<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss xmlns:itunes="http://www.itunes.com/dtds/podcast-1.0.dtd" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:podcast="https://podcastindex.org/namespace/1.0" xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" version="2.0"><channel><title>Prieštaros</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/priestaros--5107824</link><description><![CDATA[Pokalbių šou, kurio dramaturgija – iš anksto numatytos vedėjų prieštaros socialinėmis, buities ir išvaizdos kultūros, kasdienio bendravimo, lavinimosi, meno raiškos ir buities temomis. Žaismingi, dinamiški ginčai, kaip įprasta gyvenime, klausytojams turėtų sudaryti prasmingos pramogos įspūdį. Vedėjai neteiks receptų, kaip turėtų būti sprendžiamos kasdienės, mūsų gyvenime iškylančios, problemos. Jų siekis – suaktyvinti klausytojus ir jiems padėti atrasti savus sprendimus. Ved. Vytenis Pauliukaitis ir Eugenijus Skerstonas. Trečiadieniais 11:05 – per LRT KLASIKĄ.]]></description><atom:link href="https://www.spreaker.com/show/5107824/episodes/feed" rel="self" type="application/rss+xml"/><language>lt</language><category>Society &amp; Culture</category><copyright>Copyright LRT</copyright><image><url>https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg</url><title>Prieštaros</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/priestaros--5107824</link></image><lastBuildDate>Wed, 28 Feb 2024 09:15:08 +0000</lastBuildDate><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:owner><itunes:name>LRT</itunes:name><itunes:email>podcasts@lrt.lt</itunes:email></itunes:owner><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:subtitle>Pokalbių šou, kurio dramaturgija – iš anksto numatytos vedėjų prieštaros socialinėmis, buities ir išvaizdos kultūros, kasdienio bendravimo, lavinimosi, meno raiškos ir buities temomis. Žaismingi, dinamiški ginčai, kaip įprasta gyvenime, klausytojams...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbių šou, kurio dramaturgija – iš anksto numatytos vedėjų prieštaros socialinėmis, buities ir išvaizdos kultūros, kasdienio bendravimo, lavinimosi, meno raiškos ir buities temomis. Žaismingi, dinamiški ginčai, kaip įprasta gyvenime, klausytojams turėtų sudaryti prasmingos pramogos įspūdį. Vedėjai neteiks receptų, kaip turėtų būti sprendžiamos kasdienės, mūsų gyvenime iškylančios, problemos. Jų siekis – suaktyvinti klausytojus ir jiems padėti atrasti savus sprendimus. Ved. Vytenis Pauliukaitis ir Eugenijus Skerstonas. Trečiadieniais 11:05 – per LRT KLASIKĄ.]]></itunes:summary><itunes:category text="Society &amp; Culture"/><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:type>episodic</itunes:type><item><title>Prieštaros. Ekstremalus sportas: gera atsotogų pramoga ar tiesiausias kelias į ligoninę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-ekstremalus-sportas-gera-atsotogu-pramoga-ar-tiesiausias-kelias-i-ligonine--50119113</link><description><![CDATA[Šioje laidoje kartu su viešnia ponia Aiste Žemaityte – viena iš nedaugelio mūsų šalies sporto psichologų, pirmąja olimpinių žaidynių psichologe Lietuvoje, knygų autore, leidėja, dėstytoja ir lektore – disputas plėtojamas ieškant atsakymo į temos pavadinime suformuluotą, išskirtinai prieštaringą klausimą: ar ekstremalus sportas vertintinas kaip gera atostogų pramoga, ar kaip tiesiausias kelias į ligoninę? Kodėl gali būti siūloma atsisakyti minčių jau šią vasarą bent kokį vieną kartą drįsti išbandyti ekstremalią sporto šaką? Nejaugi sportuoti naudinga ne visuomet, o gal netgi pavojinga? Kodėl ekstremalių sporto šakų populiarumas ne menksta, o priešingai - didėja?<br />Ar jūs pritartumėte nuomonei, kad sporto šakų, vadinamų ekstremaliomis, propaguotojams, šalininkams ar sekėjams ši veikla sudaro sąlygas rastis jų pačių geidžiamiems išgyvenimams ir daugeliui „normalių žmonių“ nesuprantamoms, beprasmėms patirtims? Kodėl prisimintas posakis „Išėjo mirties ieškoti“?<br />Pasak laidos viešnios, jeigu ekstremalios sporto šakos egzistuoja, tai jos yra reikalingos, turi tęstinumą...Sužinosite, kodėl žmonės renkasi ekstremalųjį sportą, taip pat, kodėl ir kada žmones ištinka traumos. Be įdomių ir naudingų viešnios patarimų, sužinosite kokiu retoriniu klausimu reikėtų kreiptis...į save, prieš priimant ekstremalaus sporto keliamus iššūkius. Kaip sėkimingai įvertinti padidintos rizikos ir sumažintos savisaugos pasekmes? Kada sprendimų priimti nevalia, ar tai kas „rizikinga“ yra išties „paprasta“? Laida baigiama garsių filosofų sentencijomis...<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50119113</guid><pubDate>Wed, 08 Jun 2022 08:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50119113/2022_06_08_4131_1_20220608114842715.mp3" length="39500875" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šioje laidoje kartu su viešnia ponia Aiste Žemaityte – viena iš nedaugelio mūsų šalies sporto psichologų, pirmąja olimpinių žaidynių psichologe Lietuvoje, knygų autore, leidėja, dėstytoja ir lektore – disputas plėtojamas ieškant atsakymo į temos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šioje laidoje kartu su viešnia ponia Aiste Žemaityte – viena iš nedaugelio mūsų šalies sporto psichologų, pirmąja olimpinių žaidynių psichologe Lietuvoje, knygų autore, leidėja, dėstytoja ir lektore – disputas plėtojamas ieškant atsakymo į temos pavadinime suformuluotą, išskirtinai prieštaringą klausimą: ar ekstremalus sportas vertintinas kaip gera atostogų pramoga, ar kaip tiesiausias kelias į ligoninę? Kodėl gali būti siūloma atsisakyti minčių jau šią vasarą bent kokį vieną kartą drįsti išbandyti ekstremalią sporto šaką? Nejaugi sportuoti naudinga ne visuomet, o gal netgi pavojinga? Kodėl ekstremalių sporto šakų populiarumas ne menksta, o priešingai - didėja?<br />Ar jūs pritartumėte nuomonei, kad sporto šakų, vadinamų ekstremaliomis, propaguotojams, šalininkams ar sekėjams ši veikla sudaro sąlygas rastis jų pačių geidžiamiems išgyvenimams ir daugeliui „normalių žmonių“ nesuprantamoms, beprasmėms patirtims? Kodėl prisimintas posakis „Išėjo mirties ieškoti“?<br />Pasak laidos viešnios, jeigu ekstremalios sporto šakos egzistuoja, tai jos yra reikalingos, turi tęstinumą...Sužinosite, kodėl žmonės renkasi ekstremalųjį sportą, taip pat, kodėl ir kada žmones ištinka traumos. Be įdomių ir naudingų viešnios patarimų, sužinosite kokiu retoriniu klausimu reikėtų kreiptis...į save, prieš priimant ekstremalaus sporto keliamus iššūkius. Kaip sėkimingai įvertinti padidintos rizikos ir sumažintos savisaugos pasekmes? Kada sprendimų priimti nevalia, ar tai kas „rizikinga“ yra išties „paprasta“? Laida baigiama garsių filosofų sentencijomis...<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2469</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Abiturientų išleistuvės: ar verta ištuštinti kišenes?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-abiturientu-isleistuves-ar-verta-istustinti-kisenes--50023598</link><description><![CDATA[Laidos svečias ponas Antanas Jonušas – reikšmingų premijų laureatas, pelnęs Žinių ekonomikos forumo įsteigtą „Inovatyviausio mokytojo“ premiją, mokantis istorijos ir pilietiškumo pagrindų. Dispute, kuriame ieškoma atsakymų į temos formuluotės klausimą, daug ne tik ginčų, bet ir nuoširdumo, prisiminimų, atvirumo.<br />Kokios aplinkybės neretai aptemdo šventinę nuotaiką, tampa tėvų ir vaikų „galvos skausmu“? Pasak A. Jonušo, šventės mokiniams reiškia skirtingus dalykus. Ko tikėtis ir kaip švęsti, bet svarbiausia, ar verta išlaidauti? Svečias mini „puošnų kuklumą“, susiformuojančią bendrąją mokyklų kultūrą. Pasak vieno laidos vedėjo, mokslas kainuoja netgi jeigu jis nemokamas, bet ką tai reiškia abiturientams, kurių tėvelių pajamos kuklios? Kaip jos susijusios su galimybėmis šventės metu atrodyti taip, kaip norima, išskirtinai? Gal išleistuvės puiki proga pademonstruoti savikūros rezultatą, bet kodėl neatsisakius įvaizdžio „cool“ ir nepasirinkus tautinio arba tėčio (!) kostiumo arba (paskutinį kartą) mokyklinės uniformos?!<br />Ar mokykloje praleisti metai panašūs į lenktyniavimo maratoną, kai varžomasi dėl geresnių pažymių, išvaizdos patrauklumo, brangių mokyklos reikmenų? Autoritetingas mokytojas konkuravimą siūlo keisti į solidarumą ir abipusę pagalbą...<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50023598</guid><pubDate>Wed, 01 Jun 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50023598/2022_06_01_4131_1_20220601114751843.mp3" length="38221084" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos svečias ponas Antanas Jonušas – reikšmingų premijų laureatas, pelnęs Žinių ekonomikos forumo įsteigtą „Inovatyviausio mokytojo“ premiją, mokantis istorijos ir pilietiškumo pagrindų. Dispute, kuriame ieškoma atsakymų į temos formuluotės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos svečias ponas Antanas Jonušas – reikšmingų premijų laureatas, pelnęs Žinių ekonomikos forumo įsteigtą „Inovatyviausio mokytojo“ premiją, mokantis istorijos ir pilietiškumo pagrindų. Dispute, kuriame ieškoma atsakymų į temos formuluotės klausimą, daug ne tik ginčų, bet ir nuoširdumo, prisiminimų, atvirumo.<br />Kokios aplinkybės neretai aptemdo šventinę nuotaiką, tampa tėvų ir vaikų „galvos skausmu“? Pasak A. Jonušo, šventės mokiniams reiškia skirtingus dalykus. Ko tikėtis ir kaip švęsti, bet svarbiausia, ar verta išlaidauti? Svečias mini „puošnų kuklumą“, susiformuojančią bendrąją mokyklų kultūrą. Pasak vieno laidos vedėjo, mokslas kainuoja netgi jeigu jis nemokamas, bet ką tai reiškia abiturientams, kurių tėvelių pajamos kuklios? Kaip jos susijusios su galimybėmis šventės metu atrodyti taip, kaip norima, išskirtinai? Gal išleistuvės puiki proga pademonstruoti savikūros rezultatą, bet kodėl neatsisakius įvaizdžio „cool“ ir nepasirinkus tautinio arba tėčio (!) kostiumo arba (paskutinį kartą) mokyklinės uniformos?!<br />Ar mokykloje praleisti metai panašūs į lenktyniavimo maratoną, kai varžomasi dėl geresnių pažymių, išvaizdos patrauklumo, brangių mokyklos reikmenų? Autoritetingas mokytojas konkuravimą siūlo keisti į solidarumą ir abipusę pagalbą...<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>2389</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Didžiųjų atostogų galvosūkis: džiaugsmas ar problemos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-didziuju-atostogu-galvosukis-dziaugsmas-ar-problemos--49934544</link><description><![CDATA[Kur, kaip ir su kuo atostogausime? Kaip suderinti visų šeimos narių norus, pageidavimus? Kokį galvosūkį tenka spręsti paauglių tėvams? Kaip suformuoti didžiųjų atosotgų biudžetą ir neapsikrauti pertekliniu bagažu? Ar keliauti reikia išmokti? Kaip keliauti saugiai? Tai tik dalis klausimų, į kuriuos laidos vedėjai ieško atsakymų drauge su laidos viešnia ponia Evalda Šiškauskiene – Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidente.<br />Didelę ir įvairiapusę, tolimų ir artimų kelionių patirtį sukaupusi ekspertė į disputą įsitraukia išgirdusi ginčą apie lagaminų turinį… Viešnia nedelsdama pateikia naudingų patarimų, juos vaizdžiai iliustruoja būtų kelionių epizodais, akcentuoja kelionių krypčių įvairovę, jų kokybės ir kainos santykio reikšmę bei su juo sietinus lūkesčius.<br />Linksmas trijų laidos dalyvių disputas apie didžiąsias vasaros atostogas vystomas kaitaliojantis prieštaringiems argumentams, siekiant juos pateisinti arba paneigti: prisimintos artimos ir tolimos išvykos, aktyvaus ir (arba) turiningo poilsio galimybės, taip pat nepamirštos vadinamosios darbostogos ir mityba.<br />Išklausę laidos įrašą, sužinosite, ar ruošimąsi didžiosioms atostogoms įmanoma paversti viltingu malonumu, nes jos gali būti dvejopos – neužmirštamos arba siaubingos. Kviečiame pasidomėti, kaip galėtų vykti jūsų didžioji išvyka iš kasdienybės.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49934544</guid><pubDate>Wed, 25 May 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49934544/2022_05_25_4131_1_20220525115432677.mp3" length="44658909" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kur, kaip ir su kuo atostogausime? Kaip suderinti visų šeimos narių norus, pageidavimus? Kokį galvosūkį tenka spręsti paauglių tėvams? Kaip suformuoti didžiųjų atosotgų biudžetą ir neapsikrauti pertekliniu bagažu? Ar keliauti reikia išmokti? Kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kur, kaip ir su kuo atostogausime? Kaip suderinti visų šeimos narių norus, pageidavimus? Kokį galvosūkį tenka spręsti paauglių tėvams? Kaip suformuoti didžiųjų atosotgų biudžetą ir neapsikrauti pertekliniu bagažu? Ar keliauti reikia išmokti? Kaip keliauti saugiai? Tai tik dalis klausimų, į kuriuos laidos vedėjai ieško atsakymų drauge su laidos viešnia ponia Evalda Šiškauskiene – Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidente.<br />Didelę ir įvairiapusę, tolimų ir artimų kelionių patirtį sukaupusi ekspertė į disputą įsitraukia išgirdusi ginčą apie lagaminų turinį… Viešnia nedelsdama pateikia naudingų patarimų, juos vaizdžiai iliustruoja būtų kelionių epizodais, akcentuoja kelionių krypčių įvairovę, jų kokybės ir kainos santykio reikšmę bei su juo sietinus lūkesčius.<br />Linksmas trijų laidos dalyvių disputas apie didžiąsias vasaros atostogas vystomas kaitaliojantis prieštaringiems argumentams, siekiant juos pateisinti arba paneigti: prisimintos artimos ir tolimos išvykos, aktyvaus ir (arba) turiningo poilsio galimybės, taip pat nepamirštos vadinamosios darbostogos ir mityba.<br />Išklausę laidos įrašą, sužinosite, ar ruošimąsi didžiosioms atostogoms įmanoma paversti viltingu malonumu, nes jos gali būti dvejopos – neužmirštamos arba siaubingos. Kviečiame pasidomėti, kaip galėtų vykti jūsų didžioji išvyka iš kasdienybės.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>2792</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Sužadėtuvės ir vestuvės: gintaro šiluma ar deimantų tviskesys?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-suzadetuves-ir-vestuves-gintaro-siluma-ar-deimantu-tviskesys--49841311</link><description><![CDATA[Laidos disputo turinys siejamas su esminiu klausimu: kodėl mėgstame spindesį, norą pasipuikuoti prieš aplinkinius, pasirodyti daug galingesni, turtingesni, nei esame iš tikrųjų, prarasdami šių, bene svarbiausiųjų, ypač – asmeninių, gyvenimo įvykių esmę, paremtą tikrumu, nesumeluotais jausmais ir natūraliais poelgiais?<br />Kokia reikšmė suteikiama daiktiškiesiems simboliams, kokia šventinių apeigų, simbolinių ritualų – sužiedėtuvių ir (arba) vestuvių – turinio reikšmė? Ar visuomet jie turėtų vykti briliantų tviskesio apšviesti? Simbolikai įprasminti ir daiktiškosioms puošmenoms pasirinkti gal pakaktų gintaro, jo skleidžiamos šilumos ir suteikiamų simbolinių reikšmių? Beje, sužinosite, kodėl prisiminta aktorė Merilin Monro...<br />Laidos metafora – juvelyriniai dirbiniai, kuriems suteikiamas simbolio statusas, sudarė prielaidas kilti ginčams, juos vystyti, tačiau, neradus abi disputo puses tenkinančio atsakymo, į jį įtraukiama laidos viešnia ponia Laura Žvinakevičienė – anikvarinių papuošalų ekspertė. Delikačiai, disputą įvardydama esant reikšmingą, ekspertė atskleidžia naujausias sužadėtuvių žiedų pirkimo tendencijas, paaiškina vardinės bižuterijos atgimimo priežastis, tačiau sako, kad brangakmeniai laikui nepavaldūs...<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49841311</guid><pubDate>Wed, 18 May 2022 08:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49841311/2022_05_18_4131_1_20220518114945200.mp3" length="40007442" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos disputo turinys siejamas su esminiu klausimu: kodėl mėgstame spindesį, norą pasipuikuoti prieš aplinkinius, pasirodyti daug galingesni, turtingesni, nei esame iš tikrųjų, prarasdami šių, bene svarbiausiųjų, ypač – asmeninių, gyvenimo įvykių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos disputo turinys siejamas su esminiu klausimu: kodėl mėgstame spindesį, norą pasipuikuoti prieš aplinkinius, pasirodyti daug galingesni, turtingesni, nei esame iš tikrųjų, prarasdami šių, bene svarbiausiųjų, ypač – asmeninių, gyvenimo įvykių esmę, paremtą tikrumu, nesumeluotais jausmais ir natūraliais poelgiais?<br />Kokia reikšmė suteikiama daiktiškiesiems simboliams, kokia šventinių apeigų, simbolinių ritualų – sužiedėtuvių ir (arba) vestuvių – turinio reikšmė? Ar visuomet jie turėtų vykti briliantų tviskesio apšviesti? Simbolikai įprasminti ir daiktiškosioms puošmenoms pasirinkti gal pakaktų gintaro, jo skleidžiamos šilumos ir suteikiamų simbolinių reikšmių? Beje, sužinosite, kodėl prisiminta aktorė Merilin Monro...<br />Laidos metafora – juvelyriniai dirbiniai, kuriems suteikiamas simbolio statusas, sudarė prielaidas kilti ginčams, juos vystyti, tačiau, neradus abi disputo puses tenkinančio atsakymo, į jį įtraukiama laidos viešnia ponia Laura Žvinakevičienė – anikvarinių papuošalų ekspertė. Delikačiai, disputą įvardydama esant reikšmingą, ekspertė atskleidžia naujausias sužadėtuvių žiedų pirkimo tendencijas, paaiškina vardinės bižuterijos atgimimo priežastis, tačiau sako, kad brangakmeniai laikui nepavaldūs...<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>2501</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Ar reikėtų saugoti vaikus nuo gyvenimo realijų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-ar-reiketu-saugoti-vaikus-nuo-gyvenimo-realiju--49755320</link><description><![CDATA[Kaip vertintinas vadinamųjų pažangių mamų požiūris į vaikų auklėjimą ir jų teises, kai sprendžiama apie vaikų dalyvavimą arba ne laidotuvėse, taip pat, sakykime, jiems leidžiant matyti arba nuo jų žvilgsnių slepiant apnuogintą kūną?<br />Rimto disputo verti klausimai, į kuriuos atsakymų laidos vedėjai tikisi rasti ginčydamiesi, tačiau apibendrinimų formuluotes patiki autoritetingam laidos svečiui VU profesoriui, medicinos mokslų daktarui, gydytojui, vaikų ir paauglių psichiatrui, buvusiam Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto nariui Dainiui Pūrui. Svečias teigia, kad visame pasaulyje laužomos ietys, verda aistros siekiant išsiaiškinti, kaip suaugę turėtų bendrauti su vaikais, ką reiškia vaiko teisės ir koks galėtų būti optimalus vaikų auklėjimo modelis. Klausydamiesi laidos įrašo, išgirsite eksperto įžvalgas, jo nuomonę ir tai, kaip sekasi mums Lietuvoje spręsti valstybės ir šeimos santykius. Be kita ko, sužinosite, kodėl tėvai dangstėsi vadinamuoju šventu melu.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49755320</guid><pubDate>Wed, 11 May 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49755320/2022_05_11_4131_1_20220511115254479.mp3" length="42016571" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip vertintinas vadinamųjų pažangių mamų požiūris į vaikų auklėjimą ir jų teises, kai sprendžiama apie vaikų dalyvavimą arba ne laidotuvėse, taip pat, sakykime, jiems leidžiant matyti arba nuo jų žvilgsnių slepiant apnuogintą kūną?&#13;
