirtinius vaizdus ir duomenis užfiksavęs teleskopas, manoma, dar gali veikti iki 2030 ar 2040 metų. Apie šio teleskopo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš 35-erius metus pakilęs į orbitą virš Žemės, „Hubble“ kosminis teleskopas atliko apie pusantro milijono stebėjimų. Išskirtinius vaizdus ir duomenis užfiksavęs teleskopas, manoma, dar gali veikti iki 2030 ar 2040 metų. Apie šio teleskopo svarbiausius darbus – pokalbis su astrofiziku Vidu Dobrovolsku.<br /><br />Vienas žymiausių pasaulyje imunologų Stefanas H. E. Kaufmannas kuria vakciną nuo tuberkuliozės, kuri apsaugotų ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Apie tai, kodėl reikia naujo skiepo nuo šios ligos ir apie su vakcinacija susijusius mitus – Elizabet Beržanskytės pasakojime.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2152</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Baisiųjų vilkų „atkūrimas“ ir kaip apgauti smegenis mokantis užsienio kalbų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/baisiuju-vilku-atkurimas-ir-kaip-apgauti-smegenis-mokantis-uzsienio-kalbu--65563833</link><description><![CDATA[Amerikiečių bendrovė „Colossal Biosciences“ teigia sugrąžinusi išnykusią baisiųjų vilkų rūšį. Manoma, kad šie vilkai egzistavo prieš daugiau nei 10 tūkst. metų. Tačiau mokslininkai naujieną vertina nevienareikšmiškai – veikiausiai išveisti ne senovinės rūšies atstovai, o mišrūnai.<br /><br />Meluoti sau norint išmokti kažką naujo gali būti naudinga. Kodėl? Apie tai kalbamės antroje laidos dalyje su neuroedukologe, kalbų mokyklos suaugusiesiems įkūrėja Viktorija Raščiauskaite. Kaip apgauti savo smegenis ir išmokti naują kalbą arba kitokią informaciją? Išgirsite praktiškų patarimų.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65563833</guid><pubDate>Mon, 14 Apr 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65563833/2025_04_14_7390_1_f8c3abfe_8361_499e_8b57_60350126dfd6.mp3" length="33843128" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Amerikiečių bendrovė „Colossal Biosciences“ teigia sugrąžinusi išnykusią baisiųjų vilkų rūšį. Manoma, kad šie vilkai egzistavo prieš daugiau nei 10 tūkst. metų. Tačiau mokslininkai naujieną vertina nevienareikšmiškai – veikiausiai išveisti ne...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Amerikiečių bendrovė „Colossal Biosciences“ teigia sugrąžinusi išnykusią baisiųjų vilkų rūšį. Manoma, kad šie vilkai egzistavo prieš daugiau nei 10 tūkst. metų. Tačiau mokslininkai naujieną vertina nevienareikšmiškai – veikiausiai išveisti ne senovinės rūšies atstovai, o mišrūnai.<br /><br />Meluoti sau norint išmokti kažką naujo gali būti naudinga. Kodėl? Apie tai kalbamės antroje laidos dalyje su neuroedukologe, kalbų mokyklos suaugusiesiems įkūrėja Viktorija Raščiauskaite. Kaip apgauti savo smegenis ir išmokti naują kalbą arba kitokią informaciją? Išgirsite praktiškų patarimų.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2116</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Populiacinis biobankas: kaip anksčiau ir tiksliau diagnozuoti ligas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/populiacinis-biobankas-kaip-anksciau-ir-tiksliau-diagnozuoti-ligas--65405372</link><description><![CDATA[Vilniaus universitete atidarytas pirmasis šalyje Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobankas. Jis padės sužinoti daugiau apie žmonių genetinius polinkius į tam tikras ligas. Kaip – pasakoja biobanko vadovė dr. Giedrė Kvedaravičienė.<br /><br />Prieš 50 metų Bilas Geitsas ir Polas Alenas įkūrė bendrovę „Microsoft“. Dabar tai – viena vertingiausių kompanijų pasaulyje, ne tik gaminanti programinę įrangą, bet ir sparčiai besiiplečianti į naujas sritis, ypač – debesų kompiuteriją ir dirbtinio intelekto pasaulį.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65405372</guid><pubDate>Mon, 07 Apr 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65405372/2025_04_07_7390_1_dc60aa16_a73f_4bc4_a531_8ef8533ff03b.mp3" length="32418305" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universitete atidarytas pirmasis šalyje Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobankas. Jis padės sužinoti daugiau apie žmonių genetinius polinkius į tam tikras ligas. Kaip – pasakoja biobanko vadovė dr. Giedrė Kvedaravičienė.

Prieš 50 metų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universitete atidarytas pirmasis šalyje Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobankas. Jis padės sužinoti daugiau apie žmonių genetinius polinkius į tam tikras ligas. Kaip – pasakoja biobanko vadovė dr. Giedrė Kvedaravičienė.<br /><br />Prieš 50 metų Bilas Geitsas ir Polas Alenas įkūrė bendrovę „Microsoft“. Dabar tai – viena vertingiausių kompanijų pasaulyje, ne tik gaminanti programinę įrangą, bet ir sparčiai besiiplečianti į naujas sritis, ypač – debesų kompiuteriją ir dirbtinio intelekto pasaulį.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2027</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip Žemėje atsirado gyvybė ir jos paieškos kosmose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-zemeje-atsirado-gyvybe-ir-jos-paieskos-kosmose--65212333</link><description><![CDATA[Vaikystėje mokslininkas Victor Ambros domėjosi astronomija, netgi pats sukonstravo teleskopą. Tačiau vėliau netikėtai pasuko į mikropasaulį. Atradęs genus reguliuojančias molekules mikroRNR, pernai mokslininkas pelnė Nobelio premiją fiziologijos ar medicinos srityje. Su konferencijoje „The COINS“ viešėjusiu mokslininku pasikalbėjo Elizabet Beržanskytė.<br /><br />Dar vienas „The COINS“ konferencijoje apsilankęs tyrėjas – Italijos nacionalinio astrofizikos instituto astrobiologas ir planetų tyrinėtojas Giovanni Poggiali. Jis tyrinėja, kokį vaidmenį gyvybės atsiradime turi mineralai. Su mokslininku daugiau pakalbėjome apie jo darbus, taip pat – apie gyvybės atsiradimą Žemėje ir jos paieškas kosmose. Bei kodėl, jo manymu, dabar svarbiausia tyrinėti Marsą ir ledinius planetų palydovus.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65212333</guid><pubDate>Mon, 31 Mar 2025 07:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65212333/2025_03_31_7390_1_557036ad_10e2_4d65_b58a_c2fc95e85063.mp3" length="28984770" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vaikystėje mokslininkas Victor Ambros domėjosi astronomija, netgi pats sukonstravo teleskopą. Tačiau vėliau netikėtai pasuko į mikropasaulį. Atradęs genus reguliuojančias molekules mikroRNR, pernai mokslininkas pelnė Nobelio premiją fiziologijos ar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vaikystėje mokslininkas Victor Ambros domėjosi astronomija, netgi pats sukonstravo teleskopą. Tačiau vėliau netikėtai pasuko į mikropasaulį. Atradęs genus reguliuojančias molekules mikroRNR, pernai mokslininkas pelnė Nobelio premiją fiziologijos ar medicinos srityje. Su konferencijoje „The COINS“ viešėjusiu mokslininku pasikalbėjo Elizabet Beržanskytė.<br /><br />Dar vienas „The COINS“ konferencijoje apsilankęs tyrėjas – Italijos nacionalinio astrofizikos instituto astrobiologas ir planetų tyrinėtojas Giovanni Poggiali. Jis tyrinėja, kokį vaidmenį gyvybės atsiradime turi mineralai. Su mokslininku daugiau pakalbėjome apie jo darbus, taip pat – apie gyvybės atsiradimą Žemėje ir jos paieškas kosmose. Bei kodėl, jo manymu, dabar svarbiausia tyrinėti Marsą ir ledinius planetų palydovus.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1812</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip nugaišusi antis atnešė „Šnobelio“ premiją ir kitos alternatyvos „Starlink“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-nugaisusi-antis-atnese-snobelio-premija-ir-kitos-alternatyvos-starlink--65044889</link><description><![CDATA[Prieš 30 metų biologas Kees Moeliker išgirdo stiprų trenksmą – į stiklinį pastatą, kuriame dirbo, atsitrenkė antis. Kas nutiko toliau, pakeitė jo gyvenimą. Ir pelnė vadinamąją „Šnobelio“ premiją, skirtą, kad būtų atkreiptas dėmesys į neįprastai ir šmaikščiai mąstančius mokslininkus.<br /><br />Dar laidoje apie alternatyvas „Starlink“ – ES kuria naują didelę programą „IRIS²“, kurios išskirtinumas – privataus sektoriaus įsitraukimas. Čia galėtų įsitraukti ir Lietuvos įmonės.<br /><br />Pabaigoje – pažintis su Lietuvos mokslo premijų laureatais; šįkart su KTU mokslininkais, tiriančiais organinius puslaidininkius.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65044889</guid><pubDate>Mon, 24 Mar 2025 08:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65044889/2025_03_24_7390_1_fe4cefe3_2caa_48d6_966b_2bdde97f1420.mp3" length="36276486" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš 30 metų biologas Kees Moeliker išgirdo stiprų trenksmą – į stiklinį pastatą, kuriame dirbo, atsitrenkė antis. Kas nutiko toliau, pakeitė jo gyvenimą. Ir pelnė vadinamąją „Šnobelio“ premiją, skirtą, kad būtų atkreiptas dėmesys į neįprastai ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš 30 metų biologas Kees Moeliker išgirdo stiprų trenksmą – į stiklinį pastatą, kuriame dirbo, atsitrenkė antis. Kas nutiko toliau, pakeitė jo gyvenimą. Ir pelnė vadinamąją „Šnobelio“ premiją, skirtą, kad būtų atkreiptas dėmesys į neįprastai ir šmaikščiai mąstančius mokslininkus.<br /><br />Dar laidoje apie alternatyvas „Starlink“ – ES kuria naują didelę programą „IRIS²“, kurios išskirtinumas – privataus sektoriaus įsitraukimas. Čia galėtų įsitraukti ir Lietuvos įmonės.<br /><br />Pabaigoje – pažintis su Lietuvos mokslo premijų laureatais; šįkart su KTU mokslininkais, tiriančiais organinius puslaidininkius.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2268</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kišenėje telpančios inovacijos: kaip išmaniaisiais telefonais naudosimės ateityje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kiseneje-telpancios-inovacijos-kaip-ismaniaisiais-telefonais-naudosimes-ateityje--64957102</link><description><![CDATA[Telefonai šiais laikais yra ne tik susisiekimo priemonė – tai ir fotoaparatas, ir užrašinė, ir kompiuteris, ir pramoga. Išmaniųjų prietaisų gamintojai kasmet stengiasi nustebinti vis įdomesniais pasiūlymais – nuo sulankstomų ar permatomų ekranų iki galimybės įkrauti telefoną saulės energija. O kur dar dirbtinio intelekto galimybės! Kokias inovacijas kuria didieji gamintojai, kaip ieškoma, ko nori vartotojas, ir ko galime tikėtis ateityje? Laidoje tai apžvelgiame su technologijų ekspertais.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64957102</guid><pubDate>Mon, 17 Mar 2025 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64957102/2025_03_17_7390_1_fe3bf25c_c85c_455e_b061_000650cb2bea.mp3" length="35286341" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Telefonai šiais laikais yra ne tik susisiekimo priemonė – tai ir fotoaparatas, ir užrašinė, ir kompiuteris, ir pramoga. Išmaniųjų prietaisų gamintojai kasmet stengiasi nustebinti vis įdomesniais pasiūlymais – nuo sulankstomų ar permatomų ekranų iki...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Telefonai šiais laikais yra ne tik susisiekimo priemonė – tai ir fotoaparatas, ir užrašinė, ir kompiuteris, ir pramoga. Išmaniųjų prietaisų gamintojai kasmet stengiasi nustebinti vis įdomesniais pasiūlymais – nuo sulankstomų ar permatomų ekranų iki galimybės įkrauti telefoną saulės energija. O kur dar dirbtinio intelekto galimybės! Kokias inovacijas kuria didieji gamintojai, kaip ieškoma, ko nori vartotojas, ir ko galime tikėtis ateityje? Laidoje tai apžvelgiame su technologijų ekspertais.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2206</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl Marsas raudonas ir kodėl nereikėtų gerti vandens iš plastikinių buteliukų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-marsas-raudonas-ir-kodel-nereiketu-gerti-vandens-is-plastikiniu-buteliuku--64660340</link><description><![CDATA[Marsas neretai yra vadinamas „Raudonąja planeta“. Tačiau kas tiksliaii lemia, kad šis dangaus kūnas – rusvos spalvos? Regis, mokslininkai žino atsakymą, o pagrindinis tyrimo autorius - lietuvis, Brauno universiteto mokslininkas Adomas Valantinas.<br /><br />Mikroplastiko neišvengsime, tačiau galime mažinti jo kiekį kasdienybėje – mažinti plastikinių pakuočių, negerti vandens iš plastikinių buteliukų. Daugiau apie mikroplastiką pasakoja KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros mokslininkės Violeta Kaunelienė ir Dalia Jankūnaitė.<br /><br />Lietuvos mokslo premija paskirta ir mokslininkams už pasiekimus išaiškinant vėžio ir kamieninių ląstelių biožymenis. Tai svarbus proveržis atpažįstant ligas ir vystant individualią, kiekvieno poreikiams pritaikytą mediciną. Apie tai – taip pat laidoje.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64660340</guid><pubDate>Mon, 03 Mar 2025 08:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64660340/2025_03_03_7390_1_c2bc53f3_e9a7_46ec_ae31_f17f9b0e092d.mp3" length="33076172" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Marsas neretai yra vadinamas „Raudonąja planeta“. Tačiau kas tiksliaii lemia, kad šis dangaus kūnas – rusvos spalvos? Regis, mokslininkai žino atsakymą, o pagrindinis tyrimo autorius - lietuvis, Brauno universiteto mokslininkas Adomas Valantinas....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Marsas neretai yra vadinamas „Raudonąja planeta“. Tačiau kas tiksliaii lemia, kad šis dangaus kūnas – rusvos spalvos? Regis, mokslininkai žino atsakymą, o pagrindinis tyrimo autorius - lietuvis, Brauno universiteto mokslininkas Adomas Valantinas.<br /><br />Mikroplastiko neišvengsime, tačiau galime mažinti jo kiekį kasdienybėje – mažinti plastikinių pakuočių, negerti vandens iš plastikinių buteliukų. Daugiau apie mikroplastiką pasakoja KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros mokslininkės Violeta Kaunelienė ir Dalia Jankūnaitė.<br /><br />Lietuvos mokslo premija paskirta ir mokslininkams už pasiekimus išaiškinant vėžio ir kamieninių ląstelių biožymenis. Tai svarbus proveržis atpažįstant ligas ir vystant individualią, kiekvieno poreikiams pritaikytą mediciną. Apie tai – taip pat laidoje.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2068</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Holodomorą tyrinėjanti istorikė: karas pakeitė Ukrainos mokslininkų kasdienybę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/holodomora-tyrinejanti-istorike-karas-pakeite-ukrainos-mokslininku-kasdienybe--64537177</link><description><![CDATA[VU Istorijos fakultete šiandien dirbanti dr. Tetiana Boriak į Vilnių iš Kyjivo atvyko 2022 m., praėjus mėnesiui nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Kyjivo nacionalinio Taraso Ševčenkos universiteto istorikė tyrinėja Holodomorą – siaubingus įvykius, apie kuriuos pati jaunystėje žinojo mažai, mokslininkė lygina su šiandieniniais Rusijos veiksmais siekiant pažaboti ukrainiečių tautą. Apie jos tyrimus ir Ukrainos mokslininkų iššūkius bei kasdienybę vykstant karui – pokalbis laidoje.<br /><br />Tęsiame pažintį ir su Lietuvos mokslo premijų laureatais. Humanitarinių mokslų srityje premija skirta istorikei Tamarai Bairašauskaitei už visuomenės ir imperijos 19-ame amžiuje tyrinėjimus.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64537177</guid><pubDate>Mon, 24 Feb 2025 08:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64537177/2025_02_24_7390_1_bbe7f5de_710a_4537_82f9_51a2fa26c2b8.mp3" length="26734478" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>VU Istorijos fakultete šiandien dirbanti dr. Tetiana Boriak į Vilnių iš Kyjivo atvyko 2022 m., praėjus mėnesiui nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Kyjivo nacionalinio Taraso Ševčenkos universiteto istorikė tyrinėja Holodomorą – siaubingus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[VU Istorijos fakultete šiandien dirbanti dr. Tetiana Boriak į Vilnių iš Kyjivo atvyko 2022 m., praėjus mėnesiui nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Kyjivo nacionalinio Taraso Ševčenkos universiteto istorikė tyrinėja Holodomorą – siaubingus įvykius, apie kuriuos pati jaunystėje žinojo mažai, mokslininkė lygina su šiandieniniais Rusijos veiksmais siekiant pažaboti ukrainiečių tautą. Apie jos tyrimus ir Ukrainos mokslininkų iššūkius bei kasdienybę vykstant karui – pokalbis laidoje.<br /><br />Tęsiame pažintį ir su Lietuvos mokslo premijų laureatais. Humanitarinių mokslų srityje premija skirta istorikei Tamarai Bairašauskaitei už visuomenės ir imperijos 19-ame amžiuje tyrinėjimus.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1671</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas prie ekranų: grėsmės ir galimybės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-prie-ekranu-gresmes-ir-galimybes--64404835</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto tyrimas rodo, kad didžioji dauguma vaikų prie ekranų praleidžia daugiau laiko nei rekomenduojama. Nors daugiau nei pusė apklaustųjų sako, kad vaikai naudoja ekranus ne tik pramogoms, bet ir mokymuisi, tai nebūtinai skatina kokybišką pažinimą. Lietuvoje svarstant drausti mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose, išsamiau pasikalbėjome su VU Vaikų universiteto projektų vadove Akvile Alauskaite.<br /><br />Lietuvos mokslo premijų komisija šiemet skyrė šešias premijas šalies mokslininkams. Laidoje – pažintis su VU Gyvybės mokslų centro bioinformatikų komanda, kuriai paskira premija gamtos mokslų srityje už darbus su baltymų struktūromis.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64404835</guid><pubDate>Mon, 17 Feb 2025 08:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64404835/2025_02_17_7390_1_afc0b8fc_7a8e_49d5_9f04_c2bacc6f36d8.mp3" length="28695960" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto tyrimas rodo, kad didžioji dauguma vaikų prie ekranų praleidžia daugiau laiko nei rekomenduojama. Nors daugiau nei pusė apklaustųjų sako, kad vaikai naudoja ekranus ne tik pramogoms, bet ir mokymuisi, tai nebūtinai skatina...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto tyrimas rodo, kad didžioji dauguma vaikų prie ekranų praleidžia daugiau laiko nei rekomenduojama. Nors daugiau nei pusė apklaustųjų sako, kad vaikai naudoja ekranus ne tik pramogoms, bet ir mokymuisi, tai nebūtinai skatina kokybišką pažinimą. Lietuvoje svarstant drausti mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose, išsamiau pasikalbėjome su VU Vaikų universiteto projektų vadove Akvile Alauskaite.<br /><br />Lietuvos mokslo premijų komisija šiemet skyrė šešias premijas šalies mokslininkams. Laidoje – pažintis su VU Gyvybės mokslų centro bioinformatikų komanda, kuriai paskira premija gamtos mokslų srityje už darbus su baltymų struktūromis.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1794</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip veikia DI pokalbių robotai ir įdomūs radiniai Bennu asteroide</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-veikia-di-pokalbiu-robotai-ir-idomus-radiniai-bennu-asteroide--64294435</link><description><![CDATA[Pastaraisiais metais daug girdime apie dirbtinio intelekto pokalbių robotus, tokius kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“. Dažnas jais naudojamės patys. Tačiau ar žinome, kaip veikia tokie pokalbių robotai? Paprastai paaiškina ekspertai – dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas doc. dr. Linas Petkevičius, Roterdamo Erasmus universiteto dirbtinio intelekto ekspertė Goda Mockutė, KTU tyrėjas, dirbtinio intelekto specialistas Mantas Lukauskas.<br /><br />Antroje laidos dalyje su astrofiziku dr. Vidu Dobrovolsku apžvelgsime naujienas iš kosmoso – radinius iš asteroido Bennu, bylojančius apie svarbiausius gyvybės statybinius blokus; ir tikimybę, kad į Žemę 2032 m. gali rėžtis asteroidas (p.s. tikimybė labai maža).<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64294435</guid><pubDate>Mon, 10 Feb 2025 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64294435/2025_02_10_7390_1_7374620d_7418_46cd_9868_44a8bd9708bf.mp3" length="32137018" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pastaraisiais metais daug girdime apie dirbtinio intelekto pokalbių robotus, tokius kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“. Dažnas jais naudojamės patys. Tačiau ar žinome, kaip veikia tokie pokalbių robotai? Paprastai paaiškina ekspertai – dirbtinio intelekto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pastaraisiais metais daug girdime apie dirbtinio intelekto pokalbių robotus, tokius kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“. Dažnas jais naudojamės patys. Tačiau ar žinome, kaip veikia tokie pokalbių robotai? Paprastai paaiškina ekspertai – dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas doc. dr. Linas Petkevičius, Roterdamo Erasmus universiteto dirbtinio intelekto ekspertė Goda Mockutė, KTU tyrėjas, dirbtinio intelekto specialistas Mantas Lukauskas.