<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss xmlns:itunes="http://www.itunes.com/dtds/podcast-1.0.dtd" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:podcast="https://podcastindex.org/namespace/1.0" xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" version="2.0"><channel><title>Kūrybos kontekstai</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/kurybos-kontekstai--5358035</link><description><![CDATA[Tarp idėjos ir rezultato yra procesas. Apie procesus, kurie vyksta su mumis ir greta mūsų. „Kūrybos kontekstai“, kaip kūrybinė laisvė. Ši laida yra skiriama ne tik kūrėjams, bet ir potencialiems bet kokio amžiaus kūrybos vartotojams. Svarbu, kaip vyksta kūrybiniai, edukaciniai, švietimo procesai, kaip auginami ir pritraukiami platesni žmonių sluoksniai, kokios netikėtos žmonių istorijos gali pastūmėti pačius įsitraukti į kūrybinius ieškojimus, bendruomenių telkimo(-si) projektus. Laida transliuojama trečiadieniais 10.05 val.]]></description><atom:link href="https://www.spreaker.com/show/5358035/episodes/feed" rel="self" type="application/rss+xml"/><language>lt</language><category>Arts</category><copyright>Copyright LRT</copyright><image><url>https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg</url><title>Kūrybos kontekstai</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/kurybos-kontekstai--5358035</link></image><lastBuildDate>Wed, 28 Feb 2024 09:15:08 +0000</lastBuildDate><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:owner><itunes:name>LRT</itunes:name><itunes:email>podcasts@lrt.lt</itunes:email></itunes:owner><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:subtitle>Tarp idėjos ir rezultato yra procesas. Apie procesus, kurie vyksta su mumis ir greta mūsų. „Kūrybos kontekstai“, kaip kūrybinė laisvė. Ši laida yra skiriama ne tik kūrėjams, bet ir potencialiems bet kokio amžiaus kūrybos vartotojams. Svarbu, kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tarp idėjos ir rezultato yra procesas. Apie procesus, kurie vyksta su mumis ir greta mūsų. „Kūrybos kontekstai“, kaip kūrybinė laisvė. Ši laida yra skiriama ne tik kūrėjams, bet ir potencialiems bet kokio amžiaus kūrybos vartotojams. Svarbu, kaip vyksta kūrybiniai, edukaciniai, švietimo procesai, kaip auginami ir pritraukiami platesni žmonių sluoksniai, kokios netikėtos žmonių istorijos gali pastūmėti pačius įsitraukti į kūrybinius ieškojimus, bendruomenių telkimo(-si) projektus. Laida transliuojama trečiadieniais 10.05 val.]]></itunes:summary><itunes:category text="Arts"/><itunes:explicit>false</itunes:explicit><podcast:guid>6218dbd7-146a-5812-9a58-ea9c218cd4f3</podcast:guid><itunes:type>episodic</itunes:type><item><title>Kūrybos kontekstai. Jurgita Rancevienė: „Jeigu nori išgarsėti kaip menininkas, turi tapti personažu”</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-jurgita-ranceviene-jeigu-nori-isgarseti-kaip-menininkas-turi-tapti-personazu--54124879</link><description><![CDATA[„Aš tikrai žinau, kad be dailės ir kūrybos – negaliu. Ir man visai nesvarbu, ką papildomai dirbsiu ar veiksiu, aš visada kursiu, piešiu, tapysiu, lipdysiu”, – tvirtina menininkė Jurgita Rancevienė. Ir priduria: „Man patinka daryti tai, kas man kelia malonumą”. Nuo vaikystės iš dailininkų šeimos kilusi Jurgita lankė keramikos klubą „Molinukas” Birštone, vėliau Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultetą, įgijo dailiosios odos specialybę, bet paskui, anot menininkės, ji „pasileido plaukus”: dirbo kultūros žurnaliste, rašė periodinėje spaudoje, iliustravo žurnalus vaikams, susidomėjo animacija, su vyresniuoju sūnumi įkūrė nepriklausomą meno ir kultūros portalą… Visko buvo labai daug. Gal todėl grįžo į tapybą. Jos darbai buvo eksponuoti parodose Japonijoje, Italijoje, Indijoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Armėnijoje, Ukrainoje.<br /><br />Apie kūrybos vingius, apie tai, kuo geras paveikslas skiriasi nuo gražaus tapeto, apie parodas Lietuvos ir pasaulio meno galerijose, apie įvertinimą ir menininko prestižą – pokalbis su kūrėja Jurgita Ranceviene.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54124879</guid><pubDate>Wed, 07 Jun 2023 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54124879/2023_06_07_3400_1_20230607104052488.mp3" length="32674348" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Aš tikrai žinau, kad be dailės ir kūrybos – negaliu. Ir man visai nesvarbu, ką papildomai dirbsiu ar veiksiu, aš visada kursiu, piešiu, tapysiu, lipdysiu”, – tvirtina menininkė Jurgita Rancevienė. Ir priduria: „Man patinka daryti tai, kas man kelia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Aš tikrai žinau, kad be dailės ir kūrybos – negaliu. Ir man visai nesvarbu, ką papildomai dirbsiu ar veiksiu, aš visada kursiu, piešiu, tapysiu, lipdysiu”, – tvirtina menininkė Jurgita Rancevienė. Ir priduria: „Man patinka daryti tai, kas man kelia malonumą”. Nuo vaikystės iš dailininkų šeimos kilusi Jurgita lankė keramikos klubą „Molinukas” Birštone, vėliau Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultetą, įgijo dailiosios odos specialybę, bet paskui, anot menininkės, ji „pasileido plaukus”: dirbo kultūros žurnaliste, rašė periodinėje spaudoje, iliustravo žurnalus vaikams, susidomėjo animacija, su vyresniuoju sūnumi įkūrė nepriklausomą meno ir kultūros portalą… Visko buvo labai daug. Gal todėl grįžo į tapybą. Jos darbai buvo eksponuoti parodose Japonijoje, Italijoje, Indijoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Armėnijoje, Ukrainoje.<br /><br />Apie kūrybos vingius, apie tai, kuo geras paveikslas skiriasi nuo gražaus tapeto, apie parodas Lietuvos ir pasaulio meno galerijose, apie įvertinimą ir menininko prestižą – pokalbis su kūrėja Jurgita Ranceviene.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2043</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Baigėsi teismų maratonas dėl baltų genčių archeologinių kostiumų autorystės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-baigesi-teismu-maratonas-del-baltu-genciu-archeologiniu-kostiumu-autorystes--54053834</link><description><![CDATA[„Privačiam asmeniui „šokti“ prieš biudžetinę įstaigą yra didžiulis avantiūrizmas ir sunkiai tikėtina pergalė. Jeigu ši kolekcija nėra pripažįstama autorių teisių objektu, tada nukenčia visi autoriai. Tada viską iš bet ko gali atimti, pasisavinti ir… švilpauti. Aš pabandžiau šitam užkirsti kelią“, – pasakoja archeologė dr. Daiva Steponavičienė.<br />„Aukščiausiasis teismas net du kartus priėmė mūsų kasacinį skundą, nes matė vertę savo išvadose, klaidas žemesnės instancijos teismų sprendimuose ir negalėjo susitaikyti su neteisybe“, – precedento neturintį atvejį komentavo advokatė Vilija Viešūnaitė.<br />Archeologė dr. D. Steponavičienė nuo 2019-ųjų bylinėjosi su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru dėl autorystės į baltų genčių archeologinius kostiumus ir jų kolekcijas bei lietuvių ir kuršių gentims skirtus sieninius kalendorius „Lietuvių kostiumas I-XVI a.“ ir „Kuršių kostiumas I-XIV a.“.<br /><br />Kokį precedentą sukūrė ši byla? Kurie faktai bei dokumentai tapo svariais argumentais, lėmusiais bylos baigtį? Apie tai laidoje kalba archeologė dr. D. Steponavičienė, advokatė V. Viešūnaitė ir LNKC direktorius Saulius Liausa.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54053834</guid><pubDate>Wed, 31 May 2023 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54053834/2023_05_31_3400_1_20230531104237649.mp3" length="34491634" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Privačiam asmeniui „šokti“ prieš biudžetinę įstaigą yra didžiulis avantiūrizmas ir sunkiai tikėtina pergalė. Jeigu ši kolekcija nėra pripažįstama autorių teisių objektu, tada nukenčia visi autoriai. Tada viską iš bet ko gali atimti, pasisavinti ir…...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Privačiam asmeniui „šokti“ prieš biudžetinę įstaigą yra didžiulis avantiūrizmas ir sunkiai tikėtina pergalė. Jeigu ši kolekcija nėra pripažįstama autorių teisių objektu, tada nukenčia visi autoriai. Tada viską iš bet ko gali atimti, pasisavinti ir… švilpauti. Aš pabandžiau šitam užkirsti kelią“, – pasakoja archeologė dr. Daiva Steponavičienė.<br />„Aukščiausiasis teismas net du kartus priėmė mūsų kasacinį skundą, nes matė vertę savo išvadose, klaidas žemesnės instancijos teismų sprendimuose ir negalėjo susitaikyti su neteisybe“, – precedento neturintį atvejį komentavo advokatė Vilija Viešūnaitė.<br />Archeologė dr. D. Steponavičienė nuo 2019-ųjų bylinėjosi su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru dėl autorystės į baltų genčių archeologinius kostiumus ir jų kolekcijas bei lietuvių ir kuršių gentims skirtus sieninius kalendorius „Lietuvių kostiumas I-XVI a.“ ir „Kuršių kostiumas I-XIV a.“.<br /><br />Kokį precedentą sukūrė ši byla? Kurie faktai bei dokumentai tapo svariais argumentais, lėmusiais bylos baigtį? Apie tai laidoje kalba archeologė dr. D. Steponavičienė, advokatė V. Viešūnaitė ir LNKC direktorius Saulius Liausa.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2156</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Šviesų dailininkas Levas Kleinas: „šviesų meno teko mokytis pačiam"</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-sviesu-dailininkas-levas-kleinas-sviesu-meno-teko-mokytis-paciam--53981598</link><description><![CDATA[LNOBT vyriausiasis šviesų dailininkas Levas Kleinas jau nesuskaičiuoja spektaklių, kuriems kūrė šviesų dizainą. Skaičius tikrai perkopė šimtą. Tačiau jis akcentuoja, kad kurti vaikiškiems spektakliams – atsakomybė gerokai didesnė. Bet, anot Levo, „spektaklio negalima suvokti atskirai – scenografijos, apšvietimo, choreografijos, muzikos, rerežisūros. Kai yra ta visuma – tuomet ir įvyksta spektaklis”.<br /><br />Kas yra šviesų partitūra? Kiek su technologijų pažanga darbas su šviesomis tapo lengvesnis, ir kiek dar liko rankų darbo? Kada afišose pradėta skelbti šviesų kūrėjo pavardę? Kodėl pirmiausia svarbu yra komunikacija tarp režisieriaus, scenografo, dirigento ir šviesų dailininko? Kur mokosi šviesų dailininkai, jeigu Lietuvoje nėra tokių studijų? Apie tai pokalbis su šviesų menininku Levu Kleinu.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53981598</guid><pubDate>Wed, 24 May 2023 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53981598/2023_05_24_3400_1_20230524103818581.mp3" length="29851869" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>LNOBT vyriausiasis šviesų dailininkas Levas Kleinas jau nesuskaičiuoja spektaklių, kuriems kūrė šviesų dizainą. Skaičius tikrai perkopė šimtą. Tačiau jis akcentuoja, kad kurti vaikiškiems spektakliams – atsakomybė gerokai didesnė. Bet, anot Levo,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[LNOBT vyriausiasis šviesų dailininkas Levas Kleinas jau nesuskaičiuoja spektaklių, kuriems kūrė šviesų dizainą. Skaičius tikrai perkopė šimtą. Tačiau jis akcentuoja, kad kurti vaikiškiems spektakliams – atsakomybė gerokai didesnė. Bet, anot Levo, „spektaklio negalima suvokti atskirai – scenografijos, apšvietimo, choreografijos, muzikos, rerežisūros. Kai yra ta visuma – tuomet ir įvyksta spektaklis”.<br /><br />Kas yra šviesų partitūra? Kiek su technologijų pažanga darbas su šviesomis tapo lengvesnis, ir kiek dar liko rankų darbo? Kada afišose pradėta skelbti šviesų kūrėjo pavardę? Kodėl pirmiausia svarbu yra komunikacija tarp režisieriaus, scenografo, dirigento ir šviesų dailininko? Kur mokosi šviesų dailininkai, jeigu Lietuvoje nėra tokių studijų? Apie tai pokalbis su šviesų menininku Levu Kleinu.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1866</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Nerealaus pasaulio architektė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-nerealaus-pasaulio-architekte--53905268</link><description><![CDATA[Sigita Šimkūnaitė po darbo kino aikštelėje, reklamoje ar teatre visada pasidaro apžvalgą. „Galbūt kažkokias klaidas įvėliau, ko derėtų nekartoti arba…su kuo nereiktų dirbti. Kaskart stengiuosi pasidaryti išvadas, kad negaiščiau laiko banaliems projektams. Skirčiau jį geriems, įdomiems žmonėms. To dar mokausi. Ne visada pavyksta“, – kalba architektė.<br />Apie specifinių erdvių adaptacijas performatyviems pastatymams, nerealių pasaulių konstravimą ir „krauju pasirašytus susitarimus“ – pokalbis su kino bei reklamos dailininke, spektaklių scenografe Sigita Šimkūnaite.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53905268</guid><pubDate>Wed, 17 May 2023 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53905268/2023_05_17_3400_1_20230517103542752.mp3" length="27707739" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sigita Šimkūnaitė po darbo kino aikštelėje, reklamoje ar teatre visada pasidaro apžvalgą. „Galbūt kažkokias klaidas įvėliau, ko derėtų nekartoti arba…su kuo nereiktų dirbti. Kaskart stengiuosi pasidaryti išvadas, kad negaiščiau laiko banaliems...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sigita Šimkūnaitė po darbo kino aikštelėje, reklamoje ar teatre visada pasidaro apžvalgą. „Galbūt kažkokias klaidas įvėliau, ko derėtų nekartoti arba…su kuo nereiktų dirbti. Kaskart stengiuosi pasidaryti išvadas, kad negaiščiau laiko banaliems projektams. Skirčiau jį geriems, įdomiems žmonėms. To dar mokausi. Ne visada pavyksta“, – kalba architektė.<br />Apie specifinių erdvių adaptacijas performatyviems pastatymams, nerealių pasaulių konstravimą ir „krauju pasirašytus susitarimus“ – pokalbis su kino bei reklamos dailininke, spektaklių scenografe Sigita Šimkūnaite.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1732</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Marius Žalneravičius: „Parduodu Audi 80 ir rengiu parodą”</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-marius-zalneravicius-parduodu-audi-80-ir-rengiu-paroda--53804927</link><description><![CDATA[VDA Grafinio dizaino katedros dėstytojas doc. Marius Žalneravičius, kuriantis komunikacinius vizualus įvairiems kultūros renginiams, festivaliams, tarptautinėms parodoms, socialinėms kampanijoms, įsitikinęs, kad plakatas, kaip komunikacijos priemonė, neišnyks. Be abejo, gali keistis technologijos, techniniai sprendimai, medžiagos, tačiau toks informavimo būdas – gatvėje sustabdyti praeivį – yra gana efektyvus. „Plakatas pagaus žmogų, jeigu jam įdomu, jis gilinasi, jei ne – tai tik triukšmas”, – sako menininkas.<br /><br />Kodėl Lietuvoje plakatų parodos yra retas reiškinys? Kodėl šis žanras laikomas „žemesne” kūryba? Kaip kinta klasikinio plakato principai šiuolaikinėje vizualiojoje komunikacijoje? Kaip grafinis dizainas gali padėti spręsti problemas? Apie tai pokalbis su grafikos dizaineriu Mariumi Žalneravičiumi.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53804927</guid><pubDate>Wed, 10 May 2023 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53804927/2023_05_10_3400_1_20230510103843508.mp3" length="31026335" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>VDA Grafinio dizaino katedros dėstytojas doc. Marius Žalneravičius, kuriantis komunikacinius vizualus įvairiems kultūros renginiams, festivaliams, tarptautinėms parodoms, socialinėms kampanijoms, įsitikinęs, kad plakatas, kaip komunikacijos priemonė,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[VDA Grafinio dizaino katedros dėstytojas doc. Marius Žalneravičius, kuriantis komunikacinius vizualus įvairiems kultūros renginiams, festivaliams, tarptautinėms parodoms, socialinėms kampanijoms, įsitikinęs, kad plakatas, kaip komunikacijos priemonė, neišnyks. Be abejo, gali keistis technologijos, techniniai sprendimai, medžiagos, tačiau toks informavimo būdas – gatvėje sustabdyti praeivį – yra gana efektyvus. „Plakatas pagaus žmogų, jeigu jam įdomu, jis gilinasi, jei ne – tai tik triukšmas”, – sako menininkas.<br /><br />Kodėl Lietuvoje plakatų parodos yra retas reiškinys? Kodėl šis žanras laikomas „žemesne” kūryba? Kaip kinta klasikinio plakato principai šiuolaikinėje vizualiojoje komunikacijoje? Kaip grafinis dizainas gali padėti spręsti problemas? Apie tai pokalbis su grafikos dizaineriu Mariumi Žalneravičiumi.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1940</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Linas Jurkštas: „Įdomiau gyventi nusikalbant“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-linas-jurkstas-idomiau-gyventi-nusikalbant--53726272</link><description><![CDATA[„Mano nusikalbėjimai ir meilė absurdo pjesėms prasidėjo vaikystėje, perskaičius knygutę apie logiką. Supratau, kad galima visiškai normaliai komunikuoti…nusikalbant. Juk taip įdomiau gyventi“, – sako režisierius Linas Jurkštas, studijų metais įkūręs ne vieną pogrindinę organizaciją.<br />Apie groteską, ironiją, sarkazmą ir nūdienos parodiją prožektorių šviesoje, gatvės teatro esmę ir sero titulą Anglijoje – pokalbis su Linu Jurkštu.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53726272</guid><pubDate>Wed, 03 May 2023 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53726272/2023_05_03_3400_1_20230503104001633.mp3" length="32069561" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mano nusikalbėjimai ir meilė absurdo pjesėms prasidėjo vaikystėje, perskaičius knygutę apie logiką. Supratau, kad galima visiškai normaliai komunikuoti…nusikalbant. Juk taip įdomiau gyventi“, – sako režisierius Linas Jurkštas, studijų metais įkūręs...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mano nusikalbėjimai ir meilė absurdo pjesėms prasidėjo vaikystėje, perskaičius knygutę apie logiką. Supratau, kad galima visiškai normaliai komunikuoti…nusikalbant. Juk taip įdomiau gyventi“, – sako režisierius Linas Jurkštas, studijų metais įkūręs ne vieną pogrindinę organizaciją.<br />Apie groteską, ironiją, sarkazmą ir nūdienos parodiją prožektorių šviesoje, gatvės teatro esmę ir sero titulą Anglijoje – pokalbis su Linu Jurkštu.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2005</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Mindaugas Reklaitis: „Parodų architektas – tūkstantmečio specialybė, nors Lietuvoje jų yra vos dvidešimt”</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-mindaugas-reklaitis-parodu-architektas-tukstantmecio-specialybe-nors-lietuvoje-ju-yra-vos-dvidesimt--53650023</link><description><![CDATA[„Apskritai, ne tik architektai, bet ir visa architektūra tarsi bando spręsti ekologinius Žemės iššūkius naudodama tuos pačius įrankius, su kuriais tas pačias problemas ir sukuria. Kaip pavyzdį galiu pateikti, kad, kovodami su klimato atšilimu, mes daugiau naudojame apšiltinimo medžiagų. Vadinasi, vis tiek kažko daugiau sunaudojame, daugiau pagaminame“, – svarsto architektas Mindaugas Reklaitis.<br /><br />Kas yra „žmogocentriška“ architektūra? Kokia performatyvios ar/ir kritinės architektūros esmė? Kokios ateities perspektyvos šiai profesijai? Kodėl parodų architektūra ir parodų architektai – jauna specialybė, kurioje jungiasi ir filosofiniai, sociologiniai, antropologiniai aspektai, – turi didesnę perspektyvą sparčiai kintančiame pasaulyje? Apie tai pokalbis su Nacionalinės dailės galerijos architektu ir klasikiniu architektu Mindaugu Reklaičiu.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53650023</guid><pubDate>Wed, 26 Apr 2023 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53650023/2023_04_26_3400_1_20230426103914847.mp3" length="31162589" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Apskritai, ne tik architektai, bet ir visa architektūra tarsi bando spręsti ekologinius Žemės iššūkius naudodama tuos pačius įrankius, su kuriais tas pačias problemas ir sukuria. Kaip pavyzdį galiu pateikti, kad, kovodami su klimato atšilimu, mes...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Apskritai, ne tik architektai, bet ir visa architektūra tarsi bando spręsti ekologinius Žemės iššūkius naudodama tuos pačius įrankius, su kuriais tas pačias problemas ir sukuria. Kaip pavyzdį galiu pateikti, kad, kovodami su klimato atšilimu, mes daugiau naudojame apšiltinimo medžiagų. Vadinasi, vis tiek kažko daugiau sunaudojame, daugiau pagaminame“, – svarsto architektas Mindaugas Reklaitis.<br /><br />Kas yra „žmogocentriška“ architektūra? Kokia performatyvios ar/ir kritinės architektūros esmė? Kokios ateities perspektyvos šiai profesijai? Kodėl parodų architektūra ir parodų architektai – jauna specialybė, kurioje jungiasi ir filosofiniai, sociologiniai, antropologiniai aspektai, – turi didesnę perspektyvą sparčiai kintančiame pasaulyje? Apie tai pokalbis su Nacionalinės dailės galerijos architektu ir klasikiniu architektu Mindaugu Reklaičiu.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1948</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Greta Kardi-Kardišiūtė: „Esu palepintas vaikas“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-greta-kardi-kardisiute-esu-palepintas-vaikas--53579572</link><description><![CDATA[„… Na, ir kodėl pasirinkau tekstilę? Juk iš manęs nei kokia didelė audėjėlė, nei mezgėjėlė. Kai stojau į Vilniaus dailės akademiją, tekstilė kilo „ant bangos”, dėl to ir konkursas buvo dabar nesuvokiamai didelis. Iki šiol neatsakau sau į šį klausimą…”, – svarsto žemės meno kūrėja Greta Kardi-Kardišiūtė, darbuose jungianti autentiškus dzūkiškų divonų raštus, medinius pagaliukus bei gamtovaizdžių kontekstus.<br />Nuo paauglystės Sąjūdžio mitinguose iki „žemės siuvinėjimo“ savitumų ir tekstilės atgarsių aplinkos meno instaliacijose – pokalbis su Greta Kardi-Kardišiūte.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53579572</guid><pubDate>Wed, 19 Apr 2023 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53579572/2023_04_19_3400_1_20230419103430032.mp3" length="26970041" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„… Na, ir kodėl pasirinkau tekstilę? Juk iš manęs nei kokia didelė audėjėlė, nei mezgėjėlė. Kai stojau į Vilniaus dailės akademiją, tekstilė kilo „ant bangos”, dėl to ir konkursas buvo dabar nesuvokiamai didelis. Iki šiol neatsakau sau į šį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„… Na, ir kodėl pasirinkau tekstilę? Juk iš manęs nei kokia didelė audėjėlė, nei mezgėjėlė. Kai stojau į Vilniaus dailės akademiją, tekstilė kilo „ant bangos”, dėl to ir konkursas buvo dabar nesuvokiamai didelis. Iki šiol neatsakau sau į šį klausimą…”, – svarsto žemės meno kūrėja Greta Kardi-Kardišiūtė, darbuose jungianti autentiškus dzūkiškų divonų raštus, medinius pagaliukus bei gamtovaizdžių kontekstus.<br />Nuo paauglystės Sąjūdžio mitinguose iki „žemės siuvinėjimo“ savitumų ir tekstilės atgarsių aplinkos meno instaliacijose – pokalbis su Greta Kardi-Kardišiūte.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1686</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Saulė Urbanavičiūtė: „Ko gero, akvarelė – pats ekologiškiausias tapybos žanras”</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-saule-urbanaviciute-ko-gero-akvarele-pats-ekologiskiausias-tapybos-zanras--53510653</link><description><![CDATA[„Nustebsite, kiek daug internete skelbimų apie parduodamus akvarelės dažų rinkinius, tarp kurių galima išžvejoti vieną kitą pokalbį su akvarelės kūrėjais. Menotyros tekstų dar mažiau… Bet, panašu, grįžta akvarelės laikas – lėtas kūrybos procesas vis labiau patrauklus įvairios informacijos greičio ir gausos nualintam žmogui”, – pastebi dailininkė Saulė Urbanavičiūtė. Kodėl akvarelė vadinama karališku menu? Ką kartu su akvarelės meistryste teko perimti iš tėvo, kurio dirbtuvėje užaugo? Kokia buvo akvarelininkų grupės Aqua 12 tikroji įkūrimo priežastis? Kokie mitai lydi šį žanrą? Pokalbis su dailininke akvarelininke Saule Urbanavičiūte.