<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss xmlns:itunes="http://www.itunes.com/dtds/podcast-1.0.dtd" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:podcast="https://podcastindex.org/namespace/1.0" xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" version="2.0"><channel><title>Verslo tribūna</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/verslo-tribuna--4760117</link><description><![CDATA[„Verslo tribūnoje” – lyderių pokalbiai lyderiams.]]></description><atom:link href="https://www.spreaker.com/show/4760117/episodes/feed" rel="self" type="application/rss+xml"/><language>lt</language><category>Business</category><copyright>Copyright Verslo žinios</copyright><image><url>https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg</url><title>Verslo tribūna</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/verslo-tribuna--4760117</link></image><lastBuildDate>Sun, 19 Jul 2026 08:30:04 +0000</lastBuildDate><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:owner><itunes:name>Verslo žinios</itunes:name><itunes:email>feeds@spreaker.com</itunes:email></itunes:owner><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:subtitle>„Verslo tribūnoje” – lyderių pokalbiai lyderiams.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Verslo tribūnoje” – lyderių pokalbiai lyderiams.]]></itunes:summary><itunes:category text="Business"/><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:type>episodic</itunes:type><item><title>Rūšiuoti norim, bet nemokam. Didžiausi mitai apie atliekas Lietuvoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/rusiuoti-norim-bet-nemokam-didziausi-mitai-apie-atliekas-lietuvoje--73052389</link><description><![CDATA[Naujausi gyventojų nuotaikų tyrimai rodo, kad dauguma žmonių rūšiavimą laiko įprasta kasdienybės dalimi. Vis dėlto daugelis dar nežino, kur išmesti daugelį kasdienių daiktų, o skirtingos rūšiavimo taisyklės skirtingose savivaldybėse tik dar labiau painioja. „Mes esam įveikę tą pirminę ir esminę pakopą. Žmonės nori rūšiuoti. Bet mes jau lipame į antrą lygį, kai reikia ne tiktai norėti rūšiuoti, bet ir taikliai tai daryti“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė. Didžiausia painiava kyla todėl, kad Lietuvoje rūšiuojamos ne plastiko, stiklo ar popieriaus atliekos, o būtent pakuotės. Dėl to į rūšiavimo konteinerius vis dar masiškai keliauja plastikiniai daiktai – dantų šepetėliai, žaislai ar kiti gaminiai, kurie nėra pakuotės. „83 proc. žmonių nežino, kuo skiriasi pakuotė ir plastikas“, – pastebi „Repsense“ bendraįkūrėjas ir plėtros vadovas Liudvikas Andriulis, pristatydamas visuomenės nuotaikų tyrimo rezultatus. Nepadeda ir vis dar gajūs mitai. Vienas jų – kad pakuotes prieš išmetant būtina kruopščiai išplauti. Pasak K. Žukauskaitės-Šiaučiulės, technologijos pasikeitė. „Iš tiesų tobulėjo perdirbimo sistema ir nieko išplauti nebereikia. Net ištepta picos dėžė, jeigu ten neliko apkandžiotų picos gabalų, puikiai tinka į popieriaus konteinerį.“ – aiškina asociacijos atstovė. Didžiausią pokytį atneštų ne dar viena informacinė kampanija, o paprastesnės taisyklės visoje Lietuvoje, neabejoja pašnekovai. „Kai taisyklės yra suprantamos, jos yra labiau gerbiamos, jų labiau laikomasi“, – tiki L. Andriulis. Kodėl vis dar painiojame plastiką su pakuotėmis, kaip keisis rūšiavimo sistema artimiausiais metais ir kodėl pirmasis klausimas prie konteinerio turėtų būti ne „iš ko pagaminta?“, o „ar tai pakuotė?“, klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbio su Liudviku Andriuliu ir Kotryna Žukauskaite-Šiaučiule<b>.</b>]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73052389</guid><pubDate>Sun, 19 Jul 2026 08:28:38 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/73052389/utf_8_q_v_c5_bd_5f167_audio_mp3.mp3" length="79787561" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausi gyventojų nuotaikų tyrimai rodo, kad dauguma žmonių rūšiavimą laiko įprasta kasdienybės dalimi. Vis dėlto daugelis dar nežino, kur išmesti daugelį kasdienių daiktų, o skirtingos rūšiavimo taisyklės skirtingose savivaldybėse tik dar labiau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausi gyventojų nuotaikų tyrimai rodo, kad dauguma žmonių rūšiavimą laiko įprasta kasdienybės dalimi. Vis dėlto daugelis dar nežino, kur išmesti daugelį kasdienių daiktų, o skirtingos rūšiavimo taisyklės skirtingose savivaldybėse tik dar labiau painioja. „Mes esam įveikę tą pirminę ir esminę pakopą. Žmonės nori rūšiuoti. Bet mes jau lipame į antrą lygį, kai reikia ne tiktai norėti rūšiuoti, bet ir taikliai tai daryti“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė. Didžiausia painiava kyla todėl, kad Lietuvoje rūšiuojamos ne plastiko, stiklo ar popieriaus atliekos, o būtent pakuotės. Dėl to į rūšiavimo konteinerius vis dar masiškai keliauja plastikiniai daiktai – dantų šepetėliai, žaislai ar kiti gaminiai, kurie nėra pakuotės. „83 proc. žmonių nežino, kuo skiriasi pakuotė ir plastikas“, – pastebi „Repsense“ bendraįkūrėjas ir plėtros vadovas Liudvikas Andriulis, pristatydamas visuomenės nuotaikų tyrimo rezultatus. Nepadeda ir vis dar gajūs mitai. Vienas jų – kad pakuotes prieš išmetant būtina kruopščiai išplauti. Pasak K. Žukauskaitės-Šiaučiulės, technologijos pasikeitė. „Iš tiesų tobulėjo perdirbimo sistema ir nieko išplauti nebereikia. Net ištepta picos dėžė, jeigu ten neliko apkandžiotų picos gabalų, puikiai tinka į popieriaus konteinerį.“ – aiškina asociacijos atstovė. Didžiausią pokytį atneštų ne dar viena informacinė kampanija, o paprastesnės taisyklės visoje Lietuvoje, neabejoja pašnekovai. „Kai taisyklės yra suprantamos, jos yra labiau gerbiamos, jų labiau laikomasi“, – tiki L. Andriulis. Kodėl vis dar painiojame plastiką su pakuotėmis, kaip keisis rūšiavimo sistema artimiausiais metais ir kodėl pirmasis klausimas prie konteinerio turėtų būti ne „iš ko pagaminta?“, o „ar tai pakuotė?“, klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbio su Liudviku Andriuliu ir Kotryna Žukauskaite-Šiaučiule<b>.</b>]]></itunes:summary><itunes:duration>2429</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kas vyksta Lietuvos NT rinkoje – rekordinė pasiūla, bet kainos auga</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kas-vyksta-lietuvos-nt-rinkoje-rekordine-pasiula-bet-kainos-auga--73008012</link><description><![CDATA[„Vilniuje šiuo metu turime apie 5500 laisvų neparduotų butų. To dar nėra buvę“, – sako sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ vadovė Viktorija Čijunskytė. Vis dėlto, anot jos, tai nereiškia, kad kainos mažės – per metus jos Vilniuje pakilo apie 7 proc., Kaune – net 14 proc.. Tačiau nuomos pasiūla išlieka rekordiškai maža.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73008012</guid><pubDate>Thu, 16 Jul 2026 05:13:20 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/73008012/vt_profitus07.mp3" length="65055816" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Vilniuje šiuo metu turime apie 5500 laisvų neparduotų butų. To dar nėra buvę“, – sako sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ vadovė Viktorija Čijunskytė. Vis dėlto, anot jos, tai nereiškia, kad kainos mažės – per metus jos Vilniuje pakilo apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Vilniuje šiuo metu turime apie 5500 laisvų neparduotų butų. To dar nėra buvę“, – sako sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ vadovė Viktorija Čijunskytė. Vis dėlto, anot jos, tai nereiškia, kad kainos mažės – per metus jos Vilniuje pakilo apie 7 proc., Kaune – net 14 proc.. Tačiau nuomos pasiūla išlieka rekordiškai maža.]]></itunes:summary><itunes:duration>1627</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Finora Bank“: ateities verslo lyderiai valdys ne tik kliento patirtį, bet ir finansinius srautus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/finora-bank-ateities-verslo-lyderiai-valdys-ne-tik-kliento-patirti-bet-ir-finansinius-srautus--72882254</link><description><![CDATA[<b>Prieš dešimtmetį verslai konkuravo produktais, šiandien jie varžosi kurdami ekosistemas, o ateityje pranašumą įgys tie, kurie valdys klientų finansinius srautus, sako „Finora Bank”  ryšių su investuotojais skyriaus vadovas Dovydas Asanavičius. </b>]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72882254</guid><pubDate>Thu, 09 Jul 2026 06:37:47 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72882254/vt_finorabank7.mp3" length="75155187" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš dešimtmetį verslai konkuravo produktais, šiandien jie varžosi kurdami ekosistemas, o ateityje pranašumą įgys tie, kurie valdys klientų finansinius srautus, sako „Finora Bank”  ryšių su investuotojais skyriaus vadovas Dovydas Asanavičius. </itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<b>Prieš dešimtmetį verslai konkuravo produktais, šiandien jie varžosi kurdami ekosistemas, o ateityje pranašumą įgys tie, kurie valdys klientų finansinius srautus, sako „Finora Bank”  ryšių su investuotojais skyriaus vadovas Dovydas Asanavičius. </b>]]></itunes:summary><itunes:duration>1879</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Neapibrėžtumas keičia investicijų taisykles – kodėl Lietuvai vien gero verslo klimato nebepakanka?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/neapibreztumas-keicia-investiciju-taisykles-kodel-lietuvai-vien-gero-verslo-klimato-nebepakanka--72770662</link><description><![CDATA[Lietuva užima pirmąją vietą pasaulyje pagal vienaragių sukuriamą vertę vienam gyventojui, o investuotojai gamyklą mūsų šalyje gali pastatyti vos per devynis mėnesius. Tai faktai, kurie stebina didžiausias Europos ekonomikas, sako laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis Edvinas Grikšas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72770662</guid><pubDate>Wed, 01 Jul 2026 20:31:37 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72770662/vt_investuoklietuvoje.mp3" length="102277577" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuva užima pirmąją vietą pasaulyje pagal vienaragių sukuriamą vertę vienam gyventojui, o investuotojai gamyklą mūsų šalyje gali pastatyti vos per devynis mėnesius. Tai faktai, kurie stebina didžiausias Europos ekonomikas, sako laikinai Ekonomikos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuva užima pirmąją vietą pasaulyje pagal vienaragių sukuriamą vertę vienam gyventojui, o investuotojai gamyklą mūsų šalyje gali pastatyti vos per devynis mėnesius. Tai faktai, kurie stebina didžiausias Europos ekonomikas, sako laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis Edvinas Grikšas.]]></itunes:summary><itunes:duration>2557</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nuo talentų iki technologijų: kodėl MIT atkreipė dėmesį į Lietuvą ir kas iš to šalies verslui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nuo-talentu-iki-technologiju-kodel-mit-atkreipe-demesi-i-lietuva-ir-kas-is-to-salies-verslui--72753199</link><description><![CDATA[Pastaraisiais metais Lietuva nuosekliai stiprina savo pozicijas tarptautinėje mokslo ir inovacijų erdvėje. Vienu reikšmingiausių žingsnių tapo partnerystė su Masačusetso technologijos institutu (MIT) – pasauliniu mokslo, technologijų ir inovacijų lyderiu. Ši partnerystė atveria naujas galimybes Lietuvos universitetams, mokslininkams, verslui ir talentams, siekiant glaudesnio bendradarbiavimo su viena stipriausių inovacijų ekosistemų pasaulyje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72753199</guid><pubDate>Tue, 30 Jun 2026 06:32:11 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72753199/vt_ignitis_20260619.mp3" length="80078502" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Pastaraisiais metais Lietuva nuosekliai stiprina savo pozicijas tarptautinėje mokslo ir inovacijų erdvėje. Vienu reikšmingiausių žingsnių tapo partnerystė su Masačusetso technologijos institutu (MIT) – pasauliniu mokslo, technologijų ir inovacijų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pastaraisiais metais Lietuva nuosekliai stiprina savo pozicijas tarptautinėje mokslo ir inovacijų erdvėje. Vienu reikšmingiausių žingsnių tapo partnerystė su Masačusetso technologijos institutu (MIT) – pasauliniu mokslo, technologijų ir inovacijų lyderiu. Ši partnerystė atveria naujas galimybes Lietuvos universitetams, mokslininkams, verslui ir talentams, siekiant glaudesnio bendradarbiavimo su viena stipriausių inovacijų ekosistemų pasaulyje.]]></itunes:summary><itunes:duration>2503</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>A. Kildišio verslo formulė – kaip be pinigų užauginti verslą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/a-kildisio-verslo-formule-kaip-be-pinigu-uzauginti-versla--72732475</link><description><![CDATA[Daugelis verslo sėkmės istorijų prasideda nuo idėjos, tačiau verslininkas bendrovės „Ikarai“ vadovas Arminas Kildišis įsitikinęs – vien idėjos neužtenka, svarbiausia pasirinkti augančią ir perspektyvią rinką, suburti tinkamą komandą ir išmokti kurti verslą net tada, kai trūksta kapitalo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72732475</guid><pubDate>Sun, 28 Jun 2026 22:05:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72732475/v_165_audio.mp3" length="80354875" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Daugelis verslo sėkmės istorijų prasideda nuo idėjos, tačiau verslininkas bendrovės „Ikarai“ vadovas Arminas Kildišis įsitikinęs – vien idėjos neužtenka, svarbiausia pasirinkti augančią ir perspektyvią rinką, suburti tinkamą komandą ir išmokti kurti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daugelis verslo sėkmės istorijų prasideda nuo idėjos, tačiau verslininkas bendrovės „Ikarai“ vadovas Arminas Kildišis įsitikinęs – vien idėjos neužtenka, svarbiausia pasirinkti augančią ir perspektyvią rinką, suburti tinkamą komandą ir išmokti kurti verslą net tada, kai trūksta kapitalo.]]></itunes:summary><itunes:duration>2506</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Hormūzo krizė – purvini triukai iš Harvardo vadovėlių tapo realybe</title><link>https://www.spreaker.com/episode/hormuzo-krize-purvini-triukai-is-harvardo-vadoveliu-tapo-realybe--72685459</link><description><![CDATA[Šiandieninės pasaulio energetikos derybos primena ne diplomatinį etiketą, o brutalų Harvardo derybų vadovėlio skyrių apie purvinuosius triukus. Hormūzo sąsiaurio krizė ir nuolatinė įtampa naftos rinkose rodo, kad senosios taisyklės nebegalioja, o didieji žaidėjai vis dažniau griebiasi kraštutinių priemonių, sako advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotas partneris, energetikos teisės ekspertas Mindaugas Jablonskis.  ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72685459</guid><pubDate>Thu, 25 Jun 2026 08:36:22 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72685459/vt_mjablonskis.mp3" length="48010428" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandieninės pasaulio energetikos derybos primena ne diplomatinį etiketą, o brutalų Harvardo derybų vadovėlio skyrių apie purvinuosius triukus. Hormūzo sąsiaurio krizė ir nuolatinė įtampa naftos rinkose rodo, kad senosios taisyklės nebegalioja, o...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandieninės pasaulio energetikos derybos primena ne diplomatinį etiketą, o brutalų Harvardo derybų vadovėlio skyrių apie purvinuosius triukus. Hormūzo sąsiaurio krizė ir nuolatinė įtampa naftos rinkose rodo, kad senosios taisyklės nebegalioja, o didieji žaidėjai vis dažniau griebiasi kraštutinių priemonių, sako advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotas partneris, energetikos teisės ekspertas Mindaugas Jablonskis.  ]]></itunes:summary><itunes:duration>1201</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Bitės“ technologijų direktorius: technologijų pasaulyje laimi ne vienas tiekėjas, o hibridinis modelis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/bites-technologiju-direktorius-technologiju-pasaulyje-laimi-ne-vienas-tiekejas-o-hibridinis-modelis--72554476</link><description><![CDATA[Pasak Mindaugo Raubos, skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ technologijų direktoriaus, šiandien praktiškai kiekviena įmonė priklauso nuo skaitmeninių sistemų, todėl IT infrastruktūros atsparumas tampa ne tik IT technologų, bet ir verslo vadovų rūpesčiu. ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72554476</guid><pubDate>Tue, 16 Jun 2026 20:28:58 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72554476/v_164_audio.mp3" length="73633244" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Pasak Mindaugo Raubos, skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ technologijų direktoriaus, šiandien praktiškai kiekviena įmonė priklauso nuo skaitmeninių sistemų, todėl IT infrastruktūros atsparumas tampa ne tik IT technologų, bet ir verslo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasak Mindaugo Raubos, skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ technologijų direktoriaus, šiandien praktiškai kiekviena įmonė priklauso nuo skaitmeninių sistemų, todėl IT infrastruktūros atsparumas tampa ne tik IT technologų, bet ir verslo vadovų rūpesčiu. ]]></itunes:summary><itunes:duration>2298</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Surfshark“ IT saugumo vadovas: kiekviena aktualija – įrankis atakai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/surfshark-it-saugumo-vadovas-kiekviena-aktualija-irankis-atakai--72540244</link><description><![CDATA[Pasaulinės saugumo ir privatumo sprendimų įmonės „Surfshark“ IT saugumo vadovas Tomas Stamulis pabrėžia, kad suvaldyti technologinius sprendimus šiais laikais yra lengviau nei žmogiškąjį faktorių, todėl kritinės darbuotojų klaidos kaina organizacijoms gali būti lemtinga.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72540244</guid><pubDate>Mon, 15 Jun 2026 21:07:48 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72540244/v_166_audio.mp3" length="77762127" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Pasaulinės saugumo ir privatumo sprendimų įmonės „Surfshark“ IT saugumo vadovas Tomas Stamulis pabrėžia, kad suvaldyti technologinius sprendimus šiais laikais yra lengviau nei žmogiškąjį faktorių, todėl kritinės darbuotojų klaidos kaina organizacijoms...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasaulinės saugumo ir privatumo sprendimų įmonės „Surfshark“ IT saugumo vadovas Tomas Stamulis pabrėžia, kad suvaldyti technologinius sprendimus šiais laikais yra lengviau nei žmogiškąjį faktorių, todėl kritinės darbuotojų klaidos kaina organizacijoms gali būti lemtinga.]]></itunes:summary><itunes:duration>2428</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip teismai keičia žaidinimo taisykles pinigų plovimo prevencijos ir tarptautinių sankcijų įgyvendinimo kontekste?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-teismai-keicia-zaidinimo-taisykles-pinigu-plovimo-prevencijos-ir-tarptautiniu-sankciju-igyvendinimo-kontekste--72425385</link><description><![CDATA[Pinigų plovimo prevencijos ir tarptautinių sankcijų reikalavimai finansų įstaigoms nuolat griežtėja, todėl vis dažniau kyla klausimų, kaip suderinti šias pareigas su teisėtais klientų interesais. PPTFP ir tarptautinių sankcijų srityje besispecializuojanti WALLESS partnerė Simona Vosylienė bei ginčų srityje dirbantis WALLESS partneris Tomas Balčiūnas sako, kad teismų praktika šiais klausimais dar tik formuojasi, todėl daugeliu atvejų lemiamą reikšmę vis dar turi konkrečios aplinkybės ir teismų vertinimas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72425385</guid><pubDate>Mon, 08 Jun 2026 21:34:41 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72425385/v_163_audio.mp3" length="112607784" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Pinigų plovimo prevencijos ir tarptautinių sankcijų reikalavimai finansų įstaigoms nuolat griežtėja, todėl vis dažniau kyla klausimų, kaip suderinti šias pareigas su teisėtais klientų interesais. PPTFP ir tarptautinių sankcijų srityje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pinigų plovimo prevencijos ir tarptautinių sankcijų reikalavimai finansų įstaigoms nuolat griežtėja, todėl vis dažniau kyla klausimų, kaip suderinti šias pareigas su teisėtais klientų interesais. PPTFP ir tarptautinių sankcijų srityje besispecializuojanti WALLESS partnerė Simona Vosylienė bei ginčų srityje dirbantis WALLESS partneris Tomas Balčiūnas sako, kad teismų praktika šiais klausimais dar tik formuojasi, todėl daugeliu atvejų lemiamą reikšmę vis dar turi konkrečios aplinkybės ir teismų vertinimas.]]></itunes:summary><itunes:duration>3514</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Neobankai: mada, revoliucija ar investavimo galimybė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/neobankai-mada-revoliucija-ar-investavimo-galimybe--72383403</link><description><![CDATA[„Neobankų stiprybė slypi santykyje su klientu. Dauguma jų įsikūrė kaip finansinių technologijų bendrovės, todėl gali greičiau diegti skaitmeninius sprendimus, vystyti partnerystes ir pasiūlyti platesnį paslaugų spektrą negu tradiciniai bankai“, – sako „Finora Bank” ryšių su investuotojais skyriaus vadovas Dovydas Asanavičius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72383403</guid><pubDate>Sat, 06 Jun 2026 07:05:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72383403/vt_finorabank.mp3" length="85539478" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Neobankų stiprybė slypi santykyje su klientu. Dauguma jų įsikūrė kaip finansinių technologijų bendrovės, todėl gali greičiau diegti skaitmeninius sprendimus, vystyti partnerystes ir pasiūlyti platesnį paslaugų spektrą negu tradiciniai bankai“, – sako...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Neobankų stiprybė slypi santykyje su klientu. Dauguma jų įsikūrė kaip finansinių technologijų bendrovės, todėl gali greičiau diegti skaitmeninius sprendimus, vystyti partnerystes ir pasiūlyti platesnį paslaugų spektrą negu tradiciniai bankai“, – sako „Finora Bank” ryšių su investuotojais skyriaus vadovas Dovydas Asanavičius.]]></itunes:summary><itunes:duration>2139</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Galimybė užfiksuoti patrauklią grąžą 3 metų laikotarpiui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/galimybe-uzfiksuoti-patrauklia-graza-3-metu-laikotarpiui--72351878</link><description><![CDATA[Įmonių obligacijos – tarpinė stotelė tarp indėlių ir akcijų. Šiuo metu platinamos nekilnojamojo turto nuomos ir valdymo bendrovė AB „Agathum“ obligacijos – gera proga užfiksuoti 9% grąžą 3 metų laikotarpiui, kai 1 obligacijos euras padengtas 5 Eur nuosavo kapitalo ir 10 Eur turto.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72351878</guid><pubDate>Fri, 05 Jun 2026 05:43:49 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72351878/agathum_v1.mp3" length="38825108" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Įmonių obligacijos – tarpinė stotelė tarp indėlių ir akcijų. Šiuo metu platinamos nekilnojamojo turto nuomos ir valdymo bendrovė AB „Agathum“ obligacijos – gera proga užfiksuoti 9% grąžą 3 metų laikotarpiui, kai 1 obligacijos euras padengtas 5 Eur...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Įmonių obligacijos – tarpinė stotelė tarp indėlių ir akcijų. Šiuo metu platinamos nekilnojamojo turto nuomos ir valdymo bendrovė AB „Agathum“ obligacijos – gera proga užfiksuoti 9% grąžą 3 metų laikotarpiui, kai 1 obligacijos euras padengtas 5 Eur nuosavo kapitalo ir 10 Eur turto.]]></itunes:summary><itunes:duration>2427</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>35 metai kuriant nepriklausomą Klaipėdos uostą: pokyčiai, sustiprinę valstybę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/35-metai-kuriant-nepriklausoma-klaipedos-uosta-pokyciai-sustiprine-valstybe--72235031</link><description><![CDATA[Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiemet mini 35-erių metų sukaktį. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Klaipėdos uosto direkcija buvo įsteigta kurti ir vystyti savarankišką, modernų ir valstybę stiprinantį uostą. Per daugiau nei tris dešimtmečius Klaipėdos uostas išaugo į šiuolaikišką ir lyderiaujantį transporto ir logistikos mazgą bei yra strategiškai svarbus valstybės ekonomikos variklis ir saugumo garantas. Algis Latakas, Uosto direkcijos generalinis direktorius, kalbėdamas apie niekada nesustojantį ir vis pirmyn žengiantį Klaipėdos uostą, lygina jį su aviliu, kuriame be atokvėpio dūzgia „bitės“ – vystomi verslai, įgyvendinami ambicingi projektai, planuojama tolesnė plėtra.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72235031</guid><pubDate>Fri, 29 May 2026 20:49:52 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72235031/v_160_audio.mp3" length="78456666" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiemet mini 35-erių metų sukaktį. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Klaipėdos uosto direkcija buvo įsteigta kurti ir vystyti savarankišką, modernų ir valstybę stiprinantį uostą. Per daugiau nei tris...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiemet mini 35-erių metų sukaktį. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Klaipėdos uosto direkcija buvo įsteigta kurti ir vystyti savarankišką, modernų ir valstybę stiprinantį uostą. Per daugiau nei tris dešimtmečius Klaipėdos uostas išaugo į šiuolaikišką ir lyderiaujantį transporto ir logistikos mazgą bei yra strategiškai svarbus valstybės ekonomikos variklis ir saugumo garantas. Algis Latakas, Uosto direkcijos generalinis direktorius, kalbėdamas apie niekada nesustojantį ir vis pirmyn žengiantį Klaipėdos uostą, lygina jį su aviliu, kuriame be atokvėpio dūzgia „bitės“ – vystomi verslai, įgyvendinami ambicingi projektai, planuojama tolesnė plėtra.]]></itunes:summary><itunes:duration>2449</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Istorinis Žvėryno projektas atveriamas ir smulkiesiems investuotojams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/istorinis-zveryno-projektas-atveriamas-ir-smulkiesiems-investuotojams--72191462</link><description><![CDATA[Vilniaus Žvėryne vystomas nekilnojamojo turto projektas tampa vienu ryškiausių šių metų premium segmento projektų sostinėje. Beveik hektaro teritorijoje planuojamas daugiafunkcis kompleksas, kuriame derinama gyvenamoji, komercinė ir paslaugų paskirtis. Ambicingas projektas atveria duris ne tik prabangos ieškantiems gyventojams, bet ir investuotojams. Per koinvestavimo platformą ROIX prisijungti prie objekto finansavimo galima vos nuo 500 eurų sumos kartu su instituciniais žaidėjais.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72191462</guid><pubDate>Wed, 27 May 2026 19:21:22 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72191462/vt_roix.mp3" length="99298203" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus Žvėryne vystomas nekilnojamojo turto projektas tampa vienu ryškiausių šių metų premium segmento projektų sostinėje. Beveik hektaro teritorijoje planuojamas daugiafunkcis kompleksas, kuriame derinama gyvenamoji, komercinė ir paslaugų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus Žvėryne vystomas nekilnojamojo turto projektas tampa vienu ryškiausių šių metų premium segmento projektų sostinėje. Beveik hektaro teritorijoje planuojamas daugiafunkcis kompleksas, kuriame derinama gyvenamoji, komercinė ir paslaugų paskirtis. Ambicingas projektas atveria duris ne tik prabangos ieškantiems gyventojams, bet ir investuotojams. Per koinvestavimo platformą ROIX prisijungti prie objekto finansavimo galima vos nuo 500 eurų sumos kartu su instituciniais žaidėjais.]]></itunes:summary><itunes:duration>2483</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl sutelktinį finansavimą dažnas verslas laiko prioritetu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-sutelktini-finansavima-daznas-verslas-laiko-prioritetu--72154038</link><description><![CDATA[Sutelktinis finansavimas jau užsitikrino pasitikėjimą ir kaip investavimo, ir kaip finansavimo būdas:  investuojamos sumos ir projektų skaičius nuosekliai auga. „Kas mėnesį surenkame 10–12 mln. eurų investuotojų lėšų projektams, kuriuos labai kruopščiai atsirenkame. Be abejo, apskritai lietuviai dabar aktyviau domisi investavimu, tačiau tokį rodiklį laikome investuotojų pasitikėjimu mūsų, kaip sutelktinio finansavimo operatoriaus, darbu ir rezultatais“, – kalba Kristina Kairytė–Pyplienė, didžiausios finansavimo platformos Lietuvoje „Röntgen“ finansavimo vadovė. Apie tai, kodėl sutelktinis finansavimas yra konkurencingesnis, tačiau ne mažiau patikimas finansavimo būdas nei bankinis finansavimas, koks išties yra tokio finansavimo greitis ir kodėl pinigai – ne vienintelė vertė, kurios iš sutelktinio finansuotojo gali tikėtis vystytojas – „Verslo tribūnos“ pokalbyje su Kristina Kairyte–Pypliene ir Valdu Eiduku, UAB „Avadi“ direktoriumi.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72154038</guid><pubDate>Mon, 25 May 2026 12:33:58 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72154038/v_159.mp3" length="62717613" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Sutelktinis finansavimas jau užsitikrino pasitikėjimą ir kaip investavimo, ir kaip finansavimo būdas:  investuojamos sumos ir projektų skaičius nuosekliai auga. „Kas mėnesį surenkame 10–12 mln. eurų investuotojų lėšų projektams, kuriuos labai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sutelktinis finansavimas jau užsitikrino pasitikėjimą ir kaip investavimo, ir kaip finansavimo būdas:  investuojamos sumos ir projektų skaičius nuosekliai auga. „Kas mėnesį surenkame 10–12 mln. eurų investuotojų lėšų projektams, kuriuos labai kruopščiai atsirenkame. Be abejo, apskritai lietuviai dabar aktyviau domisi investavimu, tačiau tokį rodiklį laikome investuotojų pasitikėjimu mūsų, kaip sutelktinio finansavimo operatoriaus, darbu ir rezultatais“, – kalba Kristina Kairytė–Pyplienė, didžiausios finansavimo platformos Lietuvoje „Röntgen“ finansavimo vadovė. Apie tai, kodėl sutelktinis finansavimas yra konkurencingesnis, tačiau ne mažiau patikimas finansavimo būdas nei bankinis finansavimas, koks išties yra tokio finansavimo greitis ir kodėl pinigai – ne vienintelė vertė, kurios iš sutelktinio finansuotojo gali tikėtis vystytojas – „Verslo tribūnos“ pokalbyje su Kristina Kairyte–Pypliene ir Valdu Eiduku, UAB „Avadi“ direktoriumi.]]></itunes:summary><itunes:duration>1953</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Ignitis gamybos“ vadovė: žalioji energetika neįmanoma be rezervinių pajėgumų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ignitis-gamybos-vadove-zalioji-energetika-neimanoma-be-rezerviniu-pajegumu--72111448</link><description><![CDATA[Sparčiai plečiantis vėjo ir saulės energetikai, Lietuvos elektros sistemai vis labiau reikia lankstumo ir rezervinių pajėgumų, galinčių akimirksniu reaguoti į gamybos bei vartojimo svyravimus. Po Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais šių pajėgumų reikšmė Lietuvoje tapo ne tik ekonominė, bet ir strateginė – jie yra šalies energetinio saugumo garantas, pabrėžia bendrovės „Ignitis gamyba“ vadovė Asta Sungailienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72111448</guid><pubDate>Fri, 22 May 2026 08:42:11 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72111448/vt_ignitis.mp3" length="83628621" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Sparčiai plečiantis vėjo ir saulės energetikai, Lietuvos elektros sistemai vis labiau reikia lankstumo ir rezervinių pajėgumų, galinčių akimirksniu reaguoti į gamybos bei vartojimo svyravimus. Po Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sparčiai plečiantis vėjo ir saulės energetikai, Lietuvos elektros sistemai vis labiau reikia lankstumo ir rezervinių pajėgumų, galinčių akimirksniu reaguoti į gamybos bei vartojimo svyravimus. Po Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais šių pajėgumų reikšmė Lietuvoje tapo ne tik ekonominė, bet ir strateginė – jie yra šalies energetinio saugumo garantas, pabrėžia bendrovės „Ignitis gamyba“ vadovė Asta Sungailienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2091</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Darbostogos: kodėl vien gero viešbučio nebeužtenka</title><link>https://www.spreaker.com/episode/darbostogos-kodel-vien-gero-viesbucio-nebeuztenka--72097275</link><description><![CDATA[Strateginės sesijos Italijoje, žygiai kalnuose ar aktyvios išvykos į Turkiją – šiandien darbostogos daugeliui įmonių yra tapusios įprasta galimybe pakeisti aplinką, įrankiu stiprinti komandą bei organizacijos kultūrą. Pasak Giedrės Kunigonės, „OnWorkation by AirGuru“ darbostogų organizavimo komandos vadovės, svarbiausia tokiose kelionėse ne kryptis ar viešbutis, o gebėjimas suprasti pačios komandos poreikius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72097275</guid><pubDate>Thu, 21 May 2026 12:23:40 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72097275/v_161_audio.mp3" length="98790797" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Strateginės sesijos Italijoje, žygiai kalnuose ar aktyvios išvykos į Turkiją – šiandien darbostogos daugeliui įmonių yra tapusios įprasta galimybe pakeisti aplinką, įrankiu stiprinti komandą bei organizacijos kultūrą. Pasak Giedrės Kunigonės,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Strateginės sesijos Italijoje, žygiai kalnuose ar aktyvios išvykos į Turkiją – šiandien darbostogos daugeliui įmonių yra tapusios įprasta galimybe pakeisti aplinką, įrankiu stiprinti komandą bei organizacijos kultūrą. Pasak Giedrės Kunigonės, „OnWorkation by AirGuru“ darbostogų organizavimo komandos vadovės, svarbiausia tokiose kelionėse ne kryptis ar viešbutis, o gebėjimas suprasti pačios komandos poreikius.]]></itunes:summary><itunes:duration>3087</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Grigeo Klaipėda“ bylos pamokos – ką ilgiausia aplinkosauginė byla atskleidė apie sistemą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/grigeo-klaipeda-bylos-pamokos-ka-ilgiausia-aplinkosaugine-byla-atskleide-apie-sistema--72090152</link><description><![CDATA[Šešerių metų prireikė, kad būtų išnagrinėta viena garsiausių pastarojo dešimtmečio aplinkosauginių bylų – AB „Grigeo Klaipėda“ atvejis. Rudenį laukiamas nuosprendis, tačiau bylos nagrinėjimas jau baigtas ir leidžia daryti išvadas, kurios svarbios visai šalies aplinkosauginei politikai, sako advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris Linas Sesickas, byloje atstovavęs bendrovei.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72090152</guid><pubDate>Wed, 20 May 2026 20:41:19 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72090152/vt_glimstedt_grigeo.mp3" length="81710541" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Šešerių metų prireikė, kad būtų išnagrinėta viena garsiausių pastarojo dešimtmečio aplinkosauginių bylų – AB „Grigeo Klaipėda“ atvejis. Rudenį laukiamas nuosprendis, tačiau bylos nagrinėjimas jau baigtas ir leidžia daryti išvadas, kurios svarbios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šešerių metų prireikė, kad būtų išnagrinėta viena garsiausių pastarojo dešimtmečio aplinkosauginių bylų – AB „Grigeo Klaipėda“ atvejis. Rudenį laukiamas nuosprendis, tačiau bylos nagrinėjimas jau baigtas ir leidžia daryti išvadas, kurios svarbios visai šalies aplinkosauginei politikai, sako advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris Linas Sesickas, byloje atstovavęs bendrovei.]]></itunes:summary><itunes:duration>2043</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Tildės“ atsakas „ChatGPT“: europinis kalbos modelis be rusiškos propagandos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tildes-atsakas-chatgpt-europinis-kalbos-modelis-be-rusiskos-propagandos--72072382</link><description><![CDATA[Po populiariais virtualiais pagalbininkais „ChatGPT“, „Claude“ ar „Gemini“ slypi didieji kalbos modeliai, kurių rinkoje pirmauja amerikiečių ir kinų bendrovės. Europoje šioje srityje ryškesnė tik prancūzų „Mistral“, kurianti modelius tam tikroms kalboms. Siekdama padidinti regiono konkurencingumą, Europos Sąjunga (ES) investuoja į tai, kad europinės bendrovės kurtų dirbtinio intelekto sprendimus, pritaikytus ES kalboms. Dalinį finansavimą tokiam projektui gavo ir kalbos technologijų bendrovė „Tildė“, sukūrusi modelį „Tildė Open“.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72072382</guid><pubDate>Tue, 19 May 2026 17:55:49 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72072382/v_162_audio.mp3" length="101391818" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Po populiariais virtualiais pagalbininkais „ChatGPT“, „Claude“ ar „Gemini“ slypi didieji kalbos modeliai, kurių rinkoje pirmauja amerikiečių ir kinų bendrovės. Europoje šioje srityje ryškesnė tik prancūzų „Mistral“, kurianti modelius tam tikroms...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Po populiariais virtualiais pagalbininkais „ChatGPT“, „Claude“ ar „Gemini“ slypi didieji kalbos modeliai, kurių rinkoje pirmauja amerikiečių ir kinų bendrovės. Europoje šioje srityje ryškesnė tik prancūzų „Mistral“, kurianti modelius tam tikroms kalboms. Siekdama padidinti regiono konkurencingumą, Europos Sąjunga (ES) investuoja į tai, kad europinės bendrovės kurtų dirbtinio intelekto sprendimus, pritaikytus ES kalboms. Dalinį finansavimą tokiam projektui gavo ir kalbos technologijų bendrovė „Tildė“, sukūrusi modelį „Tildė Open“.]]></itunes:summary><itunes:duration>3166</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Citus“: NT pirkėjams svarbūs ne kvadratiniai metrai, o pridėtinė vertė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/citus-nt-pirkejams-svarbus-ne-kvadratiniai-metrai-o-pridetine-verte--72065812</link><description><![CDATA[Auganti paklausa ir intensyvi plėtotojų konkurencija Vilniuje kelia ne tik NT rinkos temperatūrą, bet ir naujų projektų kokybės kartelę. Šarūnas Tarutis, „Citus“ vadovas, sako, kad dabartinė situacija suteikia plėtotojams galimybę daugiau dėmesio skirti produkto kokybei ir išskirtinumui. Kaip keičiasi sostinės NT sektorius ir kuo šiame kontekste išsiskiria Naujamiestyje plėtojamas projektas „CITUS Artì“, „Verslo tribūnoje“ pasakoja Š. Tarutis ir „Citus“ plėtros bei kūrybos vadovė Aušrinė Sinkevičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72065812</guid><pubDate>Tue, 19 May 2026 08:17:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72065812/v_148_audio.mp3" length="86452322" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Auganti paklausa ir intensyvi plėtotojų konkurencija Vilniuje kelia ne tik NT rinkos temperatūrą, bet ir naujų projektų kokybės kartelę. Šarūnas Tarutis, „Citus“ vadovas, sako, kad dabartinė situacija suteikia plėtotojams galimybę daugiau dėmesio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Auganti paklausa ir intensyvi plėtotojų konkurencija Vilniuje kelia ne tik NT rinkos temperatūrą, bet ir naujų projektų kokybės kartelę. Šarūnas Tarutis, „Citus“ vadovas, sako, kad dabartinė situacija suteikia plėtotojams galimybę daugiau dėmesio skirti produkto kokybei ir išskirtinumui. Kaip keičiasi sostinės NT sektorius ir kuo šiame kontekste išsiskiria Naujamiestyje plėtojamas projektas „CITUS Artì“, „Verslo tribūnoje“ pasakoja Š. Tarutis ir „Citus“ plėtros bei kūrybos vadovė Aušrinė Sinkevičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2691</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lietuviškas kuras vietoj importinės naftos – vežėjų kelias į energetinę laisvę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lietuviskas-kuras-vietoj-importines-naftos-vezeju-kelias-i-energetine-laisve--71672233</link><description><![CDATA[Biometanu varomas sunkvežimis jau šiandien yra ekonomiškai naudingesnis už dyzelinį. Kilometro kaina naudojant biometaną yra maždaug keturiais centais mažesnė, o tai per septynerių metų eksploatacijos laikotarpį leidžia sutaupyti apie 40 000 eurų vienai transporto priemonei, skaičiuoja „Scania Lietuva“ regiono vadovas Darius Snieška.<br />Nors Lietuvoje šiais metais dar nebuvo užregistruota nė vieno naujo elektrinio sunkvežimio, transporto sektorius stovi ant didelių pokyčių slenksčio. Šiandien perkamas vilkikas kelyje bus ir po 2030 metų, kai Europos Sąjungos reikalavimai alternatyviam kurui taps dar griežtesni, o iškastinio kuro naudojimas bus vis labiau ribojamas. <br />Didžiausiu lūžio tašku komerciniam sunkiajam transportui turėtų tapti 2027 metai, kai Lietuvoje įsigalios nauja kelių apmokestinimo sistema. Vadinamasis e-tollingas numato reikšmingas lengvatas mažiau taršioms transporto priemonėms. Tai kartu su planuojama iki 100 000 eurų parama elektriniams vilkikams gali iš esmės pakeisti vežėjų skaičiavimus, sako  Transporto inovacijų asociacijos direktorė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė. <br />Verslui rūpi ne tik įsigijimo kaina, bet ir infrastruktūra, leidžianti planuoti maršrutus be prastovų. R. Andziukevičiūtė – Buzė pastebi, kad prognozuojamumas yra kritinis veiksnys: „Užtikrintumas vežėjams ir planavimas yra kartais net svarbiau negu kaina“. <br />Klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbio su D.Snieška ir R.Andziukevičiūte-Buze .apie tai, kaip keičiasi sunkiojo transporto kaštų struktūra, kada elektrinis sunkvežimis pasieks kainos paritetą su dyzeliniu ir kodėl delsimas investuoti į alternatyvas po kelerių metų gali kainuoti konkurencingumą. <br />]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71672233</guid><pubDate>Mon, 27 Apr 2026 13:32:12 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71672233/v_156_audio.mp3" length="82320135" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Biometanu varomas sunkvežimis jau šiandien yra ekonomiškai naudingesnis už dyzelinį. Kilometro kaina naudojant biometaną yra maždaug keturiais centais mažesnė, o tai per septynerių metų eksploatacijos laikotarpį leidžia sutaupyti apie 40 000 eurų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Biometanu varomas sunkvežimis jau šiandien yra ekonomiškai naudingesnis už dyzelinį. Kilometro kaina naudojant biometaną yra maždaug keturiais centais mažesnė, o tai per septynerių metų eksploatacijos laikotarpį leidžia sutaupyti apie 40 000 eurų vienai transporto priemonei, skaičiuoja „Scania Lietuva“ regiono vadovas Darius Snieška.<br />Nors Lietuvoje šiais metais dar nebuvo užregistruota nė vieno naujo elektrinio sunkvežimio, transporto sektorius stovi ant didelių pokyčių slenksčio. Šiandien perkamas vilkikas kelyje bus ir po 2030 metų, kai Europos Sąjungos reikalavimai alternatyviam kurui taps dar griežtesni, o iškastinio kuro naudojimas bus vis labiau ribojamas. <br />Didžiausiu lūžio tašku komerciniam sunkiajam transportui turėtų tapti 2027 metai, kai Lietuvoje įsigalios nauja kelių apmokestinimo sistema. Vadinamasis e-tollingas numato reikšmingas lengvatas mažiau taršioms transporto priemonėms. Tai kartu su planuojama iki 100 000 eurų parama elektriniams vilkikams gali iš esmės pakeisti vežėjų skaičiavimus, sako  Transporto inovacijų asociacijos direktorė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė. <br />Verslui rūpi ne tik įsigijimo kaina, bet ir infrastruktūra, leidžianti planuoti maršrutus be prastovų. R. Andziukevičiūtė – Buzė pastebi, kad prognozuojamumas yra kritinis veiksnys: „Užtikrintumas vežėjams ir planavimas yra kartais net svarbiau negu kaina“. <br />Klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbio su D.Snieška ir R.Andziukevičiūte-Buze .apie tai, kaip keičiasi sunkiojo transporto kaštų struktūra, kada elektrinis sunkvežimis pasieks kainos paritetą su dyzeliniu ir kodėl delsimas investuoti į alternatyvas po kelerių metų gali kainuoti konkurencingumą. <br />]]></itunes:summary><itunes:duration>2570</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lietuva 2030 – kaip laimėti kovą dėl kapitalo, talentų ir technologijų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lietuva-2030-kaip-laimeti-kova-del-kapitalo-talentu-ir-technologiju--71666274</link><description><![CDATA[Lietuva stovi ties slenksčiu, kurį peržengus reikės ne tik naujų technologijų, bet ir visiškai kitokio strateginio mąstymo, neabejoja EY partneris, Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas Linas Dičpetris. Šalis konkuruoja globalioje rinkoje dėl kapitalo, talentų, technologijų, todėl klausimas, kur Lietuva nori būti 2030-aisiais, tampa ne abstrakčia vizija, o labai praktiniu verslo ir valstybės konkurencingumo klausimu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71666274</guid><pubDate>Mon, 27 Apr 2026 07:16:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71666274/v_155_audio.mp3" length="75013484" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuva stovi ties slenksčiu, kurį peržengus reikės ne tik naujų technologijų, bet ir visiškai kitokio strateginio mąstymo, neabejoja EY partneris, Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas Linas Dičpetris. Šalis konkuruoja globalioje rinkoje dėl...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuva stovi ties slenksčiu, kurį peržengus reikės ne tik naujų technologijų, bet ir visiškai kitokio strateginio mąstymo, neabejoja EY partneris, Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas Linas Dičpetris. Šalis konkuruoja globalioje rinkoje dėl kapitalo, talentų, technologijų, todėl klausimas, kur Lietuva nori būti 2030-aisiais, tampa ne abstrakčia vizija, o labai praktiniu verslo ir valstybės konkurencingumo klausimu.]]></itunes:summary><itunes:duration>2342</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Skaitmeninė transformacija arba kodėl valstybė vis dar reikalauja prašymų gauti tai kas piliečiui priklauso?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/skaitmenine-transformacija-arba-kodel-valstybe-vis-dar-reikalauja-prasymu-gauti-tai-kas-pilieciui-priklauso--71524972</link><description><![CDATA[Viešasis sektorius šiandien patiria panašų spaudimą kaip ir verslas – paslaugos turi būti teikiamos greitai, aiškiai ir patogiai. Tačiau esminis skirtumas tas, kad gyventojai neturi galimybės pasirinkti alternatyvaus paslaugų teikėjo. Kaip pažymi Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovė Edita Janušienė, „antros Valstybinės mokesčių inspekcijos Lietuvoje nėra“. Todėl viešojo sektoriaus skaitmeninė transformacija šiandien yra ne pasirinkimas, o būtinybė.   Pasak E. Janušienės, didelė dalis valstybinių institucijų informacinių sistemų buvo sukurta prieš du dešimtmečius, vėliau ne kartą atnaujinta ar taisyta, tačiau iš esmės nebeatitinka šiuolaikinių poreikių. „Galima paimti seną lempinį televizorių, tačiau jo nepaversi išmaniuoju“, – vaizdžiai situaciją apibūdina ji.   Su panašiais iššūkiais susiduria ir kitos institucijos. Registrų centro vadovas Adrijus Jusas atkreipia dėmesį, kad viešajame sektoriuje ilgą laiką stigo ne tik investicijų, bet ir nuoseklaus, sisteminio požiūrio į IT infrastruktūros valdymą. Be to, institucijos dažnai priverstos ne tiek kurti naujas paslaugas, kiek prisitaikyti prie nuolat kintančio teisinio reguliavimo bei modernizuoti jau veikiančias sistemas.   Institucijų vadovų teigimu, ateities kryptis – didesnis duomenų apsikeitimas tarp institucijų ir kuo mažesnė administracinė našta gyventojui. Plačiau šia tema kviečiame klausytis „Verslo tribūnos“ pokalbio su Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Registrų centro vadovais.   Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71524972</guid><pubDate>Tue, 21 Apr 2026 16:17:33 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71524972/v_154_audio.mp3" length="57535540" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Viešasis sektorius šiandien patiria panašų spaudimą kaip ir verslas – paslaugos turi būti teikiamos greitai, aiškiai ir patogiai. Tačiau esminis skirtumas tas, kad gyventojai neturi galimybės pasirinkti alternatyvaus paslaugų teikėjo. Kaip pažymi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Viešasis sektorius šiandien patiria panašų spaudimą kaip ir verslas – paslaugos turi būti teikiamos greitai, aiškiai ir patogiai. Tačiau esminis skirtumas tas, kad gyventojai neturi galimybės pasirinkti alternatyvaus paslaugų teikėjo. Kaip pažymi Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovė Edita Janušienė, „antros Valstybinės mokesčių inspekcijos Lietuvoje nėra“. Todėl viešojo sektoriaus skaitmeninė transformacija šiandien yra ne pasirinkimas, o būtinybė.   Pasak E. Janušienės, didelė dalis valstybinių institucijų informacinių sistemų buvo sukurta prieš du dešimtmečius, vėliau ne kartą atnaujinta ar taisyta, tačiau iš esmės nebeatitinka šiuolaikinių poreikių. „Galima paimti seną lempinį televizorių, tačiau jo nepaversi išmaniuoju“, – vaizdžiai situaciją apibūdina ji.   Su panašiais iššūkiais susiduria ir kitos institucijos. Registrų centro vadovas Adrijus Jusas atkreipia dėmesį, kad viešajame sektoriuje ilgą laiką stigo ne tik investicijų, bet ir nuoseklaus, sisteminio požiūrio į IT infrastruktūros valdymą. Be to, institucijos dažnai priverstos ne tiek kurti naujas paslaugas, kiek prisitaikyti prie nuolat kintančio teisinio reguliavimo bei modernizuoti jau veikiančias sistemas.   Institucijų vadovų teigimu, ateities kryptis – didesnis duomenų apsikeitimas tarp institucijų ir kuo mažesnė administracinė našta gyventojui. Plačiau šia tema kviečiame klausytis „Verslo tribūnos“ pokalbio su Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Registrų centro vadovais.   Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1794</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Savy“: alternatyvus finansavimas turi būti lankstesnis už bankus, bet ne mažiau atsakingas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/savy-alternatyvus-finansavimas-turi-buti-lankstesnis-uz-bankus-bet-ne-maziau-atsakingas--71519215</link><description><![CDATA[Būstas nuomai, ilgą laiką atrodęs kaip savaime suprantama investicija, šiandien nebėra toks patrauklus kaip anksčiau. Vilniuje nuomos pajamingumas kai kuriuose rajonuose siekia vos 3–4%, o ilgalaikis vertės prieaugis sukasi apie 4–5%, tad investuotojai vis dažniau ieško alternatyvų, kurios leistų uždirbti daugiau ir kartu išvengti nuomininkų, administravimo bei kitų rūpesčių.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71519215</guid><pubDate>Tue, 21 Apr 2026 12:41:31 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71519215/vt_savy.mp3" length="97484824" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Būstas nuomai, ilgą laiką atrodęs kaip savaime suprantama investicija, šiandien nebėra toks patrauklus kaip anksčiau. Vilniuje nuomos pajamingumas kai kuriuose rajonuose siekia vos 3–4%, o ilgalaikis vertės prieaugis sukasi apie 4–5%, tad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Būstas nuomai, ilgą laiką atrodęs kaip savaime suprantama investicija, šiandien nebėra toks patrauklus kaip anksčiau. Vilniuje nuomos pajamingumas kai kuriuose rajonuose siekia vos 3–4%, o ilgalaikis vertės prieaugis sukasi apie 4–5%, tad investuotojai vis dažniau ieško alternatyvų, kurios leistų uždirbti daugiau ir kartu išvengti nuomininkų, administravimo bei kitų rūpesčių.]]></itunes:summary><itunes:duration>2437</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Verslo klaidos gali kainuoti šimtus tūkstančių eurų, kaip apsisaugoti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/verslo-klaidos-gali-kainuoti-simtus-tukstanciu-euru-kaip-apsisaugoti--71518276</link><description><![CDATA[Praėjusiais metais didžiausia verslo civilinės atsakomybės išmoka Lietuvoje siekė 280 tūkst. eurų už bendrovės klientui pateiktą netinkamą produktą. Iš viso per metus vien tik „Lietuvos draudimas“ fiksavo beveik 1 000 verslo civilinės atsakomybės draudiminių įvykių, o bendra išmokų suma viršijo 1,4 mln. eurų. ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71518276</guid><pubDate>Tue, 21 Apr 2026 11:53:44 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71518276/vt_ldraudimas.mp3" length="75855499" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Praėjusiais metais didžiausia verslo civilinės atsakomybės išmoka Lietuvoje siekė 280 tūkst. eurų už bendrovės klientui pateiktą netinkamą produktą. Iš viso per metus vien tik „Lietuvos draudimas“ fiksavo beveik 1 000 verslo civilinės atsakomybės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Praėjusiais metais didžiausia verslo civilinės atsakomybės išmoka Lietuvoje siekė 280 tūkst. eurų už bendrovės klientui pateiktą netinkamą produktą. Iš viso per metus vien tik „Lietuvos draudimas“ fiksavo beveik 1 000 verslo civilinės atsakomybės draudiminių įvykių, o bendra išmokų suma viršijo 1,4 mln. eurų. ]]></itunes:summary><itunes:duration>1897</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>D. Bansevičienė: „Antras bankas nėra biurokratija – tai saugumo ir derybų įrankis“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/d-banseviciene-antras-bankas-nera-biurokratija-tai-saugumo-ir-derybu-irankis--71486869</link><description><![CDATA[Lietuvoje veikia dvi dešimtys bankų, tačiau smulkus ir vidutinis verslas dažnai lieka prie vieno finansų partnerio tiek iš įpročio, tiek ir manydamas, kad visur tas pats. Praktikoje tai reiškia prarastas galimybes – silpnesnę derybinę galią, brangesnes paskolas ar nepastebėtas alternatyvas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71486869</guid><pubDate>Mon, 20 Apr 2026 09:47:34 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71486869/vt_sme.mp3" length="69039499" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvoje veikia dvi dešimtys bankų, tačiau smulkus ir vidutinis verslas dažnai lieka prie vieno finansų partnerio tiek iš įpročio, tiek ir manydamas, kad visur tas pats. Praktikoje tai reiškia prarastas galimybes – silpnesnę derybinę galią,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvoje veikia dvi dešimtys bankų, tačiau smulkus ir vidutinis verslas dažnai lieka prie vieno finansų partnerio tiek iš įpročio, tiek ir manydamas, kad visur tas pats. Praktikoje tai reiškia prarastas galimybes – silpnesnę derybinę galią, brangesnes paskolas ar nepastebėtas alternatyvas.]]></itunes:summary><itunes:duration>1726</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Profitus“ žengia į obligacijų rinką – pirmoji emisija užtikrinama listinguojamos bendrovės akcijomis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/profitus-zengia-i-obligaciju-rinka-pirmoji-emisija-uztikrinama-listinguojamos-bendroves-akcijomis--71298785</link><description><![CDATA[Obligacijų rinka Lietuvoje išgyvena spartų augimą – per pastaruosius metus išplatintų emisijų vertė šalyje padidėjo apie 50 proc. Reaguodama į tai ir į investuotojų poreikius sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ pradeda naują veiklos etapą ir šalia nekilnojamojo turto projektų siūlo įmonių obligacijas. ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71298785</guid><pubDate>Mon, 13 Apr 2026 21:24:12 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71298785/vt_profitus_0409.mp3" length="67717579" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Obligacijų rinka Lietuvoje išgyvena spartų augimą – per pastaruosius metus išplatintų emisijų vertė šalyje padidėjo apie 50 proc. Reaguodama į tai ir į investuotojų poreikius sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ pradeda naują veiklos etapą ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Obligacijų rinka Lietuvoje išgyvena spartų augimą – per pastaruosius metus išplatintų emisijų vertė šalyje padidėjo apie 50 proc. Reaguodama į tai ir į investuotojų poreikius sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ pradeda naują veiklos etapą ir šalia nekilnojamojo turto projektų siūlo įmonių obligacijas. ]]></itunes:summary><itunes:duration>1693</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lietuvos fintech įmonės aptarnauja per 40 milijonų europiečių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lietuvos-fintech-imones-aptarnauja-per-40-milijonu-europieciu--71154518</link><description><![CDATA[Lietuva įsitvirtino Europos Sąjungos finansinių paslaugų rinkoje. Mūsų šalyje licencijuotos finansinių technologijų įmonės šiandien aptarnauja daugiau nei 40 milijonų europiečių. Tai jau brandus ir strategiškai svarbus šalies sektorius, praėjusiais metais valstybės biudžetą papildęs 300 milijonų eurų, „Verslo tribūnai“ pasakoja LR Finansų viceministras Januš Kizenevič.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71154518</guid><pubDate>Tue, 07 Apr 2026 11:09:42 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71154518/vt_finmin_gale.mp3" length="82923541" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuva įsitvirtino Europos Sąjungos finansinių paslaugų rinkoje. Mūsų šalyje licencijuotos finansinių technologijų įmonės šiandien aptarnauja daugiau nei 40 milijonų europiečių. Tai jau brandus ir strategiškai svarbus šalies sektorius, praėjusiais...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuva įsitvirtino Europos Sąjungos finansinių paslaugų rinkoje. Mūsų šalyje licencijuotos finansinių technologijų įmonės šiandien aptarnauja daugiau nei 40 milijonų europiečių. Tai jau brandus ir strategiškai svarbus šalies sektorius, praėjusiais metais valstybės biudžetą papildęs 300 milijonų eurų, „Verslo tribūnai“ pasakoja LR Finansų viceministras Januš Kizenevič.]]></itunes:summary><itunes:duration>2073</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Sklandus institucijų bendradarbiavimas biudžetui gali uždirbti milijonus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sklandus-instituciju-bendradarbiavimas-biudzetui-gali-uzdirbti-milijonus--71137245</link><description><![CDATA[Sėkmingas institucijų bendradarbiavimas ir skaitmeninė transformacija valstybės biudžetui gali atnešti milijonus eurų. Tai jau įrodė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) susikalbėjimas su „Regitra“, kuomet įdiegus automobilio savininko deklaravimo kodą, surinkta papildomi 300 milijonų eurų mokesčių. Tokie pavyzdžiai rodo, kad duomenų integracija tarp registrų yra ne tik techninis uždavinys bei patogumas klientams, bet ir esminis įrankis skaidrumui didinti, „Verslo tribūnai“ sako VMI vadovės pavaduotoja Eglė Ramanauskienė. Valstybės sektorius siekia atliepti gyventojų lūkesčius, atsinaujindamas ir vis daugiau paslaugų skaitmenizuodamas – „Regitra“ viena iš tų institucijų, kuriose pokyčiai vartotojams akivaizdūs. „Lūkestis būtų, kad valstybės sektorius pradėtų galvoti ne per konkrečią paslaugą, bet per gyvenimo įvykį“, – aiškina „Regitros“ paslaugų valdymo ir vystymo departamento vadovas Tautvydas Paliulis. Anot jo, svarbu matyti visą kliento situaciją, o ne atskiras biurokratines procedūras, tai leistų paslaugas gauti automatiškai, kai valstybė pati surenka duomenis iš skirtingų registrų ir pateikia galutinį rezultatą. Visgi padaryti viską, ko reikia ir norisi, ne visada paprasta – dešimtmečius skaičiuojančios informacinės sistemos, kurių atnaujinimas turi vykti nenutraukiant teikiamų paslaugų, kuria vadinamąją technologinę skolą. „Skrendančiam lėktuve kai kuriais atvejais reikia variklį taisyti“, – sudėtingą procesą apibūdina E.Ramanauskienė. Klausykite plačiau „Verslo tribūnos“ pokalbį su Eglė Ramanauskiene ir Tautvydu Paliuliu – kaip keičiasi valstybinės institucijos ir kokius iššūkius patiria su skaitmenine transformacija. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“lėšomis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71137245</guid><pubDate>Mon, 06 Apr 2026 18:40:31 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71137245/v_152_audio.mp3" length="55058855" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Sėkmingas institucijų bendradarbiavimas ir skaitmeninė transformacija valstybės biudžetui gali atnešti milijonus eurų. Tai jau įrodė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) susikalbėjimas su „Regitra“, kuomet įdiegus automobilio savininko deklaravimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sėkmingas institucijų bendradarbiavimas ir skaitmeninė transformacija valstybės biudžetui gali atnešti milijonus eurų. Tai jau įrodė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) susikalbėjimas su „Regitra“, kuomet įdiegus automobilio savininko deklaravimo kodą, surinkta papildomi 300 milijonų eurų mokesčių. Tokie pavyzdžiai rodo, kad duomenų integracija tarp registrų yra ne tik techninis uždavinys bei patogumas klientams, bet ir esminis įrankis skaidrumui didinti, „Verslo tribūnai“ sako VMI vadovės pavaduotoja Eglė Ramanauskienė. Valstybės sektorius siekia atliepti gyventojų lūkesčius, atsinaujindamas ir vis daugiau paslaugų skaitmenizuodamas – „Regitra“ viena iš tų institucijų, kuriose pokyčiai vartotojams akivaizdūs. „Lūkestis būtų, kad valstybės sektorius pradėtų galvoti ne per konkrečią paslaugą, bet per gyvenimo įvykį“, – aiškina „Regitros“ paslaugų valdymo ir vystymo departamento vadovas Tautvydas Paliulis. Anot jo, svarbu matyti visą kliento situaciją, o ne atskiras biurokratines procedūras, tai leistų paslaugas gauti automatiškai, kai valstybė pati surenka duomenis iš skirtingų registrų ir pateikia galutinį rezultatą. Visgi padaryti viską, ko reikia ir norisi, ne visada paprasta – dešimtmečius skaičiuojančios informacinės sistemos, kurių atnaujinimas turi vykti nenutraukiant teikiamų paslaugų, kuria vadinamąją technologinę skolą. „Skrendančiam lėktuve kai kuriais atvejais reikia variklį taisyti“, – sudėtingą procesą apibūdina E.Ramanauskienė. Klausykite plačiau „Verslo tribūnos“ pokalbį su Eglė Ramanauskiene ir Tautvydu Paliuliu – kaip keičiasi valstybinės institucijos ir kokius iššūkius patiria su skaitmenine transformacija. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“lėšomis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1712</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lengvatinė paskola kartu su nemokamomis verslo konsultacijomis – EK paskata smulkaus verslo proveržiui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lengvatine-paskola-kartu-su-nemokamomis-verslo-konsultacijomis-ek-paskata-smulkaus-verslo-proverziui--70922025</link><description><![CDATA[Itin maži verslai Lietuvoje sudaro didžiąją dalį visų įmonių, tačiau dažnai lieka už tradicinio finansavimo ir konsultacinių paslaugų ribų. Kryptingai su smulkaus verslo, ir ypač mikroįmonių finansavimu dirbanti bendrovė „Noviti Finance“ neseniai prisijungė prie Europos Tarybos vystymo banko (CEB) inicijuotos unikalios programos. Joje – ne tik lengvatinė paskola verslui, bet ir nemokamos verslo konsultacijos.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70922025</guid><pubDate>Tue, 31 Mar 2026 13:04:34 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70922025/noviti_mp3.mp3" length="39298333" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Itin maži verslai Lietuvoje sudaro didžiąją dalį visų įmonių, tačiau dažnai lieka už tradicinio finansavimo ir konsultacinių paslaugų ribų. Kryptingai su smulkaus verslo, ir ypač mikroįmonių finansavimu dirbanti bendrovė „Noviti Finance“ neseniai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Itin maži verslai Lietuvoje sudaro didžiąją dalį visų įmonių, tačiau dažnai lieka už tradicinio finansavimo ir konsultacinių paslaugų ribų. Kryptingai su smulkaus verslo, ir ypač mikroįmonių finansavimu dirbanti bendrovė „Noviti Finance“ neseniai prisijungė prie Europos Tarybos vystymo banko (CEB) inicijuotos unikalios programos. Joje – ne tik lengvatinė paskola verslui, bet ir nemokamos verslo konsultacijos.]]></itunes:summary><itunes:duration>2457</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Valstybės duomenų ežeras – nepakeičiamas viešojo sektoriaus ir verslo partneris</title><link>https://www.spreaker.com/episode/valstybes-duomenu-ezeras-nepakeiciamas-viesojo-sektoriaus-ir-verslo-partneris--71016419</link><description><![CDATA[VDA Duomenų technologijų, produkcijos ir inovacijų departamento vadovas Vadimas Ivanovas ir Geoerdvinių ir regionų duomenų analitikė Reda Švelniūtė – atskleidžia, kaip ši ekosistema keičia požiūrį į viešąjį valdymą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71016419</guid><pubDate>Tue, 31 Mar 2026 10:33:48 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71016419/v_151_audio.mp3" length="102425767" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>VDA Duomenų technologijų, produkcijos ir inovacijų departamento vadovas Vadimas Ivanovas ir Geoerdvinių ir regionų duomenų analitikė Reda Švelniūtė – atskleidžia, kaip ši ekosistema keičia požiūrį į viešąjį valdymą.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[VDA Duomenų technologijų, produkcijos ir inovacijų departamento vadovas Vadimas Ivanovas ir Geoerdvinių ir regionų duomenų analitikė Reda Švelniūtė – atskleidžia, kaip ši ekosistema keičia požiūrį į viešąjį valdymą.]]></itunes:summary><itunes:duration>3194</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip Lietuva sukūrė vieną moderniausių elektros tinklų Europoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-lietuva-sukure-viena-moderniausiu-elektros-tinklu-europoje--70995652</link><description><![CDATA[Kiekvieną dieną Lietuvoje įdiegiama apie tūkstantį išmaniųjų skaitiklių, o devyniasdešimt procentų visos šalies tinklu persiunčiamos elektros jau yra skaitmenizuota. Šie rodikliai atspindi ne tik technologinį šuolį, bet ir visos šalies ekonomikos sveikatą, kuri tiesiogiai priklauso nuo energetinės infrastruktūros būklės, sako „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70995652</guid><pubDate>Mon, 30 Mar 2026 12:06:19 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70995652/vt_eso.mp3" length="96098724" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Kiekvieną dieną Lietuvoje įdiegiama apie tūkstantį išmaniųjų skaitiklių, o devyniasdešimt procentų visos šalies tinklu persiunčiamos elektros jau yra skaitmenizuota. Šie rodikliai atspindi ne tik technologinį šuolį, bet ir visos šalies ekonomikos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kiekvieną dieną Lietuvoje įdiegiama apie tūkstantį išmaniųjų skaitiklių, o devyniasdešimt procentų visos šalies tinklu persiunčiamos elektros jau yra skaitmenizuota. Šie rodikliai atspindi ne tik technologinį šuolį, bet ir visos šalies ekonomikos sveikatą, kuri tiesiogiai priklauso nuo energetinės infrastruktūros būklės, sako „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila.]]></itunes:summary><itunes:duration>2403</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Savitarnos transformacija: nauji sprendimai iš esmės keičia pirkėjų patirtis ir prekybos tinklų efektyvumą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/savitarnos-transformacija-nauji-sprendimai-is-esmes-keicia-pirkeju-patirtis-ir-prekybos-tinklu-efektyvuma--70506254</link><description><![CDATA[Prieš dvidešimt metų savitarnos kasa kainavo kaip butas Vilniaus Pašilaičių mikrorajone, šiandien tai jau higiena prekyboje, sako išmanių technologinių sprendimų įmonės „StrongPoint“ produktų direktorius Povilas Kepalavičius. Nors pasaulyje savitarna skaičiuoja jau ketvirtą dešimtmetį, būtent dabar vyksta didžiausia jos plėtra į pačius įvairiausius sektorius. ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70506254</guid><pubDate>Fri, 06 Mar 2026 12:43:37 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70506254/v_149_audio.mp3" length="71683424" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš dvidešimt metų savitarnos kasa kainavo kaip butas Vilniaus Pašilaičių mikrorajone, šiandien tai jau higiena prekyboje, sako išmanių technologinių sprendimų įmonės „StrongPoint“ produktų direktorius Povilas Kepalavičius. Nors pasaulyje savitarna...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš dvidešimt metų savitarnos kasa kainavo kaip butas Vilniaus Pašilaičių mikrorajone, šiandien tai jau higiena prekyboje, sako išmanių technologinių sprendimų įmonės „StrongPoint“ produktų direktorius Povilas Kepalavičius. Nors pasaulyje savitarna skaičiuoja jau ketvirtą dešimtmetį, būtent dabar vyksta didžiausia jos plėtra į pačius įvairiausius sektorius. ]]></itunes:summary><itunes:duration>2238</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Incogni“ vadovas Darius Belejevas: privertėme rinką priimti naujas žaidimo taisykles</title><link>https://www.spreaker.com/episode/incogni-vadovas-darius-belejevas-priverteme-rinka-priimti-naujas-zaidimo-taisykles--70274639</link><description><![CDATA[<b>Nors dažnai susiduriame su skaitmeninio privatumo spragomis, ne visada pavyksta tiksliai įvardyti lūkestį jas spręsti. Saugumo ir privatumo sprendimų kūrėjos „Surfshark“ produkto „Incogni“ istorija rodo, kad visuomenei aktualūs saugumo sprendimai gali gimti ne tik kaip atsakas į aiškiai suformuluotą poreikį. „Incogni“ vadovas Darius Belejevas pasakoja, kaip nuosekli analizė ir galimų klientų reakcijų stebėjimas leido sukurti įrankį, apie kurio galimybę jie nežinojo, bet kurio jiems kritiškai reikėjo.</b>]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70274639</guid><pubDate>Wed, 25 Feb 2026 18:37:29 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70274639/v_147.mp3" length="81757934" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Nors dažnai susiduriame su skaitmeninio privatumo spragomis, ne visada pavyksta tiksliai įvardyti lūkestį jas spręsti. Saugumo ir privatumo sprendimų kūrėjos „Surfshark“ produkto „Incogni“ istorija rodo, kad visuomenei aktualūs saugumo sprendimai gali...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<b>Nors dažnai susiduriame su skaitmeninio privatumo spragomis, ne visada pavyksta tiksliai įvardyti lūkestį jas spręsti. Saugumo ir privatumo sprendimų kūrėjos „Surfshark“ produkto „Incogni“ istorija rodo, kad visuomenei aktualūs saugumo sprendimai gali gimti ne tik kaip atsakas į aiškiai suformuluotą poreikį. „Incogni“ vadovas Darius Belejevas pasakoja, kaip nuosekli analizė ir galimų klientų reakcijų stebėjimas leido sukurti įrankį, apie kurio galimybę jie nežinojo, bet kurio jiems kritiškai reikėjo.</b>]]></itunes:summary><itunes:duration>2548</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Bitės“ transformacija: nuo ryšio operatorės iki technologijų lyderės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/bites-transformacija-nuo-rysio-operatores-iki-technologiju-lyderes--70180550</link><description><![CDATA[Nors daugeliui pavadinimas „Bitė“ vis dar asocijuojasi su mobiliuoju ryšiu ar skambučiais, tačiau realybė jau kelerius metus yra visiškai kitokia. Šiandien bendrovė išgyvena fundamentalų virsmą ir drąsiai deklaruoja, kad yra ambicinga technologijų grupė, kurios strateginis tikslas – tapti neatsiejama skaitmeninio verslo dalimi visame Baltijos regiono kontekste.<br />Kaip pabrėžia „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius Mindaugas Rauba, „Bitė“ – tikrai daugiau nei operatorius. Transformacija šia linkme nebuvo atsitiktinė ar padiktuota rinkos madų; tai – nuoseklus, prieš kelerius metus prasidėjęs procesas, kurio metu sukauptos „Telco“ kompetencijos buvo papildytos aukščiausio lygio informacinių ir ryšių technologijų (ICT) paslaugomis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70180550</guid><pubDate>Fri, 20 Feb 2026 17:49:09 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70180550/v_146_audio.mp3" length="76942282" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Nors daugeliui pavadinimas „Bitė“ vis dar asocijuojasi su mobiliuoju ryšiu ar skambučiais, tačiau realybė jau kelerius metus yra visiškai kitokia. Šiandien bendrovė išgyvena fundamentalų virsmą ir drąsiai deklaruoja, kad yra ambicinga technologijų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors daugeliui pavadinimas „Bitė“ vis dar asocijuojasi su mobiliuoju ryšiu ar skambučiais, tačiau realybė jau kelerius metus yra visiškai kitokia. Šiandien bendrovė išgyvena fundamentalų virsmą ir drąsiai deklaruoja, kad yra ambicinga technologijų grupė, kurios strateginis tikslas – tapti neatsiejama skaitmeninio verslo dalimi visame Baltijos regiono kontekste.<br />Kaip pabrėžia „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius Mindaugas Rauba, „Bitė“ – tikrai daugiau nei operatorius. Transformacija šia linkme nebuvo atsitiktinė ar padiktuota rinkos madų; tai – nuoseklus, prieš kelerius metus prasidėjęs procesas, kurio metu sukauptos „Telco“ kompetencijos buvo papildytos aukščiausio lygio informacinių ir ryšių technologijų (ICT) paslaugomis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2399</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nuo eksperimentų prie strategijos: kaip Lietuva įsitvirtina DI žemėlapyje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nuo-eksperimentu-prie-strategijos-kaip-lietuva-isitvirtina-di-zemelapyje--70096990</link><description><![CDATA[Guoda Šileikytė, advokatų kontoros WALLESS asocijuotoji partnerė ir sertifikuota informacijos privatumo profesionalė (CIPP/E, CIPM) kalbina Luką Fabijonavičių, Inovacijų agentūros Proveržio departamento ICT LAB skyriaus vadovą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70096990</guid><pubDate>Fri, 20 Feb 2026 17:48:46 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70096990/v_145_audio.mp3" length="115104381" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Guoda Šileikytė, advokatų kontoros WALLESS asocijuotoji partnerė ir sertifikuota informacijos privatumo profesionalė (CIPP/E, CIPM) kalbina Luką Fabijonavičių, Inovacijų agentūros Proveržio departamento ICT LAB skyriaus vadovą.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Guoda Šileikytė, advokatų kontoros WALLESS asocijuotoji partnerė ir sertifikuota informacijos privatumo profesionalė (CIPP/E, CIPM) kalbina Luką Fabijonavičių, Inovacijų agentūros Proveržio departamento ICT LAB skyriaus vadovą.]]></itunes:summary><itunes:duration>3594</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Akimirka iki „blackout’o“ – sausio 20-ąją „LitPol Link“ išgelbėjo regioną</title><link>https://www.spreaker.com/episode/akimirka-iki-blackout-o-sausio-20-aja-litpol-link-isgelbejo-regiona--70012769</link><description><![CDATA[Sausio 20 dieną Baltijos šalių regionas per plauką išvengė visiško elektros sistemos išsijungimo. Šis incidentas Estijoje, Kiisa tapo rimčiausiu egzaminu mūsų energetinei nepriklausomybei praėjus metams po to, kai nutraukėme ryšius su rusiškąja BRELL sistema, neabejoja advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70012769</guid><pubDate>Thu, 12 Feb 2026 12:17:22 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70012769/vt_jablonskis.mp3" length="87306379" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Sausio 20 dieną Baltijos šalių regionas per plauką išvengė visiško elektros sistemos išsijungimo. Šis incidentas Estijoje, Kiisa tapo rimčiausiu egzaminu mūsų energetinei nepriklausomybei praėjus metams po to, kai nutraukėme ryšius su rusiškąja BRELL...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sausio 20 dieną Baltijos šalių regionas per plauką išvengė visiško elektros sistemos išsijungimo. Šis incidentas Estijoje, Kiisa tapo rimčiausiu egzaminu mūsų energetinei nepriklausomybei praėjus metams po to, kai nutraukėme ryšius su rusiškąja BRELL sistema, neabejoja advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2183</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>DI visiškai keičia tai, kaip žmonės ieško perka internete: kaip pagauti šiuolaikinį vartotoją?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/di-visiskai-keicia-tai-kaip-zmones-iesko-perka-internete-kaip-pagauti-siuolaikini-vartotoja--69954190</link><description><![CDATA[Skaitmeninės rinkodaros agentūros „APG Media“ vadovas Aurimas Paulius Girčys sako, kad dirbtinis intelektas iš esmės keičia vartotojų elgseną ir lūkesčius. Jei anksčiau pirkėjai patys analizavo informaciją skirtingose svetainėse, dabar jie šį darbą deleguoja dirbtiniam intelektui. Vartotojas gauna galutinį atsakymą, todėl verslui tampa gyvybiškai svarbu patekti į tą rekomendacijų sąrašą, kurį suformuoja algoritmas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69954190</guid><pubDate>Tue, 10 Feb 2026 16:51:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69954190/vt_apg2.mp3" length="85361419" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Skaitmeninės rinkodaros agentūros „APG Media“ vadovas Aurimas Paulius Girčys sako, kad dirbtinis intelektas iš esmės keičia vartotojų elgseną ir lūkesčius. Jei anksčiau pirkėjai patys analizavo informaciją skirtingose svetainėse, dabar jie šį darbą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Skaitmeninės rinkodaros agentūros „APG Media“ vadovas Aurimas Paulius Girčys sako, kad dirbtinis intelektas iš esmės keičia vartotojų elgseną ir lūkesčius. Jei anksčiau pirkėjai patys analizavo informaciją skirtingose svetainėse, dabar jie šį darbą deleguoja dirbtiniam intelektui. Vartotojas gauna galutinį atsakymą, todėl verslui tampa gyvybiškai svarbu patekti į tą rekomendacijų sąrašą, kurį suformuoja algoritmas.]]></itunes:summary><itunes:duration>2134</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Amžiaus barjerai darbo rinkoje: įvairovė tampa strateginiu verslo pranašumu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/amziaus-barjerai-darbo-rinkoje-ivairove-tampa-strateginiu-verslo-pranasumu--69883272</link><description><![CDATA[Lietuva yra viena sparčiausiai senstančių tautų Europos Sąjungoje, tačiau tyrimai rodo, kad tik penki procentai šalies gyventojų neturi išankstinių nuostatų dėl amžiaus. Ši statistika atveria skaudžią darbo rinkos realybę, kurioje amžizmas tampa vis ryškesniu barjeru tiek darbdaviams, tiek darbuotojams.<br />„Verslo tribūnoje“ draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė Bernadeta Goštautaitė nagrinėja amžiaus diskriminacijos reiškinį. Nors anksčiau darbo rinkos užribyje dažniau atsidurdavo asmenys virš 55 metų, šiandien ši riba pastebimai jaunėja ir pasiekia net penkiasdešimtmečius. Amžizmas pasireiškia ne tik per darbdavių sprendimus, bet ir per pačių kandidatų nepasitikėjimą savimi, pastebi pašnekovės.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69883272</guid><pubDate>Mon, 09 Feb 2026 08:08:41 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69883272/vt_bta.mp3" length="93060619" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuva yra viena sparčiausiai senstančių tautų Europos Sąjungoje, tačiau tyrimai rodo, kad tik penki procentai šalies gyventojų neturi išankstinių nuostatų dėl amžiaus. Ši statistika atveria skaudžią darbo rinkos realybę, kurioje amžizmas tampa vis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuva yra viena sparčiausiai senstančių tautų Europos Sąjungoje, tačiau tyrimai rodo, kad tik penki procentai šalies gyventojų neturi išankstinių nuostatų dėl amžiaus. Ši statistika atveria skaudžią darbo rinkos realybę, kurioje amžizmas tampa vis ryškesniu barjeru tiek darbdaviams, tiek darbuotojams.<br />„Verslo tribūnoje“ draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė Bernadeta Goštautaitė nagrinėja amžiaus diskriminacijos reiškinį. Nors anksčiau darbo rinkos užribyje dažniau atsidurdavo asmenys virš 55 metų, šiandien ši riba pastebimai jaunėja ir pasiekia net penkiasdešimtmečius. Amžizmas pasireiškia ne tik per darbdavių sprendimus, bet ir per pačių kandidatų nepasitikėjimą savimi, pastebi pašnekovės.]]></itunes:summary><itunes:duration>2327</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Noviti Finance“ obligacijos su 9% grąža ir Europos institucinių investuotojų pasitikėjimu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/noviti-finance-obligacijos-su-9-graza-ir-europos-instituciniu-investuotoju-pasitikejimu--69739891</link><description><![CDATA[Lietuvoje net 84 procentai įmonių priskiriamos smulkaus verslo segmentui, kuris tradicinių bankų nėra laikomas prioritetiniu. Būtent šią nišą užpildo verslo paskolų bendrovė „Noviti Finance“, kuri kviečia investuotojus prisidėti prie jos plėtros per naują obligacijų emisiją.