<br /><br />Antroje laidos dalyje su astrofiziku dr. Vidu Dobrovolsku apžvelgsime naujienas iš kosmoso – radinius iš asteroido Bennu, bylojančius apie svarbiausius gyvybės statybinius blokus; ir tikimybę, kad į Žemę 2032 m. gali rėžtis asteroidas (p.s. tikimybė labai maža).<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2009</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„DeepSeek“ fenomenas ir mados technologijos: ne tik lemputės ir ananasai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/deepseek-fenomenas-ir-mados-technologijos-ne-tik-lemputes-ir-ananasai--64144535</link><description><![CDATA[Kinų dirbtinio intelekto programėlė „DeepSeek“ praėjusią savaitę sukėlė šoką dirbtinio intelekto pasaulyje ir finansų rinkoje – atvirojo kodo modelis veikia ne ką prasčiau nei „ChatGPT“, tačiau su mažiau pažangiais ir pigesniais lustais. Kas lėmė kinų kalbos roboto sėkmę ir kokių grėsmių jis kelia?<br /><br />Laidoje taip pat pokalbis su naujos kartos technologijų stratege Odeta Jace. Kaip su mados technologijų pradžia siejamos lemputės ir ananasai? Kaip inovacijos padeda prisitaikyti prie klimato iššūkių ar net išsaugoti tradicinius amatus? Išgirsite ir ateities prognozes – Odeta Jacė mano, kad kitąmet keisis skaitmeninio apsipirkimo potyriai, o štai virtualios realybės scenarijus šiandien vis mažiau palankus visiems.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64144535</guid><pubDate>Mon, 03 Feb 2025 08:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64144535/2025_02_03_7390_1_aa81f512_75b4_4b9a_950e_0c0ac9a5eadd.mp3" length="38315709" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kinų dirbtinio intelekto programėlė „DeepSeek“ praėjusią savaitę sukėlė šoką dirbtinio intelekto pasaulyje ir finansų rinkoje – atvirojo kodo modelis veikia ne ką prasčiau nei „ChatGPT“, tačiau su mažiau pažangiais ir pigesniais lustais. Kas lėmė kinų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kinų dirbtinio intelekto programėlė „DeepSeek“ praėjusią savaitę sukėlė šoką dirbtinio intelekto pasaulyje ir finansų rinkoje – atvirojo kodo modelis veikia ne ką prasčiau nei „ChatGPT“, tačiau su mažiau pažangiais ir pigesniais lustais. Kas lėmė kinų kalbos roboto sėkmę ir kokių grėsmių jis kelia?<br /><br />Laidoje taip pat pokalbis su naujos kartos technologijų stratege Odeta Jace. Kaip su mados technologijų pradžia siejamos lemputės ir ananasai? Kaip inovacijos padeda prisitaikyti prie klimato iššūkių ar net išsaugoti tradicinius amatus? Išgirsite ir ateities prognozes – Odeta Jacė mano, kad kitąmet keisis skaitmeninio apsipirkimo potyriai, o štai virtualios realybės scenarijus šiandien vis mažiau palankus visiems.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2395</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apie superkompiuterius ir bandymus aptikti Alzheimerio ligą anksčiau</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apie-superkompiuterius-ir-bandymus-aptikti-alzheimerio-liga-anksciau--63916257</link><description><![CDATA[Kalifornijoje, Lorenso Livermoro nacionalinėje laboratorijoje, pradėjo veikti sparčiausias pasaulyje superkompiuteris. 600 milijonų dolerių kainavęs įrankis atliks itin pažangias užduotis, įskaitant JAV branduolinių ginklų atsargų apsaugą ir stebėseną. Kas yra superkompiuteris, kaip jis atrodo ir veikia? Ko reikia jam išlaikyti? Pasakoja VU MIF informacinių technologijų prodekanas prof. Povilas Treigys.<br /><br />Taip pat laidoje – pokalbis su šiuo metu Harvardo medicinos mokykloje stažuotę atliekančia Urte Venclovaite. Dar būdama Lietuvoje, Urtė dirbo VU Gyvybės mokslų centro Amiloidų tyrimo sektoriuje – mes su ja ir pasikalbėjome apie amiloidus, baltymų svarbą ir kaip jie tiriami siekiant anksčiau aptikti Alzheimerio ir kitų neurodegeneracinių ligų požymius.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63916257</guid><pubDate>Mon, 27 Jan 2025 08:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63916257/2025_01_27_7390_1_d63735f7_096d_48c0_8d5f_dc4967ac36f7.mp3" length="38479967" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kalifornijoje, Lorenso Livermoro nacionalinėje laboratorijoje, pradėjo veikti sparčiausias pasaulyje superkompiuteris. 600 milijonų dolerių kainavęs įrankis atliks itin pažangias užduotis, įskaitant JAV branduolinių ginklų atsargų apsaugą ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kalifornijoje, Lorenso Livermoro nacionalinėje laboratorijoje, pradėjo veikti sparčiausias pasaulyje superkompiuteris. 600 milijonų dolerių kainavęs įrankis atliks itin pažangias užduotis, įskaitant JAV branduolinių ginklų atsargų apsaugą ir stebėseną. Kas yra superkompiuteris, kaip jis atrodo ir veikia? Ko reikia jam išlaikyti? Pasakoja VU MIF informacinių technologijų prodekanas prof. Povilas Treigys.<br /><br />Taip pat laidoje – pokalbis su šiuo metu Harvardo medicinos mokykloje stažuotę atliekančia Urte Venclovaite. Dar būdama Lietuvoje, Urtė dirbo VU Gyvybės mokslų centro Amiloidų tyrimo sektoriuje – mes su ja ir pasikalbėjome apie amiloidus, baltymų svarbą ir kaip jie tiriami siekiant anksčiau aptikti Alzheimerio ir kitų neurodegeneracinių ligų požymius.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2405</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl alkoholis didina vėžio riziką?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-alkoholis-didina-vezio-rizika--63652768</link><description><![CDATA[JAV kilo naujos diskusijos dėl įspėjimų apie alkoholio riziką – vyriausiasis šalies gydytojas siūlo ant alkoholio etikečių skelbti pespėjimus dėl vėžio. Kodėl alkoholis didina vėžio riziką, kalbėjausi su toksikologe Gabija Laubner-Sakalauskiene.<br /><br />Dar laidoje ir apie žmogaus metapneumoviruso protrūkį Kinijoje, bei kodėl virusų tyrinėtojas Gytis Dudas sako, kad dėl to nerimauti nevertėtų.<br /><br />Pasižvalgysime ir po Las Vegase praūžusią didžiausią technologijų mugę „CES“ – kokios įdomybės ir keistenybės pristatytos šiemet?<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63652768</guid><pubDate>Mon, 13 Jan 2025 08:05:06 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63652768/2025_01_13_7390_1_3ebce62a_89eb_4a2e_bc2b_538ae75c084a.mp3" length="30836747" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>JAV kilo naujos diskusijos dėl įspėjimų apie alkoholio riziką – vyriausiasis šalies gydytojas siūlo ant alkoholio etikečių skelbti pespėjimus dėl vėžio. Kodėl alkoholis didina vėžio riziką, kalbėjausi su toksikologe Gabija Laubner-Sakalauskiene.

Dar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[JAV kilo naujos diskusijos dėl įspėjimų apie alkoholio riziką – vyriausiasis šalies gydytojas siūlo ant alkoholio etikečių skelbti pespėjimus dėl vėžio. Kodėl alkoholis didina vėžio riziką, kalbėjausi su toksikologe Gabija Laubner-Sakalauskiene.<br /><br />Dar laidoje ir apie žmogaus metapneumoviruso protrūkį Kinijoje, bei kodėl virusų tyrinėtojas Gytis Dudas sako, kad dėl to nerimauti nevertėtų.<br /><br />Pasižvalgysime ir po Las Vegase praūžusią didžiausią technologijų mugę „CES“ – kokios įdomybės ir keistenybės pristatytos šiemet?<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1928</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl moterys gyvena ilgiau, bet prastesnės sveikatos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-moterys-gyvena-ilgiau-bet-prastesnes-sveikatos--63573741</link><description><![CDATA[„Moterys gyvena ilgiau, bet prastesnės sveikatos – galbūt dėl hormonų praradimo“, - sako gydytoja, ilgaamžiškumo ir sveikatinimo klinikos įkūrėja Violeta Jurgaitienė. Jos teigimu, 40-aisiais gyvenimo metais moterys turėtų dar kruopščiau rūpintis sveikata. Šis perimenopauzės laikotarpis, kai kinta hormonai, gali pasireikšti nemaloniais simptomais, kuriems gydyti dabar atsiranda vis daugiau būdų, nes mokslininkai intensyviau tiria moterų sveikatą. Ir keičia ankstesnius nusistatymus – naujas Moterų sveikatos iniciatyvos tyrimas rodo, kad daugeliui moterų iki 60-ies metų, išgyvenančių menopauzę, hormonų terapijos nauda simptomams gydyti gali būti didesnė už riziką, nors prieš kelis dešimtmečius hormonų terapijos saugumu buvo abejojama. Laidoje – apie naujausius tyrimus moterų sveikatos srityje. Ir dar mokslo įdomybė – Helsinkyje galima paragauti dirbtiniu intelektu sukurto kavos pupelių mišinio.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63573741</guid><pubDate>Mon, 06 Jan 2025 08:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63573741/2025_01_06_7390_1_a9c64b84_3321_4229_9780_e5fce9e29b44.mp3" length="31742883" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Moterys gyvena ilgiau, bet prastesnės sveikatos – galbūt dėl hormonų praradimo“, - sako gydytoja, ilgaamžiškumo ir sveikatinimo klinikos įkūrėja Violeta Jurgaitienė. Jos teigimu, 40-aisiais gyvenimo metais moterys turėtų dar kruopščiau rūpintis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Moterys gyvena ilgiau, bet prastesnės sveikatos – galbūt dėl hormonų praradimo“, - sako gydytoja, ilgaamžiškumo ir sveikatinimo klinikos įkūrėja Violeta Jurgaitienė. Jos teigimu, 40-aisiais gyvenimo metais moterys turėtų dar kruopščiau rūpintis sveikata. Šis perimenopauzės laikotarpis, kai kinta hormonai, gali pasireikšti nemaloniais simptomais, kuriems gydyti dabar atsiranda vis daugiau būdų, nes mokslininkai intensyviau tiria moterų sveikatą. Ir keičia ankstesnius nusistatymus – naujas Moterų sveikatos iniciatyvos tyrimas rodo, kad daugeliui moterų iki 60-ies metų, išgyvenančių menopauzę, hormonų terapijos nauda simptomams gydyti gali būti didesnė už riziką, nors prieš kelis dešimtmečius hormonų terapijos saugumu buvo abejojama. Laidoje – apie naujausius tyrimus moterų sveikatos srityje. Ir dar mokslo įdomybė – Helsinkyje galima paragauti dirbtiniu intelektu sukurto kavos pupelių mišinio.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1984</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomiausi „Time“ 2024-ųjų išradimai: nuo dirbtinio intelekto tualeto iki kalbančių augalų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomiausi-time-2024-uju-isradimai-nuo-dirbtinio-intelekto-tualeto-iki-kalbanciu-augalu--63514012</link><description><![CDATA[Kasmet žurnalas „TIME“ skelbia geriausių ir naudingiausių išradimų sąrašą. Šiemet inovacijų – net 200, tarp jų – dirbtinio intelekto įrankiai, testai vėžiui ar Alzheimerio ligai nustatyti, tvaraus ūkininkavimo idėjos. Kas sudomino pasaulį šiemet?<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63514012</guid><pubDate>Mon, 30 Dec 2024 08:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63514012/2024_12_30_7390_1_a256ba1b_fa3d_461a_8282_bf3f19ad1e94.mp3" length="30741452" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kasmet žurnalas „TIME“ skelbia geriausių ir naudingiausių išradimų sąrašą. Šiemet inovacijų – net 200, tarp jų – dirbtinio intelekto įrankiai, testai vėžiui ar Alzheimerio ligai nustatyti, tvaraus ūkininkavimo idėjos. Kas sudomino pasaulį šiemet?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kasmet žurnalas „TIME“ skelbia geriausių ir naudingiausių išradimų sąrašą. Šiemet inovacijų – net 200, tarp jų – dirbtinio intelekto įrankiai, testai vėžiui ar Alzheimerio ligai nustatyti, tvaraus ūkininkavimo idėjos. Kas sudomino pasaulį šiemet?<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1922</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Baltojo banginio „šnipo“ istorija: tarsi Pinokis, jis norėjo būti žmogumi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/baltojo-banginio-snipo-istorija-tarsi-pinokis-jis-norejo-buti-zmogumi--63437334</link><description><![CDATA[Prieš penkmetį išgarsėjęs ir šiemet nugaišęs baltasis banginis Hvaldimiras domino ir mokslininkus. Gyvūną stebėjusi komanda bandė suprasti jo elgesį ir užtikrinti jam apsaugą – jautri istorija tapo filmu. „Tarsi Pinokis ar Mažoji undinėlė, jis norėjo būti žmogumi ir patikti žmonėms“, - sako 8 mėnesius belugą tyrinėjęs filmo režisierius, jūrų biologas Fabrice Schnoller. Laidoje – pokalbis su juo.<br /><br />VU Gyvybės mokslų centro tyrėjai su užsienio mokslininkais atrado unikalų genų nutildymo mechanizmą. Šis tarptautinės komandos atradimas paskelbtas pasaulio mokslo žurnale „Nature Communications“. Apie jį laidoje pasakoja doktorantė Rimvydė Čepaitė.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63437334</guid><pubDate>Mon, 23 Dec 2024 08:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63437334/2024_12_23_7390_1_0f1d9565_ae19_4954_8940_0592f8ff8f47.mp3" length="30285877" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkmetį išgarsėjęs ir šiemet nugaišęs baltasis banginis Hvaldimiras domino ir mokslininkus. Gyvūną stebėjusi komanda bandė suprasti jo elgesį ir užtikrinti jam apsaugą – jautri istorija tapo filmu. „Tarsi Pinokis ar Mažoji undinėlė, jis norėjo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkmetį išgarsėjęs ir šiemet nugaišęs baltasis banginis Hvaldimiras domino ir mokslininkus. Gyvūną stebėjusi komanda bandė suprasti jo elgesį ir užtikrinti jam apsaugą – jautri istorija tapo filmu. „Tarsi Pinokis ar Mažoji undinėlė, jis norėjo būti žmogumi ir patikti žmonėms“, - sako 8 mėnesius belugą tyrinėjęs filmo režisierius, jūrų biologas Fabrice Schnoller. Laidoje – pokalbis su juo.<br /><br />VU Gyvybės mokslų centro tyrėjai su užsienio mokslininkais atrado unikalų genų nutildymo mechanizmą. Šis tarptautinės komandos atradimas paskelbtas pasaulio mokslo žurnale „Nature Communications“. Apie jį laidoje pasakoja doktorantė Rimvydė Čepaitė.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1893</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip automobiliai tampa dideliais kompiuteriais ant ratų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-automobiliai-tampa-dideliais-kompiuteriais-ant-ratu--63315675</link><description><![CDATA[„Automobiliai paprastėja – jie vis labiau tampa dideliais kompiuteriais ant ratų“, - sako automobilių entuziastas, automobilių technologijas kuriančios įmonės „OBDeleven“ atstovas Juozapas Mindaugas Preikša. Jo manymu, elektromobiliai – ateitis, tik ne dabar ir ne artimiausią dešimtmetį. Laidoje kalbamės apie šiandieninius ir ateities automobilius – kaip keičiasi jų kokybė, kur pritaikomos inovacijos, ar verslas ir ilgaamžiškumas apskritai dera?<br /><br />Taip pat laidoje – kelios mokslo naujienos trumpai.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63315675</guid><pubDate>Mon, 16 Dec 2024 08:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63315675/2024_12_16_7390_1_e8e66795_8954_42e1_965a_20635e76af14.mp3" length="34579154" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Automobiliai paprastėja – jie vis labiau tampa dideliais kompiuteriais ant ratų“, - sako automobilių entuziastas, automobilių technologijas kuriančios įmonės „OBDeleven“ atstovas Juozapas Mindaugas Preikša. Jo manymu, elektromobiliai – ateitis, tik...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Automobiliai paprastėja – jie vis labiau tampa dideliais kompiuteriais ant ratų“, - sako automobilių entuziastas, automobilių technologijas kuriančios įmonės „OBDeleven“ atstovas Juozapas Mindaugas Preikša. Jo manymu, elektromobiliai – ateitis, tik ne dabar ir ne artimiausią dešimtmetį. Laidoje kalbamės apie šiandieninius ir ateities automobilius – kaip keičiasi jų kokybė, kur pritaikomos inovacijos, ar verslas ir ilgaamžiškumas apskritai dera?<br /><br />Taip pat laidoje – kelios mokslo naujienos trumpai.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2162</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip socialiniai tinklai pūdo mūsų smegenis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-socialiniai-tinklai-pudo-musu-smegenis--63213788</link><description><![CDATA[Oksfordo žodynas metų žodžiu išrinko „brain rot“, kas pažodžiui reiškia „smegenų puvimą“. Šis posakis vartojamas, kai žmonės per ilgai stebi prastos kokybės turinį ir dėl to pablogėja jų protinė ar psichinė būklė – kitaip tariant, tai laiko švaistymas naršant socialiniuose tinkluose ir žiūrint menkaverčius vaizdo įrašus. Kodėl nelabai vertingo turinio dabar tiek daug ir kaip neribojamas laikas prie ekranų veikia mūsų smegenis? Apie tai laidoje kalba neuropsichologė Ramunė Dirvanskienė ir socialinių tinklų, rinkodaros ekspertas, „Venudu“ lektorius Darius Gerulis.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63213788</guid><pubDate>Mon, 09 Dec 2024 08:05:06 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63213788/2024_12_09_7390_1_8a8b1a57_31a5_4111_9728_b7c1e41e3483.mp3" length="37805381" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Oksfordo žodynas metų žodžiu išrinko „brain rot“, kas pažodžiui reiškia „smegenų puvimą“. Šis posakis vartojamas, kai žmonės per ilgai stebi prastos kokybės turinį ir dėl to pablogėja jų protinė ar psichinė būklė – kitaip tariant, tai laiko švaistymas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Oksfordo žodynas metų žodžiu išrinko „brain rot“, kas pažodžiui reiškia „smegenų puvimą“. Šis posakis vartojamas, kai žmonės per ilgai stebi prastos kokybės turinį ir dėl to pablogėja jų protinė ar psichinė būklė – kitaip tariant, tai laiko švaistymas naršant socialiniuose tinkluose ir žiūrint menkaverčius vaizdo įrašus. Kodėl nelabai vertingo turinio dabar tiek daug ir kaip neribojamas laikas prie ekranų veikia mūsų smegenis? Apie tai laidoje kalba neuropsichologė Ramunė Dirvanskienė ir socialinių tinklų, rinkodaros ekspertas, „Venudu“ lektorius Darius Gerulis.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2363</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>RNR – nuo virusų iki tobulų genų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/rnr-nuo-virusu-iki-tobulu-genu--63121427</link><description><![CDATA[Laidoje su Vilniaus universiteto mokslininkais dr. Migle Tomkuviene ir dr. Giedriumi Gasiūnu kalbamės apie jų ir kolegų netrukus pasirodysiančią knygą „Kodas RNR. Nuo kovos su virusais iki tobulų genų“. Kaip RNR molekulė lemia mūsų augimą, sveikatą ir senėjimą? Kaip iRNR vakcinos padėjo suvaldyti COVID-19 pandemiją ir kaip ligos bus gydomos ateityje? Šie ir kiti klausimai aptariami ne tik knygoje, bet ir pokalbyje.<br /><br />Ir kelios mokslo naujienos trumpai – išgirsite, kaip dirbtinio intelekto močiutė kovoja su telefoniniais sukčiais bei kas naujo sužinota apie laikinai Žemę lankantį antrąjį palydovą.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63121427</guid><pubDate>Mon, 02 Dec 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63121427/2024_12_02_7390_1_d3652cc0_8003_4bec_98cf_f87022b50313.mp3" length="34120652" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje su Vilniaus universiteto mokslininkais dr. Migle Tomkuviene ir dr. Giedriumi Gasiūnu kalbamės apie jų ir kolegų netrukus pasirodysiančią knygą „Kodas RNR. Nuo kovos su virusais iki tobulų genų“. Kaip RNR molekulė lemia mūsų augimą, sveikatą ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje su Vilniaus universiteto mokslininkais dr. Migle Tomkuviene ir dr. Giedriumi Gasiūnu kalbamės apie jų ir kolegų netrukus pasirodysiančią knygą „Kodas RNR. Nuo kovos su virusais iki tobulų genų“. Kaip RNR molekulė lemia mūsų augimą, sveikatą ir senėjimą? Kaip iRNR vakcinos padėjo suvaldyti COVID-19 pandemiją ir kaip ligos bus gydomos ateityje? Šie ir kiti klausimai aptariami ne tik knygoje, bet ir pokalbyje.<br /><br />Ir kelios mokslo naujienos trumpai – išgirsite, kaip dirbtinio intelekto močiutė kovoja su telefoniniais sukčiais bei kas naujo sužinota apie laikinai Žemę lankantį antrąjį palydovą.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2133</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip mus veikia naujienos apie karą ir hominido Lucy pamokos apie žmogaus evoliuciją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-mus-veikia-naujienos-apie-kara-ir-hominido-lucy-pamokos-apie-zmogaus-evoliucija--62984990</link><description><![CDATA[Į tai, kas vyksta Ukrainoje, įsitraukusi didelė Lietuvos visuomenės dalis. Glaudus ryšys stebint karo įvykius skatina intensyvesnes emocijas, kurios paveikia ir kiekvieno kasdienį gyvenimą. KTU mokslininkai tiria, kaip žmonės emociškai reaguoja į medijų turinį apie karo įvykius – žiniasklaidos straipsnius, jų antraštes, komentarus internete. Apie projektą pasakoja jo vadovė, KTU profesorė Ramunė Kasperė.