<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss xmlns:itunes="http://www.itunes.com/dtds/podcast-1.0.dtd" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:podcast="https://podcastindex.org/namespace/1.0" xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" version="2.0"><channel><title>Įdomūs faktai</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/idomus-faktai--5464391</link><description><![CDATA[Trumpai, bet įdomiai, netikėtu kampu papasakoti apie tą dieną prieš n metų nutikusį svarbų įvykį, reikšmingą atradimą, kurį verta paminėti, atsižvelgiant į šių dienų kontekstą.]]></description><atom:link href="https://www.spreaker.com/show/5464391/episodes/feed" rel="self" type="application/rss+xml"/><language>lt</language><category>Science</category><copyright>Copyright LRT</copyright><image><url>https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg</url><title>Įdomūs faktai</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/idomus-faktai--5464391</link></image><lastBuildDate>Fri, 17 Jul 2026 08:42:03 +0000</lastBuildDate><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:owner><itunes:name>LRT</itunes:name><itunes:email>podcasts@lrt.lt</itunes:email></itunes:owner><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:subtitle>Trumpai, bet įdomiai, netikėtu kampu papasakoti apie tą dieną prieš n metų nutikusį svarbų įvykį, reikšmingą atradimą, kurį verta paminėti, atsižvelgiant į šių dienų kontekstą.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Trumpai, bet įdomiai, netikėtu kampu papasakoti apie tą dieną prieš n metų nutikusį svarbų įvykį, reikšmingą atradimą, kurį verta paminėti, atsižvelgiant į šių dienų kontekstą.]]></itunes:summary><itunes:category text="Science"/><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:type>episodic</itunes:type><item><title>Ar Homero „Odisėją“ iš tiesų parašė moteris?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-homero-odiseja-is-tiesu-parase-moteris--73024090</link><description><![CDATA[Šiandien kino teatruose pasirodo naujausias Christopherio Nolano filmas „Odisėja“, įkvėptas vieno garsiausių visų laikų literatūros kūrinių. Tačiau ar žinojote, kad jau daugiau nei šimtmetį gyvuoja teorija, jog šį epą galėjo parašyti visai ne Homeras, o jauna moteris iš Sicilijos? Apie vieną didžiausių senovės literatūros paslapčių pasakoja Justas Buivydas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73024090</guid><pubDate>Fri, 17 Jul 2026 07:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/73024090/2026_07_17_f73d6644_4698_f_20260717101226833.mp3" length="6196296" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien kino teatruose pasirodo naujausias Christopherio Nolano filmas „Odisėja“, įkvėptas vieno garsiausių visų laikų literatūros kūrinių. Tačiau ar žinojote, kad jau daugiau nei šimtmetį gyvuoja teorija, jog šį epą galėjo parašyti visai ne Homeras,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien kino teatruose pasirodo naujausias Christopherio Nolano filmas „Odisėja“, įkvėptas vieno garsiausių visų laikų literatūros kūrinių. Tačiau ar žinojote, kad jau daugiau nei šimtmetį gyvuoja teorija, jog šį epą galėjo parašyti visai ne Homeras, o jauna moteris iš Sicilijos? Apie vieną didžiausių senovės literatūros paslapčių pasakoja Justas Buivydas.]]></itunes:summary><itunes:duration>388</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Baimė, kuri padeda – kodėl žiūrime siaubo filmus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/baime-kuri-padeda-kodel-ziurime-siaubo-filmus--73013173</link><description><![CDATA[Siaubo filmai vienus verčia slėpti akis, o kitus – pirkti bilietus į kiekvieną premjerą. Bet kodėl savo noru renkamės patirti baimę? Mokslininkai sako, kad siaubo filmai gali būti ne tik pramoga, bet kai kuriems – ir savotiška emocinė treniruotė. Apie tai – Justo Buivydo pasakojimas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73013173</guid><pubDate>Thu, 16 Jul 2026 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/73013173/2026_07_16_7865080e_4698_f_20260716120301529.mp3" length="7238270" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Siaubo filmai vienus verčia slėpti akis, o kitus – pirkti bilietus į kiekvieną premjerą. Bet kodėl savo noru renkamės patirti baimę? Mokslininkai sako, kad siaubo filmai gali būti ne tik pramoga, bet kai kuriems – ir savotiška emocinė treniruotė. Apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Siaubo filmai vienus verčia slėpti akis, o kitus – pirkti bilietus į kiekvieną premjerą. Bet kodėl savo noru renkamės patirti baimę? Mokslininkai sako, kad siaubo filmai gali būti ne tik pramoga, bet kai kuriems – ir savotiška emocinė treniruotė. Apie tai – Justo Buivydo pasakojimas.]]></itunes:summary><itunes:duration>453</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Po traškučių – netikėtas desertas: kodėl Gibraltaro beždžionės valgo žemę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/po-traskuciu-netiketas-desertas-kodel-gibraltaro-bezdziones-valgo-zeme--72991537</link><description><![CDATA[Nuo šiandien tarp Ispanijos ir Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijos Gibraltaro nebeliks fizinės sienos kontrolės, todėl žmonės ir prekės galės judėti daug laisviau. Tai vienas svarbiausių „Brexit“ susitarimų, skirtų šiai Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijai. Ta progą Justas Buivydas kviečia aplankyti Gibraltare gyvenančias bezdžiones ir sužinoti, kokių vaistų jos ieško po to, kai jas turistai primaitina gyvūnams visiškai netinkamu maistu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72991537</guid><pubDate>Wed, 15 Jul 2026 07:15:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72991537/2026_07_15_49969864_4698_f_20260715100217232.mp3" length="5893211" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo šiandien tarp Ispanijos ir Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijos Gibraltaro nebeliks fizinės sienos kontrolės, todėl žmonės ir prekės galės judėti daug laisviau. Tai vienas svarbiausių „Brexit“ susitarimų, skirtų šiai Jungtinės Karalystės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo šiandien tarp Ispanijos ir Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijos Gibraltaro nebeliks fizinės sienos kontrolės, todėl žmonės ir prekės galės judėti daug laisviau. Tai vienas svarbiausių „Brexit“ susitarimų, skirtų šiai Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijai. Ta progą Justas Buivydas kviečia aplankyti Gibraltare gyvenančias bezdžiones ir sužinoti, kokių vaistų jos ieško po to, kai jas turistai primaitina gyvūnams visiškai netinkamu maistu.]]></itunes:summary><itunes:duration>369</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl užimtoje Bastilijoje buvo tik 7 kaliniai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-uzimtoje-bastilijoje-buvo-tik-7-kaliniai--72965689</link><description><![CDATA[Šiandien minima Prancūzijos nacionalinė šventė - Bastilijos paėmimo diena. Vyksta kariniai paradai, fejerverkų šou. Šią istorinę dieną prasidėjo revoliucija, visam laikui pakeitusi Prancūzijos ir Europos istoriją. Apie tai pasakoja Justas Buivydas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72965689</guid><pubDate>Tue, 14 Jul 2026 09:20:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72965689/2026_07_14_6b43e011_4698_f_20260714113731895.mp3" length="6164115" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien minima Prancūzijos nacionalinė šventė - Bastilijos paėmimo diena. Vyksta kariniai paradai, fejerverkų šou. Šią istorinę dieną prasidėjo revoliucija, visam laikui pakeitusi Prancūzijos ir Europos istoriją. Apie tai pasakoja Justas Buivydas.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien minima Prancūzijos nacionalinė šventė - Bastilijos paėmimo diena. Vyksta kariniai paradai, fejerverkų šou. Šią istorinę dieną prasidėjo revoliucija, visam laikui pakeitusi Prancūzijos ir Europos istoriją. Apie tai pasakoja Justas Buivydas.]]></itunes:summary><itunes:duration>386</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nuoga ant arklio per miestą: Lady Godivos legenda</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nuoga-ant-arklio-per-miesta-lady-godivos-legenda--72991549</link><description><![CDATA[Beveik tūkstančio metų senumo ladyi Godivos legenda iki šių dienų įkvepia ne tik menininkus, bet ir protestuotojus visame pasaulyje. Apie šią anglų didikę, kuri dėl miestelėnų gerovės buvo pasiryžusios per miestą joti nuoga ant arklio, pasakoja Justas Buivydas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72991549</guid><pubDate>Mon, 13 Jul 2026 07:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72991549/2026_07_15_72ea8635_4698_f_20260715102239158.mp3" length="5692236" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Beveik tūkstančio metų senumo ladyi Godivos legenda iki šių dienų įkvepia ne tik menininkus, bet ir protestuotojus visame pasaulyje. Apie šią anglų didikę, kuri dėl miestelėnų gerovės buvo pasiryžusios per miestą joti nuoga ant arklio, pasakoja Justas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Beveik tūkstančio metų senumo ladyi Godivos legenda iki šių dienų įkvepia ne tik menininkus, bet ir protestuotojus visame pasaulyje. Apie šią anglų didikę, kuri dėl miestelėnų gerovės buvo pasiryžusios per miestą joti nuoga ant arklio, pasakoja Justas Buivydas.]]></itunes:summary><itunes:duration>356</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl Anglijoje buvo statomi namai su kuo mažiau langų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-anglijoje-buvo-statomi-namai-su-kuo-maziau-langu--63519115</link><description><![CDATA[1695-taisiais, paskutinę metų dieną Anglijoje įvestas langų mokestis. Namai, kurie turėjo iki dešimties langų, buvo apmokestinti dviem šilingais. Kiek čia būtų? Turbūt daug, nes mokesčiai gi nebūna maži. Pasakojama, kad šis mokestis labai kirto per neturtingųjų kišenes. Ir ne tik. Nepasiturintys paprastai gyveno dideliuose daugiabučiuose, kurie, kad ir kaip buvo padalyti, pagal mokesčio sąlygas buvo laikomi vienu gyvenamuoju namu, todėl jiems buvo taikomi dideli langų mokesčiai.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63519115</guid><pubDate>Tue, 31 Dec 2024 06:30:06 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63519115/2024_12_30_332ed90b_4698_f_6f733439_f51d_4988_b658_37b61603aa7c.mp3" length="114657" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1695-taisiais, paskutinę metų dieną Anglijoje įvestas langų mokestis. Namai, kurie turėjo iki dešimties langų, buvo apmokestinti dviem šilingais. Kiek čia būtų? Turbūt daug, nes mokesčiai gi nebūna maži. Pasakojama, kad šis mokestis labai kirto per...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1695-taisiais, paskutinę metų dieną Anglijoje įvestas langų mokestis. Namai, kurie turėjo iki dešimties langų, buvo apmokestinti dviem šilingais. Kiek čia būtų? Turbūt daug, nes mokesčiai gi nebūna maži. Pasakojama, kad šis mokestis labai kirto per neturtingųjų kišenes. Ir ne tik. Nepasiturintys paprastai gyveno dideliuose daugiabučiuose, kurie, kad ir kaip buvo padalyti, pagal mokesčio sąlygas buvo laikomi vienu gyvenamuoju namu, todėl jiems buvo taikomi dideli langų mokesčiai.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>8</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl ir už ką Dianai Ross buvo nurodyta antrą kartą sėsti kalėjiman dviem paroms?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-ir-uz-ka-dianai-ross-buvo-nurodyta-antra-karta-sesti-kalejiman-dviem-paroms--63724461</link><description><![CDATA[2002-ų metų gruodžio 30-tąją Amerikos policijos pareigūnai sustabdė keistai keliu kreivojusį automobilį. Prie vairo sėdėjo Diana Ross - garsi pop muzikos atlikėja, jeigu kas nepamenat. Tuo metu 58-erių atlikėją Tuksono mieste Arizonos valstijoje policija sustabdė po to, kai gavo pranešimą iš vieno vairuotojo, kuris sakė, kad dar anksti ryte matė baltą „Honda Accord“, važiuojančią keliu į priešingą pusę.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63724461</guid><pubDate>Mon, 30 Dec 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63724461/2024_12_29_320b29fb_4698_f_30fb012b_575c_4f2e_a74d_7fb017b0e25e.mp3" length="2948839" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2002-ų metų gruodžio 30-tąją Amerikos policijos pareigūnai sustabdė keistai keliu kreivojusį automobilį. Prie vairo sėdėjo Diana Ross - garsi pop muzikos atlikėja, jeigu kas nepamenat. Tuo metu 58-erių atlikėją Tuksono mieste Arizonos valstijoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2002-ų metų gruodžio 30-tąją Amerikos policijos pareigūnai sustabdė keistai keliu kreivojusį automobilį. Prie vairo sėdėjo Diana Ross - garsi pop muzikos atlikėja, jeigu kas nepamenat. Tuo metu 58-erių atlikėją Tuksono mieste Arizonos valstijoje policija sustabdė po to, kai gavo pranešimą iš vieno vairuotojo, kuris sakė, kad dar anksti ryte matė baltą „Honda Accord“, važiuojančią keliu į priešingą pusę.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>185</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kur apsivalgyti per Kalėdas būtų sudėtinga?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kur-apsivalgyti-per-kaledas-butu-sudetinga--63477350</link><description><![CDATA[Pirmą dieną po kalėdų, 1968 metų gruodžio 27-tąją po istorinės šešių dienų misijos į Žemę saugiai sugrįžo pirmoji pilotuojama misija į Mėnulį „Apollo 8“.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63477350</guid><pubDate>Fri, 27 Dec 2024 06:30:06 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63477350/2024_12_25_9e02d429_4698_f_af6c1138_9192_43f5_98d3_82f2cd4172fa.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pirmą dieną po kalėdų, 1968 metų gruodžio 27-tąją po istorinės šešių dienų misijos į Žemę saugiai sugrįžo pirmoji pilotuojama misija į Mėnulį „Apollo 8“.

Ved. Julius Juchnevičius</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirmą dieną po kalėdų, 1968 metų gruodžio 27-tąją po istorinės šešių dienų misijos į Žemę saugiai sugrįžo pirmoji pilotuojama misija į Mėnulį „Apollo 8“.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kuo nusidėjo kalakutai, kuriems Amerikos prezidentas suteikia malonę per Padėkos dieną?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kuo-nusidejo-kalakutai-kuriems-amerikos-prezidentas-suteikia-malone-per-padekos-diena--63477352</link><description><![CDATA[1941 metų antrą kalėdų dieną, gruodžio 26-tąją Amerikos prezidentas Franklinas Ruzveltas pasirašo įstatymą, kuriuo ketvirtasis lapkričio ketvirtadienis oficialiai paskelbiamas Padėkos diena.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63477352</guid><pubDate>Thu, 26 Dec 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63477352/2024_12_25_79ed5e97_4698_f_dc0b8278_ff44_488e_afbd_be950ce7368d.mp3" length="3016966" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1941 metų antrą kalėdų dieną, gruodžio 26-tąją Amerikos prezidentas Franklinas Ruzveltas pasirašo įstatymą, kuriuo ketvirtasis lapkričio ketvirtadienis oficialiai paskelbiamas Padėkos diena.

Ved. Julius Juchnevičius</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1941 metų antrą kalėdų dieną, gruodžio 26-tąją Amerikos prezidentas Franklinas Ruzveltas pasirašo įstatymą, kuriuo ketvirtasis lapkričio ketvirtadienis oficialiai paskelbiamas Padėkos diena.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>189</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl Andersui Celsijui nebūtų galima patikėti skelbti orų prognozių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-andersui-celsijui-nebutu-galima-patiketi-skelbti-oru-prognoziu--63477351</link><description><![CDATA[1741 metų gruodžio 25-tąją švedų mokslininkas Andersas Celsijus savo observatorijoje Upsaloje, taip, observatorijoje, nes jis ir astronomas buvo, pirmą kartą užfiksavo temperatūrą, naudodamas savo sukurtą 100to padalų skalę. Jis nė nenumanė, kad tai taps didžiausiu jo palikimu.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63477351</guid><pubDate>Wed, 25 Dec 2024 09:15:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63477351/2024_12_25_58d0cf2a_4698_f_9e2effb6_f2db_4158_bcf7_f7e645843bbc.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1741 metų gruodžio 25-tąją švedų mokslininkas Andersas Celsijus savo observatorijoje Upsaloje, taip, observatorijoje, nes jis ir astronomas buvo, pirmą kartą užfiksavo temperatūrą, naudodamas savo sukurtą 100to padalų skalę. Jis nė nenumanė, kad tai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1741 metų gruodžio 25-tąją švedų mokslininkas Andersas Celsijus savo observatorijoje Upsaloje, taip, observatorijoje, nes jis ir astronomas buvo, pirmą kartą užfiksavo temperatūrą, naudodamas savo sukurtą 100to padalų skalę. Jis nė nenumanė, kad tai taps didžiausiu jo palikimu.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar telefono adresų knygelė buvo išrasta beveik 100 metų iki išmaniųjų telefonų atsiradimo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-telefono-adresu-knygele-buvo-israsta-beveik-100-metu-iki-ismaniuju-telefonu-atsiradimo--63477365</link><description><![CDATA[1912 metų gruodžio 24-tąją amerikiečių ekonomistui ir išradėjui Irvingui Fišeriui buvo suteiktas novatoriškos archyvavimo sistemos patentas. Ta sistema - tai archyvinės arba indeksuotos kortelės, kurių pagalba praėjus beveik šimtui metų nuo Fišerio patento bibliotekininkės surasdavo reikiamą knygą Martyno Mažvydo ar bet kurioje kitoje bibliotekoje.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63477365</guid><pubDate>Tue, 24 Dec 2024 07:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63477365/2024_12_24_a4f4da50_4698_f_8c7afa63_1c68_4d76_b850_03d7f8362283.mp3" length="2968483" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1912 metų gruodžio 24-tąją amerikiečių ekonomistui ir išradėjui Irvingui Fišeriui buvo suteiktas novatoriškos archyvavimo sistemos patentas. Ta sistema - tai archyvinės arba indeksuotos kortelės, kurių pagalba praėjus beveik šimtui metų nuo Fišerio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1912 metų gruodžio 24-tąją amerikiečių ekonomistui ir išradėjui Irvingui Fišeriui buvo suteiktas novatoriškos archyvavimo sistemos patentas. Ta sistema - tai archyvinės arba indeksuotos kortelės, kurių pagalba praėjus beveik šimtui metų nuo Fišerio patento bibliotekininkės surasdavo reikiamą knygą Martyno Mažvydo ar bet kurioje kitoje bibliotekoje.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>186</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl nereikėjo jaudintis dėl šešiamečio, kai atitrūko savadarbis oro balionas iš kiemo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-nereikejo-jaudintis-del-sesiamecio-kai-atitruko-savadarbis-oro-balionas-is-kiemo--63445517</link><description><![CDATA[Prieš penkioliką metų gruodžio 23-iąją Fort Kolinse Kolorado valstijoje Ričardas Hinas ir jo žmona Mayumi buvo nuteisti vadinamoje “oro baliono berniuko” byloje. Tėtis gavo devyniasdešimt dienų belangės, mama - dvidešimt. Viskas dėl to, kas nutiko porą mėnesiu anksčiau, beje, tiesioginiame televizijos eteryje.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63445517</guid><pubDate>Mon, 23 Dec 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63445517/2024_12_23_b25aafc8_4698_f_3f09d985_a5c6_453c_bab4_19f9b4fa1c97.mp3" length="2992724" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkioliką metų gruodžio 23-iąją Fort Kolinse Kolorado valstijoje Ričardas Hinas ir jo žmona Mayumi buvo nuteisti vadinamoje “oro baliono berniuko” byloje. Tėtis gavo devyniasdešimt dienų belangės, mama - dvidešimt. Viskas dėl to, kas nutiko...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkioliką metų gruodžio 23-iąją Fort Kolinse Kolorado valstijoje Ričardas Hinas ir jo žmona Mayumi buvo nuteisti vadinamoje “oro baliono berniuko” byloje. Tėtis gavo devyniasdešimt dienų belangės, mama - dvidešimt. Viskas dėl to, kas nutiko porą mėnesiu anksčiau, beje, tiesioginiame televizijos eteryje.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Karališkos skyrybos - kodėl anyta marčią ir savo sūnų skirtis ragino raštu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/karaliskos-skyrybos-kodel-anyta-marcia-ir-savo-sunu-skirtis-ragino-rastu--63439097</link><description><![CDATA[1995 metų gruodžio 20-tąją Bakingamo rūmai pranešė, kad karalienė tą prieššventinę savaitę pasiuntė du laikšus, vieną tuomečiam princui Charlesui, ta prasme, savo sūnui, o kitą - vis dar tebemarčiai, princesei Dianai. Laiškuose ji paragino porą nebetempt gumos ir skirtis.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63439097</guid><pubDate>Fri, 20 Dec 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63439097/2024_12_19_955746e0_4698_f_fdba9a85_cd0c_4a8a_91e2_1a1a6ec9b3bf.mp3" length="2997740" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1995 metų gruodžio 20-tąją Bakingamo rūmai pranešė, kad karalienė tą prieššventinę savaitę pasiuntė du laikšus, vieną tuomečiam princui Charlesui, ta prasme, savo sūnui, o kitą - vis dar tebemarčiai, princesei Dianai. Laiškuose ji paragino porą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1995 metų gruodžio 20-tąją Bakingamo rūmai pranešė, kad karalienė tą prieššventinę savaitę pasiuntė du laikšus, vieną tuomečiam princui Charlesui, ta prasme, savo sūnui, o kitą - vis dar tebemarčiai, princesei Dianai. Laiškuose ji paragino porą nebetempt gumos ir skirtis.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Filmas, kurį matė visi, kam per keturiasdešimt…</title><link>https://www.spreaker.com/episode/filmas-kuri-mate-visi-kam-per-keturiasdesimt--63375578</link><description><![CDATA[1997 metų gruodžio 19-tąją į pasaulio kino teatrus išplaukė Jameso Camerono epinė drama „Titanikas“, pasakojanti tikrą istoriją apie prabangų okeaninį lainerį, kuris 1912 metais jau per pačią pirmąją kelionę susidūrė su ledkalniu ir nuskendo, pražudydamas daugiau kaip 1 500 keleivių ir įgulos narių. Filmas išgarsino jaunąsias kino žvaigždes Leonardo DiCaprio ir Kate Winslet ir pelnė 11 „Oskarų“, įskaitant geriausio filmo, geriausio režisieriaus ir geriausios muzikos.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63375578</guid><pubDate>Thu, 19 Dec 2024 06:30:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63375578/2024_12_18_83a9c180_4698_f_42824b7c_6291_4309_9b8c_8ba12e1b7637.mp3" length="2996486" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1997 metų gruodžio 19-tąją į pasaulio kino teatrus išplaukė Jameso Camerono epinė drama „Titanikas“, pasakojanti tikrą istoriją apie prabangų okeaninį lainerį, kuris 1912 metais jau per pačią pirmąją kelionę susidūrė su ledkalniu ir nuskendo,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1997 metų gruodžio 19-tąją į pasaulio kino teatrus išplaukė Jameso Camerono epinė drama „Titanikas“, pasakojanti tikrą istoriją apie prabangų okeaninį lainerį, kuris 1912 metais jau per pačią pirmąją kelionę susidūrė su ledkalniu ir nuskendo, pražudydamas daugiau kaip 1 500 keleivių ir įgulos narių. Filmas išgarsino jaunąsias kino žvaigždes Leonardo DiCaprio ir Kate Winslet ir pelnė 11 „Oskarų“, įskaitant geriausio filmo, geriausio režisieriaus ir geriausios muzikos.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apie ką iš tiesų yra Šarlio Pero pasaka „Pelenė“?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apie-ka-is-tiesu-yra-sarlio-pero-pasaka-pelene--63369878</link><description><![CDATA[Prieš porą metų šią gruodžio 18-tąją Edinburgo universiteto meno istorijos profesorė Genevieve Warwick laikraštyje „Observer“ paskelbė savo mokslinio tyrimo išvadą, kad stiklinis Pelenės batelis iš tiesų yra šmaikštus literatūrinis Charles'io Perrault pokštas, kuriame pašiepiama Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV aistra batams, taip pat ir Versalio veidrodžių salė. Tai turėjo būti „literatūrinis prancūzų ekonominio modernumo atspindys“, prieš porą metų teigė profesorė.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63369878</guid><pubDate>Wed, 18 Dec 2024 07:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63369878/2024_12_18_dab767e6_4698_f_c0a9a980_8924_4f93_b9bf_5bd11e02b94f.mp3" length="3032848" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš porą metų šią gruodžio 18-tąją Edinburgo universiteto meno istorijos profesorė Genevieve Warwick laikraštyje „Observer“ paskelbė savo mokslinio tyrimo išvadą, kad stiklinis Pelenės batelis iš tiesų yra šmaikštus literatūrinis Charles'io Perrault...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš porą metų šią gruodžio 18-tąją Edinburgo universiteto meno istorijos profesorė Genevieve Warwick laikraštyje „Observer“ paskelbė savo mokslinio tyrimo išvadą, kad stiklinis Pelenės batelis iš tiesų yra šmaikštus literatūrinis Charles'io Perrault pokštas, kuriame pašiepiama Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV aistra batams, taip pat ir Versalio veidrodžių salė. Tai turėjo būti „literatūrinis prancūzų ekonominio modernumo atspindys“, prieš porą metų teigė profesorė.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>190</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl pernai prieš Kalėdas Seime turėjo būti parodytas „Bembis“?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-pernai-pries-kaledas-seime-turejo-buti-parodytas-bembis--63338350</link><description><![CDATA[Prieš šešeris metus šią gruodžio 17-tąją Misūrio valstijoje apygardos teismo teisėjas nurodė, kad 29 metų Davidas Berry jaunesnysis, atlikdamas vienerių metų laisvės atėmimo bausmę už brakonieriavimo, mažiausiai kartą per mėnesį turės žiūrėti animacinį filmą „Bambis“. 1942 metais sukurtame Disnėjaus filme „Bembis“ mažas elniukas, lekia raginamas paskui bėgančios motinos per mišką, kai staiga išgirsta šūvį.<br />Galiausiai sustoja, apsisuka ir sušunka: „Mums pavyko!“ Tačiau širdį veriančioje scenoje paaiškėja, kad Bambis liko vienas - medžiotojo kulka pakirto jo motiną. Būtent dėl šio epizodo filmukas atsidūrė Misūrio teismo salėje, kur buvo nagrinėjama didžiausia valstijoje elnių brakonieriavimo byla.<br /><br />Ved. Julus Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63338350</guid><pubDate>Tue, 17 Dec 2024 06:30:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63338350/2024_12_16_5bc725e4_4698_f_dda8539b_33fa_4189_a922_d77e050f83af.mp3" length="2991888" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš šešeris metus šią gruodžio 17-tąją Misūrio valstijoje apygardos teismo teisėjas nurodė, kad 29 metų Davidas Berry jaunesnysis, atlikdamas vienerių metų laisvės atėmimo bausmę už brakonieriavimo, mažiausiai kartą per mėnesį turės žiūrėti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš šešeris metus šią gruodžio 17-tąją Misūrio valstijoje apygardos teismo teisėjas nurodė, kad 29 metų Davidas Berry jaunesnysis, atlikdamas vienerių metų laisvės atėmimo bausmę už brakonieriavimo, mažiausiai kartą per mėnesį turės žiūrėti animacinį filmą „Bambis“. 1942 metais sukurtame Disnėjaus filme „Bembis“ mažas elniukas, lekia raginamas paskui bėgančios motinos per mišką, kai staiga išgirsta šūvį.<br />Galiausiai sustoja, apsisuka ir sušunka: „Mums pavyko!“ Tačiau širdį veriančioje scenoje paaiškėja, kad Bambis liko vienas - medžiotojo kulka pakirto jo motiną. Būtent dėl šio epizodo filmukas atsidūrė Misūrio teismo salėje, kur buvo nagrinėjama didžiausia valstijoje elnių brakonieriavimo byla.<br /><br />Ved. Julus Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip Amerikos kolonistai surengė britams maištą už 2 mln. dolerių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-amerikos-kolonistai-surenge-britams-maista-uz-2-mln-doleriu--63328481</link><description><![CDATA[1773 metų gruodžio 16-tąją Bostono uoste grupė Masačusetso kolonistų, persirengusių indėnais mohavkais, įlipa į tris arbatos prikrautus laivus ir į uostą išmeta 342 dėžes su arbata. Vidurnaktį surengtas reidas, kuris buvo pramintas „Bostono arbatos vakarėliu“, buvo protestas prieš tais metais britų parlamento priimtą Arbatos įstatymą, kuriuo buvo siekiama išgelbėti<br />žlungančią East India arbatos bendrovę, gerokai sumažinant arbatos mokestį ir suteikiant jai faktinę Amerikos arbatos prekybos monopoliją.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63328481</guid><pubDate>Mon, 16 Dec 2024 06:30:06 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63328481/2024_12_15_5956b04e_4698_f_bf614105_e072_4606_97de_22fc96c32dd0.mp3" length="2981857" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1773 metų gruodžio 16-tąją Bostono uoste grupė Masačusetso kolonistų, persirengusių indėnais mohavkais, įlipa į tris arbatos prikrautus laivus ir į uostą išmeta 342 dėžes su arbata. Vidurnaktį surengtas reidas, kuris buvo pramintas „Bostono arbatos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1773 metų gruodžio 16-tąją Bostono uoste grupė Masačusetso kolonistų, persirengusių indėnais mohavkais, įlipa į tris arbatos prikrautus laivus ir į uostą išmeta 342 dėžes su arbata. Vidurnaktį surengtas reidas, kuris buvo pramintas „Bostono arbatos vakarėliu“, buvo protestas prieš tais metais britų parlamento priimtą Arbatos įstatymą, kuriuo buvo siekiama išgelbėti<br />žlungančią East India arbatos bendrovę, gerokai sumažinant arbatos mokestį ir suteikiant jai faktinę Amerikos arbatos prekybos monopoliją.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl kartą Amerikoje „nuokvaka“ pralaimėjo „feminizmui“?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-karta-amerikoje-nuokvaka-pralaimejo-feminizmui--63287567</link><description><![CDATA[Lygiai prieš septynerius metus šią gruodžio 12-tąją seniausio ir tituluočiausio Amerikos žodyno „Merriam-Webster“ redakcija paskelbė metų žodį - „feminizmas“. Žodynas jį apibrėžia kaip „politinės, ekonominės ir socialinės lyčių lygybės teoriją“ ir „organizuotą veiklą moterų teisių ir interesų labui”.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63287567</guid><pubDate>Fri, 13 Dec 2024 06:30:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63287567/2024_12_12_c3c1f46e_4698_f_3a99713d_88d8_4394_80a2_942c38b44e48.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš septynerius metus šią gruodžio 12-tąją seniausio ir tituluočiausio Amerikos žodyno „Merriam-Webster“ redakcija paskelbė metų žodį - „feminizmas“. Žodynas jį apibrėžia kaip „politinės, ekonominės ir socialinės lyčių lygybės teoriją“ ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš septynerius metus šią gruodžio 12-tąją seniausio ir tituluočiausio Amerikos žodyno „Merriam-Webster“ redakcija paskelbė metų žodį - „feminizmas“. Žodynas jį apibrėžia kaip „politinės, ekonominės ir socialinės lyčių lygybės teoriją“ ir „organizuotą veiklą moterų teisių ir interesų labui”.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl italai turėtų gailėtis, neprisidėję prie radijo bangų atradimų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-italai-turetu-gailetis-neprisideje-prie-radijo-bangu-atradimu--63269833</link><description><![CDATA[1901-ų metų gruodžio 12-tąją Italų fizikui ir radijo pradininkui Guglielmo Marconi pavyksta perduoti pirmąjį radijo signalą per Atlanto vandenyną ir užčiaupti skeptikus įrodinėjusius, kad dėl Žemės išgaubtumo radijo signalas nenuekliaus toliau nei trys šimtai kilometrų. Radijo signalas - Morzės abėcėlės kodas, reiškiantis raidę „s“ - nuskriejo daugiau kaip tris tūkstančius kilometrų nuo Poldhu miesto Kornvalyje, Anglijoje, iki Niufaundlendo, Kanadoje.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63269833</guid><pubDate>Thu, 12 Dec 2024 06:30:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63269833/2024_12_11_412a0415_4698_f_9a869aab_416b_4da3_b980_1556c443c470.mp3" length="3013622" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1901-ų metų gruodžio 12-tąją Italų fizikui ir radijo pradininkui Guglielmo Marconi pavyksta perduoti pirmąjį radijo signalą per Atlanto vandenyną ir užčiaupti skeptikus įrodinėjusius, kad dėl Žemės išgaubtumo radijo signalas nenuekliaus toliau nei...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1901-ų metų gruodžio 12-tąją Italų fizikui ir radijo pradininkui Guglielmo Marconi pavyksta perduoti pirmąjį radijo signalą per Atlanto vandenyną ir užčiaupti skeptikus įrodinėjusius, kad dėl Žemės išgaubtumo radijo signalas nenuekliaus toliau nei trys šimtai kilometrų. Radijo signalas - Morzės abėcėlės kodas, reiškiantis raidę „s“ - nuskriejo daugiau kaip tris tūkstančius kilometrų nuo Poldhu miesto Kornvalyje, Anglijoje, iki Niufaundlendo, Kanadoje.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>189</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl Saudo Arabija pagaliau leido atidaryti kino teatrus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-saudo-arabija-pagaliau-leido-atidaryti-kino-teatrus--63269841</link><description><![CDATA[Lygiai prieš septynerius metus šią gruodžio vienuoliktosios dieną Saudo Arabijos kultūros ministras pranešė, kad šalyje po trisdešimt penkerių metų pertraukos bus atidaryti… kino teatrai. Tai buvo šalies vienas iš daugybės žingsnių siekiant pertvarkyti visuomenę ir savo įvaizdį po dešimtmečius trukusio griežtosios linijos valdymo.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63269841</guid><pubDate>Wed, 11 Dec 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63269841/2024_12_10_7504a9b0_4698_f_b18385e6_67d0_4d88_a154_25f628b9fec4.mp3" length="2996904" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš septynerius metus šią gruodžio vienuoliktosios dieną Saudo Arabijos kultūros ministras pranešė, kad šalyje po trisdešimt penkerių metų pertraukos bus atidaryti… kino teatrai. Tai buvo šalies vienas iš daugybės žingsnių siekiant...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš septynerius metus šią gruodžio vienuoliktosios dieną Saudo Arabijos kultūros ministras pranešė, kad šalyje po trisdešimt penkerių metų pertraukos bus atidaryti… kino teatrai. Tai buvo šalies vienas iš daugybės žingsnių siekiant pertvarkyti visuomenę ir savo įvaizdį po dešimtmečius trukusio griežtosios linijos valdymo.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Milijonų verta atgaila už… išradimą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/milijonu-verta-atgaila-uz-isradima--63249998</link><description><![CDATA[1901 metais gruodžio 10-tąją Stokholme įteiktos pirmosios Nobelio premijos už nuoplenus fizikos, chemijos, medicinos, literatūros ir taikos srityse. Ceremonija vyko minint penktąsias dinamito ir kitų sprogstamųjų medžiagų išradėjo švedo Alfredo Nobelio mirties metines. Savo testamente Nobelis nurodė, kad didžioji dalis jo didžiulio turto būtų sukaupta fonde, kurio palūkanos „kasmet būtų skirstomos premijomis tiems, kurie per praėjusius metus atnešė didžiausią naudą žmonijai“. Nors Nobelis viešai nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl įsteigė šias premijas, plačiai paplitusi nuomonė, kad jis taip pasielgė dėl moralinės graužaties, kad jo išradimai sėja mirtį karuose.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63249998</guid><pubDate>Tue, 10 Dec 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63249998/2024_12_09_5fecee6b_4698_f_6fdf9568_be8b_4ade_8cad_f9f2afa214a8.mp3" length="3003173" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1901 metais gruodžio 10-tąją Stokholme įteiktos pirmosios Nobelio premijos už nuoplenus fizikos, chemijos, medicinos, literatūros ir taikos srityse. Ceremonija vyko minint penktąsias dinamito ir kitų sprogstamųjų medžiagų išradėjo švedo Alfredo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1901 metais gruodžio 10-tąją Stokholme įteiktos pirmosios Nobelio premijos už nuoplenus fizikos, chemijos, medicinos, literatūros ir taikos srityse. Ceremonija vyko minint penktąsias dinamito ir kitų sprogstamųjų medžiagų išradėjo švedo Alfredo Nobelio mirties metines. Savo testamente Nobelis nurodė, kad didžioji dalis jo didžiulio turto būtų sukaupta fonde, kurio palūkanos „kasmet būtų skirstomos premijomis tiems, kurie per praėjusius metus atnešė didžiausią naudą žmonijai“. Nors Nobelis viešai nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl įsteigė šias premijas, plačiai paplitusi nuomonė, kad jis taip pasielgė dėl moralinės graužaties, kad jo išradimai sėja mirtį karuose.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip per plauką - tiesiogine prasme - „Hubble” teleskopas vos nevirto beverčiu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-per-plauka-tiesiogine-prasme-hubble-teleskopas-vos-nevirto-beverciu--63225004</link><description><![CDATA[1993 metų gruodžio 9-tąją buvo paskelbta, kad po penkto išėjimo į atvirą kosmosą (tuo metu tai buvo rekordas), misija, kurios tikslas buvo kosmose pataisyti sugedusį teleskopą „Hubble“, buvo visiškai sėkminga. Story Musgrave'as ir Jeffas Hofmanas atliko ilgiausią per 11 dienų trukusią misiją išėjimą į atvirą kosmosą - ten jie praleido septynias valandas ir 21 minutę atlikdami paskutinę užduotį: jie turėjo išskleisti 12 metrų saulės baterijas, kurios maitina „Hubble“.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63225004</guid><pubDate>Mon, 09 Dec 2024 06:30:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63225004/2024_12_08_2027f7d7_4698_f_709bf0b9_cbfb_4f86_aeb9_69885c369d5e.mp3" length="2999412" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1993 metų gruodžio 9-tąją buvo paskelbta, kad po penkto išėjimo į atvirą kosmosą (tuo metu tai buvo rekordas), misija, kurios tikslas buvo kosmose pataisyti sugedusį teleskopą „Hubble“, buvo visiškai sėkminga. Story Musgrave'as ir Jeffas Hofmanas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1993 metų gruodžio 9-tąją buvo paskelbta, kad po penkto išėjimo į atvirą kosmosą (tuo metu tai buvo rekordas), misija, kurios tikslas buvo kosmose pataisyti sugedusį teleskopą „Hubble“, buvo visiškai sėkminga. Story Musgrave'as ir Jeffas Hofmanas atliko ilgiausią per 11 dienų trukusią misiją išėjimą į atvirą kosmosą - ten jie praleido septynias valandas ir 21 minutę atlikdami paskutinę užduotį: jie turėjo išskleisti 12 metrų saulės baterijas, kurios maitina „Hubble“.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl - pirmiau vestuvės, o Indonezija tik po to?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-pirmiau-vestuves-o-indonezija-tik-po-to--63170375</link><description><![CDATA[Lygiai prieš porą metų šią gruodžio 6-tąją Indonezijos parlamentas patvirtino naują baudžiamąjį kodeksą, kuriuo šalyje draudžiama užsiimti nesantuokiniais lytiniais santykiais. Pagal naujus įstatymus, kurie turi įsigalioti po trejų metų, už nesantuokinius lytinius santykius bus baudžiama laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nesusituokusiems draudžiama ir gyventi kartu - jie gali būti įkalinti iki šešių mėnesių. Svetimavimas taip pat bus įkalinimu baudžiamas nusikaltimas.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63170375</guid><pubDate>Fri, 06 Dec 2024 06:30:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63170375/2024_12_05_dc96f2d8_4698_f_60300c88_dbc4_4352_9e48_2aa14deec7aa.mp3" length="2889906" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš porą metų šią gruodžio 6-tąją Indonezijos parlamentas patvirtino naują baudžiamąjį kodeksą, kuriuo šalyje draudžiama užsiimti nesantuokiniais lytiniais santykiais. Pagal naujus įstatymus, kurie turi įsigalioti po trejų metų, už...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš porą metų šią gruodžio 6-tąją Indonezijos parlamentas patvirtino naują baudžiamąjį kodeksą, kuriuo šalyje draudžiama užsiimti nesantuokiniais lytiniais santykiais. Pagal naujus įstatymus, kurie turi įsigalioti po trejų metų, už nesantuokinius lytinius santykius bus baudžiama laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nesusituokusiems draudžiama ir gyventi kartu - jie gali būti įkalinti iki šešių mėnesių. Svetimavimas taip pat bus įkalinimu baudžiamas nusikaltimas.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip dėl vienos lentpjūvės Kalifornija iš atokios provincijos virto civilizacijos centru?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-del-vienos-lentpjuves-kalifornija-is-atokios-provincijos-virto-civilizacijos-centru--63148747</link><description><![CDATA[1848 metų gruodžio 5-tąją Amerikos prezidentas Jamesas K. Polkas Kongrese sakydamas metų kalbą patvirtina, kad Kalifornijoje rasta aukso. Tai paskatino vieną iš svarbiausių įvykių Amerikos istorijoje - Aukso kartšligę.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63148747</guid><pubDate>Thu, 05 Dec 2024 06:30:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63148747/2024_12_04_c7a9e8db_4698_f_769464d0_8850_4b11_b71a_ec87db1521f3.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1848 metų gruodžio 5-tąją Amerikos prezidentas Jamesas K. Polkas Kongrese sakydamas metų kalbą patvirtina, kad Kalifornijoje rasta aukso. Tai paskatino vieną iš svarbiausių įvykių Amerikos istorijoje - Aukso kartšligę.

Ved. Julius Juchnevičius</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1848 metų gruodžio 5-tąją Amerikos prezidentas Jamesas K. Polkas Kongrese sakydamas metų kalbą patvirtina, kad Kalifornijoje rasta aukso. Tai paskatino vieną iš svarbiausių įvykių Amerikos istorijoje - Aukso kartšligę.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dėl ko mažėja Šiaurės Amerikos migruojantys paukščiai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/del-ko-mazeja-siaures-amerikos-migruojantys-pauksciai--63148760</link><description><![CDATA[Prieš penkerius metus gruodžio 4-tąją žurnale „Ecology Letters“ paskelbtame Mičigano universiteto mokslininkų tyrime teigiama, kad Šiaurės Amerikos migruojantys paukščiai dėl klimato kaitos mažėja, o jų sparnai ilgėja.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63148760</guid><pubDate>Wed, 04 Dec 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63148760/2024_12_03_b5820fe6_4698_f_47207bef_2c25_4005_b2cf_63f4f79ed0d7.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkerius metus gruodžio 4-tąją žurnale „Ecology Letters“ paskelbtame Mičigano universiteto mokslininkų tyrime teigiama, kad Šiaurės Amerikos migruojantys paukščiai dėl klimato kaitos mažėja, o jų sparnai ilgėja.

Ved. Julius Juchnevičius</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkerius metus gruodžio 4-tąją žurnale „Ecology Letters“ paskelbtame Mičigano universiteto mokslininkų tyrime teigiama, kad Šiaurės Amerikos migruojantys paukščiai dėl klimato kaitos mažėja, o jų sparnai ilgėja.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl nebuvo atsakyta į pirmąją istorijoje SMS žinutę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-nebuvo-atsakyta-i-pirmaja-istorijoje-sms-zinute--63148761</link><description><![CDATA[1992 metų gruodžio 3-iąją 22-ejų britų kompiuterių inžinierius Neilas Papworthas iš asmeninio kompiuterio „Vodafone“ tinklu išsiunčia pirmąją žmonijos istorijoje SMS žinutę. Kolegai jis parašė: „Linksmų Kalėdų“. Papworthas, dirbo komandoje, kūrusioje britų telekomunikacijų bendrovės „Vodafone UK“ trumpųjų žinučių centrą - sms centrą.<br /><br /><br />Ved. Julius Juchnevičius<br /><br />(DI iliustracija)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63148761</guid><pubDate>Tue, 03 Dec 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63148761/2024_12_02_17044ff6_4698_f_51b302d6_c8e7_430d_b6fd_c4c296000eb1.mp3" length="2999412" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1992 metų gruodžio 3-iąją 22-ejų britų kompiuterių inžinierius Neilas Papworthas iš asmeninio kompiuterio „Vodafone“ tinklu išsiunčia pirmąją žmonijos istorijoje SMS žinutę. Kolegai jis parašė: „Linksmų Kalėdų“. Papworthas, dirbo komandoje, kūrusioje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1992 metų gruodžio 3-iąją 22-ejų britų kompiuterių inžinierius Neilas Papworthas iš asmeninio kompiuterio „Vodafone“ tinklu išsiunčia pirmąją žmonijos istorijoje SMS žinutę. Kolegai jis parašė: „Linksmų Kalėdų“. Papworthas, dirbo komandoje, kūrusioje britų telekomunikacijų bendrovės „Vodafone UK“ trumpųjų žinučių centrą - sms centrą.<br /><br /><br />Ved. Julius Juchnevičius<br /><br />(DI iliustracija)]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kokį perspėjimą žmonijai paliko profesorius Stephenas Hawkingas dėl DI?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/koki-perspejima-zmonijai-paliko-profesorius-stephenas-hawkingas-del-di--63148762</link><description><![CDATA[Lygiai prieš dešimt metų šią gruodžio antrosios dieną tada dar gyvas vienas žymiausių pasaulio mokslininkų Stephenas Hawkingas pareiškė, kad pastangos sukurti vadinamąsias „mąstančias mašinas“ gali reikšti žmonių rasės pabaigą. Tokį įspėjimą profesorius pateikė atsakydamas į klausimą apie jo naudojamos bendravimo technologijos atnaujinimą, kuris pasitelkia tam tikrą dirbtinio intelekto formą. Jis sakė, kad saikingas DI naudojimas- nieko bloga, bet sofistikuotos nežmogiško intelekto formos kelia daug rizikų.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63148762</guid><pubDate>Mon, 02 Dec 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63148762/2024_12_01_4417e29f_4698_f_52f897ed_0985_42d2_9fef_36cafadf78f9.mp3" length="3175790" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš dešimt metų šią gruodžio antrosios dieną tada dar gyvas vienas žymiausių pasaulio mokslininkų Stephenas Hawkingas pareiškė, kad pastangos sukurti vadinamąsias „mąstančias mašinas“ gali reikšti žmonių rasės pabaigą. Tokį įspėjimą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš dešimt metų šią gruodžio antrosios dieną tada dar gyvas vienas žymiausių pasaulio mokslininkų Stephenas Hawkingas pareiškė, kad pastangos sukurti vadinamąsias „mąstančias mašinas“ gali reikšti žmonių rasės pabaigą. Tokį įspėjimą profesorius pateikė atsakydamas į klausimą apie jo naudojamos bendravimo technologijos atnaujinimą, kuris pasitelkia tam tikrą dirbtinio intelekto formą. Jis sakė, kad saikingas DI naudojimas- nieko bloga, bet sofistikuotos nežmogiško intelekto formos kelia daug rizikų.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>199</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kompiuterinio žaidimo šedevras, kurio šiuolaikiniai žaidimų asai greičiausiai nežino…</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kompiuterinio-zaidimo-sedevras-kurio-siuolaikiniai-zaidimu-asai-greiciausiai-nezino--63148759</link><description><![CDATA[1972 metų lapkričio 29-ąją amerikiečių žaidimų gamintoja „Atari“ išleido vaizdo žaidimą „Pong“, kuris iš esmės davė pradžią dabar daugiau nei 200 milijardų dolerių vertės namų vaizdo žaidimų industrijai.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63148759</guid><pubDate>Fri, 29 Nov 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63148759/2024_11_28_d75eb299_4698_f_9f9de9b0_2c2a_4c3f_9efe_dc07e119162c.mp3" length="3146533" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1972 metų lapkričio 29-ąją amerikiečių žaidimų gamintoja „Atari“ išleido vaizdo žaidimą „Pong“, kuris iš esmės davė pradžią dabar daugiau nei 200 milijardų dolerių vertės namų vaizdo žaidimų industrijai.

Ved. Julius Juchnevičius</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1972 metų lapkričio 29-ąją amerikiečių žaidimų gamintoja „Atari“ išleido vaizdo žaidimą „Pong“, kuris iš esmės davė pradžią dabar daugiau nei 200 milijardų dolerių vertės namų vaizdo žaidimų industrijai.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>197</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ką pusryčiams valgydavo Amerikos prezidentas Williamas H. Taftas, svėręs 150 kg?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ka-pusryciams-valgydavo-amerikos-prezidentas-williamas-h-taftas-sveres-150-kg--63034766</link><description><![CDATA[1911 metų lapkričio 28-ą dieną Baltųjų rūmų kambarinė Elizabeth Jaffray savo dienoraštyje rašo apie pokalbį su prezidentu Williamu Howardu Taftu ir jo žmona apie vis didėjantį šalies vadovo liemenį. Pasak Baltųjų rūmų istorijos asociacijos, kambarinė buvo cituojama ir 26-tais metais išleistoje knygoje „Baltųjų rūmų paslaptys“, kur susirūpinimą jai kėlė didėjančios prezidento apimtys.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63034766</guid><pubDate>Thu, 28 Nov 2024 06:30:06 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63034766/2024_11_27_36e13d7a_4698_f_f268b584_808f_4cf6_a221_514a26bb101c.mp3" length="3302432" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1911 metų lapkričio 28-ą dieną Baltųjų rūmų kambarinė Elizabeth Jaffray savo dienoraštyje rašo apie pokalbį su prezidentu Williamu Howardu Taftu ir jo žmona apie vis didėjantį šalies vadovo liemenį. Pasak Baltųjų rūmų istorijos asociacijos, kambarinė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1911 metų lapkričio 28-ą dieną Baltųjų rūmų kambarinė Elizabeth Jaffray savo dienoraštyje rašo apie pokalbį su prezidentu Williamu Howardu Taftu ir jo žmona apie vis didėjantį šalies vadovo liemenį. Pasak Baltųjų rūmų istorijos asociacijos, kambarinė buvo cituojama ir 26-tais metais išleistoje knygoje „Baltųjų rūmų paslaptys“, kur susirūpinimą jai kėlė didėjančios prezidento apimtys.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>207</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip kapų plėšikai senovėje sužinodavo kapų paslaptis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-kapu-plesikai-senoveje-suzinodavo-kapu-paslaptis--63016967</link><description><![CDATA[1922-ų metų lapkričio dvidešimt šeštąją Egipto Karalių slėnyje britų archeologai Hovardas Karteris ir lordas Karnarvonas tapo pirmaisiais žmonėmis, kurie po daugiau nei 3 000 metų įžengė į karaliaus Tutanchamono kapą.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63016967</guid><pubDate>Tue, 26 Nov 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63016967/2024_11_25_09b8d3be_4698_f_edc1887d_855e_4fbb_b67c_47d460169a50.mp3" length="2963885" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1922-ų metų lapkričio dvidešimt šeštąją Egipto Karalių slėnyje britų archeologai Hovardas Karteris ir lordas Karnarvonas tapo pirmaisiais žmonėmis, kurie po daugiau nei 3 000 metų įžengė į karaliaus Tutanchamono kapą.

Ved. Julius Juchnevičius</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1922-ų metų lapkričio dvidešimt šeštąją Egipto Karalių slėnyje britų archeologai Hovardas Karteris ir lordas Karnarvonas tapo pirmaisiais žmonėmis, kurie po daugiau nei 3 000 metų įžengė į karaliaus Tutanchamono kapą.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>185</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ko verti Džeimso Bondo pistoletai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ko-verti-dzeimso-bondo-pistoletai--62988393</link><description><![CDATA[Prieš keturiolika metų lapkričio 25-tąją aukcione Londone už maždaug tris šimtus tūkstančius eurų parduotas pistoletas, kurį 1963 metų filmo „Su meile iš Rusijos“ reklaminiame plakate laikė Džeimso Bondo vaidmens atlikėjas Šonas Koneris.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62988393</guid><pubDate>Mon, 25 Nov 2024 06:30:09 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62988393/2024_11_24_490e7299_4698_f_906997d5_3402_4c81_a359_1b3f4ef23d9d.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš keturiolika metų lapkričio 25-tąją aukcione Londone už maždaug tris šimtus tūkstančius eurų parduotas pistoletas, kurį 1963 metų filmo „Su meile iš Rusijos“ reklaminiame plakate laikė Džeimso Bondo vaidmens atlikėjas Šonas Koneris.

Ved. Julius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš keturiolika metų lapkričio 25-tąją aukcione Londone už maždaug tris šimtus tūkstančius eurų parduotas pistoletas, kurį 1963 metų filmo „Su meile iš Rusijos“ reklaminiame plakate laikė Džeimso Bondo vaidmens atlikėjas Šonas Koneris.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip Madonna rusijos armijos gretas praretino?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-madonna-rusijos-armijos-gretas-praretino--62962339</link><description><![CDATA[2012 metų lapkričio 22-ąją rusijos teisėjas atmetė ieškinį prieš Madonną dėl tų pačių metų vasarą sankt peterburge vykusio koncerto metu atliktų veiksmų, kurie, anot prieš homoseksualus nusistačiusių grupių, pažeidė vietos įstatymą, draudžiantį propaguoti homoseksualų elgesį, o tai gresia tautos išnykimu. Tą vasarą Madonna prieš tai dar koncertavo ir pačioje maskvoje, kur išreiškė palaikymą „Pussy Riot“, kurios narės buvo nuteistos už koncertą cerkvėje.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62962339</guid><pubDate>Fri, 22 Nov 2024 06:30:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62962339/2024_11_21_980a10d1_4698_f_21a09fcf_cbc0_4dd3_9a17_e578d6e81235.mp3" length="2835990" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2012 metų lapkričio 22-ąją rusijos teisėjas atmetė ieškinį prieš Madonną dėl tų pačių metų vasarą sankt peterburge vykusio koncerto metu atliktų veiksmų, kurie, anot prieš homoseksualus nusistačiusių grupių, pažeidė vietos įstatymą, draudžiantį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2012 metų lapkričio 22-ąją rusijos teisėjas atmetė ieškinį prieš Madonną dėl tų pačių metų vasarą sankt peterburge vykusio koncerto metu atliktų veiksmų, kurie, anot prieš homoseksualus nusistačiusių grupių, pažeidė vietos įstatymą, draudžiantį propaguoti homoseksualų elgesį, o tai gresia tautos išnykimu. Tą vasarą Madonna prieš tai dar koncertavo ir pačioje maskvoje, kur išreiškė palaikymą „Pussy Riot“, kurios narės buvo nuteistos už koncertą cerkvėje.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>177</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar Sylvesteris Stallone pelnytų „Oskarą” šiandien?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-sylvesteris-stallone-pelnytu-oskara-siandien--62898136</link><description><![CDATA[1976 metų lapkričio 21 dieną Niujorke įvyko filmo „Rokis“, kuris šlovės spinduliais nušvietė Sylvesterį Stallone, premjera. Visos šalies kino teatruose filmas pradėtas rodyti po poros savaičių, kino salės buvo sausakimšos. Filmas - ir čia jau tikrai nustebsite, nes būsite pamiršę - pelnė 10 kino akademijos nominacijų, įskaitant geriausio aktoriaus ir<br />geriausio originalaus scenarijaus kategorijose, nors Stallonė tuo metu buvo dar mažai žinomas.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62898136</guid><pubDate>Thu, 21 Nov 2024 06:30:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62898136/2024_11_20_9ed3bd72_4698_f_16f079f4_c3f7_4638_b57d_9dd3f18be577.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1976 metų lapkričio 21 dieną Niujorke įvyko filmo „Rokis“, kuris šlovės spinduliais nušvietė Sylvesterį Stallone, premjera. Visos šalies kino teatruose filmas pradėtas rodyti po poros savaičių, kino salės buvo sausakimšos. Filmas - ir čia jau tikrai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1976 metų lapkričio 21 dieną Niujorke įvyko filmo „Rokis“, kuris šlovės spinduliais nušvietė Sylvesterį Stallone, premjera. Visos šalies kino teatruose filmas pradėtas rodyti po poros savaičių, kino salės buvo sausakimšos. Filmas - ir čia jau tikrai nustebsite, nes būsite pamiršę - pelnė 10 kino akademijos nominacijų, įskaitant geriausio aktoriaus ir<br />geriausio originalaus scenarijaus kategorijose, nors Stallonė tuo metu buvo dar mažai žinomas.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl žmonija ilgai neišrado dviračio?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-zmonija-ilgai-neisrado-dviracio--62898135</link><description><![CDATA[1866 m. lapkričio 20 d. prancūzas Pierre'as Lallementas gauna Amerikos patentą pirmajam šalyje dviračiui su pedalais. Išradimo brėžinius ir reikalingas detales Lallementas jau turėjo metais anksčiau, kai iš Prancūzijos atsikraustė į Jungtines valstijas. Sukonstravęs ir užpatentavęs pirmąjį dviratį Jungtinėse Valstijose Lallementas nesulaukė jokio reikšmingo atlygio ar pripažinimo už tai, kad supažindino amerikiečius<br />su išradimu, kuris netrukus tapo visuotinai paplitęs.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62898135</guid><pubDate>Wed, 20 Nov 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62898135/2024_11_19_4d72d7d5_4698_f_8e46ad94_f4a1_48df_9af5_53d67abb2f65.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1866 m. lapkričio 20 d. prancūzas Pierre'as Lallementas gauna Amerikos patentą pirmajam šalyje dviračiui su pedalais. Išradimo brėžinius ir reikalingas detales Lallementas jau turėjo metais anksčiau, kai iš Prancūzijos atsikraustė į Jungtines...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1866 m. lapkričio 20 d. prancūzas Pierre'as Lallementas gauna Amerikos patentą pirmajam šalyje dviračiui su pedalais. Išradimo brėžinius ir reikalingas detales Lallementas jau turėjo metais anksčiau, kai iš Prancūzijos atsikraustė į Jungtines valstijas. Sukonstravęs ir užpatentavęs pirmąjį dviratį Jungtinėse Valstijose Lallementas nesulaukė jokio reikšmingo atlygio ar pripažinimo už tai, kad supažindino amerikiečius<br />su išradimu, kuris netrukus tapo visuotinai paplitęs.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl nusikaltėliam apsimokėjo dalyauti pirmojoje nacionalinėje Anglijos loterijoje XVI a.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-nusikalteliam-apsimokejo-dalyauti-pirmojoje-nacionalineje-anglijos-loterijoje-xvi-a--62898496</link><description><![CDATA[1994-tų metų lapkričio 19-tąją po ilgų ilgų metų pertraukos Didžiojoje Britanijoje įvyko pirmoji šių laikų nacionalinė loterija. Aukso puodas buvo nemenkas - septyni milijonai svarų sterlingų. Už vieną svarą buvo galima nusipirkti galimybę pataikyti į vieną teisingą kombinaciją iš keturiolikos milijonų galimų, tereikėjo atspėti šešis skaičius iš keturiasdešimt devynių.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62898496</guid><pubDate>Tue, 19 Nov 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62898496/2024_11_18_c42fb7fe_4698_f_490c2951_4869_4cfd_af48_ba979f85c0ef.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1994-tų metų lapkričio 19-tąją po ilgų ilgų metų pertraukos Didžiojoje Britanijoje įvyko pirmoji šių laikų nacionalinė loterija. Aukso puodas buvo nemenkas - septyni milijonai svarų sterlingų. Už vieną svarą buvo galima nusipirkti galimybę pataikyti į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1994-tų metų lapkričio 19-tąją po ilgų ilgų metų pertraukos Didžiojoje Britanijoje įvyko pirmoji šių laikų nacionalinė loterija. Aukso puodas buvo nemenkas - septyni milijonai svarų sterlingų. Už vieną svarą buvo galima nusipirkti galimybę pataikyti į vieną teisingą kombinaciją iš keturiolikos milijonų galimų, tereikėjo atspėti šešis skaičius iš keturiasdešimt devynių.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl traukiniai iš tiesų pelnė teisę… nelaukti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-traukiniai-is-tiesu-pelne-teise-nelaukti--62775168</link><description><![CDATA[1883 metais šią, lapkričio aštuonioliktąją, lygiai vidurdienį Amerikos ir Kanados geležinkeliai pradėjo naudoti keturias kontinentines laiko juostas, kad būtų išvengta painiavos, susijusios su tūkstančiais vietinių laikų. Šis drąsus žingsnis simbolizavo geležinkelių bendrovių pasidalytą galią.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62775168</guid><pubDate>Mon, 18 Nov 2024 06:30:06 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62775168/2024_11_17_e6e42184_4698_f_f9fa2d86_47a3_4cfc_b8f2_a3527a87e333.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1883 metais šią, lapkričio aštuonioliktąją, lygiai vidurdienį Amerikos ir Kanados geležinkeliai pradėjo naudoti keturias kontinentines laiko juostas, kad būtų išvengta painiavos, susijusios su tūkstančiais vietinių laikų. Šis drąsus žingsnis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1883 metais šią, lapkričio aštuonioliktąją, lygiai vidurdienį Amerikos ir Kanados geležinkeliai pradėjo naudoti keturias kontinentines laiko juostas, kad būtų išvengta painiavos, susijusios su tūkstančiais vietinių laikų. Šis drąsus žingsnis simbolizavo geležinkelių bendrovių pasidalytą galią.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl atlikėjams nepatartina keiktis ant scenos pasirodymo metu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-atlikejams-nepatartina-keiktis-ant-scenos-pasirodymo-metu--62769446</link><description><![CDATA[1969 metų lapkričio 15-tą Tampoje, Floridoje iškart po koncerto grimo kambary policija suėmė Janis Joplin. Bilietai į tuo metu dvidešimt šešerių Joplin pasirodymą kainavo nuo 4 iki 6 dolerių.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62769446</guid><pubDate>Fri, 15 Nov 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62769446/2024_11_13_6d2fbf86_4698_f_39e4ce78_0e3c_42f1_9e51_3cd5947c5a38.mp3" length="2983111" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1969 metų lapkričio 15-tą Tampoje, Floridoje iškart po koncerto grimo kambary policija suėmė Janis Joplin. Bilietai į tuo metu dvidešimt šešerių Joplin pasirodymą kainavo nuo 4 iki 6 dolerių.

Ved. Julius Juchnevičius</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1969 metų lapkričio 15-tą Tampoje, Floridoje iškart po koncerto grimo kambary policija suėmė Janis Joplin. Bilietai į tuo metu dvidešimt šešerių Joplin pasirodymą kainavo nuo 4 iki 6 dolerių.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl Džeimsas Bondas dabar nesegėtų išmaniojo laikrodžio?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-dzeimsas-bondas-dabar-nesegetu-ismaniojo-laikrodzio--62769452</link><description><![CDATA[2011 metų lapkričio 14-tąją Ženevoje vykusiame aukcione už triš šimtus trisdešimt penkis tūkstančius eurų buvo parduotas rankinis laikrodis „Rolex“ su įtaisytu besisukančiu pjūklu ir kulkas nukreipiančiu prietaisu, kurį aktorius Roger Moore dėvėjo vaidindamas Džeimsą Bondą 1973 metų filme „Gyvenk ir leisk numirti“. Kas įsigijo laikrodį - nebuvo pranešta.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62769452</guid><pubDate>Thu, 14 Nov 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62769452/2024_11_14_78afa892_4698_f_7cbaacf8_f84e_4566_80cc_034e1761d6f4.mp3" length="2997322" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2011 metų lapkričio 14-tąją Ženevoje vykusiame aukcione už triš šimtus trisdešimt penkis tūkstančius eurų buvo parduotas rankinis laikrodis „Rolex“ su įtaisytu besisukančiu pjūklu ir kulkas nukreipiančiu prietaisu, kurį aktorius Roger Moore dėvėjo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2011 metų lapkričio 14-tąją Ženevoje vykusiame aukcione už triš šimtus trisdešimt penkis tūkstančius eurų buvo parduotas rankinis laikrodis „Rolex“ su įtaisytu besisukančiu pjūklu ir kulkas nukreipiančiu prietaisu, kurį aktorius Roger Moore dėvėjo vaidindamas Džeimsą Bondą 1973 metų filme „Gyvenk ir leisk numirti“. Kas įsigijo laikrodį - nebuvo pranešta.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip liemenėlės išradimas Amerikai palengvino Pirmojo pasaulinio karo naštą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-liemeneles-isradimas-amerikai-palengvino-pirmojo-pasaulinio-karo-nasta--62715279</link><description><![CDATA[1914 metų šią lapkričio tryliktą dieną amerikietei Mary Phelps Jacob buvo suteiktas patentas išradimo, kuris dabar pasauliniams verslams leidžia sukti milijardines apyvartas - šiuolaikinę liemenėlę.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius<br /><br />(DI iliustracija)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62715279</guid><pubDate>Wed, 13 Nov 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62715279/2024_11_12_3bb0b0f4_4698_f_e33b9d12_ca62_4351_819f_88aeb3cbdf34.mp3" length="2997322" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1914 metų šią lapkričio tryliktą dieną amerikietei Mary Phelps Jacob buvo suteiktas patentas išradimo, kuris dabar pasauliniams verslams leidžia sukti milijardines apyvartas - šiuolaikinę liemenėlę.

Ved. Julius Juchnevičius

(DI iliustracija)</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1914 metų šią lapkričio tryliktą dieną amerikietei Mary Phelps Jacob buvo suteiktas patentas išradimo, kuris dabar pasauliniams verslams leidžia sukti milijardines apyvartas - šiuolaikinę liemenėlę.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius<br /><br />(DI iliustracija)]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Asmenukė, kurios turėtų pavydėti visi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/asmenuke-kurios-turetu-pavydeti-visi--62715286</link><description><![CDATA[1966-tų metų lapkričio 12-tąją Amerikos astronautas Edwinas Buzzas Aldrinas, kuris tik po trejų metų taps antruoju žmogumi, po Neilo Armstrongo, žengusiu ant Mėnulio paviršiaus, tapo pirmuoju, kuris pasidarė kosminę asmenukę.<br /><br />Ved. Julius Juchnevčius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62715286</guid><pubDate>Tue, 12 Nov 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62715286/2024_11_11_0a8546e9_4698_f_e7a5c975_dad2_4b86_ad0b_93a6f4773089.mp3" length="2996486" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1966-tų metų lapkričio 12-tąją Amerikos astronautas Edwinas Buzzas Aldrinas, kuris tik po trejų metų taps antruoju žmogumi, po Neilo Armstrongo, žengusiu ant Mėnulio paviršiaus, tapo pirmuoju, kuris pasidarė kosminę asmenukę.

Ved. Julius Juchnevčius</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1966-tų metų lapkričio 12-tąją Amerikos astronautas Edwinas Buzzas Aldrinas, kuris tik po trejų metų taps antruoju žmogumi, po Neilo Armstrongo, žengusiu ant Mėnulio paviršiaus, tapo pirmuoju, kuris pasidarė kosminę asmenukę.<br /><br />Ved. Julius Juchnevčius]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl vienišiai šiandien turėtų neišlaidauti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-vienisiai-siandien-turetu-neislaidauti--62682050</link><description><![CDATA[Lygiai prieš šešerius metus lapkričio vienuoliktąją interneto milžinė „Alibaba“ pasiekė naujus savo didžiausios apsipirkimo dienos - kasmetinės Vienišių dienos - pardavimų rekordus.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62682050</guid><pubDate>Mon, 11 Nov 2024 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62682050/2024_11_10_a7e14dc5_4698_f_03777f3e_15c1_49ec_b7f7_ef5a28ad7d9a.mp3" length="2999830" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš šešerius metus lapkričio vienuoliktąją interneto milžinė „Alibaba“ pasiekė naujus savo didžiausios apsipirkimo dienos - kasmetinės Vienišių dienos - pardavimų rekordus.

Ved. Julius Juchnevičius</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš šešerius metus lapkričio vienuoliktąją interneto milžinė „Alibaba“ pasiekė naujus savo didžiausios apsipirkimo dienos - kasmetinės Vienišių dienos - pardavimų rekordus.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kam Amerikos batų parduotuvėse buvo reikalingi rentgeno aparatai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kam-amerikos-batu-parduotuvese-buvo-reikalingi-rentgeno-aparatai--62649581</link><description><![CDATA[1895 metų lapkričio 8-ąją vokiečių fizikas Wilhelmas Conradas Röntgenas pastebėjo keistus spindulius - netrukus tai tapo reikšmingu mokslo pasiekimu, leidžiančiu nematomus dalykus padaryti matomais.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius<br /><br />(DI iliustracija)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62649581</guid><pubDate>Fri, 08 Nov 2024 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62649581/2024_11_07_21360c70_4698_f_60762988_7331_46ef_b866_e3d277a7f119.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1895 metų lapkričio 8-ąją vokiečių fizikas Wilhelmas Conradas Röntgenas pastebėjo keistus spindulius - netrukus tai tapo reikšmingu mokslo pasiekimu, leidžiančiu nematomus dalykus padaryti matomais.

Ved. Julius Juchnevičius

(DI iliustracija)</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1895 metų lapkričio 8-ąją vokiečių fizikas Wilhelmas Conradas Röntgenas pastebėjo keistus spindulius - netrukus tai tapo reikšmingu mokslo pasiekimu, leidžiančiu nematomus dalykus padaryti matomais.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius<br /><br />(DI iliustracija)]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dėl ko vis tik iširo „The Beatles”?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/del-ko-vis-tik-isiro-the-beatles--62641767</link><description><![CDATA[1966 metų lapkričio 7 dieną britų roko sensacija „The Beatles“ įžengia į Londono galeriją „Indica“, kurioje avangardinė japonų menininkė Yoko Ono ruošiasi savo personalinės parodos atidarymui. Dainininko ir gitaristo Džono Lenono ir Joko Ono kontaktas prasideda, kai šis paklausia apie jos meno kūrinį - kopėčias, ant kurių viršaus yra didinamasis stiklas, atskleidžiantis žodį „Taip“.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62641767</guid><pubDate>Thu, 07 Nov 2024 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62641767/2024_11_06_26d13071_4698_f_6be6685a_354f_4f3c_9bee_46d4166bb05c.mp3" length="2999412" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1966 metų lapkričio 7 dieną britų roko sensacija „The Beatles“ įžengia į Londono galeriją „Indica“, kurioje avangardinė japonų menininkė Yoko Ono ruošiasi savo personalinės parodos atidarymui. Dainininko ir gitaristo Džono Lenono ir Joko Ono kontaktas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1966 metų lapkričio 7 dieną britų roko sensacija „The Beatles“ įžengia į Londono galeriją „Indica“, kurioje avangardinė japonų menininkė Yoko Ono ruošiasi savo personalinės parodos atidarymui. Dainininko ir gitaristo Džono Lenono ir Joko Ono kontaktas prasideda, kai šis paklausia apie jos meno kūrinį - kopėčias, ant kurių viršaus yra didinamasis stiklas, atskleidžiantis žodį „Taip“.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar nuvyks Karolis III į Australiją kaip turistas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-nuvyks-karolis-iii-i-australija-kaip-turistas--62641913</link><description><![CDATA[1999 metų lapkričio 6-tąją Australijos gyventojai atmetė galimybę nutraukti ryšius su Didžiosios Britanijos monarchija ir tapti respublika. Apsisprendimo referendume, kuriame buvo sprendžiama, ar Australijoje vietoj karalienės Elžbietos bus išrinktas prezidentas, suskaičiavus balsus paaiškėjo: „prieš“ balsavo 54,87 %, už 45,13 %. Visos šešios valstijos balsavo prieš respubliką, o pietinėje Viktorijos valstijoje, kur įsikūręs Melburnas, skirtumas buvo mažiausias - vos šešiolika šimtųjų procento.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62641913</guid><pubDate>Wed, 06 Nov 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62641913/2024_11_05_39396d93_4698_f_fad27868_e2bd_4ec6_ac7a_6eb9b7086092.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1999 metų lapkričio 6-tąją Australijos gyventojai atmetė galimybę nutraukti ryšius su Didžiosios Britanijos monarchija ir tapti respublika. Apsisprendimo referendume, kuriame buvo sprendžiama, ar Australijoje vietoj karalienės Elžbietos bus išrinktas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1999 metų lapkričio 6-tąją Australijos gyventojai atmetė galimybę nutraukti ryšius su Didžiosios Britanijos monarchija ir tapti respublika. Apsisprendimo referendume, kuriame buvo sprendžiama, ar Australijoje vietoj karalienės Elžbietos bus išrinktas prezidentas, suskaičiavus balsus paaiškėjo: „prieš“ balsavo 54,87 %, už 45,13 %. Visos šešios valstijos balsavo prieš respubliką, o pietinėje Viktorijos valstijoje, kur įsikūręs Melburnas, skirtumas buvo mažiausias - vos šešiolika šimtųjų procento.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip Kinijos komunistų partija kovoja su trumparegyste?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-kinijos-komunistu-partija-kovoja-su-trumparegyste--62620836</link><description><![CDATA[Prieš penkeris metus lapkričio penktąją Kinijos valdžia siekdama pažaboti priklausomybę nuo žaidimų, nustatė naujas taisykles, pagal kurias vaikai ir paaugliai iki aštuoniolikos metų gali žaisti internete ne daugiau kaip 90 minučių per dieną. Ir jokių žaidimų po dešimtos vakaro.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62620836</guid><pubDate>Tue, 05 Nov 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62620836/2024_11_04_b4680f2b_4698_f_682bcf95_2a70_4f13_a189_093c82dfa0f3.mp3" length="2998576" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkeris metus lapkričio penktąją Kinijos valdžia siekdama pažaboti priklausomybę nuo žaidimų, nustatė naujas taisykles, pagal kurias vaikai ir paaugliai iki aštuoniolikos metų gali žaisti internete ne daugiau kaip 90 minučių per dieną. Ir jokių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkeris metus lapkričio penktąją Kinijos valdžia siekdama pažaboti priklausomybę nuo žaidimų, nustatė naujas taisykles, pagal kurias vaikai ir paaugliai iki aštuoniolikos metų gali žaisti internete ne daugiau kaip 90 minučių per dieną. Ir jokių žaidimų po dešimtos vakaro.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar bezdžionei užtektų gyvenimo atspausdinti žodį „bananas”?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-bezdzionei-uztektu-gyvenimo-atspausdinti-zodi-bananas--62601760</link><description><![CDATA[1960 metų lapkričio 4-ąją anglų primatologė Džeinė Goodal padarė revoliucinį atradimą: ji pastebėjo, kaip šimpanzė pasigamina ir naudoja įrankį. Iki tol buvo manoma, kad tai gali tik žmonės. Tuo metu 26-erių Goodall Gombe Stream nacionaliniame parke Tanzanijos šiaurėje tyrinėjo maždaug 150 šimpanzių grupę jų natūralioje aplinkoje.<br /><br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62601760</guid><pubDate>Mon, 04 Nov 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62601760/2024_11_03_8448658c_4698_f_43435f62_5d37_468e_9e90_f953105e9916.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1960 metų lapkričio 4-ąją anglų primatologė Džeinė Goodal padarė revoliucinį atradimą: ji pastebėjo, kaip šimpanzė pasigamina ir naudoja įrankį. Iki tol buvo manoma, kad tai gali tik žmonės. Tuo metu 26-erių Goodall Gombe Stream nacionaliniame parke...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1960 metų lapkričio 4-ąją anglų primatologė Džeinė Goodal padarė revoliucinį atradimą: ji pastebėjo, kaip šimpanzė pasigamina ir naudoja įrankį. Iki tol buvo manoma, kad tai gali tik žmonės. Tuo metu 26-erių Goodall Gombe Stream nacionaliniame parke Tanzanijos šiaurėje tyrinėjo maždaug 150 šimpanzių grupę jų natūralioje aplinkoje.<br /><br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl geresnis socialdemokratų sąrašo vedlys būtų buvęs… Mikelandželas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-geresnis-socialdemokratu-saraso-vedlys-butu-buves-mikelandzelas--62571919</link><description><![CDATA[1512 metų lapkričio pirmąją Romoje pirmą kartą viešai eksponuojami Siksto koplyčios skliautai, ant kurių - vienas geriausių italų dailininko Mikelandželo kūrinių.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62571919</guid><pubDate>Fri, 01 Nov 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62571919/2024_10_31_93eded67_4698_f_d5b17537_d26c_485c_bdc7_603e6671de72.mp3" length="3000666" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1512 metų lapkričio pirmąją Romoje pirmą kartą viešai eksponuojami Siksto koplyčios skliautai, ant kurių - vienas geriausių italų dailininko Mikelandželo kūrinių.

Ved. Julius Juchnevičius</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1512 metų lapkričio pirmąją Romoje pirmą kartą viešai eksponuojami Siksto koplyčios skliautai, ant kurių - vienas geriausių italų dailininko Mikelandželo kūrinių.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl geniali magija neišgelbėjo garsiausio XX amžiaus iliuzionisto gyvybės?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-geniali-magija-neisgelbejo-garsiausio-xx-amziaus-iliuzionisto-gyvybes--62571106</link><description><![CDATA[1926 metų paskutinę spalio dieną Detroito ligoninėje nuo peritonito miršta garsiausias XX amžiaus magas - amerikietis Harry Houdini. Prieš dvylika dienų po paskaitos Monrealyje Houdini kalbėjosi su grupe studentų, kuriems pasigyrė savo pilvo raumenų stiprumu ir gebėjimu atlaikyti stiprius smūgius. Staiga vienas iš studentų du kartus smogė Houdini į pilvą. Smūgis magą užklupo labai netikėtai ir sužeidė jo apendiksą. Traukinyje į Detroitą jis pasijuto prastai, bet sugebėjo surengti dar vieną- paskutinį - pasirodymą. Po jo jis buvo paguldytas į ligoninę. Gydytojai jį operavo, bet nesėkmingai. Plyšęs apendiksas užnuodijo Houdini organizmą.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62571106</guid><pubDate>Thu, 31 Oct 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62571106/2024_10_30_5b1a476d_4698_f_56bd8058_d1ba_4de1_a26c_7bd82da252c6.mp3" length="2998576" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1926 metų paskutinę spalio dieną Detroito ligoninėje nuo peritonito miršta garsiausias XX amžiaus magas - amerikietis Harry Houdini. Prieš dvylika dienų po paskaitos Monrealyje Houdini kalbėjosi su grupe studentų, kuriems pasigyrė savo pilvo raumenų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1926 metų paskutinę spalio dieną Detroito ligoninėje nuo peritonito miršta garsiausias XX amžiaus magas - amerikietis Harry Houdini. Prieš dvylika dienų po paskaitos Monrealyje Houdini kalbėjosi su grupe studentų, kuriems pasigyrė savo pilvo raumenų stiprumu ir gebėjimu atlaikyti stiprius smūgius. Staiga vienas iš studentų du kartus smogė Houdini į pilvą. Smūgis magą užklupo labai netikėtai ir sužeidė jo apendiksą. Traukinyje į Detroitą jis pasijuto prastai, bet sugebėjo surengti dar vieną- paskutinį - pasirodymą. Po jo jis buvo paguldytas į ligoninę. Gydytojai jį operavo, bet nesėkmingai. Plyšęs apendiksas užnuodijo Houdini organizmą.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Geriausias žmogaus draugas - ir seniausias?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/geriausias-zmogaus-draugas-ir-seniausias--62542672</link><description><![CDATA[Lygiai prieš ketverius metus spalio 30-tąją „Mokslo“ žurnale (Science journal) paskelbtas naujas šunų DNR tyrimas, kuris rodo, kad mūsų „geriausi draugai“ gyvūnų pasaulyje gali būti ir mūsų seniausi. Jie buvo pirmieji žmogaus prijaukinti gyvūnai prieš 11 000 metų, ledynmečio pabaigoje.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius<br />(DI iliustracija)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62542672</guid><pubDate>Wed, 30 Oct 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62542672/2024_10_29_4bc2b0cf_4698_f_81255b4a_7eae_4155_9219_5851412eed57.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš ketverius metus spalio 30-tąją „Mokslo“ žurnale (Science journal) paskelbtas naujas šunų DNR tyrimas, kuris rodo, kad mūsų „geriausi draugai“ gyvūnų pasaulyje gali būti ir mūsų seniausi. Jie buvo pirmieji žmogaus prijaukinti gyvūnai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš ketverius metus spalio 30-tąją „Mokslo“ žurnale (Science journal) paskelbtas naujas šunų DNR tyrimas, kuris rodo, kad mūsų „geriausi draugai“ gyvūnų pasaulyje gali būti ir mūsų seniausi. Jie buvo pirmieji žmogaus prijaukinti gyvūnai prieš 11 000 metų, ledynmečio pabaigoje.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius<br />(DI iliustracija)]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kokį vienintelį automobilį kažkada turėjo popiežius Jonas Paulius II?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/koki-vieninteli-automobili-kazkada-turejo-popiezius-jonas-paulius-ii--62532533</link><description><![CDATA[2005-tų metų spalio 29-tąją multimilijonierius iš Hjūstono aukcione už 690 tūkstančių dolerių įsigijo 1975-tų metų Ford Escort automobilį - vienintelį, kuris kada nors priklausė tuo metu jau velioniui popiežiui Jonui Pauliui II-ajam.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62532533</guid><pubDate>Tue, 29 Oct 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62532533/2024_10_28_184ac3c8_4698_f_f2082381_b6fc_44df_b18d_5752a663a1fd.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2005-tų metų spalio 29-tąją multimilijonierius iš Hjūstono aukcione už 690 tūkstančių dolerių įsigijo 1975-tų metų Ford Escort automobilį - vienintelį, kuris kada nors priklausė tuo metu jau velioniui popiežiui Jonui Pauliui II-ajam.

Ved. Julius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2005-tų metų spalio 29-tąją multimilijonierius iš Hjūstono aukcione už 690 tūkstančių dolerių įsigijo 1975-tų metų Ford Escort automobilį - vienintelį, kuris kada nors priklausė tuo metu jau velioniui popiežiui Jonui Pauliui II-ajam.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip prancūzai išvengė skandalų organizuodami vasaros olimpines žaidynes 1900 metais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-prancuzai-isvenge-skandalu-organizuodami-vasaros-olimpines-zaidynes-1900-metais--62533132</link><description><![CDATA[1900-tųjų spalio 28-tąją Paryžiuje baigėsi antrosios mūsų laikų vasaros olimpinės žaidynės. Pirmosios atgaivintos šiuolaikinės olimpinės žaidynės, suprantama, buvo surengtos Graikijoje, kaip duoklė antikos laikų olimpinėms žaidynėms. Antrosios nukeliavo į Paryžių, kas irgi visai logiška. Ir jūs tik pabandykite įsivaizduoti, kaip jos turėjo įgristi šeimininkams: jos truko penkis mėnesius- nuo gegužės iki spalio. Paryžiaus žaidynės buvo įtrauktos į tais metais Prancūzijos sostinėje vykusią „Pasaulinę parodą“ (Exposition Universelle), kuri tuo metu buvo daug žinomesnė už neseniai atgaivintas olimpines žaidynes. Tikėtąsi, kad būriai lankytojų, atvykę į parodą, galbūt užsuks ir į sporto arenas. Deja, parodos organizatoriai sporto varžybas pavadino „Tarptautinėmis fizinių pratimų ir sporto šakų varžybomis“, ir šis pavadinimas prigijo.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62533132</guid><pubDate>Mon, 28 Oct 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62533132/2024_10_27_e3c71cdf_4698_f_b13eb98e_55e0_4f3c_b3c5_2464b0efd3a5.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1900-tųjų spalio 28-tąją Paryžiuje baigėsi antrosios mūsų laikų vasaros olimpinės žaidynės. Pirmosios atgaivintos šiuolaikinės olimpinės žaidynės, suprantama, buvo surengtos Graikijoje, kaip duoklė antikos laikų olimpinėms žaidynėms. Antrosios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1900-tųjų spalio 28-tąją Paryžiuje baigėsi antrosios mūsų laikų vasaros olimpinės žaidynės. Pirmosios atgaivintos šiuolaikinės olimpinės žaidynės, suprantama, buvo surengtos Graikijoje, kaip duoklė antikos laikų olimpinėms žaidynėms. Antrosios nukeliavo į Paryžių, kas irgi visai logiška. Ir jūs tik pabandykite įsivaizduoti, kaip jos turėjo įgristi šeimininkams: jos truko penkis mėnesius- nuo gegužės iki spalio. Paryžiaus žaidynės buvo įtrauktos į tais metais Prancūzijos sostinėje vykusią „Pasaulinę parodą“ (Exposition Universelle), kuri tuo metu buvo daug žinomesnė už neseniai atgaivintas olimpines žaidynes. Tikėtąsi, kad būriai lankytojų, atvykę į parodą, galbūt užsuks ir į sporto arenas. Deja, parodos organizatoriai sporto varžybas pavadino „Tarptautinėmis fizinių pratimų ir sporto šakų varžybomis“, ir šis pavadinimas prigijo.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ką japoniškai reiškia „dieviškas vėjas”?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ka-japoniskai-reiskia-dieviskas-vejas--62499587</link><description><![CDATA[1944 metų spalio 25 dieną per mūšį prie Leytės įlankos japonai pirmą kartą prieš amerikiečių karo laivus panaudojo bombonešius kamikadzes. Pavadinimas „kamikadze“ reiškia „dangiškąjį“ arba „dieviškąjį“ vėją.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62499587</guid><pubDate>Fri, 25 Oct 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62499587/2024_10_24_08f15337_4698_f_3883a59c_0538_42c8_b0ae_293daef04afb.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1944 metų spalio 25 dieną per mūšį prie Leytės įlankos japonai pirmą kartą prieš amerikiečių karo laivus panaudojo bombonešius kamikadzes. Pavadinimas „kamikadze“ reiškia „dangiškąjį“ arba „dieviškąjį“ vėją.

Ved. Julius Juchnevičius</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1944 metų spalio 25 dieną per mūšį prie Leytės įlankos japonai pirmą kartą prieš amerikiečių karo laivus panaudojo bombonešius kamikadzes. Pavadinimas „kamikadze“ reiškia „dangiškąjį“ arba „dieviškąjį“ vėją.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kokį blogą pavyzdį amerikietė mokytoja parodė ant Niagaros krioklio?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/koki-bloga-pavyzdi-amerikiete-mokytoja-parode-ant-niagaros-krioklio--62487736</link><description><![CDATA[1901 metų spalio 24-ąją 63 metų mokytoja Annie Edson Taylor tapo pirmuoju žmogumi, sėkmingai pūkštelėjusi Niagaros kriokliu statinėje. Po vyro žūties per pilietinį karą Niujorke gimusi Taylor keliavo po Ameriką. XX-tojo amžiaus pradžioje spaudoje ji perskaitė apie augantį dviejų didžiulių krioklių, esančių Niujorko valstijos ir Kanados pasienyje, populiarumą. Tad neturėdama pinigų ir siekdama šlovės,Taylor sugalvojo puikų dėmesį prikaustantį triuką. Ji nebuvo pirmoji, bandžiusi įveikti garsųjį krioklį.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62487736</guid><pubDate>Thu, 24 Oct 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62487736/2024_10_24_fa1a7b8c_4698_f_b7f664c8_1e31_4489_a427_b1329e6cfe50.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1901 metų spalio 24-ąją 63 metų mokytoja Annie Edson Taylor tapo pirmuoju žmogumi, sėkmingai pūkštelėjusi Niagaros kriokliu statinėje. Po vyro žūties per pilietinį karą Niujorke gimusi Taylor keliavo po Ameriką. XX-tojo amžiaus pradžioje spaudoje ji...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1901 metų spalio 24-ąją 63 metų mokytoja Annie Edson Taylor tapo pirmuoju žmogumi, sėkmingai pūkštelėjusi Niagaros kriokliu statinėje. Po vyro žūties per pilietinį karą Niujorke gimusi Taylor keliavo po Ameriką. XX-tojo amžiaus pradžioje spaudoje ji perskaitė apie augantį dviejų didžiulių krioklių, esančių Niujorko valstijos ir Kanados pasienyje, populiarumą. Tad neturėdama pinigų ir siekdama šlovės,Taylor sugalvojo puikų dėmesį prikaustantį triuką. Ji nebuvo pirmoji, bandžiusi įveikti garsųjį krioklį.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kiek kartų kvantinis kompiuteris greitesnis už tradicinius?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kiek-kartu-kvantinis-kompiuteris-greitesnis-uz-tradicinius--62469732</link><description><![CDATA[Lygiai prieš penkeris metus spalio 23-iąją „Google“ paskelbė, kad pasiekė ilgai lauktą proveržį, vadinamą „kvantiniu pranašumu“, kuris leistų naujiems kompiuteriams atlikti skaičiavimus neįsivaizduojamu greičiu. Silicio slėnio milžinės tyrimų laboratorijoje Santa Barbaroje pavyko pasiekti tai, apie ką mokslininkai svajojo dar prieš keturiasdešimt metų. Google kvantinis kompiuteris atliko užduotį, kurios neįmanoma atlikti tradiciniais kompiuteriais, bent jau taip skelbė bendrovė. Neva, „Google“ įrenginys per 3 minutes ir 20 sekundžių atliko matematinius skaičiavimus, kurių superkompiuteriai nesugebėtų atlikti per 10 000 metų.<br />Vred. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62469732</guid><pubDate>Wed, 23 Oct 2024 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62469732/2024_10_22_89068cb8_4698_f_5641392d_458e_4387_97ba_9a42557cf8b7.mp3" length="3001919" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš penkeris metus spalio 23-iąją „Google“ paskelbė, kad pasiekė ilgai lauktą proveržį, vadinamą „kvantiniu pranašumu“, kuris leistų naujiems kompiuteriams atlikti skaičiavimus neįsivaizduojamu greičiu. Silicio slėnio milžinės tyrimų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš penkeris metus spalio 23-iąją „Google“ paskelbė, kad pasiekė ilgai lauktą proveržį, vadinamą „kvantiniu pranašumu“, kuris leistų naujiems kompiuteriams atlikti skaičiavimus neįsivaizduojamu greičiu. Silicio slėnio milžinės tyrimų laboratorijoje Santa Barbaroje pavyko pasiekti tai, apie ką mokslininkai svajojo dar prieš keturiasdešimt metų. Google kvantinis kompiuteris atliko užduotį, kurios neįmanoma atlikti tradiciniais kompiuteriais, bent jau taip skelbė bendrovė. Neva, „Google“ įrenginys per 3 minutes ir 20 sekundžių atliko matematinius skaičiavimus, kurių superkompiuteriai nesugebėtų atlikti per 10 000 metų.<br />Vred. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kokios konstrukcinės detalės trūko pirmajame šiuolaikiniame parašiute?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kokios-konstrukcines-detales-truko-pirmajame-siuolaikiniame-parasiute--62441746</link><description><![CDATA[1797 metų spalio 22 dieną oreivystės pionierius André-Jacques'as Garnerinas tapo pirmuoju sėkmingu šiuolaikinio pasaulio parašiutininku. Jis iššoko iš maždaug kilometro aukštyje virš Paryžiaus sklendusio oro baliono. Parašiuto idėją sumąstė Leonardas da Vinčis - ir ko tik jis nesumąstė.<br />Ved. Julius Juchnevičius<br />(DI iliustracija)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62441746</guid><pubDate>Tue, 22 Oct 2024 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62441746/2024_10_21_7f375203_4698_f_3e76b607_63b3_4c0e_b66f_28901e3bb2ed.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1797 metų spalio 22 dieną oreivystės pionierius André-Jacques'as Garnerinas tapo pirmuoju sėkmingu šiuolaikinio pasaulio parašiutininku. Jis iššoko iš maždaug kilometro aukštyje virš Paryžiaus sklendusio oro baliono. Parašiuto idėją sumąstė Leonardas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1797 metų spalio 22 dieną oreivystės pionierius André-Jacques'as Garnerinas tapo pirmuoju sėkmingu šiuolaikinio pasaulio parašiutininku. Jis iššoko iš maždaug kilometro aukštyje virš Paryžiaus sklendusio oro baliono. Parašiuto idėją sumąstė Leonardas da Vinčis - ir ko tik jis nesumąstė.<br />Ved. Julius Juchnevičius<br />(DI iliustracija)]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip ir už ką Tailando karalius nubaudė savo konsortę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-ir-uz-ka-tailando-karalius-nubaude-savo-konsorte--62429876</link><description><![CDATA[Prieš penkeris metus spalio 21-ąją Tailando karalius Vadžiralongkornas atėmė iš savo konsortės rangą ir titulus už „netinkamą elgesį ir nelojalumą monarchui“. Oficialiame pranešime sakoma, kad Sineenat Ongvajirapakdi buvo „ambicinga“ ir bandė „pakilti iki tokio pat lygio kaip karalienė“. Suprask, per daug sau leisdavo. Bet kas yra “konsortė”- šis klausimas, sutinku, yra visai teisėtas.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62429876</guid><pubDate>Mon, 21 Oct 2024 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62429876/2024_10_20_cd6a7343_4698_f_1e79be7f_16b5_4e3c_9d18_c8628457d04a.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkeris metus spalio 21-ąją Tailando karalius Vadžiralongkornas atėmė iš savo konsortės rangą ir titulus už „netinkamą elgesį ir nelojalumą monarchui“. Oficialiame pranešime sakoma, kad Sineenat Ongvajirapakdi buvo „ambicinga“ ir bandė „pakilti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkeris metus spalio 21-ąją Tailando karalius Vadžiralongkornas atėmė iš savo konsortės rangą ir titulus už „netinkamą elgesį ir nelojalumą monarchui“. Oficialiame pranešime sakoma, kad Sineenat Ongvajirapakdi buvo „ambicinga“ ir bandė „pakilti iki tokio pat lygio kaip karalienė“. Suprask, per daug sau leisdavo. Bet kas yra “konsortė”- šis klausimas, sutinku, yra visai teisėtas.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Amerikos valstija, kurios amerikiečiai nenorėjo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/amerikos-valstija-kurios-amerikieciai-nenorejo--62393846</link><description><![CDATA[1867 metų spalio 18-ąją Jungtinės valstijos oficialiai perima Aliaskos valdymą, įsigijusios šią teritoriją iš rusijos už septynis milijonus dolerių, arba už maždaug keturis centus už hektarą.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62393846</guid><pubDate>Fri, 18 Oct 2024 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62393846/2024_10_17_8e0387ee_4698_f_555ff515_9ad0_45d1_803e_09ad72f96329.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1867 metų spalio 18-ąją Jungtinės valstijos oficialiai perima Aliaskos valdymą, įsigijusios šią teritoriją iš rusijos už septynis milijonus dolerių, arba už maždaug keturis centus už hektarą.

Ved. Julius Juchnevičius</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1867 metų spalio 18-ąją Jungtinės valstijos oficialiai perima Aliaskos valdymą, įsigijusios šią teritoriją iš rusijos už septynis milijonus dolerių, arba už maždaug keturis centus už hektarą.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Titulas, kurio mielai atsisakytų Čikaga. Ne, mafija čia niekuo dėta</title><link>https://www.spreaker.com/episode/titulas-kurio-mielai-atsisakytu-cikaga-ne-mafija-cia-niekuo-deta--62387050</link><description><![CDATA[Lygiai prieš ketverius metus spalio 17-ąją paskelbta - Čikaga šeštus metus iš eilės tapo žiurkiškiausiu miestu Amerikoje. Ta prasme, labiausiai žiurkių apgyvendintu miestu. Nors suprantame, kad žiurkės neklausia, jos apsigyvena pačios ten, kur joms tinkamos sąlygos, ir tada ima sparčiai daugintis. Šeštus metus iš eilės. Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad šį titulą Čikaga pakartojo ir septintus, ir aštuntus metus iš eilės.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62387050</guid><pubDate>Thu, 17 Oct 2024 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62387050/2024_10_16_6439afe6_4698_f_92fb62dc_3e1c_4bce_9694_6000548f1270.mp3" length="3014876" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš ketverius metus spalio 17-ąją paskelbta - Čikaga šeštus metus iš eilės tapo žiurkiškiausiu miestu Amerikoje. Ta prasme, labiausiai žiurkių apgyvendintu miestu. Nors suprantame, kad žiurkės neklausia, jos apsigyvena pačios ten, kur joms...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš ketverius metus spalio 17-ąją paskelbta - Čikaga šeštus metus iš eilės tapo žiurkiškiausiu miestu Amerikoje. Ta prasme, labiausiai žiurkių apgyvendintu miestu. Nors suprantame, kad žiurkės neklausia, jos apsigyvena pačios ten, kur joms tinkamos sąlygos, ir tada ima sparčiai daugintis. Šeštus metus iš eilės. Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad šį titulą Čikaga pakartojo ir septintus, ir aštuntus metus iš eilės.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>189</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pasaulinė korporacija, gimusi iš vaikiškų piešinėlių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pasauline-korporacija-gimusi-is-vaikisku-piesineliu--62382061</link><description><![CDATA[1923 metų spalio 16-ąją Voltas Disnėjus ir jo brolis Rojus Holivude, Kalifornijoje, įkūrė animacinių filmų studiją, kuri tada vadinosi brolių Disnėjų studija. Dabar žinoma kaip „Walt Disney Company“, ji padarė didžiulę įtaką pramogų pramonei, be to yra viena didžiausių žiniasklaidos bendrovių pasaulyje.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62382061</guid><pubDate>Wed, 16 Oct 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62382061/2024_10_15_510a41f3_4698_f_9685d4ea_119d_40e2_a8a0_1f5464c08fa3.mp3" length="3014040" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1923 metų spalio 16-ąją Voltas Disnėjus ir jo brolis Rojus Holivude, Kalifornijoje, įkūrė animacinių filmų studiją, kuri tada vadinosi brolių Disnėjų studija. Dabar žinoma kaip „Walt Disney Company“, ji padarė didžiulę įtaką pramogų pramonei, be to...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1923 metų spalio 16-ąją Voltas Disnėjus ir jo brolis Rojus Holivude, Kalifornijoje, įkūrė animacinių filmų studiją, kuri tada vadinosi brolių Disnėjų studija. Dabar žinoma kaip „Walt Disney Company“, ji padarė didžiulę įtaką pramogų pramonei, be to yra viena didžiausių žiniasklaidos bendrovių pasaulyje.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>189</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kam amerikietiškų katafalkų sėdynėse buvo montuojami vaikiškų kėdučių fiksatoriai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kam-amerikietisku-katafalku-sedynese-buvo-montuojami-vaikisku-keduciu-fiksatoriai--62362092</link><description><![CDATA[2004 metų spalio 15-ąją Amerikos Nacionalinė eismo saugumo administracija nustatė, kad laidojimo mašinų - katafalkų - gamintojams nebeprivaloma salone įrengti vaikų saugos sėdynių tvirtinimo įtaisų.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62362092</guid><pubDate>Tue, 15 Oct 2024 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62362092/2024_10_14_67d3ba57_4698_f_f5491840_56a8_4baa_9cfd_56879631473c.mp3" length="2998158" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2004 metų spalio 15-ąją Amerikos Nacionalinė eismo saugumo administracija nustatė, kad laidojimo mašinų - katafalkų - gamintojams nebeprivaloma salone įrengti vaikų saugos sėdynių tvirtinimo įtaisų.

Ved. Julius Juchnevičius</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2004 metų spalio 15-ąją Amerikos Nacionalinė eismo saugumo administracija nustatė, kad laidojimo mašinų - katafalkų - gamintojams nebeprivaloma salone įrengti vaikų saugos sėdynių tvirtinimo įtaisų.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kiek kartų pabrango Banksy kūrinys po to, kai aukcione buvo supjaustytas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kiek-kartu-pabrango-banksy-kurinys-po-to-kai-aukcione-buvo-supjaustytas--62350816</link><description><![CDATA[Lygiai prieš trejus metus spalio keturioliktąją garsusis britų paslaptingojo menininko Banksy kūrinys „Mergaitė su balionu“, kuris trimis metais anksčiau akimirką po to, kai buvo parduotas aukcione už pusantro milijono dolerių, buvo pusiau supjaustytas paveikslo rėme paslapčia įmontuota pjaustykle, vėl buvo parduotas aukcione, tik šįkart jau už dvidešimt penkis milijonus dolerių. Dabar Banksy meno kūrinys buvo pervadintas „Love is in the bin“ („Meilė šiukšliadėžėje“) - viršutinė dalis su širdies formos balionėliu<br />liko rėme ir sveika, pati mergaitė per Banksio akibrokštą aukcione buvo supjaustyta juostelėmis.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62350816</guid><pubDate>Mon, 14 Oct 2024 05:30:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62350816/2024_10_13_25db8c68_4698_f_ff871e2a_ced3_42da_8422_d77cec0e2c12.mp3" length="3000666" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš trejus metus spalio keturioliktąją garsusis britų paslaptingojo menininko Banksy kūrinys „Mergaitė su balionu“, kuris trimis metais anksčiau akimirką po to, kai buvo parduotas aukcione už pusantro milijono dolerių, buvo pusiau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš trejus metus spalio keturioliktąją garsusis britų paslaptingojo menininko Banksy kūrinys „Mergaitė su balionu“, kuris trimis metais anksčiau akimirką po to, kai buvo parduotas aukcione už pusantro milijono dolerių, buvo pusiau supjaustytas paveikslo rėme paslapčia įmontuota pjaustykle, vėl buvo parduotas aukcione, tik šįkart jau už dvidešimt penkis milijonus dolerių. Dabar Banksy meno kūrinys buvo pervadintas „Love is in the bin“ („Meilė šiukšliadėžėje“) - viršutinė dalis su širdies formos balionėliu<br />liko rėme ir sveika, pati mergaitė per Banksio akibrokštą aukcione buvo supjaustyta juostelėmis.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl beveik šimtas metų klastočių nepražudo vilties, kad pabaisa - gyva?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-beveik-simtas-metu-klastociu-neprazudo-vilties-kad-pabaisa-gyva--62314588</link><description><![CDATA[1987 metų spalio 11-tąją Škotijoje esančiame Neso ežere nesėkme baigėsi dar viena ekspedicija surasti legendomis apipintą pabaisą, kuri neva gyvena ežere. Tik ši ekspedicija buvo viena iš brangesnių. Operacijos „Deepscan“ dalyviai, naudodami vieno milijono svarų sterlingų vertės įrangą, ant ežero praleido savaitę. Jie aptiko, kad vandenyse po Urquharto pilimi yra kažkas didelio, tačiau neapgaudinėjo savęs, pripažindami, kad tai galėjo būti ruonis arba lašišų būrys. Gaudyti jas būtų daugiau naudos. Legenda apie pabaisą gimė dar šeštajame amžiuje, tačiau tik dvidešimtojo<br />trečiajame dešimtmetyje šis mitas iš tikrųjų paplito plačiai.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62314588</guid><pubDate>Fri, 11 Oct 2024 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62314588/2024_10_10_da6c3fc0_4698_f_d0bdc587_52b7_4ee0_9df5_65095aa0dfdb.mp3" length="3001501" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1987 metų spalio 11-tąją Škotijoje esančiame Neso ežere nesėkme baigėsi dar viena ekspedicija surasti legendomis apipintą pabaisą, kuri neva gyvena ežere. Tik ši ekspedicija buvo viena iš brangesnių. Operacijos „Deepscan“ dalyviai, naudodami vieno...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1987 metų spalio 11-tąją Škotijoje esančiame Neso ežere nesėkme baigėsi dar viena ekspedicija surasti legendomis apipintą pabaisą, kuri neva gyvena ežere. Tik ši ekspedicija buvo viena iš brangesnių. Operacijos „Deepscan“ dalyviai, naudodami vieno milijono svarų sterlingų vertės įrangą, ant ežero praleido savaitę. Jie aptiko, kad vandenyse po Urquharto pilimi yra kažkas didelio, tačiau neapgaudinėjo savęs, pripažindami, kad tai galėjo būti ruonis arba lašišų būrys. Gaudyti jas būtų daugiau naudos. Legenda apie pabaisą gimė dar šeštajame amžiuje, tačiau tik dvidešimtojo<br />trečiajame dešimtmetyje šis mitas iš tikrųjų paplito plačiai.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kuo Londono apžvalgos ratas nusileidžia Palangos ratui?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kuo-londono-apzvalgos-ratas-nusileidzia-palangos-ratui--62309747</link><description><![CDATA[1999 metų spalio dešimtąją Londone į galutinę poziciją pradėta statyti milžinišką apžvalgos ratą, tapusiu dar vienu miesto simboliu. Tūkstančiai žmonių susirinko prie Temzės upės stebėti, kaip vis dar 65 laipsnių kampu virš upės pasviręs ratas palengva pradėjo judėti į vertikalią padėtį. Ne visi stebėtojai tada buvo sužavėti sudėtinga inžinerine konstrukcija, bet gi istorijoje tokių išankstinių priešiškų nusistatymų prieš naujoves buvo ne viena ir ne dvi.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62309747</guid><pubDate>Thu, 10 Oct 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62309747/2024_10_09_c8fb751e_4698_f_1662f16e_fe6b_4de9_bfce_acf7a4e30707.mp3" length="3003173" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1999 metų spalio dešimtąją Londone į galutinę poziciją pradėta statyti milžinišką apžvalgos ratą, tapusiu dar vienu miesto simboliu. Tūkstančiai žmonių susirinko prie Temzės upės stebėti, kaip vis dar 65 laipsnių kampu virš upės pasviręs ratas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1999 metų spalio dešimtąją Londone į galutinę poziciją pradėta statyti milžinišką apžvalgos ratą, tapusiu dar vienu miesto simboliu. Tūkstančiai žmonių susirinko prie Temzės upės stebėti, kaip vis dar 65 laipsnių kampu virš upės pasviręs ratas palengva pradėjo judėti į vertikalią padėtį. Ne visi stebėtojai tada buvo sužavėti sudėtinga inžinerine konstrukcija, bet gi istorijoje tokių išankstinių priešiškų nusistatymų prieš naujoves buvo ne viena ir ne dvi.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kokia yra sumo imtynininko paros cepelinų norma?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kokia-yra-sumo-imtynininko-paros-cepelinu-norma--62295201</link><description><![CDATA[1991 metų spalio devintąją Londono Karališkajame Albert Hall’e įvyko Sumo imtynių čempionatas. Pirmą kartą surengtas ne Japonijoje, kur gimė prieš tūkstančius metų iš senovės tradicijų. Sumo imtynininkų iš namų niekas neištrėmė, į Anglijos sostinę jie atvyko dalyvauti japonų dienose. Bet tai toli gražu nebuvo parodomasis turnyras. Į jį atvyko dalyviai iš elitinės Japonijos sumo lygos „Makunouchi“.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62295201</guid><pubDate>Wed, 09 Oct 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62295201/2024_10_08_363f251e_4698_f_dc722d22_18da_4d5e_8681_9b59606cec18.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1991 metų spalio devintąją Londono Karališkajame Albert Hall’e įvyko Sumo imtynių čempionatas. Pirmą kartą surengtas ne Japonijoje, kur gimė prieš tūkstančius metų iš senovės tradicijų. Sumo imtynininkų iš namų niekas neištrėmė, į Anglijos sostinę jie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1991 metų spalio devintąją Londono Karališkajame Albert Hall’e įvyko Sumo imtynių čempionatas. Pirmą kartą surengtas ne Japonijoje, kur gimė prieš tūkstančius metų iš senovės tradicijų. Sumo imtynininkų iš namų niekas neištrėmė, į Anglijos sostinę jie atvyko dalyvauti japonų dienose. Bet tai toli gražu nebuvo parodomasis turnyras. Į jį atvyko dalyviai iš elitinės Japonijos sumo lygos „Makunouchi“.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip smaližius išrado mikrobangų krosnelę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-smalizius-isrado-mikrobangu-krosnele--62286617</link><description><![CDATA[1945 metų spalio 8-tąją „Raytheon Manufacturing Company“ pateikė patentą tam, kas dabar yra įprastas viso pasaulio namuose - mikrobangų krosnelei. Jąį išrado „Raytheon“ darbuotojas Percy Spenceris. Amerikoje nėra namų, kuriuose nebūtų mikrobangės. Lietuvoje, galiu garantuoti, yra.<br /><br />Ved, Julius Juchnevičius<br />(DI iliustracija)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62286617</guid><pubDate>Tue, 08 Oct 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62286617/2024_10_07_93ab1b9a_4698_f_89dd63ae_7db9_4382_95ce_2cb4a3d90df7.mp3" length="2999412" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1945 metų spalio 8-tąją „Raytheon Manufacturing Company“ pateikė patentą tam, kas dabar yra įprastas viso pasaulio namuose - mikrobangų krosnelei. Jąį išrado „Raytheon“ darbuotojas Percy Spenceris. Amerikoje nėra namų, kuriuose nebūtų mikrobangės....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1945 metų spalio 8-tąją „Raytheon Manufacturing Company“ pateikė patentą tam, kas dabar yra įprastas viso pasaulio namuose - mikrobangų krosnelei. Jąį išrado „Raytheon“ darbuotojas Percy Spenceris. Amerikoje nėra namų, kuriuose nebūtų mikrobangės. Lietuvoje, galiu garantuoti, yra.<br /><br />Ved, Julius Juchnevičius<br />(DI iliustracija)]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip ir dėl ko Amerika ieškojo galimybių deportuoti Johną Lennoną?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-ir-del-ko-amerika-ieskojo-galimybiu-deportuoti-johna-lennona--62260483</link><description><![CDATA[1975 metų spalio 7-ąją Amerikos Federalinio apeliacinio teismo teisėjas panaikina įsakymą deportuoti Johną Lennoną ir leidžia jam legaliai likti Niujorke. Amerikai įsiveržus į Vietnamą šalyje kilo protestų bangos. Daugelyje tokių susirinkimų taikūs demonstrantai dainuodavo šešiasdešimt devintaisiais Lennono sukurtą himną „Give Peace A Chance“ (Suteikime šansą taikai), tačiau buvo ir grėsmingesnių demonstracijų. Naujai persikėlęs į Niujorką, Džonas Lenonas pradėjo viešai bendrauti su radikaliais veikėjais, ir Baltieji rūmai ėmė nerimauti dėl jo didelės įtakos 18-20 metų jaunuolių kartai, kuri 72-aisiais prezidento rinkimuose galėjo pirmą kartą balsuoti.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62260483</guid><pubDate>Mon, 07 Oct 2024 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62260483/2024_10_06_2a9d8c4d_4698_f_e341946e_eb2e_42e5_968e_3eae0835bae3.mp3" length="2997740" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1975 metų spalio 7-ąją Amerikos Federalinio apeliacinio teismo teisėjas panaikina įsakymą deportuoti Johną Lennoną ir leidžia jam legaliai likti Niujorke. Amerikai įsiveržus į Vietnamą šalyje kilo protestų bangos. Daugelyje tokių susirinkimų taikūs...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1975 metų spalio 7-ąją Amerikos Federalinio apeliacinio teismo teisėjas panaikina įsakymą deportuoti Johną Lennoną ir leidžia jam legaliai likti Niujorke. Amerikai įsiveržus į Vietnamą šalyje kilo protestų bangos. Daugelyje tokių susirinkimų taikūs demonstrantai dainuodavo šešiasdešimt devintaisiais Lennono sukurtą himną „Give Peace A Chance“ (Suteikime šansą taikai), tačiau buvo ir grėsmingesnių demonstracijų. Naujai persikėlęs į Niujorką, Džonas Lenonas pradėjo viešai bendrauti su radikaliais veikėjais, ir Baltieji rūmai ėmė nerimauti dėl jo didelės įtakos 18-20 metų jaunuolių kartai, kuri 72-aisiais prezidento rinkimuose galėjo pirmą kartą balsuoti.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Beveik lengvas būdas tapti… karaliene</title><link>https://www.spreaker.com/episode/beveik-lengvas-budas-tapti-karaliene--62229073</link><description><![CDATA[2018-tų metų spalio ketvirtą Švedijoje buvo paskelbta apie neįtikėtiną relikviją, kurią tų metų vasarą Vidostern ežere pietų Švedijoje aptiko aštuonmetė mergaitė Saga Vanecek. Tai - kalavijas, kuriam gali būti pusantro tūkstančio metų, o tai reiškia, kad jis yra iš tų laikų, kai dar nekaraliavo vikingai.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62229073</guid><pubDate>Fri, 04 Oct 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62229073/2024_10_03_99efaa30_4698_f_c654eca1_0054_4a3f_ba0c_a23e3265bd72.mp3" length="2991470" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2018-tų metų spalio ketvirtą Švedijoje buvo paskelbta apie neįtikėtiną relikviją, kurią tų metų vasarą Vidostern ežere pietų Švedijoje aptiko aštuonmetė mergaitė Saga Vanecek. Tai - kalavijas, kuriam gali būti pusantro tūkstančio metų, o tai reiškia,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2018-tų metų spalio ketvirtą Švedijoje buvo paskelbta apie neįtikėtiną relikviją, kurią tų metų vasarą Vidostern ežere pietų Švedijoje aptiko aštuonmetė mergaitė Saga Vanecek. Tai - kalavijas, kuriam gali būti pusantro tūkstančio metų, o tai reiškia, kad jis yra iš tų laikų, kai dar nekaraliavo vikingai.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Teismo nuosprendis, kurio klausėsi 150 milijonų amerikiečių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/teismo-nuosprendis-kurio-klausesi-150-milijonu-amerikieciu--62205723</link><description><![CDATA[1995-tų metų spalio 3-ą po sensacingo teismo proceso buvusi amerikietiško futbolo žvaigždė O. J. Simpsonas išteisinamas dėl žiaurios dvigubos metais anksčiau įvykdytos savo žmonos Nicole Brown Simpson ir jos draugo Ronaldo Goldmano žmogžudystės.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62205723</guid><pubDate>Thu, 03 Oct 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62205723/2024_10_02_4dd1de07_4698_f_a0bd2bf3_2fc0_4f90_a2ca_724a07dbd65e.mp3" length="3000666" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1995-tų metų spalio 3-ą po sensacingo teismo proceso buvusi amerikietiško futbolo žvaigždė O. J. Simpsonas išteisinamas dėl žiaurios dvigubos metais anksčiau įvykdytos savo žmonos Nicole Brown Simpson ir jos draugo Ronaldo Goldmano žmogžudystės.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1995-tų metų spalio 3-ą po sensacingo teismo proceso buvusi amerikietiško futbolo žvaigždė O. J. Simpsonas išteisinamas dėl žiaurios dvigubos metais anksčiau įvykdytos savo žmonos Nicole Brown Simpson ir jos draugo Ronaldo Goldmano žmogžudystės.]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kada pašto karvelis - greitesnis už internetą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kada-pasto-karvelis-greitesnis-uz-interneta--62205732</link><description><![CDATA[1971 metų spalio antrąją vienas naminis balandis lenktynininkas laimėjo balandžių lenktynes Australijoje, plasnodamas iš Brisbeino į Melburną. Ne tik laimėjo, bet pasiekė rekordą. Vidutinis jo greitis siekė šimtą trisdešimt tris kilometrus per valandą. Mūsų autostradoje jau galėtų būti nubaustas už greičio viršijimą. Paukštis skriejo aštuonias valandas, per kurias įveikė tūkstantį šimtą kilometrų.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62205732</guid><pubDate>Wed, 02 Oct 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62205732/2024_10_01_1dae757c_4698_f_1a96034b_af11_4f99_abf5_38244bf1f45b.mp3" length="2999412" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1971 metų spalio antrąją vienas naminis balandis lenktynininkas laimėjo balandžių lenktynes Australijoje, plasnodamas iš Brisbeino į Melburną. Ne tik laimėjo, bet pasiekė rekordą. Vidutinis jo greitis siekė šimtą trisdešimt tris kilometrus per...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1971 metų spalio antrąją vienas naminis balandis lenktynininkas laimėjo balandžių lenktynes Australijoje, plasnodamas iš Brisbeino į Melburną. Ne tik laimėjo, bet pasiekė rekordą. Vidutinis jo greitis siekė šimtą trisdešimt tris kilometrus per valandą. Mūsų autostradoje jau galėtų būti nubaustas už greičio viršijimą. Paukštis skriejo aštuonias valandas, per kurias įveikė tūkstantį šimtą kilometrų.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Futbolo rungtynės, kuriose legendinis Pelé žaidė už abi komandas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/futbolo-rungtynes-kuriose-legendinis-pele-zaide-uz-abi-komandas--62175083</link><description><![CDATA[1977-tų metų spalio 1 dieną, nepaisant liūties, daugiau nei 75 tūkstančiai sirgalių susirinko į „Giants“ stadioną Naujajame Džersyje, kur vyko brazilų futbolo legendos Pelé atsisveikinimo rungtynės. Tai buvo draugiškos, parodomosios rungtynės. Jų metu Pelé vieną kėlinį sužaidė už vienintelę profesionalią komandą, kurioje jis kada nors žaidė - Niujorko „Cosmos“, o antrą už Brazilijos „Santos“, kurioje pradėjo savo įspūdingą futbolo istoriją, būdamas penkiolikos.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62175083</guid><pubDate>Tue, 01 Oct 2024 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62175083/2024_09_30_7de7de84_4698_f_0851e6eb_7f8d_4ca4_ae74_405a016e4fae.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1977-tų metų spalio 1 dieną, nepaisant liūties, daugiau nei 75 tūkstančiai sirgalių susirinko į „Giants“ stadioną Naujajame Džersyje, kur vyko brazilų futbolo legendos Pelé atsisveikinimo rungtynės. Tai buvo draugiškos, parodomosios rungtynės. Jų metu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1977-tų metų spalio 1 dieną, nepaisant liūties, daugiau nei 75 tūkstančiai sirgalių susirinko į „Giants“ stadioną Naujajame Džersyje, kur vyko brazilų futbolo legendos Pelé atsisveikinimo rungtynės. Tai buvo draugiškos, parodomosios rungtynės. Jų metu Pelé vieną kėlinį sužaidė už vienintelę profesionalią komandą, kurioje jis kada nors žaidė - Niujorko „Cosmos“, o antrą už Brazilijos „Santos“, kurioje pradėjo savo įspūdingą futbolo istoriją, būdamas penkiolikos.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kur yra tikroji Robinzono Kruzo sala ir kodėl išgalvotoji - geresnė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kur-yra-tikroji-robinzono-kruzo-sala-ir-kodel-isgalvotoji-geresne--62154519</link><description><![CDATA[1659-tais metais paskutinę rugsėjo dieną pagal garsųjį Daniel Defo romaną po laivo katastrofos negyvenamoje saloje atsiduria Robinzonas Kruzas. Daugelis, norinčių pabūti jo kailyje, greičiausiai įsivaizduoja kokią nors Karibų jūros salą - žydras ir skaidrus vanduo, baltas smėlis, saulė. Defoe romaną įkvėpė tikra istorija, tačiau tikroji Robinzono Kruzo sala mažai kuo panaši į išgalvotąją. Ji yra Ramiajame vandenyne, beveik už 700 km nuo Čilės krantų, ir ji dažnai skendi rūke. Sala yra didžiausia iš Chuano Fernandezo nedielio salyno.<br /><br />Vrd. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62154519</guid><pubDate>Mon, 30 Sep 2024 05:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62154519/2024_09_29_3fb3943c_4698_f_5681bcea_1dab_4929_b190_b0f5c693b181.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1659-tais metais paskutinę rugsėjo dieną pagal garsųjį Daniel Defo romaną po laivo katastrofos negyvenamoje saloje atsiduria Robinzonas Kruzas. Daugelis, norinčių pabūti jo kailyje, greičiausiai įsivaizduoja kokią nors Karibų jūros salą - žydras ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1659-tais metais paskutinę rugsėjo dieną pagal garsųjį Daniel Defo romaną po laivo katastrofos negyvenamoje saloje atsiduria Robinzonas Kruzas. Daugelis, norinčių pabūti jo kailyje, greičiausiai įsivaizduoja kokią nors Karibų jūros salą - žydras ir skaidrus vanduo, baltas smėlis, saulė. Defoe romaną įkvėpė tikra istorija, tačiau tikroji Robinzono Kruzo sala mažai kuo panaši į išgalvotąją. Ji yra Ramiajame vandenyne, beveik už 700 km nuo Čilės krantų, ir ji dažnai skendi rūke. Sala yra didžiausia iš Chuano Fernandezo nedielio salyno.<br /><br />Vrd. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Už ką Egipto faraonai turėtų būti dėkingi kalbininkams?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/uz-ka-egipto-faraonai-turetu-buti-dekingi-kalbininkams--62113060</link><description><![CDATA[1822 metų rugsėjo 27 prancūzų mokslininkas, filologas ir lingvistas Jean-François Champollionas paskelbė iššifravęs Egipto hieroglifus. Savo pasiekimą jis įrodė penkiasdešimt penkių lapų pranešime, kurį perskaitė susirinkusiems Pavadinimų ir literatūros akademijos mokslininkams. Jis išsprendė vieną didžiausių istorijos paslapčių: kaip perskaityti Egipto hieroglifus, o kartu ir atskleisti senovės civilizacijos paslaptis.<br />Šios šimtmečių senumo dilemos raktas buvo 1799 m. liepą Egipte rasta neįspūdinga granodiorito plokštė.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius<br />(DI iliustracija)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62113060</guid><pubDate>Fri, 27 Sep 2024 05:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62113060/2024_09_26_b9974807_4698_f_d63abc3d_bcb4_4aa5_863d_0f618977f76c.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1822 metų rugsėjo 27 prancūzų mokslininkas, filologas ir lingvistas Jean-François Champollionas paskelbė iššifravęs Egipto hieroglifus. Savo pasiekimą jis įrodė penkiasdešimt penkių lapų pranešime, kurį perskaitė susirinkusiems Pavadinimų ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1822 metų rugsėjo 27 prancūzų mokslininkas, filologas ir lingvistas Jean-François Champollionas paskelbė iššifravęs Egipto hieroglifus. Savo pasiekimą jis įrodė penkiasdešimt penkių lapų pranešime, kurį perskaitė susirinkusiems Pavadinimų ir literatūros akademijos mokslininkams. Jis išsprendė vieną didžiausių istorijos paslapčių: kaip perskaityti Egipto hieroglifus, o kartu ir atskleisti senovės civilizacijos paslaptis.<br />Šios šimtmečių senumo dilemos raktas buvo 1799 m. liepą Egipte rasta neįspūdinga granodiorito plokštė.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius<br />(DI iliustracija)]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ilgiausiai be pertraukos rodomas kino filmas, dėl kurio kino teatrai nesidžiaugia</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ilgiausiai-be-pertraukos-rodomas-kino-filmas-del-kurio-kino-teatrai-nesidziaugia--62106235</link><description><![CDATA[1975 metų rugsėjo 26-tąją Los Andžele įvyko kino miuziklo „Rokio Siaubo filmo šou“ premjera. Nuo tada jis tapo ilgiausiai kada nors be pertraukų rodomu filmu. Tai ne tik filmas - kino seansas žiūrovams yra tapęs ritualu. Dauguma jų į šio filmo peržiūrą ateina kiekvieną savaitę. Kino salės, kur rodomas „Rokio siaubo filmo šou“, po seanso atrodo kaip po karo, todėl kad žiūrovai ten mėtosi ryžiais, tualetiniu popieriumi, laistosi vandens<br />pistoletais, nekalbant jau apie filmo dialogų garsaus kartojimą kartu su aktoriais, dainavimą, replikavimą.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62106235</guid><pubDate>Thu, 26 Sep 2024 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62106235/2024_09_25_4df3894e_4698_f_11784a6a_4a91_46f2_9326_24ea1ed86df1.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1975 metų rugsėjo 26-tąją Los Andžele įvyko kino miuziklo „Rokio Siaubo filmo šou“ premjera. Nuo tada jis tapo ilgiausiai kada nors be pertraukų rodomu filmu. Tai ne tik filmas - kino seansas žiūrovams yra tapęs ritualu. Dauguma jų į šio filmo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1975 metų rugsėjo 26-tąją Los Andžele įvyko kino miuziklo „Rokio Siaubo filmo šou“ premjera. Nuo tada jis tapo ilgiausiai kada nors be pertraukų rodomu filmu. Tai ne tik filmas - kino seansas žiūrovams yra tapęs ritualu. Dauguma jų į šio filmo peržiūrą ateina kiekvieną savaitę. Kino salės, kur rodomas „Rokio siaubo filmo šou“, po seanso atrodo kaip po karo, todėl kad žiūrovai ten mėtosi ryžiais, tualetiniu popieriumi, laistosi vandens<br />pistoletais, nekalbant jau apie filmo dialogų garsaus kartojimą kartu su aktoriais, dainavimą, replikavimą.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kas išrastas anksčiau – televizoriius ar distancinis pultelis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kas-israstas-anksciau-televizoriius-ar-distancinis-pultelis--62088892</link><description><![CDATA[1906-ų metų rugsėjo 25-ąją Ispanijos karaliaus ir didžiulės minios akivaizdoje ispanų išradėjas Leonardo Torresas Quevedo Bilbao uoste sėkmingai pademonstruoja „Telekino“ išradimą, valdydamas valtį nuo kranto, ir tai laikoma nuotolinio, arba dar kitaip dažnai vadinamo - distancinio valdymo, o dar paprasčiau - distancinio pultelio pradžia.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62088892</guid><pubDate>Wed, 25 Sep 2024 05:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62088892/2024_09_24_f37646f5_4698_f_7a178c49_0c25_407d_b2ec_71382086a1da.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1906-ų metų rugsėjo 25-ąją Ispanijos karaliaus ir didžiulės minios akivaizdoje ispanų išradėjas Leonardo Torresas Quevedo Bilbao uoste sėkmingai pademonstruoja „Telekino“ išradimą, valdydamas valtį nuo kranto, ir tai laikoma nuotolinio, arba dar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1906-ų metų rugsėjo 25-ąją Ispanijos karaliaus ir didžiulės minios akivaizdoje ispanų išradėjas Leonardo Torresas Quevedo Bilbao uoste sėkmingai pademonstruoja „Telekino“ išradimą, valdydamas valtį nuo kranto, ir tai laikoma nuotolinio, arba dar kitaip dažnai vadinamo - distancinio valdymo, o dar paprasčiau - distancinio pultelio pradžia.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kas surinko milijoną sekėjų Instagrame greičiau už Jennifer Aniston?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kas-surinko-milijona-sekeju-instagrame-greiciau-uz-jennifer-aniston--62080571</link><description><![CDATA[Lygiai prieš ketveris metus rugsėjo 24-ąją britų gamtininkas seras Davidas<br />Attenborough’as nušluostė nosį serialo „Draugai“ žvaigždei Jennifer Aniston. Ne tiesiogiai, suprantama, perkeltine prasme. Jis per rekordišką laiką Instagrame susirinko milijoną sekėjų. Užtruko viso labo keturias valandas ir keturiasdešimt keturias minutes.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62080571</guid><pubDate>Tue, 24 Sep 2024 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62080571/2024_09_23_06d9924a_4698_f_3aed8f70_aefd_4693_a298_ade3bbea1551.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš ketveris metus rugsėjo 24-ąją britų gamtininkas seras Davidas
Attenborough’as nušluostė nosį serialo „Draugai“ žvaigždei Jennifer Aniston. Ne tiesiogiai, suprantama, perkeltine prasme. Jis per rekordišką laiką Instagrame susirinko...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš ketveris metus rugsėjo 24-ąją britų gamtininkas seras Davidas<br />Attenborough’as nušluostė nosį serialo „Draugai“ žvaigždei Jennifer Aniston. Ne tiesiogiai, suprantama, perkeltine prasme. Jis per rekordišką laiką Instagrame susirinko milijoną sekėjų. Užtruko viso labo keturias valandas ir keturiasdešimt keturias minutes.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kas įdėta Niujorke užkastoje kapsulėje, kurią atverti galima tik po 5000 metų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kas-ideta-niujorke-uzkastoje-kapsuleje-kuria-atverti-galima-tik-po-5000-metu--62068904</link><description><![CDATA[1939 metų rugsėjo dvidešimt trečiąją Pasaulinėje mugėje Niujorke ateitiems kartoms buvo įkasta laiko kapsulė. Garbingos rimtų vyrų komisijos sprendimu, į kapsulę buvo sudėti daiktai, kurie galėtų papasakoti, kaip gyvenimas atrodė ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Į kapsulę buvo įdėta daugybė literatūros, užfiksuotos mikrofilmuose - iš viso apie 10 milijonų žodžių, įskaitant įvairius žurnalus ir laikraščius, Pasaulio almanachą, Viešpaties maldą trimis šimtais kalbų, „Encyclopaedia Britannica“ ir romanas „Vėjo nublokšti“. Taip pat kino kronikos vienas epizodas, kuriame Franklino Roosevelto kalba ir Majamio madų šou. Dar ateities kartos turės vargo aiškintis, kam žmonėms senovėje reikėjo telefono aparato, kam buvo naudojamas skardinių atidarytuvas arba kodėl storoka knyga pavadinimu Biblija nenurodo, kas autorius. Dar kapsulės radėjus turėtų sudominti moteriška skrybėlė, rankinis laikrodis, keletas<br />vaikiškų kaladėlių - čia jau ir mums gali būti įdomu. Kapsulėje atsidūrė ir cigarečių pakelis bei slankmatis. Taip pat 75 audinių, metalų ir plastikų pavyzdžiai bei įvairios sėklos.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62068904</guid><pubDate>Mon, 23 Sep 2024 05:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62068904/2024_09_22_e767f31b_4698_f_f1c2fc69_88fc_407c_bee6_8cc526fc59dd.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1939 metų rugsėjo dvidešimt trečiąją Pasaulinėje mugėje Niujorke ateitiems kartoms buvo įkasta laiko kapsulė. Garbingos rimtų vyrų komisijos sprendimu, į kapsulę buvo sudėti daiktai, kurie galėtų papasakoti, kaip gyvenimas atrodė ketvirtajame...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1939 metų rugsėjo dvidešimt trečiąją Pasaulinėje mugėje Niujorke ateitiems kartoms buvo įkasta laiko kapsulė. Garbingos rimtų vyrų komisijos sprendimu, į kapsulę buvo sudėti daiktai, kurie galėtų papasakoti, kaip gyvenimas atrodė ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Į kapsulę buvo įdėta daugybė literatūros, užfiksuotos mikrofilmuose - iš viso apie 10 milijonų žodžių, įskaitant įvairius žurnalus ir laikraščius, Pasaulio almanachą, Viešpaties maldą trimis šimtais kalbų, „Encyclopaedia Britannica“ ir romanas „Vėjo nublokšti“. Taip pat kino kronikos vienas epizodas, kuriame Franklino Roosevelto kalba ir Majamio madų šou. Dar ateities kartos turės vargo aiškintis, kam žmonėms senovėje reikėjo telefono aparato, kam buvo naudojamas skardinių atidarytuvas arba kodėl storoka knyga pavadinimu Biblija nenurodo, kas autorius. Dar kapsulės radėjus turėtų sudominti moteriška skrybėlė, rankinis laikrodis, keletas<br />vaikiškų kaladėlių - čia jau ir mums gali būti įdomu. Kapsulėje atsidūrė ir cigarečių pakelis bei slankmatis. Taip pat 75 audinių, metalų ir plastikų pavyzdžiai bei įvairios sėklos.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dėl ko pirmasis Kanų kino festivalis baigėsi po vienos filmo peržiūros?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/del-ko-pirmasis-kanu-kino-festivalis-baigesi-po-vienos-filmo-perziuros--62309665</link><description><![CDATA[1946-taisiais, rugsėjo 20-tąją Prancūzijos Rivjeroje esančiame Kanų kurorte prasideda pirmasis kasmetinis Kanų kino festivalis. Festivalis turėjo debiutuoti anksčiau, tačiau sutrukdė Antrasis pasaulinis karas. Venecijos kasmetinis kino festivalis buvo rangiamas jau nuo 32-ųjų. Iki 1938-tųjų šis kino festivalis tapo fašistinės ir nacistinės propagandos priemone: Benito Musolinio Italija ir Adolfo Hitlerio Vokietija diktavo filmų pasirinkimą ir tarpusavyje dalijosi prizus. (Tai ko čia stebėtis, kad filmą apie nekaltus rusų kareivėlius įtraukė į šiemetinę programą). Pasipiktinusi Prancūzija nusprendė surengti alternatyvų kino festivalį 1939 metų rugsėjo 1-20 dienomis Kanuose. Renginys turėjo vykti kurortinio miesto, esančio į pietryčius nuo Nicos, kazino. Buvo atrinkti filmai, o jų kūrėjai ir žvaigždės ėmė rinktis Kanuose. Tarp amerikiečių atrinktų filmų buvo „Ozo šalies burtininkas“. Prancūzija pasiūlė „Nigerietį“, o Lenkija - „Juodąjį deimantą“. Sovietų Sąjunga atvežė filmą „Rytoj prasidės karas“. Tai buvo labai pranašiška. Rugsėjo pirmosios rytą, festivalio pradžios dieną, Hitleris įsiveržė į Lenkiją. Paryžiuje Prancūzijos vyriausybė įsakė paskelbti visuotinę mobilizaciją, o Kanų festivalis buvo atšauktas vos po vieno filmo peržiūros: Vokiečių kilmės amerikiečių režisieriaus Williamo Dieterle'io „Notre Damo kupriukas“.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62309665</guid><pubDate>Fri, 20 Sep 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62309665/2024_09_19_e49ffeed_4698_f_d11bd020_8981_477a_a4d1_b35d393cf762.mp3" length="2963885" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1946-taisiais, rugsėjo 20-tąją Prancūzijos Rivjeroje esančiame Kanų kurorte prasideda pirmasis kasmetinis Kanų kino festivalis. Festivalis turėjo debiutuoti anksčiau, tačiau sutrukdė Antrasis pasaulinis karas. Venecijos kasmetinis kino festivalis buvo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1946-taisiais, rugsėjo 20-tąją Prancūzijos Rivjeroje esančiame Kanų kurorte prasideda pirmasis kasmetinis Kanų kino festivalis. Festivalis turėjo debiutuoti anksčiau, tačiau sutrukdė Antrasis pasaulinis karas. Venecijos kasmetinis kino festivalis buvo rangiamas jau nuo 32-ųjų. Iki 1938-tųjų šis kino festivalis tapo fašistinės ir nacistinės propagandos priemone: Benito Musolinio Italija ir Adolfo Hitlerio Vokietija diktavo filmų pasirinkimą ir tarpusavyje dalijosi prizus. (Tai ko čia stebėtis, kad filmą apie nekaltus rusų kareivėlius įtraukė į šiemetinę programą). Pasipiktinusi Prancūzija nusprendė surengti alternatyvų kino festivalį 1939 metų rugsėjo 1-20 dienomis Kanuose. Renginys turėjo vykti kurortinio miesto, esančio į pietryčius nuo Nicos, kazino. Buvo atrinkti filmai, o jų kūrėjai ir žvaigždės ėmė rinktis Kanuose. Tarp amerikiečių atrinktų filmų buvo „Ozo šalies burtininkas“. Prancūzija pasiūlė „Nigerietį“, o Lenkija - „Juodąjį deimantą“. Sovietų Sąjunga atvežė filmą „Rytoj prasidės karas“. Tai buvo labai pranašiška. Rugsėjo pirmosios rytą, festivalio pradžios dieną, Hitleris įsiveržė į Lenkiją. Paryžiuje Prancūzijos vyriausybė įsakė paskelbti visuotinę mobilizaciją, o Kanų festivalis buvo atšauktas vos po vieno filmo peržiūros: Vokiečių kilmės amerikiečių režisieriaus Williamo Dieterle'io „Notre Damo kupriukas“.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>185</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kiek metų George Clooney laukė savo šlovės akimirkos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kiek-metu-george-clooney-lauke-savo-sloves-akimirkos--62014633</link><description><![CDATA[1994 metų rugsėjo 19-ąją Amerikos NBC televizijos eteryje debiutavo serialas „Ligoninės priimamasis“. Jis tapo vienu žiūrimiausių serialų per visą televizijos istoriją. Serialas „Emmy“ apdovanojimams buvo nominuotas 124 kartus, o dvidešimt du kartus apdovanojimą pelnė. Serialo scenarijus buvo parašytas dvidešimt metų iki dėmesį į jį atkreipė viena galinga Holivudo prodiuserinė kompanija, kuri ir įbruko jį NBC televizijai,<br />galima sakyti, per jėgą. Net ir po to, kai buvo nufilmuota pilotinė serijalo serija, televizijos vadai labai skeptiškai žiūrėjo į projektą. (Na taip, žinau ne vieną televizijos galvą, kuri žino, ką daryti net tada, kai reitingai krenta nors tu ką...) Nuo pat pirmųjų serijų „Ligoninės priimamasis“ tapo žiūrimiausiu, netgi nubrėžė naujus televizijos dramos standartus. Per penkiolika sezonų buvo sukurta daugiau nei 330 valandų dramos.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62014633</guid><pubDate>Thu, 19 Sep 2024 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62014633/2024_09_18_06482784_4698_f_e4681575_c7d9_4e13_b24e_dfbd1753142c.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1994 metų rugsėjo 19-ąją Amerikos NBC televizijos eteryje debiutavo serialas „Ligoninės priimamasis“. Jis tapo vienu žiūrimiausių serialų per visą televizijos istoriją. Serialas „Emmy“ apdovanojimams buvo nominuotas 124 kartus, o dvidešimt du kartus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1994 metų rugsėjo 19-ąją Amerikos NBC televizijos eteryje debiutavo serialas „Ligoninės priimamasis“. Jis tapo vienu žiūrimiausių serialų per visą televizijos istoriją. Serialas „Emmy“ apdovanojimams buvo nominuotas 124 kartus, o dvidešimt du kartus apdovanojimą pelnė. Serialo scenarijus buvo parašytas dvidešimt metų iki dėmesį į jį atkreipė viena galinga Holivudo prodiuserinė kompanija, kuri ir įbruko jį NBC televizijai,<br />galima sakyti, per jėgą. Net ir po to, kai buvo nufilmuota pilotinė serijalo serija, televizijos vadai labai skeptiškai žiūrėjo į projektą. (Na taip, žinau ne vieną televizijos galvą, kuri žino, ką daryti net tada, kai reitingai krenta nors tu ką...) Nuo pat pirmųjų serijų „Ligoninės priimamasis“ tapo žiūrimiausiu, netgi nubrėžė naujus televizijos dramos standartus. Per penkiolika sezonų buvo sukurta daugiau nei 330 valandų dramos.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kur pasaulyje yra didžiausia automobilių stovėjimo aikštelė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kur-pasaulyje-yra-didziausia-automobiliu-stovejimo-aikstele--62011020</link><description><![CDATA[1981 metų rugsėjo 18-ąją Kanados prekybos centro „West Edmonton Mall“ 20 000 vietų automobilių stovėjimo aikštelė pateko į Gineso rekordų knygą kaip didžiausia pasaulyje automobilių stovėjimo aikštelė. Prekybos centras yra pasiekęs ir kitų rekordų: jis yra buvęs didžiausias pasaulyje prekybos centras, nes užima pusę kvadratinio kilometro, į kurį tilptų 48 miesto kvartalai, arba, kaip vadinama Amerikoje, blokai. Čia įsikūręs didžiausias pasaulyje uždaras pramogų parkas ir didžiausias pasaulyje uždaras vandens parkas. Jame yra didžiausias pasaulyje uždaras ežeras ir didžiausias bangų baseinas. Aišku, uždaras - viskas čia uždara. Dar daug jis visa ko turi, o turintiems silpnybę šopintis prieš einant į kanadietišką Akropolį reiktų pasiimti atostogas. Čia yra aštuoni šimtai parduotuvių, šimtas restoranų ir devyniolika kino teatrų.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62011020</guid><pubDate>Wed, 18 Sep 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62011020/2024_09_17_2ad8a5bc_4698_f_99991df9_d28a_4f6e_827f_bda982ae6fbd.mp3" length="2994396" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1981 metų rugsėjo 18-ąją Kanados prekybos centro „West Edmonton Mall“ 20 000 vietų automobilių stovėjimo aikštelė pateko į Gineso rekordų knygą kaip didžiausia pasaulyje automobilių stovėjimo aikštelė. Prekybos centras yra pasiekęs ir kitų rekordų:...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1981 metų rugsėjo 18-ąją Kanados prekybos centro „West Edmonton Mall“ 20 000 vietų automobilių stovėjimo aikštelė pateko į Gineso rekordų knygą kaip didžiausia pasaulyje automobilių stovėjimo aikštelė. Prekybos centras yra pasiekęs ir kitų rekordų: jis yra buvęs didžiausias pasaulyje prekybos centras, nes užima pusę kvadratinio kilometro, į kurį tilptų 48 miesto kvartalai, arba, kaip vadinama Amerikoje, blokai. Čia įsikūręs didžiausias pasaulyje uždaras pramogų parkas ir didžiausias pasaulyje uždaras vandens parkas. Jame yra didžiausias pasaulyje uždaras ežeras ir didžiausias bangų baseinas. Aišku, uždaras - viskas čia uždara. Dar daug jis visa ko turi, o turintiems silpnybę šopintis prieš einant į kanadietišką Akropolį reiktų pasiimti atostogas. Čia yra aštuoni šimtai parduotuvių, šimtas restoranų ir devyniolika kino teatrų.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip Oprah Winfrey... Tolstojų pradžiugino?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-oprah-winfrey-tolstoju-pradziugino--61821259</link><description><![CDATA[1996 metų rugsėjo 17-ąją pokalbių laidų vedėja Oprah Winfrey įkuria televizijos knygų klubą, į kurį pateks knygos, kurias ji rekomenduos. Pirmoji knyga, pelniusi tokią garbę, - Jacquelyn Mitchard „Gilioji vandenyno pusė“. „Opros knygų klubas“ greitai tapo itin įtakinga leidybos pasaulio jėga, nes populiarios televizijos laidų vedėjos pareklamavimas gali iškelti iki tol mažai žinomą knygą į bestselerių sąrašus. Kai „Opros knygų klubas“ pradėjo veikti, kai kurie leidybos pasaulio atstovai skeptiškai vertino jo<br />sėkmės galimybes. Kaip rašė „The New York Times“: „Winfrey projektas - rekomenduoti knygas, net sudėtingus literatūrinius romanus, kuriuos žiūrovai turėtų perskaityti prieš diskusijas jos pokalbių laidoje - iš pradžių sukėlė nemažai skepticizmo literatūros pasaulyje, kur daugelis siejo dienos televiziją su žemo lygio pramogomis, tokiomis kaip muilo operos ir žaidimų šou“. Tačiau klubas sulaukė didelio Winfrey gerbėjų susidomėjimo, o daugelio jos knygų buvo parduota daugiau nei vieno milijono egzempliorių tiražu. Winfrey gebėjimas ne tik knygas, bet ir beveik bet kokį jos rekomenduojamą produktą ar asmenį paversti fenomenu tapo žinomas kaip „Opros efektas“. 2001-aisiais, kai Winfrey pasirinko rašytojo Jonathano Franzeno romaną „Pataisos“, jis ją įžeidė, viešai užsimindamas, kad kai kurios jos rekomenduotos knygos<br />yra „lėkštos“. Vėliau Opra ėmėsi rekomenduoti ne tik šiuolaikinius, bet ir klasikinius kūrinius. Taip ir Tolstojus turėjo apsidžiaugti, kad tik dėl jos parekomendavimo, papildomai buvo išleista beveik milijonas Anos Kareninos romano egzempliorių.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61821259</guid><pubDate>Tue, 17 Sep 2024 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61821259/2024_09_16_9d649aa1_4698_f_f675a5d3_6e17_4e88_ae7a_94e34742bce3.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1996 metų rugsėjo 17-ąją pokalbių laidų vedėja Oprah Winfrey įkuria televizijos knygų klubą, į kurį pateks knygos, kurias ji rekomenduos. Pirmoji knyga, pelniusi tokią garbę, - Jacquelyn Mitchard „Gilioji vandenyno pusė“. „Opros knygų klubas“ greitai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1996 metų rugsėjo 17-ąją pokalbių laidų vedėja Oprah Winfrey įkuria televizijos knygų klubą, į kurį pateks knygos, kurias ji rekomenduos. Pirmoji knyga, pelniusi tokią garbę, - Jacquelyn Mitchard „Gilioji vandenyno pusė“. „Opros knygų klubas“ greitai tapo itin įtakinga leidybos pasaulio jėga, nes populiarios televizijos laidų vedėjos pareklamavimas gali iškelti iki tol mažai žinomą knygą į bestselerių sąrašus. Kai „Opros knygų klubas“ pradėjo veikti, kai kurie leidybos pasaulio atstovai skeptiškai vertino jo<br />sėkmės galimybes. Kaip rašė „The New York Times“: „Winfrey projektas - rekomenduoti knygas, net sudėtingus literatūrinius romanus, kuriuos žiūrovai turėtų perskaityti prieš diskusijas jos pokalbių laidoje - iš pradžių sukėlė nemažai skepticizmo literatūros pasaulyje, kur daugelis siejo dienos televiziją su žemo lygio pramogomis, tokiomis kaip muilo operos ir žaidimų šou“. Tačiau klubas sulaukė didelio Winfrey gerbėjų susidomėjimo, o daugelio jos knygų buvo parduota daugiau nei vieno milijono egzempliorių tiražu. Winfrey gebėjimas ne tik knygas, bet ir beveik bet kokį jos rekomenduojamą produktą ar asmenį paversti fenomenu tapo žinomas kaip „Opros efektas“. 2001-aisiais, kai Winfrey pasirinko rašytojo Jonathano Franzeno romaną „Pataisos“, jis ją įžeidė, viešai užsimindamas, kad kai kurios jos rekomenduotos knygos<br />yra „lėkštos“. Vėliau Opra ėmėsi rekomenduoti ne tik šiuolaikinius, bet ir klasikinius kūrinius. Taip ir Tolstojus turėjo apsidžiaugti, kad tik dėl jos parekomendavimo, papildomai buvo išleista beveik milijonas Anos Kareninos romano egzempliorių.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl muzikos pasaulyje galėjo būti du Tomai Jones’ai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-muzikos-pasaulyje-galejo-buti-du-tomai-jones-ai--61750839</link><description><![CDATA[1965 metų rugsėjo 16-tąją aštuoniolikmetis Londono vietinės muzikos grupės dainininkas, susižavėjęs amerikietiška kultūra ir Holivudo filmais, David Jones pasikeičia vardą. Taip padaryti jis nusprendė, kad nebūtų painiojamas su kitu britų daininku Davy Jones, kuris vėliau tapo „The Monkeys“ vokalistu. Vardo paieškos nebuvo trumpos. Prieš galutinį variantą jis buvo pasikeitęs tik vardą ir tapęs Tom Jones, bet tais metais<br />iššovė kito Tom Jones, to, kurį žino muzikos gerbėjai, žvaigždė. Tikrasis Tom Jones vardas, tiesa, irgi buvo kitas – Thomas Woodwordas. Tapatybės pakeitimas buvo prodiuserių sprendimas. Taigi, David Jones turėjo ieškoti kitų variantų. Paieškojo ir rado. Šešiasdešimtų metų amerikietiškame filme „Alamo“. Šįkart jis pasikeitė pavardę.<br />Pasivadino taip pat, kaip filmo herojus, maištautojas iš Teksaso.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61750839</guid><pubDate>Mon, 16 Sep 2024 05:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61750839/2024_09_15_40029ebf_4698_f_b655730f_aa9e_44a9_95a2_de4299f97994.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1965 metų rugsėjo 16-tąją aštuoniolikmetis Londono vietinės muzikos grupės dainininkas, susižavėjęs amerikietiška kultūra ir Holivudo filmais, David Jones pasikeičia vardą. Taip padaryti jis nusprendė, kad nebūtų painiojamas su kitu britų daininku...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1965 metų rugsėjo 16-tąją aštuoniolikmetis Londono vietinės muzikos grupės dainininkas, susižavėjęs amerikietiška kultūra ir Holivudo filmais, David Jones pasikeičia vardą. Taip padaryti jis nusprendė, kad nebūtų painiojamas su kitu britų daininku Davy Jones, kuris vėliau tapo „The Monkeys“ vokalistu. Vardo paieškos nebuvo trumpos. Prieš galutinį variantą jis buvo pasikeitęs tik vardą ir tapęs Tom Jones, bet tais metais<br />iššovė kito Tom Jones, to, kurį žino muzikos gerbėjai, žvaigždė. Tikrasis Tom Jones vardas, tiesa, irgi buvo kitas – Thomas Woodwordas. Tapatybės pakeitimas buvo prodiuserių sprendimas. Taigi, David Jones turėjo ieškoti kitų variantų. Paieškojo ir rado. Šešiasdešimtų metų amerikietiškame filme „Alamo“. Šįkart jis pasikeitė pavardę.<br />Pasivadino taip pat, kaip filmo herojus, maištautojas iš Teksaso.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl filmavimuose reikia labai atsargiai elgtis su… meškom?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-filmavimuose-reikia-labai-atsargiai-elgtis-su-meskom--61475856</link><description><![CDATA[1980 metų rugsėjo 13 pagaliau buvo sugauta meška, kuri pabėgo Škotijos saloje Benbecula, kai buvo filmuojama „Kleenex“ televizijos reklamoje. Meškos, o veikiau lokio, vardu Heraklis, ieškojo šimtai savanorių. Praėjus trim savaitėms po to, kai netgi buvo nuspręsta - bala nematė to lokio, vienas žemdirbys pastebėjo pustrečio metro ūgio, pusę tonos sveriantį žvėrį, plaukiantį jūroje. Lokys buvo pašautas migdomaja ampule, sugautas tinklu ir sraigtasparniu nuskraidintas į specialiai jam pastatytą narvą, kuriame nekantriai jo laukė šeimininkas - imtynininkas Andy Robinas.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61475856</guid><pubDate>Fri, 13 Sep 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61475856/2024_09_12_e7b20748_4698_f_80cefffc_927d_44e0_98d4_ebd83030a491.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1980 metų rugsėjo 13 pagaliau buvo sugauta meška, kuri pabėgo Škotijos saloje Benbecula, kai buvo filmuojama „Kleenex“ televizijos reklamoje. Meškos, o veikiau lokio, vardu Heraklis, ieškojo šimtai savanorių. Praėjus trim savaitėms po to, kai netgi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1980 metų rugsėjo 13 pagaliau buvo sugauta meška, kuri pabėgo Škotijos saloje Benbecula, kai buvo filmuojama „Kleenex“ televizijos reklamoje. Meškos, o veikiau lokio, vardu Heraklis, ieškojo šimtai savanorių. Praėjus trim savaitėms po to, kai netgi buvo nuspręsta - bala nematė to lokio, vienas žemdirbys pastebėjo pustrečio metro ūgio, pusę tonos sveriantį žvėrį, plaukiantį jūroje. Lokys buvo pašautas migdomaja ampule, sugautas tinklu ir sraigtasparniu nuskraidintas į specialiai jam pastatytą narvą, kuriame nekantriai jo laukė šeimininkas - imtynininkas Andy Robinas.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lengvas būdas paskleisti garsą pasauliui apie lietuvišką futbolą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lengvas-budas-paskleisti-garsa-pasauliui-apie-lietuviska-futbola--61323881</link><description><![CDATA[1885 metų rugsėjo 12-tą buvo užfiksuotas didžiausio įvarčių į vienus vartus skaičiaus rekordas pirmos klasės lygio futbolo rungtynėse. Tai nutiko Škotijos taurės akistatoje tarp Arbroath, kurie žaidė namuose, ir Bon Accord vienuolikių. Pergalę šventė aikštės šeimininkai sausu rezultatu: 36-0. Šis rezultatas tebėra pasaulio aukščiausio futbolo lygio rungtynių rekordas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61323881</guid><pubDate>Thu, 12 Sep 2024 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61323881/2024_09_10_026e5d06_4698_f_e2aecb94_ee23_4b1e_9e4c_09c5a83a518a.mp3" length="2998994" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1885 metų rugsėjo 12-tą buvo užfiksuotas didžiausio įvarčių į vienus vartus skaičiaus rekordas pirmos klasės lygio futbolo rungtynėse. Tai nutiko Škotijos taurės akistatoje tarp Arbroath, kurie žaidė namuose, ir Bon Accord vienuolikių. Pergalę šventė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1885 metų rugsėjo 12-tą buvo užfiksuotas didžiausio įvarčių į vienus vartus skaičiaus rekordas pirmos klasės lygio futbolo rungtynėse. Tai nutiko Škotijos taurės akistatoje tarp Arbroath, kurie žaidė namuose, ir Bon Accord vienuolikių. Pergalę šventė aikštės šeimininkai sausu rezultatu: 36-0. Šis rezultatas tebėra pasaulio aukščiausio futbolo lygio rungtynių rekordas.]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ko Lietuvos Čikagos mafijozai nepasimokė iš Amerikos Čikagos „kolegų”?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ko-lietuvos-cikagos-mafijozai-nepasimoke-is-amerikos-cikagos-kolegu--61323864</link><description><![CDATA[1980-tų metų rugsėjo 11-tąją Londone per įžūlų juvelyrinių dirbinių parduotuvės apiplėšimą buvo pavogtas tuo metu garsus Marlboro deimantas. 400 000 svarų sterlingų vertės brangakmenis buvo eksponuojamas „Graff“ juvelyrinių dirbinių parduotuvės Knightsbridge'e vitrinoje.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius<br />(DI iliustracija)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61323864</guid><pubDate>Wed, 11 Sep 2024 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61323864/2024_09_10_031938e6_4698_f_eef93c48_0149_449f_b03d_b51ff982c642.mp3" length="2996486" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1980-tų metų rugsėjo 11-tąją Londone per įžūlų juvelyrinių dirbinių parduotuvės apiplėšimą buvo pavogtas tuo metu garsus Marlboro deimantas. 400 000 svarų sterlingų vertės brangakmenis buvo eksponuojamas „Graff“ juvelyrinių dirbinių parduotuvės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1980-tų metų rugsėjo 11-tąją Londone per įžūlų juvelyrinių dirbinių parduotuvės apiplėšimą buvo pavogtas tuo metu garsus Marlboro deimantas. 400 000 svarų sterlingų vertės brangakmenis buvo eksponuojamas „Graff“ juvelyrinių dirbinių parduotuvės Knightsbridge'e vitrinoje.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius<br />(DI iliustracija)]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dėl ko reikėtų pavydėti… vištos smegenų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/del-ko-reiketu-pavydeti-vistos-smegenu--61310908</link><description><![CDATA[1945 metų rugsėjo 10-tąją Lloydas Olsenas ir jo žmona Clara savo ūkyje Fruitoje, Kolorado valstijoje, pjovė vištas. Olsenas paukščiams nukirsdavo galvas, o jo žmona jas išvalydavo. Tačiau vienas iš 50 gyvūnų, kurie tą dieną pateko po Olseno kirviu, elgėsi ne taip, kaip kiti. Viena višta, nors ir be galvos, nesiruošė mirti ir toliau lakstė po kiemą.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61310908</guid><pubDate>Tue, 10 Sep 2024 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61310908/2024_09_09_18b8c7c2_4698_f_bbfc0225_5d27_4499_a90f_f775c190f88c.mp3" length="2999830" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1945 metų rugsėjo 10-tąją Lloydas Olsenas ir jo žmona Clara savo ūkyje Fruitoje, Kolorado valstijoje, pjovė vištas. Olsenas paukščiams nukirsdavo galvas, o jo žmona jas išvalydavo. Tačiau vienas iš 50 gyvūnų, kurie tą dieną pateko po Olseno kirviu,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1945 metų rugsėjo 10-tąją Lloydas Olsenas ir jo žmona Clara savo ūkyje Fruitoje, Kolorado valstijoje, pjovė vištas. Olsenas paukščiams nukirsdavo galvas, o jo žmona jas išvalydavo. Tačiau vienas iš 50 gyvūnų, kurie tą dieną pateko po Olseno kirviu, elgėsi ne taip, kaip kiti. Viena višta, nors ir be galvos, nesiruošė mirti ir toliau lakstė po kiemą.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Paprastas būdas kovoti su konspiracijos teorijų maniakais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/paprastas-budas-kovoti-su-konspiracijos-teoriju-maniakais--61310888</link><description><![CDATA[2002-ų metų rugsėjo devintąją septyniasdešimt dvejų astronautui - Buzzui Aldrinui (jis buvo antrasis žmogus, kurio koja žengė ant Mėnulio paviršiaus), prie viešbučio Beverly Hillse kelią pastojo įkyrus konspiracijos teorijų maniakas ir puolė aiškinti, kad Apollo 11 misija Mėnulyje yra netiesa. Ilgai nelaukęs įžeistas kosminis senjoras vožė įkyruoliui į marmūzę.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61310888</guid><pubDate>Mon, 09 Sep 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61310888/2024_09_08_ae657870_4698_f_d7ac8f61_88b6_4e6c_8865_483561720c83.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2002-ų metų rugsėjo devintąją septyniasdešimt dvejų astronautui - Buzzui Aldrinui (jis buvo antrasis žmogus, kurio koja žengė ant Mėnulio paviršiaus), prie viešbučio Beverly Hillse kelią pastojo įkyrus konspiracijos teorijų maniakas ir puolė aiškinti,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2002-ų metų rugsėjo devintąją septyniasdešimt dvejų astronautui - Buzzui Aldrinui (jis buvo antrasis žmogus, kurio koja žengė ant Mėnulio paviršiaus), prie viešbučio Beverly Hillse kelią pastojo įkyrus konspiracijos teorijų maniakas ir puolė aiškinti, kad Apollo 11 misija Mėnulyje yra netiesa. Ilgai nelaukęs įžeistas kosminis senjoras vožė įkyruoliui į marmūzę.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laidotuvės, žiūrimumu nenusileidusios olimpinių žaidynių transliacijoms</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laidotuves-ziurimumu-nenusileidusios-olimpiniu-zaidyniu-transliacijoms--61273518</link><description><![CDATA[1997 metų rugsėjo 6-tąją maždaug 2,5 milijardo žmonių visame pasaulyje stebėjo princesės Dianos, kuri prieš savaitę, būdama 36 metų, žuvo automobilio avarijoje Paryžiuje, laidotuvių transliaciją.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61273518</guid><pubDate>Fri, 06 Sep 2024 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61273518/2024_09_05_e67a7e2d_4698_f_51d0cd3f_5365_4a70_afdc_90fa62319406.mp3" length="3003591" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1997 metų rugsėjo 6-tąją maždaug 2,5 milijardo žmonių visame pasaulyje stebėjo princesės Dianos, kuri prieš savaitę, būdama 36 metų, žuvo automobilio avarijoje Paryžiuje, laidotuvių transliaciją.