<br />Investuotojams pirmuoju etapu bus siūloma 2 milijonų eurų vertės emisija su 9 procentų metinėmis palūkanomis. Pritrauktos lėšos bus nukreiptos į įmonės technologijų tobulinimą bei naujas paslaugas verslui. Visa obligacijų emisijos programa sieks 5 milijonus eurų, obligacijos bus <a href="https://www.bemybond.com/lt/investment-projects/14?utm_source=VZ&amp;utm_medium=VZ&amp;utm_campaign=VZPodcast" target="_blank" rel="noreferrer noopener">platinamos per obligacijų platformą „BeMyBond</a>“.Pagrindinis „Noviti Finance“ kaip patikimo partnerio rodiklis yra ilgalaikis įdirbis bei unikalus statusas regione. Tai vienintelė nebankinė įstaiga, dirbanti su visais trimis didžiausiais Europos instituciniais kredituotojais – Europos investicijų fondu (EIF), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) bei Europos Tarybos vystymo banku (ETVB), taip pat su Lietuvos nacionaliniu plėtros banku ILTE. ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69739891</guid><pubDate>Mon, 02 Feb 2026 14:02:13 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69739891/vt_bemybond.mp3" length="106548619" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvoje net 84 procentai įmonių priskiriamos smulkaus verslo segmentui, kuris tradicinių bankų nėra laikomas prioritetiniu. Būtent šią nišą užpildo verslo paskolų bendrovė „Noviti Finance“, kuri kviečia investuotojus prisidėti prie jos plėtros per...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvoje net 84 procentai įmonių priskiriamos smulkaus verslo segmentui, kuris tradicinių bankų nėra laikomas prioritetiniu. Būtent šią nišą užpildo verslo paskolų bendrovė „Noviti Finance“, kuri kviečia investuotojus prisidėti prie jos plėtros per naują obligacijų emisiją.<br />Investuotojams pirmuoju etapu bus siūloma 2 milijonų eurų vertės emisija su 9 procentų metinėmis palūkanomis. Pritrauktos lėšos bus nukreiptos į įmonės technologijų tobulinimą bei naujas paslaugas verslui. Visa obligacijų emisijos programa sieks 5 milijonus eurų, obligacijos bus <a href="https://www.bemybond.com/lt/investment-projects/14?utm_source=VZ&amp;utm_medium=VZ&amp;utm_campaign=VZPodcast" target="_blank" rel="noreferrer noopener">platinamos per obligacijų platformą „BeMyBond</a>“.Pagrindinis „Noviti Finance“ kaip patikimo partnerio rodiklis yra ilgalaikis įdirbis bei unikalus statusas regione. Tai vienintelė nebankinė įstaiga, dirbanti su visais trimis didžiausiais Europos instituciniais kredituotojais – Europos investicijų fondu (EIF), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) bei Europos Tarybos vystymo banku (ETVB), taip pat su Lietuvos nacionaliniu plėtros banku ILTE. ]]></itunes:summary><itunes:duration>2664</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nuo pirkimų užsienyje iki lietuviško „Deep Tech“ – kur slypi mūsų gynybos pramonės potencialas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nuo-pirkimu-uzsienyje-iki-lietuvisko-deep-tech-kur-slypi-musu-gynybos-pramones-potencialas--69684397</link><description><![CDATA[Šiemet Lietuvos išlaidos gynybai turėtų viršyti 5 proc. BVP,<b> </b>tačiau didžioji dalis šių lėšų vis dar iškeliauja iš šalies perkant techniką užsienyje. „Verslo tribūnos“ pokalbis su ILTE generaliniu direktoriumi Dainiumi Vilčinsku apie tai, kaip investicijos į saugumą gali tapti ne tik išlaidomis, bet ir didele galimybe šalies ekonomikai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69684397</guid><pubDate>Fri, 30 Jan 2026 12:52:12 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69684397/v_144.mp3" length="66680980" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Šiemet Lietuvos išlaidos gynybai turėtų viršyti 5 proc. BVP, tačiau didžioji dalis šių lėšų vis dar iškeliauja iš šalies perkant techniką užsienyje. „Verslo tribūnos“ pokalbis su ILTE generaliniu direktoriumi Dainiumi Vilčinsku apie tai, kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiemet Lietuvos išlaidos gynybai turėtų viršyti 5 proc. BVP,<b> </b>tačiau didžioji dalis šių lėšų vis dar iškeliauja iš šalies perkant techniką užsienyje. „Verslo tribūnos“ pokalbis su ILTE generaliniu direktoriumi Dainiumi Vilčinsku apie tai, kaip investicijos į saugumą gali tapti ne tik išlaidomis, bet ir didele galimybe šalies ekonomikai.]]></itunes:summary><itunes:duration>2072</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Skaitmeninės rinkodaros agentūra „APG Media“ kuria DI įrankius: kokią vertę jie neša verslui?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/skaitmenines-rinkodaros-agentura-apg-media-kuria-di-irankius-kokia-verte-jie-nesa-verslui--69620616</link><description><![CDATA[Skaitmeninės rinkodaros agentūra „APG Media“ kuria dirbtinio intelekto įrankius, kurie padeda planuoti ir kurti efektyvias reklamines kampanijas. Šie įrankiai prieinami viešai ir nemokamai.  <a href="http://jupitron.ai/" target="_blank" rel="noreferrer noopener">Jupitron.ai</a> pagal interneto svetainės adresą automatiškai sugeneruoja reklaminius tekstus. Kitas įrankis, apie kurį pasakoja „Verslo tribūnos“ svečias, skaitmeninės rinkodaros agentūros „APG Media“ vadovas, Aurimas Paulius Girčys, padeda kurti užklausas dirbtiniam intelektui. Ne tiesiog užklausas, bet tokias, kurios padeda gauti norimą atsakymą ir negaišti valandų diskusijoms su ChatGPT.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69620616</guid><pubDate>Tue, 27 Jan 2026 13:30:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69620616/vt_apg1.mp3" length="82786699" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Skaitmeninės rinkodaros agentūra „APG Media“ kuria dirbtinio intelekto įrankius, kurie padeda planuoti ir kurti efektyvias reklamines kampanijas. Šie įrankiai prieinami viešai ir nemokamai.  http://jupitron.ai/ pagal interneto svetainės adresą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Skaitmeninės rinkodaros agentūra „APG Media“ kuria dirbtinio intelekto įrankius, kurie padeda planuoti ir kurti efektyvias reklamines kampanijas. Šie įrankiai prieinami viešai ir nemokamai.  <a href="http://jupitron.ai/" target="_blank" rel="noreferrer noopener">Jupitron.ai</a> pagal interneto svetainės adresą automatiškai sugeneruoja reklaminius tekstus. Kitas įrankis, apie kurį pasakoja „Verslo tribūnos“ svečias, skaitmeninės rinkodaros agentūros „APG Media“ vadovas, Aurimas Paulius Girčys, padeda kurti užklausas dirbtiniam intelektui. Ne tiesiog užklausas, bet tokias, kurios padeda gauti norimą atsakymą ir negaišti valandų diskusijoms su ChatGPT.]]></itunes:summary><itunes:duration>2070</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ko reikia Lietuvai, kad ekonomikos augimas nesustotų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ko-reikia-lietuvai-kad-ekonomikos-augimas-nesustotu--69592780</link><description><![CDATA[„Verslo tribūnoje“ Nacionalinio plėtros banko ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė pasakoja, ar dabartinė ekonomikos struktūra leidžia Lietuvai augti ateityje ir kokie ženklai rodo, kad pokyčiai – neišvengiami.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69592780</guid><pubDate>Mon, 26 Jan 2026 16:14:58 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69592780/jone_kalendiene_verslo_tribuna_20250123.mp3" length="50740276" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Verslo tribūnoje“ Nacionalinio plėtros banko ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė pasakoja, ar dabartinė ekonomikos struktūra leidžia Lietuvai augti ateityje ir kokie ženklai rodo, kad pokyčiai – neišvengiami.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Verslo tribūnoje“ Nacionalinio plėtros banko ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė pasakoja, ar dabartinė ekonomikos struktūra leidžia Lietuvai augti ateityje ir kokie ženklai rodo, kad pokyčiai – neišvengiami.]]></itunes:summary><itunes:duration>1586</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Griežtėjantys reikalavimai biokurui privers Lietuvą peržiūrėti šilumos ūkio strategiją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/grieztejantys-reikalavimai-biokurui-privers-lietuva-perziureti-silumos-ukio-strategija--69590964</link><description><![CDATA[Nuo šių metų sausio 1-osios panaikinta PVM lengvata šildymui Lietuvoje praėjo stebėtinai tyliai, laukia ir gilesni šalies energetikos ūkio iššūkiai. Kaip kintantis reguliavimas verčia iš esmės peržiūrėti šilumos gamybos bei vartojimo įpročius ir kodėl Lietuva vis dar stringa dėl vidinių susitarimų trūkumo, „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69590964</guid><pubDate>Mon, 26 Jan 2026 13:35:52 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69590964/vt_mjablonskis.mp3" length="97706059" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo šių metų sausio 1-osios panaikinta PVM lengvata šildymui Lietuvoje praėjo stebėtinai tyliai, laukia ir gilesni šalies energetikos ūkio iššūkiai. Kaip kintantis reguliavimas verčia iš esmės peržiūrėti šilumos gamybos bei vartojimo įpročius ir kodėl...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo šių metų sausio 1-osios panaikinta PVM lengvata šildymui Lietuvoje praėjo stebėtinai tyliai, laukia ir gilesni šalies energetikos ūkio iššūkiai. Kaip kintantis reguliavimas verčia iš esmės peržiūrėti šilumos gamybos bei vartojimo įpročius ir kodėl Lietuva vis dar stringa dėl vidinių susitarimų trūkumo, „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2443</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Konkurencingumo formulė Lietuvai – lanksti ir atspari ekonomika</title><link>https://www.spreaker.com/episode/konkurencingumo-formule-lietuvai-lanksti-ir-atspari-ekonomika--69556152</link><description><![CDATA[Globalių tiekimo grandinių persitvarkymas, geopolitinė įtampa, technologinė pažanga ir didėjanti konkurencija dėl kapitalo keičia taisykles, pagal kurias šiandien konkuruoja valstybės. Jų konkurencingumą lemia ne tik ekonomikos augimo tempai, bet ir gebėjimas greitai prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Nacionalinio plėtros banko ILTE valdybos narė, Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė „Verslo tribūnoje“ pasakoja, kad Lietuvai, kurios ekonomika susiduria su dideliu neapibrėžtumu, tampa vis svarbiau stiprinti ne pavienius sektorius, o visos ekonomikos atsparumą, lankstumą ir gebėjimą kurti ilgalaikę vertę.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69556152</guid><pubDate>Fri, 23 Jan 2026 08:18:50 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69556152/v_143.mp3" length="64895282" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Globalių tiekimo grandinių persitvarkymas, geopolitinė įtampa, technologinė pažanga ir didėjanti konkurencija dėl kapitalo keičia taisykles, pagal kurias šiandien konkuruoja valstybės. Jų konkurencingumą lemia ne tik ekonomikos augimo tempai, bet ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Globalių tiekimo grandinių persitvarkymas, geopolitinė įtampa, technologinė pažanga ir didėjanti konkurencija dėl kapitalo keičia taisykles, pagal kurias šiandien konkuruoja valstybės. Jų konkurencingumą lemia ne tik ekonomikos augimo tempai, bet ir gebėjimas greitai prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Nacionalinio plėtros banko ILTE valdybos narė, Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė „Verslo tribūnoje“ pasakoja, kad Lietuvai, kurios ekonomika susiduria su dideliu neapibrėžtumu, tampa vis svarbiau stiprinti ne pavienius sektorius, o visos ekonomikos atsparumą, lankstumą ir gebėjimą kurti ilgalaikę vertę.]]></itunes:summary><itunes:duration>2025</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kibernetinės atakos atskleidžia tai, kam įmonės nebuvo pasiruošusios</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kibernetines-atakos-atskleidzia-tai-kam-imones-nebuvo-pasiruosusios--69466805</link><description><![CDATA[Skaitmeninės technologijos tapo neatsiejama valstybės, verslo ir kasdienio gyvenimo dalimi, tačiau kartu jos atnešė ir naują rizikų lygmenį. Dabartinėje verslo realybėje kibernetinis saugumas nebėra vien IT specialistų rūpestis – tai valstybės funkcionavimo, verslo tęstinumo ir visuomenės pasitikėjimo klausimas. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas Antanas Aleknavičius sako, kad kibernetinės rizikos turi rūpėti kiekvienai organizacijai, nepriklausomai nuo jos dydžio ar veiklos pobūdžio.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69466805</guid><pubDate>Fri, 16 Jan 2026 13:12:53 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69466805/v_142_audio.mp3" length="105866719" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Skaitmeninės technologijos tapo neatsiejama valstybės, verslo ir kasdienio gyvenimo dalimi, tačiau kartu jos atnešė ir naują rizikų lygmenį. Dabartinėje verslo realybėje kibernetinis saugumas nebėra vien IT specialistų rūpestis – tai valstybės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Skaitmeninės technologijos tapo neatsiejama valstybės, verslo ir kasdienio gyvenimo dalimi, tačiau kartu jos atnešė ir naują rizikų lygmenį. Dabartinėje verslo realybėje kibernetinis saugumas nebėra vien IT specialistų rūpestis – tai valstybės funkcionavimo, verslo tęstinumo ir visuomenės pasitikėjimo klausimas. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas Antanas Aleknavičius sako, kad kibernetinės rizikos turi rūpėti kiekvienai organizacijai, nepriklausomai nuo jos dydžio ar veiklos pobūdžio.]]></itunes:summary><itunes:duration>3306</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Scania Lietuva“ vadovas: „Tampame rinka Nr.7, bet esame „visiškas nulis“ tvarumo srityje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/scania-lietuva-vadovas-tampame-rinka-nr-7-bet-esame-visiskas-nulis-tvarumo-srityje--69075938</link><description><![CDATA[2025-ieji Lietuvos sunkiasvorio komercinio transporto rinkai rekordiniai. Per 11 mėnesių šalyje jau įregistruota per 11 000 naujų sunkvežimių, o metų pabaigoje tikimasi 12 000. Šie skaičiai rodo spartų Lietuvos rinkos augimą bei koncentracijos didėjimą. Pagrindinis šio augimo variklis yra tarptautiniai vežėjai, sudarantys net 96% naujų registracijų. Šios apimtys leidžia Lietuvai lenkti net tokias dideles rinkas kaip Skandinavijos šalys ar Nyderlandai. ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69075938</guid><pubDate>Tue, 16 Dec 2025 13:25:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69075938/v_139_audio.mp3" length="70111651" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>2025-ieji Lietuvos sunkiasvorio komercinio transporto rinkai rekordiniai. Per 11 mėnesių šalyje jau įregistruota per 11 000 naujų sunkvežimių, o metų pabaigoje tikimasi 12 000. Šie skaičiai rodo spartų Lietuvos rinkos augimą bei koncentracijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2025-ieji Lietuvos sunkiasvorio komercinio transporto rinkai rekordiniai. Per 11 mėnesių šalyje jau įregistruota per 11 000 naujų sunkvežimių, o metų pabaigoje tikimasi 12 000. Šie skaičiai rodo spartų Lietuvos rinkos augimą bei koncentracijos didėjimą. Pagrindinis šio augimo variklis yra tarptautiniai vežėjai, sudarantys net 96% naujų registracijų. Šios apimtys leidžia Lietuvai lenkti net tokias dideles rinkas kaip Skandinavijos šalys ar Nyderlandai. ]]></itunes:summary><itunes:duration>2188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Naujas proveržio variklis: Kauno rajonas siekia tapti agrobiotechnologijų centru</title><link>https://www.spreaker.com/episode/naujas-proverzio-variklis-kauno-rajonas-siekia-tapti-agrobiotechnologiju-centru--69075812</link><description><![CDATA[Lietuvos žemės ūkio laukia reikšminga transformacija – technologijos įgalina naujus verslo modelius, o Europos Sąjungos strategija pagrindiniu proveržio varikliu įvardija ne tradicinį maistą, o biomasės perdirbimą. Šis strateginis posūkis Lietuvos agrosektorių skatina tapti ne tik inovatyviu, bet ir itin konkurencingu, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prorektorė strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. Astrida Miceikienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69075812</guid><pubDate>Tue, 16 Dec 2025 13:15:30 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69075812/v_138_audio.mp3" length="79996735" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos žemės ūkio laukia reikšminga transformacija – technologijos įgalina naujus verslo modelius, o Europos Sąjungos strategija pagrindiniu proveržio varikliu įvardija ne tradicinį maistą, o biomasės perdirbimą. Šis strateginis posūkis Lietuvos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos žemės ūkio laukia reikšminga transformacija – technologijos įgalina naujus verslo modelius, o Europos Sąjungos strategija pagrindiniu proveržio varikliu įvardija ne tradicinį maistą, o biomasės perdirbimą. Šis strateginis posūkis Lietuvos agrosektorių skatina tapti ne tik inovatyviu, bet ir itin konkurencingu, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prorektorė strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. Astrida Miceikienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2494</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Citus Mūnai“ tęsia sėkmės istoriją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/citus-munai-tesia-sekmes-istorija--68977491</link><description><![CDATA[Labiau už Paryžių išsiplėtęs Vilnius nebegali sau leisti toliau augti į pakraščius, todėl mieste, remiantis gerosiomis pasaulio praktikomis ir vietokūros principais, vis intensyviau atnaujinamos esamos teritorijos. Viena ryškiausių pastarųjų metų konversijų – Žirmūnai, kažkada Vilniaus žemėlapyje žymėti kaip industrinė lokacija, o dabar sparčiai atgimstantys iš naujo. Apie tai, kaip čia kuriamas 15 minučių miesto modelis ir kaip šis virsmas įgyvendinamas projekte „Citus Mūnai“, pasakoja Gabrielė Norkutė, „Citus“ Vilniaus regiono vyr. plėtros vadovė, ir Odeta Šlyčkova, pardavimų vadovė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68977491</guid><pubDate>Wed, 10 Dec 2025 15:41:14 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68977491/v_133_audio.mp3" length="87705268" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Labiau už Paryžių išsiplėtęs Vilnius nebegali sau leisti toliau augti į pakraščius, todėl mieste, remiantis gerosiomis pasaulio praktikomis ir vietokūros principais, vis intensyviau atnaujinamos esamos teritorijos. Viena ryškiausių pastarųjų metų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Labiau už Paryžių išsiplėtęs Vilnius nebegali sau leisti toliau augti į pakraščius, todėl mieste, remiantis gerosiomis pasaulio praktikomis ir vietokūros principais, vis intensyviau atnaujinamos esamos teritorijos. Viena ryškiausių pastarųjų metų konversijų – Žirmūnai, kažkada Vilniaus žemėlapyje žymėti kaip industrinė lokacija, o dabar sparčiai atgimstantys iš naujo. Apie tai, kaip čia kuriamas 15 minučių miesto modelis ir kaip šis virsmas įgyvendinamas projekte „Citus Mūnai“, pasakoja Gabrielė Norkutė, „Citus“ Vilniaus regiono vyr. plėtros vadovė, ir Odeta Šlyčkova, pardavimų vadovė]]></itunes:summary><itunes:duration>2738</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Teisininkų rinkos iššūkiai – dirbtinis intelektas didina produktyvumą ir išgalvoja neegzistuojančias normas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/teisininku-rinkos-issukiai-dirbtinis-intelektas-didina-produktyvuma-ir-isgalvoja-neegzistuojancias-normas--68966309</link><description><![CDATA[Šiandien verslo teisė keliauja ten, kur juda verslo klientai, į tarptautiškumą, tačiau didžiausią įtaką rinkai daro dirbtinis intelektas. Nors tai didina teisininkų produktyvumą, kartu kelia daug nežinomybės ir etinių iššūkių. Apie tai, ko tikisi verslas ir kaip prie realijų adaptuojasi teisininkai, „Verslo tribūnos“ pokalbis su advokatų kontoros „Widen“ vadovaujančiu partneriu Tomu Bagdanskiu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68966309</guid><pubDate>Tue, 09 Dec 2025 21:30:42 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68966309/vt_widen.mp3" length="87731181" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien verslo teisė keliauja ten, kur juda verslo klientai, į tarptautiškumą, tačiau didžiausią įtaką rinkai daro dirbtinis intelektas. Nors tai didina teisininkų produktyvumą, kartu kelia daug nežinomybės ir etinių iššūkių. Apie tai, ko tikisi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien verslo teisė keliauja ten, kur juda verslo klientai, į tarptautiškumą, tačiau didžiausią įtaką rinkai daro dirbtinis intelektas. Nors tai didina teisininkų produktyvumą, kartu kelia daug nežinomybės ir etinių iššūkių. Apie tai, ko tikisi verslas ir kaip prie realijų adaptuojasi teisininkai, „Verslo tribūnos“ pokalbis su advokatų kontoros „Widen“ vadovaujančiu partneriu Tomu Bagdanskiu.]]></itunes:summary><itunes:duration>2194</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Reali kibernetinių atakų grėsmė verslui: didžiausias pavojus slypi ne serveriuose, o jūsų darbuotojuose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/reali-kibernetiniu-ataku-gresme-verslui-didziausias-pavojus-slypi-ne-serveriuose-o-jusu-darbuotojuose--68941106</link><description><![CDATA[„Santa Monica Networks“ Saugumo operacijų centro vadovė Dovilė Kerienė atskleidžia – labiausiai pažeidžiamas faktorius yra žmogus, o šiuolaikines atakas intensyvina dirbtinis intelektas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68941106</guid><pubDate>Mon, 08 Dec 2025 09:56:36 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68941106/v_135_audio.mp3" length="101778113" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Santa Monica Networks“ Saugumo operacijų centro vadovė Dovilė Kerienė atskleidžia – labiausiai pažeidžiamas faktorius yra žmogus, o šiuolaikines atakas intensyvina dirbtinis intelektas.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Santa Monica Networks“ Saugumo operacijų centro vadovė Dovilė Kerienė atskleidžia – labiausiai pažeidžiamas faktorius yra žmogus, o šiuolaikines atakas intensyvina dirbtinis intelektas.]]></itunes:summary><itunes:duration>3175</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Wandoo" - fintech be sienų: finansinės prieigos plėtra visame pasaulyje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/wandoo-fintech-be-sienu-finansines-prieigos-pletra-visame-pasaulyje--68917140</link><description><![CDATA[Kokios įgūdžių, ambicijų ir sėkmės formulės reikia, kad finansinių technologijų (fintech) bendrovė išliptų iš 10 mln. Eur nuostolio ir uždirbtų 5 mln. Eur pelno, tuo pat metu plėsdama veiklą Europoje ir Pietų Amerikoje? Iveta Bruvele, Rygoje įkurtos skaitmeninių vartojimo paskolų ir kredito linijų sprendimų grupės „Wandoo Finance Group“ vadovė ir įkūrėja, sako, kad tai įmanoma tik tuomet, kai technologinis progresas derinamas su labai aiškia lyderystės vizija, gebėjimu greitai mokytis ir drąsa priimti sudėtingus, bet būtinus sprendimus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68917140</guid><pubDate>Sat, 06 Dec 2025 12:10:54 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68917140/v_136_audio.mp3" length="88390753" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Kokios įgūdžių, ambicijų ir sėkmės formulės reikia, kad finansinių technologijų (fintech) bendrovė išliptų iš 10 mln. Eur nuostolio ir uždirbtų 5 mln. Eur pelno, tuo pat metu plėsdama veiklą Europoje ir Pietų Amerikoje? Iveta Bruvele, Rygoje įkurtos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokios įgūdžių, ambicijų ir sėkmės formulės reikia, kad finansinių technologijų (fintech) bendrovė išliptų iš 10 mln. Eur nuostolio ir uždirbtų 5 mln. Eur pelno, tuo pat metu plėsdama veiklą Europoje ir Pietų Amerikoje? Iveta Bruvele, Rygoje įkurtos skaitmeninių vartojimo paskolų ir kredito linijų sprendimų grupės „Wandoo Finance Group“ vadovė ir įkūrėja, sako, kad tai įmanoma tik tuomet, kai technologinis progresas derinamas su labai aiškia lyderystės vizija, gebėjimu greitai mokytis ir drąsa priimti sudėtingus, bet būtinus sprendimus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2760</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>IT projektai lėti ir brangūs. „iToDEV“ su DI pagalba pradeda keisti žaidimo taisykles</title><link>https://www.spreaker.com/episode/it-projektai-leti-ir-brangus-itodev-su-di-pagalba-pradeda-keisti-zaidimo-taisykles--68855132</link><description><![CDATA[Dirbtinis intelektas radikaliai keičia programinės įrangos kūrimo greitį, struktūrą ir neišvengiamai pakeis IT paslaugų verslo modelį. Nemaža dalis IT projektų žlugdavo dėl kainos, įgyvendinimo laiko ir su tuo ateinančios didelės rizikos. „iToDEV“ vadovas Justinas Lunskis „Verslo tribūnos“ pokalbyje pasakoja, kaip DI pagalba, jie jau dabar keičia žaidimo taisykles - IT sistemų diegimo tempas didėja, o kaina mažėja.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68855132</guid><pubDate>Sat, 06 Dec 2025 11:48:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68855132/v_137_audio.mp3" length="85514324" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Dirbtinis intelektas radikaliai keičia programinės įrangos kūrimo greitį, struktūrą ir neišvengiamai pakeis IT paslaugų verslo modelį. Nemaža dalis IT projektų žlugdavo dėl kainos, įgyvendinimo laiko ir su tuo ateinančios didelės rizikos. „iToDEV“...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dirbtinis intelektas radikaliai keičia programinės įrangos kūrimo greitį, struktūrą ir neišvengiamai pakeis IT paslaugų verslo modelį. Nemaža dalis IT projektų žlugdavo dėl kainos, įgyvendinimo laiko ir su tuo ateinančios didelės rizikos. „iToDEV“ vadovas Justinas Lunskis „Verslo tribūnos“ pokalbyje pasakoja, kaip DI pagalba, jie jau dabar keičia žaidimo taisykles - IT sistemų diegimo tempas didėja, o kaina mažėja.]]></itunes:summary><itunes:duration>2670</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>28 milijardai indėliuose: kokie sisteminiai barjerai stabdo Lietuvos verslo augimą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/28-milijardai-indeliuose-kokie-sisteminiai-barjerai-stabdo-lietuvos-verslo-augima--68816841</link><description><![CDATA[Lietuvos finansinis sektorius, pasak „Noviti Finance“ vadovo Lino Armalio, yra vienas stipriausių regione – ženkliai pranašesnis už kaimyninių šalių rinkas ir siūlantis žemesnes paskolų kainas. Tačiau net ir tokioje pažengusioje rinkoje išlieka sisteminių barjerų, kurie stabdo smulkųjį verslą ir neleidžia efektyviai panaudoti milijardų eurų, gulinčių indėliuose.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68816841</guid><pubDate>Mon, 01 Dec 2025 12:12:28 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68816841/vt_noviti.mp3" length="99133124" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos finansinis sektorius, pasak „Noviti Finance“ vadovo Lino Armalio, yra vienas stipriausių regione – ženkliai pranašesnis už kaimyninių šalių rinkas ir siūlantis žemesnes paskolų kainas. Tačiau net ir tokioje pažengusioje rinkoje išlieka...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos finansinis sektorius, pasak „Noviti Finance“ vadovo Lino Armalio, yra vienas stipriausių regione – ženkliai pranašesnis už kaimyninių šalių rinkas ir siūlantis žemesnes paskolų kainas. Tačiau net ir tokioje pažengusioje rinkoje išlieka sisteminių barjerų, kurie stabdo smulkųjį verslą ir neleidžia efektyviai panaudoti milijardų eurų, gulinčių indėliuose.]]></itunes:summary><itunes:duration>2479</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nematoma prabanga: kodėl pigiausi nuotekų valymo sprendimai kelia grėsmę ne tik finansams, bet ir gamtai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nematoma-prabanga-kodel-pigiausi-nuoteku-valymo-sprendimai-kelia-gresme-ne-tik-finansams-bet-ir-gamtai--68770326</link><description><![CDATA[Nuotekų valymo sprendimai leidžia gyventi patogiai ir švariai ne tik mieste, bet ir toli nuo miesto infrastruktūros. Tačiau, neefektyvus nuotekų tvarkymas ne tik gadina gyvenimo kokybę skleisdamas blogus kvapus, bet ir kelia rimtą pavojų aplinkai ir jūsų piniginei, sako „BioTornado“ kūrėjai,  UAB „Biotechnologijos grupė“ vadovas Julius Mažeika ir projektų vadovas Kęstutis Dakinevičius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68770326</guid><pubDate>Thu, 27 Nov 2025 13:35:23 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68770326/vt_biotechnologijos.mp3" length="73695479" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Nuotekų valymo sprendimai leidžia gyventi patogiai ir švariai ne tik mieste, bet ir toli nuo miesto infrastruktūros. Tačiau, neefektyvus nuotekų tvarkymas ne tik gadina gyvenimo kokybę skleisdamas blogus kvapus, bet ir kelia rimtą pavojų aplinkai ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuotekų valymo sprendimai leidžia gyventi patogiai ir švariai ne tik mieste, bet ir toli nuo miesto infrastruktūros. Tačiau, neefektyvus nuotekų tvarkymas ne tik gadina gyvenimo kokybę skleisdamas blogus kvapus, bet ir kelia rimtą pavojų aplinkai ir jūsų piniginei, sako „BioTornado“ kūrėjai,  UAB „Biotechnologijos grupė“ vadovas Julius Mažeika ir projektų vadovas Kęstutis Dakinevičius.]]></itunes:summary><itunes:duration>1843</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Investicijos į NT ir akcijas: kuo skiriasi ir kurią kryptį rinktis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/investicijos-i-nt-ir-akcijas-kuo-skiriasi-ir-kuria-krypti-rinktis--68759923</link><description><![CDATA[Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka pastaruoju metu fiksavo įspūdingus skaičius. Vien spalio mėnesį buvo sudaryta rekordinis skaičius –  5 tūkst. – butų ir gyvenamųjų namų sandorių, o per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje sudaryta 31 tūkst. NT sandorių. Dalį jų sudarė investicinis būstas. Ar investicija į NT vis dar atneša didžiausią grąžą, kokios yra alternatyvos ir nuo ko pradėti, „Verslo tribūna“ kalbina „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovą Darių Burdaitį.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68759923</guid><pubDate>Wed, 26 Nov 2025 18:46:31 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68759923/vt_citadele_2.mp3" length="69758519" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka pastaruoju metu fiksavo įspūdingus skaičius. Vien spalio mėnesį buvo sudaryta rekordinis skaičius –  5 tūkst. – butų ir gyvenamųjų namų sandorių, o per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje sudaryta 31 tūkst. NT...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka pastaruoju metu fiksavo įspūdingus skaičius. Vien spalio mėnesį buvo sudaryta rekordinis skaičius –  5 tūkst. – butų ir gyvenamųjų namų sandorių, o per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje sudaryta 31 tūkst. NT sandorių. Dalį jų sudarė investicinis būstas. Ar investicija į NT vis dar atneša didžiausią grąžą, kokios yra alternatyvos ir nuo ko pradėti, „Verslo tribūna“ kalbina „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovą Darių Burdaitį.]]></itunes:summary><itunes:duration>1744</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Premijos – investuojantiems už Lietuvos ribų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/premijos-investuojantiems-uz-lietuvos-ribu--68717426</link><description><![CDATA[Nors neretai Lietuvoje manoma, kad nekilnojamasis turtas Vilniuje yra brangiausias Baltijos šalyse, visgi Talinas išlaiko lyderio poziciją, vidutinė kvadratinio metro kaina su pilna apdaila Estijos sostinėje siekia beveik 5000 eurų. Tačiau pastarųjų metų dinamika rodo, kad investuotojų dėmesys sparčiai krypsta į kaimynines rinkas. <br />„Verslo tribūnoje“ įžvalgomis dalijasi sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ santykių su investuotojais vadovas Aurimas Satkūnas ir  Verslo plėtros vadovas Arnoldas Antanavičius – apie kaimynines rinkas ir kryptis, kuriomis šiandien verta diversifikuoti portfelį. ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68717426</guid><pubDate>Mon, 24 Nov 2025 07:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68717426/vt_profitus.mp3" length="104258039" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Nors neretai Lietuvoje manoma, kad nekilnojamasis turtas Vilniuje yra brangiausias Baltijos šalyse, visgi Talinas išlaiko lyderio poziciją, vidutinė kvadratinio metro kaina su pilna apdaila Estijos sostinėje siekia beveik 5000 eurų. Tačiau pastarųjų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors neretai Lietuvoje manoma, kad nekilnojamasis turtas Vilniuje yra brangiausias Baltijos šalyse, visgi Talinas išlaiko lyderio poziciją, vidutinė kvadratinio metro kaina su pilna apdaila Estijos sostinėje siekia beveik 5000 eurų. Tačiau pastarųjų metų dinamika rodo, kad investuotojų dėmesys sparčiai krypsta į kaimynines rinkas. <br />„Verslo tribūnoje“ įžvalgomis dalijasi sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ santykių su investuotojais vadovas Aurimas Satkūnas ir  Verslo plėtros vadovas Arnoldas Antanavičius – apie kaimynines rinkas ir kryptis, kuriomis šiandien verta diversifikuoti portfelį. ]]></itunes:summary><itunes:duration>2607</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Augimas 4 kartus greitesnis nei rinkos: „Storent“ inovacijos pasiekė JAV</title><link>https://www.spreaker.com/episode/augimas-4-kartus-greitesnis-nei-rinkos-storent-inovacijos-pasieke-jav--68676223</link><description><![CDATA[Norint sutalpinti vien tik Lietuvoje „Storent“ turimą ir statybų sektoriui nuomojamą įrangą, prireiktų daugiau nei dešimties futbolo stadionų. Šis milžiniškas parkas, kurį sudaro daugiau nei 100 000 įrangos vienetų nuo ekskavatorių iki mažiausių elektros instrumentų, padeda bendrovei pasiekti rekordinių rezultatų. „Storent“ auga ne tik Baltijos ir Šiaurės šalyse, bet įžengė ir į didžiausią pasaulio rinką – Jungtines Amerikos Valstijas. Apie tai, kaip įmonė plečiasi už Atlanto, kodėl sėkmės receptas slypi inovacijose ir apie platinamą obligacijų emisiją „Verslo tribūnai“ pasakoja bendrovės „Storent“ Lietuvos padalinio vadovas Simas Kazlauskas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68676223</guid><pubDate>Fri, 21 Nov 2025 12:57:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68676223/v_134_audio.mp3" length="50471723" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Norint sutalpinti vien tik Lietuvoje „Storent“ turimą ir statybų sektoriui nuomojamą įrangą, prireiktų daugiau nei dešimties futbolo stadionų. Šis milžiniškas parkas, kurį sudaro daugiau nei 100 000 įrangos vienetų nuo ekskavatorių iki mažiausių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Norint sutalpinti vien tik Lietuvoje „Storent“ turimą ir statybų sektoriui nuomojamą įrangą, prireiktų daugiau nei dešimties futbolo stadionų. Šis milžiniškas parkas, kurį sudaro daugiau nei 100 000 įrangos vienetų nuo ekskavatorių iki mažiausių elektros instrumentų, padeda bendrovei pasiekti rekordinių rezultatų. „Storent“ auga ne tik Baltijos ir Šiaurės šalyse, bet įžengė ir į didžiausią pasaulio rinką – Jungtines Amerikos Valstijas. Apie tai, kaip įmonė plečiasi už Atlanto, kodėl sėkmės receptas slypi inovacijose ir apie platinamą obligacijų emisiją „Verslo tribūnai“ pasakoja bendrovės „Storent“ Lietuvos padalinio vadovas Simas Kazlauskas.]]></itunes:summary><itunes:duration>1574</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>VMI vadovė: kaip iššūkiai tampa galimybėmis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vmi-vadove-kaip-issukiai-tampa-galimybemis--68675841</link><description><![CDATA[Kai kalbama apie mokesčius, retas tai sieja su technologijomis ar sistemų modernizavimu. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad Lietuva jau dabar yra viena iš Europos Sąjungos (ES) lyderių skaitmenizuojant mokesčių administravimą. Tokie sėkmės pavyzdžiai, kaip gyventojų pajamų deklaravimo „vedlys“, įkvepia Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) žengti toliau.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68675841</guid><pubDate>Fri, 21 Nov 2025 12:29:47 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68675841/v_132_audio.mp3" length="52392485" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Kai kalbama apie mokesčius, retas tai sieja su technologijomis ar sistemų modernizavimu. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad Lietuva jau dabar yra viena iš Europos Sąjungos (ES) lyderių skaitmenizuojant mokesčių administravimą. Tokie sėkmės pavyzdžiai,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kai kalbama apie mokesčius, retas tai sieja su technologijomis ar sistemų modernizavimu. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad Lietuva jau dabar yra viena iš Europos Sąjungos (ES) lyderių skaitmenizuojant mokesčių administravimą. Tokie sėkmės pavyzdžiai, kaip gyventojų pajamų deklaravimo „vedlys“, įkvepia Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) žengti toliau.]]></itunes:summary><itunes:duration>1635</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Per kibernetinio saugumo spragas – į sužlugdytą reputaciją ar įmonės bankrotą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/per-kibernetinio-saugumo-spragas-i-suzlugdyta-reputacija-ar-imones-bankrota--68565842</link><description><![CDATA[„Įsivaizduokite: ateinate į darbą ir niekas neveikia. Arba duomenų nebėra. Ir tai gali reikšti ne tik nuostolius ar reputacinę žalą, bet ir jūsų įmonės bankrotą“, - teigia advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės ir IT teisės praktikos vadovė Asta Macijauskienė, kuri „Verslo žinių“ podcaste dalijosi konkrečiais pavyzdžiais, kai kibernetinio saugumo nebuvimas įmonėms kainuoja ne tik duomenų praradimus, reputaciją, didžiulius finansinius nuostolius, bet ir gali nuvesti iki bankroto.<br />]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68565842</guid><pubDate>Fri, 14 Nov 2025 13:55:49 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68565842/vt_widen.mp3" length="118894219" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Įsivaizduokite: ateinate į darbą ir niekas neveikia. Arba duomenų nebėra. Ir tai gali reikšti ne tik nuostolius ar reputacinę žalą, bet ir jūsų įmonės bankrotą“, - teigia advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, duomenų apsaugos, intelektinės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Įsivaizduokite: ateinate į darbą ir niekas neveikia. Arba duomenų nebėra. Ir tai gali reikšti ne tik nuostolius ar reputacinę žalą, bet ir jūsų įmonės bankrotą“, - teigia advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės ir IT teisės praktikos vadovė Asta Macijauskienė, kuri „Verslo žinių“ podcaste dalijosi konkrečiais pavyzdžiais, kai kibernetinio saugumo nebuvimas įmonėms kainuoja ne tik duomenų praradimus, reputaciją, didžiulius finansinius nuostolius, bet ir gali nuvesti iki bankroto.<br />]]></itunes:summary><itunes:duration>2973</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vilniaus NT rinka juda ketvirtu bėgiu: kas laukia pirkėjų ir investuotojų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vilniaus-nt-rinka-juda-ketvirtu-begiu-kas-laukia-pirkeju-ir-investuotoju--68544583</link><description><![CDATA[Apie besikeičiančias rinkos tendencijas, būsto kainų prognozes 2026 metams ir naują plėtros finansavimo modelį per obligacijas „Verslo tribūnos“ pokalbis su „BeMyBond“ platformos vadove Indre Dargyte ir „EIKA Development“ plėtros departamento direktoriumi Tomu Žiaugra.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68544583</guid><pubDate>Wed, 12 Nov 2025 22:15:13 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68544583/vt_bymybond.mp3" length="62619787" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Apie besikeičiančias rinkos tendencijas, būsto kainų prognozes 2026 metams ir naują plėtros finansavimo modelį per obligacijas „Verslo tribūnos“ pokalbis su „BeMyBond“ platformos vadove Indre Dargyte ir „EIKA Development“ plėtros departamento...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie besikeičiančias rinkos tendencijas, būsto kainų prognozes 2026 metams ir naują plėtros finansavimo modelį per obligacijas „Verslo tribūnos“ pokalbis su „BeMyBond“ platformos vadove Indre Dargyte ir „EIKA Development“ plėtros departamento direktoriumi Tomu Žiaugra.]]></itunes:summary><itunes:duration>1957</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nuo „Chevron“ iki Garliavos anhidrito arba kodėl Lietuva neišnaudoja savo gamtinių turtų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nuo-chevron-iki-garliavos-anhidrito-arba-kodel-lietuva-neisnaudoja-savo-gamtiniu-turtu--68453959</link><description><![CDATA[Kaip užtikrinti energetinį teisingumą ir rasti balansą tarp vartotojų, gamintojų ir vietos bendruomenių interesų? Energetinis teisingumas Lietuvoje patiria didelių iššūkių, dažnai virstančių socialiniais ir politiniais konfliktais ir sužlugdytais dideliais projektais, sako advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, Vilniaus universiteto Europos Sąjungos energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68453959</guid><pubDate>Thu, 06 Nov 2025 23:13:25 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68453959/vt_glimstedt_1027.mp3" length="84134539" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip užtikrinti energetinį teisingumą ir rasti balansą tarp vartotojų, gamintojų ir vietos bendruomenių interesų? Energetinis teisingumas Lietuvoje patiria didelių iššūkių, dažnai virstančių socialiniais ir politiniais konfliktais ir sužlugdytais...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip užtikrinti energetinį teisingumą ir rasti balansą tarp vartotojų, gamintojų ir vietos bendruomenių interesų? Energetinis teisingumas Lietuvoje patiria didelių iššūkių, dažnai virstančių socialiniais ir politiniais konfliktais ir sužlugdytais dideliais projektais, sako advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, Vilniaus universiteto Europos Sąjungos energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2629</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip pigiausiai išsiimti pinigus 2026-aisiais. Ekspertės patarimai NT vystytojams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-pigiausiai-issiimti-pinigus-2026-aisiais-ekspertes-patarimai-nt-vystytojams--68420784</link><description><![CDATA[Smulkesniems nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviams, statytojų veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, nuo kitų metų įsigaliosiantys progresinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimai smogs ypač skaudžiai. Iki šiol taikytas 15% GPM tarifas nuo grynojo pelno keičiasi ir gali kilti net iki 32%. Be to, vertinant mokesčių ribas, bus sumuojamos visos asmens pajamos, įskaitant gautas pagal darbo sutartį. ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68420784</guid><pubDate>Tue, 04 Nov 2025 22:20:34 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68420784/vt_elvprojektai.mp3" length="80317127" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Smulkesniems nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviams, statytojų veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, nuo kitų metų įsigaliosiantys progresinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimai smogs ypač skaudžiai. Iki šiol taikytas 15% GPM tarifas nuo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Smulkesniems nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviams, statytojų veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, nuo kitų metų įsigaliosiantys progresinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimai smogs ypač skaudžiai. Iki šiol taikytas 15% GPM tarifas nuo grynojo pelno keičiasi ir gali kilti net iki 32%. Be to, vertinant mokesčių ribas, bus sumuojamos visos asmens pajamos, įskaitant gautas pagal darbo sutartį. ]]></itunes:summary><itunes:duration>2008</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Verslo civilinė atsakomybė – drausti galima ir nuo grėsmių reputacijai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/verslo-civiline-atsakomybe-drausti-galima-ir-nuo-gresmiu-reputacijai--68410225</link><description><![CDATA[Pastarieji metai verslo aplinkoje buvo kupini iššūkių ir netikėtumų, rizika nuolat auga, o šiandien reikalingi saugikliai gerokai skiriasi nuo tų, kurių reikėjo prieš dešimtmetį. Šioje aplinkoje ir verslo draudimo produktai Lietuvoje pernai pasiekė lūžio tašką – pajamų prasme jie aplenkė privačių klientų draudimo produktus. Vien tik „Lietuvos draudimas“ per pastaruosius dvejus metus su verslo civiline atsakomybe susijusioms žaloms išmokėjo 1,6 milijono eurų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68410225</guid><pubDate>Tue, 04 Nov 2025 07:28:12 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68410225/vt_ld.mp3" length="55418251" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Pastarieji metai verslo aplinkoje buvo kupini iššūkių ir netikėtumų, rizika nuolat auga, o šiandien reikalingi saugikliai gerokai skiriasi nuo tų, kurių reikėjo prieš dešimtmetį. Šioje aplinkoje ir verslo draudimo produktai Lietuvoje pernai pasiekė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pastarieji metai verslo aplinkoje buvo kupini iššūkių ir netikėtumų, rizika nuolat auga, o šiandien reikalingi saugikliai gerokai skiriasi nuo tų, kurių reikėjo prieš dešimtmetį. Šioje aplinkoje ir verslo draudimo produktai Lietuvoje pernai pasiekė lūžio tašką – pajamų prasme jie aplenkė privačių klientų draudimo produktus. Vien tik „Lietuvos draudimas“ per pastaruosius dvejus metus su verslo civiline atsakomybe susijusioms žaloms išmokėjo 1,6 milijono eurų.]]></itunes:summary><itunes:duration>1732</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikai nelengvi, bet lietuvių ūkiai - visa galva aukščiau nei latvių ir estų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikai-nelengvi-bet-lietuviu-ukiai-visa-galva-auksciau-nei-latviu-ir-estu--68405126</link><description><![CDATA[Nors Lietuva - maža šalis, lietuviai grūdų augintojai - pasaulio rinkų žaidėjai, kuriuos veikia ne tik klimatas, subsidijų pokyčiai, geopolitinė situacija ar rinkų nestabilumas, bet ir permainos tokiuose nutolusiuose kraštuose kaip Afrika. „Šis žemynas yra miegantis lokys. Reikėtų būti labai budriems, nes mes esame labai priklausomi nuo šio kontinento. Ten keliauja mūsų žaliava. Ir jeigu Afrika pradės gaminti, ji pradės galvoti apie žaliavą, kuri būtų šalia. Tada jau kils klausimas, koks bus tas mūsų konkurencingumas“, - teigia SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos Verslo klientų ir institucijų departamento direktorė Rūta Gucu, kuri šioje „Verslo tribūnos“ laidoje patars, ką daryti ūkininkams, kad pavyktų ne tik išgyventi sunkius laikus, neapibrėžtumą, gebėti konkuruoti globaliose rinkose ir atitikti artėjančius ES tvarumo reikalavimus bei suvaldyti rizikas, bet ir kaip susikurti finansinę atsparumo „pagalvę“, kuri ir leidžia verslams išlaviruoti neapibrėžtumų akivaizdoje. „Tie, kas turi „pagalvę“, rezervo bei planą ne tik B, bet ir C, ir D, tie išlaviruoja, išgyvena ir auga.“  ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68405126</guid><pubDate>Mon, 03 Nov 2025 23:34:32 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68405126/v_131_audio.mp3" length="84097715" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Nors Lietuva - maža šalis, lietuviai grūdų augintojai - pasaulio rinkų žaidėjai, kuriuos veikia ne tik klimatas, subsidijų pokyčiai, geopolitinė situacija ar rinkų nestabilumas, bet ir permainos tokiuose nutolusiuose kraštuose kaip Afrika. „Šis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors Lietuva - maža šalis, lietuviai grūdų augintojai - pasaulio rinkų žaidėjai, kuriuos veikia ne tik klimatas, subsidijų pokyčiai, geopolitinė situacija ar rinkų nestabilumas, bet ir permainos tokiuose nutolusiuose kraštuose kaip Afrika. „Šis žemynas yra miegantis lokys. Reikėtų būti labai budriems, nes mes esame labai priklausomi nuo šio kontinento. Ten keliauja mūsų žaliava. Ir jeigu Afrika pradės gaminti, ji pradės galvoti apie žaliavą, kuri būtų šalia. Tada jau kils klausimas, koks bus tas mūsų konkurencingumas“, - teigia SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos Verslo klientų ir institucijų departamento direktorė Rūta Gucu, kuri šioje „Verslo tribūnos“ laidoje patars, ką daryti ūkininkams, kad pavyktų ne tik išgyventi sunkius laikus, neapibrėžtumą, gebėti konkuruoti globaliose rinkose ir atitikti artėjančius ES tvarumo reikalavimus bei suvaldyti rizikas, bet ir kaip susikurti finansinę atsparumo „pagalvę“, kuri ir leidžia verslams išlaviruoti neapibrėžtumų akivaizdoje. „Tie, kas turi „pagalvę“, rezervo bei planą ne tik B, bet ir C, ir D, tie išlaviruoja, išgyvena ir auga.“  ]]></itunes:summary><itunes:duration>2624</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Scandagra Group“ vadovas: rinkų keliamus iššūkius ūkininkams gali padėti įveikti ir ypatingas mąstymo būdas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/scandagra-group-vadovas-rinku-keliamus-issukius-ukininkams-gali-padeti-iveikti-ir-ypatingas-mastymo-budas--68241621</link><description><![CDATA[Pasaulio grūdų rinkai šiuo metu būdingas itin didelis nepastovumas kelia iššūkių Lietuvos ūkininkams.  Produkcijos kainos linkusios balansuoti ties žemesne riba, o sąnaudos išlieka aukštos. Norint išsaugoti pelningumą, tampa kritiškai svarbu ne tik suprasti rinkos logiką, bet ir įvertinti sprendimų priėmimo subtilybes.<b></b>]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68241621</guid><pubDate>Wed, 22 Oct 2025 15:23:09 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68241621/v_129_audio.mp3" length="115706236" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Pasaulio grūdų rinkai šiuo metu būdingas itin didelis nepastovumas kelia iššūkių Lietuvos ūkininkams.  Produkcijos kainos linkusios balansuoti ties žemesne riba, o sąnaudos išlieka aukštos. Norint išsaugoti pelningumą, tampa kritiškai svarbu ne tik...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasaulio grūdų rinkai šiuo metu būdingas itin didelis nepastovumas kelia iššūkių Lietuvos ūkininkams.  Produkcijos kainos linkusios balansuoti ties žemesne riba, o sąnaudos išlieka aukštos. Norint išsaugoti pelningumą, tampa kritiškai svarbu ne tik suprasti rinkos logiką, bet ir įvertinti sprendimų priėmimo subtilybes.<b></b>]]></itunes:summary><itunes:duration>3610</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Klaipėdos jūrų uostas keičiasi: istorinis virsmas į modernų logistikos centrą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/klaipedos-juru-uostas-keiciasi-istorinis-virsmas-i-modernu-logistikos-centra--68230084</link><description><![CDATA[Per tris pastaruosius dešimtmečius Klaipėdos uostas išgyveno įspūdingą transformaciją. Iš sovietmečiu gana paprasto prekybos ir žvejybos uosto jis virto moderniu, automatizuotu ir tarptautinėje logistikos sistemoje svarbų vaidmenį atliekančiu transporto mazgu. ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68230084</guid><pubDate>Tue, 21 Oct 2025 17:50:27 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68230084/v_130_audio_1.mp3" length="79787368" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Per tris pastaruosius dešimtmečius Klaipėdos uostas išgyveno įspūdingą transformaciją. Iš sovietmečiu gana paprasto prekybos ir žvejybos uosto jis virto moderniu, automatizuotu ir tarptautinėje logistikos sistemoje svarbų vaidmenį atliekančiu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Per tris pastaruosius dešimtmečius Klaipėdos uostas išgyveno įspūdingą transformaciją. Iš sovietmečiu gana paprasto prekybos ir žvejybos uosto jis virto moderniu, automatizuotu ir tarptautinėje logistikos sistemoje svarbų vaidmenį atliekančiu transporto mazgu. ]]></itunes:summary><itunes:duration>2491</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lojalumas, patirtis ir stabilumas – kodėl darbdaviai vis dar atstumia 50-mečius?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lojalumas-patirtis-ir-stabilumas-kodel-darbdaviai-vis-dar-atstumia-50-mecius--68132734</link><description><![CDATA[Šiandien kas penktas dirbantysis yra 50 metų ar vyresnis, tačiau ši darbuotojų grupė vis dar dažnai nepelnytai nurašoma ir neįvertinama. „Verslo tribūnoje“ su Užimtumo tarnybos atstove Inga Nomeikiene aptartas Užimtumo tarnybos užsakymu „Vilmorus“ atliktas tyrimas atskleidė paradoksalią situaciją: nors darbdaviai skundžiasi darbuotojų trūkumu, patyrusius specialistus vis dar stabdo amžiaus stereotipai ir diskriminacija.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68132734</guid><pubDate>Tue, 14 Oct 2025 14:20:30 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68132734/vt_uzt_tais.mp3" length="72796470" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien kas penktas dirbantysis yra 50 metų ar vyresnis, tačiau ši darbuotojų grupė vis dar dažnai nepelnytai nurašoma ir neįvertinama. „Verslo tribūnoje“ su Užimtumo tarnybos atstove Inga Nomeikiene aptartas Užimtumo tarnybos užsakymu „Vilmorus“...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien kas penktas dirbantysis yra 50 metų ar vyresnis, tačiau ši darbuotojų grupė vis dar dažnai nepelnytai nurašoma ir neįvertinama. „Verslo tribūnoje“ su Užimtumo tarnybos atstove Inga Nomeikiene aptartas Užimtumo tarnybos užsakymu „Vilmorus“ atliktas tyrimas atskleidė paradoksalią situaciją: nors darbdaviai skundžiasi darbuotojų trūkumu, patyrusius specialistus vis dar stabdo amžiaus stereotipai ir diskriminacija.]]></itunes:summary><itunes:duration>1820</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Viena didžiausių obligacijų emisijų Baltijos šalyse: apie plėtrą ir iššūkius su Modestu Sudniumi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/viena-didziausiu-obligaciju-emisiju-baltijos-salyse-apie-pletra-ir-issukius-su-modestu-sudniumi--68069152</link><description><![CDATA[Spalio 6 d. startavo viena didžiausių obligacijų emisijų Baltijos šalyse su mažiausiai 9,5% metinėmis palūkanomis.  250 mln. eurų investicijų siekiantys pritraukti „Eleving Group“ planuoja dar didesnę plėtrą  Europoje, Azijoje bei Afrikoje ir atskleidžia, kas jiems padeda užtikrinti sėkmingą veiklą ir tinkamą valdymą nuo Lietuvos nutolusiuose ir kultūriškai skirtinguose kraštuose.  ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68069152</guid><pubDate>Wed, 08 Oct 2025 21:46:41 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68069152/v_127_audio.mp3" length="93494631" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Spalio 6 d. startavo viena didžiausių obligacijų emisijų Baltijos šalyse su mažiausiai 9,5% metinėmis palūkanomis.  250 mln. eurų investicijų siekiantys pritraukti „Eleving Group“ planuoja dar didesnę plėtrą  Europoje, Azijoje bei Afrikoje ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Spalio 6 d. startavo viena didžiausių obligacijų emisijų Baltijos šalyse su mažiausiai 9,5% metinėmis palūkanomis.  250 mln. eurų investicijų siekiantys pritraukti „Eleving Group“ planuoja dar didesnę plėtrą  Europoje, Azijoje bei Afrikoje ir atskleidžia, kas jiems padeda užtikrinti sėkmingą veiklą ir tinkamą valdymą nuo Lietuvos nutolusiuose ir kultūriškai skirtinguose kraštuose.  ]]></itunes:summary><itunes:duration>2919</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Citadele“ banko vadovė R.Ežerskienė: „Nuo skaitmeninės transformacijos iki DI: kaip bankui išlikti arti kliento“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/citadele-banko-vadove-r-ezerskiene-nuo-skaitmenines-transformacijos-iki-di-kaip-bankui-islikti-arti-kliento--68042105</link><description><![CDATA[Finansų pasaulis transformuojasi neįtikėtinu greičiu – šiandien bankas iš esmės yra aukštųjų technologijų įmonė, teikianti finansines paslaugas su banko licencija, sako „Citadele“ banko generalinė direktorė Rūta Ežerskienė. ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68042105</guid><pubDate>Tue, 07 Oct 2025 06:23:13 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68042105/vt_citadele_1.mp3" length="74211015" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Finansų pasaulis transformuojasi neįtikėtinu greičiu – šiandien bankas iš esmės yra aukštųjų technologijų įmonė, teikianti finansines paslaugas su banko licencija, sako „Citadele“ banko generalinė direktorė Rūta Ežerskienė. </itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Finansų pasaulis transformuojasi neįtikėtinu greičiu – šiandien bankas iš esmės yra aukštųjų technologijų įmonė, teikianti finansines paslaugas su banko licencija, sako „Citadele“ banko generalinė direktorė Rūta Ežerskienė. ]]></itunes:summary><itunes:duration>1856</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Energetika – nebe nepastebima eilutė sąmatoje, o faktorius, galintis sustabdyti visą statybos projektą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/energetika-nebe-nepastebima-eilute-samatoje-o-faktorius-galintis-sustabdyti-visa-statybos-projekta--67982061</link><description><![CDATA[Jei prieš dešimtmetį energetika statybos biudžetuose tebuvo nematoma sąmatos eilutė, šiandien ji tapo veiksniu, galinčiu iš esmės sustabdyti projektus. Apie tai, kaip energetika tapo kritiškai svarbia statybų dalimi, „Verslo tribūna“ kalbina generalinės rangos ir statybos bendrovės „Gilesta“ gamybos vadovą Paulių Ruką.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67982061</guid><pubDate>Thu, 02 Oct 2025 06:45:33 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67982061/v_123_audio.mp3" length="44004495" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Jei prieš dešimtmetį energetika statybos biudžetuose tebuvo nematoma sąmatos eilutė, šiandien ji tapo veiksniu, galinčiu iš esmės sustabdyti projektus. Apie tai, kaip energetika tapo kritiškai svarbia statybų dalimi, „Verslo tribūna“ kalbina...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jei prieš dešimtmetį energetika statybos biudžetuose tebuvo nematoma sąmatos eilutė, šiandien ji tapo veiksniu, galinčiu iš esmės sustabdyti projektus. Apie tai, kaip energetika tapo kritiškai svarbia statybų dalimi, „Verslo tribūna“ kalbina generalinės rangos ir statybos bendrovės „Gilesta“ gamybos vadovą Paulių Ruką.]]></itunes:summary><itunes:duration>1358</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>V. Mačiulaitis, „WIDEN“ partneris: Darbo kodekso pakeitimai dėl skaidraus darbo užmokesčio reikalavimų – jau Seime</title><link>https://www.spreaker.com/episode/v-maciulaitis-widen-partneris-darbo-kodekso-pakeitimai-del-skaidraus-darbo-uzmokescio-reikalavimu-jau-seime--67971601</link><description><![CDATA[Europos Sąjungos reikalavimai dėl skaidraus darbo užmokesčio artėja Lietuvos link. Iki 2026 m. birželio 7 d. šalys narės privalo perkelti atlygio direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę. Darbo kodekso pakeitimų projektas jau registruotas Seime, kuris rudens sesijoje turės juos svarstyti, todėl įmonės turėtų nelaukti ir pradėti ruoštis pokyčiams iš anksto, perspėja ekspertai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67971601</guid><pubDate>Thu, 02 Oct 2025 06:39:10 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67971601/vt_widen_20250930.mp3" length="76778282" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Europos Sąjungos reikalavimai dėl skaidraus darbo užmokesčio artėja Lietuvos link. Iki 2026 m. birželio 7 d. šalys narės privalo perkelti atlygio direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę. Darbo kodekso pakeitimų projektas jau registruotas Seime, kuris...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Europos Sąjungos reikalavimai dėl skaidraus darbo užmokesčio artėja Lietuvos link. Iki 2026 m. birželio 7 d. šalys narės privalo perkelti atlygio direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę. Darbo kodekso pakeitimų projektas jau registruotas Seime, kuris rudens sesijoje turės juos svarstyti, todėl įmonės turėtų nelaukti ir pradėti ruoštis pokyčiams iš anksto, perspėja ekspertai.]]></itunes:summary><itunes:duration>2402</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„LTG Cargo“ investicija – 500 naujų vagonų iš Ukrainos Lietuvos derliui gabenti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ltg-cargo-investicija-500-nauju-vagonu-is-ukrainos-lietuvos-derliui-gabenti--67971219</link><description><![CDATA[Lietuvos grūdų derlius šiais metais arti rekordinio – nuimta per 8 milijonų tonų, daugiausia dėl padidėjusių pasėlių plotų. Tačiau lietinga vasara kėlė ir iššūkių – didelė dalis derliaus <b>labiau </b>tinkama pašarui, o tai keitė prekybininkų išankstinius pardavimų planus ir privertė peržiūrėti kainas bei laviruoti tarptautinėse rinkose.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67971219</guid><pubDate>Wed, 01 Oct 2025 14:58:56 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67971219/v_125_audio.mp3" length="101661746" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos grūdų derlius šiais metais arti rekordinio – nuimta per 8 milijonų tonų, daugiausia dėl padidėjusių pasėlių plotų. Tačiau lietinga vasara kėlė ir iššūkių – didelė dalis derliaus labiau tinkama pašarui, o tai keitė prekybininkų išankstinius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos grūdų derlius šiais metais arti rekordinio – nuimta per 8 milijonų tonų, daugiausia dėl padidėjusių pasėlių plotų. Tačiau lietinga vasara kėlė ir iššūkių – didelė dalis derliaus <b>labiau </b>tinkama pašarui, o tai keitė prekybininkų išankstinius pardavimų planus ir privertė peržiūrėti kainas bei laviruoti tarptautinėse rinkose.]]></itunes:summary><itunes:duration>3171</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Profitus“ sutelkta suma pasiekė 300 milijonų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/profitus-sutelkta-suma-pasieke-300-milijonu--67963099</link><description><![CDATA[„Profitus“ ką tik pasiekė 300 milijonų eurų sumą – tai sudaro trečdalį visos Lietuvos sutelktinio finansavimo rinkos.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67963099</guid><pubDate>Wed, 01 Oct 2025 07:31:25 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67963099/vt_profitus_0901.mp3" length="82930697" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Profitus“ ką tik pasiekė 300 milijonų eurų sumą – tai sudaro trečdalį visos Lietuvos sutelktinio finansavimo rinkos.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Profitus“ ką tik pasiekė 300 milijonų eurų sumą – tai sudaro trečdalį visos Lietuvos sutelktinio finansavimo rinkos.]]></itunes:summary><itunes:duration>2074</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„StrongPoint“: greitis ir savitarna – naujieji Lietuvos pirkėjų prioritetai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/strongpoint-greitis-ir-savitarna-naujieji-lietuvos-pirkeju-prioritetai--67939077</link><description><![CDATA[Lietuvos pirkėjų įpročiai unikalūs – beveik 70 procentų apsiperka kasdien, o ne kas savaitę, kaip įprasta Vakarų šalyse, rodo „StroingPoint“ užsakymu atliktas pirkėjų įpročių tyrimas. Tokia kasdienė apsipirkimo rutina reikalauja greičio ir patogumo bei skatina technologijų diegimą, „Verslo tribūnai“ sako „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims Rimantas Mažulis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67939077</guid><pubDate>Mon, 29 Sep 2025 12:36:44 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67939077/vz_124_audio.mp3" length="64617793" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos pirkėjų įpročiai unikalūs – beveik 70 procentų apsiperka kasdien, o ne kas savaitę, kaip įprasta Vakarų šalyse, rodo „StroingPoint“ užsakymu atliktas pirkėjų įpročių tyrimas. Tokia kasdienė apsipirkimo rutina reikalauja greičio ir patogumo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos pirkėjų įpročiai unikalūs – beveik 70 procentų apsiperka kasdien, o ne kas savaitę, kaip įprasta Vakarų šalyse, rodo „StroingPoint“ užsakymu atliktas pirkėjų įpročių tyrimas. Tokia kasdienė apsipirkimo rutina reikalauja greičio ir patogumo bei skatina technologijų diegimą, „Verslo tribūnai“ sako „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims Rimantas Mažulis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2016</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nuo CO2 pėdsako iki pelno – anglies kreditų ekonomika</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nuo-co2-pedsako-iki-pelno-anglies-kreditu-ekonomika--67792036</link><description><![CDATA[Anglies kreditai (angl. – carbon credits) – finansiniai vienetai, kuriuos įmonės gali sukurti pašalindamos iš aplinkos arba sumažindamos CO₂ emisijas. Šis finansinis instrumentas  atveria naujas verslo galimybes ir siūlo sprendimus, kaip uždirbti mažinant poveikį klimatui. Kas yra anglies kreditų rinka, kuo tai skiriasi nuo apyvartinių taršos leidimų (ATL), kokias naujas galimybes reiškia verslui ir kaip sujungti statybas ir klimatui neutralias iniciatyvas, „Verslo tribūnos“ diskusija su bendrovės „Nordic Carbon Solutions“ vadovu Pauliumi Kunčinu, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneriu Mariumi Čepuliu ir  bendrovės „Jūrės medis“ valdybos nariu Audriumi Zablotka.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67792036</guid><pubDate>Wed, 17 Sep 2025 11:08:43 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67792036/vz_121_audio.mp3" length="93194368" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Anglies kreditai (angl. – carbon credits) – finansiniai vienetai, kuriuos įmonės gali sukurti pašalindamos iš aplinkos arba sumažindamos CO₂ emisijas. Šis finansinis instrumentas  atveria naujas verslo galimybes ir siūlo sprendimus, kaip uždirbti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Anglies kreditai (angl. – carbon credits) – finansiniai vienetai, kuriuos įmonės gali sukurti pašalindamos iš aplinkos arba sumažindamos CO₂ emisijas. Šis finansinis instrumentas  atveria naujas verslo galimybes ir siūlo sprendimus, kaip uždirbti mažinant poveikį klimatui. Kas yra anglies kreditų rinka, kuo tai skiriasi nuo apyvartinių taršos leidimų (ATL), kokias naujas galimybes reiškia verslui ir kaip sujungti statybas ir klimatui neutralias iniciatyvas, „Verslo tribūnos“ diskusija su bendrovės „Nordic Carbon Solutions“ vadovu Pauliumi Kunčinu, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneriu Mariumi Čepuliu ir  bendrovės „Jūrės medis“ valdybos nariu Audriumi Zablotka.]]></itunes:summary><itunes:duration>2899</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Protingiau, o ne pigiau: kodėl Lietuvos verslui būtinos inovacijos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/protingiau-o-ne-pigiau-kodel-lietuvos-verslui-butinos-inovacijos--67788982</link><description><![CDATA[Rengiant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondo investicijų programą, atlikta konkurencingumo analizė atskleidė neraminančias tendencijas. Lietuvos įmonės vis dar per mažai investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), įmonių produktyvumas gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio ir šie veiksniai lemia, kad Lietuva vis dar pasižymi žema pridėtine verte, o tai kelia grėsmę ilgalaikiam augimui ir konkurencingumui tarptautinėse rinkose, aiškina laikinai Inovacijų agentūros direktorės pareigas einanti Patricija Reut.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67788982</guid><pubDate>Wed, 17 Sep 2025 05:46:09 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67788982/vt_inovacijuagentura_1.mp3" length="75494537" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Rengiant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondo investicijų programą, atlikta konkurencingumo analizė atskleidė neraminančias tendencijas. Lietuvos įmonės vis dar per mažai investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), įmonių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rengiant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondo investicijų programą, atlikta konkurencingumo analizė atskleidė neraminančias tendencijas. Lietuvos įmonės vis dar per mažai investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), įmonių produktyvumas gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio ir šie veiksniai lemia, kad Lietuva vis dar pasižymi žema pridėtine verte, o tai kelia grėsmę ilgalaikiam augimui ir konkurencingumui tarptautinėse rinkose, aiškina laikinai Inovacijų agentūros direktorės pareigas einanti Patricija Reut.]]></itunes:summary><itunes:duration>1888</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lietuva – lyderė tarp Baltijos šalių NT ir sutelktinio finansavimo rinkose: kas laukia investuotojų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lietuva-lydere-tarp-baltijos-saliu-nt-ir-sutelktinio-finansavimo-rinkose-kas-laukia-investuotoju--67577607</link><description><![CDATA[Nekilnojamojo turto (NT) rinkos atsigavimas jaučiamas visose Baltijos šalyse, Lietuvoje aktyvumas kaip 2021-aisiais<b>,  </b>o nuotaikos pozityvios, sako sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ Verslo vystymo Latvijoje ir Estijoje vadovas Arnoldas Antanavičius: „Lietuva nubėgo į priekį ir Lietuva dabar yra lyderė“.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67577607</guid><pubDate>Mon, 01 Sep 2025 06:48:58 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67577607/vt_profitus0827.mp3" length="118693577" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Nekilnojamojo turto (NT) rinkos atsigavimas jaučiamas visose Baltijos šalyse, Lietuvoje aktyvumas kaip 2021-aisiais,  o nuotaikos pozityvios, sako sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ Verslo vystymo Latvijoje ir Estijoje vadovas Arnoldas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nekilnojamojo turto (NT) rinkos atsigavimas jaučiamas visose Baltijos šalyse, Lietuvoje aktyvumas kaip 2021-aisiais<b>,  </b>o nuotaikos pozityvios, sako sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ Verslo vystymo Latvijoje ir Estijoje vadovas Arnoldas Antanavičius: „Lietuva nubėgo į priekį ir Lietuva dabar yra lyderė“.]]></itunes:summary><itunes:duration>2968</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lietuvos energetikos pokyčiai teisininko žvilgsniu: nuo saulės elektrinių iki dirbtinio intelekto</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lietuvos-energetikos-pokyciai-teisininko-zvilgsniu-nuo-saules-elektriniu-iki-dirbtinio-intelekto--67432899</link><description><![CDATA[„Verslo tribūnos“ kalbina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotąjį partnerį, energetikos teisės ekspertą Mindaugą Jablonskį, apie laukiančius pokyčius energetikoje, šio sektoriaus reguliavimą ir teisinius iššūkius, kylančius bandant reguliavimą keisti. Lietuvoje diskusijos apie perėjimą prie vadinamosios „net billing“ sistemos gaminantiems vartotojams tęsiasi, tačiau, anot M.Jablonskio, pats pavadinimas jau susikompromitavęs.  ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67432899</guid><pubDate>Mon, 01 Sep 2025 06:46:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67432899/vt_glimstedt_mjablonskis.mp3" length="122271326" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Verslo tribūnos“ kalbina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotąjį partnerį, energetikos teisės ekspertą Mindaugą Jablonskį, apie laukiančius pokyčius energetikoje, šio sektoriaus reguliavimą ir teisinius iššūkius, kylančius bandant reguliavimą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Verslo tribūnos“ kalbina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotąjį partnerį, energetikos teisės ekspertą Mindaugą Jablonskį, apie laukiančius pokyčius energetikoje, šio sektoriaus reguliavimą ir teisinius iššūkius, kylančius bandant reguliavimą keisti. Lietuvoje diskusijos apie perėjimą prie vadinamosios „net billing“ sistemos gaminantiems vartotojams tęsiasi, tačiau, anot M.Jablonskio, pats pavadinimas jau susikompromitavęs.  ]]></itunes:summary><itunes:duration>3057</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vilniaus šilumos tinklai „išaugo“ pavadinimą: naują požiūrį į miesto energetiką formuoja „Gijos“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vilniaus-silumos-tinklai-isaugo-pavadinima-nauja-poziuri-i-miesto-energetika-formuoja-gijos--67277690</link><description><![CDATA[Didžiausia šilumos tiekimo ir gamybos bendrovė Lietuvoje pakeitė pavadinimą – AB Vilniaus šilumos tinklai tapo AB „Miesto gijos“, veikianti kaip miesto energetikos ekosistema. Kartu pristatytas ir naujas prekių ženklas „Gijos“. Pasak energetikos įmonės vadovo Gerimanto Bakano, sprendimą lėmė sparčiai įgyvendinami strategijos veiksmai, išaugęs teikiamų paslaugų spektras ir siekis atspindėti šiuolaikišką požiūrį į švarią, efektyvią miesto energetiką.<b></b>]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67277690</guid><pubDate>Wed, 06 Aug 2025 21:14:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67277690/vz_120_audio.mp3" length="64855491" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Didžiausia šilumos tiekimo ir gamybos bendrovė Lietuvoje pakeitė pavadinimą – AB Vilniaus šilumos tinklai tapo AB „Miesto gijos“, veikianti kaip miesto energetikos ekosistema. Kartu pristatytas ir naujas prekių ženklas „Gijos“. Pasak energetikos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Didžiausia šilumos tiekimo ir gamybos bendrovė Lietuvoje pakeitė pavadinimą – AB Vilniaus šilumos tinklai tapo AB „Miesto gijos“, veikianti kaip miesto energetikos ekosistema. Kartu pristatytas ir naujas prekių ženklas „Gijos“. Pasak energetikos įmonės vadovo Gerimanto Bakano, sprendimą lėmė sparčiai įgyvendinami strategijos veiksmai, išaugęs teikiamų paslaugų spektras ir siekis atspindėti šiuolaikišką požiūrį į švarią, efektyvią miesto energetiką.<b></b>]]></itunes:summary><itunes:duration>2025</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ne tik debesija: kodėl verslas vėl renkasi vietinius serverius?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ne-tik-debesija-kodel-verslas-vel-renkasi-vietinius-serverius--67059092</link><description><![CDATA[IT pasaulyje vyksta įdomus lūžis – etapą, kai verslas masiškai „kraustėsi“ į debesiją, keičia hibridinis modelis, kuomet debesų (cloud) sprendimai apjungiami su vietinių (on-premise) serverių paslaugomis. Valdomų debesijos ir IT paslaugų tiekėja „Skaylink“ – viena pirmųjų Lietuvos rinkoje, sugebėjusi atliepti verslo lūkesčius ir pasiūliusi įmonėms diegti serverius šalia IT priežiūros bei „cloud“ paslaugų.<br /><br />Ervin Rizgelis, „Skaylink“ pardavimų projektų vadovas, atkreipia dėmesį į „Barclay’s“ atliktą įmonių IT vadovų tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad net 83 proc. respondentų svarsto iškelti dalį IT išteklių į vietinius serverius, išdalijant išteklius tiek serveriuose, tiek debesyse. 2020 m. analogiškoje apklausoje tokių planų turėjo tik 43 proc. vadovų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67059092</guid><pubDate>Mon, 21 Jul 2025 19:06:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67059092/vz_119_audio.mp3" length="84265604" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>IT pasaulyje vyksta įdomus lūžis – etapą, kai verslas masiškai „kraustėsi“ į debesiją, keičia hibridinis modelis, kuomet debesų (cloud) sprendimai apjungiami su vietinių (on-premise) serverių paslaugomis. Valdomų debesijos ir IT paslaugų tiekėja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[IT pasaulyje vyksta įdomus lūžis – etapą, kai verslas masiškai „kraustėsi“ į debesiją, keičia hibridinis modelis, kuomet debesų (cloud) sprendimai apjungiami su vietinių (on-premise) serverių paslaugomis. Valdomų debesijos ir IT paslaugų tiekėja „Skaylink“ – viena pirmųjų Lietuvos rinkoje, sugebėjusi atliepti verslo lūkesčius ir pasiūliusi įmonėms diegti serverius šalia IT priežiūros bei „cloud“ paslaugų.<br /><br />Ervin Rizgelis, „Skaylink“ pardavimų projektų vadovas, atkreipia dėmesį į „Barclay’s“ atliktą įmonių IT vadovų tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad net 83 proc. respondentų svarsto iškelti dalį IT išteklių į vietinius serverius, išdalijant išteklius tiek serveriuose, tiek debesyse. 2020 m. analogiškoje apklausoje tokių planų turėjo tik 43 proc. vadovų.]]></itunes:summary><itunes:duration>2630</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Miškų ateitis – su mažiau plynųjų kirtimų ir daugiau gyvybės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/misku-ateitis-su-maziau-plynuju-kirtimu-ir-daugiau-gyvybes--67049589</link><description><![CDATA[„Verslo tribūnoje“ – pokalbis apie biologinę įvairovę miškuose ir iššūkius, su kuriais susiduria miškininkai, nuo didelio atgarsio visuomenėje sulaukiančių plynųjų kirtimų iki Lietuvoje pasirodžiusių meškų ir kovos su invazinėmis rūšimis, tarp kurių ir neseniai Lietuvoje pasirodę meškėnai. Klimato kaita taip pat kelia iššūkius miškininkams, sako Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Gamtos apsaugos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus projektų koordinatorė Ugnė Užtupienė.  ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67049589</guid><pubDate>Sun, 20 Jul 2025 21:43:44 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67049589/vt_vmu_07.mp3" length="78880392" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Verslo tribūnoje“ – pokalbis apie biologinę įvairovę miškuose ir iššūkius, su kuriais susiduria miškininkai, nuo didelio atgarsio visuomenėje sulaukiančių plynųjų kirtimų iki Lietuvoje pasirodžiusių meškų ir kovos su invazinėmis rūšimis, tarp kurių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Verslo tribūnoje“ – pokalbis apie biologinę įvairovę miškuose ir iššūkius, su kuriais susiduria miškininkai, nuo didelio atgarsio visuomenėje sulaukiančių plynųjų kirtimų iki Lietuvoje pasirodžiusių meškų ir kovos su invazinėmis rūšimis, tarp kurių ir neseniai Lietuvoje pasirodę meškėnai. Klimato kaita taip pat kelia iššūkius miškininkams, sako Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Gamtos apsaugos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus projektų koordinatorė Ugnė Užtupienė.  ]]></itunes:summary><itunes:duration>1973</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>ILTE kviečia: „Milijardas verslui“ fondas dar atviras naujoms idėjoms</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ilte-kviecia-milijardas-verslui-fondas-dar-atviras-naujoms-idejoms--67013015</link><description><![CDATA[Nacionalinio plėtros banko ILTE finansavimo priemonė „Milijardas verslui“ startavo pernai gegužę ir sulaukė didžiulio susidomėjimo. Jau pasirašyta sutarčių už daugiau nei 300 milijonų eurų, dar per šimtas milijonų eurų jau paskirta verslams ir laukia sutarčių pasirašymo, dalis projektų vertinami, tačiau atsirado galimybių ir naujiems, pasakoja ILTE valdybos narė, Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67013015</guid><pubDate>Thu, 17 Jul 2025 12:29:49 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67013015/vt_ilte_0716.mp3" length="80297273" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Nacionalinio plėtros banko ILTE finansavimo priemonė „Milijardas verslui“ startavo pernai gegužę ir sulaukė didžiulio susidomėjimo. Jau pasirašyta sutarčių už daugiau nei 300 milijonų eurų, dar per šimtas milijonų eurų jau paskirta verslams ir laukia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nacionalinio plėtros banko ILTE finansavimo priemonė „Milijardas verslui“ startavo pernai gegužę ir sulaukė didžiulio susidomėjimo. Jau pasirašyta sutarčių už daugiau nei 300 milijonų eurų, dar per šimtas milijonų eurų jau paskirta verslams ir laukia sutarčių pasirašymo, dalis projektų vertinami, tačiau atsirado galimybių ir naujiems, pasakoja ILTE valdybos narė, Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2008</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Uosto vadovas Algis Latakas: Klaipėdos uostas ruošiasi priimti daugiau jachtų ir pramoginių laivų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/uosto-vadovas-algis-latakas-klaipedos-uostas-ruosiasi-priimti-daugiau-jachtu-ir-pramoginiu-laivu--66984930</link><description><![CDATA[Lietuvoje daugėja pramoginių laivų – tiek jachtų, tiek nedidelių laivelių – tačiau infrastruktūra kol kas nespėja koja kojon su augančiais pramoginės laivybos poreikiais. Trūksta tiek vietos šiems laivams švartuoti, tiek aptarnavimo paslaugų. Kaip pasakoja Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, pokytį žada uosto projektai, kurių metu bus įrengtos dvi naujos marinos pramoginiams laivams.