<br /><br />Taip pat laidoje – apie prieš 50 metų atkastą žmonių giminaitę, hominidą Lucy. Kaip šis atradimas pakeitė suvokimą apie žmogaus evoliuciją ir kaip su šia fosilija susiję Bitlai?<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62984990</guid><pubDate>Mon, 25 Nov 2024 08:05:06 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62984990/2024_11_25_7390_1_14277674_8f30_4722_a311_f86c79eb3a7e.mp3" length="33109609" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Į tai, kas vyksta Ukrainoje, įsitraukusi didelė Lietuvos visuomenės dalis. Glaudus ryšys stebint karo įvykius skatina intensyvesnes emocijas, kurios paveikia ir kiekvieno kasdienį gyvenimą. KTU mokslininkai tiria, kaip žmonės emociškai reaguoja į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Į tai, kas vyksta Ukrainoje, įsitraukusi didelė Lietuvos visuomenės dalis. Glaudus ryšys stebint karo įvykius skatina intensyvesnes emocijas, kurios paveikia ir kiekvieno kasdienį gyvenimą. KTU mokslininkai tiria, kaip žmonės emociškai reaguoja į medijų turinį apie karo įvykius – žiniasklaidos straipsnius, jų antraštes, komentarus internete. Apie projektą pasakoja jo vadovė, KTU profesorė Ramunė Kasperė.<br /><br />Taip pat laidoje – apie prieš 50 metų atkastą žmonių giminaitę, hominidą Lucy. Kaip šis atradimas pakeitė suvokimą apie žmogaus evoliuciją ir kaip su šia fosilija susiję Bitlai?<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2070</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Elonas Muskas: vizionierius, kuriantis ar griaunantis ateitį?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/elonas-muskas-vizionierius-kuriantis-ar-griaunantis-ateiti--62768349</link><description><![CDATA[Technologijų magnatas, turtingiausias planetos žmogus Elonas Muskas pasuko į politiką. Kaip jis išaugino savo galią? Koks Musko indėlis į naujausias technologijas ir kokią įtaką inovacijų plėtrai darys jo pastarieji sprendimai? Apie tai – pokalbis su mokslo žurnaliste Goda Raibyte-Aleksa ir technologijų entuziastu Šarūnu Dignaičiu.<br /><br />Vėžys vis dar nustatomas per vėlai – šią savaitę Vilniuje vyksiantis sveikatos hakatonas „Cancel Cancer“ ieškos sprendimų, kurie keistų situaciją. Tai - antra laidos tema, kuria kalbėsime su MSD farmacijos bendrovės Baltijos šalių vadovu Armen Manukian ir praėjusių metų laimėtoja gydytoja odotologe Rūta Turčinskiene, kuri pasiūlė iš seilių tyrimo nustatyti polinkį į aterosklerozę arba kraujagyslių siaurėjimą.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62768349</guid><pubDate>Mon, 18 Nov 2024 08:05:06 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62768349/2024_11_18_7390_1_9289e00d_ad2b_4165_bded_89d74cca8d11.mp3" length="35018847" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Technologijų magnatas, turtingiausias planetos žmogus Elonas Muskas pasuko į politiką. Kaip jis išaugino savo galią? Koks Musko indėlis į naujausias technologijas ir kokią įtaką inovacijų plėtrai darys jo pastarieji sprendimai? Apie tai – pokalbis su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Technologijų magnatas, turtingiausias planetos žmogus Elonas Muskas pasuko į politiką. Kaip jis išaugino savo galią? Koks Musko indėlis į naujausias technologijas ir kokią įtaką inovacijų plėtrai darys jo pastarieji sprendimai? Apie tai – pokalbis su mokslo žurnaliste Goda Raibyte-Aleksa ir technologijų entuziastu Šarūnu Dignaičiu.<br /><br />Vėžys vis dar nustatomas per vėlai – šią savaitę Vilniuje vyksiantis sveikatos hakatonas „Cancel Cancer“ ieškos sprendimų, kurie keistų situaciją. Tai - antra laidos tema, kuria kalbėsime su MSD farmacijos bendrovės Baltijos šalių vadovu Armen Manukian ir praėjusių metų laimėtoja gydytoja odotologe Rūta Turčinskiene, kuri pasiūlė iš seilių tyrimo nustatyti polinkį į aterosklerozę arba kraujagyslių siaurėjimą.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2189</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mirusiųjų „Facebook“ ir rimtas iššūkis „Google“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mirusiuju-facebook-ir-rimtas-issukis-google--62681239</link><description><![CDATA[Kaip įamžinti mirusiųjų atminimą skaitmeniniame amžiuje? Verslininkas Ričardas Čepas sukūrė mirusiųjų „Facebook“ vadinamą platformą neverlost.lt, kurioje galima kaupti prisiminimus apie mirusiuosius. Kūrėją paskatino paties skaudi patirtis – brolio netektis. Laidoje apie tai, kaip veikia ši platforma, ir panašias iniciatyvas pasaulyje, neretai keliančias daugiau diskusijų.<br /><br />„OpenAI“ žengia dar vieną žingsnį į paieškos sistemų pasaulį – pristato paieškos funkciją „SearchGPT“. Kaip tai paveiks milžinę „Google“? Pasvarstymais dalijasi technologijų ekspertas, žurnalistas Lukas Keraitis.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62681239</guid><pubDate>Mon, 11 Nov 2024 08:05:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62681239/2024_11_11_7390_1_fbbfd790_8848_4c00_9bb3_e51a791206dc.mp3" length="28788747" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip įamžinti mirusiųjų atminimą skaitmeniniame amžiuje? Verslininkas Ričardas Čepas sukūrė mirusiųjų „Facebook“ vadinamą platformą neverlost.lt, kurioje galima kaupti prisiminimus apie mirusiuosius. Kūrėją paskatino paties skaudi patirtis – brolio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip įamžinti mirusiųjų atminimą skaitmeniniame amžiuje? Verslininkas Ričardas Čepas sukūrė mirusiųjų „Facebook“ vadinamą platformą neverlost.lt, kurioje galima kaupti prisiminimus apie mirusiuosius. Kūrėją paskatino paties skaudi patirtis – brolio netektis. Laidoje apie tai, kaip veikia ši platforma, ir panašias iniciatyvas pasaulyje, neretai keliančias daugiau diskusijų.<br /><br />„OpenAI“ žengia dar vieną žingsnį į paieškos sistemų pasaulį – pristato paieškos funkciją „SearchGPT“. Kaip tai paveiks milžinę „Google“? Pasvarstymais dalijasi technologijų ekspertas, žurnalistas Lukas Keraitis.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1800</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dirbtinė mėsa – realioms problemoms spręsti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dirbtine-mesa-realioms-problemoms-spresti--62596083</link><description><![CDATA[Laboratorijoje užauginta mėsa pamažu atkeliauja į parduotuves ir prekybos centrus, tačiau Europos Sąjungoje jos dar kurį laiką nematysime, sako nevyriausybinės organizacijos, skatinančios mėsos alternatyvų vystymą „Good Food Institute Europe“ vadovas Aleksas Mayersas. Jis viliasi, kad griežti europiniai reguliavimai, kol kas dar aukšta kaina ir nedidelės gamybos apimtys neužkirs kelio šiai inovacijai plėstis. Anot Alekso Mayerso, dirbtinė mėsa padėtų spręsti ne tik klimato kaitos problemas, bet ir kitus iššūkius – pavyzdžiui, visame pasaulyje augantį antimikrobinį atsparumą.<br /><br />Naujausias tyrimas atskleidė, kad bendras į informacinių technologijų studijų programas įstojusių moterų skaičius šiemet sumažėjo. Visgi, specialistai tendencijas vadina „tvariu augimu“ ir sako, kad rinktis dažniausiai vyrų dominuojamas specialybes merginas vis dar stabdo visuomenėje vyraujantys stereotipai.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62596083</guid><pubDate>Mon, 04 Nov 2024 08:05:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62596083/2024_11_04_7390_1_58f5021c_dc00_4e4d_841f_a76fdd256d28.mp3" length="34959079" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laboratorijoje užauginta mėsa pamažu atkeliauja į parduotuves ir prekybos centrus, tačiau Europos Sąjungoje jos dar kurį laiką nematysime, sako nevyriausybinės organizacijos, skatinančios mėsos alternatyvų vystymą „Good Food Institute Europe“ vadovas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laboratorijoje užauginta mėsa pamažu atkeliauja į parduotuves ir prekybos centrus, tačiau Europos Sąjungoje jos dar kurį laiką nematysime, sako nevyriausybinės organizacijos, skatinančios mėsos alternatyvų vystymą „Good Food Institute Europe“ vadovas Aleksas Mayersas. Jis viliasi, kad griežti europiniai reguliavimai, kol kas dar aukšta kaina ir nedidelės gamybos apimtys neužkirs kelio šiai inovacijai plėstis. Anot Alekso Mayerso, dirbtinė mėsa padėtų spręsti ne tik klimato kaitos problemas, bet ir kitus iššūkius – pavyzdžiui, visame pasaulyje augantį antimikrobinį atsparumą.<br /><br />Naujausias tyrimas atskleidė, kad bendras į informacinių technologijų studijų programas įstojusių moterų skaičius šiemet sumažėjo. Visgi, specialistai tendencijas vadina „tvariu augimu“ ir sako, kad rinktis dažniausiai vyrų dominuojamas specialybes merginas vis dar stabdo visuomenėje vyraujantys stereotipai.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2185</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip apsaugoti astronautų sveikatą ir mūsų miegą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-apsaugoti-astronautu-sveikata-ir-musu-miega--62500159</link><description><![CDATA[Lietuvos gyvybės mokslų įmonė „Delta Biosciences“ atrinkta į NASA kosmoso sveikatos priežiūros programą. Įmonė prisidės prie novatoriškų sprendimų kosmoso sveikatos priežiūros srityje, padedančių pasirengti artėjančiam žmonijos civilizacijos šuoliui – misijoms į gilųjį kosmosą. Kokią naudą šie tyrimai turės ir čia, Žemėje? Pokalbis su „Delta Biosciences“ įkūrėju Dominyku Milašiumi ir Inovacijų agentūros kosmoso srities vadove Egle Elena Šataite. <br /><br />Miegą tiriantis prancūzų menininkas Virgile Novarina sako, kad tai – prasminga gyvenimo dalis, kurią nepelnytai nuvertiname. Šią žinutę jis perteikia neįprastu būdu – pats kelias paras nemiegojęs, galiausiai akis užmerkia prekybos centre, parduotuvės vitrinoje, muziejuje. Performansą menininkas atliko ir Lietuvoje.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62500159</guid><pubDate>Mon, 28 Oct 2024 08:05:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62500159/2024_10_28_7390_1_e4de15ec_cb7e_454c_bf97_2507cc38adce.mp3" length="31224195" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos gyvybės mokslų įmonė „Delta Biosciences“ atrinkta į NASA kosmoso sveikatos priežiūros programą. Įmonė prisidės prie novatoriškų sprendimų kosmoso sveikatos priežiūros srityje, padedančių pasirengti artėjančiam žmonijos civilizacijos šuoliui –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos gyvybės mokslų įmonė „Delta Biosciences“ atrinkta į NASA kosmoso sveikatos priežiūros programą. Įmonė prisidės prie novatoriškų sprendimų kosmoso sveikatos priežiūros srityje, padedančių pasirengti artėjančiam žmonijos civilizacijos šuoliui – misijoms į gilųjį kosmosą. Kokią naudą šie tyrimai turės ir čia, Žemėje? Pokalbis su „Delta Biosciences“ įkūrėju Dominyku Milašiumi ir Inovacijų agentūros kosmoso srities vadove Egle Elena Šataite. <br /><br />Miegą tiriantis prancūzų menininkas Virgile Novarina sako, kad tai – prasminga gyvenimo dalis, kurią nepelnytai nuvertiname. Šią žinutę jis perteikia neįprastu būdu – pats kelias paras nemiegojęs, galiausiai akis užmerkia prekybos centre, parduotuvės vitrinoje, muziejuje. Performansą menininkas atliko ir Lietuvoje.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1952</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ateities medicina: nuo organoidų iki skaitmeninių įrankių kovai su vėžiu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ateities-medicina-nuo-organoidu-iki-skaitmeniniu-irankiu-kovai-su-veziu--62433896</link><description><![CDATA[Spalį Vilniuje duris atvėrė VU Medicinos mokslo centras. Čia bus plėtojama skaitmeninė medicina - pasitelkus dirbtinį intelektą, stiprinama kova su vėžiu. Taip pat auginami organoidai, arba mažos žmogaus organų versijos iš kamieninių ląstelių, kurie jau dabar vadinami vienu inovatyviausiu ir pažangiausių ligų tyrimų modeliu.<br /><br />O dar apžvelgsime pastarosios savaitės mokslo naujienas, tarp jų - Jupiterio palydovo tyrinėti išskridęs NASA erdvėlaivis ir „Google“ planai pirkti branduolinę energiją.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62433896</guid><pubDate>Mon, 21 Oct 2024 07:05:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62433896/2024_10_21_7390_1_e6c11d32_838c_4dba_8ddd_235c6cb8c259.mp3" length="32823725" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Spalį Vilniuje duris atvėrė VU Medicinos mokslo centras. Čia bus plėtojama skaitmeninė medicina - pasitelkus dirbtinį intelektą, stiprinama kova su vėžiu. Taip pat auginami organoidai, arba mažos žmogaus organų versijos iš kamieninių ląstelių, kurie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Spalį Vilniuje duris atvėrė VU Medicinos mokslo centras. Čia bus plėtojama skaitmeninė medicina - pasitelkus dirbtinį intelektą, stiprinama kova su vėžiu. Taip pat auginami organoidai, arba mažos žmogaus organų versijos iš kamieninių ląstelių, kurie jau dabar vadinami vienu inovatyviausiu ir pažangiausių ligų tyrimų modeliu.<br /><br />O dar apžvelgsime pastarosios savaitės mokslo naujienas, tarp jų - Jupiterio palydovo tyrinėti išskridęs NASA erdvėlaivis ir „Google“ planai pirkti branduolinę energiją.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2052</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nobelis dirbtiniam intelektui ir (ne) piniguose laimė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nobelis-dirbtiniam-intelektui-ir-ne-piniguose-laime--62341997</link><description><![CDATA[Laidoje – 2024 m. Nobelio premijų apžvalga. Net dvi premijos – fizikos ir chemijos – šiemet skirtos mokslininkų darbams, vienaip ar kitaip susijusiems su dirbtinio intelekto vystymusi. Kokius pamatus karščiausiai šio meto technologijai prieš kelis dešimtmečius paklojo mokslininkai?<br /><br />Ne piniguose laimė, žinoma, bet... mokslas (ir protas) sako kitaip. Šia tema kalbamės su laiko paskirstymo ir laimės sąsają tyrusia ekonomikos mokslų daktare Viktorija Tauraite.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62341997</guid><pubDate>Mon, 14 Oct 2024 07:05:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62341997/2024_10_14_7390_1_06cf47fc_5390_4b7c_adfe_0de545974f2a.mp3" length="37577593" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje – 2024 m. Nobelio premijų apžvalga. Net dvi premijos – fizikos ir chemijos – šiemet skirtos mokslininkų darbams, vienaip ar kitaip susijusiems su dirbtinio intelekto vystymusi. Kokius pamatus karščiausiai šio meto technologijai prieš kelis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje – 2024 m. Nobelio premijų apžvalga. Net dvi premijos – fizikos ir chemijos – šiemet skirtos mokslininkų darbams, vienaip ar kitaip susijusiems su dirbtinio intelekto vystymusi. Kokius pamatus karščiausiai šio meto technologijai prieš kelis dešimtmečius paklojo mokslininkai?<br /><br />Ne piniguose laimė, žinoma, bet... mokslas (ir protas) sako kitaip. Šia tema kalbamės su laiko paskirstymo ir laimės sąsają tyrusia ekonomikos mokslų daktare Viktorija Tauraite.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2349</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Didžiausiai laboratorijai CERN – 70: kaip prie tyrimų prisideda Lietuva?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/didziausiai-laboratorijai-cern-70-kaip-prie-tyrimu-prisideda-lietuva--62266213</link><description><![CDATA[Spalio 1-ąją 70 metų atšventė didžiausia pasaulyje dalelių laboratorija CERN. O štai rugsėjį pasirodė džiugi žinia, kad Vilniaus universitetas tapo oficialiu vieno iš pagrindinių CERN eksperimentų – LHCb – institutu. Apie CERN istoriją ir Lietuvos įsitraukimą – pokalbis su fiziku, LHCb Vilniaus grupės vadovu dr. Mindaugu Šarpiu.<br /><br />Šią savaitę paaiškės Nobelio premijų laureatai – kam jos prognozuojamos šiemet?<br /><br />Taip pat laidoje – apie naujausią tyrimą, paaiškinantį, kodėl Everestas kasmet vis auga bei Džeimso Vebo teleskopo atradimus Plutono palydove.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62266213</guid><pubDate>Mon, 07 Oct 2024 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62266213/2024_10_07_7390_1_5e1eb6a5_d2cc_456a_b5e6_efc3bf9ffbfa.mp3" length="31456581" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Spalio 1-ąją 70 metų atšventė didžiausia pasaulyje dalelių laboratorija CERN. O štai rugsėjį pasirodė džiugi žinia, kad Vilniaus universitetas tapo oficialiu vieno iš pagrindinių CERN eksperimentų – LHCb – institutu. Apie CERN istoriją ir Lietuvos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Spalio 1-ąją 70 metų atšventė didžiausia pasaulyje dalelių laboratorija CERN. O štai rugsėjį pasirodė džiugi žinia, kad Vilniaus universitetas tapo oficialiu vieno iš pagrindinių CERN eksperimentų – LHCb – institutu. Apie CERN istoriją ir Lietuvos įsitraukimą – pokalbis su fiziku, LHCb Vilniaus grupės vadovu dr. Mindaugu Šarpiu.<br /><br />Šią savaitę paaiškės Nobelio premijų laureatai – kam jos prognozuojamos šiemet?<br /><br />Taip pat laidoje – apie naujausią tyrimą, paaiškinantį, kodėl Everestas kasmet vis auga bei Džeimso Vebo teleskopo atradimus Plutono palydove.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1967</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvyliktasis Kūčių patiekalas – vabzdžiai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvyliktasis-kuciu-patiekalas-vabzdziai--62164770</link><description><![CDATA[Prieš kelerius metus atrodė, kad jau tuoj tuoj įprastus užkandžius pakeisime kepintais svirpliais. Tačiau laikas bėga, o vabzdžiai taip ir neįsiterpia į mūsų įprastą mitybą - ar taip kada nors bus? Gamtos tyrimų centro doktorantė Gabrielė Bumbulytė-Žukevičienė nemano, kad tai bus priimtina visiems, tačiau tobulėjant technologijoms gali būti, kad per keletą dešimtmečių vabzdžius jau matysime ant Kūčių stalo. <br />O taip pat - apie Vilniaus gatvėmis jau riedantį pirmąjį autobusą be vairuotojo ir bandymus sugrąžinti į Žemę du kosmose įstrigusius astronautus. <br />Ved. Karolina Panto<br />]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62164770</guid><pubDate>Mon, 30 Sep 2024 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62164770/2024_09_30_7390_1_20240930104007255.mp3" length="31838847" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš kelerius metus atrodė, kad jau tuoj tuoj įprastus užkandžius pakeisime kepintais svirpliais. Tačiau laikas bėga, o vabzdžiai taip ir neįsiterpia į mūsų įprastą mitybą - ar taip kada nors bus? Gamtos tyrimų centro doktorantė Gabrielė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš kelerius metus atrodė, kad jau tuoj tuoj įprastus užkandžius pakeisime kepintais svirpliais. Tačiau laikas bėga, o vabzdžiai taip ir neįsiterpia į mūsų įprastą mitybą - ar taip kada nors bus? Gamtos tyrimų centro doktorantė Gabrielė Bumbulytė-Žukevičienė nemano, kad tai bus priimtina visiems, tačiau tobulėjant technologijoms gali būti, kad per keletą dešimtmečių vabzdžius jau matysime ant Kūčių stalo. <br />O taip pat - apie Vilniaus gatvėmis jau riedantį pirmąjį autobusą be vairuotojo ir bandymus sugrąžinti į Žemę du kosmose įstrigusius astronautus. <br />Ved. Karolina Panto<br />]]></itunes:summary><itunes:duration>1990</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tolimųjų planetų tyrinėjimai ir bandymai suvaldyti informacijos perteklių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tolimuju-planetu-tyrinejimai-ir-bandymai-suvaldyti-informacijos-pertekliu--62044002</link><description><![CDATA[Prieš beveik 200 m. mokslininkai aptiko Neptūną, aštuntąją ir tolimiausią Saulės sistemos planetą. Ką apie šią ir kitas labiausiai nuo mūsų nutolusias planetas žinome dabar ir kas yra ta hipotetinė Devintoji planeta arba Planeta X? Pokalbis su astrofiziku dr. Vidu Dobrovolsku.<br /><br />Informacijos srautas šiandien yra didžiulis – kaip jį suvaldyti ketina dirbtiniu intelektu paremta naujienų asistentė ANA? Pasakoja vienas iš jos kūrėjų Tomas Ramanauskas.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62044002</guid><pubDate>Mon, 23 Sep 2024 07:05:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62044002/2024_09_23_7390_1_3800f1cd_363e_4d5f_98ba_2be46c6236e8.mp3" length="34710393" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš beveik 200 m. mokslininkai aptiko Neptūną, aštuntąją ir tolimiausią Saulės sistemos planetą. Ką apie šią ir kitas labiausiai nuo mūsų nutolusias planetas žinome dabar ir kas yra ta hipotetinė Devintoji planeta arba Planeta X? Pokalbis su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš beveik 200 m. mokslininkai aptiko Neptūną, aštuntąją ir tolimiausią Saulės sistemos planetą. Ką apie šią ir kitas labiausiai nuo mūsų nutolusias planetas žinome dabar ir kas yra ta hipotetinė Devintoji planeta arba Planeta X? Pokalbis su astrofiziku dr. Vidu Dobrovolsku.<br /><br />Informacijos srautas šiandien yra didžiulis – kaip jį suvaldyti ketina dirbtiniu intelektu paremta naujienų asistentė ANA? Pasakoja vienas iš jos kūrėjų Tomas Ramanauskas.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2170</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ne tik žarnyno mikrobiota ir istorinis pasivaikščiojimas kosmose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ne-tik-zarnyno-mikrobiota-ir-istorinis-pasivaiksciojimas-kosmose--61799340</link><description><![CDATA[Istorinis įvykis – bendrovė „SpaceX“ surengė pirmąjį privatų pasivaikščiojimą kosmose. Iki šiol tai buvo atlikusios tik valstybės. Bendrovės steigėjas Elonas Muskas savo ruožtu paskelbė, kad 2026 m. planuoja pirmąjį nepilotuojamą skrydį į Marsą.<br /><br />Šią savaitę minint Tarptautinę mikroorganizmų dieną, biochemikas, VU Gyvybės mokslų centro jaunesnysis mokslo darbuotojas Arnas Kunevičius sako, kad nors to nejaučiame, mikroorganizmai veikia visas mūsų organizmo sistemas. Su juo kalbamės apie ne tik žarnyno, bet ir odos, burnos, kitų organizmo dalių mikrobiotas.<br /><br />Technologijų milžinė „Apple“ pristatė naujoves, tarp kurių – „iPhone 16“ išmanusis telefonas, laikrodžio ir ausinių patobulinimai, taip pat dirbtinio intelekto priemonių rinkinys „Apple Intelligence“. Kaip tai vertina inovacijų ekspertai – atsako Arnoldas Lukošius.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61799340</guid><pubDate>Mon, 16 Sep 2024 07:05:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61799340/2024_09_16_7390_1_ad11bd64_ed97_4fa7_8ed8_179e09ebabba.mp3" length="32166275" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Istorinis įvykis – bendrovė „SpaceX“ surengė pirmąjį privatų pasivaikščiojimą kosmose. Iki šiol tai buvo atlikusios tik valstybės. Bendrovės steigėjas Elonas Muskas savo ruožtu paskelbė, kad 2026 m. planuoja pirmąjį nepilotuojamą skrydį į Marsą.