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53510653</guid><pubDate>Wed, 12 Apr 2023 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53510653/2023_04_12_3400_1_20230412103955773.mp3" length="31819621" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Nustebsite, kiek daug internete skelbimų apie parduodamus akvarelės dažų rinkinius, tarp kurių galima išžvejoti vieną kitą pokalbį su akvarelės kūrėjais. Menotyros tekstų dar mažiau… Bet, panašu, grįžta akvarelės laikas – lėtas kūrybos procesas vis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Nustebsite, kiek daug internete skelbimų apie parduodamus akvarelės dažų rinkinius, tarp kurių galima išžvejoti vieną kitą pokalbį su akvarelės kūrėjais. Menotyros tekstų dar mažiau… Bet, panašu, grįžta akvarelės laikas – lėtas kūrybos procesas vis labiau patrauklus įvairios informacijos greičio ir gausos nualintam žmogui”, – pastebi dailininkė Saulė Urbanavičiūtė. Kodėl akvarelė vadinama karališku menu? Ką kartu su akvarelės meistryste teko perimti iš tėvo, kurio dirbtuvėje užaugo? Kokia buvo akvarelininkų grupės Aqua 12 tikroji įkūrimo priežastis? Kokie mitai lydi šį žanrą? Pokalbis su dailininke akvarelininke Saule Urbanavičiūte.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1989</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Rasa Noreikaitė-Miliūnienė: „Aš ir miesčionė, ne tik pankė… ir fyfa“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-rasa-noreikaite-miliuniene-as-ir-miescione-ne-tik-panke-ir-fyfa--53459025</link><description><![CDATA[„Kažkas pastebėjo, kad pankiškų idėjų turiu. Kai pernai su grupe „Iš reikalo” darėm parodą „Kontrabandos sandėliai”, mus pavadino pankų grupe“, – prisimena tapytoja, parodų netradicinėse erdvėse kuratorė Rasa Noreikaitė-Miliūnienė. Originalių idėjų iniciatorė juokauja, kad tuos objektus, kuriuose vyko parodos, arba sugriauna, arba suremontuoja. O komplikuotos erdvės jau pačios ją susiranda… Apie kuratorystės spąstus ir „kontrabandines“ idėjas – pokalbis su Rasa Noreikaite-Miliūniene.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53459025</guid><pubDate>Wed, 05 Apr 2023 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53459025/2023_04_05_3400_1_20230405103548672.mp3" length="28282015" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kažkas pastebėjo, kad pankiškų idėjų turiu. Kai pernai su grupe „Iš reikalo” darėm parodą „Kontrabandos sandėliai”, mus pavadino pankų grupe“, – prisimena tapytoja, parodų netradicinėse erdvėse kuratorė Rasa Noreikaitė-Miliūnienė. Originalių idėjų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kažkas pastebėjo, kad pankiškų idėjų turiu. Kai pernai su grupe „Iš reikalo” darėm parodą „Kontrabandos sandėliai”, mus pavadino pankų grupe“, – prisimena tapytoja, parodų netradicinėse erdvėse kuratorė Rasa Noreikaitė-Miliūnienė. Originalių idėjų iniciatorė juokauja, kad tuos objektus, kuriuose vyko parodos, arba sugriauna, arba suremontuoja. O komplikuotos erdvės jau pačios ją susiranda… Apie kuratorystės spąstus ir „kontrabandines“ idėjas – pokalbis su Rasa Noreikaite-Miliūniene.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1768</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Arvydas Ališanka: „Kodėl dalyvauti skulptūros konkurse gali tik pateikęs pažymą, kad nesi teistas?”</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-arvydas-alisanka-kodel-dalyvauti-skulpturos-konkurse-gali-tik-pateikes-pazyma-kad-nesi-teistas--53375418</link><description><![CDATA[Skulptorius Arvydas Ališanka, menininko kelią pradėjęs nuo pomėgio piešti dievukus muziejuose ir bažnyčiose, šiandien pasakoja, kad vis dėlto žmogaus forma, dažniausiai jo paties siluetas, yra atspirties taškas jo kūryboje. Nepriklausomybės pradžioje metus praleidęs JAV, dabar prisimena, koks svarbus jam tai buvęs laikas: ne tik gausybė aplankytų miestų, muziejų, galerijų, skulptūrų parkų, bet ir išbandytų naujų technologijų, kurios dar nebuvo pasiekusios Lietuvos. Ar norėjo likti Amerikoje? „Taip, buvo tokių minčių, bet nesigailiu anuomet grįžęs į Lietuvą”, – sako Arvydas.<br /><br />Kokios skulptoriaus sąsajos su kitais menais? Kokį likimą tradiciniams paminklams „pranašauja” menotyrininkai? Kokios skulptūrų tendencijos ryškėja viešosiose erdvėse? Kodėl jo skulptūras žmonės gali „pasimatuoti” kaip kūno apsaugas? Kas jo kūriniams suteikia interaktyvumo? Nuo dramatiškos giminės istorijos, kūrybinių ieškojimų, skulptūrų Lietuvos miestuose ir miesteliuose iki gamtos stichijoms atsparių meno kūrinių Guandu gamtos parke Taivanyje – pokalbis su menininku Arvydu Ališanka.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53375418</guid><pubDate>Wed, 29 Mar 2023 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53375418/2023_03_29_3400_1_20230329104044173.mp3" length="32376343" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Skulptorius Arvydas Ališanka, menininko kelią pradėjęs nuo pomėgio piešti dievukus muziejuose ir bažnyčiose, šiandien pasakoja, kad vis dėlto žmogaus forma, dažniausiai jo paties siluetas, yra atspirties taškas jo kūryboje. Nepriklausomybės pradžioje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Skulptorius Arvydas Ališanka, menininko kelią pradėjęs nuo pomėgio piešti dievukus muziejuose ir bažnyčiose, šiandien pasakoja, kad vis dėlto žmogaus forma, dažniausiai jo paties siluetas, yra atspirties taškas jo kūryboje. Nepriklausomybės pradžioje metus praleidęs JAV, dabar prisimena, koks svarbus jam tai buvęs laikas: ne tik gausybė aplankytų miestų, muziejų, galerijų, skulptūrų parkų, bet ir išbandytų naujų technologijų, kurios dar nebuvo pasiekusios Lietuvos. Ar norėjo likti Amerikoje? „Taip, buvo tokių minčių, bet nesigailiu anuomet grįžęs į Lietuvą”, – sako Arvydas.<br /><br />Kokios skulptoriaus sąsajos su kitais menais? Kokį likimą tradiciniams paminklams „pranašauja” menotyrininkai? Kokios skulptūrų tendencijos ryškėja viešosiose erdvėse? Kodėl jo skulptūras žmonės gali „pasimatuoti” kaip kūno apsaugas? Kas jo kūriniams suteikia interaktyvumo? Nuo dramatiškos giminės istorijos, kūrybinių ieškojimų, skulptūrų Lietuvos miestuose ir miesteliuose iki gamtos stichijoms atsparių meno kūrinių Guandu gamtos parke Taivanyje – pokalbis su menininku Arvydu Ališanka.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2024</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Dalius Abaris: „Aš talentingas?“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-dalius-abaris-as-talentingas--53294827</link><description><![CDATA[„Kas rytą atsikėlęs ir peržvelgęs vakarykštį scenarijų suprantu, koks esu netalentingas ir kaip viską reiktų naujai perrašyti. Arba pažiūrėjęs bent vieną renginį, suprantu: „Dieve, Dieve, kokių nesąmonių pridariau…“ – sako Lietuvos valstybinių švenčių režisierius, Klaipėdos elingo erdvėse įprasminęs „Skrajojantį olandą“ ir atvėręs Vilniaus 700 metų jubiliejaus Laiko portalą, Dalius Abaris.<br />Apie sutiktus kūrėjus, formavusius būsimo režisieriaus meninį stilių, tikruosius „universitetus“ ir savitą žvilgsnį į atviras miestų erdves – pokalbis su Daliumi Abariu.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53294827</guid><pubDate>Wed, 22 Mar 2023 08:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53294827/2023_03_22_3400_1_20230322104310914.mp3" length="34445659" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kas rytą atsikėlęs ir peržvelgęs vakarykštį scenarijų suprantu, koks esu netalentingas ir kaip viską reiktų naujai perrašyti. Arba pažiūrėjęs bent vieną renginį, suprantu: „Dieve, Dieve, kokių nesąmonių pridariau…“ – sako Lietuvos valstybinių švenčių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kas rytą atsikėlęs ir peržvelgęs vakarykštį scenarijų suprantu, koks esu netalentingas ir kaip viską reiktų naujai perrašyti. Arba pažiūrėjęs bent vieną renginį, suprantu: „Dieve, Dieve, kokių nesąmonių pridariau…“ – sako Lietuvos valstybinių švenčių režisierius, Klaipėdos elingo erdvėse įprasminęs „Skrajojantį olandą“ ir atvėręs Vilniaus 700 metų jubiliejaus Laiko portalą, Dalius Abaris.<br />Apie sutiktus kūrėjus, formavusius būsimo režisieriaus meninį stilių, tikruosius „universitetus“ ir savitą žvilgsnį į atviras miestų erdves – pokalbis su Daliumi Abariu.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2153</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Donatas Jankauskas-Duonis: „Mokykla užaugina tokią liniuotę – tarp mentės ir stuburo“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-donatas-jankauskas-duonis-mokykla-uzaugina-tokia-liniuote-tarp-mentes-ir-stuburo--53208857</link><description><![CDATA[Apie skulptorių Donatą Jankauską-Duonį daugelis sako: o, tai tas, kuris beždžionių skulptūras kuria. Ir iš tiesų, Donatas jų yra sukūręs tiek, kad net pats skaičiaus nepasakytų. Bet jo kūrybos laukas gerokai platesnis: nuo skulptūrų, skulptūrinių objektų, instaliacijų, įvairių meninių akcijų, gatvės meno festivalių iki „Beždžiuonių muziejaus”, kurį menininkas įvardija kaip „savo biblioteką, duomenų banką, idėjų banką, mokslinę bazę”, kurioje jis dirba, kuria tam tikromis kryptimis.<br />Su Donatu Jankausku-Duoniu kalbėjomės apie mus supančias formas ir erdves, ironiją ir estetiką, kūrybines inspiracijas, iš kurių randasi tęstinės temos ir nauji meno projektai.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53208857</guid><pubDate>Wed, 15 Mar 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53208857/2023_03_15_3400_1_20230315103532648.mp3" length="27721113" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie skulptorių Donatą Jankauską-Duonį daugelis sako: o, tai tas, kuris beždžionių skulptūras kuria. Ir iš tiesų, Donatas jų yra sukūręs tiek, kad net pats skaičiaus nepasakytų. Bet jo kūrybos laukas gerokai platesnis: nuo skulptūrų, skulptūrinių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie skulptorių Donatą Jankauską-Duonį daugelis sako: o, tai tas, kuris beždžionių skulptūras kuria. Ir iš tiesų, Donatas jų yra sukūręs tiek, kad net pats skaičiaus nepasakytų. Bet jo kūrybos laukas gerokai platesnis: nuo skulptūrų, skulptūrinių objektų, instaliacijų, įvairių meninių akcijų, gatvės meno festivalių iki „Beždžiuonių muziejaus”, kurį menininkas įvardija kaip „savo biblioteką, duomenų banką, idėjų banką, mokslinę bazę”, kurioje jis dirba, kuria tam tikromis kryptimis.<br />Su Donatu Jankausku-Duoniu kalbėjomės apie mus supančias formas ir erdves, ironiją ir estetiką, kūrybines inspiracijas, iš kurių randasi tęstinės temos ir nauji meno projektai.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1733</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Neringa Keršulytė: „Esu tiesiog darboholikė“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-neringa-kersulyte-esu-tiesiog-darboholike--53133970</link><description><![CDATA[„Kūrybos alkis yra labai didžiulis. Gyvenu kiekvienu darbu. Man svarbu turėti galimybę kurti. Norisi jų daugiau, didesnių ar gilesnių pasirinkimų. Įvairesnių, kad tikrai turėtum iš ko rinktis“, – sako scenografė Neringa Keršulytė.<br />Jos kūrybinėje biografijoje – dešimtys pastatymų įvairiose teatrų scenose bei kino aikštelėse. Apie profesijos specifiką, draugystę ir darbą su įvairių kartų režisieriais, apie tai, ką itin vertina ir apie ką svajoja, – pokalbis su menininke Neringa Keršulyte.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53133970</guid><pubDate>Wed, 08 Mar 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53133970/2023_03_08_3400_1_20230308103555698.mp3" length="27869907" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kūrybos alkis yra labai didžiulis. Gyvenu kiekvienu darbu. Man svarbu turėti galimybę kurti. Norisi jų daugiau, didesnių ar gilesnių pasirinkimų. Įvairesnių, kad tikrai turėtum iš ko rinktis“, – sako scenografė Neringa Keršulytė.
Jos kūrybinėje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kūrybos alkis yra labai didžiulis. Gyvenu kiekvienu darbu. Man svarbu turėti galimybę kurti. Norisi jų daugiau, didesnių ar gilesnių pasirinkimų. Įvairesnių, kad tikrai turėtum iš ko rinktis“, – sako scenografė Neringa Keršulytė.<br />Jos kūrybinėje biografijoje – dešimtys pastatymų įvairiose teatrų scenose bei kino aikštelėse. Apie profesijos specifiką, draugystę ir darbą su įvairių kartų režisieriais, apie tai, ką itin vertina ir apie ką svajoja, – pokalbis su menininke Neringa Keršulyte.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1742</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Žydrūnas Mirinavičius: „Galėjau rinktis – arba stiklo menas, arba statybos ir plytos”</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-zydrunas-mirinavicius-galejau-rinktis-arba-stiklo-menas-arba-statybos-ir-plytos--52880299</link><description><![CDATA[„Vitražas – tai tiesiog kinetinis menas, jame yra daug judesio, šviesos, optikos efektų. Saulė čia yra esminis dalykas, ir nesvarbu, ar tai spalvoti vitražai, kupini tirštų spalvų, ar tai efemeriški, kokio optinio stiklo vitražai, vis tiek šviesa yra pats svarbiausias dalykas”, – sako vitražo menininkas ir VDA docentas Žydrūnas Mirinavičius.<br />Kodėl Lietuvos vitražo istorija tokia jauna, nors pasaulio istorijoje vitražas skaičiuoja tūkstantmečius? Kokia lietuviška vitražo mokykla ir kokią įtaką visuomenės raida daro architektūrai ir, tuo pačiu, stiklo menui? Kokia klasikinio vitražo ateitis: sugrįš ar negrįžtamai pasikeis? Apie tai pokalbis su vitražo dailininku Žydrūnu Mirinavičiumi.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52880299</guid><pubDate>Wed, 01 Mar 2023 08:05:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52880299/2023_03_01_3400_1_20230228160255228.mp3" length="32823996" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Vitražas – tai tiesiog kinetinis menas, jame yra daug judesio, šviesos, optikos efektų. Saulė čia yra esminis dalykas, ir nesvarbu, ar tai spalvoti vitražai, kupini tirštų spalvų, ar tai efemeriški, kokio optinio stiklo vitražai, vis tiek šviesa yra...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Vitražas – tai tiesiog kinetinis menas, jame yra daug judesio, šviesos, optikos efektų. Saulė čia yra esminis dalykas, ir nesvarbu, ar tai spalvoti vitražai, kupini tirštų spalvų, ar tai efemeriški, kokio optinio stiklo vitražai, vis tiek šviesa yra pats svarbiausias dalykas”, – sako vitražo menininkas ir VDA docentas Žydrūnas Mirinavičius.<br />Kodėl Lietuvos vitražo istorija tokia jauna, nors pasaulio istorijoje vitražas skaičiuoja tūkstantmečius? Kokia lietuviška vitražo mokykla ir kokią įtaką visuomenės raida daro architektūrai ir, tuo pačiu, stiklo menui? Kokia klasikinio vitražo ateitis: sugrįš ar negrįžtamai pasikeis? Apie tai pokalbis su vitražo dailininku Žydrūnu Mirinavičiumi.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2052</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Inga Raubaitė: „Menas išgelbėjo mane“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-inga-raubaite-menas-isgelbejo-mane--52810488</link><description><![CDATA[„Kai VDA kūriau magistrinį darbą tema „Socrealizmo meniniai principai kaip vizualinė agitacija“, tai lyginau su tuometiniais pavyzdžiais. Buvo 1998, 1999-ieji... Nes šūkiai iš sovietmečio vėl buvo naudojami reklamose. Pabandžiau lyginti tuos pačius žodžius arba tą patį šūkį kitaip perrašyti. Graudulys toks, kad viskas kartojasi iš praeities. Norisi, kad kažkas būtų naujai, kitaip, būtų kitoks požiūris. Bet….Pirma buvo vieni žodžiai, dabar yra kiti žodžiai, bet retorika išliko”, – sako menininkė Inga Raubaitė.<br />Apie vaikystės kiemą Kairėnų botanikos sode, neįtikėtiną troškimą pažinti piešimo meną ir posūkį link žemės meno instaliacijų – pokalbis su Inga Raubaite.<br />Ved. Karina Metrikytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52810488</guid><pubDate>Wed, 22 Feb 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52810488/2023_02_22_3400_1_20230222103845995.mp3" length="30407755" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kai VDA kūriau magistrinį darbą tema „Socrealizmo meniniai principai kaip vizualinė agitacija“, tai lyginau su tuometiniais pavyzdžiais. Buvo 1998, 1999-ieji... Nes šūkiai iš sovietmečio vėl buvo naudojami reklamose. Pabandžiau lyginti tuos pačius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kai VDA kūriau magistrinį darbą tema „Socrealizmo meniniai principai kaip vizualinė agitacija“, tai lyginau su tuometiniais pavyzdžiais. Buvo 1998, 1999-ieji... Nes šūkiai iš sovietmečio vėl buvo naudojami reklamose. Pabandžiau lyginti tuos pačius žodžius arba tą patį šūkį kitaip perrašyti. Graudulys toks, kad viskas kartojasi iš praeities. Norisi, kad kažkas būtų naujai, kitaip, būtų kitoks požiūris. Bet….Pirma buvo vieni žodžiai, dabar yra kiti žodžiai, bet retorika išliko”, – sako menininkė Inga Raubaitė.<br />Apie vaikystės kiemą Kairėnų botanikos sode, neįtikėtiną troškimą pažinti piešimo meną ir posūkį link žemės meno instaliacijų – pokalbis su Inga Raubaite.<br />Ved. Karina Metrikytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1901</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Kaip pažinti Kęstutį Grigaliūną? Gabaliukais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-kaip-pazinti-kestuti-grigaliuna-gabaliukais--52728191</link><description><![CDATA[Atsakymo galima ieškoti dailėtyrininkės dr. Erikos Grigoravičienės knygoje „Dramblys gabaliukais”, kuri yra „tarsi vadovas po daugiaplanį menininko medijų ir idėjų labirintą”. Gausi dailininko kūrybą pastaraisiais metais koncentruojasi į istorinį laiką, į sovietinių represijų aukas, traumines tautos patirtis. Nuo penkių vaizdinių instaliacijų, tapusių pagrindu trilogijai “Mirties dienoraščiai”, autoriui atnešusių Nacionalinę kultūros ir meno premiją (2011), iki kito didžiulio projekto (su “tarpinėmis stotelėmis”) “Vaizdų archyvas”. Šiemet ant stalo jau ketvirtoji šio projekto knyga „Vaizdų archyvas, sąsiuvinis nr. 4, 1946 m.”, o projektas turi apimti 1953 metų, iki Stalino mirties, tai dar 7-ių metų archyvuotų bylų. Klausimas, ar mano gyvenimo užteks? Apie paauglystės Kauną, apie tai, kad „pasaulis sukasi vis kitaip, bet apie tą patį“, apie istorinės atminties paieškas Lietuvos ypatingajame archyve pokalbis su dailininku Kęstučiu Grigaliūnu.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė<br /><br />]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52728191</guid><pubDate>Wed, 15 Feb 2023 08:05:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52728191/2023_02_15_3400_1_20230214161819571.mp3" length="29331603" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Atsakymo galima ieškoti dailėtyrininkės dr. Erikos Grigoravičienės knygoje „Dramblys gabaliukais”, kuri yra „tarsi vadovas po daugiaplanį menininko medijų ir idėjų labirintą”. Gausi dailininko kūrybą pastaraisiais metais koncentruojasi į istorinį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Atsakymo galima ieškoti dailėtyrininkės dr. Erikos Grigoravičienės knygoje „Dramblys gabaliukais”, kuri yra „tarsi vadovas po daugiaplanį menininko medijų ir idėjų labirintą”. Gausi dailininko kūrybą pastaraisiais metais koncentruojasi į istorinį laiką, į sovietinių represijų aukas, traumines tautos patirtis. Nuo penkių vaizdinių instaliacijų, tapusių pagrindu trilogijai “Mirties dienoraščiai”, autoriui atnešusių Nacionalinę kultūros ir meno premiją (2011), iki kito didžiulio projekto (su “tarpinėmis stotelėmis”) “Vaizdų archyvas”. Šiemet ant stalo jau ketvirtoji šio projekto knyga „Vaizdų archyvas, sąsiuvinis nr. 4, 1946 m.”, o projektas turi apimti 1953 metų, iki Stalino mirties, tai dar 7-ių metų archyvuotų bylų. Klausimas, ar mano gyvenimo užteks? Apie paauglystės Kauną, apie tai, kad „pasaulis sukasi vis kitaip, bet apie tą patį“, apie istorinės atminties paieškas Lietuvos ypatingajame archyve pokalbis su dailininku Kęstučiu Grigaliūnu.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė<br /><br />]]></itunes:summary><itunes:duration>1834</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Vygantas Vėjas Chaladauskas: „Taip, aš individualistas, elitaristas“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-vygantas-vejas-chaladauskas-taip-as-individualistas-elitaristas--52668485</link><description><![CDATA[„Aš suvokiu ir žinau, kad esu gerokai talentingesnis, gabesnis, protingesnis už daugelį. Dėl to man jų negaila ir apie juos aštriai pasisakyti… irgi negaila. Suprantu, jog žmonijos kultūrinį klodą palaiko tradicionalistai, bet progresą jie stabdo. O progreso darytojai yra kūrybingi ir laisvai mąstantys žmonės“, – teigia architektas, tapytojas, skulptorius Vygantas Vėjas Chaladauskas, jau trejus metus gyvenantis „off the grid“ vienkiemyje.<br /><br />Apie susikurtą respubliką be civilizacijos „in the middle of nowhere“, naujo kūrybinio kelio paieškas ir požiūrį į Užupį okupavusias „ofisines žiurkes“ pokalbis su laisvu menininku Vygantu Vėju Chaladausku.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52668485</guid><pubDate>Wed, 08 Feb 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52668485/2023_02_08_3400_1_20230208104115605.mp3" length="32271435" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Aš suvokiu ir žinau, kad esu gerokai talentingesnis, gabesnis, protingesnis už daugelį. Dėl to man jų negaila ir apie juos aštriai pasisakyti… irgi negaila. Suprantu, jog žmonijos kultūrinį klodą palaiko tradicionalistai, bet progresą jie stabdo. O...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Aš suvokiu ir žinau, kad esu gerokai talentingesnis, gabesnis, protingesnis už daugelį. Dėl to man jų negaila ir apie juos aštriai pasisakyti… irgi negaila. Suprantu, jog žmonijos kultūrinį klodą palaiko tradicionalistai, bet progresą jie stabdo. O progreso darytojai yra kūrybingi ir laisvai mąstantys žmonės“, – teigia architektas, tapytojas, skulptorius Vygantas Vėjas Chaladauskas, jau trejus metus gyvenantis „off the grid“ vienkiemyje.<br /><br />Apie susikurtą respubliką be civilizacijos „in the middle of nowhere“, naujo kūrybinio kelio paieškas ir požiūrį į Užupį okupavusias „ofisines žiurkes“ pokalbis su laisvu menininku Vygantu Vėju Chaladausku.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2017</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Vidas Poškus: tapyba laimėjo prieš dziudo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-vidas-poskus-tapyba-laimejo-pries-dziudo--52603013</link><description><![CDATA[„Aš manau, kad politika ir ideologija visada darė poveikį kūrėjams. Aišku, yra du menininkų tipai: vieni tai politikai pasiduoda, kartais netgi labai sėkmingai tais dalykais manipuliuoja, kiti laikosi tam tikros distancijos arba bando tai atmesti. Politikai yra viena kasta, bet valdininkai yra dar baisesnė kasta, jie įsivaizduoja, kad menas yra tarsi koks aptarnaujantis personalas, kažkos plakatas, afiša, kad means turi reaguoti į politinius įvykius, juos komentuoti”, – savo požiūrį dėsto menoyirininkas, dailės kritikas dr. Vidas Poškus. Kodėl, jo manymu, Lietuvoje per mažai meno ir kodėl neturime stiprios dailės kritikos? Kaip suderinti savyje VDA muziejaus direktoriaus postą ir laisvo menininko skrydį? Kodėl menas nusvėrė sportą ir jūreivystę? Koks vaidmuo yra pats sunkiausias gyvenime? Apie tai pokalbis su menininku ir menotyrininku dr. Vidu Poškumi.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52603013</guid><pubDate>Wed, 01 Feb 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52603013/2023_02_01_3400_1_20230201103915948.mp3" length="30731256" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Aš manau, kad politika ir ideologija visada darė poveikį kūrėjams. Aišku, yra du menininkų tipai: vieni tai politikai pasiduoda, kartais netgi labai sėkmingai tais dalykais manipuliuoja, kiti laikosi tam tikros distancijos arba bando tai atmesti....