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66984930</guid><pubDate>Tue, 15 Jul 2025 12:59:38 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66984930/vz_117_audio.mp3" length="76832840" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvoje daugėja pramoginių laivų – tiek jachtų, tiek nedidelių laivelių – tačiau infrastruktūra kol kas nespėja koja kojon su augančiais pramoginės laivybos poreikiais. Trūksta tiek vietos šiems laivams švartuoti, tiek aptarnavimo paslaugų. Kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvoje daugėja pramoginių laivų – tiek jachtų, tiek nedidelių laivelių – tačiau infrastruktūra kol kas nespėja koja kojon su augančiais pramoginės laivybos poreikiais. Trūksta tiek vietos šiems laivams švartuoti, tiek aptarnavimo paslaugų. Kaip pasakoja Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, pokytį žada uosto projektai, kurių metu bus įrengtos dvi naujos marinos pramoginiams laivams.]]></itunes:summary><itunes:duration>2398</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>VDU Žemės ūkio akademija įgyvendina puoselėtą viziją: kuria Agrobiotechnologijų tyrimų centrą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vdu-zemes-ukio-akademija-igyvendina-puoseleta-vizija-kuria-agrobiotechnologiju-tyrimu-centra--66984514</link><description><![CDATA[Inovacijos ir nauji sprendimai agrobiotechnologijų sektoriuje – nebe rytdienos, o šiandienos būtinybė. Tokį poreikį diktuoja sparčiai besikeičianti visuomenė ir globalūs iššūkiai, susiję su klimato kaita bei tvariu ekonomikos augimu. Šiuos uždavinius užsibrėžė spręsti VDU Žemės ūkio akademijos kuriamas Agrobiotechnologijų tyrimų centras.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66984514</guid><pubDate>Tue, 15 Jul 2025 12:07:16 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66984514/vz_118_audio.mp3" length="94422288" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Inovacijos ir nauji sprendimai agrobiotechnologijų sektoriuje – nebe rytdienos, o šiandienos būtinybė. Tokį poreikį diktuoja sparčiai besikeičianti visuomenė ir globalūs iššūkiai, susiję su klimato kaita bei tvariu ekonomikos augimu. Šiuos uždavinius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Inovacijos ir nauji sprendimai agrobiotechnologijų sektoriuje – nebe rytdienos, o šiandienos būtinybė. Tokį poreikį diktuoja sparčiai besikeičianti visuomenė ir globalūs iššūkiai, susiję su klimato kaita bei tvariu ekonomikos augimu. Šiuos uždavinius užsibrėžė spręsti VDU Žemės ūkio akademijos kuriamas Agrobiotechnologijų tyrimų centras.]]></itunes:summary><itunes:duration>2945</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Radio City by Citus“: konversijoje atgimstantis kompleksas su gyva bendruomene ir daugybe galimybių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/radio-city-by-citus-konversijoje-atgimstantis-kompleksas-su-gyva-bendruomene-ir-daugybe-galimybiu--66877705</link><description><![CDATA[Sudėtinga pradžia ir daug žadantis rezultatas, taip galima apibūdinti „Radio City by CITUS“ – istorinėje Kauno vietoje plėtojamą projektą. Pradedamas antrasis ir paskutinis projekto etapas.   „Tai – „miestas mieste“ su daug funkcijų bei galimybių. Jis nuolatos bus gyvas, lankomas, nes turės platų paslaugų asortimentą, o tai yra vertė visam Žaliakalniui“, – pasakoja CITUS plėtros vadovas Artūras Žimaila.   Šalia tarpukariu pastatytos Kristaus prisikėlimo bažnyčios, turėjusios simbolizuoti tautos atgimimą, sovietmečiu išdygęs 28 000 kv. metrų užimantis radijo gamyklos kompleksas atgimsta naujam gyvenimui.   „Teritorija buvo labai sudėtinga, reikli, tačiau labai perspektyvi. Nors konversijos kelias buvo sudėtingas, bet pirmojo etapo sėkmė rodo, kad pasirinkta kryptis – teisinga“, – neabejoja A. Žimaila.   Projektas unikalus ir tuo, kad konversijos, rekonstrukcijos būdu esami pastatai pritaikyti naujoms funkcijoms ir šiandieniniams lūkesčiams. Anksčiau, iki CITUS įsigijo buvusią radijo gamyklą, vykę svarstymai apsiribojo siūlymais griauti ir statyti naujai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66877705</guid><pubDate>Sun, 06 Jul 2025 22:01:28 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66877705/mp4_vt.mp3" length="32023751" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Sudėtinga pradžia ir daug žadantis rezultatas, taip galima apibūdinti „Radio City by CITUS“ – istorinėje Kauno vietoje plėtojamą projektą. Pradedamas antrasis ir paskutinis projekto etapas.   „Tai – „miestas mieste“ su daug funkcijų bei galimybių. Jis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sudėtinga pradžia ir daug žadantis rezultatas, taip galima apibūdinti „Radio City by CITUS“ – istorinėje Kauno vietoje plėtojamą projektą. Pradedamas antrasis ir paskutinis projekto etapas.   „Tai – „miestas mieste“ su daug funkcijų bei galimybių. Jis nuolatos bus gyvas, lankomas, nes turės platų paslaugų asortimentą, o tai yra vertė visam Žaliakalniui“, – pasakoja CITUS plėtros vadovas Artūras Žimaila.   Šalia tarpukariu pastatytos Kristaus prisikėlimo bažnyčios, turėjusios simbolizuoti tautos atgimimą, sovietmečiu išdygęs 28 000 kv. metrų užimantis radijo gamyklos kompleksas atgimsta naujam gyvenimui.   „Teritorija buvo labai sudėtinga, reikli, tačiau labai perspektyvi. Nors konversijos kelias buvo sudėtingas, bet pirmojo etapo sėkmė rodo, kad pasirinkta kryptis – teisinga“, – neabejoja A. Žimaila.   Projektas unikalus ir tuo, kad konversijos, rekonstrukcijos būdu esami pastatai pritaikyti naujoms funkcijoms ir šiandieniniams lūkesčiams. Anksčiau, iki CITUS įsigijo buvusią radijo gamyklą, vykę svarstymai apsiribojo siūlymais griauti ir statyti naujai.]]></itunes:summary><itunes:duration>2002</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Surfshark“ užaugino dėmesys klientui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/surfshark-uzaugino-demesys-klientui--66556426</link><description><![CDATA[Dovydas Godelis, įmonės direktoriaus pavaduotojas, sako, kad buvimas arti kliento leido prieš 7 metus rezultatyviai įžengti į rinką, o joje išsilaikyti padeda budrumas ir pastangos atliepti skirtingus vartotojų poreikius visame pasaulyje. ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66556426</guid><pubDate>Mon, 16 Jun 2025 17:30:13 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66556426/vz_115_audio_v2.mp3" length="64308511" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Dovydas Godelis, įmonės direktoriaus pavaduotojas, sako, kad buvimas arti kliento leido prieš 7 metus rezultatyviai įžengti į rinką, o joje išsilaikyti padeda budrumas ir pastangos atliepti skirtingus vartotojų poreikius visame pasaulyje. </itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dovydas Godelis, įmonės direktoriaus pavaduotojas, sako, kad buvimas arti kliento leido prieš 7 metus rezultatyviai įžengti į rinką, o joje išsilaikyti padeda budrumas ir pastangos atliepti skirtingus vartotojų poreikius visame pasaulyje. ]]></itunes:summary><itunes:duration>2003</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Summus Capital“ plėtra Lenkijoje ir nauja obligacijų emisija: „Atsivėrė galimybių langas“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/summus-capital-pletra-lenkijoje-ir-nauja-obligaciju-emisija-atsivere-galimybiu-langas--66557007</link><description><![CDATA[Estijos investicijų bendrovė „Summus Capital“, veikianti nekilnojamojo turto srityje ir Lietuvoje valdanti biurų kompleksą „Park Town“ bei prekybos centrą „Nordika“, specializuojasi srautiniuose objektuose ir šiuo metu valdo turtą, kurio vertė viršija 500 milijonų eurų. Dabar bendrovė leidžia naują obligacijų emisiją plėtrai Lenkijoje. ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66557007</guid><pubDate>Sat, 14 Jun 2025 10:19:06 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66557007/vt_summus_capital_1.mp3" length="66611851" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Estijos investicijų bendrovė „Summus Capital“, veikianti nekilnojamojo turto srityje ir Lietuvoje valdanti biurų kompleksą „Park Town“ bei prekybos centrą „Nordika“, specializuojasi srautiniuose objektuose ir šiuo metu valdo turtą, kurio vertė viršija...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Estijos investicijų bendrovė „Summus Capital“, veikianti nekilnojamojo turto srityje ir Lietuvoje valdanti biurų kompleksą „Park Town“ bei prekybos centrą „Nordika“, specializuojasi srautiniuose objektuose ir šiuo metu valdo turtą, kurio vertė viršija 500 milijonų eurų. Dabar bendrovė leidžia naują obligacijų emisiją plėtrai Lenkijoje. ]]></itunes:summary><itunes:duration>2082</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Agrochema“: kuriame tai, ko reikia rinkai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/agrochema-kuriame-tai-ko-reikia-rinkai--66408989</link><description><![CDATA[Lietuvos trąšų rinkoje daugiau nei 30 metų lyderiaujanti „Achemos grupei“ priklausanti bendrovė „Agrochema“ ne tik gamina ir prekiauja skystosiomis trąšomis, bet ir įtraukia ūkininkus į naujų produktų kūrimą. Skystąsias trąšas bendrovė pradėjo gaminti 2002 metais. Šiandien „Agrochema“ vienintelė Baltijos šalių rinkoje, kuri neimportuoja, o pati gamina tokio tipo produktus, „Verslo tribūnai“ sako įmonės generalinis direktorius Aurimas Lukoševičius. Pasak vadovo, tapti rinkos lydere įmonei padėjo ir glaudus ryšys su klientais, pavyzdžiui, organizuotose „Ūkininkų dirbtuvėse“.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66408989</guid><pubDate>Thu, 05 Jun 2025 15:17:44 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66408989/vz_114_audio.mp3" length="38804221" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos trąšų rinkoje daugiau nei 30 metų lyderiaujanti „Achemos grupei“ priklausanti bendrovė „Agrochema“ ne tik gamina ir prekiauja skystosiomis trąšomis, bet ir įtraukia ūkininkus į naujų produktų kūrimą. Skystąsias trąšas bendrovė pradėjo gaminti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos trąšų rinkoje daugiau nei 30 metų lyderiaujanti „Achemos grupei“ priklausanti bendrovė „Agrochema“ ne tik gamina ir prekiauja skystosiomis trąšomis, bet ir įtraukia ūkininkus į naujų produktų kūrimą. Skystąsias trąšas bendrovė pradėjo gaminti 2002 metais. Šiandien „Agrochema“ vienintelė Baltijos šalių rinkoje, kuri neimportuoja, o pati gamina tokio tipo produktus, „Verslo tribūnai“ sako įmonės generalinis direktorius Aurimas Lukoševičius. Pasak vadovo, tapti rinkos lydere įmonei padėjo ir glaudus ryšys su klientais, pavyzdžiui, organizuotose „Ūkininkų dirbtuvėse“.]]></itunes:summary><itunes:duration>1207</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prie parduotuvių savitarnos naujovių prisitaikiusius ilgapirščius pasitinka nauji apsaugos sprendimai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/prie-parduotuviu-savitarnos-naujoviu-prisitaikiusius-ilgapirscius-pasitinka-nauji-apsaugos-sprendimai--66369301</link><description><![CDATA[Nuostoliai dėl vagysčių, sukčiavimų ir netyčinių klaidų vėl tapo galvos skausmu prekybininkams, „Verslo tribūnai“ pasakoja bendrovės „StrongPoint“ vadovas Rimantas Mažulis. Prekybos sektoriaus nuostoliai Europoje siekia dešimtis milijardų eurų, arba apie 1,44 proc. visos prekybos apyvartos, Lietuva taip pat neatsilieka.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66369301</guid><pubDate>Mon, 02 Jun 2025 15:25:39 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66369301/vz_113_audio.mp3" length="57006122" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Nuostoliai dėl vagysčių, sukčiavimų ir netyčinių klaidų vėl tapo galvos skausmu prekybininkams, „Verslo tribūnai“ pasakoja bendrovės „StrongPoint“ vadovas Rimantas Mažulis. Prekybos sektoriaus nuostoliai Europoje siekia dešimtis milijardų eurų, arba...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuostoliai dėl vagysčių, sukčiavimų ir netyčinių klaidų vėl tapo galvos skausmu prekybininkams, „Verslo tribūnai“ pasakoja bendrovės „StrongPoint“ vadovas Rimantas Mažulis. Prekybos sektoriaus nuostoliai Europoje siekia dešimtis milijardų eurų, arba apie 1,44 proc. visos prekybos apyvartos, Lietuva taip pat neatsilieka.]]></itunes:summary><itunes:duration>1779</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>NT rinka iš teisinės perspektyvos: kas laukia investuotojų 2025-aisiais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nt-rinka-is-teisines-perspektyvos-kas-laukia-investuotoju-2025-aisiais--66363079</link><description><![CDATA[Nekilnojamojo turto (NT) sektorius Lietuvoje ir visame pasaulyje laikomas patikima investavimo kryptimi, kuri ir smulkiųjų, ir stambių investuotojų portfeliams suteikia stabilumo. Vis dėlto, pastaraisiais metais vykstantys geopolitiniai ir ekonominiai poslinkiai neaplenkė ir šios rinkos. Povilas Karlonas, advokatų kontoros NOOR partneris, apžvelgia, kaip rinka reaguoja į pokyčius, kokios tendencijos formuojasi šiuo metu ir kokių rizikų reikėtų saugotis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66363079</guid><pubDate>Mon, 02 Jun 2025 06:04:26 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66363079/vz_111_audio.mp3" length="99660079" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Nekilnojamojo turto (NT) sektorius Lietuvoje ir visame pasaulyje laikomas patikima investavimo kryptimi, kuri ir smulkiųjų, ir stambių investuotojų portfeliams suteikia stabilumo. Vis dėlto, pastaraisiais metais vykstantys geopolitiniai ir ekonominiai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nekilnojamojo turto (NT) sektorius Lietuvoje ir visame pasaulyje laikomas patikima investavimo kryptimi, kuri ir smulkiųjų, ir stambių investuotojų portfeliams suteikia stabilumo. Vis dėlto, pastaraisiais metais vykstantys geopolitiniai ir ekonominiai poslinkiai neaplenkė ir šios rinkos. Povilas Karlonas, advokatų kontoros NOOR partneris, apžvelgia, kaip rinka reaguoja į pokyčius, kokios tendencijos formuojasi šiuo metu ir kokių rizikų reikėtų saugotis.]]></itunes:summary><itunes:duration>3112</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Paveldas be sienų: kas jungia Lietuvos kolekcininkus, mecenatus ir muziejus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/paveldas-be-sienu-kas-jungia-lietuvos-kolekcininkus-mecenatus-ir-muziejus--66313176</link><description><![CDATA[ „Verslo tribūna“ kalbina Lietuvos meno pažinimo centro TARTLE steigėją kolekcininką Rolandą Valiūną ir Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinę direktorę Rūtą Kačkutę. ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66313176</guid><pubDate>Wed, 28 May 2025 13:51:52 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66313176/vt_km_muziejai.mp3" length="74902411" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle> „Verslo tribūna“ kalbina Lietuvos meno pažinimo centro TARTLE steigėją kolekcininką Rolandą Valiūną ir Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinę direktorę Rūtą Kačkutę. </itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[ „Verslo tribūna“ kalbina Lietuvos meno pažinimo centro TARTLE steigėją kolekcininką Rolandą Valiūną ir Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinę direktorę Rūtą Kačkutę. ]]></itunes:summary><itunes:duration>2341</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lietuva gali daugiau: pilietinės mecenatystės anatomija su Andriumi Tapinu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lietuva-gali-daugiau-pilietines-mecenatystes-anatomija-su-andriumi-tapinu--66307657</link><description><![CDATA[Nuo 800 eurų vaikų dienos centrui iki 5 milijonų „Bayraktar’ui“ Ukrainai – atviras ir įkvepiantis „Verslo tribūnos“ pokalbis su  žurnalistu, rašytoju, visuomenininku ir vienu ryškiausių pilietinės mecenatystės lyderių Lietuvoje, Andriumi Tapinu. Apie garsiausias iniciatyvas, kaip jos gimsta ir kokia komanda reikalinga joms suvaldyti, kaip išlaikyti pasitikėjimą ir išsaugoti reputaciją rėmėjų akyse.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66307657</guid><pubDate>Wed, 28 May 2025 06:26:33 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66307657/vt_km_tapinas.mp3" length="90095755" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo 800 eurų vaikų dienos centrui iki 5 milijonų „Bayraktar’ui“ Ukrainai – atviras ir įkvepiantis „Verslo tribūnos“ pokalbis su  žurnalistu, rašytoju, visuomenininku ir vienu ryškiausių pilietinės mecenatystės lyderių Lietuvoje, Andriumi Tapinu. Apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo 800 eurų vaikų dienos centrui iki 5 milijonų „Bayraktar’ui“ Ukrainai – atviras ir įkvepiantis „Verslo tribūnos“ pokalbis su  žurnalistu, rašytoju, visuomenininku ir vienu ryškiausių pilietinės mecenatystės lyderių Lietuvoje, Andriumi Tapinu. Apie garsiausias iniciatyvas, kaip jos gimsta ir kokia komanda reikalinga joms suvaldyti, kaip išlaikyti pasitikėjimą ir išsaugoti reputaciją rėmėjų akyse.]]></itunes:summary><itunes:duration>2816</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar jau išaušo programavimo valandų pardavimo eros pabaiga?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-jau-isauso-programavimo-valandu-pardavimo-eros-pabaiga--66180284</link><description><![CDATA[Paslaugas teikiantys verslai dažniausiai daro tai, ko nori klientai. Tačiau kai kalbame apie IT sprendimų kūrimą, situacija dažnai primena pacientą, kuris atvyksta į kliniką ir pats nusprendžia, kad jam reikia skubios širdies operacijos – be tyrimų, be analizės, nepasitarus su specialistais. Tokiu atveju tikroji problema lieka neatskleista, o sprendimai – paviršutiniški. Laimi tos IT įmonės, kurios pirmiausia siekia suprasti kliento verslą, jo iššūkius ir tik tuomet siūlo sprendimus, kurie iš tiesų kuria vertę.<br /><br />]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66180284</guid><pubDate>Wed, 21 May 2025 07:53:39 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66180284/vz_112_audio.mp3" length="83586732" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Paslaugas teikiantys verslai dažniausiai daro tai, ko nori klientai. Tačiau kai kalbame apie IT sprendimų kūrimą, situacija dažnai primena pacientą, kuris atvyksta į kliniką ir pats nusprendžia, kad jam reikia skubios širdies operacijos – be tyrimų,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Paslaugas teikiantys verslai dažniausiai daro tai, ko nori klientai. Tačiau kai kalbame apie IT sprendimų kūrimą, situacija dažnai primena pacientą, kuris atvyksta į kliniką ir pats nusprendžia, kad jam reikia skubios širdies operacijos – be tyrimų, be analizės, nepasitarus su specialistais. Tokiu atveju tikroji problema lieka neatskleista, o sprendimai – paviršutiniški. Laimi tos IT įmonės, kurios pirmiausia siekia suprasti kliento verslą, jo iššūkius ir tik tuomet siūlo sprendimus, kurie iš tiesų kuria vertę.<br /><br />]]></itunes:summary><itunes:duration>2610</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Verslo ir mokslo sinergija Šiauliuose: mecenatystė keičia regiono ateitį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/verslo-ir-mokslo-sinergija-siauliuose-mecenatyste-keicia-regiono-ateiti--66081217</link><description><![CDATA[Auganti konkurencija, kintanti darbo rinka ir technologijų pažanga vis dažniau verčia verslą ieškoti ne tik talentų, bet ir sprendimų, kaip juos ugdyti.  Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų vardo subfondas VU Šiaulių akademijai remti – vienas iš būdų stiprinti ryšius tarp verslo ir mokslo regione, o kartu ir viso regiono potencialą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66081217</guid><pubDate>Wed, 14 May 2025 07:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66081217/vt_km_vuf.mp3" length="73929751" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Auganti konkurencija, kintanti darbo rinka ir technologijų pažanga vis dažniau verčia verslą ieškoti ne tik talentų, bet ir sprendimų, kaip juos ugdyti.  Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų vardo subfondas VU Šiaulių akademijai remti – vienas iš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Auganti konkurencija, kintanti darbo rinka ir technologijų pažanga vis dažniau verčia verslą ieškoti ne tik talentų, bet ir sprendimų, kaip juos ugdyti.  Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų vardo subfondas VU Šiaulių akademijai remti – vienas iš būdų stiprinti ryšius tarp verslo ir mokslo regione, o kartu ir viso regiono potencialą.]]></itunes:summary><itunes:duration>2311</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Baltijos šalių sandorių rinka: kol užsienio investicijos trypčioja, vietiniai randa galimybių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/baltijos-saliu-sandoriu-rinka-kol-uzsienio-investicijos-trypcioja-vietiniai-randa-galimybiu--66052926</link><description><![CDATA[2024-ųjų pabaigą pažymėjusi keletu stambių įsigijimų, Baltijos šalių sandorių rinka ir šiemet išlieka stabili. Nors užsienio kapitalo srautai – kol kas nuosaikūs, vis daugiau drąsos demonstruoja į tvarų augimą orientuoti vietiniai investuotojai. Alternatyvaus turto valdytojos „INVL Asset Management“ vadovas Andrius Načajus, UAB „Porta Finance“ vadovaujantis partneris Julijus Grigaliūnas, ir advokatų kontoros „COBALT“ vadovaujantis partneris dr. Irmantas Norkus aptaria dabartinius rinkos dėsnius, geopolitinį poveikį investuotojų elgsenai ir tai, kokios tendencijos formuoja sandorių dinamiką 2025-aisiais.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66052926</guid><pubDate>Mon, 12 May 2025 10:56:20 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66052926/vz_p1_audio.mp3" length="53634605" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>2024-ųjų pabaigą pažymėjusi keletu stambių įsigijimų, Baltijos šalių sandorių rinka ir šiemet išlieka stabili. Nors užsienio kapitalo srautai – kol kas nuosaikūs, vis daugiau drąsos demonstruoja į tvarų augimą orientuoti vietiniai investuotojai....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2024-ųjų pabaigą pažymėjusi keletu stambių įsigijimų, Baltijos šalių sandorių rinka ir šiemet išlieka stabili. Nors užsienio kapitalo srautai – kol kas nuosaikūs, vis daugiau drąsos demonstruoja į tvarų augimą orientuoti vietiniai investuotojai. Alternatyvaus turto valdytojos „INVL Asset Management“ vadovas Andrius Načajus, UAB „Porta Finance“ vadovaujantis partneris Julijus Grigaliūnas, ir advokatų kontoros „COBALT“ vadovaujantis partneris dr. Irmantas Norkus aptaria dabartinius rinkos dėsnius, geopolitinį poveikį investuotojų elgsenai ir tai, kokios tendencijos formuoja sandorių dinamiką 2025-aisiais.]]></itunes:summary><itunes:duration>1674</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Civinity“ grupės planai: verslas, kuris mato ne tik sienas, bet ir žmones</title><link>https://www.spreaker.com/episode/civinity-grupes-planai-verslas-kuris-mato-ne-tik-sienas-bet-ir-zmones--65979868</link><description><![CDATA[Virgeda Jackaitė, pastatų, aplinkos priežiūros bei inžinerinių sprendimų grupės „Civinity“ generalinė direktorė prie įmonių grupės vairo stojo gana anksti. Ji pasakoja, kaip ryžosi vadovauti sričiai, kurioje neturėjo profesinės patirties, kas padėjo pelnyti šeimos bei komandos pasitikėjimą,  ir kaip šiandien „Civinity“ plečia savo veiklą – nuo pastatų priežiūros iki skaitmeninių miesto paslaugų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65979868</guid><pubDate>Wed, 07 May 2025 19:25:36 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65979868/vz_110_audio.mp3" length="57060493" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Virgeda Jackaitė, pastatų, aplinkos priežiūros bei inžinerinių sprendimų grupės „Civinity“ generalinė direktorė prie įmonių grupės vairo stojo gana anksti. Ji pasakoja, kaip ryžosi vadovauti sričiai, kurioje neturėjo profesinės patirties, kas padėjo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Virgeda Jackaitė, pastatų, aplinkos priežiūros bei inžinerinių sprendimų grupės „Civinity“ generalinė direktorė prie įmonių grupės vairo stojo gana anksti. Ji pasakoja, kaip ryžosi vadovauti sričiai, kurioje neturėjo profesinės patirties, kas padėjo pelnyti šeimos bei komandos pasitikėjimą,  ir kaip šiandien „Civinity“ plečia savo veiklą – nuo pastatų priežiūros iki skaitmeninių miesto paslaugų.]]></itunes:summary><itunes:duration>1776</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Bendrovei „Iremas“ įmonės kultūra tapo augimo pagrindu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/bendrovei-iremas-imones-kultura-tapo-augimo-pagrindu--65921882</link><description><![CDATA[Koncernui „Achemos grupei“ priklausanti įmonė „Iremas” – pavyzdys, kaip įmonės kultūra ir aiški kryptis gali tapti esminiu augimo varikliu.<br />Pradėjusi veiklą kaip vidinis remonto cechas, „Iremas” šiandien yra stipri, savarankiška inžinerinių sprendimų bendrovė, aktyviai prisidedanti prie reikšmingų pokyčių Lietuvos pramonėje.<br />„Dirbame nišinėje rinkoje – sunkiojoje pramonėje. Iš esmės veiklą pradėjome kaip bendrovės „Achema“ cechas, o šiandien esame strateginis partneris tarptautiniu mastu“, – sako bendrovės „Iremas” generalinis direktorius Edmundas Damaševičius. Vienas iš lūžio taškų – 2018-ieji, kai įmonė susidūrė su krize. Būtent tuomet buvo priimti drąsūs sprendimai, padėję iš esmės perkurti įmonės veiklos modelį ir kultūrą. Tais pačiais metais prasidėjo bendradarbiavimas su Vokietijos gynybos pramonės lydere „Rheinmetall“ – pasirašytas ketinimų protokolas dėl remonto bazės steigimo Lietuvoje. 2021 m. ši bazė oficialiai atidaryta. Būtent „Iremas“ atvedė į Lietuvą Vokietijos gynybos pramonės gigantą „Rheinmetal“.<br />„Gynybos pramonė tuomet dar turėjo tam tikrą stigmą. Ne visi norėjo dirbti toje srityje, bet mes rizikavome. Ir šiandien tai – viena iš mūsų strateginių krypčių“, – džiaugiasi E. Damaševičius. Šiandien viena stipriausių įmonės vertybių – vidinė kultūra.<br />Investuojama į žmones, sudaromos sąlygos tiek vertikaliam, tiek horizontaliam karjeros augimui, skatinamas vidinis mobilumas. Vadovas neslepia: įmonės sėkmę lemia ne tik techniniai sprendimai, bet ir žmonės, kurie nori augti kartu. „Tas senas darbininko įvaizdis jau seniai nebeatitinka tikrovės“,  – sako vadovas. Nors „Iremas” bendradarbiauja su universitetais, specifinių įgūdžių savo darbuotojus ugdo ir įmonės viduje. „Jeigu žmogus nori ir rodo iniciatyvą, mes jį palaikome. Tada keičiasi viskas: pareigos, atsakomybės ir suma atlyginimo lapelyje“, – apie augimo galimybes pasakoja įmonės vadovas.   Klausykite plačiau „Verslo tribūnos“ pokalbį su įmonės „Iremas“ generaliniu direktoriumi Edmundu Damaševičiumi apie tai, kaip vidinis pokytis tampa pagrindu išoriniam proveržiui.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65921882</guid><pubDate>Mon, 05 May 2025 13:46:34 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65921882/vz_109_audio.mp3" length="67082914" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Koncernui „Achemos grupei“ priklausanti įmonė „Iremas” – pavyzdys, kaip įmonės kultūra ir aiški kryptis gali tapti esminiu augimo varikliu.
Pradėjusi veiklą kaip vidinis remonto cechas, „Iremas” šiandien yra stipri, savarankiška inžinerinių sprendimų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Koncernui „Achemos grupei“ priklausanti įmonė „Iremas” – pavyzdys, kaip įmonės kultūra ir aiški kryptis gali tapti esminiu augimo varikliu.<br />Pradėjusi veiklą kaip vidinis remonto cechas, „Iremas” šiandien yra stipri, savarankiška inžinerinių sprendimų bendrovė, aktyviai prisidedanti prie reikšmingų pokyčių Lietuvos pramonėje.<br />„Dirbame nišinėje rinkoje – sunkiojoje pramonėje. Iš esmės veiklą pradėjome kaip bendrovės „Achema“ cechas, o šiandien esame strateginis partneris tarptautiniu mastu“, – sako bendrovės „Iremas” generalinis direktorius Edmundas Damaševičius. Vienas iš lūžio taškų – 2018-ieji, kai įmonė susidūrė su krize. Būtent tuomet buvo priimti drąsūs sprendimai, padėję iš esmės perkurti įmonės veiklos modelį ir kultūrą. Tais pačiais metais prasidėjo bendradarbiavimas su Vokietijos gynybos pramonės lydere „Rheinmetall“ – pasirašytas ketinimų protokolas dėl remonto bazės steigimo Lietuvoje. 2021 m. ši bazė oficialiai atidaryta. Būtent „Iremas“ atvedė į Lietuvą Vokietijos gynybos pramonės gigantą „Rheinmetal“.<br />„Gynybos pramonė tuomet dar turėjo tam tikrą stigmą. Ne visi norėjo dirbti toje srityje, bet mes rizikavome. Ir šiandien tai – viena iš mūsų strateginių krypčių“, – džiaugiasi E. Damaševičius. Šiandien viena stipriausių įmonės vertybių – vidinė kultūra.<br />Investuojama į žmones, sudaromos sąlygos tiek vertikaliam, tiek horizontaliam karjeros augimui, skatinamas vidinis mobilumas. Vadovas neslepia: įmonės sėkmę lemia ne tik techniniai sprendimai, bet ir žmonės, kurie nori augti kartu. „Tas senas darbininko įvaizdis jau seniai nebeatitinka tikrovės“,  – sako vadovas. Nors „Iremas” bendradarbiauja su universitetais, specifinių įgūdžių savo darbuotojus ugdo ir įmonės viduje. „Jeigu žmogus nori ir rodo iniciatyvą, mes jį palaikome. Tada keičiasi viskas: pareigos, atsakomybės ir suma atlyginimo lapelyje“, – apie augimo galimybes pasakoja įmonės vadovas.   Klausykite plačiau „Verslo tribūnos“ pokalbį su įmonės „Iremas“ generaliniu direktoriumi Edmundu Damaševičiumi apie tai, kaip vidinis pokytis tampa pagrindu išoriniam proveržiui.]]></itunes:summary><itunes:duration>2066</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tarptautinės komandos: svarbu suprasti ir gebėti prisitaikyti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tarptautines-komandos-svarbu-suprasti-ir-gebeti-prisitaikyti--65621442</link><description><![CDATA[Apie tarptautinių komandų formavimo iššūkius ir galimybes, po visą pasaulį išsibarsčiusio personalo kalibravimą ir organizacinės kultūros bei vadovo rolę to siekiant išgirskite „Verslo tribūnos“ pokalbyje su „Surfshark“ personalo vadove Beatriče Leikaite.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65621442</guid><pubDate>Wed, 23 Apr 2025 04:55:28 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65621442/vz_108_audio.mp3" length="61987264" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Apie tarptautinių komandų formavimo iššūkius ir galimybes, po visą pasaulį išsibarsčiusio personalo kalibravimą ir organizacinės kultūros bei vadovo rolę to siekiant išgirskite „Verslo tribūnos“ pokalbyje su „Surfshark“ personalo vadove Beatriče Leikaite.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie tarptautinių komandų formavimo iššūkius ir galimybes, po visą pasaulį išsibarsčiusio personalo kalibravimą ir organizacinės kultūros bei vadovo rolę to siekiant išgirskite „Verslo tribūnos“ pokalbyje su „Surfshark“ personalo vadove Beatriče Leikaite.]]></itunes:summary><itunes:duration>1933</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Pasaka“ Kaune: taip šiandien atrodo konservatyvi investicija į NT obligacijas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pasaka-kaune-taip-siandien-atrodo-konservatyvi-investicija-i-nt-obligacijas--65596099</link><description><![CDATA[Vilniaus ir Kauno būsto rinkoje jaučiamas pakilimas, grįžta tie pirkėjai, kurie buvo atsitraukę dėl pakilusių palūkanų ir tie, kurie buvo atsitraukę dėl geopolitinės situacijos, pasakoja Indrė Dargytė, lietuvių startuolio „BeMyBond“ vadovė.<br />  „Kuo labiau neužtikrintos akcijų rinkos, tuo labiau investuotojai grįžta į fiksuoto pajamingumo instrumentus arba nekilnojamojo turto rinką“, – pastebi I. Dargytė. Kauno kairiajame Nemuno krante „Nemunaičių“ kvartale vystomas projektas „Pasaka“ siūlo investavimo galimybę įsigyjant obligacijas. SBA grupės nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „SBA Urban“ investicijų vadovas Kasparas Juška sako, kad investuotojus vilioja išskirtiniai ir ilgalaikiai NT projektai, kurie išgyvena kelis ekonominius ciklus ir kuriuos bendras fonas mažai veikia. Šiuo metu toks – „SBA Urban“ projektas „Pasaka“ „Nemunaičių“ kvartale Kaune, priešais Kauno senamiestį ir Nemuno salą. <br />„Iš buvusios industrinės zonos miesto vieta virsta į naują žydintį multifunkcinį miesto centrą, kur žmonės dirba, gyvena ir leidžia laiką“, – aiškina K. Juška. Projekto „Pasaka“ statybų baigtumas siekia apie 25%, jis finansuojamas vystytojų nuosavomis lėšomis, „BigBank“ jau suteikta paskola ir 1,5 mln. eurų obligacijų emisija, kuri per „BeMyBond“ platformą platinama iki balandžio 24 dienos. <br /> „Verslo tribūnos“ pašnekovai šią investiciją vadina konservatyvia galimybe mažmeniniams investuotojams, itin tinkama pradedantiesiems. Kartu tai ir būdas edukuoti, nes tokių galimybių atsiras vis daugiau, populiarėjant skolos instrumentams.  Plačiau apie galimybes investuoti į naują išskirtinį projektą Kaune klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su „SBA Urban“ investicijų vadovu Kasparu Juška ir platformos „BeMyBond“  vadove Indre Dargyte.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65596099</guid><pubDate>Wed, 16 Apr 2025 17:23:30 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65596099/vt_sba_urban.mp3" length="71549299" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus ir Kauno būsto rinkoje jaučiamas pakilimas, grįžta tie pirkėjai, kurie buvo atsitraukę dėl pakilusių palūkanų ir tie, kurie buvo atsitraukę dėl geopolitinės situacijos, pasakoja Indrė Dargytė, lietuvių startuolio „BeMyBond“ vadovė.
  „Kuo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus ir Kauno būsto rinkoje jaučiamas pakilimas, grįžta tie pirkėjai, kurie buvo atsitraukę dėl pakilusių palūkanų ir tie, kurie buvo atsitraukę dėl geopolitinės situacijos, pasakoja Indrė Dargytė, lietuvių startuolio „BeMyBond“ vadovė.<br />  „Kuo labiau neužtikrintos akcijų rinkos, tuo labiau investuotojai grįžta į fiksuoto pajamingumo instrumentus arba nekilnojamojo turto rinką“, – pastebi I. Dargytė. Kauno kairiajame Nemuno krante „Nemunaičių“ kvartale vystomas projektas „Pasaka“ siūlo investavimo galimybę įsigyjant obligacijas. SBA grupės nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „SBA Urban“ investicijų vadovas Kasparas Juška sako, kad investuotojus vilioja išskirtiniai ir ilgalaikiai NT projektai, kurie išgyvena kelis ekonominius ciklus ir kuriuos bendras fonas mažai veikia. Šiuo metu toks – „SBA Urban“ projektas „Pasaka“ „Nemunaičių“ kvartale Kaune, priešais Kauno senamiestį ir Nemuno salą. <br />„Iš buvusios industrinės zonos miesto vieta virsta į naują žydintį multifunkcinį miesto centrą, kur žmonės dirba, gyvena ir leidžia laiką“, – aiškina K. Juška. Projekto „Pasaka“ statybų baigtumas siekia apie 25%, jis finansuojamas vystytojų nuosavomis lėšomis, „BigBank“ jau suteikta paskola ir 1,5 mln. eurų obligacijų emisija, kuri per „BeMyBond“ platformą platinama iki balandžio 24 dienos. <br /> „Verslo tribūnos“ pašnekovai šią investiciją vadina konservatyvia galimybe mažmeniniams investuotojams, itin tinkama pradedantiesiems. Kartu tai ir būdas edukuoti, nes tokių galimybių atsiras vis daugiau, populiarėjant skolos instrumentams.  Plačiau apie galimybes investuoti į naują išskirtinį projektą Kaune klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su „SBA Urban“ investicijų vadovu Kasparu Juška ir platformos „BeMyBond“  vadove Indre Dargyte.]]></itunes:summary><itunes:duration>2236</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Deklaruoti ar ne? Mokesčių prievolės kriptoturto savininkams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/deklaruoti-ar-ne-mokesciu-prievoles-kriptoturto-savininkams--65541460</link><description><![CDATA[Nors kriptoturtas Lietuvoje vis dar laikomas santykinai nauju reiškiniu, Dainius Daugirda, advokatų kontoros NOOR partneris, sako, kad mokesčių administratoriai šį segmentą stebi ir taiko jam taisykles. Įsigijai, išmainei, pardavei – turi apskaičiuoti rezultatą ir, jei reikia, deklaruoti pajamas. ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65541460</guid><pubDate>Fri, 11 Apr 2025 17:44:33 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65541460/vz_107_audio.mp3" length="84983807" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Nors kriptoturtas Lietuvoje vis dar laikomas santykinai nauju reiškiniu, Dainius Daugirda, advokatų kontoros NOOR partneris, sako, kad mokesčių administratoriai šį segmentą stebi ir taiko jam taisykles. Įsigijai, išmainei, pardavei – turi apskaičiuoti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors kriptoturtas Lietuvoje vis dar laikomas santykinai nauju reiškiniu, Dainius Daugirda, advokatų kontoros NOOR partneris, sako, kad mokesčių administratoriai šį segmentą stebi ir taiko jam taisykles. Įsigijai, išmainei, pardavei – turi apskaičiuoti rezultatą ir, jei reikia, deklaruoti pajamas. ]]></itunes:summary><itunes:duration>2654</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Darbo aplinka: kai emocijos tampa ginklu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/darbo-aplinka-kai-emocijos-tampa-ginklu--65527404</link><description><![CDATA[<i>Vis dažniau žiniasklaidoje pasirodo pranešimų apie psichologinį smurtą darbe – tema aktuali, tačiau vis dar kelianti daug klausimų. Ką iš tiesų reiškia psichologinis smurtas? Kaip jį atpažinti? Kada reikėtų sunerimti ir kokių veiksmų imtis? </i> <i>Apie tai, kaip teisiškai vertinamos įvairios situacijos darbo aplinkoje, kokios frazės ar elgesio modeliai gali slėpti psichologinį spaudimą, ir ką daryti, jei tokia praktika naudojama, kalbasi „Sorainen“ partneriai, advokatai Jurgita Karvelė ir Kazimieras Karpickis.</i>]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65527404</guid><pubDate>Fri, 11 Apr 2025 17:13:53 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65527404/vt_sorainen_0129.mp3" length="103282295" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Vis dažniau žiniasklaidoje pasirodo pranešimų apie psichologinį smurtą darbe – tema aktuali, tačiau vis dar kelianti daug klausimų. Ką iš tiesų reiškia psichologinis smurtas? Kaip jį atpažinti? Kada reikėtų sunerimti ir kokių veiksmų imtis?  Apie tai,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<i>Vis dažniau žiniasklaidoje pasirodo pranešimų apie psichologinį smurtą darbe – tema aktuali, tačiau vis dar kelianti daug klausimų. Ką iš tiesų reiškia psichologinis smurtas? Kaip jį atpažinti? Kada reikėtų sunerimti ir kokių veiksmų imtis? </i> <i>Apie tai, kaip teisiškai vertinamos įvairios situacijos darbo aplinkoje, kokios frazės ar elgesio modeliai gali slėpti psichologinį spaudimą, ir ką daryti, jei tokia praktika naudojama, kalbasi „Sorainen“ partneriai, advokatai Jurgita Karvelė ir Kazimieras Karpickis.</i>]]></itunes:summary><itunes:duration>3228</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Parama kultūrai: kaip paskatinti tautą dalintis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/parama-kulturai-kaip-paskatinti-tauta-dalintis--65535963</link><description><![CDATA[Apie filantropijos ir mecenatystės pavyzdžius pasaulyje, galimybes jiems augti Lietuvoje ir dalinimosi džiaugsmą, klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su Kotryna Stankute-Jaščemskiene ir Mindaugu Morkūnu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65535963</guid><pubDate>Fri, 11 Apr 2025 08:18:57 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65535963/vt_kultmin_mjj_mo.mp3" length="67884115" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Apie filantropijos ir mecenatystės pavyzdžius pasaulyje, galimybes jiems augti Lietuvoje ir dalinimosi džiaugsmą, klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su Kotryna Stankute-Jaščemskiene ir Mindaugu Morkūnu.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie filantropijos ir mecenatystės pavyzdžius pasaulyje, galimybes jiems augti Lietuvoje ir dalinimosi džiaugsmą, klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su Kotryna Stankute-Jaščemskiene ir Mindaugu Morkūnu.]]></itunes:summary><itunes:duration>2122</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kultūros gelbėtojai: kodėl mecenatai svarbūs mažesnėms savivaldybėms?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kulturos-gelbetojai-kodel-mecenatai-svarbus-mazesnems-savivaldybems--65535834</link><description><![CDATA[Mecenatas Vaidas Barakauskas jau investavo pusantro milijono eurų į Rokiškio rajone stovinčią Onuškio bažnyčią, o atrastos senosios freskos reikiamą sumą, veikiausiai, padvigubins.  <br />Onuškio bažnyčia – viena seniausių medinių bažnyčių visoje Lietuvoje. Šimtmečius skaičiuojantis istorinis pastatas vargu ar būtų dar ilgai gyvenęs, jei nebūtų patraukęs mecenato dėmesio.   <br />Mažesnėms savivaldybėms tokie projektai be mecenatų indėlio neįkandami, sako Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas.   Bažnyčios atstatymą inicijavęs ir jį finansuojantis Vaidas Barakauskas – netoliese esančio Ilzenbergo dvaro savininkas. Jis juokauja, kad bažnyčiai tiesiog pasisekė, kad ji šalia dvaro, nes nei su šiuo kraštu, nei su bažnyčia, jo anksčiau jokie saitai nesiejo.  <br />„Tvarkant dvarą istoriškai būdavo, kad reikia prisidėti ir prie vietos bendruomenės, taip pat ir religijos,“ – pasakoja mecenatas. Kelias buvo ilgas, vien tik projektavimas truko kelerius metus,  vėliau darbai, galiausiai atrastos freskos, apie kurias iki šiol niekas nežinojo.   Mecenato indėlis šiame projekte itin svarbus ne tik finansine prasme – tai visai kitos galimybės ir lankstumas.  <br />„Tyrimai, ekspertizės, visi tie dalykai reikalauja ne tik laiko, žinių, bet ir papildomų išlaidų, vien tyrimai kainuoja panašiai kaip patys darbai ir jas privatus investuotojas sprendžia gerokai greičiau ir paprasčiau“, – džiaugiasi Rokiškio meras.   Plačiau apie mecenatų indėlį mažesnėse savivaldybėse klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su mecenatu Vaidu Barakausku ir Rokiškio rajono meru Ramūnu Godeliausku.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65535834</guid><pubDate>Fri, 11 Apr 2025 08:10:58 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65535834/vt_kultmin_onuskis.mp3" length="61034846" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Mecenatas Vaidas Barakauskas jau investavo pusantro milijono eurų į Rokiškio rajone stovinčią Onuškio bažnyčią, o atrastos senosios freskos reikiamą sumą, veikiausiai, padvigubins.  
Onuškio bažnyčia – viena seniausių medinių bažnyčių visoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mecenatas Vaidas Barakauskas jau investavo pusantro milijono eurų į Rokiškio rajone stovinčią Onuškio bažnyčią, o atrastos senosios freskos reikiamą sumą, veikiausiai, padvigubins.  <br />Onuškio bažnyčia – viena seniausių medinių bažnyčių visoje Lietuvoje. Šimtmečius skaičiuojantis istorinis pastatas vargu ar būtų dar ilgai gyvenęs, jei nebūtų patraukęs mecenato dėmesio.   <br />Mažesnėms savivaldybėms tokie projektai be mecenatų indėlio neįkandami, sako Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas.   Bažnyčios atstatymą inicijavęs ir jį finansuojantis Vaidas Barakauskas – netoliese esančio Ilzenbergo dvaro savininkas. Jis juokauja, kad bažnyčiai tiesiog pasisekė, kad ji šalia dvaro, nes nei su šiuo kraštu, nei su bažnyčia, jo anksčiau jokie saitai nesiejo.  <br />„Tvarkant dvarą istoriškai būdavo, kad reikia prisidėti ir prie vietos bendruomenės, taip pat ir religijos,“ – pasakoja mecenatas. Kelias buvo ilgas, vien tik projektavimas truko kelerius metus,  vėliau darbai, galiausiai atrastos freskos, apie kurias iki šiol niekas nežinojo.   Mecenato indėlis šiame projekte itin svarbus ne tik finansine prasme – tai visai kitos galimybės ir lankstumas.  <br />„Tyrimai, ekspertizės, visi tie dalykai reikalauja ne tik laiko, žinių, bet ir papildomų išlaidų, vien tyrimai kainuoja panašiai kaip patys darbai ir jas privatus investuotojas sprendžia gerokai greičiau ir paprasčiau“, – džiaugiasi Rokiškio meras.   Plačiau apie mecenatų indėlį mažesnėse savivaldybėse klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su mecenatu Vaidu Barakausku ir Rokiškio rajono meru Ramūnu Godeliausku.]]></itunes:summary><itunes:duration>1908</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugios investicijos šiandien: fiksuota grąža ir alternatyvos tradiciniam bankui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugios-investicijos-siandien-fiksuota-graza-ir-alternatyvos-tradiciniam-bankui--65527491</link><description><![CDATA[Nuolatiniai svyravimai ir nepastovi situacija pasaulyje investuotojus skatina ieškoti saugumo, diversifikuoti savo portfelį ir žvalgytis į įvairesnes investavimo formas, kurios suteikia galimybę fiksuoti uždarbį. Norint ramiau miegoti, reikia orientuotis į ilgesnį laikotarpį ir fiksuotą pajamingumą, sako SAVY ryšių su investuotojais komandos vadovė Audra Kondrotė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65527491</guid><pubDate>Thu, 10 Apr 2025 15:24:15 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65527491/vt_savy.mp3" length="52266345" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Nuolatiniai svyravimai ir nepastovi situacija pasaulyje investuotojus skatina ieškoti saugumo, diversifikuoti savo portfelį ir žvalgytis į įvairesnes investavimo formas, kurios suteikia galimybę fiksuoti uždarbį. Norint ramiau miegoti, reikia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuolatiniai svyravimai ir nepastovi situacija pasaulyje investuotojus skatina ieškoti saugumo, diversifikuoti savo portfelį ir žvalgytis į įvairesnes investavimo formas, kurios suteikia galimybę fiksuoti uždarbį. Norint ramiau miegoti, reikia orientuotis į ilgesnį laikotarpį ir fiksuotą pajamingumą, sako SAVY ryšių su investuotojais komandos vadovė Audra Kondrotė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1634</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Iš „Itella“ į „SmartPosti“: ambicingas planas Baltijos šalims</title><link>https://www.spreaker.com/episode/is-itella-i-smartposti-ambicingas-planas-baltijos-salims--65527159</link><description><![CDATA[„SmartPosti“ – labai didelės grupės dalis, o motininė įmonė Suomijoje „Posti“ – viena seniausių logistikos įmonių pasaulyje, skaičiuojanti keturis šimtus metų, turinti 17 tūkstančių darbuotojų bei <b>1,5 milijardų apyvartą</b>, pasakoja „SmartPosti“ vadovas Baltijos šalims Gediminas Mickus.<br />Lietuvoje įmonė pradėjo nuo palečių pristatymo paslaugos ir labiau buvo žinoma „Itella“ vardu. 2020-aisiais buvo nuspręsta keisti profilį ir sukti į e-komerciją, tuo pačiu atsirado ir poreikis kitokiam įvaizdžiui.<br />„Prieš du metus priėmėm sprendimą, kad reikia tokio <i>brendo</i>, su kuriuo būtume aiškiai matomi kaip savo įmonių grupės dalis“, – kaip gimė „SmartPosti“ aiškina vadovas.   ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65527159</guid><pubDate>Thu, 10 Apr 2025 14:48:59 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65527159/vz_106_audio.mp3" length="67647782" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„SmartPosti“ – labai didelės grupės dalis, o motininė įmonė Suomijoje „Posti“ – viena seniausių logistikos įmonių pasaulyje, skaičiuojanti keturis šimtus metų, turinti 17 tūkstančių darbuotojų bei 1,5 milijardų apyvartą, pasakoja „SmartPosti“ vadovas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„SmartPosti“ – labai didelės grupės dalis, o motininė įmonė Suomijoje „Posti“ – viena seniausių logistikos įmonių pasaulyje, skaičiuojanti keturis šimtus metų, turinti 17 tūkstančių darbuotojų bei <b>1,5 milijardų apyvartą</b>, pasakoja „SmartPosti“ vadovas Baltijos šalims Gediminas Mickus.<br />Lietuvoje įmonė pradėjo nuo palečių pristatymo paslaugos ir labiau buvo žinoma „Itella“ vardu. 2020-aisiais buvo nuspręsta keisti profilį ir sukti į e-komerciją, tuo pačiu atsirado ir poreikis kitokiam įvaizdžiui.<br />„Prieš du metus priėmėm sprendimą, kad reikia tokio <i>brendo</i>, su kuriuo būtume aiškiai matomi kaip savo įmonių grupės dalis“, – kaip gimė „SmartPosti“ aiškina vadovas.   ]]></itunes:summary><itunes:duration>2112</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Užimtumo tarnybos vadovė: „Talentas – pagrindinė figūra šachmatų lentoje“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/uzimtumo-tarnybos-vadove-talentas-pagrindine-figura-sachmatu-lentoje--65443671</link><description><![CDATA[Pastarasis laikotarpis Europoje ir pasaulyje pilnas netikrumo ir geopolitinių iššūkių, kurie formuoja ir žmonių emocijas bei klimatą darbovietėse. Visgi Lietuvos darbo rinkoje šį pavasarį situacija atrodo gana stabili, o statistiniai duomenys rodo teigiamas tendencijas – nedarbas mažėja, laisvų darbo vietų pasiūlymų daugėja visuose portaluose, sako Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. Nors ekspertai prognozuoja gerėjančią situaciją, tačiau tvarumo ir stabilumo darbo rinkoje vis mažiau, ir tai susiję ne tik su ekonominiais veiksniais, bet ir darbuotojų elgsena – žmonės gerokai lengviau keičia darbą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65443671</guid><pubDate>Tue, 08 Apr 2025 16:26:56 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65443671/vt_uzimtumo_tarnyba.mp3" length="57025807" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Pastarasis laikotarpis Europoje ir pasaulyje pilnas netikrumo ir geopolitinių iššūkių, kurie formuoja ir žmonių emocijas bei klimatą darbovietėse. Visgi Lietuvos darbo rinkoje šį pavasarį situacija atrodo gana stabili, o statistiniai duomenys rodo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pastarasis laikotarpis Europoje ir pasaulyje pilnas netikrumo ir geopolitinių iššūkių, kurie formuoja ir žmonių emocijas bei klimatą darbovietėse. Visgi Lietuvos darbo rinkoje šį pavasarį situacija atrodo gana stabili, o statistiniai duomenys rodo teigiamas tendencijas – nedarbas mažėja, laisvų darbo vietų pasiūlymų daugėja visuose portaluose, sako Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. Nors ekspertai prognozuoja gerėjančią situaciją, tačiau tvarumo ir stabilumo darbo rinkoje vis mažiau, ir tai susiję ne tik su ekonominiais veiksniais, bet ir darbuotojų elgsena – žmonės gerokai lengviau keičia darbą.]]></itunes:summary><itunes:duration>1782</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Valstybės turto valdymo strategija – mažiau pastatų, daugiau efektyvumo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/valstybes-turto-valdymo-strategija-maziau-pastatu-daugiau-efektyvumo--65399435</link><description><![CDATA[Valstybė turi daugiau nei 9 milijonus kvadratinių metrų nekilnojamojo turto ir strateginis siekis – efektyvinti  nekilnojamojo turto (NT) portfelį, sako valstybės įmonės Turto bankas Strategijos ir analizės skyriaus vadovė Živilė Ričkienė. Kasmet valstybės valdomo nekilnojamojo turto mažėja 4-5 % per metus ir tai vyksta valstybės institucijoms bei Turto bankui parduodant NT viešo aukciono būdu per  e-varžytines. Pernai valstybės institucijos atsisakė ir Turto bankui perleido beveik 50 000 kvadratinių metrų nereikalingų patalpų, kurios bus parduodamos aukcionuose.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65399435</guid><pubDate>Mon, 07 Apr 2025 10:35:35 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65399435/vt_turto_bankas.mp3" length="62772605" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Valstybė turi daugiau nei 9 milijonus kvadratinių metrų nekilnojamojo turto ir strateginis siekis – efektyvinti  nekilnojamojo turto (NT) portfelį, sako valstybės įmonės Turto bankas Strategijos ir analizės skyriaus vadovė Živilė Ričkienė. Kasmet...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Valstybė turi daugiau nei 9 milijonus kvadratinių metrų nekilnojamojo turto ir strateginis siekis – efektyvinti  nekilnojamojo turto (NT) portfelį, sako valstybės įmonės Turto bankas Strategijos ir analizės skyriaus vadovė Živilė Ričkienė. Kasmet valstybės valdomo nekilnojamojo turto mažėja 4-5 % per metus ir tai vyksta valstybės institucijoms bei Turto bankui parduodant NT viešo aukciono būdu per  e-varžytines. Pernai valstybės institucijos atsisakė ir Turto bankui perleido beveik 50 000 kvadratinių metrų nereikalingų patalpų, kurios bus parduodamos aukcionuose.]]></itunes:summary><itunes:duration>1962</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Valdybos nario pozicija – daugiau nei mada ar prestižas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/valdybos-nario-pozicija-daugiau-nei-mada-ar-prestizas--65394020</link><description><![CDATA[Konkurencingoje verslo aplinkoje valdybos nario pozicija dažnai laikoma prestižine, neretai asocijuojama su galimybe įtakoti verslą strateginiame lygmenyje. Tačiau Agnė Jonaitytė, advokatų kontoros NOOR partnerė, pabrėžia, kad šis daugelio geidžiamas statusas reikalauja daug patirties, žinių, pasirengimo, bei susijęs su nemaža atsakomybės rizika.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65394020</guid><pubDate>Mon, 07 Apr 2025 07:34:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65394020/vz_104_audio.mp3" length="86386944" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Konkurencingoje verslo aplinkoje valdybos nario pozicija dažnai laikoma prestižine, neretai asocijuojama su galimybe įtakoti verslą strateginiame lygmenyje. Tačiau Agnė Jonaitytė, advokatų kontoros NOOR partnerė, pabrėžia, kad šis daugelio geidžiamas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Konkurencingoje verslo aplinkoje valdybos nario pozicija dažnai laikoma prestižine, neretai asocijuojama su galimybe įtakoti verslą strateginiame lygmenyje. Tačiau Agnė Jonaitytė, advokatų kontoros NOOR partnerė, pabrėžia, kad šis daugelio geidžiamas statusas reikalauja daug patirties, žinių, pasirengimo, bei susijęs su nemaža atsakomybės rizika.]]></itunes:summary><itunes:duration>2698</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>R. Gucu: nepaisant iššūkių, Lietuvos agroverslas turi galimybių augti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/r-gucu-nepaisant-issukiu-lietuvos-agroverslas-turi-galimybiu-augti--65234711</link><description><![CDATA[Geopolitinės įtampos, trikdžiai tiekimo grandinėse, potencialūs prekybos karai, kuria neapibrėžtumo atmosferą, kurioje ūkininkai ir agroverslo atstovai negali jaustis užtikrinti dėl ateities.  Rūta Gucu, SEB banko Verslo klientų ir institucijų departamento vadovė, sako, kad net ir tokiu metu labiausiai pasiteisinanti taktika yra proaktyvumas: tinkamai sureagavęs į dabar vykstančius pokyčius, šalies agroverslas galėtų raškyti finansinę naudą ir kilstelėti Lietuvos konkurencingumo lygį.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65234711</guid><pubDate>Sun, 30 Mar 2025 12:36:10 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65234711/vz_103_audio.mp3" length="76583421" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Geopolitinės įtampos, trikdžiai tiekimo grandinėse, potencialūs prekybos karai, kuria neapibrėžtumo atmosferą, kurioje ūkininkai ir agroverslo atstovai negali jaustis užtikrinti dėl ateities.  Rūta Gucu, SEB banko Verslo klientų ir institucijų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Geopolitinės įtampos, trikdžiai tiekimo grandinėse, potencialūs prekybos karai, kuria neapibrėžtumo atmosferą, kurioje ūkininkai ir agroverslo atstovai negali jaustis užtikrinti dėl ateities.  Rūta Gucu, SEB banko Verslo klientų ir institucijų departamento vadovė, sako, kad net ir tokiu metu labiausiai pasiteisinanti taktika yra proaktyvumas: tinkamai sureagavęs į dabar vykstančius pokyčius, šalies agroverslas galėtų raškyti finansinę naudą ir kilstelėti Lietuvos konkurencingumo lygį.]]></itunes:summary><itunes:duration>2391</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Sirin Development shifts focus to custom logistics solutions amid rising demand</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sirin-development-shifts-focus-to-custom-logistics-solutions-amid-rising-demand--65132845</link><description><![CDATA[Sirin Development, the largest logistics real estate developer in the Baltics for nearly two decades, boasts a portfolio nearing 500,000 square meters of industrial and logistics space. The company is now shifting its strategy toward build-to-suit (BTS) projects, which are customized to meet clients' specific requirements.   "This decision is purely data-driven," explained Lukasz Tomczyk, head of commerce division at Sirin Development, highlighting the escalating demand for such facilities. ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65132845</guid><pubDate>Wed, 26 Mar 2025 11:58:40 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65132845/vz_101_audio.mp3" length="55151610" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Sirin Development, the largest logistics real estate developer in the Baltics for nearly two decades, boasts a portfolio nearing 500,000 square meters of industrial and logistics space. The company is now shifting its strategy toward build-to-suit...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sirin Development, the largest logistics real estate developer in the Baltics for nearly two decades, boasts a portfolio nearing 500,000 square meters of industrial and logistics space. The company is now shifting its strategy toward build-to-suit (BTS) projects, which are customized to meet clients' specific requirements.   "This decision is purely data-driven," explained Lukasz Tomczyk, head of commerce division at Sirin Development, highlighting the escalating demand for such facilities. ]]></itunes:summary><itunes:duration>1721</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Investicija į kultūrą: kaip mecenatystė kuria vertę verslui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/investicija-i-kultura-kaip-mecenatyste-kuria-verte-verslui--65083328</link><description><![CDATA[Mecenatystė visame pasaulyje yra viena svarbiausių kultūros ir meno finansavimo formų, filantropijos ir mecenatystės tradicijos pamažu formuojasi ir Lietuvoje. Kaip kultūros įstaigos gali tapti patraukliu partneriu verslui, kokie geriausi mecenatystės pavyzdžiai Lietuvoje ir kokią naudą iš tokios partnerystės gauna abi pusės, savo patirtimi dalijasi Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas ir Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius dr. Egidijus Stancikas   „Kultūros laukas ir jo finansavimas pasižymi įvairove ir čia mecenatystei, rėmimui, labdarai tikrai yra platus laukas pasireikšti.“ - neabejoja dr. A. Gelūnas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65083328</guid><pubDate>Mon, 24 Mar 2025 15:22:31 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65083328/vt_kulturos_istaigos_1.mp3" length="85791091" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Mecenatystė visame pasaulyje yra viena svarbiausių kultūros ir meno finansavimo formų, filantropijos ir mecenatystės tradicijos pamažu formuojasi ir Lietuvoje. Kaip kultūros įstaigos gali tapti patraukliu partneriu verslui, kokie geriausi mecenatystės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mecenatystė visame pasaulyje yra viena svarbiausių kultūros ir meno finansavimo formų, filantropijos ir mecenatystės tradicijos pamažu formuojasi ir Lietuvoje. Kaip kultūros įstaigos gali tapti patraukliu partneriu verslui, kokie geriausi mecenatystės pavyzdžiai Lietuvoje ir kokią naudą iš tokios partnerystės gauna abi pusės, savo patirtimi dalijasi Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas ir Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius dr. Egidijus Stancikas   „Kultūros laukas ir jo finansavimas pasižymi įvairove ir čia mecenatystei, rėmimui, labdarai tikrai yra platus laukas pasireikšti.“ - neabejoja dr. A. Gelūnas.]]></itunes:summary><itunes:duration>2681</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Jei nenaudojate DI skaitmeninėje rinkodaroje, kažką darote ne taip: kaip naudoti praktiškai gali kiekvienas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/jei-nenaudojate-di-skaitmenineje-rinkodaroje-kazka-darote-ne-taip-kaip-naudoti-praktiskai-gali-kiekvienas--65079404</link><description><![CDATA[Dirbtinis intelektas (DI) vis labiau keičia rinkodaros pasaulį – padeda automatizuoti užduotis, kurti personalizuotą reklamą, generuoti turinį, analizuoti. Tai, kam anksčiau reikėdavo daug laiko ir išteklių, dabar atlikti tampa gerokai paprasčiau. „DI supaprastino procedūras, kai kurias technines užduotis, kurioms anksčiau reikėjo arba labai daug finansinių resursų, arba labai didelių žmogiškųjų išteklių, dabar galima padaryti greičiau, geriau, paprasčiau“, – aiškina skaitmeninės rinkodaros agentūros „APG Media“ vadovas Aurimas Paulius Girčys.  ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65079404</guid><pubDate>Mon, 24 Mar 2025 12:29:42 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65079404/vt_apgmedia.mp3" length="77633530" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Dirbtinis intelektas (DI) vis labiau keičia rinkodaros pasaulį – padeda automatizuoti užduotis, kurti personalizuotą reklamą, generuoti turinį, analizuoti. Tai, kam anksčiau reikėdavo daug laiko ir išteklių, dabar atlikti tampa gerokai paprasčiau. „DI...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dirbtinis intelektas (DI) vis labiau keičia rinkodaros pasaulį – padeda automatizuoti užduotis, kurti personalizuotą reklamą, generuoti turinį, analizuoti. Tai, kam anksčiau reikėdavo daug laiko ir išteklių, dabar atlikti tampa gerokai paprasčiau. „DI supaprastino procedūras, kai kurias technines užduotis, kurioms anksčiau reikėjo arba labai daug finansinių resursų, arba labai didelių žmogiškųjų išteklių, dabar galima padaryti greičiau, geriau, paprasčiau“, – aiškina skaitmeninės rinkodaros agentūros „APG Media“ vadovas Aurimas Paulius Girčys.  ]]></itunes:summary><itunes:duration>2426</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dekarbonizacija Lietuvoje – ar sunkiojo transporto rinka pasiruošusi progresui?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dekarbonizacija-lietuvoje-ar-sunkiojo-transporto-rinka-pasiruosusi-progresui--65017089</link><description><![CDATA[Pirmoji biometano užpylimo stotelė Lietuvoje atsirado 2007 metais, tačiau sunkiojo komercinio transporto varomo šiuo kuru, kol kas skaičiuojama dešimtimis, analogiška situacija ir su elektra varomais sunkiaisiais automobiliais.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65017089</guid><pubDate>Fri, 21 Mar 2025 16:42:36 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65017089/vz_98_audio.mp3" length="110390847" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Pirmoji biometano užpylimo stotelė Lietuvoje atsirado 2007 metais, tačiau sunkiojo komercinio transporto varomo šiuo kuru, kol kas skaičiuojama dešimtimis, analogiška situacija ir su elektra varomais sunkiaisiais automobiliais.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirmoji biometano užpylimo stotelė Lietuvoje atsirado 2007 metais, tačiau sunkiojo komercinio transporto varomo šiuo kuru, kol kas skaičiuojama dešimtimis, analogiška situacija ir su elektra varomais sunkiaisiais automobiliais.]]></itunes:summary><itunes:duration>3446</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nematomi Lietuvos agroverslo pranašumai: kaip juos išnaudoti neramiais laikais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nematomi-lietuvos-agroverslo-pranasumai-kaip-juos-isnaudoti-neramiais-laikais--64996944</link><description><![CDATA[Neapibrėžtumo debesys, atslinkę su naujais prekybos karais, ir besikeičianti situacija tarptautinėse rinkose– aplinkybėmis Lietuvos žemės ūkis turi rasti savo kelią 2025-aisiais. Ar šalies ūkininkai pasiruošę atremti šiuos iššūkius ir pasinaudoti naujomis galimybėmis?<br />Agroverslo bendrovės „Scandagra“ vadovas Marius Vasiliauskas ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas dalijasi įžvalgomis apie geopolitinių pokyčių poveikį Lietuvos žemės ūkio sektoriui ir atskleidžia nematomas galimybes, kurios slypi už iššūkių fasado. ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64996944</guid><pubDate>Thu, 20 Mar 2025 16:03:14 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64996944/vz_102_audio.mp3" length="78079903" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Neapibrėžtumo debesys, atslinkę su naujais prekybos karais, ir besikeičianti situacija tarptautinėse rinkose– aplinkybėmis Lietuvos žemės ūkis turi rasti savo kelią 2025-aisiais. Ar šalies ūkininkai pasiruošę atremti šiuos iššūkius ir pasinaudoti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Neapibrėžtumo debesys, atslinkę su naujais prekybos karais, ir besikeičianti situacija tarptautinėse rinkose– aplinkybėmis Lietuvos žemės ūkis turi rasti savo kelią 2025-aisiais. Ar šalies ūkininkai pasiruošę atremti šiuos iššūkius ir pasinaudoti naujomis galimybėmis?<br />Agroverslo bendrovės „Scandagra“ vadovas Marius Vasiliauskas ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas dalijasi įžvalgomis apie geopolitinių pokyčių poveikį Lietuvos žemės ūkio sektoriui ir atskleidžia nematomas galimybes, kurios slypi už iššūkių fasado. ]]></itunes:summary><itunes:duration>2437</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lietuvos visuomenės parama Ukrainai vienija bendruomenę ir ugdo filantropines tradicijas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lietuvos-visuomenes-parama-ukrainai-vienija-bendruomene-ir-ugdo-filantropines-tradicijas--64948477</link><description><![CDATA[Karas Ukrainoje tapo geopolitine krize, kuri sutelkė Lietuvos visuomenę. „Tikrai galim matyti, kad šita kova už Ukrainos laisvę ir, turbūt, už mūsų pačių laisvę labai suvienijo mūsų tautą." - sako organizacijos "Blue Yellow" direktorė Laura Paukštė. ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64948477</guid><pubDate>Tue, 18 Mar 2025 05:58:20 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64948477/vt_blueyellow.mp3" length="62860147" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Karas Ukrainoje tapo geopolitine krize, kuri sutelkė Lietuvos visuomenę. „Tikrai galim matyti, kad šita kova už Ukrainos laisvę ir, turbūt, už mūsų pačių laisvę labai suvienijo mūsų tautą." - sako organizacijos "Blue Yellow" direktorė Laura Paukštė. </itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Karas Ukrainoje tapo geopolitine krize, kuri sutelkė Lietuvos visuomenę. „Tikrai galim matyti, kad šita kova už Ukrainos laisvę ir, turbūt, už mūsų pačių laisvę labai suvienijo mūsų tautą." - sako organizacijos "Blue Yellow" direktorė Laura Paukštė. ]]></itunes:summary><itunes:duration>1965</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prabangus būstas Lietuvoje – kas jo pirkėjas ir ko jis ieško?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/prabangus-bustas-lietuvoje-kas-jo-pirkejas-ir-ko-jis-iesko--64838854</link><description><![CDATA[Su prabanga, aukščiausio lygio meno kūriniais, ir ikoniškuoju plaktuko taukštelėjimu siejamų „Sotheby‘s“ aukciono namų kokybės tradiciją jau 15 metų Baltijos šalyse tęsia bendrovė „Baltic Sotheby's International Realty“, tarpininkaujanti parduodant, perkant ir nuomojant prestižinės klasės nekilnojamąjį turtą (NT). Marius Bružas, bendrasavininkis ir vadovas dalijasi įžvalgomis, apie prabangaus būsto rinką ir jos subtilybes Lietuvoje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64838854</guid><pubDate>Wed, 12 Mar 2025 14:33:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64838854/v_100_audio.mp3" length="89906491" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Su prabanga, aukščiausio lygio meno kūriniais, ir ikoniškuoju plaktuko taukštelėjimu siejamų „Sotheby‘s“ aukciono namų kokybės tradiciją jau 15 metų Baltijos šalyse tęsia bendrovė „Baltic Sotheby's International Realty“, tarpininkaujanti parduodant,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Su prabanga, aukščiausio lygio meno kūriniais, ir ikoniškuoju plaktuko taukštelėjimu siejamų „Sotheby‘s“ aukciono namų kokybės tradiciją jau 15 metų Baltijos šalyse tęsia bendrovė „Baltic Sotheby's International Realty“, tarpininkaujanti parduodant, perkant ir nuomojant prestižinės klasės nekilnojamąjį turtą (NT). Marius Bružas, bendrasavininkis ir vadovas dalijasi įžvalgomis, apie prabangaus būsto rinką ir jos subtilybes Lietuvoje.]]></itunes:summary><itunes:duration>2807</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>KLASCO vadovas: prisitaikome prie naujos uosto realybės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/klasco-vadovas-prisitaikome-prie-naujos-uosto-realybes--64724295</link><description><![CDATA[Per pastaruosius penkerius metus Klaipėdos uostas ir jame veikiančios krovos bendrovės patyrė nemažai iššūkių. Vitalij Muštuk, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) generalinis direktorius, pasakoja, kaip uostui sekasi prisitaikyti prie pokyčių ir kokių naujų galimybių rinkoje įžvelgia viena didžiausių uostų krovos bendrovių Lietuvoje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64724295</guid><pubDate>Thu, 06 Mar 2025 06:26:52 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64724295/v_99_audio.mp3" length="89444613" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Per pastaruosius penkerius metus Klaipėdos uostas ir jame veikiančios krovos bendrovės patyrė nemažai iššūkių. Vitalij Muštuk, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) generalinis direktorius, pasakoja, kaip uostui sekasi prisitaikyti prie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Per pastaruosius penkerius metus Klaipėdos uostas ir jame veikiančios krovos bendrovės patyrė nemažai iššūkių. Vitalij Muštuk, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) generalinis direktorius, pasakoja, kaip uostui sekasi prisitaikyti prie pokyčių ir kokių naujų galimybių rinkoje įžvelgia viena didžiausių uostų krovos bendrovių Lietuvoje.]]></itunes:summary><itunes:duration>2788</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Martynas Giga. Pasakyk, kas tavo tiekėjas, pasakysiu – kas tu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/martynas-giga-pasakyk-kas-tavo-tiekejas-pasakysiu-kas-tu--64713492</link><description><![CDATA[Liberalizacija – yra tas kelias, kuris veikia, skatina konkurenciją ir inovacijas. Viliamės, kad ją pavyks baigti laiku ir niekas neieškos priežasčių, kodėl to nedaryti. Paskutiniajame liberalizacijos etape dar liko maždaug pusė milijono vartotojų, kurie turės pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją.<br />„Geras elektros tiekėjas yra lyg orkestro dirigentas. Jis ne tik užtikrina elektros tiekimą, bet ir jos gamybą, supirkimą iš smulkių vietos gamintojų, pasiūlos ir paklausos balansavimą, atsinaujinančių šaltinių plėtrą. O svarbiausia – prisiima su elektros energijos rinka susijusias rizikas, kad dėl to nereikėtų sukti galvos vartotojui“, – tiekėjo rolę aiškina „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga. – „Be tiekėjų neveiktų ir visos kitos grandinės rinkoje“.<br />Energijos tiekėjai tampa tarpininkais tarp gamintojų ir vartotojų, siūlydami sprendimus, kurie padeda optimizuoti išlaidas ir efektyviau naudoti energiją.   <br />Kaip pažinti tiekėją prieš jį renkantis, koks tiekėjo vaidmuo rinkoje ir kaip teisingai pasirinkti patikimą partnerį – apie tai „Verslo tribūnos“ pokalbis su  „Elektrum Lietuva“ vadovu Martynu Giga.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64713492</guid><pubDate>Wed, 05 Mar 2025 16:39:43 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64713492/vt_elektrum.mp3" length="55666052" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Liberalizacija – yra tas kelias, kuris veikia, skatina konkurenciją ir inovacijas. Viliamės, kad ją pavyks baigti laiku ir niekas neieškos priežasčių, kodėl to nedaryti. Paskutiniajame liberalizacijos etape dar liko maždaug pusė milijono vartotojų,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Liberalizacija – yra tas kelias, kuris veikia, skatina konkurenciją ir inovacijas. Viliamės, kad ją pavyks baigti laiku ir niekas neieškos priežasčių, kodėl to nedaryti. Paskutiniajame liberalizacijos etape dar liko maždaug pusė milijono vartotojų, kurie turės pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją.<br />„Geras elektros tiekėjas yra lyg orkestro dirigentas. Jis ne tik užtikrina elektros tiekimą, bet ir jos gamybą, supirkimą iš smulkių vietos gamintojų, pasiūlos ir paklausos balansavimą, atsinaujinančių šaltinių plėtrą. O svarbiausia – prisiima su elektros energijos rinka susijusias rizikas, kad dėl to nereikėtų sukti galvos vartotojui“, – tiekėjo rolę aiškina „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga. – „Be tiekėjų neveiktų ir visos kitos grandinės rinkoje“.<br />Energijos tiekėjai tampa tarpininkais tarp gamintojų ir vartotojų, siūlydami sprendimus, kurie padeda optimizuoti išlaidas ir efektyviau naudoti energiją.   <br />Kaip pažinti tiekėją prieš jį renkantis, koks tiekėjo vaidmuo rinkoje ir kaip teisingai pasirinkti patikimą partnerį – apie tai „Verslo tribūnos“ pokalbis su  „Elektrum Lietuva“ vadovu Martynu Giga.]]></itunes:summary><itunes:duration>1740</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Verslas ir kultūra – mecenatystė kuria vertę visuomenei</title><link>https://www.spreaker.com/episode/verslas-ir-kultura-mecenatyste-kuria-verte-visuomenei--64695424</link><description><![CDATA[MO muziejus – vienas sėkmingiausių šiuolaikinės mecenatystės projektų Lietuvoje, įrodantis meno ir verslo partnerystės galią ir vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip mecenatų parama leidžia įgyvendinti ambicingus projektus. Septintus metus veikiantis muziejus sukūrė pakankamai stabilią ir lojalią mecenatų, filantropų bendruomenę, pasakoja MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė.<br />]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64695424</guid><pubDate>Tue, 04 Mar 2025 16:50:45 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64695424/vt_mo_muziejus.mp3" length="55113335" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>MO muziejus – vienas sėkmingiausių šiuolaikinės mecenatystės projektų Lietuvoje, įrodantis meno ir verslo partnerystės galią ir vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip mecenatų parama leidžia įgyvendinti ambicingus projektus. Septintus metus veikiantis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[MO muziejus – vienas sėkmingiausių šiuolaikinės mecenatystės projektų Lietuvoje, įrodantis meno ir verslo partnerystės galią ir vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip mecenatų parama leidžia įgyvendinti ambicingus projektus. Septintus metus veikiantis muziejus sukūrė pakankamai stabilią ir lojalią mecenatų, filantropų bendruomenę, pasakoja MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė.<br />]]></itunes:summary><itunes:duration>1723</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>“Dark Web“ mitai ir realybė: kiek esame saugūs nematomoje interneto pusėje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dark-web-mitai-ir-realybe-kiek-esame-saugus-nematomoje-interneto-puseje--64569348</link><description><![CDATA[Kibernetinis saugumas tampa vis aktualesne tema tiek paprastiems vartotojams, tiek įmonėms. Apie tamsųjį internetą, duomenų nutekinimo mastus, grėsmes ir galimybes internete – „Verslo tribūnos“ pokalbis su „Surfshark“ vyriausiuoju technologijų vadovu (CTO) Donatu Budvyčiu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64569348</guid><pubDate>Tue, 25 Feb 2025 19:50:48 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64569348/vz_97_audio.mp3" length="54728766" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Kibernetinis saugumas tampa vis aktualesne tema tiek paprastiems vartotojams, tiek įmonėms. Apie tamsųjį internetą, duomenų nutekinimo mastus, grėsmes ir galimybes internete – „Verslo tribūnos“ pokalbis su „Surfshark“ vyriausiuoju technologijų vadovu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kibernetinis saugumas tampa vis aktualesne tema tiek paprastiems vartotojams, tiek įmonėms. Apie tamsųjį internetą, duomenų nutekinimo mastus, grėsmes ir galimybes internete – „Verslo tribūnos“ pokalbis su „Surfshark“ vyriausiuoju technologijų vadovu (CTO) Donatu Budvyčiu.]]></itunes:summary><itunes:duration>1707</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Regitra“ keičiasi: skaitmenizacija, bendradarbiavimas ir nauji sprendimai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/regitra-keiciasi-skaitmenizacija-bendradarbiavimas-ir-nauji-sprendimai--64555537</link><description><![CDATA[Požiūris į viešąsias paslaugas, jų pokyčius ir transformaciją – apie tai „Verslo tribūnoje“ kalba AB „Regitra“ generalinis direktorius Vaidas Dominauskas. „Įgydami paslaugas – nesvarbu, ar tai būtų telekomunikacijų bendrovėje, bankiniame sektoriuje ar „Regitroje“ – skirtumų neturėtume jausti, nes mūsų lūkesčiai yra vienodi“, – neabejoja V. Dominauskas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64555537</guid><pubDate>Tue, 25 Feb 2025 05:43:56 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64555537/vz_96_audio.mp3" length="62651101" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Požiūris į viešąsias paslaugas, jų pokyčius ir transformaciją – apie tai „Verslo tribūnoje“ kalba AB „Regitra“ generalinis direktorius Vaidas Dominauskas. „Įgydami paslaugas – nesvarbu, ar tai būtų telekomunikacijų bendrovėje, bankiniame sektoriuje ar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Požiūris į viešąsias paslaugas, jų pokyčius ir transformaciją – apie tai „Verslo tribūnoje“ kalba AB „Regitra“ generalinis direktorius Vaidas Dominauskas. „Įgydami paslaugas – nesvarbu, ar tai būtų telekomunikacijų bendrovėje, bankiniame sektoriuje ar „Regitroje“ – skirtumų neturėtume jausti, nes mūsų lūkesčiai yra vienodi“, – neabejoja V. Dominauskas.]]></itunes:summary><itunes:duration>1954</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„StrongPoint“: technologijos keičia parduotuvių veidą – kas naujo 2025-aisiais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/strongpoint-technologijos-keicia-parduotuviu-veida-kas-naujo-2025-aisiais--64458678</link><description><![CDATA[Prekybos sektorius Lietuvoje ir visame regione sparčiai keičiasi diegiant naujas technologijas. Vienos jų palengvina apsipirkimą, gerina pirkėjų patirtis, kitos mažina prekybininkų rūpesčius.   <br />Tabako gaminių eksponavimo draudimas, artėjantis „apvalinimas“, atsisakant 1 ir 2 centų monetų, išmaniųjų kasos aparatų sistema, susijusi su mokesčių inspekcija – visa šie pokyčiai vyksta jau šiais metais, Verslo tribūnai“ pasakoja  Rimantas Mažulis, „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64458678</guid><pubDate>Wed, 19 Feb 2025 20:59:50 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64458678/vz_95_audio.mp3" length="68792893" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Prekybos sektorius Lietuvoje ir visame regione sparčiai keičiasi diegiant naujas technologijas. Vienos jų palengvina apsipirkimą, gerina pirkėjų patirtis, kitos mažina prekybininkų rūpesčius.   
