<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss xmlns:itunes="http://www.itunes.com/dtds/podcast-1.0.dtd" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:podcast="https://podcastindex.org/namespace/1.0" xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" version="2.0"><channel><title>Pas Nemirą</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/pas-nemira--5953630</link><description><![CDATA[Šitos laidos mikrofonai neskirti tiems, kurie manosi esą garsūs ar išmintingi, nes vien geros nuomonės apie save nepakanka, tačiau jie tikrai turi ką papasakoti.]]></description><atom:link href="https://www.spreaker.com/show/5953630/episodes/feed" rel="self" type="application/rss+xml"/><language>lt</language><category>Society &amp; Culture</category><copyright>Copyright LRT</copyright><image><url>https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg</url><title>Pas Nemirą</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/pas-nemira--5953630</link></image><lastBuildDate>Tue, 26 May 2026 11:52:40 +0000</lastBuildDate><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:owner><itunes:name>LRT</itunes:name><itunes:email>podcasts@lrt.lt</itunes:email></itunes:owner><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:subtitle>Šitos laidos mikrofonai neskirti tiems, kurie manosi esą garsūs ar išmintingi, nes vien geros nuomonės apie save nepakanka, tačiau jie tikrai turi ką papasakoti.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šitos laidos mikrofonai neskirti tiems, kurie manosi esą garsūs ar išmintingi, nes vien geros nuomonės apie save nepakanka, tačiau jie tikrai turi ką papasakoti.]]></itunes:summary><itunes:category text="Society &amp; Culture"/><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:type>episodic</itunes:type><item><title>Bajarūnas apie diplomatinę tarnybą Maskvoje: turi galvoti, kuriom gatvėm vaikščioti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/bajarunas-apie-diplomatine-tarnyba-maskvoje-turi-galvoti-kuriom-gatvem-vaikscioti--72167347</link><description><![CDATA[Eitvydas Bajarūnas vadovavo ambasadoms Stokholme, Maskvoje ir Londone. Iš dviejų paskutinių buvo atšaukas: iš Maskvos – dėl karo Ukrainoje, iš Londono – dėl į teatrą lydėto prezidento Nausėdos ir jo sutuoktinės. VTEK pripažino, kad ir prezidentas, ir ambasadorius pažeidė viešuosius ir privačius interesus. Iš diplomatinės tarnybos jis pasitraukė pernai, bet turi 5-erius metus, kai gali sugrįžti. Tačiau gavęs pasiūlymą ir jį priėmęs, šiuo metu yra pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje ir, sako, yra labai patenkintas. Mat diplomato darbas turi savo specifiką – negali kalbėti bet kam, kada panorėjęs, nesuderinęs su URM.<br />Laisvė kalbėti – vienas iš svarbiausių dalykų, kodėl šiuo metu jis jaučiasi labai gerai ir kodėl jam patinka dabartinis darbas. Diplomatinio darbo užkulisiai – prezidento Nausėdos vizitas Londone ir Maskvos darbo specifika, kai išvykti buvo paliepta tą pačią minutę, – pokalbyje su ambasadoriumi Eitvydu Bajarūnu.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72167347</guid><pubDate>Tue, 26 May 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72167347/2026_05_26_7360_1_20260526140322976.mp3" length="50534580" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Eitvydas Bajarūnas vadovavo ambasadoms Stokholme, Maskvoje ir Londone. Iš dviejų paskutinių buvo atšaukas: iš Maskvos – dėl karo Ukrainoje, iš Londono – dėl į teatrą lydėto prezidento Nausėdos ir jo sutuoktinės. VTEK pripažino, kad ir prezidentas, ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Eitvydas Bajarūnas vadovavo ambasadoms Stokholme, Maskvoje ir Londone. Iš dviejų paskutinių buvo atšaukas: iš Maskvos – dėl karo Ukrainoje, iš Londono – dėl į teatrą lydėto prezidento Nausėdos ir jo sutuoktinės. VTEK pripažino, kad ir prezidentas, ir ambasadorius pažeidė viešuosius ir privačius interesus. Iš diplomatinės tarnybos jis pasitraukė pernai, bet turi 5-erius metus, kai gali sugrįžti. Tačiau gavęs pasiūlymą ir jį priėmęs, šiuo metu yra pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje ir, sako, yra labai patenkintas. Mat diplomato darbas turi savo specifiką – negali kalbėti bet kam, kada panorėjęs, nesuderinęs su URM.<br />Laisvė kalbėti – vienas iš svarbiausių dalykų, kodėl šiuo metu jis jaučiasi labai gerai ir kodėl jam patinka dabartinis darbas. Diplomatinio darbo užkulisiai – prezidento Nausėdos vizitas Londone ir Maskvos darbo specifika, kai išvykti buvo paliepta tą pačią minutę, – pokalbyje su ambasadoriumi Eitvydu Bajarūnu.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3159</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Silvestras Dikčius: laikas – didžiausias kovos su klimato kaita priešas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/silvestras-dikcius-laikas-didziausias-kovos-su-klimato-kaita-priesas--72070047</link><description><![CDATA[Laikas – didžiausias kovos su klimato kaita priešas, nes žmonėms sunku suvokti, kas bus po 50 ar daugiau metų, todėl žodžiai „klimato kaita“, nors tariami, tačiau kovai su jo pasekmėmis žmonės nelinkę skirti daug dėmesio. Jau įrodyta, kad būtent žmogaus veikla labiausiai ir veikia klimato kaitą, o dėl jos kyla temperatūra, tirpsta ledynai, dega miškai, kyla potvyniai ir audros. Daug prisidėti galėtų vartojimo mažinimas, tačiau taip sukurtos visuomenės, kad vartotų kuo daugiau. Naujas iššūkis – DI, kuris vartoja labai daug energijos. Ar iš viso įmanoma grumtis su klimato kaita ir ką gali pavienės iniciatyvos? Pokalbis su klimato kaitos tyrinėtoju, dar visiems gerai prisimenamu buvusiu „Panoramos“ sinoptiku Silvestru Dikčiumi.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72070047</guid><pubDate>Tue, 19 May 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72070047/2026_05_19_7360_1_20260519140508891.mp3" length="50129577" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laikas – didžiausias kovos su klimato kaita priešas, nes žmonėms sunku suvokti, kas bus po 50 ar daugiau metų, todėl žodžiai „klimato kaita“, nors tariami, tačiau kovai su jo pasekmėmis žmonės nelinkę skirti daug dėmesio. Jau įrodyta, kad būtent...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laikas – didžiausias kovos su klimato kaita priešas, nes žmonėms sunku suvokti, kas bus po 50 ar daugiau metų, todėl žodžiai „klimato kaita“, nors tariami, tačiau kovai su jo pasekmėmis žmonės nelinkę skirti daug dėmesio. Jau įrodyta, kad būtent žmogaus veikla labiausiai ir veikia klimato kaitą, o dėl jos kyla temperatūra, tirpsta ledynai, dega miškai, kyla potvyniai ir audros. Daug prisidėti galėtų vartojimo mažinimas, tačiau taip sukurtos visuomenės, kad vartotų kuo daugiau. Naujas iššūkis – DI, kuris vartoja labai daug energijos. Ar iš viso įmanoma grumtis su klimato kaita ir ką gali pavienės iniciatyvos? Pokalbis su klimato kaitos tyrinėtoju, dar visiems gerai prisimenamu buvusiu „Panoramos“ sinoptiku Silvestru Dikčiumi.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3134</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Griežtą auklėjimą prisiminusi Jokubauskaitė: į nosį gaudavau už menkiausius nusižengimus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/griezta-auklejima-prisiminusi-jokubauskaite-i-nosi-gaudavau-uz-menkiausius-nusizengimus--71976997</link><description><![CDATA[Visi atpažįsta LRT „Sveikinimų koncerto“ vedėją Reginą Jokubauskaitę, kuri tą daro jau 15 metų, bet turbūt mažai kas prisimena arba žino, kad  savo karjerą ji pradėjo radijuje. Kartu su Bernadeta Lukošiūte po konkurso buvo priimtos diktorėmis. Tik ji nelabai ilgai užsibuvo radijuje, kai pripažintos televizijos diktorės Dana Rutkutė ir Leonarda Jakentaitė, viena dėl balso problemų, o kita dėl sprendimo tęsti darbą kitoje srityje, išėjo, teko skubiai ieškoti naujų. Štai tada Regina Jokubauskaitė ir tapo diktore. Po ilgų metų televizija pasikeitė – diktoriai tapo nereikalingi. Tada, pamena Regina, įsidarbino parduotuvėje, ten skaitė reklamas. Kartą jos tėtis atvažiavo į tuometinę „Duokim garo“ laidą su kapelija iš Skaudvilės, atėjus pasveikinti Regina čia sutiko buvusius kolegas, kurie ir pasikvietė sugrįžti – vesti „Sveikinimų koncertą“. Regina Jokubauskaitė, sako, jog šią laidą gadina tai, kad visi sveikintojai savo sveikinimus rašo naudodamiesi dirbtiniu intelekto, todėl jie vienodi, neįdomūs ir negyvi, o jų perrašyti koncerto redaktoriams giminaičiai dažniausiai neleidžia.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71976997</guid><pubDate>Tue, 12 May 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71976997/2026_05_12_7360_1_20260512140256864.mp3" length="50078168" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Visi atpažįsta LRT „Sveikinimų koncerto“ vedėją Reginą Jokubauskaitę, kuri tą daro jau 15 metų, bet turbūt mažai kas prisimena arba žino, kad  savo karjerą ji pradėjo radijuje. Kartu su Bernadeta Lukošiūte po konkurso buvo priimtos diktorėmis. Tik ji...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Visi atpažįsta LRT „Sveikinimų koncerto“ vedėją Reginą Jokubauskaitę, kuri tą daro jau 15 metų, bet turbūt mažai kas prisimena arba žino, kad  savo karjerą ji pradėjo radijuje. Kartu su Bernadeta Lukošiūte po konkurso buvo priimtos diktorėmis. Tik ji nelabai ilgai užsibuvo radijuje, kai pripažintos televizijos diktorės Dana Rutkutė ir Leonarda Jakentaitė, viena dėl balso problemų, o kita dėl sprendimo tęsti darbą kitoje srityje, išėjo, teko skubiai ieškoti naujų. Štai tada Regina Jokubauskaitė ir tapo diktore. Po ilgų metų televizija pasikeitė – diktoriai tapo nereikalingi. Tada, pamena Regina, įsidarbino parduotuvėje, ten skaitė reklamas. Kartą jos tėtis atvažiavo į tuometinę „Duokim garo“ laidą su kapelija iš Skaudvilės, atėjus pasveikinti Regina čia sutiko buvusius kolegas, kurie ir pasikvietė sugrįžti – vesti „Sveikinimų koncertą“. Regina Jokubauskaitė, sako, jog šią laidą gadina tai, kad visi sveikintojai savo sveikinimus rašo naudodamiesi dirbtiniu intelekto, todėl jie vienodi, neįdomūs ir negyvi, o jų perrašyti koncerto redaktoriams giminaičiai dažniausiai neleidžia.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3130</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Bradūno dukra apie savo vaikystę JAV: gumos nekramtėm ir komiksų neskaitėm</title><link>https://www.spreaker.com/episode/braduno-dukra-apie-savo-vaikyste-jav-gumos-nekramtem-ir-komiksu-neskaitem--71874299</link><description><![CDATA[Ji kalba tokia aiškia lietuvių kalba, kad niekada nepagalvotum, jog gimė Miunchene, augo ir gyveno JAV ir tik dabar sugrįžo į tėvų namus – į Lietuvą. „Kartą brolis tris dienas mamos prašė žiuvies“, bet gavo tik tada, kai pagaliau paprašė žuvies“, juokiasi p. Elena. Taip Bradūnų namuose Amerikoje vaikai buvo mokomi kalbėti lietuviškai. Į Lietuvą ji parvažiavo iš Havajų, o paklausta, kodėl neliko ten, kur nėra žiemos, kur visada puikus klimatas, kur kiaurus metus viskas žydi, sako – nuobodu ten, renginių mažai, jei opera atvažiuoja, tai labai retai, ir apskritai, amerikiečiai, kitaip, nei europiečiai supranta kultūrą. Gal todėl ir Kazys Bradūnas, dar iki Sausio 13-osios pareiškęs norą sugrįžti į Lietuvą, buvo toks laimingas – šalia buvo filharmonija, teatrai, koncertų ir parodų salės, - prisimena tėvų parvykimą į Lietuvą. Į Ameriką 1944-aisiais traukėsi ne vien Kazys Bradūnas su žmona, bet ir tėvai, brolis su šeima. Kodėl, ar kad sovietų labiau privengė, nei nacių? Pasirodo, jau buvo sąrašuose išvežti į Sibirą su pirmąją banga, bet užėjo vokiečiai, taip liko Lietuvoje, kai sovietai sugrįžo, suprato, kad čia gyvenimo nebus. Linksma ir jautri Bradūnų gyvenimo istorija su antropologe Elena Bradūnaite-Aglinskiene.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71874299</guid><pubDate>Tue, 05 May 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71874299/2026_05_05_7360_1_20260505140315825.mp3" length="50487350" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ji kalba tokia aiškia lietuvių kalba, kad niekada nepagalvotum, jog gimė Miunchene, augo ir gyveno JAV ir tik dabar sugrįžo į tėvų namus – į Lietuvą. „Kartą brolis tris dienas mamos prašė žiuvies“, bet gavo tik tada, kai pagaliau paprašė žuvies“,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ji kalba tokia aiškia lietuvių kalba, kad niekada nepagalvotum, jog gimė Miunchene, augo ir gyveno JAV ir tik dabar sugrįžo į tėvų namus – į Lietuvą. „Kartą brolis tris dienas mamos prašė žiuvies“, bet gavo tik tada, kai pagaliau paprašė žuvies“, juokiasi p. Elena. Taip Bradūnų namuose Amerikoje vaikai buvo mokomi kalbėti lietuviškai. Į Lietuvą ji parvažiavo iš Havajų, o paklausta, kodėl neliko ten, kur nėra žiemos, kur visada puikus klimatas, kur kiaurus metus viskas žydi, sako – nuobodu ten, renginių mažai, jei opera atvažiuoja, tai labai retai, ir apskritai, amerikiečiai, kitaip, nei europiečiai supranta kultūrą. Gal todėl ir Kazys Bradūnas, dar iki Sausio 13-osios pareiškęs norą sugrįžti į Lietuvą, buvo toks laimingas – šalia buvo filharmonija, teatrai, koncertų ir parodų salės, - prisimena tėvų parvykimą į Lietuvą. Į Ameriką 1944-aisiais traukėsi ne vien Kazys Bradūnas su žmona, bet ir tėvai, brolis su šeima. Kodėl, ar kad sovietų labiau privengė, nei nacių? Pasirodo, jau buvo sąrašuose išvežti į Sibirą su pirmąją banga, bet užėjo vokiečiai, taip liko Lietuvoje, kai sovietai sugrįžo, suprato, kad čia gyvenimo nebus. Linksma ir jautri Bradūnų gyvenimo istorija su antropologe Elena Bradūnaite-Aglinskiene.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3156</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Skačkauskas apie priklausomybes: mama turėjo svajonių, bet jai teko padengti mano skolas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/skackauskas-apie-priklausomybes-mama-turejo-svajoniu-bet-jai-teko-padengti-mano-skolas--71704547</link><description><![CDATA[Socialiniuose tinkluose Audrius Skačkauskas labai populiarus, tūkstančiai klausosi jo sekamų pasakų Lapytei – iš prieglaudos paimtai šunytei. Tik ką pasirodė jo knyga „Neleisk angelui nukristi nuo peties“, kurią išleido savo ir žmonių, iš anksto knygą užsisakiusių, lėšomis. „Kai tokių radosi 600, tiesiog negalėjau tos knygos neparašyti“, – sako Audrius. Knygoje – jo paties gyvenimo istorijos. O tas gyvenimas – vertas ir plunksnos, ir gero režisieriaus. Studijuodamas režisūrą, pradėjo dirbti žurnalistu ir gimtajame Panevėžyje, o paskui ir naujai susikūrusioje LNK televizijoje. Gyvenimas atrodė gražus – jis turi puikų darbą, daug pažįstamų ir draugų, užteko ir pinigų. Tik ilgai nenorėjęs pripažinti tapo visišku alkoholiku, kuris nuo pat ryto ieško, kaip „pataisyti“ sveikatą. Vėliau prisidėjo narkotikai ir lošimas. Pagaliau supratęs, kad jau dugnas, mėgino gelbėtis, kai nepavyko – žudytis. Gelbėtoja tapo Aušrytė, kaip jis vadina savo žmoną, kuri išgyvenusi dvi santuokas su priklausomais nuo alkoholio žmonėmis, vis dėlto patikėjo Audriumi. Dar jo gyvenime buvo mamos psichinė liga, yra jo paties onkologinė liga, tačiau jis įsitikinęs, kad angelas sėdi ant jo peties. Pokalbis su Audriumi Skačkausku.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71704547</guid><pubDate>Tue, 28 Apr 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71704547/2026_04_28_7360_1_20260428140314562.mp3" length="50690478" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Socialiniuose tinkluose Audrius Skačkauskas labai populiarus, tūkstančiai klausosi jo sekamų pasakų Lapytei – iš prieglaudos paimtai šunytei. Tik ką pasirodė jo knyga „Neleisk angelui nukristi nuo peties“, kurią išleido savo ir žmonių, iš anksto knygą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Socialiniuose tinkluose Audrius Skačkauskas labai populiarus, tūkstančiai klausosi jo sekamų pasakų Lapytei – iš prieglaudos paimtai šunytei. Tik ką pasirodė jo knyga „Neleisk angelui nukristi nuo peties“, kurią išleido savo ir žmonių, iš anksto knygą užsisakiusių, lėšomis. „Kai tokių radosi 600, tiesiog negalėjau tos knygos neparašyti“, – sako Audrius. Knygoje – jo paties gyvenimo istorijos. O tas gyvenimas – vertas ir plunksnos, ir gero režisieriaus. Studijuodamas režisūrą, pradėjo dirbti žurnalistu ir gimtajame Panevėžyje, o paskui ir naujai susikūrusioje LNK televizijoje. Gyvenimas atrodė gražus – jis turi puikų darbą, daug pažįstamų ir draugų, užteko ir pinigų. Tik ilgai nenorėjęs pripažinti tapo visišku alkoholiku, kuris nuo pat ryto ieško, kaip „pataisyti“ sveikatą. Vėliau prisidėjo narkotikai ir lošimas. Pagaliau supratęs, kad jau dugnas, mėgino gelbėtis, kai nepavyko – žudytis. Gelbėtoja tapo Aušrytė, kaip jis vadina savo žmoną, kuri išgyvenusi dvi santuokas su priklausomais nuo alkoholio žmonėmis, vis dėlto patikėjo Audriumi. Dar jo gyvenime buvo mamos psichinė liga, yra jo paties onkologinė liga, tačiau jis įsitikinęs, kad angelas sėdi ant jo peties. Pokalbis su Audriumi Skačkausku.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3169</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Sovietmečiu konsulatą Niujorke išsaugojusio Simučio anūkė Sruoginis: jis mokėjo įkvėpti žmones</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sovietmeciu-konsulata-niujorke-issaugojusio-simucio-anuke-sruoginis-jis-mokejo-ikvepti-zmones--71543139</link><description><![CDATA[Laima Vincė Sruoginis, iškilaus diplomato Aniceto Simučio anūkė, yra išleidusi dvi dešimtis knygų, Vilniuje pristatinėjo dvi naujausias. Romanas „That Unspoken Word“ skirtas žydų poetei Matildai Olkinaitei, nužudytai per Holokaustą savo gimtajame Panemunėlio miestelyje 1941 m. vasarą. Kita - „Heritage, Connection, Writing“, pokalbiai su lietuvių ir litvakų išeivijos rašytojais, kurių dauguma yra ketvirta išeivių karta, nemoka lietuvių kalbos, daugelis nėra buvę Lietuvoje, bet rašo knygas su lietuviškais elementais, sieja save su Lietuva. Kodėl? Yra kelios temos, sako, Laima Vincė: laisvė, kalba, gamta, tapatybė. Daug ji kalba apie savo senelį, iškilų diplomatą Anicetą Simutį, kuriam skurdžioje vaikystėje mokytis padėjo rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Tapęs diplomatu ir 1936-aisaiais išsiųstas į konsulatą Niujorke trejiems metams, jis liko ten 50 sovietų okupacijos metų, per visą tą laiką išlaikęs konsulatą, pripažintas JAV valdžios. Atkūrus nepriklausomybę, 1990-aisiais A. Simutis buvo paskirtas atstovu prie JT, jam buvo pavesta sukurti Lietuvos misiją. Tuo metu jam buvo 80 metų. Visą gyvenimą atidavęs Lietuvai, vieną dieną faksu gavo pranešimą iš Lietuvos URM, kad tą pačią dieną yra atleidžiamas. Pagelbėjo prezidentas Algirdas Brazauskas, paskyręs prašomą mėnesį reikalų perdavimui ir atsisveikinimams. Pokalbis su Laima Vince Sruoginis.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71543139</guid><pubDate>Tue, 21 Apr 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71543139/2026_04_21_7360_1_20260421140311020.mp3" length="51149816" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laima Vincė Sruoginis, iškilaus diplomato Aniceto Simučio anūkė, yra išleidusi dvi dešimtis knygų, Vilniuje pristatinėjo dvi naujausias. Romanas „That Unspoken Word“ skirtas žydų poetei Matildai Olkinaitei, nužudytai per Holokaustą savo gimtajame...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laima Vincė Sruoginis, iškilaus diplomato Aniceto Simučio anūkė, yra išleidusi dvi dešimtis knygų, Vilniuje pristatinėjo dvi naujausias. Romanas „That Unspoken Word“ skirtas žydų poetei Matildai Olkinaitei, nužudytai per Holokaustą savo gimtajame Panemunėlio miestelyje 1941 m. vasarą. Kita - „Heritage, Connection, Writing“, pokalbiai su lietuvių ir litvakų išeivijos rašytojais, kurių dauguma yra ketvirta išeivių karta, nemoka lietuvių kalbos, daugelis nėra buvę Lietuvoje, bet rašo knygas su lietuviškais elementais, sieja save su Lietuva. Kodėl? Yra kelios temos, sako, Laima Vincė: laisvė, kalba, gamta, tapatybė. Daug ji kalba apie savo senelį, iškilų diplomatą Anicetą Simutį, kuriam skurdžioje vaikystėje mokytis padėjo rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Tapęs diplomatu ir 1936-aisaiais išsiųstas į konsulatą Niujorke trejiems metams, jis liko ten 50 sovietų okupacijos metų, per visą tą laiką išlaikęs konsulatą, pripažintas JAV valdžios. Atkūrus nepriklausomybę, 1990-aisiais A. Simutis buvo paskirtas atstovu prie JT, jam buvo pavesta sukurti Lietuvos misiją. Tuo metu jam buvo 80 metų. Visą gyvenimą atidavęs Lietuvai, vieną dieną faksu gavo pranešimą iš Lietuvos URM, kad tą pačią dieną yra atleidžiamas. Pagelbėjo prezidentas Algirdas Brazauskas, paskyręs prašomą mėnesį reikalų perdavimui ir atsisveikinimams. Pokalbis su Laima Vince Sruoginis.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3197</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kunigas Mozė Mitkevičius apie pedofilijos šešėlį: net bažnyčioje įvyksta nužmogėjimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kunigas-moze-mitkevicius-apie-pedofilijos-seseli-net-baznycioje-ivyksta-nuzmogejimas--71319820</link><description><![CDATA[Moze jis tapo skautų stovykloje, nes reikėjo pasirinkti šventojo vardą. „Jėzus pasirodė per daug įžūlu“, – šypsosi kunigas Mozė. Taip ir liko Moze, net tikrąjį vardą dokumentuose pasikeitė. Močiutė, kuri buvo labai pamaldi, visada tikėjo, kad šitas anūkas taps kunigu, o jis nuėjo mokytis teisės. Ir baigė, ir VMI dirbo, kolektyvas, sako, kad buvo puikus. „Bet močiutė išmeldė“, – neabejoja Mozė. Atsisveikinęs su bendradarbiais, su kuriais ir dabar bendrauja, perspėjęs mamą ir pradžiuginęs močiutę, jis stojo į Vilniaus kunigų seminariją, o vėliau išvyko į Romos popiežiškąjį Grigaliaus universitetą. Tapo bibilinės teologijos daktaru. Nors pradžioje tarnystės labai norėjo tapti kaimo klebonu, dabar Vilniaus Arkikatedros bazilikos parapijos vikaras, paklaustas, ką būtų sakęs tiems kaimo žmonėms, atsako, kad pirmiausia būtų jų klausęs. Pokalbyje ir nelabai geros bažnyčiai temos – pedofilijos skandalai, turtų kaupimas, celibato laužymas arba moterų kunigystė, kaip Anglikonų bažnyčia leidžia, – su kunigu Moze Mitkevičiumi.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71319820</guid><pubDate>Tue, 14 Apr 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71319820/2026_04_14_7360_1_20260414140233307.mp3" length="50874380" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Moze jis tapo skautų stovykloje, nes reikėjo pasirinkti šventojo vardą. „Jėzus pasirodė per daug įžūlu“, – šypsosi kunigas Mozė. Taip ir liko Moze, net tikrąjį vardą dokumentuose pasikeitė. Močiutė, kuri buvo labai pamaldi, visada tikėjo, kad šitas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Moze jis tapo skautų stovykloje, nes reikėjo pasirinkti šventojo vardą. „Jėzus pasirodė per daug įžūlu“, – šypsosi kunigas Mozė. Taip ir liko Moze, net tikrąjį vardą dokumentuose pasikeitė. Močiutė, kuri buvo labai pamaldi, visada tikėjo, kad šitas anūkas taps kunigu, o jis nuėjo mokytis teisės. Ir baigė, ir VMI dirbo, kolektyvas, sako, kad buvo puikus. „Bet močiutė išmeldė“, – neabejoja Mozė. Atsisveikinęs su bendradarbiais, su kuriais ir dabar bendrauja, perspėjęs mamą ir pradžiuginęs močiutę, jis stojo į Vilniaus kunigų seminariją, o vėliau išvyko į Romos popiežiškąjį Grigaliaus universitetą. Tapo bibilinės teologijos daktaru. Nors pradžioje tarnystės labai norėjo tapti kaimo klebonu, dabar Vilniaus Arkikatedros bazilikos parapijos vikaras, paklaustas, ką būtų sakęs tiems kaimo žmonėms, atsako, kad pirmiausia būtų jų klausęs. Pokalbyje ir nelabai geros bažnyčiai temos – pedofilijos skandalai, turtų kaupimas, celibato laužymas arba moterų kunigystė, kaip Anglikonų bažnyčia leidžia, – su kunigu Moze Mitkevičiumi.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3180</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Istorikas Černiauskas: tarpukario žmogus nustebtų, kad Lietuvai nebereikia vytis kitų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/istorikas-cerniauskas-tarpukario-zmogus-nustebtu-kad-lietuvai-nebereikia-vytis-kitu--71154799</link><description><![CDATA[Vasario 16-osios Lietuva prasidėjo ir baigėsi Vilniuje Pilies gatvėje – Lietuva buvo be batų, be kelnių, be nieko. Kovo 11-osios Lietuvos sąlygos kitokios. 1918-ųjų Lietuva kūrėsi ant karo griuvėsių, reikėjo viską pastatyti, kurti struktūras. 1990 metais nereikėjo nieko statyti, bet didysis darbas buvo iš galvų išguiti ideologizaciją. Nežinia, kas tada buvo sunkiau, bet 1990 metais Lietuva nebuvo sugriauta, nebuvo fronto linijų, o tuometiniams mūsų strategams pavyko puikiai išmanevruoti taikiai. Apie dvi Lietuvas – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios, jų panašumus ir skirtumus, autoritarizmo, radikalizmo grėsmes tada ir dabar, propagandos įtakas bei visuomenės atsparumą joms, požiūrį į tarptautines organizacijas ir sąjungas – pokalbyje su XX amžiaus Lietuvos istorijos tyrinėtoju ir knygų apie Lietuvos praeitį autoriumi, istoriku dr. Norbertu Černiausku.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71154799</guid><pubDate>Tue, 07 Apr 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71154799/2026_04_07_7360_1_20260407140306712.mp3" length="49816108" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vasario 16-osios Lietuva prasidėjo ir baigėsi Vilniuje Pilies gatvėje – Lietuva buvo be batų, be kelnių, be nieko. Kovo 11-osios Lietuvos sąlygos kitokios. 1918-ųjų Lietuva kūrėsi ant karo griuvėsių, reikėjo viską pastatyti, kurti struktūras. 1990...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vasario 16-osios Lietuva prasidėjo ir baigėsi Vilniuje Pilies gatvėje – Lietuva buvo be batų, be kelnių, be nieko. Kovo 11-osios Lietuvos sąlygos kitokios. 1918-ųjų Lietuva kūrėsi ant karo griuvėsių, reikėjo viską pastatyti, kurti struktūras. 1990 metais nereikėjo nieko statyti, bet didysis darbas buvo iš galvų išguiti ideologizaciją. Nežinia, kas tada buvo sunkiau, bet 1990 metais Lietuva nebuvo sugriauta, nebuvo fronto linijų, o tuometiniams mūsų strategams pavyko puikiai išmanevruoti taikiai. Apie dvi Lietuvas – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios, jų panašumus ir skirtumus, autoritarizmo, radikalizmo grėsmes tada ir dabar, propagandos įtakas bei visuomenės atsparumą joms, požiūrį į tarptautines organizacijas ir sąjungas – pokalbyje su XX amžiaus Lietuvos istorijos tyrinėtoju ir knygų apie Lietuvos praeitį autoriumi, istoriku dr. Norbertu Černiausku.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3114</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pirmoji Lietuvos ambasadorė prie NATO Gintė Damušytė: tai buvo sunkiausia misija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pirmoji-lietuvos-ambasadore-prie-nato-ginte-damusyte-tai-buvo-sunkiausia-misija--71018741</link><description><![CDATA[JAV gimusi, augusi, išsimokslinimą ten gavusi, Gintė Damušytė vis dėlto tapo Lietuvos, o ne Amerikos diplomate. Pradėjo ji ne nuo diplomatinio darbo, o nuo žurnalistikos – tapo Lietuvių informacijos centro vadove, kaip pati sako, metams, bet pradirbo 12-a. Centras rinko informaciją apie okupuotą Lietuvą, žmogaus teisių pažeidimus ir siuntė pranešimus į svarbiausius pasaulio laikraščius, prasidėjus Sąjūdžiui, skelbė naujienas iš Lietuvos, Sausio 13-osios naktį ir dar kelias dienas dirbo ištisomis paromis. O 1991-ųjų pabaigoje buvo deleguota kartu su diplomatu Anicetu Simučiu sukurti Lietuvos misiją JT. Štai tada ir prasidėjo jos diplomatės karjera, trukusi daugiau nei 30 metų. Sunkiausias, sako G. Damušytė, buvo ambasadorės prie NATO darbas, nes tada Lietuva siekė integracijos ir narystės. Ir jai pavyko: ji ne tik dalyvavo procese, bet ir šiame poste sulaukė 2004 metų, kai Lietuva oficialiai tapo NATO nare. G. Damušytė buvo pirmoji moteris Lietuvos ambasadorė prie NATO ir apskritai pirmoji moteris ambasadorė prie NATO. Diplomatė prisimena ir ne visada šviesius momentus savo darbe, pavyzdžiui, kai Lietuvoje viena šalis norėjo įkurti kalėjimą, į kurį būtų vežusi neįtinkančius, kai kurie mūsų valdžios žmonės tam pritarė, tačiau, sako G. Damušytė, su prezidentės D. Grybauskaitės pagalba pavyko šito kalėjimo išvengti. Pokalbis su diplomate, ambasadore Ginte Damušyte.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71018741</guid><pubDate>Tue, 31 Mar 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71018741/2026_03_31_7360_1_20260331140234761.mp3" length="50527474" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>JAV gimusi, augusi, išsimokslinimą ten gavusi, Gintė Damušytė vis dėlto tapo Lietuvos, o ne Amerikos diplomate. Pradėjo ji ne nuo diplomatinio darbo, o nuo žurnalistikos – tapo Lietuvių informacijos centro vadove, kaip pati sako, metams, bet...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[JAV gimusi, augusi, išsimokslinimą ten gavusi, Gintė Damušytė vis dėlto tapo Lietuvos, o ne Amerikos diplomate. Pradėjo ji ne nuo diplomatinio darbo, o nuo žurnalistikos – tapo Lietuvių informacijos centro vadove, kaip pati sako, metams, bet pradirbo 12-a. Centras rinko informaciją apie okupuotą Lietuvą, žmogaus teisių pažeidimus ir siuntė pranešimus į svarbiausius pasaulio laikraščius, prasidėjus Sąjūdžiui, skelbė naujienas iš Lietuvos, Sausio 13-osios naktį ir dar kelias dienas dirbo ištisomis paromis. O 1991-ųjų pabaigoje buvo deleguota kartu su diplomatu Anicetu Simučiu sukurti Lietuvos misiją JT. Štai tada ir prasidėjo jos diplomatės karjera, trukusi daugiau nei 30 metų. Sunkiausias, sako G. Damušytė, buvo ambasadorės prie NATO darbas, nes tada Lietuva siekė integracijos ir narystės. Ir jai pavyko: ji ne tik dalyvavo procese, bet ir šiame poste sulaukė 2004 metų, kai Lietuva oficialiai tapo NATO nare. G. Damušytė buvo pirmoji moteris Lietuvos ambasadorė prie NATO ir apskritai pirmoji moteris ambasadorė prie NATO. Diplomatė prisimena ir ne visada šviesius momentus savo darbe, pavyzdžiui, kai Lietuvoje viena šalis norėjo įkurti kalėjimą, į kurį būtų vežusi neįtinkančius, kai kurie mūsų valdžios žmonės tam pritarė, tačiau, sako G. Damušytė, su prezidentės D. Grybauskaitės pagalba pavyko šito kalėjimo išvengti. Pokalbis su diplomate, ambasadore Ginte Damušyte.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3158</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Po 50 metų į Lietuvą grįžęs Simo Kudirkos sūnus: čia pradėjau gyvenimą, čia ir pabaigsiu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/po-50-metu-i-lietuva-grizes-simo-kudirkos-sunus-cia-pradejau-gyvenima-cia-ir-pabaigsiu--70888988</link><description><![CDATA[Kas nepamena Simo Kudirkos, lietuvio jūreivio, peršokusio iš sovietinio laivo į Amerikos ir paprašiusio politinio prieglobsčio, kurio negavo. Tik po kančių ir kalėjimų 1974 metais šeima išvažiavo į JAV. Nors, kaip sako, Evaldas Kudirka – Simo sūnus, juos tiesiog išmetė iš Sovietų Sąjungos. Tačiau 2007 metais Simas Kudirka su žmona Genute sugrįžo į Lietuvą, sūnus Evaldas liko anapus. Sako, tiesiog dar nebuvo metas, bet sugrįžti visada planavo. Viskas pasikeitė, kai prasidėjo antroji D. Trumpo kadencija, o su ja pradėta įgyvendinti naujoji migracijos politika. Paaiškėjo, kad Evaldas, skirtingai nei sesuo, neturėjo nei Amerikos pilietybės, nei Lietuvos ir buvo patekęs į „juoduosius sąrašus“. Kai prasidėjo migrantų gaudymai miestuose, Portlende tuo metu gyvenęs Evaldas iš arti matė, kaip migantai suiminėjami, kaip prieš juos naudojamas smurtas, šaudoma guminėmis kulkoms, todėl apsisprendė nedelsdamas važiuoti į Lietuvą. Ir didžiausia jo pagalbininke tapo režisierė Giedrė Žickytė, sukūrusi filmą apie jo tėvą Simą Kudirką „Šuolis“. Gyvenimo lūžis ir migranto gyvenimas iš arti. Pokalbis su Evaldu Kudirka.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70888988</guid><pubDate>Tue, 24 Mar 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70888988/2026_03_24_7360_1_20260324140300576.mp3" length="49344232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas nepamena Simo Kudirkos, lietuvio jūreivio, peršokusio iš sovietinio laivo į Amerikos ir paprašiusio politinio prieglobsčio, kurio negavo. Tik po kančių ir kalėjimų 1974 metais šeima išvažiavo į JAV. Nors, kaip sako, Evaldas Kudirka – Simo sūnus,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas nepamena Simo Kudirkos, lietuvio jūreivio, peršokusio iš sovietinio laivo į Amerikos ir paprašiusio politinio prieglobsčio, kurio negavo. Tik po kančių ir kalėjimų 1974 metais šeima išvažiavo į JAV. Nors, kaip sako, Evaldas Kudirka – Simo sūnus, juos tiesiog išmetė iš Sovietų Sąjungos. Tačiau 2007 metais Simas Kudirka su žmona Genute sugrįžo į Lietuvą, sūnus Evaldas liko anapus. Sako, tiesiog dar nebuvo metas, bet sugrįžti visada planavo. Viskas pasikeitė, kai prasidėjo antroji D. Trumpo kadencija, o su ja pradėta įgyvendinti naujoji migracijos politika. Paaiškėjo, kad Evaldas, skirtingai nei sesuo, neturėjo nei Amerikos pilietybės, nei Lietuvos ir buvo patekęs į „juoduosius sąrašus“. Kai prasidėjo migrantų gaudymai miestuose, Portlende tuo metu gyvenęs Evaldas iš arti matė, kaip migantai suiminėjami, kaip prieš juos naudojamas smurtas, šaudoma guminėmis kulkoms, todėl apsisprendė nedelsdamas važiuoti į Lietuvą. Ir didžiausia jo pagalbininke tapo režisierė Giedrė Žickytė, sukūrusi filmą apie jo tėvą Simą Kudirką „Šuolis“. Gyvenimo lūžis ir migranto gyvenimas iš arti. Pokalbis su Evaldu Kudirka.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3084</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Valdas Puteikis – apie gyvenimo būdą, interviu su įžymybėmis ir prancūzų meilę Kaunui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/valdas-puteikis-apie-gyvenimo-buda-interviu-su-izymybemis-ir-prancuzu-meile-kaunui--70686831</link><description><![CDATA[Prancūziją dar tik būsimasis žurnalistas Valdas Puteikis įsimylėjo būdamas 10-ies, nes jam labai patiko prancūzų kalba, kuri tuo metu buvo visiškai nepopuliari, ją vadino „varliamušių“. Dabar Prancūzija jam – gyvenimo būdas: čia daug kartų pabuvota, parengta daugybė reportažų ir interviu, keliauta su turistų grupėmis. V. Puteikis pasakoja apie savo interviu su prancūzų įžymybėmis, įvykusius ir dar galbūt įvyksiančius susitikimus gatvėse, prancūzų būdo ypatumus – meną kalbėti ir pasakoti, lengvai megzti santykius, sklandančią nuomonę – jie amžini meilužiai. Ir dar: yra kelios kryptys, kuriomis galima su Valdu Puteikiu keliauti po Prancūziją, nes jis dar ir gidas. Todėl laidos pabaigoje - patarimas, kur nueiti Paryžiuje, nes tų vietų nerodo joks guglas. Pokalbis su žurnalistu Valdu Puteikiu.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70686831</guid><pubDate>Tue, 17 Mar 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70686831/2026_03_17_7360_1_20260317140253689.mp3" length="51199971" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prancūziją dar tik būsimasis žurnalistas Valdas Puteikis įsimylėjo būdamas 10-ies, nes jam labai patiko prancūzų kalba, kuri tuo metu buvo visiškai nepopuliari, ją vadino „varliamušių“. Dabar Prancūzija jam – gyvenimo būdas: čia daug kartų pabuvota,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prancūziją dar tik būsimasis žurnalistas Valdas Puteikis įsimylėjo būdamas 10-ies, nes jam labai patiko prancūzų kalba, kuri tuo metu buvo visiškai nepopuliari, ją vadino „varliamušių“. Dabar Prancūzija jam – gyvenimo būdas: čia daug kartų pabuvota, parengta daugybė reportažų ir interviu, keliauta su turistų grupėmis. V. Puteikis pasakoja apie savo interviu su prancūzų įžymybėmis, įvykusius ir dar galbūt įvyksiančius susitikimus gatvėse, prancūzų būdo ypatumus – meną kalbėti ir pasakoti, lengvai megzti santykius, sklandančią nuomonę – jie amžini meilužiai. Ir dar: yra kelios kryptys, kuriomis galima su Valdu Puteikiu keliauti po Prancūziją, nes jis dar ir gidas. Todėl laidos pabaigoje - patarimas, kur nueiti Paryžiuje, nes tų vietų nerodo joks guglas. Pokalbis su žurnalistu Valdu Puteikiu.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3200</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vagnorius apie premjero darbą kuriant Lietuvą: diplomatijos trūko, bet agresyvumo pakako</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vagnorius-apie-premjero-darba-kuriant-lietuva-diplomatijos-truko-bet-agresyvumo-pakako--70606172</link><description><![CDATA[„Diplomatijos man trūko, agresyvumo pakako“, – pripažįsta dukart premjeru buvęs Gediminas Vagnorius, prisiminęs savo santykius su prezidentais Algirdu Brazausku ir Valdu Adamkumi, kai vienas jį nuolat kritikavo dėl veikimo būdo, o kitas net viešai pareiškė nepasitikėjimą. Net tuometis jo partijos pirmininkas Vytautas Landsbergis nustojo ginti prieš prezidentą V. Admkų. Tačiau apie abu prezidentus ir profesorių V. Landsbergį jis išlaikęs gražius prisiminimus, sako, santykiai buvo dalykiniai, jie sugebėjo dirbti drauge. G. Vagnorius premjeru buvo pasiūlytas 1991 metų sausio 8 dieną, tačiau tada palaikymo nesulaukė, vyriausybei vadovauti buvo paskirtas Albertas Šimėnas, kai tas dingo, G. Vagnoriui Vytautas Landsbergis vėl pasiūlė imitis vyriausybės vadovo pareigų. Sako, tada pagalvojęs, prieš tris dienas netikau, o kai Šimėnas dingo, tai ir aš jau geras, bet tai buvo tik minutinis pasvarstymas. Atsisakyti nebuvo galima, nes sovietų karinė technika važinėjo po sostinę, o valstybė neturėjo vyriausybės. Šie ir kiti pirmųjų nepriklausomos Lietuvos metų įvykiai premjero Gedimino Vagnoriaus prisiminimuose.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70606172</guid><pubDate>Tue, 10 Mar 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70606172/2026_03_10_7360_1_20260310140253277.mp3" length="51204568" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Diplomatijos man trūko, agresyvumo pakako“, – pripažįsta dukart premjeru buvęs Gediminas Vagnorius, prisiminęs savo santykius su prezidentais Algirdu Brazausku ir Valdu Adamkumi, kai vienas jį nuolat kritikavo dėl veikimo būdo, o kitas net viešai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Diplomatijos man trūko, agresyvumo pakako“, – pripažįsta dukart premjeru buvęs Gediminas Vagnorius, prisiminęs savo santykius su prezidentais Algirdu Brazausku ir Valdu Adamkumi, kai vienas jį nuolat kritikavo dėl veikimo būdo, o kitas net viešai pareiškė nepasitikėjimą. Net tuometis jo partijos pirmininkas Vytautas Landsbergis nustojo ginti prieš prezidentą V. Admkų. Tačiau apie abu prezidentus ir profesorių V. Landsbergį jis išlaikęs gražius prisiminimus, sako, santykiai buvo dalykiniai, jie sugebėjo dirbti drauge. G. Vagnorius premjeru buvo pasiūlytas 1991 metų sausio 8 dieną, tačiau tada palaikymo nesulaukė, vyriausybei vadovauti buvo paskirtas Albertas Šimėnas, kai tas dingo, G. Vagnoriui Vytautas Landsbergis vėl pasiūlė imitis vyriausybės vadovo pareigų. Sako, tada pagalvojęs, prieš tris dienas netikau, o kai Šimėnas dingo, tai ir aš jau geras, bet tai buvo tik minutinis pasvarstymas. Atsisakyti nebuvo galima, nes sovietų karinė technika važinėjo po sostinę, o valstybė neturėjo vyriausybės. Šie ir kiti pirmųjų nepriklausomos Lietuvos metų įvykiai premjero Gedimino Vagnoriaus prisiminimuose.