Ved. Julius Juchnevičius</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1997 metų rugsėjo 6-tąją maždaug 2,5 milijardo žmonių visame pasaulyje stebėjo princesės Dianos, kuri prieš savaitę, būdama 36 metų, žuvo automobilio avarijoje Paryžiuje, laidotuvių transliaciją.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kelio romanas, per naktį autorių pavertęs visos kartos balsu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kelio-romanas-per-nakti-autoriu-pavertes-visos-kartos-balsu--61273523</link><description><![CDATA[1957 metų rugsėjo 5-tąją „New York Times“ apžvalgininkas Gilbertas Millsteinas labai palankiai atsiliepia apie 35-erių metų buvusio Kolumbijos universiteto studento Jacko Kerouaco romaną „Kelyje“. „Džekas miegoti nuėjo niekam nežinomas, o atsibudo garsus” - sakė Kerouaco draugė. „Kelyje“ - autobiografinis romanas apie keletą kelionių automobiliu, į kurias netrukus po antrojo pasaulinio karo Kerouacas leidosi pats ir kartu su draugu Nealu Cassady.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61273523</guid><pubDate>Thu, 05 Sep 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61273523/2024_09_04_5b9c1b2d_4698_f_c70aa92d_cb55_4c62_bd49_621d533d7e60.mp3" length="3001084" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1957 metų rugsėjo 5-tąją „New York Times“ apžvalgininkas Gilbertas Millsteinas labai palankiai atsiliepia apie 35-erių metų buvusio Kolumbijos universiteto studento Jacko Kerouaco romaną „Kelyje“. „Džekas miegoti nuėjo niekam nežinomas, o atsibudo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1957 metų rugsėjo 5-tąją „New York Times“ apžvalgininkas Gilbertas Millsteinas labai palankiai atsiliepia apie 35-erių metų buvusio Kolumbijos universiteto studento Jacko Kerouaco romaną „Kelyje“. „Džekas miegoti nuėjo niekam nežinomas, o atsibudo garsus” - sakė Kerouaco draugė. „Kelyje“ - autobiografinis romanas apie keletą kelionių automobiliu, į kurias netrukus po antrojo pasaulinio karo Kerouacas leidosi pats ir kartu su draugu Nealu Cassady.]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kieno batų trylika metų ieškojo Amerikos FTB?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kieno-batu-trylika-metu-ieskojo-amerikos-ftb--61254053</link><description><![CDATA[2018 metų rugsėjo ketvirtąją Amerikos Federalinis tyrimų biuras paskeblė, kad atsirado prieš 13 metų pavogti Dorotės iš filmo „Ozo šalies burtininkas“ raudoni bateliai. iš Judy Garland, kuri Dorotę vaidino 1939-tųjų filme, muziejaus Grand Rapidse, Minesotos valstijoje, gimtajame aktorės mieste, bateliai dingo kaip į vandenį. Policija neturėjo nei pirštų antspaudų, nei apsaugos kamerų įrašų, nebuvo jokių įkalčių, rodančių, kas įsmuko į muziejų pro galinį įėjimą ir, išdaužę stiklinį gaubtą, nukniaukė avalynę.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61254053</guid><pubDate>Wed, 04 Sep 2024 05:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61254053/2024_09_03_e0c0c333_4698_f_440a6a1b_88af_4afe_81f8_38371dc471e6.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2018 metų rugsėjo ketvirtąją Amerikos Federalinis tyrimų biuras paskeblė, kad atsirado prieš 13 metų pavogti Dorotės iš filmo „Ozo šalies burtininkas“ raudoni bateliai. iš Judy Garland, kuri Dorotę vaidino 1939-tųjų filme, muziejaus Grand Rapidse,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2018 metų rugsėjo ketvirtąją Amerikos Federalinis tyrimų biuras paskeblė, kad atsirado prieš 13 metų pavogti Dorotės iš filmo „Ozo šalies burtininkas“ raudoni bateliai. iš Judy Garland, kuri Dorotę vaidino 1939-tųjų filme, muziejaus Grand Rapidse, Minesotos valstijoje, gimtajame aktorės mieste, bateliai dingo kaip į vandenį. Policija neturėjo nei pirštų antspaudų, nei apsaugos kamerų įrašų, nebuvo jokių įkalčių, rodančių, kas įsmuko į muziejų pro galinį įėjimą ir, išdaužę stiklinį gaubtą, nukniaukė avalynę.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kas įvyko Švedijoje „Dešinės dieną”?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kas-ivyko-svedijoje-desines-diena--61254064</link><description><![CDATA[1967 metų rugsėjo 3-iąją Švedijoje prasidėjo sudėtinga misija priartinti šalį prie kaimyninių žemyninės Europos šalių. Eismas buvo pakeistas iš kairės į dešinę pusę. Penktą valandą ryto visas eismas visuose Švedijos keliuose buvo sustabdytas 10 minučių.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61254064</guid><pubDate>Tue, 03 Sep 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61254064/2024_09_02_6d4c6674_4698_f_a2a577c6_455c_4068_a776_fdaf6e189a0d.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1967 metų rugsėjo 3-iąją Švedijoje prasidėjo sudėtinga misija priartinti šalį prie kaimyninių žemyninės Europos šalių. Eismas buvo pakeistas iš kairės į dešinę pusę. Penktą valandą ryto visas eismas visuose Švedijos keliuose buvo sustabdytas 10...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1967 metų rugsėjo 3-iąją Švedijoje prasidėjo sudėtinga misija priartinti šalį prie kaimyninių žemyninės Europos šalių. Eismas buvo pakeistas iš kairės į dešinę pusę. Penktą valandą ryto visas eismas visuose Švedijos keliuose buvo sustabdytas 10 minučių.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Koks miestas turėjo supleškėti, kad gimtų turto draudimo paslauga?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/koks-miestas-turejo-suplesketi-kad-gimtu-turto-draudimo-paslauga--61231174</link><description><![CDATA[1666 metų ankstų rugsėjo 2-osios rytą užsidegė karaliaus Karolio II kepėjo namas netoli Londono tilto, dėl ko kilo Didysis Londono gaisras.Tais laikais Londone stovėjo daugiausia iš ąžuolo pastatyti namai. Kai kurių sienos buvo padengtos degutu, kuris saugojo nuo lietaus, bet dėl to statiniai buvo labiau pažeidžiami gaisro. Gatvės buvo siauros, namai glaudėsi vieni prie kitų, o gaisrų gesinimas tada buvo kaimynų reikalas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61231174</guid><pubDate>Mon, 02 Sep 2024 05:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61231174/2024_09_01_af6d9025_4698_f_01f4c1a4_fc8c_4efd_9eb9_426a71d204d5.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1666 metų ankstų rugsėjo 2-osios rytą užsidegė karaliaus Karolio II kepėjo namas netoli Londono tilto, dėl ko kilo Didysis Londono gaisras.Tais laikais Londone stovėjo daugiausia iš ąžuolo pastatyti namai. Kai kurių sienos buvo padengtos degutu, kuris...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1666 metų ankstų rugsėjo 2-osios rytą užsidegė karaliaus Karolio II kepėjo namas netoli Londono tilto, dėl ko kilo Didysis Londono gaisras.Tais laikais Londone stovėjo daugiausia iš ąžuolo pastatyti namai. Kai kurių sienos buvo padengtos degutu, kuris saugojo nuo lietaus, bet dėl to statiniai buvo labiau pažeidžiami gaisro. Gatvės buvo siauros, namai glaudėsi vieni prie kitų, o gaisrų gesinimas tada buvo kaimynų reikalas.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kokį energijos pliūpsnį sukėlė kometa, įskridusi į Saulę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/koki-energijos-pliupsni-sukele-kometa-iskridusi-i-saule--61198738</link><description><![CDATA[1979 metų rugpjūčio 30-ąją Howardo-Koomuro-Michelso kometa susidūrė su Saule. Tai buvo pirmasis užfiksuotas kometos susidūrimo su Saule atvejis. Šio įvykio metu išsiskyrusi energija prilygo maždaug - dėmesio - milijonui vandenilinių bombų. Na, ką aš sakiau - ar įmanoma paprastam žmogaus protui suvokti tokią galią? Pasiruoškit, bus daugiau.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius<br />(DI iliustracija)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61198738</guid><pubDate>Fri, 30 Aug 2024 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61198738/2024_08_29_f7b87a2c_4698_f_b3b82082_4af9_47ea_ba3f_9baf132e83d7.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1979 metų rugpjūčio 30-ąją Howardo-Koomuro-Michelso kometa susidūrė su Saule. Tai buvo pirmasis užfiksuotas kometos susidūrimo su Saule atvejis. Šio įvykio metu išsiskyrusi energija prilygo maždaug - dėmesio - milijonui vandenilinių bombų. Na, ką aš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1979 metų rugpjūčio 30-ąją Howardo-Koomuro-Michelso kometa susidūrė su Saule. Tai buvo pirmasis užfiksuotas kometos susidūrimo su Saule atvejis. Šio įvykio metu išsiskyrusi energija prilygo maždaug - dėmesio - milijonui vandenilinių bombų. Na, ką aš sakiau - ar įmanoma paprastam žmogaus protui suvokti tokią galią? Pasiruoškit, bus daugiau.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius<br />(DI iliustracija)]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pasaulinė kompanija, kuri gimė iš pykčio</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pasauline-kompanija-kuri-gime-is-pykcio--61195646</link><description><![CDATA[1998 metų rugpjūčio 29-tąją Amerikos verslininkai Reedas Hastingsas ir Marcas Randolfas įkūria kino filmų nuomos kompaniją, kuri išsinuomotus filmus žiūrovams atsiunčia į namus paštu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61195646</guid><pubDate>Thu, 29 Aug 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61195646/2024_08_28_160a9aff_4698_f_072531b2_5ba1_4254_a8c5_dc76ab2fb5a8.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1998 metų rugpjūčio 29-tąją Amerikos verslininkai Reedas Hastingsas ir Marcas Randolfas įkūria kino filmų nuomos kompaniją, kuri išsinuomotus filmus žiūrovams atsiunčia į namus paštu.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1998 metų rugpjūčio 29-tąją Amerikos verslininkai Reedas Hastingsas ir Marcas Randolfas įkūria kino filmų nuomos kompaniją, kuri išsinuomotus filmus žiūrovams atsiunčia į namus paštu.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl Timberlake’as pasigailėjo prieš 20 metų dalyvavęs MTV muzikiniuose apdovanojimuose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-timberlake-as-pasigailejo-pries-20-metu-dalyvaves-mtv-muzikiniuose-apdovanojimuose--61195645</link><description><![CDATA[Lygiai prieš dvidešimt vienerius metus rugpjūčio dvidešimt aštuntąją per MTV muzikos vaizdo klipo apdovanojimus Madona ir Britney Spears tuo metu iškrėtė neregėtą akibrokštą, į kurį šiandien mažai kas kreiptų dėmesį. Jos aistringai pasibučiavo, ir šis veiksmas akimirksniu tapo kultine amžiaus pradžios popkultūros akimirka.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61195645</guid><pubDate>Wed, 28 Aug 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61195645/2024_08_27_be3678f4_4698_f_f371d238_41f6_4758_832b_e1cf4ab242d1.mp3" length="2997740" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš dvidešimt vienerius metus rugpjūčio dvidešimt aštuntąją per MTV muzikos vaizdo klipo apdovanojimus Madona ir Britney Spears tuo metu iškrėtė neregėtą akibrokštą, į kurį šiandien mažai kas kreiptų dėmesį. Jos aistringai pasibučiavo, ir šis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš dvidešimt vienerius metus rugpjūčio dvidešimt aštuntąją per MTV muzikos vaizdo klipo apdovanojimus Madona ir Britney Spears tuo metu iškrėtė neregėtą akibrokštą, į kurį šiandien mažai kas kreiptų dėmesį. Jos aistringai pasibučiavo, ir šis veiksmas akimirksniu tapo kultine amžiaus pradžios popkultūros akimirka.]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl rekordų turėtume siekti visai ne sporto arenose?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-rekordu-turetume-siekti-visai-ne-sporto-arenose--61195656</link><description><![CDATA[1955 rugpjūčio 27-tąją išleistas pirmasis rekordų rinkinys, kuris dabar vadinasi Guinesso rekordų knyga. Nuo tada parduota apie pusantro šimto milijonų šių knygų, todėl ji yra daugiausiai parduodama autorių teisių saugoma knyga per visą istoriją, kurią, pranoko tik Biblija, Koranas ir pirmininko Mao raštai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61195656</guid><pubDate>Tue, 27 Aug 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61195656/2024_08_26_b4373c48_4698_f_6b63602c_0583_45dd_829e_c15ea42fd816.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1955 rugpjūčio 27-tąją išleistas pirmasis rekordų rinkinys, kuris dabar vadinasi Guinesso rekordų knyga. Nuo tada parduota apie pusantro šimto milijonų šių knygų, todėl ji yra daugiausiai parduodama autorių teisių saugoma knyga per visą istoriją,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1955 rugpjūčio 27-tąją išleistas pirmasis rekordų rinkinys, kuris dabar vadinasi Guinesso rekordų knyga. Nuo tada parduota apie pusantro šimto milijonų šių knygų, todėl ji yra daugiausiai parduodama autorių teisių saugoma knyga per visą istoriją, kurią, pranoko tik Biblija, Koranas ir pirmininko Mao raštai.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kas atsiras pirmiau: mūsų Nacionalinis stadionas ar nauja Indonezijos sostinė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kas-atsiras-pirmiau-musu-nacionalinis-stadionas-ar-nauja-indonezijos-sostine--61148622</link><description><![CDATA[Lygiai prieš septyneris metus rugpjūčio 26-tąją Indonezijos prezidentas Joko Widodo pasiūlė iš Džakartos į Borneo salą perkelti skęstančią ir perpildytą šalies sostinę.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61148622</guid><pubDate>Mon, 26 Aug 2024 05:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61148622/2024_08_25_e48b9065_4698_f_bfef85d6_553c_49dc_9c67_c59865506af7.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš septyneris metus rugpjūčio 26-tąją Indonezijos prezidentas Joko Widodo pasiūlė iš Džakartos į Borneo salą perkelti skęstančią ir perpildytą šalies sostinę.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš septyneris metus rugpjūčio 26-tąją Indonezijos prezidentas Joko Widodo pasiūlė iš Džakartos į Borneo salą perkelti skęstančią ir perpildytą šalies sostinę.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar kalbininkai numatė niekstartį, bet pražiopsojo grotažymę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-kalbininkai-numate-niekstarti-bet-praziopsojo-grotazyme--61116639</link><description><![CDATA[Prieš septyniolika metų rugpjūčio 23-iąją Twitterio žinutėje pirmą kartą pavartota grotažymė. Tai padarė technologijos produktų kūrėjas Chrisas Messina, dirbęs nuosavoje konsultacijų bendrovėje. Twitteriui tuo metu buvo metai, o Messinai - dvidešimt penkeri. Mintis naudoti grotažymę jam kilo iš internetinių pokalbių kambarių, kuriuose prieš jų pavadinimus buvo rašomas svaro simbolis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61116639</guid><pubDate>Fri, 23 Aug 2024 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61116639/2024_08_22_a12bc087_4698_f_83f33058_e255_40fd_b449_61a409a06a1a.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš septyniolika metų rugpjūčio 23-iąją Twitterio žinutėje pirmą kartą pavartota grotažymė. Tai padarė technologijos produktų kūrėjas Chrisas Messina, dirbęs nuosavoje konsultacijų bendrovėje. Twitteriui tuo metu buvo metai, o Messinai - dvidešimt...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš septyniolika metų rugpjūčio 23-iąją Twitterio žinutėje pirmą kartą pavartota grotažymė. Tai padarė technologijos produktų kūrėjas Chrisas Messina, dirbęs nuosavoje konsultacijų bendrovėje. Twitteriui tuo metu buvo metai, o Messinai - dvidešimt penkeri. Mintis naudoti grotažymę jam kilo iš internetinių pokalbių kambarių, kuriuose prieš jų pavadinimus buvo rašomas svaro simbolis]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Iš ko buvo gaminamas pirmasis skystas muilas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/is-ko-buvo-gaminamas-pirmasis-skystas-muilas--61103523</link><description><![CDATA[1865 metų rugpjūčio 22-ąją amerikiečiui Williamui Shepphardui suteikiamas skysto muilo patentas. Jis laikomas skysto muilo išradėju, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jo patentas oficialiai įvardytas kaip „Patobulintas skystas muilas“, akivaizdu, kad skysto muilo jau būta iki jo išradimo.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius<br />(DI iliustracija)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61103523</guid><pubDate>Thu, 22 Aug 2024 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61103523/2024_08_21_b58cf476_4698_f_0212681f_ef36_48f2_80f0_4515e732331e.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1865 metų rugpjūčio 22-ąją amerikiečiui Williamui Shepphardui suteikiamas skysto muilo patentas. Jis laikomas skysto muilo išradėju, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jo patentas oficialiai įvardytas kaip „Patobulintas skystas muilas“, akivaizdu, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1865 metų rugpjūčio 22-ąją amerikiečiui Williamui Shepphardui suteikiamas skysto muilo patentas. Jis laikomas skysto muilo išradėju, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jo patentas oficialiai įvardytas kaip „Patobulintas skystas muilas“, akivaizdu, kad skysto muilo jau būta iki jo išradimo.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius<br />(DI iliustracija)]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šiandien daugybei vaikų ir suaugusių mielas gimtadienis, nors apie jį nepraneš feisbukas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/siandien-daugybei-vaiku-ir-suaugusiu-mielas-gimtadienis-nors-apie-ji-nepranes-feisbukas--61090296</link><description><![CDATA[Lygiai prieš šimtą ketverius metus rugpjūčio 21-ąją Daphne Milne pagimdė<br />sūnų, kurį kartu su vyru pavadino Christoferiu Robinu. Tėvo dėka po šešerių metų su juo susipažino kone viso pasaulio vaikai ir suaugę. Ir pažįsta iki šiol. Nes tėvas - rašytojas Alanas Alexanderis Milnas - įamžino nemirtingose istorijose apie mažo protelio meškiuką ir jo draugus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61090296</guid><pubDate>Wed, 21 Aug 2024 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61090296/2024_08_20_76c74f60_4698_f_c1842aba_806e_4a22_94da_a1eccb1c84c8.mp3" length="3004009" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš šimtą ketverius metus rugpjūčio 21-ąją Daphne Milne pagimdė
sūnų, kurį kartu su vyru pavadino Christoferiu Robinu. Tėvo dėka po šešerių metų su juo susipažino kone viso pasaulio vaikai ir suaugę. Ir pažįsta iki šiol. Nes tėvas - rašytojas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš šimtą ketverius metus rugpjūčio 21-ąją Daphne Milne pagimdė<br />sūnų, kurį kartu su vyru pavadino Christoferiu Robinu. Tėvo dėka po šešerių metų su juo susipažino kone viso pasaulio vaikai ir suaugę. Ir pažįsta iki šiol. Nes tėvas - rašytojas Alanas Alexanderis Milnas - įamžino nemirtingose istorijose apie mažo protelio meškiuką ir jo draugus.]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar mokės nežemiškos būtybės naudotis senovine žmonių garso įrašymo įranga?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-mokes-nezemiskos-butybes-naudotis-senovine-zmoniu-garso-irasymo-iranga--61079849</link><description><![CDATA[1977 metų rugpjūčio 20-ąją NASA raketa iš Kanaveralo kyšulio, Floridoje, į kosmosą išskraidino nepilotuojamą erdvėlaivį „Voyager II“. Tai buvo pirmasis iš dviejų tais metais paleistų programos „Grand Tour“ - didžiosios kelionės po tolimas planetas - aparatų. Startas buvo suplanuotas būtent tais metais, nes tuo metu vyko retas Jupiterio, Saturno, Urano ir Neptūno paradas, tai yra astronominis reiškinys, kai planetos išsirikiuoja vienoje linijoje. Erdvėlaivyje „Voyager II“ buvo 12 colių varinė fonografo plokštelė,<br />kurioje buvo įrašyti „Žemės garsai“.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius<br /><br />(DI iliustracija)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61079849</guid><pubDate>Tue, 20 Aug 2024 05:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61079849/2024_08_19_9758b967_4698_f_7d8c343b_5b7f_48de_9baa_63f2b6f4a300.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1977 metų rugpjūčio 20-ąją NASA raketa iš Kanaveralo kyšulio, Floridoje, į kosmosą išskraidino nepilotuojamą erdvėlaivį „Voyager II“. Tai buvo pirmasis iš dviejų tais metais paleistų programos „Grand Tour“ - didžiosios kelionės po tolimas planetas -...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1977 metų rugpjūčio 20-ąją NASA raketa iš Kanaveralo kyšulio, Floridoje, į kosmosą išskraidino nepilotuojamą erdvėlaivį „Voyager II“. Tai buvo pirmasis iš dviejų tais metais paleistų programos „Grand Tour“ - didžiosios kelionės po tolimas planetas - aparatų. Startas buvo suplanuotas būtent tais metais, nes tuo metu vyko retas Jupiterio, Saturno, Urano ir Neptūno paradas, tai yra astronominis reiškinys, kai planetos išsirikiuoja vienoje linijoje. Erdvėlaivyje „Voyager II“ buvo 12 colių varinė fonografo plokštelė,<br />kurioje buvo įrašyti „Žemės garsai“.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius<br /><br />(DI iliustracija)]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dėl ko kilo didžiosios 1980-ųjų Alice Cooper riaušės Toronte?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/del-ko-kilo-didziosios-1980-uju-alice-cooper-riauses-toronte--61102457</link><description><![CDATA[1980-tų metų rugpjūčio 19-ą Toronte, daugiafunkciniame nacionaliniame parodų stadione apie keturiolika tūkstančių fanų susirinko į Alice Cooper koncertą, kuris… neįvyko. Cooperio gitaristas Dickas Wagneris išėjo į sceną ir pranešė, kad Alice tą vakarą nepasirodys, tačiau apšildymo grupė mielai sugrįžtų ir sugrotų dar keletą gabalų.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61102457</guid><pubDate>Mon, 19 Aug 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61102457/2024_08_18_09d7259d_4698_f_1b12547b_9363_42f1_bb78_436cb33025f1.mp3" length="2999412" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1980-tų metų rugpjūčio 19-ą Toronte, daugiafunkciniame nacionaliniame parodų stadione apie keturiolika tūkstančių fanų susirinko į Alice Cooper koncertą, kuris… neįvyko. Cooperio gitaristas Dickas Wagneris išėjo į sceną ir pranešė, kad Alice tą vakarą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1980-tų metų rugpjūčio 19-ą Toronte, daugiafunkciniame nacionaliniame parodų stadione apie keturiolika tūkstančių fanų susirinko į Alice Cooper koncertą, kuris… neįvyko. Cooperio gitaristas Dickas Wagneris išėjo į sceną ir pranešė, kad Alice tą vakarą nepasirodys, tačiau apšildymo grupė mielai sugrįžtų ir sugrotų dar keletą gabalų.<br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kam princesės Dianos kamerdineriui reikėjo jos skrybėlių ir princo Williamo botago?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kam-princeses-dianos-kamerdineriui-reikejo-jos-skrybeliu-ir-princo-williamo-botago--61050658</link><description><![CDATA[2001-ų metų rugpjūčio šešioliktą buvęs Velso princesės Dianos kamerdineris, o jeigu paprasčiau - tarnas, Paulas Burrellas buvo apkaltintas vagyste iš jos, taip pat ir Velso princo Williamo valdų. Kaltinimai susiję su 342 daiktais, kurių vertė siekė 5 milijonus svarų sterlingų ir kurie, kaip teigiama, buvo pavogti iš Kensingtono rūmų, buvusių princesės namų Londone. Kažkaip vis nepasigesdavo princesė savo daiktų. Ponas Burrellas, suprantama, jau tada ne tarnas, gvelbęs daiktus, tvirtino, kad juos pati princesė jam padovanojo. Princesė Burrelui, jeigu juo tikėsime, dovanojo skrybėles, rankines, nuotraukas. Visi šie daiktai buvo dingusių sąraše. Bet kam tuo metu nė keturiasdešimties neturėjusiam vyrui reikėjo skrybėlių ar rankinių? Kuklus tarnas gilią šaknį knisa...]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61050658</guid><pubDate>Fri, 16 Aug 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61050658/2024_08_15_89c0c478_4698_f_2b7b9568_17b4_4e96_9ef4_e3f2a7b68a58.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2001-ų metų rugpjūčio šešioliktą buvęs Velso princesės Dianos kamerdineris, o jeigu paprasčiau - tarnas, Paulas Burrellas buvo apkaltintas vagyste iš jos, taip pat ir Velso princo Williamo valdų. Kaltinimai susiję su 342 daiktais, kurių vertė siekė 5...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2001-ų metų rugpjūčio šešioliktą buvęs Velso princesės Dianos kamerdineris, o jeigu paprasčiau - tarnas, Paulas Burrellas buvo apkaltintas vagyste iš jos, taip pat ir Velso princo Williamo valdų. Kaltinimai susiję su 342 daiktais, kurių vertė siekė 5 milijonus svarų sterlingų ir kurie, kaip teigiama, buvo pavogti iš Kensingtono rūmų, buvusių princesės namų Londone. Kažkaip vis nepasigesdavo princesė savo daiktų. Ponas Burrellas, suprantama, jau tada ne tarnas, gvelbęs daiktus, tvirtino, kad juos pati princesė jam padovanojo. Princesė Burrelui, jeigu juo tikėsime, dovanojo skrybėles, rankines, nuotraukas. Visi šie daiktai buvo dingusių sąraše. Bet kam tuo metu nė keturiasdešimties neturėjusiam vyrui reikėjo skrybėlių ar rankinių? Kuklus tarnas gilią šaknį knisa...]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kokį darbą metė Henris Fordas, kad galėtų tapti žinomiausiu automobilių gamintoju?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/koki-darba-mete-henris-fordas-kad-galetu-tapti-zinomiausiu-automobiliu-gamintoju--61033690</link><description><![CDATA[1899 metų rugpjūčio 15-tąją Detroite, Mičigano valstija, Henris Fordas meta vyriausiojo inžinieriaus darbą „Edison Illuminating Company“ gamykloje. Čia jis buvo atsakingas už miesto elektros energijos tiekimą. Bet Fordas norėjo kurti automobilius. Šeimos ūkį Dearborne Fordas paliko būdamas 16 metų ir pradėjo dirbti Detroito mašinų dirbtuvėse. Pirmąjį veikiantį benzininį variklį jis sukūrė būdamas vyriausiuoju miesto elektriku, o netrukus sumeistravo pirmąją transporto priemonę, pavadintą keturračiu, kuri važiavo pati, be arklio. Investuotojo ir Detroito mero Williamo C. Maybury vardu Fordas gavo pirmąjį patentą ir už sukurtą karbiuratorių, o tada sukonstravo trečiąjį automobilį. Tai buvo daug pažangesnis modelis nei du ankstesni, be kitų naujovių, jis turėjo vandens baką ir stabdžius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61033690</guid><pubDate>Thu, 15 Aug 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61033690/2024_08_14_388a88cf_4698_f_92ab34d0_37ce_40e5_9932_c9e7e8886e36.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1899 metų rugpjūčio 15-tąją Detroite, Mičigano valstija, Henris Fordas meta vyriausiojo inžinieriaus darbą „Edison Illuminating Company“ gamykloje. Čia jis buvo atsakingas už miesto elektros energijos tiekimą. Bet Fordas norėjo kurti automobilius....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1899 metų rugpjūčio 15-tąją Detroite, Mičigano valstija, Henris Fordas meta vyriausiojo inžinieriaus darbą „Edison Illuminating Company“ gamykloje. Čia jis buvo atsakingas už miesto elektros energijos tiekimą. Bet Fordas norėjo kurti automobilius. Šeimos ūkį Dearborne Fordas paliko būdamas 16 metų ir pradėjo dirbti Detroito mašinų dirbtuvėse. Pirmąjį veikiantį benzininį variklį jis sukūrė būdamas vyriausiuoju miesto elektriku, o netrukus sumeistravo pirmąją transporto priemonę, pavadintą keturračiu, kuri važiavo pati, be arklio. Investuotojo ir Detroito mero Williamo C. Maybury vardu Fordas gavo pirmąjį patentą ir už sukurtą karbiuratorių, o tada sukonstravo trečiąjį automobilį. Tai buvo daug pažangesnis modelis nei du ankstesni, be kitų naujovių, jis turėjo vandens baką ir stabdžius.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kam Jacksonui reikėjo „The Beatles” dainų leidybinių teisių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kam-jacksonui-reikejo-the-beatles-dainu-leidybiniu-teisiu--61014336</link><description><![CDATA[1985 metų rugpjūčio 14-ąją Michaelas Jacksonas už 47 milijonus dolerių nusipirko didžiosios dalies „The Beatles“ kūrybos leidybos teises. Į jas pretendavo ir Polas McCartney, bet pop karaliaus piniginė buvo storesnė. Teigiama, kad Jacksonui investuoti dalį savo didžiulių turtų į muzikos leidybą, kiek anksčiau McCartney pats ir patarė. Džeksono žingsnis perimti pustrečio šimto „The Beatles“ kompozicijų leidybos teises buvo pagrįstas ne meile Liverpulio ketveriukės kūrybai, o grynai verslo interesais.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61014336</guid><pubDate>Wed, 14 Aug 2024 05:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61014336/2024_08_13_758d73ab_4698_f_c4a2e2b0_df2b_4ffc_8338_1b099ff5a681.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1985 metų rugpjūčio 14-ąją Michaelas Jacksonas už 47 milijonus dolerių nusipirko didžiosios dalies „The Beatles“ kūrybos leidybos teises. Į jas pretendavo ir Polas McCartney, bet pop karaliaus piniginė buvo storesnė. Teigiama, kad Jacksonui investuoti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1985 metų rugpjūčio 14-ąją Michaelas Jacksonas už 47 milijonus dolerių nusipirko didžiosios dalies „The Beatles“ kūrybos leidybos teises. Į jas pretendavo ir Polas McCartney, bet pop karaliaus piniginė buvo storesnė. Teigiama, kad Jacksonui investuoti dalį savo didžiulių turtų į muzikos leidybą, kiek anksčiau McCartney pats ir patarė. Džeksono žingsnis perimti pustrečio šimto „The Beatles“ kompozicijų leidybos teises buvo pagrįstas ne meile Liverpulio ketveriukės kūrybai, o grynai verslo interesais.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dėl ko užsiožiavo Velso princas ir pasitraukė iš Škotijos muziejaus globėjo pareigų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/del-ko-uzsioziavo-velso-princas-ir-pasitrauke-is-skotijos-muziejaus-globejo-pareigu--61009535</link><description><![CDATA[1991 metų rugpjūčio 13-ą tuo metu dar ne Karolis, o tik princas Čarlzas<br />atsistatydino iš Škotijos nacionalinio muziejaus globėjo pareigų dėl naujo pastato projektavimo konkurso. Velso princui tai buvo jau ne pirmas konfliktas dėl architektūros.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61009535</guid><pubDate>Tue, 13 Aug 2024 05:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61009535/2024_08_12_f7ece210_4698_f_1042e308_3f7c_4085_920d_7831384312bd.mp3" length="2998994" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1991 metų rugpjūčio 13-ą tuo metu dar ne Karolis, o tik princas Čarlzas
atsistatydino iš Škotijos nacionalinio muziejaus globėjo pareigų dėl naujo pastato projektavimo konkurso. Velso princui tai buvo jau ne pirmas konfliktas dėl architektūros.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1991 metų rugpjūčio 13-ą tuo metu dar ne Karolis, o tik princas Čarlzas<br />atsistatydino iš Škotijos nacionalinio muziejaus globėjo pareigų dėl naujo pastato projektavimo konkurso. Velso princui tai buvo jau ne pirmas konfliktas dėl architektūros.]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl Amerikos valdžia atėmė Tyrannosaurus rex skeletą iš instituto?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-amerikos-valdzia-ateme-tyrannosaurus-rex-skeleta-is-instituto--60994706</link><description><![CDATA[1990 metų rugpjūčio 12-ąją fosilijų ieškotoja Siuzana Hendrikson aptinka tris didžiulius kaulus, kyšančius iš uolos netoli Faito, Pietų Dakotoje. Paaiškėjo, kad tai didžiausio kada nors rasto Tyrannosaurus rex skeleto dalis. 65 milijonų metų senumo egzempliorius pavadintas Sue, pagal jo atradėjos pavardę. Išliko daugiau nei devyniasdešimt procentų Tyrannosauru rex skeleto.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60994706</guid><pubDate>Mon, 12 Aug 2024 05:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60994706/2024_08_11_77d9475d_4698_f_e56ba61f_15bc_4d64_843c_ff0b682085b0.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1990 metų rugpjūčio 12-ąją fosilijų ieškotoja Siuzana Hendrikson aptinka tris didžiulius kaulus, kyšančius iš uolos netoli Faito, Pietų Dakotoje. Paaiškėjo, kad tai didžiausio kada nors rasto Tyrannosaurus rex skeleto dalis. 65 milijonų metų senumo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1990 metų rugpjūčio 12-ąją fosilijų ieškotoja Siuzana Hendrikson aptinka tris didžiulius kaulus, kyšančius iš uolos netoli Faito, Pietų Dakotoje. Paaiškėjo, kad tai didžiausio kada nors rasto Tyrannosaurus rex skeleto dalis. 65 milijonų metų senumo egzempliorius pavadintas Sue, pagal jo atradėjos pavardę. Išliko daugiau nei devyniasdešimt procentų Tyrannosauru rex skeleto.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kas didesni nudistai – mes ar britai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kas-didesni-nudistai-mes-ar-britai--60972666</link><description><![CDATA[1979 metų rugpjūčio 9-tąją Braitono miesto taryba Didžiojoje Britanijoje pagaliau apsisprendė tapti pirmuoju didžiuoju Didžiosios Britanijos kurortu, kuriame bus oficialus nudistų pliažas. Mažiau nei dviejų šimtų metrų paplūdimio atkarpą nuspręsta paskirti nuogaliams po aktyvios vietos tarybos narės Eileen Jakes kampanijos. 47 metų Jakes tuo metu jau buvo močiutė.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60972666</guid><pubDate>Fri, 09 Aug 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60972666/2024_08_08_84ad60c9_4698_f_f485de26_a029_476e_8757_51e09db74530.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1979 metų rugpjūčio 9-tąją Braitono miesto taryba Didžiojoje Britanijoje pagaliau apsisprendė tapti pirmuoju didžiuoju Didžiosios Britanijos kurortu, kuriame bus oficialus nudistų pliažas. Mažiau nei dviejų šimtų metrų paplūdimio atkarpą nuspręsta...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1979 metų rugpjūčio 9-tąją Braitono miesto taryba Didžiojoje Britanijoje pagaliau apsisprendė tapti pirmuoju didžiuoju Didžiosios Britanijos kurortu, kuriame bus oficialus nudistų pliažas. Mažiau nei dviejų šimtų metrų paplūdimio atkarpą nuspręsta paskirti nuogaliams po aktyvios vietos tarybos narės Eileen Jakes kampanijos. 47 metų Jakes tuo metu jau buvo močiutė.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kas sugalvojo „klimato atšilimą”?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kas-sugalvojo-klimato-atsilima--60949843</link><description><![CDATA[1975 metais rugpjūčio 8-ąją pirmą kartą pavartotas terminas „klimato atšilimas“. Toks terminas buvo išspausdintas žurnale „Science“, kuriame amerikiečių geochemikas Wallace'as Smithas Broeckeris paskelbė straipsnį „Klimato kaita: Ar mes esame ant neišvengiamo visuotinio atšilimo slenksčio?“.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius<br /><br />(DI iliustracija)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60949843</guid><pubDate>Thu, 08 Aug 2024 05:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60949843/2024_08_07_0f82b10e_4698_f_72ee4261_2aee_4817_a9cc_966073fc7093.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1975 metais rugpjūčio 8-ąją pirmą kartą pavartotas terminas „klimato atšilimas“. Toks terminas buvo išspausdintas žurnale „Science“, kuriame amerikiečių geochemikas Wallace'as Smithas Broeckeris paskelbė straipsnį „Klimato kaita: Ar mes esame ant...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1975 metais rugpjūčio 8-ąją pirmą kartą pavartotas terminas „klimato atšilimas“. Toks terminas buvo išspausdintas žurnale „Science“, kuriame amerikiečių geochemikas Wallace'as Smithas Broeckeris paskelbė straipsnį „Klimato kaita: Ar mes esame ant neišvengiamo visuotinio atšilimo slenksčio?“.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius<br /><br />(DI iliustracija)]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kas buvo pirmoji moteris, vienose Olimpinėse žaidynėse laimėjusi keturis aukso medalius?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kas-buvo-pirmoji-moteris-vienose-olimpinese-zaidynese-laimejusi-keturis-aukso-medalius--60942915</link><description><![CDATA[1948 metų rugpjūčio 8-tąją Londono olimpinėse žaidynėse lengvaatletė iš Nyderlandų Fanny Blankers-Koen, paskutinėje rungtyje padėjusi komandai laimėti auksą estafetėje keturi po šimtą, tapo pirmaja moterimi, vienose žaidynėse iškovojusi keturis aukščiausius apdovanojimus. Žaidynės buvo pramintos „Taupumo žaidynėmis“, jos vyko po Antrojo pasaulinio karo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60942915</guid><pubDate>Wed, 07 Aug 2024 05:30:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60942915/2024_08_06_7627af5e_4698_f_76d27b00_90a9_4c61_a863_3a25536c9845.mp3" length="2996904" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1948 metų rugpjūčio 8-tąją Londono olimpinėse žaidynėse lengvaatletė iš Nyderlandų Fanny Blankers-Koen, paskutinėje rungtyje padėjusi komandai laimėti auksą estafetėje keturi po šimtą, tapo pirmaja moterimi, vienose žaidynėse iškovojusi keturis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1948 metų rugpjūčio 8-tąją Londono olimpinėse žaidynėse lengvaatletė iš Nyderlandų Fanny Blankers-Koen, paskutinėje rungtyje padėjusi komandai laimėti auksą estafetėje keturi po šimtą, tapo pirmaja moterimi, vienose žaidynėse iškovojusi keturis aukščiausius apdovanojimus. Žaidynės buvo pramintos „Taupumo žaidynėmis“, jos vyko po Antrojo pasaulinio karo.]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl kelionės jūra aplink pasaulį dažniausiai vyksta iš vakarų į rytus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-keliones-jura-aplink-pasauli-dazniausiai-vyksta-is-vakaru-i-rytus--60924945</link><description><![CDATA[1971-ų metų rugpjūčio šeštąją po dviejų šimtų devyniasdešimt dviejų dienų pasaulio vandenynuose į Hamblo uostą Hempšyre apiplaukęs aplink pasaulį sugrįžo trisdešimt vienerių buvęs desantininkas Čėjus Blitas. Suprantama, pasaulio jis neapiplaukė pirmas, nors kelionėje ir įveikė beveik penkiasdešimt tūkstančių kilometrų specialiai sukonstruota jachta „British Steel“. Bet parplaukusį į Hamblą, jį pasitiko ne tik dviejų šimtų laivų flotilė, bet ir Edinburgo hercogas, Velso princas, princesė Ana ir tuometis<br />ministras pirmininkas Edwardas Heathas - visi jie dalyvavo iškilmingoje vakaruškoje, į kurią iš viso susirinko šeši tūkstančiai svečių. Blitas buvo pirmasis žmogus, kuris į kelionę aplink pasaulį išplaukė neteisinga kryptimi. Ta prasme, iš rytų į vakarus - prieš vyraujančius vėjus ir sroves.<br /><br />Ved. Julius Juchnevčius<br />(DI iliustracija)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60924945</guid><pubDate>Tue, 06 Aug 2024 05:30:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60924945/2024_08_05_452c24e1_4698_f_7728cea1_4d02_4a85_94f8_882f90da3144.mp3" length="2998576" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1971-ų metų rugpjūčio šeštąją po dviejų šimtų devyniasdešimt dviejų dienų pasaulio vandenynuose į Hamblo uostą Hempšyre apiplaukęs aplink pasaulį sugrįžo trisdešimt vienerių buvęs desantininkas Čėjus Blitas. Suprantama, pasaulio jis neapiplaukė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1971-ų metų rugpjūčio šeštąją po dviejų šimtų devyniasdešimt dviejų dienų pasaulio vandenynuose į Hamblo uostą Hempšyre apiplaukęs aplink pasaulį sugrįžo trisdešimt vienerių buvęs desantininkas Čėjus Blitas. Suprantama, pasaulio jis neapiplaukė pirmas, nors kelionėje ir įveikė beveik penkiasdešimt tūkstančių kilometrų specialiai sukonstruota jachta „British Steel“. Bet parplaukusį į Hamblą, jį pasitiko ne tik dviejų šimtų laivų flotilė, bet ir Edinburgo hercogas, Velso princas, princesė Ana ir tuometis<br />ministras pirmininkas Edwardas Heathas - visi jie dalyvavo iškilmingoje vakaruškoje, į kurią iš viso susirinko šeši tūkstančiai svečių. Blitas buvo pirmasis žmogus, kuris į kelionę aplink pasaulį išplaukė neteisinga kryptimi. Ta prasme, iš rytų į vakarus - prieš vyraujančius vėjus ir sroves.<br /><br />Ved. Julius Juchnevčius<br />(DI iliustracija)]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kelias spalvas turėjo pirmieji šviesoforai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kelias-spalvas-turejo-pirmieji-sviesoforai--60918057</link><description><![CDATA[Lygiai prieš šimtą dešimt metų rugpjūčio 5 dieną Klivlende, Ohajo valstijoje, itin judrioje keturių krypčių sankryžoje įrengtas šviesoforas. Na ir kas, galite paklausti? O gi tas, kad tai buvo pirmasis elektrinis šviesoforas pasaulyje. Ir turėjo jis tik dvi spalvas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60918057</guid><pubDate>Mon, 05 Aug 2024 05:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60918057/2024_08_04_5c553b2c_4698_f_7b48b374_a673_482a_9103_b2968d634fe6.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš šimtą dešimt metų rugpjūčio 5 dieną Klivlende, Ohajo valstijoje, itin judrioje keturių krypčių sankryžoje įrengtas šviesoforas. Na ir kas, galite paklausti? O gi tas, kad tai buvo pirmasis elektrinis šviesoforas pasaulyje. Ir turėjo jis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš šimtą dešimt metų rugpjūčio 5 dieną Klivlende, Ohajo valstijoje, itin judrioje keturių krypčių sankryžoje įrengtas šviesoforas. Na ir kas, galite paklausti? O gi tas, kad tai buvo pirmasis elektrinis šviesoforas pasaulyje. Ir turėjo jis tik dvi spalvas.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kiek gyventojų suskaičiavo pirmasis gyventojų surašymas Jungtinėse Amerikos Valstijose?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kiek-gyventoju-suskaiciavo-pirmasis-gyventoju-surasymas-jungtinese-amerikos-valstijose--60917744</link><description><![CDATA[1790 metų rugpjūčio 2-ą pirmą sykį gyventojų surašymas buvo atliktas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tuo metu niekas nežinojo, kiek žmonių gyvena palyginti neseniai susikūrusioje valstybėje. Tai buvo vienas svarbiausių pirmosios Džordžo Vašingtono prezidentavimo kadencijos darbų - surašymas buvo atliktas pagal konstitucinius įgaliojimus, o daugelis jį vertino kaip šalies klestėjimo ir pažangos įrodymą.<br /><br />(DI iliustracija)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60917744</guid><pubDate>Fri, 02 Aug 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60917744/2024_08_01_fc08d6bd_4698_f_ce834000_442e_42b2_a2da_c06fc68ce645.mp3" length="3001501" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1790 metų rugpjūčio 2-ą pirmą sykį gyventojų surašymas buvo atliktas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tuo metu niekas nežinojo, kiek žmonių gyvena palyginti neseniai susikūrusioje valstybėje. Tai buvo vienas svarbiausių pirmosios Džordžo Vašingtono...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1790 metų rugpjūčio 2-ą pirmą sykį gyventojų surašymas buvo atliktas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tuo metu niekas nežinojo, kiek žmonių gyvena palyginti neseniai susikūrusioje valstybėje. Tai buvo vienas svarbiausių pirmosios Džordžo Vašingtono prezidentavimo kadencijos darbų - surašymas buvo atliktas pagal konstitucinius įgaliojimus, o daugelis jį vertino kaip šalies klestėjimo ir pažangos įrodymą.<br /><br />(DI iliustracija)]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Olimpinių žaidynių atidarymas, kuriuo nieks nesipiktino...</title><link>https://www.spreaker.com/episode/olimpiniu-zaidyniu-atidarymas-kuriuo-nieks-nesipiktino--60918030</link><description><![CDATA[Pirmąją 1936-ųjų rugpjūčio dieną daugiau nei 5 000 sportininkų iš 51 šalies žygiuoja į 100 000 žiūrovų pilną Berlyno stadioną per olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją. Juos pasitinka Adolfas Hitleris. Tądien jis nedaugžodžiauja, tik paskelbia vienuoliktąją moderniosios eros olimpiadą atidarytą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60918030</guid><pubDate>Thu, 01 Aug 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60918030/2024_07_31_8c376b93_4698_f_5631b900_7a1d_434c_83db_e3ec5225de4a.mp3" length="3001919" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pirmąją 1936-ųjų rugpjūčio dieną daugiau nei 5 000 sportininkų iš 51 šalies žygiuoja į 100 000 žiūrovų pilną Berlyno stadioną per olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją. Juos pasitinka Adolfas Hitleris. Tądien jis nedaugžodžiauja, tik paskelbia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirmąją 1936-ųjų rugpjūčio dieną daugiau nei 5 000 sportininkų iš 51 šalies žygiuoja į 100 000 žiūrovų pilną Berlyno stadioną per olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją. Juos pasitinka Adolfas Hitleris. Tądien jis nedaugžodžiauja, tik paskelbia vienuoliktąją moderniosios eros olimpiadą atidarytą.]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar Michaelio Phelpso rekordas nepergyvens pačių olimpinių žaidynių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-michaelio-phelpso-rekordas-nepergyvens-paciu-olimpiniu-zaidyniu--60918034</link><description><![CDATA[Lygiai prieš dvylika metų paskutinę liepos dieną Londono olimpinėse zaidynėse amerikiečių plaukikas Maiklas Phelpsas tapo daugiausiai olimpinių apdovanojimų iškovojęs sportininkas. Tądien jis pelnė sidabrą 200 metrų distancijoje peteliške ir auksą keturi po du šimtus metrų estafetę laisvu stiliumi kartu su komandos draugais Rikiu Berencu, Deividu Waltersu ir dar nespėjusiu prisidirbti Ryanu Lochte. Pamenat istoriją Rio de Žaneire, kai vaikinas apsimelavo neva buvęs apiplėštas. Bet apie didvyrius<br />daina, ne apie lochčius. Phelpsui tai buvo aštuonioliktas ir devynioliktas apdovanojimas. Iki tol rekordas laikėsi nuo šešiasdešimt ketvirtųjų ir priklausė rusų gimnastei Larisai Latyninai, laimėjusiai aštuoniolika medalių.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60918034</guid><pubDate>Wed, 31 Jul 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60918034/2024_07_30_161475ec_4698_f_89af649e_1ad6_403d_bcb1_100aeb1cac74.mp3" length="3004845" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš dvylika metų paskutinę liepos dieną Londono olimpinėse zaidynėse amerikiečių plaukikas Maiklas Phelpsas tapo daugiausiai olimpinių apdovanojimų iškovojęs sportininkas. Tądien jis pelnė sidabrą 200 metrų distancijoje peteliške ir auksą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš dvylika metų paskutinę liepos dieną Londono olimpinėse zaidynėse amerikiečių plaukikas Maiklas Phelpsas tapo daugiausiai olimpinių apdovanojimų iškovojęs sportininkas. Tądien jis pelnė sidabrą 200 metrų distancijoje peteliške ir auksą keturi po du šimtus metrų estafetę laisvu stiliumi kartu su komandos draugais Rikiu Berencu, Deividu Waltersu ir dar nespėjusiu prisidirbti Ryanu Lochte. Pamenat istoriją Rio de Žaneire, kai vaikinas apsimelavo neva buvęs apiplėštas. Bet apie didvyrius<br />daina, ne apie lochčius. Phelpsui tai buvo aštuonioliktas ir devynioliktas apdovanojimas. Iki tol rekordas laikėsi nuo šešiasdešimt ketvirtųjų ir priklausė rusų gimnastei Larisai Latyninai, laimėjusiai aštuoniolika medalių.]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl JK užsienio reikalų sekretorius jautėsi nepatogiai ir prieš kinus, ir prieš žmoną?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-jk-uzsienio-reikalu-sekretorius-jautesi-nepatogiai-ir-pries-kinus-ir-pries-zmona--60918050</link><description><![CDATA[Lygiai prieš šešerius metus liepos trisdešimtąją tuometis Jungtinės karalystės užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas nuvyko savo pirmojo užsienio vizito ir padarė taip, kad jis taptų labai įsimintinas. Per susitikimą su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi savo Kinijoje gimusią žmoną Huntas netyčia pavadino japone. Detalės apie tai, kaip į šią klaidą reagavo Hunto žmona, viešumoje nepasirodė. Kinai, tiesa, protesto notų irgi nesiuntė. Kinija ir Japonija šimtmečius buvo varžovės. Nors pastaruoju metu santykiai šiek tiek pagerėjo, jie tebėra konfliktiški dėl tokių problemų kaip kraujo praliejusi Japonijos okupacija kai kuriose Kinijos dalyse XX amžiaus trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje. Huntas, kuris pirmą kartą oficialiai lankėsi Kinijoje po to, kai poste pakeitė Borisą Johnsoną, greitai susizgribo, kad padarė „siaubingą“ klaidą. „Mano žmona japonė - mano žmona kinė. Tai baisi klaida“, - sakė jis savo kolegai, Kinijos užsienio reikalų ministrui Wang Yi. „Mano žmona yra kinė, o mano vaikai - pusiau kinai, todėl turime kinų senelių, gyvenančių Sianio mieste, ir stiprių šeimyninių ryšių Kinijoje“, - pridūrė jis, turėdamas omenyje senovinį Sianio miestą Šiaurės Kinijoje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60918050</guid><pubDate>Tue, 30 Jul 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60918050/2024_07_29_7a50ed99_4698_f_b03542a0_2b82_4341_b1b0_5fe04c51518e.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš šešerius metus liepos trisdešimtąją tuometis Jungtinės karalystės užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas nuvyko savo pirmojo užsienio vizito ir padarė taip, kad jis taptų labai įsimintinas. Per susitikimą su Kinijos užsienio reikalų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš šešerius metus liepos trisdešimtąją tuometis Jungtinės karalystės užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas nuvyko savo pirmojo užsienio vizito ir padarė taip, kad jis taptų labai įsimintinas. Per susitikimą su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi savo Kinijoje gimusią žmoną Huntas netyčia pavadino japone. Detalės apie tai, kaip į šią klaidą reagavo Hunto žmona, viešumoje nepasirodė. Kinai, tiesa, protesto notų irgi nesiuntė. Kinija ir Japonija šimtmečius buvo varžovės. Nors pastaruoju metu santykiai šiek tiek pagerėjo, jie tebėra konfliktiški dėl tokių problemų kaip kraujo praliejusi Japonijos okupacija kai kuriose Kinijos dalyse XX amžiaus trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje. Huntas, kuris pirmą kartą oficialiai lankėsi Kinijoje po to, kai poste pakeitė Borisą Johnsoną, greitai susizgribo, kad padarė „siaubingą“ klaidą. „Mano žmona japonė - mano žmona kinė. Tai baisi klaida“, - sakė jis savo kolegai, Kinijos užsienio reikalų ministrui Wang Yi. „Mano žmona yra kinė, o mano vaikai - pusiau kinai, todėl turime kinų senelių, gyvenančių Sianio mieste, ir stiprių šeimyninių ryšių Kinijoje“, - pridūrė jis, turėdamas omenyje senovinį Sianio miestą Šiaurės Kinijoje.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl įžymybėms skirtis labiau apsimoka nei tuoktis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-izymybems-skirtis-labiau-apsimoka-nei-tuoktis--60838387</link><description><![CDATA[2000-tųjų liepos 29-ąją Malibu, Kalifornijoje susituokė viena garsiausių Holivudo porų (tuo metu garsiausia) Bradas Pittas ir Jennifer Aniston. Jų vestuvės kainavo apie vieną milijoną dolerių ir buvo griežtai saugomos nuo paparacių. Nepaisant to, kad jie garsėjo kaip viena iš Holivudo auksinių porų, ilgainiui ėmė sklisti gandai, kad Aniston ir Pittas turi problemų. 2004-taisiais pasklido spėlionės, kad Pittas užmezgė romantiškus santykius su Angelina Jolie, savo bendražyge iš filmo „Ponas ir ponia Smitai“ (kiek<br />pamenu, išėjom per vidurį šio filmo iš kino teatro). Per Naujuosius metus Pittas ir Aniston buvo nufotografuoti Angilijos paplūdimyje vaikštinėjantys susikibę už rankų, tačiau jau po kelių dienų, jiems tebebūnant atostogose, buvo išplatintas bendras pareiškimas, kuriame buvo paskelbta apie išsiskyrimą. Netrukus Pittas prisipažino turįs santykius su Jolie. Pasipiktinę Aniston gerbėjai ir draugai pasmerkė Pittą kaip beširdį, o Jolie - kaip žavią šeimų griovėją. Fanai netgi pirko marškinėlius, ant kurių buvo parašyta: priklausau „Aniston komandai“, ant kitų - „Jolie komandai“. „Vanity Fair“<br />teigimu, Aniston marškinėliai buvo 25 kartus populiaresni už Jolie. 2006-tųjų pradžioje Jolie paskelbė, kad laukiasi Pitto vaiko; netrukus po to pasirodė žinia, kad Pittas sėkmingai įsivaikino Jolie vaikus Maddoxą ir Zaharą, kurių pavardės teisiškai buvo pakeistos į Jolie-Pitt. 2016-taisiais Pittas ir Jolie išsiskyrė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60838387</guid><pubDate>Mon, 29 Jul 2024 05:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60838387/2024_07_28_39b8c9c7_4698_f_413f0c5f_59ef_45f6_9c6d_fb3064122d66.mp3" length="3000666" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2000-tųjų liepos 29-ąją Malibu, Kalifornijoje susituokė viena garsiausių Holivudo porų (tuo metu garsiausia) Bradas Pittas ir Jennifer Aniston. Jų vestuvės kainavo apie vieną milijoną dolerių ir buvo griežtai saugomos nuo paparacių. Nepaisant to, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2000-tųjų liepos 29-ąją Malibu, Kalifornijoje susituokė viena garsiausių Holivudo porų (tuo metu garsiausia) Bradas Pittas ir Jennifer Aniston. Jų vestuvės kainavo apie vieną milijoną dolerių ir buvo griežtai saugomos nuo paparacių. Nepaisant to, kad jie garsėjo kaip viena iš Holivudo auksinių porų, ilgainiui ėmė sklisti gandai, kad Aniston ir Pittas turi problemų. 2004-taisiais pasklido spėlionės, kad Pittas užmezgė romantiškus santykius su Angelina Jolie, savo bendražyge iš filmo „Ponas ir ponia Smitai“ (kiek<br />pamenu, išėjom per vidurį šio filmo iš kino teatro). Per Naujuosius metus Pittas ir Aniston buvo nufotografuoti Angilijos paplūdimyje vaikštinėjantys susikibę už rankų, tačiau jau po kelių dienų, jiems tebebūnant atostogose, buvo išplatintas bendras pareiškimas, kuriame buvo paskelbta apie išsiskyrimą. Netrukus Pittas prisipažino turįs santykius su Jolie. Pasipiktinę Aniston gerbėjai ir draugai pasmerkė Pittą kaip beširdį, o Jolie - kaip žavią šeimų griovėją. Fanai netgi pirko marškinėlius, ant kurių buvo parašyta: priklausau „Aniston komandai“, ant kitų - „Jolie komandai“. „Vanity Fair“<br />teigimu, Aniston marškinėliai buvo 25 kartus populiaresni už Jolie. 2006-tųjų pradžioje Jolie paskelbė, kad laukiasi Pitto vaiko; netrukus po to pasirodė žinia, kad Pittas sėkmingai įsivaikino Jolie vaikus Maddoxą ir Zaharą, kurių pavardės teisiškai buvo pakeistos į Jolie-Pitt. 2016-taisiais Pittas ir Jolie išsiskyrė.]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pirmoji ponia, kurios bijojo net ir po mirties</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pirmoji-ponia-kurios-bijojo-net-ir-po-mirties--60817431</link><description><![CDATA[1952 metų liepos 26-tąją sulaukusi vos trisdešimt trejų nuo vėžio mirė Argentinos respublikos prezidento žmona Eva Duarte Peron. Šį pasaulį ji paliko prezidento rezidencijoje, kur iki paskutinės akimirkos kartu buvo jos vyras - generolas Juanas Domingas Peron. Garsiausia Argentinos ir ne tik jos pirmoji ponia, kurią šalies Kongresas paskelbė Argentinos tautos dvasine vadove, gimė kaime, pavadinimu Los Toldos. Ji buvo jauniausia iš penkių vaikų. Nesulaukusi 20-ies Eva jau persikėlė į Buenos Aires, nes turėjo didelių teatrinių ambicijų. Ten ji susipažino su tuometiniu pulkininku Juanu Domingo Peronu, o praėjus metams po to, kai pora susituokė, Peronas tapo Argentinos prezidentu. Tapusi pirmaja ponia Eva visą savo laiką skyrė Argentinos vargšams, arba descamisados. Per septynerius metus Eva Peron atvedė darbininkų klasę į iki tol nematytą politinę valdžią. Nors Evita, kaip ji buvo vadinama, buvo socialinė gynėja ir ją dievino darbininkų klasė, kariškiai ir aukštesnioji klasė jos bijojo ir nekentė. Jie laikė ją grėsme ir manė, kad ji naudojasi savo visuomenine padėtimi asmeniniams siekiams įgyvendinti. Ši moteris buvo tokia galinga, kad jos bijota net ir po mirties.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60817431</guid><pubDate>Fri, 26 Jul 2024 05:28:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60817431/2024_07_25_cb571641_4698_f_5615ddc3_4cd6_4f83_ac67_514b25bc166b.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1952 metų liepos 26-tąją sulaukusi vos trisdešimt trejų nuo vėžio mirė Argentinos respublikos prezidento žmona Eva Duarte Peron. Šį pasaulį ji paliko prezidento rezidencijoje, kur iki paskutinės akimirkos kartu buvo jos vyras - generolas Juanas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1952 metų liepos 26-tąją sulaukusi vos trisdešimt trejų nuo vėžio mirė Argentinos respublikos prezidento žmona Eva Duarte Peron. Šį pasaulį ji paliko prezidento rezidencijoje, kur iki paskutinės akimirkos kartu buvo jos vyras - generolas Juanas Domingas Peron. Garsiausia Argentinos ir ne tik jos pirmoji ponia, kurią šalies Kongresas paskelbė Argentinos tautos dvasine vadove, gimė kaime, pavadinimu Los Toldos. Ji buvo jauniausia iš penkių vaikų. Nesulaukusi 20-ies Eva jau persikėlė į Buenos Aires, nes turėjo didelių teatrinių ambicijų. Ten ji susipažino su tuometiniu pulkininku Juanu Domingo Peronu, o praėjus metams po to, kai pora susituokė, Peronas tapo Argentinos prezidentu. Tapusi pirmaja ponia Eva visą savo laiką skyrė Argentinos vargšams, arba descamisados. Per septynerius metus Eva Peron atvedė darbininkų klasę į iki tol nematytą politinę valdžią. Nors Evita, kaip ji buvo vadinama, buvo socialinė gynėja ir ją dievino darbininkų klasė, kariškiai ir aukštesnioji klasė jos bijojo ir nekentė. Jie laikė ją grėsme ir manė, kad ji naudojasi savo visuomenine padėtimi asmeniniams siekiams įgyvendinti. Ši moteris buvo tokia galinga, kad jos bijota net ir po mirties.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Olimpinės žaidynės, per kurias nedužo ne tik televizoriai, bet ir mūsų viltys…</title><link>https://www.spreaker.com/episode/olimpines-zaidynes-per-kurias-neduzo-ne-tik-televizoriai-bet-ir-musu-viltys--60787441</link><description><![CDATA[Šią dieną 1992 metais Barselonoje atidarytos XXV-osios olimpinės žaidynės. Tai buvo pirmosios žaidynės, kuriose leista dalyvauti profesionaliems sportininkams. Pirmąsyk nuo septyniasdešimt antrųjų nė viena šalis neboikotavo žaidynių. Barselonoje iš viso dalyvavo 169 šalių komandos - daugiausia per visą olimpinių žaidynių istoriją. Lietuvai tai irgi buvo ypatingos žaidynės, nes mūsų šalies sportininkai vasaros žaidynėse pirmą kartą po ilgos pertraukos atstovavo nepriklausomai Lietuvai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60787441</guid><pubDate>Thu, 25 Jul 2024 05:30:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60787441/2024_07_24_8842ed83_4698_f_99be3d9e_a310_4c42_becb_2d4d9da8aac7.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šią dieną 1992 metais Barselonoje atidarytos XXV-osios olimpinės žaidynės. Tai buvo pirmosios žaidynės, kuriose leista dalyvauti profesionaliems sportininkams. Pirmąsyk nuo septyniasdešimt antrųjų nė viena šalis neboikotavo žaidynių. Barselonoje iš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šią dieną 1992 metais Barselonoje atidarytos XXV-osios olimpinės žaidynės. Tai buvo pirmosios žaidynės, kuriose leista dalyvauti profesionaliems sportininkams. Pirmąsyk nuo septyniasdešimt antrųjų nė viena šalis neboikotavo žaidynių. Barselonoje iš viso dalyvavo 169 šalių komandos - daugiausia per visą olimpinių žaidynių istoriją. Lietuvai tai irgi buvo ypatingos žaidynės, nes mūsų šalies sportininkai vasaros žaidynėse pirmą kartą po ilgos pertraukos atstovavo nepriklausomai Lietuvai.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kokią paslaptį nuo pasaulio slėpė Peru Urubambos slėnio ūkininkai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kokia-paslapti-nuo-pasaulio-slepe-peru-urubambos-slenio-ukininkai--60785916</link><description><![CDATA[1911 metų liepos 24-ąją amerikiečių archeologas Hiramas Binghamas aptinka Maču Pikču griuvėsius. Buvusi senovės inkų gyvenvietė Peru yra viena populiariausių turistų lankomų vietų pasaulyje. Manoma, kad į šiaurės vakarus nuo Kusko kalnuose pasislėpęs Maču Pikču buvo inkų vadų, kurių civilizaciją XVI amžiuje beveik sunaikino ispanų užkariautojai, vasaros poilsio vieta. Šimtus metų po to jos egzistavimas buvo paslaptis, kurią žinojo tik regione gyvenę valstiečiai. Viskas pasikeitė 1911 metų vasarą, kai Binghamas su nedidele tyrinėtojų grupe atvyko ieškoti garsiųjų „dingusių“ inkų miestų. Keliaudamas pėsčiomis ir su mulais, Binghamas ir jo komanda iš Kusko nuvyko į Urubambos slėnį, kur vietinis ūkininkas papasakojo apie netoliese esančio kalno viršūnėje esančius griuvėsius. Ūkininkas pavadino kalną Maču Pikču, kas vietine kečujų kalba reiškia „Senoji viršūnė“. Kitą dieną po sunkaus kopimo į kalno keterą šaltu ir lietingu oru Binghamas sutiko nedidelę grupę valstiečių, kurie parodė jam likusį kelią. Iki pačių griuvėsių atvestas vienuolikos metų berniuko, Binghamas pirmą kartą išvydo sudėtingą akmeninių terasų tinklą, žymintį įėjimą į Maču Pikču. Binghamas apie savo atradimą papasakojo bestseleriu tapusioje knygoje, todėl į Peru plūstelėjo būriai turistų, norinčių sekti jo pėdomis inkų takais. Pati vieta įvairiais lygiais išsitęsia apie septynis kilometrus, skirtingus lygius jungia daugiau kaip 3 000 akmeninių laiptų. Šiandien į Maču Pikču kasmet atkeliauja daugiau nei 300 000 žmonių, kurie, nebijodami trintis tarp turistų minių arba suklupti ant stačių akmeninių laiptų, stebi saulėlydį virš aukštų akmeninių „Šventojo miesto“ paminklų ir žavisi paslaptinga vieno garsiausių pasaulyje žmogaus sukurtų stebuklų didybe.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60785916</guid><pubDate>Wed, 24 Jul 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60785916/2024_07_23_f75f404b_4698_f_e261b784_7046_42db_aeb8_610167c2af25.mp3" length="2997322" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1911 metų liepos 24-ąją amerikiečių archeologas Hiramas Binghamas aptinka Maču Pikču griuvėsius. Buvusi senovės inkų gyvenvietė Peru yra viena populiariausių turistų lankomų vietų pasaulyje. Manoma, kad į šiaurės vakarus nuo Kusko kalnuose pasislėpęs...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1911 metų liepos 24-ąją amerikiečių archeologas Hiramas Binghamas aptinka Maču Pikču griuvėsius. Buvusi senovės inkų gyvenvietė Peru yra viena populiariausių turistų lankomų vietų pasaulyje. Manoma, kad į šiaurės vakarus nuo Kusko kalnuose pasislėpęs Maču Pikču buvo inkų vadų, kurių civilizaciją XVI amžiuje beveik sunaikino ispanų užkariautojai, vasaros poilsio vieta. Šimtus metų po to jos egzistavimas buvo paslaptis, kurią žinojo tik regione gyvenę valstiečiai. Viskas pasikeitė 1911 metų vasarą, kai Binghamas su nedidele tyrinėtojų grupe atvyko ieškoti garsiųjų „dingusių“ inkų miestų. Keliaudamas pėsčiomis ir su mulais, Binghamas ir jo komanda iš Kusko nuvyko į Urubambos slėnį, kur vietinis ūkininkas papasakojo apie netoliese esančio kalno viršūnėje esančius griuvėsius. Ūkininkas pavadino kalną Maču Pikču, kas vietine kečujų kalba reiškia „Senoji viršūnė“. Kitą dieną po sunkaus kopimo į kalno keterą šaltu ir lietingu oru Binghamas sutiko nedidelę grupę valstiečių, kurie parodė jam likusį kelią. Iki pačių griuvėsių atvestas vienuolikos metų berniuko, Binghamas pirmą kartą išvydo sudėtingą akmeninių terasų tinklą, žymintį įėjimą į Maču Pikču. Binghamas apie savo atradimą papasakojo bestseleriu tapusioje knygoje, todėl į Peru plūstelėjo būriai turistų, norinčių sekti jo pėdomis inkų takais. Pati vieta įvairiais lygiais išsitęsia apie septynis kilometrus, skirtingus lygius jungia daugiau kaip 3 000 akmeninių laiptų. Šiandien į Maču Pikču kasmet atkeliauja daugiau nei 300 000 žmonių, kurie, nebijodami trintis tarp turistų minių arba suklupti ant stačių akmeninių laiptų, stebi saulėlydį virš aukštų akmeninių „Šventojo miesto“ paminklų ir žavisi paslaptinga vieno garsiausių pasaulyje žmogaus sukurtų stebuklų didybe.]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl bandymas atgaivinti Vudstoką baigėsi nesėkme?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-bandymas-atgaivinti-vudstoka-baigesi-nesekme--60773830</link><description><![CDATA[1999 metų liepos 23-iąją prasideda muzikos festivalis „Vudstokas’99“. Festivalis, skirtas originaliojo Vudstoko 30-osioms metinėms, bando perduoti taikos, muzikos ir meilės dvasią naujai kartai, deja, tai tėra trys nepakeliamo karščio, dvokiančių nuotekų, daugybės neapykantos moterims apraiškų ir godumo dienos. „Woodstock’99“ organizavo Johnas Scheris ir Michaelas Langas, vienas iš pirmojo Vudstoko įkūrėjų.<br />Kitaip nei 69-tųjų festivalyje, organizatoriai tikėjosi iš šios šventės uždirbti pinigų. Renginio vieta buvo Griffiss oro pajėgų bazė Romoje, Niujorko valstijoje, kur, kaip rašė „Rolling Stone“ žurnalistas, gyvenime nesugalvotum groti rokenrolo. Aplink betonas, lėktuvų angarai ir spygliuotos vielos. Prastas planavimas ir noras gauti pelno lėmė, kad ant įkaitusio asfalto, kur temperatūra siekė beveik 40 laipsnių pagal Celsijų, festivalį vertė košmariška patirtimi.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60773830</guid><pubDate>Tue, 23 Jul 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60773830/2024_07_22_9179a11b_4698_f_901abfad_451a_402f_8809_79f3cf900800.mp3" length="2980186" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1999 metų liepos 23-iąją prasideda muzikos festivalis „Vudstokas’99“. Festivalis, skirtas originaliojo Vudstoko 30-osioms metinėms, bando perduoti taikos, muzikos ir meilės dvasią naujai kartai, deja, tai tėra trys nepakeliamo karščio, dvokiančių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1999 metų liepos 23-iąją prasideda muzikos festivalis „Vudstokas’99“. Festivalis, skirtas originaliojo Vudstoko 30-osioms metinėms, bando perduoti taikos, muzikos ir meilės dvasią naujai kartai, deja, tai tėra trys nepakeliamo karščio, dvokiančių nuotekų, daugybės neapykantos moterims apraiškų ir godumo dienos. „Woodstock’99“ organizavo Johnas Scheris ir Michaelas Langas, vienas iš pirmojo Vudstoko įkūrėjų.<br />Kitaip nei 69-tųjų festivalyje, organizatoriai tikėjosi iš šios šventės uždirbti pinigų. Renginio vieta buvo Griffiss oro pajėgų bazė Romoje, Niujorko valstijoje, kur, kaip rašė „Rolling Stone“ žurnalistas, gyvenime nesugalvotum groti rokenrolo. Aplink betonas, lėktuvų angarai ir spygliuotos vielos. Prastas planavimas ir noras gauti pelno lėmė, kad ant įkaitusio asfalto, kur temperatūra siekė beveik 40 laipsnių pagal Celsijų, festivalį vertė košmariška patirtimi.]]></itunes:summary><itunes:duration>186</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Koks yra visų laikų blogiausias kino filmas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/koks-yra-visu-laiku-blogiausias-kino-filmas--60763393</link><description><![CDATA[1959-ų metų liepos 22-ąją Los Andžele įvyko kino režisieriaus Edwardo Woodo prodiusuotas ir režisuotas filmas „Plan 9 from Outer Space“ („Planas 9 iš kosmoso“). Šis filmas yra laikomas blogiausiu visų laikų filmu. Tai - fantastinis siaubo filmas, pasakojantis apie kapų plėšikus iš kosmoso. Nusileidę skraidančioms lėkštėms ateiviai pradeda gaivinti ramiai besiilsinčius Pietų Kalifornijos numirėlius, ir vargšams San Fernando slėnio gyventojams iškyla didelis pavojus. Jau intriguoja, ar ne? Su blogais filmais nutinka kaip ir su genialiais meno kūriniais – šlovė dažnai ateina pavėluotai. Bet šiuo atveju šlovę kino kūrinys pelnė ne už genialumą. Filmas mažai susilaukė dėmesio po premjeros, tačiau kai vėliau jį imta rodyti naktimis per televiziją, nemigos išvarginti žiūrovai pastebėjo, kad tai nėra paprastas B klasės filmas - ar net C, D ar E klasės filmas. Taip išmušė šlovės valanda.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60763393</guid><pubDate>Mon, 22 Jul 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60763393/2024_07_22_a9aef00b_4698_f_e9af292e_c084_411a_8057_0f68acb79601.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1959-ų metų liepos 22-ąją Los Andžele įvyko kino režisieriaus Edwardo Woodo prodiusuotas ir režisuotas filmas „Plan 9 from Outer Space“ („Planas 9 iš kosmoso“). Šis filmas yra laikomas blogiausiu visų laikų filmu. Tai - fantastinis siaubo filmas,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1959-ų metų liepos 22-ąją Los Andžele įvyko kino režisieriaus Edwardo Woodo prodiusuotas ir režisuotas filmas „Plan 9 from Outer Space“ („Planas 9 iš kosmoso“). Šis filmas yra laikomas blogiausiu visų laikų filmu. Tai - fantastinis siaubo filmas, pasakojantis apie kapų plėšikus iš kosmoso. Nusileidę skraidančioms lėkštėms ateiviai pradeda gaivinti ramiai besiilsinčius Pietų Kalifornijos numirėlius, ir vargšams San Fernando slėnio gyventojams iškyla didelis pavojus. Jau intriguoja, ar ne? Su blogais filmais nutinka kaip ir su genialiais meno kūriniais – šlovė dažnai ateina pavėluotai. Bet šiuo atveju šlovę kino kūrinys pelnė ne už genialumą. Filmas mažai susilaukė dėmesio po premjeros, tačiau kai vėliau jį imta rodyti naktimis per televiziją, nemigos išvarginti žiūrovai pastebėjo, kad tai nėra paprastas B klasės filmas - ar net C, D ar E klasės filmas. Taip išmušė šlovės valanda.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ką archeologai rado atidarę didžiausią Senovės Egipto sarkofagą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ka-archeologai-rado-atidare-didziausia-senoves-egipto-sarkofaga--60740740</link><description><![CDATA[Lygiai prieš šešeris metus liepos 19-ą Aleksandrijoje, Egipte atidarytas didžiausias kada nors rastas nepažeistas sarkofagas iš juodo granito. Nustatyta, kad jam - apie du tūkstančiai metų. Sarkofagas buvo aptiktas trimis savaitėmis anksčiau statybų aikštelėje, todėl per tą laiką, kol buvo sutvarkyti formalumai ir gauti leidimai jį atverti, istorija apaugo įvairiausiais gandais.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius<br /><br />(DI iliustracija)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60740740</guid><pubDate>Fri, 19 Jul 2024 05:27:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60740740/2024_07_19_40165642_4698_f_2d10eaa0_a0b5_43b9_8f6c_1e77777119e2.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš šešeris metus liepos 19-ą Aleksandrijoje, Egipte atidarytas didžiausias kada nors rastas nepažeistas sarkofagas iš juodo granito. Nustatyta, kad jam - apie du tūkstančiai metų. Sarkofagas buvo aptiktas trimis savaitėmis anksčiau statybų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš šešeris metus liepos 19-ą Aleksandrijoje, Egipte atidarytas didžiausias kada nors rastas nepažeistas sarkofagas iš juodo granito. Nustatyta, kad jam - apie du tūkstančiai metų. Sarkofagas buvo aptiktas trimis savaitėmis anksčiau statybų aikštelėje, todėl per tą laiką, kol buvo sutvarkyti formalumai ir gauti leidimai jį atverti, istorija apaugo įvairiausiais gandais.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius<br /><br />(DI iliustracija)]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl „supainiojęs” Airiją su Kalifornija pilotas pelnė šaunaus aviatoriaus šlovę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-supainiojes-airija-su-kalifornija-pilotas-pelne-saunaus-aviatoriaus-slove--60719028</link><description><![CDATA[1938-ų metų liepos 18-tąją pilotas Douglas Corrigan, gavęs pravardę „ne į tą pusę“, po 28 valandų skrydžio nusileidžia Airijoje. Ir akimirksniu tampa įžymybe. Pakilęs iš Niujorko, jis turėjo skristi į Kaliforniją, bet atsidūrė šiek tiek kitur.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60719028</guid><pubDate>Thu, 18 Jul 2024 05:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60719028/2024_07_17_0e02680f_4698_f_f84ef429_d3fc_45e6_9499_1b3d5ee38d24.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1938-ų metų liepos 18-tąją pilotas Douglas Corrigan, gavęs pravardę „ne į tą pusę“, po 28 valandų skrydžio nusileidžia Airijoje. Ir akimirksniu tampa įžymybe. Pakilęs iš Niujorko, jis turėjo skristi į Kaliforniją, bet atsidūrė šiek tiek kitur.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1938-ų metų liepos 18-tąją pilotas Douglas Corrigan, gavęs pravardę „ne į tą pusę“, po 28 valandų skrydžio nusileidžia Airijoje. Ir akimirksniu tampa įžymybe. Pakilęs iš Niujorko, jis turėjo skristi į Kaliforniją, bet atsidūrė šiek tiek kitur.]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kokių bėdų pridarė į „Disneilendo” atidarymą atvykę nekviesti svečiai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kokiu-bedu-pridare-i-disneilendo-atidaryma-atvyke-nekviesti-sveciai--60719261</link><description><![CDATA[1955 metų liepos 17-tąją atidarytas Disneilendas - Walto Disney'aus nostalgijos, fantazijos ir futurizmo miestas. 17 milijonų dolerių vertės pramogų parkas buvo pastatytas 160 akrų plote buvusiose apelsinų giraitėse Anaheimo mieste, Kalifornijoje, ir netrukus atnešė stulbinantį pelną.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60719261</guid><pubDate>Wed, 17 Jul 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60719261/2024_07_16_1b90b757_4698_f_5bb34379_2a90_4e4f_b551_089977c5010b.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1955 metų liepos 17-tąją atidarytas Disneilendas - Walto Disney'aus nostalgijos, fantazijos ir futurizmo miestas. 17 milijonų dolerių vertės pramogų parkas buvo pastatytas 160 akrų plote buvusiose apelsinų giraitėse Anaheimo mieste, Kalifornijoje, ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1955 metų liepos 17-tąją atidarytas Disneilendas - Walto Disney'aus nostalgijos, fantazijos ir futurizmo miestas. 17 milijonų dolerių vertės pramogų parkas buvo pastatytas 160 akrų plote buvusiose apelsinų giraitėse Anaheimo mieste, Kalifornijoje, ir netrukus atnešė stulbinantį pelną.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kas išrado popierinius pinigus Europoje ir kodėl dėl to gyvenimą baigė kalėjime?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kas-isrado-popierinius-pinigus-europoje-ir-kodel-del-to-gyvenima-baige-kalejime--60705538</link><description><![CDATA[1661-ų metų liepos 16-tąją Stokholmo bankas išleidžia apyvarton popierinius banknotus. Tai buvo pirmieji popieriniai pinigai Europoje, nors, labai norėdama, Švedija galėtų prisiimti ir pasaulinę garbę už tai, dabar ji atiduota kinams. Mat, XI-XIII amžiuje Kinijoje popierinius pinigus leido ne bankas, o imperatoriaus iždas, kad jie pakeistų nepatogiai didelius monetų kiekius. Išleisti apyvarton banknotus sugalvojo Johanas Palmstruchas, Stokholmo banko įkūrėjas.<br /><br />(DI iliustracija)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60705538</guid><pubDate>Tue, 16 Jul 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60705538/2024_07_15_c3d1fb24_4698_f_6b6a1e66_ce41_498b_8cef_dc24cba4140d.mp3" length="2996486" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1661-ų metų liepos 16-tąją Stokholmo bankas išleidžia apyvarton popierinius banknotus. Tai buvo pirmieji popieriniai pinigai Europoje, nors, labai norėdama, Švedija galėtų prisiimti ir pasaulinę garbę už tai, dabar ji atiduota kinams. Mat, XI-XIII...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1661-ų metų liepos 16-tąją Stokholmo bankas išleidžia apyvarton popierinius banknotus. Tai buvo pirmieji popieriniai pinigai Europoje, nors, labai norėdama, Švedija galėtų prisiimti ir pasaulinę garbę už tai, dabar ji atiduota kinams. Mat, XI-XIII amžiuje Kinijoje popierinius pinigus leido ne bankas, o imperatoriaus iždas, kad jie pakeistų nepatogiai didelius monetų kiekius. Išleisti apyvarton banknotus sugalvojo Johanas Palmstruchas, Stokholmo banko įkūrėjas.<br /><br />(DI iliustracija)]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl olimpiniam krepšiniui neišleistus pinigus verta atiduoti „Eurovizijai”?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-olimpiniam-krepsiniui-neisleistus-pinigus-verta-atiduoti-eurovizijai--60693598</link><description><![CDATA[2012-tųjų liepos 15-ąją Pietų Korėjos popmuzikos atlikėjas Psy išleidžia singlą „Gangnam Style“; jis tampa pasauliniu hitu ir užima pirmąsias vietas daugiau nei 36 šalių topuose.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60693598</guid><pubDate>Mon, 15 Jul 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60693598/2024_07_14_cd646b48_4698_f_201b6d1f_27f0_428a_b1eb_496a981749ea.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2012-tųjų liepos 15-ąją Pietų Korėjos popmuzikos atlikėjas Psy išleidžia singlą „Gangnam Style“; jis tampa pasauliniu hitu ir užima pirmąsias vietas daugiau nei 36 šalių topuose.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2012-tųjų liepos 15-ąją Pietų Korėjos popmuzikos atlikėjas Psy išleidžia singlą „Gangnam Style“; jis tampa pasauliniu hitu ir užima pirmąsias vietas daugiau nei 36 šalių topuose.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dėl kokios svajonės perplaukė jūrą norvegų tyrinėtojas papiruso valtimi?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/del-kokios-svajones-perplauke-jura-norvegu-tyrinetojas-papiruso-valtimi--60693606</link><description><![CDATA[1970 metų liepos 12-ąją į Barbadoso sostinę Bridgetowną iš Maroko po penkiasdešimt septynių dienų atvirame Atlanto vandenyne papiruso nendrių laivu „Ra II“ atplaukė norvegų keliautojas Thoras Heyerdahlis su savo septynių žmonių įgula.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60693606</guid><pubDate>Fri, 12 Jul 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60693606/2024_07_11_804358f9_4698_f_6d0082f7_65ff_4247_be55_9d7f7d6cec05.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1970 metų liepos 12-ąją į Barbadoso sostinę Bridgetowną iš Maroko po penkiasdešimt septynių dienų atvirame Atlanto vandenyne papiruso nendrių laivu „Ra II“ atplaukė norvegų keliautojas Thoras Heyerdahlis su savo septynių žmonių įgula.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1970 metų liepos 12-ąją į Barbadoso sostinę Bridgetowną iš Maroko po penkiasdešimt septynių dienų atvirame Atlanto vandenyne papiruso nendrių laivu „Ra II“ atplaukė norvegų keliautojas Thoras Heyerdahlis su savo septynių žmonių įgula.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl pasisekė vienam australui, kad kosminės nuolaužos nukrito ant jo namų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-pasiseke-vienam-australui-kad-kosmines-nuolauzos-nukrito-ant-jo-namu--60693605</link><description><![CDATA[1973 metų liepos 11-tąją į žemės atmosferą sugįžo pirmoji sėkminga amerikiečių kosminė stotis „Skylab“. Iš dangaus jos šipuliai pabiro virš Australijos teritorijos ir Indijos vandnyno. Tai nutiko praėjus penkeriems metams po paskutinės sėkmingos kosminės misijos stotyje. Per „Skylab“ grįžimą į Žemę niekas nenukentėjo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60693605</guid><pubDate>Thu, 11 Jul 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60693605/2024_07_10_e4d7a341_4698_f_ba8323ad_7867_4476_a19a_4646c5d4e776.mp3" length="3016966" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1973 metų liepos 11-tąją į žemės atmosferą sugįžo pirmoji sėkminga amerikiečių kosminė stotis „Skylab“. Iš dangaus jos šipuliai pabiro virš Australijos teritorijos ir Indijos vandnyno. Tai nutiko praėjus penkeriems metams po paskutinės sėkmingos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1973 metų liepos 11-tąją į žemės atmosferą sugįžo pirmoji sėkminga amerikiečių kosminė stotis „Skylab“. Iš dangaus jos šipuliai pabiro virš Australijos teritorijos ir Indijos vandnyno. Tai nutiko praėjus penkeriems metams po paskutinės sėkmingos kosminės misijos stotyje. Per „Skylab“ grįžimą į Žemę niekas nenukentėjo.]]></itunes:summary><itunes:duration>189</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kokią vertę gavo dviejų garsių poetų meilės dramos įrankis – revolveris?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kokia-verte-gavo-dvieju-garsiu-poetu-meiles-dramos-irankis-revolveris--60693607</link><description><![CDATA[1873 metų liepos 10-tąją Briuselyje ankstyvą rytą prancūzų poetas Paulis Verlainas įsigyja revolverį, pasiryžęs užbaigti dvejus metus trukusį audringą romaną su kitu poetu, tuo metu dar paaugliu Artūru Rimbo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60693607</guid><pubDate>Wed, 10 Jul 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60693607/2024_07_09_bf0b2ea3_4698_f_6b511b56_93f6_41f0_a64a_d1447b5697a3.mp3" length="2996904" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1873 metų liepos 10-tąją Briuselyje ankstyvą rytą prancūzų poetas Paulis Verlainas įsigyja revolverį, pasiryžęs užbaigti dvejus metus trukusį audringą romaną su kitu poetu, tuo metu dar paaugliu Artūru Rimbo.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1873 metų liepos 10-tąją Briuselyje ankstyvą rytą prancūzų poetas Paulis Verlainas įsigyja revolverį, pasiryžęs užbaigti dvejus metus trukusį audringą romaną su kitu poetu, tuo metu dar paaugliu Artūru Rimbo.]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Koks buvo pirmojo Vimbledono turnyro prizų fondas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/koks-buvo-pirmojo-vimbledono-turnyro-prizu-fondas--60693611</link><description><![CDATA[1877 metų liepos 9 dieną Vimbldone, kuris tuomet buvo Londono priemiestis, „Anglijos kroketo ir lauko teniso klubas“ pradeda pirmąjį<br />teniso turnyrą. Dvidešimt du mėgėjai atvyko varžytis džentelmenų vienetų turnyre - vieninteliame pirmajame Vimbldono turnyre. Nugalėtojas turėjo atsiimti 25 gvinėjų prizą, kas šiandien prilygtų maždaug 20-čiai tūkstančių svarų sterlingų. Po pusfinalių turnyras buvo sustabdytas, mat čia turėjo būti sužaistos kriketo rungtynės. Kai atėjo finalo diena, Wimbledono finalas turėjo būti atšauktas dėl lietaus. Šiais laikais tai yra šio turnyro kasdienybė. Galiausiai po kelių dienų žaidimas įvyko, jo stebėti, sumokėję po šilingą,<br />susirinko du šimtai sirgalių. Spenceris Goras iškovojo pergalę finale, kuris užtruko vos 48 minutes.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60693611</guid><pubDate>Tue, 09 Jul 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60693611/2024_07_08_637da85c_4698_f_6abbfe9b_5eef_46d7_8c00_7d5d5dbfacc2.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1877 metų liepos 9 dieną Vimbldone, kuris tuomet buvo Londono priemiestis, „Anglijos kroketo ir lauko teniso klubas“ pradeda pirmąjį
teniso turnyrą. Dvidešimt du mėgėjai atvyko varžytis džentelmenų vienetų turnyre - vieninteliame pirmajame Vimbldono...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1877 metų liepos 9 dieną Vimbldone, kuris tuomet buvo Londono priemiestis, „Anglijos kroketo ir lauko teniso klubas“ pradeda pirmąjį<br />teniso turnyrą. Dvidešimt du mėgėjai atvyko varžytis džentelmenų vienetų turnyre - vieninteliame pirmajame Vimbldono turnyre. Nugalėtojas turėjo atsiimti 25 gvinėjų prizą, kas šiandien prilygtų maždaug 20-čiai tūkstančių svarų sterlingų. Po pusfinalių turnyras buvo sustabdytas, mat čia turėjo būti sužaistos kriketo rungtynės. Kai atėjo finalo diena, Wimbledono finalas turėjo būti atšauktas dėl lietaus. Šiais laikais tai yra šio turnyro kasdienybė. Galiausiai po kelių dienų žaidimas įvyko, jo stebėti, sumokėję po šilingą,<br />susirinko du šimtai sirgalių. Spenceris Goras iškovojo pergalę finale, kuris užtruko vos 48 minutes.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl 12 mln. eurų įrodyti meilę Leonardui da Vinčiui yra per daug?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-12-mln-euru-irodyti-meile-leonardui-da-vinciui-yra-per-daug--60626273</link><description><![CDATA[Prieš trejetą metų liepos 8-tąją „Christie's“ aukcione Londone Leonardo da Vinci piešinys „Meškos galva“ parduotas už 12 milijonų eurų - tai naujas šio dailininko piešinio kainos rekordas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60626273</guid><pubDate>Mon, 08 Jul 2024 05:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60626273/2024_07_07_1b708d38_4698_f_e46d8bbb_63ad_41ae_8809_164f6ddfdbf9.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš trejetą metų liepos 8-tąją „Christie's“ aukcione Londone Leonardo da Vinci piešinys „Meškos galva“ parduotas už 12 milijonų eurų - tai naujas šio dailininko piešinio kainos rekordas.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš trejetą metų liepos 8-tąją „Christie's“ aukcione Londone Leonardo da Vinci piešinys „Meškos galva“ parduotas už 12 milijonų eurų - tai naujas šio dailininko piešinio kainos rekordas.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar už tokį olimpinį judėjimą kovojo baronas de Kubertenas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-uz-toki-olimpini-judejima-kovojo-baronas-de-kubertenas--60618140</link><description><![CDATA[Prieš penkeris metus liepos 5-ą buvęs Rio de Žaneiro valstijos gubernatorius Sérgio Cabralas teisme pripažino, kad brazilai sumokėjo 2 milijonų dolerių kyšį, kad užsitikrintų balsus už tai, jog jo miestui būtų suteikta teisė rengti 2016-tųjų olimpines žaidynes.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60618140</guid><pubDate>Fri, 05 Jul 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60618140/2024_07_04_65390e3a_4698_f_0afc8075_4a2a_45fa_a5d0_775d6552fec7.mp3" length="2996486" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkeris metus liepos 5-ą buvęs Rio de Žaneiro valstijos gubernatorius Sérgio Cabralas teisme pripažino, kad brazilai sumokėjo 2 milijonų dolerių kyšį, kad užsitikrintų balsus už tai, jog jo miestui būtų suteikta teisė rengti 2016-tųjų olimpines...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkeris metus liepos 5-ą buvęs Rio de Žaneiro valstijos gubernatorius Sérgio Cabralas teisme pripažino, kad brazilai sumokėjo 2 milijonų dolerių kyšį, kad užsitikrintų balsus už tai, jog jo miestui būtų suteikta teisė rengti 2016-tųjų olimpines žaidynes.]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl Julijus Cezaris niekada neragavo Cezario salotų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-julijus-cezaris-niekada-neragavo-cezario-salotu--60588983</link><description><![CDATA[Teigiama, kad lygiai prieš šimtą metų liepos 4-tąją pirmą kartą restorane buvo patiektos Cezario salotos. Ir tai atsitiko ne Romoje, net ne Europoje, o Tijuanoje, Meksikoje. Italų imigrantas Amerikoje Cezaris Cardinis 1920 metais atvyko į Tichuaną. Prohibicijos laikais turtingi amerikiečiai plūsdavo į Meksiką gerti, puotauti, todėl italų svetingumo specialistai, tarp jų ir ponas Cardini, puikiai vertėsi kurdami restoranus. Tiesa, vis dar ginčijama, kad iš tiesų yra pasaulyje žinomų salotų autorius, tačiau dabartiniai paskutinio Cardini restorano savininkai pasamdė vietos istoriką, kuris išsklaidė abejones.<br /><br />(DI iliustracija)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60588983</guid><pubDate>Thu, 04 Jul 2024 05:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60588983/2024_07_03_98578352_4698_f_99f60fff_ba96_4402_9bfe_d9e83eb8db28.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Teigiama, kad lygiai prieš šimtą metų liepos 4-tąją pirmą kartą restorane buvo patiektos Cezario salotos. Ir tai atsitiko ne Romoje, net ne Europoje, o Tijuanoje, Meksikoje. Italų imigrantas Amerikoje Cezaris Cardinis 1920 metais atvyko į Tichuaną....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Teigiama, kad lygiai prieš šimtą metų liepos 4-tąją pirmą kartą restorane buvo patiektos Cezario salotos. Ir tai atsitiko ne Romoje, net ne Europoje, o Tijuanoje, Meksikoje. Italų imigrantas Amerikoje Cezaris Cardinis 1920 metais atvyko į Tichuaną. Prohibicijos laikais turtingi amerikiečiai plūsdavo į Meksiką gerti, puotauti, todėl italų svetingumo specialistai, tarp jų ir ponas Cardini, puikiai vertėsi kurdami restoranus. Tiesa, vis dar ginčijama, kad iš tiesų yra pasaulyje žinomų salotų autorius, tačiau dabartiniai paskutinio Cardini restorano savininkai pasamdė vietos istoriką, kuris išsklaidė abejones.<br /><br />(DI iliustracija)]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kokias paslaptis apie Emanuelį Macroną saugo naktinis klubas Nigerijoje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kokias-paslaptis-apie-emanueli-macrona-saugo-naktinis-klubas-nigerijoje--60578817</link><description><![CDATA[2018-tųjų liepos 3-ą Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas, atvykęs dviejų dienų vizito į Nigeriją, apstulbino garbingus diplomatijos ponus, Eliziejaus rūmų protokolo nuobodybes, nekalbant jau apie prezidentino apsaugą, mat nusprendė užsukti į naktinį klubą Lagose, į kurį net vietiniams kultūringų šeimų jauniesiems atstovams tėvai draudžia ten kelti koją. Tas klubas vadinasi New Afrika Shrine - naujosios Afrikos šventykla.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60578817</guid><pubDate>Wed, 03 Jul 2024 05:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60578817/2024_07_02_63e8b37a_4698_f_ff22d534_cb83_4a12_b872_5dd36584090f.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2018-tųjų liepos 3-ą Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas, atvykęs dviejų dienų vizito į Nigeriją, apstulbino garbingus diplomatijos ponus, Eliziejaus rūmų protokolo nuobodybes, nekalbant jau apie prezidentino apsaugą, mat nusprendė užsukti į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2018-tųjų liepos 3-ą Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas, atvykęs dviejų dienų vizito į Nigeriją, apstulbino garbingus diplomatijos ponus, Eliziejaus rūmų protokolo nuobodybes, nekalbant jau apie prezidentino apsaugą, mat nusprendė užsukti į naktinį klubą Lagose, į kurį net vietiniams kultūringų šeimų jauniesiems atstovams tėvai draudžia ten kelti koją. Tas klubas vadinasi New Afrika Shrine - naujosios Afrikos šventykla.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip per liūtį Amerikoje iš dangaus nukrito… aligatorius?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-per-liuti-amerikoje-is-dangaus-nukrito-aligatorius--60565728</link><description><![CDATA[1843-ų metų liepos 2-ąją Amerikos Nacionalinės orų tarnybos Čarlstono biuro duomenimis, Čarlstono centre per perkūniją iš dangaus nukrito aligatorius. Apie šį įvykį buvo parašyta Naujojo Orleano laikraštyje „Time-Picayune“. Straipsnyje aprašoma labai karštą liepos sekmadienį kilusi stipri audra. Pranešama, kad į Švento Pauliaus bažnyčią trenkė žaibas, tačiau ji nenukentėjo. Per audrą niekas rimčiau nebuvo sužeistas, tačiau<br />audrai nurimus Čarlstono centre, Ventvorto ir Ansono gatvių kampe, pasirodė aligatorius. Ir nors niekas nematė, kaip aligatorius iš tikrųjų nukrito iš dangaus, žurnalistas (baltoji meška?) rašo: „Kadangi jis negalėjo ten patekti kitu būdu, vienbalsiai buvo nuspręsta, kad jis nukrito iš dangaus“.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60565728</guid><pubDate>Tue, 02 Jul 2024 05:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60565728/2024_07_01_b61a5462_4698_f_93364a2e_ea15_41a0_9f8d_66957452ac25.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1843-ų metų liepos 2-ąją Amerikos Nacionalinės orų tarnybos Čarlstono biuro duomenimis, Čarlstono centre per perkūniją iš dangaus nukrito aligatorius. Apie šį įvykį buvo parašyta Naujojo Orleano laikraštyje „Time-Picayune“. Straipsnyje aprašoma labai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1843-ų metų liepos 2-ąją Amerikos Nacionalinės orų tarnybos Čarlstono biuro duomenimis, Čarlstono centre per perkūniją iš dangaus nukrito aligatorius. Apie šį įvykį buvo parašyta Naujojo Orleano laikraštyje „Time-Picayune“. Straipsnyje aprašoma labai karštą liepos sekmadienį kilusi stipri audra. Pranešama, kad į Švento Pauliaus bažnyčią trenkė žaibas, tačiau ji nenukentėjo. Per audrą niekas rimčiau nebuvo sužeistas, tačiau<br />audrai nurimus Čarlstono centre, Ventvorto ir Ansono gatvių kampe, pasirodė aligatorius. Ir nors niekas nematė, kaip aligatorius iš tikrųjų nukrito iš dangaus, žurnalistas (baltoji meška?) rašo: „Kadangi jis negalėjo ten patekti kitu būdu, vienbalsiai buvo nuspręsta, kad jis nukrito iš dangaus“.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl viešbučių kambariuose yra Biblijos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-viesbuciu-kambariuose-yra-biblijos--60558764</link><description><![CDATA[1899 metais pirmąją liepos dieną Amerikoje įsikūrė Gideono brolija - krikščioniška organizacija. Jos atsiradimą lėmė netikėtas dviejų verslininkų - John’o Nicholsono ir Samuelio Hillo susitikimas. Keliaudami darbo reikalais jie neplanuotai atsidūrė viename viešbučio kambaryje. Intriguoja, ar ne? Tik vienas laisvas kambarys bebuvo likęs, tai ir apsistojo. Pasikalbėję vyrai išsiaiškino, kad juos sieja bendras tikėjimas, todėl jie sugalvojo įkurti krikščionių verslininkų evangelikų asociaciją. Kitais metais jie pakvietė<br />susirinkti bendraminčius. Atsiliepė tik vienas žmogus - Viljamas Riteris, kuris pasiūlė pavadinti organizaciją Gideono, Senojo Testamento teisėjo, vadovavusio nedideliam vyrų būriui, nugalėjusiam daug didesnę kariuomenę, vardu. Vėliau grupė plėtėsi, bet į ją iki šiol gali stoti tik vyrai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60558764</guid><pubDate>Mon, 01 Jul 2024 05:31:11 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60558764/2024_06_30_5a88003d_4698_f_5da88b99_035d_4923_a11c_38224c44aa42.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1899 metais pirmąją liepos dieną Amerikoje įsikūrė Gideono brolija - krikščioniška organizacija. Jos atsiradimą lėmė netikėtas dviejų verslininkų - John’o Nicholsono ir Samuelio Hillo susitikimas. Keliaudami darbo reikalais jie neplanuotai atsidūrė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1899 metais pirmąją liepos dieną Amerikoje įsikūrė Gideono brolija - krikščioniška organizacija. Jos atsiradimą lėmė netikėtas dviejų verslininkų - John’o Nicholsono ir Samuelio Hillo susitikimas. Keliaudami darbo reikalais jie neplanuotai atsidūrė viename viešbučio kambaryje. Intriguoja, ar ne? Tik vienas laisvas kambarys bebuvo likęs, tai ir apsistojo. Pasikalbėję vyrai išsiaiškino, kad juos sieja bendras tikėjimas, todėl jie sugalvojo įkurti krikščionių verslininkų evangelikų asociaciją. Kitais metais jie pakvietė<br />susirinkti bendraminčius. Atsiliepė tik vienas žmogus - Viljamas Riteris, kuris pasiūlė pavadinti organizaciją Gideono, Senojo Testamento teisėjo, vadovavusio nedideliam vyrų būriui, nugalėjusiam daug didesnę kariuomenę, vardu. Vėliau grupė plėtėsi, bet į ją iki šiol gali stoti tik vyrai.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl amerikietiškame bokse sportininkams reikia saugoti ausis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-amerikietiskame-bokse-sportininkams-reikia-saugoti-ausis--60548572</link><description><![CDATA[1997 m. birželio 28 d. Mike'as Tysonas trečiajame sunkiasvorių atkrintamųjų varžybų raunde Evanderiui Holyfieldui nukando gabalą ausies . Tai buvo pats keisčiausias etapas čempiono karjeroje. Mike'as Tysonas tapo jauniausiu sunkiasvorių čempionu, titulą iškovojęs vos 19-kos. Tačiau labai greitai jo karjera įsisuko į nuopolio ratus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60548572</guid><pubDate>Fri, 28 Jun 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60548572/2024_06_28_adcc9145_4698_f_effa29cc_a8f9_4be6_ab81_39b493a46003.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1997 m. birželio 28 d. Mike'as Tysonas trečiajame sunkiasvorių atkrintamųjų varžybų raunde Evanderiui Holyfieldui nukando gabalą ausies . Tai buvo pats keisčiausias etapas čempiono karjeroje. Mike'as Tysonas tapo jauniausiu sunkiasvorių čempionu,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1997 m. birželio 28 d. Mike'as Tysonas trečiajame sunkiasvorių atkrintamųjų varžybų raunde Evanderiui Holyfieldui nukando gabalą ausies . Tai buvo pats keisčiausias etapas čempiono karjeroje. Mike'as Tysonas tapo jauniausiu sunkiasvorių čempionu, titulą iškovojęs vos 19-kos. Tačiau labai greitai jo karjera įsisuko į nuopolio ratus.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip veikė bankomatai, kai dar nebuvo plastiko kortelių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-veike-bankomatai-kai-dar-nebuvo-plastiko-korteliu--60525590</link><description><![CDATA[1967 metų birželio 27-tąją Londone prie „Barclays“ banko filialo susirinko nedidelė minia, kurios akivaizdoje to meto žvaigždė, aktorius Regas Varney, vaidinęs seriale „Mano kaimynas - elgeta“, ketino įdėti popierinį čekį į keistą aparatą, kad išsiimtų didžiausią leistiną sumą... 10 svarų sterlingų. Tuo metu plastikinių kortelių dar nebuvo. Tai buvo pirmasis pasaulyje bankomatas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60525590</guid><pubDate>Thu, 27 Jun 2024 05:28:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60525590/2024_06_26_45cfb552_4698_f_f2421fa9_d3d8_49c8_9452_cde0e27f4e2e.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1967 metų birželio 27-tąją Londone prie „Barclays“ banko filialo susirinko nedidelė minia, kurios akivaizdoje to meto žvaigždė, aktorius Regas Varney, vaidinęs seriale „Mano kaimynas - elgeta“, ketino įdėti popierinį čekį į keistą aparatą, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1967 metų birželio 27-tąją Londone prie „Barclays“ banko filialo susirinko nedidelė minia, kurios akivaizdoje to meto žvaigždė, aktorius Regas Varney, vaidinęs seriale „Mano kaimynas - elgeta“, ketino įdėti popierinį čekį į keistą aparatą, kad išsiimtų didžiausią leistiną sumą... 10 svarų sterlingų. Tuo metu plastikinių kortelių dar nebuvo. Tai buvo pirmasis pasaulyje bankomatas.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kokios formos buvo pirmasis brūkšninis kodas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kokios-formos-buvo-pirmasis-bruksninis-kodas--60505822</link><description><![CDATA[1974 metų birželio 26-tosios rytą Trojos, Ohajo valstijoje prekybos centre „Wrigley's Juicy Fruit“ kramtomosios gumos pakuotė tapo pirmąja prekybos centro preke, nuskaityta naudojant universalųjį produkto kodą - UPC. Pirmąją brūkšninio kodo versiją 1949 metais Majamio paplūdimio smėlyje išpaišė išradėjas Joe Woodlandas. Jis sukūrė storų ir plonų linijų, išdėstytų mažėjančiais apskritimais, atvaizdą, kurį skaitytuvas galėjo<br />nuskaityti bet kokiu kampu.<br /><br />(DI iliustracija)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60505822</guid><pubDate>Wed, 26 Jun 2024 05:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60505822/2024_06_25_99d5d1a2_4698_f_c950294d_4a2e_42f7_9167_76b92e6f4dda.mp3" length="3032012" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1974 metų birželio 26-tosios rytą Trojos, Ohajo valstijoje prekybos centre „Wrigley's Juicy Fruit“ kramtomosios gumos pakuotė tapo pirmąja prekybos centro preke, nuskaityta naudojant universalųjį produkto kodą - UPC. Pirmąją brūkšninio kodo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1974 metų birželio 26-tosios rytą Trojos, Ohajo valstijoje prekybos centre „Wrigley's Juicy Fruit“ kramtomosios gumos pakuotė tapo pirmąja prekybos centro preke, nuskaityta naudojant universalųjį produkto kodą - UPC. Pirmąją brūkšninio kodo versiją 1949 metais Majamio paplūdimio smėlyje išpaišė išradėjas Joe Woodlandas. Jis sukūrė storų ir plonų linijų, išdėstytų mažėjančiais apskritimais, atvaizdą, kurį skaitytuvas galėjo<br />nuskaityti bet kokiu kampu.<br /><br />(DI iliustracija)]]></itunes:summary><itunes:duration>190</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kiek žaibo kirčių gali atlaikyti žmogus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kiek-zaibo-kirciu-gali-atlaikyti-zmogus--60504025</link><description><![CDATA[1977-tų metų birželio 2-tąją amerikietis parko reindžeris Rojus Sullivanas žvejojo tvenkinyje, kai į jį trenkė žaibas. Jis pataikė jam į viršugalvį, dėl ko užsidegė Sullivano plaukai. Žaibas perskrodė vyro kūną nuo viršaus žemyn, nudegindamas jo krūtinę ir pilvą. Salivanas puolė bėgti link savo automobilio, kad pasislėptų nuo galimų naujų smūgių. Ir čia jau jūs išsirinkite, dėl ko likimas iš Sullivano pasišaipė labiau.<br /><br />(DI iliustracija)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60504025</guid><pubDate>Tue, 25 Jun 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60504025/2024_06_24_746ec53e_4698_f_e68f4373_3162_42c4_b09d_9a1aa587116a.mp3" length="2948839" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1977-tų metų birželio 2-tąją amerikietis parko reindžeris Rojus Sullivanas žvejojo tvenkinyje, kai į jį trenkė žaibas. Jis pataikė jam į viršugalvį, dėl ko užsidegė Sullivano plaukai. Žaibas perskrodė vyro kūną nuo viršaus žemyn, nudegindamas jo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1977-tų metų birželio 2-tąją amerikietis parko reindžeris Rojus Sullivanas žvejojo tvenkinyje, kai į jį trenkė žaibas. Jis pataikė jam į viršugalvį, dėl ko užsidegė Sullivano plaukai. Žaibas perskrodė vyro kūną nuo viršaus žemyn, nudegindamas jo krūtinę ir pilvą. Salivanas puolė bėgti link savo automobilio, kad pasislėptų nuo galimų naujų smūgių. Ir čia jau jūs išsirinkite, dėl ko likimas iš Sullivano pasišaipė labiau.<br /><br />(DI iliustracija)]]></itunes:summary><itunes:duration>185</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kur ir kas pasiekė aukščiausiai žaistų futbolo rungtynių rekordą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kur-ir-kas-pasieke-auksciausiai-zaistu-futbolo-rungtyniu-rekorda--60487054</link><description><![CDATA[2017-tų metų birželio 24-ąją grupė futbolininkių pasiekė neįtikėtiną rekordą: ant Kilimandžaro kalno, beveik šešių kilometrų aukštyje, jos sužaidė 90 minučių futbolo rungtynes. Tarp trisdešimties futbolininkių buvo atstovės iš dvidešimties šalių.<br /><br /><br />(DI iliustracija)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60487054</guid><pubDate>Mon, 24 Jun 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60487054/2024_06_23_bbebd220_4698_f_de07e766_0d24_4001_b838_d6d74ddd8a70.mp3" length="2999830" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2017-tų metų birželio 24-ąją grupė futbolininkių pasiekė neįtikėtiną rekordą: ant Kilimandžaro kalno, beveik šešių kilometrų aukštyje, jos sužaidė 90 minučių futbolo rungtynes. Tarp trisdešimties futbolininkių buvo atstovės iš dvidešimties šalių....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2017-tų metų birželio 24-ąją grupė futbolininkių pasiekė neįtikėtiną rekordą: ant Kilimandžaro kalno, beveik šešių kilometrų aukštyje, jos sužaidė 90 minučių futbolo rungtynes. Tarp trisdešimties futbolininkių buvo atstovės iš dvidešimties šalių.<br /><br /><br />(DI iliustracija)]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar įmanoma užsidirbti iš Pitagoro genialumo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-imanoma-uzsidirbti-is-pitagoro-genialumo--60460708</link><description><![CDATA[1993 metų birželio 21-ąją anglų matematikas Andrew Wilesas po 356 metų įrodė paskutinę prancūzų matematiko Pierre'o de Fermat'o teoremą - sudėtingiausią pasaulyje matematikos užduotį. Daugelis matematikų Fermat'o paskutinę teoremą laikė praktiškai neišsprendžiama.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60460708</guid><pubDate>Fri, 21 Jun 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60460708/2024_06_20_6a4d7ab8_4698_f_37f4a068_ef43_4dfa_970e_f1b30436b45a.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1993 metų birželio 21-ąją anglų matematikas Andrew Wilesas po 356 metų įrodė paskutinę prancūzų matematiko Pierre'o de Fermat'o teoremą - sudėtingiausią pasaulyje matematikos užduotį. Daugelis matematikų Fermat'o paskutinę teoremą laikė praktiškai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1993 metų birželio 21-ąją anglų matematikas Andrew Wilesas po 356 metų įrodė paskutinę prancūzų matematiko Pierre'o de Fermat'o teoremą - sudėtingiausią pasaulyje matematikos užduotį. Daugelis matematikų Fermat'o paskutinę teoremą laikė praktiškai neišsprendžiama.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kuris Amerikos prezidentas liepė išmontuoti saulės kolektorius nuo Baltųjų rūmų stogo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kuris-amerikos-prezidentas-liepe-ismontuoti-saules-kolektorius-nuo-baltuju-rumu-stogo--60446083</link><description><![CDATA[1979 metų birželio dvidešimtąją Amerikos prezidentas Džimis Karteris ant Baltųjų rūmų stogo įrengia 32 saulės kolektorius. Na, ant stogo, suprantama, pats Karteris nelipo, tačiau jis yra pirmasis šalies prezidentas, atsigręžęs į atsinaujinančius energijos šaltinius. Ne todėl, kad buvo toks didelis gamtos mylėtojas, nors sakė, kad ir dėl to.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60446083</guid><pubDate>Thu, 20 Jun 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60446083/2024_06_19_4f32bc46_4698_f_9874c37d_21f0_4abf_8917_05d50b8d8d23.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1979 metų birželio dvidešimtąją Amerikos prezidentas Džimis Karteris ant Baltųjų rūmų stogo įrengia 32 saulės kolektorius. Na, ant stogo, suprantama, pats Karteris nelipo, tačiau jis yra pirmasis šalies prezidentas, atsigręžęs į atsinaujinančius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1979 metų birželio dvidešimtąją Amerikos prezidentas Džimis Karteris ant Baltųjų rūmų stogo įrengia 32 saulės kolektorius. Na, ant stogo, suprantama, pats Karteris nelipo, tačiau jis yra pirmasis šalies prezidentas, atsigręžęs į atsinaujinančius energijos šaltinius. Ne todėl, kad buvo toks didelis gamtos mylėtojas, nors sakė, kad ir dėl to.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl tikėjimo tiesas rinkimai į EP patvirtina geriau nei hadronų greitintuvą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-tikejimo-tiesas-rinkimai-i-ep-patvirtina-geriau-nei-hadronu-greitintuva--60433816</link><description><![CDATA[1961 metų birželio 19-tąją Amerikos Aukščiausiasis Teismas panaikino Merilando konstitucijos nuostatą, pagal kurią valstijos pareigūnai privalo tikėti į Dievą. Tai nutiko po to, kai ateistas Rojus Torkaso vietos statybos bendrovės teisininkas atsisakė duoti religinę priesaiką apygardos teisme.<br /><br />(DI iliustracija)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60433816</guid><pubDate>Wed, 19 Jun 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60433816/2024_06_18_61707208_4698_f_3b1dca80_5280_4abc_be42_18e12e8749a6.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1961 metų birželio 19-tąją Amerikos Aukščiausiasis Teismas panaikino Merilando konstitucijos nuostatą, pagal kurią valstijos pareigūnai privalo tikėti į Dievą. Tai nutiko po to, kai ateistas Rojus Torkaso vietos statybos bendrovės teisininkas atsisakė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1961 metų birželio 19-tąją Amerikos Aukščiausiasis Teismas panaikino Merilando konstitucijos nuostatą, pagal kurią valstijos pareigūnai privalo tikėti į Dievą. Tai nutiko po to, kai ateistas Rojus Torkaso vietos statybos bendrovės teisininkas atsisakė duoti religinę priesaiką apygardos teisme.<br /><br />(DI iliustracija)]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl Australijos krūminis pomidoras nedera su tradicinėmis vertybėmis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-australijos-kruminis-pomidoras-nedera-su-tradicinemis-vertybemis--60433819</link><description><![CDATA[Prieš penkerius metus žurnale „PhytoKeys“ mokslininkai paskelbė studiją apie Solanum Plastisexum, Australijos krūminį pomidorą, kuris gali pasikeisti lytį iš vyriškos į moterišką arba tapti hermafroditu, vienu metu turintį abi lytis. Augalai neretai būna hermafroditai, t. y. jų žiedai atlieka ir vyrišką, ir moterišką dauginimosi funkciją, tačiau Australijos krūminis pomidoras, kurio apvaisinti violetiniai žiedai subrandina kreminės spalvos<br />vaisius - neatitiko jokių augalų klasifikacijos normų.<br /><br />(DI iliustracija)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60433819</guid><pubDate>Tue, 18 Jun 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60433819/2024_06_17_80f28e5c_4698_f_965268eb_6fc6_4cac_8199_a178a9bdb011.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkerius metus žurnale „PhytoKeys“ mokslininkai paskelbė studiją apie Solanum Plastisexum, Australijos krūminį pomidorą, kuris gali pasikeisti lytį iš vyriškos į moterišką arba tapti hermafroditu, vienu metu turintį abi lytis. Augalai neretai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkerius metus žurnale „PhytoKeys“ mokslininkai paskelbė studiją apie Solanum Plastisexum, Australijos krūminį pomidorą, kuris gali pasikeisti lytį iš vyriškos į moterišką arba tapti hermafroditu, vienu metu turintį abi lytis. Augalai neretai būna hermafroditai, t. y. jų žiedai atlieka ir vyrišką, ir moterišką dauginimosi funkciją, tačiau Australijos krūminis pomidoras, kurio apvaisinti violetiniai žiedai subrandina kreminės spalvos<br />vaisius - neatitiko jokių augalų klasifikacijos normų.<br /><br />(DI iliustracija)]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Po kiek metų į pasaulio muzikos topų viršūnę užkops „Olialia pupytės“ ir ką reikia daryti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/po-kiek-metu-i-pasaulio-muzikos-topu-virsune-uzkops-olialia-pupytes-ir-ka-reikia-daryti--60400742</link><description><![CDATA[Prieš porą metų birželio 17-ą britų dainininkė, dainų autorė, šokėja Kate Bush pasiekė įspūdingą rekordą. Jos kūrinys „Running up that Hill“ pagaliau tikrai užbėgo į Jungtinės Karalystės muzikinių topų pačią viršūnę. Po trisdešimt septynerių metų nuo pirmo pasirodymo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60400742</guid><pubDate>Mon, 17 Jun 2024 05:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60400742/2024_06_16_ffab02d1_4698_f_0c5ad3ca_32f5_47d4_a602_3b9dd220137a.mp3" length="3001501" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš porą metų birželio 17-ą britų dainininkė, dainų autorė, šokėja Kate Bush pasiekė įspūdingą rekordą. Jos kūrinys „Running up that Hill“ pagaliau tikrai užbėgo į Jungtinės Karalystės muzikinių topų pačią viršūnę. Po trisdešimt septynerių metų nuo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš porą metų birželio 17-ą britų dainininkė, dainų autorė, šokėja Kate Bush pasiekė įspūdingą rekordą. Jos kūrinys „Running up that Hill“ pagaliau tikrai užbėgo į Jungtinės Karalystės muzikinių topų pačią viršūnę. Po trisdešimt septynerių metų nuo pirmo pasirodymo.]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip ir kur tarp Europos ir Kanados atsirado sausumos siena?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-ir-kur-tarp-europos-ir-kanados-atsirado-sausumos-siena--60373632</link><description><![CDATA[Lygiai prieš dvejus metus birželio 14-ą Kanada ir Danija pagaliau sutarė<br />nutraukti penkiasdešimt metų trukusį „Viskio karą“, kuris vyko dėl nedidelės<br />negyvenamos Arkties salos.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60373632</guid><pubDate>Fri, 14 Jun 2024 05:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60373632/2024_06_13_be735519_4698_f_f53802ad_0328_4ebd_93ae_e0606defb779.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš dvejus metus birželio 14-ą Kanada ir Danija pagaliau sutarė
nutraukti penkiasdešimt metų trukusį „Viskio karą“, kuris vyko dėl nedidelės
negyvenamos Arkties salos.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš dvejus metus birželio 14-ą Kanada ir Danija pagaliau sutarė<br />nutraukti penkiasdešimt metų trukusį „Viskio karą“, kuris vyko dėl nedidelės<br />negyvenamos Arkties salos.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kiek svėrė didžiausia iki šiol sugauta gėlavandenė žuvis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kiek-svere-didziausia-iki-siol-sugauta-gelavandene-zuvis--60373637</link><description><![CDATA[Lygiai prieš porą metų birželio13-tą Mekongo upėje Kambodžoje vienas žvejas ištraukė stulbinantį laimikį - iki šiol tai yra rekordinio dydžio ir svorio gėlavandenė žuvis, kurią pavyko sužvejoti realybėje, o ne pasakojimuose. Gėlavandenė raja.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60373637</guid><pubDate>Thu, 13 Jun 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60373637/2024_06_12_7be281f6_4698_f_d9346b5f_a342_4fc0_a86b_cc2351efbdbd.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš porą metų birželio13-tą Mekongo upėje Kambodžoje vienas žvejas ištraukė stulbinantį laimikį - iki šiol tai yra rekordinio dydžio ir svorio gėlavandenė žuvis, kurią pavyko sužvejoti realybėje, o ne pasakojimuose. Gėlavandenė raja.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš porą metų birželio13-tą Mekongo upėje Kambodžoje vienas žvejas ištraukė stulbinantį laimikį - iki šiol tai yra rekordinio dydžio ir svorio gėlavandenė žuvis, kurią pavyko sužvejoti realybėje, o ne pasakojimuose. Gėlavandenė raja.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl sykį „The Beatles” karalienei tapo galvos skausmu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-syki-the-beatles-karalienei-tapo-galvos-skausmu--60357548</link><description><![CDATA[1965 metų birželio 12-tąją Anglijoje buvo paskelbtas sąrašas žmonių, kuriems tais metais karalienės Elžbietos antrosios gimtadienio proga bus suteiktas Britų imperijos ordino nario statusas. Ir čia karalienė padarė klaidą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60357548</guid><pubDate>Wed, 12 Jun 2024 04:01:50 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60357548/2024_06_11_e7dc9805_4698_f_3ab12005_5257_4762_a848_6d116d7d6093.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1965 metų birželio 12-tąją Anglijoje buvo paskelbtas sąrašas žmonių, kuriems tais metais karalienės Elžbietos antrosios gimtadienio proga bus suteiktas Britų imperijos ordino nario statusas. Ir čia karalienė padarė klaidą.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1965 metų birželio 12-tąją Anglijoje buvo paskelbtas sąrašas žmonių, kuriems tais metais karalienės Elžbietos antrosios gimtadienio proga bus suteiktas Britų imperijos ordino nario statusas. Ir čia karalienė padarė klaidą.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar karalienė mokėtų susidoroti su... dešrainiu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-karaliene-moketu-susidoroti-su-desrainiu--60346607</link><description><![CDATA[1939 metų birželio 11-ąją karui artėjant prie Europos Anglijos karalius Jurgis VI kartu su karaliene Elžbieta, karaliene motina, atvykę vizito į Ameriką, dalyvavo priėmime pas prezidentą Rooseveltą jo rezidencijoje Hyde Parke, Niujorke. Tą dieną piknike buvo numatyta svečius pavaišinti tradiciniu ir labai mėgstamu amerikietišku patiekalu - dešrainiais. Amerikoje jau prieš daug metų žmonės suprato, kad nėra nieko skaniau nei apdorota mėsa, kepta ant kancerogeninės ugnies?]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60346607</guid><pubDate>Tue, 11 Jun 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60346607/2024_06_10_795edc38_4698_f_5e73fd88_4cd7_47b5_a62f_7ae92efd41f4.mp3" length="2994396" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1939 metų birželio 11-ąją karui artėjant prie Europos Anglijos karalius Jurgis VI kartu su karaliene Elžbieta, karaliene motina, atvykę vizito į Ameriką, dalyvavo priėmime pas prezidentą Rooseveltą jo rezidencijoje Hyde Parke, Niujorke. Tą dieną...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1939 metų birželio 11-ąją karui artėjant prie Europos Anglijos karalius Jurgis VI kartu su karaliene Elžbieta, karaliene motina, atvykę vizito į Ameriką, dalyvavo priėmime pas prezidentą Rooseveltą jo rezidencijoje Hyde Parke, Niujorke. Tą dieną piknike buvo numatyta svečius pavaišinti tradiciniu ir labai mėgstamu amerikietišku patiekalu - dešrainiais. Amerikoje jau prieš daug metų žmonės suprato, kad nėra nieko skaniau nei apdorota mėsa, kepta ant kancerogeninės ugnies?]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kuo pavojinga prezidentui gali būti papūga?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kuo-pavojinga-prezidentui-gali-buti-papuga--60337294</link><description><![CDATA[1845-tų metų gegužės 10-tąją per septintojo Amerikos prezidento Andrew Jacksono laidotuves įvyko didžiulis akibrokštas. Velionio Pilkoji Afrikos papūga Polė ėmė keiktis visais įmanomais keiksmažodžiais, taip apstulbindama į tuometę prezidento rezidenciją pavadinimu „Ermitažas“, Nešvilyje, Tenesio valstijoje, į laidotuves besirenkančius žmones.<br /><br />(DI iliustracija)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60337294</guid><pubDate>Mon, 10 Jun 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60337294/2024_06_09_2e8d69e4_4698_f_4ba7c693_e5a6_4dfa_86c0_0b6ae1953c52.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1845-tų metų gegužės 10-tąją per septintojo Amerikos prezidento Andrew Jacksono laidotuves įvyko didžiulis akibrokštas. Velionio Pilkoji Afrikos papūga Polė ėmė keiktis visais įmanomais keiksmažodžiais, taip apstulbindama į tuometę prezidento...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1845-tų metų gegužės 10-tąją per septintojo Amerikos prezidento Andrew Jacksono laidotuves įvyko didžiulis akibrokštas. Velionio Pilkoji Afrikos papūga Polė ėmė keiktis visais įmanomais keiksmažodžiais, taip apstulbindama į tuometę prezidento rezidenciją pavadinimu „Ermitažas“, Nešvilyje, Tenesio valstijoje, į laidotuves besirenkančius žmones.<br /><br />(DI iliustracija)]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Princas, kuriam vardas buvo nereikalingas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/princas-kuriam-vardas-buvo-nereikalingas--60320359</link><description><![CDATA[Prieš trisdešimt vienerius metus birželio septintąją amerikiečių dainininkas Princas minėdamas savo trisdešimt penktąjį gimtadienį savo vardą pasikeitė į garsinio atitikmens neturintį grafinį simbolį. Muzikos pasaulis tuomet jau buvo matęs nesuskaičiuojamą galybę atradimų, transformacijų ir įvaizdžio pakeitimų, tačiau niekada nebuvo to, ką padarė Princas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60320359</guid><pubDate>Fri, 07 Jun 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60320359/2024_06_06_8b2ae810_4698_f_58fffde2_8600_42d7_83b7_d3dc45da4914.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš trisdešimt vienerius metus birželio septintąją amerikiečių dainininkas Princas minėdamas savo trisdešimt penktąjį gimtadienį savo vardą pasikeitė į garsinio atitikmens neturintį grafinį simbolį. Muzikos pasaulis tuomet jau buvo matęs...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš trisdešimt vienerius metus birželio septintąją amerikiečių dainininkas Princas minėdamas savo trisdešimt penktąjį gimtadienį savo vardą pasikeitė į garsinio atitikmens neturintį grafinį simbolį. Muzikos pasaulis tuomet jau buvo matęs nesuskaičiuojamą galybę atradimų, transformacijų ir įvaizdžio pakeitimų, tačiau niekada nebuvo to, ką padarė Princas.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl kartais apsimoka, kai žaibas į tą pačią vietą trenkia du kartus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-kartais-apsimoka-kai-zaibas-i-ta-pacia-vieta-trenkia-du-kartus--60296819</link><description><![CDATA[Lygiai prieš šešerius metus birželio 6-tąją Prancūzijoje paskelbta, kad vienas žmogus laimėjo nacionalinėje loterijoje „My Million“ milijoną eurų. Antrą kartą per mažiau nei dvejus metus. Laimingasis žaidėjas iš pietryčių Prancūzijos, Aukštutinės Savojos regiono, kurio pavardė neskelbiama, pirmąjį milijoną susižėrė 2019-tųjų lapkritį. Net ir po to jis loterijos bilietus pirko kiekvieną savaitę, kol galiausiai sėkmė vėl nusišypsojo po aštuoniolikos mėnesių.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60296819</guid><pubDate>Thu, 06 Jun 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60296819/2024_06_05_759bd58c_4698_f_7a32d2bd_b8f1_4ff1_a1d6_e2c35b291d24.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš šešerius metus birželio 6-tąją Prancūzijoje paskelbta, kad vienas žmogus laimėjo nacionalinėje loterijoje „My Million“ milijoną eurų. Antrą kartą per mažiau nei dvejus metus. Laimingasis žaidėjas iš pietryčių Prancūzijos, Aukštutinės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš šešerius metus birželio 6-tąją Prancūzijoje paskelbta, kad vienas žmogus laimėjo nacionalinėje loterijoje „My Million“ milijoną eurų. Antrą kartą per mažiau nei dvejus metus. Laimingasis žaidėjas iš pietryčių Prancūzijos, Aukštutinės Savojos regiono, kurio pavardė neskelbiama, pirmąjį milijoną susižėrė 2019-tųjų lapkritį. Net ir po to jis loterijos bilietus pirko kiekvieną savaitę, kol galiausiai sėkmė vėl nusišypsojo po aštuoniolikos mėnesių.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip šveicarai referendumu atsisakė gerovės valstybės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-sveicarai-referendumu-atsisake-geroves-valstybes--60275380</link><description><![CDATA[Prieš aštuonerius metus birželio penktąją šveicarai dalyvavo referendume. Žinote, ko jų buvo klausiama? Ar jie sutinka, kad į Šveicarijos konsituciją būtų įtrauktas naujas, 110a straipsnis, kuris be kita ko teigė: Federacija pasirūpins, kad piliečiams būtų įvestos garantuotos bazinės pajamos.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60275380</guid><pubDate>Wed, 05 Jun 2024 05:30:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60275380/2024_06_04_560efd3f_4698_f_38d7d3ab_b415_4b08_bf7e_1c712027d84d.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš aštuonerius metus birželio penktąją šveicarai dalyvavo referendume. Žinote, ko jų buvo klausiama? Ar jie sutinka, kad į Šveicarijos konsituciją būtų įtrauktas naujas, 110a straipsnis, kuris be kita ko teigė: Federacija pasirūpins, kad piliečiams...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš aštuonerius metus birželio penktąją šveicarai dalyvavo referendume. Žinote, ko jų buvo klausiama? Ar jie sutinka, kad į Šveicarijos konsituciją būtų įtrauktas naujas, 110a straipsnis, kuris be kita ko teigė: Federacija pasirūpins, kad piliečiams būtų įvestos garantuotos bazinės pajamos.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kai aukštakulniai atsisuka… prieš moteris</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kai-aukstakulniai-atsisuka-pries-moteris--60261755</link><description><![CDATA[Lygiai prieš penkerius metus biržėlio 4-tąją maždaug 19 000 žmonių pasirašė peticiją, kuria Japonija raginama panaikinti aprangos taisykles, pagal kurias moterys darbo vietoje privalo avėti aukštakulnius. Peticiją inicijavo trisdešimt dvejų aktorė ir rašytoja Yumi Ishikawa, kuri teigia, kad aukštakulnius buvo verčiama avėti, kai buvo laivai samdoma darbuotoja laidojimo namuose. Ji teigė, kad toks požiūris akivaizdžiai parodo diskriminacinį požiūrį, kad daug didesnis dėmesys yra kreipiamas į moterų išvaizdą darbe, skirtingai nei vyrų. Ishikawos iniciatyva buvo pakrikštyta judėjimu #KuToo - žodžių „batai“ (kutsu) ir „skausmas“ (kutsuu) žaismas ir aliuzija į #MeToo grotažymę.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60261755</guid><pubDate>Tue, 04 Jun 2024 05:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60261755/2024_06_03_59386b1e_4698_f_817194a6_c78f_439e_b60a_95798049e0e7.mp3" length="2996486" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš penkerius metus biržėlio 4-tąją maždaug 19 000 žmonių pasirašė peticiją, kuria Japonija raginama panaikinti aprangos taisykles, pagal kurias moterys darbo vietoje privalo avėti aukštakulnius. Peticiją inicijavo trisdešimt dvejų aktorė ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš penkerius metus biržėlio 4-tąją maždaug 19 000 žmonių pasirašė peticiją, kuria Japonija raginama panaikinti aprangos taisykles, pagal kurias moterys darbo vietoje privalo avėti aukštakulnius. Peticiją inicijavo trisdešimt dvejų aktorė ir rašytoja Yumi Ishikawa, kuri teigia, kad aukštakulnius buvo verčiama avėti, kai buvo laivai samdoma darbuotoja laidojimo namuose. Ji teigė, kad toks požiūris akivaizdžiai parodo diskriminacinį požiūrį, kad daug didesnis dėmesys yra kreipiamas į moterų išvaizdą darbe, skirtingai nei vyrų. Ishikawos iniciatyva buvo pakrikštyta judėjimu #KuToo - žodžių „batai“ (kutsu) ir „skausmas“ (kutsuu) žaismas ir aliuzija į #MeToo grotažymę.]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kuris Amerikos prezidentas atsiuntė sveikinimą Kanadai iš… Mėnulio?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kuris-amerikos-prezidentas-atsiunte-sveikinima-kanadai-is-menulio--60260358</link><description><![CDATA[1959 metų birželio 3-iąją Amerikos prezidentas Dwightas Eisenhoweris pasiuntė sveikinimo kalbą Kanados ministrui pirmininkui Johnui Diefenbakeriui radarų laboratorijos Princo Alberto mieste atidarymo proga. Eisenhoweris į Kanadą nevyko.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60260358</guid><pubDate>Mon, 03 Jun 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60260358/2024_06_02_c65bfccd_4698_f_ea7cb12f_a6e3_4e4d_98cb_11ac57343aaa.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1959 metų birželio 3-iąją Amerikos prezidentas Dwightas Eisenhoweris pasiuntė sveikinimo kalbą Kanados ministrui pirmininkui Johnui Diefenbakeriui radarų laboratorijos Princo Alberto mieste atidarymo proga. Eisenhoweris į Kanadą nevyko.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1959 metų birželio 3-iąją Amerikos prezidentas Dwightas Eisenhoweris pasiuntė sveikinimo kalbą Kanados ministrui pirmininkui Johnui Diefenbakeriui radarų laboratorijos Princo Alberto mieste atidarymo proga. Eisenhoweris į Kanadą nevyko.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Už ką Amerikos kaliniai turėtų būti dėkingi Kim Kardashian West?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/uz-ka-amerikos-kaliniai-turetu-buti-dekingi-kim-kardashian-west--60241375</link><description><![CDATA[Prieš šešerius metus paskutinę gegužės dieną Baltuosiuose rūmuose Kim Kardashian West susitiko su tuometiniu prezidentu Donaldu Trumpu ir kitais pareigūnais, įskaitant vyresnįjį patarėją Jaredą Kushnerį, Trumpo žentą, aptarti kalėjimų reformos. Tiesa, vizitas nebuvo oficialiai reklamuotas. Prieš jį Baltuosiuose rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Sarah Sanders nepateikė daugiau informacijos apie tai, su kuo Kardashian West planavo susitikt, tik patvirtino, kad Kardashian Baltuosiuose rūmuose bus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60241375</guid><pubDate>Fri, 31 May 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60241375/2024_05_30_87ee527b_4698_f_8da65b79_978b_40d8_87e4_28a5d0e3ff91.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš šešerius metus paskutinę gegužės dieną Baltuosiuose rūmuose Kim Kardashian West susitiko su tuometiniu prezidentu Donaldu Trumpu ir kitais pareigūnais, įskaitant vyresnįjį patarėją Jaredą Kushnerį, Trumpo žentą, aptarti kalėjimų reformos. Tiesa,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš šešerius metus paskutinę gegužės dieną Baltuosiuose rūmuose Kim Kardashian West susitiko su tuometiniu prezidentu Donaldu Trumpu ir kitais pareigūnais, įskaitant vyresnįjį patarėją Jaredą Kushnerį, Trumpo žentą, aptarti kalėjimų reformos. Tiesa, vizitas nebuvo oficialiai reklamuotas. Prieš jį Baltuosiuose rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Sarah Sanders nepateikė daugiau informacijos apie tai, su kuo Kardashian West planavo susitikt, tik patvirtino, kad Kardashian Baltuosiuose rūmuose bus.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kuriam Amerikos prezidentui dvikovoje neteisėtai nušautas priešininkas nesutrukdė laimėti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kuriam-amerikos-prezidentui-dvikovoje-neteisetai-nusautas-priesininkas-nesutrukde-laimeti--60213318</link><description><![CDATA[1806 metų gegužės 30-tąją būsimasis Amerikos prezidentas Endriu Džeksonas nužudo vyrą, kuris apkaltino jį sukčiavimu lažybose dėl žirgų lenktynių ir dar įžeidė jo žmoną Rachelę. Amžininkai apibūdino Džeksoną, kuris iki dvikovos jau buvo dirbęs Tenesio senate ir vertėsi advokato praktika, kaip mėgstantį aršiai ginčytis, fiziškai smurtauti ir dvikovomis spręsti konfliktus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60213318</guid><pubDate>Thu, 30 May 2024 05:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60213318/2024_05_29_e4ef5a2b_4698_f_25fe2cb9_f1d5_490b_916e_0de31ffca953.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1806 metų gegužės 30-tąją būsimasis Amerikos prezidentas Endriu Džeksonas nužudo vyrą, kuris apkaltino jį sukčiavimu lažybose dėl žirgų lenktynių ir dar įžeidė jo žmoną Rachelę. Amžininkai apibūdino Džeksoną, kuris iki dvikovos jau buvo dirbęs Tenesio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1806 metų gegužės 30-tąją būsimasis Amerikos prezidentas Endriu Džeksonas nužudo vyrą, kuris apkaltino jį sukčiavimu lažybose dėl žirgų lenktynių ir dar įžeidė jo žmoną Rachelę. Amžininkai apibūdino Džeksoną, kuris iki dvikovos jau buvo dirbęs Tenesio senate ir vertėsi advokato praktika, kaip mėgstantį aršiai ginčytis, fiziškai smurtauti ir dvikovomis spręsti konfliktus.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar Mona Liza gimė iš Davinčio meilės gamtai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-mona-liza-gime-is-davincio-meiles-gamtai--60197328</link><description><![CDATA[Prieš porą metų gegužės 29-tąją trisdešimt šešerių vyras, persirengęs senyva moterimi Luvro muziejuje pyragu išterliojo garsiąją Moną Lizą. Savo veiksmą muziejaus salėje buvusiems žmonėms jis garsiai teisino susirūpinimu mūsų planeta. Prancūziškai jis piktinosi žmonėmis, kurie niokoja Žemę.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60197328</guid><pubDate>Wed, 29 May 2024 05:30:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60197328/2024_05_28_00e5221f_4698_f_358ef1a6_5c85_4fa5_bb1c_8cfc36fb95f7.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš porą metų gegužės 29-tąją trisdešimt šešerių vyras, persirengęs senyva moterimi Luvro muziejuje pyragu išterliojo garsiąją Moną Lizą. Savo veiksmą muziejaus salėje buvusiems žmonėms jis garsiai teisino susirūpinimu mūsų planeta. Prancūziškai jis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš porą metų gegužės 29-tąją trisdešimt šešerių vyras, persirengęs senyva moterimi Luvro muziejuje pyragu išterliojo garsiąją Moną Lizą. Savo veiksmą muziejaus salėje buvusiems žmonėms jis garsiai teisino susirūpinimu mūsų planeta. Prancūziškai jis piktinosi žmonėmis, kurie niokoja Žemę.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ko Lietuvos futbolininkai pamokė čekus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ko-lietuvos-futbolininkai-pamoke-cekus--60197372</link><description><![CDATA[2008-tų metų gegužės 28-tąją Prahoje prieš draugiškas čekų ir lietuvių futbolo rinktinių rungtynes Čekijos futbolo federacija supainiojo Lietuvą su jos Baltijos kaimyne Latvija. Akivaizdu, kad apie klaidą susivokta dar iki rungtynių, mat rungtynių programėlė net nebuvo platinama - nes ant jos buvo Latvijos vėliava. Bet per komandų pristatymus vis tiek buvo sugrotas Latvijos himnas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60197372</guid><pubDate>Tue, 28 May 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60197372/2024_05_27_3a42eb9a_4698_f_18ad0463_8793_4e91_ad97_10e0e152606c.mp3" length="2899937" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2008-tų metų gegužės 28-tąją Prahoje prieš draugiškas čekų ir lietuvių futbolo rinktinių rungtynes Čekijos futbolo federacija supainiojo Lietuvą su jos Baltijos kaimyne Latvija. Akivaizdu, kad apie klaidą susivokta dar iki rungtynių, mat rungtynių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2008-tų metų gegužės 28-tąją Prahoje prieš draugiškas čekų ir lietuvių futbolo rinktinių rungtynes Čekijos futbolo federacija supainiojo Lietuvą su jos Baltijos kaimyne Latvija. Akivaizdu, kad apie klaidą susivokta dar iki rungtynių, mat rungtynių programėlė net nebuvo platinama - nes ant jos buvo Latvijos vėliava. Bet per komandų pristatymus vis tiek buvo sugrotas Latvijos himnas.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Klasikinė kelio į šlovę istorija, prasidėjusi nuo 50 dolerių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/klasikine-kelio-i-slove-istorija-prasidejusi-nuo-50-doleriu--60179338</link><description><![CDATA[1949 metų gegužės 27-tąją darbo nerandantis 22-ejų fotomodelis gauna 50 dolerių už tai, kad pozuoja nuoga Los Andželo fotografui raudono aksomo fone. Šios nuotraukos vėliau taps garsiausia kalendoriaus nuotraukų kolekcija ir pagrindine pirmojo „Playboy“ žurnalo numerio masalu. Kaip vėliau seną istoriją prisiminė stulbinančios šlovės sulaukusi moteris, ji tai padarė, nes buvo visiškai beviltiškoje finansinėje padėtyje. Nors daugybė žmonių už šias nuotraukas vėliau susišlavė nemenkas sumas pinigų, pats<br />fotomodelis neuždirbo daugiau nei pradinis atlygis - penkiasdešimt dolerių.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60179338</guid><pubDate>Mon, 27 May 2024 05:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60179338/2024_05_26_714b40aa_4698_f_460fc076_f6ad_4639_9dcc_6fd7c2c042b9.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1949 metų gegužės 27-tąją darbo nerandantis 22-ejų fotomodelis gauna 50 dolerių už tai, kad pozuoja nuoga Los Andželo fotografui raudono aksomo fone. Šios nuotraukos vėliau taps garsiausia kalendoriaus nuotraukų kolekcija ir pagrindine pirmojo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1949 metų gegužės 27-tąją darbo nerandantis 22-ejų fotomodelis gauna 50 dolerių už tai, kad pozuoja nuoga Los Andželo fotografui raudono aksomo fone. Šios nuotraukos vėliau taps garsiausia kalendoriaus nuotraukų kolekcija ir pagrindine pirmojo „Playboy“ žurnalo numerio masalu. Kaip vėliau seną istoriją prisiminė stulbinančios šlovės sulaukusi moteris, ji tai padarė, nes buvo visiškai beviltiškoje finansinėje padėtyje. Nors daugybė žmonių už šias nuotraukas vėliau susišlavė nemenkas sumas pinigų, pats<br />fotomodelis neuždirbo daugiau nei pradinis atlygis - penkiasdešimt dolerių.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl Šiaurės Korėjoje mobilusis telefonas nereikalingas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-siaures-korejoje-mobilusis-telefonas-nereikalingas--60159924</link><description><![CDATA[Lygiai prieš dvidešimt metų gegužės dvidešimt ketvirtąją Šiaurės Korėja šalyje uždraudė mobiliuosius telefonus. Nebuvo tiksliai žinoma tokio draudimo priežastis, tačiau kai kurios pasaulio žiniasklaidos priemonės teigė, kad draudimas galėjo būti susijęs su įvykusiu mirtinu traukinio sprogimu, kurį, Šiaurės Korėjos pareigūnų teigimu, sukėlė mobilusis telefonas. Šiaurės Korėjoje mobilieji telefonai pradėti naudoti 2002-aisiais.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60159924</guid><pubDate>Fri, 24 May 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60159924/2024_05_23_b619ac1a_4698_f_1aa5b744_29bb_4adb_a230_8b531779e86e.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš dvidešimt metų gegužės dvidešimt ketvirtąją Šiaurės Korėja šalyje uždraudė mobiliuosius telefonus. Nebuvo tiksliai žinoma tokio draudimo priežastis, tačiau kai kurios pasaulio žiniasklaidos priemonės teigė, kad draudimas galėjo būti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš dvidešimt metų gegužės dvidešimt ketvirtąją Šiaurės Korėja šalyje uždraudė mobiliuosius telefonus. Nebuvo tiksliai žinoma tokio draudimo priežastis, tačiau kai kurios pasaulio žiniasklaidos priemonės teigė, kad draudimas galėjo būti susijęs su įvykusiu mirtinu traukinio sprogimu, kurį, Šiaurės Korėjos pareigūnų teigimu, sukėlė mobilusis telefonas. Šiaurės Korėjoje mobilieji telefonai pradėti naudoti 2002-aisiais.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl anksčiau trumparegystė galėjo būti ir privalumas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-anksciau-trumparegyste-galejo-buti-ir-privalumas--60148781</link><description><![CDATA[1785-tų metų gegužės 23-iąją laiške bičiuliui George'ui Whatley'ui, pirkliui iš Londono, garsus Amerikos politikas, publicistas ir mokslininkas Benjaminas Franklinas pateikia savo naujojo išradimo eskizą - bifokalinius akinius. Tai yra tokie akiniai, kurių lęšiai yra padalinti padalinti taip, kad su jais žmogus gali matyti ir į tolį, ir arti.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60148781</guid><pubDate>Thu, 23 May 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60148781/2024_05_22_0cf24d0a_4698_f_e5228d70_b5a0_4865_a04c_a90642a0c2da.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1785-tų metų gegužės 23-iąją laiške bičiuliui George'ui Whatley'ui, pirkliui iš Londono, garsus Amerikos politikas, publicistas ir mokslininkas Benjaminas Franklinas pateikia savo naujojo išradimo eskizą - bifokalinius akinius. Tai yra tokie akiniai,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1785-tų metų gegužės 23-iąją laiške bičiuliui George'ui Whatley'ui, pirkliui iš Londono, garsus Amerikos politikas, publicistas ir mokslininkas Benjaminas Franklinas pateikia savo naujojo išradimo eskizą - bifokalinius akinius. Tai yra tokie akiniai, kurių lęšiai yra padalinti padalinti taip, kad su jais žmogus gali matyti ir į tolį, ir arti.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl anksčiau naudoti dantų pastą buvo… nehigieniška?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-anksciau-naudoti-dantu-pasta-buvo-nehigieniska--60111991</link><description><![CDATA[1892 metų gegužės 22-ąją amerikiečių daktaras Washington Wentworth Sheffield’as, jeigu būtų gyvas dabar, būtų vadinamas odontologu, o tada - tik dantistu, pradėjo prekiauti savo sukurta dantų pasta tūbelėse.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60111991</guid><pubDate>Wed, 22 May 2024 05:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60111991/2024_05_21_c7c60c4a_4698_f_ae8dad08_0dff_45a0_9b49_e97e57ecec65.mp3" length="2998158" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1892 metų gegužės 22-ąją amerikiečių daktaras Washington Wentworth Sheffield’as, jeigu būtų gyvas dabar, būtų vadinamas odontologu, o tada - tik dantistu, pradėjo prekiauti savo sukurta dantų pasta tūbelėse.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1892 metų gegužės 22-ąją amerikiečių daktaras Washington Wentworth Sheffield’as, jeigu būtų gyvas dabar, būtų vadinamas odontologu, o tada - tik dantistu, pradėjo prekiauti savo sukurta dantų pasta tūbelėse.]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Per kiek laiko įmanoma užkopti į Everestą, jeigu esi Nepalo šerpas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/per-kiek-laiko-imanoma-uzkopti-i-everesta-jeigu-esi-nepalo-serpas--60109646</link><description><![CDATA[Lygiai prieš dvidešimt metų gegužės 21-ąją Nepalo šerpas Pemba Dorje pasiekė naują greičiausio įkopimo į Everesto kalną rekordą - aštuonios valandos ir 10 minučių. 8849 metrai, galit patikėt? Metais anksčiau Pemba Dorje įsitraukė į įnirtingą ginčą su kitu alpinistu, Lakpa Gelu šerpa, dėl to, kad šis anksčiau irgi pasiekė rekordą. Ginčą išspręsti prireikė net turizmo ministerijos įsikišimo. Sprendimas buvo palankus Lakpa Gelu. Todėl Pemba Dorje turėjo atsirevanšuoti.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60109646</guid><pubDate>Tue, 21 May 2024 08:13:38 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60109646/2024_05_20_1c632d79_4698_f_4eab2010_1e35_40c8_bf76_5f8bfc3a7d81.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš dvidešimt metų gegužės 21-ąją Nepalo šerpas Pemba Dorje pasiekė naują greičiausio įkopimo į Everesto kalną rekordą - aštuonios valandos ir 10 minučių. 8849 metrai, galit patikėt? Metais anksčiau Pemba Dorje įsitraukė į įnirtingą ginčą su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš dvidešimt metų gegužės 21-ąją Nepalo šerpas Pemba Dorje pasiekė naują greičiausio įkopimo į Everesto kalną rekordą - aštuonios valandos ir 10 minučių. 8849 metrai, galit patikėt? Metais anksčiau Pemba Dorje įsitraukė į įnirtingą ginčą su kitu alpinistu, Lakpa Gelu šerpa, dėl to, kad šis anksčiau irgi pasiekė rekordą. Ginčą išspręsti prireikė net turizmo ministerijos įsikišimo. Sprendimas buvo palankus Lakpa Gelu. Todėl Pemba Dorje turėjo atsirevanšuoti.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Drabužis, kuriam nebaisi jokia mados guru kritika</title><link>https://www.spreaker.com/episode/drabuzis-kuriam-nebaisi-jokia-mados-guru-kritika--60112386</link><description><![CDATA[1873 metų gegužės 20-tąją verslininkui iš San Francisko Levi Štrausui ir siuvėjui iš Reno Jacobui Davisui išduodamas patentas gaminti darbo kelnes, sutvirtintas metalinėmis kniedėmis. Taip gimsta vienas garsiausių pasaulyje drabužių.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60112386</guid><pubDate>Mon, 20 May 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60112386/2024_05_19_50f0771b_4698_f_2cca9efe_6615_4e4c_8aa7_6c737b4697c4.mp3" length="3000248" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1873 metų gegužės 20-tąją verslininkui iš San Francisko Levi Štrausui ir siuvėjui iš Reno Jacobui Davisui išduodamas patentas gaminti darbo kelnes, sutvirtintas metalinėmis kniedėmis. Taip gimsta vienas garsiausių pasaulyje drabužių.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1873 metų gegužės 20-tąją verslininkui iš San Francisko Levi Štrausui ir siuvėjui iš Reno Jacobui Davisui išduodamas patentas gaminti darbo kelnes, sutvirtintas metalinėmis kniedėmis. Taip gimsta vienas garsiausių pasaulyje drabužių.]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl neverta uždirbti visų pasaulio pinigų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-neverta-uzdirbti-visu-pasaulio-pinigu--60060577</link><description><![CDATA[Prieš trejus metus gegužės 17-ą žurnale „Environment International“ paskelbtame pirmajame pasauliniame tyrime apie su ilgomis darbo valandomis susijusį mirtingumą teigiama, kad 2016 metais nuo insulto ir širdies ligų, susijusių su ilgomis darbo valandomis, pasaulyje mirė 745 000 žmonių, t. y. beveik 30 procentų daugiau nei 2000-taisiais. Tyrimą organizavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kartu su Pasauline darbo organizacija.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60060577</guid><pubDate>Fri, 17 May 2024 05:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60060577/2024_05_16_831199f8_4698_f_b622684b_83b8_48c3_83c2_a63a2bd781cc.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš trejus metus gegužės 17-ą žurnale „Environment International“ paskelbtame pirmajame pasauliniame tyrime apie su ilgomis darbo valandomis susijusį mirtingumą teigiama, kad 2016 metais nuo insulto ir širdies ligų, susijusių su ilgomis darbo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš trejus metus gegužės 17-ą žurnale „Environment International“ paskelbtame pirmajame pasauliniame tyrime apie su ilgomis darbo valandomis susijusį mirtingumą teigiama, kad 2016 metais nuo insulto ir širdies ligų, susijusių su ilgomis darbo valandomis, pasaulyje mirė 745 000 žmonių, t. y. beveik 30 procentų daugiau nei 2000-taisiais. Tyrimą organizavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kartu su Pasauline darbo organizacija.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lyderystė, kurios britams vargu, ar kas pavydi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lyderyste-kurios-britams-vargu-ar-kas-pavydi--60068346</link><description><![CDATA[Prieš penkerius metus gegužės 16-tąją paskelbtos pasaulinės apklausos išvados, kurios rodo, kad Jungtinėje Karalystėje girtaujama dažniau nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60068346</guid><pubDate>Thu, 16 May 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60068346/2024_05_15_a4cd5718_4698_f_2e5dc06b_0369_430e_84b0_88f135e2d1bd.mp3" length="3001501" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkerius metus gegužės 16-tąją paskelbtos pasaulinės apklausos išvados, kurios rodo, kad Jungtinėje Karalystėje girtaujama dažniau nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkerius metus gegužės 16-tąją paskelbtos pasaulinės apklausos išvados, kurios rodo, kad Jungtinėje Karalystėje girtaujama dažniau nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje.]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ko Lady Gaga galėtų pavydėti Silvesteriui Belt?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ko-lady-gaga-galetu-pavydeti-silvesteriui-belt--60043446</link><description><![CDATA[Prieš dvyliką metų gegužės 15-tąją Indonezijos policija atsisakė išduoti leidimą Džakartoje po mėnesio suplanuotam Amerikos popmuzikos žvaigždės Lady Gagos koncertui. Policija susirūpino dėl saugumo po to, kai islamo grupės paprieštaravo jos pasirodymui, teigdamos, kad jis pernelyg vulgarus. Griežtosios linijos „Islamo gynėjų frontas“ netgi pagrasino sulaikyti Lady Gagą oro uoste ir neleisti jai išlipti iš lėktuvo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60043446</guid><pubDate>Wed, 15 May 2024 06:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60043446/2024_05_15_1b71e759_4698_f_8075d3f0_72d5_487d_a3d2_ec0a768c4fe0.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš dvyliką metų gegužės 15-tąją Indonezijos policija atsisakė išduoti leidimą Džakartoje po mėnesio suplanuotam Amerikos popmuzikos žvaigždės Lady Gagos koncertui. Policija susirūpino dėl saugumo po to, kai islamo grupės paprieštaravo jos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš dvyliką metų gegužės 15-tąją Indonezijos policija atsisakė išduoti leidimą Džakartoje po mėnesio suplanuotam Amerikos popmuzikos žvaigždės Lady Gagos koncertui. Policija susirūpino dėl saugumo po to, kai islamo grupės paprieštaravo jos pasirodymui, teigdamos, kad jis pernelyg vulgarus. Griežtosios linijos „Islamo gynėjų frontas“ netgi pagrasino sulaikyti Lady Gagą oro uoste ir neleisti jai išlipti iš lėktuvo.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip sraigės gali pasidalinti savo... atmintimi?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-sraiges-gali-pasidalinti-savo-atmintimi--60005863</link><description><![CDATA[2018-tų metų gegužės 14-ą mokslo žurnale „ENeuro“ Kalifornijos universiteto mokslininkai paskelbė apie sėkmingą atminties perkėlimą iš vienos sraigės į kitą. Kad tai padarytų, komanda „treniravo“ sraiges elektros impulsais.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60005863</guid><pubDate>Tue, 14 May 2024 05:30:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60005863/2024_05_13_13bae93b_4698_f_1f30a90b_78bd_4e84_b1dd_a4971b688c83.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2018-tų metų gegužės 14-ą mokslo žurnale „ENeuro“ Kalifornijos universiteto mokslininkai paskelbė apie sėkmingą atminties perkėlimą iš vienos sraigės į kitą. Kad tai padarytų, komanda „treniravo“ sraiges elektros impulsais.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2018-tų metų gegužės 14-ą mokslo žurnale „ENeuro“ Kalifornijos universiteto mokslininkai paskelbė apie sėkmingą atminties perkėlimą iš vienos sraigės į kitą. Kad tai padarytų, komanda „treniravo“ sraiges elektros impulsais.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl pirmoji moteris, be pagalbos įveikusi Everestą, geriau būtų to nedariusi?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-pirmoji-moteris-be-pagalbos-iveikusi-everesta-geriau-butu-to-nedariusi--60020350</link><description><![CDATA[1995-tų metų gegužės tryliktąją dviejų vaikų motina iš Didžiosios Britanijos tapo pirmąja moterimi, įveikusia Everestą be papildomo deguonies ir šerpų pagalbos. Tuo metu 33-ejų Alison Hargreaves buvo tik antrasis žmogus, kuriam pavyko įveikti aukščiausią pasaulio kalną tik savo pastangomis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60020350</guid><pubDate>Mon, 13 May 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60020350/2024_05_12_a9291b87_4698_f_5d43a530_596b_48c4_b470_56acc550fde5.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1995-tų metų gegužės tryliktąją dviejų vaikų motina iš Didžiosios Britanijos tapo pirmąja moterimi, įveikusia Everestą be papildomo deguonies ir šerpų pagalbos. Tuo metu 33-ejų Alison Hargreaves buvo tik antrasis žmogus, kuriam pavyko įveikti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1995-tų metų gegužės tryliktąją dviejų vaikų motina iš Didžiosios Britanijos tapo pirmąja moterimi, įveikusia Everestą be papildomo deguonies ir šerpų pagalbos. Tuo metu 33-ejų Alison Hargreaves buvo tik antrasis žmogus, kuriam pavyko įveikti aukščiausią pasaulio kalną tik savo pastangomis.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl vieninteliame pasaulyje keturių valstybių susikirtimo taške tiltas per upę daro nedidelį posūkį?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-vieninteliame-pasaulyje-keturiu-valstybiu-susikirtimo-taske-tiltas-per-upe-daro-nedideli-posuki--59963557</link><description><![CDATA[Prieš trejus metus gegužės 10-tąją keletas Afrikos valstybių prezidentų susirinko Kazunguloje, kad oficialiai atidarytų naują tiltą, jungiantį Zambiją ir Botsvaną per sraunią Zambezio upę. Kazungulos tiltas - ne šiaip eilinis tiltelis Afrikoje, jis koreguoja eismo srautus didžiojoje Afrikos dalyje ir suteikė didelį postūmį viso regiono ekonomikai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59963557</guid><pubDate>Fri, 10 May 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59963557/2024_05_09_7c15312f_4698_f_fb350507_d647_4526_934a_940b1fb15c81.mp3" length="3010279" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš trejus metus gegužės 10-tąją keletas Afrikos valstybių prezidentų susirinko Kazunguloje, kad oficialiai atidarytų naują tiltą, jungiantį Zambiją ir Botsvaną per sraunią Zambezio upę. Kazungulos tiltas - ne šiaip eilinis tiltelis Afrikoje, jis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš trejus metus gegužės 10-tąją keletas Afrikos valstybių prezidentų susirinko Kazunguloje, kad oficialiai atidarytų naują tiltą, jungiantį Zambiją ir Botsvaną per sraunią Zambezio upę. Kazungulos tiltas - ne šiaip eilinis tiltelis Afrikoje, jis koreguoja eismo srautus didžiojoje Afrikos dalyje ir suteikė didelį postūmį viso regiono ekonomikai.]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Iki Mėnulio ir atgal.. Kodėl jokia romantika čia nekvepia?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/iki-menulio-ir-atgal-kodel-jokia-romantika-cia-nekvepia--59917839</link><description><![CDATA[1962-ų metų gegužės devintąją pirmą kartą mokslininkams pavyko pasiųsti šviesos lazerio spindulį į Mėnulį ir sugauti grįžtantį į Žemę atspindį. Tai buvo pirmasis atstumo iki Mėnulio nustatymo lazeriu eksperimentas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59917839</guid><pubDate>Thu, 09 May 2024 05:30:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59917839/2024_05_08_aea80804_4698_f_3bf0300a_f942_4eeb_96ad_44c53b9adfea.mp3" length="2997740" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1962-ų metų gegužės devintąją pirmą kartą mokslininkams pavyko pasiųsti šviesos lazerio spindulį į Mėnulį ir sugauti grįžtantį į Žemę atspindį. Tai buvo pirmasis atstumo iki Mėnulio nustatymo lazeriu eksperimentas.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1962-ų metų gegužės devintąją pirmą kartą mokslininkams pavyko pasiųsti šviesos lazerio spindulį į Mėnulį ir sugauti grįžtantį į Žemę atspindį. Tai buvo pirmasis atstumo iki Mėnulio nustatymo lazeriu eksperimentas.]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl besipriešindamos rusų okupantams dvi Estijos moksleivės medinį sovietų paminklą ne sudegino, o susprogdino?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-besipriesindamos-rusu-okupantams-dvi-estijos-moksleives-medini-sovietu-paminkla-ne-sudegino-o-susprogdino--59893349</link><description><![CDATA[1946 metų gegužės 8-ą dvi Estijos moksleivės Aili Jõgi ir Ageeda Paavel Taline susprogdino sovietų karo paminklą, norėdamos atkeršyti už Estijos nepriklausomybės karo paminklų sunaikinimą. Aišku, ir apskritai protestuodamos prieš pačią okupaciją. 1944 metais sovietams okupavus Estiją, okupacinė valdžia pradėjo sistemingai naikinti<br />per karą išlikusius paminklus, skirtus Estijos nepriklausomybės kare žuvusiems kariams.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59893349</guid><pubDate>Wed, 08 May 2024 05:30:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59893349/2024_05_07_7c121ab0_4698_f_cd124d43_1650_480a_b6d0_007095f40a2a.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1946 metų gegužės 8-ą dvi Estijos moksleivės Aili Jõgi ir Ageeda Paavel Taline susprogdino sovietų karo paminklą, norėdamos atkeršyti už Estijos nepriklausomybės karo paminklų sunaikinimą. Aišku, ir apskritai protestuodamos prieš pačią okupaciją. 1944...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1946 metų gegužės 8-ą dvi Estijos moksleivės Aili Jõgi ir Ageeda Paavel Taline susprogdino sovietų karo paminklą, norėdamos atkeršyti už Estijos nepriklausomybės karo paminklų sunaikinimą. Aišku, ir apskritai protestuodamos prieš pačią okupaciją. 1944 metais sovietams okupavus Estiją, okupacinė valdžia pradėjo sistemingai naikinti<br />per karą išlikusius paminklus, skirtus Estijos nepriklausomybės kare žuvusiems kariams.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl Gretai Thunberg nepatiktų, jeigu dabar Žemėje gyventų dinozaurai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-gretai-thunberg-nepatiktu-jeigu-dabar-zemeje-gyventu-dinozaurai--59881851</link><description><![CDATA[2012-tų metų gegužės septintąją paleoklimatologai, žurnale Current Biology paskelbė mokslinio tyrimo išvadas, kurios teigė, kad prieš daugybę metų dėl smarkiai šylančio klimato Žemėje kalti buvo dinozaurai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59881851</guid><pubDate>Tue, 07 May 2024 05:30:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59881851/2024_05_06_1812d8c2_4698_f_799d9189_4d1d_4a1c_a5c5_1b2431a56a7f.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2012-tų metų gegužės septintąją paleoklimatologai, žurnale Current Biology paskelbė mokslinio tyrimo išvadas, kurios teigė, kad prieš daugybę metų dėl smarkiai šylančio klimato Žemėje kalti buvo dinozaurai.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2012-tų metų gegužės septintąją paleoklimatologai, žurnale Current Biology paskelbė mokslinio tyrimo išvadas, kurios teigė, kad prieš daugybę metų dėl smarkiai šylančio klimato Žemėje kalti buvo dinozaurai.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar fotošopas būtų buvęs reikalingas Rubenso laikais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-fotosopas-butu-buves-reikalingas-rubenso-laikais--59881791</link><description><![CDATA[2017-tų metų gegužės 6-tąją Prancūzijoje įsigaliojo įstatymas, draudžiantis reklamose naudoti itin lieknus modelius. Tas pats įstatymas taip pat reikalauja, kad nuotraukos, kuriose modelio išvaizda skaitmeniniu būdu buvo pakeista, turi būti pažymėtos įspėjimu photographie retouchée.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59881791</guid><pubDate>Mon, 06 May 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59881791/2024_05_05_bac0b343_4698_f_8c273eb9_4a82_4347_9db5_814d1503b6f1.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2017-tų metų gegužės 6-tąją Prancūzijoje įsigaliojo įstatymas, draudžiantis reklamose naudoti itin lieknus modelius. Tas pats įstatymas taip pat reikalauja, kad nuotraukos, kuriose modelio išvaizda skaitmeniniu būdu buvo pakeista, turi būti pažymėtos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2017-tų metų gegužės 6-tąją Prancūzijoje įsigaliojo įstatymas, draudžiantis reklamose naudoti itin lieknus modelius. Tas pats įstatymas taip pat reikalauja, kad nuotraukos, kuriose modelio išvaizda skaitmeniniu būdu buvo pakeista, turi būti pažymėtos įspėjimu photographie retouchée.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kuo pasaulį žavėjo Geležinė ledi?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kuo-pasauli-zavejo-gelezine-ledi--59881813</link><description><![CDATA[1979-tų metų gegužės 3-iąją Didžiojoje Britanijoje vykusiuose rinkimuose nugalėjo konservatorių partija, jos lyderė tapo pirmoji premjerė moteris šalies istorijoje. Kai kitą dieną atvyko į Downing streetą perimti Ministro pirmininko rezidencijos ir posto iš leiboristo Jameso Callaghano, Margareta Thatcher kreipėsi į susirinkusiuosius Pranciškaus Asyžiečio žodžiais: „Ten, kur yra nesantaika, mes atnešime harmoniją. Ten,<br />kur neteisybė, atneime tiesą. Ten, kur yra abejonių, atneškime tikėjimą. O ten, kur yra nusivilimas, atnešime viltį.“ Tačiau per politinę karjerą jai nereikėjo remtis svetimomis mintimis: jeigu norite, kad būtų pasakyta, paprašykite vyro, jeigu norite, kad būtų padaryta, prašykite moters. Apie save ji yra sakiusi: esu be galo kantri, bet su sąlyga, kad galiausiai bus taip, kaip aš noriu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59881813</guid><pubDate>Fri, 03 May 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59881813/2024_05_02_8daa5489_4698_f_8d6994a9_84ba_4beb_9ae3_310704c8440c.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1979-tų metų gegužės 3-iąją Didžiojoje Britanijoje vykusiuose rinkimuose nugalėjo konservatorių partija, jos lyderė tapo pirmoji premjerė moteris šalies istorijoje. Kai kitą dieną atvyko į Downing streetą perimti Ministro pirmininko rezidencijos ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1979-tų metų gegužės 3-iąją Didžiojoje Britanijoje vykusiuose rinkimuose nugalėjo konservatorių partija, jos lyderė tapo pirmoji premjerė moteris šalies istorijoje. Kai kitą dieną atvyko į Downing streetą perimti Ministro pirmininko rezidencijos ir posto iš leiboristo Jameso Callaghano, Margareta Thatcher kreipėsi į susirinkusiuosius Pranciškaus Asyžiečio žodžiais: „Ten, kur yra nesantaika, mes atnešime harmoniją. Ten,<br />kur neteisybė, atneime tiesą. Ten, kur yra abejonių, atneškime tikėjimą. O ten, kur yra nusivilimas, atnešime viltį.“ Tačiau per politinę karjerą jai nereikėjo remtis svetimomis mintimis: jeigu norite, kad būtų pasakyta, paprašykite vyro, jeigu norite, kad būtų padaryta, prašykite moters. Apie save ji yra sakiusi: esu be galo kantri, bet su sąlyga, kad galiausiai bus taip, kaip aš noriu.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip apgaulė sukūrė legendą, kuri gyva iki šiol?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-apgaule-sukure-legenda-kuri-gyva-iki-siol--59881833</link><description><![CDATA[1933 metų gegužės antrąją gime šiuolaikinė legenda apie Lochneso pabaisą, kai žinia apie ją patenka į vietos spaudą. Laikraštis „Inverness Courier“ pasakoja apie vietinę porą, kuri teigė mačiusi „didžiulį gyvūną, besisukantį ir nardantį ežere“. Istorija apie „pabaisą“ (šį vardą pasirinko „Courier“ redaktorius) tampa žiniasklaidos sensacija: Londono laikraščiai siunčia korespondentus į Škotiją, o vienas cirkas siūlo 20 000 svarų<br />sterlingų atlygį už žvėries sugavimą. Dar labiau beprotybę įsuka kita pora, kuri irgi prisiekia mačiusi monstrą. Nuotykių ieškotojai Lochneso žvėries tykoja praktiškai visą laiką iki dabar.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59881833</guid><pubDate>Thu, 02 May 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59881833/2024_05_01_773b8b8b_4698_f_79f154f5_da15_4a0a_aa94_e20b4448a0b6.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1933 metų gegužės antrąją gime šiuolaikinė legenda apie Lochneso pabaisą, kai žinia apie ją patenka į vietos spaudą. Laikraštis „Inverness Courier“ pasakoja apie vietinę porą, kuri teigė mačiusi „didžiulį gyvūną, besisukantį ir nardantį ežere“....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1933 metų gegužės antrąją gime šiuolaikinė legenda apie Lochneso pabaisą, kai žinia apie ją patenka į vietos spaudą. Laikraštis „Inverness Courier“ pasakoja apie vietinę porą, kuri teigė mačiusi „didžiulį gyvūną, besisukantį ir nardantį ežere“. Istorija apie „pabaisą“ (šį vardą pasirinko „Courier“ redaktorius) tampa žiniasklaidos sensacija: Londono laikraščiai siunčia korespondentus į Škotiją, o vienas cirkas siūlo 20 000 svarų<br />sterlingų atlygį už žvėries sugavimą. Dar labiau beprotybę įsuka kita pora, kuri irgi prisiekia mačiusi monstrą. Nuotykių ieškotojai Lochneso žvėries tykoja praktiškai visą laiką iki dabar.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ko apie žmogaus fiziologiją nežinojo santechnikas iš Anglijos Džordžas Dženingsas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ko-apie-zmogaus-fiziologija-nezinojo-santechnikas-is-anglijos-dzordzas-dzeningsas--59747931</link><description><![CDATA[1851 metų gegužės pirmąją Londone Haid Parke pastatytuose Krištolo rūmuose, kurie tuo metu buvo didžiausias pastatas pasaulyje, buvo atidaryta pirmoji pasaulinė mugė. Kaži, ar dabar dar kas tą parodą prisimena. Bet vieną progresyvų dalyką, kurį ta paroda atnešė, žmonės prisimena kasdien. Gal ne prisimena, o naudoja. Tos pirmosios mugės vinis buvo - viešieji tualetai su nuleidžiamu vandeniu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59747931</guid><pubDate>Wed, 01 May 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59747931/2024_04_30_4a2ad16c_4698_f_66d5a46b_4620_435a_9058_9fd67b88069e.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1851 metų gegužės pirmąją Londone Haid Parke pastatytuose Krištolo rūmuose, kurie tuo metu buvo didžiausias pastatas pasaulyje, buvo atidaryta pirmoji pasaulinė mugė. Kaži, ar dabar dar kas tą parodą prisimena. Bet vieną progresyvų dalyką, kurį ta...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1851 metų gegužės pirmąją Londone Haid Parke pastatytuose Krištolo rūmuose, kurie tuo metu buvo didžiausias pastatas pasaulyje, buvo atidaryta pirmoji pasaulinė mugė. Kaži, ar dabar dar kas tą parodą prisimena. Bet vieną progresyvų dalyką, kurį ta paroda atnešė, žmonės prisimena kasdien. Gal ne prisimena, o naudoja. Tos pirmosios mugės vinis buvo - viešieji tualetai su nuleidžiamu vandeniu.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Nuo ko nugaišo seniausias pasaulyje voras?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-nuo-ko-nugaiso-seniausias-pasaulyje-voras--59725206</link><description><![CDATA[2018-tų metų paskutinę balandžio dieną Australijoje mirė seniausias žinomas voras. Spąstininkų grupei priskiriama voro patelė mirties valandą skaičiavo 43-čius metus. Praminta tiesiog „numeris 16“ voriukė gyveno vakarų Australijoje, kur ją, neseniai gimusią 1974 metais rado mokslininkai, vykdę vorų stebėjimo projektą, ir nuo to laiko ją stebėjo laisvėje. Ji pergyveno ankstesnį rekordininką - 28 metų tarantulą, rastą Meksikoje ir laikytą nelaisvėje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59725206</guid><pubDate>Tue, 30 Apr 2024 07:00:06 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59725206/2024_04_30_b49de826_4698_f_fcafed89_8d9e_479a_9066_b34bddaa7d29.mp3" length="2980604" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2018-tų metų paskutinę balandžio dieną Australijoje mirė seniausias žinomas voras. Spąstininkų grupei priskiriama voro patelė mirties valandą skaičiavo 43-čius metus. Praminta tiesiog „numeris 16“ voriukė gyveno vakarų Australijoje, kur ją, neseniai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2018-tų metų paskutinę balandžio dieną Australijoje mirė seniausias žinomas voras. Spąstininkų grupei priskiriama voro patelė mirties valandą skaičiavo 43-čius metus. Praminta tiesiog „numeris 16“ voriukė gyveno vakarų Australijoje, kur ją, neseniai gimusią 1974 metais rado mokslininkai, vykdę vorų stebėjimo projektą, ir nuo to laiko ją stebėjo laisvėje. Ji pergyveno ankstesnį rekordininką - 28 metų tarantulą, rastą Meksikoje ir laikytą nelaisvėje.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kokio ilgio buvo pirmojo troleibuso „Elektromote” maršrutas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kokio-ilgio-buvo-pirmojo-troleibuso-elektromote-marsrutas--59693466</link><description><![CDATA[1882-tų metų balandžio 29-tąją Berlyno priemiestyje buvo pristatyta transporto priemonė, kuri buvo mūsų laikų troleibuso pirmtakė - Elektromote. Čia taip vokiečiai vadino savo vielabraukius. Jį sukonstravo daktaras Ernstas Verneris fon SIEMENSAS.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59693466</guid><pubDate>Mon, 29 Apr 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59693466/2024_04_28_2134c127_4698_f_3a7063cc_ee60_4af6_9b06_3e69c6874994.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1882-tų metų balandžio 29-tąją Berlyno priemiestyje buvo pristatyta transporto priemonė, kuri buvo mūsų laikų troleibuso pirmtakė - Elektromote. Čia taip vokiečiai vadino savo vielabraukius. Jį sukonstravo daktaras Ernstas Verneris fon SIEMENSAS.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1882-tų metų balandžio 29-tąją Berlyno priemiestyje buvo pristatyta transporto priemonė, kuri buvo mūsų laikų troleibuso pirmtakė - Elektromote. Čia taip vokiečiai vadino savo vielabraukius. Jį sukonstravo daktaras Ernstas Verneris fon SIEMENSAS.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kas tas kvarkas ir kodėl jį taip sunku rasti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kas-tas-kvarkas-ir-kodel-ji-taip-sunku-rasti--59660258</link><description><![CDATA[1994-tų metų balandžio 26-tąją mokslininkų grupė paskelbė, kad pagaliau rado svarių įrodymų, kad egzistuoja viršutinis kvarkas - šeštoji ir paskutinė fundamentalioji dalelė, kuri papildys materijos ir energijos standartinį modelį. Kvarkas – tai mažytė dalelė, jis yra hadronų, pavyzdžiui, protonų ir neutronų, kurie sudaro atomų branduolius, sudedamoji dalis. Ji yra trilijonus kartų mažesnė už smėlio grūdelį.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59660258</guid><pubDate>Fri, 26 Apr 2024 05:30:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59660258/2024_04_25_e7d1fbce_4698_f_603504e6_a3ea_4be5_9264_5fd2f0bc34ee.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1994-tų metų balandžio 26-tąją mokslininkų grupė paskelbė, kad pagaliau rado svarių įrodymų, kad egzistuoja viršutinis kvarkas - šeštoji ir paskutinė fundamentalioji dalelė, kuri papildys materijos ir energijos standartinį modelį. Kvarkas – tai mažytė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1994-tų metų balandžio 26-tąją mokslininkų grupė paskelbė, kad pagaliau rado svarių įrodymų, kad egzistuoja viršutinis kvarkas - šeštoji ir paskutinė fundamentalioji dalelė, kuri papildys materijos ir energijos standartinį modelį. Kvarkas – tai mažytė dalelė, jis yra hadronų, pavyzdžiui, protonų ir neutronų, kurie sudaro atomų branduolius, sudedamoji dalis. Ji yra trilijonus kartų mažesnė už smėlio grūdelį.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Koks elementas padėjo mokslininkams įdarbinti Saulę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/koks-elementas-padejo-mokslininkams-idarbinti-saule--59648888</link><description><![CDATA[1954-tų metų balandžio 25-tąją amerikiečių kompanija „Bell Labs“ paskeblė iš silicio sukūrusi pirmąją pasaulyje saulės energijos bateriją. Mokslininkams jau seniai buvo aišku, kad iš Saulės galima išpešti elektrinės naudos, o pirmieji saulės kolektoriai buvo išrasti dar devyniolikto amžiaus pirmoje pusėje, tik jie buvo niekam tikę, nes jų efektyvumas nesiekė nė vieno procento. Efektyvumas reiškia, kiek procentų šviesos yra<br />paverčiama elektros energija.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59648888</guid><pubDate>Thu, 25 Apr 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59648888/2024_04_24_2cdd722c_4698_f_dbc55595_de5d_4233_86b5_ccc7b5e4354a.mp3" length="114657" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1954-tų metų balandžio 25-tąją amerikiečių kompanija „Bell Labs“ paskeblė iš silicio sukūrusi pirmąją pasaulyje saulės energijos bateriją. Mokslininkams jau seniai buvo aišku, kad iš Saulės galima išpešti elektrinės naudos, o pirmieji saulės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1954-tų metų balandžio 25-tąją amerikiečių kompanija „Bell Labs“ paskeblė iš silicio sukūrusi pirmąją pasaulyje saulės energijos bateriją. Mokslininkams jau seniai buvo aišku, kad iš Saulės galima išpešti elektrinės naudos, o pirmieji saulės kolektoriai buvo išrasti dar devyniolikto amžiaus pirmoje pusėje, tik jie buvo niekam tikę, nes jų efektyvumas nesiekė nė vieno procento. Efektyvumas reiškia, kiek procentų šviesos yra<br />paverčiama elektros energija.]]></itunes:summary><itunes:duration>8</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prietaisas, leidęs mokslininkams pašniukštinėti po žinomos Visatos pakraščius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/prietaisas-leides-mokslininkams-pasniukstineti-po-zinomos-visatos-pakrascius--59648995</link><description><![CDATA[1990-tų metų balandžio 24-tąją NASA kosminio centro Floridoje startavo erdvėlaivis „Discovery“, kuris į kosmosą išgabeno teleskopą „Hubble“. Jis paleistas skrieti orbita pusšešto šimto kilometrų aukštyje virš Žemės rutulio. Teleskopas ypatingas dėl to, kad gali matyti iki pat žinomos visatos krašto, fotografuoti objektus ir įvykius, įvykusius prieš 14 milijardų metų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59648995</guid><pubDate>Wed, 24 Apr 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59648995/2024_04_23_f87bd903_4698_f_751a9033_576f_4e34_a1b1_d80927130d58.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1990-tų metų balandžio 24-tąją NASA kosminio centro Floridoje startavo erdvėlaivis „Discovery“, kuris į kosmosą išgabeno teleskopą „Hubble“. Jis paleistas skrieti orbita pusšešto šimto kilometrų aukštyje virš Žemės rutulio. Teleskopas ypatingas dėl...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1990-tų metų balandžio 24-tąją NASA kosminio centro Floridoje startavo erdvėlaivis „Discovery“, kuris į kosmosą išgabeno teleskopą „Hubble“. Jis paleistas skrieti orbita pusšešto šimto kilometrų aukštyje virš Žemės rutulio. Teleskopas ypatingas dėl to, kad gali matyti iki pat žinomos visatos krašto, fotografuoti objektus ir įvykius, įvykusius prieš 14 milijardų metų.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar Donaldas Trumpas žino, kaip Amerikoje išspręsti nutukimo problemą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-donaldas-trumpas-zino-kaip-amerikoje-isspresti-nutukimo-problema--59613018</link><description><![CDATA[Prieš ketverius metus balandžio 23-iąją tuometinis Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas padarė pareiškimą, nuo kurio daugybė žmonių neteko žado. Jis pasiūlė originalų būdą, kaip gydyti nuo COVID-19 viruso.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59613018</guid><pubDate>Tue, 23 Apr 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59613018/2024_04_22_bac7c6c8_4698_f_13ea8643_4e5b_4b2c_8ec3_68629abfb5c9.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš ketverius metus balandžio 23-iąją tuometinis Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas padarė pareiškimą, nuo kurio daugybė žmonių neteko žado. Jis pasiūlė originalų būdą, kaip gydyti nuo COVID-19 viruso.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš ketverius metus balandžio 23-iąją tuometinis Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas padarė pareiškimą, nuo kurio daugybė žmonių neteko žado. Jis pasiūlė originalų būdą, kaip gydyti nuo COVID-19 viruso.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip migrena padėjo išmarginti Kiurasao salos pastatus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-migrena-padejo-ismarginti-kiurasao-salos-pastatus--59575642</link><description><![CDATA[1817-tų metų balandžio 22-ą Kiurasao buvo uždrausta dažyti pastatus balta spalva. Salos sostinė Willemstatas žavi spalvotais namais, išsidėsčiusiais miesto centre ant įlankos krantų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59575642</guid><pubDate>Mon, 22 Apr 2024 05:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59575642/2024_04_21_868080f3_4698_f_5e1df29f_99bf_4dc7_a5b1_70932dc00a5c.mp3" length="2998994" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1817-tų metų balandžio 22-ą Kiurasao buvo uždrausta dažyti pastatus balta spalva. Salos sostinė Willemstatas žavi spalvotais namais, išsidėsčiusiais miesto centre ant įlankos krantų.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1817-tų metų balandžio 22-ą Kiurasao buvo uždrausta dažyti pastatus balta spalva. Salos sostinė Willemstatas žavi spalvotais namais, išsidėsčiusiais miesto centre ant įlankos krantų.]]></itunes:summary><itunes:duration>188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kiek sumažinti savo subjektyvų amžių yra… padoru?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kiek-sumazinti-savo-subjektyvu-amziu-yra-padoru--59529208</link><description><![CDATA[1927-tų metų balandžio 19-tą amerikiečių aktorė Mae West pripažinta kalta dėl „nepadorumo ir jaunimo moralės griovimo“ Niujorko teatro spektaklyje „Seksas“. Ji nuteisiama 10 dienų kalėjimo ir dar jai paskiriama 500 dolerių bauda. Dėl šių skandalingų įvykių netrukus prasideda jos karjera Holivude.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59529208</guid><pubDate>Fri, 19 Apr 2024 05:30:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59529208/2024_04_18_8c6f5cea_4698_f_09c9eff8_7f2c_46e7_8b95_b04f7d7b9248.mp3" length="2995650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1927-tų metų balandžio 19-tą amerikiečių aktorė Mae West pripažinta kalta dėl „nepadorumo ir jaunimo moralės griovimo“ Niujorko teatro spektaklyje „Seksas“. Ji nuteisiama 10 dienų kalėjimo ir dar jai paskiriama 500 dolerių bauda. Dėl šių skandalingų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1927-tų metų balandžio 19-tą amerikiečių aktorė Mae West pripažinta kalta dėl „nepadorumo ir jaunimo moralės griovimo“ Niujorko teatro spektaklyje „Seksas“. Ji nuteisiama 10 dienų kalėjimo ir dar jai paskiriama 500 dolerių bauda. Dėl šių skandalingų įvykių netrukus prasideda jos karjera Holivude.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kurioje šalyje bilietas į „Wham!” dueto koncertą kainavo 60 centų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurioje-salyje-bilietas-i-wham-dueto-koncerta-kainavo-60-centu--59513309</link><description><![CDATA[1985-tų metų balandžio 18-tąją grupė „Wham!“ tapo pirmąja vakarų popmuzikos grupe, surengusi pasirodymą Kinijoje. 1985 metais Kinija buvo bepradedanti atsiverti pasauliui po audringos kultūrinės revoliucijos. Tuo tarpu „Wham“ norėjo įrodyti, kad yra kiečiausia pasaulyje popmuzikos grupė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59513309</guid><pubDate>Thu, 18 Apr 2024 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59513309/2024_04_17_09fe6b2c_4698_f_18f5c580_327b_451d_b9b7_5964702ba166.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1985-tų metų balandžio 18-tąją grupė „Wham!“ tapo pirmąja vakarų popmuzikos grupe, surengusi pasirodymą Kinijoje. 1985 metais Kinija buvo bepradedanti atsiverti pasauliui po audringos kultūrinės revoliucijos. Tuo tarpu „Wham“ norėjo įrodyti, kad yra...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1985-tų metų balandžio 18-tąją grupė „Wham!“ tapo pirmąja vakarų popmuzikos grupe, surengusi pasirodymą Kinijoje. 1985 metais Kinija buvo bepradedanti atsiverti pasauliui po audringos kultūrinės revoliucijos. Tuo tarpu „Wham“ norėjo įrodyti, kad yra kiečiausia pasaulyje popmuzikos grupė.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kokį žygdarbį atliko namų šeimininkė iš Ohajo tik dėl to, kad užkniso buitis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/koki-zygdarbi-atliko-namu-seimininke-is-ohajo-tik-del-to-kad-uzkniso-buitis--59485699</link><description><![CDATA[1964-tų metų balandžio 17-ą Jerrie Mock tapo pirmąja moterimi lėktuvu apskridusi pasaulį. Ypatinga yra tai, kad iki tol Jerrie Mock buvo tiesiog namų šeimininkė. Gal kiek mažiau ypatinga - namų šeimininkė, kuri turėjo ir savo lėktuvėlį.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59485699</guid><pubDate>Wed, 17 Apr 2024 05:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59485699/2024_04_16_9c426e43_4698_f_9adfe5d3_8aaf_4c7a_8a9e_dc1654ffe42e.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1964-tų metų balandžio 17-ą Jerrie Mock tapo pirmąja moterimi lėktuvu apskridusi pasaulį. Ypatinga yra tai, kad iki tol Jerrie Mock buvo tiesiog namų šeimininkė. Gal kiek mažiau ypatinga - namų šeimininkė, kuri turėjo ir savo lėktuvėlį.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1964-tų metų balandžio 17-ą Jerrie Mock tapo pirmąja moterimi lėktuvu apskridusi pasaulį. Ypatinga yra tai, kad iki tol Jerrie Mock buvo tiesiog namų šeimininkė. Gal kiek mažiau ypatinga - namų šeimininkė, kuri turėjo ir savo lėktuvėlį.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kur pabėgti nuo žmonių penkiem šimtams dienų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kur-pabegti-nuo-zmoniu-penkiem-simtams-dienu--59466998</link><description><![CDATA[Pernai, balandžio 16-ą ispanė Beatriz Flamini, kultivuojanti ekstremalias sporto šakas, išlindo į dienos šviesą iš urvo, kuriame be jokio žmogiško kontakto praleido penkis šimtus dienų. Savo noru. Tuo dar be visa ko pasiekė pasaulio rekordą. Kai Beatričė Flamini nusileido į urvą Granadoje, rusija dar nebuvo užpuolusi Ukrainos, o pasaulis tebebuvo apimtas covido pandemijos.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59466998</guid><pubDate>Tue, 16 Apr 2024 05:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59466998/2024_04_15_8bb2b19c_4698_f_c4c64a79_f21b_4078_b0bd_815beca97141.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pernai, balandžio 16-ą ispanė Beatriz Flamini, kultivuojanti ekstremalias sporto šakas, išlindo į dienos šviesą iš urvo, kuriame be jokio žmogiško kontakto praleido penkis šimtus dienų. Savo noru. Tuo dar be visa ko pasiekė pasaulio rekordą. Kai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pernai, balandžio 16-ą ispanė Beatriz Flamini, kultivuojanti ekstremalias sporto šakas, išlindo į dienos šviesą iš urvo, kuriame be jokio žmogiško kontakto praleido penkis šimtus dienų. Savo noru. Tuo dar be visa ko pasiekė pasaulio rekordą. Kai Beatričė Flamini nusileido į urvą Granadoje, rusija dar nebuvo užpuolusi Ukrainos, o pasaulis tebebuvo apimtas covido pandemijos.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Koks kataklizmas nutupdė lėktuvus dar iki pandemijos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/koks-kataklizmas-nutupde-lektuvus-dar-iki-pandemijos--59465349</link><description><![CDATA[2010-ų metų balandžio 15-ą Islandijoje išsiveržęs ugnikalnis, kurio pavadinimo ištarti neįmanoma, bet pabandysiu - Eyjafjallajokull - privertė uždaryti Europos oro erdvę. Per šešias dienas buvo atšaukta daugiau negu šimtas tūkstančių skrydžių. Tai sugriovė planus aštuoniems milijonams keleivių, o avialinijos patyrė bemaž trijų milijardų eurų nuostolių.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59465349</guid><pubDate>Mon, 15 Apr 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59465349/2024_04_14_ec85bb4b_4698_f_63f5bca0_5ba0_430a_a2b4_b079323c1e26.mp3" length="2996068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2010-ų metų balandžio 15-ą Islandijoje išsiveržęs ugnikalnis, kurio pavadinimo ištarti neįmanoma, bet pabandysiu - Eyjafjallajokull - privertė uždaryti Europos oro erdvę. Per šešias dienas buvo atšaukta daugiau negu šimtas tūkstančių skrydžių. Tai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2010-ų metų balandžio 15-ą Islandijoje išsiveržęs ugnikalnis, kurio pavadinimo ištarti neįmanoma, bet pabandysiu - Eyjafjallajokull - privertė uždaryti Europos oro erdvę. Per šešias dienas buvo atšaukta daugiau negu šimtas tūkstančių skrydžių. Tai sugriovė planus aštuoniems milijonams keleivių, o avialinijos patyrė bemaž trijų milijardų eurų nuostolių.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kokią medicininę pažymą Amerikoje bažnyčiai turėjo pristatyti pora, norinti susituokti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kokia-medicinine-pazyma-amerikoje-baznyciai-turejo-pristatyti-pora-norinti-susituokti--59428523</link><description><![CDATA[1938 metais balandžio 12-tąją Niujorko valstijoje įsigaliojo pirmasis įstatymas, reikalavęs medicininių tyrimo pažymos iš vieno ar abiejų sutuoktinių. Dažniausiai buvo reikalaujama atlikti kraujo tyrimą dėl sifilio, nors kartais buvo tikrinamos ir kitos ligos, pavyzdžiui, gonorėja ir raudoniukė. Jei partnerio testo rezultatas būdavo teigiamas, prieš gaunant leidimą tuoktis paprastai reikėdavo gydytis. Iki amžiaus vidurio toks įstatymas buvo priimtas kone visose Jungtinėse valstijose.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59428523</guid><pubDate>Fri, 12 Apr 2024 05:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59428523/2024_04_11_2388cc64_4698_f_20240411203622329.mp3" length="2884740" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1938 metais balandžio 12-tąją Niujorko valstijoje įsigaliojo pirmasis įstatymas, reikalavęs medicininių tyrimo pažymos iš vieno ar abiejų sutuoktinių. Dažniausiai buvo reikalaujama atlikti kraujo tyrimą dėl sifilio, nors kartais buvo tikrinamos ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1938 metais balandžio 12-tąją Niujorko valstijoje įsigaliojo pirmasis įstatymas, reikalavęs medicininių tyrimo pažymos iš vieno ar abiejų sutuoktinių. Dažniausiai buvo reikalaujama atlikti kraujo tyrimą dėl sifilio, nors kartais buvo tikrinamos ir kitos ligos, pavyzdžiui, gonorėja ir raudoniukė. Jei partnerio testo rezultatas būdavo teigiamas, prieš gaunant leidimą tuoktis paprastai reikėdavo gydytis. Iki amžiaus vidurio toks įstatymas buvo priimtas kone visose Jungtinėse valstijose.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ką dėl kunigų seksualinių nusikaltimų yra apkaltinęs popiežius Benediktas XVI?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ka-del-kunigu-seksualiniu-nusikaltimu-yra-apkaltines-popiezius-benediktas-xvi--59416669</link><description><![CDATA[Prieš penkerius metus balandžio 11-tą buvęs popiežius, dabar jau amžiną atilsį Benediktas šešioliktasis dėl seksualinių bažnyčios tarnų nusikaltimų apkaltino seksualinę revoliuciją ir liberalus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59416669</guid><pubDate>Thu, 11 Apr 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59416669/2024_04_10_878d4e2f_4698_f_20240410120837133.mp3" length="2867186" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkerius metus balandžio 11-tą buvęs popiežius, dabar jau amžiną atilsį Benediktas šešioliktasis dėl seksualinių bažnyčios tarnų nusikaltimų apkaltino seksualinę revoliuciją ir liberalus.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkerius metus balandžio 11-tą buvęs popiežius, dabar jau amžiną atilsį Benediktas šešioliktasis dėl seksualinių bažnyčios tarnų nusikaltimų apkaltino seksualinę revoliuciją ir liberalus.]]></itunes:summary><itunes:duration>180</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dėl ko NASA nori sugauti asteroidą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/del-ko-nasa-nori-sugauti-asteroida--59417263</link><description><![CDATA[2013-ų metų balandžio 10 dieną NASA paskelbė fantastinį planą - sugauti asteroidą. Ne tik sugauti, bet atitempti jį į mums artimesnį kosminį regioną, o po to paleisti jį skrieti aplink Mėnulį. Gaudyti asteroidą bus patikėta tobotams. Bet kam mums asteroidas?]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59417263</guid><pubDate>Wed, 10 Apr 2024 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59417263/2024_04_09_a0ed338d_4698_f_20240409204319237.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2013-ų metų balandžio 10 dieną NASA paskelbė fantastinį planą - sugauti asteroidą. Ne tik sugauti, bet atitempti jį į mums artimesnį kosminį regioną, o po to paleisti jį skrieti aplink Mėnulį. Gaudyti asteroidą bus patikėta tobotams. Bet kam mums...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2013-ų metų balandžio 10 dieną NASA paskelbė fantastinį planą - sugauti asteroidą. Ne tik sugauti, bet atitempti jį į mums artimesnį kosminį regioną, o po to paleisti jį skrieti aplink Mėnulį. Gaudyti asteroidą bus patikėta tobotams. Bet kam mums asteroidas?]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ką reišia Marko Tveno slapyvardis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ka-reisia-marko-tveno-slapyvardis--59361524</link><description><![CDATA[1859 metais balandžio 9-ą 23 metų jaunuolis iš Misūrio Samuelis Langhorne'as Clemensas gauna garlaivio kapitono licenciją. Klemensas sąmoningai įsiprašė į laivą, plaukiojantį Misisipe, neva kapitono mokiniu. Iš tiesų jis turėjo užsakymą - parašyti komiškų kelionių įspūdžių seriją laikraščiui „Keokuk Daily Post“. Parašęs penkis, Klemensas nusprendė, kad mieliau bus laivo kapitonas, nei rašytojas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59361524</guid><pubDate>Tue, 09 Apr 2024 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59361524/2024_04_08_e6973585_4698_f_20240409095358480.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1859 metais balandžio 9-ą 23 metų jaunuolis iš Misūrio Samuelis Langhorne'as Clemensas gauna garlaivio kapitono licenciją. Klemensas sąmoningai įsiprašė į laivą, plaukiojantį Misisipe, neva kapitono mokiniu. Iš tiesų jis turėjo užsakymą - parašyti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1859 metais balandžio 9-ą 23 metų jaunuolis iš Misūrio Samuelis Langhorne'as Clemensas gauna garlaivio kapitono licenciją. Klemensas sąmoningai įsiprašė į laivą, plaukiojantį Misisipe, neva kapitono mokiniu. Iš tiesų jis turėjo užsakymą - parašyti komiškų kelionių įspūdžių seriją laikraščiui „Keokuk Daily Post“. Parašęs penkis, Klemensas nusprendė, kad mieliau bus laivo kapitonas, nei rašytojas.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl Floridos Everglades pelkėse pitonų patinai išduoda pateles?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-floridos-everglades-pelkese-pitonu-patinai-isduoda-pateles--59330112</link><description><![CDATA[Prieš penkeris metus balandžio 8-tąją Floridos Everglades pelkėse Amerikoje gyvačių medžiotojai sugavo, jų teigimu, didžiausią kada nors čia rastą pitoną: nėščia patelė buvo daugiau nei penkių metrų ilgio ir svėrė 63 su puse kilogramo. Didžiulis roplys turėjo 73 dar nebaigusius vystytis kiaušinius. Aplinkosaugininkai jau nuo 1980 metų stengiasi rasti būdų, kaip išnaikinti Birmos pitonus - nevietinę rūšį - iš garsaus Floridos pelkyno.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59330112</guid><pubDate>Mon, 08 Apr 2024 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59330112/2024_04_07_c5f219d8_4698_f_20240407180731915.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkeris metus balandžio 8-tąją Floridos Everglades pelkėse Amerikoje gyvačių medžiotojai sugavo, jų teigimu, didžiausią kada nors čia rastą pitoną: nėščia patelė buvo daugiau nei penkių metrų ilgio ir svėrė 63 su puse kilogramo. Didžiulis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkeris metus balandžio 8-tąją Floridos Everglades pelkėse Amerikoje gyvačių medžiotojai sugavo, jų teigimu, didžiausią kada nors čia rastą pitoną: nėščia patelė buvo daugiau nei penkių metrų ilgio ir svėrė 63 su puse kilogramo. Didžiulis roplys turėjo 73 dar nebaigusius vystytis kiaušinius. Aplinkosaugininkai jau nuo 1980 metų stengiasi rasti būdų, kaip išnaikinti Birmos pitonus - nevietinę rūšį - iš garsaus Floridos pelkyno.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ką Italija nustojo cenzūruoti įstatymu vos prieš trejus metus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ka-italija-nustojo-cenzuruoti-istatymu-vos-pries-trejus-metus--59294294</link><description><![CDATA[Prieš trejus metus balandžio 5-ą Italija pagaliau atsisakė 1914 metų filmų cenzūros įstatymo, pagal kurį filmai galėjo būti draudžiami dėl moralinių ir religinių priežasčių. Nuo įstatymo nukentėjo kai kurie didžiojo ekrano grandai, tarp kurių ir filmas „Paskutinis tango Paryžiuje“, tačiau atėjo metas, kai cenzūra pagaliau atsisuko į patį įstatymą. Filmų cenzūra panaikintas - garsiai pareiškė Italijos kultūros ministras Dario Franceskini. Todėl dabar nebebus galima blokuoti naujo filmo išleidimo arba reikalauti jį permontuoti dėl moralinių ar religinių priežasčių.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59294294</guid><pubDate>Fri, 05 Apr 2024 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59294294/2024_04_04_c5fd3950_4698_f_20240404173056119.mp3" length="2874709" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš trejus metus balandžio 5-ą Italija pagaliau atsisakė 1914 metų filmų cenzūros įstatymo, pagal kurį filmai galėjo būti draudžiami dėl moralinių ir religinių priežasčių. Nuo įstatymo nukentėjo kai kurie didžiojo ekrano grandai, tarp kurių ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš trejus metus balandžio 5-ą Italija pagaliau atsisakė 1914 metų filmų cenzūros įstatymo, pagal kurį filmai galėjo būti draudžiami dėl moralinių ir religinių priežasčių. Nuo įstatymo nukentėjo kai kurie didžiojo ekrano grandai, tarp kurių ir filmas „Paskutinis tango Paryžiuje“, tačiau atėjo metas, kai cenzūra pagaliau atsisuko į patį įstatymą. Filmų cenzūra panaikintas - garsiai pareiškė Italijos kultūros ministras Dario Franceskini. Todėl dabar nebebus galima blokuoti naujo filmo išleidimo arba reikalauti jį permontuoti dėl moralinių ar religinių priežasčių.]]></itunes:summary><itunes:duration>180</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Sugriauti Niujorko dangoraižiai turėjo būti pastatyti daug anksčiau?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sugriauti-niujorko-dangoraiziai-turejo-buti-pastatyti-daug-anksciau--59277320</link><description><![CDATA[1973-ų metų balandžio 4-ą Niujorke oficialiai atidaryti Pasaulio prekybos centro dangoraižiai - dvyniai, tapę aukščiausiais pastatais pasaulyje. Pasaulio prekybos centro dangoraižiai šį titulą išlaikė vos metus, tačiau vėliau ir nebūdami aukščiausi pasaulyje jie išliko ryškiausiu miesto panoramos akcentu ir buvo atpažįstami visame pasaulyje, kol neatsitiko rugsėjo 11-oji.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59277320</guid><pubDate>Thu, 04 Apr 2024 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59277320/2024_04_03_c3cdc96b_4698_f_20240403164726544.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1973-ų metų balandžio 4-ą Niujorke oficialiai atidaryti Pasaulio prekybos centro dangoraižiai - dvyniai, tapę aukščiausiais pastatais pasaulyje. Pasaulio prekybos centro dangoraižiai šį titulą išlaikė vos metus, tačiau vėliau ir nebūdami aukščiausi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1973-ų metų balandžio 4-ą Niujorke oficialiai atidaryti Pasaulio prekybos centro dangoraižiai - dvyniai, tapę aukščiausiais pastatais pasaulyje. Pasaulio prekybos centro dangoraižiai šį titulą išlaikė vos metus, tačiau vėliau ir nebūdami aukščiausi pasaulyje jie išliko ryškiausiu miesto panoramos akcentu ir buvo atpažįstami visame pasaulyje, kol neatsitiko rugsėjo 11-oji.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl neverta laikyti vairavimo egzamino 40 kartų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-neverta-laikyti-vairavimo-egzamino-40-kartu--59259985</link><description><![CDATA[1970 m. balandžio 3 d. 62-jų metų ponia Miriam Hargrave iš Jorkšyro, Anglijoje pagaliau sėkmingai išlaikė vairavimo teises. Pagaliau reiškia po aštuonerių metų ir trisdešimt devynių bandymų. Tik keturiasdešimtuoju pavyko. Per visus tuos metus ponia Hargrave turėjo du šimtus dvylika vairavimo pamokų, kurioms išleido apie tris šimtus svarų. Šiuolaikine pinigų verte tai prilygtų beveik pusšešto tūkstančio eurų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59259985</guid><pubDate>Wed, 03 Apr 2024 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59259985/2024_04_02_8315ee1b_4698_f_20240402134848464.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1970 m. balandžio 3 d. 62-jų metų ponia Miriam Hargrave iš Jorkšyro, Anglijoje pagaliau sėkmingai išlaikė vairavimo teises. Pagaliau reiškia po aštuonerių metų ir trisdešimt devynių bandymų. Tik keturiasdešimtuoju pavyko. Per visus tuos metus ponia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1970 m. balandžio 3 d. 62-jų metų ponia Miriam Hargrave iš Jorkšyro, Anglijoje pagaliau sėkmingai išlaikė vairavimo teises. Pagaliau reiškia po aštuonerių metų ir trisdešimt devynių bandymų. Tik keturiasdešimtuoju pavyko. Per visus tuos metus ponia Hargrave turėjo du šimtus dvylika vairavimo pamokų, kurioms išleido apie tris šimtus svarų. Šiuolaikine pinigų verte tai prilygtų beveik pusšešto tūkstančio eurų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kiek nuskriejo pirmoji cirko akrobatė, iššauta iš patrankos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kiek-nuskriejo-pirmoji-cirko-akrobate-issauta-is-patrankos--59257689</link><description><![CDATA[1877-tų metų balandžio 2-ą pirmą kartą istorijoje buvo atliktas itin baugus cirko triukas – žmogus iššautas iš patrankos. Londone šį pavojingą pasirodymą atliko keturiolikmetė Rossa Richter, kuri buvo geriau žinoma slapyvardžiu Zazel.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59257689</guid><pubDate>Tue, 02 Apr 2024 05:27:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59257689/2024_04_01_ca0220ee_4698_f_20240401192224775.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1877-tų metų balandžio 2-ą pirmą kartą istorijoje buvo atliktas itin baugus cirko triukas – žmogus iššautas iš patrankos. Londone šį pavojingą pasirodymą atliko keturiolikmetė Rossa Richter, kuri buvo geriau žinoma slapyvardžiu Zazel.