Rimto disputo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip vertintinas vadinamųjų pažangių mamų požiūris į vaikų auklėjimą ir jų teises, kai sprendžiama apie vaikų dalyvavimą arba ne laidotuvėse, taip pat, sakykime, jiems leidžiant matyti arba nuo jų žvilgsnių slepiant apnuogintą kūną?<br />Rimto disputo verti klausimai, į kuriuos atsakymų laidos vedėjai tikisi rasti ginčydamiesi, tačiau apibendrinimų formuluotes patiki autoritetingam laidos svečiui VU profesoriui, medicinos mokslų daktarui, gydytojui, vaikų ir paauglių psichiatrui, buvusiam Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto nariui Dainiui Pūrui. Svečias teigia, kad visame pasaulyje laužomos ietys, verda aistros siekiant išsiaiškinti, kaip suaugę turėtų bendrauti su vaikais, ką reiškia vaiko teisės ir koks galėtų būti optimalus vaikų auklėjimo modelis. Klausydamiesi laidos įrašo, išgirsite eksperto įžvalgas, jo nuomonę ir tai, kaip sekasi mums Lietuvoje spręsti valstybės ir šeimos santykius. Be kita ko, sužinosite, kodėl tėvai dangstėsi vadinamuoju šventu melu.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>2626</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Kodėl XXI-ame amžiuje turėčiau skaityti knygas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-kodel-xxi-ame-amziuje-tureciau-skaityti-knygas--49651762</link><description><![CDATA[Vystantis technologijoms, formuojasi vadinamasis „skaitmeninės literatūros laukas“. Beveik ne naujiena – elektroninė (kitaip – skaitmeninė) knyga...<br />Kokią skaityti – popierinę ar elektroninę? Kodėl ir ar reikėtų bijoti atitrūkti nuo tradicijų ir ryžtis tapti pažangiu? O gal skaityti knygų išvis nereikėtų, juk yra internetas? Gyvename XXI-ame kompiuterių ir išmaniųjų telefonų amžiuje...Gal popierinės knygos išnyks? Gal jau galime konstatuoti jų mirtį?<br />Kodėl Vytenis pasiūlė atsipeikėti ir neiškirsti dar likusių Lietuvos miškų? Laidoje klausiama, ar interneto tekstų skaitymas, naršymas po jo svetaines, gali būti palyginamas su (popierinės, spausdintos) knygos skaitymu? Vedėjų disputui kaistant, bandoma ieškoti vis naujų argumentų vienas iš kurių – teiginys, kad skaitymas ir visai nesvarbu popieriuje surašyto ar spausdinto teksto, kaip procesas su visais įmanomais poveikiais smegenims, vaizduotei, taip pat analitiniams gebėjimams, niekur nedingsta...Ar tikrai?<br />Kokios nuomonės laidos viešnia ponia Birutė Jonuškaitė – Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė, prozininkė, publicistė ir poetė? Ji sako, kad daug ką lemia mūsų išankstinės nuostatos, vaikystėje tėvų, senelių ir prosenelių įdiegtos vertybės. Pasiklausykite nuoširdžių, atvirų ir prasmingų rašytojos įžvalgų, be kita ko atskleidžiančių daug įdomių, su knygų rašymu susijusių, faktų ir… jausmų.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49651762</guid><pubDate>Wed, 04 May 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49651762/2022_05_04_4131_1_20220504115333262.mp3" length="42181247" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vystantis technologijoms, formuojasi vadinamasis „skaitmeninės literatūros laukas“. Beveik ne naujiena – elektroninė (kitaip – skaitmeninė) knyga...&#13;
Kokią skaityti – popierinę ar elektroninę? Kodėl ir ar reikėtų bijoti atitrūkti nuo tradicijų ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vystantis technologijoms, formuojasi vadinamasis „skaitmeninės literatūros laukas“. Beveik ne naujiena – elektroninė (kitaip – skaitmeninė) knyga...<br />Kokią skaityti – popierinę ar elektroninę? Kodėl ir ar reikėtų bijoti atitrūkti nuo tradicijų ir ryžtis tapti pažangiu? O gal skaityti knygų išvis nereikėtų, juk yra internetas? Gyvename XXI-ame kompiuterių ir išmaniųjų telefonų amžiuje...Gal popierinės knygos išnyks? Gal jau galime konstatuoti jų mirtį?<br />Kodėl Vytenis pasiūlė atsipeikėti ir neiškirsti dar likusių Lietuvos miškų? Laidoje klausiama, ar interneto tekstų skaitymas, naršymas po jo svetaines, gali būti palyginamas su (popierinės, spausdintos) knygos skaitymu? Vedėjų disputui kaistant, bandoma ieškoti vis naujų argumentų vienas iš kurių – teiginys, kad skaitymas ir visai nesvarbu popieriuje surašyto ar spausdinto teksto, kaip procesas su visais įmanomais poveikiais smegenims, vaizduotei, taip pat analitiniams gebėjimams, niekur nedingsta...Ar tikrai?<br />Kokios nuomonės laidos viešnia ponia Birutė Jonuškaitė – Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė, prozininkė, publicistė ir poetė? Ji sako, kad daug ką lemia mūsų išankstinės nuostatos, vaikystėje tėvų, senelių ir prosenelių įdiegtos vertybės. Pasiklausykite nuoširdžių, atvirų ir prasmingų rašytojos įžvalgų, be kita ko atskleidžiančių daug įdomių, su knygų rašymu susijusių, faktų ir… jausmų.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2637</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Lopšinės ir pasakos: ar šiandien vaikams jų vis dar reikia?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-lopsines-ir-pasakos-ar-siandien-vaikams-ju-vis-dar-reikia--49567232</link><description><![CDATA[Kieno ir apie ką nugirstas pokalbis viename Vilniaus parke paskatino disputui apie lopšines ir pasakas? Nors laidos vedėjų ginčas pradedamas aiškinantis galimas sąvokų apibrėžtis, netrukus jis išsivysto į neįprastų argumentų paieškas, siekiant pateisinti pasirinktas pozicijas: kas „už”, kas „prieš” ir, svarbiausia, kodėl vaikams (buvo, bet neaišku ar bus) dainuojamos lopšinės ir sekamos pasakos? Negi vaikai neužaugtų, jeigu būtų auginami neužliūliuojami lopšinių ir neužkamuojami pasakų sukeliamų vaizdinių? Koks jų poveikis kūdikiams, dar tik išvysiantiems pasaulį, ir kokia sekamų ir (arba) skaitomų pasakų nauda vaikui?<br />Disputas apie teigiamą ir neigiamą lopšinių ir pasakų poveikį plėtojamas kaltinant šiuolaikinius tėvelius ir juos pateisinant, pritariant šiuolaikinių technologijų naudojimui ir jį neigiant, palaikant vyrus (tėčius), dainuojančius lopšines ir sekančius pasakas, ir… juos „lengvai” pajuokiant.<br />Pirmą kartą„Prieštarų“ laidoje skamba nuostabi, gyvai studijoje atliekama lopšinė (!), kurią maloniai sutiko padainuoti plačiai visuomenei žinoma viešnia, trijų vaikų mama ponia Loreta Sungailienė - humanitarinių mokslų daktarė, renginių ir televizijos laidų vedėja, folkloro dainininkė, etnomuzikologė. Pasiklausykite jos įžvalgų, įsiklausykite į išsamių, modernų gyvenimo būdą pateisinančių paaiškinimų turinį, atskleidžiantį šeimos tradicijų ir jų paveldo reikšmę. Be to, išgirsite, kokį ketvirtąjį „kūdikį“ šiuo metu augina viešnia, kokią prasmingą veiklą, itin svarbią būsimoms mamytėms, vykdo ir kokie jos pasiūlymai būsimiems sutuoktiniams.<br />Laida skiriama Motinos dienai.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49567232</guid><pubDate>Wed, 27 Apr 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49567232/2022_04_27_4131_1_20220427115342114.mp3" length="42530661" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kieno ir apie ką nugirstas pokalbis viename Vilniaus parke paskatino disputui apie lopšines ir pasakas? Nors laidos vedėjų ginčas pradedamas aiškinantis galimas sąvokų apibrėžtis, netrukus jis išsivysto į neįprastų argumentų paieškas, siekiant...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kieno ir apie ką nugirstas pokalbis viename Vilniaus parke paskatino disputui apie lopšines ir pasakas? Nors laidos vedėjų ginčas pradedamas aiškinantis galimas sąvokų apibrėžtis, netrukus jis išsivysto į neįprastų argumentų paieškas, siekiant pateisinti pasirinktas pozicijas: kas „už”, kas „prieš” ir, svarbiausia, kodėl vaikams (buvo, bet neaišku ar bus) dainuojamos lopšinės ir sekamos pasakos? Negi vaikai neužaugtų, jeigu būtų auginami neužliūliuojami lopšinių ir neužkamuojami pasakų sukeliamų vaizdinių? Koks jų poveikis kūdikiams, dar tik išvysiantiems pasaulį, ir kokia sekamų ir (arba) skaitomų pasakų nauda vaikui?<br />Disputas apie teigiamą ir neigiamą lopšinių ir pasakų poveikį plėtojamas kaltinant šiuolaikinius tėvelius ir juos pateisinant, pritariant šiuolaikinių technologijų naudojimui ir jį neigiant, palaikant vyrus (tėčius), dainuojančius lopšines ir sekančius pasakas, ir… juos „lengvai” pajuokiant.<br />Pirmą kartą„Prieštarų“ laidoje skamba nuostabi, gyvai studijoje atliekama lopšinė (!), kurią maloniai sutiko padainuoti plačiai visuomenei žinoma viešnia, trijų vaikų mama ponia Loreta Sungailienė - humanitarinių mokslų daktarė, renginių ir televizijos laidų vedėja, folkloro dainininkė, etnomuzikologė. Pasiklausykite jos įžvalgų, įsiklausykite į išsamių, modernų gyvenimo būdą pateisinančių paaiškinimų turinį, atskleidžiantį šeimos tradicijų ir jų paveldo reikšmę. Be to, išgirsite, kokį ketvirtąjį „kūdikį“ šiuo metu augina viešnia, kokią prasmingą veiklą, itin svarbią būsimoms mamytėms, vykdo ir kokie jos pasiūlymai būsimiems sutuoktiniams.<br />Laida skiriama Motinos dienai.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2659</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Ar mes jau europiečiai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-ar-mes-jau-europieciai--49489235</link><description><![CDATA[Europos Sąjungoje esame nuo 2004 metų gegužės 1-osios, bet svarstant apie Rytų Europos gyventojų mentalitetą, kyla nemažai klausimų. Vienas iš jų - ar jis vis dar skiriasi nuo to, kurį įsivaizduojame esant civilizuotų Vakarų Europos šalių gyventojams būdingu, vadinamu europiniu mentalitetu?<br />Nesigilindami į sudėtingus politinius ir filosofinius klausimus, laidos vedėjai, kaip įprasta, disputą vysto įvertindami gyvenamąją aplinką „tada“ – iki nepriklausomybės atgavimo ir po, taigi – „dabar“, kuri suprantama ne kaip fizinė, o kaip moralinė-psichologinė, susijusi su žmonių pasaulėjauta, jų pažiūromis, kasdienio bendravimo, elgesio kultūra ir netgi nevaržomai pasirenkamais išvaizdos įvaizdžiais.<br />Ar įmanoma Europos didžiuosiuose miestuose gatve einančią lietuvaitę ar lietuvį iš išvaizdos ar elegesio atskirti nuo tenykčių piliečių? Jeigu taip – kokie skirtumai akivaizdūs, kodėl jie išliko? Jeigu ne – ar tai reiškia, kad mes jau „sueuropėjom“, „suvakarėjom“? Ar tebegalioja šiandien formulė „Mes ir jie“? Ar sustiprėjo mūsų europinė tapatybė, ar išnyko daugybę metų smerkta saviraiškos baimė?<br />Drauge su besiginčijančiais vedėjais į pokalbį įsitraukia, disputą paprašytas apibendrinti, laidos svečias Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas ponas Marius Vaščega. Kokiems teiginiams jis pritarė? Kokius pokyčius akcentavo? Kokios svečio įžvalgos, kurias siejame su vidujinėmis asmens vertybėmis, ir kokie orientyrai, veiksniai mus išlaisvino? Ar atvirumas kitoms kultūroms – prielaida prarasti savąją?<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49489235</guid><pubDate>Wed, 20 Apr 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49489235/2022_04_20_4131_1_20220420115022309.mp3" length="41175220" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Europos Sąjungoje esame nuo 2004 metų gegužės 1-osios, bet svarstant apie Rytų Europos gyventojų mentalitetą, kyla nemažai klausimų. Vienas iš jų - ar jis vis dar skiriasi nuo to, kurį įsivaizduojame esant civilizuotų Vakarų Europos šalių gyventojams...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Europos Sąjungoje esame nuo 2004 metų gegužės 1-osios, bet svarstant apie Rytų Europos gyventojų mentalitetą, kyla nemažai klausimų. Vienas iš jų - ar jis vis dar skiriasi nuo to, kurį įsivaizduojame esant civilizuotų Vakarų Europos šalių gyventojams būdingu, vadinamu europiniu mentalitetu?<br />Nesigilindami į sudėtingus politinius ir filosofinius klausimus, laidos vedėjai, kaip įprasta, disputą vysto įvertindami gyvenamąją aplinką „tada“ – iki nepriklausomybės atgavimo ir po, taigi – „dabar“, kuri suprantama ne kaip fizinė, o kaip moralinė-psichologinė, susijusi su žmonių pasaulėjauta, jų pažiūromis, kasdienio bendravimo, elgesio kultūra ir netgi nevaržomai pasirenkamais išvaizdos įvaizdžiais.<br />Ar įmanoma Europos didžiuosiuose miestuose gatve einančią lietuvaitę ar lietuvį iš išvaizdos ar elegesio atskirti nuo tenykčių piliečių? Jeigu taip – kokie skirtumai akivaizdūs, kodėl jie išliko? Jeigu ne – ar tai reiškia, kad mes jau „sueuropėjom“, „suvakarėjom“? Ar tebegalioja šiandien formulė „Mes ir jie“? Ar sustiprėjo mūsų europinė tapatybė, ar išnyko daugybę metų smerkta saviraiškos baimė?<br />Drauge su besiginčijančiais vedėjais į pokalbį įsitraukia, disputą paprašytas apibendrinti, laidos svečias Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas ponas Marius Vaščega. Kokiems teiginiams jis pritarė? Kokius pokyčius akcentavo? Kokios svečio įžvalgos, kurias siejame su vidujinėmis asmens vertybėmis, ir kokie orientyrai, veiksniai mus išlaisvino? Ar atvirumas kitoms kultūroms – prielaida prarasti savąją?<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>2574</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Ar pavyktų išgyventi bado metu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-ar-pavyktu-isgyventi-bado-metu--49422045</link><description><![CDATA[Sunku patikėti, bet su bado problema pasaulyje tenka gyventi ir kovoti daugiau nei 8-iems šimtams milijonų žmonių. Badas žmoniją ištikęs daugelį kartų, įvairiose šalyse ir dėl įvairių priežasčių, o su maisto stoka susijusios problemos nesibaigia dar ir šiandien…<br />Laidoje, kurioje vedėjų ginčo klausėsi ponia Gražina Kadžytė – žinoma lietuvos žurnalistė, etnologė, tautosakininkė ir ilgametė radijo laidų vedėja - visi pašnekovai, išsakydami savo nuomones apie galimybes išgyventi ištikus badui, be kita ko gilinasi į paties reiškinio – bado – sąvokos turinį, kviečia įsivaizduoti, kaip ir kokiomis aplinkybėmis žmonėms galėtų pavykti išsigelbėti nuo bado, jeigu ši nelaimė, neduok Dieve, juos kada užkluptų...Ginčo metu užsimenama apie vadinamuosius bado streikus - badavimą kaip protesto raišką, taip pat kaip nenugalimą jėgą ir svarbiausiąjį išgyvenimo veiksnį – vandens poveikį.<br />Laidos viešnia sako, kad klausantis disputo, jai iškilo daug vaizdinių ir išsamų komentarą pradeda cituodama visiems gerai žinomus maldos žodžius: „Nuo bado, karo ir maro saugok mus, Viešpatie“. Sužinosite, kur Lietuvoje, kitose šalyse, ištikus nelaimėms, visų pirma – badui, kokio maisto ir kur buvo kaupiamos atsargos, taip pat išgirsite naudingus patarimus, susijusius su ypatingomis augalų savybėmis. Pasak viešnios, bado metams reikia pasiruošti; ji mini skaitytus, badą išgyvenusių žmonių, atsiminimus, grožinės literatūros kūrinius ir mums siūlo neišlepti. Kada ir kodėl buvo sakoma „Iki šviežios žolės pritempk - gyvensi sveikas ir laimingas“? Pasiklausykite skaidrios nuotaikos disputo apie užklumpančias, labai liūdnas gyvenimo aplinkybes...<br />Primename, kad jūsų pasiūlymų apie pageidaujamas „Prieštarų“ laidų temas laukiame interneto adresu <a href="mailto:priestaros@lrt.lt">priestaros@lrt.lt</a><br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49422045</guid><pubDate>Wed, 13 Apr 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49422045/2022_04_13_4131_1_20220413115630222.mp3" length="45062658" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sunku patikėti, bet su bado problema pasaulyje tenka gyventi ir kovoti daugiau nei 8-iems šimtams milijonų žmonių. Badas žmoniją ištikęs daugelį kartų, įvairiose šalyse ir dėl įvairių priežasčių, o su maisto stoka susijusios problemos nesibaigia dar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sunku patikėti, bet su bado problema pasaulyje tenka gyventi ir kovoti daugiau nei 8-iems šimtams milijonų žmonių. Badas žmoniją ištikęs daugelį kartų, įvairiose šalyse ir dėl įvairių priežasčių, o su maisto stoka susijusios problemos nesibaigia dar ir šiandien…<br />Laidoje, kurioje vedėjų ginčo klausėsi ponia Gražina Kadžytė – žinoma lietuvos žurnalistė, etnologė, tautosakininkė ir ilgametė radijo laidų vedėja - visi pašnekovai, išsakydami savo nuomones apie galimybes išgyventi ištikus badui, be kita ko gilinasi į paties reiškinio – bado – sąvokos turinį, kviečia įsivaizduoti, kaip ir kokiomis aplinkybėmis žmonėms galėtų pavykti išsigelbėti nuo bado, jeigu ši nelaimė, neduok Dieve, juos kada užkluptų...Ginčo metu užsimenama apie vadinamuosius bado streikus - badavimą kaip protesto raišką, taip pat kaip nenugalimą jėgą ir svarbiausiąjį išgyvenimo veiksnį – vandens poveikį.<br />Laidos viešnia sako, kad klausantis disputo, jai iškilo daug vaizdinių ir išsamų komentarą pradeda cituodama visiems gerai žinomus maldos žodžius: „Nuo bado, karo ir maro saugok mus, Viešpatie“. Sužinosite, kur Lietuvoje, kitose šalyse, ištikus nelaimėms, visų pirma – badui, kokio maisto ir kur buvo kaupiamos atsargos, taip pat išgirsite naudingus patarimus, susijusius su ypatingomis augalų savybėmis. Pasak viešnios, bado metams reikia pasiruošti; ji mini skaitytus, badą išgyvenusių žmonių, atsiminimus, grožinės literatūros kūrinius ir mums siūlo neišlepti. Kada ir kodėl buvo sakoma „Iki šviežios žolės pritempk - gyvensi sveikas ir laimingas“? Pasiklausykite skaidrios nuotaikos disputo apie užklumpančias, labai liūdnas gyvenimo aplinkybes...<br />Primename, kad jūsų pasiūlymų apie pageidaujamas „Prieštarų“ laidų temas laukiame interneto adresu <a href="mailto:priestaros@lrt.lt">priestaros@lrt.lt</a><br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2817</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Kas triumfuoja mūsų keliuose – „ereliai“ ar džentelmenai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-kas-triumfuoja-musu-keliuose-ereliai-ar-dzentelmenai--49339372</link><description><![CDATA[Ar jums teko girdėti, kad daugeliui vyrų potraukis automobiliui ar motociklui daugelį kartų savo stiprumu baisesnis virusas už koronavirusą? Kaip vertintini greičio mėgėjai, nepaisantys eismo taisyklių? Kas sugalvojo „kelių erelio“ pavadinimą, laikomą savotišku „titulu“? Kaip galėtume ar turėtume vadinti gražiosios lyties atstoves, kurių vairavimo įgūdžiai stebina eismo dalyvius, tačiau nebūtinai visuomet teigiamai?