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Aš manau, kad politika ir ideologija visada darė poveikį kūrėjams. Aišku, yra du menininkų tipai: vieni tai politikai pasiduoda, kartais netgi labai sėkmingai tais dalykais manipuliuoja, kiti laikosi tam tikros distancijos arba bando tai atmesti. Politikai yra viena kasta, bet valdininkai yra dar baisesnė kasta, jie įsivaizduoja, kad menas yra tarsi koks aptarnaujantis personalas, kažkos plakatas, afiša, kad means turi reaguoti į politinius įvykius, juos komentuoti”, – savo požiūrį dėsto menoyirininkas, dailės kritikas dr. Vidas Poškus. Kodėl, jo manymu, Lietuvoje per mažai meno ir kodėl neturime stiprios dailės kritikos? Kaip suderinti savyje VDA muziejaus direktoriaus postą ir laisvo menininko skrydį? Kodėl menas nusvėrė sportą ir jūreivystę? Koks vaidmuo yra pats sunkiausias gyvenime? Apie tai pokalbis su menininku ir menotyrininku dr. Vidu Poškumi.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1921</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Elena Antanavičiūtė: „Vis tiek kūnas yra atspirties taškas“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-elena-antanaviciute-vis-tiek-kunas-yra-atspirties-taskas--52537636</link><description><![CDATA[„Kūnas – kaip objektas, nes jame galima įžvelgti labai abstraktų, tapybišką peizažą. Kita vertus, yra neišsemiama socialinė kūno standartų tema. Bet kartais norisi kažką kito nutapyti. Kad vėliau kitomis akimis grįžtum prie kūno. Būna, kad parodoje – kūnai, kūnai, kūnai ir… katinas koks nors“, – tapybos darbų motyvus vardija menininkė Elena Antanavičiūtė.<br />Apie autoportretinius kūrinius, tarsi pro didinamąjį stiklą atveriančius odos klosčių peizažą, kūno kaip abstraktaus gamtovaizdžio reljefą, asimetrijos žavesį ir itin jautrius spalvų potėpius pokalbis su tapytoja Elena Antanavičiūte.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52537636</guid><pubDate>Wed, 25 Jan 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52537636/2023_01_25_3400_1_20230125103448530.mp3" length="26776108" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kūnas – kaip objektas, nes jame galima įžvelgti labai abstraktų, tapybišką peizažą. Kita vertus, yra neišsemiama socialinė kūno standartų tema. Bet kartais norisi kažką kito nutapyti. Kad vėliau kitomis akimis grįžtum prie kūno. Būna, kad parodoje –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kūnas – kaip objektas, nes jame galima įžvelgti labai abstraktų, tapybišką peizažą. Kita vertus, yra neišsemiama socialinė kūno standartų tema. Bet kartais norisi kažką kito nutapyti. Kad vėliau kitomis akimis grįžtum prie kūno. Būna, kad parodoje – kūnai, kūnai, kūnai ir… katinas koks nors“, – tapybos darbų motyvus vardija menininkė Elena Antanavičiūtė.<br />Apie autoportretinius kūrinius, tarsi pro didinamąjį stiklą atveriančius odos klosčių peizažą, kūno kaip abstraktaus gamtovaizdžio reljefą, asimetrijos žavesį ir itin jautrius spalvų potėpius pokalbis su tapytoja Elena Antanavičiūte.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1674</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Romualdas Stančikas: vengiau tarnybos sovietų armijoje, nes labai norėjau studijuoti tapybą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-romualdas-stancikas-vengiau-tarnybos-sovietu-armijoje-nes-labai-norejau-studijuoti-tapyba--52470917</link><description><![CDATA[Romualdas Stančikas – restauratorius ir tapytojas. Jo darbų yra privačiose kolekcijose ne tik Lietuvoje, bet ir Izraelyje, JAV, Šveicarijoje, Norvegijoje. Dailininkas nemėgsta didelių susibūrimų, šurmulio, žiniasklaidos dėmesio. „Esu vienišius, todėl geriausiai jaučiuosi prie molberto savo dirbtuvėje, katės draugijoje”, – sako dailininkas. Kodėl Romualdas rinkosi tapytojo kelią? Koks jo spalvos pojūtis? Kuo jam tokios gražios supuvusios senų rūmų grindų lentos, surūdijusios kaldintos vinys? Kodėl ėmėsi sakralinių temų – šventųjų paveikslų? Kuo patraukli abstrakcija ir kodėl vengia portretų. Pokalbis su Romualdu Stančiku apie jo gyvenimo ir kūrybos istoriją.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52470917</guid><pubDate>Wed, 18 Jan 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52470917/2023_01_18_3400_1_20230118103749513.mp3" length="29236633" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Romualdas Stančikas – restauratorius ir tapytojas. Jo darbų yra privačiose kolekcijose ne tik Lietuvoje, bet ir Izraelyje, JAV, Šveicarijoje, Norvegijoje. Dailininkas nemėgsta didelių susibūrimų, šurmulio, žiniasklaidos dėmesio. „Esu vienišius, todėl...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Romualdas Stančikas – restauratorius ir tapytojas. Jo darbų yra privačiose kolekcijose ne tik Lietuvoje, bet ir Izraelyje, JAV, Šveicarijoje, Norvegijoje. Dailininkas nemėgsta didelių susibūrimų, šurmulio, žiniasklaidos dėmesio. „Esu vienišius, todėl geriausiai jaučiuosi prie molberto savo dirbtuvėje, katės draugijoje”, – sako dailininkas. Kodėl Romualdas rinkosi tapytojo kelią? Koks jo spalvos pojūtis? Kuo jam tokios gražios supuvusios senų rūmų grindų lentos, surūdijusios kaldintos vinys? Kodėl ėmėsi sakralinių temų – šventųjų paveikslų? Kuo patraukli abstrakcija ir kodėl vengia portretų. Pokalbis su Romualdu Stančiku apie jo gyvenimo ir kūrybos istoriją.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1828</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Kristina Inčiūraitė: „Moteris, tampanti medžiu…“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-kristina-inciuraite-moteris-tampanti-medziu--52410504</link><description><![CDATA[„Kartais pauzė, kai turi laukti ir kažko galbūt nesulaukti, yra tam tikra meninė strategija – suprasti savo vartojimo įpročius“, – svarsto video filmų, instaliacijų, fotografijų ir performansų kūrėja Kristina Inčiūraitė.<br />Airijoje gyvenanti menininkė mano, kad pats gražiausias muziejus yra gamtoje.<br />Kodėl? Kaip meniniuose socialiniuose tyrimuose naudojamas žmogaus balsas tampa raktažodžiu savęs bei aplinkos pažinimui? Kodėl menininkė linkusi tapatintis su sodu bei gausia jo lapija?<br />Apie lietuviškai airiško identiteto kvestionavimą kūryboje, visuomenės socialinius virsmus ir jų įtaką meninėms idėjoms pokalbis su Kristina Inčiūraite.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52410504</guid><pubDate>Wed, 11 Jan 2023 08:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52410504/2023_01_11_3400_1_20230111103921140.mp3" length="30957789" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kartais pauzė, kai turi laukti ir kažko galbūt nesulaukti, yra tam tikra meninė strategija – suprasti savo vartojimo įpročius“, – svarsto video filmų, instaliacijų, fotografijų ir performansų kūrėja Kristina Inčiūraitė.
Airijoje gyvenanti menininkė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kartais pauzė, kai turi laukti ir kažko galbūt nesulaukti, yra tam tikra meninė strategija – suprasti savo vartojimo įpročius“, – svarsto video filmų, instaliacijų, fotografijų ir performansų kūrėja Kristina Inčiūraitė.<br />Airijoje gyvenanti menininkė mano, kad pats gražiausias muziejus yra gamtoje.<br />Kodėl? Kaip meniniuose socialiniuose tyrimuose naudojamas žmogaus balsas tampa raktažodžiu savęs bei aplinkos pažinimui? Kodėl menininkė linkusi tapatintis su sodu bei gausia jo lapija?<br />Apie lietuviškai airiško identiteto kvestionavimą kūryboje, visuomenės socialinius virsmus ir jų įtaką meninėms idėjoms pokalbis su Kristina Inčiūraite.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1935</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Dalia Laučkaitė Jakimavičienė: trapias medžiagas derinu ir su santechnikos detalėmis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-dalia-lauckaite-jakimaviciene-trapias-medziagas-derinu-ir-su-santechnikos-detalemis--52349524</link><description><![CDATA[Liudviko Strolio vardo premijos laureatė Laima Laučkaitė-Jakimavičienė pasakoja, kad tuo metu, kai ji rinkosi specialybę, įstoti į VDA (tuomet Vilniaus dailės institutą) buvo be galo sunku, nes konkursas didžiulis. Dabar VDA dėstydama keramikos istorijos kursą ji pastebi, kad keramikos studijas renkasi vos keletas studentų. Kas pasikeitė, kuo galima paaiškinti tokį virsmą, kodėl pasaulis, o ypač kinai, vertina keramiką, europietišką porcelianą, o Lietuvos meno rinka autorinei keramikai gana abejinga? Nors, kaip sako dailininkė, ir šioje srityje jaučiamas šioks toks atgimimas. Apie šiuolaikinę keramiką pokalbis su Dalia Laučkaite-Jakimavičiene.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52349524</guid><pubDate>Wed, 04 Jan 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52349524/2023_01_04_3400_1_20230104103759445.mp3" length="29413430" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Liudviko Strolio vardo premijos laureatė Laima Laučkaitė-Jakimavičienė pasakoja, kad tuo metu, kai ji rinkosi specialybę, įstoti į VDA (tuomet Vilniaus dailės institutą) buvo be galo sunku, nes konkursas didžiulis. Dabar VDA dėstydama keramikos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Liudviko Strolio vardo premijos laureatė Laima Laučkaitė-Jakimavičienė pasakoja, kad tuo metu, kai ji rinkosi specialybę, įstoti į VDA (tuomet Vilniaus dailės institutą) buvo be galo sunku, nes konkursas didžiulis. Dabar VDA dėstydama keramikos istorijos kursą ji pastebi, kad keramikos studijas renkasi vos keletas studentų. Kas pasikeitė, kuo galima paaiškinti tokį virsmą, kodėl pasaulis, o ypač kinai, vertina keramiką, europietišką porcelianą, o Lietuvos meno rinka autorinei keramikai gana abejinga? Nors, kaip sako dailininkė, ir šioje srityje jaučiamas šioks toks atgimimas. Apie šiuolaikinę keramiką pokalbis su Dalia Laučkaite-Jakimavičiene.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1839</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Lietuvos dailininkų sąjungos ir Šiuolaikinio meno centro „dialogas“ teismuose neįvyko</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-lietuvos-dailininku-sajungos-ir-siuolaikinio-meno-centro-dialogas-teismuose-neivyko--52296089</link><description><![CDATA[„Labiausiai džiaugiuosi, kad šitą teismą laimėjo visuomeninė organizacija, menininkų būrys“, – apie Aukščiausiojo teismo nutartį sako LDS pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė.<br />„Nors ŠMC – tiesioginis ieškovas, bet į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis buvo įtrauktos Finansų ministerija bei Kultūros ministerija, tad, mano supratimu, ir iš bylos eigos matėsi, kad centras buvo kaip įrankis. ŠMC „rankomis“ buvo bandoma įgyvendinti valstybinę politiką dėl turto valdymo“, – teisminį procesą apibūdino advokatas Ugnius Pėdnyčia.<br /><br />Lietuvos dailininkų sąjunga ketverius metus buvo priversta bylinėtis įvairiuose teismuose dėl Šiuolaikinio meno centro jai iškelto civilinio ieškinio, siekiančio iškeldinti kūrybinę organizaciją iš patalpų Vokiečių gatvėje 2, Vilniuje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis užbaigė dviejų kūrybinių organizacijų teismų maratoną.<br />Kokie faktai, archyviniai dokumentai bei esamos aplinkybės lėmė LAT nutartį? Kaip susidariusią situaciją vertina LDS pirmininkė prof. Eglė Gunda Bogdanienė, ŠMC centro direktorius Kęstutis Kuizinas, Kultūros ministerijos kancleris Rolandas Kvietkauskas ir advokatas Ugnius Pėdnyčia?<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52296089</guid><pubDate>Wed, 28 Dec 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52296089/2022_12_28_3400_1_20221228103746810.mp3" length="29000069" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Labiausiai džiaugiuosi, kad šitą teismą laimėjo visuomeninė organizacija, menininkų būrys“, – apie Aukščiausiojo teismo nutartį sako LDS pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė.
„Nors ŠMC – tiesioginis ieškovas, bet į bylą trečiaisiais suinteresuotais...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Labiausiai džiaugiuosi, kad šitą teismą laimėjo visuomeninė organizacija, menininkų būrys“, – apie Aukščiausiojo teismo nutartį sako LDS pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė.<br />„Nors ŠMC – tiesioginis ieškovas, bet į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis buvo įtrauktos Finansų ministerija bei Kultūros ministerija, tad, mano supratimu, ir iš bylos eigos matėsi, kad centras buvo kaip įrankis. ŠMC „rankomis“ buvo bandoma įgyvendinti valstybinę politiką dėl turto valdymo“, – teisminį procesą apibūdino advokatas Ugnius Pėdnyčia.<br /><br />Lietuvos dailininkų sąjunga ketverius metus buvo priversta bylinėtis įvairiuose teismuose dėl Šiuolaikinio meno centro jai iškelto civilinio ieškinio, siekiančio iškeldinti kūrybinę organizaciją iš patalpų Vokiečių gatvėje 2, Vilniuje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis užbaigė dviejų kūrybinių organizacijų teismų maratoną.<br />Kokie faktai, archyviniai dokumentai bei esamos aplinkybės lėmė LAT nutartį? Kaip susidariusią situaciją vertina LDS pirmininkė prof. Eglė Gunda Bogdanienė, ŠMC centro direktorius Kęstutis Kuizinas, Kultūros ministerijos kancleris Rolandas Kvietkauskas ir advokatas Ugnius Pėdnyčia?<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1813</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Ekonomistė Jolita Bernotienė: dėl knygų koncepcijos į kompromisus nesileidžiu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-ekonomiste-jolita-bernotiene-del-knygu-koncepcijos-i-kompromisus-nesileidziu--52244193</link><description><![CDATA[„Jeigu tau reikia knygos apie Boną Sforcą, imk ir parašyk pati”, – tokio atsakymo, o gal pasiūlymo, prieš keletą metų iš leidyklos „Aukso žuvys” sulaukė ekonomistė, IT inovacijų ekspertė Jolita Bernotienė. Dabar juokiasi, – „parašiau”. Nuo mokyklos laikų mėgstanti istoriją ir žmonių istorijas, Jolita šiandien jau trijų istorinių – gastronominių knygų projektų autorė. Projektais vadina dėl to, kad kiekviena knyga buvo rašoma kartu su mokslininkėmis, kaip bendraautorėmis. Kartu su istorike Rasa Leonavičiūte išleista „Karalienės Bonos virtuvė” (2019), nukelianti į XVI a. LDK laikus. Su istorike Ingrida Jakubavičiene į pažintį su pirmąja Nepriklausomos Lietuvos valstybės ponia kviečia „Ponios Smetonienės virtuvė” (2020). Naujausia knyga „Džiaugsmo virtuvė. Metai pagal šventąją Hildegardą” (2022) leidžia prisiliesti prie beveik devynių šimtų metų istorijos.<br />Apie tai, ko ieško istorijos epochose, kaip iš kasdienio knygos herojų gyvenimo ir buities dėliojama didžioji istorija, praturtinta ne vien faktais, bet ir spalvomis bei kvapais, pokalbis su Jolita Bernotiene.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52244193</guid><pubDate>Wed, 21 Dec 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52244193/2022_12_21_3400_1_20221221103951221.mp3" length="30583298" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Jeigu tau reikia knygos apie Boną Sforcą, imk ir parašyk pati”, – tokio atsakymo, o gal pasiūlymo, prieš keletą metų iš leidyklos „Aukso žuvys” sulaukė ekonomistė, IT inovacijų ekspertė Jolita Bernotienė. Dabar juokiasi, – „parašiau”. Nuo mokyklos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Jeigu tau reikia knygos apie Boną Sforcą, imk ir parašyk pati”, – tokio atsakymo, o gal pasiūlymo, prieš keletą metų iš leidyklos „Aukso žuvys” sulaukė ekonomistė, IT inovacijų ekspertė Jolita Bernotienė. Dabar juokiasi, – „parašiau”. Nuo mokyklos laikų mėgstanti istoriją ir žmonių istorijas, Jolita šiandien jau trijų istorinių – gastronominių knygų projektų autorė. Projektais vadina dėl to, kad kiekviena knyga buvo rašoma kartu su mokslininkėmis, kaip bendraautorėmis. Kartu su istorike Rasa Leonavičiūte išleista „Karalienės Bonos virtuvė” (2019), nukelianti į XVI a. LDK laikus. Su istorike Ingrida Jakubavičiene į pažintį su pirmąja Nepriklausomos Lietuvos valstybės ponia kviečia „Ponios Smetonienės virtuvė” (2020). Naujausia knyga „Džiaugsmo virtuvė. Metai pagal šventąją Hildegardą” (2022) leidžia prisiliesti prie beveik devynių šimtų metų istorijos.<br />Apie tai, ko ieško istorijos epochose, kaip iš kasdienio knygos herojų gyvenimo ir buities dėliojama didžioji istorija, praturtinta ne vien faktais, bet ir spalvomis bei kvapais, pokalbis su Jolita Bernotiene.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1912</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Paulius Markevičius: „Aš skrodžiu laiką ir būtį“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-paulius-markevicius-as-skrodziu-laika-ir-buti--52183165</link><description><![CDATA[Astronomijos mokslų pradininko Lietuvoje, akademiko Pauliaus Slavėno proanūkis, aktorius bei režisierius Paulius Markevičius, kurdamas spektaklius, kuriuose persipina žmonių išgyvenamos dramos ir astrofizika, prisipažįsta, kad būtent įspūdinga prosenelio biblioteka atvėrė drąsesnį žvilgsnį į žvaigždėtą dangų.<br />Kada menininkas privalo būti nuoširdus bent sau? Kurie žmonės lėmė unikalius kūrybinius sprendimus? Kodėl idėja sukurti skaudžių patirčių ir įgytų „randų“ cv, režisieriaus nuomone, būtų prasminga alternatyva tradicinėms kūrybinėms biografijoms?<br />Apie elektroninės muzikos, aktorinės meistrystės, režisūros ir astrofizikos žvaigždėlapius – pokalbis su Pauliumi Markevičiumi.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52183165</guid><pubDate>Wed, 14 Dec 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52183165/2022_12_14_3400_1_20221214103722917.mp3" length="28848767" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Astronomijos mokslų pradininko Lietuvoje, akademiko Pauliaus Slavėno proanūkis, aktorius bei režisierius Paulius Markevičius, kurdamas spektaklius, kuriuose persipina žmonių išgyvenamos dramos ir astrofizika, prisipažįsta, kad būtent įspūdinga...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Astronomijos mokslų pradininko Lietuvoje, akademiko Pauliaus Slavėno proanūkis, aktorius bei režisierius Paulius Markevičius, kurdamas spektaklius, kuriuose persipina žmonių išgyvenamos dramos ir astrofizika, prisipažįsta, kad būtent įspūdinga prosenelio biblioteka atvėrė drąsesnį žvilgsnį į žvaigždėtą dangų.<br />Kada menininkas privalo būti nuoširdus bent sau? Kurie žmonės lėmė unikalius kūrybinius sprendimus? Kodėl idėja sukurti skaudžių patirčių ir įgytų „randų“ cv, režisieriaus nuomone, būtų prasminga alternatyva tradicinėms kūrybinėms biografijoms?<br />Apie elektroninės muzikos, aktorinės meistrystės, režisūros ir astrofizikos žvaigždėlapius – pokalbis su Pauliumi Markevičiumi.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1803</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Plagiatas skaitmeninėje erdvėje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-plagiatas-skaitmenineje-erdveje--52118217</link><description><![CDATA[Plagiatas, kaip teigiama Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, iš lotynų kalbos kildinamas žodis, reikšiantis „pagrobtas”. Mokslinių straipsnių, literatūros, muzikos kūrinių plagiato atvejų Lietuvoje būna ne taip mažai, tačiau tik šiemet rudenį pagausėjo į Asociaciją LATGA besikreipiančių dailininkų dėl galimai pažeistų autorių teisių ir neteisėto kūrinių panaudojimo. Pasak vienos iš facebook’o grupės „STOP PLAGIATUI IR KLASTOTĖMS” įkūrėjų dailininkės Giedros Purlytės, šiai įsisenėjusiai ir mitais apaugusiai plagiato problemai jau seniai reikėjo viešumo, ir jis veikia.<br />Apie plagiatą, kaip nelegalų reiškinį, laidoje kalba dailininkės Giedra Purlytė, Eurika Urbonavičiūtė ir Asociacijos LATGA Menų skyriaus vadovė Ingrida Radovič.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52118217</guid><pubDate>Wed, 07 Dec 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52118217/2022_12_07_3400_1_20221207103921811.mp3" length="30639304" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Plagiatas, kaip teigiama Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, iš lotynų kalbos kildinamas žodis, reikšiantis „pagrobtas”. Mokslinių straipsnių, literatūros, muzikos kūrinių plagiato atvejų Lietuvoje būna ne taip mažai, tačiau tik šiemet rudenį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Plagiatas, kaip teigiama Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, iš lotynų kalbos kildinamas žodis, reikšiantis „pagrobtas”. Mokslinių straipsnių, literatūros, muzikos kūrinių plagiato atvejų Lietuvoje būna ne taip mažai, tačiau tik šiemet rudenį pagausėjo į Asociaciją LATGA besikreipiančių dailininkų dėl galimai pažeistų autorių teisių ir neteisėto kūrinių panaudojimo. Pasak vienos iš facebook’o grupės „STOP PLAGIATUI IR KLASTOTĖMS” įkūrėjų dailininkės Giedros Purlytės, šiai įsisenėjusiai ir mitais apaugusiai plagiato problemai jau seniai reikėjo viešumo, ir jis veikia.<br />Apie plagiatą, kaip nelegalų reiškinį, laidoje kalba dailininkės Giedra Purlytė, Eurika Urbonavičiūtė ir Asociacijos LATGA Menų skyriaus vadovė Ingrida Radovič.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1915</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Scenografė Renata Valčik: „Apgavystės teatre yra labai daug“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-scenografe-renata-valcik-apgavystes-teatre-yra-labai-daug--52053210</link><description><![CDATA[Autentiškus, užburiančius scenovaizdžius kurianti menininkė Renata Valčik dailę pasirinko kaip alternatyvą ją supusiai realybei. „Jei nebūdavo draugų, meilės ar kažkokio saugumo – viską man kompensuodavo būtent tas pasaulis“, – atvirauja scenografė, kurios talentas scenoje imituoti materiją ne sykį buvo įvertintas aukščiausiu Lietuvoje teatro apdovanojimu – Auksiniu scenos kryžiumi. Kas paskatino kūrėją iš naujo įsimylėti profesiją? Į kuriuos teatro spąstus ji kaskart pakliūna ir kodėl iki šiol „nenukirpo bambagyslės” su vienintele taip ir nesukurta, bet nuolat persekiojančia scenografija?<br />Apie įteisintą iliuziją teatre, talentingų režisierių-lyderių įtaką kuriant visatas scenoje – pokalbis su teatro dailininke Renata Valčik.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52053210</guid><pubDate>Wed, 30 Nov 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52053210/2022_11_30_3400_1_20221130092401334.mp3" length="32105078" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Autentiškus, užburiančius scenovaizdžius kurianti menininkė Renata Valčik dailę pasirinko kaip alternatyvą ją supusiai realybei. „Jei nebūdavo draugų, meilės ar kažkokio saugumo – viską man kompensuodavo būtent tas pasaulis“, – atvirauja scenografė,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Autentiškus, užburiančius scenovaizdžius kurianti menininkė Renata Valčik dailę pasirinko kaip alternatyvą ją supusiai realybei. „Jei nebūdavo draugų, meilės ar kažkokio saugumo – viską man kompensuodavo būtent tas pasaulis“, – atvirauja scenografė, kurios talentas scenoje imituoti materiją ne sykį buvo įvertintas aukščiausiu Lietuvoje teatro apdovanojimu – Auksiniu scenos kryžiumi. Kas paskatino kūrėją iš naujo įsimylėti profesiją? Į kuriuos teatro spąstus ji kaskart pakliūna ir kodėl iki šiol „nenukirpo bambagyslės” su vienintele taip ir nesukurta, bet nuolat persekiojančia scenografija?<br />Apie įteisintą iliuziją teatre, talentingų režisierių-lyderių įtaką kuriant visatas scenoje – pokalbis su teatro dailininke Renata Valčik.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2007</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Tapytojas Arturas Aliukas: „menas yra galios manifestacija”</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-tapytojas-arturas-aliukas-menas-yra-galios-manifestacija--51990709</link><description><![CDATA[„Dailė iš viso neturi linijinės slinkties. Nėra tokio dalyko. Daiulė negyvena laike. Dailė iš viso yra belaikis menas. O muzika yra absoliutus laikas, kaip ir tekstas – istorija turi pradžią ir pabaigą. Taip yra”, - įsitikinęs tapytojas Arturas Aliukas. Apie žmoniją ištinkančius pokyčius, kurių dailininkas visiškai netrokšta, apie erdvinį mąstymą, kurį dabar keičia plokštumos mąstymas, apie rankas, kurios skirtos kurti, o ne mygtukui spausti. Apie tai, kur nuveda kartų konfliktai ir tradicijų laužymas, pokalbis su dailininku Arturu Aliuku.