Ved. Julius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1877-tų metų balandžio 2-ą pirmą kartą istorijoje buvo atliktas itin baugus cirko triukas – žmogus iššautas iš patrankos. Londone šį pavojingą pasirodymą atliko keturiolikmetė Rossa Richter, kuri buvo geriau žinoma slapyvardžiu Zazel.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl prireikė bankroto, kad būtų sukurtas simbolis $?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-prireike-bankroto-kad-butu-sukurtas-simbolis--59257712</link><description><![CDATA[1778 metų balandžio pirmąją gimė populiariausią pasaulio valiutą vaizduojantis simbolis – vertikaliu brūkšniu perbraukta S raidė. Jo autorius net nežinojo, kad sukūrė vieną labiausiai atpažįstamų simbolių. 23-ejų airių imigrantas Oliveris Pollockas 1760 metais atvyko į Ameriką, tikėdamasis susikrauti didelių turtų ir išgarsėti. Jam pavyko ir viena, ir kita, tik kartais garsus vardas gyvuoja ilgiau nei turtai.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59257712</guid><pubDate>Mon, 01 Apr 2024 05:28:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59257712/2024_03_31_eefc6e27_4698_f_20240331222818736.mp3" length="2890168" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1778 metų balandžio pirmąją gimė populiariausią pasaulio valiutą vaizduojantis simbolis – vertikaliu brūkšniu perbraukta S raidė. Jo autorius net nežinojo, kad sukūrė vieną labiausiai atpažįstamų simbolių. 23-ejų airių imigrantas Oliveris...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1778 metų balandžio pirmąją gimė populiariausią pasaulio valiutą vaizduojantis simbolis – vertikaliu brūkšniu perbraukta S raidė. Jo autorius net nežinojo, kad sukūrė vieną labiausiai atpažįstamų simbolių. 23-ejų airių imigrantas Oliveris Pollockas 1760 metais atvyko į Ameriką, tikėdamasis susikrauti didelių turtų ir išgarsėti. Jam pavyko ir viena, ir kita, tik kartais garsus vardas gyvuoja ilgiau nei turtai.<br /><br />Ved. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Draudimas, kurio naudą pripažįsta net tie, kuriems jis skirtas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-draudimas-kurio-nauda-pripazista-net-tie-kuriems-jis-skirtas--59215749</link><description><![CDATA[Lygiai prieš dvidešimt metų kovo 28-ą Airija tapo pirmaja šalimi pasaulyje, kuri visiškai uždraudė rūkyti visose darbo vietose, įskaitant ir barus bei restoranus. Nuo tos dienos apie du šimtus tūkstančių viešų vietų tapo nerūkymo zonomis. Tai bent drąsi šalis, turint galvoje, kad pasipriešinimas iš verslo buvo didžiulis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59215749</guid><pubDate>Fri, 29 Mar 2024 06:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59215749/2024_03_28_49a54efa_4698_f_20240328205803810.mp3" length="2883904" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš dvidešimt metų kovo 28-ą Airija tapo pirmaja šalimi pasaulyje, kuri visiškai uždraudė rūkyti visose darbo vietose, įskaitant ir barus bei restoranus. Nuo tos dienos apie du šimtus tūkstančių viešų vietų tapo nerūkymo zonomis. Tai bent...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš dvidešimt metų kovo 28-ą Airija tapo pirmaja šalimi pasaulyje, kuri visiškai uždraudė rūkyti visose darbo vietose, įskaitant ir barus bei restoranus. Nuo tos dienos apie du šimtus tūkstančių viešų vietų tapo nerūkymo zonomis. Tai bent drąsi šalis, turint galvoje, kad pasipriešinimas iš verslo buvo didžiulis.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl ant piniginių banknotų pavaizduoti žmonės nesišypso?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-ant-piniginiu-banknotu-pavaizduoti-zmones-nesisypso--59206148</link><description><![CDATA[2017-taisiais kovo 28 dieną į apyvartą buvo išleista vieno svaro moneta, kuri pakrikštyta saugiausia pasaulyje. Pakeisti senąjį svarą nauju verkiant reikėjo, nes seniausio nominalo pinigas buvo vienas labiausiai padirbinėjimų Jungtinėje karalystėje. Viena iš trisdešimties senųjų monetų buvo padirbta, apyvartoje buvo apie 45 milijonus netikrų šio nonimalo monetų. Naujoji moneta, turinti dvylika briaunų, pasižymi itin didelį saugumą<br />užtikrinančiomis savybėmis, tokiomis kaip išskirtinė nesimetriška forma ir dviejų metalų struktūra, dėl kurių sukčiams daug sunkiau ją atkurti. Monetos viduje taip pat yra papildomos medžiagos, kurią elektroniniu būdu gali aptikti monetų skaičiavimo ir mokėjimo aparatai. Ant monetos pavaizduotas karalienės Elžbietos II-osios profilis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59206148</guid><pubDate>Thu, 28 Mar 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59206148/2024_03_27_ada29795_4698_f_20240327220427980.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2017-taisiais kovo 28 dieną į apyvartą buvo išleista vieno svaro moneta, kuri pakrikštyta saugiausia pasaulyje. Pakeisti senąjį svarą nauju verkiant reikėjo, nes seniausio nominalo pinigas buvo vienas labiausiai padirbinėjimų Jungtinėje karalystėje....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2017-taisiais kovo 28 dieną į apyvartą buvo išleista vieno svaro moneta, kuri pakrikštyta saugiausia pasaulyje. Pakeisti senąjį svarą nauju verkiant reikėjo, nes seniausio nominalo pinigas buvo vienas labiausiai padirbinėjimų Jungtinėje karalystėje. Viena iš trisdešimties senųjų monetų buvo padirbta, apyvartoje buvo apie 45 milijonus netikrų šio nonimalo monetų. Naujoji moneta, turinti dvylika briaunų, pasižymi itin didelį saugumą<br />užtikrinančiomis savybėmis, tokiomis kaip išskirtinė nesimetriška forma ir dviejų metalų struktūra, dėl kurių sukčiams daug sunkiau ją atkurti. Monetos viduje taip pat yra papildomos medžiagos, kurią elektroniniu būdu gali aptikti monetų skaičiavimo ir mokėjimo aparatai. Ant monetos pavaizduotas karalienės Elžbietos II-osios profilis.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Be kokio išradimo batų raišteliai mums būtų kančia?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-be-kokio-isradimo-batu-raisteliai-mums-butu-kancia--59206168</link><description><![CDATA[1790 metų kovo 27-ą Anglijoje džentelmenui vardu Harvey Kennedy buvo suteiktas batraiščių antgaliukų patentas. Tas plastikinis ar metalinis raištelio užspaudėjas, kad raištis neišsipešiotų į siūlus. Angliškai batraiščių galiukas vadinasi vienu žodžiu - aglet.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59206168</guid><pubDate>Wed, 27 Mar 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59206168/2024_03_26_c16780f2_4698_f_20240326094827390.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1790 metų kovo 27-ą Anglijoje džentelmenui vardu Harvey Kennedy buvo suteiktas batraiščių antgaliukų patentas. Tas plastikinis ar metalinis raištelio užspaudėjas, kad raištis neišsipešiotų į siūlus. Angliškai batraiščių galiukas vadinasi vienu žodžiu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1790 metų kovo 27-ą Anglijoje džentelmenui vardu Harvey Kennedy buvo suteiktas batraiščių antgaliukų patentas. Tas plastikinis ar metalinis raištelio užspaudėjas, kad raištis neišsipešiotų į siūlus. Angliškai batraiščių galiukas vadinasi vienu žodžiu - aglet.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl medicininis pleistras kelia abejonių dėl medicinos progreso?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-medicininis-pleistras-kelia-abejoniu-del-medicinos-progreso--59206185</link><description><![CDATA[1845 metų kovo 26 dieną dviem amerikiečių gydytojams - Horacijui Harellui Day’jui ir Williamui H. Shecutui suteiktas patentas dėl lipnaus medikamentinio pleistro, kitaip tariant, savaime prilimpančio žaizdų tvarsčio. Tai buvo dabartinių pleistriukų pirmtakas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59206185</guid><pubDate>Tue, 26 Mar 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59206185/2024_03_25_a928ec99_4698_f_20240325112727552.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1845 metų kovo 26 dieną dviem amerikiečių gydytojams - Horacijui Harellui Day’jui ir Williamui H. Shecutui suteiktas patentas dėl lipnaus medikamentinio pleistro, kitaip tariant, savaime prilimpančio žaizdų tvarsčio. Tai buvo dabartinių pleistriukų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1845 metų kovo 26 dieną dviem amerikiečių gydytojams - Horacijui Harellui Day’jui ir Williamui H. Shecutui suteiktas patentas dėl lipnaus medikamentinio pleistro, kitaip tariant, savaime prilimpančio žaizdų tvarsčio. Tai buvo dabartinių pleistriukų pirmtakas.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Iš kur Oksfordo ir Kembridžo universitetų šuolininkai su slidėmis šiltą pavasarį prasimanė sniego?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-is-kur-oksfordo-ir-kembridzo-universitetu-suolininkai-su-slidemis-silta-pavasari-prasimane-sniego--59156051</link><description><![CDATA[1950-tų metų saulėtą kovo 25 dieną Pietų Anglijos, tiksliau, Londono gyventojai gerokai nustebo atvykę į Hamster Heath renginį - šuolių su slidėmis nuo tramplyno varžybas. Ir nors tai vyko šiauriniame Londone, diena buvo per daug šilta, kad galima būtų tikėtis išvysti kalnus sniego. O jo buvo. Ir tramplynas buvo, nors paprastai jo ten nebūna.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59156051</guid><pubDate>Mon, 25 Mar 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59156051/2024_03_24_a01a464a_4698_f_20240324204058557.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1950-tų metų saulėtą kovo 25 dieną Pietų Anglijos, tiksliau, Londono gyventojai gerokai nustebo atvykę į Hamster Heath renginį - šuolių su slidėmis nuo tramplyno varžybas. Ir nors tai vyko šiauriniame Londone, diena buvo per daug šilta, kad galima...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1950-tų metų saulėtą kovo 25 dieną Pietų Anglijos, tiksliau, Londono gyventojai gerokai nustebo atvykę į Hamster Heath renginį - šuolių su slidėmis nuo tramplyno varžybas. Ir nors tai vyko šiauriniame Londone, diena buvo per daug šilta, kad galima būtų tikėtis išvysti kalnus sniego. O jo buvo. Ir tramplynas buvo, nors paprastai jo ten nebūna.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar ne per mažas verslininkams bus naujasis „Hummer”?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-ne-per-mazas-verslininkams-bus-naujasis-hummer--59110905</link><description><![CDATA[1983-ių metų kovo 22 dieną Pentagonas sudaro daugiau nei 1 mlrd. dolerių vertės gamybos sutartį su korporacija „AM General“ dėl 55 000 didelio mobilumo daugiafunkcinių ratuotų transporto priemonių sukūrimo. Šios gremėzdiškos ir tvirtos transporto priemonės, vadinamos Humvee, sulaukė didžiulio dėmesio, kai 1989 metais Amerikos kariuomenė jas naudojo per invaziją į Panamą, vėliau - Persijos įlankos karą.<br />1992 metais pradėta prekiauti civiline „Humvee“ versija, vadinama „Hummer“. Didžiulis, kelių monstras svėrė daugiau nei pusketvirtos tonos, o 15 kilometrų surydavo galoną degalų, kas yra beveik 4 litrai. Šis automobilis anksti tapo Holivudo įžymybių, tokių kaip Arnoldas Švarcnegeris, kuris vėliau turėjo visą „Hummer“ parką, numylėtiniu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59110905</guid><pubDate>Fri, 22 Mar 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59110905/2024_03_20_b8ad7f64_4698_f_20240320120837002.mp3" length="2891845" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1983-ių metų kovo 22 dieną Pentagonas sudaro daugiau nei 1 mlrd. dolerių vertės gamybos sutartį su korporacija „AM General“ dėl 55 000 didelio mobilumo daugiafunkcinių ratuotų transporto priemonių sukūrimo. Šios gremėzdiškos ir tvirtos transporto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1983-ių metų kovo 22 dieną Pentagonas sudaro daugiau nei 1 mlrd. dolerių vertės gamybos sutartį su korporacija „AM General“ dėl 55 000 didelio mobilumo daugiafunkcinių ratuotų transporto priemonių sukūrimo. Šios gremėzdiškos ir tvirtos transporto priemonės, vadinamos Humvee, sulaukė didžiulio dėmesio, kai 1989 metais Amerikos kariuomenė jas naudojo per invaziją į Panamą, vėliau - Persijos įlankos karą.<br />1992 metais pradėta prekiauti civiline „Humvee“ versija, vadinama „Hummer“. Didžiulis, kelių monstras svėrė daugiau nei pusketvirtos tonos, o 15 kilometrų surydavo galoną degalų, kas yra beveik 4 litrai. Šis automobilis anksti tapo Holivudo įžymybių, tokių kaip Arnoldas Švarcnegeris, kuris vėliau turėjo visą „Hummer“ parką, numylėtiniu.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip Visata primelavo savo amžių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-visata-primelavo-savo-amziu--59110282</link><description><![CDATA[Prieš vienuolika metų kovo 21-ąją Europos kosmoso agentūra paskelbė, kad visatos amžius yra 13,82 milijardo metų. Truputėlį daugiau nei mums atrodė, mes galvojome, mokslininkai buvo įsitikinę.. Ar pirmas kartas?... Tai nustatė Europos kosmoso agentūros misija pavadinimu „Planck“.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59110282</guid><pubDate>Thu, 21 Mar 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59110282/2024_03_20_afe96a3d_4698_f_20240320104526951.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš vienuolika metų kovo 21-ąją Europos kosmoso agentūra paskelbė, kad visatos amžius yra 13,82 milijardo metų. Truputėlį daugiau nei mums atrodė, mes galvojome, mokslininkai buvo įsitikinę.. Ar pirmas kartas?... Tai nustatė Europos kosmoso...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš vienuolika metų kovo 21-ąją Europos kosmoso agentūra paskelbė, kad visatos amžius yra 13,82 milijardo metų. Truputėlį daugiau nei mums atrodė, mes galvojome, mokslininkai buvo įsitikinę.. Ar pirmas kartas?... Tai nustatė Europos kosmoso agentūros misija pavadinimu „Planck“.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kuri pirmoji ponia įkliuvo teisėsaugai dėl sagučių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kuri-pirmoji-ponia-ikliuvo-teisesaugai-del-saguciu--59101648</link><description><![CDATA[1992-ų metų kovo 20-ą buvusio Panamos diktatoriaus žmona, taigi ir buvusi pirmoji ponia, buvo suimta ir apkaltinta sagų vagyste iš drabužių universalinėje parduotuvėje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59101648</guid><pubDate>Wed, 20 Mar 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59101648/2024_03_19_cbd3ab4d_4698_f_20240319161344641.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1992-ų metų kovo 20-ą buvusio Panamos diktatoriaus žmona, taigi ir buvusi pirmoji ponia, buvo suimta ir apkaltinta sagų vagyste iš drabužių universalinėje parduotuvėje.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1992-ų metų kovo 20-ą buvusio Panamos diktatoriaus žmona, taigi ir buvusi pirmoji ponia, buvo suimta ir apkaltinta sagų vagyste iš drabužių universalinėje parduotuvėje.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip galėtume nušluostyti nosis ispanams, nepastatydami Nacionalinio stadiono dar 100 metų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-galetume-nusluostyti-nosis-ispanams-nepastatydami-nacionalinio-stadiono-dar-100-metu--59101530</link><description><![CDATA[1882 metų kovo 19-ą Barselonoje buvo įmūrytas primasis simbolinis akmuo pastato, kuris nebaigtas statyti iki šiol. Labai stebėtis nereikia. Tik prieš ketverius metus pagaliau buvo sutvarkyti visi su statybų leidimu susiję dokumentai. Čia, jeigu aiškiau, tai praėjus šimtui trisdešimt šešeriems metams nuo statybų pradžios. Šiuo metu planuojama, kad įspūdingos šventyklos konstrukcija bus baigta iki 2026 metų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59101530</guid><pubDate>Tue, 19 Mar 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59101530/2024_03_18_03fde12c_4698_f_20240318142133345.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1882 metų kovo 19-ą Barselonoje buvo įmūrytas primasis simbolinis akmuo pastato, kuris nebaigtas statyti iki šiol. Labai stebėtis nereikia. Tik prieš ketverius metus pagaliau buvo sutvarkyti visi su statybų leidimu susiję dokumentai. Čia, jeigu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1882 metų kovo 19-ą Barselonoje buvo įmūrytas primasis simbolinis akmuo pastato, kuris nebaigtas statyti iki šiol. Labai stebėtis nereikia. Tik prieš ketverius metus pagaliau buvo sutvarkyti visi su statybų leidimu susiję dokumentai. Čia, jeigu aiškiau, tai praėjus šimtui trisdešimt šešeriems metams nuo statybų pradžios. Šiuo metu planuojama, kad įspūdingos šventyklos konstrukcija bus baigta iki 2026 metų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ko Onutės nepasimoko iš Petrų Petraičių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ko-onutes-nepasimoko-is-petru-petraiciu--59101536</link><description><![CDATA[1966 metų kovo 18-tąją „Scot Paper Company“ - Scoto popieriaus kompanija pradėjo pardavinėti vienkartinius popierinius rūbus už vieną dolerį. Nusiuntusios 1 dolerį, moterys galėjo gauti „Scott“ suknelę „Paper Caper“ ir 52 centų vertės kuponus „Scott“ popieriniams rankšluosčiams, puodeliams, servetėlėms ir kitiems vienkartiniams produktams. Paprastų, raudonų arba juodai baltų suknelių net bendrovės nuostabai, buvo parduota 500 000 vienetų]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59101536</guid><pubDate>Mon, 18 Mar 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59101536/2024_03_17_029f4b17_4698_f_20240317183700985.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1966 metų kovo 18-tąją „Scot Paper Company“ - Scoto popieriaus kompanija pradėjo pardavinėti vienkartinius popierinius rūbus už vieną dolerį. Nusiuntusios 1 dolerį, moterys galėjo gauti „Scott“ suknelę „Paper Caper“ ir 52 centų vertės kuponus „Scott“...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1966 metų kovo 18-tąją „Scot Paper Company“ - Scoto popieriaus kompanija pradėjo pardavinėti vienkartinius popierinius rūbus už vieną dolerį. Nusiuntusios 1 dolerį, moterys galėjo gauti „Scott“ suknelę „Paper Caper“ ir 52 centų vertės kuponus „Scott“ popieriniams rankšluosčiams, puodeliams, servetėlėms ir kitiems vienkartiniams produktams. Paprastų, raudonų arba juodai baltų suknelių net bendrovės nuostabai, buvo parduota 500 000 vienetų]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kokį dailės genijų meno pasaulis atrado „praregėjęs” pomirtinėje jo darbų parodoje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-koki-dailes-geniju-meno-pasaulis-atrado-praregejes-pomirtineje-jo-darbu-parodoje--59066861</link><description><![CDATA[1901-ų metų kovo 15-ą Bernheim-Jeune galerijoje Paryžiuje eksponuojami mirusio olandų tapytojo paveikslai, tiksliau - 71 paveikslas, kuriuose vaizduojami objektai užfiksuoti drąsiais teptuko potėpiais ir išraiškingomis spalvomis. Tapybos darbai sukėlė sensaciją visame meno pasaulyje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59066861</guid><pubDate>Fri, 15 Mar 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59066861/2024_03_14_962556ee_4698_f_20240314192316859.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1901-ų metų kovo 15-ą Bernheim-Jeune galerijoje Paryžiuje eksponuojami mirusio olandų tapytojo paveikslai, tiksliau - 71 paveikslas, kuriuose vaizduojami objektai užfiksuoti drąsiais teptuko potėpiais ir išraiškingomis spalvomis. Tapybos darbai sukėlė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1901-ų metų kovo 15-ą Bernheim-Jeune galerijoje Paryžiuje eksponuojami mirusio olandų tapytojo paveikslai, tiksliau - 71 paveikslas, kuriuose vaizduojami objektai užfiksuoti drąsiais teptuko potėpiais ir išraiškingomis spalvomis. Tapybos darbai sukėlė sensaciją visame meno pasaulyje.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl pandemija buvo geriausias laikas keliauti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-pandemija-buvo-geriausias-laikas-keliauti--59035994</link><description><![CDATA[Lygiai prieš ketverius metus kovo 14-ą dėl kovidinių ribojimų neplanuotai buvo pasiektas vienas aviacinis rekordas - įvykdytas toliausias reguliarus komercinis skrydis. Aviakompanijos Air Tahiti Nui orlaivis Boeing 787 Dreamliner be nutūpimo įveikė 15715 kilometrų iš Taičio sostinės Papeetė Prancūzijos polinezijoje iki Paryžiaus Charlio de Gaulio oro uosto. Kelionė truko 15 valandų ir 45 minutes. Šį rekordą pagimdė pandemija ir tik ji. N]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59035994</guid><pubDate>Thu, 14 Mar 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59035994/2024_03_13_16cd1dec_4698_f_20240313170459302.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš ketverius metus kovo 14-ą dėl kovidinių ribojimų neplanuotai buvo pasiektas vienas aviacinis rekordas - įvykdytas toliausias reguliarus komercinis skrydis. Aviakompanijos Air Tahiti Nui orlaivis Boeing 787 Dreamliner be nutūpimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš ketverius metus kovo 14-ą dėl kovidinių ribojimų neplanuotai buvo pasiektas vienas aviacinis rekordas - įvykdytas toliausias reguliarus komercinis skrydis. Aviakompanijos Air Tahiti Nui orlaivis Boeing 787 Dreamliner be nutūpimo įveikė 15715 kilometrų iš Taičio sostinės Papeetė Prancūzijos polinezijoje iki Paryžiaus Charlio de Gaulio oro uosto. Kelionė truko 15 valandų ir 45 minutes. Šį rekordą pagimdė pandemija ir tik ji. N]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Urane dienas stumti būtų be galo sunku?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-urane-dienas-stumti-butu-be-galo-sunku--59031524</link><description><![CDATA[1781 metų kovo 13-ą vokiečių kilmės anglų astronomas Viljamas Heršelis atranda Uraną - septintąją Saulės planetą. Šis Heršelio atradimas buvo pirmasis naujaisiais laikais ir pirmasis, atliktas naudojant teleskopą, kuris leido Heršeliui pamatyti, kad Uranas yra planeta, o ne žvaigždė, kaip manė ankstesni astronomai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59031524</guid><pubDate>Wed, 13 Mar 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59031524/2024_03_12_b033e336_4698_f_20240312182600613.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1781 metų kovo 13-ą vokiečių kilmės anglų astronomas Viljamas Heršelis atranda Uraną - septintąją Saulės planetą. Šis Heršelio atradimas buvo pirmasis naujaisiais laikais ir pirmasis, atliktas naudojant teleskopą, kuris leido Heršeliui pamatyti, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1781 metų kovo 13-ą vokiečių kilmės anglų astronomas Viljamas Heršelis atranda Uraną - septintąją Saulės planetą. Šis Heršelio atradimas buvo pirmasis naujaisiais laikais ir pirmasis, atliktas naudojant teleskopą, kuris leido Heršeliui pamatyti, kad Uranas yra planeta, o ne žvaigždė, kaip manė ankstesni astronomai.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl artimoje ateityje nesulauksime naujų genijų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-artimoje-ateityje-nesulauksime-nauju-geniju--59005086</link><description><![CDATA[Prieš trejus metus kovo 12 dieną leidinyje „Human Reproduction“ mokslininkai paskelbė: pasaulyje dvynių gimsta daugiau nei bet kada anksčiau. Išanalizavę duomenis iš daugiau nei 100 šalių, tyrėjai nustatė, kad dvynių gimstamumas labai išaugo nuo 1980-ųjų: dabar kas 42 naujagimius yra dvyniai, t. y. kiek daugiau nei pusantro milijono vaikų per metus. Bet panašu, kad ši tendencija nesiruošia tęstis, pasaulis gali būti pasiekęs „dvynių piką“, nes naujausi duomenys rodo, kad kai kuriose<br />šalyse dvynių skaičius pradėjo stabilizuotis ar net mažėti nuo istorinių aukštumų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59005086</guid><pubDate>Tue, 12 Mar 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59005086/2024_03_11_a9b4564d_4698_f_20240311175327111.mp3" length="2883486" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš trejus metus kovo 12 dieną leidinyje „Human Reproduction“ mokslininkai paskelbė: pasaulyje dvynių gimsta daugiau nei bet kada anksčiau. Išanalizavę duomenis iš daugiau nei 100 šalių, tyrėjai nustatė, kad dvynių gimstamumas labai išaugo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš trejus metus kovo 12 dieną leidinyje „Human Reproduction“ mokslininkai paskelbė: pasaulyje dvynių gimsta daugiau nei bet kada anksčiau. Išanalizavę duomenis iš daugiau nei 100 šalių, tyrėjai nustatė, kad dvynių gimstamumas labai išaugo nuo 1980-ųjų: dabar kas 42 naujagimius yra dvyniai, t. y. kiek daugiau nei pusantro milijono vaikų per metus. Bet panašu, kad ši tendencija nesiruošia tęstis, pasaulis gali būti pasiekęs „dvynių piką“, nes naujausi duomenys rodo, kad kai kuriose<br />šalyse dvynių skaičius pradėjo stabilizuotis ar net mažėti nuo istorinių aukštumų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kada ir iš ko vakarai sužinojo apie pandas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kada-ir-is-ko-vakarai-suzinojo-apie-pandas--58998774</link><description><![CDATA[1869 metų kovo 11-tąją, vos prieš pusantro šimto metų, vakarus pasiekė pirmosios žinios apie didžiąją pandą, juodai baltą lokį iš Kinijos. Apie ją mokslo bendruomenę informavo prancūzas Tėvas Armandas Davidas, Šventojo Vincento Pauliečio įkurtos Misijų kongregacijos narys.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58998774</guid><pubDate>Mon, 11 Mar 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58998774/2024_03_10_77cd7e09_4698_f_20240310210409703.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1869 metų kovo 11-tąją, vos prieš pusantro šimto metų, vakarus pasiekė pirmosios žinios apie didžiąją pandą, juodai baltą lokį iš Kinijos. Apie ją mokslo bendruomenę informavo prancūzas Tėvas Armandas Davidas, Šventojo Vincento Pauliečio įkurtos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1869 metų kovo 11-tąją, vos prieš pusantro šimto metų, vakarus pasiekė pirmosios žinios apie didžiąją pandą, juodai baltą lokį iš Kinijos. Apie ją mokslo bendruomenę informavo prancūzas Tėvas Armandas Davidas, Šventojo Vincento Pauliečio įkurtos Misijų kongregacijos narys.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip Brunėjus galėtų pamokyti išgelbėti pasaulio vandenynus nuo plastiko?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-brunejus-galetu-pamokyti-isgelbeti-pasaulio-vandenynus-nuo-plastiko--58962941</link><description><![CDATA[Pernai, kovo 8-tąją mokslininkai iš 5 gyrų (pasaulinių vandenynų srovių) instituto paskelbė, kad pasaulio vandenynuose šiuo metu yra 171 trilijonas plastiko gabalėlių, 2005 metais jų buvo dešimtkart mažiau. Jeigu nieko nebus daroma, plastiko vandenynuose per penkiolika metų patrigubės. Plastikas žudo žuvis ir jūros gyvūnus, o jo skilimas į mažiau kenksmingas medžiagas trunka šimtus metų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58962941</guid><pubDate>Fri, 08 Mar 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58962941/2024_03_07_56e57e27_4698_f_20240307200403855_1.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pernai, kovo 8-tąją mokslininkai iš 5 gyrų (pasaulinių vandenynų srovių) instituto paskelbė, kad pasaulio vandenynuose šiuo metu yra 171 trilijonas plastiko gabalėlių, 2005 metais jų buvo dešimtkart mažiau. Jeigu nieko nebus daroma, plastiko...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pernai, kovo 8-tąją mokslininkai iš 5 gyrų (pasaulinių vandenynų srovių) instituto paskelbė, kad pasaulio vandenynuose šiuo metu yra 171 trilijonas plastiko gabalėlių, 2005 metais jų buvo dešimtkart mažiau. Jeigu nieko nebus daroma, plastiko vandenynuose per penkiolika metų patrigubės. Plastikas žudo žuvis ir jūros gyvūnus, o jo skilimas į mažiau kenksmingas medžiagas trunka šimtus metų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kuri pirmoji Amerikos ponia Baltuosiuose rūmuose nuolat rengė savo spaudos konferencijas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kuri-pirmoji-amerikos-ponia-baltuosiuose-rumuose-nuolat-renge-savo-spaudos-konferencijas--58932567</link><description><![CDATA[1933-ių metų kovo 6-ą, praėjus porai dienų po Amerikos prezidento Franklino Roosevelto inauguracijos, Baltuosiuose rūmuose pirmą kartą Amerikos istorijoje spaudos konferenciją surengė pirmoji šalies ponia - Eleonora Roosevelt. „Susirinko 35 žurnalistės ir, žinoma, pritrūko kėdžių, todėl kai kurioms teko sėdėti ant grindų, pasakojo ponia Roosevelt“. Tai nebuvo šiaip sumanymas leisti pirmajai poniai pasisakyti. Šiose spaudos konferencijose galėjo dalyvauti tik žurnalistės moterys.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58932567</guid><pubDate>Wed, 06 Mar 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58932567/2024_03_05_80176146_4698_f_20240305164217757.mp3" length="2883486" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1933-ių metų kovo 6-ą, praėjus porai dienų po Amerikos prezidento Franklino Roosevelto inauguracijos, Baltuosiuose rūmuose pirmą kartą Amerikos istorijoje spaudos konferenciją surengė pirmoji šalies ponia - Eleonora Roosevelt. „Susirinko 35...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1933-ių metų kovo 6-ą, praėjus porai dienų po Amerikos prezidento Franklino Roosevelto inauguracijos, Baltuosiuose rūmuose pirmą kartą Amerikos istorijoje spaudos konferenciją surengė pirmoji šalies ponia - Eleonora Roosevelt. „Susirinko 35 žurnalistės ir, žinoma, pritrūko kėdžių, todėl kai kurioms teko sėdėti ant grindų, pasakojo ponia Roosevelt“. Tai nebuvo šiaip sumanymas leisti pirmajai poniai pasisakyti. Šiose spaudos konferencijose galėjo dalyvauti tik žurnalistės moterys.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kiek kainavo brangiausiai parduotas naujas automobilis pasaulyje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kiek-kainavo-brangiausiai-parduotas-naujas-automobilis-pasaulyje--58929684</link><description><![CDATA[Prieš penkerius metus kovo 5 dieną Ženevos automobilių parodoje brangių automobilių gamintoja „Bugatti“ pristatė brangiausią kada nors parduotą naują automobilį „La Voiture Noir“. Įspūdinga tai, kad parduotas jis buvo dar iki tol, kol nuo jo pristatyme buvo nutraukta paslapties skraistė. Vienas pirkėjas už automobilį sumokėjo beveik septyniolika milijonų eurų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58929684</guid><pubDate>Tue, 05 Mar 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58929684/2024_03_04_3ac30c0e_4698_f_20240304160619876.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkerius metus kovo 5 dieną Ženevos automobilių parodoje brangių automobilių gamintoja „Bugatti“ pristatė brangiausią kada nors parduotą naują automobilį „La Voiture Noir“. Įspūdinga tai, kad parduotas jis buvo dar iki tol, kol nuo jo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkerius metus kovo 5 dieną Ženevos automobilių parodoje brangių automobilių gamintoja „Bugatti“ pristatė brangiausią kada nors parduotą naują automobilį „La Voiture Noir“. Įspūdinga tai, kad parduotas jis buvo dar iki tol, kol nuo jo pristatyme buvo nutraukta paslapties skraistė. Vienas pirkėjas už automobilį sumokėjo beveik septyniolika milijonų eurų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip Jėzus Johnui Lenonnui pakišo koją?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-jezus-johnui-lenonnui-pakiso-koja--58907706</link><description><![CDATA[1966 metų kovo 4 dieną britų laikraštyje „London evening standard“ Johno Lennono išsakytos mintys sukėlė didžiulį skandalą, tiesa, ne Didžiojoje Britanijoje, o Amerikoje. Tai buvo vadinama skandalu, kuris buvo didesnis už Jėzų. Jis pusiau oficialiai pribaigė įspūdingą fenomeną, kuris žinomas “Beatlemanijos” vardu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58907706</guid><pubDate>Mon, 04 Mar 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58907706/2024_03_03_ccccc8ef_4698_f_20240303182021192.mp3" length="2892263" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1966 metų kovo 4 dieną britų laikraštyje „London evening standard“ Johno Lennono išsakytos mintys sukėlė didžiulį skandalą, tiesa, ne Didžiojoje Britanijoje, o Amerikoje. Tai buvo vadinama skandalu, kuris buvo didesnis už Jėzų. Jis pusiau oficialiai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1966 metų kovo 4 dieną britų laikraštyje „London evening standard“ Johno Lennono išsakytos mintys sukėlė didžiulį skandalą, tiesa, ne Didžiojoje Britanijoje, o Amerikoje. Tai buvo vadinama skandalu, kuris buvo didesnis už Jėzų. Jis pusiau oficialiai pribaigė įspūdingą fenomeną, kuris žinomas “Beatlemanijos” vardu.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Gal Nacionalinio stadiono vietoje geriau įkurkime nacionalinį parką?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-gal-nacionalinio-stadiono-vietoje-geriau-ikurkime-nacionalini-parka--58888372</link><description><![CDATA[1872 metų kovo 1 dieną Amerikos prezidentas Grantas pasirašo įstatymo projektą, kuriuo įsteigiamas pirmasis nacionalinis parkas Yellowstone. Ne tik Jungtinėse valstijose, bet pirmasis ir visame pasaulyje. Vietiniai amerikiečiai šimtus metų gyveno ir medžiojo šiame regione, dar prieš atvykstant pirmiesiems anglų tyrinėtojams. Indėnus į šį regioną viliojo gausūs medžiojamųjų gyvūnų ištekliai ir kalnų upeliai, kuriuose knibždėte knibžda žuvų, tačiau juos taip pat žavėjo geizeriai, kanjonai ir tyvuliuojantys<br />purvo ežerai. Iki pilietinio karo į šią vietovę vyko tik saujelė medžiotojų, todėl ji iš esmės liko paslaptinga.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58888372</guid><pubDate>Fri, 01 Mar 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58888372/2024_02_29_051ba85e_4698_f_20240229172627317.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1872 metų kovo 1 dieną Amerikos prezidentas Grantas pasirašo įstatymo projektą, kuriuo įsteigiamas pirmasis nacionalinis parkas Yellowstone. Ne tik Jungtinėse valstijose, bet pirmasis ir visame pasaulyje. Vietiniai amerikiečiai šimtus metų gyveno ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1872 metų kovo 1 dieną Amerikos prezidentas Grantas pasirašo įstatymo projektą, kuriuo įsteigiamas pirmasis nacionalinis parkas Yellowstone. Ne tik Jungtinėse valstijose, bet pirmasis ir visame pasaulyje. Vietiniai amerikiečiai šimtus metų gyveno ir medžiojo šiame regione, dar prieš atvykstant pirmiesiems anglų tyrinėtojams. Indėnus į šį regioną viliojo gausūs medžiojamųjų gyvūnų ištekliai ir kalnų upeliai, kuriuose knibždėte knibžda žuvų, tačiau juos taip pat žavėjo geizeriai, kanjonai ir tyvuliuojantys<br />purvo ežerai. Iki pilietinio karo į šią vietovę vyko tik saujelė medžiotojų, todėl ji iš esmės liko paslaptinga.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kur ir kada pasauly buvo išaušusi vasario 30-toji?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kur-ir-kada-pasauly-buvo-isaususi-vasario-30-toji--58867918</link><description><![CDATA[1712-tais metais Švedijoje po vasario 29-tosios sekė vasario 30-toji. Viskas susiję su Grigališkojo ir Julijaus kalendorių skirtumų. Kaip ir dauguma protestantiškų šalių, Švedija iš pradžių nepriėmė Grigaliaus kalendoriaus ir laikėsi Julijaus kalendoriaus, kol 1699 metais nusprendė jį pakeisti. Bet tam reikėjo peršokti per vienuolika ar dvylika dienų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58867918</guid><pubDate>Thu, 29 Feb 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58867918/2024_02_28_a8d5665f_4698_f_20240228183153742.mp3" length="2949106" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1712-tais metais Švedijoje po vasario 29-tosios sekė vasario 30-toji. Viskas susiję su Grigališkojo ir Julijaus kalendorių skirtumų. Kaip ir dauguma protestantiškų šalių, Švedija iš pradžių nepriėmė Grigaliaus kalendoriaus ir laikėsi Julijaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1712-tais metais Švedijoje po vasario 29-tosios sekė vasario 30-toji. Viskas susiję su Grigališkojo ir Julijaus kalendorių skirtumų. Kaip ir dauguma protestantiškų šalių, Švedija iš pradžių nepriėmė Grigaliaus kalendoriaus ir laikėsi Julijaus kalendoriaus, kol 1699 metais nusprendė jį pakeisti. Bet tam reikėjo peršokti per vienuolika ar dvylika dienų.]]></itunes:summary><itunes:duration>185</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip Ruanda primena Lietuvos bažnyčioms nakčiai rakinti varpines?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-ruanda-primena-lietuvos-baznycioms-nakciai-rakinti-varpines--58854675</link><description><![CDATA[Prieš šešerius metus vasario 27-ąją Ruandoje buvo uždaryta 700 nelegalių bažnyčių už tai, kad jos kėlė didelį triukšmą ir neturėjo susitvarkiusios leidimų iš statinių priežiūros tarnybos. Dauguma jų yra mažos nepriklausomos bažnyčios, tokių Afrikoje labai daug.<br />Pastaraisiais metais Afrikoje sparčiai daugėja nepriklausomų bažnyčių, kurioms dažnai vadovauja charizmatiniai pamokslininkai, teigiantys, kad gali daryti stebuklus. Kai kurios iš bažnyčių yra didžiulės, kiekvieną sekmadienį sutraukiančios tūkstančius maldininkų, tačiau kitos – tai maži statiniai, pastatyti be statybos leidimo. Kai kuriose bažnyčiose pamaldos vyksta netvarkinguose ir nešvariuose pastatuose, o tai kenkia žmonių<br />sveikatai ir saugumui, - sprendimą uždaryti maldininkų susibūrimo vietas aiškino valdžios atstovai. Bažnytininkai kritikavo šį žingsnį, sakydami, kad valdžios institucijos yra pernelyg griežtos.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58854675</guid><pubDate>Wed, 28 Feb 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58854675/2024_02_27_7c28144e_4698_f_20240227201743013.mp3" length="2882624" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš šešerius metus vasario 27-ąją Ruandoje buvo uždaryta 700 nelegalių bažnyčių už tai, kad jos kėlė didelį triukšmą ir neturėjo susitvarkiusios leidimų iš statinių priežiūros tarnybos. Dauguma jų yra mažos nepriklausomos bažnyčios, tokių Afrikoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš šešerius metus vasario 27-ąją Ruandoje buvo uždaryta 700 nelegalių bažnyčių už tai, kad jos kėlė didelį triukšmą ir neturėjo susitvarkiusios leidimų iš statinių priežiūros tarnybos. Dauguma jų yra mažos nepriklausomos bažnyčios, tokių Afrikoje labai daug.<br />Pastaraisiais metais Afrikoje sparčiai daugėja nepriklausomų bažnyčių, kurioms dažnai vadovauja charizmatiniai pamokslininkai, teigiantys, kad gali daryti stebuklus. Kai kurios iš bažnyčių yra didžiulės, kiekvieną sekmadienį sutraukiančios tūkstančius maldininkų, tačiau kitos – tai maži statiniai, pastatyti be statybos leidimo. Kai kuriose bažnyčiose pamaldos vyksta netvarkinguose ir nešvariuose pastatuose, o tai kenkia žmonių<br />sveikatai ir saugumui, - sprendimą uždaryti maldininkų susibūrimo vietas aiškino valdžios atstovai. Bažnytininkai kritikavo šį žingsnį, sakydami, kad valdžios institucijos yra pernelyg griežtos.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl „Grammy“ muzikos stiliui, kuris pasaulyje dominavo daugiau nei dešimtmetį, nominaciją skyrė tik vieną kartą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-grammy-muzikos-stiliui-kuris-pasaulyje-dominavo-daugiau-nei-desimtmeti-nominacija-skyre-tik-viena-karta--58833065</link><description><![CDATA[1980 metų vasario 27-ąją pirmą ir paskutinį kartą „Grammy“ apdovanojimuose buvo disko muzikos nominacija. Už geriausią disko kūrinį apdovanojimą pelnė Gloria Gaynor hitas „I will survive“. Labai teisingas pasirinkimas. Septintojo dešimtmečio pabaigoje disko muzika visiškai užvaldė muziko areną, tad Nacionalinė įrašų meno ir mokslo<br />akademija pagaliau nusprendė suteikti jai savo pritarimo ženklą ir įsteigti jai nominaciją, nors kaip tik tuo metu šis muzikos stilius ruošėsi mirti.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58833065</guid><pubDate>Tue, 27 Feb 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58833065/2024_02_26_ae8d3445_4698_f_20240226195533542.mp3" length="2882624" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1980 metų vasario 27-ąją pirmą ir paskutinį kartą „Grammy“ apdovanojimuose buvo disko muzikos nominacija. Už geriausią disko kūrinį apdovanojimą pelnė Gloria Gaynor hitas „I will survive“. Labai teisingas pasirinkimas. Septintojo dešimtmečio pabaigoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1980 metų vasario 27-ąją pirmą ir paskutinį kartą „Grammy“ apdovanojimuose buvo disko muzikos nominacija. Už geriausią disko kūrinį apdovanojimą pelnė Gloria Gaynor hitas „I will survive“. Labai teisingas pasirinkimas. Septintojo dešimtmečio pabaigoje disko muzika visiškai užvaldė muziko areną, tad Nacionalinė įrašų meno ir mokslo<br />akademija pagaliau nusprendė suteikti jai savo pritarimo ženklą ir įsteigti jai nominaciją, nors kaip tik tuo metu šis muzikos stilius ruošėsi mirti.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip vaflių keptuvė padėjo pagerinti bėgimo rekordus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-vafliu-keptuve-padejo-pagerinti-begimo-rekordus--58816956</link><description><![CDATA[1974 metų vasario 26-tąją nedidelės kompanijos įkūrėjas Billas Bowermanas gavo patentą išradimui, kurį sugalvojo virtuvėje pusryčių metu. Pats Bowermanas dirbo bėgimo treneriu Oregono universite, čia, beje, ir glaudėsi niekam nežinoma sportbačius gaminanti įmonėlė. Treneris ir Filas Knightas, vienas iš jo bėgikų, buvo nepatenkintas turima bėgimo avalyne. Jie patobulino batelius, kad jie būtų lengvesni ir greitesni, pakeitė drobę ir odinius batviršius nailonu ir pridėjo išskirtinį pleištinį kulną. Tačiau<br />didžiausias proveržis sportbačių pasaulyje gimė Bowermano virtuvėje. Oregono universitetas nusprendė pakeisti žvyru dengtą bėgimo taką dirbtine danga, todėl Bowermanas galvojo, kaip sukurti batelį, kuris gerai sukibtų su dirbtine danga be dyglių.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58816956</guid><pubDate>Mon, 26 Feb 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58816956/2024_02_25_462b175d_4698_f_20240225200236443.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1974 metų vasario 26-tąją nedidelės kompanijos įkūrėjas Billas Bowermanas gavo patentą išradimui, kurį sugalvojo virtuvėje pusryčių metu. Pats Bowermanas dirbo bėgimo treneriu Oregono universite, čia, beje, ir glaudėsi niekam nežinoma sportbačius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1974 metų vasario 26-tąją nedidelės kompanijos įkūrėjas Billas Bowermanas gavo patentą išradimui, kurį sugalvojo virtuvėje pusryčių metu. Pats Bowermanas dirbo bėgimo treneriu Oregono universite, čia, beje, ir glaudėsi niekam nežinoma sportbačius gaminanti įmonėlė. Treneris ir Filas Knightas, vienas iš jo bėgikų, buvo nepatenkintas turima bėgimo avalyne. Jie patobulino batelius, kad jie būtų lengvesni ir greitesni, pakeitė drobę ir odinius batviršius nailonu ir pridėjo išskirtinį pleištinį kulną. Tačiau<br />didžiausias proveržis sportbačių pasaulyje gimė Bowermano virtuvėje. Oregono universitetas nusprendė pakeisti žvyru dengtą bėgimo taką dirbtine danga, todėl Bowermanas galvojo, kaip sukurti batelį, kuris gerai sukibtų su dirbtine danga be dyglių.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip Fidelis Castro pasikėsino į Formulės-1 reputaciją?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-fidelis-castro-pasikesino-i-formules-1-reputacija--58795145</link><description><![CDATA[1958-tų metų vasario 23-ą Kuboje Fidelio Kastro sukilėlių grupė pagrobė penkiskart „Formulės-1“ čempioną argentinietį Juaną Manuelį Fangio. Fangio buvo pagrobtas iš savo viešbučio Havanoje likus dienai iki Kubos „Grand Prix“ lenktynių. Kai šios baigėsi, po kelių valandų lenktynininkas buvo paleistas sveikas ir gyvas. Pagrobimu buvo siekiama tarptautiniu mastu sukompromituoti Kubos prezidentą Fulgencio Batistą, kurio vyriausybę Kastro nuvertė mažiau nei po metų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58795145</guid><pubDate>Fri, 23 Feb 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58795145/2024_02_22_ff02aebc_4698_f_20240222170254185.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1958-tų metų vasario 23-ą Kuboje Fidelio Kastro sukilėlių grupė pagrobė penkiskart „Formulės-1“ čempioną argentinietį Juaną Manuelį Fangio. Fangio buvo pagrobtas iš savo viešbučio Havanoje likus dienai iki Kubos „Grand Prix“ lenktynių. Kai šios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1958-tų metų vasario 23-ą Kuboje Fidelio Kastro sukilėlių grupė pagrobė penkiskart „Formulės-1“ čempioną argentinietį Juaną Manuelį Fangio. Fangio buvo pagrobtas iš savo viešbučio Havanoje likus dienai iki Kubos „Grand Prix“ lenktynių. Kai šios baigėsi, po kelių valandų lenktynininkas buvo paleistas sveikas ir gyvas. Pagrobimu buvo siekiama tarptautiniu mastu sukompromituoti Kubos prezidentą Fulgencio Batistą, kurio vyriausybę Kastro nuvertė mažiau nei po metų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kokius nuopelnus žmonės nepelnytai pasisavino iš neandartaliečių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kokius-nuopelnus-zmones-nepelnytai-pasisavino-is-neandartalieciu--58774352</link><description><![CDATA[Prieš šešeris metus vasario 22-ąją žurnale „Science“ paskelbtas tyrimas teigia, kad „ne žmonės, o neandertaliečiai buvo pirmieji menininkai Žemėje, urvuose tapę raudonus paveikslus“. Šis atradimas paneigia plačiai paplitusį įsitikinimą, kad šiuolaikiniai žmonės yra vienintelė rūšis, kuri save išreiškė meno kūriniais. Tyrėjai teigia, kad neandertaliečiai urvuose ant sienų tepė, piešė ir drabstė dažus, kitaip tariant - kūrė dar dešimtis tūkstančių metų iki tol, kol šias vietas pasiekė šiuolaikiniai žmonės.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58774352</guid><pubDate>Thu, 22 Feb 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58774352/2024_02_21_0bc93178_4698_f_20240221193230179.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš šešeris metus vasario 22-ąją žurnale „Science“ paskelbtas tyrimas teigia, kad „ne žmonės, o neandertaliečiai buvo pirmieji menininkai Žemėje, urvuose tapę raudonus paveikslus“. Šis atradimas paneigia plačiai paplitusį įsitikinimą, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš šešeris metus vasario 22-ąją žurnale „Science“ paskelbtas tyrimas teigia, kad „ne žmonės, o neandertaliečiai buvo pirmieji menininkai Žemėje, urvuose tapę raudonus paveikslus“. Šis atradimas paneigia plačiai paplitusį įsitikinimą, kad šiuolaikiniai žmonės yra vienintelė rūšis, kuri save išreiškė meno kūriniais. Tyrėjai teigia, kad neandertaliečiai urvuose ant sienų tepė, piešė ir drabstė dažus, kitaip tariant - kūrė dar dešimtis tūkstančių metų iki tol, kol šias vietas pasiekė šiuolaikiniai žmonės.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas užšifruota paslaptingiausiame 500 metų senumo rankraštyje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-uzsifruota-paslaptingiausiame-500-metu-senumo-rankrastyje--58760854</link><description><![CDATA[Lygiai prieš dešimt metų vasario dvidešimt pirmąją iššifruoti keletas žodžių iš paslaptingiausio pasaulyje teksto - Voinyčiaus rankraščio. Voiničiaus rankraštis – paslaptinga knyga, parašyta maždaug prieš 500 metų nežinomo autoriaus, nežinoma kalba. Rankraštį iššifruoti bandyta daug kartų, tačiau niekam iki šiol to sėkmingai atlikti nepavyko. Rankraštis pavadintas jį atradusio iš Lietuvos kilusio antikvaro Mykolo-Vilfredo Voiničiaus vardu. Jį sudaro 240 pergamentinių puslapių.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58760854</guid><pubDate>Wed, 21 Feb 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58760854/2024_02_20_bd19f3c1_4698_f_20240220161233496.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš dešimt metų vasario dvidešimt pirmąją iššifruoti keletas žodžių iš paslaptingiausio pasaulyje teksto - Voinyčiaus rankraščio. Voiničiaus rankraštis – paslaptinga knyga, parašyta maždaug prieš 500 metų nežinomo autoriaus, nežinoma kalba....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš dešimt metų vasario dvidešimt pirmąją iššifruoti keletas žodžių iš paslaptingiausio pasaulyje teksto - Voinyčiaus rankraščio. Voiničiaus rankraštis – paslaptinga knyga, parašyta maždaug prieš 500 metų nežinomo autoriaus, nežinoma kalba. Rankraštį iššifruoti bandyta daug kartų, tačiau niekam iki šiol to sėkmingai atlikti nepavyko. Rankraštis pavadintas jį atradusio iš Lietuvos kilusio antikvaro Mykolo-Vilfredo Voiničiaus vardu. Jį sudaro 240 pergamentinių puslapių.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip pacifistas Johnas Lennonas atsidūrė kariuomenėje ir ar dėl to turėjo nusikirpti plaukus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-pacifistas-johnas-lennonas-atsidure-kariuomeneje-ir-ar-del-to-turejo-nusikirpti-plaukus--58733940</link><description><![CDATA[2016-tųjų vasario 20-ą aukcione Dalase kolekcininkas už 35 tūkstančius dolerių nusipirko maždaug dešimties centimetrų ilgio plaukų sruogą, kuri kažkada buvo nukirpta nuo Johno Lennono galvos.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58733940</guid><pubDate>Tue, 20 Feb 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58733940/2024_02_19_fa73f547_4698_f_20240219092113520.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2016-tųjų vasario 20-ą aukcione Dalase kolekcininkas už 35 tūkstančius dolerių nusipirko maždaug dešimties centimetrų ilgio plaukų sruogą, kuri kažkada buvo nukirpta nuo Johno Lennono galvos.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2016-tųjų vasario 20-ą aukcione Dalase kolekcininkas už 35 tūkstančius dolerių nusipirko maždaug dešimties centimetrų ilgio plaukų sruogą, kuri kažkada buvo nukirpta nuo Johno Lennono galvos.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Amerikoje vaikus siųsti paštu uždrausta vėliau nei gyvūnus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-amerikoje-vaikus-siusti-pastu-uzdrausta-veliau-nei-gyvunus--58733955</link><description><![CDATA[1914-tų metų vasario 19-tąją šešiametę Charlotte May Pierstorff iš Grangevilio miesto Aidaho valstija valstijoje tėvai išsiuntė pas senelius, kurie gyveno už daugiau nei šimto kilometrų. Kas čia tokio ypatingo? Tai, kad mergaitė buvo pasiųsta paštu, ir tai yra vienas žinomiausių to meto įvykių Amerikos istorijoje. Paštu pasiųsti dukrą, sveriančią kiek daugiau nei dvidešimt kilogramų, tėvams kainavo tik 53 centus! Jie nupirko pluoštą pašto ženklų ir apklijavo jais dukros paltuką. Pradėjus teikti pašto siuntų pristatymo paslaugą, kilo daug painiavos dėl to, ką galima ir ko negalima siųsti paštu. Taisyklės buvo neaiškios, o skirtingi miestai jas aiškino taip pat laisvai kaip stalo žaidimų taisykles.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58733955</guid><pubDate>Mon, 19 Feb 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58733955/2024_02_18_91cdda39_4698_f_20240218203344165.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1914-tų metų vasario 19-tąją šešiametę Charlotte May Pierstorff iš Grangevilio miesto Aidaho valstija valstijoje tėvai išsiuntė pas senelius, kurie gyveno už daugiau nei šimto kilometrų. Kas čia tokio ypatingo? Tai, kad mergaitė buvo pasiųsta paštu,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1914-tų metų vasario 19-tąją šešiametę Charlotte May Pierstorff iš Grangevilio miesto Aidaho valstija valstijoje tėvai išsiuntė pas senelius, kurie gyveno už daugiau nei šimto kilometrų. Kas čia tokio ypatingo? Tai, kad mergaitė buvo pasiųsta paštu, ir tai yra vienas žinomiausių to meto įvykių Amerikos istorijoje. Paštu pasiųsti dukrą, sveriančią kiek daugiau nei dvidešimt kilogramų, tėvams kainavo tik 53 centus! Jie nupirko pluoštą pašto ženklų ir apklijavo jais dukros paltuką. Pradėjus teikti pašto siuntų pristatymo paslaugą, kilo daug painiavos dėl to, ką galima ir ko negalima siųsti paštu. Taisyklės buvo neaiškios, o skirtingi miestai jas aiškino taip pat laisvai kaip stalo žaidimų taisykles.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar „The Beatles” žinojo, kur skambinti nelaimės atveju?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-the-beatles-zinojo-kur-skambinti-nelaimes-atveju--58686122</link><description><![CDATA[1968-tų metų vasario 16-ą Jungtinėse valstijose pirmą kartą buvo paskambinta numeriu 911. Šiuo metu beveik visi 327 milijonai šalies gyventojų skubios pagalbos telefono numerį 911 laiko savaime suprantamu dalyku, bet jam įsitvirtinti prireikė daug metų net po to, kai jį patvirtino Kongresas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58686122</guid><pubDate>Fri, 16 Feb 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58686122/2024_02_14_5092cb72_4698_f_20240214152859964.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1968-tų metų vasario 16-ą Jungtinėse valstijose pirmą kartą buvo paskambinta numeriu 911. Šiuo metu beveik visi 327 milijonai šalies gyventojų skubios pagalbos telefono numerį 911 laiko savaime suprantamu dalyku, bet jam įsitvirtinti prireikė daug...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1968-tų metų vasario 16-ą Jungtinėse valstijose pirmą kartą buvo paskambinta numeriu 911. Šiuo metu beveik visi 327 milijonai šalies gyventojų skubios pagalbos telefono numerį 911 laiko savaime suprantamu dalyku, bet jam įsitvirtinti prireikė daug metų net po to, kai jį patvirtino Kongresas.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kada „žvaigždžių lietus” gali būti pavojingas romantikams?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kada-zvaigzdziu-lietus-gali-buti-pavojingas-romantikams--58681715</link><description><![CDATA[Prieš vienuolika metų vasario 15-ą vos patekėjus saulei Čeliabinske, pietvakarių Rusijoje, giedrą mėlyną dangų perskrodė skriejantis kosminės uolienos gabalas. Netikėtas svečias pasirodė be išankstinio įspėjimo gana plokščia trajektorija. Jis įskriejo į atmosferą beveik dvidešimties kilometrų per sekundę greičiu ir akimirksniu virto ugnies kamuoliu. Akimirką uoliena švietė 30 kartų ryškiau už saulę.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58681715</guid><pubDate>Thu, 15 Feb 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58681715/2024_02_14_a123d110_4698_f_20240214112220714.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš vienuolika metų vasario 15-ą vos patekėjus saulei Čeliabinske, pietvakarių Rusijoje, giedrą mėlyną dangų perskrodė skriejantis kosminės uolienos gabalas. Netikėtas svečias pasirodė be išankstinio įspėjimo gana plokščia trajektorija. Jis įskriejo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš vienuolika metų vasario 15-ą vos patekėjus saulei Čeliabinske, pietvakarių Rusijoje, giedrą mėlyną dangų perskrodė skriejantis kosminės uolienos gabalas. Netikėtas svečias pasirodė be išankstinio įspėjimo gana plokščia trajektorija. Jis įskriejo į atmosferą beveik dvidešimties kilometrų per sekundę greičiu ir akimirksniu virto ugnies kamuoliu. Akimirką uoliena švietė 30 kartų ryškiau už saulę.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kur dabar kosmose yra labiausiai nutolęs žmogaus sukurtas objektas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kur-dabar-kosmose-yra-labiausiai-nutoles-zmogaus-sukurtas-objektas--58680871</link><description><![CDATA[1990-tų metų vasario 14-ą, Valentino dieną erdvėlaivis „Voyager 1“ nufotografuoja Žemę iš atstumo, nuo Saulės nutolusio per beveik 6 milijardus kilometrų. Žinoma nuotrauka yra pavadinta „Blyškus mėlynas taškas“. Mūsų planeta nuotraukoje yra beveik nepastebima maždaug pikselio dydžio dėmelė. 77-tais metais rugsėjo 5 dieną paleisti „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ pasiųsti ištirti išorines Saulės sistemos dalis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58680871</guid><pubDate>Wed, 14 Feb 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58680871/2024_02_13_0ae487d7_4698_f_20240213134700532.mp3" length="2980871" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1990-tų metų vasario 14-ą, Valentino dieną erdvėlaivis „Voyager 1“ nufotografuoja Žemę iš atstumo, nuo Saulės nutolusio per beveik 6 milijardus kilometrų. Žinoma nuotrauka yra pavadinta „Blyškus mėlynas taškas“. Mūsų planeta nuotraukoje yra beveik...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1990-tų metų vasario 14-ą, Valentino dieną erdvėlaivis „Voyager 1“ nufotografuoja Žemę iš atstumo, nuo Saulės nutolusio per beveik 6 milijardus kilometrų. Žinoma nuotrauka yra pavadinta „Blyškus mėlynas taškas“. Mūsų planeta nuotraukoje yra beveik nepastebima maždaug pikselio dydžio dėmelė. 77-tais metais rugsėjo 5 dieną paleisti „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ pasiųsti ištirti išorines Saulės sistemos dalis.]]></itunes:summary><itunes:duration>187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Dėl ko astrologai pralaimėjo grupei „Take That“?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-del-ko-astrologai-pralaimejo-grupei-take-that--58655373</link><description><![CDATA[1996-tų metų vasario 13-tą dieną apie savo išsiskyrimą paskelbė britų popmuzikos grupė „Take That“. Jos gerbėjams, daugiausia paaugliams, ši žinia prilygo Didžiajam visatos sprogimui, tik atbulai. Įrašų kompanijos telefonų linijos lūžo nuo desperacijoje paskendusių gerbėjų, kurie ieškojo jėgų ir pagalbos susitaikyti su netikėta žinia.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58655373</guid><pubDate>Tue, 13 Feb 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58655373/2024_02_12_cc47dbcb_4698_f_20240212113253768.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1996-tų metų vasario 13-tą dieną apie savo išsiskyrimą paskelbė britų popmuzikos grupė „Take That“. Jos gerbėjams, daugiausia paaugliams, ši žinia prilygo Didžiajam visatos sprogimui, tik atbulai. Įrašų kompanijos telefonų linijos lūžo nuo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1996-tų metų vasario 13-tą dieną apie savo išsiskyrimą paskelbė britų popmuzikos grupė „Take That“. Jos gerbėjams, daugiausia paaugliams, ši žinia prilygo Didžiajam visatos sprogimui, tik atbulai. Įrašų kompanijos telefonų linijos lūžo nuo desperacijoje paskendusių gerbėjų, kurie ieškojo jėgų ir pagalbos susitaikyti su netikėta žinia.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Dėl ko prieš moteris nusidėjo Alexandre Dumas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-del-ko-pries-moteris-nusidejo-alexandre-dumas--58648773</link><description><![CDATA[Prieš trejetą metų vasario 12-tą atsistatydino 2020-tųjų Tokijo olimpinių žaidynių organizacinio komiteto vadovas. Tai padaryti jis buvo priverstas po to, kai jo įžeidžiantys komentarai apie moteris sulaukė tarptautinės kritikos. „Mano netinkamas pasisakymas sukėlė chaosą, priimkite mano nuoširdų atsiprašymą“,- sakė Yoshiro Mori, kuris anksčiau buvo ir šalies premjeras.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58648773</guid><pubDate>Mon, 12 Feb 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58648773/2024_02_11_9e10b6a6_4698_f_20240211180753501.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš trejetą metų vasario 12-tą atsistatydino 2020-tųjų Tokijo olimpinių žaidynių organizacinio komiteto vadovas. Tai padaryti jis buvo priverstas po to, kai jo įžeidžiantys komentarai apie moteris sulaukė tarptautinės kritikos. „Mano netinkamas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš trejetą metų vasario 12-tą atsistatydino 2020-tųjų Tokijo olimpinių žaidynių organizacinio komiteto vadovas. Tai padaryti jis buvo priverstas po to, kai jo įžeidžiantys komentarai apie moteris sulaukė tarptautinės kritikos. „Mano netinkamas pasisakymas sukėlė chaosą, priimkite mano nuoširdų atsiprašymą“,- sakė Yoshiro Mori, kuris anksčiau buvo ir šalies premjeras.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Iš kur šiaurės Nigerijoje atsirado ir kur prapuolė 4 milijonai butelių alaus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-is-kur-siaures-nigerijoje-atsirado-ir-kur-prapuole-4-milijonai-buteliu-alaus--58611826</link><description><![CDATA[Prieš porą metų vasario devintąją religinė policija Nigerijos šiaurinėje Kano valstijoje sunaikino beveik keturi milijonai butelių alaus. Kol buldozeriai traiškė stiklo butelius, susirinkę smalsuoliai šūkaliojo “Allahu Akbar” - Dievas yra didis. Šis daugiausia musulmonų gyvenamas miestas yra vienoje iš kelių šiaurinių Nigerijos valstijų, kuriose pagal šariato teisę draudžiama vartoti alkoholį.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58611826</guid><pubDate>Fri, 09 Feb 2024 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58611826/2024_02_08_bcb39b30_4698_f_20240208170719657.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš porą metų vasario devintąją religinė policija Nigerijos šiaurinėje Kano valstijoje sunaikino beveik keturi milijonai butelių alaus. Kol buldozeriai traiškė stiklo butelius, susirinkę smalsuoliai šūkaliojo “Allahu Akbar” - Dievas yra didis. Šis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš porą metų vasario devintąją religinė policija Nigerijos šiaurinėje Kano valstijoje sunaikino beveik keturi milijonai butelių alaus. Kol buldozeriai traiškė stiklo butelius, susirinkę smalsuoliai šūkaliojo “Allahu Akbar” - Dievas yra didis. Šis daugiausia musulmonų gyvenamas miestas yra vienoje iš kelių šiaurinių Nigerijos valstijų, kuriose pagal šariato teisę draudžiama vartoti alkoholį.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ko šveicarų vyrai neleido savo moterims ilgiau nei kiti europiečiai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ko-sveicaru-vyrai-neleido-savo-moterims-ilgiau-nei-kiti-europieciai--58587304</link><description><![CDATA[1971-ų metų vasario 7-tąją Šveicarijos vyrai pasidavė. Referendume jie nusprendė suteikti moterims teisę balsuoti nacionaliniuose rinkimuose. Remiantis oficialiais Berne paskelbtais referendumo rezultatais, už moterų balsavimą pasisakė dvigubai daugiau referendumo dalyvių nei prieš tokią jų teisę. Ankstesniame referendume, kuris vyko 1959- aisiais, rezultatas buvo atvirkštinis. Šveicarija buvo paskutinė Europos valstybė, kuriose moterims buvo neleidžiama balsuoti.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58587304</guid><pubDate>Wed, 07 Feb 2024 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58587304/2024_02_06_0b78ae85_4698_f_20240206171332085.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1971-ų metų vasario 7-tąją Šveicarijos vyrai pasidavė. Referendume jie nusprendė suteikti moterims teisę balsuoti nacionaliniuose rinkimuose. Remiantis oficialiais Berne paskelbtais referendumo rezultatais, už moterų balsavimą pasisakė dvigubai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1971-ų metų vasario 7-tąją Šveicarijos vyrai pasidavė. Referendume jie nusprendė suteikti moterims teisę balsuoti nacionaliniuose rinkimuose. Remiantis oficialiais Berne paskelbtais referendumo rezultatais, už moterų balsavimą pasisakė dvigubai daugiau referendumo dalyvių nei prieš tokią jų teisę. Ankstesniame referendume, kuris vyko 1959- aisiais, rezultatas buvo atvirkštinis. Šveicarija buvo paskutinė Europos valstybė, kuriose moterims buvo neleidžiama balsuoti.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas buvo didžiausia Austrijos muzikos žvaigždė nuo Mocarto laikų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-buvo-didziausia-austrijos-muzikos-zvaigzde-nuo-mocarto-laiku--58578420</link><description><![CDATA[1998-tų metų vasario 6-tąją Dominykos respublikoje atostogaudamas ir vairuodamas nuomotą automobilį žuvo austras Johanas Holzelis, kai į jį įvažiavo autobusas. Popmuzikos gerbėjams nuo Vokietijos iki Japonijos jis<br />buvo tiesiog Falco, „Rock Me Amadeus“ ir „Der Kommisar“ autorius ir, ko gero, didžiausia Austrijos žvaigždė nuo Mozarto laikų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58578420</guid><pubDate>Tue, 06 Feb 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58578420/2024_02_05_9a058194_4698_f_20240205180017076.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1998-tų metų vasario 6-tąją Dominykos respublikoje atostogaudamas ir vairuodamas nuomotą automobilį žuvo austras Johanas Holzelis, kai į jį įvažiavo autobusas. Popmuzikos gerbėjams nuo Vokietijos iki Japonijos jis
buvo tiesiog Falco, „Rock Me Amadeus“...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1998-tų metų vasario 6-tąją Dominykos respublikoje atostogaudamas ir vairuodamas nuomotą automobilį žuvo austras Johanas Holzelis, kai į jį įvažiavo autobusas. Popmuzikos gerbėjams nuo Vokietijos iki Japonijos jis<br />buvo tiesiog Falco, „Rock Me Amadeus“ ir „Der Kommisar“ autorius ir, ko gero, didžiausia Austrijos žvaigždė nuo Mozarto laikų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Krepšinio rekordas, kurio, greičiausiai, niekas nesumuš</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-krepsinio-rekordas-kurio-greiciausiai-niekas-nesumus--58567600</link><description><![CDATA[1974-tų metų vasario 5-tąją Stokholme vykusiose tarpmokyklinio krepšinio čempionato rungtynėse 13-metis berniukas Mats Wermelin’as pelnė daugiausiai taškų per visą krepšinio istoriją. Jo rekordo nesumušė nė viena profesionalaus krepšinio žvaigždė ir greičiausiai niekada nesumuš. Tokios sėkmės nepakartos visas NBA net bendromis visų krepšininkų pastangomis. Todėl, kad Wermelino pasiektas rezultatas yra ne šiaip<br />rekordas. Tai yra rekordas ant rekordo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58567600</guid><pubDate>Mon, 05 Feb 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58567600/2024_02_04_e9820459_4698_f_20240204175558286.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1974-tų metų vasario 5-tąją Stokholme vykusiose tarpmokyklinio krepšinio čempionato rungtynėse 13-metis berniukas Mats Wermelin’as pelnė daugiausiai taškų per visą krepšinio istoriją. Jo rekordo nesumušė nė viena profesionalaus krepšinio žvaigždė ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1974-tų metų vasario 5-tąją Stokholme vykusiose tarpmokyklinio krepšinio čempionato rungtynėse 13-metis berniukas Mats Wermelin’as pelnė daugiausiai taškų per visą krepšinio istoriją. Jo rekordo nesumušė nė viena profesionalaus krepšinio žvaigždė ir greičiausiai niekada nesumuš. Tokios sėkmės nepakartos visas NBA net bendromis visų krepšininkų pastangomis. Todėl, kad Wermelino pasiektas rezultatas yra ne šiaip<br />rekordas. Tai yra rekordas ant rekordo.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl metalinis butelio dangtelis turi 21-ą dantuką?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-metalinis-butelio-dangtelis-turi-21-a-dantuka--58535750</link><description><![CDATA[1892 metais vasario 2-ąją amerikiečių Williamas Painteris patentavo savo išradimą, kurį mes kasdien naudojame ir šiandien. Vieni daugiau, kiti - mažiau. Metalinį butelio dangtelį, kuris angliškai vadinamas karūniniu dangteliu, mat yra panašus į apverstą karūną. XIX a. pabaigoje rinkoje atsirado vis daugiau gazuotų gaiviųjų gėrimų, kuriuos žmonės greitai pamėgo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58535750</guid><pubDate>Fri, 02 Feb 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58535750/2024_02_01_6f714bf5_4698_f_20240201180507556.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1892 metais vasario 2-ąją amerikiečių Williamas Painteris patentavo savo išradimą, kurį mes kasdien naudojame ir šiandien. Vieni daugiau, kiti - mažiau. Metalinį butelio dangtelį, kuris angliškai vadinamas karūniniu dangteliu, mat yra panašus į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1892 metais vasario 2-ąją amerikiečių Williamas Painteris patentavo savo išradimą, kurį mes kasdien naudojame ir šiandien. Vieni daugiau, kiti - mažiau. Metalinį butelio dangtelį, kuris angliškai vadinamas karūniniu dangteliu, mat yra panašus į apverstą karūną. XIX a. pabaigoje rinkoje atsirado vis daugiau gazuotų gaiviųjų gėrimų, kuriuos žmonės greitai pamėgo.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Janet Jackson bijotų pasirodyti M.A.M.A. apdovanojimuose?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-janet-jackson-bijotu-pasirodyti-m-a-m-a-apdovanojimuose--58535753</link><description><![CDATA[Lygiai prieš dvidešimt metų vasario pirmąją per Amerikos futbolo supertaurės finalą dainuodamas duetu su Janet Jackson Justinas Timberlake'as trumpam apnuogino vieną jos krūtinę. Neva, netyčia. Vėliau tai buvo pavadinta „garderobo nesklandumu“. Pasirodymas buvo tiesiogiai transliuojamas visame pasaulyje. „Nipplegate“ (spenelių skandalas) tapo vienu iš labiausiai žiūrimų, ieškomų ir aptarinėjamų epizodų interneto istorijoje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58535753</guid><pubDate>Thu, 01 Feb 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58535753/2024_01_31_1c1270f3_4698_f_20240131223538947.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš dvidešimt metų vasario pirmąją per Amerikos futbolo supertaurės finalą dainuodamas duetu su Janet Jackson Justinas Timberlake'as trumpam apnuogino vieną jos krūtinę. Neva, netyčia. Vėliau tai buvo pavadinta „garderobo nesklandumu“....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš dvidešimt metų vasario pirmąją per Amerikos futbolo supertaurės finalą dainuodamas duetu su Janet Jackson Justinas Timberlake'as trumpam apnuogino vieną jos krūtinę. Neva, netyčia. Vėliau tai buvo pavadinta „garderobo nesklandumu“. Pasirodymas buvo tiesiogiai transliuojamas visame pasaulyje. „Nipplegate“ (spenelių skandalas) tapo vienu iš labiausiai žiūrimų, ieškomų ir aptarinėjamų epizodų interneto istorijoje.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl vos nenuskendo Amerikos pirmasis astronautas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-vos-nenuskendo-amerikos-pirmasis-astronautas--58498201</link><description><![CDATA[1961 metų sausio 31-ąją po sėkmingo apsilankymo kosmose, į kurį ją išsiuntė Jungtinės Amerikos valstijos, į žemę grįžo šimpanzė vardu Ham. Astronautė nusileido daugiau nei už 600 kilometrų nuo Kanaveralo kyšulio Floridoje, iš čia esančios kosminės stoties ji startavo. Tai buvo vienas iš daugelio bandymų, kuriais siekta įsitikinti, kad žmogus gali išgyventi skrydį į kosmosą, aiškiai mąstyti ir atlikti naudingas užduotis už Žemės atmosferos ribų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58498201</guid><pubDate>Wed, 31 Jan 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58498201/2024_01_30_91d4e3d9_4698_f_20240130101907010.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1961 metų sausio 31-ąją po sėkmingo apsilankymo kosmose, į kurį ją išsiuntė Jungtinės Amerikos valstijos, į žemę grįžo šimpanzė vardu Ham. Astronautė nusileido daugiau nei už 600 kilometrų nuo Kanaveralo kyšulio Floridoje, iš čia esančios kosminės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1961 metų sausio 31-ąją po sėkmingo apsilankymo kosmose, į kurį ją išsiuntė Jungtinės Amerikos valstijos, į žemę grįžo šimpanzė vardu Ham. Astronautė nusileido daugiau nei už 600 kilometrų nuo Kanaveralo kyšulio Floridoje, iš čia esančios kosminės stoties ji startavo. Tai buvo vienas iš daugelio bandymų, kuriais siekta įsitikinti, kad žmogus gali išgyventi skrydį į kosmosą, aiškiai mąstyti ir atlikti naudingas užduotis už Žemės atmosferos ribų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Iš ko praturtėjo pirmasis komunistinio pasaulio milijonierius?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-is-ko-praturtejo-pirmasis-komunistinio-pasaulio-milijonierius--58497897</link><description><![CDATA[1975-tų metų sausio 30-tąją vengras Erno Rubikas Vengrijos patentų biurui padavė paraišką patentuoti išradimą, kurį iki šiol pasaulis atsimena kaip Rubiko kubą. Rubikas studijavo skulptūrą ir architektūrą, dėstė interjero dizainą Budapešto meno koledže. Žaislą jis sukūrė dėl to, kad jį domino kubo konstrukcija: kaip rasti būdą leisti mažiems kubeliams judėti, bet taip, kad didysis kubas nebūtų išardytas. Ir jam tai pavyko.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58497897</guid><pubDate>Tue, 30 Jan 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58497897/2024_01_29_b4fbf267_4698_f_20240129163012961.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1975-tų metų sausio 30-tąją vengras Erno Rubikas Vengrijos patentų biurui padavė paraišką patentuoti išradimą, kurį iki šiol pasaulis atsimena kaip Rubiko kubą. Rubikas studijavo skulptūrą ir architektūrą, dėstė interjero dizainą Budapešto meno...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1975-tų metų sausio 30-tąją vengras Erno Rubikas Vengrijos patentų biurui padavė paraišką patentuoti išradimą, kurį iki šiol pasaulis atsimena kaip Rubiko kubą. Rubikas studijavo skulptūrą ir architektūrą, dėstė interjero dizainą Budapešto meno koledže. Žaislą jis sukūrė dėl to, kad jį domino kubo konstrukcija: kaip rasti būdą leisti mažiems kubeliams judėti, bet taip, kad didysis kubas nebūtų išardytas. Ir jam tai pavyko.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ko Vilniaus universitetas nepasimokė iš Oksfordo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ko-vilniaus-universitetas-nepasimoke-is-oksfordo--58480091</link><description><![CDATA[1985 metų sausio 29-tąją Oksfordo universitetas sudavė skaudų smūgį tuometei Didžiosios Britanijos Ministrei Pirmininkei Margaretai Thatčer, kai jo valdymo asamblėja, Kongregacija, daugiau nei dvigubai balsų prieš nei už nusprendė nesuteikti jai garbės daktaro laipsnio. Ji buvo tik antrasis asmuo praėjusiame amžiuje, kuriam buvo padarytas toks akibrokštas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58480091</guid><pubDate>Mon, 29 Jan 2024 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58480091/2024_01_28_f060aa71_4698_f_20240128184027870.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1985 metų sausio 29-tąją Oksfordo universitetas sudavė skaudų smūgį tuometei Didžiosios Britanijos Ministrei Pirmininkei Margaretai Thatčer, kai jo valdymo asamblėja, Kongregacija, daugiau nei dvigubai balsų prieš nei už nusprendė nesuteikti jai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1985 metų sausio 29-tąją Oksfordo universitetas sudavė skaudų smūgį tuometei Didžiosios Britanijos Ministrei Pirmininkei Margaretai Thatčer, kai jo valdymo asamblėja, Kongregacija, daugiau nei dvigubai balsų prieš nei už nusprendė nesuteikti jai garbės daktaro laipsnio. Ji buvo tik antrasis asmuo praėjusiame amžiuje, kuriam buvo padarytas toks akibrokštas.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kokią didžiausią žalą padarė kompiuterinis virusas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kokia-didziausia-zala-padare-kompiuterinis-virusas--58458349</link><description><![CDATA[„Mydoom“ - mano atpildas. Tai laikoma destruktyviausia kompiuterine ataka informacinių technologijų istorijoje, mat bendrai pasaulyje viruso padaryta žala vertinama trisdešimt aštuoniais milijardais dolerių. Kompensavus pinigų nuvertėjimą dėl infliacijos šiandien šios žalos vertė būtų jau daugiau nei penkiasdešimt du milijardai. Mydoom virusas, dar žinomas „Novarg“ vardu, techniškai yra vadinamas „kirminas“, plintantis masiškai siunčiant elektroninius laiškus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58458349</guid><pubDate>Fri, 26 Jan 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58458349/2024_01_25_1dfb678a_4698_f_20240125132504509.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mydoom“ - mano atpildas. Tai laikoma destruktyviausia kompiuterine ataka informacinių technologijų istorijoje, mat bendrai pasaulyje viruso padaryta žala vertinama trisdešimt aštuoniais milijardais dolerių. Kompensavus pinigų nuvertėjimą dėl...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mydoom“ - mano atpildas. Tai laikoma destruktyviausia kompiuterine ataka informacinių technologijų istorijoje, mat bendrai pasaulyje viruso padaryta žala vertinama trisdešimt aštuoniais milijardais dolerių. Kompensavus pinigų nuvertėjimą dėl infliacijos šiandien šios žalos vertė būtų jau daugiau nei penkiasdešimt du milijardai. Mydoom virusas, dar žinomas „Novarg“ vardu, techniškai yra vadinamas „kirminas“, plintantis masiškai siunčiant elektroninius laiškus.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Už ką jaunystėje seras McCarntney vos nesėdo septyneriems metams į Japonijos kalėjimą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-uz-ka-jaunysteje-seras-mccarntney-vos-nesedo-septyneriems-metams-i-japonijos-kalejima--58426772</link><description><![CDATA[1980 metų sausio 25-ą iš areštinės Tokijuje paleistas Paulas McCartney, kuris čia praleido devynias dienas - visą buvimo Japonijoje laiką. Paleistas jis buvo tam, kad būtų deportuotas iš šalies. Tuo metu jam buvo trisdešimt aštuoneri. Tąkart McCartney atvyko į Japoniją, nes su tuometine grupe „Wings” planavo koncertinį turą vienuolikoje šalies miestų. Iki tol Japonijoje McCartney lankėsi prieš 14 metų, kai čia koncertavo „The Beatles“.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58426772</guid><pubDate>Thu, 25 Jan 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58426772/2024_01_24_ec3b2293_4698_f_20240124103034291.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1980 metų sausio 25-ą iš areštinės Tokijuje paleistas Paulas McCartney, kuris čia praleido devynias dienas - visą buvimo Japonijoje laiką. Paleistas jis buvo tam, kad būtų deportuotas iš šalies. Tuo metu jam buvo trisdešimt aštuoneri. Tąkart McCartney...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1980 metų sausio 25-ą iš areštinės Tokijuje paleistas Paulas McCartney, kuris čia praleido devynias dienas - visą buvimo Japonijoje laiką. Paleistas jis buvo tam, kad būtų deportuotas iš šalies. Tuo metu jam buvo trisdešimt aštuoneri. Tąkart McCartney atvyko į Japoniją, nes su tuometine grupe „Wings” planavo koncertinį turą vienuolikoje šalies miestų. Iki tol Japonijoje McCartney lankėsi prieš 14 metų, kai čia koncertavo „The Beatles“.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ateity žmonės galės kalbėti ir po mirties?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ateity-zmones-gales-kalbeti-ir-po-mirties--58413935</link><description><![CDATA[Prieš ketverius metus sausio 23-iąją žurnale “Scientific report” mokslininkai paskelbė, kad šiuolaikinėmis technologijomis jiems pavyko atkurti trijų tūkstančių metų senumo Egipto šventiko - Nesjamuno - balsą. Po mirties Nesjamunas buvo mumifikuotas ir palaidotas karste su užrašu „Nesjamunas, tikras balsas“. Praėjus maždaug 3 000 metų Nesjamuną galima išgirsti padedant 3D spausdintuvu atspausdintam jo balso traktui.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58413935</guid><pubDate>Tue, 23 Jan 2024 09:15:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58413935/2024_01_23_a367d81a_4698_f_20240123112646179.mp3" length="2885576" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš ketverius metus sausio 23-iąją žurnale “Scientific report” mokslininkai paskelbė, kad šiuolaikinėmis technologijomis jiems pavyko atkurti trijų tūkstančių metų senumo Egipto šventiko - Nesjamuno - balsą. Po mirties Nesjamunas buvo mumifikuotas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš ketverius metus sausio 23-iąją žurnale “Scientific report” mokslininkai paskelbė, kad šiuolaikinėmis technologijomis jiems pavyko atkurti trijų tūkstančių metų senumo Egipto šventiko - Nesjamuno - balsą. Po mirties Nesjamunas buvo mumifikuotas ir palaidotas karste su užrašu „Nesjamunas, tikras balsas“. Praėjus maždaug 3 000 metų Nesjamuną galima išgirsti padedant 3D spausdintuvu atspausdintam jo balso traktui.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip reikėdavo atidaryti pirmąsias alaus skardines?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-reikedavo-atidaryti-pirmasias-alaus-skardines--58400253</link><description><![CDATA[1935 metų sausio 24-tąją pirmą kartą prekyboje pasirodė alus skardinėse. Tai atsitiko Jungtinėse valstijose. „Gottfried Krueger Brewing Company“ savo produkciją supilstė į 2000 skardinių ir pabandė jas pasiūlyti štikimiems „Krueger“ alaus mėgėjams Ričmonde, Virdžinijos valstijoje. O tada atliko tų mėgėjų apklausą. Devyniasdešimt vienas procentas gėrėjų pritarė alui skardinėse, todėl Kruegeris uždegė žalią naujai tarai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58400253</guid><pubDate>Tue, 23 Jan 2024 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58400253/2024_01_21_e690371e_4698_f_20240121184334771.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1935 metų sausio 24-tąją pirmą kartą prekyboje pasirodė alus skardinėse. Tai atsitiko Jungtinėse valstijose. „Gottfried Krueger Brewing Company“ savo produkciją supilstė į 2000 skardinių ir pabandė jas pasiūlyti štikimiems „Krueger“ alaus mėgėjams...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1935 metų sausio 24-tąją pirmą kartą prekyboje pasirodė alus skardinėse. Tai atsitiko Jungtinėse valstijose. „Gottfried Krueger Brewing Company“ savo produkciją supilstė į 2000 skardinių ir pabandė jas pasiūlyti štikimiems „Krueger“ alaus mėgėjams Ričmonde, Virdžinijos valstijoje. O tada atliko tų mėgėjų apklausą. Devyniasdešimt vienas procentas gėrėjų pritarė alui skardinėse, todėl Kruegeris uždegė žalią naujai tarai.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar šveicarų gvardijos moterys ruošiasi saugoti Vatikaną ir popiežių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-sveicaru-gvardijos-moterys-ruosiasi-saugoti-vatikana-ir-popieziu--58400264</link><description><![CDATA[1506 metų sausio 22-ąją po kelis mėnesius trukusio žygio į Romą tarnauti popiežiui atvyksta 150 šveicarų armijos gvardiečių. Viduramžiais šveicarų samdiniai dėl savo karinio profesionalumo ir mūšio lauke įrodytų gebėjimų buvo labai paklausūs užsienio kariuomenėse. 1505 metais šveicarų vyskupas Vatikane Matthäusas Schineris pasiūlė įsteigti nuolatinį šveicarų korpusą, kuris būtų tiesiogiai pavaldus popiežiui. Tuomet popiežius Julijus II pakvietė 200 šveicarų samdinių atvykti ir tapti jo asmens sargybiniais ir rūmų gynėjais. Taip šveicarų gvardijos kariai tapo neatsiejama Vatikano dalimi.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58400264</guid><pubDate>Mon, 22 Jan 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58400264/2024_01_21_b7485c57_4698_f_20240121182301605.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1506 metų sausio 22-ąją po kelis mėnesius trukusio žygio į Romą tarnauti popiežiui atvyksta 150 šveicarų armijos gvardiečių. Viduramžiais šveicarų samdiniai dėl savo karinio profesionalumo ir mūšio lauke įrodytų gebėjimų buvo labai paklausūs užsienio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1506 metų sausio 22-ąją po kelis mėnesius trukusio žygio į Romą tarnauti popiežiui atvyksta 150 šveicarų armijos gvardiečių. Viduramžiais šveicarų samdiniai dėl savo karinio profesionalumo ir mūšio lauke įrodytų gebėjimų buvo labai paklausūs užsienio kariuomenėse. 1505 metais šveicarų vyskupas Vatikane Matthäusas Schineris pasiūlė įsteigti nuolatinį šveicarų korpusą, kuris būtų tiesiogiai pavaldus popiežiui. Tuomet popiežius Julijus II pakvietė 200 šveicarų samdinių atvykti ir tapti jo asmens sargybiniais ir rūmų gynėjais. Taip šveicarų gvardijos kariai tapo neatsiejama Vatikano dalimi.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl prieš du šimtus metų žmonės neuždarinėjo nervų į konservus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-pries-du-simtus-metu-zmones-neuzdarinejo-nervu-i-konservus--58365052</link><description><![CDATA[1825 metų sausio 19-ą Thomas Kensettas su uošviu Ezra Daggetu patentuoja maistui konservuoti skirtas skardines. Kol šaldymo įranga dar nebuvo prieinama, tai buvo didelis pasiekimas. Tiesa, jie nebuvo pirmieji, kurie pradėjo pakuoti maistą į skardines. Kensettas, kuris vėliau skardinių verslą tęsė vienas, yra laikomas skardinių verslo Amerikoje tėvu. Šaltiniai nurodo, kad maistą konservuoti induose pradėta jau 1810-tais metais Prancūzijoje ir Anglijoje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58365052</guid><pubDate>Fri, 19 Jan 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58365052/2024_01_18_2a121912_4698_f_20240118175832385.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1825 metų sausio 19-ą Thomas Kensettas su uošviu Ezra Daggetu patentuoja maistui konservuoti skirtas skardines. Kol šaldymo įranga dar nebuvo prieinama, tai buvo didelis pasiekimas. Tiesa, jie nebuvo pirmieji, kurie pradėjo pakuoti maistą į skardines....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1825 metų sausio 19-ą Thomas Kensettas su uošviu Ezra Daggetu patentuoja maistui konservuoti skirtas skardines. Kol šaldymo įranga dar nebuvo prieinama, tai buvo didelis pasiekimas. Tiesa, jie nebuvo pirmieji, kurie pradėjo pakuoti maistą į skardines. Kensettas, kuris vėliau skardinių verslą tęsė vienas, yra laikomas skardinių verslo Amerikoje tėvu. Šaltiniai nurodo, kad maistą konservuoti induose pradėta jau 1810-tais metais Prancūzijoje ir Anglijoje.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ko apie „Euroviziją” mus gali pamokyti ašigalio užkariautojai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ko-apie-eurovizija-mus-gali-pamokyti-asigalio-uzkariautojai--58335272</link><description><![CDATA[Po du mėnesius trukusio pragaro, tiesa, pragaras ne dėl kaitros, o dėl speigo, britų tyrinėtojo Roberto Falkono Skoto ekspedicija 1912 metų sausio 18-tąją pasiekia Pietų ašigalį. Tik pergalės džiaugsmo nėra. Ekspedicija sužino, kad norvegų tyrinėtojas Roaldas Amundsenas juos aplenkė vos daugiau nei mėnesiu. Nusivylusiems ir išvargusiems tyrinėtojams nieko kito neliko kaip tik pasiruošti ilgai ir sunkiai kelionei<br />atgal į bazinę stovyklą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58335272</guid><pubDate>Thu, 18 Jan 2024 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58335272/2024_01_17_a407e75c_4698_f_20240117173419067.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Po du mėnesius trukusio pragaro, tiesa, pragaras ne dėl kaitros, o dėl speigo, britų tyrinėtojo Roberto Falkono Skoto ekspedicija 1912 metų sausio 18-tąją pasiekia Pietų ašigalį. Tik pergalės džiaugsmo nėra. Ekspedicija sužino, kad norvegų tyrinėtojas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Po du mėnesius trukusio pragaro, tiesa, pragaras ne dėl kaitros, o dėl speigo, britų tyrinėtojo Roberto Falkono Skoto ekspedicija 1912 metų sausio 18-tąją pasiekia Pietų ašigalį. Tik pergalės džiaugsmo nėra. Ekspedicija sužino, kad norvegų tyrinėtojas Roaldas Amundsenas juos aplenkė vos daugiau nei mėnesiu. Nusivylusiems ir išvargusiems tyrinėtojams nieko kito neliko kaip tik pasiruošti ilgai ir sunkiai kelionei<br />atgal į bazinę stovyklą.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kai filme plėšia banką, dėl katrų labiau jaudinatės - plėšikų ar jų gaudytojų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kai-filme-plesia-banka-del-katru-labiau-jaudinates-plesiku-ar-ju-gaudytoju--58320945</link><description><![CDATA[1950 metų sausio 17-ą Bostone iš Brink’s šarvuotų automobilių, kuriais teikiama saugaus pinigų ir vertybių gabenimo paslauga, garažo ginkluotų plėšikų gauja pavogė 2 milijonus dolerių, kurių vertė šiandien siektų beveik trisdešimt milijonų. Tai buvo tobula vagystė. Beveik. Vagys buvo sučiupti tik po kelerių metų likus vos kelioms dienoms iki vagystės senaties termino.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58320945</guid><pubDate>Wed, 17 Jan 2024 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58320945/2024_01_16_60648103_4698_f_20240116164709616.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1950 metų sausio 17-ą Bostone iš Brink’s šarvuotų automobilių, kuriais teikiama saugaus pinigų ir vertybių gabenimo paslauga, garažo ginkluotų plėšikų gauja pavogė 2 milijonus dolerių, kurių vertė šiandien siektų beveik trisdešimt milijonų. Tai buvo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1950 metų sausio 17-ą Bostone iš Brink’s šarvuotų automobilių, kuriais teikiama saugaus pinigų ir vertybių gabenimo paslauga, garažo ginkluotų plėšikų gauja pavogė 2 milijonus dolerių, kurių vertė šiandien siektų beveik trisdešimt milijonų. Tai buvo tobula vagystė. Beveik. Vagys buvo sučiupti tik po kelerių metų likus vos kelioms dienoms iki vagystės senaties termino.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas palaistys gėles kosmose?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-palaistys-geles-kosmose--58311330</link><description><![CDATA[Prieš aštuonerius metus sausio 16-tą kosmose pražydo pirmoji gėlė. NASA astronautas Scottas Kelly paskelbė gėlės nuotrauką Twitteryje su prierašu: taip, visatoje egzistuoja ir kitos gyvybės formos. Tai buvo į ramunę panaši Zinija arba dar kitaip vadinama Gvaizdūnė. Ji yra kilusi iš Jungtinių valstijų pietvakarių regiono. Kelly nebuvo visiškai teisus - gvaizdūnė nebuvo pirmoji alternatyvi gyvybės rūšis kosminėje stotyje, prieš tai astronautai spėjo sėkmingai užauginti salotų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58311330</guid><pubDate>Tue, 16 Jan 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58311330/2024_01_15_52d1c029_4698_f_20240115151057521.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš aštuonerius metus sausio 16-tą kosmose pražydo pirmoji gėlė. NASA astronautas Scottas Kelly paskelbė gėlės nuotrauką Twitteryje su prierašu: taip, visatoje egzistuoja ir kitos gyvybės formos. Tai buvo į ramunę panaši Zinija arba dar kitaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš aštuonerius metus sausio 16-tą kosmose pražydo pirmoji gėlė. NASA astronautas Scottas Kelly paskelbė gėlės nuotrauką Twitteryje su prierašu: taip, visatoje egzistuoja ir kitos gyvybės formos. Tai buvo į ramunę panaši Zinija arba dar kitaip vadinama Gvaizdūnė. Ji yra kilusi iš Jungtinių valstijų pietvakarių regiono. Kelly nebuvo visiškai teisus - gvaizdūnė nebuvo pirmoji alternatyvi gyvybės rūšis kosminėje stotyje, prieš tai astronautai spėjo sėkmingai užauginti salotų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Išvadino asilu? Džiaukitės!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-isvadino-asilu-dziaukites--58297031</link><description><![CDATA[1870 metų sausio 15-tą žurnale „Harper's Weekly“ pirmą kartą asilas pavaizduotas kaip Amerikos demokratų partijos simbolis. Politinio iliustratoriaus Tomo Nasto nupiešta karikatūra pavadinta „Gyvas asilas, spardantis negyvą liūtą“. Asilas toje karikatūroje simbolizavo demokratams palankią spaudą, o negyvas liūtas simbolizuoja mirusį Edwiną McMastersą Stantoną, prezidento Abrahamo Linkolno karo sekretorių per paskutinius trejus pilietinio karo metus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58297031</guid><pubDate>Mon, 15 Jan 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58297031/2024_01_14_810e17b7_4698_f_20240114173311528.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1870 metų sausio 15-tą žurnale „Harper's Weekly“ pirmą kartą asilas pavaizduotas kaip Amerikos demokratų partijos simbolis. Politinio iliustratoriaus Tomo Nasto nupiešta karikatūra pavadinta „Gyvas asilas, spardantis negyvą liūtą“. Asilas toje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1870 metų sausio 15-tą žurnale „Harper's Weekly“ pirmą kartą asilas pavaizduotas kaip Amerikos demokratų partijos simbolis. Politinio iliustratoriaus Tomo Nasto nupiešta karikatūra pavadinta „Gyvas asilas, spardantis negyvą liūtą“. Asilas toje karikatūroje simbolizavo demokratams palankią spaudą, o negyvas liūtas simbolizuoja mirusį Edwiną McMastersą Stantoną, prezidento Abrahamo Linkolno karo sekretorių per paskutinius trejus pilietinio karo metus.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar NASA kosminiai zondai kenkia astrologams?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-nasa-kosminiai-zondai-kenkia-astrologams--58267201</link><description><![CDATA[2005-tų metų sausio 12-tą iš NASA kosminio centro Kanaveralo iškyšulyje buvo paleistas kosminis zondas „Deep Impact“, kuris daugiau nei per pusmetį nuskriejo 430 milijonų kilometrų ir priartėjo prie kometos Tempel 1. Tuomet nuo zondo atsiskyrė 370 kg sveriantis modulis ir dešimties kilometrų per sekundę greičiu rėžėsi į kometos branduolį. Toks smūgis prilygo penkių tonų trotilo sprogimui. Kam mokslininkams reikalingi tokie žvaigždžių karai?]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58267201</guid><pubDate>Fri, 12 Jan 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58267201/2024_01_11_d8ef22ec_4698_f_20240111164900929.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2005-tų metų sausio 12-tą iš NASA kosminio centro Kanaveralo iškyšulyje buvo paleistas kosminis zondas „Deep Impact“, kuris daugiau nei per pusmetį nuskriejo 430 milijonų kilometrų ir priartėjo prie kometos Tempel 1. Tuomet nuo zondo atsiskyrė 370 kg...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2005-tų metų sausio 12-tą iš NASA kosminio centro Kanaveralo iškyšulyje buvo paleistas kosminis zondas „Deep Impact“, kuris daugiau nei per pusmetį nuskriejo 430 milijonų kilometrų ir priartėjo prie kometos Tempel 1. Tuomet nuo zondo atsiskyrė 370 kg sveriantis modulis ir dešimties kilometrų per sekundę greičiu rėžėsi į kometos branduolį. Toks smūgis prilygo penkių tonų trotilo sprogimui. Kam mokslininkams reikalingi tokie žvaigždžių karai?]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip šimtametis senolis Diego išgelbėjo savo rūšį…</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-simtametis-senolis-diego-isgelbejo-savo-rusi--58262149</link><description><![CDATA[Prieš ketverius metus sausio 11-ą šimtametis milžiniškas vėžlys Diego buvo išleistas į pensiją, o gal greičiau - į užtarnautą poilsį, ir ta proga grąžintas namo - į vieną Galapagų salą. Šimtametis senolis Diego ramybę užsitarnavo po to, kai dėl didelio seksualinio aktyvumo padėjo išsaugoti savo rūšį nuo išnykimo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58262149</guid><pubDate>Thu, 11 Jan 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58262149/2024_01_10_61869112_4698_f_20240110163219151.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš ketverius metus sausio 11-ą šimtametis milžiniškas vėžlys Diego buvo išleistas į pensiją, o gal greičiau - į užtarnautą poilsį, ir ta proga grąžintas namo - į vieną Galapagų salą. Šimtametis senolis Diego ramybę užsitarnavo po to, kai dėl...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš ketverius metus sausio 11-ą šimtametis milžiniškas vėžlys Diego buvo išleistas į pensiją, o gal greičiau - į užtarnautą poilsį, ir ta proga grąžintas namo - į vieną Galapagų salą. Šimtametis senolis Diego ramybę užsitarnavo po to, kai dėl didelio seksualinio aktyvumo padėjo išsaugoti savo rūšį nuo išnykimo.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kiek kainuoja pigiausias automobilis pasaulyje ir kodėl jūs greičiausiai jo nepirktumėt?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kiek-kainuoja-pigiausias-automobilis-pasaulyje-ir-kodel-jus-greiciausiai-jo-nepirktumet--58249856</link><description><![CDATA[2008-ųjų sausio 10-ą Naujojo Delio automobilių parodoje Indijoje „Tata Motors“ pristatė automobiliuką pavadinimu „Nano“ ir paskelbė jį pigiausiu automobiliu pasaulyje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58249856</guid><pubDate>Wed, 10 Jan 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58249856/2024_01_09_e27c5304_4698_f_20240110082627414.mp3" length="2882199" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2008-ųjų sausio 10-ą Naujojo Delio automobilių parodoje Indijoje „Tata Motors“ pristatė automobiliuką pavadinimu „Nano“ ir paskelbė jį pigiausiu automobiliu pasaulyje.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2008-ųjų sausio 10-ą Naujojo Delio automobilių parodoje Indijoje „Tata Motors“ pristatė automobiliuką pavadinimu „Nano“ ir paskelbė jį pigiausiu automobiliu pasaulyje.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ką žmonės veikdavo 4,5 valandos per parą, kai nebuvo išmaniųjų telefonų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ka-zmones-veikdavo-4-5-valandos-per-para-kai-nebuvo-ismaniuju-telefonu--58237918</link><description><![CDATA[2009 metų sausio 9-tąją Macworld mugėje San Fransiske Apple vadovas Steve’as Jobsas pristatė tai, kas pakeitė žmonių bendravimą ir gyvenimo būdą - išmanųjį telefoną, pirmos kartos iPhone. Kaip sakė pats Jobsas, tai yra ipodas (populiarus mp3 failų grotuvas) su liečiamu ekranu, tik juo dar galima ir skambinti, fotografuoti ir dar - naršyti internete. Dar Jobsas, kaip įprasta vilkėdamas džinsais ir juodu golfu, publikai sakė, kad šis telefono modelis yra penkeriais metais priekyje už bet kokį kitą mobilųji telefoną tuo metu. Suprantama, nė vienas telefonas nebuvo pajėgus atlikti tiek daug<br />funkcijų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58237918</guid><pubDate>Tue, 09 Jan 2024 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58237918/2024_01_08_2af1e14a_4698_f_20240108161243342.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2009 metų sausio 9-tąją Macworld mugėje San Fransiske Apple vadovas Steve’as Jobsas pristatė tai, kas pakeitė žmonių bendravimą ir gyvenimo būdą - išmanųjį telefoną, pirmos kartos iPhone. Kaip sakė pats Jobsas, tai yra ipodas (populiarus mp3 failų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2009 metų sausio 9-tąją Macworld mugėje San Fransiske Apple vadovas Steve’as Jobsas pristatė tai, kas pakeitė žmonių bendravimą ir gyvenimo būdą - išmanųjį telefoną, pirmos kartos iPhone. Kaip sakė pats Jobsas, tai yra ipodas (populiarus mp3 failų grotuvas) su liečiamu ekranu, tik juo dar galima ir skambinti, fotografuoti ir dar - naršyti internete. Dar Jobsas, kaip įprasta vilkėdamas džinsais ir juodu golfu, publikai sakė, kad šis telefono modelis yra penkeriais metais priekyje už bet kokį kitą mobilųji telefoną tuo metu. Suprantama, nė vienas telefonas nebuvo pajėgus atlikti tiek daug<br />funkcijų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ką japonų žargonu reiškia „bušuru” ir kodėl dėl to apgailestauja Baltųjų rūmų protokolo skyrius?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ka-japonu-zargonu-reiskia-busuru-ir-kodel-del-to-apgailestauja-baltuju-rumu-protokolo-skyrius--58224482</link><description><![CDATA[1992 metų sausio 8-tąją Japonijoje įvyko liūdnas, tačiau smarkiai išjuoktas, vienas labiausiai įsimintinų nutikimų Amerikos prezidentavimo istorijoje. Įtariu, neprisiminti jo labai norėjo (o gal ir neprisiminė) tuometis Amerikos prezidentas Geroge’as W. Bushas. Dar jis turėjo labai apgailestauti, kad tai buvo vakarienė jo garbei, kurią surengė Japonijos ministras pirmininkas Kiichi Miyazawa valstybinio vizito proga.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58224482</guid><pubDate>Mon, 08 Jan 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58224482/2024_01_07_915961e3_4698_f_20240107182804618.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1992 metų sausio 8-tąją Japonijoje įvyko liūdnas, tačiau smarkiai išjuoktas, vienas labiausiai įsimintinų nutikimų Amerikos prezidentavimo istorijoje. Įtariu, neprisiminti jo labai norėjo (o gal ir neprisiminė) tuometis Amerikos prezidentas Geroge’as...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1992 metų sausio 8-tąją Japonijoje įvyko liūdnas, tačiau smarkiai išjuoktas, vienas labiausiai įsimintinų nutikimų Amerikos prezidentavimo istorijoje. Įtariu, neprisiminti jo labai norėjo (o gal ir neprisiminė) tuometis Amerikos prezidentas Geroge’as W. Bushas. Dar jis turėjo labai apgailestauti, kad tai buvo vakarienė jo garbei, kurią surengė Japonijos ministras pirmininkas Kiichi Miyazawa valstybinio vizito proga.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl prireikė poeto pastatyti vieną žinomiausių pasaulio tiltų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-prireike-poeto-pastatyti-viena-zinomiausiu-pasaulio-tiltu--58199827</link><description><![CDATA[1933 metų sausio 5-ąją pradedamos „Golden Gate Bridge“ (Auksinių vartų tilto) statybos. Po devyniolikto amžiaus vidury prasidėjusios aukso karštligės verslininkai suprato, kad į šiaurę nuo San Francisko įlankos esančios žemės vertė didės proporcingai jos pasiekiamumui miestui.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58199827</guid><pubDate>Fri, 05 Jan 2024 06:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58199827/2024_01_04_cea55b8a_4698_f_20240104191453186.mp3" length="2883068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1933 metų sausio 5-ąją pradedamos „Golden Gate Bridge“ (Auksinių vartų tilto) statybos. Po devyniolikto amžiaus vidury prasidėjusios aukso karštligės verslininkai suprato, kad į šiaurę nuo San Francisko įlankos esančios žemės vertė didės proporcingai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1933 metų sausio 5-ąją pradedamos „Golden Gate Bridge“ (Auksinių vartų tilto) statybos. Po devyniolikto amžiaus vidury prasidėjusios aukso karštligės verslininkai suprato, kad į šiaurę nuo San Francisko įlankos esančios žemės vertė didės proporcingai jos pasiekiamumui miestui.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Apie kokio aukščio dangoraižį praėjusiame amžiuje svajojo japonai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-apie-kokio-aukscio-dangoraizi-praejusiame-amziuje-svajojo-japonai--58189086</link><description><![CDATA[Lygiai prieš keturiolika metų sausio 4-tąją Dubajuje oficialiai buvo atidarytas<br />aukščiausias pasaulio pastatas Burj Khalifa, išvertus iš arabų - Khalifos bokštas. Jo aukštis- be dvidešimties centimetrų 830 metrų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58189086</guid><pubDate>Thu, 04 Jan 2024 06:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58189086/2024_01_03_8dcdaf3e_4698_f_20240103164246648.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš keturiolika metų sausio 4-tąją Dubajuje oficialiai buvo atidarytas
aukščiausias pasaulio pastatas Burj Khalifa, išvertus iš arabų - Khalifos bokštas. Jo aukštis- be dvidešimties centimetrų 830 metrų.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš keturiolika metų sausio 4-tąją Dubajuje oficialiai buvo atidarytas<br />aukščiausias pasaulio pastatas Burj Khalifa, išvertus iš arabų - Khalifos bokštas. Jo aukštis- be dvidešimties centimetrų 830 metrų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas prieš šimtą metų po švenčių maratono nudžiugino mokslininkus... kapavietėje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-pries-simta-metu-po-svenciu-maratono-nudziugino-mokslininkus-kapavieteje--58175197</link><description><![CDATA[1924 metų sausio 3 dieną, praėjus dvejiems metams po to, kai Egipte, netoli Luksoro atrado faraono Tutanchamono kapą, britų archeologas Hovardas Karteris su savo komanda aptinka didžiausią kapavietės lobį - akmeninį sarkofagą su auksiniu karstu, kuriame buvo Tutanchamono mumija. Pomirtinė Tutanchamono kaukė, kuri buvo tame karste, yra vienas iš labiausiai atpažįstamų vaizdinių visame pasaulyje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58175197</guid><pubDate>Wed, 03 Jan 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58175197/2024_01_02_2f60a486_4698_f_20240102205759626.mp3" length="2866349" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1924 metų sausio 3 dieną, praėjus dvejiems metams po to, kai Egipte, netoli Luksoro atrado faraono Tutanchamono kapą, britų archeologas Hovardas Karteris su savo komanda aptinka didžiausią kapavietės lobį - akmeninį sarkofagą su auksiniu karstu,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1924 metų sausio 3 dieną, praėjus dvejiems metams po to, kai Egipte, netoli Luksoro atrado faraono Tutanchamono kapą, britų archeologas Hovardas Karteris su savo komanda aptinka didžiausią kapavietės lobį - akmeninį sarkofagą su auksiniu karstu, kuriame buvo Tutanchamono mumija. Pomirtinė Tutanchamono kaukė, kuri buvo tame karste, yra vienas iš labiausiai atpažįstamų vaizdinių visame pasaulyje.]]></itunes:summary><itunes:duration>180</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Palinkėkite vieni kitiems daugiau dramos asmeniniame gyvenime, tai - sveika</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-palinkekite-vieni-kitiems-daugiau-dramos-asmeniniame-gyvenime-tai-sveika--58166192</link><description><![CDATA[1958 metų sausio 2-ają garsusis sopranas Maria Callas iškilmingame Bellinio operos „Norma“ spektaklyje Romoje baigė pasirodymą po pirmojo veiksmo. Tęsti pasirodymą ji atsisakė neva dėl ligos. Tarp garbingų žiūrovų buvo Italijos prezidentas ir dauguma Romos aukštuomenės atstovų. Dėl tokio poelgio Callas, garsėjanti savo kaprizingu temperamentu, buvo aštriai kritikuojama.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58166192</guid><pubDate>Tue, 02 Jan 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58166192/2024_01_01_216ea5ab_4698_f_20240101172946999.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1958 metų sausio 2-ają garsusis sopranas Maria Callas iškilmingame Bellinio operos „Norma“ spektaklyje Romoje baigė pasirodymą po pirmojo veiksmo. Tęsti pasirodymą ji atsisakė neva dėl ligos. Tarp garbingų žiūrovų buvo Italijos prezidentas ir dauguma...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1958 metų sausio 2-ają garsusis sopranas Maria Callas iškilmingame Bellinio operos „Norma“ spektaklyje Romoje baigė pasirodymą po pirmojo veiksmo. Tęsti pasirodymą ji atsisakė neva dėl ligos. Tarp garbingų žiūrovų buvo Italijos prezidentas ir dauguma Romos aukštuomenės atstovų. Dėl tokio poelgio Callas, garsėjanti savo kaprizingu temperamentu, buvo aštriai kritikuojama.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Naujųjų ryto pramoga pagal Theodorą Rooseveltą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-naujuju-ryto-pramoga-pagal-theodora-roosevelta--58161778</link><description><![CDATA[1907 metų sausio 1-ąją Amerikos prezidentas Theodoras Rooseveltas Baltuosiuose rūmuose pasiekė neįtikėtiną rekordą, kuris ilgai karaliavo Guinesso rekordų knygoje. Per vieną dieną.. Ką ten dieną.. Vos per 3 valandas jis paspaudė 8513 rankų. Suprantate, kad rankos nesikartojo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58161778</guid><pubDate>Mon, 01 Jan 2024 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58161778/2023_12_31_076d263c_4698_f_20231231203924973.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1907 metų sausio 1-ąją Amerikos prezidentas Theodoras Rooseveltas Baltuosiuose rūmuose pasiekė neįtikėtiną rekordą, kuris ilgai karaliavo Guinesso rekordų knygoje. Per vieną dieną.. Ką ten dieną.. Vos per 3 valandas jis paspaudė 8513 rankų....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1907 metų sausio 1-ąją Amerikos prezidentas Theodoras Rooseveltas Baltuosiuose rūmuose pasiekė neįtikėtiną rekordą, kuris ilgai karaliavo Guinesso rekordų knygoje. Per vieną dieną.. Ką ten dieną.. Vos per 3 valandas jis paspaudė 8513 rankų. Suprantate, kad rankos nesikartojo.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Už kokią „nuodėmę“ XIX-ame amžiuje dvi moterys gavo skirtingas bausmes?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-uz-kokia-nuodeme-xix-ame-amziuje-dvi-moterys-gavo-skirtingas-bausmes--58139934</link><description><![CDATA[1852 metais gruodžio 29-ą Bostono policija sulaikė Emmą Snodgrass ir Harietą French. Nors vėliau prieš teismą moterys stojo už tą patį nusižengimą, Snodgrass eilinį sykį buvo tiesiog deportuota pas savo tėvą į Niujorką, o French buvo išsiųsta dviem mėnesiams į darbo koloniją. Todėl, kad pirmoji pinigų turėjo, o antroji - ne. Matot, kaip gyvenime viskas eeliatyvu. Labiau mintijantiems tuoj pažersiu dar daugiau peno reliatyvumo paieškoms. Tvarkos sergėtojų nemalonę moterys užsitraukė dėl to, kad dėvėjo kelnes.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58139934</guid><pubDate>Fri, 29 Dec 2023 06:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58139934/2023_12_28_5754f645_4698_f_20231228174608226.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1852 metais gruodžio 29-ą Bostono policija sulaikė Emmą Snodgrass ir Harietą French. Nors vėliau prieš teismą moterys stojo už tą patį nusižengimą, Snodgrass eilinį sykį buvo tiesiog deportuota pas savo tėvą į Niujorką, o French buvo išsiųsta dviem...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1852 metais gruodžio 29-ą Bostono policija sulaikė Emmą Snodgrass ir Harietą French. Nors vėliau prieš teismą moterys stojo už tą patį nusižengimą, Snodgrass eilinį sykį buvo tiesiog deportuota pas savo tėvą į Niujorką, o French buvo išsiųsta dviem mėnesiams į darbo koloniją. Todėl, kad pirmoji pinigų turėjo, o antroji - ne. Matot, kaip gyvenime viskas eeliatyvu. Labiau mintijantiems tuoj pažersiu dar daugiau peno reliatyvumo paieškoms. Tvarkos sergėtojų nemalonę moterys užsitraukė dėl to, kad dėvėjo kelnes.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kino premjera be „kultinių” aktorių, susilaukusi džiulio susidomėjimo, už kurią dar reikėjo ir susimokėti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kino-premjera-be-kultiniu-aktoriu-susilaukusi-dziulio-susidomejimo-uz-kuria-dar-reikejo-ir-susimoketi--58133164</link><description><![CDATA[1895 metų gruodžio 28-ą Paryžiaus kavinėje „Grand Cafe“ įvyko pirmasis pasaulyje komercinio filmo seansas. Filmą sukūrė, jūs puikiai supratote, du broliai prancūzai Louisas ir Auguste'as Lumiere'ai. Jie galėjo tai padaryti, nes sukūrė kino projektorių, vadinamą kinematografu. Iš pradžių Lumierai savo išradimą visuomenei pristatė tais pačiais metais, tik pavasarį. Tąkart buvo pademonstruotas trumpas filmas, kuriame rodomi iš Lumiere'ų fabriko išeinantys darbininkai. Bet gruodžio 28-ąją verslūs broliai parodė trumpų scenų iš kasdienio Prancūzijos gyvenimo seriją ir pirmą kartą už<br />galimybę tai pamatyti iš žiūrovų rinko mokestį.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58133164</guid><pubDate>Thu, 28 Dec 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58133164/2023_12_27_d591e9eb_4698_f_20231227201922716.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1895 metų gruodžio 28-ą Paryžiaus kavinėje „Grand Cafe“ įvyko pirmasis pasaulyje komercinio filmo seansas. Filmą sukūrė, jūs puikiai supratote, du broliai prancūzai Louisas ir Auguste'as Lumiere'ai. Jie galėjo tai padaryti, nes sukūrė kino...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1895 metų gruodžio 28-ą Paryžiaus kavinėje „Grand Cafe“ įvyko pirmasis pasaulyje komercinio filmo seansas. Filmą sukūrė, jūs puikiai supratote, du broliai prancūzai Louisas ir Auguste'as Lumiere'ai. Jie galėjo tai padaryti, nes sukūrė kino projektorių, vadinamą kinematografu. Iš pradžių Lumierai savo išradimą visuomenei pristatė tais pačiais metais, tik pavasarį. Tąkart buvo pademonstruotas trumpas filmas, kuriame rodomi iš Lumiere'ų fabriko išeinantys darbininkai. Bet gruodžio 28-ąją verslūs broliai parodė trumpų scenų iš kasdienio Prancūzijos gyvenimo seriją ir pirmą kartą už<br />galimybę tai pamatyti iš žiūrovų rinko mokestį.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip mirusi žvaigždė galėtų išspręsti klimato kaitos problemą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-mirusi-zvaigzde-galetu-isspresti-klimato-kaitos-problema--58124367</link><description><![CDATA[2004-tų metų gruodžio 27-ą mūsų planetą pasiekė galingo sprogimo, įvykusio už keliasdešimties tūkstančių šviesmečių kažkur galaktikoje, aidas. Ne garsinis, visa laimė, o radiacijos pavidalu. Tai buvo milžiniškas sprogimas, įvykęs kažkur per vidurį galaktikos. Jis buvo toks galingas, kad trumpam pakeitė viršutinius Žemės atmosferos sluoksnius. Joks kitas sprogimas už Saulės sistemos ribų niekada nebuvo toks ryškus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58124367</guid><pubDate>Wed, 27 Dec 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58124367/2023_12_26_9b2dcceb_4698_f_20231226173013280.mp3" length="2882649" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2004-tų metų gruodžio 27-ą mūsų planetą pasiekė galingo sprogimo, įvykusio už keliasdešimties tūkstančių šviesmečių kažkur galaktikoje, aidas. Ne garsinis, visa laimė, o radiacijos pavidalu. Tai buvo milžiniškas sprogimas, įvykęs kažkur per vidurį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2004-tų metų gruodžio 27-ą mūsų planetą pasiekė galingo sprogimo, įvykusio už keliasdešimties tūkstančių šviesmečių kažkur galaktikoje, aidas. Ne garsinis, visa laimė, o radiacijos pavidalu. Tai buvo milžiniškas sprogimas, įvykęs kažkur per vidurį galaktikos. Jis buvo toks galingas, kad trumpam pakeitė viršutinius Žemės atmosferos sluoksnius. Joks kitas sprogimas už Saulės sistemos ribų niekada nebuvo toks ryškus.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip pamaldumas padėjo išrasti kainų etiketes?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-pamaldumas-padejo-israsti-kainu-etiketes--58117421</link><description><![CDATA[Antrą Kalėdų dieną pirmą kartą vartotojiškos visuomenės istorijoje<br />parduotuvėje buvo įsukta pirmoji lemputė. Tadieną pirmą kartą vartotojiškos visuomenės istorijoje parduotuvėje buvo įsukta pirmoji lemputė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58117421</guid><pubDate>Tue, 26 Dec 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58117421/2023_12_25_ffe173d2_4698_f_20231225180201692.mp3" length="2882649" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Antrą Kalėdų dieną pirmą kartą vartotojiškos visuomenės istorijoje
parduotuvėje buvo įsukta pirmoji lemputė. Tadieną pirmą kartą vartotojiškos visuomenės istorijoje parduotuvėje buvo įsukta pirmoji lemputė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Antrą Kalėdų dieną pirmą kartą vartotojiškos visuomenės istorijoje<br />parduotuvėje buvo įsukta pirmoji lemputė. Tadieną pirmą kartą vartotojiškos visuomenės istorijoje parduotuvėje buvo įsukta pirmoji lemputė.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai, Ar įmanoma Kalėdas ištverti kiaurus metus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-imanoma-kaledas-istverti-kiaurus-metus--58117505</link><description><![CDATA[1643-ių metų gruodžio 25-tąją anglų jūrininkas kapitonas Williamas Mynorsas vandenyne piečiau nuo Javos salos aptiko šuniuko formos salą. Suprantama, šuniukai dėl to niekaip nebuvo pagerbti. Jūs labai greitai atspėjote - salą Mynorsas pavadino Kalėdų sala. Mynorsas salą atrado, pakrikštyjo, ir tiek.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58117505</guid><pubDate>Mon, 25 Dec 2023 06:26:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58117505/2023_12_24_0bc33477_4698_f_20231224231644367.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1643-ių metų gruodžio 25-tąją anglų jūrininkas kapitonas Williamas Mynorsas vandenyne piečiau nuo Javos salos aptiko šuniuko formos salą. Suprantama, šuniukai dėl to niekaip nebuvo pagerbti. Jūs labai greitai atspėjote - salą Mynorsas pavadino Kalėdų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1643-ių metų gruodžio 25-tąją anglų jūrininkas kapitonas Williamas Mynorsas vandenyne piečiau nuo Javos salos aptiko šuniuko formos salą. Suprantama, šuniukai dėl to niekaip nebuvo pagerbti. Jūs labai greitai atspėjote - salą Mynorsas pavadino Kalėdų sala. Mynorsas salą atrado, pakrikštyjo, ir tiek.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl gorilos turėtų norėti gyventi zoologijos soduose?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-gorilos-turetu-noreti-gyventi-zoologijos-soduose--58086875</link><description><![CDATA[1956 metų gruodžio 22-ąją Kolumbo zoologijos sode Ohajo valstijoje pasaulį išvydo mažylė gorila vardu Colo, tapusi pirmąja nelaisvėje gimusia gorila. Beveik 2 kilogramus sverianti Colo, vakarų žemumų gorila, kurios vardas buvo sudarytas iš žodžių Kolumbas ir Ohajas, buvo dviejų gorilų Millie ir Mac, pagautų Prancūzijos Kamerūne, Afrikoje, ir atvežtų į Kolumbo zoologijos sodą, palikuonė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58086875</guid><pubDate>Fri, 22 Dec 2023 06:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58086875/2023_12_21_52002f02_4698_f_20231221173406116.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1956 metų gruodžio 22-ąją Kolumbo zoologijos sode Ohajo valstijoje pasaulį išvydo mažylė gorila vardu Colo, tapusi pirmąja nelaisvėje gimusia gorila. Beveik 2 kilogramus sverianti Colo, vakarų žemumų gorila, kurios vardas buvo sudarytas iš žodžių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1956 metų gruodžio 22-ąją Kolumbo zoologijos sode Ohajo valstijoje pasaulį išvydo mažylė gorila vardu Colo, tapusi pirmąja nelaisvėje gimusia gorila. Beveik 2 kilogramus sverianti Colo, vakarų žemumų gorila, kurios vardas buvo sudarytas iš žodžių Kolumbas ir Ohajas, buvo dviejų gorilų Millie ir Mac, pagautų Prancūzijos Kamerūne, Afrikoje, ir atvežtų į Kolumbo zoologijos sodą, palikuonė.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kokio darbo Baltuosiuose rūmuose negavo Elvis Presley?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kokio-darbo-baltuosiuose-rumuose-negavo-elvis-presley--58075061</link><description><![CDATA[1970 metų gruodžio 21-ąją Amerikos prezidentas Ričardas Nixonas Baltuosiuose rūmuose priėmė roko žvaigždę Elvį Preslį. Elvis Preslis pas prezidentą atvyko norėdamas pasiūlyti bet kokią savo paslaugą padėti valdžiai kovoti su narkotikais.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58075061</guid><pubDate>Thu, 21 Dec 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58075061/2023_12_20_1dd5b2cf_4698_f_20231220183625238.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1970 metų gruodžio 21-ąją Amerikos prezidentas Ričardas Nixonas Baltuosiuose rūmuose priėmė roko žvaigždę Elvį Preslį. Elvis Preslis pas prezidentą atvyko norėdamas pasiūlyti bet kokią savo paslaugą padėti valdžiai kovoti su narkotikais.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1970 metų gruodžio 21-ąją Amerikos prezidentas Ričardas Nixonas Baltuosiuose rūmuose priėmė roko žvaigždę Elvį Preslį. Elvis Preslis pas prezidentą atvyko norėdamas pasiūlyti bet kokią savo paslaugą padėti valdžiai kovoti su narkotikais.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Steve'as Jobsas nekaltas dėl pirštų sausgyslių ligų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-steve-as-jobsas-nekaltas-del-pirstu-sausgysliu-ligu--58059039</link><description><![CDATA[2012-tų metų gruodžio 20-ą Amerikos patentų tarnyba jau po pirminio svarstymo nusprendė atmesti „Apple“ paraišką patentuoti „Pinch-to-zoom“ judesį. Kiekvienas naujagimis žino, kad tai - pirštų judesys, išdidinantis vaizdą telefone, planšetėje ar kitame įrenginyje su jutikliniu ekranu. Arba sumažinantis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58059039</guid><pubDate>Wed, 20 Dec 2023 06:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58059039/2023_12_19_e529127f_4698_f_20231219162437153.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2012-tų metų gruodžio 20-ą Amerikos patentų tarnyba jau po pirminio svarstymo nusprendė atmesti „Apple“ paraišką patentuoti „Pinch-to-zoom“ judesį. Kiekvienas naujagimis žino, kad tai - pirštų judesys, išdidinantis vaizdą telefone, planšetėje ar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2012-tų metų gruodžio 20-ą Amerikos patentų tarnyba jau po pirminio svarstymo nusprendė atmesti „Apple“ paraišką patentuoti „Pinch-to-zoom“ judesį. Kiekvienas naujagimis žino, kad tai - pirštų judesys, išdidinantis vaizdą telefone, planšetėje ar kitame įrenginyje su jutikliniu ekranu. Arba sumažinantis.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip brazilai sugebėjo pradanginti futbolo „Šventąjį Gralį”?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-brazilai-sugebejo-pradanginti-futbolo-sventaji-grali--58055186</link><description><![CDATA[1983-ių metų gruodžio 19-ą iš Brazilijos futbolo konfederacijos būstinės Rio de Žaneire pavogtas originalus FIFA pasaulio futbolo čempionato trofėjus „Jules Rimet Trophy“. Jules Rimet buvo trečiasis FIFA prezidentas, prie kurio pasaulio taurės istorija ir prasidėjo. Tiesa, pradžioje ji vadinosi „Pasaulio taurė“, tik vėliau pervadinta Rimet vardu. Pats Rimet nusprendė, kad šalis, kuri pirmoji tris kartus laimės čempionatą, galės pasilikti trofėjų namuose. Brazilams tai pavyko. Deja, nepavyko trofėjaus išsaugoti.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58055186</guid><pubDate>Tue, 19 Dec 2023 06:28:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58055186/2023_12_19_e5e266ae_4698_f_20231219070407039.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1983-ių metų gruodžio 19-ą iš Brazilijos futbolo konfederacijos būstinės Rio de Žaneire pavogtas originalus FIFA pasaulio futbolo čempionato trofėjus „Jules Rimet Trophy“. Jules Rimet buvo trečiasis FIFA prezidentas, prie kurio pasaulio taurės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1983-ių metų gruodžio 19-ą iš Brazilijos futbolo konfederacijos būstinės Rio de Žaneire pavogtas originalus FIFA pasaulio futbolo čempionato trofėjus „Jules Rimet Trophy“. Jules Rimet buvo trečiasis FIFA prezidentas, prie kurio pasaulio taurės istorija ir prasidėjo. Tiesa, pradžioje ji vadinosi „Pasaulio taurė“, tik vėliau pervadinta Rimet vardu. Pats Rimet nusprendė, kad šalis, kuri pirmoji tris kartus laimės čempionatą, galės pasilikti trofėjų namuose. Brazilams tai pavyko. Deja, nepavyko trofėjaus išsaugoti.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl užsieniečius tarti naują Vilniaus oro uosto pavadinimą galėtų mokyti Marčiulionis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-uzsieniecius-tarti-nauja-vilniaus-oro-uosto-pavadinima-galetu-mokyti-marciulionis--58009114</link><description><![CDATA[1964-tais metais gruodžio 15-tą Kanados Bendruomenių rūmai po daugybę mėnesių ir politinių batalijų pagaliau patvirtino naują šalies vėliavą - tokią, kokia ji yra dabar: su klevo lapu baltame fone ir raudonomis kraštinėmis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58009114</guid><pubDate>Fri, 15 Dec 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58009114/2023_12_14_a6ec5f5b_4698_f_20231214172301405.mp3" length="2887214" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1964-tais metais gruodžio 15-tą Kanados Bendruomenių rūmai po daugybę mėnesių ir politinių batalijų pagaliau patvirtino naują šalies vėliavą - tokią, kokia ji yra dabar: su klevo lapu baltame fone ir raudonomis kraštinėmis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1964-tais metais gruodžio 15-tą Kanados Bendruomenių rūmai po daugybę mėnesių ir politinių batalijų pagaliau patvirtino naują šalies vėliavą - tokią, kokia ji yra dabar: su klevo lapu baltame fone ir raudonomis kraštinėmis.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl nereikėtų išpilti vandens, kuris prastovėjo… 2 milijardus metų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-nereiketu-ispilti-vandens-kuris-prastovejo-2-milijardus-metu--58017767</link><description><![CDATA[2016-ų metų gruodžio 14-ąją mokslininkų komanda paskelbė, kad Kanados kalnakasių gręžinyje rado maždaug 2 milijardų metų senumo vandens mėginių, taip maždaug 500 milijonų metų pagerindama Žemės paviršiuje aptikto seniausio vandens rekordą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58017767</guid><pubDate>Thu, 14 Dec 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58017767/2023_12_13_aa65fc04_4698_f_20231213171139060.mp3" length="2865492" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2016-ų metų gruodžio 14-ąją mokslininkų komanda paskelbė, kad Kanados kalnakasių gręžinyje rado maždaug 2 milijardų metų senumo vandens mėginių, taip maždaug 500 milijonų metų pagerindama Žemės paviršiuje aptikto seniausio vandens rekordą.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2016-ų metų gruodžio 14-ąją mokslininkų komanda paskelbė, kad Kanados kalnakasių gręžinyje rado maždaug 2 milijardų metų senumo vandens mėginių, taip maždaug 500 milijonų metų pagerindama Žemės paviršiuje aptikto seniausio vandens rekordą.]]></itunes:summary><itunes:duration>180</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip per parą įveikti beveik 400 km ir niekur nenuvykti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-per-para-iveikti-beveik-400-km-ir-niekur-nenuvykti--57984976</link><description><![CDATA[1988 metų gruodžio 13-ąją trys metro mylėtojai laimingai baigė daugiau nei parą trukusią kelionę po Niujorką, pervažiavę visas 466 miesto metro stotis, o tai, kaip teigiama, buvo ilgiausia kelionė metro per visą Amerikos istoriją. Kelionė užtruko 29 valandas 47 minutes ir 12 sekundžių.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57984976</guid><pubDate>Wed, 13 Dec 2023 06:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57984976/2023_12_12_a1af1983_4698_f_20231212163806318.mp3" length="2882623" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1988 metų gruodžio 13-ąją trys metro mylėtojai laimingai baigė daugiau nei parą trukusią kelionę po Niujorką, pervažiavę visas 466 miesto metro stotis, o tai, kaip teigiama, buvo ilgiausia kelionė metro per visą Amerikos istoriją. Kelionė užtruko 29...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1988 metų gruodžio 13-ąją trys metro mylėtojai laimingai baigė daugiau nei parą trukusią kelionę po Niujorką, pervažiavę visas 466 miesto metro stotis, o tai, kaip teigiama, buvo ilgiausia kelionė metro per visą Amerikos istoriją. Kelionė užtruko 29 valandas 47 minutes ir 12 sekundžių.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Winonos Ryder emocinis pirkimas vos nesibaigė kalėjime?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-winonos-ryder-emocinis-pirkimas-vos-nesibaige-kalejime--57983605</link><description><![CDATA[2001-ų metų gruodžio 12-ą Beverly Hillso policija sulaikė Holivudo aktorę Winoną Ryders už tai, kad iš Saks Penktoji aveniu prekybos centro Los Andžele bandė nugvelbti garsių dizainerių rūbų ir aksesuarų, iš viso už maždaug penkis tūkstančius dolerių.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57983605</guid><pubDate>Tue, 12 Dec 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57983605/2023_12_11_4277a14f_4698_f_20231211170242187.mp3" length="2886824" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2001-ų metų gruodžio 12-ą Beverly Hillso policija sulaikė Holivudo aktorę Winoną Ryders už tai, kad iš Saks Penktoji aveniu prekybos centro Los Andžele bandė nugvelbti garsių dizainerių rūbų ir aksesuarų, iš viso už maždaug penkis tūkstančius dolerių.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2001-ų metų gruodžio 12-ą Beverly Hillso policija sulaikė Holivudo aktorę Winoną Ryders už tai, kad iš Saks Penktoji aveniu prekybos centro Los Andžele bandė nugvelbti garsių dizainerių rūbų ir aksesuarų, iš viso už maždaug penkis tūkstančius dolerių.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl „Mona Lizos” pagrobėjas teistas „už gerus darbus”?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-mona-lizos-pagrobejas-teistas-uz-gerus-darbus--57965082</link><description><![CDATA[1913-tų metų gruodžio 11-ą praėjus dvejiems metams po to, kai buvo pagrobtas iš Luvro muziejaus Paryžiuje, buvo surastas Leonardo da Vinčio šedevras „Mona Liza“. Portretas buvo rastas italo padavėjo Vincenzo Peruggia viešbučio kambaryje Florencijoje, kuris jį ir pavogė iš muziejaus. Ironiška, bet tada šedevras jis dar nebuvo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57965082</guid><pubDate>Mon, 11 Dec 2023 06:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57965082/2023_12_10_21db7766_4698_f_20231210145004973.mp3" length="2201794" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1913-tų metų gruodžio 11-ą praėjus dvejiems metams po to, kai buvo pagrobtas iš Luvro muziejaus Paryžiuje, buvo surastas Leonardo da Vinčio šedevras „Mona Liza“. Portretas buvo rastas italo padavėjo Vincenzo Peruggia viešbučio kambaryje Florencijoje,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1913-tų metų gruodžio 11-ą praėjus dvejiems metams po to, kai buvo pagrobtas iš Luvro muziejaus Paryžiuje, buvo surastas Leonardo da Vinčio šedevras „Mona Liza“. Portretas buvo rastas italo padavėjo Vincenzo Peruggia viešbučio kambaryje Florencijoje, kuris jį ir pavogė iš muziejaus. Ironiška, bet tada šedevras jis dar nebuvo.]]></itunes:summary><itunes:duration>138</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ką šiandien pasakytų kritikai, apkaltinę Johną Lennoną flirtu su komunizmu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ka-siandien-pasakytu-kritikai-apkaltine-johna-lennona-flirtu-su-komunizmu--57939907</link><description><![CDATA[1960-tų metų gruodžio 8-ą neliko Johno Lennono. Jį nušovė beprotis Markas Deividas Chapmanas, kuris norėjo tiesiog išgarsėti. Prie savo namų Niujorke, Dakota pastato priešais Centrinį parką, Lennonas gavo keturias kulkas iš 38-to kalibro revolverio. Gausiai kraujuojantis Lenonas buvo skubiai nugabentas į ligoninę, bet pakeliui mirė. Chapmanas anksčiau tą pačią dieną buvo gavęs jo autografą ir savanoriškai liko nusikaltimo vietoje, kol jį suėmė policija.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57939907</guid><pubDate>Fri, 08 Dec 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57939907/2023_12_07_ddb20897_4698_f_20231207163609447.mp3" length="2882649" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1960-tų metų gruodžio 8-ą neliko Johno Lennono. Jį nušovė beprotis Markas Deividas Chapmanas, kuris norėjo tiesiog išgarsėti. Prie savo namų Niujorke, Dakota pastato priešais Centrinį parką, Lennonas gavo keturias kulkas iš 38-to kalibro revolverio....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1960-tų metų gruodžio 8-ą neliko Johno Lennono. Jį nušovė beprotis Markas Deividas Chapmanas, kuris norėjo tiesiog išgarsėti. Prie savo namų Niujorke, Dakota pastato priešais Centrinį parką, Lennonas gavo keturias kulkas iš 38-to kalibro revolverio. Gausiai kraujuojantis Lenonas buvo skubiai nugabentas į ligoninę, bet pakeliui mirė. Chapmanas anksčiau tą pačią dieną buvo gavęs jo autografą ir savanoriškai liko nusikaltimo vietoje, kol jį suėmė policija.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl planetos istorijai būtų buvę geriau praleisti šią dieną kalendoriuje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-planetos-istorijai-butu-buve-geriau-praleisti-sia-diena-kalendoriuje--57936475</link><description><![CDATA[1909 metų gruodžio 7-ą belgų kilmės Išradėjas Leo Baekelandas užpatentuoja pirmąjį termiškai stingstantį plastiką - bakelitą - taip prasideda plastiko pramonės atsiradimas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57936475</guid><pubDate>Thu, 07 Dec 2023 06:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57936475/2023_12_06_f638c593_4698_f_20231206172702937.mp3" length="2883067" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1909 metų gruodžio 7-ą belgų kilmės Išradėjas Leo Baekelandas užpatentuoja pirmąjį termiškai stingstantį plastiką - bakelitą - taip prasideda plastiko pramonės atsiradimas.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1909 metų gruodžio 7-ą belgų kilmės Išradėjas Leo Baekelandas užpatentuoja pirmąjį termiškai stingstantį plastiką - bakelitą - taip prasideda plastiko pramonės atsiradimas.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ką apie 1956 m. Melburno Olimpines žaidynes pamiršo Vengrijos premjeras?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ka-apie-1956-m-melburno-olimpines-zaidynes-pamirso-vengrijos-premjeras--57918670</link><description><![CDATA[1956-tų metų gruodžio 6-tą vykusios Melburno olimpinių žaidynių vandensvydžio pusfinalio rungtynės į istoriją įėjo ne dėl sportinių pasiekimų. Istorijoje jos liks kaip varžybos, kuriose vanduo baseine tapo kruvinas. Vengrijos vandensvydininkai prieš rusus kovėsi ne tik dėl patekimo į finalą. Vos kelios savaitės iki šio pusfinalio sovietų tankai ir kariai žiauriai numalšino trumpai gyvavusią Vengrijos revoliuciją, per kurią skirtingais vertinimais buvo nužudyta nuo trijų iki dvidešimties tūkstančių vengrų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57918670</guid><pubDate>Wed, 06 Dec 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57918670/2023_12_05_ac7ec10c_4698_f_20231205171751918.mp3" length="2882649" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1956-tų metų gruodžio 6-tą vykusios Melburno olimpinių žaidynių vandensvydžio pusfinalio rungtynės į istoriją įėjo ne dėl sportinių pasiekimų. Istorijoje jos liks kaip varžybos, kuriose vanduo baseine tapo kruvinas. Vengrijos vandensvydininkai prieš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1956-tų metų gruodžio 6-tą vykusios Melburno olimpinių žaidynių vandensvydžio pusfinalio rungtynės į istoriją įėjo ne dėl sportinių pasiekimų. Istorijoje jos liks kaip varžybos, kuriose vanduo baseine tapo kruvinas. Vengrijos vandensvydininkai prieš rusus kovėsi ne tik dėl patekimo į finalą. Vos kelios savaitės iki šio pusfinalio sovietų tankai ir kariai žiauriai numalšino trumpai gyvavusią Vengrijos revoliuciją, per kurią skirtingais vertinimais buvo nužudyta nuo trijų iki dvidešimties tūkstančių vengrų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip lytinis švietimas galėjo sukelti inkvizitorių gailestingumą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-lytinis-svietimas-galejo-sukelti-inkvizitoriu-gailestinguma--57915753</link><description><![CDATA[1484 metų gruodžio 5-ą popiežius Inocentas VIII-asis išleido bulę (popiežiaus dektretą), kuriuo oficialiai paskelbė karą raganoms. Šis dekretas buvo vienas pirmųjų Inocento darbų tapus popiežiumi. Tiesa, popiežiaus bulę jis išleido domininkonų inkvizitoriaus Heinricho Kramerio, kuris siekė išrauti ereziją ir nekatalikišką elgesį Vokietijoje, prašymu. Manoma, kad Inocentas VIII-tasis išleido bulę tikriausiai dėl to, kad<br />Krameris nuo jo tiesiog atstotų su savo įkyriu prašymu, ir tai jam pavyko. Krameris su didžiuliu entuziazmu ėmėsi savo naujojo darbo ir ėmė šukuoti Reino slėnį ieškodamas raganų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57915753</guid><pubDate>Tue, 05 Dec 2023 06:28:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57915753/2023_12_04_c8211b0b_4698_f_20231204182030198.mp3" length="2882649" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1484 metų gruodžio 5-ą popiežius Inocentas VIII-asis išleido bulę (popiežiaus dektretą), kuriuo oficialiai paskelbė karą raganoms. Šis dekretas buvo vienas pirmųjų Inocento darbų tapus popiežiumi. Tiesa, popiežiaus bulę jis išleido domininkonų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1484 metų gruodžio 5-ą popiežius Inocentas VIII-asis išleido bulę (popiežiaus dektretą), kuriuo oficialiai paskelbė karą raganoms. Šis dekretas buvo vienas pirmųjų Inocento darbų tapus popiežiumi. Tiesa, popiežiaus bulę jis išleido domininkonų inkvizitoriaus Heinricho Kramerio, kuris siekė išrauti ereziją ir nekatalikišką elgesį Vokietijoje, prašymu. Manoma, kad Inocentas VIII-tasis išleido bulę tikriausiai dėl to, kad<br />Krameris nuo jo tiesiog atstotų su savo įkyriu prašymu, ir tai jam pavyko. Krameris su didžiuliu entuziazmu ėmėsi savo naujojo darbo ir ėmė šukuoti Reino slėnį ieškodamas raganų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl „aukštoji mada” nebeaktuali krokodilams?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-aukstoji-mada-nebeaktuali-krokodilams--57892691</link><description><![CDATA[Prieš penkerius metus gruodžio ketvirtąją prancūzų aukštos mados namai Chanel paskelbė iš savo kolekcijų išbraukiantys kailius ir egzotinių gyvūnų odas, teigdami, kad nori laikytis etikos standartų, nes gyvūnų teisių gynėjų spaudimas užkniso.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57892691</guid><pubDate>Mon, 04 Dec 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57892691/2023_12_03_992c20c1_4698_f_20231203161258679.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkerius metus gruodžio ketvirtąją prancūzų aukštos mados namai Chanel paskelbė iš savo kolekcijų išbraukiantys kailius ir egzotinių gyvūnų odas, teigdami, kad nori laikytis etikos standartų, nes gyvūnų teisių gynėjų spaudimas užkniso.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkerius metus gruodžio ketvirtąją prancūzų aukštos mados namai Chanel paskelbė iš savo kolekcijų išbraukiantys kailius ir egzotinių gyvūnų odas, teigdami, kad nori laikytis etikos standartų, nes gyvūnų teisių gynėjų spaudimas užkniso.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Onutė būtų pavydėjusi Marilyn Monroe Jonukui?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-onute-butu-pavydejusi-marilyn-monroe-jonukui--57891439</link><description><![CDATA[Lygiai prieš 80 metų pirmą gruodžio dieną Amerikoje dienos šviesą išvydo pirmasis „Playboy“ žurnalo numeris. Ant jo viršelio - to meto žvaigždių žvaigždė Marline Monroe. Skirtingai nei dabartiniai blizgantys ir spalvingi „Playboy“ žurnalai, pirmasis tik skelbėsi, kad yra pirmasis visiškai spalvotas leidinys, nors iš tiesų jame buvo tik juoda, balta, pilkšva ir šiek tiek raudonos spalvos.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57891439</guid><pubDate>Fri, 01 Dec 2023 06:45:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57891439/2023_12_01_a41d4d25_4698_f_20231201083802120.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš 80 metų pirmą gruodžio dieną Amerikoje dienos šviesą išvydo pirmasis „Playboy“ žurnalo numeris. Ant jo viršelio - to meto žvaigždių žvaigždė Marline Monroe. Skirtingai nei dabartiniai blizgantys ir spalvingi „Playboy“ žurnalai, pirmasis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš 80 metų pirmą gruodžio dieną Amerikoje dienos šviesą išvydo pirmasis „Playboy“ žurnalo numeris. Ant jo viršelio - to meto žvaigždių žvaigždė Marline Monroe. Skirtingai nei dabartiniai blizgantys ir spalvingi „Playboy“ žurnalai, pirmasis tik skelbėsi, kad yra pirmasis visiškai spalvotas leidinys, nors iš tiesų jame buvo tik juoda, balta, pilkšva ir šiek tiek raudonos spalvos.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Onutė būtų pavydėjusi Marilyn Monroe Jonukui?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-onute-butu-pavydejusi-marilyn-monroe-jonukui--57863969</link><description><![CDATA[Lygiai prieš 80 metų pirmą gruodžio dieną Amerikoje dienos šviesą išvydo pirmasis „Playboy“ žurnalo numeris. Ant jo viršelio - to meto žvaigždių žvaigždė Marline Monroe. Skirtingai nei dabartiniai blizgantys ir spalvingi „Playboy“ žurnalai, pirmasis tik skelbėsi, kad yra pirmasis visiškai spalvotas leidinys, nors iš tiesų jame buvo tik juoda, balta, pilkšva ir šiek tiek raudonos spalvos.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57863969</guid><pubDate>Fri, 01 Dec 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57863969/2023_12_01_a41d4d25_4698_f_20231201083802120.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš 80 metų pirmą gruodžio dieną Amerikoje dienos šviesą išvydo pirmasis „Playboy“ žurnalo numeris. Ant jo viršelio - to meto žvaigždių žvaigždė Marline Monroe. Skirtingai nei dabartiniai blizgantys ir spalvingi „Playboy“ žurnalai, pirmasis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš 80 metų pirmą gruodžio dieną Amerikoje dienos šviesą išvydo pirmasis „Playboy“ žurnalo numeris. Ant jo viršelio - to meto žvaigždių žvaigždė Marline Monroe. Skirtingai nei dabartiniai blizgantys ir spalvingi „Playboy“ žurnalai, pirmasis tik skelbėsi, kad yra pirmasis visiškai spalvotas leidinys, nors iš tiesų jame buvo tik juoda, balta, pilkšva ir šiek tiek raudonos spalvos.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl be elektroninio parašo jums dar gali prireikti ir fakso?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-be-elektroninio-paraso-jums-dar-gali-prireikti-ir-fakso--57863981</link><description><![CDATA[1924 metų lapkričio 30-ą radijo bangomis per Atlantą pirmą kartą buvo perduota foto faksimilė. Paprastai tariant - faksas, nors kai kam, suprantu, tai visiškai nepaprasta. Faksimilė - žodis, kilęs iš lotyniško mišinio: fac - sukurti, simile - panašus. Iš Niujorko į Londoną radijo bangomis buvo perduotas Amerikos prezidento Clavino Coolidge’o 7 ir 14 centimetrų dydžio atvaizdas. Nors informacijos perdavimą elektros impulsų signalais dar 1843 metais pristatė Aleksandras Bainas, jo faksas galėjo perduoti tik raides, ir tik laidais. O fotografinio atvaizdo siuntimą ir dar radijo bangomis sukūrė Amerikos radijo korporacijos darbuotojas Ričardas Rangeris.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57863981</guid><pubDate>Thu, 30 Nov 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57863981/2023_11_29_1711e3c5_4698_f_20231129200445213.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1924 metų lapkričio 30-ą radijo bangomis per Atlantą pirmą kartą buvo perduota foto faksimilė. Paprastai tariant - faksas, nors kai kam, suprantu, tai visiškai nepaprasta. Faksimilė - žodis, kilęs iš lotyniško mišinio: fac - sukurti, simile - panašus....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1924 metų lapkričio 30-ą radijo bangomis per Atlantą pirmą kartą buvo perduota foto faksimilė. Paprastai tariant - faksas, nors kai kam, suprantu, tai visiškai nepaprasta. Faksimilė - žodis, kilęs iš lotyniško mišinio: fac - sukurti, simile - panašus. Iš Niujorko į Londoną radijo bangomis buvo perduotas Amerikos prezidento Clavino Coolidge’o 7 ir 14 centimetrų dydžio atvaizdas. Nors informacijos perdavimą elektros impulsų signalais dar 1843 metais pristatė Aleksandras Bainas, jo faksas galėjo perduoti tik raides, ir tik laidais. O fotografinio atvaizdo siuntimą ir dar radijo bangomis sukūrė Amerikos radijo korporacijos darbuotojas Ričardas Rangeris.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip Georgas Washingtonas šiandien apsaugotų savo paslaptis nuo Zuckerbergo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-georgas-washingtonas-siandien-apsaugotu-savo-paslaptis-nuo-zuckerbergo--57846949</link><description><![CDATA[1775 metų lapkričio 29-ją anglas Jamesas Jay išrado nematomą rašalą. Juo ant popieriaus užrašytas tekstas buvo nematomas, o kad taptų matomas, turėjo būti panaudotas specialus reagentas. Džėjus nematomą rašalą naudojo revoliucijos karo metu susirašinėdamas su broliu Johnu, kuris buvo Amerikos aukščiausiojo teismo teisėjas. Nors rašalo sudėties išradėjas niekada neišdavė, tačiau Johnas apie nematomą rašalą prasitarė Georgui Washingtonui. Šis buvo sužavėtas, ypač dėl to, kad, kaip žadėjo Džėjus, nematomu rašalu parašyto teksto neišryškins nei kaitra, nei<br />pienas - tik specialus skystis. Vėlesnės magiško rašalo analizės parodė, kad Džėjaus formulė buvo nesudėtinga - tekstui paslėpti naudotas tanino rūgšties tirpalas, o atskleisti- geležies sulfatas. Deja, Jay’us niekada negavo atlyginimo už savo darbą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57846949</guid><pubDate>Wed, 29 Nov 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57846949/2023_11_28_b59726ce_4698_f_20231128210750695.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1775 metų lapkričio 29-ją anglas Jamesas Jay išrado nematomą rašalą. Juo ant popieriaus užrašytas tekstas buvo nematomas, o kad taptų matomas, turėjo būti panaudotas specialus reagentas. Džėjus nematomą rašalą naudojo revoliucijos karo metu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1775 metų lapkričio 29-ją anglas Jamesas Jay išrado nematomą rašalą. Juo ant popieriaus užrašytas tekstas buvo nematomas, o kad taptų matomas, turėjo būti panaudotas specialus reagentas. Džėjus nematomą rašalą naudojo revoliucijos karo metu susirašinėdamas su broliu Johnu, kuris buvo Amerikos aukščiausiojo teismo teisėjas. Nors rašalo sudėties išradėjas niekada neišdavė, tačiau Johnas apie nematomą rašalą prasitarė Georgui Washingtonui. Šis buvo sužavėtas, ypač dėl to, kad, kaip žadėjo Džėjus, nematomu rašalu parašyto teksto neišryškins nei kaitra, nei<br />pienas - tik specialus skystis. Vėlesnės magiško rašalo analizės parodė, kad Džėjaus formulė buvo nesudėtinga - tekstui paslėpti naudotas tanino rūgšties tirpalas, o atskleisti- geležies sulfatas. Deja, Jay’us niekada negavo atlyginimo už savo darbą.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Dėl ko apgailestautų Magelanas, apsilankęs mūsų dienų restorane?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-del-ko-apgailestautu-magelanas-apsilankes-musu-dienu-restorane--57828499</link><description><![CDATA[1520 metų lapkričio 28-ą Portugalų jūrininkas Ferdinandas Magelanas su trimis laivais įplaukia į Ramųjį vandenyną ir tampa pirmuoju Europos tyrinėtoju, pasiekusiu Ramųjį iš Atlanto vandenyno.<br /><br />Aut. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57828499</guid><pubDate>Tue, 28 Nov 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57828499/2023_11_27_06ef03ed_4698_f_20231127203838058.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1520 metų lapkričio 28-ą Portugalų jūrininkas Ferdinandas Magelanas su trimis laivais įplaukia į Ramųjį vandenyną ir tampa pirmuoju Europos tyrinėtoju, pasiekusiu Ramųjį iš Atlanto vandenyno.