Tabako gaminių eksponavimo draudimas, artėjantis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prekybos sektorius Lietuvoje ir visame regione sparčiai keičiasi diegiant naujas technologijas. Vienos jų palengvina apsipirkimą, gerina pirkėjų patirtis, kitos mažina prekybininkų rūpesčius.   <br />Tabako gaminių eksponavimo draudimas, artėjantis „apvalinimas“, atsisakant 1 ir 2 centų monetų, išmaniųjų kasos aparatų sistema, susijusi su mokesčių inspekcija – visa šie pokyčiai vyksta jau šiais metais, Verslo tribūnai“ pasakoja  Rimantas Mažulis, „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims.]]></itunes:summary><itunes:duration>2148</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Citus“ investicijų direktorius: kur Vilniuje gyventi ir investuoti geriausia?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/citus-investiciju-direktorius-kur-vilniuje-gyventi-ir-investuoti-geriausia--64363682</link><description><![CDATA[Vilnius – vienas sparčiausiai augančių miestų regione, lenkiantis kitus Baltijos šalių miestus. Urbanistiškai ir nekilnojamo turto rinkos požiūriu Lietuvos sostinė panašėja į Skandinavijos miestus, pritaikytus žmogui, sako „Citus“ investicijų direktorius Šarūnas Tarutis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64363682</guid><pubDate>Thu, 13 Feb 2025 19:38:58 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64363682/vz_94_audio.mp3" length="74018824" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Vilnius – vienas sparčiausiai augančių miestų regione, lenkiantis kitus Baltijos šalių miestus. Urbanistiškai ir nekilnojamo turto rinkos požiūriu Lietuvos sostinė panašėja į Skandinavijos miestus, pritaikytus žmogui, sako „Citus“ investicijų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilnius – vienas sparčiausiai augančių miestų regione, lenkiantis kitus Baltijos šalių miestus. Urbanistiškai ir nekilnojamo turto rinkos požiūriu Lietuvos sostinė panašėja į Skandinavijos miestus, pritaikytus žmogui, sako „Citus“ investicijų direktorius Šarūnas Tarutis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2310</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nuo optimistinių prognozių iki tarifų karų: ko tikėtis alternatyvių investicijų rinkoje 2025-asiais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nuo-optimistiniu-prognoziu-iki-tarifu-karu-ko-tiketis-alternatyviu-investiciju-rinkoje-2025-asiais--63813189</link><description><![CDATA[Dinamiškus 2024-uosius išgyvenęs Lietuvos verslas ir investuotojai šiemet laukia palankesnių sąlygų, tačiau labai įdėmiai stebi visame pasaulyje vykstančius pokyčius ir politines rokiruotes. Mindaugas Liaudanskas, investicijų bendrovės „Capitalica Asset Management“ vadovas, pasakoja, kas padeda mažinti investuotojų nerimo rodiklius ir kokie ženklai leidžia dėlioti optimistines prognozes.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63813189</guid><pubDate>Wed, 22 Jan 2025 14:44:16 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63813189/vz_92_audio.mp3" length="79354365" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Dinamiškus 2024-uosius išgyvenęs Lietuvos verslas ir investuotojai šiemet laukia palankesnių sąlygų, tačiau labai įdėmiai stebi visame pasaulyje vykstančius pokyčius ir politines rokiruotes. Mindaugas Liaudanskas, investicijų bendrovės „Capitalica...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dinamiškus 2024-uosius išgyvenęs Lietuvos verslas ir investuotojai šiemet laukia palankesnių sąlygų, tačiau labai įdėmiai stebi visame pasaulyje vykstančius pokyčius ir politines rokiruotes. Mindaugas Liaudanskas, investicijų bendrovės „Capitalica Asset Management“ vadovas, pasakoja, kas padeda mažinti investuotojų nerimo rodiklius ir kokie ženklai leidžia dėlioti optimistines prognozes.]]></itunes:summary><itunes:duration>2478</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lietuva be BRELL: energetinės nepriklausomybės iššūkiai ir galimybės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lietuva-be-brell-energetines-nepriklausomybes-issukiai-ir-galimybes--63811025</link><description><![CDATA[Lietuva pasiruošusi istoriniam žingsniui – atsijungimui nuo sovietinės BRELL energetikos sistemos. Kaip tai paveiks šalies elektros tiekimą, kaštus ir balansavimo pajėgumus? „Verslo tribūnos“ pokalbis su „Elektrum Lietuva“ verslo sprendimų departamento vadovu Mariumi Kiečiu apie iššūkius ir galimybes. <br />„Tai yra galimybė Lietuvai užtikrinti visišką energetinę nepriklausomybę, savarankiškai subalansuoti elektros gamybą ir vartojimą“, – sako M. Kietis. Tačiau su tuo ateina ir iššūkiai: vartotojai neišvengiamai pajus balansavimo kaštus, kurie bus įtraukti į tarifus. <br />Lietuva jau dabar didelę dalį elektros pasigamina iš saulės ir vėjo energijos, ši dalis, kaip ir gaminančių vartotojų dalis rinkoje, nuolat auga. Tai galimybės, tačiau ir iššūkiai, reikalaujantys tam tikrų sprendimų. <br />„Žalioji energetika – mūsų strateginė kryptis, tačiau būtina tinkamai subalansuoti rinką“, – neabejoja pašnekovas. Klausykite plačiau.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63811025</guid><pubDate>Wed, 22 Jan 2025 14:19:55 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63811025/vt_elektrum_kietis.mp3" length="61998461" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuva pasiruošusi istoriniam žingsniui – atsijungimui nuo sovietinės BRELL energetikos sistemos. Kaip tai paveiks šalies elektros tiekimą, kaštus ir balansavimo pajėgumus? „Verslo tribūnos“ pokalbis su „Elektrum Lietuva“ verslo sprendimų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuva pasiruošusi istoriniam žingsniui – atsijungimui nuo sovietinės BRELL energetikos sistemos. Kaip tai paveiks šalies elektros tiekimą, kaštus ir balansavimo pajėgumus? „Verslo tribūnos“ pokalbis su „Elektrum Lietuva“ verslo sprendimų departamento vadovu Mariumi Kiečiu apie iššūkius ir galimybes. <br />„Tai yra galimybė Lietuvai užtikrinti visišką energetinę nepriklausomybę, savarankiškai subalansuoti elektros gamybą ir vartojimą“, – sako M. Kietis. Tačiau su tuo ateina ir iššūkiai: vartotojai neišvengiamai pajus balansavimo kaštus, kurie bus įtraukti į tarifus. <br />Lietuva jau dabar didelę dalį elektros pasigamina iš saulės ir vėjo energijos, ši dalis, kaip ir gaminančių vartotojų dalis rinkoje, nuolat auga. Tai galimybės, tačiau ir iššūkiai, reikalaujantys tam tikrų sprendimų. <br />„Žalioji energetika – mūsų strateginė kryptis, tačiau būtina tinkamai subalansuoti rinką“, – neabejoja pašnekovas. Klausykite plačiau.]]></itunes:summary><itunes:duration>1938</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>2025-ieji Lietuvos verslui: atsargaus augimo metai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/2025-ieji-lietuvos-verslui-atsargaus-augimo-metai--63785843</link><description><![CDATA[2025-ieji bus nuosaikaus ekonomikos augimo metai, o pagrindinės rizikos verslui susijusios su geopolitine situacija, infliacija, tačiau vartotojų lūkesčių gerėjimas dėl mažėjančių palūkanų normų skatins investicijas ir verslo plėtrą. „Nuoseklaus lengvo augimo metai, net ir lyginant su 2024-aisiais metais“, – prognozuoja „Luminor“ banko vadovas Lietuvoje Jonas Urbonas.  Lietuva savo augimu išsiskiria tarp Baltijos šalių, viena priežasčių – plačios specializacijos ir gerai diversifikuotas verslas, gebantis neutralizuoti atskirų sektorių problemas, aiškina J.Urbonas. „Per paskutinius penkerius metus nuo 2019 metų Lietuvos BVP augo beveik 15%, o Estijos nesiekė ir 1 procento. Tai ir parodo labai didžiulį skirtumą ir atsispindi verslo elgsenoje,“ – Lietuvos išskirtinumą regione pabrėžia „Luminor“ banko vadovas Lietuvoje. Anot eksperto, proveržį ir toliau demonstruos energetika, infrastruktūros, statybų sektoriai, kur svarios gynybos sektoriaus ir valstybės investicijos, tačiau ir verslas taip pat turi įsivertinti savo pajėgumus. Plačiau apie tai, kokie bus 2025 metai Lietuvos verslui, ko tikėtis ir kam ruoštis, klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su „Luminor“ banko vadovu Lietuvoje Jonu Urbonu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63785843</guid><pubDate>Tue, 21 Jan 2025 17:22:25 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63785843/vz_91_audio.mp3" length="57003079" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>2025-ieji bus nuosaikaus ekonomikos augimo metai, o pagrindinės rizikos verslui susijusios su geopolitine situacija, infliacija, tačiau vartotojų lūkesčių gerėjimas dėl mažėjančių palūkanų normų skatins investicijas ir verslo plėtrą. „Nuoseklaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2025-ieji bus nuosaikaus ekonomikos augimo metai, o pagrindinės rizikos verslui susijusios su geopolitine situacija, infliacija, tačiau vartotojų lūkesčių gerėjimas dėl mažėjančių palūkanų normų skatins investicijas ir verslo plėtrą. „Nuoseklaus lengvo augimo metai, net ir lyginant su 2024-aisiais metais“, – prognozuoja „Luminor“ banko vadovas Lietuvoje Jonas Urbonas.  Lietuva savo augimu išsiskiria tarp Baltijos šalių, viena priežasčių – plačios specializacijos ir gerai diversifikuotas verslas, gebantis neutralizuoti atskirų sektorių problemas, aiškina J.Urbonas. „Per paskutinius penkerius metus nuo 2019 metų Lietuvos BVP augo beveik 15%, o Estijos nesiekė ir 1 procento. Tai ir parodo labai didžiulį skirtumą ir atsispindi verslo elgsenoje,“ – Lietuvos išskirtinumą regione pabrėžia „Luminor“ banko vadovas Lietuvoje. Anot eksperto, proveržį ir toliau demonstruos energetika, infrastruktūros, statybų sektoriai, kur svarios gynybos sektoriaus ir valstybės investicijos, tačiau ir verslas taip pat turi įsivertinti savo pajėgumus. Plačiau apie tai, kokie bus 2025 metai Lietuvos verslui, ko tikėtis ir kam ruoštis, klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su „Luminor“ banko vadovu Lietuvoje Jonu Urbonu.]]></itunes:summary><itunes:duration>1776</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Platinama pirmoji bendradarbystės erdvių operatoriaus „Workland“ obligacijų emisija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/platinama-pirmoji-bendradarbystes-erdviu-operatoriaus-workland-obligaciju-emisija--63405183</link><description><![CDATA[Dar viena perspektyvi ir auganti įmonė pasirinko pritraukti lėšas leisdama obligacijas per naują lietuvių sukurtą BeMyBond platformą. ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63405183</guid><pubDate>Thu, 19 Dec 2024 23:54:25 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63405183/dargddhxgxyp6x.mp3" length="33977292" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Dar viena perspektyvi ir auganti įmonė pasirinko pritraukti lėšas leisdama obligacijas per naują lietuvių sukurtą BeMyBond platformą. </itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dar viena perspektyvi ir auganti įmonė pasirinko pritraukti lėšas leisdama obligacijas per naują lietuvių sukurtą BeMyBond platformą. ]]></itunes:summary><itunes:duration>2124</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>VDU Žemės ūkio akademijai – 100 metų: kaip mokslas keičia agrosektorių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vdu-zemes-ukio-akademijai-100-metu-kaip-mokslas-keicia-agrosektoriu--63405096</link><description><![CDATA[Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) šiais metais mini ypatingą progą – 100 metų veiklos jubiliejų. Apie transformacijas per šimtą metų, Akademijos dalyvavimą valstybės gyvenime ir žemės ūkio sektoriaus formavime, mokslo ir verslo sinergiją, „Verslo tribūnos“ pokalbis su VDU ŽŪA kanclere prof. dr. Astrida Miceikiene, VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriumi doc. dr. Ryčiu Skominu ir VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro direktore Rita Petlickaite.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63405096</guid><pubDate>Thu, 19 Dec 2024 23:46:30 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63405096/sss7blg698e.mp3" length="43313247" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) šiais metais mini ypatingą progą – 100 metų veiklos jubiliejų. Apie transformacijas per šimtą metų, Akademijos dalyvavimą valstybės gyvenime ir žemės ūkio sektoriaus formavime, mokslo ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) šiais metais mini ypatingą progą – 100 metų veiklos jubiliejų. Apie transformacijas per šimtą metų, Akademijos dalyvavimą valstybės gyvenime ir žemės ūkio sektoriaus formavime, mokslo ir verslo sinergiją, „Verslo tribūnos“ pokalbis su VDU ŽŪA kanclere prof. dr. Astrida Miceikiene, VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriumi doc. dr. Ryčiu Skominu ir VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro direktore Rita Petlickaite.]]></itunes:summary><itunes:duration>2708</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>CITUS: būsto rinka atgyja – palūkanos mažėja, sandorių skaičius auga. O kas laukia toliau?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/citus-busto-rinka-atgyja-palukanos-mazeja-sandoriu-skaicius-auga-o-kas-laukia-toliau--63405027</link><description><![CDATA[Kelis metus stagnavusi būsto rinka jau penkis mėnesius signalizuoja apie atsigavimą, būsto prieinamumas kiek didėja ir prie to prisidėjo keli veiksniai – visą laikotarpį stabilios būsto kainos, didėjantis darbo užmokestis ir  mažėjančios palūkanos. Apie situaciją būsto rinkoje „Verslo tribūna“ kalbina CITUS analizės skyriaus vadovę Eglę Savostę.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63405027</guid><pubDate>Thu, 19 Dec 2024 23:39:54 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63405027/ayyz42vyasdasda.mp3" length="23519536" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Kelis metus stagnavusi būsto rinka jau penkis mėnesius signalizuoja apie atsigavimą, būsto prieinamumas kiek didėja ir prie to prisidėjo keli veiksniai – visą laikotarpį stabilios būsto kainos, didėjantis darbo užmokestis ir  mažėjančios palūkanos....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kelis metus stagnavusi būsto rinka jau penkis mėnesius signalizuoja apie atsigavimą, būsto prieinamumas kiek didėja ir prie to prisidėjo keli veiksniai – visą laikotarpį stabilios būsto kainos, didėjantis darbo užmokestis ir  mažėjančios palūkanos. Apie situaciją būsto rinkoje „Verslo tribūna“ kalbina CITUS analizės skyriaus vadovę Eglę Savostę.]]></itunes:summary><itunes:duration>1470</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vertybėmis grįsta organizacijos kultūra: kodėl „Yara“ investuoja į talentus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vertybemis-grista-organizacijos-kultura-kodel-yara-investuoja-i-talentus--63404661</link><description><![CDATA[Artūras Fedotovas, tarptautinės mineralinių trąšų gamintojos „Yara International“ Europos verslo centro vadovas, sako, kad šiuolaikinėje konkurencingoje ir nuolat inovuojančioje rinkoje būtina simbiozė: tik ugdant talentus pasiekiama geriausių rezultatų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63404661</guid><pubDate>Thu, 19 Dec 2024 23:26:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63404661/rclransp2.mp3" length="42452669" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Artūras Fedotovas, tarptautinės mineralinių trąšų gamintojos „Yara International“ Europos verslo centro vadovas, sako, kad šiuolaikinėje konkurencingoje ir nuolat inovuojančioje rinkoje būtina simbiozė: tik ugdant talentus pasiekiama geriausių rezultatų.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Artūras Fedotovas, tarptautinės mineralinių trąšų gamintojos „Yara International“ Europos verslo centro vadovas, sako, kad šiuolaikinėje konkurencingoje ir nuolat inovuojančioje rinkoje būtina simbiozė: tik ugdant talentus pasiekiama geriausių rezultatų.]]></itunes:summary><itunes:duration>2654</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Alternatyvios investicijos nuo šiol pasiekiamos ir mažmeniniams investuotojams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/alternatyvios-investicijos-nuo-siol-pasiekiamos-ir-mazmeniniams-investuotojams--60720574</link><description><![CDATA[Šiaulių bankas neseniai pristatė atvirojo tipo specialųjį į kitus kolektyvinio investavimo subjektus  investuojantį  investicinį fondą „SB alternatyviųjų investicijų fondas III“ (AIF III), kuris suteikia galimybę mažmeniniam investuotojui investuoti į pasaulinio lygio fondus, dažniausiai prieinamus tik profesionaliems investuotojams. Vaidotas Rūkas, Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ vadovas, pasakoja, kokių naujų investavimo kelių mažmeniniams investuotojams atveria šis fondas.  <br />Anot V. Rūko, norintiems investuoti į alternatyviąsias investicijas – privačius verslus, privačią skolą, infrastruktūrą ar fizinį turtą – paprastai yra kuriami fondai. Tačiau jie pasiekiami tik stambesniems, ne mažesnį kaip 125 000 Eur portfelį valdantiems investuotojams. Mažmeniniam investuotojui patekti į tokius fondus nėra sudaromos sąlygos.   „<br />Su AIF III mums pavyko sukurti fondą, pritaikytą mažmeninių investuotojų poreikiams. Išskaidėme jį tarp skirtingų fondų ir skirtingų turto klasių, taip sumažindami riziką”, – teigia vadovas.  <br />Minimali investavimo į AIF III suma – nuo 5 000 Eur, investuojantiems nuo 30 000 Eur yra sukurta atskira klasė su mažesniu mokesčiu.  <br />Pasak V. Rūko, nors šis AIF fondas – jau trečiasis, jis iš esmės skiriasi nuo dviejų pirmųjų.  <br />„I-asis ir II-asis buvo uždari, dešimties metų trukmės fondai. AIF III yra atviras fondas, suteikiantis galimybę ir reguliariai investuoti ir, kilus poreikiui, išsiimti lėšas iš fondo”,  –  pabrėžia jis.  <br />Kas yra alternatyviosios investicijos, ką galima laikyti mažmeniniu investuotoju ir kodėl ši investuotojų klasė atsidūrė Šiaulių banko grupės dėmesio centre? Į ką tiksliau investuos AIF III ir kodėl jame niekada nebus kripto valiutų? Kaip tokie instrumentai apskritai keičia investavimo rinką Lietuvoje? Daugiau V. Rūko įžvalgų klausykite tinklalaidėje. <br /><i>Čia pateikiama informacija yra tik pristatomasis rinkodaros pranešimas. Ji negali būti vertinama kaip pasiūlymas įsigyti kurių nors finansinių priemonių, jas parduoti ir (ar) sudaryti sandorį (-ius). </i> <i> </i> <i>Atkreipiame dėmesį, kad investavimas susijęs su rizika prarasti dalį ar visas investuotas lėšas. „SB alternatyviųjų investicijų fondo III“ siekiama metinė grąža skaičiuojama atskaičius mokesčius ir priklauso nuo investuojamos sumos. Valdymo įmonė negarantuoja investicijų pelningumo. Pirmus 2 metus nuo Fondo veiklos pradžios gali būti taikomas iki 10 proc. Išpirkimo mokestis. Prieš priimdami investavimo sprendimą išsamiai susipažinkite su Fondo steigimo dokumentais, strategija, taikomais mokesčiais ir kita informacija sb.lt/aif3.</i>  ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60720574</guid><pubDate>Wed, 17 Jul 2024 19:00:48 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60720574/vz_52_audio.mp3" length="80298998" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Šiaulių bankas neseniai pristatė atvirojo tipo specialųjį į kitus kolektyvinio investavimo subjektus  investuojantį  investicinį fondą „SB alternatyviųjų investicijų fondas III“ (AIF III), kuris suteikia galimybę mažmeniniam investuotojui investuoti į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiaulių bankas neseniai pristatė atvirojo tipo specialųjį į kitus kolektyvinio investavimo subjektus  investuojantį  investicinį fondą „SB alternatyviųjų investicijų fondas III“ (AIF III), kuris suteikia galimybę mažmeniniam investuotojui investuoti į pasaulinio lygio fondus, dažniausiai prieinamus tik profesionaliems investuotojams. Vaidotas Rūkas, Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ vadovas, pasakoja, kokių naujų investavimo kelių mažmeniniams investuotojams atveria šis fondas.  <br />Anot V. Rūko, norintiems investuoti į alternatyviąsias investicijas – privačius verslus, privačią skolą, infrastruktūrą ar fizinį turtą – paprastai yra kuriami fondai. Tačiau jie pasiekiami tik stambesniems, ne mažesnį kaip 125 000 Eur portfelį valdantiems investuotojams. Mažmeniniam investuotojui patekti į tokius fondus nėra sudaromos sąlygos.   „<br />Su AIF III mums pavyko sukurti fondą, pritaikytą mažmeninių investuotojų poreikiams. Išskaidėme jį tarp skirtingų fondų ir skirtingų turto klasių, taip sumažindami riziką”, – teigia vadovas.  <br />Minimali investavimo į AIF III suma – nuo 5 000 Eur, investuojantiems nuo 30 000 Eur yra sukurta atskira klasė su mažesniu mokesčiu.  <br />Pasak V. Rūko, nors šis AIF fondas – jau trečiasis, jis iš esmės skiriasi nuo dviejų pirmųjų.  <br />„I-asis ir II-asis buvo uždari, dešimties metų trukmės fondai. AIF III yra atviras fondas, suteikiantis galimybę ir reguliariai investuoti ir, kilus poreikiui, išsiimti lėšas iš fondo”,  –  pabrėžia jis.  <br />Kas yra alternatyviosios investicijos, ką galima laikyti mažmeniniu investuotoju ir kodėl ši investuotojų klasė atsidūrė Šiaulių banko grupės dėmesio centre? Į ką tiksliau investuos AIF III ir kodėl jame niekada nebus kripto valiutų? Kaip tokie instrumentai apskritai keičia investavimo rinką Lietuvoje? Daugiau V. Rūko įžvalgų klausykite tinklalaidėje. <br /><i>Čia pateikiama informacija yra tik pristatomasis rinkodaros pranešimas. Ji negali būti vertinama kaip pasiūlymas įsigyti kurių nors finansinių priemonių, jas parduoti ir (ar) sudaryti sandorį (-ius). </i> <i> </i> <i>Atkreipiame dėmesį, kad investavimas susijęs su rizika prarasti dalį ar visas investuotas lėšas. „SB alternatyviųjų investicijų fondo III“ siekiama metinė grąža skaičiuojama atskaičius mokesčius ir priklauso nuo investuojamos sumos. Valdymo įmonė negarantuoja investicijų pelningumo. Pirmus 2 metus nuo Fondo veiklos pradžios gali būti taikomas iki 10 proc. Išpirkimo mokestis. Prieš priimdami investavimo sprendimą išsamiai susipažinkite su Fondo steigimo dokumentais, strategija, taikomais mokesčiais ir kita informacija sb.lt/aif3.</i>  ]]></itunes:summary><itunes:duration>2507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tikėkis geriausio, ruoškis blogiausiam: kodėl verslo paveldėjimo planą reikia sustyguoti jau dabar</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tikekis-geriausio-ruoskis-blogiausiam-kodel-verslo-paveldejimo-plana-reikia-sustyguoti-jau-dabar--60699373</link><description><![CDATA[<b>Klestinti įmonė, trokštamas darbdavys, ambicingi plėtros planai ir staiga – kaip perkūnas iš giedro dangaus – žinia apie smarkiai pablogėjusią savininko sveikatą ar net mirtį. Blogiausiam scenarijui nepasiruošęs verslas lieka be vadovo, netektį ar šoką išgyvenantys artimieji ir verslo paveldėtojai privalo greitai imtis lyderystės. Gintautas Mažeika, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantysis partneris, sako, kad Lietuvoje daugelis šeimos verslų vis dar nepasirūpina paveldėjimo planu ir tai gali privesti prie labai blogų padarinių.</b><br />Anot G. Mažeikos, kalbantis su vyresniosios kartos verslo įkūrėjais, jie visi supranta, jog gyvenimas yra nenuspėjamas, todėl verslo perdavimui reikia pasiruošti iš anksto.<br />„Yra verslo savininkų, kurie atsakingai tą padaro nesulaukę nė penkiasdešimtmečio. Tačiau, žinoma, netrūksta atvejų, kai tam nėra ruošiamasi. Versle nesunku užsisukti kaip voverei rate: vadovai būna užsiėmę, į priekį juos veda dideli tikslai, ambicijos ir apie tai, kas bus vėliau, nelieka laiko pagalvoti. Panaši situacija vyrauja visame pasaulyje: prieš keletą metų „Deloitte“ bendrovės atliktas tyrimas atskleidė, kad 64 proc. šeimos verslų neturi aiškiai sudėlioto paveldėjimo plano”, - komentuoja G. Mažeika.<br />G. Mažeika pabrėžia, kad planuoti ateitį kiekvienam verslo savininkui reikėtų ne tik atsižvelgiant į savo paties amžių, bet ir į pasiektą verslo brandą.<br />Ką daryti, kad verslas būtų kuo mažiau priklausomas nuo vieno žmogaus? Kaip, atsitikus nelaimei ir mirus didžiąją dalį verslo sprendimų savo rankose laikiusiam savininkui, sumažinti galimas rizikas? Kokie svarbiausi verslo savininko ir paveldėtojo žingsniai, norint išvengti klaidų ir konfliktų? Daugiau įžvalgų išgirsite „Efektyvios vadybos DNR“ rubrikoje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60699373</guid><pubDate>Mon, 15 Jul 2024 19:48:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60699373/mazeikia_paveldejimas_v1.mp3" length="32167854" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Klestinti įmonė, trokštamas darbdavys, ambicingi plėtros planai ir staiga – kaip perkūnas iš giedro dangaus – žinia apie smarkiai pablogėjusią savininko sveikatą ar net mirtį. Blogiausiam scenarijui nepasiruošęs verslas lieka be vadovo, netektį ar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<b>Klestinti įmonė, trokštamas darbdavys, ambicingi plėtros planai ir staiga – kaip perkūnas iš giedro dangaus – žinia apie smarkiai pablogėjusią savininko sveikatą ar net mirtį. Blogiausiam scenarijui nepasiruošęs verslas lieka be vadovo, netektį ar šoką išgyvenantys artimieji ir verslo paveldėtojai privalo greitai imtis lyderystės. Gintautas Mažeika, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantysis partneris, sako, kad Lietuvoje daugelis šeimos verslų vis dar nepasirūpina paveldėjimo planu ir tai gali privesti prie labai blogų padarinių.</b><br />Anot G. Mažeikos, kalbantis su vyresniosios kartos verslo įkūrėjais, jie visi supranta, jog gyvenimas yra nenuspėjamas, todėl verslo perdavimui reikia pasiruošti iš anksto.<br />„Yra verslo savininkų, kurie atsakingai tą padaro nesulaukę nė penkiasdešimtmečio. Tačiau, žinoma, netrūksta atvejų, kai tam nėra ruošiamasi. Versle nesunku užsisukti kaip voverei rate: vadovai būna užsiėmę, į priekį juos veda dideli tikslai, ambicijos ir apie tai, kas bus vėliau, nelieka laiko pagalvoti. Panaši situacija vyrauja visame pasaulyje: prieš keletą metų „Deloitte“ bendrovės atliktas tyrimas atskleidė, kad 64 proc. šeimos verslų neturi aiškiai sudėlioto paveldėjimo plano”, - komentuoja G. Mažeika.<br />G. Mažeika pabrėžia, kad planuoti ateitį kiekvienam verslo savininkui reikėtų ne tik atsižvelgiant į savo paties amžių, bet ir į pasiektą verslo brandą.<br />Ką daryti, kad verslas būtų kuo mažiau priklausomas nuo vieno žmogaus? Kaip, atsitikus nelaimei ir mirus didžiąją dalį verslo sprendimų savo rankose laikiusiam savininkui, sumažinti galimas rizikas? Kokie svarbiausi verslo savininko ir paveldėtojo žingsniai, norint išvengti klaidų ir konfliktų? Daugiau įžvalgų išgirsite „Efektyvios vadybos DNR“ rubrikoje.]]></itunes:summary><itunes:duration>2011</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kad parašiutas išsiskleistų laiku: kokios naudos duoda verslo civilinės atsakomybės draudimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kad-parasiutas-issiskleistu-laiku-kokios-naudos-duoda-verslo-civilines-atsakomybes-draudimas--60646506</link><description><![CDATA[<b>Draudimo industrija pasaulyje ir Lietuvoje išgyvena pokyčių laikotarpį. Tai reiškia ne tik būtinybę neatsilikti nuo inovatyviausių sprendimų bei besikeičiančių klientų poreikių, bet ir siūlyti rinkai tokius produktus, kurie leistų suvaldyti vis augančias rizikas. Simonas Lisauskas, AB „Lietuvos draudimas“ Verslo klientų departamento direktorius ir valdybos narys, pasakoja, kad vis daugiau šalies verslų supranta, kaip svarbu užkirsti kelią žalos pasekmėms, ir tam pasitelkia verslo civilinės atsakomybės draudimą.</b><br />„Draudimas yra kaip parašiutas – kai jo prireikia, geriau jį turėti. Kartais net nenutuokiame, kas mūsų verslo aplinkoje gali nutikti partneriams, klientams ar tiekėjams“,  –  akcentuoja S. Lisauskas.<br />Anot jo, Lietuvoje verslo ir privačių klientų elgsena yra gana panaši: šalies gyventojai į verslo atstovai pirmiausia draudžiasi privalomaisiais draudimo produktais. Antroje vietoje pagal populiarumą yra Kasko automobilių draudimas. Visgi, auga ir verslo turto bei civilinės atsakomybės draudimo apimtys. <br />„Skaičiuojant pagal 2023-2022 metų tendencijas, šių produktų augimo tempas įmokomis sudarė apie 20 proc. Todėl galima sakyti, kad vis daugiau verslų mokosi įsivertinti rizikas ir supranta tokio draudimo svarbą ir naudą“, – sako S. Lisauskas. <br />Supaprastintai jis paaiškina, kad verslo civilinės atsakomybės draudimą galima palyginti su transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu; t. y., jis gali padėti atlyginti tretiesiems asmenims, gamtai ar kitų žmonių turtui padaromus nuostolius. <br />Kaip keičiasi draudimo produktų skvarba Lietuvoje, kodėl auga Verslo civilinės atsakomybės draudimo poreikis, kokiais atvejais verslas gali patirti didžiausią turtinę ar reputacinę žalą, kaip identifikuoti savo verslo rizikas, ką daryti sulaukus pretenzijos  –  daugiau apie tai klausykite „Verslo tribūnoje”.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60646506</guid><pubDate>Tue, 09 Jul 2024 20:57:42 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60646506/lb_audio_v1.mp3" length="36283080" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Draudimo industrija pasaulyje ir Lietuvoje išgyvena pokyčių laikotarpį. Tai reiškia ne tik būtinybę neatsilikti nuo inovatyviausių sprendimų bei besikeičiančių klientų poreikių, bet ir siūlyti rinkai tokius produktus, kurie leistų suvaldyti vis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<b>Draudimo industrija pasaulyje ir Lietuvoje išgyvena pokyčių laikotarpį. Tai reiškia ne tik būtinybę neatsilikti nuo inovatyviausių sprendimų bei besikeičiančių klientų poreikių, bet ir siūlyti rinkai tokius produktus, kurie leistų suvaldyti vis augančias rizikas. Simonas Lisauskas, AB „Lietuvos draudimas“ Verslo klientų departamento direktorius ir valdybos narys, pasakoja, kad vis daugiau šalies verslų supranta, kaip svarbu užkirsti kelią žalos pasekmėms, ir tam pasitelkia verslo civilinės atsakomybės draudimą.</b><br />„Draudimas yra kaip parašiutas – kai jo prireikia, geriau jį turėti. Kartais net nenutuokiame, kas mūsų verslo aplinkoje gali nutikti partneriams, klientams ar tiekėjams“,  –  akcentuoja S. Lisauskas.<br />Anot jo, Lietuvoje verslo ir privačių klientų elgsena yra gana panaši: šalies gyventojai į verslo atstovai pirmiausia draudžiasi privalomaisiais draudimo produktais. Antroje vietoje pagal populiarumą yra Kasko automobilių draudimas. Visgi, auga ir verslo turto bei civilinės atsakomybės draudimo apimtys. <br />„Skaičiuojant pagal 2023-2022 metų tendencijas, šių produktų augimo tempas įmokomis sudarė apie 20 proc. Todėl galima sakyti, kad vis daugiau verslų mokosi įsivertinti rizikas ir supranta tokio draudimo svarbą ir naudą“, – sako S. Lisauskas. <br />Supaprastintai jis paaiškina, kad verslo civilinės atsakomybės draudimą galima palyginti su transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu; t. y., jis gali padėti atlyginti tretiesiems asmenims, gamtai ar kitų žmonių turtui padaromus nuostolius. <br />Kaip keičiasi draudimo produktų skvarba Lietuvoje, kodėl auga Verslo civilinės atsakomybės draudimo poreikis, kokiais atvejais verslas gali patirti didžiausią turtinę ar reputacinę žalą, kaip identifikuoti savo verslo rizikas, ką daryti sulaukus pretenzijos  –  daugiau apie tai klausykite „Verslo tribūnoje”.]]></itunes:summary><itunes:duration>2268</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lietuva palanki vieta verslui, bet galime daugiau</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lietuva-palanki-vieta-verslui-bet-galime-daugiau--60577997</link><description><![CDATA[Lietuva yra konkurencinga ir gana patraukli vieta aukštą pridėtinę vertę kuriančiam verslui, teigia Laura Galdikienė, finansinių sprendimų platformos „ConnectPay“ vyriausioji ekonomistė. „Verslo žinių“ tinklalaidėje „Verslo tribūna“ ji apžvelgia, kas leidžia taip teigti, kokie yra Lietuvos privalumai ir kur, palyginti su kitomis šalimis, dar galime pasistiebti.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60577997</guid><pubDate>Tue, 02 Jul 2024 13:46:31 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60577997/vz_51_audio.mp3" length="76726258" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuva yra konkurencinga ir gana patraukli vieta aukštą pridėtinę vertę kuriančiam verslui, teigia Laura Galdikienė, finansinių sprendimų platformos „ConnectPay“ vyriausioji ekonomistė. „Verslo žinių“ tinklalaidėje „Verslo tribūna“ ji apžvelgia, kas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuva yra konkurencinga ir gana patraukli vieta aukštą pridėtinę vertę kuriančiam verslui, teigia Laura Galdikienė, finansinių sprendimų platformos „ConnectPay“ vyriausioji ekonomistė. „Verslo žinių“ tinklalaidėje „Verslo tribūna“ ji apžvelgia, kas leidžia taip teigti, kokie yra Lietuvos privalumai ir kur, palyginti su kitomis šalimis, dar galime pasistiebti.]]></itunes:summary><itunes:duration>2396</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šeimos verslo valdymas ir jo perdavimas kitai kartai: emocijos neišvengiamos, bet dramą galima švelninti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/seimos-verslo-valdymas-ir-jo-perdavimas-kitai-kartai-emocijos-neisvengiamos-bet-drama-galima-svelninti--60412178</link><description><![CDATA[Kiekvienas gerasis pavyzdys ir padarytos klaidos prisideda prie verslo perdavimo kitai kartai tradicijų Lietuvoje formavimo. Kokius svarbiausius etapus reikia pereiti perduodant verslą įpėdiniams, kas šiame procese yra sudėtingiausia ir ką galima būtų daryti kitaip?<br /> Asmenine šeimos verslo perėmimo patirtimi dalinasi UAB „Litamilk“ generalinė direktorė ir akcininkė Kotryna Uleckaitė. Kotryną kalbina advokatų kontoros „Glimstedt“ vadovaujančioji partnerė, advokatė dr. Laura Augytė-Kamarauskienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60412178</guid><pubDate>Mon, 17 Jun 2024 14:30:52 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60412178/glimstedt_audio.mp3" length="17059466" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Kiekvienas gerasis pavyzdys ir padarytos klaidos prisideda prie verslo perdavimo kitai kartai tradicijų Lietuvoje formavimo. Kokius svarbiausius etapus reikia pereiti perduodant verslą įpėdiniams, kas šiame procese yra sudėtingiausia ir ką galima būtų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kiekvienas gerasis pavyzdys ir padarytos klaidos prisideda prie verslo perdavimo kitai kartai tradicijų Lietuvoje formavimo. Kokius svarbiausius etapus reikia pereiti perduodant verslą įpėdiniams, kas šiame procese yra sudėtingiausia ir ką galima būtų daryti kitaip?<br /> Asmenine šeimos verslo perėmimo patirtimi dalinasi UAB „Litamilk“ generalinė direktorė ir akcininkė Kotryna Uleckaitė. Kotryną kalbina advokatų kontoros „Glimstedt“ vadovaujančioji partnerė, advokatė dr. Laura Augytė-Kamarauskienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1067</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Savininkas traukiasi nuo verslo valdymo: kaip pasirinkti tinkamą vadovą iš pirmo karto</title><link>https://www.spreaker.com/episode/savininkas-traukiasi-nuo-verslo-valdymo-kaip-pasirinkti-tinkama-vadova-is-pirmo-karto--60411905</link><description><![CDATA[<b>Verslo savininkui ir įkūrėjui priėmus sprendimą atsitraukti nuo tiesioginio vadovavimo dešimtmečius kurtam ir puoselėtam verslui, tenka spręsti sudėtingą rebusą: į kieno rankas perduoti bendrovės vairą? Gintautas Mažeika, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantysis partneris, kuriam ne kartą teko patarinėti vadovo poziciją apsisprendusiems užleisti įmonių savininkams, pasakoja, kas svarbiausia, tokią reikšmingą transformaciją išgyvenančiam verslui.</b>  <br />Savininko atsitraukimas – didžiulis iššūkis ir jam pačiam, ir visai įmonei, todėl nenuostabu, kad perleisti vadovavimą ne visada pavyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Transformacijos sėkmė ir rezultatai priklauso ne vien nuo savininko ryžto ar atliktų namų darbų, bet ir nuo pasirinkto naujojo vadovo.  <br />G. Mažeika konstatuoja, kad gana dažnai pirmasis pasirinkimas, kas pakeis savininką vadovo pareigose, nebūna sėkmingas. Didžiausia klaida, anot jo – paprasta: pasirenkamas netinkamas kandidatas, nors įsigilinus į situaciją iškart galima nuspėti, kad šio vadovo sėkmės rodiklis bus minimalus.  <br />„Svarbiausias klausimas čia – kodėl pasirenkama netinkamai? Įmonių savininkams verslo valdymo perdavimo procesas paprastai nėra smagus. Pirmoji klaida, kurią jie daro – apsiriboja ratą kandidatų, iš kurių renkasi sau pamainą. Jie nori tokio vadovo, kurį patys žino ir pažįsta, su kuriuo lengva bendrauti, ir per mažai dėmesio skiria to žmogaus vadybinėms kompetencijoms, gebėjimams, patirčiai, asmeninėms savybėms“, – esminę klaidą įvardija G. Mažeika.  <br />Ar tikrai surasti tinkamą pamainą  – misija neįmanoma? Kaip renkantis naują vadovą pataikyti iš pirmojo šūvio? Kokiais kriterijais reikėtų vadovautis, ieškant sau pamainos, ir kokius įsitikinimus verčiau paminti? Daugiau G. Mažeikos įžvalgų klausykite „Efektyvios vadybos DNR“ rubrikoje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60411905</guid><pubDate>Mon, 17 Jun 2024 14:14:55 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60411905/mazeikia_cut.mp3" length="54121996" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Verslo savininkui ir įkūrėjui priėmus sprendimą atsitraukti nuo tiesioginio vadovavimo dešimtmečius kurtam ir puoselėtam verslui, tenka spręsti sudėtingą rebusą: į kieno rankas perduoti bendrovės vairą? Gintautas Mažeika, verslo valdymo paslaugų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<b>Verslo savininkui ir įkūrėjui priėmus sprendimą atsitraukti nuo tiesioginio vadovavimo dešimtmečius kurtam ir puoselėtam verslui, tenka spręsti sudėtingą rebusą: į kieno rankas perduoti bendrovės vairą? Gintautas Mažeika, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantysis partneris, kuriam ne kartą teko patarinėti vadovo poziciją apsisprendusiems užleisti įmonių savininkams, pasakoja, kas svarbiausia, tokią reikšmingą transformaciją išgyvenančiam verslui.</b>  <br />Savininko atsitraukimas – didžiulis iššūkis ir jam pačiam, ir visai įmonei, todėl nenuostabu, kad perleisti vadovavimą ne visada pavyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Transformacijos sėkmė ir rezultatai priklauso ne vien nuo savininko ryžto ar atliktų namų darbų, bet ir nuo pasirinkto naujojo vadovo.  <br />G. Mažeika konstatuoja, kad gana dažnai pirmasis pasirinkimas, kas pakeis savininką vadovo pareigose, nebūna sėkmingas. Didžiausia klaida, anot jo – paprasta: pasirenkamas netinkamas kandidatas, nors įsigilinus į situaciją iškart galima nuspėti, kad šio vadovo sėkmės rodiklis bus minimalus.  <br />„Svarbiausias klausimas čia – kodėl pasirenkama netinkamai? Įmonių savininkams verslo valdymo perdavimo procesas paprastai nėra smagus. Pirmoji klaida, kurią jie daro – apsiriboja ratą kandidatų, iš kurių renkasi sau pamainą. Jie nori tokio vadovo, kurį patys žino ir pažįsta, su kuriuo lengva bendrauti, ir per mažai dėmesio skiria to žmogaus vadybinėms kompetencijoms, gebėjimams, patirčiai, asmeninėms savybėms“, – esminę klaidą įvardija G. Mažeika.  <br />Ar tikrai surasti tinkamą pamainą  – misija neįmanoma? Kaip renkantis naują vadovą pataikyti iš pirmojo šūvio? Kokiais kriterijais reikėtų vadovautis, ieškant sau pamainos, ir kokius įsitikinimus verčiau paminti? Daugiau G. Mažeikos įžvalgų klausykite „Efektyvios vadybos DNR“ rubrikoje.]]></itunes:summary><itunes:duration>3383</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tvariosios Klaipėdos uosto iniciatyvos: nuo aplinkosaugos sistemos iki žaliojo vandenilio</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tvariosios-klaipedos-uosto-iniciatyvos-nuo-aplinkosaugos-sistemos-iki-zaliojo-vandenilio--60157152</link><description><![CDATA[Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, kuriam Europos jūrų uostų organizacija (ESPO) neseniai suteikė aplinkosaugos vadybos sistemos (PERS) sertifikatą už tvarumo puoselėjimą ir iniciatyvas, o kartu ir įpareigojimą dar didesnėms pastangoms, šiuo metu įgyvendina dar vieną projektą. Pasiryžęs sumažinti transporto išmetamo anglies dvideginio kiekius mieste, uostas jau 2025 m. pabaigoje – 2026 m. pradžioje taps pirmąja organizacija Lietuvoje, gaminsiančia žaliąjį vandenilį.  <br />Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, sako, kad ir sertifikatas, ir noras tapti pirmuoju žaliojo vandenilio gamintoju Lietuvoje, rodo uosto ryžtą aplinkosaugos klausimus visada laikyti prioritetu.  <br />„Užuot susikoncentravusi į pavienius aplinkosaugos klausimus Uosto direkcija 2020 m. ėmėsi iniciatyvos sukurti Žaliojo uosto koncepciją – dokumentą, kuris apimtų visą uosto žaliąją veiklą. Vienas iš tikslų buvo gauti PERS sertifikatą, kuris veikia kaip uosto aplinkosaugos peržiūros sistema, apimanti aplinkosaugos valdymą, išorės poveikį ir pačią aplinkosaugos būklę. Svarbiausia, ši sistema verčia nusistatyti tam tikrus esamus rodiklius ir visą laiką turėti rodiklių gerėjimo tendenciją“, – sertifikato reikšmingumą nusako A. Latakas.  <br />Kitas užmojis – tapti žaliojo vandenilio gamintoja, anot A. Latako, gimė iš noro neatsilikti nuo didžiųjų modernių pasaulio jūrų uostų.   Perėjimas prie tvaresnės energijos yra viena pagrindinių temų, kuria šiuo metu gyvena jūrų uostai. Vis garsiau kalbama apie tai, kad uostai nebėra vien tik krovos zonos, jie vis daugiau dėmesio skiria energijos transformacijai.   Norėdama būti tendencijų priešakyje, direkcija ieškojo būdų, kaip įdiegti naujų degalų rūšių.  <br />„Nusprendėme pabandyti padirbėti su vandeniliu. Pasimodeliavome, kaip tai galėtų atrodyti, kur galėtume gauti finansavimą, nes vandenilio gavyba yra brangi. Tuomet kreipėmės finansinės paramos į Europos Sąjungą ir ją gavome. Vadinasi, kelio atgal nebėra“, – juokiasi direktorius.   Su kokiais iššūkiais susiduria Uosto direkcija, pirmoji šalyje nusprendusi gaminti žaliąjį vandenilį? Kiek žaliojo kuro ketinama gaminti ir kam jis bus skirtas? Ką šiame procese Klaipėdos uostui jau pavyko nuveikti? Kaip apskritai transformuojasi jūrų uostai? Klausykite „Verslo tribūnoje“.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60157152</guid><pubDate>Fri, 24 May 2024 04:23:48 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60157152/vz_48_audio.mp3" length="87456201" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, kuriam Europos jūrų uostų organizacija (ESPO) neseniai suteikė aplinkosaugos vadybos sistemos (PERS) sertifikatą už tvarumo puoselėjimą ir iniciatyvas, o kartu ir įpareigojimą dar didesnėms pastangoms, šiuo metu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, kuriam Europos jūrų uostų organizacija (ESPO) neseniai suteikė aplinkosaugos vadybos sistemos (PERS) sertifikatą už tvarumo puoselėjimą ir iniciatyvas, o kartu ir įpareigojimą dar didesnėms pastangoms, šiuo metu įgyvendina dar vieną projektą. Pasiryžęs sumažinti transporto išmetamo anglies dvideginio kiekius mieste, uostas jau 2025 m. pabaigoje – 2026 m. pradžioje taps pirmąja organizacija Lietuvoje, gaminsiančia žaliąjį vandenilį.  <br />Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, sako, kad ir sertifikatas, ir noras tapti pirmuoju žaliojo vandenilio gamintoju Lietuvoje, rodo uosto ryžtą aplinkosaugos klausimus visada laikyti prioritetu.  <br />„Užuot susikoncentravusi į pavienius aplinkosaugos klausimus Uosto direkcija 2020 m. ėmėsi iniciatyvos sukurti Žaliojo uosto koncepciją – dokumentą, kuris apimtų visą uosto žaliąją veiklą. Vienas iš tikslų buvo gauti PERS sertifikatą, kuris veikia kaip uosto aplinkosaugos peržiūros sistema, apimanti aplinkosaugos valdymą, išorės poveikį ir pačią aplinkosaugos būklę. Svarbiausia, ši sistema verčia nusistatyti tam tikrus esamus rodiklius ir visą laiką turėti rodiklių gerėjimo tendenciją“, – sertifikato reikšmingumą nusako A. Latakas.  <br />Kitas užmojis – tapti žaliojo vandenilio gamintoja, anot A. Latako, gimė iš noro neatsilikti nuo didžiųjų modernių pasaulio jūrų uostų.   Perėjimas prie tvaresnės energijos yra viena pagrindinių temų, kuria šiuo metu gyvena jūrų uostai. Vis garsiau kalbama apie tai, kad uostai nebėra vien tik krovos zonos, jie vis daugiau dėmesio skiria energijos transformacijai.   Norėdama būti tendencijų priešakyje, direkcija ieškojo būdų, kaip įdiegti naujų degalų rūšių.  <br />„Nusprendėme pabandyti padirbėti su vandeniliu. Pasimodeliavome, kaip tai galėtų atrodyti, kur galėtume gauti finansavimą, nes vandenilio gavyba yra brangi. Tuomet kreipėmės finansinės paramos į Europos Sąjungą ir ją gavome. Vadinasi, kelio atgal nebėra“, – juokiasi direktorius.   Su kokiais iššūkiais susiduria Uosto direkcija, pirmoji šalyje nusprendusi gaminti žaliąjį vandenilį? Kiek žaliojo kuro ketinama gaminti ir kam jis bus skirtas? Ką šiame procese Klaipėdos uostui jau pavyko nuveikti? Kaip apskritai transformuojasi jūrų uostai? Klausykite „Verslo tribūnoje“.]]></itunes:summary><itunes:duration>2731</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas susitelkti ir burtis po Vyčio vėliava, ragina atsargos pulkininkai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-susitelkti-ir-burtis-po-vycio-veliava-ragina-atsargos-pulkininkai--60096792</link><description><![CDATA[Ilgą laiką finansavimas Lietuvos gynybai buvo stipriai per mažas, tad dabar reikia ne tik žengti į priekį, bet ir užkamšyti senas skyles, sutaria atsargos pulkininkai Vaidotas Malinionis ir Saulius Guzevičius. „Verslo tribūnos“ pokalbis su V.Malinioniu ir S.Guzevičiumi apie tai, ką Lietuva, turėdama didesnį gynybos finansavimą, gali pasiekti, ką 4 procentai BVP gynybai reikštų mūsų kariniams pajėgumams, o kartu ir šalies saugumui.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60096792</guid><pubDate>Mon, 20 May 2024 13:15:40 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60096792/vt_4procentai_malinionis_guzevicius.mp3" length="78604539" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Ilgą laiką finansavimas Lietuvos gynybai buvo stipriai per mažas, tad dabar reikia ne tik žengti į priekį, bet ir užkamšyti senas skyles, sutaria atsargos pulkininkai Vaidotas Malinionis ir Saulius Guzevičius. „Verslo tribūnos“ pokalbis su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ilgą laiką finansavimas Lietuvos gynybai buvo stipriai per mažas, tad dabar reikia ne tik žengti į priekį, bet ir užkamšyti senas skyles, sutaria atsargos pulkininkai Vaidotas Malinionis ir Saulius Guzevičius. „Verslo tribūnos“ pokalbis su V.Malinioniu ir S.Guzevičiumi apie tai, ką Lietuva, turėdama didesnį gynybos finansavimą, gali pasiekti, ką 4 procentai BVP gynybai reikštų mūsų kariniams pajėgumams, o kartu ir šalies saugumui.]]></itunes:summary><itunes:duration>1966</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Savininko atsitraukimas: kaip atsitraukti nuo valdymo išliekant versle</title><link>https://www.spreaker.com/episode/savininko-atsitraukimas-kaip-atsitraukti-nuo-valdymo-isliekant-versle--60072795</link><description><![CDATA[Lietuvos verslo pasaulyje stebima tendencija: vis daugiau nuo nulio įmones užauginusių jų įkūrėjų ir savininkų priima sprendimą trauktis nuo verslo valdymo. Tokio sprendimo priežastys yra įvairios : garbus amžius, susikaupęs nuovargis ir šlubuojanti sveikata, labai greitai besikeičianti verslo aplinka, paskui kurią nebespėji, nauji gyvenimo prioritetai. <br />„Verslo įkūrėjo atsitraukimas nuo valdymo yra labai didelis ir sudėtingas pokytis ne tik savininkui, bet ir visai įmonei. Tačiau kaip tai bebūtų sunku ir sudėtinga, tai neišvengiamai kažkada turės įvykti kiekvienoje įmonėje. Kad toks pokytis būtų sėkmingas, būtina labai atsakingai pasirengti“, - sako Gintautas Mažeika, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantis partneris.<br />Kodėl savininkui dažnu atveju labai sunku priimti sprendimą trauktis ir perleisti verslo valdymą naujam vadovui? Kaip turėtų vykti pasiruošimas atsitraukimui ir kas šiame procese gali pagelbėti? Kokios dažniausiai pasitaiko klaidos ir kaip jų išvengti? Daugiau G. Mažeikos įžvalgų klausykite „Efektyvios vadybos DNR“ rubrikoje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60072795</guid><pubDate>Fri, 17 May 2024 15:33:31 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60072795/vt_audio_mazeikia_ir_partneriai2.mp3" length="37876759" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos verslo pasaulyje stebima tendencija: vis daugiau nuo nulio įmones užauginusių jų įkūrėjų ir savininkų priima sprendimą trauktis nuo verslo valdymo. Tokio sprendimo priežastys yra įvairios : garbus amžius, susikaupęs nuovargis ir šlubuojanti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos verslo pasaulyje stebima tendencija: vis daugiau nuo nulio įmones užauginusių jų įkūrėjų ir savininkų priima sprendimą trauktis nuo verslo valdymo. Tokio sprendimo priežastys yra įvairios : garbus amžius, susikaupęs nuovargis ir šlubuojanti sveikata, labai greitai besikeičianti verslo aplinka, paskui kurią nebespėji, nauji gyvenimo prioritetai. <br />„Verslo įkūrėjo atsitraukimas nuo valdymo yra labai didelis ir sudėtingas pokytis ne tik savininkui, bet ir visai įmonei. Tačiau kaip tai bebūtų sunku ir sudėtinga, tai neišvengiamai kažkada turės įvykti kiekvienoje įmonėje. Kad toks pokytis būtų sėkmingas, būtina labai atsakingai pasirengti“, - sako Gintautas Mažeika, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantis partneris.<br />Kodėl savininkui dažnu atveju labai sunku priimti sprendimą trauktis ir perleisti verslo valdymą naujam vadovui? Kaip turėtų vykti pasiruošimas atsitraukimui ir kas šiame procese gali pagelbėti? Kokios dažniausiai pasitaiko klaidos ir kaip jų išvengti? Daugiau G. Mažeikos įžvalgų klausykite „Efektyvios vadybos DNR“ rubrikoje.]]></itunes:summary><itunes:duration>2368</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Profitus“ įsitvirtina užsienio rinkose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/profitus-isitvirtina-uzsienio-rinkose--60055057</link><description><![CDATA[Didžiausia Lietuvos sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ veiklą plečia užsienio rinkose. Įsitvirtinę Latvioje, vis daugiau projektų investicijoms siūlo Estijoje, rudenį planuojamas spurtas Ispanijoje.<br /><br />Koks investuotojas svetur, kaip pažinti ir pasitikėti NT vystytojais mažiau pažįstamoje erdvėje – apie galimybes investuoti ir pažinti kaimynus „Verslo tribūnos“ pokalbis su SPF „Profitus“ verslo plėtros vadove Lina Maskoliūne. ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60055057</guid><pubDate>Thu, 16 May 2024 08:02:09 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60055057/vt_profitus_0509.mp3" length="70048359" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Didžiausia Lietuvos sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ veiklą plečia užsienio rinkose. Įsitvirtinę Latvioje, vis daugiau projektų investicijoms siūlo Estijoje, rudenį planuojamas spurtas Ispanijoje.

Koks investuotojas svetur, kaip pažinti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Didžiausia Lietuvos sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ veiklą plečia užsienio rinkose. Įsitvirtinę Latvioje, vis daugiau projektų investicijoms siūlo Estijoje, rudenį planuojamas spurtas Ispanijoje.<br /><br />Koks investuotojas svetur, kaip pažinti ir pasitikėti NT vystytojais mažiau pažįstamoje erdvėje – apie galimybes investuoti ir pažinti kaimynus „Verslo tribūnos“ pokalbis su SPF „Profitus“ verslo plėtros vadove Lina Maskoliūne. ]]></itunes:summary><itunes:duration>1752</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dovilė Burgienė: Drįsčiau spėti, kad iki Joninių išsikristalizuos politikų lyderystė dėl 4% gynybai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dovile-burgiene-drisciau-speti-kad-iki-joniniu-issikristalizuos-politiku-lyderyste-del-4-gynybai--60012898</link><description><![CDATA[Tikslas turi būti vienas – skirti prioritetą gynybai, o prioritetas ir reiškia didesnį finansavimą, „Verslo tribūnai“ sako Dovilė Burgienė, iniciatyvos „4 procentai“ valdybos narė, advokatų kontoros WALLESS vadovaujančioji partnerė. <br />Ji tikisi, kad iki Joninių politikų lyderystė taps aiškesne ir bus imtasi konkretesnių veiksmų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60012898</guid><pubDate>Mon, 13 May 2024 22:52:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60012898/vt_4proc_burgiene.mp3" length="44544000" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Tikslas turi būti vienas – skirti prioritetą gynybai, o prioritetas ir reiškia didesnį finansavimą, „Verslo tribūnai“ sako Dovilė Burgienė, iniciatyvos „4 procentai“ valdybos narė, advokatų kontoros WALLESS vadovaujančioji partnerė. 
Ji tikisi, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tikslas turi būti vienas – skirti prioritetą gynybai, o prioritetas ir reiškia didesnį finansavimą, „Verslo tribūnai“ sako Dovilė Burgienė, iniciatyvos „4 procentai“ valdybos narė, advokatų kontoros WALLESS vadovaujančioji partnerė. <br />Ji tikisi, kad iki Joninių politikų lyderystė taps aiškesne ir bus imtasi konkretesnių veiksmų.]]></itunes:summary><itunes:duration>1114</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>CITUS pardavimų vadovė: „Dabar atėjo laikas Žirmūnams“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/citus-pardavimu-vadove-dabar-atejo-laikas-zirmunams--59995177</link><description><![CDATA[Viskas prasidėjo nuo Vilniaus centrinės dalies, dabar atėjo laikas Žirmūnams ir Žirmūnų pokytis bus ne kaip miegamojo rajono: rajonas keis veidą ir taps gyvu bei aktyviu sostinės centro tęsiniu, pasakoja CITUS pardavimų vadovė Andželika Keršytė.  <br />Dėl vykstančių pokyčių nekilnojamojo turto kaina čia per septynerius metus kils iki 40%, prognozuoja CITUS pardavimų vadovė.  <br />„Žirmūnai labai smarkiai keisis ir taps labai patraukliu, įvairiapusišku rajonu“, – neabejoja A. Keršytė.   „Kaip Niujorke by CITUS“ – nedidelis projektas aktyviems miestiečiams, lengvai pasiekiamas, tačiau nutolęs nuo pagrindinės arterijos, su komfortišku laisvalaikio praleidimu, – apie naują projektą kalba A.Keršytė. Klausykite plačiau „Verslo tribūnoje“.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59995177</guid><pubDate>Sun, 12 May 2024 23:40:59 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59995177/vz_47_audio.mp3" length="57858718" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Viskas prasidėjo nuo Vilniaus centrinės dalies, dabar atėjo laikas Žirmūnams ir Žirmūnų pokytis bus ne kaip miegamojo rajono: rajonas keis veidą ir taps gyvu bei aktyviu sostinės centro tęsiniu, pasakoja CITUS pardavimų vadovė Andželika Keršytė.  
Dėl...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Viskas prasidėjo nuo Vilniaus centrinės dalies, dabar atėjo laikas Žirmūnams ir Žirmūnų pokytis bus ne kaip miegamojo rajono: rajonas keis veidą ir taps gyvu bei aktyviu sostinės centro tęsiniu, pasakoja CITUS pardavimų vadovė Andželika Keršytė.  <br />Dėl vykstančių pokyčių nekilnojamojo turto kaina čia per septynerius metus kils iki 40%, prognozuoja CITUS pardavimų vadovė.  <br />„Žirmūnai labai smarkiai keisis ir taps labai patraukliu, įvairiapusišku rajonu“, – neabejoja A. Keršytė.   „Kaip Niujorke by CITUS“ – nedidelis projektas aktyviems miestiečiams, lengvai pasiekiamas, tačiau nutolęs nuo pagrindinės arterijos, su komfortišku laisvalaikio praleidimu, – apie naują projektą kalba A.Keršytė. Klausykite plačiau „Verslo tribūnoje“.]]></itunes:summary><itunes:duration>1805</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Parama gali dengti trečdalį biometanu varomo komercinio automobilio kainos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/parama-gali-dengti-trecdali-biometanu-varomo-komercinio-automobilio-kainos--59951466</link><description><![CDATA[„Verslo tribūnoje“ pokalbis apie tvaraus transporto sprendimus, kurie jau dabar gali dekarbonizuoti aplinką iki 90%. Viena realiausių galimybių – biometanas. <br /><br />Balandį įsigaliojusi paramos programa biometanu varomam sunkiajam transportui puiki proga logistikos įmonėms, tačiau rinkos reakcija vangoka, stebisi „Scania“ vadovas Darius Snieška.<br /><br />Dyzelinas pigus, biometano vartojimo skatinimo schemos nėra, o viešojo transporto konkursuose netaršus transportas suprantamas tik varomas elektra ar vandeniliu, biometano nepopuliarumo priežastis vardija Martynas Nagevičius.<br /><br /> „Netgi be paramos skaičiuodami kaštus matome, kad biometanu varomo automobilio kaštai arba vienodi, arba net mažesni nei dyzelinio“, – galimybes vardija D.Snieška. <br /><br />Be to, tai ir indėlis į Lietuvos žiedinę ekonomiką, primena M.Nagevičius: „Jeigu turi mėšlo, gali iš jo gaminti biometaną, arba išdrabstyti lauke, kur metanas išsiskirs ir skatins klimato kaitą“.<br />Klausykite „Verslo tribūnos“ diskusiją.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59951466</guid><pubDate>Thu, 09 May 2024 19:51:28 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59951466/vz_46_audio.mp3" length="89192408" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Verslo tribūnoje“ pokalbis apie tvaraus transporto sprendimus, kurie jau dabar gali dekarbonizuoti aplinką iki 90%. Viena realiausių galimybių – biometanas. 