Šią...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Istorinis įvykis – bendrovė „SpaceX“ surengė pirmąjį privatų pasivaikščiojimą kosmose. Iki šiol tai buvo atlikusios tik valstybės. Bendrovės steigėjas Elonas Muskas savo ruožtu paskelbė, kad 2026 m. planuoja pirmąjį nepilotuojamą skrydį į Marsą.<br /><br />Šią savaitę minint Tarptautinę mikroorganizmų dieną, biochemikas, VU Gyvybės mokslų centro jaunesnysis mokslo darbuotojas Arnas Kunevičius sako, kad nors to nejaučiame, mikroorganizmai veikia visas mūsų organizmo sistemas. Su juo kalbamės apie ne tik žarnyno, bet ir odos, burnos, kitų organizmo dalių mikrobiotas.<br /><br />Technologijų milžinė „Apple“ pristatė naujoves, tarp kurių – „iPhone 16“ išmanusis telefonas, laikrodžio ir ausinių patobulinimai, taip pat dirbtinio intelekto priemonių rinkinys „Apple Intelligence“. Kaip tai vertina inovacijų ekspertai – atsako Arnoldas Lukošius.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2011</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c0b259e9742842a13ca72b0b83330583.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ilgą gyvenimą lemianti sėkmė ir bulvės vietoj medvilnės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ilga-gyvenima-lemianti-sekme-ir-bulves-vietoj-medvilnes--61308501</link><description><![CDATA[„Sėkmės faktorių tikrai reikia turėti omeny, kai kalbame apie ilgaamžiškumą“, - sako senėjimą tiriantis epigenetikas prof. Gil Atzmon. Lietuvoje viešėjęs JAV ir Izraelyje dirbantis mokslininkas pabrėžia, kad konkrečių patarimų, kaip gyventi ilgai, nėra, tačiau svarbu surasti tinkamiausią aplinką savo genomui. Anot profesoriaus, dabartinėmis prognozėmis, šiandien gimę žmonės gali gyventi ir iki 150 metų, tačiau svarbu siekti, jog gyvenimas būtų ne tik ilgas, bet ir kokybiškas.<br /><br />Greitosios mados poveikis aplinkai skatina sparčiau ieškoti alternatyvų įprastai medvilnei, kuriai išgauti reikia daug vandens išteklių. Idėja – panaudoti bulvės stiebus, iš kurių gaunamas pluoštas ilgainiui galėtų tapti nauja norma.<br /><br />Šią savaitę prasideda 21-asis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“. Šįkart renginys kviečia įminti gyvybės paslaptis. Apie festivalį ir mokslo populiarinimo svarbą kalba organizatorius Rolandas Maskoliūnas.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61308501</guid><pubDate>Mon, 09 Sep 2024 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61308501/2024_09_09_7390_1_d488d545_d645_4760_81fa_4398143e97e4.mp3" length="31197864" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Sėkmės faktorių tikrai reikia turėti omeny, kai kalbame apie ilgaamžiškumą“, - sako senėjimą tiriantis epigenetikas prof. Gil Atzmon. Lietuvoje viešėjęs JAV ir Izraelyje dirbantis mokslininkas pabrėžia, kad konkrečių patarimų, kaip gyventi ilgai,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Sėkmės faktorių tikrai reikia turėti omeny, kai kalbame apie ilgaamžiškumą“, - sako senėjimą tiriantis epigenetikas prof. Gil Atzmon. Lietuvoje viešėjęs JAV ir Izraelyje dirbantis mokslininkas pabrėžia, kad konkrečių patarimų, kaip gyventi ilgai, nėra, tačiau svarbu surasti tinkamiausią aplinką savo genomui. Anot profesoriaus, dabartinėmis prognozėmis, šiandien gimę žmonės gali gyventi ir iki 150 metų, tačiau svarbu siekti, jog gyvenimas būtų ne tik ilgas, bet ir kokybiškas.<br /><br />Greitosios mados poveikis aplinkai skatina sparčiau ieškoti alternatyvų įprastai medvilnei, kuriai išgauti reikia daug vandens išteklių. Idėja – panaudoti bulvės stiebus, iš kurių gaunamas pluoštas ilgainiui galėtų tapti nauja norma.<br /><br />Šią savaitę prasideda 21-asis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“. Šįkart renginys kviečia įminti gyvybės paslaptis. Apie festivalį ir mokslo populiarinimo svarbą kalba organizatorius Rolandas Maskoliūnas.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1950</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/453b0277cf0b0fe6ef677bb58cf51dd8.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Karščiausios mokslo tendencijos: dirbtinis intelektas, ilgaamžiškumas ir mikrobiota</title><link>https://www.spreaker.com/episode/karsciausios-mokslo-tendencijos-dirbtinis-intelektas-ilgaamziskumas-ir-mikrobiota--60387493</link><description><![CDATA[Paskutinėje sezono laidoje – pastarojo meto karščiausių mokslo tendencijų apžvalga. Kas naujausio įvyko sparčiai tobulėjančių dirbtinio intelekto technologijų pasaulyje? Kodėl dabar tiek daug kalbame apie ilgo gyvenimo taisykles ir kokią įtaką tam turi žarnyno mikrobiota? Kas dar jaudina mokslininkus ir ko galime tikėtis artimiausiu metu? Apžvalgą papildo laidose kalbėjusių ekspertų įžvalgos.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60387493</guid><pubDate>Wed, 12 Jun 2024 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60387493/2024_06_12_7390_1_f5f1563d_04a2_4c60_b8a6_ea36e272bc1e.mp3" length="29586213" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Paskutinėje sezono laidoje – pastarojo meto karščiausių mokslo tendencijų apžvalga. Kas naujausio įvyko sparčiai tobulėjančių dirbtinio intelekto technologijų pasaulyje? Kodėl dabar tiek daug kalbame apie ilgo gyvenimo taisykles ir kokią įtaką tam...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Paskutinėje sezono laidoje – pastarojo meto karščiausių mokslo tendencijų apžvalga. Kas naujausio įvyko sparčiai tobulėjančių dirbtinio intelekto technologijų pasaulyje? Kodėl dabar tiek daug kalbame apie ilgo gyvenimo taisykles ir kokią įtaką tam turi žarnyno mikrobiota? Kas dar jaudina mokslininkus ir ko galime tikėtis artimiausiu metu? Apžvalgą papildo laidose kalbėjusių ekspertų įžvalgos.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1850</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/dbb7b4ecc9176f106720b1f4d7ef71cf.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip biobankai padės tirti rečiausias ligas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-biobankai-pades-tirti-reciausias-ligas--60283221</link><description><![CDATA[Pasaulio biobankuose kaupiama biologinė medžiaga ir kita moksliniams tyrimams reikalinga sveikatos informacija: nuo antibiotikams atsparių bakterijų ir virusų iki mėginių, susijusių su cukriniu diabetu ar vėžiu. Vystantis technologijoms, tokie biologinių išteklių centrai atveria plačias galimybes moksliniams tyrimams. Kaip biobankų veikla atrodo šiandien Lietuvoje? Kuo galime prisidėti prie žmonių sveikatos gerinimo ir tarptautinių tyrimų? Ar tebevyrauja baimės dėl biobankuose surinktų duomenų saugumo ir kiek jos pagrįstos? Apie tai ir daugiau – su Santaros klinikų Biobanko vedėju Daniel Naumovu ir Inovatyvios medicinos centro Regeneracinės medicinos skyriaus vadove, vyriausiaja mokslo darbuotoja dr. Eiva Bernotiene.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60283221</guid><pubDate>Wed, 05 Jun 2024 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60283221/2024_06_05_7390_1_7a78088d_d531_4a7b_9cb5_baeef71e5c0f.mp3" length="30121201" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasaulio biobankuose kaupiama biologinė medžiaga ir kita moksliniams tyrimams reikalinga sveikatos informacija: nuo antibiotikams atsparių bakterijų ir virusų iki mėginių, susijusių su cukriniu diabetu ar vėžiu. Vystantis technologijoms, tokie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasaulio biobankuose kaupiama biologinė medžiaga ir kita moksliniams tyrimams reikalinga sveikatos informacija: nuo antibiotikams atsparių bakterijų ir virusų iki mėginių, susijusių su cukriniu diabetu ar vėžiu. Vystantis technologijoms, tokie biologinių išteklių centrai atveria plačias galimybes moksliniams tyrimams. Kaip biobankų veikla atrodo šiandien Lietuvoje? Kuo galime prisidėti prie žmonių sveikatos gerinimo ir tarptautinių tyrimų? Ar tebevyrauja baimės dėl biobankuose surinktų duomenų saugumo ir kiek jos pagrįstos? Apie tai ir daugiau – su Santaros klinikų Biobanko vedėju Daniel Naumovu ir Inovatyvios medicinos centro Regeneracinės medicinos skyriaus vadove, vyriausiaja mokslo darbuotoja dr. Eiva Bernotiene.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1883</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3447b803ff96be450e6a224ad264e802.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ką siūlo naujieji „OpenAI“, „Google“ ir „Meta“ dirbtinio intelekto įrankiai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ka-siulo-naujieji-openai-google-ir-meta-dirbtinio-intelekto-irankiai--60212082</link><description><![CDATA[Pastarąjį mėnesį didžiosios technologijų įmonės pristatė intriguojančias dirbtinio intelekto naujoves: „OpenAI“ paskelbė patobulintą kalbos roboto „ChatGPT“ versiją „GPT-4o“, kuris išsiskiria savo greičiu ir gebėjimu balsu reaguoti į vartotojo užklausas, vaizdu realiu laiku vertinti žmogaus emocijas, humorą, kūno kalbą.<br /><br />Beveik tuo pačiu metu technologijų milžinė „Google“ kasmetiniame renginyje pristatė dirbtiniu intelektu patobulintą paieškos sistemą – nors „Gemini“ modelis kol kas prieinamas tik JAV, jau kyla klausimų, kaip ši naujovė pakeis mūsų naršymo įpročius.<br /><br />Ambicingų planų turi ir „Facebook“ bei „Instagram“ valdanti „Meta“ – naujasis asistentas „Meta AI“ neva turėtų palengvinti bendravimą socialiniuose tinkluose ir jį pakeisti; visgi, jau kyla klausimų, kodėl šio įrankio greičiausiai negalėsime išjungti ir kodėl kiekvieno iš mūsų duomenys gali būti pasitelkti jam apmokyti?<br /><br />Naujovių ypatumus ir keliamus klausimus laidoje apžvelgiame su dirbtinio intelekto eksperte saugumo ir etikos klausimais, DI projekto vadove Erasmus universitete Roterdame Goda Mockute ir įmonės „IsLucid“ vadovu Vyteniu Pakėnu.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60212082</guid><pubDate>Wed, 29 May 2024 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60212082/2024_05_29_7390_1_ac24dbed_091f_467c_9324_7d25800ef051.mp3" length="32708786" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pastarąjį mėnesį didžiosios technologijų įmonės pristatė intriguojančias dirbtinio intelekto naujoves: „OpenAI“ paskelbė patobulintą kalbos roboto „ChatGPT“ versiją „GPT-4o“, kuris išsiskiria savo greičiu ir gebėjimu balsu reaguoti į vartotojo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pastarąjį mėnesį didžiosios technologijų įmonės pristatė intriguojančias dirbtinio intelekto naujoves: „OpenAI“ paskelbė patobulintą kalbos roboto „ChatGPT“ versiją „GPT-4o“, kuris išsiskiria savo greičiu ir gebėjimu balsu reaguoti į vartotojo užklausas, vaizdu realiu laiku vertinti žmogaus emocijas, humorą, kūno kalbą.<br /><br />Beveik tuo pačiu metu technologijų milžinė „Google“ kasmetiniame renginyje pristatė dirbtiniu intelektu patobulintą paieškos sistemą – nors „Gemini“ modelis kol kas prieinamas tik JAV, jau kyla klausimų, kaip ši naujovė pakeis mūsų naršymo įpročius.<br /><br />Ambicingų planų turi ir „Facebook“ bei „Instagram“ valdanti „Meta“ – naujasis asistentas „Meta AI“ neva turėtų palengvinti bendravimą socialiniuose tinkluose ir jį pakeisti; visgi, jau kyla klausimų, kodėl šio įrankio greičiausiai negalėsime išjungti ir kodėl kiekvieno iš mūsų duomenys gali būti pasitelkti jam apmokyti?<br /><br />Naujovių ypatumus ir keliamus klausimus laidoje apžvelgiame su dirbtinio intelekto eksperte saugumo ir etikos klausimais, DI projekto vadove Erasmus universitete Roterdame Goda Mockute ir įmonės „IsLucid“ vadovu Vyteniu Pakėnu.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2045</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/40c813f7334dedeaa88f3acfc966a280.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ksenotransplantacija: ar kiaulės širdis gali išgelbėti žmogaus gyvybę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ksenotransplantacija-ar-kiaules-sirdis-gali-isgelbeti-zmogaus-gyvybe--60148920</link><description><![CDATA[Genų redagavimo technologija paspartino gyvūnų organų transplantacijos pažangą, o pastaraisiais metais įvyko ir pirmosios istorinės operacijos su savanoriais – sunkiai sergantiems pacientams persodinti genetiškai modifikuoti kiaulės organai, širdis ir inkstas. Manoma, kad ateityje ksenotransplantacija padėtų išspręsti aktualią problemą – donorų organų trūkumą, tačiau ar pavyks peržengti visuomenės skeptiškumo, etinių ir finansinių klausimų barjerus? Šiuos klausimus laidoje aptarėme su Nacionalinio transplantacijos biuro vadove Audrone Būziuviene. Jos manymu, Lietuvoje kol kas apie ksenotransplantaciją kalbėti gerokai per anksti, tačiau realu, kad ateityje galėtume naudoti 3D spausdintus organus, sukurtus iš paciento kamieninių ląstelių.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60148920</guid><pubDate>Wed, 22 May 2024 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60148920/2024_05_22_7390_1_8f9a1dce_1f53_452f_87b2_80604dd60bba.mp3" length="23068558" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Genų redagavimo technologija paspartino gyvūnų organų transplantacijos pažangą, o pastaraisiais metais įvyko ir pirmosios istorinės operacijos su savanoriais – sunkiai sergantiems pacientams persodinti genetiškai modifikuoti kiaulės organai, širdis ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Genų redagavimo technologija paspartino gyvūnų organų transplantacijos pažangą, o pastaraisiais metais įvyko ir pirmosios istorinės operacijos su savanoriais – sunkiai sergantiems pacientams persodinti genetiškai modifikuoti kiaulės organai, širdis ir inkstas. Manoma, kad ateityje ksenotransplantacija padėtų išspręsti aktualią problemą – donorų organų trūkumą, tačiau ar pavyks peržengti visuomenės skeptiškumo, etinių ir finansinių klausimų barjerus? Šiuos klausimus laidoje aptarėme su Nacionalinio transplantacijos biuro vadove Audrone Būziuviene. Jos manymu, Lietuvoje kol kas apie ksenotransplantaciją kalbėti gerokai per anksti, tačiau realu, kad ateityje galėtume naudoti 3D spausdintus organus, sukurtus iš paciento kamieninių ląstelių.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1442</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e83840c2afc56da474ade94d4f1024d3.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ilgaamžiškumas: kaip mokslas aiškina senėjimą ir kodėl nereikia laukti magiškos piliulės, kad gyventume kokybiškiau</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ilgaamziskumas-kaip-mokslas-aiskina-senejima-ir-kodel-nereikia-laukti-magiskos-piliules-kad-gyventume-kokybiskiau--60043370</link><description><![CDATA[Prognozuojama, kad ateityje dauguma žmonių gyvens iki 100 metų, o, tobulėjant technologijoms, ir dar ilgiau – iki 120 ar net 150-ies. „Senėjimą dabar norime valdyti, o ne palikti savieigai“, - sako VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Miglė Tomkuvienė. Vienas iš ilgaamžiškumo (angl. longevity) raktų slypi genuose, tačiau itin svarbūs ir negenetiniai veiksniai, ypač sveikas gyvenimo būdas. „Mokslas nesukurs magiškos piliulės. Karčiausia piliulė, kurią turime nuryti – kad žmogaus pasirinkimai nulemia jo sveikatą“, - priduria šeimos gydytoja Agnė Misiūtė.<br /><br />Apie ilgaamžiškumo judėjimą ir jį supantį ne tik teigiamą, bet ir skeptišką požiūrį, bei visiems žinomus dalykus, kurių galime imtis jau dabar, kad prailgintume gyvenimo trukmę – laidoje.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60043370</guid><pubDate>Wed, 15 May 2024 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60043370/2024_05_15_7390_1_669f0b0a_73e8_4472_95db_0a6e612ebfec.mp3" length="31495451" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prognozuojama, kad ateityje dauguma žmonių gyvens iki 100 metų, o, tobulėjant technologijoms, ir dar ilgiau – iki 120 ar net 150-ies. „Senėjimą dabar norime valdyti, o ne palikti savieigai“, - sako VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Miglė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prognozuojama, kad ateityje dauguma žmonių gyvens iki 100 metų, o, tobulėjant technologijoms, ir dar ilgiau – iki 120 ar net 150-ies. „Senėjimą dabar norime valdyti, o ne palikti savieigai“, - sako VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Miglė Tomkuvienė. Vienas iš ilgaamžiškumo (angl. longevity) raktų slypi genuose, tačiau itin svarbūs ir negenetiniai veiksniai, ypač sveikas gyvenimo būdas. „Mokslas nesukurs magiškos piliulės. Karčiausia piliulė, kurią turime nuryti – kad žmogaus pasirinkimai nulemia jo sveikatą“, - priduria šeimos gydytoja Agnė Misiūtė.<br /><br />Apie ilgaamžiškumo judėjimą ir jį supantį ne tik teigiamą, bet ir skeptišką požiūrį, bei visiems žinomus dalykus, kurių galime imtis jau dabar, kad prailgintume gyvenimo trukmę – laidoje.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1969</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/906b512c61a21652284d833cb08188b8.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Didžiausia laboratorija CERN: nuo klausimų, iš ko sudaryta visata, iki pasaulinio tinklo „www“ atsiradimo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/didziausia-laboratorija-cern-nuo-klausimu-is-ko-sudaryta-visata-iki-pasaulinio-tinklo-www-atsiradimo--59964015</link><description><![CDATA[Nuo vaikystės fizika besidomėjęs Mindaugas Šarpis, atrodo, gali atsakyti į bet kokį klausimą apie prieš 70 metų įkurtą didžiausią pasaulyje dalelių laboratoriją CERN. Dar ne taip seniai pats dirbęs Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje esančiame centre, nuo šių metų mokslininkas veiklą tęsia Lietuvoje – jo teigimu, dabar geriausias metas lietuviams prisidėti prie svarbių tyrimų, kuriuos atlieka visas pasaulis. Visgi, Mindaugas Šarpis priduria, kad neverta tikėtis, jog CERN veikla atneš greitą ir apčiuopiamą „kasdienę“ grąžą. Tačiau ją galime pajausti įvairiose gyvenimo srityse: nuo medicinos iki pasaulinio tinklo „World Wide Web (www)“ atsiradimo. Su fiziku kalbamės apie CERN prasmę, naudą ir iššūkius.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59964015</guid><pubDate>Wed, 08 May 2024 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59964015/2024_05_08_7390_1_be454c82_0bc7_4537_ab61_ea0798b5c4cf.mp3" length="29365949" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo vaikystės fizika besidomėjęs Mindaugas Šarpis, atrodo, gali atsakyti į bet kokį klausimą apie prieš 70 metų įkurtą didžiausią pasaulyje dalelių laboratoriją CERN. Dar ne taip seniai pats dirbęs Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje esančiame...