Aut. Julius Juchnevičius</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1520 metų lapkričio 28-ą Portugalų jūrininkas Ferdinandas Magelanas su trimis laivais įplaukia į Ramųjį vandenyną ir tampa pirmuoju Europos tyrinėtoju, pasiekusiu Ramųjį iš Atlanto vandenyno.<br /><br />Aut. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Už ką į kalėjimą patenka asilai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-uz-ka-i-kalejima-patenka-asilai--57818472</link><description><![CDATA[Prieš šešeris metus lapkričio 27-tąją iš kalėjimo Indijoje Utar pradešo valstijoje į laisvę buvo paleisti aštuoni asilai. Įkalinimo įstaigoje jie išbuvo keturias dienas. Ar jie ten atsidūrė už kokį nors nusikaltimą? Žinoma. Indijoje net asilai į kalėjimą nesėda šiaip, už nieką. Šalies ministras pirmininkas Narendra Modis pažadėjo pastatyti dešimtis milijonų tualetų ir išvalyti miestus nuo šiukšlių ir sutvarkyti aplinką. O tie asilai kėlė netvarką.<br /><br /><br />Aut. Julius Juchnevičius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57818472</guid><pubDate>Mon, 27 Nov 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57818472/2023_11_26_983932c9_4698_f_20231126204733881.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš šešeris metus lapkričio 27-tąją iš kalėjimo Indijoje Utar pradešo valstijoje į laisvę buvo paleisti aštuoni asilai. Įkalinimo įstaigoje jie išbuvo keturias dienas. Ar jie ten atsidūrė už kokį nors nusikaltimą? Žinoma. Indijoje net asilai į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš šešeris metus lapkričio 27-tąją iš kalėjimo Indijoje Utar pradešo valstijoje į laisvę buvo paleisti aštuoni asilai. Įkalinimo įstaigoje jie išbuvo keturias dienas. Ar jie ten atsidūrė už kokį nors nusikaltimą? Žinoma. Indijoje net asilai į kalėjimą nesėda šiaip, už nieką. Šalies ministras pirmininkas Narendra Modis pažadėjo pastatyti dešimtis milijonų tualetų ir išvalyti miestus nuo šiukšlių ir sutvarkyti aplinką. O tie asilai kėlė netvarką.<br /><br /><br />Aut. Julius Juchnevičius]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Automobilinis išradimas, kuris šaltą žiemos rytą tik kenkia</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-automobilinis-isradimas-kuris-salta-ziemos-ryta-tik-kenkia--57793521</link><description><![CDATA[1903 metų lapkričio 24-ą Clyde’as J. Coleman buvo suteiktas elektrinio automobilio starterio patentas. Paraišką patentui jis buvo pateikęs keleriais metais anksčiau, tačiau pirmieji jo techniniai starterio sprendimai buvo dar labai netobuli.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57793521</guid><pubDate>Fri, 24 Nov 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57793521/2023_11_23_9f57accc_4698_f_20231123212938416.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1903 metų lapkričio 24-ą Clyde’as J. Coleman buvo suteiktas elektrinio automobilio starterio patentas. Paraišką patentui jis buvo pateikęs keleriais metais anksčiau, tačiau pirmieji jo techniniai starterio sprendimai buvo dar labai netobuli.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1903 metų lapkričio 24-ą Clyde’as J. Coleman buvo suteiktas elektrinio automobilio starterio patentas. Paraišką patentui jis buvo pateikęs keleriais metais anksčiau, tačiau pirmieji jo techniniai starterio sprendimai buvo dar labai netobuli.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ką apie Dolce&amp;Gabbana smegenis pasakytų Juozas Statkevičius?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ka-apie-dolce-gabbana-smegenis-pasakytu-juozas-statkevicius--57782441</link><description><![CDATA[Prieš penkerius metus lapkričio 23-ą italų dizaineriai Domenico Dolce ir Stefano Gabano youtube paskelbė nuolankiai nuoširdų atsiprašymą Kinijai. Už ką? Jeigu paprastai, pasitelkiant jų kolegos iš Lietuvos lingvistiniais perlais, už tai, kad mąsto kugelio smegenimis. Jeigu išsamiau - sumanė per daug įmantrią reklamos kampaniją planuotam savo pasirodymui Šanchajuje, kuri įžeidė kinų nacionalinius ir kultūrinius jausmus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57782441</guid><pubDate>Thu, 23 Nov 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57782441/2023_11_22_88e2e074_4698_f_20231122220919086.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkerius metus lapkričio 23-ą italų dizaineriai Domenico Dolce ir Stefano Gabano youtube paskelbė nuolankiai nuoširdų atsiprašymą Kinijai. Už ką? Jeigu paprastai, pasitelkiant jų kolegos iš Lietuvos lingvistiniais perlais, už tai, kad mąsto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkerius metus lapkričio 23-ą italų dizaineriai Domenico Dolce ir Stefano Gabano youtube paskelbė nuolankiai nuoširdų atsiprašymą Kinijai. Už ką? Jeigu paprastai, pasitelkiant jų kolegos iš Lietuvos lingvistiniais perlais, už tai, kad mąsto kugelio smegenimis. Jeigu išsamiau - sumanė per daug įmantrią reklamos kampaniją planuotam savo pasirodymui Šanchajuje, kuri įžeidė kinų nacionalinius ir kultūrinius jausmus.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl kraujo ryšys iš tiesų visai nėra svarbus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-kraujo-rysys-is-tiesu-visai-nera-svarbus--57761335</link><description><![CDATA[1969 metų lapkričio 22-ą paskelbta, kad Harvardo medicinos mokyklos mokslininkų komandai pavyko išskirti vieną geną - pagrindinį paveldimumo informacijos šaltinį. Šis svarbus mokslo pasiekimas, buvo rašoma tais metais spaudoje, atveria kelią išsamiam sudėtingo ir mažai suprantamo proceso, kurio metu genai lemia unikalius gyvų organizmų požymius, tyrimui ir galbūt galiausiai to proceso kontrolei.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57761335</guid><pubDate>Wed, 22 Nov 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57761335/2023_11_21_a8f67cb5_4698_f_20231121202748813.mp3" length="2886411" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1969 metų lapkričio 22-ą paskelbta, kad Harvardo medicinos mokyklos mokslininkų komandai pavyko išskirti vieną geną - pagrindinį paveldimumo informacijos šaltinį. Šis svarbus mokslo pasiekimas, buvo rašoma tais metais spaudoje, atveria kelią išsamiam...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1969 metų lapkričio 22-ą paskelbta, kad Harvardo medicinos mokyklos mokslininkų komandai pavyko išskirti vieną geną - pagrindinį paveldimumo informacijos šaltinį. Šis svarbus mokslo pasiekimas, buvo rašoma tais metais spaudoje, atveria kelią išsamiam sudėtingo ir mažai suprantamo proceso, kurio metu genai lemia unikalius gyvų organizmų požymius, tyrimui ir galbūt galiausiai to proceso kontrolei.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl filme „Titanikas“ nereikėjo nuskandinti L. DiCaprio?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-filme-titanikas-nereikejo-nuskandinti-l-dicaprio--57745500</link><description><![CDATA[1916 metų lapkričio 21-ą Egėjo jūroje nuskendo laivas „Britannic“, į dugną nusinešęs ir 30 gyvybių. Bet 1000 keleivių ir įgulos narių išsigelbėjo. Ne kiekvienas žino, kad „Titanikas“ buvo ne vienintelis praėjusio amžiaus pradžios didžiulis laivas. „Britannic“ buvo „Titaniko“ kopija.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57745500</guid><pubDate>Tue, 21 Nov 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57745500/2023_11_20_a6a5bbcd_4698_f_20231120205113041.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1916 metų lapkričio 21-ą Egėjo jūroje nuskendo laivas „Britannic“, į dugną nusinešęs ir 30 gyvybių. Bet 1000 keleivių ir įgulos narių išsigelbėjo. Ne kiekvienas žino, kad „Titanikas“ buvo ne vienintelis praėjusio amžiaus pradžios didžiulis laivas....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1916 metų lapkričio 21-ą Egėjo jūroje nuskendo laivas „Britannic“, į dugną nusinešęs ir 30 gyvybių. Bet 1000 keleivių ir įgulos narių išsigelbėjo. Ne kiekvienas žino, kad „Titanikas“ buvo ne vienintelis praėjusio amžiaus pradžios didžiulis laivas. „Britannic“ buvo „Titaniko“ kopija.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ką apie feisbuko pavojus mus gali išmokyti gyvatės?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ka-apie-feisbuko-pavojus-mus-gali-ismokyti-gyvates--57713796</link><description><![CDATA[Prieš ketverius metus lapkričio 20-ą mokslo žurnalas „Sciences advances“<br />paskelbė Argentinos ir Amerikos mokslininkų tyrimą, kuris išsiaiškino, kad prieš daugybę milijonų metų gyvatės turėjo užpakalines galūnes ir sėkmingai jomis naudojosi.<br />Gyvačių evoliucija daugelį metų domino mokslininkus. Jie žinojo, kad šie sudėtingi stuburiniai gyvūnai kadaise turėjo galūnes ir laikui bėgant prisitaikė gyventi be jų. Tačiau anksčiau buvo manoma, kad gyvačių galūnės buvo tik pereinamasis etapas, po kurio jos greitai prisitaikė prie bekojo gyvenimo. O paaiškėjo, kad kojos ir gyvatėms ilgai buvo reikalingos.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57713796</guid><pubDate>Mon, 20 Nov 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57713796/2023_11_19_85087ebb_4698_f_20231119201243288.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš ketverius metus lapkričio 20-ą mokslo žurnalas „Sciences advances“
paskelbė Argentinos ir Amerikos mokslininkų tyrimą, kuris išsiaiškino, kad prieš daugybę milijonų metų gyvatės turėjo užpakalines galūnes ir sėkmingai jomis naudojosi.
Gyvačių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš ketverius metus lapkričio 20-ą mokslo žurnalas „Sciences advances“<br />paskelbė Argentinos ir Amerikos mokslininkų tyrimą, kuris išsiaiškino, kad prieš daugybę milijonų metų gyvatės turėjo užpakalines galūnes ir sėkmingai jomis naudojosi.<br />Gyvačių evoliucija daugelį metų domino mokslininkus. Jie žinojo, kad šie sudėtingi stuburiniai gyvūnai kadaise turėjo galūnes ir laikui bėgant prisitaikė gyventi be jų. Tačiau anksčiau buvo manoma, kad gyvačių galūnės buvo tik pereinamasis etapas, po kurio jos greitai prisitaikė prie bekojo gyvenimo. O paaiškėjo, kad kojos ir gyvatėms ilgai buvo reikalingos.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Be aktorinių gebėjimų - terminatorius, be politinės patirties - gubernatorius. Kas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-be-aktoriniu-gebejimu-terminatorius-be-politines-patirties-gubernatorius-kas--57658253</link><description><![CDATA[Lygiai prieš dvidešimt metų lapkričio 17-ą Arnoldas Švarcnegeris inauguruotas Kalifornijos gubernatoriumi. Kalifornijoje gyvena daugiausia žmonių visose Jungtinėse valstijose. Švarcenegeris laimėjo nepaisant politinės patirties trūkumo. Jis pakeitė Grėjų Deivisą, pirmąjį Amerikos gubernatorių nuo 1921 metų, kurį rinkėjai atšaukė iš pareigų. Švarcnegeris buvo vienas iš 135 kandidatų, dalyvavusių rinkimuose, be jo dar rungėsi<br />politikai, kiti aktoriai, buvo ir viena pornofilmų žvaigždė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57658253</guid><pubDate>Fri, 17 Nov 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57658253/2023_11_16_860a4a3a_4698_f_20231116102749442.mp3" length="2874290" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš dvidešimt metų lapkričio 17-ą Arnoldas Švarcnegeris inauguruotas Kalifornijos gubernatoriumi. Kalifornijoje gyvena daugiausia žmonių visose Jungtinėse valstijose. Švarcenegeris laimėjo nepaisant politinės patirties trūkumo. Jis pakeitė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš dvidešimt metų lapkričio 17-ą Arnoldas Švarcnegeris inauguruotas Kalifornijos gubernatoriumi. Kalifornijoje gyvena daugiausia žmonių visose Jungtinėse valstijose. Švarcenegeris laimėjo nepaisant politinės patirties trūkumo. Jis pakeitė Grėjų Deivisą, pirmąjį Amerikos gubernatorių nuo 1921 metų, kurį rinkėjai atšaukė iš pareigų. Švarcnegeris buvo vienas iš 135 kandidatų, dalyvavusių rinkimuose, be jo dar rungėsi<br />politikai, kiti aktoriai, buvo ir viena pornofilmų žvaigždė.]]></itunes:summary><itunes:duration>180</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl šventinį laikotarpį sąžinė ramesnė būtų… Marse?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-sventini-laikotarpi-sazine-ramesne-butu-marse--57657503</link><description><![CDATA[Prieš penkerius metus lapkričio 16-ą matų konferencijoje Paryžiuje buvo iš naujo sutarta dėl kilogramo standarto. 130 metų tikslų kilogramo svorį prižiūrėjo Prancūzijos Sevrė mieste šalia Paryžiaus požemiuose saugomas etalonas: formaliai – tarptautinis kilogramo prototipas, o paprastai - didysis K. Golfo kamuoliuko dydžio lydinys iš 90 procentų platinos ir dešimties - iridžio. Tai buvo vienintelis fizinis objektas, pagal kurį mbuvo matuojami visi kiti planetos kilogramai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57657503</guid><pubDate>Thu, 16 Nov 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57657503/2023_11_16_dee9437d_4698_f_20231116065901516.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkerius metus lapkričio 16-ą matų konferencijoje Paryžiuje buvo iš naujo sutarta dėl kilogramo standarto. 130 metų tikslų kilogramo svorį prižiūrėjo Prancūzijos Sevrė mieste šalia Paryžiaus požemiuose saugomas etalonas: formaliai –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkerius metus lapkričio 16-ą matų konferencijoje Paryžiuje buvo iš naujo sutarta dėl kilogramo standarto. 130 metų tikslų kilogramo svorį prižiūrėjo Prancūzijos Sevrė mieste šalia Paryžiaus požemiuose saugomas etalonas: formaliai – tarptautinis kilogramo prototipas, o paprastai - didysis K. Golfo kamuoliuko dydžio lydinys iš 90 procentų platinos ir dešimties - iridžio. Tai buvo vienintelis fizinis objektas, pagal kurį mbuvo matuojami visi kiti planetos kilogramai.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl nesamdytumėte „Milli Vanilli“ giedoti laidotuvėse?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-nesamdytumete-milli-vanilli-giedoti-laidotuvese--57615282</link><description><![CDATA[1990 m. lapkričio 15-ą vaikinų dueto, pavadinto „Milli Vanilli“, prodiuseriai pripažino - pasaulinės šlovės sulaukusiame albume nesudainavo nė vienos natos. Funky šokių muzikos grupė metais anksčiau pelnė „Grammy“ apdovanojimą už tą debiutinį albumą „Girl, you know it’s true“.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57615282</guid><pubDate>Wed, 15 Nov 2023 06:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57615282/2023_11_13_d2f0fa15_4698_f_20231113120742333.mp3" length="2884321" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1990 m. lapkričio 15-ą vaikinų dueto, pavadinto „Milli Vanilli“, prodiuseriai pripažino - pasaulinės šlovės sulaukusiame albume nesudainavo nė vienos natos. Funky šokių muzikos grupė metais anksčiau pelnė „Grammy“ apdovanojimą už tą debiutinį albumą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1990 m. lapkričio 15-ą vaikinų dueto, pavadinto „Milli Vanilli“, prodiuseriai pripažino - pasaulinės šlovės sulaukusiame albume nesudainavo nė vienos natos. Funky šokių muzikos grupė metais anksčiau pelnė „Grammy“ apdovanojimą už tą debiutinį albumą „Girl, you know it’s true“.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Už ką Marija Antuanetė spėjo atsiprašyti savo egzekutoriaus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-uz-ka-marija-antuanete-spejo-atsiprasyti-savo-egzekutoriaus--57614958</link><description><![CDATA[Prieš penkeris metus lapkričio 14-ą Ženevoje aukcione buvo parduoti Marijai Antuanetei priklausantys papuošalai. Kolekcija nebuvo viešai rodoma 200 metų. Brangenybės buvo privačiose Europos kolekcininkų rankose.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57614958</guid><pubDate>Tue, 14 Nov 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57614958/2023_11_13_de4cab19_4698_f_20231113112607007.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkeris metus lapkričio 14-ą Ženevoje aukcione buvo parduoti Marijai Antuanetei priklausantys papuošalai. Kolekcija nebuvo viešai rodoma 200 metų. Brangenybės buvo privačiose Europos kolekcininkų rankose.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkeris metus lapkričio 14-ą Ženevoje aukcione buvo parduoti Marijai Antuanetei priklausantys papuošalai. Kolekcija nebuvo viešai rodoma 200 metų. Brangenybės buvo privačiose Europos kolekcininkų rankose.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kokios barbariškos pramogos Stamfordo gyventojai stengėsi atsisakyti daugiau nei 50 metų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kokios-barbariskos-pramogos-stamfordo-gyventojai-stengesi-atsisakyti-daugiau-nei-50-metu--57605794</link><description><![CDATA[1839 metų lapkričio 13-ą Anglijoje, Stamforde baigėsi septynis šimtmečius trukusi barbariška tradicija - įsiutusio buliaus varymas miestelio gatvėmis. Šventės - čia jau patys nuspręskite, kabučių reikia ar ne - pabaigoje bulius būdavo pribaigiamas ir iškepamas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57605794</guid><pubDate>Mon, 13 Nov 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57605794/2023_11_12_8faadc55_4698_f_20231112174841637.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1839 metų lapkričio 13-ą Anglijoje, Stamforde baigėsi septynis šimtmečius trukusi barbariška tradicija - įsiutusio buliaus varymas miestelio gatvėmis. Šventės - čia jau patys nuspręskite, kabučių reikia ar ne - pabaigoje bulius būdavo pribaigiamas ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1839 metų lapkričio 13-ą Anglijoje, Stamforde baigėsi septynis šimtmečius trukusi barbariška tradicija - įsiutusio buliaus varymas miestelio gatvėmis. Šventės - čia jau patys nuspręskite, kabučių reikia ar ne - pabaigoje bulius būdavo pribaigiamas ir iškepamas.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl savaeigiai automobiliai neišpręs ginčo, kas geriau vairuoja - vyrai ar moterys?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-savaeigiai-automobiliai-neispres-ginco-kas-geriau-vairuoja-vyrai-ar-moterys--57542700</link><description><![CDATA[1903 metų lapkričio 10-ą Amerikos moteriai iš Alabamos valstijos, vardu Mary Anderson patentų biuras išdavė „langų valymo įrenginio, skirto sniegui, ledui ar purvui nuo automobilių ir kitų transporto priemonių langų pašalinti“ patentą. Anderson bandė jį parduoti Kanados gamybos įmonei, tačiau nesėkmingai: įmonė teigė, kad prietaisas neturi praktinės vertės, todėl yra bevertis. Nors maždaug 1913 metais mechaniniai priekinio stiklo valytuvai jau buvo standartinė lengvųjų automobilių įranga, Anderson iš<br />šio išradimo nieko neuždirbo, nes patentas nustojo galioti anksčiau, nei išradimas buvo pradėtas naudoti.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57542700</guid><pubDate>Fri, 10 Nov 2023 06:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57542700/2023_11_07_f7e10a31_4698_f_20231107142752048.mp3" length="2882649" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1903 metų lapkričio 10-ą Amerikos moteriai iš Alabamos valstijos, vardu Mary Anderson patentų biuras išdavė „langų valymo įrenginio, skirto sniegui, ledui ar purvui nuo automobilių ir kitų transporto priemonių langų pašalinti“ patentą. Anderson bandė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1903 metų lapkričio 10-ą Amerikos moteriai iš Alabamos valstijos, vardu Mary Anderson patentų biuras išdavė „langų valymo įrenginio, skirto sniegui, ledui ar purvui nuo automobilių ir kitų transporto priemonių langų pašalinti“ patentą. Anderson bandė jį parduoti Kanados gamybos įmonei, tačiau nesėkmingai: įmonė teigė, kad prietaisas neturi praktinės vertės, todėl yra bevertis. Nors maždaug 1913 metais mechaniniai priekinio stiklo valytuvai jau buvo standartinė lengvųjų automobilių įranga, Anderson iš<br />šio išradimo nieko neuždirbo, nes patentas nustojo galioti anksčiau, nei išradimas buvo pradėtas naudoti.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar lietuviškų kandidatų užtektų prezidento rinkimams Bosnijoje ir Hercegovinoje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-lietuvisku-kandidatu-uztektu-prezidento-rinkimams-bosnijoje-ir-hercegovinoje--57542546</link><description><![CDATA[1960 metų lapkričio 9-ą paaiškėjo naujasis Amerikos prezidentas, kuris rinkimus laimėjo labai nedidele persvara. Tai buvo pirmas kartas šalies rinkimų istorijoje, kai svarbų vaidmenį atliko televizija. Paskutinį kampanijos mėnesį milijonai žiūrovų stebėjo kandidatų kovą televizijos debatuose. Kandidatas į prezidentus Ričardas Nixonas paryčiais pripažino pralaimėjęs ir palinkėjo sėkmės naujajam šalies vadovui. Šis pirmąją savo kalbą sakė šalia stovint žmonai, kuri po trijų savaičių turėjo pagimdyti antrąjį judviejų kūdikį. Todėl išrinktasis prezidentas pasakė, kad dabar turės ruoštis ne tik<br />naujoms pareigoms, bet ir naujam šeimos nariui. Tai buvo jauniausias prezidentas Amerikos istorijoje - Johnas Fitzeraldas Kennedis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57542546</guid><pubDate>Thu, 09 Nov 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57542546/2023_11_07_4a46b7a2_4698_f_20231107141146489.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1960 metų lapkričio 9-ą paaiškėjo naujasis Amerikos prezidentas, kuris rinkimus laimėjo labai nedidele persvara. Tai buvo pirmas kartas šalies rinkimų istorijoje, kai svarbų vaidmenį atliko televizija. Paskutinį kampanijos mėnesį milijonai žiūrovų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1960 metų lapkričio 9-ą paaiškėjo naujasis Amerikos prezidentas, kuris rinkimus laimėjo labai nedidele persvara. Tai buvo pirmas kartas šalies rinkimų istorijoje, kai svarbų vaidmenį atliko televizija. Paskutinį kampanijos mėnesį milijonai žiūrovų stebėjo kandidatų kovą televizijos debatuose. Kandidatas į prezidentus Ričardas Nixonas paryčiais pripažino pralaimėjęs ir palinkėjo sėkmės naujajam šalies vadovui. Šis pirmąją savo kalbą sakė šalia stovint žmonai, kuri po trijų savaičių turėjo pagimdyti antrąjį judviejų kūdikį. Todėl išrinktasis prezidentas pasakė, kad dabar turės ruoštis ne tik<br />naujoms pareigoms, bet ir naujam šeimos nariui. Tai buvo jauniausias prezidentas Amerikos istorijoje - Johnas Fitzeraldas Kennedis.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar turėtumėte drąsos banglente nučiuožti nuo devynaukščio?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-turetumete-drasos-banglente-nuciuozti-nuo-devynaukscio--57542514</link><description><![CDATA[Prieš šešerius metus lapkričio 8-ą Brazilijos banglentininkas Rodrigo Koxa<br />Portugalijoje, Nazarės mieste, įveikė didžiulę 24,4 metro bangą. Už tai jam buvo įteiktas apdovanojimas per Pasaulio banglenčių lygos „Didžiosios bangos“ apdovanojimus Kalifornijoje. Koxa ne tik laimėjo tų metų apdovanojimą, jam priklauso ir Gineso pasaulio rekordas už aukščiausią banglente nučiuožtą bangą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57542514</guid><pubDate>Wed, 08 Nov 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57542514/2023_11_07_a2258d70_4698_f_20231107135812814.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš šešerius metus lapkričio 8-ą Brazilijos banglentininkas Rodrigo Koxa
Portugalijoje, Nazarės mieste, įveikė didžiulę 24,4 metro bangą. Už tai jam buvo įteiktas apdovanojimas per Pasaulio banglenčių lygos „Didžiosios bangos“ apdovanojimus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš šešerius metus lapkričio 8-ą Brazilijos banglentininkas Rodrigo Koxa<br />Portugalijoje, Nazarės mieste, įveikė didžiulę 24,4 metro bangą. Už tai jam buvo įteiktas apdovanojimas per Pasaulio banglenčių lygos „Didžiosios bangos“ apdovanojimus Kalifornijoje. Koxa ne tik laimėjo tų metų apdovanojimą, jam priklauso ir Gineso pasaulio rekordas už aukščiausią banglente nučiuožtą bangą.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl sodo reikmenų parduotuvė nepadėjo Donaldui Trumpui laimėti praėjusių prezidento rinkimų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-sodo-reikmenu-parduotuve-nepadejo-donaldui-trumpui-laimeti-praejusiu-prezidento-rinkimu--57529106</link><description><![CDATA[Prieš trejetą metų lapkričio 7-ą tuo metu prezidento rinkimus pralaimėjusio Donaldo Trumpo advokatas Rudy Giulianis surengė spaudos konferenciją sodo prekių parduotuvės „Four Seasons Total Landscaping“ automobilių stovėjimo aikštelėje.<br />Parduotuvė įsikūrusi pramoniniame Filadelfijos rajone tarp sekso prekių parduotuvės ir krematoriumo. Keistenybė iškart buvo išaiškinta - tas, kas užsakė renginiui vietą greičiausiai supainiojo Four Season Total Landscaping su prabangaus tinklo „Four Seasons“ viešbučiu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57529106</guid><pubDate>Tue, 07 Nov 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57529106/2023_11_06_49fcdfb4_4698_f_20231106095537279.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš trejetą metų lapkričio 7-ą tuo metu prezidento rinkimus pralaimėjusio Donaldo Trumpo advokatas Rudy Giulianis surengė spaudos konferenciją sodo prekių parduotuvės „Four Seasons Total Landscaping“ automobilių stovėjimo aikštelėje.
Parduotuvė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš trejetą metų lapkričio 7-ą tuo metu prezidento rinkimus pralaimėjusio Donaldo Trumpo advokatas Rudy Giulianis surengė spaudos konferenciją sodo prekių parduotuvės „Four Seasons Total Landscaping“ automobilių stovėjimo aikštelėje.<br />Parduotuvė įsikūrusi pramoniniame Filadelfijos rajone tarp sekso prekių parduotuvės ir krematoriumo. Keistenybė iškart buvo išaiškinta - tas, kas užsakė renginiui vietą greičiausiai supainiojo Four Season Total Landscaping su prabangaus tinklo „Four Seasons“ viešbučiu.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Jeigu jūsų seneliai gyveno šimtą metų, dar ne viskas prarasta. Ar genai ką nors lemia?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-jeigu-jusu-seneliai-gyveno-simta-metu-dar-ne-viskas-prarasta-ar-genai-ka-nors-lemia--57528656</link><description><![CDATA[2018 metų lapkričio 6-ą žurnale „Genetics“ paskelbta studija paskelbė - jeigu jūsų močiutė išgyveno šimtą metų, tai dar nereiškia, kad ir jums tas pats gresia. Tyrimas, kuris surinko duomenis iš daugiau nei 400 milijonų žmonių, rodo, kad genetika turi tik nedidelę įtaką ilgaamžiškumui. Ilgaamžiškumą daugiausia lemia gyvenimo būdas, tiek, kiek jūs gyvensite DNR nulemia mažiau nei 10 procentų tikimybės.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57528656</guid><pubDate>Mon, 06 Nov 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57528656/2023_11_05_5cb627fc_4698_f_20231105184714865.mp3" length="2722571" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2018 metų lapkričio 6-ą žurnale „Genetics“ paskelbta studija paskelbė - jeigu jūsų močiutė išgyveno šimtą metų, tai dar nereiškia, kad ir jums tas pats gresia. Tyrimas, kuris surinko duomenis iš daugiau nei 400 milijonų žmonių, rodo, kad genetika turi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2018 metų lapkričio 6-ą žurnale „Genetics“ paskelbta studija paskelbė - jeigu jūsų močiutė išgyveno šimtą metų, tai dar nereiškia, kad ir jums tas pats gresia. Tyrimas, kuris surinko duomenis iš daugiau nei 400 milijonų žmonių, rodo, kad genetika turi tik nedidelę įtaką ilgaamžiškumui. Ilgaamžiškumą daugiausia lemia gyvenimo būdas, tiek, kiek jūs gyvensite DNR nulemia mažiau nei 10 procentų tikimybės.]]></itunes:summary><itunes:duration>171</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Apie ką juokavo skęstančio „Titaniko“ ryšininkai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-apie-ka-juokavo-skestancio-titaniko-rysininkai--57493523</link><description><![CDATA[1906 metų lakpričio 3-ą Berlyno radijo konferencijoje, kurią surengė Didžiosios Britanijos Markonio draugija ir Vokietijos „Telefunk“ organizacija, buvo sutarta dėl vieningo pavojaus signalo - SOS. Morzės abėcėlėje SOS išreiškiamas trimis taškais, trimis brūkšneliais, ir tada vėl trimis taškais. SOS buvo pasirinktas kaip nelaimės signalas, nes Morzės abėcėlėje jį buvo lengva suprasti, jį sunku supainioti su kitais signalais.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57493523</guid><pubDate>Fri, 03 Nov 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57493523/2023_11_02_33c8db6f_4698_f_20231102203610804.mp3" length="2887665" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1906 metų lakpričio 3-ą Berlyno radijo konferencijoje, kurią surengė Didžiosios Britanijos Markonio draugija ir Vokietijos „Telefunk“ organizacija, buvo sutarta dėl vieningo pavojaus signalo - SOS. Morzės abėcėlėje SOS išreiškiamas trimis taškais,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1906 metų lakpričio 3-ą Berlyno radijo konferencijoje, kurią surengė Didžiosios Britanijos Markonio draugija ir Vokietijos „Telefunk“ organizacija, buvo sutarta dėl vieningo pavojaus signalo - SOS. Morzės abėcėlėje SOS išreiškiamas trimis taškais, trimis brūkšneliais, ir tada vėl trimis taškais. SOS buvo pasirinktas kaip nelaimės signalas, nes Morzės abėcėlėje jį buvo lengva suprasti, jį sunku supainioti su kitais signalais.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl didžiausias amerikiečių karo laikų lėktuvas negalėtų nusileisti Vilniuje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-didziausias-amerikieciu-karo-laiku-lektuvas-negaletu-nusileisti-vilniuje--57501393</link><description><![CDATA[1947 metų lapkričio 2-ą pirmajam ir vieninteliam skrydžiui pakilo konstruktoriaus Howard'o Hughes'o pastatytas orlaivis Spruce Goose. Tuo metu tai buvo didžiausias kada nors sukurtas vandens orlaivis, skraidantis laivas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57501393</guid><pubDate>Thu, 02 Nov 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57501393/2023_11_01_fd645b18_4698_f_20231101172647446.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1947 metų lapkričio 2-ą pirmajam ir vieninteliam skrydžiui pakilo konstruktoriaus Howard'o Hughes'o pastatytas orlaivis Spruce Goose. Tuo metu tai buvo didžiausias kada nors sukurtas vandens orlaivis, skraidantis laivas.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1947 metų lapkričio 2-ą pirmajam ir vieninteliam skrydžiui pakilo konstruktoriaus Howard'o Hughes'o pastatytas orlaivis Spruce Goose. Tuo metu tai buvo didžiausias kada nors sukurtas vandens orlaivis, skraidantis laivas.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip cepelininis dangus tausoja gamtą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-cepelininis-dangus-tausoja-gamta--57469418</link><description><![CDATA[Lygiai prieš penkeris metus lapkričio 1-ą Ramiojo vandenyno valstybė Palau tapo pirmąja šalimi pasaulyje, uždraudusia naudoti saulės kremus, kurie kenkia koralams ir jūros gyvūnijai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57469418</guid><pubDate>Wed, 01 Nov 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57469418/2023_10_31_deb28847_4698_f_20231031193511624.mp3" length="2854646" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš penkeris metus lapkričio 1-ą Ramiojo vandenyno valstybė Palau tapo pirmąja šalimi pasaulyje, uždraudusia naudoti saulės kremus, kurie kenkia koralams ir jūros gyvūnijai.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš penkeris metus lapkričio 1-ą Ramiojo vandenyno valstybė Palau tapo pirmąja šalimi pasaulyje, uždraudusia naudoti saulės kremus, kurie kenkia koralams ir jūros gyvūnijai.]]></itunes:summary><itunes:duration>179</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip priimti atsiprašymą po... 350 metų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-priimti-atsiprasyma-po-350-metu--57452907</link><description><![CDATA[1992 metų spalio 31-ą Popiežiškojoje mokslų akademijoje paskelbtame oficialiame pareiškime Vatikano pareigūnai pranešė, kad popiežius oficialiai užbaigs 13 metų trukusį tyrimą dėl 1633 metais Bažnyčios įvykdyto Galilėjaus pasmerkimo. Dėl šio pasmerkimo, kuris vertė astronomą ir fiziką išsižadėti savo atradimų, Galilėjus aštuonerius metus buvo kalinamas namų arešte, o 1642 metais, būdamas 77 metų, mirė. Bažnyčios ir Galilėjaus ginčas tapo vienu iš didžiųjų istorijos simbolių, rodančių proto ir dogmų, mokslo ir tikėjimo konfliktą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57452907</guid><pubDate>Tue, 31 Oct 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57452907/2023_10_31_17cb4128_4698_f_20231031071350234.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1992 metų spalio 31-ą Popiežiškojoje mokslų akademijoje paskelbtame oficialiame pareiškime Vatikano pareigūnai pranešė, kad popiežius oficialiai užbaigs 13 metų trukusį tyrimą dėl 1633 metais Bažnyčios įvykdyto Galilėjaus pasmerkimo. Dėl šio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1992 metų spalio 31-ą Popiežiškojoje mokslų akademijoje paskelbtame oficialiame pareiškime Vatikano pareigūnai pranešė, kad popiežius oficialiai užbaigs 13 metų trukusį tyrimą dėl 1633 metais Bažnyčios įvykdyto Galilėjaus pasmerkimo. Dėl šio pasmerkimo, kuris vertė astronomą ir fiziką išsižadėti savo atradimų, Galilėjus aštuonerius metus buvo kalinamas namų arešte, o 1642 metais, būdamas 77 metų, mirė. Bažnyčios ir Galilėjaus ginčas tapo vienu iš didžiųjų istorijos simbolių, rodančių proto ir dogmų, mokslo ir tikėjimo konfliktą.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Diena, kai Niudžersyje nusileido marsiečiai...</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-diena-kai-niudzersyje-nusileido-marsieciai--57437857</link><description><![CDATA[1938 metų spalio 30-ą amerikiečių prodiuseris ir režisierius Orsonas Wellesas ir jo radijo teatro trupė nutraukė CBS radijo transliaciją ir pranešė, kad Njūdžersį užpuolė marsiečiai. Transliacijos tuo metu klausėsi apie 12 milijonų klausytojų, kas dešimtas tai priėmė už gryną pinigą. Kilo panika, žmonės sėdo į automobilius ir važiavo, kur akys mato. Tai nebuvo chuliganiškas Welleso pokštas. Tai buvo Herberto George Wellso<br />fantastinio romano „Pasaulio karai“ radijo pjesė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57437857</guid><pubDate>Mon, 30 Oct 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57437857/2023_10_30_77012886_4698_f_20231030074615916.mp3" length="2891426" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1938 metų spalio 30-ą amerikiečių prodiuseris ir režisierius Orsonas Wellesas ir jo radijo teatro trupė nutraukė CBS radijo transliaciją ir pranešė, kad Njūdžersį užpuolė marsiečiai. Transliacijos tuo metu klausėsi apie 12 milijonų klausytojų, kas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1938 metų spalio 30-ą amerikiečių prodiuseris ir režisierius Orsonas Wellesas ir jo radijo teatro trupė nutraukė CBS radijo transliaciją ir pranešė, kad Njūdžersį užpuolė marsiečiai. Transliacijos tuo metu klausėsi apie 12 milijonų klausytojų, kas dešimtas tai priėmė už gryną pinigą. Kilo panika, žmonės sėdo į automobilius ir važiavo, kur akys mato. Tai nebuvo chuliganiškas Welleso pokštas. Tai buvo Herberto George Wellso<br />fantastinio romano „Pasaulio karai“ radijo pjesė.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl nedaug trūko, kad visas savo problemas žmonija būtų išsprendusi 72 tūkst. metų prieš mūsų erą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-nedaug-truko-kad-visas-savo-problemas-zmonija-butu-issprendusi-72-tukst-metu-pries-musu-era--57399452</link><description><![CDATA[1982 metų spalio 27-ą Kinija oficialiai pripažino, kad jos populiacija pasiekė vieną milijardą. Vos per 18 metų Kinijos gyventojų skaičius išaugo beveik perpus, tiesa, išsilavinusios visuomenės proporcijos mažai tepagerėjo. 1982-s milijardas Kinijos gyventojų sudarė beveik ketvirtadalį visos žmonijos. Tų dienų statistika nebuvo labai įkvepianti - vienas iš keturių kinų vis dar buvo neraštingas, o 80 proc. gyventojų tebegyveno neurbanizuotose vietovėse. Milijardinėje apskaitoje nebuvo apsieita be komunistinių Kinijos valdžios manipuliacijų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57399452</guid><pubDate>Fri, 27 Oct 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57399452/2023_10_26_c94136cb_4698_f_20231026180300669.mp3" length="2888918" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1982 metų spalio 27-ą Kinija oficialiai pripažino, kad jos populiacija pasiekė vieną milijardą. Vos per 18 metų Kinijos gyventojų skaičius išaugo beveik perpus, tiesa, išsilavinusios visuomenės proporcijos mažai tepagerėjo. 1982-s milijardas Kinijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1982 metų spalio 27-ą Kinija oficialiai pripažino, kad jos populiacija pasiekė vieną milijardą. Vos per 18 metų Kinijos gyventojų skaičius išaugo beveik perpus, tiesa, išsilavinusios visuomenės proporcijos mažai tepagerėjo. 1982-s milijardas Kinijos gyventojų sudarė beveik ketvirtadalį visos žmonijos. Tų dienų statistika nebuvo labai įkvepianti - vienas iš keturių kinų vis dar buvo neraštingas, o 80 proc. gyventojų tebegyveno neurbanizuotose vietovėse. Milijardinėje apskaitoje nebuvo apsieita be komunistinių Kinijos valdžios manipuliacijų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kokie „Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos“ dalykai paimti iš praėjusio amžiaus pradžios Amerikos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kokie-gyvenimo-igudziu-ugdymo-programos-dalykai-paimti-is-praejusio-amziaus-pradzios-amerikos--57393594</link><description><![CDATA[1916 metų spalio 26-tą Brookline buvo suimta lytinio švietimo aktyvistė Margaret Sanger už tai, kad atidarė pirmąją šeimos planavimo kliniką. Joje už dešimt centų kiekviena norinti moteris iš apmokytos slaugytojos galėjo gauti informacijos, kurios beveik niekur kitur nebuvo įmanoma rasti: mediciniškai detalų paaiškinimą, kaip veikia reprodukcinė sistema, ir nurodymus, kaip naudoti kontraceptines priemones. Tais laikais tokia klinika tikrai veikė neteisėtai, tačiau jos egzistavimas nebuvo paslaptis. Sanger norėjo suteikti žinių kuo didesniam skaičiui moterų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57393594</guid><pubDate>Thu, 26 Oct 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57393594/2023_10_25_e3946127_4698_f_20231025210252003.mp3" length="2882649" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1916 metų spalio 26-tą Brookline buvo suimta lytinio švietimo aktyvistė Margaret Sanger už tai, kad atidarė pirmąją šeimos planavimo kliniką. Joje už dešimt centų kiekviena norinti moteris iš apmokytos slaugytojos galėjo gauti informacijos, kurios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1916 metų spalio 26-tą Brookline buvo suimta lytinio švietimo aktyvistė Margaret Sanger už tai, kad atidarė pirmąją šeimos planavimo kliniką. Joje už dešimt centų kiekviena norinti moteris iš apmokytos slaugytojos galėjo gauti informacijos, kurios beveik niekur kitur nebuvo įmanoma rasti: mediciniškai detalų paaiškinimą, kaip veikia reprodukcinė sistema, ir nurodymus, kaip naudoti kontraceptines priemones. Tais laikais tokia klinika tikrai veikė neteisėtai, tačiau jos egzistavimas nebuvo paslaptis. Sanger norėjo suteikti žinių kuo didesniam skaičiui moterų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kur dingsta Elono Musko milijardai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kur-dingsta-elono-musko-milijardai--57394740</link><description><![CDATA[Prieš porą metų spalio 25-ą per vieną dieną turtingiausias planetos žmogus Elonas Muskas per dieną praturtėjo 25 milijardais dolerių. „Tesla“, kurios akcininkas Muskas yra, akcijos pabrango po to, kai automobilių nuomos bendrovė „Hertz“ paskelbė apie planus įsigyti 100 000 elektromobilių (daugiausia „Model 3“ sedanų) savo nuomojamų automobilių parkui. „Forbes“ skaičiavimais, tada Masko kapitalo vertė išaugo iki 255 milijardų dolerių, taigi jis ne tik tapo toks turtingas pirmą kartą. Tokio turtingo žmogaus šioje planetoje iki tol nėra buvę.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57394740</guid><pubDate>Wed, 25 Oct 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57394740/2023_10_24_e4608848_4698_f_20231024212812423.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš porą metų spalio 25-ą per vieną dieną turtingiausias planetos žmogus Elonas Muskas per dieną praturtėjo 25 milijardais dolerių. „Tesla“, kurios akcininkas Muskas yra, akcijos pabrango po to, kai automobilių nuomos bendrovė „Hertz“ paskelbė apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš porą metų spalio 25-ą per vieną dieną turtingiausias planetos žmogus Elonas Muskas per dieną praturtėjo 25 milijardais dolerių. „Tesla“, kurios akcininkas Muskas yra, akcijos pabrango po to, kai automobilių nuomos bendrovė „Hertz“ paskelbė apie planus įsigyti 100 000 elektromobilių (daugiausia „Model 3“ sedanų) savo nuomojamų automobilių parkui. „Forbes“ skaičiavimais, tada Masko kapitalo vertė išaugo iki 255 milijardų dolerių, taigi jis ne tik tapo toks turtingas pirmą kartą. Tokio turtingo žmogaus šioje planetoje iki tol nėra buvę.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar šunys irgi gali įkliūti į dopingo skandalą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-sunys-irgi-gali-ikliuti-i-dopingo-skandala--57363023</link><description><![CDATA[Prieš šešeris metus spalio 24-ąją buvo paskelbta apie pirmąjį dopingo atvejį pasaulinį populiarumą pelniusiose Aliaskos šunų kinkinių lenktynėse „Iditarod“. Keturių Dallaso Seavey'jaus šunų, pavasarį lenktynėse užėmusių antrąją vietą, dopingo mėginiuose buvo rasta uždraustos medžiagos - opioidinio skausmą malšinančio vaisto tramadolio.<br />Tai buvo pirmas teigiamas dopingo mėginys nuo 1994 metų, kai lenktynėse buvo įvestas patikrinimas dėl dopingo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57363023</guid><pubDate>Tue, 24 Oct 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57363023/2023_10_24_e235f1c0_4698_f_20231024061514974.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš šešeris metus spalio 24-ąją buvo paskelbta apie pirmąjį dopingo atvejį pasaulinį populiarumą pelniusiose Aliaskos šunų kinkinių lenktynėse „Iditarod“. Keturių Dallaso Seavey'jaus šunų, pavasarį lenktynėse užėmusių antrąją vietą, dopingo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš šešeris metus spalio 24-ąją buvo paskelbta apie pirmąjį dopingo atvejį pasaulinį populiarumą pelniusiose Aliaskos šunų kinkinių lenktynėse „Iditarod“. Keturių Dallaso Seavey'jaus šunų, pavasarį lenktynėse užėmusių antrąją vietą, dopingo mėginiuose buvo rasta uždraustos medžiagos - opioidinio skausmą malšinančio vaisto tramadolio.<br />Tai buvo pirmas teigiamas dopingo mėginys nuo 1994 metų, kai lenktynėse buvo įvestas patikrinimas dėl dopingo.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Dėl kokių nuodėmių atsirado nosies plastinės operacijos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-del-kokiu-nuodemiu-atsirado-nosies-plastines-operacijos--57344978</link><description><![CDATA[1814 metų spalio 22-ąją Josephas Constantine'as Carpue'as atliko plastinės chirurgijos operaciją Didžiojoje Britanijoje ir taip atgaivino užmirštą gerą dalyką. Jis rekonstravo nosį armijos karininkui, kurio nosis sumenko dėl ilgalaikio gydymo gyvsidabriu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57344978</guid><pubDate>Mon, 23 Oct 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57344978/2023_10_22_bbe82b12_4698_f_20231022210106460.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1814 metų spalio 22-ąją Josephas Constantine'as Carpue'as atliko plastinės chirurgijos operaciją Didžiojoje Britanijoje ir taip atgaivino užmirštą gerą dalyką. Jis rekonstravo nosį armijos karininkui, kurio nosis sumenko dėl ilgalaikio gydymo gyvsidabriu.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1814 metų spalio 22-ąją Josephas Constantine'as Carpue'as atliko plastinės chirurgijos operaciją Didžiojoje Britanijoje ir taip atgaivino užmirštą gerą dalyką. Jis rekonstravo nosį armijos karininkui, kurio nosis sumenko dėl ilgalaikio gydymo gyvsidabriu.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl apmokestinus vienkartinius maišelius prekybos centruose didžiausiomis teršėjomis tapo… pardavėjos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-apmokestinus-vienkartinius-maiselius-prekybos-centruose-didziausiomis-tersejomis-tapo-pardavejos--57309110</link><description><![CDATA[Prieš šešeris metus spalio 20-ą žurnale „The Lancet“ paskelbtos tyrėjų išvados, kad 2015 metais aplinkos - oro, vandens, dirvožemio - tarša pasaulyje nusinešė pusseptinto milijono gyvybių. Baisiausia, kad oro tarša sukelia daugiausia ankstyvų mirčių. Didžioji dauguma su tarša susijusių aukų - 92 procentai - tenka mažų ir vidutinių pajamų šalyse gyvenantiems žmonėms. Kas ketvirta ankstyva mirtis sparčiai industrializuojamose šalyse, pavyzdžiui, Indijoje, Pakistane, Kinijoje, Bangladeše, Madagaskare ir Kenijoje, gali būti susijusi su nešvariu oru, vandeniu, dirvožemiu ar kita tarša. Vien tik su vandens tarša susijusių mirčių skaičius siekė beveik 2 milijonus. Daugiausia aplinka yra užteršta cheminėmis medžiagomis, ne visų jų poveikis žmogaus organizmui anksčiau buvo žinomas. O pažeidžiamiausi dėl taršos yra vaikai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57309110</guid><pubDate>Fri, 20 Oct 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57309110/2023_10_19_06727f2c_4698_f_20231019202321338.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš šešeris metus spalio 20-ą žurnale „The Lancet“ paskelbtos tyrėjų išvados, kad 2015 metais aplinkos - oro, vandens, dirvožemio - tarša pasaulyje nusinešė pusseptinto milijono gyvybių. Baisiausia, kad oro tarša sukelia daugiausia ankstyvų mirčių....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš šešeris metus spalio 20-ą žurnale „The Lancet“ paskelbtos tyrėjų išvados, kad 2015 metais aplinkos - oro, vandens, dirvožemio - tarša pasaulyje nusinešė pusseptinto milijono gyvybių. Baisiausia, kad oro tarša sukelia daugiausia ankstyvų mirčių. Didžioji dauguma su tarša susijusių aukų - 92 procentai - tenka mažų ir vidutinių pajamų šalyse gyvenantiems žmonėms. Kas ketvirta ankstyva mirtis sparčiai industrializuojamose šalyse, pavyzdžiui, Indijoje, Pakistane, Kinijoje, Bangladeše, Madagaskare ir Kenijoje, gali būti susijusi su nešvariu oru, vandeniu, dirvožemiu ar kita tarša. Vien tik su vandens tarša susijusių mirčių skaičius siekė beveik 2 milijonus. Daugiausia aplinka yra užteršta cheminėmis medžiagomis, ne visų jų poveikis žmogaus organizmui anksčiau buvo žinomas. O pažeidžiamiausi dėl taršos yra vaikai.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Kalifornijos mokslininkų atradimas nuliūdino gamtos apsaugos aktyvistus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-kalifornijos-mokslininku-atradimas-nuliudino-gamtos-apsaugos-aktyvistus--57294017</link><description><![CDATA[Prieš 8 metus spalio 19-ą dieną žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ Kalifornijos universiteto Los Andžele mokslininkai paskelbė savo atradimą, kad biosfera Žemėje atsirado jau prieš 4,1 milijardo metų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57294017</guid><pubDate>Thu, 19 Oct 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57294017/2023_10_18_dc3b61a1_4698_f_20231018200052275.mp3" length="2884739" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš 8 metus spalio 19-ą dieną žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ Kalifornijos universiteto Los Andžele mokslininkai paskelbė savo atradimą, kad biosfera Žemėje atsirado jau prieš 4,1 milijardo metų.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš 8 metus spalio 19-ą dieną žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ Kalifornijos universiteto Los Andžele mokslininkai paskelbė savo atradimą, kad biosfera Žemėje atsirado jau prieš 4,1 milijardo metų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl lietuvių kalboje žodis „asmuo“ - tik vyriškos giminės?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-lietuviu-kalboje-zodis-asmuo-tik-vyriskos-gimines--57276154</link><description><![CDATA[1929 metų spalio 18-tąją Jungtinės karalystės Karališkoji taryba pagaliau išsprendė Kanadoje - vienoje iš Imperijos kolonijų - gimusią bylą. „Asmens byla“ - taip buvo pavadintas gudrus Kanados sufražisčių planas, kuris baigėsi pergale. Moteris irgi gali būti laikoma… nepatikėsite.. Asmeniu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57276154</guid><pubDate>Wed, 18 Oct 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57276154/2023_10_17_2f598423_4698_f_20231017213841729.mp3" length="2884739" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1929 metų spalio 18-tąją Jungtinės karalystės Karališkoji taryba pagaliau išsprendė Kanadoje - vienoje iš Imperijos kolonijų - gimusią bylą. „Asmens byla“ - taip buvo pavadintas gudrus Kanados sufražisčių planas, kuris baigėsi pergale. Moteris irgi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1929 metų spalio 18-tąją Jungtinės karalystės Karališkoji taryba pagaliau išsprendė Kanadoje - vienoje iš Imperijos kolonijų - gimusią bylą. „Asmens byla“ - taip buvo pavadintas gudrus Kanados sufražisčių planas, kuris baigėsi pergale. Moteris irgi gali būti laikoma… nepatikėsite.. Asmeniu.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl alkanas rekordo nepasieksi?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-alkanas-rekordo-nepasieksi--57257095</link><description><![CDATA[Prieš penkiolika metų spalio 17-ą dieną Teherane buvo užsimota pagerinti vieną Guinesso rekordą, kuris tais pačiais metais, tik gegužę, buvo pasiektas Italijoje. Rekordas toks vienas iš kvailesnių. Daug tokių Guinesso knygoje, bet šitą pasiekti, pasirodo, proto reikia. Nes užsimota pagaminti ilgiausią sumuštinį. Jo ilgis turėjo siekti pusantro kilometro.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57257095</guid><pubDate>Tue, 17 Oct 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57257095/2023_10_16_90295d43_4698_f_20231016171507263.mp3" length="2879723" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkiolika metų spalio 17-ą dieną Teherane buvo užsimota pagerinti vieną Guinesso rekordą, kuris tais pačiais metais, tik gegužę, buvo pasiektas Italijoje. Rekordas toks vienas iš kvailesnių. Daug tokių Guinesso knygoje, bet šitą pasiekti,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkiolika metų spalio 17-ą dieną Teherane buvo užsimota pagerinti vieną Guinesso rekordą, kuris tais pačiais metais, tik gegužę, buvo pasiektas Italijoje. Rekordas toks vienas iš kvailesnių. Daug tokių Guinesso knygoje, bet šitą pasiekti, pasirodo, proto reikia. Nes užsimota pagaminti ilgiausią sumuštinį. Jo ilgis turėjo siekti pusantro kilometro.]]></itunes:summary><itunes:duration>180</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl net patys užkietėję asmenukių mėgėjai negalėtų prilygti.. paparčiui?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-net-patys-uzkieteje-asmenukiu-megejai-negaletu-prilygti-paparciui--57241615</link><description><![CDATA[Prieš ketverius metus spalio 16-tą pirmąją pasaulyje asmenukę pasidarė… augalas. Papartis, vardu Pete, lietuviškai, greičiausiai būtų Petras. Londono zoologijos sode buvo atliekamas mikrobinių kuro ląstelų naudojimo bandymas. Ir jis pavyko. Šios ląstelės leidžia Petrui sukurti energiją, kuri maitina fotoaparatą ir leidžia paparčiui pačiam fotografuoti. Tyrėjai teigia, kad jų atradimai gali padėti padaryti didelę pažangą gamtosaugos srityje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57241615</guid><pubDate>Mon, 16 Oct 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57241615/2023_10_15_0f342ab0_4698_f_20231015185156120.mp3" length="2888083" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš ketverius metus spalio 16-tą pirmąją pasaulyje asmenukę pasidarė… augalas. Papartis, vardu Pete, lietuviškai, greičiausiai būtų Petras. Londono zoologijos sode buvo atliekamas mikrobinių kuro ląstelų naudojimo bandymas. Ir jis pavyko. Šios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš ketverius metus spalio 16-tą pirmąją pasaulyje asmenukę pasidarė… augalas. Papartis, vardu Pete, lietuviškai, greičiausiai būtų Petras. Londono zoologijos sode buvo atliekamas mikrobinių kuro ląstelų naudojimo bandymas. Ir jis pavyko. Šios ląstelės leidžia Petrui sukurti energiją, kuri maitina fotoaparatą ir leidžia paparčiui pačiam fotografuoti. Tyrėjai teigia, kad jų atradimai gali padėti padaryti didelę pažangą gamtosaugos srityje.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kokį seniai gyvavusį religinį įsitikinimą paneigė trys laboratoriniai tyrimai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-koki-seniai-gyvavusi-religini-isitikinima-paneige-trys-laboratoriniai-tyrimai--57219569</link><description><![CDATA[1988-ų spalio 13-ą Romos katalikų bažnyčia paskelbė: Turino drobulė, kuria, neva, buvo apgaubtas Jėzus po mirties, iš tiesų yra feikas. Na, iš tiesų sakė kiek kitais žodžiais, vis tiek negaliu nuo savęs nepridėti, prieisiu liepto galą, dievaži.<br />Spaudos konferencijoje drobulės saugotojas kardinolas Anastasio Ballestrero atskleidė, kad trijų laboratorijų nepriklausomai radioanglies metodu atlikti tyrimai parodė, jog Drobulės audinys išaustas XII-IV amžiuje. Nors bažnyčios atstovai neginčijo tyrimų rezultatų, jie teigė, kad reikės tolesnių tyrimų, kad būtų nustatyta drobulės kilmė.Šie tyrimai neužverčia knygos apie drobulę, sakė jie, tai tik dar vienas skyrius drobulės istorijoje, arba, drobulės paslaptyje'',- teigė Ballestrero.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57219569</guid><pubDate>Fri, 13 Oct 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57219569/2023_10_12_38369b50_4698_f_20231012131029607.mp3" length="2882649" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1988-ų spalio 13-ą Romos katalikų bažnyčia paskelbė: Turino drobulė, kuria, neva, buvo apgaubtas Jėzus po mirties, iš tiesų yra feikas. Na, iš tiesų sakė kiek kitais žodžiais, vis tiek negaliu nuo savęs nepridėti, prieisiu liepto galą, dievaži....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1988-ų spalio 13-ą Romos katalikų bažnyčia paskelbė: Turino drobulė, kuria, neva, buvo apgaubtas Jėzus po mirties, iš tiesų yra feikas. Na, iš tiesų sakė kiek kitais žodžiais, vis tiek negaliu nuo savęs nepridėti, prieisiu liepto galą, dievaži.<br />Spaudos konferencijoje drobulės saugotojas kardinolas Anastasio Ballestrero atskleidė, kad trijų laboratorijų nepriklausomai radioanglies metodu atlikti tyrimai parodė, jog Drobulės audinys išaustas XII-IV amžiuje. Nors bažnyčios atstovai neginčijo tyrimų rezultatų, jie teigė, kad reikės tolesnių tyrimų, kad būtų nustatyta drobulės kilmė.Šie tyrimai neužverčia knygos apie drobulę, sakė jie, tai tik dar vienas skyrius drobulės istorijoje, arba, drobulės paslaptyje'',- teigė Ballestrero.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kada Nobelio premija bus apdovanota… kėdė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kada-nobelio-premija-bus-apdovanota-kede--57196095</link><description><![CDATA[2012-tųjų spalio 12-tą dieną Osle Nobelio taikos premijos laimėtoja paskelbta… Europos sąjunga. Norvegijos komitetas neatsižvelgė į ekonominę krizę, kurią tuo metu išgyveno bendrija, bet pagyrė dešimtmečius trukusį istorinį ES vaidmenį skatinant susitaikymą ir taiką. Reakcija į šią žinią pasaulyje buvo labai nevienareikšmė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57196095</guid><pubDate>Thu, 12 Oct 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57196095/2023_10_11_8fa4fe99_4698_f_20231011162550264.mp3" length="2885157" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2012-tųjų spalio 12-tą dieną Osle Nobelio taikos premijos laimėtoja paskelbta… Europos sąjunga. Norvegijos komitetas neatsižvelgė į ekonominę krizę, kurią tuo metu išgyveno bendrija, bet pagyrė dešimtmečius trukusį istorinį ES vaidmenį skatinant...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2012-tųjų spalio 12-tą dieną Osle Nobelio taikos premijos laimėtoja paskelbta… Europos sąjunga. Norvegijos komitetas neatsižvelgė į ekonominę krizę, kurią tuo metu išgyveno bendrija, bet pagyrė dešimtmečius trukusį istorinį ES vaidmenį skatinant susitaikymą ir taiką. Reakcija į šią žinią pasaulyje buvo labai nevienareikšmė.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl šiandien turėtų būti ribojama prekyba alkoholiu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-siandien-turetu-buti-ribojama-prekyba-alkoholiu--57182493</link><description><![CDATA[1858-tų metų spalio 11-tąją Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius ganytojišku laišku kreipėsi į viskupijos dekanatus ir paragino kunigus skleisit blaivybę. Tikintiesiems rašytas „blaivybės gromatas“ (laiškus) kunigai turėjo skaityti bažnyčiose tris sekmadienius iš eilės. Šią dieną oficialiai buvo įkurta blaivybės brolija. Valančiaus aplinkraščiais paraginti kunigai blaivybės brolijas steigė visose parapijose ir nuo ryto ligi pietų užrašinėjo naujus jų narius. Teigiama, kad judėjimas buvo gana populiarus, tačiau, pagalius į blaivybės ratus ėmė kišti caro valdžia. Blaivybės brolija, remiantis Rusijos įstatymų sąvadu, yra neteisėta, nes neturi oficialaus leidimo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57182493</guid><pubDate>Wed, 11 Oct 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57182493/2023_10_10_651dabcd_4698_f_20231010164933909.mp3" length="2883067" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1858-tų metų spalio 11-tąją Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius ganytojišku laišku kreipėsi į viskupijos dekanatus ir paragino kunigus skleisit blaivybę. Tikintiesiems rašytas „blaivybės gromatas“ (laiškus) kunigai turėjo skaityti bažnyčiose tris...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1858-tų metų spalio 11-tąją Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius ganytojišku laišku kreipėsi į viskupijos dekanatus ir paragino kunigus skleisit blaivybę. Tikintiesiems rašytas „blaivybės gromatas“ (laiškus) kunigai turėjo skaityti bažnyčiose tris sekmadienius iš eilės. Šią dieną oficialiai buvo įkurta blaivybės brolija. Valančiaus aplinkraščiais paraginti kunigai blaivybės brolijas steigė visose parapijose ir nuo ryto ligi pietų užrašinėjo naujus jų narius. Teigiama, kad judėjimas buvo gana populiarus, tačiau, pagalius į blaivybės ratus ėmė kišti caro valdžia. Blaivybės brolija, remiantis Rusijos įstatymų sąvadu, yra neteisėta, nes neturi oficialaus leidimo.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įomūs faktai. Kodėl Elizabeth Taylor santuokų turėjo aštuonias, bet sutuoktinių - tik septynis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/iomus-faktai-kodel-elizabeth-taylor-santuoku-turejo-astuonias-bet-sutuoktiniu-tik-septynis--57170626</link><description><![CDATA[1975-tų metų spalio 10-tąją Botsvanoje Elizabeth Taylor susituokė su aktoriumi Ričardu Burtonu. Antą kartą. Nuo skyrybų praėjus 16-kai mėnesių. Taylor neapsikentė Burtono romano su aštuoniolikmete, vėliau su trisdešimt trejų moterimi. Išsiskyrę jie abu spėjo užmegzti santykius, tačiau suprato - jie negali vienas be kito.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57170626</guid><pubDate>Tue, 10 Oct 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57170626/2023_10_09_c06a2110_4698_f_20231009221127759.mp3" length="2883485" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1975-tų metų spalio 10-tąją Botsvanoje Elizabeth Taylor susituokė su aktoriumi Ričardu Burtonu. Antą kartą. Nuo skyrybų praėjus 16-kai mėnesių. Taylor neapsikentė Burtono romano su aštuoniolikmete, vėliau su trisdešimt trejų moterimi. Išsiskyrę jie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1975-tų metų spalio 10-tąją Botsvanoje Elizabeth Taylor susituokė su aktoriumi Ričardu Burtonu. Antą kartą. Nuo skyrybų praėjus 16-kai mėnesių. Taylor neapsikentė Burtono romano su aštuoniolikmete, vėliau su trisdešimt trejų moterimi. Išsiskyrę jie abu spėjo užmegzti santykius, tačiau suprato - jie negali vienas be kito.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip pasididinti? Subalansuota žurnalistams, bet tiks ir visiems</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-pasididinti-subalansuota-zurnalistams-bet-tiks-ir-visiems--57155348</link><description><![CDATA[1992-ųjų spalio 9-ją Peekskilyje, Niujorko valstijoje aštuoniolikmetė Michelle Knapp aštuntą valandą vakaro tėvų kambaryje žiūrėjo televizorių, kai staiga namo kieme išgirdo didelį driokstelėjimą. Ot velniava, pamanė ji, kažkas bus įvažiavęs pro uždarus vartus į jų kiemą. Išėjusi lauk negalėjo patikėti tuo, ką išvydo. Jos dvylikos metų Chevrolet Malibu, kurį ji nusipirko prieš kelias savaites už 400 dolerių, paskuigalis buvo sumaitotas. Tai padarė ne kas kitas, o meteoritas, kuris dar šiltas gulėjo po nuskriaustu<br />automobiliu. Buvo ir džiugus faktas - trūko kelių centimetrų, kad meteoritas būtų pataikęs į degalų baką. Michellei prireikė šiek tiek laiko susigyventi su tuo, kad meteoritas, kuris, kaip paaiškėjo, buvo puspenkto milijardo metų senumo ir nukeliavo milijardus mylių per visatą, ramią šeštadienio popietę atsitrenktų būtent į jos automobilį.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57155348</guid><pubDate>Mon, 09 Oct 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57155348/2023_10_08_375bc308_4698_f_20231008183955177.mp3" length="2882231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1992-ųjų spalio 9-ją Peekskilyje, Niujorko valstijoje aštuoniolikmetė Michelle Knapp aštuntą valandą vakaro tėvų kambaryje žiūrėjo televizorių, kai staiga namo kieme išgirdo didelį driokstelėjimą. Ot velniava, pamanė ji, kažkas bus įvažiavęs pro...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1992-ųjų spalio 9-ją Peekskilyje, Niujorko valstijoje aštuoniolikmetė Michelle Knapp aštuntą valandą vakaro tėvų kambaryje žiūrėjo televizorių, kai staiga namo kieme išgirdo didelį driokstelėjimą. Ot velniava, pamanė ji, kažkas bus įvažiavęs pro uždarus vartus į jų kiemą. Išėjusi lauk negalėjo patikėti tuo, ką išvydo. Jos dvylikos metų Chevrolet Malibu, kurį ji nusipirko prieš kelias savaites už 400 dolerių, paskuigalis buvo sumaitotas. Tai padarė ne kas kitas, o meteoritas, kuris dar šiltas gulėjo po nuskriaustu<br />automobiliu. Buvo ir džiugus faktas - trūko kelių centimetrų, kad meteoritas būtų pataikęs į degalų baką. Michellei prireikė šiek tiek laiko susigyventi su tuo, kad meteoritas, kuris, kaip paaiškėjo, buvo puspenkto milijardo metų senumo ir nukeliavo milijardus mylių per visatą, ramią šeštadienio popietę atsitrenktų būtent į jos automobilį.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ką veikti malūne, kuris miltų nėra regėjęs?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ka-veikti-malune-kuris-miltu-nera-regejes--57089203</link><description><![CDATA[1889-ų spalio 6-ą Paryžiuje duris pirmą kartą atvėrė garsusis Mulen Ružas. Šis pavadinimas tapo toks savas, kad net nepagalvojame, kad išvertus iš prancūzų jis reiškia „raudonas malūnas“. Kas galėtų pagalvoti apie miltus, išgirdęs pavadinimą Moulin Rouge?]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57089203</guid><pubDate>Fri, 06 Oct 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57089203/2023_10_05_e035af7e_4698_f_20231005161039644.mp3" length="2882649" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1889-ų spalio 6-ą Paryžiuje duris pirmą kartą atvėrė garsusis Mulen Ružas. Šis pavadinimas tapo toks savas, kad net nepagalvojame, kad išvertus iš prancūzų jis reiškia „raudonas malūnas“. Kas galėtų pagalvoti apie miltus, išgirdęs pavadinimą Moulin Rouge?</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1889-ų spalio 6-ą Paryžiuje duris pirmą kartą atvėrė garsusis Mulen Ružas. Šis pavadinimas tapo toks savas, kad net nepagalvojame, kad išvertus iš prancūzų jis reiškia „raudonas malūnas“. Kas galėtų pagalvoti apie miltus, išgirdęs pavadinimą Moulin Rouge?]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kur pasaulyje yra aštuntasis kontinentas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kur-pasaulyje-yra-astuntasis-kontinentas--57059303</link><description><![CDATA[Lygiai prieš trejus metus spalio 5-tą žurnale „Frontiers of Marine Science“ (Vandenynų mokslo horizontai) paskelbtas Australijos vyriausybinės mokslo organizacijos tyrimas, kuris sukaičiavo, kad pasaulio vandenynų dugne yra 14 milijonų tonų plastiko likučių. Dar mokslininkai mano, kad ant dugno plastiko yra trisdešimt kartų daugiau nei paviršiuje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57059303</guid><pubDate>Thu, 05 Oct 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57059303/2023_10_04_90b4e346_4698_f_20231004182244253.mp3" length="2869666" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš trejus metus spalio 5-tą žurnale „Frontiers of Marine Science“ (Vandenynų mokslo horizontai) paskelbtas Australijos vyriausybinės mokslo organizacijos tyrimas, kuris sukaičiavo, kad pasaulio vandenynų dugne yra 14 milijonų tonų plastiko...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš trejus metus spalio 5-tą žurnale „Frontiers of Marine Science“ (Vandenynų mokslo horizontai) paskelbtas Australijos vyriausybinės mokslo organizacijos tyrimas, kuris sukaičiavo, kad pasaulio vandenynų dugne yra 14 milijonų tonų plastiko likučių. Dar mokslininkai mano, kad ant dugno plastiko yra trisdešimt kartų daugiau nei paviršiuje.]]></itunes:summary><itunes:duration>180</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl pasaulis praėjusiais šimtmečiais negalėjo sugriūti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-pasaulis-praejusiais-simtmeciais-negalejo-sugriuti--57043762</link><description><![CDATA[Prieš porą metų spalio 4 dieną kelias valandas nebuvo galima naudotis „Facebook“ ir jo programėlėmis, įskaitant „Instagram“ ir „WhatsApp“, todėl milijardai žmonių neteko gyvybiškai svarbios ryšių platformos – paaiškėjo, kaip pasaulis yra priklausomas nuo vienos bendrovės.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57043762</guid><pubDate>Wed, 04 Oct 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57043762/2023_10_03_b4651465_4698_f_20231003141338653.mp3" length="2882649" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš porą metų spalio 4 dieną kelias valandas nebuvo galima naudotis „Facebook“ ir jo programėlėmis, įskaitant „Instagram“ ir „WhatsApp“, todėl milijardai žmonių neteko gyvybiškai svarbios ryšių platformos – paaiškėjo, kaip pasaulis yra priklausomas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš porą metų spalio 4 dieną kelias valandas nebuvo galima naudotis „Facebook“ ir jo programėlėmis, įskaitant „Instagram“ ir „WhatsApp“, todėl milijardai žmonių neteko gyvybiškai svarbios ryšių platformos – paaiškėjo, kaip pasaulis yra priklausomas nuo vienos bendrovės.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kurioje pasaulio šalyje pasidaroma daugiausia… paskutinių asmenukių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kurioje-pasaulio-salyje-pasidaroma-daugiausia-paskutiniu-asmenukiu--57042822</link><description><![CDATA[Prieš penkerius metus spalio 3 dieną žurnale „Šeimos medicina ir pirminės sveikatos priežiūra“ paskelbė, kad per šešerius metus nuo 2011-tųjų asmenukių darymo metu pasaulyje žuvo daugiau nei du su puse šimto žmonių. Tokią informaciją surinko mokslininkai, susiję su Indijos medicinos mokslų institutu - valstybinių medicinos koledžų grupe, įsikūrusia Naujajame Delyje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57042822</guid><pubDate>Tue, 03 Oct 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57042822/2023_10_02_64e0f453_4698_f_20231003082214563.mp3" length="2882618" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkerius metus spalio 3 dieną žurnale „Šeimos medicina ir pirminės sveikatos priežiūra“ paskelbė, kad per šešerius metus nuo 2011-tųjų asmenukių darymo metu pasaulyje žuvo daugiau nei du su puse šimto žmonių. Tokią informaciją surinko...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkerius metus spalio 3 dieną žurnale „Šeimos medicina ir pirminės sveikatos priežiūra“ paskelbė, kad per šešerius metus nuo 2011-tųjų asmenukių darymo metu pasaulyje žuvo daugiau nei du su puse šimto žmonių. Tokią informaciją surinko mokslininkai, susiję su Indijos medicinos mokslų institutu - valstybinių medicinos koledžų grupe, įsikūrusia Naujajame Delyje.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Kardashian West Brazilijoje telefoną nešiotųsi užsikišusi už kelnių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-kardashian-west-brazilijoje-telefona-nesiotusi-uzsikisusi-uz-kelniu--57023286</link><description><![CDATA[Prieš septynerius metus spalio 2 d. ginkluoti plėšikai įsiveržė į privačią rezidenciją Paryžiuje, kurioje buvo apsistojusi Kim Kardashian West, surišo ją ir užrakino vonios kambaryje, o paskui pagrobė juvelyrinių dirbinių už daugiau nei 10 mln. dolerių. Kardashian West atstovė spaudai sakė, kad realybės šou žvaigždė, kuri Paryžiuje dalyvavo mados savaitės pasirodymuose, buvo smarkiai sukrėsta, bet fiziškai nenukentėjo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57023286</guid><pubDate>Mon, 02 Oct 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57023286/2023_10_01_529c39f6_4698_f_20231002072255183.mp3" length="2851298" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš septynerius metus spalio 2 d. ginkluoti plėšikai įsiveržė į privačią rezidenciją Paryžiuje, kurioje buvo apsistojusi Kim Kardashian West, surišo ją ir užrakino vonios kambaryje, o paskui pagrobė juvelyrinių dirbinių už daugiau nei 10 mln....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš septynerius metus spalio 2 d. ginkluoti plėšikai įsiveržė į privačią rezidenciją Paryžiuje, kurioje buvo apsistojusi Kim Kardashian West, surišo ją ir užrakino vonios kambaryje, o paskui pagrobė juvelyrinių dirbinių už daugiau nei 10 mln. dolerių. Kardashian West atstovė spaudai sakė, kad realybės šou žvaigždė, kuri Paryžiuje dalyvavo mados savaitės pasirodymuose, buvo smarkiai sukrėsta, bet fiziškai nenukentėjo.]]></itunes:summary><itunes:duration>179</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kokias Baltųjų rūmų paslaptis išpasakojo Georgo H. W. Busho šuo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kokias-baltuju-rumu-paslaptis-ispasakojo-georgo-h-w-busho-suo--56978114</link><description><![CDATA[1990-ųjų rugsėjo 29-ąją Amerikoje „New York Times“ perkamiausių ne grožinės literatūros knygų sąrašo pirmojoje vietoje atsidūrė „Milio knyga“. Milis buvo šuo. Anglų spanielis. O ypatingas jis buvo tik dėl to, kad augo Baltuosiuose rūmuose, mat buvo tuomečio prezidento Georgo H. W. Busho ir pirmosios ponios Barbaros Bush šeimos narys. Buvo ir dar viena ypatinga detalė. Toje knygoje šuo ne aprašytas – joje Milis pasakoja apie gyvenimą pirmųjų šalies žmonių šeimoje. Be abejo, jis žino, kad irgi yra<br />pirmasis šalies šuo. Knygą iš tiesų parašė pati ponia Bush. Jos pasirinktas stilius – tarsi šuo jai pasakojo, o ji viską užrašė. Ką gi, nereikia jokių karalysčių su karaliais ir princesėmis, būna ir kitokių pasakų – kalbantys šunys, nereikia ir Kūčių nakties laukt. Šunys ir kiti naminiai gyvūnai pirmuosius šalies asmenis lydi kone per visą istoriją, ir ne tik Amerikoje. Tačiau Milis buvo pirmasis naujųjų laikų Baltųjų rūmų gyventojas, o<br />Barbara Bush pirmoji, kuri jį panaudojo viešiesiems ryšiams.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56978114</guid><pubDate>Fri, 29 Sep 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56978114/2023_09_28_0affd244_4698_f_20230928155748268.mp3" length="2852113" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1990-ųjų rugsėjo 29-ąją Amerikoje „New York Times“ perkamiausių ne grožinės literatūros knygų sąrašo pirmojoje vietoje atsidūrė „Milio knyga“. Milis buvo šuo. Anglų spanielis. O ypatingas jis buvo tik dėl to, kad augo Baltuosiuose rūmuose, mat buvo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1990-ųjų rugsėjo 29-ąją Amerikoje „New York Times“ perkamiausių ne grožinės literatūros knygų sąrašo pirmojoje vietoje atsidūrė „Milio knyga“. Milis buvo šuo. Anglų spanielis. O ypatingas jis buvo tik dėl to, kad augo Baltuosiuose rūmuose, mat buvo tuomečio prezidento Georgo H. W. Busho ir pirmosios ponios Barbaros Bush šeimos narys. Buvo ir dar viena ypatinga detalė. Toje knygoje šuo ne aprašytas – joje Milis pasakoja apie gyvenimą pirmųjų šalies žmonių šeimoje. Be abejo, jis žino, kad irgi yra<br />pirmasis šalies šuo. Knygą iš tiesų parašė pati ponia Bush. Jos pasirinktas stilius – tarsi šuo jai pasakojo, o ji viską užrašė. Ką gi, nereikia jokių karalysčių su karaliais ir princesėmis, būna ir kitokių pasakų – kalbantys šunys, nereikia ir Kūčių nakties laukt. Šunys ir kiti naminiai gyvūnai pirmuosius šalies asmenis lydi kone per visą istoriją, ir ne tik Amerikoje. Tačiau Milis buvo pirmasis naujųjų laikų Baltųjų rūmų gyventojas, o<br />Barbara Bush pirmoji, kuri jį panaudojo viešiesiems ryšiams.]]></itunes:summary><itunes:duration>179</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl metras ir per milijoną metų nei pailgės, nei sutrumpės?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-metras-ir-per-milijona-metu-nei-pailges-nei-sutrumpes--56954496</link><description><![CDATA[1889 metų rugsėjo 28-ąją Paryžiuje vykusioje pirmojoje Generalinėje svorių ir matų konferencijoje buvo sutarta, kad metras yra atstumas tarp dviejų įrėžtų linijų ant standartinio strypo iš platinos lydinio su dešimčia procentų iridžio, išmatuotas ledo lydymosi temperatūroje. Tas strypas buvo užrakintas rūsyje po trimis užraktais Paryžiaus priemiestyje Sevrė. Daugybė šalių visame pasaulyje turėjo Sevre esančio strypo kopijas, o jų tradiciniai ilgio matavimo vienetai - pėdos, verstos, li ar kiti - buvo<br />apibrėžiami konvertuojami pagal šį strypą. Visame pasaulyje metras tapo metru. Bet tuo istorija nesibaigė.<br />1960-aisiais šventasis strypas buvo išmestas į metalo laužą. Sako, kad metalas viską atlaiko. O pasirodo, ne viską. Jis pasidavė meteorologų bambėjimui, kad tas metras yra netikslus ir dėl to jie amžinai apsirinka su savo prognozėm. Strypo tikslumo jiems tikrai buvo negana. Teisybės dėlei, ne jiems vieniems. Nors paklaida nesiekė vienos dešimtamilijoninės dalies, kad būtų paprasčiau suprasti, tai paimkite vieną metrą už pagrindą, o tada kitą padalinkite iš dešimties milijonų ir tada tai, ką gausite, pridėkite arba atimkite iš to pagrindinio metro. Įvertinkite, kuriuo atveju paklaida geriau matosi. Dar meteorologai sakė, kad tas strypas šiaip gali tiesiog dingti, išsilydyti ar dar kaip nors sugesti. Todėl 1960 metais buvo nuspręsta: naujuoju oficialiu ilgio standartu bus šviesos bangos ilgis. Dabar metras žymimas kaip 1 milijonas ir daug skaičių, plius du po kablelio, bangos ilgio oranžiškai raudona šviesa, kurią skleidžia elektra sužadintas kriptonas 86, retosios dujos, išgaunamos iš atmosferos. Amerika, aišku, su milijonu neprasideda, todėl jos colis yra beveik 42 milijonai bangos ilgio. Mokslininkai įsitikinę, kad tų bangų ilgis niekada nepasikeis. Kiekvienas, turintis tinkamą įrangą, net ir po milijono metų galės atkurti 1960 metais priimtą standartinį ilgio vienetą, kurio paklaida dabar neviršija vienos šimtamilijoninės dalies. Įdomu, ar po milijono metų meteorologams šitiek užteks?]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56954496</guid><pubDate>Thu, 28 Sep 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56954496/2023_09_27_4b336a63_4698_f_20230927110156072.mp3" length="2882624" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1889 metų rugsėjo 28-ąją Paryžiuje vykusioje pirmojoje Generalinėje svorių ir matų konferencijoje buvo sutarta, kad metras yra atstumas tarp dviejų įrėžtų linijų ant standartinio strypo iš platinos lydinio su dešimčia procentų iridžio, išmatuotas ledo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1889 metų rugsėjo 28-ąją Paryžiuje vykusioje pirmojoje Generalinėje svorių ir matų konferencijoje buvo sutarta, kad metras yra atstumas tarp dviejų įrėžtų linijų ant standartinio strypo iš platinos lydinio su dešimčia procentų iridžio, išmatuotas ledo lydymosi temperatūroje. Tas strypas buvo užrakintas rūsyje po trimis užraktais Paryžiaus priemiestyje Sevrė. Daugybė šalių visame pasaulyje turėjo Sevre esančio strypo kopijas, o jų tradiciniai ilgio matavimo vienetai - pėdos, verstos, li ar kiti - buvo<br />apibrėžiami konvertuojami pagal šį strypą. Visame pasaulyje metras tapo metru. Bet tuo istorija nesibaigė.<br />1960-aisiais šventasis strypas buvo išmestas į metalo laužą. Sako, kad metalas viską atlaiko. O pasirodo, ne viską. Jis pasidavė meteorologų bambėjimui, kad tas metras yra netikslus ir dėl to jie amžinai apsirinka su savo prognozėm. Strypo tikslumo jiems tikrai buvo negana. Teisybės dėlei, ne jiems vieniems. Nors paklaida nesiekė vienos dešimtamilijoninės dalies, kad būtų paprasčiau suprasti, tai paimkite vieną metrą už pagrindą, o tada kitą padalinkite iš dešimties milijonų ir tada tai, ką gausite, pridėkite arba atimkite iš to pagrindinio metro. Įvertinkite, kuriuo atveju paklaida geriau matosi. Dar meteorologai sakė, kad tas strypas šiaip gali tiesiog dingti, išsilydyti ar dar kaip nors sugesti. Todėl 1960 metais buvo nuspręsta: naujuoju oficialiu ilgio standartu bus šviesos bangos ilgis. Dabar metras žymimas kaip 1 milijonas ir daug skaičių, plius du po kablelio, bangos ilgio oranžiškai raudona šviesa, kurią skleidžia elektra sužadintas kriptonas 86, retosios dujos, išgaunamos iš atmosferos. Amerika, aišku, su milijonu neprasideda, todėl jos colis yra beveik 42 milijonai bangos ilgio. Mokslininkai įsitikinę, kad tų bangų ilgis niekada nepasikeis. Kiekvienas, turintis tinkamą įrangą, net ir po milijono metų galės atkurti 1960 metais priimtą standartinį ilgio vienetą, kurio paklaida dabar neviršija vienos šimtamilijoninės dalies. Įdomu, ar po milijono metų meteorologams šitiek užteks?]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Parazitas, kuris privers jus susirasti jau užmirštas veido kaukes</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-parazitas-kuris-privers-jus-susirasti-jau-uzmirstas-veido-kaukes--56951706</link><description><![CDATA[Lygiai prieš trejus metus rugsėjo 27-ąją Hjustono valdžios atstovai pripažino, kad vandens gręžiniuose aplink Jacksono ežerą vanduo užkrėstas amebomis naegleria fowleri. Ši ameba gyvena dirvožemyje ir šiltame gėlame vandenyje. Dažnai ji vadinama „smegenis ryjančia ameba“, nes į nosį patekęs vanduo su ameba gali sukelti smegenų infekciją. Ja paprastai užsikrečiama maudantis. Taip ir atsitiko tąkart: 6 metų berniukas<br />buvo paguldytas į ligoninę su smegenis ėdančia ameba, deja, jis neišgyveno. Tai ir sukėlė įspėjimus dėl galimai užteršto vandens tiekimo Hjustono priemiesčio bendruomenėje. Skaičiuojama, kad šiuo parazitu kasmet Amerikoje užsikrečia ne daugiau kaip trys žmonės, tačiau praktiškai niekas šio užsikrėtimo neišgyvena. Kai minėta nelaimė atsitiko Hjustono priemiestyje, berniuko tėvai teigė, kad jis galėjo užsikrėsti<br />arba nedideliame vandens baseine miestelio centre, arba iš laistymo žarnos namuose. Paėmę mėginius specialistai paskelbė - teigiamas baseino testas. Iš pradžių buvo uždrausta naudoti vandenį iš čiaupo bet kokiems tikslams keliose bendruomenėse, galiausiai draudimas liko galioti tik miestelio, kuriame įvyko nelaimė, gyventojams. Kai jis buvo panaikintas, suprantama, žmonės nedrąsiai jautėsi naudodami vamzdynais tiekiamą vandenį, nors tarnybos teigė atlikusios dezinfekcijos darbus. Amerikoje<br />vandens tiekimo sistemos nedažnai užsikrečia šiuo mikrobu, bet ne taip retai, kad apie tai būtų pamirštama. Pirmieji mirties atvejai nuo naegleria fowleri Amerikoje fiksuoti 2011 ir 2013 metais pietinėje Luizianos dalyje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56951706</guid><pubDate>Wed, 27 Sep 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56951706/2023_09_26_d5605025_4698_f_20230926212411870.mp3" length="2882624" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš trejus metus rugsėjo 27-ąją Hjustono valdžios atstovai pripažino, kad vandens gręžiniuose aplink Jacksono ežerą vanduo užkrėstas amebomis naegleria fowleri. Ši ameba gyvena dirvožemyje ir šiltame gėlame vandenyje. Dažnai ji vadinama...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš trejus metus rugsėjo 27-ąją Hjustono valdžios atstovai pripažino, kad vandens gręžiniuose aplink Jacksono ežerą vanduo užkrėstas amebomis naegleria fowleri. Ši ameba gyvena dirvožemyje ir šiltame gėlame vandenyje. Dažnai ji vadinama „smegenis ryjančia ameba“, nes į nosį patekęs vanduo su ameba gali sukelti smegenų infekciją. Ja paprastai užsikrečiama maudantis. Taip ir atsitiko tąkart: 6 metų berniukas<br />buvo paguldytas į ligoninę su smegenis ėdančia ameba, deja, jis neišgyveno. Tai ir sukėlė įspėjimus dėl galimai užteršto vandens tiekimo Hjustono priemiesčio bendruomenėje. Skaičiuojama, kad šiuo parazitu kasmet Amerikoje užsikrečia ne daugiau kaip trys žmonės, tačiau praktiškai niekas šio užsikrėtimo neišgyvena. Kai minėta nelaimė atsitiko Hjustono priemiestyje, berniuko tėvai teigė, kad jis galėjo užsikrėsti<br />arba nedideliame vandens baseine miestelio centre, arba iš laistymo žarnos namuose. Paėmę mėginius specialistai paskelbė - teigiamas baseino testas. Iš pradžių buvo uždrausta naudoti vandenį iš čiaupo bet kokiems tikslams keliose bendruomenėse, galiausiai draudimas liko galioti tik miestelio, kuriame įvyko nelaimė, gyventojams. Kai jis buvo panaikintas, suprantama, žmonės nedrąsiai jautėsi naudodami vamzdynais tiekiamą vandenį, nors tarnybos teigė atlikusios dezinfekcijos darbus. Amerikoje<br />vandens tiekimo sistemos nedažnai užsikrečia šiuo mikrobu, bet ne taip retai, kad apie tai būtų pamirštama. Pirmieji mirties atvejai nuo naegleria fowleri Amerikoje fiksuoti 2011 ir 2013 metais pietinėje Luizianos dalyje.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas nutinka, kai serialo personažas prisikelia iš numirusiųjų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-nutinka-kai-serialo-personazas-prisikelia-is-numirusiuju--56937116</link><description><![CDATA[1986 metų rugsėjo 26-ąją Amerikos CBS televizijos serialas „Dalasas“ sugrąžino vieną dar prieš ištisą sezoną (vadinasi, prieš metus) pražudytą personažą. Aktoriaus Patricko Duffy vaidinamą personažą dar besibaigiant 84-ųjų sezonui partrenkė automobilis. Viskas dėl to, kad aktorius manė jau pasiekęs, ką galėjęs, serialuose ir norėjo dėmesį skirti kino filmams. Ir jam nė motais, kad dėl jo personažo žūties verkė 300 milijonų žmonių 80 pasaulio šalių. Tačiau netektis serialui buvo per daug didelė. Pagal reitingus per sezoną serialas iš pirmos vietos atsidūrė septintoje. Tai buvo daugiausiai žiūrovų išbarstęs serialas. Reikėjo kažką daryti. Prisikviesti Duffy atgal į serialą ilgai neužtruko. Honoraras už vieną seriją nuo 40 tūkstančių dolerių jam buvo pakeltas iki 75 tūkstančių. Tačiau prodiuserių laukė sudėtingiausia užduotis – kaip Duffy personažą prikelti iš numirusiųjų. Betgi serialuose viskas įmanoma.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56937116</guid><pubDate>Tue, 26 Sep 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56937116/2023_09_26_06ad258a_4698_f_20230926082243734.mp3" length="2866742" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1986 metų rugsėjo 26-ąją Amerikos CBS televizijos serialas „Dalasas“ sugrąžino vieną dar prieš ištisą sezoną (vadinasi, prieš metus) pražudytą personažą. Aktoriaus Patricko Duffy vaidinamą personažą dar besibaigiant 84-ųjų sezonui partrenkė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1986 metų rugsėjo 26-ąją Amerikos CBS televizijos serialas „Dalasas“ sugrąžino vieną dar prieš ištisą sezoną (vadinasi, prieš metus) pražudytą personažą. Aktoriaus Patricko Duffy vaidinamą personažą dar besibaigiant 84-ųjų sezonui partrenkė automobilis. Viskas dėl to, kad aktorius manė jau pasiekęs, ką galėjęs, serialuose ir norėjo dėmesį skirti kino filmams. Ir jam nė motais, kad dėl jo personažo žūties verkė 300 milijonų žmonių 80 pasaulio šalių. Tačiau netektis serialui buvo per daug didelė. Pagal reitingus per sezoną serialas iš pirmos vietos atsidūrė septintoje. Tai buvo daugiausiai žiūrovų išbarstęs serialas. Reikėjo kažką daryti. Prisikviesti Duffy atgal į serialą ilgai neužtruko. Honoraras už vieną seriją nuo 40 tūkstančių dolerių jam buvo pakeltas iki 75 tūkstančių. Tačiau prodiuserių laukė sudėtingiausia užduotis – kaip Duffy personažą prikelti iš numirusiųjų. Betgi serialuose viskas įmanoma.]]></itunes:summary><itunes:duration>180</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Už ką žiurkė Magawa apdovanota medaliu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-uz-ka-ziurke-magawa-apdovanota-medaliu--56923409</link><description><![CDATA[Prieš trejus metus rugsėjo 25-ąją žiurkė vardu Magawa buvo apdovanota medaliu už drąsą. Drąsą ji pademonstravo daugiausia Kambodžoje, kur aptiko dešimtis minų. Apdovanojimą Magawa gavo iš Jungtinės Karalystės veterinarijos labdaros organizacijos, besirūpinančios sergančiais gyvūnais. Magawa tapo pirmuoju graužiku, pelniusiu šį apdovanojimą. Didžioji afrikinė žiurkė Magawa buvo užauginta Tanzanijoje, prieš išvykdama į Kambodžą ir pradėdama bombų ieškotojo karjerą, metus mokėsi.<br />Manoma, kad Kambodžoje yra iki šešių milijonų minų. Šioje Pietryčių Azijos šalyje yra daugiausia galūnių netekusių žmonių pasaulyje. Žiurkė yra išmokyta užuosti cheminę medžiagą, esančią sprogmenyse. Per penkerių metų karjerą Magawa padėjo išvalyti daugiau kaip 141 000 kvadratinių metrų plotą, kuris prilygsta 20-ties futbolo aikščių plotui.<br />Graužikas sveria 1,2 kg, yra 70 cm ilgio. Nors šios rūšies žiurkės yra gerokai didesnės už kitas, Magawa vis tiek buvo pakankamai maža ir lengva, kad mina nesprogtų, kai ji per jas eitų. Vargu, ar besimokydama Magawa studijavo ir minos veikimo principus, nes vargu, ar tokiu atveju liptų ant minos. Magawa vos per 20 minučių galėjo išžvalgyti teniso korto dydžio lauką. Žmogui su metalo detektoriumi tam prireiktų nuo vienos iki keturių dienų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56923409</guid><pubDate>Mon, 25 Sep 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56923409/2023_09_24_52e0cc97_4698_f_20230924201643027.mp3" length="2882206" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš trejus metus rugsėjo 25-ąją žiurkė vardu Magawa buvo apdovanota medaliu už drąsą. Drąsą ji pademonstravo daugiausia Kambodžoje, kur aptiko dešimtis minų. Apdovanojimą Magawa gavo iš Jungtinės Karalystės veterinarijos labdaros organizacijos,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš trejus metus rugsėjo 25-ąją žiurkė vardu Magawa buvo apdovanota medaliu už drąsą. Drąsą ji pademonstravo daugiausia Kambodžoje, kur aptiko dešimtis minų. Apdovanojimą Magawa gavo iš Jungtinės Karalystės veterinarijos labdaros organizacijos, besirūpinančios sergančiais gyvūnais. Magawa tapo pirmuoju graužiku, pelniusiu šį apdovanojimą. Didžioji afrikinė žiurkė Magawa buvo užauginta Tanzanijoje, prieš išvykdama į Kambodžą ir pradėdama bombų ieškotojo karjerą, metus mokėsi.<br />Manoma, kad Kambodžoje yra iki šešių milijonų minų. Šioje Pietryčių Azijos šalyje yra daugiausia galūnių netekusių žmonių pasaulyje. Žiurkė yra išmokyta užuosti cheminę medžiagą, esančią sprogmenyse. Per penkerių metų karjerą Magawa padėjo išvalyti daugiau kaip 141 000 kvadratinių metrų plotą, kuris prilygsta 20-ties futbolo aikščių plotui.<br />Graužikas sveria 1,2 kg, yra 70 cm ilgio. Nors šios rūšies žiurkės yra gerokai didesnės už kitas, Magawa vis tiek buvo pakankamai maža ir lengva, kad mina nesprogtų, kai ji per jas eitų. Vargu, ar besimokydama Magawa studijavo ir minos veikimo principus, nes vargu, ar tokiu atveju liptų ant minos. Magawa vos per 20 minučių galėjo išžvalgyti teniso korto dydžio lauką. Žmogui su metalo detektoriumi tam prireiktų nuo vienos iki keturių dienų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip karalienė Elžbieta II-oji pralaimėjo Rihannai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-karaliene-elzbieta-ii-oji-pralaimejo-rihannai--56867963</link><description><![CDATA[2018 m. rugsėjo 22-ąją viena popmuzikos žvaigždė - Rihanna – tapo<br />Barbadoso ambasadore. Į nepaprastosios ir įgaliotosios ambasadorės, kurios pilnas vardas yra Robyn Ryhanna Fenty, pareigas įeina skatinti Barbadose švietimą, turizmą ir pritraukti investicijų. Dainininkė sakė, negali atsidžiaugti jai suteikta garbe. Rihanna yra viena geriausiai perkamų visų laikų dainininkių, visame pasaulyje pardavusi 250 milijonų įrašų. Ji taip pat sėkmingai dirba aktore ir mados dizainere, o dar yra išleidusi plačiai vertinamą makiažo kolekciją. Bet kodėl gi Rihannai patikėta atstovauti šaliai, kurios ir pavadinimas, ir istorija susijusi su barzdočiais - Barba, nuo portugališko, taip pat ispaniško - barzda. Na ką aš čia bandau vedžioti už nosies, jūs juk puikiai žinote, kad Rihanna gimusi ir užaugusi šioje<br />Karibų saloje, beje, gana mieloje, galiu paliudyt ;) Ir žinote, kas man pasirodė įtartina, nors negalėčiau sakyti, kad nepriimtina. Čia netgi panašu į gudriai suregztą planą, apie kurį niekas garsiai nekalba. Barbadosas paskelbia Rihanną savo ambasadore, o po kelerių metų dabar jau amžiną atilsį karalienei Elžbietai II-ajai padėkoja už karaliavimą ir atleidžia ją iš pareigų. Barbadosas tampa respublika. Genialu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56867963</guid><pubDate>Fri, 22 Sep 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56867963/2023_09_20_23179a6c_4698_f_20230920143245771.mp3" length="2882624" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2018 m. rugsėjo 22-ąją viena popmuzikos žvaigždė - Rihanna – tapo
Barbadoso ambasadore. Į nepaprastosios ir įgaliotosios ambasadorės, kurios pilnas vardas yra Robyn Ryhanna Fenty, pareigas įeina skatinti Barbadose švietimą, turizmą ir pritraukti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2018 m. rugsėjo 22-ąją viena popmuzikos žvaigždė - Rihanna – tapo<br />Barbadoso ambasadore. Į nepaprastosios ir įgaliotosios ambasadorės, kurios pilnas vardas yra Robyn Ryhanna Fenty, pareigas įeina skatinti Barbadose švietimą, turizmą ir pritraukti investicijų. Dainininkė sakė, negali atsidžiaugti jai suteikta garbe. Rihanna yra viena geriausiai perkamų visų laikų dainininkių, visame pasaulyje pardavusi 250 milijonų įrašų. Ji taip pat sėkmingai dirba aktore ir mados dizainere, o dar yra išleidusi plačiai vertinamą makiažo kolekciją. Bet kodėl gi Rihannai patikėta atstovauti šaliai, kurios ir pavadinimas, ir istorija susijusi su barzdočiais - Barba, nuo portugališko, taip pat ispaniško - barzda. Na ką aš čia bandau vedžioti už nosies, jūs juk puikiai žinote, kad Rihanna gimusi ir užaugusi šioje<br />Karibų saloje, beje, gana mieloje, galiu paliudyt ;) Ir žinote, kas man pasirodė įtartina, nors negalėčiau sakyti, kad nepriimtina. Čia netgi panašu į gudriai suregztą planą, apie kurį niekas garsiai nekalba. Barbadosas paskelbia Rihanną savo ambasadore, o po kelerių metų dabar jau amžiną atilsį karalienei Elžbietai II-ajai padėkoja už karaliavimą ir atleidžia ją iš pareigų. Barbadosas tampa respublika. Genialu.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip hinduizmo dievas Ganeša pakėlė pieno pardavimus Indijoje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-hinduizmo-dievas-ganesa-pakele-pieno-pardavimus-indijoje--56867501</link><description><![CDATA[1995 metais ankstų rugsėjo 21-osios rytą po Indiją pasklido gandas, kad dramblio galvą turinti dievybė Ganeša iš šaukšto geria pieną. Maisto ir gėrimų, tokių kaip pienas, aukojimas dievams yra neatsiejama hinduizmo ritualų dalis. Didžiulės minios žmonių stovėjo eilėse prie šventyklų, nes įtikėjo, kad tai - stebuklas. Pasaulyje žinia greitai pasklido po kitas induistų bendruomenes, kur buvo stebimas toks pat reiškinys. Tačiau tiesa yra ta, kad ne visos Ganešos statulos „gėrė“ pieną. Žmonės ėmė netgi<br />eksperimentuoti – kišo stabams ne tik pieną. Buvo atvejų, kad Ganešos pieno atsisakė, bet kitų gėrimų ragavo, net alkoholio banė (yra šmaikščių hinduizo sekėjų). Masinė isterija laikėsi keletą dienų, ją kurstė žiniasklaida. Mokslinio stebuklo kabutėse paaiškinimo ilgai laukti nereikėjo: skysčio paviršius yra ne plokščias, o šiek tiek išlenktas. Taip yra dėl paviršiaus tempimo reiškinio. Kai skystis priliečiamas prie stabo, paviršius praduriamas ir skystis Ganešos straublio grioveliais išsilieja, o po teka atgal. Be to, kad tomis dienomis Indijoje pieno pardavimai išaugo trisdešimčia procentų, šis įvykis priminė, kad, jei galima priversti daugybę žmonių patikėti tokiu akivaizdžiai absurdišku dalyku kaip stabais, geriančiais pieną, tai kaip yra su sudėtingesniais ir subtilesniais visuomenės klausimais, dėl kurių žmonės turi apsispręsti? Šiais laikais tokie apsisprendimai gali lemti daugybės pasaulio žmonių likimus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56867501</guid><pubDate>Thu, 21 Sep 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56867501/2023_09_20_8d0766e9_4698_f_20230920141856890.mp3" length="2882624" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1995 metais ankstų rugsėjo 21-osios rytą po Indiją pasklido gandas, kad dramblio galvą turinti dievybė Ganeša iš šaukšto geria pieną. Maisto ir gėrimų, tokių kaip pienas, aukojimas dievams yra neatsiejama hinduizmo ritualų dalis. Didžiulės minios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1995 metais ankstų rugsėjo 21-osios rytą po Indiją pasklido gandas, kad dramblio galvą turinti dievybė Ganeša iš šaukšto geria pieną. Maisto ir gėrimų, tokių kaip pienas, aukojimas dievams yra neatsiejama hinduizmo ritualų dalis. Didžiulės minios žmonių stovėjo eilėse prie šventyklų, nes įtikėjo, kad tai - stebuklas. Pasaulyje žinia greitai pasklido po kitas induistų bendruomenes, kur buvo stebimas toks pat reiškinys. Tačiau tiesa yra ta, kad ne visos Ganešos statulos „gėrė“ pieną. Žmonės ėmė netgi<br />eksperimentuoti – kišo stabams ne tik pieną. Buvo atvejų, kad Ganešos pieno atsisakė, bet kitų gėrimų ragavo, net alkoholio banė (yra šmaikščių hinduizo sekėjų). Masinė isterija laikėsi keletą dienų, ją kurstė žiniasklaida. Mokslinio stebuklo kabutėse paaiškinimo ilgai laukti nereikėjo: skysčio paviršius yra ne plokščias, o šiek tiek išlenktas. Taip yra dėl paviršiaus tempimo reiškinio. Kai skystis priliečiamas prie stabo, paviršius praduriamas ir skystis Ganešos straublio grioveliais išsilieja, o po teka atgal. Be to, kad tomis dienomis Indijoje pieno pardavimai išaugo trisdešimčia procentų, šis įvykis priminė, kad, jei galima priversti daugybę žmonių patikėti tokiu akivaizdžiai absurdišku dalyku kaip stabais, geriančiais pieną, tai kaip yra su sudėtingesniais ir subtilesniais visuomenės klausimais, dėl kurių žmonės turi apsispręsti? Šiais laikais tokie apsisprendimai gali lemti daugybės pasaulio žmonių likimus.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas bendro tarp „Brexito“ ir žirafų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-bendro-tarp-brexito-ir-zirafu--56864917</link><description><![CDATA[1946 metų rugsėjo 20-ąją sakydamas kalbą Ciuricho universitete britų visų laikų iškiliausiu premjeru laikomas Winstonas Churchillis pasakė tokius žodžius: „Mes turime sukurti kažką panašaus į Jungintes Europos valstijas. Jungtinių Europos Valstijų struktūra, jei ji bus gerai ir tinkamai sukurta, bus tokia, kad atskirų valstybių materialinė galia taps mažiau svarbi. Jei iš pradžių visos Europos valstybės nenorės ar negalės prisijungti prie sąjungos, mes vis dėlto turime pradėti telkti ir jungti tas, kurios nori ir gali.“<br />Winstonas Churchillis yra laikomas vienu iš Europos Sąjungos, kuri prasidėjo 1951-aisiais kaip Europos anglies ir plieno bendrija, įkūrėju. Apie vieningą Europą jis kalbėjo dar iki Antrojo pasaulinio karo. Ar žinote, kad 1940-taisiais Churchillis paskelbė vienybės tarp Anglijos ir Prancūzijos deklaraciją. Šalių vyriausybės paskelbė apie britų ir prancūzų sąjungą, pagal kurią abiejų šalių piliečiai automatiškai tampa ir kitos šalies piliečiais. Bet prasidėjo karas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56864917</guid><pubDate>Wed, 20 Sep 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56864917/2023_09_19_84bbe6ac_4698_f_20230919181910515.mp3" length="2797780" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1946 metų rugsėjo 20-ąją sakydamas kalbą Ciuricho universitete britų visų laikų iškiliausiu premjeru laikomas Winstonas Churchillis pasakė tokius žodžius: „Mes turime sukurti kažką panašaus į Jungintes Europos valstijas. Jungtinių Europos Valstijų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1946 metų rugsėjo 20-ąją sakydamas kalbą Ciuricho universitete britų visų laikų iškiliausiu premjeru laikomas Winstonas Churchillis pasakė tokius žodžius: „Mes turime sukurti kažką panašaus į Jungintes Europos valstijas. Jungtinių Europos Valstijų struktūra, jei ji bus gerai ir tinkamai sukurta, bus tokia, kad atskirų valstybių materialinė galia taps mažiau svarbi. Jei iš pradžių visos Europos valstybės nenorės ar negalės prisijungti prie sąjungos, mes vis dėlto turime pradėti telkti ir jungti tas, kurios nori ir gali.“<br />Winstonas Churchillis yra laikomas vienu iš Europos Sąjungos, kuri prasidėjo 1951-aisiais kaip Europos anglies ir plieno bendrija, įkūrėju. Apie vieningą Europą jis kalbėjo dar iki Antrojo pasaulinio karo. Ar žinote, kad 1940-taisiais Churchillis paskelbė vienybės tarp Anglijos ir Prancūzijos deklaraciją. Šalių vyriausybės paskelbė apie britų ir prancūzų sąjungą, pagal kurią abiejų šalių piliečiai automatiškai tampa ir kitos šalies piliečiais. Bet prasidėjo karas.]]></itunes:summary><itunes:duration>175</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ką prieš mirtį valgė sniego žmogus Otzis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ka-pries-mirti-valge-sniego-zmogus-otzis--56850903</link><description><![CDATA[Šiuolaikiniam mokslui pavyko išsiaiškinti, kad Otzis buvo žmogus, gyvenęs maždaug apie 3 tūkstantmetį prieš mūsų erą, vadinamajame chalkolito, arba vario amžiuje. Jis buvo maždaug metro 60 centimetrų ūgio, o gyvenimo pabaigoje sirgo artritu, tulžies pūslės akmenlige, turėjo kirmėlių. Jis mirė būdamas maždaug 46 metų amžiaus. Prieš dvidešimt metų atliktas tyrimas parodė, kad akmeninės strėlės antgalis nutraukė vieną iš Otzio arterijų ir greičiausiai sukėlė jo mirtį. Didelė žaizda ant sniego žmogaus rankos buvo dar viena užuomina, kad Otzis prieš pat mirtį su kažkuo kovėsi.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56850903</guid><pubDate>Tue, 19 Sep 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56850903/2023_09_18_949d79f1_4698_f_20230918205417977.mp3" length="2882201" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiuolaikiniam mokslui pavyko išsiaiškinti, kad Otzis buvo žmogus, gyvenęs maždaug apie 3 tūkstantmetį prieš mūsų erą, vadinamajame chalkolito, arba vario amžiuje. Jis buvo maždaug metro 60 centimetrų ūgio, o gyvenimo pabaigoje sirgo artritu, tulžies...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiuolaikiniam mokslui pavyko išsiaiškinti, kad Otzis buvo žmogus, gyvenęs maždaug apie 3 tūkstantmetį prieš mūsų erą, vadinamajame chalkolito, arba vario amžiuje. Jis buvo maždaug metro 60 centimetrų ūgio, o gyvenimo pabaigoje sirgo artritu, tulžies pūslės akmenlige, turėjo kirmėlių. Jis mirė būdamas maždaug 46 metų amžiaus. Prieš dvidešimt metų atliktas tyrimas parodė, kad akmeninės strėlės antgalis nutraukė vieną iš Otzio arterijų ir greičiausiai sukėlė jo mirtį. Didelė žaizda ant sniego žmogaus rankos buvo dar viena užuomina, kad Otzis prieš pat mirtį su kažkuo kovėsi.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kuris Amerikos prezidentas matė ateivius?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kuris-amerikos-prezidentas-mate-ateivius--56831385</link><description><![CDATA[1973 metais rugsėjo 18 dieną tarptautinis NSO biuras gavo Amerikos piliečio pareiškimą, kad ketveriais metais anksčiau, taip pat rudenį, jis matė neatpažintą skraidantį objektą. O dar po trejų metų apie jo susitikimą su nežemiškomis civilizacijomis išgirdo ir plačioji Amerikos publika, nes šią istoriją Jimmy Carteris pasakojo prezidentinės rinkimų kampanijos metu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56831385</guid><pubDate>Mon, 18 Sep 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56831385/2023_09_17_2e352113_4698_f_20230917195223191.mp3" length="2884740" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1973 metais rugsėjo 18 dieną tarptautinis NSO biuras gavo Amerikos piliečio pareiškimą, kad ketveriais metais anksčiau, taip pat rudenį, jis matė neatpažintą skraidantį objektą. O dar po trejų metų apie jo susitikimą su nežemiškomis civilizacijomis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1973 metais rugsėjo 18 dieną tarptautinis NSO biuras gavo Amerikos piliečio pareiškimą, kad ketveriais metais anksčiau, taip pat rudenį, jis matė neatpažintą skraidantį objektą. O dar po trejų metų apie jo susitikimą su nežemiškomis civilizacijomis išgirdo ir plačioji Amerikos publika, nes šią istoriją Jimmy Carteris pasakojo prezidentinės rinkimų kampanijos metu.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl mokslininkai nežino, kas buvo pirmiau - duona ar alus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-mokslininkai-nezino-kas-buvo-pirmiau-duona-ar-alus--56808337</link><description><![CDATA[Lygiai prieš penkerius metus rugsėjo 15-ą archeologai Izraelyje, priešistoriniame urve netoli Haifos miesto aptiko seniausią pasaulyje alaus daryklą. Ne tik daryklą, bet ir pačio alaus liekanų. Daryklai ir tam, ką ji darė, 13 tūkstančių metų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56808337</guid><pubDate>Fri, 15 Sep 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56808337/2023_09_15_eb08c86f_4698_f_20230915073924436.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš penkerius metus rugsėjo 15-ą archeologai Izraelyje, priešistoriniame urve netoli Haifos miesto aptiko seniausią pasaulyje alaus daryklą. Ne tik daryklą, bet ir pačio alaus liekanų. Daryklai ir tam, ką ji darė, 13 tūkstančių metų.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš penkerius metus rugsėjo 15-ą archeologai Izraelyje, priešistoriniame urve netoli Haifos miesto aptiko seniausią pasaulyje alaus daryklą. Ne tik daryklą, bet ir pačio alaus liekanų. Daryklai ir tam, ką ji darė, 13 tūkstančių metų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ko mokslininkai ieško Marse, bet rado ir Veneroje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ko-mokslininkai-iesko-marse-bet-rado-ir-veneroje--56796895</link><description><![CDATA[Lygiai prieš trejus metus rugsėjo 14-ą Kardifo universiteto Jungtinėje karalystėje mokslininkai žurnale „Nature Astronomy“ paskelbė, kad labai rūgštingoje Veneros atmosferoje rasta retos molekulės, vadinamos fosfinu, pėdsakų, kurie perša išvadą, kad Veneroje gali egzistuoti tam tikra gyvybės galimybė. Žemėje aptinkamos fosfino molekulės pirmiausia yra žmogaus pramonės arba mikrobų, kurie klesti aplinkoje be deguonies, veiklos rezultatas. Mokslininkai neteigia, kad Veneroje aptikta gyvybė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56796895</guid><pubDate>Thu, 14 Sep 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56796895/2023_09_14_22854237_4698_f_20230914072614913.mp3" length="2889755" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš trejus metus rugsėjo 14-ą Kardifo universiteto Jungtinėje karalystėje mokslininkai žurnale „Nature Astronomy“ paskelbė, kad labai rūgštingoje Veneros atmosferoje rasta retos molekulės, vadinamos fosfinu, pėdsakų, kurie perša išvadą, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš trejus metus rugsėjo 14-ą Kardifo universiteto Jungtinėje karalystėje mokslininkai žurnale „Nature Astronomy“ paskelbė, kad labai rūgštingoje Veneros atmosferoje rasta retos molekulės, vadinamos fosfinu, pėdsakų, kurie perša išvadą, kad Veneroje gali egzistuoti tam tikra gyvybės galimybė. Žemėje aptinkamos fosfino molekulės pirmiausia yra žmogaus pramonės arba mikrobų, kurie klesti aplinkoje be deguonies, veiklos rezultatas. Mokslininkai neteigia, kad Veneroje aptikta gyvybė.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Amerikoje musulmonų paaugliams geriau nekonstruoti elektroninių laikrodžių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-amerikoje-musulmonu-paaugliams-geriau-nekonstruoti-elektroniniu-laikrodziu--56785399</link><description><![CDATA[2015 metų rugsėjo 13-ą 14-metis paauglys musulmonas suimtas savo vidurinėje mokykloje Irvingo mieste, Teksase, po to, kai į pamokas atsinešė namuose iš pieštukų dėklo sukonstruotą elektroninį laikrodį, kurį mokytojas palaikė sprogmeniu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56785399</guid><pubDate>Wed, 13 Sep 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56785399/2023_09_12_d3069c29_4698_f_20230912195439503.mp3" length="2884322" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2015 metų rugsėjo 13-ą 14-metis paauglys musulmonas suimtas savo vidurinėje mokykloje Irvingo mieste, Teksase, po to, kai į pamokas atsinešė namuose iš pieštukų dėklo sukonstruotą elektroninį laikrodį, kurį mokytojas palaikė sprogmeniu.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2015 metų rugsėjo 13-ą 14-metis paauglys musulmonas suimtas savo vidurinėje mokykloje Irvingo mieste, Teksase, po to, kai į pamokas atsinešė namuose iš pieštukų dėklo sukonstruotą elektroninį laikrodį, kurį mokytojas palaikė sprogmeniu.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl britai bijojo, kad Kleopatra nepaskandintų adatos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-britai-bijojo-kad-kleopatra-nepaskandintu-adatos--56772747</link><description><![CDATA[1878-tų metų rugsėjo 12-tą dieną Londono centre buvo pastatyta „Kleopatros adata“ - obeliskas, kurį britai nusavino iš Egipto. Obeliskas su Kleopatra nelabai turi ką bendra. Jis buvo pagamintas Egipte faraonui Tutmoziui III prieš beveik 3500 metų. Jis vadinamas „Kleopatros adata“, nes į Londoną buvo atgabenta iš Aleksandrijos, karališkojo Kleopatros miesto. Didžioji Britanija dideliu ir pastebimu objektu norėjo paminėti britų pergalę prieš Napoleoną mūšiuose prie Nilo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56772747</guid><pubDate>Tue, 12 Sep 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56772747/2023_09_11_a4467c28_4698_f_20230911195033605.mp3" length="2880142" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1878-tų metų rugsėjo 12-tą dieną Londono centre buvo pastatyta „Kleopatros adata“ - obeliskas, kurį britai nusavino iš Egipto. Obeliskas su Kleopatra nelabai turi ką bendra. Jis buvo pagamintas Egipte faraonui Tutmoziui III prieš beveik 3500 metų. Jis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1878-tų metų rugsėjo 12-tą dieną Londono centre buvo pastatyta „Kleopatros adata“ - obeliskas, kurį britai nusavino iš Egipto. Obeliskas su Kleopatra nelabai turi ką bendra. Jis buvo pagamintas Egipte faraonui Tutmoziui III prieš beveik 3500 metų. Jis vadinamas „Kleopatros adata“, nes į Londoną buvo atgabenta iš Aleksandrijos, karališkojo Kleopatros miesto. Didžioji Britanija dideliu ir pastebimu objektu norėjo paminėti britų pergalę prieš Napoleoną mūšiuose prie Nilo.]]></itunes:summary><itunes:duration>180</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar Pentagonas atitinka Lietuvos higienos normų reikalavimus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-pentagonas-atitinka-lietuvos-higienos-normu-reikalavimus--56759267</link><description><![CDATA[1941-ų metų rugsėjo 11 dieną Arlingtono apygardoje - kitapus Potomako upės nuo Vašintono - buvo pradėta vieno žinomiausių pasaulyje pastato statyba. Jis yra ir pats didžiausias biurų pastatas pasaulyje. Pentagonas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56759267</guid><pubDate>Mon, 11 Sep 2023 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56759267/2023_09_11_9865db1c_4698_f_20230911091739027.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1941-ų metų rugsėjo 11 dieną Arlingtono apygardoje - kitapus Potomako upės nuo Vašintono - buvo pradėta vieno žinomiausių pasaulyje pastato statyba. Jis yra ir pats didžiausias biurų pastatas pasaulyje. Pentagonas.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1941-ų metų rugsėjo 11 dieną Arlingtono apygardoje - kitapus Potomako upės nuo Vašintono - buvo pradėta vieno žinomiausių pasaulyje pastato statyba. Jis yra ir pats didžiausias biurų pastatas pasaulyje. Pentagonas.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip mokslininkgai galėjo pražiūrėti, kad kai kurios žirafos nesiporuoja?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-mokslininkgai-galejo-praziureti-kad-kai-kurios-zirafos-nesiporuoja--56732164</link><description><![CDATA[2016-taisiais rugsėjo 8-tąją mokslo leidinyje „Current Biology“ paskelbtas tyrimas, kuriame mokslininkai pripažįsta klydę: anksčiau jie manė, kad pasaulyje egzistuoja tik viena žirafų rūšys, o pasirodo - keturios. Tai paaiškėjo išnagrinėjus DNR pavyzdžius, paimtus iš 190 žirafų odos, kurie buvo surinkti visoje Afrikoje, įskaitant pilietinių neramumų regionus. Į šią plačią imtį įtrauktos visų devynių anksčiau pripažintų žirafų porūšių populiacijos. Ach, dėkui dievui, kad bent žinojo apie porūšius..]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56732164</guid><pubDate>Fri, 08 Sep 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56732164/2023_09_07_867cd6cb_4698_f_20230907201520211_1.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2016-taisiais rugsėjo 8-tąją mokslo leidinyje „Current Biology“ paskelbtas tyrimas, kuriame mokslininkai pripažįsta klydę: anksčiau jie manė, kad pasaulyje egzistuoja tik viena žirafų rūšys, o pasirodo - keturios. Tai paaiškėjo išnagrinėjus DNR...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2016-taisiais rugsėjo 8-tąją mokslo leidinyje „Current Biology“ paskelbtas tyrimas, kuriame mokslininkai pripažįsta klydę: anksčiau jie manė, kad pasaulyje egzistuoja tik viena žirafų rūšys, o pasirodo - keturios. Tai paaiškėjo išnagrinėjus DNR pavyzdžius, paimtus iš 190 žirafų odos, kurie buvo surinkti visoje Afrikoje, įskaitant pilietinių neramumų regionus. Į šią plačią imtį įtrauktos visų devynių anksčiau pripažintų žirafų porūšių populiacijos. Ach, dėkui dievui, kad bent žinojo apie porūšius..]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Koks archeologų atradimas rodo, kad medicina nėra pažengusi?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-koks-archeologu-atradimas-rodo-kad-medicina-nera-pazengusi--56715778</link><description><![CDATA[Pernai rugsėjo 7-tą žurnale „Nature“ buvo paskelbta, kad 2000-siais atokiame Borneo urve Australijos ir Indonezijos archeologų ekspedicija netikėtai rado 31 tūkstančio metų senumo žmogaus skeletą.<br />Didelio čia daikto, sakysite, maža, kas įlindo į urvą, nepasiėmęs žemėlapio. Bet šis skeletas, kaip tegė ekspedicijos nariai, perrašė žmonijos istoriją. Čia - perkeltine prasme, patikslinu dėl visa pikta. Šiam skeletui trūko apatinės kairės kojos kaulų - mokslininkai išsiaiškino, kad taip yra dėl to, kad koja šiam žmogui buvo amputuota. Tai yra ankstyviausias žinomas chirurginės operacijos įrodymas. Jis yra dešimtimis tūkstančių metų ankstesnis už kitus sudėtingų medicininių procedūrų atradimus Eurazijoje]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56715778</guid><pubDate>Thu, 07 Sep 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56715778/2023_09_06_0b0022f0_4698_f_20230906170141952.mp3" length="2887248" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pernai rugsėjo 7-tą žurnale „Nature“ buvo paskelbta, kad 2000-siais atokiame Borneo urve Australijos ir Indonezijos archeologų ekspedicija netikėtai rado 31 tūkstančio metų senumo žmogaus skeletą.
Didelio čia daikto, sakysite, maža, kas įlindo į urvą,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pernai rugsėjo 7-tą žurnale „Nature“ buvo paskelbta, kad 2000-siais atokiame Borneo urve Australijos ir Indonezijos archeologų ekspedicija netikėtai rado 31 tūkstančio metų senumo žmogaus skeletą.<br />Didelio čia daikto, sakysite, maža, kas įlindo į urvą, nepasiėmęs žemėlapio. Bet šis skeletas, kaip tegė ekspedicijos nariai, perrašė žmonijos istoriją. Čia - perkeltine prasme, patikslinu dėl visa pikta. Šiam skeletui trūko apatinės kairės kojos kaulų - mokslininkai išsiaiškino, kad taip yra dėl to, kad koja šiam žmogui buvo amputuota. Tai yra ankstyviausias žinomas chirurginės operacijos įrodymas. Jis yra dešimtimis tūkstančių metų ankstesnis už kitus sudėtingų medicininių procedūrų atradimus Eurazijoje]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas pirmas pasaulyje apie viską pagalvojo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-pirmas-pasaulyje-apie-viska-pagalvojo--56708182</link><description><![CDATA[Rugsėjo 6-tą 1916 metais Memfyje, Amerikos Tenesio valstijoje atsidarė pirmoji pasaulyje savitarnos maisto prekių parduotuvė - šiuolaikinių prekybos centrų prototipas. Jos įkūrimas - viena keistesnių istorijų mažmeninės prekybos istorijoje.<br />Tačiau jos įkūrėjas Clarence'as Saundersas aiškiai kažką suprato – šiandien savitarnos maisto prekių parduotuvės yra įprastas dalykas. Parduotuvę Saundersas pavadino labai keistai, šis parduotuvių tinklas ir jos pavadinimas Amerikoje gyvuoja iki šių dienų. Tai - Piggly Wiggly, ką labai laisvu vertimo stiliumi galima būtų išversti „kiauliuko uodegiukas“.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56708182</guid><pubDate>Wed, 06 Sep 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56708182/2023_09_05_9c58114a_4698_f_20230906082126365_1.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rugsėjo 6-tą 1916 metais Memfyje, Amerikos Tenesio valstijoje atsidarė pirmoji pasaulyje savitarnos maisto prekių parduotuvė - šiuolaikinių prekybos centrų prototipas. Jos įkūrimas - viena keistesnių istorijų mažmeninės prekybos istorijoje.
Tačiau jos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rugsėjo 6-tą 1916 metais Memfyje, Amerikos Tenesio valstijoje atsidarė pirmoji pasaulyje savitarnos maisto prekių parduotuvė - šiuolaikinių prekybos centrų prototipas. Jos įkūrimas - viena keistesnių istorijų mažmeninės prekybos istorijoje.<br />Tačiau jos įkūrėjas Clarence'as Saundersas aiškiai kažką suprato – šiandien savitarnos maisto prekių parduotuvės yra įprastas dalykas. Parduotuvę Saundersas pavadino labai keistai, šis parduotuvių tinklas ir jos pavadinimas Amerikoje gyvuoja iki šių dienų. Tai - Piggly Wiggly, ką labai laisvu vertimo stiliumi galima būtų išversti „kiauliuko uodegiukas“.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl prieš dešimtmetį Graikija būtų tinkamiausia vieta darboholikams?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-pries-desimtmeti-graikija-butu-tinkamiausia-vieta-darboholikams--56695216</link><description><![CDATA[Prieš vienuolika metų rugsėjo 5-tąją Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas - pagrindiniai ties ekonomine katastrofa atsidūrusios Graikijos kreditoriai - pareikalavo, kad šalyje, kaip vienas iš daugybės krizės sprendimo būdų, būtų įvesta 6 dienų darbo savaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56695216</guid><pubDate>Tue, 05 Sep 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56695216/2023_09_05_384d94cc_4698_f_20230905084921294.mp3" length="2884322" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš vienuolika metų rugsėjo 5-tąją Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas - pagrindiniai ties ekonomine katastrofa atsidūrusios Graikijos kreditoriai - pareikalavo, kad šalyje, kaip vienas iš daugybės krizės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš vienuolika metų rugsėjo 5-tąją Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas - pagrindiniai ties ekonomine katastrofa atsidūrusios Graikijos kreditoriai - pareikalavo, kad šalyje, kaip vienas iš daugybės krizės sprendimo būdų, būtų įvesta 6 dienų darbo savaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip veikia Florencijoje dieta?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-veikia-florencijoje-dieta--56677603</link><description><![CDATA[Prieš 5-erius metus rugsėjo 4-tąją Florencijos valdžia įvedė 500 eurų baudą už valgymą istoriniame miesto centre. Draudžiama sustoti ir valgyti maistą ant šaligatvių, kelių, parduotuvių ir namų slenksčių. Draudimas galioja pačiu valgomiausiu metu - nuo pietų iki trijų popiet, taip pat nuo šeštos iki dešimtos vakaro. Kasmet Florenciją aplanko apie 10 mln. turistų, norinčių apžiūrėti tokius visame pasaulyje žinomus kūrinius kaip Mikelandželo „Dovydas“ ir viduramžių Ponte Vecchio. Per penkerius metus turistų skaičius išaugo penktadaliu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56677603</guid><pubDate>Mon, 04 Sep 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56677603/2023_09_03_c38bd772_4698_f_20230903203159649.mp3" length="2885158" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš 5-erius metus rugsėjo 4-tąją Florencijos valdžia įvedė 500 eurų baudą už valgymą istoriniame miesto centre. Draudžiama sustoti ir valgyti maistą ant šaligatvių, kelių, parduotuvių ir namų slenksčių. Draudimas galioja pačiu valgomiausiu metu -...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš 5-erius metus rugsėjo 4-tąją Florencijos valdžia įvedė 500 eurų baudą už valgymą istoriniame miesto centre. Draudžiama sustoti ir valgyti maistą ant šaligatvių, kelių, parduotuvių ir namų slenksčių. Draudimas galioja pačiu valgomiausiu metu - nuo pietų iki trijų popiet, taip pat nuo šeštos iki dešimtos vakaro. Kasmet Florenciją aplanko apie 10 mln. turistų, norinčių apžiūrėti tokius visame pasaulyje žinomus kūrinius kaip Mikelandželo „Dovydas“ ir viduramžių Ponte Vecchio. Per penkerius metus turistų skaičius išaugo penktadaliu.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Po kiek metų buvo atrasta vienos iš garsiausių jūros katastrofų vieta?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-po-kiek-metu-buvo-atrasta-vienos-is-garsiausiu-juros-katastrofu-vieta--56650280</link><description><![CDATA[1985-tų metų rugsėjo 1-ąją amerikiečių ir prancūzų ekspedicija Šiaurės Atlanto vandenyne aptiko „Titaniko“ liekanas. Legendinis laivas buvo aptiktas praėjus septyniasdešimt trejiems metams po to, kai nugarmėjo į vandenyno dugną atsitrenkęs į ledkalnį. Tragedijos vieta yra maždaug už pusseptinto šimto kilometrų į rytus nuo Niufaundlendo Šiaurės Atlante, nepaskandinamu vadinto laivo nuolaužos nugulusios beveik keturių kilometrų gylyje. Pastangos surasti ir net iškelti „Titaniką“ prasidėjo beveik iš karto po to, kai jis nuskendo. Tačiau dėl techninių galimybių ribotumo, taip pat dėl didžiulės Šiaurės Atlanto teritorijos, kur reikėtų ieškoti „Titaniko“, tai buvo labai sudėtinga.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56650280</guid><pubDate>Fri, 01 Sep 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56650280/2023_08_31_bc9eaf65_4698_f_20230831191224017.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1985-tų metų rugsėjo 1-ąją amerikiečių ir prancūzų ekspedicija Šiaurės Atlanto vandenyne aptiko „Titaniko“ liekanas. Legendinis laivas buvo aptiktas praėjus septyniasdešimt trejiems metams po to, kai nugarmėjo į vandenyno dugną atsitrenkęs į ledkalnį....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1985-tų metų rugsėjo 1-ąją amerikiečių ir prancūzų ekspedicija Šiaurės Atlanto vandenyne aptiko „Titaniko“ liekanas. Legendinis laivas buvo aptiktas praėjus septyniasdešimt trejiems metams po to, kai nugarmėjo į vandenyno dugną atsitrenkęs į ledkalnį. Tragedijos vieta yra maždaug už pusseptinto šimto kilometrų į rytus nuo Niufaundlendo Šiaurės Atlante, nepaskandinamu vadinto laivo nuolaužos nugulusios beveik keturių kilometrų gylyje. Pastangos surasti ir net iškelti „Titaniką“ prasidėjo beveik iš karto po to, kai jis nuskendo. Tačiau dėl techninių galimybių ribotumo, taip pat dėl didžiulės Šiaurės Atlanto teritorijos, kur reikėtų ieškoti „Titaniko“, tai buvo labai sudėtinga.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip vienam perplaukti vandenyną be irklų ir ne savo noru?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-vienam-perplaukti-vandenyna-be-irklu-ir-ne-savo-noru--56644838</link><description><![CDATA[Prieš penkerius metus rugpjūčio 31-ąją Ramiajame vandenyne buvo išgelbėtas jaunuolis iš Indonezijos, kuris atviroje jūroje namelyje ant plausto praleido 49 dienas. Tas plaustas iš tiesų yra žuvų gaudyklė, Indonezijoje vadinamas rompongu. Pagrindinė 19 metų Aldi Novel Adilango užduotis buvo vakare įjungti žibintus, kurie priviliodavo žuvis. Plaustas buvo prišvartuotas prie inkaruoto plūduro maždaug 100-tas kilometrų nuo artimiausio kranto. Kartą per savaitę jam buvo pristatoma maisto, o jis kurjeriui priduodavo sugautą laimikį. Tai buvo jo vienintelis kontakts su civilizuotu pasauliu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56644838</guid><pubDate>Thu, 31 Aug 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56644838/2023_08_30_95efc0a1_4698_f_20230831084047622.mp3" length="2882195" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkerius metus rugpjūčio 31-ąją Ramiajame vandenyne buvo išgelbėtas jaunuolis iš Indonezijos, kuris atviroje jūroje namelyje ant plausto praleido 49 dienas. Tas plaustas iš tiesų yra žuvų gaudyklė, Indonezijoje vadinamas rompongu. Pagrindinė 19...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkerius metus rugpjūčio 31-ąją Ramiajame vandenyne buvo išgelbėtas jaunuolis iš Indonezijos, kuris atviroje jūroje namelyje ant plausto praleido 49 dienas. Tas plaustas iš tiesų yra žuvų gaudyklė, Indonezijoje vadinamas rompongu. Pagrindinė 19 metų Aldi Novel Adilango užduotis buvo vakare įjungti žibintus, kurie priviliodavo žuvis. Plaustas buvo prišvartuotas prie inkaruoto plūduro maždaug 100-tas kilometrų nuo artimiausio kranto. Kartą per savaitę jam buvo pristatoma maisto, o jis kurjeriui priduodavo sugautą laimikį. Tai buvo jo vienintelis kontakts su civilizuotu pasauliu.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas yra filibusteris ir kodėl reikia džiaugtis, kad jo nėra Lietuvos Seime?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-yra-filibusteris-ir-kodel-reikia-dziaugtis-kad-jo-nera-lietuvos-seime--56634008</link><description><![CDATA[1957-tų metų rugpjūčio 30-tąją Pietų Karolinos senatorius Stormas Thurmondas Amerikos kongrese pasiekė rekordą. Jis sakė kalbą, kuri truko 24 valandas ir 18 minučių. Ne todėl, kad turėjo tiek daug pasakyti. Taip jis norėjo sužlugdyti balsavimą dėl įstatymo dėl pilietinių teisių.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56634008</guid><pubDate>Wed, 30 Aug 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56634008/2023_08_29_891b5e0e_4698_f_20230830073109072.mp3" length="2885576" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1957-tų metų rugpjūčio 30-tąją Pietų Karolinos senatorius Stormas Thurmondas Amerikos kongrese pasiekė rekordą. Jis sakė kalbą, kuri truko 24 valandas ir 18 minučių. Ne todėl, kad turėjo tiek daug pasakyti. Taip jis norėjo sužlugdyti balsavimą dėl...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1957-tų metų rugpjūčio 30-tąją Pietų Karolinos senatorius Stormas Thurmondas Amerikos kongrese pasiekė rekordą. Jis sakė kalbą, kuri truko 24 valandas ir 18 minučių. Ne todėl, kad turėjo tiek daug pasakyti. Taip jis norėjo sužlugdyti balsavimą dėl įstatymo dėl pilietinių teisių.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Voras, už kurį mūru turėtų stoti pusė pasaulio vyrų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-voras-uz-kuri-muru-turetu-stoti-puse-pasaulio-vyru--56614253</link><description><![CDATA[2012-tų metų rugpjūčio 29-tąją mokslo žurnale „Seksualinė medicina“ paskelbtas tyrimas, kuriame mokslininkų grupė teigia, kad mirtinai pavojingo voragyvio įkandimas, dėl kurio aukos prieš mirtį patiria keturių valandų trukmės erekciją, vieną dieną gali padėti milijonams vyrų įveikti erekcijos sutrikimus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56614253</guid><pubDate>Tue, 29 Aug 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56614253/2023_08_28_794d1ef6_4698_f_20230828154926520.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2012-tų metų rugpjūčio 29-tąją mokslo žurnale „Seksualinė medicina“ paskelbtas tyrimas, kuriame mokslininkų grupė teigia, kad mirtinai pavojingo voragyvio įkandimas, dėl kurio aukos prieš mirtį patiria keturių valandų trukmės erekciją, vieną dieną...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2012-tų metų rugpjūčio 29-tąją mokslo žurnale „Seksualinė medicina“ paskelbtas tyrimas, kuriame mokslininkų grupė teigia, kad mirtinai pavojingo voragyvio įkandimas, dėl kurio aukos prieš mirtį patiria keturių valandų trukmės erekciją, vieną dieną gali padėti milijonams vyrų įveikti erekcijos sutrikimus.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kiek kartų Anglijos valdžia bandė, kol pagaliau privertė prekybos centrus dirbti sekmadieniais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kiek-kartu-anglijos-valdzia-bande-kol-pagaliau-priverte-prekybos-centrus-dirbti-sekmadieniais--56606341</link><description><![CDATA[1994 metų rugpjūčio 28-tąją Anglijoje ir Velse po beveik pusės amžiaus tūkstančiai sekmadieniais neveikusių parduotuvių pagaliau atidarė duris pirkėjams. 1950-tais metais buvo įvestas Parduotuvių įstatymas, kuris sekmadienio prekybą uždraudė. Tiesa, metų metus daugybė prekybos įstaigų pažeidinėjo įstatymą ir dirbo nelegaliai. Įsigaliojus naujai tvarkai iš viso tik trys dideli prekybos tinklai išties atsidarė sekmadienį pirmą kartą nuo penkiasdešimtųjų. Tarp jų buvo ir Marks &amp; Spencer, kuris, beje, buvo už tai, kad Anglijoje ir toliau galėtų legaliai nedirbti savaitgaliais. Šis tinklas buvo atėjęs ir į Lietuvą, bet išėjo, taigi, norintys uždaryti parduotuves savaitgaliais gali sakyti - turbūt, išėjo dėl to, kad nenorėjo savaitgaliais dirbti.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56606341</guid><pubDate>Mon, 28 Aug 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56606341/2023_08_27_7191cd60_4698_f_20230827204604652.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1994 metų rugpjūčio 28-tąją Anglijoje ir Velse po beveik pusės amžiaus tūkstančiai sekmadieniais neveikusių parduotuvių pagaliau atidarė duris pirkėjams. 1950-tais metais buvo įvestas Parduotuvių įstatymas, kuris sekmadienio prekybą uždraudė. Tiesa,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1994 metų rugpjūčio 28-tąją Anglijoje ir Velse po beveik pusės amžiaus tūkstančiai sekmadieniais neveikusių parduotuvių pagaliau atidarė duris pirkėjams. 1950-tais metais buvo įvestas Parduotuvių įstatymas, kuris sekmadienio prekybą uždraudė. Tiesa, metų metus daugybė prekybos įstaigų pažeidinėjo įstatymą ir dirbo nelegaliai. Įsigaliojus naujai tvarkai iš viso tik trys dideli prekybos tinklai išties atsidarė sekmadienį pirmą kartą nuo penkiasdešimtųjų. Tarp jų buvo ir Marks &amp; Spencer, kuris, beje, buvo už tai, kad Anglijoje ir toliau galėtų legaliai nedirbti savaitgaliais. Šis tinklas buvo atėjęs ir į Lietuvą, bet išėjo, taigi, norintys uždaryti parduotuves savaitgaliais gali sakyti - turbūt, išėjo dėl to, kad nenorėjo savaitgaliais dirbti.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kokius XIX-to amžiaus Amerikos laikraščio „atradimus“ turėtų patikrinti indų palydovas Mėnulyje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kokius-xix-to-amziaus-amerikos-laikrascio-atradimus-turetu-patikrinti-indu-palydovas-menulyje--56586745</link><description><![CDATA[1835 metų rugpjūčio 25-tąją laikraštyje „New york sun“ pasirodė pirmasis iš šešių straipsnių apie neva atrastą gyvybę Mėnulyje. Straipsniai, kurių serija vėliau buvo pavadinta „Didžiąja Mėnulio apgaule“, buvo perspausdinti iš „Edinburgo mokslo žurnalo“. Straipsniai buvo pasirašyti daktaro Endriu Granto, kuris, neva, buvo sero Džono Heršelio, žymaus to meto astronomo, kolega. Iš tikrųjų 1834-taisiais Heršelis buvo nuvykęs į Keiptauną, kad įrengtų observatoriją su nauju galingu teleskopu. Taigi mokslininkas per brūkšnelį rašytojas Grantas straipsniuose papasakojo, kad Heršelis Mėnulyje rado gyvybės formų įrodymų, ir jau net ne formų - astronomas, neva, aptiko tokius fantastiškus gyvūnus kaip vienaragiai, dvikojai bebrai ir į šikšnosparnius panašūs gauruoti ir sparnuoti humanoidai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56586745</guid><pubDate>Fri, 25 Aug 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56586745/2023_08_24_76ede09a_4698_f_20230824210455911.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1835 metų rugpjūčio 25-tąją laikraštyje „New york sun“ pasirodė pirmasis iš šešių straipsnių apie neva atrastą gyvybę Mėnulyje. Straipsniai, kurių serija vėliau buvo pavadinta „Didžiąja Mėnulio apgaule“, buvo perspausdinti iš „Edinburgo mokslo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1835 metų rugpjūčio 25-tąją laikraštyje „New york sun“ pasirodė pirmasis iš šešių straipsnių apie neva atrastą gyvybę Mėnulyje. Straipsniai, kurių serija vėliau buvo pavadinta „Didžiąja Mėnulio apgaule“, buvo perspausdinti iš „Edinburgo mokslo žurnalo“. Straipsniai buvo pasirašyti daktaro Endriu Granto, kuris, neva, buvo sero Džono Heršelio, žymaus to meto astronomo, kolega. Iš tikrųjų 1834-taisiais Heršelis buvo nuvykęs į Keiptauną, kad įrengtų observatoriją su nauju galingu teleskopu. Taigi mokslininkas per brūkšnelį rašytojas Grantas straipsniuose papasakojo, kad Heršelis Mėnulyje rado gyvybės formų įrodymų, ir jau net ne formų - astronomas, neva, aptiko tokius fantastiškus gyvūnus kaip vienaragiai, dvikojai bebrai ir į šikšnosparnius panašūs gauruoti ir sparnuoti humanoidai.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kur nuskendo drąsuolis, pirmas perplaukęs Lamanšą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kur-nuskendo-drasuolis-pirmas-perplaukes-lamansa--56574654</link><description><![CDATA[1875 metų rugpjūčio 24-tąją Didžiosios Britanijos kapitonas Matthew Webbas tapo pirmuoju žmogumi, sėkmingai perplaukusiu Lamanšo sąsiaurį be pagalbos. Po šio įvykio Webbas tapo tarptautine įžymybe, žavėjusia tiek savo meistriškumu vandenyje, tiek drąsa rizikuoti. Webbas garsėjo lengvabūdiškumu, dėl to dažnai turėjo problemų įtikindamas jūreivius likti dirbti pas jį.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56574654</guid><pubDate>Thu, 24 Aug 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56574654/2023_08_23_087ea14e_4698_f_20230823200200282.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1875 metų rugpjūčio 24-tąją Didžiosios Britanijos kapitonas Matthew Webbas tapo pirmuoju žmogumi, sėkmingai perplaukusiu Lamanšo sąsiaurį be pagalbos. Po šio įvykio Webbas tapo tarptautine įžymybe, žavėjusia tiek savo meistriškumu vandenyje, tiek...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1875 metų rugpjūčio 24-tąją Didžiosios Britanijos kapitonas Matthew Webbas tapo pirmuoju žmogumi, sėkmingai perplaukusiu Lamanšo sąsiaurį be pagalbos. Po šio įvykio Webbas tapo tarptautine įžymybe, žavėjusia tiek savo meistriškumu vandenyje, tiek drąsa rizikuoti. Webbas garsėjo lengvabūdiškumu, dėl to dažnai turėjo problemų įtikindamas jūreivius likti dirbti pas jį.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl maištaujančio paauglio geriau neleisti vieno skristi lėktuvu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-maistaujancio-paauglio-geriau-neleisti-vieno-skristi-lektuvu--56565020</link><description><![CDATA[1987 metų rugpjūčio 23-iąją penkiolikmetis paauglys užgrobė lėktuvą, skridusį iš Amsterdamo į Milaną. Vaikinas tapatybė tuojau pat buvo atskleista spaudoje - ot buvo laikai. Lėktuvą su 97-iais keleiviais ir įgulos nariais nuvarė Adalgiso Scioni - italų kilmės olandas. Nors vaikino ūgis buvo per du metrus, ne tai buvo svarbiausia, kad įgula paklustų jo norams. Tiesiog pilotų kabinos durys buvo atidarytos. Kodėl - to meto žiniasklaidos pranešimuose atsakymas nepateiktas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56565020</guid><pubDate>Wed, 23 Aug 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56565020/2023_08_22_fcfc43f6_4698_f_20230822194514913.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1987 metų rugpjūčio 23-iąją penkiolikmetis paauglys užgrobė lėktuvą, skridusį iš Amsterdamo į Milaną. Vaikinas tapatybė tuojau pat buvo atskleista spaudoje - ot buvo laikai. Lėktuvą su 97-iais keleiviais ir įgulos nariais nuvarė Adalgiso Scioni -...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1987 metų rugpjūčio 23-iąją penkiolikmetis paauglys užgrobė lėktuvą, skridusį iš Amsterdamo į Milaną. Vaikinas tapatybė tuojau pat buvo atskleista spaudoje - ot buvo laikai. Lėktuvą su 97-iais keleiviais ir įgulos nariais nuvarė Adalgiso Scioni - italų kilmės olandas. Nors vaikino ūgis buvo per du metrus, ne tai buvo svarbiausia, kad įgula paklustų jo norams. Tiesiog pilotų kabinos durys buvo atidarytos. Kodėl - to meto žiniasklaidos pranešimuose atsakymas nepateiktas]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl 2013-taisiais George'as Clooney be vargo galėjo pirkti namus nuotakoms visame Baltijos regione?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-2013-taisiais-george-as-clooney-be-vargo-galejo-pirkti-namus-nuotakoms-visame-baltijos-regione--56575200</link><description><![CDATA[2018 metų rugpjūčio 22 dieną „Forbes“ paskelbė, kad per metus, skaičiuojant nuo praėjusių metų birželio iki 2018-tųjų, uždirbo tiek, kiek niekada nėra uždirbęs joks kitas aktorius ir jau tikrai ne aktorė. Tačiau pajamos iš jo kino verslo ir aktorystės sudarė tik menką jo uždirbtų 240 milijonų dolerių dalį.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56575200</guid><pubDate>Tue, 22 Aug 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56575200/2023_08_21_6677c471_4698_f_20230821193548839.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2018 metų rugpjūčio 22 dieną „Forbes“ paskelbė, kad per metus, skaičiuojant nuo praėjusių metų birželio iki 2018-tųjų, uždirbo tiek, kiek niekada nėra uždirbęs joks kitas aktorius ir jau tikrai ne aktorė. Tačiau pajamos iš jo kino verslo ir aktorystės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2018 metų rugpjūčio 22 dieną „Forbes“ paskelbė, kad per metus, skaičiuojant nuo praėjusių metų birželio iki 2018-tųjų, uždirbo tiek, kiek niekada nėra uždirbęs joks kitas aktorius ir jau tikrai ne aktorė. Tačiau pajamos iš jo kino verslo ir aktorystės sudarė tik menką jo uždirbtų 240 milijonų dolerių dalį.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl lietuviškas strazdas pralaimėjo korėjietiškam dinamitui?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-lietuviskas-strazdas-pralaimejo-korejietiskam-dinamitui--56542089</link><description><![CDATA[Prieš trejetą metų rugpjūčio 21-ąją korėjiečių K-pop muzikos dievukai BTS sumušė youtube rekordą. Naują jų vaizdo klipą dainai „Dynamite“ per 24 valandas peržiūrėjo daugiau nei šimtas milijonų žiūrovų. Ankstesnis paros peržiūrų rekordas siekė 86 milijonus peržiūrų. Spėkite, kam jis priklausė. Ne, ne BTS, bet kitai K-pop žvaigždei Blackpink. BTS sėkmę aiškino dar ir tuo, kad jų kūrinys yra labai šviesus, nes gimė pandeminių suvaržymų tamsoje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56542089</guid><pubDate>Mon, 21 Aug 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56542089/2023_08_20_b4bad9e3_4698_f_20230820175506717.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš trejetą metų rugpjūčio 21-ąją korėjiečių K-pop muzikos dievukai BTS sumušė youtube rekordą. Naują jų vaizdo klipą dainai „Dynamite“ per 24 valandas peržiūrėjo daugiau nei šimtas milijonų žiūrovų. Ankstesnis paros peržiūrų rekordas siekė 86...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš trejetą metų rugpjūčio 21-ąją korėjiečių K-pop muzikos dievukai BTS sumušė youtube rekordą. Naują jų vaizdo klipą dainai „Dynamite“ per 24 valandas peržiūrėjo daugiau nei šimtas milijonų žiūrovų. Ankstesnis paros peržiūrų rekordas siekė 86 milijonus peržiūrų. Spėkite, kam jis priklausė. Ne, ne BTS, bet kitai K-pop žvaigždei Blackpink. BTS sėkmę aiškino dar ir tuo, kad jų kūrinys yra labai šviesus, nes gimė pandeminių suvaržymų tamsoje.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Po kiek Grenlandija?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-po-kiek-grenlandija--56509893</link><description><![CDATA[2019-tų metų rugpjūčio 18 dieną tuometis Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad jis svarsto galimybę įsigyti Grenlandiją. Jis aaaiškino, kad toks planas gimė dėl strateginių tikslų, tačiau patikslino, kad kolkas tai nėra pirmo būtinumo reikalas. Toks pareiškima pasaulyje buvo sutiktas su pašaipa, tačiau ne iki juokų buvo Grenlandijai ir Danijai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56509893</guid><pubDate>Fri, 18 Aug 2023 05:29:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56509893/2023_08_18_3680ee81_4698_f_20230818083112789.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2019-tų metų rugpjūčio 18 dieną tuometis Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad jis svarsto galimybę įsigyti Grenlandiją. Jis aaaiškino, kad toks planas gimė dėl strateginių tikslų, tačiau patikslino, kad kolkas tai nėra pirmo būtinumo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2019-tų metų rugpjūčio 18 dieną tuometis Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad jis svarsto galimybę įsigyti Grenlandiją. Jis aaaiškino, kad toks planas gimė dėl strateginių tikslų, tačiau patikslino, kad kolkas tai nėra pirmo būtinumo reikalas. Toks pareiškima pasaulyje buvo sutiktas su pašaipa, tačiau ne iki juokų buvo Grenlandijai ir Danijai.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ir vėl kardeliai? Kodėl rugsėjo 1-ąją niekas mokytojams nedovanoja Montsechia vidalii?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ir-vel-kardeliai-kodel-rugsejo-1-aja-niekas-mokytojams-nedovanoja-montsechia-vidalii--56501595</link><description><![CDATA[2015-tų metų rugpjūčio 17-tą dieną Amerikos botanikai paskelbė, kad senovinis augalas, augęs po vandeniu dabartinės Europos teritorijoje, galėjo būti pirmasis pasaulyje žinomas žydintis augalas. Atlikdami tyrimą mokslininkai ištyrė daugiau kaip 1000 Montsechia vidalii augalų rūšies fosilijų. Augalas buvo panašus į tvenkinio piktžolę, tačiau turėjo vaisių su viena sėkla - tai yra esminis žydinčio augalo arba kitaip - gėlės požymis. mokslininkai teigia, kad ji augo Ispanijos ežeruose prieš daugiau nei 125<br />mln. metų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56501595</guid><pubDate>Thu, 17 Aug 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56501595/2023_08_16_0748c156_4698_f_20230816212522479.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2015-tų metų rugpjūčio 17-tą dieną Amerikos botanikai paskelbė, kad senovinis augalas, augęs po vandeniu dabartinės Europos teritorijoje, galėjo būti pirmasis pasaulyje žinomas žydintis augalas. Atlikdami tyrimą mokslininkai ištyrė daugiau kaip 1000...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2015-tų metų rugpjūčio 17-tą dieną Amerikos botanikai paskelbė, kad senovinis augalas, augęs po vandeniu dabartinės Europos teritorijoje, galėjo būti pirmasis pasaulyje žinomas žydintis augalas. Atlikdami tyrimą mokslininkai ištyrė daugiau kaip 1000 Montsechia vidalii augalų rūšies fosilijų. Augalas buvo panašus į tvenkinio piktžolę, tačiau turėjo vaisių su viena sėkla - tai yra esminis žydinčio augalo arba kitaip - gėlės požymis. mokslininkai teigia, kad ji augo Ispanijos ežeruose prieš daugiau nei 125<br />mln. metų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Dėl ko nepasididžiavo Mikelandželas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-del-ko-nepasididziavo-mikelandzelas--56479851</link><description><![CDATA[1501-ų metų rugpjūčio 16-tąją, nors dar tik 26-erių, bet pripažinimo jau sulaukęs italų skulptorius laimi užsakymą pratęsti kurti tai, kas nepavyko dviem skulptoriams iki jo. Dar penkiolikto amžiaus vidury buvo sumanyta sukurti monumentalią skulptūrą, kuri tarsi saugotų Florencijos katedrą. Darbas buvo patikėtas skulptoriui Agostinui di Duccio.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56479851</guid><pubDate>Wed, 16 Aug 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56479851/2023_08_14_d10b9fd1_4698_f_20230814171020329.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1501-ų metų rugpjūčio 16-tąją, nors dar tik 26-erių, bet pripažinimo jau sulaukęs italų skulptorius laimi užsakymą pratęsti kurti tai, kas nepavyko dviem skulptoriams iki jo. Dar penkiolikto amžiaus vidury buvo sumanyta sukurti monumentalią skulptūrą,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1501-ų metų rugpjūčio 16-tąją, nors dar tik 26-erių, bet pripažinimo jau sulaukęs italų skulptorius laimi užsakymą pratęsti kurti tai, kas nepavyko dviem skulptoriams iki jo. Dar penkiolikto amžiaus vidury buvo sumanyta sukurti monumentalią skulptūrą, kuri tarsi saugotų Florencijos katedrą. Darbas buvo patikėtas skulptoriui Agostinui di Duccio.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Už ką Vudstokas turėtų būti dėkingas pienininkams?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-uz-ka-vudstokas-turetu-buti-dekingas-pienininkams--56479854</link><description><![CDATA[1969-ųjų rugpjūčio 15-tąją Betelio mieste Niujorko valstijoje, ūkininko Maxo Yasguro 600 akrų laukų plote prasidėjo muzikos festivalis, įėjęs ne tik į muzikos istoriją. Nors iš viso buvo parduota apie 50 tūkstančių bilietų, tačiau ankstyvaisiais vertinimais žiūrovų buvo suskaičiuota 200 tūkstančiai, nors vėliau paaiškėjo, kad į dmmblinus laukus patekti siekė 400 tūkstančių.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56479854</guid><pubDate>Tue, 15 Aug 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56479854/2023_08_14_3c073dc1_4698_f_20230814165634238.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1969-ųjų rugpjūčio 15-tąją Betelio mieste Niujorko valstijoje, ūkininko Maxo Yasguro 600 akrų laukų plote prasidėjo muzikos festivalis, įėjęs ne tik į muzikos istoriją. Nors iš viso buvo parduota apie 50 tūkstančių bilietų, tačiau ankstyvaisiais...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1969-ųjų rugpjūčio 15-tąją Betelio mieste Niujorko valstijoje, ūkininko Maxo Yasguro 600 akrų laukų plote prasidėjo muzikos festivalis, įėjęs ne tik į muzikos istoriją. Nors iš viso buvo parduota apie 50 tūkstančių bilietų, tačiau ankstyvaisiais vertinimais žiūrovų buvo suskaičiuota 200 tūkstančiai, nors vėliau paaiškėjo, kad į dmmblinus laukus patekti siekė 400 tūkstančių.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas moteris išlaisvino iš grožio salonų septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-moteris-islaisvino-is-grozio-salonu-septintajame-praejusio-amziaus-desimtmetyje--56461651</link><description><![CDATA[1967-tų metų rugpjūčio 14-tąją garsenybių kirpėjas Vidalis Sasunas iš Londono Holivude apkirpo aktorę Mia Farrow. Kuo ypatingas šis eilinis dyvenimo įvykis.<br />Sasunas buvo minimalizmo gerbėjas, todėl jis paprasčiausiai nurėžė aktorės gaurus, palikdamas ne daugiau nei 3 centimetrų ilgio plaukus. Taip aktorė pasirodė Romano Polanskio filme „Rozmari kūdikis“. Dar įvykis sukėlė daug šurmulio dėl to, kad grožio procedūra kainavo 5 tūkstančius dolerių. Kirpimas gavo „pixie“ pavadinimą, piksiai buvo ne iitin plaukuoti nykštukai britų mitologijoje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56461651</guid><pubDate>Mon, 14 Aug 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56461651/2023_08_13_803648cb_4698_f_20230813095740830.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1967-tų metų rugpjūčio 14-tąją garsenybių kirpėjas Vidalis Sasunas iš Londono Holivude apkirpo aktorę Mia Farrow. Kuo ypatingas šis eilinis dyvenimo įvykis.
Sasunas buvo minimalizmo gerbėjas, todėl jis paprasčiausiai nurėžė aktorės gaurus, palikdamas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1967-tų metų rugpjūčio 14-tąją garsenybių kirpėjas Vidalis Sasunas iš Londono Holivude apkirpo aktorę Mia Farrow. Kuo ypatingas šis eilinis dyvenimo įvykis.<br />Sasunas buvo minimalizmo gerbėjas, todėl jis paprasčiausiai nurėžė aktorės gaurus, palikdamas ne daugiau nei 3 centimetrų ilgio plaukus. Taip aktorė pasirodė Romano Polanskio filme „Rozmari kūdikis“. Dar įvykis sukėlė daug šurmulio dėl to, kad grožio procedūra kainavo 5 tūkstančius dolerių. Kirpimas gavo „pixie“ pavadinimą, piksiai buvo ne iitin plaukuoti nykštukai britų mitologijoje.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ko Al Kaponė pavydėjo pelikanams?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ko-al-kapone-pavydejo-pelikanams--56420247</link><description><![CDATA[1934-tų metų rugpjūčio 11-tąją Į Alkatraso salą, 22 akrų uolėtą žemės lopinėlį, esantį už kiek daugiau nei dviejų kilometrų nuo kranto San Fransisko įlankoje, atvyksta grupė kalinių, priskiriamų „pavojingiausiems“. Nuteistieji - pirmieji civiliai kaliniai, apgyvendinti naujojoje griežto režimo įkalinimo įstaigoje - prisijungė prie kelių dešimčių karinių kalinių, likusių čia nuo tų laikų, kai saloje veikė Amerikos karinis kalėjimas. Kol Alkatrasas buvo negyvenamas, čia rojų rado daugybė jūros paukščių. 1775-tais metais salą tyrinėjo ispanų leitenantas Chuanas Manuelis de Ayala. Jis pavadino ją Isla de los Alkatrases, arba „Pelikanų sala“. Vėliau ispanai salą pardavė Amerikai.<br />Alkatrasas buvo garsus dėl čia kalėjusių žinomų nusikaltėlių, iš kurių žinomiausias - mafijozas Al Kaponė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56420247</guid><pubDate>Fri, 11 Aug 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56420247/2023_08_09_c5ddf961_4698_f_20230809121508716.mp3" length="2884740" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1934-tų metų rugpjūčio 11-tąją Į Alkatraso salą, 22 akrų uolėtą žemės lopinėlį, esantį už kiek daugiau nei dviejų kilometrų nuo kranto San Fransisko įlankoje, atvyksta grupė kalinių, priskiriamų „pavojingiausiems“. Nuteistieji - pirmieji civiliai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1934-tų metų rugpjūčio 11-tąją Į Alkatraso salą, 22 akrų uolėtą žemės lopinėlį, esantį už kiek daugiau nei dviejų kilometrų nuo kranto San Fransisko įlankoje, atvyksta grupė kalinių, priskiriamų „pavojingiausiems“. Nuteistieji - pirmieji civiliai kaliniai, apgyvendinti naujojoje griežto režimo įkalinimo įstaigoje - prisijungė prie kelių dešimčių karinių kalinių, likusių čia nuo tų laikų, kai saloje veikė Amerikos karinis kalėjimas. Kol Alkatrasas buvo negyvenamas, čia rojų rado daugybė jūros paukščių. 1775-tais metais salą tyrinėjo ispanų leitenantas Chuanas Manuelis de Ayala. Jis pavadino ją Isla de los Alkatrases, arba „Pelikanų sala“. Vėliau ispanai salą pardavė Amerikai.<br />Alkatrasas buvo garsus dėl čia kalėjusių žinomų nusikaltėlių, iš kurių žinomiausias - mafijozas Al Kaponė.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar tinkamas valgyti pyragas, išlaikytas 100 metų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-tinkamas-valgyti-pyragas-islaikytas-100-metu--56420234</link><description><![CDATA[2017-tais metais rugpjūčio 10-tą dieną Naujojoje Zelandijoje įsikūrusio Antarkties paveldo fondo paveldosaugininkai seniausiame Antarktidos pastate - namelyje ant Adero kyšulio rado 100 metų senumo desertą – vaisių pyragą. Į popierių suvyniotas ir į skardinę dėžutę įdėtas pyragas buvo puikios būklės ir, pasak radėjų, atrodė ir kvepėjo beveik kaip tinkamas valgyti.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56420234</guid><pubDate>Thu, 10 Aug 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56420234/2023_08_09_f1178334_4698_f_20230809115804824.mp3" length="2883068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2017-tais metais rugpjūčio 10-tą dieną Naujojoje Zelandijoje įsikūrusio Antarkties paveldo fondo paveldosaugininkai seniausiame Antarktidos pastate - namelyje ant Adero kyšulio rado 100 metų senumo desertą – vaisių pyragą. Į popierių suvyniotas ir į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2017-tais metais rugpjūčio 10-tą dieną Naujojoje Zelandijoje įsikūrusio Antarkties paveldo fondo paveldosaugininkai seniausiame Antarktidos pastate - namelyje ant Adero kyšulio rado 100 metų senumo desertą – vaisių pyragą. Į popierių suvyniotas ir į skardinę dėžutę įdėtas pyragas buvo puikios būklės ir, pasak radėjų, atrodė ir kvepėjo beveik kaip tinkamas valgyti.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Pamirškite „protingas“ patarimų knygutes – štai, ką reikia daryti, jeigu norite uždirbti daugiau pinigų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-pamirskite-protingas-patarimu-knygutes-stai-ka-reikia-daryti-jeigu-norite-uzdirbti-daugiau-pinigu--56411093</link><description><![CDATA[2010-tų metų rugpjūčio 9- tąją „JetBlue“ skrydžio palydovas Stevenas Slateris dramatišku stiliumi išėjo iš darbo, ta prasme - metė darbą: jis nušliuožė avarinio išėjimo pripučiamu evakuaciniu plaustu, kai lėktuvas sustojo prie terminalo vartų Niujorko Džono Kenedžio oro uoste.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56411093</guid><pubDate>Wed, 09 Aug 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56411093/2023_08_08_c0058d8a_4698_f_20230808153101418.mp3" length="2883486" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2010-tų metų rugpjūčio 9- tąją „JetBlue“ skrydžio palydovas Stevenas Slateris dramatišku stiliumi išėjo iš darbo, ta prasme - metė darbą: jis nušliuožė avarinio išėjimo pripučiamu evakuaciniu plaustu, kai lėktuvas sustojo prie terminalo vartų Niujorko...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2010-tų metų rugpjūčio 9- tąją „JetBlue“ skrydžio palydovas Stevenas Slateris dramatišku stiliumi išėjo iš darbo, ta prasme - metė darbą: jis nušliuožė avarinio išėjimo pripučiamu evakuaciniu plaustu, kai lėktuvas sustojo prie terminalo vartų Niujorko Džono Kenedžio oro uoste.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl dvidešimties metų senumo skyrybos žmonėms įdomios kaip naujos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-dvidesimties-metu-senumo-skyrybos-zmonems-idomios-kaip-naujos--56411118</link><description><![CDATA[2001-ų metų rugpjūčio 8-ą dieną faktas tapo oficialus - išsiskyrė „auksinė“ Holivudo porelė. Žinia buvo atskleista vos kelios valandos po filmo, kuriame abu vaidino, premjeros.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56411118</guid><pubDate>Tue, 08 Aug 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56411118/2023_08_08_a0bc6fac_4698_f_20230808074926603.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2001-ų metų rugpjūčio 8-ą dieną faktas tapo oficialus - išsiskyrė „auksinė“ Holivudo porelė. Žinia buvo atskleista vos kelios valandos po filmo, kuriame abu vaidino, premjeros.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2001-ų metų rugpjūčio 8-ą dieną faktas tapo oficialus - išsiskyrė „auksinė“ Holivudo porelė. Žinia buvo atskleista vos kelios valandos po filmo, kuriame abu vaidino, premjeros.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip išvaduoti vilkiką iš 24 milijonų bičių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-isvaduoti-vilkika-is-24-milijonu-biciu--56349473</link><description><![CDATA[1994-tų metų ankstų rugpjūčio 4-tosios rytą greitkelyje Niujorko valstijoje apvirto sunkvežimis, vežęs 24 milijonus bičių. Jos buvo pakeliui į Floridą. Amerikos bitininkai, siekdami prailginti sezoną, bites perkėlinėja į geresnes klimato sąlygas, kad jos medų neštų kiaurus metus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56349473</guid><pubDate>Fri, 04 Aug 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56349473/2023_08_02_495f8e98_4698_f_20230802152639201.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1994-tų metų ankstų rugpjūčio 4-tosios rytą greitkelyje Niujorko valstijoje apvirto sunkvežimis, vežęs 24 milijonus bičių. Jos buvo pakeliui į Floridą. Amerikos bitininkai, siekdami prailginti sezoną, bites perkėlinėja į geresnes klimato sąlygas, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1994-tų metų ankstų rugpjūčio 4-tosios rytą greitkelyje Niujorko valstijoje apvirto sunkvežimis, vežęs 24 milijonus bičių. Jos buvo pakeliui į Floridą. Amerikos bitininkai, siekdami prailginti sezoną, bites perkėlinėja į geresnes klimato sąlygas, kad jos medų neštų kiaurus metus.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Praėjusi liepa gali būti šilčiausia per žmonijos istoriją. Bet aukščiausia temperatūra Žemėje užfiksuota prieš daugybę dešimt</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-praejusi-liepa-gali-buti-silciausia-per-zmonijos-istorija-bet-auksciausia-temperatura-zemeje-uzfiksuota-pries-daugybe-desimt--56349466</link><description><![CDATA[1990-tų metų rugpjūčio 3-ią dieną Didžiojoje Britanijoje buvo fiksuotas karščio rekordas. Meteorologijos stotyje Neilstoune, Lesteršyro grafystėje, užfiksuotas 37,1C kaitra. Šis senas rekordas „Įdomių faktų“ dėmesio būtų nevertas, jeigu nepasakyčiau, kaip ilgai to rekordo buvo siekta. Ankstesnis angliškas karščio rekordas buvo užfiksuotas beveik prieš 80 metų. Ir tai jis buvo mažesnis tik vienu laipsniu matuojant ne pagal Celsijų, bet pagal Farengeitą. O kiek gi laiko išsilaikė mūsų apkalbamas anas rekordas? 2003-ių metų rugpjūtį Hitrou oro uoste termometro stulpelis kilo iki 37,9 Celsijaus, o visai netrukus Kento grafystėje perkopė 38-ių laipsnių pagal Celsijų žymą. Ir dar - iš šiandieninės laiko perspektyvos žvelgiant, kokie išmintingi galime pasijusti. Ta prasme, išmintingesni už to meto mokslininkus, kurie, panašu, buvo labai naivūs. Jie teigė, kad 40-ties laipsnių kartelę šiluma perkops per artimiausius 80 metų. Naivuoliai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56349466</guid><pubDate>Thu, 03 Aug 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56349466/2023_08_02_f43bc002_4698_f_20230802144225689.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1990-tų metų rugpjūčio 3-ią dieną Didžiojoje Britanijoje buvo fiksuotas karščio rekordas. Meteorologijos stotyje Neilstoune, Lesteršyro grafystėje, užfiksuotas 37,1C kaitra. Šis senas rekordas „Įdomių faktų“ dėmesio būtų nevertas, jeigu nepasakyčiau,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1990-tų metų rugpjūčio 3-ią dieną Didžiojoje Britanijoje buvo fiksuotas karščio rekordas. Meteorologijos stotyje Neilstoune, Lesteršyro grafystėje, užfiksuotas 37,1C kaitra. Šis senas rekordas „Įdomių faktų“ dėmesio būtų nevertas, jeigu nepasakyčiau, kaip ilgai to rekordo buvo siekta. Ankstesnis angliškas karščio rekordas buvo užfiksuotas beveik prieš 80 metų. Ir tai jis buvo mažesnis tik vienu laipsniu matuojant ne pagal Celsijų, bet pagal Farengeitą. O kiek gi laiko išsilaikė mūsų apkalbamas anas rekordas? 2003-ių metų rugpjūtį Hitrou oro uoste termometro stulpelis kilo iki 37,9 Celsijaus, o visai netrukus Kento grafystėje perkopė 38-ių laipsnių pagal Celsijų žymą. Ir dar - iš šiandieninės laiko perspektyvos žvelgiant, kokie išmintingi galime pasijusti. Ta prasme, išmintingesni už to meto mokslininkus, kurie, panašu, buvo labai naivūs. Jie teigė, kad 40-ties laipsnių kartelę šiluma perkops per artimiausius 80 metų. Naivuoliai.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ką viduramžiais Vokietijoje „pagydydavo“ asilo pabučiavimas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ka-viduramziais-vokietijoje-pagydydavo-asilo-pabuciavimas--56339889</link><description><![CDATA[Prieš ketverius metus rugpjūčio 2-ąją Savitos odontologijos koledže ir ligoninėje Čenajuje iš septynmečio berniuko apatinio žandikaulio buvo pašalinti 526 dantys. Šitokį neįtikėtiną dantų skaičių gydytojai aptiko, kai berniukas buvo atvežtas į kliniką pajutęs eilinį dantų skausmą. Daugiau nei pusė tūkstančio dantų buvo nuo vienos dešimtosios iki penkiolikos milimetrų dydžio. Net mažiausias dantis turėjo vainikėlį, šaknį ir emalio sluoksnį, rodantį, kad tai - dantis. Praėjus trims dienoms po operacijos berniukas buvo išleistas namo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56339889</guid><pubDate>Wed, 02 Aug 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56339889/2023_08_01_2d6a8756_4698_f_20230801135224619.mp3" length="2884322" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš ketverius metus rugpjūčio 2-ąją Savitos odontologijos koledže ir ligoninėje Čenajuje iš septynmečio berniuko apatinio žandikaulio buvo pašalinti 526 dantys. Šitokį neįtikėtiną dantų skaičių gydytojai aptiko, kai berniukas buvo atvežtas į kliniką...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš ketverius metus rugpjūčio 2-ąją Savitos odontologijos koledže ir ligoninėje Čenajuje iš septynmečio berniuko apatinio žandikaulio buvo pašalinti 526 dantys. Šitokį neįtikėtiną dantų skaičių gydytojai aptiko, kai berniukas buvo atvežtas į kliniką pajutęs eilinį dantų skausmą. Daugiau nei pusė tūkstančio dantų buvo nuo vienos dešimtosios iki penkiolikos milimetrų dydžio. Net mažiausias dantis turėjo vainikėlį, šaknį ir emalio sluoksnį, rodantį, kad tai - dantis. Praėjus trims dienoms po operacijos berniukas buvo išleistas namo.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kokią operaciją atliko chirurgai, matydami vaizdą pro virtualios realybės akinius?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kokia-operacija-atliko-chirurgai-matydami-vaizda-pro-virtualios-realybes-akinius--56331424</link><description><![CDATA[Pernai rugpjūčio pirmąją Rio de Žaneire buvo atlikta operacija, per kurią buvo atskirti trejų metų dvynukai, suaugę galvomis. Tokios operacijos jau nieko nestebina, tačiau ši buvo ypatinga dėl to, kad broliukai Bernardas ir Arthuras Limos buvo išlaisvinti Brazilijoje panaudojant virtualios realybės technologijas - operacijai virtualiai buvo vadovaujama iš Great Ormond Street ligoninės Londone.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56331424</guid><pubDate>Tue, 01 Aug 2023 04:48:57 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56331424/2023_07_31_16696aaf_4698_f_20230731231438319.mp3" length="2883068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pernai rugpjūčio pirmąją Rio de Žaneire buvo atlikta operacija, per kurią buvo atskirti trejų metų dvynukai, suaugę galvomis. Tokios operacijos jau nieko nestebina, tačiau ši buvo ypatinga dėl to, kad broliukai Bernardas ir Arthuras Limos buvo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pernai rugpjūčio pirmąją Rio de Žaneire buvo atlikta operacija, per kurią buvo atskirti trejų metų dvynukai, suaugę galvomis. Tokios operacijos jau nieko nestebina, tačiau ši buvo ypatinga dėl to, kad broliukai Bernardas ir Arthuras Limos buvo išlaisvinti Brazilijoje panaudojant virtualios realybės technologijas - operacijai virtualiai buvo vadovaujama iš Great Ormond Street ligoninės Londone.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl britų Karališkajame jūrų laivyne nebuvo dezertyrų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-britu-karaliskajame-juru-laivyne-nebuvo-dezertyru--56317233</link><description><![CDATA[Anglijoje liepos 31-oji minima „juodojo šlakelio diena“.<br />Šią dieną 1970 metais Jungtinės karalystės karališkajame laivyne baigėsi tradicija, gyvavusi daugiau nei du šimtmečius. Jūreiviams paskutinį syk išdalytas kasdienis romo davinys.<br />Karališkasis jūrų laivynas jūreiviams romo ir kitų spiritinių gėrimų davinius pradėjo skirti dar 1655-tais metais. Tuo metu skysčius laivuose laikė medinėse statinėse. Karšto tropinio klimato sąlygomis medinėse statinėse laikomas vanduo savaime greitai sugenda. Netgi alus sugestų, nes jame nedaug alkoholio, kuris neleisdavo sugesti tik distiliuotam spiritui. Kita priežastis, kodėl jūreiviai kasdien girdyti, noras, kad jie išliktų lojalūs. Kaip sulaikyti jūreivius nuo dezertyravimo? Kiekvieną vakarą duoti gerti, tada jie niekur nebėgs. Davinys pavadintas anglišku žodžiu „tot“, reiškiančiu šlakelį. XVIII-tame amžiuje kiekvienam jūreiviui per dieną skirta pusė imperinės pintos romo, t. y. maždaug 300 mililitrų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56317233</guid><pubDate>Mon, 31 Jul 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56317233/2023_07_30_5e8c603a_4698_f_20230730171338908.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Anglijoje liepos 31-oji minima „juodojo šlakelio diena“.
Šią dieną 1970 metais Jungtinės karalystės karališkajame laivyne baigėsi tradicija, gyvavusi daugiau nei du šimtmečius. Jūreiviams paskutinį syk išdalytas kasdienis romo davinys.
Karališkasis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Anglijoje liepos 31-oji minima „juodojo šlakelio diena“.<br />Šią dieną 1970 metais Jungtinės karalystės karališkajame laivyne baigėsi tradicija, gyvavusi daugiau nei du šimtmečius. Jūreiviams paskutinį syk išdalytas kasdienis romo davinys.<br />Karališkasis jūrų laivynas jūreiviams romo ir kitų spiritinių gėrimų davinius pradėjo skirti dar 1655-tais metais. Tuo metu skysčius laivuose laikė medinėse statinėse. Karšto tropinio klimato sąlygomis medinėse statinėse laikomas vanduo savaime greitai sugenda. Netgi alus sugestų, nes jame nedaug alkoholio, kuris neleisdavo sugesti tik distiliuotam spiritui. Kita priežastis, kodėl jūreiviai kasdien girdyti, noras, kad jie išliktų lojalūs. Kaip sulaikyti jūreivius nuo dezertyravimo? Kiekvieną vakarą duoti gerti, tada jie niekur nebėgs. Davinys pavadintas anglišku žodžiu „tot“, reiškiančiu šlakelį. XVIII-tame amžiuje kiekvienam jūreiviui per dieną skirta pusė imperinės pintos romo, t. y. maždaug 300 mililitrų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl garbinga nukristi liftu iš 300 metrų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-garbinga-nukristi-liftu-is-300-metru--56247762</link><description><![CDATA[1945-tų metų liepos 28-tąją „lifto mergina“ praminta Betty Lou Oliver išgyveno kritimą liftu Niujorko Empire State Building dangoraižyje. Pastatas yra 102-iejų aukštų, tuo metu jis buvo aukščiausias pasaulyje - 381 metras. Tais laikais liftai buvo valdomi rankiniu būdu- didele svirtimi, nuo jos padėties priklausė lifto greitis ir judėjimo kryptis, aukštyn žemyn. Betty Lou įsidarbino liftininke, kol laukė grįžtančio vyro, jūreivio, kuris buvo išplaukęs į reisą. Po poros dienų ji turėjo išeiti iš darbo Empire State Building.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56247762</guid><pubDate>Fri, 28 Jul 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56247762/2023_07_27_52879afc_4698_f_20230727161605371.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1945-tų metų liepos 28-tąją „lifto mergina“ praminta Betty Lou Oliver išgyveno kritimą liftu Niujorko Empire State Building dangoraižyje. Pastatas yra 102-iejų aukštų, tuo metu jis buvo aukščiausias pasaulyje - 381 metras. Tais laikais liftai buvo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1945-tų metų liepos 28-tąją „lifto mergina“ praminta Betty Lou Oliver išgyveno kritimą liftu Niujorko Empire State Building dangoraižyje. Pastatas yra 102-iejų aukštų, tuo metu jis buvo aukščiausias pasaulyje - 381 metras. Tais laikais liftai buvo valdomi rankiniu būdu- didele svirtimi, nuo jos padėties priklausė lifto greitis ir judėjimo kryptis, aukštyn žemyn. Betty Lou įsidarbino liftininke, kol laukė grįžtančio vyro, jūreivio, kuris buvo išplaukęs į reisą. Po poros dienų ji turėjo išeiti iš darbo Empire State Building.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Prževalskio arklių niekada nepamatytume „Sartų“ lenktynėse?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-przevalskio-arkliu-niekada-nepamatytume-sartu-lenktynese--56245405</link><description><![CDATA[Lygiai prieš dešimt metų liepos 27-ąją Smitsono biologijos institute Virdžinijos valstijoje dirbtinio apvaisinimo būdu pasaulį išvydo pirmasis Prževalskio arklys. Tai suteikė vilties išsaugoti nykstančią rūšį. Arklys, kurį XIX amžiaus pabaigoje pirmą kartą moksliškai aprašė rusų tyrinėtojas Prževalskis, kurio vardu arklys ir pavadintas, kadaise laisvai ganėsi stepėse palei Mongolijos ir Kinijos sieną. Nedidelio, raumeningo kūno Prževalskio arkliai yra mažesni už daugumą naminių arklių. Šios rūšies arklių žmonės niekada neprisijaukino. Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje buvo paskelbta, kad jie išnyko laukinėje gamtoje, tačiau nuo to laiko vėl buvo veisiami nelaisvėje Mongolijoje, Kinijoje ir Kazachstane.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56245405</guid><pubDate>Thu, 27 Jul 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56245405/2023_07_26_9e3f4b17_4698_f_20230726214250397.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš dešimt metų liepos 27-ąją Smitsono biologijos institute Virdžinijos valstijoje dirbtinio apvaisinimo būdu pasaulį išvydo pirmasis Prževalskio arklys. Tai suteikė vilties išsaugoti nykstančią rūšį. Arklys, kurį XIX amžiaus pabaigoje pirmą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš dešimt metų liepos 27-ąją Smitsono biologijos institute Virdžinijos valstijoje dirbtinio apvaisinimo būdu pasaulį išvydo pirmasis Prževalskio arklys. Tai suteikė vilties išsaugoti nykstančią rūšį. Arklys, kurį XIX amžiaus pabaigoje pirmą kartą moksliškai aprašė rusų tyrinėtojas Prževalskis, kurio vardu arklys ir pavadintas, kadaise laisvai ganėsi stepėse palei Mongolijos ir Kinijos sieną. Nedidelio, raumeningo kūno Prževalskio arkliai yra mažesni už daugumą naminių arklių. Šios rūšies arklių žmonės niekada neprisijaukino. Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje buvo paskelbta, kad jie išnyko laukinėje gamtoje, tačiau nuo to laiko vėl buvo veisiami nelaisvėje Mongolijoje, Kinijoje ir Kazachstane.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ko prancūzų „Danone“ nepasimokė iš Sueco kanalo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ko-prancuzu-danone-nepasimoke-is-sueco-kanalo--56212163</link><description><![CDATA[1956-tų metų liepos 26 dieną Egipto prezidentas Gamalis Abdelas Nasseras nacionalizavo Sueco kanalą, kuris priklausė britams ir prancūzams. Kanalą, jungiantį Viduržemio ir Raudonąją jūras per Egiptą, prancūzų inžinieriai pastatė 1869 metais. Beveik devyniasdešimt metų kanalas buvo kontroliuojamas Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos. Tai buvo palyginti nebrangaus naftos iš Artimųjų Rytų gabenimo kelias, nuo<br />kurio labai smarkiai priklausė Europa.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56212163</guid><pubDate>Wed, 26 Jul 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56212163/2023_07_25_3bde5bb2_4698_f_20230725153026793.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1956-tų metų liepos 26 dieną Egipto prezidentas Gamalis Abdelas Nasseras nacionalizavo Sueco kanalą, kuris priklausė britams ir prancūzams. Kanalą, jungiantį Viduržemio ir Raudonąją jūras per Egiptą, prancūzų inžinieriai pastatė 1869 metais. Beveik...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1956-tų metų liepos 26 dieną Egipto prezidentas Gamalis Abdelas Nasseras nacionalizavo Sueco kanalą, kuris priklausė britams ir prancūzams. Kanalą, jungiantį Viduržemio ir Raudonąją jūras per Egiptą, prancūzų inžinieriai pastatė 1869 metais. Beveik devyniasdešimt metų kanalas buvo kontroliuojamas Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos. Tai buvo palyginti nebrangaus naftos iš Artimųjų Rytų gabenimo kelias, nuo<br />kurio labai smarkiai priklausė Europa.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Medicininiai sifilio eksperimentai Amerikoje - kas tapo bandomaisiais triušiais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-medicininiai-sifilio-eksperimentai-amerikoje-kas-tapo-bandomaisiais-triusiais--56207905</link><description><![CDATA[1972 metų liepos 25-ąją Jungtinių Valstijų visuomenės sveikatos tarnyba pripažino, kad 40 metų vykdė tyrimą, kurio metu sifiliu sergantys žmonės, kurie buvo suvilioti tapti bandomaisiais triušiais, liko negydomi, o keli mirė nuo smarkiai progrevusios ligos padarinių. Tyrimo tikslas buvo nustatyti, kaip ši liga veikia žmogaus organizmą. Tyrimai, pavadinti Tuskegee eksperimentu, prasidėjo 1932 metais.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56207905</guid><pubDate>Tue, 25 Jul 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56207905/2023_07_24_fcf7c804_4698_f_20230724210916992.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1972 metų liepos 25-ąją Jungtinių Valstijų visuomenės sveikatos tarnyba pripažino, kad 40 metų vykdė tyrimą, kurio metu sifiliu sergantys žmonės, kurie buvo suvilioti tapti bandomaisiais triušiais, liko negydomi, o keli mirė nuo smarkiai progrevusios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1972 metų liepos 25-ąją Jungtinių Valstijų visuomenės sveikatos tarnyba pripažino, kad 40 metų vykdė tyrimą, kurio metu sifiliu sergantys žmonės, kurie buvo suvilioti tapti bandomaisiais triušiais, liko negydomi, o keli mirė nuo smarkiai progrevusios ligos padarinių. Tyrimo tikslas buvo nustatyti, kaip ši liga veikia žmogaus organizmą. Tyrimai, pavadinti Tuskegee eksperimentu, prasidėjo 1932 metais.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Čipolinui nepatiktų Lietuvos valstybinės šventės?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-cipolinui-nepatiktu-lietuvos-valstybines-sventes--56196315</link><description><![CDATA[1851 metų liepos 24-ąją Anglijoje buvo panaikintas itin nekenčiamas langų mokestis, gyvavęs daugiau nei pusantro amžiaus. Šis mokestis, buvo manoma, yra paprastas, objektyvus, visiems matomas ir „progresyvus“. Vadovautasi logika - turtingesni piliečiai turi didesnius namus, kuriuose reikia daugiau langų. Tad namai, kurie turėjo ne daugiau nei 10 langų (vėliau riba sumažinta iki septynių), buvo apmokestinami 2-jų šilingų mokesčiu, daugiau languoti - 6-ių šilingų mokesčiu. Žmones buvo labai nepatenkinti mokesčiu, vadino jį šviesos ir oro mokesčiu. „Lango“ sąvoka teisės aktais nebuvo apibrėžta, dėl to langais buvo laikomi visi sienose esantys plyšiai ir skylės, neatsižvelgiant į tai, kad jie galėjo būti skirti vėdinimui.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56196315</guid><pubDate>Mon, 24 Jul 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56196315/2023_07_23_137a9d7d_4698_f_20230723183329229.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1851 metų liepos 24-ąją Anglijoje buvo panaikintas itin nekenčiamas langų mokestis, gyvavęs daugiau nei pusantro amžiaus. Šis mokestis, buvo manoma, yra paprastas, objektyvus, visiems matomas ir „progresyvus“. Vadovautasi logika - turtingesni...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1851 metų liepos 24-ąją Anglijoje buvo panaikintas itin nekenčiamas langų mokestis, gyvavęs daugiau nei pusantro amžiaus. Šis mokestis, buvo manoma, yra paprastas, objektyvus, visiems matomas ir „progresyvus“. Vadovautasi logika - turtingesni piliečiai turi didesnius namus, kuriuose reikia daugiau langų. Tad namai, kurie turėjo ne daugiau nei 10 langų (vėliau riba sumažinta iki septynių), buvo apmokestinami 2-jų šilingų mokesčiu, daugiau languoti - 6-ių šilingų mokesčiu. Žmones buvo labai nepatenkinti mokesčiu, vadino jį šviesos ir oro mokesčiu. „Lango“ sąvoka teisės aktais nebuvo apibrėžta, dėl to langais buvo laikomi visi sienose esantys plyšiai ir skylės, neatsižvelgiant į tai, kad jie galėjo būti skirti vėdinimui.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl negalima vaikščioti be kelnių Meksikos archeologiniuose griuvėsiuose net ir žvaigždėms?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-negalima-vaikscioti-be-kelniu-meksikos-archeologiniuose-griuvesiuose-net-ir-zvaigzdems--56174210</link><description><![CDATA[Prieš šešeris metus liepos 21-ąją Pekino savivaldybės Kultūros skyrius savo interneto svetainėje paskelbė pareiškimą, kuriame paaiškino, kodėl 23 metų popmuzikos žvaigždei Justinui Bieberiui nebus leista surengti koncertą Kinijoje per pasaulinio turo „Purpose“ Azijos etapą. „Justinas Bieberis yra talentingas dainininkas, tačiau jis taip pat yra prieštaringai vertinamas jaunas užsienio atlikėjas“, - sakoma pranešime. „Mūsų<br />nuomone, tiek socialiniame gyvenime, tiek per ankstesnį pasirodymą Kinijoje jis elgėsi netinkamai, o tai sukėlė visuomenės nepasitenkinimą.“ Savivaldybė nepatikslino, apie kokias konkrečias nuodėmes kalbama. „Tikimės, kad Justinas Bieberis vieną dieną suaugs, ir jam pavyks pagerinti savo elgesį, tuomet jis vėl galės tikėtis visuomenės palankumo“, - baigiamas draudimo paaiškinimas. Atrodo, kad Bieberis tikrai suaugo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56174210</guid><pubDate>Fri, 21 Jul 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56174210/2023_07_20_e94ffc7f_4698_f_20230721081207184.mp3" length="2885576" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš šešeris metus liepos 21-ąją Pekino savivaldybės Kultūros skyrius savo interneto svetainėje paskelbė pareiškimą, kuriame paaiškino, kodėl 23 metų popmuzikos žvaigždei Justinui Bieberiui nebus leista surengti koncertą Kinijoje per pasaulinio turo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš šešeris metus liepos 21-ąją Pekino savivaldybės Kultūros skyrius savo interneto svetainėje paskelbė pareiškimą, kuriame paaiškino, kodėl 23 metų popmuzikos žvaigždei Justinui Bieberiui nebus leista surengti koncertą Kinijoje per pasaulinio turo „Purpose“ Azijos etapą. „Justinas Bieberis yra talentingas dainininkas, tačiau jis taip pat yra prieštaringai vertinamas jaunas užsienio atlikėjas“, - sakoma pranešime. „Mūsų<br />nuomone, tiek socialiniame gyvenime, tiek per ankstesnį pasirodymą Kinijoje jis elgėsi netinkamai, o tai sukėlė visuomenės nepasitenkinimą.“ Savivaldybė nepatikslino, apie kokias konkrečias nuodėmes kalbama. „Tikimės, kad Justinas Bieberis vieną dieną suaugs, ir jam pavyks pagerinti savo elgesį, tuomet jis vėl galės tikėtis visuomenės palankumo“, - baigiamas draudimo paaiškinimas. Atrodo, kad Bieberis tikrai suaugo.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Dėl ko turėjo pasistengti 900 Masačusetso karvių, kai prezidento rinkimus laimėjo Thomas Jeffersonas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-del-ko-turejo-pasistengti-900-masacusetso-karviu-kai-prezidento-rinkimus-laimejo-thomas-jeffersonas--56163707</link><description><![CDATA[1801 metų liepos 20-tąją Masačiūsetso valstijoje Elisho Browno jaunesniojo ūkyje buvo išspaustas sūris, kuris svėrė 560 kilogramų. Tai buvo ne šiaip sūris, o sūrio kamuolys, kurio diametras buvo arti pusantro metro, o apjuosus susidarytų daugiau nei 4 metrų ilgis. Tas sūris turėjo ir politinių prieskonių, jį pagaminti sugalvojo Češyro respublikonai, mat sūrį buvo sugalvota padovanoti naujai išrinktam Amerikos prezidentui Thomui<br />Jeffersonui, kuris rinkimuose įveikė federalistų kandidatą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56163707</guid><pubDate>Thu, 20 Jul 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56163707/2023_07_20_8dffce3e_4698_f_20230720082944942.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1801 metų liepos 20-tąją Masačiūsetso valstijoje Elisho Browno jaunesniojo ūkyje buvo išspaustas sūris, kuris svėrė 560 kilogramų. Tai buvo ne šiaip sūris, o sūrio kamuolys, kurio diametras buvo arti pusantro metro, o apjuosus susidarytų daugiau nei 4...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1801 metų liepos 20-tąją Masačiūsetso valstijoje Elisho Browno jaunesniojo ūkyje buvo išspaustas sūris, kuris svėrė 560 kilogramų. Tai buvo ne šiaip sūris, o sūrio kamuolys, kurio diametras buvo arti pusantro metro, o apjuosus susidarytų daugiau nei 4 metrų ilgis. Tas sūris turėjo ir politinių prieskonių, jį pagaminti sugalvojo Češyro respublikonai, mat sūrį buvo sugalvota padovanoti naujai išrinktam Amerikos prezidentui Thomui<br />Jeffersonui, kuris rinkimuose įveikė federalistų kandidatą.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. „Privesiu tave šaukti, kol tu pamirši savo pavardę.“ Ar tai grasinimas, ar populiarios dainos žodžiai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-privesiu-tave-saukti-kol-tu-pamirsi-savo-pavarde-ar-tai-grasinimas-ar-populiarios-dainos-zodziai--56153940</link><description><![CDATA[Prieš šešerius metus liepos 19 dieną Luiso Fonsi ir Daddy Yankee reggaetono hitas „Despacito“ tapo labiausiai klausoma visų laikų daina pagrindinėse streaming (srautinio siuntimosi) platformose. Jose „Despacito“ buvo perklaustya 4,6 mlrd. kartų. Iki tol rekordas priklausė Justinui Bieberiui su daina „Sorry“.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56153940</guid><pubDate>Wed, 19 Jul 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56153940/2023_07_18_853b0ade_4698_f_20230718190035128.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš šešerius metus liepos 19 dieną Luiso Fonsi ir Daddy Yankee reggaetono hitas „Despacito“ tapo labiausiai klausoma visų laikų daina pagrindinėse streaming (srautinio siuntimosi) platformose. Jose „Despacito“ buvo perklaustya 4,6 mlrd. kartų. Iki...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš šešerius metus liepos 19 dieną Luiso Fonsi ir Daddy Yankee reggaetono hitas „Despacito“ tapo labiausiai klausoma visų laikų daina pagrindinėse streaming (srautinio siuntimosi) platformose. Jose „Despacito“ buvo perklaustya 4,6 mlrd. kartų. Iki tol rekordas priklausė Justinui Bieberiui su daina „Sorry“.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl būsimai karalienei vaikystėje geriau žaisti tik su lėlėm?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-busimai-karalienei-vaikysteje-geriau-zaisti-tik-su-lelem--56135809</link><description><![CDATA[Prieš aštuonerius metus liepos 18-tąją populiariausias britų bulvarinis leidinys „The Sun“, tas pats, kuris paskelbė apie įtariamą pedofilą, dirbantį BBC, išspausdino karalienės Elžbietos II-osios vaikystės nuotraukas ir paskelbė vaizdo įrašą, kur būsimoji imperijos monarchė šeimos rate saliutuoja nacių pasisveikinimo stiliumi. Bakingamo rūmai sukritikavo laikraščio sprendimą savo interneto svetainėje paskelbti privačius karališkosios šeimos kadrus, kurie buvo nufilmuoti apie 1933 metus, kai būsimajai karalienei buvo vos šešeri, o Adolfas Hitleris buvo ką tik atėjęs į valdžią Vokietijoje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56135809</guid><pubDate>Tue, 18 Jul 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56135809/2023_07_17_1edca9c0_4698_f_20230717190029862.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš aštuonerius metus liepos 18-tąją populiariausias britų bulvarinis leidinys „The Sun“, tas pats, kuris paskelbė apie įtariamą pedofilą, dirbantį BBC, išspausdino karalienės Elžbietos II-osios vaikystės nuotraukas ir paskelbė vaizdo įrašą, kur...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš aštuonerius metus liepos 18-tąją populiariausias britų bulvarinis leidinys „The Sun“, tas pats, kuris paskelbė apie įtariamą pedofilą, dirbantį BBC, išspausdino karalienės Elžbietos II-osios vaikystės nuotraukas ir paskelbė vaizdo įrašą, kur būsimoji imperijos monarchė šeimos rate saliutuoja nacių pasisveikinimo stiliumi. Bakingamo rūmai sukritikavo laikraščio sprendimą savo interneto svetainėje paskelbti privačius karališkosios šeimos kadrus, kurie buvo nufilmuoti apie 1933 metus, kai būsimajai karalienei buvo vos šešeri, o Adolfas Hitleris buvo ką tik atėjęs į valdžią Vokietijoje.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. O jeigu per NATO susitikimą Vilnių būtų užklupusi liūtis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-o-jeigu-per-nato-susitikima-vilniu-butu-uzklupusi-liutis--56124435</link><description><![CDATA[Prieš ketverius metus liepos 17-tąją Bulgarijos žiniasklaidos priemones pasiekė elektroninis laiškas, kuriame kompiuterinis įsilaužėlis pranešė, kad įsilaužė į šalies mokesčių inspekcijos duomenų bazę ir pavogė penkių milijonų žmonių duomenis. Valstybės institucijos kibernetinio saugumo lygį jis pavadino parodija.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56124435</guid><pubDate>Mon, 17 Jul 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56124435/2023_07_16_7f77b239_4698_f_20230717074243291.mp3" length="2887666" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš ketverius metus liepos 17-tąją Bulgarijos žiniasklaidos priemones pasiekė elektroninis laiškas, kuriame kompiuterinis įsilaužėlis pranešė, kad įsilaužė į šalies mokesčių inspekcijos duomenų bazę ir pavogė penkių milijonų žmonių duomenis....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš ketverius metus liepos 17-tąją Bulgarijos žiniasklaidos priemones pasiekė elektroninis laiškas, kuriame kompiuterinis įsilaužėlis pranešė, kad įsilaužė į šalies mokesčių inspekcijos duomenų bazę ir pavogė penkių milijonų žmonių duomenis. Valstybės institucijos kibernetinio saugumo lygį jis pavadino parodija.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas XIX amžiaus vidury pradžiugino Floridos ligonius Bastilijos dieną?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-xix-amziaus-vidury-pradziugino-floridos-ligonius-bastilijos-diena--56098793</link><description><![CDATA[1850-tų metų liepos 14 dieną dirbtinį šaldymo būdą pirmą kartą pamatė Amerikos publika. Floridos gydytojas Džonas Goris savo mechaniniu ledo gaminimo įrenginiu nustebina vakarėlio svečius. Iki tol Amerikos atogrąžose ir subtropikuose, taip pat vidutinio klimato juostoje vasarą, buvo naudojami natūralūs ledo luitai, iškirsti iš užšalusių ežerų ir upių šiaurėje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56098793</guid><pubDate>Fri, 14 Jul 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56098793/2023_07_13_1e303760_4698_f_20230713201404136.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1850-tų metų liepos 14 dieną dirbtinį šaldymo būdą pirmą kartą pamatė Amerikos publika. Floridos gydytojas Džonas Goris savo mechaniniu ledo gaminimo įrenginiu nustebina vakarėlio svečius. Iki tol Amerikos atogrąžose ir subtropikuose, taip pat...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1850-tų metų liepos 14 dieną dirbtinį šaldymo būdą pirmą kartą pamatė Amerikos publika. Floridos gydytojas Džonas Goris savo mechaniniu ledo gaminimo įrenginiu nustebina vakarėlio svečius. Iki tol Amerikos atogrąžose ir subtropikuose, taip pat vidutinio klimato juostoje vasarą, buvo naudojami natūralūs ledo luitai, iškirsti iš užšalusių ežerų ir upių šiaurėje.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl vertėtų Bakingamo rūmus perkelti į Havaną?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-vertetu-bakingamo-rumus-perkelti-i-havana--56084275</link><description><![CDATA[1837 metų liepos 13 dieną Anglijos karalienė Viktorija tapo pirmaja monarche, kuri apsigyveno dabartiniuose Buckinghamo rūmuose Londone. Čia ji įsikūrė praėjus trims savaitėms po žengimo į sostą. XVIII-to amžiaus antroje pusėje pastatą, kuris buvo tik didelis namas, bet ne rūmai nupirko karalius Jurgis III-iasis savo žmonai, nes jis buvo netoli Švento Jokūbo rūmų, kur vykdavo pokyliai, tad kad ši turėtų, kur atsipūsti išvargusi nuo jų. Jurgis IV-tasis Buckinghamą pavertė rūmais, tačiau jie buvo nepalyginamai mažesni nei dabar.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56084275</guid><pubDate>Thu, 13 Jul 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56084275/2023_07_12_2d3c654f_4698_f_20230712223719121.mp3" length="2888084" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1837 metų liepos 13 dieną Anglijos karalienė Viktorija tapo pirmaja monarche, kuri apsigyveno dabartiniuose Buckinghamo rūmuose Londone. Čia ji įsikūrė praėjus trims savaitėms po žengimo į sostą. XVIII-to amžiaus antroje pusėje pastatą, kuris buvo tik...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1837 metų liepos 13 dieną Anglijos karalienė Viktorija tapo pirmaja monarche, kuri apsigyveno dabartiniuose Buckinghamo rūmuose Londone. Čia ji įsikūrė praėjus trims savaitėms po žengimo į sostą. XVIII-to amžiaus antroje pusėje pastatą, kuris buvo tik didelis namas, bet ne rūmai nupirko karalius Jurgis III-iasis savo žmonai, nes jis buvo netoli Švento Jokūbo rūmų, kur vykdavo pokyliai, tad kad ši turėtų, kur atsipūsti išvargusi nuo jų. Jurgis IV-tasis Buckinghamą pavertė rūmais, tačiau jie buvo nepalyginamai mažesni nei dabar.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Guinesso rekordininkams geriau neiti į bažnyčią?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-guinesso-rekordininkams-geriau-neiti-i-baznycia--56069557</link><description><![CDATA[Prieš penkeris metus liepos 12-tąją indas Shridharas Chilalis nusikirpo kairės rankos nagus. Ir kas čia tokio, sakysite jūs. Tai jis padarė po 66-erių metų pertraukos, ta prasme, tiek laiko nagų nuo tos rankos jis apskritai nekirpo. Rezultatas? Beveik dešimt metrų nagų. Ilgiausias - nuo nykščio, beveik du metrai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56069557</guid><pubDate>Wed, 12 Jul 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56069557/2023_07_11_6b281c1a_4698_f_20230711183909328.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkeris metus liepos 12-tąją indas Shridharas Chilalis nusikirpo kairės rankos nagus. Ir kas čia tokio, sakysite jūs. Tai jis padarė po 66-erių metų pertraukos, ta prasme, tiek laiko nagų nuo tos rankos jis apskritai nekirpo. Rezultatas? Beveik...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkeris metus liepos 12-tąją indas Shridharas Chilalis nusikirpo kairės rankos nagus. Ir kas čia tokio, sakysite jūs. Tai jis padarė po 66-erių metų pertraukos, ta prasme, tiek laiko nagų nuo tos rankos jis apskritai nekirpo. Rezultatas? Beveik dešimt metrų nagų. Ilgiausias - nuo nykščio, beveik du metrai.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Automobilis, kurio biografijos galėtų pavydėti net žmonės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-automobilis-kurio-biografijos-galetu-pavydeti-net-zmones--56051561</link><description><![CDATA[Prieš ketverius metus liepos 11-ąją Meksikoje, Pueble pasaulį išvydo paskutinysis „Volkswagen Beetle“, lietuviškai vadinamas vabalu. Savo gyvavimo kelyje jis išbuvo aštuonis dešimtmečius. Tokios ilgaamžės istorijos neturi joks kitas automobilis. Tai buvo ilga ir keista kelionė. Adolfo Hitlerio sugalvotas „liaudies automobilis“ (vokiškai – „Volkswagen“) „Beetle“ ilgainiui tapo populiariausia transporto priemone pasaulyje. Ją sukonstravo austrų automobilių inžiniierius Ferdinandas Poršė, kuris vėliau sukūrė savo sportinių automobilių markę. „Beetle“ šiame pasaulyje pasirodė 1938-aisiais. Iki 1972-ųjų jų buvo pagaminta 15 milijonų, o tai pranoko Henrio Fordo ilgaamžio „Model T“ paklausą. Deja, pastaraisiais dešimtmečiais vabalo populiarumas ėmė smukti - nieko nepadarysi, romantikai užleidžia vietą praktikams. VW bandė atgaivinti paklausą naujomis automobilio versijomis, tačiau šiais laikais, kai visureigiai ir krosoveriai išstūmė sedanus ir kupė į šalį, smukę vabalo pardavimai reiškė, kad liūdnas sprendimas palikti „Beetle“ istorijai - neišvengiamas.<br />Automobilio biografija irgi įspūdinga. Per savo istoriją vabalas du kartus kėlėsi iš pelenų, pirmąjį kartą - beveik tiesiogine žodžio reikšme. Vos pirmieji modeliai pradėjo riedėti nuo konvejerio Volfsburge, po kelių mėnesių prasidėjo antrasis pasaulinis karas. Gamykla greitai buvo perorientuota karinei pramonei, o netrukus sąjungininkai ją subombardavo. Laimei, po karo britų armijos majoras Ivanas Hirstas, kuriam buvo pavesta padėti atnaujinti Vokietijos pramonę, rado vieną automobilį, kuris kažkokiu būdu išgyveno bombardavimą, ir nusprendė jį vėl pradėti gaminti. Po kelerių metų pirmieji atgimę „Beetle“ nugabenti į Jungtines Valstijas ir sulaukė susidomėjimo iš pirkėjų, kuriems buvo nusibodusi Detroite pagaminta keturratė produkcija. Čia Hitlerio liaudies automobilis kartu su „Volkswagen Microbus“ tapo hipių automobiliu.<br />Tik 2003-iaisiais „Beetle“ pirmą kartą modernizuotas iš esmės. 2011-ais metais pasirodė trečios kartos vabalas, deja, paskutinis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56051561</guid><pubDate>Tue, 11 Jul 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56051561/2023_07_10_033b23aa_4698_f_20230710182324798.mp3" length="2882199" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš ketverius metus liepos 11-ąją Meksikoje, Pueble pasaulį išvydo paskutinysis „Volkswagen Beetle“, lietuviškai vadinamas vabalu. Savo gyvavimo kelyje jis išbuvo aštuonis dešimtmečius. Tokios ilgaamžės istorijos neturi joks kitas automobilis. Tai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš ketverius metus liepos 11-ąją Meksikoje, Pueble pasaulį išvydo paskutinysis „Volkswagen Beetle“, lietuviškai vadinamas vabalu. Savo gyvavimo kelyje jis išbuvo aštuonis dešimtmečius. Tokios ilgaamžės istorijos neturi joks kitas automobilis. Tai buvo ilga ir keista kelionė. Adolfo Hitlerio sugalvotas „liaudies automobilis“ (vokiškai – „Volkswagen“) „Beetle“ ilgainiui tapo populiariausia transporto priemone pasaulyje. Ją sukonstravo austrų automobilių inžiniierius Ferdinandas Poršė, kuris vėliau sukūrė savo sportinių automobilių markę. „Beetle“ šiame pasaulyje pasirodė 1938-aisiais. Iki 1972-ųjų jų buvo pagaminta 15 milijonų, o tai pranoko Henrio Fordo ilgaamžio „Model T“ paklausą. Deja, pastaraisiais dešimtmečiais vabalo populiarumas ėmė smukti - nieko nepadarysi, romantikai užleidžia vietą praktikams. VW bandė atgaivinti paklausą naujomis automobilio versijomis, tačiau šiais laikais, kai visureigiai ir krosoveriai išstūmė sedanus ir kupė į šalį, smukę vabalo pardavimai reiškė, kad liūdnas sprendimas palikti „Beetle“ istorijai - neišvengiamas.<br />Automobilio biografija irgi įspūdinga. Per savo istoriją vabalas du kartus kėlėsi iš pelenų, pirmąjį kartą - beveik tiesiogine žodžio reikšme. Vos pirmieji modeliai pradėjo riedėti nuo konvejerio Volfsburge, po kelių mėnesių prasidėjo antrasis pasaulinis karas. Gamykla greitai buvo perorientuota karinei pramonei, o netrukus sąjungininkai ją subombardavo. Laimei, po karo britų armijos majoras Ivanas Hirstas, kuriam buvo pavesta padėti atnaujinti Vokietijos pramonę, rado vieną automobilį, kuris kažkokiu būdu išgyveno bombardavimą, ir nusprendė jį vėl pradėti gaminti. Po kelerių metų pirmieji atgimę „Beetle“ nugabenti į Jungtines Valstijas ir sulaukė susidomėjimo iš pirkėjų, kuriems buvo nusibodusi Detroite pagaminta keturratė produkcija. Čia Hitlerio liaudies automobilis kartu su „Volkswagen Microbus“ tapo hipių automobiliu.<br />Tik 2003-iaisiais „Beetle“ pirmą kartą modernizuotas iš esmės. 2011-ais metais pasirodė trečios kartos vabalas, deja, paskutinis.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip nuoga ant žirgo Ledi Godiva sugebėjo sumažinti mokesčius Koventryje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-nuoga-ant-zirgo-ledi-godiva-sugebejo-sumazinti-mokescius-koventryje--56046881</link><description><![CDATA[Pasak legendos, 1040-ų metų liepos 10 dieną Ledi Godiva nuoga ant žirgo jojo per Koventrį Anglijoje, kad priverstų savo vyrą Mercijos grafą sumažinti mokesčius. Koventrio miesto, už kurio valdymą buvo atsakingas Ledi Godivos sutuoktinis Leofricas, gyventojams mokesčiai didėjo sulig kiekviena diena. Galiausiai mokesčiai tapo tokie dideli, kad gyventojai nebesugebėjo jų sumokėti ir pradėjo skursti. Pamačiusi, ką jos vyras padarė, Ledi Godiva sumanė pagelbėti nelaimėliams. Nuėjusi pas savo vyrą prašyti sumažinti mokesčius, ji sulaukė tik juoko, bet galiausiai vyras, pamatęs, kad žmona nesirengia nusileisti ir visokiais būdais bandys padėti skurstantiems, pateikė labai keistą pasiūlymą. Bet labai keistą. Šiais laikais už tokį pasiūlymą jį užtąsytų įvairios organizacijos, bet tada tokį pasiūlymą jis sugalvojo tikėdamasis, kad žmona nesiryš jo išpildyti. Ryžto Ledi Godiva nepritrūko. Ji nusimetė drabužius, užsėdo ant žirgo ir jojo per turgaus aikštę, intymias kūno vietas prisidengusi tik ilgais plaukais. Prieš pradėdama žygį ji įsakė Koventrio gyventojams likti savo namuose ir nespoksoti į ją, tačiau vienas vyras, siuvėjas vardu Tomas, neatsispyrė ir pragręžė langinėse skylutę, norėdamas pasigrožėti Godiva. Smalsumas Tomo nepražudė, bet apakino. „Spoksantis Tomas“ yra laikomas pirmuoju vujeristu.<br />Ledi Godiva įvykdė keistą Leofrico užgaidą, kurioje psichoanalitkai irgi rastų, ką panagrinėti, todėl jam beliko tik ištesėti pažadą - mokesčiai miestelėnams buvo sumažinti.<br />Nors Ledi Godiva iš tiesų egzistavo, istorikai nėra visiškai tikri, ar ši istorija nutiko realiame gyvenime.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56046881</guid><pubDate>Mon, 10 Jul 2023 05:26:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56046881/2023_07_10_b4332c30_4698_f_20230710081945332.mp3" length="2884296" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasak legendos, 1040-ų metų liepos 10 dieną Ledi Godiva nuoga ant žirgo jojo per Koventrį Anglijoje, kad priverstų savo vyrą Mercijos grafą sumažinti mokesčius. Koventrio miesto, už kurio valdymą buvo atsakingas Ledi Godivos sutuoktinis Leofricas,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasak legendos, 1040-ų metų liepos 10 dieną Ledi Godiva nuoga ant žirgo jojo per Koventrį Anglijoje, kad priverstų savo vyrą Mercijos grafą sumažinti mokesčius. Koventrio miesto, už kurio valdymą buvo atsakingas Ledi Godivos sutuoktinis Leofricas, gyventojams mokesčiai didėjo sulig kiekviena diena. Galiausiai mokesčiai tapo tokie dideli, kad gyventojai nebesugebėjo jų sumokėti ir pradėjo skursti. Pamačiusi, ką jos vyras padarė, Ledi Godiva sumanė pagelbėti nelaimėliams. Nuėjusi pas savo vyrą prašyti sumažinti mokesčius, ji sulaukė tik juoko, bet galiausiai vyras, pamatęs, kad žmona nesirengia nusileisti ir visokiais būdais bandys padėti skurstantiems, pateikė labai keistą pasiūlymą. Bet labai keistą. Šiais laikais už tokį pasiūlymą jį užtąsytų įvairios organizacijos, bet tada tokį pasiūlymą jis sugalvojo tikėdamasis, kad žmona nesiryš jo išpildyti. Ryžto Ledi Godiva nepritrūko. Ji nusimetė drabužius, užsėdo ant žirgo ir jojo per turgaus aikštę, intymias kūno vietas prisidengusi tik ilgais plaukais. Prieš pradėdama žygį ji įsakė Koventrio gyventojams likti savo namuose ir nespoksoti į ją, tačiau vienas vyras, siuvėjas vardu Tomas, neatsispyrė ir pragręžė langinėse skylutę, norėdamas pasigrožėti Godiva. Smalsumas Tomo nepražudė, bet apakino. „Spoksantis Tomas“ yra laikomas pirmuoju vujeristu.<br />Ledi Godiva įvykdė keistą Leofrico užgaidą, kurioje psichoanalitkai irgi rastų, ką panagrinėti, todėl jam beliko tik ištesėti pažadą - mokesčiai miestelėnams buvo sumažinti.<br />Nors Ledi Godiva iš tiesų egzistavo, istorikai nėra visiškai tikri, ar ši istorija nutiko realiame gyvenime.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kur egzistuoja smėlio mafija?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kur-egzistuoja-smelio-mafija--56023746</link><description><![CDATA[Ar žinote, kas yra smėlis? Enciklopedija sako, kad smėlis yra birios klastinės<br />(nuotrupinės) psamitų grupės nuosėdos, nuosėdinė uoliena. Smėlis susideda iš<br />milijardų milijardų mažyčių įvairios formos grūdelių, kuriems susiformuoti reikia<br />daugybės metų. Betgi smėlis ne tik sielą ir akis džiugina. Jis yra labai reikalinga<br />statybinė medžiaga ir jos poreikis yra toks didelis, kad, pavyzdžiui, Indijoje net<br />egzistuoja smėlio mafija - organizacija, kuri smėlį išgauna ir parduoda nelegaliai.<br />Įdomu, ar į ją neteko kreiptis olandų smėlio skulptoriui Wilfredui Stijgeriui, kuris prieš<br />porą metų liepos 7 dieną kartu su 30-ties skulptorių komanda Danijoje pastatė<br />didžiausią pasaulyje smėlio pilį. Pastatyti 21 metro 16 centimetrų aukščio pilį prireikė 5 tūkstančių tonų smėlio. Pilis yra trimis metrais aukštesnė už 2019-aisiais Vokietijoje pastatytą pilį, kuriai priklausė Guineso rekordas. Smėlio pilis yra įmantriai dekoruotą piramidę primenantis statinys, kuris išdygo mažame Danijos pajūrio miestelyje Blokhuse. Ar dar atsimenate, kuo pasaulis gyveno prieš porą metų? Pagrindinis smėlio pilies skulptorius sakė norėjęs, kad pilis rodytų koronaviruso valdžią pasauliui - ant pilies viršaus yra viruso modelis su karūna. „Deja, jis visur valdo mūsų gyvenimus“, - sakė Stijgeris. „Jis nurodo, ką daryti... Jis liepia laikytis atokiau nuo šeimos ir neiti į gražias vietas“. Jeigu taip blogai, kam tada<br />statyti virusui smėlio paminklus? Kad būtų tvirtesnis, smėlio sudėtyje yra apie 10 % molio, o baigus statyti buvo užteptas klijų sluoksnis, kad atlaikytų vėsų ir vėjuotą rudenį ir žiemą. Miestelio gyventojai džiaugėsi, kad smėlio pilyje pavaizduota jų kasdienybė - burlentės, jėgos aitvarai, taip pat ir pajūrio nameliai ir, žinoma, švyturys.<br />Pilis buvo pastatyta tokia tvirta, kad išstovėjo iki kitų metų pavasario.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56023746</guid><pubDate>Fri, 07 Jul 2023 07:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56023746/2023_07_07_5f19d4aa_4698_f_20230707102616201.mp3" length="2882206" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar žinote, kas yra smėlis? Enciklopedija sako, kad smėlis yra birios klastinės
(nuotrupinės) psamitų grupės nuosėdos, nuosėdinė uoliena. Smėlis susideda iš
milijardų milijardų mažyčių įvairios formos grūdelių, kuriems susiformuoti reikia
daugybės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar žinote, kas yra smėlis? Enciklopedija sako, kad smėlis yra birios klastinės<br />(nuotrupinės) psamitų grupės nuosėdos, nuosėdinė uoliena. Smėlis susideda iš<br />milijardų milijardų mažyčių įvairios formos grūdelių, kuriems susiformuoti reikia<br />daugybės metų. Betgi smėlis ne tik sielą ir akis džiugina. Jis yra labai reikalinga<br />statybinė medžiaga ir jos poreikis yra toks didelis, kad, pavyzdžiui, Indijoje net<br />egzistuoja smėlio mafija - organizacija, kuri smėlį išgauna ir parduoda nelegaliai.<br />Įdomu, ar į ją neteko kreiptis olandų smėlio skulptoriui Wilfredui Stijgeriui, kuris prieš<br />porą metų liepos 7 dieną kartu su 30-ties skulptorių komanda Danijoje pastatė<br />didžiausią pasaulyje smėlio pilį. Pastatyti 21 metro 16 centimetrų aukščio pilį prireikė 5 tūkstančių tonų smėlio. Pilis yra trimis metrais aukštesnė už 2019-aisiais Vokietijoje pastatytą pilį, kuriai priklausė Guineso rekordas. Smėlio pilis yra įmantriai dekoruotą piramidę primenantis statinys, kuris išdygo mažame Danijos pajūrio miestelyje Blokhuse. Ar dar atsimenate, kuo pasaulis gyveno prieš porą metų? Pagrindinis smėlio pilies skulptorius sakė norėjęs, kad pilis rodytų koronaviruso valdžią pasauliui - ant pilies viršaus yra viruso modelis su karūna. „Deja, jis visur valdo mūsų gyvenimus“, - sakė Stijgeris. „Jis nurodo, ką daryti... Jis liepia laikytis atokiau nuo šeimos ir neiti į gražias vietas“. Jeigu taip blogai, kam tada<br />statyti virusui smėlio paminklus? Kad būtų tvirtesnis, smėlio sudėtyje yra apie 10 % molio, o baigus statyti buvo užteptas klijų sluoksnis, kad atlaikytų vėsų ir vėjuotą rudenį ir žiemą. Miestelio gyventojai džiaugėsi, kad smėlio pilyje pavaizduota jų kasdienybė - burlentės, jėgos aitvarai, taip pat ir pajūrio nameliai ir, žinoma, švyturys.<br />Pilis buvo pastatyta tokia tvirta, kad išstovėjo iki kitų metų pavasario.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Tony Blairas pasigailėjo kažkada pasiūlęs įteisinti galimybę bausti vietoje už girtą chuliganizmą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-tony-blairas-pasigailejo-kazkada-pasiules-iteisinti-galimybe-bausti-vietoje-uz-girta-chuliganizma--55993598</link><description><![CDATA[2000-ųjų liepos 6-ąją tuometinio britų premjero Tony Blairo šešiolikmetis sūnus Euanas buvo suimtas už tai, kad buvo toks neblaivus, kad net negalėjo paeiti. Paauglį, kuris šventė egzaminų pabaigą, policijos pareigūnai rado Lesterio aikštėje Londone apie 11 valandą vakaro. Po to, kai Euanas vėmė ant šaligatvio, teko kviesti greitąją pagalbą, tačiau medikai nusprendė, kad paaugliui vykti į ligoninę būtinybės nėra. Vietoj to jis buvo nuvežtas į Charing Cross policijos nuovadą, kur iš pradžių prisistatė Euanu Johnu, nurodė seną adresą ir pareigūnams pasakė, kad jam 18 metų. Panašu, kad nebuvo visiškai neveiksnus. Pareigūnai jaunuolį apieškojo ir netrukus nustatė tikrąją jo tapatybę. Į nuovadą buvo atsiųsti specialiosios tarnybos pareigūnai patvirtino, kad tai – vyriausiasis Tonio Blairo sūnus. Jis buvo paleistas nepateikus kaltinimų bei parvežtas namo. Kai pasiekė namus, tėvas dar nemiegojo. Jam jau buvo pranešta, kas nutiko, tad jis rašė kalbą, kurią turėjo pasakyti ryte Ateities konferencijoje Braitone. Toje kalboje buvo ir tokie žodžiai: „Vertybės, kurioms jūs atstovaujate, yra vertybės, kurias, tikiuosi, visi puoselėjame: pagarba, tolerancija, šeima, pastangos tinkamai auklėti vaikus“. „Paskutiniai žodžiai parašyti visai neseniai“, - pridūrė Blairas kreivai šypsodamasis. Dar premjeras pridūrė, kad būti geru tėvu yra sunkiau, nei būti Ministru Pirmininku. Ironiška, bet incidentas įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Tony Blairas pasiūlė įteisinti<br />baudas, kurias galima būtų skirti vietoje už girtą ir chuliganišką elgesį.<br />Blairų šeimyna turėjo vėliau pasirodyti policijos nuovadoje, kur abiturientui buvo pareikštas įspėjimas. Downing Streetas iki tol išplatino pranešimą, kad Euanas labai apgailestauja dėl savo poelgio.<br />Tai nebuvo pirmas politikų atžalų akibrokštas Anglijoje. Prieš porą metų vidaus reikalų sekretoriaus paauglys sūnus buvo pagautas pardavinėjantis kanapes bulvarinio laikraščio žurnalistui.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/55993598</guid><pubDate>Thu, 06 Jul 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/55993598/2023_07_04_c64838b0_4698_f_20230704152500562.mp3" length="2882206" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2000-ųjų liepos 6-ąją tuometinio britų premjero Tony Blairo šešiolikmetis sūnus Euanas buvo suimtas už tai, kad buvo toks neblaivus, kad net negalėjo paeiti. Paauglį, kuris šventė egzaminų pabaigą, policijos pareigūnai rado Lesterio aikštėje Londone...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2000-ųjų liepos 6-ąją tuometinio britų premjero Tony Blairo šešiolikmetis sūnus Euanas buvo suimtas už tai, kad buvo toks neblaivus, kad net negalėjo paeiti. Paauglį, kuris šventė egzaminų pabaigą, policijos pareigūnai rado Lesterio aikštėje Londone apie 11 valandą vakaro. Po to, kai Euanas vėmė ant šaligatvio, teko kviesti greitąją pagalbą, tačiau medikai nusprendė, kad paaugliui vykti į ligoninę būtinybės nėra. Vietoj to jis buvo nuvežtas į Charing Cross policijos nuovadą, kur iš pradžių prisistatė Euanu Johnu, nurodė seną adresą ir pareigūnams pasakė, kad jam 18 metų. Panašu, kad nebuvo visiškai neveiksnus. Pareigūnai jaunuolį apieškojo ir netrukus nustatė tikrąją jo tapatybę. Į nuovadą buvo atsiųsti specialiosios tarnybos pareigūnai patvirtino, kad tai – vyriausiasis Tonio Blairo sūnus. Jis buvo paleistas nepateikus kaltinimų bei parvežtas namo. Kai pasiekė namus, tėvas dar nemiegojo. Jam jau buvo pranešta, kas nutiko, tad jis rašė kalbą, kurią turėjo pasakyti ryte Ateities konferencijoje Braitone. Toje kalboje buvo ir tokie žodžiai: „Vertybės, kurioms jūs atstovaujate, yra vertybės, kurias, tikiuosi, visi puoselėjame: pagarba, tolerancija, šeima, pastangos tinkamai auklėti vaikus“. „Paskutiniai žodžiai parašyti visai neseniai“, - pridūrė Blairas kreivai šypsodamasis. Dar premjeras pridūrė, kad būti geru tėvu yra sunkiau, nei būti Ministru Pirmininku. Ironiška, bet incidentas įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Tony Blairas pasiūlė įteisinti<br />baudas, kurias galima būtų skirti vietoje už girtą ir chuliganišką elgesį.<br />Blairų šeimyna turėjo vėliau pasirodyti policijos nuovadoje, kur abiturientui buvo pareikštas įspėjimas. Downing Streetas iki tol išplatino pranešimą, kad Euanas labai apgailestauja dėl savo poelgio.<br />Tai nebuvo pirmas politikų atžalų akibrokštas Anglijoje. Prieš porą metų vidaus reikalų sekretoriaus paauglys sūnus buvo pagautas pardavinėjantis kanapes bulvarinio laikraščio žurnalistui.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Tik turėkite pinigų, ir jūsų mylimiausias keturkojis draugas nepaliks jūsų visą gyvenimą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-tik-turekite-pinigu-ir-jusu-mylimiausias-keturkojis-draugas-nepaliks-jusu-visa-gyvenima--55993600</link><description><![CDATA[1996-ųjų liepos 5-ąją Škotijoje pasaulį išvydo avelė Dolli – pirmasis žinduolis, sėkmingai klonuotas iš suaugusios ląstelės. Ląstelės buvo paimtos iš šešerių metų avies tešmens ir augintos laboratorijoje mikroskopinėmis adatomis, taikant metodą, kuris praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje pirmą kartą panaudotas žmonių<br />vaisingumui gydyti. Pagaminę keletą normalių kiaušinėlių, mokslininkai juos implantavo surogatinėms avims; po 148-ių dienų viena jų pagimdė Dolli.<br />Apie Dolli gimimą viešai paskelbta po gero pusmečio, žinia sukėlė daugybę diskusijų. Šalininkai teigė, kad klonavimo technologija gali padėti pasiekti esminę pažangą medicinoje, kalbant apie genetiškai modifikuotų gyvūnų, kurie galėtų būti žmonių organų donorais, gamybą. Taip pat terapinį arba embrionų klonavimą, siekiant surinkti kamienines ląsteles, kurios būtų naudojamos degeneracinėms nervų ligoms - Alzheimeriui ir Parkinsonui gydyti. Kai kurie mokslininkai svarstė, kad gyvūnų klonavimas galėtų padėti išsaugoti nykstančias rūšis. Priešininkai naują klonavimo technologiją laikė potencialiai nesaugia ir neetiška, perspėdami, kad kitas žingsnis - žmogaus klonavimas.<br />Dolli išgyveno vos šešerius metus, smarkiai sirgo, dėl ko buvo užmigdyta. Ankstyva jos mirtis sukėlė daugiau klausimų dėl klonavimo saugumo. Dolly iškamša eksponuojama Nacionaliniame Škotijos muziejuje Edinburge.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/55993600</guid><pubDate>Wed, 05 Jul 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/55993600/2023_07_04_d0c97d12_4698_f_20230704150558411.mp3" length="2886386" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1996-ųjų liepos 5-ąją Škotijoje pasaulį išvydo avelė Dolli – pirmasis žinduolis, sėkmingai klonuotas iš suaugusios ląstelės. Ląstelės buvo paimtos iš šešerių metų avies tešmens ir augintos laboratorijoje mikroskopinėmis adatomis, taikant metodą, kuris...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1996-ųjų liepos 5-ąją Škotijoje pasaulį išvydo avelė Dolli – pirmasis žinduolis, sėkmingai klonuotas iš suaugusios ląstelės. Ląstelės buvo paimtos iš šešerių metų avies tešmens ir augintos laboratorijoje mikroskopinėmis adatomis, taikant metodą, kuris praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje pirmą kartą panaudotas žmonių<br />vaisingumui gydyti. Pagaminę keletą normalių kiaušinėlių, mokslininkai juos implantavo surogatinėms avims; po 148-ių dienų viena jų pagimdė Dolli.<br />Apie Dolli gimimą viešai paskelbta po gero pusmečio, žinia sukėlė daugybę diskusijų. Šalininkai teigė, kad klonavimo technologija gali padėti pasiekti esminę pažangą medicinoje, kalbant apie genetiškai modifikuotų gyvūnų, kurie galėtų būti žmonių organų donorais, gamybą. Taip pat terapinį arba embrionų klonavimą, siekiant surinkti kamienines ląsteles, kurios būtų naudojamos degeneracinėms nervų ligoms - Alzheimeriui ir Parkinsonui gydyti. Kai kurie mokslininkai svarstė, kad gyvūnų klonavimas galėtų padėti išsaugoti nykstančias rūšis. Priešininkai naują klonavimo technologiją laikė potencialiai nesaugia ir neetiška, perspėdami, kad kitas žingsnis - žmogaus klonavimas.<br />Dolli išgyveno vos šešerius metus, smarkiai sirgo, dėl ko buvo užmigdyta. Ankstyva jos mirtis sukėlė daugiau klausimų dėl klonavimo saugumo. Dolly iškamša eksponuojama Nacionaliniame Škotijos muziejuje Edinburge.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Mėgstate prokrastinuoti? Pasitikrinkite, ar nesate Renesanso genijaus palikuonis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-megstate-prokrastinuoti-pasitikrinkite-ar-nesate-renesanso-genijaus-palikuonis--55993614</link><description><![CDATA[Prieš porą metų liepos 4-ąją žurnale „Human evolution“ paskelbtas kelis dešimtmečius vykdytas tyrimas, kuris rėmėsi numanomų da Vincio palaikų DNR. Tyriimas nustatė, kad pasaulyje gyvena 14 žmonių, kurie gali teigti, kad yra Renesanso genijaus ir „Monos Lizos“ tapytojo šeimos palikuonys. Mokslininkai surinko duomenis apie da Vincio genealoginį medį, kuris apima 21-ą kartą ir išsišakoja į keturias atšakas. Tyrėjai rinko<br />duomenis iš istorinių dokumentų, esančių viešuosiuose ir privačiuose archyvuose, ir tiesioginių Leonardo šeimos narių palikuonių pasakojimų. Nors pateikta nedaug informacijos apie gyvus palikuonis, siekiant apsaugoti jų privatumą, projekto tyrėjai sakė, kad jų amžius svyruoja nuo 1-ų iki 85-erių metų. Kadangi nėra žinoma, kad Leonardas būtų turėjęs vaikų, mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė dailininko tėvui ir jo palikuonims, nustatydami kai kurias iki šiol nežinomas giminės šakas. Da Vincis mirė<br />1519-aisiais ir buvo palaidotas Ambuazo pilyje Prancūzijoje, tačiau ji buvo sunaikinta per Prancūzijos revoliuciją. Kaulai buvo perlaidoti mažesnėje pilies koplyčioje Saint-Hubert, tačiau tik spėjama, kad tai Leonardo palaikai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/55993614</guid><pubDate>Tue, 04 Jul 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/55993614/2023_07_03_6f900dba_4698_f_20230703125602797.mp3" length="2884296" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš porą metų liepos 4-ąją žurnale „Human evolution“ paskelbtas kelis dešimtmečius vykdytas tyrimas, kuris rėmėsi numanomų da Vincio palaikų DNR. Tyriimas nustatė, kad pasaulyje gyvena 14 žmonių, kurie gali teigti, kad yra Renesanso genijaus ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš porą metų liepos 4-ąją žurnale „Human evolution“ paskelbtas kelis dešimtmečius vykdytas tyrimas, kuris rėmėsi numanomų da Vincio palaikų DNR. Tyriimas nustatė, kad pasaulyje gyvena 14 žmonių, kurie gali teigti, kad yra Renesanso genijaus ir „Monos Lizos“ tapytojo šeimos palikuonys. Mokslininkai surinko duomenis apie da Vincio genealoginį medį, kuris apima 21-ą kartą ir išsišakoja į keturias atšakas. Tyrėjai rinko<br />duomenis iš istorinių dokumentų, esančių viešuosiuose ir privačiuose archyvuose, ir tiesioginių Leonardo šeimos narių palikuonių pasakojimų. Nors pateikta nedaug informacijos apie gyvus palikuonis, siekiant apsaugoti jų privatumą, projekto tyrėjai sakė, kad jų amžius svyruoja nuo 1-ų iki 85-erių metų. Kadangi nėra žinoma, kad Leonardas būtų turėjęs vaikų, mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė dailininko tėvui ir jo palikuonims, nustatydami kai kurias iki šiol nežinomas giminės šakas. Da Vincis mirė<br />1519-aisiais ir buvo palaidotas Ambuazo pilyje Prancūzijoje, tačiau ji buvo sunaikinta per Prancūzijos revoliuciją. Kaulai buvo perlaidoti mažesnėje pilies koplyčioje Saint-Hubert, tačiau tik spėjama, kad tai Leonardo palaikai.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kuo lietuviškas šampūnas prastesnis už lietuviškas braškes?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kuo-lietuviskas-sampunas-prastesnis-uz-lietuviskas-braskes--55849960</link><description><![CDATA[1806-tų metų liepos 3-iąją anglas Michaelas Keensas, sodininkas iš Islevorto, Anlgijoje Karališkojoje sodininkystės ir daržininkystės draugijoje pristatė pirmąją išvestą šiuolaikinę braškių veislę, kurią pavadino „Keen seedling“. Uogos buvo didelės ir puikaus skonio. Būtent iš šios veislės vėliau selekcininkai pasauliui padovanojo daugybę kitų braškių veislių. Sunku patikėti, bet iki tol didelių, sode auginamų braškių pasaulis nežinojo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/55849960</guid><pubDate>Mon, 03 Jul 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/55849960/2023_07_02_4e766dab_4698_f_20230702215624881.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1806-tų metų liepos 3-iąją anglas Michaelas Keensas, sodininkas iš Islevorto, Anlgijoje Karališkojoje sodininkystės ir daržininkystės draugijoje pristatė pirmąją išvestą šiuolaikinę braškių veislę, kurią pavadino „Keen seedling“. Uogos buvo didelės ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1806-tų metų liepos 3-iąją anglas Michaelas Keensas, sodininkas iš Islevorto, Anlgijoje Karališkojoje sodininkystės ir daržininkystės draugijoje pristatė pirmąją išvestą šiuolaikinę braškių veislę, kurią pavadino „Keen seedling“. Uogos buvo didelės ir puikaus skonio. Būtent iš šios veislės vėliau selekcininkai pasauliui padovanojo daugybę kitų braškių veislių. Sunku patikėti, bet iki tol didelių, sode auginamų braškių pasaulis nežinojo.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Apie ką melavo pirmoji automobilio reklama?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-apie-ka-melavo-pirmoji-automobilio-reklama--55596544</link><description><![CDATA[1898-tų metų birželio 30-tąją Amerikiečių kompanija „Winton Motor Carriage“ žurnale Scientific America išspausdino pirmąją automobilio reklamą. Tiesa, tai labiau buvo panašu į skelbimą. Didelėmis raidėmis buvo parašyta: skirkitės su arkliu. Situacija panaši su šiandiena ne tik dėl to, kad automobilių gamintojai reklamoje naudoja tą pačią schemą – išryškink poreikį ir pasiūlyk atsakymą jį patenkinti, bet ir todėl, kad tais laikais automobilis kainavo tiek, kiek vidutinis Amerikos namų ūkis uždirbdavo per porą metų. 1000 dolerių, bet tai čia senais pinigais. Perskaičiavus jų vertę dabar tai būtų apie 35 tūkstančius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/55596544</guid><pubDate>Fri, 30 Jun 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/55596544/2023_06_29_b9584159_4698_f_20230629200526712.mp3" length="2884322" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1898-tų metų birželio 30-tąją Amerikiečių kompanija „Winton Motor Carriage“ žurnale Scientific America išspausdino pirmąją automobilio reklamą. Tiesa, tai labiau buvo panašu į skelbimą. Didelėmis raidėmis buvo parašyta: skirkitės su arkliu. Situacija...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1898-tų metų birželio 30-tąją Amerikiečių kompanija „Winton Motor Carriage“ žurnale Scientific America išspausdino pirmąją automobilio reklamą. Tiesa, tai labiau buvo panašu į skelbimą. Didelėmis raidėmis buvo parašyta: skirkitės su arkliu. Situacija panaši su šiandiena ne tik dėl to, kad automobilių gamintojai reklamoje naudoja tą pačią schemą – išryškink poreikį ir pasiūlyk atsakymą jį patenkinti, bet ir todėl, kad tais laikais automobilis kainavo tiek, kiek vidutinis Amerikos namų ūkis uždirbdavo per porą metų. 1000 dolerių, bet tai čia senais pinigais. Perskaičiavus jų vertę dabar tai būtų apie 35 tūkstančius.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Mus ir vėl aplenkė latviai - jie turi tai, nuo ko viduramžiais drebėjo visa Europa</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-mus-ir-vel-aplenke-latviai-jie-turi-tai-nuo-ko-viduramziais-drebejo-visa-europa--55475177</link><description><![CDATA[Prieš porą metų birželio 29-tąją mokslo leidinys „Cell Report“ paskelbė vokiečių ir latvių mokslininkų atliktą studiją, kuri atskleidė, kad prieš 5000 metų gyvenusio medžiotojo-rinkėjo palaikų liekanose jiems pavyko aptikti seniausią žinomą marą sukeliančios bakterijos Yersinia pestis atmainą. Na ir atspėkit, kur tas medžiotojas-rinkėjas gyveno? Dabartinės Latvijos teritorijoje. Tai yra seniausia žinoma maro auka. Maras, dar vadintas juodąja mirtimi, viduramžiais pražudė beveik pusę Europos gyventojų. Atradę šią maro padermę mokslininkai suprato, kad bakterijos atsirado porą tūkstančių metų anksčiau, taigi prieš 7-nis tūkstančius, nei buvo manyta iki šiol, ir atskleidė ankstyvąsias maro šaknis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/55475177</guid><pubDate>Thu, 29 Jun 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/55475177/2023_06_28_4cecd460_4698_f_20230628201923787.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš porą metų birželio 29-tąją mokslo leidinys „Cell Report“ paskelbė vokiečių ir latvių mokslininkų atliktą studiją, kuri atskleidė, kad prieš 5000 metų gyvenusio medžiotojo-rinkėjo palaikų liekanose jiems pavyko aptikti seniausią žinomą marą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš porą metų birželio 29-tąją mokslo leidinys „Cell Report“ paskelbė vokiečių ir latvių mokslininkų atliktą studiją, kuri atskleidė, kad prieš 5000 metų gyvenusio medžiotojo-rinkėjo palaikų liekanose jiems pavyko aptikti seniausią žinomą marą sukeliančios bakterijos Yersinia pestis atmainą. Na ir atspėkit, kur tas medžiotojas-rinkėjas gyveno? Dabartinės Latvijos teritorijoje. Tai yra seniausia žinoma maro auka. Maras, dar vadintas juodąja mirtimi, viduramžiais pražudė beveik pusę Europos gyventojų. Atradę šią maro padermę mokslininkai suprato, kad bakterijos atsirado porą tūkstančių metų anksčiau, taigi prieš 7-nis tūkstančius, nei buvo manyta iki šiol, ir atskleidė ankstyvąsias maro šaknis.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl pasaulis galėjo likti be saksofono?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-pasaulis-galejo-likti-be-saksofono--55351311</link><description><![CDATA[1846-tų metų birželio 28-tąją belgas Adolfas Josephas Saxas patentuoja muzikos intstrumentą, kurį mes žinome kaip saksofoną. Ar žinote, kad nedaug trūko, kad šio instrumento pasaulis būtų niekada neturėjęs. Smūgis plyta į galvą. Nuryta adata. Išgėrė sieros rūgšties. Krito veidu į įkaitusią keptuvę. Tai tik kelios Adolfo Sakso, kuris gimė 1814 metais Belgijoje ir buvo vienas iš 11 šeimos vaikų, nelaimių.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/55351311</guid><pubDate>Wed, 28 Jun 2023 05:30:08 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/55351311/2023_06_27_2bc08bd1_4698_f_20230627224337034.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1846-tų metų birželio 28-tąją belgas Adolfas Josephas Saxas patentuoja muzikos intstrumentą, kurį mes žinome kaip saksofoną. Ar žinote, kad nedaug trūko, kad šio instrumento pasaulis būtų niekada neturėjęs. Smūgis plyta į galvą. Nuryta adata. Išgėrė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1846-tų metų birželio 28-tąją belgas Adolfas Josephas Saxas patentuoja muzikos intstrumentą, kurį mes žinome kaip saksofoną. Ar žinote, kad nedaug trūko, kad šio instrumento pasaulis būtų niekada neturėjęs. Smūgis plyta į galvą. Nuryta adata. Išgėrė sieros rūgšties. Krito veidu į įkaitusią keptuvę. Tai tik kelios Adolfo Sakso, kuris gimė 1814 metais Belgijoje ir buvo vienas iš 11 šeimos vaikų, nelaimių.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar futbolas gali sukelti karą tarp valstybių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-futbolas-gali-sukelti-kara-tarp-valstybiu--55217548</link><description><![CDATA[1969-tų metų birželio 27-tąją Salvadoras ir Hondūras nutraukė diplomatinius santykius. Po poros savaičių tarp valstybių kilo karas, jis pavadintas „Futbolo arba 100-to valandų karu“. Pats futbolas nebuvo tiesioginis konflikto kaltininkas, tačiau jis užaugino įkaitusią atmosferą tarp Hondūro ir Salvadoro iki atviro karinio konflikto.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/55217548</guid><pubDate>Tue, 27 Jun 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/55217548/2023_06_26_724da28e_4698_f_20230626183230463.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1969-tų metų birželio 27-tąją Salvadoras ir Hondūras nutraukė diplomatinius santykius. Po poros savaičių tarp valstybių kilo karas, jis pavadintas „Futbolo arba 100-to valandų karu“. Pats futbolas nebuvo tiesioginis konflikto kaltininkas, tačiau jis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1969-tų metų birželio 27-tąją Salvadoras ir Hondūras nutraukė diplomatinius santykius. Po poros savaičių tarp valstybių kilo karas, jis pavadintas „Futbolo arba 100-to valandų karu“. Pats futbolas nebuvo tiesioginis konflikto kaltininkas, tačiau jis užaugino įkaitusią atmosferą tarp Hondūro ir Salvadoro iki atviro karinio konflikto.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl žmonija turėtų dėkoti kinams už spindinčią šypseną?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-zmonija-turetu-dekoti-kinams-uz-spindincia-sypsena--55046282</link><description><![CDATA[1498 metų birželio 26-tąją Kinijoje gimė pirmasis dantų šepetukas. Na, bent jau šie metai įrašyti į Kinijos enciklopediją. Dar kiti šaltiniai nurodo, kad dantų šepetuką patentavo Kinijos imperatorius. Bet kuriuo atveju faktas lieka faktu - kinai akinančia, baltais dantimis spindinčia šypsena susirūpino kur kas anksčiau nei europiečiai. Europon kinai dantų šepetukus atvežė tik septynioliktame amžiuje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/55046282</guid><pubDate>Mon, 26 Jun 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/55046282/2023_06_25_143f671b_4698_f_20230625102615239.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1498 metų birželio 26-tąją Kinijoje gimė pirmasis dantų šepetukas. Na, bent jau šie metai įrašyti į Kinijos enciklopediją. Dar kiti šaltiniai nurodo, kad dantų šepetuką patentavo Kinijos imperatorius. Bet kuriuo atveju faktas lieka faktu - kinai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1498 metų birželio 26-tąją Kinijoje gimė pirmasis dantų šepetukas. Na, bent jau šie metai įrašyti į Kinijos enciklopediją. Dar kiti šaltiniai nurodo, kad dantų šepetuką patentavo Kinijos imperatorius. Bet kuriuo atveju faktas lieka faktu - kinai akinančia, baltais dantimis spindinčia šypsena susirūpino kur kas anksčiau nei europiečiai. Europon kinai dantų šepetukus atvežė tik septynioliktame amžiuje.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl nereikia keisti to, kas sukurta daug anksčiau. Ypač – technologijose?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-nereikia-keisti-to-kas-sukurta-daug-anksciau-ypac-technologijose--54812498</link><description><![CDATA[1868 metų birželio 23-iąją amerikiečių išradėjai Christoferis Lathamas Sholesas, Carlosas Gliddenas ir Samuelis Souleas patentavo spausdinimo mašinėlę. Jeigu ją pamatytumėte dabar, nelabai suprastumėte, kam prietaisas skirtas. Mašinėlės pagrindas buvo virtuvinis stalas, jos veikimo principas buvo toks pats, kaip ir paskutiniųjų spausdinimo mašinėlių. Paspaudus mygtuką kojelė su raidės atvaizdu per rašalinę juostelę palikdavo raidės atspaudą popieriuje. Tiesa, pirmoji mašinėlė veikė tokiu principu, kad atspaudas buvo daromas apatinėje popieriaus pusėje, taigi, kol spausdinimas nebuvo baigtas, nebuvo galima pamatyti rezultato. Bet įdomiausia yra tai, kad Sholesas, išanalizavęs anglų kalbos tekstus, sukūrė raidžių išdėstymą QWERTY, taip vadinasi klaviatūros konfigūracija ir šiandien, ši raidžių seka yra viršutinėje klaviatūros raidžių eilutėje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54812498</guid><pubDate>Fri, 23 Jun 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54812498/2023_06_22_e0c0ef90_4698_f_20230622154744313.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1868 metų birželio 23-iąją amerikiečių išradėjai Christoferis Lathamas Sholesas, Carlosas Gliddenas ir Samuelis Souleas patentavo spausdinimo mašinėlę. Jeigu ją pamatytumėte dabar, nelabai suprastumėte, kam prietaisas skirtas. Mašinėlės pagrindas buvo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1868 metų birželio 23-iąją amerikiečių išradėjai Christoferis Lathamas Sholesas, Carlosas Gliddenas ir Samuelis Souleas patentavo spausdinimo mašinėlę. Jeigu ją pamatytumėte dabar, nelabai suprastumėte, kam prietaisas skirtas. Mašinėlės pagrindas buvo virtuvinis stalas, jos veikimo principas buvo toks pats, kaip ir paskutiniųjų spausdinimo mašinėlių. Paspaudus mygtuką kojelė su raidės atvaizdu per rašalinę juostelę palikdavo raidės atspaudą popieriuje. Tiesa, pirmoji mašinėlė veikė tokiu principu, kad atspaudas buvo daromas apatinėje popieriaus pusėje, taigi, kol spausdinimas nebuvo baigtas, nebuvo galima pamatyti rezultato. Bet įdomiausia yra tai, kad Sholesas, išanalizavęs anglų kalbos tekstus, sukūrė raidžių išdėstymą QWERTY, taip vadinasi klaviatūros konfigūracija ir šiandien, ši raidžių seka yra viršutinėje klaviatūros raidžių eilutėje.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Dėl ko argentiniečių laimei užtenka tik Dievo rankos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-del-ko-argentinieciu-laimei-uztenka-tik-dievo-rankos--54759387</link><description><![CDATA[1986 metais birželio 22-ąją Argentina pasaulio taurės ketvirtfinalyje įveikė Angliją rezultatu 2:1, o dar po savaitės tapo pasaulio taurės laimėtojai. Tačiau Argentinos futbolo istorijoje ir tautos sąmonėje ypatinga vieta yra būtent šiam mačui. Pirmiausia dėl to, kad pirmąjį įvartį, kurį įmušė tuomet futbolo genijus Armandas Diegas Maradona, yra vadinamas „Dievo ranka“. Iš pradžių atrodė, kad Maradona kamuolį į vartus nukreipė galva, tačiau pakartojimuose aiškiai matyti, kad kamuolys į vartus skrieja nuo sugniaužto jo kumščio. Tada dar buvo likę trys dešimtmečiai iki vaizdo teisėjo asistento, arba VAR, šiandien naudojamo futbole. Įvartis buvo įskaitytas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54759387</guid><pubDate>Thu, 22 Jun 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54759387/2023_06_21_8899a61c_4698_f_20230621172652807.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1986 metais birželio 22-ąją Argentina pasaulio taurės ketvirtfinalyje įveikė Angliją rezultatu 2:1, o dar po savaitės tapo pasaulio taurės laimėtojai. Tačiau Argentinos futbolo istorijoje ir tautos sąmonėje ypatinga vieta yra būtent šiam mačui....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1986 metais birželio 22-ąją Argentina pasaulio taurės ketvirtfinalyje įveikė Angliją rezultatu 2:1, o dar po savaitės tapo pasaulio taurės laimėtojai. Tačiau Argentinos futbolo istorijoje ir tautos sąmonėje ypatinga vieta yra būtent šiam mačui. Pirmiausia dėl to, kad pirmąjį įvartį, kurį įmušė tuomet futbolo genijus Armandas Diegas Maradona, yra vadinamas „Dievo ranka“. Iš pradžių atrodė, kad Maradona kamuolį į vartus nukreipė galva, tačiau pakartojimuose aiškiai matyti, kad kamuolys į vartus skrieja nuo sugniaužto jo kumščio. Tada dar buvo likę trys dešimtmečiai iki vaizdo teisėjo asistento, arba VAR, šiandien naudojamo futbole. Įvartis buvo įskaitytas.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Už ką kaimynai Borisui Johnsonui iškvietė policiją?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-uz-ka-kaimynai-borisui-johnsonui-iskviete-policija--54567323</link><description><![CDATA[Prieš ketverius metus ankstų birželio 21-osios rytą policija buvo iškviesta į Boriso Johnsono ir jo partnerės namus Londone, kai kaimynai esą išgirdo triukšmingą ginčą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54567323</guid><pubDate>Wed, 21 Jun 2023 05:29:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54567323/2023_06_20_47f1339a_4698_f_20230620221030891.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš ketverius metus ankstų birželio 21-osios rytą policija buvo iškviesta į Boriso Johnsono ir jo partnerės namus Londone, kai kaimynai esą išgirdo triukšmingą ginčą.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš ketverius metus ankstų birželio 21-osios rytą policija buvo iškviesta į Boriso Johnsono ir jo partnerės namus Londone, kai kaimynai esą išgirdo triukšmingą ginčą.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl, jeigu ne 3000 senumo įvykiai, internetas dabar būtų mažai reikalingas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-jeigu-ne-3000-senumo-ivykiai-internetas-dabar-butu-mazai-reikalingas--54505483</link><description><![CDATA[Prieš šešerius metus birželio 19-tąją žurnale „Nature Ecology and Evolution“ buvo išspausdintas mokslinis tyrimas, atskleidžiantis kačių genetinius ypatumus.<br />Seniausiams kačių palaikams, kuriuos galėjo ištirti mokslininkai, 9 tūkstančiai metų. Pasirodo, už tai, kad mėgsta susisukti ant žmogaus kelių, turime būti dėkingi senovės egiptiečiams. Iš Egipto kilusių kačių palikuonės po pasaulį ėmė plisti prieš tris tūkstančius metų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54505483</guid><pubDate>Mon, 19 Jun 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54505483/2023_06_19_2381ec5c_4698_f_20230619074836042.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš šešerius metus birželio 19-tąją žurnale „Nature Ecology and Evolution“ buvo išspausdintas mokslinis tyrimas, atskleidžiantis kačių genetinius ypatumus.