Balandį įsigaliojusi paramos programa biometanu varomam sunkiajam transportui puiki proga...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Verslo tribūnoje“ pokalbis apie tvaraus transporto sprendimus, kurie jau dabar gali dekarbonizuoti aplinką iki 90%. Viena realiausių galimybių – biometanas. <br /><br />Balandį įsigaliojusi paramos programa biometanu varomam sunkiajam transportui puiki proga logistikos įmonėms, tačiau rinkos reakcija vangoka, stebisi „Scania“ vadovas Darius Snieška.<br /><br />Dyzelinas pigus, biometano vartojimo skatinimo schemos nėra, o viešojo transporto konkursuose netaršus transportas suprantamas tik varomas elektra ar vandeniliu, biometano nepopuliarumo priežastis vardija Martynas Nagevičius.<br /><br /> „Netgi be paramos skaičiuodami kaštus matome, kad biometanu varomo automobilio kaštai arba vienodi, arba net mažesni nei dyzelinio“, – galimybes vardija D.Snieška. <br /><br />Be to, tai ir indėlis į Lietuvos žiedinę ekonomiką, primena M.Nagevičius: „Jeigu turi mėšlo, gali iš jo gaminti biometaną, arba išdrabstyti lauke, kur metanas išsiskirs ir skatins klimato kaitą“.<br />Klausykite „Verslo tribūnos“ diskusiją.]]></itunes:summary><itunes:duration>2785</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vertės pasiūlymas: kaip rasti balansą tarp pageidavimų ir galimybių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vertes-pasiulymas-kaip-rasti-balansa-tarp-pageidavimu-ir-galimybiu--59932291</link><description><![CDATA[<b>Darbuotojams teikiamų naudų strategija, atrodo paprasta: paklauskite žmonių, ko jie nori ir pasistenkite jiems tai suteikti“. Vis dėl to, itin konkurencingoje šių dienų talentų paieškos realybėje išgryninti darbuotojus masinantį ir konkurentus nokautuojantį darbdavio vertės pasiūlymą nėra taip paprasta.</b><br />Zuzana Matonienė, „Yara“ verslo centro vadovė, sutinka, kad pritraukti geriausius darbuotojus nori kiekvienas verslas. „Pavyzdžiui, po karantino darbuotojams buvo patrauklus darbdavių sprendimas leisti dirbti iš užsienio, tą garsiai aptarinėjo žiniasklaida ir patys darbuotojai. Mes patys irgi stengėmės atsirinkti, ką žadame savo specialistams. Visgi, galiausiai supratome, kad „Yara International“ kaip darbdavys negali pasiūlyti sumos to, ką kiti siūlo po truputį. Tai buvo ženklas, kad vadovai privalo susėsti ir nuspręsti, koks mūsų kaip darbdavio vertės pasiūlymas būtų tinkamiausias esamiems ir naujai prisijungiantiems specialistams“, - pasakoja vadovė.<br />Anot Z. Matonienės, tiesa, kad darbuotojai patys geriausiai žino, ko jie nori. Todėl darbdavio ir darbuotojo dialogas yra vienas svarbiausių žingsnių, kuriant vertės pasiūlymą.<br />„Jau trejus metus kas mėnesį organizuojame anonimines darbuotojų apklausas, į kurias noriai įsitraukia 80-90 proc. darbuotojų. Remdamiesi šių apklausų rezultatais, galime daryti išvadas – kuo žmonės, džiaugiasi, kas jiems nepatinka, ko trūksta.<br />Taip pat, norėdami išsigryninti, ką darbuotojai vertina labiausiai, ir ko jiems visiškai nereikia, atlikome atskirą tyrimą apie naudas“, - pasakoja pašnekovė. Taip gimė idėja įsidiegti platformą, kurioje darbuotojai gali patys išsirinkti, kokias papildomas naudas gauna.<br />Kaip tokia platforma veikia? Kaip įtraukti darbuotojus į darbdavio vertės pasiūlymo ir papildomų naudų išgryninimo procesą, bet nepaversti jo pageidavimų koncertu? Kaip įsivertinti, kad sukurta sistema veikia? Klausykite „Verslo tribūnoje“.    ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59932291</guid><pubDate>Thu, 09 May 2024 19:50:47 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59932291/00vz_44_audio.mp3" length="75303150" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Darbuotojams teikiamų naudų strategija, atrodo paprasta: paklauskite žmonių, ko jie nori ir pasistenkite jiems tai suteikti“. Vis dėl to, itin konkurencingoje šių dienų talentų paieškos realybėje išgryninti darbuotojus masinantį ir konkurentus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<b>Darbuotojams teikiamų naudų strategija, atrodo paprasta: paklauskite žmonių, ko jie nori ir pasistenkite jiems tai suteikti“. Vis dėl to, itin konkurencingoje šių dienų talentų paieškos realybėje išgryninti darbuotojus masinantį ir konkurentus nokautuojantį darbdavio vertės pasiūlymą nėra taip paprasta.</b><br />Zuzana Matonienė, „Yara“ verslo centro vadovė, sutinka, kad pritraukti geriausius darbuotojus nori kiekvienas verslas. „Pavyzdžiui, po karantino darbuotojams buvo patrauklus darbdavių sprendimas leisti dirbti iš užsienio, tą garsiai aptarinėjo žiniasklaida ir patys darbuotojai. Mes patys irgi stengėmės atsirinkti, ką žadame savo specialistams. Visgi, galiausiai supratome, kad „Yara International“ kaip darbdavys negali pasiūlyti sumos to, ką kiti siūlo po truputį. Tai buvo ženklas, kad vadovai privalo susėsti ir nuspręsti, koks mūsų kaip darbdavio vertės pasiūlymas būtų tinkamiausias esamiems ir naujai prisijungiantiems specialistams“, - pasakoja vadovė.<br />Anot Z. Matonienės, tiesa, kad darbuotojai patys geriausiai žino, ko jie nori. Todėl darbdavio ir darbuotojo dialogas yra vienas svarbiausių žingsnių, kuriant vertės pasiūlymą.<br />„Jau trejus metus kas mėnesį organizuojame anonimines darbuotojų apklausas, į kurias noriai įsitraukia 80-90 proc. darbuotojų. Remdamiesi šių apklausų rezultatais, galime daryti išvadas – kuo žmonės, džiaugiasi, kas jiems nepatinka, ko trūksta.<br />Taip pat, norėdami išsigryninti, ką darbuotojai vertina labiausiai, ir ko jiems visiškai nereikia, atlikome atskirą tyrimą apie naudas“, - pasakoja pašnekovė. Taip gimė idėja įsidiegti platformą, kurioje darbuotojai gali patys išsirinkti, kokias papildomas naudas gauna.<br />Kaip tokia platforma veikia? Kaip įtraukti darbuotojus į darbdavio vertės pasiūlymo ir papildomų naudų išgryninimo procesą, bet nepaversti jo pageidavimų koncertu? Kaip įsivertinti, kad sukurta sistema veikia? Klausykite „Verslo tribūnoje“.    ]]></itunes:summary><itunes:duration>2351</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>J.Ohman: Didelė problema su krašto gynyba Lietuvoje, kad tai visiškai atskira sfera</title><link>https://www.spreaker.com/episode/j-ohman-didele-problema-su-krasto-gynyba-lietuvoje-kad-tai-visiskai-atskira-sfera--59869974</link><description><![CDATA[Lietuviai yra unikalūs savo pasipriešinimo kovomis, su pasididžiavimu kalba Jonas Ohmanas, „Blue/Yellow“ bendraįkūrėjas ir valdybos pirmininkas bei VšĮ „4 procentai“ valdybos narys. Šalies verslo ir visuomenės įsitraukimas stebina ir žavi, politikai pasimetę, o kai kurie yra „tiesiog per smulkūs“, šypsosi pašnekovas.<br /><br />„Viena didelė problema su krašto gynyba Lietuvoje, kad tai kaip atskira sfera: „mes viską darom patys, viską žinom, jūs nesirūpinkit“, – apgailestauja „Blue Yellow“ vadovas.<br /><br />Apie karo Ukrainoje pamokas, būtiną finansavimą gynybai ir kaip jį vertingiausiai panaudoti, „Verslo tribūnos“ pokalbis su J.Ohmanu.<br />„Pavyzdžiui, bendra Baltijos šalių karo aviacija“, – savo pasiūlymą primena <a href="http://4procentai.lt/" target="_blank" rel="noreferrer noopener">4procentai.lt</a> iniciatyvos dalyvis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59869974</guid><pubDate>Mon, 06 May 2024 13:25:27 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59869974/vt_4procentai_johman_short.mp3" length="86885415" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuviai yra unikalūs savo pasipriešinimo kovomis, su pasididžiavimu kalba Jonas Ohmanas, „Blue/Yellow“ bendraįkūrėjas ir valdybos pirmininkas bei VšĮ „4 procentai“ valdybos narys. Šalies verslo ir visuomenės įsitraukimas stebina ir žavi, politikai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuviai yra unikalūs savo pasipriešinimo kovomis, su pasididžiavimu kalba Jonas Ohmanas, „Blue/Yellow“ bendraįkūrėjas ir valdybos pirmininkas bei VšĮ „4 procentai“ valdybos narys. Šalies verslo ir visuomenės įsitraukimas stebina ir žavi, politikai pasimetę, o kai kurie yra „tiesiog per smulkūs“, šypsosi pašnekovas.<br /><br />„Viena didelė problema su krašto gynyba Lietuvoje, kad tai kaip atskira sfera: „mes viską darom patys, viską žinom, jūs nesirūpinkit“, – apgailestauja „Blue Yellow“ vadovas.<br /><br />Apie karo Ukrainoje pamokas, būtiną finansavimą gynybai ir kaip jį vertingiausiai panaudoti, „Verslo tribūnos“ pokalbis su J.Ohmanu.<br />„Pavyzdžiui, bendra Baltijos šalių karo aviacija“, – savo pasiūlymą primena <a href="http://4procentai.lt/" target="_blank" rel="noreferrer noopener">4procentai.lt</a> iniciatyvos dalyvis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2172</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>G.Kaminskaitė Salters: „Jeigu neturėsim tikro finansavimo gynybai, tai liks užklasinės veiklos būreliu“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/g-kaminskaite-salters-jeigu-neturesim-tikro-finansavimo-gynybai-tai-liks-uzklasines-veiklos-bureliu--59695833</link><description><![CDATA[UAB „Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters neabejoja, kad būtina didinti finansavimą šalies gynybai ne mažiau kaip iki 4% ir tikina, kad verslas yra pasiryžęs prie to prisidėti mokesčiais. Anot jos, politikai negali ignoruoti nei verslo, nei gyventojų balso. Peticiją dėl 4% BVP skyrimo gynybai per rekordiškai trumpą laiką pasirašė daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, pirmadienį ji perduota Lietuvos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59695833</guid><pubDate>Mon, 29 Apr 2024 10:57:57 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59695833/vt_4procentai_telia_salters.mp3" length="53414543" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>UAB „Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters neabejoja, kad būtina didinti finansavimą šalies gynybai ne mažiau kaip iki 4% ir tikina, kad verslas yra pasiryžęs prie to prisidėti mokesčiais. Anot jos, politikai negali ignoruoti nei verslo,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[UAB „Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters neabejoja, kad būtina didinti finansavimą šalies gynybai ne mažiau kaip iki 4% ir tikina, kad verslas yra pasiryžęs prie to prisidėti mokesčiais. Anot jos, politikai negali ignoruoti nei verslo, nei gyventojų balso. Peticiją dėl 4% BVP skyrimo gynybai per rekordiškai trumpą laiką pasirašė daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, pirmadienį ji perduota Lietuvos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei.]]></itunes:summary><itunes:duration>1336</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Naujos kartos „Equinox Europe“ įranga per valandą leis išskirstyti 15 000 siuntų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/naujos-kartos-equinox-europe-iranga-per-valanda-leis-isskirstyti-15-000-siuntu--59635392</link><description><![CDATA[Pradėjus diegti sandėlių sprendimus viskas apsiribojo IT sistemomis, o sandėliai Lietuvoje 2000-aisiais ir dabar – kaip diena ir naktis, prisimena UAB „Equinox Europe“ direktorė Rasa Beskajevienė. 2017-aisiais buvę drąsūs sprendimai, šiandien yra standartas.  <br />Naujausias ir didžiausias iki šiol Baltijos šalyse „Equinox Europe“ projektas – naujas „Omniva“ terminalas Kauno LEZ.  <br />„Sprendimas, kurį diegiam, skirtas greitam siuntų išskirstymui. Tai bus visiškai naujos kartos įranga, kuri leis per valandą išskirstyti 15 000 siuntų, per parą – 300 000.“ – pasakoja R.Beskajevienė.<br />Apie automatizavimą, robotizavimą, sorterius, automatizuotas saugyklas ir kitus sprendimus sandėliams, kas juos ir kaip naudoja, „Verslo tribūnos“ pokalbis su UAB „Equinox Europe“ vadove R.Beskajeviene.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59635392</guid><pubDate>Wed, 24 Apr 2024 17:37:17 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59635392/vz_43_audio.mp3" length="68328931" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Pradėjus diegti sandėlių sprendimus viskas apsiribojo IT sistemomis, o sandėliai Lietuvoje 2000-aisiais ir dabar – kaip diena ir naktis, prisimena UAB „Equinox Europe“ direktorė Rasa Beskajevienė. 2017-aisiais buvę drąsūs sprendimai, šiandien yra...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pradėjus diegti sandėlių sprendimus viskas apsiribojo IT sistemomis, o sandėliai Lietuvoje 2000-aisiais ir dabar – kaip diena ir naktis, prisimena UAB „Equinox Europe“ direktorė Rasa Beskajevienė. 2017-aisiais buvę drąsūs sprendimai, šiandien yra standartas.  <br />Naujausias ir didžiausias iki šiol Baltijos šalyse „Equinox Europe“ projektas – naujas „Omniva“ terminalas Kauno LEZ.  <br />„Sprendimas, kurį diegiam, skirtas greitam siuntų išskirstymui. Tai bus visiškai naujos kartos įranga, kuri leis per valandą išskirstyti 15 000 siuntų, per parą – 300 000.“ – pasakoja R.Beskajevienė.<br />Apie automatizavimą, robotizavimą, sorterius, automatizuotas saugyklas ir kitus sprendimus sandėliams, kas juos ir kaip naudoja, „Verslo tribūnos“ pokalbis su UAB „Equinox Europe“ vadove R.Beskajeviene.]]></itunes:summary><itunes:duration>2130</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įmonių grupių valdymas Lietuvoje – stereotipai, klaidos ir patirtys</title><link>https://www.spreaker.com/episode/imoniu-grupiu-valdymas-lietuvoje-stereotipai-klaidos-ir-patirtys--59586084</link><description><![CDATA[<b>Verslų savininkai ir vadovai vis dažniau susiduria su iššūkiu, kaip efektyviai valdyti augančias įmonių grupes. Vytenis Kudinskas, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ partneris, sako, kad patirties ir žinių šioje srityje šalies verslui vis dar trūksta, tačiau pokyčiai teigiama kryptimi vyksta nuolat.</b><br />Pasak V. Kudinsko, teigti, jog Lietuvoje yra susiformavusi įmonių grupių valdymo kultūra būtų šiek tiek perdėta.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59586084</guid><pubDate>Mon, 22 Apr 2024 15:52:26 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59586084/vt_audio_mazeikia_ir_partneriai.mp3" length="34660145" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Verslų savininkai ir vadovai vis dažniau susiduria su iššūkiu, kaip efektyviai valdyti augančias įmonių grupes. Vytenis Kudinskas, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ partneris, sako, kad patirties ir žinių šioje srityje šalies...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<b>Verslų savininkai ir vadovai vis dažniau susiduria su iššūkiu, kaip efektyviai valdyti augančias įmonių grupes. Vytenis Kudinskas, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ partneris, sako, kad patirties ir žinių šioje srityje šalies verslui vis dar trūksta, tačiau pokyčiai teigiama kryptimi vyksta nuolat.</b><br />Pasak V. Kudinsko, teigti, jog Lietuvoje yra susiformavusi įmonių grupių valdymo kultūra būtų šiek tiek perdėta.]]></itunes:summary><itunes:duration>2167</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>V. Janulevičius: Nebūtinai visi pinigai Lietuvos gynybai turi eiti per biudžetą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/v-janulevicius-nebutinai-visi-pinigai-lietuvos-gynybai-turi-eiti-per-biudzeta--59585064</link><description><![CDATA[  Verslo iniciatyva skirti 4 procentus Lietuvos gynybai siūlo ir sprendimus bei galimybes tai padaryti.  „Tai yra „gyvi“ pinigai, apie 1,5 mlrd eurų, bet nebūtinai jie turi eiti per biudžetą“, – sako  Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas ir  VšĮ „4 procentai“ valdybos narys Vidmantas Janulevičius.    „Kai jau turėsime A – patvirtintus tuos 3 procentinius punktus – verslas savo iniciatyva siūlome prisidėti natūra, kuri mums kainuoja“, – galimybes aiškina V. Janulevičius.   „Mūsų noras yra prisidėti, bet ir kontroliuoti, žinoti, kur tie pinigai nueina, tokiu būdu mes prisiimam ir tam tikrą dalį atsakomybės“, – kalba LPK prezidentas.   Sustiprinta gynyba atpigintų ir Lietuvos skolinimąsi, o pasiruošusi visuomenė yra viena svarbiausių gynybos dalių, „Verslo tribūnoje“ sako V. Janulevičius. Klausykite pokalbį.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59585064</guid><pubDate>Mon, 22 Apr 2024 14:57:32 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59585064/vt_4procentai_janulevicius.mp3" length="104937755" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>  Verslo iniciatyva skirti 4 procentus Lietuvos gynybai siūlo ir sprendimus bei galimybes tai padaryti.  „Tai yra „gyvi“ pinigai, apie 1,5 mlrd eurų, bet nebūtinai jie turi eiti per biudžetą“, – sako  Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[  Verslo iniciatyva skirti 4 procentus Lietuvos gynybai siūlo ir sprendimus bei galimybes tai padaryti.  „Tai yra „gyvi“ pinigai, apie 1,5 mlrd eurų, bet nebūtinai jie turi eiti per biudžetą“, – sako  Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas ir  VšĮ „4 procentai“ valdybos narys Vidmantas Janulevičius.    „Kai jau turėsime A – patvirtintus tuos 3 procentinius punktus – verslas savo iniciatyva siūlome prisidėti natūra, kuri mums kainuoja“, – galimybes aiškina V. Janulevičius.   „Mūsų noras yra prisidėti, bet ir kontroliuoti, žinoti, kur tie pinigai nueina, tokiu būdu mes prisiimam ir tam tikrą dalį atsakomybės“, – kalba LPK prezidentas.   Sustiprinta gynyba atpigintų ir Lietuvos skolinimąsi, o pasiruošusi visuomenė yra viena svarbiausių gynybos dalių, „Verslo tribūnoje“ sako V. Janulevičius. Klausykite pokalbį.]]></itunes:summary><itunes:duration>2624</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Skaitmeninės piniginės: kaštų taupymas ir papildoma vertė klientams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/skaitmenines-pinigines-kastu-taupymas-ir-papildoma-verte-klientams--59577897</link><description><![CDATA[Skaitmenizavimo procesas jau įvykęs, plastikinių lojalumo kortelių nešiotis nebereikia, tačiau skaitmeninės piniginės suteikia galimybę kurti papildomą vertę ir įtraukti klientus, neabejoja ConnectPay vadovas Marius Galdikas.   „Pavyzdžiui, programėlėje galiu ne tik pirkti produktus, bet ir papildytoje realybėje pasižiūrėti kaip baldas atrodo“, – jau egzistuojančių sprendimų pavyzdžius pateikia M.Galdikas, – „Kiti didieji Europos prekybininkai suteikia galimybę susirinkti pirkinių krepšelį naudojant dirbtinį intelektą.“   Sėkmingiausiais pasaulyje pavyzdys – Starbucks, kurio programėlė visiškai personalizuota ir suteikia daug papildomos vertės klientams. Lietuvoje artimiausiu metu pamatysime proveržį alternatyvaus finansavimo platformose, žada ConnectPay vadovas. Mobili piniginė verslui yra ne tik galimybė integruoti papildomas paslaugas, bet ir neabejotinas kaštų taupymas. Klausykite plačiau.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59577897</guid><pubDate>Sun, 21 Apr 2024 23:43:13 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59577897/vz_37_audio.mp3" length="62699597" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Skaitmenizavimo procesas jau įvykęs, plastikinių lojalumo kortelių nešiotis nebereikia, tačiau skaitmeninės piniginės suteikia galimybę kurti papildomą vertę ir įtraukti klientus, neabejoja ConnectPay vadovas Marius Galdikas.   „Pavyzdžiui,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Skaitmenizavimo procesas jau įvykęs, plastikinių lojalumo kortelių nešiotis nebereikia, tačiau skaitmeninės piniginės suteikia galimybę kurti papildomą vertę ir įtraukti klientus, neabejoja ConnectPay vadovas Marius Galdikas.   „Pavyzdžiui, programėlėje galiu ne tik pirkti produktus, bet ir papildytoje realybėje pasižiūrėti kaip baldas atrodo“, – jau egzistuojančių sprendimų pavyzdžius pateikia M.Galdikas, – „Kiti didieji Europos prekybininkai suteikia galimybę susirinkti pirkinių krepšelį naudojant dirbtinį intelektą.“   Sėkmingiausiais pasaulyje pavyzdys – Starbucks, kurio programėlė visiškai personalizuota ir suteikia daug papildomos vertės klientams. Lietuvoje artimiausiu metu pamatysime proveržį alternatyvaus finansavimo platformose, žada ConnectPay vadovas. Mobili piniginė verslui yra ne tik galimybė integruoti papildomas paslaugas, bet ir neabejotinas kaštų taupymas. Klausykite plačiau.]]></itunes:summary><itunes:duration>1957</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Medicinos lizingas leidžia investuoti į sveikatą čia ir dabar</title><link>https://www.spreaker.com/episode/medicinos-lizingas-leidzia-investuoti-i-sveikata-cia-ir-dabar--59506456</link><description><![CDATA[Prieš kelis metus medicinos lizingas startavo nuo plastikos chirurgijos, tačiau didesnis žmonių rūpestis savo sveikata pasijuto po pandemijos, sako Inbank Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Rimeikis. <br />„Žmonės pradėjo investuoti į sveikatą ir tyrimus ar procedūras daryti prevenciškai, siekdami išvengti ligų“, – apie pasikeitusį požiūrį pasakoja V.Rimeikis. Medicinos lizingas gali finansuoti nuo odontologijos iki plastikos chirurgijos ar vitaminų terapijos, o standartizuota procedūra leidžia finansavimą gauti per kelias minutes.  Klausykitės „Verslo tribūnos“ pokalbio.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59506456</guid><pubDate>Wed, 17 Apr 2024 17:02:57 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59506456/vz_39_audio.mp3" length="57725992" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš kelis metus medicinos lizingas startavo nuo plastikos chirurgijos, tačiau didesnis žmonių rūpestis savo sveikata pasijuto po pandemijos, sako Inbank Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Rimeikis. 
„Žmonės pradėjo investuoti į sveikatą ir tyrimus ar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš kelis metus medicinos lizingas startavo nuo plastikos chirurgijos, tačiau didesnis žmonių rūpestis savo sveikata pasijuto po pandemijos, sako Inbank Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Rimeikis. <br />„Žmonės pradėjo investuoti į sveikatą ir tyrimus ar procedūras daryti prevenciškai, siekdami išvengti ligų“, – apie pasikeitusį požiūrį pasakoja V.Rimeikis. Medicinos lizingas gali finansuoti nuo odontologijos iki plastikos chirurgijos ar vitaminų terapijos, o standartizuota procedūra leidžia finansavimą gauti per kelias minutes.  Klausykitės „Verslo tribūnos“ pokalbio.]]></itunes:summary><itunes:duration>1802</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šiuolaikinės statybų bendrovės valdymas – kas svarbiausia</title><link>https://www.spreaker.com/episode/siuolaikines-statybu-bendroves-valdymas-kas-svarbiausia--59505938</link><description><![CDATA[Gerai pastatyti nebėra naujovė ar privalumas, tai standartas, o į priekį varo skaitmenizavimas,<br />technologijos, tvarumas ir konkurencija, sako generalinės rangos bendrovės „Gilesta“ vadovas Romas Paliulis. „Skaitmenizacija, kritinių vietų identifikavimas duomenų pagalba ir komanda, kurioje visi vienodai mato tą pačią stiklinę“, – šiuolaikiškai valdomos įmonės požymius vardija bendrovės R.Paliulis. Vadovo tikslas identifikuoti problemą ir išspręsti per minimaliai trumpą laiką – šiandien statybos įmonėje analizė atliekama nebe kartą į ketvirtį, o nuolat, pokyčius, pastebi bendrovės „Gilesta“ vadovas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59505938</guid><pubDate>Wed, 17 Apr 2024 16:46:19 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59505938/vz_42_audio.mp3" length="53226401" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Gerai pastatyti nebėra naujovė ar privalumas, tai standartas, o į priekį varo skaitmenizavimas,
technologijos, tvarumas ir konkurencija, sako generalinės rangos bendrovės „Gilesta“ vadovas Romas Paliulis. „Skaitmenizacija, kritinių vietų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gerai pastatyti nebėra naujovė ar privalumas, tai standartas, o į priekį varo skaitmenizavimas,<br />technologijos, tvarumas ir konkurencija, sako generalinės rangos bendrovės „Gilesta“ vadovas Romas Paliulis. „Skaitmenizacija, kritinių vietų identifikavimas duomenų pagalba ir komanda, kurioje visi vienodai mato tą pačią stiklinę“, – šiuolaikiškai valdomos įmonės požymius vardija bendrovės R.Paliulis. Vadovo tikslas identifikuoti problemą ir išspręsti per minimaliai trumpą laiką – šiandien statybos įmonėje analizė atliekama nebe kartą į ketvirtį, o nuolat, pokyčius, pastebi bendrovės „Gilesta“ vadovas.]]></itunes:summary><itunes:duration>1662</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Paslauga, be kurios el. verslo augimas gali tapti iššūkiu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/paslauga-be-kurios-el-verslo-augimas-gali-tapti-issukiu--59494452</link><description><![CDATA[Standartiniai logistikos centrai nebeatliepia visų klientų ar el. prekybininkų poreikių ir negarantuoja to, ką gali pasiūlyti „fulfillment“ arba visapusiško užsakymo išpildymo paslauga, sako „Venipak“ šios paslaugos vadovas Mantvydas Kaukėnas.<br />„Kai pardavimo srautai pradeda augti, prireikia patalpų, žmonių, įrangos, pakavimo medžiagų, kokybinių sprendimų ir pamatai, kad tai atskiras verslas, o tu nori tik parduoti prekes ir užsidirbti. Tada į pagalbą ateinam mes ir augančiam verslui pasiūlom sprendimą, kad viso šio galvos skausmo jie nebeturėtų.“ – apie galimybes pasakoja M. Kaukėnas. <br />„Mes pasirūpinam viskuo nuo to momento, kai prekė pasiekia mūsų sandėlį, taip visada aišku, kas atsakingas už galutinę produkto pristatymo kokybę.“ – „Verslo tribūnai“ pasakoja M. Kaukėnas.<br />Klausykitės plačiau.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59494452</guid><pubDate>Tue, 16 Apr 2024 20:41:34 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59494452/vz_41_audio_1.mp3" length="47750991" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Standartiniai logistikos centrai nebeatliepia visų klientų ar el. prekybininkų poreikių ir negarantuoja to, ką gali pasiūlyti „fulfillment“ arba visapusiško užsakymo išpildymo paslauga, sako „Venipak“ šios paslaugos vadovas Mantvydas Kaukėnas.
„Kai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Standartiniai logistikos centrai nebeatliepia visų klientų ar el. prekybininkų poreikių ir negarantuoja to, ką gali pasiūlyti „fulfillment“ arba visapusiško užsakymo išpildymo paslauga, sako „Venipak“ šios paslaugos vadovas Mantvydas Kaukėnas.<br />„Kai pardavimo srautai pradeda augti, prireikia patalpų, žmonių, įrangos, pakavimo medžiagų, kokybinių sprendimų ir pamatai, kad tai atskiras verslas, o tu nori tik parduoti prekes ir užsidirbti. Tada į pagalbą ateinam mes ir augančiam verslui pasiūlom sprendimą, kad viso šio galvos skausmo jie nebeturėtų.“ – apie galimybes pasakoja M. Kaukėnas. <br />„Mes pasirūpinam viskuo nuo to momento, kai prekė pasiekia mūsų sandėlį, taip visada aišku, kas atsakingas už galutinę produkto pristatymo kokybę.“ – „Verslo tribūnai“ pasakoja M. Kaukėnas.<br />Klausykitės plačiau.]]></itunes:summary><itunes:duration>1489</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lietuvos žemės ūkis: svarbu nepamesti kokybės pranašumo ir jaukintis technologijas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lietuvos-zemes-ukis-svarbu-nepamesti-kokybes-pranasumo-ir-jaukintis-technologijas--59478693</link><description><![CDATA[2023-ieji agroverslui ir toliau nestokojo iššūkių – ekspertai sako, kad jų netrūks ir artimiausiu metu. Vis tik laiku priimti sprendimai, pagrįsti ne tiek emocijomis, bet duomenimis bei įžvalgomis, leidžia ir sunkiais laikais  pasiekti neblogų rezultatų. Tam svarbu analizuoti rinkų duomenis, įsiklausyti į ekspertų įžvalgas ir į ateitį žiūrėti plačiau.   <br />„Lietuvos pranašumas visada buvo aukštesnės kokybės grūdai. Ir vis dar už aukštą kokybę yra mokama gera premija. Reikia apie tai galvoti ir investuoti, kad išlaikytume šį savo išskirtinumą. Kitu atveju čia mums yra didelė grėsmė, nes „išeisime“ į tiesioginę konkurenciją su lenkais, kitomis didelėmis rinkomis“, – sako skandinaviško kapitalo agroverslo bendrovės „Scandagra“ vadovas Marius Vasiliauskas.    <br />„Žiūrint į priekį, technologijos gali padėti taupyti: naudoti priemones – trąšas, augalų apsaugos priemones ir kitas – tikslingiau, ten kur tikrai reikia. Čia yra nemaži sutaupymai. Tam reikia investicijų į technologijas ir šiuo keliu tikrai bus žengiama“, – apie profesionalaus žemės ūkio valdymo svarbą sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.  <br />Klausykitės „Verslo tribūnos“ diskusijos apie žemės ūkio rinkos iššūkius ir ateities kryptis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59478693</guid><pubDate>Mon, 15 Apr 2024 22:37:19 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59478693/vz_40_audio.mp3" length="74173606" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>2023-ieji agroverslui ir toliau nestokojo iššūkių – ekspertai sako, kad jų netrūks ir artimiausiu metu. Vis tik laiku priimti sprendimai, pagrįsti ne tiek emocijomis, bet duomenimis bei įžvalgomis, leidžia ir sunkiais laikais  pasiekti neblogų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2023-ieji agroverslui ir toliau nestokojo iššūkių – ekspertai sako, kad jų netrūks ir artimiausiu metu. Vis tik laiku priimti sprendimai, pagrįsti ne tiek emocijomis, bet duomenimis bei įžvalgomis, leidžia ir sunkiais laikais  pasiekti neblogų rezultatų. Tam svarbu analizuoti rinkų duomenis, įsiklausyti į ekspertų įžvalgas ir į ateitį žiūrėti plačiau.   <br />„Lietuvos pranašumas visada buvo aukštesnės kokybės grūdai. Ir vis dar už aukštą kokybę yra mokama gera premija. Reikia apie tai galvoti ir investuoti, kad išlaikytume šį savo išskirtinumą. Kitu atveju čia mums yra didelė grėsmė, nes „išeisime“ į tiesioginę konkurenciją su lenkais, kitomis didelėmis rinkomis“, – sako skandinaviško kapitalo agroverslo bendrovės „Scandagra“ vadovas Marius Vasiliauskas.    <br />„Žiūrint į priekį, technologijos gali padėti taupyti: naudoti priemones – trąšas, augalų apsaugos priemones ir kitas – tikslingiau, ten kur tikrai reikia. Čia yra nemaži sutaupymai. Tam reikia investicijų į technologijas ir šiuo keliu tikrai bus žengiama“, – apie profesionalaus žemės ūkio valdymo svarbą sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.  <br />Klausykitės „Verslo tribūnos“ diskusijos apie žemės ūkio rinkos iššūkius ir ateities kryptis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2316</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„WitMind“ vadovė: tyrimai ir duomenys padeda darbdaviams komunikuoti kryptingai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/witmind-vadove-tyrimai-ir-duomenys-padeda-darbdaviams-komunikuoti-kryptingai--59425730</link><description><![CDATA[Darbdavių galimybės išsiskirti rinkoje gimsta ne spėliojant, o remiantis duomenimis, teigia „Verslo tribūnos“ pašnekovai. „Dažniausiai  žaidimas „aš atspėsiu“ žaidžiamas įmonės viduje, vengiama išorės specialistų, jei perkami tyrimai, tai kartą per dešimt metų“, – vienodų komunikacijos kampanijų priežastis ieškant darbuotojų vardija komunikacijos strategas Andrius Skalandis.<br />„Amžius, lokacija ir netgi lytis – duomenys gali padėti kuriant kampaniją organizacijai daug kryptingiau, greičiau susifokusuoti, žvelgiant tiek iš įmonės vidaus, tiek iš rinkos pozicijų“, – svarbiausių parametrų pavyzdžius pateikia sprendimus siūlančios bendrovės „WitMind“ direktorė Živilė Valeišienė.<br />„Mes siūlome unikalumą, siūlome įgalinti visas kompetencijas“, – praktinius savo įmonės pavyzdžius pateikia Giedrė Morkūnė, „Elektrum Lietuva“ personalo vadovė. <br />Klausykite „Verslo tribūnos“ diskusiją.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59425730</guid><pubDate>Thu, 11 Apr 2024 21:48:15 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59425730/0410_witmind.mp3" length="71856129" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Darbdavių galimybės išsiskirti rinkoje gimsta ne spėliojant, o remiantis duomenimis, teigia „Verslo tribūnos“ pašnekovai. „Dažniausiai  žaidimas „aš atspėsiu“ žaidžiamas įmonės viduje, vengiama išorės specialistų, jei perkami tyrimai, tai kartą per...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Darbdavių galimybės išsiskirti rinkoje gimsta ne spėliojant, o remiantis duomenimis, teigia „Verslo tribūnos“ pašnekovai. „Dažniausiai  žaidimas „aš atspėsiu“ žaidžiamas įmonės viduje, vengiama išorės specialistų, jei perkami tyrimai, tai kartą per dešimt metų“, – vienodų komunikacijos kampanijų priežastis ieškant darbuotojų vardija komunikacijos strategas Andrius Skalandis.<br />„Amžius, lokacija ir netgi lytis – duomenys gali padėti kuriant kampaniją organizacijai daug kryptingiau, greičiau susifokusuoti, žvelgiant tiek iš įmonės vidaus, tiek iš rinkos pozicijų“, – svarbiausių parametrų pavyzdžius pateikia sprendimus siūlančios bendrovės „WitMind“ direktorė Živilė Valeišienė.<br />„Mes siūlome unikalumą, siūlome įgalinti visas kompetencijas“, – praktinius savo įmonės pavyzdžius pateikia Giedrė Morkūnė, „Elektrum Lietuva“ personalo vadovė. <br />Klausykite „Verslo tribūnos“ diskusiją.]]></itunes:summary><itunes:duration>1797</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Inovacijų kultūra brandžiose organizacijose – kaip išjudinti nepajudinamą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/inovaciju-kultura-brandziose-organizacijose-kaip-isjudinti-nepajudinama--59403244</link><description><![CDATA[„Mes turim iš ko mokytis, kolegos dirba dešimtmečius, tačiau būdami jauni turim energijos nešti inovacijas visai įmonei“, – apie galimybes naujovėms itin brandžioje įmonėje pasakoja „Yara“ Europos verslo centro vadovė Zuzana Matonienė. „Yara“ vykdo savo veiklą nuo 1905 metų 60-yje pasaulio valstybių, įmonėje dirba apie 18 000 darbuotojų. „Tam kad būtų ilgalaikė sėkmė, reikia ir ambasadorių, ir komunikatorių, ir tų, kurie nesipriešins pokyčiui arba įkalbės savo kolegą“, – apie būdus įtraukti žmones „Verslo tribūnoje“ pasakoja Z. Matonienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59403244</guid><pubDate>Wed, 10 Apr 2024 21:24:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59403244/vz_36_audio.mp3" length="59205935" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Mes turim iš ko mokytis, kolegos dirba dešimtmečius, tačiau būdami jauni turim energijos nešti inovacijas visai įmonei“, – apie galimybes naujovėms itin brandžioje įmonėje pasakoja „Yara“ Europos verslo centro vadovė Zuzana Matonienė. „Yara“ vykdo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mes turim iš ko mokytis, kolegos dirba dešimtmečius, tačiau būdami jauni turim energijos nešti inovacijas visai įmonei“, – apie galimybes naujovėms itin brandžioje įmonėje pasakoja „Yara“ Europos verslo centro vadovė Zuzana Matonienė. „Yara“ vykdo savo veiklą nuo 1905 metų 60-yje pasaulio valstybių, įmonėje dirba apie 18 000 darbuotojų. „Tam kad būtų ilgalaikė sėkmė, reikia ir ambasadorių, ir komunikatorių, ir tų, kurie nesipriešins pokyčiui arba įkalbės savo kolegą“, – apie būdus įtraukti žmones „Verslo tribūnoje“ pasakoja Z. Matonienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1848</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>4 procentai Lietuvos gynybai – kaip surinkti 1,2 mlrd. eurų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/4-procentai-lietuvos-gynybai-kaip-surinkti-1-2-mlrd-euru--59352493</link><description><![CDATA[Tikslas 4% nuo BVP skirti Lietuvos gynybai labai geras ilgalaikėje perspektyvoje, sako „Verslo tribūnos“ pašnekovai SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė. Ekonomistai siūlo atkreipti dėmesį į tuos mokesčius, kurie daro mažesnę įtaką ekonomikai, ir nepamiršti galimybės pasiskolinti, jeigu siekiama greito rezultato. ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59352493</guid><pubDate>Mon, 08 Apr 2024 20:46:54 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59352493/4_procentai_3_tema_egle_ir_tadas.mp3" length="75027993" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Tikslas 4% nuo BVP skirti Lietuvos gynybai labai geras ilgalaikėje perspektyvoje, sako „Verslo tribūnos“ pašnekovai SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė. Ekonomistai siūlo atkreipti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tikslas 4% nuo BVP skirti Lietuvos gynybai labai geras ilgalaikėje perspektyvoje, sako „Verslo tribūnos“ pašnekovai SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė. Ekonomistai siūlo atkreipti dėmesį į tuos mokesčius, kurie daro mažesnę įtaką ekonomikai, ir nepamiršti galimybės pasiskolinti, jeigu siekiama greito rezultato. ]]></itunes:summary><itunes:duration>1876</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl šiandien investicijų į privačią skolą kreivė sparčiai auga</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-siandien-investiciju-i-privacia-skola-kreive-sparciai-auga--59105404</link><description><![CDATA[<b>Ilgą laiką lyderio poziciją investicijų rinkoje užėmė nekilnojamasis turtas, nes tai buvo santykinai konservatyvesnė, o svarbiausia, ir suprantamesnė ar net „apčiuopiamesnė“ investicija. Įdarbintų lėšų apimtis ir galimas grąžas tarsi buvo galima išmatuoti kvadratiniais metrais. Į NT investuodavo tiek pradedantys, tiek ir profesionalūs investuotojai. Tačiau pastaruoju metu investicijų spektras sparčiai auga ir į investuotojų, ypač pažengusių, regos lauką vis dažniau patenka kitos alternatyviosios investicijos. Kaip jomis naudojasi ir savo pinigus įdarbina profesionalai? </b><b>Benas Poderis, „Nter Asset Management“ partneris, ir Donatas Frejus, „Nter Private Debt Fund“ fondų valdytojas, sutaria, kad iš alternatyviųjų investicijų šiandieniniame ekonominiame ir geopolitiniame kontekste išsiskiria privačios skolos kategorija, kuri investuotojams tampa vis patrauklesnė.</b>]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59105404</guid><pubDate>Tue, 19 Mar 2024 21:29:30 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59105404/nter_audio_mp.mp3" length="45493229" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Ilgą laiką lyderio poziciją investicijų rinkoje užėmė nekilnojamasis turtas, nes tai buvo santykinai konservatyvesnė, o svarbiausia, ir suprantamesnė ar net „apčiuopiamesnė“ investicija. Įdarbintų lėšų apimtis ir galimas grąžas tarsi buvo galima...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<b>Ilgą laiką lyderio poziciją investicijų rinkoje užėmė nekilnojamasis turtas, nes tai buvo santykinai konservatyvesnė, o svarbiausia, ir suprantamesnė ar net „apčiuopiamesnė“ investicija. Įdarbintų lėšų apimtis ir galimas grąžas tarsi buvo galima išmatuoti kvadratiniais metrais. Į NT investuodavo tiek pradedantys, tiek ir profesionalūs investuotojai. Tačiau pastaruoju metu investicijų spektras sparčiai auga ir į investuotojų, ypač pažengusių, regos lauką vis dažniau patenka kitos alternatyviosios investicijos. Kaip jomis naudojasi ir savo pinigus įdarbina profesionalai? </b><b>Benas Poderis, „Nter Asset Management“ partneris, ir Donatas Frejus, „Nter Private Debt Fund“ fondų valdytojas, sutaria, kad iš alternatyviųjų investicijų šiandieniniame ekonominiame ir geopolitiniame kontekste išsiskiria privačios skolos kategorija, kuri investuotojams tampa vis patrauklesnė.</b>]]></itunes:summary><itunes:duration>2844</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Rūta Gucu: „Neapibrėžtumas rinkoje Lietuvos ūkininkus skatina atidžiau rinktis prioritetus“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ruta-gucu-neapibreztumas-rinkoje-lietuvos-ukininkus-skatina-atidziau-rinktis-prioritetus--59088928</link><description><![CDATA[Priimtas Gamtos atkūrimo aktas, Ukrainos grūdai, keliaujantys per Lietuvą, geopolitinė padėtis lemia didesnį neapibrėžtumą, tačiau galimybių yra, teigia SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė Rūta Gucu.    Svarbiausi 2024-ųjų iššūkiai Lietuvos ūkininkams – likvidumas, t. y. pinigų poreikis, nes pinigai reikalingi viskam, kas lems būsimą derlių, ir investicijos – ar jos skiriamos dabartinei veiklai palaikyti, ar ilgalaikei, atsižvelgiant į  poreikius ateityje, sako „Verslo tribūnos“ pašnekovė.    „Dabar, jei ūkininkas turi traktorių ir kombainą, ypač gerai apsvarsto, ar pirkti naują, ar turint senąjį dar galima tinkamai atlikti darbus, o gal racionaliau techniką išsinuomoti“, – tendencijomis dalinasi R. Gucu.  ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59088928</guid><pubDate>Mon, 18 Mar 2024 16:11:53 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59088928/vz_32_audio.mp3" length="47128985" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Priimtas Gamtos atkūrimo aktas, Ukrainos grūdai, keliaujantys per Lietuvą, geopolitinė padėtis lemia didesnį neapibrėžtumą, tačiau galimybių yra, teigia SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė Rūta Gucu.    Svarbiausi 2024-ųjų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Priimtas Gamtos atkūrimo aktas, Ukrainos grūdai, keliaujantys per Lietuvą, geopolitinė padėtis lemia didesnį neapibrėžtumą, tačiau galimybių yra, teigia SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė Rūta Gucu.    Svarbiausi 2024-ųjų iššūkiai Lietuvos ūkininkams – likvidumas, t. y. pinigų poreikis, nes pinigai reikalingi viskam, kas lems būsimą derlių, ir investicijos – ar jos skiriamos dabartinei veiklai palaikyti, ar ilgalaikei, atsižvelgiant į  poreikius ateityje, sako „Verslo tribūnos“ pašnekovė.    „Dabar, jei ūkininkas turi traktorių ir kombainą, ypač gerai apsvarsto, ar pirkti naują, ar turint senąjį dar galima tinkamai atlikti darbus, o gal racionaliau techniką išsinuomoti“, – tendencijomis dalinasi R. Gucu.  ]]></itunes:summary><itunes:duration>1471</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Vita Baltic International“ vadovas: geresni keliai Lietuvoje leistų auginti lyderystę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vita-baltic-international-vadovas-geresni-keliai-lietuvoje-leistu-auginti-lyderyste--59088749</link><description><![CDATA[Jei keliai būtų tokie kaip Lenkijoje, darbuotojų mobilumas ir konkurencija Lietuvoje, o kartu ir galimybės lyderiams augti, galėtų būti daug didesni, sako „Verslo tribūnos“ pašnekovas. „Pasiekėm tą lygį, kai tu gali pakeisti darbą ir renkiesi, o jei susisiekimas būtų geras, tai būtų daug lengviau“, – neabejoja bendrovės „Vita Baltic International“ generalinis direktorius Renatas Degulis.   Anot jo, lyderystei reikalinga tinkama aplinka ir galimybės žmonėms augti. Plačiau klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su R.Deguliu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59088749</guid><pubDate>Mon, 18 Mar 2024 15:51:56 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59088749/vz_31_audio.mp3" length="66359520" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Jei keliai būtų tokie kaip Lenkijoje, darbuotojų mobilumas ir konkurencija Lietuvoje, o kartu ir galimybės lyderiams augti, galėtų būti daug didesni, sako „Verslo tribūnos“ pašnekovas. „Pasiekėm tą lygį, kai tu gali pakeisti darbą ir renkiesi, o jei...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jei keliai būtų tokie kaip Lenkijoje, darbuotojų mobilumas ir konkurencija Lietuvoje, o kartu ir galimybės lyderiams augti, galėtų būti daug didesni, sako „Verslo tribūnos“ pašnekovas. „Pasiekėm tą lygį, kai tu gali pakeisti darbą ir renkiesi, o jei susisiekimas būtų geras, tai būtų daug lengviau“, – neabejoja bendrovės „Vita Baltic International“ generalinis direktorius Renatas Degulis.   Anot jo, lyderystei reikalinga tinkama aplinka ir galimybės žmonėms augti. Plačiau klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su R.Deguliu.]]></itunes:summary><itunes:duration>2072</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Koks investuotojo tipas esate - taupantis, patyręs ar pradedantis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/koks-investuotojo-tipas-esate-taupantis-patyres-ar-pradedantis--59060259</link><description><![CDATA[Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ bendruomenė išskiria penkis investuotojų tipus.  Kuo jie skiriasi, kaip elgiasi krizinėse situacijose, kam tinkamiausias toks investavimo būdas ir koks verslas investuoja į SFP – „Verslo tribūnos“ pokalbis su „Profitus“ marketingo vadove Monika Lenčickaite ir ryšių su investuotojais vadovu Aurimu Satkūnu. „8 iš 10 investuotojų po pirmojo pabandymo grįžta ir investuoja toliau, tai yra aiškus pasitikėjimo signalas“, – pastebi M.Lenčickaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59060259</guid><pubDate>Fri, 15 Mar 2024 18:02:57 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59060259/vt_profitus_0314.mp3" length="61633794" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ bendruomenė išskiria penkis investuotojų tipus.  Kuo jie skiriasi, kaip elgiasi krizinėse situacijose, kam tinkamiausias toks investavimo būdas ir koks verslas investuoja į SFP – „Verslo tribūnos“ pokalbis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ bendruomenė išskiria penkis investuotojų tipus.  Kuo jie skiriasi, kaip elgiasi krizinėse situacijose, kam tinkamiausias toks investavimo būdas ir koks verslas investuoja į SFP – „Verslo tribūnos“ pokalbis su „Profitus“ marketingo vadove Monika Lenčickaite ir ryšių su investuotojais vadovu Aurimu Satkūnu. „8 iš 10 investuotojų po pirmojo pabandymo grįžta ir investuoja toliau, tai yra aiškus pasitikėjimo signalas“, – pastebi M.Lenčickaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1541</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Strateginio planavimo tendencijos – kur didžiausias dėmesys</title><link>https://www.spreaker.com/episode/strateginio-planavimo-tendencijos-kur-didziausias-demesys--59044730</link><description><![CDATA[Britų savaitraštis „The Economist“ kažkada skambiai pareiškė: „Niekas iš tiesų nežino, kas yra strategija“. Verslo strategai linkę nesutikti su tokiu aptakiu požiūriu. Giedrius Keraitis, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ partneris ir strategijos praktikos grupės vadovas, sukonkretina, kad strategija  yra organizacijos veiklos planas, nesvarbu – ar jis dar tik gimė galvoje, paskubomis buvo surašytas ant servetėlės ar jau patvirtintas įmonės valdyboje.<br /> „Kai planuojame organizacijos veiklą, tai ir yra strategija. Kitas klausimas – kaip tą strategiją paversti kūnu, kaip pasiekti, kad ja patikėtų strategiją įgyvendinsiantys darbuotojai, kaip ją transformuoti į operatyvinę veiklą ir kontroliuoti jos įgyvendinimą“, – didžiausius verslo strategijos iššūkius vardija G. Keraitis.<br />„Efektyvios vadybos DNR“ Giedrius pasakoja, į kokias tendencijas reikia atsižvelgti planuojant strategiją, kokie didžiausi iššūkiai tenka vadovams, kaip įkvėpti darbuotojus būsimiems pokyčiams ir įgyvendinti transformacijos, t. y. strategijos virsmo į veiklą etapą, kuriame iki šiol suklumpa net 80 proc. vadovų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59044730</guid><pubDate>Thu, 14 Mar 2024 13:52:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59044730/audio_v1_keratais.mp3" length="32982039" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Britų savaitraštis „The Economist“ kažkada skambiai pareiškė: „Niekas iš tiesų nežino, kas yra strategija“. Verslo strategai linkę nesutikti su tokiu aptakiu požiūriu. Giedrius Keraitis, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Britų savaitraštis „The Economist“ kažkada skambiai pareiškė: „Niekas iš tiesų nežino, kas yra strategija“. Verslo strategai linkę nesutikti su tokiu aptakiu požiūriu. Giedrius Keraitis, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ partneris ir strategijos praktikos grupės vadovas, sukonkretina, kad strategija  yra organizacijos veiklos planas, nesvarbu – ar jis dar tik gimė galvoje, paskubomis buvo surašytas ant servetėlės ar jau patvirtintas įmonės valdyboje.<br /> „Kai planuojame organizacijos veiklą, tai ir yra strategija. Kitas klausimas – kaip tą strategiją paversti kūnu, kaip pasiekti, kad ja patikėtų strategiją įgyvendinsiantys darbuotojai, kaip ją transformuoti į operatyvinę veiklą ir kontroliuoti jos įgyvendinimą“, – didžiausius verslo strategijos iššūkius vardija G. Keraitis.<br />„Efektyvios vadybos DNR“ Giedrius pasakoja, į kokias tendencijas reikia atsižvelgti planuojant strategiją, kokie didžiausi iššūkiai tenka vadovams, kaip įkvėpti darbuotojus būsimiems pokyčiams ir įgyvendinti transformacijos, t. y. strategijos virsmo į veiklą etapą, kuriame iki šiol suklumpa net 80 proc. vadovų.]]></itunes:summary><itunes:duration>2062</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vietoj karinės bazės – išskirtinė ramybės oazė šalia Vilniaus centro</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vietoj-karines-bazes-isskirtine-ramybes-oaze-salia-vilniaus-centro--59023633</link><description><![CDATA[Katedros aikštės dydžio teritorija miške ir kelios minutės automobiliu nuo miesto centro – išskirtinis CITUS projektas Vilniuje.<br />„Miesto centrinėje dalyje, o jautiesi kaip išvažiavęs į Nemenčinės miškus“, – apie „Miško ardus by CITUS“ pasakoja CITUS Vilniaus regiono vyriausioji plėtros vadovė Gabrielė Norkutė.<br />„Mane žiauriai žavi, kad išsukusi iš aplinkkelio į mišką ir ten, nesitikėdama nieko, radau namus. O tai, kad ta vieta turi tam tikrą istoriją, prideda jai nenugludintos autentikos”,– apie paieškų rezultatą kalba „Miško ardų by CITUS“ gyventoja, verslininkė Gabija Strielčiunaitė.<br /> „Verslo tribūnos“ pokalbis apie išskirtinę teritoriją ir ateities Vilnių.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59023633</guid><pubDate>Tue, 12 Mar 2024 20:55:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59023633/avz_29_audio.mp3" length="57851742" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Katedros aikštės dydžio teritorija miške ir kelios minutės automobiliu nuo miesto centro – išskirtinis CITUS projektas Vilniuje.
„Miesto centrinėje dalyje, o jautiesi kaip išvažiavęs į Nemenčinės miškus“, – apie „Miško ardus by CITUS“ pasakoja CITUS...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Katedros aikštės dydžio teritorija miške ir kelios minutės automobiliu nuo miesto centro – išskirtinis CITUS projektas Vilniuje.<br />„Miesto centrinėje dalyje, o jautiesi kaip išvažiavęs į Nemenčinės miškus“, – apie „Miško ardus by CITUS“ pasakoja CITUS Vilniaus regiono vyriausioji plėtros vadovė Gabrielė Norkutė.<br />„Mane žiauriai žavi, kad išsukusi iš aplinkkelio į mišką ir ten, nesitikėdama nieko, radau namus. O tai, kad ta vieta turi tam tikrą istoriją, prideda jai nenugludintos autentikos”,– apie paieškų rezultatą kalba „Miško ardų by CITUS“ gyventoja, verslininkė Gabija Strielčiunaitė.<br /> „Verslo tribūnos“ pokalbis apie išskirtinę teritoriją ir ateities Vilnių.]]></itunes:summary><itunes:duration>1797</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Yara“ išvedė oraus atlygio formulę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/yara-isvede-oraus-atlygio-formule--59023482</link><description><![CDATA[Formulių, kurios leistų apskaičiuoti tinkamą atlygio dydį – daugybė, tačiau jos ne visada užtikrina, kad atlygis atitiks darbuotojų poreikius, kurie ekonominių permainų laikais kyla kartu su augančiu pragyvenimo lygiu. Pasaulinė trąšų gamybos ir tiekimo milžinė „Yara International“ užsimojo gerus norus paversti standartu ir ėmėsi iniciatyvos – išanalizuoti visų 140 šalių, kuriose veikia bendrovė, rinką ir paruošti kiekvienai iš jų pritaikytą atlygio politiką. Daugiau kaip 140 šalių veikiančios, virš 17 500 darbuotojų turinčios bendrovės tikslas – užtikrinti, kad visi be išimties darbuotojai gautų oriai gyventi leidžiantį atlyginimą (angl. living wages).<br />Iniciatyvos pilotavimui kompanija pasirinko vienuolika šalių, viena iš jų – Lietuva, kurioje veikiančiame „Yara International“ Europos paslaugų centre dirba 500 specialistų.<br />„Prieš dvejus metus „Yara International” išsikėlė klausimą: ar visiems savo darbuotojams mokame tokį atlyginimą, kurį gaudami jie gali oriai gyventi? Rasti atsakymą į šį klausimą nėra paprasta, nes oraus atlygio apibrėžimas kiekvienoje šalyje priklauso nuo daugybės kontekstinių detalių ir tai, kas tinka Europoje, nebetiks Afrikoje ar Pietų Amerikoje“, – sako Zuzana Matonienė, „Yara International“ Europos paslaugų centro vadovė.<br />Vadovė pasakoja, kaip Lietuvoje pavyko įgyvendinti socialinės atsakomybės iniciatyvą ir ko iš jos galėtų pasimokyti įvairovę, lygybę ir įtrauktį savo vertybėmis laikantis šalies verslas.<b><br /></b>]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59023482</guid><pubDate>Tue, 12 Mar 2024 20:43:24 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59023482/vz_27_audio.mp3" length="83067648" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Formulių, kurios leistų apskaičiuoti tinkamą atlygio dydį – daugybė, tačiau jos ne visada užtikrina, kad atlygis atitiks darbuotojų poreikius, kurie ekonominių permainų laikais kyla kartu su augančiu pragyvenimo lygiu. Pasaulinė trąšų gamybos ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Formulių, kurios leistų apskaičiuoti tinkamą atlygio dydį – daugybė, tačiau jos ne visada užtikrina, kad atlygis atitiks darbuotojų poreikius, kurie ekonominių permainų laikais kyla kartu su augančiu pragyvenimo lygiu. Pasaulinė trąšų gamybos ir tiekimo milžinė „Yara International“ užsimojo gerus norus paversti standartu ir ėmėsi iniciatyvos – išanalizuoti visų 140 šalių, kuriose veikia bendrovė, rinką ir paruošti kiekvienai iš jų pritaikytą atlygio politiką. Daugiau kaip 140 šalių veikiančios, virš 17 500 darbuotojų turinčios bendrovės tikslas – užtikrinti, kad visi be išimties darbuotojai gautų oriai gyventi leidžiantį atlyginimą (angl. living wages).<br />Iniciatyvos pilotavimui kompanija pasirinko vienuolika šalių, viena iš jų – Lietuva, kurioje veikiančiame „Yara International“ Europos paslaugų centre dirba 500 specialistų.<br />„Prieš dvejus metus „Yara International” išsikėlė klausimą: ar visiems savo darbuotojams mokame tokį atlyginimą, kurį gaudami jie gali oriai gyventi? Rasti atsakymą į šį klausimą nėra paprasta, nes oraus atlygio apibrėžimas kiekvienoje šalyje priklauso nuo daugybės kontekstinių detalių ir tai, kas tinka Europoje, nebetiks Afrikoje ar Pietų Amerikoje“, – sako Zuzana Matonienė, „Yara International“ Europos paslaugų centro vadovė.<br />Vadovė pasakoja, kaip Lietuvoje pavyko įgyvendinti socialinės atsakomybės iniciatyvą ir ko iš jos galėtų pasimokyti įvairovę, lygybę ir įtrauktį savo vertybėmis laikantis šalies verslas.<b><br /></b>]]></itunes:summary><itunes:duration>2593</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Baltijos sandorių rinka: 2023-ųjų tendencijos ir lūkesčiai 2024-iesiems</title><link>https://www.spreaker.com/episode/baltijos-sandoriu-rinka-2023-uju-tendencijos-ir-lukesciai-2024-iesiems--58936344</link><description><![CDATA[<b>Nepaisant daugybės makroekonominių ir politinių iššūkių, Baltijos šalių įsigijimo ir susijungimo sandorių rinka pernai buvo aktyvi – per šį laikotarpį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sudaryta 150 sandorių. Nors 2022 m. pademonstruotą pagreitį kiek prigesino pernai išryškėję pirkėjų ir pardavėjų lūkesčių skirtumai, ekspertai sako, kad aktyvumas rinkoje rodo pasiektą brandos lygį, o dalis pernai pradėtų procesų rezultatą duos šiemet ar 2024-aisiais.</b><br />Kas lėmė sėkmę pernai  ir ko tikėtis šiemet, diskutuoja Julijus Grigaliūnas, finansinių sandorių patarėjų bendrovės „Porta Finance“ vadovaujantis partneris, Deimantė Korsakaitė, „INVL Baltic Sea Growth Fund“ vadovaujanti partnerė bei Dr. Irmantas Norkus, advokatų kontoros COBALT vadovaujantis partneris Lietuvoje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58936344</guid><pubDate>Tue, 05 Mar 2024 21:16:05 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58936344/vz_30_audio.mp3" length="65864930" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Nepaisant daugybės makroekonominių ir politinių iššūkių, Baltijos šalių įsigijimo ir susijungimo sandorių rinka pernai buvo aktyvi – per šį laikotarpį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sudaryta 150 sandorių. Nors 2022 m. pademonstruotą pagreitį kiek...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<b>Nepaisant daugybės makroekonominių ir politinių iššūkių, Baltijos šalių įsigijimo ir susijungimo sandorių rinka pernai buvo aktyvi – per šį laikotarpį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sudaryta 150 sandorių. Nors 2022 m. pademonstruotą pagreitį kiek prigesino pernai išryškėję pirkėjų ir pardavėjų lūkesčių skirtumai, ekspertai sako, kad aktyvumas rinkoje rodo pasiektą brandos lygį, o dalis pernai pradėtų procesų rezultatą duos šiemet ar 2024-aisiais.</b><br />Kas lėmė sėkmę pernai  ir ko tikėtis šiemet, diskutuoja Julijus Grigaliūnas, finansinių sandorių patarėjų bendrovės „Porta Finance“ vadovaujantis partneris, Deimantė Korsakaitė, „INVL Baltic Sea Growth Fund“ vadovaujanti partnerė bei Dr. Irmantas Norkus, advokatų kontoros COBALT vadovaujantis partneris Lietuvoje.]]></itunes:summary><itunes:duration>2057</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tvari maisto gamyba: nuo žemės ūkio inovacijų iki sveikatai palankaus produkto</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tvari-maisto-gamyba-nuo-zemes-ukio-inovaciju-iki-sveikatai-palankaus-produkto--58936341</link><description><![CDATA[<b>Pasaulio </b><b>maisto programos (angl. World Food Programme) d</b><b>uomenimis, maždaug trečdalis žmogaus reikmėms pagaminamo maisto yra iššvaistoma žaliavų auginimo, gamybos ir vartojimo stadijose. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai sako, kad nepaisant Europos Sąjungos Žaliojo kurso iniciatyvų, Lietuvoje agrosektoriaus įmonių ir ūkininkų, kurie norėtų bendradarbiauti ir, pasitelkus aplinką tausojantį žemės ūkį, keisti savo ūkininkavimo įpročius tvaresniais, vis dar nėra tiek daug.</b><br />Kaip užtikrinti kuo tvaresnę žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinės simbiozę? Kodėl norime pereiti prie aplinką tausojančių ir žmogaus sveikatai palankesnių žemdirbystės sistemų? Kokios dabarties ir ateities technologijos gelbėja judant beatliekės gamybos link? Kas skatina kurti inovatyvius, saugius ir vartotojams patrauklius maisto produktus? Kaip turėtų atrodyti tvari, aukštesnę pridėtinę vertę kurianti, žmogui ir gamtai palanki trumpoji maisto tiekimo grandinė? Apie tai „Verslo tribūnoje“ diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. dr. Živilė Tarasevičienė, prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, doc. dr. Jurgita Kulaitienė ir doc. dr. Nijolė Vaitkevičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58936341</guid><pubDate>Tue, 05 Mar 2024 21:15:37 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58936341/vz_28_audio.mp3" length="69224448" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Pasaulio maisto programos (angl. World Food Programme) duomenimis, maždaug trečdalis žmogaus reikmėms pagaminamo maisto yra iššvaistoma žaliavų auginimo, gamybos ir vartojimo stadijose. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA)...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<b>Pasaulio </b><b>maisto programos (angl. World Food Programme) d</b><b>uomenimis, maždaug trečdalis žmogaus reikmėms pagaminamo maisto yra iššvaistoma žaliavų auginimo, gamybos ir vartojimo stadijose. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai sako, kad nepaisant Europos Sąjungos Žaliojo kurso iniciatyvų, Lietuvoje agrosektoriaus įmonių ir ūkininkų, kurie norėtų bendradarbiauti ir, pasitelkus aplinką tausojantį žemės ūkį, keisti savo ūkininkavimo įpročius tvaresniais, vis dar nėra tiek daug.</b><br />Kaip užtikrinti kuo tvaresnę žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinės simbiozę? Kodėl norime pereiti prie aplinką tausojančių ir žmogaus sveikatai palankesnių žemdirbystės sistemų? Kokios dabarties ir ateities technologijos gelbėja judant beatliekės gamybos link? Kas skatina kurti inovatyvius, saugius ir vartotojams patrauklius maisto produktus? Kaip turėtų atrodyti tvari, aukštesnę pridėtinę vertę kurianti, žmogui ir gamtai palanki trumpoji maisto tiekimo grandinė? Apie tai „Verslo tribūnoje“ diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. dr. Živilė Tarasevičienė, prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, doc. dr. Jurgita Kulaitienė ir doc. dr. Nijolė Vaitkevičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2161</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Ecoservice“ generalinė direktorė: tvarumas verslui reiškia daugiau galimybių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ecoservice-generaline-direktore-tvarumas-verslui-reiskia-daugiau-galimybiu--58930225</link><description><![CDATA[Jurgita Nacevičienė, aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ generalinė direktorė, pasakoja apie penkias vertės grandines klientui, kaip verslo, gamybos proceso metu susidariusios atliekos tampa galimybėmis ir ką verslas galėtų padaryti, kad tokių galimybių būtų dar daugiau.<br />„Turiu pripažinti, jog sąmoningumas auga. Jei anksčiau gamybos ar prekybos įmonėse atliekų sutvarkymas buvo tik viena iš komunalinių paslaugų, dabar įmonėse dirba tvarumo vadovai, kurie ne tik ieško sprendimų, kaip būti socialiai atsakingiems, sukurti vertę darbuotojams, bet ir rūpinasi tuo, kokį poveikį aplinkai daro“, – kalbėjo J. Nacevičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58930225</guid><pubDate>Tue, 05 Mar 2024 11:16:52 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58930225/vz_25_audio.mp3" length="72629106" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Jurgita Nacevičienė, aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ generalinė direktorė, pasakoja apie penkias vertės grandines klientui, kaip verslo, gamybos proceso metu susidariusios atliekos tampa galimybėmis ir ką verslas galėtų padaryti, kad tokių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jurgita Nacevičienė, aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ generalinė direktorė, pasakoja apie penkias vertės grandines klientui, kaip verslo, gamybos proceso metu susidariusios atliekos tampa galimybėmis ir ką verslas galėtų padaryti, kad tokių galimybių būtų dar daugiau.<br />„Turiu pripažinti, jog sąmoningumas auga. Jei anksčiau gamybos ar prekybos įmonėse atliekų sutvarkymas buvo tik viena iš komunalinių paslaugų, dabar įmonėse dirba tvarumo vadovai, kurie ne tik ieško sprendimų, kaip būti socialiai atsakingiems, sukurti vertę darbuotojams, bet ir rūpinasi tuo, kokį poveikį aplinkai daro“, – kalbėjo J. Nacevičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2265</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokėjimo dalimis tendencijos: nuo paslaugos taupantiems iki paslaugos sumaniems</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokejimo-dalimis-tendencijos-nuo-paslaugos-taupantiems-iki-paslaugos-sumaniems--58925552</link><description><![CDATA[<b>Statistika rodo, kad kas ketvirtas pas pardavėją ar paslaugų tiekėją užsukantis žmogus norėtų apsvarstyti mokėjimo dalimis be pabrangimo alternatyvą. Donatas Mickus, finansavimo ir taupymo paslaugas teikiančio banko „Inbank“ pardavimų skyriaus vadovas, sako, kad ryškėjanti tendencija pasitelkti lizingo paslaugas, o likusį kapitalą - įdarbinti rodo, jog finansinis raštingumas šalyje auga ir vartotojai tikisi daugiau atsiskaitymo už prekes bei paslaugas alternatyvų.</b><br />„Kai prieš aštuonerius metus prisijungiau prie „Inbank“, lizingą ar mokėjimą dalimis daugiausia rinkdavosi mažesnes pajamas uždirbantys klientai, kurie taip mokėdavo už buitinę techniką, elektronikos prekes. Dabar vartojimo žemėlapis pasikeitęs neatpažįstamai: taip finansuojame ne tik daugybę prekių bet ir labai platų spektrą paslaugų. Kodėl nemokėti dalimis be pabrangimo, jeigu protingai paskirsčius lėšas ir likusius pinigus investavus į indėlius jie tau uždirbs, pvz., 4,5 proc. metinių palūkanų“, – klausia D. Mickus.<br />Daugiau apie finansavimo įrankių pasiūlą vartotojams ir pardavėjams, ieškantiems mokėjimo dalimis be pabrangimo galimybių, klausykite diskusijoje „Verslo tribūna“.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58925552</guid><pubDate>Tue, 05 Mar 2024 11:16:13 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58925552/vz_26_audio.mp3" length="73415424" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Statistika rodo, kad kas ketvirtas pas pardavėją ar paslaugų tiekėją užsukantis žmogus norėtų apsvarstyti mokėjimo dalimis be pabrangimo alternatyvą. Donatas Mickus, finansavimo ir taupymo paslaugas teikiančio banko „Inbank“ pardavimų skyriaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<b>Statistika rodo, kad kas ketvirtas pas pardavėją ar paslaugų tiekėją užsukantis žmogus norėtų apsvarstyti mokėjimo dalimis be pabrangimo alternatyvą. Donatas Mickus, finansavimo ir taupymo paslaugas teikiančio banko „Inbank“ pardavimų skyriaus vadovas, sako, kad ryškėjanti tendencija pasitelkti lizingo paslaugas, o likusį kapitalą - įdarbinti rodo, jog finansinis raštingumas šalyje auga ir vartotojai tikisi daugiau atsiskaitymo už prekes bei paslaugas alternatyvų.</b><br />„Kai prieš aštuonerius metus prisijungiau prie „Inbank“, lizingą ar mokėjimą dalimis daugiausia rinkdavosi mažesnes pajamas uždirbantys klientai, kurie taip mokėdavo už buitinę techniką, elektronikos prekes. Dabar vartojimo žemėlapis pasikeitęs neatpažįstamai: taip finansuojame ne tik daugybę prekių bet ir labai platų spektrą paslaugų. Kodėl nemokėti dalimis be pabrangimo, jeigu protingai paskirsčius lėšas ir likusius pinigus investavus į indėlius jie tau uždirbs, pvz., 4,5 proc. metinių palūkanų“, – klausia D. Mickus.<br />Daugiau apie finansavimo įrankių pasiūlą vartotojams ir pardavėjams, ieškantiems mokėjimo dalimis be pabrangimo galimybių, klausykite diskusijoje „Verslo tribūna“.]]></itunes:summary><itunes:duration>2293</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apsipirkimo patirties evoliucija: tarp patogumo pirkėjams ir naudos pardavėjams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apsipirkimo-patirties-evoliucija-tarp-patogumo-pirkejams-ir-naudos-pardavejams--58888909</link><description><![CDATA[Į parduotuvę kelis kartus per savaitę užsukantys vartotojai tikisi, kad jų apsipirkimo patirtis bus kuo sklandesnė ir patogesnė. Andrius Kalašinskas, technologinius sprendimus prekybininkams teikiančios įmonės „StrongPoint“ produktų direktorius, sako, kad parduotuvių, o ypač jose esančių kasos zonų transformacija Lietuvoje vyksta nuolat – lėtai, bet užtikrintai.<br />„Eksperimentai vyksta visada – vieni iš jų prigyja, kitiems pirkėjai dar nebūna pasiruošę arba nenori keisti susiformavusių įpročių. Parduotuvių ir kasos zonų transformaciją labiau galima vadinti lėta evoliucija: maždaug 2007 m. parduotuvėse pradėtas diegti savitarnos zonas vartotojai jaukinosi maždaug dešimt metų, o dabar apie pusė visų pirkimo transakcijų parduotuvėse vyksta būtent jose. Vėliau atsidaro dar daugiau alternatyvų – apsipirkimas telefonu pačioje parduotuvėje, savitarnos skanavimo įrenginiai. Lietuvoje prekybos vietose – gana didelė darbuotojų kaita, sudėtinga rasti naujų darbuotojų, todėl savitarnos kasas daugelis parduotuvių mato kaip natūralią ir efektyvią išeitį“, - komentuoja A. Kalašinskas.<br />Kiek, diegiant naujoves, atsižvelgiama į pirkėjų nuomonę? Kaip ateityje transformuosis parduotuvių kasos zonos? Kas skatina, ir kas stabdo pokyčius? Klausykite visą pokalbį „Verslo tribūnos“ diskusijoje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58888909</guid><pubDate>Tue, 05 Mar 2024 11:16:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58888909/vz_24_audio.mp3" length="64077794" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Į parduotuvę kelis kartus per savaitę užsukantys vartotojai tikisi, kad jų apsipirkimo patirtis bus kuo sklandesnė ir patogesnė. Andrius Kalašinskas, technologinius sprendimus prekybininkams teikiančios įmonės „StrongPoint“ produktų direktorius, sako,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Į parduotuvę kelis kartus per savaitę užsukantys vartotojai tikisi, kad jų apsipirkimo patirtis bus kuo sklandesnė ir patogesnė. Andrius Kalašinskas, technologinius sprendimus prekybininkams teikiančios įmonės „StrongPoint“ produktų direktorius, sako, kad parduotuvių, o ypač jose esančių kasos zonų transformacija Lietuvoje vyksta nuolat – lėtai, bet užtikrintai.<br />„Eksperimentai vyksta visada – vieni iš jų prigyja, kitiems pirkėjai dar nebūna pasiruošę arba nenori keisti susiformavusių įpročių. Parduotuvių ir kasos zonų transformaciją labiau galima vadinti lėta evoliucija: maždaug 2007 m. parduotuvėse pradėtas diegti savitarnos zonas vartotojai jaukinosi maždaug dešimt metų, o dabar apie pusė visų pirkimo transakcijų parduotuvėse vyksta būtent jose. Vėliau atsidaro dar daugiau alternatyvų – apsipirkimas telefonu pačioje parduotuvėje, savitarnos skanavimo įrenginiai. Lietuvoje prekybos vietose – gana didelė darbuotojų kaita, sudėtinga rasti naujų darbuotojų, todėl savitarnos kasas daugelis parduotuvių mato kaip natūralią ir efektyvią išeitį“, - komentuoja A. Kalašinskas.<br />Kiek, diegiant naujoves, atsižvelgiama į pirkėjų nuomonę? Kaip ateityje transformuosis parduotuvių kasos zonos? Kas skatina, ir kas stabdo pokyčius? Klausykite visą pokalbį „Verslo tribūnos“ diskusijoje.]]></itunes:summary><itunes:duration>2001</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tvaraus kuro kryžkelė komerciniam transportui – verslui reikia aiškios krypties</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tvaraus-kuro-kryzkele-komerciniam-transportui-verslui-reikia-aiskios-krypties--58700799</link><description><![CDATA[Ar įmanoma jau šiandien „žalinti“ komercinį transportą, kokios paskatos egzistuoja, ir ko labiausiai trūksta? Apie tai „Verslo tribūna“ kalbina Transporto inovacijų asociacijos direktorę Rugilė Andziukevičiūtę – Buzę, <br />„Iveco“ atstovybės regiono vadovą Ernestą Jakubonį ir „Scania Lietuva“ vadovą Darių Sniešką.   „Metas įjungti aukštesnę pavarą“, – neabejoja R. Andziukevičiūtė – Buzė,  „Neuždėdami principo „kas teršia, tas moka, nesurasime lygybės ženklo“, – neabejoja E.Jakubonis. „Šie ir kiti metai versliui ir gamintojams bus labai svarbūs, o koks bus realus etolingas ir kas bus į jį įtraukta, tai kol kas mes nelabai žinom. Norėtųsi viešumo ir diskusijos, jei dar ne vėlu“, – pastebi D.Snieška.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58700799</guid><pubDate>Mon, 19 Feb 2024 02:20:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58700799/vz_22_audio.mp3" length="73825779" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Ar įmanoma jau šiandien „žalinti“ komercinį transportą, kokios paskatos egzistuoja, ir ko labiausiai trūksta? Apie tai „Verslo tribūna“ kalbina Transporto inovacijų asociacijos direktorę Rugilė Andziukevičiūtę – Buzę, 
„Iveco“ atstovybės regiono...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar įmanoma jau šiandien „žalinti“ komercinį transportą, kokios paskatos egzistuoja, ir ko labiausiai trūksta? Apie tai „Verslo tribūna“ kalbina Transporto inovacijų asociacijos direktorę Rugilė Andziukevičiūtę – Buzę, <br />„Iveco“ atstovybės regiono vadovą Ernestą Jakubonį ir „Scania Lietuva“ vadovą Darių Sniešką.   „Metas įjungti aukštesnę pavarą“, – neabejoja R. Andziukevičiūtė – Buzė,  „Neuždėdami principo „kas teršia, tas moka, nesurasime lygybės ženklo“, – neabejoja E.Jakubonis. „Šie ir kiti metai versliui ir gamintojams bus labai svarbūs, o koks bus realus etolingas ir kas bus į jį įtraukta, tai kol kas mes nelabai žinom. Norėtųsi viešumo ir diskusijos, jei dar ne vėlu“, – pastebi D.Snieška.]]></itunes:summary><itunes:duration>2305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>SFP galimybės – nuo NT plėtros ir refinansavimo paskolų iki skolinimo apyvartinėms lėšoms</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sfp-galimybes-nuo-nt-pletros-ir-refinansavimo-paskolu-iki-skolinimo-apyvartinems-lesoms--58700501</link><description><![CDATA[„Populiariausios paskolos nekilnojamojo turto plėtrai, tačiau ne išimtis ir paskolų refinansavimas ar skolinimasis apyvartai. Per kelerius metus tiek mes, tiek visa sutelktinio finansavimo rinka užaugo tiek, kad verslui galime siūlyti labai įvairių projektų finansavimą, o kartu su instituciniais partneriais - ir vis didesnes paskolas “, – sako „Profitus“ ryšių su investuotojais vadovas Aurimas Satkūnas. <br />„Verslo tribūna“ apie sutelktinio finansavimo platformų (SFP) paskolų tipus, kuo jie skiriasi bei koks verslas kreipiasi į SFP dėl projektų finansavimo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58700501</guid><pubDate>Mon, 19 Feb 2024 02:00:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58700501/profitus_satkunas_0213.mp3" length="57709472" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Populiariausios paskolos nekilnojamojo turto plėtrai, tačiau ne išimtis ir paskolų refinansavimas ar skolinimasis apyvartai. Per kelerius metus tiek mes, tiek visa sutelktinio finansavimo rinka užaugo tiek, kad verslui galime siūlyti labai įvairių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Populiariausios paskolos nekilnojamojo turto plėtrai, tačiau ne išimtis ir paskolų refinansavimas ar skolinimasis apyvartai. Per kelerius metus tiek mes, tiek visa sutelktinio finansavimo rinka užaugo tiek, kad verslui galime siūlyti labai įvairių projektų finansavimą, o kartu su instituciniais partneriais - ir vis didesnes paskolas “, – sako „Profitus“ ryšių su investuotojais vadovas Aurimas Satkūnas. <br />„Verslo tribūna“ apie sutelktinio finansavimo platformų (SFP) paskolų tipus, kuo jie skiriasi bei koks verslas kreipiasi į SFP dėl projektų finansavimo.]]></itunes:summary><itunes:duration>1443</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dirbtinis intelektas statybų sektoriuje: Lietuva atsilieka dėl skaitmenizacijos stokos ir požiūrio</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dirbtinis-intelektas-statybu-sektoriuje-lietuva-atsilieka-del-skaitmenizacijos-stokos-ir-poziurio--58700894</link><description><![CDATA[„Pakaktų kelių statybos įmonių, įdarbinusių dirbtinį intelektą, ir jos labai greitai įgautų konkurencinį pranašumą, čia tik laiko klausimas“, - neabejoja UAB „Gilesta group“ direktorius Šarūnas Grigaitis.<br />Kol kas Lietuvoje statybų sektoriaus įmonės gali uždirbti ir be dirbtinio intelekto, tad didesnei sektoriaus skaitmenizacijai ir dirbtinio intelekto naudojimui šalyje užkerta požiūris į skaitmenizaciją, kaip į ilgalaikę investiciją.  Apie DI galimybes statybose „Verslo tribūnos“ pokalbis su Š. Grigaičiu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58700894</guid><pubDate>Mon, 19 Feb 2024 01:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58700894/vz_21_audio.mp3" length="37056628" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Pakaktų kelių statybos įmonių, įdarbinusių dirbtinį intelektą, ir jos labai greitai įgautų konkurencinį pranašumą, čia tik laiko klausimas“, - neabejoja UAB „Gilesta group“ direktorius Šarūnas Grigaitis.