<br />Laidos disputas vystomas išsakant pateisinančius ir smerkiančius požiūrius į virtuozišką transporto priemonių valdymą bei vairavimo manierą. Kokia vairuotojo (-jos) saviraiška priimtina, o kokia ne ir kodėl? Ką iš tiesų reiškia dvižodžiai „kelių džentelmenai“ ir „kelių ereliai“, kaip jie turėtų būti atpažįstami keliuose ir kaip reikėtų suprasti „kuris yra kuris“?<br />Nesugebėdami patys išsipainioti iš ginčo verpeto, laidos vedėjai įvertinti ginčą ir išsakyti savo nuomonę prašo Lietuvos automobilių sporto federacijos viceprezidento, automobilių sporto lenktynininko, dalyvaujančio Dakaro ralio lenktynėse, pono Vaidoto Žalos, kuris šypsodamasis, be kita ko sako, kad įprastai vengia kalbėti saugaus eismo temomis, bet šįkart…sutinka. Sužinosite, ar mūsų visuomenė tolerantiška improvizacijoms, taip pat - kokioje šalyje talentingam lenktynininkui būtų vairuoti smagiau, kokia jo nuomonė apie sportinius bei išskirtinius automobilius keliuose. Šioje laidoje - apie visa tai, neužmirštant atvirų, su profesija susijusių, prisipažinimų…<br />Jūsų pasiūlymų apie pageidaujamas „Prieštarų“ laidų temas laukiame interneto adresu <a href="mailto:priestaros@lrt.lt">priestaros@lrt.lt</a><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49339372</guid><pubDate>Wed, 06 Apr 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49339372/2022_04_06_4131_1_20220406115208293.mp3" length="40728421" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar jums teko girdėti, kad daugeliui vyrų potraukis automobiliui ar motociklui daugelį kartų savo stiprumu baisesnis virusas už koronavirusą? Kaip vertintini greičio mėgėjai, nepaisantys eismo taisyklių? Kas sugalvojo „kelių erelio“ pavadinimą, laikomą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar jums teko girdėti, kad daugeliui vyrų potraukis automobiliui ar motociklui daugelį kartų savo stiprumu baisesnis virusas už koronavirusą? Kaip vertintini greičio mėgėjai, nepaisantys eismo taisyklių? Kas sugalvojo „kelių erelio“ pavadinimą, laikomą savotišku „titulu“? Kaip galėtume ar turėtume vadinti gražiosios lyties atstoves, kurių vairavimo įgūdžiai stebina eismo dalyvius, tačiau nebūtinai visuomet teigiamai?<br />Laidos disputas vystomas išsakant pateisinančius ir smerkiančius požiūrius į virtuozišką transporto priemonių valdymą bei vairavimo manierą. Kokia vairuotojo (-jos) saviraiška priimtina, o kokia ne ir kodėl? Ką iš tiesų reiškia dvižodžiai „kelių džentelmenai“ ir „kelių ereliai“, kaip jie turėtų būti atpažįstami keliuose ir kaip reikėtų suprasti „kuris yra kuris“?<br />Nesugebėdami patys išsipainioti iš ginčo verpeto, laidos vedėjai įvertinti ginčą ir išsakyti savo nuomonę prašo Lietuvos automobilių sporto federacijos viceprezidento, automobilių sporto lenktynininko, dalyvaujančio Dakaro ralio lenktynėse, pono Vaidoto Žalos, kuris šypsodamasis, be kita ko sako, kad įprastai vengia kalbėti saugaus eismo temomis, bet šįkart…sutinka. Sužinosite, ar mūsų visuomenė tolerantiška improvizacijoms, taip pat - kokioje šalyje talentingam lenktynininkui būtų vairuoti smagiau, kokia jo nuomonė apie sportinius bei išskirtinius automobilius keliuose. Šioje laidoje - apie visa tai, neužmirštant atvirų, su profesija susijusių, prisipažinimų…<br />Jūsų pasiūlymų apie pageidaujamas „Prieštarų“ laidų temas laukiame interneto adresu <a href="mailto:priestaros@lrt.lt">priestaros@lrt.lt</a><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2546</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Turiu daug, noriu dar daugiau – ar egzistuoja saikas XXI amžiuje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-turiu-daug-noriu-dar-daugiau-ar-egzistuoja-saikas-xxi-amziuje--49249654</link><description><![CDATA[Laidos ginčo turinys sudarytas siekiant atsakyti į daugelį su vartojimu (naudojimu) susijusių klausimų, kuriuos iš esmės aprėpia svarbiausias - ar egzistuoja saikas XXI-amžiuje? Mūsų gyvenamas laikmetis – vartojimo (naudojimo) pagundų metas: retas kuris pajėgia atsispirti pagundai skaniai ir daug, neribojant apetito, pavalgyti, ką nors daiktiško, neribojant norų, įsigyti. Kitaip tariant, iškyla dilema – išlaidauti savo malonumui ar pirkti daiktus, juos kaupti, bet nesinaudoti? Jeigu apsispręsta išlaidauti arba taupyti, kaupti, tai su saiku ar be? Kada sustoti? Kodėl tokie platūs ir kartais nepasiteisinami, netgi neįgyvendinami mūsų užmojai, norai?<br />Tai tik dalis gyvenimiškų, su vartotojiška kultūra susijusių, klausimų, kurie laidoje aptariami ir atsakymų į juos ieškoma kartu su viešnia ponia Rūta Vainiene - Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktore, teigiančia, kad ekonomistai konkrečių atsakymų į šiuos klausimus neturi, nes žmogus gimsta su noru gyventi geriau. Žmonės siekia turėti vis daugiau ir daugiau, kai yra gerai – galvoja, kad taip visą laiką ir bus. Kodėl prarandamas saiko jausmas? Ar, aplinkybėms pasikeitus, pavyktų prisitaikyti? Pasiklausykite aistringo disputo ir labai įdomių ekspertės įžvalgų.<br />Norime pranešti, kad šiol jūsų pasiūlymų apie pageidaujamas „Prieštarų“ laidų temas lauksime interneto adresu <a href="mailto:priestaros@lrt.lt">priestaros@lrt.lt</a>.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49249654</guid><pubDate>Wed, 30 Mar 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49249654/2022_03_30_4131_1_20220330112711845.mp3" length="44275233" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos ginčo turinys sudarytas siekiant atsakyti į daugelį su vartojimu (naudojimu) susijusių klausimų, kuriuos iš esmės aprėpia svarbiausias - ar egzistuoja saikas XXI-amžiuje? Mūsų gyvenamas laikmetis – vartojimo (naudojimo) pagundų metas: retas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos ginčo turinys sudarytas siekiant atsakyti į daugelį su vartojimu (naudojimu) susijusių klausimų, kuriuos iš esmės aprėpia svarbiausias - ar egzistuoja saikas XXI-amžiuje? Mūsų gyvenamas laikmetis – vartojimo (naudojimo) pagundų metas: retas kuris pajėgia atsispirti pagundai skaniai ir daug, neribojant apetito, pavalgyti, ką nors daiktiško, neribojant norų, įsigyti. Kitaip tariant, iškyla dilema – išlaidauti savo malonumui ar pirkti daiktus, juos kaupti, bet nesinaudoti? Jeigu apsispręsta išlaidauti arba taupyti, kaupti, tai su saiku ar be? Kada sustoti? Kodėl tokie platūs ir kartais nepasiteisinami, netgi neįgyvendinami mūsų užmojai, norai?<br />Tai tik dalis gyvenimiškų, su vartotojiška kultūra susijusių, klausimų, kurie laidoje aptariami ir atsakymų į juos ieškoma kartu su viešnia ponia Rūta Vainiene - Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktore, teigiančia, kad ekonomistai konkrečių atsakymų į šiuos klausimus neturi, nes žmogus gimsta su noru gyventi geriau. Žmonės siekia turėti vis daugiau ir daugiau, kai yra gerai – galvoja, kad taip visą laiką ir bus. Kodėl prarandamas saiko jausmas? Ar, aplinkybėms pasikeitus, pavyktų prisitaikyti? Pasiklausykite aistringo disputo ir labai įdomių ekspertės įžvalgų.<br />Norime pranešti, kad šiol jūsų pasiūlymų apie pageidaujamas „Prieštarų“ laidų temas lauksime interneto adresu <a href="mailto:priestaros@lrt.lt">priestaros@lrt.lt</a>.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2768</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Televizorius: draugas ar priešas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-televizorius-draugas-ar-priesas--49165166</link><description><![CDATA[Laidos disputui pasirinktas lyg ir įprastas, tačiau prieštaringai vertinamas, mūsų kasdienybės reiškinys – televizoriaus žiūrėjimas kaip laiko leidimo būdas, kuris šį, vis modernėjantį įrenginį, „paverčia“ mūsų draugu arba... priešu.<br />Žiūrėti televizorių ar ne – asmenininis kiekvieno pasirinkimas, priklausantis nuo daugelio veiksnių – amžiaus, pomėgių arba domėjimosi sričių, taip pat paveikumo įspūdžiams bei daugelio kitų. Vieniems televizorius – draugas, kitiems – priešas; kiltų klausimas kam ir kodėl?<br />Sumanyta laidos dramaturgija ypač palanki disputui, ieškant galbūt ne vienintelio atsakymo į esminius, su šia tema susijusius, klausimus.<br />Atrodytų, kad nežiūrintieji televizoriaus gali būti laikomi jį žiūrinčiųjų savivertės žemintojais, nes jie didžiuojasi tuo, kad nežiūri ir mano esą pažangūs, labiau išsilavinę...Ar tikrai taip yra? Gal jie slapukauja ir vengia būti pavadinti snobais? Kokios televizijos programos žiūrėtinos, kiek laiko joms reikėtų skirti, kokio amžiaus vaikams, kaip turėtų elgtis tėvai, norėdami kontroliuoti priešais televizorių ar kitų modernių įrenginių ekranus jų leidžiamą laiką?<br />Į šiuos ir kitus laidoje aptariamus klausimus išgirsite kiek neįprastus ir labai naudingus atsakymus, jeigu įsiklausysite į viešnios, karo psichologės, Geštalto psichoterapeutės ponios Karolinos Puzinaitės įžvalgas ir komentarus. Ji sako, kad mūsų smegenys gali būti traumatizuojamos, jeigu pamatome žiaurių vaizdų antplūdį, [erzinančią] girdimą informaciją, kuri gali sukelti „vidinį karą su savimi“ ir pabrėžia, svarbiausia – ugdyti sąmoningumą.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49165166</guid><pubDate>Wed, 23 Mar 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49165166/2022_03_23_4131_1_20220323115424671.mp3" length="42993760" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos disputui pasirinktas lyg ir įprastas, tačiau prieštaringai vertinamas, mūsų kasdienybės reiškinys – televizoriaus žiūrėjimas kaip laiko leidimo būdas, kuris šį, vis modernėjantį įrenginį, „paverčia“ mūsų draugu arba... priešu.&#13;
Žiūrėti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos disputui pasirinktas lyg ir įprastas, tačiau prieštaringai vertinamas, mūsų kasdienybės reiškinys – televizoriaus žiūrėjimas kaip laiko leidimo būdas, kuris šį, vis modernėjantį įrenginį, „paverčia“ mūsų draugu arba... priešu.<br />Žiūrėti televizorių ar ne – asmenininis kiekvieno pasirinkimas, priklausantis nuo daugelio veiksnių – amžiaus, pomėgių arba domėjimosi sričių, taip pat paveikumo įspūdžiams bei daugelio kitų. Vieniems televizorius – draugas, kitiems – priešas; kiltų klausimas kam ir kodėl?<br />Sumanyta laidos dramaturgija ypač palanki disputui, ieškant galbūt ne vienintelio atsakymo į esminius, su šia tema susijusius, klausimus.<br />Atrodytų, kad nežiūrintieji televizoriaus gali būti laikomi jį žiūrinčiųjų savivertės žemintojais, nes jie didžiuojasi tuo, kad nežiūri ir mano esą pažangūs, labiau išsilavinę...Ar tikrai taip yra? Gal jie slapukauja ir vengia būti pavadinti snobais? Kokios televizijos programos žiūrėtinos, kiek laiko joms reikėtų skirti, kokio amžiaus vaikams, kaip turėtų elgtis tėvai, norėdami kontroliuoti priešais televizorių ar kitų modernių įrenginių ekranus jų leidžiamą laiką?<br />Į šiuos ir kitus laidoje aptariamus klausimus išgirsite kiek neįprastus ir labai naudingus atsakymus, jeigu įsiklausysite į viešnios, karo psichologės, Geštalto psichoterapeutės ponios Karolinos Puzinaitės įžvalgas ir komentarus. Ji sako, kad mūsų smegenys gali būti traumatizuojamos, jeigu pamatome žiaurių vaizdų antplūdį, [erzinančią] girdimą informaciją, kuri gali sukelti „vidinį karą su savimi“ ir pabrėžia, svarbiausia – ugdyti sąmoningumą.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>2688</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Ar blogį įmanoma nugalėti gerumu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-ar-blogi-imanoma-nugaleti-gerumu--49077888</link><description><![CDATA[Ar blogį įmanoma nugalėti gerumu? Į šį, žmoniją kankinantį, klausimą „Prieštarų“ laidoje atsakymų ieško kartu su visuomenei gerai žinoma viešnia – Lietuvos nepriklausomybės akto signatare, aktore Nijole Oželyte.<br />Blogio prieš gėrį ir atvirkščiai „kovos laukas“ tiesiog neaprėpiamas. Ši kova, tai reiškinys, kurio žmonijos istorijoje, sakytume, apstu ir ši kova – nuolatinė, bet visgi blogį nugalėti gal ir būtų įmanoma, jeigu būtų vadovaujamasi tikrosiomis žmogiškomis vertybėmis. Ar atsimenate, ką, pasak Biblijos, Dievas perdavė Mozei ant Sinajaus kalno?<br />Dvipusė formulė – „blogis–gėris“ kaip priešingybių pora ir kaip socialiniai fenomenai; jų suvokimas gali būti konstatuojamas ne tik realiame žmonių gyvenime (karai), bet ir jų vizijose, sapnuose (velniai, kiti blogio simboliai…), kūrybinėje žmonių saviraiškoje (puolamųjų ginklų kūrimas, jų tobulinimas, taip pat siaubo filmų kūrimas…), religijose (inkvizija), taip pat “blogis-gėris” gali būti suprantami, kaip fizinių (kūno) ir (arba) dvasinių (sielos) malonumų ir kančių priešprieša. Nejaugi galėtume naiviai tikėtis, kad barbarai, taigi – blogis, kada nors išnyks?! Vienas iš laidos vedėjų sako, kad blogis negali triumfuoti ten, kur protaujama, kur galioja empatija ir kūrybingumas.<br />Garbinga laidos viešnia, nesidangstydama užuominomis ir metaforomis, sako, kad gėrio ir blogio nėra išvis; yra [žmonių] išsivystymo lygis. Pasak jos, bet kokio veiksmo kokybę lemia to veiksmo motyvas. Pateikdama netikėtus pavyzdžius, viešnia laidos temą sieja su mūsų dienų aktualijomis, atvirai išreikšdama savąją nuomonę.<br />Kodėl [žmogaus] protas nėra joks gėris? Kodėl būta ir esama mokslininkų, sudeginančių savuosius atradimus? Kviečiame pasiklausyti mūsų kasdienėje aplinkoje retai girdimų įžvalgų.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49077888</guid><pubDate>Wed, 16 Mar 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49077888/2022_03_16_4131_1_20220316115132924.mp3" length="42001525" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar blogį įmanoma nugalėti gerumu? Į šį, žmoniją kankinantį, klausimą „Prieštarų“ laidoje atsakymų ieško kartu su visuomenei gerai žinoma viešnia – Lietuvos nepriklausomybės akto signatare, aktore Nijole Oželyte.&#13;
Blogio prieš gėrį ir atvirkščiai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar blogį įmanoma nugalėti gerumu? Į šį, žmoniją kankinantį, klausimą „Prieštarų“ laidoje atsakymų ieško kartu su visuomenei gerai žinoma viešnia – Lietuvos nepriklausomybės akto signatare, aktore Nijole Oželyte.<br />Blogio prieš gėrį ir atvirkščiai „kovos laukas“ tiesiog neaprėpiamas. Ši kova, tai reiškinys, kurio žmonijos istorijoje, sakytume, apstu ir ši kova – nuolatinė, bet visgi blogį nugalėti gal ir būtų įmanoma, jeigu būtų vadovaujamasi tikrosiomis žmogiškomis vertybėmis. Ar atsimenate, ką, pasak Biblijos, Dievas perdavė Mozei ant Sinajaus kalno?<br />Dvipusė formulė – „blogis–gėris“ kaip priešingybių pora ir kaip socialiniai fenomenai; jų suvokimas gali būti konstatuojamas ne tik realiame žmonių gyvenime (karai), bet ir jų vizijose, sapnuose (velniai, kiti blogio simboliai…), kūrybinėje žmonių saviraiškoje (puolamųjų ginklų kūrimas, jų tobulinimas, taip pat siaubo filmų kūrimas…), religijose (inkvizija), taip pat “blogis-gėris” gali būti suprantami, kaip fizinių (kūno) ir (arba) dvasinių (sielos) malonumų ir kančių priešprieša. Nejaugi galėtume naiviai tikėtis, kad barbarai, taigi – blogis, kada nors išnyks?! Vienas iš laidos vedėjų sako, kad blogis negali triumfuoti ten, kur protaujama, kur galioja empatija ir kūrybingumas.<br />Garbinga laidos viešnia, nesidangstydama užuominomis ir metaforomis, sako, kad gėrio ir blogio nėra išvis; yra [žmonių] išsivystymo lygis. Pasak jos, bet kokio veiksmo kokybę lemia to veiksmo motyvas. Pateikdama netikėtus pavyzdžius, viešnia laidos temą sieja su mūsų dienų aktualijomis, atvirai išreikšdama savąją nuomonę.<br />Kodėl [žmogaus] protas nėra joks gėris? Kodėl būta ir esama mokslininkų, sudeginančių savuosius atradimus? Kviečiame pasiklausyti mūsų kasdienėje aplinkoje retai girdimų įžvalgų.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2626</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Žurnalistika: ar yra atsakomybės ribos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-zurnalistika-ar-yra-atsakomybes-ribos--49002404</link><description><![CDATA[Žvelgiant iš socialinės atsakomybės perspektyvos, žurnalistų darbas kritikuojamas itin aktyviai. Nesigilindami į socialinę kritikuojančiųjų sudėtį, sekdami laidų dramaturgija, laidos vedėjai vysto disputą, prieš tai teigdami, kad žurnalistų nuomonė neturėtų būti nei iš anksto suformuluota, nei tendencinga, nei palanki informacijos užsakovui arba palanki tik vienai visuomenės grupei.<br />Kokios (asmeninės) atsakomybės visuomenė gali reikalauti ir (arba) tikėtis iš profesionalių žurnalistų? Ar viešai jų atžvilgiu laidoma kritika tėra tik menko išsilavinimo asmenų susireikšminimo išraiška, o posakis „Kas sumoka, tas ir muziką užsako“ žurnalistams netaikytinas? Ar gali būti ryžtamasi rizikuoti asmeniniu (žurnalisto-profesionalo) autoritetu ir kodėl teigiama, kad sensacinga medžiaga yra labiau vertinama, negu kokių nors, kad ir labai gerų, intencijų ar įvykių paviešinimas? Laidoje, be kita ko, aptariamas audiovizualinės informacijos poveikis visuomenei, ginčijamasi dėl galimai žurnalistams daromo „spaudimo“, svarstoma ar žurnalistų produkcija parduodama ar atiduodama?<br />Ką apie žurnalistų darbą ir atsakomybę mano laidos svečias ponas Andrius Vaišnys - Vilniaus universiteto profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, žurnalistas, publicistas, scenaristas, knygų autorius, kurio nuomone abu vedėjai „sėdi skirtingose valtyse“? Pasiklausykite disputo ir sužinokite, ar garbingam svečiui, akcentuojančiam pasirinkimo galimybės prabangą, pavyks juos „įsodinti į vieną valtį“...