Seniausiams kačių palaikams, kuriuos galėjo ištirti mokslininkai, 9 tūkstančiai metų....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš šešerius metus birželio 19-tąją žurnale „Nature Ecology and Evolution“ buvo išspausdintas mokslinis tyrimas, atskleidžiantis kačių genetinius ypatumus.<br />Seniausiams kačių palaikams, kuriuos galėjo ištirti mokslininkai, 9 tūkstančiai metų. Pasirodo, už tai, kad mėgsta susisukti ant žmogaus kelių, turime būti dėkingi senovės egiptiečiams. Iš Egipto kilusių kačių palikuonės po pasaulį ėmė plisti prieš tris tūkstančius metų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl italams turėjo nepatikti norvegų pagamintas didžiausias saliamis pasaulyje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-italams-turejo-nepatikti-norvegu-pagamintas-didziausias-saliamis-pasaulyje--54446546</link><description><![CDATA[1992 metų birželio 16-tąją ramiame Norvegijos Flekkefjord miestelyje buvo pagamintas didžiausias pasaulyje saliamis. Pirmiausia, pasitikslinkime, kad saliamis yra sūdyta, padžiovinta ir šaltai rūkyta itališka dešra iš maltos kiaulienos, prifarširuota žolelių ir česnako. Pavadinimas nuo SAL - druska. Norvegų pagamintas saliamis laikomas didžiausiu. Dešros ilgis - 68 pėdos ir 8 coliai, skersmuo - 25 pėdos, o svėrė ji 1492 svarus. Žinutę iškoduoti turime likti prie imperinių mato vienetų, bet užkietėjusiems europiečiams sukonvertuosiu - ilgis 21 metras, storis apjuosus 7,5 metro, o svėrė mėsgalis 677 kilogramus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54446546</guid><pubDate>Fri, 16 Jun 2023 05:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54446546/2023_06_15_30ea9965_4698_f_20230615143446312.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1992 metų birželio 16-tąją ramiame Norvegijos Flekkefjord miestelyje buvo pagamintas didžiausias pasaulyje saliamis. Pirmiausia, pasitikslinkime, kad saliamis yra sūdyta, padžiovinta ir šaltai rūkyta itališka dešra iš maltos kiaulienos, prifarširuota...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1992 metų birželio 16-tąją ramiame Norvegijos Flekkefjord miestelyje buvo pagamintas didžiausias pasaulyje saliamis. Pirmiausia, pasitikslinkime, kad saliamis yra sūdyta, padžiovinta ir šaltai rūkyta itališka dešra iš maltos kiaulienos, prifarširuota žolelių ir česnako. Pavadinimas nuo SAL - druska. Norvegų pagamintas saliamis laikomas didžiausiu. Dešros ilgis - 68 pėdos ir 8 coliai, skersmuo - 25 pėdos, o svėrė ji 1492 svarus. Žinutę iškoduoti turime likti prie imperinių mato vienetų, bet užkietėjusiems europiečiams sukonvertuosiu - ilgis 21 metras, storis apjuosus 7,5 metro, o svėrė mėsgalis 677 kilogramus.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl niekada neišmeskite seno kompiuterio?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-niekada-neismeskite-seno-kompiuterio--54434136</link><description><![CDATA[2012-tų metų birželio 15-tąją Sothebey’s aukcione buvo parduotas retas tebeveikiantis „Apple 1“ kompiuteris. Tai pirmasis kompanijos produktas, už kurį neįvardintas kolekcionierius sumokėjo 374 su puse tūkstančio dolerių. Aukciono organizatoriai tikėjosi gauti perpus mažesnę sumą.<br />Iš viso buvo pagaminta tik apie 200 „Apple 1“ kompiuterių. Juos rankomis surinkinėjo vienas iš „Apple“ įkūrėjų Steve'as Wozniakas. Iš pradžių jie buvo parduodami už 666,66 centus. Wozniakas aiškino, kad pasirinko sumą su pasikartojančiu skaičiumi, „nes taip tiesiog buvo lengviau rašyti“.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54434136</guid><pubDate>Thu, 15 Jun 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54434136/2023_06_14_3d681f9c_4698_f_20230614141607597.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2012-tų metų birželio 15-tąją Sothebey’s aukcione buvo parduotas retas tebeveikiantis „Apple 1“ kompiuteris. Tai pirmasis kompanijos produktas, už kurį neįvardintas kolekcionierius sumokėjo 374 su puse tūkstančio dolerių. Aukciono organizatoriai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2012-tų metų birželio 15-tąją Sothebey’s aukcione buvo parduotas retas tebeveikiantis „Apple 1“ kompiuteris. Tai pirmasis kompanijos produktas, už kurį neįvardintas kolekcionierius sumokėjo 374 su puse tūkstančio dolerių. Aukciono organizatoriai tikėjosi gauti perpus mažesnę sumą.<br />Iš viso buvo pagaminta tik apie 200 „Apple 1“ kompiuterių. Juos rankomis surinkinėjo vienas iš „Apple“ įkūrėjų Steve'as Wozniakas. Iš pradžių jie buvo parduodami už 666,66 centus. Wozniakas aiškino, kad pasirinko sumą su pasikartojančiu skaičiumi, „nes taip tiesiog buvo lengviau rašyti“.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl kas galima Jupiteriui, galima ir Ronaldo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-kas-galima-jupiteriui-galima-ir-ronaldo--54350158</link><description><![CDATA[Prieš porą metų birželio 14 dieną futbolo dievas Cristiano Ronaldo Europos čempionato metu spaudos konferencijoje portugalas demonstratyviai nustūmė priešais jį stovėjusius du Coca-Colos buteliukus ir gimtaja kalba pasakė: agua, vietoj šnypščiančio gėrimo siekdamas buteliuko su vandeniu. „No Coca-cola“ dar pridūrė tiesiai šviesiai. Trumpas epizodas sukėlė tikrą limonado gamintojos vertės nuošliaužą, pademonstruodamas, kokią neįtikėtiną įtaką sporto žvaigždės ir influenceriai turi rinkos vertei. Coca-cola rinkos vertė Niujorko biržoje nuo 242 milijardų dolerių akimirksniu čiuožtelėjo žemyn 4 milijardais.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54350158</guid><pubDate>Wed, 14 Jun 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54350158/2023_06_13_b3dd1324_4698_f_20230613134224782.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš porą metų birželio 14 dieną futbolo dievas Cristiano Ronaldo Europos čempionato metu spaudos konferencijoje portugalas demonstratyviai nustūmė priešais jį stovėjusius du Coca-Colos buteliukus ir gimtaja kalba pasakė: agua, vietoj šnypščiančio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš porą metų birželio 14 dieną futbolo dievas Cristiano Ronaldo Europos čempionato metu spaudos konferencijoje portugalas demonstratyviai nustūmė priešais jį stovėjusius du Coca-Colos buteliukus ir gimtaja kalba pasakė: agua, vietoj šnypščiančio gėrimo siekdamas buteliuko su vandeniu. „No Coca-cola“ dar pridūrė tiesiai šviesiai. Trumpas epizodas sukėlė tikrą limonado gamintojos vertės nuošliaužą, pademonstruodamas, kokią neįtikėtiną įtaką sporto žvaigždės ir influenceriai turi rinkos vertei. Coca-cola rinkos vertė Niujorko biržoje nuo 242 milijardų dolerių akimirksniu čiuožtelėjo žemyn 4 milijardais.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kada meškėnams prasideda aukščio baimė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kada-meskenams-prasideda-aukscio-baime--54297771</link><description><![CDATA[Prieš penkerius metus birželio 13 dieną gyvenimas St. Paul mieste Minesotojo sustojo. Sustoti nebuvo linkęs tik meškėnas, kuris ėmė ropštis į aukščiausią miesto pastatą – 25 aukštų biurų dangoraižį. Kai išorine siena jis užkopė kelis pirmus aukštus, pastatų priežiūros tarnybos darbuotojai pabandė gyvūną pavilioti žemyn ištiesdami jam kopėčias. Jos meškėno nesudomino, ir jis ėmė kabarotis dar aukščiau.<br />Meškėnai yra įgudę laipiotojai, gebantys tvirtai įsikibti stipriomis letenomis. Bėgdami nuo grėsmės medyje jie atsiduria akimirksniu.<br />Bet čia buvo pastatas ir betoninė siena. Nepaisant to, per dešimt minučių meškėnas pasiekė 12-tą aukštą, kuris yra maždaug 30 metrų aukštyje. Netrukus įlipo ir į 15-tą, o dar po kelių akimirkų- į 20-tą.<br />Vietos radijo stotis, įsikūrusi priešais pastatą, pradėjo tiesioginę transliaciją apie meškėno pastato šturmą. Apačioje ant gatvės būriavosi minios smalsuolių, kai kas atsinešė žiūronus. Pastato darbuotojai skubėjo prie langų, nes meškėnas stabteldavo atsipūsti ant atbrailų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54297771</guid><pubDate>Tue, 13 Jun 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54297771/2023_06_12_b2b33bee_4698_f_20230612172826104.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkerius metus birželio 13 dieną gyvenimas St. Paul mieste Minesotojo sustojo. Sustoti nebuvo linkęs tik meškėnas, kuris ėmė ropštis į aukščiausią miesto pastatą – 25 aukštų biurų dangoraižį. Kai išorine siena jis užkopė kelis pirmus aukštus,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkerius metus birželio 13 dieną gyvenimas St. Paul mieste Minesotojo sustojo. Sustoti nebuvo linkęs tik meškėnas, kuris ėmė ropštis į aukščiausią miesto pastatą – 25 aukštų biurų dangoraižį. Kai išorine siena jis užkopė kelis pirmus aukštus, pastatų priežiūros tarnybos darbuotojai pabandė gyvūną pavilioti žemyn ištiesdami jam kopėčias. Jos meškėno nesudomino, ir jis ėmė kabarotis dar aukščiau.<br />Meškėnai yra įgudę laipiotojai, gebantys tvirtai įsikibti stipriomis letenomis. Bėgdami nuo grėsmės medyje jie atsiduria akimirksniu.<br />Bet čia buvo pastatas ir betoninė siena. Nepaisant to, per dešimt minučių meškėnas pasiekė 12-tą aukštą, kuris yra maždaug 30 metrų aukštyje. Netrukus įlipo ir į 15-tą, o dar po kelių akimirkų- į 20-tą.<br />Vietos radijo stotis, įsikūrusi priešais pastatą, pradėjo tiesioginę transliaciją apie meškėno pastato šturmą. Apačioje ant gatvės būriavosi minios smalsuolių, kai kas atsinešė žiūronus. Pastato darbuotojai skubėjo prie langų, nes meškėnas stabteldavo atsipūsti ant atbrailų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kada daug pinigų iš tiesų nedžiugina?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kada-daug-pinigu-is-tiesu-nedziugina--54265206</link><description><![CDATA[2015-taisiais birželio 12 dieną Zimbabvėje prezidento Roberto Mugabės vyriausybė pareiškė atsisakanti nacionalinės valiutos, kuri yra visiškai bevertė. Pietų Afrikos šalis užsienio valiutas, įskaitant Amerikos dolerį ir Pietų Afrikos randą, pradėjo naudoti 2009 metais po to, kai Zimbabvės dolerį sužlugdė hiperinfliacija, 2008-taisiais pasiekusi 500 mlrd. procentų. Pačiame ekonominės krizės įkarštyje Zimbabvės gyventojai, eidami į parduotuvę nusipirkti būtiniausių prekių, kalnus beverčių banknotų nešdavosi plastikiniuose maišeliuose. Kainos kildavo bent du kartus per dieną.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54265206</guid><pubDate>Mon, 12 Jun 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54265206/2023_06_11_d10939d6_4698_f_20230611195221475.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2015-taisiais birželio 12 dieną Zimbabvėje prezidento Roberto Mugabės vyriausybė pareiškė atsisakanti nacionalinės valiutos, kuri yra visiškai bevertė. Pietų Afrikos šalis užsienio valiutas, įskaitant Amerikos dolerį ir Pietų Afrikos randą, pradėjo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2015-taisiais birželio 12 dieną Zimbabvėje prezidento Roberto Mugabės vyriausybė pareiškė atsisakanti nacionalinės valiutos, kuri yra visiškai bevertė. Pietų Afrikos šalis užsienio valiutas, įskaitant Amerikos dolerį ir Pietų Afrikos randą, pradėjo naudoti 2009 metais po to, kai Zimbabvės dolerį sužlugdė hiperinfliacija, 2008-taisiais pasiekusi 500 mlrd. procentų. Pačiame ekonominės krizės įkarštyje Zimbabvės gyventojai, eidami į parduotuvę nusipirkti būtiniausių prekių, kalnus beverčių banknotų nešdavosi plastikiniuose maišeliuose. Kainos kildavo bent du kartus per dieną.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Pasaulis jau seniai išsprendė kavinių darbuotojų trūkumą. Štai nemokamas receptas Lietuvai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-pasaulis-jau-seniai-issprende-kaviniu-darbuotoju-trukuma-stai-nemokamas-receptas-lietuvai--54140854</link><description><![CDATA[1902-metų birželio 9-tąją Filadelfijoje verslininkai Joe Hornas ir Frankas Hardartas atidarė pirmą Amerikoje savitarnos užkandinę, kuri vadinosi Automat. Tai pirmoji Amerikoje monetomis veikianti kavinė. Klientai įmesdavo metalinius centus, tuomet pasukdavo rankenėlę, kad atidarytų mažas stiklines dureles, už kurių buvo jų pageidaujamas patiekalas. Hornas ir Hardartas naudojo švedų patentuotą įrangą, ją atsivežė iš Berlyno, kur jau sėkmingai veikė „restoranas be padavėjų“.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54140854</guid><pubDate>Fri, 09 Jun 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54140854/2023_06_08_51563673_4698_f_20230608185408724.mp3" length="2884740" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1902-metų birželio 9-tąją Filadelfijoje verslininkai Joe Hornas ir Frankas Hardartas atidarė pirmą Amerikoje savitarnos užkandinę, kuri vadinosi Automat. Tai pirmoji Amerikoje monetomis veikianti kavinė. Klientai įmesdavo metalinius centus, tuomet...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1902-metų birželio 9-tąją Filadelfijoje verslininkai Joe Hornas ir Frankas Hardartas atidarė pirmą Amerikoje savitarnos užkandinę, kuri vadinosi Automat. Tai pirmoji Amerikoje monetomis veikianti kavinė. Klientai įmesdavo metalinius centus, tuomet pasukdavo rankenėlę, kad atidarytų mažas stiklines dureles, už kurių buvo jų pageidaujamas patiekalas. Hornas ir Hardartas naudojo švedų patentuotą įrangą, ją atsivežė iš Berlyno, kur jau sėkmingai veikė „restoranas be padavėjų“.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl abiturientams brandos egzaminuose koją pakišti gali ir geografija?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-abiturientams-brandos-egzaminuose-koja-pakisti-gali-ir-geografija--54135983</link><description><![CDATA[Prieš porą metų birželio 8-tąją „National Geographic“, viena žinomiausių kartografijos grupių pasaulyje, oficialiai paskelbė, kad egzistuoja penktasis vandenynas. Jis vadinamas Pietų vandenynu, tai vandens telkinys, supantis Antarktidą. Sprendimas paskelbti apie naująjį vandenyną sutampa su „National Geographic“ naujos iniciatyvos „Planet Possible“ (Įmanoma planeta), kuria siekiama informuoti, įkvėpti ir įgalinti žmones gyventi tvariau, pradžia. Paprastai pasaulio žemėlapiai keičiami dėl politinių permainų, pavyzdžiui, Čekoslovakija suskilo į Čekiją ir Slovakiją arba Svazilendas nusprendė pakeisti savo pavadinimą į Esvatinį. Tačiau šiuo atveju keičiama ne pasaulio sąranga, o planetos Žemė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54135983</guid><pubDate>Thu, 08 Jun 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54135983/2023_06_07_98c5452b_4698_f_20230607204715991.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš porą metų birželio 8-tąją „National Geographic“, viena žinomiausių kartografijos grupių pasaulyje, oficialiai paskelbė, kad egzistuoja penktasis vandenynas. Jis vadinamas Pietų vandenynu, tai vandens telkinys, supantis Antarktidą. Sprendimas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš porą metų birželio 8-tąją „National Geographic“, viena žinomiausių kartografijos grupių pasaulyje, oficialiai paskelbė, kad egzistuoja penktasis vandenynas. Jis vadinamas Pietų vandenynu, tai vandens telkinys, supantis Antarktidą. Sprendimas paskelbti apie naująjį vandenyną sutampa su „National Geographic“ naujos iniciatyvos „Planet Possible“ (Įmanoma planeta), kuria siekiama informuoti, įkvėpti ir įgalinti žmones gyventi tvariau, pradžia. Paprastai pasaulio žemėlapiai keičiami dėl politinių permainų, pavyzdžiui, Čekoslovakija suskilo į Čekiją ir Slovakiją arba Svazilendas nusprendė pakeisti savo pavadinimą į Esvatinį. Tačiau šiuo atveju keičiama ne pasaulio sąranga, o planetos Žemė.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Ciuriche į banką nebegalima įvažiuoti automobiliu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-ciuriche-i-banka-nebegalima-ivaziuoti-automobiliu--54124420</link><description><![CDATA[1962-trų metų birželio 7 d. Ciuricho senamiestyje duris atvėrė… na, neišeina taip sakyti.. pradėjo veikti pirmas šalyje įvažiuojamasis bankas, kurį atidarė „Credit Suisse“ bankinė institucija, tada dar turėjusi kitą vardą - Schweizerische Kreditanstalt.<br />Kaip ir daugelis automobilių kultūros išradimų, įskaitant įvažiuojamuosius restoranus ir kino teatrus, „drive-through“ bankininkystė atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tiesa, ten nesutariama, kur ji atsirado pirmiausiai, nors žinoma, kad pradžia buvo ketvirtajame dešimtmetyje. Ciuriche atidarytame Schweizerische Kreditanstalt tinginių banko poskyryje buvo aštuoni stikliniai paviljonai – septyni pritaikyti automobiliams su vairu kairėjė pusėje, o vienas - automobiliams su vairu dešinėje. Maža ką, juk gali atvykti klientų iš Jungtinės Karalystės ar Airijos.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54124420</guid><pubDate>Wed, 07 Jun 2023 06:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54124420/2023_06_07_a2bd185d_4698_f_20230607094302613.mp3" length="2885994" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1962-trų metų birželio 7 d. Ciuricho senamiestyje duris atvėrė… na, neišeina taip sakyti.. pradėjo veikti pirmas šalyje įvažiuojamasis bankas, kurį atidarė „Credit Suisse“ bankinė institucija, tada dar turėjusi kitą vardą - Schweizerische...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1962-trų metų birželio 7 d. Ciuricho senamiestyje duris atvėrė… na, neišeina taip sakyti.. pradėjo veikti pirmas šalyje įvažiuojamasis bankas, kurį atidarė „Credit Suisse“ bankinė institucija, tada dar turėjusi kitą vardą - Schweizerische Kreditanstalt.<br />Kaip ir daugelis automobilių kultūros išradimų, įskaitant įvažiuojamuosius restoranus ir kino teatrus, „drive-through“ bankininkystė atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tiesa, ten nesutariama, kur ji atsirado pirmiausiai, nors žinoma, kad pradžia buvo ketvirtajame dešimtmetyje. Ciuriche atidarytame Schweizerische Kreditanstalt tinginių banko poskyryje buvo aštuoni stikliniai paviljonai – septyni pritaikyti automobiliams su vairu kairėjė pusėje, o vienas - automobiliams su vairu dešinėje. Maža ką, juk gali atvykti klientų iš Jungtinės Karalystės ar Airijos.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Niujorke unitazo dangtį geriau visada laikyti nuleistą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-niujorke-unitazo-dangti-geriau-visada-laikyti-nuleista--54113594</link><description><![CDATA[1988 metų birželio 6 dieną Niujorke, į Bronkso nuotekų valymo stotį per kanalizacijos trasas pateko trys milžiniški kaimAniniai vėžliai. Kiekvienas jų svėrė daugiau nei 25 kilogramus.<br />Kaimaniniai vėžliai užauga iki pusės metro ilgio ir 30 kilogramų svorio. Jų raginis šarvas yra labai gerai išsivystęs, galva - didelė, o kojų pirštai turi aštrius nagus. Jie gyvena gėlame ir apYsūriame vandenyje. Gindamiesi jie skaudžiai kandžiojasi ir tai daro žaibo greičiu. Be to, jų sąkandis yra itin stiprus.<br />Bronkse išplaukę vėžliai atsimušė į filtrą, kuris atskiria iš nuotekų popierių, skardines, plastiko butelius, kitas šiukšles. Naktinėje pamainoje dirbęs stoties prižiūrėtojas išgirdo keistus dunksinčius garsus, o nuėjęs pažiūrėti išvydo vieną didžiulį vėžlį. Po to pasirodė ir kiti du.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54113594</guid><pubDate>Tue, 06 Jun 2023 05:26:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54113594/2023_06_05_4b8b6f3c_4698_f_20230605145759563.mp3" length="2884322" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1988 metų birželio 6 dieną Niujorke, į Bronkso nuotekų valymo stotį per kanalizacijos trasas pateko trys milžiniški kaimAniniai vėžliai. Kiekvienas jų svėrė daugiau nei 25 kilogramus.
Kaimaniniai vėžliai užauga iki pusės metro ilgio ir 30 kilogramų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1988 metų birželio 6 dieną Niujorke, į Bronkso nuotekų valymo stotį per kanalizacijos trasas pateko trys milžiniški kaimAniniai vėžliai. Kiekvienas jų svėrė daugiau nei 25 kilogramus.<br />Kaimaniniai vėžliai užauga iki pusės metro ilgio ir 30 kilogramų svorio. Jų raginis šarvas yra labai gerai išsivystęs, galva - didelė, o kojų pirštai turi aštrius nagus. Jie gyvena gėlame ir apYsūriame vandenyje. Gindamiesi jie skaudžiai kandžiojasi ir tai daro žaibo greičiu. Be to, jų sąkandis yra itin stiprus.<br />Bronkse išplaukę vėžliai atsimušė į filtrą, kuris atskiria iš nuotekų popierių, skardines, plastiko butelius, kitas šiukšles. Naktinėje pamainoje dirbęs stoties prižiūrėtojas išgirdo keistus dunksinčius garsus, o nuėjęs pažiūrėti išvydo vieną didžiulį vėžlį. Po to pasirodė ir kiti du.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas parašė pirmąją kompiuterio programą - vyras ar moteris?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-parase-pirmaja-kompiuterio-programa-vyras-ar-moteris--54096915</link><description><![CDATA[1833-ių metų birželio 5-tą dieną viename priėmime 17-metė Ada Lovelace susitinka Kembridžo matematikos profesorių Charlesą Babidžą. Ši pažintis lėmė tai, kad Lovelace yra laikoma pirmąja programuotoja.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54096915</guid><pubDate>Mon, 05 Jun 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54096915/2023_06_04_437f7a20_4698_f_20230604191937835.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1833-ių metų birželio 5-tą dieną viename priėmime 17-metė Ada Lovelace susitinka Kembridžo matematikos profesorių Charlesą Babidžą. Ši pažintis lėmė tai, kad Lovelace yra laikoma pirmąja programuotoja.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1833-ių metų birželio 5-tą dieną viename priėmime 17-metė Ada Lovelace susitinka Kembridžo matematikos profesorių Charlesą Babidžą. Ši pažintis lėmė tai, kad Lovelace yra laikoma pirmąja programuotoja.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar į prezidento darbotvarkę turėtų būti įrašytas apsilankymas baseine?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-i-prezidento-darbotvarke-turetu-buti-irasytas-apsilankymas-baseine--54064370</link><description><![CDATA[1933-ių metų birželio 2-ąją Amerikos prezidentas Franklinas Rooseveltas pirmą kartą pūkštelėjo į baseiną, kuris Baltųjų rūmų patalpose buvo įrengtas specialiai jam.<br />Rooseveltui buvo diagnozuotas poliomelitas - virusinė liga, paralyžiuojanti raumenis, todėl jis reguliariai plaukiojo ir mankštinosi. Labai įdomus faktas - baseiną Baltuosiuose rūmuose įrengti padėjo žurnalistai. Laikraštis „The Daily News“ įsteigė Roosevelto baseino fondą, kad surinktų pinigų. Per dvi savaites surinkta daugiau kaip 12 000 dolerių, baseinas įrengtas per 3 mėnesius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54064370</guid><pubDate>Fri, 02 Jun 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54064370/2023_06_01_8007eb9f_4698_f_20230601143019221.mp3" length="2884740" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1933-ių metų birželio 2-ąją Amerikos prezidentas Franklinas Rooseveltas pirmą kartą pūkštelėjo į baseiną, kuris Baltųjų rūmų patalpose buvo įrengtas specialiai jam.
Rooseveltui buvo diagnozuotas poliomelitas - virusinė liga, paralyžiuojanti raumenis,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1933-ių metų birželio 2-ąją Amerikos prezidentas Franklinas Rooseveltas pirmą kartą pūkštelėjo į baseiną, kuris Baltųjų rūmų patalpose buvo įrengtas specialiai jam.<br />Rooseveltui buvo diagnozuotas poliomelitas - virusinė liga, paralyžiuojanti raumenis, todėl jis reguliariai plaukiojo ir mankštinosi. Labai įdomus faktas - baseiną Baltuosiuose rūmuose įrengti padėjo žurnalistai. Laikraštis „The Daily News“ įsteigė Roosevelto baseino fondą, kad surinktų pinigų. Per dvi savaites surinkta daugiau kaip 12 000 dolerių, baseinas įrengtas per 3 mėnesius.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl gali tekti keisti Biblijos tekstą apie šviesą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-gali-tekti-keisti-biblijos-teksta-apie-sviesa--54053707</link><description><![CDATA[2002-tų metų birželio 1-ąją Čekija tapo pirmoji šalis pasaulyje, kurioje įsigaliojo įstatymas, draudžiantis šviesos taršą. Tokį įstatymą priimti paskatino po komunizmo žlugimo sparčiai didėjantis gatvių žibintų, neoninių iškabų ir šviečiančių reklaminių skydų akinantis apšvietimas. Nesilaikančiųjų įstatymuose numatytų šviesos taršos ribojimų laukia arti 3000 eurų bauda. Ne tik įmonės, bet ir pavieniai gyventojai raginami neskandinti žvaigždžių per dideliame šviesos sraute.<br />Šalies astronomai ėmė vis labiau skųstis, kad jiems tenka naudoti vis stipresnę įrangą, kad galėtų stebėti Paukščių taką, o kai kurie meteorai jau ir su ja niekada nebus matomi.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54053707</guid><pubDate>Thu, 01 Jun 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54053707/2023_05_31_30ead6af_4698_f_20230531161147435.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2002-tų metų birželio 1-ąją Čekija tapo pirmoji šalis pasaulyje, kurioje įsigaliojo įstatymas, draudžiantis šviesos taršą. Tokį įstatymą priimti paskatino po komunizmo žlugimo sparčiai didėjantis gatvių žibintų, neoninių iškabų ir šviečiančių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2002-tų metų birželio 1-ąją Čekija tapo pirmoji šalis pasaulyje, kurioje įsigaliojo įstatymas, draudžiantis šviesos taršą. Tokį įstatymą priimti paskatino po komunizmo žlugimo sparčiai didėjantis gatvių žibintų, neoninių iškabų ir šviečiančių reklaminių skydų akinantis apšvietimas. Nesilaikančiųjų įstatymuose numatytų šviesos taršos ribojimų laukia arti 3000 eurų bauda. Ne tik įmonės, bet ir pavieniai gyventojai raginami neskandinti žvaigždžių per dideliame šviesos sraute.<br />Šalies astronomai ėmė vis labiau skųstis, kad jiems tenka naudoti vis stipresnę įrangą, kad galėtų stebėti Paukščių taką, o kai kurie meteorai jau ir su ja niekada nebus matomi.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kuo išankstiniams Seimo rinkimams galėtų praversti Ugandos patirtis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kuo-isankstiniams-seimo-rinkimams-galetu-praversti-ugandos-patirtis--54040560</link><description><![CDATA[Prieš penkerius metus gegužės 31-ąją Ugandos parlamentas priėmė kontraversiškai vertintą įstatymą - apmokestino naudojimąsi Whatsapp, Viber, Facebook, Twitter - socialinių tinklų platformas, kurios leidžia bendrauti žinutėmis.<br />Šio įstatymo iniciatorius buvo pats šalies prezidentas Yoweri Museveni. Jis, neva, turėjo vieną motyvą - socialiniai tinklai skatina paskalas. Ir meskite į mane akmenį, jeigu manote, kad jis neteisus. Bet tik su sąlyga, kad duosite man pasiskaityti savo pokalbius ir juos paviešinti.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54040560</guid><pubDate>Wed, 31 May 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54040560/2023_05_30_c8b33e7e_4698_f_20230530124724446.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkerius metus gegužės 31-ąją Ugandos parlamentas priėmė kontraversiškai vertintą įstatymą - apmokestino naudojimąsi Whatsapp, Viber, Facebook, Twitter - socialinių tinklų platformas, kurios leidžia bendrauti žinutėmis.
Šio įstatymo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkerius metus gegužės 31-ąją Ugandos parlamentas priėmė kontraversiškai vertintą įstatymą - apmokestino naudojimąsi Whatsapp, Viber, Facebook, Twitter - socialinių tinklų platformas, kurios leidžia bendrauti žinutėmis.<br />Šio įstatymo iniciatorius buvo pats šalies prezidentas Yoweri Museveni. Jis, neva, turėjo vieną motyvą - socialiniai tinklai skatina paskalas. Ir meskite į mane akmenį, jeigu manote, kad jis neteisus. Bet tik su sąlyga, kad duosite man pasiskaityti savo pokalbius ir juos paviešinti.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl sveika perkraut ne tik politinę sistemą ar kompiuterį, bet ir šaldytuvą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-sveika-perkraut-ne-tik-politine-sistema-ar-kompiuteri-bet-ir-saldytuva--54040618</link><description><![CDATA[Prieš ketverius metus gegužės 30-tąją britų žurnale British Medical Journal buvo paskelbti iš karto du tyrimai, kurie rodo, kad smarkiai apdorotas maistas prišaukia ankstyvą mirtį ir prastą sveikatą.<br />Pirmas tyrimas buvo atlikas Ispanijoje, Navaros universitete, dešimt metų kas antrus metus buvo tikrinama beveik 20-ties tūkstančių žmonių dieta. Per tą laiką daugiau nei 330 dalyvių pasimirė. Kiekvienai dešimčiai mažiausiai apdorotą maistą valgiusių tiriamųjų teko 16 palikusių šį pasaulį, nes jie valgė labiausiai apdorotą maistą ir dar keturis kartus per dieną.<br />Antrojo tyrimo autoriai - Paryžiaus universiteto mokslininkai. Jie tyrimo dalyvius stebėjo tik penkerius metus, bet dalyvių buvo daugiau nei šimtas tūkstančių, ir ką valgo jie turėjo atsiskaityti porą kartų per metus.<br />Tie, kas mito labiau apdorotu maistu, turėjo daugiau problemų su širdimi.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54040618</guid><pubDate>Tue, 30 May 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54040618/2023_05_29_f5c7ec6e_4698_f_20230529201540988.mp3" length="2888502" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš ketverius metus gegužės 30-tąją britų žurnale British Medical Journal buvo paskelbti iš karto du tyrimai, kurie rodo, kad smarkiai apdorotas maistas prišaukia ankstyvą mirtį ir prastą sveikatą.
Pirmas tyrimas buvo atlikas Ispanijoje, Navaros...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš ketverius metus gegužės 30-tąją britų žurnale British Medical Journal buvo paskelbti iš karto du tyrimai, kurie rodo, kad smarkiai apdorotas maistas prišaukia ankstyvą mirtį ir prastą sveikatą.<br />Pirmas tyrimas buvo atlikas Ispanijoje, Navaros universitete, dešimt metų kas antrus metus buvo tikrinama beveik 20-ties tūkstančių žmonių dieta. Per tą laiką daugiau nei 330 dalyvių pasimirė. Kiekvienai dešimčiai mažiausiai apdorotą maistą valgiusių tiriamųjų teko 16 palikusių šį pasaulį, nes jie valgė labiausiai apdorotą maistą ir dar keturis kartus per dieną.<br />Antrojo tyrimo autoriai - Paryžiaus universiteto mokslininkai. Jie tyrimo dalyvius stebėjo tik penkerius metus, bet dalyvių buvo daugiau nei šimtas tūkstančių, ir ką valgo jie turėjo atsiskaityti porą kartų per metus.<br />Tie, kas mito labiau apdorotu maistu, turėjo daugiau problemų su širdimi.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar teisėjauti krepšinio rungtynėms gali teismas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-teisejauti-krepsinio-rungtynems-gali-teismas--54029208</link><description><![CDATA[2001-ųjų gegužės 29-tąją Amerikos Aukščiausiasis Teismas tvirtai nusprendė, kad neįgalus golfo žaidėjas Casey Martinas, pastaruosius ketverius metus kovojęs su Profesionalaus golfo asociacija PGA, kuri varžybose golfo aikštyne leidžia judėti tik vaikštant, turi teisę turnyro metu po aikštę važiuoti golfo vežimėliu.<br />Teisėjų kolegija dauguma balsų atmestė golfo asociacijos argumentą, kad pritaikius išimtį ponui Martinui, kuris kenčia nuo dešinės kojos degeneracinės ligos, iš esmės pasikeistų golfo čempionato pobūdis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54029208</guid><pubDate>Mon, 29 May 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54029208/2023_05_28_bd6a00b4_4698_f_20230528211512943.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2001-ųjų gegužės 29-tąją Amerikos Aukščiausiasis Teismas tvirtai nusprendė, kad neįgalus golfo žaidėjas Casey Martinas, pastaruosius ketverius metus kovojęs su Profesionalaus golfo asociacija PGA, kuri varžybose golfo aikštyne leidžia judėti tik...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2001-ųjų gegužės 29-tąją Amerikos Aukščiausiasis Teismas tvirtai nusprendė, kad neįgalus golfo žaidėjas Casey Martinas, pastaruosius ketverius metus kovojęs su Profesionalaus golfo asociacija PGA, kuri varžybose golfo aikštyne leidžia judėti tik vaikštant, turi teisę turnyro metu po aikštę važiuoti golfo vežimėliu.<br />Teisėjų kolegija dauguma balsų atmestė golfo asociacijos argumentą, kad pritaikius išimtį ponui Martinui, kuris kenčia nuo dešinės kojos degeneracinės ligos, iš esmės pasikeistų golfo čempionato pobūdis.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Drakula greičiausiai neturi klajoklinio nervo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-drakula-greiciausiai-neturi-klajoklinio-nervo--54004233</link><description><![CDATA[1897-tų metų gegužės 26-tąją Lodono knygynus pasiekė pirmieji airių rašytojo Bramo Stoukerio siaubo romanas „Drakula“.<br />Stoukeris koledže buvo puikus futbolininkas, o baigęs mokslus dirbo valstybės tarnautoju, bet papildomai užsidirbdavo rašydamas dramų apžvalgas „Dublin Mail“ laikraščiui.<br />Vėliau tris dešimtmečius Stoukeris dirbo respektabilaus aktoriaus Sero Henrio Irvingo vadybininku, tvarkė jo korespondenciją ir kartu gastroliavo po Jungtines valstijas. Tuo pačiu Stoukeris pradėjo rašyti siaubo istorijas žurnalams. Iš viso jis publikavo 17 novelių, bet tik „Drakula“ galiausiai jam pelnė šlovę. Tiesa, toli gražu ne iš karto.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54004233</guid><pubDate>Fri, 26 May 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54004233/2023_05_25_1ce2574f_4698_f_20230525232721171.mp3" length="2883063" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1897-tų metų gegužės 26-tąją Lodono knygynus pasiekė pirmieji airių rašytojo Bramo Stoukerio siaubo romanas „Drakula“.
Stoukeris koledže buvo puikus futbolininkas, o baigęs mokslus dirbo valstybės tarnautoju, bet papildomai užsidirbdavo rašydamas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1897-tų metų gegužės 26-tąją Lodono knygynus pasiekė pirmieji airių rašytojo Bramo Stoukerio siaubo romanas „Drakula“.<br />Stoukeris koledže buvo puikus futbolininkas, o baigęs mokslus dirbo valstybės tarnautoju, bet papildomai užsidirbdavo rašydamas dramų apžvalgas „Dublin Mail“ laikraščiui.<br />Vėliau tris dešimtmečius Stoukeris dirbo respektabilaus aktoriaus Sero Henrio Irvingo vadybininku, tvarkė jo korespondenciją ir kartu gastroliavo po Jungtines valstijas. Tuo pačiu Stoukeris pradėjo rašyti siaubo istorijas žurnalams. Iš viso jis publikavo 17 novelių, bet tik „Drakula“ galiausiai jam pelnė šlovę. Tiesa, toli gražu ne iš karto.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Milijardieriui taip pat reikalingas diplomas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-milijardieriui-taip-pat-reikalingas-diplomas--53993712</link><description><![CDATA[Prieš šešerius metus gegužės 25-tąją po 14-kos metų pertraukos į Harvardą pasakyti studijų baigiamąją kalbą ir atsiimti diplomą sugrįžo Markas Zuckerbergas. Tuo metu jis buvo penktas pagal turtingumą pasaulio žmogus su 60 milijardų eurų kapitalu.<br />Iš garbingos mokslo įstaigos nebaigęs reikalų Zuckerbergas išėjo po to, kai netyčia sukūrė didžiausią pasaulio socialinį tinklą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53993712</guid><pubDate>Thu, 25 May 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53993712/2023_05_24_b160acb0_4698_f_20230525113528045.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš šešerius metus gegužės 25-tąją po 14-kos metų pertraukos į Harvardą pasakyti studijų baigiamąją kalbą ir atsiimti diplomą sugrįžo Markas Zuckerbergas. Tuo metu jis buvo penktas pagal turtingumą pasaulio žmogus su 60 milijardų eurų kapitalu.
Iš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš šešerius metus gegužės 25-tąją po 14-kos metų pertraukos į Harvardą pasakyti studijų baigiamąją kalbą ir atsiimti diplomą sugrįžo Markas Zuckerbergas. Tuo metu jis buvo penktas pagal turtingumą pasaulio žmogus su 60 milijardų eurų kapitalu.<br />Iš garbingos mokslo įstaigos nebaigęs reikalų Zuckerbergas išėjo po to, kai netyčia sukūrė didžiausią pasaulio socialinį tinklą.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kokį Michaelo Jacksono kūrinį galima būtų atlikti per 20 sekundžių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-koki-michaelo-jacksono-kurini-galima-butu-atlikti-per-20-sekundziu--53981572</link><description><![CDATA[1988 m. gegužės 24-ąją italų kilmės niujorkietis Johnas Moschitta pasiekė greitakalbės rekordą – per minutę jis suprantamai ištarė 586 žodžius, jo rekordas fiksuotas Gineso rekordų knygoje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53981572</guid><pubDate>Wed, 24 May 2023 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53981572/2023_05_24_c90f354f_4698_f_20230524085219981.mp3" length="2898946" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1988 m. gegužės 24-ąją italų kilmės niujorkietis Johnas Moschitta pasiekė greitakalbės rekordą – per minutę jis suprantamai ištarė 586 žodžius, jo rekordas fiksuotas Gineso rekordų knygoje.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1988 m. gegužės 24-ąją italų kilmės niujorkietis Johnas Moschitta pasiekė greitakalbės rekordą – per minutę jis suprantamai ištarė 586 žodžius, jo rekordas fiksuotas Gineso rekordų knygoje.]]></itunes:summary><itunes:duration>182</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip galima būtų nulėkti iš Vilniaus į Kauną per 10 min.?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-galima-butu-nulekti-is-vilniaus-i-kauna-per-10-min--53956678</link><description><![CDATA[Prieš ketverius metus, gegužės 23 d. Čingdao, Kinijoje buvo pristatytas prototipas traukinio, kuris gali lėkti net 600 km/h greičiu. Iš Vilniaus į Kauną, jeigu be sustojimų Kariotiškėse ar dar kur, nuskrietumėte per 10 min. Ir taip, tas traukinys nevažiuoja, o šiek tiek skrenda. Šio tipo traukiniai vadinami Maglev, nuo žodžio magnetinė levitacija.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53956678</guid><pubDate>Tue, 23 May 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53956678/2023_05_22_89a30f90_4698_f_20230522113459846.mp3" length="2888914" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš ketverius metus, gegužės 23 d. Čingdao, Kinijoje buvo pristatytas prototipas traukinio, kuris gali lėkti net 600 km/h greičiu. Iš Vilniaus į Kauną, jeigu be sustojimų Kariotiškėse ar dar kur, nuskrietumėte per 10 min. Ir taip, tas traukinys...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš ketverius metus, gegužės 23 d. Čingdao, Kinijoje buvo pristatytas prototipas traukinio, kuris gali lėkti net 600 km/h greičiu. Iš Vilniaus į Kauną, jeigu be sustojimų Kariotiškėse ar dar kur, nuskrietumėte per 10 min. Ir taip, tas traukinys nevažiuoja, o šiek tiek skrenda. Šio tipo traukiniai vadinami Maglev, nuo žodžio magnetinė levitacija.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ką galima užšaldyti 9 mėnesius kosmose?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ka-galima-uzsaldyti-9-menesius-kosmose--53955625</link><description><![CDATA[Prieš šešerius metus, gegužės 22 d., Japonijos mokslininkai žurnale „Nacionalinis mokslo akademijos leidinys“ paskelbė – sveikų pelių kosminių mažylių vados įrodo, kad pelių spermą galima užšaldyti 9 mėnesius skraidinti Tarptautinėje kosminėje stotyje, vėliau ja apvaisintos pelės atsiveda sveikų palikuonių.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53955625</guid><pubDate>Mon, 22 May 2023 06:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53955625/2023_05_22_f4929f5d_4698_f_20230522101724119.mp3" length="2886825" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš šešerius metus, gegužės 22 d., Japonijos mokslininkai žurnale „Nacionalinis mokslo akademijos leidinys“ paskelbė – sveikų pelių kosminių mažylių vados įrodo, kad pelių spermą galima užšaldyti 9 mėnesius skraidinti Tarptautinėje kosminėje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš šešerius metus, gegužės 22 d., Japonijos mokslininkai žurnale „Nacionalinis mokslo akademijos leidinys“ paskelbė – sveikų pelių kosminių mažylių vados įrodo, kad pelių spermą galima užšaldyti 9 mėnesius skraidinti Tarptautinėje kosminėje stotyje, vėliau ja apvaisintos pelės atsiveda sveikų palikuonių.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar patikėtumėt savo akis septyniolikmečiam oftolmologui?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-patiketumet-savo-akis-septyniolikmeciam-oftolmologui--53905203</link><description><![CDATA[1995 metų gegužės 19-tąją Niujorke Bala Muralis Krišna Ambatis, kilimo iš Indijos, baigė Mount Sinai medicinos universitetą, o atsiimdamas diplomą pasiekė rekordą. Tuo metu jam tebuvo 17 metų, jis tapo jauniausiu diplomuotu gydytoju pasaulyje. Daktaras Ambatis tokį tikslą sau iškėlė dar vaikystėje. „Būdamas septynerių Guinesso rekordų knygoje perskaičiau, kad jauniausiam pasaulyje gydytojui buvo 18 metų ir 3 mėnesiai,<br />jis mokslus baigė Italijoje. Nusprendžiau įveikti šį rekordą“,- sakė Ambatis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53905203</guid><pubDate>Fri, 19 May 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53905203/2023_05_17_86958f08_4698_f_20230517142326743.mp3" length="2888914" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1995 metų gegužės 19-tąją Niujorke Bala Muralis Krišna Ambatis, kilimo iš Indijos, baigė Mount Sinai medicinos universitetą, o atsiimdamas diplomą pasiekė rekordą. Tuo metu jam tebuvo 17 metų, jis tapo jauniausiu diplomuotu gydytoju pasaulyje....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1995 metų gegužės 19-tąją Niujorke Bala Muralis Krišna Ambatis, kilimo iš Indijos, baigė Mount Sinai medicinos universitetą, o atsiimdamas diplomą pasiekė rekordą. Tuo metu jam tebuvo 17 metų, jis tapo jauniausiu diplomuotu gydytoju pasaulyje. Daktaras Ambatis tokį tikslą sau iškėlė dar vaikystėje. „Būdamas septynerių Guinesso rekordų knygoje perskaičiau, kad jauniausiam pasaulyje gydytojui buvo 18 metų ir 3 mėnesiai,<br />jis mokslus baigė Italijoje. Nusprendžiau įveikti šį rekordą“,- sakė Ambatis.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl brito išradimas pražudė kaimo džentelmenų savaitgalius?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-brito-isradimas-prazude-kaimo-dzentelmenu-savaitgalius--53905213</link><description><![CDATA[1830 metų gegužės 18-ąją britų išradėjas Edwinas Buddingas pasirašo kontraktą su metalo prietaisų gamykla, kad ji masiškai gamins jo išradimą - žoliapjovę. Angliškas žoliapjovės patentas Buddingui buvo suteiktas vėliau, vasarą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53905213</guid><pubDate>Thu, 18 May 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53905213/2023_05_17_0ad9dfbe_4698_f_20230517130541531_1.mp3" length="2885989" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1830 metų gegužės 18-ąją britų išradėjas Edwinas Buddingas pasirašo kontraktą su metalo prietaisų gamykla, kad ji masiškai gamins jo išradimą - žoliapjovę. Angliškas žoliapjovės patentas Buddingui buvo suteiktas vėliau, vasarą.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1830 metų gegužės 18-ąją britų išradėjas Edwinas Buddingas pasirašo kontraktą su metalo prietaisų gamykla, kad ji masiškai gamins jo išradimą - žoliapjovę. Angliškas žoliapjovės patentas Buddingui buvo suteiktas vėliau, vasarą.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Fidelis Castro iš Amerikos reikalavo 500 buldozerių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-fidelis-castro-is-amerikos-reikalavo-500-buldozeriu--53905835</link><description><![CDATA[1961 metų gegužės 17-tą Kubos diktatorius Fidelis Castro pasiūlė iškeisti tūkstantį suimtų invazijos Kiaulių įlankoje Kubos sukilėlių į 500 buldozerių, kurių vertė tuo metu siekė 15-20 milijonų dolerių.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53905835</guid><pubDate>Wed, 17 May 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53905835/2023_05_16_4acc4bf8_4698_f_20230516195527736.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1961 metų gegužės 17-tą Kubos diktatorius Fidelis Castro pasiūlė iškeisti tūkstantį suimtų invazijos Kiaulių įlankoje Kubos sukilėlių į 500 buldozerių, kurių vertė tuo metu siekė 15-20 milijonų dolerių.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1961 metų gegužės 17-tą Kubos diktatorius Fidelis Castro pasiūlė iškeisti tūkstantį suimtų invazijos Kiaulių įlankoje Kubos sukilėlių į 500 buldozerių, kurių vertė tuo metu siekė 15-20 milijonų dolerių.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl lovos blakėms visai nereikia lovų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-lovos-blakems-visai-nereikia-lovu--53905839</link><description><![CDATA[Prieš ketverius metus gegužės 16 dieną žurnale „Current biology“ buvo išspausdintas tyrimas, kuris teigia, kad išanalizavus lovos blakių DNR paaiškėjo, kad šie gyviai egzistuoja jau daugiau nei 115 milijonų metų. Jie yra senesni ne tik už mus, žmones, bet ir už dinozaurus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53905839</guid><pubDate>Tue, 16 May 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53905839/2023_05_15_8679807d_4698_f_20230515220407066.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš ketverius metus gegužės 16 dieną žurnale „Current biology“ buvo išspausdintas tyrimas, kuris teigia, kad išanalizavus lovos blakių DNR paaiškėjo, kad šie gyviai egzistuoja jau daugiau nei 115 milijonų metų. Jie yra senesni ne tik už mus, žmones,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš ketverius metus gegužės 16 dieną žurnale „Current biology“ buvo išspausdintas tyrimas, kuris teigia, kad išanalizavus lovos blakių DNR paaiškėjo, kad šie gyviai egzistuoja jau daugiau nei 115 milijonų metų. Jie yra senesni ne tik už mus, žmones, bet ir už dinozaurus.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl civilinės aviacijos aušroje medicinos slaugės turėjo galimybių pamatyti pasaulio?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-civilines-aviacijos-ausroje-medicinos-slauges-turejo-galimybiu-pamatyti-pasaulio--53857248</link><description><![CDATA[1930 metų gegužės 15 amerikietė Ellen Church tapo pirmąja moterimi stiuardese. Ji ir dar trys jos komandos narės rūpinosi 14 aviakompanijos Boeing Air Transport (dabar United Airlines) keleivių, kurie skrido iš San Fransisko į Čikagą. Skrydis truko 20 valandų, kelionėje buvo 13 tarpinių nusileidimų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53857248</guid><pubDate>Mon, 15 May 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53857248/2023_05_14_31cc6bd8_4698_f_20230514171724250.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1930 metų gegužės 15 amerikietė Ellen Church tapo pirmąja moterimi stiuardese. Ji ir dar trys jos komandos narės rūpinosi 14 aviakompanijos Boeing Air Transport (dabar United Airlines) keleivių, kurie skrido iš San Fransisko į Čikagą. Skrydis truko 20...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1930 metų gegužės 15 amerikietė Ellen Church tapo pirmąja moterimi stiuardese. Ji ir dar trys jos komandos narės rūpinosi 14 aviakompanijos Boeing Air Transport (dabar United Airlines) keleivių, kurie skrido iš San Fransisko į Čikagą. Skrydis truko 20 valandų, kelionėje buvo 13 tarpinių nusileidimų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar Banksis karjerą pradėjo piešdamas ant Niujorko metro vagonų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-banksis-karjera-pradejo-piesdamas-ant-niujorko-metro-vagonu--53829370</link><description><![CDATA[1989 metų gegužės 12 dieną Niujorke perdirbimui buvo atiduotas paskutinis metro vagonas, nuo apačios iki viršaus išterliotas grafičiais. Niujorko metro traukiniai praėjusiame amžiuje beveik tris dešimtmečius kentėjo nuo vandalų. 84 metais, kai grafičių grupuotėms buvo paskelbtas karas, mieste nebuvo likę nė vieno vagono, kuris nebūtų išpieštas g]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53829370</guid><pubDate>Fri, 12 May 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53829370/2023_05_12_4760159e_4698_f_20230512084022198.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1989 metų gegužės 12 dieną Niujorke perdirbimui buvo atiduotas paskutinis metro vagonas, nuo apačios iki viršaus išterliotas grafičiais. Niujorko metro traukiniai praėjusiame amžiuje beveik tris dešimtmečius kentėjo nuo vandalų. 84 metais, kai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1989 metų gegužės 12 dieną Niujorke perdirbimui buvo atiduotas paskutinis metro vagonas, nuo apačios iki viršaus išterliotas grafičiais. Niujorko metro traukiniai praėjusiame amžiuje beveik tris dešimtmečius kentėjo nuo vandalų. 84 metais, kai grafičių grupuotėms buvo paskelbtas karas, mieste nebuvo likę nė vieno vagono, kuris nebūtų išpieštas g]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ko Žemės planeta nematė 4,5 mln. metų, kol neatsirado homo sapiens?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ko-zemes-planeta-nemate-4-5-mln-metu-kol-neatsirado-homo-sapiens--53805050</link><description><![CDATA[Prieš ketverius metus gegužės 11 dieną Mauna Loa observatorija Havajuose užfiksavo aukščiausią CO2 koncentraciją atmosferoje per visą žmonijos istoriją. Jos matavimo vienetas yra PPM (parts per million), t.y. - kiek vienos medžiagos dalelių yra milijone visų dalelių. Taigi, šis rodiklis viršijo 420, o tai reiškia, kad tokio šioje planetoje nėra buvę 4,5 milijono metų. Tuo metu anglies dioksido dalelių kiekis buvo apie 400. Mokslininkai tai nustatyti padėjo kompiuterinės simuliacijos. Tada Arktis buvo apaugusi<br />miškais, o jūros lygis buvo 5-25 m aukštesnis nei dabar. Jei grįžtume prie šių parametrų – to pakaktų, kad daugelis mūsų pakrančių miestų atsidurtų po vandeniu.<br />Mokslui nėra žinoma jokia kita planeta, kurioje CO2 kiekis būtų toks didelis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53805050</guid><pubDate>Thu, 11 May 2023 05:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53805050/2023_05_10_f8d92809_4698_f_20230510115443224.mp3" length="2884322" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš ketverius metus gegužės 11 dieną Mauna Loa observatorija Havajuose užfiksavo aukščiausią CO2 koncentraciją atmosferoje per visą žmonijos istoriją. Jos matavimo vienetas yra PPM (parts per million), t.y. - kiek vienos medžiagos dalelių yra...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš ketverius metus gegužės 11 dieną Mauna Loa observatorija Havajuose užfiksavo aukščiausią CO2 koncentraciją atmosferoje per visą žmonijos istoriją. Jos matavimo vienetas yra PPM (parts per million), t.y. - kiek vienos medžiagos dalelių yra milijone visų dalelių. Taigi, šis rodiklis viršijo 420, o tai reiškia, kad tokio šioje planetoje nėra buvę 4,5 milijono metų. Tuo metu anglies dioksido dalelių kiekis buvo apie 400. Mokslininkai tai nustatyti padėjo kompiuterinės simuliacijos. Tada Arktis buvo apaugusi<br />miškais, o jūros lygis buvo 5-25 m aukštesnis nei dabar. Jei grįžtume prie šių parametrų – to pakaktų, kad daugelis mūsų pakrančių miestų atsidurtų po vandeniu.<br />Mokslui nėra žinoma jokia kita planeta, kurioje CO2 kiekis būtų toks didelis.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kokį nevisavertiškumo kompleksą Aleksandras Grahamas Belas įvarė Amerikos prezidentams?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-koki-nevisavertiskumo-kompleksa-aleksandras-grahamas-belas-ivare-amerikos-prezidentams--53794916</link><description><![CDATA[1877 m. gegužės 10 d. Amerikos prezidento Rutherfordo Hayeso nurodymu Baltuosiuose rūmuose buvo įrengtas pirmas telefonas. Tiesa, tai nebuvo telefonas prezidentui, nes jis buvo įrengtas telegrafo kambaryje. Hayesas buvo naujų technologijų mėgėjas - telefonas Baltuosiuose rūmuose atsirado praėjus vos 14-kai mėnesių nuo tada, kai Aleksandras Grahamas Belas jį patentavo. Prezidentūros telefono numeris buvo „vienas“, tik nelabai kas galėjo paskambinti, nebent iždo departamentas, kuriame irgi buvo įrengtas telefonas. Jis buvo įsikūręs per gatvę nuo Baltųjų rūmų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53794916</guid><pubDate>Wed, 10 May 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53794916/2023_05_09_1d72caa1_4698_f_20230509193625409.mp3" length="2883068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1877 m. gegužės 10 d. Amerikos prezidento Rutherfordo Hayeso nurodymu Baltuosiuose rūmuose buvo įrengtas pirmas telefonas. Tiesa, tai nebuvo telefonas prezidentui, nes jis buvo įrengtas telegrafo kambaryje. Hayesas buvo naujų technologijų mėgėjas -...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1877 m. gegužės 10 d. Amerikos prezidento Rutherfordo Hayeso nurodymu Baltuosiuose rūmuose buvo įrengtas pirmas telefonas. Tiesa, tai nebuvo telefonas prezidentui, nes jis buvo įrengtas telegrafo kambaryje. Hayesas buvo naujų technologijų mėgėjas - telefonas Baltuosiuose rūmuose atsirado praėjus vos 14-kai mėnesių nuo tada, kai Aleksandras Grahamas Belas jį patentavo. Prezidentūros telefono numeris buvo „vienas“, tik nelabai kas galėjo paskambinti, nebent iždo departamentas, kuriame irgi buvo įrengtas telefonas. Jis buvo įsikūręs per gatvę nuo Baltųjų rūmų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Dėl ko Australijoje 2,3 mlrd. vertės banknotus teko mesti į šiukšlių dėžę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-del-ko-australijoje-2-3-mlrd-vertes-banknotus-teko-mesti-i-siuksliu-deze--53787986</link><description><![CDATA[Prieš ketverius metus gegužės 9 d. Australijos bankas patvirtino, kad apyvartoje – 46 milijonai 50-ties dolerių vertės banknotų, ant kurių mikrotekste yra spausdinimo klaida. Žodyje „responsibility“ (atsakomybė) praleista paskutinė „i“ trumpoji - responsibilty. Bendra visų šių banknotų vertė - 2,3 milijardo dolerių. Klaida buvo pastebėta tik po pusės metų, kai banknotai pasirodė apyvartoje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53787986</guid><pubDate>Tue, 09 May 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53787986/2023_05_08_c3ee1a26_4698_f_20230508203208578.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš ketverius metus gegužės 9 d. Australijos bankas patvirtino, kad apyvartoje – 46 milijonai 50-ties dolerių vertės banknotų, ant kurių mikrotekste yra spausdinimo klaida. Žodyje „responsibility“ (atsakomybė) praleista paskutinė „i“ trumpoji -...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš ketverius metus gegužės 9 d. Australijos bankas patvirtino, kad apyvartoje – 46 milijonai 50-ties dolerių vertės banknotų, ant kurių mikrotekste yra spausdinimo klaida. Žodyje „responsibility“ (atsakomybė) praleista paskutinė „i“ trumpoji - responsibilty. Bendra visų šių banknotų vertė - 2,3 milijardo dolerių. Klaida buvo pastebėta tik po pusės metų, kai banknotai pasirodė apyvartoje.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Londonas pavydi troleibusų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-londonas-pavydi-troleibusu--53773668</link><description><![CDATA[1962 metų gegužės 8-tąją reisą baigė paskutinis Londono troleibusas. Tiesa, per visą trasą buvo tiek daug žmonių, norinčių paskutinį sykį pavažiuoti ūsuota transporto priemone Londone, kad reisas užtruko. Troleibusas į depą grįžo jau gerokai po vidurnakčio.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53773668</guid><pubDate>Mon, 08 May 2023 05:27:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53773668/2023_05_07_e8c30260_4698_f_20230507190828684.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1962 metų gegužės 8-tąją reisą baigė paskutinis Londono troleibusas. Tiesa, per visą trasą buvo tiek daug žmonių, norinčių paskutinį sykį pavažiuoti ūsuota transporto priemone Londone, kad reisas užtruko. Troleibusas į depą grįžo jau gerokai po...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1962 metų gegužės 8-tąją reisą baigė paskutinis Londono troleibusas. Tiesa, per visą trasą buvo tiek daug žmonių, norinčių paskutinį sykį pavažiuoti ūsuota transporto priemone Londone, kad reisas užtruko. Troleibusas į depą grįžo jau gerokai po vidurnakčio.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar tikrai atsimenate pirmo amerikiečių astronauto pavardę? O gal niekada ir nežinojote?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-tikrai-atsimenate-pirmo-amerikieciu-astronauto-pavarde-o-gal-niekada-ir-nezinojote--53739758</link><description><![CDATA[1961 m. gegužės 5 d. Alanas Šepardas tapo pirmuoju Amerikos žmogumi,<br />pabuvojusiu kosmose. Kosmine kapsule Mercury 3, kurią iškėlė raketa nešėja Redstone, jis pakilo beveik į 200 kilometrų aukštį, suborbitinis skrydis truko vos 15 minučių. Šepardas visą laiką palaikė ryšį su NASA, pranešė apie didelį debesuotumą virš Floridos ir Šiaurės Karolinos, ir visą laiką negalėjo atsigrožėti – koks nepakartojamas vaizdas. Pirmieji astronauto žodžiai grįžus į Žemę buvo „o, vaikyti, tai bent pralėkiau“. Skrydžio metu Šepardui buvo 37-eri.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53739758</guid><pubDate>Fri, 05 May 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53739758/2023_05_04_ae105458_4698_f_20230504162734170.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1961 m. gegužės 5 d. Alanas Šepardas tapo pirmuoju Amerikos žmogumi,
pabuvojusiu kosmose. Kosmine kapsule Mercury 3, kurią iškėlė raketa nešėja Redstone, jis pakilo beveik į 200 kilometrų aukštį, suborbitinis skrydis truko vos 15 minučių. Šepardas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1961 m. gegužės 5 d. Alanas Šepardas tapo pirmuoju Amerikos žmogumi,<br />pabuvojusiu kosmose. Kosmine kapsule Mercury 3, kurią iškėlė raketa nešėja Redstone, jis pakilo beveik į 200 kilometrų aukštį, suborbitinis skrydis truko vos 15 minučių. Šepardas visą laiką palaikė ryšį su NASA, pranešė apie didelį debesuotumą virš Floridos ir Šiaurės Karolinos, ir visą laiką negalėjo atsigrožėti – koks nepakartojamas vaizdas. Pirmieji astronauto žodžiai grįžus į Žemę buvo „o, vaikyti, tai bent pralėkiau“. Skrydžio metu Šepardui buvo 37-eri.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Echoskopu gimdoje gydytojai „pamatė“ 7 kūdikius. Kiek gimė iš tikrųjų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-echoskopu-gimdoje-gydytojai-pamate-7-kudikius-kiek-gime-is-tikruju--53726088</link><description><![CDATA[Prieš porą metų gegužės 4-tą moteris iš Malio Maroke, Kasablankoje pagimdė devynis kūdikius. Dviem daugiau nei echoskopu buvo nustatę gydytojai iki gimdymo. 25-erių Halima Cissė Malio valdžios pastangomis buvo išsiųsta gimdyti į Maroką dėl to, kad ten geresni specialistai, o atvejis - tikrai ypatingas. Iki šiol pasaulyje yra žinomi tik du atvejai, kai moterys viena Australijoje, kita Malaizijoje pagimdė devynukus. Tačiau nė vienas iš jų neišgyveno ilgiau nei keletą dienų. Guinesso rekordas iki malietės priklausė amerikietei, kuri 2009 m. savo šalyje pagimdė aštuoniukę, ir visi naujagimiai išgyveno. Tada moteris pastojo dirbtinio apvaisinimo metu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53726088</guid><pubDate>Thu, 04 May 2023 05:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53726088/2023_05_03_c635a123_4698_f_20230503104820666.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš porą metų gegužės 4-tą moteris iš Malio Maroke, Kasablankoje pagimdė devynis kūdikius. Dviem daugiau nei echoskopu buvo nustatę gydytojai iki gimdymo. 25-erių Halima Cissė Malio valdžios pastangomis buvo išsiųsta gimdyti į Maroką dėl to, kad ten...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš porą metų gegužės 4-tą moteris iš Malio Maroke, Kasablankoje pagimdė devynis kūdikius. Dviem daugiau nei echoskopu buvo nustatę gydytojai iki gimdymo. 25-erių Halima Cissė Malio valdžios pastangomis buvo išsiųsta gimdyti į Maroką dėl to, kad ten geresni specialistai, o atvejis - tikrai ypatingas. Iki šiol pasaulyje yra žinomi tik du atvejai, kai moterys viena Australijoje, kita Malaizijoje pagimdė devynukus. Tačiau nė vienas iš jų neišgyveno ilgiau nei keletą dienų. Guinesso rekordas iki malietės priklausė amerikietei, kuri 2009 m. savo šalyje pagimdė aštuoniukę, ir visi naujagimiai išgyveno. Tada moteris pastojo dirbtinio apvaisinimo metu.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip įsimylėjėlių spynelėm ant tiltų pritaikyti žiedinę ekonomiką?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-isimylejeliu-spynelem-ant-tiltu-pritaikyti-ziedine-ekonomika--53720089</link><description><![CDATA[1810 metų gegužės 3 dieną vienas žymiausių anglų romantikų, poetas Džordžas Baironas, geriau žinomas kaip Lordas Baironas, perplaukė Helesponto, dabar - Dardanelų sąsiaurį, kuris jungia Marmuro ir Egėjo jūras, taip pat Europą ir Aziją. Jis yra netoli Stambulo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53720089</guid><pubDate>Wed, 03 May 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53720089/2023_05_02_32ea9648_4698_f_20230502185835594.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1810 metų gegužės 3 dieną vienas žymiausių anglų romantikų, poetas Džordžas Baironas, geriau žinomas kaip Lordas Baironas, perplaukė Helesponto, dabar - Dardanelų sąsiaurį, kuris jungia Marmuro ir Egėjo jūras, taip pat Europą ir Aziją. Jis yra netoli...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1810 metų gegužės 3 dieną vienas žymiausių anglų romantikų, poetas Džordžas Baironas, geriau žinomas kaip Lordas Baironas, perplaukė Helesponto, dabar - Dardanelų sąsiaurį, kuris jungia Marmuro ir Egėjo jūras, taip pat Europą ir Aziją. Jis yra netoli Stambulo.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kada paskutinį kartą kalbėjotės su savo… gėlėmis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kada-paskutini-karta-kalbejotes-su-savo-gelemis--53713110</link><description><![CDATA[Lygiai prieš penkerius metus gegužės 2 dieną mokslinių idėjų leidiny Plos One buvo paskelbta Švedijos Upsalos Žemės ūkio mokslų universiteto mokslininkų tyrimo išvada, kad augalai bendrauja tarpusavyje. Mokslininkai tyrė kukurūzų daigus ir išsiaiškino, kad šie siunčia signalus po dirva, pranešdami vieni kitiems, kad kažkur netoli yra kiti augalai.<br />Pasiklausyti šalimais esančių kaimynų augalai naudoja savo šaknis. Prigrūstoje aplinkoje augalai į dirvožemį išskiria chemines medžiagas, kurios skatina jų kaimynus augti agresyviau, tikriausiai tam, kad jie neliktų šešėlyje. Jau anksčiau mokslininkai įrodė, kad kai augalų lapai ima liestis prie kaimyninių augalų lapų ar šakų, jie pakeičia augimo strategiją. Ir pasirodo, kad augalai yra labai nesavanaudžiai. Pastebėta, kad<br />subrendę medžiai turi vadinama „lajos drovumo“ sindromą. Kai šalia auga jaunas sodinukas, subrendęs medis pristabdo savo augimą. Bet yra ir tokių, kurie elgiasi kovingiau ir nukreipia energiją nuo šaknų augimo, kad sparčiau augtų virš žemės paviršiaus. Naujausias tyrimas atskleidė, kad tokią elgseną lemia ne tik mechaninė lapų tarpusavio trintis, bet ir dirvožemyje esančios cheminės augalų išskyros.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53713110</guid><pubDate>Tue, 02 May 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53713110/2023_05_01_1aee4b90_4698_f_20230501215629797.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš penkerius metus gegužės 2 dieną mokslinių idėjų leidiny Plos One buvo paskelbta Švedijos Upsalos Žemės ūkio mokslų universiteto mokslininkų tyrimo išvada, kad augalai bendrauja tarpusavyje. Mokslininkai tyrė kukurūzų daigus ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš penkerius metus gegužės 2 dieną mokslinių idėjų leidiny Plos One buvo paskelbta Švedijos Upsalos Žemės ūkio mokslų universiteto mokslininkų tyrimo išvada, kad augalai bendrauja tarpusavyje. Mokslininkai tyrė kukurūzų daigus ir išsiaiškino, kad šie siunčia signalus po dirva, pranešdami vieni kitiems, kad kažkur netoli yra kiti augalai.<br />Pasiklausyti šalimais esančių kaimynų augalai naudoja savo šaknis. Prigrūstoje aplinkoje augalai į dirvožemį išskiria chemines medžiagas, kurios skatina jų kaimynus augti agresyviau, tikriausiai tam, kad jie neliktų šešėlyje. Jau anksčiau mokslininkai įrodė, kad kai augalų lapai ima liestis prie kaimyninių augalų lapų ar šakų, jie pakeičia augimo strategiją. Ir pasirodo, kad augalai yra labai nesavanaudžiai. Pastebėta, kad<br />subrendę medžiai turi vadinama „lajos drovumo“ sindromą. Kai šalia auga jaunas sodinukas, subrendęs medis pristabdo savo augimą. Bet yra ir tokių, kurie elgiasi kovingiau ir nukreipia energiją nuo šaknų augimo, kad sparčiau augtų virš žemės paviršiaus. Naujausias tyrimas atskleidė, kad tokią elgseną lemia ne tik mechaninė lapų tarpusavio trintis, bet ir dirvožemyje esančios cheminės augalų išskyros.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kokių „pergalių“ Lietuva yra pasiekusi Amerikos FTB ieškomiausiųjų nusikaltėlių sąraše?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kokiu-pergaliu-lietuva-yra-pasiekusi-amerikos-ftb-ieskomiausiuju-nusikalteliu-sarase--53702822</link><description><![CDATA[1936 metų gegužės 1-ąją Naujajame Orleane per operaciją, kurioje dalyvavo pats Federalinio tyrimų biuro direktorius Edgaras Hooveris, buvo sulaikytas paskutinis ieškomiausių nusikaltėlių ketveriukės narys - Misteris O’Hara. Ši gauja užsiėmė plėšimais, žudymais, žmonių grobimu. Ji buvo paskutinė gangsterių grupuotė iš Didžiosios depresijos laikų. FTB vadovas Hooveris tik dėl jos sukūrė ieškomiausių plėšikų sąrašą, kuriame pradžioje buvo tik 4 žmonės. Kai pirmieji trys nusikaltėliai žuvo susišaudymo su policija metu, paskutinysis tapo ieškomiausiu Numeris 1.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53702822</guid><pubDate>Mon, 01 May 2023 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53702822/2023_05_01_cdf5099a_4698_f_20230501090738623.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1936 metų gegužės 1-ąją Naujajame Orleane per operaciją, kurioje dalyvavo pats Federalinio tyrimų biuro direktorius Edgaras Hooveris, buvo sulaikytas paskutinis ieškomiausių nusikaltėlių ketveriukės narys - Misteris O’Hara. Ši gauja užsiėmė plėšimais,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1936 metų gegužės 1-ąją Naujajame Orleane per operaciją, kurioje dalyvavo pats Federalinio tyrimų biuro direktorius Edgaras Hooveris, buvo sulaikytas paskutinis ieškomiausių nusikaltėlių ketveriukės narys - Misteris O’Hara. Ši gauja užsiėmė plėšimais, žudymais, žmonių grobimu. Ji buvo paskutinė gangsterių grupuotė iš Didžiosios depresijos laikų. FTB vadovas Hooveris tik dėl jos sukūrė ieškomiausių plėšikų sąrašą, kuriame pradžioje buvo tik 4 žmonės. Kai pirmieji trys nusikaltėliai žuvo susišaudymo su policija metu, paskutinysis tapo ieškomiausiu Numeris 1.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip elektromobilizacija būtų sugriovusi tarybų valdžios planus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-elektromobilizacija-butu-sugriovusi-tarybu-valdzios-planus--53664325</link><description><![CDATA[2018 m. balandžio 28 d. Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi paskelbė, kad elektrifikuotas paskutinis Indijos kaimas. Juo tapo šiaurės rytuose esantis Leisango kaimelis. Per paskutinį gyventojų surašymą ten buvo suskaičiuota devyniolika šeimų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53664325</guid><pubDate>Fri, 28 Apr 2023 05:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53664325/2023_04_27_d824af83_4698_f_20230427100706639.mp3" length="2883904" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2018 m. balandžio 28 d. Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi paskelbė, kad elektrifikuotas paskutinis Indijos kaimas. Juo tapo šiaurės rytuose esantis Leisango kaimelis. Per paskutinį gyventojų surašymą ten buvo suskaičiuota devyniolika šeimų.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2018 m. balandžio 28 d. Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi paskelbė, kad elektrifikuotas paskutinis Indijos kaimas. Juo tapo šiaurės rytuose esantis Leisango kaimelis. Per paskutinį gyventojų surašymą ten buvo suskaičiuota devyniolika šeimų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl svarbu ne tik partinis bilietas, bet ir gimimo liudijimas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-svarbu-ne-tik-partinis-bilietas-bet-ir-gimimo-liudijimas--53652617</link><description><![CDATA[2011 balandžio 27 dieną tuometis Amerikos prezidentas Barackas Obama paviešino savo gimimo liudijimą. Tai padaryti jis buvo priverstas dėl nuolatinių melagingų kaltinimų dėl jo gimimo vietos. Amerikoje netgi gimė konspiracinis judėjimas, subūręs daugybę žmonių, abejojančių prezidento teisėtumu. Pagal Amerikos konstituciją šalies vadovu gali būti renkamas tik šioje šalyje gimęs asmuo. Barackas Obama gimė 1961 metų rugpjūčio 4 dieną Havajuose, jo tėvas – iš Kenijos, o mama iš Kanzaso. Melagingą versiją iškėlęs judėjimas teigė, kad Barackas Obama irgi gimė Kenijoje. Šias sąmokslo teorijas platinusios grupės skelbėsi vykdžiusios tyrimus ir radusios įrodymų, kad gimimo liudijimas padirbtas. Neva pačiame spaude ant liudijimo yra rašybos klaidų, parašas panašus į šypsenėlę, o išdidinus dokumentą tūkstantį kartų ir serijos numerio skaičius pavertus atskirais pikseliais, vienetas labai skiriasi nuo kitų skaičių. Sąmokslo teorijos pasiekė nacionalinį lygį, tačiau akivaizdu, kad už jų slypėjo tik noras diskredituoti pirmąjį Amerikos juodaodį prezidentą.<br />Humoro jausmo nestokojantis Obama po metų viešėjo Floridoje. Ten užsuko į vietos sporto barą-restoraną alaus ir padiskutuoti su paprastais mirtingaisiais. Jis stabtelėjo prie stalo, prie kurio buvo daug vaikų. Kai vienas septynmetis baltapūkis pasisakė, kad irgi yra gimęs Havajuose, Obama paklausė – gimimo liudijimą turi?]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53652617</guid><pubDate>Thu, 27 Apr 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53652617/2023_04_26_e60c929c_4698_f_20230426164916589.mp3" length="2882199" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2011 balandžio 27 dieną tuometis Amerikos prezidentas Barackas Obama paviešino savo gimimo liudijimą. Tai padaryti jis buvo priverstas dėl nuolatinių melagingų kaltinimų dėl jo gimimo vietos. Amerikoje netgi gimė konspiracinis judėjimas, subūręs...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2011 balandžio 27 dieną tuometis Amerikos prezidentas Barackas Obama paviešino savo gimimo liudijimą. Tai padaryti jis buvo priverstas dėl nuolatinių melagingų kaltinimų dėl jo gimimo vietos. Amerikoje netgi gimė konspiracinis judėjimas, subūręs daugybę žmonių, abejojančių prezidento teisėtumu. Pagal Amerikos konstituciją šalies vadovu gali būti renkamas tik šioje šalyje gimęs asmuo. Barackas Obama gimė 1961 metų rugpjūčio 4 dieną Havajuose, jo tėvas – iš Kenijos, o mama iš Kanzaso. Melagingą versiją iškėlęs judėjimas teigė, kad Barackas Obama irgi gimė Kenijoje. Šias sąmokslo teorijas platinusios grupės skelbėsi vykdžiusios tyrimus ir radusios įrodymų, kad gimimo liudijimas padirbtas. Neva pačiame spaude ant liudijimo yra rašybos klaidų, parašas panašus į šypsenėlę, o išdidinus dokumentą tūkstantį kartų ir serijos numerio skaičius pavertus atskirais pikseliais, vienetas labai skiriasi nuo kitų skaičių. Sąmokslo teorijos pasiekė nacionalinį lygį, tačiau akivaizdu, kad už jų slypėjo tik noras diskredituoti pirmąjį Amerikos juodaodį prezidentą.<br />Humoro jausmo nestokojantis Obama po metų viešėjo Floridoje. Ten užsuko į vietos sporto barą-restoraną alaus ir padiskutuoti su paprastais mirtingaisiais. Jis stabtelėjo prie stalo, prie kurio buvo daug vaikų. Kai vienas septynmetis baltapūkis pasisakė, kad irgi yra gimęs Havajuose, Obama paklausė – gimimo liudijimą turi?]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl automobilių plėšikui pravartu baigti vairavimo kursus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-automobiliu-plesikui-pravartu-baigti-vairavimo-kursus--53650017</link><description><![CDATA[1977 metų balandžio 26-ąją Los Andžele ginkluotas plėšikas vidury baltos dienos iš Rodo Stewarto pavogė „Porsche 911 Carrera turbo“, kai šis po savaitgalio apsipirkimo prabangiame Sanseto bulvare ruošėsi sėsti važiuoti kartu su savo mažamete dukrele ir asistente. Rodas Stewartas, kuris nuo vaikystės planavo būti arba futbolininku, arba muzikantu, taip pat mėgo ir automobilius. Kadangi viena plano dalis išsipildė, automobiliai irgi tapo jo žavėjimosi objektais, ypač „Lamborghini“ ir „Ferrari“. Tačiau dainininkas taip buvo sukrėstas incidento, kad galbūt netgi tik dėl jo kuriam laikui iš Kalifornijos grįžo gyventi į gimtąją Angliją. Be to, apiplėšimas, nors per jį Stewartas nė necyptelėjo, nepraėjo sklandžiai. Įsėdęs į 50 tūkstančių dolerių kainuojantį automobilį, plėšikas suprato, kad nežino, kaip jį užvesti. Tada grįžo pas atsitraukti jau spėjusį teisėtą mašinos šeimininką ir vėl įrėmęs pistoletą į nugarą liepė grįžti į automobilį ir jį užvesti. Pasirodo, jau tais laikais buvo automobilių, kurie užvedami paspaudus mygtuką.<br />Po kelerių metų Stewartas grįžo gyventi į Los Andželą, bet gali būti, kad dėl to pasigailėjo. Nes vėl turėjo problemų su automobiliais. 2004-aisiais buvo nukniauktas, tiesa, be prievartos, geltonas „Dodge Viper“. Paaiškėjo, kad jį pasisavino buvęs Stewarto sodininkas, kurį rokeris atleido. Sodininkas toli nenuvažiavo. Labai greitai buvo rastas įvažiavęs į upelį. Padaryta žala siekė 15 tūkstančių dolerių. Vagis kaltę pripažino ir gavo 11 metų kalėjimo, o Stewartą automobilių bėdos užgrūdino taip, kad jis iki šiol vis tiek kartais gyvena Beverly Hilse.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53650017</guid><pubDate>Wed, 26 Apr 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53650017/2023_04_26_755a5901_4698_f_20230426102605826.mp3" length="2882199" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1977 metų balandžio 26-ąją Los Andžele ginkluotas plėšikas vidury baltos dienos iš Rodo Stewarto pavogė „Porsche 911 Carrera turbo“, kai šis po savaitgalio apsipirkimo prabangiame Sanseto bulvare ruošėsi sėsti važiuoti kartu su savo mažamete dukrele...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1977 metų balandžio 26-ąją Los Andžele ginkluotas plėšikas vidury baltos dienos iš Rodo Stewarto pavogė „Porsche 911 Carrera turbo“, kai šis po savaitgalio apsipirkimo prabangiame Sanseto bulvare ruošėsi sėsti važiuoti kartu su savo mažamete dukrele ir asistente. Rodas Stewartas, kuris nuo vaikystės planavo būti arba futbolininku, arba muzikantu, taip pat mėgo ir automobilius. Kadangi viena plano dalis išsipildė, automobiliai irgi tapo jo žavėjimosi objektais, ypač „Lamborghini“ ir „Ferrari“. Tačiau dainininkas taip buvo sukrėstas incidento, kad galbūt netgi tik dėl jo kuriam laikui iš Kalifornijos grįžo gyventi į gimtąją Angliją. Be to, apiplėšimas, nors per jį Stewartas nė necyptelėjo, nepraėjo sklandžiai. Įsėdęs į 50 tūkstančių dolerių kainuojantį automobilį, plėšikas suprato, kad nežino, kaip jį užvesti. Tada grįžo pas atsitraukti jau spėjusį teisėtą mašinos šeimininką ir vėl įrėmęs pistoletą į nugarą liepė grįžti į automobilį ir jį užvesti. Pasirodo, jau tais laikais buvo automobilių, kurie užvedami paspaudus mygtuką.<br />Po kelerių metų Stewartas grįžo gyventi į Los Andželą, bet gali būti, kad dėl to pasigailėjo. Nes vėl turėjo problemų su automobiliais. 2004-aisiais buvo nukniauktas, tiesa, be prievartos, geltonas „Dodge Viper“. Paaiškėjo, kad jį pasisavino buvęs Stewarto sodininkas, kurį rokeris atleido. Sodininkas toli nenuvažiavo. Labai greitai buvo rastas įvažiavęs į upelį. Padaryta žala siekė 15 tūkstančių dolerių. Vagis kaltę pripažino ir gavo 11 metų kalėjimo, o Stewartą automobilių bėdos užgrūdino taip, kad jis iki šiol vis tiek kartais gyvena Beverly Hilse.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl pasaulyje nėra Kolumbūrijos, bet yra Amerika?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-pasaulyje-nera-kolumburijos-bet-yra-amerika--53638853</link><description><![CDATA[1507 metų balandžio 25 dieną vokiečių kartografas Martinas Waldseemulleris paskelbia žemėlapį pavadinimu „Universali kosmografija, sukurta pagal Ptolemėjaus tradiciją ir Amerigo Vesupči bei kitų atradimus“. Tai pirmasis žinomas žemėlapis, kuriame Naujasis Pasaulis pažymėtas pavadinimu „Amerika“ – lotyniška keliautojo ir atradėjo vardo versija. Tai vienintelė pasaulio kontinentinė žemės teritorija, pavadinta realaus žmogaus vardu.<br />Italų keliautojas Amerigas Vespučis buvo pirmas, kuris suprato, kad tai, kas dabar yra Brazilija, yra naujas žemynas, o ne Azija. Yra netgi versijų, kad Pietų Amerikoje Vespučis buvo išsilaipinęs 1497-taisiais, metais anksčiau už Kolumbą, tačiau realių tokios ekspedicijos įrodymų nėra. Neabejojama, kad vėliau Vespučis Naujajame Pasaulyje lankėsi dar porą kartų, tačiau tai jau buvo po Kolumbo.<br />Tad kodėl Amerika vadinasi Amerika, o ne Kolumbūrija? Yra kontraversija ir dėl Waldseemullerio žemėlapio. Manoma, kad Amerika Naująjį Pasaulį pavadino ne jis, o jo kolega Mathiasas Ringmannas, su kuriuo žemėlapį jis kartu sudarinėjo. XVI amžiuje informacija plito be galo lėtai. Gali būti, kad Ringmannas 1507 metais dar net nežinojo, kad kažkoks Kolumbas, kuris mirė metais anksčiau, Naująjį Pasaulį atrado anksčiau už Vespučį. Kai mirė Ringmannas, Waldseemulleris Amerikos pavadinimo vėlesniuose žemėlapiuose irgi nebenaudojo. Bet buvo per vėlu. Jų žemėlapį su Amerikos pavadinimu kopijavo kiti kartografai, Amerika atsidūrė ir pirmajame pasaulio žemėlapyje Orbis Imago, kurį nupiešė garsus geografas Gerardas Merkatorius 1538 metais. Vespučis mirė Sevilijoje 1512-taisiais, nesėjęs sužinoti, kad jo vardu bus pavadintas didžiulis kontinentas, – garbė, kurios nenusipelnė joks kitas žmogus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53638853</guid><pubDate>Tue, 25 Apr 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53638853/2023_04_24_d4f585ae_4698_f_20230424230343690.mp3" length="2884707" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1507 metų balandžio 25 dieną vokiečių kartografas Martinas Waldseemulleris paskelbia žemėlapį pavadinimu „Universali kosmografija, sukurta pagal Ptolemėjaus tradiciją ir Amerigo Vesupči bei kitų atradimus“. Tai pirmasis žinomas žemėlapis, kuriame...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1507 metų balandžio 25 dieną vokiečių kartografas Martinas Waldseemulleris paskelbia žemėlapį pavadinimu „Universali kosmografija, sukurta pagal Ptolemėjaus tradiciją ir Amerigo Vesupči bei kitų atradimus“. Tai pirmasis žinomas žemėlapis, kuriame Naujasis Pasaulis pažymėtas pavadinimu „Amerika“ – lotyniška keliautojo ir atradėjo vardo versija. Tai vienintelė pasaulio kontinentinė žemės teritorija, pavadinta realaus žmogaus vardu.<br />Italų keliautojas Amerigas Vespučis buvo pirmas, kuris suprato, kad tai, kas dabar yra Brazilija, yra naujas žemynas, o ne Azija. Yra netgi versijų, kad Pietų Amerikoje Vespučis buvo išsilaipinęs 1497-taisiais, metais anksčiau už Kolumbą, tačiau realių tokios ekspedicijos įrodymų nėra. Neabejojama, kad vėliau Vespučis Naujajame Pasaulyje lankėsi dar porą kartų, tačiau tai jau buvo po Kolumbo.<br />Tad kodėl Amerika vadinasi Amerika, o ne Kolumbūrija? Yra kontraversija ir dėl Waldseemullerio žemėlapio. Manoma, kad Amerika Naująjį Pasaulį pavadino ne jis, o jo kolega Mathiasas Ringmannas, su kuriuo žemėlapį jis kartu sudarinėjo. XVI amžiuje informacija plito be galo lėtai. Gali būti, kad Ringmannas 1507 metais dar net nežinojo, kad kažkoks Kolumbas, kuris mirė metais anksčiau, Naująjį Pasaulį atrado anksčiau už Vespučį. Kai mirė Ringmannas, Waldseemulleris Amerikos pavadinimo vėlesniuose žemėlapiuose irgi nebenaudojo. Bet buvo per vėlu. Jų žemėlapį su Amerikos pavadinimu kopijavo kiti kartografai, Amerika atsidūrė ir pirmajame pasaulio žemėlapyje Orbis Imago, kurį nupiešė garsus geografas Gerardas Merkatorius 1538 metais. Vespučis mirė Sevilijoje 1512-taisiais, nesėjęs sužinoti, kad jo vardu bus pavadintas didžiulis kontinentas, – garbė, kurios nenusipelnė joks kitas žmogus.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl dėl žydinčių sakurų pilnėja sporto klubai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-del-zydinciu-sakuru-pilneja-sporto-klubai--53625983</link><description><![CDATA[1982 metų balandžio 24 dieną Holivudo žvaigždė Jane Fonda išleido pirmąją namų vartotojams skirtą kasetę su aerobikos programa, pavadinimu „Treniruotė“. Į kino pasaulį ji įsiveržė septinto dešimtmečio pradžioje, jai pavyko tapti ne tik sekso simboliu, bet ir rimta aktore. Fonda griežtai pasisakė prieš Amerikos karą Vietname. 1979-taisiais, tais pačiais metais, kai laimėjo antrąjį Oskaro apdovanojimą už geriausios aktorės vaidmenį, ji atidarė pirmąją sporto salę, taip įžengdama į treniruočių verslą, kuriame iki tol dominavo tik vyrai boksininkai ir kultūristai. Kad palaikytų dailias linijas, Fonda pradėjo praktikuoti aerobiką. Ji išleido Jane Fonda treniruočių knygą, kuri pusę metų buvo perkamiausia knyga tarp ne grožinės literatūros knygų. Neįtikėtinas treniruočių salių, videokasečių ir knygų populiarumas aštunto dešimtmečio pabaigoje įžiebė pamišimą dėl aerobikos. Nors ji sukūrė specialias programas moterims, netruko ateiti laikas, kai šokinėdami kojas kartu ėmė kilnoti ir vyrai. Aerobika įsisuko ir į madų pasaulį – neoninis spandeksas, kojų aptemptukai ir trikotažiniai kostiumai tapo visur paplitę tarp sveika gyvensena ir kūno linijomis besirūpinančių moterų. Didžiulės pajamos iš aerobikos verslo Fonai leido finansuoti leftistinę organizaciją „Ekonominė demokratija“, kurią įkūrė tuometis jos vyras Tomas Haydenas. Asmeniniame gyvenime Jane Fondai nesisekė taip gerai, kaip aerobikos treniruotėse. Ji buvo ištekėjusi ir už Amerikos žiniasklaidos magnato, CNN įkūrėjo Tedo Ternerio, su kuriuo irgi išsiskyrė 2001-aisiais.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53625983</guid><pubDate>Mon, 24 Apr 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53625983/2023_04_24_ed9c9848_4698_f_20230424083600333.mp3" length="2882208" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1982 metų balandžio 24 dieną Holivudo žvaigždė Jane Fonda išleido pirmąją namų vartotojams skirtą kasetę su aerobikos programa, pavadinimu „Treniruotė“. Į kino pasaulį ji įsiveržė septinto dešimtmečio pradžioje, jai pavyko tapti ne tik sekso simboliu,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1982 metų balandžio 24 dieną Holivudo žvaigždė Jane Fonda išleido pirmąją namų vartotojams skirtą kasetę su aerobikos programa, pavadinimu „Treniruotė“. Į kino pasaulį ji įsiveržė septinto dešimtmečio pradžioje, jai pavyko tapti ne tik sekso simboliu, bet ir rimta aktore. Fonda griežtai pasisakė prieš Amerikos karą Vietname. 1979-taisiais, tais pačiais metais, kai laimėjo antrąjį Oskaro apdovanojimą už geriausios aktorės vaidmenį, ji atidarė pirmąją sporto salę, taip įžengdama į treniruočių verslą, kuriame iki tol dominavo tik vyrai boksininkai ir kultūristai. Kad palaikytų dailias linijas, Fonda pradėjo praktikuoti aerobiką. Ji išleido Jane Fonda treniruočių knygą, kuri pusę metų buvo perkamiausia knyga tarp ne grožinės literatūros knygų. Neįtikėtinas treniruočių salių, videokasečių ir knygų populiarumas aštunto dešimtmečio pabaigoje įžiebė pamišimą dėl aerobikos. Nors ji sukūrė specialias programas moterims, netruko ateiti laikas, kai šokinėdami kojas kartu ėmė kilnoti ir vyrai. Aerobika įsisuko ir į madų pasaulį – neoninis spandeksas, kojų aptemptukai ir trikotažiniai kostiumai tapo visur paplitę tarp sveika gyvensena ir kūno linijomis besirūpinančių moterų. Didžiulės pajamos iš aerobikos verslo Fonai leido finansuoti leftistinę organizaciją „Ekonominė demokratija“, kurią įkūrė tuometis jos vyras Tomas Haydenas. Asmeniniame gyvenime Jane Fondai nesisekė taip gerai, kaip aerobikos treniruotėse. Ji buvo ištekėjusi ir už Amerikos žiniasklaidos magnato, CNN įkūrėjo Tedo Ternerio, su kuriuo irgi išsiskyrė 2001-aisiais.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip Al Caponė apmovė CBS ir milijonus žiūrovų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-al-capone-apmove-cbs-ir-milijonus-ziurovu--53597319</link><description><![CDATA[1986 metų balandžio 21-ąją Amerikos televizijos CBS eteryje buvo atverta žymaus gangsterio Al Caponės slėptuvė Čikagoje, „Lexintono“ viešbučio rūsyje, kur jis praėjusio amžiaus pradžioje buvo įkurdinęs savo būstinę. Buvo tikimasi rasti ne tik vertingų brangenybių, bet ir Al Caponės aukų liekanų. Viskas buvo transliuojama tiesiogiai, laidą stebėjo milijonai televizijos žiūrovų. CBS žinių laidoje prieš šią ypatingą transliaciją skelbė, kad šis senų mafiozio slėptuvių atvėrimas nusileidžia tik Tutanchamono kapavietės atvėrimui. Priminsiu, Tutanchamonas buvo Egipto faraonas, jo kapavietėje rasta kaukė, kuri yra vienas žinomiausių vaizdinių pasaulyje. Kai specialus būrys tiesioginio CBS eterio metu susprogdino įėjimą į buvusią Al Caponės buveinę, paaiškėjo, kad ten nieko nėra. Na, beveik nieko. Be šiukšlių ir nuolaužų, ten buvo du prohibicijos laikus menantys… Tai buvo didelis šokas ir pačiai televizijos kūrybinei grupei. Laidos, kuri truko dvi valandas, vedėjas Geraldo Rivera po visko žiūrovams sakė: „Esu nusivylęs ne mažiau nei jūs. Buvau tikras, kad šįkart sėkmė bus didesnė, nei laimėti aukso puodą.“ Praėjo keletas metų, ir Riverą savo jausmą tuomet atskleidė labiau: po transliacijos jis nuvyko į viešbutį per gatvę, kurio bare akimirksniu nusitašė nuo tekilos, ir užsidarė kambary, užkabinęs ant rankenos žymeklį „Netrukdyti“. Pats viešbutis 1985 metais buvo gavęs saugomo paveldo statusą, tačiau po kelių nepavykusių bandymų renovuoti 1995 buvo nugriautas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53597319</guid><pubDate>Fri, 21 Apr 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53597319/2023_04_20_5c83af3a_4698_f_20230420211521736.mp3" length="2882207" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1986 metų balandžio 21-ąją Amerikos televizijos CBS eteryje buvo atverta žymaus gangsterio Al Caponės slėptuvė Čikagoje, „Lexintono“ viešbučio rūsyje, kur jis praėjusio amžiaus pradžioje buvo įkurdinęs savo būstinę. Buvo tikimasi rasti ne tik vertingų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1986 metų balandžio 21-ąją Amerikos televizijos CBS eteryje buvo atverta žymaus gangsterio Al Caponės slėptuvė Čikagoje, „Lexintono“ viešbučio rūsyje, kur jis praėjusio amžiaus pradžioje buvo įkurdinęs savo būstinę. Buvo tikimasi rasti ne tik vertingų brangenybių, bet ir Al Caponės aukų liekanų. Viskas buvo transliuojama tiesiogiai, laidą stebėjo milijonai televizijos žiūrovų. CBS žinių laidoje prieš šią ypatingą transliaciją skelbė, kad šis senų mafiozio slėptuvių atvėrimas nusileidžia tik Tutanchamono kapavietės atvėrimui. Priminsiu, Tutanchamonas buvo Egipto faraonas, jo kapavietėje rasta kaukė, kuri yra vienas žinomiausių vaizdinių pasaulyje. Kai specialus būrys tiesioginio CBS eterio metu susprogdino įėjimą į buvusią Al Caponės buveinę, paaiškėjo, kad ten nieko nėra. Na, beveik nieko. Be šiukšlių ir nuolaužų, ten buvo du prohibicijos laikus menantys… Tai buvo didelis šokas ir pačiai televizijos kūrybinei grupei. Laidos, kuri truko dvi valandas, vedėjas Geraldo Rivera po visko žiūrovams sakė: „Esu nusivylęs ne mažiau nei jūs. Buvau tikras, kad šįkart sėkmė bus didesnė, nei laimėti aukso puodą.“ Praėjo keletas metų, ir Riverą savo jausmą tuomet atskleidė labiau: po transliacijos jis nuvyko į viešbutį per gatvę, kurio bare akimirksniu nusitašė nuo tekilos, ir užsidarė kambary, užkabinęs ant rankenos žymeklį „Netrukdyti“. Pats viešbutis 1985 metais buvo gavęs saugomo paveldo statusą, tačiau po kelių nepavykusių bandymų renovuoti 1995 buvo nugriautas.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Bijai triušio – nebūk prezidentas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-bijai-triusio-nebuk-prezidentas--53596824</link><description><![CDATA[1979 metų balandžio 20 dieną Amerikos prezidentas Jimmy Carteris žvejojo valtimi netoli gimtojo savo miesto Plainso, Džordžijos valstijoje, kai staiga link jo ėmė plaukti neįprastai didelis pelkinis triušis. Apie šį incidentą (taip, tai įvardinta kaip incidentas) prasitarė Carterio spaudos atstovas po kelių mėnesių. Nuo tada ši istorija tapo prezidentinių istorijų pajuokų šaltiniu. Po daugybės metų šią istoriją CNN televizijai papasakojo ir pats Carteris: „Mačiau, kaip labai didelis triušis įšoka į vandenį ir ima plaukti link manęs. Kai jis visiškai priartėjo prie mano valties, aptaškiau jį vandeniu. Dink nuo mano valties!“ Taip istorija skambėjo iš pirmų lūpų. Tiesa, net Baltųjų rūmų darbuotojai iš pradžių nebuvo linkę tikėti šia istorija, bet nuo kranto šį nuotykį užfiksavo asmeninis Carterio fotografas. Tačiau nuotraukos pradžioje nebuvo paviešintos, tad, kai „Washington Post“ sužinojo apie šią istoriją, ant pirmo puslapio buvo pavaizduota karikatūra, kurioje Carterį puola ryklys iš filmo „Nasrai“. Tai buvo pamoka prezidentui ir jo viešųjų ryšių komandai, nes vėliau politiniai oponentai ne sykį priminė Carterio akistatą su triušiu ir naudojo ją akcentuoti prezidento bejėgiškumą ir neveiksnumą.<br />Pelkiniai triušiai išties moka plaukti. Jie yra didžiausi iš pūkuotauodegių giminės, gali sverti arti trijų kilogramų. Jie nėra labai meilūs, bet žmonių tikrai nevalgo – jie yra žolėdžiai. Bet kovodami už damas ir teritorijas patinai gali nugalabyti priešininką dantimis ir aštriais nagais. Turbūt jau supratote, kad amerikietiškai mūsų posakis apie drąsius žmones skamba šitaip: „Bijai triušio – nebūk prezidentas“.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53596824</guid><pubDate>Thu, 20 Apr 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53596824/2023_04_20_72bccce3_4698_f_20230420084204425.mp3" length="2883042" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1979 metų balandžio 20 dieną Amerikos prezidentas Jimmy Carteris žvejojo valtimi netoli gimtojo savo miesto Plainso, Džordžijos valstijoje, kai staiga link jo ėmė plaukti neįprastai didelis pelkinis triušis. Apie šį incidentą (taip, tai įvardinta kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1979 metų balandžio 20 dieną Amerikos prezidentas Jimmy Carteris žvejojo valtimi netoli gimtojo savo miesto Plainso, Džordžijos valstijoje, kai staiga link jo ėmė plaukti neįprastai didelis pelkinis triušis. Apie šį incidentą (taip, tai įvardinta kaip incidentas) prasitarė Carterio spaudos atstovas po kelių mėnesių. Nuo tada ši istorija tapo prezidentinių istorijų pajuokų šaltiniu. Po daugybės metų šią istoriją CNN televizijai papasakojo ir pats Carteris: „Mačiau, kaip labai didelis triušis įšoka į vandenį ir ima plaukti link manęs. Kai jis visiškai priartėjo prie mano valties, aptaškiau jį vandeniu. Dink nuo mano valties!“ Taip istorija skambėjo iš pirmų lūpų. Tiesa, net Baltųjų rūmų darbuotojai iš pradžių nebuvo linkę tikėti šia istorija, bet nuo kranto šį nuotykį užfiksavo asmeninis Carterio fotografas. Tačiau nuotraukos pradžioje nebuvo paviešintos, tad, kai „Washington Post“ sužinojo apie šią istoriją, ant pirmo puslapio buvo pavaizduota karikatūra, kurioje Carterį puola ryklys iš filmo „Nasrai“. Tai buvo pamoka prezidentui ir jo viešųjų ryšių komandai, nes vėliau politiniai oponentai ne sykį priminė Carterio akistatą su triušiu ir naudojo ją akcentuoti prezidento bejėgiškumą ir neveiksnumą.<br />Pelkiniai triušiai išties moka plaukti. Jie yra didžiausi iš pūkuotauodegių giminės, gali sverti arti trijų kilogramų. Jie nėra labai meilūs, bet žmonių tikrai nevalgo – jie yra žolėdžiai. Bet kovodami už damas ir teritorijas patinai gali nugalabyti priešininką dantimis ir aštriais nagais. Turbūt jau supratote, kad amerikietiškai mūsų posakis apie drąsius žmones skamba šitaip: „Bijai triušio – nebūk prezidentas“.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kurį žemyną atrasti paskatino gandai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kuri-zemyna-atrasti-paskatino-gandai--53573541</link><description><![CDATA[1770 metų balandžio 19 dieną europiečiai pirmą kartą išvysta rytinę Australijos pakrantę. Kapitono Džeimso Kuko, vieno iškiliausių XVIII amžiaus keliautojų, ekspedicija iš Anglijos išplaukė prieš metus. Pirminis jos tikslas buvo į Ramųjį vandenyną atplukdyti Karališkosios mokslininkų sąjungos, o tiksliau – į Taitį, kur jie planavo stebėti, kaip Venera praslenka Saulės disku. Tačiau kelionėje Džeimsas Kukas bendrakeleiviams prisipažino, kad turi ir slaptų nurodymų – surasti Terra Australis, apie kurios buvimą jau kuris laikas buvo įtariama, mat dar XVII amžiuje olandai buvo atplaukę prie žemyno krantų šiaurės vakaruose. Ekspedicija, kurią iš viso sudarė 94 vyrai, kelionėn leidosi anglimi varomu laivu „Endeavour“. Kaip ir planuota, keliautojai aplankė Taitį, kitas regiono salas, tuomet užsuko ir į Naująją Zelandiją, kuri jau buvo atrasta buvusios ekspedicijos metu ir Anglija jau buvo pareiškusi į jas teises. O tada pasitvirtino tai, apie ką buvo spėjama. Prieš atradėjų akis atsivėrė naujos teritorijos. Tai buvo Australija. Dienoraštyje Kukas rašė: „Tai, ką pamatėme, buvo visai nekalvotos žemumos. Į akis krito žaluma ir daugybė miškų, tačiau krantas visur švytėjo baltu smėliu.“ Į sausumą jis išlipo tik po devynių dienų ir susitikimas su vietos gyventojais nebuvo malonus, be to, istorikai ilgus metus vadovavosi tik Kuko aprašyta išsilaipinimo Botanikos įlankoje, ten, kur dabar yra Sidnėjus. Bet apie tai, mano mieli bičiuliai keliauninkai, pakalbėsime, kai ateis eilė šiems įvykiams mūsų „Įdomių faktų“ kalendoriuje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53573541</guid><pubDate>Wed, 19 Apr 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53573541/2023_04_18_b1cd7fb5_4698_f_20230418211025178.mp3" length="2882206" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1770 metų balandžio 19 dieną europiečiai pirmą kartą išvysta rytinę Australijos pakrantę. Kapitono Džeimso Kuko, vieno iškiliausių XVIII amžiaus keliautojų, ekspedicija iš Anglijos išplaukė prieš metus. Pirminis jos tikslas buvo į Ramųjį vandenyną...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1770 metų balandžio 19 dieną europiečiai pirmą kartą išvysta rytinę Australijos pakrantę. Kapitono Džeimso Kuko, vieno iškiliausių XVIII amžiaus keliautojų, ekspedicija iš Anglijos išplaukė prieš metus. Pirminis jos tikslas buvo į Ramųjį vandenyną atplukdyti Karališkosios mokslininkų sąjungos, o tiksliau – į Taitį, kur jie planavo stebėti, kaip Venera praslenka Saulės disku. Tačiau kelionėje Džeimsas Kukas bendrakeleiviams prisipažino, kad turi ir slaptų nurodymų – surasti Terra Australis, apie kurios buvimą jau kuris laikas buvo įtariama, mat dar XVII amžiuje olandai buvo atplaukę prie žemyno krantų šiaurės vakaruose. Ekspedicija, kurią iš viso sudarė 94 vyrai, kelionėn leidosi anglimi varomu laivu „Endeavour“. Kaip ir planuota, keliautojai aplankė Taitį, kitas regiono salas, tuomet užsuko ir į Naująją Zelandiją, kuri jau buvo atrasta buvusios ekspedicijos metu ir Anglija jau buvo pareiškusi į jas teises. O tada pasitvirtino tai, apie ką buvo spėjama. Prieš atradėjų akis atsivėrė naujos teritorijos. Tai buvo Australija. Dienoraštyje Kukas rašė: „Tai, ką pamatėme, buvo visai nekalvotos žemumos. Į akis krito žaluma ir daugybė miškų, tačiau krantas visur švytėjo baltu smėliu.“ Į sausumą jis išlipo tik po devynių dienų ir susitikimas su vietos gyventojais nebuvo malonus, be to, istorikai ilgus metus vadovavosi tik Kuko aprašyta išsilaipinimo Botanikos įlankoje, ten, kur dabar yra Sidnėjus. Bet apie tai, mano mieli bičiuliai keliauninkai, pakalbėsime, kai ateis eilė šiems įvykiams mūsų „Įdomių faktų“ kalendoriuje.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas nutiko dieną, kai BBC neturėjo apie ką pranešti žinių laidoje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-nutiko-diena-kai-bbc-neturejo-apie-ka-pranesti-ziniu-laidoje--53566713</link><description><![CDATA[1930 m. balandžio 18 d., be penkiolika devynios vakaro daugumu britų šeimų įsijungė radijo imtuvus, kad tradiciškai išklausytų BBC radijo žinias. Radijo imtuvuose nuskambėjo toks diktoriaus tekstas: „Labą vakarą. Šiandien yra didysis penktadienis. Neturime jokių naujienų“. 15 minučių, kurias paprastai trukdavo žinių laida, skambėjo fortepijono muzika.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53566713</guid><pubDate>Tue, 18 Apr 2023 05:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53566713/2023_04_17_f5387aca_4698_f_20230417221258641.mp3" length="2885576" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1930 m. balandžio 18 d., be penkiolika devynios vakaro daugumu britų šeimų įsijungė radijo imtuvus, kad tradiciškai išklausytų BBC radijo žinias. Radijo imtuvuose nuskambėjo toks diktoriaus tekstas: „Labą vakarą. Šiandien yra didysis penktadienis....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1930 m. balandžio 18 d., be penkiolika devynios vakaro daugumu britų šeimų įsijungė radijo imtuvus, kad tradiciškai išklausytų BBC radijo žinias. Radijo imtuvuose nuskambėjo toks diktoriaus tekstas: „Labą vakarą. Šiandien yra didysis penktadienis. Neturime jokių naujienų“. 15 minučių, kurias paprastai trukdavo žinių laida, skambėjo fortepijono muzika.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl pirmąjį tarptautinį bokso mačą užbaigė policininkai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-pirmaji-tarptautini-bokso-maca-uzbaige-policininkai--53550149</link><description><![CDATA[1860 m. balandžio 17 d. Farnboro laukuose netoli Londono įvyko kumštynės, kurios yra laikomos pirmuoju tarptautiniu bokso maču. Paaiškinu, ką pasakiau. Kumštynės nuo bokso skiriasi tuo, kad čia boksuojamasi be pirštinių. Kumštynės Anglijoje, taip pat Amerikoje tuo metu buvo nelegalios, tačiau tvarkos sergėtojai į tai žiūrėjo pro pirštus – svarbu, kad jos vyktų ne jų prižiūrimoje teritorijoje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53550149</guid><pubDate>Mon, 17 Apr 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53550149/2023_04_16_af8b680c_4698_f_20230416114421450.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1860 m. balandžio 17 d. Farnboro laukuose netoli Londono įvyko kumštynės, kurios yra laikomos pirmuoju tarptautiniu bokso maču. Paaiškinu, ką pasakiau. Kumštynės nuo bokso skiriasi tuo, kad čia boksuojamasi be pirštinių. Kumštynės Anglijoje, taip pat...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1860 m. balandžio 17 d. Farnboro laukuose netoli Londono įvyko kumštynės, kurios yra laikomos pirmuoju tarptautiniu bokso maču. Paaiškinu, ką pasakiau. Kumštynės nuo bokso skiriasi tuo, kad čia boksuojamasi be pirštinių. Kumštynės Anglijoje, taip pat Amerikoje tuo metu buvo nelegalios, tačiau tvarkos sergėtojai į tai žiūrėjo pro pirštus – svarbu, kad jos vyktų ne jų prižiūrimoje teritorijoje.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl dėl Rembo žmonės neteko lietuviškų sodybų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-del-rembo-zmones-neteko-lietuvisku-sodybu--53522501</link><description><![CDATA[1956 m. balandžio 14 d. Amerikiečių kompanija „Ampex“ Čikagoje pristatė pirmą pasaulyje komercinį vaizdo magentofoną VRX-1000. Jis pakeitė televizijos pasaulį. Iki tol laidos galėjo būti transliuojamos tik tiesiogiai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53522501</guid><pubDate>Fri, 14 Apr 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53522501/2023_04_13_78ed332d_4698_f_20230413091241495_1.mp3" length="2883486" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1956 m. balandžio 14 d. Amerikiečių kompanija „Ampex“ Čikagoje pristatė pirmą pasaulyje komercinį vaizdo magentofoną VRX-1000. Jis pakeitė televizijos pasaulį. Iki tol laidos galėjo būti transliuojamos tik tiesiogiai.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1956 m. balandžio 14 d. Amerikiečių kompanija „Ampex“ Čikagoje pristatė pirmą pasaulyje komercinį vaizdo magentofoną VRX-1000. Jis pakeitė televizijos pasaulį. Iki tol laidos galėjo būti transliuojamos tik tiesiogiai.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Džordžas Vašingtonas mokėjo pinigus, kad galėtų pamatyti dramblį?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-dzordzas-vasingtonas-mokejo-pinigus-kad-galetu-pamatyti-drambli--53522499</link><description><![CDATA[1796 m. balandžio 13 d. į Ameriką iš Indijos atkeliavo pirmasis dramblys. Jį laivu „Amerika“ čia atplukdė kapitonas Jacobas Crowningshieldas. Dėl to dramblys gavo šeimos vardą – Crowningshieldas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53522499</guid><pubDate>Thu, 13 Apr 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53522499/2023_04_13_7a0ce063_4698_f_20230413072322591.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1796 m. balandžio 13 d. į Ameriką iš Indijos atkeliavo pirmasis dramblys. Jį laivu „Amerika“ čia atplukdė kapitonas Jacobas Crowningshieldas. Dėl to dramblys gavo šeimos vardą – Crowningshieldas.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1796 m. balandžio 13 d. į Ameriką iš Indijos atkeliavo pirmasis dramblys. Jį laivu „Amerika“ čia atplukdė kapitonas Jacobas Crowningshieldas. Dėl to dramblys gavo šeimos vardą – Crowningshieldas.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar norėtumėte patentuoti… save?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-noretumete-patentuoti-save--53510450</link><description><![CDATA[1988 m. balandžio 12 d. Jungtinėse valstijose išduotas pirmas patentas aukštesnei gyvybės formai, o būtent Harvardo universitete specialiai genetiškai modifikuotai ir išvestai pelei, kuri buvo pavadinta Oncomouse. Tai sukėlė ginčų pačiame Kongrese.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53510450</guid><pubDate>Wed, 12 Apr 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53510450/2023_04_11_aa280cda_4698_f_20230411195257753.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1988 m. balandžio 12 d. Jungtinėse valstijose išduotas pirmas patentas aukštesnei gyvybės formai, o būtent Harvardo universitete specialiai genetiškai modifikuotai ir išvestai pelei, kuri buvo pavadinta Oncomouse. Tai sukėlė ginčų pačiame Kongrese.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1988 m. balandžio 12 d. Jungtinėse valstijose išduotas pirmas patentas aukštesnei gyvybės formai, o būtent Harvardo universitete specialiai genetiškai modifikuotai ir išvestai pelei, kuri buvo pavadinta Oncomouse. Tai sukėlė ginčų pačiame Kongrese.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kuo avelė Dolly geresnė už ChatGPT?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kuo-avele-dolly-geresne-uz-chatgpt--53499645</link><description><![CDATA[Lygiai prieš dešimt metų balandžio 11-tą dieną paleontologai Kinijoje aptiko sauropodomorfų dinozaurų fosilijų Lufengo apygardoje esančiame kaulų sluoksnyje, datuojamame ankstyvuoju jūros periodu, t. y. prieš 197-190 mln. metų. Tai didžiuliai žolėdžiai dinozaurai, kurių galūnės tokios pat formos kaip driežų. Radimvietėje rasta kiaušinių lukštų ir daugiau kaip 200 sutrupėjusių kaulų - tai seniausi žinomi dinozaurų liekanos. Dėl šio atradimo dinozaurų mokslininkų tyrinėjimų laikotarpis į praeitį nusikėlė šimtu milijonų metų. Tačiau, pasak tyrėjų, svarbus ne tik fosilijų amžius. Atlikus spektroskopinę kaulų audinių mėginių analizę, nustatyta, kad tai seniausia kada nors rasta sausumos stuburinių organinė medžiaga. Tai leidžia manyti, kad ir kitose dinozaurų fosilijose yra organinių liekanų, tik jų neieškojo anksčiau. Kanados mokslininkai, kurie aptiko šiuos radinius Kinijoje, mano, kad rasti sudėtingi baltymai toje organinėje medžiagoje yra išlikęs kolagenas. Kadangi kolageno sudėtis įvairiose rūšyse skiriasi, tolesni tyrimai galėtų padėti mokslininkams palyginti sauropodomorfų fosilijas su kitų būtybių fosilijomis. Tarp jų yra galingi sauropodai (ilgakakliai dinozaurai), artimi ankstyvųjų sauropodomorfų giminaičiai, o galbūt ir palikuonys, kurių kiekvienas svėrė apie 100 000 kg. Jie buvo didžiausi kada nors Žeme lakstę gyvūnai. Jų ilgis siekė 9 metrus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53499645</guid><pubDate>Tue, 11 Apr 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53499645/2023_04_10_196297f7_4698_f_20230410191857755.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš dešimt metų balandžio 11-tą dieną paleontologai Kinijoje aptiko sauropodomorfų dinozaurų fosilijų Lufengo apygardoje esančiame kaulų sluoksnyje, datuojamame ankstyvuoju jūros periodu, t. y. prieš 197-190 mln. metų. Tai didžiuliai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš dešimt metų balandžio 11-tą dieną paleontologai Kinijoje aptiko sauropodomorfų dinozaurų fosilijų Lufengo apygardoje esančiame kaulų sluoksnyje, datuojamame ankstyvuoju jūros periodu, t. y. prieš 197-190 mln. metų. Tai didžiuliai žolėdžiai dinozaurai, kurių galūnės tokios pat formos kaip driežų. Radimvietėje rasta kiaušinių lukštų ir daugiau kaip 200 sutrupėjusių kaulų - tai seniausi žinomi dinozaurų liekanos. Dėl šio atradimo dinozaurų mokslininkų tyrinėjimų laikotarpis į praeitį nusikėlė šimtu milijonų metų. Tačiau, pasak tyrėjų, svarbus ne tik fosilijų amžius. Atlikus spektroskopinę kaulų audinių mėginių analizę, nustatyta, kad tai seniausia kada nors rasta sausumos stuburinių organinė medžiaga. Tai leidžia manyti, kad ir kitose dinozaurų fosilijose yra organinių liekanų, tik jų neieškojo anksčiau. Kanados mokslininkai, kurie aptiko šiuos radinius Kinijoje, mano, kad rasti sudėtingi baltymai toje organinėje medžiagoje yra išlikęs kolagenas. Kadangi kolageno sudėtis įvairiose rūšyse skiriasi, tolesni tyrimai galėtų padėti mokslininkams palyginti sauropodomorfų fosilijas su kitų būtybių fosilijomis. Tarp jų yra galingi sauropodai (ilgakakliai dinozaurai), artimi ankstyvųjų sauropodomorfų giminaičiai, o galbūt ir palikuonys, kurių kiekvienas svėrė apie 100 000 kg. Jie buvo didžiausi kada nors Žeme lakstę gyvūnai. Jų ilgis siekė 9 metrus.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ko Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas turėtų pasimokyti iš Spiroso Luiso?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ko-tarptautinio-olimpinio-komiteto-prezidentas-thomas-bachas-turetu-pasimokyti-is-spiroso-luiso--53499874</link><description><![CDATA[1896 m. balandžio 10 d. pirmosiosiose šių laikų Olimpinėse žaidynėse, surengtose Atėnuose, Spiridonas arba tiesiog Spirosas Luisas laimėjo pačią svarbiausią šių laikų olimpinių žaidynių rungtį – maratono bėgimą, kuris vainikuoja visų žaidynių programą. Legendinę distanciją jis įveikė per 2 val. 58 min. ir 50 s. Priešininkus, kurių iš viso buvo apie 25, finiše jis aplenkė daugiau nei 7 minutėmis. Kai prieš finišuodamas jis įbėgo į Panatenaiko stadioną Atėnuose, paskutinį ratą, aidint ovacijoms tribūnose, su juo bėgo Graikijos kronprincas Konstantinas. Tuo metu Luisui buvo 23. Nors jo biografija yra ginčijama, teigiama, kad Spirosas Luisas tarnavo graikų armijoje, o gyvenime buvo paprastas piemuo ir padėjo tėvui nešioti į laukus vandenį.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53499874</guid><pubDate>Mon, 10 Apr 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53499874/2023_04_10_76026256_4698_f_20230410094506676.mp3" length="2885576" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1896 m. balandžio 10 d. pirmosiosiose šių laikų Olimpinėse žaidynėse, surengtose Atėnuose, Spiridonas arba tiesiog Spirosas Luisas laimėjo pačią svarbiausią šių laikų olimpinių žaidynių rungtį – maratono bėgimą, kuris vainikuoja visų žaidynių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1896 m. balandžio 10 d. pirmosiosiose šių laikų Olimpinėse žaidynėse, surengtose Atėnuose, Spiridonas arba tiesiog Spirosas Luisas laimėjo pačią svarbiausią šių laikų olimpinių žaidynių rungtį – maratono bėgimą, kuris vainikuoja visų žaidynių programą. Legendinę distanciją jis įveikė per 2 val. 58 min. ir 50 s. Priešininkus, kurių iš viso buvo apie 25, finiše jis aplenkė daugiau nei 7 minutėmis. Kai prieš finišuodamas jis įbėgo į Panatenaiko stadioną Atėnuose, paskutinį ratą, aidint ovacijoms tribūnose, su juo bėgo Graikijos kronprincas Konstantinas. Tuo metu Luisui buvo 23. Nors jo biografija yra ginčijama, teigiama, kad Spirosas Luisas tarnavo graikų armijoje, o gyvenime buvo paprastas piemuo ir padėjo tėvui nešioti į laukus vandenį.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl dėl bananų Gvatemaloje kilo valstybės perversmas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-del-bananu-gvatemaloje-kilo-valstybes-perversmas--53469309</link><description><![CDATA[Bananai kilę iš Pietryčių Azijos, o į Naująjį pasaulį juos atvežė Europos kolonistai, kurie XIX amžiuje juos augino didžiulėse plantacijose Karibų jūros regione. Darbo sąlygos bananų plantacijose dažnai buvo žiaurios.<br />1928 m. Kolumbijos Karibų jūros pakrantėje esančioje plantacijoje už vergišką atlyginimą dirbę darbininkai surengė streiką už geresnes darbo sąlygas. Ne vieną streikininką nušovė Kolumbijos kariai, kurie, manoma, buvo iškviesti plantacijos valdžiusios kompanijos „United Fruit Company" prašymu. Daug didesni nemalonumai kilo Gvatemaloje. 1954 metais demokratiškai išrinktas prezidentas Jacobo Arbenz padarė klaidą, nusprendęs nacionalizuoti kai kurias nenaudojamas žemes, kurias valdė ta pati „United Fruit” kompanija. Ši, bendradarbiaudama su šalies armija ir Jungtinių valstijų valstybės departamentu, padėjo surengti valstybės perversmą. Perversmas pradėjo dešimtmečius trukusį karinį valdymą, kurio metu vyriausybė, įsitraukusi į kovą su neišvengiamai kilusiu partizaniniu judėjimu, vykdė tai, ką daugelis mokslininkų vadina majų gyventojų genocidu. Štai jums ir bananai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53469309</guid><pubDate>Fri, 07 Apr 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53469309/2023_04_06_3a3ff858_4698_f_20230406225125459.mp3" length="2882206" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Bananai kilę iš Pietryčių Azijos, o į Naująjį pasaulį juos atvežė Europos kolonistai, kurie XIX amžiuje juos augino didžiulėse plantacijose Karibų jūros regione. Darbo sąlygos bananų plantacijose dažnai buvo žiaurios.
1928 m. Kolumbijos Karibų jūros...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Bananai kilę iš Pietryčių Azijos, o į Naująjį pasaulį juos atvežė Europos kolonistai, kurie XIX amžiuje juos augino didžiulėse plantacijose Karibų jūros regione. Darbo sąlygos bananų plantacijose dažnai buvo žiaurios.<br />1928 m. Kolumbijos Karibų jūros pakrantėje esančioje plantacijoje už vergišką atlyginimą dirbę darbininkai surengė streiką už geresnes darbo sąlygas. Ne vieną streikininką nušovė Kolumbijos kariai, kurie, manoma, buvo iškviesti plantacijos valdžiusios kompanijos „United Fruit Company" prašymu. Daug didesni nemalonumai kilo Gvatemaloje. 1954 metais demokratiškai išrinktas prezidentas Jacobo Arbenz padarė klaidą, nusprendęs nacionalizuoti kai kurias nenaudojamas žemes, kurias valdė ta pati „United Fruit” kompanija. Ši, bendradarbiaudama su šalies armija ir Jungtinių valstijų valstybės departamentu, padėjo surengti valstybės perversmą. Perversmas pradėjo dešimtmečius trukusį karinį valdymą, kurio metu vyriausybė, įsitraukusi į kovą su neišvengiamai kilusiu partizaniniu judėjimu, vykdė tai, ką daugelis mokslininkų vadina majų gyventojų genocidu. Štai jums ir bananai.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Tą pačią savaitę dėmesio centre ir NATO, ir prezidentai. Ar jums tai nieko neprimena?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ta-pacia-savaite-demesio-centre-ir-nato-ir-prezidentai-ar-jums-tai-nieko-neprimena--53458870</link><description><![CDATA[2004 m. balandžio 6 d.Lietuvos Seimas užbaigė 6 mėnesius trukusį politinį skandalą ir iš posto pašalino šalies prezidentą Rolandą Paksą. Balsavimą Seime dėl apkaltos Paksas pralaimėjo nedideliu balsų skirtumu.<br />Savaitę iki apkaltos Lietuva įstojo į NATO, o praėjus mėnesiui po Pakso nušalinimo, tapo ir Europos sąjungos nare.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53458870</guid><pubDate>Thu, 06 Apr 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53458870/2023_04_05_6d8c4a42_4698_f_20230405210821674.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2004 m. balandžio 6 d.Lietuvos Seimas užbaigė 6 mėnesius trukusį politinį skandalą ir iš posto pašalino šalies prezidentą Rolandą Paksą. Balsavimą Seime dėl apkaltos Paksas pralaimėjo nedideliu balsų skirtumu.
Savaitę iki apkaltos Lietuva įstojo į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2004 m. balandžio 6 d.Lietuvos Seimas užbaigė 6 mėnesius trukusį politinį skandalą ir iš posto pašalino šalies prezidentą Rolandą Paksą. Balsavimą Seime dėl apkaltos Paksas pralaimėjo nedideliu balsų skirtumu.<br />Savaitę iki apkaltos Lietuva įstojo į NATO, o praėjus mėnesiui po Pakso nušalinimo, tapo ir Europos sąjungos nare.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ameriką atrast nesunku, o ar žinome vardus keliautojų, kurie atrado nedidelį žemės lopinėlį beribiame vandenyne?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-amerika-atrast-nesunku-o-ar-zinome-vardus-keliautoju-kurie-atrado-nedideli-zemes-lopineli-beribiame-vandenyne--53459118</link><description><![CDATA[1722 m. balandžio 5 d. olandų keliautojas ir atradėjas Jakobas Rogevenas po beveik metus trukusios kelionės su trimis ekspedicijos laivais priplaukė visiškai nedidelį žemės lopinėlį Ramiajame vandenyne. Ekspedicijos, kurioje buvo per 220 įgulos narių, tikslas buvo atrasti numanomą žemyną Terra Australis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53459118</guid><pubDate>Wed, 05 Apr 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53459118/2023_04_05_7490c6c7_4698_f_20230405082500215.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1722 m. balandžio 5 d. olandų keliautojas ir atradėjas Jakobas Rogevenas po beveik metus trukusios kelionės su trimis ekspedicijos laivais priplaukė visiškai nedidelį žemės lopinėlį Ramiajame vandenyne. Ekspedicijos, kurioje buvo per 220 įgulos narių,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1722 m. balandžio 5 d. olandų keliautojas ir atradėjas Jakobas Rogevenas po beveik metus trukusios kelionės su trimis ekspedicijos laivais priplaukė visiškai nedidelį žemės lopinėlį Ramiajame vandenyne. Ekspedicijos, kurioje buvo per 220 įgulos narių, tikslas buvo atrasti numanomą žemyną Terra Australis.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl negalime būti tikri, kad mūsų miškuose negyvena tarantulai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-negalime-buti-tikri-kad-musu-miskuose-negyvena-tarantulai--53436558</link><description><![CDATA[Lygiai prieš dešimtmetį balandžio 4 d. Šri Lankoje buvo aptikta nauja vorų - tarantulų - rūšis. Ir vėl nuodinga. Šie vorai ypatingi tuo, kad yra labai dideli - sulig žmogaus veido dydžiu. Kojų skėtra siekia 20 centimetrų.<br />dydžiu. Kojų skėtra siekia 20 centimetrų.<br />Tarantulas Poecilotheria rajaei vardu buvo pavadintas policininko, kuris ekspedicijos dalyviams padėjo ieškoti naujų rūšių keliaujant po pilietinį karą išgyvenusios šiaurinės Šri Lankos džiungles.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53436558</guid><pubDate>Tue, 04 Apr 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53436558/2023_04_03_fca36c5b_4698_f_20230403201147317.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš dešimtmetį balandžio 4 d. Šri Lankoje buvo aptikta nauja vorų - tarantulų - rūšis. Ir vėl nuodinga. Šie vorai ypatingi tuo, kad yra labai dideli - sulig žmogaus veido dydžiu. Kojų skėtra siekia 20 centimetrų.
dydžiu. Kojų skėtra siekia 20...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš dešimtmetį balandžio 4 d. Šri Lankoje buvo aptikta nauja vorų - tarantulų - rūšis. Ir vėl nuodinga. Šie vorai ypatingi tuo, kad yra labai dideli - sulig žmogaus veido dydžiu. Kojų skėtra siekia 20 centimetrų.<br />dydžiu. Kojų skėtra siekia 20 centimetrų.<br />Tarantulas Poecilotheria rajaei vardu buvo pavadintas policininko, kuris ekspedicijos dalyviams padėjo ieškoti naujų rūšių keliaujant po pilietinį karą išgyvenusios šiaurinės Šri Lankos džiungles.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kur ir kada buvo padarytas pirmasis istorijoje mobilusis skambutis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kur-ir-kada-buvo-padarytas-pirmasis-istorijoje-mobilusis-skambutis--53436669</link><description><![CDATA[1973 m. balandžio 3 d. pirmą kartą istorijoje buvo atliktas pirmas skambutis mobiliojo ryšio telefonu. Sveikinu, šiandien yra solidus jubiliejus - lygiai 50 metų.<br />Tą dieną Motorola darbuotojas Martinas Cooperis iš Manhatano, Niujorke paskambino į kompanijos Bell Labs būstinę Niūdžersyje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53436669</guid><pubDate>Mon, 03 Apr 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53436669/2023_04_02_2f1d2a57_4698_f_20230402212955685.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1973 m. balandžio 3 d. pirmą kartą istorijoje buvo atliktas pirmas skambutis mobiliojo ryšio telefonu. Sveikinu, šiandien yra solidus jubiliejus - lygiai 50 metų.
Tą dieną Motorola darbuotojas Martinas Cooperis iš Manhatano, Niujorke paskambino į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1973 m. balandžio 3 d. pirmą kartą istorijoje buvo atliktas pirmas skambutis mobiliojo ryšio telefonu. Sveikinu, šiandien yra solidus jubiliejus - lygiai 50 metų.<br />Tą dieną Motorola darbuotojas Martinas Cooperis iš Manhatano, Niujorke paskambino į kompanijos Bell Labs būstinę Niūdžersyje.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kokios moterys stovi už prezidento – stiprios ar mylinčios?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kokios-moterys-stovi-uz-prezidento-stiprios-ar-mylincios--53399539</link><description><![CDATA[1776 m. kovo 31 d. Abigail Adams, būsimo Amerikos prezidento Johno Adamso žmona laiške vyrui rašė, kad šis ir kiti Kontinentinio kongreso nariai kovoje už Amerikos nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos nepamirštų moterų.<br />Dėl politinės Johno Adamso karjeros pora dažnai buvo atskirai, dėl to intensyviai susirašinėjo laiškais - per bevEik keturis dešimtmečius vienas kitam parašė apie tūkstantį laiškų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53399539</guid><pubDate>Fri, 31 Mar 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53399539/2023_03_30_5c277e06_4698_f_20230330161008864.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1776 m. kovo 31 d. Abigail Adams, būsimo Amerikos prezidento Johno Adamso žmona laiške vyrui rašė, kad šis ir kiti Kontinentinio kongreso nariai kovoje už Amerikos nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos nepamirštų moterų.
Dėl politinės Johno Adamso...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1776 m. kovo 31 d. Abigail Adams, būsimo Amerikos prezidento Johno Adamso žmona laiške vyrui rašė, kad šis ir kiti Kontinentinio kongreso nariai kovoje už Amerikos nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos nepamirštų moterų.<br />Dėl politinės Johno Adamso karjeros pora dažnai buvo atskirai, dėl to intensyviai susirašinėjo laiškais - per bevEik keturis dešimtmečius vienas kitam parašė apie tūkstantį laiškų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip gyvenimą gali pakeisti pieštukas, kurio viename gale – trintukas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-gyvenima-gali-pakeisti-piestukas-kurio-viename-gale-trintukas--53381568</link><description><![CDATA[1858 m. kovo 30 d. kanceliarijos prekių pardavėjas Hymenas Lipmanas patentavo naujovišką pieštuką, kurio viename galas, kaip ir įprasta, buvo skirtas rašyti ar piešti, o kitame buvo įstatytas guminis trintukas. Verslininkas Josephas Reckendorferis numanė, kad pieštukas su trintuku taps populiariu produktu, todėl ryžosi nusipirkti patentą iš Lipmano už 100 000 dolerių (dabartinė jų vertė būtų 2 mln.). Tačiau, šis sprendimas buvo klaida. Ne todėl, kad toks pieštukas būtų buvęs nepopuliarus. Priešingai. Iki pat trečiojo XX-to amžiaus dešimtmečio beveik visi Amerikoje parduodami pieštukuose buvo su trintuku.<br />Deja, Reckendorferio nelaimei, 1875 m. Amerikos Aukščiausiasis teismas<br />nusprendė, kad pieštukas su trintuku negali būti laikomas išradimu. Teismo nuomone, Lipmanas tik sujungė trintuką, kuris buvo žinoma technologija, su pieštuku, kuris irgi buvo žinoma technologija. Patentas neteko galios, ir pieštukus trintukus ėmėsi gaminti daugybė kitų kompanijų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53381568</guid><pubDate>Thu, 30 Mar 2023 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53381568/2023_03_29_5fd54dcc_4698_f_20230329195616517.mp3" length="2884740" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1858 m. kovo 30 d. kanceliarijos prekių pardavėjas Hymenas Lipmanas patentavo naujovišką pieštuką, kurio viename galas, kaip ir įprasta, buvo skirtas rašyti ar piešti, o kitame buvo įstatytas guminis trintukas. Verslininkas Josephas Reckendorferis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1858 m. kovo 30 d. kanceliarijos prekių pardavėjas Hymenas Lipmanas patentavo naujovišką pieštuką, kurio viename galas, kaip ir įprasta, buvo skirtas rašyti ar piešti, o kitame buvo įstatytas guminis trintukas. Verslininkas Josephas Reckendorferis numanė, kad pieštukas su trintuku taps populiariu produktu, todėl ryžosi nusipirkti patentą iš Lipmano už 100 000 dolerių (dabartinė jų vertė būtų 2 mln.). Tačiau, šis sprendimas buvo klaida. Ne todėl, kad toks pieštukas būtų buvęs nepopuliarus. Priešingai. Iki pat trečiojo XX-to amžiaus dešimtmečio beveik visi Amerikoje parduodami pieštukuose buvo su trintuku.<br />Deja, Reckendorferio nelaimei, 1875 m. Amerikos Aukščiausiasis teismas<br />nusprendė, kad pieštukas su trintuku negali būti laikomas išradimu. Teismo nuomone, Lipmanas tik sujungė trintuką, kuris buvo žinoma technologija, su pieštuku, kuris irgi buvo žinoma technologija. Patentas neteko galios, ir pieštukus trintukus ėmėsi gaminti daugybė kitų kompanijų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl pavojingas gali būti bučinys, kurio, galbūt, net nebuvo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-pavojingas-gali-buti-bucinys-kurio-galbut-net-nebuvo--53374753</link><description><![CDATA[Prieš ketverius metus kovo 29 dieną dabartinis Amerikos prezidentas Joe Bidenas buvo apkaltintas nepadoriu bučiniu. Kaltinimus metė buvusi kandidatė į Nevados gubernatoriaus postą bendrapartietė Lucy Flores. Viena reikšminga detalė - nepadoriu elgesiu moteris Baideną apkaltino praėjus penkeriems metams po to nepadoraus elgesio, tuo metu Bidenas buvo viceprezidentas, o visa tai nutiko partinio mitingo metu. Esą Bidenas, kuriam tuo metu buvo 72-eji, Flores pabučiavo į pakaušį, uždėjęs rankas<br />ant pečių. Stebėtina, kaip detaliai moteris aprašė tą jausmą, kuris, reikia suprasti, jai ėmė nepatikti tik po kelerių metų.<br />(nuotr.©The New York Times)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53374753</guid><pubDate>Wed, 29 Mar 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53374753/2023_03_29_9fd8bac8_4698_f_20230329085545065.mp3" length="2867604" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš ketverius metus kovo 29 dieną dabartinis Amerikos prezidentas Joe Bidenas buvo apkaltintas nepadoriu bučiniu. Kaltinimus metė buvusi kandidatė į Nevados gubernatoriaus postą bendrapartietė Lucy Flores. Viena reikšminga detalė - nepadoriu elgesiu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš ketverius metus kovo 29 dieną dabartinis Amerikos prezidentas Joe Bidenas buvo apkaltintas nepadoriu bučiniu. Kaltinimus metė buvusi kandidatė į Nevados gubernatoriaus postą bendrapartietė Lucy Flores. Viena reikšminga detalė - nepadoriu elgesiu moteris Baideną apkaltino praėjus penkeriems metams po to nepadoraus elgesio, tuo metu Bidenas buvo viceprezidentas, o visa tai nutiko partinio mitingo metu. Esą Bidenas, kuriam tuo metu buvo 72-eji, Flores pabučiavo į pakaušį, uždėjęs rankas<br />ant pečių. Stebėtina, kaip detaliai moteris aprašė tą jausmą, kuris, reikia suprasti, jai ėmė nepatikti tik po kelerių metų.<br />(nuotr.©The New York Times)]]></itunes:summary><itunes:duration>180</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl, kai skauda, ne visada yra blogai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-kai-skauda-ne-visada-yra-blogai--53364363</link><description><![CDATA[Ar norėtumėte niekada nejausti skausmo? Būna ir taip, bet yra papildomų sąlygų. Prieš ketverius metus kovo 28 dieną Britų anestezijos žurnale buvo paskelbtas mokslinis tyrimas apie 71-erių metų škotę, kuri beveik nejaučia skausmo dėl genų mutacijos. Jo Cameron iš Inverneso ne tik nepatiria skausmo, ji nelinkusi pulti ir į paniką ar stresuoti.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53364363</guid><pubDate>Tue, 28 Mar 2023 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53364363/2023_03_28_2a26f27f_4698_f_20230328072651859.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar norėtumėte niekada nejausti skausmo? Būna ir taip, bet yra papildomų sąlygų. Prieš ketverius metus kovo 28 dieną Britų anestezijos žurnale buvo paskelbtas mokslinis tyrimas apie 71-erių metų škotę, kuri beveik nejaučia skausmo dėl genų mutacijos....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar norėtumėte niekada nejausti skausmo? Būna ir taip, bet yra papildomų sąlygų. Prieš ketverius metus kovo 28 dieną Britų anestezijos žurnale buvo paskelbtas mokslinis tyrimas apie 71-erių metų škotę, kuri beveik nejaučia skausmo dėl genų mutacijos. Jo Cameron iš Inverneso ne tik nepatiria skausmo, ji nelinkusi pulti ir į paniką ar stresuoti.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Hemingvėjus namo iš baro parsinešė.. pisuarą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-hemingvejus-namo-is-baro-parsinese-pisuara--53344595</link><description><![CDATA[Pisuarą 1866 m. vasario 27 d. patentavo amerikietis Andrew Rankin’as. Na, bent jau tokį įtaisą, kokį mes žinome šiandien. Nors Rankinas oficialiai laikomas pisuaro išradėju, akivaizdu, kad ne jis jį išrado, nes žmonija be tokio santechnikos įrenginio negalėjo išsiversti. Beje, manoma, kad pisuarą<br />Amerikoje netgi išrado moteris pilietinio karo metu, tačiau devyniolikto amžiaus pradžioje moterys neturėjo teisės patentuoti išradimų.<br />Seniausias pisuaras buvo rastas prieš keletą metų Šri Lankoje. Jis buvo įrengtas dar 9-tame amžiuje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53344595</guid><pubDate>Mon, 27 Mar 2023 05:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53344595/2023_03_26_d7fc4fbd_4698_f_20230326210730392.mp3" length="2869693" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pisuarą 1866 m. vasario 27 d. patentavo amerikietis Andrew Rankin’as. Na, bent jau tokį įtaisą, kokį mes žinome šiandien. Nors Rankinas oficialiai laikomas pisuaro išradėju, akivaizdu, kad ne jis jį išrado, nes žmonija be tokio santechnikos įrenginio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pisuarą 1866 m. vasario 27 d. patentavo amerikietis Andrew Rankin’as. Na, bent jau tokį įtaisą, kokį mes žinome šiandien. Nors Rankinas oficialiai laikomas pisuaro išradėju, akivaizdu, kad ne jis jį išrado, nes žmonija be tokio santechnikos įrenginio negalėjo išsiversti. Beje, manoma, kad pisuarą<br />Amerikoje netgi išrado moteris pilietinio karo metu, tačiau devyniolikto amžiaus pradžioje moterys neturėjo teisės patentuoti išradimų.<br />Seniausias pisuaras buvo rastas prieš keletą metų Šri Lankoje. Jis buvo įrengtas dar 9-tame amžiuje.]]></itunes:summary><itunes:duration>180</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kieno rekordą pagerintumėt, jeigu maratoną nubėgtumėt per… 11 metų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kieno-rekorda-pagerintumet-jeigu-maratona-nubegtumet-per-11-metu--53310593</link><description><![CDATA[Prieš aštuonerius metus kovo 24 d. NASA marsaeigis „Opportunity“ tapo pirmuoju žmogaus kūriniu, įveikusiu maratono distanciją kitos planetos paviršiuje. Tiesa, planuojamą distanciją Raudonojoje planetoje „Opportunity“ „nubėgo“ per 11 metų ir du mėnesius. Ir tai nebuvo planuota. Marsaeigis važinėjo po raudonas uolienas beveik 45 kartus ilgiau, nei iš jo buvo tikėtasi.<br />„Ši misija, žinoma, nėra skirta atstumo rekordams pasiekti; ji skirta padaryti moksliniams atradimams Marse ir įkvėpti būsimus tyrinėtojus siekti dar daugiau“, - teigė „Opportunity“ programos vienas vadovų Steve'as Squyresas iš Kornelio universiteto. „Žinoma, įveikta maratono distancija Marse taip pat labai šaunus jausmas.“<br />„Opportunity“ programa NASAI atsipirko su kaupu, nes išliko gyvybingas atšiauriomis sąlygomis taip ilgai, ir net būdamas senyvo amžiaus, vis dar tarnavo mokslininkams, atliekantiems tyrimus.<br />Iš „Opportunity“ tikėtasi 92 tarnybos Marse dienų. Jis kruopščiai išdirbo 15 metų. Norėdama atšvęsti didelę „Opportunity“ pergalę, visa programos komanda paminėjo bėgdama maratono estafetę. Nereikia itin stebėtis, bet jų distancijos įveikimo laikas buvo šiek tiek geresnis už marsaeigio.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53310593</guid><pubDate>Fri, 24 Mar 2023 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53310593/2023_03_23_50f3b0dd_4698_f_20230323153540157.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš aštuonerius metus kovo 24 d. NASA marsaeigis „Opportunity“ tapo pirmuoju žmogaus kūriniu, įveikusiu maratono distanciją kitos planetos paviršiuje. Tiesa, planuojamą distanciją Raudonojoje planetoje „Opportunity“ „nubėgo“ per 11 metų ir du...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš aštuonerius metus kovo 24 d. NASA marsaeigis „Opportunity“ tapo pirmuoju žmogaus kūriniu, įveikusiu maratono distanciją kitos planetos paviršiuje. Tiesa, planuojamą distanciją Raudonojoje planetoje „Opportunity“ „nubėgo“ per 11 metų ir du mėnesius. Ir tai nebuvo planuota. Marsaeigis važinėjo po raudonas uolienas beveik 45 kartus ilgiau, nei iš jo buvo tikėtasi.<br />„Ši misija, žinoma, nėra skirta atstumo rekordams pasiekti; ji skirta padaryti moksliniams atradimams Marse ir įkvėpti būsimus tyrinėtojus siekti dar daugiau“, - teigė „Opportunity“ programos vienas vadovų Steve'as Squyresas iš Kornelio universiteto. „Žinoma, įveikta maratono distancija Marse taip pat labai šaunus jausmas.“<br />„Opportunity“ programa NASAI atsipirko su kaupu, nes išliko gyvybingas atšiauriomis sąlygomis taip ilgai, ir net būdamas senyvo amžiaus, vis dar tarnavo mokslininkams, atliekantiems tyrimus.<br />Iš „Opportunity“ tikėtasi 92 tarnybos Marse dienų. Jis kruopščiai išdirbo 15 metų. Norėdama atšvęsti didelę „Opportunity“ pergalę, visa programos komanda paminėjo bėgdama maratono estafetę. Nereikia itin stebėtis, bet jų distancijos įveikimo laikas buvo šiek tiek geresnis už marsaeigio.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Amerikiečių kalbinis eksportas, prieš kurį bejėgė bet kuri pasaulio kalbos komisija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-amerikieciu-kalbinis-eksportas-pries-kuri-bejege-bet-kuri-pasaulio-kalbos-komisija--53296423</link><description><![CDATA[1839 m. kovo 23 d. laikraštyje „The Boston Morning Post“ pirmą kartą<br />išspausdinta dviejų raidžių kombinacija- „O.K.“. Tai buvo trumpinys, reiškiantis „oll korrect“, parašyta žargoniškai su „o“, o ne „A“, kaip turėtų būti teisingai žodyje „all“ - viskas. Viskas teisingai. Tas netaisyklingas „OK“ pamažu įsitvirtino kasdienėje amerikiečių kalboje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53296423</guid><pubDate>Thu, 23 Mar 2023 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53296423/2023_03_22_7933c119_4698_f_20230322161156107.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1839 m. kovo 23 d. laikraštyje „The Boston Morning Post“ pirmą kartą
išspausdinta dviejų raidžių kombinacija- „O.K.“. Tai buvo trumpinys, reiškiantis „oll korrect“, parašyta žargoniškai su „o“, o ne „A“, kaip turėtų būti teisingai žodyje „all“ -...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1839 m. kovo 23 d. laikraštyje „The Boston Morning Post“ pirmą kartą<br />išspausdinta dviejų raidžių kombinacija- „O.K.“. Tai buvo trumpinys, reiškiantis „oll korrect“, parašyta žargoniškai su „o“, o ne „A“, kaip turėtų būti teisingai žodyje „all“ - viskas. Viskas teisingai. Tas netaisyklingas „OK“ pamažu įsitvirtino kasdienėje amerikiečių kalboje.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas išves tulpių veislę, primenančią „tulpių pašto“ skandalą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-isves-tulpiu-veisle-primenancia-tulpiu-pasto-skandala--53294000</link><description><![CDATA[1994 m. kovo 22 d. Nyderlandų ambasadorius Jungtinėse valstijose Adriaanas Jacobovitsas de Szegedas vieną tulpių veislę oficialiai pakrikštijo tuometės pirmosios ponios Hillary Clinton vardu. Pirmoji ponia pakrikštijo ją su trenksmu. Purpurinės ir baltos spalvos tulpę ji apipylė šampanu, kai gėlė poniai buvo įteikta ant sidabrinės lėkštutės.<br />„Tegul jūsų sodinimas kiekvieną rudenį primena, kad reikia būti įžvalgiems. Tegul ilgas žiemos miegas suteikia kantrybės. Tegul jūsų žydėjimas kiekvieną pavasarį įkvepia džiaugsmą ir atsinaujinimą֧“ per ceremoniją sakė ponia Clinton.<br />Tai buvo 400-tosios tulpių atvykimo į Ameriką metinės, todėl Nyderlandų ambasada ta ir pavasario atėjimo proga pasipuošė įvairių formų, dydžių ir atspalvių tulpėmis. Poniai Klinton buvo įteikta 200 tulpių, kurioms užauginti prireikė 15 metų. Ambasadorius sakė, kad praeis penkeri metai, kol bus sukurti specialios veislės laukai ir Hillary Clinton tulpė bus prieinama visuomenei.<br />Bet praėjo metai, ir Baltuosiuose rūmuose pradėjo dėtis tokie dalykai, kad poniai Clinton (ir net tik jai) ne tulpės buvo galvoje. Kokie? Dovanokite, bet išliksiu puritoniškas iki galo. Iš pareigos pasakysiu tik raktinius žodžius. Ovalinis kabinetas. Bilas Clintonas. Stažuotoja Monika. Lewinsky. Jeigu jums tai nieko neprimena, tai ir nereikia. Džiaukitės pavasariu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53294000</guid><pubDate>Wed, 22 Mar 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53294000/2023_03_21_2edb72f4_4698_f_20230321193119418.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1994 m. kovo 22 d. Nyderlandų ambasadorius Jungtinėse valstijose Adriaanas Jacobovitsas de Szegedas vieną tulpių veislę oficialiai pakrikštijo tuometės pirmosios ponios Hillary Clinton vardu. Pirmoji ponia pakrikštijo ją su trenksmu. Purpurinės ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1994 m. kovo 22 d. Nyderlandų ambasadorius Jungtinėse valstijose Adriaanas Jacobovitsas de Szegedas vieną tulpių veislę oficialiai pakrikštijo tuometės pirmosios ponios Hillary Clinton vardu. Pirmoji ponia pakrikštijo ją su trenksmu. Purpurinės ir baltos spalvos tulpę ji apipylė šampanu, kai gėlė poniai buvo įteikta ant sidabrinės lėkštutės.<br />„Tegul jūsų sodinimas kiekvieną rudenį primena, kad reikia būti įžvalgiems. Tegul ilgas žiemos miegas suteikia kantrybės. Tegul jūsų žydėjimas kiekvieną pavasarį įkvepia džiaugsmą ir atsinaujinimą֧“ per ceremoniją sakė ponia Clinton.<br />Tai buvo 400-tosios tulpių atvykimo į Ameriką metinės, todėl Nyderlandų ambasada ta ir pavasario atėjimo proga pasipuošė įvairių formų, dydžių ir atspalvių tulpėmis. Poniai Klinton buvo įteikta 200 tulpių, kurioms užauginti prireikė 15 metų. Ambasadorius sakė, kad praeis penkeri metai, kol bus sukurti specialios veislės laukai ir Hillary Clinton tulpė bus prieinama visuomenei.<br />Bet praėjo metai, ir Baltuosiuose rūmuose pradėjo dėtis tokie dalykai, kad poniai Clinton (ir net tik jai) ne tulpės buvo galvoje. Kokie? Dovanokite, bet išliksiu puritoniškas iki galo. Iš pareigos pasakysiu tik raktinius žodžius. Ovalinis kabinetas. Bilas Clintonas. Stažuotoja Monika. Lewinsky. Jeigu jums tai nieko neprimena, tai ir nereikia. Džiaukitės pavasariu.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Pagimdyti kūdikius du kartus per mėnesį - kaip tai įmanoma?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-pagimdyti-kudikius-du-kartus-per-menesi-kaip-tai-imanoma--53294737</link><description><![CDATA[Prieš ketverius metus kovo 21 d. viena Bangladešo moteris apstulbino gydytojus, pagimdžiusi sveikus dvynius praėjus 26 dienoms po pirmojo vaiko gimimo. Tąkart 20-metė Arifa Sultana įprastu būdu pagimdė berniuką. Tačiau gydytojai nepastebėjo antrosios gimdos. Kad vis dar yra nėščia ir dar su dvyniais nesuvokė ir pati gimdyvė.<br />Praėjus 26 dienoms po pirmojo kūdikio gimimo jai vėl nubėgo vandenys. Šįkart ginekologai nusprendė daryti cezario pjūvį. Pasaulį išvydo berniukas ir mergaitė. Laimei, pakartotinas gimdymas praėjo be komplikacijų. Iš neturtingos šeimos kilusi Sultana džiaugėsi trimis vaikais, tačiau nerimavo, kaip juos užaugins. Jos vyras yra paprastas darbininkas ir per mėnesį uždirba vos 70 dolerių. Bet jis dėkojo Alachui už šį stebuklą ir žadėjo daryti viską, kad vaikai būtų laimingi.<br />Dviguba gimda yra reta įgimta būklė, atsirandanti vystymosi metu: gimda prasideda kaip du maži vamzdeliai, kurie paprastai susijungia į vieną didesnę tuščiavidurę ertmę. Tačiau kartais vamzdeliai visiškai nesusijungia ir kiekvienas iš jų išsivysto į atskirą organą. Moterys, turinčios dvigubą gimdą, dažnai sėkmingai pastoja, nors ši būklė gali padidinti persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, dėl to, kad kiekviena gimda yra mažesnė už įprastą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53294737</guid><pubDate>Tue, 21 Mar 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53294737/2023_03_20_0f64f4e1_4698_f_20230320201159240.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš ketverius metus kovo 21 d. viena Bangladešo moteris apstulbino gydytojus, pagimdžiusi sveikus dvynius praėjus 26 dienoms po pirmojo vaiko gimimo. Tąkart 20-metė Arifa Sultana įprastu būdu pagimdė berniuką. Tačiau gydytojai nepastebėjo antrosios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš ketverius metus kovo 21 d. viena Bangladešo moteris apstulbino gydytojus, pagimdžiusi sveikus dvynius praėjus 26 dienoms po pirmojo vaiko gimimo. Tąkart 20-metė Arifa Sultana įprastu būdu pagimdė berniuką. Tačiau gydytojai nepastebėjo antrosios gimdos. Kad vis dar yra nėščia ir dar su dvyniais nesuvokė ir pati gimdyvė.<br />Praėjus 26 dienoms po pirmojo kūdikio gimimo jai vėl nubėgo vandenys. Šįkart ginekologai nusprendė daryti cezario pjūvį. Pasaulį išvydo berniukas ir mergaitė. Laimei, pakartotinas gimdymas praėjo be komplikacijų. Iš neturtingos šeimos kilusi Sultana džiaugėsi trimis vaikais, tačiau nerimavo, kaip juos užaugins. Jos vyras yra paprastas darbininkas ir per mėnesį uždirba vos 70 dolerių. Bet jis dėkojo Alachui už šį stebuklą ir žadėjo daryti viską, kad vaikai būtų laimingi.<br />Dviguba gimda yra reta įgimta būklė, atsirandanti vystymosi metu: gimda prasideda kaip du maži vamzdeliai, kurie paprastai susijungia į vieną didesnę tuščiavidurę ertmę. Tačiau kartais vamzdeliai visiškai nesusijungia ir kiekvienas iš jų išsivysto į atskirą organą. Moterys, turinčios dvigubą gimdą, dažnai sėkmingai pastoja, nors ši būklė gali padidinti persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, dėl to, kad kiekviena gimda yra mažesnė už įprastą.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas bendra tarp astrologijos ir maro?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-bendra-tarp-astrologijos-ir-maro--53256145</link><description><![CDATA[Paryžiaus universiteto mokslininkai (ne dabartiniai, o prieš daugybę metų) teigia, kad 1345 m. kovo 20 d. kilo „juodoji mirtis“. Dėl to, kad tą dieną įvyko „triguba Saturno, Jupiterio ir Marso konjunkcija 40-ajame Vandenio laipsnyje.<br />Juodoji mirtis, dar vadinama maru, XIV-tame a. apėmė Europą, Artimuosius Rytus ir Aziją, palikdama po savęs apie 25 mln. mirusiųjų. Nepaisant to, ką teigė šie XIV amžiaus mokslininkai, juodąją mirtį, sukėlė bakterija yersinia pestis. Marą pernešė blusos, kurios paprastai keliaudavo ant žiurkių, bet žiurkei nugaišus peršokdavo ant kitų žinduolių. Tikėtina, kad pirmą kartą maras žmonėms pasireiškė Mongolijoje apie 1320-tus metus, nors naujausi tyrimai rodo, kad Europoje jis galėjo egzistuoti tūkstančius metų anksčiau. Paprastai žmonės, susirgę maru, pirmiausia skundėsi galvos skausmais, karščiavimu ir šaltkrėčiu. Jų liežuviai dažnai būdavo balkšvos spalvos, smarkiai patindavo limfmazgiai. Galiausiai ant sergančiųjų odos atsirasdavo juodos ir violetinės dėmės; mirtis galėjo ištikti per savaitę. Vėliau išsivystė pneumoninė maro forma, kuri buvo mažiau paplitusi, tačiau nuo jos mirė 95 proc. užsikrėtusiųjų. Maras periodiškai pasireikšdavo iki XVII-to amžiaus, bet tokio masto, kaip XIV-ame amžiuje, daugiau niekada nepasiekė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53256145</guid><pubDate>Mon, 20 Mar 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53256145/2023_03_19_bd705a47_4698_f_20230319200116458.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Paryžiaus universiteto mokslininkai (ne dabartiniai, o prieš daugybę metų) teigia, kad 1345 m. kovo 20 d. kilo „juodoji mirtis“. Dėl to, kad tą dieną įvyko „triguba Saturno, Jupiterio ir Marso konjunkcija 40-ajame Vandenio laipsnyje.
Juodoji mirtis,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Paryžiaus universiteto mokslininkai (ne dabartiniai, o prieš daugybę metų) teigia, kad 1345 m. kovo 20 d. kilo „juodoji mirtis“. Dėl to, kad tą dieną įvyko „triguba Saturno, Jupiterio ir Marso konjunkcija 40-ajame Vandenio laipsnyje.<br />Juodoji mirtis, dar vadinama maru, XIV-tame a. apėmė Europą, Artimuosius Rytus ir Aziją, palikdama po savęs apie 25 mln. mirusiųjų. Nepaisant to, ką teigė šie XIV amžiaus mokslininkai, juodąją mirtį, sukėlė bakterija yersinia pestis. Marą pernešė blusos, kurios paprastai keliaudavo ant žiurkių, bet žiurkei nugaišus peršokdavo ant kitų žinduolių. Tikėtina, kad pirmą kartą maras žmonėms pasireiškė Mongolijoje apie 1320-tus metus, nors naujausi tyrimai rodo, kad Europoje jis galėjo egzistuoti tūkstančius metų anksčiau. Paprastai žmonės, susirgę maru, pirmiausia skundėsi galvos skausmais, karščiavimu ir šaltkrėčiu. Jų liežuviai dažnai būdavo balkšvos spalvos, smarkiai patindavo limfmazgiai. Galiausiai ant sergančiųjų odos atsirasdavo juodos ir violetinės dėmės; mirtis galėjo ištikti per savaitę. Vėliau išsivystė pneumoninė maro forma, kuri buvo mažiau paplitusi, tačiau nuo jos mirė 95 proc. užsikrėtusiųjų. Maras periodiškai pasireikšdavo iki XVII-to amžiaus, bet tokio masto, kaip XIV-ame amžiuje, daugiau niekada nepasiekė.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Renovuoti užtruko ilgiau nei pasatatyti. Aukščiausias buvo tik kažkada, bet žinomiausias lieka ir šiandien</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-renovuoti-uztruko-ilgiau-nei-pasatatyti-auksciausias-buvo-tik-kazkada-bet-zinomiausias-lieka-ir-siandien--53232183</link><description><![CDATA[1930-tų metų kovo 17 d. Niujorke pradėtas statyti Empire State Building. Jis iki šiol išlieka vIenu žinomiausių pasaulio dangoraižių. Šlovę pirmiausia jam pelnė faktas, kad jis tapo pirmuoju pastatu, kuriame yra šimtas aukštų (šimtas du iš viso). Aukščiausiu pastatu pasaulyje jis išbuvo ištisus keturiasdešimt metų. Dabar jis yra tik 54-tas. Vien Niujorke šiuo metu šeši pastatai yra aukštesni už Empire State Building. Po to, kai 1950-tais metais ant jo buvo pastatyta beveik septyniasdešimties metrų antena, pastato aukštis siekia 443 metrus - tai šimtu keliais metrais daugiau nei Vilniaus<br />televizijos bokštas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53232183</guid><pubDate>Fri, 17 Mar 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53232183/2023_03_17_a69515e7_4698_f_20230317073223113.mp3" length="2886830" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1930-tų metų kovo 17 d. Niujorke pradėtas statyti Empire State Building. Jis iki šiol išlieka vIenu žinomiausių pasaulio dangoraižių. Šlovę pirmiausia jam pelnė faktas, kad jis tapo pirmuoju pastatu, kuriame yra šimtas aukštų (šimtas du iš viso)....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1930-tų metų kovo 17 d. Niujorke pradėtas statyti Empire State Building. Jis iki šiol išlieka vIenu žinomiausių pasaulio dangoraižių. Šlovę pirmiausia jam pelnė faktas, kad jis tapo pirmuoju pastatu, kuriame yra šimtas aukštų (šimtas du iš viso). Aukščiausiu pastatu pasaulyje jis išbuvo ištisus keturiasdešimt metų. Dabar jis yra tik 54-tas. Vien Niujorke šiuo metu šeši pastatai yra aukštesni už Empire State Building. Po to, kai 1950-tais metais ant jo buvo pastatyta beveik septyniasdešimties metrų antena, pastato aukštis siekia 443 metrus - tai šimtu keliais metrais daugiau nei Vilniaus<br />televizijos bokštas.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl prieš 10 metų Misisipės valstijoje dar buvo galima legaliai prekiauti vergais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-pries-10-metu-misisipes-valstijoje-dar-buvo-galima-legaliai-prekiauti-vergais--53220018</link><description><![CDATA[1995 metų kovo 16 dieną Misisipės valstijoje pagaliau buvo panaikinta vergovė. Beveik pagaliau. 13-tąją Jungtinių valstijų konstitucijos pataisą dėl vergovės panaikinimo, kuri buvo priimta 1865 metais, Misisipės valstija ratifikavo paskutinė - po 130-ties metų nuo pataisos priėmimo.<br />Tuo metu įstatymų leidėjai Misisipėje buvo labai nelaimingi dėl tokios pataisos, nes ji nenumatė, kokią kompensaciją jie gaus už į laisvę paleistus vergus. Dėl to ir delsė ją ratifikuoti.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53220018</guid><pubDate>Thu, 16 Mar 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53220018/2023_03_16_498aa5fa_4698_f_20230316073950935.mp3" length="2866768" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1995 metų kovo 16 dieną Misisipės valstijoje pagaliau buvo panaikinta vergovė. Beveik pagaliau. 13-tąją Jungtinių valstijų konstitucijos pataisą dėl vergovės panaikinimo, kuri buvo priimta 1865 metais, Misisipės valstija ratifikavo paskutinė - po...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1995 metų kovo 16 dieną Misisipės valstijoje pagaliau buvo panaikinta vergovė. Beveik pagaliau. 13-tąją Jungtinių valstijų konstitucijos pataisą dėl vergovės panaikinimo, kuri buvo priimta 1865 metais, Misisipės valstija ratifikavo paskutinė - po 130-ties metų nuo pataisos priėmimo.<br />Tuo metu įstatymų leidėjai Misisipėje buvo labai nelaimingi dėl tokios pataisos, nes ji nenumatė, kokią kompensaciją jie gaus už į laisvę paleistus vergus. Dėl to ir delsė ją ratifikuoti.]]></itunes:summary><itunes:duration>180</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar žmogus gali išbūti nekvėpavęs, kol trunka „Panorama“?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-zmogus-gali-isbuti-nekvepaves-kol-trunka-panorama--53182201</link><description><![CDATA[Viskas prasidėjo 1959 metų kovo 15 d. Amerikietis Robertas Fosteris Kalifornijoje trijų metrų gylio baseine išbuvo po vandeniu 13 minučių ir 42,5 sekundės nekvėpuodamas. Tai pirmas dokumentuotas apnėjos povandeninis rekordas. Apnėja yra kvėpavimo sulaikymas, tačiau ne visada jis yra sąmoningas. Miego apnėja, kai žmogus ne savo valia nustoja kvėpuoti kartais net iki dviejų minučių, yra miego sutrikimas.<br />Nekvėpavimo po vandeniu rekordai irgi yra kelių rūšių – kai žmogus tiesiog paniręs, ar kai plaukia. Nes nejudant organizmui reikia mažiau deguonies. Nuo Fosterio pasiekimo nutekėjo daug vandens. Dabar rekordas priklauso 57-erių kroatui Budimirui Šobatui, kuris treniruotis apnėja pradėjo būdamas 48-erių. Prieš porą metų po vandeniu jis išbuvo 24 minutes 37,36 sekundės. Tai yra ilgiau nei trunka viena „Simpsonų“ serija.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53182201</guid><pubDate>Wed, 15 Mar 2023 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53182201/2023_03_13_c02e0ca5_4698_f_20230313140013267.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Viskas prasidėjo 1959 metų kovo 15 d. Amerikietis Robertas Fosteris Kalifornijoje trijų metrų gylio baseine išbuvo po vandeniu 13 minučių ir 42,5 sekundės nekvėpuodamas. Tai pirmas dokumentuotas apnėjos povandeninis rekordas. Apnėja yra kvėpavimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Viskas prasidėjo 1959 metų kovo 15 d. Amerikietis Robertas Fosteris Kalifornijoje trijų metrų gylio baseine išbuvo po vandeniu 13 minučių ir 42,5 sekundės nekvėpuodamas. Tai pirmas dokumentuotas apnėjos povandeninis rekordas. Apnėja yra kvėpavimo sulaikymas, tačiau ne visada jis yra sąmoningas. Miego apnėja, kai žmogus ne savo valia nustoja kvėpuoti kartais net iki dviejų minučių, yra miego sutrikimas.<br />Nekvėpavimo po vandeniu rekordai irgi yra kelių rūšių – kai žmogus tiesiog paniręs, ar kai plaukia. Nes nejudant organizmui reikia mažiau deguonies. Nuo Fosterio pasiekimo nutekėjo daug vandens. Dabar rekordas priklauso 57-erių kroatui Budimirui Šobatui, kuris treniruotis apnėja pradėjo būdamas 48-erių. Prieš porą metų po vandeniu jis išbuvo 24 minutes 37,36 sekundės. Tai yra ilgiau nei trunka viena „Simpsonų“ serija.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Tinginiai išgelbėti – pasikeisti galima ir nieko nedarant</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-tinginiai-isgelbeti-pasikeisti-galima-ir-nieko-nedarant--53181317</link><description><![CDATA[Prieš penkerius metus kovo 14 dieną NASA paskelbė, kad tyrimo metu nustatė, jog kosmose astronautas Skotas Kelly patyrė netikėtą genetinį pokytį. Tuo metu jis pasiekė daugiausia iš eilės orbitoje praleistų dienų rekordą. Po skrydžio NASOS tyrėjai aptiko šimtus unikalių mutacijų. Kai kurios iš jų buvo susijusios su vadinamųjų laisvųjų ląstelių DNR cirkuliacija kraujyje. Kitos buvo susijusios su pokyčiais epigenome - tam tikroje<br />genetinės kontrolės sistemoje, lemiančioje genų raišką.<br />Maždaug 93 proc. pokyčių buvo laikini - grįžus į Žemę Kelly genetinis profilis palyginti greitai tapo normalus; telomerų atveju pailgėjimas išnyko per 48 valandas. Tačiau apie 7 proc. pokyčių išliko per dvejus metus nuo jo grįžimo į Žemę. Rezultatai yra NASA „Dvynių tyrimo“ dalis, nes Kelly genai buvo lyginami su jo identiško dvynio brolio Marko, kuris liko Žemėje kaip kontrolinis eksperimento veiksnys, genais.<br />Tyrimas neatsako, katras iš jų dabar geresnis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53181317</guid><pubDate>Tue, 14 Mar 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53181317/2023_03_13_f0c993d5_4698_f_20230313120714892.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkerius metus kovo 14 dieną NASA paskelbė, kad tyrimo metu nustatė, jog kosmose astronautas Skotas Kelly patyrė netikėtą genetinį pokytį. Tuo metu jis pasiekė daugiausia iš eilės orbitoje praleistų dienų rekordą. Po skrydžio NASOS tyrėjai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkerius metus kovo 14 dieną NASA paskelbė, kad tyrimo metu nustatė, jog kosmose astronautas Skotas Kelly patyrė netikėtą genetinį pokytį. Tuo metu jis pasiekė daugiausia iš eilės orbitoje praleistų dienų rekordą. Po skrydžio NASOS tyrėjai aptiko šimtus unikalių mutacijų. Kai kurios iš jų buvo susijusios su vadinamųjų laisvųjų ląstelių DNR cirkuliacija kraujyje. Kitos buvo susijusios su pokyčiais epigenome - tam tikroje<br />genetinės kontrolės sistemoje, lemiančioje genų raišką.<br />Maždaug 93 proc. pokyčių buvo laikini - grįžus į Žemę Kelly genetinis profilis palyginti greitai tapo normalus; telomerų atveju pailgėjimas išnyko per 48 valandas. Tačiau apie 7 proc. pokyčių išliko per dvejus metus nuo jo grįžimo į Žemę. Rezultatai yra NASA „Dvynių tyrimo“ dalis, nes Kelly genai buvo lyginami su jo identiško dvynio brolio Marko, kuris liko Žemėje kaip kontrolinis eksperimento veiksnys, genais.<br />Tyrimas neatsako, katras iš jų dabar geresnis.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Esate romantiškas vyras? Pasitikrinkite testosterono lygį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-esate-romantiskas-vyras-pasitikrinkite-testosterono-lygi--53158080</link><description><![CDATA[Lygiai prieš 20 metų, kovo 13 dieną žurnalas „Nature“ paskelbė, kad tyrinėtojai pietų talijoje esančio Rokamonfinos ugnikalnių komplekso vakariniame pakraštyje rado seniausius žmogaus pėdsakus vulkaninių pelenų suakmenėjusiame sluoksnyje. Jie priklauso žmonėms, kurie maždaug prieš 350 000 metų leidosi aktyvaus ugnikalnio šlaitais. Ar jie ir buvo pirmieji romantikai? Kam reikia lipti į veikiantį ugnikalnį?]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53158080</guid><pubDate>Mon, 13 Mar 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53158080/2023_03_10_b9074a78_4698_f_20230310152346534.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš 20 metų, kovo 13 dieną žurnalas „Nature“ paskelbė, kad tyrinėtojai pietų talijoje esančio Rokamonfinos ugnikalnių komplekso vakariniame pakraštyje rado seniausius žmogaus pėdsakus vulkaninių pelenų suakmenėjusiame sluoksnyje. Jie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš 20 metų, kovo 13 dieną žurnalas „Nature“ paskelbė, kad tyrinėtojai pietų talijoje esančio Rokamonfinos ugnikalnių komplekso vakariniame pakraštyje rado seniausius žmogaus pėdsakus vulkaninių pelenų suakmenėjusiame sluoksnyje. Jie priklauso žmonėms, kurie maždaug prieš 350 000 metų leidosi aktyvaus ugnikalnio šlaitais. Ar jie ir buvo pirmieji romantikai? Kam reikia lipti į veikiantį ugnikalnį?]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl prezidentui vidury dienos verta pasnausti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-prezidentui-vidury-dienos-verta-pasnausti--53134030</link><description><![CDATA[1849 metų kovo 10-tąją 16-tajam Amerikos prezidentui Abraomui Linkolnui buvo suteiktas įrenginio, padedančio išlaisvinti ant seklumos ar kliūčių užplaukusį laivą, patentas. Tai vienintelis Amerikos prezidentas, kuriam priklauso patentuotas išradimas. „Laivų plukdymas per seklumas“ - taip vadinosi Linkolno, kuris nuo mažens domėjosi technika, nors baigė teisės studijas, išradimas. Jo sumanymas buvo įrengti laivuose pripučiamus maišus iš gumos ar kito tinkamo vandeniui atsparaus audinio, kurie būtų pritvirtinti prie korpuso. Ši mintis Linkolnui kilo po jaunystės ekspedicijų upėmis ir ežerais, kuriose jis plukdė žmones ir produktus Misisipės upe ir Didžiaisiais ežerais.<br />Bent du kartus jo laivai užplaukė ant seklumos arba užstrigo ant kitų kliūčių. Seklumas Didžiojoje upėje nuolat kinta, todėl tokie potencialiai pavojingi nelaimingi atsitikimai pasitaikydavo dažnai. Išlaisvinant užstrigusį ant seklumos laivą paprastai tekdavo iškrauti visą krovinį, kol laivas pakildavo pakankamai aukštai, kad galėtų išplaukti. Patentų biurui pateiktame dokumente išsamiai aprašoma, kaip „sukant pagrindinį veleną ar velenus viena kryptimi, plūdurai, pritvirtinti prie laivo šonų, bus stumiami žemyn į vandenį ir tuo pat metu plėsis, nes pildysis oru“.<br />Linkolno išradimas niekada nebuvo pradėtas gaminti, todėl sunku pasakyti, ar toks jo sumanymas būtų veikęs realybėje. Laivų žinovai sako, kad tai greičiausiai būtų buvę nepraktiška, nes reikia daug jėgos, kad plūdurus būtų galima panardinti bent į metro gylį. Gal Linkolno sumanymas ir būtų kažkiek veikęs, bet akivaizdu, kad jo sumanumas buvo kur kas didesnis kitose srityse.<br /><br />(nuotr.©americanhistory)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53134030</guid><pubDate>Fri, 10 Mar 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53134030/2023_03_07_515610f6_4698_f_20230307154033432.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1849 metų kovo 10-tąją 16-tajam Amerikos prezidentui Abraomui Linkolnui buvo suteiktas įrenginio, padedančio išlaisvinti ant seklumos ar kliūčių užplaukusį laivą, patentas. Tai vienintelis Amerikos prezidentas, kuriam priklauso patentuotas išradimas....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1849 metų kovo 10-tąją 16-tajam Amerikos prezidentui Abraomui Linkolnui buvo suteiktas įrenginio, padedančio išlaisvinti ant seklumos ar kliūčių užplaukusį laivą, patentas. Tai vienintelis Amerikos prezidentas, kuriam priklauso patentuotas išradimas. „Laivų plukdymas per seklumas“ - taip vadinosi Linkolno, kuris nuo mažens domėjosi technika, nors baigė teisės studijas, išradimas. Jo sumanymas buvo įrengti laivuose pripučiamus maišus iš gumos ar kito tinkamo vandeniui atsparaus audinio, kurie būtų pritvirtinti prie korpuso. Ši mintis Linkolnui kilo po jaunystės ekspedicijų upėmis ir ežerais, kuriose jis plukdė žmones ir produktus Misisipės upe ir Didžiaisiais ežerais.<br />Bent du kartus jo laivai užplaukė ant seklumos arba užstrigo ant kitų kliūčių. Seklumas Didžiojoje upėje nuolat kinta, todėl tokie potencialiai pavojingi nelaimingi atsitikimai pasitaikydavo dažnai. Išlaisvinant užstrigusį ant seklumos laivą paprastai tekdavo iškrauti visą krovinį, kol laivas pakildavo pakankamai aukštai, kad galėtų išplaukti. Patentų biurui pateiktame dokumente išsamiai aprašoma, kaip „sukant pagrindinį veleną ar velenus viena kryptimi, plūdurai, pritvirtinti prie laivo šonų, bus stumiami žemyn į vandenį ir tuo pat metu plėsis, nes pildysis oru“.<br />Linkolno išradimas niekada nebuvo pradėtas gaminti, todėl sunku pasakyti, ar toks jo sumanymas būtų veikęs realybėje. Laivų žinovai sako, kad tai greičiausiai būtų buvę nepraktiška, nes reikia daug jėgos, kad plūdurus būtų galima panardinti bent į metro gylį. Gal Linkolno sumanymas ir būtų kažkiek veikęs, bet akivaizdu, kad jo sumanumas buvo kur kas didesnis kitose srityse.<br /><br />(nuotr.©americanhistory)]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl mes… bučiuojamės?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-mes-buciuojames--53134022</link><description><![CDATA[1562 metų kovo 9 d. Neapolyje buvo uždrausta bučiuotis viešai. Už tai grėsė mirties bausmė. Priežastis buvo labai paprasta - Europoje siautė maras. Tokių draudimų ėmėsi ne viena šalis ar miestas. Tiesa, ta priemonė mažai tepadėjo Neapoliui.<br />Bet ir šiandien Italijoje ne visur laisvai pasibučiuosi. Nedideliame Eboli miestelyje Kampanijoje ir šiandien draudžiama bučiuotis automobiliuose. Kad jaunos poros, kurios neturi privačios vietos, bučiuojasi mašinose ir užima stovėjimo vietas miestelio centre.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53134022</guid><pubDate>Thu, 09 Mar 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53134022/2023_03_07_ef2a608f_4698_f_20230307151933898.mp3" length="2888502" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1562 metų kovo 9 d. Neapolyje buvo uždrausta bučiuotis viešai. Už tai grėsė mirties bausmė. Priežastis buvo labai paprasta - Europoje siautė maras. Tokių draudimų ėmėsi ne viena šalis ar miestas. Tiesa, ta priemonė mažai tepadėjo Neapoliui.
Bet ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1562 metų kovo 9 d. Neapolyje buvo uždrausta bučiuotis viešai. Už tai grėsė mirties bausmė. Priežastis buvo labai paprasta - Europoje siautė maras. Tokių draudimų ėmėsi ne viena šalis ar miestas. Tiesa, ta priemonė mažai tepadėjo Neapoliui.<br />Bet ir šiandien Italijoje ne visur laisvai pasibučiuosi. Nedideliame Eboli miestelyje Kampanijoje ir šiandien draudžiama bučiuotis automobiliuose. Kad jaunos poros, kurios neturi privačios vietos, bučiuojasi mašinose ir užima stovėjimo vietas miestelio centre.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar vasarą iš Vilniaus bus galima nuskristi į Paluknį?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-vasara-is-vilniaus-bus-galima-nuskristi-i-palukni--53108004</link><description><![CDATA[1974 metų kovo 8 dieną Paryžiuje buvo atidarytas tuomet itin modernus ir futuristinis Charle’io de Gaulle’io oro uostas. Dabar tai tik pirmas didžiulio oro uosto terminalas, iš viso yra trys, nors antrą terminalą sudaro 7 atskiri terminalai. Išskirtinis istorinio terminalo bruožas - plastikiniuose vamzdžiuose judantys ekskalatoriai, kuriais keleiviai keliasi į skirtingus pastato aukštus.<br />Praėjusių metų pabaigoje prancūzai, ruošdamiesi Paryžiaus olimpinėms žaidynėms kitąmet, baigė šio terminalo renovacijas. Dabar jis galės aptarnauti 10 milijonų keleivių per metus, o visas Charlio de Gaulle’io oro uostas per metus pasitinka 70 milijonų keleivių.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53108004</guid><pubDate>Wed, 08 Mar 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53108004/2023_03_06_4464c771_4698_f_20230306120107139.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1974 metų kovo 8 dieną Paryžiuje buvo atidarytas tuomet itin modernus ir futuristinis Charle’io de Gaulle’io oro uostas. Dabar tai tik pirmas didžiulio oro uosto terminalas, iš viso yra trys, nors antrą terminalą sudaro 7 atskiri terminalai....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1974 metų kovo 8 dieną Paryžiuje buvo atidarytas tuomet itin modernus ir futuristinis Charle’io de Gaulle’io oro uostas. Dabar tai tik pirmas didžiulio oro uosto terminalas, iš viso yra trys, nors antrą terminalą sudaro 7 atskiri terminalai. Išskirtinis istorinio terminalo bruožas - plastikiniuose vamzdžiuose judantys ekskalatoriai, kuriais keleiviai keliasi į skirtingus pastato aukštus.<br />Praėjusių metų pabaigoje prancūzai, ruošdamiesi Paryžiaus olimpinėms žaidynėms kitąmet, baigė šio terminalo renovacijas. Dabar jis galės aptarnauti 10 milijonų keleivių per metus, o visas Charlio de Gaulle’io oro uostas per metus pasitinka 70 milijonų keleivių.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ką padarė Anglijos karalius Henrikas VIII, kad galėtų palaiminti savo skyrybas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ka-padare-anglijos-karalius-henrikas-viii-kad-galetu-palaiminti-savo-skyrybas--53099069</link><description><![CDATA[1530-tais metais kovo 7-tąją popiežius Klemensas VII-tasis atsisakė leisti Anglijos karaliui Henrikui VIII išsiskirti su jo žmona Katerina iš Aragono. Skyrybų Henrikas norėjo dėl to, kad jam niekaip nepavyko susilaukti su ja sūnaus, kuris taptų sosto paveldėtoju. Nors Katerina buvo pagimdžiusi septynis kūdikius, išgyveno tik viena duktė. Henrikas manė, kad tai dievo bausmė už tai, kad jis vedė mirusio brolio žmoną, todėl nusprendė vesti kitą - Aną Boleyn. Kai ji pastojo, Henrikas ir kreipėsi į popiežių dėl skyrybų. Kai šis jų nepalaimino, Henrikas moterį vedė paslapčia. O vėliau paskelbė Aukščiausios galios aktą, kuris skelbė, kad jis, o ne popiežius yra Anglijos bažnyčios galva. Popiežiui netekus galios, Henrikas galėjo pats palaiminti savo skyrybas. Visos problemos išsisprendė išskyrus vieną - ir naujoji žmona pagimdė mergaitę.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53099069</guid><pubDate>Tue, 07 Mar 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53099069/2023_03_05_ce5f7f19_4698_f_20230305102916243.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1530-tais metais kovo 7-tąją popiežius Klemensas VII-tasis atsisakė leisti Anglijos karaliui Henrikui VIII išsiskirti su jo žmona Katerina iš Aragono. Skyrybų Henrikas norėjo dėl to, kad jam niekaip nepavyko susilaukti su ja sūnaus, kuris taptų sosto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1530-tais metais kovo 7-tąją popiežius Klemensas VII-tasis atsisakė leisti Anglijos karaliui Henrikui VIII išsiskirti su jo žmona Katerina iš Aragono. Skyrybų Henrikas norėjo dėl to, kad jam niekaip nepavyko susilaukti su ja sūnaus, kuris taptų sosto paveldėtoju. Nors Katerina buvo pagimdžiusi septynis kūdikius, išgyveno tik viena duktė. Henrikas manė, kad tai dievo bausmė už tai, kad jis vedė mirusio brolio žmoną, todėl nusprendė vesti kitą - Aną Boleyn. Kai ji pastojo, Henrikas ir kreipėsi į popiežių dėl skyrybų. Kai šis jų nepalaimino, Henrikas moterį vedė paslapčia. O vėliau paskelbė Aukščiausios galios aktą, kuris skelbė, kad jis, o ne popiežius yra Anglijos bažnyčios galva. Popiežiui netekus galios, Henrikas galėjo pats palaiminti savo skyrybas. Visos problemos išsisprendė išskyrus vieną - ir naujoji žmona pagimdė mergaitę.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas buvo parašyta seniausioje rastoje žinutėje butelyje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-buvo-parasyta-seniausioje-rastoje-zinuteje-butelyje--53099006</link><description><![CDATA[Prieš penkerius metus kovo 6 dieną šeima iš Perto atokiame vakarų Australijos paplūdimy rado butelį, kuriame buvo žinutė. Tai yra seniausia kada nors rasta žinutė, išmesta į jūrą ir surasta - jai 132 metai.<br />Stebuklas, bet žinutė tiek metų išsilaikė, nors kamščio jau nebuvo. Butelis daugybę metų murkdėsi krante, tai išlįsdamas sausumon, tai vėl panirdamas į priekrančio smėlį. Kamštis išdžiuvo ir susitraukė. Bet susuktą popieriaus laišką išgelbėjo smėlis, kuriuo butelis prisipildė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53099006</guid><pubDate>Mon, 06 Mar 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53099006/2023_03_05_dae23e92_4698_f_20230305101527767.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkerius metus kovo 6 dieną šeima iš Perto atokiame vakarų Australijos paplūdimy rado butelį, kuriame buvo žinutė. Tai yra seniausia kada nors rasta žinutė, išmesta į jūrą ir surasta - jai 132 metai.
Stebuklas, bet žinutė tiek metų išsilaikė,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkerius metus kovo 6 dieną šeima iš Perto atokiame vakarų Australijos paplūdimy rado butelį, kuriame buvo žinutė. Tai yra seniausia kada nors rasta žinutė, išmesta į jūrą ir surasta - jai 132 metai.<br />Stebuklas, bet žinutė tiek metų išsilaikė, nors kamščio jau nebuvo. Butelis daugybę metų murkdėsi krante, tai išlįsdamas sausumon, tai vėl panirdamas į priekrančio smėlį. Kamštis išdžiuvo ir susitraukė. Bet susuktą popieriaus laišką išgelbėjo smėlis, kuriuo butelis prisipildė.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip šiais laikais atimti šlovę iš Magelano?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-siais-laikais-atimti-slove-is-magelano--53083071</link><description><![CDATA[2005-tų metų kovo 3 dieną Amerikoje, Kanzase nusileido garsaus keliautojo ir aviatoriaus Steve’o Fosseto pilotuojamas GlobalFlyer lėktuvas. Fossetas tapo pirmuoju pasaulyje, apskriejusiu Žemės rutulį be nutūpimų ir degalų papildymo. Ta kelionė truko 67 valandas ir 2 minutes. Virš daugybės šalių ir trijų vandenynų ji driekėsi 36818 kilometrų.<br />Didžiąją kelionės dalį vieno reaktyvinio variklio lėktuvas skriejo beveik 14 km aukštyje. Jo greitis buvo daugiau nei 300 kilometrų per valandą. Lėktuvo sparnų mojis tik perpus mažesnis nei milžino Boeing 747.<br />Į kelionę orlaivis buvo pasiėmęs pustrečios tonos degalų, per valandą suvartodamas daugiau nei 40 kg.<br />Rekordas buvo per žingsnį nuo žlugimo. Kai iki kelionės tikslo buvo likę visai nedaug, virš Havajų skaičiavimai, kad degalų iki Kanzaso gali neužtekti, todėl Fossetui buvo siūloma leistis. Bet jis pasitikėjo palankiais vėjais ir neapsiriko. Kanzase, iš kur kelionę ir pradėjo, jis nusileido su privalomu rezervu degalų bakuose.<br />Tai buvo jau trečias Stevo Fosseto pasiekimas. Iki jo amerikietis planetą jau buvo apskridęs - pirmasis pasaulyje - oro balionu, taip pat burlaiviu su įgula apiplaukęs pasaulį per 58 dienas. Tai bent.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53083071</guid><pubDate>Fri, 03 Mar 2023 09:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53083071/2023_03_03_5e66dda2_4698_f_20230303113117730.mp3" length="2882673" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2005-tų metų kovo 3 dieną Amerikoje, Kanzase nusileido garsaus keliautojo ir aviatoriaus Steve’o Fosseto pilotuojamas GlobalFlyer lėktuvas. Fossetas tapo pirmuoju pasaulyje, apskriejusiu Žemės rutulį be nutūpimų ir degalų papildymo. Ta kelionė truko...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2005-tų metų kovo 3 dieną Amerikoje, Kanzase nusileido garsaus keliautojo ir aviatoriaus Steve’o Fosseto pilotuojamas GlobalFlyer lėktuvas. Fossetas tapo pirmuoju pasaulyje, apskriejusiu Žemės rutulį be nutūpimų ir degalų papildymo. Ta kelionė truko 67 valandas ir 2 minutes. Virš daugybės šalių ir trijų vandenynų ji driekėsi 36818 kilometrų.<br />Didžiąją kelionės dalį vieno reaktyvinio variklio lėktuvas skriejo beveik 14 km aukštyje. Jo greitis buvo daugiau nei 300 kilometrų per valandą. Lėktuvo sparnų mojis tik perpus mažesnis nei milžino Boeing 747.<br />Į kelionę orlaivis buvo pasiėmęs pustrečios tonos degalų, per valandą suvartodamas daugiau nei 40 kg.<br />Rekordas buvo per žingsnį nuo žlugimo. Kai iki kelionės tikslo buvo likę visai nedaug, virš Havajų skaičiavimai, kad degalų iki Kanzaso gali neužtekti, todėl Fossetui buvo siūloma leistis. Bet jis pasitikėjo palankiais vėjais ir neapsiriko. Kanzase, iš kur kelionę ir pradėjo, jis nusileido su privalomu rezervu degalų bakuose.<br />Tai buvo jau trečias Stevo Fosseto pasiekimas. Iki jo amerikietis planetą jau buvo apskridęs - pirmasis pasaulyje - oro balionu, taip pat burlaiviu su įgula apiplaukęs pasaulį per 58 dienas. Tai bent.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar rojuje Ievai Adomą galėjo atstoti veidrodis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-rojuje-ievai-adoma-galejo-atstoti-veidrodis--53071254</link><description><![CDATA[1903-iųjų kovo 2-ąją Niujorke buvo atidarytas viešbutis, skirtas tik moterims. Pirmas toks Amerikoje. Jis buvo pavadintas pirmosios Jungtinių valstijų pirmosios ponios Martos Washington vardu. Viešbučio darbuotojos, bent jau pradžioje, irgi buvo išvien moterys. Vyrai galėdavo užeiti tik į pirmame aukšte buvusį restoraną, nors alkoholis viešbutyje nebuvo parduodamas, rūkyti irgi nebuvo leidžiama. Į visas kitas patalpas negalėjo užeiti net dvasininkai ar gydytojai. Ilgus dešimtmečius Amerikoje įtariai buvo žiūrima į moteris, kurios keliaudavo vienos. Labai dažnai viešbučiai net atsisakydavo įsileisti ypač jaunesnes moteris, nors aiškindavo tai išgalvotomis priežastimis – nėra vietų. Martos Washington viešbutyje buvo 450 vienviečių kambarių. Čia vyko ir viešas gyvenimas. Pasipusčiusios damos leisdavo dienas ir vakarus restorane, o antrame aukšte lėtai vaikščiodavo erdvia promenada.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53071254</guid><pubDate>Thu, 02 Mar 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53071254/2023_03_01_0c0e3233_4698_f_20230301213004248_1.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1903-iųjų kovo 2-ąją Niujorke buvo atidarytas viešbutis, skirtas tik moterims. Pirmas toks Amerikoje. Jis buvo pavadintas pirmosios Jungtinių valstijų pirmosios ponios Martos Washington vardu. Viešbučio darbuotojos, bent jau pradžioje, irgi buvo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1903-iųjų kovo 2-ąją Niujorke buvo atidarytas viešbutis, skirtas tik moterims. Pirmas toks Amerikoje. Jis buvo pavadintas pirmosios Jungtinių valstijų pirmosios ponios Martos Washington vardu. Viešbučio darbuotojos, bent jau pradžioje, irgi buvo išvien moterys. Vyrai galėdavo užeiti tik į pirmame aukšte buvusį restoraną, nors alkoholis viešbutyje nebuvo parduodamas, rūkyti irgi nebuvo leidžiama. Į visas kitas patalpas negalėjo užeiti net dvasininkai ar gydytojai. Ilgus dešimtmečius Amerikoje įtariai buvo žiūrima į moteris, kurios keliaudavo vienos. Labai dažnai viešbučiai net atsisakydavo įsileisti ypač jaunesnes moteris, nors aiškindavo tai išgalvotomis priežastimis – nėra vietų. Martos Washington viešbutyje buvo 450 vienviečių kambarių. Čia vyko ir viešas gyvenimas. Pasipusčiusios damos leisdavo dienas ir vakarus restorane, o antrame aukšte lėtai vaikščiodavo erdvia promenada.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ką ant dviejų Egipto mumijų mokslininkai surado tik po šimto metų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ka-ant-dvieju-egipto-mumiju-mokslininkai-surado-tik-po-simto-metu--52880349</link><description><![CDATA[2018 metų kovo 1 dieną antropologai paskelbė, kad Britų muziejuje Londone ant čia saugomų ir eksponuojamų mumijų iš Egipto jie netikėtai aptiko vaizduojamąsias tatuiruotes – tatuiruotes, kurios yra ne šiaip geometrinės figūros ar koks nors raštas, o laukinis bulius ir avis. Kas čia tokio - tatuiruotės senos kaip pasaulis. Tačiau paaiškėjo, kad šios dar senesnės, nei mokslininkai manė anksčiau. Šios dvi mumijos, beje, labai<br />populiarios tarp muziejaus lankytojų, yra iš 3351–3017 metų prieš mūsų erą. Vadinasi, mokslininkams žinomą tatuiruočių meno istoriją teks paankstinti tūkstančiu metų, nes tiek jaunesnės buvo seniausiomis laikytos tatuiruotės, kurias mokslininkai žinojo iki šio atradimo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52880349</guid><pubDate>Wed, 01 Mar 2023 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52880349/2023_02_28_250478e0_4698_f_20230228164749843.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2018 metų kovo 1 dieną antropologai paskelbė, kad Britų muziejuje Londone ant čia saugomų ir eksponuojamų mumijų iš Egipto jie netikėtai aptiko vaizduojamąsias tatuiruotes – tatuiruotes, kurios yra ne šiaip geometrinės figūros ar koks nors raštas, o...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2018 metų kovo 1 dieną antropologai paskelbė, kad Britų muziejuje Londone ant čia saugomų ir eksponuojamų mumijų iš Egipto jie netikėtai aptiko vaizduojamąsias tatuiruotes – tatuiruotes, kurios yra ne šiaip geometrinės figūros ar koks nors raštas, o laukinis bulius ir avis. Kas čia tokio - tatuiruotės senos kaip pasaulis. Tačiau paaiškėjo, kad šios dar senesnės, nei mokslininkai manė anksčiau. Šios dvi mumijos, beje, labai<br />populiarios tarp muziejaus lankytojų, yra iš 3351–3017 metų prieš mūsų erą. Vadinasi, mokslininkams žinomą tatuiruočių meno istoriją teks paankstinti tūkstančiu metų, nes tiek jaunesnės buvo seniausiomis laikytos tatuiruotės, kurias mokslininkai žinojo iki šio atradimo.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar mums negresia žiurkių kyborgų maištas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-mums-negresia-ziurkiu-kyborgu-maistas--52873970</link><description><![CDATA[2013 metų vasario 28 dieną Amerikos mokslininkai sujungė dviejų žiurkių smegenis į, kaip jie patys pavadino, organinį kompiuterinį tinklą. Viena iš bandomųjų žiurkių buvo laboratorijoje Durhame, Šiaurės Karolinoje, o kita už tūkstančių kilometrų, kitame žemyne - Natalyje, Brazilijoje. Tyrimui vadovavo Migelis Nikolelis. Jis yra bioninių įrenginių pradininkas. Jų pagalba paralyžiuoti žmonės gali valdyti rankų ar kojų protezus vien tik minčių pagalba. Panašiomis sąsajomis prie interneto buvo prijungtos ir bandomųjų žiurkių smegenys.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52873970</guid><pubDate>Tue, 28 Feb 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52873970/2023_02_27_942e9c98_4698_f_20230227210024673.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2013 metų vasario 28 dieną Amerikos mokslininkai sujungė dviejų žiurkių smegenis į, kaip jie patys pavadino, organinį kompiuterinį tinklą. Viena iš bandomųjų žiurkių buvo laboratorijoje Durhame, Šiaurės Karolinoje, o kita už tūkstančių kilometrų,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2013 metų vasario 28 dieną Amerikos mokslininkai sujungė dviejų žiurkių smegenis į, kaip jie patys pavadino, organinį kompiuterinį tinklą. Viena iš bandomųjų žiurkių buvo laboratorijoje Durhame, Šiaurės Karolinoje, o kita už tūkstančių kilometrų, kitame žemyne - Natalyje, Brazilijoje. Tyrimui vadovavo Migelis Nikolelis. Jis yra bioninių įrenginių pradininkas. Jų pagalba paralyžiuoti žmonės gali valdyti rankų ar kojų protezus vien tik minčių pagalba. Panašiomis sąsajomis prie interneto buvo prijungtos ir bandomųjų žiurkių smegenys.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar būsimasis Anglijos karalius buvo užsiregistravęs užimtumo tarnyboje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-busimasis-anglijos-karalius-buvo-uzsiregistraves-uzimtumo-tarnyboje--52857270</link><description><![CDATA[2014 metų vasario 27-tą į Švedijos užimtumo tarnybą Stokholme susirinko minia darbo ieškančių žmonių. Didesnė, nei kas nors tikėjosi. 61 tūkstantis.<br />Tarnyba kreipėsi pagalbos į policiją, nes žmonės nebuvo ramiai nusiteikę. Suprantama jiems net nebuvo lengva prasibrauti iki tarnybos pastato, jie užtvindė gretimas gatves pačiame Švedijos sostinės centre. Kaip vėliau paaiškėjo, tądien į darbo pokalbius atvykti turėjo tik tūkstantis žmonių, tačiau kvietimus elektroniniu laišku gavo daug daugiau. Pareigūnai iškart negalėjo pasakyti, ar tai buvo žmogaus, ar kompiuterio klaida, bet akivaizdu, kad kvietimo adresatų sąrašas buvo per ilgas.<br />Šiuo metu Švedijoje maksimali išmoka už pirmas 100 nedarbo dienų siekia 110 eurų per dieną, vėliau, per likusias pašalpos mokėjimo 200 dienų - 90 eurų. Per dešimt mėnesių išeitų po 2900 eurų per mėnesį.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52857270</guid><pubDate>Mon, 27 Feb 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52857270/2023_02_27_4698_1_20230226185736060.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2014 metų vasario 27-tą į Švedijos užimtumo tarnybą Stokholme susirinko minia darbo ieškančių žmonių. Didesnė, nei kas nors tikėjosi. 61 tūkstantis.
Tarnyba kreipėsi pagalbos į policiją, nes žmonės nebuvo ramiai nusiteikę. Suprantama jiems net nebuvo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2014 metų vasario 27-tą į Švedijos užimtumo tarnybą Stokholme susirinko minia darbo ieškančių žmonių. Didesnė, nei kas nors tikėjosi. 61 tūkstantis.<br />Tarnyba kreipėsi pagalbos į policiją, nes žmonės nebuvo ramiai nusiteikę. Suprantama jiems net nebuvo lengva prasibrauti iki tarnybos pastato, jie užtvindė gretimas gatves pačiame Švedijos sostinės centre. Kaip vėliau paaiškėjo, tądien į darbo pokalbius atvykti turėjo tik tūkstantis žmonių, tačiau kvietimus elektroniniu laišku gavo daug daugiau. Pareigūnai iškart negalėjo pasakyti, ar tai buvo žmogaus, ar kompiuterio klaida, bet akivaizdu, kad kvietimo adresatų sąrašas buvo per ilgas.<br />Šiuo metu Švedijoje maksimali išmoka už pirmas 100 nedarbo dienų siekia 110 eurų per dieną, vėliau, per likusias pašalpos mokėjimo 200 dienų - 90 eurų. Per dešimt mėnesių išeitų po 2900 eurų per mėnesį.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kai mokslo tiesos atranda naujas tiesas: deguonis nėra gyvybiškai svarbus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kai-mokslo-tiesos-atranda-naujas-tiesas-deguonis-nera-gyvybiskai-svarbus--52835086</link><description><![CDATA[Prieš trejus metus vasario 24 dieną grupė Amerikos mokslininkų iš Oregono valstybinio universiteto Mikrobiologijos katedros žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbė aptikę pirmą organizmą, kuriam nereikia kvėpuoti, t.y. - jis gali gyventi visiškai nepriklausomai nuo deguonies. Toks atradimas ne tik iš esmės keičia mūsų suvokimą apie gyvybę Žemėje, bet ir gali paveikti nežemiškų gyvybės formų paieškas.<br />Henneguya salminicola yra unikali gyvūnų rūšis, susijusi su medūzomis ir koralais. Šis parazituojantis organizmas gyvena lašišos viduje ir iš jos vagia paruoštas maistines medžiagas, todėl jam nereikia deguonies. Anot mokslininkų, lašišos raumenyse organizmas formuoja mažas baltas cistas. Nors jos ir neišvaizdžios, šie parazitai nėra pavojingi ir gyvena lašišoje visą jos gyvenimo ciklą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52835086</guid><pubDate>Fri, 24 Feb 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52835086/2023_02_23_408d128d_4698_f_20230223222142386.mp3" length="2822046" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš trejus metus vasario 24 dieną grupė Amerikos mokslininkų iš Oregono valstybinio universiteto Mikrobiologijos katedros žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbė aptikę pirmą organizmą, kuriam nereikia kvėpuoti, t.y. - jis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš trejus metus vasario 24 dieną grupė Amerikos mokslininkų iš Oregono valstybinio universiteto Mikrobiologijos katedros žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbė aptikę pirmą organizmą, kuriam nereikia kvėpuoti, t.y. - jis gali gyventi visiškai nepriklausomai nuo deguonies. Toks atradimas ne tik iš esmės keičia mūsų suvokimą apie gyvybę Žemėje, bet ir gali paveikti nežemiškų gyvybės formų paieškas.<br />Henneguya salminicola yra unikali gyvūnų rūšis, susijusi su medūzomis ir koralais. Šis parazituojantis organizmas gyvena lašišos viduje ir iš jos vagia paruoštas maistines medžiagas, todėl jam nereikia deguonies. Anot mokslininkų, lašišos raumenyse organizmas formuoja mažas baltas cistas. Nors jos ir neišvaizdžios, šie parazitai nėra pavojingi ir gyvena lašišoje visą jos gyvenimo ciklą.]]></itunes:summary><itunes:duration>177</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas gali nutikti, kai sėkmė aplanko paskutinę gyvenimo minutę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-gali-nutikti-kai-sekme-aplanko-paskutine-gyvenimo-minute--52822694</link><description><![CDATA[1885 metų vasario 23 dieną devyniolikmetis Johnas Lee Exeteryje, Anglijoje buvo pasiųstas į kartuves už tai, kad nužudė senyvą, turtingą moterį, pas kurią dirbo. Savo kaltę jaunuolis neigė. Vargšui Lee buvo užmauta kilpa ir bausmės vykdytojas patraukė skląsti, dėl ko turėjo prasiverti grindys po vaikino kojom, bet nieko neįvyko. Grindis neprasivėrė, Lee liko stovėti. Tai buvo labai netikėta, nes kartuvės prieš egzekuciją buvo patikrintos ir veikė puikiai.<br />Po nesėkmingos egzekucijos sekė dar du bandymai. Tačiau ir vėl - grindys po vargšo kojomis neprasivėrė.<br />Galiausiai vaikinas buvo sugrąžintas į kalėjimo kamerą. Teisėjai, sugluminti tokio nepaaiškinamo kartuvių veikimo sutrikimų, nusprendė, kad į Lee likimą įsikišo pats dievas. Daugiau į kartuves nuspręsta jo nebesiųsti. Vaikinas kalėjime išbuvo 22-ejus metus, o išėjęs į laisvę emigravo į Ameriką. Kodėl kartuvės per jo egzekuciją tada atsisakė veikti, taip niekada ir nebuvo išsiaiškinta.<br />Tačiau Lee buvo paskutinis laimingasis - po to, net ir užstrigus mechanizmams, egzekutoriai eidavo iki galo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52822694</guid><pubDate>Thu, 23 Feb 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52822694/2023_02_22_f855641e_4698_f_20230222194220221.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1885 metų vasario 23 dieną devyniolikmetis Johnas Lee Exeteryje, Anglijoje buvo pasiųstas į kartuves už tai, kad nužudė senyvą, turtingą moterį, pas kurią dirbo. Savo kaltę jaunuolis neigė. Vargšui Lee buvo užmauta kilpa ir bausmės vykdytojas patraukė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1885 metų vasario 23 dieną devyniolikmetis Johnas Lee Exeteryje, Anglijoje buvo pasiųstas į kartuves už tai, kad nužudė senyvą, turtingą moterį, pas kurią dirbo. Savo kaltę jaunuolis neigė. Vargšui Lee buvo užmauta kilpa ir bausmės vykdytojas patraukė skląsti, dėl ko turėjo prasiverti grindys po vaikino kojom, bet nieko neįvyko. Grindis neprasivėrė, Lee liko stovėti. Tai buvo labai netikėta, nes kartuvės prieš egzekuciją buvo patikrintos ir veikė puikiai.<br />Po nesėkmingos egzekucijos sekė dar du bandymai. Tačiau ir vėl - grindys po vargšo kojomis neprasivėrė.<br />Galiausiai vaikinas buvo sugrąžintas į kalėjimo kamerą. Teisėjai, sugluminti tokio nepaaiškinamo kartuvių veikimo sutrikimų, nusprendė, kad į Lee likimą įsikišo pats dievas. Daugiau į kartuves nuspręsta jo nebesiųsti. Vaikinas kalėjime išbuvo 22-ejus metus, o išėjęs į laisvę emigravo į Ameriką. Kodėl kartuvės per jo egzekuciją tada atsisakė veikti, taip niekada ir nebuvo išsiaiškinta.<br />Tačiau Lee buvo paskutinis laimingasis - po to, net ir užstrigus mechanizmams, egzekutoriai eidavo iki galo.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Lietuvos demografines problemas reikia atiduoti spręsti suomiams?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-lietuvos-demografines-problemas-reikia-atiduoti-spresti-suomiams--52810439</link><description><![CDATA[1989 metais Suomijos vyriausybė irgi buvo susirūpinusi prastomis šalies demografinės perspektyvos prognozėmis, todėl vasario 22 dieną Sveikatos ministerija pasiūlė vieną sprendimą, kuris tas perspektyvas galėtų pataisyti.<br />Gimstamumo neskatina beprotiškas gyvenimo tempas ir nuolatinis stresas darbe. Todėl logiška - darbuotojus reikia skatinti atsipalaiduoti, o kas gali atpalaiduoti geriau, jeigu ne sekso atostogos.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52810439</guid><pubDate>Wed, 22 Feb 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52810439/2023_02_21_5bd0329e_4698_f_20230221222755146.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1989 metais Suomijos vyriausybė irgi buvo susirūpinusi prastomis šalies demografinės perspektyvos prognozėmis, todėl vasario 22 dieną Sveikatos ministerija pasiūlė vieną sprendimą, kuris tas perspektyvas galėtų pataisyti.
Gimstamumo neskatina...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1989 metais Suomijos vyriausybė irgi buvo susirūpinusi prastomis šalies demografinės perspektyvos prognozėmis, todėl vasario 22 dieną Sveikatos ministerija pasiūlė vieną sprendimą, kuris tas perspektyvas galėtų pataisyti.<br />Gimstamumo neskatina beprotiškas gyvenimo tempas ir nuolatinis stresas darbe. Todėl logiška - darbuotojus reikia skatinti atsipalaiduoti, o kas gali atpalaiduoti geriau, jeigu ne sekso atostogos.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl iki šiol kelių gaideliai neskraido iš tiesų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-iki-siol-keliu-gaideliai-neskraido-is-tiesu--52798095</link><description><![CDATA[1937 metų vasario 21 dieną pirmą sėkmingą skrydį atliko Waterman Arrowbile. Tuo metu skrydžiu nieko nebūtum nustebinęs, bet šis buvo ypatingas tuo, kad tai nebuvo įprastas lėktuvas. Tai buvo skraidantis automobilis, pirmasis pasaulyje, kuris iš tiesų galėjo ir skristi, ir važinėti automobilių keliais.<br />Jį sukūrė išradėjas ir aviatorius iš San Dienog Waldo Watermanas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52798095</guid><pubDate>Tue, 21 Feb 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52798095/2023_02_20_417970b2_4698_f_20230220201355564.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1937 metų vasario 21 dieną pirmą sėkmingą skrydį atliko Waterman Arrowbile. Tuo metu skrydžiu nieko nebūtum nustebinęs, bet šis buvo ypatingas tuo, kad tai nebuvo įprastas lėktuvas. Tai buvo skraidantis automobilis, pirmasis pasaulyje, kuris iš tiesų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1937 metų vasario 21 dieną pirmą sėkmingą skrydį atliko Waterman Arrowbile. Tuo metu skrydžiu nieko nebūtum nustebinęs, bet šis buvo ypatingas tuo, kad tai nebuvo įprastas lėktuvas. Tai buvo skraidantis automobilis, pirmasis pasaulyje, kuris iš tiesų galėjo ir skristi, ir važinėti automobilių keliais.<br />Jį sukūrė išradėjas ir aviatorius iš San Dienog Waldo Watermanas.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ką estai elektrifikavo anksčiau už mus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ka-estai-elektrifikavo-anksciau-uz-mus--52787386</link><description><![CDATA[Prieš dešimt metų vasario 20 dieną Estija tapo pirmoji šalis pasaulyje, kurioje įrengtas nacionalinis elektromobilių elektros krovimo stočių tinklas. Jį sudarė 165 krovimo stotys. Turint galvoje, kad nelabai yra kur toje Estijoje važiuoti, reikia pripažinti, kad tai išties skamba kaip rimtas tinklas, tad estais negali netikėt.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52787386</guid><pubDate>Mon, 20 Feb 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52787386/2023_02_19_d3e6b0a6_4698_f_20230219214043684.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš dešimt metų vasario 20 dieną Estija tapo pirmoji šalis pasaulyje, kurioje įrengtas nacionalinis elektromobilių elektros krovimo stočių tinklas. Jį sudarė 165 krovimo stotys. Turint galvoje, kad nelabai yra kur toje Estijoje važiuoti, reikia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš dešimt metų vasario 20 dieną Estija tapo pirmoji šalis pasaulyje, kurioje įrengtas nacionalinis elektromobilių elektros krovimo stočių tinklas. Jį sudarė 165 krovimo stotys. Turint galvoje, kad nelabai yra kur toje Estijoje važiuoti, reikia pripažinti, kad tai išties skamba kaip rimtas tinklas, tad estais negali netikėt.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Svajonių profesija? Į 30 darbo vietų – 28 tūkstančiai norinčiųjų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-svajoniu-profesija-i-30-darbo-vietu-28-tukstanciai-norinciuju--52751622</link><description><![CDATA[Pernai vasario 17 dieną Saudo Arabijos geležinkelių bendrovė paskelbė į darbą priimsianti 30 moterų mašinisčių. Sėkmingos kandidatės po metus trunkančių mokymų vairuos greituosius traukinius tarp šventų miestų - Mekos ir Medinos. Konservatyvioje musulmoniškoje karalystėje į tokias technines profesijas moterys pakviestos pirmą kartą. Jau daugybę dešimtmečių Saudo Arabija yra tarp šalių, kur moterys užima labai nedidelę darbo rinkos dalį.<br />Tačiau pastaraisiais metais šalies valdovas kronprincas MuhAmedas Bin SalmAnas nusprendė naftos turtingos šalies ekonomiką diversifikuoti, todėl imta kviesti į darbus ir moteris. Ir štai jums rezultatas. Norą užimti 30 mašinisčių darbo pozicijų pareiškė 28 tūkstančiai moterų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52751622</guid><pubDate>Fri, 17 Feb 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52751622/2023_02_16_30fde567_4698_f_20230216085333455.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pernai vasario 17 dieną Saudo Arabijos geležinkelių bendrovė paskelbė į darbą priimsianti 30 moterų mašinisčių. Sėkmingos kandidatės po metus trunkančių mokymų vairuos greituosius traukinius tarp šventų miestų - Mekos ir Medinos. Konservatyvioje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pernai vasario 17 dieną Saudo Arabijos geležinkelių bendrovė paskelbė į darbą priimsianti 30 moterų mašinisčių. Sėkmingos kandidatės po metus trunkančių mokymų vairuos greituosius traukinius tarp šventų miestų - Mekos ir Medinos. Konservatyvioje musulmoniškoje karalystėje į tokias technines profesijas moterys pakviestos pirmą kartą. Jau daugybę dešimtmečių Saudo Arabija yra tarp šalių, kur moterys užima labai nedidelę darbo rinkos dalį.<br />Tačiau pastaraisiais metais šalies valdovas kronprincas MuhAmedas Bin SalmAnas nusprendė naftos turtingos šalies ekonomiką diversifikuoti, todėl imta kviesti į darbus ir moteris. Ir štai jums rezultatas. Norą užimti 30 mašinisčių darbo pozicijų pareiškė 28 tūkstančiai moterų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kam Amerikos prezidentui Linkolnui buvo reikalinga barzda?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kam-amerikos-prezidentui-linkolnui-buvo-reikalinga-barzda--52741125</link><description><![CDATA[1861 metų vasario 16-tą dieną pakeliui iš Ilinojaus Vašingtone turėjusią vykti inauguraciją, išrinktasis Amerikos prezidentas Abraomas Linkolnas Westfilde sustabdė prezidentinį traukinį ir paprašė susitikti su čia gyvenusia vienuolikmete Grace Bedell. Mergaitė pamačiusi rinkiminį Linkolno plakatą ji susirūpino, kad kandidato veidas, išvagotas ryškių raukšlių, yra toks griežtas, kad gali atbaidyti rinkėjus. Būsimajam prezidentui ji parašė laišką, kuriame patarė - užsiauginkite barzdą. Turiu 4 brolius ir pusė jų bet kokiu atveju balsuos už jus, o jei užsiauginsite barzdą, pasistengsiu įkalbėti ir likusius. Jūsų veidas toks plonas, su barzda atrodysite daug geriau. Visoms moterims patinka barzda ir jos įkalbinėtų savo vyrus balsuoti už jus, o tada jūs taptumėte prezidentu.<br />Linkolnas laišką gavo ir į jį atsakė, o po kelių dienų išties nustojo skusti barzdą. Nežinia, kiek padėjo šis patarimas, bet jis nepraleido progos padėkoti Grace pakeliui į inauguraciją.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52741125</guid><pubDate>Thu, 16 Feb 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52741125/2023_02_15_f20d637a_4698_f_20230215132611533.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1861 metų vasario 16-tą dieną pakeliui iš Ilinojaus Vašingtone turėjusią vykti inauguraciją, išrinktasis Amerikos prezidentas Abraomas Linkolnas Westfilde sustabdė prezidentinį traukinį ir paprašė susitikti su čia gyvenusia vienuolikmete Grace Bedell....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1861 metų vasario 16-tą dieną pakeliui iš Ilinojaus Vašingtone turėjusią vykti inauguraciją, išrinktasis Amerikos prezidentas Abraomas Linkolnas Westfilde sustabdė prezidentinį traukinį ir paprašė susitikti su čia gyvenusia vienuolikmete Grace Bedell. Mergaitė pamačiusi rinkiminį Linkolno plakatą ji susirūpino, kad kandidato veidas, išvagotas ryškių raukšlių, yra toks griežtas, kad gali atbaidyti rinkėjus. Būsimajam prezidentui ji parašė laišką, kuriame patarė - užsiauginkite barzdą. Turiu 4 brolius ir pusė jų bet kokiu atveju balsuos už jus, o jei užsiauginsite barzdą, pasistengsiu įkalbėti ir likusius. Jūsų veidas toks plonas, su barzda atrodysite daug geriau. Visoms moterims patinka barzda ir jos įkalbinėtų savo vyrus balsuoti už jus, o tada jūs taptumėte prezidentu.<br />Linkolnas laišką gavo ir į jį atsakė, o po kelių dienų išties nustojo skusti barzdą. Nežinia, kiek padėjo šis patarimas, bet jis nepraleido progos padėkoti Grace pakeliui į inauguraciją.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ko Hitleris galėtų pamokyti mūsų sporto funkcionierius apie olimpinę barono de Kuberteno dvasią?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ko-hitleris-galetu-pamokyti-musu-sporto-funkcionierius-apie-olimpine-barono-de-kuberteno-dvasia--52728231</link><description><![CDATA[1932 metų vasario 15 dieną Leik Plasido žiemos žaidynėse Amerikos keturvietė bobslėjaus komanda iškovojo aukso apdovanojimą. Vienam iš įgulos narių šis apdovanojimas buvo ypatingas, nes tokio nėra gavęs joks kitas sportininkas per visą žaidynių istoriją.<br />30-metis Edwardas Eaganas, pagal išsilavinimą teisininkas, amerikiečių rinktinėje atsidūrė labai atsitiktinai. Iki Leik Plasido jis boblsėjuje net nebuvo sėdėjęs. Vykti į žaidynes jį pakvietė komandos kapitonas Bilas Fiskė, todėl, kad Eaganas buvo tvirtai sudėtas ir gerai tiko padėti rogėms įsibėgėti. Eaganas pateisino komandos lūkesčius. O pats tapo vieninteliu sportininku per visą žaidynių istoriją, kuris olimpinius aukso medalius yra laimėjęs ir žiemos, ir vasaros žaidynėse. 1920 metais, dvylika metų iki Leik Plasido, Antverpeno žaidynėse Eaganas auksą laimėjo bokso turnyre lengva svorių kategorijoje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52728231</guid><pubDate>Wed, 15 Feb 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52728231/2023_02_14_7876808f_4698_f_20230214175005649.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1932 metų vasario 15 dieną Leik Plasido žiemos žaidynėse Amerikos keturvietė bobslėjaus komanda iškovojo aukso apdovanojimą. Vienam iš įgulos narių šis apdovanojimas buvo ypatingas, nes tokio nėra gavęs joks kitas sportininkas per visą žaidynių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1932 metų vasario 15 dieną Leik Plasido žiemos žaidynėse Amerikos keturvietė bobslėjaus komanda iškovojo aukso apdovanojimą. Vienam iš įgulos narių šis apdovanojimas buvo ypatingas, nes tokio nėra gavęs joks kitas sportininkas per visą žaidynių istoriją.<br />30-metis Edwardas Eaganas, pagal išsilavinimą teisininkas, amerikiečių rinktinėje atsidūrė labai atsitiktinai. Iki Leik Plasido jis boblsėjuje net nebuvo sėdėjęs. Vykti į žaidynes jį pakvietė komandos kapitonas Bilas Fiskė, todėl, kad Eaganas buvo tvirtai sudėtas ir gerai tiko padėti rogėms įsibėgėti. Eaganas pateisino komandos lūkesčius. O pats tapo vieninteliu sportininku per visą žaidynių istoriją, kuris olimpinius aukso medalius yra laimėjęs ir žiemos, ir vasaros žaidynėse. 1920 metais, dvylika metų iki Leik Plasido, Antverpeno žaidynėse Eaganas auksą laimėjo bokso turnyre lengva svorių kategorijoje.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar jūsų bute tilptų pirmasis universalus kompiuteris?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-jusu-bute-tilptu-pirmasis-universalus-kompiuteris--52719609</link><description><![CDATA[1946-tų metų vasario 14-tą dieną Pensilvanijoje Moro elektros inžinerijos universitete buvo pristatytas pirmasis pasaulyje universalios paskirties elektroninis kompiuteris, kurį galima laikyti kompiuterijos pradžia. ENIAC (electronic numerical integrator and computer) buvo pirmasis programuojamas kompiuteris. Jis sukurtas pirmiausia siekiant padėti armijai atlikti artilerijos šaudymo skaičiavimus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52719609</guid><pubDate>Tue, 14 Feb 2023 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52719609/2023_02_13_8603814a_4698_f_20230213190049404.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1946-tų metų vasario 14-tą dieną Pensilvanijoje Moro elektros inžinerijos universitete buvo pristatytas pirmasis pasaulyje universalios paskirties elektroninis kompiuteris, kurį galima laikyti kompiuterijos pradžia. ENIAC (electronic numerical...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1946-tų metų vasario 14-tą dieną Pensilvanijoje Moro elektros inžinerijos universitete buvo pristatytas pirmasis pasaulyje universalios paskirties elektroninis kompiuteris, kurį galima laikyti kompiuterijos pradžia. ENIAC (electronic numerical integrator and computer) buvo pirmasis programuojamas kompiuteris. Jis sukurtas pirmiausia siekiant padėti armijai atlikti artilerijos šaudymo skaičiavimus.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Už ką plokščiažemininkai gerbia Galileo Galilėjų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-uz-ka-ploksciazemininkai-gerbia-galileo-galileju--52710558</link><description><![CDATA[1633 metų vasario 13 dieną italų filosofas, astronomas ir matematikas Galileo Galilėjus atvyko į Romą, kur jam pateikti kaltinimai erezija už Koperniko teorijos, teigiančios, kad Žemė sukasi aplink Saulę, propagavimą. Po trijų mėnesių Galilėjus oficialiai stojo prieš Romos inkviziciją ir sutiko pripažinti savo kaltę mainais į švelnesnę bausmę. Popiežius Urbonas VIII neribotam laikui skyrė namų areštą. Galilėjus visą laiką praleido savo viloje Arcetri, netoli Florencijos iki pat mirties 1642-tų metų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52710558</guid><pubDate>Mon, 13 Feb 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52710558/2023_02_12_edd243b1_4698_f_20230212213340522.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1633 metų vasario 13 dieną italų filosofas, astronomas ir matematikas Galileo Galilėjus atvyko į Romą, kur jam pateikti kaltinimai erezija už Koperniko teorijos, teigiančios, kad Žemė sukasi aplink Saulę, propagavimą. Po trijų mėnesių Galilėjus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1633 metų vasario 13 dieną italų filosofas, astronomas ir matematikas Galileo Galilėjus atvyko į Romą, kur jam pateikti kaltinimai erezija už Koperniko teorijos, teigiančios, kad Žemė sukasi aplink Saulę, propagavimą. Po trijų mėnesių Galilėjus oficialiai stojo prieš Romos inkviziciją ir sutiko pripažinti savo kaltę mainais į švelnesnę bausmę. Popiežius Urbonas VIII neribotam laikui skyrė namų areštą. Galilėjus visą laiką praleido savo viloje Arcetri, netoli Florencijos iki pat mirties 1642-tų metų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Jeigu robotai ims pulti žmones, dėl to bus kalti šachmatų didmeistriai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-jeigu-robotai-ims-pulti-zmones-del-to-bus-kalti-sachmatu-didmeistriai--52682295</link><description><![CDATA[1996 metų vasario 10-tą Filadelfijoje prasidėjo specialiai surengtas šachmatų turnyras, kuriame dalyvavo tik vienas žmogus. Jo priešininkas buvo kompiuteris, specialiai kurtas šiam turnyrui.<br />Žmogus su kompiuteriu prie šachmatų lentos iki tol jau buvo susitikę, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai žmogaus intelektas nusileido dirbtiniam. Pasaulio čempionas Garis Kasparovas pripažino tuo metu superkompiuterio IBM Deep Blue pranašumą. Nors šachmatų didmeistrius kompiuteriai įsiveikė ir anksčiau, tačiau Deep Blue buvo pirmasis, nurungęs šachmatų genijų turnyre, surengtame pagal įsiprastas taisykles: šešios partijos, kiekvienoje per dvi valandas galima padaryti 40 ėjimų. Kasparovas pasidavė po 37-to.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52682295</guid><pubDate>Fri, 10 Feb 2023 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52682295/2023_02_09_113cd681_4698_f_20230209165816974.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1996 metų vasario 10-tą Filadelfijoje prasidėjo specialiai surengtas šachmatų turnyras, kuriame dalyvavo tik vienas žmogus. Jo priešininkas buvo kompiuteris, specialiai kurtas šiam turnyrui.