Kol kas Lietuvoje statybų sektoriaus įmonės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Pakaktų kelių statybos įmonių, įdarbinusių dirbtinį intelektą, ir jos labai greitai įgautų konkurencinį pranašumą, čia tik laiko klausimas“, - neabejoja UAB „Gilesta group“ direktorius Šarūnas Grigaitis.<br />Kol kas Lietuvoje statybų sektoriaus įmonės gali uždirbti ir be dirbtinio intelekto, tad didesnei sektoriaus skaitmenizacijai ir dirbtinio intelekto naudojimui šalyje užkerta požiūris į skaitmenizaciją, kaip į ilgalaikę investiciją.  Apie DI galimybes statybose „Verslo tribūnos“ pokalbis su Š. Grigaičiu.]]></itunes:summary><itunes:duration>1150</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Naujas CEO į svarbias pareigas atsiveda „savo“ žmones. Ar tai visada blogai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/naujas-ceo-i-svarbias-pareigas-atsiveda-savo-zmones-ar-tai-visada-blogai--58700398</link><description><![CDATA[<b>Prie įmonės vairo stojantis naujas samdomas vadovas dažnai imasi burti savo − patyrusių ir patikimų funkcinių vadovų ir ekspertų – komandą. Tokių pokyčių metu ne visada pavyksta išvengti povandeninių srovių.</b>  <br />Nuo verslo besitraukiantys įmonių savininkai neretai bijo pokyčių, kuriuos inicijuoja naujai pasamdyti vadovai. Tačiau, žvelgiant iš samdomo vadovo varpinės, jam svarbu suformuoti tinkamą komandą, su kuria galėtų siekti suformuotų tikslų. Gintautas Mažeika, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantis partneris, sako, kad patyrę vadovai galimo minų lauko išvengia bendradarbiavimo sąlygas su akcininkais apsibrėždami iš anksto.<br />„Sudėlioti galimų pokyčių ribas reikia prieš paspaudžiant ranką ir sutariant dirbti kartu. Jeigu savininkams komandos performavimo klausimas labai skausmingas, tą reikia pasakyti iš anksto. Jeigu įmonėje yra itin vertinamų, daug metų dirbančių žmonių, su kuriais savininkai jaučia glaudų emocinį ryšį, tą irgi reikėtų atvirai išsakyti“, – pataria ekspertas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58700398</guid><pubDate>Thu, 15 Feb 2024 21:39:49 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58700398/audio_podcast_m_v1.mp3" length="33299270" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Prie įmonės vairo stojantis naujas samdomas vadovas dažnai imasi burti savo − patyrusių ir patikimų funkcinių vadovų ir ekspertų – komandą. Tokių pokyčių metu ne visada pavyksta išvengti povandeninių srovių.  
Nuo verslo besitraukiantys įmonių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<b>Prie įmonės vairo stojantis naujas samdomas vadovas dažnai imasi burti savo − patyrusių ir patikimų funkcinių vadovų ir ekspertų – komandą. Tokių pokyčių metu ne visada pavyksta išvengti povandeninių srovių.</b>  <br />Nuo verslo besitraukiantys įmonių savininkai neretai bijo pokyčių, kuriuos inicijuoja naujai pasamdyti vadovai. Tačiau, žvelgiant iš samdomo vadovo varpinės, jam svarbu suformuoti tinkamą komandą, su kuria galėtų siekti suformuotų tikslų. Gintautas Mažeika, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantis partneris, sako, kad patyrę vadovai galimo minų lauko išvengia bendradarbiavimo sąlygas su akcininkais apsibrėždami iš anksto.<br />„Sudėlioti galimų pokyčių ribas reikia prieš paspaudžiant ranką ir sutariant dirbti kartu. Jeigu savininkams komandos performavimo klausimas labai skausmingas, tą reikia pasakyti iš anksto. Jeigu įmonėje yra itin vertinamų, daug metų dirbančių žmonių, su kuriais savininkai jaučia glaudų emocinį ryšį, tą irgi reikėtų atvirai išsakyti“, – pataria ekspertas.]]></itunes:summary><itunes:duration>2082</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Vita Baltic International“ vadovas: Jie patys rūpinasi vieni kitais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vita-baltic-international-vadovas-jie-patys-rupinasi-vieni-kitais--58529275</link><description><![CDATA[Kaip turėti tvarų draugišką kolektyvą ir kartu „Lietuvos verslo lyderių 500“ reitinge šoktelti į 22 vietą? „Verslo tribūnos“ pokalbis su UAB „Vita Baltic International“ generaliniu direktoriumi Renatu Deguliu.<br />„Kitų santuokos tiek netrunka, kiek žmonės dirba kartu, tai pasirūpinkime vienas kitu“, – kaip atsiranda komandos bendrystė ir saugi darbo aplinka pasakoja R.Degulis. Beveik pusė įmonės darbuotojų įsitraukę į komitetus. Daugiau nei 100 žmonių įmonėje dirba per 10 metų, pusšimtis – daugiau nei dvidešimtį metų, pats vadovas keliolika metų kasdien važinėja iš Kauno.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58529275</guid><pubDate>Thu, 01 Feb 2024 08:30:15 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58529275/0125_vbi_degulis.mp3" length="74667015" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip turėti tvarų draugišką kolektyvą ir kartu „Lietuvos verslo lyderių 500“ reitinge šoktelti į 22 vietą? „Verslo tribūnos“ pokalbis su UAB „Vita Baltic International“ generaliniu direktoriumi Renatu Deguliu.
„Kitų santuokos tiek netrunka, kiek...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip turėti tvarų draugišką kolektyvą ir kartu „Lietuvos verslo lyderių 500“ reitinge šoktelti į 22 vietą? „Verslo tribūnos“ pokalbis su UAB „Vita Baltic International“ generaliniu direktoriumi Renatu Deguliu.<br />„Kitų santuokos tiek netrunka, kiek žmonės dirba kartu, tai pasirūpinkime vienas kitu“, – kaip atsiranda komandos bendrystė ir saugi darbo aplinka pasakoja R.Degulis. Beveik pusė įmonės darbuotojų įsitraukę į komitetus. Daugiau nei 100 žmonių įmonėje dirba per 10 metų, pusšimtis – daugiau nei dvidešimtį metų, pats vadovas keliolika metų kasdien važinėja iš Kauno.]]></itunes:summary><itunes:duration>1867</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Profitus“ marketingo vadovė: „Pokyčius matom kaip augančias galimybes investuotojams“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/profitus-marketingo-vadove-pokycius-matom-kaip-augancias-galimybes-investuotojams--58181409</link><description><![CDATA[Šiuos metus sutelktinis finansavimas baigia perėjęs prie naujo europinio reguliavimo. Itin sustiprinta investuotojų apsauga, suvienodinta statistika ir galimybė palyginti ir pasilyginti bei diversifikuoti investicijas kitose Europos Sąjungos šalyse – tokius privalumus vardija sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ marketingo vadovė Monika Lenčickaitė.<br />„Pokyčius mes, kaip lyderiaujanti platforma, matom kaip labai didelę galimybę“, – neabejoja M.Lenčickaitė.<br />Naujame reglamentavime – nuo apsisprendimo laikotarpio nepatyrusiems investuotojams iki platformų interesų valdymo.  Plačiau apie naujoves klausykite „Verslo tribūnos“ epizode.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58181409</guid><pubDate>Wed, 03 Jan 2024 06:59:50 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58181409/vt_profitus12.mp3" length="49398040" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Šiuos metus sutelktinis finansavimas baigia perėjęs prie naujo europinio reguliavimo. Itin sustiprinta investuotojų apsauga, suvienodinta statistika ir galimybė palyginti ir pasilyginti bei diversifikuoti investicijas kitose Europos Sąjungos šalyse –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiuos metus sutelktinis finansavimas baigia perėjęs prie naujo europinio reguliavimo. Itin sustiprinta investuotojų apsauga, suvienodinta statistika ir galimybė palyginti ir pasilyginti bei diversifikuoti investicijas kitose Europos Sąjungos šalyse – tokius privalumus vardija sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ marketingo vadovė Monika Lenčickaitė.<br />„Pokyčius mes, kaip lyderiaujanti platforma, matom kaip labai didelę galimybę“, – neabejoja M.Lenčickaitė.<br />Naujame reglamentavime – nuo apsisprendimo laikotarpio nepatyrusiems investuotojams iki platformų interesų valdymo.  Plačiau apie naujoves klausykite „Verslo tribūnos“ epizode.]]></itunes:summary><itunes:duration>1235</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>SAP paremtas sprendimas mobilioms darbo vietoms - visas ofisas mobilioje programėlėje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sap-paremtas-sprendimas-mobilioms-darbo-vietoms-visas-ofisas-mobilioje-programeleje--58096895</link><description><![CDATA[UAB „ACBaltica“ sukurtas IT sprendimas, naudojant „SAP Service Cloud“ suteikia galimybę apjungti mobilias darbo vietas, analizuoti, planuoti darbo laiką ir gauti objektyvius našumo rodiklius. Tai itin aktualu ne tik žemės ūkio techniką, ryšius, saulės elektrines ir kitą techniką prižiūrinčioms bendrovėms, tačiau bet kuriai įmonei, turinčiai mobilių darbuotojų, sako „Verslo tribūnos“ svečias „ACBaltica“ pardavimų atstovas Lietuvoje Robertas Stanevičius.  Konkretūs sprendimo panaudojimo pavyzdžiai „Verslo tribūnos“ pokalbyje su R.Stanevičiumi.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58096895</guid><pubDate>Wed, 27 Dec 2023 03:50:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58096895/vt_ac_baltica.mp3" length="63305942" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>UAB „ACBaltica“ sukurtas IT sprendimas, naudojant „SAP Service Cloud“ suteikia galimybę apjungti mobilias darbo vietas, analizuoti, planuoti darbo laiką ir gauti objektyvius našumo rodiklius. Tai itin aktualu ne tik žemės ūkio techniką, ryšius, saulės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[UAB „ACBaltica“ sukurtas IT sprendimas, naudojant „SAP Service Cloud“ suteikia galimybę apjungti mobilias darbo vietas, analizuoti, planuoti darbo laiką ir gauti objektyvius našumo rodiklius. Tai itin aktualu ne tik žemės ūkio techniką, ryšius, saulės elektrines ir kitą techniką prižiūrinčioms bendrovėms, tačiau bet kuriai įmonei, turinčiai mobilių darbuotojų, sako „Verslo tribūnos“ svečias „ACBaltica“ pardavimų atstovas Lietuvoje Robertas Stanevičius.  Konkretūs sprendimo panaudojimo pavyzdžiai „Verslo tribūnos“ pokalbyje su R.Stanevičiumi.]]></itunes:summary><itunes:duration>1583</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Energetikos transformacija ir verslo sprendimai tvariai ateičiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/energetikos-transformacija-ir-verslo-sprendimai-tvariai-ateiciai--58043563</link><description><![CDATA[Itin dinamiškoje šių dienų verslo realybėje energetikos transformacija tampa ne vien būtinybe, bet ir galimybe kurti naują, tvarią ateities verslo viziją. Kaip Lietuvos įmonės reaguoja ir prisitaiko prie stabilumu nežibančios energetikos išteklių rinkos? Kokių saugiklių reikia, norint išvengti staigmenų ir neplanuotų išlaidų? Kokią naudą ir stabilumą įmonėms garantuoja įgyvendinami ilgalaikiai tvarumo pokyčiai? Diskutuoja Haroldas Nausėda, „Ignitis“ verslo klientų ir plėtros vadovas, ir Dovilė Greblikienė, „Ellex“ partnerė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58043563</guid><pubDate>Mon, 18 Dec 2023 08:03:46 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58043563/v_vt_15_audio.mp3" length="71994281" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Itin dinamiškoje šių dienų verslo realybėje energetikos transformacija tampa ne vien būtinybe, bet ir galimybe kurti naują, tvarią ateities verslo viziją. Kaip Lietuvos įmonės reaguoja ir prisitaiko prie stabilumu nežibančios energetikos išteklių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Itin dinamiškoje šių dienų verslo realybėje energetikos transformacija tampa ne vien būtinybe, bet ir galimybe kurti naują, tvarią ateities verslo viziją. Kaip Lietuvos įmonės reaguoja ir prisitaiko prie stabilumu nežibančios energetikos išteklių rinkos? Kokių saugiklių reikia, norint išvengti staigmenų ir neplanuotų išlaidų? Kokią naudą ir stabilumą įmonėms garantuoja įgyvendinami ilgalaikiai tvarumo pokyčiai? Diskutuoja Haroldas Nausėda, „Ignitis“ verslo klientų ir plėtros vadovas, ir Dovilė Greblikienė, „Ellex“ partnerė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1799</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>D. Burgienė ir Š. Skyrius: ką 2023-ieji atnešė įsigijimo ir susijungimo sandorių rinkai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/d-burgiene-ir-s-skyrius-ka-2023-ieji-atnese-isigijimo-ir-susijungimo-sandoriu-rinkai--57915342</link><description><![CDATA[2023-aisiais besitęsiančio ekonominio ir politinio nestabilumo fone, įsigijimo ir susijungimo sandorių rinka nestebino sandorių gausa. Kokie šie metai buvo pasaulio, Baltijos šalių ir Lietuvos sandorių rinkai, su kokiais iššūkiais susidūrė verslų pardavėjai bei pirkėjai ir ko laukti 2024-aisiais, plačiau diskutuoja Dovilė Burgienė, advokatų kontoros WALLESS vadovaujančioji partnerė, ir Šarūnas Skyrius, „SUPERIA“ partneris.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57915342</guid><pubDate>Tue, 05 Dec 2023 08:10:25 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57915342/v_vd_10_audio.mp3" length="96310665" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>2023-aisiais besitęsiančio ekonominio ir politinio nestabilumo fone, įsigijimo ir susijungimo sandorių rinka nestebino sandorių gausa. Kokie šie metai buvo pasaulio, Baltijos šalių ir Lietuvos sandorių rinkai, su kokiais iššūkiais susidūrė verslų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2023-aisiais besitęsiančio ekonominio ir politinio nestabilumo fone, įsigijimo ir susijungimo sandorių rinka nestebino sandorių gausa. Kokie šie metai buvo pasaulio, Baltijos šalių ir Lietuvos sandorių rinkai, su kokiais iššūkiais susidūrė verslų pardavėjai bei pirkėjai ir ko laukti 2024-aisiais, plačiau diskutuoja Dovilė Burgienė, advokatų kontoros WALLESS vadovaujančioji partnerė, ir Šarūnas Skyrius, „SUPERIA“ partneris.]]></itunes:summary><itunes:duration>2406</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Arbitražas gali padėti verslui greičiau ir efektyviau spręsti ginčus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/arbitrazas-gali-padeti-verslui-greiciau-ir-efektyviau-spresti-gincus--57815668</link><description><![CDATA[„Arbitražas – tai šalių susitarimas savo komercinius ginčus spręsti ne teisme, bet specialioje suformuotoje institucijoje. Vienas didžiausių tokio pasirinkimo privalumų verslui yra proceso metu apsaugomos komercinės paslaptys ir konfidenciali informacija“, – aiškina pašnekovė. Klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbio su teisės firmos „Sorainen“ partneriu, advokatu Kazimieru Karpickiu ir eksperte, advokate Ieva Rimavičiene.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57815668</guid><pubDate>Mon, 27 Nov 2023 05:21:34 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57815668/vt_sorainen_arbitrazas.mp3" length="86474621" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Arbitražas – tai šalių susitarimas savo komercinius ginčus spręsti ne teisme, bet specialioje suformuotoje institucijoje. Vienas didžiausių tokio pasirinkimo privalumų verslui yra proceso metu apsaugomos komercinės paslaptys ir konfidenciali...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Arbitražas – tai šalių susitarimas savo komercinius ginčus spręsti ne teisme, bet specialioje suformuotoje institucijoje. Vienas didžiausių tokio pasirinkimo privalumų verslui yra proceso metu apsaugomos komercinės paslaptys ir konfidenciali informacija“, – aiškina pašnekovė. Klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbio su teisės firmos „Sorainen“ partneriu, advokatu Kazimieru Karpickiu ir eksperte, advokate Ieva Rimavičiene.]]></itunes:summary><itunes:duration>2703</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šiaulių bankas ir INVL: kartu pasiūlysime unikalių investavimo sprendimų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/siauliu-bankas-ir-invl-kartu-pasiulysime-unikaliu-investavimo-sprendimu--57792681</link><description><![CDATA[„Verslo tribūnoje“ kalba Eglė Džiugytė, Šiaulių banko Finansų rinkų departamento vadovė ir Vaidotas Rūkas, INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57792681</guid><pubDate>Fri, 24 Nov 2023 06:13:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57792681/vz_vd_8_audio.mp3" length="112336585" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Verslo tribūnoje“ kalba Eglė Džiugytė, Šiaulių banko Finansų rinkų departamento vadovė ir Vaidotas Rūkas, INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Verslo tribūnoje“ kalba Eglė Džiugytė, Šiaulių banko Finansų rinkų departamento vadovė ir Vaidotas Rūkas, INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas.]]></itunes:summary><itunes:duration>2806</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šiaulių banko ir „Invalda INVL“ sandoris - finišo tiesiojoje. Ko tikėtis klientams?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/siauliu-banko-ir-invalda-invl-sandoris-finiso-tiesiojoje-ko-tiketis-klientams--57676158</link><description><![CDATA[Gruodį pasibaigsiantis Šiaulių banko ir „Invalda INVL“  grupės mažmeninių verslų susijungimo procesas Lietuvai pristatys naują finansų rinkos dalyvį. Įgyvendinus sandorį, Šiaulių banko grupė, be jau teikiamų finansinių paslaugų, valdys antrosios ir trečiosios pakopos pensijų bei investicinius fondus Lietuvoje, išplės gyvybės draudimo paslaugų verslą. Kokių pokyčių ir naudos iš to gali tikėtis vartotojai? Įžvalgomis dalinasi Andrius Kamarauskas, Šiaulių banko Kasdieninės bankininkystės departamento direktorius, ir Dalia Kolmatsui, INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57676158</guid><pubDate>Fri, 17 Nov 2023 09:04:59 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57676158/vz_verslo_diskusija_07_audio.mp3" length="97737423" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Gruodį pasibaigsiantis Šiaulių banko ir „Invalda INVL“  grupės mažmeninių verslų susijungimo procesas Lietuvai pristatys naują finansų rinkos dalyvį. Įgyvendinus sandorį, Šiaulių banko grupė, be jau teikiamų finansinių paslaugų, valdys antrosios ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gruodį pasibaigsiantis Šiaulių banko ir „Invalda INVL“  grupės mažmeninių verslų susijungimo procesas Lietuvai pristatys naują finansų rinkos dalyvį. Įgyvendinus sandorį, Šiaulių banko grupė, be jau teikiamų finansinių paslaugų, valdys antrosios ir trečiosios pakopos pensijų bei investicinius fondus Lietuvoje, išplės gyvybės draudimo paslaugų verslą. Kokių pokyčių ir naudos iš to gali tikėtis vartotojai? Įžvalgomis dalinasi Andrius Kamarauskas, Šiaulių banko Kasdieninės bankininkystės departamento direktorius, ir Dalia Kolmatsui, INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2441</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žaliųjų finansų instituto vadovas: „Tikslai labai ambicingi“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zaliuju-finansu-instituto-vadovas-tikslai-labai-ambicingi--57628397</link><description><![CDATA[Žaliosios investicijos bus ir pelningos, ir neišvengiamos, o įmonės ir institucijos šalia mokesčių deklaracijų teiks ir savo tvarumo ataskaitas. Apie žaliuosius finansus, jų svarbą ir kas laukia ateityje „Verslo tribūnoje“ pasakoja Žaliųjų finansų instituto vadovas Audrius Šilgalis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57628397</guid><pubDate>Wed, 15 Nov 2023 00:10:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57628397/1025_zaliejifinansai.mp3" length="43283718" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Žaliosios investicijos bus ir pelningos, ir neišvengiamos, o įmonės ir institucijos šalia mokesčių deklaracijų teiks ir savo tvarumo ataskaitas. Apie žaliuosius finansus, jų svarbą ir kas laukia ateityje „Verslo tribūnoje“ pasakoja Žaliųjų finansų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žaliosios investicijos bus ir pelningos, ir neišvengiamos, o įmonės ir institucijos šalia mokesčių deklaracijų teiks ir savo tvarumo ataskaitas. Apie žaliuosius finansus, jų svarbą ir kas laukia ateityje „Verslo tribūnoje“ pasakoja Žaliųjų finansų instituto vadovas Audrius Šilgalis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1353</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Klaipėdos uosto vadovas: „Stumiant sunkų daiktą, sustojus gali jo ir nebepajudinti. Taip ir su uosto infrastruktūra“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/klaipedos-uosto-vadovas-stumiant-sunku-daikta-sustojus-gali-jo-ir-nebepajudinti-taip-ir-su-uosto-infrastruktura--57616520</link><description><![CDATA[Nors šiemet krova Klaipėdos uoste mažėjo, kai kurios krovinių rūšys jau lenkia praėjusius metus. Palyginti gerai atsilaikyti Klaipėdai padėjo diversifikacija, o šiųmetės investicijos jau siekia beveik 90 mln. Eur. „Verslo tribūnoje“ AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57616520</guid><pubDate>Mon, 13 Nov 2023 23:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57616520/vt_klaipedos_uostas_1108.mp3" length="58568620" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Nors šiemet krova Klaipėdos uoste mažėjo, kai kurios krovinių rūšys jau lenkia praėjusius metus. Palyginti gerai atsilaikyti Klaipėdai padėjo diversifikacija, o šiųmetės investicijos jau siekia beveik 90 mln. Eur. „Verslo tribūnoje“ AB Klaipėdos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors šiemet krova Klaipėdos uoste mažėjo, kai kurios krovinių rūšys jau lenkia praėjusius metus. Palyginti gerai atsilaikyti Klaipėdai padėjo diversifikacija, o šiųmetės investicijos jau siekia beveik 90 mln. Eur. „Verslo tribūnoje“ AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.]]></itunes:summary><itunes:duration>1831</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Akcininkas negali maišyti savo ir bendrovės pinigų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/akcininkas-negali-maisyti-savo-ir-bendroves-pinigu--57588487</link><description><![CDATA[„Verslo tribūnoje“ pokalbis apie bendrovių akcininkus ir jų tarpusavio santykius. Pasakoja teisės firmos „Sorainen“ partneriai, advokatai Kazimieras Karpickis bei Evaldas Dūdonis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57588487</guid><pubDate>Sun, 12 Nov 2023 23:05:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57588487/vt_sorainen_2.mp3" length="70613653" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Verslo tribūnoje“ pokalbis apie bendrovių akcininkus ir jų tarpusavio santykius. Pasakoja teisės firmos „Sorainen“ partneriai, advokatai Kazimieras Karpickis bei Evaldas Dūdonis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Verslo tribūnoje“ pokalbis apie bendrovių akcininkus ir jų tarpusavio santykius. Pasakoja teisės firmos „Sorainen“ partneriai, advokatai Kazimieras Karpickis bei Evaldas Dūdonis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2207</itunes:duration><itunes:keywords>advokatai,akcijos,akcininkai,lietuva,verslas,vz.lt</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perversmų žemės ūkyje nebesitikima, nežinomybė dėl kainų išlieka</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perversmu-zemes-ukyje-nebesitikima-nezinomybe-del-kainu-islieka--57578397</link><description><![CDATA[„Nemažai ūkininkų laukia geresnių kainų, jų nefiksuoja ir, tikėtina, tai gera strategija“, – pastebi SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė Rūta Gucu. Pasak jos, iššūkis buvo brangios trąšos, nepalankūs orai, tačiau dabar situacija pasikeitusi ir teikia optimizmo, nors grėsmę kelia neapibrėžta geopolitinė padėtis. Apie 2023 m. trijų ketvirčių rezultatus, ekonomikos perspektyvas ne tik žemės ūkyje, „Verslo tribūnos“ pokalbis su SEB banko atstove R. Gucu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57578397</guid><pubDate>Sun, 12 Nov 2023 22:55:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57578397/vz_verslo_diskusija_04_audio.mp3" length="64163213" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Nemažai ūkininkų laukia geresnių kainų, jų nefiksuoja ir, tikėtina, tai gera strategija“, – pastebi SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė Rūta Gucu. Pasak jos, iššūkis buvo brangios trąšos, nepalankūs orai, tačiau dabar situacija...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Nemažai ūkininkų laukia geresnių kainų, jų nefiksuoja ir, tikėtina, tai gera strategija“, – pastebi SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė Rūta Gucu. Pasak jos, iššūkis buvo brangios trąšos, nepalankūs orai, tačiau dabar situacija pasikeitusi ir teikia optimizmo, nors grėsmę kelia neapibrėžta geopolitinė padėtis. Apie 2023 m. trijų ketvirčių rezultatus, ekonomikos perspektyvas ne tik žemės ūkyje, „Verslo tribūnos“ pokalbis su SEB banko atstove R. Gucu.]]></itunes:summary><itunes:duration>1603</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žaidimų industrija Lietuvoje išgyvena renesansą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zaidimu-industrija-lietuvoje-isgyvena-renesansa--57542418</link><description><![CDATA[„Manau, kad Lietuvos žaidimų industrija išgyvena renesansą, labai daug įkurtų naujų studijų“, – džiaugiasi „Sneakybox“ vienas įkūrėjų Liudas Ubarevičius. „Verslo tribūnoje“ pokalbis apie tai, kuo gyvena Lietuvos žaidimų industrija ir „Sneakybox“.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57542418</guid><pubDate>Tue, 07 Nov 2023 22:05:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57542418/sneakybox_1031_audio.mp3" length="58327820" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Manau, kad Lietuvos žaidimų industrija išgyvena renesansą, labai daug įkurtų naujų studijų“, – džiaugiasi „Sneakybox“ vienas įkūrėjų Liudas Ubarevičius. „Verslo tribūnoje“ pokalbis apie tai, kuo gyvena Lietuvos žaidimų industrija ir „Sneakybox“.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Manau, kad Lietuvos žaidimų industrija išgyvena renesansą, labai daug įkurtų naujų studijų“, – džiaugiasi „Sneakybox“ vienas įkūrėjų Liudas Ubarevičius. „Verslo tribūnoje“ pokalbis apie tai, kuo gyvena Lietuvos žaidimų industrija ir „Sneakybox“.]]></itunes:summary><itunes:duration>1458</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar sutelktinio finansavimo platformos perims bankų klientus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-sutelktinio-finansavimo-platformos-perims-banku-klientus--57438541</link><description><![CDATA[Lankstumas ir greitis. Tai du pagrindiniai privalumai prieš tradicinius bankus. Juos verslui siūlo sutelktinio finansavimo platformos (SFP). „Verslo tribūnoje“ pokalbis su SFP „Profitus“ strateginės plėtros vadove Lina Maskoliūne.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57438541</guid><pubDate>Mon, 30 Oct 2023 23:10:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57438541/1025_profitus.mp3" length="44387457" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Lankstumas ir greitis. Tai du pagrindiniai privalumai prieš tradicinius bankus. Juos verslui siūlo sutelktinio finansavimo platformos (SFP). „Verslo tribūnoje“ pokalbis su SFP „Profitus“ strateginės plėtros vadove Lina Maskoliūne.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lankstumas ir greitis. Tai du pagrindiniai privalumai prieš tradicinius bankus. Juos verslui siūlo sutelktinio finansavimo platformos (SFP). „Verslo tribūnoje“ pokalbis su SFP „Profitus“ strateginės plėtros vadove Lina Maskoliūne.]]></itunes:summary><itunes:duration>1387</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Skaitmenizacija statybose padeda „pagauti“ ir išspręsti problemas einamuoju laiku</title><link>https://www.spreaker.com/episode/skaitmenizacija-statybose-padeda-pagauti-ir-isspresti-problemas-einamuoju-laiku--57439341</link><description><![CDATA[Skaitmenizacija statybos įmonėje prasidėjo nuo buhalterijos. Kaip tai vyko ir kuo skaitmenizavimas svarbus statybų sektoriuje pasakoja bendrovės „Gilesta“ vadovas Romas Paliulis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57439341</guid><pubDate>Mon, 30 Oct 2023 10:03:33 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57439341/vt_gilesta_paliulis.mp3" length="55412146" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Skaitmenizacija statybos įmonėje prasidėjo nuo buhalterijos. Kaip tai vyko ir kuo skaitmenizavimas svarbus statybų sektoriuje pasakoja bendrovės „Gilesta“ vadovas Romas Paliulis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Skaitmenizacija statybos įmonėje prasidėjo nuo buhalterijos. Kaip tai vyko ir kuo skaitmenizavimas svarbus statybų sektoriuje pasakoja bendrovės „Gilesta“ vadovas Romas Paliulis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1732</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Alternatyviosios investicijos: yra šansų uždirbti daugiau ir turėti nelikvidumo premiją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/alternatyviosios-investicijos-yra-sansu-uzdirbti-daugiau-ir-tureti-nelikvidumo-premija--57439282</link><description><![CDATA[Apie alternatyviąsias investicijas, kaip iš jų uždirbti ir kokios grąžos tikėtis „Verslo tribūnoje“ pasakoja INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57439282</guid><pubDate>Mon, 30 Oct 2023 09:54:33 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57439282/1027_invl_rukas.mp3" length="49212342" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Apie alternatyviąsias investicijas, kaip iš jų uždirbti ir kokios grąžos tikėtis „Verslo tribūnoje“ pasakoja INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie alternatyviąsias investicijas, kaip iš jų uždirbti ir kokios grąžos tikėtis „Verslo tribūnoje“ pasakoja INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.]]></itunes:summary><itunes:duration>1538</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Atleidimai iš darbo: svarbiausia stengtis, kad atleidimas įvyktų abiejų šalių susitarimu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/atleidimai-is-darbo-svarbiausia-stengtis-kad-atleidimas-ivyktu-abieju-saliu-susitarimu--57419955</link><description><![CDATA[„Daryti taip, kad atleisti iš darbo nereikėtų arba, jeigu atsiranda poreikis atleisti, kalbėtis tarpusavyje ir stengtis, kad atleidimas įvyktų abiejų šalių susitarimu“, – pataria teisininkė. Kas yra darbo atleidimas ir ginčas dėl darbo atleidimo? Kokios būna atleidimų rūšys ir pagrindai? Klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su teisės firmos „Sorainen“ partneriu, advokatu Kazimieru Karpickiu bei darbo teisės eksperte, advokate Jurgita Karvele.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57419955</guid><pubDate>Sun, 29 Oct 2023 23:55:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57419955/vz_sorainen_1.mp3" length="78205463" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Daryti taip, kad atleisti iš darbo nereikėtų arba, jeigu atsiranda poreikis atleisti, kalbėtis tarpusavyje ir stengtis, kad atleidimas įvyktų abiejų šalių susitarimu“, – pataria teisininkė. Kas yra darbo atleidimas ir ginčas dėl darbo atleidimo?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Daryti taip, kad atleisti iš darbo nereikėtų arba, jeigu atsiranda poreikis atleisti, kalbėtis tarpusavyje ir stengtis, kad atleidimas įvyktų abiejų šalių susitarimu“, – pataria teisininkė. Kas yra darbo atleidimas ir ginčas dėl darbo atleidimo? Kokios būna atleidimų rūšys ir pagrindai? Klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su teisės firmos „Sorainen“ partneriu, advokatu Kazimieru Karpickiu bei darbo teisės eksperte, advokate Jurgita Karvele.]]></itunes:summary><itunes:duration>2444</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Transporto ir logistikos sektoriaus skaitmenizaciją paspartintų aiškūs privalomi reikalavimai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/transporto-ir-logistikos-sektoriaus-skaitmenizacija-paspartintu-aiskus-privalomi-reikalavimai--57382159</link><description><![CDATA[„Vairuotojo visame maršrute nuo A iki išsikrovimo yra virš 90 lapų popieriaus, kad jis atliktų visą veiksmą“, – skaičiuoja Transporto Inovacijų asociacijos ir UAB „Bunasta“ vadovas Jurgis Adomavičius. Kur stringa transporto ir logistikos sektoriaus skaitmenizacija? „Kaip asociacija rodom iniciatyvą tris metus iš eilės, esam sukūrę elektroninio krovinio važtaraščio demo versiją“, – pasakoja pašnekovas. Klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su J. Adomavičiumi.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57382159</guid><pubDate>Thu, 26 Oct 2023 04:55:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57382159/vt_bunasta_1024.mp3" length="68849559" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Vairuotojo visame maršrute nuo A iki išsikrovimo yra virš 90 lapų popieriaus, kad jis atliktų visą veiksmą“, – skaičiuoja Transporto Inovacijų asociacijos ir UAB „Bunasta“ vadovas Jurgis Adomavičius. Kur stringa transporto ir logistikos sektoriaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Vairuotojo visame maršrute nuo A iki išsikrovimo yra virš 90 lapų popieriaus, kad jis atliktų visą veiksmą“, – skaičiuoja Transporto Inovacijų asociacijos ir UAB „Bunasta“ vadovas Jurgis Adomavičius. Kur stringa transporto ir logistikos sektoriaus skaitmenizacija? „Kaip asociacija rodom iniciatyvą tris metus iš eilės, esam sukūrę elektroninio krovinio važtaraščio demo versiją“, – pasakoja pašnekovas. Klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su J. Adomavičiumi.]]></itunes:summary><itunes:duration>2152</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šiaulių banko ir „Invalda INVL“ grupės transformacija: organizacijų kultūra griežia pirmuoju smuiku</title><link>https://www.spreaker.com/episode/siauliu-banko-ir-invalda-invl-grupes-transformacija-organizaciju-kultura-griezia-pirmuoju-smuiku--57378188</link><description><![CDATA[Didžiausias lietuviško kapitalo bankas šalyje Šiaulių bankas ir investicijų valdymo bei gyvybės draudimo grupė „Invalda INVL“ šiemet planuoja baigti mažmeninių verslų susijungimo procesą. Koks vaidmuo tokio masto transformacijoje tenka organizacijų kultūrai? Kaip dviem bendrovėms sekasi pažaboti darbuotojų nerimą, išlaikyti daugiau kaip tūkstančio specialistų įsitraukimą ir motyvuoti juos kartu siekti naujos strateginės vizijos? Patirtimi dalijasi Dovilė Sukackaitė-Bolienė, Šiaulių banko Darbuotojų patirties ir įtraukties grupės vadovė, ir Vaida Norušaitė, INVL grupės personalo vadovė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57378188</guid><pubDate>Wed, 25 Oct 2023 08:33:58 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57378188/v_verslo_diskusija_01_audio.mp3" length="98229562" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Didžiausias lietuviško kapitalo bankas šalyje Šiaulių bankas ir investicijų valdymo bei gyvybės draudimo grupė „Invalda INVL“ šiemet planuoja baigti mažmeninių verslų susijungimo procesą. Koks vaidmuo tokio masto transformacijoje tenka organizacijų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Didžiausias lietuviško kapitalo bankas šalyje Šiaulių bankas ir investicijų valdymo bei gyvybės draudimo grupė „Invalda INVL“ šiemet planuoja baigti mažmeninių verslų susijungimo procesą. Koks vaidmuo tokio masto transformacijoje tenka organizacijų kultūrai? Kaip dviem bendrovėms sekasi pažaboti darbuotojų nerimą, išlaikyti daugiau kaip tūkstančio specialistų įsitraukimą ir motyvuoti juos kartu siekti naujos strateginės vizijos? Patirtimi dalijasi Dovilė Sukackaitė-Bolienė, Šiaulių banko Darbuotojų patirties ir įtraukties grupės vadovė, ir Vaida Norušaitė, INVL grupės personalo vadovė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2452</itunes:duration><itunes:keywords>bankas,bendroves,invl,kultura,lietuva,personalas,pinigai,podkastas,siauliu,susijungimas,verslo,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mitai apie mechanikus ir ko reikia šiuolaikinei technikai, kad ji veiktų be prastovų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mitai-apie-mechanikus-ir-ko-reikia-siuolaikinei-technikai-kad-ji-veiktu-be-prastovu--57247338</link><description><![CDATA[Kas yra mechanikas šiandien ir kaip atrodo jo darbo diena. Kodėl mechanikų trūksta ir ko gali pasiekti profesijos meistrai. Apie tai „Verslo tribūnos“ pokalbyje su Pauliumi Meškele, „Mobile Heavy Machinery“ serviso vadovu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57247338</guid><pubDate>Mon, 16 Oct 2023 22:10:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57247338/vt_mhm_pmeskele.mp3" length="56790204" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Kas yra mechanikas šiandien ir kaip atrodo jo darbo diena. Kodėl mechanikų trūksta ir ko gali pasiekti profesijos meistrai. Apie tai „Verslo tribūnos“ pokalbyje su Pauliumi Meškele, „Mobile Heavy Machinery“ serviso vadovu.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas yra mechanikas šiandien ir kaip atrodo jo darbo diena. Kodėl mechanikų trūksta ir ko gali pasiekti profesijos meistrai. Apie tai „Verslo tribūnos“ pokalbyje su Pauliumi Meškele, „Mobile Heavy Machinery“ serviso vadovu.]]></itunes:summary><itunes:duration>1420</itunes:duration><itunes:keywords>apie,atrodo,darbo,diena.,gali,ir,jo,kaip,kas,ko,kodėl,mechanikas,mechanikų,meistrai.,pasiekti,profesijos,šiandien,tai,trūksta,yra</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>CPO LT vadovė: „Kartais tikimasi, kad viešasis sektorius nebus reiklus klientas“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/cpo-lt-vadove-kartais-tikimasi-kad-viesasis-sektorius-nebus-reiklus-klientas--57206694</link><description><![CDATA[„Kartais tikimasi, kad viešasis sektorius nebus reiklus klientas“, – sako Neringa Andrijauskienė, nacionalinės centrinės perkančiosios organizacijos CPO LT direktorė. Pasak jos, gaunama signalų, kad dalis tiekėjų, norinčių žūtbūt laimėti pirkimą, elgiasi ne visiškai atsakingai ir tikisi, jog sudarius sutartį prasidės naujos derybos. Šiame „Verslo tribūnos“ pokalbyje įžvalgos apie verslo etiką viešuosiuose pirkimuose.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57206694</guid><pubDate>Thu, 12 Oct 2023 22:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57206694/vt_cpo_nandrijauskiene.mp3" length="77268114" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Kartais tikimasi, kad viešasis sektorius nebus reiklus klientas“, – sako Neringa Andrijauskienė, nacionalinės centrinės perkančiosios organizacijos CPO LT direktorė. Pasak jos, gaunama signalų, kad dalis tiekėjų, norinčių žūtbūt laimėti pirkimą,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kartais tikimasi, kad viešasis sektorius nebus reiklus klientas“, – sako Neringa Andrijauskienė, nacionalinės centrinės perkančiosios organizacijos CPO LT direktorė. Pasak jos, gaunama signalų, kad dalis tiekėjų, norinčių žūtbūt laimėti pirkimą, elgiasi ne visiškai atsakingai ir tikisi, jog sudarius sutartį prasidės naujos derybos. Šiame „Verslo tribūnos“ pokalbyje įžvalgos apie verslo etiką viešuosiuose pirkimuose.]]></itunes:summary><itunes:duration>1932</itunes:duration><itunes:keywords>atitiktis,centrinė,cpo,direktore,etika,lt,nacionalinė,organizacija,perkančioji,pinigai,pirkimai,podkastas,skaidrumas,standartai,verslas,verslo,viesieji,vz,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Apple“ įrangos nuoma verslui – naujausios technologijos paprasčiausiu būdu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apple-irangos-nuoma-verslui-naujausios-technologijos-paprasciausiu-budu--57112096</link><description><![CDATA[„Verslo tribūnoje“ pokalbis apie galimybes verslui naudotis naujausiomis technologijomis be rūpesčių. „iDeal“ teikia paslaugą verslui, kuri leidžia turėti naujausią įrangą, patogiai valdyti finansus bei gelbsti IT specialistus nuo senų kompiuterių spintose. Šiame pokalbyje išsamiau apie „Smart Deal Business“ ir „Apple Business Manager“. „Verslo tribūnoje“ interviu su „iDeal“ Verslo klientų skyriaus vadovu Luku Gužausku.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57112096</guid><pubDate>Sun, 08 Oct 2023 23:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57112096/vt_ideal_lguzauskas.mp3" length="61870498" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Verslo tribūnoje“ pokalbis apie galimybes verslui naudotis naujausiomis technologijomis be rūpesčių. „iDeal“ teikia paslaugą verslui, kuri leidžia turėti naujausią įrangą, patogiai valdyti finansus bei gelbsti IT specialistus nuo senų kompiuterių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Verslo tribūnoje“ pokalbis apie galimybes verslui naudotis naujausiomis technologijomis be rūpesčių. „iDeal“ teikia paslaugą verslui, kuri leidžia turėti naujausią įrangą, patogiai valdyti finansus bei gelbsti IT specialistus nuo senų kompiuterių spintose. Šiame pokalbyje išsamiau apie „Smart Deal Business“ ir „Apple Business Manager“. „Verslo tribūnoje“ interviu su „iDeal“ Verslo klientų skyriaus vadovu Luku Gužausku.]]></itunes:summary><itunes:duration>1547</itunes:duration><itunes:keywords>apple,guzauskas,ideal,irangos,irenginiai,kompiuteris,lietuva,lukas,nauja,nuoma,pardavimas,plansete,podkastas,sutartis,technika,telefonas,verslas,verslo,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Projektavimo klaidos gali kainuoti milijonus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/projektavimo-klaidos-gali-kainuoti-milijonus--57031342</link><description><![CDATA[Pasitaiko įvairių projektavimo klaidų. Tuomet galimos bėdos: stogas neatlaiko įrenginių, statinys netelpa į sklypo ribas ir kita. Apie pasitaikančias problemas „Verslo tribūnoje“ pasakoja advokatų kontoros NOOR vadovaujantis partneris Giedrius Murauskas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57031342</guid><pubDate>Mon, 02 Oct 2023 22:35:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57031342/vt_noor_0918.mp3" length="56416320" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Pasitaiko įvairių projektavimo klaidų. Tuomet galimos bėdos: stogas neatlaiko įrenginių, statinys netelpa į sklypo ribas ir kita. Apie pasitaikančias problemas „Verslo tribūnoje“ pasakoja advokatų kontoros NOOR vadovaujantis partneris Giedrius Murauskas.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasitaiko įvairių projektavimo klaidų. Tuomet galimos bėdos: stogas neatlaiko įrenginių, statinys netelpa į sklypo ribas ir kita. Apie pasitaikančias problemas „Verslo tribūnoje“ pasakoja advokatų kontoros NOOR vadovaujantis partneris Giedrius Murauskas.]]></itunes:summary><itunes:duration>1411</itunes:duration><itunes:keywords>advokatu,brokas,giedrius,kaina,klaidos,kontora,lietuva,murauskas,noor,pastatai,pinigai,podkastas,projektavimo,statybos,statybu,tinklalaide,verslo,vz,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Futuristiniai sandėliai jau realybė – keturiskart mažiau vietos ir jokių klaidų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/futuristiniai-sandeliai-jau-realybe-keturiskart-maziau-vietos-ir-jokiu-klaidu--56992042</link><description><![CDATA[Estijoje didieji elektroninės prekybos žaidėjai diegia robotizuotus sandėlius. Tai – automatizuoti prekių surinkimo centrai. Šie keturis kartus mažiau vietos reikalaujantys ateities sprendimai artėja Lietuvos link. Kaip jie veikia ir kada verta pradėti apie juos galvoti „Verslo tribūnoje“ atsako bendrovės „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims Rimantas Mažulis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56992042</guid><pubDate>Sun, 01 Oct 2023 22:50:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56992042/vt_strongpoint_0918.mp3" length="53605440" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Estijoje didieji elektroninės prekybos žaidėjai diegia robotizuotus sandėlius. Tai – automatizuoti prekių surinkimo centrai. Šie keturis kartus mažiau vietos reikalaujantys ateities sprendimai artėja Lietuvos link. Kaip jie veikia ir kada verta...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Estijoje didieji elektroninės prekybos žaidėjai diegia robotizuotus sandėlius. Tai – automatizuoti prekių surinkimo centrai. Šie keturis kartus mažiau vietos reikalaujantys ateities sprendimai artėja Lietuvos link. Kaip jie veikia ir kada verta pradėti apie juos galvoti „Verslo tribūnoje“ atsako bendrovės „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims Rimantas Mažulis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1341</itunes:duration><itunes:keywords>investicijos,ismani,ismanu,lietuva,mazulis,pinigai,podkastas,rimantas,sandeliai,strongpoint,tinklalaide,verslas,verslo,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>NT rinka aprimusi: kokią įtaką jaučia sutelktinis finansavimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nt-rinka-aprimusi-kokia-itaka-jaucia-sutelktinis-finansavimas--56867785</link><description><![CDATA[„Mūsų rinka jau 3 metus turbulencijoje, bet sandoriai toliau vyksta, NT perka, o demografijos tendencijos rodo, kad jo paklausa augs. Mūsų 2023 m. 8 mėnesių rezultatai, palyginti su 2022 m., yra apie 40 proc. geresni. Pernai tai pat labai sparčiai augome. Taigi, priežasčių optimizmui netrūksta“, – „Verslo tribūnoje“ sako sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ vadovė Viktorija Čijunskytė. Pasak jos, yra ženklų, kad kitų metų pabaigoje vėl truks NT objektų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56867785</guid><pubDate>Wed, 20 Sep 2023 23:40:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56867785/vt_profitus_cijunskyte_0918.mp3" length="48046208" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Mūsų rinka jau 3 metus turbulencijoje, bet sandoriai toliau vyksta, NT perka, o demografijos tendencijos rodo, kad jo paklausa augs. Mūsų 2023 m. 8 mėnesių rezultatai, palyginti su 2022 m., yra apie 40 proc. geresni. Pernai tai pat labai sparčiai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mūsų rinka jau 3 metus turbulencijoje, bet sandoriai toliau vyksta, NT perka, o demografijos tendencijos rodo, kad jo paklausa augs. Mūsų 2023 m. 8 mėnesių rezultatai, palyginti su 2022 m., yra apie 40 proc. geresni. Pernai tai pat labai sparčiai augome. Taigi, priežasčių optimizmui netrūksta“, – „Verslo tribūnoje“ sako sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ vadovė Viktorija Čijunskytė. Pasak jos, yra ženklų, kad kitų metų pabaigoje vėl truks NT objektų.]]></itunes:summary><itunes:duration>1202</itunes:duration><itunes:keywords>bustui,buta,cijunskyte,finansai,finansavimas,lietuva,nt,paskola,perku,pinigai,pirkimas,podkastas,profitus,sutelktinis,tinklalaide,verslas,verslo,vz,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Advokatų civilinės atsakomybės draudimas: svarbiausia apsaugos apimtis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/advokatu-civilines-atsakomybes-draudimas-svarbiausia-apsaugos-apimtis--56711447</link><description><![CDATA[Advokatų profesinės civilinės atsakomybės draudimas: kam jis reikalingas ir kokias apsaugas suteikia? Kada pakanka minimalaus, o kada verta išplėsti apsaugas bei civilinio draudimo sumas? „Svarbiausia reikia žiūrėti į apsaugos apimtį, nes visi norime kokybiškos paslaugos“, – taip „Verslo tribūnoje“ sako ERGO civilinės atsakomybės draudimo vyr. ekspertė Jurgita Nagrockė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56711447</guid><pubDate>Wed, 06 Sep 2023 23:50:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56711447/vt_ergo_nagrocke.mp3" length="31972503" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Advokatų profesinės civilinės atsakomybės draudimas: kam jis reikalingas ir kokias apsaugas suteikia? Kada pakanka minimalaus, o kada verta išplėsti apsaugas bei civilinio draudimo sumas? „Svarbiausia reikia žiūrėti į apsaugos apimtį, nes visi norime...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Advokatų profesinės civilinės atsakomybės draudimas: kam jis reikalingas ir kokias apsaugas suteikia? Kada pakanka minimalaus, o kada verta išplėsti apsaugas bei civilinio draudimo sumas? „Svarbiausia reikia žiūrėti į apsaugos apimtį, nes visi norime kokybiškos paslaugos“, – taip „Verslo tribūnoje“ sako ERGO civilinės atsakomybės draudimo vyr. ekspertė Jurgita Nagrockė.]]></itunes:summary><itunes:duration>999</itunes:duration><itunes:keywords>advokatai,atsakomybes,civilines,draudimas,draudimo,ekspertai,ergo,jurgita,nagrockė,online,pigiai,pigu,podkastas,tinklalaide,verslo,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip sutelktinis finansavimas tapo toks populiarus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-sutelktinis-finansavimas-tapo-toks-populiarus--56565460</link><description><![CDATA[„Verslo tribūnoje“ pokalbis su UAB „Profitus“ vadove Viktorija Čijunskyte. Ji pasakoja apie tai, kaip sutelktinio finansavimo platformos tapo lygiaverčiu finansavimo kanalu bankams ar kredito unijoms ir kodėl tai patrauklu investuotojams.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56565460</guid><pubDate>Thu, 24 Aug 2023 00:15:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56565460/vt_profitus_vcijunskyte.mp3" length="59471412" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Verslo tribūnoje“ pokalbis su UAB „Profitus“ vadove Viktorija Čijunskyte. Ji pasakoja apie tai, kaip sutelktinio finansavimo platformos tapo lygiaverčiu finansavimo kanalu bankams ar kredito unijoms ir kodėl tai patrauklu investuotojams.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Verslo tribūnoje“ pokalbis su UAB „Profitus“ vadove Viktorija Čijunskyte. Ji pasakoja apie tai, kaip sutelktinio finansavimo platformos tapo lygiaverčiu finansavimo kanalu bankams ar kredito unijoms ir kodėl tai patrauklu investuotojams.]]></itunes:summary><itunes:duration>1487</itunes:duration><itunes:keywords>cijunskyte,finansavimas,pinigai,podkastai,profitus,sutelktinis,tribuna,vadove,verslo,viktorija,vz,vz.lt,zinios,ziniu</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Darbuotojų gerbūvis: tendencijos ir konkretūs sprendimai įmonei</title><link>https://www.spreaker.com/episode/darbuotoju-gerbuvis-tendencijos-ir-konkretus-sprendimai-imonei--55105983</link><description><![CDATA[Nuolaidos apsiperkant, sveikatos draudimas, prizai, konkursai ir individualių poreikių tenkinimas – „cargoGO Logistics“ darbuotojai gali rinktis tai, kas jiems svarbiausia, o taip pat naudotis skaitmeniniais sprendimais. Darbuotojų skatinimo patirtimi „Verslo tribūnoje“ dalijasi „cargoGO Logistics“ personalo vadovė Giedrė Rankauskaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/55105983</guid><pubDate>Mon, 26 Jun 2023 22:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/55105983/pod_cargogo_audio.mp3" length="19352390" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Nuolaidos apsiperkant, sveikatos draudimas, prizai, konkursai ir individualių poreikių tenkinimas – „cargoGO Logistics“ darbuotojai gali rinktis tai, kas jiems svarbiausia, o taip pat naudotis skaitmeniniais sprendimais. Darbuotojų skatinimo patirtimi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuolaidos apsiperkant, sveikatos draudimas, prizai, konkursai ir individualių poreikių tenkinimas – „cargoGO Logistics“ darbuotojai gali rinktis tai, kas jiems svarbiausia, o taip pat naudotis skaitmeniniais sprendimais. Darbuotojų skatinimo patirtimi „Verslo tribūnoje“ dalijasi „cargoGO Logistics“ personalo vadovė Giedrė Rankauskaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1210</itunes:duration><itunes:keywords>apsiperkant,„cargogo,darbuotojai,draudimas,gali,individualių,ir,jiems,kas,konkursai,logistics“,nuolaidos,poreikių,prizai,rinktis,svarbiausia,sveikatos,tai,tenkinimas,verslo</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vienas saugiausių papildomų būdų kaupti senatvei – investicinis gyvybės draudimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vienas-saugiausiu-papildomu-budu-kaupti-senatvei-investicinis-gyvybes-draudimas--54564082</link><description><![CDATA[„Verslo tribūnoje“ apie tai, iš ko gyventi planuoja Lietuvos žmonės, išėję į užtarnautą poilsį. Kas gali paskatinti žmones labiau pasirūpinti savo finansine ateitimi? Kokios yra gyvybės draudimo galimybės ir paskatos. Podkaste kalba Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Giedrius Rimša.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54564082</guid><pubDate>Wed, 21 Jun 2023 23:50:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54564082/vt_lgdia_rimsa.mp3" length="69557812" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Verslo tribūnoje“ apie tai, iš ko gyventi planuoja Lietuvos žmonės, išėję į užtarnautą poilsį. Kas gali paskatinti žmones labiau pasirūpinti savo finansine ateitimi? Kokios yra gyvybės draudimo galimybės ir paskatos. Podkaste kalba Lietuvos gyvybės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Verslo tribūnoje“ apie tai, iš ko gyventi planuoja Lietuvos žmonės, išėję į užtarnautą poilsį. Kas gali paskatinti žmones labiau pasirūpinti savo finansine ateitimi? Kokios yra gyvybės draudimo galimybės ir paskatos. Podkaste kalba Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Giedrius Rimša.]]></itunes:summary><itunes:duration>1739</itunes:duration><itunes:keywords>apie,gali,į,iš,išėję,kas,labiau,lietuvos,paskatinti,pensija,planuoja,podkastas,poilsį.,tai,tribūnoje“,verslo,„verslo,zinios,žmones,žmonės</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žemės ūkyje kaip niekada svarbi disciplina ir profesionalus verslo valdymas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zemes-ukyje-kaip-niekada-svarbi-disciplina-ir-profesionalus-verslo-valdymas--54429027</link><description><![CDATA[Sėkmę agroversle garantuoja ne tik planavimas, bet ir gebėjimas išlaikyti šaltą protą besikeičiant rinkos sąlygoms. Tokių pokyčių pastaruoju metu netrūksta, o reakcija į juos skiriasi, sako „Verslo tribūnos“ pašnekovai. Tai – skandinaviško kapitalo agroverslo bendrovės „Scandagra“ vadovas Marius Vasiliauskas ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54429027</guid><pubDate>Thu, 15 Jun 2023 06:32:55 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54429027/vt_scandagra_0606.mp3" length="100964310" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Sėkmę agroversle garantuoja ne tik planavimas, bet ir gebėjimas išlaikyti šaltą protą besikeičiant rinkos sąlygoms. Tokių pokyčių pastaruoju metu netrūksta, o reakcija į juos skiriasi, sako „Verslo tribūnos“ pašnekovai. Tai – skandinaviško kapitalo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sėkmę agroversle garantuoja ne tik planavimas, bet ir gebėjimas išlaikyti šaltą protą besikeičiant rinkos sąlygoms. Tokių pokyčių pastaruoju metu netrūksta, o reakcija į juos skiriasi, sako „Verslo tribūnos“ pašnekovai. Tai – skandinaviško kapitalo agroverslo bendrovės „Scandagra“ vadovas Marius Vasiliauskas ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.]]></itunes:summary><itunes:duration>2525</itunes:duration><itunes:keywords>agro,agroverslas,efektyvumas,ekonomika,eurai,euru,investicijos,pinigai,podkastas,scandagra,seb,sektorius,tinklalaide,tribuna,ukiai,ukininkavimas,ukis,verslo,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Biometanas – artimesnė ateitis sunkiajam transportui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/biometanas-artimesne-ateitis-sunkiajam-transportui--54347733</link><description><![CDATA[Biometanas ar elektra pakeis dyzelinį kurą sunkiajame komerciniame transporte greičiau? Kas gali pastūmėti šio transporto atsinaujinimą ne tik tolimuosiuose maršrutuose, bet ir šalies miestuose? Apie tai išsamiau „Verslo tribūnos“ pokalbis su „Scania Lietuva“ regiono vadovu Dariumi Snieška.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54347733</guid><pubDate>Tue, 13 Jun 2023 23:55:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54347733/vt_scania_0606.mp3" length="83629453" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Biometanas ar elektra pakeis dyzelinį kurą sunkiajame komerciniame transporte greičiau? Kas gali pastūmėti šio transporto atsinaujinimą ne tik tolimuosiuose maršrutuose, bet ir šalies miestuose? Apie tai išsamiau „Verslo tribūnos“ pokalbis su „Scania...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Biometanas ar elektra pakeis dyzelinį kurą sunkiajame komerciniame transporte greičiau? Kas gali pastūmėti šio transporto atsinaujinimą ne tik tolimuosiuose maršrutuose, bet ir šalies miestuose? Apie tai išsamiau „Verslo tribūnos“ pokalbis su „Scania Lietuva“ regiono vadovu Dariumi Snieška.]]></itunes:summary><itunes:duration>2091</itunes:duration><itunes:keywords>biometanas,darius,elektra,furos,informacija,komercinis,lietuva,pinigai,podkastas,scania,scanialietuva,snieska,sunkusis,sunkvezimiai,tinklalaide,transportas,tribuna,verslo,vilkikai,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Parduotuvių ateitis – robotai ir „protingi“ vežimėliai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/parduotuviu-ateitis-robotai-ir-protingi-vezimeliai--54064557</link><description><![CDATA[Kada parduotuvėse matysime robotus, išmanius vežimėlius, o telefonas nuves prie norimos prekės? Būtent tokia parduotuvių ateitis, „Verslo tribūnoje“ sako Rimantas Mažulis, „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54064557</guid><pubDate>Tue, 06 Jun 2023 02:15:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54064557/vt_strongpoint.mp3" length="75630759" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Kada parduotuvėse matysime robotus, išmanius vežimėlius, o telefonas nuves prie norimos prekės? Būtent tokia parduotuvių ateitis, „Verslo tribūnoje“ sako Rimantas Mažulis, „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kada parduotuvėse matysime robotus, išmanius vežimėlius, o telefonas nuves prie norimos prekės? Būtent tokia parduotuvių ateitis, „Verslo tribūnoje“ sako Rimantas Mažulis, „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims.]]></itunes:summary><itunes:duration>1891</itunes:duration><itunes:keywords>baltijos,ekonomika,ismanieji,kasos,lentynos,lietuva,mazulis,parduotuves,paslaugos,pinigai,podkastas,rimantas,salys,sprendimai,strongpoint,tinklalaide,verslas,verslo,vezimeliai,vz</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Trys ministerijos kelsis į naujai kuriamą kvartalą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/trys-ministerijos-kelsis-i-naujai-kuriama-kvartala--54050797</link><description><![CDATA[Pradžioje į naujai kuriamą Ministerijų miestelį kelsis trys ministerijos. Tokį sprendimą padiktavo racionalumas. Bus pertvarkyti ne tik esami pastatai, bet ir darbo aplinka bei principai. Išsamiau „Verslo tribūnoje“ pasakoja Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54050797</guid><pubDate>Mon, 05 Jun 2023 01:40:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54050797/vt_turto_bankas.mp3" length="65289404" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Pradžioje į naujai kuriamą Ministerijų miestelį kelsis trys ministerijos. Tokį sprendimą padiktavo racionalumas. Bus pertvarkyti ne tik esami pastatai, bet ir darbo aplinka bei principai. Išsamiau „Verslo tribūnoje“ pasakoja Turto banko generalinis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pradžioje į naujai kuriamą Ministerijų miestelį kelsis trys ministerijos. Tokį sprendimą padiktavo racionalumas. Bus pertvarkyti ne tik esami pastatai, bet ir darbo aplinka bei principai. Išsamiau „Verslo tribūnoje“ pasakoja Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.]]></itunes:summary><itunes:duration>1633</itunes:duration><itunes:keywords>bankas,efektyvumas,energetika,gostauto,investicijos,lietuva,miestelis,ministeriju,nt,pastatai,podkastai,podkastas,rinka,statyba,tinklalaide,turto,verslo,vilnius,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>INVEGA renka vykdančiąją valdybą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/invega-renka-vykdanciaja-valdyba--54005407</link><description><![CDATA[INVEGA tęsia konsolidaciją ir kviečia jungtis prie komandos – renka vykdančiąją valdybos narių komandą, kurie eis ir konkrečių funkcinių sričių vadovų pareigas nacionalinėje plėtros įstaigoje, o valdybos pirmininkas taps ir pagrindiniu įmonės vadovu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54005407</guid><pubDate>Sat, 27 May 2023 22:25:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54005407/vt_invega_klepone.mp3" length="59020016" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>INVEGA tęsia konsolidaciją ir kviečia jungtis prie komandos – renka vykdančiąją valdybos narių komandą, kurie eis ir konkrečių funkcinių sričių vadovų pareigas nacionalinėje plėtros įstaigoje, o valdybos pirmininkas taps ir pagrindiniu įmonės vadovu.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[INVEGA tęsia konsolidaciją ir kviečia jungtis prie komandos – renka vykdančiąją valdybos narių komandą, kurie eis ir konkrečių funkcinių sričių vadovų pareigas nacionalinėje plėtros įstaigoje, o valdybos pirmininkas taps ir pagrindiniu įmonės vadovu.]]></itunes:summary><itunes:duration>1476</itunes:duration><itunes:keywords>invega,jungtis,komandos,kviecia,lietuva,pletros,podkastas,prie,taryba,tinklalaide,valdancioji,verslas,verslo,vz,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Viceministrė: iki 2025 metų reguliuojama kapitalo rinka galėtų augti ketvirtadaliu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/viceministre-iki-2025-metu-reguliuojama-kapitalo-rinka-galetu-augti-ketvirtadaliu--53970212</link><description><![CDATA[Iki 2025 m. reguliuojama kapitalo rinka augs ketvirtadaliu, sutelktinio finansavimo – dvigubės, o emisijas leidžiančių bendrovių daugės 75 proc., tikisi Finansų ministerija. Lietuvos kapitalo rinka po 2009 m. krizės susitraukė ir nebeatsigavo, akcijų kapitalizacijos ir BVP santykio rodiklis tesiekia 7,2 proc., kai ES vidurkis apie 70 proc. „Neišnaudotos verslo galimybės pasiskolinti ir investuoti į tvarius sprendimus“, – konstatuoja Finansų ministerijos viceministrė Vaida Markevičienė. „Verslo tribūnoje“ apie kapitalo rinkos gaires ateičiai, 100 dienų gyvuojančią Kapitalo rinkos tarybą ir Lietuvos vertinimą tarptautinėse reitingų agentūrose.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53970212</guid><pubDate>Tue, 23 May 2023 23:10:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53970212/vt_finmin_krt.mp3" length="78310922" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Iki 2025 m. reguliuojama kapitalo rinka augs ketvirtadaliu, sutelktinio finansavimo – dvigubės, o emisijas leidžiančių bendrovių daugės 75 proc., tikisi Finansų ministerija. Lietuvos kapitalo rinka po 2009 m. krizės susitraukė ir nebeatsigavo, akcijų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Iki 2025 m. reguliuojama kapitalo rinka augs ketvirtadaliu, sutelktinio finansavimo – dvigubės, o emisijas leidžiančių bendrovių daugės 75 proc., tikisi Finansų ministerija. Lietuvos kapitalo rinka po 2009 m. krizės susitraukė ir nebeatsigavo, akcijų kapitalizacijos ir BVP santykio rodiklis tesiekia 7,2 proc., kai ES vidurkis apie 70 proc. „Neišnaudotos verslo galimybės pasiskolinti ir investuoti į tvarius sprendimus“, – konstatuoja Finansų ministerijos viceministrė Vaida Markevičienė. „Verslo tribūnoje“ apie kapitalo rinkos gaires ateičiai, 100 dienų gyvuojančią Kapitalo rinkos tarybą ir Lietuvos vertinimą tarptautinėse reitingų agentūrose.]]></itunes:summary><itunes:duration>1958</itunes:duration><itunes:keywords>bvp,eurai,finansai,finansu,investicijos,kapitalo,krize,lietuvos,ministerija,ministerijos,pinigai,pinigu,reguliuojama,rinka,santykis,skaiciuoja,sunkmetis,verslas,viceministre,vyriausybe</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mažos įmonės randa savo vietą vertybinių popierių biržoje – tam skirta ir valstybės pagalba</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mazos-imones-randa-savo-vieta-vertybiniu-popieriu-birzoje-tam-skirta-ir-valstybes-pagalba--53956766</link><description><![CDATA[Vertybinių popierių birža – tik stambioms įmonėms. Šis Lietuvoje įsigalėjęs požiūris stabdo mažas ir vidutines įmones nuo proveržio. Todėl egzistuoja valstybės pagalba, siūlanti kompensuoti pusę išlaidų, susijusių su įmonių akcijų ir obligacijų išleidimu, „Verslo tribūnoje“ pasakoja INVEGA Priemonių valdymo skyriaus projektų vadovė Kristina Račkauskaitė-Liandzbergienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53956766</guid><pubDate>Mon, 22 May 2023 10:59:48 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53956766/vt_invega_0517.mp3" length="71172180" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Vertybinių popierių birža – tik stambioms įmonėms. Šis Lietuvoje įsigalėjęs požiūris stabdo mažas ir vidutines įmones nuo proveržio. Todėl egzistuoja valstybės pagalba, siūlanti kompensuoti pusę išlaidų, susijusių su įmonių akcijų ir obligacijų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vertybinių popierių birža – tik stambioms įmonėms. Šis Lietuvoje įsigalėjęs požiūris stabdo mažas ir vidutines įmones nuo proveržio. Todėl egzistuoja valstybės pagalba, siūlanti kompensuoti pusę išlaidų, susijusių su įmonių akcijų ir obligacijų išleidimu, „Verslo tribūnoje“ pasakoja INVEGA Priemonių valdymo skyriaus projektų vadovė Kristina Račkauskaitė-Liandzbergienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1780</itunes:duration><itunes:keywords>eurai,finansai,finansavimas,imones,initial,invega,invegos,ipo,lietuva,offering,parama,pinigai,podkastas,public,tinklalaide,valstybes,verslas,verslo,vz.lt,ziniu</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkiškas ūkininkas pirkdamas trąšas gali sutaupyti iki 50.000 Eur</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukiskas-ukininkas-pirkdamas-trasas-gali-sutaupyti-iki-50-000-eur--53788524</link><description><![CDATA[Pernai žemės ūkio sektoriaus rezultatai buvo geresni nei tikėtasi: pasikeitusias sąlygas ir išaugusias išteklių kainas atpirko didėjusios grūdų kainos ir išradingi ūkininkai. Ką daryti, kad pokyčiai neištiktų netikėtai, o investicijos būtų pelningos? „Verslo tribūnoje“ pasakoja SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė Rūta Gucu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53788524</guid><pubDate>Wed, 10 May 2023 00:20:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53788524/vt_seb_rgucu.mp3" length="63732506" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Pernai žemės ūkio sektoriaus rezultatai buvo geresni nei tikėtasi: pasikeitusias sąlygas ir išaugusias išteklių kainas atpirko didėjusios grūdų kainos ir išradingi ūkininkai. Ką daryti, kad pokyčiai neištiktų netikėtai, o investicijos būtų pelningos?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pernai žemės ūkio sektoriaus rezultatai buvo geresni nei tikėtasi: pasikeitusias sąlygas ir išaugusias išteklių kainas atpirko didėjusios grūdų kainos ir išradingi ūkininkai. Ką daryti, kad pokyčiai neištiktų netikėtai, o investicijos būtų pelningos? „Verslo tribūnoje“ pasakoja SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė Rūta Gucu.]]></itunes:summary><itunes:duration>1594</itunes:duration><itunes:keywords>bankas,derlius,ekonomika,finansai,grudai,gucu,investicijos,kainos,lietuva,parama,paskola,pinigai,ruta,seb,ukininkai,ukininku,ukio,ukis,verslas,zemes</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Priimti mokėjimus negrynaisiais šiandien gali ir uogų pardavėjas pakelėje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priimti-mokejimus-negrynaisiais-siandien-gali-ir-uogu-pardavejas-pakeleje--53750547</link><description><![CDATA[Viskas daroma tam, kad žmonėms nereikėtų galvoti apie banką, sako „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška: „Todėl ir atsiskaitoma piršto antspaudu, žiedu, kortele ir kitais būdais“. Priimti mokėjimus negrynaisiais šiandien gali ir uogų pardavėjas pakelėje – tai nebėra nei brangu, nei sudėtinga. Būdų sutaupyti taip pat yra įvairių, vienas jų – viename kortelių skaitytuve daug bankų, kaip tai veikia?]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53750547</guid><pubDate>Fri, 05 May 2023 11:58:16 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53750547/citadele_balandis.mp3" length="59173870" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Viskas daroma tam, kad žmonėms nereikėtų galvoti apie banką, sako „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška: „Todėl ir atsiskaitoma piršto antspaudu, žiedu, kortele ir kitais būdais“. Priimti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Viskas daroma tam, kad žmonėms nereikėtų galvoti apie banką, sako „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška: „Todėl ir atsiskaitoma piršto antspaudu, žiedu, kortele ir kitais būdais“. Priimti mokėjimus negrynaisiais šiandien gali ir uogų pardavėjas pakelėje – tai nebėra nei brangu, nei sudėtinga. Būdų sutaupyti taip pat yra įvairių, vienas jų – viename kortelių skaitytuve daug bankų, kaip tai veikia?]]></itunes:summary><itunes:duration>1852</itunes:duration><itunes:keywords>alytus,bankas,cereska,citadele,finansai,kaunas,klaipeda,lietuvos,matematika,panevezys,pinigai,podkastai,podkastas,romas,siauliai,tiklalaide,verslo,vilnius,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lojalūs darbuotojai: ką daryti, kad būtų gera dirbti kartu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lojalus-darbuotojai-ka-daryti-kad-butu-gera-dirbti-kartu--53602898</link><description><![CDATA[Santykiai su tiesioginiu vadovu ir vidinė kultūra yra pagrindiniai kriterijai geram mikroklimatui organizacijoje. Apie tai „Verslo tribūnoje“ pasakoja UAB „cargoGO Logistics“ personalo vadovė Giedrė Rankauskaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53602898</guid><pubDate>Mon, 24 Apr 2023 01:25:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53602898/podcast_cargogo_audio.mp3" length="28381144" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Santykiai su tiesioginiu vadovu ir vidinė kultūra yra pagrindiniai kriterijai geram mikroklimatui organizacijoje. Apie tai „Verslo tribūnoje“ pasakoja UAB „cargoGO Logistics“ personalo vadovė Giedrė Rankauskaitė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Santykiai su tiesioginiu vadovu ir vidinė kultūra yra pagrindiniai kriterijai geram mikroklimatui organizacijoje. Apie tai „Verslo tribūnoje“ pasakoja UAB „cargoGO Logistics“ personalo vadovė Giedrė Rankauskaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1774</itunes:duration><itunes:keywords>apie,„cargogo,geram,ir,kriterijai,kultūra,mikroklimatui,organizacijoje.,pagrindiniai,pasakoja,santykiai,su,tai,tiesioginiu,tribūnoje“,uab,vadovu,„verslo,vidinė,yra</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Naujieji vejos robotai – jokių laidų ir jokių rūpesčių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/naujieji-vejos-robotai-jokiu-laidu-ir-jokiu-rupesciu--53501057</link><description><![CDATA[Robotai palengvina gyvenimą įvairiose srityse. Šiais laikais lengvesnė ir vejos priežiūra. „Verslo tribūnoje“ UAB „Gitana“ pristato naujuosius belaidžius vejos robotus ir paaiškina, kuo jie skiriasi nuo kitų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53501057</guid><pubDate>Wed, 19 Apr 2023 23:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53501057/vt_gitana.mp3" length="46091546" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Robotai palengvina gyvenimą įvairiose srityse. Šiais laikais lengvesnė ir vejos priežiūra. „Verslo tribūnoje“ UAB „Gitana“ pristato naujuosius belaidžius vejos robotus ir paaiškina, kuo jie skiriasi nuo kitų.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Robotai palengvina gyvenimą įvairiose srityse. Šiais laikais lengvesnė ir vejos priežiūra. „Verslo tribūnoje“ UAB „Gitana“ pristato naujuosius belaidžius vejos robotus ir paaiškina, kuo jie skiriasi nuo kitų.]]></itunes:summary><itunes:duration>1153</itunes:duration><itunes:keywords>belaidis,elektra,gitana,gitanos,ismanioji,ismanus,laidai,nauji,pavasaris,podkastas,prieziura,robotai,tinklalaide,tribuna,uab,vejos,verslo,vz.lt,zinios,zoliapjove</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Keturi dalykai, kad NT projektas vyktų sklandžiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/keturi-dalykai-kad-nt-projektas-vyktu-sklandziai--53569657</link><description><![CDATA[Ko reikia, kad NT projektas vyktų sklandžiai ir kokios dažniausios rizikos vystytojams? „Patirtis rodo, kad geriausiai veikia, kai institucijos yra atviros išankstinei diskusijai bei esi sąžiningas prieš bendruomenę ir kaimynus“, – neabejoja NOOR advokatų kontoros partneris Povilas Karlonas. „Verslo tribūnoje“ apie naujausių statybas liečiančių įstatymų įtaką ir pasekmes, skirtumus tarp savivaldybių ir kodėl jie yra.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53569657</guid><pubDate>Wed, 19 Apr 2023 00:40:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53569657/vt_noor_karlonas.mp3" length="81313959" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Ko reikia, kad NT projektas vyktų sklandžiai ir kokios dažniausios rizikos vystytojams? „Patirtis rodo, kad geriausiai veikia, kai institucijos yra atviros išankstinei diskusijai bei esi sąžiningas prieš bendruomenę ir kaimynus“, – neabejoja NOOR...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ko reikia, kad NT projektas vyktų sklandžiai ir kokios dažniausios rizikos vystytojams? „Patirtis rodo, kad geriausiai veikia, kai institucijos yra atviros išankstinei diskusijai bei esi sąžiningas prieš bendruomenę ir kaimynus“, – neabejoja NOOR advokatų kontoros partneris Povilas Karlonas. „Verslo tribūnoje“ apie naujausių statybas liečiančių įstatymų įtaką ir pasekmes, skirtumus tarp savivaldybių ir kodėl jie yra.]]></itunes:summary><itunes:duration>2033</itunes:duration><itunes:keywords>advokatų,ekonomika,investicijos,karlonas,kontora,kontoros,lietuva,nekilnojamasis,noor,partneris,paskola,patarimai,pinigai,povilas,tinklalaide,turtas,verslas,verslo,vz.lt,žinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar biotechnologijos žemės ūkyje išspręs klimato kaitos problemas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-biotechnologijos-zemes-ukyje-isspres-klimato-kaitos-problemas--53436354</link><description><![CDATA[UAB „Bioversija“ direktorius Stanislav Balion šiame „Verslo tribūnos“ podkaste aiškina mikrobiologinių produktų pranašumus. S. Balion pasakoja apie biotechnologijas žemės ūkyje, ne tik keičiančias pesticidus, bet ir padedančias spręsti klimato kaitos problemas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53436354</guid><pubDate>Wed, 05 Apr 2023 00:10:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53436354/vt_bioversija_0321.mp3" length="57574922" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>UAB „Bioversija“ direktorius Stanislav Balion šiame „Verslo tribūnos“ podkaste aiškina mikrobiologinių produktų pranašumus. S. Balion pasakoja apie biotechnologijas žemės ūkyje, ne tik keičiančias pesticidus, bet ir padedančias spręsti klimato kaitos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[UAB „Bioversija“ direktorius Stanislav Balion šiame „Verslo tribūnos“ podkaste aiškina mikrobiologinių produktų pranašumus. S. Balion pasakoja apie biotechnologijas žemės ūkyje, ne tik keičiančias pesticidus, bet ir padedančias spręsti klimato kaitos problemas.]]