<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49002404</guid><pubDate>Wed, 09 Mar 2022 09:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49002404/2022_03_09_4131_1_20220309115213003.mp3" length="41229554" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žvelgiant iš socialinės atsakomybės perspektyvos, žurnalistų darbas kritikuojamas itin aktyviai. Nesigilindami į socialinę kritikuojančiųjų sudėtį, sekdami laidų dramaturgija, laidos vedėjai vysto disputą, prieš tai teigdami, kad žurnalistų nuomonė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žvelgiant iš socialinės atsakomybės perspektyvos, žurnalistų darbas kritikuojamas itin aktyviai. Nesigilindami į socialinę kritikuojančiųjų sudėtį, sekdami laidų dramaturgija, laidos vedėjai vysto disputą, prieš tai teigdami, kad žurnalistų nuomonė neturėtų būti nei iš anksto suformuluota, nei tendencinga, nei palanki informacijos užsakovui arba palanki tik vienai visuomenės grupei.<br />Kokios (asmeninės) atsakomybės visuomenė gali reikalauti ir (arba) tikėtis iš profesionalių žurnalistų? Ar viešai jų atžvilgiu laidoma kritika tėra tik menko išsilavinimo asmenų susireikšminimo išraiška, o posakis „Kas sumoka, tas ir muziką užsako“ žurnalistams netaikytinas? Ar gali būti ryžtamasi rizikuoti asmeniniu (žurnalisto-profesionalo) autoritetu ir kodėl teigiama, kad sensacinga medžiaga yra labiau vertinama, negu kokių nors, kad ir labai gerų, intencijų ar įvykių paviešinimas? Laidoje, be kita ko, aptariamas audiovizualinės informacijos poveikis visuomenei, ginčijamasi dėl galimai žurnalistams daromo „spaudimo“, svarstoma ar žurnalistų produkcija parduodama ar atiduodama?<br />Ką apie žurnalistų darbą ir atsakomybę mano laidos svečias ponas Andrius Vaišnys - Vilniaus universiteto profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, žurnalistas, publicistas, scenaristas, knygų autorius, kurio nuomone abu vedėjai „sėdi skirtingose valtyse“? Pasiklausykite disputo ir sužinokite, ar garbingam svečiui, akcentuojančiam pasirinkimo galimybės prabangą, pavyks juos „įsodinti į vieną valtį“...<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>2577</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Kovo 8-osios šventė: švęsti ar ne?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-kovo-8-osios-svente-svesti-ar-ne--48920684</link><description><![CDATA[Švęsti Kovo 8-ąją ar ne? Tai prieštaringas klausimas, į kurį atsakyti vienareikšmiškai bandoma seniai, tačiau vienintelio atsakymo vis nerandama arba neįmanoma rasti. Šioms paieškoms skirtoje laidoje, išlaikant įprastą, ginču pagrįstą dramaturgiją, bandoma atrasti ir įvardyti istorines priežastis, aplinkybes ir veiksnius, lėmusius požiūrį į metų dieną, kurią daugelis vyresniosios kartos atstovų asocijuoja su mūsų šalies okupacija netolimoje praeityje.<br />Paini, ne visiems priimtina šventės kilmės ir įteisinimo istorija, taip pat nevienareikšmiškai suprantamas jos turinys ir būtas sureikšminimas, nedomina jaunimo, nors daugelyje pasaulio šalių šios dienos minėjimas ir (arba) šventimas vis dar atrodo reikšmingas kovojantiems už lygias visų piliečių galimybes, ypač už moterų teises. Labai skaudu, bet akivaizdu, kad šiais metais ši diena – puiki proga visiems susitelkti ir moraliai palaikyti agresoriaus užpultos Ukrainos moteris, joms pareikšti gilia užuojautą.<br /><br />Kaip galėtų būti minima ir (arba) švenčiama Kovo 8-oji, jeigu to neatsisakoma? Kaip laidos temą ir vedėjų disputą komentuoja viešnia ponia Margarita Jankauskaitė – humanitarinių mokslų daktarė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė, kuri sako, kad valstybėje, kilus krizėms, į aukščiausias pareigas išrenkamos moterys?<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48920684</guid><pubDate>Wed, 02 Mar 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48920684/2022_03_02_4131_1_20220302115051352.mp3" length="41307713" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Švęsti Kovo 8-ąją ar ne? Tai prieštaringas klausimas, į kurį atsakyti vienareikšmiškai bandoma seniai, tačiau vienintelio atsakymo vis nerandama arba neįmanoma rasti. Šioms paieškoms skirtoje laidoje, išlaikant įprastą, ginču pagrįstą dramaturgiją,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Švęsti Kovo 8-ąją ar ne? Tai prieštaringas klausimas, į kurį atsakyti vienareikšmiškai bandoma seniai, tačiau vienintelio atsakymo vis nerandama arba neįmanoma rasti. Šioms paieškoms skirtoje laidoje, išlaikant įprastą, ginču pagrįstą dramaturgiją, bandoma atrasti ir įvardyti istorines priežastis, aplinkybes ir veiksnius, lėmusius požiūrį į metų dieną, kurią daugelis vyresniosios kartos atstovų asocijuoja su mūsų šalies okupacija netolimoje praeityje.<br />Paini, ne visiems priimtina šventės kilmės ir įteisinimo istorija, taip pat nevienareikšmiškai suprantamas jos turinys ir būtas sureikšminimas, nedomina jaunimo, nors daugelyje pasaulio šalių šios dienos minėjimas ir (arba) šventimas vis dar atrodo reikšmingas kovojantiems už lygias visų piliečių galimybes, ypač už moterų teises. Labai skaudu, bet akivaizdu, kad šiais metais ši diena – puiki proga visiems susitelkti ir moraliai palaikyti agresoriaus užpultos Ukrainos moteris, joms pareikšti gilia užuojautą.<br /><br />Kaip galėtų būti minima ir (arba) švenčiama Kovo 8-oji, jeigu to neatsisakoma? Kaip laidos temą ir vedėjų disputą komentuoja viešnia ponia Margarita Jankauskaitė – humanitarinių mokslų daktarė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė, kuri sako, kad valstybėje, kilus krizėms, į aukščiausias pareigas išrenkamos moterys?<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>2582</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Vyro apranga: naujas, šiuolaikinis vyriškumo supratimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-vyro-apranga-naujas-siuolaikinis-vyriskumo-supratimas--48840949</link><description><![CDATA[Ar šiuolaikinio vyro išvaizda, o ypač - apranga, galėtų kelti ginčų? Jeigu taip, tai koks jų turinys? Modernaus vyriškumo apibūdinimas vis dar nėra aiškiai suprastas, bet su juo susiję komentarai - jautri, vyriško pažeidiamumo baimes atskleidžianti tema. Smerkti ar ne tuos, kurie nori išsiskirti iš minios? Gal išties, įgyvendinant šiuos norus, peržengtos visuomenei suprantamos ribos ir dar XVIII-ame amžiuje suklestėjęs vyrų maivymasis ir perteklinė savipuoša (artima sceniniam įvaizdžiui) XXI-ajame amžiuje taps, o gal jau tapo, vienu iš vyriškumo požymių? Negi saviraiškai ir nevaržomai savikūrai ketinama „užmauti apynasrį“? Ar galima pritarti nuomonei, kad gražiausias vyriško vyro aspektas – jame slypintis moteriškumas(!), o elegantiškiausias visų laikų vyro apdaras – klasikiniu vadinamas kostiumas? Vienas iš vedėjų jį išdrįsta pavadinti „futliaru“ ir kviečia (visus) šiuolaikinį vyrą išvaduoti iš „klasikos pančių“.<br />Ginčytinų klausimų daugybė, galimų argumentų „už“ ir „prieš“ – taip pat.<br />Kaip disputo metu išsakytas nuomones apie vyriškumo „ženklus“ įvertino laidos svečias ponas Vsevolodas Steblecovas – verslininkas ir...korektiškos vyrų išvaizdos žinovas? Pasak jo, dabar esame „pakibę“ tarp senojo ir naujojo pasaulių, o mūsų laikmetis primena chaosą, kuris kada nors „suras“ savąją tvarką...<br /><br />Laidos vedėjai ir autoriai Eugenijus Skerstonas ir Vyrtenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48840949</guid><pubDate>Wed, 23 Feb 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48840949/2022_02_23_4131_1_20220223114730258.mp3" length="38233623" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar šiuolaikinio vyro išvaizda, o ypač - apranga, galėtų kelti ginčų? Jeigu taip, tai koks jų turinys? Modernaus vyriškumo apibūdinimas vis dar nėra aiškiai suprastas, bet su juo susiję komentarai - jautri, vyriško pažeidiamumo baimes atskleidžianti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar šiuolaikinio vyro išvaizda, o ypač - apranga, galėtų kelti ginčų? Jeigu taip, tai koks jų turinys? Modernaus vyriškumo apibūdinimas vis dar nėra aiškiai suprastas, bet su juo susiję komentarai - jautri, vyriško pažeidiamumo baimes atskleidžianti tema. Smerkti ar ne tuos, kurie nori išsiskirti iš minios? Gal išties, įgyvendinant šiuos norus, peržengtos visuomenei suprantamos ribos ir dar XVIII-ame amžiuje suklestėjęs vyrų maivymasis ir perteklinė savipuoša (artima sceniniam įvaizdžiui) XXI-ajame amžiuje taps, o gal jau tapo, vienu iš vyriškumo požymių? Negi saviraiškai ir nevaržomai savikūrai ketinama „užmauti apynasrį“? Ar galima pritarti nuomonei, kad gražiausias vyriško vyro aspektas – jame slypintis moteriškumas(!), o elegantiškiausias visų laikų vyro apdaras – klasikiniu vadinamas kostiumas? Vienas iš vedėjų jį išdrįsta pavadinti „futliaru“ ir kviečia (visus) šiuolaikinį vyrą išvaduoti iš „klasikos pančių“.<br />Ginčytinų klausimų daugybė, galimų argumentų „už“ ir „prieš“ – taip pat.<br />Kaip disputo metu išsakytas nuomones apie vyriškumo „ženklus“ įvertino laidos svečias ponas Vsevolodas Steblecovas – verslininkas ir...korektiškos vyrų išvaizdos žinovas? Pasak jo, dabar esame „pakibę“ tarp senojo ir naujojo pasaulių, o mūsų laikmetis primena chaosą, kuris kada nors „suras“ savąją tvarką...<br /><br />Laidos vedėjai ir autoriai Eugenijus Skerstonas ir Vyrtenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>2390</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Ar mokame švęsti valstybines šventes?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-ar-mokame-svesti-valstybines-sventes--48756907</link><description><![CDATA[Laidos ginčas pradedamas keliant daug klausimų: ar visuomet kolektyvinė atmintis tiksliai sutampa su buvusių, mums žinomų istorinių įvykių tiksliomis datomis, ar tas tikslumas būtinas, kuo valstybinių švenčių šventimas skiriasi ar turėtų skirtis nuo kitų, sakykime, asmeninių, religinių? Kaip dispute suprantamas dvižodis „mokėjimas švęsti“?<br />Protokolinis švenčių aspektas vienam iš vedėjų atrodo dirbtinis, nenuoširdus, neatidus tiems, kurie turėtų būti pakviesti į minėjimus, o kitam vedėjui asocijuojasi su bendrytės jausmu, jaukiomis šventėmis namuose, kuriuose už Tėvynę keliamas simbolinis bokalas alaus ar kokia taurelė (bet tik viena!) savos gamybos „trunko”, taip pat su miestų aikštėse į muzikos taktą linguojančiomis ir dainuojančiomis miniomis. Ginčo verpete nuskamba pasiūlymai, skirti švenčių turiniui, mintys apie patriotiškumo ugdymą ir… prisiminimai apie tyliai, paslapčia švęstas valstybei svarbias šventes.<br />Laidos viešnia ponia Ona Šaltytė – buvusi ilgametė LR Kultūros ministerijos Kultūrinės atminties įprasminimo skyriaus vedėja – į laidos vedėjų nuomones nesigilins, o prisimins ir primins unikalias, su valstybinių švenčių šventimu susijusias, aplinkybes, kurios ne tik mažai kam žinomos, bet ir keliančios nuoširdžias šypsenas… Sužinokite apie jas pirmieji ir kuo linksmiausiai atšvęskite Mūsų Visų Vasario 16-ąją!<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48756907</guid><pubDate>Wed, 16 Feb 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48756907/2022_02_16_4131_1_20220216114638573.mp3" length="37305336" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos ginčas pradedamas keliant daug klausimų: ar visuomet kolektyvinė atmintis tiksliai sutampa su buvusių, mums žinomų istorinių įvykių tiksliomis datomis, ar tas tikslumas būtinas, kuo valstybinių švenčių šventimas skiriasi ar turėtų skirtis nuo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos ginčas pradedamas keliant daug klausimų: ar visuomet kolektyvinė atmintis tiksliai sutampa su buvusių, mums žinomų istorinių įvykių tiksliomis datomis, ar tas tikslumas būtinas, kuo valstybinių švenčių šventimas skiriasi ar turėtų skirtis nuo kitų, sakykime, asmeninių, religinių? Kaip dispute suprantamas dvižodis „mokėjimas švęsti“?<br />Protokolinis švenčių aspektas vienam iš vedėjų atrodo dirbtinis, nenuoširdus, neatidus tiems, kurie turėtų būti pakviesti į minėjimus, o kitam vedėjui asocijuojasi su bendrytės jausmu, jaukiomis šventėmis namuose, kuriuose už Tėvynę keliamas simbolinis bokalas alaus ar kokia taurelė (bet tik viena!) savos gamybos „trunko”, taip pat su miestų aikštėse į muzikos taktą linguojančiomis ir dainuojančiomis miniomis. Ginčo verpete nuskamba pasiūlymai, skirti švenčių turiniui, mintys apie patriotiškumo ugdymą ir… prisiminimai apie tyliai, paslapčia švęstas valstybei svarbias šventes.<br />Laidos viešnia ponia Ona Šaltytė – buvusi ilgametė LR Kultūros ministerijos Kultūrinės atminties įprasminimo skyriaus vedėja – į laidos vedėjų nuomones nesigilins, o prisimins ir primins unikalias, su valstybinių švenčių šventimu susijusias, aplinkybes, kurios ne tik mažai kam žinomos, bet ir keliančios nuoširdžias šypsenas… Sužinokite apie jas pirmieji ir kuo linksmiausiai atšvęskite Mūsų Visų Vasario 16-ąją!<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>2332</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Muziejai ir galerijos: ko ten eiti, jeigu nieko nesuprantu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-muziejai-ir-galerijos-ko-ten-eiti-jeigu-nieko-nesuprantu--48655946</link><description><![CDATA[Kuo prasmingas ir naudingas lankymasis muziejuose, meno galerijose ir parodose? Ar visiems būtina gebėti pajausti grožį, vystyti asmeninę meninę nuovoką? Vis dažniau girdimos nuomonės, kad modernaus meno kūriniai nesuprantami, menininkai nutolo nuo žmonių, o įprasti muziejai vis tebėra užkišti neįdomiais, nusibodusiais eksponatais. Ar verta gaišti brangų laiką pustamsiuose kambariuose, apžiūrinėjant nesuprantamus objektus? Koks tikslas vaidinti „suprantančius meną“ ir bijoti vaikų užduodamų klausimų? Kartais (kai kam) atrodo, kad jų vaikų, anūkų kūriniai – tikrieji meno šedevrai, o ne prieš akis matomos instaliacijos ar teplionės...<br />Šįkart laidos vedėjų ginčas sukasi apie asmeninės dvasinės kultūros vertybes, jos turtinimą. Ar meno kūriniais vis dar įmanoma sudominti tuos, kurie sako, kad pasijautę įvilioti į parodas, kurioms gaila laiko ir pinigų, todėl geriau rinktųsi televizijos serialą ar išvyką į gamtą, nes vos peržengus muziejų ar galerijų slenksti ištinka liūdesys? Negi įmanoma patirti malonumą „nuobodybės bastionuose“ arba „andergraundo“ parodose? Išskirtinis išskirtinės laidos svečias ponas Arūnas Gelūnas - Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius – sako, kad į laidą ėjo, kaip į iš anksto pralaimėtą mūšį, o Vytenis – kad bijojo būti „sutraiškytas“...Pasiklausykite unikalių, didelį tarptautinį autoritetą pelniusio svečio, įžvalgų.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48655946</guid><pubDate>Wed, 09 Feb 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48655946/2022_02_09_4131_1_20220209114746440.mp3" length="37788496" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kuo prasmingas ir naudingas lankymasis muziejuose, meno galerijose ir parodose? Ar visiems būtina gebėti pajausti grožį, vystyti asmeninę meninę nuovoką? Vis dažniau girdimos nuomonės, kad modernaus meno kūriniai nesuprantami, menininkai nutolo nuo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kuo prasmingas ir naudingas lankymasis muziejuose, meno galerijose ir parodose? Ar visiems būtina gebėti pajausti grožį, vystyti asmeninę meninę nuovoką? Vis dažniau girdimos nuomonės, kad modernaus meno kūriniai nesuprantami, menininkai nutolo nuo žmonių, o įprasti muziejai vis tebėra užkišti neįdomiais, nusibodusiais eksponatais. Ar verta gaišti brangų laiką pustamsiuose kambariuose, apžiūrinėjant nesuprantamus objektus? Koks tikslas vaidinti „suprantančius meną“ ir bijoti vaikų užduodamų klausimų? Kartais (kai kam) atrodo, kad jų vaikų, anūkų kūriniai – tikrieji meno šedevrai, o ne prieš akis matomos instaliacijos ar teplionės...<br />Šįkart laidos vedėjų ginčas sukasi apie asmeninės dvasinės kultūros vertybes, jos turtinimą. Ar meno kūriniais vis dar įmanoma sudominti tuos, kurie sako, kad pasijautę įvilioti į parodas, kurioms gaila laiko ir pinigų, todėl geriau rinktųsi televizijos serialą ar išvyką į gamtą, nes vos peržengus muziejų ar galerijų slenksti ištinka liūdesys? Negi įmanoma patirti malonumą „nuobodybės bastionuose“ arba „andergraundo“ parodose? Išskirtinis išskirtinės laidos svečias ponas Arūnas Gelūnas - Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius – sako, kad į laidą ėjo, kaip į iš anksto pralaimėtą mūšį, o Vytenis – kad bijojo būti „sutraiškytas“...Pasiklausykite unikalių, didelį tarptautinį autoritetą pelniusio svečio, įžvalgų.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>2362</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Ar tikslinga taupyti „juodai dienai“?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-ar-tikslinga-taupyti-juodai-dienai--48553786</link><description><![CDATA[Visi gerai žinome plačiai paplitusį ir dažnai vartojamą posakį „Atsarga gėdos nedaro“. Kyla klausimas, ar taupyti vadinamai „juodai dienai“ tikslinga? Kodėl nepasidžiaugus gyvenimu, nepaišlaidavus saviems malonumams, ignoruojant galimas, o kartais ir akivaizdžiai iškilsiančias, finansines problemas? Daugeliui taupyti nemalonu, bet ar tikslinga laukti pinigų nuvertėjimo? Girdimi pasiūlymai galvoti apie ateitį, pensijinį amžių, kurio sulaukus, pinigų gali pritrūkti netgi būtiniausiems vaistams, jeigu banko sąskaitoje bus „nulis“. Be kita ko sužinosite, kokios Europos šalies gyventojai vis dažniau pinigus laiko namuose, “po pagalve”…<br />Kaip taupymą vertina, kaip tvarkytis su finansinėmis pajamomis ir vystyti taupymo, finansinio raštingumo įgūdžius siūlo laidos viešnia ponia Odeta Bložienė – ekonomistė, pinigų planavimo ir investavimo specialistė? Pasak jos, visų pirma, keistinas požiūris į pinigus, kurį viešnia vadina esant klaidingu ir siūlo save nuteikti (maloniam) taupimui, taip pat - nepasiduoti sukčių provokacijoms, primindama, kad pinigų paskirtis – teikti laimę.