Žmogus su kompiuteriu prie šachmatų lentos iki tol jau buvo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1996 metų vasario 10-tą Filadelfijoje prasidėjo specialiai surengtas šachmatų turnyras, kuriame dalyvavo tik vienas žmogus. Jo priešininkas buvo kompiuteris, specialiai kurtas šiam turnyrui.<br />Žmogus su kompiuteriu prie šachmatų lentos iki tol jau buvo susitikę, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai žmogaus intelektas nusileido dirbtiniam. Pasaulio čempionas Garis Kasparovas pripažino tuo metu superkompiuterio IBM Deep Blue pranašumą. Nors šachmatų didmeistrius kompiuteriai įsiveikė ir anksčiau, tačiau Deep Blue buvo pirmasis, nurungęs šachmatų genijų turnyre, surengtame pagal įsiprastas taisykles: šešios partijos, kiekvienoje per dvi valandas galima padaryti 40 ėjimų. Kasparovas pasidavė po 37-to.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Jeigu robotai ims pulti žmones, dėl to bus kalti šachmatų didmeistriai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-jeigu-robotai-ims-pulti-zmones-del-to-bus-kalti-sachmatu-didmeistriai--52682271</link><description><![CDATA[1996 metų vasario 10-tą Filadelfijoje prasidėjo specialiai surengtas šachmatų turnyras, kuriame dalyvavo tik vienas žmogus. Jo priešininkas buvo kompiuteris, specialiai kurtas šiam turnyrui.<br />Žmogus su kompiuteriu prie šachmatų lentos iki tol jau buvo susitikę, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai žmogaus intelektas nusileido dirbtiniam. Pasaulio čempionas Garis Kasparovas pripažino tuo metu superkompiuterio IBM Deep Blue pranašumą. Nors šachmatų didmeistrius kompiuteriai įsiveikė ir anksčiau, tačiau Deep Blue buvo pirmasis, nurungęs šachmatų genijų turnyre, surengtame pagal įsiprastas taisykles: šešios partijos, kiekvienoje per dvi valandas galima padaryti 40 ėjimų. Kasparovas pasidavė po 37-to.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52682271</guid><pubDate>Thu, 09 Feb 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52682271/2023_02_09_113cd681_4698_f_20230209165816974.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1996 metų vasario 10-tą Filadelfijoje prasidėjo specialiai surengtas šachmatų turnyras, kuriame dalyvavo tik vienas žmogus. Jo priešininkas buvo kompiuteris, specialiai kurtas šiam turnyrui.
Žmogus su kompiuteriu prie šachmatų lentos iki tol jau buvo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1996 metų vasario 10-tą Filadelfijoje prasidėjo specialiai surengtas šachmatų turnyras, kuriame dalyvavo tik vienas žmogus. Jo priešininkas buvo kompiuteris, specialiai kurtas šiam turnyrui.<br />Žmogus su kompiuteriu prie šachmatų lentos iki tol jau buvo susitikę, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai žmogaus intelektas nusileido dirbtiniam. Pasaulio čempionas Garis Kasparovas pripažino tuo metu superkompiuterio IBM Deep Blue pranašumą. Nors šachmatų didmeistrius kompiuteriai įsiveikė ir anksčiau, tačiau Deep Blue buvo pirmasis, nurungęs šachmatų genijų turnyre, surengtame pagal įsiprastas taisykles: šešios partijos, kiekvienoje per dvi valandas galima padaryti 40 ėjimų. Kasparovas pasidavė po 37-to.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl kelių policija turėtų samdyti Holivudo žvaigždes padėti skleisti kultūrą Lietuvos keliuose?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-keliu-policija-turetu-samdyti-holivudo-zvaigzdes-padeti-skleisti-kultura-lietuvos-keliuose--52662962</link><description><![CDATA[1994-tų metų vasario 8 d. Los Andžele prie Roberto Blanko Mercedes-Benz, sustojusio prie raudono šviesoforo signalo, prišoko žmogus su beisbolo lazda ir ėmė daužyti automobilio langus, stogą. Įsiutęs žmogus kaltino Blanką, kad šis prieš tai užlindo ja prieš pat nosį. Tai buvo tiesa, tačiau teisme įvykio dalyviai atsidūrė dėl to, kad kaltu buvo pripažintas žmogus su beisbolo lazda. Tuo metu jis jau buvo spėjęs išgarsėti filmuose „Skrydis virš gegutės lizdo“ ar „Švytėjimas“. Galiausiai Džekui Nikolsonui teismas kaltinimus panaikino, jam nebuvo skirta jokia bausmė. Na, beveik.<br />Garsus aktorius su nukentėjusiuoju pasirašė taikos susitarimą, kuris, skelbiama, aktoriui, kainavo pusę milijono dolerių.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52662962</guid><pubDate>Wed, 08 Feb 2023 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52662962/2023_02_08_5162_1_20230207151321108.mp3" length="27488992" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1994-tų metų vasario 8 d. Los Andžele prie Roberto Blanko Mercedes-Benz, sustojusio prie raudono šviesoforo signalo, prišoko žmogus su beisbolo lazda ir ėmė daužyti automobilio langus, stogą. Įsiutęs žmogus kaltino Blanką, kad šis prieš tai užlindo ja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1994-tų metų vasario 8 d. Los Andžele prie Roberto Blanko Mercedes-Benz, sustojusio prie raudono šviesoforo signalo, prišoko žmogus su beisbolo lazda ir ėmė daužyti automobilio langus, stogą. Įsiutęs žmogus kaltino Blanką, kad šis prieš tai užlindo ja prieš pat nosį. Tai buvo tiesa, tačiau teisme įvykio dalyviai atsidūrė dėl to, kad kaltu buvo pripažintas žmogus su beisbolo lazda. Tuo metu jis jau buvo spėjęs išgarsėti filmuose „Skrydis virš gegutės lizdo“ ar „Švytėjimas“. Galiausiai Džekui Nikolsonui teismas kaltinimus panaikino, jam nebuvo skirta jokia bausmė. Na, beveik.<br />Garsus aktorius su nukentėjusiuoju pasirašė taikos susitarimą, kuris, skelbiama, aktoriui, kainavo pusę milijono dolerių.]]></itunes:summary><itunes:duration>1719</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl restauratoriai prieš restauruodami Portlando vazą turėjo ją paversti šukėmis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-restauratoriai-pries-restauruodami-portlando-vaza-turejo-ja-paversti-sukemis--52654132</link><description><![CDATA[17-tame amžiuje imperatoriaus Aleksandro Severo kape netoli Romos buvo rasta Amfora, paprasčiau - ąsotis su dviem ąselėmis. Bet oficialiai - Portlando vaza.<br />Archeologai ir istorikai iki šiol neiššifravo, kokios būtybės ant jos pavaizduotos, atpažino tik vieną - kupidoną, nes su strėlėmis. Relikvija atsidūrė Britų muziejuje, tačiau ja domėjosi tik istorikai. Lankytojams vaza mažai terūpėjo.<br />1845-ų metų vasario 7-ą dieną į muziejų atsibeldė gerokai įkaušęs devyniolikmetis ir nužingsniavo tiesiai į salę, kur buvo eksponuojama Portlando vaza. Jis pastvėrė šalimais stovinčią skulptūrą ir užvožė ja per vazą. Ši subyrėjo į daugybę šipuliukų - muziejaus darbuotojai vėliau surinko 189-is. Vaikinas buvo nuvežtas į policijos nuovadą, kur prisistatė netikru vardu. Bet vandalo istorijos liniją čia galėtume ir baigti, nes dabar svarbiausia - sudaužyta vaza. Po šio įvykio - ji tapo dėmesio karaliene.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52654132</guid><pubDate>Tue, 07 Feb 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52654132/2023_02_06_1bc733cf_4698_f_20230206181126546.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>17-tame amžiuje imperatoriaus Aleksandro Severo kape netoli Romos buvo rasta Amfora, paprasčiau - ąsotis su dviem ąselėmis. Bet oficialiai - Portlando vaza.
Archeologai ir istorikai iki šiol neiššifravo, kokios būtybės ant jos pavaizduotos, atpažino...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[17-tame amžiuje imperatoriaus Aleksandro Severo kape netoli Romos buvo rasta Amfora, paprasčiau - ąsotis su dviem ąselėmis. Bet oficialiai - Portlando vaza.<br />Archeologai ir istorikai iki šiol neiššifravo, kokios būtybės ant jos pavaizduotos, atpažino tik vieną - kupidoną, nes su strėlėmis. Relikvija atsidūrė Britų muziejuje, tačiau ja domėjosi tik istorikai. Lankytojams vaza mažai terūpėjo.<br />1845-ų metų vasario 7-ą dieną į muziejų atsibeldė gerokai įkaušęs devyniolikmetis ir nužingsniavo tiesiai į salę, kur buvo eksponuojama Portlando vaza. Jis pastvėrė šalimais stovinčią skulptūrą ir užvožė ja per vazą. Ši subyrėjo į daugybę šipuliukų - muziejaus darbuotojai vėliau surinko 189-is. Vaikinas buvo nuvežtas į policijos nuovadą, kur prisistatė netikru vardu. Bet vandalo istorijos liniją čia galėtume ir baigti, nes dabar svarbiausia - sudaužyta vaza. Po šio įvykio - ji tapo dėmesio karaliene.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl į matematikos egzaminą verta pasiimti bičių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-i-matematikos-egzamina-verta-pasiimti-biciu--52643561</link><description><![CDATA[Prieš ketverius metus vasario 7 dieną Australijos universiteto tarptautinė mokslininkų komanda žurnale „Science“ paskelbė atradimą, kad bitės sugeba išspręsti paprastus matematinius veiksmus - pridėti ir atimti.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52643561</guid><pubDate>Mon, 06 Feb 2023 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52643561/2023_02_05_46b3aaa2_4698_f_20230205204425516.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš ketverius metus vasario 7 dieną Australijos universiteto tarptautinė mokslininkų komanda žurnale „Science“ paskelbė atradimą, kad bitės sugeba išspręsti paprastus matematinius veiksmus - pridėti ir atimti.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš ketverius metus vasario 7 dieną Australijos universiteto tarptautinė mokslininkų komanda žurnale „Science“ paskelbė atradimą, kad bitės sugeba išspręsti paprastus matematinius veiksmus - pridėti ir atimti.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar mėsėdžiai, juokaudami apie vegetarus, turėtų atsiprašyti špinatų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-mesedziai-juokaudami-apie-vegetarus-turetu-atsiprasyti-spinatu--52618193</link><description><![CDATA[Prieš porą metų vasario 3-iąją inžinieriai iš Masačiusetso technologijų instituto paskelbė, kad naudodami nanotechnologijas sukūrė špinatų, galinčių aptikti sprogstamąsias medžiagas ir apie tai pranešti elektroniniu laišku.<br />Mokslininkai į špinatų lapus įterpia anglių nanovamzdelius, taip augalą paverčia puikiu jutikliu, kuris žemėje besisunkiančiame vandenyje aptinka nitroaromatines medžiagas. Jos paprastai yra sprogstamųjų įrenginių - minų, ar kitų užtaisų - sudedamoji cheminė medžiaga. Aptikę pavojų špinatai siunčią signalą, kurį fiksuoja sumontuotos infraraudonųjų spindulių kameros, mokslininkams išsiunčiančios elektroninį perspėjimą į pašto dėžutę.<br />Ši technologija – mokslinių tyrimu apie augalų nanobioniką dalis. Pagrindinis jos principas - įterpti į augalus elektroninius komponentus ir sistemas, taip sukuriant augalus kiborgus.<br />Augalai šaknimis išraizgo didelius tinklus žemėje, nuolat kontaktuoja su požeminiu vandeniu, kurį sugeba patys pumpuoti į lapus. Minėtas eksperimentas parodė, kad galima įveikti žmonių ir augalų komunikacinį barjerą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52618193</guid><pubDate>Fri, 03 Feb 2023 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52618193/2023_02_02_0ac02332_4698_f_20230202200714601.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš porą metų vasario 3-iąją inžinieriai iš Masačiusetso technologijų instituto paskelbė, kad naudodami nanotechnologijas sukūrė špinatų, galinčių aptikti sprogstamąsias medžiagas ir apie tai pranešti elektroniniu laišku.
Mokslininkai į špinatų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš porą metų vasario 3-iąją inžinieriai iš Masačiusetso technologijų instituto paskelbė, kad naudodami nanotechnologijas sukūrė špinatų, galinčių aptikti sprogstamąsias medžiagas ir apie tai pranešti elektroniniu laišku.<br />Mokslininkai į špinatų lapus įterpia anglių nanovamzdelius, taip augalą paverčia puikiu jutikliu, kuris žemėje besisunkiančiame vandenyje aptinka nitroaromatines medžiagas. Jos paprastai yra sprogstamųjų įrenginių - minų, ar kitų užtaisų - sudedamoji cheminė medžiaga. Aptikę pavojų špinatai siunčią signalą, kurį fiksuoja sumontuotos infraraudonųjų spindulių kameros, mokslininkams išsiunčiančios elektroninį perspėjimą į pašto dėžutę.<br />Ši technologija – mokslinių tyrimu apie augalų nanobioniką dalis. Pagrindinis jos principas - įterpti į augalus elektroninius komponentus ir sistemas, taip sukuriant augalus kiborgus.<br />Augalai šaknimis išraizgo didelius tinklus žemėje, nuolat kontaktuoja su požeminiu vandeniu, kurį sugeba patys pumpuoti į lapus. Minėtas eksperimentas parodė, kad galima įveikti žmonių ir augalų komunikacinį barjerą.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar ir karalienė pėsčia vaikščiojo ten, kur ir karalius?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-ir-karaliene-pescia-vaiksciojo-ten-kur-ir-karalius--52608338</link><description><![CDATA[1852 metais vasario 2 dieną Londone Fleet gatvėje buvo atidaryti viešo naudojimo tualetai, tiesa, skirti tik vyrams. Tai buvo pirmieji tualetai, kur turinys buvo nuplaunamas vandeniu. Jie buvo vadinami laukiamaisiais (ak tie britai, nu ką jie vaidina?). Pasinaudoti tualetu buvo galima už du pensus. Laukiamieji buvo reklamuojami „Times“ laikraštyje, tačiau populiarumo pradžioje nesulaukė. Net ir tada, kai po dešimties dienų buvo atidarytas laukiamasis, skirtas moterims. Per pirmą mėnesį viešuoju tualetu pasinaudojo tik 58 vyrai ir 24 moterys. Po pusmečio tualetus teko uždaryti.<br />Tiesa, vėliau atsirado naujų, ir žmonės prie jų priprato. Vėl gi, moterys buvo skriaudžiamos. Daugiausia viešųjų tualetų buvo skirti vyrams, tada dailiosios lyties atstovės, norėdamos išeiti į žmones, turėjo gerai susiplanuoti maršrutą, kad pakeliui būtų galimybė atlikti gamtinius reikalus. Ir žinoma, pasitaisyti išvaizdą prieš veidrodį.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52608338</guid><pubDate>Thu, 02 Feb 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52608338/2023_02_01_c8c5407b_4698_f_20230201212100837.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1852 metais vasario 2 dieną Londone Fleet gatvėje buvo atidaryti viešo naudojimo tualetai, tiesa, skirti tik vyrams. Tai buvo pirmieji tualetai, kur turinys buvo nuplaunamas vandeniu. Jie buvo vadinami laukiamaisiais (ak tie britai, nu ką jie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1852 metais vasario 2 dieną Londone Fleet gatvėje buvo atidaryti viešo naudojimo tualetai, tiesa, skirti tik vyrams. Tai buvo pirmieji tualetai, kur turinys buvo nuplaunamas vandeniu. Jie buvo vadinami laukiamaisiais (ak tie britai, nu ką jie vaidina?). Pasinaudoti tualetu buvo galima už du pensus. Laukiamieji buvo reklamuojami „Times“ laikraštyje, tačiau populiarumo pradžioje nesulaukė. Net ir tada, kai po dešimties dienų buvo atidarytas laukiamasis, skirtas moterims. Per pirmą mėnesį viešuoju tualetu pasinaudojo tik 58 vyrai ir 24 moterys. Po pusmečio tualetus teko uždaryti.<br />Tiesa, vėliau atsirado naujų, ir žmonės prie jų priprato. Vėl gi, moterys buvo skriaudžiamos. Daugiausia viešųjų tualetų buvo skirti vyrams, tada dailiosios lyties atstovės, norėdamos išeiti į žmones, turėjo gerai susiplanuoti maršrutą, kad pakeliui būtų galimybė atlikti gamtinius reikalus. Ir žinoma, pasitaisyti išvaizdą prieš veidrodį.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar išeitų nusipirkti mobilų telefoną už pirmojo nešiojamo skaičiuotuvo kainą? O gal ne vieną?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-iseitu-nusipirkti-mobilu-telefona-uz-pirmojo-nesiojamo-skaiciuotuvo-kaina-o-gal-ne-viena--52595400</link><description><![CDATA[1972 metais vasario 1 dieną pasaulį išvydo pirmasis nešiojamas skaičiuotuvas Hewlett Packard HP-35. Jis taip pat pirmasis galėjo atlikti logaritmines ir trigonometrijos funkcijas, kitaip tariant - tai buvo mokslinis nešiojamas skaičiuotuvas, o iki tol net ir brangūs staliniai skaičiuotuvai dažniausiai galėjo atlikti tik keturis matematinius veiksmus. Pasakojama, kad Williamas Hewlettas, inžinierius ir Packardo verslo partneris, įmonės inžinierių paprašė stalinio skaičiuotuvo pagrindu sukurti analogą, bet kuris tilptų į kišenę. Iš pradžių Hewlett-Pacakard galvojo portatyviniais skaičiuotuvais aprūpinti tik savo kompanijos darbuotojus, nes kam dar gali rūpėti toks daiktas. Ir nors vėliau apsisprendė pagaminti nešiojamų skaičiuotuvų eiliniams vartotojams, atlikta rinkos tyrimas parodė - susidomėjimas mažas, 50-ties tūkstančių užteks. Kaip būna su tais tyrimais - paaiškėjo, kad vien General Electrics užsakė beveik pusę tiek. Jau pirmais mėnesiais užsakymų buvo tiek, kad kompanija ėmė sudarinėti laukiančiųjų eilę.<br />O dabar paklausykit. Pirmasis mokslinis nešiojamas skaičiuotuvas kainavo 400 dolerių. Šių dienų kainomis tai būtų apie pustrečio tūkstančio.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52595400</guid><pubDate>Wed, 01 Feb 2023 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52595400/2023_01_31_b3697959_4698_f_20230131160146283.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1972 metais vasario 1 dieną pasaulį išvydo pirmasis nešiojamas skaičiuotuvas Hewlett Packard HP-35. Jis taip pat pirmasis galėjo atlikti logaritmines ir trigonometrijos funkcijas, kitaip tariant - tai buvo mokslinis nešiojamas skaičiuotuvas, o iki tol...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1972 metais vasario 1 dieną pasaulį išvydo pirmasis nešiojamas skaičiuotuvas Hewlett Packard HP-35. Jis taip pat pirmasis galėjo atlikti logaritmines ir trigonometrijos funkcijas, kitaip tariant - tai buvo mokslinis nešiojamas skaičiuotuvas, o iki tol net ir brangūs staliniai skaičiuotuvai dažniausiai galėjo atlikti tik keturis matematinius veiksmus. Pasakojama, kad Williamas Hewlettas, inžinierius ir Packardo verslo partneris, įmonės inžinierių paprašė stalinio skaičiuotuvo pagrindu sukurti analogą, bet kuris tilptų į kišenę. Iš pradžių Hewlett-Pacakard galvojo portatyviniais skaičiuotuvais aprūpinti tik savo kompanijos darbuotojus, nes kam dar gali rūpėti toks daiktas. Ir nors vėliau apsisprendė pagaminti nešiojamų skaičiuotuvų eiliniams vartotojams, atlikta rinkos tyrimas parodė - susidomėjimas mažas, 50-ties tūkstančių užteks. Kaip būna su tais tyrimais - paaiškėjo, kad vien General Electrics užsakė beveik pusę tiek. Jau pirmais mėnesiais užsakymų buvo tiek, kad kompanija ėmė sudarinėti laukiančiųjų eilę.<br />O dabar paklausykit. Pirmasis mokslinis nešiojamas skaičiuotuvas kainavo 400 dolerių. Šių dienų kainomis tai būtų apie pustrečio tūkstančio.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Iš ko galėjote susikrauti kapitalą per pandemiją, bet nesusikrovėte?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-is-ko-galejote-susikrauti-kapitala-per-pandemija-bet-nesusikrovete--52564085</link><description><![CDATA[Pernai sausio 31mą dieną už septynženklę sumą, tiesa, žemesnėje jos dalyje, vienas solidžiausių Amerikos laikraščių įsigijo programuotojo Josho Wardlo portalą Wordle.<br />Portalas - labai paprasta. Kartą per parą jo lankytojai turi spėti vieną penkių raidžių žodį. Jie turi 6 bandymus. Jeigu spėdamas žodį lankytojas pataiko atspėti raidę, langelis būna žalias, jeigu raidė yra toje žodžio vietoje, arba geltonas, jeigu tokia raidė žodyje yra, bet kitoje vietoje. Viskas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52564085</guid><pubDate>Tue, 31 Jan 2023 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52564085/2023_01_27_769730b5_4698_f_20230127140013480.mp3" length="2887666" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pernai sausio 31mą dieną už septynženklę sumą, tiesa, žemesnėje jos dalyje, vienas solidžiausių Amerikos laikraščių įsigijo programuotojo Josho Wardlo portalą Wordle.
Portalas - labai paprasta. Kartą per parą jo lankytojai turi spėti vieną penkių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pernai sausio 31mą dieną už septynženklę sumą, tiesa, žemesnėje jos dalyje, vienas solidžiausių Amerikos laikraščių įsigijo programuotojo Josho Wardlo portalą Wordle.<br />Portalas - labai paprasta. Kartą per parą jo lankytojai turi spėti vieną penkių raidžių žodį. Jie turi 6 bandymus. Jeigu spėdamas žodį lankytojas pataiko atspėti raidę, langelis būna žalias, jeigu raidė yra toje žodžio vietoje, arba geltonas, jeigu tokia raidė žodyje yra, bet kitoje vietoje. Viskas.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Nuo ko planetos neišgelbės net Greta Thunberg?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-nuo-ko-planetos-neisgelbes-net-greta-thunberg--52559869</link><description><![CDATA[Prieš trejus metus sausio 30-ą dieną giliai po Tveitso ledynu Vakarų Antarktidoje buvo aptikta beveik dešimties kilometrų ilgio ir trijų šimtų metrų aukščio tuštuma, o tai kelia rimtą grėsmę, kad ledynas, kuris yra didesnis už Floridą, gali įlūžti ir vandenyno lygį pakelti apie metrą. Tveitso ledynas mokslininkams pradėjo kelti nerimą dar praėjusiame amžiuje, aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Dėl to, kad ledyno pagrindas yra ne ant sausumos, o ant vandenyno dugno. Šiltos srovės tirpdo jo pagrindą iš apačios, dėl to jis tampa nestabilus ir gali atitrūkti bei įsmukti.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52559869</guid><pubDate>Mon, 30 Jan 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52559869/2023_01_27_2c671a41_4698_f_20230127133657268.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš trejus metus sausio 30-ą dieną giliai po Tveitso ledynu Vakarų Antarktidoje buvo aptikta beveik dešimties kilometrų ilgio ir trijų šimtų metrų aukščio tuštuma, o tai kelia rimtą grėsmę, kad ledynas, kuris yra didesnis už Floridą, gali įlūžti ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš trejus metus sausio 30-ą dieną giliai po Tveitso ledynu Vakarų Antarktidoje buvo aptikta beveik dešimties kilometrų ilgio ir trijų šimtų metrų aukščio tuštuma, o tai kelia rimtą grėsmę, kad ledynas, kuris yra didesnis už Floridą, gali įlūžti ir vandenyno lygį pakelti apie metrą. Tveitso ledynas mokslininkams pradėjo kelti nerimą dar praėjusiame amžiuje, aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Dėl to, kad ledyno pagrindas yra ne ant sausumos, o ant vandenyno dugno. Šiltos srovės tirpdo jo pagrindą iš apačios, dėl to jis tampa nestabilus ir gali atitrūkti bei įsmukti.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Už ką Belgijos karalius Albertas II galėtų sau nukirsti galvą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-uz-ka-belgijos-karalius-albertas-ii-galetu-sau-nukirsti-galva--52555020</link><description><![CDATA[Prieš porą metų sausio 27-tąją buvęs Belgijos karalius Albertas II-asis po DNR testo buvo priverstas pripažinti, kad yra Belgijos menininkės Delphine Boel biologinis tėvas, nors ištisus dešimt metų viešai tai neigė.<br />Teisinius procesus jo nesantuokinė duktė pradėjo 2013-aisiais, kai dėl sveikatos problemų karalius paliko postą. Tačiau teisiniai procesai užtruko. Jis ilgai atsisakė duoti seilių mėginį teismui. Tik 2018-taisiais galiausiai sutiko, kai teismas pagrasino, kad, jeigu jis atsisakys tai padaryti, teismas manys, kad ponia BoeL yra jo biologinė dukra ir jai paskirs palikimą.<br />Trauktis nebebuvo kur.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52555020</guid><pubDate>Fri, 27 Jan 2023 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52555020/2023_01_26_59001198_4698_f_20230126163957606.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš porą metų sausio 27-tąją buvęs Belgijos karalius Albertas II-asis po DNR testo buvo priverstas pripažinti, kad yra Belgijos menininkės Delphine Boel biologinis tėvas, nors ištisus dešimt metų viešai tai neigė.
Teisinius procesus jo nesantuokinė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš porą metų sausio 27-tąją buvęs Belgijos karalius Albertas II-asis po DNR testo buvo priverstas pripažinti, kad yra Belgijos menininkės Delphine Boel biologinis tėvas, nors ištisus dešimt metų viešai tai neigė.<br />Teisinius procesus jo nesantuokinė duktė pradėjo 2013-aisiais, kai dėl sveikatos problemų karalius paliko postą. Tačiau teisiniai procesai užtruko. Jis ilgai atsisakė duoti seilių mėginį teismui. Tik 2018-taisiais galiausiai sutiko, kai teismas pagrasino, kad, jeigu jis atsisakys tai padaryti, teismas manys, kad ponia BoeL yra jo biologinė dukra ir jai paskirs palikimą.<br />Trauktis nebebuvo kur.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Pirmasis elektromagnetinis dantų grąžtas – gydė ar kankino?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-pirmasis-elektromagnetinis-dantu-graztas-gyde-ar-kankino--52542642</link><description><![CDATA[1875 metų sausio 26-tą Amerikos odontologas iš Kalamazu, Mičigano valstijoje Georg’as Greenas patentavo savo išradimą - pirmąjį dantų grąžtą, kurį suko elektromagnetinis variklis. Septyneriais metais anksčiau jis buvo sukonstravęs pnieumatinį grąžtą, tačiau šis atnešė tikrą dantų taisymo revoliuciją. Vis dėlto Greeno grąžtas sukosi tik 3000 apsukų per minutę greičiu. Dabartiniai grąžtai, kuriuos suka oro turbina, sukasi 400 tūkstančių apsukų per minutę greičiu, nors gali ir dar greičiau.<br />Tačiau suprantame, kad ne tik grąžto sukimosi greitis nulemia, ar neskausminga yra gręžimo procedūra. Nuskausminimas anestetikais irgi labai svarbu. Kaip ir gera odontologo širdis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52542642</guid><pubDate>Thu, 26 Jan 2023 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52542642/2023_01_25_fa7b69ef_4698_f_20230125173229256.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1875 metų sausio 26-tą Amerikos odontologas iš Kalamazu, Mičigano valstijoje Georg’as Greenas patentavo savo išradimą - pirmąjį dantų grąžtą, kurį suko elektromagnetinis variklis. Septyneriais metais anksčiau jis buvo sukonstravęs pnieumatinį grąžtą,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1875 metų sausio 26-tą Amerikos odontologas iš Kalamazu, Mičigano valstijoje Georg’as Greenas patentavo savo išradimą - pirmąjį dantų grąžtą, kurį suko elektromagnetinis variklis. Septyneriais metais anksčiau jis buvo sukonstravęs pnieumatinį grąžtą, tačiau šis atnešė tikrą dantų taisymo revoliuciją. Vis dėlto Greeno grąžtas sukosi tik 3000 apsukų per minutę greičiu. Dabartiniai grąžtai, kuriuos suka oro turbina, sukasi 400 tūkstančių apsukų per minutę greičiu, nors gali ir dar greičiau.<br />Tačiau suprantame, kad ne tik grąžto sukimosi greitis nulemia, ar neskausminga yra gręžimo procedūra. Nuskausminimas anestetikais irgi labai svarbu. Kaip ir gera odontologo širdis.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kur ir kada robotas pirmą kartą pakėlė ranką prieš žmogų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kur-ir-kada-robotas-pirma-karta-pakele-ranka-pries-zmogu--52532450</link><description><![CDATA[1979 metų sausio 25 dieną Ford Motor gamykloje Mičigane surinkimo linijoje, o tiksliau - prie konvejerio, juk Ford - nuo roboto žuvo 25-erių metų darbininkas Robertas Williamsas. Tai pirmoji žmogaus mirtis nuo roboto, užfiksuota pasaulyje.<br />Ironiška, kad tai nutiko ne tik ten, kur buvo įgyvendinta robotizacija, bet ir tai, kad nelaimė nutiko tą pačią dieną, kai prieš 58-erius metus įvyko čekų dramaturgo Karelo Čapeko „Rossumo universalūs robotai“ pjesės premjera. Būtent čia pirmą kartą paminėtas žodis robotas, kuris čekų kalboje reiškia „priverstinis darbas“.<br />Vargšas Williamas žuvo kai roboto ranką atsitrenkė jam į galvą detalių sandėliavimo vietoje, kur robotas dirbo savo darbą - rinko mašinų komplektavimo komponentus. Pirmosios roboto aukos artimieji gavo 10 milijonų dolerių kompensaciją, nes teisėjas nuteisė ne robotą, o gamyklos administraciją dėl to, kad ji nepasirūpino saugumo reikalavimais - robotas dirbo tyliai ir nepranešė garsiniu signalu, kad yra užsimojęs savo ranka.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52532450</guid><pubDate>Wed, 25 Jan 2023 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52532450/2023_01_24_f3a1ca2c_4698_f_20230124211417442.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1979 metų sausio 25 dieną Ford Motor gamykloje Mičigane surinkimo linijoje, o tiksliau - prie konvejerio, juk Ford - nuo roboto žuvo 25-erių metų darbininkas Robertas Williamsas. Tai pirmoji žmogaus mirtis nuo roboto, užfiksuota pasaulyje.
Ironiška,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1979 metų sausio 25 dieną Ford Motor gamykloje Mičigane surinkimo linijoje, o tiksliau - prie konvejerio, juk Ford - nuo roboto žuvo 25-erių metų darbininkas Robertas Williamsas. Tai pirmoji žmogaus mirtis nuo roboto, užfiksuota pasaulyje.<br />Ironiška, kad tai nutiko ne tik ten, kur buvo įgyvendinta robotizacija, bet ir tai, kad nelaimė nutiko tą pačią dieną, kai prieš 58-erius metus įvyko čekų dramaturgo Karelo Čapeko „Rossumo universalūs robotai“ pjesės premjera. Būtent čia pirmą kartą paminėtas žodis robotas, kuris čekų kalboje reiškia „priverstinis darbas“.<br />Vargšas Williamas žuvo kai roboto ranką atsitrenkė jam į galvą detalių sandėliavimo vietoje, kur robotas dirbo savo darbą - rinko mašinų komplektavimo komponentus. Pirmosios roboto aukos artimieji gavo 10 milijonų dolerių kompensaciją, nes teisėjas nuteisė ne robotą, o gamyklos administraciją dėl to, kad ji nepasirūpino saugumo reikalavimais - robotas dirbo tyliai ir nepranešė garsiniu signalu, kad yra užsimojęs savo ranka.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kur japonų seržantas slapstėsi beveik 30 metų, laukdamas, kol Japonijos armija atvyks jo išvaduoti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kur-japonu-serzantas-slapstesi-beveik-30-metu-laukdamas-kol-japonijos-armija-atvyks-jo-isvaduoti--52525707</link><description><![CDATA[1972 metų sausio 24 dieną po 28 metų Guamo saloje ūkininkai rado japonų kareivį Shoichi Yokoi, seržantą, kuris kovėsi antrajame pasauliniame kare.<br />Guamas yra maždaug 3.5 kvadratinių kilometrų sala Ramiajame vandenyne, kuri amerikiečiams atiteko po karo su Ispanija pačioje devyniolikto amžiaus pabaigoje. Antrojo pasaulinio karo pradžioje japonai salą užgrobė ir valdė ją trejus metus. Kai amerikiečiai salą atkovojo, dalis japonų pasidavė, dalis atsitraukė. Pastaroji kažkur atitrūkusį Yokoi paliko, ir jis, užuot pasidavęs nėrė gilyn į miškus. Guamo džiunglėse jis sugebėjo pasigaminti įrankių, padedančių išgyventi ir tris dešimtmečius laukė, kol jo armija sugrįš vaduoti salos.<br />Kai seržantą surado, jis buvo išsiųstas namo į Japoniją, kur buvo sutiktas kaip nacionalinis didvyris. Grįžęs į tėvynę japonas vedė, o medaus mėnesio vyko į Guamą. Yokoi rankomis pagaminti išlikimo džiunglėse įrankiai dabar eksponuojami Guamo muziejuje Agamoje. Kaip ir jo visiškai skylėta sudilusi kareiviška uniforma.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52525707</guid><pubDate>Tue, 24 Jan 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52525707/2023_01_24_f24d1223_4698_f_20230124075307234.mp3" length="2884322" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1972 metų sausio 24 dieną po 28 metų Guamo saloje ūkininkai rado japonų kareivį Shoichi Yokoi, seržantą, kuris kovėsi antrajame pasauliniame kare.
Guamas yra maždaug 3.5 kvadratinių kilometrų sala Ramiajame vandenyne, kuri amerikiečiams atiteko po...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1972 metų sausio 24 dieną po 28 metų Guamo saloje ūkininkai rado japonų kareivį Shoichi Yokoi, seržantą, kuris kovėsi antrajame pasauliniame kare.<br />Guamas yra maždaug 3.5 kvadratinių kilometrų sala Ramiajame vandenyne, kuri amerikiečiams atiteko po karo su Ispanija pačioje devyniolikto amžiaus pabaigoje. Antrojo pasaulinio karo pradžioje japonai salą užgrobė ir valdė ją trejus metus. Kai amerikiečiai salą atkovojo, dalis japonų pasidavė, dalis atsitraukė. Pastaroji kažkur atitrūkusį Yokoi paliko, ir jis, užuot pasidavęs nėrė gilyn į miškus. Guamo džiunglėse jis sugebėjo pasigaminti įrankių, padedančių išgyventi ir tris dešimtmečius laukė, kol jo armija sugrįš vaduoti salos.<br />Kai seržantą surado, jis buvo išsiųstas namo į Japoniją, kur buvo sutiktas kaip nacionalinis didvyris. Grįžęs į tėvynę japonas vedė, o medaus mėnesio vyko į Guamą. Yokoi rankomis pagaminti išlikimo džiunglėse įrankiai dabar eksponuojami Guamo muziejuje Agamoje. Kaip ir jo visiškai skylėta sudilusi kareiviška uniforma.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar okulistas niekada jums nesiūlė gydymo botoksu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-okulistas-niekada-jums-nesiule-gydymo-botoksu--52515623</link><description><![CDATA[Prieš ketverius metus sausio 23 dieną kasmetinėje Saudo Arabijoje vykstančioje Kupranugarių parodoje buvo diskvalifikuota 12 kupranugarių. Dėl to, kad į jų snukius buvo prišvirškta botokso. Tam, kad kupranugariai neatrodytų tokie susiraukę ir būtų patrauklesni galimiems jų pirkėjams.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52515623</guid><pubDate>Mon, 23 Jan 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52515623/2023_01_22_09193705_4698_f_20230122212921099.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš ketverius metus sausio 23 dieną kasmetinėje Saudo Arabijoje vykstančioje Kupranugarių parodoje buvo diskvalifikuota 12 kupranugarių. Dėl to, kad į jų snukius buvo prišvirškta botokso. Tam, kad kupranugariai neatrodytų tokie susiraukę ir būtų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš ketverius metus sausio 23 dieną kasmetinėje Saudo Arabijoje vykstančioje Kupranugarių parodoje buvo diskvalifikuota 12 kupranugarių. Dėl to, kad į jų snukius buvo prišvirškta botokso. Tam, kad kupranugariai neatrodytų tokie susiraukę ir būtų patrauklesni galimiems jų pirkėjams.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. 19-metė viena išvyko į kelionę aplink pasaulį. Kodėl jos tėvai ramūs kaip belgai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-19-mete-viena-isvyko-i-kelione-aplink-pasauli-kodel-jos-tevai-ramus-kaip-belgai--52471289</link><description><![CDATA[Lygiai prieš metus sausio 20-tąją Flandrijos Kortreiko-Vevelgemo aerodrome nusileido mikrolėktuvas, pilotuojamas belgų ir britų kilmės pilotės Zaros Rutherford. Pilotei buvo 19-a metų, o jos lėktuvas per penkis mėnesius nuskriejo 52-u tūkstančius kilometrų, kitaip tariant - apsuko aplink pasaulį. Mergina tapo jauniausia pilote, įveikusia tokį iššūkį.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52471289</guid><pubDate>Fri, 20 Jan 2023 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52471289/2023_01_18_8133c3f9_4698_f_20230118111705496.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš metus sausio 20-tąją Flandrijos Kortreiko-Vevelgemo aerodrome nusileido mikrolėktuvas, pilotuojamas belgų ir britų kilmės pilotės Zaros Rutherford. Pilotei buvo 19-a metų, o jos lėktuvas per penkis mėnesius nuskriejo 52-u tūkstančius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš metus sausio 20-tąją Flandrijos Kortreiko-Vevelgemo aerodrome nusileido mikrolėktuvas, pilotuojamas belgų ir britų kilmės pilotės Zaros Rutherford. Pilotei buvo 19-a metų, o jos lėktuvas per penkis mėnesius nuskriejo 52-u tūkstančius kilometrų, kitaip tariant - apsuko aplink pasaulį. Mergina tapo jauniausia pilote, įveikusia tokį iššūkį.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip neteisingai žmonija suprato Dievo paliepimą – „tebūnie šviesa“?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-neteisingai-zmonija-suprato-dievo-paliepima-tebunie-sviesa--52471304</link><description><![CDATA[1915 metų sausio 19 dieną prancūzų inžinieriui Žoržui Claude’ui suteiktas neoninės lempos patentas.<br />Žodis „neonas“ kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „naujos dujos“. Šias dujas dar pačioje devyniolikto amžiaus pabaigoje Londone atrado anglai Williamas Ramzis ir Morisas Traversas. Tačiau Claude’as pirmasis sugalvojo neono dujas įkalinti stikliniame vamzdelyje ir pačirškinti elektra - nuo to jos ima švytėti. Labai greitai pasaulyje ėmė šviesti neoninės iškabos ir reklamos. Savo išradimą Claude’as nuvežė į Ameriką, kur primoji neoninę iškabą iš jo nusipirko Packard automobilių atstovybė Los Andžele. Už ją sumokėjo 24 tūkstančius dolerių.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52471304</guid><pubDate>Thu, 19 Jan 2023 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52471304/2023_01_18_888afde1_4698_f_20230118105951140.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1915 metų sausio 19 dieną prancūzų inžinieriui Žoržui Claude’ui suteiktas neoninės lempos patentas.
Žodis „neonas“ kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „naujos dujos“. Šias dujas dar pačioje devyniolikto amžiaus pabaigoje Londone atrado anglai Williamas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1915 metų sausio 19 dieną prancūzų inžinieriui Žoržui Claude’ui suteiktas neoninės lempos patentas.<br />Žodis „neonas“ kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „naujos dujos“. Šias dujas dar pačioje devyniolikto amžiaus pabaigoje Londone atrado anglai Williamas Ramzis ir Morisas Traversas. Tačiau Claude’as pirmasis sugalvojo neono dujas įkalinti stikliniame vamzdelyje ir pačirškinti elektra - nuo to jos ima švytėti. Labai greitai pasaulyje ėmė šviesti neoninės iškabos ir reklamos. Savo išradimą Claude’as nuvežė į Ameriką, kur primoji neoninę iškabą iš jo nusipirko Packard automobilių atstovybė Los Andžele. Už ją sumokėjo 24 tūkstančius dolerių.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Viena iš ekstremaliausių ir pavojingiausių sporto šakų, prieš kurią šuoliai parašiutu iš lėktuvo yra saugiausias užsiėmimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-viena-is-ekstremaliausiu-ir-pavojingiausiu-sporto-saku-pries-kuria-suoliai-parasiutu-is-lektuvo-yra-saugiausias-uzsiemimas--52470356</link><description><![CDATA[1981 m. sausio 18 d. du Philai – Smith‘as ir Mayfield‘as nušoko su parašiutais iš nuo Houston dangoraižio ir tapo pirmaisiais BASE šokinėjimo atstovais, kurie atliko šuolius visose keturiose šio sporto kategorijose, t.y. - nušoko nuo pastato, antenos, tilto ar uolos.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52470356</guid><pubDate>Wed, 18 Jan 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52470356/2023_01_17_d42e58d7_4698_f_20230117215429805.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1981 m. sausio 18 d. du Philai – Smith‘as ir Mayfield‘as nušoko su parašiutais iš nuo Houston dangoraižio ir tapo pirmaisiais BASE šokinėjimo atstovais, kurie atliko šuolius visose keturiose šio sporto kategorijose, t.y. - nušoko nuo pastato, antenos,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1981 m. sausio 18 d. du Philai – Smith‘as ir Mayfield‘as nušoko su parašiutais iš nuo Houston dangoraižio ir tapo pirmaisiais BASE šokinėjimo atstovais, kurie atliko šuolius visose keturiose šio sporto kategorijose, t.y. - nušoko nuo pastato, antenos, tilto ar uolos.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Amerikos automobilizmo legenda, šlovę pelniusi tik po to, kai buvo padidinta jos variklio galia</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-amerikos-automobilizmo-legenda-slove-pelniusi-tik-po-to-kai-buvo-padidinta-jos-variklio-galia--52455459</link><description><![CDATA[1953-ių metų sausio 17 dieną Niujorke General Motors surengtoje automobilių parodoje, kuri tais laikais vadinosi Motorama, pirmą kartą pristatytas sportinio kupė Corvette prototipas. Pavadinimą automobilis gavo iš greitaeigio karinio laivo. Corvette tapo vienu Amerikos automobilizmo simbolių, ji gaminama iki šiol.<br />Įtakingas General Motors dizaineris Harlėjus Erlas sumąstė sukurti sportinį automobilį, nes tokius tuo metu daugiausia gamino Europos kompanijos.<br />Corvette su pusantro šimto arklio galių varikliu pasirodė 1953-iaisiais ir kainavo 3500 dolerių. Tačiau pradžioje didelės sėkmės nebuvo. Tik po to, kai rinkoje pasirodė konkurento - Ford - sportinis grožis Thunderbird, o Corvettes variklių galia buvo padidinta iki 283 arklių, automobilio pardavimai šovė į viršų.<br />1977 metais į gatves jau buvo išriedėję pusė milijono Corvette, o prieš trisdešimt metų nuo konvejerio nuriedėjo ir milijoninis modelis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52455459</guid><pubDate>Tue, 17 Jan 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52455459/2023_01_16_2a3ce20c_4698_f_20230116203235514.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1953-ių metų sausio 17 dieną Niujorke General Motors surengtoje automobilių parodoje, kuri tais laikais vadinosi Motorama, pirmą kartą pristatytas sportinio kupė Corvette prototipas. Pavadinimą automobilis gavo iš greitaeigio karinio laivo. Corvette...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1953-ių metų sausio 17 dieną Niujorke General Motors surengtoje automobilių parodoje, kuri tais laikais vadinosi Motorama, pirmą kartą pristatytas sportinio kupė Corvette prototipas. Pavadinimą automobilis gavo iš greitaeigio karinio laivo. Corvette tapo vienu Amerikos automobilizmo simbolių, ji gaminama iki šiol.<br />Įtakingas General Motors dizaineris Harlėjus Erlas sumąstė sukurti sportinį automobilį, nes tokius tuo metu daugiausia gamino Europos kompanijos.<br />Corvette su pusantro šimto arklio galių varikliu pasirodė 1953-iaisiais ir kainavo 3500 dolerių. Tačiau pradžioje didelės sėkmės nebuvo. Tik po to, kai rinkoje pasirodė konkurento - Ford - sportinis grožis Thunderbird, o Corvettes variklių galia buvo padidinta iki 283 arklių, automobilio pardavimai šovė į viršų.<br />1977 metais į gatves jau buvo išriedėję pusė milijono Corvette, o prieš trisdešimt metų nuo konvejerio nuriedėjo ir milijoninis modelis.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar Kolumbas į Naująjį pasaulį gabeno gramatikos vadovėlį?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-kolumbas-i-naujaji-pasauli-gabeno-gramatikos-vadoveli--52446461</link><description><![CDATA[1492 metų sausio 16 dieną Ispanijos karalienė Izabelė buvo supažindinta su Lotynų filologo ir kalbininko Antonio de Nebrija veikalu „Gramatica de la lengua Castellana“. Tai buvo pirmasis šiuolaikinės - ispanų- kalbos gramatikos taisyklių rinkinys. Tais laikais universitetuose buvo dėstomos lotynų ir graikų kalbos, todėl daugelis net neįsivaizdavo, kad prastakalbė castellano iš viso turi kokią nors gramatiką.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52446461</guid><pubDate>Mon, 16 Jan 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52446461/2023_01_15_90d35141_4698_f_20230115183249215.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1492 metų sausio 16 dieną Ispanijos karalienė Izabelė buvo supažindinta su Lotynų filologo ir kalbininko Antonio de Nebrija veikalu „Gramatica de la lengua Castellana“. Tai buvo pirmasis šiuolaikinės - ispanų- kalbos gramatikos taisyklių rinkinys....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1492 metų sausio 16 dieną Ispanijos karalienė Izabelė buvo supažindinta su Lotynų filologo ir kalbininko Antonio de Nebrija veikalu „Gramatica de la lengua Castellana“. Tai buvo pirmasis šiuolaikinės - ispanų- kalbos gramatikos taisyklių rinkinys. Tais laikais universitetuose buvo dėstomos lotynų ir graikų kalbos, todėl daugelis net neįsivaizdavo, kad prastakalbė castellano iš viso turi kokią nors gramatiką.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl penktadienį, trylikta reikėtų prisiminti Ievą ir Adomą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-penktadieni-trylikta-reiketu-prisiminti-ieva-ir-adoma--52421489</link><description><![CDATA[1989 metais, kompiuterius Didžiojoje Britanijoje, taip pat Izraelyje, užpuolė virusas „penktadienis, trylikta“. Tai buvo naujo tipo virusas, suprogramuotas penktadienį, tryliktą dieną, kad ištrintų užkrėsto kompiuterio duomenis. Nustatyta, kad virusas sukurtas Izraelyje. Kokio masto žalą padarė virusas, nesuskaičiuota, tačiau vienas Izraelio laikraštis pranešė apie atvejį, kai virusas pridarė žalos už 15 tūkstančių dolerių, nes ištrynė du kompiuterio diskus, kuriuose buvo duomenys, kurti septynis tūkstančius valandų.<br />Kompiuterinis chuliganas ar jų kompanija nebuvo nustatyta.<br />Kaip visada tokiais atvejais kompiuterių specialistai ragino nepanikuoti ir pateikė instrukciją, kaip pašalinti problemą. Anot jų, iš kompiuterio į išorinę laikmeną perkeldami visą turinį, tikrinkite kiekvieną failą antivirusine programa. Išvalykite pagrindinį diską ir įkelkite atgaL.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52421489</guid><pubDate>Fri, 13 Jan 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52421489/2023_01_12_cf4a0fa5_4698_f_20230112142254711.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1989 metais, kompiuterius Didžiojoje Britanijoje, taip pat Izraelyje, užpuolė virusas „penktadienis, trylikta“. Tai buvo naujo tipo virusas, suprogramuotas penktadienį, tryliktą dieną, kad ištrintų užkrėsto kompiuterio duomenis. Nustatyta, kad virusas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1989 metais, kompiuterius Didžiojoje Britanijoje, taip pat Izraelyje, užpuolė virusas „penktadienis, trylikta“. Tai buvo naujo tipo virusas, suprogramuotas penktadienį, tryliktą dieną, kad ištrintų užkrėsto kompiuterio duomenis. Nustatyta, kad virusas sukurtas Izraelyje. Kokio masto žalą padarė virusas, nesuskaičiuota, tačiau vienas Izraelio laikraštis pranešė apie atvejį, kai virusas pridarė žalos už 15 tūkstančių dolerių, nes ištrynė du kompiuterio diskus, kuriuose buvo duomenys, kurti septynis tūkstančius valandų.<br />Kompiuterinis chuliganas ar jų kompanija nebuvo nustatyta.<br />Kaip visada tokiais atvejais kompiuterių specialistai ragino nepanikuoti ir pateikė instrukciją, kaip pašalinti problemą. Anot jų, iš kompiuterio į išorinę laikmeną perkeldami visą turinį, tikrinkite kiekvieną failą antivirusine programa. Išvalykite pagrindinį diską ir įkelkite atgaL.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl H. Fordui Dakare sektųsi geriau nei lietuviams?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-h-fordui-dakare-sektusi-geriau-nei-lietuviams--52411685</link><description><![CDATA[1904 metų sausio 12 d. Henris Fordas pasiekė antžeminį greičio rekordą. Užšalusio Mičigano ežero ledu keturračiu automobiliu jis įsibėgėjo iki 147 km/h. Automobilio, pakrikštyto trimis devynetais, važiuoklė buvo pagaminta iš medžio, jis neturėjo kėbulo, ar bent variklio dangčio. Rekordas, tiesa, išsilaikė tik mėnesį.<br />Taigi, Henris Fordas nebuvo vien tik automobilių gamintojas, jis buvo ir lenktynininkas. Netgi gal lenktynininkas pirmiau. Mat po nesėkmės su pirmąja jo kompanija Detroit Automobile Company, jis nusprendė tapti lenktynininku, tokiu būdu reklamuoti save ir pritraukti investuotojus būsimiems verslams. Ir tikrai, netrukus jau įkūrė bendrovę Henry Ford Company, tačiau greitai ją paliko dėl konflikto su konsultantu Henriu Lelandu. Šis įsteigtą kompaniją pervadino į Cadillac Automobile company, o Fordas įkūrė Ford Motor Company ir kelerius metus gamino lenktyninius automobilius. Vieni buvo sėkmingi, kiti - nelabai.<br />Galiausiai lenktyninio verslo patirtis atsisuko ir į mases. 1908 metais Fordas išleido garsųjį Model T, kuris buvo prieinamas paprastiems amerikiečiams. Tai buvo revoliucija ne tik automobilių pramonėje, Model T užkėlė Ameriką ant ratų, pakeisdamas žmonių gyvenimo būdą.<br />O kai dar po penkerių metų gamyboje Fordas pritaikė konvejerį, per metus pagamindavo daugiau Model T automobilių, nei visi kiti gamintojai kartu sudėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52411685</guid><pubDate>Thu, 12 Jan 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52411685/2023_01_11_c723d7aa_4698_f_20230111141140000.mp3" length="2883486" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1904 metų sausio 12 d. Henris Fordas pasiekė antžeminį greičio rekordą. Užšalusio Mičigano ežero ledu keturračiu automobiliu jis įsibėgėjo iki 147 km/h. Automobilio, pakrikštyto trimis devynetais, važiuoklė buvo pagaminta iš medžio, jis neturėjo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1904 metų sausio 12 d. Henris Fordas pasiekė antžeminį greičio rekordą. Užšalusio Mičigano ežero ledu keturračiu automobiliu jis įsibėgėjo iki 147 km/h. Automobilio, pakrikštyto trimis devynetais, važiuoklė buvo pagaminta iš medžio, jis neturėjo kėbulo, ar bent variklio dangčio. Rekordas, tiesa, išsilaikė tik mėnesį.<br />Taigi, Henris Fordas nebuvo vien tik automobilių gamintojas, jis buvo ir lenktynininkas. Netgi gal lenktynininkas pirmiau. Mat po nesėkmės su pirmąja jo kompanija Detroit Automobile Company, jis nusprendė tapti lenktynininku, tokiu būdu reklamuoti save ir pritraukti investuotojus būsimiems verslams. Ir tikrai, netrukus jau įkūrė bendrovę Henry Ford Company, tačiau greitai ją paliko dėl konflikto su konsultantu Henriu Lelandu. Šis įsteigtą kompaniją pervadino į Cadillac Automobile company, o Fordas įkūrė Ford Motor Company ir kelerius metus gamino lenktyninius automobilius. Vieni buvo sėkmingi, kiti - nelabai.<br />Galiausiai lenktyninio verslo patirtis atsisuko ir į mases. 1908 metais Fordas išleido garsųjį Model T, kuris buvo prieinamas paprastiems amerikiečiams. Tai buvo revoliucija ne tik automobilių pramonėje, Model T užkėlė Ameriką ant ratų, pakeisdamas žmonių gyvenimo būdą.<br />O kai dar po penkerių metų gamyboje Fordas pritaikė konvejerį, per metus pagamindavo daugiau Model T automobilių, nei visi kiti gamintojai kartu sudėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl pirmosios Anglijos valstybinės loterijos dalyviai sėkmės prašė Dievo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-pirmosios-anglijos-valstybines-loterijos-dalyviai-sekmes-prase-dievo--52405850</link><description><![CDATA[1569 metų sausio 11 dieną Londone vyko pirma valstybinė loterija Anglijoje, kuri buvo rengiama Karalienės Elžbietos I-osios vardu. Elžbieta I-oji tokiu būdu norėjo surinkti lėšų šalies uostų plėtrai, kuri leistų padidinti tarptautinės prekybos apimtis. Reklama plakatuose skelbė, kad loterija siekiama rinkti pinigus „Imperijos viešpatijai ir jos galioms didinti bei visokiems kitokiems geriems darbams.“<br />Ir, o dangau, loterija vyko ant Šventojo Pauliaus katedros Londone laiptų. Buvo numatyta parduoti 400 tūkstančių bilietų, bet nupirkta tik dešimtkart mažiau. Tai nebuvo tokie bilietai, kuriuos mes žinome dabar. Tai buvo popieriaus lapas, ant kurio dalyvis turėjo užrašyti savo vardą ir kokią nors unikalią frazę, eilėraščio eilutę. Išlikęs vienas tos loterijos bilietas, ant kurio buvo parašyta: „Aukščiausiasis dieve, atsiųsk sėkmę man ir mano vaikų, kurių su viena žmona ištikimai turiu 20.“<br />Bilietas kainavo dešimt šilingų. Laimėtojui atiteko 5000 svarų, tačiau ne visa dalis buvo išmokėta grynais - dalis prizo buvo gobelenai, indai, linas. Bet kiekvienas bilietas buvo laimingas, nes karalienė skyrė papildomą prizą: visiems dalyviams iškart būtų suteikta laisvė, jeigu į kalėjimą jie patektų už nusikaltimą, kuris nėra žmogžudystė, piratavimas, ar kitas sunkus nusikaltimas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52405850</guid><pubDate>Wed, 11 Jan 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52405850/2023_01_10_27c68a0e_4698_f_20230110192838656.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1569 metų sausio 11 dieną Londone vyko pirma valstybinė loterija Anglijoje, kuri buvo rengiama Karalienės Elžbietos I-osios vardu. Elžbieta I-oji tokiu būdu norėjo surinkti lėšų šalies uostų plėtrai, kuri leistų padidinti tarptautinės prekybos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1569 metų sausio 11 dieną Londone vyko pirma valstybinė loterija Anglijoje, kuri buvo rengiama Karalienės Elžbietos I-osios vardu. Elžbieta I-oji tokiu būdu norėjo surinkti lėšų šalies uostų plėtrai, kuri leistų padidinti tarptautinės prekybos apimtis. Reklama plakatuose skelbė, kad loterija siekiama rinkti pinigus „Imperijos viešpatijai ir jos galioms didinti bei visokiems kitokiems geriems darbams.“<br />Ir, o dangau, loterija vyko ant Šventojo Pauliaus katedros Londone laiptų. Buvo numatyta parduoti 400 tūkstančių bilietų, bet nupirkta tik dešimtkart mažiau. Tai nebuvo tokie bilietai, kuriuos mes žinome dabar. Tai buvo popieriaus lapas, ant kurio dalyvis turėjo užrašyti savo vardą ir kokią nors unikalią frazę, eilėraščio eilutę. Išlikęs vienas tos loterijos bilietas, ant kurio buvo parašyta: „Aukščiausiasis dieve, atsiųsk sėkmę man ir mano vaikų, kurių su viena žmona ištikimai turiu 20.“<br />Bilietas kainavo dešimt šilingų. Laimėtojui atiteko 5000 svarų, tačiau ne visa dalis buvo išmokėta grynais - dalis prizo buvo gobelenai, indai, linas. Bet kiekvienas bilietas buvo laimingas, nes karalienė skyrė papildomą prizą: visiems dalyviams iškart būtų suteikta laisvė, jeigu į kalėjimą jie patektų už nusikaltimą, kuris nėra žmogžudystė, piratavimas, ar kitas sunkus nusikaltimas.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl italai trumpam vėl buvo padalinę suvienytą Vokietiją?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-italai-trumpam-vel-buvo-padaline-suvienyta-vokietija--52400028</link><description><![CDATA[1997 metų sausio 10 dieną Italijoje apyvarton buvo paleistos naujo pavyzdžio 1000-čio lirų monetos. Netruko paaiškėti, kad Italijos Centrinis bankas vėl padalijo dešimtmečio kartu neišgyvenusias suvienytas Vokietijas, Daniją prijungė prie Vokietijos, Nyderlandus sujungė su Belgija. Rytų Vokietijos dalis iš viso kažkur pradingo. Toks nevykęs buvo ant monetos pavaizduotas Europos žemėlapis.<br />Klaidą centrinis bankas netrukus ištaisė ir atsiprašė. Kam nepasitaiko. Kanada kažkada išleido proginę monetą Monrealio olimpinėms žaidynėms. Joje pavaizduotas bėgikas, kurio abi kojos – kairė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52400028</guid><pubDate>Tue, 10 Jan 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52400028/2023_01_10_ca915093_4698_f_20230110085517659.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1997 metų sausio 10 dieną Italijoje apyvarton buvo paleistos naujo pavyzdžio 1000-čio lirų monetos. Netruko paaiškėti, kad Italijos Centrinis bankas vėl padalijo dešimtmečio kartu neišgyvenusias suvienytas Vokietijas, Daniją prijungė prie Vokietijos,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1997 metų sausio 10 dieną Italijoje apyvarton buvo paleistos naujo pavyzdžio 1000-čio lirų monetos. Netruko paaiškėti, kad Italijos Centrinis bankas vėl padalijo dešimtmečio kartu neišgyvenusias suvienytas Vokietijas, Daniją prijungė prie Vokietijos, Nyderlandus sujungė su Belgija. Rytų Vokietijos dalis iš viso kažkur pradingo. Toks nevykęs buvo ant monetos pavaizduotas Europos žemėlapis.<br />Klaidą centrinis bankas netrukus ištaisė ir atsiprašė. Kam nepasitaiko. Kanada kažkada išleido proginę monetą Monrealio olimpinėms žaidynėms. Joje pavaizduotas bėgikas, kurio abi kojos – kairė.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Kolumbui undinės buvo negražios?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-kolumbui-undines-buvo-negrazios--52385285</link><description><![CDATA[1493 metų sausio 9 dieną pasaulio atradėjas Kristupas Kolumbas, plaukdamas prie dabartinės Dominikos respublikos krantų pirmą kartą išvydo tris lamantinus, kuriuos palaikė undinėmis. Savo dienoraštyje tuomet jis parašė: tos undinės neturi net pusės to grožio, apie kurį kalbama. Tai buvo septintas mėnuo nuo tada, kai Kolumbas trimis laivais pirmą kartą išplaukė iš Ispanijos tikėdamasis atrasti trumpesnį kelią į Aziją per vakarus.<br />Esu tikras, kad norėsite paieškoti internete, kaip išties atrodo lamantinai. Nes Baltijos jūroje tikrai nesate sutikę. Greičiausiai Turkijos ar Egipto kurortuose - irgi ne. Pažiūrėkit, jeigu nesate matę lamantino - su undinėmis lyginti sunku.<br />Jie turi labai didelį, svogūno formos snukį, akys, panašios į žmonių, o uodega primena didelį irklą. Šie lėtai judantys žinduoliai greičiausiai išsivystė iš tų pačių protėvių kaip ir drambliai. Lamantinai užauga iki trijų su puse metro, o svoris jų siekia pusę tonos. Jie minta tik augaliniu maistu, turi lėtą medžiagų apykaitą ir gyvena tik šiltuose vandenyse. Gyvenimo trukmė svyruoja tarp penkiasdešimties ir šešiasdešimties metų.<br />Lamantinai nėra grobis jokiems plėšrūnams. Beveik. Didelės jų populiacijos žūsta dėl žmogaus veiklos, tiksliau - nuo susidūrimo su vandens transporto priemonėmis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52385285</guid><pubDate>Mon, 09 Jan 2023 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52385285/2023_01_08_c6f8825a_4698_f_20230108214032531.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1493 metų sausio 9 dieną pasaulio atradėjas Kristupas Kolumbas, plaukdamas prie dabartinės Dominikos respublikos krantų pirmą kartą išvydo tris lamantinus, kuriuos palaikė undinėmis. Savo dienoraštyje tuomet jis parašė: tos undinės neturi net pusės to...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1493 metų sausio 9 dieną pasaulio atradėjas Kristupas Kolumbas, plaukdamas prie dabartinės Dominikos respublikos krantų pirmą kartą išvydo tris lamantinus, kuriuos palaikė undinėmis. Savo dienoraštyje tuomet jis parašė: tos undinės neturi net pusės to grožio, apie kurį kalbama. Tai buvo septintas mėnuo nuo tada, kai Kolumbas trimis laivais pirmą kartą išplaukė iš Ispanijos tikėdamasis atrasti trumpesnį kelią į Aziją per vakarus.<br />Esu tikras, kad norėsite paieškoti internete, kaip išties atrodo lamantinai. Nes Baltijos jūroje tikrai nesate sutikę. Greičiausiai Turkijos ar Egipto kurortuose - irgi ne. Pažiūrėkit, jeigu nesate matę lamantino - su undinėmis lyginti sunku.<br />Jie turi labai didelį, svogūno formos snukį, akys, panašios į žmonių, o uodega primena didelį irklą. Šie lėtai judantys žinduoliai greičiausiai išsivystė iš tų pačių protėvių kaip ir drambliai. Lamantinai užauga iki trijų su puse metro, o svoris jų siekia pusę tonos. Jie minta tik augaliniu maistu, turi lėtą medžiagų apykaitą ir gyvena tik šiltuose vandenyse. Gyvenimo trukmė svyruoja tarp penkiasdešimties ir šešiasdešimties metų.<br />Lamantinai nėra grobis jokiems plėšrūnams. Beveik. Didelės jų populiacijos žūsta dėl žmogaus veiklos, tiksliau - nuo susidūrimo su vandens transporto priemonėmis.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kiek kainuoja brangiausia auksinė žuvelė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kiek-kainuoja-brangiausia-auksine-zuvele--52368053</link><description><![CDATA[Prieš ketverius metus sausio 6 dieną „sušių karaliumi“ save tituluojantis sušių restorano savininkas japonas Kiyoshis Kimura už mėlynpelekį tuną Tokijo žuvies aukcione paklojo tris milijonus šimtą tūkstančių dolerių. Tai rekordinė kada nors sumokėta suma už vienintelę žuvį. 278 kilogramus sveriantis tunas buvo sugautas prie šiaurinių Japonijos krantų.<br />Nuotraukoje ne ką mažesnis už laimikį atrodantis Kimura vėliau prisipažino, kad, ko gero, bus permokėjęs. Už tuną jis planavo sumokėti pusę milijono, galiausiai sumokėjo šešiskart daugiau. Daugiau nei dešimt tūkstančių dolerių už kilogramą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52368053</guid><pubDate>Fri, 06 Jan 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52368053/2023_01_05_7e0d3e58_4698_f_20230105192519518.mp3" length="2850467" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš ketverius metus sausio 6 dieną „sušių karaliumi“ save tituluojantis sušių restorano savininkas japonas Kiyoshis Kimura už mėlynpelekį tuną Tokijo žuvies aukcione paklojo tris milijonus šimtą tūkstančių dolerių. Tai rekordinė kada nors sumokėta...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš ketverius metus sausio 6 dieną „sušių karaliumi“ save tituluojantis sušių restorano savininkas japonas Kiyoshis Kimura už mėlynpelekį tuną Tokijo žuvies aukcione paklojo tris milijonus šimtą tūkstančių dolerių. Tai rekordinė kada nors sumokėta suma už vienintelę žuvį. 278 kilogramus sveriantis tunas buvo sugautas prie šiaurinių Japonijos krantų.<br />Nuotraukoje ne ką mažesnis už laimikį atrodantis Kimura vėliau prisipažino, kad, ko gero, bus permokėjęs. Už tuną jis planavo sumokėti pusę milijono, galiausiai sumokėjo šešiskart daugiau. Daugiau nei dešimt tūkstančių dolerių už kilogramą.]]></itunes:summary><itunes:duration>179</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kiek galvų dėl princo yra pametusi Kopenhagos Undinėlė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kiek-galvu-del-princo-yra-pametusi-kopenhagos-undinele--52368176</link><description><![CDATA[1998 metų sausio 5 dieną vandalai Undinėlei nupjovė galvą. Tuo metu tai buvo antras toks vandalizmo aktas per 33-ejus metus. Policija su šunimis apieškojo didžiulę teritoriją, narai Undinėlės dalies ieškojo po vandeniu, tačiau rado tik du metalo pjūklus. Vandalai buvo tokie akiplėšiški, kad paryčiais anonimiškai paskambino vienam operatoriui, kad šis nufilmuotų jų išpuolį. Kai šis atvyko į parką, galvos jau nebuvo, o du jaunuoliai su riedučiais iš toli pasišaipė iš operatoriaus, kad šis pavėlavo.<br />1983 metais Undinėlei buvo nupjauta dešinė ranka, kuri irgi neatsirado. Dar po septynerių metų kažkas pabandė pjauti galvą, tačiau darbo iki galo nepadarė – įpjautas kaklas buvo užtaisytas, beveik neliko jokio rando. Nesyk niekas už šiuos vandalizmo aktus nebuvo nubaustas.<br />Hanso Kristiano Anderseno pasakoje Undinėlė įsimyli princą, bet turi laukti 300 metų, kad taptų žmogumi.<br />Skulptūra sukurta 1913 metais. Ją sukurti užsakė Carlas Jakobsenas, tas pats, kuris įkūrė Carlsbergo alaus daryklą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52368176</guid><pubDate>Thu, 05 Jan 2023 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52368176/2023_01_04_c6f996bd_4698_f_20230104174007141.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1998 metų sausio 5 dieną vandalai Undinėlei nupjovė galvą. Tuo metu tai buvo antras toks vandalizmo aktas per 33-ejus metus. Policija su šunimis apieškojo didžiulę teritoriją, narai Undinėlės dalies ieškojo po vandeniu, tačiau rado tik du metalo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1998 metų sausio 5 dieną vandalai Undinėlei nupjovė galvą. Tuo metu tai buvo antras toks vandalizmo aktas per 33-ejus metus. Policija su šunimis apieškojo didžiulę teritoriją, narai Undinėlės dalies ieškojo po vandeniu, tačiau rado tik du metalo pjūklus. Vandalai buvo tokie akiplėšiški, kad paryčiais anonimiškai paskambino vienam operatoriui, kad šis nufilmuotų jų išpuolį. Kai šis atvyko į parką, galvos jau nebuvo, o du jaunuoliai su riedučiais iš toli pasišaipė iš operatoriaus, kad šis pavėlavo.<br />1983 metais Undinėlei buvo nupjauta dešinė ranka, kuri irgi neatsirado. Dar po septynerių metų kažkas pabandė pjauti galvą, tačiau darbo iki galo nepadarė – įpjautas kaklas buvo užtaisytas, beveik neliko jokio rando. Nesyk niekas už šiuos vandalizmo aktus nebuvo nubaustas.<br />Hanso Kristiano Anderseno pasakoje Undinėlė įsimyli princą, bet turi laukti 300 metų, kad taptų žmogumi.<br />Skulptūra sukurta 1913 metais. Ją sukurti užsakė Carlas Jakobsenas, tas pats, kuris įkūrė Carlsbergo alaus daryklą.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kiek užtruko ilgiausias streikas ir kodėl jis nieko nepasiekė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kiek-uztruko-ilgiausias-streikas-ir-kodel-jis-nieko-nepasieke--52342664</link><description><![CDATA[1961 metų sausio 4 dieną Danijoje kirpėjų padėjėjų profesinė sąjunga sutarė su darbdaviais dėl naujų atlyginimų. Savo kirpėjų padėjėjai pasiekė streiku. Tiesa, darbo vietas Kopenhagoje protestuodami prieš sumažintas algas jie paliko prieš 33-ejus metus, 1928-taisiais. Akivaizdu, kad derybos gerokai užtruko, greičiausiai netgi buvo įstrigusios.<br />Ne visai. Tiesiog 364 protestuotojai įsteigė arti penkiasdešimties naujų kirpyklų, kur ir darbavosi. O atšaukti paskelbto streiko niekas nesiskubino, nes nebuvo jokio reikalo. Vis tik po 33-ejų metų peržiūrėti atlyginimai atsiviliojo padėjėjus į senas darbo vietas. Šis streikas laikomas ilgiausiu per visą istoriją.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52342664</guid><pubDate>Wed, 04 Jan 2023 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52342664/2023_01_03_bc9b73b3_4698_f_20230103163617700.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1961 metų sausio 4 dieną Danijoje kirpėjų padėjėjų profesinė sąjunga sutarė su darbdaviais dėl naujų atlyginimų. Savo kirpėjų padėjėjai pasiekė streiku. Tiesa, darbo vietas Kopenhagoje protestuodami prieš sumažintas algas jie paliko prieš 33-ejus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1961 metų sausio 4 dieną Danijoje kirpėjų padėjėjų profesinė sąjunga sutarė su darbdaviais dėl naujų atlyginimų. Savo kirpėjų padėjėjai pasiekė streiku. Tiesa, darbo vietas Kopenhagoje protestuodami prieš sumažintas algas jie paliko prieš 33-ejus metus, 1928-taisiais. Akivaizdu, kad derybos gerokai užtruko, greičiausiai netgi buvo įstrigusios.<br />Ne visai. Tiesiog 364 protestuotojai įsteigė arti penkiasdešimties naujų kirpyklų, kur ir darbavosi. O atšaukti paskelbto streiko niekas nesiskubino, nes nebuvo jokio reikalo. Vis tik po 33-ejų metų peržiūrėti atlyginimai atsiviliojo padėjėjus į senas darbo vietas. Šis streikas laikomas ilgiausiu per visą istoriją.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Koks amerikiečio išradimas priartino pasaulį prie globalinės katastrofos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-koks-amerikiecio-isradimas-priartino-pasauli-prie-globalines-katastrofos--52333430</link><description><![CDATA[1888 metų sausio 3 dieną Marvinui Čestriui Stounui buvo suteiktas gėrimo šiaudelio patentas. Devyniolikto amžiaus priešpaskutiniame dešimtmetyje tie kas galėjo sau leisti gurkšnoti, darė tai per iš rugių stiebo padarytus šiaudelius. Todėl nesvarbu, kokia būdavo jų gėrimo sudėtis, jis visada turėjo žolės prieskonį. Be to, tie šiaudeliai greitai suirdavo, pasiėmus naują, stiklinėje jau plaukiodavo žolės stiebo atplaišos.<br />Stounui tokia netvarka nusibodo, kai kartą, po sunkios darbo dienos namuose Vašingtono 9-tojoje gatvėje jis per sudžiūvusį šiaudą gurkšnojo mėgstamą gėrimą. Jis paėmė pieštuką, aplink jį susuko popierinį šiaudelį, tada iš vidaus ištraukęs pieštuką, popierinį šiaudelį išvaškavo ir voi la - šiaudelis. Nebuvo jis tobulas, bet tai buvo tai, nuo ko prasidėjo šiuolaikiniai šiaudeliai.<br />Istorikai nežino, kam priklauso pramanas gurkšnoti per šiaudelį, tačiau viename šumerų kape jie rado ne tik herbą, kuriame du vyrai pavaizduoti siurbiantys alų per šiaudelius iš ąsočio, bet ir patį šiaudelį. Tikrą šiaudeliūkštį, nes jis pagamintas iš aukso ir deimantų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52333430</guid><pubDate>Tue, 03 Jan 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52333430/2023_01_02_fbb725c8_4698_f_20230102143112299.mp3" length="2858408" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1888 metų sausio 3 dieną Marvinui Čestriui Stounui buvo suteiktas gėrimo šiaudelio patentas. Devyniolikto amžiaus priešpaskutiniame dešimtmetyje tie kas galėjo sau leisti gurkšnoti, darė tai per iš rugių stiebo padarytus šiaudelius. Todėl nesvarbu,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1888 metų sausio 3 dieną Marvinui Čestriui Stounui buvo suteiktas gėrimo šiaudelio patentas. Devyniolikto amžiaus priešpaskutiniame dešimtmetyje tie kas galėjo sau leisti gurkšnoti, darė tai per iš rugių stiebo padarytus šiaudelius. Todėl nesvarbu, kokia būdavo jų gėrimo sudėtis, jis visada turėjo žolės prieskonį. Be to, tie šiaudeliai greitai suirdavo, pasiėmus naują, stiklinėje jau plaukiodavo žolės stiebo atplaišos.<br />Stounui tokia netvarka nusibodo, kai kartą, po sunkios darbo dienos namuose Vašingtono 9-tojoje gatvėje jis per sudžiūvusį šiaudą gurkšnojo mėgstamą gėrimą. Jis paėmė pieštuką, aplink jį susuko popierinį šiaudelį, tada iš vidaus ištraukęs pieštuką, popierinį šiaudelį išvaškavo ir voi la - šiaudelis. Nebuvo jis tobulas, bet tai buvo tai, nuo ko prasidėjo šiuolaikiniai šiaudeliai.<br />Istorikai nežino, kam priklauso pramanas gurkšnoti per šiaudelį, tačiau viename šumerų kape jie rado ne tik herbą, kuriame du vyrai pavaizduoti siurbiantys alų per šiaudelius iš ąsočio, bet ir patį šiaudelį. Tikrą šiaudeliūkštį, nes jis pagamintas iš aukso ir deimantų.]]></itunes:summary><itunes:duration>179</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ką vėsino pirmasis oro kondicionierius?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ka-vesino-pirmasis-oro-kondicionierius--52327338</link><description><![CDATA[1906-tų metų sausio 2 dieną amerikiečių išradėjui Willisui Carrierui buvo suteiktas oro kondicionieriaus patentas. Jį konstruktorius sukūrė dar 1902 metais. Pirmasis oro kondicionierius buvo skirtas visai ne kokio nors turtuolio namus vėsinti, ir jau tikrai ne automobilį. Pirmasis Carriero kondicionierius buvo sumontuotas Bruklino litografijos spaustuvėje.<br />Technologiją šaldyti orą jis sukūrė pritaikęs savo išradimą, kuriuo oras buvo šildomas. Carrieras tiesiog apsuko aukštyn kojomis procesą. Šildant jis pūtė orą per įkaitusius strypus, norint šaldyti, strypai buvo pripildomi šaltu vandeniu.<br />Tiesa, pirmasis Carriero oro vėsintuvas vadinosi Aparatu, skirtu apdoroti orą. Terminą „oro kondicionierius“ pirmą kartą pavartojo kitas išradėjas - Stewartas Crameris, kuris savo išradimą patentavo metais vėliau už Carrierą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52327338</guid><pubDate>Mon, 02 Jan 2023 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52327338/2023_01_01_c372c36f_4698_f_20230101184740150.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1906-tų metų sausio 2 dieną amerikiečių išradėjui Willisui Carrierui buvo suteiktas oro kondicionieriaus patentas. Jį konstruktorius sukūrė dar 1902 metais. Pirmasis oro kondicionierius buvo skirtas visai ne kokio nors turtuolio namus vėsinti, ir jau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1906-tų metų sausio 2 dieną amerikiečių išradėjui Willisui Carrierui buvo suteiktas oro kondicionieriaus patentas. Jį konstruktorius sukūrė dar 1902 metais. Pirmasis oro kondicionierius buvo skirtas visai ne kokio nors turtuolio namus vėsinti, ir jau tikrai ne automobilį. Pirmasis Carriero kondicionierius buvo sumontuotas Bruklino litografijos spaustuvėje.<br />Technologiją šaldyti orą jis sukūrė pritaikęs savo išradimą, kuriuo oras buvo šildomas. Carrieras tiesiog apsuko aukštyn kojomis procesą. Šildant jis pūtė orą per įkaitusius strypus, norint šaldyti, strypai buvo pripildomi šaltu vandeniu.<br />Tiesa, pirmasis Carriero oro vėsintuvas vadinosi Aparatu, skirtu apdoroti orą. Terminą „oro kondicionierius“ pirmą kartą pavartojo kitas išradėjas - Stewartas Crameris, kuris savo išradimą patentavo metais vėliau už Carrierą.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ką pražiūrėjo gyvūnų teisių gynėjai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ka-praziurejo-gyvunu-teisiu-gynejai--52305894</link><description><![CDATA[1986 metų gruodžio 30-tąją britų valdžia paskelbė, kad elektroniniai anglies monoksido detektoriai anglies kasyklų šachtose pakeis iki tol naudotus ankstyvo nuodingų medžiagų ore perspėjimo tarnus - kanarėles. Anglies šachtose jos pasiaukojamai tarnavo daugiau nei 70 metų.<br />Ir įsivaizduokit, paaiškėjo, kokie romantiški yra angliakasiai, mat su kanarėlių išvadavimu juos užvaldė dvejopi jausmai. Neva, gerai, kad pagaliau pasaulyje atsirado daugiau žmogiškumo, bet jie taip smarkiai priprato prie šių paukštelių, kurie tapo angliakasybos tradicijų dalimi. Dirbdami juodą darbą jie nepamiršdavo su paukšteliais pasišvilpauti trumpomis atokvėpio akimirkomis. Kanarėlės buvo lyg naminis gyvūnėlis.<br />Teisę nevergauti paišinose šachtose išsikovojo ir poniai, kuriuos žmonės išnaudojo tampyti anglies prikastus vagonėlius po šachtą. Tik laisvė jiems atėjo vėliau - prieš pat 2000-tuosius.<br />Idėja naudoti kanarėles kaip nuodingų dujų detektorius kilo britų daktarui Scottui Haldane’ui, kuris buvo pramintas deguonies terapijos tėvu.<br />Kanarėlės yra labai jautrios nuodingoms medžiagoms ore, be to, joms reikia labai daug deguonies, kad galėtų skristi. Ir skristi labai aukštai. Jų anatomija sukonstruota taip, kad deguonies dozę jos gauna ne tik įkvėpdamos, bet ir iškvėpdamos.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52305894</guid><pubDate>Fri, 30 Dec 2022 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52305894/2022_12_29_3e7937be_4698_f_20221229143440487.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1986 metų gruodžio 30-tąją britų valdžia paskelbė, kad elektroniniai anglies monoksido detektoriai anglies kasyklų šachtose pakeis iki tol naudotus ankstyvo nuodingų medžiagų ore perspėjimo tarnus - kanarėles. Anglies šachtose jos pasiaukojamai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1986 metų gruodžio 30-tąją britų valdžia paskelbė, kad elektroniniai anglies monoksido detektoriai anglies kasyklų šachtose pakeis iki tol naudotus ankstyvo nuodingų medžiagų ore perspėjimo tarnus - kanarėles. Anglies šachtose jos pasiaukojamai tarnavo daugiau nei 70 metų.<br />Ir įsivaizduokit, paaiškėjo, kokie romantiški yra angliakasiai, mat su kanarėlių išvadavimu juos užvaldė dvejopi jausmai. Neva, gerai, kad pagaliau pasaulyje atsirado daugiau žmogiškumo, bet jie taip smarkiai priprato prie šių paukštelių, kurie tapo angliakasybos tradicijų dalimi. Dirbdami juodą darbą jie nepamiršdavo su paukšteliais pasišvilpauti trumpomis atokvėpio akimirkomis. Kanarėlės buvo lyg naminis gyvūnėlis.<br />Teisę nevergauti paišinose šachtose išsikovojo ir poniai, kuriuos žmonės išnaudojo tampyti anglies prikastus vagonėlius po šachtą. Tik laisvė jiems atėjo vėliau - prieš pat 2000-tuosius.<br />Idėja naudoti kanarėles kaip nuodingų dujų detektorius kilo britų daktarui Scottui Haldane’ui, kuris buvo pramintas deguonies terapijos tėvu.<br />Kanarėlės yra labai jautrios nuodingoms medžiagoms ore, be to, joms reikia labai daug deguonies, kad galėtų skristi. Ir skristi labai aukštai. Jų anatomija sukonstruota taip, kad deguonies dozę jos gauna ne tik įkvėpdamos, bet ir iškvėpdamos.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Amerikoje – šalčiausios Kalėdos per visą istoriją, bet planetoje būna dar šalčiau</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-amerikoje-salciausios-kaledos-per-visa-istorija-bet-planetoje-buna-dar-salciau--52303780</link><description><![CDATA[Prieš ketverius metus gruodžio 29-tą dieną dirbtinis Žemės palydovas NOAA-20 užfiksavo šalčiausią kada nors mūsų planetoje fiksuotą temperatūrą – minus 111 laipsnių. Iki tokių rekordiškų žemumų buvo atšalęs kamuolinis debesis virš Ramiojo vandenyno, maždaug per 500 kilometrų į pietus nuo Nauru salos. Ši temperatūra yra maždaug 30 laipsnių žemesnė nei įprasta kamuolinių audros debesų temperatūra.<br />Žemiausias Žemės atmosferos sluoksnis vadinasi troposfera. Jos aukštis nuo žemės paviršiaus svyruoja nuo 8 iki 18 kilometrų, Lietuvoje beveik 10 kilometrų žiemą ir kiek daugiau nei 11 vasarą. Kuo aukščiau, tuo šalčiau. Užfiksuotas šalčiausias debesis virš Ramiojo vandenyno buvo užsiropštęs į 20,5 km aukštį. Kuo labiau atvėsta audros debesys, tuo didesnį pragarą jie sukelia nusileidę žemėn.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52303780</guid><pubDate>Thu, 29 Dec 2022 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52303780/2022_12_28_a5dce72e_4698_f_20221228213957636.mp3" length="2864241" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš ketverius metus gruodžio 29-tą dieną dirbtinis Žemės palydovas NOAA-20 užfiksavo šalčiausią kada nors mūsų planetoje fiksuotą temperatūrą – minus 111 laipsnių. Iki tokių rekordiškų žemumų buvo atšalęs kamuolinis debesis virš Ramiojo vandenyno,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš ketverius metus gruodžio 29-tą dieną dirbtinis Žemės palydovas NOAA-20 užfiksavo šalčiausią kada nors mūsų planetoje fiksuotą temperatūrą – minus 111 laipsnių. Iki tokių rekordiškų žemumų buvo atšalęs kamuolinis debesis virš Ramiojo vandenyno, maždaug per 500 kilometrų į pietus nuo Nauru salos. Ši temperatūra yra maždaug 30 laipsnių žemesnė nei įprasta kamuolinių audros debesų temperatūra.<br />Žemiausias Žemės atmosferos sluoksnis vadinasi troposfera. Jos aukštis nuo žemės paviršiaus svyruoja nuo 8 iki 18 kilometrų, Lietuvoje beveik 10 kilometrų žiemą ir kiek daugiau nei 11 vasarą. Kuo aukščiau, tuo šalčiau. Užfiksuotas šalčiausias debesis virš Ramiojo vandenyno buvo užsiropštęs į 20,5 km aukštį. Kuo labiau atvėsta audros debesys, tuo didesnį pragarą jie sukelia nusileidę žemėn.]]></itunes:summary><itunes:duration>179</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Gaivus burnos kvapas – už 2 milijardus dolerių per metus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-gaivus-burnos-kvapas-uz-2-milijardus-doleriu-per-metus--52290543</link><description><![CDATA[1869 metų gruodžio 28-tąją amerikietis Finlėjus Semplas iš Ohajo valstijos pirmasis pasaulyje patentavo kramtomąją gumą. Ji buvo gaminama iš pušų dervų, į masę vėliau buvo primaišoma kreidos, saldymedžio šaknies miltelių, kitų skoninių medžiagų. Ši guma nebuvo labai sveika. Tačiau Semplas nebuvo žmogus, išradęs kramtomąją gumą. Dar pirmame amžiuje senovės graikai kramtė mastiką – mastikinių pistacijų dervą. Centrinėje Amerikoje majai – čiklę. Ši natūrali guma buvo gaunama iš paprastųjų kukmedžių sakų, kurie vėliau tapo svarbiausiu kramtomosios gumos komponentu. O štai indai tiki, kad kramtydamas gumą žmogus supanašėja su karve. Priminsiu, karvė Indijoje - šventas gyvūnas, taigi indai įsivaizduoja irgi tampantys šiek tiek šventesni.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52290543</guid><pubDate>Wed, 28 Dec 2022 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52290543/2022_12_27_958a260d_4698_f_20221227170825061.mp3" length="2834561" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1869 metų gruodžio 28-tąją amerikietis Finlėjus Semplas iš Ohajo valstijos pirmasis pasaulyje patentavo kramtomąją gumą. Ji buvo gaminama iš pušų dervų, į masę vėliau buvo primaišoma kreidos, saldymedžio šaknies miltelių, kitų skoninių medžiagų. Ši...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1869 metų gruodžio 28-tąją amerikietis Finlėjus Semplas iš Ohajo valstijos pirmasis pasaulyje patentavo kramtomąją gumą. Ji buvo gaminama iš pušų dervų, į masę vėliau buvo primaišoma kreidos, saldymedžio šaknies miltelių, kitų skoninių medžiagų. Ši guma nebuvo labai sveika. Tačiau Semplas nebuvo žmogus, išradęs kramtomąją gumą. Dar pirmame amžiuje senovės graikai kramtė mastiką – mastikinių pistacijų dervą. Centrinėje Amerikoje majai – čiklę. Ši natūrali guma buvo gaunama iš paprastųjų kukmedžių sakų, kurie vėliau tapo svarbiausiu kramtomosios gumos komponentu. O štai indai tiki, kad kramtydamas gumą žmogus supanašėja su karve. Priminsiu, karvė Indijoje - šventas gyvūnas, taigi indai įsivaizduoja irgi tampantys šiek tiek šventesni.]]></itunes:summary><itunes:duration>178</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Vietoj dvasininko kelio pasirinko kelionę aplink pasaulį ir sukūrė vieną garsiausių mokslo teorijų. Kas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-vietoj-dvasininko-kelio-pasirinko-kelione-aplink-pasauli-ir-sukure-viena-garsiausiu-mokslo-teoriju-kas--52287191</link><description><![CDATA[1831 metų gruodžio 27-ąją iš Plimuto uosto Anglijoje į ekspediciją aplink pasaulį išplaukė laivas „Beagle“. Planuota dvejų metų ekspedicija didžiąją dalį laiko praleido aplink Pietų Amerikos krantus, taip pat ir Galapaguose, bet užtruko gerokai ilgiau – penkerius metus. Būti pakviestam vykti į tokią didelę kelionę laimė nusišypsojo jaunam Kembridžo universiteto gamtininkui, kuriam tuo metu buvo 22-eji. Išplaukdamas jis vis dar galvojo gyvenime rinktis dvasininko kelią. Tačiau ekspedicija viską pakeitė. Ir dėl to pasaulis suprato, kaip evoliucionuoja gyvi organizmai mūsų planetoje. Čarlzui Darvinui rūšių evoliucijos per natūralią atranką teoriją sukurti padėjo atradimai, kuriuos jis padarė ir kruopščiai konspektavo šios kelionės metu. Dešimtyse knygų aprašyti stebėti paukščiai, vabzdžiai, gyvūnai, augalai, geologinės vietovių detalės. Jis taip pat surinko ir gausybę mėginių ir pavyzdžių kolekciją, kurią periodiškai išsiųsdavo į Angliją dar būdamas kelionėje. Tyrinėdamas Galapagų salas Darvinas pastebėjo, kad nors kikiliai, gyvenantys salose, ir matyti žemyninėje dalyje, yra labai panašūs, vieni ir kiti turi tam tikrų ypatybių, kurios padeda paukščiams gauti daugiau maisto. Akivaizdus įrodymas, kad rūšys prisitaiko evoliucionuodamos. Bet bepigu dabar visiems tai suvokti, tada tai matė tik jaunas gamtininkas. „Beagle“ ekspediciją Darvinas yra pavadinęs svarbiausiu įvykiu gyvenime.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52287191</guid><pubDate>Tue, 27 Dec 2022 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52287191/2022_12_27_1be5b254_4698_f_20221227084455588.mp3" length="2883063" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1831 metų gruodžio 27-ąją iš Plimuto uosto Anglijoje į ekspediciją aplink pasaulį išplaukė laivas „Beagle“. Planuota dvejų metų ekspedicija didžiąją dalį laiko praleido aplink Pietų Amerikos krantus, taip pat ir Galapaguose, bet užtruko gerokai ilgiau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1831 metų gruodžio 27-ąją iš Plimuto uosto Anglijoje į ekspediciją aplink pasaulį išplaukė laivas „Beagle“. Planuota dvejų metų ekspedicija didžiąją dalį laiko praleido aplink Pietų Amerikos krantus, taip pat ir Galapaguose, bet užtruko gerokai ilgiau – penkerius metus. Būti pakviestam vykti į tokią didelę kelionę laimė nusišypsojo jaunam Kembridžo universiteto gamtininkui, kuriam tuo metu buvo 22-eji. Išplaukdamas jis vis dar galvojo gyvenime rinktis dvasininko kelią. Tačiau ekspedicija viską pakeitė. Ir dėl to pasaulis suprato, kaip evoliucionuoja gyvi organizmai mūsų planetoje. Čarlzui Darvinui rūšių evoliucijos per natūralią atranką teoriją sukurti padėjo atradimai, kuriuos jis padarė ir kruopščiai konspektavo šios kelionės metu. Dešimtyse knygų aprašyti stebėti paukščiai, vabzdžiai, gyvūnai, augalai, geologinės vietovių detalės. Jis taip pat surinko ir gausybę mėginių ir pavyzdžių kolekciją, kurią periodiškai išsiųsdavo į Angliją dar būdamas kelionėje. Tyrinėdamas Galapagų salas Darvinas pastebėjo, kad nors kikiliai, gyvenantys salose, ir matyti žemyninėje dalyje, yra labai panašūs, vieni ir kiti turi tam tikrų ypatybių, kurios padeda paukščiams gauti daugiau maisto. Akivaizdus įrodymas, kad rūšys prisitaiko evoliucionuodamos. Bet bepigu dabar visiems tai suvokti, tada tai matė tik jaunas gamtininkas. „Beagle“ ekspediciją Darvinas yra pavadinęs svarbiausiu įvykiu gyvenime.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl prancūzui, kuris perplaukė jūrą dėl savo svajonės, žibantis saulės miestas nešvietė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-prancuzui-kuris-perplauke-jura-del-savo-svajones-zibantis-saules-miestas-nesviete--52257370</link><description><![CDATA[1952 metų gruodžio 23-ią trisdešimtmetis prancūzų daktaras Alain’as Bombard’as išsilaipino Barbadose, Karibų saloje po labai neįprastos, 63 dienas trukusios kelionės. Kranto Bombaras galėjo ir nepasiekti, ir tai jis pats žinojo dar prieš leisdamasis į kelionę. Bombaras norėjo pasauliui įrodyti, kad žmogus gali ilgai išgyventi be maisto atvirame vandenyne.<br />Ankstyvą spalio rytą iš Gran Kanarijos gumine valtimi jis išplaukė nepasiėmęs nei gėlo vandens, nei maisto atsargų. Valtyje buvo žvejojimo valas, tinklas planktonui, nedideli žiūronai, ir nedidelis skėtis susikurti pavėsį.<br />Vos tik Gran Kanarija dingo iš horizonto, Bombaras sudėjo irklus - jis norėjo perplaukti Atlantą pasroviui, lyg būtų išgyvenęs laivo katastrofą.<br />Bombaras buvo įsitikinęs, kad katastrofą jūroje išgyvenę žmonės galiausiai miršta iš nevilties, kad jie neišgyvens. Jis sukūrė teoriją, kad žmogus gali ilgai iškęsti gerdamas lietaus ir kartais nedidelius kiekius jūros vandens. Tačiau kelionėje jam išpuolė trys savaitės be jokio lietaus. Jis valgė sugautą žuvį ir planktoną, nuo kurių galiausiai jį ėmė pykinti.<br />Vidury Atlanto jo keliai susikirto su krovininiu laivu, kurio kapitonas įkalbėjo Bombarą pavalgyti jų turimo maisto. Bombaras neatsilaikė, tačiau po to tęsė kelionę. Galiausiai, išsekęs, nusvilintas saulės, išalkęs ir ištroškęs, kankinamas haliucinacijų prancūzas vieno mazgo (mažiau nei dviejų kilometrų per valandą) greičiu pasiekė Barbadosą.<br />Bombaro būklė buvo kritiška, kelionėje jis neteko 25 kilogramų. Jam teko ilgai išbūti ligoninėje. Vėliau reikėjo pašalinti inkstą. Tačiau Bombaras įrodė - žmogus gali pakelti labai daug, svarbu neprarasti vilties.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52257370</guid><pubDate>Fri, 23 Dec 2022 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52257370/2022_12_22_ee11a1b4_4698_f_20221222154302261.mp3" length="2819538" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1952 metų gruodžio 23-ią trisdešimtmetis prancūzų daktaras Alain’as Bombard’as išsilaipino Barbadose, Karibų saloje po labai neįprastos, 63 dienas trukusios kelionės. Kranto Bombaras galėjo ir nepasiekti, ir tai jis pats žinojo dar prieš leisdamasis į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1952 metų gruodžio 23-ią trisdešimtmetis prancūzų daktaras Alain’as Bombard’as išsilaipino Barbadose, Karibų saloje po labai neįprastos, 63 dienas trukusios kelionės. Kranto Bombaras galėjo ir nepasiekti, ir tai jis pats žinojo dar prieš leisdamasis į kelionę. Bombaras norėjo pasauliui įrodyti, kad žmogus gali ilgai išgyventi be maisto atvirame vandenyne.<br />Ankstyvą spalio rytą iš Gran Kanarijos gumine valtimi jis išplaukė nepasiėmęs nei gėlo vandens, nei maisto atsargų. Valtyje buvo žvejojimo valas, tinklas planktonui, nedideli žiūronai, ir nedidelis skėtis susikurti pavėsį.<br />Vos tik Gran Kanarija dingo iš horizonto, Bombaras sudėjo irklus - jis norėjo perplaukti Atlantą pasroviui, lyg būtų išgyvenęs laivo katastrofą.<br />Bombaras buvo įsitikinęs, kad katastrofą jūroje išgyvenę žmonės galiausiai miršta iš nevilties, kad jie neišgyvens. Jis sukūrė teoriją, kad žmogus gali ilgai iškęsti gerdamas lietaus ir kartais nedidelius kiekius jūros vandens. Tačiau kelionėje jam išpuolė trys savaitės be jokio lietaus. Jis valgė sugautą žuvį ir planktoną, nuo kurių galiausiai jį ėmė pykinti.<br />Vidury Atlanto jo keliai susikirto su krovininiu laivu, kurio kapitonas įkalbėjo Bombarą pavalgyti jų turimo maisto. Bombaras neatsilaikė, tačiau po to tęsė kelionę. Galiausiai, išsekęs, nusvilintas saulės, išalkęs ir ištroškęs, kankinamas haliucinacijų prancūzas vieno mazgo (mažiau nei dviejų kilometrų per valandą) greičiu pasiekė Barbadosą.<br />Bombaro būklė buvo kritiška, kelionėje jis neteko 25 kilogramų. Jam teko ilgai išbūti ligoninėje. Vėliau reikėjo pašalinti inkstą. Tačiau Bombaras įrodė - žmogus gali pakelti labai daug, svarbu neprarasti vilties.]]></itunes:summary><itunes:duration>177</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip šaltis vos nepražudė vieno žinomiausių visų laikų mūzikinių kūrinių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-saltis-vos-neprazude-vieno-zinomiausiu-visu-laiku-muzikiniu-kuriniu--52254385</link><description><![CDATA[1808 metų gruodžio 22 dieną Vienoje pirmą kartą viešai buvo atliktas vienas žinomiausių visų laikų muzikinių kūrinių - Liudviko van Bethoveno 5-toji simfonija. Tačiau tuo metu muzikos kritikų šis vokiečių kompozitoriaus kūrinys nesužavėjo.<br />Tuo nereiktų labai stebėtis. Vienos teatre, kur simfonija buvo atlikta, buvo nežmoniškai šalta. Ji prasidėjo tik įpusėjus keturių valandų to vakaro programai. Maža to, orkestras, kuriam dirigavo pats Bethovenas, grojo taip prastai, kad tuo metu vis labiau kurstantis autorius nutraukė kūrinį ir pradėjo groti iš naujo.<br />Tokia buvo pradžia kūrinio, kuris vėliau tapo vienu iš dažniausiai atliekamų klasikinio repertuaro kūrinių visame pasaulyje.<br />Taip pat dėl lengvai atpažįstamo pradžios motyvo kūrinys buvo plačiai naudojamas ir popkultūroje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52254385</guid><pubDate>Thu, 22 Dec 2022 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52254385/2022_12_21_a2b72af3_4698_f_20221221183504830.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1808 metų gruodžio 22 dieną Vienoje pirmą kartą viešai buvo atliktas vienas žinomiausių visų laikų muzikinių kūrinių - Liudviko van Bethoveno 5-toji simfonija. Tačiau tuo metu muzikos kritikų šis vokiečių kompozitoriaus kūrinys nesužavėjo.
Tuo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1808 metų gruodžio 22 dieną Vienoje pirmą kartą viešai buvo atliktas vienas žinomiausių visų laikų muzikinių kūrinių - Liudviko van Bethoveno 5-toji simfonija. Tačiau tuo metu muzikos kritikų šis vokiečių kompozitoriaus kūrinys nesužavėjo.<br />Tuo nereiktų labai stebėtis. Vienos teatre, kur simfonija buvo atlikta, buvo nežmoniškai šalta. Ji prasidėjo tik įpusėjus keturių valandų to vakaro programai. Maža to, orkestras, kuriam dirigavo pats Bethovenas, grojo taip prastai, kad tuo metu vis labiau kurstantis autorius nutraukė kūrinį ir pradėjo groti iš naujo.<br />Tokia buvo pradžia kūrinio, kuris vėliau tapo vienu iš dažniausiai atliekamų klasikinio repertuaro kūrinių visame pasaulyje.<br />Taip pat dėl lengvai atpažįstamo pradžios motyvo kūrinys buvo plačiai naudojamas ir popkultūroje.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl gruodžio 21-oji kažkada galėjo būti Lietuvos valstybinė šventė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-gruodzio-21-oji-kazkada-galejo-buti-lietuvos-valstybine-svente--52243480</link><description><![CDATA[Šią dieną 1891 metais Jaunimo sporto mokykloje Springfilde, Masačiusetso valstijoje, mokyklos mokiniai išbandė naują sporto šaką. Tai buvo komandinis žaidimas pagal 13 taisyklių, kurias sukūrė kanadietis, tuomet trisdešimtmetis fizinio lavinimo mokytojas Džeimsas Naismitas. Žaidimo esmė buvo mesti kamuolį ir pataikyti į abiejuose salės galuose trijų metrų aukštyje pritaisytus krepšius. Studentai žaidė futbolo kamuoliu, po kiekvieno pataikymo kamuolys buvo išmetamas aikštės viduryje ginčo būdu. Pirmosiose bandomosiose varžybose aikštelėje žaidė po 9 kiekvienos komandos narius. Tai buvo pirmosios krepšinio varžybos, kurios labai greitai išpopuliarėjo ir jau tą patį dešimtmetį vyko čempionatai tarp studentų. Naismitas buvo pirmasis krepšinio komandos treneris.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52243480</guid><pubDate>Wed, 21 Dec 2022 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52243480/2022_12_20_14d9cdae_4698_f_20221220200101783.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šią dieną 1891 metais Jaunimo sporto mokykloje Springfilde, Masačiusetso valstijoje, mokyklos mokiniai išbandė naują sporto šaką. Tai buvo komandinis žaidimas pagal 13 taisyklių, kurias sukūrė kanadietis, tuomet trisdešimtmetis fizinio lavinimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šią dieną 1891 metais Jaunimo sporto mokykloje Springfilde, Masačiusetso valstijoje, mokyklos mokiniai išbandė naują sporto šaką. Tai buvo komandinis žaidimas pagal 13 taisyklių, kurias sukūrė kanadietis, tuomet trisdešimtmetis fizinio lavinimo mokytojas Džeimsas Naismitas. Žaidimo esmė buvo mesti kamuolį ir pataikyti į abiejuose salės galuose trijų metrų aukštyje pritaisytus krepšius. Studentai žaidė futbolo kamuoliu, po kiekvieno pataikymo kamuolys buvo išmetamas aikštės viduryje ginčo būdu. Pirmosiose bandomosiose varžybose aikštelėje žaidė po 9 kiekvienos komandos narius. Tai buvo pirmosios krepšinio varžybos, kurios labai greitai išpopuliarėjo ir jau tą patį dešimtmetį vyko čempionatai tarp studentų. Naismitas buvo pirmasis krepšinio komandos treneris.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Galiūnas, kurio jėga prilygo keturiom arklio galiom</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-galiunas-kurio-jega-prilygo-keturiom-arklio-galiom--52229246</link><description><![CDATA[1891-mų metų gruodžio 20 dieną galiūnas iš Kvebeko, Kanados provincijos, Louisas Cyras įveikė keturis žirgus, sveriančius po pusę tonos. Žirgai poromis buvo pririšti prie abiejų Cyro rankų ir prižiūrėtojų raginami bėgti į skirtingas puses. Žmogus buvo stipresnis.<br />Louisas Cyras yra laikomas vienu stipriausių visų laikų galiūnų. Ant nugaros jis yra pakėlęs dviejų tonų svorį, nuo žemės dviem rankomis pakėlė 860 kg, o vienu pirštu galėjo pakelti ketvirtadalį tonos.<br />Cyras buvo vyriausias vaikas septynių vaikų būryje. Jo nepaprastos galios pasimatė dar vaikystėje. Tais laikais metodinio sportavimo ir raumenų auginimo dar nebuvo, stipruolis tiesiog tampydavo rąstus ir kitais darbais didino savo galią.<br />Vėliau Cyras dalyvaudavo pasirodymuose, keliavo ne tik po Kanadą ar Ameriką, bet ir po Europą, kur rungėsi su vietos galiūnais. Niekam nepavyko jo įveikti.<br />Būdamas 32-ejų Cyras svėrė 130 kilogramų, buvo metro 55 centimetrų ūgio. Jo bicepsų apimtis siekė pusę metro, o liemens - metrą dvidešimt. Cyras per kartą suvalgydavo beveik dešimt kilogramų mėsos.<br />Įdomu tai, kad stiprius genus jis paveldėjo iš mamos, ne tėvo pusės. Jos tėvas – Cyro senelis, pati mama irgi buvo tikri galiūnai.<br />Cyro mama be vargo tampydavo laiptais miltų maišus, kurie svėrė beveik šimtą kilogramų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52229246</guid><pubDate>Tue, 20 Dec 2022 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52229246/2022_12_19_546791b0_4698_f_20221219165633982.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1891-mų metų gruodžio 20 dieną galiūnas iš Kvebeko, Kanados provincijos, Louisas Cyras įveikė keturis žirgus, sveriančius po pusę tonos. Žirgai poromis buvo pririšti prie abiejų Cyro rankų ir prižiūrėtojų raginami bėgti į skirtingas puses. Žmogus buvo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1891-mų metų gruodžio 20 dieną galiūnas iš Kvebeko, Kanados provincijos, Louisas Cyras įveikė keturis žirgus, sveriančius po pusę tonos. Žirgai poromis buvo pririšti prie abiejų Cyro rankų ir prižiūrėtojų raginami bėgti į skirtingas puses. Žmogus buvo stipresnis.<br />Louisas Cyras yra laikomas vienu stipriausių visų laikų galiūnų. Ant nugaros jis yra pakėlęs dviejų tonų svorį, nuo žemės dviem rankomis pakėlė 860 kg, o vienu pirštu galėjo pakelti ketvirtadalį tonos.<br />Cyras buvo vyriausias vaikas septynių vaikų būryje. Jo nepaprastos galios pasimatė dar vaikystėje. Tais laikais metodinio sportavimo ir raumenų auginimo dar nebuvo, stipruolis tiesiog tampydavo rąstus ir kitais darbais didino savo galią.<br />Vėliau Cyras dalyvaudavo pasirodymuose, keliavo ne tik po Kanadą ar Ameriką, bet ir po Europą, kur rungėsi su vietos galiūnais. Niekam nepavyko jo įveikti.<br />Būdamas 32-ejų Cyras svėrė 130 kilogramų, buvo metro 55 centimetrų ūgio. Jo bicepsų apimtis siekė pusę metro, o liemens - metrą dvidešimt. Cyras per kartą suvalgydavo beveik dešimt kilogramų mėsos.<br />Įdomu tai, kad stiprius genus jis paveldėjo iš mamos, ne tėvo pusės. Jos tėvas – Cyro senelis, pati mama irgi buvo tikri galiūnai.<br />Cyro mama be vargo tampydavo laiptais miltų maišus, kurie svėrė beveik šimtą kilogramų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Dėl ko moteris Anglijoje tekėjo 62 kartus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-del-ko-moteris-anglijoje-tekejo-62-kartus--52218888</link><description><![CDATA[1922 metų gruodžio 19 dieną į Šefildo teismą Anglijoje atvesdinta 24-erių Teresa Vaughn buvo apkaltinta chroniška daugpatyste. Ji neprieštaravo ir prisipažino: taip, per penkerius metus trijose šalyse ištekėjau 62 kartus. Ir ką? 50-tyje miestų. Ponia Vaughn (juk užsimerkę galime ją taip vadinti) sakė, kad tekėti jai buvo taip pat paprasta, kaip suvalgyti skrudintų bulvyčių. Kartą paragavo, o tada sustoti - niekaip. Be to, ji atskleidė, kad kai kurie iš jos sutuoktinių buvo labai nebe pirmos jaunystės, kad ji patyrė ne tik tuoktuvių džiaugsmą, bet ir našlystės vargą. Daugkartinė žmona Šefildo teismui taip pat pareiškė, kad būtų buvęs nusikaltimas netekėti už vyrų, kuriems jautė tokią didelę meilę. O jeigu jiems visiems ji būtų ją dalinusi be santuokos, tai būtų buvę prostitucija. O ji – ne tokia. Ar kas išdrįstų ginčytis? Ponia Vaughn nė karto nebuvo išsituokusi.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52218888</guid><pubDate>Mon, 19 Dec 2022 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52218888/2022_12_18_65a974ac_4698_f_20221218192903465.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1922 metų gruodžio 19 dieną į Šefildo teismą Anglijoje atvesdinta 24-erių Teresa Vaughn buvo apkaltinta chroniška daugpatyste. Ji neprieštaravo ir prisipažino: taip, per penkerius metus trijose šalyse ištekėjau 62 kartus. Ir ką? 50-tyje miestų. Ponia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1922 metų gruodžio 19 dieną į Šefildo teismą Anglijoje atvesdinta 24-erių Teresa Vaughn buvo apkaltinta chroniška daugpatyste. Ji neprieštaravo ir prisipažino: taip, per penkerius metus trijose šalyse ištekėjau 62 kartus. Ir ką? 50-tyje miestų. Ponia Vaughn (juk užsimerkę galime ją taip vadinti) sakė, kad tekėti jai buvo taip pat paprasta, kaip suvalgyti skrudintų bulvyčių. Kartą paragavo, o tada sustoti - niekaip. Be to, ji atskleidė, kad kai kurie iš jos sutuoktinių buvo labai nebe pirmos jaunystės, kad ji patyrė ne tik tuoktuvių džiaugsmą, bet ir našlystės vargą. Daugkartinė žmona Šefildo teismui taip pat pareiškė, kad būtų buvęs nusikaltimas netekėti už vyrų, kuriems jautė tokią didelę meilę. O jeigu jiems visiems ji būtų ją dalinusi be santuokos, tai būtų buvę prostitucija. O ji – ne tokia. Ar kas išdrįstų ginčytis? Ponia Vaughn nė karto nebuvo išsituokusi.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl turėtumėte džiaugtis, jeigu traukinys nepalaukė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-turetumete-dziaugtis-jeigu-traukinys-nepalauke--52196981</link><description><![CDATA[1993-čiais metais gruodžio 16-tą dieną prodiuseriai iš serialo „Beverly Hillsas“ išspyrė vieną pagrindinių aktorių Shannen Doherty. Priežastis - chroniškas vėlavimas. „Beverly Hillsas“ tuo metu buvo itin populiarus serialas apie jaunimo gyvenimą, dabar geresnį net Lietuvoje pastatytų. „Sekso ir miesto“ ar „Draugų“ siužetai tada dar buvo tik pradedami kurti. „Beverly Hillso“ aktoriai nuolat buvo priversti prašyti prodiuserių imtis priemonių prieš nepareigingą aktorę. Be to, Doherty buvo ir pasikėlusi. Tai po kelerių metų patvirtino ir aktorius Jasonas Priestlis, kuris vaidino pagrindinį vaidmenį seriale, Doherty herojės brolį. Kartą Doherty sukėlė skandalą vien dėl to, kad prodiuseriai atvežti aktorės į filmavimo aikštelę pasiuntė paprastą automobilį, o ne limuziną.<br />Prodiuseriai atsisveikino su Doherty po trijų sezonų, tuo sukeldami serialo mėgėjų nuostabą. Nepaisant to, serialas gyvavo dar septynis sezonus, paskutinis ekranus pasiekė 2000 m.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52196981</guid><pubDate>Fri, 16 Dec 2022 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52196981/2022_12_15_3bf7aae5_4698_f_20221215182926528.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1993-čiais metais gruodžio 16-tą dieną prodiuseriai iš serialo „Beverly Hillsas“ išspyrė vieną pagrindinių aktorių Shannen Doherty. Priežastis - chroniškas vėlavimas. „Beverly Hillsas“ tuo metu buvo itin populiarus serialas apie jaunimo gyvenimą,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1993-čiais metais gruodžio 16-tą dieną prodiuseriai iš serialo „Beverly Hillsas“ išspyrė vieną pagrindinių aktorių Shannen Doherty. Priežastis - chroniškas vėlavimas. „Beverly Hillsas“ tuo metu buvo itin populiarus serialas apie jaunimo gyvenimą, dabar geresnį net Lietuvoje pastatytų. „Sekso ir miesto“ ar „Draugų“ siužetai tada dar buvo tik pradedami kurti. „Beverly Hillso“ aktoriai nuolat buvo priversti prašyti prodiuserių imtis priemonių prieš nepareigingą aktorę. Be to, Doherty buvo ir pasikėlusi. Tai po kelerių metų patvirtino ir aktorius Jasonas Priestlis, kuris vaidino pagrindinį vaidmenį seriale, Doherty herojės brolį. Kartą Doherty sukėlė skandalą vien dėl to, kad prodiuseriai atvežti aktorės į filmavimo aikštelę pasiuntė paprastą automobilį, o ne limuziną.<br />Prodiuseriai atsisveikino su Doherty po trijų sezonų, tuo sukeldami serialo mėgėjų nuostabą. Nepaisant to, serialas gyvavo dar septynis sezonus, paskutinis ekranus pasiekė 2000 m.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Dėl ko kadaise turtingiausio pasaulio žmogaus anūkas neteko ausies?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-del-ko-kadaise-turtingiausio-pasaulio-zmogaus-anukas-neteko-ausies--52192583</link><description><![CDATA[1973-čių metų gruodžio 15 dieną prie Neapolio rastas įkaitu paimtas gyvas ir sveikas Žanas Polis Getis III-iasis, Amerikos milijardieriaus tokiu pat vardu anūkas. Penkis mėnesius įkaitu jį laikė Italijos mafijos grupuotė. Getis vyresnysis 1957-tais metais tapo turtingiausiu pasaulio žmogumi, tačiau ilgai atsisakė sumokėti 17-kos milijonų dolerių išpirką už anūką, kuriam tuo metu buvo šešiolika. Jis sutiko derėtis tik po to, kai į laikraščio redakciją Romoje nusikaltėliai atsiuntė nupjautą paauglio dešinę ausį.<br />Ir tai gobšuolis sumokėjo tik beveik tris milijonus dolerių, neva tik tiek jam pavyko surinkti.<br />Gečio turtai buvo vertinami milijardu dolerių. Juos jis susikrovė griežtai valdydamas naftos bendrovę, kurią paveldėjo iš savo tėvo. Tačiau jo gyvenimas nebuvo ramus. Jis vedė ir skyrėsi penkis kartus, santykiai su kiekvienu iš penkių sūnų buvo nenormalūs. Paskutinius 25-erius gyvenimo metus jis praleido didelėse valdose šalia Londono, kurios buvo aptvertos dviguba spygliuota viela. Teritoriją ir patį turtuolį saugojo daugybė apsaugininkų, taip pat per dvidešimt dresuotų agresyvių aviganių.<br />Jis mirė 83-ejų, šeimai palikdamas labai nedidelę dalį turtų, dėl kurių teko pakovoti teisme. Didžioji dalis palikimo buvo skirta Los Andžele įsikūrusiam Žano Polio Gečio muziejui, nes turtuolis norėjo skleisti meną. Muziejus yra laikomas vienu turtingiausių pasaulyje.<br />Gečio godumą liudijo dar ir toks faktas. Savo valdose esančiuose apartamentuose, kurie buvo skirti svečiams, jis buvo įrengęs mokamą telefoną.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52192583</guid><pubDate>Thu, 15 Dec 2022 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52192583/2022_12_14_5caa4328_4698_f_20221214221439418.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1973-čių metų gruodžio 15 dieną prie Neapolio rastas įkaitu paimtas gyvas ir sveikas Žanas Polis Getis III-iasis, Amerikos milijardieriaus tokiu pat vardu anūkas. Penkis mėnesius įkaitu jį laikė Italijos mafijos grupuotė. Getis vyresnysis 1957-tais...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1973-čių metų gruodžio 15 dieną prie Neapolio rastas įkaitu paimtas gyvas ir sveikas Žanas Polis Getis III-iasis, Amerikos milijardieriaus tokiu pat vardu anūkas. Penkis mėnesius įkaitu jį laikė Italijos mafijos grupuotė. Getis vyresnysis 1957-tais metais tapo turtingiausiu pasaulio žmogumi, tačiau ilgai atsisakė sumokėti 17-kos milijonų dolerių išpirką už anūką, kuriam tuo metu buvo šešiolika. Jis sutiko derėtis tik po to, kai į laikraščio redakciją Romoje nusikaltėliai atsiuntė nupjautą paauglio dešinę ausį.<br />Ir tai gobšuolis sumokėjo tik beveik tris milijonus dolerių, neva tik tiek jam pavyko surinkti.<br />Gečio turtai buvo vertinami milijardu dolerių. Juos jis susikrovė griežtai valdydamas naftos bendrovę, kurią paveldėjo iš savo tėvo. Tačiau jo gyvenimas nebuvo ramus. Jis vedė ir skyrėsi penkis kartus, santykiai su kiekvienu iš penkių sūnų buvo nenormalūs. Paskutinius 25-erius gyvenimo metus jis praleido didelėse valdose šalia Londono, kurios buvo aptvertos dviguba spygliuota viela. Teritoriją ir patį turtuolį saugojo daugybė apsaugininkų, taip pat per dvidešimt dresuotų agresyvių aviganių.<br />Jis mirė 83-ejų, šeimai palikdamas labai nedidelę dalį turtų, dėl kurių teko pakovoti teisme. Didžioji dalis palikimo buvo skirta Los Andžele įsikūrusiam Žano Polio Gečio muziejui, nes turtuolis norėjo skleisti meną. Muziejus yra laikomas vienu turtingiausių pasaulyje.<br />Gečio godumą liudijo dar ir toks faktas. Savo valdose esančiuose apartamentuose, kurie buvo skirti svečiams, jis buvo įrengęs mokamą telefoną.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl užteko tik premjeros, kad vienas Brodvėjaus spektaklis patektų į šou verslo istoriją?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-uzteko-tik-premjeros-kad-vienas-brodvejaus-spektaklis-patektu-i-sou-verslo-istorija--52174540</link><description><![CDATA[1969-tų metų gruodžio 14-tą dieną Niujorke, Brodvėjuje įvyko miuziklo „La Strada“ -Kelias - premjera. Bet į istoriją šis spektaklis pateko dėl liūdnos priežasties – premjera buvo vienintelis kartas, kai miuziklą matė žiūrovai. Po vienintelio pasirodymo spektaklis buvo nuimtas. Jis buvo sukurtas pagal to paties pavadinimo kino filmą, kurį pastatė maestro Federikas Felinis. Siužetas irgi tas pats. Pasakojama dramatiška neturtingos merginos, kurią mama pardavė cirko savininkui, istorija.<br />Felinis, tiesa, ne vien šiuo filmu, įtvirtino savo kino metro statusą kinematografijos istorijoje, o štai muzikinė „La Strados“ versija jos kūrėjams užtraukė tik gėdą. Ir dėl to kalti jie patys.<br />Libreto ir muzikos autorius Lionelis Bartas nedalyvavo nė vienoje repeticijoje Niujorke. Iš pirminio scenarijaus per repeticijas pašalintos kelios dainos ir pakeistos kitomis. Režisierius Alanas Šnaideris ir choreografas Alvinas Eilėjus, kaip paaiškėjo, iki tol nėra dirbę nė prie vieno pastatymo Brodvėjaus teatruose.<br />Ir nors kritikai rado keletą priežasčių pasakyti vieną kitą gerą žodį apie aktorius, galutinis verdiktas buvo negailestingas - tragiškai nykus scenarijus, depresinis miuziklas, kokių iki šiol nėra buvę.<br />Į jo pastatymą investuota 650 milijonų dolerių, kurie nuėjo šuniui ant uodegos.<br /><br />(nuotr.©The Guardian)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52174540</guid><pubDate>Wed, 14 Dec 2022 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52174540/2022_12_13_31cebb31_4698_f_20221213160712541.mp3" length="2850467" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1969-tų metų gruodžio 14-tą dieną Niujorke, Brodvėjuje įvyko miuziklo „La Strada“ -Kelias - premjera. Bet į istoriją šis spektaklis pateko dėl liūdnos priežasties – premjera buvo vienintelis kartas, kai miuziklą matė žiūrovai. Po vienintelio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1969-tų metų gruodžio 14-tą dieną Niujorke, Brodvėjuje įvyko miuziklo „La Strada“ -Kelias - premjera. Bet į istoriją šis spektaklis pateko dėl liūdnos priežasties – premjera buvo vienintelis kartas, kai miuziklą matė žiūrovai. Po vienintelio pasirodymo spektaklis buvo nuimtas. Jis buvo sukurtas pagal to paties pavadinimo kino filmą, kurį pastatė maestro Federikas Felinis. Siužetas irgi tas pats. Pasakojama dramatiška neturtingos merginos, kurią mama pardavė cirko savininkui, istorija.<br />Felinis, tiesa, ne vien šiuo filmu, įtvirtino savo kino metro statusą kinematografijos istorijoje, o štai muzikinė „La Strados“ versija jos kūrėjams užtraukė tik gėdą. Ir dėl to kalti jie patys.<br />Libreto ir muzikos autorius Lionelis Bartas nedalyvavo nė vienoje repeticijoje Niujorke. Iš pirminio scenarijaus per repeticijas pašalintos kelios dainos ir pakeistos kitomis. Režisierius Alanas Šnaideris ir choreografas Alvinas Eilėjus, kaip paaiškėjo, iki tol nėra dirbę nė prie vieno pastatymo Brodvėjaus teatruose.<br />Ir nors kritikai rado keletą priežasčių pasakyti vieną kitą gerą žodį apie aktorius, galutinis verdiktas buvo negailestingas - tragiškai nykus scenarijus, depresinis miuziklas, kokių iki šiol nėra buvę.<br />Į jo pastatymą investuota 650 milijonų dolerių, kurie nuėjo šuniui ant uodegos.<br /><br />(nuotr.©The Guardian)]]></itunes:summary><itunes:duration>179</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Gimė skraidyti, bet pasirinko nardyti. Kas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-gime-skraidyti-bet-pasirinko-nardyti-kas--52171503</link><description><![CDATA[Prieš penkerius metus, gruodžio 13 dieną žurnale „Nature Communications“ buvo paskelbta, kad pietinėje Naujosios Zelandijos saloje mokslininkai aptiko prieš 50-60 milijonų metų gyvenusio neskraidančio pingvino fosiliją. Iš išlikusios paukščio skeleto dalies mokslininkai nustatė, kad pingvino ūgis prilygo žmogaus - 1,77 cm. Tai yra vidutinis Amerikos vyrų ūgis. Dabar gyvenantys - imperatoriški pingvinai daugiausiai užauga iki metro dvidešimties centimetrų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52171503</guid><pubDate>Tue, 13 Dec 2022 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52171503/2022_12_12_6c58ad83_4698_f_20221212200607409.mp3" length="2818284" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkerius metus, gruodžio 13 dieną žurnale „Nature Communications“ buvo paskelbta, kad pietinėje Naujosios Zelandijos saloje mokslininkai aptiko prieš 50-60 milijonų metų gyvenusio neskraidančio pingvino fosiliją. Iš išlikusios paukščio skeleto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkerius metus, gruodžio 13 dieną žurnale „Nature Communications“ buvo paskelbta, kad pietinėje Naujosios Zelandijos saloje mokslininkai aptiko prieš 50-60 milijonų metų gyvenusio neskraidančio pingvino fosiliją. Iš išlikusios paukščio skeleto dalies mokslininkai nustatė, kad pingvino ūgis prilygo žmogaus - 1,77 cm. Tai yra vidutinis Amerikos vyrų ūgis. Dabar gyvenantys - imperatoriški pingvinai daugiausiai užauga iki metro dvidešimties centimetrų.]]></itunes:summary><itunes:duration>177</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip atsirado pavadinimas “motelis”?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-atsirado-pavadinimas-motelis--52155160</link><description><![CDATA[1925 metų gruodžio 12 dieną Artūras Heinmanas San Luis Obispe Kalifornijoje atvėrė pirmąjį motelį Milestone Mo-Tel. Tai buvo keli kambariai, į kuriuos patekti galima tiesiai iš automobilių parkavimo aikštelės, o ne per centrinį holą, kaip paprastai būna viešbučiuose. Tai ir skiria motelį nuo įprastų apgyvendinimo įstaigų.<br />Trečiajame dešimtmetyje Amerikoje sparčiai buvo statomas greitkelių tinklas, ilgos kelionės tapo įprastos, tad keliautojams reikėjo nebrangių apnakvindinimo vietų. Iki tol tie, kurie galėjo sau leisti, apsistodavo viešbučiuose, likusieji - miegodavo arba automobiliuose, arba palapinėse.<br />Moteliai buvo statomi šalia kelių. Paprastai jie būdavo vieno ar dviejų aukštų. Moteliai paliko ryškų pėdsaką popkultūroje - šviečiančios neoninės iškabos su motelio pavadinimu buvo viena už kitą gražesnės.<br />Populiarumo viršūnę jie pasiekė septintajame dešimtmetyje, tačiau netrukus ėmė rastis ir nauji viešbučių tinklai, kurie taip pat dygo prie greitkelių.<br />Pavadinimas susideda iš dviejų žodžių, reiškiančių automobilį ir viešbutį - motor ir hotel. Pasakojama, kad ant pirmojo motelio netilpo iškaba su pilnais žodžiais, todėl Heinmanas ją sutrumpino. Milestone Mo-Tel.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52155160</guid><pubDate>Mon, 12 Dec 2022 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52155160/2022_12_11_413f866e_4698_f_20221211194206532.mp3" length="2835421" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1925 metų gruodžio 12 dieną Artūras Heinmanas San Luis Obispe Kalifornijoje atvėrė pirmąjį motelį Milestone Mo-Tel. Tai buvo keli kambariai, į kuriuos patekti galima tiesiai iš automobilių parkavimo aikštelės, o ne per centrinį holą, kaip paprastai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1925 metų gruodžio 12 dieną Artūras Heinmanas San Luis Obispe Kalifornijoje atvėrė pirmąjį motelį Milestone Mo-Tel. Tai buvo keli kambariai, į kuriuos patekti galima tiesiai iš automobilių parkavimo aikštelės, o ne per centrinį holą, kaip paprastai būna viešbučiuose. Tai ir skiria motelį nuo įprastų apgyvendinimo įstaigų.<br />Trečiajame dešimtmetyje Amerikoje sparčiai buvo statomas greitkelių tinklas, ilgos kelionės tapo įprastos, tad keliautojams reikėjo nebrangių apnakvindinimo vietų. Iki tol tie, kurie galėjo sau leisti, apsistodavo viešbučiuose, likusieji - miegodavo arba automobiliuose, arba palapinėse.<br />Moteliai buvo statomi šalia kelių. Paprastai jie būdavo vieno ar dviejų aukštų. Moteliai paliko ryškų pėdsaką popkultūroje - šviečiančios neoninės iškabos su motelio pavadinimu buvo viena už kitą gražesnės.<br />Populiarumo viršūnę jie pasiekė septintajame dešimtmetyje, tačiau netrukus ėmė rastis ir nauji viešbučių tinklai, kurie taip pat dygo prie greitkelių.<br />Pavadinimas susideda iš dviejų žodžių, reiškiančių automobilį ir viešbutį - motor ir hotel. Pasakojama, kad ant pirmojo motelio netilpo iškaba su pilnais žodžiais, todėl Heinmanas ją sutrumpino. Milestone Mo-Tel.]]></itunes:summary><itunes:duration>178</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar kūdikio gimimas per televiziją įdomiau už laidą sodininkams?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-kudikio-gimimas-per-televizija-idomiau-uz-laida-sodininkams--52068401</link><description><![CDATA[1952-trais metais gruodžio 2 dieną per edukacinį kanalą KOA TV Kolorado valstijoje Amerikoje pirmą kartą televizijos istorijoje tiesiogiai buvo transliuotas kūdikio gimimas. Televizija gimdyvei pažadėjo, kad jos veido žiūrovai nepamatys. Tačiau kanalas surengė žaidimą, kurio metu žiūrovai turėjo skambinti ir spėti, kas yra naujagimio mama.<br />Negausiuose interneto šaltiniuose rašoma, kad kūdikio gimimą per televiziją stebėjo ir jo tėvas, tačiau ne jis atspėjo gimdyvės tapatybę. Nugalėtoju, kaip vėliau paaiškėjo, tapo pagrindinis transliacijos operatorius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52068401</guid><pubDate>Fri, 02 Dec 2022 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52068401/2022_12_01_d60ac923_4698_f_20221201180959731.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1952-trais metais gruodžio 2 dieną per edukacinį kanalą KOA TV Kolorado valstijoje Amerikoje pirmą kartą televizijos istorijoje tiesiogiai buvo transliuotas kūdikio gimimas. Televizija gimdyvei pažadėjo, kad jos veido žiūrovai nepamatys. Tačiau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1952-trais metais gruodžio 2 dieną per edukacinį kanalą KOA TV Kolorado valstijoje Amerikoje pirmą kartą televizijos istorijoje tiesiogiai buvo transliuotas kūdikio gimimas. Televizija gimdyvei pažadėjo, kad jos veido žiūrovai nepamatys. Tačiau kanalas surengė žaidimą, kurio metu žiūrovai turėjo skambinti ir spėti, kas yra naujagimio mama.<br />Negausiuose interneto šaltiniuose rašoma, kad kūdikio gimimą per televiziją stebėjo ir jo tėvas, tačiau ne jis atspėjo gimdyvės tapatybę. Nugalėtoju, kaip vėliau paaiškėjo, tapo pagrindinis transliacijos operatorius.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kokie kosminiai telefonai gali „gyventi“ ilgiau už mobilų telefoną?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kokie-kosminiai-telefonai-gali-gyventi-ilgiau-uz-mobilu-telefona--52059356</link><description><![CDATA[Prieš trejus metus gruodžio 1 dieną Amerikos parduotuves pasiekė nauja mokslininkų sukurta obuolių veislė – „cosmic crisp“ - kosmoso gaivusis arba traškusis. Didžiausias obuolių išskirtinumas - jie gali išsilaikyti metus. Tiesa, tam reikalingas šaldytuvas.<br />Išvesti šią veislę mokslininkams prireikė 20-ties metų. Jie sukryžmino dvi veisles, viena iš jų obuoliui suteikia sultingumą, kita - vėlyvo nokimo obuolių savybių.<br />Kaip sakė Vašingtono universiteto, kuriame buvo išvesta nauja veislė, atstovas, svarbiausia naujam obuoliui išrinkti gerą vardą, nes jis vilioja pirkėjus. Naujas obuolys yra ryškiai raudonas su baltais taškiukais, ir tai mokslininkams priminė žvaigždėtą nakties dangų (kodėl tuomet nepasistengė padaryti, kad obuolys būtų juodas?).<br />Ūkininkai investavo į pirmus dvylika vaismedžių apie 40 milijonų dolerių. Pirmą sezoną vaisius nuo brangių medžių ūkininkai galėjo raškyti vos porą mėnesių.<br />Sakyčiau, nepigūs tie Apple Cosmic Crisp obuoliukai. Nors, kai pagalvoji, nė vienas mano Apple iphone’as neišgyveno tiek, kiek gali šie obuoliukai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52059356</guid><pubDate>Thu, 01 Dec 2022 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52059356/2022_11_30_d358beb5_4698_f_20221130162831072.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš trejus metus gruodžio 1 dieną Amerikos parduotuves pasiekė nauja mokslininkų sukurta obuolių veislė – „cosmic crisp“ - kosmoso gaivusis arba traškusis. Didžiausias obuolių išskirtinumas - jie gali išsilaikyti metus. Tiesa, tam reikalingas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš trejus metus gruodžio 1 dieną Amerikos parduotuves pasiekė nauja mokslininkų sukurta obuolių veislė – „cosmic crisp“ - kosmoso gaivusis arba traškusis. Didžiausias obuolių išskirtinumas - jie gali išsilaikyti metus. Tiesa, tam reikalingas šaldytuvas.<br />Išvesti šią veislę mokslininkams prireikė 20-ties metų. Jie sukryžmino dvi veisles, viena iš jų obuoliui suteikia sultingumą, kita - vėlyvo nokimo obuolių savybių.<br />Kaip sakė Vašingtono universiteto, kuriame buvo išvesta nauja veislė, atstovas, svarbiausia naujam obuoliui išrinkti gerą vardą, nes jis vilioja pirkėjus. Naujas obuolys yra ryškiai raudonas su baltais taškiukais, ir tai mokslininkams priminė žvaigždėtą nakties dangų (kodėl tuomet nepasistengė padaryti, kad obuolys būtų juodas?).<br />Ūkininkai investavo į pirmus dvylika vaismedžių apie 40 milijonų dolerių. Pirmą sezoną vaisius nuo brangių medžių ūkininkai galėjo raškyti vos porą mėnesių.<br />Sakyčiau, nepigūs tie Apple Cosmic Crisp obuoliukai. Nors, kai pagalvoji, nė vienas mano Apple iphone’as neišgyveno tiek, kiek gali šie obuoliukai.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl pasisekė Katarui, kad ten nelyja ir nepučia sezoniniai musonai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-pasiseke-katarui-kad-ten-nelyja-ir-nepucia-sezoniniai-musonai--52053222</link><description><![CDATA[Prieš penkerius metus lapkričio 30-tą dieną virš šiaurės Taivano milžiniška vaivorykštės arka danguje išsilaikė be dviejų minučių devynias valandas. Tai yra ilgiausiai švytėjusi vaivorykštė per žinomą žmonijos istoriją.<br />Kinų kultūros universitetas Taivane paragino visus siųsti nuotraukas, kad būtų galima rekordą įrodyti Guinesso rekordų knygos redakcijai. Tam reikėjo vaivorykštės atvaizdo kas sekundę. Pats Universiteto gamtos mokslų fakultetas padarė arti 10 000 nuotraukų, daugybę jų, taip pat vaizdo įrašų atsiuntė žmonės.<br />Vaivorykštė paprastai būna mažiau nei valandą. Tačiau tąkart Taivane susiformavo puikios atmosferos sąlygos - sezoniniai musonai įkalino atmosferoje daug drėgmės, ėmė formuotis debesys, buvo daug saulės ir labai silpnas vėjas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52053222</guid><pubDate>Wed, 30 Nov 2022 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52053222/2022_11_29_37be7f08_4698_f_20221129224843817.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkerius metus lapkričio 30-tą dieną virš šiaurės Taivano milžiniška vaivorykštės arka danguje išsilaikė be dviejų minučių devynias valandas. Tai yra ilgiausiai švytėjusi vaivorykštė per žinomą žmonijos istoriją.&#13;
Kinų kultūros universitetas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkerius metus lapkričio 30-tą dieną virš šiaurės Taivano milžiniška vaivorykštės arka danguje išsilaikė be dviejų minučių devynias valandas. Tai yra ilgiausiai švytėjusi vaivorykštė per žinomą žmonijos istoriją.<br />Kinų kultūros universitetas Taivane paragino visus siųsti nuotraukas, kad būtų galima rekordą įrodyti Guinesso rekordų knygos redakcijai. Tam reikėjo vaivorykštės atvaizdo kas sekundę. Pats Universiteto gamtos mokslų fakultetas padarė arti 10 000 nuotraukų, daugybę jų, taip pat vaizdo įrašų atsiuntė žmonės.<br />Vaivorykštė paprastai būna mažiau nei valandą. Tačiau tąkart Taivane susiformavo puikios atmosferos sąlygos - sezoniniai musonai įkalino atmosferoje daug drėgmės, ėmė formuotis debesys, buvo daug saulės ir labai silpnas vėjas.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Nuo kokio pasaulio rekordo Kim Kardašian atsilieka 130 kartų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-nuo-kokio-pasaulio-rekordo-kim-kardasian-atsilieka-130-kartu--52043931</link><description><![CDATA[1965 metų lapkričio 29-tąją 17-metis amerikietis studentas iš Džordžijos valstijos Deilas Kaming pritūpė 14118 kartų ir pasiekė pasaulio rekordą. Jis pradėjo nuo koledžo rekordo- padarė vos 250 pritūpimų. Tai jam pavyko be jokio vargo. Tada, pagautas sportinio azarto, Kaming ėmė treniruoti ištvermę savo bendrabučio kambary ir netruko pastebėti, kai jis gali atlaikyti vis daugiau ir daugiau. Tris dienas iki rekordo jis nevalgė ir negėrė, taip pat prieš pritūpimų maratoną jis nubėgo 30 kilometrų.<br />Kai jau išmušė valanda rekordui, visi susirinko į auditoriją ir lygiai vienuoliktą vakaro Kaming pradėjo maratoną. Be perstojo jis pritūpinėjo 12 valandų. Per visą šį laiką gėrė tik šaltą vandenį ir šiek tiek apelsinų sulčių.<br />Kai rekordas buvo pasiektas, paaiškėjo, kad vaikinas neteko trijų su puse kilogramo. Šiandien pritūpimų pasaulio rekordas priklauso brazilui Edmarui Freitas. Beveik 134 tūkstančiai pritūpimų per 30 valandų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52043931</guid><pubDate>Tue, 29 Nov 2022 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52043931/2022_11_28_0d19c686_4698_f_20221128193031521.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1965 metų lapkričio 29-tąją 17-metis amerikietis studentas iš Džordžijos valstijos Deilas Kaming pritūpė 14118 kartų ir pasiekė pasaulio rekordą. Jis pradėjo nuo koledžo rekordo- padarė vos 250 pritūpimų. Tai jam pavyko be jokio vargo. Tada, pagautas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1965 metų lapkričio 29-tąją 17-metis amerikietis studentas iš Džordžijos valstijos Deilas Kaming pritūpė 14118 kartų ir pasiekė pasaulio rekordą. Jis pradėjo nuo koledžo rekordo- padarė vos 250 pritūpimų. Tai jam pavyko be jokio vargo. Tada, pagautas sportinio azarto, Kaming ėmė treniruoti ištvermę savo bendrabučio kambary ir netruko pastebėti, kai jis gali atlaikyti vis daugiau ir daugiau. Tris dienas iki rekordo jis nevalgė ir negėrė, taip pat prieš pritūpimų maratoną jis nubėgo 30 kilometrų.<br />Kai jau išmušė valanda rekordui, visi susirinko į auditoriją ir lygiai vienuoliktą vakaro Kaming pradėjo maratoną. Be perstojo jis pritūpinėjo 12 valandų. Per visą šį laiką gėrė tik šaltą vandenį ir šiek tiek apelsinų sulčių.<br />Kai rekordas buvo pasiektas, paaiškėjo, kad vaikinas neteko trijų su puse kilogramo. Šiandien pritūpimų pasaulio rekordas priklauso brazilui Edmarui Freitas. Beveik 134 tūkstančiai pritūpimų per 30 valandų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kokį verdiktą nevykusiam menui paskelbtų teismas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-koki-verdikta-nevykusiam-menui-paskelbtu-teismas--52024384</link><description><![CDATA[1878 metų lapkričio 28 dieną Londone prasidėjo teismas, kuriame dailininkas James’as Whistleris apkaltino meno kritiką Johną Ruskiną tuo, kad jo išsakyta kritika - baisi kritika - Whistlerio paveikslui „Juodai geltonas noktiurnas: krentanti raketa“ padarė didelę žalą dailininko reputacijai. Teismas bylą nagrinėjo dvi dienas. Amerikiečiui tapytojui ir grafikui D. Vistleriui tuo metu buvo 44 metai. Dailininkas į Europą buvo atvykęs 1855 m. ir savo darbais pasiekęs nemenko pripažinimo. Džonas Raskinas, tuo metu garsus kritikas, parašė apžvalgą žurnale „Fors Clavigera“. Čia jis pareiškė, jog saugant galerijos lankytojus - Vitlerio paveikslą jis matė Grosvernor galerijoje -, nereikėtų įsileisti tokių „bemokslių ir išpuikusių" menininkų kaip Vistleris. Nesitikėjau čia sutikti tuščiagalvio dabitos, prašančio dviejų šimtų ginėjų už dažų tėškimą tiesiai lankytojui į veidą“.<br />Dialogai tarp meno kritiko advokato (pats Raskinas nedalyvavo dėl ligos) ir dailininko įėjo į istoriją. Kai kurios dailininko citatos tapo universaliais posakiais. Štai vienas, kuris tikrai pravers kiekvienam, derantis dėl atlyginimo.<br />„Kaip ilgai jūs kuriate kiekvieną savo paveikslą?“ - advokatas paklausė dailininko.<br />„Sukuriu per porą dienų. Viena diena skirta darbui pradėti, o kita - jam pabaigti.“ – „Ar dviejų dienų darbas vertas dviejų šimtų ginėjų?“ – „Ne, aš tik paprašiau užmokesčio už per visą savo gyvenimą įgytas žinias,“ atsakė Vistleris.<br />Prisiekusieji buvo nugabenti į galeriją, kur patys turėjo apžiūrėti amerikiečio darbus. Tiesa, jam tai nepadėjo laimėti bylos. Jam buvo priteistas tik vienas fartingas – mažiau nei vienas centas. Ir liepė abiem pusėm padengti savo bylinėjimosi išlaidas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52024384</guid><pubDate>Mon, 28 Nov 2022 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52024384/2022_11_27_6fccc8fe_4698_f_20221127195551749.mp3" length="2867186" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1878 metų lapkričio 28 dieną Londone prasidėjo teismas, kuriame dailininkas James’as Whistleris apkaltino meno kritiką Johną Ruskiną tuo, kad jo išsakyta kritika - baisi kritika - Whistlerio paveikslui „Juodai geltonas noktiurnas: krentanti raketa“...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1878 metų lapkričio 28 dieną Londone prasidėjo teismas, kuriame dailininkas James’as Whistleris apkaltino meno kritiką Johną Ruskiną tuo, kad jo išsakyta kritika - baisi kritika - Whistlerio paveikslui „Juodai geltonas noktiurnas: krentanti raketa“ padarė didelę žalą dailininko reputacijai. Teismas bylą nagrinėjo dvi dienas. Amerikiečiui tapytojui ir grafikui D. Vistleriui tuo metu buvo 44 metai. Dailininkas į Europą buvo atvykęs 1855 m. ir savo darbais pasiekęs nemenko pripažinimo. Džonas Raskinas, tuo metu garsus kritikas, parašė apžvalgą žurnale „Fors Clavigera“. Čia jis pareiškė, jog saugant galerijos lankytojus - Vitlerio paveikslą jis matė Grosvernor galerijoje -, nereikėtų įsileisti tokių „bemokslių ir išpuikusių" menininkų kaip Vistleris. Nesitikėjau čia sutikti tuščiagalvio dabitos, prašančio dviejų šimtų ginėjų už dažų tėškimą tiesiai lankytojui į veidą“.<br />Dialogai tarp meno kritiko advokato (pats Raskinas nedalyvavo dėl ligos) ir dailininko įėjo į istoriją. Kai kurios dailininko citatos tapo universaliais posakiais. Štai vienas, kuris tikrai pravers kiekvienam, derantis dėl atlyginimo.<br />„Kaip ilgai jūs kuriate kiekvieną savo paveikslą?“ - advokatas paklausė dailininko.<br />„Sukuriu per porą dienų. Viena diena skirta darbui pradėti, o kita - jam pabaigti.“ – „Ar dviejų dienų darbas vertas dviejų šimtų ginėjų?“ – „Ne, aš tik paprašiau užmokesčio už per visą savo gyvenimą įgytas žinias,“ atsakė Vistleris.<br />Prisiekusieji buvo nugabenti į galeriją, kur patys turėjo apžiūrėti amerikiečio darbus. Tiesa, jam tai nepadėjo laimėti bylos. Jam buvo priteistas tik vienas fartingas – mažiau nei vienas centas. Ir liepė abiem pusėm padengti savo bylinėjimosi išlaidas.]]></itunes:summary><itunes:duration>180</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip statistika pažeidžia moterų orumą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-statistika-pazeidzia-moteru-oruma--52002949</link><description><![CDATA[Pernai lapkričio 25 dieną Indijoje paskelbti statistikos duomenys parodė, kad pirmą kartą šalies istorijoje mergaičių skaičius didesnis nei berniukų. 1000-čiui berniukų teko 1020 mergaičių.<br />650 000 šeimų apklausa taip pat parodė, kad šalyje sumažėjo reprodukcinis skaičius -jis nukrito iki 2, o tai reiškia, kad gimsta mažiau žmonių, nei miršta. Didmiesčiuose šis rodiklis net dar mažesnis - 1,6. Tai reiškia, kad Indijos gyventojų skaičius - milijardas 400 milijonų - pasiekė augimo piką. Vos prieš 70 metų Indijos moteris vidutiniškai pagimdydavo 6 vaikus.<br />Ši statistika rodo ir dar vieną gerą tendenciją - Indijos visuomenėje ilgai buvo gyva stigma, skatinusi moteris nutraukti nėštumą, jeigu paaiškėdavo, kad gims mergaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52002949</guid><pubDate>Fri, 25 Nov 2022 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52002949/2022_11_24_4c3b81b5_4698_f_20221124193919358.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pernai lapkričio 25 dieną Indijoje paskelbti statistikos duomenys parodė, kad pirmą kartą šalies istorijoje mergaičių skaičius didesnis nei berniukų. 1000-čiui berniukų teko 1020 mergaičių.&#13;
650 000 šeimų apklausa taip pat parodė, kad šalyje sumažėjo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pernai lapkričio 25 dieną Indijoje paskelbti statistikos duomenys parodė, kad pirmą kartą šalies istorijoje mergaičių skaičius didesnis nei berniukų. 1000-čiui berniukų teko 1020 mergaičių.<br />650 000 šeimų apklausa taip pat parodė, kad šalyje sumažėjo reprodukcinis skaičius -jis nukrito iki 2, o tai reiškia, kad gimsta mažiau žmonių, nei miršta. Didmiesčiuose šis rodiklis net dar mažesnis - 1,6. Tai reiškia, kad Indijos gyventojų skaičius - milijardas 400 milijonų - pasiekė augimo piką. Vos prieš 70 metų Indijos moteris vidutiniškai pagimdydavo 6 vaikus.<br />Ši statistika rodo ir dar vieną gerą tendenciją - Indijos visuomenėje ilgai buvo gyva stigma, skatinusi moteris nutraukti nėštumą, jeigu paaiškėdavo, kad gims mergaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar kada nors į Turniškes atsikraustys prezidentas su savo lėktuvu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-kada-nors-i-turniskes-atsikraustys-prezidentas-su-savo-lektuvu--51992636</link><description><![CDATA[1954 metų lapkričio 24-tąją prezidentienė Mamie Eizenhower šaltinio vandeniu iš Uolinių kalnų Kolorade pakrikštijo orlaivį, kuris pirmasis gavo Air Force One pavadinimą. Iki tol keli Amerikos prezidentai jau skraidė specialiai jiems skirtais lėktuvais, tačiau jie neturėdavo nuolatinio šaukinio Air Force One.<br />1953-iais metais virš Niujorko vos nesusidūrė du lėktuvai. Vieno šaukinys buvo Eastern Airlines 8610, kito - Air Force 8610. Dėl to, kad sutapo šaukinio skaitmenys, jie per klaidą įskrido į tą pačią oro erdvę ir per plauką išvengė katastrofos. Todėl buvo nuspręsta prezidentiniam orlaiviui suteikti nuolatinį šaukinį, kuris yra ir jo pavadinimas Air Force One.<br />Dabar pirmajam Amerikos asmeniui tarnauja du specialiai modifikuoti Boeing 747 orlaiviai. Tai yra tarytum skraidantys Baltieji rūmai. Jie pagaminti 1990-tais metais. Dar iki Trumpo buvo užsakyta pagaminti naujus, tačiau darbai užtruko. Planuota, kad po poros metų šalies prezidentas skraidys nauju Air Force One, tačiau atsinaujinimas nusikėlė naujas lėktuvas pasirodys ne anksčiau, nei po ketverių metų.<br /><br />(nuotr.©CNN)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51992636</guid><pubDate>Thu, 24 Nov 2022 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51992636/2022_11_23_c83b6dc0_4698_f_20221123190642596.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1954 metų lapkričio 24-tąją prezidentienė Mamie Eizenhower šaltinio vandeniu iš Uolinių kalnų Kolorade pakrikštijo orlaivį, kuris pirmasis gavo Air Force One pavadinimą. Iki tol keli Amerikos prezidentai jau skraidė specialiai jiems skirtais...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1954 metų lapkričio 24-tąją prezidentienė Mamie Eizenhower šaltinio vandeniu iš Uolinių kalnų Kolorade pakrikštijo orlaivį, kuris pirmasis gavo Air Force One pavadinimą. Iki tol keli Amerikos prezidentai jau skraidė specialiai jiems skirtais lėktuvais, tačiau jie neturėdavo nuolatinio šaukinio Air Force One.<br />1953-iais metais virš Niujorko vos nesusidūrė du lėktuvai. Vieno šaukinys buvo Eastern Airlines 8610, kito - Air Force 8610. Dėl to, kad sutapo šaukinio skaitmenys, jie per klaidą įskrido į tą pačią oro erdvę ir per plauką išvengė katastrofos. Todėl buvo nuspręsta prezidentiniam orlaiviui suteikti nuolatinį šaukinį, kuris yra ir jo pavadinimas Air Force One.<br />Dabar pirmajam Amerikos asmeniui tarnauja du specialiai modifikuoti Boeing 747 orlaiviai. Tai yra tarytum skraidantys Baltieji rūmai. Jie pagaminti 1990-tais metais. Dar iki Trumpo buvo užsakyta pagaminti naujus, tačiau darbai užtruko. Planuota, kad po poros metų šalies prezidentas skraidys nauju Air Force One, tačiau atsinaujinimas nusikėlė naujas lėktuvas pasirodys ne anksčiau, nei po ketverių metų.<br /><br />(nuotr.©CNN)]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl E. Muskui būtų labiau apsimokėję įsigyti A. Einšteino rankraštį, o ne Twitterį?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-e-muskui-butu-labiau-apsimokeje-isigyti-a-einsteino-rankrasti-o-ne-twitteri--51981696</link><description><![CDATA[Pernai lapkričio 23-čią dieną Paryžiuje už 13 milijonų dolerių Christie’s aukcione buvo parduotas rankraštis su ankstyvaisiais skaičiavimais, kurie vėliau išsivystė į vieną didžiausių mokslo atradimų - reliatyvumo teoriją. Šie užrašai yra bendras Alberto Einšteino ir jo kolegos Mišelio Besso darbas, kurį pastarasis išsaugojo. Pradžioje mokslininkai dirbo kartu, tačiau vėliau Einšteinas skaičiavimus tęsė vienas, kol sukūrė savo garsųjį mokslo atradimą.<br />Užrašus sudaro 54 nesusegti lapai. Iš jų matyti, kaip vyko mokslinis ieškojimo procesas - vyrai pastverdavo pirmą pasitaikiusį lapą ir ant jo rašydavo lygtis, braukydavo ir taisydavo užrašus.<br />Akivaizdu, kad Reliatyvumo teorija buvo ilgas Einšteino mąstymo procesas, o ne susapnuotas atradimas.<br />Genijus Einšteinas nebuvo iš tų, kurie saugotų savo užrašus, tik Besso dėka aukcione juos galėjo įsigyti neįvardytas pirkėjas. Įdomu, ar dabar jis jau galėtų paaiškinti, ką reiškia ta reliatyvumo teorija?]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51981696</guid><pubDate>Wed, 23 Nov 2022 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51981696/2022_11_22_bbbaaab8_4698_f_20221122183420444.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pernai lapkričio 23-čią dieną Paryžiuje už 13 milijonų dolerių Christie’s aukcione buvo parduotas rankraštis su ankstyvaisiais skaičiavimais, kurie vėliau išsivystė į vieną didžiausių mokslo atradimų - reliatyvumo teoriją. Šie užrašai yra bendras...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pernai lapkričio 23-čią dieną Paryžiuje už 13 milijonų dolerių Christie’s aukcione buvo parduotas rankraštis su ankstyvaisiais skaičiavimais, kurie vėliau išsivystė į vieną didžiausių mokslo atradimų - reliatyvumo teoriją. Šie užrašai yra bendras Alberto Einšteino ir jo kolegos Mišelio Besso darbas, kurį pastarasis išsaugojo. Pradžioje mokslininkai dirbo kartu, tačiau vėliau Einšteinas skaičiavimus tęsė vienas, kol sukūrė savo garsųjį mokslo atradimą.<br />Užrašus sudaro 54 nesusegti lapai. Iš jų matyti, kaip vyko mokslinis ieškojimo procesas - vyrai pastverdavo pirmą pasitaikiusį lapą ir ant jo rašydavo lygtis, braukydavo ir taisydavo užrašus.<br />Akivaizdu, kad Reliatyvumo teorija buvo ilgas Einšteino mąstymo procesas, o ne susapnuotas atradimas.<br />Genijus Einšteinas nebuvo iš tų, kurie saugotų savo užrašus, tik Besso dėka aukcione juos galėjo įsigyti neįvardytas pirkėjas. Įdomu, ar dabar jis jau galėtų paaiškinti, ką reiškia ta reliatyvumo teorija?]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl teta Beta nebūtų leidusi Labanaktuko į kompiuterinio rašingumo kursus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-teta-beta-nebutu-leidusi-labanaktuko-i-kompiuterinio-rasingumo-kursus--51979168</link><description><![CDATA[1995 metų lapkričio 22 dieną didžiuosius kino ekranus pasiekė pilno metro animacinis filmas „Žaislų istorijos“, pirmas, sukurtas vien tik kompiuterio pagalba. Ir vaikai, ir jų tėvai plūdo į kino teatrus. Filmas tapo pelningiausias ištisas tris savaites, o iš viso uždirbo 361 milijoną dolerių.<br />Dėl to ypatingai turėjo palengvėti jaunos kompanijos „Pixar“ kolektyvui, ir jos vadovui. Tuo metu tai buvo Steve’as Jobsas.<br />Pixar buvo sudariusi sutartį su Disney’jaus kompanija dėl trijų kompiuterinių animacinių filmų. Kontraktas siekė 26 milijonus dolerių. Tačiau, kad jie nenuplauktų, reikėjo, kad pirmas blynas neprisviltų, ir žmonės bei kritikai priimtų „Žaislų istorijas“. Taip ir atsitiko.<br />Nuo to laiko pasaulį išvydo apie 300 tokiu būdu sukurtų filmų, jie pakeitė animacijos pasaulį. Kompiuterinė revoliucija prilygo spalvoto kino atsiradimui.<br />Tobulėjo programinė įranga, kurią „Pixar“ ir kūrė, „Žaislų istorijų“ sėkmė įkvėpė kitus kūrėjus.<br />Tačiau „Pixar“ kūrėjai įsitikinę, kad ne technologijos atneša tokių animacinių filmų sėkmę, o idėjos ir pasakojamos istorijos. Kurdami filmus jie kuria ir programinę įrangą, kuri reikalinga naujoms idėjoms įgyvendinti. Bet ne atvirkščiai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51979168</guid><pubDate>Tue, 22 Nov 2022 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51979168/2022_11_21_1c602ae1_4698_f_20221121191205540.mp3" length="2883068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1995 metų lapkričio 22 dieną didžiuosius kino ekranus pasiekė pilno metro animacinis filmas „Žaislų istorijos“, pirmas, sukurtas vien tik kompiuterio pagalba. Ir vaikai, ir jų tėvai plūdo į kino teatrus. Filmas tapo pelningiausias ištisas tris...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1995 metų lapkričio 22 dieną didžiuosius kino ekranus pasiekė pilno metro animacinis filmas „Žaislų istorijos“, pirmas, sukurtas vien tik kompiuterio pagalba. Ir vaikai, ir jų tėvai plūdo į kino teatrus. Filmas tapo pelningiausias ištisas tris savaites, o iš viso uždirbo 361 milijoną dolerių.<br />Dėl to ypatingai turėjo palengvėti jaunos kompanijos „Pixar“ kolektyvui, ir jos vadovui. Tuo metu tai buvo Steve’as Jobsas.<br />Pixar buvo sudariusi sutartį su Disney’jaus kompanija dėl trijų kompiuterinių animacinių filmų. Kontraktas siekė 26 milijonus dolerių. Tačiau, kad jie nenuplauktų, reikėjo, kad pirmas blynas neprisviltų, ir žmonės bei kritikai priimtų „Žaislų istorijas“. Taip ir atsitiko.<br />Nuo to laiko pasaulį išvydo apie 300 tokiu būdu sukurtų filmų, jie pakeitė animacijos pasaulį. Kompiuterinė revoliucija prilygo spalvoto kino atsiradimui.<br />Tobulėjo programinė įranga, kurią „Pixar“ ir kūrė, „Žaislų istorijų“ sėkmė įkvėpė kitus kūrėjus.<br />Tačiau „Pixar“ kūrėjai įsitikinę, kad ne technologijos atneša tokių animacinių filmų sėkmę, o idėjos ir pasakojamos istorijos. Kurdami filmus jie kuria ir programinę įrangą, kuri reikalinga naujoms idėjoms įgyvendinti. Bet ne atvirkščiai.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kuo Lietuvos Aukščiausioji taryba buvo pažangesnė už britų parlamentą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kuo-lietuvos-auksciausioji-taryba-buvo-pazangesne-uz-britu-parlamenta--51965697</link><description><![CDATA[1989 metais lapkričio 21 dieną televizijos kameros pagaliau įsileistos į Jungtinės karalystės bendruomenių rūmus. Ir čia drįsčiau pasakyti - tik 1989-taisiais, juk kalbame apie senosios europinės demokratijos parlamentą.<br />Apie galimybę rengti transliacijas iš posėdžių salės pradėta svarstyti dar 1964-aisiais, t.y., britams apsispręsti prireikė ketvirčio amžiaus. (keista, kaip jiems tuomet pavyko brexitą įgyvendint). Pasirodo, kad kamerų bijota dėl to, kad transliacijos neva sumenkins bendruomenių rūmų solidumą, gal net autoritetą, padarys jį per daug žemišku.<br />Net ir galiausiai leidus instaliuoti salėje 8 kameras, jos galėjo rodyti tik stambius kalbančiųjų planus, tik retkarčiais parodant bendrą salės vaizdą. Ir jokiu būdu nebuvo leidžiama rodyti parlamento narių reakcijų. Ypač, jeigu diskusijos vyksta ypatingai įnirtingai.<br />Kartais, kai stebiu, koks britų parlamente kyla triukšmas, kai kas nors sako kalbą, visada galvoju - o kas leidžiama jų mokyklose, jeigu taip elgiasi suaugę žmonės. Daug angliškų tradicijų, turbūt, taip niekada ir neperprasiu.<br />Bet gal ir jos kažkada pasikeis. Kaip kad pasikeitė ir transliacijų iš parlamento draudimai. Dabar Lordų ir Bendruomenių rūmai turi atskirus kanalus, kuriuos transliuoja BBC. Įdomu, o ar kas žiūri?]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51965697</guid><pubDate>Mon, 21 Nov 2022 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51965697/2022_11_21_1428abf8_4698_f_20221121073420737.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1989 metais lapkričio 21 dieną televizijos kameros pagaliau įsileistos į Jungtinės karalystės bendruomenių rūmus. Ir čia drįsčiau pasakyti - tik 1989-taisiais, juk kalbame apie senosios europinės demokratijos parlamentą.&#13;
Apie galimybę rengti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1989 metais lapkričio 21 dieną televizijos kameros pagaliau įsileistos į Jungtinės karalystės bendruomenių rūmus. Ir čia drįsčiau pasakyti - tik 1989-taisiais, juk kalbame apie senosios europinės demokratijos parlamentą.<br />Apie galimybę rengti transliacijas iš posėdžių salės pradėta svarstyti dar 1964-aisiais, t.y., britams apsispręsti prireikė ketvirčio amžiaus. (keista, kaip jiems tuomet pavyko brexitą įgyvendint). Pasirodo, kad kamerų bijota dėl to, kad transliacijos neva sumenkins bendruomenių rūmų solidumą, gal net autoritetą, padarys jį per daug žemišku.<br />Net ir galiausiai leidus instaliuoti salėje 8 kameras, jos galėjo rodyti tik stambius kalbančiųjų planus, tik retkarčiais parodant bendrą salės vaizdą. Ir jokiu būdu nebuvo leidžiama rodyti parlamento narių reakcijų. Ypač, jeigu diskusijos vyksta ypatingai įnirtingai.<br />Kartais, kai stebiu, koks britų parlamente kyla triukšmas, kai kas nors sako kalbą, visada galvoju - o kas leidžiama jų mokyklose, jeigu taip elgiasi suaugę žmonės. Daug angliškų tradicijų, turbūt, taip niekada ir neperprasiu.<br />Bet gal ir jos kažkada pasikeis. Kaip kad pasikeitė ir transliacijų iš parlamento draudimai. Dabar Lordų ir Bendruomenių rūmai turi atskirus kanalus, kuriuos transliuoja BBC. Įdomu, o ar kas žiūri?]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip Viliaus Telio reinkarnacija kartą išbaidė lokį Italijos kalnuose?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-viliaus-telio-reinkarnacija-karta-isbaide-loki-italijos-kalnuose--51926612</link><description><![CDATA[XVI-to amžiaus šveicarų istorikas Egidijus Čudis nurodo, kad 1307-tų metų lapkričio 18-ą dieną legendinis Šveicarijos herojus Wilhelmas Telis, kurį mes vadiname Viliumi Teliu, strėle numušė obuolį nuo sūnaus galvos. Tai padaryti jam liepė Altdorfo fogtas Gesleris už tai, kad jis nenusilenkė skrybėlei miesto centre. Priešingu atveju jam grėsė mirties bausmė. Telis tapo kovos prieš tironiją ir žmonių išnaudojimą simboliu, tačiau nėra istorinių įrodymų, kad toks žmogus iš tikrųjų egzistavo. Tikintys jo tikrumu teigia, kad įrodymai greičiausiai bus sudegę, kai gaisrai nusiaubė Altdorfą, o XVII–XVIII a. Šveicarijoje buvo deginamos knygos, kuriose abejojama Viliumi Teliu.<br />Iš tiesų, šūvio į obuolį ant brangaus žmogaus galvos motyvas yra sutinkamas daugelio šalių folklore - Danijos, Norvegijos, Islandijos, Anglijos.<br />Tik mūsų Tadas Blinda to nepabandė. Ir gerai. Nors toks žmogus išties gyveno XIX a., svieto lygintojo mitas suvešėjo sovietmečiu. Gyvenime jis buvo paprastas plėšikas, o minėdami jo mirties trisdešimtmetį jį pažinojusieji prašė aukščiausiojo, kad daugiau tokių blindų neatsirastų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51926612</guid><pubDate>Fri, 18 Nov 2022 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51926612/2022_11_17_e6c41322_4698_f_20221117151934505.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>XVI-to amžiaus šveicarų istorikas Egidijus Čudis nurodo, kad 1307-tų metų lapkričio 18-ą dieną legendinis Šveicarijos herojus Wilhelmas Telis, kurį mes vadiname Viliumi Teliu, strėle numušė obuolį nuo sūnaus galvos. Tai padaryti jam liepė Altdorfo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[XVI-to amžiaus šveicarų istorikas Egidijus Čudis nurodo, kad 1307-tų metų lapkričio 18-ą dieną legendinis Šveicarijos herojus Wilhelmas Telis, kurį mes vadiname Viliumi Teliu, strėle numušė obuolį nuo sūnaus galvos. Tai padaryti jam liepė Altdorfo fogtas Gesleris už tai, kad jis nenusilenkė skrybėlei miesto centre. Priešingu atveju jam grėsė mirties bausmė. Telis tapo kovos prieš tironiją ir žmonių išnaudojimą simboliu, tačiau nėra istorinių įrodymų, kad toks žmogus iš tikrųjų egzistavo. Tikintys jo tikrumu teigia, kad įrodymai greičiausiai bus sudegę, kai gaisrai nusiaubė Altdorfą, o XVII–XVIII a. Šveicarijoje buvo deginamos knygos, kuriose abejojama Viliumi Teliu.<br />Iš tiesų, šūvio į obuolį ant brangaus žmogaus galvos motyvas yra sutinkamas daugelio šalių folklore - Danijos, Norvegijos, Islandijos, Anglijos.<br />Tik mūsų Tadas Blinda to nepabandė. Ir gerai. Nors toks žmogus išties gyveno XIX a., svieto lygintojo mitas suvešėjo sovietmečiu. Gyvenime jis buvo paprastas plėšikas, o minėdami jo mirties trisdešimtmetį jį pažinojusieji prašė aukščiausiojo, kad daugiau tokių blindų neatsirastų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl maudytis su kadaise brangiausiu pasaulyje bikiniu būtų mirtinai pavojinga?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-maudytis-su-kadaise-brangiausiu-pasaulyje-bikiniu-butu-mirtinai-pavojinga--51916794</link><description><![CDATA[1977-tų metų lapkričio 17-tą dieną vykusiame Mis Pasaulis grožio konkurse Jungtinės karalystės atstovė pasirodė dėvėdama platinini bikinį, kurio vertė 9,5 tūkstančio dolerių. Beveik 30 metų jis buvo įrašytas į Gineso rekordų knygą kaip brangiausias bikinis.<br />Gražu būtų tokiu papuošti po ilgos pertraukos nominuotą naują Lietuvos gražuolę, tik nepamirškite įspėti, kad nebristų su juo į jūrą ar ežerą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51916794</guid><pubDate>Thu, 17 Nov 2022 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51916794/2022_11_16_602f4499_4698_f_20221116180405777.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1977-tų metų lapkričio 17-tą dieną vykusiame Mis Pasaulis grožio konkurse Jungtinės karalystės atstovė pasirodė dėvėdama platinini bikinį, kurio vertė 9,5 tūkstančio dolerių. Beveik 30 metų jis buvo įrašytas į Gineso rekordų knygą kaip brangiausias...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1977-tų metų lapkričio 17-tą dieną vykusiame Mis Pasaulis grožio konkurse Jungtinės karalystės atstovė pasirodė dėvėdama platinini bikinį, kurio vertė 9,5 tūkstančio dolerių. Beveik 30 metų jis buvo įrašytas į Gineso rekordų knygą kaip brangiausias bikinis.<br />Gražu būtų tokiu papuošti po ilgos pertraukos nominuotą naują Lietuvos gražuolę, tik nepamirškite įspėti, kad nebristų su juo į jūrą ar ežerą.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl rusai yra barbarai ne tik Žemėje, bet ir kosmose?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-rusai-yra-barbarai-ne-tik-zemeje-bet-ir-kosmose--51909561</link><description><![CDATA[Pernai lapkričio 16-tąją Rusija kosmose šovė į savo dirbtinį palydovą ir jį sunaikino. Dėl to Visatoje pasklido daugiau nei pusantro tūkstančio nuolaužų, kurios kelia pavojų kosmose skriejantiems kūnams, taip pat ir Tarptautinei kosminei stočiai, kurioje be penkių užsienio astronautų buvo ir du rusų kosmonautai. Visiems buvo prisakyta slėptis kapsulėse slėptuvėse, nes kas 90 minučių kosminė stotis praskriedavo pavojingai arti sprogimo nuolaužų debesies.<br />Rusija tokiu būdu išbandė kosminę priešpalydovinę raketą, sprogimo sukeltos šiukšlės išliks pavojingos daugybę metų.<br />Amerikiečiai pasmerkė tokį rusų poelgį kaip sąmoningai neatsakingą, prieštaraujantį civilizuoto pasaulio puoselėjamai tvarios kosmoso dominijos, priklausančios visai žmonija, filosofijai. Tuo metu amerikiečiai dar stebėjosi imperijos barbariškumu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51909561</guid><pubDate>Wed, 16 Nov 2022 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51909561/2022_11_15_871285bb_4698_f_20221115200550013.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pernai lapkričio 16-tąją Rusija kosmose šovė į savo dirbtinį palydovą ir jį sunaikino. Dėl to Visatoje pasklido daugiau nei pusantro tūkstančio nuolaužų, kurios kelia pavojų kosmose skriejantiems kūnams, taip pat ir Tarptautinei kosminei stočiai,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pernai lapkričio 16-tąją Rusija kosmose šovė į savo dirbtinį palydovą ir jį sunaikino. Dėl to Visatoje pasklido daugiau nei pusantro tūkstančio nuolaužų, kurios kelia pavojų kosmose skriejantiems kūnams, taip pat ir Tarptautinei kosminei stočiai, kurioje be penkių užsienio astronautų buvo ir du rusų kosmonautai. Visiems buvo prisakyta slėptis kapsulėse slėptuvėse, nes kas 90 minučių kosminė stotis praskriedavo pavojingai arti sprogimo nuolaužų debesies.<br />Rusija tokiu būdu išbandė kosminę priešpalydovinę raketą, sprogimo sukeltos šiukšlės išliks pavojingos daugybę metų.<br />Amerikiečiai pasmerkė tokį rusų poelgį kaip sąmoningai neatsakingą, prieštaraujantį civilizuoto pasaulio puoselėjamai tvarios kosmoso dominijos, priklausančios visai žmonija, filosofijai. Tuo metu amerikiečiai dar stebėjosi imperijos barbariškumu.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl vyrų barzda kalta dėl vienkartinių produktų vartojimo kultūros?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-vyru-barzda-kalta-del-vienkartiniu-produktu-vartojimo-kulturos--51896065</link><description><![CDATA[1904-tų metų lapkričio 15-tąją amerikiečių išradėjas Kingas Campas Gillette patentavo skustuvą su keičiamais peiliukais. Genialu buvo tai, kad pačią skustuvo rankeną Gillette parduodavo pigiau, nei kainavo ją pagaminti, o štai peiliukus - už brangiai. Šią idėją jis nusižiūrėjo nuo Crown Cork and Seal - butelių kamštelių - kompanijos įkūrėjo, kuris sakė: sukurk vienkartinį produktą, kurį vartotojas panaudos, išmes ir grįš nusipirkti naujo. Su kiekvienu nauju klientu tavo pajamos ims augti aritmetine progresija.<br />Sėkmė išradėją lydėjo ne tik dėl paties produkto, bet ir dėl to, kad jis savo išradimui sukūrė tobulą rinkodaros strategiją. Skustuvą reklamavo didžiausios beisbolo žvaigždės, žinia, kurią sėkmingai pardavinėjo reklama - tobulai nuskusta barzda suteikia pasitikėjimo kiekvienam vyrui.. Dar sutapo ir aplinkybės. Per pirmąjį pasaulinį karą Amerikos kariuomenė buvo aprūpinta skustuvais, kuriuos apmokėjo vyriausybė - pusketvirto milijono skustuvų. Tuo metu Amerikos moterys jau naudojosi skustuvu Miledi Decollete Gillette - vis labiau laisvėjant jų rūbams tų pačių rinkodarininkų jos buvo motyvuojamos šalinti plaukus - pradžioje pažastų, vėliau ir nuo kojų.<br />Kingas Gillette’as, kurio kompanijos metinės apyvartos siekė dešimtis milijardų, yra vienas iš tų žmonių, kurie prisidėjo ne tik prie Amerikos, bet ir pasaulio vienkartinių produktų vartojimo kultūros.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51896065</guid><pubDate>Tue, 15 Nov 2022 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51896065/2022_11_14_602ed8c2_4698_f_20221114193534511.mp3" length="2883486" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1904-tų metų lapkričio 15-tąją amerikiečių išradėjas Kingas Campas Gillette patentavo skustuvą su keičiamais peiliukais. Genialu buvo tai, kad pačią skustuvo rankeną Gillette parduodavo pigiau, nei kainavo ją pagaminti, o štai peiliukus - už brangiai....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1904-tų metų lapkričio 15-tąją amerikiečių išradėjas Kingas Campas Gillette patentavo skustuvą su keičiamais peiliukais. Genialu buvo tai, kad pačią skustuvo rankeną Gillette parduodavo pigiau, nei kainavo ją pagaminti, o štai peiliukus - už brangiai. Šią idėją jis nusižiūrėjo nuo Crown Cork and Seal - butelių kamštelių - kompanijos įkūrėjo, kuris sakė: sukurk vienkartinį produktą, kurį vartotojas panaudos, išmes ir grįš nusipirkti naujo. Su kiekvienu nauju klientu tavo pajamos ims augti aritmetine progresija.<br />Sėkmė išradėją lydėjo ne tik dėl paties produkto, bet ir dėl to, kad jis savo išradimui sukūrė tobulą rinkodaros strategiją. Skustuvą reklamavo didžiausios beisbolo žvaigždės, žinia, kurią sėkmingai pardavinėjo reklama - tobulai nuskusta barzda suteikia pasitikėjimo kiekvienam vyrui.. Dar sutapo ir aplinkybės. Per pirmąjį pasaulinį karą Amerikos kariuomenė buvo aprūpinta skustuvais, kuriuos apmokėjo vyriausybė - pusketvirto milijono skustuvų. Tuo metu Amerikos moterys jau naudojosi skustuvu Miledi Decollete Gillette - vis labiau laisvėjant jų rūbams tų pačių rinkodarininkų jos buvo motyvuojamos šalinti plaukus - pradžioje pažastų, vėliau ir nuo kojų.<br />Kingas Gillette’as, kurio kompanijos metinės apyvartos siekė dešimtis milijardų, yra vienas iš tų žmonių, kurie prisidėjo ne tik prie Amerikos, bet ir pasaulio vienkartinių produktų vartojimo kultūros.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kokį pieną gerti (ne)sveika?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-koki-piena-gerti-ne-sveika--51883304</link><description><![CDATA[1856 metais lapkričio 14 dieną amerikietis Gailas Bordenas patentavo kondensuotą pieną. Tais laikais pienas buvo labai pavojingas sveikatai, nes neapdorotame piene gausu bakterijų, galinčių sukelti rimtų apsinuodijimų. Kartą plaukdamas laivu iš Anglijos į Ameriką, Bordenas tapo vaiko mirties liudininku. Nelaimės priežastis - sugedęs pienas. Todėl Bordenas pasišovė atrasti būdą, kaip pieną išlaikyti ilgiau nesugedusį. Po kelerių metų jam pavyko greitpuodžiu verdant pieną iš jo išgarinti vandenį. Pienas nesusitraukė ir nevirto varške, iš jo liko sirupo konsistencijos masė. Pirmasis kondensuotas pienas išsilaikė tris paras. Iš pradžių Bordenas manė, kad pienas negenda dėl tirštos konsitencijos, kol galiausiai suprato, kad priežastis kita - virinant nužudomos bakterijos. Tuomet į išgarintą pieną beliko pridėti cukraus, kuris stabdo bakterijų dauginimąsi, ir prašom - kondensuotas pienas. Jeigu tokį būdų dalinę vaikų darželyje, jį dabar minėčiau tik geru žodžiu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51883304</guid><pubDate>Mon, 14 Nov 2022 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51883304/2022_11_14_bae28b2b_4698_f_20221114083755556.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1856 metais lapkričio 14 dieną amerikietis Gailas Bordenas patentavo kondensuotą pieną. Tais laikais pienas buvo labai pavojingas sveikatai, nes neapdorotame piene gausu bakterijų, galinčių sukelti rimtų apsinuodijimų. Kartą plaukdamas laivu iš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1856 metais lapkričio 14 dieną amerikietis Gailas Bordenas patentavo kondensuotą pieną. Tais laikais pienas buvo labai pavojingas sveikatai, nes neapdorotame piene gausu bakterijų, galinčių sukelti rimtų apsinuodijimų. Kartą plaukdamas laivu iš Anglijos į Ameriką, Bordenas tapo vaiko mirties liudininku. Nelaimės priežastis - sugedęs pienas. Todėl Bordenas pasišovė atrasti būdą, kaip pieną išlaikyti ilgiau nesugedusį. Po kelerių metų jam pavyko greitpuodžiu verdant pieną iš jo išgarinti vandenį. Pienas nesusitraukė ir nevirto varške, iš jo liko sirupo konsistencijos masė. Pirmasis kondensuotas pienas išsilaikė tris paras. Iš pradžių Bordenas manė, kad pienas negenda dėl tirštos konsitencijos, kol galiausiai suprato, kad priežastis kita - virinant nužudomos bakterijos. Tuomet į išgarintą pieną beliko pridėti cukraus, kuris stabdo bakterijų dauginimąsi, ir prašom - kondensuotas pienas. Jeigu tokį būdų dalinę vaikų darželyje, jį dabar minėčiau tik geru žodžiu.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar Visatoje reikalingas… šaldytuvas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-visatoje-reikalingas-saldytuvas--51849808</link><description><![CDATA[1930-tais metais lapkričio 11-ąją Einšteinas kartu su savo mokiniu Leo Szilardu patentavo… šaldytuvą. Jis veikė naudodamas suspaustas dujas, jam nereikia elektros energijos, tik šilumos šaltinio.<br />Deja, šis išradimas neprasiskynė kelio į platų pasaulį. Tačiau tai nereiškia, kad Einšteinas veltui gaišo laiką su šaldytuvu ir gal geriau būtų pagaliau atradęs būdą, kaip žmonės galėtų keliauti laiku.<br />Šaldytuvai, kurie numarino Einšteino šaldytuvą, naudoja dirbtines dujas, kurios ardo ozono sluoksnį. Todėl dabar, po daugiau nei 80 metų nuo žemiško genijaus išradimo, mokslininkai vėl prisimena Einšteino šaldytuvą, nes jis visiškai nekenksmingas aplinkai, tik šiek tiek neefektyvus. Todėl ieškoma būdų, kaip jį patobulinti.<br />Oksfordo universiteto mokslininkai bando ieškoti kitokių dujų kombinacijų, o šilumos šaltiniui išgauti bando įdarbinti saulės energiją.<br />Taigi, pradėkite taupyti, gal jau netrukus laukia reikšmingas buitinės technikos atnaujinimas jūsų virtuvėje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51849808</guid><pubDate>Fri, 11 Nov 2022 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51849808/2022_11_10_08fe22f0_4698_f_20221110142545704.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1930-tais metais lapkričio 11-ąją Einšteinas kartu su savo mokiniu Leo Szilardu patentavo… šaldytuvą. Jis veikė naudodamas suspaustas dujas, jam nereikia elektros energijos, tik šilumos šaltinio.&#13;
Deja, šis išradimas neprasiskynė kelio į platų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1930-tais metais lapkričio 11-ąją Einšteinas kartu su savo mokiniu Leo Szilardu patentavo… šaldytuvą. Jis veikė naudodamas suspaustas dujas, jam nereikia elektros energijos, tik šilumos šaltinio.<br />Deja, šis išradimas neprasiskynė kelio į platų pasaulį. Tačiau tai nereiškia, kad Einšteinas veltui gaišo laiką su šaldytuvu ir gal geriau būtų pagaliau atradęs būdą, kaip žmonės galėtų keliauti laiku.<br />Šaldytuvai, kurie numarino Einšteino šaldytuvą, naudoja dirbtines dujas, kurios ardo ozono sluoksnį. Todėl dabar, po daugiau nei 80 metų nuo žemiško genijaus išradimo, mokslininkai vėl prisimena Einšteino šaldytuvą, nes jis visiškai nekenksmingas aplinkai, tik šiek tiek neefektyvus. Todėl ieškoma būdų, kaip jį patobulinti.<br />Oksfordo universiteto mokslininkai bando ieškoti kitokių dujų kombinacijų, o šilumos šaltiniui išgauti bando įdarbinti saulės energiją.<br />Taigi, pradėkite taupyti, gal jau netrukus laukia reikšmingas buitinės technikos atnaujinimas jūsų virtuvėje.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl taip paprasta nulaužti karališkų žinučių kodus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-taip-paprasta-nulauzti-karalisku-zinuciu-kodus--51838632</link><description><![CDATA[Prieš penkiolika metų lapkričio 10-tą dieną Čilėje vykusiame Iberoamerikos valstybių vadovų suvažiavime tuometis Ispanijos prezidentas Chosė Luisas Rogdrigezas Sapateras sakė kalbą, kurią replikomis nuolatos pertraukinėjo Venesuelos prezidentas Hugas Čavezas. Čavezą supykdė, kad Sapateras aukštino buvusį Ispanijos premjerą Chosė Mariją Aznarą, apie kurį Čavezas replikavo - tigras ar gyvatė turi daugiau žmogiškumo už šį fašistą.<br />Čavezas nenurimo su savo replikomis net tada, kai buvo išjungtas jo mikrofonas. Ir tada diplomatija užleido vietą žmogiškai kalbai. Prie Hugo Čavezo palinko Ispanijos karalius Jonas Karolis ir išrėžė: „porque no te callas?“, kas, išvertus iš ispanų, reiškia - gal užsičiaupsi?<br />Įdomu, ar kada nors tokia frazė yra nuskambėjusi Bakingamo rūmuose…<br />O tada Čilėje įsižeidęs Ispanijos karalius paliko salę. Bet vėliau grįžo, nes labai prašė Čilės prezidentas.<br />Hugas Čavezas vėliau pareiškė: nesvarbu, kad jis - karalius, mes abu esame valstybių vadovai. Bet mane, skirtingai nei jį, bent jau žmonės išrinko.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51838632</guid><pubDate>Thu, 10 Nov 2022 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51838632/2022_11_09_fd8ce357_4698_f_20221109174642362.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkiolika metų lapkričio 10-tą dieną Čilėje vykusiame Iberoamerikos valstybių vadovų suvažiavime tuometis Ispanijos prezidentas Chosė Luisas Rogdrigezas Sapateras sakė kalbą, kurią replikomis nuolatos pertraukinėjo Venesuelos prezidentas Hugas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkiolika metų lapkričio 10-tą dieną Čilėje vykusiame Iberoamerikos valstybių vadovų suvažiavime tuometis Ispanijos prezidentas Chosė Luisas Rogdrigezas Sapateras sakė kalbą, kurią replikomis nuolatos pertraukinėjo Venesuelos prezidentas Hugas Čavezas. Čavezą supykdė, kad Sapateras aukštino buvusį Ispanijos premjerą Chosė Mariją Aznarą, apie kurį Čavezas replikavo - tigras ar gyvatė turi daugiau žmogiškumo už šį fašistą.<br />Čavezas nenurimo su savo replikomis net tada, kai buvo išjungtas jo mikrofonas. Ir tada diplomatija užleido vietą žmogiškai kalbai. Prie Hugo Čavezo palinko Ispanijos karalius Jonas Karolis ir išrėžė: „porque no te callas?“, kas, išvertus iš ispanų, reiškia - gal užsičiaupsi?<br />Įdomu, ar kada nors tokia frazė yra nuskambėjusi Bakingamo rūmuose…<br />O tada Čilėje įsižeidęs Ispanijos karalius paliko salę. Bet vėliau grįžo, nes labai prašė Čilės prezidentas.<br />Hugas Čavezas vėliau pareiškė: nesvarbu, kad jis - karalius, mes abu esame valstybių vadovai. Bet mane, skirtingai nei jį, bent jau žmonės išrinko.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl garsių pasaulio vyrų seksualumas trunka tik vienerius metus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-garsiu-pasaulio-vyru-seksualumas-trunka-tik-vienerius-metus--51835571</link><description><![CDATA[Pernai lapkričio 9 dieną žurnalas „People“ 52-ejų metų aktorių Paulą Ruddą, kuris atliko pagrindinį vaidmenį filme „Žmogus skruzdė“ ar du sezonus buvo Pheobie draugas Mikes seriale „Draugai“, paskelbė „Seksualiausiu gyvenančiu pasaulio vyru“. Šis titulas anksčiau buvo atitekęs Maiklui Jordanui, Deividui Bekhamui, Johniui Depui, Georgui Clooniui ir daugeliui kitų. Ir žinote, kodėl kiekvienas save gerbiantis vyras neturėtų didžiuotis gavęs tokį titulą? Todėl, kad visas pasaulis sužino, kad jo seksualumas trunka tik vienus metus, nes po metų atsiranda seksualesnių. Antai, užvakar seksualesnis už Ruddą tapo kitas amerikiečių aktorius Chrisas Evansas - titulas perduotas jam.<br />Beje, „People“ - kažkada populiariausias žurnalas Amerikoje - seksualiausių pasaulio moterų nerenka.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51835571</guid><pubDate>Wed, 09 Nov 2022 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51835571/2022_11_08_12ac9b84_4698_f_20221108190333209.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pernai lapkričio 9 dieną žurnalas „People“ 52-ejų metų aktorių Paulą Ruddą, kuris atliko pagrindinį vaidmenį filme „Žmogus skruzdė“ ar du sezonus buvo Pheobie draugas Mikes seriale „Draugai“, paskelbė „Seksualiausiu gyvenančiu pasaulio vyru“. Šis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pernai lapkričio 9 dieną žurnalas „People“ 52-ejų metų aktorių Paulą Ruddą, kuris atliko pagrindinį vaidmenį filme „Žmogus skruzdė“ ar du sezonus buvo Pheobie draugas Mikes seriale „Draugai“, paskelbė „Seksualiausiu gyvenančiu pasaulio vyru“. Šis titulas anksčiau buvo atitekęs Maiklui Jordanui, Deividui Bekhamui, Johniui Depui, Georgui Clooniui ir daugeliui kitų. Ir žinote, kodėl kiekvienas save gerbiantis vyras neturėtų didžiuotis gavęs tokį titulą? Todėl, kad visas pasaulis sužino, kad jo seksualumas trunka tik vienus metus, nes po metų atsiranda seksualesnių. Antai, užvakar seksualesnis už Ruddą tapo kitas amerikiečių aktorius Chrisas Evansas - titulas perduotas jam.<br />Beje, „People“ - kažkada populiariausias žurnalas Amerikoje - seksualiausių pasaulio moterų nerenka.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar infliacija sunaikins apsipirkinėjimo laimės hormoną?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-infliacija-sunaikins-apsipirkinejimo-laimes-hormona--51815984</link><description><![CDATA[Prieš ketverius metus Jungtinės Karalystės teisėsauga už užstatą paleido į laisvę Azerbaidžano pilietę ponią Zamirą Hadžijevą. Ji buvo sulaikyta už tai, kad šalies Nacionalinei nusikaltimų agentūrai negalėjo paaiškinti, kokiu būdu jai pavyko uždirbti pinigų, už kuriuos įsigijo nekilnojamojo turto Londono centre. Beveik už 12 milijonų svarų. Suprantu, kad po pastarojo nekilnojamojo turto kainų bumo tokios sumos jūsų neturėtų stebinti. Ir žinote, su dabartinėmis infliacinėmis kainomis prekybos centruose, turėsiu įdėti nemažai pastangų, kad jus nustebinčiau suma, kurią ponia Hadžijeva išleido garsiajame Londono Harrod’s.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51815984</guid><pubDate>Tue, 08 Nov 2022 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51815984/2022_11_07_8e8d1b84_4698_f_20221107151329177.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš ketverius metus Jungtinės Karalystės teisėsauga už užstatą paleido į laisvę Azerbaidžano pilietę ponią Zamirą Hadžijevą. Ji buvo sulaikyta už tai, kad šalies Nacionalinei nusikaltimų agentūrai negalėjo paaiškinti, kokiu būdu jai pavyko uždirbti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš ketverius metus Jungtinės Karalystės teisėsauga už užstatą paleido į laisvę Azerbaidžano pilietę ponią Zamirą Hadžijevą. Ji buvo sulaikyta už tai, kad šalies Nacionalinei nusikaltimų agentūrai negalėjo paaiškinti, kokiu būdu jai pavyko uždirbti pinigų, už kuriuos įsigijo nekilnojamojo turto Londono centre. Beveik už 12 milijonų svarų. Suprantu, kad po pastarojo nekilnojamojo turto kainų bumo tokios sumos jūsų neturėtų stebinti. Ir žinote, su dabartinėmis infliacinėmis kainomis prekybos centruose, turėsiu įdėti nemažai pastangų, kad jus nustebinčiau suma, kurią ponia Hadžijeva išleido garsiajame Londono Harrod’s.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar prancūzės moterys kelnes dėvi legaliai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-prancuzes-moterys-kelnes-devi-legaliai--51784123</link><description><![CDATA[1800-ųjų lapkričio 7-tąją Prancūzijoje priimtas įstatymas, draudžiantis moterims dėvėti kelnes. Jeigu tokia būtinybė buvo neišvengiama, jos turėjo gauti policijos leidimą.<br />Ilgakelniai darbininkų klasės atstovai - sankuliotai - tais Prancūzijos revoliucijos laikais tapo priešprieša prieš kelnes iki kelių dėvinčią aukštuomenę. Draudimas moterims dėvėti ilgas kelnes simboliškai nušalino jas nuo revoliucinio rango. Įstatymas buvo dukart pakoreguotas - moterys galėjo neatsiklaususios šokti į ilgas kelnes, jeigu ruošėsi minti dviratį ar vadelioti.<br />Įstatymo, akivaizdu, niekas nepaisė daugybę metų ir rodėsi, kad jį galima buvo pamiršti. Tačiau 2010-tais metais viena partija nuo jo nupūtė dulkes ir pradėjo reikalauti, kad būtų panaikintas formaliai. Paryžiaus prefektūra, kitaip tariant - policija, iš pradžių šaipėsi: gal nešvaistykim veltui laiko, kas tuos įstatymus beprisimena. Tačiau iniciatoriai neatlyžo ir savo pasiekė. Legaliai dėvėti ilgas kelnes moterys Prancūzijoje pradėjo tik 2012-iais.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51784123</guid><pubDate>Mon, 07 Nov 2022 06:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51784123/2022_11_04_382b2aad_4698_f_20221104120541566.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1800-ųjų lapkričio 7-tąją Prancūzijoje priimtas įstatymas, draudžiantis moterims dėvėti kelnes. Jeigu tokia būtinybė buvo neišvengiama, jos turėjo gauti policijos leidimą.&#13;
Ilgakelniai darbininkų klasės atstovai - sankuliotai - tais Prancūzijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1800-ųjų lapkričio 7-tąją Prancūzijoje priimtas įstatymas, draudžiantis moterims dėvėti kelnes. Jeigu tokia būtinybė buvo neišvengiama, jos turėjo gauti policijos leidimą.<br />Ilgakelniai darbininkų klasės atstovai - sankuliotai - tais Prancūzijos revoliucijos laikais tapo priešprieša prieš kelnes iki kelių dėvinčią aukštuomenę. Draudimas moterims dėvėti ilgas kelnes simboliškai nušalino jas nuo revoliucinio rango. Įstatymas buvo dukart pakoreguotas - moterys galėjo neatsiklaususios šokti į ilgas kelnes, jeigu ruošėsi minti dviratį ar vadelioti.<br />Įstatymo, akivaizdu, niekas nepaisė daugybę metų ir rodėsi, kad jį galima buvo pamiršti. Tačiau 2010-tais metais viena partija nuo jo nupūtė dulkes ir pradėjo reikalauti, kad būtų panaikintas formaliai. Paryžiaus prefektūra, kitaip tariant - policija, iš pradžių šaipėsi: gal nešvaistykim veltui laiko, kas tuos įstatymus beprisimena. Tačiau iniciatoriai neatlyžo ir savo pasiekė. Legaliai dėvėti ilgas kelnes moterys Prancūzijoje pradėjo tik 2012-iais.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kokiu aliejumi teps galvą Karoliui III ir kas tuomet nutiks?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kokiu-aliejumi-teps-galva-karoliui-iii-ir-kas-tuomet-nutiks--51776070</link><description><![CDATA[1963-ių metų lapkričio 4-tąją, viena tada dar tik į šlovės olimpą žengti besirengianti grupė buvo pakviesta dalyvauti kasmetiniame karališkame pramoginiame koncerte.<br />Karalienė Elžbieta II-oji tada nedalyvavo, nes laukėsi, bet ir be jos čia buvo visa Anglijos grietinėlė. Grupė atliko keturias dainas, prieš paskutiniąją jos lyderis ištarė tokius žodžius: „Noriu paprašyti jūsų palaikymo. Tie, kas sėdite pigiose vietose - paplokite. Visi kiti - užteks, jeigu tik pažvanginsite savo perlais.“<br />Salė labai juokėsi. Vėliau Johnas Lennonas prisipažins, kad norėjo pavartoti dar ir keiksmažodį, bet susiturėjo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51776070</guid><pubDate>Fri, 04 Nov 2022 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51776070/2022_11_03_7b1ab7fa_4698_f_20221103153520753.mp3" length="2890591" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1963-ių metų lapkričio 4-tąją, viena tada dar tik į šlovės olimpą žengti besirengianti grupė buvo pakviesta dalyvauti kasmetiniame karališkame pramoginiame koncerte.&#13;
Karalienė Elžbieta II-oji tada nedalyvavo, nes laukėsi, bet ir be jos čia buvo visa...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1963-ių metų lapkričio 4-tąją, viena tada dar tik į šlovės olimpą žengti besirengianti grupė buvo pakviesta dalyvauti kasmetiniame karališkame pramoginiame koncerte.<br />Karalienė Elžbieta II-oji tada nedalyvavo, nes laukėsi, bet ir be jos čia buvo visa Anglijos grietinėlė. Grupė atliko keturias dainas, prieš paskutiniąją jos lyderis ištarė tokius žodžius: „Noriu paprašyti jūsų palaikymo. Tie, kas sėdite pigiose vietose - paplokite. Visi kiti - užteks, jeigu tik pažvanginsite savo perlais.“<br />Salė labai juokėsi. Vėliau Johnas Lennonas prisipažins, kad norėjo pavartoti dar ir keiksmažodį, bet susiturėjo.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ką reikėtų žinoti prieš akių operaciją pas oftalmologą šarlataną?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ka-reiketu-zinoti-pries-akiu-operacija-pas-oftalmologa-sarlatana--51773352</link><description><![CDATA[1752-trų metais lapkričio 3 dieną vokiečių kompozitoriui Gerogui Frydrichui Hendeliui buvo atlikta akies kataraktos operacija. Ji, kaip ir kelios iki tol, nebuvo sėkmingos, ir genijus galiausiai apako. Operaciją atliko apsišaukėlis akių gydytojas, garsus tuo metu sukčius Chevalier Johnas Tayloras. Jis atvykdavo į miestus su savo karieta, kuri buvo išpiešta akies obuoliais, o užrašas skelbė - kas suteikia regėjimą, dovanoja gyvybę. Jis „operuodavo“ miestų aikštėse stebint miestelėnams, tačiau pradingdavo iš miesto pacientui dar nespėjus nusiimti tvarsčio.<br />Nuo jo gydymo apako, o po to dar ir pasimirė ir kitas genijus - Johanas Sebastianas Bachas. Muzikas veikiausiai kentėjo nuo kataraktos ir nuo atšokusios akies tinklainės. Greičiausiai, po operacijos dėl infekcijos kilo komplikacijos, kurios buvo mirtinos.<br />Tuo metu mažai buvo žinoma apie pavojingas bakterijas, nebuvo ir anestetikų, tad visa tokių operacijų esmė buvo - operuoti greitai.<br />Todėl, kai per Kalėdas išgirsite „Hallelujah Chorus“, dėkokite mokslui, kad oftalmologija taip smarkiai progresavo nuo tų auksinių didžiųjų kompozitorių laikų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51773352</guid><pubDate>Thu, 03 Nov 2022 06:26:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51773352/2022_11_02_ee7162f0_4698_f_20221102124708624.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1752-trų metais lapkričio 3 dieną vokiečių kompozitoriui Gerogui Frydrichui Hendeliui buvo atlikta akies kataraktos operacija. Ji, kaip ir kelios iki tol, nebuvo sėkmingos, ir genijus galiausiai apako. Operaciją atliko apsišaukėlis akių gydytojas,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1752-trų metais lapkričio 3 dieną vokiečių kompozitoriui Gerogui Frydrichui Hendeliui buvo atlikta akies kataraktos operacija. Ji, kaip ir kelios iki tol, nebuvo sėkmingos, ir genijus galiausiai apako. Operaciją atliko apsišaukėlis akių gydytojas, garsus tuo metu sukčius Chevalier Johnas Tayloras. Jis atvykdavo į miestus su savo karieta, kuri buvo išpiešta akies obuoliais, o užrašas skelbė - kas suteikia regėjimą, dovanoja gyvybę. Jis „operuodavo“ miestų aikštėse stebint miestelėnams, tačiau pradingdavo iš miesto pacientui dar nespėjus nusiimti tvarsčio.<br />Nuo jo gydymo apako, o po to dar ir pasimirė ir kitas genijus - Johanas Sebastianas Bachas. Muzikas veikiausiai kentėjo nuo kataraktos ir nuo atšokusios akies tinklainės. Greičiausiai, po operacijos dėl infekcijos kilo komplikacijos, kurios buvo mirtinos.<br />Tuo metu mažai buvo žinoma apie pavojingas bakterijas, nebuvo ir anestetikų, tad visa tokių operacijų esmė buvo - operuoti greitai.<br />Todėl, kai per Kalėdas išgirsite „Hallelujah Chorus“, dėkokite mokslui, kad oftalmologija taip smarkiai progresavo nuo tų auksinių didžiųjų kompozitorių laikų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl šokėjos krepšinyje pasirodo tik per minutės pertraukėles, o futbole - niekada?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-sokejos-krepsinyje-pasirodo-tik-per-minutes-pertraukeles-o-futbole-niekada--51761528</link><description><![CDATA[1898-tų metų lapkričio 2 dieną pirmą kartą sirgalius ir komandą bandyta užvesti Minesotoje. Tai buvo futbolo rungtynės tarp Minesotos ir Šiaurės Vakarų universitetų.<br />Suprantama, rungtynėse sirgaliai šūkaliodavo ir iki tol, tačiau būtent šios rungtynės yra laikomos šiuolaikinių komandų šokėjų tradicijos pradžia, nes šūkaliojimas buvo organizuotas.<br />O tąsyk Minesota nugalėjo varžovus, ir niekas neabejojo, kad pergalę pasiekti padėjo ir sirgalių linksmintojai. Jų šlovės valanda atėjo labai greitai.<br />Ai, vos nepamiršau. Pirmieji vadinamieji cheerleaderiai buvo vyrai. Moterys iš aikštelių juos išstumti pradėjo po trisdešimties metų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51761528</guid><pubDate>Wed, 02 Nov 2022 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51761528/2022_11_01_b29f6877_4698_f_20221101173607051.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1898-tų metų lapkričio 2 dieną pirmą kartą sirgalius ir komandą bandyta užvesti Minesotoje. Tai buvo futbolo rungtynės tarp Minesotos ir Šiaurės Vakarų universitetų.&#13;
Suprantama, rungtynėse sirgaliai šūkaliodavo ir iki tol, tačiau būtent šios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1898-tų metų lapkričio 2 dieną pirmą kartą sirgalius ir komandą bandyta užvesti Minesotoje. Tai buvo futbolo rungtynės tarp Minesotos ir Šiaurės Vakarų universitetų.<br />Suprantama, rungtynėse sirgaliai šūkaliodavo ir iki tol, tačiau būtent šios rungtynės yra laikomos šiuolaikinių komandų šokėjų tradicijos pradžia, nes šūkaliojimas buvo organizuotas.<br />O tąsyk Minesota nugalėjo varžovus, ir niekas neabejojo, kad pergalę pasiekti padėjo ir sirgalių linksmintojai. Jų šlovės valanda atėjo labai greitai.<br />Ai, vos nepamiršau. Pirmieji vadinamieji cheerleaderiai buvo vyrai. Moterys iš aikštelių juos išstumti pradėjo po trisdešimties metų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Koks spalvingas giltinės garderobas!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-koks-spalvingas-giltines-garderobas--51761594</link><description><![CDATA[1348-tais metais kažkada maždaug aplink lapkričio 1-ąją Londoną pasiekė pasaulinė neganda- buboninis ir plaučių maras, pramintas juodaja mirtimi. Viskas prasidėjo Kinijoje, užkratas į Europą atkeliavo prekybiniais laivais. Pasigavusių užkratą žmonių kūnas tapdavo nusėtas pūlingų ir kraujuojančių pūslių. Bacila žmonės užsikrėsdavo oro lašeliniu būdu (anuomet, turbūt, ilgai reiktų aiškinti, kas tai yra), taip pat per graužikus ir kitus kenkėjus. Maras, kuris pasaulyje truko ne vienus metus, o po to vis kartais grįždavo, Europoje pražudė apie 20 milijonų žmonių, apie trečdalį žemyno. Tais laikais ir atsirado dalgėtos, gyvybes šienaujančios, giltinės simbolis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51761594</guid><pubDate>Tue, 01 Nov 2022 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51761594/2022_10_31_f0bc3122_4698_f_20221031180637432.mp3" length="2885576" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1348-tais metais kažkada maždaug aplink lapkričio 1-ąją Londoną pasiekė pasaulinė neganda- buboninis ir plaučių maras, pramintas juodaja mirtimi. Viskas prasidėjo Kinijoje, užkratas į Europą atkeliavo prekybiniais laivais. Pasigavusių užkratą žmonių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1348-tais metais kažkada maždaug aplink lapkričio 1-ąją Londoną pasiekė pasaulinė neganda- buboninis ir plaučių maras, pramintas juodaja mirtimi. Viskas prasidėjo Kinijoje, užkratas į Europą atkeliavo prekybiniais laivais. Pasigavusių užkratą žmonių kūnas tapdavo nusėtas pūlingų ir kraujuojančių pūslių. Bacila žmonės užsikrėsdavo oro lašeliniu būdu (anuomet, turbūt, ilgai reiktų aiškinti, kas tai yra), taip pat per graužikus ir kitus kenkėjus. Maras, kuris pasaulyje truko ne vienus metus, o po to vis kartais grįždavo, Europoje pražudė apie 20 milijonų žmonių, apie trečdalį žemyno. Tais laikais ir atsirado dalgėtos, gyvybes šienaujančios, giltinės simbolis.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip už tą vieną žingsnį nuo meilės iki neapykantos baudžia Havajuose?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-uz-ta-viena-zingsni-nuo-meiles-iki-neapykantos-baudzia-havajuose--51735941</link><description><![CDATA[Prieš penkerius metus spalio 31 dieną Havajuose, Maui saloje teisėja Darenui Youngui skyrė bausmę: parašyti 144 komplimentus apie savo buvusią draugę. Už tai, kad šis jai nusiuntė jai 144-ias bjaurias žinutes, nors neturėjo teisės su ja bendrauti, jai buvo pritaikytos apsaugos priemonės nuo savo buvusio vaikino.<br />Už kiekvieną šlykštų dalyką, kurį jai pasakei, dabar turėsi pasakyti gražų. Žodžiai kartotis negali, - sakė teisėja.<br />Tik negalvokite, kad Youngas tik tuo ir atsipirko. Jam skirti dveji metai bandomojo laikotarpio pasitaisyti, sumokėti 2400 dolerių baudą ir dar padirbėti 200 valandŲ viešųjų darbų. Ar dabar suprantate karmos galią?<br />Youngas pažadėjo palikti buvusią draugę ramybėje, atsitiesti ir gyventi naują gyvenimą. „Nežinau, ar turėčiau tau nukirst nagus, ar atimti telefoną, kad tikrai paliktum ją ramybėje, - sakė teisėja. Ko gero atimsiu telefoną, nors tikiuosi, kad tavo buvusioji pasikeis telefono numerį.“<br />Ak, kad teisingumas būtų taip lengvai ir paprastai įgyvendinamas ir pas mus, tose vadinamosiose rezonansinėse bylose. O jeigu kas nors vis tiek suabejos teisingumu, atminkite - virš Temidės visada dar yra Karma]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51735941</guid><pubDate>Mon, 31 Oct 2022 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51735941/2022_10_30_2b0fbf47_4698_f_20221030144759643.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkerius metus spalio 31 dieną Havajuose, Maui saloje teisėja Darenui Youngui skyrė bausmę: parašyti 144 komplimentus apie savo buvusią draugę. Už tai, kad šis jai nusiuntė jai 144-ias bjaurias žinutes, nors neturėjo teisės su ja bendrauti, jai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkerius metus spalio 31 dieną Havajuose, Maui saloje teisėja Darenui Youngui skyrė bausmę: parašyti 144 komplimentus apie savo buvusią draugę. Už tai, kad šis jai nusiuntė jai 144-ias bjaurias žinutes, nors neturėjo teisės su ja bendrauti, jai buvo pritaikytos apsaugos priemonės nuo savo buvusio vaikino.<br />Už kiekvieną šlykštų dalyką, kurį jai pasakei, dabar turėsi pasakyti gražų. Žodžiai kartotis negali, - sakė teisėja.<br />Tik negalvokite, kad Youngas tik tuo ir atsipirko. Jam skirti dveji metai bandomojo laikotarpio pasitaisyti, sumokėti 2400 dolerių baudą ir dar padirbėti 200 valandŲ viešųjų darbų. Ar dabar suprantate karmos galią?<br />Youngas pažadėjo palikti buvusią draugę ramybėje, atsitiesti ir gyventi naują gyvenimą. „Nežinau, ar turėčiau tau nukirst nagus, ar atimti telefoną, kad tikrai paliktum ją ramybėje, - sakė teisėja. Ko gero atimsiu telefoną, nors tikiuosi, kad tavo buvusioji pasikeis telefono numerį.“<br />Ak, kad teisingumas būtų taip lengvai ir paprastai įgyvendinamas ir pas mus, tose vadinamosiose rezonansinėse bylose. O jeigu kas nors vis tiek suabejos teisingumu, atminkite - virš Temidės visada dar yra Karma]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kiek gali kainuoti pasaulio pabaiga?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kiek-gali-kainuoti-pasaulio-pabaiga--51713110</link><description><![CDATA[Lygiai prieš 30-imt metų spalio 28-ąją šimtai tūkstančių krikščioniško religinio judėjimo Dami Misija, įsteigto Pietų Korėjoje, narių turėjo nusivilti, nes tądien žadėta pasaulio pabaiga neatėjo. Dami Misija buvo išplitusi ne tik Pietų Korėjoje, bet ir keliuose Amerikos didžiuosiuose miestuose. Dėmesio sulaukė po to, kai žmonės įtikėjo jos įkūrėjo Lee Jang Rimo pranašyste, kad 1992-ais metais spalio 28-tąją ateis pasaulio pabaiga. Apie 20-imt tūkstančių pietų korėjiečių patikėjo, kad tą naktį jie bus paimti į dangų. Tai šalyje sukėlė didelę socialinę krizę, nes daugybė žmonių pardavė namus, paliko darbus ir šeimas. Tą naktį daugiau nei pusantro tūkstančio policininkų, pirmosios pagalbos tarnybų buvo pasirengusios masinei psichozei. Maždaug 1000-is maldininkų susirinko į pagrindinę Dami Misijos bažnyčią Seule.<br />Kelios minutės po vidurnakčio pro bažnyčios langą trečiame aukšte išlindo berniuko galva ir esantiems lauke sušuko: niekas nevyksta.<br />Paties sektos įkūrėjo bažnyčioje nebuvo. Mėnesiu anksčiau jis buvo suimtas dėl kaltinimo išviliojus iš žmonių pinigus. Daugiau nei 4-is milijonus dolerių]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51713110</guid><pubDate>Fri, 28 Oct 2022 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51713110/2022_10_27_628ef060_4698_f_20221027200616994.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš 30-imt metų spalio 28-ąją šimtai tūkstančių krikščioniško religinio judėjimo Dami Misija, įsteigto Pietų Korėjoje, narių turėjo nusivilti, nes tądien žadėta pasaulio pabaiga neatėjo. Dami Misija buvo išplitusi ne tik Pietų Korėjoje, bet...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš 30-imt metų spalio 28-ąją šimtai tūkstančių krikščioniško religinio judėjimo Dami Misija, įsteigto Pietų Korėjoje, narių turėjo nusivilti, nes tądien žadėta pasaulio pabaiga neatėjo. Dami Misija buvo išplitusi ne tik Pietų Korėjoje, bet ir keliuose Amerikos didžiuosiuose miestuose. Dėmesio sulaukė po to, kai žmonės įtikėjo jos įkūrėjo Lee Jang Rimo pranašyste, kad 1992-ais metais spalio 28-tąją ateis pasaulio pabaiga. Apie 20-imt tūkstančių pietų korėjiečių patikėjo, kad tą naktį jie bus paimti į dangų. Tai šalyje sukėlė didelę socialinę krizę, nes daugybė žmonių pardavė namus, paliko darbus ir šeimas. Tą naktį daugiau nei pusantro tūkstančio policininkų, pirmosios pagalbos tarnybų buvo pasirengusios masinei psichozei. Maždaug 1000-is maldininkų susirinko į pagrindinę Dami Misijos bažnyčią Seule.<br />Kelios minutės po vidurnakčio pro bažnyčios langą trečiame aukšte išlindo berniuko galva ir esantiems lauke sušuko: niekas nevyksta.<br />Paties sektos įkūrėjo bažnyčioje nebuvo. Mėnesiu anksčiau jis buvo suimtas dėl kaltinimo išviliojus iš žmonių pinigus. Daugiau nei 4-is milijonus dolerių]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl už galimybę lakstyti vandeniu turėtume dėkoti ne Jėzui Kristui?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-uz-galimybe-lakstyti-vandeniu-turetume-dekoti-ne-jezui-kristui--51696857</link><description><![CDATA[1925 metų spalio 27 dieną amerikietis Fredas Walleris patentavo vandens slides. Walleris dirbo kino studijoje „Paramount Pictures“ specialiųjų efektų kūrėju. Vandens slides jis sugalvojo panaudoti filmuojant ant vandens judantį objektą. Puikiai išmanęs kino, taigi ir reklamos, virtuvę jis nesunkiai rado būdą išpopuliarinti slides tarp vandens pramogų mėgėjų. Tik vandens slidės, iš tiesų, nebuvo jo išradimas. Idėja, jog slidinėti galima ne tik ant sniego, bet ir ant vandens, pirmam į galvą atėjo aštuoniolikmečiui iš Minesotos Ralfui Samuelsonui. Jis netgi ištobulino laikysenos ant vandens slidžių. Tik savo sumanymą nesugalvojo patentuoti ir paversti komerciškai pelningu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51696857</guid><pubDate>Thu, 27 Oct 2022 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51696857/2022_10_26_d7a246a1_4698_f_20221026170050437.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1925 metų spalio 27 dieną amerikietis Fredas Walleris patentavo vandens slides. Walleris dirbo kino studijoje „Paramount Pictures“ specialiųjų efektų kūrėju. Vandens slides jis sugalvojo panaudoti filmuojant ant vandens judantį objektą. Puikiai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1925 metų spalio 27 dieną amerikietis Fredas Walleris patentavo vandens slides. Walleris dirbo kino studijoje „Paramount Pictures“ specialiųjų efektų kūrėju. Vandens slides jis sugalvojo panaudoti filmuojant ant vandens judantį objektą. Puikiai išmanęs kino, taigi ir reklamos, virtuvę jis nesunkiai rado būdą išpopuliarinti slides tarp vandens pramogų mėgėjų. Tik vandens slidės, iš tiesų, nebuvo jo išradimas. Idėja, jog slidinėti galima ne tik ant sniego, bet ir ant vandens, pirmam į galvą atėjo aštuoniolikmečiui iš Minesotos Ralfui Samuelsonui. Jis netgi ištobulino laikysenos ant vandens slidžių. Tik savo sumanymą nesugalvojo patentuoti ir paversti komerciškai pelningu.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar Karolis III duos pasimatuoti karūną karūnavimo ceremonijos svečiams?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-karolis-iii-duos-pasimatuoti-karuna-karunavimo-ceremonijos-sveciams--51682421</link><description><![CDATA[Lygiai prieš 30 metų spalio 26 dieną Londono greitosios medicinos pagalbos centre buvo paleista kompiuterizuota brigadų paskirstymo į iškvietimus sistema, kuri neveikė. Tarnyba, kurios paskirtis gelbėti patekusius į bėdą, pati jas kūrė.<br />Sistema turėjo padėti sumažinti greitosios atvykimo laiką vidutiniškai iki trijų minučių - tokį standartą neseniai buvo nustačiusi valdžia. Tačiau daugiau nei du šimtai pagalbą teikiančių automobilių dėl neveikiančios sistemos pas sergančius ėmė tik dar labiau vėluoti. Skambučių centras, kuris per dieną sulaukdavo iki pustrečio tūkstančio skambučių, ėmė visiškai lūžti. Skambučių dar padaugėjo, dėl to, kad žmonės ėmė skambinti nesulaukdami greitosios pagalbos. Tai, kas paaiškėjo vėliau, neturėtų būti juokinga net turintiems britišką humoro jausmą.<br />Sistema į darbą buvo paleista be bandymų. Iki starto buvo žinoma 81 programinės įrangos klaida. Ir britai irgi taupo - sistema buvo įdiegta senuose kompiuteriuose. Personalas apmokymus perėjo likus 10 mėnesių iki sistemos starto, nesipraktikavo. Per tiek laiko ir savo vardą gali pamiršti, jeigu nesikartosi. Dar prie viso šio susimovimo faktų reikia pridėti ir tai, kad sistemą kūrę žmonės nesikonsultavo su tais, kurie tiesiogiai turės su ja dirbti.<br />Žinoma, dėl šios istorijos lėkė galvos. Bet 2006-taisiais, kai sistema buvo atnaujinta, dispečeriams ir vėl teko imtis senų patikimų įrankių - popieriaus ir rašiklio, nes sistema ir vėl užlūžo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51682421</guid><pubDate>Wed, 26 Oct 2022 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51682421/2022_10_25_0805b853_4698_f_20221025155605100.mp3" length="2850467" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš 30 metų spalio 26 dieną Londono greitosios medicinos pagalbos centre buvo paleista kompiuterizuota brigadų paskirstymo į iškvietimus sistema, kuri neveikė. Tarnyba, kurios paskirtis gelbėti patekusius į bėdą, pati jas kūrė.&#13;
Sistema...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš 30 metų spalio 26 dieną Londono greitosios medicinos pagalbos centre buvo paleista kompiuterizuota brigadų paskirstymo į iškvietimus sistema, kuri neveikė. Tarnyba, kurios paskirtis gelbėti patekusius į bėdą, pati jas kūrė.<br />Sistema turėjo padėti sumažinti greitosios atvykimo laiką vidutiniškai iki trijų minučių - tokį standartą neseniai buvo nustačiusi valdžia. Tačiau daugiau nei du šimtai pagalbą teikiančių automobilių dėl neveikiančios sistemos pas sergančius ėmė tik dar labiau vėluoti. Skambučių centras, kuris per dieną sulaukdavo iki pustrečio tūkstančio skambučių, ėmė visiškai lūžti. Skambučių dar padaugėjo, dėl to, kad žmonės ėmė skambinti nesulaukdami greitosios pagalbos. Tai, kas paaiškėjo vėliau, neturėtų būti juokinga net turintiems britišką humoro jausmą.<br />Sistema į darbą buvo paleista be bandymų. Iki starto buvo žinoma 81 programinės įrangos klaida. Ir britai irgi taupo - sistema buvo įdiegta senuose kompiuteriuose. Personalas apmokymus perėjo likus 10 mėnesių iki sistemos starto, nesipraktikavo. Per tiek laiko ir savo vardą gali pamiršti, jeigu nesikartosi. Dar prie viso šio susimovimo faktų reikia pridėti ir tai, kad sistemą kūrę žmonės nesikonsultavo su tais, kurie tiesiogiai turės su ja dirbti.<br />Žinoma, dėl šios istorijos lėkė galvos. Bet 2006-taisiais, kai sistema buvo atnaujinta, dispečeriams ir vėl teko imtis senų patikimų įrankių - popieriaus ir rašiklio, nes sistema ir vėl užlūžo.]]></itunes:summary><itunes:duration>179</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl P. Pikasui pasisekė, kad gimė anksčiau už dirbtinį intelektą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-p-pikasui-pasiseke-kad-gime-anksciau-uz-dirbtini-intelekta--51669364</link><description><![CDATA[2018 metų spalio 25 dieną Niujorke Christie’s aukcione už beveik 433 tūkstančius dolerių buvo parduotas paveikslas „Edmondas iš Belami“. Šiam aukcionui tai įprasta suma, bet yra viena detalė. Paveikslą nutapė dirbtinis intelektas. Jam, tiesa, pagelbėjo Paryžiuje įsikūrusi trijų menininkų grupė „Obvious“, kuri eksperimentuoja pasitelkdama dirbtinį intelektą.<br />Per metus bandymų jie įsitikino, kad algoritmai - turi nepaprastą galią (hmm, Zuckerbergas, turbūt, įsitikino dar greičiau). Jie gali būti labai kūrybingi.<br />Obvious trijulė kompiuteriui kaip įkvėpimą sukrovė 15 tūkstančių portretų iš įvairiausių epochų ir davė dviejų algoritmų užduotį - sukurk dabar savo. Reikalas tas, kad visi portretai turi daug bendrų bruožų. Nenuostabu. Taigi, pirmasis algoritmas, sukuria savo portretą, perduoda jį antrajam, tarsi tai būtų jau matytas darbas. Tuomet antrasis algoritmas kuria savo versiją.<br />Viskas labai paprasta. Tai lyg gyvo dailininko vaikščiojimas po dailės galeriją, kur jis pasisemia įkvėpimo ir nutapo savo paveikslą.<br />Aukcione parduotas paveikslas vaizduoja žmogaus veidą, tiesa, vaizdas ganėtinai išplaukęs. Neatmestina, kad išvydęs rezultatą Pikasas visas alexas ir siri išmestų į šiukšlių dėžę, o pats nukulniuotų užsisakyti tortilijos.<br /><br />(nuotr.©BBC)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51669364</guid><pubDate>Tue, 25 Oct 2022 05:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51669364/2022_10_24_8128dbfd_4698_f_20221024140438046.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2018 metų spalio 25 dieną Niujorke Christie’s aukcione už beveik 433 tūkstančius dolerių buvo parduotas paveikslas „Edmondas iš Belami“. Šiam aukcionui tai įprasta suma, bet yra viena detalė. Paveikslą nutapė dirbtinis intelektas. Jam, tiesa,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2018 metų spalio 25 dieną Niujorke Christie’s aukcione už beveik 433 tūkstančius dolerių buvo parduotas paveikslas „Edmondas iš Belami“. Šiam aukcionui tai įprasta suma, bet yra viena detalė. Paveikslą nutapė dirbtinis intelektas. Jam, tiesa, pagelbėjo Paryžiuje įsikūrusi trijų menininkų grupė „Obvious“, kuri eksperimentuoja pasitelkdama dirbtinį intelektą.<br />Per metus bandymų jie įsitikino, kad algoritmai - turi nepaprastą galią (hmm, Zuckerbergas, turbūt, įsitikino dar greičiau). Jie gali būti labai kūrybingi.<br />Obvious trijulė kompiuteriui kaip įkvėpimą sukrovė 15 tūkstančių portretų iš įvairiausių epochų ir davė dviejų algoritmų užduotį - sukurk dabar savo. Reikalas tas, kad visi portretai turi daug bendrų bruožų. Nenuostabu. Taigi, pirmasis algoritmas, sukuria savo portretą, perduoda jį antrajam, tarsi tai būtų jau matytas darbas. Tuomet antrasis algoritmas kuria savo versiją.<br />Viskas labai paprasta. Tai lyg gyvo dailininko vaikščiojimas po dailės galeriją, kur jis pasisemia įkvėpimo ir nutapo savo paveikslą.<br />Aukcione parduotas paveikslas vaizduoja žmogaus veidą, tiesa, vaizdas ganėtinai išplaukęs. Neatmestina, kad išvydęs rezultatą Pikasas visas alexas ir siri išmestų į šiukšlių dėžę, o pats nukulniuotų užsisakyti tortilijos.<br /><br />(nuotr.©BBC)]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip A. Einšteino laimės teorija tapo ne mažiau vertinga už reliatyvumo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-a-einsteino-laimes-teorija-tapo-ne-maziau-vertinga-uz-reliatyvumo--51644633</link><description><![CDATA[Prieš penkerius metus spalio 24 dieną Jeruzalėje aukcione šie popierėliai buvo parduoti už pusantro milijono ir už ketvirtį milijono dolerių. Pirmas sulaukė didesnio piniginio pasiūlymo, nes jame buvo parašytas ilgesnis tekstas.<br />„Ramus ir kuklus gyvenimas atneš daugiau laimės nei nesibaigiantis sėkmės siekimas, sukeliantis stresą.“<br />Ant kito lapo tekstas buvo trumpas, bet gilus: jeigu yra noras, kelias visada atsiras. Japonijos viešbučio kambary šią išmintį, kuri buvo praminta „Laimės teorija“, užrašė Albertas Einšteinas. Tuo metu jis keliavo po Aziją skaitydamas paskaitas, nors turėjo vykti į Stokholmą atsiimti metais anksčiau paskirtą Nobelio premiją. Bet suplanuotos kelionės nusprendė neatidėti.<br />Tokijuje pasiklausyti jo paskaitos susirinko pustrečio tūkstančio žmonių, sumokėjusių nemenką sumą už tokią galimybę. Einšteinas su žmona taip pat sulaukė itin garbingo Japonijos Imperatoriaus priėmimo Imperatoriaus rūmuose.<br />Joks žmogus nenusipelno tokio priėmimo, tuomet jis sakė žmonai Elsai.<br />Einšteino rašytas mintis apie laimę aukcionui pateikė Tokijo viešbučio pasiuntinio brolio anūkas, gyvenantis Vokietijoje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51644633</guid><pubDate>Mon, 24 Oct 2022 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51644633/2022_10_21_0bec6efd_4698_f_20221021160741953.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkerius metus spalio 24 dieną Jeruzalėje aukcione šie popierėliai buvo parduoti už pusantro milijono ir už ketvirtį milijono dolerių. Pirmas sulaukė didesnio piniginio pasiūlymo, nes jame buvo parašytas ilgesnis tekstas.&#13;
„Ramus ir kuklus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkerius metus spalio 24 dieną Jeruzalėje aukcione šie popierėliai buvo parduoti už pusantro milijono ir už ketvirtį milijono dolerių. Pirmas sulaukė didesnio piniginio pasiūlymo, nes jame buvo parašytas ilgesnis tekstas.<br />„Ramus ir kuklus gyvenimas atneš daugiau laimės nei nesibaigiantis sėkmės siekimas, sukeliantis stresą.“<br />Ant kito lapo tekstas buvo trumpas, bet gilus: jeigu yra noras, kelias visada atsiras. Japonijos viešbučio kambary šią išmintį, kuri buvo praminta „Laimės teorija“, užrašė Albertas Einšteinas. Tuo metu jis keliavo po Aziją skaitydamas paskaitas, nors turėjo vykti į Stokholmą atsiimti metais anksčiau paskirtą Nobelio premiją. Bet suplanuotos kelionės nusprendė neatidėti.<br />Tokijuje pasiklausyti jo paskaitos susirinko pustrečio tūkstančio žmonių, sumokėjusių nemenką sumą už tokią galimybę. Einšteinas su žmona taip pat sulaukė itin garbingo Japonijos Imperatoriaus priėmimo Imperatoriaus rūmuose.<br />Joks žmogus nenusipelno tokio priėmimo, tuomet jis sakė žmonai Elsai.<br />Einšteino rašytas mintis apie laimę aukcionui pateikė Tokijo viešbučio pasiuntinio brolio anūkas, gyvenantis Vokietijoje.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl atsisėdęs ant klaviatūros nepasieksi spausdinimo greičio rekordo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-atsisedes-ant-klaviaturos-nepasieksi-spausdinimo-greicio-rekordo--51635762</link><description><![CDATA[1918-tų metų spalio 21 dieną Margaret Owen iš Niujorko pasiekė pasaulio rekordą spausdindama 170 žodžių per minutę. Tai buvo jau ketvirtas jos pasaulinis pasiekimas. Ir ne toks jau prastas, lyginant su dabartiniu, kurį Guinesso rekordai užfiksavo 2005-taisiais. Anglų kalba spausdinanti mašininikė amerikietė Barbara Blackburn pasiekė 212 žodžių per minutę greitį. Be sustojimo ji sugebėjo spausdinti 150 žodžių per minutę ištisas 50 minučių.<br />Vidutiniškai mašininkės pirštai per darbo dieną įveikia daugiau kaip 18 kilometrų. Ir tikrai nepaliksiu jūsų su didžiausiu klausimu, kuris turėtų kilti, po šių faktų- kodėl pasiekimas matuojamas žodžiais, o ne raidėmis per minutę? Jeigu matuotume tik raidėmis, rekordininku galėtume būti bet kuris iš mūsų- užtektų atsisėsti ant klaviatūros ir pasėdėti. Rekordais užskaitomi tik teisingai atspausdinti žodžiai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51635762</guid><pubDate>Fri, 21 Oct 2022 05:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51635762/2022_10_20_443cf655_4698_f_20221020190324802.mp3" length="2882650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1918-tų metų spalio 21 dieną Margaret Owen iš Niujorko pasiekė pasaulio rekordą spausdindama 170 žodžių per minutę. Tai buvo jau ketvirtas jos pasaulinis pasiekimas. Ir ne toks jau prastas, lyginant su dabartiniu, kurį Guinesso rekordai užfiksavo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1918-tų metų spalio 21 dieną Margaret Owen iš Niujorko pasiekė pasaulio rekordą spausdindama 170 žodžių per minutę. Tai buvo jau ketvirtas jos pasaulinis pasiekimas. Ir ne toks jau prastas, lyginant su dabartiniu, kurį Guinesso rekordai užfiksavo 2005-taisiais. Anglų kalba spausdinanti mašininikė amerikietė Barbara Blackburn pasiekė 212 žodžių per minutę greitį. Be sustojimo ji sugebėjo spausdinti 150 žodžių per minutę ištisas 50 minučių.<br />Vidutiniškai mašininkės pirštai per darbo dieną įveikia daugiau kaip 18 kilometrų. Ir tikrai nepaliksiu jūsų su didžiausiu klausimu, kuris turėtų kilti, po šių faktų- kodėl pasiekimas matuojamas žodžiais, o ne raidėmis per minutę? Jeigu matuotume tik raidėmis, rekordininku galėtume būti bet kuris iš mūsų- užtektų atsisėsti ant klaviatūros ir pasėdėti. Rekordais užskaitomi tik teisingai atspausdinti žodžiai.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar Frekenbok užaugino nors vieną prezidentą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-frekenbok-uzaugino-nors-viena-prezidenta--51623930</link><description><![CDATA[Dar 1989-ais metais Jungtinės tautos priiėmė „Vaiko teisių konvenciją“, kurią ratifikavo visos šalys narės, išskyrus Somalį ir… Jungtines valstijas.<br />1975-tų metų spalio 20-tąją Amerikos Aukščiausiasis teismas paskelbė verdiktą, kad valstijos gali nustatyti taisykles, leidžiančias mokytojams pliaukštelėti neklaužadas moksleivius, net jei tam prieštarautų jų tėvai. Sprendimo reikėjo, nes į teismą kreipėsi dviejų moksleivių, kuriems mokytoja užtvojo liniuote, tėvai.<br />Nors teisėjai priimdami verdiktą nebuvo vieningi, pažymėjo, kad fizinė bausmė gali būti taikoma tik kritiniu atveju, mokiniai taip pat iš anksto turi būti supažindinti su nusižengimais, už kuriuos gali būti nubausti pliaukštelėjimais. Taip pat teismas rekomendavo, kad auklėjamąją procedūrą liniuote ar delnu stebėtų kitas mokytojas, o tėvams paprašius raštiško bausmės išaiškinimo, toks privalo būti pateiktas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51623930</guid><pubDate>Thu, 20 Oct 2022 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51623930/2022_10_19_ddf73e16_4698_f_20221019165242967.mp3" length="2739708" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dar 1989-ais metais Jungtinės tautos priiėmė „Vaiko teisių konvenciją“, kurią ratifikavo visos šalys narės, išskyrus Somalį ir… Jungtines valstijas.&#13;
1975-tų metų spalio 20-tąją Amerikos Aukščiausiasis teismas paskelbė verdiktą, kad valstijos gali...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dar 1989-ais metais Jungtinės tautos priiėmė „Vaiko teisių konvenciją“, kurią ratifikavo visos šalys narės, išskyrus Somalį ir… Jungtines valstijas.<br />1975-tų metų spalio 20-tąją Amerikos Aukščiausiasis teismas paskelbė verdiktą, kad valstijos gali nustatyti taisykles, leidžiančias mokytojams pliaukštelėti neklaužadas moksleivius, net jei tam prieštarautų jų tėvai. Sprendimo reikėjo, nes į teismą kreipėsi dviejų moksleivių, kuriems mokytoja užtvojo liniuote, tėvai.<br />Nors teisėjai priimdami verdiktą nebuvo vieningi, pažymėjo, kad fizinė bausmė gali būti taikoma tik kritiniu atveju, mokiniai taip pat iš anksto turi būti supažindinti su nusižengimais, už kuriuos gali būti nubausti pliaukštelėjimais. Taip pat teismas rekomendavo, kad auklėjamąją procedūrą liniuote ar delnu stebėtų kitas mokytojas, o tėvams paprašius raštiško bausmės išaiškinimo, toks privalo būti pateiktas.]]></itunes:summary><itunes:duration>172</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar Amerikos prezidentas dovanojo paltą savo meilužei?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-amerikos-prezidentas-dovanojo-palta-savo-meiluzei--51618261</link><description><![CDATA[1796-tų metų spalio 19-tą dieną Amerikos laikraštyje „Gazette of the United States“ pasirodė „Phocion’o“ slapyvardžiu pasivadinusio autoriaus straipsnis, kuriame tuometis kandidatas į prezidentus Tomas Džefersonas buvo apkaltintas nepadoriais santykiais su jam tarnavusia verge. Vėliau paaiškėjo, kad autorius buvo Aleksandras Hamiltonas, su kuriuo Džefersonas dirbo Džordžo Vašingtono komandoje. Vyrai buvo politiniai varžovai. Džefersonas keleriais metais anksčiau finansavo vieną leidėją, kuris išspausdino medžiagą apie tai, kad Hamilton'as turėjo romaną su kolegos žmona, vėliau jis tai pripažino. Tapęs prezidentu Džefersonas artimai bendravo su mirusios žmonos pussesere. Ji pagimdė sūnų, kuris buvo labai panašus į prezidentą.<br />Čia gal ir sustosiu. Nes tikrai kad… eik tu sau..]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51618261</guid><pubDate>Wed, 19 Oct 2022 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51618261/2022_10_18_736794bb_4698_f_20221018165909184.mp3" length="2754337" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1796-tų metų spalio 19-tą dieną Amerikos laikraštyje „Gazette of the United States“ pasirodė „Phocion’o“ slapyvardžiu pasivadinusio autoriaus straipsnis, kuriame tuometis kandidatas į prezidentus Tomas Džefersonas buvo apkaltintas nepadoriais...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1796-tų metų spalio 19-tą dieną Amerikos laikraštyje „Gazette of the United States“ pasirodė „Phocion’o“ slapyvardžiu pasivadinusio autoriaus straipsnis, kuriame tuometis kandidatas į prezidentus Tomas Džefersonas buvo apkaltintas nepadoriais santykiais su jam tarnavusia verge. Vėliau paaiškėjo, kad autorius buvo Aleksandras Hamiltonas, su kuriuo Džefersonas dirbo Džordžo Vašingtono komandoje. Vyrai buvo politiniai varžovai. Džefersonas keleriais metais anksčiau finansavo vieną leidėją, kuris išspausdino medžiagą apie tai, kad Hamilton'as turėjo romaną su kolegos žmona, vėliau jis tai pripažino. Tapęs prezidentu Džefersonas artimai bendravo su mirusios žmonos pussesere. Ji pagimdė sūnų, kuris buvo labai panašus į prezidentą.<br />Čia gal ir sustosiu. Nes tikrai kad… eik tu sau..]]></itunes:summary><itunes:duration>173</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar šiuolaikiniai automobiliai turi ne per daug ratų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-siuolaikiniai-automobiliai-turi-ne-per-daug-ratu--51597515</link><description><![CDATA[1933-čių metų spalio 18-tą dieną amerikiečių filosofas-išradėjas Ričardas Buckminsteris Fulleris padavė prašymą patentuoti savo išradimą automobilį Dymaxion.<br />Pavadinime buvo užšifruoti pagrindiniai automobilio privalumai: Dy - dinamika, max -maksimali. Jokia kita transporto priemonė negalėjo judėti kaip ši - ji galėjo apsisukti vietoje. Mašina (nors vargu, ar galima ją taip vadinti) turėjo tris ratus, du prieky ir vieną gale. Maždaug šešių metrų ilgio Dymaxion galėjo vežti apie tuziną keleivių. Maksimalus jo greitis siekė šimtą aštuoniasdešimt km/h, o rajumas - galonas (beveik keturi litrai) degalų penkiasdešimčiai kilometrų. Juokas tais laikais.<br />O svarbiausia - transporto priemonė atrodė labai ekscentriškai, traukė aukštuomenės dėmesį, atsirado nemažai turtingų žmonių, norėjusių investuoti į jos gamybą.<br />Įsivaizduokit, kaip atrodytų mūsų miestų gatvės, jeigu viskas būtų pavykę. Deja, tą patį mėnesį, kai Fulleris padavė prašymą išradimą patentuoti, Dymaxionas pateko į avariją, per kurią žuvo jo vairuotojas. Kaltas buvo ne Dymaxionas, o iš priešpriešais važiavęs automobilis, pilnas žioplių, kurie išvydę neįprastą transporto priemonę, užsižiopsoję įvažiavo į jos eismo juostą.<br />Todėl taip ir likom prie seno - du ratai arba keturi.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51597515</guid><pubDate>Tue, 18 Oct 2022 05:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51597515/2022_10_17_e8ac8c03_4698_f_20221017163209161.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1933-čių metų spalio 18-tą dieną amerikiečių filosofas-išradėjas Ričardas Buckminsteris Fulleris padavė prašymą patentuoti savo išradimą automobilį Dymaxion.&#13;