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3201</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaušpėdas apie protestus: ne politikai laisvę lemia, o žmonės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kauspedas-apie-protestus-ne-politikai-laisve-lemia-o-zmones--70406618</link><description><![CDATA[„Anties“ solistas Algirdas Kaušpėdas ne visiškai užtikrintai vardija, kas jį pakvietė prisijungti prie Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, tačiau pasiūlymą jis priėmė. O štai į Aukščiausios Tarybos rinkimus jau nepriklausomoje Lietuvoje nepanoro eiti, tačiau, paklaustas, ar dabar elgtųsi kitaip, sako, visko gali būti, galbūt suktų į politiką, galbūt neiti buvo klaida, tačiau tada atėjo į LRT – tapo TV direktoriumi. Jam buvo siūloma tapti LRT generaliniu direktoriumi, tačiau manė, kad nesugebės ir prikalbino į tas pareigas Skirmantą Valiulį. Apie „Antį“, jos populiarumo piką, išsiskirstymą ir atsikūrimą, muzikavimą su Viktoru Diawara grupėje „Kandis“, kultūros reikšmę tautos savimonei, tapatumui ir svajonę atstatyti Gedimino kalno Aukštutinę pilį pokalbis su architektu, muzikantu, vienu pirmųjų sąjūdininkų Algirdu Kaušpėdu.<br /><br />Vedėja Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70406618</guid><pubDate>Tue, 03 Mar 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70406618/2026_03_03_7360_1_20260303140253882.mp3" length="50360291" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Anties“ solistas Algirdas Kaušpėdas ne visiškai užtikrintai vardija, kas jį pakvietė prisijungti prie Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, tačiau pasiūlymą jis priėmė. O štai į Aukščiausios Tarybos rinkimus jau nepriklausomoje Lietuvoje nepanoro eiti,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Anties“ solistas Algirdas Kaušpėdas ne visiškai užtikrintai vardija, kas jį pakvietė prisijungti prie Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, tačiau pasiūlymą jis priėmė. O štai į Aukščiausios Tarybos rinkimus jau nepriklausomoje Lietuvoje nepanoro eiti, tačiau, paklaustas, ar dabar elgtųsi kitaip, sako, visko gali būti, galbūt suktų į politiką, galbūt neiti buvo klaida, tačiau tada atėjo į LRT – tapo TV direktoriumi. Jam buvo siūloma tapti LRT generaliniu direktoriumi, tačiau manė, kad nesugebės ir prikalbino į tas pareigas Skirmantą Valiulį. Apie „Antį“, jos populiarumo piką, išsiskirstymą ir atsikūrimą, muzikavimą su Viktoru Diawara grupėje „Kandis“, kultūros reikšmę tautos savimonei, tapatumui ir svajonę atstatyti Gedimino kalno Aukštutinę pilį pokalbis su architektu, muzikantu, vienu pirmųjų sąjūdininkų Algirdu Kaušpėdu.<br /><br />Vedėja Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3148</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nausėdos komandoje dirbęs Zabarauskas: „gerovės valstybė“ nebuvo mano svajonė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nausedos-komandoje-dirbes-zabarauskas-geroves-valstybe-nebuvo-mano-svajone--70261728</link><description><![CDATA[Nežinia, ar šiandien Aistis Zabarauskas būtų taip neblogai žinomas, jei ne prieš nepilnus 6-erius metus nebūtų atsiradęs prie vieno iš kandidatų į prezidentus. Kai Gitanas Nausėda nusprendė siekti prezidento posto, jis tapo jo svarbiausiu ryšiu su visuomene – rinkimų štabo komunikacijos vadovu. Tuo metu grįžęs iš pusmetį trukusios kelionės po Aziją, jis sulaukė Gitano Nausėdos rinkimų štabo vadovės skambučio su prašymu pasiūlyti, kas galėtų tapti atstovu spaudai. Supratęs, kad reikia ne atstovo spaudai, o komunikacijos specialisto, Aistis paprašė 24 valandų, po kurių pažadėjo pateikti sąrašą pavardžių. Tuomet pateikė vieną pavardę – savo. Susitikęs su būsimuoju prezidentu, jis sulaukė klausimo, koks jo patyrimas šitoje srityje. „O koks jūsų?“ – klausimu atsakė Aistis. Ir abu suprato, kad reikia pamėginti. Kodėl sulaužė savo pažadą nekritikuoti prezidento, kaip keturiskart mėgino įstoti į žurnalistiką bei kaip ieškojo prezidento paskirtų LRT Tarybos narių paramos, kai dalyvavo konkurse į LRT generalinio direktoriaus postą? Laidoje – pokalbis su komunikacijos ekspertu, viešųjų reikalų bendrovės vadovu Aisčiu Zabarausku.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70261728</guid><pubDate>Tue, 24 Feb 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70261728/2026_02_24_7360_1_20260224140325772.mp3" length="49870024" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nežinia, ar šiandien Aistis Zabarauskas būtų taip neblogai žinomas, jei ne prieš nepilnus 6-erius metus nebūtų atsiradęs prie vieno iš kandidatų į prezidentus. Kai Gitanas Nausėda nusprendė siekti prezidento posto, jis tapo jo svarbiausiu ryšiu su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nežinia, ar šiandien Aistis Zabarauskas būtų taip neblogai žinomas, jei ne prieš nepilnus 6-erius metus nebūtų atsiradęs prie vieno iš kandidatų į prezidentus. Kai Gitanas Nausėda nusprendė siekti prezidento posto, jis tapo jo svarbiausiu ryšiu su visuomene – rinkimų štabo komunikacijos vadovu. Tuo metu grįžęs iš pusmetį trukusios kelionės po Aziją, jis sulaukė Gitano Nausėdos rinkimų štabo vadovės skambučio su prašymu pasiūlyti, kas galėtų tapti atstovu spaudai. Supratęs, kad reikia ne atstovo spaudai, o komunikacijos specialisto, Aistis paprašė 24 valandų, po kurių pažadėjo pateikti sąrašą pavardžių. Tuomet pateikė vieną pavardę – savo. Susitikęs su būsimuoju prezidentu, jis sulaukė klausimo, koks jo patyrimas šitoje srityje. „O koks jūsų?“ – klausimu atsakė Aistis. Ir abu suprato, kad reikia pamėginti. Kodėl sulaužė savo pažadą nekritikuoti prezidento, kaip keturiskart mėgino įstoti į žurnalistiką bei kaip ieškojo prezidento paskirtų LRT Tarybos narių paramos, kai dalyvavo konkurse į LRT generalinio direktoriaus postą? Laidoje – pokalbis su komunikacijos ekspertu, viešųjų reikalų bendrovės vadovu Aisčiu Zabarausku.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3117</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tetą Betą įkūnijusi Lukošiūtė: kai radijuje atsisakė diktorių, išėjau pardavinėti žaislų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/teta-beta-ikunijusi-lukosiute-kai-radijuje-atsisake-diktoriu-isejau-pardavineti-zaislu--70145381</link><description><![CDATA[Bernadeta Lukošiūtė LRT išdirbo daugiau nei 50 metų, tiksliau, 51-erius. Visiems geriau žinoma kaip Teta Beta dėl savo vestų televizijos laidų vaikams „Labanakt, vaikučiai“ ir „Labanaktukas“, iš tikrųjų ji visada dirbo radijuje. Pradžia buvo konkursas, kai radijas rinko diktorius, tada pateko trise – ji, Loreta Jankauskaitė ir Aleksas Anikinas. Tuomet konkurse reikėjo tiesiog paskaityti tekstą, o jau laimėjus teko mokytis kalbos. Viena iš legendinės Bernadetos Lukošiūtės mokytojų buvo kita legendinė diktorė Undinė Nasvytytė. Bernadeta Lukošiūtė sako, kad šiandien labai daug kalbos šiukšlių ne tik eteryje, bet ir gyvenime. Tikrą šlovę jai atnešė vis dėlto ne radijas, o televizija ir laidos vaikams. Tarp jų 30-ies metų pertrauka, kai radijas atsisakė diktorių ir Bernadetai Lukošiūtei teko pardavinėti „Lego“ konstruktorius, tačiau, prisimena ji, sekėsi tiesiog puikiai. Dar viena išskirtinė data – Sausio 13-oji, kai studijoje su kolega Algimantu Saduku buvo, kol eterį desantininkai išjungė, o juos išvarė, pirmiausia į koridorių, o paskui į kiemą. Šiemet Vasario 16-ąją ji apdovanota Gedimino ordinu. Pokalbis su ilgamete Lietuvos radijo diktore – laidoje.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70145381</guid><pubDate>Tue, 17 Feb 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70145381/2026_02_17_7360_1_d40347a7_e346_4acc_a59b_e63b9cd99ea3.mp3" length="50513430" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Bernadeta Lukošiūtė LRT išdirbo daugiau nei 50 metų, tiksliau, 51-erius. Visiems geriau žinoma kaip Teta Beta dėl savo vestų televizijos laidų vaikams „Labanakt, vaikučiai“ ir „Labanaktukas“, iš tikrųjų ji visada dirbo radijuje. Pradžia buvo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Bernadeta Lukošiūtė LRT išdirbo daugiau nei 50 metų, tiksliau, 51-erius. Visiems geriau žinoma kaip Teta Beta dėl savo vestų televizijos laidų vaikams „Labanakt, vaikučiai“ ir „Labanaktukas“, iš tikrųjų ji visada dirbo radijuje. Pradžia buvo konkursas, kai radijas rinko diktorius, tada pateko trise – ji, Loreta Jankauskaitė ir Aleksas Anikinas. Tuomet konkurse reikėjo tiesiog paskaityti tekstą, o jau laimėjus teko mokytis kalbos. Viena iš legendinės Bernadetos Lukošiūtės mokytojų buvo kita legendinė diktorė Undinė Nasvytytė. Bernadeta Lukošiūtė sako, kad šiandien labai daug kalbos šiukšlių ne tik eteryje, bet ir gyvenime. Tikrą šlovę jai atnešė vis dėlto ne radijas, o televizija ir laidos vaikams. Tarp jų 30-ies metų pertrauka, kai radijas atsisakė diktorių ir Bernadetai Lukošiūtei teko pardavinėti „Lego“ konstruktorius, tačiau, prisimena ji, sekėsi tiesiog puikiai. Dar viena išskirtinė data – Sausio 13-oji, kai studijoje su kolega Algimantu Saduku buvo, kol eterį desantininkai išjungė, o juos išvarė, pirmiausia į koridorių, o paskui į kiemą. Šiemet Vasario 16-ąją ji apdovanota Gedimino ordinu. Pokalbis su ilgamete Lietuvos radijo diktore – laidoje.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3158</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Atsisakyti mirties bausmės nenorėjęs Paulauskas: akies už akį principas galioja seniai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/atsisakyti-mirties-bausmes-nenorejes-paulauskas-akies-uz-aki-principas-galioja-seniai--69950675</link><description><![CDATA[Pakviestas pas Vytautą Landsbergį, Artūras Paulauskas ne tik išgirdo pasiūlymą tapti pirmuoju nepriklausomos Lietuvos prokuroru, tada jis dar nesivadino generaliniu, bet ir gavo kelias valandas apsispręsti, nes vakariniame posėdyje Seimas jau norėjo jį patvirtinti. Skubos priežastis – kitą dieną turėjo atvykti sovietų prokurorų delegacija, reikėjo jiems išdėstyti Lietuvos poziciją. Vienintelis žmogus, su kuriuo Artūras Paulauskas tarėsi, buvo jo sutuoktinė: „Pasikalbėjom po Gedimino prospektą vaikščiodami ir aš pranešiau, kad sutinku“. O tada laukė ne tik nemalonūs susitikimai su sovietų delegacija, laukė teroro mėnesiai, kol pučas Maskvoje užbaigė ir sovietinės prokuratūros likučius Lietuvoje. Būdamas generaliniu prokuroru, Artūras Paulauskas buvo valstybinis kaltintojas Boriso Dekanidzės byloje. Teismas nuteisė Dekanidzę mirties bausme ir tai buvo paskutinė mirties bausmė Lietuvoje. Paklaustas, kaip jautėsi myriop nuteisęs žmogų, Artūras Paulauskas prisipažino, jog tai buvo trečia mirties bausmė jo prokuroro karjeroje.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69950675</guid><pubDate>Tue, 10 Feb 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69950675/2026_02_10_7360_1_f80cf38f_83a4_4382_8bca_b9d442d38dcf.mp3" length="50253459" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pakviestas pas Vytautą Landsbergį, Artūras Paulauskas ne tik išgirdo pasiūlymą tapti pirmuoju nepriklausomos Lietuvos prokuroru, tada jis dar nesivadino generaliniu, bet ir gavo kelias valandas apsispręsti, nes vakariniame posėdyje Seimas jau norėjo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pakviestas pas Vytautą Landsbergį, Artūras Paulauskas ne tik išgirdo pasiūlymą tapti pirmuoju nepriklausomos Lietuvos prokuroru, tada jis dar nesivadino generaliniu, bet ir gavo kelias valandas apsispręsti, nes vakariniame posėdyje Seimas jau norėjo jį patvirtinti. Skubos priežastis – kitą dieną turėjo atvykti sovietų prokurorų delegacija, reikėjo jiems išdėstyti Lietuvos poziciją. Vienintelis žmogus, su kuriuo Artūras Paulauskas tarėsi, buvo jo sutuoktinė: „Pasikalbėjom po Gedimino prospektą vaikščiodami ir aš pranešiau, kad sutinku“. O tada laukė ne tik nemalonūs susitikimai su sovietų delegacija, laukė teroro mėnesiai, kol pučas Maskvoje užbaigė ir sovietinės prokuratūros likučius Lietuvoje. Būdamas generaliniu prokuroru, Artūras Paulauskas buvo valstybinis kaltintojas Boriso Dekanidzės byloje. Teismas nuteisė Dekanidzę mirties bausme ir tai buvo paskutinė mirties bausmė Lietuvoje. Paklaustas, kaip jautėsi myriop nuteisęs žmogų, Artūras Paulauskas prisipažino, jog tai buvo trečia mirties bausmė jo prokuroro karjeroje.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3141</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Į Ukrainą dirbti vis sugrįžtantis žurnalistas Butrimas: kartais nesusilaikau ir verkiu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/i-ukraina-dirbti-vis-sugriztantis-zurnalistas-butrimas-kartais-nesusilaikau-ir-verkiu--69845991</link><description><![CDATA[Žurnalistas Eldoradas Butrimas nedaug dirbo Lietuvoje, siuntė reportažus iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, karui prasidėjus iškart išvyko į Ukrainą, nors tuometinis darbdavys „Lietuvos ryto“ vyr. redaktorius Gedvydas Vainauskas neišleido vykti, o kai sužinojo, kad vis vien išvažiavo, sumažino honorarą per pusę. Eldoradas dėl to į Lietuvą negrįžo, prisidurdavo rašydamas į dešimt regioninių laikraščių. Kas pusę metų jis sugrįžta į Lietuvą ir eina pas gydytojus, nes sveikata rimtai sugenda, gyvenant nuolatiniame strese, baimėje, matant daugybę mirčių ir netekčių. Štai ir šįkart: „Miegas išsiderinęs, pulsas šokinėja, nenormaliai reaguoju į kiekvieną didesnį garsą“. Gydytojai ne tik liepė vartoti vaistus, bet dar ir patarė išvykti į reabilitaciją. Eldoradas nuskrido į Hurgadą, o tada – vėl į Charkivą, kur yra nuo karo pradžios. Jis vis dar negali ramiai žiūrėti į raudančius ukrainiečius, sužinojusius apie artimųjų mirtį arba juos laidojančius, „verkiu žiūrėdamas į juos“, prisipažįsta Eldoradas. Pokalbis su LRT radijo bendradarbiu Ukrainoje – Eldoradu Butrimu.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69845991</guid><pubDate>Tue, 03 Feb 2026 11:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69845991/2026_02_03_7360_1_35f9bb57_aaec_4d2a_b7a4_a0ae8fa684d2.mp3" length="50998680" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žurnalistas Eldoradas Butrimas nedaug dirbo Lietuvoje, siuntė reportažus iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, karui prasidėjus iškart išvyko į Ukrainą, nors tuometinis darbdavys „Lietuvos ryto“ vyr. redaktorius Gedvydas Vainauskas neišleido vykti, o kai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žurnalistas Eldoradas Butrimas nedaug dirbo Lietuvoje, siuntė reportažus iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, karui prasidėjus iškart išvyko į Ukrainą, nors tuometinis darbdavys „Lietuvos ryto“ vyr. redaktorius Gedvydas Vainauskas neišleido vykti, o kai sužinojo, kad vis vien išvažiavo, sumažino honorarą per pusę. Eldoradas dėl to į Lietuvą negrįžo, prisidurdavo rašydamas į dešimt regioninių laikraščių. Kas pusę metų jis sugrįžta į Lietuvą ir eina pas gydytojus, nes sveikata rimtai sugenda, gyvenant nuolatiniame strese, baimėje, matant daugybę mirčių ir netekčių. Štai ir šįkart: „Miegas išsiderinęs, pulsas šokinėja, nenormaliai reaguoju į kiekvieną didesnį garsą“. Gydytojai ne tik liepė vartoti vaistus, bet dar ir patarė išvykti į reabilitaciją. Eldoradas nuskrido į Hurgadą, o tada – vėl į Charkivą, kur yra nuo karo pradžios. Jis vis dar negali ramiai žiūrėti į raudančius ukrainiečius, sužinojusius apie artimųjų mirtį arba juos laidojančius, „verkiu žiūrėdamas į juos“, prisipažįsta Eldoradas. Pokalbis su LRT radijo bendradarbiu Ukrainoje – Eldoradu Butrimu.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Scenografas Adomas Jacovskis apie draugo išduotą Tuminą: tada jis tapo priešu ir Rusijoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/scenografas-adomas-jacovskis-apie-draugo-isduota-tumina-tada-jis-tapo-priesu-ir-rusijoje--69620187</link><description><![CDATA[Scenografijos patriarchu vadinamas Adomas Jacovskis skaičiuoja, kad per 30 metų kartu su Rimu Tuminu pastatė 38 spektaklius. Viskas prasidėjo nuo „Nusišypsok mums, Viešpatie“, kurį pradėjo statyti su Almantu Grikevičiumi, bet jis suprato, kad nepavyks, ir spektakio ėmėsi Rimas Tuminas. Taip ir žygiavo jie kartu nuo spektaklio prie spektaklio trise: Rimas Tuminas, kompozitorius Faustas Latėnas ir jis, Adomas Jacovskis. Sako, vieni kitus suprasdavo iš pirmo karto. Po dviejų kolegų mirties Adomas Jacovskis atsisakė pasiūlymų imtis scenografijos keliuose spektakliuose, retai ir į teatrą benueina. Jis lygina Rimą Tuminą ir Eimantą Nekrošių, sako, šis visada žinojo, ko nori, o Tuminas – ne visada. Dabar sugrįžo prie tapybos ir balandžio mėnesį surengs savo parodą „Titanike“.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69620187</guid><pubDate>Tue, 27 Jan 2026 11:01:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69620187/2026_01_27_7360_1_f9b1ef39_2c51_4048_8e00_8762fdb043fb.mp3" length="49672914" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Scenografijos patriarchu vadinamas Adomas Jacovskis skaičiuoja, kad per 30 metų kartu su Rimu Tuminu pastatė 38 spektaklius. Viskas prasidėjo nuo „Nusišypsok mums, Viešpatie“, kurį pradėjo statyti su Almantu Grikevičiumi, bet jis suprato, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Scenografijos patriarchu vadinamas Adomas Jacovskis skaičiuoja, kad per 30 metų kartu su Rimu Tuminu pastatė 38 spektaklius. Viskas prasidėjo nuo „Nusišypsok mums, Viešpatie“, kurį pradėjo statyti su Almantu Grikevičiumi, bet jis suprato, kad nepavyks, ir spektakio ėmėsi Rimas Tuminas. Taip ir žygiavo jie kartu nuo spektaklio prie spektaklio trise: Rimas Tuminas, kompozitorius Faustas Latėnas ir jis, Adomas Jacovskis. Sako, vieni kitus suprasdavo iš pirmo karto. Po dviejų kolegų mirties Adomas Jacovskis atsisakė pasiūlymų imtis scenografijos keliuose spektakliuose, retai ir į teatrą benueina. Jis lygina Rimą Tuminą ir Eimantą Nekrošių, sako, šis visada žinojo, ko nori, o Tuminas – ne visada. Dabar sugrįžo prie tapybos ir balandžio mėnesį surengs savo parodą „Titanike“.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3105</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kovo 11-osios Aktą į Maskvą vežęs signataras Bičkauskas: buvo baimės, kad kažkas atims</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kovo-11-osios-akta-i-maskva-vezes-signataras-bickauskas-buvo-baimes-kad-kazkas-atims--69517624</link><description><![CDATA[„Lietuvos užsienio politikoje pirmiausia turi dominuoti pačios Lietuvos interesai, dažnai vertybėmis prisidengiama, kai tai patogu, kai ne – vykdoma pragmatiška politika“, – sako signataras Egidijus Bičkauskas. Jis neslepia, kad nepalaiko Lietuvos užsienio politikos, turi savo požiūrį.<br /><br />Tai jam teko užduotis 1990 metais nuvežti į Maskvą ir įteikti tuometiniam SSRS vadovui Michailui Gorbačiovui Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo dokumentą. „Labai bijojau, kad kas neužpultų ir neatimtų, todėl važiavau niekam nepranešęs, neprašiau automobilio Maskvoje, vykau savo jėgomis, bet dokumentą įteikiau“, – prisimena Egidijus Bičkauskas. Tuo tarpu prezidentu tapęs Borisas Jelcinas su visa vyriausybe buvo atvykęs į Lietuvos atstovybę, kuriai tuo metu vadovavo Egidijus Bičkauskas. „Turbūt mes buvom tokie vieninteliai, sulaukę tokių svečių“, – pasakoja Egidijus Bičkauskas.<br /><br />Kaip prisidėjo prie pirmojo nepriklausomos Lietuvos generalinio prokuroro skyrimo ir ką vietoje savęs pasiūlė kaip Centro sąjungos kandidatą į prezidentus, kuris, beje, juo ir tapo, – pokalbis su signataru, pirmuoju Lietuvos atstovu Maskvoje po Nepriklausomybės atkūrimo Egidijumi Bičkausku.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69517624</guid><pubDate>Tue, 20 Jan 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69517624/2026_01_20_7360_1_50b56b39_146d_4699_8600_5430d837a22b.mp3" length="49494027" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Lietuvos užsienio politikoje pirmiausia turi dominuoti pačios Lietuvos interesai, dažnai vertybėmis prisidengiama, kai tai patogu, kai ne – vykdoma pragmatiška politika“, – sako signataras Egidijus Bičkauskas. Jis neslepia, kad nepalaiko Lietuvos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Lietuvos užsienio politikoje pirmiausia turi dominuoti pačios Lietuvos interesai, dažnai vertybėmis prisidengiama, kai tai patogu, kai ne – vykdoma pragmatiška politika“, – sako signataras Egidijus Bičkauskas. Jis neslepia, kad nepalaiko Lietuvos užsienio politikos, turi savo požiūrį.<br /><br />Tai jam teko užduotis 1990 metais nuvežti į Maskvą ir įteikti tuometiniam SSRS vadovui Michailui Gorbačiovui Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo dokumentą. „Labai bijojau, kad kas neužpultų ir neatimtų, todėl važiavau niekam nepranešęs, neprašiau automobilio Maskvoje, vykau savo jėgomis, bet dokumentą įteikiau“, – prisimena Egidijus Bičkauskas. Tuo tarpu prezidentu tapęs Borisas Jelcinas su visa vyriausybe buvo atvykęs į Lietuvos atstovybę, kuriai tuo metu vadovavo Egidijus Bičkauskas. „Turbūt mes buvom tokie vieninteliai, sulaukę tokių svečių“, – pasakoja Egidijus Bičkauskas.<br /><br />Kaip prisidėjo prie pirmojo nepriklausomos Lietuvos generalinio prokuroro skyrimo ir ką vietoje savęs pasiūlė kaip Centro sąjungos kandidatą į prezidentus, kuris, beje, juo ir tapo, – pokalbis su signataru, pirmuoju Lietuvos atstovu Maskvoje po Nepriklausomybės atkūrimo Egidijumi Bičkausku.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3094</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslų akademijos prezidentas Nekrošius: kaltinam Seimą, bet pirmiau pažiūrėkim į veidrodį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslu-akademijos-prezidentas-nekrosius-kaltinam-seima-bet-pirmiau-paziurekim-i-veidrodi--69435472</link><description><![CDATA[Ketverių metų kadencijai Mokslų akademijos prezidentu išrinktas akademikas Vytautas Nekrošius pasakoja, kad rinkimuose turėjo du varžovus, svarbiausia – jis nori pasiekti, kad MA viešai dažniau pareikštų savo nuomonę aktualiais visuomenei klausimais, nesvarbu, ar ta nuomonė patiks politikams, ar ne, bet ji turi būti. Paklaustas, kodėl visuomenė vis dar nepasitiki teisine sistema, sako, kad didele dalimi tai dėl sovietinio palikimo, nes tada teisinė sistema netarnavo žmogui, tačiau dabar laikai pasikeitė. Aštuonerius metus priklausęs Žaliųjų partijai, V. Nekrošius iš jos pasitraukė, kaip ir daugiau jos narių, susikirtus jo ir dabartinės partijos vadovybės nuostatoms įvairiais klausimais, pavyzdžiui, dėl įvykių Gazos ruože. V. Nekrošiaus nuomone, tai ir kartų klausimas. Dabar akademikas yra Liberalų sąjūdžio narys, kaip juo tapo – pakviestas ar pats pasisiūlęs, – pokalbyje su akademiku, teisininku Vytautu Nekrošiumi.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69435472</guid><pubDate>Tue, 13 Jan 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69435472/2026_01_13_7360_1_c72e7d5a_e3ca_4a81_993e_d7f41c28641d.mp3" length="51368156" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ketverių metų kadencijai Mokslų akademijos prezidentu išrinktas akademikas Vytautas Nekrošius pasakoja, kad rinkimuose turėjo du varžovus, svarbiausia – jis nori pasiekti, kad MA viešai dažniau pareikštų savo nuomonę aktualiais visuomenei klausimais,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ketverių metų kadencijai Mokslų akademijos prezidentu išrinktas akademikas Vytautas Nekrošius pasakoja, kad rinkimuose turėjo du varžovus, svarbiausia – jis nori pasiekti, kad MA viešai dažniau pareikštų savo nuomonę aktualiais visuomenei klausimais, nesvarbu, ar ta nuomonė patiks politikams, ar ne, bet ji turi būti. Paklaustas, kodėl visuomenė vis dar nepasitiki teisine sistema, sako, kad didele dalimi tai dėl sovietinio palikimo, nes tada teisinė sistema netarnavo žmogui, tačiau dabar laikai pasikeitė. Aštuonerius metus priklausęs Žaliųjų partijai, V. Nekrošius iš jos pasitraukė, kaip ir daugiau jos narių, susikirtus jo ir dabartinės partijos vadovybės nuostatoms įvairiais klausimais, pavyzdžiui, dėl įvykių Gazos ruože. V. Nekrošiaus nuomone, tai ir kartų klausimas. Dabar akademikas yra Liberalų sąjūdžio narys, kaip juo tapo – pakviestas ar pats pasisiūlęs, – pokalbyje su akademiku, teisininku Vytautu Nekrošiumi.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3211</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kultūrinėje atskirtyje augusi Masteikaitė: daug negavau, nes gimiau tam tikroje vietoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kulturineje-atskirtyje-augusi-masteikaite-daug-negavau-nes-gimiau-tam-tikroje-vietoje--69336828</link><description><![CDATA[Dar visai neseniai apie Gintarę Masteikaitę žinojo gerokai mažesnis ratas žmonių – daugiau tų, kurie susiję su šiuolaikiniu šokiu. Tačiau šiandien jos veidas atpažįstamas gerokai plačiau, nes ji – viena iš kultūros bendruomenės iniciatyvinės grupės narių. Tai ji aktyviai kvietė ginti Kultūros ministeriją nuo „Nemuno aušros“, burtis į protesto mitingus, vėliau prisijungti prie laisvo žodžio protestų.<br /><br />Iki tol Gintarė Masteikaitė buvo Lietuvos šokio informacijos centro vadovė ir šiuolaikinio šokio festiavalio „Naujasis Baltijos šokis“ organizatorė, todėl apie modernųjį šokį gali kalbėti labai ilgai, su užsidegimu, tačiau dar įdomiau, kaip ji pateko į šiuolaikinio šokio pasaulį. Pasirodo, visko pradžia buvo nepasitenkinimas suteikiamų žinių kokybe dar mokykloje, mažame Šakių rajono miestelyje. <br /><br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69336828</guid><pubDate>Tue, 06 Jan 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69336828/2026_01_06_7360_1_993db455_7acd_4c15_b7fc_b8c30c05878c.mp3" length="52021426" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dar visai neseniai apie Gintarę Masteikaitę žinojo gerokai mažesnis ratas žmonių – daugiau tų, kurie susiję su šiuolaikiniu šokiu. Tačiau šiandien jos veidas atpažįstamas gerokai plačiau, nes ji – viena iš kultūros bendruomenės iniciatyvinės grupės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dar visai neseniai apie Gintarę Masteikaitę žinojo gerokai mažesnis ratas žmonių – daugiau tų, kurie susiję su šiuolaikiniu šokiu. Tačiau šiandien jos veidas atpažįstamas gerokai plačiau, nes ji – viena iš kultūros bendruomenės iniciatyvinės grupės narių. Tai ji aktyviai kvietė ginti Kultūros ministeriją nuo „Nemuno aušros“, burtis į protesto mitingus, vėliau prisijungti prie laisvo žodžio protestų.<br /><br />Iki tol Gintarė Masteikaitė buvo Lietuvos šokio informacijos centro vadovė ir šiuolaikinio šokio festiavalio „Naujasis Baltijos šokis“ organizatorė, todėl apie modernųjį šokį gali kalbėti labai ilgai, su užsidegimu, tačiau dar įdomiau, kaip ji pateko į šiuolaikinio šokio pasaulį. Pasirodo, visko pradžia buvo nepasitenkinimas suteikiamų žinių kokybe dar mokykloje, mažame Šakių rajono miestelyje. <br /><br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3252</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gabrielius Landsbergis: agresyvėjanti Rusija gali bandyti išmėginti 5-ąjį NATO straipsnį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gabrielius-landsbergis-agresyvejanti-rusija-gali-bandyti-ismeginti-5-aji-nato-straipsni--69258886</link><description><![CDATA[Vienas iš ryškiausių pastarojo meto Lietuvos politikų, šiandien iš politikos pasitraukęs ir neturintis planų į ją grįžti Gabrielius Landsbergis pasakoja, kodėl jis, diplomatas, nusprendė imtis politinės veiklos, sako, kad Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo ne tik dėl paramos Taivanui, bet ir dėl to, kad Lietuva būtų išgirsta pasaulyje: kai tave mato, tave gina, nes būdami tokie mažučiai nesam dėmesio centre. Visus savo, užsienio reikalų ministro, susitikimus jis yra aprašęs dienoraštyje, kuris turėtų virsti knyga. Kita knyga bus skirta Lietuvos vietai pasaulyje aptarti, bet abi jos rašomos Stenforde, kur jis šiuo metu yra vizituojantis mokslo darbuotojas. Ką jis veikia Stenfordo universitete, kaip ten atsidūrė, kokie universitetai dar kvietė, taip pat apie vaikystę, Kalėdų dovanas ir, žinoma, senelį, kuris artėjant Sausio 13-ajai Gabrieliui turėjo atskirą planą. Pokalbis be tribūnų su buvusiu užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69258886</guid><pubDate>Tue, 30 Dec 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69258886/2025_12_30_7360_1_08f47f2d_6b9c_4bae_97c8_01e3b019e39d.mp3" length="51204734" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vienas iš ryškiausių pastarojo meto Lietuvos politikų, šiandien iš politikos pasitraukęs ir neturintis planų į ją grįžti Gabrielius Landsbergis pasakoja, kodėl jis, diplomatas, nusprendė imtis politinės veiklos, sako, kad Taivaniečių atstovybės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vienas iš ryškiausių pastarojo meto Lietuvos politikų, šiandien iš politikos pasitraukęs ir neturintis planų į ją grįžti Gabrielius Landsbergis pasakoja, kodėl jis, diplomatas, nusprendė imtis politinės veiklos, sako, kad Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo ne tik dėl paramos Taivanui, bet ir dėl to, kad Lietuva būtų išgirsta pasaulyje: kai tave mato, tave gina, nes būdami tokie mažučiai nesam dėmesio centre. Visus savo, užsienio reikalų ministro, susitikimus jis yra aprašęs dienoraštyje, kuris turėtų virsti knyga. Kita knyga bus skirta Lietuvos vietai pasaulyje aptarti, bet abi jos rašomos Stenforde, kur jis šiuo metu yra vizituojantis mokslo darbuotojas. Ką jis veikia Stenfordo universitete, kaip ten atsidūrė, kokie universitetai dar kvietė, taip pat apie vaikystę, Kalėdų dovanas ir, žinoma, senelį, kuris artėjant Sausio 13-ajai Gabrieliui turėjo atskirą planą. Pokalbis be tribūnų su buvusiu užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3201</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Jaraminaitė apie Kernagį: jis man buvo ne garsenybė, o tiesiog artimas šeimos narys</title><link>https://www.spreaker.com/episode/jaraminaite-apie-kernagi-jis-man-buvo-ne-garsenybe-o-tiesiog-artimas-seimos-narys--69228137</link><description><![CDATA[Aktorė Gabija Jarminaitė užaugo menininkų ir muzikantų šeimoje: Gražina Blynaitė ir Aleksandras Kernagis – jos seneliai – aktoriai, Vytautas Kernagis – dėdė – žinomas dainuojamosios poezijos autorius ir atlikėjas, renginių ir televizijos laidų vedėjas. Povilas Jaraminas – tėtis – žinomas pianistas, o mama - choro artistė. Gabija pasakoja, kad ilgai nešiojosi įžymių klano „kuprą“, net galvojo, kad nepavyks tapti aktore, bet pavyko – šiandien ji pati žinoma kino ir teatro aktorė, beje, sako, didelio skirtumo, kur vaidinti, nejaučianti, tiesiog turi darbą ir jį dirbi, nors yra atsisakiusi vaidmenų, kurie nieko bendra su ja neturėjo. O štai premjerės Ingridos Šimonytės vaidmuo sulaukė ne vieno komplimento, bet, šypsosi Gabija, „kokia 12-ka metų ją vaidinu ir tik visai neseniai pajutau – pagaliau man pavyko“. Pokalbis su teatro ir kino aktore Gabija Jaraminaite.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69228137</guid><pubDate>Tue, 23 Dec 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69228137/2025_12_23_7360_1_89026d47_9358_487f_9c8f_53037f56be37.mp3" length="51538266" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Aktorė Gabija Jarminaitė užaugo menininkų ir muzikantų šeimoje: Gražina Blynaitė ir Aleksandras Kernagis – jos seneliai – aktoriai, Vytautas Kernagis – dėdė – žinomas dainuojamosios poezijos autorius ir atlikėjas, renginių ir televizijos laidų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Aktorė Gabija Jarminaitė užaugo menininkų ir muzikantų šeimoje: Gražina Blynaitė ir Aleksandras Kernagis – jos seneliai – aktoriai, Vytautas Kernagis – dėdė – žinomas dainuojamosios poezijos autorius ir atlikėjas, renginių ir televizijos laidų vedėjas. Povilas Jaraminas – tėtis – žinomas pianistas, o mama - choro artistė. Gabija pasakoja, kad ilgai nešiojosi įžymių klano „kuprą“, net galvojo, kad nepavyks tapti aktore, bet pavyko – šiandien ji pati žinoma kino ir teatro aktorė, beje, sako, didelio skirtumo, kur vaidinti, nejaučianti, tiesiog turi darbą ir jį dirbi, nors yra atsisakiusi vaidmenų, kurie nieko bendra su ja neturėjo. O štai premjerės Ingridos Šimonytės vaidmuo sulaukė ne vieno komplimento, bet, šypsosi Gabija, „kokia 12-ka metų ją vaidinu ir tik visai neseniai pajutau – pagaliau man pavyko“. Pokalbis su teatro ir kino aktore Gabija Jaraminaite.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3222</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>LRT valdymo principą kritikuojantis Kūris: nemanau, kad tai visuomeninis transliuotojas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lrt-valdymo-principa-kritikuojantis-kuris-nemanau-kad-tai-visuomeninis-transliuotojas--69228136</link><description><![CDATA[Teisės maestro pavadintas Egidijus Kūris purtosi skambių terminų: „Aš viso labo VU profesorius“. Pradėjęs nuo fizikos studijų ir tapęs pripažintu teisės autoritetu, Egidijus Kūris pasakoja, kas yra Konstitucijos dvasia, ir prisimena, ką reiškė prieš ketverius metus pasakyti jo žodžiai, kad praėjus laikui, galvoja, jog kai kurie KT sprendimai galėjo būti kitokie. Jis įžvelgia labai didelių problemų dėl politikų skyrimo - Stasio Šedbaro ir Juliaus Sabatausko - į KT teisėjus, suabejoja ir J. Sabatausko teisėjo praktikos trūkumu, puse lūpų užsimena apie studijų problemas. E. Kūris kritikuoja valdančųjų veiksmus Kultūros, KAM ministerijose ir svarsto, kaip LRT valdymas galėtų užtikrinti jam visuomeninio transliuotojo statusą. Pokalbis su buvusiu KT pirmininku, EŽTT teisėju, VU teisės profesoriumi Egidijumi Kūriu.<br /><br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69228136</guid><pubDate>Tue, 16 Dec 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69228136/2025_12_16_7360_1_1c096814_4403_44f6_ae45_2fddc4b0dc3e.mp3" length="48612133" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Teisės maestro pavadintas Egidijus Kūris purtosi skambių terminų: „Aš viso labo VU profesorius“. Pradėjęs nuo fizikos studijų ir tapęs pripažintu teisės autoritetu, Egidijus Kūris pasakoja, kas yra Konstitucijos dvasia, ir prisimena, ką reiškė prieš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Teisės maestro pavadintas Egidijus Kūris purtosi skambių terminų: „Aš viso labo VU profesorius“. Pradėjęs nuo fizikos studijų ir tapęs pripažintu teisės autoritetu, Egidijus Kūris pasakoja, kas yra Konstitucijos dvasia, ir prisimena, ką reiškė prieš ketverius metus pasakyti jo žodžiai, kad praėjus laikui, galvoja, jog kai kurie KT sprendimai galėjo būti kitokie. Jis įžvelgia labai didelių problemų dėl politikų skyrimo - Stasio Šedbaro ir Juliaus Sabatausko - į KT teisėjus, suabejoja ir J. Sabatausko teisėjo praktikos trūkumu, puse lūpų užsimena apie studijų problemas. E. Kūris kritikuoja valdančųjų veiksmus Kultūros, KAM ministerijose ir svarsto, kaip LRT valdymas galėtų užtikrinti jam visuomeninio transliuotojo statusą. Pokalbis su buvusiu KT pirmininku, EŽTT teisėju, VU teisės profesoriumi Egidijumi Kūriu.<br /><br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3039</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ukrainoje kovojęs išminuotojas Armaitis: išvažiavęs į karą turi suprasti, kad gali negrįžti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukrainoje-kovojes-isminuotojas-armaitis-isvaziaves-i-kara-turi-suprasti-kad-gali-negrizti--68987878</link><description><![CDATA[Kovoti į Ukrainą jis išvažiavo vienas pirmųjų – 2022-ųjų kovą. Buvo Kosto Kalinausko pulko instruktorius-išminuotojas, tačiau teko grįžti, kai amžius ir sveikata pradėjo trukdyti. „Kai tu nespėji, juk kariai tavęs nepaliks, vadinasi, statai juos į pavojų“, – kodėl negalėjo ilgiau pasilikti, pasakoja Rimas Armaitis.<br /><br />23-ejus metus ištarnavęs „Aro“ išminuotoju, puikiai pamena tuos laikus, kai Lietuvoje darbo netrūko: banditai minavo ne tik tų, kuriuos laikė savo aukomis, bet ir saviškių namus, automobilius. O apie 2000-uosius viskas nurimo, darbo beveik neliko, prisimena R. Armaitis. Apie karą Ukrainoje jis gali papasakoti daug: kaip atrodė mūšiai dėl Bachmuto ir dėl Pokrovsko, pasirodo, skirtumas didžiulis, o korekcijas padarė dronai, kaip apmokomi kariai, kad patektų į frontą, kad ir ukrainiečių karininkai nevengia nesiskaityti su eiliniais, kad korupcijos neišvengia ir kariuomenė, ir koks didžiulis skirtumas tarp rusų ir ukrainiečių kariuomenių: ginkluotės 8:1, kartais ir 10:1, kareivių 8:1. Pokalbis su instruktoriumi-išminuotoju Rimu Armaičiu.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68987878</guid><pubDate>Tue, 09 Dec 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68987878/2025_12_09_7360_1_20251211094933600.mp3" length="48353991" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kovoti į Ukrainą jis išvažiavo vienas pirmųjų – 2022-ųjų kovą. Buvo Kosto Kalinausko pulko instruktorius-išminuotojas, tačiau teko grįžti, kai amžius ir sveikata pradėjo trukdyti. „Kai tu nespėji, juk kariai tavęs nepaliks, vadinasi, statai juos į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kovoti į Ukrainą jis išvažiavo vienas pirmųjų – 2022-ųjų kovą. Buvo Kosto Kalinausko pulko instruktorius-išminuotojas, tačiau teko grįžti, kai amžius ir sveikata pradėjo trukdyti. „Kai tu nespėji, juk kariai tavęs nepaliks, vadinasi, statai juos į pavojų“, – kodėl negalėjo ilgiau pasilikti, pasakoja Rimas Armaitis.<br /><br />23-ejus metus ištarnavęs „Aro“ išminuotoju, puikiai pamena tuos laikus, kai Lietuvoje darbo netrūko: banditai minavo ne tik tų, kuriuos laikė savo aukomis, bet ir saviškių namus, automobilius. O apie 2000-uosius viskas nurimo, darbo beveik neliko, prisimena R. Armaitis. Apie karą Ukrainoje jis gali papasakoti daug: kaip atrodė mūšiai dėl Bachmuto ir dėl Pokrovsko, pasirodo, skirtumas didžiulis, o korekcijas padarė dronai, kaip apmokomi kariai, kad patektų į frontą, kad ir ukrainiečių karininkai nevengia nesiskaityti su eiliniais, kad korupcijos neišvengia ir kariuomenė, ir koks didžiulis skirtumas tarp rusų ir ukrainiečių kariuomenių: ginkluotės 8:1, kartais ir 10:1, kareivių 8:1. Pokalbis su instruktoriumi-išminuotoju Rimu Armaičiu.