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48553786</guid><pubDate>Wed, 02 Feb 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48553786/2022_02_02_4131_1_20220202114524397.mp3" length="36440578" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Visi gerai žinome plačiai paplitusį ir dažnai vartojamą posakį „Atsarga gėdos nedaro“. Kyla klausimas, ar taupyti vadinamai „juodai dienai“ tikslinga? Kodėl nepasidžiaugus gyvenimu, nepaišlaidavus saviems malonumams, ignoruojant galimas, o kartais ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Visi gerai žinome plačiai paplitusį ir dažnai vartojamą posakį „Atsarga gėdos nedaro“. Kyla klausimas, ar taupyti vadinamai „juodai dienai“ tikslinga? Kodėl nepasidžiaugus gyvenimu, nepaišlaidavus saviems malonumams, ignoruojant galimas, o kartais ir akivaizdžiai iškilsiančias, finansines problemas? Daugeliui taupyti nemalonu, bet ar tikslinga laukti pinigų nuvertėjimo? Girdimi pasiūlymai galvoti apie ateitį, pensijinį amžių, kurio sulaukus, pinigų gali pritrūkti netgi būtiniausiems vaistams, jeigu banko sąskaitoje bus „nulis“. Be kita ko sužinosite, kokios Europos šalies gyventojai vis dažniau pinigus laiko namuose, “po pagalve”…<br />Kaip taupymą vertina, kaip tvarkytis su finansinėmis pajamomis ir vystyti taupymo, finansinio raštingumo įgūdžius siūlo laidos viešnia ponia Odeta Bložienė – ekonomistė, pinigų planavimo ir investavimo specialistė? Pasak jos, visų pirma, keistinas požiūris į pinigus, kurį viešnia vadina esant klaidingu ir siūlo save nuteikti (maloniam) taupimui, taip pat - nepasiduoti sukčių provokacijoms, primindama, kad pinigų paskirtis – teikti laimę.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>2278</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Kolekcionavimas: prasminga ar žlugdanti veikla?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-kolekcionavimas-prasminga-ar-zlugdanti-veikla--48448318</link><description><![CDATA[Ši laida skirta aistrai, kurios kilmę ir priežastis paaiškinti nėra labai paprasta. Pamatinis laidoje keliamas klausimas suformuluotas jos pavadinime.<br />Kolekcionavimas – išskirtinis civilizuotos žmonijos dalies fenomenas, pasireiškiantis dar ankstyvojoje jaunystėje, kai pomėgis kaupti virsta įpročiu, o įpročiui suteikus turinį ir kryptį - kolekcionavimu. Kas, ką, kodėl ir kada kolekcionuoja? Kaip įsitraukiama į „ko nors“ kaupimo verpetą, ilgainiui virstantį asmens savininkiškų jausmų siautulio „karusele“ arba kilnia labdaryste? Ar esama kolekcionavimo, mados ir snobiškumo fenomenų bendrystės, nes ši veikla neatsiejama nuo žmogaus psichologijos, poreikio vystyti intelektą, tarpasmeninio bendravimo, tapatinimosi su kitais? Koks daiktiškųjų ir dvasinių kultūros objektų kolekcijų turinys, kokie kolekcininkų tikslai, koks galimas jų likimas?<br />Apie visa tai, taip pat ir apie kolekcininko tapatybę, tikruosius kolekcionavimo privalumus ir menamus trūkumus bei stereotipinius požiūrius laidos vedėjai ginčijasi garbingo svečio akivaizdoje: disputą prašoma aptarti poną Zigfridą Jankauską – Lietuvos ir pasaulio kolekcininkų bendruomenei žinomą asmenybę, meno kūrinių kolekcininką, „Lietuvos kolekcininkų asociacijos“ atsakingąjį sekretorių. Kviečiame įsiklausyti į nuoširdžias svečio įžvalgas.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48448318</guid><pubDate>Wed, 26 Jan 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48448318/2022_01_26_4131_1_p_20220126120505433.mp3" length="39172777" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ši laida skirta aistrai, kurios kilmę ir priežastis paaiškinti nėra labai paprasta. Pamatinis laidoje keliamas klausimas suformuluotas jos pavadinime.&#13;
Kolekcionavimas – išskirtinis civilizuotos žmonijos dalies fenomenas, pasireiškiantis dar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ši laida skirta aistrai, kurios kilmę ir priežastis paaiškinti nėra labai paprasta. Pamatinis laidoje keliamas klausimas suformuluotas jos pavadinime.<br />Kolekcionavimas – išskirtinis civilizuotos žmonijos dalies fenomenas, pasireiškiantis dar ankstyvojoje jaunystėje, kai pomėgis kaupti virsta įpročiu, o įpročiui suteikus turinį ir kryptį - kolekcionavimu. Kas, ką, kodėl ir kada kolekcionuoja? Kaip įsitraukiama į „ko nors“ kaupimo verpetą, ilgainiui virstantį asmens savininkiškų jausmų siautulio „karusele“ arba kilnia labdaryste? Ar esama kolekcionavimo, mados ir snobiškumo fenomenų bendrystės, nes ši veikla neatsiejama nuo žmogaus psichologijos, poreikio vystyti intelektą, tarpasmeninio bendravimo, tapatinimosi su kitais? Koks daiktiškųjų ir dvasinių kultūros objektų kolekcijų turinys, kokie kolekcininkų tikslai, koks galimas jų likimas?<br />Apie visa tai, taip pat ir apie kolekcininko tapatybę, tikruosius kolekcionavimo privalumus ir menamus trūkumus bei stereotipinius požiūrius laidos vedėjai ginčijasi garbingo svečio akivaizdoje: disputą prašoma aptarti poną Zigfridą Jankauską – Lietuvos ir pasaulio kolekcininkų bendruomenei žinomą asmenybę, meno kūrinių kolekcininką, „Lietuvos kolekcininkų asociacijos“ atsakingąjį sekretorių. Kviečiame įsiklausyti į nuoširdžias svečio įžvalgas.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>2449</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Namų puošyba: ar būtinos interjero dekoratorių paslaugos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-namu-puosyba-ar-butinos-interjero-dekoratoriu-paslaugos--48360125</link><description><![CDATA[Kas turėtų puošti mūsų namus, jeigu norime, kad jie būtų jaukūs ir išskirtiniai? Gal mes patys – juose gyvenantys, o gal – interjerų puošybos specialistai - jauni, sekantys naujausias tendencijas, o gal brandūs - tie, kurie jau sulaukė kūrybinės veiklos pripažinimo, dalyvaujantys parodose Lietuvoje ir užsienio šalyse?<br />Sakoma, kad iš namų apipavidalinimo galima spręsti apie jų savininkų meninę nuovoką, laisvalaikio pomėgius, netgi profesiją. Ne tik pinigai, bet taip pat supratimas apie kasdien supančios namų aplinkos grožį ir, žinoma, nuojauta, lemia baigtinį rezultatą, kuris, tiesa, nebūtinai patiks visiems, juose apsilankantiems. Beje, kyla klausimas – ar turėtų? Kaip surastinas puošybos varianto kompromisas (jeigu išvis...), kai jo ieškant, dalyvauja užsakovai ir kviestasis, pasirinktasis dekoratorius? Ar patogūs, funkcionalūs namai galėtų ir turėtų būti gražūs?<br />Atidžiai išklausiusi laidos vedėjų ginčo, savo įžvalgas išsakė jos viešnia – 18-os metų veiklos patirtį sukaupusi interjerų dekoratorė, menininkė, audinių raštų kūrėja ponia Aura Pranckevičiūtė, kurios darbai žinomi ne tik lietuviams, bet ir danams, kitų šalių užsakovams ir kolekcininkams. Sužinosite, kokia puošyba vadinama “minkšta”, kodėl kartais apgaulingas pasirodo architekto-dekoratoriaus sukurtas “gražus” būsimų namų vaizdelis, taip pat - ko savo namuose nepastebi, neįvertina reiklūs užsakovai ir tie, kurie “nežino, ko nori”…<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48360125</guid><pubDate>Wed, 19 Jan 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48360125/2022_01_19_4131_1_p_20220119120416988.mp3" length="48509149" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas turėtų puošti mūsų namus, jeigu norime, kad jie būtų jaukūs ir išskirtiniai? Gal mes patys – juose gyvenantys, o gal – interjerų puošybos specialistai - jauni, sekantys naujausias tendencijas, o gal brandūs - tie, kurie jau sulaukė kūrybinės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas turėtų puošti mūsų namus, jeigu norime, kad jie būtų jaukūs ir išskirtiniai? Gal mes patys – juose gyvenantys, o gal – interjerų puošybos specialistai - jauni, sekantys naujausias tendencijas, o gal brandūs - tie, kurie jau sulaukė kūrybinės veiklos pripažinimo, dalyvaujantys parodose Lietuvoje ir užsienio šalyse?<br />Sakoma, kad iš namų apipavidalinimo galima spręsti apie jų savininkų meninę nuovoką, laisvalaikio pomėgius, netgi profesiją. Ne tik pinigai, bet taip pat supratimas apie kasdien supančios namų aplinkos grožį ir, žinoma, nuojauta, lemia baigtinį rezultatą, kuris, tiesa, nebūtinai patiks visiems, juose apsilankantiems. Beje, kyla klausimas – ar turėtų? Kaip surastinas puošybos varianto kompromisas (jeigu išvis...), kai jo ieškant, dalyvauja užsakovai ir kviestasis, pasirinktasis dekoratorius? Ar patogūs, funkcionalūs namai galėtų ir turėtų būti gražūs?<br />Atidžiai išklausiusi laidos vedėjų ginčo, savo įžvalgas išsakė jos viešnia – 18-os metų veiklos patirtį sukaupusi interjerų dekoratorė, menininkė, audinių raštų kūrėja ponia Aura Pranckevičiūtė, kurios darbai žinomi ne tik lietuviams, bet ir danams, kitų šalių užsakovams ir kolekcininkams. Sužinosite, kokia puošyba vadinama “minkšta”, kodėl kartais apgaulingas pasirodo architekto-dekoratoriaus sukurtas “gražus” būsimų namų vaizdelis, taip pat - ko savo namuose nepastebi, neįvertina reiklūs užsakovai ir tie, kurie “nežino, ko nori”…<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>3032</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Augintinis restorane?! Ar laukiamas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-augintinis-restorane-ar-laukiamas--48262934</link><description><![CDATA[„Mūsų mieli augintiniai“ – tokiu sakiniu pradedama ši laida. Bet ar išties visiems mieli, ar visur laukiami drauge ten, kur lankosi jų augintojai – svečiuose, kavinėje ir netgi restorane? Vieni sakytų, kad mieli augintiniai tokie pat jausmingi keliautojai kaip žmonės, todėl ne tik namuose, bet ir išvykose su jais privalu elgtis taip pat kaip su žmonėmis, kurie jus myli ir jūsų mylimi... Gi kiti – kategoriškai nepritartų tokiam požiūriui ir elgesiui, tvirtindami, kad šunų, kačių ar kitokių kam nors mielų gyvūnėlių draugija jiems atgrasi, kelianti daug nemalonių pojūčių ar net sveikatos problemų.<br />Koks teisės aktų, skirtų gyvūnų savininkams, turinys? Ar jie laikosi teisinių nuostatų? Kokia kieno atsakomybė?<br />Ar laidos svečias ponas Liutauras Čeprackas – vienas žinomiausių Lietuvo virtuvės šefų – augintiniais vedinus svečius pasitiktų šūkiu: „Sveiki atvykę paskanauti puikaus maisto kartu su savo mielais augintiniais!“? Kaip tektų pasielgti su regėjimo ar kitokią fizinę negalią turinčiais asmenimis, lydimais šuns-vedlio, ją kompensuojančio?<br />Kokie laidos vedėjų prisiminimai apie ant stalo lakstantį kurtsharą ir išauklėtą vėžliuką?<br /><br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48262934</guid><pubDate>Wed, 12 Jan 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48262934/2022_01_12_4131_1_p_20220112120358023.mp3" length="44180764" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mūsų mieli augintiniai“ – tokiu sakiniu pradedama ši laida. Bet ar išties visiems mieli, ar visur laukiami drauge ten, kur lankosi jų augintojai – svečiuose, kavinėje ir netgi restorane? Vieni sakytų, kad mieli augintiniai tokie pat jausmingi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mūsų mieli augintiniai“ – tokiu sakiniu pradedama ši laida. Bet ar išties visiems mieli, ar visur laukiami drauge ten, kur lankosi jų augintojai – svečiuose, kavinėje ir netgi restorane? Vieni sakytų, kad mieli augintiniai tokie pat jausmingi keliautojai kaip žmonės, todėl ne tik namuose, bet ir išvykose su jais privalu elgtis taip pat kaip su žmonėmis, kurie jus myli ir jūsų mylimi... Gi kiti – kategoriškai nepritartų tokiam požiūriui ir elgesiui, tvirtindami, kad šunų, kačių ar kitokių kam nors mielų gyvūnėlių draugija jiems atgrasi, kelianti daug nemalonių pojūčių ar net sveikatos problemų.<br />Koks teisės aktų, skirtų gyvūnų savininkams, turinys? Ar jie laikosi teisinių nuostatų? Kokia kieno atsakomybė?<br />Ar laidos svečias ponas Liutauras Čeprackas – vienas žinomiausių Lietuvo virtuvės šefų – augintiniais vedinus svečius pasitiktų šūkiu: „Sveiki atvykę paskanauti puikaus maisto kartu su savo mielais augintiniais!“? Kaip tektų pasielgti su regėjimo ar kitokią fizinę negalią turinčiais asmenimis, lydimais šuns-vedlio, ją kompensuojančio?<br />Kokie laidos vedėjų prisiminimai apie ant stalo lakstantį kurtsharą ir išauklėtą vėžliuką?<br /><br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>2762</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Ar reikėtų tikėti ir pasitikėti horoskopais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-ar-reiketu-tiketi-ir-pasitiketi-horoskopais--48174487</link><description><![CDATA[Kokie įvykiai mūsų laukia Naujaisiais 2022 metais, kokių tikėtis ir kur ieškoti atsakymų? Būtent dabar pats laikas kreiptis į astrologus, prašant pakomentuoti ateitį, atskleisti jos vizijas, siejamas su galimais asmeniniais likimais, kurie „įskaitomi“ Zodiako ženkluose. Žvaigždėtas dangus nuo neatmenamų laikų ne tik žavėjo, bet ir kėlė daug klausimų planetos gyventojams. Kaip į juos astrologai atsako šiandien? Ar nešvaistome laiko tyrinėdami horoskopus, kuriuos vieni įvardija esant pseudomoksline sistema ar net maloniu žaidimu, o kiti – rimtu ateities spėjimo moksliniu šaltiniu. Ar išties astrologija – tik tikėjimas, pastaruoju metu itin dominantis internete naršantį jaunimą, o tikrasis mokslas – astronomija?<br />Į šiuos ir daugelį kitų įdomių, prieštaringų klausimų besiginčyjusiems laidos vedėjams padeda atsakyti disputą girdėjusi viešnia, ponia Vaiva Budraitytė – atsrologė, būrėja, kuriai pačiai ateitį išpranašavo indas. Sužinosite, kodėl astrologė pripažino, kad astrologai klysta ir sako teisybę tūkstančius metų, kokia religija susiformavo pasitelkiant astrologijos žinias, taip pat kokius horoskopus verta skaityti ir kas juos sudaro. Be kita ko, viešnia atsako į Vytenio klausimą: kokie metai bus mums, gyvenantiems Lietuvoje, koks bus po pasaulį išplitusios ligos poveikis?<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48174487</guid><pubDate>Wed, 05 Jan 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48174487/2022_01_05_4131_1_20220105120516712.mp3" length="50289656" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokie įvykiai mūsų laukia Naujaisiais 2022 metais, kokių tikėtis ir kur ieškoti atsakymų? Būtent dabar pats laikas kreiptis į astrologus, prašant pakomentuoti ateitį, atskleisti jos vizijas, siejamas su galimais asmeniniais likimais, kurie „įskaitomi“...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokie įvykiai mūsų laukia Naujaisiais 2022 metais, kokių tikėtis ir kur ieškoti atsakymų? Būtent dabar pats laikas kreiptis į astrologus, prašant pakomentuoti ateitį, atskleisti jos vizijas, siejamas su galimais asmeniniais likimais, kurie „įskaitomi“ Zodiako ženkluose. Žvaigždėtas dangus nuo neatmenamų laikų ne tik žavėjo, bet ir kėlė daug klausimų planetos gyventojams. Kaip į juos astrologai atsako šiandien? Ar nešvaistome laiko tyrinėdami horoskopus, kuriuos vieni įvardija esant pseudomoksline sistema ar net maloniu žaidimu, o kiti – rimtu ateities spėjimo moksliniu šaltiniu. Ar išties astrologija – tik tikėjimas, pastaruoju metu itin dominantis internete naršantį jaunimą, o tikrasis mokslas – astronomija?<br />Į šiuos ir daugelį kitų įdomių, prieštaringų klausimų besiginčyjusiems laidos vedėjams padeda atsakyti disputą girdėjusi viešnia, ponia Vaiva Budraitytė – atsrologė, būrėja, kuriai pačiai ateitį išpranašavo indas. Sužinosite, kodėl astrologė pripažino, kad astrologai klysta ir sako teisybę tūkstančius metų, kokia religija susiformavo pasitelkiant astrologijos žinias, taip pat kokius horoskopus verta skaityti ir kas juos sudaro. Be kita ko, viešnia atsako į Vytenio klausimą: kokie metai bus mums, gyvenantiems Lietuvoje, koks bus po pasaulį išplitusios ligos poveikis?<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>3144</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Ar gali įkyrėti kalėdinės giesmės ir dainos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-ar-gali-ikyreti-kaledines-giesmes-ir-dainos--48094351</link><description><![CDATA[Laidos, kuriai pasirinkta tema, bent jau iš pirmo žvilgsnio, atrodo kiek banali, disputui paskatino skirtingas požiūris į prieššventinio ir šventinio metų pabaigos laikotarpio „įgarsinimą“: jo metu atvirose ir uždarose erdvėse skamba gyvai atliekamos ir įrašytos giesmės, dainos, taip pat muzikiniai instrumentiniai kūriniai. Tai gražiausiomis vadinamų metų švenčių - Šv. Kalėdų ir netrukus sulauksimų Naujųjų metų - garsai… Bet ar ne per daug skambesio, neretai primenančio garsų chaosą – kakofoniją, vis tų pačių (ar panašių į tokias pačias) melodijų ir neįmantrių, beveik infantilių, dainų žodžių? Kokių būta muzikinių tradicijų, kokios ir kodėl išliko, o kokios ne?<br />Ar disputas nesugadins laidos klausytojų geros nuotaikos, kurie Šv. Kalėdų laukia labiau nei savojo gimtadienio? O gal rasis palaikančių argumentus, kuriais kritikuojamas garsų perteklius, naujai perdainuojamų dainų turinys?<br />Išgirsite laidos svečio, žinomo dirigento, pedagogo ir pianisto, pelniusio Lietuvos ir tarptautinius apdovanojimus, pono Vytauto Lukočiaus, save įvardijančio esant „baisiu chuliganu“, įžvalgas, be kita ko primenančio muzikinių renginių prodiuserių vaidmenį.<br />Pasiklausykite laidos, kurioje vienas iš vedėjų visus kviečia gyventi su muzika, susimąstyti, ar turime geresnį draugą negu ją...<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48094351</guid><pubDate>Wed, 29 Dec 2021 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48094351/2021_12_29_4131_1_p_20211229120456601.mp3" length="48517927" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos, kuriai pasirinkta tema, bent jau iš pirmo žvilgsnio, atrodo kiek banali, disputui paskatino skirtingas požiūris į prieššventinio ir šventinio metų pabaigos laikotarpio „įgarsinimą“: jo metu atvirose ir uždarose erdvėse skamba gyvai atliekamos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos, kuriai pasirinkta tema, bent jau iš pirmo žvilgsnio, atrodo kiek banali, disputui paskatino skirtingas požiūris į prieššventinio ir šventinio metų pabaigos laikotarpio „įgarsinimą“: jo metu atvirose ir uždarose erdvėse skamba gyvai atliekamos ir įrašytos giesmės, dainos, taip pat muzikiniai instrumentiniai kūriniai. Tai gražiausiomis vadinamų metų švenčių - Šv. Kalėdų ir netrukus sulauksimų Naujųjų metų - garsai… Bet ar ne per daug skambesio, neretai primenančio garsų chaosą – kakofoniją, vis tų pačių (ar panašių į tokias pačias) melodijų ir neįmantrių, beveik infantilių, dainų žodžių? Kokių būta muzikinių tradicijų, kokios ir kodėl išliko, o kokios ne?<br />Ar disputas nesugadins laidos klausytojų geros nuotaikos, kurie Šv. Kalėdų laukia labiau nei savojo gimtadienio? O gal rasis palaikančių argumentus, kuriais kritikuojamas garsų perteklius, naujai perdainuojamų dainų turinys?<br />Išgirsite laidos svečio, žinomo dirigento, pedagogo ir pianisto, pelniusio Lietuvos ir tarptautinius apdovanojimus, pono Vytauto Lukočiaus, save įvardijančio esant „baisiu chuliganu“, įžvalgas, be kita ko primenančio muzikinių renginių prodiuserių vaidmenį.<br />Pasiklausykite laidos, kurioje vienas iš vedėjų visus kviečia gyventi su muzika, susimąstyti, ar turime geresnį draugą negu ją...