Pavadinime buvo užšifruoti pagrindiniai automobilio privalumai: Dy - dinamika, max...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1933-čių metų spalio 18-tą dieną amerikiečių filosofas-išradėjas Ričardas Buckminsteris Fulleris padavė prašymą patentuoti savo išradimą automobilį Dymaxion.<br />Pavadinime buvo užšifruoti pagrindiniai automobilio privalumai: Dy - dinamika, max -maksimali. Jokia kita transporto priemonė negalėjo judėti kaip ši - ji galėjo apsisukti vietoje. Mašina (nors vargu, ar galima ją taip vadinti) turėjo tris ratus, du prieky ir vieną gale. Maždaug šešių metrų ilgio Dymaxion galėjo vežti apie tuziną keleivių. Maksimalus jo greitis siekė šimtą aštuoniasdešimt km/h, o rajumas - galonas (beveik keturi litrai) degalų penkiasdešimčiai kilometrų. Juokas tais laikais.<br />O svarbiausia - transporto priemonė atrodė labai ekscentriškai, traukė aukštuomenės dėmesį, atsirado nemažai turtingų žmonių, norėjusių investuoti į jos gamybą.<br />Įsivaizduokit, kaip atrodytų mūsų miestų gatvės, jeigu viskas būtų pavykę. Deja, tą patį mėnesį, kai Fulleris padavė prašymą išradimą patentuoti, Dymaxionas pateko į avariją, per kurią žuvo jo vairuotojas. Kaltas buvo ne Dymaxionas, o iš priešpriešais važiavęs automobilis, pilnas žioplių, kurie išvydę neįprastą transporto priemonę, užsižiopsoję įvažiavo į jos eismo juostą.<br />Todėl taip ir likom prie seno - du ratai arba keturi.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip kambarių tvarkytoja gali padėti suprasti A. Matisą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-kambariu-tvarkytoja-gali-padeti-suprasti-a-matisa--51587556</link><description><![CDATA[1961-mais metais spalio 17-tą dieną Niujorke Modernaus meno muziejuje buvo atidaryta ekspozicija „Paskutiniai Matiso darbai - stori guašo potėpiai“. Niujorko Museum of Modern Art - akronimas MOMA - yra kaip pasaulio galerijų šventovė, čia jums ne koks MO muziejus. Tai štai, ši spalvų virtuozo Anri Matiso paroda į istoriją įėjo dėl vieno jo darbo – „La Bateau“, Laivas. Itin minimalistinis darbas, vaizduojantis laivo burę ir jos atspindį, šią parodą išgarsino dėl to, kad 47 dienas kabėjo ant sienos aukštyn kojomis.<br />Tai pastebėjo Wall Streeto brokerė Geneviene Habert. To nematė nei parodos organizatoriai, nei daugiau nei 100 tūkstančių lankytojų, nei Matiso sūnus Pjeras, kuris pats buvo meno perpardavinėtojas. Kai Habert apie aukštielninką paveikslą pirmiausia pranešė muziejaus apsaugos darbuotojui, šis atsakė: nesupaisysi, kas čia kabo aukštyn kojomis, kas - žemyn. Reikia dailininkų klaust. Paveikslas teisingai kabėjo vos vieną - paskutinę parodos dieną.<br />Man dovanotame kiniškame paveiksle buvo nupiešta paukščių šeimyna, įsitaisiusi medžio drevėje. Kambarių tvarkytojos, kuri paveikslą pastatė teisingai, niekada nesutikau.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51587556</guid><pubDate>Mon, 17 Oct 2022 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51587556/2022_10_16_6800ed12_4698_f_20221016110712318.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1961-mais metais spalio 17-tą dieną Niujorke Modernaus meno muziejuje buvo atidaryta ekspozicija „Paskutiniai Matiso darbai - stori guašo potėpiai“. Niujorko Museum of Modern Art - akronimas MOMA - yra kaip pasaulio galerijų šventovė, čia jums ne koks...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1961-mais metais spalio 17-tą dieną Niujorke Modernaus meno muziejuje buvo atidaryta ekspozicija „Paskutiniai Matiso darbai - stori guašo potėpiai“. Niujorko Museum of Modern Art - akronimas MOMA - yra kaip pasaulio galerijų šventovė, čia jums ne koks MO muziejus. Tai štai, ši spalvų virtuozo Anri Matiso paroda į istoriją įėjo dėl vieno jo darbo – „La Bateau“, Laivas. Itin minimalistinis darbas, vaizduojantis laivo burę ir jos atspindį, šią parodą išgarsino dėl to, kad 47 dienas kabėjo ant sienos aukštyn kojomis.<br />Tai pastebėjo Wall Streeto brokerė Geneviene Habert. To nematė nei parodos organizatoriai, nei daugiau nei 100 tūkstančių lankytojų, nei Matiso sūnus Pjeras, kuris pats buvo meno perpardavinėtojas. Kai Habert apie aukštielninką paveikslą pirmiausia pranešė muziejaus apsaugos darbuotojui, šis atsakė: nesupaisysi, kas čia kabo aukštyn kojomis, kas - žemyn. Reikia dailininkų klaust. Paveikslas teisingai kabėjo vos vieną - paskutinę parodos dieną.<br />Man dovanotame kiniškame paveiksle buvo nupiešta paukščių šeimyna, įsitaisiusi medžio drevėje. Kambarių tvarkytojos, kuri paveikslą pastatė teisingai, niekada nesutikau.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Mikė Pūkuotukas Vokietijos kariuomenę galėtų palyginti su kuo tik nori?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-mike-pukuotukas-vokietijos-kariuomene-galetu-palyginti-su-kuo-tik-nori--51565344</link><description><![CDATA[Dutūkstantaisiais Kanados psichologijos ekspertų grupė išanalizavo „Mikės Pūkuotuko” charakterių psichologines savybes ir nustatė, kad ne viskas pasakoje taip miela ir gražu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Anot specialistų, visi veikėjai turi neurovystymosi ir psichologinių problemų. Mikė Pūkuotukas yra psichinių sutrikimų kamuolys, bet akivaizdžiausia jo diagnozė – dėmesio stokos hiperaktyvumo sutrikimas. Paršelis turi patologinį nerimo sutrikimą, Pelėdai diagnozuota disleksija (skaitymo raidos sutrikimas), triušis yra narcizas, o Nulėpausis serga distimija (chroniška depresija). Manoma, kad nelaimingo asiliuko personažas įkūnija paties Milno psichologinę būseną. Jis dalyvavo pirmajame pasauliniame kare, apie kurį mažai rašė prisiminimuose. Manoma, kad asiliuko personažas atskleidžia autoriaus karo sukeltas psichologines traumas. Beje, psichologai sako, kad jeigu vaikas turi panašių sutrikimų ir gali susitapatinti su kuriuo nors personažu, tai yra tik teigiamas dalykas. Juk Mikės pūkuotuko pasaulis toks harmoningas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51565344</guid><pubDate>Fri, 14 Oct 2022 05:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51565344/2022_10_13_54ec3080_4698_f_20221013154844261.mp3" length="2882645" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dutūkstantaisiais Kanados psichologijos ekspertų grupė išanalizavo „Mikės Pūkuotuko” charakterių psichologines savybes ir nustatė, kad ne viskas pasakoje taip miela ir gražu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Anot specialistų, visi veikėjai turi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dutūkstantaisiais Kanados psichologijos ekspertų grupė išanalizavo „Mikės Pūkuotuko” charakterių psichologines savybes ir nustatė, kad ne viskas pasakoje taip miela ir gražu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Anot specialistų, visi veikėjai turi neurovystymosi ir psichologinių problemų. Mikė Pūkuotukas yra psichinių sutrikimų kamuolys, bet akivaizdžiausia jo diagnozė – dėmesio stokos hiperaktyvumo sutrikimas. Paršelis turi patologinį nerimo sutrikimą, Pelėdai diagnozuota disleksija (skaitymo raidos sutrikimas), triušis yra narcizas, o Nulėpausis serga distimija (chroniška depresija). Manoma, kad nelaimingo asiliuko personažas įkūnija paties Milno psichologinę būseną. Jis dalyvavo pirmajame pasauliniame kare, apie kurį mažai rašė prisiminimuose. Manoma, kad asiliuko personažas atskleidžia autoriaus karo sukeltas psichologines traumas. Beje, psichologai sako, kad jeigu vaikas turi panašių sutrikimų ir gali susitapatinti su kuriuo nors personažu, tai yra tik teigiamas dalykas. Juk Mikės pūkuotuko pasaulis toks harmoningas.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl per A. Einšteiną net vaikai nieko nespėja?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-per-a-einsteina-net-vaikai-nieko-nespeja--51561119</link><description><![CDATA[1884-ais metais spalio 13-ą dieną Vašingtone vykusioje tarptautinėje konferencijoje sutarta Grinvičo meridianą paskelbti nuliniu ir pasauliniu laiko standartu. Grinvičo laikas skaičiuojamas pagaL tai, kada saulė praeina virš nulinio meridiano Grinvičo observatorijoje Londone. Laikas kitose laiko juostose buvo matuojamas nuo Grinvičo. Taip buvo nuspręsta dėl to, kad Amerika tuo metu jau skaičiavo laiką pagaL Grinvičą, taip pat Grinvičo meridianas laivybos žemėlapiuose buvo nulinis. 1972-aisiais Grinvičo laikas pakeistas pasauliniu suderintuoju laiku (Universal Coordinated Time – UTC), tačiau iš esmės tai tas pats, kas Grinvičo laikas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51561119</guid><pubDate>Thu, 13 Oct 2022 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51561119/2022_10_13_cbac7d63_4698_f_20221013085621059.mp3" length="2882645" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1884-ais metais spalio 13-ą dieną Vašingtone vykusioje tarptautinėje konferencijoje sutarta Grinvičo meridianą paskelbti nuliniu ir pasauliniu laiko standartu. Grinvičo laikas skaičiuojamas pagaL tai, kada saulė praeina virš nulinio meridiano Grinvičo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1884-ais metais spalio 13-ą dieną Vašingtone vykusioje tarptautinėje konferencijoje sutarta Grinvičo meridianą paskelbti nuliniu ir pasauliniu laiko standartu. Grinvičo laikas skaičiuojamas pagaL tai, kada saulė praeina virš nulinio meridiano Grinvičo observatorijoje Londone. Laikas kitose laiko juostose buvo matuojamas nuo Grinvičo. Taip buvo nuspręsta dėl to, kad Amerika tuo metu jau skaičiavo laiką pagaL Grinvičą, taip pat Grinvičo meridianas laivybos žemėlapiuose buvo nulinis. 1972-aisiais Grinvičo laikas pakeistas pasauliniu suderintuoju laiku (Universal Coordinated Time – UTC), tačiau iš esmės tai tas pats, kas Grinvičo laikas.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar Kolumbo paminklai sulauks P. Cvirkos statulos likimo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-kolumbo-paminklai-sulauks-p-cvirkos-statulos-likimo--51549517</link><description><![CDATA[1492-trų metų spalio 12 dieną Kristupas Kolumbas išsilaipino vienoje iš Bahamų salų, manoma, kad San Salvadore. Tais laikais europiečius žavėjo Azijos turtai, tačiau pasiekti ją žeme buvo sudėtinga, o plaukiant aplink Afrikos kontinentą – toli. Kolumbas pasiūlė idėją rytus pasiekti plaukiant į vakarus, tik jis šiek tiek nuvertino Žemės dydį – manė, kad Azija yra visai arti. Taip atsidūrė Karibuose. Kolumbas niekada nebuvo įkėlęs kojos į Šiaurės Ameriką, per keturias ekspedicijas jis pasiekė Karibų salas ir Pietų Amerikos žemyną. Jis neatrado Amerikos, jis nebuvo pirmasis europietis Naujajame pasaulyje. Bet su jo ekspedicijomis prasidėjo Amerikos žemynų tyrinėjimas ir… užkariavimas. Dėl to Kolumbo palikimas yra vertinamas nevienareikšmiškai. Nors jis atvėrė kelius kultūrų, maisto, gyvūnijos išplitimui pasaulyje, europiečiai į tolimus kontinentus užnešė ir daugybę mirtinų ligų. Kolumbas troško šlovės ir turtų. Jis siekė pavergti naujų teritorijų čiabuvius. Amerikoje antrąjį spalio pirmadienį švenčiama Kolumbo diena, tačiau keletą dešimtečių stiprėja judėjimas, raginantis šią dieną pagerbti užvaldytas čiabuvių tautas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51549517</guid><pubDate>Wed, 12 Oct 2022 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51549517/2022_10_12_06561934_4698_f_20221012092205669.mp3" length="2882645" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1492-trų metų spalio 12 dieną Kristupas Kolumbas išsilaipino vienoje iš Bahamų salų, manoma, kad San Salvadore. Tais laikais europiečius žavėjo Azijos turtai, tačiau pasiekti ją žeme buvo sudėtinga, o plaukiant aplink Afrikos kontinentą – toli....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1492-trų metų spalio 12 dieną Kristupas Kolumbas išsilaipino vienoje iš Bahamų salų, manoma, kad San Salvadore. Tais laikais europiečius žavėjo Azijos turtai, tačiau pasiekti ją žeme buvo sudėtinga, o plaukiant aplink Afrikos kontinentą – toli. Kolumbas pasiūlė idėją rytus pasiekti plaukiant į vakarus, tik jis šiek tiek nuvertino Žemės dydį – manė, kad Azija yra visai arti. Taip atsidūrė Karibuose. Kolumbas niekada nebuvo įkėlęs kojos į Šiaurės Ameriką, per keturias ekspedicijas jis pasiekė Karibų salas ir Pietų Amerikos žemyną. Jis neatrado Amerikos, jis nebuvo pirmasis europietis Naujajame pasaulyje. Bet su jo ekspedicijomis prasidėjo Amerikos žemynų tyrinėjimas ir… užkariavimas. Dėl to Kolumbo palikimas yra vertinamas nevienareikšmiškai. Nors jis atvėrė kelius kultūrų, maisto, gyvūnijos išplitimui pasaulyje, europiečiai į tolimus kontinentus užnešė ir daugybę mirtinų ligų. Kolumbas troško šlovės ir turtų. Jis siekė pavergti naujų teritorijų čiabuvius. Amerikoje antrąjį spalio pirmadienį švenčiama Kolumbo diena, tačiau keletą dešimtečių stiprėja judėjimas, raginantis šią dieną pagerbti užvaldytas čiabuvių tautas.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl lifte žmonės atrodo lyg žemę pardavę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-lifte-zmones-atrodo-lyg-zeme-pardave--51537407</link><description><![CDATA[Ar atkreipėte dėmesį, kad žmonės, važiuojantys liftu, dažniausiai atrodo taip, lyg juos tuo liftu keltų tam, kad iš didelio aukščio numestų žemyn laisvu kritimu? Dabar suprantate kodėl? Psichologai sako, kad ankštoje erdvėje mes laikinai „nužmoginame“ esančius aplink mus, vengiame akių kontakto ir apsimetame, kad mus supantys žmonės yra tik objektai. Ir nekantraujame, kad kuo greičiau tas liftas sustotų ir atsidarytų jo durys – laisvė į mūsų asmeninę erdvę. Už tas lifto duris dėkokite afroamerikiečių išradėjui Aleksanderiui Mileriui, kuris 1887 metų spalio 11 dieną patentavo automatines lifto duris – kai liftas sustodavo tam tikrame aukšte, šachtos ir kabinos durys atsidarydavo kartu. Iki tol duris reikdavo atidaryti rankiniu būdu. Dažniausiai tai darydavo liftininkai. Kai kur jie dirba iki šiol. Ne tik duris darinėja. Paerzina ir jūsų asmeninę erdvę.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51537407</guid><pubDate>Tue, 11 Oct 2022 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51537407/2022_10_10_5b56d079_4698_f_20221010164923973.mp3" length="2882645" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar atkreipėte dėmesį, kad žmonės, važiuojantys liftu, dažniausiai atrodo taip, lyg juos tuo liftu keltų tam, kad iš didelio aukščio numestų žemyn laisvu kritimu? Dabar suprantate kodėl? Psichologai sako, kad ankštoje erdvėje mes laikinai „nužmoginame“...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar atkreipėte dėmesį, kad žmonės, važiuojantys liftu, dažniausiai atrodo taip, lyg juos tuo liftu keltų tam, kad iš didelio aukščio numestų žemyn laisvu kritimu? Dabar suprantate kodėl? Psichologai sako, kad ankštoje erdvėje mes laikinai „nužmoginame“ esančius aplink mus, vengiame akių kontakto ir apsimetame, kad mus supantys žmonės yra tik objektai. Ir nekantraujame, kad kuo greičiau tas liftas sustotų ir atsidarytų jo durys – laisvė į mūsų asmeninę erdvę. Už tas lifto duris dėkokite afroamerikiečių išradėjui Aleksanderiui Mileriui, kuris 1887 metų spalio 11 dieną patentavo automatines lifto duris – kai liftas sustodavo tam tikrame aukšte, šachtos ir kabinos durys atsidarydavo kartu. Iki tol duris reikdavo atidaryti rankiniu būdu. Dažniausiai tai darydavo liftininkai. Kai kur jie dirba iki šiol. Ne tik duris darinėja. Paerzina ir jūsų asmeninę erdvę.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl neverta bėgti maratono, jeigu neturi gimimo liudijimo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-neverta-begti-maratono-jeigu-neturi-gimimo-liudijimo--51498937</link><description><![CDATA[1976 metų spalio 10 dieną graikas Dimitrionas Yordanidis per 7 valandas ir 33 minutes nubėgo istorinį maršrutą iš Maratono į Atėnus. Maratoninkui tada buvo 98-eri. Jo rekordas užfiksuotas Guinesso rekordų knygoje. Ilgai jis buvo laikomas seniausiu bėgiku, įveikusiu 42 kilometrų maratoną, kurį graikų karys Filipidas, nubėgęs ir pranešęs apie graikų pergalę kare prieš persus, iškart numirė.<br />Prieš 11 metų į sumaišties į šią istoriją įnešė indų kilmės senolis Fauja Singhas, įveikę maratono distanciją Toronte. Jam tuo metu buvo 100 metų. Guinesso rekordų registras atsisakė užfiksuoti šį rekordą, mat Singhas negalėjo pateikti gimimo dokumentų.<br />Leidinio „Times of India“ žurnalistai tuomet ėmė atakuoti Guinesso rekordus, abejodami, kad ir Yordanidis, gimęs 1878 metais, vargu ar turėjo gimimo liudijimą. Kai dėl to jie kreipėsi į graikų ambasadą Londone, ji negalėjo patvirtinti, kad prieš pusantro šimto metų Graikijoje buvo išduodami gimimo liudijimai ir pasiūlė skambinti į Registrų centrą Atėnuose. Paskambinus, ten niekas neatsiliepė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51498937</guid><pubDate>Mon, 10 Oct 2022 05:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51498937/2022_10_07_a3107dd6_4698_f_20221007162730922.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1976 metų spalio 10 dieną graikas Dimitrionas Yordanidis per 7 valandas ir 33 minutes nubėgo istorinį maršrutą iš Maratono į Atėnus. Maratoninkui tada buvo 98-eri. Jo rekordas užfiksuotas Guinesso rekordų knygoje. Ilgai jis buvo laikomas seniausiu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1976 metų spalio 10 dieną graikas Dimitrionas Yordanidis per 7 valandas ir 33 minutes nubėgo istorinį maršrutą iš Maratono į Atėnus. Maratoninkui tada buvo 98-eri. Jo rekordas užfiksuotas Guinesso rekordų knygoje. Ilgai jis buvo laikomas seniausiu bėgiku, įveikusiu 42 kilometrų maratoną, kurį graikų karys Filipidas, nubėgęs ir pranešęs apie graikų pergalę kare prieš persus, iškart numirė.<br />Prieš 11 metų į sumaišties į šią istoriją įnešė indų kilmės senolis Fauja Singhas, įveikę maratono distanciją Toronte. Jam tuo metu buvo 100 metų. Guinesso rekordų registras atsisakė užfiksuoti šį rekordą, mat Singhas negalėjo pateikti gimimo dokumentų.<br />Leidinio „Times of India“ žurnalistai tuomet ėmė atakuoti Guinesso rekordus, abejodami, kad ir Yordanidis, gimęs 1878 metais, vargu ar turėjo gimimo liudijimą. Kai dėl to jie kreipėsi į graikų ambasadą Londone, ji negalėjo patvirtinti, kad prieš pusantro šimto metų Graikijoje buvo išduodami gimimo liudijimai ir pasiūlė skambinti į Registrų centrą Atėnuose. Paskambinus, ten niekas neatsiliepė.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip į H. Fordo konvejerio atsiradimo istoriją yra įsipainioję ir lietuviai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-i-h-fordo-konvejerio-atsiradimo-istorija-yra-isipainioje-ir-lietuviai--51488562</link><description><![CDATA[1913-tų metų spalio 7 dieną pradėjo veikti Henrio Fordo garsusis konvejeris, kuriame buvo surenkami legendiniai Model T. Iki tol surinkti vieną automobilį reikėdavo 12,5 darbo valandų, konvejeris iškart sumažino šį laiką perpus. Kai buvo patobulintas po metų, naujas Model T pasaulį išvysdavo per 93 minutes. Anksčiau kainavęs 850 dolerių (nesijuokite, tais laikais tai buvo kapitalas), dėl konvejerio Model T atpigo iki 300 dolerių ir leido Fordui įgyvendinti pažadą - gaminti automobilius dideliais kiekiais. Per beveik dvidešimt gamybos metų pagaminta apie 15 milijonų Model T, tais laikais šie fordai sudarė pusę viso pasaulio automobilių parko.<br />Henrio Fordo konvejeris - nebuvo pirmasis pasaulyje, nors visa garbė dėl jo išradimo ir priskiriama jam (piktintis reiktų dar mažiau, nei ant mano kolegos). Idėją magnatas nusižiūrėjo iš Čikagos ir Sinsinačio skerdyklų, kur konvejerio principas veikė jau anksčiau. Skerdiena, pakabinta ant kablių, judėjo per cechą, o lietuviai ir, žinoma, ne tik jie, dorodavo ją ir pakuodavo. Lygiai kaip ir dabar.<br />Bet industrinę revoliuciją sukėlė Fordo konvejeris. Šis gamybos metodas, tiesa, jau smarkiai ištobulintas, yra pagrindinis masinės gamybos elementas. O anuomet Fordo išradimas dar ir pakeitė Amerikos gyvenimo būdą - automobilis vis labiau brovėsi į žmonių gyvenimą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51488562</guid><pubDate>Fri, 07 Oct 2022 05:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51488562/2022_10_06_84d2954b_4698_f_20221006163933734.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1913-tų metų spalio 7 dieną pradėjo veikti Henrio Fordo garsusis konvejeris, kuriame buvo surenkami legendiniai Model T. Iki tol surinkti vieną automobilį reikėdavo 12,5 darbo valandų, konvejeris iškart sumažino šį laiką perpus. Kai buvo patobulintas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1913-tų metų spalio 7 dieną pradėjo veikti Henrio Fordo garsusis konvejeris, kuriame buvo surenkami legendiniai Model T. Iki tol surinkti vieną automobilį reikėdavo 12,5 darbo valandų, konvejeris iškart sumažino šį laiką perpus. Kai buvo patobulintas po metų, naujas Model T pasaulį išvysdavo per 93 minutes. Anksčiau kainavęs 850 dolerių (nesijuokite, tais laikais tai buvo kapitalas), dėl konvejerio Model T atpigo iki 300 dolerių ir leido Fordui įgyvendinti pažadą - gaminti automobilius dideliais kiekiais. Per beveik dvidešimt gamybos metų pagaminta apie 15 milijonų Model T, tais laikais šie fordai sudarė pusę viso pasaulio automobilių parko.<br />Henrio Fordo konvejeris - nebuvo pirmasis pasaulyje, nors visa garbė dėl jo išradimo ir priskiriama jam (piktintis reiktų dar mažiau, nei ant mano kolegos). Idėją magnatas nusižiūrėjo iš Čikagos ir Sinsinačio skerdyklų, kur konvejerio principas veikė jau anksčiau. Skerdiena, pakabinta ant kablių, judėjo per cechą, o lietuviai ir, žinoma, ne tik jie, dorodavo ją ir pakuodavo. Lygiai kaip ir dabar.<br />Bet industrinę revoliuciją sukėlė Fordo konvejeris. Šis gamybos metodas, tiesa, jau smarkiai ištobulintas, yra pagrindinis masinės gamybos elementas. O anuomet Fordo išradimas dar ir pakeitė Amerikos gyvenimo būdą - automobilis vis labiau brovėsi į žmonių gyvenimą.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kam geležinkelių eros pradžioje Amerikoje traukiniais keliaudavo ir žirgai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kam-gelezinkeliu-eros-pradzioje-amerikoje-traukiniais-keliaudavo-ir-zirgai--51484762</link><description><![CDATA[1866 metų spalio 6 dieną broliai Johnas ir Simeonas Reno įvykdė pirmą traukinio apiplėšimą Amerikos istorijoje. Jų grobis buvo 13 tūkstančių dolerių, dideli pinigai tais laikais. Žinoma, traukiniai buvo plėšiami ir anksčiau, tačiau tik stotyse. Šie plėšikai sustabdė traukinį kelyje. Plėšti traukinius tapo daug patraukliau nei bankus, todėl geležinkelių eros pradžioje Amerikoje tai buvo didelė problema. Traukiniuose imta montuoti sunkius ir tvirtus seifus, kurių plėšikai nepajėgtų išplėšti, o kai kuriuose sąstatuose būdavo net atskiras vagonas, kuriame vykdavo ne tik policininkai, bet ir jų žirgai - kad dykumose galima būtų pavyti sprunkančius plėšikus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51484762</guid><pubDate>Thu, 06 Oct 2022 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51484762/2022_10_05_ff8acd32_4698_f_20221005181839909.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1866 metų spalio 6 dieną broliai Johnas ir Simeonas Reno įvykdė pirmą traukinio apiplėšimą Amerikos istorijoje. Jų grobis buvo 13 tūkstančių dolerių, dideli pinigai tais laikais. Žinoma, traukiniai buvo plėšiami ir anksčiau, tačiau tik stotyse. Šie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1866 metų spalio 6 dieną broliai Johnas ir Simeonas Reno įvykdė pirmą traukinio apiplėšimą Amerikos istorijoje. Jų grobis buvo 13 tūkstančių dolerių, dideli pinigai tais laikais. Žinoma, traukiniai buvo plėšiami ir anksčiau, tačiau tik stotyse. Šie plėšikai sustabdė traukinį kelyje. Plėšti traukinius tapo daug patraukliau nei bankus, todėl geležinkelių eros pradžioje Amerikoje tai buvo didelė problema. Traukiniuose imta montuoti sunkius ir tvirtus seifus, kurių plėšikai nepajėgtų išplėšti, o kai kuriuose sąstatuose būdavo net atskiras vagonas, kuriame vykdavo ne tik policininkai, bet ir jų žirgai - kad dykumose galima būtų pavyti sprunkančius plėšikus.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl B. Jelcinas atėmė sargybą iš mumijos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-b-jelcinas-ateme-sargyba-is-mumijos--51466192</link><description><![CDATA[1993-ių metų spalio 5-ą dieną nuo Mauzoliejaus Maskvoje buvo pašalinta garbės sargyba. Ištisą parą ji keisdavosi kas valandą.<br />Tokį sprendimą priėmė tuometis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas, norėdamas naikinti komunistinės praeities simbolius. Savaitę iki šio sprendimo Rusijoje buvo numalšintas komunistų rengtas perversmas, per kurį žuvo daugybė žmonių.<br />Tada buvo kalbama, kad Leninas pagaliau bus palaidotas. Tačiau taip nenutiko. Kaip ir garbės sargybos panaikinimas nepadėjo Rusijai atsisakyti praeities.<br />Jelcino valdymo laikotarpis po Sovietų sąjungos griūties buvo vienintelis demokratinės vilties laikotarpis. Deja, labai trumpas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51466192</guid><pubDate>Wed, 05 Oct 2022 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51466192/2022_10_04_28bb3d8a_4698_f_20221004165852275.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1993-ių metų spalio 5-ą dieną nuo Mauzoliejaus Maskvoje buvo pašalinta garbės sargyba. Ištisą parą ji keisdavosi kas valandą.&#13;
Tokį sprendimą priėmė tuometis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas, norėdamas naikinti komunistinės praeities simbolius....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1993-ių metų spalio 5-ą dieną nuo Mauzoliejaus Maskvoje buvo pašalinta garbės sargyba. Ištisą parą ji keisdavosi kas valandą.<br />Tokį sprendimą priėmė tuometis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas, norėdamas naikinti komunistinės praeities simbolius. Savaitę iki šio sprendimo Rusijoje buvo numalšintas komunistų rengtas perversmas, per kurį žuvo daugybė žmonių.<br />Tada buvo kalbama, kad Leninas pagaliau bus palaidotas. Tačiau taip nenutiko. Kaip ir garbės sargybos panaikinimas nepadėjo Rusijai atsisakyti praeities.<br />Jelcino valdymo laikotarpis po Sovietų sąjungos griūties buvo vienintelis demokratinės vilties laikotarpis. Deja, labai trumpas.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip kartą britų premjerei dangus griuvo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-karta-britu-premjerei-dangus-griuvo--51463177</link><description><![CDATA[Prieš penkerius metus spalio 4-tą dieną dangus griuvo tuometei Jungtinės karalystės premjerei Theresai May. Po nesėkmingų išankstinių rinkimų, kuriuos pati paskelbė, bet juose nesulaukė rinkėjų paramos, kurios tikėjosi, konservatorių partijos suvažiavime May sakė kalbą, kuria norėjo įkvėpti bendrapartiečius toliau judėti Brexito įgyvendinimo link. Tada prie tribūnos prisiartino komikas Simonas Brodkinas ir ištiesė jai popieriaus lapą, ant kurio buvo matyti užrašas P45. Theresa May šiek tiek sutriko, paėmė lapą ir pasidėjo ant žemės. P45 – tai forma, kurią Didžiojoje Britanijoje darbuotojas užpildo, prašydamas atleisti iš darbo. Brodkiną, kuris aiškino, kad lapą paduoti jo paprašė Borisas Johnsonas, vėliau poste pakeitęs May, išsivedė apsauga. May toliau skaitė kalbą, tačiau kimo, krenkštė, ir finansų ministras jai padavė tabletę nuo kosulio, kurią premjerė išgėrė. Nesmarkiai tai padėjo. Ir nors salė bandė palaikyti May plojimais, vyšnia ant torto tapo dvi raidės šūkyje „Kuriame valstybę, kuri tinka kiekvienam“ ant dekoracijos už May nugaros - jai bekalbant nukrito.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51463177</guid><pubDate>Tue, 04 Oct 2022 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51463177/2022_10_03_02283dc8_4698_f_20221003160347175.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkerius metus spalio 4-tą dieną dangus griuvo tuometei Jungtinės karalystės premjerei Theresai May. Po nesėkmingų išankstinių rinkimų, kuriuos pati paskelbė, bet juose nesulaukė rinkėjų paramos, kurios tikėjosi, konservatorių partijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkerius metus spalio 4-tą dieną dangus griuvo tuometei Jungtinės karalystės premjerei Theresai May. Po nesėkmingų išankstinių rinkimų, kuriuos pati paskelbė, bet juose nesulaukė rinkėjų paramos, kurios tikėjosi, konservatorių partijos suvažiavime May sakė kalbą, kuria norėjo įkvėpti bendrapartiečius toliau judėti Brexito įgyvendinimo link. Tada prie tribūnos prisiartino komikas Simonas Brodkinas ir ištiesė jai popieriaus lapą, ant kurio buvo matyti užrašas P45. Theresa May šiek tiek sutriko, paėmė lapą ir pasidėjo ant žemės. P45 – tai forma, kurią Didžiojoje Britanijoje darbuotojas užpildo, prašydamas atleisti iš darbo. Brodkiną, kuris aiškino, kad lapą paduoti jo paprašė Borisas Johnsonas, vėliau poste pakeitęs May, išsivedė apsauga. May toliau skaitė kalbą, tačiau kimo, krenkštė, ir finansų ministras jai padavė tabletę nuo kosulio, kurią premjerė išgėrė. Nesmarkiai tai padėjo. Ir nors salė bandė palaikyti May plojimais, vyšnia ant torto tapo dvi raidės šūkyje „Kuriame valstybę, kuri tinka kiekvienam“ ant dekoracijos už May nugaros - jai bekalbant nukrito.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl XIX-to amžiaus išradimas nuo skyrybų gali išgelbėti tik dabar?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-xix-to-amziaus-isradimas-nuo-skyrybu-gali-isgelbeti-tik-dabar--51431026</link><description><![CDATA[1899-tų metų spalio 3 dieną jis patentavo pirmą pasaulyje motorinį dulkių siurblį. Tiesa, nors ir buvo skirtas dulkėms valyti, siurbliu jį vadinti nebūtų visiškai teisinga. Mat jis dukes ne siurbė, o pūtė suspaustu oru į dulkių konteinerį. Atvykęs į Angliją su savo išradimu Turmanas susipažino su vietiniu dulkių siurblių konstruktoriumi Hubertu Booth'u.<br />Kai šis Turmano paklausė, kodėl tavo siurblys ne siurbia, o pučia, Turmanas atsakė, kad tai- neįmanoma.<br />Po poros metų Booth'as patentavo savo dulkių siurblį, kuris siurbė. Tai buvo autobuso dydžio aparatas, kurį tempdavo arkliai. Atvykus prie pastato žarnos į vidų buvo sukišamos pro langus ir duris, ir po kurio laiko namai blizgėdavo. Turbūt.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51431026</guid><pubDate>Mon, 03 Oct 2022 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51431026/2022_09_30_ca65b1ec_4698_f_20220930165854539.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1899-tų metų spalio 3 dieną jis patentavo pirmą pasaulyje motorinį dulkių siurblį. Tiesa, nors ir buvo skirtas dulkėms valyti, siurbliu jį vadinti nebūtų visiškai teisinga. Mat jis dukes ne siurbė, o pūtė suspaustu oru į dulkių konteinerį. Atvykęs į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1899-tų metų spalio 3 dieną jis patentavo pirmą pasaulyje motorinį dulkių siurblį. Tiesa, nors ir buvo skirtas dulkėms valyti, siurbliu jį vadinti nebūtų visiškai teisinga. Mat jis dukes ne siurbė, o pūtė suspaustu oru į dulkių konteinerį. Atvykęs į Angliją su savo išradimu Turmanas susipažino su vietiniu dulkių siurblių konstruktoriumi Hubertu Booth'u.<br />Kai šis Turmano paklausė, kodėl tavo siurblys ne siurbia, o pučia, Turmanas atsakė, kad tai- neįmanoma.<br />Po poros metų Booth'as patentavo savo dulkių siurblį, kuris siurbė. Tai buvo autobuso dydžio aparatas, kurį tempdavo arkliai. Atvykus prie pastato žarnos į vidų buvo sukišamos pro langus ir duris, ir po kurio laiko namai blizgėdavo. Turbūt.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl XIX-to amžiaus išradimas nuo skyrybų gali išgelbėti tik dabar?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-xix-to-amziaus-isradimas-nuo-skyrybu-gali-isgelbeti-tik-dabar--51431021</link><description><![CDATA[1899-tų metų spalio 3 dieną jis patentavo pirmą pasaulyje motorinį dulkių siurblį. Tiesa, nors ir buvo skirtas dulkėms valyti, siurbliu jį vadinti nebūtų visiškai teisinga. Mat jis dukes ne siurbė, o pūtė suspaustu oru į dulkių konteinerį. Atvykęs į Angliją su savo išradimu Turmanas susipažino su vietiniu dulkių siurblių konstruktoriumi Hubertu Booth'u.<br />Kai šis Turmano paklausė, kodėl tavo siurblys ne siurbia, o pučia, Turmanas atsakė, kad tai- neįmanoma.<br />Po poros metų Booth'as patentavo savo dulkių siurblį, kuris siurbė. Tai buvo autobuso dydžio aparatas, kurį tempdavo arkliai. Atvykus prie pastato žarnos į vidų buvo sukišamos pro langus ir duris, ir po kurio laiko namai blizgėdavo. Turbūt.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51431021</guid><pubDate>Fri, 30 Sep 2022 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51431021/2022_09_30_ca65b1ec_4698_f_20220930165854539.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1899-tų metų spalio 3 dieną jis patentavo pirmą pasaulyje motorinį dulkių siurblį. Tiesa, nors ir buvo skirtas dulkėms valyti, siurbliu jį vadinti nebūtų visiškai teisinga. Mat jis dukes ne siurbė, o pūtė suspaustu oru į dulkių konteinerį. Atvykęs į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1899-tų metų spalio 3 dieną jis patentavo pirmą pasaulyje motorinį dulkių siurblį. Tiesa, nors ir buvo skirtas dulkėms valyti, siurbliu jį vadinti nebūtų visiškai teisinga. Mat jis dukes ne siurbė, o pūtė suspaustu oru į dulkių konteinerį. Atvykęs į Angliją su savo išradimu Turmanas susipažino su vietiniu dulkių siurblių konstruktoriumi Hubertu Booth'u.<br />Kai šis Turmano paklausė, kodėl tavo siurblys ne siurbia, o pučia, Turmanas atsakė, kad tai- neįmanoma.<br />Po poros metų Booth'as patentavo savo dulkių siurblį, kuris siurbė. Tai buvo autobuso dydžio aparatas, kurį tempdavo arkliai. Atvykus prie pastato žarnos į vidų buvo sukišamos pro langus ir duris, ir po kurio laiko namai blizgėdavo. Turbūt.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar A. Einšteinas reliatyvumo teoriją sukūrė skaitydamas pažinčių skelbimus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-a-einsteinas-reliatyvumo-teorija-sukure-skaitydamas-pazinciu-skelbimus--51406949</link><description><![CDATA[1650 metais rugsėjo 29 dieną Londone seras Henris Robinsonas atidarė pirmą žinomą pažinčių biurą. Už 6 pensus galima buvo gauti kontaktus žmonių, kurie ieško to paties.<br />Nepasiturintiems Robinsonas pagelbėdavo ir už dyką, mat pats buvo rašytojas, visuomenininkas, pasisakantis už minties laisvę ir prieš cenzūrą, nors tai buvo puritonizmo laikai. Tiesa, biure galima buvo ne tik užmegzti pažintis - čia galima buvo susirasti darbą ar darbuotoją.<br />Tad ar nekeista, kad pažinčių technologija liko tokia pati kelis šimtus metų prieš staiga pasikeisdama per porą dešimtmečių? Tas laikas, dievaži, yra išlinkęs.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51406949</guid><pubDate>Thu, 29 Sep 2022 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51406949/2022_09_28_91dbdac7_4698_f_20220928172512011.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1650 metais rugsėjo 29 dieną Londone seras Henris Robinsonas atidarė pirmą žinomą pažinčių biurą. Už 6 pensus galima buvo gauti kontaktus žmonių, kurie ieško to paties.&#13;
Nepasiturintiems Robinsonas pagelbėdavo ir už dyką, mat pats buvo rašytojas,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1650 metais rugsėjo 29 dieną Londone seras Henris Robinsonas atidarė pirmą žinomą pažinčių biurą. Už 6 pensus galima buvo gauti kontaktus žmonių, kurie ieško to paties.<br />Nepasiturintiems Robinsonas pagelbėdavo ir už dyką, mat pats buvo rašytojas, visuomenininkas, pasisakantis už minties laisvę ir prieš cenzūrą, nors tai buvo puritonizmo laikai. Tiesa, biure galima buvo ne tik užmegzti pažintis - čia galima buvo susirasti darbą ar darbuotoją.<br />Tad ar nekeista, kad pažinčių technologija liko tokia pati kelis šimtus metų prieš staiga pasikeisdama per porą dešimtmečių? Tas laikas, dievaži, yra išlinkęs.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip rinkodaros magija iš moters sukūrė mačo kaubojų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-rinkodaros-magija-is-moters-sukure-maco-kauboju--51403126</link><description><![CDATA[1904 metais rugsėjo 28 dieną Niujorke Penktojoje aveniu policininkas areštavo ponią William Orr. Už tai, kad važiuodama atvirame automobilyje, ji prisidegė cigaretę. Su dviračiu patruliavęs policininkas net nustėro: „maam, jūs negalite to daryti Penktojoje Aveniu“.<br />Tai iš tiesų buvo akiplėšiškas moters poelgis. Tuo metu daugelyje Amerikos vietų buvo draudžiama net aptarnauti moteris restoranuose ar viešbučiuose, jeigu jos buvo be palydos. Moterys vis dar negalėjo balsuoti.<br />Ir tada prisistatė Mefistofelis.<br />Vos tik moterys išsikovojo daugiau teisių, į jas iškart nusitaikė tabako gamintojai. Moteris imta vaizduoti cigarečių reklamose, o kai kuriose dailiosios lyties atstovės buvo raginamos rinktis cigaretes vietoj maisto.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51403126</guid><pubDate>Wed, 28 Sep 2022 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51403126/2022_09_27_0f966d8b_4698_f_20220927212302853.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1904 metais rugsėjo 28 dieną Niujorke Penktojoje aveniu policininkas areštavo ponią William Orr. Už tai, kad važiuodama atvirame automobilyje, ji prisidegė cigaretę. Su dviračiu patruliavęs policininkas net nustėro: „maam, jūs negalite to daryti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1904 metais rugsėjo 28 dieną Niujorke Penktojoje aveniu policininkas areštavo ponią William Orr. Už tai, kad važiuodama atvirame automobilyje, ji prisidegė cigaretę. Su dviračiu patruliavęs policininkas net nustėro: „maam, jūs negalite to daryti Penktojoje Aveniu“.<br />Tai iš tiesų buvo akiplėšiškas moters poelgis. Tuo metu daugelyje Amerikos vietų buvo draudžiama net aptarnauti moteris restoranuose ar viešbučiuose, jeigu jos buvo be palydos. Moterys vis dar negalėjo balsuoti.<br />Ir tada prisistatė Mefistofelis.<br />Vos tik moterys išsikovojo daugiau teisių, į jas iškart nusitaikė tabako gamintojai. Moteris imta vaizduoti cigarečių reklamose, o kai kuriose dailiosios lyties atstovės buvo raginamos rinktis cigaretes vietoj maisto.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl musofobai niekada nenukeliaus į Saliamono salas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-musofobai-niekada-nenukeliaus-i-saliamono-salas--51384308</link><description><![CDATA[Prieš penkerius metus rugsėjo 27 dieną mokslininkai patvirtino, kad tikrai egzistuoja gigantiškos žiurkės, kurios gyvena medžiuose Saliamono saloje. Jos be vargo gali išlukštenti kokoso riešutą. Gyvūnas užauga iki pusės metro ilgio nuo nosies iki uodegos galo ir sveria apie kilogramą.<br />Daugiau nei pusė Saliamono salose gyvenančių žinduolių egzistuoja tik šiame areale, nes salos yra biologiškai izoliuotos. Dėl to ilgus metus mokslininkams nepavyko aptikti didžiųjų žiurkių. Apie jas dainuodavo dainas vietiniai, paslaptingą žiurkę vadinę „Vika“.<br />Rastoji žiurkė buvo sužeista ir nugaišo, kai medkirčiai nukirto jos medį. Medienos pramonė naikina plotus Saliamono salose, tad manoma, kad vikų yra likę ne daugiau nei šimtas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51384308</guid><pubDate>Tue, 27 Sep 2022 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51384308/2022_09_26_1ded4223_4698_f_20220926145204971.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkerius metus rugsėjo 27 dieną mokslininkai patvirtino, kad tikrai egzistuoja gigantiškos žiurkės, kurios gyvena medžiuose Saliamono saloje. Jos be vargo gali išlukštenti kokoso riešutą. Gyvūnas užauga iki pusės metro ilgio nuo nosies iki...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkerius metus rugsėjo 27 dieną mokslininkai patvirtino, kad tikrai egzistuoja gigantiškos žiurkės, kurios gyvena medžiuose Saliamono saloje. Jos be vargo gali išlukštenti kokoso riešutą. Gyvūnas užauga iki pusės metro ilgio nuo nosies iki uodegos galo ir sveria apie kilogramą.<br />Daugiau nei pusė Saliamono salose gyvenančių žinduolių egzistuoja tik šiame areale, nes salos yra biologiškai izoliuotos. Dėl to ilgus metus mokslininkams nepavyko aptikti didžiųjų žiurkių. Apie jas dainuodavo dainas vietiniai, paslaptingą žiurkę vadinę „Vika“.<br />Rastoji žiurkė buvo sužeista ir nugaišo, kai medkirčiai nukirto jos medį. Medienos pramonė naikina plotus Saliamono salose, tad manoma, kad vikų yra likę ne daugiau nei šimtas.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas pasakė ilgiausią kalbą Jungtinėse Tautose, ir kiek ji truko?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-pasake-ilgiausia-kalba-jungtinese-tautose-ir-kiek-ji-truko--51363138</link><description><![CDATA[1960 metais rugsėjo 26 dieną Jungtinėse tautose buvo pasakyta ilgiausia per visą šios organizacijos istoriją kalba. Ji truko 4 valandas ir 29 minutes. Ir ta kalba buvo įdėmiai išklausyta bei ne kartą pertraukta aplodismentais.<br />Tos kalbos pagrindinė tema buvo karas. Kaip ir šiomis dienomis vykusioje Jungtinių tautų generalinėje asamblėjoje.<br />„Nuo pat žmonijos pradžios karai kyla dėl vienos pagrindinės priežasties: vienų žmonių noro praturtėti kitų sąskaita. Atsisakykime grobikiškos filosofijos, tada išnyks ir karo filosofija.“- sakė tuo metu 34-erių oratorius.<br />Prieš metus savo šalyje jis buvo įvykdęs revoliuciją, nacionalizavęs amerikiečių verslus, atėmęs žemes iš užsieniečių ir puolęs į draugystės glėbį su sovietų sąjunga.<br />Dėl to amerikiečiai konfiskavo jo delegacijos lėktuvą, kuriuo turėjo skristi namo iš Niujorko.<br />Fidelį Castro parskraidinti į Kubą pasisiūlė Nikita Chruščiovas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51363138</guid><pubDate>Mon, 26 Sep 2022 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51363138/2022_09_23_af65af63_4698_f_20220923162000918.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1960 metais rugsėjo 26 dieną Jungtinėse tautose buvo pasakyta ilgiausia per visą šios organizacijos istoriją kalba. Ji truko 4 valandas ir 29 minutes. Ir ta kalba buvo įdėmiai išklausyta bei ne kartą pertraukta aplodismentais.&#13;
Tos kalbos pagrindinė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1960 metais rugsėjo 26 dieną Jungtinėse tautose buvo pasakyta ilgiausia per visą šios organizacijos istoriją kalba. Ji truko 4 valandas ir 29 minutes. Ir ta kalba buvo įdėmiai išklausyta bei ne kartą pertraukta aplodismentais.<br />Tos kalbos pagrindinė tema buvo karas. Kaip ir šiomis dienomis vykusioje Jungtinių tautų generalinėje asamblėjoje.<br />„Nuo pat žmonijos pradžios karai kyla dėl vienos pagrindinės priežasties: vienų žmonių noro praturtėti kitų sąskaita. Atsisakykime grobikiškos filosofijos, tada išnyks ir karo filosofija.“- sakė tuo metu 34-erių oratorius.<br />Prieš metus savo šalyje jis buvo įvykdęs revoliuciją, nacionalizavęs amerikiečių verslus, atėmęs žemes iš užsieniečių ir puolęs į draugystės glėbį su sovietų sąjunga.<br />Dėl to amerikiečiai konfiskavo jo delegacijos lėktuvą, kuriuo turėjo skristi namo iš Niujorko.<br />Fidelį Castro parskraidinti į Kubą pasisiūlė Nikita Chruščiovas.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Nori būti prezidentu – rinkis šunį atsakingai!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-nori-buti-prezidentu-rinkis-suni-atsakingai--51356474</link><description><![CDATA[1944-tais metais rugsėjo 23-čią dieną savo rinkiminėje kalboje ketvirtos kadencijos siekęs Amerikos prezidentas Franklinas Rooseveltas stojo ginti savo šuns, škotų terjero vardu Fala, kurį užsipuolė respublikonai. Jie paskleidė gandą, neva Rooseveltas, išvykęs vizito į Aleutų salas prie Aliaskos, netyčia pamiršo Falą Baltuosiuose rūmuose, nors šunį imdavo su savimi visur ir visada. Ir tada, neva jis pasiuntė jūrų laivyno minininką, kad šis atplukdytų Falą pas šeimininką. Nors tai kainavo - taip sakė respublikonai, kurie rinkimų nelaimėjo - 20 milijonų dolerių.<br />Rooseveltas pramanais pavadino šią istoriją ir pareiškė, kad pasilieka teisę ir ateity neigti šmeižikiškus pareiškimus apie savo šunį.<br />Fala už Rooseveltą gyveno 7-eriais metais ilgiau. Kai pasimirė, buvo palaidotas šalia prezidento.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51356474</guid><pubDate>Fri, 23 Sep 2022 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51356474/2022_09_22_fd43a1e2_4698_f_20220922192139682.mp3" length="2883486" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1944-tais metais rugsėjo 23-čią dieną savo rinkiminėje kalboje ketvirtos kadencijos siekęs Amerikos prezidentas Franklinas Rooseveltas stojo ginti savo šuns, škotų terjero vardu Fala, kurį užsipuolė respublikonai. Jie paskleidė gandą, neva...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1944-tais metais rugsėjo 23-čią dieną savo rinkiminėje kalboje ketvirtos kadencijos siekęs Amerikos prezidentas Franklinas Rooseveltas stojo ginti savo šuns, škotų terjero vardu Fala, kurį užsipuolė respublikonai. Jie paskleidė gandą, neva Rooseveltas, išvykęs vizito į Aleutų salas prie Aliaskos, netyčia pamiršo Falą Baltuosiuose rūmuose, nors šunį imdavo su savimi visur ir visada. Ir tada, neva jis pasiuntė jūrų laivyno minininką, kad šis atplukdytų Falą pas šeimininką. Nors tai kainavo - taip sakė respublikonai, kurie rinkimų nelaimėjo - 20 milijonų dolerių.<br />Rooseveltas pramanais pavadino šią istoriją ir pareiškė, kad pasilieka teisę ir ateity neigti šmeižikiškus pareiškimus apie savo šunį.<br />Fala už Rooseveltą gyveno 7-eriais metais ilgiau. Kai pasimirė, buvo palaidotas šalia prezidento.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar norėtumėte, kad savaitė truktų dešimt dienų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-noretumete-kad-savaite-truktu-desimt-dienu--51341394</link><description><![CDATA[1792 metų rugsėjo 22-ą dieną Prancūzijoje buvo atsisakyta Grigiškojo ir pereita prie Prancūzijos respublikos arba revoliucijos kalendoriaus. Jis buvo įvestas keletą dienų po to, kai šalyje buvo panaikinta monarchija, o karalienė Marija Antuanetė ir karalius Liudvikas XVI - nukirsdinti. Naujoji respublikos valdžia siekė atimti politinę galią iš katalikų bažnyčios, o kaip sunaikinsi krikščioniškas tradicijas ir šventes, jei kalendorius senas.<br />Era nuo Kristaus buvo panaikinta, metų skaičiavimas naujajame kalendoriuje pradėtas nuo Prancūzijos paskelbimo respublika datos. Metai buvo suskirstyti į 12 mėnesių, o šie- kiekvienas į tris dekadas. Paskutinė dekados diena buvo laisva. Metų pabaigoje buvo pridedamos 5 šventinės dienos , kurios vadinosi sankiulotidėmis.<br />Mėnesiai buvo pavadinti gamtos reiškinių ar ūkio darbų pavadinimus primenančiais žodžiais, o kiekviena diena pašvęsta kokia nors daržovei, medžiui, gyvūnui.<br />Šis kalendorius Prancūzijoje gyvavo 12 metų. Nes neprigijo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51341394</guid><pubDate>Thu, 22 Sep 2022 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51341394/2022_09_21_4e9e82b2_4698_f_20220921164114692.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1792 metų rugsėjo 22-ą dieną Prancūzijoje buvo atsisakyta Grigiškojo ir pereita prie Prancūzijos respublikos arba revoliucijos kalendoriaus. Jis buvo įvestas keletą dienų po to, kai šalyje buvo panaikinta monarchija, o karalienė Marija Antuanetė ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1792 metų rugsėjo 22-ą dieną Prancūzijoje buvo atsisakyta Grigiškojo ir pereita prie Prancūzijos respublikos arba revoliucijos kalendoriaus. Jis buvo įvestas keletą dienų po to, kai šalyje buvo panaikinta monarchija, o karalienė Marija Antuanetė ir karalius Liudvikas XVI - nukirsdinti. Naujoji respublikos valdžia siekė atimti politinę galią iš katalikų bažnyčios, o kaip sunaikinsi krikščioniškas tradicijas ir šventes, jei kalendorius senas.<br />Era nuo Kristaus buvo panaikinta, metų skaičiavimas naujajame kalendoriuje pradėtas nuo Prancūzijos paskelbimo respublika datos. Metai buvo suskirstyti į 12 mėnesių, o šie- kiekvienas į tris dekadas. Paskutinė dekados diena buvo laisva. Metų pabaigoje buvo pridedamos 5 šventinės dienos , kurios vadinosi sankiulotidėmis.<br />Mėnesiai buvo pavadinti gamtos reiškinių ar ūkio darbų pavadinimus primenančiais žodžiais, o kiekviena diena pašvęsta kokia nors daržovei, medžiui, gyvūnui.<br />Šis kalendorius Prancūzijoje gyvavo 12 metų. Nes neprigijo.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl kartais visai apsimoka neturėti smegenų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-kartais-visai-apsimoka-netureti-smegenu--51330675</link><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51330675</guid><pubDate>Wed, 21 Sep 2022 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51330675/2022_09_21_156023e2_4698_f_20220921091252526.mp3" length="2866768" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:duration>180</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Zondas, kuriuo ateiviai šnipinėja žmoniją jau milijonus metų, yra visai mūsų panosėj?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-zondas-kuriuo-ateiviai-snipineja-zmonija-jau-milijonus-metu-yra-visai-musu-panosej--51316772</link><description><![CDATA[Prieš trejus metus rugsėjo 20-tą dieną fizikas Jamesas Benrodas žurnale „Astronomical Journal“ paskelbė teoriją, jog ateiviai iš kosmoso mus stebi jau milijonus metų. Jis teigia, kad netoli mūsų gali slėptis koks nors ateivių zondas, kurį mūsų civilizaciją pastebės tik sukūrusi reikiamas technologijas. Tada galbūt net gi pavyks užmegzti kontaktą su kita gyvybės forma. Tie zondai gali būti sumontuoti netoli Žemės skriejančiuose koorbitiniuose objektuose. Taip vadinami Žemės kvazipalydovai, kurie skrieja aplink Saulę beveik lygiai tokios pačios formos orbita, kaip ir Žemė. Mokslininkai, ieškantys nežemiško intelekto, nemano, kad tokia idėja yra absurdiška ar fantastiška.<br />Bet kodėl tuomet tos nežemiškos civilizacijos iki šiol su mumis nešneka?]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51316772</guid><pubDate>Tue, 20 Sep 2022 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51316772/2022_09_19_e48994df_4698_f_20220919171147434.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš trejus metus rugsėjo 20-tą dieną fizikas Jamesas Benrodas žurnale „Astronomical Journal“ paskelbė teoriją, jog ateiviai iš kosmoso mus stebi jau milijonus metų. Jis teigia, kad netoli mūsų gali slėptis koks nors ateivių zondas, kurį mūsų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš trejus metus rugsėjo 20-tą dieną fizikas Jamesas Benrodas žurnale „Astronomical Journal“ paskelbė teoriją, jog ateiviai iš kosmoso mus stebi jau milijonus metų. Jis teigia, kad netoli mūsų gali slėptis koks nors ateivių zondas, kurį mūsų civilizaciją pastebės tik sukūrusi reikiamas technologijas. Tada galbūt net gi pavyks užmegzti kontaktą su kita gyvybės forma. Tie zondai gali būti sumontuoti netoli Žemės skriejančiuose koorbitiniuose objektuose. Taip vadinami Žemės kvazipalydovai, kurie skrieja aplink Saulę beveik lygiai tokios pačios formos orbita, kaip ir Žemė. Mokslininkai, ieškantys nežemiško intelekto, nemano, kad tokia idėja yra absurdiška ar fantastiška.<br />Bet kodėl tuomet tos nežemiškos civilizacijos iki šiol su mumis nešneka?]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl už aviaciją žmonija turėtų dėkoti avinui, ančiai ir gaidžiui?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-uz-aviacija-zmonija-turetu-dekoti-avinui-anciai-ir-gaidziui--51306148</link><description><![CDATA[1783-čiais metais rugsėjo 19-tą dieną Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI akivaizdoje priešais Versalio rūmus bandomajam skrydžiui pakilo brolių Montgolfjerų oro balionas.<br />Jo keleiviai buvo avinas, antis ir gaidys. Oro balionas buvo pirmoji transporto priemonė, leidusi žmonėms pakilti skrydžiui. Tąkart Paryžiuje 18 metrų aukščio, 400 kilogramų sveriantis balionas pakilo į 600 metrų aukštį ir nuskrido pusketvirto kilometro. Kai nusileido, paaiškėjo, kad visi keleiviai liko gyvi. Už žygdarbį jie buvo uždaryti į karališką žvėryną, o po mėnesio oro balionu pakilo pirmas žmogus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51306148</guid><pubDate>Mon, 19 Sep 2022 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51306148/2022_09_16_f8db3aec_4698_f_20220916162856997.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1783-čiais metais rugsėjo 19-tą dieną Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI akivaizdoje priešais Versalio rūmus bandomajam skrydžiui pakilo brolių Montgolfjerų oro balionas.&#13;
Jo keleiviai buvo avinas, antis ir gaidys. Oro balionas buvo pirmoji transporto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1783-čiais metais rugsėjo 19-tą dieną Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI akivaizdoje priešais Versalio rūmus bandomajam skrydžiui pakilo brolių Montgolfjerų oro balionas.<br />Jo keleiviai buvo avinas, antis ir gaidys. Oro balionas buvo pirmoji transporto priemonė, leidusi žmonėms pakilti skrydžiui. Tąkart Paryžiuje 18 metrų aukščio, 400 kilogramų sveriantis balionas pakilo į 600 metrų aukštį ir nuskrido pusketvirto kilometro. Kai nusileido, paaiškėjo, kad visi keleiviai liko gyvi. Už žygdarbį jie buvo uždaryti į karališką žvėryną, o po mėnesio oro balionu pakilo pirmas žmogus.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar dėl šiandieninės vandenynų taršos kalti neandertaliečiai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-del-siandienines-vandenynu-tarsos-kalti-neandertalieciai--51267915</link><description><![CDATA[Pernai rugsėjo 16-tą dieną mokslininkai paskelbė Maroke, urve prie Atlanto radę įrankių, kuriais prieš 120 tūkstančių metų žmonės dirdavo gyvūnų kailį ir vėliau jį apdirbdavo. Tai seniausias kol kas rastas įrodymas, kad mūsų protėviai jau gaminosi rūbus iš kailio ir odos.<br />Mokslininkai neabejoja, kad rūbus gaminosi ir Neandertaliečiai daug metų anksčiau, tačiau archeologinių įrodymų kol kas nerasta.<br />Kailis, Oda ir kitos organinės medžiagos rūbų gamybai greitai sunyksta, todėl nėra galimybės nustatyti tų laikų drabužių fasonų.<br />Daugiau įdomių faktų visada rasite LRT radiotekoje.<br /><br />(©science.com)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51267915</guid><pubDate>Fri, 16 Sep 2022 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51267915/2022_09_15_72289743_4698_f_20220915131520701.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pernai rugsėjo 16-tą dieną mokslininkai paskelbė Maroke, urve prie Atlanto radę įrankių, kuriais prieš 120 tūkstančių metų žmonės dirdavo gyvūnų kailį ir vėliau jį apdirbdavo. Tai seniausias kol kas rastas įrodymas, kad mūsų protėviai jau gaminosi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pernai rugsėjo 16-tą dieną mokslininkai paskelbė Maroke, urve prie Atlanto radę įrankių, kuriais prieš 120 tūkstančių metų žmonės dirdavo gyvūnų kailį ir vėliau jį apdirbdavo. Tai seniausias kol kas rastas įrodymas, kad mūsų protėviai jau gaminosi rūbus iš kailio ir odos.<br />Mokslininkai neabejoja, kad rūbus gaminosi ir Neandertaliečiai daug metų anksčiau, tačiau archeologinių įrodymų kol kas nerasta.<br />Kailis, Oda ir kitos organinės medžiagos rūbų gamybai greitai sunyksta, todėl nėra galimybės nustatyti tų laikų drabužių fasonų.<br />Daugiau įdomių faktų visada rasite LRT radiotekoje.<br /><br />(©science.com)]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Nors gyvename skaitmeninių vaizdų eroje, žmonių sąmonėje įspausti analoginės fotografijos atvaizdai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-nors-gyvename-skaitmeniniu-vaizdu-eroje-zmoniu-samoneje-ispausti-analogines-fotografijos-atvaizdai--51265588</link><description><![CDATA[1954 metų rugsėjo 15 dieną Niujorke, filmuojant komediją „Septynerių metų niežulys“ buvo padaryta garsioji nuotrauka, kurioje pravažiuojančio metro? traukinio? Sukeltas vėjo gūsis per ventiliacinę angą kilsteli Marlyn Monroe suknelę. Įžymybė koketiškai ją prilaiko. Ši nuotrauka įsiutino jos tuometinį vyrą Joe DiMaggio, kuriam ši nuotrauka pasirodė per daug atvira. Pora netrukus išsiskyrė.<br />Marlyn Monroe - vienu garsiausiu praėjusio amžiaus sekso simboliu laikoma aktorė, nors ir spėjo pasimaudyti šlovės spinduliuose, tačiau šį pasaulį paliko gana anksti – ji perdozavo migdomųjų. Jai tebuvo 36-eri.<br />Daugiau įdomių faktų ieškokite LRT mediatekoje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51265588</guid><pubDate>Thu, 15 Sep 2022 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51265588/2022_09_14_94608df9_4698_f_20220914164924676.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1954 metų rugsėjo 15 dieną Niujorke, filmuojant komediją „Septynerių metų niežulys“ buvo padaryta garsioji nuotrauka, kurioje pravažiuojančio metro? traukinio? Sukeltas vėjo gūsis per ventiliacinę angą kilsteli Marlyn Monroe suknelę. Įžymybė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1954 metų rugsėjo 15 dieną Niujorke, filmuojant komediją „Septynerių metų niežulys“ buvo padaryta garsioji nuotrauka, kurioje pravažiuojančio metro? traukinio? Sukeltas vėjo gūsis per ventiliacinę angą kilsteli Marlyn Monroe suknelę. Įžymybė koketiškai ją prilaiko. Ši nuotrauka įsiutino jos tuometinį vyrą Joe DiMaggio, kuriam ši nuotrauka pasirodė per daug atvira. Pora netrukus išsiskyrė.<br />Marlyn Monroe - vienu garsiausiu praėjusio amžiaus sekso simboliu laikoma aktorė, nors ir spėjo pasimaudyti šlovės spinduliuose, tačiau šį pasaulį paliko gana anksti – ji perdozavo migdomųjų. Jai tebuvo 36-eri.<br />Daugiau įdomių faktų ieškokite LRT mediatekoje.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Greta Thunberg turėtų uždrausti asmenukes?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-greta-thunberg-turetu-uzdrausti-asmenukes--51241554</link><description><![CDATA[RAMAC 305 pirmas komercinis kompiuteris, kurį IBM pristatė 1956 metų spalio 14 dieną. Jis turėjo atminties masyvą, sudarytą iš penkiasdešimties kietųjų diskų. Bendra talpa sudarė beveik 4 megabaitus. Nė viena šiuolaikinė asmenukė netilptų. Kompanija turėjo pajėgumų gaminti kompiuterius ir su didesnės talpos atmintimi, tačiau tam prieštaravo rinkodaros skyrius - teigė, kad sunku bus talpesnius kompiuterius parduoti.<br />O štai su kompiuteriu dydžiu problemų nebuvo. Visą sistemą sumontuoti reikėjo patalpos, kurios dydis būtų 9 ir 15 metrų. Technologinis stebuklas svėrė daugiau nei toną.<br />Daugiau įdomių faktų ieškokite LRT radiotekoje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51241554</guid><pubDate>Wed, 14 Sep 2022 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51241554/2022_09_13_23b86ade_4698_f_20220913152653027.mp3" length="2883068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>RAMAC 305 pirmas komercinis kompiuteris, kurį IBM pristatė 1956 metų spalio 14 dieną. Jis turėjo atminties masyvą, sudarytą iš penkiasdešimties kietųjų diskų. Bendra talpa sudarė beveik 4 megabaitus. Nė viena šiuolaikinė asmenukė netilptų. Kompanija...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[RAMAC 305 pirmas komercinis kompiuteris, kurį IBM pristatė 1956 metų spalio 14 dieną. Jis turėjo atminties masyvą, sudarytą iš penkiasdešimties kietųjų diskų. Bendra talpa sudarė beveik 4 megabaitus. Nė viena šiuolaikinė asmenukė netilptų. Kompanija turėjo pajėgumų gaminti kompiuterius ir su didesnės talpos atmintimi, tačiau tam prieštaravo rinkodaros skyrius - teigė, kad sunku bus talpesnius kompiuterius parduoti.<br />O štai su kompiuteriu dydžiu problemų nebuvo. Visą sistemą sumontuoti reikėjo patalpos, kurios dydis būtų 9 ir 15 metrų. Technologinis stebuklas svėrė daugiau nei toną.<br />Daugiau įdomių faktų ieškokite LRT radiotekoje.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip Oprah Winfrey kartą vaišino… mokamais pietumis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-oprah-winfrey-karta-vaisino-mokamais-pietumis--51238720</link><description><![CDATA[2004-tų metų rugsėjo 13-tą dieną garsios Amerikos televizijos pokalbių laidos metu Oprah Winfrey „padovanojo“ visiems studijos žiūrovams po naujutėlaitį automobilį -Pontiac G6, kurio kaina siekia beveik 30 000 dolerių. Iš viso - 276 automobilius.Tačiau stebuklas greitai virto skandalu. Paaiškėjo, kad jokio žinomos vedėjos nuopelno čia nėra, nors ji prodiuseriams ir buvo liepusi į studiją surinkti žmones, kuriems verkiant reikia automobilio. Tai buvo Pontiac reklaminė akcija. Gamintojas, padovanodamas automobilius, susimokėjo visus valstijos pardavimo mokesčius. Tačiau. Visi, dykai gavę po brangų daiktą, patys dar turėjo susimokėti federalinius ir valstijos pajamų mokesčius, o tai sudarė apie šešis tūkstančius dolerių.<br />Buvo žmonių, kurie ėmė paskolas, kad galėtų susimokėti. Kiti pardavė dovanotą brangų Pontiacą ir pirko pigesnį automobilį.<br />Taigi, net ir pasaulio galingieji nesugeba patiekti nemokamų pietų.<br />Visada žiūrėkite - kas ką jums dovanoja. Ypač budrūs būkite su šešiaženkliais palikimais, kuriuos dovanoja iš niekur atsiradę giminaičiai - patikrinkit, ar tik ne Oprah.<br />Daugiau įdomių faktų visada galite rasti LRT radiotekoje.<br /><br />(nuotr.©news.bbc)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51238720</guid><pubDate>Tue, 13 Sep 2022 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51238720/2022_09_12_51994579_4698_f_20220912170625526.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2004-tų metų rugsėjo 13-tą dieną garsios Amerikos televizijos pokalbių laidos metu Oprah Winfrey „padovanojo“ visiems studijos žiūrovams po naujutėlaitį automobilį -Pontiac G6, kurio kaina siekia beveik 30 000 dolerių. Iš viso - 276...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2004-tų metų rugsėjo 13-tą dieną garsios Amerikos televizijos pokalbių laidos metu Oprah Winfrey „padovanojo“ visiems studijos žiūrovams po naujutėlaitį automobilį -Pontiac G6, kurio kaina siekia beveik 30 000 dolerių. Iš viso - 276 automobilius.Tačiau stebuklas greitai virto skandalu. Paaiškėjo, kad jokio žinomos vedėjos nuopelno čia nėra, nors ji prodiuseriams ir buvo liepusi į studiją surinkti žmones, kuriems verkiant reikia automobilio. Tai buvo Pontiac reklaminė akcija. Gamintojas, padovanodamas automobilius, susimokėjo visus valstijos pardavimo mokesčius. Tačiau. Visi, dykai gavę po brangų daiktą, patys dar turėjo susimokėti federalinius ir valstijos pajamų mokesčius, o tai sudarė apie šešis tūkstančius dolerių.<br />Buvo žmonių, kurie ėmė paskolas, kad galėtų susimokėti. Kiti pardavė dovanotą brangų Pontiacą ir pirko pigesnį automobilį.<br />Taigi, net ir pasaulio galingieji nesugeba patiekti nemokamų pietų.<br />Visada žiūrėkite - kas ką jums dovanoja. Ypač budrūs būkite su šešiaženkliais palikimais, kuriuos dovanoja iš niekur atsiradę giminaičiai - patikrinkit, ar tik ne Oprah.<br />Daugiau įdomių faktų visada galite rasti LRT radiotekoje.<br /><br />(nuotr.©news.bbc)]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl kiekvienas iš mūsų turime abstraktaus menininko gyslelę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-kiekvienas-is-musu-turime-abstraktaus-menininko-gyslele--51204106</link><description><![CDATA[Prieš ketverius metus rugsėjo 12-tą dieną mokslininkai ant akmens Blombos oloje Pietų Afrikos respublikoje aptiko seniausią žinomą žmogaus piešinį. Jam maždaug 73 000 metų. Išlikęs tik fragmentas to, kas, akivaizdu, buvo didesnis piešinys. Tai, kas matyti ant akmens, labai primena grotažymę. Piešinys padarytas orchos pigmento kreidelėmis. Nors yra rasta dar senesnių raižinių ant uolų, šis piešinys - pirma žinoma žmogaus sukurta abstrakcija.<br />Piešinys liudija, kad jau seniai mūsų - homo sapiens – rūšies atstovai buvo sąmoningi. Ir nors mokslininkai nesiryžta piešinio vadinti menu, akivaizdu, kad jis kažką reiškė tam, kas jį piešė.<br />Daugiau įdomių faktų visada galite paklausyti LRT radijotekoje adresu lrt.lt]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51204106</guid><pubDate>Mon, 12 Sep 2022 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51204106/2022_09_09_47c128c2_4698_f_20220909161347391.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš ketverius metus rugsėjo 12-tą dieną mokslininkai ant akmens Blombos oloje Pietų Afrikos respublikoje aptiko seniausią žinomą žmogaus piešinį. Jam maždaug 73 000 metų. Išlikęs tik fragmentas to, kas, akivaizdu, buvo didesnis piešinys. Tai, kas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš ketverius metus rugsėjo 12-tą dieną mokslininkai ant akmens Blombos oloje Pietų Afrikos respublikoje aptiko seniausią žinomą žmogaus piešinį. Jam maždaug 73 000 metų. Išlikęs tik fragmentas to, kas, akivaizdu, buvo didesnis piešinys. Tai, kas matyti ant akmens, labai primena grotažymę. Piešinys padarytas orchos pigmento kreidelėmis. Nors yra rasta dar senesnių raižinių ant uolų, šis piešinys - pirma žinoma žmogaus sukurta abstrakcija.<br />Piešinys liudija, kad jau seniai mūsų - homo sapiens – rūšies atstovai buvo sąmoningi. Ir nors mokslininkai nesiryžta piešinio vadinti menu, akivaizdu, kad jis kažką reiškė tam, kas jį piešė.<br />Daugiau įdomių faktų visada galite paklausyti LRT radijotekoje adresu lrt.lt]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl ne „bug’as“ kaltas, kai kompiuterį ištinka triktis, o jus apima blaška?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-ne-bug-as-kaltas-kai-kompiuteri-istinka-triktis-o-jus-apima-blaska--51185150</link><description><![CDATA[1947-tais metais rugsėjo 9-tą dieną Harvardo universiteto Kembridže, Masačusetso valstijoje kompiuteris Mark ėmė rodyti klaidą po klaidos. Inžinieriams teko lįsti į elektroninės mašinos vidų ir ieškoti gedimo priežasties. Ilgai neužtruko. Paaiškėjo, kad tarp rėlės kontaktų įsipainiojo plaštakė. Ji tapo pirmuoju „bug’u“ pasaulyje, patekusiu į kompiuterį.<br />Daugiau Įdomių faktų bet kada galite rasti LRT radijotekoje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51185150</guid><pubDate>Fri, 09 Sep 2022 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51185150/2022_09_08_d4f8b716_4698_f_20220908151444881.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1947-tais metais rugsėjo 9-tą dieną Harvardo universiteto Kembridže, Masačusetso valstijoje kompiuteris Mark ėmė rodyti klaidą po klaidos. Inžinieriams teko lįsti į elektroninės mašinos vidų ir ieškoti gedimo priežasties. Ilgai neužtruko. Paaiškėjo,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1947-tais metais rugsėjo 9-tą dieną Harvardo universiteto Kembridže, Masačusetso valstijoje kompiuteris Mark ėmė rodyti klaidą po klaidos. Inžinieriams teko lįsti į elektroninės mašinos vidų ir ieškoti gedimo priežasties. Ilgai neužtruko. Paaiškėjo, kad tarp rėlės kontaktų įsipainiojo plaštakė. Ji tapo pirmuoju „bug’u“ pasaulyje, patekusiu į kompiuterį.<br />Daugiau Įdomių faktų bet kada galite rasti LRT radijotekoje.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl suvalkiečiai turėtų džiaugtis, kad ne jie išrado lipnią juostelę - skočą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-suvalkieciai-turetu-dziaugtis-kad-ne-jie-isrado-lipnia-juostele-skoca--51176578</link><description><![CDATA[1930-tais metais rugsėjo 8-tą dieną kompanija iš Minesotos (Minnesota Mining and Manufacturing - iš čia atsirado dabartinis kompanijos pavadinimas 3M) pardavė pirmąjį lipnios juostelės ritinėlį.<br />Iki tol kompanija gamino švitrinį popierių, kuriuo aprūpindavo mašinų dirbtuves. Praėjusio amžiaus pradžioje Amerikoje buvo populiaru dažyti automobilius dviem spalvomis. Tačiau maskuojančių juostelių, kuriomis apklijuojamos vietos, kur dažai neturėtų papulti, nebuvo. Automobilių dažytojai vertėsi kaip išmanė – automobilius apklijuodavo laikraščiais, kuriuos paskui buvo sunku nukrapštyti. Jaunam kompanijos darbuotojui Ričardui Dickui Drew šovė mintis sukurti lipnią juostelę, kuri tvirtai prilimpa, bet ją lengva vėliau nuplėšti. Kai visi liko sužavėti lipniomis maskuojančiomis juostelėmis, atėjo eilė ir permatomai juostelei, kuri greitai tapo nepakeičiama pakuojant maisto ir kitokias prekes.<br />Bet prie ko čia škotai? Kodėl ji pasaulyje vadinama škotiška juostele? Dėl tos pačios priežasties, dėl kurios ji galėtų vadintis suvalkietiška lipnia juostele. Istorija teigia, kad kartą vienas dirbtuvių darbininkas, pasipiktinęs, jog maskuojanti juostelė prastai limpa, nes ant jos yra mažai klijų, sušuko: tegul tie škotų bosai negaili užtepti daugiau klijų.<br />Pasirodo, škotai irgi garsėja šykštumu. Tai bent pasisekė tvirtai priklijuoti tautinę etiketę.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51176578</guid><pubDate>Thu, 08 Sep 2022 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51176578/2022_09_07_44b9bedf_4698_f_20220907155817389.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1930-tais metais rugsėjo 8-tą dieną kompanija iš Minesotos (Minnesota Mining and Manufacturing - iš čia atsirado dabartinis kompanijos pavadinimas 3M) pardavė pirmąjį lipnios juostelės ritinėlį.&#13;
Iki tol kompanija gamino švitrinį popierių, kuriuo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1930-tais metais rugsėjo 8-tą dieną kompanija iš Minesotos (Minnesota Mining and Manufacturing - iš čia atsirado dabartinis kompanijos pavadinimas 3M) pardavė pirmąjį lipnios juostelės ritinėlį.<br />Iki tol kompanija gamino švitrinį popierių, kuriuo aprūpindavo mašinų dirbtuves. Praėjusio amžiaus pradžioje Amerikoje buvo populiaru dažyti automobilius dviem spalvomis. Tačiau maskuojančių juostelių, kuriomis apklijuojamos vietos, kur dažai neturėtų papulti, nebuvo. Automobilių dažytojai vertėsi kaip išmanė – automobilius apklijuodavo laikraščiais, kuriuos paskui buvo sunku nukrapštyti. Jaunam kompanijos darbuotojui Ričardui Dickui Drew šovė mintis sukurti lipnią juostelę, kuri tvirtai prilimpa, bet ją lengva vėliau nuplėšti. Kai visi liko sužavėti lipniomis maskuojančiomis juostelėmis, atėjo eilė ir permatomai juostelei, kuri greitai tapo nepakeičiama pakuojant maisto ir kitokias prekes.<br />Bet prie ko čia škotai? Kodėl ji pasaulyje vadinama škotiška juostele? Dėl tos pačios priežasties, dėl kurios ji galėtų vadintis suvalkietiška lipnia juostele. Istorija teigia, kad kartą vienas dirbtuvių darbininkas, pasipiktinęs, jog maskuojanti juostelė prastai limpa, nes ant jos yra mažai klijų, sušuko: tegul tie škotų bosai negaili užtepti daugiau klijų.<br />Pasirodo, škotai irgi garsėja šykštumu. Tai bent pasisekė tvirtai priklijuoti tautinę etiketę.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip asmenukių mėgėjai gali padėti suprasti meną?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-asmenukiu-megejai-gali-padeti-suprasti-mena--51160380</link><description><![CDATA[Mūsų šios dienos istorijai reikia dar vieno veikėjo - poeto, kurį jūs irgi greičiausiai pažįstate. Gijomas Apolinaras. Mums jis žinomas turėtų būti vien jau dėl to, kad jo šaknys yra istorinėje Lietuvoje. Na, bent jau viena kita šaknis. Iš Kostrovickių giminės kilęs prancūzų poetas, kūręs praėjusio šimtmečio pradžioje, yra vertinamas kaip poetinio stiliaus reformatorius. Tiesa, savo laiku jis išgarsėjo ir dar dėl vienos priežasties.<br />1911-tų metų rugsėjo 7 dieną jis apkaltintas nusikaltimu, kurio nepadarė. Nepaisant to, dešimt dienų jis praleido La Sante kalėjime. Panašu, kad laikas neprailgo, nes čia jis plempė vyną, kurio jam parūpino prižiūrėtojai ir parašė poemą. Kaltinimai poetui mesti dėl to, kad jis buvo įsipainiojęs į nešvarią istoriją anksčiau - kai kažkas iš Luvro nukniaukė vertingas Finikiečių skulptūrėles. Tačiau viskas greitai nurimo, Apolinaras paliktas ramybėje ir visi viską greitai pamiršo. Bet šis nusikaltimas buvo toks garsus, kad Apolinaras tapo žinomas už Prancūzijos ribų. Ir ne tik Europoje, bet net ir Jungtinėse valstijose.<br />Kas gi tai buvo per nusikaltimas?<br />Porą savaičių iki Apolinaro arešto iš Luvro buvo nugvelbta „Mona Liza“. Tai buvo toksdidžiulis skandalas, kad žmonės, kurie iki tol nebuvo girdėję apie Davinčio šedevrą, dabar apie jį kalbėjo kiekvieną dieną. Vagystė išaiškėjo po poros metų, kai paveikslą Luvre nusikabinęs Vinčencas Perudža bandė atsikratyti šedevru, kurio buvo neįmanoma parduoti, kreipdamasis pagalbos į Italijos kolekcininkus. „Mona Liza“ buvo grobta dar ne kartą. Todėl dar ir dėl to ji tokia populiari.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51160380</guid><pubDate>Wed, 07 Sep 2022 05:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51160380/2022_09_06_36c58d8c_4698_f_20220906155538143.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mūsų šios dienos istorijai reikia dar vieno veikėjo - poeto, kurį jūs irgi greičiausiai pažįstate. Gijomas Apolinaras. Mums jis žinomas turėtų būti vien jau dėl to, kad jo šaknys yra istorinėje Lietuvoje. Na, bent jau viena kita šaknis. Iš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mūsų šios dienos istorijai reikia dar vieno veikėjo - poeto, kurį jūs irgi greičiausiai pažįstate. Gijomas Apolinaras. Mums jis žinomas turėtų būti vien jau dėl to, kad jo šaknys yra istorinėje Lietuvoje. Na, bent jau viena kita šaknis. Iš Kostrovickių giminės kilęs prancūzų poetas, kūręs praėjusio šimtmečio pradžioje, yra vertinamas kaip poetinio stiliaus reformatorius. Tiesa, savo laiku jis išgarsėjo ir dar dėl vienos priežasties.<br />1911-tų metų rugsėjo 7 dieną jis apkaltintas nusikaltimu, kurio nepadarė. Nepaisant to, dešimt dienų jis praleido La Sante kalėjime. Panašu, kad laikas neprailgo, nes čia jis plempė vyną, kurio jam parūpino prižiūrėtojai ir parašė poemą. Kaltinimai poetui mesti dėl to, kad jis buvo įsipainiojęs į nešvarią istoriją anksčiau - kai kažkas iš Luvro nukniaukė vertingas Finikiečių skulptūrėles. Tačiau viskas greitai nurimo, Apolinaras paliktas ramybėje ir visi viską greitai pamiršo. Bet šis nusikaltimas buvo toks garsus, kad Apolinaras tapo žinomas už Prancūzijos ribų. Ir ne tik Europoje, bet net ir Jungtinėse valstijose.<br />Kas gi tai buvo per nusikaltimas?<br />Porą savaičių iki Apolinaro arešto iš Luvro buvo nugvelbta „Mona Liza“. Tai buvo toksdidžiulis skandalas, kad žmonės, kurie iki tol nebuvo girdėję apie Davinčio šedevrą, dabar apie jį kalbėjo kiekvieną dieną. Vagystė išaiškėjo po poros metų, kai paveikslą Luvre nusikabinęs Vinčencas Perudža bandė atsikratyti šedevru, kurio buvo neįmanoma parduoti, kreipdamasis pagalbos į Italijos kolekcininkus. „Mona Liza“ buvo grobta dar ne kartą. Todėl dar ir dėl to ji tokia populiari.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Dėl ko 40 000 prancūzų už žmogžudystę ir savadavimą buvo nubausti tik 200 eurų bauda?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-del-ko-40-000-prancuzu-uz-zmogzudyste-ir-savadavima-buvo-nubausti-tik-200-euru-bauda--51156771</link><description><![CDATA[1989 metais rugsėjo 6 dieną Paryžiuje policijos kompiuteris 41 000-čiui kelių eismo taisykles pažeidusių vairuotojų išsiuntė pranešimus apie padarytus nusižengimus ir skirtas baudas. Nedidelė smulkmena - pranešimuose nebuvo nurodyta, kuriuos kelių eismo taisyklių punktus jie pažeidė. Vietoj to žmonės buvo kaltinami įvykdę žmogžudystes arba užsiiminėję sąvadavimu.<br />Masinis nusikalstamumas Paryžiuje ėmė ryškėti, kai į miesto mokesčių ir baudų skyrių ėmė plūsti apkaltintų žmonių skambučiai. Visą situacijos absurdiškumą dar pagardino faktas, kad visiems žudikams ir prostitučių suteneriams buvo nurodyta tik susimokėti 200 eurų baudą. Turbūt dėl to didžiajai daliai laiškus gavusių žmonių iškart palengvėjo ant sąžinės, daugelis pranešimus skaitė su šypsena.<br />Paaiškėjo, kad klaida įsivėlė, kai kažkas klaidingai suvedė nusižengimų kodus. Tiesa, dėl to, kad klaida buvo tokia masiška, pareigūnai žadėjo imtis tyrimo. Niekas nesikreipė dėl garbės ir orumo pažeidimo, bet vienas vyras spaudai pasiskundė, kad žmona ėmė į jį kreivai šnairuoti, po to, kai jis buvo apkaltintas sąvadavimu.<br />Po savaitės 41 000 kelių eismo taisyklių pažeidėjų gavo atsiprašymo laiškus. Tiesa, ten buvo ir priminimas laiku susimokėti paskirtą baudą]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51156771</guid><pubDate>Tue, 06 Sep 2022 05:10:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51156771/2022_09_06_a133650b_4698_f_20220906075544199.mp3" length="2850467" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1989 metais rugsėjo 6 dieną Paryžiuje policijos kompiuteris 41 000-čiui kelių eismo taisykles pažeidusių vairuotojų išsiuntė pranešimus apie padarytus nusižengimus ir skirtas baudas. Nedidelė smulkmena - pranešimuose nebuvo nurodyta, kuriuos kelių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1989 metais rugsėjo 6 dieną Paryžiuje policijos kompiuteris 41 000-čiui kelių eismo taisykles pažeidusių vairuotojų išsiuntė pranešimus apie padarytus nusižengimus ir skirtas baudas. Nedidelė smulkmena - pranešimuose nebuvo nurodyta, kuriuos kelių eismo taisyklių punktus jie pažeidė. Vietoj to žmonės buvo kaltinami įvykdę žmogžudystes arba užsiiminėję sąvadavimu.<br />Masinis nusikalstamumas Paryžiuje ėmė ryškėti, kai į miesto mokesčių ir baudų skyrių ėmė plūsti apkaltintų žmonių skambučiai. Visą situacijos absurdiškumą dar pagardino faktas, kad visiems žudikams ir prostitučių suteneriams buvo nurodyta tik susimokėti 200 eurų baudą. Turbūt dėl to didžiajai daliai laiškus gavusių žmonių iškart palengvėjo ant sąžinės, daugelis pranešimus skaitė su šypsena.<br />Paaiškėjo, kad klaida įsivėlė, kai kažkas klaidingai suvedė nusižengimų kodus. Tiesa, dėl to, kad klaida buvo tokia masiška, pareigūnai žadėjo imtis tyrimo. Niekas nesikreipė dėl garbės ir orumo pažeidimo, bet vienas vyras spaudai pasiskundė, kad žmona ėmė į jį kreivai šnairuoti, po to, kai jis buvo apkaltintas sąvadavimu.<br />Po savaitės 41 000 kelių eismo taisyklių pažeidėjų gavo atsiprašymo laiškus. Tiesa, ten buvo ir priminimas laiku susimokėti paskirtą baudą]]></itunes:summary><itunes:duration>179</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Lochneso pabaisa Škotijoje neišgyventų be Sargasų jūros prie Bahamų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-lochneso-pabaisa-skotijoje-neisgyventu-be-sargasu-juros-prie-bahamu--51116687</link><description><![CDATA[Prieš trejus metus rugsėjo 5 dieną Naujosios Zelandijos mokslininkai paskelbė tyrimo išvadą, kad kartais žmonių regėti baisūs padarai greičiausiai yra milžiniški unguriai. Tyrėjai pasistengė sukataloguoti visus ežero gyvius, išanalizavę vandens mėginiuose rastas DNR molekules. Jokių priešistorinių vandens roplių, vadinamų pleziozaurais, ežere nėra. Šamų ir Grenlandijos ryklių taip pat nėra. Tačiau ungurių - kiek nori. Jų jaunikliai į Škotijos upes ir ežerus atkeliauja iš Sargasų jūros, kuri yra prie Bahamų - už 5000 kilometrų. Pagal DNR pėdsakus negalima nustatyti, kokio dydžio užauga tie unguriai, tačiau aišku, kad greičiausiai jie patikliems turistams suvaidina Lochneso pabaisą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51116687</guid><pubDate>Mon, 05 Sep 2022 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51116687/2022_09_02_91f8c6ea_4698_f_20220902130528987.mp3" length="2868857" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš trejus metus rugsėjo 5 dieną Naujosios Zelandijos mokslininkai paskelbė tyrimo išvadą, kad kartais žmonių regėti baisūs padarai greičiausiai yra milžiniški unguriai. Tyrėjai pasistengė sukataloguoti visus ežero gyvius, išanalizavę vandens...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš trejus metus rugsėjo 5 dieną Naujosios Zelandijos mokslininkai paskelbė tyrimo išvadą, kad kartais žmonių regėti baisūs padarai greičiausiai yra milžiniški unguriai. Tyrėjai pasistengė sukataloguoti visus ežero gyvius, išanalizavę vandens mėginiuose rastas DNR molekules. Jokių priešistorinių vandens roplių, vadinamų pleziozaurais, ežere nėra. Šamų ir Grenlandijos ryklių taip pat nėra. Tačiau ungurių - kiek nori. Jų jaunikliai į Škotijos upes ir ežerus atkeliauja iš Sargasų jūros, kuri yra prie Bahamų - už 5000 kilometrų. Pagal DNR pėdsakus negalima nustatyti, kokio dydžio užauga tie unguriai, tačiau aišku, kad greičiausiai jie patikliems turistams suvaidina Lochneso pabaisą.]]></itunes:summary><itunes:duration>180</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl gamtos mylėtojai turėtų boikotuoti Styveną Spielbergą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-gamtos-myletojai-turetu-boikotuoti-styvena-spielberga--51107758</link><description><![CDATA[Prieš devynerius metus rugsėjo 2 dieną Diana Nyad nuplaukė iš Havanos iki Floridos, Ki Vesto be jokių apsaugų nuo ryklių ir pavojingų medūzų, kurių čia nestinga. Moteriai tada buvo 64-eri ir šią – 170-ties kilometrų – distanciją plaukte ji įveikė pirmoji pasaulyje. Atvirame vandenyne ji išbuvo 53 valandas.<br />Ji vilkėjo hidrokostiumą, pirštines, plaukimo batus ir specialią kaukę, saugančią nuo medūzų. Tačiau dėl jos ji prigerdavo daug sūraus vandens, dėl to didelę dalį plaukimo vėmė. Jos užsispyrimas - neįtikėtinas. Įveikti šią distanciją ji bandė keturis kartus, tačiau tikslo pasiekti nepavykdavo dėl oro sąlygų ar medūzų sugėlimo (gal nudeginimo?). Trečiasis bandymas žlugo po 41 valandos plaukimo. Tačiau Diana nepasidavė ir penktuoju<br />bandymu jai pavyko.<br />Prieš tokį atkaklumą - net rykliai bejėgiai.<br />O pabaigoje pasakysiu tai, dėl ko arba patikėsite, kad medžioti žmones nėra ryklių prigimtis, arba niekada nebekelsite kojos į jūrą. Kai žmonės plaukioja žydroje jūroje Australijoje ar Karibuose, jie net neįsivaizduoja (nes nemato), kiek rykliukų plaukioja visai šalia.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51107758</guid><pubDate>Fri, 02 Sep 2022 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51107758/2022_09_01_bbe1e6bd_4698_f_20220901150119507.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš devynerius metus rugsėjo 2 dieną Diana Nyad nuplaukė iš Havanos iki Floridos, Ki Vesto be jokių apsaugų nuo ryklių ir pavojingų medūzų, kurių čia nestinga. Moteriai tada buvo 64-eri ir šią – 170-ties kilometrų – distanciją plaukte ji įveikė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš devynerius metus rugsėjo 2 dieną Diana Nyad nuplaukė iš Havanos iki Floridos, Ki Vesto be jokių apsaugų nuo ryklių ir pavojingų medūzų, kurių čia nestinga. Moteriai tada buvo 64-eri ir šią – 170-ties kilometrų – distanciją plaukte ji įveikė pirmoji pasaulyje. Atvirame vandenyne ji išbuvo 53 valandas.<br />Ji vilkėjo hidrokostiumą, pirštines, plaukimo batus ir specialią kaukę, saugančią nuo medūzų. Tačiau dėl jos ji prigerdavo daug sūraus vandens, dėl to didelę dalį plaukimo vėmė. Jos užsispyrimas - neįtikėtinas. Įveikti šią distanciją ji bandė keturis kartus, tačiau tikslo pasiekti nepavykdavo dėl oro sąlygų ar medūzų sugėlimo (gal nudeginimo?). Trečiasis bandymas žlugo po 41 valandos plaukimo. Tačiau Diana nepasidavė ir penktuoju<br />bandymu jai pavyko.<br />Prieš tokį atkaklumą - net rykliai bejėgiai.<br />O pabaigoje pasakysiu tai, dėl ko arba patikėsite, kad medžioti žmones nėra ryklių prigimtis, arba niekada nebekelsite kojos į jūrą. Kai žmonės plaukioja žydroje jūroje Australijoje ar Karibuose, jie net neįsivaizduoja (nes nemato), kiek rykliukų plaukioja visai šalia.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl 1962 m. Palangos paplūdimy jums būtų patikę labiau nei šią vasarą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-1962-m-palangos-papludimy-jums-butu-patike-labiau-nei-sia-vasara--51101516</link><description><![CDATA[1962 metų rugsėjo 1-ąją Jungtinės tautos paskelbė, kad žmonių populiacija Žemės planetoje pasiekė 3 milijardus. Tai daugiau nei perpus mažiau žmonių, nei gyvena dabar. Skaičiuojama, kad ateinančio lapkričio 15-tą dieną žmonių skaičius pasieks 8 milijardus. Bet pasirodo, kad šiuo metu mūsų populiacija auga lėčiausiai nuo 1950-tųjų.<br />Prognozuojama, kad 2030-tais metais mūsų planetoje bus 8,5 milijardo, o 2080-taisiais bemaž 10,5 milijardo. O tada, taip teigia mokslininkai, gyventojų skaičius nustos augti ir išliks toks iki pat šio šimtmečio pabaigos. Įdomu tai, kad žmonių skaičius auga ne dėl to, kad gimstamumas didelis, o todėl, kad ilgėja gyvenimo trukmė.<br />Gimstamumas smarkiai sumažėjęs išsivysčiusiose šalyse, daugelyje besivystančių jis irgi mažėja. Daugiau nei pusę žmonijos prieaugio per artimiausius dešimtmečius pasauliui atneš vos aštuonios šalys: Demokratinė Kongo respublika, Etiopija, Egiptas, Indija, Nigerija, Pakistanas, Filipinai ir Tanzanija.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51101516</guid><pubDate>Thu, 01 Sep 2022 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51101516/2022_09_01_98ad5eaf_4698_f_20220901084524845.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1962 metų rugsėjo 1-ąją Jungtinės tautos paskelbė, kad žmonių populiacija Žemės planetoje pasiekė 3 milijardus. Tai daugiau nei perpus mažiau žmonių, nei gyvena dabar. Skaičiuojama, kad ateinančio lapkričio 15-tą dieną žmonių skaičius pasieks 8...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1962 metų rugsėjo 1-ąją Jungtinės tautos paskelbė, kad žmonių populiacija Žemės planetoje pasiekė 3 milijardus. Tai daugiau nei perpus mažiau žmonių, nei gyvena dabar. Skaičiuojama, kad ateinančio lapkričio 15-tą dieną žmonių skaičius pasieks 8 milijardus. Bet pasirodo, kad šiuo metu mūsų populiacija auga lėčiausiai nuo 1950-tųjų.<br />Prognozuojama, kad 2030-tais metais mūsų planetoje bus 8,5 milijardo, o 2080-taisiais bemaž 10,5 milijardo. O tada, taip teigia mokslininkai, gyventojų skaičius nustos augti ir išliks toks iki pat šio šimtmečio pabaigos. Įdomu tai, kad žmonių skaičius auga ne dėl to, kad gimstamumas didelis, o todėl, kad ilgėja gyvenimo trukmė.<br />Gimstamumas smarkiai sumažėjęs išsivysčiusiose šalyse, daugelyje besivystančių jis irgi mažėja. Daugiau nei pusę žmonijos prieaugio per artimiausius dešimtmečius pasauliui atneš vos aštuonios šalys: Demokratinė Kongo respublika, Etiopija, Egiptas, Indija, Nigerija, Pakistanas, Filipinai ir Tanzanija.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Už ką Homo sapines turėtų atsiprašyti neandertaliečių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-uz-ka-homo-sapines-turetu-atsiprasyti-neandertalieciu--51078324</link><description><![CDATA[Prieš penkerius metus paskutinę vasaros dieną žurnale „Scientific reports“ paskelbtas tyrimas atskleidė, kad neandertaliečiai- Homo genties rūšis, gyvavusi prieš mus, Homos sapiens - buvo kur kas sumanesni ir protingesni, nei buvo manoma iki šiol.<br />Archeologiniai radiniai leidžia manyti, kad jau prieš 200us tūkstančių metų neandertaliečiai degutą naudojo kaip klijus kirvio galvai ar iečiai tvirtinti prie koto. Kiti tyrinėjimai atrado, kad jie kūrė papuošalus, tatuiravo kūnus, piešė olose ir netgi naudojo dantų krapštukus. Maža to, šiuolaikiniai žmonės degutą klijams ėmė naudoti tik prieš 70 000ių metų, t.y. praėjus 100 tūkstančių metų po to, kai neandertaliečiai jau turėjo įrankius, leidžiančius nudobti mamutus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51078324</guid><pubDate>Wed, 31 Aug 2022 05:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51078324/2022_08_30_dc27b037_4698_f_20220830153654571.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkerius metus paskutinę vasaros dieną žurnale „Scientific reports“ paskelbtas tyrimas atskleidė, kad neandertaliečiai- Homo genties rūšis, gyvavusi prieš mus, Homos sapiens - buvo kur kas sumanesni ir protingesni, nei buvo manoma iki šiol....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkerius metus paskutinę vasaros dieną žurnale „Scientific reports“ paskelbtas tyrimas atskleidė, kad neandertaliečiai- Homo genties rūšis, gyvavusi prieš mus, Homos sapiens - buvo kur kas sumanesni ir protingesni, nei buvo manoma iki šiol.<br />Archeologiniai radiniai leidžia manyti, kad jau prieš 200us tūkstančių metų neandertaliečiai degutą naudojo kaip klijus kirvio galvai ar iečiai tvirtinti prie koto. Kiti tyrinėjimai atrado, kad jie kūrė papuošalus, tatuiravo kūnus, piešė olose ir netgi naudojo dantų krapštukus. Maža to, šiuolaikiniai žmonės degutą klijams ėmė naudoti tik prieš 70 000ių metų, t.y. praėjus 100 tūkstančių metų po to, kai neandertaliečiai jau turėjo įrankius, leidžiančius nudobti mamutus.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kurios šventovės bokštai – arčiau Dievo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kurios-sventoves-bokstai-arciau-dievo--51064478</link><description><![CDATA[1993-čiais metais rugpjūčio 30-tąją Kasablankoje, Maroke tikintiesiems atverta Hassano II-ojo mečetė. Tuo metu ji buvo didžiausia Afrikoje. Statyta septynerius metus ji kainavo 800 milijonų dolerių. Joje gali tilpti per šimtą tūkstančių maldininkų, iš jų 25 tūkstančiai - mečetės viduje. Hassano II-ojo šventykla pastatyta ant dirbtinai suformuoto vandenyno kranto, taip atliepiant eilutę iš Korano, kurioje teigiama, kad Alacho sostas buvo pastatytas ant vandens. Jos minaretas tuo metu buvo aukščiausias pasaulyje - 210-ties metrų.<br />Bet po dvidešimties metų nosį Marokui nušluostė Alžyras. Čia išdygo Didžioji Alžyro mečetė, kurios statyba kainavo milijardą dolerių, o statė ją Kinijos statybų bendrovė.<br />Alžyro mečetės minaretas į dangų šovė 265 metrus.<br />Kur jau čia mums su savo aukščiausia Anykščių Šventojo apaštalo evangelisto Mato bažnytėle.. 79 metrai tik.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51064478</guid><pubDate>Tue, 30 Aug 2022 05:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51064478/2022_08_29_18184160_4698_f_20220829145443004.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1993-čiais metais rugpjūčio 30-tąją Kasablankoje, Maroke tikintiesiems atverta Hassano II-ojo mečetė. Tuo metu ji buvo didžiausia Afrikoje. Statyta septynerius metus ji kainavo 800 milijonų dolerių. Joje gali tilpti per šimtą tūkstančių maldininkų, iš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1993-čiais metais rugpjūčio 30-tąją Kasablankoje, Maroke tikintiesiems atverta Hassano II-ojo mečetė. Tuo metu ji buvo didžiausia Afrikoje. Statyta septynerius metus ji kainavo 800 milijonų dolerių. Joje gali tilpti per šimtą tūkstančių maldininkų, iš jų 25 tūkstančiai - mečetės viduje. Hassano II-ojo šventykla pastatyta ant dirbtinai suformuoto vandenyno kranto, taip atliepiant eilutę iš Korano, kurioje teigiama, kad Alacho sostas buvo pastatytas ant vandens. Jos minaretas tuo metu buvo aukščiausias pasaulyje - 210-ties metrų.<br />Bet po dvidešimties metų nosį Marokui nušluostė Alžyras. Čia išdygo Didžioji Alžyro mečetė, kurios statyba kainavo milijardą dolerių, o statė ją Kinijos statybų bendrovė.<br />Alžyro mečetės minaretas į dangų šovė 265 metrus.<br />Kur jau čia mums su savo aukščiausia Anykščių Šventojo apaštalo evangelisto Mato bažnytėle.. 79 metrai tik.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kankina nuolatinis stresas? Darkart paskaitykit A. Einšteino reliatyvumo teoriją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kankina-nuolatinis-stresas-darkart-paskaitykit-a-einsteino-reliatyvumo-teorija--51062364</link><description><![CDATA[1929 metų rugpjūčio 29 dieną Leikherste, Naujojo Džersio valstijoje Amerikoje nusileido Vokietijos keleivinis dirižablis „Grafas Zepelinas“. Tai buvo pirmas kartas, kai orlaivis su keleiviais (tąkart jų buvo 20) apskriejo Žemės rutulį. Įgulą sudarė 40 žmonių.<br />236 metrų ilgio dirižablio rėmas buvo pagamintas iš lengvo metalo lydinio, aptrauktas medžiaga. Jo viduje buvo dvylika vandenilio talpyklų, taip pat kuro bakai. Orlaivis galėjo išvystyti beveik 130 km/h maksimalų greitį. Kelionėje aplink pasaulį jis kelissyk leidosi pasipildyti kuro.<br />Primoji kelionė oru aplink pasaulį užtruko 21 dieną ir 5 valandas. Ir kaip gi tie žmonės galėjo sau leisti taip neskubėti.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51062364</guid><pubDate>Mon, 29 Aug 2022 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51062364/2022_08_28_76b62502_4698_f_20220828214932613.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1929 metų rugpjūčio 29 dieną Leikherste, Naujojo Džersio valstijoje Amerikoje nusileido Vokietijos keleivinis dirižablis „Grafas Zepelinas“. Tai buvo pirmas kartas, kai orlaivis su keleiviais (tąkart jų buvo 20) apskriejo Žemės rutulį. Įgulą sudarė 40...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1929 metų rugpjūčio 29 dieną Leikherste, Naujojo Džersio valstijoje Amerikoje nusileido Vokietijos keleivinis dirižablis „Grafas Zepelinas“. Tai buvo pirmas kartas, kai orlaivis su keleiviais (tąkart jų buvo 20) apskriejo Žemės rutulį. Įgulą sudarė 40 žmonių.<br />236 metrų ilgio dirižablio rėmas buvo pagamintas iš lengvo metalo lydinio, aptrauktas medžiaga. Jo viduje buvo dvylika vandenilio talpyklų, taip pat kuro bakai. Orlaivis galėjo išvystyti beveik 130 km/h maksimalų greitį. Kelionėje aplink pasaulį jis kelissyk leidosi pasipildyti kuro.<br />Primoji kelionė oru aplink pasaulį užtruko 21 dieną ir 5 valandas. Ir kaip gi tie žmonės galėjo sau leisti taip neskubėti.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Liberijos valstybinį universitetą pradžiugintų šių metų mūsų matematikos brandos egzamino rezultatai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-liberijos-valstybini-universiteta-pradziugintu-siu-metu-musu-matematikos-brandos-egzamino-rezultatai--51035245</link><description><![CDATA[Prieš devynerius metus rugpjūčio 26 dieną Liberijoje paaiškėjo, kad nė vienas iš 25 tūkstančių abiturientų, stojančių į valstybinį Liberijos universitetą, neišlaikė stojamojo egzamino. Nė vienas. Nors kiekvienas už stojimą susimokėjo po 25 eurus.<br />Seniausia švietimo institucija visoje vakarų Afrikoje mokslo metus turėjo pradėti be pirmakursių. Švietimo ministrė negalėjo patikėti tokiu rezultatu, ir įtarė, kad čia bus persistengusi universiteto vadovybė. Ji pageidavo pati pamatyti studentų stojamuosius darbus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51035245</guid><pubDate>Fri, 26 Aug 2022 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51035245/2022_08_25_a497d654_4698_f_20220825153639182.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš devynerius metus rugpjūčio 26 dieną Liberijoje paaiškėjo, kad nė vienas iš 25 tūkstančių abiturientų, stojančių į valstybinį Liberijos universitetą, neišlaikė stojamojo egzamino. Nė vienas. Nors kiekvienas už stojimą susimokėjo po 25 eurus....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš devynerius metus rugpjūčio 26 dieną Liberijoje paaiškėjo, kad nė vienas iš 25 tūkstančių abiturientų, stojančių į valstybinį Liberijos universitetą, neišlaikė stojamojo egzamino. Nė vienas. Nors kiekvienas už stojimą susimokėjo po 25 eurus.<br />Seniausia švietimo institucija visoje vakarų Afrikoje mokslo metus turėjo pradėti be pirmakursių. Švietimo ministrė negalėjo patikėti tokiu rezultatu, ir įtarė, kad čia bus persistengusi universiteto vadovybė. Ji pageidavo pati pamatyti studentų stojamuosius darbus.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl į kosmosą pirmiau reikėjo pasiųsti Šerloką Holmsą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-i-kosmosa-pirmiau-reikejo-pasiusti-serloka-holmsa--51035247</link><description><![CDATA[Prieš trejus metus rugpjūčio 25 dieną NASA pranešė atliekanti tyrimą dėl galimo nusikaltimo, kuris buvo padarytas Tarptautinėje kosminėje stotyje. Astronautė Anne McClain iš kosmoso prisijungė prie savo buvusios sutuoktinės Summer Worden banko sąskaitos. Buvusios partnerės apkaltinta persekiojimu McClain neneigė tai padariusi, tačiau teisinosi norėjusi sužinoti, ar Worden turi pakankamai lėšų pasirūpinti savo sūnumi, kurį augino kartu, kai dar buvo susituokusios. Galiausiai NASA tyrimas išteisino McClain, o ponią Worden apkaltino melagingų parodymų davimu.<br />Nors nusikaltimas neįvyko, bet pirmasis bandymas priminė, kad vis griausmingiau artėjant kosmoso turizmo amžiui, jurisdikcijos dalykai irgi turės tobulėti. Šiuo metu tarptautinėje kosminėje stotyje kiekvienam astronautui galioja kiekvieno jo atstovaujamos šalies teisė. Numatyta netgi astronauto ekstradicija į žemę, jeigu šalis siekia pradėti prieš jį teisinį procesą. PRAŠOM.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51035247</guid><pubDate>Thu, 25 Aug 2022 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51035247/2022_08_24_8a9f6994_4698_f_20220824085622966.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš trejus metus rugpjūčio 25 dieną NASA pranešė atliekanti tyrimą dėl galimo nusikaltimo, kuris buvo padarytas Tarptautinėje kosminėje stotyje. Astronautė Anne McClain iš kosmoso prisijungė prie savo buvusios sutuoktinės Summer Worden banko...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš trejus metus rugpjūčio 25 dieną NASA pranešė atliekanti tyrimą dėl galimo nusikaltimo, kuris buvo padarytas Tarptautinėje kosminėje stotyje. Astronautė Anne McClain iš kosmoso prisijungė prie savo buvusios sutuoktinės Summer Worden banko sąskaitos. Buvusios partnerės apkaltinta persekiojimu McClain neneigė tai padariusi, tačiau teisinosi norėjusi sužinoti, ar Worden turi pakankamai lėšų pasirūpinti savo sūnumi, kurį augino kartu, kai dar buvo susituokusios. Galiausiai NASA tyrimas išteisino McClain, o ponią Worden apkaltino melagingų parodymų davimu.<br />Nors nusikaltimas neįvyko, bet pirmasis bandymas priminė, kad vis griausmingiau artėjant kosmoso turizmo amžiui, jurisdikcijos dalykai irgi turės tobulėti. Šiuo metu tarptautinėje kosminėje stotyje kiekvienam astronautui galioja kiekvieno jo atstovaujamos šalies teisė. Numatyta netgi astronauto ekstradicija į žemę, jeigu šalis siekia pradėti prieš jį teisinį procesą. PRAŠOM.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Į kosmosą žmonija keliauja jau seniai. Giliausiose planetos vandenynų vietose iki šiol apsilankė vos vienetai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-i-kosmosa-zmonija-keliauja-jau-seniai-giliausiose-planetos-vandenynu-vietose-iki-siol-apsilanke-vos-vienetai--51012738</link><description><![CDATA[Prieš trejus metus rugpjūčio 24 dieną amerikiečių turtuolis ir keliautojas Victoras Vescovo tapo pirmuoju žmogumi, aplankiusiu giliausias vietas visuose penkiuose planetos vandenynuose. Paskutinė ekspedicija buvo prie Svalbardo salyno Norvergijoje, Molly Deep įduboje, 5,5 kilometro gylyje.<br />Amerikietis finansavo 10 mėnesių trukusią „Five deep“ ekspediciją, kurios tikslas buvo aplankyti visas giliausias vandenynų vietas, taip pat atlikti daugybė mokslinių tyrinėjimų.<br />Į povandenines ekspedicijas nuotykių ieškotojas leisdavosi 12 tonų sveriančiu povandeniniu batiskafu, pavadintu „Limiting Factor“ (ribojančiu faktoriumi).<br />Buvęs JAV rezervistas Victoras Vescovas prieš tai jau yra apsilankęs abiejuose ašigaliuose, taip pat įkopęs į visų žemynų aukščiausius taškus.<br />Dabar jam beliko tik kosmosas. Ir taip, šiuo metu jis ten kaip tik ir yra nusitaikęs. Įdomu, o jis yra kada nors buvęs viešbuty su viskas įskaičiuota?]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51012738</guid><pubDate>Wed, 24 Aug 2022 05:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51012738/2022_08_23_cc4adf40_4698_f_20220823095420046.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš trejus metus rugpjūčio 24 dieną amerikiečių turtuolis ir keliautojas Victoras Vescovo tapo pirmuoju žmogumi, aplankiusiu giliausias vietas visuose penkiuose planetos vandenynuose. Paskutinė ekspedicija buvo prie Svalbardo salyno Norvergijoje,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš trejus metus rugpjūčio 24 dieną amerikiečių turtuolis ir keliautojas Victoras Vescovo tapo pirmuoju žmogumi, aplankiusiu giliausias vietas visuose penkiuose planetos vandenynuose. Paskutinė ekspedicija buvo prie Svalbardo salyno Norvergijoje, Molly Deep įduboje, 5,5 kilometro gylyje.<br />Amerikietis finansavo 10 mėnesių trukusią „Five deep“ ekspediciją, kurios tikslas buvo aplankyti visas giliausias vandenynų vietas, taip pat atlikti daugybė mokslinių tyrinėjimų.<br />Į povandenines ekspedicijas nuotykių ieškotojas leisdavosi 12 tonų sveriančiu povandeniniu batiskafu, pavadintu „Limiting Factor“ (ribojančiu faktoriumi).<br />Buvęs JAV rezervistas Victoras Vescovas prieš tai jau yra apsilankęs abiejuose ašigaliuose, taip pat įkopęs į visų žemynų aukščiausius taškus.<br />Dabar jam beliko tik kosmosas. Ir taip, šiuo metu jis ten kaip tik ir yra nusitaikęs. Įdomu, o jis yra kada nors buvęs viešbuty su viskas įskaičiuota?]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Dėl ko 1,5 milijono eurų vertės paveiksle parodoje Taivane atsirado vaikiško kumščio dydžio skylė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-del-ko-1-5-milijono-euru-vertes-paveiksle-parodoje-taivane-atsirado-vaikisko-kumscio-dydzio-skyle--51035250</link><description><![CDATA[2015 metais rugpjūčio 23 dieną Taivane paveikslų parodoje dvylikametis berniukas netyčia užkliuvo už virvinio atitvaro ir griūdamas kumščiu įsirėmė į 350 metų senumo Paolo Porporos paveikslą „Gėlės“. Italų vėlyvojo baroko dailininko paveikslas įvertintas pusantro milijono eurų.<br />Po incidento paveiksle, kuris yra dviejų metrų aukščio, apačioje liko žiojėti vaikiško kumščio dydžio skylė. Saugumo kameros užfiksavo išsigandusį berniuką, kuris, pamatęs, kas nutiko, baugiai dairėsi aplinkui.<br />Tąsyk paveikslai į Taipėjų atkeliavo iš Italijos, paroda vadinosi „Leonardo veidas. Genijų atvaizdai“ ir buvo skirta italų dailei nuo Renesanso iki dvidešimtojo amžiaus, tad ekspozicijoje buvo ir išvien sunkiai įkainojami meno kūriniai. Laimei, drausti, nors specialistai sako, kad sugadintas paveikslas lieka sugadintas visiems laikams, nors ir restauruotas.<br />Berniuko šeimai nuostolių atlyginti nereikėjo, restauracijos darbus apmokėjo draudimo bendrovė.<br />Tai štai, šios istorijos moralas gali būti toks: vaikai jau nuo mažens geba užmegzti tiesioginį santykį su menu, kurį daugelis suaugusiųjų moka įvertinti tik pinigais. Didelio čia daikto skylė paveiksle.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51035250</guid><pubDate>Tue, 23 Aug 2022 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51035250/2022_08_22_e7988661_4698_f_20220822184650115.mp3" length="2722572" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2015 metais rugpjūčio 23 dieną Taivane paveikslų parodoje dvylikametis berniukas netyčia užkliuvo už virvinio atitvaro ir griūdamas kumščiu įsirėmė į 350 metų senumo Paolo Porporos paveikslą „Gėlės“. Italų vėlyvojo baroko dailininko paveikslas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2015 metais rugpjūčio 23 dieną Taivane paveikslų parodoje dvylikametis berniukas netyčia užkliuvo už virvinio atitvaro ir griūdamas kumščiu įsirėmė į 350 metų senumo Paolo Porporos paveikslą „Gėlės“. Italų vėlyvojo baroko dailininko paveikslas įvertintas pusantro milijono eurų.<br />Po incidento paveiksle, kuris yra dviejų metrų aukščio, apačioje liko žiojėti vaikiško kumščio dydžio skylė. Saugumo kameros užfiksavo išsigandusį berniuką, kuris, pamatęs, kas nutiko, baugiai dairėsi aplinkui.<br />Tąsyk paveikslai į Taipėjų atkeliavo iš Italijos, paroda vadinosi „Leonardo veidas. Genijų atvaizdai“ ir buvo skirta italų dailei nuo Renesanso iki dvidešimtojo amžiaus, tad ekspozicijoje buvo ir išvien sunkiai įkainojami meno kūriniai. Laimei, drausti, nors specialistai sako, kad sugadintas paveikslas lieka sugadintas visiems laikams, nors ir restauruotas.<br />Berniuko šeimai nuostolių atlyginti nereikėjo, restauracijos darbus apmokėjo draudimo bendrovė.<br />Tai štai, šios istorijos moralas gali būti toks: vaikai jau nuo mažens geba užmegzti tiesioginį santykį su menu, kurį daugelis suaugusiųjų moka įvertinti tik pinigais. Didelio čia daikto skylė paveiksle.]]></itunes:summary><itunes:duration>171</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kur pradingo Vokietijos miestas su trečdaliu milijono žmonių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kur-pradingo-vokietijos-miestas-su-trecdaliu-milijono-zmoniu--50986901</link><description><![CDATA[Prieš trejus metus rugpjūčio 22-trą dieną Vokietijos miesto Bielefildo valdžia pasiūlė milijono eurų prizą tam, kas įrodys, kad toks miestas neegzistuoja.<br />Viskas prasidėjo prieš ketvirtį amžiaus, kai būsimasis programuotojas Achimas Heldas kažkam leptelėjo, kad neįmanoma susipažinti su kuo nors iš Bielefildo, nes tokio miesto iš viso nėra. Nors tai - 20-as pagal dydį Vokietijos miestas su trečdaliu milijono gyventojų, įkurtas prieš 800 metų. Šis pokštas persikėlė į internetą, kur užaugo iki teorijos, kad Bielefildas tėra vaizduotės vaisius ir subūrė tuo įtikėjusių sektas.<br />Konkursas sulaukė daugiau nei 2000 pretendentų, 300 jų buvo užsieniečiai.<br />Dėl jau aptartų priežasčių nesuteiksiu eterio „įtikinamiausioms“ teorijoms apie Bielefeldo neva iliuziją. Nesąmonės yra nesąmonės, ir man pritaria pati Angela Merkel.<br />Apsilankiusi mieste ji sakė: toks jausmas, kad esu tikrai buvusi Bielefelde...]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50986901</guid><pubDate>Mon, 22 Aug 2022 06:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50986901/2022_08_21_3b12391c_4698_f_20220821140901883.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš trejus metus rugpjūčio 22-trą dieną Vokietijos miesto Bielefildo valdžia pasiūlė milijono eurų prizą tam, kas įrodys, kad toks miestas neegzistuoja.&#13;
Viskas prasidėjo prieš ketvirtį amžiaus, kai būsimasis programuotojas Achimas Heldas kažkam...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš trejus metus rugpjūčio 22-trą dieną Vokietijos miesto Bielefildo valdžia pasiūlė milijono eurų prizą tam, kas įrodys, kad toks miestas neegzistuoja.<br />Viskas prasidėjo prieš ketvirtį amžiaus, kai būsimasis programuotojas Achimas Heldas kažkam leptelėjo, kad neįmanoma susipažinti su kuo nors iš Bielefildo, nes tokio miesto iš viso nėra. Nors tai - 20-as pagal dydį Vokietijos miestas su trečdaliu milijono gyventojų, įkurtas prieš 800 metų. Šis pokštas persikėlė į internetą, kur užaugo iki teorijos, kad Bielefildas tėra vaizduotės vaisius ir subūrė tuo įtikėjusių sektas.<br />Konkursas sulaukė daugiau nei 2000 pretendentų, 300 jų buvo užsieniečiai.<br />Dėl jau aptartų priežasčių nesuteiksiu eterio „įtikinamiausioms“ teorijoms apie Bielefeldo neva iliuziją. Nesąmonės yra nesąmonės, ir man pritaria pati Angela Merkel.<br />Apsilankiusi mieste ji sakė: toks jausmas, kad esu tikrai buvusi Bielefelde...]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar žinote, kurią veido pusę dažniausiai atsukate asmenukėms?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-zinote-kuria-veido-puse-dazniausiai-atsukate-asmenukems--50952338</link><description><![CDATA[2014 metais rugpjūčio 19 dieną NASA palydovais padarytose nuotraukose matyti, kad Aralo jūros rytinis baseinas pirmą kartą šių laikų žmonijos istorijoje visiškai išdžiūvo. NASA pateikė ir 2000-taisiais darytą Aralo nuotrauką, kurioje ežeras smarkiai didesnis. Kažkada buvęs ketvirtas pagal dydį pasaulyje ežeras Aralas ėmė sekti praėjusio amžiaus šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose, kai Sovietų sąjunga ežerą vandeniu maitinančias upes Amudarja ir Syrdarja nukreipė drėkinti medvilnės plantacijas Uzbekistane ir Turkmėnistane. Dabar Iš ežero beliko laivų kapinynas, o iš apnuoginto dugno vėjai nešioja druskų dulkes.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50952338</guid><pubDate>Fri, 19 Aug 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50952338/2022_08_18_dfa9ab05_4698_f_20220818165546500.mp3" length="2882645" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2014 metais rugpjūčio 19 dieną NASA palydovais padarytose nuotraukose matyti, kad Aralo jūros rytinis baseinas pirmą kartą šių laikų žmonijos istorijoje visiškai išdžiūvo. NASA pateikė ir 2000-taisiais darytą Aralo nuotrauką, kurioje ežeras smarkiai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2014 metais rugpjūčio 19 dieną NASA palydovais padarytose nuotraukose matyti, kad Aralo jūros rytinis baseinas pirmą kartą šių laikų žmonijos istorijoje visiškai išdžiūvo. NASA pateikė ir 2000-taisiais darytą Aralo nuotrauką, kurioje ežeras smarkiai didesnis. Kažkada buvęs ketvirtas pagal dydį pasaulyje ežeras Aralas ėmė sekti praėjusio amžiaus šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose, kai Sovietų sąjunga ežerą vandeniu maitinančias upes Amudarja ir Syrdarja nukreipė drėkinti medvilnės plantacijas Uzbekistane ir Turkmėnistane. Dabar Iš ežero beliko laivų kapinynas, o iš apnuoginto dugno vėjai nešioja druskų dulkes.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl nereikėtų ragauti sūrio, kuris brandintas ilgiausiai pasaulyje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-nereiketu-ragauti-surio-kuris-brandintas-ilgiausiai-pasaulyje--50942382</link><description><![CDATA[Prieš ketverius metus rugpjūčio 18-tąją mokslininkai iš Katanijos universiteto paskelbė, kad vienoje Egipto kapavietėje prie senovinio Memfio miesto rasta balkšva substancija yra sūris, kuriam daugiau nei 3200-ai metų. Tai seniausias kada nors rastas sūris.<br />Nustatyta, kad į Memfio valdytojo Ptahmeso kapą įdėtas sūris buvo pagamintas iš karvės, avies arba ožkos pieno. Skoniu jis turėjo būti panašus į Ševro pelėsinį ožkų sūrį, tik dar rūgštesnis. Greičiausiai jis buvo gana drėgnas, tepus ir greitai gendantis.<br />Sūryje buvo rastos ir bruceliozę sukeliančios bakterijos, kurios atsiranda nepasterizuotuose pieno produktuose. Todėl sūrio gurmanai turėtų atsisakyti net minties paragauti šį sūrį, nes gyvenime jis gali tapti paskutinis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50942382</guid><pubDate>Thu, 18 Aug 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50942382/2022_08_17_1ea214f9_4698_f_20220817200600414.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš ketverius metus rugpjūčio 18-tąją mokslininkai iš Katanijos universiteto paskelbė, kad vienoje Egipto kapavietėje prie senovinio Memfio miesto rasta balkšva substancija yra sūris, kuriam daugiau nei 3200-ai metų. Tai seniausias kada nors rastas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš ketverius metus rugpjūčio 18-tąją mokslininkai iš Katanijos universiteto paskelbė, kad vienoje Egipto kapavietėje prie senovinio Memfio miesto rasta balkšva substancija yra sūris, kuriam daugiau nei 3200-ai metų. Tai seniausias kada nors rastas sūris.<br />Nustatyta, kad į Memfio valdytojo Ptahmeso kapą įdėtas sūris buvo pagamintas iš karvės, avies arba ožkos pieno. Skoniu jis turėjo būti panašus į Ševro pelėsinį ožkų sūrį, tik dar rūgštesnis. Greičiausiai jis buvo gana drėgnas, tepus ir greitai gendantis.<br />Sūryje buvo rastos ir bruceliozę sukeliančios bakterijos, kurios atsiranda nepasterizuotuose pieno produktuose. Todėl sūrio gurmanai turėtų atsisakyti net minties paragauti šį sūrį, nes gyvenime jis gali tapti paskutinis.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl taip vėlai pavyko perskristi Atlantą transporto priemone, kuri pirmoji žmonėms leido pakilti į orą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-taip-velai-pavyko-perskristi-atlanta-transporto-priemone-kuri-pirmoji-zmonems-leido-pakilti-i-ora--50928726</link><description><![CDATA[1978-tų metų rugpjūčio 17-tą dieną maždaug 50 kilometrų už Paryžiaus laukuose nusileido oro balionas Double Eagle II, kuriame buvo trys pilotai – Benas Abruzo, Maksis Andersonas ir Laris Njūmanas. Praėjusio amžiaus pabaigoje oro balionai jau nieko nestebino, tačiau šio skrydis buvo ypatingas. Balionas perskrido Atlantą, ir tai padaryti pavyko pirmą kartą istorijoje. Keista vienok: ir Atlantas, ir Ramusis vandenynas, ir visas Žemės rutulys jau buvo įveikti kitomis transporto priemonėmis, o šiuolaikiniams lėktuvams tai padaryti yra vieni juokai. Kodėl šis pasiekimas – toks vėlyvas? Iki sėkmingo Double Eagle II skrydžio buvo 17 bandymų įveikti Atlantą, kurie parsidėjo dar 1859-tais metais. Visi jie buvo nesėkmingi, kai kurie baigėsi tragiškai. Trys Double Eagle II pilotai, pakilę transatlantiniam skrydžiui iš Presko salos Meino valstijoje, Amerikoje, ore išbuvo 137 valandas – beveik šešias paras. Maitinosi dešrainiais ir konservuotomis sardinėmis. Jie nuskrido daugiau nei 5-kis tūkstančius kilometrų. Europoje, paskutiniame skrydžio etape, balioną lydėjo lėktuvas, kuriame buvo pilotų žmonos. Kai lėktuvas priartėdavo prie gondolos, jos siuntė vyrams oro bučinius. Oro balionas nusileido netoli Le Bourge aerodromo. Didžiausio apdovanojimo sulaukė jauniausias pilotas Laris Njūmanas. Tą naktį jam buvo leista miegoti su žmona lovoje, kurioje 1927-tais metais miegojo Charlezas Lindbergas po to, kai pirmasis pasaulyje vienas lėktuvu perskrido Atlantą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50928726</guid><pubDate>Wed, 17 Aug 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50928726/2022_08_16_5a3f9c61_4698_f_20220816131705523.mp3" length="2882645" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1978-tų metų rugpjūčio 17-tą dieną maždaug 50 kilometrų už Paryžiaus laukuose nusileido oro balionas Double Eagle II, kuriame buvo trys pilotai – Benas Abruzo, Maksis Andersonas ir Laris Njūmanas. Praėjusio amžiaus pabaigoje oro balionai jau nieko...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1978-tų metų rugpjūčio 17-tą dieną maždaug 50 kilometrų už Paryžiaus laukuose nusileido oro balionas Double Eagle II, kuriame buvo trys pilotai – Benas Abruzo, Maksis Andersonas ir Laris Njūmanas. Praėjusio amžiaus pabaigoje oro balionai jau nieko nestebino, tačiau šio skrydis buvo ypatingas. Balionas perskrido Atlantą, ir tai padaryti pavyko pirmą kartą istorijoje. Keista vienok: ir Atlantas, ir Ramusis vandenynas, ir visas Žemės rutulys jau buvo įveikti kitomis transporto priemonėmis, o šiuolaikiniams lėktuvams tai padaryti yra vieni juokai. Kodėl šis pasiekimas – toks vėlyvas? Iki sėkmingo Double Eagle II skrydžio buvo 17 bandymų įveikti Atlantą, kurie parsidėjo dar 1859-tais metais. Visi jie buvo nesėkmingi, kai kurie baigėsi tragiškai. Trys Double Eagle II pilotai, pakilę transatlantiniam skrydžiui iš Presko salos Meino valstijoje, Amerikoje, ore išbuvo 137 valandas – beveik šešias paras. Maitinosi dešrainiais ir konservuotomis sardinėmis. Jie nuskrido daugiau nei 5-kis tūkstančius kilometrų. Europoje, paskutiniame skrydžio etape, balioną lydėjo lėktuvas, kuriame buvo pilotų žmonos. Kai lėktuvas priartėdavo prie gondolos, jos siuntė vyrams oro bučinius. Oro balionas nusileido netoli Le Bourge aerodromo. Didžiausio apdovanojimo sulaukė jauniausias pilotas Laris Njūmanas. Tą naktį jam buvo leista miegoti su žmona lovoje, kurioje 1927-tais metais miegojo Charlezas Lindbergas po to, kai pirmasis pasaulyje vienas lėktuvu perskrido Atlantą.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Usainas Boltas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-usainas-boltas--50926714</link><description><![CDATA[Publiką Boltas sužavėjo dar 2008-tųjų Pekino Olimpinėse žaidynėse. Ir ne tik sportiniu talentu. Visi žino „Bolto žaibą“ - specialų gestą, kurį artistiškumo nestokojantis atletas<br />demonstruodavo per kiekvieną pasirodymą sporto arenose.<br />Pekine jis tapo pirmuoju žmogumi, kuris 100-tą metrų nubėgo greičiau nei per 9,7 sekundės – tąkart jo rekordas buvo 9,69 sekundės. Įspūdinga buvo tai, kad atrodė, jog<br />Boltas distanciją nubėgo visiškai atsipalaidavęs, netgi šiek tiek maivydamasis prieš publiką. Tai reiškė, kad šimtą metrų jis gali nubėgti dar greičiau.<br />Taip ir atsitiko 2009 metais rugpjūčio 16 dieną Berlyno olimpiniame stadione Pasaulio<br />čempionato metu. Ne tik ir vėl sumuštas savo paties rekordas, bet ir pasiekta dar viena<br />reikšminga žyma – dabar jis distanciją įveikė greičiau nei per 9,6 sekundės. Usaino<br />Bolto 100 metrų sprinto rekordas yra 9,58 sekundės.<br />Kuklumu nepasižymintis Boltas sakė, kad jis gali ir dar greičiau - gal net greičiau nei per<br />9,4 sekundės. Deja, 2017-taisiais jis baigė sportinę karjerą. Bet jo rekordai kol kas stovi tvirtai kaip uola.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50926714</guid><pubDate>Tue, 16 Aug 2022 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50926714/2022_08_16_6d773b66_4698_f_20220816085319855.mp3" length="2882645" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Publiką Boltas sužavėjo dar 2008-tųjų Pekino Olimpinėse žaidynėse. Ir ne tik sportiniu talentu. Visi žino „Bolto žaibą“ - specialų gestą, kurį artistiškumo nestokojantis atletas&#13;
demonstruodavo per kiekvieną pasirodymą sporto arenose.&#13;
Pekine jis tapo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Publiką Boltas sužavėjo dar 2008-tųjų Pekino Olimpinėse žaidynėse. Ir ne tik sportiniu talentu. Visi žino „Bolto žaibą“ - specialų gestą, kurį artistiškumo nestokojantis atletas<br />demonstruodavo per kiekvieną pasirodymą sporto arenose.<br />Pekine jis tapo pirmuoju žmogumi, kuris 100-tą metrų nubėgo greičiau nei per 9,7 sekundės – tąkart jo rekordas buvo 9,69 sekundės. Įspūdinga buvo tai, kad atrodė, jog<br />Boltas distanciją nubėgo visiškai atsipalaidavęs, netgi šiek tiek maivydamasis prieš publiką. Tai reiškė, kad šimtą metrų jis gali nubėgti dar greičiau.<br />Taip ir atsitiko 2009 metais rugpjūčio 16 dieną Berlyno olimpiniame stadione Pasaulio<br />čempionato metu. Ne tik ir vėl sumuštas savo paties rekordas, bet ir pasiekta dar viena<br />reikšminga žyma – dabar jis distanciją įveikė greičiau nei per 9,6 sekundės. Usaino<br />Bolto 100 metrų sprinto rekordas yra 9,58 sekundės.<br />Kuklumu nepasižymintis Boltas sakė, kad jis gali ir dar greičiau - gal net greičiau nei per<br />9,4 sekundės. Deja, 2017-taisiais jis baigė sportinę karjerą. Bet jo rekordai kol kas stovi tvirtai kaip uola.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ko Boratas nežinojo apie Kazachstaną? Ir apie obuolius.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ko-boratas-nezinojo-apie-kazachstana-ir-apie-obuolius--50900722</link><description><![CDATA[Šiandien – apie obuolius. Pasaulyje egzistuoja apie pusaštunto tūkstančių jų veislių. Huh? Gal prekybos centruose ar turguose juos iš po prekystalio pardavinėja, nes ar suskaičiuotumėt ten bent 5? Ir ar matėte ten bent vieną lietuvišką veislę? Specialistai, tiesa, sako, kad atskirti lietuviškas veisles yra gana sunku. Bet jūs, turbūt, jau norite paklausti - tai kaip ten su ta patarle, kad obuolys nuo obels... Kas su ja blogai?<br />Prieš penkerius metus rugpjūčio 15 dieną žurnale “Nature Communications” mokslininkai paskelbė sudarę obuolio… genealoginį medį, arba paprasčiau – nustatę jo kilmę. Jie ištyrė 117-kos kultivuotų ir laukinių obuolių veislių genomą ir atkūrė vaisiaus<br />evoliucijos istoriją. Selekcininkai teigia, kad toliau eksperimentuojant su veislėmis galima išvesti naujų<br />veislių, kurių vaisiai bus didesni nei turime šiandien.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50900722</guid><pubDate>Mon, 15 Aug 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50900722/2022_08_12_babf783b_4698_f_20220812160248798.mp3" length="2882645" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien – apie obuolius. Pasaulyje egzistuoja apie pusaštunto tūkstančių jų veislių. Huh? Gal prekybos centruose ar turguose juos iš po prekystalio pardavinėja, nes ar suskaičiuotumėt ten bent 5? Ir ar matėte ten bent vieną lietuvišką veislę?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien – apie obuolius. Pasaulyje egzistuoja apie pusaštunto tūkstančių jų veislių. Huh? Gal prekybos centruose ar turguose juos iš po prekystalio pardavinėja, nes ar suskaičiuotumėt ten bent 5? Ir ar matėte ten bent vieną lietuvišką veislę? Specialistai, tiesa, sako, kad atskirti lietuviškas veisles yra gana sunku. Bet jūs, turbūt, jau norite paklausti - tai kaip ten su ta patarle, kad obuolys nuo obels... Kas su ja blogai?<br />Prieš penkerius metus rugpjūčio 15 dieną žurnale “Nature Communications” mokslininkai paskelbė sudarę obuolio… genealoginį medį, arba paprasčiau – nustatę jo kilmę. Jie ištyrė 117-kos kultivuotų ir laukinių obuolių veislių genomą ir atkūrė vaisiaus<br />evoliucijos istoriją. Selekcininkai teigia, kad toliau eksperimentuojant su veislėmis galima išvesti naujų<br />veislių, kurių vaisiai bus didesni nei turime šiandien.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Meilė nugali viską. Ji pirmauja net prieš asteroidą Bennu!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-meile-nugali-viska-ji-pirmauja-net-pries-asteroida-bennu--50909376</link><description><![CDATA[Jeigu jums vis dar atrodo, kad laimė sutikti antrą pusę yra per daug menka, štai jums dar šiek tiek statistikos, kuri nuramins. (Juk atsimenate - statistika kaip poezija, ramina). Tikimybė būti nutrenktam žaibo - viena iš 10-ties milijonų. Jeigu esate, tarkim, kairiarankis, tai tikimybė žūti dėl to, kad neteisingai panaudojote kokį nors prietaisą dėl to, kad bandėte tai daryti dešine ranka, yra viena iš 4 milijonų. Vis dėlto būkite atsargūs. Nors visi aplink žada, kad kelionės į kosmosą jau greitai taps kasdienybe, žinokite, ne viską, ką žada, tą ir duoda (kažkokią lietuvišką aktualiją čia man primena..). Jūsų (ir mano tikimybė) tapti kosmonautu yra viena iš 12 milijonų. Bet nenusiminkite, perfrazuojant vieną patarlę – jeigu ne mes į kosmosą, tai kosmosas pas mus. Lygiai prieš metus šią dieną NASA paskelbė, jog tikimybė, kad asteroidas Bennu, dydžio sulyg Empire state building pastatu Niujorke, rėšis į Žemę yra viena iš 1750. Tiesa, jie sako, kad žmonija neturėtų labai jaudintis iki 2130-tųjų. O jau tada reikėtų to asteroido nepaleisti iš akių. Kritiškiausia diena bus 2182-tųjų rugsėjo 24-tąją. Kaip ten sakė Liudvikas XIV-tasis?...]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50909376</guid><pubDate>Fri, 12 Aug 2022 06:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50909376/2022_08_12_0ae26ca5_4698_f_20220812090030175.mp3" length="2882645" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jeigu jums vis dar atrodo, kad laimė sutikti antrą pusę yra per daug menka, štai jums dar šiek tiek statistikos, kuri nuramins. (Juk atsimenate - statistika kaip poezija, ramina). Tikimybė būti nutrenktam žaibo - viena iš 10-ties milijonų. Jeigu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jeigu jums vis dar atrodo, kad laimė sutikti antrą pusę yra per daug menka, štai jums dar šiek tiek statistikos, kuri nuramins. (Juk atsimenate - statistika kaip poezija, ramina). Tikimybė būti nutrenktam žaibo - viena iš 10-ties milijonų. Jeigu esate, tarkim, kairiarankis, tai tikimybė žūti dėl to, kad neteisingai panaudojote kokį nors prietaisą dėl to, kad bandėte tai daryti dešine ranka, yra viena iš 4 milijonų. Vis dėlto būkite atsargūs. Nors visi aplink žada, kad kelionės į kosmosą jau greitai taps kasdienybe, žinokite, ne viską, ką žada, tą ir duoda (kažkokią lietuvišką aktualiją čia man primena..). Jūsų (ir mano tikimybė) tapti kosmonautu yra viena iš 12 milijonų. Bet nenusiminkite, perfrazuojant vieną patarlę – jeigu ne mes į kosmosą, tai kosmosas pas mus. Lygiai prieš metus šią dieną NASA paskelbė, jog tikimybė, kad asteroidas Bennu, dydžio sulyg Empire state building pastatu Niujorke, rėšis į Žemę yra viena iš 1750. Tiesa, jie sako, kad žmonija neturėtų labai jaudintis iki 2130-tųjų. O jau tada reikėtų to asteroido nepaleisti iš akių. Kritiškiausia diena bus 2182-tųjų rugsėjo 24-tąją. Kaip ten sakė Liudvikas XIV-tasis?...]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ronaldas Reaganas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ronaldas-reaganas--50883006</link><description><![CDATA[Įdomu – kokie konkretūs įvykiai paskatino žmones sukurti patarles. Šios dienos istoriniam įvykiui speciali patarlė nebuvo sukurta. Tai buvo nekaltas pokštas, kuris galėjo baigtis tuo, kad naujų patarlių nebūtų buvę kam kurti. „Brangūs tautiečiai. Pasirašiau įstatymą, visiems laikams panaikinti Rusiją. Pradedame bombarduoti po penkių minučių”. Tai tebuvo mikrofonų patikrinimas ir tuomečio Amerikos prezidento Ronaldo Reagano apšilimas prieš tiesioginę kalbą per radiją. Kad geriau suvoktumėte, koks juodas tai buvo humoras, priminsiu, kad tai buvo šaltojo karo laikai. Komunistinis režimas Reagano balso mankštos pokštu nepalaikė. Vladivostoko karinis štabas sovietų laivynui pradėjo siųsti koduotą signalą, kad pradedami kariniai veiksmai prieš Jungtines valstijas. Šį signalą akimirksniu perėmė ir iškodavo Japonija bei Amerika. Jų žvalgybos realių veiksmų nepastebėjo. Po pusvalandžio sovietų aliarmo signalas buvo išjngtas. Ši situacija Amerikos labai nenustebino. Keisti pranešimai iš rusų kariuomenės kai kada pasirodydavo nuolatos, savaitgaliais. Kai, anot amerikiečių pareigūnų, disciplina šiek tiek švelnesnė, nei darbo dienomis. Ir nors tai nebuvo savaitgalis, Jungtinių valstijų pareigūnai neatmetė, kad rusų ryšininkas ir šįkart buvo girtas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50883006</guid><pubDate>Thu, 11 Aug 2022 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50883006/2022_08_10_f80e12a5_4698_f_20220810153109591.mp3" length="2882645" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Įdomu – kokie konkretūs įvykiai paskatino žmones sukurti patarles. Šios dienos istoriniam įvykiui speciali patarlė nebuvo sukurta. Tai buvo nekaltas pokštas, kuris galėjo baigtis tuo, kad naujų patarlių nebūtų buvę kam kurti. „Brangūs tautiečiai....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Įdomu – kokie konkretūs įvykiai paskatino žmones sukurti patarles. Šios dienos istoriniam įvykiui speciali patarlė nebuvo sukurta. Tai buvo nekaltas pokštas, kuris galėjo baigtis tuo, kad naujų patarlių nebūtų buvę kam kurti. „Brangūs tautiečiai. Pasirašiau įstatymą, visiems laikams panaikinti Rusiją. Pradedame bombarduoti po penkių minučių”. Tai tebuvo mikrofonų patikrinimas ir tuomečio Amerikos prezidento Ronaldo Reagano apšilimas prieš tiesioginę kalbą per radiją. Kad geriau suvoktumėte, koks juodas tai buvo humoras, priminsiu, kad tai buvo šaltojo karo laikai. Komunistinis režimas Reagano balso mankštos pokštu nepalaikė. Vladivostoko karinis štabas sovietų laivynui pradėjo siųsti koduotą signalą, kad pradedami kariniai veiksmai prieš Jungtines valstijas. Šį signalą akimirksniu perėmė ir iškodavo Japonija bei Amerika. Jų žvalgybos realių veiksmų nepastebėjo. Po pusvalandžio sovietų aliarmo signalas buvo išjngtas. Ši situacija Amerikos labai nenustebino. Keisti pranešimai iš rusų kariuomenės kai kada pasirodydavo nuolatos, savaitgaliais. Kai, anot amerikiečių pareigūnų, disciplina šiek tiek švelnesnė, nei darbo dienomis. Ir nors tai nebuvo savaitgalis, Jungtinių valstijų pareigūnai neatmetė, kad rusų ryšininkas ir šįkart buvo girtas.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Elektrinė gitara</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-elektrine-gitara--50872574</link><description><![CDATA[Akustinė ar lektrinė gitara?]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50872574</guid><pubDate>Wed, 10 Aug 2022 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50872574/2022_08_10_0f9655bc_4698_f_20220810100015335.mp3" length="2882645" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Akustinė ar lektrinė gitara?</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Akustinė ar lektrinė gitara?]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl ir lietuviai sugebėtų pastatyti pasvirusį bokštą, tokį kaip Pizos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-ir-lietuviai-sugebetu-pastatyti-pasvirusi-boksta-toki-kaip-pizos--50852629</link><description><![CDATA[Su tom statybom turim mes šiokių tokių nacionalinių ypatumų. Aš čia nekalbu apie statybų broką, dėl kurio periodiškai žiniasklaidoje pasiskundžia naujakuriai. Žinokit įstatymus, gerbiamieji, kuriuose parašyta: matomų darbų garantinis terminas yra 5-eri metai, paslėptų – 10.Valdovų rūmai… 18 metų statybos vyko, o kainavo tai kainavo... Tik dabar reiktų palaukti, kokius 300 metų, kad tie Valdovų rūmai, kurie statyti be istorinių brėžinių, nes jų neišliko, įgautų kokios istorinės vertės. Bet žinote, kodėl vis tiek neturėtume verkšlenti dėl ilgai trunkančių statybų. 1173-čių metų rugpjūčio 9-tą dieną prasidėjo Pizos bokšto statyba, kuri truko porą šimtų metų. Tai, beje, ir išgelbėjo svyrantį bokštą nuo griūties. Bokšto viršus nuo centro yra pasviręs 4,5 metro. Prieš dvidešimt metų iš po tvirtosios bokšto pusės buvo nusiurbta žemių, tai leido bokštą ištiesinti 48 centimetrais. Dabar inžinieriai prognozuoja, kad Pizos bokštas stovės dar 200 metų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50852629</guid><pubDate>Tue, 09 Aug 2022 06:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50852629/2022_08_08_39467c11_4698_f_20220808170535703.mp3" length="2882645" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Su tom statybom turim mes šiokių tokių nacionalinių ypatumų. Aš čia nekalbu apie statybų broką, dėl kurio periodiškai žiniasklaidoje pasiskundžia naujakuriai. Žinokit įstatymus, gerbiamieji, kuriuose parašyta: matomų darbų garantinis terminas yra...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Su tom statybom turim mes šiokių tokių nacionalinių ypatumų. Aš čia nekalbu apie statybų broką, dėl kurio periodiškai žiniasklaidoje pasiskundžia naujakuriai. Žinokit įstatymus, gerbiamieji, kuriuose parašyta: matomų darbų garantinis terminas yra 5-eri metai, paslėptų – 10.Valdovų rūmai… 18 metų statybos vyko, o kainavo tai kainavo... Tik dabar reiktų palaukti, kokius 300 metų, kad tie Valdovų rūmai, kurie statyti be istorinių brėžinių, nes jų neišliko, įgautų kokios istorinės vertės. Bet žinote, kodėl vis tiek neturėtume verkšlenti dėl ilgai trunkančių statybų. 1173-čių metų rugpjūčio 9-tą dieną prasidėjo Pizos bokšto statyba, kuri truko porą šimtų metų. Tai, beje, ir išgelbėjo svyrantį bokštą nuo griūties. Bokšto viršus nuo centro yra pasviręs 4,5 metro. Prieš dvidešimt metų iš po tvirtosios bokšto pusės buvo nusiurbta žemių, tai leido bokštą ištiesinti 48 centimetrais. Dabar inžinieriai prognozuoja, kad Pizos bokštas stovės dar 200 metų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl sausi pusryčių dribsniai turėtų būti nemokamai dalijami bažnyčioje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-sausi-pusryciu-dribsniai-turetu-buti-nemokamai-dalijami-baznycioje--50841210</link><description><![CDATA[Pavyzdžiui, 19-to amžiaus vidury Amerikoje pusryčiai be karšto didkepsnio buvo laikomi nevisaverčiais. Tačiau 1898-tais metais, kaip teigiama, šią – rugpjūčio 8 dieną – daktaras Johnas Harvey Kelloggas sukūrė sausus pusryčių dribsnius ir pradėjo mitybos revoliuciją, vėliau atnešusią revoliuciją ir į maisto pramonę. Tiesa, pačiam Kellogui, taip jis sakė, ne pinigai rūpėjo, o sveika gyvensena. Jis buvo vegetaras, gyvenimo būdą, kurį propagavo, vadino biologine gyvensena. O sukurtus dribsnius, kurie tais laikais buvo beveik be skonio, o dar ir dantis galėjai išsilaužti, jis kūrė dėl dar vienos priežasties. Nuobodus maistas žmones turėjo apsaugoti nuo nuodėmės – masturbacijos, kurią, neva, skatina prieskoningas maistas, gausūs padažai ir daugybė užkandžių.<br />Tai štai, gerbiamieji, priminsiu dar vieną tiesą - jūs esate tai, ką valgote. Ką valgėte šiandien?]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50841210</guid><pubDate>Mon, 08 Aug 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50841210/2022_08_07_ec9a1aac_4698_f_20220807142929446.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pavyzdžiui, 19-to amžiaus vidury Amerikoje pusryčiai be karšto didkepsnio buvo laikomi nevisaverčiais. Tačiau 1898-tais metais, kaip teigiama, šią – rugpjūčio 8 dieną – daktaras Johnas Harvey Kelloggas sukūrė sausus pusryčių dribsnius ir pradėjo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pavyzdžiui, 19-to amžiaus vidury Amerikoje pusryčiai be karšto didkepsnio buvo laikomi nevisaverčiais. Tačiau 1898-tais metais, kaip teigiama, šią – rugpjūčio 8 dieną – daktaras Johnas Harvey Kelloggas sukūrė sausus pusryčių dribsnius ir pradėjo mitybos revoliuciją, vėliau atnešusią revoliuciją ir į maisto pramonę. Tiesa, pačiam Kellogui, taip jis sakė, ne pinigai rūpėjo, o sveika gyvensena. Jis buvo vegetaras, gyvenimo būdą, kurį propagavo, vadino biologine gyvensena. O sukurtus dribsnius, kurie tais laikais buvo beveik be skonio, o dar ir dantis galėjai išsilaužti, jis kūrė dėl dar vienos priežasties. Nuobodus maistas žmones turėjo apsaugoti nuo nuodėmės – masturbacijos, kurią, neva, skatina prieskoningas maistas, gausūs padažai ir daugybė užkandžių.<br />Tai štai, gerbiamieji, priminsiu dar vieną tiesą - jūs esate tai, ką valgote. Ką valgėte šiandien?]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl pirmųjų mobilių telefonų už dyką neįsineštumėte į kai kurių pigių oro linijų lėktuvo saloną?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-pirmuju-mobiliu-telefonu-uz-dyka-neisinestumete-i-kai-kuriu-pigiu-oro-liniju-lektuvo-salona--50812352</link><description><![CDATA[1858-tų metų rugpjūčio 5-tą dieną Atlanto vidury, išplaukę iš priešingų krantų, susitiko 4 britų ir amerikiečių laivai – Agamemnon, Valorous, Niagara ir Gorgon. Jie sujungė nuo dviejų žemynų pradėtą tiesti transatlantinį telegrafo kabelį vandenyno dugnu. Tai buvo penktasis bandymas, keturi ketinimai sujungti tuomete ryšio priemone dvi pasaulio puses buvo nesėkmingi. Nepalūžti ir visas šias nesėkmes savo užsispyrimu pavyko įveikti Amerikos verslininkui Cyrus West Field’ui, kuris idėją subrandino ketveriais metais anksčiau nei ją pagaliau pavyko įgyvendinti.<br />Stipriai izoliuotas kabelis dažnai gulė į daugiau nei 3 km gylį, jo ilgis dugnu ištįso daugiau nei 3000 kilometrų. Maždaug po 10-ties dienų, kai telegrafo kabelis sujungė Ameriką ir Europą, pirmąsias sveikinimo telegramas vienas kitam nusiuntė tuometis Amerikos prezidentas Džeimsas Bukananas ir Anglijos karalienė Viktorija.<br />Deja, kabelis veikė tik iki rudens. Jis neatlaikė vandenyno atšiaurumo ir kažkur nutrūko.<br />Bet Fieldas ir vėl nepasidavė. 1866-tais nutiestas daug tvirtesnis kabelis, o vėliau amerikiečiui pavyko sujungti Havajus su Azija ir Australija.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50812352</guid><pubDate>Fri, 05 Aug 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50812352/2022_08_04_26a5da94_4698_f_20220804150430906.mp3" length="2866768" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1858-tų metų rugpjūčio 5-tą dieną Atlanto vidury, išplaukę iš priešingų krantų, susitiko 4 britų ir amerikiečių laivai – Agamemnon, Valorous, Niagara ir Gorgon. Jie sujungė nuo dviejų žemynų pradėtą tiesti transatlantinį telegrafo kabelį vandenyno...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1858-tų metų rugpjūčio 5-tą dieną Atlanto vidury, išplaukę iš priešingų krantų, susitiko 4 britų ir amerikiečių laivai – Agamemnon, Valorous, Niagara ir Gorgon. Jie sujungė nuo dviejų žemynų pradėtą tiesti transatlantinį telegrafo kabelį vandenyno dugnu. Tai buvo penktasis bandymas, keturi ketinimai sujungti tuomete ryšio priemone dvi pasaulio puses buvo nesėkmingi. Nepalūžti ir visas šias nesėkmes savo užsispyrimu pavyko įveikti Amerikos verslininkui Cyrus West Field’ui, kuris idėją subrandino ketveriais metais anksčiau nei ją pagaliau pavyko įgyvendinti.<br />Stipriai izoliuotas kabelis dažnai gulė į daugiau nei 3 km gylį, jo ilgis dugnu ištįso daugiau nei 3000 kilometrų. Maždaug po 10-ties dienų, kai telegrafo kabelis sujungė Ameriką ir Europą, pirmąsias sveikinimo telegramas vienas kitam nusiuntė tuometis Amerikos prezidentas Džeimsas Bukananas ir Anglijos karalienė Viktorija.<br />Deja, kabelis veikė tik iki rudens. Jis neatlaikė vandenyno atšiaurumo ir kažkur nutrūko.<br />Bet Fieldas ir vėl nepasidavė. 1866-tais nutiestas daug tvirtesnis kabelis, o vėliau amerikiečiui pavyko sujungti Havajus su Azija ir Australija.]]></itunes:summary><itunes:duration>180</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl traukinys nepartrenktų pėsčiojo… Gedimino prospekte?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-traukinys-nepartrenktu-pesciojo-gedimino-prospekte--50800515</link><description><![CDATA[Prieš trejus metus rugpjūčio 4 dieną prancūzų išradėjas Frankys Zapata reaktyvine skraidykle sėkmingai perskrido La Manšo sąsiaurį. 35 kilometrų atstumą jis įveikė per 22 minutes, išvystydamas 170 km/h greitį. Prancūzų kariuomenė Zapatai suteikė virš milijono eurų dotaciją tobulinti technologiją. Nedidelė platforma, kuri skraidina žmogų, gali būti panaudota logistinėms karinėms užduotims arba šturmui.<br />Bet būkit geri, jau ir vaikščiodami Gedimino prospektu, įsitikinkit, ar neatskrenda Zapata.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50800515</guid><pubDate>Thu, 04 Aug 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50800515/2022_08_03_736fc598_4698_f_20220803135128138.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš trejus metus rugpjūčio 4 dieną prancūzų išradėjas Frankys Zapata reaktyvine skraidykle sėkmingai perskrido La Manšo sąsiaurį. 35 kilometrų atstumą jis įveikė per 22 minutes, išvystydamas 170 km/h greitį. Prancūzų kariuomenė Zapatai suteikė virš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš trejus metus rugpjūčio 4 dieną prancūzų išradėjas Frankys Zapata reaktyvine skraidykle sėkmingai perskrido La Manšo sąsiaurį. 35 kilometrų atstumą jis įveikė per 22 minutes, išvystydamas 170 km/h greitį. Prancūzų kariuomenė Zapatai suteikė virš milijono eurų dotaciją tobulinti technologiją. Nedidelė platforma, kuri skraidina žmogų, gali būti panaudota logistinėms karinėms užduotims arba šturmui.<br />Bet būkit geri, jau ir vaikščiodami Gedimino prospektu, įsitikinkit, ar neatskrenda Zapata.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip žvaigždžių atžalos milijonus pradeda uždirbti dar kūdikystėje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-zvaigzdziu-atzalos-milijonus-pradeda-uzdirbti-dar-kudikysteje--50788115</link><description><![CDATA[2008 metų rugpjūčio 3 dieną People žurnalo internetinėje versijoje pasirodė buvusios Holivudo poros – Andželinos Joly ir Bredo Pitto - naujagimių dvynių Vivienne Marcheline and Knox Leon nuotraukos. Po poros savaičių 19 nuotraukų buvo išspausdinta popieriniame žurnale.<br />Žurnalas People teisę į nuotraukas iškovojo po varžytuvių su kitais leidiniais. Karas už teisę atspausdinti mėnesio dar neturinčių, o tai reiškia, nelabai kuo besiskiriančių nuo kitų bendraamžių, naujagimių nuotraukas žurnalui atsiėjo 14 milijonų dolerių. Tai yra didžiausia kada nors sumokėta suma už garsenybių vaikų nuotraukas.<br />Žurnalas People gyvuoja nuo 1974-tų metų. Ir jau nuo pat pirmų dienų jis ėmė medžioti žvaigždžių naujagimių nuotraukas. Ir žinoma, mokėti didžiulius honorarus.<br />Ant viršelio puikavosi Cher ir Greggo Almano naujagimis, Jenifer Lopez ir jos buvusio vyro Marco Antonio dvynukai ir daugelis kitų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50788115</guid><pubDate>Wed, 03 Aug 2022 06:00:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50788115/2022_08_02_4eab681b_4698_f_20220802150235327.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2008 metų rugpjūčio 3 dieną People žurnalo internetinėje versijoje pasirodė buvusios Holivudo poros – Andželinos Joly ir Bredo Pitto - naujagimių dvynių Vivienne Marcheline and Knox Leon nuotraukos. Po poros savaičių 19 nuotraukų buvo išspausdinta...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2008 metų rugpjūčio 3 dieną People žurnalo internetinėje versijoje pasirodė buvusios Holivudo poros – Andželinos Joly ir Bredo Pitto - naujagimių dvynių Vivienne Marcheline and Knox Leon nuotraukos. Po poros savaičių 19 nuotraukų buvo išspausdinta popieriniame žurnale.<br />Žurnalas People teisę į nuotraukas iškovojo po varžytuvių su kitais leidiniais. Karas už teisę atspausdinti mėnesio dar neturinčių, o tai reiškia, nelabai kuo besiskiriančių nuo kitų bendraamžių, naujagimių nuotraukas žurnalui atsiėjo 14 milijonų dolerių. Tai yra didžiausia kada nors sumokėta suma už garsenybių vaikų nuotraukas.<br />Žurnalas People gyvuoja nuo 1974-tų metų. Ir jau nuo pat pirmų dienų jis ėmė medžioti žvaigždžių naujagimių nuotraukas. Ir žinoma, mokėti didžiulius honorarus.<br />Ant viršelio puikavosi Cher ir Greggo Almano naujagimis, Jenifer Lopez ir jos buvusio vyro Marco Antonio dvynukai ir daugelis kitų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas išbaidė pėsčiuosius, beveik 20 metų vaikščiojusius metro tuneliu po Temzės upe Londone?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-isbaide-pesciuosius-beveik-20-metu-vaiksciojusius-metro-tuneliu-po-temzes-upe-londone--50771514</link><description><![CDATA[1870-tų metų rugpjūčio 2 dieną po Temzės upe, nuo Tauerio tilto į kitą krantą buvo atidaryta linija, ja kursavo vienas vagonas, kuriame telpa 12 žmonių. Keletas metro linijų jau veikė Londone, tačiau ši buvo pirmoji pasaulyje, kurios statybai panaudotas plieninis vamzdinis karkasas. Įkastas po žemėmis jis būdavo išbetonuojamas aplink.<br />Deja, ši linija buvo neekonomiška ir po pusmečio uždaryta. Tuomet žmonės blausiai apšviestu tuneliu vaikščiojo pėsčiomis dar beveik 20 metų, bet Londone pasirodė garsusis Džekas skerdikas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50771514</guid><pubDate>Tue, 02 Aug 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50771514/2022_08_01_6cd12e43_4698_f_20220801125815084.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1870-tų metų rugpjūčio 2 dieną po Temzės upe, nuo Tauerio tilto į kitą krantą buvo atidaryta linija, ja kursavo vienas vagonas, kuriame telpa 12 žmonių. Keletas metro linijų jau veikė Londone, tačiau ši buvo pirmoji pasaulyje, kurios statybai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1870-tų metų rugpjūčio 2 dieną po Temzės upe, nuo Tauerio tilto į kitą krantą buvo atidaryta linija, ja kursavo vienas vagonas, kuriame telpa 12 žmonių. Keletas metro linijų jau veikė Londone, tačiau ši buvo pirmoji pasaulyje, kurios statybai panaudotas plieninis vamzdinis karkasas. Įkastas po žemėmis jis būdavo išbetonuojamas aplink.<br />Deja, ši linija buvo neekonomiška ir po pusmečio uždaryta. Tuomet žmonės blausiai apšviestu tuneliu vaikščiojo pėsčiomis dar beveik 20 metų, bet Londone pasirodė garsusis Džekas skerdikas.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ką žmonija atrado palyginti neseniai, nors be to jos net nebūtų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ka-zmonija-atrado-palyginti-neseniai-nors-be-to-jos-net-nebutu--50745100</link><description><![CDATA[Ar žinote, kad deguonis – pagrindinė gyvybės Žemėje sąlyga – atrastas tik 1774-tais metais? Tada, rugpjūčio 1 dieną britų chemikas Džozefas Pristlis kaitindamas gyvsidabrio oksidą išgavo dujas, kurios, kaip jis pats vėliau rašė, penkis ar šešis kartus buvo geresnės už įprastą orą.<br />Atrastą medžiagą jis pavadino dujomis, iš kurių pašalintas flogistonas. Iki tol chemijoje vyravo klaidingas įsitikinimas, kad flogistonas buvo oro sudedamoji dalis, degumo pradas, kuris išsiskirdavo degimo arba oksidacijos metu. Oksidaciją aprašė prancūzų mokslininkas Antuanas-Loranas de Lavuazjė, kai Pristlis su juo pasidalijo savo atradimu. Degimas yra medžiagų jungimosi su deguonimi reakcija. O deguonimi 8-tas<br />Mendelejevo lentelės elementas pavadintas dėl to, kad buvo manoma, jog jis yra būtina visų rūgščių sudedamoji dalis, iš lotynų oxygenium - sudarantis rūgštį.<br />Eksperimentuodamas Pristlis užtroškino ne vieną pelę. Tačiau dviem pasisekė - kaip ir išradėjas, jos gavo pakvėpuoti gryno deguonies.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50745100</guid><pubDate>Mon, 01 Aug 2022 06:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50745100/2022_07_29_f197dead_4698_f_20220729092303117.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar žinote, kad deguonis – pagrindinė gyvybės Žemėje sąlyga – atrastas tik 1774-tais metais? Tada, rugpjūčio 1 dieną britų chemikas Džozefas Pristlis kaitindamas gyvsidabrio oksidą išgavo dujas, kurios, kaip jis pats vėliau rašė, penkis ar šešis kartus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar žinote, kad deguonis – pagrindinė gyvybės Žemėje sąlyga – atrastas tik 1774-tais metais? Tada, rugpjūčio 1 dieną britų chemikas Džozefas Pristlis kaitindamas gyvsidabrio oksidą išgavo dujas, kurios, kaip jis pats vėliau rašė, penkis ar šešis kartus buvo geresnės už įprastą orą.<br />Atrastą medžiagą jis pavadino dujomis, iš kurių pašalintas flogistonas. Iki tol chemijoje vyravo klaidingas įsitikinimas, kad flogistonas buvo oro sudedamoji dalis, degumo pradas, kuris išsiskirdavo degimo arba oksidacijos metu. Oksidaciją aprašė prancūzų mokslininkas Antuanas-Loranas de Lavuazjė, kai Pristlis su juo pasidalijo savo atradimu. Degimas yra medžiagų jungimosi su deguonimi reakcija. O deguonimi 8-tas<br />Mendelejevo lentelės elementas pavadintas dėl to, kad buvo manoma, jog jis yra būtina visų rūgščių sudedamoji dalis, iš lotynų oxygenium - sudarantis rūgštį.<br />Eksperimentuodamas Pristlis užtroškino ne vieną pelę. Tačiau dviem pasisekė - kaip ir išradėjas, jos gavo pakvėpuoti gryno deguonies.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ką prancūzai statė beveik tiek pat ilgai, kiek mes Nacionalinį stadioną?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ka-prancuzai-state-beveik-tiek-pat-ilgai-kiek-mes-nacionalini-stadiona--50738935</link><description><![CDATA[1836 metų liepos 29-tąją Paryžiuje oficialiai inauguruota Triumfo arka. Miesto simbolis, žinomas visame pasaulyje. Ją pastatyti 1806 metais po pergalės viename svarbiausių karjeroje – Austerlico mūšyje – nurodė Napoleonas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50738935</guid><pubDate>Fri, 29 Jul 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50738935/2022_07_28_d3bb090d_4698_f_20220728165153974.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1836 metų liepos 29-tąją Paryžiuje oficialiai inauguruota Triumfo arka. Miesto simbolis, žinomas visame pasaulyje. Ją pastatyti 1806 metais po pergalės viename svarbiausių karjeroje – Austerlico mūšyje – nurodė Napoleonas.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1836 metų liepos 29-tąją Paryžiuje oficialiai inauguruota Triumfo arka. Miesto simbolis, žinomas visame pasaulyje. Ją pastatyti 1806 metais po pergalės viename svarbiausių karjeroje – Austerlico mūšyje – nurodė Napoleonas.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip buvo sukurtas pirmasis teleskopinis dangaus kūno atvaizdas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-buvo-sukurtas-pirmasis-teleskopinis-dangaus-kuno-atvaizdas--50706397</link><description><![CDATA[1609-tų metų liepos 26-tąją jis nupiešė Mėnulio žemėlapį, žvelgdamas į Žemės palydovą per teleskopą. Tai yra pirmasis žinomas astronominio kūno teleskopinis pavaizdavimas. Harriotas aplenkė garsųji Galilėjo Galilėjų, kuris tą patį padarė keturiais mėnesiais vėliau.<br />Nesunku būtų atsakyti į klausimą, kodėl padidintą dangaus kūno atvaizdą pradėta piešti tuo metu. Teleskopas buvo sukurtas tik metais anksčiau, teleskopo išradėju laikomas olandų optikas Hansas Lipershėjus.<br />Nors Harrioto piešiny buvo pavaizduota Mėnulio jūros ir krateriai, žvelgiant į jį, į galvą šauna viena žinoma frazė: „jūs piešti mokate“.<br />Štai kaip išpaikina žmones teleskopai už 10 milijardų.<br /><br />(nuotr. ©Sky&Telescope)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50706397</guid><pubDate>Tue, 26 Jul 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50706397/2022_07_25_d6e5f363_4698_f_20220725165119134.mp3" length="2780668" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1609-tų metų liepos 26-tąją jis nupiešė Mėnulio žemėlapį, žvelgdamas į Žemės palydovą per teleskopą. Tai yra pirmasis žinomas astronominio kūno teleskopinis pavaizdavimas. Harriotas aplenkė garsųji Galilėjo Galilėjų, kuris tą patį padarė keturiais...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1609-tų metų liepos 26-tąją jis nupiešė Mėnulio žemėlapį, žvelgdamas į Žemės palydovą per teleskopą. Tai yra pirmasis žinomas astronominio kūno teleskopinis pavaizdavimas. Harriotas aplenkė garsųji Galilėjo Galilėjų, kuris tą patį padarė keturiais mėnesiais vėliau.<br />Nesunku būtų atsakyti į klausimą, kodėl padidintą dangaus kūno atvaizdą pradėta piešti tuo metu. Teleskopas buvo sukurtas tik metais anksčiau, teleskopo išradėju laikomas olandų optikas Hansas Lipershėjus.<br />Nors Harrioto piešiny buvo pavaizduota Mėnulio jūros ir krateriai, žvelgiant į jį, į galvą šauna viena žinoma frazė: „jūs piešti mokate“.<br />Štai kaip išpaikina žmones teleskopai už 10 milijardų.<br /><br />(nuotr. ©Sky&Telescope)]]></itunes:summary><itunes:duration>174</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip mokslininkai pražiopsojo asteroidą, kuris praskriejo panosėj?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-mokslininkai-praziopsojo-asteroida-kuris-praskriejo-panosej--50677711</link><description><![CDATA[Prieš trejus metus, liepos 25-tąją, asteroidas, pramintas 2019 OK, praskriejo nepaprastai arti mūsų planetos. Vos už 73 000 kilometrų, o tai yra mažiau nei penktadalis atstumo iki Mėnulio. O svarbiausia, kad mokslininkai šį asteroidą beveik pražiopsojo - pastebėjo jį dieną dvi prieš pasirodymą, o jo savybes ir dydį apskaičiavo likus kelioms valandoms, kai 24 km/s greičiu jis praskriejo panosėj.<br />Ir nors tai nebuvo asteroidas, kuris galėtų išnaikinti dinozaurus, bet, jeigu jis būtų atsitrenkęs į Žemę, tai būtų prilygę Tunguskos meteorito katastrofai, kuri daugiau nei prieš šimtmetį nutiko dangaus kūnui atsitrenkus į Žemę Sibire. Tada jis išguldė 2000 kvadratinių kilometrų miškų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50677711</guid><pubDate>Mon, 25 Jul 2022 11:20:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50677711/2022_07_22_52022aec_4698_f_20220722142903624.mp3" length="2866768" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš trejus metus, liepos 25-tąją, asteroidas, pramintas 2019 OK, praskriejo nepaprastai arti mūsų planetos. Vos už 73 000 kilometrų, o tai yra mažiau nei penktadalis atstumo iki Mėnulio. O svarbiausia, kad mokslininkai šį asteroidą beveik...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš trejus metus, liepos 25-tąją, asteroidas, pramintas 2019 OK, praskriejo nepaprastai arti mūsų planetos. Vos už 73 000 kilometrų, o tai yra mažiau nei penktadalis atstumo iki Mėnulio. O svarbiausia, kad mokslininkai šį asteroidą beveik pražiopsojo - pastebėjo jį dieną dvi prieš pasirodymą, o jo savybes ir dydį apskaičiavo likus kelioms valandoms, kai 24 km/s greičiu jis praskriejo panosėj.<br />Ir nors tai nebuvo asteroidas, kuris galėtų išnaikinti dinozaurus, bet, jeigu jis būtų atsitrenkęs į Žemę, tai būtų prilygę Tunguskos meteorito katastrofai, kuri daugiau nei prieš šimtmetį nutiko dangaus kūnui atsitrenkus į Žemę Sibire. Tada jis išguldė 2000 kvadratinių kilometrų miškų.]]></itunes:summary><itunes:duration>180</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kur skrido lėktuvas, valanda anksčiau už „Lituanicą“ pakilęs iš to paties aerodromo Niujorke?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kur-skrido-lektuvas-valanda-anksciau-uz-lituanica-pakiles-is-to-paties-aerodromo-niujorke--50668455</link><description><![CDATA[Amerikietis Vilėjus Postas nuo paauglystės svajojo tapti pilotu. Piloto licenciją jis gavo, nors buvo netekęs vienos akies (dėl to sumažėja erdvės pojūtis). Jam taip pat pasisekė, jį dirbti priėmė naftos magnatas, kuris leido jam naudotis privačiu Lockheed Vega lėktuvu, kai šis buvo laisvas.<br />1933 metų liepos 22-ąją Posto lėktuvas nusileido Floydo Bennetto aerodrome Niujorke, per 7 dienas, 18 valandų ir 49 minutes apskriejęs pasaulį. Vilėjus Postas tapo pirmas, kuris tokią kelionę įveikė vienas ir beveik viena para pagerino ankstesnį rekordą, kuris irgi priklausė jam. Prieš porą metų jis jau buvo apskridęs pasaulį, tiesa, su kitu lakūnu Haroldu Gatty’iu.<br />Vienišoje kelionėje Postas naudojo itin neįmantrų būdą, neleidžiantį nusmigti prie šturvalo. Rankoje jis laikydavo veržliaraktį, kurį virvute buvo prisirišęs prie piršto. Vos tik veržliaraktis išslysdavo iš rankų timpteldamas pirštą, išvargęs pilotas pabusdavo. Nors lėktuvas turėjo tuo metu naują technologiją - autopilotą ir radijo lokatorius, leidžiančius užfiksuoti radijo signalus siunčiančius bokštus, technologijos buvo labai netobulos, ir ne vieną skrydžio atkarpą Postui teko įveikti be jų pagalbos.<br />Pabaigoje - įdomiausias šios istorijos momentas. Kelionę aplink pasaulį iš Floydo Bennetto aerodromo Postas pradėjo 1933 metų liepos 15 dieną 5-tą valandą 10 minučių ryto. Po valandos iš to paties oro uosto skrydžiui per Atlantą pakilo „Lituanica“.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50668455</guid><pubDate>Fri, 22 Jul 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50668455/2022_07_21_9455bc44_4698_f_20220721170347148.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Amerikietis Vilėjus Postas nuo paauglystės svajojo tapti pilotu. Piloto licenciją jis gavo, nors buvo netekęs vienos akies (dėl to sumažėja erdvės pojūtis). Jam taip pat pasisekė, jį dirbti priėmė naftos magnatas, kuris leido jam naudotis privačiu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Amerikietis Vilėjus Postas nuo paauglystės svajojo tapti pilotu. Piloto licenciją jis gavo, nors buvo netekęs vienos akies (dėl to sumažėja erdvės pojūtis). Jam taip pat pasisekė, jį dirbti priėmė naftos magnatas, kuris leido jam naudotis privačiu Lockheed Vega lėktuvu, kai šis buvo laisvas.<br />1933 metų liepos 22-ąją Posto lėktuvas nusileido Floydo Bennetto aerodrome Niujorke, per 7 dienas, 18 valandų ir 49 minutes apskriejęs pasaulį. Vilėjus Postas tapo pirmas, kuris tokią kelionę įveikė vienas ir beveik viena para pagerino ankstesnį rekordą, kuris irgi priklausė jam. Prieš porą metų jis jau buvo apskridęs pasaulį, tiesa, su kitu lakūnu Haroldu Gatty’iu.<br />Vienišoje kelionėje Postas naudojo itin neįmantrų būdą, neleidžiantį nusmigti prie šturvalo. Rankoje jis laikydavo veržliaraktį, kurį virvute buvo prisirišęs prie piršto. Vos tik veržliaraktis išslysdavo iš rankų timpteldamas pirštą, išvargęs pilotas pabusdavo. Nors lėktuvas turėjo tuo metu naują technologiją - autopilotą ir radijo lokatorius, leidžiančius užfiksuoti radijo signalus siunčiančius bokštus, technologijos buvo labai netobulos, ir ne vieną skrydžio atkarpą Postui teko įveikti be jų pagalbos.<br />Pabaigoje - įdomiausias šios istorijos momentas. Kelionę aplink pasaulį iš Floydo Bennetto aerodromo Postas pradėjo 1933 metų liepos 15 dieną 5-tą valandą 10 minučių ryto. Po valandos iš to paties oro uosto skrydžiui per Atlantą pakilo „Lituanica“.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Č. Darvinas pralaimėjo „Beždžionės teismą“?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-c-darvinas-pralaimejo-bezdziones-teisma--50665072</link><description><![CDATA[1925 metų liepos 21-ąją Tenesio valstijoje Deitono mieste jaunas mokytojas Džonas Skoupsas buvo nuteistas už tai, kad mokykloje mokė Darvino rūšių evoliucijos teorijos.<br />Aštuonias karštos vasaros dienas trukęs procesas buvo pramintas „Beždžionės teismu“. Teisme susidūrė du garsiausi to meto advokatai: Viljamas Brajanas, gynęs evoliucijos teorijos draudimą, ir Klarencas Derrou, užstojęs mokytoją.<br />Teisėjas kaltinamajam uždraudė gynybai pasitelkti mokslininkus ir liudininkus. Skoupas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 100 dolerių bauda, kas šiais laikais būtų verta 1300 dolerių. Vėliau Tenesio Aukščiausiasis teismas šią bausmę panaikino, bet tik dėl to, kad ji buvo paskirta neteisėtai - bausmės dydį nustatė teisėjas, nors tai padaryti turėjo prisiekusieji.<br />Nepaisant to, tai buvo konservatyvių pažiūrų ir provincialaus fundamentalizmo triumfas. Turėjo ateiti 1967-ieji, kad Aukščiausiasis teismas panaikintų Tenesio antievoliucijos įstatymą, nes jis prieštaravo Konstitucijoje įtvirtintam religijos atskyrimui nuo valstybės gyvenimo.<br />Senąsias verstybes gynęs advokatas Brajanas teismo metu sakė: kova tarp evoliucijos ir krikščionybės yra dvikova iki mirties. Praėjus penkioms dienoms po nuosprendžio Brajanas mirė nuo apopleksijos.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50665072</guid><pubDate>Thu, 21 Jul 2022 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50665072/2022_07_20_f7a6383e_4698_f_20220720175340777.mp3" length="2866350" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1925 metų liepos 21-ąją Tenesio valstijoje Deitono mieste jaunas mokytojas Džonas Skoupsas buvo nuteistas už tai, kad mokykloje mokė Darvino rūšių evoliucijos teorijos.&#13;
Aštuonias karštos vasaros dienas trukęs procesas buvo pramintas „Beždžionės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1925 metų liepos 21-ąją Tenesio valstijoje Deitono mieste jaunas mokytojas Džonas Skoupsas buvo nuteistas už tai, kad mokykloje mokė Darvino rūšių evoliucijos teorijos.<br />Aštuonias karštos vasaros dienas trukęs procesas buvo pramintas „Beždžionės teismu“. Teisme susidūrė du garsiausi to meto advokatai: Viljamas Brajanas, gynęs evoliucijos teorijos draudimą, ir Klarencas Derrou, užstojęs mokytoją.<br />Teisėjas kaltinamajam uždraudė gynybai pasitelkti mokslininkus ir liudininkus. Skoupas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 100 dolerių bauda, kas šiais laikais būtų verta 1300 dolerių. Vėliau Tenesio Aukščiausiasis teismas šią bausmę panaikino, bet tik dėl to, kad ji buvo paskirta neteisėtai - bausmės dydį nustatė teisėjas, nors tai padaryti turėjo prisiekusieji.<br />Nepaisant to, tai buvo konservatyvių pažiūrų ir provincialaus fundamentalizmo triumfas. Turėjo ateiti 1967-ieji, kad Aukščiausiasis teismas panaikintų Tenesio antievoliucijos įstatymą, nes jis prieštaravo Konstitucijoje įtvirtintam religijos atskyrimui nuo valstybės gyvenimo.<br />Senąsias verstybes gynęs advokatas Brajanas teismo metu sakė: kova tarp evoliucijos ir krikščionybės yra dvikova iki mirties. Praėjus penkioms dienoms po nuosprendžio Brajanas mirė nuo apopleksijos.]]></itunes:summary><itunes:duration>180</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl programišiai turėtų skaityti 10 Dievo įsakymų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-programisiai-turetu-skaityti-10-dievo-isakymu--50653698</link><description><![CDATA[2015-tų metų liepos 20-tąją minėtieji programišiai paskelbė pagrobę vienos populiarios svetainės, kurioje vedę vyrai ir moterys ieško nuotykių su kitais neištikimais savo sutuoktiniams žmonėmis. Nesakysiu svetainės pavadinimo, tik jos šūkį: gyvenimas trumpas. Patirk romaną.<br />Kompiuteriniai įsilaužėliai pareikalavo, kad svetainė būtų visiškai uždaryta, kitaip paleistuvaujančių asmenų duomenys bus paskelbti. Pagrindinė jų pykčio priežastis – 15 svarų mokestis, jeigu svetainėje prisiregistravęs asmuo norėdavo grįžti į doros kelią ir pašalinti iš svetainės visus duomenis visiems laikams. Nors svetainės savininkai paskelbė nustatę šantažuotojus, mokesčio nebeliko.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50653698</guid><pubDate>Wed, 20 Jul 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50653698/2022_07_19_361196af_4698_f_20220719170600766.mp3" length="2722572" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2015-tų metų liepos 20-tąją minėtieji programišiai paskelbė pagrobę vienos populiarios svetainės, kurioje vedę vyrai ir moterys ieško nuotykių su kitais neištikimais savo sutuoktiniams žmonėmis. Nesakysiu svetainės pavadinimo, tik jos šūkį: gyvenimas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2015-tų metų liepos 20-tąją minėtieji programišiai paskelbė pagrobę vienos populiarios svetainės, kurioje vedę vyrai ir moterys ieško nuotykių su kitais neištikimais savo sutuoktiniams žmonėmis. Nesakysiu svetainės pavadinimo, tik jos šūkį: gyvenimas trumpas. Patirk romaną.<br />Kompiuteriniai įsilaužėliai pareikalavo, kad svetainė būtų visiškai uždaryta, kitaip paleistuvaujančių asmenų duomenys bus paskelbti. Pagrindinė jų pykčio priežastis – 15 svarų mokestis, jeigu svetainėje prisiregistravęs asmuo norėdavo grįžti į doros kelią ir pašalinti iš svetainės visus duomenis visiems laikams. Nors svetainės savininkai paskelbė nustatę šantažuotojus, mokesčio nebeliko.]]></itunes:summary><itunes:duration>171</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl pažintis su mergina iš Ipanemos būtų visai ne romantiška?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-pazintis-su-mergina-is-ipanemos-butu-visai-ne-romantiska--50612468</link><description><![CDATA[Prieš penkerius metus šią, liepos 19-tą dieną, žurnale „Science Advances“ amerikos mokslininkai paskelbė atliktos studijos rezultatus. Nuo 1950-tųjų, kai prasidėjo masinė sintetinių medžiagų gamyba, žmonija į pasaulį paleido daugiau nei 8 milijardus tonų plastiko - tiek, kiek svertų 1 milijardas dramblių. Iš šios masės daugiau nei 6 milijardai tonų jau yra tapę atliekomis, iš kurių tik 9 procentai perdirbta, o beveik 80 procentų atsidūrė ne tik sąvartynuose, bet ir mūsų aplinkoje, taip pat vandenynuose. Daugiau nei pusė viso plastiko pagaminta vos per 13 paskutiniųjų metų.<br />Greta, ką darom?]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50612468</guid><pubDate>Tue, 19 Jul 2022 06:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50612468/2022_07_18_99d8d455_4698_f_20220718180507117.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkerius metus šią, liepos 19-tą dieną, žurnale „Science Advances“ amerikos mokslininkai paskelbė atliktos studijos rezultatus. Nuo 1950-tųjų, kai prasidėjo masinė sintetinių medžiagų gamyba, žmonija į pasaulį paleido daugiau nei 8 milijardus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkerius metus šią, liepos 19-tą dieną, žurnale „Science Advances“ amerikos mokslininkai paskelbė atliktos studijos rezultatus. Nuo 1950-tųjų, kai prasidėjo masinė sintetinių medžiagų gamyba, žmonija į pasaulį paleido daugiau nei 8 milijardus tonų plastiko - tiek, kiek svertų 1 milijardas dramblių. Iš šios masės daugiau nei 6 milijardai tonų jau yra tapę atliekomis, iš kurių tik 9 procentai perdirbta, o beveik 80 procentų atsidūrė ne tik sąvartynuose, bet ir mūsų aplinkoje, taip pat vandenynuose. Daugiau nei pusė viso plastiko pagaminta vos per 13 paskutiniųjų metų.<br />Greta, ką darom?]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Didysis hadronų greitintuvas kaltas dėl internetą užtvindžiusių beverčių asmenukių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-didysis-hadronu-greitintuvas-kaltas-del-interneta-uztvindziusiu-beverciu-asmenukiu--50612480</link><description><![CDATA[Šiandien, liepos 18-ą dieną, pasaulis turėtų stabtelėti bent akimirkai ir pagalvoti, kad vieną dieną mus praris tas informacijos liūnas, kurį patys užtvindėme. Lygiai prieš 30 metų šią dieną į pasaulinį tinklą įkelta pirmoji privati nuotrauka. Nufotografuotos 4-ios moterys iš grupės Les Horribles Cernettes. Ši parodijų grupė susibūrė Cerno laboratorijoje, Šveicarijoje, kai darbuotojas Silvanas de Dženaras sugalvojo surengti Cerno hadroninės muzikos festivalį. Tai ta pati laboratorija, kurioje veikia hadronų greitintuvas ir kur atsirado internetas. Interneto kūrėjas Timas Berneris Lee pamatė Dženarą redaguojant merginų nuotrauką ir pasiūlė sukurti Cerno darbuotojų laisvalaikio svetainę, kurioje ir atsidūrė minėtoji nuotrauka. Jos dydis tesiekė 120 pikselių ant 50-ties - maždaug pašto ženklo dydis. Reikėdavo laukti apie minutę, kol nuotrauka užsikraudavo monitoriaus ekrane.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50612480</guid><pubDate>Mon, 18 Jul 2022 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50612480/2022_07_15_2c078a54_4698_f_20220718092455437.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien, liepos 18-ą dieną, pasaulis turėtų stabtelėti bent akimirkai ir pagalvoti, kad vieną dieną mus praris tas informacijos liūnas, kurį patys užtvindėme. Lygiai prieš 30 metų šią dieną į pasaulinį tinklą įkelta pirmoji privati nuotrauka....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien, liepos 18-ą dieną, pasaulis turėtų stabtelėti bent akimirkai ir pagalvoti, kad vieną dieną mus praris tas informacijos liūnas, kurį patys užtvindėme. Lygiai prieš 30 metų šią dieną į pasaulinį tinklą įkelta pirmoji privati nuotrauka. Nufotografuotos 4-ios moterys iš grupės Les Horribles Cernettes. Ši parodijų grupė susibūrė Cerno laboratorijoje, Šveicarijoje, kai darbuotojas Silvanas de Dženaras sugalvojo surengti Cerno hadroninės muzikos festivalį. Tai ta pati laboratorija, kurioje veikia hadronų greitintuvas ir kur atsirado internetas. Interneto kūrėjas Timas Berneris Lee pamatė Dženarą redaguojant merginų nuotrauką ir pasiūlė sukurti Cerno darbuotojų laisvalaikio svetainę, kurioje ir atsidūrė minėtoji nuotrauka. Jos dydis tesiekė 120 pikselių ant 50-ties - maždaug pašto ženklo dydis. Reikėdavo laukti apie minutę, kol nuotrauka užsikraudavo monitoriaus ekrane.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Apie ką pasauliui prabilo Rozetos akmuo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-apie-ka-pasauliui-prabilo-rozetos-akmuo--50546852</link><description><![CDATA[1799 metų liepos 15 dieną Napoleono žygio į Egiptą metu prancūzų karininkas Pjeras Bušaras prie Rozetos (dabar - Ar Rašidas) atranda senovinėje ardytoje sienoje įmūrytą stelą su triraščiu tekstu - hieroglifais, Egipto demotiniu raštu, naudotu vėlesniu laiku po hieroglifų, bei senovės graikų kalba. Pastarasis labai greitai archeologams atskleidė, kad akmenyje iškaltas šventikų tekstas, garbinantis Egipto faraoną Ptolemėją V-tąjį,<br />valdžiusį šalį antrajame amžiuje prieš Kristų. Bet svarbiausia graikiškasis įrašas nurodė, kad visi trys tekstai skelbia tą pačią žinią.<br />Žmonijai atsivėrė galimybė įminti mįslę hieroglifų arba rašytinės kalbos, kuri buvo mirusi beveik du tūkstančius metų.<br />Demotinius raštus dar 1814 metais iššifravo anglas Tomas Youngas, tačiau pagrindinį hieroglifų mįslę įminti pavyko prancūzų egiptologui Žanui Fransua Šampoljonui. Naudodamasis senovės Graikų kalbos žiniomis Šampoljonas išsiaiškino, kad hieroglifais buvo užkoduoti tam tikri objektai, garsai ir garsų sąskambiai. Vos tik jam pavyko nulaužti hieroglifų kodą, prieš pasaulio mokslininkus senovės Egipto kalba ir kultūra atsivėrė plačiai kaip niekada.<br />Ir dar (kaimyno dėmesiui). Rozetos akmuo tebesaugomas Britų muziejuje Anglijoje nepaisant daugkartinių Egipto prašymų jį grąžinti.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50546852</guid><pubDate>Fri, 15 Jul 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50546852/2022_07_12_0d6ac760_4698_f_20220712163659090.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1799 metų liepos 15 dieną Napoleono žygio į Egiptą metu prancūzų karininkas Pjeras Bušaras prie Rozetos (dabar - Ar Rašidas) atranda senovinėje ardytoje sienoje įmūrytą stelą su triraščiu tekstu - hieroglifais, Egipto demotiniu raštu, naudotu vėlesniu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1799 metų liepos 15 dieną Napoleono žygio į Egiptą metu prancūzų karininkas Pjeras Bušaras prie Rozetos (dabar - Ar Rašidas) atranda senovinėje ardytoje sienoje įmūrytą stelą su triraščiu tekstu - hieroglifais, Egipto demotiniu raštu, naudotu vėlesniu laiku po hieroglifų, bei senovės graikų kalba. Pastarasis labai greitai archeologams atskleidė, kad akmenyje iškaltas šventikų tekstas, garbinantis Egipto faraoną Ptolemėją V-tąjį,<br />valdžiusį šalį antrajame amžiuje prieš Kristų. Bet svarbiausia graikiškasis įrašas nurodė, kad visi trys tekstai skelbia tą pačią žinią.<br />Žmonijai atsivėrė galimybė įminti mįslę hieroglifų arba rašytinės kalbos, kuri buvo mirusi beveik du tūkstančius metų.<br />Demotinius raštus dar 1814 metais iššifravo anglas Tomas Youngas, tačiau pagrindinį hieroglifų mįslę įminti pavyko prancūzų egiptologui Žanui Fransua Šampoljonui. Naudodamasis senovės Graikų kalbos žiniomis Šampoljonas išsiaiškino, kad hieroglifais buvo užkoduoti tam tikri objektai, garsai ir garsų sąskambiai. Vos tik jam pavyko nulaužti hieroglifų kodą, prieš pasaulio mokslininkus senovės Egipto kalba ir kultūra atsivėrė plačiai kaip niekada.<br />Ir dar (kaimyno dėmesiui). Rozetos akmuo tebesaugomas Britų muziejuje Anglijoje nepaisant daugkartinių Egipto prašymų jį grąžinti.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl telegramose nebuvo meilės prisipažinimų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-telegramose-nebuvo-meiles-prisipazinimu--50546692</link><description><![CDATA[2013 metais liepos 14 dieną Indija tapo paskutiniąją valstybe, atsisakiusia telegramų. Čia buvo išsiųsta paskutinė pasaulyje telegrama, ir Samuelio Morzės išradimas tapo skaitmeninės eros auka, o mažiau dramatiškai - tiesiog istorija. Išlaikyti telegrafo infrastruktūrą tapo labai nuostolinga. Per metus telegrafo paslaugomis pasinaudodavo mažiau nei pora milijonų indų. Klestėjimo metais, 1985-aisiais Indijos valstybinė telekomunikacijų bendrovė per metus išsiuntė daugiau nei 60 milijonų telegramų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50546692</guid><pubDate>Thu, 14 Jul 2022 06:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50546692/2022_07_12_912bbeca_4698_f_20220712162328639.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2013 metais liepos 14 dieną Indija tapo paskutiniąją valstybe, atsisakiusia telegramų. Čia buvo išsiųsta paskutinė pasaulyje telegrama, ir Samuelio Morzės išradimas tapo skaitmeninės eros auka, o mažiau dramatiškai - tiesiog istorija. Išlaikyti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2013 metais liepos 14 dieną Indija tapo paskutiniąją valstybe, atsisakiusia telegramų. Čia buvo išsiųsta paskutinė pasaulyje telegrama, ir Samuelio Morzės išradimas tapo skaitmeninės eros auka, o mažiau dramatiškai - tiesiog istorija. Išlaikyti telegrafo infrastruktūrą tapo labai nuostolinga. Per metus telegrafo paslaugomis pasinaudodavo mažiau nei pora milijonų indų. Klestėjimo metais, 1985-aisiais Indijos valstybinė telekomunikacijų bendrovė per metus išsiuntė daugiau nei 60 milijonų telegramų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Šlovės spinduliai, kuriuose pasišildyti Lietuvos politikams dar ilgai neteks</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-sloves-spinduliai-kuriuose-pasisildyti-lietuvos-politikams-dar-ilgai-neteks--50545652</link><description><![CDATA[Yra Lietuvoje sporto šaka, kuri dar ilgai neleis jokiems politikams prisiplakti prie šlovės akimirkų. Nes jų tiesiog nenusimato. Ir kuo toliau, tuo labiau nenusimato.<br />Nepaisant to, kad ši sporto šaka vadinama sporto karaliumi. O daugiausia televizijos žiūrovų tarp visų sporto transliacijų sulaukia šios sporto šakos čempionatas, kuris prasidėjo 1930-tų metų liepos 13-tą dieną - pirmoji futbolo Pasaulio taurė. Čempionatas buvo sugalvotas dėl to, kad iš 1932-ųjų Los Andželo olimpinių žaidynių programos buvo išbrauktas futbolo turnyras. Teisę rengti pirmąją pasaulio taurę gavo Urugvajus. Būtent šią dieną Montevidėjuje pirmose rungtynėse Prancūzija nugalėjo Meksiką, o Jungtinės valstijos - Belgiją. Europa tuo metu išgyveno depresiją, tad daugybė Europos futbolininkų atsisakė vykti į čempionatą, bijodami, kad grįžę neteks nuolatinio darbo vietų. Tad į Urugvajų neatvyko komandos iš Anglijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos ir<br />Nyderlandų.<br />Pirmaisiais pasaulio futbolo čempionais tapo renginio šeimininkai. Finale jie įveikė Argentinos futbolininkus 4:2, stebint 93 000-čiams žiūrovų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50545652</guid><pubDate>Wed, 13 Jul 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50545652/2022_07_12_5f501eb8_4698_f_20220712132359493.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Yra Lietuvoje sporto šaka, kuri dar ilgai neleis jokiems politikams prisiplakti prie šlovės akimirkų. Nes jų tiesiog nenusimato. Ir kuo toliau, tuo labiau nenusimato.&#13;
Nepaisant to, kad ši sporto šaka vadinama sporto karaliumi. O daugiausia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Yra Lietuvoje sporto šaka, kuri dar ilgai neleis jokiems politikams prisiplakti prie šlovės akimirkų. Nes jų tiesiog nenusimato. Ir kuo toliau, tuo labiau nenusimato.<br />Nepaisant to, kad ši sporto šaka vadinama sporto karaliumi. O daugiausia televizijos žiūrovų tarp visų sporto transliacijų sulaukia šios sporto šakos čempionatas, kuris prasidėjo 1930-tų metų liepos 13-tą dieną - pirmoji futbolo Pasaulio taurė. Čempionatas buvo sugalvotas dėl to, kad iš 1932-ųjų Los Andželo olimpinių žaidynių programos buvo išbrauktas futbolo turnyras. Teisę rengti pirmąją pasaulio taurę gavo Urugvajus. Būtent šią dieną Montevidėjuje pirmose rungtynėse Prancūzija nugalėjo Meksiką, o Jungtinės valstijos - Belgiją. Europa tuo metu išgyveno depresiją, tad daugybė Europos futbolininkų atsisakė vykti į čempionatą, bijodami, kad grįžę neteks nuolatinio darbo vietų. Tad į Urugvajų neatvyko komandos iš Anglijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos ir<br />Nyderlandų.<br />Pirmaisiais pasaulio futbolo čempionais tapo renginio šeimininkai. Finale jie įveikė Argentinos futbolininkus 4:2, stebint 93 000-čiams žiūrovų.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas ir dėl ko pražudė disko?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-ir-del-ko-prazude-disko--50532157</link><description><![CDATA[Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Amerikoje karaliavo disko, nors šio muzikos stiliaus atstovų vardai - Donna Summer, Bee Gees, Boney M ir kiti – šiandien irgi neskamba kaip Mendelejevo lentelės cheminės elementų pavadinimai. Radijo stotys šalyje masiškai suko disko formato link. Dėl tokios priežasties darbo neteko roko didžėjus Steve Dahl (Styvas Dalas). Kartu su kolega Čikagos White Sox beisbolo komandai jis pasiūlė per rungtynių pertrauką Čikagos Comisey Park stadione surengti akciją „Mirtis disko muzikai“. Tai, neva turėjo pritraukti daugiau žiūrovų į stadioną. Ir išties, vietoj įprastų 15-kos tūkstančių į stadioną atvyko daugiau nei 40 tūkstančių žiūrovų. Tie, kas į renginį atsinešė disko plokštelę planuojamai aukojimo akcijai, galėjo įsigyti bilietą vos už 89 centus.<br /><br />1979-tų metų liepos 12-tąją per rungtynių pertrauką visos plokštelės buvo susprogdintos vidury stadiono tiesiog ant vejos. To, kas vyko toliau, organizatoriai visai nesitikėjo ir tikrai nepageidavo. Minios žiūrovų puolė į Aikštę, iš išsibarsčiusių vinilų kurdami laužus ant vejos. Kilo riaušės. 9 žmonės sužeisti, apie 40 suimta. Policijai tik po atkaklių pastangų pavyko atkurti tvarką. Rungtynės nebebuvo tęsiamos, „White Sox“ įskaitytas pralaimėjimas. Jau po metų disko muzikos populiarumas ėmė blėsti, o radijo stočių eteryje ėmė karaliauti tais metais išleisti kūriniai - AC/DC „Highway to Hell“ ar Pink Floyd „The Wall“ (Siena).]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50532157</guid><pubDate>Tue, 12 Jul 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50532157/2022_07_11_1b9be31e_4698_f_20220711114525661.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Amerikoje karaliavo disko, nors šio muzikos stiliaus atstovų vardai - Donna Summer, Bee Gees, Boney M ir kiti – šiandien irgi neskamba kaip Mendelejevo lentelės cheminės elementų pavadinimai. Radijo stotys...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Amerikoje karaliavo disko, nors šio muzikos stiliaus atstovų vardai - Donna Summer, Bee Gees, Boney M ir kiti – šiandien irgi neskamba kaip Mendelejevo lentelės cheminės elementų pavadinimai. Radijo stotys šalyje masiškai suko disko formato link. Dėl tokios priežasties darbo neteko roko didžėjus Steve Dahl (Styvas Dalas). Kartu su kolega Čikagos White Sox beisbolo komandai jis pasiūlė per rungtynių pertrauką Čikagos Comisey Park stadione surengti akciją „Mirtis disko muzikai“. Tai, neva turėjo pritraukti daugiau žiūrovų į stadioną. Ir išties, vietoj įprastų 15-kos tūkstančių į stadioną atvyko daugiau nei 40 tūkstančių žiūrovų. Tie, kas į renginį atsinešė disko plokštelę planuojamai aukojimo akcijai, galėjo įsigyti bilietą vos už 89 centus.<br /><br />1979-tų metų liepos 12-tąją per rungtynių pertrauką visos plokštelės buvo susprogdintos vidury stadiono tiesiog ant vejos. To, kas vyko toliau, organizatoriai visai nesitikėjo ir tikrai nepageidavo. Minios žiūrovų puolė į Aikštę, iš išsibarsčiusių vinilų kurdami laužus ant vejos. Kilo riaušės. 9 žmonės sužeisti, apie 40 suimta. Policijai tik po atkaklių pastangų pavyko atkurti tvarką. Rungtynės nebebuvo tęsiamos, „White Sox“ įskaitytas pralaimėjimas. Jau po metų disko muzikos populiarumas ėmė blėsti, o radijo stočių eteryje ėmė karaliauti tais metais išleisti kūriniai - AC/DC „Highway to Hell“ ar Pink Floyd „The Wall“ (Siena).]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Kleopatrai pasisekė, kad jos laikais nebuvo televizijos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-kleopatrai-pasiseke-kad-jos-laikais-nebuvo-televizijos--50509504</link><description><![CDATA[1893-čių metų liepos 11-ą dieną japonui Kokichi Mikimoto pavyko išgauti pirmą dirbtinai užaugintą, kitaip tariant - kultivuotą perlą. Trejus metus kartu su žmona jis eksperimentavo bandydamas išauginti perlą dirbtinai įsodindamas inkliuzą į moliuskus.<br />Visos jo pastangos nuėjo perniek, grėsė bankrotas. Tačiau galiausiai pavyko, ir perlų pasaulyje įvyko revoliucija. Perlai tapo prieinami ne tik Kleopatroms, nes nekainuoja viso gyvenimo. Nors organine sudėtimi kultivuoti perlai praktiškai nesiskiria nuo tikrų, nepamirškite, kad per televizorių jie neatrodys geriau, nei plastmasė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50509504</guid><pubDate>Mon, 11 Jul 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50509504/2022_07_08_385439b8_4698_f_20220708094635965.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1893-čių metų liepos 11-ą dieną japonui Kokichi Mikimoto pavyko išgauti pirmą dirbtinai užaugintą, kitaip tariant - kultivuotą perlą. Trejus metus kartu su žmona jis eksperimentavo bandydamas išauginti perlą dirbtinai įsodindamas inkliuzą į moliuskus....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1893-čių metų liepos 11-ą dieną japonui Kokichi Mikimoto pavyko išgauti pirmą dirbtinai užaugintą, kitaip tariant - kultivuotą perlą. Trejus metus kartu su žmona jis eksperimentavo bandydamas išauginti perlą dirbtinai įsodindamas inkliuzą į moliuskus.<br />Visos jo pastangos nuėjo perniek, grėsė bankrotas. Tačiau galiausiai pavyko, ir perlų pasaulyje įvyko revoliucija. Perlai tapo prieinami ne tik Kleopatroms, nes nekainuoja viso gyvenimo. Nors organine sudėtimi kultivuoti perlai praktiškai nesiskiria nuo tikrų, nepamirškite, kad per televizorių jie neatrodys geriau, nei plastmasė.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kuo Sodrai galėtų būti naudingos nežemiškos civilizacijos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kuo-sodrai-galetu-buti-naudingos-nezemiskos-civilizacijos--50531294</link><description><![CDATA[1947-ais metais liepos 8-ą dieną Jungtiniu Valstijų kariuomenė per klaidą paskelbė, kad netoli Rosvelio, Naujosios Meksikos, aptiko skraidančios lėkštės nuolaužas, mat apie jas pranešė vietos fermeris Makas Brazelis. Tuo metu žmonės buvo pamišę dėl nežemiškų civilizacijų, tad kilo didelis ažiotažas. Žinia apie Rosvelio incidentą greitai aplipo konspiracijos teorijomis, tad valdžia suskubo neigti ankstesnę žinią, neva tai nebuvo skraidanti lėkštė, o meteorologinio oro baliono liekanos. Konspiracijos teorijų tai neišsklaidė. Iš dalies, jos turėjo pagrindo.<br />Tik 1994-ais metais Jungtinių Valstijų valdžia pripažino, jog iš tiesų tai nebuvo meteorologinei informacijai rinkti skirtas skraidantis aparatas. Jo paskirtis buvo visai kita. Tai buvo itin įslaptintas karinis projektas. Nukritęs balionas turėjo sekti Sovietų Sąjungos planuojamus atominių bombų bandymus.<br />Konspiracijų mėgėjų tai neįtikino. O Rosvelis tapo kasmetinio NSO festivalio sostine.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50531294</guid><pubDate>Fri, 08 Jul 2022 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50531294/2022_07_07_62cc7fa5_4698_f_20220707165513245.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1947-ais metais liepos 8-ą dieną Jungtiniu Valstijų kariuomenė per klaidą paskelbė, kad netoli Rosvelio, Naujosios Meksikos, aptiko skraidančios lėkštės nuolaužas, mat apie jas pranešė vietos fermeris Makas Brazelis. Tuo metu žmonės buvo pamišę dėl...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1947-ais metais liepos 8-ą dieną Jungtiniu Valstijų kariuomenė per klaidą paskelbė, kad netoli Rosvelio, Naujosios Meksikos, aptiko skraidančios lėkštės nuolaužas, mat apie jas pranešė vietos fermeris Makas Brazelis. Tuo metu žmonės buvo pamišę dėl nežemiškų civilizacijų, tad kilo didelis ažiotažas. Žinia apie Rosvelio incidentą greitai aplipo konspiracijos teorijomis, tad valdžia suskubo neigti ankstesnę žinią, neva tai nebuvo skraidanti lėkštė, o meteorologinio oro baliono liekanos. Konspiracijos teorijų tai neišsklaidė. Iš dalies, jos turėjo pagrindo.<br />Tik 1994-ais metais Jungtinių Valstijų valdžia pripažino, jog iš tiesų tai nebuvo meteorologinei informacijai rinkti skirtas skraidantis aparatas. Jo paskirtis buvo visai kita. Tai buvo itin įslaptintas karinis projektas. Nukritęs balionas turėjo sekti Sovietų Sąjungos planuojamus atominių bombų bandymus.<br />Konspiracijų mėgėjų tai neįtikino. O Rosvelis tapo kasmetinio NSO festivalio sostine.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl per Antrąjį pasaulinį karą Amerikoje buvo uždrausta parduoti raikytą duoną?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-per-antraji-pasaulini-kara-amerikoje-buvo-uzdrausta-parduoti-raikyta-duona--50481799</link><description><![CDATA[Liepos 7-tąją, 1928-tais metais Čilikotyje, Misūrio valstijoje pirmą kartą prekyboje pasirodė raikyta duona. Ir jeigu manote, kad didelio čia daikto - raikyta duona, istorija neverta „Įdomių faktų“ laiko, neskubėkite. Čia tik dabar duona nepelija ir nedžiūva, o tada maisto pramonė dar nežinojo, kas yra visi tie „E“, kuriuos dabar mintinai net vaikai moka. Raikyta duona visai nesulaukė pirkėjų dėmesio, mat palaidos duonos riekės greitai netekdavo prekinės išvaizdos – sudžiūdavo ir susitraukdavo. Rohwedderis sugalvojo pakuotėse naudoti smeigtuką, ant kurio buvo sumautos visos riekės, kad pakuotėje jos išlaikytų kepalo formą. Žurnale „Times“ netgi spausdinta instrukcija, kaip mėgautis pjaustyta duona: atidarykite pakuotę iš vieno galo, ištraukite smeigtuką, pasiimkite tiek riekių, kiek norite ir mėgaukitės.<br />Suveikė. Bet taip, kad Amerikoje per Antrąjį pasaulinį karą dėl to net buvo kilusi krizė.<br />Dėl didelio plieno kiekio, sunaudojamo raikymo aparatams gaminti, 1943-iais metais šalyje parduoti raikytą duoną buvo uždrausta, nes visas plienas turėjo būti skirtas karo pramonei.<br />Prie gero pripratinti amerikiečiai taip sukilo prieš šį draudimą, kad vos po poros mėnesių jis turėjo būti atšauktas. Kaip rašė tuometė spauda: namų šeimininkių nykščiai vėl bus saugūs. Štai čia raikytos duonos istoriją galėtume ir baigti.<br />O vietoj epilogo - keletas patarimų. Duona laikysis ilgiau, jeigu ją saugosite ne plastikinėse, o popierinėse pakuotėse. Negalima laikyti duonos šiltai, todėl negerai ją dėti ant šaldytuvo, šalia orkaitės ar virtuvės buitinių prietaisų. Dar geriau duoną laikyti šaldytuve, o tiksliau – šaldiklyje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50481799</guid><pubDate>Thu, 07 Jul 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50481799/2022_07_05_13eeb2d3_4698_f_20220705172841402.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Liepos 7-tąją, 1928-tais metais Čilikotyje, Misūrio valstijoje pirmą kartą prekyboje pasirodė raikyta duona. Ir jeigu manote, kad didelio čia daikto - raikyta duona, istorija neverta „Įdomių faktų“ laiko, neskubėkite. Čia tik dabar duona nepelija ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Liepos 7-tąją, 1928-tais metais Čilikotyje, Misūrio valstijoje pirmą kartą prekyboje pasirodė raikyta duona. Ir jeigu manote, kad didelio čia daikto - raikyta duona, istorija neverta „Įdomių faktų“ laiko, neskubėkite. Čia tik dabar duona nepelija ir nedžiūva, o tada maisto pramonė dar nežinojo, kas yra visi tie „E“, kuriuos dabar mintinai net vaikai moka. Raikyta duona visai nesulaukė pirkėjų dėmesio, mat palaidos duonos riekės greitai netekdavo prekinės išvaizdos – sudžiūdavo ir susitraukdavo. Rohwedderis sugalvojo pakuotėse naudoti smeigtuką, ant kurio buvo sumautos visos riekės, kad pakuotėje jos išlaikytų kepalo formą. Žurnale „Times“ netgi spausdinta instrukcija, kaip mėgautis pjaustyta duona: atidarykite pakuotę iš vieno galo, ištraukite smeigtuką, pasiimkite tiek riekių, kiek norite ir mėgaukitės.<br />Suveikė. Bet taip, kad Amerikoje per Antrąjį pasaulinį karą dėl to net buvo kilusi krizė.<br />Dėl didelio plieno kiekio, sunaudojamo raikymo aparatams gaminti, 1943-iais metais šalyje parduoti raikytą duoną buvo uždrausta, nes visas plienas turėjo būti skirtas karo pramonei.<br />Prie gero pripratinti amerikiečiai taip sukilo prieš šį draudimą, kad vos po poros mėnesių jis turėjo būti atšauktas. Kaip rašė tuometė spauda: namų šeimininkių nykščiai vėl bus saugūs. Štai čia raikytos duonos istoriją galėtume ir baigti.<br />O vietoj epilogo - keletas patarimų. Duona laikysis ilgiau, jeigu ją saugosite ne plastikinėse, o popierinėse pakuotėse. Negalima laikyti duonos šiltai, todėl negerai ją dėti ant šaldytuvo, šalia orkaitės ar virtuvės buitinių prietaisų. Dar geriau duoną laikyti šaldytuve, o tiksliau – šaldiklyje.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. „Kai Džonas sutiko Polą“ – kodėl ši istorija verta V. Šekspyro pjesės?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kai-dzonas-sutiko-pola-kodel-si-istorija-verta-v-sekspyro-pjeses--50481810</link><description><![CDATA[Šiandien jums papasakosiu apie vieną atsitiktinę pažintį iš tikro pasaulio, dėl kurios net Jėzus Kristus, sako, buvo užleidęs aukščiausią populiarumo poziciją.<br />Tai buvo karšta 1957-tųjų vasara. Liepos 6-tąją Liverpulyje Vultono parapijos bažnyčios kieme vyko kasmetė šventė, kurios didžiausios atrakcijos būdavo šunų paroda ir pučiamųjų orkestro pasirodymas. Bet kad jaunimas nenuobodžiautų, tąsyk į šventę pakviesta grupė Quarrymen skiffle. Nors jos lyderis vis dar buvo paauglys, jis jau tada mėgavosi gerbėjų dėmesiu.<br />Per vidurį pasirodymo į bažnyčios kiemą užsuko 15-metis jaunuolis, per nugarą persimetęs gitarą. Po koncerto jis atsidūrė bažnyčios salėje, kur ant sulankstomų kėdžių buvo išsidrėbę ir Quarrymen skiffle nariai. Dėmesio į vaikiną jie visiškai nekreipė, kol šis nepradėjo demonstruoti, ką sugeba su savo muzikos instrumentu.<br />Vėliau knygoje „Diena, kai Džonas sutiko Polą“ Džimas Odonelis (O’Donnell) parašys: „jaunuolį nustebinti nėra lengva, bet Lenonas buvo apakęs”. Nors porą metų vyresnis už Polą Makartnį, Džonas Lenonas vėliau mielai mokėsi iš bičiulio muzikos triukų ir… kaip teisingai suderinti gitaros skambesį. Tą vakarą, eidamas namo su vienu grupės narių, Džonas Lenonas jam prasitarė planuojantis pakviesti naująjį pažįstamąjį į grupę. Po poros savaičių Paulas Makartnis tapo Quarrymen skiffle nariu. Tai buvo legendinių „Beatlų“ pradžia.<br /><br /><br />(nuotr. AP)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50481810</guid><pubDate>Wed, 06 Jul 2022 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50481810/2022_07_05_c71cc21c_4698_f_20220705171310696.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien jums papasakosiu apie vieną atsitiktinę pažintį iš tikro pasaulio, dėl kurios net Jėzus Kristus, sako, buvo užleidęs aukščiausią populiarumo poziciją.&#13;
Tai buvo karšta 1957-tųjų vasara. Liepos 6-tąją Liverpulyje Vultono parapijos bažnyčios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien jums papasakosiu apie vieną atsitiktinę pažintį iš tikro pasaulio, dėl kurios net Jėzus Kristus, sako, buvo užleidęs aukščiausią populiarumo poziciją.<br />Tai buvo karšta 1957-tųjų vasara. Liepos 6-tąją Liverpulyje Vultono parapijos bažnyčios kieme vyko kasmetė šventė, kurios didžiausios atrakcijos būdavo šunų paroda ir pučiamųjų orkestro pasirodymas. Bet kad jaunimas nenuobodžiautų, tąsyk į šventę pakviesta grupė Quarrymen skiffle. Nors jos lyderis vis dar buvo paauglys, jis jau tada mėgavosi gerbėjų dėmesiu.<br />Per vidurį pasirodymo į bažnyčios kiemą užsuko 15-metis jaunuolis, per nugarą persimetęs gitarą. Po koncerto jis atsidūrė bažnyčios salėje, kur ant sulankstomų kėdžių buvo išsidrėbę ir Quarrymen skiffle nariai. Dėmesio į vaikiną jie visiškai nekreipė, kol šis nepradėjo demonstruoti, ką sugeba su savo muzikos instrumentu.<br />Vėliau knygoje „Diena, kai Džonas sutiko Polą“ Džimas Odonelis (O’Donnell) parašys: „jaunuolį nustebinti nėra lengva, bet Lenonas buvo apakęs”. Nors porą metų vyresnis už Polą Makartnį, Džonas Lenonas vėliau mielai mokėsi iš bičiulio muzikos triukų ir… kaip teisingai suderinti gitaros skambesį. Tą vakarą, eidamas namo su vienu grupės narių, Džonas Lenonas jam prasitarė planuojantis pakviesti naująjį pažįstamąjį į grupę. Po poros savaičių Paulas Makartnis tapo Quarrymen skiffle nariu. Tai buvo legendinių „Beatlų“ pradžia.<br /><br /><br />(nuotr. AP)]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar „viskas įskaičiuota“ turizmas gimė iš blaivybės judėjimo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-viskas-iskaiciuota-turizmas-gime-is-blaivybes-judejimo--50457082</link><description><![CDATA[1841-ųjų liepos 5-tą dieną Kukas ekskursijoje iš Lesterio į LAfborą Jungtinėje karalystėje asmeniškai lydėjo beveik 500-us blaivybės judėjimo narių į abstinentų sueigą.<br />Per daugiau nei šimtą metų „Thomas Cook“ tapo viena didžiausių turizmo bendrovių pasaulyje, prisidėjusių prie žmonių noro keliauti. Ji turėjo ne tik viešbučius, bet ir oro linijas. Tačiau 2019-ais metais, tiesa, jau būdama kitose rankose, bendrovė bankrutavo.<br />Dėl to pasaulyje buvo įstrigę per pusantro šimto tūkstančių britų turistų. Jų grąžinimu namo pasirūpino valstybė, ir tai buvo didžiausia repatriacijos kampanija Jungtinėje Karalystėje taikos metais.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50457082</guid><pubDate>Tue, 05 Jul 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50457082/2022_07_04_e9e3ef86_4698_f_20220704103611536.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1841-ųjų liepos 5-tą dieną Kukas ekskursijoje iš Lesterio į LAfborą Jungtinėje karalystėje asmeniškai lydėjo beveik 500-us blaivybės judėjimo narių į abstinentų sueigą.&#13;
Per daugiau nei šimtą metų „Thomas Cook“ tapo viena didžiausių turizmo bendrovių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1841-ųjų liepos 5-tą dieną Kukas ekskursijoje iš Lesterio į LAfborą Jungtinėje karalystėje asmeniškai lydėjo beveik 500-us blaivybės judėjimo narių į abstinentų sueigą.<br />Per daugiau nei šimtą metų „Thomas Cook“ tapo viena didžiausių turizmo bendrovių pasaulyje, prisidėjusių prie žmonių noro keliauti. Ji turėjo ne tik viešbučius, bet ir oro linijas. Tačiau 2019-ais metais, tiesa, jau būdama kitose rankose, bendrovė bankrutavo.<br />Dėl to pasaulyje buvo įstrigę per pusantro šimto tūkstančių britų turistų. Jų grąžinimu namo pasirūpino valstybė, ir tai buvo didžiausia repatriacijos kampanija Jungtinėje Karalystėje taikos metais.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas nutiko barui, kuris užsidarydavo paskutinis pasaulyje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-nutiko-barui-kuris-uzsidarydavo-paskutinis-pasaulyje--50431262</link><description><![CDATA[Kas gi ir kada nutiko Samoa liepos 4-tąją - jau girdžiu jūsų klausimą, nes „Įdomūs faktai“ juk ir yra apie šią datą.<br />Šią dieną 1892-ais metais Samoa įvyko tai, dėl ko atsitiko mano papasakota dienos konfiskacija iš salų gyventojų. Tąkart diena jiems buvo pridėta prie gyvenimo. Šalis tuo metu ekonomiškai bendradarbiavo su Jungtinėmis valstijomis, nors gyveno laiku, labiau priderintu prie Australijos ir kitų rytų kaimynų. Verslo partneriai iš vakarinių Amerikos pakrančių įtikino Samoa pereiti į kitą datos keitimosi linijos pusę ir prisiderinti prie jų. Tai padaryta Amerikos Nepriklausomybės dieną, tad Samoa žmonės pirmiau ją atšventė kartu su Amerika, o po to darsyk vieni. Beje, tai buvo keliamieji metai, todėl 1892-ieji Samoa turėjo 367-ias dienas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50431262</guid><pubDate>Mon, 04 Jul 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50431262/2022_06_30_f1ce3e73_4698_f_20220630142448996.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas gi ir kada nutiko Samoa liepos 4-tąją - jau girdžiu jūsų klausimą, nes „Įdomūs faktai“ juk ir yra apie šią datą.&#13;
Šią dieną 1892-ais metais Samoa įvyko tai, dėl ko atsitiko mano papasakota dienos konfiskacija iš salų gyventojų. Tąkart diena jiems...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas gi ir kada nutiko Samoa liepos 4-tąją - jau girdžiu jūsų klausimą, nes „Įdomūs faktai“ juk ir yra apie šią datą.<br />Šią dieną 1892-ais metais Samoa įvyko tai, dėl ko atsitiko mano papasakota dienos konfiskacija iš salų gyventojų. Tąkart diena jiems buvo pridėta prie gyvenimo. Šalis tuo metu ekonomiškai bendradarbiavo su Jungtinėmis valstijomis, nors gyveno laiku, labiau priderintu prie Australijos ir kitų rytų kaimynų. Verslo partneriai iš vakarinių Amerikos pakrančių įtikino Samoa pereiti į kitą datos keitimosi linijos pusę ir prisiderinti prie jų. Tai padaryta Amerikos Nepriklausomybės dieną, tad Samoa žmonės pirmiau ją atšventė kartu su Amerika, o po to darsyk vieni. Beje, tai buvo keliamieji metai, todėl 1892-ieji Samoa turėjo 367-ias dienas.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ką reklamavo pirmoji televizijos reklama?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ka-reklamavo-pirmoji-televizijos-reklama--50406277</link><description><![CDATA[1941-ų metų liepos 1-ąją televizijos eterį išvydo pirmoji televizijos reklama. Tai nutiko Jungtinėse valstijose. Pirmąją reklamą, beje, vienintelę tą dieną, prieš beisbolo rungtynių transliaciją parodė NBC priklausanti vietinė televizijos stotis Niujorke. Nors komercinės reklamos mūsų eteryje nebėra, štai koks burtas: leisiu ją išgirsti, ir<br />mes nepažeisime LRT įstatymo.<br />Televizijos klipas trunka ilgiau – 10-imt sekundžių. Tačiau per visą tą laiką vaizde niekas nesikeičia - Jungtinių valstijų žemėlapio kontūruose pavaizduotas laikrodžio ciferblatas su užrašytu prabangių laikrodžių gamintojo pavadinimu. Rodyklės rodo aštuntą valandą.<br />Ir štai jums užduotis laisvalaikiui. Ar pastebėjote, kad visose šiuolaikinėse reklamose laikrodžiai rodo kitą, bet visada tą patį laiką. Kokį? Ir kodėl?<br />Ir dar. Už pirmos reklamos transliaciją bendrovė televizijai sumokėjo 9-is dolerius. Šiandien brangiausiai reklama kainuoja Amerikoje per Nacionalinės futbolo lygos atkrentamųjų finalo varžybų „Super taurės“ transliaciją. Parodyti 30-ties sekundžių klipą kainuoja virš 5-ių milijonų dolerių.<br /><br /><br />(nuotr.Youtube)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50406277</guid><pubDate>Fri, 01 Jul 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50406277/2022_06_29_0b899961_4698_f_20220629142835155.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1941-ų metų liepos 1-ąją televizijos eterį išvydo pirmoji televizijos reklama. Tai nutiko Jungtinėse valstijose. Pirmąją reklamą, beje, vienintelę tą dieną, prieš beisbolo rungtynių transliaciją parodė NBC priklausanti vietinė televizijos stotis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1941-ų metų liepos 1-ąją televizijos eterį išvydo pirmoji televizijos reklama. Tai nutiko Jungtinėse valstijose. Pirmąją reklamą, beje, vienintelę tą dieną, prieš beisbolo rungtynių transliaciją parodė NBC priklausanti vietinė televizijos stotis Niujorke. Nors komercinės reklamos mūsų eteryje nebėra, štai koks burtas: leisiu ją išgirsti, ir<br />mes nepažeisime LRT įstatymo.<br />Televizijos klipas trunka ilgiau – 10-imt sekundžių. Tačiau per visą tą laiką vaizde niekas nesikeičia - Jungtinių valstijų žemėlapio kontūruose pavaizduotas laikrodžio ciferblatas su užrašytu prabangių laikrodžių gamintojo pavadinimu. Rodyklės rodo aštuntą valandą.<br />Ir štai jums užduotis laisvalaikiui. Ar pastebėjote, kad visose šiuolaikinėse reklamose laikrodžiai rodo kitą, bet visada tą patį laiką. Kokį? Ir kodėl?<br />Ir dar. Už pirmos reklamos transliaciją bendrovė televizijai sumokėjo 9-is dolerius. Šiandien brangiausiai reklama kainuoja Amerikoje per Nacionalinės futbolo lygos atkrentamųjų finalo varžybų „Super taurės“ transliaciją. Parodyti 30-ties sekundžių klipą kainuoja virš 5-ių milijonų dolerių.<br /><br /><br />(nuotr.Youtube)]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Mažiau girkitės – tai tukina dvigubai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-maziau-girkites-tai-tukina-dvigubai--50406297</link><description><![CDATA[Yra žmonių, apie kuriuos pasaulis kalbėjo daugybę metų, nors dar nebuvo ne tik feisbukų, bet ir paties interneto. Pavyzdžiui, prancūzas Šarlis Blondenas. Greičiausiai apie tokį girdite pirmą kartą, bet jam tai nerūpėtų, nes amžiams liks pirmuoju, lynu perėjusiu Niagaros krioklį, kuris, priminsiu, yra tarp Jungtinių valstijų ir Kanados. Tai nutiko 1859-tų metų birželio 30-tąją. Be jokių apsaugų, tik rankose laikydamas beveik 8-ių metrų ilgio kartį, sveriančią per 22-u kilogramus. 400-ų metrų lynu iš Amerikos pusės į Kanados ir atgal akrobatas nuėjo per 23-is minutes. Mirtino triuko stebėti susirinko 25 000 smalsuolių, kurie lažinosi - nukris ar pereis. Pasaulis kupinas gerų žmonių - dauguma statė už tai, kad nukris, nors patys alpo nuo regimo vaizdo. Bet Blondenas nenukrito. Ties viduriu netgi virve iš apačioje plaukiojančio turistų laivo pasikėlė vyno butelį, pagurkšnojo ir ėjo toliau, o grįždamas padarė nuotrauką fotoaparatu, kurį nešėsi ant kupros.<br />Nuo ketverių metų lyno akrobatika užsiiminėjęs nutrūktgalvis Niagaros krioklį vėliau perėjo dar ne kartą ir kaskart vis įmantriau- atbulomis, ant galvos užsimaukšlinęs maišą, nešdamas kitą žmogų. Skaičiuojama, kad iš viso šią atkarpą įveikė daugiau nei 300-us kartų. Per visą gyvenimą nė viena draudimo bendrovė neišdrįso jo apdrausti.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50406297</guid><pubDate>Thu, 30 Jun 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50406297/2022_06_29_df916991_4698_f_20220629135805545.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Yra žmonių, apie kuriuos pasaulis kalbėjo daugybę metų, nors dar nebuvo ne tik feisbukų, bet ir paties interneto. Pavyzdžiui, prancūzas Šarlis Blondenas. Greičiausiai apie tokį girdite pirmą kartą, bet jam tai nerūpėtų, nes amžiams liks pirmuoju, lynu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Yra žmonių, apie kuriuos pasaulis kalbėjo daugybę metų, nors dar nebuvo ne tik feisbukų, bet ir paties interneto. Pavyzdžiui, prancūzas Šarlis Blondenas. Greičiausiai apie tokį girdite pirmą kartą, bet jam tai nerūpėtų, nes amžiams liks pirmuoju, lynu perėjusiu Niagaros krioklį, kuris, priminsiu, yra tarp Jungtinių valstijų ir Kanados. Tai nutiko 1859-tų metų birželio 30-tąją. Be jokių apsaugų, tik rankose laikydamas beveik 8-ių metrų ilgio kartį, sveriančią per 22-u kilogramus. 400-ų metrų lynu iš Amerikos pusės į Kanados ir atgal akrobatas nuėjo per 23-is minutes. Mirtino triuko stebėti susirinko 25 000 smalsuolių, kurie lažinosi - nukris ar pereis. Pasaulis kupinas gerų žmonių - dauguma statė už tai, kad nukris, nors patys alpo nuo regimo vaizdo. Bet Blondenas nenukrito. Ties viduriu netgi virve iš apačioje plaukiojančio turistų laivo pasikėlė vyno butelį, pagurkšnojo ir ėjo toliau, o grįždamas padarė nuotrauką fotoaparatu, kurį nešėsi ant kupros.<br />Nuo ketverių metų lyno akrobatika užsiiminėjęs nutrūktgalvis Niagaros krioklį vėliau perėjo dar ne kartą ir kaskart vis įmantriau- atbulomis, ant galvos užsimaukšlinęs maišą, nešdamas kitą žmogų. Skaičiuojama, kad iš viso šią atkarpą įveikė daugiau nei 300-us kartų. Per visą gyvenimą nė viena draudimo bendrovė neišdrįso jo apdrausti.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Iš kur atsiranda vaikai? Pamirškite senamadiškas pasakas apie gandrą..</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-is-kur-atsiranda-vaikai-pamirskite-senamadiskas-pasakas-apie-gandra--50391624</link><description><![CDATA[2008-ų metų birželio 29-tąją 34-erių amerikietis Thomas Beatie (Byty) pagimdė mergaitę. Havajuose gimęs translytis Thomas dešimčia metų anksčiau po hormonų terapijos tapo vyru, tačiau išlaikė moteriškus reprodukcinius organus. Pasikeisti lytį Byty nusprendė dėl to, kad įsimylėjo moterį, o Havajuose tos pačios lyties santuokos nebuvo leidžiamos. Operacijos būdu jam buvo pašalintos pieno liaukos ir krūtys, dėl to, tėvas negalės žindyti kūdikio, bet, kaip jis pats sako, daugybė moterų to negali.<br />Vyras pastojo po dirbtinio apvaisinimo. Porą metų jis nenaudojo hormonų injekcijų, kad nenutrūktų menstruacinis ciklas, ir jis galėtų pastoti.<br />Jo žmona negalėjo gimdyti, nes jai atlikta histerektomija.<br />Thomas Byty vėliau pagimdė dar du kūdikius, kaip mama, o vėliau, vedęs darsyk, susilaukė ketvirtos atžalos, tik gimdymą tąkart jau patikėjo žmonai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50391624</guid><pubDate>Wed, 29 Jun 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50391624/2022_06_28_c20826ea_4698_f_20220628162932014.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2008-ų metų birželio 29-tąją 34-erių amerikietis Thomas Beatie (Byty) pagimdė mergaitę. Havajuose gimęs translytis Thomas dešimčia metų anksčiau po hormonų terapijos tapo vyru, tačiau išlaikė moteriškus reprodukcinius organus. Pasikeisti lytį Byty...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2008-ų metų birželio 29-tąją 34-erių amerikietis Thomas Beatie (Byty) pagimdė mergaitę. Havajuose gimęs translytis Thomas dešimčia metų anksčiau po hormonų terapijos tapo vyru, tačiau išlaikė moteriškus reprodukcinius organus. Pasikeisti lytį Byty nusprendė dėl to, kad įsimylėjo moterį, o Havajuose tos pačios lyties santuokos nebuvo leidžiamos. Operacijos būdu jam buvo pašalintos pieno liaukos ir krūtys, dėl to, tėvas negalės žindyti kūdikio, bet, kaip jis pats sako, daugybė moterų to negali.<br />Vyras pastojo po dirbtinio apvaisinimo. Porą metų jis nenaudojo hormonų injekcijų, kad nenutrūktų menstruacinis ciklas, ir jis galėtų pastoti.<br />Jo žmona negalėjo gimdyti, nes jai atlikta histerektomija.<br />Thomas Byty vėliau pagimdė dar du kūdikius, kaip mama, o vėliau, vedęs darsyk, susilaukė ketvirtos atžalos, tik gimdymą tąkart jau patikėjo žmonai.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip patekti į vakarėlį, kuris baigėsi… vakar?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-patekti-i-vakareli-kuris-baigesi-vakar--50318199</link><description><![CDATA[2009 metais birželio 28 dieną Stivenas Hokingas buvo patekęs į tokią liūdną situaciją, apie kurią pasakojama dainoje. Bet tai buvo ne mokslininko gimtadienis, o vakarėlis kelionės laiku mėgėjams. Ir niekas neatėjo, nors profesorius laukė su šampanu ir užkandžiais. Bet Hokingas nuliūdo visai ne dėl dėmesio stokos. Tai buvo eksperimentas, kurio metu jis įsitikino, kad kelionė laiku yra neįmanoma. Bent jau kol kas. Tie, kas mažai supranta apie visatą, Einšteino reliatyvumo teoriją ir fiziką apskritai, pateikė versiją, jog taip nutikti galėjo dėl to, kad pakvietimus į vakarėlį svečiams Hokingas išsiuntė kitą dieną po to, kai laukdamas svečių šampaną gurkšnojo vienas.<br />Ten buvo parašyta: „Širdingai kviečiame kelionės laiku mylėtojus atvykti į Profesoriaus Stiveno Hokingo priėmimą. Jis vyks praeity, Kembridžo Universitete, kuris yra Trinity gatvėje. Iš anksto pranešti apie dalyvavimą nebūtina.“ Dar buvo nurodytos renginio koordinatės bei data.<br />Labai tikiuosi, kad pakvietimai vienokia ar kitokia forma išliks dar tūkstančius metų. Galbūt kažkas, gyvenantis ateityje, juos suras ir pasinaudodamas laiko mašina atvyks į mano vakarėlį, įrodydamas, kad kelionės laiku - įmanomos, sakė genijus.<br />Deja, bet kol kas dar ne dabar.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50318199</guid><pubDate>Tue, 28 Jun 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50318199/2022_06_24_d450f52e_4698_f_20220624120835677.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2009 metais birželio 28 dieną Stivenas Hokingas buvo patekęs į tokią liūdną situaciją, apie kurią pasakojama dainoje. Bet tai buvo ne mokslininko gimtadienis, o vakarėlis kelionės laiku mėgėjams. Ir niekas neatėjo, nors profesorius laukė su šampanu ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2009 metais birželio 28 dieną Stivenas Hokingas buvo patekęs į tokią liūdną situaciją, apie kurią pasakojama dainoje. Bet tai buvo ne mokslininko gimtadienis, o vakarėlis kelionės laiku mėgėjams. Ir niekas neatėjo, nors profesorius laukė su šampanu ir užkandžiais. Bet Hokingas nuliūdo visai ne dėl dėmesio stokos. Tai buvo eksperimentas, kurio metu jis įsitikino, kad kelionė laiku yra neįmanoma. Bent jau kol kas. Tie, kas mažai supranta apie visatą, Einšteino reliatyvumo teoriją ir fiziką apskritai, pateikė versiją, jog taip nutikti galėjo dėl to, kad pakvietimus į vakarėlį svečiams Hokingas išsiuntė kitą dieną po to, kai laukdamas svečių šampaną gurkšnojo vienas.<br />Ten buvo parašyta: „Širdingai kviečiame kelionės laiku mylėtojus atvykti į Profesoriaus Stiveno Hokingo priėmimą. Jis vyks praeity, Kembridžo Universitete, kuris yra Trinity gatvėje. Iš anksto pranešti apie dalyvavimą nebūtina.“ Dar buvo nurodytos renginio koordinatės bei data.<br />Labai tikiuosi, kad pakvietimai vienokia ar kitokia forma išliks dar tūkstančius metų. Galbūt kažkas, gyvenantis ateityje, juos suras ir pasinaudodamas laiko mašina atvyks į mano vakarėlį, įrodydamas, kad kelionės laiku - įmanomos, sakė genijus.<br />Deja, bet kol kas dar ne dabar.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Tradicinės šeimos išsaugojimas pagal Airijos Konstituciją (senąją)</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-tradicines-seimos-issaugojimas-pagal-airijos-konstitucija-senaja--50309436</link><description><![CDATA[1986-tais metais birželio 27-tą dieną tuometis Airijos ministras pirmininkas Garretas FitzGeraldas išsišoko su nevykusia iniciatyva - nusprendė referendume airių atsiklausti, ar leisti žmonėms skirtis. Ir ką jūs manote? Ne - pasakė tauta. Senoji Europa ne iš kelmo spirta!<br />Tiesa, 1995-tais metais toks pat referendumas surengtas dar kartą. Nedidele persvara, vos 50,3 (trimis dešimtosiomis) procento laimėjo skyrybų šalininkai, bet tradicinių šeimos vertybių klausime dar nebuvo padėtas taškas (o gal klaustukas?). Tik prieš trejus metus dar vienas referendumas pagaliau pašalino reikalavimą keletą metų gyventi atskirai prieš leidimą skirtis. Tie airiai visai atsipalaidavo, turbūt dėl to, kad dar<br />2015-taisiais legalizavo tos pačios lyties santuokas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50309436</guid><pubDate>Mon, 27 Jun 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50309436/2022_06_23_6710a3c2_4698_f_20220623163816489.mp3" length="3125069" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1986-tais metais birželio 27-tą dieną tuometis Airijos ministras pirmininkas Garretas FitzGeraldas išsišoko su nevykusia iniciatyva - nusprendė referendume airių atsiklausti, ar leisti žmonėms skirtis. Ir ką jūs manote? Ne - pasakė tauta. Senoji...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1986-tais metais birželio 27-tą dieną tuometis Airijos ministras pirmininkas Garretas FitzGeraldas išsišoko su nevykusia iniciatyva - nusprendė referendume airių atsiklausti, ar leisti žmonėms skirtis. Ir ką jūs manote? Ne - pasakė tauta. Senoji Europa ne iš kelmo spirta!<br />Tiesa, 1995-tais metais toks pat referendumas surengtas dar kartą. Nedidele persvara, vos 50,3 (trimis dešimtosiomis) procento laimėjo skyrybų šalininkai, bet tradicinių šeimos vertybių klausime dar nebuvo padėtas taškas (o gal klaustukas?). Tik prieš trejus metus dar vienas referendumas pagaliau pašalino reikalavimą keletą metų gyventi atskirai prieš leidimą skirtis. Tie airiai visai atsipalaidavo, turbūt dėl to, kad dar<br />2015-taisiais legalizavo tos pačios lyties santuokas.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas viduramžiais sukeldavo choreomaniją – šokio marą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-viduramziais-sukeldavo-choreomanija-sokio-mara--50304548</link><description><![CDATA[1374-tais metais birželio 24-ąją Vokietijos mieste Achene iš namų į gatves pradėjo plūsti žmonės ir ėmė nevaldomai rangytis ir suktis ratais. Tai buvo pirmas didelis choreomanijos, arba šokių maro, proveržis Europoje, kuris kartojosi keletą metų ne vienoje šalyje. Iki šiol mokslininkai neturi aiškaus atsakymo, kas jį sukeldavo. Šimtai ir net tūkstančiai žmonių šokdavo dienas, savaites, mėnesius iki išsekimo, ne vienam neatlaikydavo širdis. Daugelis elgdavosi agresyviai, šaukdavo, raitydavosi parkritę ant<br />žemės, dar kiti imdavosi seksualinės prievartos.<br />Tais laikais manyta, kad žmones apsėsdavo piktosios dvasios, geriausiu atveju – įkando voragyvis. Tarp šiuolaikinių versijų - haliucinacijas žmonėms galėdavo sukelti skalsiagrybių genties parazitinis grybas, užkrėsdavęs rugius. Tačiau ne visur, kur bendruomenes ištiko šokių maras, šios kultūros augintos.<br />Versija, kuria mokslininkai labiausiai linkę tikėti, jus nustebins. Masinę isteriją žmonės galėjo patirti dėl didelio psichologinio streso, kurį sukeldavo marai, potvyniai, badas, skurdas ir kitos negandos.<br />Ko gero, ši teorija labai gerai paaiškina ir „Jerusalemos“ fenomeną.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50304548</guid><pubDate>Fri, 24 Jun 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50304548/2022_06_23_ec26e765_4698_f_20220623094650127.mp3" length="3133025" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1374-tais metais birželio 24-ąją Vokietijos mieste Achene iš namų į gatves pradėjo plūsti žmonės ir ėmė nevaldomai rangytis ir suktis ratais. Tai buvo pirmas didelis choreomanijos, arba šokių maro, proveržis Europoje, kuris kartojosi keletą metų ne...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1374-tais metais birželio 24-ąją Vokietijos mieste Achene iš namų į gatves pradėjo plūsti žmonės ir ėmė nevaldomai rangytis ir suktis ratais. Tai buvo pirmas didelis choreomanijos, arba šokių maro, proveržis Europoje, kuris kartojosi keletą metų ne vienoje šalyje. Iki šiol mokslininkai neturi aiškaus atsakymo, kas jį sukeldavo. Šimtai ir net tūkstančiai žmonių šokdavo dienas, savaites, mėnesius iki išsekimo, ne vienam neatlaikydavo širdis. Daugelis elgdavosi agresyviai, šaukdavo, raitydavosi parkritę ant<br />žemės, dar kiti imdavosi seksualinės prievartos.<br />Tais laikais manyta, kad žmones apsėsdavo piktosios dvasios, geriausiu atveju – įkando voragyvis. Tarp šiuolaikinių versijų - haliucinacijas žmonėms galėdavo sukelti skalsiagrybių genties parazitinis grybas, užkrėsdavęs rugius. Tačiau ne visur, kur bendruomenes ištiko šokių maras, šios kultūros augintos.<br />Versija, kuria mokslininkai labiausiai linkę tikėti, jus nustebins. Masinę isteriją žmonės galėjo patirti dėl didelio psichologinio streso, kurį sukeldavo marai, potvyniai, badas, skurdas ir kitos negandos.<br />Ko gero, ši teorija labai gerai paaiškina ir „Jerusalemos“ fenomeną.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl istorinis šios dienos įvykis galėtų paskatinti E. Macron’ą peržiūrėti savo telefono kontaktų sąrašą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-istorinis-sios-dienos-ivykis-galetu-paskatinti-e-macron-a-perziureti-savo-telefono-kontaktu-sarasa--50289449</link><description><![CDATA[1940-tų metų birželio 23 dieną pirmą (ir paskutinį) kartą į Paryžių, tuomet – Vokietijos miestą, atvyko Hitleris. Pasižvalgyti po miesto įžymybes ir pasidžiaugti, kad prieš dieną Antrajame pasauliniame kare Prancūzija pasidavė Vokietijai. Daugiau nei tris valandas fiureris apžiūrinėjo Paryžiaus Operą, Eliziejaus laukus, Triumfo arką, Eifelio bokštą. Porą monumentų – Pirmojo pasaulinio karo memorialų - liepė sunaikinti. Kam jie prikaišioja nemalonią Vokietijai istoriją? Ilgiausiai Hitleris stabtelėjo prie Napoleono kapo Invalidų rūmuose. Apie ką jis galvojo lygindamas save su Prancūzijos imperatoriumi, didžiu karvedžiu? Kad ir vienas, ir kitas yra kitatautis valdomose šalyse? (Hitleris buvo austras, Napoleonas - italas.) Kad jis<br />net 7 centimetrais aukštesnis už Napoleoną? Liudininkai teigia, kad palikęs Invalidų rūmus fiureris pareiškė: „Tai buvo didingiausia ir nuostabiausia akimirka mano gyvenime”.<br />Luvras Hitlerio nesudomino. Bet ekskursijos pabaigoje jis užsuko į Monmartrą ir į Sacre Coeur (Šventosios Jėzaus širdies) baziliką. Liudininkai teigia, kad Paryžius fašistų lyderį pribloškė taip, kad jis pareiškė: „Mano gyvenimo svajonė buvo pamatyti Paryžių. Koks aš laimingas, kad šiandien šiai svajonei buvo leista išsipildyti”.<br />Vėliau savo bičiuliui architektui Albertui Špėrui Hitleris nurodė atgaivinti Berlyno architektūrinio atnaujinimo programą. „Kai baigsime statyti naująjį Berlyną, iš Paryžiaus liks tik šešėlis. Mes sunaikinsime jį ne bombomis, o didinga architektūra”,- svajojo fiureris.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50289449</guid><pubDate>Thu, 23 Jun 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50289449/2022_06_22_83dc177a_4698_f_20220622121445468_1.mp3" length="3122980" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1940-tų metų birželio 23 dieną pirmą (ir paskutinį) kartą į Paryžių, tuomet – Vokietijos miestą, atvyko Hitleris. Pasižvalgyti po miesto įžymybes ir pasidžiaugti, kad prieš dieną Antrajame pasauliniame kare Prancūzija pasidavė Vokietijai. Daugiau nei...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1940-tų metų birželio 23 dieną pirmą (ir paskutinį) kartą į Paryžių, tuomet – Vokietijos miestą, atvyko Hitleris. Pasižvalgyti po miesto įžymybes ir pasidžiaugti, kad prieš dieną Antrajame pasauliniame kare Prancūzija pasidavė Vokietijai. Daugiau nei tris valandas fiureris apžiūrinėjo Paryžiaus Operą, Eliziejaus laukus, Triumfo arką, Eifelio bokštą. Porą monumentų – Pirmojo pasaulinio karo memorialų - liepė sunaikinti. Kam jie prikaišioja nemalonią Vokietijai istoriją? Ilgiausiai Hitleris stabtelėjo prie Napoleono kapo Invalidų rūmuose. Apie ką jis galvojo lygindamas save su Prancūzijos imperatoriumi, didžiu karvedžiu? Kad ir vienas, ir kitas yra kitatautis valdomose šalyse? (Hitleris buvo austras, Napoleonas - italas.) Kad jis<br />net 7 centimetrais aukštesnis už Napoleoną? Liudininkai teigia, kad palikęs Invalidų rūmus fiureris pareiškė: „Tai buvo didingiausia ir nuostabiausia akimirka mano gyvenime”.<br />Luvras Hitlerio nesudomino. Bet ekskursijos pabaigoje jis užsuko į Monmartrą ir į Sacre Coeur (Šventosios Jėzaus širdies) baziliką. Liudininkai teigia, kad Paryžius fašistų lyderį pribloškė taip, kad jis pareiškė: „Mano gyvenimo svajonė buvo pamatyti Paryžių. Koks aš laimingas, kad šiandien šiai svajonei buvo leista išsipildyti”.<br />Vėliau savo bičiuliui architektui Albertui Špėrui Hitleris nurodė atgaivinti Berlyno architektūrinio atnaujinimo programą. „Kai baigsime statyti naująjį Berlyną, iš Paryžiaus liks tik šešėlis. Mes sunaikinsime jį ne bombomis, o didinga architektūra”,- svajojo fiureris.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl už tai, kas gražu Kalifornijos paplūdimiuose, gali būti baudžiama Floridos pajūryje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-uz-tai-kas-grazu-kalifornijos-papludimiuose-gali-buti-baudziama-floridos-pajuryje--50277185</link><description><![CDATA[Nežinau, kaip jūs, bet aš Kaliforniją mėgstu labiau nei Floridą. Juk ne veltui ir Holivudo žvaigždės ją renkasi. Teigiama, kad, pavyzdžiui, apie Los Andželą Jackas Nicholsonas yra taip pasakęs: „Jeigu pasaulis pavirstų ant šono, tai viskas, kas jame blogai pritvirtinta, sukristų į Los Andželą.” Suprask, čia niekada nenuobodu. Ir tikrai! Tik čia esu matęs, kaip benamės moterys rytą pradeda nuo makiažo vos išlindusios iš miegmaišių čia pat gatvėje. Nors tas makiažas nė motais tuntams turistų, kurie mieliau<br />fotografuojasi su šaligatvio plytelėmis Holivudo šlovės alėjoje.<br /><br />Florida konservatyvesnė už Kaliforniją. Mat čia daugybė turtingų amerikiečių atsikrausto pasitikti gyvenimo saulėlydį. Panašu, kad dėl jų ir kitų vasaroti čia atvykstančių vyresnių turistų Floridoje 1990-tų metų birželio 22 dieną priimtas įstatymas, draudžiantis ir moterims, ir vyrams valstybiniuose parkuose ir paplūdimiuose dėvėti maudymosi kelnaites – stringus, o moterys negali demonstruoti ir savo viršutinių<br />moralės trukdžių teritorijų. Šiuo įstatymu siekta apsaugoti šeimas su vaikais, kurios pramogauja valstybiniuose parkuose. Potvarkis sureguliavo dorovę maždaug 45 kilometrų paplūdimių atkarpoje, nors per visą valstiją paplūdimiai driekiasi daugiau nei 1200 kilometrų. Bet kiekviena apygarda turėjo teisę nustatyti taisykles savo paplūdimiuose. Vienos apygardos potvarkis, ką ir kaip galima arba negalima rengtis paplūdimyje, surašytas 14-oje puslapių.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50277185</guid><pubDate>Wed, 22 Jun 2022 06:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50277185/2022_06_21_69181eab_4698_f_20220621155720324.mp3" length="3135518" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nežinau, kaip jūs, bet aš Kaliforniją mėgstu labiau nei Floridą. Juk ne veltui ir Holivudo žvaigždės ją renkasi. Teigiama, kad, pavyzdžiui, apie Los Andželą Jackas Nicholsonas yra taip pasakęs: „Jeigu pasaulis pavirstų ant šono, tai viskas, kas jame...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nežinau, kaip jūs, bet aš Kaliforniją mėgstu labiau nei Floridą. Juk ne veltui ir Holivudo žvaigždės ją renkasi. Teigiama, kad, pavyzdžiui, apie Los Andželą Jackas Nicholsonas yra taip pasakęs: „Jeigu pasaulis pavirstų ant šono, tai viskas, kas jame blogai pritvirtinta, sukristų į Los Andželą.” Suprask, čia niekada nenuobodu. Ir tikrai! Tik čia esu matęs, kaip benamės moterys rytą pradeda nuo makiažo vos išlindusios iš miegmaišių čia pat gatvėje. Nors tas makiažas nė motais tuntams turistų, kurie mieliau<br />fotografuojasi su šaligatvio plytelėmis Holivudo šlovės alėjoje.<br /><br />Florida konservatyvesnė už Kaliforniją. Mat čia daugybė turtingų amerikiečių atsikrausto pasitikti gyvenimo saulėlydį. Panašu, kad dėl jų ir kitų vasaroti čia atvykstančių vyresnių turistų Floridoje 1990-tų metų birželio 22 dieną priimtas įstatymas, draudžiantis ir moterims, ir vyrams valstybiniuose parkuose ir paplūdimiuose dėvėti maudymosi kelnaites – stringus, o moterys negali demonstruoti ir savo viršutinių<br />moralės trukdžių teritorijų. Šiuo įstatymu siekta apsaugoti šeimas su vaikais, kurios pramogauja valstybiniuose parkuose. Potvarkis sureguliavo dorovę maždaug 45 kilometrų paplūdimių atkarpoje, nors per visą valstiją paplūdimiai driekiasi daugiau nei 1200 kilometrų. Bet kiekviena apygarda turėjo teisę nustatyti taisykles savo paplūdimiuose. Vienos apygardos potvarkis, ką ir kaip galima arba negalima rengtis paplūdimyje, surašytas 14-oje puslapių.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Vos dvi moterys pasaulyje pagimdė eidamos šalies premjerės pareigas. Kas jos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-vos-dvi-moterys-pasaulyje-pagimde-eidamos-salies-premjeres-pareigas-kas-jos--50264548</link><description><![CDATA[2018-ais metais birželio 21-ąją valstybinėje Oklando miesto ligoninėje, atvykusi nuosavu automobiliu, kūdikį – mergaitę – pagimdė 37-erių Jacinda Ardern, Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė. Šis įvykis buvo nepaprastas savo paprastumu. Apie savo ir partnerio džiaugsmą sulaukus kūdikio Ardern pranešė instagrame. Kivių šalimi pravardžiuojamos valstybės premjerė tapo antrąja moterimi, per šiuolaikinę istoriją pagimdžiusia kūdikį, eidama atsakingas pareigas. 1990-taisiais būdama Pakistano premjere kūdikį pagimdė Benazir Bhutto.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50264548</guid><pubDate>Tue, 21 Jun 2022 06:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50264548/2022_06_20_474dfad9_4698_f_20220620165841232.mp3" length="3126323" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2018-ais metais birželio 21-ąją valstybinėje Oklando miesto ligoninėje, atvykusi nuosavu automobiliu, kūdikį – mergaitę – pagimdė 37-erių Jacinda Ardern, Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė. Šis įvykis buvo nepaprastas savo paprastumu. Apie savo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2018-ais metais birželio 21-ąją valstybinėje Oklando miesto ligoninėje, atvykusi nuosavu automobiliu, kūdikį – mergaitę – pagimdė 37-erių Jacinda Ardern, Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė. Šis įvykis buvo nepaprastas savo paprastumu. Apie savo ir partnerio džiaugsmą sulaukus kūdikio Ardern pranešė instagrame. Kivių šalimi pravardžiuojamos valstybės premjerė tapo antrąja moterimi, per šiuolaikinę istoriją pagimdžiusia kūdikį, eidama atsakingas pareigas. 1990-taisiais būdama Pakistano premjere kūdikį pagimdė Benazir Bhutto.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Alžyras turi išjungti internetą, kad išaiškintų būsimus kandidatus į Nobelio premiją?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-alzyras-turi-isjungti-interneta-kad-isaiskintu-busimus-kandidatus-i-nobelio-premija--50239968</link><description><![CDATA[2018-tais metais birželio 20-tą dieną nacionalinių egzaminų metu Alžyras išjungė internetą visiems vartotojams. Egzaminų centrai buvo aprūpinti jau ne tik ryšio blokavimo įranga, bet ir metalo detektoriais bei stebėjimo kameromis. Visi patenkantys į patalpas turėjo atiduoti telefonus ir planšetes.<br />Internetas šalyje buvo išjungiamas visą savaitę, kol vyko egzaminai. Tiesa, prieš tai paskelbtas išjungimų grafikas.<br />Kažkiek primena situaciją pas mus, kai karštą vasarą paskelbiamas grafikas, kada dėl hidraulinių bandymų nebus karšto vandens, ar ne?<br />Alžyras - ne vienintelė valstybė, taip smarkiai besirūpinanti savo ateities karta. Per egzaminus internetas išjungiamas Sirijoje, Irake, Mauritanijoje, Uzbekistane ir kai kuriose Indijos valstijose.<br />O Alžyro studentus reiktų ne tik smerkti, bet ir užjausti - šimte trisdešimt penkiose valstybėse buvo matuotas vidutinis interneto greitis Alžyras aplenkė tik paskutinę vietą užėmusią Venesuelą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50239968</guid><pubDate>Mon, 20 Jun 2022 06:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50239968/2022_06_17_c02ed2d7_4698_f_20220617161957861.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2018-tais metais birželio 20-tą dieną nacionalinių egzaminų metu Alžyras išjungė internetą visiems vartotojams. Egzaminų centrai buvo aprūpinti jau ne tik ryšio blokavimo įranga, bet ir metalo detektoriais bei stebėjimo kameromis. Visi patenkantys į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2018-tais metais birželio 20-tą dieną nacionalinių egzaminų metu Alžyras išjungė internetą visiems vartotojams. Egzaminų centrai buvo aprūpinti jau ne tik ryšio blokavimo įranga, bet ir metalo detektoriais bei stebėjimo kameromis. Visi patenkantys į patalpas turėjo atiduoti telefonus ir planšetes.<br />Internetas šalyje buvo išjungiamas visą savaitę, kol vyko egzaminai. Tiesa, prieš tai paskelbtas išjungimų grafikas.<br />Kažkiek primena situaciją pas mus, kai karštą vasarą paskelbiamas grafikas, kada dėl hidraulinių bandymų nebus karšto vandens, ar ne?<br />Alžyras - ne vienintelė valstybė, taip smarkiai besirūpinanti savo ateities karta. Per egzaminus internetas išjungiamas Sirijoje, Irake, Mauritanijoje, Uzbekistane ir kai kuriose Indijos valstijose.<br />O Alžyro studentus reiktų ne tik smerkti, bet ir užjausti - šimte trisdešimt penkiose valstybėse buvo matuotas vidutinis interneto greitis Alžyras aplenkė tik paskutinę vietą užėmusią Venesuelą.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kuo Žemaitė pranoko M. K. Čiurlionį ir nenusileidžia Evai Peron ar Karalienei Elžbietai II?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kuo-zemaite-pranoko-m-k-ciurlioni-ir-nenusileidzia-evai-peron-ar-karalienei-elzbietai-ii--50234103</link><description><![CDATA[Amerika tik 2015-tų metų birželio 17-ą dieną susizgribo, kad nė ant vieno dolerio nėra moters atvaizdo. Netvarka - paskelbė tuometinis iždo sekretorius Džeikobas Liū ir pasileido ieškoti moters. Po metų trukusių svarstymų ir ieškojimų nuspręsta pagerbti vieną moterį ir netgi kilstelėti pagarbos kartelę iki 20-ies dolerių banknoto, nors pradžioje buvo planuota nelipti aukščiau 10-ties. Nuo 20-ies dolerių averso į reversą buvo išspirtas prezidentas Endriu Džeksonas, vietoj jo atsirado Harieta Tubman - pirmoji juodaodė, pavaizduota ant dolerio. Padėjusi pribaigti vergiją ji taip pat kovojo už moterų teises. Moterų atvaizdai atsirado ir ant 5-ių bei 10-ties dolerių kupiūrų, bet kitapus banknotų priekio, ant kurio liko vyrai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50234103</guid><pubDate>Fri, 17 Jun 2022 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50234103/2022_06_17_8f0dc068_4698_f_20220617070910942.mp3" length="3135928" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Amerika tik 2015-tų metų birželio 17-ą dieną susizgribo, kad nė ant vieno dolerio nėra moters atvaizdo. Netvarka - paskelbė tuometinis iždo sekretorius Džeikobas Liū ir pasileido ieškoti moters. Po metų trukusių svarstymų ir ieškojimų nuspręsta...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Amerika tik 2015-tų metų birželio 17-ą dieną susizgribo, kad nė ant vieno dolerio nėra moters atvaizdo. Netvarka - paskelbė tuometinis iždo sekretorius Džeikobas Liū ir pasileido ieškoti moters. Po metų trukusių svarstymų ir ieškojimų nuspręsta pagerbti vieną moterį ir netgi kilstelėti pagarbos kartelę iki 20-ies dolerių banknoto, nors pradžioje buvo planuota nelipti aukščiau 10-ties. Nuo 20-ies dolerių averso į reversą buvo išspirtas prezidentas Endriu Džeksonas, vietoj jo atsirado Harieta Tubman - pirmoji juodaodė, pavaizduota ant dolerio. Padėjusi pribaigti vergiją ji taip pat kovojo už moterų teises. Moterų atvaizdai atsirado ir ant 5-ių bei 10-ties dolerių kupiūrų, bet kitapus banknotų priekio, ant kurio liko vyrai.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Butane iki 1999 m. buvo uždrausta televizija. Ką šalis uždraudė nuo 2010?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-butane-iki-1999-m-buvo-uzdrausta-televizija-ka-salis-uzdraude-nuo-2010--50212734</link><description><![CDATA[2010 metais birželio 16 dieną Butanas tapo pirmoji valstybė, visiškai uždraudusi tabaką. Tiesa, tai padarė jau antrą kartą. 2004-taisiais buvo uždrausta prekyba tabaku, taip pat rūkaliai išvaryti iš viešųjų erdvių. Tačiau atsitiko tai, kas nutiko Amerikoje priėmus „sausą“ įstatymą - suklestėjo juodoji rinka. Tad po 6-erių metų įstatymas buvo peržiūrėtas - jo pažeidėjams numatytos griežtos bausmės, tarp kurių ir kalėjimas iki<br />penkerių metų. Bet juodoji rinka klestėjo kaip ir anksčiau. O prieš porą metų, kai dėl Covid’o Butanas užsidarė nuo Indijos, iš kur atkeliauja kontrabandinės cigaretės, kainos pašoko keliskart. O kad kartu su cigaretėmis kontrabandininkai neatneštų ir viruso, valdžia laikinai panaikino tabako draudimą ir cigaretes ėmė vėl pardavinėti specializuotose parduotuvėse.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50212734</guid><pubDate>Thu, 16 Jun 2022 06:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50212734/2022_06_15_400c21b7_4698_f_20220615161127693.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2010 metais birželio 16 dieną Butanas tapo pirmoji valstybė, visiškai uždraudusi tabaką. Tiesa, tai padarė jau antrą kartą. 2004-taisiais buvo uždrausta prekyba tabaku, taip pat rūkaliai išvaryti iš viešųjų erdvių. Tačiau atsitiko tai, kas nutiko...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2010 metais birželio 16 dieną Butanas tapo pirmoji valstybė, visiškai uždraudusi tabaką. Tiesa, tai padarė jau antrą kartą. 2004-taisiais buvo uždrausta prekyba tabaku, taip pat rūkaliai išvaryti iš viešųjų erdvių. Tačiau atsitiko tai, kas nutiko Amerikoje priėmus „sausą“ įstatymą - suklestėjo juodoji rinka. Tad po 6-erių metų įstatymas buvo peržiūrėtas - jo pažeidėjams numatytos griežtos bausmės, tarp kurių ir kalėjimas iki<br />penkerių metų. Bet juodoji rinka klestėjo kaip ir anksčiau. O prieš porą metų, kai dėl Covid’o Butanas užsidarė nuo Indijos, iš kur atkeliauja kontrabandinės cigaretės, kainos pašoko keliskart. O kad kartu su cigaretėmis kontrabandininkai neatneštų ir viruso, valdžia laikinai panaikino tabako draudimą ir cigaretes ėmė vėl pardavinėti specializuotose parduotuvėse.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Taip kaip be rūko nebūtų lietuviško kino, taip be žirgo nebūtų kino apskritai. Kodėl?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-taip-kaip-be-ruko-nebutu-lietuvisko-kino-taip-be-zirgo-nebutu-kino-apskritai-kodel--50205165</link><description><![CDATA[16-tą dieną, 1878-tais metais Kalifornijoje žirgas vardu Occident’as buvo užfiksuotas pirmuose „judančiuose“ paveikslėliuose, kurių iš viso buvo 12. Išilgai trasos, kuria šuoliavo ristūnas, dvylika atskirų fotoaparatų išrikiavo britų fotografas Edweardas Muybridgas. Fotoapratai spragteldavo, kai žirgas šuoliuodamas kliudydavo siūlą, kuris ir paleisdavo aparato užraktą. Trasa buvo išklota baltu audiniu, kad atspindėtų daugiau šviesos. Šiam projektui Muybridgas ruošėsi šešerius metus.<br />Šuoliuojančio žirgo paveikslėliai vėliau buvo perkelti ant stiklinio disko, jį įdėjus į įrenginį, kurį sukūrė tas pats Muybridgas, buvo galima matyti animuotą vaizdą. Tas įrenginys - zoopraksiskopas - Tomui Edisonui ir Williamui Dicksonui padėjo vėliau sukurti kinetoskopą, kuris yra laikomas pirmuoju komerciniu kino projektoriumi.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50205165</guid><pubDate>Wed, 15 Jun 2022 06:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50205165/2022_06_14_aa94ddaa_4698_f_20220614165901274.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>16-tą dieną, 1878-tais metais Kalifornijoje žirgas vardu Occident’as buvo užfiksuotas pirmuose „judančiuose“ paveikslėliuose, kurių iš viso buvo 12. Išilgai trasos, kuria šuoliavo ristūnas, dvylika atskirų fotoaparatų išrikiavo britų fotografas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[16-tą dieną, 1878-tais metais Kalifornijoje žirgas vardu Occident’as buvo užfiksuotas pirmuose „judančiuose“ paveikslėliuose, kurių iš viso buvo 12. Išilgai trasos, kuria šuoliavo ristūnas, dvylika atskirų fotoaparatų išrikiavo britų fotografas Edweardas Muybridgas. Fotoapratai spragteldavo, kai žirgas šuoliuodamas kliudydavo siūlą, kuris ir paleisdavo aparato užraktą. Trasa buvo išklota baltu audiniu, kad atspindėtų daugiau šviesos. Šiam projektui Muybridgas ruošėsi šešerius metus.<br />Šuoliuojančio žirgo paveikslėliai vėliau buvo perkelti ant stiklinio disko, jį įdėjus į įrenginį, kurį sukūrė tas pats Muybridgas, buvo galima matyti animuotą vaizdą. Tas įrenginys - zoopraksiskopas - Tomui Edisonui ir Williamui Dicksonui padėjo vėliau sukurti kinetoskopą, kuris yra laikomas pirmuoju komerciniu kino projektoriumi.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip vienos Norvegijos salos gyventojai norėjo sustabdyti laiką?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-vienos-norvegijos-salos-gyventojai-norejo-sustabdyti-laika--50184442</link><description><![CDATA[Yra vienas būdas sustabdyti laiką, paprastas kaip dukart du. Ir žinote, kas keisčiausia - jis visada čia buvo, bet prireikė nedidelės Norvegijos salos Somariojus pusketvirto šimto gyventojų išminties, kad mums atsivertų akys.<br />Prieš trejus metus birželio 14-tąją šalies parlamentui jie nusiuntė peticiją su nedideliu prašymu - panaikinti jų saloje laiką.<br />Šiauriau už poliarinio rato esančioje saloje, kurios pavadinimas reiškia „vasaros sala“, vasarą saulė nenusileidžia 69 dienas, todėl, anot vietinių, labai sunku laikytis įprasto gyvenimo būdo, kai ryte žmonės keliasi, o vakare gula. Čia ir vidurnaktį žmonės žaidžia futbolą ar eina į žygius ar irstytis baidarėmis. Šitaip salos gyventojai gyvena jau daugybę metų, tačiau dabar jie nusprendė šį gyvenimo būdą įteisinti. Dėl to ir buvo sukurta iniciatyvinė grupė pavadinimu „Sustabdykime laiką“. Gyvenimas be laiko leistų nepaisyti jokių terminų, nustatytų darbo valandų, vakarieniauti būtų galima ryte, o pusryčiauti per pietus - koks skirtumas juk. Vietiniai sako, kad dėl to nekiltų jokių problemų. Jau ir dabar salos gyventojai nesako: susitiksime, tarkim, šeštą. Sako - susitiksime vėliau.<br />Neskelbiama, ar Norvegijos parlamentas palaimino tokį Somariojus gyventojų norą. Bet yra tokia informacija:ši akcija per įvairius žiniasklaidos pranešimus pasiekė per milijardą planetos gyventojų. Specialistai paskaičiavo, kad reklama pasiekti tokią auditoriją kainuotų per 11 milijonų dolerių. Norvegijos turizmo agentūra išleido vos 60 tūkstančių.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50184442</guid><pubDate>Tue, 14 Jun 2022 06:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50184442/2022_06_13_1d6db2c8_4698_f_20220613145054498.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Yra vienas būdas sustabdyti laiką, paprastas kaip dukart du. Ir žinote, kas keisčiausia - jis visada čia buvo, bet prireikė nedidelės Norvegijos salos Somariojus pusketvirto šimto gyventojų išminties, kad mums atsivertų akys.&#13;