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3023</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pistoletą darbo metu nešiojęsis buvęs prekybos ministras Sinevičius: toks buvo gyvenimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pistoleta-darbo-metu-nesiojesis-buves-prekybos-ministras-sinevicius-toks-buvo-gyvenimas--68831931</link><description><![CDATA[„Mes Kubai parduodavome lajų, kurio Lietuvoje niekam nereikėjo, per Rygą į Lietuvą iš Kubos atkeliaudavo žuvys, kurias parduodavau suomiams, o jie mums siųsdavo maistelį vaikams, kuris buvo reikalingas kūdikiams, kai mamos neturėdavo savo pieno“. Kai klausaisi pirmojo po atkurtos nepriklausomybės prekybos ministro Alberto Sinevičiaus, supranti, kaip toli mes nuėjome ir kaip sunku buvo pirmiesiems ministrams, kai pinigų valstybė neturėjo, Rusija įvedė blokadą, o išgyventi reikėjo. Tada vyko pirk-parduok bendravimas su visu pasauliu, bet pirmiausia su buvusios Sovietų Sąjungos šalimis. Mainais į lietuviškus maisto produktus, odas, kailius į Lietuvą keliavo aparatūra, įvairūs agregatai, skalda keliams tiesti ir kiti reikalingi produktai. Kad sudomintum užsieniečius, kartais tekdavo ir netiesą pasakyti, pavyzdžiui, kad Katedroje palaidotas didysis kunigaikštis Vytautas, tačiau, kaip sako Albertas Sinevičius, taip reikėjo daryti, nes viskas buvo dėl valstybės. Pokalbis su Kazimiros Prunskienės vyriausybės prekybos ministru Albertu Simevičiumi.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68831931</guid><pubDate>Tue, 02 Dec 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68831931/2025_12_02_7360_1_68958e18_55c8_4d23_804e_9cdae03325f7.mp3" length="49509492" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mes Kubai parduodavome lajų, kurio Lietuvoje niekam nereikėjo, per Rygą į Lietuvą iš Kubos atkeliaudavo žuvys, kurias parduodavau suomiams, o jie mums siųsdavo maistelį vaikams, kuris buvo reikalingas kūdikiams, kai mamos neturėdavo savo pieno“. Kai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mes Kubai parduodavome lajų, kurio Lietuvoje niekam nereikėjo, per Rygą į Lietuvą iš Kubos atkeliaudavo žuvys, kurias parduodavau suomiams, o jie mums siųsdavo maistelį vaikams, kuris buvo reikalingas kūdikiams, kai mamos neturėdavo savo pieno“. Kai klausaisi pirmojo po atkurtos nepriklausomybės prekybos ministro Alberto Sinevičiaus, supranti, kaip toli mes nuėjome ir kaip sunku buvo pirmiesiems ministrams, kai pinigų valstybė neturėjo, Rusija įvedė blokadą, o išgyventi reikėjo. Tada vyko pirk-parduok bendravimas su visu pasauliu, bet pirmiausia su buvusios Sovietų Sąjungos šalimis. Mainais į lietuviškus maisto produktus, odas, kailius į Lietuvą keliavo aparatūra, įvairūs agregatai, skalda keliams tiesti ir kiti reikalingi produktai. Kad sudomintum užsieniečius, kartais tekdavo ir netiesą pasakyti, pavyzdžiui, kad Katedroje palaidotas didysis kunigaikštis Vytautas, tačiau, kaip sako Albertas Sinevičius, taip reikėjo daryti, nes viskas buvo dėl valstybės. Pokalbis su Kazimiros Prunskienės vyriausybės prekybos ministru Albertu Simevičiumi.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3095</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Arlickaitė apie sprendimą „Scanoramai“ atsisakyti prezidento globos: nieko nesigailime</title><link>https://www.spreaker.com/episode/arlickaite-apie-sprendima-scanoramai-atsisakyti-prezidento-globos-nieko-nesigailime--68782472</link><description><![CDATA[Kalbėtis su Gražina Arlickaite ir neklausti apie „Scanoramą“ tiesiog neįmanoma. Paklausta, ar svarstė kada nors perduoti festivalio rengimą kitam žmogui ir pačiai likti tik viešnia, „Scanoramos“ įkūrėja, jau 23-ejus metus vadovaujanti festivaliui, sako, kad tokia mintis jai niekada nekilo.<br /><br />Apie tai, kaip gimė „Scanorama“, kodėl ji paliko iki tol rengtas „Kino pavasario“ komandos gretas, apie kino studijas Maskvoje – nors buvo siunčiama į teatro studijas – ir ten sutiktus žmones, vėliau tapusius žinomais kino kūrėjais. Apie sugrįžimą į Vilnių, nes likti Maskvoje ji net nebuvo svarstusi, apie menininko pareigą būti „paskutiniu humanistu“ vartotojiškoje visuomenėje ir tikrą vienatvę, kai sunku sulaikyti ašaras – pokalbis su Gražina Arlickaite.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68782472</guid><pubDate>Tue, 25 Nov 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68782472/2025_11_25_7360_1_dd0d1f9e_7160_4c94_89f4_13d99443dfe4.mp3" length="48905123" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kalbėtis su Gražina Arlickaite ir neklausti apie „Scanoramą“ tiesiog neįmanoma. Paklausta, ar svarstė kada nors perduoti festivalio rengimą kitam žmogui ir pačiai likti tik viešnia, „Scanoramos“ įkūrėja, jau 23-ejus metus vadovaujanti festivaliui,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kalbėtis su Gražina Arlickaite ir neklausti apie „Scanoramą“ tiesiog neįmanoma. Paklausta, ar svarstė kada nors perduoti festivalio rengimą kitam žmogui ir pačiai likti tik viešnia, „Scanoramos“ įkūrėja, jau 23-ejus metus vadovaujanti festivaliui, sako, kad tokia mintis jai niekada nekilo.<br /><br />Apie tai, kaip gimė „Scanorama“, kodėl ji paliko iki tol rengtas „Kino pavasario“ komandos gretas, apie kino studijas Maskvoje – nors buvo siunčiama į teatro studijas – ir ten sutiktus žmones, vėliau tapusius žinomais kino kūrėjais. Apie sugrįžimą į Vilnių, nes likti Maskvoje ji net nebuvo svarstusi, apie menininko pareigą būti „paskutiniu humanistu“ vartotojiškoje visuomenėje ir tikrą vienatvę, kai sunku sulaikyti ašaras – pokalbis su Gražina Arlickaite.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3057</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Valdžią beviltiška vadinantis Barysas: seniai nemačiau tokio atsainaus požiūrio į valstybę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/valdzia-beviltiska-vadinantis-barysas-seniai-nemaciau-tokio-atsainaus-poziurio-i-valstybe--68703369</link><description><![CDATA[Rolandas Barysas, „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius, šiame leidinyje dirba nuo pat jo įkūrimo – tiksliau, nuo bandomojo numerio 1994-aisiais. Nuo 1995 metų, kai VŽ leidžiami be pertraukos, iki šiol jis eina vyriausiojo redaktoriaus pareigas, o kurį laiką buvo ir direktorius.<br /><br />Be šio leidinio, R. Barysas yra dirbęs vos keliuose kituose – ELTOS vyriausiuoju redaktoriumi ir žurnale „Forumas“. Žurnalistika jam – neatsiejama gyvenimo dalis, ir tai gerai paaiškina, kodėl jis taip aktyviai komentuoja viešąją politiką. Nors „Verslo žinios“ orientuotos į verslo auditoriją, ši sritis glaudžiai susijusi su politiniais sprendimais, todėl R. Barysas nevengia kritikos valdžios veiksmams – pavyzdžiui, taip vadinamai mokesčių reformai. Ar tai iš tiesų reforma, o gal destrukcija – svarsto jis.<br /><br />Interviu metu R. Barysas taip pat aiškiai pasako, ar ketina pasinaudoti valdžios pristatomu „dideliu nuopelnu“ – galimybe atsiimti sukauptas lėšas II pakopos pensijų fonduose.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68703369</guid><pubDate>Tue, 18 Nov 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68703369/2025_11_18_7360_1_9f37d66f_0ddf_43f6_94cd_09b1c1c20c9a.mp3" length="50252205" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rolandas Barysas, „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius, šiame leidinyje dirba nuo pat jo įkūrimo – tiksliau, nuo bandomojo numerio 1994-aisiais. Nuo 1995 metų, kai VŽ leidžiami be pertraukos, iki šiol jis eina vyriausiojo redaktoriaus pareigas, o...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rolandas Barysas, „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius, šiame leidinyje dirba nuo pat jo įkūrimo – tiksliau, nuo bandomojo numerio 1994-aisiais. Nuo 1995 metų, kai VŽ leidžiami be pertraukos, iki šiol jis eina vyriausiojo redaktoriaus pareigas, o kurį laiką buvo ir direktorius.<br /><br />Be šio leidinio, R. Barysas yra dirbęs vos keliuose kituose – ELTOS vyriausiuoju redaktoriumi ir žurnale „Forumas“. Žurnalistika jam – neatsiejama gyvenimo dalis, ir tai gerai paaiškina, kodėl jis taip aktyviai komentuoja viešąją politiką. Nors „Verslo žinios“ orientuotos į verslo auditoriją, ši sritis glaudžiai susijusi su politiniais sprendimais, todėl R. Barysas nevengia kritikos valdžios veiksmams – pavyzdžiui, taip vadinamai mokesčių reformai. Ar tai iš tiesų reforma, o gal destrukcija – svarsto jis.<br /><br />Interviu metu R. Barysas taip pat aiškiai pasako, ar ketina pasinaudoti valdžios pristatomu „dideliu nuopelnu“ – galimybe atsiimti sukauptas lėšas II pakopos pensijų fonduose.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3141</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vaitiekūnas įsitikinęs: nauja Rusijos federacinė sutartis – neišvengiama</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vaitiekunas-isitikines-nauja-rusijos-federacine-sutartis-neisvengiama--68562497</link><description><![CDATA[Petro Vaitiekūno kelias į politiką prasidėjo Sąjūdyje. Vėliau buvo tarp tų, kurie pasirašė ant Kovo 11-osios Akto, buvo užsienio reikalų ministras G. Kirkilo Vyriausybėje, ambasadorius Latvijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Savo akimis matė Maidano įvykius ir Krymo aneksiją. Kryme išbuvo tris savaites nuo pirmųjų dienų, kai ten pasirodė rusų „žalieji žmogeliukai“. Puikiai prisimena, kaip ketvirtą ryto sulaukė skambučio iš Vilniaus su raginimu vykti į Krymą.Apie Lietuvos kelią jis kalba optimistiškai: ji labai daug pasiekė per tuos 35-erius metus ir pasieks dar daugiau, kad tik nebūtų karo. Ir dar keliskart pakartoja „kad tik nebūtų karo“. Pokalbis su signataru, ambasadoriumi, užsienio reikalų ministru Petru Vaitiekūnu.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68562497</guid><pubDate>Tue, 11 Nov 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68562497/2025_11_11_7360_1_20251111140415583.mp3" length="49954870" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Petro Vaitiekūno kelias į politiką prasidėjo Sąjūdyje. Vėliau buvo tarp tų, kurie pasirašė ant Kovo 11-osios Akto, buvo užsienio reikalų ministras G. Kirkilo Vyriausybėje, ambasadorius Latvijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Savo akimis matė Maidano...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Petro Vaitiekūno kelias į politiką prasidėjo Sąjūdyje. Vėliau buvo tarp tų, kurie pasirašė ant Kovo 11-osios Akto, buvo užsienio reikalų ministras G. Kirkilo Vyriausybėje, ambasadorius Latvijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Savo akimis matė Maidano įvykius ir Krymo aneksiją. Kryme išbuvo tris savaites nuo pirmųjų dienų, kai ten pasirodė rusų „žalieji žmogeliukai“. Puikiai prisimena, kaip ketvirtą ryto sulaukė skambučio iš Vilniaus su raginimu vykti į Krymą.Apie Lietuvos kelią jis kalba optimistiškai: ji labai daug pasiekė per tuos 35-erius metus ir pasieks dar daugiau, kad tik nebūtų karo. Ir dar keliskart pakartoja „kad tik nebūtų karo“. Pokalbis su signataru, ambasadoriumi, užsienio reikalų ministru Petru Vaitiekūnu.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3123</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pirmasis energetikos ministras Ašmantas: Ignalinos AE buvo visiškai saugi, ji tapo interesų auka</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pirmasis-energetikos-ministras-asmantas-ignalinos-ae-buvo-visiskai-saugi-ji-tapo-interesu-auka--68426653</link><description><![CDATA[Leonas Ašmantas – pirmasis energetikos ministras po Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais. Iš viso jis dirbo 5-iose vyriausybėse 1990-1993 metais. Jam teko kurti ir Energetikos ministeriją, nes pradėjo dirbti 3 žmonės. „Premjerė K. Prunskienė, sakė, kad už viską atsakingi patys ministrai, tik, kai negalima klausimo išspręsti be vyriausybės, kreiptis į ją“, - pasakoja L. Ašmantas. O štai su premjeru G. Vagnoriumi iš viso buvo neįmanoma dirbti, prisimena jis. Ne vien apie darbą pasakojo buvęs ministras. Kaip kito ministro – Dariaus Kuolio – paprašytas iš ministerijos lėšų 1992 m. nupirko Lietuvai M. K. Čiurlionio paveikslą „Kapinių motyvas“, o tada kažkieno priskųstas vaikščiojo į prokuratūrą pas gen. prokurorą A. Paulauską, nes esą paveikslą pasisavino. Ir apie branduolinio raketinio variklio erdvėlaiviui į Marsą kūrimą, nes buvo vienas iš kūrėjų. Pokalbis su pirmuoju energetikos ministru Leonu Ašmantu.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68426653</guid><pubDate>Tue, 04 Nov 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68426653/2025_11_04_7360_1_3b841147_934f_4784_859b_28207482aa6e.mp3" length="49942079" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Leonas Ašmantas – pirmasis energetikos ministras po Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais. Iš viso jis dirbo 5-iose vyriausybėse 1990-1993 metais. Jam teko kurti ir Energetikos ministeriją, nes pradėjo dirbti 3 žmonės. „Premjerė K. Prunskienė, sakė,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Leonas Ašmantas – pirmasis energetikos ministras po Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais. Iš viso jis dirbo 5-iose vyriausybėse 1990-1993 metais. Jam teko kurti ir Energetikos ministeriją, nes pradėjo dirbti 3 žmonės. „Premjerė K. Prunskienė, sakė, kad už viską atsakingi patys ministrai, tik, kai negalima klausimo išspręsti be vyriausybės, kreiptis į ją“, - pasakoja L. Ašmantas. O štai su premjeru G. Vagnoriumi iš viso buvo neįmanoma dirbti, prisimena jis. Ne vien apie darbą pasakojo buvęs ministras. Kaip kito ministro – Dariaus Kuolio – paprašytas iš ministerijos lėšų 1992 m. nupirko Lietuvai M. K. Čiurlionio paveikslą „Kapinių motyvas“, o tada kažkieno priskųstas vaikščiojo į prokuratūrą pas gen. prokurorą A. Paulauską, nes esą paveikslą pasisavino. Ir apie branduolinio raketinio variklio erdvėlaiviui į Marsą kūrimą, nes buvo vienas iš kūrėjų. Pokalbis su pirmuoju energetikos ministru Leonu Ašmantu.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3122</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Savo paties pokyčius stebintis Valentinas Masalskis: kai sensti, viskas sušvelnėja</title><link>https://www.spreaker.com/episode/savo-paties-pokycius-stebintis-valentinas-masalskis-kai-sensti-viskas-susvelneja--68324726</link><description><![CDATA[Pokalbis prasidėjo nuo TV videofilmo „Raudonmedžio rojus“, pasakojusio apie Smetonos laikų gyvenimą Kaune, o tada persikėlė į teatrą, kodėl žiūrovai išeina iš spektaklių, o jie gauna apdovanojimus. Kodėl žiūrovai ne visada susikalba su kūrėjais? Apie kūrėjų ydas ir švietimo įtaką jaunam žmogui. Bet, svarbiausia, apie kūrybą: kitąmet sukaks 50 metų, kai jis scenoje. Kaip ketina paminėti? Ar iš viso ketina tai daryti? Pokalbis su aktoriumi ir režisieriumi, Nacionalinės premijos laureatu Valentinu Masalskiu.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.<br /><br />]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68324726</guid><pubDate>Tue, 28 Oct 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68324726/2025_10_28_7360_1_ca7e3834_acc0_44b3_9f54_970a1714b5a3.mp3" length="50472888" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis prasidėjo nuo TV videofilmo „Raudonmedžio rojus“, pasakojusio apie Smetonos laikų gyvenimą Kaune, o tada persikėlė į teatrą, kodėl žiūrovai išeina iš spektaklių, o jie gauna apdovanojimus. Kodėl žiūrovai ne visada susikalba su kūrėjais? Apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis prasidėjo nuo TV videofilmo „Raudonmedžio rojus“, pasakojusio apie Smetonos laikų gyvenimą Kaune, o tada persikėlė į teatrą, kodėl žiūrovai išeina iš spektaklių, o jie gauna apdovanojimus. Kodėl žiūrovai ne visada susikalba su kūrėjais? Apie kūrėjų ydas ir švietimo įtaką jaunam žmogui. Bet, svarbiausia, apie kūrybą: kitąmet sukaks 50 metų, kai jis scenoje. Kaip ketina paminėti? Ar iš viso ketina tai daryti? Pokalbis su aktoriumi ir režisieriumi, Nacionalinės premijos laureatu Valentinu Masalskiu.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.<br /><br />]]></itunes:summary><itunes:duration>3155</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Iš LRT išėjusi Rita Miliūtė: etatiniai LRT priešai nebesipiktins nuomonę turinčia manimi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/is-lrt-isejusi-rita-miliute-etatiniai-lrt-priesai-nebesipiktins-nuomone-turincia-manimi--68227763</link><description><![CDATA[Žurnalistė, garsėjanti kietu būdu ir bekompromisiais klausimais. Tai apie Ritą Miliūtę. Šiandien ji užsiėmusi parama Ukrainai, sako, po to, kai prieš mažadaug pusantrų metų įkūrė VšĮ, kad galėtų telkti lėšas, jau surinko apie milijoną eurų, nors dažniausiai aukotojai tie patys žmonės. Prie tokių, kurie reikalauja nuimti Ukrainos vėliavas mūsų parlamente, pavardės, sako, negalinti pridėti „gerbiamas“. Jau kuris laikas kartu su Rita paramą į Ukrainą gabena ir jos sūnus, kaip ji pati sako, „kūdikis“. Kai iškeliauja, mažoji Meška lieka patikimose rankose, turi gerą guvernantę, juokauja Rita. Apie šunis ji galėtų kalbėti ilgai, todėl nustebina kartą ištarti žodžiai, kad kai išeis iš televizijos, laikys pulką avių. Kodėl avių? Atsakymai, kaip ir pamąstymai apie žurnalistikos „paklydimus“ laidoje „Pas Nemirą“.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68227763</guid><pubDate>Tue, 21 Oct 2025 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68227763/2025_10_21_7360_1_b96658d2_bd1c_4e36_b3e0_9eae3940558f.mp3" length="49706768" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žurnalistė, garsėjanti kietu būdu ir bekompromisiais klausimais. Tai apie Ritą Miliūtę. Šiandien ji užsiėmusi parama Ukrainai, sako, po to, kai prieš mažadaug pusantrų metų įkūrė VšĮ, kad galėtų telkti lėšas, jau surinko apie milijoną eurų, nors...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žurnalistė, garsėjanti kietu būdu ir bekompromisiais klausimais. Tai apie Ritą Miliūtę. Šiandien ji užsiėmusi parama Ukrainai, sako, po to, kai prieš mažadaug pusantrų metų įkūrė VšĮ, kad galėtų telkti lėšas, jau surinko apie milijoną eurų, nors dažniausiai aukotojai tie patys žmonės. Prie tokių, kurie reikalauja nuimti Ukrainos vėliavas mūsų parlamente, pavardės, sako, negalinti pridėti „gerbiamas“. Jau kuris laikas kartu su Rita paramą į Ukrainą gabena ir jos sūnus, kaip ji pati sako, „kūdikis“. Kai iškeliauja, mažoji Meška lieka patikimose rankose, turi gerą guvernantę, juokauja Rita. Apie šunis ji galėtų kalbėti ilgai, todėl nustebina kartą ištarti žodžiai, kad kai išeis iš televizijos, laikys pulką avių. Kodėl avių? Atsakymai, kaip ir pamąstymai apie žurnalistikos „paklydimus“ laidoje „Pas Nemirą“.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3107</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tėčio pandemijos laikotarpiu netekusi Urbonaitė: liūdniausia, kai negali atsisveikinti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tecio-pandemijos-laikotarpiu-netekusi-urbonaite-liudniausia-kai-negali-atsisveikinti--68131119</link><description><![CDATA[Jeigu pamėgini ieškoti informacijos apie politologę, MRU lektorę Rimą Urbonaitę internete, tai jos ir daug, ir labai mažai. Daugybė politologinių vertinimų, daugybė komentarų apie rinkimus, partijas, politikus, vyriausybes ir koalicijas, tačiau apie ją pačią informacijos labai mažai. Beveik nieko, galima sakyti. Todėl šįkart nė žodžio apie politiką, šįkart apie laiką, tiesą, vaikystę, šeimą ir tragedijas, savo pačios jausmus, pokalbius su savimi, profesijos pasirinkimą. Politologė Rima Urbonaitė pasakoja apie save ir nevertina kitų.<br /><br />Vedėja Nemira Pumprickaitė.<br /><br />]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68131119</guid><pubDate>Tue, 14 Oct 2025 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68131119/2025_10_14_7360_1_1f182191_0328_468c_ad2f_3cb2923a8e14.mp3" length="48995402" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jeigu pamėgini ieškoti informacijos apie politologę, MRU lektorę Rimą Urbonaitę internete, tai jos ir daug, ir labai mažai. Daugybė politologinių vertinimų, daugybė komentarų apie rinkimus, partijas, politikus, vyriausybes ir koalicijas, tačiau apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jeigu pamėgini ieškoti informacijos apie politologę, MRU lektorę Rimą Urbonaitę internete, tai jos ir daug, ir labai mažai. Daugybė politologinių vertinimų, daugybė komentarų apie rinkimus, partijas, politikus, vyriausybes ir koalicijas, tačiau apie ją pačią informacijos labai mažai. Beveik nieko, galima sakyti. Todėl šįkart nė žodžio apie politiką, šįkart apie laiką, tiesą, vaikystę, šeimą ir tragedijas, savo pačios jausmus, pokalbius su savimi, profesijos pasirinkimą. Politologė Rima Urbonaitė pasakoja apie save ir nevertina kitų.<br /><br />Vedėja Nemira Pumprickaitė.<br /><br />]]></itunes:summary><itunes:duration>3063</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apie naują filmą, kultūros bendruomenę ir savo vietą joje – su režisieriumi Kaupiniu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apie-nauja-filma-kulturos-bendruomene-ir-savo-vieta-joje-su-rezisieriumi-kaupiniu--68045767</link><description><![CDATA[Karolis norėjo tapti režisieriumi, bet tapo politologu. Pradėjo dirbti LRT užsienio naujienų redaktoriumi, tačiau po pirmojo savo trumpametražio filmo išėjo kurti naujo, užsiminęs, jog greičiausiai sugrįš. Tik filmą pastatys. Nesugrįžo, negana to, ėmėsi vaidybinio filmo „Nova Lituania“, kuris buvo apdovanotas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniuose festivaliuose. Dabar Karolis pristato naują savo filmą „Badautojų namelis“. O pats tapo vienu iš kultūros bendruomenės sąjūdžio prieš „Nemuno aušros“ partiją Kultūros ministerijoje veidu. Apie filmus ir kultūros bendruomenės protestus pokalbis su režisieriumi Karoliu Kaupiniu.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68045767</guid><pubDate>Tue, 07 Oct 2025 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68045767/2025_10_07_7360_1_ff83fd8f_527b_4980_88a0_9dd3e0656d0f.mp3" length="49445544" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Karolis norėjo tapti režisieriumi, bet tapo politologu. Pradėjo dirbti LRT užsienio naujienų redaktoriumi, tačiau po pirmojo savo trumpametražio filmo išėjo kurti naujo, užsiminęs, jog greičiausiai sugrįš. Tik filmą pastatys. Nesugrįžo, negana to,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Karolis norėjo tapti režisieriumi, bet tapo politologu. Pradėjo dirbti LRT užsienio naujienų redaktoriumi, tačiau po pirmojo savo trumpametražio filmo išėjo kurti naujo, užsiminęs, jog greičiausiai sugrįš. Tik filmą pastatys. Nesugrįžo, negana to, ėmėsi vaidybinio filmo „Nova Lituania“, kuris buvo apdovanotas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniuose festivaliuose. Dabar Karolis pristato naują savo filmą „Badautojų namelis“. O pats tapo vienu iš kultūros bendruomenės sąjūdžio prieš „Nemuno aušros“ partiją Kultūros ministerijoje veidu. Apie filmus ir kultūros bendruomenės protestus pokalbis su režisieriumi Karoliu Kaupiniu.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3091</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apie klaidas dabar ir vaikystėje – su operos dainininku Vaidu Vyšniausku</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apie-klaidas-dabar-ir-vaikysteje-su-operos-dainininku-vaidu-vysniausku--67948964</link><description><![CDATA[Rūkyti, sako, pradėjau 5-erių, 8-erių mamai pasakiau, kad mečiau, ji labai juokėsi. Ką rūkyti, problemos nebuvo, iš senelio „Primą“ vogiau, pasakoja operos dainininkas Vaidas Vyšniauskas. Buvo ir didesnių nuodėmių: jaunystėje sumušė žmogų, buvo iškelta byla, o tada jo gyvenime atsirado tikėjimas. Kartu su juo ir gerosios permainos – sužinojo, kad byla nutraukta. Prieš trejus metus, jau vykstant karui Ukrainoje, nuvyko dainuoti į Minsko operos teatrą ir tapo nepageidaujamu Lietuvoje. Tada, norėdamas įrodyti, kad nėra Rusijos ir Baltarusijos rėmėjas, kelis kartus vyko į Ukrainą, kur rengė koncertus, susitikinėjo su žmonėmis. Nors tada gynėsi, mėgindamas pateisinti savo „Otelo“ ariją Minske, šiandien sako, kad vykti nereikėjo. Šį rudenį gavo vaidmenį LNOBT, tiesa, ir čia neapsiėjo be problemų. Apie gerus ir blogus gyvenimo nutikimus su operos solistu Vaidu Vyšniausku, kuris už Lietuvos ribų žinomas kaip Kristian Benedikt.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67948964</guid><pubDate>Tue, 30 Sep 2025 10:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67948964/2025_09_30_7360_1_43e8592b_32ff_4ee9_a6c8_88367988ea92.mp3" length="48221341" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rūkyti, sako, pradėjau 5-erių, 8-erių mamai pasakiau, kad mečiau, ji labai juokėsi. Ką rūkyti, problemos nebuvo, iš senelio „Primą“ vogiau, pasakoja operos dainininkas Vaidas Vyšniauskas. Buvo ir didesnių nuodėmių: jaunystėje sumušė žmogų, buvo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rūkyti, sako, pradėjau 5-erių, 8-erių mamai pasakiau, kad mečiau, ji labai juokėsi. Ką rūkyti, problemos nebuvo, iš senelio „Primą“ vogiau, pasakoja operos dainininkas Vaidas Vyšniauskas. Buvo ir didesnių nuodėmių: jaunystėje sumušė žmogų, buvo iškelta byla, o tada jo gyvenime atsirado tikėjimas. Kartu su juo ir gerosios permainos – sužinojo, kad byla nutraukta. Prieš trejus metus, jau vykstant karui Ukrainoje, nuvyko dainuoti į Minsko operos teatrą ir tapo nepageidaujamu Lietuvoje. Tada, norėdamas įrodyti, kad nėra Rusijos ir Baltarusijos rėmėjas, kelis kartus vyko į Ukrainą, kur rengė koncertus, susitikinėjo su žmonėmis. Nors tada gynėsi, mėgindamas pateisinti savo „Otelo“ ariją Minske, šiandien sako, kad vykti nereikėjo. Šį rudenį gavo vaidmenį LNOBT, tiesa, ir čia neapsiėjo be problemų. Apie gerus ir blogus gyvenimo nutikimus su operos solistu Vaidu Vyšniausku, kuris už Lietuvos ribų žinomas kaip Kristian Benedikt.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3014</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„AJ šokolado“ įkūrėjas Jablonskas: krizių metu save įtikinu, kad žiūrėsiu tik į priekį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/aj-sokolado-ikurejas-jablonskas-kriziu-metu-save-itikinu-kad-ziuresiu-tik-i-prieki--67864596</link><description><![CDATA[Verslą jis pradėjo būdamas labai jaunas, todėl bankrotai, praradimai ir vis nauji mėginimai pradėti iš naujo neprivertė atsižadėti noro turėti savo verslą ir užsidirbti. Pradėjęs nuo bulvių, tulpių ir Jugosalvijos, vėliau perėjo prie zefyrų, šlepečių, taukų, žuvų, kiaulienos, laivų, net banko pastato statybos. Dabar jis šokoladinių savininkas. Ir, kai paklausi, kas sugalvojo būtent tokius šokoladinius saldainius, tortus ar ledus, jis atsako: 90 procentų to, ką pardavinėjame, autorius esu aš pats. AJ šokoladinės veikia ne vien Lietuvoje, yra Rygoje, dvi – Floridoje, ten dar ir viešbutis. Tai grynas šeimos verslas, nors kažkada dalis akcijų buvo arba mėgintos parduoti, bet nepavyko, arba parduotos, bet atpirktos. Labai įdomi gyvenimo ir šokolado verslo istorija paties „AJ šokolado“ įkūrėjo ir savininko Algimanto Jablonsko pasakojime.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67864596</guid><pubDate>Tue, 23 Sep 2025 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67864596/2025_09_23_7360_1_5f5d5c0c_4db0_4620_9091_4669a8a3b6dd.mp3" length="47522096" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Verslą jis pradėjo būdamas labai jaunas, todėl bankrotai, praradimai ir vis nauji mėginimai pradėti iš naujo neprivertė atsižadėti noro turėti savo verslą ir užsidirbti. Pradėjęs nuo bulvių, tulpių ir Jugosalvijos, vėliau perėjo prie zefyrų, šlepečių,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Verslą jis pradėjo būdamas labai jaunas, todėl bankrotai, praradimai ir vis nauji mėginimai pradėti iš naujo neprivertė atsižadėti noro turėti savo verslą ir užsidirbti. Pradėjęs nuo bulvių, tulpių ir Jugosalvijos, vėliau perėjo prie zefyrų, šlepečių, taukų, žuvų, kiaulienos, laivų, net banko pastato statybos. Dabar jis šokoladinių savininkas. Ir, kai paklausi, kas sugalvojo būtent tokius šokoladinius saldainius, tortus ar ledus, jis atsako: 90 procentų to, ką pardavinėjame, autorius esu aš pats. AJ šokoladinės veikia ne vien Lietuvoje, yra Rygoje, dvi – Floridoje, ten dar ir viešbutis. Tai grynas šeimos verslas, nors kažkada dalis akcijų buvo arba mėgintos parduoti, bet nepavyko, arba parduotos, bet atpirktos. Labai įdomi gyvenimo ir šokolado verslo istorija paties „AJ šokolado“ įkūrėjo ir savininko Algimanto Jablonsko pasakojime.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2971</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Iš viešosios erdvės išnykusi Armonaitė: nuo galinės sėdynės Laisvės partijos nevairuoju</title><link>https://www.spreaker.com/episode/is-viesosios-erdves-isnykusi-armonaite-nuo-galines-sedynes-laisves-partijos-nevairuoju--67778271</link><description><![CDATA[Dar neseniai buvusios ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės viešoje erdvėje buvo daug, tačiau po pralaimėtų rinkimų, kai Laisvės partija nepateko į Seimą, ji pasitraukė ir iš pirmininkės pareigų, ir iš viešosios erdvės. Uždarė savo profilį feisbuke, nesirodė televizijose, nekomentavo portaluose. Šią vasarą pagaliau pasirodė žinia, kad A. Armonaitė įsidarbino sutelktinio finansavimo platformoje „InRento“.<br />Nors tebėra Laisvės partijos narė, tačiau iš pokalbio aiškėja, kad nuo politikos nutolusi toliau, nei galima buvo tikėtis, nelabai noriai kalba apie politinę ateitį, dabar sieja savo gyvenimą su verslu. Dažnai būna Afrikoje. Daug klausimų ir atsakymų pokalbyje su Aušrine Armonaite.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67778271</guid><pubDate>Tue, 16 Sep 2025 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67778271/2025_09_16_7360_1_34d66db2_599b_4459_b7fd_6001dd83675b.mp3" length="47922501" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dar neseniai buvusios ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės viešoje erdvėje buvo daug, tačiau po pralaimėtų rinkimų, kai Laisvės partija nepateko į Seimą, ji pasitraukė ir iš pirmininkės pareigų, ir iš viešosios erdvės. Uždarė savo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dar neseniai buvusios ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės viešoje erdvėje buvo daug, tačiau po pralaimėtų rinkimų, kai Laisvės partija nepateko į Seimą, ji pasitraukė ir iš pirmininkės pareigų, ir iš viešosios erdvės. Uždarė savo profilį feisbuke, nesirodė televizijose, nekomentavo portaluose. Šią vasarą pagaliau pasirodė žinia, kad A. Armonaitė įsidarbino sutelktinio finansavimo platformoje „InRento“.<br />Nors tebėra Laisvės partijos narė, tačiau iš pokalbio aiškėja, kad nuo politikos nutolusi toliau, nei galima buvo tikėtis, nelabai noriai kalba apie politinę ateitį, dabar sieja savo gyvenimą su verslu. Dažnai būna Afrikoje. Daug klausimų ir atsakymų pokalbyje su Aušrine Armonaite.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2996</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Valatka apie laisvę reikšti nuomonę, kuri kainavo butą: buvo toks pasiūlymas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/valatka-apie-laisve-reiksti-nuomone-kuri-kainavo-buta-buvo-toks-pasiulymas--67689161</link><description><![CDATA[Tremtyje gimęs Rimvydas Valatka pasakoja apie gyvenimą, kai tėvams buvo leista sugrįžti į Lietuvą, ir apribojimus, galiojusius tremtiniams. Baigęs tuometį Vilniaus Pedagoginį institutą, jis niekada nedirbo mokytoju, tačiau dabar dėsto studentams.<br />Didžioji jo žurnalistinio darbo dalis susijusi su spauda, todėl jis gali paaiškinti, kodėl Lietuva liko bene vienintelė Europoje be spausdintų laikraščių. O žurnalistu jis tapo, pasirodo, visai atsitiktinai ir tam padėjo... alkoholis.<br />Kas buvo tas girtuoklis, kuris, galima sakyti, palaimino Rimvydo Valatkos kelią į žurnalistiką, ar savaitraščio užsienio lietuviams „Gimtasis kraštas“ darbuotojai turėjo pereiti KGB filtrą ir kaip laisvė rašyti, ką jis nori, kainavo butą Vilniaus senamiestyje – pokalbis su žurnalistu ir signataru Rimvydu Valatka<br /><br /><br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67689161</guid><pubDate>Tue, 09 Sep 2025 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67689161/2025_09_09_7360_1_7b11275a_aaf9_44aa_997f_b3c2ca3f184c.mp3" length="50209573" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tremtyje gimęs Rimvydas Valatka pasakoja apie gyvenimą, kai tėvams buvo leista sugrįžti į Lietuvą, ir apribojimus, galiojusius tremtiniams. Baigęs tuometį Vilniaus Pedagoginį institutą, jis niekada nedirbo mokytoju, tačiau dabar dėsto studentams....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tremtyje gimęs Rimvydas Valatka pasakoja apie gyvenimą, kai tėvams buvo leista sugrįžti į Lietuvą, ir apribojimus, galiojusius tremtiniams. Baigęs tuometį Vilniaus Pedagoginį institutą, jis niekada nedirbo mokytoju, tačiau dabar dėsto studentams.<br />Didžioji jo žurnalistinio darbo dalis susijusi su spauda, todėl jis gali paaiškinti, kodėl Lietuva liko bene vienintelė Europoje be spausdintų laikraščių. O žurnalistu jis tapo, pasirodo, visai atsitiktinai ir tam padėjo... alkoholis.<br />Kas buvo tas girtuoklis, kuris, galima sakyti, palaimino Rimvydo Valatkos kelią į žurnalistiką, ar savaitraščio užsienio lietuviams „Gimtasis kraštas“ darbuotojai turėjo pereiti KGB filtrą ir kaip laisvė rašyti, ką jis nori, kainavo butą Vilniaus senamiestyje – pokalbis su žurnalistu ir signataru Rimvydu Valatka<br /><br /><br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3139</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Karjeros duobę prisiminęs Černiauskas: tai buka klaida, už kurią sumokėjau su kaupu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/karjeros-duobe-prisimines-cerniauskas-tai-buka-klaida-uz-kuria-sumokejau-su-kaupu--67592792</link><description><![CDATA[Šarūnas Černiauskas po šios vasaros gali vadintis žmogumi, kuris išvertė iš posto premjerą ir sugriovė visą vyriausybę. Jo pradėti tyrimai, prie kurių prisijungė ir Andrius Tapinas, privertė trauktis Gintautą Palucką. Pasirodo, premjeras galėjo išlikti poste, tam trūko labai nedaug, pasakoja Š. Černiauskas. Jis, beje, atskleidžia, kodėl apskritai susidomėjo Gintautu Palucku. Bet kol tapo tokiu tyrėju, teko prarasti reputaciją, kurią taip sunkiai atstatinėja, prezidentė atėmė valstybės apdovanojimą, o 2 tūkstančiai eurų laimės neatnešė – Šarūnas išvardins ir savo „turtus“. Pokalbis su žurnalistinių tyrimu „Siena“ įkūrėju ir vadovu Šarūnu Černiausku.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67592792</guid><pubDate>Tue, 02 Sep 2025 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67592792/2025_09_02_7360_1_5a7c9dd3_9e44_4655_8148_d4dfe4eb4fc5.mp3" length="47963461" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šarūnas Černiauskas po šios vasaros gali vadintis žmogumi, kuris išvertė iš posto premjerą ir sugriovė visą vyriausybę. Jo pradėti tyrimai, prie kurių prisijungė ir Andrius Tapinas, privertė trauktis Gintautą Palucką. Pasirodo, premjeras galėjo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šarūnas Černiauskas po šios vasaros gali vadintis žmogumi, kuris išvertė iš posto premjerą ir sugriovė visą vyriausybę. Jo pradėti tyrimai, prie kurių prisijungė ir Andrius Tapinas, privertė trauktis Gintautą Palucką. Pasirodo, premjeras galėjo išlikti poste, tam trūko labai nedaug, pasakoja Š. Černiauskas. Jis, beje, atskleidžia, kodėl apskritai susidomėjo Gintautu Palucku. Bet kol tapo tokiu tyrėju, teko prarasti reputaciją, kurią taip sunkiai atstatinėja, prezidentė atėmė valstybės apdovanojimą, o 2 tūkstančiai eurų laimės neatnešė – Šarūnas išvardins ir savo „turtus“. Pokalbis su žurnalistinių tyrimu „Siena“ įkūrėju ir vadovu Šarūnu Černiausku.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2998</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ultratriatlonininkę Lobačiūtę bėgioti pastūmėjo močiutės žodžiai: sakė, kad suapvalėjau</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ultratriatlonininke-lobaciute-begioti-pastumejo-mociutes-zodziai-sake-kad-suapvalejau--66291672</link><description><![CDATA[Viskas prasidėjo nuo močiutės priekaišto dėl priaugto svorio. Ji pradėjo bėgioti. Bėgiojo tol, kol ryžosi įveikti pirmąjį savo gyvenime maratoną. Tai buvo Paryžiuje 2011 m. Dabar Ieva Lobačiūtė yra nubėgusi visus garsiausius pasaulio maratonus, iš viso jų buvo apie 30. Tačiau to jau nepakako ir ji ryžosi bėgti ultramaratonus. Pietų Afrikos Respublikoje yra nubėusi 87 ir 92 km. O tada atėjo eilė ultratriatlonams, kai reikia nuplaukti 3,8 km, dviračiu nuvažiuoti 180 km ir nubėgti 42 km. Toks maršrutas pradangina 5 kilogramus ir kartais atima norą valgyti visą parą po finišo. Beje, bėgdama ilgus nuotolius Ieva valgo virtas bulves, apibarstytas druska. Bet, perspėja, tokiam maistui reikia pratintis, kitaip - bus bėda. Dabar Ieva planuoja bėgti Antarktidoje, nes nori būti bėgusi maratonus visuose žemynuose, ir nuplaukti ne 3,8 km, nors yra įveikusi ir 14, bet 33 km. Plaukimas – pati nemėgstmiausia rungtis, sako Ieva Lobačiūtė. Ar atlaikyti tokius krūvius ir neprarasti sveikatos jai padeda mama – vyriausia Lietuvos ragana Vilija Lobačiuvienė? Atasakymas – pokalbyje su maratonininke, ultramaratonininke, ultratriatlonininke Ieva Lobačiūte.