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51990709</guid><pubDate>Wed, 23 Nov 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51990709/2022_11_23_3400_1_20221123084549162.mp3" length="31635320" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Dailė iš viso neturi linijinės slinkties. Nėra tokio dalyko. Daiulė negyvena laike. Dailė iš viso yra belaikis menas. O muzika yra absoliutus laikas, kaip ir tekstas – istorija turi pradžią ir pabaigą. Taip yra”, - įsitikinęs tapytojas Arturas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Dailė iš viso neturi linijinės slinkties. Nėra tokio dalyko. Daiulė negyvena laike. Dailė iš viso yra belaikis menas. O muzika yra absoliutus laikas, kaip ir tekstas – istorija turi pradžią ir pabaigą. Taip yra”, - įsitikinęs tapytojas Arturas Aliukas. Apie žmoniją ištinkančius pokyčius, kurių dailininkas visiškai netrokšta, apie erdvinį mąstymą, kurį dabar keičia plokštumos mąstymas, apie rankas, kurios skirtos kurti, o ne mygtukui spausti. Apie tai, kur nuveda kartų konfliktai ir tradicijų laužymas, pokalbis su dailininku Arturu Aliuku.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1978</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Sužvejoti garsų dažnius?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-suzvejoti-garsu-daznius--51909465</link><description><![CDATA[Garso menininkas, garsų medžiotojas Audrius Šimkūnas ir kino režisierius Vytautas Tinteris filme „Dažnių žvejyba“ publiką panardina į archaiškų garsų pasaulį. „Su garsu tu turi išgyventi, išbūti ten kažkiek. Tu negali jo iškart suprasti. Reikalinga treniruotė“, – teigia traškančius medžius, žmogaus ausiai negirdimus šikšnosparnius, net grybų „kvėpavimą“ – bene visus vietogarsius fiksuojantis ir moduliuojantis menininkas. Pasak V. Tinterio, kurdamas filmą apie unikalias garsų sinergijas projektuojantį A. Šimkūną, siekė atskleisti tikrąją, filmuojamus vaizdus praturtinančią garso galią.<br />Apie gamtoje tvyrančią tobulą kompoziciją, „baltą triukšmą“ ir kiekvienam būtiną išgirsti tylą – pokalbis su režisieriumi Vytautu Tinteriu bei menininku Audriumi Šimkūnu.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51909465</guid><pubDate>Wed, 16 Nov 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51909465/2022_11_16_3400_1_20221116103439640.mp3" length="26569218" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Garso menininkas, garsų medžiotojas Audrius Šimkūnas ir kino režisierius Vytautas Tinteris filme „Dažnių žvejyba“ publiką panardina į archaiškų garsų pasaulį. „Su garsu tu turi išgyventi, išbūti ten kažkiek. Tu negali jo iškart suprasti. Reikalinga...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Garso menininkas, garsų medžiotojas Audrius Šimkūnas ir kino režisierius Vytautas Tinteris filme „Dažnių žvejyba“ publiką panardina į archaiškų garsų pasaulį. „Su garsu tu turi išgyventi, išbūti ten kažkiek. Tu negali jo iškart suprasti. Reikalinga treniruotė“, – teigia traškančius medžius, žmogaus ausiai negirdimus šikšnosparnius, net grybų „kvėpavimą“ – bene visus vietogarsius fiksuojantis ir moduliuojantis menininkas. Pasak V. Tinterio, kurdamas filmą apie unikalias garsų sinergijas projektuojantį A. Šimkūną, siekė atskleisti tikrąją, filmuojamus vaizdus praturtinančią garso galią.<br />Apie gamtoje tvyrančią tobulą kompoziciją, „baltą triukšmą“ ir kiekvienam būtiną išgirsti tylą – pokalbis su režisieriumi Vytautu Tinteriu bei menininku Audriumi Šimkūnu.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1661</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Tapytojas Jonas Daniliauskas apie spalvas, vištas ir pašto ženklus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-tapytojas-jonas-daniliauskas-apie-spalvas-vistas-ir-pasto-zenklus--51835440</link><description><![CDATA[„Naujuoju dzūku” save vadinantis dailininkas Jonas Daniliauskas jau gerus du dešimtmečius gyvena ir kuria sodyboje ant Merkio upės kranto. Ko Dzūkijoje ieško iš Suvalkijos kilęs menininkas, išlaikęs zanavykų šnektą? Jonas neslepia, kad jo, kaimo vaiko, kelias į menus gali atrodyti keistas – „iš pradžių – siuvinėjimas, paskui – piešimas ir tapyba”. Apie septynerius metus trukusį šveicariškąjį laisvojo menininko laikotarpį, mėgstamus dailininkų plenerus (tarp jų ir akto plenerą), ilgai nemėgtą geltoną spalvą ir paukščius – tapyboje ir filatelininko kolekcijoje, pokalbis su dailininku Jonu Daniliausku.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51835440</guid><pubDate>Wed, 09 Nov 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51835440/2022_11_09_3400_1_20221109103925726.mp3" length="30113930" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Naujuoju dzūku” save vadinantis dailininkas Jonas Daniliauskas jau gerus du dešimtmečius gyvena ir kuria sodyboje ant Merkio upės kranto. Ko Dzūkijoje ieško iš Suvalkijos kilęs menininkas, išlaikęs zanavykų šnektą? Jonas neslepia, kad jo, kaimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Naujuoju dzūku” save vadinantis dailininkas Jonas Daniliauskas jau gerus du dešimtmečius gyvena ir kuria sodyboje ant Merkio upės kranto. Ko Dzūkijoje ieško iš Suvalkijos kilęs menininkas, išlaikęs zanavykų šnektą? Jonas neslepia, kad jo, kaimo vaiko, kelias į menus gali atrodyti keistas – „iš pradžių – siuvinėjimas, paskui – piešimas ir tapyba”. Apie septynerius metus trukusį šveicariškąjį laisvojo menininko laikotarpį, mėgstamus dailininkų plenerus (tarp jų ir akto plenerą), ilgai nemėgtą geltoną spalvą ir paukščius – tapyboje ir filatelininko kolekcijoje, pokalbis su dailininku Jonu Daniliausku.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1883</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Neda Malūnavičiūtė: „Noriu tiesiog būti muzikoje“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-neda-malunaviciute-noriu-tiesiog-buti-muzikoje--51773443</link><description><![CDATA[Džiazo vokalistė ir fleitininkė Neda Malūnavičiūtė prisipažįsta, kad dainuoja tik tai, ką jaučia. „Niekas manęs nestumdė nei į kairę, nei į dešinę. Tiesiog nuo gimimo einu muzikos keliu. Ir scena nebuvo man kažkoks išbandymas. Ten mano vieta… ir taip turėjo būt“, – teigia Neda.<br />Kodėl džiazo muzikantei nerūpi daugelio kasdienybę įprasminantys pinigai, garbė ar šlovė? Kokios charakterio savybės lemia bendraminčių pasirinkimą? Kodėl pastaruoju metu dainininkė koncentruojasi į „tyliąją muziką“, žodžių prasmę ir atodūsių galią?<br />Apie poreikį būti išgirstai, apie kūrybines išdavystes scenoje ir atvirą dialogą su klausytojais – pokalbis su muzikante Neda Malūnavičiūte.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51773443</guid><pubDate>Wed, 02 Nov 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51773443/2022_11_02_3400_1_20221102104030334.mp3" length="31838847" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Džiazo vokalistė ir fleitininkė Neda Malūnavičiūtė prisipažįsta, kad dainuoja tik tai, ką jaučia. „Niekas manęs nestumdė nei į kairę, nei į dešinę. Tiesiog nuo gimimo einu muzikos keliu. Ir scena nebuvo man kažkoks išbandymas. Ten mano vieta… ir taip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Džiazo vokalistė ir fleitininkė Neda Malūnavičiūtė prisipažįsta, kad dainuoja tik tai, ką jaučia. „Niekas manęs nestumdė nei į kairę, nei į dešinę. Tiesiog nuo gimimo einu muzikos keliu. Ir scena nebuvo man kažkoks išbandymas. Ten mano vieta… ir taip turėjo būt“, – teigia Neda.<br />Kodėl džiazo muzikantei nerūpi daugelio kasdienybę įprasminantys pinigai, garbė ar šlovė? Kokios charakterio savybės lemia bendraminčių pasirinkimą? Kodėl pastaruoju metu dainininkė koncentruojasi į „tyliąją muziką“, žodžių prasmę ir atodūsių galią?<br />Apie poreikį būti išgirstai, apie kūrybines išdavystes scenoje ir atvirą dialogą su klausytojais – pokalbis su muzikante Neda Malūnavičiūte.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1990</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Gintaras Gesevičius: bet koks menininkas yra melagis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-gintaras-gesevicius-bet-koks-menininkas-yra-melagis--51691319</link><description><![CDATA[Gintaro Gesevičiaus gyvenime ruduo – ypatingas laikas. Kasmet kaip rudens gėrybių derliaus sulaukiame jo personalinių parodų. Ar reikia ieškoti ryšio su menininko gimimo diena, spalio 25-ąja? „Ne”, – juokiasi Gintaras. Ir paaiškina, kad per metus tiesiog pritapo daug drobių, kurios nori nenori prašosi parodomos. O šiemet galerijoje „Kairė-dešinė” rengia savo jubiliejinę parodą, pavadintą „In – Out” ir susiduria su dilema – grafikas jis ar tapytojas. Įgijęs dailininko grafiko specialybę, jis jau daugiau kaip tris dešimtmečius tapo arba, kaip jis pats sako, mokosi tapybos. O stovėdamas prie drobės klausosi įkvepiančias muzikos. „Kokią muziką klausai, tą ir tapai”, – tvirtina LRT OPUS kanalo gerbėjas.<br />Apie tikėjimą likimu, paties susikurtą metodą „vienos dienos gyvenimas”, apie ramybę ir teisybę, apie sudegusios Labanoro Šv. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios atkūrimo akciją ir apie tai, kodėl netapo abstrakcijų – pokalbis su dailininku Gintaru Gesevičiumi.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51691319</guid><pubDate>Wed, 26 Oct 2022 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51691319/2022_10_26_3400_1_20221026103833197.mp3" length="30286129" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gintaro Gesevičiaus gyvenime ruduo – ypatingas laikas. Kasmet kaip rudens gėrybių derliaus sulaukiame jo personalinių parodų. Ar reikia ieškoti ryšio su menininko gimimo diena, spalio 25-ąja? „Ne”, – juokiasi Gintaras. Ir paaiškina, kad per metus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gintaro Gesevičiaus gyvenime ruduo – ypatingas laikas. Kasmet kaip rudens gėrybių derliaus sulaukiame jo personalinių parodų. Ar reikia ieškoti ryšio su menininko gimimo diena, spalio 25-ąja? „Ne”, – juokiasi Gintaras. Ir paaiškina, kad per metus tiesiog pritapo daug drobių, kurios nori nenori prašosi parodomos. O šiemet galerijoje „Kairė-dešinė” rengia savo jubiliejinę parodą, pavadintą „In – Out” ir susiduria su dilema – grafikas jis ar tapytojas. Įgijęs dailininko grafiko specialybę, jis jau daugiau kaip tris dešimtmečius tapo arba, kaip jis pats sako, mokosi tapybos. O stovėdamas prie drobės klausosi įkvepiančias muzikos. „Kokią muziką klausai, tą ir tapai”, – tvirtina LRT OPUS kanalo gerbėjas.<br />Apie tikėjimą likimu, paties susikurtą metodą „vienos dienos gyvenimas”, apie ramybę ir teisybę, apie sudegusios Labanoro Šv. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios atkūrimo akciją ir apie tai, kodėl netapo abstrakcijų – pokalbis su dailininku Gintaru Gesevičiumi.]]></itunes:summary><itunes:duration>1893</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Ainis Storpirštis: „Esat kada darę svajonių atranką?“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-ainis-storpirstis-esat-kada-dare-svajoniu-atranka--51618287</link><description><![CDATA[Muzikantas, režisierius, aktorius Ainis Storpirštis save ir bendraamžius vadina paskutiniąja laikraščių karta, gyvenančia beprotiškame laikmetyje. „Per vieną mano gyvenimą griuvo sovietų sąjunga, atgavome Nepriklausomybę, pakeitėme tūkstantmetį, baigėsi majų kalendorius ir pasaulis nežlugo, atsirado internetas, patyrėme pandemiją ir dabar turime Europoje karą. Nežinau, kas toliau... Tik žinau, kad ir koks nykus mano gyvenimas bebūtų, bet pasaulis neleidžia atsipalaiduoti ir nežinia, ką jis yra paruošęs. Bet tai yra absoliučiai crazy”, – sako aktorius.<br />Kodėl menininkas savo dainų klausytojus kviečia prisiekti „nežiūrėti atgal“? Į kuriuos nūdienos paradoksus žvelgia su ironija? Kodėl mūsų visuomenei, ypač jaunajai kartai, būtinas finansinis išsilavinimas ir psichologinės žinios? Apie teisę bei prabangą būti nepriklausomu kūrėju, apie Šventojo Rašto skaitymus, apie vieną žiauriausių ir tuo pačiu juokingiausių užsiėmimų gyvenime – svajonių eliminavimą pokalbis su aktoriumi Ainiu Storpirščiu.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51618287</guid><pubDate>Wed, 19 Oct 2022 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51618287/2022_10_19_3400_1_20221019103936668.mp3" length="31193936" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Muzikantas, režisierius, aktorius Ainis Storpirštis save ir bendraamžius vadina paskutiniąja laikraščių karta, gyvenančia beprotiškame laikmetyje. „Per vieną mano gyvenimą griuvo sovietų sąjunga, atgavome Nepriklausomybę, pakeitėme tūkstantmetį,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Muzikantas, režisierius, aktorius Ainis Storpirštis save ir bendraamžius vadina paskutiniąja laikraščių karta, gyvenančia beprotiškame laikmetyje. „Per vieną mano gyvenimą griuvo sovietų sąjunga, atgavome Nepriklausomybę, pakeitėme tūkstantmetį, baigėsi majų kalendorius ir pasaulis nežlugo, atsirado internetas, patyrėme pandemiją ir dabar turime Europoje karą. Nežinau, kas toliau... Tik žinau, kad ir koks nykus mano gyvenimas bebūtų, bet pasaulis neleidžia atsipalaiduoti ir nežinia, ką jis yra paruošęs. Bet tai yra absoliučiai crazy”, – sako aktorius.<br />Kodėl menininkas savo dainų klausytojus kviečia prisiekti „nežiūrėti atgal“? Į kuriuos nūdienos paradoksus žvelgia su ironija? Kodėl mūsų visuomenei, ypač jaunajai kartai, būtinas finansinis išsilavinimas ir psichologinės žinios? Apie teisę bei prabangą būti nepriklausomu kūrėju, apie Šventojo Rašto skaitymus, apie vieną žiauriausių ir tuo pačiu juokingiausių užsiėmimų gyvenime – svajonių eliminavimą pokalbis su aktoriumi Ainiu Storpirščiu.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1950</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Petras Vaitiekūnas: dariau viską, kad tik neišmokčiau griežti smuiku</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-petras-vaitiekunas-dariau-viska-kad-tik-neismokciau-griezti-smuiku--51549503</link><description><![CDATA[„Mano tapyba – labai asmeniškas polinkis”, – sako Petras Vaitiekūnas, politikos ir visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, diplomatas, dar Atgimimo laikotarpiu pajutęs trauką tapyti. Ir „kaltininką” rado – dailininką Algimantą Joną Kurą, kurio vienas darbas „tiesiog apstulbino” tuometinį Vilniaus universiteto fizikos studentą. „Kaip jam tai pavyko?”, – neapleido mintis, kuri ir dabar išnyra, išvydus puikią drobę. P. Vaitiekūnas pasakoja, kad niekada netapė nei parodoms, nei pripažinimui. Kaip tarp fizikos ir politikos atsirado vietos tapybai? Kodėl įkvėpimui būtinas chaosas, iš kurio „galima ištraukti ir peizažą, ir portretą”. Kokius mokslininko ir menininko mąstymo skirtumus pastebi? Kodėl armagedonas, kruvini karo vaizdai kitus menininkus įkvepia kurti šedevrus, bet tai – ne jo atvejis. Pokalbis su buvusiu Lietuvos užsienio reikalų ministru (2006 – 2008), nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Latvijoje (1999 – 2004), Baltarusijoje (2005 – 2006) ir Ukrainoje (2010 – 2014) Petru Vaitiekūnu.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51549503</guid><pubDate>Wed, 12 Oct 2022 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51549503/2022_10_12_3400_1_20221012103809938.mp3" length="30140679" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mano tapyba – labai asmeniškas polinkis”, – sako Petras Vaitiekūnas, politikos ir visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, diplomatas, dar Atgimimo laikotarpiu pajutęs trauką tapyti. Ir „kaltininką” rado – dailininką Algimantą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mano tapyba – labai asmeniškas polinkis”, – sako Petras Vaitiekūnas, politikos ir visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, diplomatas, dar Atgimimo laikotarpiu pajutęs trauką tapyti. Ir „kaltininką” rado – dailininką Algimantą Joną Kurą, kurio vienas darbas „tiesiog apstulbino” tuometinį Vilniaus universiteto fizikos studentą. „Kaip jam tai pavyko?”, – neapleido mintis, kuri ir dabar išnyra, išvydus puikią drobę. P. Vaitiekūnas pasakoja, kad niekada netapė nei parodoms, nei pripažinimui. Kaip tarp fizikos ir politikos atsirado vietos tapybai? Kodėl įkvėpimui būtinas chaosas, iš kurio „galima ištraukti ir peizažą, ir portretą”. Kokius mokslininko ir menininko mąstymo skirtumus pastebi? Kodėl armagedonas, kruvini karo vaizdai kitus menininkus įkvepia kurti šedevrus, bet tai – ne jo atvejis. Pokalbis su buvusiu Lietuvos užsienio reikalų ministru (2006 – 2008), nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Latvijoje (1999 – 2004), Baltarusijoje (2005 – 2006) ir Ukrainoje (2010 – 2014) Petru Vaitiekūnu.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1884</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Dainininkė Ieva Narkutė: „Mano kūryba – tai mano supergalia“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-dainininke-ieva-narkute-mano-kuryba-tai-mano-supergalia--51474154</link><description><![CDATA[Viena populiariausių Lietuvoje atlikėjų, dainų autorė Ieva Narkutė kūrybą vadina savo supergalia. „Dainas aš rašau pati. Užtat niekas niekada man nepasakys apie ką man dainuoti, ką šnekėti interviu metu, kaip elgtis televizijoje ar kažkokiame filmavime“, – teigia visoje šalyje milžiniško populiarumo sulaukusios baladės „Raudoni vakarai“ (pagal Juozo Erlicko eiles) autorė. Kodėl diplomuota psichologė pasirinko muzikos ir kūrybos pasaulį? Kas paskatino iš dainuojamosios poezijos bendruomenės žengti į populiariosios muzikos sritį? Kaip keitėsi dainininkės požiūris į kūrybą, kolegas ir meilę Lietuvai prasidėjus karui Ukrainoje? Apie teisę klysti ir elgtis spontaniškai, apie tėvų šeimoje įdiegtas gyvenimiškas vertybes ir tiesos drąsą pokalbis su dainininke Ieva Narkute.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51474154</guid><pubDate>Wed, 05 Oct 2022 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51474154/2022_10_05_3400_1_20221005104015192.mp3" length="31666648" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Viena populiariausių Lietuvoje atlikėjų, dainų autorė Ieva Narkutė kūrybą vadina savo supergalia. „Dainas aš rašau pati. Užtat niekas niekada man nepasakys apie ką man dainuoti, ką šnekėti interviu metu, kaip elgtis televizijoje ar kažkokiame...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Viena populiariausių Lietuvoje atlikėjų, dainų autorė Ieva Narkutė kūrybą vadina savo supergalia. „Dainas aš rašau pati. Užtat niekas niekada man nepasakys apie ką man dainuoti, ką šnekėti interviu metu, kaip elgtis televizijoje ar kažkokiame filmavime“, – teigia visoje šalyje milžiniško populiarumo sulaukusios baladės „Raudoni vakarai“ (pagal Juozo Erlicko eiles) autorė. Kodėl diplomuota psichologė pasirinko muzikos ir kūrybos pasaulį? Kas paskatino iš dainuojamosios poezijos bendruomenės žengti į populiariosios muzikos sritį? Kaip keitėsi dainininkės požiūris į kūrybą, kolegas ir meilę Lietuvai prasidėjus karui Ukrainoje? Apie teisę klysti ir elgtis spontaniškai, apie tėvų šeimoje įdiegtas gyvenimiškas vertybes ir tiesos drąsą pokalbis su dainininke Ieva Narkute.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1980</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Dizaineris Audrius Klimas: įženklintas gali būti bet kas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-dizaineris-audrius-klimas-izenklintas-gali-buti-bet-kas--51403837</link><description><![CDATA[Audrius Klimas, vienas iš Lietuvos grafinio dizaino asociacijos įkūrėjų, pasakoja, kad stoti į dizaino specialybę jis su broliu Alvydu rinkosi todėl, kad į ją stojo bičiuliai, o ir dizainas anuomet dar buvo gana naujas dalykas. Tiesiog traukė tai, kas nauja. Po studijų sulaukė ir netikėtų pasiūlymų, tarp kurių ir logotipas pirmajam grožio konkursui „Mis Lietuva” (1989), ir Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus logotipas (1991). Šiandien VDA profesorius pasakoja, kad net sovietmečiu jau būta reklamos apraiškų, tuo pačiu ir dizaino sprendimų, tik toje santvarkoje ši sritis neturėjo jokių prespektyvų. Dabar ano laikmečio pavyzdžiai kelia juoką…<br />Kaip šiandien keičiasi pedagogo vaidmuo? Kodėl dizaineriui, ypač jaunam, reikia stipraus stuburo? Kodėl prekinis ženklas neveikia mūsų akimirksniu, bet priklausomybė nuo prekinių ženklų ne vienam išsivysto? Kaip permąsto judėjimo „Me too” bangą – beprecedentę situaciją, kurią dirbdamas VDA rektoriumi, turėjo suvaldyti? Apie tai pokalbis su VDA Grafinio dizaino katedros vedėju prof. Audriumi Klimu.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51403837</guid><pubDate>Wed, 28 Sep 2022 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51403837/2022_09_28_3400_1_20220928103951929.mp3" length="31101149" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Audrius Klimas, vienas iš Lietuvos grafinio dizaino asociacijos įkūrėjų, pasakoja, kad stoti į dizaino specialybę jis su broliu Alvydu rinkosi todėl, kad į ją stojo bičiuliai, o ir dizainas anuomet dar buvo gana naujas dalykas. Tiesiog traukė tai, kas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Audrius Klimas, vienas iš Lietuvos grafinio dizaino asociacijos įkūrėjų, pasakoja, kad stoti į dizaino specialybę jis su broliu Alvydu rinkosi todėl, kad į ją stojo bičiuliai, o ir dizainas anuomet dar buvo gana naujas dalykas. Tiesiog traukė tai, kas nauja. Po studijų sulaukė ir netikėtų pasiūlymų, tarp kurių ir logotipas pirmajam grožio konkursui „Mis Lietuva” (1989), ir Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus logotipas (1991). Šiandien VDA profesorius pasakoja, kad net sovietmečiu jau būta reklamos apraiškų, tuo pačiu ir dizaino sprendimų, tik toje santvarkoje ši sritis neturėjo jokių prespektyvų. Dabar ano laikmečio pavyzdžiai kelia juoką…<br />Kaip šiandien keičiasi pedagogo vaidmuo? Kodėl dizaineriui, ypač jaunam, reikia stipraus stuburo? Kodėl prekinis ženklas neveikia mūsų akimirksniu, bet priklausomybė nuo prekinių ženklų ne vienam išsivysto? Kaip permąsto judėjimo „Me too” bangą – beprecedentę situaciją, kurią dirbdamas VDA rektoriumi, turėjo suvaldyti? Apie tai pokalbis su VDA Grafinio dizaino katedros vedėju prof. Audriumi Klimu.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1944</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Fortepijono mokytojos Irenos Meldaikienės metodas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-fortepijono-mokytojos-irenos-meldaikienes-metodas--51330986</link><description><![CDATA[„Svarbiausia ne talentų atradimas, o meilės muzikai įskiepijimas“, – įsitikinusi Irena Meldaikienė–pedagogė fortepijono mokytoja, pianistė koncertmeisterė. Per keturis darbo dešimtmečius Anykščių muzikos mokykloje, iš kurių pastaruosius dvejus privačioje muzikos studijoje,ji sukūrė savitą jaunųjų talentų ugdymo metodą, mokydama skambinti pianinu vaikus nuo trejų ar ketverių metų amžiaus. Jos išugdyti gabiausieji jaunieji pianistai daugiau nei šešiasdešimt kartųtapo tarptautinių ir nacionalinių konkursų laureatais.<br />Kaip per trumpą laiką pastebėti stipriausias mokinio savybes ir atskleisti jo gabumus? Kaip kinta mokymo metodai susiduriant su skirtingais mokiniais ir keičiantis laikui? Ką reiškia mažajam pianistui pirmieji konkursai? Kokie nuotolinio muzikos mokymo iššūkiai ir privalumai? Pokalbis apie sudėtingą pirmojo muzikos mokytojo misiją su pedagoge I.Meldaikiene, svajojusia tapti fortepijono mokytoja dar vaikystėje patyrus muzikos mokyklos jaukumą.