Prieš trejus metus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Yra vienas būdas sustabdyti laiką, paprastas kaip dukart du. Ir žinote, kas keisčiausia - jis visada čia buvo, bet prireikė nedidelės Norvegijos salos Somariojus pusketvirto šimto gyventojų išminties, kad mums atsivertų akys.<br />Prieš trejus metus birželio 14-tąją šalies parlamentui jie nusiuntė peticiją su nedideliu prašymu - panaikinti jų saloje laiką.<br />Šiauriau už poliarinio rato esančioje saloje, kurios pavadinimas reiškia „vasaros sala“, vasarą saulė nenusileidžia 69 dienas, todėl, anot vietinių, labai sunku laikytis įprasto gyvenimo būdo, kai ryte žmonės keliasi, o vakare gula. Čia ir vidurnaktį žmonės žaidžia futbolą ar eina į žygius ar irstytis baidarėmis. Šitaip salos gyventojai gyvena jau daugybę metų, tačiau dabar jie nusprendė šį gyvenimo būdą įteisinti. Dėl to ir buvo sukurta iniciatyvinė grupė pavadinimu „Sustabdykime laiką“. Gyvenimas be laiko leistų nepaisyti jokių terminų, nustatytų darbo valandų, vakarieniauti būtų galima ryte, o pusryčiauti per pietus - koks skirtumas juk. Vietiniai sako, kad dėl to nekiltų jokių problemų. Jau ir dabar salos gyventojai nesako: susitiksime, tarkim, šeštą. Sako - susitiksime vėliau.<br />Neskelbiama, ar Norvegijos parlamentas palaimino tokį Somariojus gyventojų norą. Bet yra tokia informacija:ši akcija per įvairius žiniasklaidos pranešimus pasiekė per milijardą planetos gyventojų. Specialistai paskaičiavo, kad reklama pasiekti tokią auditoriją kainuotų per 11 milijonų dolerių. Norvegijos turizmo agentūra išleido vos 60 tūkstančių.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Jeigu gaila pinigų traukinio bilietui, gal vaikus pas senelius galima išsiųsti… paštu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-jeigu-gaila-pinigu-traukinio-bilietui-gal-vaikus-pas-senelius-galima-issiusti-pastu--50154070</link><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50154070</guid><pubDate>Mon, 13 Jun 2022 06:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50154070/2022_06_10_c9ae3ede_4698_f_20220610150533250.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kokios pagalbos labiau reikėtų kreiptis į alkoholiką, o ne į Dievą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kokios-pagalbos-labiau-reiketu-kreiptis-i-alkoholika-o-ne-i-dieva--50140165</link><description><![CDATA[1935-ų metų birželio 10-ąją Amerikoje gimė naujas būdas kovoti su baisia priklausomybe alkoholiui. Teigiama, kad šią dieną chirurgas iš Akrono, Ohajo valstijos Robertas Smitas, iki tol nematęs blaivios dienos, išgėrė paskutinę taurę savo gyvenime.<br />30-imt dienų su juo dirbo Bilas Vilsonas, biržos brokeris iš Niujorko, pats neseniai išsigydęs priklausomybę ir nusprendęs padėti kitiems, kviesdamas juos į krikščionišką bendruomenę, pavadintą Oksfordo grupe, kur alkoholizmą buvo bandoma gydyti dvasingumu. Smitas buvo pirmoji Vilsono sėkmė ir tada jis suprato, kad alkoholiką išgydyti gali ne Dievas, o kitas alkoholikas. Taip gimė Anoniminių alkoholikų bendruomenių judėjimas, išplitęs po visą pasaulį. Privalomai tik anoniminėse grupėse žmonės dalijasi savo tragedijomis ir taip vieni kitiems padeda išbristi iš alkoholizmo liūno.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50140165</guid><pubDate>Fri, 10 Jun 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50140165/2022_06_09_850e7d46_4698_f_20220609151148800_1.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1935-ų metų birželio 10-ąją Amerikoje gimė naujas būdas kovoti su baisia priklausomybe alkoholiui. Teigiama, kad šią dieną chirurgas iš Akrono, Ohajo valstijos Robertas Smitas, iki tol nematęs blaivios dienos, išgėrė paskutinę taurę savo gyvenime....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1935-ų metų birželio 10-ąją Amerikoje gimė naujas būdas kovoti su baisia priklausomybe alkoholiui. Teigiama, kad šią dieną chirurgas iš Akrono, Ohajo valstijos Robertas Smitas, iki tol nematęs blaivios dienos, išgėrė paskutinę taurę savo gyvenime.<br />30-imt dienų su juo dirbo Bilas Vilsonas, biržos brokeris iš Niujorko, pats neseniai išsigydęs priklausomybę ir nusprendęs padėti kitiems, kviesdamas juos į krikščionišką bendruomenę, pavadintą Oksfordo grupe, kur alkoholizmą buvo bandoma gydyti dvasingumu. Smitas buvo pirmoji Vilsono sėkmė ir tada jis suprato, kad alkoholiką išgydyti gali ne Dievas, o kitas alkoholikas. Taip gimė Anoniminių alkoholikų bendruomenių judėjimas, išplitęs po visą pasaulį. Privalomai tik anoniminėse grupėse žmonės dalijasi savo tragedijomis ir taip vieni kitiems padeda išbristi iš alkoholizmo liūno.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Jeigu bėgti - tai toli. Nuo ko į Taitį pabėgo Polis Gogenas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-jeigu-begti-tai-toli-nuo-ko-i-taiti-pabego-polis-gogenas--50121953</link><description><![CDATA[Birželio 9 dieną 1891 metais Gogenas pirmą kartą atvyksta į Papeetė – Prancūzų polinezijos sostinę.<br />Jeigu yra rojus, jis yra ten, ir tai žinau ne iš Gogeno. Bėgdamas nuo vakarietiškų normų čia jis manė radęs pačią kultūros esmę. Čia jo tapybai būdingos ryškios spalvos gavo dar daugiau laisvės, paveiksluose atsidūrė vietos peizažai ir žmonės, pavadinimuose polinezietiškas skambesys: „Fatata temiti“ (Prie jūros) ar „Manao tupapau“ (Mirusiojo dvasia stebi). Tačiau net ir tolimajame Taityje vakarų kolonizacijos įtaka menininkui buvo<br />nepakeliama, todėl jis persikėlė dar toliau - į Markizo salas, būtent Hiiiva Oa salą.<br />Nors jo kūryba padarė didelę įtaką Munkui, Matisui ir net pačiam Pablui Pikasui, Polio Gogeno talentas buvo pripažintas tik po mirties. Man, kaip galimai Gogeno reinkarnacijai, šis faktas, žinoma, truputį kelia nerimą, bet ne tiek, kiek kitas- iš Hiiva Oa į Europą jis taip ir nebegrįžo, mirė čia nuo sifilio.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50121953</guid><pubDate>Thu, 09 Jun 2022 06:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50121953/2022_06_08_0ab67d84_4698_f_20220608152557463.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Birželio 9 dieną 1891 metais Gogenas pirmą kartą atvyksta į Papeetė – Prancūzų polinezijos sostinę.&#13;
Jeigu yra rojus, jis yra ten, ir tai žinau ne iš Gogeno. Bėgdamas nuo vakarietiškų normų čia jis manė radęs pačią kultūros esmę. Čia jo tapybai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Birželio 9 dieną 1891 metais Gogenas pirmą kartą atvyksta į Papeetė – Prancūzų polinezijos sostinę.<br />Jeigu yra rojus, jis yra ten, ir tai žinau ne iš Gogeno. Bėgdamas nuo vakarietiškų normų čia jis manė radęs pačią kultūros esmę. Čia jo tapybai būdingos ryškios spalvos gavo dar daugiau laisvės, paveiksluose atsidūrė vietos peizažai ir žmonės, pavadinimuose polinezietiškas skambesys: „Fatata temiti“ (Prie jūros) ar „Manao tupapau“ (Mirusiojo dvasia stebi). Tačiau net ir tolimajame Taityje vakarų kolonizacijos įtaka menininkui buvo<br />nepakeliama, todėl jis persikėlė dar toliau - į Markizo salas, būtent Hiiiva Oa salą.<br />Nors jo kūryba padarė didelę įtaką Munkui, Matisui ir net pačiam Pablui Pikasui, Polio Gogeno talentas buvo pripažintas tik po mirties. Man, kaip galimai Gogeno reinkarnacijai, šis faktas, žinoma, truputį kelia nerimą, bet ne tiek, kiek kitas- iš Hiiva Oa į Europą jis taip ir nebegrįžo, mirė čia nuo sifilio.]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kam japonai lėktuvams buvo pripaišę akis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kam-japonai-lektuvams-buvo-pripaise-akis--50101911</link><description><![CDATA[1988-tais metais birželio 8-tą dieną Japonijos All-Nippon oro linijos paskelbė apie įdomų eksperimentą. Ant kai kurių orlaivių, priekyje buvo nupieštos akys. Per metus paaiškėjo, kad beakiai lėktuvai su paukščiais susiduria penkiskart dažniau nei turintys akis - paukščius jos atbaido. Tiesa, dutūkstantaisiais akis iš lėktuvų atėmė. Bendrovė taip ir nepaaiškino - kodėl.<br />Gal dėl to, kad jie gąsdino ne tik paukščius, nenustebsiu, jei kas nors pasiskundė, kad danguje pasirodė dinozaurai...]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50101911</guid><pubDate>Wed, 08 Jun 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50101911/2022_06_07_a3a282f7_4698_f_20220607134223242.mp3" length="2882232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1988-tais metais birželio 8-tą dieną Japonijos All-Nippon oro linijos paskelbė apie įdomų eksperimentą. Ant kai kurių orlaivių, priekyje buvo nupieštos akys. Per metus paaiškėjo, kad beakiai lėktuvai su paukščiais susiduria penkiskart dažniau nei...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1988-tais metais birželio 8-tą dieną Japonijos All-Nippon oro linijos paskelbė apie įdomų eksperimentą. Ant kai kurių orlaivių, priekyje buvo nupieštos akys. Per metus paaiškėjo, kad beakiai lėktuvai su paukščiais susiduria penkiskart dažniau nei turintys akis - paukščius jos atbaido. Tiesa, dutūkstantaisiais akis iš lėktuvų atėmė. Bendrovė taip ir nepaaiškino - kodėl.<br />Gal dėl to, kad jie gąsdino ne tik paukščius, nenustebsiu, jei kas nors pasiskundė, kad danguje pasirodė dinozaurai...]]></itunes:summary><itunes:duration>181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Mozambike plikiams kepuraitė reikalinga apsisaugoti visai ne nuo saulės? Nuo ko?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-mozambike-plikiams-kepuraite-reikalinga-apsisaugoti-visai-ne-nuo-saules-nuo-ko--50084519</link><description><![CDATA[2017 metų gegužę ir birželį centriniame Mozambike buvo nužudyti penki praplikę vyrai. Birželio 7 dieną Mapute policijos atstovas pranešė, kad jie greičiausiai tapo aukomis genčių, kuriose tikima, kad plikių galvose yra… aukso. Auksinės plikės gali būti naudojamos apeigose, kuriomis bandoma prisišaukti turtus.<br />Ar dabar suprantate, kodėl plikė taip blizga saulės šviesoje?<br />Beje, kartais neplanuojate keliauti į Mozambiką, kolegos plikiai? Kepuriitės nepamirškit, gerai?]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50084519</guid><pubDate>Tue, 07 Jun 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50084519/2022_06_06_7745a73b_4698_f_20220606145756471.mp3" length="3133003" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2017 metų gegužę ir birželį centriniame Mozambike buvo nužudyti penki praplikę vyrai. Birželio 7 dieną Mapute policijos atstovas pranešė, kad jie greičiausiai tapo aukomis genčių, kuriose tikima, kad plikių galvose yra… aukso. Auksinės plikės gali...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2017 metų gegužę ir birželį centriniame Mozambike buvo nužudyti penki praplikę vyrai. Birželio 7 dieną Mapute policijos atstovas pranešė, kad jie greičiausiai tapo aukomis genčių, kuriose tikima, kad plikių galvose yra… aukso. Auksinės plikės gali būti naudojamos apeigose, kuriomis bandoma prisišaukti turtus.<br />Ar dabar suprantate, kodėl plikė taip blizga saulės šviesoje?<br />Beje, kartais neplanuojate keliauti į Mozambiką, kolegos plikiai? Kepuriitės nepamirškit, gerai?]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Koks prancūzų išradimas nereikalingas tokią vasarą kaip ši?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-koks-prancuzu-isradimas-nereikalingas-tokia-vasara-kaip-si--50068900</link><description><![CDATA[Ką 1946 metų birželio 5-tą dieną Paryžiuje baseine pristatė dizaineris Louis Reard (Lui Rearas) - moterišką maudymosi kostiumėlį „bikinį“. Dviejų atskirų dalių kostiumėlis, kuriam pasiūti medžiagos naudojama itin taupiai, atspindėjo šviesėjančias pokario nuotaikas. Žiniasklaida tuo metu ūžė pranešimais apie amerikiečių atliktą pirmą atominės bombos bandymą Bikinio atole, dėl to Rearas taip nusprendė pavadinti savo paplūdimių sensaciją. Prancūzijoje bikinis iškart susilaukė didžiulės sėkmės, ir tuo labiausiai džiaugėsi visai ne moterys. Buvo sakoma, kad moteris su bikiniu nuo vyrų neslepia nieko. Nebent savo mergautinę pavardę.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50068900</guid><pubDate>Mon, 06 Jun 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50068900/2022_06_05_17991d31_4698_f_20220605122116681.mp3" length="3132585" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ką 1946 metų birželio 5-tą dieną Paryžiuje baseine pristatė dizaineris Louis Reard (Lui Rearas) - moterišką maudymosi kostiumėlį „bikinį“. Dviejų atskirų dalių kostiumėlis, kuriam pasiūti medžiagos naudojama itin taupiai, atspindėjo šviesėjančias...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ką 1946 metų birželio 5-tą dieną Paryžiuje baseine pristatė dizaineris Louis Reard (Lui Rearas) - moterišką maudymosi kostiumėlį „bikinį“. Dviejų atskirų dalių kostiumėlis, kuriam pasiūti medžiagos naudojama itin taupiai, atspindėjo šviesėjančias pokario nuotaikas. Žiniasklaida tuo metu ūžė pranešimais apie amerikiečių atliktą pirmą atominės bombos bandymą Bikinio atole, dėl to Rearas taip nusprendė pavadinti savo paplūdimių sensaciją. Prancūzijoje bikinis iškart susilaukė didžiulės sėkmės, ir tuo labiausiai džiaugėsi visai ne moterys. Buvo sakoma, kad moteris su bikiniu nuo vyrų neslepia nieko. Nebent savo mergautinę pavardę.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl didžiausia pasaulyje miesto aikštė yra garsi visai ne dėl to?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-didziausia-pasaulyje-miesto-aikste-yra-garsi-visai-ne-del-to--50038492</link><description><![CDATA[Tiananmenio žudynės pasauliui paliko ir kitą simbolį, žinomą visame pasaulyje. Tai nuotrauka, kurioje beginklis žmogus stovi prieš tanką tuščioje aikštėje. Vienas ryškiausių XX-o amžiaus įvaizdžių, simbolizuojančių kovą už žmogišką orumą ir laisvę, tepadeda suprasti, kad įvykiai Kinijoje nėra tolimi nei laiko, nei erdvės prasme. Tai vyksta ir dabar. Ukrainoje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50038492</guid><pubDate>Fri, 03 Jun 2022 06:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50038492/2022_06_02_05bfa981_4698_f_20220602152122400.mp3" length="3125897" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tiananmenio žudynės pasauliui paliko ir kitą simbolį, žinomą visame pasaulyje. Tai nuotrauka, kurioje beginklis žmogus stovi prieš tanką tuščioje aikštėje. Vienas ryškiausių XX-o amžiaus įvaizdžių, simbolizuojančių kovą už žmogišką orumą ir laisvę,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tiananmenio žudynės pasauliui paliko ir kitą simbolį, žinomą visame pasaulyje. Tai nuotrauka, kurioje beginklis žmogus stovi prieš tanką tuščioje aikštėje. Vienas ryškiausių XX-o amžiaus įvaizdžių, simbolizuojančių kovą už žmogišką orumą ir laisvę, tepadeda suprasti, kad įvykiai Kinijoje nėra tolimi nei laiko, nei erdvės prasme. Tai vyksta ir dabar. Ukrainoje.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Pramogų pasaulio spindesys ir skurdas: kodėl Sharon Stone nenorėjo grąžinti vėrinio</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-pramogu-pasaulio-spindesys-ir-skurdas-kodel-sharon-stone-nenorejo-grazinti-verinio--50035758</link><description><![CDATA[1994 metais birželio 2 dieną Sharon Stone į teismą padavė juvelyrikos namus Harry Winston. Aktorės ieškinys skiekė 12 milijonų dolerių.<br />Darsyk įsitikinkite, ar jūsų pienas neišbėgo, ir aš netrukus jums atskleisiu tuštybės mugės spindesį ir skurdą. (Frekenbok: palaukite, koks pienas)<br />Kai festivaliuose matote prabanga spindinčias kino ir televizijos žvaigždes, žinokite, kad besišypsodamos fotografams jos nepaliauja galvoti, ar neišsitepė savo prabangios suknelės ir kas minutę čiupinėja savo perlų ir deimantų vėrinius - ar dar nepabiro. Neapsigaukite – ne SAVO. Šias brangenybes garsenybėms skolina madų ir juvelyrikos namai, vėliau papuošalai ir rūbai grąžinami. Kai Harry Winston Sharon Stone paskolino 400 000 dolerių kainuojantį vėrinį filmo „Skiedra“ pristatymui, po renginio aktorė pareiškė, kad vėrinį pasiliks, nes taip neva numato kontraktas. Kompanija su tuo nesutiko. Galiausiai vėrinį Sharon Stone grąžino, o teisme išsireikalavo, kad juvelyrikos namai paremtų aktorės kuruojamą fondą, kovojantį su AIDS.<br />Neskubėkite teisti. Ne iš gero gyvenimo tai. Pasaulinę šlovę Sharon Stone atnešęs filmas „Esminis instinktas“ uždirbo tris su puse šimto milijonų dolerių. Jos honoraras tesiekė pusę milijono. Katino ašaros.<br /><br />(nuotr.©Pinterest)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50035758</guid><pubDate>Thu, 02 Jun 2022 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50035758/2022_06_01_a5706543_4698_f_20220601180937561_1.mp3" length="3130495" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1994 metais birželio 2 dieną Sharon Stone į teismą padavė juvelyrikos namus Harry Winston. Aktorės ieškinys skiekė 12 milijonų dolerių.&#13;
Darsyk įsitikinkite, ar jūsų pienas neišbėgo, ir aš netrukus jums atskleisiu tuštybės mugės spindesį ir skurdą....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1994 metais birželio 2 dieną Sharon Stone į teismą padavė juvelyrikos namus Harry Winston. Aktorės ieškinys skiekė 12 milijonų dolerių.<br />Darsyk įsitikinkite, ar jūsų pienas neišbėgo, ir aš netrukus jums atskleisiu tuštybės mugės spindesį ir skurdą. (Frekenbok: palaukite, koks pienas)<br />Kai festivaliuose matote prabanga spindinčias kino ir televizijos žvaigždes, žinokite, kad besišypsodamos fotografams jos nepaliauja galvoti, ar neišsitepė savo prabangios suknelės ir kas minutę čiupinėja savo perlų ir deimantų vėrinius - ar dar nepabiro. Neapsigaukite – ne SAVO. Šias brangenybes garsenybėms skolina madų ir juvelyrikos namai, vėliau papuošalai ir rūbai grąžinami. Kai Harry Winston Sharon Stone paskolino 400 000 dolerių kainuojantį vėrinį filmo „Skiedra“ pristatymui, po renginio aktorė pareiškė, kad vėrinį pasiliks, nes taip neva numato kontraktas. Kompanija su tuo nesutiko. Galiausiai vėrinį Sharon Stone grąžino, o teisme išsireikalavo, kad juvelyrikos namai paremtų aktorės kuruojamą fondą, kovojantį su AIDS.<br />Neskubėkite teisti. Ne iš gero gyvenimo tai. Pasaulinę šlovę Sharon Stone atnešęs filmas „Esminis instinktas“ uždirbo tris su puse šimto milijonų dolerių. Jos honoraras tesiekė pusę milijono. Katino ašaros.<br /><br />(nuotr.©Pinterest)]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas buvo pirmiau: lietuviškas „Šilelis“ ar japoniškas grotuvas „Walkman“?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-buvo-pirmiau-lietuviskas-silelis-ar-japoniskas-grotuvas-walkman--50035775</link><description><![CDATA[Turėjo ateiti 1979-ti metai, kai šią - birželio 1 dieną - prekyboje pasirodė pirmieji pasaulyje nešiojami audiogrotuvai. Ir jie buvo tobuli ne tik dėl to, kad jokie ausinukai nepasimesdavo, bet ir dėl to, kad buvo galima keliauti ir klausytis kokybiško - stereogarso muzikos, nes tais laikais nieks nežaidė su tais nestandartinio dydžio ausyse nesilaikančiais auskarais, buvo normalios laidinės ausinės.<br />Sony Walkman - tai japonų kompanijos sukurtas nedidelis kasetinis grotuvas. Jį sukurti paprašė tuometis kompanijos vadovas Masaru IIbuka, mat pats dažnai vykusiose komandiruotėse mėgdavo klausytis muzikos, tik turėdavo tampytis gana gremėzdišką grotuvą. Sony Walkman sukonstruotas ir pradėtas pardavinėti vos per keturis mėnesius. Tačiau…<br />Pradžioje jis nesulaukė jokio dėmesio, mat tada dar buvo neįprasta, kad grotuvas gali tik groti, bet negali įrašyti. Ledai pajudėjo, kai kompanija Tokijo gatvėse žmonėms siūlydavo pasiklausyti grotuvo atkuriamo garso kokybės.<br />O būtų jiems parodę „Šilelį“.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50035775</guid><pubDate>Wed, 01 Jun 2022 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50035775/2022_05_31_614fa5fe_4698_f_20220531161007294.mp3" length="3135510" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Turėjo ateiti 1979-ti metai, kai šią - birželio 1 dieną - prekyboje pasirodė pirmieji pasaulyje nešiojami audiogrotuvai. Ir jie buvo tobuli ne tik dėl to, kad jokie ausinukai nepasimesdavo, bet ir dėl to, kad buvo galima keliauti ir klausytis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Turėjo ateiti 1979-ti metai, kai šią - birželio 1 dieną - prekyboje pasirodė pirmieji pasaulyje nešiojami audiogrotuvai. Ir jie buvo tobuli ne tik dėl to, kad jokie ausinukai nepasimesdavo, bet ir dėl to, kad buvo galima keliauti ir klausytis kokybiško - stereogarso muzikos, nes tais laikais nieks nežaidė su tais nestandartinio dydžio ausyse nesilaikančiais auskarais, buvo normalios laidinės ausinės.<br />Sony Walkman - tai japonų kompanijos sukurtas nedidelis kasetinis grotuvas. Jį sukurti paprašė tuometis kompanijos vadovas Masaru IIbuka, mat pats dažnai vykusiose komandiruotėse mėgdavo klausytis muzikos, tik turėdavo tampytis gana gremėzdišką grotuvą. Sony Walkman sukonstruotas ir pradėtas pardavinėti vos per keturis mėnesius. Tačiau…<br />Pradžioje jis nesulaukė jokio dėmesio, mat tada dar buvo neįprasta, kad grotuvas gali tik groti, bet negali įrašyti. Ledai pajudėjo, kai kompanija Tokijo gatvėse žmonėms siūlydavo pasiklausyti grotuvo atkuriamo garso kokybės.<br />O būtų jiems parodę „Šilelį“.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kiek užtruko pirmoji kelionė lėktuvu per Ramųjį vandenyną?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kiek-uztruko-pirmoji-kelione-lektuvu-per-ramuji-vandenyna--50001144</link><description><![CDATA[1928-tų metų gegužės 31-mą dieną iš Ouklando Kalifornijoje pakilo trimotoris Fokker lėktuvas „Southern Cross“, kurį pilotavo australų aviatoriai Charlzas Kingsford Smithas ir Charlzas Ulmas. Jų tikslas buvo įveikti Ramųjį vandenyną - didžiausią vandens telkinį šioje planetoje.<br />Pakeliui į Briiisbaną Australijoje jie tūpė HonoLUlu Havajuose ir Fidžio sostinėje Suvoje. Tuo metu nė vienas lėktuvas negalėjo įveikti tokio atstumo be nutūpimo. Australų žygdarbis buvo sėkmingas. 11 600 kilometrų jie įveikė per daugiau nei 83 valandas.<br />Šiandien pasaulyje nėra dviejų miestų, tarp kurių šiuolaikiniai laineriai negalėtų nuskristi nenutūpę.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50001144</guid><pubDate>Tue, 31 May 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50001144/2022_05_30_7e25afbb_4698_f_20220530180121835.mp3" length="3124643" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1928-tų metų gegužės 31-mą dieną iš Ouklando Kalifornijoje pakilo trimotoris Fokker lėktuvas „Southern Cross“, kurį pilotavo australų aviatoriai Charlzas Kingsford Smithas ir Charlzas Ulmas. Jų tikslas buvo įveikti Ramųjį vandenyną - didžiausią...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1928-tų metų gegužės 31-mą dieną iš Ouklando Kalifornijoje pakilo trimotoris Fokker lėktuvas „Southern Cross“, kurį pilotavo australų aviatoriai Charlzas Kingsford Smithas ir Charlzas Ulmas. Jų tikslas buvo įveikti Ramųjį vandenyną - didžiausią vandens telkinį šioje planetoje.<br />Pakeliui į Briiisbaną Australijoje jie tūpė HonoLUlu Havajuose ir Fidžio sostinėje Suvoje. Tuo metu nė vienas lėktuvas negalėjo įveikti tokio atstumo be nutūpimo. Australų žygdarbis buvo sėkmingas. 11 600 kilometrų jie įveikė per daugiau nei 83 valandas.<br />Šiandien pasaulyje nėra dviejų miestų, tarp kurių šiuolaikiniai laineriai negalėtų nuskristi nenutūpę.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Dėl ko įvyko vienas iš pirmųjų eismo įvykių pasaulyje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-del-ko-ivyko-vienas-is-pirmuju-eismo-ivykiu-pasaulyje--50035841</link><description><![CDATA[Nors skirtingi šaltiniai pateikia nevienodus duomenis (nenuostabu, nes kalbama apie gana senokus įvykius), tačiau teigiama, kad gegužės 30 dieną 1896 metais buvo užregistruotas vienas iš pirmųjų eismo įvykių žmonijos istorijoje.<br />Niujorke be arklių važiuojančių transporto priemonių lenktynėse Henry Wellsas nesuvaldė savosios ir partrenkė dviratininką Ebelingą Thomasą. Jam buvo sulaužyta koja, o kaltininkas buvo uždarytas į areštinę.<br />Štai jums ir dar vienas atradimas - vos tik pradėjo rastis savaeigės trasnporto priemonės, keliuose iškart pasirodė greiti ir įsiutę.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50035841</guid><pubDate>Mon, 30 May 2022 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50035841/2022_05_30_32a34dac_4698_f_20220530085702140.mp3" length="3135928" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors skirtingi šaltiniai pateikia nevienodus duomenis (nenuostabu, nes kalbama apie gana senokus įvykius), tačiau teigiama, kad gegužės 30 dieną 1896 metais buvo užregistruotas vienas iš pirmųjų eismo įvykių žmonijos istorijoje.&#13;
Niujorke be arklių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors skirtingi šaltiniai pateikia nevienodus duomenis (nenuostabu, nes kalbama apie gana senokus įvykius), tačiau teigiama, kad gegužės 30 dieną 1896 metais buvo užregistruotas vienas iš pirmųjų eismo įvykių žmonijos istorijoje.<br />Niujorke be arklių važiuojančių transporto priemonių lenktynėse Henry Wellsas nesuvaldė savosios ir partrenkė dviratininką Ebelingą Thomasą. Jam buvo sulaužyta koja, o kaltininkas buvo uždarytas į areštinę.<br />Štai jums ir dar vienas atradimas - vos tik pradėjo rastis savaeigės trasnporto priemonės, keliuose iškart pasirodė greiti ir įsiutę.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip pandemija penkiems mėnesiams iš numirusiųjų buvo prikėlusi V. Šekspyrą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-pandemija-penkiems-menesiams-is-numirusiuju-buvo-prikelusi-v-sekspyra--49963884</link><description><![CDATA[Argentinos televizijos žinių kanalo Canal 26 vedėja Noelija Noviljo pernai, gegužės 27 dieną vakaro žiniose paskeblė tokį dalyką: praėjus penkiems mėnesiams nuo Covid vakcinos injekcijos mirė vienas iškiliausių rašytojų anglų literatūroje (pasigarsinkit radijo imtuvus) - Viljamas Šekspyras. Jums nepasigirdo. Tai buvo Noelijos Noviljo žodis.<br />81-erių Williamas Bilas Šekspyras buvo pirmasis britas ir antras žmogus pasaulyje, gavęs Covid vakcinos dozę. Jis iš tiesų mirė po penkių mėnesių, bet visai nuo su Covidu nesusijusių negalavimų. Garsusis bardas šį pasaulį paliko 1616 metais.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49963884</guid><pubDate>Fri, 27 May 2022 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49963884/2022_05_26_bf3c7d20_4698_f_20220527081446705.mp3" length="3135928" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Argentinos televizijos žinių kanalo Canal 26 vedėja Noelija Noviljo pernai, gegužės 27 dieną vakaro žiniose paskeblė tokį dalyką: praėjus penkiems mėnesiams nuo Covid vakcinos injekcijos mirė vienas iškiliausių rašytojų anglų literatūroje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Argentinos televizijos žinių kanalo Canal 26 vedėja Noelija Noviljo pernai, gegužės 27 dieną vakaro žiniose paskeblė tokį dalyką: praėjus penkiems mėnesiams nuo Covid vakcinos injekcijos mirė vienas iškiliausių rašytojų anglų literatūroje (pasigarsinkit radijo imtuvus) - Viljamas Šekspyras. Jums nepasigirdo. Tai buvo Noelijos Noviljo žodis.<br />81-erių Williamas Bilas Šekspyras buvo pirmasis britas ir antras žmogus pasaulyje, gavęs Covid vakcinos dozę. Jis iš tiesų mirė po penkių mėnesių, bet visai nuo su Covidu nesusijusių negalavimų. Garsusis bardas šį pasaulį paliko 1616 metais.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Pirmi į Everestą nebeužkopsite – pavėlavote. O kokį rekordą kopiant į šį kalną dar galima pasiekti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-pirmi-i-everesta-nebeuzkopsite-pavelavote-o-koki-rekorda-kopiant-i-si-kalna-dar-galima-pasiekti--49943094</link><description><![CDATA[Dabar jus akimirksniu noriu perkelti į kitą pasaulio kraštą, kuris dar vadinamas pasaulio stogu. Taip vadinama aukštoji Azijos dalis, kur stūkso ir aukščiausia pasaulio viršukalnė – Everestas. Priminsiu, jos aukštis – 8849 metrai. Jeigu tą kalną paguldytume ant šono, tai jis užklotų teritoriją nuo Vilniaus oro uosto maždaug iki Seimo. Esate kada vėlai parskridę į sostinę ir tiek nukulniavę vidury nakties dėl to, kad išsikviesti taksi jokių galimybių, o autobuso kaip nėr, taip nėr? Tada klausykite.<br />2003 metais gegužės 26 dieną Nepalo šerpas Lakpa Gelu Everesto viršūnę nuo kalno papėdės pasiekė per 10 valandų ir 56 minutes – šis rekordas jam priklauso iki šiol. Ekspediciją jis pradėjo išvakarėse, o jau prieš 4 valandą ryto džiaugėsi savo pasiekimu. Tuomet 36-erių Gelu jau buvo patyręs alpinistas, Everesto viršūnėje dabar jis jau yra pabuvojęs 14 kartų.<br />Everestas ilgai buvo neįveikiama svajonė daugeliui kalnų užkariautojų, kol 1953 metais Naujosios Zelandijos keliautojas Edvardas Hilaris ir šerpas Tenzingas Norgėjus pagaliau įkopė į jį. Istorija įvyko, pirmųjų Everesto užkariautojų jau nieks nenurungs. Bet aplenkti Lakpa Gelu įmanoma. Juolab, sako, įveikti auštumų ligą galima treniruotėmis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49943094</guid><pubDate>Thu, 26 May 2022 06:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49943094/2022_05_25_4bd4c897_4698_f_20220525144046017.mp3" length="3130085" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dabar jus akimirksniu noriu perkelti į kitą pasaulio kraštą, kuris dar vadinamas pasaulio stogu. Taip vadinama aukštoji Azijos dalis, kur stūkso ir aukščiausia pasaulio viršukalnė – Everestas. Priminsiu, jos aukštis – 8849 metrai. Jeigu tą kalną...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dabar jus akimirksniu noriu perkelti į kitą pasaulio kraštą, kuris dar vadinamas pasaulio stogu. Taip vadinama aukštoji Azijos dalis, kur stūkso ir aukščiausia pasaulio viršukalnė – Everestas. Priminsiu, jos aukštis – 8849 metrai. Jeigu tą kalną paguldytume ant šono, tai jis užklotų teritoriją nuo Vilniaus oro uosto maždaug iki Seimo. Esate kada vėlai parskridę į sostinę ir tiek nukulniavę vidury nakties dėl to, kad išsikviesti taksi jokių galimybių, o autobuso kaip nėr, taip nėr? Tada klausykite.<br />2003 metais gegužės 26 dieną Nepalo šerpas Lakpa Gelu Everesto viršūnę nuo kalno papėdės pasiekė per 10 valandų ir 56 minutes – šis rekordas jam priklauso iki šiol. Ekspediciją jis pradėjo išvakarėse, o jau prieš 4 valandą ryto džiaugėsi savo pasiekimu. Tuomet 36-erių Gelu jau buvo patyręs alpinistas, Everesto viršūnėje dabar jis jau yra pabuvojęs 14 kartų.<br />Everestas ilgai buvo neįveikiama svajonė daugeliui kalnų užkariautojų, kol 1953 metais Naujosios Zelandijos keliautojas Edvardas Hilaris ir šerpas Tenzingas Norgėjus pagaliau įkopė į jį. Istorija įvyko, pirmųjų Everesto užkariautojų jau nieks nenurungs. Bet aplenkti Lakpa Gelu įmanoma. Juolab, sako, įveikti auštumų ligą galima treniruotėmis.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kam amerikiečiui iš Pensilvanijos palaidoti prireikė dvylikos kapaviečių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kam-amerikieciui-is-pensilvanijos-palaidoti-prireike-dvylikos-kapavieciu--49922578</link><description><![CDATA[71-erių amerikietis 1994 metų gegužės 25-tąją buvo palaidotas taip, kaip pats norėjo. Swansonas savo laidotuvių organizavimu užsiėmė dar gyvas. Kapinių administracija sutiko įvykdyti jo pomirtinę valią tik po ilgų derybų ir su sąlyga, kad laidotuvės bus privačios. George’as Swansonas buvo palaidotas jo numylėtame dešimties metų senumo automobilyje „Corvette“. Velionio pelenai buvo padėti ant vairuotojo sėdynės.<br />Kad karstą galėtų atstoti automobilis, Swansonas turėjo išsipirkti 12 laidojimo vietų kapinėse. Urną su pelenais į kapines atvežė velionio žmona. Su savo „Corvette“, kuri, skirtingai, nei amžinąatilsį vyro, naujutėlaitė, tik metų senumo. Tuomet urna buvo perkelta į jo „Corvettę“, į kasetinį grotuvą dar buvo įstatyta garso kasetė su paruošta Engelberto Humperdinko daina „Release Me“ (paleisk mane). Ir kranas nuleido gegulingą instaliaciją į žemę.<br />Kaip sakoma, kiekvienas turi teisę savaip išeiti iš proto. Bet už ką taip korvetei? Tik dešimt metų. Tikrai dar galėjo gyventi.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49922578</guid><pubDate>Wed, 25 May 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49922578/2022_05_24_10c231aa_4698_f_20220524141956549.mp3" length="3133429" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>71-erių amerikietis 1994 metų gegužės 25-tąją buvo palaidotas taip, kaip pats norėjo. Swansonas savo laidotuvių organizavimu užsiėmė dar gyvas. Kapinių administracija sutiko įvykdyti jo pomirtinę valią tik po ilgų derybų ir su sąlyga, kad laidotuvės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[71-erių amerikietis 1994 metų gegužės 25-tąją buvo palaidotas taip, kaip pats norėjo. Swansonas savo laidotuvių organizavimu užsiėmė dar gyvas. Kapinių administracija sutiko įvykdyti jo pomirtinę valią tik po ilgų derybų ir su sąlyga, kad laidotuvės bus privačios. George’as Swansonas buvo palaidotas jo numylėtame dešimties metų senumo automobilyje „Corvette“. Velionio pelenai buvo padėti ant vairuotojo sėdynės.<br />Kad karstą galėtų atstoti automobilis, Swansonas turėjo išsipirkti 12 laidojimo vietų kapinėse. Urną su pelenais į kapines atvežė velionio žmona. Su savo „Corvette“, kuri, skirtingai, nei amžinąatilsį vyro, naujutėlaitė, tik metų senumo. Tuomet urna buvo perkelta į jo „Corvettę“, į kasetinį grotuvą dar buvo įstatyta garso kasetė su paruošta Engelberto Humperdinko daina „Release Me“ (paleisk mane). Ir kranas nuleido gegulingą instaliaciją į žemę.<br />Kaip sakoma, kiekvienas turi teisę savaip išeiti iš proto. Bet už ką taip korvetei? Tik dešimt metų. Tikrai dar galėjo gyventi.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Jai sukanka 66-eri. Bet kuo ji senesnė, tuo modernesnė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-jai-sukanka-66-eri-bet-kuo-ji-senesne-tuo-modernesne--49911455</link><description><![CDATA[Gerbiamieji, šiandien tikrai yra didelė proga švęsti: šiandien yra „Eurovizijos” gimtadienis, jai sukanka 66-eri. Pirmą kartą 1956 metais surengtas Šveicarijoje, Lugane, konkursas sulaukė vos septynių dalyvių, o tiesiogiai jį transliavo dešimt Europos televizijos stočių. Konkurso idėja buvo nusižiūrėta nuo San Remo muzikos festivalio, tačiau jo tikslas buvo naudoti ir vystyti televizijos transliacijos technologijas. Nieks nenuginčys, kad šiandien šis renginys yra televizijos technologijų ir scenografijos šedevras. Net tie, kurie sako, kad tai kičo fiesta. Ne ten žiūrite, mielieji, „Eurovizija“ – ne apie tai.<br />Lietuvos debiutas „Eurovizijoje“ įvyko 1994 metais. Ne itin sėkmingas, nes pasiuntėme šaliai atstovauti tai, kas tik mums atrodė labai gražu, bet Europai – ne. Ovidijus Vyšniauskas su daina „Lopšinė mylimai“. Po to dar buvo Aistės Smilgevičiūtės „Strazdas“, kiek per anksti, nes eurovizinės dainos standartas konkurse buvo dar per daug galingas. O kaip nelengva buvo pasiekti nacionalinį susitaikymą ir santarvę po to, kai į „Eurovizijos“ sceną delegavome ne tik dainininką, bet ir senamadišką beretę... Ir kiek azarto atsirado po to, kai nuo Atėnų scenos buvo pareikšta, kad „We are the winners of Eurovision“. Ir nesvarbu, kad ir tada nebuvome pirmi, o šešti – aukščiausias mūsų pasiekimas, bet pasitikėjimo sparnai ėmė augti ir štai, prašom: nesidrovėjome Europai pateikti neeuroviziško standaro dainą ir dar lietuvių kalba. Kokie dideli užaugom su „Eurovizija“. Nenuostabu. Juk į ją įstojom anksčiau nei į Europos Sąjungą ar į NATO. Europos Sąjungai pirmininkavome, NATO viršūnių susitikimą kitąmet irgi organizuosime.<br />O mintį užbaigsiu kitaip, nei galbūt numanote. Pasakysiu, kad pirmąją „Euroviziją“ laimėjo šveicarė Lys Assia su daina „Refrain“.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49911455</guid><pubDate>Tue, 24 May 2022 06:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49911455/2022_05_23_acf7fc90_4698_f_20220523165346257.mp3" length="3131757" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gerbiamieji, šiandien tikrai yra didelė proga švęsti: šiandien yra „Eurovizijos” gimtadienis, jai sukanka 66-eri. Pirmą kartą 1956 metais surengtas Šveicarijoje, Lugane, konkursas sulaukė vos septynių dalyvių, o tiesiogiai jį transliavo dešimt Europos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gerbiamieji, šiandien tikrai yra didelė proga švęsti: šiandien yra „Eurovizijos” gimtadienis, jai sukanka 66-eri. Pirmą kartą 1956 metais surengtas Šveicarijoje, Lugane, konkursas sulaukė vos septynių dalyvių, o tiesiogiai jį transliavo dešimt Europos televizijos stočių. Konkurso idėja buvo nusižiūrėta nuo San Remo muzikos festivalio, tačiau jo tikslas buvo naudoti ir vystyti televizijos transliacijos technologijas. Nieks nenuginčys, kad šiandien šis renginys yra televizijos technologijų ir scenografijos šedevras. Net tie, kurie sako, kad tai kičo fiesta. Ne ten žiūrite, mielieji, „Eurovizija“ – ne apie tai.<br />Lietuvos debiutas „Eurovizijoje“ įvyko 1994 metais. Ne itin sėkmingas, nes pasiuntėme šaliai atstovauti tai, kas tik mums atrodė labai gražu, bet Europai – ne. Ovidijus Vyšniauskas su daina „Lopšinė mylimai“. Po to dar buvo Aistės Smilgevičiūtės „Strazdas“, kiek per anksti, nes eurovizinės dainos standartas konkurse buvo dar per daug galingas. O kaip nelengva buvo pasiekti nacionalinį susitaikymą ir santarvę po to, kai į „Eurovizijos“ sceną delegavome ne tik dainininką, bet ir senamadišką beretę... Ir kiek azarto atsirado po to, kai nuo Atėnų scenos buvo pareikšta, kad „We are the winners of Eurovision“. Ir nesvarbu, kad ir tada nebuvome pirmi, o šešti – aukščiausias mūsų pasiekimas, bet pasitikėjimo sparnai ėmė augti ir štai, prašom: nesidrovėjome Europai pateikti neeuroviziško standaro dainą ir dar lietuvių kalba. Kokie dideli užaugom su „Eurovizija“. Nenuostabu. Juk į ją įstojom anksčiau nei į Europos Sąjungą ar į NATO. Europos Sąjungai pirmininkavome, NATO viršūnių susitikimą kitąmet irgi organizuosime.<br />O mintį užbaigsiu kitaip, nei galbūt numanote. Pasakysiu, kad pirmąją „Euroviziją“ laimėjo šveicarė Lys Assia su daina „Refrain“.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip Kremlius liepė vadinti sovietų pajėgas ir kaip jos tiesioginiame eteryje kelissyk buvo pavadintos okupantais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-kremlius-liepe-vadinti-sovietu-pajegas-ir-kaip-jos-tiesioginiame-eteryje-kelissyk-buvo-pavadintos-okupantais--49875214</link><description><![CDATA[1983 metais, pačiame sovietų invazijos į Afganistaną įkarštyje, Maskvos radijo naujienų anglų kalba tarnybos žinių vedėjas Vladimiras Dančevas skaitydamas žinias rusų pajėgas Afganistane karts nuo karto pavadindavo okupantais. Sovietai į Afganistaną įsiveržė siekdami palaikyti nepopuliarią komunistinę šalies valdžią Afganistano kare. Kremlius savo pajėgas tada irgi leido vadinti tik ribotu karių kontingentu Afganistane. Keistus Maskvos radijo rusų vedėjo pranešimus pastebėjo BBC ir gegužės 23 dieną 1983 metais apie tai papasakojo savo žiniose. Maskvos radijuje iškart kilo skandalas, valdžia susizgribo – kur Dančevas. Jis gi eteryje...<br />Dančevui baigėsi ne taip blogai, kaip galėjo. Jis buvo nušalintas nuo eterio, priverstinai gydytas psichiatrijos ligoninėje. Tačiau jam buvo leista netgi grįžti į darbą radijuje. Bet tik į archyvų skyrių.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49875214</guid><pubDate>Mon, 23 May 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49875214/2022_05_20_93464756_4698_f_20220520140500598.mp3" length="3116303" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1983 metais, pačiame sovietų invazijos į Afganistaną įkarštyje, Maskvos radijo naujienų anglų kalba tarnybos žinių vedėjas Vladimiras Dančevas skaitydamas žinias rusų pajėgas Afganistane karts nuo karto pavadindavo okupantais. Sovietai į Afganistaną...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1983 metais, pačiame sovietų invazijos į Afganistaną įkarštyje, Maskvos radijo naujienų anglų kalba tarnybos žinių vedėjas Vladimiras Dančevas skaitydamas žinias rusų pajėgas Afganistane karts nuo karto pavadindavo okupantais. Sovietai į Afganistaną įsiveržė siekdami palaikyti nepopuliarią komunistinę šalies valdžią Afganistano kare. Kremlius savo pajėgas tada irgi leido vadinti tik ribotu karių kontingentu Afganistane. Keistus Maskvos radijo rusų vedėjo pranešimus pastebėjo BBC ir gegužės 23 dieną 1983 metais apie tai papasakojo savo žiniose. Maskvos radijuje iškart kilo skandalas, valdžia susizgribo – kur Dančevas. Jis gi eteryje...<br />Dančevui baigėsi ne taip blogai, kaip galėjo. Jis buvo nušalintas nuo eterio, priverstinai gydytas psichiatrijos ligoninėje. Tačiau jam buvo leista netgi grįžti į darbą radijuje. Bet tik į archyvų skyrių.]]></itunes:summary><itunes:duration>195</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai--49880452</link><description><![CDATA[Įdomūs faktai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49880452</guid><pubDate>Fri, 20 May 2022 19:24:51 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49880452/2022_05_20_4698_1_20220520092352964.mp3" length="3127977" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Įdomūs faktai.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Įdomūs faktai.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kiek spustelėjo pirmasis Amerikos greičio pažeidėjas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kiek-spustelejo-pirmasis-amerikos-greicio-pazeidejas--49860271</link><description><![CDATA[Ar žinote, kokia didžiausia pasaulyje bauda už greičio viršijimą ir kur buvo skirta. Po to, kai tai pasakysiu, pažadu, saugos diržu norėsite prisisegti ne tik automobilyje, bet ir troleibuse. Negarbingas greičio viršijimo baudos rekordas priklauso švedui, kurio tapatybė neatskleista. Žinoma, kad tai nutiko 2010-taisiais ir kad tas 37-erių metų žmogus turėjo sumokėti 1 milijono dolerių baudą už tai, kad Šveicarijoje leistiną greitį viršijo 170 km/h. Kartoju - tai buvo ne jo greitis, o viršgreitis ten, kur leidžiama 120 km/h, taigi jis važiavo 290 km/h greičiu. Prireikė pusės kilometro saugiai sustabdyti sportinį Mercedes SLS AMG, kurio deklaruojamas maksimalus greitis yra 317 km/h. Šveicarijoje baudos nėra fiksuotos ir jos, be to, dar neturi ir lubų. Baudos dydis nustatomas pagal tai, kokio dydžio nuodėmė yra padaryta ir kokius turtus valdo prasižengėlis. Akivaizdu, kad minėtas švedas nevargsta, nors vis tiek jo gaila – prasižengimą jis padarė nauju automobiliu, kurį buvo ką tik atsiėmęs iš pardavėjo Vokietijoje. Automobilį pareigūnai irgi atėmė.<br />Bet grįžkime prie sveiko proto reliatyvumo. Ir nusikelkime į 1896-tųjų gegužės 20-tąją. Tą dieną Niujorke Jacobas Germanas taksi elektromobiliu taip spustelėjo akceleratorių, kad jį netrukus sustabdė dviračiu patruliuojantis pareigūnas. Germanas tapo pirmuoju nusidėjėliu, pažeidusiu greičio apribojimą Jungtinėse Valstijose. Dėl to, kad prarado sveiką protą, netgi buvo pasodintas už grotų. Tuo metu Niujorke automobiliai (arba tai, kas tuo metu buvo vadinama automobiliais) galėjo tiesiąja važiuoti maksimaliu 12 km/h greičiu, posūkiuose turėjo prilėtinti iki 6 km/h. Nutrūktgalvis Germanas taip padūko, kad jo elektromobilis ėmė skuosti 19 km/h greičiu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49860271</guid><pubDate>Fri, 20 May 2022 06:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49860271/2022_05_19_eb08f6f2_4698_f_20220519150701982.mp3" length="3122574" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar žinote, kokia didžiausia pasaulyje bauda už greičio viršijimą ir kur buvo skirta. Po to, kai tai pasakysiu, pažadu, saugos diržu norėsite prisisegti ne tik automobilyje, bet ir troleibuse. Negarbingas greičio viršijimo baudos rekordas priklauso...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar žinote, kokia didžiausia pasaulyje bauda už greičio viršijimą ir kur buvo skirta. Po to, kai tai pasakysiu, pažadu, saugos diržu norėsite prisisegti ne tik automobilyje, bet ir troleibuse. Negarbingas greičio viršijimo baudos rekordas priklauso švedui, kurio tapatybė neatskleista. Žinoma, kad tai nutiko 2010-taisiais ir kad tas 37-erių metų žmogus turėjo sumokėti 1 milijono dolerių baudą už tai, kad Šveicarijoje leistiną greitį viršijo 170 km/h. Kartoju - tai buvo ne jo greitis, o viršgreitis ten, kur leidžiama 120 km/h, taigi jis važiavo 290 km/h greičiu. Prireikė pusės kilometro saugiai sustabdyti sportinį Mercedes SLS AMG, kurio deklaruojamas maksimalus greitis yra 317 km/h. Šveicarijoje baudos nėra fiksuotos ir jos, be to, dar neturi ir lubų. Baudos dydis nustatomas pagal tai, kokio dydžio nuodėmė yra padaryta ir kokius turtus valdo prasižengėlis. Akivaizdu, kad minėtas švedas nevargsta, nors vis tiek jo gaila – prasižengimą jis padarė nauju automobiliu, kurį buvo ką tik atsiėmęs iš pardavėjo Vokietijoje. Automobilį pareigūnai irgi atėmė.<br />Bet grįžkime prie sveiko proto reliatyvumo. Ir nusikelkime į 1896-tųjų gegužės 20-tąją. Tą dieną Niujorke Jacobas Germanas taksi elektromobiliu taip spustelėjo akceleratorių, kad jį netrukus sustabdė dviračiu patruliuojantis pareigūnas. Germanas tapo pirmuoju nusidėjėliu, pažeidusiu greičio apribojimą Jungtinėse Valstijose. Dėl to, kad prarado sveiką protą, netgi buvo pasodintas už grotų. Tuo metu Niujorke automobiliai (arba tai, kas tuo metu buvo vadinama automobiliais) galėjo tiesiąja važiuoti maksimaliu 12 km/h greičiu, posūkiuose turėjo prilėtinti iki 6 km/h. Nutrūktgalvis Germanas taip padūko, kad jo elektromobilis ėmė skuosti 19 km/h greičiu.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kiek galima užsidirbti iš varlių šokinėjimo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kiek-galima-uzsidirbti-is-varliu-sokinejimo--49856751</link><description><![CDATA[Keliaukime į Kaliforniją, į renginį, vykstantį trečią gegužės savaitgalį. Tas renginys vadinasi Kalaveraso apygardos mugė ir Varlių šokinėjimo čempionatas. Ir štai jums šios dienos faktas. Pirmąkart čempionatas buvo surengtas 1928 metų gegužės 19-tąją. Tąsyk dalyvauti čempionate užsiregistravo 51 varlė. Na gerai, buvo užregistruota, nes, suprantama, pačios varlės juk tokio čempionato nesugalvotų. Dabar varlės su savo šeimininkais čia keliauja iš viso pasaulio.<br />Mintį surengti tokias varlių šokinėjimo varžybas pasufleravo Marko Twaino aprašyta neva tikra istorija apie varlę vardu Dan’l Webster. Šeimininkas ją buvo gerai išdresavęs šokinėti (skamba kaip kiaušinis vištą moko). Kartą į kaimelį užsuko svetimšalis ir varlės savininkas jam pasiūlė susilažinti, kad Dan’l Webster nušokliuos toliau, aukščiau, greičiau už bet kurią kitą varlę. Svetimšalis slapčia prieš tai varlę (kaip čia dabar pasakyti… ) pripildė putpelių išmatų. Kai atėjo metas šokinėti, išgirtoji varlė nepajudėjo iš vietos. Svetimšalis pasiėmė susilažintus pinigus ir pasakė: tavo varlė niekuo ne geresnė už visas kitas. Ir pradingo.<br />Turbūt tai nėra visiškai tiesa. Juk Kalaveraso festivalyje kasmet išaiškinama varlė, kuri šeimininkui atneša ne tik garbę, bet ir 5000 dolerių prizą. Varlė turi pirma nušokuoti nuo startinio lelijos lapo iki finalinio. Su varlėmis galima kalbėti, joms švilpauti, dainuoti, pūsti orą, bet negalima jų liesti. Gyvūnų teisių gynėjai sako, kad varlių teisės čia tikrai nėra pažeidžiamos. Net ir tada, kai kai kurie šeimininkai ant savo varlių rėkia.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49856751</guid><pubDate>Thu, 19 May 2022 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49856751/2022_05_19_3899e86d_4698_f_20220519083141678.mp3" length="3102082" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Keliaukime į Kaliforniją, į renginį, vykstantį trečią gegužės savaitgalį. Tas renginys vadinasi Kalaveraso apygardos mugė ir Varlių šokinėjimo čempionatas. Ir štai jums šios dienos faktas. Pirmąkart čempionatas buvo surengtas 1928 metų gegužės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Keliaukime į Kaliforniją, į renginį, vykstantį trečią gegužės savaitgalį. Tas renginys vadinasi Kalaveraso apygardos mugė ir Varlių šokinėjimo čempionatas. Ir štai jums šios dienos faktas. Pirmąkart čempionatas buvo surengtas 1928 metų gegužės 19-tąją. Tąsyk dalyvauti čempionate užsiregistravo 51 varlė. Na gerai, buvo užregistruota, nes, suprantama, pačios varlės juk tokio čempionato nesugalvotų. Dabar varlės su savo šeimininkais čia keliauja iš viso pasaulio.<br />Mintį surengti tokias varlių šokinėjimo varžybas pasufleravo Marko Twaino aprašyta neva tikra istorija apie varlę vardu Dan’l Webster. Šeimininkas ją buvo gerai išdresavęs šokinėti (skamba kaip kiaušinis vištą moko). Kartą į kaimelį užsuko svetimšalis ir varlės savininkas jam pasiūlė susilažinti, kad Dan’l Webster nušokliuos toliau, aukščiau, greičiau už bet kurią kitą varlę. Svetimšalis slapčia prieš tai varlę (kaip čia dabar pasakyti… ) pripildė putpelių išmatų. Kai atėjo metas šokinėti, išgirtoji varlė nepajudėjo iš vietos. Svetimšalis pasiėmė susilažintus pinigus ir pasakė: tavo varlė niekuo ne geresnė už visas kitas. Ir pradingo.<br />Turbūt tai nėra visiškai tiesa. Juk Kalaveraso festivalyje kasmet išaiškinama varlė, kuri šeimininkui atneša ne tik garbę, bet ir 5000 dolerių prizą. Varlė turi pirma nušokuoti nuo startinio lelijos lapo iki finalinio. Su varlėmis galima kalbėti, joms švilpauti, dainuoti, pūsti orą, bet negalima jų liesti. Gyvūnų teisių gynėjai sako, kad varlių teisės čia tikrai nėra pažeidžiamos. Net ir tada, kai kai kurie šeimininkai ant savo varlių rėkia.]]></itunes:summary><itunes:duration>194</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl šveicarams nereikia didesnio atlyginimo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-sveicarams-nereikia-didesnio-atlyginimo--49827371</link><description><![CDATA[Šveicarijos Konstitucija leidžia svarbiais visuomenei klausimais rengti<br />referendumus keturis kartus per metus. Ar žinote, ko šveicarų klausė šią dieną, gegužės 18-tąją, 2014-taisiais? Prieš išgirsdami verčiau atsisėskite. Ar jie pritaria, kad minimalus valandinis atlyginimas būtų beveik 25 eurai už valandą? Reikalas tas, kad Šveicarijoje iš viso nebuvo įteisintas minimalus valandinis atlygis, šalies profsąjungų konfederacija mėnesių mėnesiais<br />agitavo už tai, kad tai būtų padaryta. O 25 eurai reiškė, kad toks atlygis daugiau nei dvigubai viršytų tuo metu egzistavusį didžiausią atlygį pasaulyje - 10 eurų už valandą Liuksemburge. Ir žinote, kaip nubalsavo šveicarai? 76 procentai balsavusiųjų pasisakė prieš tokią iniciatyvą ir minimalus atlygis nebuvo įteisintas.<br />Jūs man atsakykite: jeigu tokia lengva ranka atsisako lengvų pinigų, iš kur tie šveicarai tokie turtingi?]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49827371</guid><pubDate>Wed, 18 May 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49827371/2022_05_17_aed7301f_4698_f_20220517095415471.mp3" length="3131339" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šveicarijos Konstitucija leidžia svarbiais visuomenei klausimais rengti&#13;
referendumus keturis kartus per metus. Ar žinote, ko šveicarų klausė šią dieną, gegužės 18-tąją, 2014-taisiais? Prieš išgirsdami verčiau atsisėskite. Ar jie pritaria, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šveicarijos Konstitucija leidžia svarbiais visuomenei klausimais rengti<br />referendumus keturis kartus per metus. Ar žinote, ko šveicarų klausė šią dieną, gegužės 18-tąją, 2014-taisiais? Prieš išgirsdami verčiau atsisėskite. Ar jie pritaria, kad minimalus valandinis atlyginimas būtų beveik 25 eurai už valandą? Reikalas tas, kad Šveicarijoje iš viso nebuvo įteisintas minimalus valandinis atlygis, šalies profsąjungų konfederacija mėnesių mėnesiais<br />agitavo už tai, kad tai būtų padaryta. O 25 eurai reiškė, kad toks atlygis daugiau nei dvigubai viršytų tuo metu egzistavusį didžiausią atlygį pasaulyje - 10 eurų už valandą Liuksemburge. Ir žinote, kaip nubalsavo šveicarai? 76 procentai balsavusiųjų pasisakė prieš tokią iniciatyvą ir minimalus atlygis nebuvo įteisintas.<br />Jūs man atsakykite: jeigu tokia lengva ranka atsisako lengvų pinigų, iš kur tie šveicarai tokie turtingi?]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar Billas Gatesas mokėtų naudotis pirmuoju pasaulyje analoginiu kompiuteriu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-billas-gatesas-moketu-naudotis-pirmuoju-pasaulyje-analoginiu-kompiuteriu--49810430</link><description><![CDATA[Pirmieji kompiuteriai, dažniausiai gauti kaip labdara iš turtingų Europos kaimynų, buvo pirmiausiai statomi tuose įstaigų skyriuose, kur jų labiausiai reikėjo. Tiesa, tų skyrių darbuotojai ir toliau rašydavo ar skaičiuodavo ranka ar mašinėle, o kad kompiuteris nestovėtų dykas, tas, katras anksčiau už kitus suskaičiavo, prisėsdavo prie jo pasprogdinti burbuliukų ar minų. Taip buvo žengiami pirmieji kompiuterinio raštingumo žingsniai Lietuvoje, ir keistas dėsningumas - tas kelias ilgesnis tiems, kurie prisimena ne tik „Estrados Orbitoje”, bet ir serialus „Vergė Izaura” ar „Santa Barbara”.<br />Bet šiandien sužinosite, kad žmonijos kompiuterizacija neprasidėjo nei nuo Jobso, nei nuo Billo Gateso. 1901 metais tyrinėtojai prie Graikijos Antikiteros salos aptiko nuskendusio senovinio laivo liekanas. Tarp jų buvo vienas artefaktas, kuris labai sudomino mokslininkus. Šią dieną, gegužės<br />17-tąją 1902 metais, graikų archeologas Valeriosas Staisas tame radinyje identifikavo keturis krumpliaračius, o tai reiškė, kad tai buvo kažkos prietaisas. Atlkus daugybę tyrimų, paaiškėjo, kad tai - itin sudėtingas astronominis kalendorius, sudarytas iš bronzinių krumpliaračių,<br />ciferblatų bei rodyklių. Jis leido numatyti daugybės astronominių kūnų pozicijas gerokai į priekį. Šis išradimas yra vadinamas pirmuoju analoginiu kompiuteriu, kurį senovės romėnai, kaip manoma, sukūrė dar apie 200 metų prieš Kristų. Pagal radimo vietą jis pavadintas Antikiteros mechanizmu. Įdomu, ar dabartinio kompiuterinio raštingumo pakaktų dirbti su tuo Atikiteros mechanizmu?]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49810430</guid><pubDate>Tue, 17 May 2022 06:00:05 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49810430/2022_05_16_92ef5b50_4698_f_20220516101019955.mp3" length="3135518" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pirmieji kompiuteriai, dažniausiai gauti kaip labdara iš turtingų Europos kaimynų, buvo pirmiausiai statomi tuose įstaigų skyriuose, kur jų labiausiai reikėjo. Tiesa, tų skyrių darbuotojai ir toliau rašydavo ar skaičiuodavo ranka ar mašinėle, o kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirmieji kompiuteriai, dažniausiai gauti kaip labdara iš turtingų Europos kaimynų, buvo pirmiausiai statomi tuose įstaigų skyriuose, kur jų labiausiai reikėjo. Tiesa, tų skyrių darbuotojai ir toliau rašydavo ar skaičiuodavo ranka ar mašinėle, o kad kompiuteris nestovėtų dykas, tas, katras anksčiau už kitus suskaičiavo, prisėsdavo prie jo pasprogdinti burbuliukų ar minų. Taip buvo žengiami pirmieji kompiuterinio raštingumo žingsniai Lietuvoje, ir keistas dėsningumas - tas kelias ilgesnis tiems, kurie prisimena ne tik „Estrados Orbitoje”, bet ir serialus „Vergė Izaura” ar „Santa Barbara”.<br />Bet šiandien sužinosite, kad žmonijos kompiuterizacija neprasidėjo nei nuo Jobso, nei nuo Billo Gateso. 1901 metais tyrinėtojai prie Graikijos Antikiteros salos aptiko nuskendusio senovinio laivo liekanas. Tarp jų buvo vienas artefaktas, kuris labai sudomino mokslininkus. Šią dieną, gegužės<br />17-tąją 1902 metais, graikų archeologas Valeriosas Staisas tame radinyje identifikavo keturis krumpliaračius, o tai reiškė, kad tai buvo kažkos prietaisas. Atlkus daugybę tyrimų, paaiškėjo, kad tai - itin sudėtingas astronominis kalendorius, sudarytas iš bronzinių krumpliaračių,<br />ciferblatų bei rodyklių. Jis leido numatyti daugybės astronominių kūnų pozicijas gerokai į priekį. Šis išradimas yra vadinamas pirmuoju analoginiu kompiuteriu, kurį senovės romėnai, kaip manoma, sukūrė dar apie 200 metų prieš Kristų. Pagal radimo vietą jis pavadintas Antikiteros mechanizmu. Įdomu, ar dabartinio kompiuterinio raštingumo pakaktų dirbti su tuo Atikiteros mechanizmu?]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas nutiks jūsų organizmui, jeigu, važiuodami 56 km/h greičiu, sustosite per 1/10 sekundės?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-nutiks-jusu-organizmui-jeigu-vaziuodami-56-km-h-greiciu-sustosite-per-1-10-sekundes--49810473</link><description><![CDATA[Prieš pakildami į orą žmonės raketomis raižė žemę, kad išsiaiškintų, kokias gravitacines apkrovas gali atlaikyti žmogaus kūnas. Ypač dideles apkrovas astronautams tenka ištverti išskrendant ir įskrendant į žemės atmosferą. Gegužės 16 dieną 1958 metais vienas eksperimentas per plauką nesibaigė tragedija. Dykumoje Naujojoje Meksikoje Jungtinių valstijų karinių oro pajėgų kapitonas Elis Beedingas sėdo į raketinį vežimėlį (roges). Pasileidusios trasa jos išvystė beveik 56 km/h greitį, tuomet staigiai stabdė ir visiškai sustojo per mažiau nei 1/10 sekundės ir vos per 30 centimetrų. Beedingas rogėse sėdėjo atbulomis. Apkrovos buvo tokios didelės, kad jis prarado sąmonę. Vėliau jis pasakojo tą akimirką pajutęs smūgį, tarytum su beisbolo lazda būtų trenkta per penktą slankstelį. Davikliai parodė, kad Beedingas turėjo atlaikyti 40,04 g jėgų apkrovas, apkrovų pikas truko keturias šimtąsias sekundės. Laimei, po dešimties minučių pilotas sąmonę atgavo. Tačiau į Guinesso rekordų knygą įrašyta, tą patį skelbia daugelis žinynų, kad Beedingas atlaikė beveik 83 g apkrovas. Taip, tokį rezultatą jutikliai iš tiesų užfiksavo, tačiau tai buvo momentinis akseleracijos šoktelėjimas, kuris įvyko dėl Beedingo šonkaulių elastingos reakcijos į apkrovas.<br />Taigi, dėl kosmoso užkariavimo aukojosi ne tik vaisinės muselės, garsioji Laika, skruzdėlės, katės, varlės, 32 beždžionės ir netgi medūza. Aukojosi ir žmonės. Turbūt ir Miunhauzeną reiktų priskirti prie pasiaukojusių, juk jis palaikė žmonijos siekį nuskristi į kosmosą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49810473</guid><pubDate>Mon, 16 May 2022 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49810473/2022_05_16_bc0b0642_4698_f_20220516085024144.mp3" length="3135518" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš pakildami į orą žmonės raketomis raižė žemę, kad išsiaiškintų, kokias gravitacines apkrovas gali atlaikyti žmogaus kūnas. Ypač dideles apkrovas astronautams tenka ištverti išskrendant ir įskrendant į žemės atmosferą. Gegužės 16 dieną 1958 metais...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš pakildami į orą žmonės raketomis raižė žemę, kad išsiaiškintų, kokias gravitacines apkrovas gali atlaikyti žmogaus kūnas. Ypač dideles apkrovas astronautams tenka ištverti išskrendant ir įskrendant į žemės atmosferą. Gegužės 16 dieną 1958 metais vienas eksperimentas per plauką nesibaigė tragedija. Dykumoje Naujojoje Meksikoje Jungtinių valstijų karinių oro pajėgų kapitonas Elis Beedingas sėdo į raketinį vežimėlį (roges). Pasileidusios trasa jos išvystė beveik 56 km/h greitį, tuomet staigiai stabdė ir visiškai sustojo per mažiau nei 1/10 sekundės ir vos per 30 centimetrų. Beedingas rogėse sėdėjo atbulomis. Apkrovos buvo tokios didelės, kad jis prarado sąmonę. Vėliau jis pasakojo tą akimirką pajutęs smūgį, tarytum su beisbolo lazda būtų trenkta per penktą slankstelį. Davikliai parodė, kad Beedingas turėjo atlaikyti 40,04 g jėgų apkrovas, apkrovų pikas truko keturias šimtąsias sekundės. Laimei, po dešimties minučių pilotas sąmonę atgavo. Tačiau į Guinesso rekordų knygą įrašyta, tą patį skelbia daugelis žinynų, kad Beedingas atlaikė beveik 83 g apkrovas. Taip, tokį rezultatą jutikliai iš tiesų užfiksavo, tačiau tai buvo momentinis akseleracijos šoktelėjimas, kuris įvyko dėl Beedingo šonkaulių elastingos reakcijos į apkrovas.<br />Taigi, dėl kosmoso užkariavimo aukojosi ne tik vaisinės muselės, garsioji Laika, skruzdėlės, katės, varlės, 32 beždžionės ir netgi medūza. Aukojosi ir žmonės. Turbūt ir Miunhauzeną reiktų priskirti prie pasiaukojusių, juk jis palaikė žmonijos siekį nuskristi į kosmosą.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl ten, kur nenaudojami stalo įrankiai, valgyti galima tik dešine ranka?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-ten-kur-nenaudojami-stalo-irankiai-valgyti-galima-tik-desine-ranka--49770648</link><description><![CDATA[Stalo etiketas - tikras mokslas, nors pats reiškinys irgi keistokas. Kaip įprasta, kairėje rankoje reikėtų laikyti šakutę (dantukais žemyn), o dešinėje - peilį, sako etiketo instrukcijos. Kodėl tada kairiarankiams leidžiama rašyti kaire ranka? (Jeigu nežinote, tai sovietai bandė išmušti šitokį įprotį, nes laikė tai anomalija, todėl rašyti galima buvo tik dešine.)<br />Kodėl laisvame pasaulyje kalbėti galima ką nori, o kaip valgyti - parašyta instrukcijose? Juk šią problemą galima taip lengvai išspręsti. Ir, beje, ji vienodai sėkmingai išspręsta ir demokratinėse, ir diktatoriškose šalyse - lazdelės arba, kaip kartais pavadiname, pagaliukai. Ar kada matėte japoniškame arba kinų restorane stalą, nukrautą pagaliukais?<br />O yra dar kitoks būdas. Teigiama, kad beveik trečdalis pasaulio žmonių valgo tiesiog rankomis. Tiesa, čia irgi yra niuansų. Rankomis valgoma daugiausia besivystančio pasaulio šalyse. Ir ten yra priimta, kad mandagu yra valgyti dešine ranka, nes kaire ranka žmonės dažniausiai atlieka higieninius veiksmus. (Įdomu, kaip kairiarankiams šiuo atveju?)<br />Bet gal jau metas būtų jums pagaliau atskleisti, kodėl šiandien apie tuos valgymo įrankius. Teigiama, kad šią dieną, gegužės 13-tąją, 1637 metais Prancūzijos kardinolas Rišeljė virtuvės personalui liepė suapvalinti visų turimų peilių galus. Taip gimė stalo peiliai. Kardinolas greičiausiai neapsikentė vulgaraus vyrų elgesio, kai šie valgymui naudojo durklus. Durklai smigdavo ne tik į mėsą, bet ir į stalą, kai vyrams reikėjo laisvų rankų. Dar, sako, durklų smaigaliu tie prancūzų stuobriai rakinėdavo dantis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49770648</guid><pubDate>Fri, 13 May 2022 06:00:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49770648/2022_05_12_12e02725_4698_f_20220512114541115.mp3" length="3095394" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Stalo etiketas - tikras mokslas, nors pats reiškinys irgi keistokas. Kaip įprasta, kairėje rankoje reikėtų laikyti šakutę (dantukais žemyn), o dešinėje - peilį, sako etiketo instrukcijos. Kodėl tada kairiarankiams leidžiama rašyti kaire ranka? (Jeigu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Stalo etiketas - tikras mokslas, nors pats reiškinys irgi keistokas. Kaip įprasta, kairėje rankoje reikėtų laikyti šakutę (dantukais žemyn), o dešinėje - peilį, sako etiketo instrukcijos. Kodėl tada kairiarankiams leidžiama rašyti kaire ranka? (Jeigu nežinote, tai sovietai bandė išmušti šitokį įprotį, nes laikė tai anomalija, todėl rašyti galima buvo tik dešine.)<br />Kodėl laisvame pasaulyje kalbėti galima ką nori, o kaip valgyti - parašyta instrukcijose? Juk šią problemą galima taip lengvai išspręsti. Ir, beje, ji vienodai sėkmingai išspręsta ir demokratinėse, ir diktatoriškose šalyse - lazdelės arba, kaip kartais pavadiname, pagaliukai. Ar kada matėte japoniškame arba kinų restorane stalą, nukrautą pagaliukais?<br />O yra dar kitoks būdas. Teigiama, kad beveik trečdalis pasaulio žmonių valgo tiesiog rankomis. Tiesa, čia irgi yra niuansų. Rankomis valgoma daugiausia besivystančio pasaulio šalyse. Ir ten yra priimta, kad mandagu yra valgyti dešine ranka, nes kaire ranka žmonės dažniausiai atlieka higieninius veiksmus. (Įdomu, kaip kairiarankiams šiuo atveju?)<br />Bet gal jau metas būtų jums pagaliau atskleisti, kodėl šiandien apie tuos valgymo įrankius. Teigiama, kad šią dieną, gegužės 13-tąją, 1637 metais Prancūzijos kardinolas Rišeljė virtuvės personalui liepė suapvalinti visų turimų peilių galus. Taip gimė stalo peiliai. Kardinolas greičiausiai neapsikentė vulgaraus vyrų elgesio, kai šie valgymui naudojo durklus. Durklai smigdavo ne tik į mėsą, bet ir į stalą, kai vyrams reikėjo laisvų rankų. Dar, sako, durklų smaigaliu tie prancūzų stuobriai rakinėdavo dantis.]]></itunes:summary><itunes:duration>194</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ką reklamavo pirmoji ledų reklama pasaulyje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ka-reklamavo-pirmoji-ledu-reklama-pasaulyje--49755308</link><description><![CDATA[Ar žinote, kad ne tik komunizmo laikais ledai buvo sunkiai pasiekiama svajonė? Europiečiai ledus pradėjo gaminti jau XVII amžiaus pabaigoje. Ir nors šaldymo technologijos dar mažai buvo prieinamos, konditeriai jau neribojo fantazijos eksperimentuodami su šiuo desertu. Buvo bandymų į ledus įmaišyti ne tik sūrio, bet ir fois gras – ančių kepenėlių pašteto.<br />Ledus užšaldydavo šalčio šuliniuose, tad jie buvo tik turtingųjų privilegija.<br />Bet gal pagalvojote, kad gegužės 12-toji yra šaldytuvo gimimo diena? Ne. Manoma, kad 1777 metais šią dieną Niujorko laikrašyje „New York Gazette“ išspausdintas skelbimas yra pirmoji pasaulyje ledų reklama. Jame konditeris Filipo Lenzi informavo, kad krautuvė perkelta į naują vietą, drauge ištikimus klientus patikino, kad šie ir toliau galės įsigyti<br />ne tik mėgstamų saldumynų, bet ir ledų. Galbūt netgi kiekvieną dieną.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49755308</guid><pubDate>Thu, 12 May 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49755308/2022_05_11_d6596402_4698_f_20220511122404968.mp3" length="3026013" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar žinote, kad ne tik komunizmo laikais ledai buvo sunkiai pasiekiama svajonė? Europiečiai ledus pradėjo gaminti jau XVII amžiaus pabaigoje. Ir nors šaldymo technologijos dar mažai buvo prieinamos, konditeriai jau neribojo fantazijos eksperimentuodami...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar žinote, kad ne tik komunizmo laikais ledai buvo sunkiai pasiekiama svajonė? Europiečiai ledus pradėjo gaminti jau XVII amžiaus pabaigoje. Ir nors šaldymo technologijos dar mažai buvo prieinamos, konditeriai jau neribojo fantazijos eksperimentuodami su šiuo desertu. Buvo bandymų į ledus įmaišyti ne tik sūrio, bet ir fois gras – ančių kepenėlių pašteto.<br />Ledus užšaldydavo šalčio šuliniuose, tad jie buvo tik turtingųjų privilegija.<br />Bet gal pagalvojote, kad gegužės 12-toji yra šaldytuvo gimimo diena? Ne. Manoma, kad 1777 metais šią dieną Niujorko laikrašyje „New York Gazette“ išspausdintas skelbimas yra pirmoji pasaulyje ledų reklama. Jame konditeris Filipo Lenzi informavo, kad krautuvė perkelta į naują vietą, drauge ištikimus klientus patikino, kad šie ir toliau galės įsigyti<br />ne tik mėgstamų saldumynų, bet ir ledų. Galbūt netgi kiekvieną dieną.]]></itunes:summary><itunes:duration>190</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas bendra tarp praeity Lietuvoje žinomo Ubagų karaliaus ir britų aristokratų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-bendra-tarp-praeity-lietuvoje-zinomo-ubagu-karaliaus-ir-britu-aristokratu--49732885</link><description><![CDATA[Pirmiausia priminsiu naujienų agentūros BNS pranešimą dutūkstantųjų lapkričio mėnesį. „Austrijos ambasadorius Vilniuje pranešė, kad kitąmet (t. y. 2001-aisiais) Vienos pokylis nebebus rengiamas. Organizuoti labdaringą pokylį atsisakyta dėl radikalios Laisvės sąjungos<br />ketinimų susidoroti su renginio svečiais.”<br />Pirmą kartą Vienos pokylis Vilniaus rotušėje buvo surengtas 1999 metais ir jau tada jo dalyviai turėjo pajausti, kad žaidžia su ugnimi. Tuo metu, kai garbūs ponai sukosi Vienos valso ritmu, Ubagų karaliumi pasivadinusio Vytauto Šustausko prie Rotušės suburta dviejų šimtų istoriškai<br />labiau mums pažįstamo socialinio sluoksnio atstovai gynė istorinį teisingumą – jie sukosi polkos rimtu. Po šio renginio Vytautas Šustauskas gavo 15 parų arešto. Kaip tada buvo skelbiama, už nesankcionuoto mitingo organizavimą. Ko iš tiesų tuomet išsigando valso mėgėjai? Gal Ubagų karalius buvo nusiteikęs visai ne prieš juos?<br />Tiesa slypi anapus ir gali būti, kad dabar mes prie jos pagaliau prisikasime. Mums padės faktas, kuris gegužės 11 dieną nutiko Anglijoje 1812<br />metais. Teigiama, kad tą dieną į aristokratų mėgstamus šokių pobūvius Londone, kurie būdavo rengiami kiekvieną savaitę, atkeliavo valsas. Manoma, kad valsas galėjo gimti iš Rytų Europos liaudies šokių, kur poros irgi sukasi sukibusios, dar sakoma, kad jis atkeliavo iš Vokietijos,<br />vokiškai „waltz” reiškia suktis. Į Londoną valsas greičiausiai atklydo iš Paryžiaus. Iki tol ledi ir džentelmenai tuose susibūrimuose šokdavo liaudiškus šokius, tačiau valsas turėjo vieną naujovę, dėl kurios iškart užsitraukė puritonų nemalonę ir buvo laikomas amoraliu: skirtingai nei<br />strakaliojimas šokant polką ir klumpakojį, čia partneriai nesiskirdavo visą šokį ir būdavo nepadoriai arti vienas kito, netgi lietė juosmenį ar petį.<br />Taigi dabar dar kartą užduokime klausimą – už ką atsėdėjo Vytautas Šustauskas? Ar kas nors jo tada paklausė, gal jam tiesiog nepatinka<br />valsas dėl ką tik išvardintų priežasčių? O jeigu turėti tokį nusistatymą kažkada buvo leista britų aristokratams, kodėl taip pat galvoti teisės neturėjo Ubagų karalius?]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49732885</guid><pubDate>Wed, 11 May 2022 06:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49732885/2022_05_09_0eac834a_4698_f_20220509101535706.mp3" length="3120054" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pirmiausia priminsiu naujienų agentūros BNS pranešimą dutūkstantųjų lapkričio mėnesį. „Austrijos ambasadorius Vilniuje pranešė, kad kitąmet (t. y. 2001-aisiais) Vienos pokylis nebebus rengiamas. Organizuoti labdaringą pokylį atsisakyta dėl radikalios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirmiausia priminsiu naujienų agentūros BNS pranešimą dutūkstantųjų lapkričio mėnesį. „Austrijos ambasadorius Vilniuje pranešė, kad kitąmet (t. y. 2001-aisiais) Vienos pokylis nebebus rengiamas. Organizuoti labdaringą pokylį atsisakyta dėl radikalios Laisvės sąjungos<br />ketinimų susidoroti su renginio svečiais.”<br />Pirmą kartą Vienos pokylis Vilniaus rotušėje buvo surengtas 1999 metais ir jau tada jo dalyviai turėjo pajausti, kad žaidžia su ugnimi. Tuo metu, kai garbūs ponai sukosi Vienos valso ritmu, Ubagų karaliumi pasivadinusio Vytauto Šustausko prie Rotušės suburta dviejų šimtų istoriškai<br />labiau mums pažįstamo socialinio sluoksnio atstovai gynė istorinį teisingumą – jie sukosi polkos rimtu. Po šio renginio Vytautas Šustauskas gavo 15 parų arešto. Kaip tada buvo skelbiama, už nesankcionuoto mitingo organizavimą. Ko iš tiesų tuomet išsigando valso mėgėjai? Gal Ubagų karalius buvo nusiteikęs visai ne prieš juos?<br />Tiesa slypi anapus ir gali būti, kad dabar mes prie jos pagaliau prisikasime. Mums padės faktas, kuris gegužės 11 dieną nutiko Anglijoje 1812<br />metais. Teigiama, kad tą dieną į aristokratų mėgstamus šokių pobūvius Londone, kurie būdavo rengiami kiekvieną savaitę, atkeliavo valsas. Manoma, kad valsas galėjo gimti iš Rytų Europos liaudies šokių, kur poros irgi sukasi sukibusios, dar sakoma, kad jis atkeliavo iš Vokietijos,<br />vokiškai „waltz” reiškia suktis. Į Londoną valsas greičiausiai atklydo iš Paryžiaus. Iki tol ledi ir džentelmenai tuose susibūrimuose šokdavo liaudiškus šokius, tačiau valsas turėjo vieną naujovę, dėl kurios iškart užsitraukė puritonų nemalonę ir buvo laikomas amoraliu: skirtingai nei<br />strakaliojimas šokant polką ir klumpakojį, čia partneriai nesiskirdavo visą šokį ir būdavo nepadoriai arti vienas kito, netgi lietė juosmenį ar petį.<br />Taigi dabar dar kartą užduokime klausimą – už ką atsėdėjo Vytautas Šustauskas? Ar kas nors jo tada paklausė, gal jam tiesiog nepatinka<br />valsas dėl ką tik išvardintų priežasčių? O jeigu turėti tokį nusistatymą kažkada buvo leista britų aristokratams, kodėl taip pat galvoti teisės neturėjo Ubagų karalius?]]></itunes:summary><itunes:duration>195</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl Kinijos policininkams teko sulaikyti tris leopardus ir safari parko vadovą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-kinijos-policininkams-teko-sulaikyti-tris-leopardus-ir-safari-parko-vadova--49732891</link><description><![CDATA[Lygiai prieš metus, gegužės 10-tąją tas parkas pripažino, kad buvo nemažas reikalas parašyti skelbimą, deja, to nepadarė. Ne kačiukas prapuolė, nors tai, kas prapuolė priklauso kačių šeimai.<br />Policija nustatė, kad beveik prieš mėnesį iš parko teritorijos sugebėjo pasprukti trys leopardai. Bet parko administratoriai tylėjo it vandens burnon prisisėmę, nes bijojo, kad tokia naujiena atbaidys žmones nuo noro apsilankyti safari parke per darbo žmonių šventės gegužės pirmąją<br />laisvadienius. Ir su logika tiems kinų vadybininkams negerai. Kol leopardai slampinėja po gyvenamuosius rajonus žmonės kaip tik labiau motyvuoti atvykti į parką, užsirakinti vartelius iš vidaus ir palaukti, kol žvėrys bus sugauti.<br />Tiesa paaiškėjo, kai internete pradėjo plisti filmuoti vaizdai, kuriuose leopardai slankioja palei gyventojų namus. Hangžu safari parkui Fujange teko pripažinti tiesą. Tuomet jie dar ir paskelbė - per šventes lankytojai nelaukiami, nes saugi nuo leopardų vieta - parkas - užsidaro saugumo<br />sumetimais.<br />Policija iki to momento jau buvo sulaikiusi du leopardus, taip pat ir keletą safari parko darbuotojų, tarp jų ir vadovą. Trečio leopardo paieškos užtruko ilgiau.<br />Ko mus moko ši istorija? Kai kitą kartą nuvyksite į zoologijos sodą, spoksosite į tuščią liūtų ar tigrų narvą, o prižiūrėtojai jums sakys, kad žvėrys, turbūt, miega pasislėpę savo vėsiame narve, žinokite - nebūtinai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49732891</guid><pubDate>Tue, 10 May 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49732891/2022_05_06_5e4e43af_4698_f_20220509095644025.mp3" length="3124225" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lygiai prieš metus, gegužės 10-tąją tas parkas pripažino, kad buvo nemažas reikalas parašyti skelbimą, deja, to nepadarė. Ne kačiukas prapuolė, nors tai, kas prapuolė priklauso kačių šeimai.&#13;
Policija nustatė, kad beveik prieš mėnesį iš parko...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lygiai prieš metus, gegužės 10-tąją tas parkas pripažino, kad buvo nemažas reikalas parašyti skelbimą, deja, to nepadarė. Ne kačiukas prapuolė, nors tai, kas prapuolė priklauso kačių šeimai.<br />Policija nustatė, kad beveik prieš mėnesį iš parko teritorijos sugebėjo pasprukti trys leopardai. Bet parko administratoriai tylėjo it vandens burnon prisisėmę, nes bijojo, kad tokia naujiena atbaidys žmones nuo noro apsilankyti safari parke per darbo žmonių šventės gegužės pirmąją<br />laisvadienius. Ir su logika tiems kinų vadybininkams negerai. Kol leopardai slampinėja po gyvenamuosius rajonus žmonės kaip tik labiau motyvuoti atvykti į parką, užsirakinti vartelius iš vidaus ir palaukti, kol žvėrys bus sugauti.<br />Tiesa paaiškėjo, kai internete pradėjo plisti filmuoti vaizdai, kuriuose leopardai slankioja palei gyventojų namus. Hangžu safari parkui Fujange teko pripažinti tiesą. Tuomet jie dar ir paskelbė - per šventes lankytojai nelaukiami, nes saugi nuo leopardų vieta - parkas - užsidaro saugumo<br />sumetimais.<br />Policija iki to momento jau buvo sulaikiusi du leopardus, taip pat ir keletą safari parko darbuotojų, tarp jų ir vadovą. Trečio leopardo paieškos užtruko ilgiau.<br />Ko mus moko ši istorija? Kai kitą kartą nuvyksite į zoologijos sodą, spoksosite į tuščią liūtų ar tigrų narvą, o prižiūrėtojai jums sakys, kad žvėrys, turbūt, miega pasislėpę savo vėsiame narve, žinokite - nebūtinai.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas buvo pirmiau nei Greta Thunberg?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-buvo-pirmiau-nei-greta-thunberg--49732896</link><description><![CDATA[2002 metais Vokietija tapo pirmoji didelė Europos valstybė, kurioje buvo įdiegta taros užstato sistema. Lietuvoje taromatai pasirodė 2016-taisiais. Iki tol tik trečdalis taros buvo grąžinama, per porą metų rezultatai pranoko lūkesčius - 9 iš 10 sistemoje dalyvaujančių butelių ir skardinių yra grąžinama. Nesvarbu, kad aplinka rūpintis žmonės motyvuojami finansiškai, svarbu, kad rezultatas nėra miglotas kaip klimato kaita.<br />Butelių užstato sistema pasaulyje gyvuoja jau daugiau nei šimtą metų. Praėjusio amžiaus vidury gazuotų gėrimų gamintojai sugalvojo gaminti vienkartinius butelius - kad nereiktų švaistyti pinigų juos surenkant. Kai Jungtinėje karalystėje į tokius butelius šnypščiančius limonadus pradėjo pilstyti Schweppes, tuo metu dar nauja nevyriausybinė gamtosaugos organizacija Planetos Žemė draugai surinko pusantro tūkstančių tokių butelių ir gegužės 9-tąją 1971 metais išrikiavo juos prie bendrovės būstinės įėjimo. Tai, ko gero, buvo vienas pirmųjų gamtosauginių protestų.<br />Bet šuo lojo, o karavanas ėjo. Nes horizonte nei Severinos, nei Gretos dar nebuvo matyti.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49732896</guid><pubDate>Mon, 09 May 2022 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49732896/2022_05_09_60a93ce7_4698_f_20220509091233985.mp3" length="3130085" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2002 metais Vokietija tapo pirmoji didelė Europos valstybė, kurioje buvo įdiegta taros užstato sistema. Lietuvoje taromatai pasirodė 2016-taisiais. Iki tol tik trečdalis taros buvo grąžinama, per porą metų rezultatai pranoko lūkesčius - 9 iš 10...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2002 metais Vokietija tapo pirmoji didelė Europos valstybė, kurioje buvo įdiegta taros užstato sistema. Lietuvoje taromatai pasirodė 2016-taisiais. Iki tol tik trečdalis taros buvo grąžinama, per porą metų rezultatai pranoko lūkesčius - 9 iš 10 sistemoje dalyvaujančių butelių ir skardinių yra grąžinama. Nesvarbu, kad aplinka rūpintis žmonės motyvuojami finansiškai, svarbu, kad rezultatas nėra miglotas kaip klimato kaita.<br />Butelių užstato sistema pasaulyje gyvuoja jau daugiau nei šimtą metų. Praėjusio amžiaus vidury gazuotų gėrimų gamintojai sugalvojo gaminti vienkartinius butelius - kad nereiktų švaistyti pinigų juos surenkant. Kai Jungtinėje karalystėje į tokius butelius šnypščiančius limonadus pradėjo pilstyti Schweppes, tuo metu dar nauja nevyriausybinė gamtosaugos organizacija Planetos Žemė draugai surinko pusantro tūkstančių tokių butelių ir gegužės 9-tąją 1971 metais išrikiavo juos prie bendrovės būstinės įėjimo. Tai, ko gero, buvo vienas pirmųjų gamtosauginių protestų.<br />Bet šuo lojo, o karavanas ėjo. Nes horizonte nei Severinos, nei Gretos dar nebuvo matyti.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Už kokius pinigus serialo „Draugai“ herojai galėjo sau leisti išsinuomoti tokį didelį butą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-uz-kokius-pinigus-serialo-draugai-herojai-galejo-sau-leisti-issinuomoti-toki-dideli-buta--49676089</link><description><![CDATA[Galite tik įsivaizduoti, kokia depresija turėjo apimti Ameriką po 2004-tų metų gegužės 6 dienos, kai buvo parodyta paskutinė, dešimt sezonų gyvavusio serialo „Friends“ arba „Draugai“ serija.<br />Ją stebėjo daugiau nei šeštadalis šalies gyventojų.<br />Šešių, kartu gyvenančių draugų, kasdienybę pasakojantis serialas yra laikomas vienu sėkmingiausiu per visą televizijos istoriją.<br />Už kiekvieną paskutinio sezono seriją NBC televizija serialą kūrusiai Warner Bros kompanijai mokėjo po 10 milijonų dolerių, tai yra didžiausia kada nors mokėta kaina už 30 minučių seriją. Dabar kasmet Warner Bros iš licensijų už serialą uždirba po milijardą dolerių, o tai reiškia, kad pagrindiniai aktoriai Jenifer Aniston, Cortney Cox, Lisa Cudrow, Matt LeBlanc, Mathew Perry ir David Shwimer pagal susitarimą komisinių per metus gauna po 20 milijonų dolerių. Beje, jų herojai seriale turtais netryško, dėl to milijonams žiūrovų pasaulyje jie ir jų istorijos atrodė tokie savi ir tikri. Ir mažai kam abejonių keldavo nepaprastai erdvi „Draugų“ nuomojamo buto svetainė viename iš brangiausių pasaulio miestų rajonų - Manhetene.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49676089</guid><pubDate>Fri, 06 May 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49676089/2022_05_05_ab66bd2c_4698_f_20220505163633654.mp3" length="3135928" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Galite tik įsivaizduoti, kokia depresija turėjo apimti Ameriką po 2004-tų metų gegužės 6 dienos, kai buvo parodyta paskutinė, dešimt sezonų gyvavusio serialo „Friends“ arba „Draugai“ serija.&#13;
Ją stebėjo daugiau nei šeštadalis šalies gyventojų.&#13;
Šešių,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Galite tik įsivaizduoti, kokia depresija turėjo apimti Ameriką po 2004-tų metų gegužės 6 dienos, kai buvo parodyta paskutinė, dešimt sezonų gyvavusio serialo „Friends“ arba „Draugai“ serija.<br />Ją stebėjo daugiau nei šeštadalis šalies gyventojų.<br />Šešių, kartu gyvenančių draugų, kasdienybę pasakojantis serialas yra laikomas vienu sėkmingiausiu per visą televizijos istoriją.<br />Už kiekvieną paskutinio sezono seriją NBC televizija serialą kūrusiai Warner Bros kompanijai mokėjo po 10 milijonų dolerių, tai yra didžiausia kada nors mokėta kaina už 30 minučių seriją. Dabar kasmet Warner Bros iš licensijų už serialą uždirba po milijardą dolerių, o tai reiškia, kad pagrindiniai aktoriai Jenifer Aniston, Cortney Cox, Lisa Cudrow, Matt LeBlanc, Mathew Perry ir David Shwimer pagal susitarimą komisinių per metus gauna po 20 milijonų dolerių. Beje, jų herojai seriale turtais netryško, dėl to milijonams žiūrovų pasaulyje jie ir jų istorijos atrodė tokie savi ir tikri. Ir mažai kam abejonių keldavo nepaprastai erdvi „Draugų“ nuomojamo buto svetainė viename iš brangiausių pasaulio miestų rajonų - Manhetene.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ko netyčia parfumeris pridėjo per daug į kvepalus, kuriems sukanka 101 metai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ko-netycia-parfumeris-pridejo-per-daug-i-kvepalus-kuriems-sukanka-101-metai--49674129</link><description><![CDATA[XX amžiaus pradžios prancūzų rašytojas Marselis Prustas pastebėjo tokį dalyką - kvapai sukelia prisiminimus. Kiek vėliau mokslininkai išsiaiškino įspūdingą dalyką daugybė pojūčių, kurie sukelia prisiminimus, prieš tai yra apdorojami įvairiose smegenų zonose, tačiau kvapų ir skonių pojūčiai tiesiogiai aktyvuoja smegenų sritį, kuri atsakinga už prisiminimus.<br />Tad dabar paklausiu - ką prisimenate, kai ore pajuntate Chanel Numeris 5 dvelksmą? Jeigu šito kvapo ir neatsimenate, tačiau pačių kvepalų pavadinimą greičiausiai žinote. Šiandien, gegužės 5-tąją, Chanel Number 5 sueina 101-eri. Praėjusio amžiaus pradžioje prancūzų rūbų dizainerė ir verslininkė Gabrielė Coco Chanel jau buvo tapusi mados legenda, kai sutikusi parfumerį Ernestą Beaux nusprendė sukurti kvepalus, kurių aromatas primintų, kaip ji sakė, moterį, ne rožę. Legenda pasakoja, kad Beuax per klaidą viename iš mėginių padaugino aldehido, naujo tuo metu cheminio elemento, kuris ilgiau išsaugo aromatą. Būtent šį variantą Coco Chanel ir pasirinko, o buteliukas buvo pažymėtas numeriu 5. Iki tol parfumeriai, naudodavo tik citrinos, bergamotės ir apelsino kvapus kurdami aromatus, tačiau jie greitai išsivadėdavo. Taigi, Coco Chanel, sukėlusi smarkius vėjus mados pasaulyje, sugebėjo juos dar ir iškvepinti.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49674129</guid><pubDate>Thu, 05 May 2022 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49674129/2022_05_04_81666372_4698_f_20220505134903687.mp3" length="3119628" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>XX amžiaus pradžios prancūzų rašytojas Marselis Prustas pastebėjo tokį dalyką - kvapai sukelia prisiminimus. Kiek vėliau mokslininkai išsiaiškino įspūdingą dalyką daugybė pojūčių, kurie sukelia prisiminimus, prieš tai yra apdorojami įvairiose smegenų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[XX amžiaus pradžios prancūzų rašytojas Marselis Prustas pastebėjo tokį dalyką - kvapai sukelia prisiminimus. Kiek vėliau mokslininkai išsiaiškino įspūdingą dalyką daugybė pojūčių, kurie sukelia prisiminimus, prieš tai yra apdorojami įvairiose smegenų zonose, tačiau kvapų ir skonių pojūčiai tiesiogiai aktyvuoja smegenų sritį, kuri atsakinga už prisiminimus.<br />Tad dabar paklausiu - ką prisimenate, kai ore pajuntate Chanel Numeris 5 dvelksmą? Jeigu šito kvapo ir neatsimenate, tačiau pačių kvepalų pavadinimą greičiausiai žinote. Šiandien, gegužės 5-tąją, Chanel Number 5 sueina 101-eri. Praėjusio amžiaus pradžioje prancūzų rūbų dizainerė ir verslininkė Gabrielė Coco Chanel jau buvo tapusi mados legenda, kai sutikusi parfumerį Ernestą Beaux nusprendė sukurti kvepalus, kurių aromatas primintų, kaip ji sakė, moterį, ne rožę. Legenda pasakoja, kad Beuax per klaidą viename iš mėginių padaugino aldehido, naujo tuo metu cheminio elemento, kuris ilgiau išsaugo aromatą. Būtent šį variantą Coco Chanel ir pasirinko, o buteliukas buvo pažymėtas numeriu 5. Iki tol parfumeriai, naudodavo tik citrinos, bergamotės ir apelsino kvapus kurdami aromatus, tačiau jie greitai išsivadėdavo. Taigi, Coco Chanel, sukėlusi smarkius vėjus mados pasaulyje, sugebėjo juos dar ir iškvepinti.]]></itunes:summary><itunes:duration>195</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Iš vieno vandenyno į kitą už 400 milijonų dolerių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-is-vieno-vandenyno-i-kita-uz-400-milijonu-doleriu--49641719</link><description><![CDATA[Gegužės 4-tąją, 1904 metais Amerika pradėjo kasti Panamos kanalą. Idėja sujungti maždaug 80 kilometrų atstumu nutolusius vandenynus gyvavo dar 16-to amžiaus pradžioje. 19-to pabaigoje kanalo kasimo darbus pradėjo prancūzai, gavę tokią teisę iš tuo metu Panamos teritoriją valdžiusios Kolumbijos. Tačiau jų pastangos žlugo - gamta buvo vis dar stipresnė,<br />korupcija Prancūzijoje galinga, o geltonasis drugys Panamoje - dar galingesnis. Projektą perpirko amerikiečiai. Ir pirmiausiai, ką padarė, dezinfekavo vandens telkinius - paskutinis geltonojo drugio atvejis ten fiksuotas 1905 metais.<br />Panamos kanalo statyba užtruko 10 metų.<br />Laivai kanalu keliauja per kelis skirtingus vandens lygius, nes pasirodo, vandenynų vandens lygiai skiriasi. Atskirose sekcijose, užtvertuose šliuzais, vandens lygis kartu su laivu yra pakeliamas arba nuleidžiamas per keletą minučių. Tuomet šliuzai atsiveria, ir laivas keliauja toliau. Persikelti iš vieno vandenyno į kitą užtrunka apie 12 valandų. Priklausomai nuo laivo<br />dydžio ir tipo, tranzito mokesčiai irgi įspūdingi. Prieš 8 metus kruizinis laivas Norwegian Pearl sumokėjo kol kas didžiausią mokestį - beveik 400 tūkstančių dolerių.<br />1977 metais tuometinis Jungtinių valstijų prezidentas Jimmy Carter pasirašė sutartį, pagal kurią,1999 metais visa kanalo kontrolė perėjo Panamai. Dar po dešimties metų kanalą perplaukė milijonasis laivas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49641719</guid><pubDate>Wed, 04 May 2022 06:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49641719/2022_05_03_1b882ce6_4698_f_20220503111437117.mp3" length="3122554" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gegužės 4-tąją, 1904 metais Amerika pradėjo kasti Panamos kanalą. Idėja sujungti maždaug 80 kilometrų atstumu nutolusius vandenynus gyvavo dar 16-to amžiaus pradžioje. 19-to pabaigoje kanalo kasimo darbus pradėjo prancūzai, gavę tokią teisę iš tuo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gegužės 4-tąją, 1904 metais Amerika pradėjo kasti Panamos kanalą. Idėja sujungti maždaug 80 kilometrų atstumu nutolusius vandenynus gyvavo dar 16-to amžiaus pradžioje. 19-to pabaigoje kanalo kasimo darbus pradėjo prancūzai, gavę tokią teisę iš tuo metu Panamos teritoriją valdžiusios Kolumbijos. Tačiau jų pastangos žlugo - gamta buvo vis dar stipresnė,<br />korupcija Prancūzijoje galinga, o geltonasis drugys Panamoje - dar galingesnis. Projektą perpirko amerikiečiai. Ir pirmiausiai, ką padarė, dezinfekavo vandens telkinius - paskutinis geltonojo drugio atvejis ten fiksuotas 1905 metais.<br />Panamos kanalo statyba užtruko 10 metų.<br />Laivai kanalu keliauja per kelis skirtingus vandens lygius, nes pasirodo, vandenynų vandens lygiai skiriasi. Atskirose sekcijose, užtvertuose šliuzais, vandens lygis kartu su laivu yra pakeliamas arba nuleidžiamas per keletą minučių. Tuomet šliuzai atsiveria, ir laivas keliauja toliau. Persikelti iš vieno vandenyno į kitą užtrunka apie 12 valandų. Priklausomai nuo laivo<br />dydžio ir tipo, tranzito mokesčiai irgi įspūdingi. Prieš 8 metus kruizinis laivas Norwegian Pearl sumokėjo kol kas didžiausią mokestį - beveik 400 tūkstančių dolerių.<br />1977 metais tuometinis Jungtinių valstijų prezidentas Jimmy Carter pasirašė sutartį, pagal kurią,1999 metais visa kanalo kontrolė perėjo Panamai. Dar po dešimties metų kanalą perplaukė milijonasis laivas.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl biuro sekretorei nepavyko sėkmingai išsiųsti pirmojo pasaulyje brukalo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-biuro-sekretorei-nepavyko-sekmingai-issiusti-pirmojo-pasaulyje-brukalo--49624528</link><description><![CDATA[Laiškai vadinami spam’as arba lietuviškai - brukalas, kas, kaip matote, nėra visiškai tikslu, nes jie ne tik bruka, labai dažnai ir vagia - patiklių žmonių pinigus, duomenis, informaciją. Tokie laiškai sudaro 85 procentus viso dienos srauto internete. Trečdalis iš tų laiškų siūlo ką nors pirkti. O dabar dėmesio! Pirmasis brukalas buvo išsiųstas gegužės 3 dieną 1978 metais, kai Markas Zuckerbergas dar net nebuvo planuojamas į šį pasaulį, o internetas dar buvo toks, kad net rusai dabar ir tai geresnį turi.<br />Spaminimo pradininku vadinamas Garis Tuerkas, anuomet dirbo kompiuterių įmonėje. ARPAnet tinklu, kuris buvo kažkas panašaus į internetą ir kurį finansavo Pentagonas, Tuerkas jo vartotojams išsiuntė laišką, informuojantį apie bendrovės sukurtas naujas kompiuterių<br />operacines sistemas. Bendrovei pirmasis elektroninis marketingas padėjo parduoti tų sistemų už 14 milijonų dolerių. Gal būtų pavykę ir daugiau, bet 600 pašto adresų biuro sekretorė turėjo suvesti ranka. Kadangi kompiuteriu naudotis ji dar nelabai mokėjo, tai adresai gulė į adresato eilutę, kai nebetilpo, peršoko į „cc“, dar vėliau į „laiško temos“ eilutę, galiausiai ir į patį laiško langą. Visa tai, kaip ir pats laiškas, buvo atspausdinta didžiosiomis raidėmis, bet pasipiktinusių laišku nebuvo daug. Tiesa, vienas tinklo vartotojas pasiskundė, kad atėjęs į biurą, negalėjo užkurti kompiuterio - Tuerko atsiųstas brukalas buvo užėmęs visą vietą kompiuterio diske.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49624528</guid><pubDate>Tue, 03 May 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49624528/2022_05_02_868d58af_4698_f_20220502162137205.mp3" length="3135928" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laiškai vadinami spam’as arba lietuviškai - brukalas, kas, kaip matote, nėra visiškai tikslu, nes jie ne tik bruka, labai dažnai ir vagia - patiklių žmonių pinigus, duomenis, informaciją. Tokie laiškai sudaro 85 procentus viso dienos srauto internete....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laiškai vadinami spam’as arba lietuviškai - brukalas, kas, kaip matote, nėra visiškai tikslu, nes jie ne tik bruka, labai dažnai ir vagia - patiklių žmonių pinigus, duomenis, informaciją. Tokie laiškai sudaro 85 procentus viso dienos srauto internete. Trečdalis iš tų laiškų siūlo ką nors pirkti. O dabar dėmesio! Pirmasis brukalas buvo išsiųstas gegužės 3 dieną 1978 metais, kai Markas Zuckerbergas dar net nebuvo planuojamas į šį pasaulį, o internetas dar buvo toks, kad net rusai dabar ir tai geresnį turi.<br />Spaminimo pradininku vadinamas Garis Tuerkas, anuomet dirbo kompiuterių įmonėje. ARPAnet tinklu, kuris buvo kažkas panašaus į internetą ir kurį finansavo Pentagonas, Tuerkas jo vartotojams išsiuntė laišką, informuojantį apie bendrovės sukurtas naujas kompiuterių<br />operacines sistemas. Bendrovei pirmasis elektroninis marketingas padėjo parduoti tų sistemų už 14 milijonų dolerių. Gal būtų pavykę ir daugiau, bet 600 pašto adresų biuro sekretorė turėjo suvesti ranka. Kadangi kompiuteriu naudotis ji dar nelabai mokėjo, tai adresai gulė į adresato eilutę, kai nebetilpo, peršoko į „cc“, dar vėliau į „laiško temos“ eilutę, galiausiai ir į patį laiško langą. Visa tai, kaip ir pats laiškas, buvo atspausdinta didžiosiomis raidėmis, bet pasipiktinusių laišku nebuvo daug. Tiesa, vienas tinklo vartotojas pasiskundė, kad atėjęs į biurą, negalėjo užkurti kompiuterio - Tuerko atsiųstas brukalas buvo užėmęs visą vietą kompiuterio diske.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip Amerikos palydovai padeda surasti daugiau baravykų Lietuvos miškuose?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-amerikos-palydovai-padeda-surasti-daugiau-baravyku-lietuvos-miskuose--49594819</link><description><![CDATA[Amerikos prezidentai Ronaldas Reiganas ir Bilas Clintonas.<br />Global positioning system - GPS, arba lietuviškai “pasaulinė pozicijos nustatymo sistema”, veikianti palydovų pagalba. Ši sistema yra Jungtinių valstijų nuosavybė. Ją kurti Amerika pradėjo dar 1973 metais, o po penkerių metų ja jau galėjo naudotis šalies kariuomenė. Bet tik ji.<br />Po to, kai 1983-iais, Šaltojo karo metu, sovietai numušė pasiklydusį ir į jų oro erdvę atklydusį korėjiečių keleivinį lėktuvą, Prezidentas Reaganas nurodė pozicionavimo sistemą atverti visiems, tiesa, objekto vietos tikslumas civiliams buvo rodomas su 100 metrų paklaida.<br /><br /><br />2000-tųjų gegužės 2-ąją Bilas Clintonas išleido kitą įsakymą - panaikinti šią, dirbtinai technologijų sukuriamą paklaidą. Dabartiniais mobiliaisiais telefonais nustatomos vietos tikslumas - mažiau nei 5 metrai, o jeigu prisijungsite prie wi-fi, tikslumas dar labiau padidėja.<br />Todėl dabar atsakykite į kitą klausimą: kurie po miestus tebeklaidžioje turistai su popieriniais žemėlapiais rankose.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49594819</guid><pubDate>Mon, 02 May 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49594819/2022_04_29_a26316a9_4698_f_20220429153856175.mp3" length="3115866" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Amerikos prezidentai Ronaldas Reiganas ir Bilas Clintonas.&#13;
Global positioning system - GPS, arba lietuviškai “pasaulinė pozicijos nustatymo sistema”, veikianti palydovų pagalba. Ši sistema yra Jungtinių valstijų nuosavybė. Ją kurti Amerika pradėjo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Amerikos prezidentai Ronaldas Reiganas ir Bilas Clintonas.<br />Global positioning system - GPS, arba lietuviškai “pasaulinė pozicijos nustatymo sistema”, veikianti palydovų pagalba. Ši sistema yra Jungtinių valstijų nuosavybė. Ją kurti Amerika pradėjo dar 1973 metais, o po penkerių metų ja jau galėjo naudotis šalies kariuomenė. Bet tik ji.<br />Po to, kai 1983-iais, Šaltojo karo metu, sovietai numušė pasiklydusį ir į jų oro erdvę atklydusį korėjiečių keleivinį lėktuvą, Prezidentas Reaganas nurodė pozicionavimo sistemą atverti visiems, tiesa, objekto vietos tikslumas civiliams buvo rodomas su 100 metrų paklaida.<br /><br /><br />2000-tųjų gegužės 2-ąją Bilas Clintonas išleido kitą įsakymą - panaikinti šią, dirbtinai technologijų sukuriamą paklaidą. Dabartiniais mobiliaisiais telefonais nustatomos vietos tikslumas - mažiau nei 5 metrai, o jeigu prisijungsite prie wi-fi, tikslumas dar labiau padidėja.<br />Todėl dabar atsakykite į kitą klausimą: kurie po miestus tebeklaidžioje turistai su popieriniais žemėlapiais rankose.]]></itunes:summary><itunes:duration>195</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kokį patiekalą Švedija laikė kulinariniu paveldu beveik 300 metų, kol paaiškėjo tikroji jo kilmė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-koki-patiekala-svedija-laike-kulinariniu-paveldu-beveik-300-metu-kol-paaiskejo-tikroji-jo-kilme--49586247</link><description><![CDATA[Kokia kulinarinio paveldo katastrofa balandžio 29 dieną nutiko Švedijoje<br />prieš ketverius metus.<br />Tai buvo šeštadienis. Ir kai dauguma švedų sėdo vakarienės, oficialioje Švedijos karalystės twitterio paskyroje pasirodė toks įrašas: Iš tikrųjų švediški mėsos kukuliai yra pagaminti pagal receptą, kurį XVIII-tame amžiuje karalius Karolis XII parsivežė iš Turkijos.<br />Ne, jūsų radijo imtuvas nesugedo ir LRT radijuje nedingo elektra. Ši spengianti tyla jums turėjo padėti suprasti, kokia egzistencinė praraja atsivėrė prieš kiekvieną švedų mėsėdį, kai paaiškėjo, kad jame gyvenanti protėvių vikingų dvasia jau daugiau nei 300 metų buvo maitinama neteisingomis mėsos kukuliukų baltymų amino rūgštimis. O koks reputacinės grėsmės pavojus iškilo garsiajam švedų baldų parduotuvių tinklui, nes per dieną 340-tyje šių parduotuvių pasaulyje kukulių parduodama kur kas daugiau nei baldų - net 2 milijonai.<br />Baisiausia, kad šią silpnumo akimirką atsiremti nebuvo į ką. Priešingai. Žinutėje buvo dar vienas, trumpas sakinys:<br />Teks su tuo susitaikyti.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49586247</guid><pubDate>Fri, 29 Apr 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49586247/2022_04_28_754605ef_4698_f_20220428171259733.mp3" length="3120464" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokia kulinarinio paveldo katastrofa balandžio 29 dieną nutiko Švedijoje&#13;
prieš ketverius metus.&#13;
Tai buvo šeštadienis. Ir kai dauguma švedų sėdo vakarienės, oficialioje Švedijos karalystės twitterio paskyroje pasirodė toks įrašas: Iš tikrųjų švediški...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokia kulinarinio paveldo katastrofa balandžio 29 dieną nutiko Švedijoje<br />prieš ketverius metus.<br />Tai buvo šeštadienis. Ir kai dauguma švedų sėdo vakarienės, oficialioje Švedijos karalystės twitterio paskyroje pasirodė toks įrašas: Iš tikrųjų švediški mėsos kukuliai yra pagaminti pagal receptą, kurį XVIII-tame amžiuje karalius Karolis XII parsivežė iš Turkijos.<br />Ne, jūsų radijo imtuvas nesugedo ir LRT radijuje nedingo elektra. Ši spengianti tyla jums turėjo padėti suprasti, kokia egzistencinė praraja atsivėrė prieš kiekvieną švedų mėsėdį, kai paaiškėjo, kad jame gyvenanti protėvių vikingų dvasia jau daugiau nei 300 metų buvo maitinama neteisingomis mėsos kukuliukų baltymų amino rūgštimis. O koks reputacinės grėsmės pavojus iškilo garsiajam švedų baldų parduotuvių tinklui, nes per dieną 340-tyje šių parduotuvių pasaulyje kukulių parduodama kur kas daugiau nei baldų - net 2 milijonai.<br />Baisiausia, kad šią silpnumo akimirką atsiremti nebuvo į ką. Priešingai. Žinutėje buvo dar vienas, trumpas sakinys:<br />Teks su tuo susitaikyti.]]></itunes:summary><itunes:duration>195</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ką turėjo padaryti avinas Šrekas, kad su juo susitiktų Naujosios Zelandijos premjerė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ka-turejo-padaryti-avinas-srekas-kad-su-juo-susitiktu-naujosios-zelandijos-premjere--49578991</link><description><![CDATA[iš Naujosios Zelandijos Merino avinas, kuris atsiskyrė nuo bandos ir šešerius metus slapstėsi olose, kad aviganiai šunys jo nesuuostų. Bet suuodė. Šeimininkas jo neatpažino, kol 2004 metais balandžio 28-tą<br />nenuskuto Šreko tiesioginiame televizijos eteryje. Šrekas akimirksniu tapo žvaigžde.<br />Merino avinai kerpami kasmet, taigi šis per atsiskyrėlišką gyvenimą užsiaugino 27 kilogramus vilnos, o tiek užtektų pasiūti 20 vyriškų kostiumų.<br />Jo vilna buvo parduota aukcionuose, o surinktos lėšos skirtos labdarai. Su avinu Šreku susitiko net tuometinė Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė, jis uždirbo nemažai pinigų pasirodymuose įvairiuose šalies kampeliuose. Po pustrečių metų Šrekas vėl buvo nukirptas tiesioginio eterio metu ir ne bet kur, o ant ledkalnio, plūduriuojančio prie Dunedino miesto pietuose. Ir jeigu tik Elonas Muskas ar Ričardas Bransonas būtų labiau ir anksčiau pasistengę su savo kosminėmis programomis, Šrekas galėjo tapti pirmuoju avinu, nukirptu kosmose.<br />Bet būdamas šešiolikos jis numirė 2011 metais, nugyvenęs laimingą gyvenimą. Laimingą, nes naminės Merino avys, tos, kurios mėgsta kirptis, iš tiesų yra auginamos mėsai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49578991</guid><pubDate>Thu, 28 Apr 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49578991/2022_04_27_0e6bc816_4698_f_20220428080942715.mp3" length="3065711" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>iš Naujosios Zelandijos Merino avinas, kuris atsiskyrė nuo bandos ir šešerius metus slapstėsi olose, kad aviganiai šunys jo nesuuostų. Bet suuodė. Šeimininkas jo neatpažino, kol 2004 metais balandžio 28-tą&#13;
nenuskuto Šreko tiesioginiame televizijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[iš Naujosios Zelandijos Merino avinas, kuris atsiskyrė nuo bandos ir šešerius metus slapstėsi olose, kad aviganiai šunys jo nesuuostų. Bet suuodė. Šeimininkas jo neatpažino, kol 2004 metais balandžio 28-tą<br />nenuskuto Šreko tiesioginiame televizijos eteryje. Šrekas akimirksniu tapo žvaigžde.<br />Merino avinai kerpami kasmet, taigi šis per atsiskyrėlišką gyvenimą užsiaugino 27 kilogramus vilnos, o tiek užtektų pasiūti 20 vyriškų kostiumų.<br />Jo vilna buvo parduota aukcionuose, o surinktos lėšos skirtos labdarai. Su avinu Šreku susitiko net tuometinė Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė, jis uždirbo nemažai pinigų pasirodymuose įvairiuose šalies kampeliuose. Po pustrečių metų Šrekas vėl buvo nukirptas tiesioginio eterio metu ir ne bet kur, o ant ledkalnio, plūduriuojančio prie Dunedino miesto pietuose. Ir jeigu tik Elonas Muskas ar Ričardas Bransonas būtų labiau ir anksčiau pasistengę su savo kosminėmis programomis, Šrekas galėjo tapti pirmuoju avinu, nukirptu kosmose.<br />Bet būdamas šešiolikos jis numirė 2011 metais, nugyvenęs laimingą gyvenimą. Laimingą, nes naminės Merino avys, tos, kurios mėgsta kirptis, iš tiesų yra auginamos mėsai.]]></itunes:summary><itunes:duration>192</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kol statėme Nacionalinį stadioną, spėjo ateiti ir praeiti vieno įspūdingo orlaivio epocha</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kol-stateme-nacionalini-stadiona-spejo-ateiti-ir-praeiti-vieno-ispudingo-orlaivio-epocha--49562185</link><description><![CDATA[Per šį laiką spėjo ateiti ir praeiti vieno išskirtinio oro lainerio epocha.<br />2005-tais metais balandžio 27 dieną jis pakilo pirmajam bandomajam skrydžiui, o praėjusiais metais jo gamyba buvo nutraukta.<br />Aribus 380 - didžiausias pasaulyje keleivinis lėktuvas. Tipiniame dviaukščiame orlaivyje gali skristi 525 keleiviai, o norint galima paspausti ir iki 850. Lėktuvo naudingas plotas yra daugiau nei 500 kvadratinių metrų.<br />Iš viso buvo pagaminti 254 padangių milžinai A380, beveik pusę jų - 123 - įsigijo Jungtinių arabų emyratų bendrovė Emirates. Airbus planavo parduoti 700 tokių lėktuvų.<br />A380 buvo kurtas apkarpyti sparnus kitai padangių legendai - kuprotajam konkurentui Boeing 747. Dabar danguje beveik nebeliko nei to, nei to. Oro linijos renkasi mažesnius ir ekonomiškesnius lėktuvų modelius, nes jie, kaip ir šie padangių milžinai, šiuolaikinių technologijų dėka gali įveikti tokius pat didelius atstumus- apie 15 tūkstančių kilometrų.<br />A380 vis dar bus galima išvysti pasaulio oro uostuose Azijoje ar Artimuosiuose rytuose, tačiau nemažai oro bendrovių jų atsisako jų atsisako jau dabar ir keičia mažesniais modeliais. Inžinerijos stebuklo, skraidančiu viešbučiu praminto orlaivio gamyba truko 12 metų. Skaičiuojama, kad Airbus 380 projektas iš viso kainavo beveik 25 milijardus eurų, ir jis, žinoma, neatsipirko.<br />Nežinau kaip jums, bet man nepastatyto ir vėliau neuždaryto stadiono nėra taip gaila, kaip šio milžino, kuris turėjo tapti skrajojančiu baltu padangių drambliu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49562185</guid><pubDate>Wed, 27 Apr 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49562185/2022_04_26_5794d679_4698_f_20220426182541157.mp3" length="3129659" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Per šį laiką spėjo ateiti ir praeiti vieno išskirtinio oro lainerio epocha.&#13;
2005-tais metais balandžio 27 dieną jis pakilo pirmajam bandomajam skrydžiui, o praėjusiais metais jo gamyba buvo nutraukta.&#13;
Aribus 380 - didžiausias pasaulyje keleivinis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Per šį laiką spėjo ateiti ir praeiti vieno išskirtinio oro lainerio epocha.<br />2005-tais metais balandžio 27 dieną jis pakilo pirmajam bandomajam skrydžiui, o praėjusiais metais jo gamyba buvo nutraukta.<br />Aribus 380 - didžiausias pasaulyje keleivinis lėktuvas. Tipiniame dviaukščiame orlaivyje gali skristi 525 keleiviai, o norint galima paspausti ir iki 850. Lėktuvo naudingas plotas yra daugiau nei 500 kvadratinių metrų.<br />Iš viso buvo pagaminti 254 padangių milžinai A380, beveik pusę jų - 123 - įsigijo Jungtinių arabų emyratų bendrovė Emirates. Airbus planavo parduoti 700 tokių lėktuvų.<br />A380 buvo kurtas apkarpyti sparnus kitai padangių legendai - kuprotajam konkurentui Boeing 747. Dabar danguje beveik nebeliko nei to, nei to. Oro linijos renkasi mažesnius ir ekonomiškesnius lėktuvų modelius, nes jie, kaip ir šie padangių milžinai, šiuolaikinių technologijų dėka gali įveikti tokius pat didelius atstumus- apie 15 tūkstančių kilometrų.<br />A380 vis dar bus galima išvysti pasaulio oro uostuose Azijoje ar Artimuosiuose rytuose, tačiau nemažai oro bendrovių jų atsisako jų atsisako jau dabar ir keičia mažesniais modeliais. Inžinerijos stebuklo, skraidančiu viešbučiu praminto orlaivio gamyba truko 12 metų. Skaičiuojama, kad Airbus 380 projektas iš viso kainavo beveik 25 milijardus eurų, ir jis, žinoma, neatsipirko.<br />Nežinau kaip jums, bet man nepastatyto ir vėliau neuždaryto stadiono nėra taip gaila, kaip šio milžino, kuris turėjo tapti skrajojančiu baltu padangių drambliu.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar sonetų kūrėjas Petrarka yra ir pirmasis modernaus amžiaus alpinistas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-sonetu-kurejas-petrarka-yra-ir-pirmasis-modernaus-amziaus-alpinistas--49555051</link><description><![CDATA[Kalbame apie 1336 metų balandžio 26 dieną, žygį į kalną. Tas kalnas vadinasi Mont Ventoux ir stūkso ji Prancūzijos pietuose, Provanse. Pracūziškai ventoux reiškia vėjuotas. Prieš 13 metų jis buvo įtrauktas į Tour de France dviračių lenktynių trasą, tačiau 14-tame amžiuje jis nieko nedomino. Išskyrus italų poetą Frančeską Petrarką.<br />Vėjuotą kalną jis įveikė su savo broliu ir dviem tarnais ir savo pasiekimą pats aprašė. Dėl to garsiųjų sonetų autorius yra laikomas ir pirmuoju modernaus amžiaus dokumentuotu alpinistu. Ir tai dar ne viskas. Humanistinės kultūros pradininkas, su kuriuo siejama italų Renesanso<br />pradžia, į kalną lipo be jokio reikalo, juolab ne dėl nelaimingos meilės savo mūzai Laurai, bet vien tik iš malonumo. Anot amerikiečių psichologo Džeimso Hilmano, aukštindamas estetinį gamtos grožį, Petrarka iš naujo atranda ir vidinį žmogaus pasaulį, ir tai yra didžiausia kopimo į Mont Ventoux reikšmė.<br />Tik yra vienas bet… Daugelis tyrinėtojų abejoja, ar poetas iš tiesų kopė į kalną ir teigia, kad tai galėjo būti tik Petrarkos sukurta alegorija apie sielos klajones.<br />Priminsiu, kad jo ilgametės mūzos - Lauros - tikrumas irgi nėra įrodytas. Taigi, neatmestina, kad dar ir šiandien yra galimybė įkopti į šį, o gal, pavyzdžiui, į aukščiausią Lietuvos - Aukštojo kalną (294 metrai) pirmą kartą. Ne dėl asmenukės ar kito reikalo, o dėl malonumo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49555051</guid><pubDate>Tue, 26 Apr 2022 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49555051/2022_04_25_ede65a05_4698_f_20220425181347336.mp3" length="3135928" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kalbame apie 1336 metų balandžio 26 dieną, žygį į kalną. Tas kalnas vadinasi Mont Ventoux ir stūkso ji Prancūzijos pietuose, Provanse. Pracūziškai ventoux reiškia vėjuotas. Prieš 13 metų jis buvo įtrauktas į Tour de France dviračių lenktynių trasą,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kalbame apie 1336 metų balandžio 26 dieną, žygį į kalną. Tas kalnas vadinasi Mont Ventoux ir stūkso ji Prancūzijos pietuose, Provanse. Pracūziškai ventoux reiškia vėjuotas. Prieš 13 metų jis buvo įtrauktas į Tour de France dviračių lenktynių trasą, tačiau 14-tame amžiuje jis nieko nedomino. Išskyrus italų poetą Frančeską Petrarką.<br />Vėjuotą kalną jis įveikė su savo broliu ir dviem tarnais ir savo pasiekimą pats aprašė. Dėl to garsiųjų sonetų autorius yra laikomas ir pirmuoju modernaus amžiaus dokumentuotu alpinistu. Ir tai dar ne viskas. Humanistinės kultūros pradininkas, su kuriuo siejama italų Renesanso<br />pradžia, į kalną lipo be jokio reikalo, juolab ne dėl nelaimingos meilės savo mūzai Laurai, bet vien tik iš malonumo. Anot amerikiečių psichologo Džeimso Hilmano, aukštindamas estetinį gamtos grožį, Petrarka iš naujo atranda ir vidinį žmogaus pasaulį, ir tai yra didžiausia kopimo į Mont Ventoux reikšmė.<br />Tik yra vienas bet… Daugelis tyrinėtojų abejoja, ar poetas iš tiesų kopė į kalną ir teigia, kad tai galėjo būti tik Petrarkos sukurta alegorija apie sielos klajones.<br />Priminsiu, kad jo ilgametės mūzos - Lauros - tikrumas irgi nėra įrodytas. Taigi, neatmestina, kad dar ir šiandien yra galimybė įkopti į šį, o gal, pavyzdžiui, į aukščiausią Lietuvos - Aukštojo kalną (294 metrai) pirmą kartą. Ne dėl asmenukės ar kito reikalo, o dėl malonumo.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar žinote, kodėl giljotinos ašmenys yra įstriži, o ne pusmėnulio formos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-zinote-kodel-giljotinos-asmenys-yra-istrizi-o-ne-pusmenulio-formos--49534206</link><description><![CDATA[Pirmasis prancūzas, kurį turėjo pradžiuginti vis didėjantis žmonijos civilizuotumas buvo kelių plėšikas Nicolas Pelletier. 1792 metų balandžio 25 dieną jis buvo nukirsdintas priešais dabartinę Paryžiaus rotušę - Place de l’Hotel de Ville.<br />Daug galvų nulėkė Paryžiaus centre Prancūzijos revoliucijos metu. Giljotina paskutinį kartą Prancūzijoje buvo panaudota 1977 metais, po 4-erių metų šalyje panaikinta mirties bausmė. Per visą giljotinos naudojimo pasaulyje laikotarpį diskusija - skausminga ši mirtis ar ne - niekada nesibaigė.<br />Beje, ar žinote, kodėl giljotinos peilio ašmenys yra įstriži, o ne pusmėnulio formos. Naudoti įstrižus pasiūlė irgi Liudvikas XVI-tasis. Greičiausiai jis pats sužinojo, tik mums jau nepasakys, ar teisingas buvo jo pasirinkimas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49534206</guid><pubDate>Mon, 25 Apr 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49534206/2022_04_23_5fef12d4_4698_f_20220424144924027.mp3" length="3099984" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pirmasis prancūzas, kurį turėjo pradžiuginti vis didėjantis žmonijos civilizuotumas buvo kelių plėšikas Nicolas Pelletier. 1792 metų balandžio 25 dieną jis buvo nukirsdintas priešais dabartinę Paryžiaus rotušę - Place de l’Hotel de Ville.&#13;
Daug galvų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirmasis prancūzas, kurį turėjo pradžiuginti vis didėjantis žmonijos civilizuotumas buvo kelių plėšikas Nicolas Pelletier. 1792 metų balandžio 25 dieną jis buvo nukirsdintas priešais dabartinę Paryžiaus rotušę - Place de l’Hotel de Ville.<br />Daug galvų nulėkė Paryžiaus centre Prancūzijos revoliucijos metu. Giljotina paskutinį kartą Prancūzijoje buvo panaudota 1977 metais, po 4-erių metų šalyje panaikinta mirties bausmė. Per visą giljotinos naudojimo pasaulyje laikotarpį diskusija - skausminga ši mirtis ar ne - niekada nesibaigė.<br />Beje, ar žinote, kodėl giljotinos peilio ašmenys yra įstriži, o ne pusmėnulio formos. Naudoti įstrižus pasiūlė irgi Liudvikas XVI-tasis. Greičiausiai jis pats sužinojo, tik mums jau nepasakys, ar teisingas buvo jo pasirinkimas.]]></itunes:summary><itunes:duration>194</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar buvo pasodinti į kalėjimą plėšikai, įvykdę didžiausią banko apiplėšimą Amerikos istorijoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-buvo-pasodinti-i-kalejima-plesikai-ivykde-didziausia-banko-apiplesima-amerikos-istorijoje--49506459</link><description><![CDATA[Jūs geriau paklausykite, kas balandžio 22-ąją 1981 metais nutiko Arizonoje, Tūsone. Keturi helovyno kaukes ir kojines ant galvos užsimaukšlinę plėšikai įsiveržė į First National Bank of Arizona, įrėmė pistoletą banko tarnautojui į smilkinį, primelavo, kad didelė gauja yra paėmusi įkaite jo žmoną, todėl jis turi atverti banko saugyklas, jeigu jis nori taikos. Plėšikai išsivežė 3 milijonus 300 tūkstančių dolerių. Tai yra didžiausias banko apiplėšimas Jungtinių valstijų istorijoje.<br />Apiplėšimą įvykdė Davidas Grandstafas ir jo gauja, kuri buvo praminta „Vaikinais“. Per dešimtmetį „vaikinai“, kurie įsivaizdavo vykdantys Robino Hudo, arba, kad mums būtų suprantamiau – Tado Blindos misiją, pagrobė daugiau nei 12 milijonų dolerių plėšdami bankus ar vogdami brangenybes. Už kai kuriuos nusikaltimus netgi buvo pasodinti į kalėjimą. Tik negalvokite, kad už šį apiplėšimą.<br />Prisiekusiųjų kolegijai prireikė tik 10 minučių ir vieno balsavimo. Dėl didžiausio Amerikos banko plėšimo „vaikinai“ buvo išteisinti.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49506459</guid><pubDate>Fri, 22 Apr 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49506459/2022_04_21_f7e1bb8a_4698_f_20220421183111407.mp3" length="3136346" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jūs geriau paklausykite, kas balandžio 22-ąją 1981 metais nutiko Arizonoje, Tūsone. Keturi helovyno kaukes ir kojines ant galvos užsimaukšlinę plėšikai įsiveržė į First National Bank of Arizona, įrėmė pistoletą banko tarnautojui į smilkinį, primelavo,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jūs geriau paklausykite, kas balandžio 22-ąją 1981 metais nutiko Arizonoje, Tūsone. Keturi helovyno kaukes ir kojines ant galvos užsimaukšlinę plėšikai įsiveržė į First National Bank of Arizona, įrėmė pistoletą banko tarnautojui į smilkinį, primelavo, kad didelė gauja yra paėmusi įkaite jo žmoną, todėl jis turi atverti banko saugyklas, jeigu jis nori taikos. Plėšikai išsivežė 3 milijonus 300 tūkstančių dolerių. Tai yra didžiausias banko apiplėšimas Jungtinių valstijų istorijoje.<br />Apiplėšimą įvykdė Davidas Grandstafas ir jo gauja, kuri buvo praminta „Vaikinais“. Per dešimtmetį „vaikinai“, kurie įsivaizdavo vykdantys Robino Hudo, arba, kad mums būtų suprantamiau – Tado Blindos misiją, pagrobė daugiau nei 12 milijonų dolerių plėšdami bankus ar vogdami brangenybes. Už kai kuriuos nusikaltimus netgi buvo pasodinti į kalėjimą. Tik negalvokite, kad už šį apiplėšimą.<br />Prisiekusiųjų kolegijai prireikė tik 10 minučių ir vieno balsavimo. Dėl didžiausio Amerikos banko plėšimo „vaikinai“ buvo išteisinti.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ką autoritetingi politologai sakė apie V. Zelenskį prieš trejus metus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ka-autoritetingi-politologai-sake-apie-v-zelenski-pries-trejus-metus--49494442</link><description><![CDATA[Nors tai, kas įvyko šią dieną prieš trejus metus, turi ir turės sunkiai pamatuojamos reikšmės šalies, Europos ir pasaulio ateičiai, šį kartą norisi labiau pažvelgti į vieno žmogaus likimą, kurį ta diena nulėmė eiti beprotiškai sunkių pasirinkimų keliu.<br />2019-taisiais balandžio 21-ąją Ukraina išsirinko naująjį prezidentą - Volodymirą Zelenskį. Triuškinama persvara paveržęs pergalę iš onkurento, tuometinio prezidento Petro Porošenko, tuomet 41-erių Zelenskis iškart pažadėjo: perkrausime taikos rytų Ukrainoje derybas.<br />Ne tik politinės patirties neturintis naujasis prezidentas, bet ir pasaulio galingieji tuo metu neįsivaizdavo, kaip netikėtai pakryps įvykiai po trejų metų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49494442</guid><pubDate>Thu, 21 Apr 2022 06:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49494442/2022_04_20_fb0e4cbe_4698_f_20220420164116076.mp3" length="3139272" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors tai, kas įvyko šią dieną prieš trejus metus, turi ir turės sunkiai pamatuojamos reikšmės šalies, Europos ir pasaulio ateičiai, šį kartą norisi labiau pažvelgti į vieno žmogaus likimą, kurį ta diena nulėmė eiti beprotiškai sunkių pasirinkimų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors tai, kas įvyko šią dieną prieš trejus metus, turi ir turės sunkiai pamatuojamos reikšmės šalies, Europos ir pasaulio ateičiai, šį kartą norisi labiau pažvelgti į vieno žmogaus likimą, kurį ta diena nulėmė eiti beprotiškai sunkių pasirinkimų keliu.<br />2019-taisiais balandžio 21-ąją Ukraina išsirinko naująjį prezidentą - Volodymirą Zelenskį. Triuškinama persvara paveržęs pergalę iš onkurento, tuometinio prezidento Petro Porošenko, tuomet 41-erių Zelenskis iškart pažadėjo: perkrausime taikos rytų Ukrainoje derybas.<br />Ne tik politinės patirties neturintis naujasis prezidentas, bet ir pasaulio galingieji tuo metu neįsivaizdavo, kaip netikėtai pakryps įvykiai po trejų metų.]]></itunes:summary><itunes:duration>197</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Migrantų krizės, kurias keldavo labiausiai vakarų romantizuotas diktatorius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-migrantu-krizes-kurias-keldavo-labiausiai-vakaru-romantizuotas-diktatorius--49480232</link><description><![CDATA[Ko gero nėra kito mūsų laikų diktatoriaus, kurį taip romantizuotų vakarų pasaulis. 49-erius metus Fidelis Castro valdė Kubą, kurią per įvairias emigracijos bangas paliko ne vienas milijonas salos gyventojų.<br />Apie vieną tokią kaip tik yra proga pakalbėti balandžio 20-tąją, nes lygiai prieš 42 metus šią dieną Fidelis Castro paskelbė, kad visi norintys galės palikti Kubą iš Marielės uosto, jeigu tik jų kas nors atvyks pasiimti.<br />8-to dešimtmečio pabaigoje kubiečiai masiškai ėmė prašytis prieglobsčio Pietų Amerikos ambasadose Havanoje. Ilgainiui tai išaugo į didžiulę krizę, aštuoniasdešimtųjų pavasarį vien Peru ambasados teritorijoje susirinko 10 tūkstančių kubiečių, norinčių emigruoti. Bijodama didelių neramumų Kubos valdžia nusprendė leisti norintiems išvykti, visus juos pavadindama Kubos visuomenės atmatomis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49480232</guid><pubDate>Wed, 20 Apr 2022 06:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49480232/2022_04_19_2a0df45e_4698_f_20220419191637002.mp3" length="3125897" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ko gero nėra kito mūsų laikų diktatoriaus, kurį taip romantizuotų vakarų pasaulis. 49-erius metus Fidelis Castro valdė Kubą, kurią per įvairias emigracijos bangas paliko ne vienas milijonas salos gyventojų.&#13;
Apie vieną tokią kaip tik yra proga...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ko gero nėra kito mūsų laikų diktatoriaus, kurį taip romantizuotų vakarų pasaulis. 49-erius metus Fidelis Castro valdė Kubą, kurią per įvairias emigracijos bangas paliko ne vienas milijonas salos gyventojų.<br />Apie vieną tokią kaip tik yra proga pakalbėti balandžio 20-tąją, nes lygiai prieš 42 metus šią dieną Fidelis Castro paskelbė, kad visi norintys galės palikti Kubą iš Marielės uosto, jeigu tik jų kas nors atvyks pasiimti.<br />8-to dešimtmečio pabaigoje kubiečiai masiškai ėmė prašytis prieglobsčio Pietų Amerikos ambasadose Havanoje. Ilgainiui tai išaugo į didžiulę krizę, aštuoniasdešimtųjų pavasarį vien Peru ambasados teritorijoje susirinko 10 tūkstančių kubiečių, norinčių emigruoti. Bijodama didelių neramumų Kubos valdžia nusprendė leisti norintiems išvykti, visus juos pavadindama Kubos visuomenės atmatomis.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas painiojo Svazilandą su Šveicarija ir kuo visa tai baigėsi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-painiojo-svazilanda-su-sveicarija-ir-kuo-visa-tai-baigesi--49464875</link><description><![CDATA[2018 m. balandžio 9 dieną paskutinis absoliutus Afrikos<br />monarchas Mswatis III nepriklausomybės nuo britų penkiasdešimtečio proga paskelbė, kad Swazilandas tampa Eswatiniu. Taip užmarštin greičiau nugrims kolonijinė praeitis, be to šalis, neva, nebus painiojama su Šveicarija. Swaziland - Switzerland. Nesvarbu, kad du trečdaliai iš pusantro milijono Eswatinio gyventojų, skirtingai nei Šveicarijoje, gyvena skurde.<br />Ne viena valstybė yra pakeitusi pavadinimą. Bene labiausiai neapsisprendusi buvo dar viena šalis Afrikoje. Nors ir valdoma žiauraus Belgijos karaliaus Leopoldo II-ojo devyniolikto amžiaus pabaigoje šalis vadinosi Laisva Kongo valstybe. Vėliau ji buvo pervadinta į Belgijos Kongą, dar vėliau į Kongą Leopoldvilį. Po to tapo Kongo respublika, kol nepasikeitė į Demokratinę Kongo Respubliką. Kitas šalies diktatorius pervadino šalį į Zairą, nes tokiu vardu dar vadinama Kongo upė (jai irgi vieno vardo maža), bet po jo mirties stojo dabartinis pavadinimas - Demokratinė Kongo respublika.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49464875</guid><pubDate>Tue, 19 Apr 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49464875/2022_04_15_48ad4d11_4698_f_20220418103845808.mp3" length="3110015" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2018 m. balandžio 9 dieną paskutinis absoliutus Afrikos&#13;
monarchas Mswatis III nepriklausomybės nuo britų penkiasdešimtečio proga paskelbė, kad Swazilandas tampa Eswatiniu. Taip užmarštin greičiau nugrims kolonijinė praeitis, be to šalis, neva, nebus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2018 m. balandžio 9 dieną paskutinis absoliutus Afrikos<br />monarchas Mswatis III nepriklausomybės nuo britų penkiasdešimtečio proga paskelbė, kad Swazilandas tampa Eswatiniu. Taip užmarštin greičiau nugrims kolonijinė praeitis, be to šalis, neva, nebus painiojama su Šveicarija. Swaziland - Switzerland. Nesvarbu, kad du trečdaliai iš pusantro milijono Eswatinio gyventojų, skirtingai nei Šveicarijoje, gyvena skurde.<br />Ne viena valstybė yra pakeitusi pavadinimą. Bene labiausiai neapsisprendusi buvo dar viena šalis Afrikoje. Nors ir valdoma žiauraus Belgijos karaliaus Leopoldo II-ojo devyniolikto amžiaus pabaigoje šalis vadinosi Laisva Kongo valstybe. Vėliau ji buvo pervadinta į Belgijos Kongą, dar vėliau į Kongą Leopoldvilį. Po to tapo Kongo respublika, kol nepasikeitė į Demokratinę Kongo Respubliką. Kitas šalies diktatorius pervadino šalį į Zairą, nes tokiu vardu dar vadinama Kongo upė (jai irgi vieno vardo maža), bet po jo mirties stojo dabartinis pavadinimas - Demokratinė Kongo respublika.]]></itunes:summary><itunes:duration>195</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Tvarumo viršūnė: kur britai padėjo… padėvėtą tiltą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-tvarumo-virsune-kur-britai-padejo-padeveta-tilta--49464873</link><description><![CDATA[Balandžio 18-tąją 1968 metais britai sugebėjo parduoti… tiltą. Amerikos verslininkas Robertas McCullockas už 2,5 milijono dolerių įsigijo London bridge -tiltą, stovėjusį ant Temzės upės Londone. 1830-taisiais statytas granito tiltas jau buvo gerokai išsiklibinęs ir nebetiko didėjantiems transporto srautams. Tiltas buvo išmontuotas, granito plokštės buvo supjaustytos, sukataloguota jų pozicija statinyje. Viskas buvo perplukdyta į Ameriką, Arizonos valstiją. Per trejus metus tiltas iš naujo buvo pastatytas ant Kolorado upės Lake Havasu mieste, kur McCullockas vystė nekilnojamo turto projektus. Sklido kalbos, kad verslininkas galvojo, kad perka garsųjį Londono Tower bridge (Tauerio tiltą), bet šią versiją jis kategoriškai atmetė. Vietoj parduoto seno tilto britai pasistatė naują.<br />Va taip! Būtume apsukresni, turėtume dabar ne tik nacionalinį stadioną, bet ir vien tik dangoraižių stiklais tviskančias naujas Šnipiške.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49464873</guid><pubDate>Mon, 18 Apr 2022 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49464873/2022_04_15_e8cf91fd_4698_f_20220418103803973.mp3" length="3118374" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Balandžio 18-tąją 1968 metais britai sugebėjo parduoti… tiltą. Amerikos verslininkas Robertas McCullockas už 2,5 milijono dolerių įsigijo London bridge -tiltą, stovėjusį ant Temzės upės Londone. 1830-taisiais statytas granito tiltas jau buvo gerokai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Balandžio 18-tąją 1968 metais britai sugebėjo parduoti… tiltą. Amerikos verslininkas Robertas McCullockas už 2,5 milijono dolerių įsigijo London bridge -tiltą, stovėjusį ant Temzės upės Londone. 1830-taisiais statytas granito tiltas jau buvo gerokai išsiklibinęs ir nebetiko didėjantiems transporto srautams. Tiltas buvo išmontuotas, granito plokštės buvo supjaustytos, sukataloguota jų pozicija statinyje. Viskas buvo perplukdyta į Ameriką, Arizonos valstiją. Per trejus metus tiltas iš naujo buvo pastatytas ant Kolorado upės Lake Havasu mieste, kur McCullockas vystė nekilnojamo turto projektus. Sklido kalbos, kad verslininkas galvojo, kad perka garsųjį Londono Tower bridge (Tauerio tiltą), bet šią versiją jis kategoriškai atmetė. Vietoj parduoto seno tilto britai pasistatė naują.<br />Va taip! Būtume apsukresni, turėtume dabar ne tik nacionalinį stadioną, bet ir vien tik dangoraižių stiklais tviskančias naujas Šnipiške.]]></itunes:summary><itunes:duration>195</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas sukėlė gaisrą garsiojoje Paryžiaus Dievo motinos katedroje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-sukele-gaisra-garsiojoje-paryziaus-dievo-motinos-katedroje--49444420</link><description><![CDATA[Šįkart - apie griaunančią ugnies galią, bet prieš tai viena pozityvesnė žinia. Pernai Lietuvoje kilo daugiau nei 8300 gaisrų. Daug. Bet šis skaičius yra mažiausias per pastaruosius 18 metų.<br />Dažniausia priežastis, sukėlusi gaisrus, neatsargus rūkymas.<br />Gali būti, kad neatsakingai numesta nuorūka, privertė nustėrti pasaulį balandžio 15-tosios vakarą prieš trejus metus. Pasaulio televizijų ekranuose pasirodė tiesioginiai apokaliptiniai vaizdai iš Paryžiaus centro. Čia liepsnojo 850 metų Prancūzijos kultūros ir religijos simbolis - Dievo motinos katedra. Kai po valandos nuo gaisro pradžios nuo pleškančio stogo katedros smailė smuko žemyn, ji smigo ne tik į prancūzų, bet ir pasaulio žmonių širdis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49444420</guid><pubDate>Fri, 15 Apr 2022 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49444420/2022_04_14_7fcce361_4698_f_20220415084341833.mp3" length="3144706" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šįkart - apie griaunančią ugnies galią, bet prieš tai viena pozityvesnė žinia. Pernai Lietuvoje kilo daugiau nei 8300 gaisrų. Daug. Bet šis skaičius yra mažiausias per pastaruosius 18 metų.&#13;
Dažniausia priežastis, sukėlusi gaisrus, neatsargus rūkymas....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šįkart - apie griaunančią ugnies galią, bet prieš tai viena pozityvesnė žinia. Pernai Lietuvoje kilo daugiau nei 8300 gaisrų. Daug. Bet šis skaičius yra mažiausias per pastaruosius 18 metų.<br />Dažniausia priežastis, sukėlusi gaisrus, neatsargus rūkymas.<br />Gali būti, kad neatsakingai numesta nuorūka, privertė nustėrti pasaulį balandžio 15-tosios vakarą prieš trejus metus. Pasaulio televizijų ekranuose pasirodė tiesioginiai apokaliptiniai vaizdai iš Paryžiaus centro. Čia liepsnojo 850 metų Prancūzijos kultūros ir religijos simbolis - Dievo motinos katedra. Kai po valandos nuo gaisro pradžios nuo pleškančio stogo katedros smailė smuko žemyn, ji smigo ne tik į prancūzų, bet ir pasaulio žmonių širdis.]]></itunes:summary><itunes:duration>197</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Pasaulio problemos pagal A. Einšteino reliatyvumo teoriją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-pasaulio-problemos-pagal-a-einsteino-reliatyvumo-teorija--49433881</link><description><![CDATA[Priminsiu „krizių krizę“, kuri šią dieną - balandžio 14 - prasidėjo vos prieš 12 metų. Dėl jos, pavyzdžiui, Kenija turėjo palaidoti 400 tonų gėlių, skritų vien tik Didžiajai Britanijai. Barakas Obama, Angela Merkel, Nicolas Sarkozy negalėjo atvykti į aviakatastrofoje žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio laidotuves. Būsimasis NATO generalinis sekretorius, tada<br />dar tik Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas iš konferencijos Niujorke turėjo skristi į Madridą, iš ten į Bazelį, o iš ten iki Oslo teko kapstytis mašina. Šimtai, o gal koks tūkstantis lietuvių negalėjo išvykti į „viskas įskaičiuota“ kurortus, nes net 6 dienas Europoje neskraidė lėktuvai. Dangus griuvo, o tiksliau - buvo užtemdytas vulkaniniais pelenais, kuriuos net į 9 km aukštį spjaudė ugnikalnis Islandijoje.<br />Europos, taigi ir Lietuvos, oro uostai patyrė 136 mln eurų nuostolį. Palangos oro uosto atstovė tuo metu teigė, kad stichija pridarė 40 tūkstančių litų nuostolių. Klausytojams, gimusiems po 2015-tųjų, noriu paaiškinti, kad buvo tokia valiuta Lietuvoje ir dabar 40 tūkstančių litų yra lygu<br />vienuolikai su puse tūkstančio eurų.<br />Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, didžiausia problema, kurią Islandijos ugnikalnis tada kėlė pasauliui, buvo ištarti jo pavadinimą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49433881</guid><pubDate>Thu, 14 Apr 2022 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49433881/2022_04_13_37a1d652_4698_f_20220414091912877.mp3" length="3074488" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Priminsiu „krizių krizę“, kuri šią dieną - balandžio 14 - prasidėjo vos prieš 12 metų. Dėl jos, pavyzdžiui, Kenija turėjo palaidoti 400 tonų gėlių, skritų vien tik Didžiajai Britanijai. Barakas Obama, Angela Merkel, Nicolas Sarkozy negalėjo atvykti į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Priminsiu „krizių krizę“, kuri šią dieną - balandžio 14 - prasidėjo vos prieš 12 metų. Dėl jos, pavyzdžiui, Kenija turėjo palaidoti 400 tonų gėlių, skritų vien tik Didžiajai Britanijai. Barakas Obama, Angela Merkel, Nicolas Sarkozy negalėjo atvykti į aviakatastrofoje žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio laidotuves. Būsimasis NATO generalinis sekretorius, tada<br />dar tik Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas iš konferencijos Niujorke turėjo skristi į Madridą, iš ten į Bazelį, o iš ten iki Oslo teko kapstytis mašina. Šimtai, o gal koks tūkstantis lietuvių negalėjo išvykti į „viskas įskaičiuota“ kurortus, nes net 6 dienas Europoje neskraidė lėktuvai. Dangus griuvo, o tiksliau - buvo užtemdytas vulkaniniais pelenais, kuriuos net į 9 km aukštį spjaudė ugnikalnis Islandijoje.<br />Europos, taigi ir Lietuvos, oro uostai patyrė 136 mln eurų nuostolį. Palangos oro uosto atstovė tuo metu teigė, kad stichija pridarė 40 tūkstančių litų nuostolių. Klausytojams, gimusiems po 2015-tųjų, noriu paaiškinti, kad buvo tokia valiuta Lietuvoje ir dabar 40 tūkstančių litų yra lygu<br />vienuolikai su puse tūkstančio eurų.<br />Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, didžiausia problema, kurią Islandijos ugnikalnis tada kėlė pasauliui, buvo ištarti jo pavadinimą.]]></itunes:summary><itunes:duration>193</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kur stovi aukšiausia pasaulyje statula ir ar ji žemesnė už Vilniaus televizijos bokštą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kur-stovi-auksiausia-pasaulyje-statula-ir-ar-ji-zemesne-uz-vilniaus-televizijos-boksta--49420616</link><description><![CDATA[Antroje, trečioje ir daugybėje pirmojo aukščiausių statulų šimtuko vietose yra paminklai… budai.<br />Šimtuke nėra statulos, kuri stovi Lenkijoje, Čenstakavoje, nors atskiroje kategorijoje ji užimtų pirmą vietą. Tai aukščiausia Popiežiaus statula, ir jau suprantate, kad tai - Jono Pauliaus II-ojo atvaizdas.<br />2013 metų balandžio 13-tąją inauguruota statula yra beveik 14 metrų aukščio. Ją pastatyti sumanė ir pinigų skyrė verslininkas Lešekas Lysonas, kuris įsitikinęs, kad Jonas Paulius II padėjo išgelbėti jo sūnų, kai šis skendo atostogų Kroatijoje metu. Tiesa, berniuką gelbėjo tik vienas Lysonas. Tokia didelė statula sulaukė nemažai kritikos, nes jos gigantomaniškumas, neva, prasilenkia su popiežiaus vertybėmis.<br />Statula sukonstruota iš stiklo pluošto ant metalinio karkaso. Darbus atlikti buvo pasamdyta kompanija, kuri pramogų parkuose iš stiklo pluošto stato dinozaurų skulptūras.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49420616</guid><pubDate>Wed, 13 Apr 2022 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49420616/2022_04_12_e630d6f3_4698_f_20220413074011344.mp3" length="3118374" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Antroje, trečioje ir daugybėje pirmojo aukščiausių statulų šimtuko vietose yra paminklai… budai.&#13;
Šimtuke nėra statulos, kuri stovi Lenkijoje, Čenstakavoje, nors atskiroje kategorijoje ji užimtų pirmą vietą. Tai aukščiausia Popiežiaus statula, ir jau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Antroje, trečioje ir daugybėje pirmojo aukščiausių statulų šimtuko vietose yra paminklai… budai.<br />Šimtuke nėra statulos, kuri stovi Lenkijoje, Čenstakavoje, nors atskiroje kategorijoje ji užimtų pirmą vietą. Tai aukščiausia Popiežiaus statula, ir jau suprantate, kad tai - Jono Pauliaus II-ojo atvaizdas.<br />2013 metų balandžio 13-tąją inauguruota statula yra beveik 14 metrų aukščio. Ją pastatyti sumanė ir pinigų skyrė verslininkas Lešekas Lysonas, kuris įsitikinęs, kad Jonas Paulius II padėjo išgelbėti jo sūnų, kai šis skendo atostogų Kroatijoje metu. Tiesa, berniuką gelbėjo tik vienas Lysonas. Tokia didelė statula sulaukė nemažai kritikos, nes jos gigantomaniškumas, neva, prasilenkia su popiežiaus vertybėmis.<br />Statula sukonstruota iš stiklo pluošto ant metalinio karkaso. Darbus atlikti buvo pasamdyta kompanija, kuri pramogų parkuose iš stiklo pluošto stato dinozaurų skulptūras.]]></itunes:summary><itunes:duration>195</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl dinozaurų DNR reikėtų ieškoti Akmenėje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-dinozauru-dnr-reiketu-ieskoti-akmeneje--49408734</link><description><![CDATA[2011 metais Akmenės rajone, Šaltiškių triaso periodo molio karjere rasti 3 dinozaurų laikų gyvūnų dantys. Vienas iš dantų priklauso nenustatytos rūšies rykliui, o kiti du, tikėtina, jūriniams krokodilams. Va taip, gerbiamieji, ko be lokių mums dar trūko lietuviškoje gamtoje, tai ryklių ir krokodilų. Ir žinokite, tai dar ne viskas, kuo jus nustebinsiu. Tame pačiame karjere buvo rasta ir fitozauro liekanų, o fitozaurai gyveno anksčiau už dinozaurus, tad fitozaurai yra dinozaurų protėviai. Tai reiškia, kad ten, kur dabar rūksta Akmenės cemento gamyklos kaminai, kažkada lakstė, skraidė, perėjo ir medžiojo fitozaurai ir dinozaurai, kol į Žemę nebumbtelėjo asteroidas. Tiesa, mokslininkai nėra visiškai vieningi dėl asteroido. Kiti sako, kad dinozaurus pražudyti galėjo ir ugnikalniai, ir klimato kaita, nors keista, ar galėjo tas klimatas keistis, kai dar nebuvo Gretos Thunberg…<br />O ar negalėtų šiuolaikinis mokslas grąžinti dinozaurus į žemę, taigi ir į Akmenę? Klonuoti dinozaurą būtų be galo sunku, nes reiktų iš kažkur gauti dinozaurų DNR, bet kol kas dinozaurų DNR neaptikta. Gal tiesiog reiktų labiau pakasinėti aplink Akmenę? Šiaurės Lietuva yra šiauriausia vieta pasaulyje, kur rasta fitozauro liekanų.<br />Ir beje, atminkite. Taip kaip išnykęs eurazinis rudasis lokys nėra visiškai išnykęs, panašiai yra ir su dinozaurais. Kai labiau sušilus orams kokiam nors tvenkiny tvenkiny maitinsite gulbes, žinokit, kad paukščiai yra laikomi dinozaurų palikuonimis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49408734</guid><pubDate>Tue, 12 Apr 2022 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49408734/2022_04_11_5c75e04b_4698_f_20220411150004800.mp3" length="3013048" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2011 metais Akmenės rajone, Šaltiškių triaso periodo molio karjere rasti 3 dinozaurų laikų gyvūnų dantys. Vienas iš dantų priklauso nenustatytos rūšies rykliui, o kiti du, tikėtina, jūriniams krokodilams. Va taip, gerbiamieji, ko be lokių mums dar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2011 metais Akmenės rajone, Šaltiškių triaso periodo molio karjere rasti 3 dinozaurų laikų gyvūnų dantys. Vienas iš dantų priklauso nenustatytos rūšies rykliui, o kiti du, tikėtina, jūriniams krokodilams. Va taip, gerbiamieji, ko be lokių mums dar trūko lietuviškoje gamtoje, tai ryklių ir krokodilų. Ir žinokite, tai dar ne viskas, kuo jus nustebinsiu. Tame pačiame karjere buvo rasta ir fitozauro liekanų, o fitozaurai gyveno anksčiau už dinozaurus, tad fitozaurai yra dinozaurų protėviai. Tai reiškia, kad ten, kur dabar rūksta Akmenės cemento gamyklos kaminai, kažkada lakstė, skraidė, perėjo ir medžiojo fitozaurai ir dinozaurai, kol į Žemę nebumbtelėjo asteroidas. Tiesa, mokslininkai nėra visiškai vieningi dėl asteroido. Kiti sako, kad dinozaurus pražudyti galėjo ir ugnikalniai, ir klimato kaita, nors keista, ar galėjo tas klimatas keistis, kai dar nebuvo Gretos Thunberg…<br />O ar negalėtų šiuolaikinis mokslas grąžinti dinozaurus į žemę, taigi ir į Akmenę? Klonuoti dinozaurą būtų be galo sunku, nes reiktų iš kažkur gauti dinozaurų DNR, bet kol kas dinozaurų DNR neaptikta. Gal tiesiog reiktų labiau pakasinėti aplink Akmenę? Šiaurės Lietuva yra šiauriausia vieta pasaulyje, kur rasta fitozauro liekanų.<br />Ir beje, atminkite. Taip kaip išnykęs eurazinis rudasis lokys nėra visiškai išnykęs, panašiai yra ir su dinozaurais. Kai labiau sušilus orams kokiam nors tvenkiny tvenkiny maitinsite gulbes, žinokit, kad paukščiai yra laikomi dinozaurų palikuonimis.]]></itunes:summary><itunes:duration>189</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Jeigu Halio kometoje pašoktumėt viršun 20 centimetrų – ar pavyktų nusileisti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-jeigu-halio-kometoje-pasoktumet-virsun-20-centimetru-ar-pavyktu-nusileisti--49378272</link><description><![CDATA[Halio kometa mūsų padangėje pasirodo tik kartą per 75-erius 76-erius metus. Teoriškai, žmogus per gyvenimą galėtų Halio kometą išvysti dukart, bet praktiškai, jeigu ir išpultų būt šioje žemėje per jos vizitus, pirmas pasirodymas dar nekeltų susidomėjimo, o kai kometa atskristų antrą<br />kartą, tai turbūt stipresni akiniai dar būtų nenupirkti, o seni jau labai blogai rodo, ir, aišku, greičiausiai dar būtų apsiniaukę.<br />Halio kometą senovės astronomai danguje užtiko dar 240 metais prieš Kristų, bet tik 1705 metais vienas britų astronomas suprato, kad šis uodeguotas dangaus kūnas skliaute pasirodė nebe pirmą kartą, o lankosi čia karts nuo karto. Astronomo vardas buvo Edmondas Halis, jo<br />vardu kometa ir pavadinta.<br />Kometos ypatingos tuo, kad paskui jas driekiasi šviesos šleifas, kuris susidaro, kai branduolio paviršius virsta dujomis. Halio kometa skrieja labai ištęstos elipsės trajektorija ir uodegą ji turi tik vienerius metus per 76-erių metų ciklą - ja kometa pasipuošia, kai priartėja prie Saulės per pusę<br />milijardo kilometrų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49378272</guid><pubDate>Fri, 08 Apr 2022 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49378272/2022_04_08_7c8e6fd9_4698_f_20220408152429055.mp3" length="3092461" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Halio kometa mūsų padangėje pasirodo tik kartą per 75-erius 76-erius metus. Teoriškai, žmogus per gyvenimą galėtų Halio kometą išvysti dukart, bet praktiškai, jeigu ir išpultų būt šioje žemėje per jos vizitus, pirmas pasirodymas dar nekeltų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Halio kometa mūsų padangėje pasirodo tik kartą per 75-erius 76-erius metus. Teoriškai, žmogus per gyvenimą galėtų Halio kometą išvysti dukart, bet praktiškai, jeigu ir išpultų būt šioje žemėje per jos vizitus, pirmas pasirodymas dar nekeltų susidomėjimo, o kai kometa atskristų antrą<br />kartą, tai turbūt stipresni akiniai dar būtų nenupirkti, o seni jau labai blogai rodo, ir, aišku, greičiausiai dar būtų apsiniaukę.<br />Halio kometą senovės astronomai danguje užtiko dar 240 metais prieš Kristų, bet tik 1705 metais vienas britų astronomas suprato, kad šis uodeguotas dangaus kūnas skliaute pasirodė nebe pirmą kartą, o lankosi čia karts nuo karto. Astronomo vardas buvo Edmondas Halis, jo<br />vardu kometa ir pavadinta.<br />Kometos ypatingos tuo, kad paskui jas driekiasi šviesos šleifas, kuris susidaro, kai branduolio paviršius virsta dujomis. Halio kometa skrieja labai ištęstos elipsės trajektorija ir uodegą ji turi tik vienerius metus per 76-erių metų ciklą - ja kometa pasipuošia, kai priartėja prie Saulės per pusę<br />milijardo kilometrų.]]></itunes:summary><itunes:duration>194</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar žinote, kur trumpam buvo pradingusi Niujorko Laisvės statula?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-zinote-kur-trumpam-buvo-pradingusi-niujorko-laisves-statula--49362442</link><description><![CDATA[Vargas tiems, kurie stebėdami iliuziniostų triukus priima juos už gryną pinigą, tačiau ir tie, kurie supranta, kad joks triukas negali paneigti fizikos dėsnių, vis tiek miršta iš smalsumo - na kaip mažoj skrybėlėj nei iš šio, nei iš to atsirado trys vištos..<br />Nebūkite naivūs. Šiandien atskleisiu jums tikrai ne kokio nors pigaus triuko su jūrų kiaulytėm paslaptį, o pasaulinio garso mago performanso užkulisius. Bet turite pažadėti, kad tai bus ateinantis savaitgalis, bus paskutinis, kai tikite tuo, ką rašo horoskopai.<br />Balandžio 8-tąją 1983 metais Niujorke įvyko stulbinantis įvykis, kurį sukūrė garsusis magas Deivydas Koperfyldas.<br />Ir tai buvo išties neįtikėtina - maždaug 20 turistų (bent jau taip jie buvo įvardijami) akivaizdoje buvo pradanginta Laisvės statula.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49362442</guid><pubDate>Fri, 08 Apr 2022 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49362442/2022_04_07_e4ea407b_4698_f_20220408081952208.mp3" length="3120882" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vargas tiems, kurie stebėdami iliuziniostų triukus priima juos už gryną pinigą, tačiau ir tie, kurie supranta, kad joks triukas negali paneigti fizikos dėsnių, vis tiek miršta iš smalsumo - na kaip mažoj skrybėlėj nei iš šio, nei iš to atsirado trys...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vargas tiems, kurie stebėdami iliuziniostų triukus priima juos už gryną pinigą, tačiau ir tie, kurie supranta, kad joks triukas negali paneigti fizikos dėsnių, vis tiek miršta iš smalsumo - na kaip mažoj skrybėlėj nei iš šio, nei iš to atsirado trys vištos..<br />Nebūkite naivūs. Šiandien atskleisiu jums tikrai ne kokio nors pigaus triuko su jūrų kiaulytėm paslaptį, o pasaulinio garso mago performanso užkulisius. Bet turite pažadėti, kad tai bus ateinantis savaitgalis, bus paskutinis, kai tikite tuo, ką rašo horoskopai.<br />Balandžio 8-tąją 1983 metais Niujorke įvyko stulbinantis įvykis, kurį sukūrė garsusis magas Deivydas Koperfyldas.<br />Ir tai buvo išties neįtikėtina - maždaug 20 turistų (bent jau taip jie buvo įvardijami) akivaizdoje buvo pradanginta Laisvės statula.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kam žmonijai prireikė atakuoti Saulę radijo bangomis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kam-zmonijai-prireike-atakuoti-saule-radijo-bangomis--49350269</link><description><![CDATA[1959 metų balandžio 7 dieną Stanfordo universiteto Kalifornijoje mokslininkams pirmą kartą pavyko pasiųsti į Saulę radijo bangas, kurios, atsimušusios į šią centrinę Saulės sistemos žvaigždę, grįžo į žemę.<br />Tai buvo didelis laimėjimas dėl to, kad pasiųsti radijo signalą ir sulaukti atsako buvo maža vilčių dėl audringo saulės paviršiaus keliamo vadinamo radijo triukšmo. Eksperimentui buvo panaudotas 40 megavatų galingumo siųstuvas, o anteną sudarė laidų tinklas, kurių bendras ilgis – beveik 8 kilometrai, rombo formomis jie buvo ištiesti 4,5 hektarų plote. Radijo bangomis buvo siunčiami brūkšniniai ir taškiniai radijo signalai, jie truko 30 sekundžių.<br />Mokslininkų skaičiavimu, radijo signalai atsimušė ne į matomą saulės paviršių, bet į išorinę jos karūną. Sugrįžę signalai buvo įrašyti į magnetinę IBM kompiuterio juostą, deja, kur ji dabar - nežinia.<br />Kam žmonėms prireikė atakuoti Saulę radijo bangomis? Pirmasis žmonijos prisilietimas bent jau radijo bangomis prie Saulės įrodė tik tiek, kad ši žvaigždė - realiai egzistuojantis fizinis kūnas.<br />Bet juk tai seniausiai buvo įrodęs Ikaras!<br />Na, o įsimylėjėliams, kurie meilę dabar matuos atstumu iki Saulės, o ne Mėnulio, paskutinė liūdna žinia: radijo bangų kelionė į Saulę ir atgal į Žemę užtruko tik kiek daugiau nei pusvalandį.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49350269</guid><pubDate>Thu, 07 Apr 2022 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49350269/2022_04_06_feb930b8_4698_f_20220407082121835.mp3" length="3133421" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1959 metų balandžio 7 dieną Stanfordo universiteto Kalifornijoje mokslininkams pirmą kartą pavyko pasiųsti į Saulę radijo bangas, kurios, atsimušusios į šią centrinę Saulės sistemos žvaigždę, grįžo į žemę.&#13;
Tai buvo didelis laimėjimas dėl to, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1959 metų balandžio 7 dieną Stanfordo universiteto Kalifornijoje mokslininkams pirmą kartą pavyko pasiųsti į Saulę radijo bangas, kurios, atsimušusios į šią centrinę Saulės sistemos žvaigždę, grįžo į žemę.<br />Tai buvo didelis laimėjimas dėl to, kad pasiųsti radijo signalą ir sulaukti atsako buvo maža vilčių dėl audringo saulės paviršiaus keliamo vadinamo radijo triukšmo. Eksperimentui buvo panaudotas 40 megavatų galingumo siųstuvas, o anteną sudarė laidų tinklas, kurių bendras ilgis – beveik 8 kilometrai, rombo formomis jie buvo ištiesti 4,5 hektarų plote. Radijo bangomis buvo siunčiami brūkšniniai ir taškiniai radijo signalai, jie truko 30 sekundžių.<br />Mokslininkų skaičiavimu, radijo signalai atsimušė ne į matomą saulės paviršių, bet į išorinę jos karūną. Sugrįžę signalai buvo įrašyti į magnetinę IBM kompiuterio juostą, deja, kur ji dabar - nežinia.<br />Kam žmonėms prireikė atakuoti Saulę radijo bangomis? Pirmasis žmonijos prisilietimas bent jau radijo bangomis prie Saulės įrodė tik tiek, kad ši žvaigždė - realiai egzistuojantis fizinis kūnas.<br />Bet juk tai seniausiai buvo įrodęs Ikaras!<br />Na, o įsimylėjėliams, kurie meilę dabar matuos atstumu iki Saulės, o ne Mėnulio, paskutinė liūdna žinia: radijo bangų kelionė į Saulę ir atgal į Žemę užtruko tik kiek daugiau nei pusvalandį.]]></itunes:summary><itunes:duration>196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ką moterys laimėjo anksčiau - teisę balsuoti ar dalyvauti Olimpinėse žaidynėse</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ka-moterys-laimejo-anksciau-teise-balsuoti-ar-dalyvauti-olimpinese-zaidynese--49331284</link><description><![CDATA[1896 metais, kai Atėnuose šią dieną prasidėjo pirmosios mūsų laikų Olimpinės žaidynės. Jas atgaivino Prancūzijos švietėjas ir istorikas baronas Pjeras de Kubertenas. Senovės Graikijoje žaidynės vyko Olimpijoje 8-4 amžiais prieš Kristų.<br />Pirmosiose mūsų eros Olimpinėse žaidynėse dalyvavo 14 valstybių ir tik 241 sportininkas.<br />Jungtinės valstijos buvo vienintelė šalis dalyvė ne iš Europos.<br />Patys galite palyginti, kaip smarkiai pasikeitė šis renginys. Papasakoti gausybę įdomių faktų ir skaičių, neužtektų net valandos, o jūs juk dar ir nekantraujate sužinoti teisingą atsakymą į mano klausimą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49331284</guid><pubDate>Wed, 06 Apr 2022 06:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49331284/2022_04_05_235bdf5a_4698_f_20220405171501461.mp3" length="3068630" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1896 metais, kai Atėnuose šią dieną prasidėjo pirmosios mūsų laikų Olimpinės žaidynės. Jas atgaivino Prancūzijos švietėjas ir istorikas baronas Pjeras de Kubertenas. Senovės Graikijoje žaidynės vyko Olimpijoje 8-4 amžiais prieš Kristų.&#13;
Pirmosiose...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1896 metais, kai Atėnuose šią dieną prasidėjo pirmosios mūsų laikų Olimpinės žaidynės. Jas atgaivino Prancūzijos švietėjas ir istorikas baronas Pjeras de Kubertenas. Senovės Graikijoje žaidynės vyko Olimpijoje 8-4 amžiais prieš Kristų.<br />Pirmosiose mūsų eros Olimpinėse žaidynėse dalyvavo 14 valstybių ir tik 241 sportininkas.<br />Jungtinės valstijos buvo vienintelė šalis dalyvė ne iš Europos.<br />Patys galite palyginti, kaip smarkiai pasikeitė šis renginys. Papasakoti gausybę įdomių faktų ir skaičių, neužtektų net valandos, o jūs juk dar ir nekantraujate sužinoti teisingą atsakymą į mano klausimą.]]></itunes:summary><itunes:duration>192</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kiek pasaulyje gyvena Stingų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kiek-pasaulyje-gyvena-stingu--49324571</link><description><![CDATA[Kodėl negalėtų būti vardas Balandžio 5-toji. Galėtų ir toks vardas tikrai buvo! Tiesa, ne žmogus jį gavo. Taip buvo pakrikštytas grynakraujis ristūnas, praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Jungtinėje karalystėje laimėjęs keletą žirgų lenktynių. O toks neįmantrus vardas buvo sugalvotas, nes balandžio 5-tą buvo ir jo, ir jo šeimininko gimimo diena.<br />Teigiama, kad žirgų varžybos gimė Graikijoje, mėgo jas ir Senovės Romoje. Dabar tai - didelis ir brangus verslas. Lažyboms žirgų lenktynėse per metus pasaulyje išleidžiama per šimtą milijardų dolerių.<br />Na, o grįžtant prie vardų, pavyzdžiui Jungtinėje karalystėje galioja griežtos taisyklės ristūnų vardamas. Vardo ženklų skaičius (įskaitant ir tarpus tarp žodžių) negali viršyti 18-kos, vardas negali būti sudarytas vien iš skaitvardžių, nebent tai didesnis skaičius už trisdešimt, bet jis<br />privalo būti užrašytas žodžiais, vardas negali kartotis, jeigu taip pat pavadintas žirgas jau yra registre, taip pat - žirgas negali būti pavadintas realaus žmogaus vardu be to žmogaus sutikimo arba, jeigu nuo personalijos mirties dar nepraėjo 50 metų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49324571</guid><pubDate>Tue, 05 Apr 2022 03:45:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49324571/2022_04_05_4698_1_20220405092125361.mp3" length="3070299" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl negalėtų būti vardas Balandžio 5-toji. Galėtų ir toks vardas tikrai buvo! Tiesa, ne žmogus jį gavo. Taip buvo pakrikštytas grynakraujis ristūnas, praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Jungtinėje karalystėje laimėjęs keletą žirgų lenktynių....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl negalėtų būti vardas Balandžio 5-toji. Galėtų ir toks vardas tikrai buvo! Tiesa, ne žmogus jį gavo. Taip buvo pakrikštytas grynakraujis ristūnas, praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Jungtinėje karalystėje laimėjęs keletą žirgų lenktynių. O toks neįmantrus vardas buvo sugalvotas, nes balandžio 5-tą buvo ir jo, ir jo šeimininko gimimo diena.<br />Teigiama, kad žirgų varžybos gimė Graikijoje, mėgo jas ir Senovės Romoje. Dabar tai - didelis ir brangus verslas. Lažyboms žirgų lenktynėse per metus pasaulyje išleidžiama per šimtą milijardų dolerių.<br />Na, o grįžtant prie vardų, pavyzdžiui Jungtinėje karalystėje galioja griežtos taisyklės ristūnų vardamas. Vardo ženklų skaičius (įskaitant ir tarpus tarp žodžių) negali viršyti 18-kos, vardas negali būti sudarytas vien iš skaitvardžių, nebent tai didesnis skaičius už trisdešimt, bet jis<br />privalo būti užrašytas žodžiais, vardas negali kartotis, jeigu taip pat pavadintas žirgas jau yra registre, taip pat - žirgas negali būti pavadintas realaus žmogaus vardu be to žmogaus sutikimo arba, jeigu nuo personalijos mirties dar nepraėjo 50 metų.]]></itunes:summary><itunes:duration>192</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kur bešlifuojant dingo pusė brangiausio deimanto pasaulyje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kur-beslifuojant-dingo-puse-brangiausio-deimanto-pasaulyje--49310918</link><description><![CDATA[Koks didelis įvykis šiame materialistiniame pasaulyje nutiko prieš penkerius metus šią dieną, balandžio 4-ąją.<br />Hongkonge įsikūręs privatus konglomeratas, jungiantis brangakmenių, viešbučių, kazino, energetikos ir dar galybę kitų verslų, Sothebey’s aukcione įsigijo deimantą vardu „Pink star“ - Rožinė žvaigždė. 59,6 karato (jau gi mokate paskaičiuoti) - vos 12 gramų sveriantis brangakmenis yra brangiausias mergaičių draugas pasaulyje. Hongkongo bendrovė už jį sumokėjo 71 milijoną dolerių. Tiesa, „Rožinė žvaigždė“ pirmą kartą buvo parduota dar 2013-tais už dar daugiau (83 milijonus dolerių), bet pirkėjas nepajėgė susimokėti ir grąžino akmenėlį aukcionui.<br />Šis brangakmenis buvo iškastas praėjusio šimtmečio pačioje pabaigoje Afrikoje. Neapdirbtas jis svėrė dvigubai daugiau. Pjaustymas iš šlifavimas užtruko dvejus metus. Ir žinote ką - paliksiu jus su didžiuliu klausimu. Yra posakis - juvelyro darbas. Bet tada atsakykite man - kur bešlifuojant dingo antratiek deimanto, kiek iš jo teliko...]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49310918</guid><pubDate>Mon, 04 Apr 2022 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49310918/2022_04_04_4698_1_20220404092347554.mp3" length="3108333" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Koks didelis įvykis šiame materialistiniame pasaulyje nutiko prieš penkerius metus šią dieną, balandžio 4-ąją.&#13;
Hongkonge įsikūręs privatus konglomeratas, jungiantis brangakmenių, viešbučių, kazino, energetikos ir dar galybę kitų verslų, Sothebey’s...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Koks didelis įvykis šiame materialistiniame pasaulyje nutiko prieš penkerius metus šią dieną, balandžio 4-ąją.<br />Hongkonge įsikūręs privatus konglomeratas, jungiantis brangakmenių, viešbučių, kazino, energetikos ir dar galybę kitų verslų, Sothebey’s aukcione įsigijo deimantą vardu „Pink star“ - Rožinė žvaigždė. 59,6 karato (jau gi mokate paskaičiuoti) - vos 12 gramų sveriantis brangakmenis yra brangiausias mergaičių draugas pasaulyje. Hongkongo bendrovė už jį sumokėjo 71 milijoną dolerių. Tiesa, „Rožinė žvaigždė“ pirmą kartą buvo parduota dar 2013-tais už dar daugiau (83 milijonus dolerių), bet pirkėjas nepajėgė susimokėti ir grąžino akmenėlį aukcionui.<br />Šis brangakmenis buvo iškastas praėjusio šimtmečio pačioje pabaigoje Afrikoje. Neapdirbtas jis svėrė dvigubai daugiau. Pjaustymas iš šlifavimas užtruko dvejus metus. Ir žinote ką - paliksiu jus su didžiuliu klausimu. Yra posakis - juvelyro darbas. Bet tada atsakykite man - kur bešlifuojant dingo antratiek deimanto, kiek iš jo teliko...]]></itunes:summary><itunes:duration>195</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar įmanoma, kad vien tik pažiūrėję televizorių, pasijausime pavalgę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-imanoma-kad-vien-tik-paziureje-televizoriu-pasijausime-pavalge--49278136</link><description><![CDATA[Iškart pasakysiu, kad šiandien jums papasakosiu apie išradimą, kuris tikrai gali pasirodyti kaip balandžio 1-osios pokštas. Bet visa ši istorija ir išradimas tikrai nėra išgalvoti, o meluoti yra negražu net ir tada, kai tai yra legalu.<br />Be to, pažiūrėkite į Rusiją - ten kiekvieną dieną balandžio pirmoji, ir ne kartą per dieną, o nuo ryto iki vakaro.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49278136</guid><pubDate>Fri, 01 Apr 2022 03:45:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49278136/2022_04_01_4698_1_20220401092155102.mp3" length="3148039" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Iškart pasakysiu, kad šiandien jums papasakosiu apie išradimą, kuris tikrai gali pasirodyti kaip balandžio 1-osios pokštas. Bet visa ši istorija ir išradimas tikrai nėra išgalvoti, o meluoti yra negražu net ir tada, kai tai yra legalu.&#13;
Be to,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Iškart pasakysiu, kad šiandien jums papasakosiu apie išradimą, kuris tikrai gali pasirodyti kaip balandžio 1-osios pokštas. Bet visa ši istorija ir išradimas tikrai nėra išgalvoti, o meluoti yra negražu net ir tada, kai tai yra legalu.<br />Be to, pažiūrėkite į Rusiją - ten kiekvieną dieną balandžio pirmoji, ir ne kartą per dieną, o nuo ryto iki vakaro.]]></itunes:summary><itunes:duration>197</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kuris mokamas miesto paminklas yra lankomiausias pasaulyje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kuris-mokamas-miesto-paminklas-yra-lankomiausias-pasaulyje--49262743</link><description><![CDATA[Kuris mokamas miesto paminklas yra lankomiausias pasaulyje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49262743</guid><pubDate>Thu, 31 Mar 2022 03:40:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49262743/2022_03_31_4698_1_20220331092118030.mp3" length="3014292" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kuris mokamas miesto paminklas yra lankomiausias pasaulyje.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kuris mokamas miesto paminklas yra lankomiausias pasaulyje.]]></itunes:summary><itunes:duration>189</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ar nebijote dovanoti loterijos bilietą? O kas, jeigu bilietas laimės kelis milijonus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ar-nebijote-dovanoti-loterijos-bilieta-o-kas-jeigu-bilietas-laimes-kelis-milijonus--49248848</link><description><![CDATA[Ar nebijote dovanoti loterijos bilietą? O kas, jeigu bilietas laimės kelis milijonus?]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49248848</guid><pubDate>Wed, 30 Mar 2022 03:45:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49248848/2022_03_30_4698_1_20220330091940075.mp3" length="3054834" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar nebijote dovanoti loterijos bilietą? O kas, jeigu bilietas laimės kelis milijonus?</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar nebijote dovanoti loterijos bilietą? O kas, jeigu bilietas laimės kelis milijonus?]]></itunes:summary><itunes:duration>191</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl kelios šalys, laimėjusios Euroviziją, negavo teisės rengti konkurso savo namuose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-kelios-salys-laimejusios-eurovizija-negavo-teises-rengti-konkurso-savo-namuose--49233973</link><description><![CDATA[Štai kas nutiko 1969 metais kovo 29 dieną 14-tajame Eurovizijos konkurse.<br />Keturios šalys surinko po vienodą - 18 balų – skaičių. Tuometinės konkurso taisyklės nenumatė, ką daryti tokiu atveju. Todėl 1969-tųjų Eurovizijos nugalėtojais paskelbtos keturios valstybės: Jungtinė Karalystė, Ispanija, Nyderlandai ir Prancūzija.<br />Konkurso organizatoriai atsidūrė labai negražioje padėtyje, nes neužteko medalių, kurie būdavo įteikiami nugalėtojams.<br />Kaip rimtiems Eurovizijos žinovams ir gerbėjams jums, žinoma, kyla klausimas - o kur gi buvo regniamas kitų metų konkursas? Kadangi Ispanija organizavo šį konkursą, metais anksčiau jis vyko Didžiojoje Britanijoje, tad teisė rengti konkursą buvo išaiškinta burtų keliu. Laimėjo Nyderlandai.<br />Taigi, pasikartosiu, jeigu ir Lietuva būtų galėjusi dalyvauti Eurovizijos konkurse 69-taisiais, mūsų šansai būtų buvę keturis kartus didesni.<br />O „Keturiasdešimt kaštonų“, „Juodas garvežys“, „Elektrėnų žiburiai“, „Vėjas man pasakė“ ir daug kitų nuostabių dainų yra iš tų laikų… Tikrai būtume nušluostę nosis ne tik Estijai ir Latvijai, bet gal ir būtume išgelbėję Euroviziją nuo kuriozo, nuskynę užtikrintą pergalę tik sau.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49233973</guid><pubDate>Tue, 29 Mar 2022 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49233973/2022_03_29_4698_1_20220329092602754.mp3" length="3095794" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Štai kas nutiko 1969 metais kovo 29 dieną 14-tajame Eurovizijos konkurse.&#13;
Keturios šalys surinko po vienodą - 18 balų – skaičių. Tuometinės konkurso taisyklės nenumatė, ką daryti tokiu atveju. Todėl 1969-tųjų Eurovizijos nugalėtojais paskelbtos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Štai kas nutiko 1969 metais kovo 29 dieną 14-tajame Eurovizijos konkurse.<br />Keturios šalys surinko po vienodą - 18 balų – skaičių. Tuometinės konkurso taisyklės nenumatė, ką daryti tokiu atveju. Todėl 1969-tųjų Eurovizijos nugalėtojais paskelbtos keturios valstybės: Jungtinė Karalystė, Ispanija, Nyderlandai ir Prancūzija.<br />Konkurso organizatoriai atsidūrė labai negražioje padėtyje, nes neužteko medalių, kurie būdavo įteikiami nugalėtojams.<br />Kaip rimtiems Eurovizijos žinovams ir gerbėjams jums, žinoma, kyla klausimas - o kur gi buvo regniamas kitų metų konkursas? Kadangi Ispanija organizavo šį konkursą, metais anksčiau jis vyko Didžiojoje Britanijoje, tad teisė rengti konkursą buvo išaiškinta burtų keliu. Laimėjo Nyderlandai.<br />Taigi, pasikartosiu, jeigu ir Lietuva būtų galėjusi dalyvauti Eurovizijos konkurse 69-taisiais, mūsų šansai būtų buvę keturis kartus didesni.<br />O „Keturiasdešimt kaštonų“, „Juodas garvežys“, „Elektrėnų žiburiai“, „Vėjas man pasakė“ ir daug kitų nuostabių dainų yra iš tų laikų… Tikrai būtume nušluostę nosis ne tik Estijai ir Latvijai, bet gal ir būtume išgelbėję Euroviziją nuo kuriozo, nuskynę užtikrintą pergalę tik sau.]]></itunes:summary><itunes:duration>194</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas pirmiau: išrasta skalbimo mašina ar panaikinta baudžiava</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-pirmiau-israsta-skalbimo-masina-ar-panaikinta-baudziava--49222330</link><description><![CDATA[1797 metais kovo 28 dieną Natanielius Grigsas iš Njūhempšyro gavo pirmąjį skalbimo mašinos patentą Jungtinėse valstijose. Tiesa, kiek skalbimo programų ji turėjo, jau niekada nesužinosime, nes devyniolikto<br />amžiaus vidury Njūhempšyro patentų biure kilęs gaisras supleškino visus dokumentus, taigi ir Grigso išradimo brėžinius.<br />Žinoma, kad ankstyvosios skalbimo mašinos buvo paprasčiausia statinė su griovėtais šonais, skalbėjas rankenos pagalba suko skalbinius ratu. Iš to gimė besisukančio būgno (tokio, koks yra dabartinėse skalbimo mašinose) idėja. Skalbimo mašinas pirmesni už amerikiečius patentavo<br />britai, pirmieji jų išradimai registruoti dar septyniolikto amžiaus pabaigoje.<br />Na, o pirmąsias skalbimo mašinas, labiausiai panašias į tas, kurias naudojame šiandien, Bendix korporacija pradėjo gaminti 1937 metais Amerikoje. Tiesa, jos neturėjo vieno svarbaus dalyko, kuris yra visose šiuolaikinėse skalbimo mašinose - amortizacijos mechanizmo, slopinančio besisukančio būgno sukeltas vibracijas. Todėl, kad nepabėgtų, Bendix skalbimo mašinos turėjo būti pritvirtinamos prie grindų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49222330</guid><pubDate>Mon, 28 Mar 2022 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49222330/2022_03_28_4698_1_20220328091924515.mp3" length="3104571" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1797 metais kovo 28 dieną Natanielius Grigsas iš Njūhempšyro gavo pirmąjį skalbimo mašinos patentą Jungtinėse valstijose. Tiesa, kiek skalbimo programų ji turėjo, jau niekada nesužinosime, nes devyniolikto&#13;
amžiaus vidury Njūhempšyro patentų biure...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1797 metais kovo 28 dieną Natanielius Grigsas iš Njūhempšyro gavo pirmąjį skalbimo mašinos patentą Jungtinėse valstijose. Tiesa, kiek skalbimo programų ji turėjo, jau niekada nesužinosime, nes devyniolikto<br />amžiaus vidury Njūhempšyro patentų biure kilęs gaisras supleškino visus dokumentus, taigi ir Grigso išradimo brėžinius.<br />Žinoma, kad ankstyvosios skalbimo mašinos buvo paprasčiausia statinė su griovėtais šonais, skalbėjas rankenos pagalba suko skalbinius ratu. Iš to gimė besisukančio būgno (tokio, koks yra dabartinėse skalbimo mašinose) idėja. Skalbimo mašinas pirmesni už amerikiečius patentavo<br />britai, pirmieji jų išradimai registruoti dar septyniolikto amžiaus pabaigoje.<br />Na, o pirmąsias skalbimo mašinas, labiausiai panašias į tas, kurias naudojame šiandien, Bendix korporacija pradėjo gaminti 1937 metais Amerikoje. Tiesa, jos neturėjo vieno svarbaus dalyko, kuris yra visose šiuolaikinėse skalbimo mašinose - amortizacijos mechanizmo, slopinančio besisukančio būgno sukeltas vibracijas. Todėl, kad nepabėgtų, Bendix skalbimo mašinos turėjo būti pritvirtinamos prie grindų.]]></itunes:summary><itunes:duration>194</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kokia moteriška problema sugebėjo sužlugdyti NASA misiją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kokia-moteriska-problema-sugebejo-suzlugdyti-nasa-misija--49195533</link><description><![CDATA[Visai neseniai, prieš trejus metus kovo 25 dieną dvi moterys turėjo išeiti į atvirą kosmosą tarptautinėje kosminėje stotyje ir vienos, be vyrų, sumontuoti ličio jonų baterijas stoties energijos sistemos grandinėje. Tačiau istorija neįvyko. Ir ne susidėvėjusios ir pakeitimo reikalaujančios baterijos privertė koreguoti suplanuotą kosminę misiją, o mano jau įvardinta egzistencinė problema. Paaiškėjo, kad kosminėje stotyje nėra<br />reikiamo dydžio skafandrų, kuriuos atvirame kosmose turėjo dėvėti astronautės Anne McClain ir Christina Koch. Abejoms reikalingi vidutinio dydžio skafandrai, tačiau tokių, parengtų misijai už kosminės stoties ribų, buvo tik vienas.<br />Bet baterijos nelaukia, ir jas pakeisti vis tiek reikėjo. Ši misija iš vėl neapsiėjo be vyrų. Suplanuotu laiku tai atliko Misis Koch ir astronautas Nick Hague. Astronautė Anne McCain į atvirą kosmosą buvo išėjusi savaitę anksčiau iki baterijų keitimo, tad abi moterys yra pabuvojusios atviroje erdvėje. Tik atskirai.<br />NASA vėliau aiškino, kad planuodami darbų grafikus tik po to pastebėjo, kad visai netyčia numatė išskirtinai moterišką komandą misijai atvirame kosmose ir pažadėjo, kad tikrai ne už kalnų ta diena, kai ten jos nukeliaus be vyrų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49195533</guid><pubDate>Fri, 25 Mar 2022 04:45:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49195533/2022_03_25_4698_1_20220325092604712.mp3" length="3198612" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Visai neseniai, prieš trejus metus kovo 25 dieną dvi moterys turėjo išeiti į atvirą kosmosą tarptautinėje kosminėje stotyje ir vienos, be vyrų, sumontuoti ličio jonų baterijas stoties energijos sistemos grandinėje. Tačiau istorija neįvyko. Ir ne...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Visai neseniai, prieš trejus metus kovo 25 dieną dvi moterys turėjo išeiti į atvirą kosmosą tarptautinėje kosminėje stotyje ir vienos, be vyrų, sumontuoti ličio jonų baterijas stoties energijos sistemos grandinėje. Tačiau istorija neįvyko. Ir ne susidėvėjusios ir pakeitimo reikalaujančios baterijos privertė koreguoti suplanuotą kosminę misiją, o mano jau įvardinta egzistencinė problema. Paaiškėjo, kad kosminėje stotyje nėra<br />reikiamo dydžio skafandrų, kuriuos atvirame kosmose turėjo dėvėti astronautės Anne McClain ir Christina Koch. Abejoms reikalingi vidutinio dydžio skafandrai, tačiau tokių, parengtų misijai už kosminės stoties ribų, buvo tik vienas.<br />Bet baterijos nelaukia, ir jas pakeisti vis tiek reikėjo. Ši misija iš vėl neapsiėjo be vyrų. Suplanuotu laiku tai atliko Misis Koch ir astronautas Nick Hague. Astronautė Anne McCain į atvirą kosmosą buvo išėjusi savaitę anksčiau iki baterijų keitimo, tad abi moterys yra pabuvojusios atviroje erdvėje. Tik atskirai.<br />NASA vėliau aiškino, kad planuodami darbų grafikus tik po to pastebėjo, kad visai netyčia numatė išskirtinai moterišką komandą misijai atvirame kosmose ir pažadėjo, kad tikrai ne už kalnų ta diena, kai ten jos nukeliaus be vyrų.]]></itunes:summary><itunes:duration>200</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kas sukėlė pražūtingą gaisrą viename iš ilgiausių pasaulyje automobilių tunelių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kas-sukele-prazutinga-gaisra-viename-is-ilgiausiu-pasaulyje-automobiliu-tuneliu--49181936</link><description><![CDATA[Montblano tunelio gaisras.<br />Kas sukėlė pražūtingą gaisrą viename iš ilgiausių pasaulyje automobilių tunelių.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49181936</guid><pubDate>Thu, 24 Mar 2022 04:45:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49181936/2022_03_24_4698_1_20220324092127091.mp3" length="3084091" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Montblano tunelio gaisras.&#13;
Kas sukėlė pražūtingą gaisrą viename iš ilgiausių pasaulyje automobilių tunelių.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Montblano tunelio gaisras.<br />Kas sukėlė pražūtingą gaisrą viename iš ilgiausių pasaulyje automobilių tunelių.]]></itunes:summary><itunes:duration>193</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kuo pašto karveliai geresni už rusų kurtą karo komunikacijos sistemą invazijai į Ukrainą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kuo-pasto-karveliai-geresni-uz-rusu-kurta-karo-komunikacijos-sistema-invazijai-i-ukraina--49162278</link><description><![CDATA[Pentagone, vienoje iš istorinių ekspozicijų, tarp senų karinių žiūronų, uniformų ar Vietnamo karo sraigtasparnių stovi ir vieno pašto karvelio iškamša. Jai jau beveik 100 metų. Paukštis be vienos kojos, tačiau ji prapuolė ne dėl senumo. Prezidentas Wilsonas - toks karvelio vardas- kojos neteko, kai pirmajame pasauliniame kare Prancūzijoje Mezo-Argono mūšyje buvo pasiųstas pranešti, kad amerikiečiams reikia pastiprinimo, o vokiečių pajėgos sparnuotą pasiuntinį bandė pašauti. Nors ir sužeistas vos per 25 minutes Prezidentas Wilsonas nuskrido bemaž 40 kilometrų ir perdavė žinią rezerviniams daliniams apie pagalbos prašymą. Kitas sparnuotas didvyris – Cher Ami (brangus draugas) - tiesa, ne jis, o ji (patelė) taip pat vykdė misijas pirmojo pasaulinio karo fronto linijose. Vienos iš jų metu išgelbėjo 200 sąjungininkų kareivių. Už tai prancūzai paukštį apdovanoje net Karo kryžiaus ordinu.<br />Vystantis technologijoms pašto karvelių poreikis kariuomenėje pranyko. Tad buvo išformuotas ir Karinis pašto karvelių korpusas. Paukščiai buvo parduoti aukcionuose, o 1957 metų kovo 23 dieną tarnybą Jungtinių valstijų kariuomenėje baigė paskutinis pašto karvelis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49162278</guid><pubDate>Wed, 23 Mar 2022 04:45:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49162278/2022_03_23_4698_1_20220323092019941.mp3" length="3101646" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pentagone, vienoje iš istorinių ekspozicijų, tarp senų karinių žiūronų, uniformų ar Vietnamo karo sraigtasparnių stovi ir vieno pašto karvelio iškamša. Jai jau beveik 100 metų. Paukštis be vienos kojos, tačiau ji prapuolė ne dėl senumo. Prezidentas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pentagone, vienoje iš istorinių ekspozicijų, tarp senų karinių žiūronų, uniformų ar Vietnamo karo sraigtasparnių stovi ir vieno pašto karvelio iškamša. Jai jau beveik 100 metų. Paukštis be vienos kojos, tačiau ji prapuolė ne dėl senumo. Prezidentas Wilsonas - toks karvelio vardas- kojos neteko, kai pirmajame pasauliniame kare Prancūzijoje Mezo-Argono mūšyje buvo pasiųstas pranešti, kad amerikiečiams reikia pastiprinimo, o vokiečių pajėgos sparnuotą pasiuntinį bandė pašauti. Nors ir sužeistas vos per 25 minutes Prezidentas Wilsonas nuskrido bemaž 40 kilometrų ir perdavė žinią rezerviniams daliniams apie pagalbos prašymą. Kitas sparnuotas didvyris – Cher Ami (brangus draugas) - tiesa, ne jis, o ji (patelė) taip pat vykdė misijas pirmojo pasaulinio karo fronto linijose. Vienos iš jų metu išgelbėjo 200 sąjungininkų kareivių. Už tai prancūzai paukštį apdovanoje net Karo kryžiaus ordinu.<br />Vystantis technologijoms pašto karvelių poreikis kariuomenėje pranyko. Tad buvo išformuotas ir Karinis pašto karvelių korpusas. Paukščiai buvo parduoti aukcionuose, o 1957 metų kovo 23 dieną tarnybą Jungtinių valstijų kariuomenėje baigė paskutinis pašto karvelis.]]></itunes:summary><itunes:duration>194</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kuris JAV prezidentas laimėjo rinkimus, žadėdamas panaikinti alkoholio ribojimus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kuris-jav-prezidentas-laimejo-rinkimus-zadedamas-panaikinti-alkoholio-ribojimus--49149365</link><description><![CDATA[1932 metais pretendento į Jungtinių valstijų prezidento postą vienas iš rinkiminių pažadų buvo panaikinti sausą įstatymą. Ir jis laimėjo rinkimus, o tapęs šalies vadovu savo pažada tęsėjo.<br />Kovo 22 dieną 1933 metais Jungtinių valstijų prezidentas Franklinas Rooseveltas pasirašė įstatymą, legalizuojantį gėrimus, kurių stiprumas neviršija 3,2 laipsnio. Tai buvo pirmasis žingsnis panaikinant prohibiciją ir kol ji nebuvo išbraukta iš konstitucijos, įstatymo autoriai tiesiog įrašė, kad tokio alkoholio tūrio gėrimai nelaikomi svaigiaisiais.<br />Po to, kai sausas įstatymas Jungtinėse valstijose buvo galutinai panaikintas, per pirmus metus į valstybės biudžetą buvo surinkta daugiau nei trys šimtai milijonų dolerių alkoholio mokesčių, tais laikais tai sudarė apie 10 procentų sumos, surenkamos iš visų mokesčių. Šiuos pinigus Roseveltas skyrė amerikiečių gerbūvio puosėlėjimui po didžiosios depresijos sunkmečio.<br />Teigiama, kad pasirašęs pirmąjį prohibicijos naikinimo įstatymą Roseveltas tarė: manau, kad visai neblogai dabar būtų išgerti alaus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49149365</guid><pubDate>Tue, 22 Mar 2022 04:40:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49149365/2022_03_22_4698_1_20220322092143869.mp3" length="3053162" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1932 metais pretendento į Jungtinių valstijų prezidento postą vienas iš rinkiminių pažadų buvo panaikinti sausą įstatymą. Ir jis laimėjo rinkimus, o tapęs šalies vadovu savo pažada tęsėjo.&#13;
Kovo 22 dieną 1933 metais Jungtinių valstijų prezidentas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1932 metais pretendento į Jungtinių valstijų prezidento postą vienas iš rinkiminių pažadų buvo panaikinti sausą įstatymą. Ir jis laimėjo rinkimus, o tapęs šalies vadovu savo pažada tęsėjo.<br />Kovo 22 dieną 1933 metais Jungtinių valstijų prezidentas Franklinas Rooseveltas pasirašė įstatymą, legalizuojantį gėrimus, kurių stiprumas neviršija 3,2 laipsnio. Tai buvo pirmasis žingsnis panaikinant prohibiciją ir kol ji nebuvo išbraukta iš konstitucijos, įstatymo autoriai tiesiog įrašė, kad tokio alkoholio tūrio gėrimai nelaikomi svaigiaisiais.<br />Po to, kai sausas įstatymas Jungtinėse valstijose buvo galutinai panaikintas, per pirmus metus į valstybės biudžetą buvo surinkta daugiau nei trys šimtai milijonų dolerių alkoholio mokesčių, tais laikais tai sudarė apie 10 procentų sumos, surenkamos iš visų mokesčių. Šiuos pinigus Roseveltas skyrė amerikiečių gerbūvio puosėlėjimui po didžiosios depresijos sunkmečio.<br />Teigiama, kad pasirašęs pirmąjį prohibicijos naikinimo įstatymą Roseveltas tarė: manau, kad visai neblogai dabar būtų išgerti alaus.]]></itunes:summary><itunes:duration>191</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip vienai raidei nepavyko sugriauti garsaus leidinio reputacijos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-vienai-raidei-nepavyko-sugriauti-garsaus-leidinio-reputacijos--49131825</link><description><![CDATA[Šis Putino karas primena, kokią neįkainojamą privilegiją turime laisvame pasaulyje - laisvą žodį ir galimybę reikšti savo nuomonę. Galime rinktis profesionalią žiniasklaidą, o į šiukšlių dėžę išmesti arba iš prekybos išimti propagandinius leidinius, nes melas nėra nuomonė. Ir čia mes priėjome prie šios dienos – kovo 21-osios įvykio, nutikusio 1983 metais. Tą dieną iš prekybos buvo išimtas visas garsaus leidinio - žurnalo Time - tiražas. Tik ne dėl melagingos informacijos, žinoma. Priešingai. Nutiko tai dėl vieno dalyko, kuris mums gal atrodytų menkas, tačiau aukščiausius žurnalistikos standartus puoselėjančiam leidiniui jis buvo per didelis. Ant žurnalo viršelio, viršutiniame kampe nedidelėmis raidėmis parašytame sakiny viename žodyje buvo spausdinimo klaida, praleista viena raidė: vietoj „control“ - parašyta „contol“. Prieš 99-erius metus pirmą kartą išleistas žurnalas negali leisti vienai raidei sugriauti ilgametę jo kokybės ir patikimumo reputaciją. Tai buvo vienintelė spausdinimo klaida ant šio žurnalo viršelio.<br />Šio numerio egzempliorių galima įsigyti ybėjuje. Nelygu, kokią žurnalistikos kokybę pasirinksite, 16 dolerių mokėsite už egzempliorių be klaidos, o variantas su praleista raide kainuoja - 500.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49131825</guid><pubDate>Mon, 21 Mar 2022 08:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49131825/2022_03_21_4698_1_20220321105258798.mp3" length="3333205" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šis Putino karas primena, kokią neįkainojamą privilegiją turime laisvame pasaulyje - laisvą žodį ir galimybę reikšti savo nuomonę. Galime rinktis profesionalią žiniasklaidą, o į šiukšlių dėžę išmesti arba iš prekybos išimti propagandinius leidinius,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šis Putino karas primena, kokią neįkainojamą privilegiją turime laisvame pasaulyje - laisvą žodį ir galimybę reikšti savo nuomonę. Galime rinktis profesionalią žiniasklaidą, o į šiukšlių dėžę išmesti arba iš prekybos išimti propagandinius leidinius, nes melas nėra nuomonė. Ir čia mes priėjome prie šios dienos – kovo 21-osios įvykio, nutikusio 1983 metais. Tą dieną iš prekybos buvo išimtas visas garsaus leidinio - žurnalo Time - tiražas. Tik ne dėl melagingos informacijos, žinoma. Priešingai. Nutiko tai dėl vieno dalyko, kuris mums gal atrodytų menkas, tačiau aukščiausius žurnalistikos standartus puoselėjančiam leidiniui jis buvo per didelis. Ant žurnalo viršelio, viršutiniame kampe nedidelėmis raidėmis parašytame sakiny viename žodyje buvo spausdinimo klaida, praleista viena raidė: vietoj „control“ - parašyta „contol“. Prieš 99-erius metus pirmą kartą išleistas žurnalas negali leisti vienai raidei sugriauti ilgametę jo kokybės ir patikimumo reputaciją. Tai buvo vienintelė spausdinimo klaida ant šio žurnalo viršelio.<br />Šio numerio egzempliorių galima įsigyti ybėjuje. Nelygu, kokią žurnalistikos kokybę pasirinksite, 16 dolerių mokėsite už egzempliorių be klaidos, o variantas su praleista raide kainuoja - 500.]]></itunes:summary><itunes:duration>209</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Prezidentūros siena dažnai tapdavo viešuoju tualetu įkaušusiems britų jaunuoliams. Piktindavomės – ar ir namie jie taip elgia</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-prezidenturos-siena-daznai-tapdavo-viesuoju-tualetu-ikaususiems-britu-jaunuoliams-piktindavomes-ar-ir-namie-jie-taip-elgia--49091568</link><description><![CDATA[Atsukime laiką atgal - į 1965-tuosius. Vėlyvą kovo 18-tosios vakarą į vieną Londono kuro kolonėlę užsuko automobilis, kuriuo važiavo grupelė jaunuolių. Vieną iš jų smarkiai ir garsiai pakvietė gamta. Kolonėlės darbuotojas klientui pasakė, kad tualeto čia nėra, nors sprendžiant iš pastato paskirties ir dydžio, tai nebuvo tiesa. Gamtos šauksmo kamuojamas jaunuolis grįžo prie automobilio ir bičiuliams pasiguodė, kad tuoj atsitiks nelaimė. Kai visi sugrįžo pas kolonėlės darbuotoją su reikalavimu suteikti sąlygas nusilengvinti, šis ant jų pradėjo šaukti. Tuomet vienas jaunuolis pasakė- žmogau, mes šlapinsimės bet kur. Netrukus kone visi automobilio keleiviai palaimingai lengvinosi ant kuro kolonėlės sienos.<br /><br />Tačiau palaimos akimirka netrukus buvo nutraukta. Nežinia iš kur prisistatė policininkai, žibintų šviesomis taikydami ne tik į jaunuolių veidus, ir klausė - o ką jūs čia darote?<br /><br />Kitą dieną incidentas, tiesa, su skirtingomis interpretacijomis, buvo plačiai aprašytas Jungtinės karalystės laikraščiuose, o po kelių mėnesių jaunuoliams teko prisistatyti ir į teismą. Šis jiems paskyrė realią bausmę. Bill Wyman, Mick Jagger ir Brian Jones buvo pripažinti kalti dėl rimties<br />sutrikdymo ir kiekvienas turėjo sumokėti 5 svarų baudą. Ir nors tuo metu Rolling Stones nariai galėjo riesti nosį dėl to, kad jų daina „I can’t get no satisfaction“ puikavosi pirmoje Jungtinės karalystės topų vietoje, teisėjas buvo griežtas: tai, kad pasiekėte profesinių aukštumų, nereiškia, kad galite šitaip elgtis.<br /><br /><br />(©RollingStone)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49091568</guid><pubDate>Fri, 18 Mar 2022 07:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49091568/2022_03_16_486860b8_4698_f_20220317083339383.mp3" length="3087863" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Atsukime laiką atgal - į 1965-tuosius. Vėlyvą kovo 18-tosios vakarą į vieną Londono kuro kolonėlę užsuko automobilis, kuriuo važiavo grupelė jaunuolių. Vieną iš jų smarkiai ir garsiai pakvietė gamta. Kolonėlės darbuotojas klientui pasakė, kad tualeto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Atsukime laiką atgal - į 1965-tuosius. Vėlyvą kovo 18-tosios vakarą į vieną Londono kuro kolonėlę užsuko automobilis, kuriuo važiavo grupelė jaunuolių. Vieną iš jų smarkiai ir garsiai pakvietė gamta. Kolonėlės darbuotojas klientui pasakė, kad tualeto čia nėra, nors sprendžiant iš pastato paskirties ir dydžio, tai nebuvo tiesa. Gamtos šauksmo kamuojamas jaunuolis grįžo prie automobilio ir bičiuliams pasiguodė, kad tuoj atsitiks nelaimė. Kai visi sugrįžo pas kolonėlės darbuotoją su reikalavimu suteikti sąlygas nusilengvinti, šis ant jų pradėjo šaukti. Tuomet vienas jaunuolis pasakė- žmogau, mes šlapinsimės bet kur. Netrukus kone visi automobilio keleiviai palaimingai lengvinosi ant kuro kolonėlės sienos.<br /><br />Tačiau palaimos akimirka netrukus buvo nutraukta. Nežinia iš kur prisistatė policininkai, žibintų šviesomis taikydami ne tik į jaunuolių veidus, ir klausė - o ką jūs čia darote?<br /><br />Kitą dieną incidentas, tiesa, su skirtingomis interpretacijomis, buvo plačiai aprašytas Jungtinės karalystės laikraščiuose, o po kelių mėnesių jaunuoliams teko prisistatyti ir į teismą. Šis jiems paskyrė realią bausmę. Bill Wyman, Mick Jagger ir Brian Jones buvo pripažinti kalti dėl rimties<br />sutrikdymo ir kiekvienas turėjo sumokėti 5 svarų baudą. Ir nors tuo metu Rolling Stones nariai galėjo riesti nosį dėl to, kad jų daina „I can’t get no satisfaction“ puikavosi pirmoje Jungtinės karalystės topų vietoje, teisėjas buvo griežtas: tai, kad pasiekėte profesinių aukštumų, nereiškia, kad galite šitaip elgtis.<br /><br /><br />(©RollingStone)]]></itunes:summary><itunes:duration>193</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kuo gali baigtis „egzotiška“ kelionė į totalitarinę valstybę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kuo-gali-baigtis-egzotiska-kelione-i-totalitarine-valstybe--49077201</link><description><![CDATA[Kovo 16 dieną prieš 6-erius metus po valandą trukusio teismo proceso Otto Warmbieras buvo nubaustas 15 metų nelaisvės sunkiųjų darbų kolonijoje Šiaurės Korėjoje už tai, kad neva vykdė ardomąją veiklą, siekdamas suskaldyti šiaurės korėjiečių vienybę. Atgailaujančio ir kūkčiojančio jaunuolio vaizdai Pchenjano teisme tądien apskriejo visą pasaulį. Tačiau tai buvo tik tragedijos pradžia.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49077201</guid><pubDate>Wed, 16 Mar 2022 07:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49077201/2022_03_16_58d22a02_4698_f_20220316084321165.mp3" length="3090371" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kovo 16 dieną prieš 6-erius metus po valandą trukusio teismo proceso Otto Warmbieras buvo nubaustas 15 metų nelaisvės sunkiųjų darbų kolonijoje Šiaurės Korėjoje už tai, kad neva vykdė ardomąją veiklą, siekdamas suskaldyti šiaurės korėjiečių vienybę....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kovo 16 dieną prieš 6-erius metus po valandą trukusio teismo proceso Otto Warmbieras buvo nubaustas 15 metų nelaisvės sunkiųjų darbų kolonijoje Šiaurės Korėjoje už tai, kad neva vykdė ardomąją veiklą, siekdamas suskaldyti šiaurės korėjiečių vienybę. Atgailaujančio ir kūkčiojančio jaunuolio vaizdai Pchenjano teisme tądien apskriejo visą pasaulį. Tačiau tai buvo tik tragedijos pradžia.]]></itunes:summary><itunes:duration>194</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Koks buvo pirmasis pasaulyje interneto adresas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-koks-buvo-pirmasis-pasaulyje-interneto-adresas--49065571</link><description><![CDATA[Kovo 15-tosios įvykis nutiko 1985 metais. Nors internetas toks, koks yra dabar, dar net nebuvo gimęs, tačiau pasauliniame tinkle buvo užregistruotas pirmasis domenas. Symbolics.com<br /><br />Pirmąjį adresą virtualiame pasaulyje įsigijo kompiuterių kompanija iš Masačiūsetso. Tais metais buvo užregistruoti vos 5 dar kiti domenai, tarp šio skaičiaus vis dar nebuvo didžiųjų kompiuterių kompanijų. Apple užsiregistravo po poros metų, o Microsoft delsė net iki 1991-ųjų. Beje, iki 1995-tų metų domenų registracija buvo nemokama, nes niekam nerūpėjo turėti adresą internete. Tiesa, verslūs žmonės įsigijo lengvai įsimenamus domenus, kuriuos vėliau brangiai pardavė. LRT radijo eteryje dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo negaliu minėti brangiausiai parduoto domeno pavadinimo, bet galiu pasakyti, kokia jo kaina - 14 milijonų dolerių.<br /><br />Suprantama, šia proga negalime neprisiminti, o koks gi buvo pirmasis lietuviškas domenas. Galūnė „lt“ virtualiame pasaulyje atsirado prieš 30 metų, tačiau praėjo dar metai, kol buvo užregistruotas ir pirmasis lietuviškas interneto adresas - mii.lt. Jį įkūrė matematikos ir informatikos institutas. Iki 2000-ųjų Lietuvoje interneto adresus buvo draudžiama turėti fiziniams asmenims.<br />Dabar vien domenų su galūne „lt“ yra daugiau nei 200 000.<br />Taigi, atsimenate - jeigu tavęs nėra internete, tavęs nėra išvis. Tokie laikai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49065571</guid><pubDate>Tue, 15 Mar 2022 07:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49065571/2022_03_15_fbe2b94d_4698_f_20220315081831081.mp3" length="2954534" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kovo 15-tosios įvykis nutiko 1985 metais. Nors internetas toks, koks yra dabar, dar net nebuvo gimęs, tačiau pasauliniame tinkle buvo užregistruotas pirmasis domenas. Symbolics.com&#13;
&#13;
Pirmąjį adresą virtualiame pasaulyje įsigijo kompiuterių kompanija...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kovo 15-tosios įvykis nutiko 1985 metais. Nors internetas toks, koks yra dabar, dar net nebuvo gimęs, tačiau pasauliniame tinkle buvo užregistruotas pirmasis domenas. Symbolics.com<br /><br />Pirmąjį adresą virtualiame pasaulyje įsigijo kompiuterių kompanija iš Masačiūsetso. Tais metais buvo užregistruoti vos 5 dar kiti domenai, tarp šio skaičiaus vis dar nebuvo didžiųjų kompiuterių kompanijų. Apple užsiregistravo po poros metų, o Microsoft delsė net iki 1991-ųjų. Beje, iki 1995-tų metų domenų registracija buvo nemokama, nes niekam nerūpėjo turėti adresą internete. Tiesa, verslūs žmonės įsigijo lengvai įsimenamus domenus, kuriuos vėliau brangiai pardavė. LRT radijo eteryje dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo negaliu minėti brangiausiai parduoto domeno pavadinimo, bet galiu pasakyti, kokia jo kaina - 14 milijonų dolerių.<br /><br />Suprantama, šia proga negalime neprisiminti, o koks gi buvo pirmasis lietuviškas domenas. Galūnė „lt“ virtualiame pasaulyje atsirado prieš 30 metų, tačiau praėjo dar metai, kol buvo užregistruotas ir pirmasis lietuviškas interneto adresas - mii.lt. Jį įkūrė matematikos ir informatikos institutas. Iki 2000-ųjų Lietuvoje interneto adresus buvo draudžiama turėti fiziniams asmenims.<br />Dabar vien domenų su galūne „lt“ yra daugiau nei 200 000.<br />Taigi, atsimenate - jeigu tavęs nėra internete, tavęs nėra išvis. Tokie laikai.]]></itunes:summary><itunes:duration>185</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl pasaulio matematikų šventė yra kovo 14 dieną</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-pasaulio-matematiku-svente-yra-kovo-14-diena--49053999</link><description><![CDATA[Ką reiškia konstanta Pi.<br />Turbūt daugiau bus tokių, kurie galės pasakyti jos skaitmeninę išraišką, nei tų, kurie paaiškins - ką ji reiškia. 3,14 - tai yra apskritimo kraštinės ilgio ir skersmens santykis. Ir tai yra apytikslė reikšmė, nes šis iracionalus skaičius neturi pabaigos. Mokslininkai yra apskaičiavę, kad po kablelio jis turi 5 trilijonus simbolių, bet negali nustatyti paskutinių skaičių sekoje.<br /><br />Pi skaičių dar prieš 4000 metų žinojo babiloniečiai. Senovės egiptiečiai buvo apskaičiavę Pi reikšmę 3,16, Archimedas patikslino - 3,14. O vadinti 16-tąja graikų abėcėlės raide Pi šią konstantą pradėta XVIII-tame amžiuje.<br /><br />Prieš 30 metų fizikas iš San Francisko pasiūlė trečio mėnesio 14-tą dieną švęsti Pi dieną. Tai daryti reikia 1 valandą 59 minutės ir 26 sekundės - tuomet data ir laikas atitiks ilgiausią seką Pi skaičių eilėje. Tačiau nelygu, kokiu formatu rašoma data.<br /><br />Jeigu pradžioje rašoma diena ir mėnuo, tuomet Kovo 14 dieną 1592 metais 6 valandą 53 minutės išsirikiavusi Pi skaičių eilė buvo ilgiausia už visas kitas. Ilgesnė galėtų nutikti nebent po beveik 30 tūkstančių metų.<br /><br />O prieš trejus metus UNESCO kovo 14-tąją paskelbė matematikų diena, tad ir mes sveikiname skaičių ir formulių burtininkus - matematikus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49053999</guid><pubDate>Mon, 14 Mar 2022 07:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49053999/2022_03_14_42ba1ee4_4698_f_20220314075425734.mp3" length="3108761" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ką reiškia konstanta Pi.&#13;
Turbūt daugiau bus tokių, kurie galės pasakyti jos skaitmeninę išraišką, nei tų, kurie paaiškins - ką ji reiškia. 3,14 - tai yra apskritimo kraštinės ilgio ir skersmens santykis. Ir tai yra apytikslė reikšmė, nes šis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ką reiškia konstanta Pi.<br />Turbūt daugiau bus tokių, kurie galės pasakyti jos skaitmeninę išraišką, nei tų, kurie paaiškins - ką ji reiškia. 3,14 - tai yra apskritimo kraštinės ilgio ir skersmens santykis. Ir tai yra apytikslė reikšmė, nes šis iracionalus skaičius neturi pabaigos. Mokslininkai yra apskaičiavę, kad po kablelio jis turi 5 trilijonus simbolių, bet negali nustatyti paskutinių skaičių sekoje.<br /><br />Pi skaičių dar prieš 4000 metų žinojo babiloniečiai. Senovės egiptiečiai buvo apskaičiavę Pi reikšmę 3,16, Archimedas patikslino - 3,14. O vadinti 16-tąja graikų abėcėlės raide Pi šią konstantą pradėta XVIII-tame amžiuje.<br /><br />Prieš 30 metų fizikas iš San Francisko pasiūlė trečio mėnesio 14-tą dieną švęsti Pi dieną. Tai daryti reikia 1 valandą 59 minutės ir 26 sekundės - tuomet data ir laikas atitiks ilgiausią seką Pi skaičių eilėje. Tačiau nelygu, kokiu formatu rašoma data.<br /><br />Jeigu pradžioje rašoma diena ir mėnuo, tuomet Kovo 14 dieną 1592 metais 6 valandą 53 minutės išsirikiavusi Pi skaičių eilė buvo ilgiausia už visas kitas. Ilgesnė galėtų nutikti nebent po beveik 30 tūkstančių metų.<br /><br />O prieš trejus metus UNESCO kovo 14-tąją paskelbė matematikų diena, tad ir mes sveikiname skaičių ir formulių burtininkus - matematikus.]]></itunes:summary><itunes:duration>195</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Ekologiškesni automobiliai prieinami jau ketvirtį amžiaus – kodėl iki šiol teršiame aplinką?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-ekologiskesni-automobiliai-prieinami-jau-ketvirti-amziaus-kodel-iki-siol-tersiame-aplinka--49014666</link><description><![CDATA[2009 m. kovo 11 d. Toyota motor company paskelbė, kad Jungtinėse valstijose pardavė milijoną hibridinių automobilių, t.y.- varomų elektros<br />baterija, kuri įsikrauna kol automobilis važiuoja vartodamas tradicinį kurą. Populiariausias iš šešių kompanijos automobilių buvo Toyota Prius - pirmasis komerciškai parduodamas tokio tipo automobilis pasaulyje. Į gatves pirmiausia jis išriedėjo Japonijoje 1997 metais. Ypatingas šis<br />pasiekimas tuo, kad tais laikais dar mažai buvo kalbama apie klimato atšilimą, o kuras buvo pigus, todėl hibridiniams automobiliams nebuvo prognozuojama greita sėkmė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49014666</guid><pubDate>Fri, 11 Mar 2022 07:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49014666/2022_03_10_bd974151_4698_f_20220310094708299.mp3" length="2782335" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2009 m. kovo 11 d. Toyota motor company paskelbė, kad Jungtinėse valstijose pardavė milijoną hibridinių automobilių, t.y.- varomų elektros&#13;
baterija, kuri įsikrauna kol automobilis važiuoja vartodamas tradicinį kurą. Populiariausias iš šešių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2009 m. kovo 11 d. Toyota motor company paskelbė, kad Jungtinėse valstijose pardavė milijoną hibridinių automobilių, t.y.- varomų elektros<br />baterija, kuri įsikrauna kol automobilis važiuoja vartodamas tradicinį kurą. Populiariausias iš šešių kompanijos automobilių buvo Toyota Prius - pirmasis komerciškai parduodamas tokio tipo automobilis pasaulyje. Į gatves pirmiausia jis išriedėjo Japonijoje 1997 metais. Ypatingas šis<br />pasiekimas tuo, kad tais laikais dar mažai buvo kalbama apie klimato atšilimą, o kuras buvo pigus, todėl hibridiniams automobiliams nebuvo prognozuojama greita sėkmė.]]></itunes:summary><itunes:duration>174</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kur telefono išradėjas Aleksandras Belas skambino pirmą kartą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kur-telefono-isradejas-aleksandras-belas-skambino-pirma-karta--49013222</link><description><![CDATA[Sakoma, kad Belas telefonijai padarė tai, ką Henris Fordas, konvejerio išradėjas, - automobilizmui.<br />Vis tik tai, ką išrado Belas, labai toli praeity. Laidiniai telefonai praktiškai išnykę, sunkiai galime įsivaizduoti bendravimą telefonu, prijungtu prie rozetės. Mobilus ryšys, toks koks jis buvo vos atsiradęs, jau irgi - istorija. Viską pakeitė Steve’as Jobsas. Mobilusis telefonas tapo išmaniuoju.<br />Asmenukės, socialiniai tinklai, kuriuose mobilūs telefonai leidžia būti dieną naktį, pakeitė pasaulio visuomenę ir mūsų gyvenimo realybę. Ir tikrai ne vien tik į gerąją pusę.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49013222</guid><pubDate>Thu, 10 Mar 2022 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49013222/2022_03_10_af04f15e_4698_f_20220310082553118.mp3" length="2556637" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sakoma, kad Belas telefonijai padarė tai, ką Henris Fordas, konvejerio išradėjas, - automobilizmui.&#13;
Vis tik tai, ką išrado Belas, labai toli praeity. Laidiniai telefonai praktiškai išnykę, sunkiai galime įsivaizduoti bendravimą telefonu, prijungtu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sakoma, kad Belas telefonijai padarė tai, ką Henris Fordas, konvejerio išradėjas, - automobilizmui.<br />Vis tik tai, ką išrado Belas, labai toli praeity. Laidiniai telefonai praktiškai išnykę, sunkiai galime įsivaizduoti bendravimą telefonu, prijungtu prie rozetės. Mobilus ryšys, toks koks jis buvo vos atsiradęs, jau irgi - istorija. Viską pakeitė Steve’as Jobsas. Mobilusis telefonas tapo išmaniuoju.<br />Asmenukės, socialiniai tinklai, kuriuose mobilūs telefonai leidžia būti dieną naktį, pakeitė pasaulio visuomenę ir mūsų gyvenimo realybę. Ir tikrai ne vien tik į gerąją pusę.]]></itunes:summary><itunes:duration>160</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Gražuolė, kuri nedomina vyrų, per metus uždirba milijardą dolerių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-grazuole-kuri-nedomina-vyru-per-metus-uzdirba-milijarda-doleriu--49001504</link><description><![CDATA[Kovo 9-toji - jos gimtadienis. Savo išvaizda ji galėtų be vargo konkuruoti su bet kuria pasaulio gražuole, nors nėra pasidariusi nė vienos plastinės operacijos. Per metus ji uždirba apie milijardą dolerių.<br />Tačiau vyrų ji nedomina. Ir ne todėl, kad šiandien jai sukanka 63-eji (per visus šiuos metus ji nė kiek nepaseno), o todėl, kad ji tėra tik žaislas.<br />Barbė. Šią dieną 1959-taisiais ji buvo pirmą kartą pristatyta Niujorko žaislų mugėje. Konkurentai, lėlių gamintojai, tuomet juokėsi iš Barbę sukūrusios Ruth Handler - kas norės žaisti su lėle, turinčia krūtis. Ruth Handler buvo įsitikinusi, kad mažoms mergaitėms tikrai patiks lėlė, leidžianti joms pasvajoti apie ateitį. Ir ji buvo teisi.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49001504</guid><pubDate>Wed, 09 Mar 2022 06:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49001504/2022_03_08_bd6ef27d_4698_f_20220309081918487.mp3" length="2503974" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kovo 9-toji - jos gimtadienis. Savo išvaizda ji galėtų be vargo konkuruoti su bet kuria pasaulio gražuole, nors nėra pasidariusi nė vienos plastinės operacijos. Per metus ji uždirba apie milijardą dolerių.&#13;
Tačiau vyrų ji nedomina. Ir ne todėl, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kovo 9-toji - jos gimtadienis. Savo išvaizda ji galėtų be vargo konkuruoti su bet kuria pasaulio gražuole, nors nėra pasidariusi nė vienos plastinės operacijos. Per metus ji uždirba apie milijardą dolerių.<br />Tačiau vyrų ji nedomina. Ir ne todėl, kad šiandien jai sukanka 63-eji (per visus šiuos metus ji nė kiek nepaseno), o todėl, kad ji tėra tik žaislas.<br />Barbė. Šią dieną 1959-taisiais ji buvo pirmą kartą pristatyta Niujorko žaislų mugėje. Konkurentai, lėlių gamintojai, tuomet juokėsi iš Barbę sukūrusios Ruth Handler - kas norės žaisti su lėle, turinčia krūtis. Ruth Handler buvo įsitikinusi, kad mažoms mergaitėms tikrai patiks lėlė, leidžianti joms pasvajoti apie ateitį. Ir ji buvo teisi.]]></itunes:summary><itunes:duration>157</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. „Blogio imperija“ jau kartą buvo žlugusi, o istorija, kaip žinome, linkusi kartotis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-blogio-imperija-jau-karta-buvo-zlugusi-o-istorija-kaip-zinome-linkusi-kartotis--48988786</link><description><![CDATA[„Melskimės už tuos, kurie gyvena totalitarizmo tamsoje, melskimės, kad jie atrastų Dievo pažinimo džiaugsmą. Bet kol kas, kol jie garbina tik valstybinę priespaudą, kol jos galybę naudoja prieš žmogų ir siekia valdyti viso pasaulio tautas, nepamirškime, kad jie atstovauja tamsos jėgoms šiuolaikiniame pasaulyje.“<br />Šie žodžiai - apie Rusiją. Tiesa, nors jie skamba tarytum ištarti šiandien, tai citata iš kalbos, pasakytos lygiai prieš 39-erius metus kovo 8 dieną.<br />Koks įdomus sutapimas - juos pasakė žmogus, savo karjeroje ragavęs aktoriaus duonos. Kaip ir Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis. Kaip ir Volodymiras Zelenskis, tas žmogus buvo prezidentas. Tai Jungtinių valstijų vadovas - Ronaldas Reiganas.<br />1983 metais kalbėdamas Orlande, Floridoje Nacionalinės evangelikų asociacijos atstovams Sovietų Sąjungą, apie kurios sugrąžinimą spangsta dabartinis Kremliaus žudikas, Reiganas pavadino „blogio imperija“.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48988786</guid><pubDate>Tue, 08 Mar 2022 07:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48988786/2022_03_08_ccb1908e_4698_f_20220308084936853.mp3" length="2873868" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Melskimės už tuos, kurie gyvena totalitarizmo tamsoje, melskimės, kad jie atrastų Dievo pažinimo džiaugsmą. Bet kol kas, kol jie garbina tik valstybinę priespaudą, kol jos galybę naudoja prieš žmogų ir siekia valdyti viso pasaulio tautas,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Melskimės už tuos, kurie gyvena totalitarizmo tamsoje, melskimės, kad jie atrastų Dievo pažinimo džiaugsmą. Bet kol kas, kol jie garbina tik valstybinę priespaudą, kol jos galybę naudoja prieš žmogų ir siekia valdyti viso pasaulio tautas, nepamirškime, kad jie atstovauja tamsos jėgoms šiuolaikiniame pasaulyje.“<br />Šie žodžiai - apie Rusiją. Tiesa, nors jie skamba tarytum ištarti šiandien, tai citata iš kalbos, pasakytos lygiai prieš 39-erius metus kovo 8 dieną.<br />Koks įdomus sutapimas - juos pasakė žmogus, savo karjeroje ragavęs aktoriaus duonos. Kaip ir Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis. Kaip ir Volodymiras Zelenskis, tas žmogus buvo prezidentas. Tai Jungtinių valstijų vadovas - Ronaldas Reiganas.<br />1983 metais kalbėdamas Orlande, Floridoje Nacionalinės evangelikų asociacijos atstovams Sovietų Sąjungą, apie kurios sugrąžinimą spangsta dabartinis Kremliaus žudikas, Reiganas pavadino „blogio imperija“.]]></itunes:summary><itunes:duration>180</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl į JUNESCO paveldo sąrašą įtrauktas Bikinio atolas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-i-junesco-paveldo-sarasa-itrauktas-bikinio-atolas--48977273</link><description><![CDATA[Atolo vardu pavadintas ne tik maudymosi kostiumas. Prieš dešimtmetį JUNESCO Bikinio atolą įtraukė į pasaulio paveldo sąrašą - kaip branduolinio amžiaus pradžios simbolį.<br />Jeigu būtų žinoję, ne tik tai, kaip smarkiai žlugs jų gyvenimai, bet ir ties kokia branduolinės katastrofos riba pasaulis atsidurs 2022-aisiais, vargu, ar Bikinio gyventojai būtų sutikę su amerikiečių komandoro prašymu. Tuomet jis jiems sakė: jūsų išsikeldinimas reikalingas tam, kad žmonija galėtų užbaigti visus karus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48977273</guid><pubDate>Mon, 07 Mar 2022 11:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48977273/2022_03_07_e2dc7f54_4698_f_20220307110708124.mp3" length="2769378" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Atolo vardu pavadintas ne tik maudymosi kostiumas. Prieš dešimtmetį JUNESCO Bikinio atolą įtraukė į pasaulio paveldo sąrašą - kaip branduolinio amžiaus pradžios simbolį.&#13;
Jeigu būtų žinoję, ne tik tai, kaip smarkiai žlugs jų gyvenimai, bet ir ties...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Atolo vardu pavadintas ne tik maudymosi kostiumas. Prieš dešimtmetį JUNESCO Bikinio atolą įtraukė į pasaulio paveldo sąrašą - kaip branduolinio amžiaus pradžios simbolį.<br />Jeigu būtų žinoję, ne tik tai, kaip smarkiai žlugs jų gyvenimai, bet ir ties kokia branduolinės katastrofos riba pasaulis atsidurs 2022-aisiais, vargu, ar Bikinio gyventojai būtų sutikę su amerikiečių komandoro prašymu. Tuomet jis jiems sakė: jūsų išsikeldinimas reikalingas tam, kad žmonija galėtų užbaigti visus karus.]]></itunes:summary><itunes:duration>174</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kodėl neplanuotas baleto „Gulbių ežeras“ pasirodymas Rusijos televizijos eteryje dabar būtų geras ženklas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kodel-neplanuotas-baleto-gulbiu-ezeras-pasirodymas-rusijos-televizijos-eteryje-dabar-butu-geras-zenklas--48976234</link><description><![CDATA[Kodėl neplanuotas baleto „Gulbių ežeras“ pasirodymas Rusijos televizijos eteryje dabar būtų geras ženklas?]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48976234</guid><pubDate>Fri, 04 Mar 2022 11:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48976234/2022_03_03_0e3ca33e_4698_f_20220304093510035.mp3" length="2867599" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl neplanuotas baleto „Gulbių ežeras“ pasirodymas Rusijos televizijos eteryje dabar būtų geras ženklas?</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl neplanuotas baleto „Gulbių ežeras“ pasirodymas Rusijos televizijos eteryje dabar būtų geras ženklas?]]></itunes:summary><itunes:duration>180</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kaip mokslininkai sužinojo, kad tilvikinių šeimos atstovas – paprastasis griciukas – nenutūpdamas skrido 9 paras</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kaip-mokslininkai-suzinojo-kad-tilvikiniu-seimos-atstovas-paprastasis-griciukas-nenutupdamas-skrido-9-paras--48976238</link><description><![CDATA[Kaip mokslininkai sužinojo, kad tilvikinių šeimos atstovas – paprastasis griciukas - nenutūpdamas skrido 9 paras.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48976238</guid><pubDate>Thu, 03 Mar 2022 10:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48976238/2022_03_02_0c5cdaac_4698_f_20220303084918781.mp3" length="3206981" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip mokslininkai sužinojo, kad tilvikinių šeimos atstovas – paprastasis griciukas - nenutūpdamas skrido 9 paras.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip mokslininkai sužinojo, kad tilvikinių šeimos atstovas – paprastasis griciukas - nenutūpdamas skrido 9 paras.]]></itunes:summary><itunes:duration>201</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Kur mūsų planetoje oro temperatūra žemiausia?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-kur-musu-planetoje-oro-temperatura-zemiausia--48976249</link><description><![CDATA[Kur mūsų planetoje oro temperatūra žemiausia?]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48976249</guid><pubDate>Wed, 02 Mar 2022 11:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48976249/2022_03_01_6681daa2_4698_f_20220302104435823.mp3" length="3111269" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kur mūsų planetoje oro temperatūra žemiausia?</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kur mūsų planetoje oro temperatūra žemiausia?]]></itunes:summary><itunes:duration>195</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įdomūs faktai. Koks Londono mokslininkų atradimas ateity gali pakeisti plaukų dažus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/idomus-faktai-koks-londono-mokslininku-atradimas-ateity-gali-pakeisti-plauku-dazus--48976246</link><description><![CDATA[Įdomūs faktai. Koks Londono mokslininkų atradimas ateity gali pakeisti plaukų dažus?]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48976246</guid><pubDate>Tue, 01 Mar 2022 14:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48976246/2022_03_01_7cf5fe30_4698_f_20220302105306218.mp3" length="2722985" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Įdomūs faktai. Koks Londono mokslininkų atradimas ateity gali pakeisti plaukų dažus?</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Įdomūs faktai. Koks Londono mokslininkų atradimas ateity gali pakeisti plaukų dažus?]]></itunes:summary><itunes:duration>171</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/eed543f36b03afd85def5d9a0cef6914.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item></channel></rss>