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66291672</guid><pubDate>Tue, 27 May 2025 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66291672/2025_05_27_7360_1_90bacc6b_272e_4529_999e_e7905941c388.mp3" length="43780107" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Viskas prasidėjo nuo močiutės priekaišto dėl priaugto svorio. Ji pradėjo bėgioti. Bėgiojo tol, kol ryžosi įveikti pirmąjį savo gyvenime maratoną. Tai buvo Paryžiuje 2011 m. Dabar Ieva Lobačiūtė yra nubėgusi visus garsiausius pasaulio maratonus, iš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Viskas prasidėjo nuo močiutės priekaišto dėl priaugto svorio. Ji pradėjo bėgioti. Bėgiojo tol, kol ryžosi įveikti pirmąjį savo gyvenime maratoną. Tai buvo Paryžiuje 2011 m. Dabar Ieva Lobačiūtė yra nubėgusi visus garsiausius pasaulio maratonus, iš viso jų buvo apie 30. Tačiau to jau nepakako ir ji ryžosi bėgti ultramaratonus. Pietų Afrikos Respublikoje yra nubėusi 87 ir 92 km. O tada atėjo eilė ultratriatlonams, kai reikia nuplaukti 3,8 km, dviračiu nuvažiuoti 180 km ir nubėgti 42 km. Toks maršrutas pradangina 5 kilogramus ir kartais atima norą valgyti visą parą po finišo. Beje, bėgdama ilgus nuotolius Ieva valgo virtas bulves, apibarstytas druska. Bet, perspėja, tokiam maistui reikia pratintis, kitaip - bus bėda. Dabar Ieva planuoja bėgti Antarktidoje, nes nori būti bėgusi maratonus visuose žemynuose, ir nuplaukti ne 3,8 km, nors yra įveikusi ir 14, bet 33 km. Plaukimas – pati nemėgstmiausia rungtis, sako Ieva Lobačiūtė. Ar atlaikyti tokius krūvius ir neprarasti sveikatos jai padeda mama – vyriausia Lietuvos ragana Vilija Lobačiuvienė? Atasakymas – pokalbyje su maratonininke, ultramaratonininke, ultratriatlonininke Ieva Lobačiūte.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2737</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Klimatologė Galvonaitė: jei kas nutiktų Astravo AE, melskitės, kad pernaša būtų iš Vakarų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/klimatologe-galvonaite-jei-kas-nutiktu-astravo-ae-melskites-kad-pernasa-butu-is-vakaru--66167643</link><description><![CDATA[Jeigu į Zaporižios AE pataikys, apsaugok Viešpatie, tai pirmiausia pasižiūrėkit, iš kur ateina debesys. Jeigu iš pietų, tai iškart bėkit į vidų, susirinkę vaikus iš gatvės. Netikėkite tais, kurie sako, kad vėjas ne į mūsų pusę pučia. Nes vėjas ir pernaša – visai ne tas pats. O jei Astravo AE kas nutiktų, tai melskitės, jei pernaša bus iš Vakarų, bus mums labai tinkama, tai per kokias tris valandas jie bus Maskvoje. Audronė Galvonaitė prisimena ir Černobylio avariją, apie kurią turbūt ilgai būtume nežinoję, jei švedai nebūtų matavę taršos ir nepradėję trimituoti, kas vyksta. O Lietuvoje Černobylio radiacija pirmiausia atklydo į vakarinę dalį, į pajūrį.<br />Sustabdyti klimato kaitos jau neįmanoma, galima tik prisitaikyti kurį laiką, nes jai skirtos konferencijos skęsta tuščiose kalbose – po 35 valandas ginčijamasi, kur dėti kablelį, sako A. Galvonaitė. Ir dar – ar kada susimąstėt, kad orus jūsų kieme gali pakeisti supermodernus, labai stipriai įšylantis stogas? Pokalbis su garsiausia Lietuvos metereologe, klimatologe dr. Audrone Galvonaite.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66167643</guid><pubDate>Tue, 20 May 2025 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66167643/2025_05_20_7360_1_bf3cceaf_453d_4bfd_9c36_6802b1d49206.mp3" length="43389733" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jeigu į Zaporižios AE pataikys, apsaugok Viešpatie, tai pirmiausia pasižiūrėkit, iš kur ateina debesys. Jeigu iš pietų, tai iškart bėkit į vidų, susirinkę vaikus iš gatvės. Netikėkite tais, kurie sako, kad vėjas ne į mūsų pusę pučia. Nes vėjas ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jeigu į Zaporižios AE pataikys, apsaugok Viešpatie, tai pirmiausia pasižiūrėkit, iš kur ateina debesys. Jeigu iš pietų, tai iškart bėkit į vidų, susirinkę vaikus iš gatvės. Netikėkite tais, kurie sako, kad vėjas ne į mūsų pusę pučia. Nes vėjas ir pernaša – visai ne tas pats. O jei Astravo AE kas nutiktų, tai melskitės, jei pernaša bus iš Vakarų, bus mums labai tinkama, tai per kokias tris valandas jie bus Maskvoje. Audronė Galvonaitė prisimena ir Černobylio avariją, apie kurią turbūt ilgai būtume nežinoję, jei švedai nebūtų matavę taršos ir nepradėję trimituoti, kas vyksta. O Lietuvoje Černobylio radiacija pirmiausia atklydo į vakarinę dalį, į pajūrį.<br />Sustabdyti klimato kaitos jau neįmanoma, galima tik prisitaikyti kurį laiką, nes jai skirtos konferencijos skęsta tuščiose kalbose – po 35 valandas ginčijamasi, kur dėti kablelį, sako A. Galvonaitė. Ir dar – ar kada susimąstėt, kad orus jūsų kieme gali pakeisti supermodernus, labai stipriai įšylantis stogas? Pokalbis su garsiausia Lietuvos metereologe, klimatologe dr. Audrone Galvonaite.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2712</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Į akcijas tebeinvestuojanti 86-erių buvusi operos solistė Nerija Kasparas: turi būti rami</title><link>https://www.spreaker.com/episode/i-akcijas-tebeinvestuojanti-86-eriu-buvusi-operos-soliste-nerija-kasparas-turi-buti-rami--66104819</link><description><![CDATA[Iš Lietuvos ji su tėvais pasitraukė 1944 metais, kai buvo vos 4-erių. Keli metai pabėgėlių stovyklose Vokietijoje ir atvykimas į Jungtines Valstijas, kur jau gyveno dėdė, o tada daugiau nei 50 metų Čikagoje ir Vašingtone. Apie sugrįžimą nebuvo minčių, bet „mes buvome susikūrę Lietuvą“ Amerikoje, sako Nerija Linkevičiūtė-Kasparas, „Amerikos balso“ bendradarbio Romo Kasparo našlė.<br />Pirmąkart su vyru į Lietuvą ji sugrįžo 1990-aisiais, o po 15 metų parvažiavo visam laikui. Ponia Nerija prisimena savo operos solistės koncertinį gyvenimą, atliktas arijas Verdžio, Pučinio operose, gastroles po Pietų Ameriką ir Australiją. Dabar Amerikoje teliko tėvų kapai ir investicijos, nes akcijų biržose ji investuoja jau daugiau nei 50 metų. O dar kolekcionuoja Llardo ir Goebel porcelianą, senuosius Lietuvos žemėlapius, jos kolekcijoje ir daugiau nei 150 gaidžių. Apie gyvenimą Amerikoje ir Lietuvoje – pokalbis su buvusia operos soliste Nerija Linkevičiūte-Kasparas.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66104819</guid><pubDate>Tue, 13 May 2025 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66104819/2025_05_13_7360_1_47bd9c75_bd86_4631_97b4_a6d0376700ce.mp3" length="43775928" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Iš Lietuvos ji su tėvais pasitraukė 1944 metais, kai buvo vos 4-erių. Keli metai pabėgėlių stovyklose Vokietijoje ir atvykimas į Jungtines Valstijas, kur jau gyveno dėdė, o tada daugiau nei 50 metų Čikagoje ir Vašingtone. Apie sugrįžimą nebuvo minčių,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Iš Lietuvos ji su tėvais pasitraukė 1944 metais, kai buvo vos 4-erių. Keli metai pabėgėlių stovyklose Vokietijoje ir atvykimas į Jungtines Valstijas, kur jau gyveno dėdė, o tada daugiau nei 50 metų Čikagoje ir Vašingtone. Apie sugrįžimą nebuvo minčių, bet „mes buvome susikūrę Lietuvą“ Amerikoje, sako Nerija Linkevičiūtė-Kasparas, „Amerikos balso“ bendradarbio Romo Kasparo našlė.<br />Pirmąkart su vyru į Lietuvą ji sugrįžo 1990-aisiais, o po 15 metų parvažiavo visam laikui. Ponia Nerija prisimena savo operos solistės koncertinį gyvenimą, atliktas arijas Verdžio, Pučinio operose, gastroles po Pietų Ameriką ir Australiją. Dabar Amerikoje teliko tėvų kapai ir investicijos, nes akcijų biržose ji investuoja jau daugiau nei 50 metų. O dar kolekcionuoja Llardo ir Goebel porcelianą, senuosius Lietuvos žemėlapius, jos kolekcijoje ir daugiau nei 150 gaidžių. Apie gyvenimą Amerikoje ir Lietuvoje – pokalbis su buvusia operos soliste Nerija Linkevičiūte-Kasparas.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2736</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Giedrė Žickytė: filmo herojės Veisaitės asmenybė padėjo susidoroti sunkiu gyvenimo etapu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/giedre-zickyte-filmo-herojes-veisaites-asmenybe-padejo-susidoroti-sunkiu-gyvenimo-etapu--65937037</link><description><![CDATA[Kalbėdama apie didžiulės sėkmės sulaukusį dokumentinį filmą „Šuolis“, režisierė Giedrė Žickytė sako, kad sunku suskaičiuoti tarptautinius festivalius, kur jis buvo parodytas, tačiau ji puikiai atsimena, kad filmas pelnė 8-is apdovanojimus užsienyje ir dar keletą Lietuvoje. Dabar ji kuria naują filmą apie teatrologę, ilgametę Atviros Lietuvos fondo pirmininkę Ireną Veisaitę, kurio premjera Lietuvoje numatyta spalio mėnesį. Ireną Veisaitę pažinojusi Giedrė Žickytė pradėjo kurti filmą, kai profesorė dar buvo gyva, tačiau baigė, kai jos jau nebebuvo – mirė nuo kovido. Būtent filmas ir Irenos Veisaitės prisiminimas, sako režisierė, padėjo jai susidoroti su nemalonumais, išgyventi sunkų metą, kai kartu su sutuoktiniu ambasadoriumi Eitvydu Bajarūnu buvo linksniuojama istorijoje apie teatrą Londone, kur jie buvo kartu su tuo metu Londone viešėjusiu prezidentu ir jo žmona. Pokalbis su dokumentinių filmų kūrėja Giedre Žickyte.<br /><br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65937037</guid><pubDate>Tue, 06 May 2025 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65937037/2025_05_06_7360_1_f961fe07_4fdb_461e_b82d_b8f955253b1d.mp3" length="43653884" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kalbėdama apie didžiulės sėkmės sulaukusį dokumentinį filmą „Šuolis“, režisierė Giedrė Žickytė sako, kad sunku suskaičiuoti tarptautinius festivalius, kur jis buvo parodytas, tačiau ji puikiai atsimena, kad filmas pelnė 8-is apdovanojimus užsienyje ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kalbėdama apie didžiulės sėkmės sulaukusį dokumentinį filmą „Šuolis“, režisierė Giedrė Žickytė sako, kad sunku suskaičiuoti tarptautinius festivalius, kur jis buvo parodytas, tačiau ji puikiai atsimena, kad filmas pelnė 8-is apdovanojimus užsienyje ir dar keletą Lietuvoje. Dabar ji kuria naują filmą apie teatrologę, ilgametę Atviros Lietuvos fondo pirmininkę Ireną Veisaitę, kurio premjera Lietuvoje numatyta spalio mėnesį. Ireną Veisaitę pažinojusi Giedrė Žickytė pradėjo kurti filmą, kai profesorė dar buvo gyva, tačiau baigė, kai jos jau nebebuvo – mirė nuo kovido. Būtent filmas ir Irenos Veisaitės prisiminimas, sako režisierė, padėjo jai susidoroti su nemalonumais, išgyventi sunkų metą, kai kartu su sutuoktiniu ambasadoriumi Eitvydu Bajarūnu buvo linksniuojama istorijoje apie teatrą Londone, kur jie buvo kartu su tuo metu Londone viešėjusiu prezidentu ir jo žmona. Pokalbis su dokumentinių filmų kūrėja Giedre Žickyte.<br /><br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2729</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pirmasis Lietuvos užsienio reikalų ministras: Europa privalo rusus pastatyti į vietą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pirmasis-lietuvos-uzsienio-reikalu-ministras-europa-privalo-rusus-pastatyti-i-vieta--65822611</link><description><![CDATA[Algridas Saudargas – pirmasis 1990-aisiais nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos užsienio reikalų ministras, dirbęs iš viso septyniose vyriausybėse. Jam teko kurti Užsienio reikalų ministeriją, kai dauguma institucijų tiesiog tęsė darbą. O prieš pat sausio 13-ąją vyriausybės sprendimu, suderinus su Aukščiausiosios Tarybos pirmininku V. Landsbergiu, jis buvo išsiųstas į užsienį, kur važinėjo iš vienos valstybės į kitą iki pat kovo mėnesio, kol pagaliau gavo V. Landsbergio leidimą grįžti į Lietuvą. Ne į visų politikų biurus pavyko prisibelsti iš karto, tačiau, pamena A. Saudargas, kartais padėdavo ir pažintys su krikšionių demokratų partijos vadovais, nes jis pats iš pradžių buvo Lietuvos krikdemų partijos narys, o vėliau ir vadovas. Ir dabar buvęs užsienio reikalų ministras seka pasaulio įvykius ir turi savo požiūrį, pavyzdžiui, į taikdarių siuntimą į Ukrainą. Pokalbis su pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministru Algirdu Saudargu.<br /><br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65822611</guid><pubDate>Tue, 29 Apr 2025 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65822611/2025_04_29_7360_1_ab632c16_a9d1_4e10_bfe9_c3e9d706dd3a.mp3" length="44032555" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Algridas Saudargas – pirmasis 1990-aisiais nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos užsienio reikalų ministras, dirbęs iš viso septyniose vyriausybėse. Jam teko kurti Užsienio reikalų ministeriją, kai dauguma institucijų tiesiog tęsė darbą. O prieš pat...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Algridas Saudargas – pirmasis 1990-aisiais nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos užsienio reikalų ministras, dirbęs iš viso septyniose vyriausybėse. Jam teko kurti Užsienio reikalų ministeriją, kai dauguma institucijų tiesiog tęsė darbą. O prieš pat sausio 13-ąją vyriausybės sprendimu, suderinus su Aukščiausiosios Tarybos pirmininku V. Landsbergiu, jis buvo išsiųstas į užsienį, kur važinėjo iš vienos valstybės į kitą iki pat kovo mėnesio, kol pagaliau gavo V. Landsbergio leidimą grįžti į Lietuvą. Ne į visų politikų biurus pavyko prisibelsti iš karto, tačiau, pamena A. Saudargas, kartais padėdavo ir pažintys su krikšionių demokratų partijos vadovais, nes jis pats iš pradžių buvo Lietuvos krikdemų partijos narys, o vėliau ir vadovas. Ir dabar buvęs užsienio reikalų ministras seka pasaulio įvykius ir turi savo požiūrį, pavyzdžiui, į taikdarių siuntimą į Ukrainą. Pokalbis su pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministru Algirdu Saudargu.<br /><br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2752</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Skandalą prisiminusi Navickienė: ir tada, ir dabar sulaukiu daugiau palaikymo nei kritikos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/skandala-prisiminusi-navickiene-ir-tada-ir-dabar-sulaukiu-daugiau-palaikymo-nei-kritikos--65665973</link><description><![CDATA[Viena sėkmingiausių TS-LKD politikių, SADM ministrė Monika Navickienė turėjo atsisakyti pareigų, o tada pasitraukė iš politinės veiklos, kai paaiškėjo, kad jos sutuoktinis įsipainiojęs į „Foxpay“ skandalą, o ji pati su to skandalo pagrindiniais veikėjais skrido į Dubajų jų apmokėtu lėktuvu. Nors šiandien ji pripažįsta padariusi klaidą dėl skrydžio, tačiau vis dėlto nemano esanti kalta dėl visko, kuo buvo kaltinama viešoje erdvėje. Bet yra įsitikinusi, kad, jei ne šitas skandalas, iš politikos tikrai būtų nepasitraukusi, o kai taip nutiko, nemano, kad yra labai blogai. Dabar sako, vis dar nenori įsikinkyti į kokias nors pareigas, bent jau vasarą praleisti su mama ir dukromis. Apie savo santykius su sutuoktiniu kalba šiek tiek neįprastus, kaip dauguma yra įpratę tuos santykius suprasti, dalykus, bet sako, „mes taip gyvename“. Ir net paklausta, kodėl džiaugiasi tik dukrų ir mamos draugija, pakartoja, kad toks jų gyvenimas. Apie gyvenimą iki skandalo ir po jo pokalbis su Monika Navickiene.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65665973</guid><pubDate>Tue, 22 Apr 2025 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65665973/2025_04_22_7360_1_74fb6fbf_d609_4ef5_ae0e_31d061636c89.mp3" length="43703621" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Viena sėkmingiausių TS-LKD politikių, SADM ministrė Monika Navickienė turėjo atsisakyti pareigų, o tada pasitraukė iš politinės veiklos, kai paaiškėjo, kad jos sutuoktinis įsipainiojęs į „Foxpay“ skandalą, o ji pati su to skandalo pagrindiniais...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Viena sėkmingiausių TS-LKD politikių, SADM ministrė Monika Navickienė turėjo atsisakyti pareigų, o tada pasitraukė iš politinės veiklos, kai paaiškėjo, kad jos sutuoktinis įsipainiojęs į „Foxpay“ skandalą, o ji pati su to skandalo pagrindiniais veikėjais skrido į Dubajų jų apmokėtu lėktuvu. Nors šiandien ji pripažįsta padariusi klaidą dėl skrydžio, tačiau vis dėlto nemano esanti kalta dėl visko, kuo buvo kaltinama viešoje erdvėje. Bet yra įsitikinusi, kad, jei ne šitas skandalas, iš politikos tikrai būtų nepasitraukusi, o kai taip nutiko, nemano, kad yra labai blogai. Dabar sako, vis dar nenori įsikinkyti į kokias nors pareigas, bent jau vasarą praleisti su mama ir dukromis. Apie savo santykius su sutuoktiniu kalba šiek tiek neįprastus, kaip dauguma yra įpratę tuos santykius suprasti, dalykus, bet sako, „mes taip gyvename“. Ir net paklausta, kodėl džiaugiasi tik dukrų ir mamos draugija, pakartoja, kad toks jų gyvenimas. Apie gyvenimą iki skandalo ir po jo pokalbis su Monika Navickiene.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2732</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Taifūną išgyvenęs Mockus apie sprendimą kviestis pagalbos: supratau, kad negaliu rizikuoti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/taifuna-isgyvenes-mockus-apie-sprendima-kviestis-pagalbos-supratau-kad-negaliu-rizikuoti--65578217</link><description><![CDATA[Jis visada mėgo ekstremalias keliones – aplankė Šiaurės Korėją, Siriją, Libaną, o tada nusprendė, kad metas įveikti Ramųjį vandenyną. Iš San Diego Amerikoje iki Brisbeno Australijoje. Kelią pastojo taifūnas, apie kurį žinojo, tik nežinojo, kad pateko į patį 4 balų taifūno epicentrą. Nežinojo, nes išsikrovė visos baterijos ir neturėjo jokio ryšio su likusiu pasauliu, todėl komanda krante negalėjo perspėti, kad taifūnas pakeitė kryptį ir „Kuršis“ plaukia į patį jo centrą. Kova su gamta pasirodė per sudėtinga žmogui, bet išsigelbėjimas irgi nebuvo lengvas. Sako, dar ir dabar nėra atsigavęs, po patirtos raktikaulio traumos vis dar negali sportuoti. Bet planų susigrumti su vandeniu vis vien turi. Apie juos ir apie svarstytus žygius oru – pokalbis su keliautoju Aurimu Mockumi.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65578217</guid><pubDate>Tue, 15 Apr 2025 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65578217/2025_04_15_7360_1_e4cc8548_4a19_4b19_a6fc_be544f878aed.mp3" length="43612088" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jis visada mėgo ekstremalias keliones – aplankė Šiaurės Korėją, Siriją, Libaną, o tada nusprendė, kad metas įveikti Ramųjį vandenyną. Iš San Diego Amerikoje iki Brisbeno Australijoje. Kelią pastojo taifūnas, apie kurį žinojo, tik nežinojo, kad pateko...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jis visada mėgo ekstremalias keliones – aplankė Šiaurės Korėją, Siriją, Libaną, o tada nusprendė, kad metas įveikti Ramųjį vandenyną. Iš San Diego Amerikoje iki Brisbeno Australijoje. Kelią pastojo taifūnas, apie kurį žinojo, tik nežinojo, kad pateko į patį 4 balų taifūno epicentrą. Nežinojo, nes išsikrovė visos baterijos ir neturėjo jokio ryšio su likusiu pasauliu, todėl komanda krante negalėjo perspėti, kad taifūnas pakeitė kryptį ir „Kuršis“ plaukia į patį jo centrą. Kova su gamta pasirodė per sudėtinga žmogui, bet išsigelbėjimas irgi nebuvo lengvas. Sako, dar ir dabar nėra atsigavęs, po patirtos raktikaulio traumos vis dar negali sportuoti. Bet planų susigrumti su vandeniu vis vien turi. Apie juos ir apie svarstytus žygius oru – pokalbis su keliautoju Aurimu Mockumi.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2726</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Karčią tiesą „Čiurlionkėje“ išgirdęs Pilinkus: kas nesugeba kurti, aptarinėja kitų darbus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/karcia-tiesa-ciurlionkeje-isgirdes-pilinkus-kas-nesugeba-kurti-aptarineja-kitu-darbus--65443280</link><description><![CDATA[Saulius Pilinkus daug veiklų yra ėmęsis per visą savo gyvenimą, ir visur, panašu, jam neblogai sekėsi. Dabar, pavyzdžiui, yra labai giriamas už LRT eteryje kuriamas „Daiktų istorijas“. Tačiau S. Pilinkus gali papasakoti daugybę istorijų, kurios nebūtinai randa vietą laidoje. Pavyzdžiui, kaip tapo tuometinės Sovietų Sąjungos Komunistų partijos – KPSS – nariu ir kaip atsisveikino su komunistine partija, bet jau Lietuvos – LKP. Kaip pats, būdamas tuometinio Vilniaus Dailės instituto vienu iš komjaunimo sekretorių, sugebėjo įkliūti, darydamas uždraustų leidinių kopijas, patekti į KGB, kur laukė du pasirinkimai – psichiatrijos ligoninė arba sovietinė armija ir vis vien buvo išmestas iš instituto. Pokalbis su menotyrininku, LRT laidos „Daiktų istorijos“ autoriumi Sauliumi Pilinkumi.<br /><br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65443280</guid><pubDate>Tue, 08 Apr 2025 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65443280/2025_04_08_7360_1_37c0c4ba_9d0a_4f34_8afd_1488679bfd3a.mp3" length="42744404" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Saulius Pilinkus daug veiklų yra ėmęsis per visą savo gyvenimą, ir visur, panašu, jam neblogai sekėsi. Dabar, pavyzdžiui, yra labai giriamas už LRT eteryje kuriamas „Daiktų istorijas“. Tačiau S. Pilinkus gali papasakoti daugybę istorijų, kurios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Saulius Pilinkus daug veiklų yra ėmęsis per visą savo gyvenimą, ir visur, panašu, jam neblogai sekėsi. Dabar, pavyzdžiui, yra labai giriamas už LRT eteryje kuriamas „Daiktų istorijas“. Tačiau S. Pilinkus gali papasakoti daugybę istorijų, kurios nebūtinai randa vietą laidoje. Pavyzdžiui, kaip tapo tuometinės Sovietų Sąjungos Komunistų partijos – KPSS – nariu ir kaip atsisveikino su komunistine partija, bet jau Lietuvos – LKP. Kaip pats, būdamas tuometinio Vilniaus Dailės instituto vienu iš komjaunimo sekretorių, sugebėjo įkliūti, darydamas uždraustų leidinių kopijas, patekti į KGB, kur laukė du pasirinkimai – psichiatrijos ligoninė arba sovietinė armija ir vis vien buvo išmestas iš instituto. Pokalbis su menotyrininku, LRT laidos „Daiktų istorijos“ autoriumi Sauliumi Pilinkumi.<br /><br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2672</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Signataras Aleksandras Abišala: lietuviai vis dar tiki, kad valdžia iš Dievo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/signataras-aleksandras-abisala-lietuviai-vis-dar-tiki-kad-valdzia-is-dievo--65337392</link><description><![CDATA[Signataras Aleksandras Abišala nemėgsta viešumos, pirmiausia, kaip sako, nes nemėgsta kalbėti apie tai, ko neišmano. Iš aktyvios politikos pasitraukęs 1992-aisiais, iškart po pusmečio vadovavimo Vyriausybei, niekada nebuvęs jokios partijos nariu, kovo mėnesį įstojo į TS-LKD partiją. Kaip sako pats, niekieno neprašytas, dar daugiau – konservatoriai niekada nėra jo kvietę, skirtingai nei kitos partijos. Kaip ministras be portfelio A. Abišala tapo premjeru vos 6-iems mėnesiams, kas jį įkalbėjo tik iš trečio karto ir kaip užteko vieno karto, kad priimtų socialdemokratų premjero Gedimino Kirkilo kvietimą vadovauti Vyriausybės komisijai energijos tiekimo saugumo po 2009 metų klausimams, iš kurių svarbiausias buvo įtikinti Briuselį atidėti Ignalinos AE uždarymą? Būdamas tremtinių vaikas, gimęs Intoje, paklaustas, ar yra pasiruošęs kraštutiniam atvejui – okupacijai, jis atsako – tam neįmanoma pasiruošti. Pokalbis su signataru Aleksandru Abišala.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65337392</guid><pubDate>Tue, 01 Apr 2025 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65337392/2025_04_01_7360_1_7bb11903_b4bb_4cbc_a175_0c020710fcc2.mp3" length="42550471" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Signataras Aleksandras Abišala nemėgsta viešumos, pirmiausia, kaip sako, nes nemėgsta kalbėti apie tai, ko neišmano. Iš aktyvios politikos pasitraukęs 1992-aisiais, iškart po pusmečio vadovavimo Vyriausybei, niekada nebuvęs jokios partijos nariu, kovo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Signataras Aleksandras Abišala nemėgsta viešumos, pirmiausia, kaip sako, nes nemėgsta kalbėti apie tai, ko neišmano. Iš aktyvios politikos pasitraukęs 1992-aisiais, iškart po pusmečio vadovavimo Vyriausybei, niekada nebuvęs jokios partijos nariu, kovo mėnesį įstojo į TS-LKD partiją. Kaip sako pats, niekieno neprašytas, dar daugiau – konservatoriai niekada nėra jo kvietę, skirtingai nei kitos partijos. Kaip ministras be portfelio A. Abišala tapo premjeru vos 6-iems mėnesiams, kas jį įkalbėjo tik iš trečio karto ir kaip užteko vieno karto, kad priimtų socialdemokratų premjero Gedimino Kirkilo kvietimą vadovauti Vyriausybės komisijai energijos tiekimo saugumo po 2009 metų klausimams, iš kurių svarbiausias buvo įtikinti Briuselį atidėti Ignalinos AE uždarymą? Būdamas tremtinių vaikas, gimęs Intoje, paklaustas, ar yra pasiruošęs kraštutiniam atvejui – okupacijai, jis atsako – tam neįmanoma pasiruošti. Pokalbis su signataru Aleksandru Abišala.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2660</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Karo pradžią prisiminęs Medalinskas: susirinkusiuosius evakuotis pasitikdavo bombos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/karo-pradzia-prisimines-medalinskas-susirinkusiuosius-evakuotis-pasitikdavo-bombos--65103825</link><description><![CDATA[Pirmosiomis karo dienomis Alvydas Medalinskas buvo Ukrainoje, nuvyko ten sąmoningai, žinodamas, kad karas gali prasidėti bet kurią dieną. „Kyjive visos ambasados buvo pasirengusios evakuacijai, kai manęs vienas diplomatas paklausė, kada aš išvykstu, atsakiau, kad vykstu į Donbasą“, – pasakoja A. Medalinskas. Pirmiausia buvo Mariupolis, tačiau vasario 23 dieną, palikęs visus daiktus, su nedideliu lagaminėliu, jis išvyko į susitikimą Berdianske. Jį vežęs vairuotojas paprašė pasilikti nakčiai, nes tėvai jo paprašė pasilikti, o tada jau buvo karas. Kaip pirko produktus, kaip bendravo su okupantų karininku, prašydamas iš miesto leisti pasitraukti moterims ir vaikams, kodėl skubiai teko bėgti, nors tam nebuvo jokių galimybių, ir kokia to bėgimo kaina? Pokalbis su politologu Alvydu Medalinsku.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65103825</guid><pubDate>Tue, 25 Mar 2025 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65103825/2025_03_25_7360_1_28e9fac3_a19a_4858_9fc2_ab1651d27c79.mp3" length="42982223" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pirmosiomis karo dienomis Alvydas Medalinskas buvo Ukrainoje, nuvyko ten sąmoningai, žinodamas, kad karas gali prasidėti bet kurią dieną. „Kyjive visos ambasados buvo pasirengusios evakuacijai, kai manęs vienas diplomatas paklausė, kada aš išvykstu,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirmosiomis karo dienomis Alvydas Medalinskas buvo Ukrainoje, nuvyko ten sąmoningai, žinodamas, kad karas gali prasidėti bet kurią dieną. „Kyjive visos ambasados buvo pasirengusios evakuacijai, kai manęs vienas diplomatas paklausė, kada aš išvykstu, atsakiau, kad vykstu į Donbasą“, – pasakoja A. Medalinskas. Pirmiausia buvo Mariupolis, tačiau vasario 23 dieną, palikęs visus daiktus, su nedideliu lagaminėliu, jis išvyko į susitikimą Berdianske. Jį vežęs vairuotojas paprašė pasilikti nakčiai, nes tėvai jo paprašė pasilikti, o tada jau buvo karas. Kaip pirko produktus, kaip bendravo su okupantų karininku, prašydamas iš miesto leisti pasitraukti moterims ir vaikams, kodėl skubiai teko bėgti, nors tam nebuvo jokių galimybių, ir kokia to bėgimo kaina? Pokalbis su politologu Alvydu Medalinsku.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2687</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Merkinės istorinius lobius atvėręs Buržinskas: buvo Lietuvos valdovų TOP3 vieta</title><link>https://www.spreaker.com/episode/merkines-istorinius-lobius-atveres-burzinskas-buvo-lietuvos-valdovu-top3-vieta--64956626</link><description><![CDATA[Kažin, ar visi žino, koks Lietuvos istorijos lobis yra Merkinė. Šiandien tai tik nedidelis, net 1 000 gyventojų neturintis miestelis. Tačiau praeityje čia kryžiavosi LDK keliai, čia vaikščiojo mūsų valdovai, vienas jų – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislova Vaza – čia numirė. Namas, kuriame tai įvyko, tebestovi, kaip ir bažnyčia, kurioje jis greičiausiai buvo pašarvotas. Merkinė mena valdovo meilės istoriją, dėl kurios jis buvo dažnas svečias mieste. Merkinės miške – žydų kapai ir holokaustą menančios vietos, kaip ir legendinio partizano, pripažinto Lietuvos vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago takai, kai su būriu lietuvių priešinosi sovietams. Ir daugybė kitų istorijų, kurias geriausia išgirsti su gidu. Laidos gidas – Merkinės krašto muziejaus direktorius Žygimantas Buržinskas.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64956626</guid><pubDate>Tue, 18 Mar 2025 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64956626/2025_03_18_7360_1_456d7ddf_0f92_40f3_b943_7481421641d9.mp3" length="43799751" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kažin, ar visi žino, koks Lietuvos istorijos lobis yra Merkinė. Šiandien tai tik nedidelis, net 1 000 gyventojų neturintis miestelis. Tačiau praeityje čia kryžiavosi LDK keliai, čia vaikščiojo mūsų valdovai, vienas jų – Lenkijos karalius ir Lietuvos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kažin, ar visi žino, koks Lietuvos istorijos lobis yra Merkinė. Šiandien tai tik nedidelis, net 1 000 gyventojų neturintis miestelis. Tačiau praeityje čia kryžiavosi LDK keliai, čia vaikščiojo mūsų valdovai, vienas jų – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislova Vaza – čia numirė. Namas, kuriame tai įvyko, tebestovi, kaip ir bažnyčia, kurioje jis greičiausiai buvo pašarvotas. Merkinė mena valdovo meilės istoriją, dėl kurios jis buvo dažnas svečias mieste. Merkinės miške – žydų kapai ir holokaustą menančios vietos, kaip ir legendinio partizano, pripažinto Lietuvos vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago takai, kai su būriu lietuvių priešinosi sovietams. Ir daugybė kitų istorijų, kurias geriausia išgirsti su gidu. Laidos gidas – Merkinės krašto muziejaus direktorius Žygimantas Buržinskas.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2738</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apie Landsbergio laišką Clintonui ir draugystę su Grybauskaite – su Vygaudu Ušačku</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apie-landsbergio-laiska-clintonui-ir-draugyste-su-grybauskaite-su-vygaudu-usacku--64689927</link><description><![CDATA[Pristatydamas savo knygą ambasadorius Vygaudas Ušackas pasakoja, kaip kartu su prof. Vytautu Landsbergiu rašė laišką JAV prezidentui Billui Clintonui, kodėl tas laiškas buvo ne nuo prezidento A. Brazausko, draugystę ir bendrą darbą su D. Grybauskaite ir kaip viskas pasibaigė, kai ji tapo prezidente. V. Ušackas vardija, jo manymu, dvi priežastis. Po diplomatinio darbo liko daugybė pažinčių visame pasaulyje ir tos pažintys bei neformalus bendravimas, pasak Ušacko, yra tikroji diplomatijos esmė, o ne formalūs susitikimai. Ar klaida buvo žaisti krepšinį su Kremliaus vadeivos aplinkos žmonėmis, kai Rusija užpuolė Ukrainą, o jis buvo ES misijos Rusijoje vadovas? Atsakymai pokalbyje su ambasadoriumi Vygaudu Ušacku.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64689927</guid><pubDate>Tue, 04 Mar 2025 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64689927/2025_03_04_7360_1_df928e03_f142_4917_867a_11d411790215.mp3" length="43956904" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pristatydamas savo knygą ambasadorius Vygaudas Ušackas pasakoja, kaip kartu su prof. Vytautu Landsbergiu rašė laišką JAV prezidentui Billui Clintonui, kodėl tas laiškas buvo ne nuo prezidento A. Brazausko, draugystę ir bendrą darbą su D. Grybauskaite...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pristatydamas savo knygą ambasadorius Vygaudas Ušackas pasakoja, kaip kartu su prof. Vytautu Landsbergiu rašė laišką JAV prezidentui Billui Clintonui, kodėl tas laiškas buvo ne nuo prezidento A. Brazausko, draugystę ir bendrą darbą su D. Grybauskaite ir kaip viskas pasibaigė, kai ji tapo prezidente. V. Ušackas vardija, jo manymu, dvi priežastis. Po diplomatinio darbo liko daugybė pažinčių visame pasaulyje ir tos pažintys bei neformalus bendravimas, pasak Ušacko, yra tikroji diplomatijos esmė, o ne formalūs susitikimai. Ar klaida buvo žaisti krepšinį su Kremliaus vadeivos aplinkos žmonėmis, kai Rusija užpuolė Ukrainą, o jis buvo ES misijos Rusijoje vadovas? Atsakymai pokalbyje su ambasadoriumi Vygaudu Ušacku.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2748</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nausėdai neįtikęs Dulkys: prezidentūra vėl lipa ant praeities klaidų grėblio</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nausedai-neitikes-dulkys-prezidentura-vel-lipa-ant-praeities-klaidu-greblio--64559994</link><description><![CDATA[Arūnas Dulkys, būdamas sveikatos apsaugos ministru, buvo be galo daug kritikuojamas. Ir net ne nuo pirmų darbo dienų. Tik paskelbus jo kandidatūrą užimti pareigas, sulaukė prezidento nepasitikėjimo, tačiau, sako, iš visos šitos situacijos reikia mokytis.<br />Pirmiausia, tokiuose postuose esantiems reikia atsisakyti asmeniškumų, ir pasakoja, kaip prezidentas ir jo patarėjai nuolat veikė prieš jį – sukūrė analogišką komisiją pandemijai valdyti, skelbė skaičius, kurie neatitiko tikrovės, ir tai, pripažįsta A. Dulkys, labai pakenkė ir jam, ir SAM.<br />Paklaustas, kodėl prezidentui neįtiko, sako, kad rimta priežastis galėjo būti, kad įdarbino savo ministerijoje Pranešėją, kurio liudijimai prezidentui nebuvo palankūs. Pokalbis su buvusiu sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64559994</guid><pubDate>Tue, 25 Feb 2025 10:09:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64559994/2025_02_25_7360_1_f2932da9_0da6_4806_a51c_c0e64dccb058.mp3" length="44385312" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Arūnas Dulkys, būdamas sveikatos apsaugos ministru, buvo be galo daug kritikuojamas. Ir net ne nuo pirmų darbo dienų. Tik paskelbus jo kandidatūrą užimti pareigas, sulaukė prezidento nepasitikėjimo, tačiau, sako, iš visos šitos situacijos reikia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Arūnas Dulkys, būdamas sveikatos apsaugos ministru, buvo be galo daug kritikuojamas. Ir net ne nuo pirmų darbo dienų. Tik paskelbus jo kandidatūrą užimti pareigas, sulaukė prezidento nepasitikėjimo, tačiau, sako, iš visos šitos situacijos reikia mokytis.<br />Pirmiausia, tokiuose postuose esantiems reikia atsisakyti asmeniškumų, ir pasakoja, kaip prezidentas ir jo patarėjai nuolat veikė prieš jį – sukūrė analogišką komisiją pandemijai valdyti, skelbė skaičius, kurie neatitiko tikrovės, ir tai, pripažįsta A. Dulkys, labai pakenkė ir jam, ir SAM.<br />Paklaustas, kodėl prezidentui neįtiko, sako, kad rimta priežastis galėjo būti, kad įdarbino savo ministerijoje Pranešėją, kurio liudijimai prezidentui nebuvo palankūs. Pokalbis su buvusiu sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2775</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Makrickas apie paskyrimą į kardinolo pareigas: buvo popiežiaus pasitikėjimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/makrickas-apie-paskyrima-i-kardinolo-pareigas-buvo-popieziaus-pasitikejimas--64435465</link><description><![CDATA[Kaip popiežius argentinietis tapo toks palankus lietuviui kunigui? Kardinolas Rolandas Makrickas sako, turbūt todėl, kad įvykdė visas jam pavestas užduotis: ir tada, kai Vatikano valstybės sekretoriate tvarkė ekonominius ir diplomatinės tarnybos reikalus, ir kai atgaivino popiežiškąją Švč. Mergelės Marijos didžiąją baziliką Romoje. Prieš dvejus metus popiežiaus sprendimu tapęs tituliniu Tolentino arkivyskupu, vos po metų Rolandas Makrickas paskirtas kardinolu. Šiandien kardinolas rengiasi įvykdyti dar vieną popiežiaus Pranciškaus jam skirtą užduotį – pasirengti, o tada ir palaidoti Švč. Mergelės bazilikoje jį patį. Kardinolas sako, kapo vieta jau parengta, ir Šventajam Tėvui parodyta. Apie tai, kodėl jam teko garbė atidaryti bazilikos duris per Jubiliejinius metus, tą reiškia jam, tapus kardinolu, paskirta Šv. Eustachijaus bažnyčia ir kokia tikimybė turėti popiežių lietuvį, pokalbis su kardinolu Rolandu Makricku.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64435465</guid><pubDate>Tue, 18 Feb 2025 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64435465/2025_02_18_7360_1_38f01e54_264c_4f9c_8a54_5e532a87b4c8.mp3" length="41158249" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip popiežius argentinietis tapo toks palankus lietuviui kunigui? Kardinolas Rolandas Makrickas sako, turbūt todėl, kad įvykdė visas jam pavestas užduotis: ir tada, kai Vatikano valstybės sekretoriate tvarkė ekonominius ir diplomatinės tarnybos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip popiežius argentinietis tapo toks palankus lietuviui kunigui? Kardinolas Rolandas Makrickas sako, turbūt todėl, kad įvykdė visas jam pavestas užduotis: ir tada, kai Vatikano valstybės sekretoriate tvarkė ekonominius ir diplomatinės tarnybos reikalus, ir kai atgaivino popiežiškąją Švč. Mergelės Marijos didžiąją baziliką Romoje. Prieš dvejus metus popiežiaus sprendimu tapęs tituliniu Tolentino arkivyskupu, vos po metų Rolandas Makrickas paskirtas kardinolu. Šiandien kardinolas rengiasi įvykdyti dar vieną popiežiaus Pranciškaus jam skirtą užduotį – pasirengti, o tada ir palaidoti Švč. Mergelės bazilikoje jį patį. Kardinolas sako, kapo vieta jau parengta, ir Šventajam Tėvui parodyta. Apie tai, kodėl jam teko garbė atidaryti bazilikos duris per Jubiliejinius metus, tą reiškia jam, tapus kardinolu, paskirta Šv. Eustachijaus bažnyčia ir kokia tikimybė turėti popiežių lietuvį, pokalbis su kardinolu Rolandu Makricku.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2573</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kovo 11-osios signataras Kumža: buvome laisvę paskelbęs barakas spygliuota tvora apjuostame lageryje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kovo-11-osios-signataras-kumza-buvome-laisve-paskelbes-barakas-spygliuota-tvora-apjuostame-lageryje--64320032</link><description><![CDATA[Algirdas Kumža, nors 1990 m. ėjo į rinkimus kaip Sąjūdžio kandidatas, bet Sąjūdis palaikė ne jį, tačiau į Seimą pateko jis. Kad nepriklausomybė bus skelbiama iškart kitą dieną po Aukščiausiosios Tarybos pirmojo posėdžio, sako, mažai kas žinojo. Tiesa, balsavusiųjų prieš nebuvo, nors dauguma klausimų vienybės AT nebuvo, ji atsirasdavo tik tada, kai klausimai būdavo gyvybiškai svarbūs valstybei. Tos vienybės nebuvimas pirmiausia nuvedė į skirtingas posėdžių sales, o paskui ir į AT pasileidimą po dvejų metų darbo. Tačiau daugiau į parlamentą A. Kumža jau nesiekė patekti. O štai jo romanas su diplomatija, kaip jis pats vadina, galbūt ir būtų užsitęsęs, tačiau po ambasadoriaus kadencijos Ukrainoje daugiau pasiūlymo negavo. Pokalbis su Kovo 11-osios Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru Algirdu Kumža.