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo vaikystės fizika besidomėjęs Mindaugas Šarpis, atrodo, gali atsakyti į bet kokį klausimą apie prieš 70 metų įkurtą didžiausią pasaulyje dalelių laboratoriją CERN. Dar ne taip seniai pats dirbęs Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje esančiame centre, nuo šių metų mokslininkas veiklą tęsia Lietuvoje – jo teigimu, dabar geriausias metas lietuviams prisidėti prie svarbių tyrimų, kuriuos atlieka visas pasaulis. Visgi, Mindaugas Šarpis priduria, kad neverta tikėtis, jog CERN veikla atneš greitą ir apčiuopiamą „kasdienę“ grąžą. Tačiau ją galime pajausti įvairiose gyvenimo srityse: nuo medicinos iki pasaulinio tinklo „World Wide Web (www)“ atsiradimo. Su fiziku kalbamės apie CERN prasmę, naudą ir iššūkius.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1836</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/30f2ad907af1293f58b432ebef4805f2.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gyvūnų elgesį tirianti mokslininkė: augintiniai dažnai mus supranta geriau nei mes patys</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gyvunu-elgesi-tirianti-mokslininke-augintiniai-daznai-mus-supranta-geriau-nei-mes-patys--59748042</link><description><![CDATA[Po truputį mokslas padeda mums suvokti, kaip jaučiasi ir mūsų kalbą supranta augintiniai. Naujas Budapešto Lorando Etvešo universiteto tyrimas parodė, kad šunys žino, jog tam tikri žodžiai reiškia tam tikrus objektus. Tyrimo autorė mokslininkė Marianna Boros laidoje pasakoja, kaip pavyko atlikti šį tyrimą, pasitelkiant smegenų bangų stebėjimo būdą. Antroje laidos dalyje su LSMU mokslininke, kaniterapeute Ugne Nedzinskaite plačiau aptariame bendravimą su gyvūnais – jos teigimu, augintiniai dažnai mus supranta geriau nei mes patys. Be to, įprastai jie deda daug pastangų, kad mus suprastų, o žmonėms tinkamo bendravimo su gyvūnais dar reikia mokytis. Visgi, ji pabrėžia, kad jei gebame tinkamai rūpintis augintiniais, į svarbiausią klausimą atsakymas aiškus – jie mus iš tiesų myli.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59748042</guid><pubDate>Wed, 01 May 2024 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59748042/2024_05_01_7390_1_c8e0d429_6383_4762_a1b6_16a577810a79.mp3" length="25281652" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Po truputį mokslas padeda mums suvokti, kaip jaučiasi ir mūsų kalbą supranta augintiniai. Naujas Budapešto Lorando Etvešo universiteto tyrimas parodė, kad šunys žino, jog tam tikri žodžiai reiškia tam tikrus objektus. Tyrimo autorė mokslininkė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Po truputį mokslas padeda mums suvokti, kaip jaučiasi ir mūsų kalbą supranta augintiniai. Naujas Budapešto Lorando Etvešo universiteto tyrimas parodė, kad šunys žino, jog tam tikri žodžiai reiškia tam tikrus objektus. Tyrimo autorė mokslininkė Marianna Boros laidoje pasakoja, kaip pavyko atlikti šį tyrimą, pasitelkiant smegenų bangų stebėjimo būdą. Antroje laidos dalyje su LSMU mokslininke, kaniterapeute Ugne Nedzinskaite plačiau aptariame bendravimą su gyvūnais – jos teigimu, augintiniai dažnai mus supranta geriau nei mes patys. Be to, įprastai jie deda daug pastangų, kad mus suprastų, o žmonėms tinkamo bendravimo su gyvūnais dar reikia mokytis. Visgi, ji pabrėžia, kad jei gebame tinkamai rūpintis augintiniais, į svarbiausią klausimą atsakymas aiškus – jie mus iš tiesų myli.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1581</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c507929980ee9124c912bd8cbe65c01f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Geologas Jonas Šečkus apie ugnikalnių aktyvumą: gyvename labai ramiame laikotarpyje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/geologas-jonas-seckus-apie-ugnikalniu-aktyvuma-gyvename-labai-ramiame-laikotarpyje--59648863</link><description><![CDATA[Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie ugnikalnių išsiveržimus, stebime gamtos spektaklį Islandijoje ir kitose pasaulio vietovėse. Tačiau geologas Audrius Čečys ramina – nėra duomenų, kad vulkaninis aktyvumas pasaulyje didėtų. Dar vienas laidos pašnekovas geologas Jonas Šečkus priduria, kad, lyginant su geologine praeitimi, žmonija apskritai gyvena labai ramiame laikotarpyje. Technologijų pagalba tyrėjai jau geba gana anksti nustatyti, kad ugnikalnis išsiverš. Vis dėlto, šiandien dar sudėtinga prognozuoti, kada ir kiek tiksliai truks bei kokio galingumo gali būti išsiveržimas. Laidoje – apie ugnikalnių aktyvumą, kaip vyksta tyrimai ir kokios technologijos praverčia šiame darbe. O taip pat apie Lietuvoje kadaise vykusį vulkanizmą ir tai, kad kiekvienas esame… magmos dalys.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59648863</guid><pubDate>Thu, 25 Apr 2024 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59648863/2024_04_24_7390_1_4a7b4921_05e8_4c12_9ecf_b6e7a20fcc5c.mp3" length="26638765" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie ugnikalnių išsiveržimus, stebime gamtos spektaklį Islandijoje ir kitose pasaulio vietovėse. Tačiau geologas Audrius Čečys ramina – nėra duomenų, kad vulkaninis aktyvumas pasaulyje didėtų. Dar vienas laidos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie ugnikalnių išsiveržimus, stebime gamtos spektaklį Islandijoje ir kitose pasaulio vietovėse. Tačiau geologas Audrius Čečys ramina – nėra duomenų, kad vulkaninis aktyvumas pasaulyje didėtų. Dar vienas laidos pašnekovas geologas Jonas Šečkus priduria, kad, lyginant su geologine praeitimi, žmonija apskritai gyvena labai ramiame laikotarpyje. Technologijų pagalba tyrėjai jau geba gana anksti nustatyti, kad ugnikalnis išsiverš. Vis dėlto, šiandien dar sudėtinga prognozuoti, kada ir kiek tiksliai truks bei kokio galingumo gali būti išsiveržimas. Laidoje – apie ugnikalnių aktyvumą, kaip vyksta tyrimai ir kokios technologijos praverčia šiame darbe. O taip pat apie Lietuvoje kadaise vykusį vulkanizmą ir tai, kad kiekvienas esame… magmos dalys.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1665</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3a2ba7f05539e4a53d8a4ee66f91269c.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Nenuostabu, kad nepakankamai išsimiegoję galime jaustis keletą metų vyresni“. Pokalbis su neuromokslininke Laura Bojarskaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nenuostabu-kad-nepakankamai-issimiegoje-galime-jaustis-keleta-metu-vyresni-pokalbis-su-neuromokslininke-laura-bojarskaite--59512860</link><description><![CDATA[„Daug žmonių galvoja, kad jei trumpiau miegos, turės daugiau laiko nuveikti darbus. Tai yra tokia didelė klaida – jeigu neišsimiegame, mes švaistome laiką“, - pabrėžia Oslo universiteto neuromokslininkė, LRT RADIJO tinklalaidės „Miego DNR“ autorė dr. Laura Bojarskaitė. Ji pastebi, kad miego mokslas dabar itin domina žmones, o mokslininkai atlieka daug įdomių tyrimų, kurie papildo ar atnaujina, regis, jau seniai žinomas tiesas. Su neuromokslininke kalbamės apie tai, kodėl vieniems užtenka 5 valandų miego, o kiti galėtų miegoti nors ir 10, kodėl jaučiamės keletą metų vyresni, jei nepakankamai išsimiegame kelias naktis iš eilės, bei kaip pagerinti miego kokybę.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59512860</guid><pubDate>Wed, 17 Apr 2024 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59512860/2024_04_17_7390_1_4bb63441_1ee3_4bed_8d61_b7b267c348e7.mp3" length="26647542" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Daug žmonių galvoja, kad jei trumpiau miegos, turės daugiau laiko nuveikti darbus. Tai yra tokia didelė klaida – jeigu neišsimiegame, mes švaistome laiką“, - pabrėžia Oslo universiteto neuromokslininkė, LRT RADIJO tinklalaidės „Miego DNR“ autorė dr....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Daug žmonių galvoja, kad jei trumpiau miegos, turės daugiau laiko nuveikti darbus. Tai yra tokia didelė klaida – jeigu neišsimiegame, mes švaistome laiką“, - pabrėžia Oslo universiteto neuromokslininkė, LRT RADIJO tinklalaidės „Miego DNR“ autorė dr. Laura Bojarskaitė. Ji pastebi, kad miego mokslas dabar itin domina žmones, o mokslininkai atlieka daug įdomių tyrimų, kurie papildo ar atnaujina, regis, jau seniai žinomas tiesas. Su neuromokslininke kalbamės apie tai, kodėl vieniems užtenka 5 valandų miego, o kiti galėtų miegoti nors ir 10, kodėl jaučiamės keletą metų vyresni, jei nepakankamai išsimiegame kelias naktis iš eilės, bei kaip pagerinti miego kokybę.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1666</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52027ad0978179c83d7879222ece89e9.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pavojingiausias gyvūnas žmogui: kovai su uodais pasitelkiama ir genų modifikacija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pavojingiausias-gyvunas-zmogui-kovai-su-uodais-pasitelkiama-ir-genu-modifikacija--59277397</link><description><![CDATA[Ar žinote, kas yra pavojingiausias gyvūnas žmogui? Tai ne gyvatės, rykliai ar liūtai – o dažnai vos pastebimi uodai. Tokį grėsmingą titulą šiems gyvūnams suteikė JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras. Uodų pernešamos ligos kasmet pražudo per 700 tūkst. žmonių. Keičiantis klimatui, vis daugiau pavojingų rūšių atsiduria ten, kur įprastai aptinkamos nebuvo. Mokslas siekia pažaboti pavojingas ligas platinančius uodus ir tam pasitelkia naujus metodus – nuo sterilizacijos iki genų redagavimo, tiria bakterijas, kurios padėtų sustabdyti ligų perdavimą žmonėms, kuria ir itin veiksmingas atbaidymo priemones. Plačiau apie tai ir kuo visgi uodai naudingi mūsų ekosistemai, laidoje pasakoja Gamtos tyrimų centro entomologijos laboratorijos vadovė dr. Rasa Bernotienė.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59277397</guid><pubDate>Wed, 03 Apr 2024 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59277397/2024_04_03_7390_1_20240403103255367.mp3" length="24974286" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar žinote, kas yra pavojingiausias gyvūnas žmogui? Tai ne gyvatės, rykliai ar liūtai – o dažnai vos pastebimi uodai. Tokį grėsmingą titulą šiems gyvūnams suteikė JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras. Uodų pernešamos ligos kasmet pražudo per 700...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar žinote, kas yra pavojingiausias gyvūnas žmogui? Tai ne gyvatės, rykliai ar liūtai – o dažnai vos pastebimi uodai. Tokį grėsmingą titulą šiems gyvūnams suteikė JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras. Uodų pernešamos ligos kasmet pražudo per 700 tūkst. žmonių. Keičiantis klimatui, vis daugiau pavojingų rūšių atsiduria ten, kur įprastai aptinkamos nebuvo. Mokslas siekia pažaboti pavojingas ligas platinančius uodus ir tam pasitelkia naujus metodus – nuo sterilizacijos iki genų redagavimo, tiria bakterijas, kurios padėtų sustabdyti ligų perdavimą žmonėms, kuria ir itin veiksmingas atbaidymo priemones. Plačiau apie tai ir kuo visgi uodai naudingi mūsų ekosistemai, laidoje pasakoja Gamtos tyrimų centro entomologijos laboratorijos vadovė dr. Rasa Bernotienė.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1561</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/8da2f209ca7ad5d5ff677eb9f61a6a49.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. Ar esame „dopamino tauta“? Arba kaip mokslas aiškina priklausomybes</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-ar-esame-dopamino-tauta-arba-kaip-mokslas-aiskina-priklausomybes--59206430</link><description><![CDATA[Esame nuolat prisijungę prie išmaniųjų įrenginių; jei sunku, laikino džiaugsmo ieškome pirkdami naujus daiktus, vienu ypu galime sužiūrėti visą serialo sezoną, pasineriame į maistą, alkoholį, kitas medžiagas ar veiklas. Vis trapesnį dabartinės visuomenės balansą tarp malonumo ir skausmo psichiatrė Anna Lembke aprašė populiarioje knygoje „Dopamino tauta“. Kaip šiuolaikinis mokslas aiškina greito džiaugsmo siekį ir priklausomybes? Kas vyksta mūsų smegenyse, kai tampame priklausomi, ir kas padeda suvokti bei suvaldyti šią lėtinę ligą? Kokie nauji kovos su priklausomybėmis būdai yra išbandomi? Apie visa tai laidoje kalbamės su klinikinės toksikologijos gydytoju Artūru Barkumi. Jis neseniai su Lina Barkiene išleido knygą „Priklausomybės kaukės“.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59206430</guid><pubDate>Wed, 27 Mar 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59206430/2024_03_27_7390_1_20240327103627832.mp3" length="28111905" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Esame nuolat prisijungę prie išmaniųjų įrenginių; jei sunku, laikino džiaugsmo ieškome pirkdami naujus daiktus, vienu ypu galime sužiūrėti visą serialo sezoną, pasineriame į maistą, alkoholį, kitas medžiagas ar veiklas. Vis trapesnį dabartinės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Esame nuolat prisijungę prie išmaniųjų įrenginių; jei sunku, laikino džiaugsmo ieškome pirkdami naujus daiktus, vienu ypu galime sužiūrėti visą serialo sezoną, pasineriame į maistą, alkoholį, kitas medžiagas ar veiklas. Vis trapesnį dabartinės visuomenės balansą tarp malonumo ir skausmo psichiatrė Anna Lembke aprašė populiarioje knygoje „Dopamino tauta“. Kaip šiuolaikinis mokslas aiškina greito džiaugsmo siekį ir priklausomybes? Kas vyksta mūsų smegenyse, kai tampame priklausomi, ir kas padeda suvokti bei suvaldyti šią lėtinę ligą? Kokie nauji kovos su priklausomybėmis būdai yra išbandomi? Apie visa tai laidoje kalbamės su klinikinės toksikologijos gydytoju Artūru Barkumi. Jis neseniai su Lina Barkiene išleido knygą „Priklausomybės kaukės“.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1757</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b627afc4626fd50b50b75fba73c0d096.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. Prof. Laura Malinauskienė: stresas ir nerimas turi didelės įtakos alerginėms reakcijoms</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-prof-laura-malinauskiene-stresas-ir-nerimas-turi-dideles-itakos-alerginems-reakcijoms--59110053</link><description><![CDATA[Šiandien per daug organizmo reakcijų vadiname alerginėmis, o viešojoje erdvėje skambančius pasvarstymus, esą alergiškų žmonių vis daugėja, objektyviai vertinti sudėtinga, mano VU profesorė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Laura Malinauskienė. Jos kartu su kolege prof. Rūta Dubakiene parengtas darbų ciklas „Alergija maistui ir cheminėms medžiagoms: nuo naujagimių kohortų iki epidemiologinių, eksperimentinių ir molekulinių tyrimų (2008–2022)“ šiemet buvo nominuotas Lietuvos mokslo premijai. Su prof. Laura Malinauskiene laidoje daugiau kalbame apie tai, kas lemia alergijas ir kodėl didelę įtaką tam turi šiuolaikiniai palydovai – stresas ir nerimas? Taip pat kaip atrodo lietuvio alergijų portretas, ir kaip tobulėjanti diagnostika bei nauji vaistai padeda su alergija gyventi komfortiškiau.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59110053</guid><pubDate>Wed, 20 Mar 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59110053/2024_03_20_7390_1_20240320103730969.mp3" length="29668803" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien per daug organizmo reakcijų vadiname alerginėmis, o viešojoje erdvėje skambančius pasvarstymus, esą alergiškų žmonių vis daugėja, objektyviai vertinti sudėtinga, mano VU profesorė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Laura...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien per daug organizmo reakcijų vadiname alerginėmis, o viešojoje erdvėje skambančius pasvarstymus, esą alergiškų žmonių vis daugėja, objektyviai vertinti sudėtinga, mano VU profesorė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Laura Malinauskienė. Jos kartu su kolege prof. Rūta Dubakiene parengtas darbų ciklas „Alergija maistui ir cheminėms medžiagoms: nuo naujagimių kohortų iki epidemiologinių, eksperimentinių ir molekulinių tyrimų (2008–2022)“ šiemet buvo nominuotas Lietuvos mokslo premijai. Su prof. Laura Malinauskiene laidoje daugiau kalbame apie tai, kas lemia alergijas ir kodėl didelę įtaką tam turi šiuolaikiniai palydovai – stresas ir nerimas? Taip pat kaip atrodo lietuvio alergijų portretas, ir kaip tobulėjanti diagnostika bei nauji vaistai padeda su alergija gyventi komfortiškiau.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1855</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a2119848d88de37d442519ee82a3212c.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. Vandenyno gelmių tyrinėjimai ir grėsmės Baltijos jūrai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-vandenyno-gelmiu-tyrinejimai-ir-gresmes-baltijos-jurai--59031086</link><description><![CDATA[Apie vandenyno dugną šiandien žinome mažiau nei apie Marso paviršių. Giliavandenių rūšių kol kas aprašyta vos 10 procentų. Tyrimus apsunkina didelis slėgis vandenyno gelmėse, tačiau, besivystant technologijoms, pažanga – vis spartesnė. Itin tobulėja autonominiai povandeninių tyrimų robotai, vandens mėginiuose tiksliau nustatoma genetinė medžiaga, gyvūnų komunikaciją tirti padeda dirbtinis intelektas. Technologijos padeda suvokti ir taršos problemos mastą – tai ypač aktualu ir kalbant apie Baltijos jūros būklę, nes ši jūra įvardijama kaip viena labiausiai užterštų pasaulyje. Šią savaitę grupei aplinkosaugos aktyvistų pradėjus 9 mėnesių žygį aplink Baltijos jūrą, apie tyrimus ir problemas jūrose ir vandenynuose kalbamės su mokslo populiarintoja, jūrų biologe Laura Stukonyte. Apie mikroplastiko taršos tyrimus pasakoja KU Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Arūnas Balčiūnas, o apie inovaciją, padedančią spręsti jūros taršos nafta problemą – KU mokslininkė, prof. dr. Tatjana Paulauskienė.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59031086</guid><pubDate>Wed, 13 Mar 2024 08:01:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59031086/2024_03_13_7390_1_20240313103630463.mp3" length="28339275" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie vandenyno dugną šiandien žinome mažiau nei apie Marso paviršių. Giliavandenių rūšių kol kas aprašyta vos 10 procentų. Tyrimus apsunkina didelis slėgis vandenyno gelmėse, tačiau, besivystant technologijoms, pažanga – vis spartesnė. Itin tobulėja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie vandenyno dugną šiandien žinome mažiau nei apie Marso paviršių. Giliavandenių rūšių kol kas aprašyta vos 10 procentų. Tyrimus apsunkina didelis slėgis vandenyno gelmėse, tačiau, besivystant technologijoms, pažanga – vis spartesnė. Itin tobulėja autonominiai povandeninių tyrimų robotai, vandens mėginiuose tiksliau nustatoma genetinė medžiaga, gyvūnų komunikaciją tirti padeda dirbtinis intelektas. Technologijos padeda suvokti ir taršos problemos mastą – tai ypač aktualu ir kalbant apie Baltijos jūros būklę, nes ši jūra įvardijama kaip viena labiausiai užterštų pasaulyje. Šią savaitę grupei aplinkosaugos aktyvistų pradėjus 9 mėnesių žygį aplink Baltijos jūrą, apie tyrimus ir problemas jūrose ir vandenynuose kalbamės su mokslo populiarintoja, jūrų biologe Laura Stukonyte. Apie mikroplastiko taršos tyrimus pasakoja KU Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Arūnas Balčiūnas, o apie inovaciją, padedančią spręsti jūros taršos nafta problemą – KU mokslininkė, prof. dr. Tatjana Paulauskienė.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1772</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29437a92fe69af7cbbd541f156b7f2ea.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. NFT kūriniai: trumpalaikis burbulas ar skaitmeninio meno ateitis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-nft-kuriniai-trumpalaikis-burbulas-ar-skaitmeninio-meno-ateitis--58949228</link><description><![CDATA[2021 m. NFT (nepakeičiamųjų žetonų) meno kūriniai išgyveno tikrą aukso amžių – žmonės už tik virtualioje erdvėje pasiekiamą kūrinį buvo pasiruošę mokėti tūkstančius. Nors pastarieji metai rinkai buvo nesėkmingi, o artimiausios prognozės kol kas – ne pačios šviesiausios, dalis ekspertų neatmeta, jog NFT vėl gali pakilti ir atverti platformą įdomiems projektams, ypač žaidimų srityje. Apie NFT atsiradimą ir istoriją, skaitmeninio meno prasmę bei NFT pavyzdžius Lietuvoje kalba pirmojo lietuviško NFT technologijos pagrindu sukurto meno kūrinio „Neapykantos debesis“ autorius, dizaineris ir verslininkas Erikas Mališauskas ir blokų grandinių architektas, kriptorinkos tyrinėtojas, „SUPER HOW?“ inovacijų laboratorijos įkūrėjas Vytautas Kašėta.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58949228</guid><pubDate>Wed, 06 Mar 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58949228/2024_03_06_7390_1_20240306103801840.mp3" length="29515412" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2021 m. NFT (nepakeičiamųjų žetonų) meno kūriniai išgyveno tikrą aukso amžių – žmonės už tik virtualioje erdvėje pasiekiamą kūrinį buvo pasiruošę mokėti tūkstančius. Nors pastarieji metai rinkai buvo nesėkmingi, o artimiausios prognozės kol kas – ne...