<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>3033</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Ne visuomet šventiškos šventės: gydytojo traumatologo patirtis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-ne-visuomet-sventiskos-sventes-gydytojo-traumatologo-patirtis--48022557</link><description><![CDATA[Laidai, kurioje dalyvauja svečias – habilituotas daktaras, profesorius, gydytojas ortopedas traumatologas, ponas Narūnas Porvaneckas, šįkart pasirinkta kiek kitokia nei įprasta, žaidimo forma, į kurią įsitraukęs pašnekovas, vedėjams teigiant ir teiginiams prieštaraujant, skambant Šv. Kalėdas primenančiam varpeliui, komentuoja fizinių traumų pavojus, kylančius per didžiąsias metų šventes. Kokie pavojai tyko linksmai nusiteikusius žmones? Negi dėl hipotetinių baimių reikėtų atsisakyti malonių, ištisus metus lauktų, šventinių akimirkų?<br />Gydytojas sako, kad švenčių metu nebūtinai reikėtų būti „įsitempusiems“, bet siūlo neskubėti, pernelyg neatsipalaiduoti, neįsijausti į šventimą, nes skubėjimas – esminė traumų priežastis. Solidžią traumatologo patirtį sukaupęs svečias sako, kad traumos, pavojai tyko ne tik prie vaišėmis nukrautų stalų, virtuvėse, bet ir pirtyse…<br />Ar vaikų – ypatingiausių šių švenčių dalyvių – juoko kartais neužtemdo suaugusiųjų nerūpestingumas? Ar visuomet ir visiems Angelas Sargas „patiesia pagalvę“? Kaip ir kas galėtų suteikti pagalbą nelaimės ištiktam šventės įkarštyje? Kokios medikų šventės, kurie, iškritus pirmajam sniegui, dengiančiam ledą, neretai sulaukia „nelaukto iškvietimo“, ar jiems pavyksta nors trumpam pabūti jų dalyviu? Kviečiame pasiklausyti disputo, paskatinansiančio savisaugai, taip pat dėmesiui mylimiesiems ir artimiesiems.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48022557</guid><pubDate>Wed, 22 Dec 2021 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48022557/2021_12_22_4131_1_20211222120334775.mp3" length="49961140" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidai, kurioje dalyvauja svečias – habilituotas daktaras, profesorius, gydytojas ortopedas traumatologas, ponas Narūnas Porvaneckas, šįkart pasirinkta kiek kitokia nei įprasta, žaidimo forma, į kurią įsitraukęs pašnekovas, vedėjams teigiant ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidai, kurioje dalyvauja svečias – habilituotas daktaras, profesorius, gydytojas ortopedas traumatologas, ponas Narūnas Porvaneckas, šįkart pasirinkta kiek kitokia nei įprasta, žaidimo forma, į kurią įsitraukęs pašnekovas, vedėjams teigiant ir teiginiams prieštaraujant, skambant Šv. Kalėdas primenančiam varpeliui, komentuoja fizinių traumų pavojus, kylančius per didžiąsias metų šventes. Kokie pavojai tyko linksmai nusiteikusius žmones? Negi dėl hipotetinių baimių reikėtų atsisakyti malonių, ištisus metus lauktų, šventinių akimirkų?<br />Gydytojas sako, kad švenčių metu nebūtinai reikėtų būti „įsitempusiems“, bet siūlo neskubėti, pernelyg neatsipalaiduoti, neįsijausti į šventimą, nes skubėjimas – esminė traumų priežastis. Solidžią traumatologo patirtį sukaupęs svečias sako, kad traumos, pavojai tyko ne tik prie vaišėmis nukrautų stalų, virtuvėse, bet ir pirtyse…<br />Ar vaikų – ypatingiausių šių švenčių dalyvių – juoko kartais neužtemdo suaugusiųjų nerūpestingumas? Ar visuomet ir visiems Angelas Sargas „patiesia pagalvę“? Kaip ir kas galėtų suteikti pagalbą nelaimės ištiktam šventės įkarštyje? Kokios medikų šventės, kurie, iškritus pirmajam sniegui, dengiančiam ledą, neretai sulaukia „nelaukto iškvietimo“, ar jiems pavyksta nors trumpam pabūti jų dalyviu? Kviečiame pasiklausyti disputo, paskatinansiančio savisaugai, taip pat dėmesiui mylimiesiems ir artimiesiems.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>3123</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Senelis Kalėda – baubas ar draugas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-senelis-kaleda-baubas-ar-draugas--47930937</link><description><![CDATA[Kas Šv. Kalėdų dieną ateina į namus pasveikinti vaikų ir jų tėvelių? Kas tądien, gražiausiųjų metų švenčių išvakarėse, pakviečiamas į vaikų darželius, mokyklas su jais pabendrauti, juos apdovanoti? Visi atsakytume – aišku, kad senelis Kalėda! Toks atsakymas būtų lyg ir teisingas, tačiau ne vienam keliantis abejonių, susijusių su atvykusio senelio Kalėdos tapatybe: klausiama, ar šis - atvykęs, ir yra tas tikrasis? Laidoje, kurios tema – neišsemiama, ne tik ginčyjamasi, palaikant vieną ar kitą nuomonę dėl senelio Kalėdos tapatybės, apsilankymo poveikio vaiko psichikai, visų pirma – vaizduotei, ir jausmams, jo pasitikėjimui suaugusiais ateityje, bet ir dalijamasi vaikystės prisiminimais, kai senelio Kalėdos asmenyje būdavo atpažįstamas tėtis arba aktoriniais gabumais apdovanotas giminaitis, taip pat suprasta, kad tai senelį vaidinantis aktorius.<br />Laidos svečias, ponas Juozas Šalkauskas, žurnalistas, redaktorius ilgametis LR diktorius, skaitovas ir… „Deimantinis senelis Kalėda“, kurį likimas į šias pareigas „paskyrė“ net penkiasdešimčiai metų, sakė, kad „pasivertęs“ seneliu, buvo laukiamas net vasarą…<br />Išklausę laidą, išgirsite išskirtinius jo prisiminimus, prasmingus, įsidėmėtinus patarimus, sakykime, kokia turėtų būti senelio Kalėdos išvaizda, kaip jis turėtų elgtis, ką ir kokia maniera sakyti, kad vaikai patikėtų matantys tikrąjį senelį Kalėdą, o ne jį vaidinantį persirengėlį. Kodėl ponas Juozas prisiminė „Žagarės vyšnių festivalį“? Kviečiame pasiklausyti.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47930937</guid><pubDate>Wed, 15 Dec 2021 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47930937/2021_12_15_4131_1_20211215120447898.mp3" length="50543775" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas Šv. Kalėdų dieną ateina į namus pasveikinti vaikų ir jų tėvelių? Kas tądien, gražiausiųjų metų švenčių išvakarėse, pakviečiamas į vaikų darželius, mokyklas su jais pabendrauti, juos apdovanoti? Visi atsakytume – aišku, kad senelis Kalėda! Toks...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas Šv. Kalėdų dieną ateina į namus pasveikinti vaikų ir jų tėvelių? Kas tądien, gražiausiųjų metų švenčių išvakarėse, pakviečiamas į vaikų darželius, mokyklas su jais pabendrauti, juos apdovanoti? Visi atsakytume – aišku, kad senelis Kalėda! Toks atsakymas būtų lyg ir teisingas, tačiau ne vienam keliantis abejonių, susijusių su atvykusio senelio Kalėdos tapatybe: klausiama, ar šis - atvykęs, ir yra tas tikrasis? Laidoje, kurios tema – neišsemiama, ne tik ginčyjamasi, palaikant vieną ar kitą nuomonę dėl senelio Kalėdos tapatybės, apsilankymo poveikio vaiko psichikai, visų pirma – vaizduotei, ir jausmams, jo pasitikėjimui suaugusiais ateityje, bet ir dalijamasi vaikystės prisiminimais, kai senelio Kalėdos asmenyje būdavo atpažįstamas tėtis arba aktoriniais gabumais apdovanotas giminaitis, taip pat suprasta, kad tai senelį vaidinantis aktorius.<br />Laidos svečias, ponas Juozas Šalkauskas, žurnalistas, redaktorius ilgametis LR diktorius, skaitovas ir… „Deimantinis senelis Kalėda“, kurį likimas į šias pareigas „paskyrė“ net penkiasdešimčiai metų, sakė, kad „pasivertęs“ seneliu, buvo laukiamas net vasarą…<br />Išklausę laidą, išgirsite išskirtinius jo prisiminimus, prasmingus, įsidėmėtinus patarimus, sakykime, kokia turėtų būti senelio Kalėdos išvaizda, kaip jis turėtų elgtis, ką ir kokia maniera sakyti, kad vaikai patikėtų matantys tikrąjį senelį Kalėdą, o ne jį vaidinantį persirengėlį. Kodėl ponas Juozas prisiminė „Žagarės vyšnių festivalį“? Kviečiame pasiklausyti.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>3159</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Ar visuomet privalome padėti visiems?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-ar-visuomet-privalome-padeti-visiems--47836499</link><description><![CDATA[Bent jau kartą gyvenime visiems prireikia kitų pagalbos. Laidoje ieškoma atsakymų į klausimą, ar dažnai padedame tiems, kurie kreipiasi į mus, tikėdamiesi pagalbos. Laikantis įprastos „Prieštarų“ laidų dramaturgijos, vedėjų disputo metu, kurio klausosi laidos svečias, LR Seimo narys ir Sveikatos reikalų komiteto narys, ponas Linas Slušnys, formuluojami pagalbos kitiems suteikimui pritariantys ir prieštaraujantys argumentai. Temos aprėptis plati: tai moralinė ir daiktiškoji, finansinė ir medicininė, socialiai atskirtų asmenų ir užsieniečių integravimosi į visuomenę, mokymo ir įsidarbinimo pagalba.<br />Laida pradedama keliant esminį klausimą - kokios priežastys mus skatina padėti kitiems? Dėmesingumas nukentėjusiems gal ir svarbus moralinės pagalbos veiksnys, bet ar jo pakanka? Ar visuomet galioja garsiai reiškiamos užuojautos? Dėmesys be realios veiklos – niekinis, jeigu gali ir žinai kaip – padėk, teigia vienas iš vedėjų, klausdamas, kas nustatė pagalbos vertą ar ne, bet jos reikalingą žmogų, o kitas klausia: ar esame įpareigoti visuomet atsakyti „taip, galiu padėti“? Kaip elgtis, jeigu akivaizdu, kad padėti negalime?<br />Aptardamas disputą, laidos svečias, priminė apie tarptautinių, pagalbą nukentėjusiems teikiančių, organizacijų veiklą. Pagalba gaunama tam, kad ji galėtų būti suteiktą kitam, - sako jis, primindamas, kad pagalbai būtini ištekliai, tačiau tai nebūtinai turi būti pinigai. Koks socialinio sąmoningumo vaidmuo? Kodėl, teikiant pagalbą, būtina tikėti jos prasmingumu?<br />Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus išgirsite išklausę laidą.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47836499</guid><pubDate>Wed, 08 Dec 2021 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47836499/2021_12_08_4131_1_p_20211208120356156.mp3" length="47806142" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Bent jau kartą gyvenime visiems prireikia kitų pagalbos. Laidoje ieškoma atsakymų į klausimą, ar dažnai padedame tiems, kurie kreipiasi į mus, tikėdamiesi pagalbos. Laikantis įprastos „Prieštarų“ laidų dramaturgijos, vedėjų disputo metu, kurio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Bent jau kartą gyvenime visiems prireikia kitų pagalbos. Laidoje ieškoma atsakymų į klausimą, ar dažnai padedame tiems, kurie kreipiasi į mus, tikėdamiesi pagalbos. Laikantis įprastos „Prieštarų“ laidų dramaturgijos, vedėjų disputo metu, kurio klausosi laidos svečias, LR Seimo narys ir Sveikatos reikalų komiteto narys, ponas Linas Slušnys, formuluojami pagalbos kitiems suteikimui pritariantys ir prieštaraujantys argumentai. Temos aprėptis plati: tai moralinė ir daiktiškoji, finansinė ir medicininė, socialiai atskirtų asmenų ir užsieniečių integravimosi į visuomenę, mokymo ir įsidarbinimo pagalba.<br />Laida pradedama keliant esminį klausimą - kokios priežastys mus skatina padėti kitiems? Dėmesingumas nukentėjusiems gal ir svarbus moralinės pagalbos veiksnys, bet ar jo pakanka? Ar visuomet galioja garsiai reiškiamos užuojautos? Dėmesys be realios veiklos – niekinis, jeigu gali ir žinai kaip – padėk, teigia vienas iš vedėjų, klausdamas, kas nustatė pagalbos vertą ar ne, bet jos reikalingą žmogų, o kitas klausia: ar esame įpareigoti visuomet atsakyti „taip, galiu padėti“? Kaip elgtis, jeigu akivaizdu, kad padėti negalime?<br />Aptardamas disputą, laidos svečias, priminė apie tarptautinių, pagalbą nukentėjusiems teikiančių, organizacijų veiklą. Pagalba gaunama tam, kad ji galėtų būti suteiktą kitam, - sako jis, primindamas, kad pagalbai būtini ištekliai, tačiau tai nebūtinai turi būti pinigai. Koks socialinio sąmoningumo vaidmuo? Kodėl, teikiant pagalbą, būtina tikėti jos prasmingumu?<br />Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus išgirsite išklausę laidą.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>2988</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Ar geidžiamiausia dovana „Dovanų kuponas“? Laidos viešnia - ponia Renata Mikailionytė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-ar-geidziamiausia-dovana-dovanu-kuponas-laidos-viesnia-ponia-renata-mikailionyte--47735216</link><description><![CDATA[Dovanos teikimas - vienas svarbiausiųjų, su jausmais susijusių ritualų, kuriais išreiškimas dėkingumas, šiltas tarpusavio ryšys. Stengiamės, kad gavusiuosius dovanos nudžiugintų, būtų prasmingos, kokybiškos ir praktiškos... Dovanų kuponas“ arba parduotuvių dovanų čekis – šiuolaikinė dovana, tačiau vis dar vertinama prieštaringai. Laidoje, vystant disputą, bandoma atskleisti daiktiškosios dovanos ir „Dovanų kupono“ privalumus ir trūkumus, atsižvelgiant į galimas interpretacijas, kurios taikomos jų atžvilgiu. Ar tikrai, „Dovanų kupono“ teikimas, kaip ritualas, pasak tokiai dovanai nepritariančių, praranda šiltą, emocinį turinį, artimą sveikinančiojo ryšį su sveikinamuoju? Kokie privalumai priskirtini daiktiškajai dovanai? Kodėl manoma, kad dovanojant kuponą, jo gavėjas teikėjui visai nesvarbus, kad taip norima atsikratyti įprasmintos, suasmenintos dovanos paieškomis? Gal tai sveikinančiojo kūrybingumo fiasko? Siekiant „originaliai pasveikinti, reikia tik įjungti savąjį kūrybos variklį. Gėrimai, valgis, galop gėlės gali būti daug iškalbingesnė dovana, negu nebylusis čekis“ – sako vienas iš vedėjų, tai pat prisimindamas, kad jam labai patikusi dovana buvo artimų draugų atlikta daina.<br />Kokios nuomonės apie išgirstus ginčus ir kokias dovanas įprastai pasirenka laidos viešnia, ponia Renata Mikailionytė – išvaizdos madų bei erdvių renginių režisierė, garsi Lietuvos manekenė? Ar jos pasiūlymai sutampa su vedėjų požiūriais? Kaip ir kuo nustebinti sveikinamąjį, ar jį būtina gerai pažinoti? Žavinga viešnia pateikė vertingus pasiūlymus, pasidalijo užsienyje įgyta patirmi, kuri galėtų būti naudinga ir mums.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47735216</guid><pubDate>Wed, 01 Dec 2021 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47735216/2021_12_01_4131_1_p_20211201120606495.mp3" length="44619203" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dovanos teikimas - vienas svarbiausiųjų, su jausmais susijusių ritualų, kuriais išreiškimas dėkingumas, šiltas tarpusavio ryšys. Stengiamės, kad gavusiuosius dovanos nudžiugintų, būtų prasmingos, kokybiškos ir praktiškos... Dovanų kuponas“ arba...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dovanos teikimas - vienas svarbiausiųjų, su jausmais susijusių ritualų, kuriais išreiškimas dėkingumas, šiltas tarpusavio ryšys. Stengiamės, kad gavusiuosius dovanos nudžiugintų, būtų prasmingos, kokybiškos ir praktiškos... Dovanų kuponas“ arba parduotuvių dovanų čekis – šiuolaikinė dovana, tačiau vis dar vertinama prieštaringai. Laidoje, vystant disputą, bandoma atskleisti daiktiškosios dovanos ir „Dovanų kupono“ privalumus ir trūkumus, atsižvelgiant į galimas interpretacijas, kurios taikomos jų atžvilgiu. Ar tikrai, „Dovanų kupono“ teikimas, kaip ritualas, pasak tokiai dovanai nepritariančių, praranda šiltą, emocinį turinį, artimą sveikinančiojo ryšį su sveikinamuoju? Kokie privalumai priskirtini daiktiškajai dovanai? Kodėl manoma, kad dovanojant kuponą, jo gavėjas teikėjui visai nesvarbus, kad taip norima atsikratyti įprasmintos, suasmenintos dovanos paieškomis? Gal tai sveikinančiojo kūrybingumo fiasko? Siekiant „originaliai pasveikinti, reikia tik įjungti savąjį kūrybos variklį. Gėrimai, valgis, galop gėlės gali būti daug iškalbingesnė dovana, negu nebylusis čekis“ – sako vienas iš vedėjų, tai pat prisimindamas, kad jam labai patikusi dovana buvo artimų draugų atlikta daina.<br />Kokios nuomonės apie išgirstus ginčus ir kokias dovanas įprastai pasirenka laidos viešnia, ponia Renata Mikailionytė – išvaizdos madų bei erdvių renginių režisierė, garsi Lietuvos manekenė? Ar jos pasiūlymai sutampa su vedėjų požiūriais? Kaip ir kuo nustebinti sveikinamąjį, ar jį būtina gerai pažinoti? Žavinga viešnia pateikė vertingus pasiūlymus, pasidalijo užsienyje įgyta patirmi, kuri galėtų būti naudinga ir mums.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>2789</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Senatvė: rykštė ar likimo suteikta malonė? Laidos viešnia – ponia Grasilda Makaravičienė – Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacij</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-senatve-rykste-ar-likimo-suteikta-malone-laidos-viesnia-ponia-grasilda-makaraviciene-lietuvos-pagyvenusiu-zmoniu-asociacij--47634744</link><description><![CDATA[Reta ir daugeliui vyresniojo amžiaus žmonių skaudi tema, kuria vengiama atvirai diskutuoti, laidai pasirinkta disputo metu siekiant atsakyti į ne vieną svarbų visuomenei klausimą, iš kurių bene svarbiausias – ar globalios jaunystės ir jauno kūno grožio kulto socialinėje-kultūrinėje aplinkoje, sulaukus garbaus amžiaus, netampama našta kitiems?<br />Koks tikrasis mūsų daugelio požiūris į amžių? Kaip suvokti save senstantį ir susitaikyti su neišvengiamu senėjimu? Ar vyresnio amžiaus žmogaus gyvenimas – nepatraukli sau ir aplinkiniams tikrovė? Kokia reikšmė suteikiama žodžiams „senjoras“, „pensininkas“ arba „rudeninis“? Be šių klausimų ir prieštaringų atsakymų į juos, laidoje išgirsite daug įdomių įžvalgų, kurias apibendrins ir savaip suformuluos laidos viešnia, ponia Grasilda Makaravičienė – Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė. Garbinga pašnekovė, palaikydama arba ne vieną iš laidos vedėjų, atvirai ir jausmingai kalba apie vyresnių žmonių orumą, valstybės vaidmenį, teikiant jiems būtiną pagalbą, taip pat apie savo patirtis ir išgyvenimus, kuriuos patyrė spręsdama ir su prisiimta atsakomybe susijusias mūsų visuomenės pagyvenusių žmonių problemas. „Šis mūsų gyvenimo tarpsnis turi būti vertinamas“, - sako viešnia ir apgailestauja, kad „Europos Sąjungos į Lietuvą neatsivedėm“…<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47634744</guid><pubDate>Wed, 24 Nov 2021 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47634744/2021_11_24_4131_1_p_20211124120346159.mp3" length="49475471" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Reta ir daugeliui vyresniojo amžiaus žmonių skaudi tema, kuria vengiama atvirai diskutuoti, laidai pasirinkta disputo metu siekiant atsakyti į ne vieną svarbų visuomenei klausimą, iš kurių bene svarbiausias – ar globalios jaunystės ir jauno kūno...