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64320032</guid><pubDate>Tue, 11 Feb 2025 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64320032/2025_02_11_7360_1_06176612_8302_44b3_94d8_f044b7f4584b.mp3" length="44967947" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Algirdas Kumža, nors 1990 m. ėjo į rinkimus kaip Sąjūdžio kandidatas, bet Sąjūdis palaikė ne jį, tačiau į Seimą pateko jis. Kad nepriklausomybė bus skelbiama iškart kitą dieną po Aukščiausiosios Tarybos pirmojo posėdžio, sako, mažai kas žinojo. Tiesa,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Algirdas Kumža, nors 1990 m. ėjo į rinkimus kaip Sąjūdžio kandidatas, bet Sąjūdis palaikė ne jį, tačiau į Seimą pateko jis. Kad nepriklausomybė bus skelbiama iškart kitą dieną po Aukščiausiosios Tarybos pirmojo posėdžio, sako, mažai kas žinojo. Tiesa, balsavusiųjų prieš nebuvo, nors dauguma klausimų vienybės AT nebuvo, ji atsirasdavo tik tada, kai klausimai būdavo gyvybiškai svarbūs valstybei. Tos vienybės nebuvimas pirmiausia nuvedė į skirtingas posėdžių sales, o paskui ir į AT pasileidimą po dvejų metų darbo. Tačiau daugiau į parlamentą A. Kumža jau nesiekė patekti. O štai jo romanas su diplomatija, kaip jis pats vadina, galbūt ir būtų užsitęsęs, tačiau po ambasadoriaus kadencijos Ukrainoje daugiau pasiūlymo negavo. Pokalbis su Kovo 11-osios Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru Algirdu Kumža.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2811</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Į Lietuvą sugrąžino „Tosca“. Pokalbis su vienu garsiausių sopranų Vida Miknevičiūte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/i-lietuva-sugrazino-tosca-pokalbis-su-vienu-garsiausiu-sopranu-vida-mikneviciute--64191148</link><description><![CDATA[Į Lietuvą Vida Miknevičiūtė sugrįžo vos kelioms dienoms, kai gavo pasiūlymą dainuoti Toscą LNOBT, nes šis vaidmuo buvo jau kurį laiką mintyse. Kartu su ja Vilniuje buvo dar dvi operos garsenybės, kurių reperturaruose Puccini „Tosca“ jau seniai – Jonathan Tetelman ir Bryn Terfel. Šis pokalbis įrašytas iki koncertinio operos atlikimo, nes ne tik įtemptas grafikas, bet ir mamos operacija darė įtaką Vidos Miknevičiūtės buvimui gimtinėje. Ji pasakojo apie savo šių metų planus, kuriuose – Berlynas, Hamburgas, Ciurchas ir debiutas JAV Santa Fė festivalyje. Visas solistės repertuaras išdėstytas iki 2029 metų, tačiau kitąmet mes vėl turėtume ją išgirsti Lietuvoje. Praėjusiais metais Vidos pasirodymas Bairoito festivalyje buvo vainikuotas sėkmės, o Hamburgo opera suteikė jai aukščiausią įvertinimą - Kammersangerin titulą. Pokalbis su vienu sėkmingiausių Lietuvos sopranų Vida Miknevičiūte.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64191148</guid><pubDate>Tue, 04 Feb 2025 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64191148/2025_02_04_7360_1_ba6fcf1c_c331_4e74_9d14_f0e3db6a6d5f.mp3" length="44012910" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Į Lietuvą Vida Miknevičiūtė sugrįžo vos kelioms dienoms, kai gavo pasiūlymą dainuoti Toscą LNOBT, nes šis vaidmuo buvo jau kurį laiką mintyse. Kartu su ja Vilniuje buvo dar dvi operos garsenybės, kurių reperturaruose Puccini „Tosca“ jau seniai –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Į Lietuvą Vida Miknevičiūtė sugrįžo vos kelioms dienoms, kai gavo pasiūlymą dainuoti Toscą LNOBT, nes šis vaidmuo buvo jau kurį laiką mintyse. Kartu su ja Vilniuje buvo dar dvi operos garsenybės, kurių reperturaruose Puccini „Tosca“ jau seniai – Jonathan Tetelman ir Bryn Terfel. Šis pokalbis įrašytas iki koncertinio operos atlikimo, nes ne tik įtemptas grafikas, bet ir mamos operacija darė įtaką Vidos Miknevičiūtės buvimui gimtinėje. Ji pasakojo apie savo šių metų planus, kuriuose – Berlynas, Hamburgas, Ciurchas ir debiutas JAV Santa Fė festivalyje. Visas solistės repertuaras išdėstytas iki 2029 metų, tačiau kitąmet mes vėl turėtume ją išgirsti Lietuvoje. Praėjusiais metais Vidos pasirodymas Bairoito festivalyje buvo vainikuotas sėkmės, o Hamburgo opera suteikė jai aukščiausią įvertinimą - Kammersangerin titulą. Pokalbis su vienu sėkmingiausių Lietuvos sopranų Vida Miknevičiūte.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2751</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Mamutų medžioklę“ prisiminusi Stonytė: ši legenda yra ir mano šeimos asmeninė tragedija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mamutu-medziokle-prisiminusi-stonyte-si-legenda-yra-ir-mano-seimos-asmenine-tragedija--63956191</link><description><![CDATA[Studijuoti režisūrą ji rengėsi baigusi mokyklą, tačiau tais metais nerinko kurso. Tada ji įstojo į žurnalistiką, kaip sakė pati, trumpam, kad metai nepraeitų tuščiai, bet taip ir liko. Turėjo praeiti daug metų, ji jau turėjo antrą diplomą – ryšių su visuomene magistro, kai įstojo į kino krypties studijas Muzikos ir teatro akademijoje, o dabar jau visai netrukus baigs doktorantūros studijas. Aistė Stonytė pasakoja, kaip susipažino su režisieriumi Jonu Jurašu, kaip apsisprendė kurti „Mamutų medžioklę“ ir apie naująjį savo filmą, kurio herojus – nepaprastai talentingas, tragiško likimo fotografas Virgilijus Šonta. Ir atsargiai užsimena, kad neatmeta, jog ateityje imsis meninio filmo, kuriam galbūt parašys scenarijų, o temą diktuoja jos kurti televizijos dokumentiniai filmai apie Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką. Pokalbis su Aiste Stonyte.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63956191</guid><pubDate>Tue, 28 Jan 2025 10:10:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63956191/2025_01_28_7360_1_fe4dbb12_8281_46ed_bc74_938d6284b32e.mp3" length="42835519" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Studijuoti režisūrą ji rengėsi baigusi mokyklą, tačiau tais metais nerinko kurso. Tada ji įstojo į žurnalistiką, kaip sakė pati, trumpam, kad metai nepraeitų tuščiai, bet taip ir liko. Turėjo praeiti daug metų, ji jau turėjo antrą diplomą – ryšių su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Studijuoti režisūrą ji rengėsi baigusi mokyklą, tačiau tais metais nerinko kurso. Tada ji įstojo į žurnalistiką, kaip sakė pati, trumpam, kad metai nepraeitų tuščiai, bet taip ir liko. Turėjo praeiti daug metų, ji jau turėjo antrą diplomą – ryšių su visuomene magistro, kai įstojo į kino krypties studijas Muzikos ir teatro akademijoje, o dabar jau visai netrukus baigs doktorantūros studijas. Aistė Stonytė pasakoja, kaip susipažino su režisieriumi Jonu Jurašu, kaip apsisprendė kurti „Mamutų medžioklę“ ir apie naująjį savo filmą, kurio herojus – nepaprastai talentingas, tragiško likimo fotografas Virgilijus Šonta. Ir atsargiai užsimena, kad neatmeta, jog ateityje imsis meninio filmo, kuriam galbūt parašys scenarijų, o temą diktuoja jos kurti televizijos dokumentiniai filmai apie Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką. Pokalbis su Aiste Stonyte.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2678</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dr. Vydas Dolinskas apie insignijų radimo reikšmę: Lietuvoje mes nemokame tuo džiaugtis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dr-vydas-dolinskas-apie-insigniju-radimo-reiksme-lietuvoje-mes-nemokame-tuo-dziaugtis--63842327</link><description><![CDATA[Sensacingu Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės įkapių insignijų, taip pat ir laidotuvių karūnų radimą Vilniaus arkikatedros požemiuose pavadino Europos šalių spauda, tačiau Lietuvoje daugiau dėmesio buvo skirta atradimo aplinkybėms. LDK Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas atskleidė, kad nuo 1985 metų buvo, kai buvo atrasta vienas iš dviejų paslėptų Katedros lobių dalis, buvo žinoma, kad yra ir antroji, tačiau surasta ji tik po kone 40-ies metų. Tai neįkainojamos vertės radinys, kuris buvo paslėptas 1939 metais. Radinys, A. Dolinsko vertinimu, surastas labai pavojingu metu, nes karas vyksta Ukrainoje, o Baltijos valstybės ir Lietuva visada yra Rusijos taikinys, ir šitos vertybės taip pat tapo Rusijos taikiniu, nes turi dvi savybes – yra neįkainojamos ir valstybingumo simbolis. Dabar, sako muziejaus direktorius, jau mes ir ateities kartos bus atsakingi už jų išsaugojimą. Apie Vytauto palaidojimo vietos atradimo galimybes ir tikrąją, galbūt „pereinamąją“ Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių karūną pokalbis su LDK Valdovų rūmų muziejaus generaliniu direktoriumi dr. Vydu Dolinsku.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63842327</guid><pubDate>Tue, 21 Jan 2025 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63842327/2025_01_21_7360_1_35d6aff9_5960_4c18_8894_5e782eef4b22.mp3" length="42359046" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sensacingu Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės įkapių insignijų, taip pat ir laidotuvių karūnų radimą Vilniaus arkikatedros požemiuose pavadino Europos šalių spauda, tačiau Lietuvoje daugiau dėmesio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sensacingu Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės įkapių insignijų, taip pat ir laidotuvių karūnų radimą Vilniaus arkikatedros požemiuose pavadino Europos šalių spauda, tačiau Lietuvoje daugiau dėmesio buvo skirta atradimo aplinkybėms. LDK Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas atskleidė, kad nuo 1985 metų buvo, kai buvo atrasta vienas iš dviejų paslėptų Katedros lobių dalis, buvo žinoma, kad yra ir antroji, tačiau surasta ji tik po kone 40-ies metų. Tai neįkainojamos vertės radinys, kuris buvo paslėptas 1939 metais. Radinys, A. Dolinsko vertinimu, surastas labai pavojingu metu, nes karas vyksta Ukrainoje, o Baltijos valstybės ir Lietuva visada yra Rusijos taikinys, ir šitos vertybės taip pat tapo Rusijos taikiniu, nes turi dvi savybes – yra neįkainojamos ir valstybingumo simbolis. Dabar, sako muziejaus direktorius, jau mes ir ateities kartos bus atsakingi už jų išsaugojimą. Apie Vytauto palaidojimo vietos atradimo galimybes ir tikrąją, galbūt „pereinamąją“ Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių karūną pokalbis su LDK Valdovų rūmų muziejaus generaliniu direktoriumi dr. Vydu Dolinsku.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2648</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Petniūnas apie rastus dokumentus: ir nustebau, ir nenustebau, kad niekas dėl jų nesikreipė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/petniunas-apie-rastus-dokumentus-ir-nustebau-ir-nenustebau-kad-niekas-del-ju-nesikreipe--63686280</link><description><![CDATA[A. Smetonos išrinkimą prezidentu ir A. Voldemaro vyriausybės darbo pradžią liudijantys dokumentai yra kolekcininko Ramučio Petniūno nuosavybė. Kodėl niekam iš valstybės institucijų jie neparūpo, juk tai tie reti dokumentai, kurie surasti, nes daugybė sunaikintų arba amžiams prarastų, atsakymas lieka atviras. Pats R. Petniūnas juos aptiko ieškodamas Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalo. Tebeieško toliau. Dokumentai – tik viena jo sukauptų vertybių dalis. Jo kolekcijos – tai ir nukryžiuotieji, kurie buvo eksponuoti pernai vykusiame Lietuvos sezone Prancūzijoje, daugybė tapybos darbų, baldų, skulptūrų, gintaro. Jo studijoje kabo Jonui Rustemui priskiriamas „Veneros gimimas“, kur Veneros prototipė – jo mylimoji, vėliau tapusi sutuoktine Ona Pučinskatė-Zeidlerienė, legendinės Vilniaus „Gulbės“ vaistinės savininko žmona, ir XVII a. datuojamas paveikslas, kuriame, tikėtina, Šv. Onos veidas – viena iš garsiausių Nesvyžiaus benediktinių vienuolyno viršininkių Kristina Eufemija Radvilaitė (1598–1658), LDK didžiojo kanclerio Albrechto Stanislovo Radvilos sesuo. O neseniai R. Petniūnas įsigijo Stelmužės dvarą, kur jau pradėjo kurti muziejų savo kolekcijoms.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63686280</guid><pubDate>Tue, 14 Jan 2025 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63686280/2025_01_14_7360_1_6a7eda0f_4f4a_4158_a369_496eaeccf05d.mp3" length="42341910" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>A. Smetonos išrinkimą prezidentu ir A. Voldemaro vyriausybės darbo pradžią liudijantys dokumentai yra kolekcininko Ramučio Petniūno nuosavybė. Kodėl niekam iš valstybės institucijų jie neparūpo, juk tai tie reti dokumentai, kurie surasti, nes daugybė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[A. Smetonos išrinkimą prezidentu ir A. Voldemaro vyriausybės darbo pradžią liudijantys dokumentai yra kolekcininko Ramučio Petniūno nuosavybė. Kodėl niekam iš valstybės institucijų jie neparūpo, juk tai tie reti dokumentai, kurie surasti, nes daugybė sunaikintų arba amžiams prarastų, atsakymas lieka atviras. Pats R. Petniūnas juos aptiko ieškodamas Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalo. Tebeieško toliau. Dokumentai – tik viena jo sukauptų vertybių dalis. Jo kolekcijos – tai ir nukryžiuotieji, kurie buvo eksponuoti pernai vykusiame Lietuvos sezone Prancūzijoje, daugybė tapybos darbų, baldų, skulptūrų, gintaro. Jo studijoje kabo Jonui Rustemui priskiriamas „Veneros gimimas“, kur Veneros prototipė – jo mylimoji, vėliau tapusi sutuoktine Ona Pučinskatė-Zeidlerienė, legendinės Vilniaus „Gulbės“ vaistinės savininko žmona, ir XVII a. datuojamas paveikslas, kuriame, tikėtina, Šv. Onos veidas – viena iš garsiausių Nesvyžiaus benediktinių vienuolyno viršininkių Kristina Eufemija Radvilaitė (1598–1658), LDK didžiojo kanclerio Albrechto Stanislovo Radvilos sesuo. O neseniai R. Petniūnas įsigijo Stelmužės dvarą, kur jau pradėjo kurti muziejų savo kolekcijoms.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2647</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apie šeimą, kurioje vien žurnalistai, ir dieną, kai tapo žinoma, pokalbis su Egle Bučelyte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apie-seima-kurioje-vien-zurnalistai-ir-diena-kai-tapo-zinoma-pokalbis-su-egle-bucelyte--63599172</link><description><![CDATA[„Ir tada nebuvo vienybės, bet Lietuvą gynėm, ginsim ir dabar, nors esame labai susiskaldę“, – sako Eglė Bučelytė, sausio 13-ąją susidūrusi su desantininkais. Į klausimą, ar pakeitė ši diena jos gyvenimą, sako, taip, nes nuo tada ji tapo žinoma ir atpažįstama. Tačiau ir iki tos įsmintinos nakties, ir po jos E. Bučelytė dirba žurnalistinį darbą, ir kitąmet bus 40 metų, kai toje pačioje vietoje – LRT. Tačiau pradžia buvo ne „Panoramoje“, o Radijo programų išleidime, paskui „Panoramos“ reportere, „Vakaro žinių“, kurios populiarumu lenkė „Panoramą“, vedėja ir tik tada, jau po Sausio 13-osios, pradėjo vesti „Panoramą“. Ji nemėgsta atvirauti, bet šį tą papapaskojo apie savo sūnų, vyrą ir net atsakė į klausimą, ar šalia radosi žmogus po vyro mirties. Pokalbis su žurnaliste Egle Bučelyte.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63599172</guid><pubDate>Tue, 07 Jan 2025 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63599172/2025_01_07_7360_1_6fb0d53a_b3c0_4bac_bbef_502fbc90e1fd.mp3" length="44701289" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Ir tada nebuvo vienybės, bet Lietuvą gynėm, ginsim ir dabar, nors esame labai susiskaldę“, – sako Eglė Bučelytė, sausio 13-ąją susidūrusi su desantininkais. Į klausimą, ar pakeitė ši diena jos gyvenimą, sako, taip, nes nuo tada ji tapo žinoma ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Ir tada nebuvo vienybės, bet Lietuvą gynėm, ginsim ir dabar, nors esame labai susiskaldę“, – sako Eglė Bučelytė, sausio 13-ąją susidūrusi su desantininkais. Į klausimą, ar pakeitė ši diena jos gyvenimą, sako, taip, nes nuo tada ji tapo žinoma ir atpažįstama. Tačiau ir iki tos įsmintinos nakties, ir po jos E. Bučelytė dirba žurnalistinį darbą, ir kitąmet bus 40 metų, kai toje pačioje vietoje – LRT. Tačiau pradžia buvo ne „Panoramoje“, o Radijo programų išleidime, paskui „Panoramos“ reportere, „Vakaro žinių“, kurios populiarumu lenkė „Panoramą“, vedėja ir tik tada, jau po Sausio 13-osios, pradėjo vesti „Panoramą“. Ji nemėgsta atvirauti, bet šį tą papapaskojo apie savo sūnų, vyrą ir net atsakė į klausimą, ar šalia radosi žmogus po vyro mirties. Pokalbis su žurnaliste Egle Bučelyte.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2794</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nuo inžinieriaus per žurnalistiką iki diplomatijos vadovo. Pokalbis su Antanu Valioniu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nuo-inzinieriaus-per-zurnalistika-iki-diplomatijos-vadovo-pokalbis-su-antanu-valioniu--63525545</link><description><![CDATA[Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, turėdamas inžinieriaus diplomą, darė sėkmingą karjerą kompartijos organuose, tačiau atkūrus nepriklausomybę išvažiavo studijuoti į Varšuvą žurnalistikos, kur apsigynė disertaciją apie Lietuvos politikos virsmus, ir neilgai trukus tapo diplomatu. O dar po šešerių metų – užsienio reikalų ministru. Jaunystėje buvęs muzikantas, iki šių dienų A. Valionis kaupia vinilinių plokštelių kolekciją, kurioje jų jau apie 1000, iki šiol pamena, kaip su tėvu nusipirko pirmąją. Apie neformalių santykių reikšmę diplomatijoje, rusų autorius ir D. Trumpo sąjungą su E. Musku bei pretenzijas į Grenlandiją, Panamos kanalą ir siūlymą Kanadai tapti JAV valstija – pokalbis su buvusiu užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63525545</guid><pubDate>Tue, 31 Dec 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63525545/2024_12_31_7360_1_e5fa1ca5_8f1d_4d8c_a6da_d2a07dcf1136.mp3" length="41273188" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, turėdamas inžinieriaus diplomą, darė sėkmingą karjerą kompartijos organuose, tačiau atkūrus nepriklausomybę išvažiavo studijuoti į Varšuvą žurnalistikos, kur apsigynė disertaciją apie Lietuvos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, turėdamas inžinieriaus diplomą, darė sėkmingą karjerą kompartijos organuose, tačiau atkūrus nepriklausomybę išvažiavo studijuoti į Varšuvą žurnalistikos, kur apsigynė disertaciją apie Lietuvos politikos virsmus, ir neilgai trukus tapo diplomatu. O dar po šešerių metų – užsienio reikalų ministru. Jaunystėje buvęs muzikantas, iki šių dienų A. Valionis kaupia vinilinių plokštelių kolekciją, kurioje jų jau apie 1000, iki šiol pamena, kaip su tėvu nusipirko pirmąją. Apie neformalių santykių reikšmę diplomatijoje, rusų autorius ir D. Trumpo sąjungą su E. Musku bei pretenzijas į Grenlandiją, Panamos kanalą ir siūlymą Kanadai tapti JAV valstija – pokalbis su buvusiu užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2580</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apie maldą, sugrąžinusią širdžiai ritmą, – su „Teltonikos“ savininku Arvydu Paukščiu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apie-malda-sugrazinusia-sirdziai-ritma-su-teltonikos-savininku-arvydu-pauksciu--63477429</link><description><![CDATA[Apie vieną turtingiausių žmonių Lietuvoje, „Teltonikos“ savininką, ypač daug pradėta kalbėti, kai jis pareiškė, jog stabdo 3,5 milijardų investicijas, nes susidūrė su neįveikiama biurokratų valdžia. Vėliau prasitarė, kad situacija itin komplikavosi, kai tapo aišku, kad jis skyrė 18 tūkstančių paramos prezidento G. Nausėdos rinkimų kampanijai, o visiems kitiems nieko neskyrė, net telefoną pasikeitė, kad partijoms taptų nepasiekiamas. Tačiau šįkart A. Paukštys pasakoja, ką jam reiškia tikėti, kaip prieš sudėtingą širdies ritmo atstatymo procedūrą, po kurios galėjo ir nepabusti, pradėjo melstis ir ritmas atsistatė, operacijos neprireikė. Yra atstatęs 3 bažnyčias, tačiau kone kasdien sulaukia skambučių padėti, todėl Lietuvoje daugybė bažnyčių, kurioms jis yra skyręs vienokią ar kitokią finansinę paramą. O kaip tada tikėjimas neišgelbsti pasaulio nuo niekšų, nuo ydų, nuo nelaimių ir nusikaltimų? „Nes šėtonas nepailsdamas dirba savo darbą“, – šypsosi Arvydas Paukštys.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63477429</guid><pubDate>Tue, 24 Dec 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63477429/2024_12_24_7360_1_8467be4e_e857_44e5_a049_82279ec68b0a.mp3" length="45352470" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie vieną turtingiausių žmonių Lietuvoje, „Teltonikos“ savininką, ypač daug pradėta kalbėti, kai jis pareiškė, jog stabdo 3,5 milijardų investicijas, nes susidūrė su neįveikiama biurokratų valdžia. Vėliau prasitarė, kad situacija itin komplikavosi,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie vieną turtingiausių žmonių Lietuvoje, „Teltonikos“ savininką, ypač daug pradėta kalbėti, kai jis pareiškė, jog stabdo 3,5 milijardų investicijas, nes susidūrė su neįveikiama biurokratų valdžia. Vėliau prasitarė, kad situacija itin komplikavosi, kai tapo aišku, kad jis skyrė 18 tūkstančių paramos prezidento G. Nausėdos rinkimų kampanijai, o visiems kitiems nieko neskyrė, net telefoną pasikeitė, kad partijoms taptų nepasiekiamas. Tačiau šįkart A. Paukštys pasakoja, ką jam reiškia tikėti, kaip prieš sudėtingą širdies ritmo atstatymo procedūrą, po kurios galėjo ir nepabusti, pradėjo melstis ir ritmas atsistatė, operacijos neprireikė. Yra atstatęs 3 bažnyčias, tačiau kone kasdien sulaukia skambučių padėti, todėl Lietuvoje daugybė bažnyčių, kurioms jis yra skyręs vienokią ar kitokią finansinę paramą. O kaip tada tikėjimas neišgelbsti pasaulio nuo niekšų, nuo ydų, nuo nelaimių ir nusikaltimų? „Nes šėtonas nepailsdamas dirba savo darbą“, – šypsosi Arvydas Paukštys.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2835</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apie duoną ir Kilimandžarą – pokalbis su „Biržų duonos“ savininku Andriumi Kurganovu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apie-duona-ir-kilimandzara-pokalbis-su-birzu-duonos-savininku-andriumi-kurganovu--63353126</link><description><![CDATA[„Biržų duona“ - bankrutuojanti kepykla, kadaise nupirkta Viktoro Kurganovo, šiandien klestinti šeimos įmonė, vežanti savo produkciją net už Atlanto. Šeimos – tai reiškia, kad nėra nė vieno akcininko iš šalies ir artimiausiu metu neplanuojama tokių įsileisti. Andrius Kurganovas – vykdantysis direktorius – pasakoja, kad, norint išlikti didelės konkurencijos sąlygomis, tenka taikytis ir prie madų, o jos diktuoja, kad juodos ruginės duonos vartojimas mažėja. Ir juokiasi, paklaustas, ar kepa svirplių duoną ar bent jau planuoja kepti: „Ne, neplanuojam, esam gavę užsakymą iš Nyderlandų, jiems kepėm, bet Lietuvoje tokių planų neturim, o ir svirplių miltai labai brangūs“. Gruodį Andrius įkopė į Kilimandžarą, anksčiau bėgiojo maratonus, dabar tiesiog bėgioja, o po kelionės į Japoniją liko sužavėtas matcha, todėl kavos beveik nebegeria. Pokalbis apie darbą ir pomėgius su „Biržų duonos“ savininku Andriumi Kurganovu.<br /><br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63353126</guid><pubDate>Tue, 17 Dec 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63353126/2024_12_17_7360_1_4181562d_95d4_4a76_967a_fa1c766eddc5.mp3" length="43873312" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Biržų duona“ - bankrutuojanti kepykla, kadaise nupirkta Viktoro Kurganovo, šiandien klestinti šeimos įmonė, vežanti savo produkciją net už Atlanto. Šeimos – tai reiškia, kad nėra nė vieno akcininko iš šalies ir artimiausiu metu neplanuojama tokių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Biržų duona“ - bankrutuojanti kepykla, kadaise nupirkta Viktoro Kurganovo, šiandien klestinti šeimos įmonė, vežanti savo produkciją net už Atlanto. Šeimos – tai reiškia, kad nėra nė vieno akcininko iš šalies ir artimiausiu metu neplanuojama tokių įsileisti. Andrius Kurganovas – vykdantysis direktorius – pasakoja, kad, norint išlikti didelės konkurencijos sąlygomis, tenka taikytis ir prie madų, o jos diktuoja, kad juodos ruginės duonos vartojimas mažėja. Ir juokiasi, paklaustas, ar kepa svirplių duoną ar bent jau planuoja kepti: „Ne, neplanuojam, esam gavę užsakymą iš Nyderlandų, jiems kepėm, bet Lietuvoje tokių planų neturim, o ir svirplių miltai labai brangūs“. Gruodį Andrius įkopė į Kilimandžarą, anksčiau bėgiojo maratonus, dabar tiesiog bėgioja, o po kelionės į Japoniją liko sužavėtas matcha, todėl kavos beveik nebegeria. Pokalbis apie darbą ir pomėgius su „Biržų duonos“ savininku Andriumi Kurganovu.<br /><br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2743</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Sugrįžo tik numiręs – pokalbis su RimoTumino dukra Gabriele Tuminaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sugrizo-tik-numires-pokalbis-su-rimotumino-dukra-gabriele-tuminaite--63249787</link><description><![CDATA[Praėjus 9-iems mėnesiams po tėvo, garsaus režisieriaus Rimo Tumino mirties, jo dukra, taip pat teatro režisierė Gabrielė Tuminaitė pasakoja, kaip politikai skambinėjo į teatrą, reikalaudami pašalinti R. Tuminą iš pareigų, kitu atveju grasindami susidorojimu. R. Tuminas buvo išvarytas iš savo paties sukurto Vilniaus Mažojo teatro, nors teatro žmonės rašė kultūros ministrui, prašydami leisti jam likti. Sunkiai sirgdamas, R. Tuminas sunkiai išgyveno tokį elgesį su juo, tačiau, kaip sako dukra, surado jėgų grįžti ir vėl repetuoti, kurti planus. „Nors sunkiai nueidavo 200 metrų, bet pradėjęs repetuoti tarsi atgydavo“, – pasakoja Gabrielė. Apie R. Tumino darbą Maskvoje, mirties priežastį ir interviu, į kurį pati pasiūlė tėvui nueiti, pokalbis su Gabriele Tuminaite.<br /><br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63249787</guid><pubDate>Tue, 10 Dec 2024 10:10:06 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63249787/2024_12_10_7360_1_cbeb040d_e82c_4baf_85de_46f43267c71f.mp3" length="42501570" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Praėjus 9-iems mėnesiams po tėvo, garsaus režisieriaus Rimo Tumino mirties, jo dukra, taip pat teatro režisierė Gabrielė Tuminaitė pasakoja, kaip politikai skambinėjo į teatrą, reikalaudami pašalinti R. Tuminą iš pareigų, kitu atveju grasindami...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Praėjus 9-iems mėnesiams po tėvo, garsaus režisieriaus Rimo Tumino mirties, jo dukra, taip pat teatro režisierė Gabrielė Tuminaitė pasakoja, kaip politikai skambinėjo į teatrą, reikalaudami pašalinti R. Tuminą iš pareigų, kitu atveju grasindami susidorojimu. R. Tuminas buvo išvarytas iš savo paties sukurto Vilniaus Mažojo teatro, nors teatro žmonės rašė kultūros ministrui, prašydami leisti jam likti. Sunkiai sirgdamas, R. Tuminas sunkiai išgyveno tokį elgesį su juo, tačiau, kaip sako dukra, surado jėgų grįžti ir vėl repetuoti, kurti planus. „Nors sunkiai nueidavo 200 metrų, bet pradėjęs repetuoti tarsi atgydavo“, – pasakoja Gabrielė. Apie R. Tumino darbą Maskvoje, mirties priežastį ir interviu, į kurį pati pasiūlė tėvui nueiti, pokalbis su Gabriele Tuminaite.<br /><br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2657</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mildažytė: įėjusi į kambarį galiu lengvai pasakyti, kas ko nekenčia ir kas su kuo permiegojo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mildazyte-iejusi-i-kambari-galiu-lengvai-pasakyti-kas-ko-nekencia-ir-kas-su-kuo-permiegojo--63126004</link><description><![CDATA[Tai – pokalbis ne apie darbus, laidas ar projektus, kuriais žurnalistė Edita Mildažytė pelnė žinomumą ir užsitarnavo žmonių simpatijas. Tai – pokalbis apie jos gyvenimą: kodėl gimusi Marijampolėje, tuometiniame Kapsuke, į mokyklą ji pradėjo eiti Kaune, o baigė Vilniuje, kuo ji panaši į savo tėvą, kurį buvo įsimylėjusios daugybė Kauno medikių, kuo jos pačios gimimą pakartojo jos pirmagimės gimimas, kas tie trys jos vyrai – du Gintai ir Saulius – ir be ko ji negali gyventi. Pokalbis su žurnaliste Edita Mildažyte. Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63126004</guid><pubDate>Tue, 03 Dec 2024 10:06:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63126004/2024_12_03_7360_1_5612490d_dbf2_4727_b5dc_0ac8102d0694.mp3" length="42772826" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tai – pokalbis ne apie darbus, laidas ar projektus, kuriais žurnalistė Edita Mildažytė pelnė žinomumą ir užsitarnavo žmonių simpatijas. Tai – pokalbis apie jos gyvenimą: kodėl gimusi Marijampolėje, tuometiniame Kapsuke, į mokyklą ji pradėjo eiti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tai – pokalbis ne apie darbus, laidas ar projektus, kuriais žurnalistė Edita Mildažytė pelnė žinomumą ir užsitarnavo žmonių simpatijas. Tai – pokalbis apie jos gyvenimą: kodėl gimusi Marijampolėje, tuometiniame Kapsuke, į mokyklą ji pradėjo eiti Kaune, o baigė Vilniuje, kuo ji panaši į savo tėvą, kurį buvo įsimylėjusios daugybė Kauno medikių, kuo jos pačios gimimą pakartojo jos pirmagimės gimimas, kas tie trys jos vyrai – du Gintai ir Saulius – ir be ko ji negali gyventi. Pokalbis su žurnaliste Edita Mildažyte. Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2674</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Operos solistas Kostas Smoriginas – apie spektaklį, vos nekainavusį viso gyvenimo karjeros</title><link>https://www.spreaker.com/episode/operos-solistas-kostas-smoriginas-apie-spektakli-vos-nekainavusi-viso-gyvenimo-karjeros--63016199</link><description><![CDATA[Rodos, klausimas buvo toks nesudėtingas – kodėl taip dažnai operos žvaigždės atšaukinėja spektaklius? Atsakymas buvo absoliučiai netikėtas. Kostas Smoriginas papasakojo savo paties istoriją, kai vienintelis spektaklis Zalcburgo festivalyje jam galėjo kainuoti viso gyvenimo karjerą, nes po to vakaro jis prarado visus turėtus kontraktus ir tapo niekam neįdomus. Laimei, jam pavyko sugrįžti, nors, prisipažįsta, sugrįžimas buvo sunkus – po laiptelį aukštyn, pradėjus viską vėl nuo pradžių. Dabar jis pageidaujamas ne vien Europos teatruose. Didele savo karjeros sėkme jis laiko žmoną, kuri, pati būdama smuikininkė, padeda jam rengiantis naujiems vaidmenims. O vaikai, panašu, irgi ketina eiti jo keliais. Apie karjerą, šeimą ir operos pasaulį pokalbis su Kostu Smoriginu.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63016199</guid><pubDate>Tue, 26 Nov 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63016199/2024_11_26_7360_1_7f0e39a9_cbde_4a62_8b8c_f95ce0ef66b1.mp3" length="43223386" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rodos, klausimas buvo toks nesudėtingas – kodėl taip dažnai operos žvaigždės atšaukinėja spektaklius? Atsakymas buvo absoliučiai netikėtas. Kostas Smoriginas papasakojo savo paties istoriją, kai vienintelis spektaklis Zalcburgo festivalyje jam galėjo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rodos, klausimas buvo toks nesudėtingas – kodėl taip dažnai operos žvaigždės atšaukinėja spektaklius? Atsakymas buvo absoliučiai netikėtas. Kostas Smoriginas papasakojo savo paties istoriją, kai vienintelis spektaklis Zalcburgo festivalyje jam galėjo kainuoti viso gyvenimo karjerą, nes po to vakaro jis prarado visus turėtus kontraktus ir tapo niekam neįdomus. Laimei, jam pavyko sugrįžti, nors, prisipažįsta, sugrįžimas buvo sunkus – po laiptelį aukštyn, pradėjus viską vėl nuo pradžių. Dabar jis pageidaujamas ne vien Europos teatruose. Didele savo karjeros sėkme jis laiko žmoną, kuri, pati būdama smuikininkė, padeda jam rengiantis naujiems vaidmenims. O vaikai, panašu, irgi ketina eiti jo keliais. Apie karjerą, šeimą ir operos pasaulį pokalbis su Kostu Smoriginu.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2702</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apie Lietuvą, Ameriką ir Almą – pokalbis su prezidentu Valdu Adamkumi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apie-lietuva-amerika-ir-alma-pokalbis-su-prezidentu-valdu-adamkumi--62900864</link><description><![CDATA[Prezidentas Valdas Adamkus dar ir dabar graudinasi pasakodamas apie Kauno Aušros gimnazistų atkirtį sovietų statytiniui – išgirdus „Internacionalą“ pradėjo giedoti nepriklausomos Lietuvos himną, tačiau jo pasakojimas iki ašarų graudina ir besiklausant. Sunkiai suvaldydamas jaudulį prezidentas prisimena savo sutuoktinę Almą, kuriai Pirmosios ponios pareigos ne visada buvo lengvos, bet tą matė jis vienintelis. „Nėra dienos, kad su ja nepasikalbėčiau“,– sako V. Adamkus. Prezidentas prisimena tą niūrų vaizdą, kai iš Amerikos pirmąkart po pasitraukimo į Vakarus sugrįžo į Lietuvą 1972-aisiais, sako, kad ir šiandien jam neramu dėl Lietuvos. Ir paaiškina, kodėl išeivijos lietuviai linko į respublikonus, o ne demokratus – viskas dėl prezidento Hario Trumano.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62900864</guid><pubDate>Tue, 19 Nov 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62900864/2024_11_19_7360_1_6cc5ab25_a485_497d_8ef1_6f0f1123a43a.mp3" length="44690422" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prezidentas Valdas Adamkus dar ir dabar graudinasi pasakodamas apie Kauno Aušros gimnazistų atkirtį sovietų statytiniui – išgirdus „Internacionalą“ pradėjo giedoti nepriklausomos Lietuvos himną, tačiau jo pasakojimas iki ašarų graudina ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prezidentas Valdas Adamkus dar ir dabar graudinasi pasakodamas apie Kauno Aušros gimnazistų atkirtį sovietų statytiniui – išgirdus „Internacionalą“ pradėjo giedoti nepriklausomos Lietuvos himną, tačiau jo pasakojimas iki ašarų graudina ir besiklausant. Sunkiai suvaldydamas jaudulį prezidentas prisimena savo sutuoktinę Almą, kuriai Pirmosios ponios pareigos ne visada buvo lengvos, bet tą matė jis vienintelis. „Nėra dienos, kad su ja nepasikalbėčiau“,– sako V. Adamkus. Prezidentas prisimena tą niūrų vaizdą, kai iš Amerikos pirmąkart po pasitraukimo į Vakarus sugrįžo į Lietuvą 1972-aisiais, sako, kad ir šiandien jam neramu dėl Lietuvos. Ir paaiškina, kodėl išeivijos lietuviai linko į respublikonus, o ne demokratus – viskas dėl prezidento Hario Trumano.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2794</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lietuvių sopranas, kurio 20 metų nėra Lietuvoje. Pokalbis su Aušrine Stundyte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lietuviu-sopranas-kurio-20-metu-nera-lietuvoje-pokalbis-su-ausrine-stundyte--62715745</link><description><![CDATA[Baigusi Muzikos akademiją, kur mokėsi pas prof. Ireną Milkevičiūtę, Aušrinė Stundytė išvažiavo į Vokietiją, nes tuo metu daug kas išvažiavo – Lietuvoje nebuvo darbo. Dabar ji dainuoja ne tik Europos, bet ir Amerikos, Japonijos teatruose ir muzikos scenose. Daug kas atsiminė jos visiškai netikėtą bučinį Edgarui Montvidui per koncertą Vilniaus 700-ajam gimtadieniui. Netikėtas buvo ir pačiam Montvidui, bet, pasirodo, tai visiškas ekspromtas. „Pamačiau, kad Vingio parke tiek jaunų žmonių, kurie atėjo antros koncerto dalies klausyti, bet turi sulaukti jos, tai nusprendžiau juos palinksminti“, – sako solistė. Tie ekspromtai kartais brangiai kainuoja, kaip nutiko Paryžiuje, kai partneris, beje, tik ką Vilniuje „Salomėjoje“ dainavęs Johnas Daszakas, užkrito ir nukirto jai kojos pirštą, nes vis ieškodama naujų išraiškų, tądien ji nuspyrė aukštakulnius ir scenoje buvo basa. Pokalbis su operos soliste Aušrine Stundyte.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62715745</guid><pubDate>Tue, 12 Nov 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62715745/2024_11_12_7360_1_9d3246b8_7b5f_456f_9dce_07619dff5ea1.mp3" length="42933740" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Baigusi Muzikos akademiją, kur mokėsi pas prof. Ireną Milkevičiūtę, Aušrinė Stundytė išvažiavo į Vokietiją, nes tuo metu daug kas išvažiavo – Lietuvoje nebuvo darbo. Dabar ji dainuoja ne tik Europos, bet ir Amerikos, Japonijos teatruose ir muzikos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Baigusi Muzikos akademiją, kur mokėsi pas prof. Ireną Milkevičiūtę, Aušrinė Stundytė išvažiavo į Vokietiją, nes tuo metu daug kas išvažiavo – Lietuvoje nebuvo darbo. Dabar ji dainuoja ne tik Europos, bet ir Amerikos, Japonijos teatruose ir muzikos scenose. Daug kas atsiminė jos visiškai netikėtą bučinį Edgarui Montvidui per koncertą Vilniaus 700-ajam gimtadieniui. Netikėtas buvo ir pačiam Montvidui, bet, pasirodo, tai visiškas ekspromtas. „Pamačiau, kad Vingio parke tiek jaunų žmonių, kurie atėjo antros koncerto dalies klausyti, bet turi sulaukti jos, tai nusprendžiau juos palinksminti“, – sako solistė. Tie ekspromtai kartais brangiai kainuoja, kaip nutiko Paryžiuje, kai partneris, beje, tik ką Vilniuje „Salomėjoje“ dainavęs Johnas Daszakas, užkrito ir nukirto jai kojos pirštą, nes vis ieškodama naujų išraiškų, tądien ji nuspyrė aukštakulnius ir scenoje buvo basa. Pokalbis su operos soliste Aušrine Stundyte.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2684</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Landsbergis anūko pasitraukimo nedramatizuoja: priešiškumo kampanija puikiai įvykdyta</title><link>https://www.spreaker.com/episode/landsbergis-anuko-pasitraukimo-nedramatizuoja-priesiskumo-kampanija-puikiai-ivykdyta--62641624</link><description><![CDATA[Pokalbio pradžią pasiūlė pats Vytautas Landsbergis – apie tik ką įvykusius rinkimus, TS-LKD nesėkmę juose ir jo anūko Gabrieliaus Landsbergio pasitraukimą iš partijos pirmininko ir Seimo. „Jis buvo labai geras užsienio reikalų ministras“, – sako profesorius ir prisimena, kaip įspėjo Gabrielių („Aš jam sakiau, ar tu žinai, kur tu eini?“), kai tas apsisprendė eiti į politiką. Beje, turėdamas 10 proanūkių, profesorius sako, kad dar vienas pakeliui. Ir šypsosi, kad laukia, kada Gabrielius taps seneliu, nes prieš kelis mėnesius vedė vienas iš jo sūnų. Ir, žinoma, daug pamąstymų apie Lietuvą tada, dabar ir ateityje, taip pat pratęsimas sakinio „gyvenimas yra gražus, bet...“ - pokalbyje su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru Vytautu Landsbergiu.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62641624</guid><pubDate>Tue, 05 Nov 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62641624/2024_11_05_7360_1_fb76fa2a_4492_45f5_8cfd_9be05e2d0e9e.mp3" length="43708218" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbio pradžią pasiūlė pats Vytautas Landsbergis – apie tik ką įvykusius rinkimus, TS-LKD nesėkmę juose ir jo anūko Gabrieliaus Landsbergio pasitraukimą iš partijos pirmininko ir Seimo. „Jis buvo labai geras užsienio reikalų ministras“, – sako...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbio pradžią pasiūlė pats Vytautas Landsbergis – apie tik ką įvykusius rinkimus, TS-LKD nesėkmę juose ir jo anūko Gabrieliaus Landsbergio pasitraukimą iš partijos pirmininko ir Seimo. „Jis buvo labai geras užsienio reikalų ministras“, – sako profesorius ir prisimena, kaip įspėjo Gabrielių („Aš jam sakiau, ar tu žinai, kur tu eini?“), kai tas apsisprendė eiti į politiką. Beje, turėdamas 10 proanūkių, profesorius sako, kad dar vienas pakeliui. Ir šypsosi, kad laukia, kada Gabrielius taps seneliu, nes prieš kelis mėnesius vedė vienas iš jo sūnų. Ir, žinoma, daug pamąstymų apie Lietuvą tada, dabar ir ateityje, taip pat pratęsimas sakinio „gyvenimas yra gražus, bet...