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2021 m. NFT (nepakeičiamųjų žetonų) meno kūriniai išgyveno tikrą aukso amžių – žmonės už tik virtualioje erdvėje pasiekiamą kūrinį buvo pasiruošę mokėti tūkstančius. Nors pastarieji metai rinkai buvo nesėkmingi, o artimiausios prognozės kol kas – ne pačios šviesiausios, dalis ekspertų neatmeta, jog NFT vėl gali pakilti ir atverti platformą įdomiems projektams, ypač žaidimų srityje. Apie NFT atsiradimą ir istoriją, skaitmeninio meno prasmę bei NFT pavyzdžius Lietuvoje kalba pirmojo lietuviško NFT technologijos pagrindu sukurto meno kūrinio „Neapykantos debesis“ autorius, dizaineris ir verslininkas Erikas Mališauskas ir blokų grandinių architektas, kriptorinkos tyrinėtojas, „SUPER HOW?“ inovacijų laboratorijos įkūrėjas Vytautas Kašėta.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1845</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/2f8b4e348ef0cf2d7a01c4eeba44c888.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. Kaip palydovinis internetas užtikrins ryšį visame pasaulyje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-kaip-palydovinis-internetas-uztikrins-rysi-visame-pasaulyje--58861044</link><description><![CDATA[Palydovinis internetas nėra naujiena, tačiau į orbitą kylant vis daugiau interneto ryšio palydovų, kalbama apie perversmą šioje srityje: esą nedidelių palydovų spiečiai arba kitos iniciatyvos, pavyzdžiui, distanciniu būdu valdomi balionai, gali padengti visą žemę ir užtikrinti interneto prieigą net ir pačiose atokiausiose vietovėse. Maža to, ateityje toks internetas gali pasitarnauti ir žmonijai klaidžiojant po kosmosą, tiesa, šiuo aspektu dar teks padirbėti. Laidos pašnekovas, VU Matematikos ir informatikos fakulteto Kibernetinio saugumo laboratorijos lektorius Eduardas Kutka mano, kad ateityje palydovinis internetas ir kiti belaidžio interneto tipai gali susijungti į vieną bendrą internetinę erdvę. Apie tokias prognozes ir palydovinio interneto vystymą, privalumus ir iššūkius kalbamės laidoje.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58861044</guid><pubDate>Wed, 28 Feb 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58861044/2024_02_28_7390_1_20240228103433682.mp3" length="27176095" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Palydovinis internetas nėra naujiena, tačiau į orbitą kylant vis daugiau interneto ryšio palydovų, kalbama apie perversmą šioje srityje: esą nedidelių palydovų spiečiai arba kitos iniciatyvos, pavyzdžiui, distanciniu būdu valdomi balionai, gali...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Palydovinis internetas nėra naujiena, tačiau į orbitą kylant vis daugiau interneto ryšio palydovų, kalbama apie perversmą šioje srityje: esą nedidelių palydovų spiečiai arba kitos iniciatyvos, pavyzdžiui, distanciniu būdu valdomi balionai, gali padengti visą žemę ir užtikrinti interneto prieigą net ir pačiose atokiausiose vietovėse. Maža to, ateityje toks internetas gali pasitarnauti ir žmonijai klaidžiojant po kosmosą, tiesa, šiuo aspektu dar teks padirbėti. Laidos pašnekovas, VU Matematikos ir informatikos fakulteto Kibernetinio saugumo laboratorijos lektorius Eduardas Kutka mano, kad ateityje palydovinis internetas ir kiti belaidžio interneto tipai gali susijungti į vieną bendrą internetinę erdvę. Apie tokias prognozes ir palydovinio interneto vystymą, privalumus ir iššūkius kalbamės laidoje.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1699</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/ebab4dfdf44733ad7abb97bb844a84ac.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. Grybai ir inovacijos: kaip šie unikalūs organizmai gali skaidyti teršalus ir kurti muziką</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-grybai-ir-inovacijos-kaip-sie-unikalus-organizmai-gali-skaidyti-tersalus-ir-kurti-muzika--58774469</link><description><![CDATA[Nors gyvename ne vieną tūkstantį metų grybų kompanijoje, jų ištirta tik kiek mažiau nei 10 procentų. Visgi, unikalios grybų savybės šiandien leidžia šiuos organizmus pritaikyti ne tik maisto pramonėje, bet ir daugelyje kitų sričių – nuo teršalų skaidymo, alternatyvų plastikui kūrimo, muzikos kūrimo iki statybų bei mados pramonės. Kaip grybai panaudojami kuriant inovacijas? Bei kodėl šių prisitaikymo ekspertų mes, kaip žmonija, tikrai nenorėtume kaip priešų? Apie unikalų grybų pasaulį ir jų ateitį – pokalbis su grybų tyrinėtoja ir edukatore Aurelija Plūke.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58774469</guid><pubDate>Wed, 21 Feb 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58774469/2024_02_21_7390_1_20240221103808796.mp3" length="30354674" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors gyvename ne vieną tūkstantį metų grybų kompanijoje, jų ištirta tik kiek mažiau nei 10 procentų. Visgi, unikalios grybų savybės šiandien leidžia šiuos organizmus pritaikyti ne tik maisto pramonėje, bet ir daugelyje kitų sričių – nuo teršalų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors gyvename ne vieną tūkstantį metų grybų kompanijoje, jų ištirta tik kiek mažiau nei 10 procentų. Visgi, unikalios grybų savybės šiandien leidžia šiuos organizmus pritaikyti ne tik maisto pramonėje, bet ir daugelyje kitų sričių – nuo teršalų skaidymo, alternatyvų plastikui kūrimo, muzikos kūrimo iki statybų bei mados pramonės. Kaip grybai panaudojami kuriant inovacijas? Bei kodėl šių prisitaikymo ekspertų mes, kaip žmonija, tikrai nenorėtume kaip priešų? Apie unikalų grybų pasaulį ir jų ateitį – pokalbis su grybų tyrinėtoja ir edukatore Aurelija Plūke.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1898</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b4f21d773f76dd4db83fde522f677b84.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. Robotai ir jausmai: kaip dirbtinis intelektas keičia santykių suvokimą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-robotai-ir-jausmai-kaip-dirbtinis-intelektas-keicia-santykiu-suvokima--58681421</link><description><![CDATA[Roboto ir žmogaus santykiai jau seniai jaudino populiariąją kultūrą. Šiuolaikinėje visuomenėje augant vienišumui, tai vis labiau tampa realybe: sparčiai didėja robotų kompanionų, padedančių buityje, ir robotų humanoidų, stebėtinai panašių į žmones, pasiūla. Jie buvo sukurti ir anksčiau, tačiau tobulėjantis dirbtinis intelektas, kalbos modeliai robotus sužmogino. Kai kurios apklausos rodo, kad žmonės dabar įsivaizduotų save įsimylint robotą arba robotą įsimylint žmogų.<br /><br />Kaip naujosios technologijos keičia santykių ir meilės suvokimą? Kokias problemas jos padėtų spręsti, ir kokias galbūt sukeltų? Įžvalgomis laidoje dalijasi VU Filosofijos fakultete dirbantis sociologas Linas Jakučionis, gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis, „WhyAI“ agentūros įkūrėjas, dirbtinio intelekto treneris Antanas Bernatonis, „TechSavvy“skaitmeninių įgūdžių auginimo organizacijos vadovas, laidų vedėjas, technologijų entuziastas Šarūnas Dignaitis.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58681421</guid><pubDate>Wed, 14 Feb 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58681421/2024_02_14_7390_1_20240214103502350.mp3" length="27461143" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Roboto ir žmogaus santykiai jau seniai jaudino populiariąją kultūrą. Šiuolaikinėje visuomenėje augant vienišumui, tai vis labiau tampa realybe: sparčiai didėja robotų kompanionų, padedančių buityje, ir robotų humanoidų, stebėtinai panašių į žmones,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Roboto ir žmogaus santykiai jau seniai jaudino populiariąją kultūrą. Šiuolaikinėje visuomenėje augant vienišumui, tai vis labiau tampa realybe: sparčiai didėja robotų kompanionų, padedančių buityje, ir robotų humanoidų, stebėtinai panašių į žmones, pasiūla. Jie buvo sukurti ir anksčiau, tačiau tobulėjantis dirbtinis intelektas, kalbos modeliai robotus sužmogino. Kai kurios apklausos rodo, kad žmonės dabar įsivaizduotų save įsimylint robotą arba robotą įsimylint žmogų.<br /><br />Kaip naujosios technologijos keičia santykių ir meilės suvokimą? Kokias problemas jos padėtų spręsti, ir kokias galbūt sukeltų? Įžvalgomis laidoje dalijasi VU Filosofijos fakultete dirbantis sociologas Linas Jakučionis, gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis, „WhyAI“ agentūros įkūrėjas, dirbtinio intelekto treneris Antanas Bernatonis, „TechSavvy“skaitmeninių įgūdžių auginimo organizacijos vadovas, laidų vedėjas, technologijų entuziastas Šarūnas Dignaitis.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1717</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/52c94430fb55954b980338a166021395.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. Menstruacijų skausmus malšinantį įrankį kurianti mokslininkė: moterų organizmus apskritai yra sudėtinga tirti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-menstruaciju-skausmus-malsinanti-iranki-kurianti-mokslininke-moteru-organizmus-apskritai-yra-sudetinga-tirti--58595313</link><description><![CDATA[Apie moterų sveikatą šiuolaikinis mokslas dar žino labai nedaug. Nepaisant dešimtmečius trunkančių pažadų, moterims nepakankamai atstovaujama klinikiniuose tyrimuose, net laboratorinės pelės dažniausiai yra patinai. Lietuvė neuromokslininkė Emilė Radytė siekia, kad jos ir kolegų vystoma plačiai nuskambėjusi technologija – smegenis stimuliuojantis lankelis, mažinantis menstruacijų skausmus ir PMS sukeltus nuotaikų svyravimus – sukeltų revoliuciją moterų sveikatos srityje. Kaip skausmą malšina smegenų stimuliacija ir kodėl moterų sveikatos niuansai taip mažai išnagrinėti? Pokalbis laidoje.<br /><br />Ved. Karolina Panto<br /><br />Nuotraukoje – E. Radytės sukurtas smegenis stimuliuojantis lankelis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58595313</guid><pubDate>Wed, 07 Feb 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58595313/2024_02_07_7390_1_20240207103501854.mp3" length="27173587" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie moterų sveikatą šiuolaikinis mokslas dar žino labai nedaug. Nepaisant dešimtmečius trunkančių pažadų, moterims nepakankamai atstovaujama klinikiniuose tyrimuose, net laboratorinės pelės dažniausiai yra patinai. Lietuvė neuromokslininkė Emilė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie moterų sveikatą šiuolaikinis mokslas dar žino labai nedaug. Nepaisant dešimtmečius trunkančių pažadų, moterims nepakankamai atstovaujama klinikiniuose tyrimuose, net laboratorinės pelės dažniausiai yra patinai. Lietuvė neuromokslininkė Emilė Radytė siekia, kad jos ir kolegų vystoma plačiai nuskambėjusi technologija – smegenis stimuliuojantis lankelis, mažinantis menstruacijų skausmus ir PMS sukeltus nuotaikų svyravimus – sukeltų revoliuciją moterų sveikatos srityje. Kaip skausmą malšina smegenų stimuliacija ir kodėl moterų sveikatos niuansai taip mažai išnagrinėti? Pokalbis laidoje.<br /><br />Ved. Karolina Panto<br /><br />Nuotraukoje – E. Radytės sukurtas smegenis stimuliuojantis lankelis]]></itunes:summary><itunes:duration>1699</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/14d8f3f5cd34d5eb798ee62092ac8c3e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. Žaidimais paremtas mokymasis: kaip virtuali realybė ir „Minecraft“ keičia pamokas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-zaidimais-paremtas-mokymasis-kaip-virtuali-realybe-ir-minecraft-keicia-pamokas--58511141</link><description><![CDATA[Ekspertai sako, kad naujosios technologijos neatsiejamos nuo švietimo ateities, mat ugdymo turinys tampa vis labiau skaitmenizuotas, o vis daugiau klasių išmėgina pamokas virtualioje erdvėje arba simuliuoja užduotis kompiuteriniuose žaidimuose. Realių pavyzdžių jau yra ne vienas – kai kurios mokyklos apskritai egzistuoja tik virtualioje erdvėje. Tačiau kaip pritaikyti technologijas dabartinei švietimo sistemai? Kaip įveikti iššūkius – nuo finansinių klausimų iki neigiamo požiūrio? Šioje laidoje startuolio „Digital After-Life“ įkūrėjas, inovacinių projektų vystymo specialistas Žygimantas Pagalys ir vaizdo tinklaraštininkas, edukacinių technologijų kūrėjas, iniciatyvos „Trys kubai“ sumanytojas Darius Kniūkšta kalba apie galimybes pamokose įgalinti naująsias technologijas.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58511141</guid><pubDate>Wed, 31 Jan 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58511141/2024_01_31_7390_1_20240131103657190.mp3" length="29087840" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ekspertai sako, kad naujosios technologijos neatsiejamos nuo švietimo ateities, mat ugdymo turinys tampa vis labiau skaitmenizuotas, o vis daugiau klasių išmėgina pamokas virtualioje erdvėje arba simuliuoja užduotis kompiuteriniuose žaidimuose. Realių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ekspertai sako, kad naujosios technologijos neatsiejamos nuo švietimo ateities, mat ugdymo turinys tampa vis labiau skaitmenizuotas, o vis daugiau klasių išmėgina pamokas virtualioje erdvėje arba simuliuoja užduotis kompiuteriniuose žaidimuose. Realių pavyzdžių jau yra ne vienas – kai kurios mokyklos apskritai egzistuoja tik virtualioje erdvėje. Tačiau kaip pritaikyti technologijas dabartinei švietimo sistemai? Kaip įveikti iššūkius – nuo finansinių klausimų iki neigiamo požiūrio? Šioje laidoje startuolio „Digital After-Life“ įkūrėjas, inovacinių projektų vystymo specialistas Žygimantas Pagalys ir vaizdo tinklaraštininkas, edukacinių technologijų kūrėjas, iniciatyvos „Trys kubai“ sumanytojas Darius Kniūkšta kalba apie galimybes pamokose įgalinti naująsias technologijas.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1818</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3014b8ded51c71d1e7769c2e78167b1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. Psichobiotikai: kaip bakterijos organizme padės kovoti su nerimu ir depresija?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-psichobiotikai-kaip-bakterijos-organizme-pades-kovoti-su-nerimu-ir-depresija--58427507</link><description><![CDATA[Mokslininkai jau seniai atrado ryšį tarp žarnyno ir smegenų. Mikrobiota netgi vadinama „antrosiomis smegenimis“, nes šie mikroorganizmai turi didelės įtakos mūsų savijautai ir nervų sistemai. Šiandien dėl mitybos ir kitų veiksnių mikrobiotos įvairovė nyksta, tad sveiką žarnyno bakterijų balansą padeda palaikyti gerosios bakterijos – probiotikai. Visgi, daugiau nei prieš dešimtmetį pradėta kalbėti apie dar vieną probiotikų teikiamą naudą – pagalbą žmogaus emocinei sveikatai. Tokia nauja papildų rūšis, vadinama psichobiotikais, turėtų padėti kovoti su nerimu ir depresija, o taip pat geriau pažinti autizmo spektro sutrikimus. Daugiau apie psichobiotikus ir žarnyno sąsają su smegenimis pasakoja VU Gyvybės mokslų centro mokslo darbuotojas, biochemikas dr. Aurelijus Burokas.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58427507</guid><pubDate>Wed, 24 Jan 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58427507/2024_01_24_7390_1_20240124120056888.mp3" length="26624952" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mokslininkai jau seniai atrado ryšį tarp žarnyno ir smegenų. Mikrobiota netgi vadinama „antrosiomis smegenimis“, nes šie mikroorganizmai turi didelės įtakos mūsų savijautai ir nervų sistemai. Šiandien dėl mitybos ir kitų veiksnių mikrobiotos įvairovė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mokslininkai jau seniai atrado ryšį tarp žarnyno ir smegenų. Mikrobiota netgi vadinama „antrosiomis smegenimis“, nes šie mikroorganizmai turi didelės įtakos mūsų savijautai ir nervų sistemai. Šiandien dėl mitybos ir kitų veiksnių mikrobiotos įvairovė nyksta, tad sveiką žarnyno bakterijų balansą padeda palaikyti gerosios bakterijos – probiotikai. Visgi, daugiau nei prieš dešimtmetį pradėta kalbėti apie dar vieną probiotikų teikiamą naudą – pagalbą žmogaus emocinei sveikatai. Tokia nauja papildų rūšis, vadinama psichobiotikais, turėtų padėti kovoti su nerimu ir depresija, o taip pat geriau pažinti autizmo spektro sutrikimus. Daugiau apie psichobiotikus ir žarnyno sąsają su smegenimis pasakoja VU Gyvybės mokslų centro mokslo darbuotojas, biochemikas dr. Aurelijus Burokas.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1664</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/5e5b7ce00c3e8d9ab0388cd394ba3f5d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. Lėktuvais skraido pusė žmonijos – kaip tai darysime ateityje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-lektuvais-skraido-puse-zmonijos-kaip-tai-darysime-ateityje--58327316</link><description><![CDATA[Sparčiai augant aviacijos pramonei, kai kurios ateities vizijos skamba kaip iš fantastinio filmo: lėktuvai patys generuos energiją, skraidysime be pilotų, o vaizdus ore matysime pro panoraminius langus. Aviacijos ekspertai tokias idėjas vertina atsargiai ir teigia, kad dabartinių inovacijų turbūt net nepastebime, bet jos keliones padaro efektyvesnes, patogesnes ir greitesnes. Aviacijos pramonės poveikis klimato kaitai taip pat skatina pokyčius – visgi, vargu, ar greitu metu keliausime elektra varomais orlaiviais. Tad kaip tai darysime? Įžvalgomis dalijasi Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadybininkas ir aviacijos entuziastas Martynas Jaugelavičius ir VILNIUS TECH Aeronautikos inžinerijos katedros lektorius Vincas Šnirpūnas.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58327316</guid><pubDate>Wed, 17 Jan 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58327316/2024_01_17_7390_1_20240117103422535.mp3" length="26713832" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sparčiai augant aviacijos pramonei, kai kurios ateities vizijos skamba kaip iš fantastinio filmo: lėktuvai patys generuos energiją, skraidysime be pilotų, o vaizdus ore matysime pro panoraminius langus. Aviacijos ekspertai tokias idėjas vertina...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sparčiai augant aviacijos pramonei, kai kurios ateities vizijos skamba kaip iš fantastinio filmo: lėktuvai patys generuos energiją, skraidysime be pilotų, o vaizdus ore matysime pro panoraminius langus. Aviacijos ekspertai tokias idėjas vertina atsargiai ir teigia, kad dabartinių inovacijų turbūt net nepastebime, bet jos keliones padaro efektyvesnes, patogesnes ir greitesnes. Aviacijos pramonės poveikis klimato kaitai taip pat skatina pokyčius – visgi, vargu, ar greitu metu keliausime elektra varomais orlaiviais. Tad kaip tai darysime? Įžvalgomis dalijasi Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadybininkas ir aviacijos entuziastas Martynas Jaugelavičius ir VILNIUS TECH Aeronautikos inžinerijos katedros lektorius Vincas Šnirpūnas.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1670</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/018d576a21a4ecdf1f73e87347fd06a9.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. Dronus gaminantis mokslininkas: Ukrainoje lietuvių sukurti bepiločiai orlaiviai yra vertinami</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-dronus-gaminantis-mokslininkas-ukrainoje-lietuviu-sukurti-bepilociai-orlaiviai-yra-vertinami--58249693</link><description><![CDATA[Pirmiausia pradėti naudoti karinėje pramonėje, ir dabar dronai neatsiejami nuo saugumo ir gynybos sistemų. Lietuvoje gaminamus dronus karo lauke naudoja ir ukrainiečiai, tiesa, potencialas gamybai mūsų šalyje yra gerokai didesnis, tik, kaip teigia dr. Linas Gelažanskas, trūksta ryžto imtis konkrečios užduoties.<br /><br />Šiandien pasaulyje dronų panaudojimas itin platus, o netolimoje ateityje bepilotės skraidyklės greičiausiai transportuos ne tik pirkinius, bet ir keleivius. Vis dėlto, būtina užtikrinti didesnį bepiločių patikimumą; be to, reikia prisitaikyti prie griežtų europinių taisyklių, kurios iš dalies riboja ir technologinę pažangą. Apie dronus pokalbis su „Vilnius Tech“ Antano Gustaičio aviacijos instituto aeronautikos inžinerijos katedros profesoriumi partneriu dr. Linu Gelažansku.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58249693</guid><pubDate>Wed, 10 Jan 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58249693/2024_01_10_7390_1_20240110103620426.mp3" length="28201767" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pirmiausia pradėti naudoti karinėje pramonėje, ir dabar dronai neatsiejami nuo saugumo ir gynybos sistemų. Lietuvoje gaminamus dronus karo lauke naudoja ir ukrainiečiai, tiesa, potencialas gamybai mūsų šalyje yra gerokai didesnis, tik, kaip teigia dr....