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Reta ir daugeliui vyresniojo amžiaus žmonių skaudi tema, kuria vengiama atvirai diskutuoti, laidai pasirinkta disputo metu siekiant atsakyti į ne vieną svarbų visuomenei klausimą, iš kurių bene svarbiausias – ar globalios jaunystės ir jauno kūno grožio kulto socialinėje-kultūrinėje aplinkoje, sulaukus garbaus amžiaus, netampama našta kitiems?<br />Koks tikrasis mūsų daugelio požiūris į amžių? Kaip suvokti save senstantį ir susitaikyti su neišvengiamu senėjimu? Ar vyresnio amžiaus žmogaus gyvenimas – nepatraukli sau ir aplinkiniams tikrovė? Kokia reikšmė suteikiama žodžiams „senjoras“, „pensininkas“ arba „rudeninis“? Be šių klausimų ir prieštaringų atsakymų į juos, laidoje išgirsite daug įdomių įžvalgų, kurias apibendrins ir savaip suformuluos laidos viešnia, ponia Grasilda Makaravičienė – Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė. Garbinga pašnekovė, palaikydama arba ne vieną iš laidos vedėjų, atvirai ir jausmingai kalba apie vyresnių žmonių orumą, valstybės vaidmenį, teikiant jiems būtiną pagalbą, taip pat apie savo patirtis ir išgyvenimus, kuriuos patyrė spręsdama ir su prisiimta atsakomybe susijusias mūsų visuomenės pagyvenusių žmonių problemas. „Šis mūsų gyvenimo tarpsnis turi būti vertinamas“, - sako viešnia ir apgailestauja, kad „Europos Sąjungos į Lietuvą neatsivedėm“…<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>3093</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Vestuvinė nuotrauka – tik dokumentas ar fotografo fantazijos vaisius?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-vestuvine-nuotrauka-tik-dokumentas-ar-fotografo-fantazijos-vaisius--47516649</link><description><![CDATA[Laidoje išgirsite kiek netikėtą teiginį: vestuvių fotografas – svarbiausias asmuo po jaunųjų...Kokia jo svarbiausioji užduotis ir iš kokių nuotraukų požymių būtų galima spręsti apie jo kūrybingumą, taip pat – meniškumą? Ginčijantis svarstoma, ar iki vestuvių fotografas išties privalo atlikti daugybę, kaip atrodytų iš pirmo žvilgsnio, su jo tiesioginiu darbu nesusijusių, užduočių. Vestuves fotografuojantiems profesionalams tenka atsakomybė už vieną iš gražiausių užsakovų gyvenimo epizodų įamžinimą - juk perkama ypatinga, „atmosferinė“ paslauga. Disputo centre iškyla klausimas: ar fotografas turėtų išdrįsti pasakyti „ne“, jeigu užsakovo pageidavimai jam nepriimtini? Kokių nuotraukų vertėtų tikėtis: tradicinių, gretinamų su dokumentinėmis, ar meninių, perteikiančių jų autoriaus, tai yra fotografo kūrybinius sumanymus? Laidos svečias, plačiai išgarsėjęs kūrybinis fotografas ponas Adas Vasiliauskas, išklausęs prieštaringus laidos vedėjų argumentus ir skirtingas nuomones, be kita ko, save įvardija esant netradiciniu fotografu, tarsi kviečia suprasti, kas yra vestuvių tradicijos? Pasak pašnekovo, fotografo siūlomas idėjas žmonės pasirenka patys, o šiame „žanre“ svarbu neprisidirbt...Laidos pabaigoje suprasite, kodėl laidos svečio išskirtinė patirtis jį paskatino suformuluoti išskirtinę, iš viso disputo kylančią, išvadą.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai<br />Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47516649</guid><pubDate>Wed, 17 Nov 2021 10:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47516649/2021_11_17_4131_1_20211117120318804.mp3" length="50507412" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje išgirsite kiek netikėtą teiginį: vestuvių fotografas – svarbiausias asmuo po jaunųjų...Kokia jo svarbiausioji užduotis ir iš kokių nuotraukų požymių būtų galima spręsti apie jo kūrybingumą, taip pat – meniškumą? Ginčijantis svarstoma, ar iki...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje išgirsite kiek netikėtą teiginį: vestuvių fotografas – svarbiausias asmuo po jaunųjų...Kokia jo svarbiausioji užduotis ir iš kokių nuotraukų požymių būtų galima spręsti apie jo kūrybingumą, taip pat – meniškumą? Ginčijantis svarstoma, ar iki vestuvių fotografas išties privalo atlikti daugybę, kaip atrodytų iš pirmo žvilgsnio, su jo tiesioginiu darbu nesusijusių, užduočių. Vestuves fotografuojantiems profesionalams tenka atsakomybė už vieną iš gražiausių užsakovų gyvenimo epizodų įamžinimą - juk perkama ypatinga, „atmosferinė“ paslauga. Disputo centre iškyla klausimas: ar fotografas turėtų išdrįsti pasakyti „ne“, jeigu užsakovo pageidavimai jam nepriimtini? Kokių nuotraukų vertėtų tikėtis: tradicinių, gretinamų su dokumentinėmis, ar meninių, perteikiančių jų autoriaus, tai yra fotografo kūrybinius sumanymus? Laidos svečias, plačiai išgarsėjęs kūrybinis fotografas ponas Adas Vasiliauskas, išklausęs prieštaringus laidos vedėjų argumentus ir skirtingas nuomones, be kita ko, save įvardija esant netradiciniu fotografu, tarsi kviečia suprasti, kas yra vestuvių tradicijos? Pasak pašnekovo, fotografo siūlomas idėjas žmonės pasirenka patys, o šiame „žanre“ svarbu neprisidirbt...Laidos pabaigoje suprasite, kodėl laidos svečio išskirtinė patirtis jį paskatino suformuluoti išskirtinę, iš viso disputo kylančią, išvadą.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai<br />Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>3157</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Tolerantiškumas: ar išties mes nepakantūs kitiems?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-tolerantiskumas-ar-isties-mes-nepakantus-kitiems--47406790</link><description><![CDATA[Prieštaras keliančios diskusijos pradžioje svarstoma, kokia galėtų būti tolerantiškumo samprata. Pamatinis laidos klausimas – kaip suprastinos tolerantiškumo ribos? Atsižvelgdami į tai, kad tolerantiškumas neatsiejamas nuo žmogiškųjų jausmų, auklėjimo, išsilavinimo ir socialinės-kultūrinės aplinkos poveikio, įskaitant konfesijas, diskutuojant ieškoma galimų atsakymų į svarbius visuomenės narių sugyvenimo klausimus, taip pat keliamas ypatingas klausimas - ar dėl su įsitikinimais susijusių kompromisų reikėtų atsisakyti savasties? Į disputą įsitraukusi laidos viešnia, ponia Margarita Jankauskaitė – mokslininkė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė, sako, kad žmogaus teisių lauke, mes vengiame žodžio “tolerantiškumas”, nes toleruoti arba netoleruoti gali tas, kas turi galios, o savasčiai, kurią labai norime iškaikyti, būdingi daugybiniai atspalviai. Esant pažeidžiamojo pozicijoje, pasirinkimo alternatyvų neturima, nes neišvengiamai tenka prisitaikyti prie primetamos tvarkos. Diskusija, pasak viešnios, būtų kur kas taiklesnė, jeigu įsivestume tokias sąvokas, kaip atjauta, empatija, pagarba žmogui…Ypatingą dėmesį būtina atkreipti į kritinę refleksiją, kitaip tariant, savybę, susijusią su asmenine patirtimi. Kas tas “privilegijuotas” subjektas? Apie kokias privilegijas kalba pašnekovė? Kodėl empatija “sunkiai skinasi kelią į viršų”? Kokia individo sąveika su pasauliu, o pasaulio su juo? Koks drąsos ir empatijos santykis, kokį poveikį daro vertybių sistemos, jų kaita, koks “mano santykis su kitu”? Kviečiame išgirsti.<br /><br />Temą aptarsime ir galimų atsakymų ieškosime kartu su laidos viešnia, ponia Margarita Jankauskaite - Lygių galimybių plėtros centro eksperte.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47406790</guid><pubDate>Wed, 10 Nov 2021 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47406790/2021_11_10_4131_1_20211110120426606.mp3" length="50438867" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieštaras keliančios diskusijos pradžioje svarstoma, kokia galėtų būti tolerantiškumo samprata. Pamatinis laidos klausimas – kaip suprastinos tolerantiškumo ribos? Atsižvelgdami į tai, kad tolerantiškumas neatsiejamas nuo žmogiškųjų jausmų,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieštaras keliančios diskusijos pradžioje svarstoma, kokia galėtų būti tolerantiškumo samprata. Pamatinis laidos klausimas – kaip suprastinos tolerantiškumo ribos? Atsižvelgdami į tai, kad tolerantiškumas neatsiejamas nuo žmogiškųjų jausmų, auklėjimo, išsilavinimo ir socialinės-kultūrinės aplinkos poveikio, įskaitant konfesijas, diskutuojant ieškoma galimų atsakymų į svarbius visuomenės narių sugyvenimo klausimus, taip pat keliamas ypatingas klausimas - ar dėl su įsitikinimais susijusių kompromisų reikėtų atsisakyti savasties? Į disputą įsitraukusi laidos viešnia, ponia Margarita Jankauskaitė – mokslininkė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė, sako, kad žmogaus teisių lauke, mes vengiame žodžio “tolerantiškumas”, nes toleruoti arba netoleruoti gali tas, kas turi galios, o savasčiai, kurią labai norime iškaikyti, būdingi daugybiniai atspalviai. Esant pažeidžiamojo pozicijoje, pasirinkimo alternatyvų neturima, nes neišvengiamai tenka prisitaikyti prie primetamos tvarkos. Diskusija, pasak viešnios, būtų kur kas taiklesnė, jeigu įsivestume tokias sąvokas, kaip atjauta, empatija, pagarba žmogui…Ypatingą dėmesį būtina atkreipti į kritinę refleksiją, kitaip tariant, savybę, susijusią su asmenine patirtimi. Kas tas “privilegijuotas” subjektas? Apie kokias privilegijas kalba pašnekovė? Kodėl empatija “sunkiai skinasi kelią į viršų”? Kokia individo sąveika su pasauliu, o pasaulio su juo? Koks drąsos ir empatijos santykis, kokį poveikį daro vertybių sistemos, jų kaita, koks “mano santykis su kitu”? Kviečiame išgirsti.<br /><br />Temą aptarsime ir galimų atsakymų ieškosime kartu su laidos viešnia, ponia Margarita Jankauskaite - Lygių galimybių plėtros centro eksperte.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>3153</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Ar mums Lietuvoje reikalingas Raudonasis kilimas? Laidos svečias – garsiausias Lietuvos dizaineris, kutiūrjė Juozas Statkevičius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-ar-mums-lietuvoje-reikalingas-raudonasis-kilimas-laidos-svecias-garsiausias-lietuvos-dizaineris-kutiurje-juozas-statkevicius--47288865</link><description><![CDATA[Raudonojo kilimo ištiesimo tradicija laidoje aptariama svarstant, ar ji reikalinga Lietuvoje. Mitais apipinta vadinamosios “Raudonojo kilimo ištiesimo procedūros” istorija, jos reikšminis turinys ir galimos jo interpretacijos, svarbiausi pasaulinio lygio renginiai ir simboliškumas – apie visa tai kalbama pateikiant “už” ir “prieš” argumentus ir, žinoma, akcentuojant iškilmingų ceremonijų kilmės bei surengimo vietas, taip pat žaismingai ginčijantis, ketinama išsiaiškinti, koks tikrasis šio išskirtinio iškilmių atributo – Raudonojo kilimo – vaidmuo, fizinis pavidalas, spalvos kodas ir kokia jam priskiriamo prestižo galia.<br />Profesionaliai, rimtai, šmaikščiai ir su humoru į diskusiją pakviestas įsitraukti laidos svečias – garsiausias Lietuvos kutiūrje - ponas Juozas Statkevičius, kurio asmeninė dalyvio ir garsenybių įvaizdžio kūrėjo patirtis, komentarai ir įžvalgos neabejotinai praturtins žiniomis visus, besidominčius užsienio ir vietinių „žvaigždžių“ gyvenimu, ko gero, vienomis iš gražiausių jo akimirkomis, kai žengiant Raudonuoju kilimu, spragsint fotoaparatų blykstėms, pripažįstamas jų žmogiškasis išskirtinumas, neretai bandomas tapatinti su pusiau dieviškumu...<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47288865</guid><pubDate>Wed, 03 Nov 2021 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47288865/2021_11_03_4131_1_20211103120335661.mp3" length="51687311" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Raudonojo kilimo ištiesimo tradicija laidoje aptariama svarstant, ar ji reikalinga Lietuvoje. Mitais apipinta vadinamosios “Raudonojo kilimo ištiesimo procedūros” istorija, jos reikšminis turinys ir galimos jo interpretacijos, svarbiausi pasaulinio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Raudonojo kilimo ištiesimo tradicija laidoje aptariama svarstant, ar ji reikalinga Lietuvoje. Mitais apipinta vadinamosios “Raudonojo kilimo ištiesimo procedūros” istorija, jos reikšminis turinys ir galimos jo interpretacijos, svarbiausi pasaulinio lygio renginiai ir simboliškumas – apie visa tai kalbama pateikiant “už” ir “prieš” argumentus ir, žinoma, akcentuojant iškilmingų ceremonijų kilmės bei surengimo vietas, taip pat žaismingai ginčijantis, ketinama išsiaiškinti, koks tikrasis šio išskirtinio iškilmių atributo – Raudonojo kilimo – vaidmuo, fizinis pavidalas, spalvos kodas ir kokia jam priskiriamo prestižo galia.<br />Profesionaliai, rimtai, šmaikščiai ir su humoru į diskusiją pakviestas įsitraukti laidos svečias – garsiausias Lietuvos kutiūrje - ponas Juozas Statkevičius, kurio asmeninė dalyvio ir garsenybių įvaizdžio kūrėjo patirtis, komentarai ir įžvalgos neabejotinai praturtins žiniomis visus, besidominčius užsienio ir vietinių „žvaigždžių“ gyvenimu, ko gero, vienomis iš gražiausių jo akimirkomis, kai žengiant Raudonuoju kilimu, spragsint fotoaparatų blykstėms, pripažįstamas jų žmogiškasis išskirtinumas, neretai bandomas tapatinti su pusiau dieviškumu...<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>3231</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Kapinės – turgus ar ori amžinojo poilsio vieta?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-kapines-turgus-ar-ori-amzinojo-poilsio-vieta--47178814</link><description><![CDATA[Itin jautri laidos tema aptariama akcentuojant tradicijų reikšmę dvasiniam visuomenės gyvenimo turiniui, kurių mūsų krašte būta pagoniškų ir krikščioniškų, neskaitant kitų. Pagoniškos tradicijos, įvaizdžiai ir simboliai tapdavo nusižiūrimu, imituojamu krikščioniškųjų apeigų pavyzdžiu, sektinu modeliu. Ar, laikytinos pirminėmis, pagoniškos tradicijos neturėtų būti užmirštos šiandien, o gal net “atgaivinamos”, atsižvelgiant į tai, kad dabartinis žmonių supratimas apie tradicijų ir papročių laikymąsi kitoks nei senovėje? Kaip suvoktinas kūno sudegininimas žmogui mirus, ar išties mūsų laikais mirusiajam išreiškiama pagarba neretai tik parodomoji, kuri baigiasi šarvojimo salėje ar bažnyčioje? Ar kapavietės paminklinių akmenų dydis proporcingas artimųjų meilei? Perdirbto kartono karstai, ekologiškos urnos ir ištirpdomi kunai…<br />Laidoje išgirsite svečio, Lietuvos katalikų dvasininko, Vilniaus Pilaitės Šv. Juozapo parapijos klebono Ričardo Doveikos, girdėjusio vedėjų disputą, įžvalgas. Pasak kunigo, kapinės nėra mirusiųjų miestas, jos – gyvos ir visuomet budinčios vilties sodas. Kapinėse niekas nemiršta, miršta visi iki kapinių...Į kapines atnešamas palaidoti kūnas...Kapinės – erdvė, kurioje mes vienas kitą mokomės mylėti už nieką, o paminklai visuomet vaizdavo gyvenimo tęstinumą...Ar moderniame pasaulyje egzistuoja tiesa? Kokia ji? Ar pakanka būti Dievo sukurtam? Kokia arba kas yra tikroji mirties priežastis? Kviečiame ne tik pasiklausyti, bet ir įsiklausyti.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai<br />Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47178814</guid><pubDate>Wed, 27 Oct 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47178814/2021_10_27_4131_1_20211027120411764.mp3" length="51328702" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Itin jautri laidos tema aptariama akcentuojant tradicijų reikšmę dvasiniam visuomenės gyvenimo turiniui, kurių mūsų krašte būta pagoniškų ir krikščioniškų, neskaitant kitų. Pagoniškos tradicijos, įvaizdžiai ir simboliai tapdavo nusižiūrimu, imituojamu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Itin jautri laidos tema aptariama akcentuojant tradicijų reikšmę dvasiniam visuomenės gyvenimo turiniui, kurių mūsų krašte būta pagoniškų ir krikščioniškų, neskaitant kitų. Pagoniškos tradicijos, įvaizdžiai ir simboliai tapdavo nusižiūrimu, imituojamu krikščioniškųjų apeigų pavyzdžiu, sektinu modeliu. Ar, laikytinos pirminėmis, pagoniškos tradicijos neturėtų būti užmirštos šiandien, o gal net “atgaivinamos”, atsižvelgiant į tai, kad dabartinis žmonių supratimas apie tradicijų ir papročių laikymąsi kitoks nei senovėje? Kaip suvoktinas kūno sudegininimas žmogui mirus, ar išties mūsų laikais mirusiajam išreiškiama pagarba neretai tik parodomoji, kuri baigiasi šarvojimo salėje ar bažnyčioje? Ar kapavietės paminklinių akmenų dydis proporcingas artimųjų meilei? Perdirbto kartono karstai, ekologiškos urnos ir ištirpdomi kunai…<br />Laidoje išgirsite svečio, Lietuvos katalikų dvasininko, Vilniaus Pilaitės Šv. Juozapo parapijos klebono Ričardo Doveikos, girdėjusio vedėjų disputą, įžvalgas. Pasak kunigo, kapinės nėra mirusiųjų miestas, jos – gyvos ir visuomet budinčios vilties sodas. Kapinėse niekas nemiršta, miršta visi iki kapinių...Į kapines atnešamas palaidoti kūnas...Kapinės – erdvė, kurioje mes vienas kitą mokomės mylėti už nieką, o paminklai visuomet vaizdavo gyvenimo tęstinumą...Ar moderniame pasaulyje egzistuoja tiesa? Kokia ji? Ar pakanka būti Dievo sukurtam? Kokia arba kas yra tikroji mirties priežastis? Kviečiame ne tik pasiklausyti, bet ir įsiklausyti.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai<br />Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>3208</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Likti scenoje, estradoje ar TV ekrane „iki mirties“ ar išeiti pačiam?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-likti-scenoje-estradoje-ar-tv-ekrane-iki-mirties-ar-iseiti-paciam--47060439</link><description><![CDATA[Šįkart aptarimui laidoje pasirinkta itin jautri socialinė tema, kurios turinį sudaro svarstymai, jiems pritariant arba juos paneigiant, apie vyresnio amžiaus atlikėjų, scenos menininkų – kūrėjų, artistų, režisierių, šokėjų – profesinį likimą. Sceninė veikla domina ne tik juos, bet ir žiūrovus, kurie neretai užgauliai kritikuoja garbingo amžiaus sulaukusius ir didelę sceninę patirtį sukaupusius profesionalus, negailestingai reikalaudami palikti teatrą, TV kadrą ar koncertinę estradą. Kartu su garbingu ir plačiai visuomenei žinomu, jos mylimu, talentingu svečiu, buvusiu Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktoriumi, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatu, ponu Vytautu Rumšu (vyresniuoju), laidos autoriai ir vedėjai siūlo pamąstyti, ar pasitraukimas iš aktyvios profesinės veiklos, išėjimas į pensiją vertintinas kaip psichologinė trauma. Kodėl, dar galintis savo mėgstamą darbą dirbti meno pasaulio žmogus, turėtų jo atsisakyti, o ar turėtų? Ar ant scenos ir TV ekranuose pageidaujame matyti tik jaunus atlikėjus, artistus, o gal vyresniems paliktina galimybė dirbti ilgiau? Gal, perfrazuojant prancūzų filosofą P. Bourdieu, sentavė tėra tik žodis ir galėtų būti palanki sulaukusiems nelaukiamų laikrodžio dūžių? Ar šiam žodžiui kūrybinių specialybių žmonės suteikia tokią pat reikšmę kaip žodžiui „žudikas“?