“ - pokalbyje su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru Vytautu Landsbergiu.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2732</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pokalbis su režisieriumi, LGBT+ teisių gynėju Romu Zabarausku</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pokalbis-su-rezisieriumi-lgbt-teisiu-gyneju-romu-zabarausku--62532866</link><description><![CDATA[Paklaustas, ar galutinis LGBT+ bendruomenės tikslas, kuris turėtų būti įteisintas įstatymu, – santuoka ir leidimas įsivaikinti, Romas Zabarauskas atsako neišsisukinėdamas – „taip“. Ir dar priduria, kad nemano, jog tą reikėtų slėpti, kaip bando kai kurie bendruomenės nariai ir politikai. Taip pat neslėpdamas ir neišsisukinėdamas jis pasakoja savo asmeninę istoriją, atsako tiems, kurie mano, kad LGBT+ žmonės griauna tradicines šeimas, kad jie gyvena pernelyg laisvą gyvenimą ir ką jiems reiškia Pride eitynės. O prasideda pokalbis nuo jo naujausio filmo „Rašytojas“, neseniai pristatyto Niujorke, kurio gatvėse buvo filmuojamas. Pokalbis su režisieriumi, LGBT+ teisių gynėju Romu Zabarausku.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62532866</guid><pubDate>Tue, 29 Oct 2024 10:10:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62532866/2024_10_29_7360_1_91979000_3ba9_40d0_ad49_b8eb66eb1d36.mp3" length="42804590" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Paklaustas, ar galutinis LGBT+ bendruomenės tikslas, kuris turėtų būti įteisintas įstatymu, – santuoka ir leidimas įsivaikinti, Romas Zabarauskas atsako neišsisukinėdamas – „taip“. Ir dar priduria, kad nemano, jog tą reikėtų slėpti, kaip bando kai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Paklaustas, ar galutinis LGBT+ bendruomenės tikslas, kuris turėtų būti įteisintas įstatymu, – santuoka ir leidimas įsivaikinti, Romas Zabarauskas atsako neišsisukinėdamas – „taip“. Ir dar priduria, kad nemano, jog tą reikėtų slėpti, kaip bando kai kurie bendruomenės nariai ir politikai. Taip pat neslėpdamas ir neišsisukinėdamas jis pasakoja savo asmeninę istoriją, atsako tiems, kurie mano, kad LGBT+ žmonės griauna tradicines šeimas, kad jie gyvena pernelyg laisvą gyvenimą ir ką jiems reiškia Pride eitynės. O prasideda pokalbis nuo jo naujausio filmo „Rašytojas“, neseniai pristatyto Niujorke, kurio gatvėse buvo filmuojamas. Pokalbis su režisieriumi, LGBT+ teisių gynėju Romu Zabarausku.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2676</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Asmik Grigorian „Salomėjos“ Vilniuje nebūtų, jei ne ji. Pokalbis su Dalia Ibelhauptaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/asmik-grigorian-salomejos-vilniuje-nebutu-jei-ne-ji-pokalbis-su-dalia-ibelhauptaite--62469230</link><description><![CDATA[„Mama mane į operas pradėjo nešioti, kai man buvo dveji metai, Z. Ibelhauptas ir P. Geniušas mano pusbrolis ir geriausias jo draugas, mokiausi muzikos mokykloje“, – sako Dalia Ibelhauptaitė, paklausta, kodėl apsisprendė statyti operas. Per 15 metų 17 pastatymų su „Vilnius City Opera“, o dabar Dalia pradėjo naują projektą „Pakartojimo nebus“, kurio pradžia buvo „Salomėja“ su Asmik Grigorian, atnešusia jai pasaulinę šlovę. Tai bus pastatymai, kuriuose garsiausiose pasaulio scenose pasirodo Lietuvos operos žvaigždės. „Visi supranta, kad turi būti laikas grįžti namo“, – mano Dalia, gavusi repertuarus keliems metams į priekį turinčių operos solistų sutikimą dalyvauti projekte. Apie dabartinių operos žvaigždžių subūrimą „Vilnius City Opera“, išlikusią bendrystės ir draugystės dvasią, savo naujuosius jau kino projektus Holivude – pasakoja režisierė ir prodiuserė Dalia Ibelhauptaitė.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62469230</guid><pubDate>Tue, 22 Oct 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62469230/2024_10_22_7360_1_0db7dd9b_1f37_4a0f_8be5_40424b812698.mp3" length="42482344" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mama mane į operas pradėjo nešioti, kai man buvo dveji metai, Z. Ibelhauptas ir P. Geniušas mano pusbrolis ir geriausias jo draugas, mokiausi muzikos mokykloje“, – sako Dalia Ibelhauptaitė, paklausta, kodėl apsisprendė statyti operas. Per 15 metų 17...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mama mane į operas pradėjo nešioti, kai man buvo dveji metai, Z. Ibelhauptas ir P. Geniušas mano pusbrolis ir geriausias jo draugas, mokiausi muzikos mokykloje“, – sako Dalia Ibelhauptaitė, paklausta, kodėl apsisprendė statyti operas. Per 15 metų 17 pastatymų su „Vilnius City Opera“, o dabar Dalia pradėjo naują projektą „Pakartojimo nebus“, kurio pradžia buvo „Salomėja“ su Asmik Grigorian, atnešusia jai pasaulinę šlovę. Tai bus pastatymai, kuriuose garsiausiose pasaulio scenose pasirodo Lietuvos operos žvaigždės. „Visi supranta, kad turi būti laikas grįžti namo“, – mano Dalia, gavusi repertuarus keliems metams į priekį turinčių operos solistų sutikimą dalyvauti projekte. Apie dabartinių operos žvaigždžių subūrimą „Vilnius City Opera“, išlikusią bendrystės ir draugystės dvasią, savo naujuosius jau kino projektus Holivude – pasakoja režisierė ir prodiuserė Dalia Ibelhauptaitė.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2656</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Be mokyklos išgyveno tik metus, sugrįžo, nors pokyčių nėra – su mokytoju Aliumi Avčininku</title><link>https://www.spreaker.com/episode/be-mokyklos-isgyveno-tik-metus-sugrizo-nors-pokyciu-nera-su-mokytoju-aliumi-avcininku--62382077</link><description><![CDATA[Auka, negalinti gyventi be savo kankintojo? Kai pernai pranešė, kad palieka mokyklą, greitai grįžti nežadėjo, nebent pokyčiai įvyktų, o jų tikėtis buvo tiesiog naivu. Tačiau praėjo vos metai ir Alius Avčininkas sugrįžo į tą pačią Užupio gimnaziją, net pas tuos pačius mokinius, kurie dabar dvyliktokai. Sako, jei ne ta pati mokykla, būtų neskubėjęs. Situacija mokyklose nuo nesibaigiančių reformų nė kiek nepagerėjo, atvirkščiai, chaoso tik daugiau. Įtraukiajam ugdymui nepasirengta, vadovėlių trūksta, atlyginimų perskaičiavimo tvarka nulėmė, kad po pernai 20 procentų pakilusio atlygio, šiemet beliko 5-i, vadinasi, lyginant su pernai metais, sumažėjo 15 procentų, kalbėti apie visapusiškos asmenybės su vertybėmis, pasaulėžiūra ugdymą net neverta. Alius neslepia, kad tebėra įsimylėjęs Salomėjos Nėries eiles ir jas deklamuoja mintinai, o mėginimus ištrinti istorijos „juoduosius faktus“ vadina savęs apvaginėjimu.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62382077</guid><pubDate>Tue, 15 Oct 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62382077/2024_10_15_7360_1_2dd5e519_89bd_4d63_bd66_cc0aa9117670.mp3" length="44468068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Auka, negalinti gyventi be savo kankintojo? Kai pernai pranešė, kad palieka mokyklą, greitai grįžti nežadėjo, nebent pokyčiai įvyktų, o jų tikėtis buvo tiesiog naivu. Tačiau praėjo vos metai ir Alius Avčininkas sugrįžo į tą pačią Užupio gimnaziją, net...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Auka, negalinti gyventi be savo kankintojo? Kai pernai pranešė, kad palieka mokyklą, greitai grįžti nežadėjo, nebent pokyčiai įvyktų, o jų tikėtis buvo tiesiog naivu. Tačiau praėjo vos metai ir Alius Avčininkas sugrįžo į tą pačią Užupio gimnaziją, net pas tuos pačius mokinius, kurie dabar dvyliktokai. Sako, jei ne ta pati mokykla, būtų neskubėjęs. Situacija mokyklose nuo nesibaigiančių reformų nė kiek nepagerėjo, atvirkščiai, chaoso tik daugiau. Įtraukiajam ugdymui nepasirengta, vadovėlių trūksta, atlyginimų perskaičiavimo tvarka nulėmė, kad po pernai 20 procentų pakilusio atlygio, šiemet beliko 5-i, vadinasi, lyginant su pernai metais, sumažėjo 15 procentų, kalbėti apie visapusiškos asmenybės su vertybėmis, pasaulėžiūra ugdymą net neverta. Alius neslepia, kad tebėra įsimylėjęs Salomėjos Nėries eiles ir jas deklamuoja mintinai, o mėginimus ištrinti istorijos „juoduosius faktus“ vadina savęs apvaginėjimu.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2780</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Po 1,5 m. teismų pradėjo dirbti – pokalbis su LNOBT generaline direktore Laima Vilimiene</title><link>https://www.spreaker.com/episode/po-1-5-m-teismu-pradejo-dirbti-pokalbis-su-lnobt-generaline-direktore-laima-vilimiene--62285861</link><description><![CDATA[Teistis ne savo valia Laimai Vilimienei teko pusantrų metų, tačiau ji mano, kad priežastis buvo ne ji ir ne konkurso skaidrumas, o buvusio direktoriaus noras likti poste. Teismai baigėsi, Laima Vilimienė nuo rugsėjo pradėjo vadovauti LNOBT. Visi repertuaro planai, kuriuos ji pateikė kandidatuodama į pareigas, per tuos metus paseno, sako ji, šių metų sezonas jau sudėstytas, tad jos įtaka repertuarui ir atlikėjams paaiškės tik 2025/26 metų sezone. Tačiau ir be premjerų ji turi planų, kaip auginti atlikėjus Lietuvoje, ne tik atlikėjus, bet ir režisierius, choreografus, net apšvietėjus. Pastačiusi visiškai naują teatrą Klaipėdoje, nesutrinka išgirdusi klausimą – ar galima pagerinti akustiką svarbiausiame šalies operos teatre? Sako, ir šitai yra jos planuose.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62285861</guid><pubDate>Tue, 08 Oct 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62285861/2024_10_08_7360_1_f6209d09_0ca6_40fb_806c_667775c8fc0d.mp3" length="43367999" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Teistis ne savo valia Laimai Vilimienei teko pusantrų metų, tačiau ji mano, kad priežastis buvo ne ji ir ne konkurso skaidrumas, o buvusio direktoriaus noras likti poste. Teismai baigėsi, Laima Vilimienė nuo rugsėjo pradėjo vadovauti LNOBT. Visi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Teistis ne savo valia Laimai Vilimienei teko pusantrų metų, tačiau ji mano, kad priežastis buvo ne ji ir ne konkurso skaidrumas, o buvusio direktoriaus noras likti poste. Teismai baigėsi, Laima Vilimienė nuo rugsėjo pradėjo vadovauti LNOBT. Visi repertuaro planai, kuriuos ji pateikė kandidatuodama į pareigas, per tuos metus paseno, sako ji, šių metų sezonas jau sudėstytas, tad jos įtaka repertuarui ir atlikėjams paaiškės tik 2025/26 metų sezone. Tačiau ir be premjerų ji turi planų, kaip auginti atlikėjus Lietuvoje, ne tik atlikėjus, bet ir režisierius, choreografus, net apšvietėjus. Pastačiusi visiškai naują teatrą Klaipėdoje, nesutrinka išgirdusi klausimą – ar galima pagerinti akustiką svarbiausiame šalies operos teatre? Sako, ir šitai yra jos planuose.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2711</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Karas kaip džiazas – nuolatinė improvizacija. Ukrainoje kariaujantis savanoris A. Kumpis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/karas-kaip-dziazas-nuolatine-improvizacija-ukrainoje-kariaujantis-savanoris-a-kumpis--62177600</link><description><![CDATA[Ukrainoje Arūnas Kumpis kariauja nuo 2022 kovo. Charkivas, Chersonas, Doneckas, Bachmutas, Avdijivka, Pokrovskas – visur buvo. Turi tokią privilegiją, kad gali išvykti į Lietuvą ir sugrįžti atgal kada panorėjęs, tačiau kodėl jam galima, o kitiems kariams – ne, neatskleidžia. Kaip ir neatskleidžia, ar sugrįš šįkart į karą ir kada tai bus. Paklaustas, ar karas pakeitė ir kaip pakeitė jo nuomonę apie rusus, sako, niekada nebuvo optimistas, jie nekenčia visų – ir savų, ir svetimų, opozicija – tokie patys imperialistai, kaip ir sėdintys Kremliuje. 10 garsiausių pasaulio maratonų nubėgęs, triatloną „Ironman“ įveikęs, Arūnas Kumpis ir kare, radęs laisvą minutę, sako, bėgioja. Iki karo buvo verslininkas, dabar vienintelis pragyvenimo šaltinis – buto nuoma.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62177600</guid><pubDate>Tue, 01 Oct 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62177600/2024_10_01_7360_1_7e14d090_f815_4064_8692_974f59f0e6f5.mp3" length="45438151" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ukrainoje Arūnas Kumpis kariauja nuo 2022 kovo. Charkivas, Chersonas, Doneckas, Bachmutas, Avdijivka, Pokrovskas – visur buvo. Turi tokią privilegiją, kad gali išvykti į Lietuvą ir sugrįžti atgal kada panorėjęs, tačiau kodėl jam galima, o kitiems...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ukrainoje Arūnas Kumpis kariauja nuo 2022 kovo. Charkivas, Chersonas, Doneckas, Bachmutas, Avdijivka, Pokrovskas – visur buvo. Turi tokią privilegiją, kad gali išvykti į Lietuvą ir sugrįžti atgal kada panorėjęs, tačiau kodėl jam galima, o kitiems kariams – ne, neatskleidžia. Kaip ir neatskleidžia, ar sugrįš šįkart į karą ir kada tai bus. Paklaustas, ar karas pakeitė ir kaip pakeitė jo nuomonę apie rusus, sako, niekada nebuvo optimistas, jie nekenčia visų – ir savų, ir svetimų, opozicija – tokie patys imperialistai, kaip ir sėdintys Kremliuje. 10 garsiausių pasaulio maratonų nubėgęs, triatloną „Ironman“ įveikęs, Arūnas Kumpis ir kare, radęs laisvą minutę, sako, bėgioja. Iki karo buvo verslininkas, dabar vienintelis pragyvenimo šaltinis – buto nuoma.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2840</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pornografija tiesoginiam eteryje, nuoga laidų vedėja kazino ir teismai – su Arūnu Valinsku</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pornografija-tiesoginiam-eteryje-nuoga-laidu-vedeja-kazino-ir-teismai-su-arunu-valinsku--62090004</link><description><![CDATA[„Manyje gyvena vaikas, ne, tai ne berniukas iš prezidentūros“, – juokiasi Arūnas Valinskas, paklaustas, ar jis nepavargsta pats nuo savęs, nes tai žmogus – nesibaigiančios istorijos, kurios kartais atveda iki teismų arba bent jau ikiteisminių tyrimų. Taip buvo su pronografijos byla, kai jis savo laidoje parodė vaizdus iš turguje nusipirktos kasetės, su samanės virimu televizijos eteryje arba skambučiu į policiją apie užminuotą viešbutį, kur vyko I. Starošaitės ir Ž. Žvagulio vestuvės. Pasirodo, piršliui Valinskui reikėjo surasti pagrobtą nuotaką, jis nusprendė, kad padėti gali policija. O kur dar istorija apie laidų vedėją, kuri pralaimėjusi kortų žaidimą turėjo eiti nuoga į kazino! Laidoje A. Valinskas tik patvirtina kadaise savo žmonos ištartus žodžius - „jis žaidžia gyvenimą“.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62090004</guid><pubDate>Tue, 24 Sep 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62090004/2024_09_24_7360_1_82419133_d962_443a_ab70_8b4e3ae9554c.mp3" length="43945201" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Manyje gyvena vaikas, ne, tai ne berniukas iš prezidentūros“, – juokiasi Arūnas Valinskas, paklaustas, ar jis nepavargsta pats nuo savęs, nes tai žmogus – nesibaigiančios istorijos, kurios kartais atveda iki teismų arba bent jau ikiteisminių tyrimų....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Manyje gyvena vaikas, ne, tai ne berniukas iš prezidentūros“, – juokiasi Arūnas Valinskas, paklaustas, ar jis nepavargsta pats nuo savęs, nes tai žmogus – nesibaigiančios istorijos, kurios kartais atveda iki teismų arba bent jau ikiteisminių tyrimų. Taip buvo su pronografijos byla, kai jis savo laidoje parodė vaizdus iš turguje nusipirktos kasetės, su samanės virimu televizijos eteryje arba skambučiu į policiją apie užminuotą viešbutį, kur vyko I. Starošaitės ir Ž. Žvagulio vestuvės. Pasirodo, piršliui Valinskui reikėjo surasti pagrobtą nuotaką, jis nusprendė, kad padėti gali policija. O kur dar istorija apie laidų vedėją, kuri pralaimėjusi kortų žaidimą turėjo eiti nuoga į kazino! Laidoje A. Valinskas tik patvirtina kadaise savo žmonos ištartus žodžius - „jis žaidžia gyvenimą“.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2747</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ukraina gyvenanti Milda Matulaitytė-Feldhausen: karas tik išryškino šeimų problemas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukraina-gyvenanti-milda-matulaityte-feldhausen-karas-tik-isryskino-seimu-problemas--62010447</link><description><![CDATA[Žurnalistė Milda Matulaitytė-Feldhausen į Ukrainą pirmą kartą nuvažiavo, kai gynėjams reikėjo nuvairuoti pikapą. Dabar, kalbėdama apie Ukrainos Prezidentinės brigados 20-ojo atskirojo specialios paskirties Bogdano Chmelnickio bataliono karius, ji sako – „mano batalionas, mano kariai“. Šią vasarą ji dukart, iš viso 7 savaites, praleido batalione, kai fronto apkasai buvo maždaug už kilometro. Tik ką ji parskirdo iš Vašingtono, kur turėjo vykti ir jos bataliono kariai, ir Lietuvos kariuomenės atstovai, buvo suplanuoti susitikimai ir Kongrese, ir Pentagone, bet karas planus apvertė žemyn galva. Vyko viena Milda ir Lietuvos ambasadoje susirinkusiems svečiams pasakojo apie karą, kurį matė savo akimis. Apie karių gyvenimą, nuotaikas, mirties baimę pokalbis su Milda Matulaityte-Feldhausen.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62010447</guid><pubDate>Tue, 17 Sep 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62010447/2024_09_17_7360_1_c9eea9a1_b96c_4e44_9e0e_3a007866f217.mp3" length="42484016" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žurnalistė Milda Matulaitytė-Feldhausen į Ukrainą pirmą kartą nuvažiavo, kai gynėjams reikėjo nuvairuoti pikapą. Dabar, kalbėdama apie Ukrainos Prezidentinės brigados 20-ojo atskirojo specialios paskirties Bogdano Chmelnickio bataliono karius, ji sako...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žurnalistė Milda Matulaitytė-Feldhausen į Ukrainą pirmą kartą nuvažiavo, kai gynėjams reikėjo nuvairuoti pikapą. Dabar, kalbėdama apie Ukrainos Prezidentinės brigados 20-ojo atskirojo specialios paskirties Bogdano Chmelnickio bataliono karius, ji sako – „mano batalionas, mano kariai“. Šią vasarą ji dukart, iš viso 7 savaites, praleido batalione, kai fronto apkasai buvo maždaug už kilometro. Tik ką ji parskirdo iš Vašingtono, kur turėjo vykti ir jos bataliono kariai, ir Lietuvos kariuomenės atstovai, buvo suplanuoti susitikimai ir Kongrese, ir Pentagone, bet karas planus apvertė žemyn galva. Vyko viena Milda ir Lietuvos ambasadoje susirinkusiems svečiams pasakojo apie karą, kurį matė savo akimis. Apie karių gyvenimą, nuotaikas, mirties baimę pokalbis su Milda Matulaityte-Feldhausen.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2656</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vienos kadencijos ambasadorė: Lietuvos atstovė prie Šv. Sosto S. Maslauskaitė-Mažylienė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vienos-kadencijos-ambasadore-lietuvos-atstove-prie-sv-sosto-s-maslauskaite-mazyliene--61323824</link><description><![CDATA[Lietuvos atstovė prie Šv. Sosto ir Maltos ordino Sigita Maslauskaitė-Mažylienė sutinka, kad jos gyvenimą galima sudėlioti į tris skrynias: menininkė, menotyrininkė ir diplomatė. Studijuoti tapybą paskatino mintis, kad menininkai sovietmečiu buvo laisvesni nei dauguma kitų profesijų, tačiau, suvokusi, kad iš tapybos nepragyvens, ieškojo kitų mokslų, kurie tuometinio ambasadoriaus prie Šv. Sosto K. Lozoraičio žmonos Danielos patarimu nuvedė į Romos Grigaliaus universitetą, kur pabaigė bažnytinio paveldo studijas, sugrįžusi į Vilnių studijavo VDU doktorantūroje. Dabar ji diplomatė, kuri skiriama tik vienai kadencijai. Ar gali ambasadoriumi tapti žmogus, kuris nėra tikintis, ateistas?<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61323824</guid><pubDate>Tue, 10 Sep 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61323824/2024_09_10_7360_1_735133ff_614b_465f_b0a2_7da4db1d878c.mp3" length="44090651" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos atstovė prie Šv. Sosto ir Maltos ordino Sigita Maslauskaitė-Mažylienė sutinka, kad jos gyvenimą galima sudėlioti į tris skrynias: menininkė, menotyrininkė ir diplomatė. Studijuoti tapybą paskatino mintis, kad menininkai sovietmečiu buvo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos atstovė prie Šv. Sosto ir Maltos ordino Sigita Maslauskaitė-Mažylienė sutinka, kad jos gyvenimą galima sudėlioti į tris skrynias: menininkė, menotyrininkė ir diplomatė. Studijuoti tapybą paskatino mintis, kad menininkai sovietmečiu buvo laisvesni nei dauguma kitų profesijų, tačiau, suvokusi, kad iš tapybos nepragyvens, ieškojo kitų mokslų, kurie tuometinio ambasadoriaus prie Šv. Sosto K. Lozoraičio žmonos Danielos patarimu nuvedė į Romos Grigaliaus universitetą, kur pabaigė bažnytinio paveldo studijas, sugrįžusi į Vilnių studijavo VDU doktorantūroje. Dabar ji diplomatė, kuri skiriama tik vienai kadencijai. Ar gali ambasadoriumi tapti žmogus, kuris nėra tikintis, ateistas?<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2756</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Konfliktą su giminaičiu Tomkumi prisiminęs Malinauskas: taikiniu jis pasirinko mano senelį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/konflikta-su-giminaiciu-tomkumi-prisimines-malinauskas-taikiniu-jis-pasirinko-mano-seneli--61254339</link><description><![CDATA[Kelių kartų inteligentų vaikas, studijavęs teisę, vertęs knygas, bet pradėjęs karjerą nuo žurnalistikos ir ilgokai joje užsibuvęs, Skirmantas Malinauskas turi teisininko diplomą, ne žurnalisto. Pradėjęs nuo „Respublikos“ ir „Vakaro žinių“, iš ten išėjo taip supykdęs savo giminaitį Vitą Tomkų, kad nebendrauja iki šiol. Bet ten dirbo su daugeliu šiandien žinomų žurnalistų, turi savo požiūrį į prezidento vyr. patarėją, buvusį „Respublikos“ vyr. redaktorių Frederiką Jansoną. Dirbti su premjeru S. Skverneliu ėjo, nes jį pažinojo - iki tapdamas premjeru buvo jo informacijos šaltinis, o štai su A. Veryga santykiai nesusiklostė. Dabar jis klestintis tinklaraštininkas su kone 300 tūkstančių sekėjų.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61254339</guid><pubDate>Tue, 03 Sep 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61254339/2024_09_03_7360_1_5588b592_4f28_47af_a564_959e45e3f415.mp3" length="43466638" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kelių kartų inteligentų vaikas, studijavęs teisę, vertęs knygas, bet pradėjęs karjerą nuo žurnalistikos ir ilgokai joje užsibuvęs, Skirmantas Malinauskas turi teisininko diplomą, ne žurnalisto. Pradėjęs nuo „Respublikos“ ir „Vakaro žinių“, iš ten...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kelių kartų inteligentų vaikas, studijavęs teisę, vertęs knygas, bet pradėjęs karjerą nuo žurnalistikos ir ilgokai joje užsibuvęs, Skirmantas Malinauskas turi teisininko diplomą, ne žurnalisto. Pradėjęs nuo „Respublikos“ ir „Vakaro žinių“, iš ten išėjo taip supykdęs savo giminaitį Vitą Tomkų, kad nebendrauja iki šiol. Bet ten dirbo su daugeliu šiandien žinomų žurnalistų, turi savo požiūrį į prezidento vyr. patarėją, buvusį „Respublikos“ vyr. redaktorių Frederiką Jansoną. Dirbti su premjeru S. Skverneliu ėjo, nes jį pažinojo - iki tapdamas premjeru buvo jo informacijos šaltinis, o štai su A. Veryga santykiai nesusiklostė. Dabar jis klestintis tinklaraštininkas su kone 300 tūkstančių sekėjų.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2717</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apie pasirinkimą tapti šeimos gydytoju ir sveikatos sistemos ydas – Vytautas Kasiulevičius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apie-pasirinkima-tapti-seimos-gydytoju-ir-sveikatos-sistemos-ydas-vytautas-kasiulevicius--60197075</link><description><![CDATA[Kada apsisprendė tapti gydytoju ir kas nulėmė, kad šeimos gydytoju, profesorius Vytautas Kasiulevičius aiškina labai paprastai. Paklaustas, ar priimtų siūlymą, jei toks būtų, tapti sveikatos apsaugos ministru, irgi nedaugžodžiauja. O apie sveikatos sistemos ydas gali pasakoti be galo, nors visos istorijos, deja, be laimingos pabaigos. Nors sveikatos sistemos finansavimas vis didėja, bet ji – monstras, kuriuo nepatenkinti nei medikai, nei pacientai, o reformos vis vyksta. Pokalbis su VU Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanu profesoriumi Vytautu Kasiulevičiumi.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60197075</guid><pubDate>Tue, 28 May 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60197075/2024_05_28_7360_1_feabf97a_f45b_4496_ab5e_b6c3df8ff597.mp3" length="44840888" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kada apsisprendė tapti gydytoju ir kas nulėmė, kad šeimos gydytoju, profesorius Vytautas Kasiulevičius aiškina labai paprastai. Paklaustas, ar priimtų siūlymą, jei toks būtų, tapti sveikatos apsaugos ministru, irgi nedaugžodžiauja. O apie sveikatos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kada apsisprendė tapti gydytoju ir kas nulėmė, kad šeimos gydytoju, profesorius Vytautas Kasiulevičius aiškina labai paprastai. Paklaustas, ar priimtų siūlymą, jei toks būtų, tapti sveikatos apsaugos ministru, irgi nedaugžodžiauja. O apie sveikatos sistemos ydas gali pasakoti be galo, nors visos istorijos, deja, be laimingos pabaigos. Nors sveikatos sistemos finansavimas vis didėja, bet ji – monstras, kuriuo nepatenkinti nei medikai, nei pacientai, o reformos vis vyksta. Pokalbis su VU Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanu profesoriumi Vytautu Kasiulevičiumi.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2803</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apie vyro dovaną pasitraukus iš Seimo ir sunkiausią politinės karjeros situaciją – su Irena Degutiene</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apie-vyro-dovana-pasitraukus-is-seimo-ir-sunkiausia-politines-karjeros-situacija-su-irena-degutiene--60111900</link><description><![CDATA[Nors pasitraukimas po 24-erių metų iš Seimo buvo suplanuotas, pirmus metus net pablogėjo sveikata, pasakoja Irena Degutienė, bet pati būdama medikė greitai nusistatė diagnozę. Gijimui trukdė ir COVID'o suvaržymai, kai negalėjai niekur judėti. Pirmąkart, pasakoja buvusi Seimo Pirmininkė, ministrė ir laikinoji premjerė, pasakysiu, ko niekam nesakiau: tą dieną, kai palikau Seimą, grįžusi namo, radau vyro dovaną – fortepijoną. Kodėl atsisakė tapti premjere, nors tą siūlė Prezidentas Valdas Adamkus, ir kada buvo sunkiausia per visą politinę karjerą – pokalbis su Irena Degutiene.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60111900</guid><pubDate>Tue, 21 May 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60111900/2024_05_21_7360_1_55439471_87cb_46fb_9ccc_270154b55bc4.mp3" length="45702301" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors pasitraukimas po 24-erių metų iš Seimo buvo suplanuotas, pirmus metus net pablogėjo sveikata, pasakoja Irena Degutienė, bet pati būdama medikė greitai nusistatė diagnozę. Gijimui trukdė ir COVID'o suvaržymai, kai negalėjai niekur judėti....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors pasitraukimas po 24-erių metų iš Seimo buvo suplanuotas, pirmus metus net pablogėjo sveikata, pasakoja Irena Degutienė, bet pati būdama medikė greitai nusistatė diagnozę. Gijimui trukdė ir COVID'o suvaržymai, kai negalėjai niekur judėti. Pirmąkart, pasakoja buvusi Seimo Pirmininkė, ministrė ir laikinoji premjerė, pasakysiu, ko niekam nesakiau: tą dieną, kai palikau Seimą, grįžusi namo, radau vyro dovaną – fortepijoną. Kodėl atsisakė tapti premjere, nors tą siūlė Prezidentas Valdas Adamkus, ir kada buvo sunkiausia per visą politinę karjerą – pokalbis su Irena Degutiene.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2857</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apie vaikų auginimą, begalines švietimo reformas, pasimatymą su vyru Lisabonoje ir santuoką, apaugusią gandais, – su Austėja Landsbergiene</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apie-vaiku-auginima-begalines-svietimo-reformas-pasimatyma-su-vyru-lisabonoje-ir-santuoka-apaugusia-gandais-su-austeja-landsbergiene--60005361</link><description><![CDATA[Dar mokykloje pasakiau, kad neturėsiu vaikų, kol neapsiginsiu disertacijos, ir ją apsigyniau, kai visi keturi vaikai jau buvo gimę, todėl labai atsargiai vartoju žodį „niekada“, paklausta, ar tiesa, kad ketina parduoti savo verslą, sako Austėja Landsbergienė ir patikina, kad dabar tokių planų neturi. Į jos įkurtus darželius ir mokyklas patekti nėra paprasta, nors mokslas mokykloje kainuoja 700-800 eurų per mėnesį. Kas dedasi su mūsų švietimo sistema? „Kai nežinai, kur eini, koks skirtumas, kokiu keliu eiti“, –sako socialinių mokslų daktarė, „Vaikystės sodo“ ir „Karalienės Mortos mokyklos“ tinklų įkūrėja Austėja Landsbergienė. Ir nevengia atsakymo apie sklandančias kalbas, jog jos šeimą ištiko krizė.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60005361</guid><pubDate>Tue, 14 May 2024 09:10:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60005361/2024_05_14_7360_1_5a29ab6b_d096_423d_9f06_b1db0b89e7a4.mp3" length="46105214" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dar mokykloje pasakiau, kad neturėsiu vaikų, kol neapsiginsiu disertacijos, ir ją apsigyniau, kai visi keturi vaikai jau buvo gimę, todėl labai atsargiai vartoju žodį „niekada“, paklausta, ar tiesa, kad ketina parduoti savo verslą, sako Austėja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dar mokykloje pasakiau, kad neturėsiu vaikų, kol neapsiginsiu disertacijos, ir ją apsigyniau, kai visi keturi vaikai jau buvo gimę, todėl labai atsargiai vartoju žodį „niekada“, paklausta, ar tiesa, kad ketina parduoti savo verslą, sako Austėja Landsbergienė ir patikina, kad dabar tokių planų neturi. Į jos įkurtus darželius ir mokyklas patekti nėra paprasta, nors mokslas mokykloje kainuoja 700-800 eurų per mėnesį. Kas dedasi su mūsų švietimo sistema? „Kai nežinai, kur eini, koks skirtumas, kokiu keliu eiti“, –sako socialinių mokslų daktarė, „Vaikystės sodo“ ir „Karalienės Mortos mokyklos“ tinklų įkūrėja Austėja Landsbergienė. Ir nevengia atsakymo apie sklandančias kalbas, jog jos šeimą ištiko krizė.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2882</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Bagdonas netiki, kad karas Ukrainoje baigsis greitai: patvirtinta parama – geras ženklas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/bagdonas-netiki-kad-karas-ukrainoje-baigsis-greitai-patvirtinta-parama-geras-zenklas--59896804</link><description><![CDATA[Atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas į kalnus kopia nuo 1990 metų ir turi svajonę įkopti į bent vieną 8-ių kilometrų viršūnę. Šitas pomėgis reikalauja pasirengimo, todėl jis bėgioja, kartą Afganistane yra įveikęs net maratoną, bet dažniau pusmaratonius, važinėja dviračiu. Baigęs KTU, praėjus metams, jau baigė karininkų kursus, nors buvo įsidarbinęs gamykloje pagal profesiją, bet labai trumpam, 1991-ųjų pučas Maskvoje išsklaidė visas abejones – nuo tada susiejo savo darbą su kariuomene. Kurį laiką vadovavo Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie KAM, todėl apie žvalgybą, jos reikšmę ir įtaką valstybei, kas nutinka, kai politikai neišgirsta žvalgybos perspėjimų, G. Bagdonas gali pasakoti daug. O štai istorija, kaip prezidento R. Pakso siūlymu buvo sutikęs tapti VSD vadovu, bet taip juo ir netapo, regis, nėra pati maloniausia, sako, tada buvo jaunas ir tikėjo institucijomis, dabar patyrimas diktuotų kitokius sprendimus. Pokalbis su atsargos pulkininku Gintaru Bagdonu.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59896804</guid><pubDate>Tue, 07 May 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59896804/2024_05_07_7360_1_0ecc332c_eadf_42f3_a0b3_da0b7408286c.mp3" length="43627970" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas į kalnus kopia nuo 1990 metų ir turi svajonę įkopti į bent vieną 8-ių kilometrų viršūnę. Šitas pomėgis reikalauja pasirengimo, todėl jis bėgioja, kartą Afganistane yra įveikęs net maratoną, bet dažniau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas į kalnus kopia nuo 1990 metų ir turi svajonę įkopti į bent vieną 8-ių kilometrų viršūnę. Šitas pomėgis reikalauja pasirengimo, todėl jis bėgioja, kartą Afganistane yra įveikęs net maratoną, bet dažniau pusmaratonius, važinėja dviračiu. Baigęs KTU, praėjus metams, jau baigė karininkų kursus, nors buvo įsidarbinęs gamykloje pagal profesiją, bet labai trumpam, 1991-ųjų pučas Maskvoje išsklaidė visas abejones – nuo tada susiejo savo darbą su kariuomene. Kurį laiką vadovavo Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie KAM, todėl apie žvalgybą, jos reikšmę ir įtaką valstybei, kas nutinka, kai politikai neišgirsta žvalgybos perspėjimų, G. Bagdonas gali pasakoti daug. O štai istorija, kaip prezidento R. Pakso siūlymu buvo sutikęs tapti VSD vadovu, bet taip juo ir netapo, regis, nėra pati maloniausia, sako, tada buvo jaunas ir tikėjo institucijomis, dabar patyrimas diktuotų kitokius sprendimus. Pokalbis su atsargos pulkininku Gintaru Bagdonu.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2727</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Iš Komunistų partijos CK propagandisto į Kovo 11 Akto signatarus – pokalbis su ilgamečiu Seimo Pirmininku Česlovu Juršėnu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/is-komunistu-partijos-ck-propagandisto-i-kovo-11-akto-signatarus-pokalbis-su-ilgameciu-seimo-pirmininku-ceslovu-jursenu--59725213</link><description><![CDATA[Česlovas Juršėnas pasakoja savo nenuobodaus gyvenimo istorijas: kodėl jau išsitarnavęs iki televizijos informacijos tarnybos vyriausiojo redaktoriaus nusprendžia vykti mokytis į tuometinio Leningrado aukštąją partinę mokyklą, o dar mokslų nespėjęs baigti jau buvo pakviestas į LKP CK. Arba kaip užkietėjęs „aparatčikas“, kaip pats save vadina, tikėjęs socializmu, bet galvojęs, kad jį reikia tobulinti, nuėjo su tais, kurie atkūrė Lietuvos nepriklausomybę – tapo signataru ir daugiau nei 20-imčiai metų susisiejo savo gyvenimą su Seimu. Pasirodo, tokiam perversmui pasitarnavo tai, kad su žmona Jadvyga naktimis klausėsi Sovietų Sąjungoje uždraustų Vakarų radijo stočių.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59725213</guid><pubDate>Tue, 30 Apr 2024 09:10:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59725213/2024_04_30_7360_1_709f1a7b_daae_4875_bc46_8d5ee668bce8.mp3" length="49504476" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Česlovas Juršėnas pasakoja savo nenuobodaus gyvenimo istorijas: kodėl jau išsitarnavęs iki televizijos informacijos tarnybos vyriausiojo redaktoriaus nusprendžia vykti mokytis į tuometinio Leningrado aukštąją partinę mokyklą, o dar mokslų nespėjęs...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Česlovas Juršėnas pasakoja savo nenuobodaus gyvenimo istorijas: kodėl jau išsitarnavęs iki televizijos informacijos tarnybos vyriausiojo redaktoriaus nusprendžia vykti mokytis į tuometinio Leningrado aukštąją partinę mokyklą, o dar mokslų nespėjęs baigti jau buvo pakviestas į LKP CK. Arba kaip užkietėjęs „aparatčikas“, kaip pats save vadina, tikėjęs socializmu, bet galvojęs, kad jį reikia tobulinti, nuėjo su tais, kurie atkūrė Lietuvos nepriklausomybę – tapo signataru ir daugiau nei 20-imčiai metų susisiejo savo gyvenimą su Seimu. Pasirodo, tokiam perversmui pasitarnavo tai, kad su žmona Jadvyga naktimis klausėsi Sovietų Sąjungoje uždraustų Vakarų radijo stočių.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3094</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Su partnere dukros susilaukusi Sabatauskaitė: labai neramu, ar pavyks ją paruošti ateičiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/su-partnere-dukros-susilaukusi-sabatauskaite-labai-neramu-ar-pavyks-ja-paruosti-ateiciai--59613031</link><description><![CDATA[Savo seksualinę orientaciją lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, sako, suvokusi jau būdama subrendusi mergina, tėvamas apie tai pranešė irgi netradiciškai. Šiandien jos dukrai Elenai vos keli mėnesiai, deja, pagal mūsų įstatymus ji gali būti įrašyta tik į mamos dokumentus, nes kita mama - LGBT narė, o tai reiškia, kad jos negali įteisinti savo santykių, nes Seimas jau daug metų ginčijasi dėl įstatymo, bet susitarti nepavyksta. Todėl ir mažosios Elenos likimas neramina mamą, nes niekas nežino, kaip pasikeis ar pasikeis visuomenė, kol mergaitė suvoks, kad ji iš netradicinės šeimos, ir dėl to gali patirti patyčių ir užgauliojimų. Ir tai toli gražu ne vieninteliai mūsų visuomenės skauduliai: žmogaus teisių pažeidimų dar daug - smurtas, diskriminacija dėl amžiaus ar lyties. Pokalbis su lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59613031</guid><pubDate>Tue, 23 Apr 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59613031/2024_04_23_7360_1_9ddc0448_ba61_45dc_b60b_6c3781cf24f2.mp3" length="43567784" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Savo seksualinę orientaciją lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, sako, suvokusi jau būdama subrendusi mergina, tėvamas apie tai pranešė irgi netradiciškai. Šiandien jos dukrai Elenai vos keli mėnesiai, deja, pagal mūsų įstatymus ji gali...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Savo seksualinę orientaciją lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, sako, suvokusi jau būdama subrendusi mergina, tėvamas apie tai pranešė irgi netradiciškai. Šiandien jos dukrai Elenai vos keli mėnesiai, deja, pagal mūsų įstatymus ji gali būti įrašyta tik į mamos dokumentus, nes kita mama - LGBT narė, o tai reiškia, kad jos negali įteisinti savo santykių, nes Seimas jau daug metų ginčijasi dėl įstatymo, bet susitarti nepavyksta. Todėl ir mažosios Elenos likimas neramina mamą, nes niekas nežino, kaip pasikeis ar pasikeis visuomenė, kol mergaitė suvoks, kad ji iš netradicinės šeimos, ir dėl to gali patirti patyčių ir užgauliojimų. Ir tai toli gražu ne vieninteliai mūsų visuomenės skauduliai: žmogaus teisių pažeidimų dar daug - smurtas, diskriminacija dėl amžiaus ar lyties. Pokalbis su lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2723</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mikutavičius: noriu, kad sūnaus vaikystė kuo ilgiau būtų nesugadinta tėvo šlovės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mikutavicius-noriu-kad-sunaus-vaikyste-kuo-ilgiau-butu-nesugadinta-tevo-sloves--59485591</link><description><![CDATA[Marijonas turi žurnalisto diplomą, bet juo dirbo labai mažai, dar mokėsi politologijos, bet diplomo negavo – baigiamojo darbo neparašė. Jis tebėra labai populiarus, nors, sako, būna tokių koncertų, kai nepasiseka, yra net stabdęs koncertą, nes neliko balso. Apie sūnų pasakoja mielai, o štai koks atsakymas apie sužadėtuvių, paskelbtų prieš trejus metus, tęsinį?.. Apie dvi rašomas knygas, kokį automobilį nori parsigabenti iš Amerikos, būtinai juodą ir būtinai surūdijusį, ir kitus gyvenimo prieskonius su Marijonu Mikutavičiumi.