<br />Ved. Alma Valantinienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51330986</guid><pubDate>Wed, 21 Sep 2022 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51330986/2022_09_21_3400_1_20220921103755321.mp3" length="29173940" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Svarbiausia ne talentų atradimas, o meilės muzikai įskiepijimas“, – įsitikinusi Irena Meldaikienė–pedagogė fortepijono mokytoja, pianistė koncertmeisterė. Per keturis darbo dešimtmečius Anykščių muzikos mokykloje, iš kurių pastaruosius dvejus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Svarbiausia ne talentų atradimas, o meilės muzikai įskiepijimas“, – įsitikinusi Irena Meldaikienė–pedagogė fortepijono mokytoja, pianistė koncertmeisterė. Per keturis darbo dešimtmečius Anykščių muzikos mokykloje, iš kurių pastaruosius dvejus privačioje muzikos studijoje,ji sukūrė savitą jaunųjų talentų ugdymo metodą, mokydama skambinti pianinu vaikus nuo trejų ar ketverių metų amžiaus. Jos išugdyti gabiausieji jaunieji pianistai daugiau nei šešiasdešimt kartųtapo tarptautinių ir nacionalinių konkursų laureatais.<br />Kaip per trumpą laiką pastebėti stipriausias mokinio savybes ir atskleisti jo gabumus? Kaip kinta mokymo metodai susiduriant su skirtingais mokiniais ir keičiantis laikui? Ką reiškia mažajam pianistui pirmieji konkursai? Kokie nuotolinio muzikos mokymo iššūkiai ir privalumai? Pokalbis apie sudėtingą pirmojo muzikos mokytojo misiją su pedagoge I.Meldaikiene, svajojusia tapti fortepijono mokytoja dar vaikystėje patyrus muzikos mokyklos jaukumą.<br />Ved. Alma Valantinienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1824</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Audronis Imbrasas: „Kultūros prasme valdantysis sluoksnis – neįgalus”.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-audronis-imbrasas-kulturos-prasme-valdantysis-sluoksnis-neigalus--51252266</link><description><![CDATA[Visagino kultūros centro direktorius, Lietuvos šokio kritikas, kultūros vadybininkas Audronis Imbrasas apie nepilnaverčiai išsivysčiusį šalies politinį sluoksnį: „į politiką ateina asmenys iš totalioje kultūrinėje atskirtyje gyvenančių Lietuvos regionų. Tai yra žmonės, kurių gyvenime nenutiko dalis to, ką turi išsivysčiusio Vakarų pasaulio politikai. Deja, bet mūsų valdančiųjų supratimas apie kultūrą yra siauras, lėkštas ir labai iškreiptas. Kai išgirstate frazę, raginančią nepainioti kultūros ir politikos, reiškia, kad sakantis dažniausiai būtent tą ir daro. Nes nepainiokim, bet… skleiskim sovietinės liaudies, sovietinės draugystės ar rusų imperinių viršenybių idėjas. Todėl kultūrą vadinu gebėjimo kritiškai mąstyti šaltiniu. Norėčiau mūsų visai visuomenei užtikrinti galimybę pilnaverčiai dalyvauti kultūrinėse veiklose.”<br />Kodėl vos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę šokio kritikas siekė supažindinti postsovietinę visuomenę su šiuolaikinio šokio pasauliu? Kokius išbandymus teko patirti įgyvendinant unikalios erdvės, skirtos scenos menų iniciatyvoms, „Menų spaustuvės“ įkūrimą? Kokių profesionaliosios kultūros reiškinių visiškai neturime Lietuvos regionuose, visus šalies Nepriklausomybės dešimtmečius gyvenančius absoliučioje kultūrinėje atskirtyje?<br />Apie politikų sluoksnyje dominuojantį žemo lygio supratimą apie kultūrą, išlikusias postsovietines „vertybes“ ir pavojų ateities visuomenei pokalbis su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, lietuvių šokio kritiku, kultūros vadybininku Audroniu Imbrasu.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51252266</guid><pubDate>Wed, 14 Sep 2022 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51252266/2022_09_14_3400_1_20220914103801899.mp3" length="28808643" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Visagino kultūros centro direktorius, Lietuvos šokio kritikas, kultūros vadybininkas Audronis Imbrasas apie nepilnaverčiai išsivysčiusį šalies politinį sluoksnį: „į politiką ateina asmenys iš totalioje kultūrinėje atskirtyje gyvenančių Lietuvos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Visagino kultūros centro direktorius, Lietuvos šokio kritikas, kultūros vadybininkas Audronis Imbrasas apie nepilnaverčiai išsivysčiusį šalies politinį sluoksnį: „į politiką ateina asmenys iš totalioje kultūrinėje atskirtyje gyvenančių Lietuvos regionų. Tai yra žmonės, kurių gyvenime nenutiko dalis to, ką turi išsivysčiusio Vakarų pasaulio politikai. Deja, bet mūsų valdančiųjų supratimas apie kultūrą yra siauras, lėkštas ir labai iškreiptas. Kai išgirstate frazę, raginančią nepainioti kultūros ir politikos, reiškia, kad sakantis dažniausiai būtent tą ir daro. Nes nepainiokim, bet… skleiskim sovietinės liaudies, sovietinės draugystės ar rusų imperinių viršenybių idėjas. Todėl kultūrą vadinu gebėjimo kritiškai mąstyti šaltiniu. Norėčiau mūsų visai visuomenei užtikrinti galimybę pilnaverčiai dalyvauti kultūrinėse veiklose.”<br />Kodėl vos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę šokio kritikas siekė supažindinti postsovietinę visuomenę su šiuolaikinio šokio pasauliu? Kokius išbandymus teko patirti įgyvendinant unikalios erdvės, skirtos scenos menų iniciatyvoms, „Menų spaustuvės“ įkūrimą? Kokių profesionaliosios kultūros reiškinių visiškai neturime Lietuvos regionuose, visus šalies Nepriklausomybės dešimtmečius gyvenančius absoliučioje kultūrinėje atskirtyje?<br />Apie politikų sluoksnyje dominuojantį žemo lygio supratimą apie kultūrą, išlikusias postsovietines „vertybes“ ir pavojų ateities visuomenei pokalbis su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, lietuvių šokio kritiku, kultūros vadybininku Audroniu Imbrasu.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1801</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Vykintas Motuza: matyt, rado pats amatas mane</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-vykintas-motuza-matyt-rado-pats-amatas-mane--51176651</link><description><![CDATA[Diplomuotas geologas Vykintas Motuza – peiliadirbys,prieš tris šimtus metų Lietuvos teritorijoje nutrūkusio amato meistras. Kristina Motuzienė – profesionali keramikė, senosios buitinės keramikos rekonstruktorė. Prieš dešimtmetį jie dalyvavo kuriant Senųjų amatų dirbtuves Vilniaus senamiestyje, dvejus metus jose rezidavo, dabar gyvena sodyboje ir toliau tyrinėja archeologinius šaltinius Lietuvos muziejuose, užsienyje bei kuria.<br />„Tradiciją prikelti sunku, nežinau, ar aš per savo gyvenimą suspėsiu tai padaryti ar ne…“, – sako Vykintas.<br />„Su keramika gal paprasčiau, bet viduramžių keramika mažai kas užsiima…“, – teigia Kristina.<br />Kaip prisijaukino archajinę tradiciją, kokių dalykinių ir emocinių patirčių įgijo dirbdami ir kaip skleidžia žinią apie senuosius amatus, – pokalbis su V.Motuza ir K.Motuziene.<br />Ved. Alma Valantinienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51176651</guid><pubDate>Wed, 07 Sep 2022 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51176651/2022_09_07_3400_1_20220907112933152.mp3" length="29261003" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Diplomuotas geologas Vykintas Motuza – peiliadirbys,prieš tris šimtus metų Lietuvos teritorijoje nutrūkusio amato meistras. Kristina Motuzienė – profesionali keramikė, senosios buitinės keramikos rekonstruktorė. Prieš dešimtmetį jie dalyvavo kuriant...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Diplomuotas geologas Vykintas Motuza – peiliadirbys,prieš tris šimtus metų Lietuvos teritorijoje nutrūkusio amato meistras. Kristina Motuzienė – profesionali keramikė, senosios buitinės keramikos rekonstruktorė. Prieš dešimtmetį jie dalyvavo kuriant Senųjų amatų dirbtuves Vilniaus senamiestyje, dvejus metus jose rezidavo, dabar gyvena sodyboje ir toliau tyrinėja archeologinius šaltinius Lietuvos muziejuose, užsienyje bei kuria.<br />„Tradiciją prikelti sunku, nežinau, ar aš per savo gyvenimą suspėsiu tai padaryti ar ne…“, – sako Vykintas.<br />„Su keramika gal paprasčiau, bet viduramžių keramika mažai kas užsiima…“, – teigia Kristina.<br />Kaip prisijaukino archajinę tradiciją, kokių dalykinių ir emocinių patirčių įgijo dirbdami ir kaip skleidžia žinią apie senuosius amatus, – pokalbis su V.Motuza ir K.Motuziene.<br />Ved. Alma Valantinienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1829</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Vija Tarabildienė: man labai keista, kai dailininkas gali visą gyvenimą absoliučiai vienodai dirbti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-vija-tarabildiene-man-labai-keista-kai-dailininkas-gali-visa-gyvenima-absoliuciai-vienodai-dirbti--51088403</link><description><![CDATA[Monumentaliosios dailės kūrėja Vija Tarabildienė. Vilniaus dailės institute įgijusi freskos-mozaikos dailininkės specialybę, sukūrė sieninės tapybos darbų architektūroje, nuo jaunystės lieja akvarelę, yra išbandžiusi vitražą ir mozaiką, beveik visas grafikos technikas. Jos kūriniai pasklidę po pasaulį.<br />„Man labai keista, kai dailininkas gali visą gyvenimą absoliučiai vienodai dirbti. Aš taip negaliu...“ – sako Vija, pasitinkanti gražų gyvenimo jubiliejų, ir aktyviai tebedirbanti.<br />„Pats kūrybos procesas yra toks įtraukiantis, kad jaučiuosi labai laiminga, kai dirbu, kuriu, tapau, nežiūrint kokiais dažais…“<br />Dailininkės atminty – pirmasis piešimo sąsiuvinis, susiūtas mamos iš vyniojamojo popieriaus, išnykusios freskos vaikų darželiuose ir kultūros namuose, pirmoji neakivaizdinė pažintis su Domicelės Tarabildienės kūryba ir įkvepiantis jos darbštumo pavyzdys jau gyvenant šeimoje su vyru Rimtu Tarabilda. Kas dar lėmė įvairiapusę dailininkės kūrybą, kokias mintis sukelia besikeičiantis meno laukas mūsų laikais, – pokalbis su V.Tarabildiene.<br />Ved. Alma Valantinienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51088403</guid><pubDate>Wed, 31 Aug 2022 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51088403/2022_08_31_3400_1_20220831103743417.mp3" length="29067360" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Monumentaliosios dailės kūrėja Vija Tarabildienė. Vilniaus dailės institute įgijusi freskos-mozaikos dailininkės specialybę, sukūrė sieninės tapybos darbų architektūroje, nuo jaunystės lieja akvarelę, yra išbandžiusi vitražą ir mozaiką, beveik visas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Monumentaliosios dailės kūrėja Vija Tarabildienė. Vilniaus dailės institute įgijusi freskos-mozaikos dailininkės specialybę, sukūrė sieninės tapybos darbų architektūroje, nuo jaunystės lieja akvarelę, yra išbandžiusi vitražą ir mozaiką, beveik visas grafikos technikas. Jos kūriniai pasklidę po pasaulį.<br />„Man labai keista, kai dailininkas gali visą gyvenimą absoliučiai vienodai dirbti. Aš taip negaliu...“ – sako Vija, pasitinkanti gražų gyvenimo jubiliejų, ir aktyviai tebedirbanti.<br />„Pats kūrybos procesas yra toks įtraukiantis, kad jaučiuosi labai laiminga, kai dirbu, kuriu, tapau, nežiūrint kokiais dažais…“<br />Dailininkės atminty – pirmasis piešimo sąsiuvinis, susiūtas mamos iš vyniojamojo popieriaus, išnykusios freskos vaikų darželiuose ir kultūros namuose, pirmoji neakivaizdinė pažintis su Domicelės Tarabildienės kūryba ir įkvepiantis jos darbštumo pavyzdys jau gyvenant šeimoje su vyru Rimtu Tarabilda. Kas dar lėmė įvairiapusę dailininkės kūrybą, kokias mintis sukelia besikeičiantis meno laukas mūsų laikais, – pokalbis su V.Tarabildiene.<br />Ved. Alma Valantinienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1817</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Gintautas Eimanavičius: žvaigžde negaliu būti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-gintautas-eimanavicius-zvaigzde-negaliu-buti--50938073</link><description><![CDATA[Muzikas, muzikos pedagogas, kultūros organizatorius Gintautas Eimanavičius sako žvaigžde niekaip negalintis būti, nes jį supa nuostabūs žmonės.<br />Beveik prieš 40 metų, baigęs dabartinę Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją, profesionalus muzikantas trombonininkas atsiduria Anykščiuose ir čia prabėga didžioji dalis jo kūrybinio gyvenimo – vaidinant mėgėjų teatro spektakliuose, buriant vaikų ir suaugusiųjų orkestrus, chorus ir ansamblius, mokant muzikos vaikus ir kuriant muziką pačiam, režisuojant ir apipavidalinant spektaklius. Jau beveik 30 metų Gintautas yra Anykščių kultūros centro Skiemonių skyriaus meno vadovas ir teatro trupės režisierius.<br />Kaip miestelyje su 38-iais gyventojais gali būti net keturi meno kolektyvai? Kodėl jaunimas neina dirbti kultūros darbo į regionus? „Kai dinozaurai išmirs visi, gal jauniems poreikis atsiras…“, – svarsto Gintautas.<br />Apie profesionalaus muzikanto įvairialypę kūrybą, organizacinį kultūros darbą rajono centre, miesteliuose bei kaimuose ir apie neišsipildžiusią svajonę pastatyti miuziklą pagal Tolkino „Hobitą“ – pokalbis su G. Eimanavičiumi.<br /><br />Ved. Alma Valantinienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50938073</guid><pubDate>Wed, 17 Aug 2022 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50938073/2022_08_17_3400_1_20220817103623383.mp3" length="27548496" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Muzikas, muzikos pedagogas, kultūros organizatorius Gintautas Eimanavičius sako žvaigžde niekaip negalintis būti, nes jį supa nuostabūs žmonės.&#13;
Beveik prieš 40 metų, baigęs dabartinę Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją, profesionalus muzikantas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Muzikas, muzikos pedagogas, kultūros organizatorius Gintautas Eimanavičius sako žvaigžde niekaip negalintis būti, nes jį supa nuostabūs žmonės.<br />Beveik prieš 40 metų, baigęs dabartinę Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją, profesionalus muzikantas trombonininkas atsiduria Anykščiuose ir čia prabėga didžioji dalis jo kūrybinio gyvenimo – vaidinant mėgėjų teatro spektakliuose, buriant vaikų ir suaugusiųjų orkestrus, chorus ir ansamblius, mokant muzikos vaikus ir kuriant muziką pačiam, režisuojant ir apipavidalinant spektaklius. Jau beveik 30 metų Gintautas yra Anykščių kultūros centro Skiemonių skyriaus meno vadovas ir teatro trupės režisierius.<br />Kaip miestelyje su 38-iais gyventojais gali būti net keturi meno kolektyvai? Kodėl jaunimas neina dirbti kultūros darbo į regionus? „Kai dinozaurai išmirs visi, gal jauniems poreikis atsiras…“, – svarsto Gintautas.<br />Apie profesionalaus muzikanto įvairialypę kūrybą, organizacinį kultūros darbą rajono centre, miesteliuose bei kaimuose ir apie neišsipildžiusią svajonę pastatyti miuziklą pagal Tolkino „Hobitą“ – pokalbis su G. Eimanavičiumi.<br /><br />Ved. Alma Valantinienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1722</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Aktorius Povilas Budrys: „Sunku rasti labiau netinkantį žmogų scenai nei aš”</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-aktorius-povilas-budrys-sunku-rasti-labiau-netinkanti-zmogu-scenai-nei-as--50872579</link><description><![CDATA[Aktorius Povilas Budrys prisimena susitikimus, lėmusius aktoriaus profesijos pasirinkimą: „Kartą mokytoja pasakė, kad man dainuojant ir skaitant eiles jai šiurpai per kūną praėjo. Ji pasiūlė nuvažiuoti į Panevėžį pas režisierių Juozą Miltinį. Ir nuvažiavau. Mes susitikome. Aš labai gerai jaučiausi, nes pirmą kartą sutikau žmogų, kuris žiūri, klauso ir kalbasi su manim. Pasirodo, kažkam rūpiu. Miltinio visiškai nebijojau, pasijutau žmogumi ir tai man patiko. Paskui pagalvojau, kad pabandysiu stoti į aktorinį”.<br />Kada aktorius subręsta monospektakliui? Kurie vaidmenys bei sutikti žmonės tapo ženklais, liudijančiais kūrybos prasmę? Kodėl baimė kalbėti prieš žiūrovus tapo impulsu kurti scenoje?<br />Apie svaiginantį vaikystės lietų Čiulų kaime, jaunuolio drąsą net keletą kartų bandyti įstoti į aktorinio meistriškumo studijas ir kūrybinius dialogus su žymiausiais režisieriais – pokalbis su Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktoriumi Povilu Budriu.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50872579</guid><pubDate>Wed, 10 Aug 2022 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50872579/2022_08_10_3400_1_20220810103630383.mp3" length="27895820" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Aktorius Povilas Budrys prisimena susitikimus, lėmusius aktoriaus profesijos pasirinkimą: „Kartą mokytoja pasakė, kad man dainuojant ir skaitant eiles jai šiurpai per kūną praėjo. Ji pasiūlė nuvažiuoti į Panevėžį pas režisierių Juozą Miltinį. Ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Aktorius Povilas Budrys prisimena susitikimus, lėmusius aktoriaus profesijos pasirinkimą: „Kartą mokytoja pasakė, kad man dainuojant ir skaitant eiles jai šiurpai per kūną praėjo. Ji pasiūlė nuvažiuoti į Panevėžį pas režisierių Juozą Miltinį. Ir nuvažiavau. Mes susitikome. Aš labai gerai jaučiausi, nes pirmą kartą sutikau žmogų, kuris žiūri, klauso ir kalbasi su manim. Pasirodo, kažkam rūpiu. Miltinio visiškai nebijojau, pasijutau žmogumi ir tai man patiko. Paskui pagalvojau, kad pabandysiu stoti į aktorinį”.<br />Kada aktorius subręsta monospektakliui? Kurie vaidmenys bei sutikti žmonės tapo ženklais, liudijančiais kūrybos prasmę? Kodėl baimė kalbėti prieš žiūrovus tapo impulsu kurti scenoje?<br />Apie svaiginantį vaikystės lietų Čiulų kaime, jaunuolio drąsą net keletą kartų bandyti įstoti į aktorinio meistriškumo studijas ir kūrybinius dialogus su žymiausiais režisieriais – pokalbis su Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktoriumi Povilu Budriu.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1744</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Benas Staškauskas: dirbu ir su chirurgo, ir su odontologo įrankiais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-benas-staskauskas-dirbu-ir-su-chirurgo-ir-su-odontologo-irankiais--50797266</link><description><![CDATA[„Mano darbas „suvalgo” didžiąją mano asmeninio gyvenimo dalį. Pats pasirinkau tokį kelią ir kol kas tuo džiaugiuosi”, – sako juvelyras, dizaineris Benas Staškauskas. Kodėl rinkosi menininko kelią? Kodėl jo juvelyrika yra skulptūriška? Kodėl plastikas, guma, silikonas jam, kaip juvelyrui, svarbios medžiagos? Ar laiko savo autorinius darbus prabangos kūriniais? Kiek menininkui šiais laikais reikia verslumo? Kodėl muzika jam yra viskas? Pokalbis su dizaineriu, juvelyru, skulptoriumi, tarpdisciplininio meno kūrėju Benu Staškausku.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50797266</guid><pubDate>Wed, 03 Aug 2022 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50797266/2022_08_03_3400_1_20220803103837887.mp3" length="30072134" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mano darbas „suvalgo” didžiąją mano asmeninio gyvenimo dalį. Pats pasirinkau tokį kelią ir kol kas tuo džiaugiuosi”, – sako juvelyras, dizaineris Benas Staškauskas. Kodėl rinkosi menininko kelią? Kodėl jo juvelyrika yra skulptūriška? Kodėl plastikas,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mano darbas „suvalgo” didžiąją mano asmeninio gyvenimo dalį. Pats pasirinkau tokį kelią ir kol kas tuo džiaugiuosi”, – sako juvelyras, dizaineris Benas Staškauskas. Kodėl rinkosi menininko kelią? Kodėl jo juvelyrika yra skulptūriška? Kodėl plastikas, guma, silikonas jam, kaip juvelyrui, svarbios medžiagos? Ar laiko savo autorinius darbus prabangos kūriniais? Kiek menininkui šiais laikais reikia verslumo? Kodėl muzika jam yra viskas? Pokalbis su dizaineriu, juvelyru, skulptoriumi, tarpdisciplininio meno kūrėju Benu Staškausku.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1880</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Simonas Gelminauskis: „man nebuvo numatyta vieta jokiame šiltnamyje”</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-simonas-gelminauskis-man-nebuvo-numatyta-vieta-jokiame-siltnamyje--50723610</link><description><![CDATA[Abstraktaus ekspresionizmo kūrėjas, dailininkas Simonas Gelminauskis po dešimtmečių versle sugrįžęs prie tapybos įsitikinęs, kad jei nuo pat pradžių būtų savo verslą vystęs labai protingai, greičiausiai būtų nieko nepavykę. „Užaugau kaip nesisteminis verslininkas, kaip asfalto gėlė gatvėje. Man nebuvo numatyta vieta jokiame šiltnamyje. Gal menas arba humanitarinis išsilavinimas suteikė platesnį akiratį”, – svarsto tapytojas, atvirai pripažindamas, kad pradžioje verslininko įvaizdis trukdė jo menui, o dabar menininko įvaizdis nepadeda verslui. Kokios priežastys lėmė sugrįžimą prie molberto? Kodėl dailininkas pasirinko gyvenimo moto – nemeluoti sau? Kas menininką, tarnavusį sovietinėje armijoje, paskatino drastiškais veiksmais išsakyti pilietinę poziciją? Apie talentą derinti meną ir verslą – pokalbis su tapytoju Simonu Gelminauskiu.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50723610</guid><pubDate>Wed, 27 Jul 2022 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50723610/2022_07_27_3400_1_20220727103745878.mp3" length="29487827" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Abstraktaus ekspresionizmo kūrėjas, dailininkas Simonas Gelminauskis po dešimtmečių versle sugrįžęs prie tapybos įsitikinęs, kad jei nuo pat pradžių būtų savo verslą vystęs labai protingai, greičiausiai būtų nieko nepavykę. „Užaugau kaip nesisteminis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Abstraktaus ekspresionizmo kūrėjas, dailininkas Simonas Gelminauskis po dešimtmečių versle sugrįžęs prie tapybos įsitikinęs, kad jei nuo pat pradžių būtų savo verslą vystęs labai protingai, greičiausiai būtų nieko nepavykę. „Užaugau kaip nesisteminis verslininkas, kaip asfalto gėlė gatvėje. Man nebuvo numatyta vieta jokiame šiltnamyje. Gal menas arba humanitarinis išsilavinimas suteikė platesnį akiratį”, – svarsto tapytojas, atvirai pripažindamas, kad pradžioje verslininko įvaizdis trukdė jo menui, o dabar menininko įvaizdis nepadeda verslui. Kokios priežastys lėmė sugrįžimą prie molberto? Kodėl dailininkas pasirinko gyvenimo moto – nemeluoti sau? Kas menininką, tarnavusį sovietinėje armijoje, paskatino drastiškais veiksmais išsakyti pilietinę poziciją? Apie talentą derinti meną ir verslą – pokalbis su tapytoju Simonu Gelminauskiu.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1843</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Gvidas Raudonius :„Ir keramikai prireikia obuolių acto”</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-gvidas-raudonius-ir-keramikai-prireikia-obuoliu-acto--50654398</link><description><![CDATA[Gvidas Raudonius jau beveik pusšimtį metų sukasi molio mene. Pastaruoju metu kiek nusivylęs dalyvavimu keramikos parodose, sako matąs didžiulę prasmę dirbti su jaunimu. Kaip jis sako, norisi perduoti sukauptą didžiulę patirtį – įvairias technikas, technologijas, kūrimo, degimo paslaptis. Nuo 2016-ųjų kaip kuratorius dalyvauja socialiniame meno projekte „Lipdau pasaulį ir save”.<br />„Negalią turintys žmonės dažnai sunkiai žodžiais reiškia minis, tačiau taktiliniai pojūčiai minkant molį leidžia geriau pažinti save.“<br />Ką, Gvido manymu, galima laikyti keramikos meno aukso amžiumi? Kodėl keramikos parodas vadina sportu? Ar keramikos indų kūrimo periodas jau praeitis? Apie keramiką, seną kaip pasaulis – pokalbis su dailininku Gvidu Raudoniumi.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50654398</guid><pubDate>Wed, 20 Jul 2022 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50654398/2022_07_20_3400_1_20220720103823154.mp3" length="29616140" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gvidas Raudonius jau beveik pusšimtį metų sukasi molio mene. Pastaruoju metu kiek nusivylęs dalyvavimu keramikos parodose, sako matąs didžiulę prasmę dirbti su jaunimu. Kaip jis sako, norisi perduoti sukauptą didžiulę patirtį – įvairias technikas,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gvidas Raudonius jau beveik pusšimtį metų sukasi molio mene. Pastaruoju metu kiek nusivylęs dalyvavimu keramikos parodose, sako matąs didžiulę prasmę dirbti su jaunimu. Kaip jis sako, norisi perduoti sukauptą didžiulę patirtį – įvairias technikas, technologijas, kūrimo, degimo paslaptis. Nuo 2016-ųjų kaip kuratorius dalyvauja socialiniame meno projekte „Lipdau pasaulį ir save”.