></itunes:summary><itunes:duration>1440</itunes:duration><itunes:keywords>balion,biologines,biotechnologijos,bioversija,„bioversija“,ekologija,mikrobiologinių,pesticidai,produktai,produktų,stanislav,tinklalaide,trasos,uab,ūkyje,verslas,verslo,vz.lt,žemės,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Teisininkas – verslo partneris: „Girteka“ sėkmės istorija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/teisininkas-verslo-partneris-girteka-sekmes-istorija--53426362</link><description><![CDATA[„Verslo tribūnoje“ šįkart apie didelius pokyčius „Girtekoje“, plėtrą ir galimybes atsiskleisti bei tobulėti darbuotojams. Pašnekovai – bendrovės vykdantysis direktorius M. Aleška bei Atitikties ir teisės padalinio vadovė V. Molytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53426362</guid><pubDate>Tue, 04 Apr 2023 00:25:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53426362/vt_girteka_0329.mp3" length="68786678" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Verslo tribūnoje“ šįkart apie didelius pokyčius „Girtekoje“, plėtrą ir galimybes atsiskleisti bei tobulėti darbuotojams. Pašnekovai – bendrovės vykdantysis direktorius M. Aleška bei Atitikties ir teisės padalinio vadovė V. Molytė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Verslo tribūnoje“ šįkart apie didelius pokyčius „Girtekoje“, plėtrą ir galimybes atsiskleisti bei tobulėti darbuotojams. Pašnekovai – bendrovės vykdantysis direktorius M. Aleška bei Atitikties ir teisės padalinio vadovė V. Molytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1720</itunes:duration><itunes:keywords>ekonomika,finansai,girteka,istorija,lietuva,mano,paslaugos,pinigai,podkastas,sekme,sektorius,teise,teisininkai,tesininku,transportas,verslas,verslo,vilkikai,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kuo varomi riedės vilkikai ateityje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kuo-varomi-riedes-vilkikai-ateityje--53376712</link><description><![CDATA[Kuo varomi ateityje riedės vilkikai, koks kuras bus perspektyviausias ir kokią dalį sudarys biometanas. „Verslo tribūnoje“ apie tai pasakoja bendrovės „Scania Lietuva“ vadovas Darius Snieška ir alternatyvių degalų skatinimo startuolio „Dvire“ vadovas Marius Čižas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53376712</guid><pubDate>Thu, 30 Mar 2023 00:10:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53376712/vt_scania_0321.mp3" length="80223086" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Kuo varomi ateityje riedės vilkikai, koks kuras bus perspektyviausias ir kokią dalį sudarys biometanas. „Verslo tribūnoje“ apie tai pasakoja bendrovės „Scania Lietuva“ vadovas Darius Snieška ir alternatyvių degalų skatinimo startuolio „Dvire“ vadovas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kuo varomi ateityje riedės vilkikai, koks kuras bus perspektyviausias ir kokią dalį sudarys biometanas. „Verslo tribūnoje“ apie tai pasakoja bendrovės „Scania Lietuva“ vadovas Darius Snieška ir alternatyvių degalų skatinimo startuolio „Dvire“ vadovas Marius Čižas.]]></itunes:summary><itunes:duration>2006</itunes:duration><itunes:keywords>biometanas,degalai,degalu,dvire,dyzelinas,ekonomika,finansai,kaina,kainos,kuras,kuro,lng,lpg,pinigai,scania,sgd,verslo,vilkikai,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kam reikalingas teisininkas M&amp;A sandoriuose?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kam-reikalingas-teisininkas-m-a-sandoriuose--52875270</link><description><![CDATA[Pokalbis apie teisininko vaidmenį M&amp;A sandoriuose. „Verslo tribūnoje“ išsamiau pasakoja „Triniti Jurex“ advokatų profesinės bendrijos partnerė Giedrė Čiuladienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52875270</guid><pubDate>Thu, 02 Mar 2023 01:40:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52875270/vt_triniti_ciuladiene.mp3" length="69548408" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis apie teisininko vaidmenį M&amp;amp;A sandoriuose. „Verslo tribūnoje“ išsamiau pasakoja „Triniti Jurex“ advokatų profesinės bendrijos partnerė Giedrė Čiuladienė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis apie teisininko vaidmenį M&amp;A sandoriuose. „Verslo tribūnoje“ išsamiau pasakoja „Triniti Jurex“ advokatų profesinės bendrijos partnerė Giedrė Čiuladienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1739</itunes:duration><itunes:keywords>advokatai,advokatas,ciuladiene,ekonomika,finansai,giedre,jurex,lietuva,pinigai,podkastas,sandoriai,teise,teisininkai,tinklalaide,triniti,verslas,verslo,vz,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar greitai apsipirkinėsime „protingose“ autonominėse parduotuvėse?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-greitai-apsipirkinesime-protingose-autonominese-parduotuvese--52863733</link><description><![CDATA[Pirkėjai nori kitokios apsipirkimo patirties: išmanios, patogios, greitos ir bet kuriuo metu, įsitikinęs UAB „StrongPoint“ vadovas Rimantas Mažulis. Apie autonomines parduotuves, savitarnos kasas ir kitas naujoves su juo šiame „Verslo tribūnos“ podkaste.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52863733</guid><pubDate>Wed, 01 Mar 2023 00:10:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52863733/vt_strongpoint_mazulis.mp3" length="64301976" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Pirkėjai nori kitokios apsipirkimo patirties: išmanios, patogios, greitos ir bet kuriuo metu, įsitikinęs UAB „StrongPoint“ vadovas Rimantas Mažulis. Apie autonomines parduotuves, savitarnos kasas ir kitas naujoves su juo šiame „Verslo tribūnos“ podkaste.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirkėjai nori kitokios apsipirkimo patirties: išmanios, patogios, greitos ir bet kuriuo metu, įsitikinęs UAB „StrongPoint“ vadovas Rimantas Mažulis. Apie autonomines parduotuves, savitarnos kasas ir kitas naujoves su juo šiame „Verslo tribūnos“ podkaste.]]></itunes:summary><itunes:duration>1608</itunes:duration><itunes:keywords>apsipirkimas,autonomines,ekonomika,finansai,ismanus,kasos,kliento,lietuva,nemokamas,parduotuves,patirtis,pinigai,prekyba,savitarnos,strongpoint,tinklalaide,turinys,verslo,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Negaunantiems finansavimo laisvoje rinkoje – INVEGOS pagalba</title><link>https://www.spreaker.com/episode/negaunantiems-finansavimo-laisvoje-rinkoje-invegos-pagalba--52836320</link><description><![CDATA[„Dėl karo nemažos dalies įmonių veiklos rizika padidėjusi, tokioms situacijoms mes turime garantijas“, – apie galimybes aiškina UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas. Į INVEGĄ kreipiasi klientai, kurie dėl įvairių priežasčių negali gauti finansavimo laisvoje rinkoje. Kokiais atvejais pagalba suteikiama, pasakoja K. Motiejūnas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52836320</guid><pubDate>Tue, 28 Feb 2023 01:50:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52836320/vt_invega_kmotiejunas.mp3" length="56786361" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Dėl karo nemažos dalies įmonių veiklos rizika padidėjusi, tokioms situacijoms mes turime garantijas“, – apie galimybes aiškina UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas. Į INVEGĄ kreipiasi klientai,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Dėl karo nemažos dalies įmonių veiklos rizika padidėjusi, tokioms situacijoms mes turime garantijas“, – apie galimybes aiškina UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas. Į INVEGĄ kreipiasi klientai, kurie dėl įvairių priežasčių negali gauti finansavimo laisvoje rinkoje. Kokiais atvejais pagalba suteikiama, pasakoja K. Motiejūnas.]]></itunes:summary><itunes:duration>1775</itunes:duration><itunes:keywords>eurai,euras,finansavimas,invega,kestutis,kreditas,lietuva,motiejunas,parama,paskola,paskolos,pinigai,podkastas,tinklalaide,verslas,verslo,verslui,vz,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kuo skiriasi strateginis ir finansinis verslo pirkėjas ir jų lūkesčiai 2023 m.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kuo-skiriasi-strateginis-ir-finansinis-verslo-pirkejas-ir-ju-lukesciai-2023-m--52811042</link><description><![CDATA[Kuo skiriasi strateginis ir finansinis verslo pirkėjas? Kaip skiriasi planuojamų investicijų vertinimas ir siūloma kaina nuo investuotojo rūšies ir kas kuria didžiausią vertę vienam ir kitam? Brangstantys pinigai, nerami geopolitinė situacija – kam tai palankesnė rinka ir kokie investuotojų lūkesčiai 2023 m. Apie tai „Orion Securities“ Įmonių finansų skyriaus vadovas Mykantas Urba.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52811042</guid><pubDate>Thu, 23 Feb 2023 00:20:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52811042/vt_orion_urba.mp3" length="60669120" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Kuo skiriasi strateginis ir finansinis verslo pirkėjas? Kaip skiriasi planuojamų investicijų vertinimas ir siūloma kaina nuo investuotojo rūšies ir kas kuria didžiausią vertę vienam ir kitam? Brangstantys pinigai, nerami geopolitinė situacija – kam...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kuo skiriasi strateginis ir finansinis verslo pirkėjas? Kaip skiriasi planuojamų investicijų vertinimas ir siūloma kaina nuo investuotojo rūšies ir kas kuria didžiausią vertę vienam ir kitam? Brangstantys pinigai, nerami geopolitinė situacija – kam tai palankesnė rinka ir kokie investuotojų lūkesčiai 2023 m. Apie tai „Orion Securities“ Įmonių finansų skyriaus vadovas Mykantas Urba.]]></itunes:summary><itunes:duration>1517</itunes:duration><itunes:keywords>ekonomika,finansai,geopolitika,infliacija,investicija,investicijos,kaina,mykantas,orion,pirkimas,podkastas,prognoze,securities,tinklalaide,tribuna,urba,verslo,vz,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip perėjimas prie žaliosios energetikos veikia kainas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-perejimas-prie-zaliosios-energetikos-veikia-kainas--52614613</link><description><![CDATA[„Verslo tribūnoje“ apie tai, kokį poveikį infliacijai turi perėjimas prie žaliosios energetikos. Elektromobilio gamybai reikia 5 kartus daugiau metalų nei varomam iškastiniu kuru, o paklausa metalams auga. Kokios to pasekmės infliacijai?]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52614613</guid><pubDate>Fri, 03 Feb 2023 02:45:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52614613/vt_swedbank.mp3" length="48545123" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Verslo tribūnoje“ apie tai, kokį poveikį infliacijai turi perėjimas prie žaliosios energetikos. Elektromobilio gamybai reikia 5 kartus daugiau metalų nei varomam iškastiniu kuru, o paklausa metalams auga. Kokios to pasekmės infliacijai?</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Verslo tribūnoje“ apie tai, kokį poveikį infliacijai turi perėjimas prie žaliosios energetikos. Elektromobilio gamybai reikia 5 kartus daugiau metalų nei varomam iškastiniu kuru, o paklausa metalams auga. Kokios to pasekmės infliacijai?]]></itunes:summary><itunes:duration>1518</itunes:duration><itunes:keywords>augimas,automobiliai,bankas,elektromobiliai,energetika,finansai,infliacija,kainos,kainu,naudoti,nauji,podkastas,swedbank,tinklalaide,verslas,verslo,vz,vz.lt,zalioji,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>INVL grupės filosofija: į ką ir kodėl investuojame?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/invl-grupes-filosofija-i-ka-ir-kodel-investuojame--52549057</link><description><![CDATA[Kaip skiriasi investavimo pasirinkimai „sunkiais“ ir „lengvais“ laikais, kokios svarbiausias investavimo kryptys dabar, ką rinktis, jei nori augti, patarimai pradedantiems. „Verslo tribūnoje“ pokalbis su INVL privataus kapitalo vadovu Vytautu Plunksniu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52549057</guid><pubDate>Wed, 01 Feb 2023 01:10:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52549057/podcast_invl_v1_audiofix.mp3" length="26507851" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip skiriasi investavimo pasirinkimai „sunkiais“ ir „lengvais“ laikais, kokios svarbiausias investavimo kryptys dabar, ką rinktis, jei nori augti, patarimai pradedantiems. „Verslo tribūnoje“ pokalbis su INVL privataus kapitalo vadovu Vytautu Plunksniu.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip skiriasi investavimo pasirinkimai „sunkiais“ ir „lengvais“ laikais, kokios svarbiausias investavimo kryptys dabar, ką rinktis, jei nori augti, patarimai pradedantiems. „Verslo tribūnoje“ pokalbis su INVL privataus kapitalo vadovu Vytautu Plunksniu.]]></itunes:summary><itunes:duration>1657</itunes:duration><itunes:keywords>ekonomika,finansai,investavimas,investicijos,invl,laikai,lengvi,lietuva,lietuvos,pinigai,plunksnis,podkastai,podkastas,sunkus,tinklalaide,verslo,vytautas,vz,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„cargoGO Logistics“: sėkmės istorija Uzbekistane, 100 mln. apyvarta bei siekis augti toliau</title><link>https://www.spreaker.com/episode/cargogo-logistics-sekmes-istorija-uzbekistane-100-mln-apyvarta-bei-siekis-augti-toliau--52359771</link><description><![CDATA[Kokie 2022 m. buvo logistikos sektoriui ir kokius iššūkius turėjo įveikti UAB „cargoGO Logistics“, kad pasiektų užsibrėžtus tikslus? Kokie planuojami 2023 m.? Šiuos klausimus apžvelgia Osvaldas Švitra, logistikos bendrovės vykdomasis direktorius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52359771</guid><pubDate>Fri, 06 Jan 2023 00:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52359771/podcast_cargogo_v2_audio.mp3" length="23101066" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Kokie 2022 m. buvo logistikos sektoriui ir kokius iššūkius turėjo įveikti UAB „cargoGO Logistics“, kad pasiektų užsibrėžtus tikslus? Kokie planuojami 2023 m.? Šiuos klausimus apžvelgia Osvaldas Švitra, logistikos bendrovės vykdomasis direktorius.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokie 2022 m. buvo logistikos sektoriui ir kokius iššūkius turėjo įveikti UAB „cargoGO Logistics“, kad pasiektų užsibrėžtus tikslus? Kokie planuojami 2023 m.? Šiuos klausimus apžvelgia Osvaldas Švitra, logistikos bendrovės vykdomasis direktorius.]]></itunes:summary><itunes:duration>1444</itunes:duration><itunes:keywords>augimas,cargo,cargogo,ekonomika,finansai,go,logistika,logistikos,osvaldas,pelnas,pervežimai,pinigai,podkastas,proveržis,sektoriui,švitra,tinklalaidė,transportas,verslo,žinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Sandorių rinka 2022-aisiais – svarbiausi įsigijimai, aktyviausi sektoriai ir prognozės ateičiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sandoriu-rinka-2022-aisiais-svarbiausi-isigijimai-aktyviausi-sektoriai-ir-prognozes-ateiciai--52296879</link><description><![CDATA[Kokia buvo sandorių rinka 2022 m. ir kas laukia kitąmet, aktyviausi sektoriai ir tai lemiančios priežastys bei metų tendencijos. „Aplinkybės, kurios gali susidaryti mažose mūsų rinkose gali nulemti, kad kitais metais turėsim didesnį negu vidutinį Europos aktyvumą“, – „Verslo tribūnai“ sako COBALT Lietuvos biuro vadovaujantis partneris Dr. Irmantas Norkus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52296879</guid><pubDate>Wed, 28 Dec 2022 11:40:09 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52296879/vt_cobalt_20221221.mp3" length="40395264" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Kokia buvo sandorių rinka 2022 m. ir kas laukia kitąmet, aktyviausi sektoriai ir tai lemiančios priežastys bei metų tendencijos. „Aplinkybės, kurios gali susidaryti mažose mūsų rinkose gali nulemti, kad kitais metais turėsim didesnį negu vidutinį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokia buvo sandorių rinka 2022 m. ir kas laukia kitąmet, aktyviausi sektoriai ir tai lemiančios priežastys bei metų tendencijos. „Aplinkybės, kurios gali susidaryti mažose mūsų rinkose gali nulemti, kad kitais metais turėsim didesnį negu vidutinį Europos aktyvumą“, – „Verslo tribūnai“ sako COBALT Lietuvos biuro vadovaujantis partneris Dr. Irmantas Norkus.]]></itunes:summary><itunes:duration>1263</itunes:duration><itunes:keywords>aktyviausi,cobalt,ekonomika,finansai,lietuva,mano,pinigai,podkastas,rinka,sandoriu,sektoriai,teise,tinklalaide,valiuta,verslas,verslininkai,verslo,vz,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kokie verslai daugiausia laimi diegdami robotus ir per kiek laiko jie atsiperka</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kokie-verslai-daugiausia-laimi-diegdami-robotus-ir-per-kiek-laiko-jie-atsiperka--52138388</link><description><![CDATA[„Verslo tribūnoje“ apie automatizavimą ir robotizavimą pasakoja Gabrielė Oksaitė, mobiliosios robotikos srityje inovacijas kuriančios UAB „R&R Technology“ verslo plėtros vadovė. Ši bendrovė gamina autonominius mobilius robotus pramonei ir įvairioms organizacijoms.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52138388</guid><pubDate>Wed, 14 Dec 2022 02:05:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52138388/podcast_rr_tech_v1_audio.mp3" length="24026427" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Verslo tribūnoje“ apie automatizavimą ir robotizavimą pasakoja Gabrielė Oksaitė, mobiliosios robotikos srityje inovacijas kuriančios UAB „R&amp;R Technology“ verslo plėtros vadovė. Ši bendrovė gamina autonominius mobilius robotus pramonei ir įvairioms...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Verslo tribūnoje“ apie automatizavimą ir robotizavimą pasakoja Gabrielė Oksaitė, mobiliosios robotikos srityje inovacijas kuriančios UAB „R&R Technology“ verslo plėtros vadovė. Ši bendrovė gamina autonominius mobilius robotus pramonei ir įvairioms organizacijoms.]]></itunes:summary><itunes:duration>1502</itunes:duration><itunes:keywords>automatizavimas,ekonomika,gabrielė,gamykla,oksaitė,podkastai,podkastas,pramone,robotai,robotika,robotikos,r&amp;r,technology,tinklalaide,tribuna,verslas,verslo,vz,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Keičiasi ir draudikų realybė – draudimas galioja ir karo zonoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/keiciasi-ir-draudiku-realybe-draudimas-galioja-ir-karo-zonoje--52098439</link><description><![CDATA[Apie įmonių turto draudimą, kokios žemės ūkio kultūros draudžiamos, kada draudžiama nuo karo ir terorizmo, ir kodėl apskritai verta draustis. Pokalbis su BTA draudimo Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovu Mindaugu Ratkevičiumi. Per visus praėjusius metus BTA savo klientams už stichinių nelaimių padarytą žalą išmokėjo 1,29 mln. Eur. Šiems metams dar nepasibaigus sumos jau gerokai didesnės – didžiausius nuostolius daro liūtys ir gaisrai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52098439</guid><pubDate>Tue, 06 Dec 2022 03:35:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52098439/vt_bta_1201.mp3" length="22008192" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Apie įmonių turto draudimą, kokios žemės ūkio kultūros draudžiamos, kada draudžiama nuo karo ir terorizmo, ir kodėl apskritai verta draustis. Pokalbis su BTA draudimo Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovu Mindaugu Ratkevičiumi....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie įmonių turto draudimą, kokios žemės ūkio kultūros draudžiamos, kada draudžiama nuo karo ir terorizmo, ir kodėl apskritai verta draustis. Pokalbis su BTA draudimo Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovu Mindaugu Ratkevičiumi. Per visus praėjusius metus BTA savo klientams už stichinių nelaimių padarytą žalą išmokėjo 1,29 mln. Eur. Šiems metams dar nepasibaigus sumos jau gerokai didesnės – didžiausius nuostolius daro liūtys ir gaisrai.]]></itunes:summary><itunes:duration>1376</itunes:duration><itunes:keywords>bta,draudimas,draudimo,ekonomika,kaina,lesos,mindaugas,nelaimes,pinigai,ratkevicius,stichines,suma,tvarus,ukininkai,ukis,verslas,versle,verslo,zala,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>D. Snieška: elektrinis vilkikas – ateitis, kai įvertini visumą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/d-snieska-elektrinis-vilkikas-ateitis-kai-ivertini-visuma--51897937</link><description><![CDATA[Darius Snieška, naujų bei naudotų sunkvežimių ir autobusų prekybos UAB „Scania Lietuva“ generalinis direktorius, pokalbį „Verslo tribūnoje“ pradeda nuo informacijos, kad Baltijos šalyse parduotas pirmasis „Scania“ elektrinis sunkvežimis, kuris per dieną išvežiodamas prekes įveikia po kelis šimtus kilometrų. O visas pokalbis su juo skirtas mitams apie elektrinį sunkųjį transportą ir jo perspektyvas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51897937</guid><pubDate>Wed, 16 Nov 2022 02:25:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51897937/podcast_scania_v1_11_15_audio.mp3" length="30535306" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Darius Snieška, naujų bei naudotų sunkvežimių ir autobusų prekybos UAB „Scania Lietuva“ generalinis direktorius, pokalbį „Verslo tribūnoje“ pradeda nuo informacijos, kad Baltijos šalyse parduotas pirmasis „Scania“ elektrinis sunkvežimis, kuris per...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Darius Snieška, naujų bei naudotų sunkvežimių ir autobusų prekybos UAB „Scania Lietuva“ generalinis direktorius, pokalbį „Verslo tribūnoje“ pradeda nuo informacijos, kad Baltijos šalyse parduotas pirmasis „Scania“ elektrinis sunkvežimis, kuris per dieną išvežiodamas prekes įveikia po kelis šimtus kilometrų. O visas pokalbis su juo skirtas mitams apie elektrinį sunkųjį transportą ir jo perspektyvas.]]></itunes:summary><itunes:duration>1909</itunes:duration><itunes:keywords>darius,ekonomika,ekspertai,elektrinis,group,lietuva,mašina,pinigai,scania,snieska,tinklalaide,transportas,tribuna,verslas,verslo,vilkikas,vw,vz,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tvarių finansų svarba: kodėl blogiausia – nedaryti nieko</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tvariu-finansu-svarba-kodel-blogiausia-nedaryti-nieko--51681822</link><description><![CDATA[Tvarumas įsitvirtina visuose sektoriuose, nors ir nevienodu tempu. „Verslo tribūnoje“ apie tvarumo, tvarių finansų svarbą ir poveikį ekonomikai bei konkrečiam verslui pokalbis su Lietuvos banko valdybos nario patarėju Rosvaldu Krušna ir „Mantinga Group“ generaliniu direktoriumi Mantu Agentu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51681822</guid><pubDate>Tue, 25 Oct 2022 23:25:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51681822/vt_lb_1020.mp3" length="60875674" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Tvarumas įsitvirtina visuose sektoriuose, nors ir nevienodu tempu. „Verslo tribūnoje“ apie tvarumo, tvarių finansų svarbą ir poveikį ekonomikai bei konkrečiam verslui pokalbis su Lietuvos banko valdybos nario patarėju Rosvaldu Krušna ir „Mantinga...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tvarumas įsitvirtina visuose sektoriuose, nors ir nevienodu tempu. „Verslo tribūnoje“ apie tvarumo, tvarių finansų svarbą ir poveikį ekonomikai bei konkrečiam verslui pokalbis su Lietuvos banko valdybos nario patarėju Rosvaldu Krušna ir „Mantinga Group“ generaliniu direktoriumi Mantu Agentu.]]></itunes:summary><itunes:duration>1903</itunes:duration><itunes:keywords>bankas,ekonomika,finansai,lietuvos,mantinga,podkastas,tvarumas,verslo,vz,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Klimato kaitos poveikis: trečdalis įmonių jau tai jaučia</title><link>https://www.spreaker.com/episode/klimato-kaitos-poveikis-trecdalis-imoniu-jau-tai-jaucia--51669733</link><description><![CDATA[Nors mūsų regione taifūnai nesiautėja ir ledynai netirpsta, klimato kaitos ekonomikai daroma žala akivaizdi: Lietuvos ir Latvijos žemės ūkis patiria daugiausiai nuostolių iš šiaurės valstybių. „Apie trečdalį visų įmonių susiduria su išaugusia veiklos rizika dėl klimato kaitos“, – sako „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė. Kokiems sektoriams ir kodėl poveikis bus didžiausias, apie klimato kaitos ir ekstremalių gamtos reiškinių žalą ekonomikai, poveikį energetikai „Verslo tribūnos“ pokalbis su „Swedbank“ analitike.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51669733</guid><pubDate>Tue, 25 Oct 2022 22:20:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51669733/vt_swedbank_20221019.mp3" length="47501748" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Nors mūsų regione taifūnai nesiautėja ir ledynai netirpsta, klimato kaitos ekonomikai daroma žala akivaizdi: Lietuvos ir Latvijos žemės ūkis patiria daugiausiai nuostolių iš šiaurės valstybių. „Apie trečdalį visų įmonių susiduria su išaugusia veiklos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors mūsų regione taifūnai nesiautėja ir ledynai netirpsta, klimato kaitos ekonomikai daroma žala akivaizdi: Lietuvos ir Latvijos žemės ūkis patiria daugiausiai nuostolių iš šiaurės valstybių. „Apie trečdalį visų įmonių susiduria su išaugusia veiklos rizika dėl klimato kaitos“, – sako „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė. Kokiems sektoriams ir kodėl poveikis bus didžiausias, apie klimato kaitos ir ekstremalių gamtos reiškinių žalą ekonomikai, poveikį energetikai „Verslo tribūnos“ pokalbis su „Swedbank“ analitike.]]></itunes:summary><itunes:duration>1485</itunes:duration><itunes:keywords>greta,ilekyte,swedbank,verslo,vz,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žemės ūkis finansuotojo akimis: aukštos trąšų ir energetikos kainos palieka vietos optimizmui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zemes-ukis-finansuotojo-akimis-aukstos-trasu-ir-energetikos-kainos-palieka-vietos-optimizmui--51595195</link><description><![CDATA[Šiųmetis derlius 12% geresnis nei pernai, bet rekordiniai 2020 m. rezultatai nebuvo pasiekti. Apie žemės ūkio sektoriaus aktualijas „Verslo tribūnoje“ kalba Rūta Gucu, SEB banko Verslo kliento paslaugų departamento direktorė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51595195</guid><pubDate>Tue, 18 Oct 2022 03:10:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51595195/podcast_seb_v1_audio.mp3" length="24968089" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Šiųmetis derlius 12% geresnis nei pernai, bet rekordiniai 2020 m. rezultatai nebuvo pasiekti. Apie žemės ūkio sektoriaus aktualijas „Verslo tribūnoje“ kalba Rūta Gucu, SEB banko Verslo kliento paslaugų departamento direktorė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiųmetis derlius 12% geresnis nei pernai, bet rekordiniai 2020 m. rezultatai nebuvo pasiekti. Apie žemės ūkio sektoriaus aktualijas „Verslo tribūnoje“ kalba Rūta Gucu, SEB banko Verslo kliento paslaugų departamento direktorė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1561</itunes:duration><itunes:keywords>agro,bankas,derlius,gucu,lietuva,podkastas,ruta,seb,tinklalaide,ukininkai,ukio,ukis,verslas,verslo,vz,vz.lt,zemdirbiai,zeme,zemes,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>D. Kreivys: investicijos į žaliosios pertvarkos projektus padės įtvirtinti energetinę nepriklausomybę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/d-kreivys-investicijos-i-zaliosios-pertvarkos-projektus-pades-itvirtinti-energetine-nepriklausomybe--51551327</link><description><![CDATA[Energetika – viena iš sričių Lietuvoje, kurioje pagal „Naujos kartos Lietuva“ investicijų planą jau baigiami įgyvendinti projektai. Vieną iš jų, elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos statybas, planuojama užbaigti iki Naujųjų metų. Kaip „Verslo tribūnoje“ sako energetikos ministras Dainius Kreivys, tiek šis, tiek kiti numatyti projektai reikšmingai prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51551327</guid><pubDate>Thu, 13 Oct 2022 02:15:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51551327/vt_dainius_kreivys.mp3" length="38714144" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Energetika – viena iš sričių Lietuvoje, kurioje pagal „Naujos kartos Lietuva“ investicijų planą jau baigiami įgyvendinti projektai. Vieną iš jų, elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos statybas, planuojama užbaigti iki Naujųjų metų. Kaip „Verslo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Energetika – viena iš sričių Lietuvoje, kurioje pagal „Naujos kartos Lietuva“ investicijų planą jau baigiami įgyvendinti projektai. Vieną iš jų, elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos statybas, planuojama užbaigti iki Naujųjų metų. Kaip „Verslo tribūnoje“ sako energetikos ministras Dainius Kreivys, tiek šis, tiek kiti numatyti projektai reikšmingai prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo.]]></itunes:summary><itunes:duration>1210</itunes:duration><itunes:keywords>dainius,ekonomika,energetikos,investicijos,kartos,kreivys,lesos,lietuva,ministerija,ministras,naujos,pinigai,planas,podkastas,tinklalaide,verslininkas,verslo,vz,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>IKI – ne tik pirmieji Lietuvoje kruasanai, bet ir pirmosios autonominės parduotuvės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/iki-ne-tik-pirmieji-lietuvoje-kruasanai-bet-ir-pirmosios-autonomines-parduotuves--51548834</link><description><![CDATA[Pirmieji Lietuvoje kruasanai ir bagetės, pirmosios automatinės kasos, pirmoji lojalumo kortelė ir pirmoji parduotuvė be žmonių – visa tai Lietuvoje pirmiausiai atsirado prekybos tinkle IKI. „Verslo tribūnoje“ apie inovacijas pasakoja bendrovės generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51548834</guid><pubDate>Thu, 13 Oct 2022 02:10:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51548834/vt_iki_1007.mp3" length="44149029" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Pirmieji Lietuvoje kruasanai ir bagetės, pirmosios automatinės kasos, pirmoji lojalumo kortelė ir pirmoji parduotuvė be žmonių – visa tai Lietuvoje pirmiausiai atsirado prekybos tinkle IKI. „Verslo tribūnoje“ apie inovacijas pasakoja bendrovės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirmieji Lietuvoje kruasanai ir bagetės, pirmosios automatinės kasos, pirmoji lojalumo kortelė ir pirmoji parduotuvė be žmonių – visa tai Lietuvoje pirmiausiai atsirado prekybos tinkle IKI. „Verslo tribūnoje“ apie inovacijas pasakoja bendrovės generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1104</itunes:duration><itunes:keywords>direktore,finansai,generaline,iki,inovacijos,kvietkauskaite,lietuva,nijole,parduotuve,pinigai,podkastas,prekyba,sekme,tinklalaide,verslas,verslininkai,verslo,vz,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>A. Armonaitė: įlieję milijardą eurų, įgyvendinsime reikšmingas reformas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/a-armonaite-ilieje-milijarda-euru-igyvendinsime-reiksmingas-reformas--51520473</link><description><![CDATA[„1 milijardas Lietuvos ekonomikai“ – pagal šį Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą planą per šiuos ir kitus metus mūsų šalį pasieks inovacijoms, skaitmenizacijai ir žaliajai transformacijai skirtos ES investicijos. Pasak ministrės Aušrinės Armonaitės, valstybė turi žinoti, kur nori investuoti, todėl kiekvienoje kryptyje suformuluoti ir aiškūs investicijų prioritetai. Išsamiau apie tai „Verslo tribūnoje“.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51520473</guid><pubDate>Mon, 10 Oct 2022 04:41:05 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51520473/ausrine_armonaite_20220929.mp3" length="51767986" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„1 milijardas Lietuvos ekonomikai“ – pagal šį Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą planą per šiuos ir kitus metus mūsų šalį pasieks inovacijoms, skaitmenizacijai ir žaliajai transformacijai skirtos ES investicijos. Pasak ministrės Aušrinės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„1 milijardas Lietuvos ekonomikai“ – pagal šį Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą planą per šiuos ir kitus metus mūsų šalį pasieks inovacijoms, skaitmenizacijai ir žaliajai transformacijai skirtos ES investicijos. Pasak ministrės Aušrinės Armonaitės, valstybė turi žinoti, kur nori investuoti, todėl kiekvienoje kryptyje suformuluoti ir aiškūs investicijų prioritetai. Išsamiau apie tai „Verslo tribūnoje“.]]></itunes:summary><itunes:duration>1618</itunes:duration><itunes:keywords>armonaite,ausrine,ekonomika,ekonomikos,europos,finansai,inovacijoms,inovaciju,investicijos,ir,lesos,ministerija,planas,sajunga,skaitmenizacijai,transformacijai,verslo,vz.lt,žaliajai,zalioji</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kas yra geras CTO įmonėje? Jau antrą kartą organizuojami geriausiųjų rinkimai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kas-yra-geras-cto-imoneje-jau-antra-karta-organizuojami-geriausiuju-rinkimai--51484592</link><description><![CDATA[Iki spalio 7 d. laukiama paraiškų „Lietuvos Metų CTO“ rinkimuose. Juose apdovanojami labiausiai nusipelnę šalies technologijų vadovai. „IT ir kitos techninės inovacijos, kuria didžiausią pridėtinę vertę. Jeigu Lietuva nori klestėti pasaulyje, be technologijų neapsieisim. Todėl manome, kad yra tokių žmonių, ir norime, kad visi juos pamatytų,“ - „Verslo tribūnoje“ kalba rinkimų sumanytojos bendrovės „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas Mindaugas Rauba.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51484592</guid><pubDate>Thu, 06 Oct 2022 05:57:32 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51484592/vt_bite_metucto_1005.mp3" length="56267755" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Iki spalio 7 d. laukiama paraiškų „Lietuvos Metų CTO“ rinkimuose. Juose apdovanojami labiausiai nusipelnę šalies technologijų vadovai. „IT ir kitos techninės inovacijos, kuria didžiausią pridėtinę vertę. Jeigu Lietuva nori klestėti pasaulyje, be...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Iki spalio 7 d. laukiama paraiškų „Lietuvos Metų CTO“ rinkimuose. Juose apdovanojami labiausiai nusipelnę šalies technologijų vadovai. „IT ir kitos techninės inovacijos, kuria didžiausią pridėtinę vertę. Jeigu Lietuva nori klestėti pasaulyje, be technologijų neapsieisim. Todėl manome, kad yra tokių žmonių, ir norime, kad visi juos pamatytų,“ - „Verslo tribūnoje“ kalba rinkimų sumanytojos bendrovės „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas Mindaugas Rauba.]]></itunes:summary><itunes:duration>1407</itunes:duration><itunes:keywords>bite,bitelietuva,ceo,cmo,cto,it,lietuva,mindaugas,rauba,rinkimai,rinkimu,sektorius,technologijos,vadovai,vadovavimas,verslas,verslo,vz,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gintarė Skaistė apie „Naujos kartos Lietuvą“: itin daug dėmesio – energetinei nepriklausomybei</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gintare-skaiste-apie-naujos-kartos-lietuva-itin-daug-demesio-energetinei-nepriklausomybei--51452443</link><description><![CDATA[Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, Lietuvoje įsivažiuoja investicijų planas „Naujos kartos Lietuva“: iki šių metų pabaigos turėtų būti paskelbta kvietimų paraiškoms ES subsidijoms teikti už 1,7 mlrd. Eur. Šiuo metu kvietimų paskelbta už 415 mln. Eur. Pagal ES priemonę, Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. Eur dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eur paskoloms.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51452443</guid><pubDate>Mon, 03 Oct 2022 23:45:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51452443/vt_gintare_skaiste.mp3" length="63916975" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, Lietuvoje įsivažiuoja investicijų planas „Naujos kartos Lietuva“: iki šių metų pabaigos turėtų būti paskelbta kvietimų paraiškoms ES subsidijoms teikti už 1,7 mlrd. Eur. Šiuo metu kvietimų paskelbta už 415...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, Lietuvoje įsivažiuoja investicijų planas „Naujos kartos Lietuva“: iki šių metų pabaigos turėtų būti paskelbta kvietimų paraiškoms ES subsidijoms teikti už 1,7 mlrd. Eur. Šiuo metu kvietimų paskelbta už 415 mln. Eur. Pagal ES priemonę, Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. Eur dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eur paskoloms.]]></itunes:summary><itunes:duration>1998</itunes:duration><itunes:keywords>dotacijos,europos,finansai,finansu,gintare,investicija,investicijos,kartos,lietuva,lietuvos,ministerija,naujos,sajunga,skaiste,subsidijos,verslas,verslo,vz,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ant kokių kojų stovi banko „Citadele“ paslaugos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ant-kokiu-koju-stovi-banko-citadele-paslaugos--51423729</link><description><![CDATA[Kuo skiriasi tradiciniai bankai ir fintech ar naujieji bankai? Ko reikia vartotojui, kad bankas jo nenustebintų neigiamai ir jam nepridarytų bėdos, pvz., kad neatsitiktų taip, jog klientas negali atsiskaityti? Apie tai ir kitas aktualijas podkaste kalba Romas Čereška, „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51423729</guid><pubDate>Fri, 30 Sep 2022 04:04:50 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51423729/podcast_citadele_v1_autdio.mp3" length="29718613" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Kuo skiriasi tradiciniai bankai ir fintech ar naujieji bankai? Ko reikia vartotojui, kad bankas jo nenustebintų neigiamai ir jam nepridarytų bėdos, pvz., kad neatsitiktų taip, jog klientas negali atsiskaityti? Apie tai ir kitas aktualijas podkaste...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kuo skiriasi tradiciniai bankai ir fintech ar naujieji bankai? Ko reikia vartotojui, kad bankas jo nenustebintų neigiamai ir jam nepridarytų bėdos, pvz., kad neatsitiktų taip, jog klientas negali atsiskaityti? Apie tai ir kitas aktualijas podkaste kalba Romas Čereška, „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas.]]></itunes:summary><itunes:duration>1858</itunes:duration><itunes:keywords>aptarnavimas,baltija,baltijos,bankas,bankininkyste,banko,cereska,citadele,ekonomika,estija,fintech,latvija,lietuva,paslaugos,pinigai,romas,salys,valiuta,valiutos,verslas</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>R. Mažulis: technologijomis ir automatizacija parduotuvėse Lietuva lenkia Europos vidurkį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/r-mazulis-technologijomis-ir-automatizacija-parduotuvese-lietuva-lenkia-europos-vidurki--51415214</link><description><![CDATA[Technologijų skvarba prekybos vietose Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, yra apie vidurį ar net pirmajame trečdalyje, o vertinant Europos kontekste – lenkiame vidurkį, nes nemažai Vakarų šalių prekybininkų technologiškai nėra pirmaujantys, jie mažiau dėmesio skiria apsipirkimo patirčiai, savo pirkėjo pažinimui. Apie tai ir kitus mažmeninės prekybos aspektus „Verslo tribūnoje“ kalba Rimantas Mažulis, technologinių sprendimų ir įrangos mažmeninei prekybai tiekėjos „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51415214</guid><pubDate>Thu, 29 Sep 2022 23:10:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51415214/podcast_strongpoint_audio_v1.mp3" length="29586120" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Technologijų skvarba prekybos vietose Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, yra apie vidurį ar net pirmajame trečdalyje, o vertinant Europos kontekste – lenkiame vidurkį, nes nemažai Vakarų šalių prekybininkų technologiškai nėra...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Technologijų skvarba prekybos vietose Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, yra apie vidurį ar net pirmajame trečdalyje, o vertinant Europos kontekste – lenkiame vidurkį, nes nemažai Vakarų šalių prekybininkų technologiškai nėra pirmaujantys, jie mažiau dėmesio skiria apsipirkimo patirčiai, savo pirkėjo pažinimui. Apie tai ir kitus mažmeninės prekybos aspektus „Verslo tribūnoje“ kalba Rimantas Mažulis, technologinių sprendimų ir įrangos mažmeninei prekybai tiekėjos „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims.]]></itunes:summary><itunes:duration>1850</itunes:duration><itunes:keywords>baltijos,centrai,kasa,kasos,lietuva,mažulis,parduotuve,parduotuves,pirkejas,point,prekyba,prekybos,rimantas,salys,savitarna,savitarnos,strong,strongpoint,technologijos,vilnius</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Didėjantys kibernetinio saugumo iššūkiai verčia IT specialistus keisti profesiją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/didejantys-kibernetinio-saugumo-issukiai-vercia-it-specialistus-keisti-profesija--51115710</link><description><![CDATA[Net 67 proc. kibernetinio saugumo specialistų artimiausiais metais norėtų pakeisti darbą ir net 70 proc. patiria perdegimą, rodo „Darkreading“ publikuotas tyrimas.  Kibernetinio saugumo srityje dirbantys žmonės nuolat susiduria su blogomis žiniomis ir didžiule atsakomybe, o tai gali turėti neigiamos įtakos ne tik jų darbo kokybei, bet ir sveikatai. Lietuvoje situacija gali būti dar sudėtingesnė, „Verslo tribūnoje“ neslepia „Blue Bridge“ Tinklų ir saugumo sprendimų skyriaus vadovas Vaidas Virbukas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51115710</guid><pubDate>Tue, 06 Sep 2022 00:10:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51115710/3_psichologine_sveikata.mp3" length="6352560" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Net 67 proc. kibernetinio saugumo specialistų artimiausiais metais norėtų pakeisti darbą ir net 70 proc. patiria perdegimą, rodo „Darkreading“ publikuotas tyrimas.  Kibernetinio saugumo srityje dirbantys žmonės nuolat susiduria su blogomis žiniomis ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Net 67 proc. kibernetinio saugumo specialistų artimiausiais metais norėtų pakeisti darbą ir net 70 proc. patiria perdegimą, rodo „Darkreading“ publikuotas tyrimas.  Kibernetinio saugumo srityje dirbantys žmonės nuolat susiduria su blogomis žiniomis ir didžiule atsakomybe, o tai gali turėti neigiamos įtakos ne tik jų darbo kokybei, bet ir sveikatai. Lietuvoje situacija gali būti dar sudėtingesnė, „Verslo tribūnoje“ neslepia „Blue Bridge“ Tinklų ir saugumo sprendimų skyriaus vadovas Vaidas Virbukas.]]></itunes:summary><itunes:duration>398</itunes:duration><itunes:keywords>blue,bridge,informacija,it,lietuva,patarimai,pinigai,podkastas,psichologija,psichologijos,sveikata,tinklalaide,tribuna,vaidas,verslo,virbukas,vz,vz.lt,zinios,žinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Sunkiojo transporto elektrifikacija: jau ne tendencija, o standartas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sunkiojo-transporto-elektrifikacija-jau-ne-tendencija-o-standartas--50993267</link><description><![CDATA[Darius Snieška, UAB „Scania Lietuva“ regiono vadovas, podkaste primena, kad garsaus Švedijos transporto priemonių gamintojo „Scania“ ištakos siekia 1891 m. Prisiminęs šios kompanijos istorijos vingius jis akcentuoja, kad dabar koncentruojamasi tik į sunkiojo ir keleivinio transporto gamybą. Vadovas „Verslo tribūnoje“ sako, jog atsinaujinanti energija – elektra, vandenilis, biodujos ir kt. – ateities sunkvežimių degalai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50993267</guid><pubDate>Mon, 22 Aug 2022 22:35:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50993267/scania_0823.mp3" length="32536076" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Darius Snieška, UAB „Scania Lietuva“ regiono vadovas, podkaste primena, kad garsaus Švedijos transporto priemonių gamintojo „Scania“ ištakos siekia 1891 m. Prisiminęs šios kompanijos istorijos vingius jis akcentuoja, kad dabar koncentruojamasi tik į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Darius Snieška, UAB „Scania Lietuva“ regiono vadovas, podkaste primena, kad garsaus Švedijos transporto priemonių gamintojo „Scania“ ištakos siekia 1891 m. Prisiminęs šios kompanijos istorijos vingius jis akcentuoja, kad dabar koncentruojamasi tik į sunkiojo ir keleivinio transporto gamybą. Vadovas „Verslo tribūnoje“ sako, jog atsinaujinanti energija – elektra, vandenilis, biodujos ir kt. – ateities sunkvežimių degalai.]]></itunes:summary><itunes:duration>2034</itunes:duration><itunes:keywords>ekonomika,finansai,informacija,istorija,kelione,keliones,lietuva,lietuvos,pinigai,scania,sunkvezimiai,tinklalaide,transportas,tvarumas,verslas,verslo,verslui,vilkikai,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ką verslui rinktis kibernetinių grėsmių kontekste: nuosavą saugumo įvykių valdymo sprendimą ar paslaugą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ka-verslui-rinktis-kibernetiniu-gresmiu-kontekste-nuosava-saugumo-ivykiu-valdymo-sprendima-ar-paslauga--50927954</link><description><![CDATA[Augančių kibernetinių grėsmių kontekste vis daugiau įmonių susiduria su dilema, ką pasirinkti: nuosavą saugumo įvykių valdymo sprendimą (SIEM) ar SIEM kaip paslaugą? Kas geriau – visiška duomenų kontrolė ar nedidelės pradinės investicijos? Galimybė ugdyti savo saugumo komandą ir bendradarbiauti su tiekėju? Šiuos ir daugelį kitų klausimų lygindami nuosavo SIEM ir SIEM kaip paslaugos minusus bei pliusus „Verslo tribūnoje“ aptaria „Blue Bridge“ ekspertai Aivaras Teleiša ir Povilas Kaminskas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50927954</guid><pubDate>Wed, 17 Aug 2022 00:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50927954/2_siem.mp3" length="10785435" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Augančių kibernetinių grėsmių kontekste vis daugiau įmonių susiduria su dilema, ką pasirinkti: nuosavą saugumo įvykių valdymo sprendimą (SIEM) ar SIEM kaip paslaugą? Kas geriau – visiška duomenų kontrolė ar nedidelės pradinės investicijos? Galimybė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Augančių kibernetinių grėsmių kontekste vis daugiau įmonių susiduria su dilema, ką pasirinkti: nuosavą saugumo įvykių valdymo sprendimą (SIEM) ar SIEM kaip paslaugą? Kas geriau – visiška duomenų kontrolė ar nedidelės pradinės investicijos? Galimybė ugdyti savo saugumo komandą ir bendradarbiauti su tiekėju? Šiuos ir daugelį kitų klausimų lygindami nuosavo SIEM ir SIEM kaip paslaugos minusus bei pliusus „Verslo tribūnoje“ aptaria „Blue Bridge“ ekspertai Aivaras Teleiša ir Povilas Kaminskas.]]></itunes:summary><itunes:duration>675</itunes:duration><itunes:keywords>atakos,blue,bluebridge,bridge,gresmes,issukis,it,kibernetinis,lietuva,lietuviskai,paslauga,saugumas,siem,tinklalaide,verslo,verslui,vz.lt,zinios,ziniu</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mažiau yra daugiau: ar šis posakis galioja renkantis IT tiekėją?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/maziau-yra-daugiau-ar-sis-posakis-galioja-renkantis-it-tiekeja--50788139</link><description><![CDATA[Dešimt skirtingų tiekėjų – dešimt skirtingų nuomonių. Kai kurie iš mūsų susiduria su panašia situacija remontuodami savo namus: kiekvienas meistras turi savo know-how ir skuba nurodyti ankstesnių meistrų klaidas. Jeigu patys nesame remonto ar statybų specialistai, galime tik spėlioti, kuris meistras yra teisus ir pasirinko geriausią būdą atlikti darbus. Labai panašus procesas vyksta kalbant ir apie IT paslaugas iš skirtingų tiekėjų, įsitikinęs „Blue Bridge“ pardavimų vadovas Gintautas Bazys, su kurio įžvalgomis galite susipažinti „Verslo tribūnoje“.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50788139</guid><pubDate>Tue, 02 Aug 2022 23:05:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50788139/1_gintauto_vienas_tiekejas.mp3" length="9075146" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Dešimt skirtingų tiekėjų – dešimt skirtingų nuomonių. Kai kurie iš mūsų susiduria su panašia situacija remontuodami savo namus: kiekvienas meistras turi savo know-how ir skuba nurodyti ankstesnių meistrų klaidas. Jeigu patys nesame remonto ar statybų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dešimt skirtingų tiekėjų – dešimt skirtingų nuomonių. Kai kurie iš mūsų susiduria su panašia situacija remontuodami savo namus: kiekvienas meistras turi savo know-how ir skuba nurodyti ankstesnių meistrų klaidas. Jeigu patys nesame remonto ar statybų specialistai, galime tik spėlioti, kuris meistras yra teisus ir pasirinko geriausią būdą atlikti darbus. Labai panašus procesas vyksta kalbant ir apie IT paslaugas iš skirtingų tiekėjų, įsitikinęs „Blue Bridge“ pardavimų vadovas Gintautas Bazys, su kurio įžvalgomis galite susipažinti „Verslo tribūnoje“.]]></itunes:summary><itunes:duration>568</itunes:duration><itunes:keywords>bazys,blue,bluebridge,bridge,ekonomika,gintautas,it,kibernetinis,kompiuteris,paslaugos,saugumas,sistemos,tiekejai,tribuna,verslai,verslas,verslo,verslui,vz,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tvarumo ekspertas: kai nėra ambicijos, nėra variklio padaryti daugiau</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tvarumo-ekspertas-kai-nera-ambicijos-nera-variklio-padaryti-daugiau--50788101</link><description><![CDATA[Tvarumo strategija būtina konkurenciniam pranašumui didinti ir naujoms rinkoms pasiekti. Ar reikia būti ekspertu imantis tvarių veiksmų organizacijoje ir kokie konkrečiai jie turėtų būti? „Kai nėra ambicijos, nėra variklio padaryti daugiau, todėl tikslus reikia kelti realius, bet aukštesnius nei komforto zonoje“, – sako Kiril Simbirskij, „Vesta Consulting“ organizacijų tvarumo skyriaus vadovas. Pokalbis su ekspertu „Verslo tribūnoje“ apie tvarumo įgyvendinimą organizacijoje – nuo ko pradėti, ar būtina tvaraus verslo strategija ir ar atsiperka tvarumas versle.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50788101</guid><pubDate>Tue, 02 Aug 2022 22:10:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50788101/vesta_consulting_20220722_ksimbirskij.mp3" length="71422955" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Tvarumo strategija būtina konkurenciniam pranašumui didinti ir naujoms rinkoms pasiekti. Ar reikia būti ekspertu imantis tvarių veiksmų organizacijoje ir kokie konkrečiai jie turėtų būti? „Kai nėra ambicijos, nėra variklio padaryti daugiau, todėl...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tvarumo strategija būtina konkurenciniam pranašumui didinti ir naujoms rinkoms pasiekti. Ar reikia būti ekspertu imantis tvarių veiksmų organizacijoje ir kokie konkrečiai jie turėtų būti? „Kai nėra ambicijos, nėra variklio padaryti daugiau, todėl tikslus reikia kelti realius, bet aukštesnius nei komforto zonoje“, – sako Kiril Simbirskij, „Vesta Consulting“ organizacijų tvarumo skyriaus vadovas. Pokalbis su ekspertu „Verslo tribūnoje“ apie tvarumo įgyvendinimą organizacijoje – nuo ko pradėti, ar būtina tvaraus verslo strategija ir ar atsiperka tvarumas versle.]]></itunes:summary><itunes:duration>1786</itunes:duration><itunes:keywords>consulting,ekonomika,ekspertas,finansai,kiril,konkurencija,patarimai,pinigai,podkastas,produktyvumas,simbirskij,tinklalaide,tvarumas,verslas,versle,verslo,vesta,vz,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>O. Švitra apie „cargoGO“ vidinę kultūrą: renginių neribojame, vadovams keliu tik tris sąlygas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/o-svitra-apie-cargogo-vidine-kultura-renginiu-neribojame-vadovams-keliu-tik-tris-salygas--50535678</link><description><![CDATA[Per pastaruosius 4 metus „cargoGO“ įmonių grupė sparčiai augo – administracijos darbuotojų nuo 35 padidėjo iki 150, o vairuotojų visoje grupėje dabar dirba daugiau kaip 1.000. Jei prieš ketverius metus grupės apyvarta buvo 20 mln. Eur ir valdyta 170 nuosavų vilkikų, tai šiuos metus planuojama baigti pasiekus 700 vilkikų parką ir penkis kartus didesnę apyvartą – per 100 mln. Eur. Savo įžvalgomis „Verslo tribūnoje“ dalijasi Osvaldas Švitra, UAB „cargoGO Logistics“ vykdomasis direktorius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50535678</guid><pubDate>Tue, 12 Jul 2022 00:05:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50535678/podcast_cargo_v2_speedup1.mp3" length="28987603" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Per pastaruosius 4 metus „cargoGO“ įmonių grupė sparčiai augo – administracijos darbuotojų nuo 35 padidėjo iki 150, o vairuotojų visoje grupėje dabar dirba daugiau kaip 1.000. Jei prieš ketverius metus grupės apyvarta buvo 20 mln. Eur ir valdyta 170...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Per pastaruosius 4 metus „cargoGO“ įmonių grupė sparčiai augo – administracijos darbuotojų nuo 35 padidėjo iki 150, o vairuotojų visoje grupėje dabar dirba daugiau kaip 1.000. Jei prieš ketverius metus grupės apyvarta buvo 20 mln. Eur ir valdyta 170 nuosavų vilkikų, tai šiuos metus planuojama baigti pasiekus 700 vilkikų parką ir penkis kartus didesnę apyvartą – per 100 mln. Eur. Savo įžvalgomis „Verslo tribūnoje“ dalijasi Osvaldas Švitra, UAB „cargoGO Logistics“ vykdomasis direktorius.]]></itunes:summary><itunes:duration>1812</itunes:duration><itunes:keywords>apyvarta,automobilis,cargo,cargogo,ekonomika,go,imone,imones,lietuva,masina,masinos,pervezimai,pletra,transportas,tranzitas,vadovas,verslas,verslo,vilkikai,vz</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>EPD – nauda ir gamintojui, ir jo klientui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/epd-nauda-ir-gamintojui-ir-jo-klientui--50404037</link><description><![CDATA[Verslui poveikio aplinkai deklaravimas tampa reputacijos dalyku, o galiausiai taps ir privalomu. EPD yra vienas iš būdų skaidriai parodyti, kokį poveikį aplinkai turi produktas per visą savo gyvavimo ciklą. Apie dokumentą, padedantį pasiekti Skandinavijos rinkas, o ateityje tapsiantį įprastu kiekvienam gaminiui, pokalbis su UAB „Vesta Consulting“ ekspertėmis – EPD/LCA konsultante Silvija Serapinaite ir tvarios plėtros konsultante, nepriklausoma EPD vertintoja dr. Sigita Židoniene.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50404037</guid><pubDate>Wed, 29 Jun 2022 22:35:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50404037/vz_podcast_vestac.mp3" length="64467069" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Verslui poveikio aplinkai deklaravimas tampa reputacijos dalyku, o galiausiai taps ir privalomu. EPD yra vienas iš būdų skaidriai parodyti, kokį poveikį aplinkai turi produktas per visą savo gyvavimo ciklą. Apie dokumentą, padedantį pasiekti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Verslui poveikio aplinkai deklaravimas tampa reputacijos dalyku, o galiausiai taps ir privalomu. EPD yra vienas iš būdų skaidriai parodyti, kokį poveikį aplinkai turi produktas per visą savo gyvavimo ciklą. Apie dokumentą, padedantį pasiekti Skandinavijos rinkas, o ateityje tapsiantį įprastu kiekvienam gaminiui, pokalbis su UAB „Vesta Consulting“ ekspertėmis – EPD/LCA konsultante Silvija Serapinaite ir tvarios plėtros konsultante, nepriklausoma EPD vertintoja dr. Sigita Židoniene.]]></itunes:summary><itunes:duration>1612</itunes:duration><itunes:keywords>aplinkai,aplinkos,consulting,ekonomika,eksportas,epd,finansai,kursas,poveikis,rinkos,tinklalaide,verslas,verslo,vertinimas,vesta,vz,vz.lt,zaliasis,zinios,žinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>E. Stankevičius: esame vienintelė sporto šaka, kuri tiesiogiai investuoja į infrastruktūrą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/e-stankevicius-esame-vienintele-sporto-saka-kuri-tiesiogiai-investuoja-i-infrastruktura--50391252</link><description><![CDATA[Lietuvos futbolas patiria sukrėtimus, skaudžias akimirkas ir kuria kitokios ateities planus. „Esame vienintelė sporto šaka ir federacija, kuri iš savo biudžeto tiesiogiai investuoja į sporto infrastruktūros atsiradimą“, – „Verslo tribūnoje“ sako Edgaras Stankevičius, Lietuvos futbolo federacijos generalinis sekretorius. Jis taip pat pasakoja apie besikeičiančią finansinę situaciją, bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis ir planus ateičiai. „Stebuklų nesitikim, bet nuotaikos iš organizacinės pusės geros, tik rezultato norisi geresnio ir greičiau mums visiems“, – sako LFF vadovas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50391252</guid><pubDate>Tue, 28 Jun 2022 22:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50391252/podcast_lff_v1.mp3" length="27427361" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos futbolas patiria sukrėtimus, skaudžias akimirkas ir kuria kitokios ateities planus. „Esame vienintelė sporto šaka ir federacija, kuri iš savo biudžeto tiesiogiai investuoja į sporto infrastruktūros atsiradimą“, – „Verslo tribūnoje“ sako...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos futbolas patiria sukrėtimus, skaudžias akimirkas ir kuria kitokios ateities planus. „Esame vienintelė sporto šaka ir federacija, kuri iš savo biudžeto tiesiogiai investuoja į sporto infrastruktūros atsiradimą“, – „Verslo tribūnoje“ sako Edgaras Stankevičius, Lietuvos futbolo federacijos generalinis sekretorius. Jis taip pat pasakoja apie besikeičiančią finansinę situaciją, bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis ir planus ateičiai. „Stebuklų nesitikim, bet nuotaikos iš organizacinės pusės geros, tik rezultato norisi geresnio ir greičiau mums visiems“, – sako LFF vadovas.]]></itunes:summary><itunes:duration>1715</itunes:duration><itunes:keywords>edgaras,federacija,futbolas,futbolo,lff,lietuvos,podkastas,rezultatai,rungtynes,sportas,sporto,stankevicius,tinklalaide,treneris,varzybos,verslas,verslo,vz,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Išmanieji kasos aparatai nuo Naujųjų: kokius iššūkius dabar sprendžia prekybininkai ir diegėjai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ismanieji-kasos-aparatai-nuo-naujuju-kokius-issukius-dabar-sprendzia-prekybininkai-ir-diegejai--50024790</link><description><![CDATA[„Tokio dydžio projekto Lietuvoje, kuris daro įtaką galutiniam prekybos taškui, matyt, nėra buvę“, – sako Rimantas Mažulis, technologinių sprendimų ir įrangos mažmeninei prekybai tiekėjos „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims. Taip jis kalba apie išmaniuosius elektroninius kasos aparatus ir jų sistemas, kurios nuo 2023 m. sausio 1 d. į VMI posistemį i.EKA turės nuolat teikti kasos kvitų duomenis. Nuo šios datos tokia prievolė privaloma prekybininkams, kurių pajamos 2021 m. viršijo 300.000 Eur.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50024790</guid><pubDate>Wed, 01 Jun 2022 21:25:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50024790/podcast_strongpointv2_audio.mp3" length="23876798" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Tokio dydžio projekto Lietuvoje, kuris daro įtaką galutiniam prekybos taškui, matyt, nėra buvę“, – sako Rimantas Mažulis, technologinių sprendimų ir įrangos mažmeninei prekybai tiekėjos „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims. Taip jis kalba apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Tokio dydžio projekto Lietuvoje, kuris daro įtaką galutiniam prekybos taškui, matyt, nėra buvę“, – sako Rimantas Mažulis, technologinių sprendimų ir įrangos mažmeninei prekybai tiekėjos „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims. Taip jis kalba apie išmaniuosius elektroninius kasos aparatus ir jų sistemas, kurios nuo 2023 m. sausio 1 d. į VMI posistemį i.EKA turės nuolat teikti kasos kvitų duomenis. Nuo šios datos tokia prievolė privaloma prekybininkams, kurių pajamos 2021 m. viršijo 300.000 Eur.]]></itunes:summary><itunes:duration>1493</itunes:duration><itunes:keywords>aparatas,inovacija,inspekcija,kasa,lietuva,mažulis,mokesciai,pajamos,pinigai,podkastai,prekyba,rimantas,strongpoint,tinklalaide,vadovas,verslas,verslo,vz,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šiuolaikinis ūkininkas – mitai ir realybė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/siuolaikinis-ukininkas-mitai-ir-realybe--49965778</link><description><![CDATA[Neišsilavinęs kaimietis, priklausomas nuo valstybės ir ES dotacijų AR strateguojantis verslininkas, veiklos procesuose naudojantis inovatyvius įrankius bei techniką? Apie šiuolaikinį žemės ūkio verslą ir ūkininkus-verslininkus kalbamės su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Konsultavimo paslaugų ir produktų valdymo skyriaus vadove Reda Milčiuviene.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49965778</guid><pubDate>Sun, 29 May 2022 21:40:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49965778/podcast_zua_audio.mp3" length="24671756" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Neišsilavinęs kaimietis, priklausomas nuo valstybės ir ES dotacijų AR strateguojantis verslininkas, veiklos procesuose naudojantis inovatyvius įrankius bei techniką? Apie šiuolaikinį žemės ūkio verslą ir ūkininkus-verslininkus kalbamės su Lietuvos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Neišsilavinęs kaimietis, priklausomas nuo valstybės ir ES dotacijų AR strateguojantis verslininkas, veiklos procesuose naudojantis inovatyvius įrankius bei techniką? Apie šiuolaikinį žemės ūkio verslą ir ūkininkus-verslininkus kalbamės su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Konsultavimo paslaugų ir produktų valdymo skyriaus vadove Reda Milčiuviene.]]></itunes:summary><itunes:duration>1542</itunes:duration><itunes:keywords>ekonomika,finansavimas,inovacijos,lietuva,lietuvos,milciuviene,pinigai,podkastas,reda,tinklalaide,ukininkai,ukis,verslas,verslo,vz,vz.lt,zemdirbyste,zemes,žemės,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip gudrauja apgavikai išviliodami pinigus ir kaip išvengti jų pinklių e. erdvėje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-gudrauja-apgavikai-isviliodami-pinigus-ir-kaip-isvengti-ju-pinkliu-e-erdveje--49952953</link><description><![CDATA[Per pastaruosius pandeminius metus e. prekyba augo ypač sparčiai, ja ėmė naudotis vis daugiau žmonių. Tarp jų daugėjo tų, kuriems apsipirkimas elektroninėje erdvė – nauja patirtis. Būtent jiems reikia išsamesnės informacijos, kaip elgtis, kad toks apsipirkimas būtų saugus, kad piktavaliai iš jų neišviliotų asmeninių duomenų ir pinigų, kalba Romas Čereška, „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49952953</guid><pubDate>Thu, 26 May 2022 22:10:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49952953/podcast_citadele_audio.mp3" length="34600377" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Per pastaruosius pandeminius metus e. prekyba augo ypač sparčiai, ja ėmė naudotis vis daugiau žmonių. Tarp jų daugėjo tų, kuriems apsipirkimas elektroninėje erdvė – nauja patirtis. Būtent jiems reikia išsamesnės informacijos, kaip elgtis, kad toks...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Per pastaruosius pandeminius metus e. prekyba augo ypač sparčiai, ja ėmė naudotis vis daugiau žmonių. Tarp jų daugėjo tų, kuriems apsipirkimas elektroninėje erdvė – nauja patirtis. Būtent jiems reikia išsamesnės informacijos, kaip elgtis, kad toks apsipirkimas būtų saugus, kad piktavaliai iš jų neišviliotų asmeninių duomenų ir pinigų, kalba Romas Čereška, „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas.]]></itunes:summary><itunes:duration>2163</itunes:duration><itunes:keywords>bankai,bankas,cereska,citadele,elektronine,kibernetinis,lietuva,pinigai,podkastai,podkastas,prekyba,rinkodara,romas,saugumas,tinklalaide,verslas,verslo,vz,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prof. dr. A. Miceikienė: po kelerių metų derlių Lietuvoje užaugins robotai ir savaeigė technika</title><link>https://www.spreaker.com/episode/prof-dr-a-miceikiene-po-keleriu-metu-derliu-lietuvoje-uzaugins-robotai-ir-savaeige-technika--49934719</link><description><![CDATA[Prof. dr. Astrida Miceikienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė, teigia, kad Lietuvos agroverslo pažanga akivaizdi. Šis verslas gal net sparčiau nei kai kurie kiti eina skaitmenizacijos, robotizacijos, dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi keliu, o ateityje šios tendencijos turėtų dar spartėti. Naujos technologijos reikalauja aukščiausios kvalifikacijos specialistų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49934719</guid><pubDate>Thu, 26 May 2022 22:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49934719/podcast_vdu_audio.mp3" length="22240070" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Prof. dr. Astrida Miceikienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė, teigia, kad Lietuvos agroverslo pažanga akivaizdi. Šis verslas gal net sparčiau nei kai kurie kiti eina skaitmenizacijos, robotizacijos, dirbtinio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prof. dr. Astrida Miceikienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė, teigia, kad Lietuvos agroverslo pažanga akivaizdi. Šis verslas gal net sparčiau nei kai kurie kiti eina skaitmenizacijos, robotizacijos, dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi keliu, o ateityje šios tendencijos turėtų dar spartėti. Naujos technologijos reikalauja aukščiausios kvalifikacijos specialistų.]]></itunes:summary><itunes:duration>1390</itunes:duration><itunes:keywords>akademija,akademijos,astrida,didžiojo,miceikienė,podkastai,podkastas,tinklalaide,ūkio,ukis,universiteto,verslas,verslo,vytauto,vz,vz.lt,zemes,žemės,zinios,žinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„R&amp;R Technology“: vasarą verslą pakviesime įsitikinti mobiliųjų robotų galimybėmis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/r-r-technology-vasara-versla-pakviesime-isitikinti-mobiliuju-robotu-galimybemis--49934602</link><description><![CDATA[Paulius Rakauskas, mobiliosios robotikos srityje inovacijas kuriančios įmonės „R&R Technology“ atstovas, teigia, kad jų veikla apima individualių robotizuotų sprendimų kūrimą verslui nuo idėjos iki pritaikymo norimose darbo vietose suplanuotoms operacijos atlikti. Šie Vakaruose greitai populiarėjantys sprendimai jau domina ir Lietuvos verslą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49934602</guid><pubDate>Wed, 25 May 2022 21:55:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49934602/podcast_rraudio.mp3" length="25969519" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Paulius Rakauskas, mobiliosios robotikos srityje inovacijas kuriančios įmonės „R&amp;R Technology“ atstovas, teigia, kad jų veikla apima individualių robotizuotų sprendimų kūrimą verslui nuo idėjos iki pritaikymo norimose darbo vietose suplanuotoms...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Paulius Rakauskas, mobiliosios robotikos srityje inovacijas kuriančios įmonės „R&R Technology“ atstovas, teigia, kad jų veikla apima individualių robotizuotų sprendimų kūrimą verslui nuo idėjos iki pritaikymo norimose darbo vietose suplanuotoms operacijos atlikti. Šie Vakaruose greitai populiarėjantys sprendimai jau domina ir Lietuvos verslą.]]></itunes:summary><itunes:duration>1624</itunes:duration><itunes:keywords>efektyvumas,ekonomika,investicijos,lietuva,lietuvos,paulius,pinigai,podkastas,rakauskas,robotai,r&amp;r,technology,tinklalaide,tinklalaides,verslas,verslo,vz,vz.lt,zinios,žinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Agroverslo finansuotojas: mūsų misija – paskolomis prisidėti prie tvaraus ūkio augimo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/agroverslo-finansuotojas-musu-misija-paskolomis-prisideti-prie-tvaraus-ukio-augimo--49906138</link><description><![CDATA[Rūta Gucu, SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė, kalba apie tai, kaip dabartinė makroaplinka veikia žemės ūkio ir apskritai agroverslo klientus, jų santykius su bankais. Ji akcentuoja, kad žemės ūkis iššūkių patiria nuolat, nes labai priklausomas nuo orų permainų. O šiemet dar prisidėjo ir karas Ukrainoje, iššūkiai dėl kartais pašokusių trąšų ir kilusių degalų kainų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49906138</guid><pubDate>Mon, 23 May 2022 22:25:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49906138/podcast_seb_audio.mp3" length="27319946" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Rūta Gucu, SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė, kalba apie tai, kaip dabartinė makroaplinka veikia žemės ūkio ir apskritai agroverslo klientus, jų santykius su bankais. Ji akcentuoja, kad žemės ūkis iššūkių patiria nuolat, nes...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rūta Gucu, SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė, kalba apie tai, kaip dabartinė makroaplinka veikia žemės ūkio ir apskritai agroverslo klientus, jų santykius su bankais. Ji akcentuoja, kad žemės ūkis iššūkių patiria nuolat, nes labai priklausomas nuo orų permainų. O šiemet dar prisidėjo ir karas Ukrainoje, iššūkiai dėl kartais pašokusių trąšų ir kilusių degalų kainų.]]></itunes:summary><itunes:duration>1708</itunes:duration><itunes:keywords>agro,agroverslas,bankas,europa,finansai,lietuva,orai,paskola,paskolos,pinigai,ruta,seb,tinklalaide,ukiai,ukis,verslas,verslo,vz,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žemės ūkio ateitis – kaip išgauti daugiau su mažiau?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zemes-ukio-ateitis-kaip-isgauti-daugiau-su-maziau--49872563</link><description><![CDATA[Žemės ūkis patiria vieną didžiausių iššūkių savo istorijoje – šalia klimato kaitos ir tvarumo reikalavimų, spaudimą kuria geopolitinė situacija ir brangstančios žaliavos. Apie tai, kaip tai paveiks žemės ūkio ateitį kalbamės su Zita Varanavičiene, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadove. Jos teigimu, norėdamas užtikrinti maisto prieinamumą, saugumą ir tvarumą, žemės ūkis turi didinti efektyvumą remdamasis mokslo pasiekimais, skaitmeniniais sprendimais, robotizacijos galimybėmis bei genų žirklių technologijomis. Šalia to, būtinas ir konstruktyvus žemės ūkio politikos formuotojų požiūris bei adekvatūs įsipareigojimai Lietuvos agrosektoriui Europos Sąjungos kontekste.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49872563</guid><pubDate>Sun, 22 May 2022 22:45:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49872563/podcast_augalai_audio.mp3" length="32697826" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkis patiria vieną didžiausių iššūkių savo istorijoje – šalia klimato kaitos ir tvarumo reikalavimų, spaudimą kuria geopolitinė situacija ir brangstančios žaliavos. Apie tai, kaip tai paveiks žemės ūkio ateitį kalbamės su Zita Varanavičiene,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkis patiria vieną didžiausių iššūkių savo istorijoje – šalia klimato kaitos ir tvarumo reikalavimų, spaudimą kuria geopolitinė situacija ir brangstančios žaliavos. Apie tai, kaip tai paveiks žemės ūkio ateitį kalbamės su Zita Varanavičiene, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadove. Jos teigimu, norėdamas užtikrinti maisto prieinamumą, saugumą ir tvarumą, žemės ūkis turi didinti efektyvumą remdamasis mokslo pasiekimais, skaitmeniniais sprendimais, robotizacijos galimybėmis bei genų žirklių technologijomis. Šalia to, būtinas ir konstruktyvus žemės ūkio politikos formuotojų požiūris bei adekvatūs įsipareigojimai Lietuvos agrosektoriui Europos Sąjungos kontekste.]]></itunes:summary><itunes:duration>2044</itunes:duration><itunes:keywords>apsaugos,asociacija,augalu,efektyvumas,europos,geopolitika,kaita,kastai,klimato,pinigai,sajunga,tinklalaide,tribuna,ukis,varanaviciene,verslas,verslo,zemes,zinios,zita</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>G. Brazaitis, „Agrochemos“ komercijos direktorius: grūdų augintojai turi gerai paskaičiuoti, kurie sprendimai racionalūs</title><link>https://www.spreaker.com/episode/g-brazaitis-agrochemos-komercijos-direktorius-grudu-augintojai-turi-gerai-paskaiciuoti-kurie-sprendimai-racionalus--49861818</link><description><![CDATA[Gerardas Brazaitis, skystų azoto trąšų lyderės Lietuvoje ir grūdų supirkimo bendrovės „Agrochema“ komercijos direktorius, agroverslo situaciją dėl didelės geopolitinės įtampos, Ukrainoje vykstančio karo, sutrūkinėjusių tiekimo grandinių vertina kaip ypač sudėtingą. Jis atkreipia dėmesį, kad ir iki karo Ukrainoje pradžios, trąšų ir grūdų rinkos išgyveno kainų augimą. O karas šį procesą dar labiau paspartino: pasiekti visų laikų ir grūdų, ir trąšų kainų rekordai. Podkaste jis analizuoja kainų pokyčius ir įtaką agroverslo įmonėms, susijusiems verslams ir galutiniam vartotojui. Beje, G. Brazaitis akcentuoja, kad Lietuva žemės ūkio produkcijos nepritrūks – esame šalis eksportuotoja.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49861818</guid><pubDate>Sun, 22 May 2022 22:40:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49861818/podcast_agrochema_audio.mp3" length="32219263" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Gerardas Brazaitis, skystų azoto trąšų lyderės Lietuvoje ir grūdų supirkimo bendrovės „Agrochema“ komercijos direktorius, agroverslo situaciją dėl didelės geopolitinės įtampos, Ukrainoje vykstančio karo, sutrūkinėjusių tiekimo grandinių vertina kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gerardas Brazaitis, skystų azoto trąšų lyderės Lietuvoje ir grūdų supirkimo bendrovės „Agrochema“ komercijos direktorius, agroverslo situaciją dėl didelės geopolitinės įtampos, Ukrainoje vykstančio karo, sutrūkinėjusių tiekimo grandinių vertina kaip ypač sudėtingą. Jis atkreipia dėmesį, kad ir iki karo Ukrainoje pradžios, trąšų ir grūdų rinkos išgyveno kainų augimą. O karas šį procesą dar labiau paspartino: pasiekti visų laikų ir grūdų, ir trąšų kainų rekordai. Podkaste jis analizuoja kainų pokyčius ir įtaką agroverslo įmonėms, susijusiems verslams ir galutiniam vartotojui. Beje, G. Brazaitis akcentuoja, kad Lietuva žemės ūkio produkcijos nepritrūks – esame šalis eksportuotoja.]]></itunes:summary><itunes:duration>2014</itunes:duration><itunes:keywords>achema,agrochema,agroverslas,brazaitis,eksportas,gerardas,kaina,kainos,pinigai,tiekimas,trasos,ukis,ukraina,verslas,verslo,vz,vz.lt,zemes,zinios,žinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Personalizuotos ūkininkavimo technologijos – ateitis, kuri prasideda šiandien</title><link>https://www.spreaker.com/episode/personalizuotos-ukininkavimo-technologijos-ateitis-kuri-prasideda-siandien--49861178</link><description><![CDATA[Šiandien mes stovime ant slenksčio, kai atsiranda inovatyvios biotechnologijos ir tuo pačiu alternatyvos iki šiol gaminamoms mineralinėms trąšoms, o taip pat erdvė tvarioms individualioms ūkininkavimo technologijoms, aiškina gamtos mokslų dr. Audrius Gegeckas, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro dėstytojas ir mikrobiologinių produktų gamintojos UAB „Bioenergy LT“ mokslinio padalinio vadovas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49861178</guid><pubDate>Thu, 19 May 2022 23:55:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49861178/podcast_bioenergy_audio.mp3" length="33117875" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien mes stovime ant slenksčio, kai atsiranda inovatyvios biotechnologijos ir tuo pačiu alternatyvos iki šiol gaminamoms mineralinėms trąšoms, o taip pat erdvė tvarioms individualioms ūkininkavimo technologijoms, aiškina gamtos mokslų dr. Audrius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien mes stovime ant slenksčio, kai atsiranda inovatyvios biotechnologijos ir tuo pačiu alternatyvos iki šiol gaminamoms mineralinėms trąšoms, o taip pat erdvė tvarioms individualioms ūkininkavimo technologijoms, aiškina gamtos mokslų dr. Audrius Gegeckas, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro dėstytojas ir mikrobiologinių produktų gamintojos UAB „Bioenergy LT“ mokslinio padalinio vadovas.]]