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59485591</guid><pubDate>Tue, 16 Apr 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59485591/2024_04_16_7360_1_de851813_3682_4dca_8c8d_7dddd14b9b4d.mp3" length="47038099" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Marijonas turi žurnalisto diplomą, bet juo dirbo labai mažai, dar mokėsi politologijos, bet diplomo negavo – baigiamojo darbo neparašė. Jis tebėra labai populiarus, nors, sako, būna tokių koncertų, kai nepasiseka, yra net stabdęs koncertą, nes neliko...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Marijonas turi žurnalisto diplomą, bet juo dirbo labai mažai, dar mokėsi politologijos, bet diplomo negavo – baigiamojo darbo neparašė. Jis tebėra labai populiarus, nors, sako, būna tokių koncertų, kai nepasiseka, yra net stabdęs koncertą, nes neliko balso. Apie sūnų pasakoja mielai, o štai koks atsakymas apie sužadėtuvių, paskelbtų prieš trejus metus, tęsinį?.. Apie dvi rašomas knygas, kokį automobilį nori parsigabenti iš Amerikos, būtinai juodą ir būtinai surūdijusį, ir kitus gyvenimo prieskonius su Marijonu Mikutavičiumi.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2940</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Moterų diskriminacija, lyčių lygybė, LGBT teisės - dėl šitų temų teko trauktis iš partijos, bet sprendimų nebuvo, ir dabar nėra</title><link>https://www.spreaker.com/episode/moteru-diskriminacija-lyciu-lygybe-lgbt-teises-del-situ-temu-teko-trauktis-is-partijos-bet-sprendimu-nebuvo-ir-dabar-nera--59363255</link><description><![CDATA[vienatvė atėjo iš vaikystės, bet dėl to Marija Aušrinė Pavilionienė nieko nekaltina, būti su savimi jai gera. Mama su patėviu ilgą laiką gyveno nesusituokę, net ir išgirdęs pasiūlymą tapti teatro vadovu, jei įteisins santuoką, patėvis nenusileido, direktoriumi jis netapo, bet susituokė jie kada norėjo, o ne kada paliepti. Tačiau ne tėvai įkvėpė būsimą profesorę ir Seimo narę tapti žmogaus teisių gynėja. Jau prieš 12-ka metų ji kėlė šitas temas, ir dėl to buvo labai puolama. Dėl surengtos LGBT žmonių spaudos konferencijos sulaukusi priekaištų ir spaudimo iš tuomečių Liberalų demokratų partijos lyderių R. Pakso ir V. Mazuronio, ji vis dėlto dalyvavo spaudos konferencijoje, bet pasitraukė iš partijos. Tačiau nuomonės, kad R. Pakso apkalta ir pašalinimas buvo surežisuotas ir neteisėtas, kaip tada, taip ir po 20-ies metų nepakeitė. Pokalbis su habilituota daktare Marija Aušrine Pavilioniene.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59363255</guid><pubDate>Tue, 09 Apr 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59363255/2024_04_09_7360_1_20240409130427254.mp3" length="43362818" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>vienatvė atėjo iš vaikystės, bet dėl to Marija Aušrinė Pavilionienė nieko nekaltina, būti su savimi jai gera. Mama su patėviu ilgą laiką gyveno nesusituokę, net ir išgirdęs pasiūlymą tapti teatro vadovu, jei įteisins santuoką, patėvis nenusileido,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[vienatvė atėjo iš vaikystės, bet dėl to Marija Aušrinė Pavilionienė nieko nekaltina, būti su savimi jai gera. Mama su patėviu ilgą laiką gyveno nesusituokę, net ir išgirdęs pasiūlymą tapti teatro vadovu, jei įteisins santuoką, patėvis nenusileido, direktoriumi jis netapo, bet susituokė jie kada norėjo, o ne kada paliepti. Tačiau ne tėvai įkvėpė būsimą profesorę ir Seimo narę tapti žmogaus teisių gynėja. Jau prieš 12-ka metų ji kėlė šitas temas, ir dėl to buvo labai puolama. Dėl surengtos LGBT žmonių spaudos konferencijos sulaukusi priekaištų ir spaudimo iš tuomečių Liberalų demokratų partijos lyderių R. Pakso ir V. Mazuronio, ji vis dėlto dalyvavo spaudos konferencijoje, bet pasitraukė iš partijos. Tačiau nuomonės, kad R. Pakso apkalta ir pašalinimas buvo surežisuotas ir neteisėtas, kaip tada, taip ir po 20-ies metų nepakeitė. Pokalbis su habilituota daktare Marija Aušrine Pavilioniene.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2711</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apie gyvenimą, kuriame daug netikėtumų ir detektyvo, – su karaimikos tyrėja, vertėja, žurnaliste, diplomate dr. Halina Kobeckaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apie-gyvenima-kuriame-daug-netiketumu-ir-detektyvo-su-karaimikos-tyreja-verteja-zurnaliste-diplomate-dr-halina-kobeckaite--59259440</link><description><![CDATA[Apie karaimus ji gali pasakoti labai ilgai, ne tik apie Lietuvoje apsigyvenusių istoriją, bet ir po visą pasaulį išsibarsčiusių, nes valstybės karaimai niekada neturėjo. Lietuvoje tėra 30 karaimų kalbą mokančių karaimų, H. Kobeckaitės namuose visi kalbėjo gimtąja kalba, tėvų namuose taip pat. Ji netgi į pirmąją klasę atėjo nemokėdama lietuviškai, o kol išmoko, pasakoja ir juokingas istorijas apie karalius, kurie buvo pavirtę karoliais. Kaip tapo estetikos dėstytoja ir pirmąja Tautybių departamento direktore? Netikėtai. Kaip tą pačią dieną atleista iš direktorės pareigų išgirdo pasiūlymą tapti amabasadore? Čia jau visai detektyvinė istorija. Apie gyvenimą, kuris vertas knygos, ir netikėtas istorijas – su dr. Halina Kobeckaite.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59259440</guid><pubDate>Tue, 02 Apr 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59259440/2024_04_02_3110_14_20240402130558092.mp3" length="4995419" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie karaimus ji gali pasakoti labai ilgai, ne tik apie Lietuvoje apsigyvenusių istoriją, bet ir po visą pasaulį išsibarsčiusių, nes valstybės karaimai niekada neturėjo. Lietuvoje tėra 30 karaimų kalbą mokančių karaimų, H. Kobeckaitės namuose visi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie karaimus ji gali pasakoti labai ilgai, ne tik apie Lietuvoje apsigyvenusių istoriją, bet ir po visą pasaulį išsibarsčiusių, nes valstybės karaimai niekada neturėjo. Lietuvoje tėra 30 karaimų kalbą mokančių karaimų, H. Kobeckaitės namuose visi kalbėjo gimtąja kalba, tėvų namuose taip pat. Ji netgi į pirmąją klasę atėjo nemokėdama lietuviškai, o kol išmoko, pasakoja ir juokingas istorijas apie karalius, kurie buvo pavirtę karoliais. Kaip tapo estetikos dėstytoja ir pirmąja Tautybių departamento direktore? Netikėtai. Kaip tą pačią dieną atleista iš direktorės pareigų išgirdo pasiūlymą tapti amabasadore? Čia jau visai detektyvinė istorija. Apie gyvenimą, kuris vertas knygos, ir netikėtas istorijas – su dr. Halina Kobeckaite.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>313</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Profesorius, kuriam tėvai dėkoja už suteiktą pagalbą net tada, kai vaiko gyvybės išgelbėti nepavyko, – vaikų gydytojas Rimantas Kėvalas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/profesorius-kuriam-tevai-dekoja-uz-suteikta-pagalba-net-tada-kai-vaiko-gyvybes-isgelbeti-nepavyko-vaiku-gydytojas-rimantas-kevalas--59179140</link><description><![CDATA[Mokykloje svarstęs tapti automobilių mechaniku, vėliau stoti į tuometį KPI, bet tapęs gydytoju, Rimantas Kėvalas pasakoja, kad įstoti į tuometį Kauno Medicinos institutą buvo labai sunku, todėl jis dvejus metus mokėsi papildomai po pamokų, ir pavyko iš pirmo karto. Eiliniu gydytoju jis padirbo vos 5-erius metus, o tada tapo vadovu ir taip vadovauja iki šiol nuo 1991 metų. 2026-aiais baigsis dabartinė jo Vaikų klinikos vadovo kadencija ir, nors toliau galėtų siekti dar vienos, sako, kad to nedarys, nes nori tiesiog būti gydytoju, gydančiu vaikus. Kaip reagauoja į vaikų skausmą ir mirtis – pokalbis su bene garsiausiu vaikų gydytoju Rimantu Kėvalu.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59179140</guid><pubDate>Tue, 26 Mar 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59179140/2024_03_26_7360_1_p_20240326130301473.mp3" length="40645665" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mokykloje svarstęs tapti automobilių mechaniku, vėliau stoti į tuometį KPI, bet tapęs gydytoju, Rimantas Kėvalas pasakoja, kad įstoti į tuometį Kauno Medicinos institutą buvo labai sunku, todėl jis dvejus metus mokėsi papildomai po pamokų, ir pavyko...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mokykloje svarstęs tapti automobilių mechaniku, vėliau stoti į tuometį KPI, bet tapęs gydytoju, Rimantas Kėvalas pasakoja, kad įstoti į tuometį Kauno Medicinos institutą buvo labai sunku, todėl jis dvejus metus mokėsi papildomai po pamokų, ir pavyko iš pirmo karto. Eiliniu gydytoju jis padirbo vos 5-erius metus, o tada tapo vadovu ir taip vadovauja iki šiol nuo 1991 metų. 2026-aiais baigsis dabartinė jo Vaikų klinikos vadovo kadencija ir, nors toliau galėtų siekti dar vienos, sako, kad to nedarys, nes nori tiesiog būti gydytoju, gydančiu vaikus. Kaip reagauoja į vaikų skausmą ir mirtis – pokalbis su bene garsiausiu vaikų gydytoju Rimantu Kėvalu.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2541</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vienintelis iš stambių prekybos tinklų vadovų, pats kalbantis su žurnalistais, – „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vienintelis-is-stambiu-prekybos-tinklu-vadovu-pats-kalbantis-su-zurnalistais-norfos-imoniu-grupes-savininkas-dainius-dundulis--59100203</link><description><![CDATA[Geriausiai Dainius Dundulis pažįstamas kaip „Norfos“ prekybos tinklo savininkas, ir mažai kas žino, kas slepiasi už „Norfos“ ir „Rivonos“, kurias jis valdo. Tai ir gamybos cechai, ir gamyklos, ir pieninė, ir skerdykla, kur, kaip sako jis pats, skerdžiama apie 40 procentų visų kiaulių Lietuvoje. Kai visi skundžiasi darbuotojų trūkumu, jo įmonėse taip nėra: jei mokėsi tinkamą atlyginimą, darbuotojų tikrai netrūks. Nors profsąjungų savo įmonėse nepageidauja, sako, apsieis be jų ir ateityje, nes susikalbėti su savo darbuotojais sugeba pats be tarpininkų. Apie turtą, įtaką, kainas ir teniso kortus pokalbis su maisto produktų gamybos, logistikos ir nekilnojamojo turto įmonės „Rivona“ generaliniu direktoriumi, prekybos tinklo „Norfa“ valdybos pirmininku Dainiumi Dunduliu.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59100203</guid><pubDate>Tue, 19 Mar 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59100203/2024_03_19_7360_1_20240319130303184.mp3" length="44030717" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Geriausiai Dainius Dundulis pažįstamas kaip „Norfos“ prekybos tinklo savininkas, ir mažai kas žino, kas slepiasi už „Norfos“ ir „Rivonos“, kurias jis valdo. Tai ir gamybos cechai, ir gamyklos, ir pieninė, ir skerdykla, kur, kaip sako jis pats,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Geriausiai Dainius Dundulis pažįstamas kaip „Norfos“ prekybos tinklo savininkas, ir mažai kas žino, kas slepiasi už „Norfos“ ir „Rivonos“, kurias jis valdo. Tai ir gamybos cechai, ir gamyklos, ir pieninė, ir skerdykla, kur, kaip sako jis pats, skerdžiama apie 40 procentų visų kiaulių Lietuvoje. Kai visi skundžiasi darbuotojų trūkumu, jo įmonėse taip nėra: jei mokėsi tinkamą atlyginimą, darbuotojų tikrai netrūks. Nors profsąjungų savo įmonėse nepageidauja, sako, apsieis be jų ir ateityje, nes susikalbėti su savo darbuotojais sugeba pats be tarpininkų. Apie turtą, įtaką, kainas ir teniso kortus pokalbis su maisto produktų gamybos, logistikos ir nekilnojamojo turto įmonės „Rivona“ generaliniu direktoriumi, prekybos tinklo „Norfa“ valdybos pirmininku Dainiumi Dunduliu.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2752</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pas Nemirą. Nuo Amerikos per Romą į Lietuvą – Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo gyvenimo istorija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pas-nemira-nuo-amerikos-per-roma-i-lietuva-vilniaus-arkivyskupo-metropolito-gintaro-gruso-gyvenimo-istorija--59014927</link><description><![CDATA[Mylimajai jo pasitraukimas iš pasaulietinio gyvenimo nebuvo netikėtas, nes jie kartu svarstydavo, ar jiems tuoktis, ar jam sukti į kunigystę, tačiau žaizdos po pasitraukimo liko, nes jos visada lieka, kai kas nors išeina. Todėl jis nesmerkia tų, kurie dievo meilę paaukoja moters meilei ir palieka kunigų luomą, sako, gailisi jų. Apie neįtikėtinai įdomią savo tėvų gyvenimo istoriją, gimimą, KGB šešėlį, lydėjusį ir Amerikoje, ir Lietuvoje, pokalbis su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59014927</guid><pubDate>Tue, 12 Mar 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59014927/2024_03_12_7360_1_p_20240312130334243.mp3" length="41537172" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mylimajai jo pasitraukimas iš pasaulietinio gyvenimo nebuvo netikėtas, nes jie kartu svarstydavo, ar jiems tuoktis, ar jam sukti į kunigystę, tačiau žaizdos po pasitraukimo liko, nes jos visada lieka, kai kas nors išeina. Todėl jis nesmerkia tų, kurie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mylimajai jo pasitraukimas iš pasaulietinio gyvenimo nebuvo netikėtas, nes jie kartu svarstydavo, ar jiems tuoktis, ar jam sukti į kunigystę, tačiau žaizdos po pasitraukimo liko, nes jos visada lieka, kai kas nors išeina. Todėl jis nesmerkia tų, kurie dievo meilę paaukoja moters meilei ir palieka kunigų luomą, sako, gailisi jų. Apie neįtikėtinai įdomią savo tėvų gyvenimo istoriją, gimimą, KGB šešėlį, lydėjusį ir Amerikoje, ir Lietuvoje, pokalbis su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2597</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pas Nemirą. Teologijos mokslus baigęs ir romantiku save vadinantis Ohmanas: ramintojo vaidmenį atlieku kiekvieną dieną</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pas-nemira-teologijos-mokslus-baiges-ir-romantiku-save-vadinantis-ohmanas-ramintojo-vaidmeni-atlieku-kiekviena-diena--58931151</link><description><![CDATA[Nors ir baigęs teologijos mokslus, nesijautė savo vietoje, traukė istorija, rašyba, todėl, kai apsigyveno Lietuvoje, pastatė net kelis filmus apie pokario partizanus, o pastoriaus veiklą padėjo į šalį. Nors šiandien, tapęs paramos tiekėju kariaujantiems ukrainiečiams, sako, kartais tenka būti ir ramintoju. Vadina save romantiku net ir po 10-ies metų iš arti matomo karo, tačiau romantizmą atskiedė realybė. O štai pažadas vesti, kai baigsis karas Ukrainoje, lieka galioti, nors dabar tas pažadas tiesiog kybo ore, nes su ta, kuriai buvo duotas, išsiskyrė. Prieš 15 metų apie Lietuvą sakė, jog tai kaimų kaimas, nors ir „fainas“ kaimas, dabar, sako, vis dar esame kelyje iš to kaimo į didesnį miestą. Pokalbis su septynių kartų švedu, Lietuvos piliečiu Jonu Ohmanu, kuris, kalbėdamas apie lietuvius, sako „mes“.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58931151</guid><pubDate>Tue, 05 Mar 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58931151/2024_03_05_7360_1_p_20240305130335329.mp3" length="39736604" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors ir baigęs teologijos mokslus, nesijautė savo vietoje, traukė istorija, rašyba, todėl, kai apsigyveno Lietuvoje, pastatė net kelis filmus apie pokario partizanus, o pastoriaus veiklą padėjo į šalį. Nors šiandien, tapęs paramos tiekėju...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors ir baigęs teologijos mokslus, nesijautė savo vietoje, traukė istorija, rašyba, todėl, kai apsigyveno Lietuvoje, pastatė net kelis filmus apie pokario partizanus, o pastoriaus veiklą padėjo į šalį. Nors šiandien, tapęs paramos tiekėju kariaujantiems ukrainiečiams, sako, kartais tenka būti ir ramintoju. Vadina save romantiku net ir po 10-ies metų iš arti matomo karo, tačiau romantizmą atskiedė realybė. O štai pažadas vesti, kai baigsis karas Ukrainoje, lieka galioti, nors dabar tas pažadas tiesiog kybo ore, nes su ta, kuriai buvo duotas, išsiskyrė. Prieš 15 metų apie Lietuvą sakė, jog tai kaimų kaimas, nors ir „fainas“ kaimas, dabar, sako, vis dar esame kelyje iš to kaimo į didesnį miestą. Pokalbis su septynių kartų švedu, Lietuvos piliečiu Jonu Ohmanu, kuris, kalbėdamas apie lietuvius, sako „mes“.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2484</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pas Nemirą. Apie „Hilton“ viešbučio statybas Venecijoje, bankrotą Lietuvoje ir Havajus – pokalbis su „Hanner“ įkūrėju Arvydu Avuliu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pas-nemira-apie-hilton-viesbucio-statybas-venecijoje-bankrota-lietuvoje-ir-havajus-pokalbis-su-hanner-ikureju-arvydu-avuliu--58848446</link><description><![CDATA[Pasirodo, pavadinimas „Hanner“ nieko nereiškia, tai tiesiog lengvai ištariamas žodis užsieniečiams, ir pirmoji įmonė tokiu pavadinimu buvo įregistruota Airijoje, bet tai nebuvo statybų bendrovė, nors savininkas buvo tas pats – Arvydas Avulis. Šiandien „Hanner“ stato ne tik Lietuvoje, bet ir Italijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Čekijoje. Venecijoje, kuri saugoma UNESCO, šiemet turi būti baigtas viešbutis „Hilton“, į kurį investuota 65 milijonai, o Varšuvoje stovės gyvenamieji namai ir būstai, skirti studentams. Apie atsakomybę, kurios taip trūksta Lietuvoje, kam planuoja perduoti savo milijoninį verslą ir kodėl nenori sugrįžti į Havajus, bet nuolat grįžta į Mauricijų – pokalbis su nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ įkūrėju ir valdybos pirmininku Arvydu Avuliu.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58848446</guid><pubDate>Tue, 27 Feb 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58848446/2024_02_27_7360_1_p_20240227130238769.mp3" length="39952271" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasirodo, pavadinimas „Hanner“ nieko nereiškia, tai tiesiog lengvai ištariamas žodis užsieniečiams, ir pirmoji įmonė tokiu pavadinimu buvo įregistruota Airijoje, bet tai nebuvo statybų bendrovė, nors savininkas buvo tas pats – Arvydas Avulis. Šiandien...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasirodo, pavadinimas „Hanner“ nieko nereiškia, tai tiesiog lengvai ištariamas žodis užsieniečiams, ir pirmoji įmonė tokiu pavadinimu buvo įregistruota Airijoje, bet tai nebuvo statybų bendrovė, nors savininkas buvo tas pats – Arvydas Avulis. Šiandien „Hanner“ stato ne tik Lietuvoje, bet ir Italijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Čekijoje. Venecijoje, kuri saugoma UNESCO, šiemet turi būti baigtas viešbutis „Hilton“, į kurį investuota 65 milijonai, o Varšuvoje stovės gyvenamieji namai ir būstai, skirti studentams. Apie atsakomybę, kurios taip trūksta Lietuvoje, kam planuoja perduoti savo milijoninį verslą ir kodėl nenori sugrįžti į Havajus, bet nuolat grįžta į Mauricijų – pokalbis su nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ įkūrėju ir valdybos pirmininku Arvydu Avuliu.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2497</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pas Nemirą. Medalinskas apie tai, kodėl gynė Paksą per apkaltos procesą: sakiau pulti tik po to, kai įstosime į ES</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pas-nemira-medalinskas-apie-tai-kodel-gyne-paksa-per-apkaltos-procesa-sakiau-pulti-tik-po-to-kai-istosime-i-es--58760829</link><description><![CDATA[MRU poitologas Alvydas Medalinskas vienas iš geriausiai atpažįstamų veidų, komentuojančių įvykius Ukrainoje, nes ten praleidžia labai daug laiko, tačiau šįkart pokalbis buvo ne apie Ukrainą. Alvydas Medalinskas ne tik iš arti matė Sąjūdžio gimimą, bet buvo vienas organizatorių, kad įvyktų birželio 3-osios susirinkimas Mokslų Akademijos salėje 1988-aisiais, kur ir buvo sukurta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Jis buvo vienas iš 35 tos grupės narių, vėliau organizavęs ne vieną mitingą. A. Medalinskas prisimena, kaip prieš vieną iš mitingų Vingio parke buvo pakviestas į KGB „ložę“, kaip KGB gąsdino jo tėvą, kaip žmonės tada aukojo Sąjūdžiui. Kitas reikšmingas įvykis A. Medalinsko karjeroje buvo užsienio politikos patarėjo pareigos tuometinio prezidento Rolando Pakso komandoje. Apkaltos prezidentui procesą jis matė iš arti, praėjus kone 20-čiai metų, sako, kad R. Paksas akivaizdžiai buvo ne savo kėdėje, bet apkaltos procesas A. Medalinskui ir šiandien - dvejopų standartų įrodymas mūsų valstybėje.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58760829</guid><pubDate>Tue, 20 Feb 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58760829/2024_02_20_7360_1_20240220130340789.mp3" length="43135866" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>MRU poitologas Alvydas Medalinskas vienas iš geriausiai atpažįstamų veidų, komentuojančių įvykius Ukrainoje, nes ten praleidžia labai daug laiko, tačiau šįkart pokalbis buvo ne apie Ukrainą. Alvydas Medalinskas ne tik iš arti matė Sąjūdžio gimimą, bet...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[MRU poitologas Alvydas Medalinskas vienas iš geriausiai atpažįstamų veidų, komentuojančių įvykius Ukrainoje, nes ten praleidžia labai daug laiko, tačiau šįkart pokalbis buvo ne apie Ukrainą. Alvydas Medalinskas ne tik iš arti matė Sąjūdžio gimimą, bet buvo vienas organizatorių, kad įvyktų birželio 3-osios susirinkimas Mokslų Akademijos salėje 1988-aisiais, kur ir buvo sukurta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Jis buvo vienas iš 35 tos grupės narių, vėliau organizavęs ne vieną mitingą. A. Medalinskas prisimena, kaip prieš vieną iš mitingų Vingio parke buvo pakviestas į KGB „ložę“, kaip KGB gąsdino jo tėvą, kaip žmonės tada aukojo Sąjūdžiui. Kitas reikšmingas įvykis A. Medalinsko karjeroje buvo užsienio politikos patarėjo pareigos tuometinio prezidento Rolando Pakso komandoje. Apkaltos prezidentui procesą jis matė iš arti, praėjus kone 20-čiai metų, sako, kad R. Paksas akivaizdžiai buvo ne savo kėdėje, bet apkaltos procesas A. Medalinskui ir šiandien - dvejopų standartų įrodymas mūsų valstybėje.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2696</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pas Nemirą. Ya’arit Glazer-Krakinovsky apie artimuosius, nužudytus Štuthofe, tėvo pabėgimą iš Kauno IX forto ir šių dienų Izraelio karą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pas-nemira-ya-arit-glazer-krakinovsky-apie-artimuosius-nuzudytus-stuthofe-tevo-pabegima-is-kauno-ix-forto-ir-siu-dienu-izraelio-kara--58671490</link><description><![CDATA[Kaunas – jos gimtasis miestas, jos seneliai ir artimieji buvo nužudyti Štuthofe, tačiau Lietuvos ji nesieja vien su žydšaudžiais, puikiai pamena prezidento A. Brazausko atsiprašymą iš Kneseto tribūnos už lietuvius, dalyvavusius Holokauste, bet, sako, požiūris į Lietuvą Izraelyje pasikeitė tik per pastaruosius metus. Ya'arit Glazer-Krakinovsky iš Lietuvos išvažiavo 1973-iaisiais, kai vyko Jom Kipur karas. Į klausimą, kodėl tai nesustabdė, atsako: „Juk tai mūsų valstybė“. Dabar į Lietuvą ji atvyko, kai Izraelis vėl kariauja, pasakoja, kad gyventojai labai palaiko savo karius - veža maistą, švarius rūbus ir net mobilius dušus. Pinios Krakinovskio duktė į Lietuvą sugrįžta liudyti tėvo bene svarbiausio darbo, kai 1943-iasiais su medžiui skirtu grąžtu metalinėse duryse išgręžė daugiau nei 300 skylių ir per tas duris į laisvę iš Kauno IX forto per Kalėdas pabėgo 64 kaliniai.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58671490</guid><pubDate>Tue, 13 Feb 2024 10:09:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58671490/2024_02_13_7360_1_20240213130336385.mp3" length="43046841" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaunas – jos gimtasis miestas, jos seneliai ir artimieji buvo nužudyti Štuthofe, tačiau Lietuvos ji nesieja vien su žydšaudžiais, puikiai pamena prezidento A. Brazausko atsiprašymą iš Kneseto tribūnos už lietuvius, dalyvavusius Holokauste, bet, sako,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaunas – jos gimtasis miestas, jos seneliai ir artimieji buvo nužudyti Štuthofe, tačiau Lietuvos ji nesieja vien su žydšaudžiais, puikiai pamena prezidento A. Brazausko atsiprašymą iš Kneseto tribūnos už lietuvius, dalyvavusius Holokauste, bet, sako, požiūris į Lietuvą Izraelyje pasikeitė tik per pastaruosius metus. Ya'arit Glazer-Krakinovsky iš Lietuvos išvažiavo 1973-iaisiais, kai vyko Jom Kipur karas. Į klausimą, kodėl tai nesustabdė, atsako: „Juk tai mūsų valstybė“. Dabar į Lietuvą ji atvyko, kai Izraelis vėl kariauja, pasakoja, kad gyventojai labai palaiko savo karius - veža maistą, švarius rūbus ir net mobilius dušus. Pinios Krakinovskio duktė į Lietuvą sugrįžta liudyti tėvo bene svarbiausio darbo, kai 1943-iasiais su medžiui skirtu grąžtu metalinėse duryse išgręžė daugiau nei 300 skylių ir per tas duris į laisvę iš Kauno IX forto per Kalėdas pabėgo 64 kaliniai.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2691</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pas Nemirą. Tapinas apie grasinimus ir nesibaigiančius teismus: artimiesiems sunkiau nežiūrėti į tai asmeniškai, aš – storos odos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pas-nemira-tapinas-apie-grasinimus-ir-nesibaigiancius-teismus-artimiesiems-sunkiau-neziureti-i-tai-asmeniskai-as-storos-odos--58584511</link><description><![CDATA[Andrius Tapinas, į laidą atvyko sutartu laiku, tačiau, sako, nutinka, kad per daugybę darbų jis kartais pamiršta apie sutartus susitikimus. Žiūrint iš šalies atrodo, viskas, ko imasi Andrius, einasi lengvai, be jokių pastangų. „Taip ir yra“, – prisipažįsta jis, tačiau sako, kad yra labai sudėtingų akcijų, ir pasakoja apie per COVID pandemiją organizuotą paramą medikams, kai teko ją vežti net naktimis į ligonines tiesiai gydytojams į rankas – toks buvo trukdymas ir pasipriešinimas. Visai netrukus Vilniaus knygų mugėje jis pristatys penktąją savo knygą - „Genijai, pasipūtėliai ir žmogžudžiai. Senieji meistrai ir jų paveikslų paslaptys“, kuri - 20-ies tapybos darbų vadovas, o kitų metų mugėje, sako, jau galėsime įsigyti naują romaną. Andrius Tapinas pasakoja apie savo tėvų įtaką, santykius su prezidente Dalia Grybauskaite ir tikimybę, kad pats kada nors taps prezidentu, o gal Neringos meru.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58584511</guid><pubDate>Tue, 06 Feb 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58584511/2024_02_06_7360_1_20240206130303452.mp3" length="43001283" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Andrius Tapinas, į laidą atvyko sutartu laiku, tačiau, sako, nutinka, kad per daugybę darbų jis kartais pamiršta apie sutartus susitikimus. Žiūrint iš šalies atrodo, viskas, ko imasi Andrius, einasi lengvai, be jokių pastangų. „Taip ir yra“, –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Andrius Tapinas, į laidą atvyko sutartu laiku, tačiau, sako, nutinka, kad per daugybę darbų jis kartais pamiršta apie sutartus susitikimus. Žiūrint iš šalies atrodo, viskas, ko imasi Andrius, einasi lengvai, be jokių pastangų. „Taip ir yra“, – prisipažįsta jis, tačiau sako, kad yra labai sudėtingų akcijų, ir pasakoja apie per COVID pandemiją organizuotą paramą medikams, kai teko ją vežti net naktimis į ligonines tiesiai gydytojams į rankas – toks buvo trukdymas ir pasipriešinimas. Visai netrukus Vilniaus knygų mugėje jis pristatys penktąją savo knygą - „Genijai, pasipūtėliai ir žmogžudžiai. Senieji meistrai ir jų paveikslų paslaptys“, kuri - 20-ies tapybos darbų vadovas, o kitų metų mugėje, sako, jau galėsime įsigyti naują romaną. Andrius Tapinas pasakoja apie savo tėvų įtaką, santykius su prezidente Dalia Grybauskaite ir tikimybę, kad pats kada nors taps prezidentu, o gal Neringos meru.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2688</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pas Nemirą. Apie intelektualinį proletariatą kultūroje ir teatrą, kurio neliko, pokalbis su režisieriumi Oskaru Koršunovu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pas-nemira-apie-intelektualini-proletariata-kulturoje-ir-teatra-kurio-neliko-pokalbis-su-rezisieriumi-oskaru-korsunovu--58499283</link><description><![CDATA[Lietuvoje turbūt nėro tokio, kuris būtų nematęs bent vieno Oskaro Koršunovo spektaklio, pasirodo, pačius garsiausius persekiojo visokie „velniai“ ir „gyvatės“. „Dėl to prieš premjeras tampu prietaringas“, – sako režierius ir susijaudinęs pasakoja, kiek prarado Avinjono festivalio žiūrovai, kai dėl streiko tris „Įstabiąsias ir graudžiąsias Romeo ir Džiuljetos istorijas“ teko vaidinti tuščioje salėje. Apie teatrą, kurio neliko, ideologizuotą šių dienų teatrą, intelektualinį proletariatą, susispietusį kultūroje, ir planus ne vien režisuoti spektaklius, kalba Oskaras Koršunovas.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58499283</guid><pubDate>Tue, 30 Jan 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58499283/2024_01_30_7360_1_p_20240130130229665.mp3" length="37404392" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvoje turbūt nėro tokio, kuris būtų nematęs bent vieno Oskaro Koršunovo spektaklio, pasirodo, pačius garsiausius persekiojo visokie „velniai“ ir „gyvatės“. „Dėl to prieš premjeras tampu prietaringas“, – sako režierius ir susijaudinęs pasakoja,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvoje turbūt nėro tokio, kuris būtų nematęs bent vieno Oskaro Koršunovo spektaklio, pasirodo, pačius garsiausius persekiojo visokie „velniai“ ir „gyvatės“. „Dėl to prieš premjeras tampu prietaringas“, – sako režierius ir susijaudinęs pasakoja, kiek prarado Avinjono festivalio žiūrovai, kai dėl streiko tris „Įstabiąsias ir graudžiąsias Romeo ir Džiuljetos istorijas“ teko vaidinti tuščioje salėje. Apie teatrą, kurio neliko, ideologizuotą šių dienų teatrą, intelektualinį proletariatą, susispietusį kultūroje, ir planus ne vien režisuoti spektaklius, kalba Oskaras Koršunovas.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2338</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pas Nemirą. Apie prezidento Smetonos sprendimą palikti Lietuvą, skurdų gyvenimą emigracijoje ir žūtį – su istorike Ingrida Jakubavičiene</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pas-nemira-apie-prezidento-smetonos-sprendima-palikti-lietuva-skurdu-gyvenima-emigracijoje-ir-zuti-su-istorike-ingrida-jakubaviciene--58416559</link><description><![CDATA[Sausio 9-ąją suėjo 80 metų, kai prezidentas A. Smetona žuvo gaisre Klyvlende. Šiandien niekas nepasakys, ar prezidentas A. Smetona būtų likęs Lietuvoje, jei vyriausybė būtų pritarusi jo siūlymui priešintis sovietams ir nevykdyti jų ultimatumo. Pasitraukimas nebuvo lengvas nuo pat pirmų minučių, nes prie sienos jis ir jo šeima bei palyda buvo sulaikyti savų pasieniečių, o kai Hitleris sutiko leisti Smetonoms likti Vokietijoje, jie buvo nuolat raginami neužsibūti. Jau tada Smetonos pasijuto nelaukiami niekur, pridėjus, kad nuolat trūko pinigų ir prezidentas buvo priverstas rašyti laiškus diplomatams, prašydamas paskolinti. Deja, bet Amerikoje gyvenimas irgi nepagerėjo – šeima gyveno skurdžiai, nuolat kentė Amerikos lietuvių priekaištus, prezidentas netgi buvo apskųstas FTB. Apie paskutinius ketverius pirmojo Lietuvos prezidento A. Smetonos gyvenimo metus pokalbis su Kauno prezidentūros istorike Ingrida Jakubavičiene.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58416559</guid><pubDate>Tue, 23 Jan 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58416559/2024_01_23_7360_1_20240123130220182.mp3" length="44974887" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sausio 9-ąją suėjo 80 metų, kai prezidentas A. Smetona žuvo gaisre Klyvlende. Šiandien niekas nepasakys, ar prezidentas A. Smetona būtų likęs Lietuvoje, jei vyriausybė būtų pritarusi jo siūlymui priešintis sovietams ir nevykdyti jų ultimatumo....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sausio 9-ąją suėjo 80 metų, kai prezidentas A. Smetona žuvo gaisre Klyvlende. Šiandien niekas nepasakys, ar prezidentas A. Smetona būtų likęs Lietuvoje, jei vyriausybė būtų pritarusi jo siūlymui priešintis sovietams ir nevykdyti jų ultimatumo. Pasitraukimas nebuvo lengvas nuo pat pirmų minučių, nes prie sienos jis ir jo šeima bei palyda buvo sulaikyti savų pasieniečių, o kai Hitleris sutiko leisti Smetonoms likti Vokietijoje, jie buvo nuolat raginami neužsibūti. Jau tada Smetonos pasijuto nelaukiami niekur, pridėjus, kad nuolat trūko pinigų ir prezidentas buvo priverstas rašyti laiškus diplomatams, prašydamas paskolinti. Deja, bet Amerikoje gyvenimas irgi nepagerėjo – šeima gyveno skurdžiai, nuolat kentė Amerikos lietuvių priekaištus, prezidentas netgi buvo apskųstas FTB. Apie paskutinius ketverius pirmojo Lietuvos prezidento A. Smetonos gyvenimo metus pokalbis su Kauno prezidentūros istorike Ingrida Jakubavičiene.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2811</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pas Nemirą. Iš „M-1“ į URM, VSD, Sakartvelo premjero patarėjus, o tada į LRT. Pokalbis su intelektinio žaidimo vedėju Dariumi Jurgelevičiumi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pas-nemira-is-m-1-i-urm-vsd-sakartvelo-premjero-patarejus-o-tada-i-lrt-pokalbis-su-intelektinio-zaidimo-vedeju-dariumi-jurgeleviciumi--58318468</link><description><![CDATA[Iš radijo stoties „M-1“ į URM Darius Jurgelevičius atėjo po Nepriklausomybės atkūrimo, kai ji pasaulio dar nebuvo pripažinta, tai atsitiks po metų. Ištarnavęs iki viceministro ir ministerijos sekretoriaus, tuomečio VSD direktoriaus M. Laurinkaus, kaip pats pasakoja, kvietimu perėjo į VSD – tapo direktoriaus pavaduotoju. Tai buvo, kaip paaiškės vėliau, juodžiausias brūkšnys valstybės tarnyboje – įrašytas į „valstybininkų“ klaną, patekęs į konfliktą kito saugumiečio V. Pociūno žūties istorijoje, nebuvo priimtas atgal į URM. Ir dar apie tarnybą Sakartvelo vidaus reikalų ministro ir premjero patarėju, šios šalies televizijos akcijas… ir padorumą – pokalbis su LRT intelektinio žaidimo „Kas ir kodėl?“ vedėju Dariumi Jurgelevičiumi.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58318468</guid><pubDate>Tue, 16 Jan 2024 10:07:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58318468/2024_01_16_7360_1_20240116130320144.mp3" length="43153420" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Iš radijo stoties „M-1“ į URM Darius Jurgelevičius atėjo po Nepriklausomybės atkūrimo, kai ji pasaulio dar nebuvo pripažinta, tai atsitiks po metų. Ištarnavęs iki viceministro ir ministerijos sekretoriaus, tuomečio VSD direktoriaus M. Laurinkaus, kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Iš radijo stoties „M-1“ į URM Darius Jurgelevičius atėjo po Nepriklausomybės atkūrimo, kai ji pasaulio dar nebuvo pripažinta, tai atsitiks po metų. Ištarnavęs iki viceministro ir ministerijos sekretoriaus, tuomečio VSD direktoriaus M. Laurinkaus, kaip pats pasakoja, kvietimu perėjo į VSD – tapo direktoriaus pavaduotoju. Tai buvo, kaip paaiškės vėliau, juodžiausias brūkšnys valstybės tarnyboje – įrašytas į „valstybininkų“ klaną, patekęs į konfliktą kito saugumiečio V. Pociūno žūties istorijoje, nebuvo priimtas atgal į URM. Ir dar apie tarnybą Sakartvelo vidaus reikalų ministro ir premjero patarėju, šios šalies televizijos akcijas… ir padorumą – pokalbis su LRT intelektinio žaidimo „Kas ir kodėl?“ vedėju Dariumi Jurgelevičiumi.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2698</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pas Nemirą. Buvęs kariuomenės vadas Žukas: rusų kariuomene aš netikiu – visą laiką ten visi vogė ir visada ten visko trūko</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pas-nemira-buves-kariuomenes-vadas-zukas-rusu-kariuomene-as-netikiu-visa-laika-ten-visi-voge-ir-visada-ten-visko-truko--58240746</link><description><![CDATA[Kai 1983 metais sausio 17 dieną metė tuometinį VISI (dabartinį Vilnius TECH), vargu ar galvojo, kad prasideda jo kariškio kelias. Tada būsimasis Lietuvos kariuomenės vadas pateko į sovietų kariuomenę, kur iš arti matė ir toksiškus santykius, ir išgalvotą galybę, kur visi keikėsi, vogė ir melavo. Todėl, sako J. V. Žukas, niekada netikėjau, kad rusų armija gali persitvarkyti ir tapti modernia, kaip tikino kai kurie Vakarų ekspertai, o karas Gruzijoje ir Ukrainoje tą įrodė. Būsimam generolui teko saugoti V. Landsbergį, sausio 13-ąją būti AT, vėliau likimas lėmė tapti pirmuoju kariškiu, išvykusiu mokytis į NATO šalies kariuomenę, o grįžus tapti brigados „Geležinis vilkas“ vadu. J. V. Žukas prisimena, kodėl nusprendė trauktis į atsargą ir kas jį sulaikė. Pokalbis su buvusiu Lietuvos kariuomenės vadu atsargos generolu Jonu Vytautu Žuku.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58240746</guid><pubDate>Tue, 09 Jan 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58240746/2024_01_09_7360_1_20240109130253014.mp3" length="44564033" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kai 1983 metais sausio 17 dieną metė tuometinį VISI (dabartinį Vilnius TECH), vargu ar galvojo, kad prasideda jo kariškio kelias. Tada būsimasis Lietuvos kariuomenės vadas pateko į sovietų kariuomenę, kur iš arti matė ir toksiškus santykius, ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kai 1983 metais sausio 17 dieną metė tuometinį VISI (dabartinį Vilnius TECH), vargu ar galvojo, kad prasideda jo kariškio kelias. Tada būsimasis Lietuvos kariuomenės vadas pateko į sovietų kariuomenę, kur iš arti matė ir toksiškus santykius, ir išgalvotą galybę, kur visi keikėsi, vogė ir melavo. Todėl, sako J. V. Žukas, niekada netikėjau, kad rusų armija gali persitvarkyti ir tapti modernia, kaip tikino kai kurie Vakarų ekspertai, o karas Gruzijoje ir Ukrainoje tą įrodė. Būsimam generolui teko saugoti V. Landsbergį, sausio 13-ąją būti AT, vėliau likimas lėmė tapti pirmuoju kariškiu, išvykusiu mokytis į NATO šalies kariuomenę, o grįžus tapti brigados „Geležinis vilkas“ vadu. J. V. Žukas prisimena, kodėl nusprendė trauktis į atsargą ir kas jį sulaikė. Pokalbis su buvusiu Lietuvos kariuomenės vadu atsargos generolu Jonu Vytautu Žuku.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2786</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pas Nemirą. Nuo Šv. Kalėdų į Venecijos karnavalą ir iš Venecijos geto į itališką operą. Pokalbis su gide Italijoje Aida Skorupskaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pas-nemira-nuo-sv-kaledu-i-venecijos-karnavala-ir-is-venecijos-geto-i-italiska-opera-pokalbis-su-gide-italijoje-aida-skorupskaite--58171340</link><description><![CDATA[Venecijoje radosi pirmas pasaulyje getas, čia buvo, pasirodo, ne Neapolyje, ir pirmoji opera, kuri šiuo metu atstatinėjama. Mėgindami vaduotis po Kalėdų ir Naujųjų švenčių apėmusio pakilių nuotaikų nuopuolio, italai mėgaujasi išpardavimais, nes būti gražiai apsirengusiam – viena iš jų taisyklių, o Venecija pradeda savo garsųjį karnavalą, kuris pirmąkart buvo surengtas XI amžiuje. Ir dar italai neįsivaizduoja gyvenimo be operos, kiekviename didesniame mieste ar miestelyje yra operos teatras, kur tik išrinktieji turi privilegiją – savo asmenines ložes. Apie Kalėdas, Veneciją ir operą pokalbis su gide Italijoje Aida Skorupskaite.