<br />„Negalią turintys žmonės dažnai sunkiai žodžiais reiškia minis, tačiau taktiliniai pojūčiai minkant molį leidžia geriau pažinti save.“<br />Ką, Gvido manymu, galima laikyti keramikos meno aukso amžiumi? Kodėl keramikos parodas vadina sportu? Ar keramikos indų kūrimo periodas jau praeitis? Apie keramiką, seną kaip pasaulis – pokalbis su dailininku Gvidu Raudoniumi.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1851</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Kas už „Giedros galerijos“ durų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-kas-uz-giedros-galerijos-duru--50556205</link><description><![CDATA[Dailininkė Giedra Purlytė sako: „aš tiesiog mokausi iš gamtos. Nors žmogus mane labai domina, bet jo nevaizduoju. Tačiau visuose mano kūriniuose yra žmogaus pėdsakas. Ėjo, paliko, praėjo… Objektai, žymintys, kad čia būta žmogaus. O pats žmogus man nėra objektas”. Kokia kūrėjos esatis Breigelio paveikslus atkartojančioje aplinkoje ir kaip gyvenimas gamtos apsuptyje pakeitė menininkės tapybą? Kokie žmogaus pėdsakai tampa dailininkės paveikslų objektais?<br />Kas paskatino įkurti galeriją vienkiemyje? Apie gamtos diktuojamas paveikslų temas ir kintantį jų stilių, išmintį kaupiančią kasdienybę bei provincijoje įsteigtą jaukią galeriją pokalbis su dailininke Giedra Purlyte.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50556205</guid><pubDate>Wed, 13 Jul 2022 07:01:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50556205/2022_07_13_3400_1_20220713103728614.mp3" length="29086586" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dailininkė Giedra Purlytė sako: „aš tiesiog mokausi iš gamtos. Nors žmogus mane labai domina, bet jo nevaizduoju. Tačiau visuose mano kūriniuose yra žmogaus pėdsakas. Ėjo, paliko, praėjo… Objektai, žymintys, kad čia būta žmogaus. O pats žmogus man...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dailininkė Giedra Purlytė sako: „aš tiesiog mokausi iš gamtos. Nors žmogus mane labai domina, bet jo nevaizduoju. Tačiau visuose mano kūriniuose yra žmogaus pėdsakas. Ėjo, paliko, praėjo… Objektai, žymintys, kad čia būta žmogaus. O pats žmogus man nėra objektas”. Kokia kūrėjos esatis Breigelio paveikslus atkartojančioje aplinkoje ir kaip gyvenimas gamtos apsuptyje pakeitė menininkės tapybą? Kokie žmogaus pėdsakai tampa dailininkės paveikslų objektais?<br />Kas paskatino įkurti galeriją vienkiemyje? Apie gamtos diktuojamas paveikslų temas ir kintantį jų stilių, išmintį kaupiančią kasdienybę bei provincijoje įsteigtą jaukią galeriją pokalbis su dailininke Giedra Purlyte.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1818</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Gintaras Makarevičius: kiekvienas menininkas kažkuria prasme yra narcizas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-gintaras-makarevicius-kiekvienas-menininkas-kazkuria-prasme-yra-narcizas--50481442</link><description><![CDATA[„Manau, jog menas yra tam tikra kalba, kuri leidžia bendrauti taip, kaip to negali padaryti jokios kitos bendravimo formos, ir tie, kurie tą kalbą supranta, gali patirti ir suprasti tokius dalykus, kurių jokie mokslai ir komunikacijos priemonės negali duoti”, – įsitikinęs multimenininkas Gintaras Makarevičius. Kodėl architektūrą keitė tapyba? Kaip rezidencijos užsienyje nuvedė į naująsias meno medijas? Kas paskatino scenografą pačiam statyti dailininko spektaklius? Pasak Gintaro, dabar jis kino jau nekuria, nors yra pelnęs tarptautinių apdovanojimų už dokumentinės eseistikos filmus, bet prie tapybos nuolatos grįžta. Apie menininko kūrybos periodus – pokalbis su Gintaru Makarevičiumi.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50481442</guid><pubDate>Wed, 06 Jul 2022 07:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50481442/2022_07_06_3400_1_20220706103907187.mp3" length="29914563" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Manau, jog menas yra tam tikra kalba, kuri leidžia bendrauti taip, kaip to negali padaryti jokios kitos bendravimo formos, ir tie, kurie tą kalbą supranta, gali patirti ir suprasti tokius dalykus, kurių jokie mokslai ir komunikacijos priemonės negali...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Manau, jog menas yra tam tikra kalba, kuri leidžia bendrauti taip, kaip to negali padaryti jokios kitos bendravimo formos, ir tie, kurie tą kalbą supranta, gali patirti ir suprasti tokius dalykus, kurių jokie mokslai ir komunikacijos priemonės negali duoti”, – įsitikinęs multimenininkas Gintaras Makarevičius. Kodėl architektūrą keitė tapyba? Kaip rezidencijos užsienyje nuvedė į naująsias meno medijas? Kas paskatino scenografą pačiam statyti dailininko spektaklius? Pasak Gintaro, dabar jis kino jau nekuria, nors yra pelnęs tarptautinių apdovanojimų už dokumentinės eseistikos filmus, bet prie tapybos nuolatos grįžta. Apie menininko kūrybos periodus – pokalbis su Gintaru Makarevičiumi.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1870</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Mindaugas Jakas: „Ar norisi patekti į reklamos spąstus?”</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-mindaugas-jakas-ar-norisi-patekti-i-reklamos-spastus--50403036</link><description><![CDATA[Grafikos dizaineris Mindaugas Jakas sako, kad „mes, dizaineriai ir visi, kurie vieno tipo informaciją paverčia vaizdine, pasirenkame įrankius kaip ją pateikti. Galime tam tikrus dalykus pagražinti arba atvirkščiai. Gal netinkamas žodis „meluoti”, bet galime mažumėlę perdėti ir patraukti žmones norėdami kažką parduoti. Klausimas – kiek žmonės patys nori patekti į reklamos spąstus? Turbūt pasąmonėje nori”.<br /><br />Kaip grafinio dizaino ekonomiškumas siejasi su ilgalaikiu poveikiu gamtai, žmonėms? Apie tai pokalbis su grafikos dizaineriu Mindaugu Jaku.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50403036</guid><pubDate>Wed, 29 Jun 2022 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50403036/2022_06_29_3400_1_20220629103614158.mp3" length="27913793" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Grafikos dizaineris Mindaugas Jakas sako, kad „mes, dizaineriai ir visi, kurie vieno tipo informaciją paverčia vaizdine, pasirenkame įrankius kaip ją pateikti. Galime tam tikrus dalykus pagražinti arba atvirkščiai. Gal netinkamas žodis „meluoti”, bet...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Grafikos dizaineris Mindaugas Jakas sako, kad „mes, dizaineriai ir visi, kurie vieno tipo informaciją paverčia vaizdine, pasirenkame įrankius kaip ją pateikti. Galime tam tikrus dalykus pagražinti arba atvirkščiai. Gal netinkamas žodis „meluoti”, bet galime mažumėlę perdėti ir patraukti žmones norėdami kažką parduoti. Klausimas – kiek žmonės patys nori patekti į reklamos spąstus? Turbūt pasąmonėje nori”.<br /><br />Kaip grafinio dizaino ekonomiškumas siejasi su ilgalaikiu poveikiu gamtai, žmonėms? Apie tai pokalbis su grafikos dizaineriu Mindaugu Jaku.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1745</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Skulptorius Vidas Simanavičius: rūstūs skulptūrų žvilgsniai – jau praeitis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-skulptorius-vidas-simanavicius-rustus-skulpturu-zvilgsniai-jau-praeitis--50289057</link><description><![CDATA[Naujausias skulptoriaus Vido Simanavičiaus kūrinys – bronzinė jaunos merginos skulptūra „Adriana” turi savo kiemą Justiniškėse. Pasak Vido, kol vyko skulptūros statymo darbai, iš gyventojų ir praeivių išgirdo pačių įvairiausių, ne vien malonių replikų, bet dabar skulptūra jau „prigijo”. Ką menininkas vadina komplikuota erdve meno kūriniui? Kodėl miegamuosiuose rajonuose įžvelgia potencialą rastis skulptūroms, meno objektams? Kodėl nebenorime pagarbių žymių vyrų atvaizdų miestų aikštėse, o dabar gyvenančių žmonių istorijos kūrėjui patrauklesnės? Apie pasaulines idėjų paieškas ir menininko laisvę, apie performansą, kuris „pataikė į tikslinę auditoriją”, o jo kūrėjai buvo suimti – pokalbis su menininku, LDS Skulptorių sekcijos pirmininku Vidu Simanavičiumi.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50289057</guid><pubDate>Wed, 22 Jun 2022 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50289057/2022_06_22_3400_1_20220622103823117.mp3" length="29718122" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausias skulptoriaus Vido Simanavičiaus kūrinys – bronzinė jaunos merginos skulptūra „Adriana” turi savo kiemą Justiniškėse. Pasak Vido, kol vyko skulptūros statymo darbai, iš gyventojų ir praeivių išgirdo pačių įvairiausių, ne vien malonių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausias skulptoriaus Vido Simanavičiaus kūrinys – bronzinė jaunos merginos skulptūra „Adriana” turi savo kiemą Justiniškėse. Pasak Vido, kol vyko skulptūros statymo darbai, iš gyventojų ir praeivių išgirdo pačių įvairiausių, ne vien malonių replikų, bet dabar skulptūra jau „prigijo”. Ką menininkas vadina komplikuota erdve meno kūriniui? Kodėl miegamuosiuose rajonuose įžvelgia potencialą rastis skulptūroms, meno objektams? Kodėl nebenorime pagarbių žymių vyrų atvaizdų miestų aikštėse, o dabar gyvenančių žmonių istorijos kūrėjui patrauklesnės? Apie pasaulines idėjų paieškas ir menininko laisvę, apie performansą, kuris „pataikė į tikslinę auditoriją”, o jo kūrėjai buvo suimti – pokalbis su menininku, LDS Skulptorių sekcijos pirmininku Vidu Simanavičiumi.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1858</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Jonas Maldžiūnas: „Po meninės akcijos „Kartuvės” teko sprukti į Ameriką”</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-jonas-maldziunas-po-menines-akcijos-kartuves-teko-sprukti-i-amerika--50210888</link><description><![CDATA[Menotyrinininkai Joną Maldžiūną įvardija, kaip istorinio Lietuvos lūžio kartos menininką. Nors pasak paties menininko, tų „lūžių” yra pilnas gyvenimas: nuo slaptų bandymų mokytis tapybos, nors dizainas tėvams atrodė perspektyvesnė meno šaka, nuo bohemiško laiko Kaune iki klajokliško bastymosi po Amerikos platybes, apie kelionę į Indiją, kardinaliai pakeitusią jo kūrybinį kelią. Apie ambicijas sukurti dokumentinį filmą, kai tuo tarpu poezijos jau prirašyta tiek, kad užtektų kelioms knygoms. Apie tapybą, gamtą ir žvejybą pokalbis su menininku Jonu Maldžiūnu.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50210888</guid><pubDate>Wed, 15 Jun 2022 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50210888/2022_06_15_3400_1_20220615103732233.mp3" length="28959527" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Menotyrinininkai Joną Maldžiūną įvardija, kaip istorinio Lietuvos lūžio kartos menininką. Nors pasak paties menininko, tų „lūžių” yra pilnas gyvenimas: nuo slaptų bandymų mokytis tapybos, nors dizainas tėvams atrodė perspektyvesnė meno šaka, nuo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Menotyrinininkai Joną Maldžiūną įvardija, kaip istorinio Lietuvos lūžio kartos menininką. Nors pasak paties menininko, tų „lūžių” yra pilnas gyvenimas: nuo slaptų bandymų mokytis tapybos, nors dizainas tėvams atrodė perspektyvesnė meno šaka, nuo bohemiško laiko Kaune iki klajokliško bastymosi po Amerikos platybes, apie kelionę į Indiją, kardinaliai pakeitusią jo kūrybinį kelią. Apie ambicijas sukurti dokumentinį filmą, kai tuo tarpu poezijos jau prirašyta tiek, kad užtektų kelioms knygoms. Apie tapybą, gamtą ir žvejybą pokalbis su menininku Jonu Maldžiūnu.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1810</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Laimutis Sėdžius: „Teatrą apsprendžia žiūrovas”</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-laimutis-sedzius-teatra-apsprendzia-ziurovas--50118670</link><description><![CDATA[Aktorius Laimutis Sėdžius sako, kad „mes negalim visi apspręsti, koks teatras turi būti. Žiūrovas apsprendžia – arba eina į spektaklius, arba neina. Jeigu į spektaklį ateina keturi žiūrovai, sėdi didžiojoje salėje, tai koks čia tas teatras?” Kodėl aktorius šalia kūrybinės veiklos užsiima ir politine? Kaip dabartinį teatrą keičia jaunoji kūrėjų karta? Koks tikrasis teatro kvapas? Apie improvizacijų kupiną aktoriaus profesiją, neišsipildžiusias vadovavimo teatrui vizijas ir dešimtmečius profesionalioje scenoje pokalbis su aktoriumi Laimučiu Sėdžiumi.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50118670</guid><pubDate>Wed, 08 Jun 2022 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50118670/2022_06_08_3400_1_20220608103942436.mp3" length="30549443" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Aktorius Laimutis Sėdžius sako, kad „mes negalim visi apspręsti, koks teatras turi būti. Žiūrovas apsprendžia – arba eina į spektaklius, arba neina. Jeigu į spektaklį ateina keturi žiūrovai, sėdi didžiojoje salėje, tai koks čia tas teatras?” Kodėl...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Aktorius Laimutis Sėdžius sako, kad „mes negalim visi apspręsti, koks teatras turi būti. Žiūrovas apsprendžia – arba eina į spektaklius, arba neina. Jeigu į spektaklį ateina keturi žiūrovai, sėdi didžiojoje salėje, tai koks čia tas teatras?” Kodėl aktorius šalia kūrybinės veiklos užsiima ir politine? Kaip dabartinį teatrą keičia jaunoji kūrėjų karta? Koks tikrasis teatro kvapas? Apie improvizacijų kupiną aktoriaus profesiją, neišsipildžiusias vadovavimo teatrui vizijas ir dešimtmečius profesionalioje scenoje pokalbis su aktoriumi Laimučiu Sėdžiumi.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1910</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Dizaineris Marius Urbanavičius: neįsivaizduoju, kodėl studentai iki šiol kuria kėdes, kai pusė pasaulio sėdi ant žemės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-dizaineris-marius-urbanavicius-neisivaizduoju-kodel-studentai-iki-siol-kuria-kedes-kai-puse-pasaulio-sedi-ant-zemes--50023374</link><description><![CDATA[Studijuojant Vilniaus dailės akademijoje man gerai sekėsi ir grafinis dizainas, bet aš norėjau dirbti pramoninio dizaino srityje, nes jau tada supratau, kad produkto dizainas yra ateitis”, – sako Marius Urbanavičius. Apie tai, kaip parduoti idėją ir kodėl dizaineriams aktualus perprodukcijos klausimas? Kodėl, pasikeitus laikams, mokyklos vis dar primena pramoninės revoliucijos laikus ir kodėl įstoti į “bedarbių mokyklą” yra kiekvieno dizainerio svajonė? Apie tai pokalbis su dizaineriu, dizaino vadybininku Mariumi Urbanavičiumi.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50023374</guid><pubDate>Wed, 01 Jun 2022 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50023374/2022_06_01_3400_1_20220601103749994.mp3" length="29086168" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Studijuojant Vilniaus dailės akademijoje man gerai sekėsi ir grafinis dizainas, bet aš norėjau dirbti pramoninio dizaino srityje, nes jau tada supratau, kad produkto dizainas yra ateitis”, – sako Marius Urbanavičius. Apie tai, kaip parduoti idėją ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Studijuojant Vilniaus dailės akademijoje man gerai sekėsi ir grafinis dizainas, bet aš norėjau dirbti pramoninio dizaino srityje, nes jau tada supratau, kad produkto dizainas yra ateitis”, – sako Marius Urbanavičius. Apie tai, kaip parduoti idėją ir kodėl dizaineriams aktualus perprodukcijos klausimas? Kodėl, pasikeitus laikams, mokyklos vis dar primena pramoninės revoliucijos laikus ir kodėl įstoti į “bedarbių mokyklą” yra kiekvieno dizainerio svajonė? Apie tai pokalbis su dizaineriu, dizaino vadybininku Mariumi Urbanavičiumi.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1818</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Jurga Vilė: „Tie, nukritę iš mėnulio...“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-jurga-vile-tie-nukrite-is-menulio--49934560</link><description><![CDATA[Rašytoja Jurga Vilė apie savo knygą „Nukirtę iš mėnulio" (leidykla „Aukso žuvys") sako, kad „tie nukritę iš mėnulio yra tokie pačiuožę, tokie galintys pasielgti vėjavaikiškai... Koks džiaugsmas, kad aš galiu apie kitokį gyvenimą bent jau parašyti, jeigu negaliu visada jo gyventi tokio. Neapribodama savęs kitų žvilgsniais, kitų nuomone". Kodėl pasirinko rašyti sapną apie Oskarą Milašių? Kokie mistiniai nutikimai bei potyriai lydėjo jos kūrybinį procesą? Kodėl atpažįstamus nūdienos bei praeities personažus perkėlė knygą? Apie herojaus biografiją, literatūroje virtusią sapnais, pokalbis su autore Jurga Vile.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49934560</guid><pubDate>Wed, 25 May 2022 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49934560/2022_05_25_3400_1_20220525103900577.mp3" length="30356764" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rašytoja Jurga Vilė apie savo knygą „Nukirtę iš mėnulio" (leidykla „Aukso žuvys") sako, kad „tie nukritę iš mėnulio yra tokie pačiuožę, tokie galintys pasielgti vėjavaikiškai... Koks džiaugsmas, kad aš galiu apie kitokį gyvenimą bent jau parašyti,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rašytoja Jurga Vilė apie savo knygą „Nukirtę iš mėnulio" (leidykla „Aukso žuvys") sako, kad „tie nukritę iš mėnulio yra tokie pačiuožę, tokie galintys pasielgti vėjavaikiškai... Koks džiaugsmas, kad aš galiu apie kitokį gyvenimą bent jau parašyti, jeigu negaliu visada jo gyventi tokio. Neapribodama savęs kitų žvilgsniais, kitų nuomone". Kodėl pasirinko rašyti sapną apie Oskarą Milašių? Kokie mistiniai nutikimai bei potyriai lydėjo jos kūrybinį procesą? Kodėl atpažįstamus nūdienos bei praeities personažus perkėlė knygą? Apie herojaus biografiją, literatūroje virtusią sapnais, pokalbis su autore Jurga Vile.<br /><br />Ved. Karina Metrikytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1898</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Ričardas Bartkevičius: bėgant metams mano darbai linksmėja</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-ricardas-bartkevicius-begant-metams-mano-darbai-linksmeja--49841068</link><description><![CDATA[Tapytojas Ričardas Bartkevičius įsitikinęs, kad “bet kokia visuomenė, bet kokia socialinė struktūra yra vienokia ar kitokia prievartos forma individui. Tam, kad joje egzistuotum, turi daryti tam tikrus kompromisus”. Ar tapymas yra galimybė būti savimi? Kodėl darbas, kuriame būtina laikytis griežtų taisyklių, jam nepriimtinas? Kodėl dramatizmui išreikšti renkasi šviesius potėpius? Kaip kasdienybės daiktus natiurmortuose “pakylėti” iki naujos prasmės? Apie tai pokalbis su vienu žymiausių lietuvių neoekspresionistų Ričardu Bartkevičiumi.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49841068</guid><pubDate>Wed, 18 May 2022 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49841068/2022_05_18_3400_1_20220518103843029.mp3" length="30003171" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tapytojas Ričardas Bartkevičius įsitikinęs, kad “bet kokia visuomenė, bet kokia socialinė struktūra yra vienokia ar kitokia prievartos forma individui. Tam, kad joje egzistuotum, turi daryti tam tikrus kompromisus”. Ar tapymas yra galimybė būti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tapytojas Ričardas Bartkevičius įsitikinęs, kad “bet kokia visuomenė, bet kokia socialinė struktūra yra vienokia ar kitokia prievartos forma individui. Tam, kad joje egzistuotum, turi daryti tam tikrus kompromisus”. Ar tapymas yra galimybė būti savimi? Kodėl darbas, kuriame būtina laikytis griežtų taisyklių, jam nepriimtinas? Kodėl dramatizmui išreikšti renkasi šviesius potėpius? Kaip kasdienybės daiktus natiurmortuose “pakylėti” iki naujos prasmės? Apie tai pokalbis su vienu žymiausių lietuvių neoekspresionistų Ričardu Bartkevičiumi.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1876</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Tapytojas Audrius Gražys: teatre teko vaidinti ir krūmą, ir Jėzų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-tapytojas-audrius-grazys-teatre-teko-vaidinti-ir-kruma-ir-jezu--49754243</link><description><![CDATA[„Aš gyvenu iš meno“, – sako dailininkas Audrius Gražys. Bet ne visada taip buvo. Ieškoti savito stiliaus, stilistikos, kaip jis sako, reikia pastangų ir laiko – jam prireikė poros metų ištrūkti iš mylimo pedagogo Augustino Savicko įtakos. Dabar jau pildosi ir Audriaus svajonė turėti privačią galeriją Užupyje. Apie tapybą ir teatro sceną, apie tolimas keliones, apie peizažus, kuriuos jau buvo nutapęs prieš išvysdamas. Apie Anykščių turguje atrastą savamokslį menininką Vladą Juodagalvį, kuriam surengė parodos debiutą sostinėje. Apie tai, kas svarbu šių dienų kūrėjui – pokalbis su tapytoju Audriumi Gražiu.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49754243</guid><pubDate>Wed, 11 May 2022 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49754243/2022_05_11_3400_1_20220511103721479.mp3" length="28570407" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Aš gyvenu iš meno“, – sako dailininkas Audrius Gražys. Bet ne visada taip buvo. Ieškoti savito stiliaus, stilistikos, kaip jis sako, reikia pastangų ir laiko – jam prireikė poros metų ištrūkti iš mylimo pedagogo Augustino Savicko įtakos. Dabar jau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Aš gyvenu iš meno“, – sako dailininkas Audrius Gražys. Bet ne visada taip buvo. Ieškoti savito stiliaus, stilistikos, kaip jis sako, reikia pastangų ir laiko – jam prireikė poros metų ištrūkti iš mylimo pedagogo Augustino Savicko įtakos. Dabar jau pildosi ir Audriaus svajonė turėti privačią galeriją Užupyje. Apie tapybą ir teatro sceną, apie tolimas keliones, apie peizažus, kuriuos jau buvo nutapęs prieš išvysdamas. Apie Anykščių turguje atrastą savamokslį menininką Vladą Juodagalvį, kuriam surengė parodos debiutą sostinėje. Apie tai, kas svarbu šių dienų kūrėjui – pokalbis su tapytoju Audriumi Gražiu.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1786</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Česlovas Lukenskas: peržengti vidinį horizontą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-ceslovas-lukenskas-perzengti-vidini-horizonta--49566783</link><description><![CDATA[Menininkas ir pedagogas, VDA Tapybos katedros Performanso laboratorijos dėstytojas Česlovas Lukenskas – šiuolaikinio tarpdisciplininio meno Lietuvoje vienas iš pradininkų ir reformatorių, šiandien daugiausia laiko praleidžia savo lėtojo turizmo sodyboje Ukmergės rajone. Čia, Kultuvėnų kaime, veikia jo šiuolaikinio meno galerija, o ir saksofoną vis dažniau paima į rankas. Anot Česlovo, kūrybai sodyboje yra daugiau laiko, kurį mieste „praryja“ rutina: „Ta kasdienybės tuštuma kartais yra tiek akivaizdi, kad jos net parodyti neįmanoma; ji tiek yra apėmusi mus, kad mes net neatskiriame nuo to, o kas gi ji nėra. Ta kasdienybės akivaizdybė yra tokia visaapimanti, kad mes jos net įvardyti, apčiuopti, apkalbėti negalime, todėl, kad mes neturime su kuo palyginti“. Pokalbis su Česlovu Lukensku apie menininko misiją, performanso praktikų transformacijas bei kuo ekstremalus buvo „Česiaus radijas“.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49566783</guid><pubDate>Wed, 27 Apr 2022 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49566783/2022_04_27_3400_1_20220427103810071.mp3" length="29892411" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Menininkas ir pedagogas, VDA Tapybos katedros Performanso laboratorijos dėstytojas Česlovas Lukenskas – šiuolaikinio tarpdisciplininio meno Lietuvoje vienas iš pradininkų ir reformatorių, šiandien daugiausia laiko praleidžia savo lėtojo turizmo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Menininkas ir pedagogas, VDA Tapybos katedros Performanso laboratorijos dėstytojas Česlovas Lukenskas – šiuolaikinio tarpdisciplininio meno Lietuvoje vienas iš pradininkų ir reformatorių, šiandien daugiausia laiko praleidžia savo lėtojo turizmo sodyboje Ukmergės rajone. Čia, Kultuvėnų kaime, veikia jo šiuolaikinio meno galerija, o ir saksofoną vis dažniau paima į rankas. Anot Česlovo, kūrybai sodyboje yra daugiau laiko, kurį mieste „praryja“ rutina: „Ta kasdienybės tuštuma kartais yra tiek akivaizdi, kad jos net parodyti neįmanoma; ji tiek yra apėmusi mus, kad mes net neatskiriame nuo to, o kas gi ji nėra. Ta kasdienybės akivaizdybė yra tokia visaapimanti, kad mes jos net įvardyti, apčiuopti, apkalbėti negalime, todėl, kad mes neturime su kuo palyginti“. Pokalbis su Česlovu Lukensku apie menininko misiją, performanso praktikų transformacijas bei kuo ekstremalus buvo „Česiaus radijas“.