></itunes:summary><itunes:duration>2070</itunes:duration><itunes:keywords>bioenergy,biotechnologijos,derlius,kaina,lietuva,lt,patarimai,pinigai,plotai,trasos,ukininkai,ukis,verslas,verslo,verte,vz,vz.lt,zeme,zemes,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lietuvos paštas grėsmes stebi pasitelkęs kibernetinio saugumo sprendimus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lietuvos-pastas-gresmes-stebi-pasitelkes-kibernetinio-saugumo-sprendimus--49594379</link><description><![CDATA[Kiek mažiau nei prieš metus Lietuvos paštas priėmė sprendimą maksimaliai išnaudoti turimą Saugumo informacijos ir įvykių valdymo sprendimą (SIEM) ir išbandyti kibernetinių grėsmių stebėjimo bei suvaldymo paslaugas. Užtikrinti geresnę duomenų apsaugą ir didesnį išorinių bei vidinių grėsmių matomumą su šiomis paslaugomis Lietuvos paštui padėjo IT įmonė „Blue Bridge“. Žvilgsnį iš arčiau į Saugumo operacijų centro (SOC) paslaugų pritaikymą bei rezultatus savo pasakojame siūlo Lietuvos pašto informacijos saugos ekspertas Gintaras Bertašius ir „Blue Bridge“ Saugumo operacijų centro vadovas Povilas Kaminskas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49594379</guid><pubDate>Mon, 09 May 2022 23:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49594379/2_straipsnis_pastas.mp3" length="8370049" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Kiek mažiau nei prieš metus Lietuvos paštas priėmė sprendimą maksimaliai išnaudoti turimą Saugumo informacijos ir įvykių valdymo sprendimą (SIEM) ir išbandyti kibernetinių grėsmių stebėjimo bei suvaldymo paslaugas. Užtikrinti geresnę duomenų apsaugą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kiek mažiau nei prieš metus Lietuvos paštas priėmė sprendimą maksimaliai išnaudoti turimą Saugumo informacijos ir įvykių valdymo sprendimą (SIEM) ir išbandyti kibernetinių grėsmių stebėjimo bei suvaldymo paslaugas. Užtikrinti geresnę duomenų apsaugą ir didesnį išorinių bei vidinių grėsmių matomumą su šiomis paslaugomis Lietuvos paštui padėjo IT įmonė „Blue Bridge“. Žvilgsnį iš arčiau į Saugumo operacijų centro (SOC) paslaugų pritaikymą bei rezultatus savo pasakojame siūlo Lietuvos pašto informacijos saugos ekspertas Gintaras Bertašius ir „Blue Bridge“ Saugumo operacijų centro vadovas Povilas Kaminskas.]]></itunes:summary><itunes:duration>524</itunes:duration><itunes:keywords>blue,bluebridge,bridge,centras,ekspertai,gresme,internetas,kibernetine,kibernetinis,lietuva,lietuvos,operaciju,paslaugos,pastas,pasto,pataria,sauga,saugumas,saugumo,strategija</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tikroji kibernetinio saugumo padėties analizė: 4 dalykai, nuo kurių reikėtų pradėti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tikroji-kibernetinio-saugumo-padeties-analize-4-dalykai-nuo-kuriu-reiketu-pradeti--49594364</link><description><![CDATA[Bet kuri įmonė, turinti bent 5 kompiuterines darbo vietas, bevielį tinklą, serverį ar viešai prieinamą svetainę, į kibernetinį saugumą turėtų žiūrėti strategiškai, t. y. pradėti nuo opiausių saugumo spragų lopymo ir tik tada pereiti prie naujų saugumo sprendimų ar paslaugų įsigijimo. Viena iš svarbiausių priemonių, leidžiančių tokį tikslų planavimą – tai įsilaužimo testavimai, imituojantys kibernetinę ataką. Tiesa, šiandien rinkoje egzistuoja didelis tokių paslaugų pasirinkimas, tad apie tai, kaip išsirinkti tinkamiausią įsilaužimo testavimą pasakoja „Blue Bridge“ Tinklų ir saugumo sprendimų skyriaus vadovas Vaidas Virbukas, vienas iš „Blue Bridge“ 3 saugumo žingsnių modelio kūrėjų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49594364</guid><pubDate>Wed, 04 May 2022 23:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49594364/1_straipsnis_isilauzimai.mp3" length="7350647" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Bet kuri įmonė, turinti bent 5 kompiuterines darbo vietas, bevielį tinklą, serverį ar viešai prieinamą svetainę, į kibernetinį saugumą turėtų žiūrėti strategiškai, t. y. pradėti nuo opiausių saugumo spragų lopymo ir tik tada pereiti prie naujų saugumo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Bet kuri įmonė, turinti bent 5 kompiuterines darbo vietas, bevielį tinklą, serverį ar viešai prieinamą svetainę, į kibernetinį saugumą turėtų žiūrėti strategiškai, t. y. pradėti nuo opiausių saugumo spragų lopymo ir tik tada pereiti prie naujų saugumo sprendimų ar paslaugų įsigijimo. Viena iš svarbiausių priemonių, leidžiančių tokį tikslų planavimą – tai įsilaužimo testavimai, imituojantys kibernetinę ataką. Tiesa, šiandien rinkoje egzistuoja didelis tokių paslaugų pasirinkimas, tad apie tai, kaip išsirinkti tinkamiausią įsilaužimo testavimą pasakoja „Blue Bridge“ Tinklų ir saugumo sprendimų skyriaus vadovas Vaidas Virbukas, vienas iš „Blue Bridge“ 3 saugumo žingsnių modelio kūrėjų.]]></itunes:summary><itunes:duration>460</itunes:duration><itunes:keywords>blue,bluebridge,bridge,duomenys,ekspertai,internetas,isilauzimas,kibernetiniai,kibernetinis,kompiuteriai,lietuva,nusikaltimas,pataria,rekomenduoja,sauga,saugumo,sprendimai,sprendimas,testavimas,verslo</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Komercinio transporto ir logistikos sektorius. „Scania Lietuva“ įžvalgos.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/komercinio-transporto-ir-logistikos-sektorius-scania-lietuva-izvalgos--49593354</link><description><![CDATA[Pokalbis su Dariumi Snieška, „SCANIA Lietuva“ regiono vadovu, apie transporto industriją: geopolitinę įtampą, besikeičiančius srautus, rinkos konjunktūrą ir apie tai, kada Lietuvoje ims riedėti biodujomis arba elektra varomi sunkieji automobiliai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49593354</guid><pubDate>Fri, 29 Apr 2022 09:34:08 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49593354/audio_podcast_scania.mp3" length="28340184" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis su Dariumi Snieška, „SCANIA Lietuva“ regiono vadovu, apie transporto industriją: geopolitinę įtampą, besikeičiančius srautus, rinkos konjunktūrą ir apie tai, kada Lietuvoje ims riedėti biodujomis arba elektra varomi sunkieji automobiliai.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis su Dariumi Snieška, „SCANIA Lietuva“ regiono vadovu, apie transporto industriją: geopolitinę įtampą, besikeičiančius srautus, rinkos konjunktūrą ir apie tai, kada Lietuvoje ims riedėti biodujomis arba elektra varomi sunkieji automobiliai.]]></itunes:summary><itunes:duration>1772</itunes:duration><itunes:keywords>automobiliai,automobilis,biodujos,biokuras,darius,elektra,elektriniai,industrija,kroviniai,krovininis,lietuva,masinos,pervezimas,scania,snieska,transportas,transporto,verslo,vz,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prekybos sektorius ir technologijos. „StrongPoint“ įžvalgos.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/prekybos-sektorius-ir-technologijos-strongpoint-izvalgos--49593340</link><description><![CDATA[Rimantas Mažulis, „StongPoint“ vadovas Baltijos šalims, pasakoja apie prekybos industrijos kryptį, pandemijos pamokas bei technologijas, padedančias parduoti. Ir apie tai, kokio elemento nebeliks ateities parduotuvėse.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49593340</guid><pubDate>Fri, 29 Apr 2022 09:32:21 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49593340/audio_podcast_strongpoint.mp3" length="25888435" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Rimantas Mažulis, „StongPoint“ vadovas Baltijos šalims, pasakoja apie prekybos industrijos kryptį, pandemijos pamokas bei technologijas, padedančias parduoti. Ir apie tai, kokio elemento nebeliks ateities parduotuvėse.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rimantas Mažulis, „StongPoint“ vadovas Baltijos šalims, pasakoja apie prekybos industrijos kryptį, pandemijos pamokas bei technologijas, padedančias parduoti. Ir apie tai, kokio elemento nebeliks ateities parduotuvėse.]]></itunes:summary><itunes:duration>1618</itunes:duration><itunes:keywords>augimas,baltic,ekonomika,eurai,industrija,lietuva,mazulis,pardavimai,patarimai,pinigai,podkastas,rimantas,sekme,states,strongpoint,verslas,verslo,vz,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pavogtą jautrią informaciją apie save galite būti paprašyti išsipirkti patys</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pavogta-jautria-informacija-apie-save-galite-buti-paprasyti-issipirkti-patys--49001542</link><description><![CDATA[Galima prarasti itin svarbią informaciją ir sulaukti reikalavimo ją išpirkti, antraip informacija bus paviešinta. Tai nauja „Ransomware“ atakų taktika, vadinama „triple extortion“ (liet. trigubas turto prievartavimas). Atakuojant šiuo būdu, išpirkos reikalaujama ne tik iš organizacijos, kurios duomenys pavogti, bet ir iš tų, kam duomenys priklauso, dažniausiai – klientų. Šiame podkaste  „Blue Bridge“ Tinklų ir saugumo sprendimų skyriaus vadovas Vaidas Virbukas pasakoja apie naująją taktiką, įvardina pagrindinius piktavalių motyvus vogti duomenis bei pasiūlo 3 paprastus žingsnius, padedančius sumažinti tokių vagysčių rizikas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49001542</guid><pubDate>Wed, 09 Mar 2022 07:15:31 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49001542/pavogta_jautria_informacija_apie_save_galite_bu_ti_papras_yti_is_sipirkti_patys.mp3" length="10115029" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Galima prarasti itin svarbią informaciją ir sulaukti reikalavimo ją išpirkti, antraip informacija bus paviešinta. Tai nauja „Ransomware“ atakų taktika, vadinama „triple extortion“ (liet. trigubas turto prievartavimas). Atakuojant šiuo būdu, išpirkos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Galima prarasti itin svarbią informaciją ir sulaukti reikalavimo ją išpirkti, antraip informacija bus paviešinta. Tai nauja „Ransomware“ atakų taktika, vadinama „triple extortion“ (liet. trigubas turto prievartavimas). Atakuojant šiuo būdu, išpirkos reikalaujama ne tik iš organizacijos, kurios duomenys pavogti, bet ir iš tų, kam duomenys priklauso, dažniausiai – klientų. Šiame podkaste  „Blue Bridge“ Tinklų ir saugumo sprendimų skyriaus vadovas Vaidas Virbukas pasakoja apie naująją taktiką, įvardina pagrindinius piktavalių motyvus vogti duomenis bei pasiūlo 3 paprastus žingsnius, padedančius sumažinti tokių vagysčių rizikas.]]></itunes:summary><itunes:duration>633</itunes:duration><itunes:keywords>duomenu,duomenys,elektronine,erdve,erdveje,informacija,informacijos,it,lietuva,podkastas,ransomware,saugumas,tinklalaide,vagyste,verslas,verslo,vz,vz.lt,zinios,žinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Karantinas atskleidė, kad organizacinė kultūra nėra vien gražus žodžių derinys</title><link>https://www.spreaker.com/episode/karantinas-atskleide-kad-organizacine-kultura-nera-vien-grazus-zodziu-derinys--48914901</link><description><![CDATA[Žmogiškojo santykio reikšmę darbe visapusiškai leido įvertinti tik dalinis jų praradimas karantino situacijoje. Susirinkimai, kavos pertaukėlės ir pietūs, galimybė pajuokauti su kolegomis ir vadovais – tai organizacijos gyvenimo elementai, kuriuos praradus iššūkių patiria ne tik vadovai, bet ir visi komandos nariai. Apie tai, kaip galima spręsti mažėjančios motyvacijos problemą ir kokių pozityvių pasekmių gali turėti karantinas, šiame įraše įžvalgomis dalijasi „Blue Bridge“ personalo direktorė Alma Reketienė ir organizacijų psichologas, vadybos praktikas, GoodPeople.lt konsultantas dr. Mantas Tvarijonavičius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48914901</guid><pubDate>Tue, 01 Mar 2022 22:25:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48914901/karantinas_atskleide.mp3" length="7379068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Žmogiškojo santykio reikšmę darbe visapusiškai leido įvertinti tik dalinis jų praradimas karantino situacijoje. Susirinkimai, kavos pertaukėlės ir pietūs, galimybė pajuokauti su kolegomis ir vadovais – tai organizacijos gyvenimo elementai, kuriuos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žmogiškojo santykio reikšmę darbe visapusiškai leido įvertinti tik dalinis jų praradimas karantino situacijoje. Susirinkimai, kavos pertaukėlės ir pietūs, galimybė pajuokauti su kolegomis ir vadovais – tai organizacijos gyvenimo elementai, kuriuos praradus iššūkių patiria ne tik vadovai, bet ir visi komandos nariai. Apie tai, kaip galima spręsti mažėjančios motyvacijos problemą ir kokių pozityvių pasekmių gali turėti karantinas, šiame įraše įžvalgomis dalijasi „Blue Bridge“ personalo direktorė Alma Reketienė ir organizacijų psichologas, vadybos praktikas, GoodPeople.lt konsultantas dr. Mantas Tvarijonavičius.]]></itunes:summary><itunes:duration>462</itunes:duration><itunes:keywords>alma,atskleide,blue,bluebridge,bridge,karantinas,kultura,mantas,organizacija,organizacijos,organizacine,podkastas,reketiene,tinklalaide,tvarijonavicius,verslo,vz,vz.lt,zinios,žinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>R. Čereška apie „Citadele“ banko įžvalgas intensyviai skaitmenizuojant vartotojų patirtis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/r-cereska-apie-citadele-banko-izvalgas-intensyviai-skaitmenizuojant-vartotoju-patirtis--48843523</link><description><![CDATA[„Verslo tribūnoje“ pokalbis su Romu Čereška, „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovu. Jis pasakoja apie intensyvias pastarųjų kelerių metų patirtis skaitmenizavimo srityje. „Vartotojai ne tik įprato prie nuotolinių paslaugų, bet ir turi akivaizdžius lūkesčius, kad visas bendravimas ir ateityje vyks be tiesioginio kontakto. Tai sukuria daug didesnius įpareigojimus mums, kaip bankui“, – sako R. Čereška.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48843523</guid><pubDate>Wed, 23 Feb 2022 22:50:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48843523/citadele_v2.mp3" length="27676883" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Verslo tribūnoje“ pokalbis su Romu Čereška, „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovu. Jis pasakoja apie intensyvias pastarųjų kelerių metų patirtis skaitmenizavimo srityje. „Vartotojai ne tik įprato prie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Verslo tribūnoje“ pokalbis su Romu Čereška, „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovu. Jis pasakoja apie intensyvias pastarųjų kelerių metų patirtis skaitmenizavimo srityje. „Vartotojai ne tik įprato prie nuotolinių paslaugų, bet ir turi akivaizdžius lūkesčius, kad visas bendravimas ir ateityje vyks be tiesioginio kontakto. Tai sukuria daug didesnius įpareigojimus mums, kaip bankui“, – sako R. Čereška.]]></itunes:summary><itunes:duration>1730</itunes:duration><itunes:keywords>bankai,bankas,cereska,citadele,ekonomika,finansai,it,patirtis,patirtys,pinigai,podkastas,romas,skaitmenizacija,skaitmenizavimas,tinklalaide,tribuna,vartotoju,verslas,verslo,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Saugumo sprendimas, sukuriantis naudotojo paveikslą skaitmeninėje erdvėje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saugumo-sprendimas-sukuriantis-naudotojo-paveiksla-skaitmenineje-erdveje--48829909</link><description><![CDATA[„Verslo tribūnoje“ sistemų inžinierius Gintaras Grybas pasakoja apie naujos kartos saugumo informacijos ir įvykių valdymo (SIEM) ir naudotojų elgsenos analitikos sprendimus (UEBA). Susidomėjimą šiais saugumo sprendimais diktuoja poreikis apsaugoti hibridinę IT infrastruktūrą, sudarytą iš įprastų sistemų ir debesų kompiuterijos pagrindu veikiančių, tokių kaip „Office 365“ paslaugos, „Azure“ , AWS ir kt. Be to, ir karantinas privertė dar aiškiau suvokti, kad dauguma kibernetinių saugumo strategijų, saugumo sprendimai bei politikos veiksmingos tik dirbant organizacijos viduje, o įsigalėjus nuotoliniam darbui pačios svarbiausios sistemos, duomenys ir naudotojai liko beveik be apsaugos.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48829909</guid><pubDate>Tue, 22 Feb 2022 23:10:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48829909/saugumo_sprendimas_sukuriantis_naudotojo_paveiksl_skaitmenin_je_erdv_je.mp3" length="7278340" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Verslo tribūnoje“ sistemų inžinierius Gintaras Grybas pasakoja apie naujos kartos saugumo informacijos ir įvykių valdymo (SIEM) ir naudotojų elgsenos analitikos sprendimus (UEBA). Susidomėjimą šiais saugumo sprendimais diktuoja poreikis apsaugoti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Verslo tribūnoje“ sistemų inžinierius Gintaras Grybas pasakoja apie naujos kartos saugumo informacijos ir įvykių valdymo (SIEM) ir naudotojų elgsenos analitikos sprendimus (UEBA). Susidomėjimą šiais saugumo sprendimais diktuoja poreikis apsaugoti hibridinę IT infrastruktūrą, sudarytą iš įprastų sistemų ir debesų kompiuterijos pagrindu veikiančių, tokių kaip „Office 365“ paslaugos, „Azure“ , AWS ir kt. Be to, ir karantinas privertė dar aiškiau suvokti, kad dauguma kibernetinių saugumo strategijų, saugumo sprendimai bei politikos veiksmingos tik dirbant organizacijos viduje, o įsigalėjus nuotoliniam darbui pačios svarbiausios sistemos, duomenys ir naudotojai liko beveik be apsaugos.]]></itunes:summary><itunes:duration>455</itunes:duration><itunes:keywords>analitika,aws,azure,blue,bluebridge,bridge,gintaras,grybas,it,kibernetinis,office365,podkastas,saugumas,tribuna,verslas,verslo,vz,vz.lt,zinios,žinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prekybos sektorius. „TGS Baltic“ įžvalgos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/prekybos-sektorius-tgs-baltic-izvalgos--48829767</link><description><![CDATA[Pokalbis su Indre Barauskiene, „TGS Baltic“ asocijuotąja partnere, apie reikšmingus el. prekybos bei vartotojų teisių apsaugos teisinio reguliavimo pokyčius. „Pandemija el. komercijos srityje mus švystelėjo šviesmečiais į priekį. Todėl Europos Sąjungoje vartotojų teisių apsauga stiprinama ypač ženkliai. Lietuvoje jau nuo praėjusių metų liepos įsigaliojo nauji reikalavimai nuolaidos pateikimui, o šių metų gegužę įsigalios dar dvi esminės el. prekybos taisyklės. Jos labai svarbios ne tik el. parduotuvių savininkams, bet ir platformoms bei vartotojams, nes tiems pokyčiams reikia pasiruošti“, – sako teisininkė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48829767</guid><pubDate>Tue, 22 Feb 2022 23:05:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48829767/tgs_mp3.mp3" length="31441441" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis su Indre Barauskiene, „TGS Baltic“ asocijuotąja partnere, apie reikšmingus el. prekybos bei vartotojų teisių apsaugos teisinio reguliavimo pokyčius. „Pandemija el. komercijos srityje mus švystelėjo šviesmečiais į priekį. Todėl Europos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis su Indre Barauskiene, „TGS Baltic“ asocijuotąja partnere, apie reikšmingus el. prekybos bei vartotojų teisių apsaugos teisinio reguliavimo pokyčius. „Pandemija el. komercijos srityje mus švystelėjo šviesmečiais į priekį. Todėl Europos Sąjungoje vartotojų teisių apsauga stiprinama ypač ženkliai. Lietuvoje jau nuo praėjusių metų liepos įsigaliojo nauji reikalavimai nuolaidos pateikimui, o šių metų gegužę įsigalios dar dvi esminės el. prekybos taisyklės. Jos labai svarbios ne tik el. parduotuvių savininkams, bet ir platformoms bei vartotojams, nes tiems pokyčiams reikia pasiruošti“, – sako teisininkė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1966</itunes:duration><itunes:keywords>baltic,elektronine,europa,europos,pandemija,podkastai,prekyba,prekybos,sajunga,teises,tgs,tinklalaide,tribuna,vartotoju,verslas,verslo,vz,vz.lt,zinios,žinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Novian“ grupės vadovas E. Rėkus: kaip užtikrinti organizacijų IT poreikius ir atskleisti tikrąją duomenų vertę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/novian-grupes-vadovas-e-rekus-kaip-uztikrinti-organizaciju-it-poreikius-ir-atskleisti-tikraja-duomenu-verte--48555725</link><description><![CDATA[Lietuviai siekia prisidėti prie verslo ir viešojo sektoriaus vertės didinimo: net gyventojų surašymą pavertė elektroniniu. Ką daryti, kad verslo ir viešosios paslaugos būtų patogios, suprantamos ir prieinamos, pasakoja Evaldas Rėkus, „Novian“ grupės vadovas. Ne tik apie IT ūkį, jo tobulinimą ir kasdienio veikimo užtikrinimą, bet ir galimybes, kurias suteikia skaitmeniniai duomenys, klausykite pokalbyje su E. Rėkumi. „Geras pavyzdys - gyventojų surašymas“, - pasakoja „Novian“ vadovas apie valstybei svarbų įvykį, kuris 2021 metais buvo vykdomas skaitmeniniu būdu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48555725</guid><pubDate>Thu, 03 Feb 2022 00:05:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48555725/vt_evaldas_rekus_20220125.mp3" length="66019354" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuviai siekia prisidėti prie verslo ir viešojo sektoriaus vertės didinimo: net gyventojų surašymą pavertė elektroniniu. Ką daryti, kad verslo ir viešosios paslaugos būtų patogios, suprantamos ir prieinamos, pasakoja Evaldas Rėkus, „Novian“ grupės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuviai siekia prisidėti prie verslo ir viešojo sektoriaus vertės didinimo: net gyventojų surašymą pavertė elektroniniu. Ką daryti, kad verslo ir viešosios paslaugos būtų patogios, suprantamos ir prieinamos, pasakoja Evaldas Rėkus, „Novian“ grupės vadovas. Ne tik apie IT ūkį, jo tobulinimą ir kasdienio veikimo užtikrinimą, bet ir galimybes, kurias suteikia skaitmeniniai duomenys, klausykite pokalbyje su E. Rėkumi. „Geras pavyzdys - gyventojų surašymas“, - pasakoja „Novian“ vadovas apie valstybei svarbų įvykį, kuris 2021 metais buvo vykdomas skaitmeniniu būdu.]]></itunes:summary><itunes:duration>1651</itunes:duration><itunes:keywords>evaldas,gyventoju,ismanieji,ismanus,it,lietuva,novian,pinigai,podkastas,rekus,sektorius,sprendimai,surasymas,technologijos,tinklalaide,verslo,verte,viesasis,vz.lt,žinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Populiariausi socialinės inžinerijos būdai ir kaip nuo jų apsisaugoti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/populiariausi-socialines-inzinerijos-budai-ir-kaip-nuo-ju-apsisaugoti--48272336</link><description><![CDATA[Per pastarąjį dešimtmetį kibernetinio saugumo kontekste vis daugiau dėmesio sulaukianti socialinė inžinerija – vienas seniausių žmonijos išradimų. Apie tai, su kokiais socialinės inžinerijos metodais galima susidurti darbe, ir kas gali padėti įmonėms apsaugoti darbuotojus nuo tobulėjančių kibernetinių nusikaltėlių, „Verslo tribūnoje“ pasakoja „Blue Bridge“ kibernetinio saugumo ekspertas Ugnius Klevinskas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48272336</guid><pubDate>Thu, 13 Jan 2022 02:55:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48272336/soc_inzinerija.mp3" length="8651336" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Per pastarąjį dešimtmetį kibernetinio saugumo kontekste vis daugiau dėmesio sulaukianti socialinė inžinerija – vienas seniausių žmonijos išradimų. Apie tai, su kokiais socialinės inžinerijos metodais galima susidurti darbe, ir kas gali padėti įmonėms...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Per pastarąjį dešimtmetį kibernetinio saugumo kontekste vis daugiau dėmesio sulaukianti socialinė inžinerija – vienas seniausių žmonijos išradimų. Apie tai, su kokiais socialinės inžinerijos metodais galima susidurti darbe, ir kas gali padėti įmonėms apsaugoti darbuotojus nuo tobulėjančių kibernetinių nusikaltėlių, „Verslo tribūnoje“ pasakoja „Blue Bridge“ kibernetinio saugumo ekspertas Ugnius Klevinskas.]]></itunes:summary><itunes:duration>541</itunes:duration><itunes:keywords>blue,bridge,ekonomika,inzinerija,isradimai,it,kibernetinis,klevinskas,kompiuteris,pinigai,podkastas,saugumas,skaitmeninis,socialine,tinklalaide,tinklalaides,tribuna,ugnius,versle,verslo</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kas yra DevOps darbai ir kada jų gali prireikti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kas-yra-devops-darbai-ir-kada-ju-gali-prireikti--48187989</link><description><![CDATA[Kokias problemas sprendžia DevOps (angl. Development & Operations) praktikų rinkinys? Ši metodika padeda programų kūrėjams ir sistemas prižiūrintiems IT specialistams efektyviau dirbti savo darbą. Tai aktualu atnaujinant sistemas, kada tenka derinti stabilų jų veikimą su nuolatiniu keitimu ir pastebėtų klaidų taisymu. Plačiau apie DevOps „Verslo tribūnoje“ pasakoja „Blue Bridge“ IT paslaugų skyriaus vadovas Mindaugas Maraulas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48187989</guid><pubDate>Thu, 06 Jan 2022 10:25:42 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48187989/devops_darbai.mp3" length="5793749" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Kokias problemas sprendžia DevOps (angl. Development &amp; Operations) praktikų rinkinys? Ši metodika padeda programų kūrėjams ir sistemas prižiūrintiems IT specialistams efektyviau dirbti savo darbą. Tai aktualu atnaujinant sistemas, kada tenka derinti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokias problemas sprendžia DevOps (angl. Development & Operations) praktikų rinkinys? Ši metodika padeda programų kūrėjams ir sistemas prižiūrintiems IT specialistams efektyviau dirbti savo darbą. Tai aktualu atnaujinant sistemas, kada tenka derinti stabilų jų veikimą su nuolatiniu keitimu ir pastebėtų klaidų taisymu. Plačiau apie DevOps „Verslo tribūnoje“ pasakoja „Blue Bridge“ IT paslaugų skyriaus vadovas Mindaugas Maraulas.]]></itunes:summary><itunes:duration>363</itunes:duration><itunes:keywords>atnaujinimas,development,devops,it,lietuviska,lietuviskas,maraulas,mindaugas,operations,pinigai,podcastas,podkastas,sistemos,technika,technologijos,tinklalaide,tribuna,verslas,verslo,žinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ydingi įpročiai, kenkiantys įmonės kibernetiniam saugumui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ydingi-iprociai-kenkiantys-imones-kibernetiniam-saugumui--47945790</link><description><![CDATA[Vienas tiesiausių kelių jautrių duomenų link – IT infrastruktūra, į kurią kibernetiniams nusikaltėliams padeda „įsisukti“, pavyzdžiui, pavogtas slaptažodis. Kartais patys to nežindomi, padedame piktavaliams gauti šią informaciją ir prieiti prie svarbiausių įmonės duomenų. Viena opiausių problemų, su kuria susiduria visos organizacijos – saugumo prioritetų nustatymas. „Tarp šių prioritetų turėtų atsidurti privilegijuotų paskyrų administravimo problemos. Šių problemų bendras vardiklis – per didelių teisių suteikimas naudotojams ir sistemoms“, – „Verslo tribūnoje“ sako kibernetinio saugumo ekspertas, „Blue Bridge“ vyresnysis sistemų inžinierius Kęstutis Meškonis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47945790</guid><pubDate>Thu, 16 Dec 2021 23:30:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47945790/ydingi_iprociai.mp3" length="6922657" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Vienas tiesiausių kelių jautrių duomenų link – IT infrastruktūra, į kurią kibernetiniams nusikaltėliams padeda „įsisukti“, pavyzdžiui, pavogtas slaptažodis. Kartais patys to nežindomi, padedame piktavaliams gauti šią informaciją ir prieiti prie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vienas tiesiausių kelių jautrių duomenų link – IT infrastruktūra, į kurią kibernetiniams nusikaltėliams padeda „įsisukti“, pavyzdžiui, pavogtas slaptažodis. Kartais patys to nežindomi, padedame piktavaliams gauti šią informaciją ir prieiti prie svarbiausių įmonės duomenų. Viena opiausių problemų, su kuria susiduria visos organizacijos – saugumo prioritetų nustatymas. „Tarp šių prioritetų turėtų atsidurti privilegijuotų paskyrų administravimo problemos. Šių problemų bendras vardiklis – per didelių teisių suteikimas naudotojams ir sistemoms“, – „Verslo tribūnoje“ sako kibernetinio saugumo ekspertas, „Blue Bridge“ vyresnysis sistemų inžinierius Kęstutis Meškonis.]]></itunes:summary><itunes:duration>433</itunes:duration><itunes:keywords>blue,bluebridge,bridge,duomenys,infrastruktura,it,kibernetiniai,kibernetinis,kompiuteriai,nusikalteliai,prioritetai,saugumas,saugumo,saugus,slaptazodis,tinklalaide,tribuna,verslas,verslo,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Investicija į NT nuomą: kaip gauti grąžą ir neturėti galvos skausmo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/investicija-i-nt-nuoma-kaip-gauti-graza-ir-netureti-galvos-skausmo--47901575</link><description><![CDATA[Kas yra NT sutelktinis finansavimas, kaip keičiasi nuomos rinka ir kokios yra galimybės investuoti netgi nedideles sumas į NT, „Verslo tribūnoje“ pasakoja sutelktinio finansavimo platformos į nekilnojamojo turto nuomos projektus „InRento“ vadovas Gustas Germanavičius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47901575</guid><pubDate>Tue, 14 Dec 2021 00:20:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47901575/vt_inrento_ggermanavicius.mp3" length="75198170" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Kas yra NT sutelktinis finansavimas, kaip keičiasi nuomos rinka ir kokios yra galimybės investuoti netgi nedideles sumas į NT, „Verslo tribūnoje“ pasakoja sutelktinio finansavimo platformos į nekilnojamojo turto nuomos projektus „InRento“ vadovas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas yra NT sutelktinis finansavimas, kaip keičiasi nuomos rinka ir kokios yra galimybės investuoti netgi nedideles sumas į NT, „Verslo tribūnoje“ pasakoja sutelktinio finansavimo platformos į nekilnojamojo turto nuomos projektus „InRento“ vadovas Gustas Germanavičius.]]></itunes:summary><itunes:duration>1880</itunes:duration><itunes:keywords>busto,finansavimas,germanavicius,graza,gustas,inrento,investicijos,investuoti,kaina,nekilnojamasis,nt,nuoma,nuomos,pinigai,sutelktinis,tribuna,turtas,verslo,vz,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>5G Lietuvoje: išbandėm ir pamatėm fantastišką greitį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/5g-lietuvoje-isbandem-ir-pamatem-fantastiska-greiti--47741548</link><description><![CDATA[Ką verslui duos diegiamas 5G ryšys? „Verslo tribūnoje“ apie šios naujos ateinančios technologijos naudą pasakoja „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius. Be kita ko, šiame podkaste jis pateikia savo įžvalgas apie technologijų vystymąsi ir jų reikšmę gyvenime ir versle.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47741548</guid><pubDate>Thu, 02 Dec 2021 00:55:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47741548/vt_telia_semeskevicius.mp3" length="71136652" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Ką verslui duos diegiamas 5G ryšys? „Verslo tribūnoje“ apie šios naujos ateinančios technologijos naudą pasakoja „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius. Be kita ko, šiame podkaste jis pateikia savo įžvalgas apie technologijų vystymąsi ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ką verslui duos diegiamas 5G ryšys? „Verslo tribūnoje“ apie šios naujos ateinančios technologijos naudą pasakoja „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius. Be kita ko, šiame podkaste jis pateikia savo įžvalgas apie technologijų vystymąsi ir jų reikšmę gyvenime ir versle.]]></itunes:summary><itunes:duration>1779</itunes:duration><itunes:keywords>5g,andrius,balsas,ekonomika,greitis,internetas,interneto,nauda,podkastas,rysys,semeskevicius,technologijos,telia,tinklalaide,tribuna,vadovas,verslo,vz,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>M. Dubnikovas: skiepai nuo gripo ir rūpestis darbuotojų sveikata atsiperka</title><link>https://www.spreaker.com/episode/m-dubnikovas-skiepai-nuo-gripo-ir-rupestis-darbuotoju-sveikata-atsiperka--47623703</link><description><![CDATA[Ar apsimoka rūpintis darbuotojų sveikata? „Anksčiau sveikatos draudimą kaip priedą siūlydavo tik pažengusios IT ar finansinio sektoriaus įmonės, bet dabar tuo pradeda domėtis ir kiti verslai“, – sako Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas. Jis pastebi, kad nors darbdaviai apmoka skiepus nuo gripo ar profilaktinius sveikatos patikrinimus, mokesčių politika neskatina ligų prevencijos. Šiame „Verslo tribūnos“ pokalbyje – apie ligų pasekmes verslui ir galimybes nuo jų apsisaugoti.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47623703</guid><pubDate>Wed, 24 Nov 2021 09:36:43 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47623703/vt_dubnikovas_2.mp3" length="60257434" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Ar apsimoka rūpintis darbuotojų sveikata? „Anksčiau sveikatos draudimą kaip priedą siūlydavo tik pažengusios IT ar finansinio sektoriaus įmonės, bet dabar tuo pradeda domėtis ir kiti verslai“, – sako Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar apsimoka rūpintis darbuotojų sveikata? „Anksčiau sveikatos draudimą kaip priedą siūlydavo tik pažengusios IT ar finansinio sektoriaus įmonės, bet dabar tuo pradeda domėtis ir kiti verslai“, – sako Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas. Jis pastebi, kad nors darbdaviai apmoka skiepus nuo gripo ar profilaktinius sveikatos patikrinimus, mokesčių politika neskatina ligų prevencijos. Šiame „Verslo tribūnos“ pokalbyje – apie ligų pasekmes verslui ir galimybes nuo jų apsisaugoti.]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:keywords>draudimas,dubnikovas,ekonomika,investuoju,konfederacija,lietuva,lietuvos,marius,pinigai,podkastas,skiepai,sveikata,sveikatos,tinklalaide,tribuna,verslas,verslo,vz,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Personalo valdymo ekspertė: pandemija mus išmokė lankstumo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/personalo-valdymo-eksperte-pandemija-mus-ismoke-lankstumo--47593867</link><description><![CDATA[Kiekvienoje įmonėje darbuotojai yra ir turtas, ir iššūkis. Pasak Snieguolės Kavaliauskienės, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ Personalo valdymo praktikos grupės vadovės, šiuo metu vyksta pokyčiai darbo aplinkoje ir personalo valdyme, o tam įtaką daro nuo darbdavių nepriklausančios aplinkybės. S. Kavaliauskienė „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie tai, kaip profesionaliai surasti darbuotojus, juos teisingai pasirinkti, motyvuoti, išlaikyti ir suteikti jiems galimybę tobulėti.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47593867</guid><pubDate>Mon, 22 Nov 2021 06:01:13 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47593867/vt_mazeika_snieguole_kavaliauskiene.mp3" length="64937272" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Kiekvienoje įmonėje darbuotojai yra ir turtas, ir iššūkis. Pasak Snieguolės Kavaliauskienės, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ Personalo valdymo praktikos grupės vadovės, šiuo metu vyksta pokyčiai darbo aplinkoje ir personalo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kiekvienoje įmonėje darbuotojai yra ir turtas, ir iššūkis. Pasak Snieguolės Kavaliauskienės, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ Personalo valdymo praktikos grupės vadovės, šiuo metu vyksta pokyčiai darbo aplinkoje ir personalo valdyme, o tam įtaką daro nuo darbdavių nepriklausančios aplinkybės. S. Kavaliauskienė „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie tai, kaip profesionaliai surasti darbuotojus, juos teisingai pasirinkti, motyvuoti, išlaikyti ir suteikti jiems galimybę tobulėti.]]></itunes:summary><itunes:duration>1624</itunes:duration><itunes:keywords>darbas,darbdaviai,darbo,darbuotojai,ir,mazeika,motyvacija,partneriai,personalas,personalo,pinigai,podkastas,profesionalai,tinklalaide,tribuna,valdymas,verslo,vz,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tiekimo ekspertas: svarbus buvo efektyvumas, dabar – tvarumas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tiekimo-ekspertas-svarbus-buvo-efektyvumas-dabar-tvarumas--47030860</link><description><![CDATA[„Tiekimo grandinės, kurios turėjo būti efektyvios, dabar turi būti atsparios“, – konstatuoja Marius Taparauskas, bendrovės „Mažeika ir partneriai“ tiekimo grandinės praktikos grupės vadovas. Pasak jo, pastarosios krizinės situacijos tiekimo grandines iš tvirtų pavertė trapiomis, o dabartinė padėtis – visiškai neapibrėžta. Šiame „Verslo tribūnos“ pokalbyje – su M. Taparausku apie galimus problemos sprendimus, perėjimą prie kitokių gabenimo būdų, galimybes verslui ir gyventojams.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47030860</guid><pubDate>Mon, 18 Oct 2021 23:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47030860/vt_marius_taparauskas.mp3" length="69325844" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Tiekimo grandinės, kurios turėjo būti efektyvios, dabar turi būti atsparios“, – konstatuoja Marius Taparauskas, bendrovės „Mažeika ir partneriai“ tiekimo grandinės praktikos grupės vadovas. Pasak jo, pastarosios krizinės situacijos tiekimo grandines...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Tiekimo grandinės, kurios turėjo būti efektyvios, dabar turi būti atsparios“, – konstatuoja Marius Taparauskas, bendrovės „Mažeika ir partneriai“ tiekimo grandinės praktikos grupės vadovas. Pasak jo, pastarosios krizinės situacijos tiekimo grandines iš tvirtų pavertė trapiomis, o dabartinė padėtis – visiškai neapibrėžta. Šiame „Verslo tribūnos“ pokalbyje – su M. Taparausku apie galimus problemos sprendimus, perėjimą prie kitokių gabenimo būdų, galimybes verslui ir gyventojams.]]></itunes:summary><itunes:duration>1734</itunes:duration><itunes:keywords>ekonomika,europa,grandines,ir,krize,lietuva,mano,marius,mazeika,partneriai,pinigai,taparauskas,tiekimas,tiekimo,tribuna,tvarumas,verslas,verslo,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Verslo projektų valdymo ekspertas: tai neišvengiamai susiję su rizikomis ir skeletais spintoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/verslo-projektu-valdymo-ekspertas-tai-neisvengiamai-susije-su-rizikomis-ir-skeletais-spintoje--46844567</link><description><![CDATA[Projektai versle visuomet susiję su naujovėmis. Kartais ir ankstesnė patirtis nepadeda. Pasak partnerio ir projektų portfelio valdymo praktikos grupės vadovo Vytenio Kudinsko iš bendrovės „Mažeika ir partneriai“, projektų valdymą lydi rizikos ir netikėtumai. V. Kudinskas „Verslo tribūnoje“ dalijasi savo patirtimi, įžvalgomis ir sako, kad pandemija projektų valdymo iš esmės nepakeitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46844567</guid><pubDate>Wed, 06 Oct 2021 22:15:10 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46844567/vt_mazeika_ir_partneriai_kudinskas.mp3" length="67852537" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Projektai versle visuomet susiję su naujovėmis. Kartais ir ankstesnė patirtis nepadeda. Pasak partnerio ir projektų portfelio valdymo praktikos grupės vadovo Vytenio Kudinsko iš bendrovės „Mažeika ir partneriai“, projektų valdymą lydi rizikos ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Projektai versle visuomet susiję su naujovėmis. Kartais ir ankstesnė patirtis nepadeda. Pasak partnerio ir projektų portfelio valdymo praktikos grupės vadovo Vytenio Kudinsko iš bendrovės „Mažeika ir partneriai“, projektų valdymą lydi rizikos ir netikėtumai. V. Kudinskas „Verslo tribūnoje“ dalijasi savo patirtimi, įžvalgomis ir sako, kad pandemija projektų valdymo iš esmės nepakeitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1697</itunes:duration><itunes:keywords>ekonomika,finansai,ir,mazeika,partneriai,partneris,pinigai,podkastas,projektai,projektu,rizika,rizikos,tinklalaide,tribuna,valdymas,verslas,verslo,vz,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>L. Mažylis: Lietuvos laukia vandenilinio transporto infrastruktūros iššūkis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/l-mazylis-lietuvos-laukia-vandenilinio-transporto-infrastrukturos-issukis--46844539</link><description><![CDATA[Europarlamentaras Liudas Mažylis „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie pokyčius transporto sektoriuje, inovacijas, kurias teks įdiegti siekiant judėti ekologiškiau. Pasak L. Mažylio, Lietuvai didelis iššūkis bus infrastruktūros vandeniliniam transportui kūrimas. Be kita ko, europarlamentaras kalba apie aplinkosaugą, atsigaunantį turizmą bei svarbią kovą su pandemija ir vėžiu Europoje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46844539</guid><pubDate>Fri, 24 Sep 2021 07:11:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46844539/verslo_tribuna_ep_mazylis.mp3" length="73756211" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Europarlamentaras Liudas Mažylis „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie pokyčius transporto sektoriuje, inovacijas, kurias teks įdiegti siekiant judėti ekologiškiau. Pasak L. Mažylio, Lietuvai didelis iššūkis bus infrastruktūros vandeniliniam transportui...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Europarlamentaras Liudas Mažylis „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie pokyčius transporto sektoriuje, inovacijas, kurias teks įdiegti siekiant judėti ekologiškiau. Pasak L. Mažylio, Lietuvai didelis iššūkis bus infrastruktūros vandeniliniam transportui kūrimas. Be kita ko, europarlamentaras kalba apie aplinkosaugą, atsigaunantį turizmą bei svarbią kovą su pandemija ir vėžiu Europoje.]]></itunes:summary><itunes:duration>1844</itunes:duration><itunes:keywords>briuselis,ekonomika,europarlamentas,europos,finansai,inovacijos,kaita,klimato,liudas,mazylis,mokslas,parlamentas,pinigai,podkastas,technologijos,vandenilis,verslo,vz,vz.lt,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>R. Juknevičienė: ataka yra sustabdyta, o dabar iš mūsų mokosi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/r-jukneviciene-ataka-yra-sustabdyta-o-dabar-is-musu-mokosi--46295303</link><description><![CDATA[Europarlamentarė Rasa Juknevičienė „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie legalios ir nelegalios migracijos iššūkius, galimybes aukštos kvalifikacijos darbuotojams Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, taip pat aptaria solidarumo klausimus pandemijos akivaizdoje. Viena ryškesnių neišspręstų problemų – nepanaudotų skiepų perdavimo trečiosioms šalims tvarka.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46295303</guid><pubDate>Mon, 30 Aug 2021 23:30:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46295303/vt_ep_jukneviciene.mp3" length="62028276" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Europarlamentarė Rasa Juknevičienė „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie legalios ir nelegalios migracijos iššūkius, galimybes aukštos kvalifikacijos darbuotojams Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, taip pat aptaria solidarumo klausimus pandemijos akivaizdoje....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Europarlamentarė Rasa Juknevičienė „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie legalios ir nelegalios migracijos iššūkius, galimybes aukštos kvalifikacijos darbuotojams Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, taip pat aptaria solidarumo klausimus pandemijos akivaizdoje. Viena ryškesnių neišspręstų problemų – nepanaudotų skiepų perdavimo trečiosioms šalims tvarka.]]></itunes:summary><itunes:duration>1551</itunes:duration><itunes:keywords>balsas,briuselis,briuselyje,ep,europa,europos,jukneviciene,mep,pandemija,parlamentas,podkastas,rasa,sajunga,solidarumas,sprendimai,tinklalaide,tribuna,vakcinos,verslo,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Invegos“ vadovas K. Motiejūnas: tikiu, kad trečiojo karantino nebus, nors tam tikrų ribojimų neišvengsime</title><link>https://www.spreaker.com/episode/invegos-vadovas-k-motiejunas-tikiu-kad-treciojo-karantino-nebus-nors-tam-tikru-ribojimu-neisvengsime--46223472</link><description><![CDATA[„Tikiu, kad trečiojo karantino nebus. Turime skiepus, turime galimybes susiorganizuoti gyvenimą taip, kad nenukentėtume. Bus ribojimų, kurių neišvengsime, bet su tuo reikia gyventi“, – sako „Invegos“ vadovas Kęstutis Motiejūnas. Pasak jo, dauguma verslo įmonių pergalvojo strategijas, įsivertino perspektyvas ir tinkamai pertvarkė savo veiklą. Podkaste K. Motiejūnas pasakoja apie išeitis iš krizės, kitų pandeminės situacijos keliamų problemų ir kaip tam rengiasi valstybės paramą verslui administruojanti ir teikianti „Invega“.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46223472</guid><pubDate>Wed, 25 Aug 2021 01:40:12 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46223472/verslo_trbuna_invega_08.mp3" length="50678595" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Tikiu, kad trečiojo karantino nebus. Turime skiepus, turime galimybes susiorganizuoti gyvenimą taip, kad nenukentėtume. Bus ribojimų, kurių neišvengsime, bet su tuo reikia gyventi“, – sako „Invegos“ vadovas Kęstutis Motiejūnas. Pasak jo, dauguma...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Tikiu, kad trečiojo karantino nebus. Turime skiepus, turime galimybes susiorganizuoti gyvenimą taip, kad nenukentėtume. Bus ribojimų, kurių neišvengsime, bet su tuo reikia gyventi“, – sako „Invegos“ vadovas Kęstutis Motiejūnas. Pasak jo, dauguma verslo įmonių pergalvojo strategijas, įsivertino perspektyvas ir tinkamai pertvarkė savo veiklą. Podkaste K. Motiejūnas pasakoja apie išeitis iš krizės, kitų pandeminės situacijos keliamų problemų ir kaip tam rengiasi valstybės paramą verslui administruojanti ir teikianti „Invega“.]]></itunes:summary><itunes:duration>1267</itunes:duration><itunes:keywords>covid,ekonomika,finansai,invega,kestutis,krize,motiejunas,parama,paskola,pinigai,podkastas,politika,problemos,sprendimai,subsidijos,tinklalaide,verslas,verslo,verslozinios,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Alternatyvus finansavimas gelbsti, kai pinigų reikia skubiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/alternatyvus-finansavimas-gelbsti-kai-pinigu-reikia-skubiai--45685819</link><description><![CDATA[Kas yra alternatyvus finansavimas? „Verslo tribūnoje“ „Invegos“ vadovas Kęstutis Motiejūnas sako, kad tai – viskas, kas nėra bankinis arba kredito unijų finansavimas. Pasak jo, „Invega“ alternatyvaus finansavimo rinkoje užtikrina geras sąlygas, saugumą bei galimybes rinktis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45685819</guid><pubDate>Tue, 13 Jul 2021 21:53:36 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45685819/verslo_tribuna_invega_kmotiejunas_liepa.mp3" length="73642317" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Kas yra alternatyvus finansavimas? „Verslo tribūnoje“ „Invegos“ vadovas Kęstutis Motiejūnas sako, kad tai – viskas, kas nėra bankinis arba kredito unijų finansavimas. Pasak jo, „Invega“ alternatyvaus finansavimo rinkoje užtikrina geras sąlygas,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas yra alternatyvus finansavimas? „Verslo tribūnoje“ „Invegos“ vadovas Kęstutis Motiejūnas sako, kad tai – viskas, kas nėra bankinis arba kredito unijų finansavimas. Pasak jo, „Invega“ alternatyvaus finansavimo rinkoje užtikrina geras sąlygas, saugumą bei galimybes rinktis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1842</itunes:duration><itunes:keywords>bankas,banko,ekonomika,finansai,finansavimas,invega,invegos,kestutis,kreditas,kredito,motiejunas,paskola,pinigai,pinigu,tinklalaide,tribuna,unija,verslas,verslo,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>J. Olekas: ES susitarimas dėl žemės ūkio – evoliucija, o ne revoliucija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/j-olekas-es-susitarimas-del-zemes-ukio-evoliucija-o-ne-revoliucija--45610550</link><description><![CDATA[Pasiektas susitarimas dėl naujos Europos Sąjungos žemės ūkio politikos. Bet artimiausius pora metų radikalių permainų nebus, prognozuoja Juozas Olekas, Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys. Jis „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie dėmesį jauniems ūkininkams ir atsako į klausimą ko reikia, kad žmonės rinktųsi gyventi kaime. Taip pat kalba apie ekologines schemas, tiesiogines išmokas bei siūlymą drausti auginti gyvūnus narvuose.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45610550</guid><pubDate>Thu, 08 Jul 2021 00:00:16 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45610550/verslo_tribuna_ep_jolekas.mp3" length="78575280" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Pasiektas susitarimas dėl naujos Europos Sąjungos žemės ūkio politikos. Bet artimiausius pora metų radikalių permainų nebus, prognozuoja Juozas Olekas, Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys. Jis „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasiektas susitarimas dėl naujos Europos Sąjungos žemės ūkio politikos. Bet artimiausius pora metų radikalių permainų nebus, prognozuoja Juozas Olekas, Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys. Jis „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie dėmesį jauniems ūkininkams ir atsako į klausimą ko reikia, kad žmonės rinktųsi gyventi kaime. Taip pat kalba apie ekologines schemas, tiesiogines išmokas bei siūlymą drausti auginti gyvūnus narvuose.]]></itunes:summary><itunes:duration>1965</itunes:duration><itunes:keywords>briuselis,ekonomika,ep,europos,finansai,išmokos,juozas,lietuva,lietuvos,olekas,parama,parlamentas,pinigai,politika,sąjunga,tiesioginės,ūkininkai,ūkio,ūkis,žemės</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nauji „Invegos“ rizikos kapitalo fondai – šalies gynybai ir startuoliams auginti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nauji-invegos-rizikos-kapitalo-fondai-salies-gynybai-ir-startuoliams-auginti--45307346</link><description><![CDATA[Karinės technologijos – ne tik šarvuočiai ir patrankos. Šalių saugumas ir gynyba priklauso nuo technologinio išsivystymo. „Invegos“ vadovas Kęstutis Motiejūnas „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie naujos rizikos kapitalo priemonės „MILInvest“ galimybes. Tai pirmoji rizikos kapitalo priemonė šalyje, kuri bus orientuota į strateginės gynybos ir saugumo sritį. Kita priemonė – „Akceleratorius 2“ bus skirta visiems startuoliams, kurie nori pradėti veiklą ar plėsti siūlomus produktus ir technologijas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45307346</guid><pubDate>Wed, 16 Jun 2021 02:10:13 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45307346/verslo_tribuna_invega_kmotiejunas_birzelis.mp3" length="55942791" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Karinės technologijos – ne tik šarvuočiai ir patrankos. Šalių saugumas ir gynyba priklauso nuo technologinio išsivystymo. „Invegos“ vadovas Kęstutis Motiejūnas „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie naujos rizikos kapitalo priemonės „MILInvest“ galimybes....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Karinės technologijos – ne tik šarvuočiai ir patrankos. Šalių saugumas ir gynyba priklauso nuo technologinio išsivystymo. „Invegos“ vadovas Kęstutis Motiejūnas „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie naujos rizikos kapitalo priemonės „MILInvest“ galimybes. Tai pirmoji rizikos kapitalo priemonė šalyje, kuri bus orientuota į strateginės gynybos ir saugumo sritį. Kita priemonė – „Akceleratorius 2“ bus skirta visiems startuoliams, kurie nori pradėti veiklą ar plėsti siūlomus produktus ir technologijas.]]></itunes:summary><itunes:duration>1399</itunes:duration><itunes:keywords>eurai,euru,finansai,gynyba,invega,investicijos,karyba,kestutis,motiejunas,parama,pinigai,startuoliai,startuolis,startup,tribuna,verslo,verslui,vienaragiai,vienaragis,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Europarlamentaras B. Ropė: kol kas ES žemės ūkio politika – seno kirpimo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/europarlamentaras-b-rope-kol-kas-es-zemes-ukio-politika-seno-kirpimo--45135022</link><description><![CDATA[Žemės ūkyje permainų bus mažai, nes ES žemės ūkio politika suprojektuota dar iki Europos Žaliojo kurso atsiradimo. Vis tik siekiama, kad reformos prasidėtų 2023 m. Taip „Verslo tribūnoje“ sako europarlamentaras Bronis Ropė. Jis pasakoja apie ūkininkų ir skirtingų žemės ūkio sektorių perspektyvas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45135022</guid><pubDate>Thu, 03 Jun 2021 00:45:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45135022/vz_ep_bronis_rope.mp3" length="80133223" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkyje permainų bus mažai, nes ES žemės ūkio politika suprojektuota dar iki Europos Žaliojo kurso atsiradimo. Vis tik siekiama, kad reformos prasidėtų 2023 m. Taip „Verslo tribūnoje“ sako europarlamentaras Bronis Ropė. Jis pasakoja apie ūkininkų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkyje permainų bus mažai, nes ES žemės ūkio politika suprojektuota dar iki Europos Žaliojo kurso atsiradimo. Vis tik siekiama, kad reformos prasidėtų 2023 m. Taip „Verslo tribūnoje“ sako europarlamentaras Bronis Ropė. Jis pasakoja apie ūkininkų ir skirtingų žemės ūkio sektorių perspektyvas.]]></itunes:summary><itunes:duration>2004</itunes:duration><itunes:keywords>briuselis,bronis,es,europarlamentaras,europos,kursas,parama,parlamentas,politika,rope,sajunga,ukininkai,ukininkams,ukininkas,ukininkavimas,ukio,ukis,zaliasis,zemes</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>K. Motiejūnas: „Invega“ suteikia finansavimą, kurio kitur gauti nėra galimybių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/k-motiejunas-invega-suteikia-finansavima-kurio-kitur-gauti-nera-galimybiu--45001222</link><description><![CDATA[„Invega“ nuo sausio išdavė „kovidinių“ paskolų beveik už 30 mln. Eur. Apie galimybes, kurios atsiveria verslui po karantino, „Verslo tribūnoje“ pasakoja „Invegos“ generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas. Pasak jo, įstaigos tikslas yra arba padėti gauti, arba suteikti finansavimą, kai kitur jis neįmanomas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45001222</guid><pubDate>Tue, 25 May 2021 01:00:06 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45001222/invega_05_priemones_kmotiejunas.mp3" length="78226284" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Invega“ nuo sausio išdavė „kovidinių“ paskolų beveik už 30 mln. Eur. Apie galimybes, kurios atsiveria verslui po karantino, „Verslo tribūnoje“ pasakoja „Invegos“ generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas. Pasak jo, įstaigos tikslas yra arba padėti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Invega“ nuo sausio išdavė „kovidinių“ paskolų beveik už 30 mln. Eur. Apie galimybes, kurios atsiveria verslui po karantino, „Verslo tribūnoje“ pasakoja „Invegos“ generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas. Pasak jo, įstaigos tikslas yra arba padėti gauti, arba suteikti finansavimą, kai kitur jis neįmanomas.]]></itunes:summary><itunes:duration>1956</itunes:duration><itunes:keywords>ekonomika,eurai,finansai,galimybes,invega,invegos,kestutis,motiejunas,pandemija,paskola,paskolos,pinigai,pinigu,tinklalaide,vadovai,vadovas,verslas,verslininkas,verslo,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Odontologas D. Počebutas apie dantų priežiūrą ir nepagrįstas baimes</title><link>https://www.spreaker.com/episode/odontologas-d-pocebutas-apie-dantu-prieziura-ir-nepagristas-baimes--44770944</link><description><![CDATA[Kas lemia tobulą šypseną – genetika ar dantų priežiūra? Kas yra tvari odontologija ir kuo skiriasi implantas nuo tikro danties? Kaip atsikratyti dantų gydytojo baimės? Odontologijos klinikos „Pro-implant“ įkūrėjas Darius Počebutas sako savo kailiu patyręs pacientų baimes ir žinantis, kaip jas vyti tolyn. „Verslo tribūnos“ podkaste D. Počebutas pateikia atsakymus į klausimus, kurie kyla kiekvienam. Pavyzdžiui, ar kiekvienas gali turėti akinančio baltumo šypseną?]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44770944</guid><pubDate>Fri, 14 May 2021 01:00:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44770944/vt_proimplant_dpocebutas.mp3" length="75846007" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Kas lemia tobulą šypseną – genetika ar dantų priežiūra? Kas yra tvari odontologija ir kuo skiriasi implantas nuo tikro danties? Kaip atsikratyti dantų gydytojo baimės? Odontologijos klinikos „Pro-implant“ įkūrėjas Darius Počebutas sako savo kailiu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas lemia tobulą šypseną – genetika ar dantų priežiūra? Kas yra tvari odontologija ir kuo skiriasi implantas nuo tikro danties? Kaip atsikratyti dantų gydytojo baimės? Odontologijos klinikos „Pro-implant“ įkūrėjas Darius Počebutas sako savo kailiu patyręs pacientų baimes ir žinantis, kaip jas vyti tolyn. „Verslo tribūnos“ podkaste D. Počebutas pateikia atsakymus į klausimus, kurie kyla kiekvienam. Pavyzdžiui, ar kiekvienas gali turėti akinančio baltumo šypseną?]]></itunes:summary><itunes:duration>1897</itunes:duration><itunes:keywords>dantistai,dantistas,dantys,darius,grozis,implant,implantai,odontologai,odontologija,pocebutas,podkastas,pro,proimplant,pro-implant,stomatologija,tinklalaide,tribuna,verslas,verslo,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Cgates“ vadovas T. Burovas: didžiausi „feilai“ nutinka tada, kai įmonė skuba</title><link>https://www.spreaker.com/episode/cgates-vadovas-t-burovas-didziausi-feilai-nutinka-tada-kai-imone-skuba--44640456</link><description><![CDATA[„Cgates“ 30 metų istorija verta knygos, sako įmonės generalinis direktorius Tomas Burovas. Pasak jo, įsigijimais pagrįstas įmonių augimas yra daug sudėtingesnis negu organiška plėtra. Greiti pasikeitimai atneša įvairių patirčių, ne vien sėkmingų. Apie jas, 5G ryšį ir apie tai, kokia televizija bus po 5 metų bei kaip klientai gali prisidėti prie tvaresnės aplinkos kūrimo „Verslo tribūnoje“ pasakoja T. Burovas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44640456</guid><pubDate>Tue, 11 May 2021 00:50:10 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44640456/verslo_tribuna_cgates_t_burovas.mp3" length="82115395" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>„Cgates“ 30 metų istorija verta knygos, sako įmonės generalinis direktorius Tomas Burovas. Pasak jo, įsigijimais pagrįstas įmonių augimas yra daug sudėtingesnis negu organiška plėtra. Greiti pasikeitimai atneša įvairių patirčių, ne vien sėkmingų. Apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Cgates“ 30 metų istorija verta knygos, sako įmonės generalinis direktorius Tomas Burovas. Pasak jo, įsigijimais pagrįstas įmonių augimas yra daug sudėtingesnis negu organiška plėtra. Greiti pasikeitimai atneša įvairių patirčių, ne vien sėkmingų. Apie jas, 5G ryšį ir apie tai, kokia televizija bus po 5 metų bei kaip klientai gali prisidėti prie tvaresnės aplinkos kūrimo „Verslo tribūnoje“ pasakoja T. Burovas.]]></itunes:summary><itunes:duration>2053</itunes:duration><itunes:keywords>burovas,ceo,cgates,ekonomika,finansai,internetas,lietuva,naujienos,pinigai,podkastas,pokyčiai,televizija,tinklalaidė,tomas,tribūna,vadovas,verslas,verslininkas,verslo,žinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>EP narys P. Auštrevičius: šiemet bus priimti sprendimai, pakeisiantys transporto veidą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ep-narys-p-austrevicius-siemet-bus-priimti-sprendimai-pakeisiantys-transporto-veida--44556374</link><description><![CDATA[Lietuvos pristatytas Ekonomikos gaivinimo planas – gera pradžia, kuri suteikia plačias galimybes įtraukti papildomas priemones ir išgirsti socialinius partnerius, sako europarlamentaras Petras Auštrevičius. Jis siūlo nešvaistyti lėšų kuriant nacionalinį galimybių pasą. Pasak jo, verčiau naudojantis bendru Europos dokumentu. „Verslo tribūnoje“ P. Auštrevičius pasakoja ir apie transporto sektoriaus, infrastruktūros perspektyvas, taip pat senų automobilių paskutinę kelionę į Rytus bei laikrodžių sukiojimą dukart per metus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44556374</guid><pubDate>Wed, 05 May 2021 01:00:16 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44556374/verslo_tribuna_ep_austrevicius.mp3" length="62736717" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos pristatytas Ekonomikos gaivinimo planas – gera pradžia, kuri suteikia plačias galimybes įtraukti papildomas priemones ir išgirsti socialinius partnerius, sako europarlamentaras Petras Auštrevičius. Jis siūlo nešvaistyti lėšų kuriant...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos pristatytas Ekonomikos gaivinimo planas – gera pradžia, kuri suteikia plačias galimybes įtraukti papildomas priemones ir išgirsti socialinius partnerius, sako europarlamentaras Petras Auštrevičius. Jis siūlo nešvaistyti lėšų kuriant nacionalinį galimybių pasą. Pasak jo, verčiau naudojantis bendru Europos dokumentu. „Verslo tribūnoje“ P. Auštrevičius pasakoja ir apie transporto sektoriaus, infrastruktūros perspektyvas, taip pat senų automobilių paskutinę kelionę į Rytus bei laikrodžių sukiojimą dukart per metus.]]></itunes:summary><itunes:duration>1569</itunes:duration><itunes:keywords>austrevicius,automobiliai,automobilis,briuselis,ekonomika,europos,investicijos,keliones,klubas,lietuva,pandemija,parlamentas,petras,pinigai,politika,sprendimai,tinklalaide,verslas,verslo,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Europarlamentaras A. Kubilius: nesugebame išnaudoti Lietuvos potencialo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/europarlamentaras-a-kubilius-nesugebame-isnaudoti-lietuvos-potencialo--44534280</link><description><![CDATA[Kaip miškas tampa ne deguonies, o anglies dioksido šaltiniu? Kaip sugaudyti anglies dioksidą ir sugrąžinti jį atgal į žemę? Ką daryti, kad švarus vandenilis pakeistų iškastines dujas? Apie tai daug diskutuojama Europos Parlamente. Kaip Lietuva gali ir turi išnaudoti savo galimybes ir ar cementą keisime medžiu – „Verslo tribūnoje“ pasakoja europarlamentaras, Europos liaudies frakcijos narys Andrius Kubilius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44534280</guid><pubDate>Thu, 29 Apr 2021 01:25:17 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44534280/ep_verslo_tribuna_andrius_kubilius.mp3" length="83015052" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip miškas tampa ne deguonies, o anglies dioksido šaltiniu? Kaip sugaudyti anglies dioksidą ir sugrąžinti jį atgal į žemę? Ką daryti, kad švarus vandenilis pakeistų iškastines dujas? Apie tai daug diskutuojama Europos Parlamente. Kaip Lietuva gali ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip miškas tampa ne deguonies, o anglies dioksido šaltiniu? Kaip sugaudyti anglies dioksidą ir sugrąžinti jį atgal į žemę? Ką daryti, kad švarus vandenilis pakeistų iškastines dujas? Apie tai daug diskutuojama Europos Parlamente. Kaip Lietuva gali ir turi išnaudoti savo galimybes ir ar cementą keisime medžiu – „Verslo tribūnoje“ pasakoja europarlamentaras, Europos liaudies frakcijos narys Andrius Kubilius.]]></itunes:summary><itunes:duration>2076</itunes:duration><itunes:keywords>andrius,briuselis,ekologija,energetika,ep,europos,klubas,kubilius,kursas,lietuva,parlamentaras,parlamentas,politika,sprendimai,svara,tribuna,vandenilis,verslo,zaliasis,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Invega“ vadovas K. Motiejūnas: drąsiai palikčiau įmonės vairą kolegoms</title><link>https://www.spreaker.com/episode/invega-vadovas-k-motiejunas-drasiai-palikciau-imones-vaira-kolegoms--44451720</link><description><![CDATA[Lankstus darbo grafikas ir darbostogos įprasta praktika bendrovėje „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) buvo ir iki karantino. „Žmonės gali pasirinkti darbo pradžią, pabaigą, ne visą darbo laiką ir panašiai“, – pasakoja Kęstutis Motiejūnas. Ši praktika kartu su finansinėmis paskatomis, karjeros galimybėmis, sąlygomis augti ir tobulėti veikiausiai lėmė tai, kad 2020 metų pabaigoje darbuotojų įsitraukimo indeksas sumušė visus rekordus. Plačiau apie tai „Verslo tribūnoje“ pasakoja „Invegos“ direktorius Kęstutis Motiejūnas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44451720</guid><pubDate>Mon, 26 Apr 2021 02:00:16 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44451720/invega_darbuotoju_motyvacija_kmotiejunas.mp3" length="57172635" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Lankstus darbo grafikas ir darbostogos įprasta praktika bendrovėje „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) buvo ir iki karantino. „Žmonės gali pasirinkti darbo pradžią, pabaigą, ne visą darbo laiką ir panašiai“, – pasakoja Kęstutis Motiejūnas....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lankstus darbo grafikas ir darbostogos įprasta praktika bendrovėje „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) buvo ir iki karantino. „Žmonės gali pasirinkti darbo pradžią, pabaigą, ne visą darbo laiką ir panašiai“, – pasakoja Kęstutis Motiejūnas. Ši praktika kartu su finansinėmis paskatomis, karjeros galimybėmis, sąlygomis augti ir tobulėti veikiausiai lėmė tai, kad 2020 metų pabaigoje darbuotojų įsitraukimo indeksas sumušė visus rekordus. Plačiau apie tai „Verslo tribūnoje“ pasakoja „Invegos“ direktorius Kęstutis Motiejūnas.]]></itunes:summary><itunes:duration>1430</itunes:duration><itunes:keywords>bendrove,darbuotojai,ekonomika,finansai,garantijos,imone,invega,invegos,investicijos,investiciju,kestutis,lietuva,motiejunas,tinklalaide,tribuna,valdymas,verslas,verslininkas,verslo,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>SEB inovacijų centro vadovas: vartotojai turi naują ginklą – reikalavimą būti tvariu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/seb-inovaciju-centro-vadovas-vartotojai-turi-nauja-ginkla-reikalavima-buti-tvariu--44294771</link><description><![CDATA[Tvarus verslas – šiandienos būtinybė ar tolima ateitis? Apie galimybes ir skirtingas verslo keliones tvarumo link „Verslo tribūna“ kalbina SEB inovacijų centro vadovą Audrių Rutkauską.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44294771</guid><pubDate>Mon, 12 Apr 2021 01:35:05 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44294771/1verslo_tribuna_seb_inovaciju_centro_vadovas_a_rutkauskas.mp3" length="50032977" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Tvarus verslas – šiandienos būtinybė ar tolima ateitis? Apie galimybes ir skirtingas verslo keliones tvarumo link „Verslo tribūna“ kalbina SEB inovacijų centro vadovą Audrių Rutkauską.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tvarus verslas – šiandienos būtinybė ar tolima ateitis? Apie galimybes ir skirtingas verslo keliones tvarumo link „Verslo tribūna“ kalbina SEB inovacijų centro vadovą Audrių Rutkauską.]]></itunes:summary><itunes:duration>1564</itunes:duration><itunes:keywords>audrius,bankas,centras,ekonomika,finansai,inovaciju,keliones,pinigai,pinigu,podkastas,rutkauskas,seb,tinklalaide,tribuna,tvarumas,tvarus,verslas,versle,verslo,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Invega“ vadovas K. Motiejūnas: mūsų veiklą karantinas pakeitė iš esmės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/invega-vadovas-k-motiejunas-musu-veikla-karantinas-pakeite-is-esmes--44060279</link><description><![CDATA[Viena svarbiausių paramą teikiančių finansinių institucijų UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) karantino metu per itin trumpą laiką turėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų. Todėl iš finansų inžinerijos instrumentus kuriančios įmonės tapo tiesiogiai klientus aptarnaujančia įmone. Plačiau apie tai „Verslo tribūnoje“ pasakoja „Invegos“ direktorius Kęstutis Motiejūnas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44060279</guid><pubDate>Mon, 29 Mar 2021 02:40:05 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44060279/verslo_tribuna_invega_kmotiejunas.mp3" length="48692244" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Viena svarbiausių paramą teikiančių finansinių institucijų UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) karantino metu per itin trumpą laiką turėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų. Todėl iš finansų inžinerijos instrumentus kuriančios įmonės tapo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Viena svarbiausių paramą teikiančių finansinių institucijų UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) karantino metu per itin trumpą laiką turėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų. Todėl iš finansų inžinerijos instrumentus kuriančios įmonės tapo tiesiogiai klientus aptarnaujančia įmone. Plačiau apie tai „Verslo tribūnoje“ pasakoja „Invegos“ direktorius Kęstutis Motiejūnas.]]></itunes:summary><itunes:duration>1218</itunes:duration><itunes:keywords>bendroves,ekonomika,finansai,garantijos,imones,invega,invegos,investicijos,karantinas,kestutis,motiejunas,parama,pinigai,tribuna,verslas,verslininkai,verslininkas,verslo,verslui,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>R. Rutėnas: efektyvumo rezervų yra visur</title><link>https://www.spreaker.com/episode/r-rutenas-efektyvumo-rezervu-yra-visur--43952884</link><description><![CDATA[AB „Kelių priežiūra“ dirba jau ketvirtus metus, tačiau iššūkių netrūksta. Įmonės generalinis direktorius Rolandas Rutėnas „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie įmonės veiklos pokyčius ir kokią įtaką jie padarys šalies keliais važiuojantiems vairuotojams.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43952884</guid><pubDate>Tue, 23 Mar 2021 03:40:06 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43952884/verslo_tribuna_ab_keliu_prieziura.mp3" length="70173256" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>AB „Kelių priežiūra“ dirba jau ketvirtus metus, tačiau iššūkių netrūksta. Įmonės generalinis direktorius Rolandas Rutėnas „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie įmonės veiklos pokyčius ir kokią įtaką jie padarys šalies keliais važiuojantiems vairuotojams.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[AB „Kelių priežiūra“ dirba jau ketvirtus metus, tačiau iššūkių netrūksta. Įmonės generalinis direktorius Rolandas Rutėnas „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie įmonės veiklos pokyčius ir kokią įtaką jie padarys šalies keliais važiuojantiems vairuotojams.]]></itunes:summary><itunes:duration>1755</itunes:duration><itunes:keywords>automobiliai,automobilis,efektyvumas,ekonomika,greitkelis,informacija,issukiai,keliai,keliu,lietuva,lietuvos,masinos,prieziura,remontas,remonto,tribuna,vairuotojai,verslas,verslo,zinios</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>N. Pačėsa: 90 procentų mokyklų vis dar vadovaujasi pasenusiais principais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/n-pacesa-90-procentu-mokyklu-vis-dar-vadovaujasi-pasenusiais-principais--43797726</link><description><![CDATA[Ateities mokykla – kokia ji? Kaip vaikus paruošti neįtikėtinai greitai besikeičiančiai aplinkai ir kaip panaikinti atotrūkį tarp švietimo įstaigų ir modernios visuomenės? Apie tai pokalbis „Verslo tribūnoje“ su „Erudito licėjaus“ įkūrėju doc. dr. Nerijumi Pačėsa.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43797726</guid><pubDate>Tue, 09 Mar 2021 03:00:06 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43797726/erudito_licejus_nerijus_pacesa.mp3" length="70655999" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Ateities mokykla – kokia ji? Kaip vaikus paruošti neįtikėtinai greitai besikeičiančiai aplinkai ir kaip panaikinti atotrūkį tarp švietimo įstaigų ir modernios visuomenės? Apie tai pokalbis „Verslo tribūnoje“ su „Erudito licėjaus“ įkūrėju doc. dr....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ateities mokykla – kokia ji? Kaip vaikus paruošti neįtikėtinai greitai besikeičiančiai aplinkai ir kaip panaikinti atotrūkį tarp švietimo įstaigų ir modernios visuomenės? Apie tai pokalbis „Verslo tribūnoje“ su „Erudito licėjaus“ įkūrėju doc. dr. Nerijumi Pačėsa.]]></itunes:summary><itunes:duration>1767</itunes:duration><itunes:keywords>ateities,eruditas,erudito,issukiai,kaunas,licejus,mokykla,mokyklos,mokymas,nerijus,pacesa,podcastas,podkastas,svietimas,svietimo,tinklalaide,tribuna,vaiku,verslo,vilnius</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dėl SGD vartotojai už dujas moka kone mažiausiai Europoje, auga importas iš JAV</title><link>https://www.spreaker.com/episode/del-sgd-vartotojai-uz-dujas-moka-kone-maziausiai-europoje-auga-importas-is-jav--43145841</link><description><![CDATA[Praėjusieji metai džiugino dujų tiekimo iš JAV apimtimis, o dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo šalies dujų vartotojai pernai mokėjo vieną mažiausių kainų Europoje. Apie tai pokalbis „Verslo tribūnoje“ su AB „Klaipėdos nafta“ komercijos direktoriumi Mindaugu Naviku.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43145841</guid><pubDate>Thu, 28 Jan 2021 03:30:18 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43145841/vt_mindaugas_navikas_20210126.mp3" length="31315173" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Praėjusieji metai džiugino dujų tiekimo iš JAV apimtimis, o dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo šalies dujų vartotojai pernai mokėjo vieną mažiausių kainų Europoje. Apie tai pokalbis „Verslo tribūnoje“ su AB „Klaipėdos nafta“ komercijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Praėjusieji metai džiugino dujų tiekimo iš JAV apimtimis, o dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo šalies dujų vartotojai pernai mokėjo vieną mažiausių kainų Europoje. Apie tai pokalbis „Verslo tribūnoje“ su AB „Klaipėdos nafta“ komercijos direktoriumi Mindaugu Naviku.]]></itunes:summary><itunes:duration>979</itunes:duration><itunes:keywords>dujos,gamtines,interviu,kainos,klaipeda,klaipedos,mindaugas,mindaugo,nafta,navikas,naviko,podkastas,sgd,suskystintos,terminalas,tribuna,verslas,verslo</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>G. Mažeika: kai kuriems verslams – tai ne krizė, o tiesiog stipriai pasikeitusi verslo aplinka</title><link>https://www.spreaker.com/episode/g-mazeika-kai-kuriems-verslams-tai-ne-krize-o-tiesiog-stipriai-pasikeitusi-verslo-aplinka--43122902</link><description><![CDATA[Verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ ekspertai nuolat intensyviai dirba su įmonių savininkais ir vadovais, padėdami spręsti įvairius verslo valdymo klausimus ir problemas, ir tai darydami itin sėkmingai. „Verslo tribūnoje“ pokalbis su šios bendrovės vadovaujančiuoju partneriu Gintautu Mažeika. Anot jo, visas verslas iš šios krizės išeis sustiprėjęs ir laukia geras laikotarpis, nes nuo pavasario, kai buvo pirmą kartą paskelbtas karantinas, verslas puikiai susiorientavo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43122902</guid><pubDate>Tue, 26 Jan 2021 10:01:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43122902/vt_gintautas_mazeika_20210125.mp3" length="47046320" type="audio/mpeg"/><itunes:author>Verslo žinios</itunes:author><itunes:subtitle>Verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ ekspertai nuolat intensyviai dirba su įmonių savininkais ir vadovais, padėdami spręsti įvairius verslo valdymo klausimus ir problemas, ir tai darydami itin sėkmingai. „Verslo tribūnoje“...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ ekspertai nuolat intensyviai dirba su įmonių savininkais ir vadovais, padėdami spręsti įvairius verslo valdymo klausimus ir problemas, ir tai darydami itin sėkmingai. „Verslo tribūnoje“ pokalbis su šios bendrovės vadovaujančiuoju partneriu Gintautu Mažeika. Anot jo, visas verslas iš šios krizės išeis sustiprėjęs ir laukia geras laikotarpis, nes nuo pavasario, kai buvo pirmą kartą paskelbtas karantinas, verslas puikiai susiorientavo.]]></itunes:summary><itunes:duration>1471</itunes:duration><itunes:keywords>aplinka,bendrove,bendroves,ekonomika,ekspertai,ekspertas,finansai,gintautas,ir,karantinas,krize,lietuva,lietuvos,mazeika,partneriai,pinigai,tribuna,valdymas,verslas,verslo</itunes:keywords><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d663ceaeafb4552152f968f56870d593.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item></channel></rss>