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirmiausia pradėti naudoti karinėje pramonėje, ir dabar dronai neatsiejami nuo saugumo ir gynybos sistemų. Lietuvoje gaminamus dronus karo lauke naudoja ir ukrainiečiai, tiesa, potencialas gamybai mūsų šalyje yra gerokai didesnis, tik, kaip teigia dr. Linas Gelažanskas, trūksta ryžto imtis konkrečios užduoties.<br /><br />Šiandien pasaulyje dronų panaudojimas itin platus, o netolimoje ateityje bepilotės skraidyklės greičiausiai transportuos ne tik pirkinius, bet ir keleivius. Vis dėlto, būtina užtikrinti didesnį bepiločių patikimumą; be to, reikia prisitaikyti prie griežtų europinių taisyklių, kurios iš dalies riboja ir technologinę pažangą. Apie dronus pokalbis su „Vilnius Tech“ Antano Gustaičio aviacijos instituto aeronautikos inžinerijos katedros profesoriumi partneriu dr. Linu Gelažansku.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1763</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/ea88c9d3d390dcca9d8651ff814f89e4.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. Ką žinome apie koronavirusą ir kitus RNR virusus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-ka-zinome-apie-koronavirusa-ir-kitus-rnr-virusus--58182312</link><description><![CDATA[Nors COVID-19 atvejų skaičius vėl auga, visuomenei tai nebekelia tiek baimės, kiek prieš beveik 4 metus. VU Gyvybės mokslų centro vyresnysis mokslininkas dr. Gytis Dudas sako, kad ši pandemija, sukelta koronaviruso SARS-CoV-2, mokslui yra pirmoji – ji paskatino platesnes virusų analizes ir net padėjo Lietuvai sužibėti sekoskaitos tyrimuose, aptikus vadinamąją „Anykščių atmainą“. Pastaroji pandemija taip pat parodė, kad jų neišvengsime ir ateityje, todėl būtina toliau ieškoti virusų ir juos tirti. Apie RNR virusų, kuriems priklauso ir koronavirusai, paieškas pasakoja Kembridžo universiteto virusologė dr. Ingrida Olendraitė.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58182312</guid><pubDate>Wed, 03 Jan 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58182312/2024_01_03_7390_1_20240103103612174.mp3" length="28234366" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors COVID-19 atvejų skaičius vėl auga, visuomenei tai nebekelia tiek baimės, kiek prieš beveik 4 metus. VU Gyvybės mokslų centro vyresnysis mokslininkas dr. Gytis Dudas sako, kad ši pandemija, sukelta koronaviruso SARS-CoV-2, mokslui yra pirmoji – ji...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors COVID-19 atvejų skaičius vėl auga, visuomenei tai nebekelia tiek baimės, kiek prieš beveik 4 metus. VU Gyvybės mokslų centro vyresnysis mokslininkas dr. Gytis Dudas sako, kad ši pandemija, sukelta koronaviruso SARS-CoV-2, mokslui yra pirmoji – ji paskatino platesnes virusų analizes ir net padėjo Lietuvai sužibėti sekoskaitos tyrimuose, aptikus vadinamąją „Anykščių atmainą“. Pastaroji pandemija taip pat parodė, kad jų neišvengsime ir ateityje, todėl būtina toliau ieškoti virusų ir juos tirti. Apie RNR virusų, kuriems priklauso ir koronavirusai, paieškas pasakoja Kembridžo universiteto virusologė dr. Ingrida Olendraitė.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1765</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/541b8c26b8ffef27e63cc99bc7a558ee.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. Kaip kvepia amžinybė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-kaip-kvepia-amzinybe--58129315</link><description><![CDATA[Vokietijos mokslininkai sako, kad amžinybė kvepia bičių vašku, bitumu ir medžių sakais. Taip jie teigia ištyrę ingredientus, naudotus balzamuojant maždaug prieš 3500 metų mirusią senovės Egipto didikę Senetnay. Net ir praėjus tūkstančiams metų, senovės Egipto mumifikacijos praktikos vis dar lieka nežinomos. Tačiau mokslininkai siekia tai pakeisti pasitelkdami naujausias technologijas. Be to, balzamavimo ir mumifikacijos metu naudotų produktų kvapas padeda ne tik geriau suprasti, kaip senovės egiptiečiai elgėsi su mirusiaisiais, bet ir kokiais prekybos keliais atsigabendavo neįprastus ingredientus. Daugiau apie tyrimus, siekiant atkurti praeities kvapus, ir šio darbo prasmę šiandien, laidoje pasakoja Barbara Huber iš Makso Planko geoantropologijos instituto.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58129315</guid><pubDate>Wed, 27 Dec 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58129315/2023_12_27_7390_1_20231227103208239.mp3" length="24772410" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vokietijos mokslininkai sako, kad amžinybė kvepia bičių vašku, bitumu ir medžių sakais. Taip jie teigia ištyrę ingredientus, naudotus balzamuojant maždaug prieš 3500 metų mirusią senovės Egipto didikę Senetnay. Net ir praėjus tūkstančiams metų,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vokietijos mokslininkai sako, kad amžinybė kvepia bičių vašku, bitumu ir medžių sakais. Taip jie teigia ištyrę ingredientus, naudotus balzamuojant maždaug prieš 3500 metų mirusią senovės Egipto didikę Senetnay. Net ir praėjus tūkstančiams metų, senovės Egipto mumifikacijos praktikos vis dar lieka nežinomos. Tačiau mokslininkai siekia tai pakeisti pasitelkdami naujausias technologijas. Be to, balzamavimo ir mumifikacijos metu naudotų produktų kvapas padeda ne tik geriau suprasti, kaip senovės egiptiečiai elgėsi su mirusiaisiais, bet ir kokiais prekybos keliais atsigabendavo neįprastus ingredientus. Daugiau apie tyrimus, siekiant atkurti praeities kvapus, ir šio darbo prasmę šiandien, laidoje pasakoja Barbara Huber iš Makso Planko geoantropologijos instituto.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1549</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/883bcb4dbb5c365d2c5bffc6720dca8c.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. Smegenų implantai: nuo proveržių medicinoje iki futuristinių scenarijų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-smegenu-implantai-nuo-proverziu-medicinoje-iki-futuristiniu-scenariju--58069149</link><description><![CDATA[Elono Musko įmonė „Neuralink“, kurianti smegenų implantus, netrukus ruošiasi atlikti bandymus su žmonėmis. Smegenų ir kompiuterių sąsaja, tikimasi, padės atkurti kalbos funkciją, regą, suteiks daugiau galimybių valdyti galūnių protezus. Kalbama ir apie futuristinius scenarijus – galbūt ateityje internete naršysime tik savo smegenimis. Kaip veikia smegenų implantai, kokie iššūkiai kyla juos pritaikant žmogui ir kokios galimos ateities vizijos - pokalbis su VU neuromokslininke dr. Urte Neniškyte.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58069149</guid><pubDate>Wed, 20 Dec 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58069149/2023_12_20_7390_1_20231220103236330.mp3" length="24910755" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Elono Musko įmonė „Neuralink“, kurianti smegenų implantus, netrukus ruošiasi atlikti bandymus su žmonėmis. Smegenų ir kompiuterių sąsaja, tikimasi, padės atkurti kalbos funkciją, regą, suteiks daugiau galimybių valdyti galūnių protezus. Kalbama ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Elono Musko įmonė „Neuralink“, kurianti smegenų implantus, netrukus ruošiasi atlikti bandymus su žmonėmis. Smegenų ir kompiuterių sąsaja, tikimasi, padės atkurti kalbos funkciją, regą, suteiks daugiau galimybių valdyti galūnių protezus. Kalbama ir apie futuristinius scenarijus – galbūt ateityje internete naršysime tik savo smegenimis. Kaip veikia smegenų implantai, kokie iššūkiai kyla juos pritaikant žmogui ir kokios galimos ateities vizijos - pokalbis su VU neuromokslininke dr. Urte Neniškyte.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1557</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e966ae5ac37bdf962e3d27a26f57ad5f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. Riboti fosforo ištekliai ir atradimai, galbūt išgelbėsiantys žmoniją nuo bado</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-riboti-fosforo-istekliai-ir-atradimai-galbut-isgelbesiantys-zmonija-nuo-bado--57993497</link><description><![CDATA[Norvegijoje atradus milžinišką požeminį fosfatų uolienų telkinį, pasaulio mokslininkai nudžiugo: geologai galbūt išgelbėjo žmoniją nuo bado! Juk be esminio trąšų pramonės komponento, gaunamo iš fosfatų uolienų – fosforo – negali egzistuoti beveik jokia gyvybė. Žinomos aukštos kokybės fosfatų uolienų atsargos pamažu senka, o jas valdantys didžiausi tiekėjai – už Europos ribų. Tačiau naujausias radinys, siekiantis 70 mlrd. tonų, yra tik vos mažesnis už pasaulinius išteklius, teigia Vilniaus universiteto paleontologas, geologas profesorius Andrejus Spiridonovas. Visgi, daliai tyrėjų pačioje Norvegijoje abejojant, ar tokį kiekį išgauti realu ir kada tai apskritai galėtų įvykti, mokslininkų komandos ieško alternatyvų fosfatinėms trąšoms. Viena jų - bioanglis, gaunama kaitinant organinę medžiagą riboto deguonies kiekio sąlygomis. Apie tai išsamiau kalba Vokietijos Karlsrūhės universiteto biologė profesorė Natalia Requena.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57993497</guid><pubDate>Wed, 13 Dec 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57993497/2023_12_13_7390_1_20231213103516429.mp3" length="27827274" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Norvegijoje atradus milžinišką požeminį fosfatų uolienų telkinį, pasaulio mokslininkai nudžiugo: geologai galbūt išgelbėjo žmoniją nuo bado! Juk be esminio trąšų pramonės komponento, gaunamo iš fosfatų uolienų – fosforo – negali egzistuoti beveik...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Norvegijoje atradus milžinišką požeminį fosfatų uolienų telkinį, pasaulio mokslininkai nudžiugo: geologai galbūt išgelbėjo žmoniją nuo bado! Juk be esminio trąšų pramonės komponento, gaunamo iš fosfatų uolienų – fosforo – negali egzistuoti beveik jokia gyvybė. Žinomos aukštos kokybės fosfatų uolienų atsargos pamažu senka, o jas valdantys didžiausi tiekėjai – už Europos ribų. Tačiau naujausias radinys, siekiantis 70 mlrd. tonų, yra tik vos mažesnis už pasaulinius išteklius, teigia Vilniaus universiteto paleontologas, geologas profesorius Andrejus Spiridonovas. Visgi, daliai tyrėjų pačioje Norvegijoje abejojant, ar tokį kiekį išgauti realu ir kada tai apskritai galėtų įvykti, mokslininkų komandos ieško alternatyvų fosfatinėms trąšoms. Viena jų - bioanglis, gaunama kaitinant organinę medžiagą riboto deguonies kiekio sąlygomis. Apie tai išsamiau kalba Vokietijos Karlsrūhės universiteto biologė profesorė Natalia Requena.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1740</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c8c87828632559c280b9a48dacd1ce.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. Kaip technologijos padeda prognozuoti orus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-kaip-technologijos-padeda-prognozuoti-orus--57926312</link><description><![CDATA[Daugelis orų prognozes tikriname vos atsikėlę arba prieš eidami miegoti, pagal tai dažnai dėliojame savo planus, net jei orai – ypač Lietuvoje – per valandą, rodos, pasikeičia keturis kartus. Nelengvą darbą meteorologams padeda atlikti technologijos – automatizuotos stotys, skaitmeninės galimybės, pastaraisiais metais kai kur ir dirbtinis intelektas. Visgi, nors technologijos užima didelę dalį orų prognozių sudaryme, žmogaus jos nepakeis, sako VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas, klimatologas Gintautas Stankūnavičius. Apie technologijų panaudojimą prognozuojant orus ir kaip per laiką keitėsi prognozavimo metodai su juo kalbamės laidoje.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57926312</guid><pubDate>Wed, 06 Dec 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57926312/2023_12_06_7390_1_20231206103308356.mp3" length="25854507" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daugelis orų prognozes tikriname vos atsikėlę arba prieš eidami miegoti, pagal tai dažnai dėliojame savo planus, net jei orai – ypač Lietuvoje – per valandą, rodos, pasikeičia keturis kartus. Nelengvą darbą meteorologams padeda atlikti technologijos –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daugelis orų prognozes tikriname vos atsikėlę arba prieš eidami miegoti, pagal tai dažnai dėliojame savo planus, net jei orai – ypač Lietuvoje – per valandą, rodos, pasikeičia keturis kartus. Nelengvą darbą meteorologams padeda atlikti technologijos – automatizuotos stotys, skaitmeninės galimybės, pastaraisiais metais kai kur ir dirbtinis intelektas. Visgi, nors technologijos užima didelę dalį orų prognozių sudaryme, žmogaus jos nepakeis, sako VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas, klimatologas Gintautas Stankūnavičius. Apie technologijų panaudojimą prognozuojant orus ir kaip per laiką keitėsi prognozavimo metodai su juo kalbamės laidoje.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1616</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/684d4a009ae70f3fbaa60fae4df0b09b.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. Personalizuota medicina: kaip pritaikyti unikalų gydymą, remiantis žmogaus genų seka?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-personalizuota-medicina-kaip-pritaikyti-unikalu-gydyma-remiantis-zmogaus-genu-seka--57845839</link><description><![CDATA[Kiekvieno žmogaus genetinėje informacijoje gali slypėti atsakymai, kokia liga sergame arba kokio vaisto mums reikia. Tuo paremta į konkretų pacientą orientuota personalizuota arba precizinė, tikslioji medicina. Pamažu taikant ją vis plačiau, tai įvardijama kaip svarbi ateities sveikatos sistemos dalis ar net trečioji medicinos revoliucija. Tačiau diskusijos neatsiejamos nuo svarbių klausimų, kaip užtikrinti duomenų apsaugą, ir kitų bioetinių dilemų. Apie tai laidoje daugiau kalbamės su biomedicinos mokslų daktare Rita Bandariavičiūte ir medicinos genetike Aiste Vitkūnaite.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57845839</guid><pubDate>Wed, 29 Nov 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57845839/2023_11_29_7390_1_20231129103740649.mp3" length="29979346" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kiekvieno žmogaus genetinėje informacijoje gali slypėti atsakymai, kokia liga sergame arba kokio vaisto mums reikia. Tuo paremta į konkretų pacientą orientuota personalizuota arba precizinė, tikslioji medicina. Pamažu taikant ją vis plačiau, tai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kiekvieno žmogaus genetinėje informacijoje gali slypėti atsakymai, kokia liga sergame arba kokio vaisto mums reikia. Tuo paremta į konkretų pacientą orientuota personalizuota arba precizinė, tikslioji medicina. Pamažu taikant ją vis plačiau, tai įvardijama kaip svarbi ateities sveikatos sistemos dalis ar net trečioji medicinos revoliucija. Tačiau diskusijos neatsiejamos nuo svarbių klausimų, kaip užtikrinti duomenų apsaugą, ir kitų bioetinių dilemų. Apie tai laidoje daugiau kalbamės su biomedicinos mokslų daktare Rita Bandariavičiūte ir medicinos genetike Aiste Vitkūnaite.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1874</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/9c784a9a9b0048e1ce8109820b8143d9.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. Senovės DNR tyrimai: kad suprastume, kuo būsime, turime žinoti, kas buvome</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-senoves-dnr-tyrimai-kad-suprastume-kuo-busime-turime-zinoti-kas-buvome--57761570</link><description><![CDATA[Genetikai, lygindami šiandieninių ir senovės žmonių genomus, gali papildyti, patikslinti ar net paneigti istoriją, sako VU Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros mokslininkė dr. Ingrida Domarkienė. Žinoma, tam reikalingas kitų mokslinių sričių suteikiamas kontekstas. Laidoje su mokslininke kalbame apie sudėtingą darbą, siekiant iššifruoti senovės DNR, ir kokie atsakymai į šiuolaikinius iššūkius gali slypėti genome bei kaip juos tinkamai perskaityti. Taip pat diskutuojame, kodėl lietuviai taip gerai virškina riebalus ir turi stiprų imunitetą bei ką žmonijos evoliucijai reiškia tai, jog šiandien ne genai prisitaiko prie aplinkos, o aplinka prie genų?<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57761570</guid><pubDate>Wed, 22 Nov 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57761570/2023_11_22_7390_1_20231122103830742.mp3" length="30392708" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Genetikai, lygindami šiandieninių ir senovės žmonių genomus, gali papildyti, patikslinti ar net paneigti istoriją, sako VU Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros mokslininkė dr. Ingrida Domarkienė....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Genetikai, lygindami šiandieninių ir senovės žmonių genomus, gali papildyti, patikslinti ar net paneigti istoriją, sako VU Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros mokslininkė dr. Ingrida Domarkienė. Žinoma, tam reikalingas kitų mokslinių sričių suteikiamas kontekstas. Laidoje su mokslininke kalbame apie sudėtingą darbą, siekiant iššifruoti senovės DNR, ir kokie atsakymai į šiuolaikinius iššūkius gali slypėti genome bei kaip juos tinkamai perskaityti. Taip pat diskutuojame, kodėl lietuviai taip gerai virškina riebalus ir turi stiprų imunitetą bei ką žmonijos evoliucijai reiškia tai, jog šiandien ne genai prisitaiko prie aplinkos, o aplinka prie genų?<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1900</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f2cebe4acc33151a0ccb69fe38cfbf62.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. Elektrą iš nuotekų gaminti siekiantys mokslininkai: tai padėtų užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-elektra-is-nuoteku-gaminti-siekiantys-mokslininkai-tai-padetu-uztikrinti-lietuvos-energetine-nepriklausomybe--57641394</link><description><![CDATA[Kasdien prausiamės, plauname indus, tuštinamės ir sugeneruojame pačių įvairiausių nuotekų. Galbūt sunku patikėti, tačiau šie nešvarumai ateityje gali tapti tvaria elektros energija. Tam Fizinių ir technologijos mokslų centro komanda tobulina biokuro celes arba bioceles – energijos šaltinius, kurių veikimas paremtas mielių išskiriama elektros energija. Pati idėja nėra nauja, tačiau, kaip teigia mokslininkai, Lietuvoje plėtojama technologija šiuo metu pasiekusi didžiausią efektyvumą pasaulyje. Ekspertai priduria, kad tai gali būti perspektyvu žemės ūkyje ir valant namų ūkių nuotekas, be to, pasitarnauti mūsų šaliai ir kaip alternatyvus atsinaujinantis energijos šaltinis. Daugiau apie vystomą biocelių technologiją – laidoje.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57641394</guid><pubDate>Wed, 15 Nov 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57641394/2023_11_15_7390_1_20231115103501282_1.mp3" length="27056139" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kasdien prausiamės, plauname indus, tuštinamės ir sugeneruojame pačių įvairiausių nuotekų. Galbūt sunku patikėti, tačiau šie nešvarumai ateityje gali tapti tvaria elektros energija. Tam Fizinių ir technologijos mokslų centro komanda tobulina biokuro...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kasdien prausiamės, plauname indus, tuštinamės ir sugeneruojame pačių įvairiausių nuotekų. Galbūt sunku patikėti, tačiau šie nešvarumai ateityje gali tapti tvaria elektros energija. Tam Fizinių ir technologijos mokslų centro komanda tobulina biokuro celes arba bioceles – energijos šaltinius, kurių veikimas paremtas mielių išskiriama elektros energija. Pati idėja nėra nauja, tačiau, kaip teigia mokslininkai, Lietuvoje plėtojama technologija šiuo metu pasiekusi didžiausią efektyvumą pasaulyje. Ekspertai priduria, kad tai gali būti perspektyvu žemės ūkyje ir valant namų ūkių nuotekas, be to, pasitarnauti mūsų šaliai ir kaip alternatyvus atsinaujinantis energijos šaltinis. Daugiau apie vystomą biocelių technologiją – laidoje.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1691</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a332c54b69444f40a6f94617d77d2f6a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. Pažinti kosmosą: kodėl gyvenimas Mėnulyje nebūtų žavingas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-pazinti-kosmosa-kodel-gyvenimas-menulyje-nebutu-zavingas--57556421</link><description><![CDATA[Apie gyvenimą Mėnulyje greičiausiai svarstė dar Leonardas da Vinčis, tokią idėją aprašė ne vienas literatūros klasikas, tarp jų ir Žiulis Vernas. Realūs Žemės palydovo tyrimai prasidėjo 1959 m., o, po 10 metų pirmąkart jame išsilaipinus žmonėms, vizijos apie Mėnulio kolonizavimą, atrodo, įgavo pamatus. Visgi, kaip teigia Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas astrofizikas dr. Kastytis Zubovas, gyvenimas Mėnulyje nebūtų toks gražus, kaip gali atrodyti – dėl neįprastų sąlygų reikėtų gyventi užsidarius po storais gaubtais, o paties Mėnulio paviršiaus turbūt net nematytume. Laidoje – pokalbis su mokslininku apie naujausius Žemės palydovo tyrimus ir galimą žmonių gyvenimą jame.