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1869</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Skulptorius Rytas Jonas Belevičius: laisvės ribos man visada svarbios</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-skulptorius-rytas-jonas-belevicius-laisves-ribos-man-visada-svarbios--49488757</link><description><![CDATA[„Istorija moko, kad Laisvė labai lengvai prarandama ir labai sunkiai susigrąžinama“, – įsitikinęs dailininkas Rytas Jonas Belevičius. Kaip kūryboje atsispindi laisvė ir jos ribos? Kodėl pokario partizaninio pasipriešinimo tema jam itin svarbi, o dabartinis karas Ukrainoje neinspiruoja kurti? Kokias paraleles jis mato tarp karo Afganistane ir dabar vykstančios karinės beprotybės ir kokias grėsmes rusų saugumiečiai įžvelgė jo kuruoto projekto „Skulptoriai skaito Donelaitį“ parodoje Kaliningrade? Dėl kokių priežasčių, anot Ryto, „tikrai geros lietuvių skulptūros mokyklos“ kūrėjams sunku įsitvirtinti tarptautinėje meno rinkoje? Kodėl Lietuvoje laimėti skulptūrų konkursai dažniausiai nebūna įgyvendinami ir koks vaidmuo konkursuose tenka „procedūroms“? Apie tai pokalbis su skulptoriumi Rytu Jonu Belevičiumi.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49488757</guid><pubDate>Wed, 20 Apr 2022 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49488757/2022_04_20_3400_1_20220420103819865.mp3" length="29973078" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Istorija moko, kad Laisvė labai lengvai prarandama ir labai sunkiai susigrąžinama“, – įsitikinęs dailininkas Rytas Jonas Belevičius. Kaip kūryboje atsispindi laisvė ir jos ribos? Kodėl pokario partizaninio pasipriešinimo tema jam itin svarbi, o...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Istorija moko, kad Laisvė labai lengvai prarandama ir labai sunkiai susigrąžinama“, – įsitikinęs dailininkas Rytas Jonas Belevičius. Kaip kūryboje atsispindi laisvė ir jos ribos? Kodėl pokario partizaninio pasipriešinimo tema jam itin svarbi, o dabartinis karas Ukrainoje neinspiruoja kurti? Kokias paraleles jis mato tarp karo Afganistane ir dabar vykstančios karinės beprotybės ir kokias grėsmes rusų saugumiečiai įžvelgė jo kuruoto projekto „Skulptoriai skaito Donelaitį“ parodoje Kaliningrade? Dėl kokių priežasčių, anot Ryto, „tikrai geros lietuvių skulptūros mokyklos“ kūrėjams sunku įsitvirtinti tarptautinėje meno rinkoje? Kodėl Lietuvoje laimėti skulptūrų konkursai dažniausiai nebūna įgyvendinami ir koks vaidmuo konkursuose tenka „procedūroms“? Apie tai pokalbis su skulptoriumi Rytu Jonu Belevičiumi.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1874</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Tapytojas Gintaras Palemonas Janonis: įkvėpimas, kaip spuogas, ištinka netikėtai...</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-tapytojas-gintaras-palemonas-janonis-ikvepimas-kaip-spuogas-istinka-netiketai--49339384</link><description><![CDATA[„Vartant senus paveikslus kyla noras nubrėžti gyvenimo kreivę, kuri pailiustruotų vystymąsi. Bet... kažko trūksta, kažkas atrodo kitaip“, – prieš gerą dešimtmetį rašė dailininkas Gintaras Palemonas Janonis. O kaip visas tas nueitas kūrybinis kelias atrodo dabar? Kokie įvykiai ir reiškiniai jam, jo kūrybai buvo reikšmingi? Šiandien su tapytoju kalbamės apie besikeičiantį pasaulį, bet atsikartojančius paveikslų motyvus, didžiųjų Mokytojų įtaką ir „seną meilę“ Henri Matisse‘ui.<br /><br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49339384</guid><pubDate>Wed, 06 Apr 2022 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49339384/2022_04_06_3400_1_20220406103805530.mp3" length="29725228" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Vartant senus paveikslus kyla noras nubrėžti gyvenimo kreivę, kuri pailiustruotų vystymąsi. Bet... kažko trūksta, kažkas atrodo kitaip“, – prieš gerą dešimtmetį rašė dailininkas Gintaras Palemonas Janonis. O kaip visas tas nueitas kūrybinis kelias...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Vartant senus paveikslus kyla noras nubrėžti gyvenimo kreivę, kuri pailiustruotų vystymąsi. Bet... kažko trūksta, kažkas atrodo kitaip“, – prieš gerą dešimtmetį rašė dailininkas Gintaras Palemonas Janonis. O kaip visas tas nueitas kūrybinis kelias atrodo dabar? Kokie įvykiai ir reiškiniai jam, jo kūrybai buvo reikšmingi? Šiandien su tapytoju kalbamės apie besikeičiantį pasaulį, bet atsikartojančius paveikslų motyvus, didžiųjų Mokytojų įtaką ir „seną meilę“ Henri Matisse‘ui.<br /><br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1858</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Saulius Milašius: medis – tai visas pasaulis, galima padaryti iš jo viską</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-saulius-milasius-medis-tai-visas-pasaulis-galima-padaryti-is-jo-viska--49249660</link><description><![CDATA[Vienas iš Anykščių krašte įsikūrusių profesionalių menininkų – dailininkas skulptorius restauratorius, dailės pedagogas Saulius Milašius. Vilniaus dailės akademijoje įgijęs skulptoriaus restauratoriaus magistro išsilavinimą, tęsė studijas meno aspirantūroje, dėstė studentams, dirbo restauravimo srityje, jam visada rūpėjo tradicinis menas ir paveldas. Po keliolikos metų, paskirtų restauravimui, iš didmiesčio persikėlė į gimtinę ir atsidėjo kūrybai. Šalia monumentalių medžio skulptūrų ir antkapinių paminklų kuria įvairius medžio plastikos kūrinius: angelų skulptūras, dėžutes, baldus, interjero detales. Eksponuoja savo kūrybą Lietuvos ir tarptautinėse skulptūros, interjero ir baldų parodose, visą kovą rodė savo darbus gyvenimo 50-čiui skirtoje parodoje „Ieškojimai" Sakralinio meno centre Anykščiuose. Apie kūrybinius ieškojimus ir atradimus – prasmių, faktūrų, tradicijos ir modernaus stiliaus dermių, – pokalbis su S. Milašiumi.<br /><br />Ved. Alma Valantinienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49249660</guid><pubDate>Wed, 30 Mar 2022 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49249660/2022_03_30_3400_1_20220330112402386.mp3" length="30932304" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vienas iš Anykščių krašte įsikūrusių profesionalių menininkų – dailininkas skulptorius restauratorius, dailės pedagogas Saulius Milašius. Vilniaus dailės akademijoje įgijęs skulptoriaus restauratoriaus magistro išsilavinimą, tęsė studijas meno...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vienas iš Anykščių krašte įsikūrusių profesionalių menininkų – dailininkas skulptorius restauratorius, dailės pedagogas Saulius Milašius. Vilniaus dailės akademijoje įgijęs skulptoriaus restauratoriaus magistro išsilavinimą, tęsė studijas meno aspirantūroje, dėstė studentams, dirbo restauravimo srityje, jam visada rūpėjo tradicinis menas ir paveldas. Po keliolikos metų, paskirtų restauravimui, iš didmiesčio persikėlė į gimtinę ir atsidėjo kūrybai. Šalia monumentalių medžio skulptūrų ir antkapinių paminklų kuria įvairius medžio plastikos kūrinius: angelų skulptūras, dėžutes, baldus, interjero detales. Eksponuoja savo kūrybą Lietuvos ir tarptautinėse skulptūros, interjero ir baldų parodose, visą kovą rodė savo darbus gyvenimo 50-čiui skirtoje parodoje „Ieškojimai" Sakralinio meno centre Anykščiuose. Apie kūrybinius ieškojimus ir atradimus – prasmių, faktūrų, tradicijos ir modernaus stiliaus dermių, – pokalbis su S. Milašiumi.<br /><br />Ved. Alma Valantinienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1934</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Skulptorius Gediminas Žuklys: slapta pasukau į muziką</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-skulptorius-gediminas-zuklys-slapta-pasukau-i-muzika--49163754</link><description><![CDATA[Skulptorius Gediminas Žuklys prisipažįsta: „dabar, kai manęs nebesaisto darbo ryšiai su VDA, galiu viešai atverti savo aistrą muzikai ir poezijai“. Ko gero, vienintelės Lietuvoje, o gal net pasaulyje, „Paskutinės vakarienės“ siužeto skulptūroje autorius sako, kad nesigaili „paaukojęs skulptoriaus karjerą, nes tik operoje gali sukurti savo ištisą pasaulį“. Pokalbis su Gediminu Žukliu – apie skulptoriaus mūzas ir mokinius, autorinę piešimo mokyklą, kurioje svarbiausias dėmesys teikiamas energetiniam suderinamumui, ir apie „liaudies operas“, kurių, jis tikisi, kam nors prireiks.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49163754</guid><pubDate>Wed, 23 Mar 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49163754/2022_03_23_3400_1_20220323103822529.mp3" length="29425969" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Skulptorius Gediminas Žuklys prisipažįsta: „dabar, kai manęs nebesaisto darbo ryšiai su VDA, galiu viešai atverti savo aistrą muzikai ir poezijai“. Ko gero, vienintelės Lietuvoje, o gal net pasaulyje, „Paskutinės vakarienės“ siužeto skulptūroje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Skulptorius Gediminas Žuklys prisipažįsta: „dabar, kai manęs nebesaisto darbo ryšiai su VDA, galiu viešai atverti savo aistrą muzikai ir poezijai“. Ko gero, vienintelės Lietuvoje, o gal net pasaulyje, „Paskutinės vakarienės“ siužeto skulptūroje autorius sako, kad nesigaili „paaukojęs skulptoriaus karjerą, nes tik operoje gali sukurti savo ištisą pasaulį“. Pokalbis su Gediminu Žukliu – apie skulptoriaus mūzas ir mokinius, autorinę piešimo mokyklą, kurioje svarbiausias dėmesys teikiamas energetiniam suderinamumui, ir apie „liaudies operas“, kurių, jis tikisi, kam nors prireiks.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1840</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Eglė Rakauskaitė: nekartoti to, kas jau padaryta</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-egle-rakauskaite-nekartoti-to-kas-jau-padaryta--49077713</link><description><![CDATA[„Moto, kuris labai artimas mano kūrybai – nekartoti to, kas jau yra padaryta. O labiausiai jaudinantis – praeinamumo momentas, ne išliekamumo...“, – sako performansų, videoperformansų,videoinstaliacijų kūrėja Eglė Rakauskaitė, nuo 1994-ųjų aktyviai dalyvaujanti šiuolaikinio meno gyvenime, savo darbus pristačiusi daugelyje meno parodų visame pasaulyje, pirmoji kartu su Mindaugu Navaku atstovavusi Lietuvai Venecijos bienalėje. E. Rakauskaitės kūryba išsiskiria savita menine kalba, pabrėžtinai natūralių, efemeriškų arba valgomų medžiagų naudojimu. Ieškodama naujų raiškos būdų ir drąsiai laužydama nusistovėjusias tradicijas, kūriniuose ji nagrinėja egzistencinius kūno, lyties, religinius, sociopolitinius ir urbanistinius naratyvus.<br />Kas dabar, žvelgiant iš laiko distancijos, jai pačiai atrodo svarbiausia? Kas vienija skirtingus darbus? Ką reiškia menininkei išbandyti save vis kitoje medijoje? Ką ji kuria pastaruoju metu?..<br />Pokalbis su viena žymiausių nepriklausomos Lietuvos šiuolaikinių menininkių E. Rakauskaite.<br /><br />Ved. Alma Valantinienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49077713</guid><pubDate>Wed, 16 Mar 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49077713/2022_03_16_3400_1_20220316103801064.mp3" length="29888650" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Moto, kuris labai artimas mano kūrybai – nekartoti to, kas jau yra padaryta. O labiausiai jaudinantis – praeinamumo momentas, ne išliekamumo...“, – sako performansų, videoperformansų,videoinstaliacijų kūrėja Eglė Rakauskaitė, nuo 1994-ųjų aktyviai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Moto, kuris labai artimas mano kūrybai – nekartoti to, kas jau yra padaryta. O labiausiai jaudinantis – praeinamumo momentas, ne išliekamumo...“, – sako performansų, videoperformansų,videoinstaliacijų kūrėja Eglė Rakauskaitė, nuo 1994-ųjų aktyviai dalyvaujanti šiuolaikinio meno gyvenime, savo darbus pristačiusi daugelyje meno parodų visame pasaulyje, pirmoji kartu su Mindaugu Navaku atstovavusi Lietuvai Venecijos bienalėje. E. Rakauskaitės kūryba išsiskiria savita menine kalba, pabrėžtinai natūralių, efemeriškų arba valgomų medžiagų naudojimu. Ieškodama naujų raiškos būdų ir drąsiai laužydama nusistovėjusias tradicijas, kūriniuose ji nagrinėja egzistencinius kūno, lyties, religinius, sociopolitinius ir urbanistinius naratyvus.<br />Kas dabar, žvelgiant iš laiko distancijos, jai pačiai atrodo svarbiausia? Kas vienija skirtingus darbus? Ką reiškia menininkei išbandyti save vis kitoje medijoje? Ką ji kuria pastaruoju metu?..<br />Pokalbis su viena žymiausių nepriklausomos Lietuvos šiuolaikinių menininkių E. Rakauskaite.<br /><br />Ved. Alma Valantinienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1868</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Rašytojas Jaroslavas Melnikas: kaip literatūroje įminti karo nusikaltimą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-rasytojas-jaroslavas-melnikas-kaip-literaturoje-iminti-karo-nusikaltima--49001977</link><description><![CDATA[Rašytojas, filosofas, literatūros kritikas Jaroslavas Melnikas, ukrainietis, turintis Lietuvos pilietybę, šiandien sako rašyti negalįs – jam karas kūrybos kontekstu negali būti. Pasak literatūros kritiko Laimanto Jonušio, J. Melniko kūryba „yra metafizinės fantastikos literatūra, kurioje stulbinamai veikia mistiškas, bet realiai įtaigus lemties neišvengiamumo motyvas“. Jis pats save vadina egzistencialistu. Kalbant su Jaroslavu apie jo kūrybą, o ypač tris romanus – tarsi literatūrines pranašystes „Tolima erdvė“ (2009), „Maša, arba Postfašizmas“ (2014) ir šiemet pasirodysiantį romaną „Te visad būsiu aš“, – aptarėme žmogų kaip realų ir literatūrinį herojų karo audrose, nužmogėjimą ir laisvės troškimą.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49001977</guid><pubDate>Wed, 09 Mar 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49001977/2022_03_09_3400_1_20220309103710569.mp3" length="28370204" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rašytojas, filosofas, literatūros kritikas Jaroslavas Melnikas, ukrainietis, turintis Lietuvos pilietybę, šiandien sako rašyti negalįs – jam karas kūrybos kontekstu negali būti. Pasak literatūros kritiko Laimanto Jonušio, J. Melniko kūryba „yra...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rašytojas, filosofas, literatūros kritikas Jaroslavas Melnikas, ukrainietis, turintis Lietuvos pilietybę, šiandien sako rašyti negalįs – jam karas kūrybos kontekstu negali būti. Pasak literatūros kritiko Laimanto Jonušio, J. Melniko kūryba „yra metafizinės fantastikos literatūra, kurioje stulbinamai veikia mistiškas, bet realiai įtaigus lemties neišvengiamumo motyvas“. Jis pats save vadina egzistencialistu. Kalbant su Jaroslavu apie jo kūrybą, o ypač tris romanus – tarsi literatūrines pranašystes „Tolima erdvė“ (2009), „Maša, arba Postfašizmas“ (2014) ir šiemet pasirodysiantį romaną „Te visad būsiu aš“, – aptarėme žmogų kaip realų ir literatūrinį herojų karo audrose, nužmogėjimą ir laisvės troškimą.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1774</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Kunigunda Dineikaitė: tapyba yra kaip gyvenimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-kunigunda-dineikaite-tapyba-yra-kaip-gyvenimas--48919775</link><description><![CDATA[„Mes gyvename taip trumpai… Ir kodėl šio gyvenimo nepadaryti rojumi šioje Žemėje? Kodėl negyventi taikoje, gėryje, grožyje? Kodėl reikia kariauti, kodėl reikia žudyti? Kodėl negalime kurti gyvenimo?..“, – klausia savo gyvenimo 40-metį mininti tapytoja Kunigunda Dineikaitė, nuo pat vaikystės pasaulį, žmones ir garsus suvokianti spalvomis. Kaip menininkė, Lietuvos nepriklausomybės atstatymo akto signatarės, šviesaus atminimo rašytojos Vidmantės Jasukaitytės dukra, prisimena kovo 11-ąją? Kaip gimsta jos paveikslų temos ir spalvos? Kaip mokyti vaikus ir suaugusius dailės padeda iš tėvų paveldėtas kūrybinis pradas ir jų įdiegtas laisvės ir pagarbos asmenybei suvokimas? Pokalbis apie meno ir prasmingos kasdienybės kūrimo impulsus su tapytoja ir dailės mokytoja K.Dineikaite.<br />Ved. Alma Valantinienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48919775</guid><pubDate>Wed, 02 Mar 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48919775/2022_03_02_3400_1_20220302103719918.mp3" length="28375220" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mes gyvename taip trumpai… Ir kodėl šio gyvenimo nepadaryti rojumi šioje Žemėje? Kodėl negyventi taikoje, gėryje, grožyje? Kodėl reikia kariauti, kodėl reikia žudyti? Kodėl negalime kurti gyvenimo?..“, – klausia savo gyvenimo 40-metį mininti tapytoja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mes gyvename taip trumpai… Ir kodėl šio gyvenimo nepadaryti rojumi šioje Žemėje? Kodėl negyventi taikoje, gėryje, grožyje? Kodėl reikia kariauti, kodėl reikia žudyti? Kodėl negalime kurti gyvenimo?..“, – klausia savo gyvenimo 40-metį mininti tapytoja Kunigunda Dineikaitė, nuo pat vaikystės pasaulį, žmones ir garsus suvokianti spalvomis. Kaip menininkė, Lietuvos nepriklausomybės atstatymo akto signatarės, šviesaus atminimo rašytojos Vidmantės Jasukaitytės dukra, prisimena kovo 11-ąją? Kaip gimsta jos paveikslų temos ir spalvos? Kaip mokyti vaikus ir suaugusius dailės padeda iš tėvų paveldėtas kūrybinis pradas ir jų įdiegtas laisvės ir pagarbos asmenybei suvokimas? Pokalbis apie meno ir prasmingos kasdienybės kūrimo impulsus su tapytoja ir dailės mokytoja K.Dineikaite.<br />Ved. Alma Valantinienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1774</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Kęstutis Vasiliūnas: „aš menine prostitucija neužsiimu“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-kestutis-vasiliunas-as-menine-prostitucija-neuzsiimu--48840247</link><description><![CDATA[Grafikas Kęstutis Vasiliūnas – pasaulyje garsus dailininko knygos kūrėjas ir populiarintojas. Jo personalines parodas, o jų surengta daugiau kaip trisdešimt, matė Vokietijos, Italijos, Olandijos, Šveicarijos, Suomijos, Švedijos, Estijos, Prancūzijos, Pietų Korėjos, Lenkijos, Karaliaučiaus, taip pat ir Lietuvos žiūrovai. O kur dar grupinės parodos, įvairios meno rezidencijos ir meistriškumo kursai, čia geografija dar platesnė. Nuo 1993 metų jis yra Tarptautinės dailininko knygos trienalės koordinatorius, kuri taip pat yra žinoma pasaulyje, nes, paties Kęstučio teigimu, jis asmeniškai bendrauja su pustrečio tūkstančio planetos menininkų, kuriuos į šį renginį visuomet kviečia tik asmeniniais laiškais. VDA profesorius sako, kad išgarsėti Lietuvoje didelio talento nereikia, bet išgarsėti pasaulyje – tai yra jo, kaip kūrėjo, vykdomos programos tikslas.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48840247</guid><pubDate>Wed, 23 Feb 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48840247/2022_02_23_3400_1_20220223110429535.mp3" length="29650841" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Grafikas Kęstutis Vasiliūnas – pasaulyje garsus dailininko knygos kūrėjas ir populiarintojas. Jo personalines parodas, o jų surengta daugiau kaip trisdešimt, matė Vokietijos, Italijos, Olandijos, Šveicarijos, Suomijos, Švedijos, Estijos, Prancūzijos,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Grafikas Kęstutis Vasiliūnas – pasaulyje garsus dailininko knygos kūrėjas ir populiarintojas. Jo personalines parodas, o jų surengta daugiau kaip trisdešimt, matė Vokietijos, Italijos, Olandijos, Šveicarijos, Suomijos, Švedijos, Estijos, Prancūzijos, Pietų Korėjos, Lenkijos, Karaliaučiaus, taip pat ir Lietuvos žiūrovai. O kur dar grupinės parodos, įvairios meno rezidencijos ir meistriškumo kursai, čia geografija dar platesnė. Nuo 1993 metų jis yra Tarptautinės dailininko knygos trienalės koordinatorius, kuri taip pat yra žinoma pasaulyje, nes, paties Kęstučio teigimu, jis asmeniškai bendrauja su pustrečio tūkstančio planetos menininkų, kuriuos į šį renginį visuomet kviečia tik asmeniniais laiškais. VDA profesorius sako, kad išgarsėti Lietuvoje didelio talento nereikia, bet išgarsėti pasaulyje – tai yra jo, kaip kūrėjo, vykdomos programos tikslas.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1854</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Renata Miškinienė: man visą laiką labai svarbu pajausti, kaip jaunas žmogus tampa pačiu savimi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-renata-miskiniene-man-visa-laika-labai-svarbu-pajausti-kaip-jaunas-zmogus-tampa-paciu-savimi--48752687</link><description><![CDATA[„Nuvertinti jaunimo kūrybą ir laukti, kol jaunas žmogus pabaigs profesionalius mokslus, yra labai ydinga praktika…“ – įsitikinusi Anykščių J. Biliūno gimnazijos bibliotekos vedėja Renata Miškinienė, prieš 16 metų įkūrusi mokykloje Vieno kūrinio galeriją, daugiau nei prieš dešimtmetį Kino klubą. Tai jos nuopelnas, kad Prancūzijos sinematekos kino edukacijos plakate įrašytas ir Lietuvos vardas. Anykštėnai jau ne kartą buvojo Prancūzijoje, dalyvavo ir edukaciniame kino projekte, inicijuotame Barselonos filmų instituto. Šiuo metu vienintelės iš Lietuvos mokyklų kino klubas rengiasi filmavimui jau kitame tarptautiniame projekte, aprėpiančiame keliolika šalių nuo Japonijos, Karibų salų iki Europos ir Lotynų Amerikos.<br />Pokalbis su moksleiviais apie filmų ir kitų meno formų kūrimą ir jų mokytoja R. Miškiniene, įkvepiančia drąsos kurti, o save laikančia į jokius kriterijus netelpančia bibliotekininke.<br /><br />Ved. Alma Valantinienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48752687</guid><pubDate>Wed, 16 Feb 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48752687/2022_02_16_3400_1_20220216103837610.mp3" length="30152382" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Nuvertinti jaunimo kūrybą ir laukti, kol jaunas žmogus pabaigs profesionalius mokslus, yra labai ydinga praktika…“ – įsitikinusi Anykščių J. Biliūno gimnazijos bibliotekos vedėja Renata Miškinienė, prieš 16 metų įkūrusi mokykloje Vieno kūrinio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Nuvertinti jaunimo kūrybą ir laukti, kol jaunas žmogus pabaigs profesionalius mokslus, yra labai ydinga praktika…“ – įsitikinusi Anykščių J. Biliūno gimnazijos bibliotekos vedėja Renata Miškinienė, prieš 16 metų įkūrusi mokykloje Vieno kūrinio galeriją, daugiau nei prieš dešimtmetį Kino klubą. Tai jos nuopelnas, kad Prancūzijos sinematekos kino edukacijos plakate įrašytas ir Lietuvos vardas. Anykštėnai jau ne kartą buvojo Prancūzijoje, dalyvavo ir edukaciniame kino projekte, inicijuotame Barselonos filmų instituto. Šiuo metu vienintelės iš Lietuvos mokyklų kino klubas rengiasi filmavimui jau kitame tarptautiniame projekte, aprėpiančiame keliolika šalių nuo Japonijos, Karibų salų iki Europos ir Lotynų Amerikos.<br />Pokalbis su moksleiviais apie filmų ir kitų meno formų kūrimą ir jų mokytoja R. Miškiniene, įkvepiančia drąsos kurti, o save laikančia į jokius kriterijus netelpančia bibliotekininke.<br /><br />Ved. Alma Valantinienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1885</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Romualdas Balinskas: „jeigu būčiau arklys, tapyčiau arklius ir arklides...“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-romualdas-balinskas-jeigu-buciau-arklys-tapyciau-arklius-ir-arklides--48653704</link><description><![CDATA[„Esu „laisvas menininkas“ visomis žodžio laisvė prasmėmis“, – yra sakęs tapytojas Romualdas Balinskas. Ir šiandien menininkas neatsisako savo teiginio, nors likimas lėmė ir darbus žurnalo redakcijoje, leidyklose, ir dešimties metų pertrauką tapyboje. Su Romualdu jo namuose įrengtoje studijoje kalbėjomės apie taip ir neįvykusią „tapybos mirtį“ ir kodėl dailininkai praktiškai neperka kitų dailininkų darbų.