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58171340</guid><pubDate>Tue, 02 Jan 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58171340/2024_01_02_7360_1_20240102130314751.mp3" length="44641772" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Venecijoje radosi pirmas pasaulyje getas, čia buvo, pasirodo, ne Neapolyje, ir pirmoji opera, kuri šiuo metu atstatinėjama. Mėgindami vaduotis po Kalėdų ir Naujųjų švenčių apėmusio pakilių nuotaikų nuopuolio, italai mėgaujasi išpardavimais, nes būti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Venecijoje radosi pirmas pasaulyje getas, čia buvo, pasirodo, ne Neapolyje, ir pirmoji opera, kuri šiuo metu atstatinėjama. Mėgindami vaduotis po Kalėdų ir Naujųjų švenčių apėmusio pakilių nuotaikų nuopuolio, italai mėgaujasi išpardavimais, nes būti gražiai apsirengusiam – viena iš jų taisyklių, o Venecija pradeda savo garsųjį karnavalą, kuris pirmąkart buvo surengtas XI amžiuje. Ir dar italai neįsivaizduoja gyvenimo be operos, kiekviename didesniame mieste ar miestelyje yra operos teatras, kur tik išrinktieji turi privilegiją – savo asmenines ložes. Apie Kalėdas, Veneciją ir operą pokalbis su gide Italijoje Aida Skorupskaite.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2791</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pas Nemirą. Meno vadybininkas Gintautas Kėvišas apie karjerą ir ir muzikos pasaulio garsenybes</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pas-nemira-meno-vadybininkas-gintautas-kevisas-apie-karjera-ir-ir-muzikos-pasaulio-garsenybes--58055025</link><description><![CDATA[Sakoma, išsirink širdžiai mielą darbą ir nedirbsi nė vienos dienos. „Tai prieš jus, galima sakyti, yra laimingiausias žmogus“, – šypsosi vienas geriausių meno vadybininkų Gintautas Kėvišas. Tai todėl, kad darbas ir hobis sutampa. Apie policijos eskorto lydimus orkestro instrumentus, nes kitaip Izraelio simfoninio orkestro, kuriam tuo metu vadovavo vienas garsiausių pasaulio dirigentų Zubinas Mehta, koncertas Vilniuje būtų neįvykęs, kontraversiškąją Aną Netrebko, koncertus per pandemiją su pasaulinio garso tenoru Jonu Kaufmanu ir, Rusijai užpuolus Ukrainą, nustebinusį Jurijų Bašmetą bei visiškai nenustebinusį Valerijų Gergijevą pokalbis su 15 metų LNOBT vadovavusiu Gintautu Kėvišu, kuris sužinojo, jog yra atleistas, pakeliui namo ir daugiau nė karto nesugrįžo į savo kabinetą. Ir kiti Gintauto Kėvišo prisipažinimai.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58055025</guid><pubDate>Tue, 19 Dec 2023 10:10:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58055025/2023_12_19_7360_1_20231219090224995.mp3" length="39864648" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sakoma, išsirink širdžiai mielą darbą ir nedirbsi nė vienos dienos. „Tai prieš jus, galima sakyti, yra laimingiausias žmogus“, – šypsosi vienas geriausių meno vadybininkų Gintautas Kėvišas. Tai todėl, kad darbas ir hobis sutampa. Apie policijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sakoma, išsirink širdžiai mielą darbą ir nedirbsi nė vienos dienos. „Tai prieš jus, galima sakyti, yra laimingiausias žmogus“, – šypsosi vienas geriausių meno vadybininkų Gintautas Kėvišas. Tai todėl, kad darbas ir hobis sutampa. Apie policijos eskorto lydimus orkestro instrumentus, nes kitaip Izraelio simfoninio orkestro, kuriam tuo metu vadovavo vienas garsiausių pasaulio dirigentų Zubinas Mehta, koncertas Vilniuje būtų neįvykęs, kontraversiškąją Aną Netrebko, koncertus per pandemiją su pasaulinio garso tenoru Jonu Kaufmanu ir, Rusijai užpuolus Ukrainą, nustebinusį Jurijų Bašmetą bei visiškai nenustebinusį Valerijų Gergijevą pokalbis su 15 metų LNOBT vadovavusiu Gintautu Kėvišu, kuris sužinojo, jog yra atleistas, pakeliui namo ir daugiau nė karto nesugrįžo į savo kabinetą. Ir kiti Gintauto Kėvišo prisipažinimai.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2492</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pas Nemirą. Nuo raštininkų prie kanclerio, vaivados, vyskupo ir etmono – apie Sapiegų giminę su muziejininke Dalia Vaškevičiūte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pas-nemira-nuo-rastininku-prie-kanclerio-vaivados-vyskupo-ir-etmono-apie-sapiegu-gimine-su-muziejininke-dalia-vaskeviciute--57983151</link><description><![CDATA[Laidą įkvėpė apsilankymas Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios Sapiegų kriptoje. Sapiegų giminės pradininku laikomas Semionas Sapiega, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio raštininku tapęs XV a. Tačiau suklestėjo Sapiegos LDK, kai Leonas Sapiega iš raštininko tapo LDK kancleriu, Vilniaus vaivada, LDK didžiuoju etmonu, vadovavo III Statuto rengimui. Leono Sapiegos sarkofagą galima išvysti Sapiegų kriptoje Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje, kur taip pat palaidotos dvi jo sutuoktinės ir du sūnūs. Apie kitus iškilius Sapiegų giminės didikus, Sapiegų triumfą LDK ir nuopolį po pralaimėto Valkininkų mūšio, kai prieš jų hegemoniją ir neregėtą valdžią susivienijo nepatenkinta bajorija ir garsios LDK didikų šeimos, pokalbis su Bažnytinio paveldo muziejaus edukacinių programų vadove Dalia Vaškevičiūte.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57983151</guid><pubDate>Tue, 12 Dec 2023 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57983151/2023_12_12_7360_1_20231212130247369.mp3" length="41093717" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidą įkvėpė apsilankymas Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios Sapiegų kriptoje. Sapiegų giminės pradininku laikomas Semionas Sapiega, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio raštininku tapęs XV a. Tačiau suklestėjo Sapiegos LDK, kai Leonas Sapiega iš raštininko...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidą įkvėpė apsilankymas Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios Sapiegų kriptoje. Sapiegų giminės pradininku laikomas Semionas Sapiega, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio raštininku tapęs XV a. Tačiau suklestėjo Sapiegos LDK, kai Leonas Sapiega iš raštininko tapo LDK kancleriu, Vilniaus vaivada, LDK didžiuoju etmonu, vadovavo III Statuto rengimui. Leono Sapiegos sarkofagą galima išvysti Sapiegų kriptoje Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje, kur taip pat palaidotos dvi jo sutuoktinės ir du sūnūs. Apie kitus iškilius Sapiegų giminės didikus, Sapiegų triumfą LDK ir nuopolį po pralaimėto Valkininkų mūšio, kai prieš jų hegemoniją ir neregėtą valdžią susivienijo nepatenkinta bajorija ir garsios LDK didikų šeimos, pokalbis su Bažnytinio paveldo muziejaus edukacinių programų vadove Dalia Vaškevičiūte.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2569</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pas Nemirą. 30 metų TV eteryje – pokalbis su „Dviračio žinių“ kūrėju Haroldu Mackevičiumi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pas-nemira-30-metu-tv-eteryje-pokalbis-su-dviracio-ziniu-kureju-haroldu-mackeviciumi--57916481</link><description><![CDATA[„Dviračio žinios“ pradėjo skaičiuoti ketvirtą dešimtį eteryje, kaip sako vienas iš ilgamečių jos kūrėjų Haroldas Mackevičius, „po trejų metų eteryje mes iškėlėm balių, po penkių – mes vėl iškėlėm balių, o dabar tai jau taip įprasta, kad seniai nebešvenčiam“. Kas rašo scenarijus, kam kilo mintis į laidą pasikviesti aktorius ir kas buvo pirmoji, sutikusi vaidinti „Dviračio žiniose“, nes tuo metu teatro aktoriui vaidinti TV laidoje buvo ne prestižas? Ir apie laidos rykštę – širdį jau nutildžiusią Gintarą Ruplėną ir Vytautą Šerėną, bet Haroldui Mackevičiui pasisekė – jis laiku pateko į Santaros klinikas. Pokalbis su 29-erius metus „Dviračio žinias“ kuriančiu H. Mackevičiumi.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57916481</guid><pubDate>Tue, 05 Dec 2023 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57916481/2023_12_05_7360_1_20231205130340402.mp3" length="43109116" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Dviračio žinios“ pradėjo skaičiuoti ketvirtą dešimtį eteryje, kaip sako vienas iš ilgamečių jos kūrėjų Haroldas Mackevičius, „po trejų metų eteryje mes iškėlėm balių, po penkių – mes vėl iškėlėm balių, o dabar tai jau taip įprasta, kad seniai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Dviračio žinios“ pradėjo skaičiuoti ketvirtą dešimtį eteryje, kaip sako vienas iš ilgamečių jos kūrėjų Haroldas Mackevičius, „po trejų metų eteryje mes iškėlėm balių, po penkių – mes vėl iškėlėm balių, o dabar tai jau taip įprasta, kad seniai nebešvenčiam“. Kas rašo scenarijus, kam kilo mintis į laidą pasikviesti aktorius ir kas buvo pirmoji, sutikusi vaidinti „Dviračio žiniose“, nes tuo metu teatro aktoriui vaidinti TV laidoje buvo ne prestižas? Ir apie laidos rykštę – širdį jau nutildžiusią Gintarą Ruplėną ir Vytautą Šerėną, bet Haroldui Mackevičiui pasisekė – jis laiku pateko į Santaros klinikas. Pokalbis su 29-erius metus „Dviračio žinias“ kuriančiu H. Mackevičiumi.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2695</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pas Nemirą. Žydų ir arabų konflikto istorija su nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyr. ekspertu Alfonsu Eidintu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pas-nemira-zydu-ir-arabu-konflikto-istorija-su-nacionalines-martyno-mazvydo-bibliotekos-vyr-ekspertu-alfonsu-eidintu--57829347</link><description><![CDATA[Konfliktas Izraelyje – ilgiausiai trunkantis mūsų laikų konfliktas, pats beviltiškiausias, neturintis prošvaisčių. Buvęs ambasadorius Izraelyje, istorikas A. Eidintas sako, kad šito konflikto šaknų reikia ieškoti bibliniuose laikuose, nes žydai – tauta, kuri savo istoriją skaičiuoja 4 tūkstančius metų. Tauta, kuri buvo išvaryta iš savo žemių, daug kartų niokota, tačiau, nepaisant visų negandų, išlikusi ir sukūrusi savo valstybę XX amžiuje. Bet ir tai neatnešė ramybės. Naujausių laikų konfliktai su palestiniečiais pradeda megztis XIX ir XX amžių sandūroje. Atsiradusios trintys sulig žydų plūstelėjimu į Palestiną, peraugo į karus, po 1948 metų, paskelbus apie naują nepriklausomą valstybę – Izraelį. Deja, bet konflikto sprendimo šiandien nematyti, bent jau niekas jo nepasiūlė, sako diplomatas A. Eidintas.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57829347</guid><pubDate>Tue, 28 Nov 2023 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57829347/2023_11_28_7360_1_20231128130315561.mp3" length="43933331" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Konfliktas Izraelyje – ilgiausiai trunkantis mūsų laikų konfliktas, pats beviltiškiausias, neturintis prošvaisčių. Buvęs ambasadorius Izraelyje, istorikas A. Eidintas sako, kad šito konflikto šaknų reikia ieškoti bibliniuose laikuose, nes žydai –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Konfliktas Izraelyje – ilgiausiai trunkantis mūsų laikų konfliktas, pats beviltiškiausias, neturintis prošvaisčių. Buvęs ambasadorius Izraelyje, istorikas A. Eidintas sako, kad šito konflikto šaknų reikia ieškoti bibliniuose laikuose, nes žydai – tauta, kuri savo istoriją skaičiuoja 4 tūkstančius metų. Tauta, kuri buvo išvaryta iš savo žemių, daug kartų niokota, tačiau, nepaisant visų negandų, išlikusi ir sukūrusi savo valstybę XX amžiuje. Bet ir tai neatnešė ramybės. Naujausių laikų konfliktai su palestiniečiais pradeda megztis XIX ir XX amžių sandūroje. Atsiradusios trintys sulig žydų plūstelėjimu į Palestiną, peraugo į karus, po 1948 metų, paskelbus apie naują nepriklausomą valstybę – Izraelį. Deja, bet konflikto sprendimo šiandien nematyti, bent jau niekas jo nepasiūlė, sako diplomatas A. Eidintas.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2746</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pas Nemirą. Buvęs SOP vadas, dalyvavęs trijose misijose Afganistane, dabar VSD direktorius Darius Jauniškis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pas-nemira-buves-sop-vadas-dalyvaves-trijose-misijose-afganistane-dabar-vsd-direktorius-darius-jauniskis--57748597</link><description><![CDATA[Apsispręsti, ar likti vadovauti SOP, ar tapti VSD direktoriumi, Darius Jauniškis, gavęs Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymą, turėjo pusę paros. Ir nors ryžosi iš kariškio tapti civiliu žmogumi, persiorientuoti nebuvo paprasta. Panašumas tik tas, kad ir tada, ir dabar jis vadovavo institucijoms, kurios nemėgsta viešumo. D. Jauniškis amerikiečiams pristatinėjo Lietuvos SOP, apie kurias ir Lietuvoje nedaug buvo žinoma. Amerikiečiai reagavo kiek netikėtai – nedaug gilinosi, bet iškart pranešė, kad rašo kvietimą prisijungti prie jų misijos Afganistane. Afganistane D. Jauniškis buvo trijose misijose, kurios prasidėjo nuo žvalgybinių operacijų, o baigėsi tikromis kovomis. Paklaustas, ar šiuo metu VSD įžvelgia priešiškų jėgų veikimo Lietuvoje, neslepia – aktyvumas itin išaugęs.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57748597</guid><pubDate>Tue, 21 Nov 2023 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57748597/2023_11_21_7360_1_20231121130306384.mp3" length="42307888" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apsispręsti, ar likti vadovauti SOP, ar tapti VSD direktoriumi, Darius Jauniškis, gavęs Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymą, turėjo pusę paros. Ir nors ryžosi iš kariškio tapti civiliu žmogumi, persiorientuoti nebuvo paprasta. Panašumas tik...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apsispręsti, ar likti vadovauti SOP, ar tapti VSD direktoriumi, Darius Jauniškis, gavęs Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymą, turėjo pusę paros. Ir nors ryžosi iš kariškio tapti civiliu žmogumi, persiorientuoti nebuvo paprasta. Panašumas tik tas, kad ir tada, ir dabar jis vadovavo institucijoms, kurios nemėgsta viešumo. D. Jauniškis amerikiečiams pristatinėjo Lietuvos SOP, apie kurias ir Lietuvoje nedaug buvo žinoma. Amerikiečiai reagavo kiek netikėtai – nedaug gilinosi, bet iškart pranešė, kad rašo kvietimą prisijungti prie jų misijos Afganistane. Afganistane D. Jauniškis buvo trijose misijose, kurios prasidėjo nuo žvalgybinių operacijų, o baigėsi tikromis kovomis. Paklaustas, ar šiuo metu VSD įžvelgia priešiškų jėgų veikimo Lietuvoje, neslepia – aktyvumas itin išaugęs.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2645</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pas Nemirą. Dvarų paveldo tyrinėtojas Marius Daraškevičius apie dvarų vaistinėles, kuriose laikyti ne tik vaistai, bet ir visokios gėrybes</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pas-nemira-dvaru-paveldo-tyrinetojas-marius-daraskevicius-apie-dvaru-vaistineles-kuriose-laikyti-ne-tik-vaistai-bet-ir-visokios-gerybes--57628852</link><description><![CDATA[Česlavas Milošas savo prisiminimuose šitą kambarėlį vadina pačiu magiškiausiu, jo sienos buvo vieni stalčiukai, o tuose stalčiukuose visokios esencijos ir prieskoniai, ant lentynų stovėjo visokie aukso atspalvio indeliai. Tokių kambarėlių buvo ir kituose dvaruose ir rūmuose – kunigaikščių, grafų ar bajorų. Juose galima buvo rasti ne tik prieskonių, bet ir trauktinių, mėsų, žuvies, žolelių, arbatų ir kitokių skanėstų bei vaistų. Tas kambarėlis – vaistinėlė, įėjusi į madą XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiuje. Apie dvarų vaistinėles ir jų paskirtį – su dvarų paveldo tyrinėtoju, architektūros istoriku, Panemunės pilies direktoriumi Mariumi Daraškevičiumi.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57628852</guid><pubDate>Tue, 14 Nov 2023 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57628852/2023_11_14_7360_1_20231114130258020.mp3" length="42467548" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Česlavas Milošas savo prisiminimuose šitą kambarėlį vadina pačiu magiškiausiu, jo sienos buvo vieni stalčiukai, o tuose stalčiukuose visokios esencijos ir prieskoniai, ant lentynų stovėjo visokie aukso atspalvio indeliai. Tokių kambarėlių buvo ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Česlavas Milošas savo prisiminimuose šitą kambarėlį vadina pačiu magiškiausiu, jo sienos buvo vieni stalčiukai, o tuose stalčiukuose visokios esencijos ir prieskoniai, ant lentynų stovėjo visokie aukso atspalvio indeliai. Tokių kambarėlių buvo ir kituose dvaruose ir rūmuose – kunigaikščių, grafų ar bajorų. Juose galima buvo rasti ne tik prieskonių, bet ir trauktinių, mėsų, žuvies, žolelių, arbatų ir kitokių skanėstų bei vaistų. Tas kambarėlis – vaistinėlė, įėjusi į madą XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiuje. Apie dvarų vaistinėles ir jų paskirtį – su dvarų paveldo tyrinėtoju, architektūros istoriku, Panemunės pilies direktoriumi Mariumi Daraškevičiumi.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2655</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pas Nemirą. Masonų paslaptys: nuo susikūrimo, ritualų, tikslų iki šių dienų – su Nacionalinio muziejaus direktorės pavaduotoju Žygintu Būčiu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pas-nemira-masonu-paslaptys-nuo-susikurimo-ritualu-tikslu-iki-siu-dienu-su-nacionalinio-muziejaus-direktores-pavaduotoju-zygintu-buciu--57542489</link><description><![CDATA[Viena labiausiai mistifikuojamų organizacijų pasaulyje – masonai, arba laisvieji mūrininkai. Apie jų susikūrimą ir įtaką kuriamos legendos, nes patys masonai nelinkę afišuotis. Prasidėję kaip amatų gildija, laikui bėgant jie gerokai pasikeitė, ir jau ne mūrininkai būrėsi į masonų ložes. Nors legenda masonų pradžią sieja su Jeruzale ir Šv. Jonu Krikštytoju, faktai rodo, kad masonų pradžia – XVIII amžiaus Anglijoje. Lietuva nebuvo išimtis, tik gerokai vėliau – daugiau nei po pusės amžiaus susikūrė pirmoji masonų ložė. Apie masonus vakar ir šiandien – su Nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotoju, humanitarinių mokslų daktaru Žygintu Būčiu.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57542489</guid><pubDate>Tue, 07 Nov 2023 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57542489/2023_11_07_7360_1_p_20231107130310229.mp3" length="35988345" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Viena labiausiai mistifikuojamų organizacijų pasaulyje – masonai, arba laisvieji mūrininkai. Apie jų susikūrimą ir įtaką kuriamos legendos, nes patys masonai nelinkę afišuotis. Prasidėję kaip amatų gildija, laikui bėgant jie gerokai pasikeitė, ir jau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Viena labiausiai mistifikuojamų organizacijų pasaulyje – masonai, arba laisvieji mūrininkai. Apie jų susikūrimą ir įtaką kuriamos legendos, nes patys masonai nelinkę afišuotis. Prasidėję kaip amatų gildija, laikui bėgant jie gerokai pasikeitė, ir jau ne mūrininkai būrėsi į masonų ložes. Nors legenda masonų pradžią sieja su Jeruzale ir Šv. Jonu Krikštytoju, faktai rodo, kad masonų pradžia – XVIII amžiaus Anglijoje. Lietuva nebuvo išimtis, tik gerokai vėliau – daugiau nei po pusės amžiaus susikūrė pirmoji masonų ložė. Apie masonus vakar ir šiandien – su Nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotoju, humanitarinių mokslų daktaru Žygintu Būčiu.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2250</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pas Nemirą. Koks tarpukariu buvo Vilnius - lietuviškas, lenkiškas, žydiškas ar baltarusiškas? Su dailės istorike Giedre Jankevičiūte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pas-nemira-koks-tarpukariu-buvo-vilnius-lietuviskas-lenkiskas-zydiskas-ar-baltarusiskas-su-dailes-istorike-giedre-jankeviciute--57456256</link><description><![CDATA[Nuo 1918 iki 1948 metų Vilniuje ramybės nebuvo – miestas priklausė tai lenkams, tai lietuviams, tai vokiečiams. To meto dailininkai buvo visiški antagonistai: Ferdynandas Ruszczycas įsitikinęs, kad Vilnius – antroji Lenkijos sostinė ir viskas ten lenkiška, Petras Rimša - kategoriškai priešinosi ir karikatūriškai aštriai vaizdavo lenkus. Lenkai labai siekė įamžinti Vilniuje J. Pilsudskį ir A. Mickevičių, tačiau sėkmės pritrūko. Bet ypatingos svarbos įvykiu tapo Karališkosios kriptos atradimas su Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio bei dviejų Žygimanto Augusto žmonų Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės palaikais. To meto žydai menininkai Vilnių vadino „šiaurės Jeruzale“, bet jų sėkmės istoriją sunaikino naciai. Apie Vilnių prieš atidarant parodą „Vilnius, Wilno, Wilne – vienas miestas, daug pasakojimų 1918-1948“ pokalbis su viena jos kuratorių dailės istorike habil. dr. Giedre Jankevičiūte.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57456256</guid><pubDate>Tue, 31 Oct 2023 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57456256/2023_10_31_7360_1_20231031130256060.mp3" length="43796241" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo 1918 iki 1948 metų Vilniuje ramybės nebuvo – miestas priklausė tai lenkams, tai lietuviams, tai vokiečiams. To meto dailininkai buvo visiški antagonistai: Ferdynandas Ruszczycas įsitikinęs, kad Vilnius – antroji Lenkijos sostinė ir viskas ten...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo 1918 iki 1948 metų Vilniuje ramybės nebuvo – miestas priklausė tai lenkams, tai lietuviams, tai vokiečiams. To meto dailininkai buvo visiški antagonistai: Ferdynandas Ruszczycas įsitikinęs, kad Vilnius – antroji Lenkijos sostinė ir viskas ten lenkiška, Petras Rimša - kategoriškai priešinosi ir karikatūriškai aštriai vaizdavo lenkus. Lenkai labai siekė įamžinti Vilniuje J. Pilsudskį ir A. Mickevičių, tačiau sėkmės pritrūko. Bet ypatingos svarbos įvykiu tapo Karališkosios kriptos atradimas su Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio bei dviejų Žygimanto Augusto žmonų Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės palaikais. To meto žydai menininkai Vilnių vadino „šiaurės Jeruzale“, bet jų sėkmės istoriją sunaikino naciai. Apie Vilnių prieš atidarant parodą „Vilnius, Wilno, Wilne – vienas miestas, daug pasakojimų 1918-1948“ pokalbis su viena jos kuratorių dailės istorike habil. dr. Giedre Jankevičiūte.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2738</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pas Nemirą. Buvęs Kanados karinės žvalgybos karininkas, padėjęs atkurti Lietuvos kariuomenę ir specialiąsias tarnybas, – Kostas Rimša</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pas-nemira-buves-kanados-karines-zvalgybos-karininkas-padejes-atkurti-lietuvos-kariuomene-ir-specialiasias-tarnybas-kostas-rimsa--57366911</link><description><![CDATA[Kai tuometis Lietuvos premjeras G. Vagnorius pakvietė Kostą Rimšą padėti Lietuvai atkurti Lietuvos kariuomenę ir specialiąsias tarnybas, jis buvo Kanados karinės žvalgybos karininkas. Bet gavęs leidimą, 10 metų dirbo Lietuvoje. Paskui sugrįžo į tarnybą Kanadoje, bet su Lietuva ryšiai jau nenutrūko. Vis dėlto pirmoji jo kelionė į Lietuvą buvo dar sovietmečiu: paauglio, gimusio Kanadoje, akimis – juos visą laiką sekė. Dirbant nepriklausomai Lietuvai, Kostą Rimšą vėl sekė sovietų KGB, o saugojo jo paties išmokyti lietuviai. Paklaustas, ar daug dar liko mūsų galvose sovietizmo, Kostas Rimša sakė - problemų yra. Ir davė pavyzdį. Netikėtą.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57366911</guid><pubDate>Tue, 24 Oct 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57366911/2023_10_24_7360_1_20231024130344446.mp3" length="44421926" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kai tuometis Lietuvos premjeras G. Vagnorius pakvietė Kostą Rimšą padėti Lietuvai atkurti Lietuvos kariuomenę ir specialiąsias tarnybas, jis buvo Kanados karinės žvalgybos karininkas. Bet gavęs leidimą, 10 metų dirbo Lietuvoje. Paskui sugrįžo į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kai tuometis Lietuvos premjeras G. Vagnorius pakvietė Kostą Rimšą padėti Lietuvai atkurti Lietuvos kariuomenę ir specialiąsias tarnybas, jis buvo Kanados karinės žvalgybos karininkas. Bet gavęs leidimą, 10 metų dirbo Lietuvoje. Paskui sugrįžo į tarnybą Kanadoje, bet su Lietuva ryšiai jau nenutrūko. Vis dėlto pirmoji jo kelionė į Lietuvą buvo dar sovietmečiu: paauglio, gimusio Kanadoje, akimis – juos visą laiką sekė. Dirbant nepriklausomai Lietuvai, Kostą Rimšą vėl sekė sovietų KGB, o saugojo jo paties išmokyti lietuviai. Paklaustas, ar daug dar liko mūsų galvose sovietizmo, Kostas Rimša sakė - problemų yra. Ir davė pavyzdį. Netikėtą.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2777</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pas Nemirą. Dalia Vencevičienė – buvusi Karbauskio atstovė spaudai apie gyvenimo maratonus, sustabdytus vėžio</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pas-nemira-dalia-venceviciene-buvusi-karbauskio-atstove-spaudai-apie-gyvenimo-maratonus-sustabdytus-vezio--57276077</link><description><![CDATA[Išgirdusi pacituotą savo pačios įrašą feisbuke, ji apsiašarojo, sakė, dar labai skaudu prisiminti, nors praėjo aštuoni mėnesiai. Ir dešimt nuo tos dienos, kai sužinojo, kad susirgo vėžiu. 16 chemoterapijų ir operacija jau įvyko, šiandien vėžio nėra, nors jo ląstelės dar klajoja ir nužudyti jas dar skirti 5 švitinimo seansai. Ramūno Karbauskio buvusi atstovė spaudai Dalia Vencevičienė sako kentusi didelius skausmus nuo chemijos, deginusios organizmą, tačiau jai pavyko suvaldyti savo emocijas ir mintis, nesileisti apimamai nevilties. Grynas oras veikė kaip geriausias reabilitacinis vaistas, o du šunys, susiraitę šalia, kai buvo labai bloga, tarsi suprato – šeimininkė serga, šiandien žaidimų nebus.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57276077</guid><pubDate>Tue, 17 Oct 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57276077/2023_10_17_7360_1_20231017130232525.mp3" length="43482353" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Išgirdusi pacituotą savo pačios įrašą feisbuke, ji apsiašarojo, sakė, dar labai skaudu prisiminti, nors praėjo aštuoni mėnesiai. Ir dešimt nuo tos dienos, kai sužinojo, kad susirgo vėžiu. 16 chemoterapijų ir operacija jau įvyko, šiandien vėžio nėra,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Išgirdusi pacituotą savo pačios įrašą feisbuke, ji apsiašarojo, sakė, dar labai skaudu prisiminti, nors praėjo aštuoni mėnesiai. Ir dešimt nuo tos dienos, kai sužinojo, kad susirgo vėžiu. 16 chemoterapijų ir operacija jau įvyko, šiandien vėžio nėra, nors jo ląstelės dar klajoja ir nužudyti jas dar skirti 5 švitinimo seansai. Ramūno Karbauskio buvusi atstovė spaudai Dalia Vencevičienė sako kentusi didelius skausmus nuo chemijos, deginusios organizmą, tačiau jai pavyko suvaldyti savo emocijas ir mintis, nesileisti apimamai nevilties. Grynas oras veikė kaip geriausias reabilitacinis vaistas, o du šunys, susiraitę šalia, kai buvo labai bloga, tarsi suprato – šeimininkė serga, šiandien žaidimų nebus.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2718</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pas Nemirą. Karininkas, sukūręs SOP, ir pirmasis jų vadas – atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pas-nemira-karininkas-sukures-sop-ir-pirmasis-ju-vadas-atsargos-pulkininkas-saulius-guzevicius--57177436</link><description><![CDATA[Atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius atkurtos Lietuvos nepriklausomybės istorijoje išliks kaip žmogus, sukūręs specialiųjų operacijų pajėgas (SOP) ir pirmasis jų vadas. Sukurtos SOP buvo 2001-aisiais, Seimas jas įteisino 2008-aisiais, tačiau pulkininkas sako, kad iš tikrųjų jų pradžia 1944-ieji. Vėliau tapęs kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktoriumi, kovojęs su priešiška propaganda ir dezinformacija, dabar primetamą litvinizmo teoriją jis laiko itin pavojinga mūsų valstybei. Saulius Guzevičius – LTSR liaudies komisaro, 1941 m. pasirašiusio įsaką dėl trėmimų, „Kalvio Ignoto teisybės“ autoriaus Aleksandro Gudaičio-Guzevičiaus sūnus. Bet ne tėvas auklėjo būsimąjį nepriklausomos Lietuvos kariuomenės pulkininką.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57177436</guid><pubDate>Tue, 10 Oct 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57177436/2023_10_10_7360_1_20231010130419307.mp3" length="41872792" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius atkurtos Lietuvos nepriklausomybės istorijoje išliks kaip žmogus, sukūręs specialiųjų operacijų pajėgas (SOP) ir pirmasis jų vadas. Sukurtos SOP buvo 2001-aisiais, Seimas jas įteisino 2008-aisiais, tačiau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius atkurtos Lietuvos nepriklausomybės istorijoje išliks kaip žmogus, sukūręs specialiųjų operacijų pajėgas (SOP) ir pirmasis jų vadas. Sukurtos SOP buvo 2001-aisiais, Seimas jas įteisino 2008-aisiais, tačiau pulkininkas sako, kad iš tikrųjų jų pradžia 1944-ieji. Vėliau tapęs kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktoriumi, kovojęs su priešiška propaganda ir dezinformacija, dabar primetamą litvinizmo teoriją jis laiko itin pavojinga mūsų valstybei. Saulius Guzevičius – LTSR liaudies komisaro, 1941 m. pasirašiusio įsaką dėl trėmimų, „Kalvio Ignoto teisybės“ autoriaus Aleksandro Gudaičio-Guzevičiaus sūnus. Bet ne tėvas auklėjo būsimąjį nepriklausomos Lietuvos kariuomenės pulkininką.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2617</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pas Nemirą. Nuo Kauno modernizmo iki sovietmečio architektūros. Architektūra – laikmečio visuomenės atspindys – su dr. Marija Drėmaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pas-nemira-nuo-kauno-modernizmo-iki-sovietmecio-architekturos-architektura-laikmecio-visuomenes-atspindys-su-dr-marija-dremaite--57042465</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto profesorė Marija Drėmaitė - Kauno modernizmo paraiškos į UNESCO paveldo sąrašą ekspertų grupės vadovė – prisipažįsta, kad iš pradžių buvo skeptiškai nusiteikusi dėl paraiškos teikimo. Tačiau savo nuomonę ji pakeitė, o Lietuva po 18-os metų pertraukos rugsėjo 18-ąją UNESCO Pasaulio paveldo sąraše įrašė penktąją vertybę – Kauno tarpukario architektūrą. Kodėl Kauno modernizmą vadiname optimistiniu, ką architektūra kalba apie laikmečio visuomenes? Ar įmanoma sovietmečio architektūrą įrašyti į UNESCO sąrašus ir kaip nuo sovietmečio įtakos pavyko apsisaugoti laikinosios sostinės statiniams? Tai vis klausimai Marijai Drėmaitei, bene garsiausio dailės istoriko Vlado Drėmos anūkei.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57042465</guid><pubDate>Tue, 03 Oct 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57042465/2023_10_03_7360_1_20231003130305212.mp3" length="42798990" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto profesorė Marija Drėmaitė - Kauno modernizmo paraiškos į UNESCO paveldo sąrašą ekspertų grupės vadovė – prisipažįsta, kad iš pradžių buvo skeptiškai nusiteikusi dėl paraiškos teikimo. Tačiau savo nuomonę ji pakeitė, o Lietuva po...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto profesorė Marija Drėmaitė - Kauno modernizmo paraiškos į UNESCO paveldo sąrašą ekspertų grupės vadovė – prisipažįsta, kad iš pradžių buvo skeptiškai nusiteikusi dėl paraiškos teikimo. Tačiau savo nuomonę ji pakeitė, o Lietuva po 18-os metų pertraukos rugsėjo 18-ąją UNESCO Pasaulio paveldo sąraše įrašė penktąją vertybę – Kauno tarpukario architektūrą. Kodėl Kauno modernizmą vadiname optimistiniu, ką architektūra kalba apie laikmečio visuomenes? Ar įmanoma sovietmečio architektūrą įrašyti į UNESCO sąrašus ir kaip nuo sovietmečio įtakos pavyko apsisaugoti laikinosios sostinės statiniams? Tai vis klausimai Marijai Drėmaitei, bene garsiausio dailės istoriko Vlado Drėmos anūkei.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2675</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pas Nemirą. Specialiųjų operacijų atsargos karininkas, diplomuotas psichologas, nusprendęs tapti kariškiu, – Aurimas Navys</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pas-nemira-specialiuju-operaciju-atsargos-karininkas-diplomuotas-psichologas-nusprendes-tapti-kariskiu-aurimas-navys--56940038</link><description><![CDATA[Aurimas Navys į Specialiųjų operacijų pajėgas (SOP) atėjo kaip civilis, su psichologo diplomu. Bet, baigęs mokslus ir įveikęs atranką, liko SOP. Vis dėlto pakviestas į laidą, jis paprašė: „O galim kalbėti ne apie karą?“ Ar tai įmanoma, kalbantis su Aurimu Naviu, kai specialiose pajėgose jis praleido beveik 18 metų, nekart buvo misijose Afganistane, pats atrinkinėjo tuos, kurie gali tapti specialiųjų operacijų kariais, kai dabar Ukrainos kare jis nėra vien paprastas stebėtojas Vilniuje? Ir vis dėlto tai pokalbis ne vien tik apie karą.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56940038</guid><pubDate>Tue, 26 Sep 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56940038/2023_09_26_7360_1_20230926130723788.mp3" length="42131520" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Aurimas Navys į Specialiųjų operacijų pajėgas (SOP) atėjo kaip civilis, su psichologo diplomu. Bet, baigęs mokslus ir įveikęs atranką, liko SOP. Vis dėlto pakviestas į laidą, jis paprašė: „O galim kalbėti ne apie karą?“ Ar tai įmanoma, kalbantis su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Aurimas Navys į Specialiųjų operacijų pajėgas (SOP) atėjo kaip civilis, su psichologo diplomu. Bet, baigęs mokslus ir įveikęs atranką, liko SOP. Vis dėlto pakviestas į laidą, jis paprašė: „O galim kalbėti ne apie karą?“ Ar tai įmanoma, kalbantis su Aurimu Naviu, kai specialiose pajėgose jis praleido beveik 18 metų, nekart buvo misijose Afganistane, pats atrinkinėjo tuos, kurie gali tapti specialiųjų operacijų kariais, kai dabar Ukrainos kare jis nėra vien paprastas stebėtojas Vilniuje? Ir vis dėlto tai pokalbis ne vien tik apie karą.<br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2634</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pas Nemirą. Pažinti Portugaliją. Knygos „Portugalija. Atrasti. Mylėti. Ilgėtis“ autorės Aistės Masionytės patarimai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pas-nemira-pazinti-portugalija-knygos-portugalija-atrasti-myleti-ilgetis-autores-aistes-masionytes-patarimai--56852162</link><description><![CDATA[„Ta knyga gimė labai sunkiai“,– prisipažino Aistė Masionytė, knygos „Portugalija. Atrasti. Mylėti. Ilgėtis“ autorė. Tačiau knyga tiesiog vadovėlis norintiems keliauti po Portugaliją. Šalį, kurios pajamos iš turizmo skaičiuojamos milijardais eurų, kur daug saulės, neramus vandenynas, mieli žmonės, kurios istorija ir atradimai – įspūdingi. Pragyvenusi Portugalijoje trejus metus, Aistė gali ne tik apie tai, bet ir apie architektūrą, fado muziką, maistą ir skanėstus kalbėti kelias dienas. Ir, žinoma, patarti, nuo ko pradėti Portugalijoje.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56852162</guid><pubDate>Tue, 19 Sep 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56852162/2023_09_19_7360_1_20230919130336319.mp3" length="42559082" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Ta knyga gimė labai sunkiai“,– prisipažino Aistė Masionytė, knygos „Portugalija. Atrasti. Mylėti. Ilgėtis“ autorė. Tačiau knyga tiesiog vadovėlis norintiems keliauti po Portugaliją. Šalį, kurios pajamos iš turizmo skaičiuojamos milijardais eurų, kur...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Ta knyga gimė labai sunkiai“,– prisipažino Aistė Masionytė, knygos „Portugalija. Atrasti. Mylėti. Ilgėtis“ autorė. Tačiau knyga tiesiog vadovėlis norintiems keliauti po Portugaliją. Šalį, kurios pajamos iš turizmo skaičiuojamos milijardais eurų, kur daug saulės, neramus vandenynas, mieli žmonės, kurios istorija ir atradimai – įspūdingi. Pragyvenusi Portugalijoje trejus metus, Aistė gali ne tik apie tai, bet ir apie architektūrą, fado muziką, maistą ir skanėstus kalbėti kelias dienas. Ir, žinoma, patarti, nuo ko pradėti Portugalijoje.<br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2660</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pas Nemirą. Pažintis su operos soliste Vida Miknevičiūte – Lietuvos scenoje beveik negirdėta, bet įvertinta garsiausių pasaulio teatrų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pas-nemira-pazintis-su-operos-soliste-vida-mikneviciute-lietuvos-scenoje-beveik-negirdeta-bet-ivertinta-garsiausiu-pasaulio-teatru--56774371</link><description><![CDATA[Vida Miknevičiūtė – operos solistė iš Kauno. Jai plojo Milano La Scalla, Melburno Viktorijos teatras įteikė apdovanojimą už geriausią Salomėją, jai teko dainuoti su operos įžymybėmis, bet Lietuvoje apie Vidą Miknevičiūtę mažai kas žino. Kas atvėrė kelius į pripažintas operos scenas ir koks partneris yra garsiausiu pasaulio tenoru tituluojamas Jonas Kaufmanas? Ar sėkmė nuolatinis palydovas, ar kartais ištinka krizės? Ir kas gali jaustis didesnėmis žvaigždėmis – operos ar pop atlikėjai?<br /><br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56774371</guid><pubDate>Tue, 12 Sep 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56774371/2023_09_12_7360_1_20230912130251679.mp3" length="42919363" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vida Miknevičiūtė – operos solistė iš Kauno. Jai plojo Milano La Scalla, Melburno Viktorijos teatras įteikė apdovanojimą už geriausią Salomėją, jai teko dainuoti su operos įžymybėmis, bet Lietuvoje apie Vidą Miknevičiūtę mažai kas žino. Kas atvėrė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vida Miknevičiūtė – operos solistė iš Kauno. Jai plojo Milano La Scalla, Melburno Viktorijos teatras įteikė apdovanojimą už geriausią Salomėją, jai teko dainuoti su operos įžymybėmis, bet Lietuvoje apie Vidą Miknevičiūtę mažai kas žino. Kas atvėrė kelius į pripažintas operos scenas ir koks partneris yra garsiausiu pasaulio tenoru tituluojamas Jonas Kaufmanas? Ar sėkmė nuolatinis palydovas, ar kartais ištinka krizės? Ir kas gali jaustis didesnėmis žvaigždėmis – operos ar pop atlikėjai?<br /><br /><br />Ved. Nemira Pumprickaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2683</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/29c2b0789db420c5ab052f5e30716a76.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item></channel></rss>