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57556421</guid><pubDate>Wed, 08 Nov 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57556421/2023_11_08_7390_1_20231108103510257.mp3" length="27182363" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie gyvenimą Mėnulyje greičiausiai svarstė dar Leonardas da Vinčis, tokią idėją aprašė ne vienas literatūros klasikas, tarp jų ir Žiulis Vernas. Realūs Žemės palydovo tyrimai prasidėjo 1959 m., o, po 10 metų pirmąkart jame išsilaipinus žmonėms,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie gyvenimą Mėnulyje greičiausiai svarstė dar Leonardas da Vinčis, tokią idėją aprašė ne vienas literatūros klasikas, tarp jų ir Žiulis Vernas. Realūs Žemės palydovo tyrimai prasidėjo 1959 m., o, po 10 metų pirmąkart jame išsilaipinus žmonėms, vizijos apie Mėnulio kolonizavimą, atrodo, įgavo pamatus. Visgi, kaip teigia Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas astrofizikas dr. Kastytis Zubovas, gyvenimas Mėnulyje nebūtų toks gražus, kaip gali atrodyti – dėl neįprastų sąlygų reikėtų gyventi užsidarius po storais gaubtais, o paties Mėnulio paviršiaus turbūt net nematytume. Laidoje – pokalbis su mokslininku apie naujausius Žemės palydovo tyrimus ir galimą žmonių gyvenimą jame.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1699</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1dba848bd122a0da88f95a784094bac8.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. Pažinti kosmosą: kokią visatos istoriją atskleis Džeimso Vebo ir Euklido teleskopai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-pazinti-kosmosa-kokia-visatos-istorija-atskleis-dzeimso-vebo-ir-euklido-teleskopai--57469435</link><description><![CDATA[Mokslininkai sako, kad dabar išgyvename bene geriausius kosmoso tyrinėjimo laikus. Naujos technologijos ir didesnės finansinės galimybės, tikimasi, leis priartėti prie ramybės neduodančių klausimų – nuo ko viskas prasidėjo ir ar egzistuoja nežemiška gyvybė? Atsakymų į tai kosmose jau kurį laiką ieško ir galingieji Džeimso Vebo ir Euklido teleskopai. Daugiau apie jų galimybes, ypatumus ir astrofizikų lūkesčius kalbamės su VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkais dr. Vidu Dobrovolsku ir dr. Renata Minkevičiūte.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57469435</guid><pubDate>Wed, 01 Nov 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57469435/2023_11_01_7390_1_20231101103658260.mp3" length="29253351" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mokslininkai sako, kad dabar išgyvename bene geriausius kosmoso tyrinėjimo laikus. Naujos technologijos ir didesnės finansinės galimybės, tikimasi, leis priartėti prie ramybės neduodančių klausimų – nuo ko viskas prasidėjo ir ar egzistuoja nežemiška...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mokslininkai sako, kad dabar išgyvename bene geriausius kosmoso tyrinėjimo laikus. Naujos technologijos ir didesnės finansinės galimybės, tikimasi, leis priartėti prie ramybės neduodančių klausimų – nuo ko viskas prasidėjo ir ar egzistuoja nežemiška gyvybė? Atsakymų į tai kosmose jau kurį laiką ieško ir galingieji Džeimso Vebo ir Euklido teleskopai. Daugiau apie jų galimybes, ypatumus ir astrofizikų lūkesčius kalbamės su VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkais dr. Vidu Dobrovolsku ir dr. Renata Minkevičiūte.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1829</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/ae10199c1ea78ce777b803c13764fda0.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. Kokią mados ateitį kuria skaitmeniniai drabužiai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-kokia-mados-ateiti-kuria-skaitmeniniai-drabuziai--57393830</link><description><![CDATA[Naujosios technologijos nuo mados industrijos procesų neatsiejamos jau kurį laiką, tačiau pandemija dar labiau paspartino skaitmeninės mados vystymąsi. Nuo kompiuterinių žaidimų iki socialinių tinklų, šiandien vis daugiau prekės ženklų ir kūrėjų išbando virtualios aprangos galimybes. Ekspertai sako, kad tradicinės mados tai nepakeis, tačiau neabejotinai papildys unikaliomis patirtimis ir padės mažinti tekstilės taršą. Visgi, klausimų dėl elektroninės taršos išlieka, taip pat – ar vartotojai pasiryžę mokėti už virtualų drabužį tiek pat, kiek ir už tikrą? Apie skaitmeninę madą laidoje kalba Kauno technologijos universiteto Gamybos inžinerijos katedros docentė, mados inžinierė dr. Kristina Ancutienė ir Jungtinės Karalystės Kūrybinių menų universiteto Skaitmeninės mados magistro studijų kurso lektorė Emily Shahaj.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57393830</guid><pubDate>Thu, 26 Oct 2023 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57393830/2023_10_25_7390_1_20231025103618000.mp3" length="27963529" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujosios technologijos nuo mados industrijos procesų neatsiejamos jau kurį laiką, tačiau pandemija dar labiau paspartino skaitmeninės mados vystymąsi. Nuo kompiuterinių žaidimų iki socialinių tinklų, šiandien vis daugiau prekės ženklų ir kūrėjų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujosios technologijos nuo mados industrijos procesų neatsiejamos jau kurį laiką, tačiau pandemija dar labiau paspartino skaitmeninės mados vystymąsi. Nuo kompiuterinių žaidimų iki socialinių tinklų, šiandien vis daugiau prekės ženklų ir kūrėjų išbando virtualios aprangos galimybes. Ekspertai sako, kad tradicinės mados tai nepakeis, tačiau neabejotinai papildys unikaliomis patirtimis ir padės mažinti tekstilės taršą. Visgi, klausimų dėl elektroninės taršos išlieka, taip pat – ar vartotojai pasiryžę mokėti už virtualų drabužį tiek pat, kiek ir už tikrą? Apie skaitmeninę madą laidoje kalba Kauno technologijos universiteto Gamybos inžinerijos katedros docentė, mados inžinierė dr. Kristina Ancutienė ir Jungtinės Karalystės Kūrybinių menų universiteto Skaitmeninės mados magistro studijų kurso lektorė Emily Shahaj.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1748</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/03a0bd5e9de54f498a4c33e071bae60c.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. Rytojaus meniu – laboratorijoje užaugintas maistas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-rytojaus-meniu-laboratorijoje-uzaugintas-maistas--57287096</link><description><![CDATA[<br />Prieš 10 metų, kai Mastrichto universiteto profesorius tiesioginiame televizijos eteryje paragavo pirmojo laboratorijoje sukurtos jautienos paplotėlio, alternatyvos gyvūninės kilmės mėsai atrodė kaip intriguojanti naujiena. Šiandien vadinamoji dirbtinė mėsa, paruošta iš gyvūnų kamieninių ląstelių, nebėra fantastika - jos jau galima paragauti keliuose pasaulio restoranuose. Laboratorijose užgimsta ir daugiau mums įprastų produktų alternatyvų - laidoje apie tokiu būdu auginamą kavą pasakoja eksperimento autorius Heiko Rischeris iš Suomijos VTT techninių tyrimų centro, o apie plastiko atliekų perdirbimą į vanilės skonio ledus kalba Edinburgo universiteto biotechnologė Joanna Sadler. Su jais ir KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros profesoriumi Petru Rimantu Venskutoniu kalbame apie maisto ateitį ir laukiančius iššūkius.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57287096</guid><pubDate>Wed, 18 Oct 2023 07:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57287096/2023_10_18_7390_1_20231018103334665.mp3" length="26272884" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš 10 metų, kai Mastrichto universiteto profesorius tiesioginiame televizijos eteryje paragavo pirmojo laboratorijoje sukurtos jautienos paplotėlio, alternatyvos gyvūninės kilmės mėsai atrodė kaip intriguojanti naujiena. Šiandien vadinamoji...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<br />Prieš 10 metų, kai Mastrichto universiteto profesorius tiesioginiame televizijos eteryje paragavo pirmojo laboratorijoje sukurtos jautienos paplotėlio, alternatyvos gyvūninės kilmės mėsai atrodė kaip intriguojanti naujiena. Šiandien vadinamoji dirbtinė mėsa, paruošta iš gyvūnų kamieninių ląstelių, nebėra fantastika - jos jau galima paragauti keliuose pasaulio restoranuose. Laboratorijose užgimsta ir daugiau mums įprastų produktų alternatyvų - laidoje apie tokiu būdu auginamą kavą pasakoja eksperimento autorius Heiko Rischeris iš Suomijos VTT techninių tyrimų centro, o apie plastiko atliekų perdirbimą į vanilės skonio ledus kalba Edinburgo universiteto biotechnologė Joanna Sadler. Su jais ir KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros profesoriumi Petru Rimantu Venskutoniu kalbame apie maisto ateitį ir laukiančius iššūkius.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1643</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d0b6da6a898b3fa0702d1956b1594690.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. Dirbtinis intelektas: meno kūrėjas ar kūrybiškumo slopintojas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-dirbtinis-intelektas-meno-kurejas-ar-kurybiskumo-slopintojas--57193212</link><description><![CDATA[Dirbtinio intelekto sukurtais paveikslais ir nuotraukomis konkursus laimėję kūrėjai teigia norintys sukelti diskusiją apie meno bei fotografijos ateitį. Skeptikai sako, kad dirbtinis intelektas slopina kūrybiškumą, o ateitis kelia nerimą – tik dabar kuriami teisiniai sprendimai, kaip apsaugoti intelektinę nuosavybę ir svarstoma, kaip vertinti jau technologijų paliestus darbus. Apie dirbtinio intelekto ir vizualaus meno ateitį pokalbis su VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesore mokslininke dr. Olga Kurasova ir advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneriu, advokatu, Technologijų industrijos grupės vadovu Mindaugu Civilka.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57193212</guid><pubDate>Wed, 11 Oct 2023 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57193212/2023_10_11_7390_1_20231011103751535.mp3" length="29823447" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dirbtinio intelekto sukurtais paveikslais ir nuotraukomis konkursus laimėję kūrėjai teigia norintys sukelti diskusiją apie meno bei fotografijos ateitį. Skeptikai sako, kad dirbtinis intelektas slopina kūrybiškumą, o ateitis kelia nerimą – tik dabar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dirbtinio intelekto sukurtais paveikslais ir nuotraukomis konkursus laimėję kūrėjai teigia norintys sukelti diskusiją apie meno bei fotografijos ateitį. Skeptikai sako, kad dirbtinis intelektas slopina kūrybiškumą, o ateitis kelia nerimą – tik dabar kuriami teisiniai sprendimai, kaip apsaugoti intelektinę nuosavybę ir svarstoma, kaip vertinti jau technologijų paliestus darbus. Apie dirbtinio intelekto ir vizualaus meno ateitį pokalbis su VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesore mokslininke dr. Olga Kurasova ir advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneriu, advokatu, Technologijų industrijos grupės vadovu Mindaugu Civilka.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1864</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f78598814b4d377ed001f0ab2513fee0.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. „ChatGPT“ – atsakymas į visus klausimus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-chatgpt-atsakymas-i-visus-klausimus--57057250</link><description><![CDATA[Kelionės planas, eilėraštis Šekspyro stiliumi, įdomūs faktai apie Trakus, rašinėlis apie draugą, bakalauro darbo planas – visa tai ir daugiau šiandien vos per kelias akimirkas gali parašyti pokalbių robotas „ChatGPT“. Vienų jau vadinamas panacėja, kitiems šis kalbos modelis kelia nerimą – klausimų kyla dėl duomenų surinkimo etiškumo, tolesnės mokymosi kokybės, naujų kibernetinių incidentų. Daugiau apie „ChatGPT“ laidoje kalba VU matematikos ir informatikos fakulteto docentas Linas Petkevičius ir su kalbos modeliais dirbęs bei tyrimus šioje srityje atlikęs Povilas Pažėra.<br /><br />P.S. šios laidos scenarijaus „ChatGPT“ neparašė.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57057250</guid><pubDate>Wed, 04 Oct 2023 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57057250/2023_10_04_7390_1_20231004103637994.mp3" length="28949077" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kelionės planas, eilėraštis Šekspyro stiliumi, įdomūs faktai apie Trakus, rašinėlis apie draugą, bakalauro darbo planas – visa tai ir daugiau šiandien vos per kelias akimirkas gali parašyti pokalbių robotas „ChatGPT“. Vienų jau vadinamas panacėja,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kelionės planas, eilėraštis Šekspyro stiliumi, įdomūs faktai apie Trakus, rašinėlis apie draugą, bakalauro darbo planas – visa tai ir daugiau šiandien vos per kelias akimirkas gali parašyti pokalbių robotas „ChatGPT“. Vienų jau vadinamas panacėja, kitiems šis kalbos modelis kelia nerimą – klausimų kyla dėl duomenų surinkimo etiškumo, tolesnės mokymosi kokybės, naujų kibernetinių incidentų. Daugiau apie „ChatGPT“ laidoje kalba VU matematikos ir informatikos fakulteto docentas Linas Petkevičius ir su kalbos modeliais dirbęs bei tyrimus šioje srityje atlikęs Povilas Pažėra.<br /><br />P.S. šios laidos scenarijaus „ChatGPT“ neparašė.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1810</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/5494cd18a271cc8f3f1eabe55427a5e1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. Nuo vaistų iki namų: beribis 3D spausdinimo pasaulis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-nuo-vaistu-iki-namu-beribis-3d-spausdinimo-pasaulis--56954529</link><description><![CDATA[Pastatai, vaistai, mėsa, protezai – visa tai šiandien gali atspausdinti 3D spausdintuvas. Pastarąjį dešimtmetį sparčiai išpopuliarėjusi technologija jau pritaikoma daugybėje gyvenimo sričių. Beje, ne tik Žemėje, bet ir kosmose. Laidos pašnekovas, VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ prototipų laboratorijų vedėjas Rokas Bagdonas juokauja, kad trimatis spausdinimas toks populiarus, jog kartais Vilniuje lengviau rasti 3D, o ne paprasto popieriaus spausdinimo įmonę. Su juo laidoje kalbamės apie šios technologijos esmę, privalumus ir trūkumus bei ateities perspektyvas.<br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56954529</guid><pubDate>Wed, 27 Sep 2023 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56954529/2023_09_27_7390_1_20230927103652325.mp3" length="29262129" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pastatai, vaistai, mėsa, protezai – visa tai šiandien gali atspausdinti 3D spausdintuvas. Pastarąjį dešimtmetį sparčiai išpopuliarėjusi technologija jau pritaikoma daugybėje gyvenimo sričių. Beje, ne tik Žemėje, bet ir kosmose. Laidos pašnekovas,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pastatai, vaistai, mėsa, protezai – visa tai šiandien gali atspausdinti 3D spausdintuvas. Pastarąjį dešimtmetį sparčiai išpopuliarėjusi technologija jau pritaikoma daugybėje gyvenimo sričių. Beje, ne tik Žemėje, bet ir kosmose. Laidos pašnekovas, VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ prototipų laboratorijų vedėjas Rokas Bagdonas juokauja, kad trimatis spausdinimas toks populiarus, jog kartais Vilniuje lengviau rasti 3D, o ne paprasto popieriaus spausdinimo įmonę. Su juo laidoje kalbamės apie šios technologijos esmę, privalumus ir trūkumus bei ateities perspektyvas.<br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1829</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/9daf95e8163fd7dee718b63f1b39d945.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. Metavisata: dabar – Sizifo mitas, po 10 metų – kasdienybė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-metavisata-dabar-sizifo-mitas-po-10-metu-kasdienybe--56865340</link><description><![CDATA[Prieš kelis dešimtmečius gyvenimas virtualioje realybėje buvo tik mokslinė fantastika, tačiau šiandien vis didesnei daliai gyvenimo persikeliant į skaitmeninę erdvę, manoma, kad tai – neišvengiamas kitas interneto evoliucijos etapas. Metavisatą – virtualioje erdvėje atkartojamą realybę – dabar siekia plėtoti daugybė didžiųjų bendrovių, tarp jų ir „Facebook“, neseniai tapęs „Meta“. Vis dėlto, kol kas sunku suvokti, kuo šis konceptas gali pritraukti žmones, nes dabartiniai bandymai nėra sėkmingi. Tačiau ekspertai neabejoja, kad per artimiausią dešimtmetį viskas gali pasikeisti. Daugiau apie metavisatos galimybes ir keliamus klausimus kalba KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė Lina Užienė ir socialinių tinklų specialistas Darius Gerulis.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56865340</guid><pubDate>Wed, 20 Sep 2023 07:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56865340/2023_09_20_7390_1_20230920103708878.mp3" length="29112918" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš kelis dešimtmečius gyvenimas virtualioje realybėje buvo tik mokslinė fantastika, tačiau šiandien vis didesnei daliai gyvenimo persikeliant į skaitmeninę erdvę, manoma, kad tai – neišvengiamas kitas interneto evoliucijos etapas. Metavisatą –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš kelis dešimtmečius gyvenimas virtualioje realybėje buvo tik mokslinė fantastika, tačiau šiandien vis didesnei daliai gyvenimo persikeliant į skaitmeninę erdvę, manoma, kad tai – neišvengiamas kitas interneto evoliucijos etapas. Metavisatą – virtualioje erdvėje atkartojamą realybę – dabar siekia plėtoti daugybė didžiųjų bendrovių, tarp jų ir „Facebook“, neseniai tapęs „Meta“. Vis dėlto, kol kas sunku suvokti, kuo šis konceptas gali pritraukti žmones, nes dabartiniai bandymai nėra sėkmingi. Tačiau ekspertai neabejoja, kad per artimiausią dešimtmetį viskas gali pasikeisti. Daugiau apie metavisatos galimybes ir keliamus klausimus kalba KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė Lina Užienė ir socialinių tinklų specialistas Darius Gerulis.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>1820</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/54e676eb49d24ff771145b2a866f1b2a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviesi ateitis. Ką padės išsiaiškinti sintetiniai žmogaus embrionai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviesi-ateitis-ka-pades-issiaiskinti-sintetiniai-zmogaus-embrionai--56785340</link><description><![CDATA[Mokslininkai, pasitelkę kamienines ląsteles, laboratorijoje sukūrė žmogaus embriono modelius. Tai sukėlė tikrą proveržį mokslo pasaulyje: manoma, kad tokie tyrimai gali padėti išsiaiškinti ankstyvų persileidimų priežastis ir unikalius žmogaus vystymosi aspektus. Kartu tai neatsiejama nuo daugybės etinių ir moralinių klausimų, be to, neaišku, kaip tokius tyrimus sureguliuoti teisiškai. Apie sintetinius žmogaus embrionus ir tolesnę tyrimų šioje srityje ateitį kalba VU profesorė genetinė Sonata Jarmalaitė ir Lietuvos bioetikos komiteto direktorė Asta Čekanauskaitė.<br /><br />Ved. Karolina Panto<br /><br />Nuotrauka: Veizmano instituto tyrimo stop kadras]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56785340</guid><pubDate>Wed, 13 Sep 2023 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56785340/2023_09_13_7390_1_20230913103524734.mp3" length="27848591" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mokslininkai, pasitelkę kamienines ląsteles, laboratorijoje sukūrė žmogaus embriono modelius. Tai sukėlė tikrą proveržį mokslo pasaulyje: manoma, kad tokie tyrimai gali padėti išsiaiškinti ankstyvų persileidimų priežastis ir unikalius žmogaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mokslininkai, pasitelkę kamienines ląsteles, laboratorijoje sukūrė žmogaus embriono modelius. Tai sukėlė tikrą proveržį mokslo pasaulyje: manoma, kad tokie tyrimai gali padėti išsiaiškinti ankstyvų persileidimų priežastis ir unikalius žmogaus vystymosi aspektus. Kartu tai neatsiejama nuo daugybės etinių ir moralinių klausimų, be to, neaišku, kaip tokius tyrimus sureguliuoti teisiškai. Apie sintetinius žmogaus embrionus ir tolesnę tyrimų šioje srityje ateitį kalba VU profesorė genetinė Sonata Jarmalaitė ir Lietuvos bioetikos komiteto direktorė Asta Čekanauskaitė.<br /><br />Ved. Karolina Panto<br /><br />Nuotrauka: Veizmano instituto tyrimo stop kadras]]></itunes:summary><itunes:duration>1741</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/af2789d5cd6abdd201a680672e5445e2.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item></channel></rss>