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48653704</guid><pubDate>Wed, 09 Feb 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48653704/2022_02_09_3400_1_20220209103944535.mp3" length="30918919" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Esu „laisvas menininkas“ visomis žodžio laisvė prasmėmis“, – yra sakęs tapytojas Romualdas Balinskas. Ir šiandien menininkas neatsisako savo teiginio, nors likimas lėmė ir darbus žurnalo redakcijoje, leidyklose, ir dešimties metų pertrauką tapyboje....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Esu „laisvas menininkas“ visomis žodžio laisvė prasmėmis“, – yra sakęs tapytojas Romualdas Balinskas. Ir šiandien menininkas neatsisako savo teiginio, nors likimas lėmė ir darbus žurnalo redakcijoje, leidyklose, ir dešimties metų pertrauką tapyboje. Su Romualdu jo namuose įrengtoje studijoje kalbėjomės apie taip ir neįvykusią „tapybos mirtį“ ir kodėl dailininkai praktiškai neperka kitų dailininkų darbų.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1933</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Arūnas Bėkšta: ką gyvenime norėjai daryti, tai imk ir daryk dabar</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-arunas-beksta-ka-gyvenime-norejai-daryti-tai-imk-ir-daryk-dabar--48553066</link><description><![CDATA[„Tą, ką gyvenime norėjai daryti, bet niekad taip ir nepadarei ir vis tik svajoji, tai imk ir daryk. Nes laikas eina, jis praeis ir liksi tik pasvajojęs. Daryk dabar, nes nežinai, gal rytoj tavęs nebebus…“, – sako fizikos mokslus baigęs, vadybos konsultantas, koučingo specialistas, suaugusiųjų mokymosi ekspertas Arūnas Bėkšta, dabar pirmiausia laikantis save kūrėju, nes išėjęs į pensiją pasistatė dirbtuvę, išsitraukė seną molbertą, kuriuo jau spėjo pasinaudoti ir suaugę vaikai, kasdien tapo, rengia parodą po parodos ir tampa Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu. Pokalbis apie gyvenimo darbus, profesinės karjeros posūkius ir įgyvendintą jaunystės svajonę – tapyti, įkvėpimo šaltinius ir nuolatinį mokymąsi su buvusiu Lietuvos Respublikos kultūros ministru ir Suaugusiųjų švietimo asociacijos vadovu A. Bėkšta.<br /><br />Ved. Alma Valantinienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48553066</guid><pubDate>Wed, 02 Feb 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48553066/2022_02_02_3400_1_20220202103852534.mp3" length="30270664" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Tą, ką gyvenime norėjai daryti, bet niekad taip ir nepadarei ir vis tik svajoji, tai imk ir daryk. Nes laikas eina, jis praeis ir liksi tik pasvajojęs. Daryk dabar, nes nežinai, gal rytoj tavęs nebebus…“, – sako fizikos mokslus baigęs, vadybos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Tą, ką gyvenime norėjai daryti, bet niekad taip ir nepadarei ir vis tik svajoji, tai imk ir daryk. Nes laikas eina, jis praeis ir liksi tik pasvajojęs. Daryk dabar, nes nežinai, gal rytoj tavęs nebebus…“, – sako fizikos mokslus baigęs, vadybos konsultantas, koučingo specialistas, suaugusiųjų mokymosi ekspertas Arūnas Bėkšta, dabar pirmiausia laikantis save kūrėju, nes išėjęs į pensiją pasistatė dirbtuvę, išsitraukė seną molbertą, kuriuo jau spėjo pasinaudoti ir suaugę vaikai, kasdien tapo, rengia parodą po parodos ir tampa Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu. Pokalbis apie gyvenimo darbus, profesinės karjeros posūkius ir įgyvendintą jaunystės svajonę – tapyti, įkvėpimo šaltinius ir nuolatinį mokymąsi su buvusiu Lietuvos Respublikos kultūros ministru ir Suaugusiųjų švietimo asociacijos vadovu A. Bėkšta.<br /><br />Ved. Alma Valantinienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1892</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Ramūnas Liutkevičius: Vilnius yra mano laikas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-ramunas-liutkevicius-vilnius-yra-mano-laikas--48447492</link><description><![CDATA[Ramūnas Liutkevičius, pasirodžius jo debiutinei knygai „Šokis įsuka šviesą“, sako jau galįs prisistatyti poetu. Poetu, šokančiu savo tekstus. Kokie procesai daro įtaką jo kūrybai, tiek literatūrinei, tiek sceninei? Kas, anot Ramūno, yra kūrybinis mąstymas ir kūrybinis gyvenimas? Ir kodėl jis niekada nieko nevadino savo Mokytoju, ir net nesvarstė baigęs Vilniaus universitetą pats tapti mokytoju.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48447492</guid><pubDate>Wed, 26 Jan 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48447492/2022_01_26_3400_1_20220126103733027.mp3" length="29074883" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ramūnas Liutkevičius, pasirodžius jo debiutinei knygai „Šokis įsuka šviesą“, sako jau galįs prisistatyti poetu. Poetu, šokančiu savo tekstus. Kokie procesai daro įtaką jo kūrybai, tiek literatūrinei, tiek sceninei? Kas, anot Ramūno, yra kūrybinis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ramūnas Liutkevičius, pasirodžius jo debiutinei knygai „Šokis įsuka šviesą“, sako jau galįs prisistatyti poetu. Poetu, šokančiu savo tekstus. Kokie procesai daro įtaką jo kūrybai, tiek literatūrinei, tiek sceninei? Kas, anot Ramūno, yra kūrybinis mąstymas ir kūrybinis gyvenimas? Ir kodėl jis niekada nieko nevadino savo Mokytoju, ir net nesvarstė baigęs Vilniaus universitetą pats tapti mokytoju.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1818</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Eglė Gineitytė: tapyba tokia neaprėpiama ir tokia begalinė, kad neverta jos atsisakyti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-egle-gineityte-tapyba-tokia-neaprepiama-ir-tokia-begaline-kad-neverta-jos-atsisakyti--48359253</link><description><![CDATA[„Man atrodo, kad tapyba tokia neaprėpiama ir tokia begalinė, kad neverta jos atsisakyti, labai daug buvo tada neatrastų dalykų ir dabar jų begalės yra…“, – sako tapytoja ir pedagogė Eglė Gineitytė.<br />Ką tapyboje dailininkė atranda viena ir drauge su mokiniais? – jiems tapybos paslaptis jau tris dešimtmečius atskleidžianti mokyklose, kuriose dailės pradėjo mokytis pati. Ką šiais laikais, keičiantis pasaulio suvokimui, reiškia būti dailės mokytoja? Kaip naujosios technologijos veikia tapybą ir kokią įtaką jos daro dailės mokymui? Apie visa tai ir kalbamės su E. Gineityte.<br /><br />Ved. Alma Valantinienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48359253</guid><pubDate>Wed, 19 Jan 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48359253/2022_01_19_3400_1_20220119103514415.mp3" length="27375461" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Man atrodo, kad tapyba tokia neaprėpiama ir tokia begalinė, kad neverta jos atsisakyti, labai daug buvo tada neatrastų dalykų ir dabar jų begalės yra…“, – sako tapytoja ir pedagogė Eglė Gineitytė.&#13;
Ką tapyboje dailininkė atranda viena ir drauge su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Man atrodo, kad tapyba tokia neaprėpiama ir tokia begalinė, kad neverta jos atsisakyti, labai daug buvo tada neatrastų dalykų ir dabar jų begalės yra…“, – sako tapytoja ir pedagogė Eglė Gineitytė.<br />Ką tapyboje dailininkė atranda viena ir drauge su mokiniais? – jiems tapybos paslaptis jau tris dešimtmečius atskleidžianti mokyklose, kuriose dailės pradėjo mokytis pati. Ką šiais laikais, keičiantis pasaulio suvokimui, reiškia būti dailės mokytoja? Kaip naujosios technologijos veikia tapybą ir kokią įtaką jos daro dailės mokymui? Apie visa tai ir kalbamės su E. Gineityte.<br /><br />Ved. Alma Valantinienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1711</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Vilmantas Adamonis: užsiimti vien kūryba būtų pasaka</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-vilmantas-adamonis-uzsiimti-vien-kuryba-butu-pasaka--48261765</link><description><![CDATA[Dailininkas Vilmantas Adamonis – jau trečios kartos menininkas savo giminėje, o šią dinastiją tęsia ir jo dukros. Vilmanto Adamonio tėvas – vienas garsiausių Lietuvos dailininkų keramikų Juozas Adomonis. Anot Vilmanto, vien jau ko verta istorija, kaip tėvo pavardės „o” raidė jo pavardėje virto „a” raide ir kokių nesusipratimų dėl to būta tvarkant įvairius dokumentus, o visų pirma – įrodinėjant giminystės ryšius su savo tėvais. Dailininkas skulptorius, mažosios plastikos kūrėjas sako net nesvarstęs kito kelio ir jau nuo vaikystės žinojo, kad eis meno keliu. Apie dailininko skulptoriaus kūrybos etapus ir inspiracijas – nuo koplytstulpių ir angelų iki reklamų bei pedagogikos – pokalbis su Vilmantu Adamoniu.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48261765</guid><pubDate>Wed, 12 Jan 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48261765/2022_01_12_3400_1_20220112103555693.mp3" length="28308764" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dailininkas Vilmantas Adamonis – jau trečios kartos menininkas savo giminėje, o šią dinastiją tęsia ir jo dukros. Vilmanto Adamonio tėvas – vienas garsiausių Lietuvos dailininkų keramikų Juozas Adomonis. Anot Vilmanto, vien jau ko verta istorija, kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dailininkas Vilmantas Adamonis – jau trečios kartos menininkas savo giminėje, o šią dinastiją tęsia ir jo dukros. Vilmanto Adamonio tėvas – vienas garsiausių Lietuvos dailininkų keramikų Juozas Adomonis. Anot Vilmanto, vien jau ko verta istorija, kaip tėvo pavardės „o” raidė jo pavardėje virto „a” raide ir kokių nesusipratimų dėl to būta tvarkant įvairius dokumentus, o visų pirma – įrodinėjant giminystės ryšius su savo tėvais. Dailininkas skulptorius, mažosios plastikos kūrėjas sako net nesvarstęs kito kelio ir jau nuo vaikystės žinojo, kad eis meno keliu. Apie dailininko skulptoriaus kūrybos etapus ir inspiracijas – nuo koplytstulpių ir angelų iki reklamų bei pedagogikos – pokalbis su Vilmantu Adamoniu.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1770</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Rimas Driežis: lėlių teatras dabar okupuoja visus kitus scenos menus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-rimas-driezis-leliu-teatras-dabar-okupuoja-visus-kitus-scenos-menus--48237387</link><description><![CDATA[Vilniaus teatras „Lėlė“ pristato istorinę video apžvalgą „Mechaninis teatras“, sukurtą įgyvendinant edukacinį projektą „Burtadaikčiai“. Tokiu būdu atskirą edukacinio turinio dalį skiria suaugusiems, norintiems geriau pažinti lėlių teatro istoriją, bei jauniems teatro profesionalams, siekiantiems gilinti žinias apie šią teatro rūšį. Apžvalgą sudaro 7 laidos-paskaitos, kurias veda vienas žymiausių Lietuvos lėlininkų – režisierius ir dailininkas Rimantas Driežis. Su Rimu ir susitinkame ne tik pasikalbėti apie teatro ištakas, bet ir apie teatro „Lėlė“ šiandieną, premjeras ir gastroles; bendrą pasaulio tendenciją – tarpdiscipliniškumą lėlių teatre; kartu ir pasiaiškinti, kodėl, anot Rimo, lėlių teatras dabar okupuoja visus kitus scenos menus, nors kūrėjai ir vengia tai įvardinti.<br /><br />Ved. Alma Valantinienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48237387</guid><pubDate>Wed, 05 Jan 2022 08:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48237387/2022_01_05_3400_1_20220105103914610.mp3" length="30200029" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus teatras „Lėlė“ pristato istorinę video apžvalgą „Mechaninis teatras“, sukurtą įgyvendinant edukacinį projektą „Burtadaikčiai“. Tokiu būdu atskirą edukacinio turinio dalį skiria suaugusiems, norintiems geriau pažinti lėlių teatro istoriją, bei...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus teatras „Lėlė“ pristato istorinę video apžvalgą „Mechaninis teatras“, sukurtą įgyvendinant edukacinį projektą „Burtadaikčiai“. Tokiu būdu atskirą edukacinio turinio dalį skiria suaugusiems, norintiems geriau pažinti lėlių teatro istoriją, bei jauniems teatro profesionalams, siekiantiems gilinti žinias apie šią teatro rūšį. Apžvalgą sudaro 7 laidos-paskaitos, kurias veda vienas žymiausių Lietuvos lėlininkų – režisierius ir dailininkas Rimantas Driežis. Su Rimu ir susitinkame ne tik pasikalbėti apie teatro ištakas, bet ir apie teatro „Lėlė“ šiandieną, premjeras ir gastroles; bendrą pasaulio tendenciją – tarpdiscipliniškumą lėlių teatre; kartu ir pasiaiškinti, kodėl, anot Rimo, lėlių teatras dabar okupuoja visus kitus scenos menus, nors kūrėjai ir vengia tai įvardinti.<br /><br />Ved. Alma Valantinienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1888</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Tadas Deksnys: tenka kurti ir kompromisų meną</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-tadas-deksnys-tenka-kurti-ir-kompromisu-mena--48237396</link><description><![CDATA[„Kalu iš metalo ir formuoju dekoratyvinius indus ir formas jau daug metų, mano kūriniai buvo eksponuoti parodose ir sulaukė įvertinimo Lietuvoje bei užsienyje. Tai yra puiki proga parodyti savo sukauptą patirtį, apjungti klasikines technologijas ir atverti kelią į naujas galimybes kartu keičiant ir patį darbo procesą“, – apie savo naujausią parodą „Spalva ir forma. XXI amžius“ meno galerijoje „Kauno langas“ sako juvelyras dizaineris Tadas Deksnys. Su menininku susitikome jo studijoje Vilniuje ir pasikalbėjome apie tendencijas juvelyrikoje, meno ir amato niuansus, užsakovų „psichologinius tipus“ ir metalų „kaprizus“.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48237396</guid><pubDate>Wed, 29 Dec 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48237396/2021_12_29_3400_1_20211229103754018.mp3" length="29625753" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kalu iš metalo ir formuoju dekoratyvinius indus ir formas jau daug metų, mano kūriniai buvo eksponuoti parodose ir sulaukė įvertinimo Lietuvoje bei užsienyje. Tai yra puiki proga parodyti savo sukauptą patirtį, apjungti klasikines technologijas ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kalu iš metalo ir formuoju dekoratyvinius indus ir formas jau daug metų, mano kūriniai buvo eksponuoti parodose ir sulaukė įvertinimo Lietuvoje bei užsienyje. Tai yra puiki proga parodyti savo sukauptą patirtį, apjungti klasikines technologijas ir atverti kelią į naujas galimybes kartu keičiant ir patį darbo procesą“, – apie savo naujausią parodą „Spalva ir forma. XXI amžius“ meno galerijoje „Kauno langas“ sako juvelyras dizaineris Tadas Deksnys. Su menininku susitikome jo studijoje Vilniuje ir pasikalbėjome apie tendencijas juvelyrikoje, meno ir amato niuansus, užsakovų „psichologinius tipus“ ir metalų „kaprizus“.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1852</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Kasdienybė mene: Marijos Šnipaitės skulptūrinės instaliacijos ir Reginos Katinaitės-Lumpickienės tarmiškos eilės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-kasdienybe-mene-marijos-snipaites-skulpturines-instaliacijos-ir-reginos-katinaites-lumpickienes-tarmiskos-eiles--48237400</link><description><![CDATA[„Kūrybiniam procese man svarbūs keli aspektai – vizualinė kūrinio išvaizda, medžiagiškumas ir tam tikros atmosferos įspūdis...“, – sako jaunosios kartos menininkė Marija Šnipaitė, skulptūrinėse instaliacijose atsisakanti klasikinių ir naudojanti buitines medžiagas.<br />„Tarmė man padėjo ateiti prie savo šaknų“, – pagrindžia savo pasirinktą kūrybinės raiškos priemonę poetė Regina Katinaitė-Lumpickienė.<br />Apie kasdienybę, įprasminamą mene neįprastomis medžiagomis ir būdais – surežisuotus skulptūrinius pasakojimus ir juose slypinčius paradoksus, kaip tarmė padeda atskleisti tikrovę, meilę namams ir pasiekti apibendrinimų – pokalbiai su kūrėjomis M. Šnipaite ir R. Katinaite-Lumpickiene.<br /><br />Ved. Alma Valantinienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48237400</guid><pubDate>Wed, 22 Dec 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48237400/2021_12_22_3400_1_20211222103802319.mp3" length="29271742" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kūrybiniam procese man svarbūs keli aspektai – vizualinė kūrinio išvaizda, medžiagiškumas ir tam tikros atmosferos įspūdis...“, – sako jaunosios kartos menininkė Marija Šnipaitė, skulptūrinėse instaliacijose atsisakanti klasikinių ir naudojanti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kūrybiniam procese man svarbūs keli aspektai – vizualinė kūrinio išvaizda, medžiagiškumas ir tam tikros atmosferos įspūdis...“, – sako jaunosios kartos menininkė Marija Šnipaitė, skulptūrinėse instaliacijose atsisakanti klasikinių ir naudojanti buitines medžiagas.<br />„Tarmė man padėjo ateiti prie savo šaknų“, – pagrindžia savo pasirinktą kūrybinės raiškos priemonę poetė Regina Katinaitė-Lumpickienė.<br />Apie kasdienybę, įprasminamą mene neįprastomis medžiagomis ir būdais – surežisuotus skulptūrinius pasakojimus ir juose slypinčius paradoksus, kaip tarmė padeda atskleisti tikrovę, meilę namams ir pasiekti apibendrinimų – pokalbiai su kūrėjomis M. Šnipaite ir R. Katinaite-Lumpickiene.<br /><br />Ved. Alma Valantinienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1830</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Linos Šlipavičiūtės meno genas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-linos-slipaviciutes-meno-genas--48237415</link><description><![CDATA[Prieš porą metų įkūrusi VšĮ „Kiaurai sienas“, menininkė ir restauratorė Lina Šlipavičiūtė tikrąja to žodžio prasme yra neabejinga sienoms. Jos projekto „Sienos prisimena“ neofreskos Vilniaus senamiestyje pasakoja autentiškas žydų kvartalo istorijas, kito projekto „Sienos prabyla“ neofreskos pasipildė garsiniais elementais, menininkę „susirado“ ir kitų miestų sienos. Iš kur radosi monumentalaus meno suvokimas ir meilė jam? Kodėl nejauku gatvėje piešti praeivių šaržus? Apie žmonijos istoriją, kaip neišsenkantį meninių idėjų šaltinį, ir statybines medžiagas, kaip meno priemones, apie spalvinę klausą ir erdvės pojūtį pokalbis su menininke ir restauratore Lina Šlipavičiūte-Černiauskiene.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48237415</guid><pubDate>Wed, 15 Dec 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48237415/2021_12_15_3400_1_20211215103915773.mp3" length="30508901" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš porą metų įkūrusi VšĮ „Kiaurai sienas“, menininkė ir restauratorė Lina Šlipavičiūtė tikrąja to žodžio prasme yra neabejinga sienoms. Jos projekto „Sienos prisimena“ neofreskos Vilniaus senamiestyje pasakoja autentiškas žydų kvartalo istorijas,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš porą metų įkūrusi VšĮ „Kiaurai sienas“, menininkė ir restauratorė Lina Šlipavičiūtė tikrąja to žodžio prasme yra neabejinga sienoms. Jos projekto „Sienos prisimena“ neofreskos Vilniaus senamiestyje pasakoja autentiškas žydų kvartalo istorijas, kito projekto „Sienos prabyla“ neofreskos pasipildė garsiniais elementais, menininkę „susirado“ ir kitų miestų sienos. Iš kur radosi monumentalaus meno suvokimas ir meilė jam? Kodėl nejauku gatvėje piešti praeivių šaržus? Apie žmonijos istoriją, kaip neišsenkantį meninių idėjų šaltinį, ir statybines medžiagas, kaip meno priemones, apie spalvinę klausą ir erdvės pojūtį pokalbis su menininke ir restauratore Lina Šlipavičiūte-Černiauskiene.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1907</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Aistė Kisarauskaitė: būtent pasakymas, kad reikia atsikratyti sovietinio mentaliteto, dar kažko, ir yra pats tikriausias</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-aiste-kisarauskaite-butent-pasakymas-kad-reikia-atsikratyti-sovietinio-mentaliteto-dar-kazko-ir-yra-pats-tikriausias--48237430</link><description><![CDATA[„Mūsų karta turi genuose tą jausmą, kad štai tu imi ir gali – ir tai yra toks retas jausmas, kuris praverčia ir toliau veikiant, – kad tu gali, jei labai norėsi, pakeisti kažką...“, – sako menininkė Aistė Kisarauskaitė, mananti, kad jos svajonė būti archeologe yra visiškai išsipildžiusi. Apie aplinką, formavusią požiūrį į meną, apie laiką, kai viskas, ką darai, buvo ir yra pirmą kartą: apie idėjų įprasminimą ir žmogišką atsakomybę; apie šiuolaikinio meno tikslus, jo santykį su politika ir meno vartotojais, – pokalbis su dailininke A.Kisarauskaite, kuriančia performansą ir instaliacijas, galerininke, rašytoja ir meno kritike.<br /><br />Ved. Alma Valantinienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48237430</guid><pubDate>Wed, 08 Dec 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48237430/2021_12_08_3400_1_20211208103824702.mp3" length="29593989" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mūsų karta turi genuose tą jausmą, kad štai tu imi ir gali – ir tai yra toks retas jausmas, kuris praverčia ir toliau veikiant, – kad tu gali, jei labai norėsi, pakeisti kažką...“, – sako menininkė Aistė Kisarauskaitė, mananti, kad jos svajonė būti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mūsų karta turi genuose tą jausmą, kad štai tu imi ir gali – ir tai yra toks retas jausmas, kuris praverčia ir toliau veikiant, – kad tu gali, jei labai norėsi, pakeisti kažką...“, – sako menininkė Aistė Kisarauskaitė, mananti, kad jos svajonė būti archeologe yra visiškai išsipildžiusi. Apie aplinką, formavusią požiūrį į meną, apie laiką, kai viskas, ką darai, buvo ir yra pirmą kartą: apie idėjų įprasminimą ir žmogišką atsakomybę; apie šiuolaikinio meno tikslus, jo santykį su politika ir meno vartotojais, – pokalbis su dailininke A.Kisarauskaite, kuriančia performansą ir instaliacijas, galerininke, rašytoja ir meno kritike.<br /><br />Ved. Alma Valantinienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1850</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybos kontekstai. Dainius Bendikas: norėjau padėti šeimos verslui – tapau dizaineriu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybos-kontekstai-dainius-bendikas-norejau-padeti-seimos-verslui-tapau-dizaineriu--48237444</link><description><![CDATA[Prieš dešimt metų Dainius Bendikas tapo Jaunojo dizainerio prizo laureatu už kolekciją „Mėnulio vienuolis“, o šį rudenį jis, kaip žinomas kūrėjas, dalyvavo Sandros Straukaitės sumanyto konkurso „Injekcija“ vertinimo komisijoje. Koks buvo tas brandos dešimtmetis? Apie tai pokalbis su dizaineriu ir pedagogu Dainiumi Bendiku: nuo studijų VDA, darbo Islandijoje, vyrų mados dizaino, pedagoginės veiklos iki teatro kostiumų spektaklyje „Miegantys“.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48237444</guid><pubDate>Wed, 01 Dec 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48237444/2021_12_01_3400_1_20211201103734865.mp3" length="29276340" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš dešimt metų Dainius Bendikas tapo Jaunojo dizainerio prizo laureatu už kolekciją „Mėnulio vienuolis“, o šį rudenį jis, kaip žinomas kūrėjas, dalyvavo Sandros Straukaitės sumanyto konkurso „Injekcija“ vertinimo komisijoje. Koks buvo tas brandos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš dešimt metų Dainius Bendikas tapo Jaunojo dizainerio prizo laureatu už kolekciją „Mėnulio vienuolis“, o šį rudenį jis, kaip žinomas kūrėjas, dalyvavo Sandros Straukaitės sumanyto konkurso „Injekcija“ vertinimo komisijoje. Koks buvo tas brandos dešimtmetis? Apie tai pokalbis su dizaineriu ir pedagogu Dainiumi Bendiku: nuo studijų VDA, darbo Islandijoje, vyrų mados dizaino, pedagoginės veiklos iki teatro kostiumų spektaklyje „Miegantys“.<br /><br />Ved. Laima Ragėnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1830</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6bd93d36c654f04c0ebf9a0febd67c09.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item></channel></rss>