<br />Kokie galimi atsakymai ir kokios svečio įžvalgos, sužinosite išklausę laidą, kurioje netrūko atvirų emocijų ir labai netikėtų argumentų...<br /><br />Laidos vedėjai ir autoriai<br />Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47060439</guid><pubDate>Wed, 20 Oct 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47060439/2021_10_20_4131_1_p_20211020120544513.mp3" length="46412248" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šįkart aptarimui laidoje pasirinkta itin jautri socialinė tema, kurios turinį sudaro svarstymai, jiems pritariant arba juos paneigiant, apie vyresnio amžiaus atlikėjų, scenos menininkų – kūrėjų, artistų, režisierių, šokėjų – profesinį likimą. Sceninė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šįkart aptarimui laidoje pasirinkta itin jautri socialinė tema, kurios turinį sudaro svarstymai, jiems pritariant arba juos paneigiant, apie vyresnio amžiaus atlikėjų, scenos menininkų – kūrėjų, artistų, režisierių, šokėjų – profesinį likimą. Sceninė veikla domina ne tik juos, bet ir žiūrovus, kurie neretai užgauliai kritikuoja garbingo amžiaus sulaukusius ir didelę sceninę patirtį sukaupusius profesionalus, negailestingai reikalaudami palikti teatrą, TV kadrą ar koncertinę estradą. Kartu su garbingu ir plačiai visuomenei žinomu, jos mylimu, talentingu svečiu, buvusiu Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktoriumi, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatu, ponu Vytautu Rumšu (vyresniuoju), laidos autoriai ir vedėjai siūlo pamąstyti, ar pasitraukimas iš aktyvios profesinės veiklos, išėjimas į pensiją vertintinas kaip psichologinė trauma. Kodėl, dar galintis savo mėgstamą darbą dirbti meno pasaulio žmogus, turėtų jo atsisakyti, o ar turėtų? Ar ant scenos ir TV ekranuose pageidaujame matyti tik jaunus atlikėjus, artistus, o gal vyresniems paliktina galimybė dirbti ilgiau? Gal, perfrazuojant prancūzų filosofą P. Bourdieu, sentavė tėra tik žodis ir galėtų būti palanki sulaukusiems nelaukiamų laikrodžio dūžių? Ar šiam žodžiui kūrybinių specialybių žmonės suteikia tokią pat reikšmę kaip žodžiui „žudikas“?<br />Kokie galimi atsakymai ir kokios svečio įžvalgos, sužinosite išklausę laidą, kurioje netrūko atvirų emocijų ir labai netikėtų argumentų...<br /><br />Laidos vedėjai ir autoriai<br />Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>2901</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Kodėl privalau šukuotis kaip močiutė ir senelis, jeigu aš tikiu mados pranašais? II d.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-kodel-privalau-sukuotis-kaip-mociute-ir-senelis-jeigu-as-tikiu-mados-pranasais-ii-d--46955468</link><description><![CDATA[Laidoje tęsiamas pokalbis su studijos svečiais – pasaulyje garsaus rinkoženklio „Eugène Perma Professionel“ atstovais – plaukų stilistais ir koloristais.<br />Kokiai išvaizdai teikti pirmenybę – klasikinei ar atitinkančiai vieną iš madingų tendencijų? Ar turėtume atrodyti adekvačiai savo amžiui ir kodėl taikstymasis su duotybe – įgimta išvaizda – ne visuomet priimtinas? Koks profesionalų – stilistų – vaidmuo, prisidedantiems prie klientų savikūros ir saviraiškos poreikių patenkinimo, naujo, pageidaujamo įvaizdžio sukūrimo? Apie visa tai, prieštaraudami vienas kitam, laidos autoriai ir vedėjai bando suformuluoti išvadas ir sužino svečių nuomonę apie...žiūrovus teatre, nešinus kuprinėmis, apie vadinamojo senų laikų etiketo ignoravimą, apie tai, kad, sekdami vadinamąja interneto kultūra, mes jau nemokame būti gražioje aplinkoje ir pasimetame...Pašnekovai pripažino, kad karikatūriškumo požymiai – matomi, bet saviraiškos laisvė – palaikytina, o sekimas išvaizdos madomis – asmeninis pasirinkimas. Ir dar...apie perukus, prezidentą ir influencerius...<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46955468</guid><pubDate>Wed, 13 Oct 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46955468/2021_10_13_4131_1_p_20211013120406797.mp3" length="51625871" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje tęsiamas pokalbis su studijos svečiais – pasaulyje garsaus rinkoženklio „Eugène Perma Professionel“ atstovais – plaukų stilistais ir koloristais.
Kokiai išvaizdai teikti pirmenybę – klasikinei ar atitinkančiai vieną iš madingų tendencijų? Ar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje tęsiamas pokalbis su studijos svečiais – pasaulyje garsaus rinkoženklio „Eugène Perma Professionel“ atstovais – plaukų stilistais ir koloristais.<br />Kokiai išvaizdai teikti pirmenybę – klasikinei ar atitinkančiai vieną iš madingų tendencijų? Ar turėtume atrodyti adekvačiai savo amžiui ir kodėl taikstymasis su duotybe – įgimta išvaizda – ne visuomet priimtinas? Koks profesionalų – stilistų – vaidmuo, prisidedantiems prie klientų savikūros ir saviraiškos poreikių patenkinimo, naujo, pageidaujamo įvaizdžio sukūrimo? Apie visa tai, prieštaraudami vienas kitam, laidos autoriai ir vedėjai bando suformuluoti išvadas ir sužino svečių nuomonę apie...žiūrovus teatre, nešinus kuprinėmis, apie vadinamojo senų laikų etiketo ignoravimą, apie tai, kad, sekdami vadinamąja interneto kultūra, mes jau nemokame būti gražioje aplinkoje ir pasimetame...Pašnekovai pripažino, kad karikatūriškumo požymiai – matomi, bet saviraiškos laisvė – palaikytina, o sekimas išvaizdos madomis – asmeninis pasirinkimas. Ir dar...apie perukus, prezidentą ir influencerius...<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>3227</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Kodėl privalau šukuotis kaip močiutė ir senelis, jeigu aš tikiu mados pranašais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-kodel-privalau-sukuotis-kaip-mociute-ir-senelis-jeigu-as-tikiu-mados-pranasais--46848434</link><description><![CDATA[Laidoje dalyvaujantys trys aukšto profesionalumo plaukų stilistai, paryžiečiai, atstovaujantys pasaulyje garsų rinkoženklį „Eugène Perma proffesionel“ , nesijausdami mados tendencijų pranašais, atvirai dalijasi, kartais prieštaringomis, nuomonėmis apie jaunų žmonių požiūrį į ankstesniųjų kartų atstovų šukuosenas. Koks plaukų stilisto santykis su paslaugos užsakovais, koks jo – vedlio į „svajonę“ – vaidmuo, padedant atskleisti jų, su įvaizdžiu susijusį, individualumą? Apie sunkų darbą, jo metodus, bendravimui būtiną kantrybę ir kūrybinį įkvėpimą svečiai, atkreipdami dėmesį į kompromiso svarbą būsimam klientės (-o) įvaizdžiui ir plaukų stilisto, kirpėjo drąsa pasakyti „ne“, pasakoja pabrėždami, kad mes jau praradome mūsų seneliams būdingą „klasę“ – elegantiškumą. Tai kas vyksta Paryžiuje, vyksta ir visoje Prancūzijoje, o Lietuvoje? Kokios prancūzams pasirodė lietuvaitės? Ar jos taip pat, kaip prancūzės (-ai) „sulimpa“ su Instagram’e, Pinterest ar Facebook’e matomais „modeliais“ ir nori būti panašios (-ūs) į kokį nors konkretų asmenį, bet ne į save? Tai tai pat pokalbis apie klientų užsispyrimą, šventinę išvaizdą, saviraiškos bei savikūros laisvę.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46848434</guid><pubDate>Wed, 06 Oct 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46848434/2021_10_06_4131_1_p_20211006120425040.mp3" length="45145414" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje dalyvaujantys trys aukšto profesionalumo plaukų stilistai, paryžiečiai, atstovaujantys pasaulyje garsų rinkoženklį „Eugène Perma proffesionel“ , nesijausdami mados tendencijų pranašais, atvirai dalijasi, kartais prieštaringomis, nuomonėmis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje dalyvaujantys trys aukšto profesionalumo plaukų stilistai, paryžiečiai, atstovaujantys pasaulyje garsų rinkoženklį „Eugène Perma proffesionel“ , nesijausdami mados tendencijų pranašais, atvirai dalijasi, kartais prieštaringomis, nuomonėmis apie jaunų žmonių požiūrį į ankstesniųjų kartų atstovų šukuosenas. Koks plaukų stilisto santykis su paslaugos užsakovais, koks jo – vedlio į „svajonę“ – vaidmuo, padedant atskleisti jų, su įvaizdžiu susijusį, individualumą? Apie sunkų darbą, jo metodus, bendravimui būtiną kantrybę ir kūrybinį įkvėpimą svečiai, atkreipdami dėmesį į kompromiso svarbą būsimam klientės (-o) įvaizdžiui ir plaukų stilisto, kirpėjo drąsa pasakyti „ne“, pasakoja pabrėždami, kad mes jau praradome mūsų seneliams būdingą „klasę“ – elegantiškumą. Tai kas vyksta Paryžiuje, vyksta ir visoje Prancūzijoje, o Lietuvoje? Kokios prancūzams pasirodė lietuvaitės? Ar jos taip pat, kaip prancūzės (-ai) „sulimpa“ su Instagram’e, Pinterest ar Facebook’e matomais „modeliais“ ir nori būti panašios (-ūs) į kokį nors konkretų asmenį, bet ne į save? Tai tai pat pokalbis apie klientų užsispyrimą, šventinę išvaizdą, saviraiškos bei savikūros laisvę.<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>2822</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Auginu žvaigždę ir tik žvaigždę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-auginu-zvaigzde-ir-tik-zvaigzde--46741651</link><description><![CDATA[Ar ne per daug tėvai rūpinasi vaikais, siekdami užauginti garsenybes, vadinamąsias žvaigždes ir tik žvaigždes? Ar išties perteklinis jų rūpinimasis traumuoja vaikus, o gal jiems padeda nugalėti iššūkius? Be atsakymų į šiuos klausimus paieškų, laidos autoriai ir vedėjai ginčijasi, siekdami įrodyti, kad talentų auginimas ir požiūris į juos – labai jautri tema. Savivokos ir saviraiškos problemos, tarpasmeniniai santykiai, tariamas ir tikrasis tėvų rūpestingumas, vaikų lavinimas ir jo būdai, pasekmės – klausimai, kurie aktualūs visiems, bet svarbiausias dėmesys šioje laidoje sutelkiamas į tėvų siekį puoselėti tik tas vaikų savybes, kurios juos galėtų išgarsinti. Drauge, prieštaraudami vieni kitiems, pasvarstysime, ar vaiko gabumai išties verti gero tėvų žodžio, ar net pagyrų? Kokios savybės išskiria vaiką iš kitų ir kokia tokio išskirtinumo kaina? Kokių reakcijų tikėtis, jeigu aplinkoje randasi “žvaigždesnių” vaikų, ne savo? Mažieji fotomodeliai, balerinos, aktoriai, TV laidų vedėjai – tėvų svajonė…<br />Laidos viešnia – žinomos ir populiarios, išauginusios daugelį mūsų popscenos žvaigždžių, Vilniaus popdainavimo studijos „Hey“ vadovė, ponia Viktorija Kalpokaitė. Ji žaismingą ginčą pagrįs sukaupta, ilgamete patirtimi...<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai<br />Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46741651</guid><pubDate>Wed, 29 Sep 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46741651/2021_09_29_4131_1_p_20210929120718710.mp3" length="49921016" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar ne per daug tėvai rūpinasi vaikais, siekdami užauginti garsenybes, vadinamąsias žvaigždes ir tik žvaigždes? Ar išties perteklinis jų rūpinimasis traumuoja vaikus, o gal jiems padeda nugalėti iššūkius? Be atsakymų į šiuos klausimus paieškų, laidos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar ne per daug tėvai rūpinasi vaikais, siekdami užauginti garsenybes, vadinamąsias žvaigždes ir tik žvaigždes? Ar išties perteklinis jų rūpinimasis traumuoja vaikus, o gal jiems padeda nugalėti iššūkius? Be atsakymų į šiuos klausimus paieškų, laidos autoriai ir vedėjai ginčijasi, siekdami įrodyti, kad talentų auginimas ir požiūris į juos – labai jautri tema. Savivokos ir saviraiškos problemos, tarpasmeniniai santykiai, tariamas ir tikrasis tėvų rūpestingumas, vaikų lavinimas ir jo būdai, pasekmės – klausimai, kurie aktualūs visiems, bet svarbiausias dėmesys šioje laidoje sutelkiamas į tėvų siekį puoselėti tik tas vaikų savybes, kurios juos galėtų išgarsinti. Drauge, prieštaraudami vieni kitiems, pasvarstysime, ar vaiko gabumai išties verti gero tėvų žodžio, ar net pagyrų? Kokios savybės išskiria vaiką iš kitų ir kokia tokio išskirtinumo kaina? Kokių reakcijų tikėtis, jeigu aplinkoje randasi “žvaigždesnių” vaikų, ne savo? Mažieji fotomodeliai, balerinos, aktoriai, TV laidų vedėjai – tėvų svajonė…<br />Laidos viešnia – žinomos ir populiarios, išauginusios daugelį mūsų popscenos žvaigždžių, Vilniaus popdainavimo studijos „Hey“ vadovė, ponia Viktorija Kalpokaitė. Ji žaismingą ginčą pagrįs sukaupta, ilgamete patirtimi...<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai<br />Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>3121</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Kam man reikalingas frakas, jeigu aš turiu treningus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-kam-man-reikalingas-frakas-jeigu-as-turiu-treningus--46633490</link><description><![CDATA[Mūsų požiūriai į daugelį kasdienių reiškinių skirtingi, bet tai nereiškia, kad jie visuomet nepriimtini. Kodėl neigiamai žiūrima į treningus vilkinčius žmones tada ir ten, kur iki šiol juos pamatyti nebuvo įprasta? Ar išties treningai – vis dar tik laisvalaikiui, sportui skirta apranga? Gal esame keistų ir erzinančių, o gal priešingai - tenkinančių šiuolaikinių išvaizdos madų pokyčių liudininkai? Nejaugi treningai jau tapo frako ar klasikinio kostiumo pakaitalu? Kokias ribas “trina” mada?<br />Apie visa tai, žaismingai, prieštaraudami vienas kitam, ieškodami galimų atsakymų į šiuos klausimus, laidoje ginčijasi jos autoriai ir vedėjai, kurių svečiui - garsiajam Lietuvos kutiūrjė – Juozui Statkevičiui, šioje pokalbių šou antrojoje laidos dalyje, pasiūlytas teisėjo vaidmuo. Kurio iš vedėjų požiūrį palaikys talentingas ir neginčijamas Lietuvos išvaizdos kultūros autoritetas ir visuomenės garsenybė?<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai<br />Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46633490</guid><pubDate>Wed, 22 Sep 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46633490/2021_09_22_4131_1_p_20210922120427879.mp3" length="44975722" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mūsų požiūriai į daugelį kasdienių reiškinių skirtingi, bet tai nereiškia, kad jie visuomet nepriimtini. Kodėl neigiamai žiūrima į treningus vilkinčius žmones tada ir ten, kur iki šiol juos pamatyti nebuvo įprasta? Ar išties treningai – vis dar tik...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mūsų požiūriai į daugelį kasdienių reiškinių skirtingi, bet tai nereiškia, kad jie visuomet nepriimtini. Kodėl neigiamai žiūrima į treningus vilkinčius žmones tada ir ten, kur iki šiol juos pamatyti nebuvo įprasta? Ar išties treningai – vis dar tik laisvalaikiui, sportui skirta apranga? Gal esame keistų ir erzinančių, o gal priešingai - tenkinančių šiuolaikinių išvaizdos madų pokyčių liudininkai? Nejaugi treningai jau tapo frako ar klasikinio kostiumo pakaitalu? Kokias ribas “trina” mada?<br />Apie visa tai, žaismingai, prieštaraudami vienas kitam, ieškodami galimų atsakymų į šiuos klausimus, laidoje ginčijasi jos autoriai ir vedėjai, kurių svečiui - garsiajam Lietuvos kutiūrjė – Juozui Statkevičiui, šioje pokalbių šou antrojoje laidos dalyje, pasiūlytas teisėjo vaidmuo. Kurio iš vedėjų požiūrį palaikys talentingas ir neginčijamas Lietuvos išvaizdos kultūros autoritetas ir visuomenės garsenybė?<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai<br />Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>2811</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieštaros. Kodėl turėtume pasitikėti nuomonės formuotojais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priestaros-kodel-turetume-pasitiketi-nuomones-formuotojais--46548149</link><description><![CDATA[Kas jie – nuomonės formuotojai, kitaip vadinami - influenceriai? Gal jie nepelnyto pripažinimo, vien tik asmeninio žinomumo siekiantys asmenys, apsiskelbę visažiniais, turintys tobulą meninę nuojautą? Ar išties, pasitelkdami šiuolaikinių technologijų teikiamas galimybes, jie naudojasi ne savo, kitų sukurtais kūrybiniais produktais? Kodėl jie pretenduoja į “nuotolinio bendravimo autoritetų” vaidmenį, panašu, būdami tik už atlygį reklamuojantys prekes ir paslaugas madingų tendencijų nusižiūrėtojai?<br />Laidos vedėjai, tarsi rimtai ginčidamiesi ir ieškodami savųjų argumentų “už” ir “prieš”, taip pat tikėdamiesi savarankiškų radijo klausytojų požiūrių aptariamos temos klausimų atžvilgiu, siekia apginti pasirinktas pozicijas.<br />Kurio iš vedėjų argumentai įtikins radijo klausytojus, nors jie sutaria, kad visuomenės susidomėjimo nuomonės formuotojais laipsnis – skirtingas, o poveikis – realus, tačiau jo pasekmės ne visuomet teigiamos?<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai<br />Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46548149</guid><pubDate>Wed, 15 Sep 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46548149/2021_09_15_4131_1_p_20210915120707808.mp3" length="46841492" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas jie – nuomonės formuotojai, kitaip vadinami - influenceriai? Gal jie nepelnyto pripažinimo, vien tik asmeninio žinomumo siekiantys asmenys, apsiskelbę visažiniais, turintys tobulą meninę nuojautą? Ar išties, pasitelkdami šiuolaikinių technologijų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas jie – nuomonės formuotojai, kitaip vadinami - influenceriai? Gal jie nepelnyto pripažinimo, vien tik asmeninio žinomumo siekiantys asmenys, apsiskelbę visažiniais, turintys tobulą meninę nuojautą? Ar išties, pasitelkdami šiuolaikinių technologijų teikiamas galimybes, jie naudojasi ne savo, kitų sukurtais kūrybiniais produktais? Kodėl jie pretenduoja į “nuotolinio bendravimo autoritetų” vaidmenį, panašu, būdami tik už atlygį reklamuojantys prekes ir paslaugas madingų tendencijų nusižiūrėtojai?<br />Laidos vedėjai, tarsi rimtai ginčidamiesi ir ieškodami savųjų argumentų “už” ir “prieš”, taip pat tikėdamiesi savarankiškų radijo klausytojų požiūrių aptariamos temos klausimų atžvilgiu, siekia apginti pasirinktas pozicijas.<br />Kurio iš vedėjų argumentai įtikins radijo klausytojus, nors jie sutaria, kad visuomenės susidomėjimo nuomonės formuotojais laipsnis – skirtingas, o poveikis – realus, tačiau jo pasekmės ne visuomet teigiamos?<br /><br />Laidos autoriai ir vedėjai<br />Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>2928</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/220678eb60b4961976f7d5e654a5e0a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item></channel></rss>
