<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss xmlns:itunes="http://www.itunes.com/dtds/podcast-1.0.dtd" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:podcast="https://podcastindex.org/namespace/1.0" xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" version="2.0"><channel><title>Laikas kultūrai</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/laikas-kulturai--4660942</link><description><![CDATA[Nauja laida, kurioje aptariame aktualius įvykius. Paskutinę savaitės dieną atsigręžiame į besibaigiančią savaitę, akcentuodami ne įvykių kroniką, o ieškodami gilesnio požiūrio, kalbėdami apie įvykius ir naujus reiškinius, atskleisdami asmenybes, kurioms prabėgusi savaitė yra svarbi. Kalbame tiek apie meno įvykius (ir ne tik didžiuosiuose miestuose), tiek apie platesnes kultūros temas: ar nuolat reformuojama švietimo sistema turi viziją, ko yra siekiama; ar suvokiame pavojus demokratijai besikeičioje visuomenėje; kodėl taip mažai apmąstome ir analizuojame sovietmečio kultūros palikimą; kas yra radikalizmas ir kada jis aštrėja; bendravimo – kultūros – asmenybės paviršutiniškumas ir kt. Laidą veda Jolanta Kryževičienė. Penktadieniais 11:05 – per LRT KLASIKĄ.]]></description><atom:link href="https://www.spreaker.com/show/4660942/episodes/feed" rel="self" type="application/rss+xml"/><language>lt</language><category>Society &amp; Culture</category><copyright>Copyright LRT</copyright><image><url>https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg</url><title>Laikas kultūrai</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/laikas-kulturai--4660942</link></image><lastBuildDate>Fri, 17 Jul 2026 08:43:09 +0000</lastBuildDate><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:owner><itunes:name>LRT</itunes:name><itunes:email>podcasts@lrt.lt</itunes:email></itunes:owner><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:subtitle>Nauja laida, kurioje aptariame aktualius įvykius. Paskutinę savaitės dieną atsigręžiame į besibaigiančią savaitę, akcentuodami ne įvykių kroniką, o ieškodami gilesnio požiūrio, kalbėdami apie įvykius ir naujus reiškinius, atskleisdami asmenybes,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nauja laida, kurioje aptariame aktualius įvykius. Paskutinę savaitės dieną atsigręžiame į besibaigiančią savaitę, akcentuodami ne įvykių kroniką, o ieškodami gilesnio požiūrio, kalbėdami apie įvykius ir naujus reiškinius, atskleisdami asmenybes, kurioms prabėgusi savaitė yra svarbi. Kalbame tiek apie meno įvykius (ir ne tik didžiuosiuose miestuose), tiek apie platesnes kultūros temas: ar nuolat reformuojama švietimo sistema turi viziją, ko yra siekiama; ar suvokiame pavojus demokratijai besikeičioje visuomenėje; kodėl taip mažai apmąstome ir analizuojame sovietmečio kultūros palikimą; kas yra radikalizmas ir kada jis aštrėja; bendravimo – kultūros – asmenybės paviršutiniškumas ir kt. Laidą veda Jolanta Kryževičienė. Penktadieniais 11:05 – per LRT KLASIKĄ.]]></itunes:summary><itunes:category text="Society &amp; Culture"/><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:type>episodic</itunes:type><item><title>Dvylika istorijų apie meną ir žmones: aktorė Rūta Staliliūnaitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-mena-ir-zmones-aktore-ruta-staliliunaite--73024086</link><description><![CDATA[„Teatras yra dvasinė akademija, nieko bendro neturinti su bizniu ir tuščiomis linksmybėmis“,- sakė legendinė Lietuvos teatro aktorė Rūta Staliliūnaitė. Lygiai tris dešimtmečius dirbusi Kauno dramos teatre aktorė išėjo iš teatro, palikusi žiūrovų atminty legendinius vaidmenis: Barborą Radvilaitę to paties pavadinimo Jono Jurašo spektaklyje, Ūbienę - Jono Vaitkais spektaklyje „Karalius Ūbas“ ir Fru Solnes, to paties režisieriaus spektaklyje „Statytojas Solnesas“, misis Gibs Gyčio Padegimo spektaklyje „Mūsų mietelis“, Ulijoną Jono Juraš unikaliame spektaklyje „Smėlio klavyrai“. Tačiau teatrologė Audronė Girdzijauskaitė teigia, kad Rūta Staliliūnaitė neišnaudojo visos savo kūrybinės galios, neišvaidino visų trokštamų vaidmenų.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Augustino Pajarsko nuotr. iš Kauno valstybinio dramos teatro archyvo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73024086</guid><pubDate>Fri, 17 Jul 2026 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/73024086/2026_07_17_3460_1_20260717102913390.mp3" length="47408025" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Teatras yra dvasinė akademija, nieko bendro neturinti su bizniu ir tuščiomis linksmybėmis“,- sakė legendinė Lietuvos teatro aktorė Rūta Staliliūnaitė. Lygiai tris dešimtmečius dirbusi Kauno dramos teatre aktorė išėjo iš teatro, palikusi žiūrovų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Teatras yra dvasinė akademija, nieko bendro neturinti su bizniu ir tuščiomis linksmybėmis“,- sakė legendinė Lietuvos teatro aktorė Rūta Staliliūnaitė. Lygiai tris dešimtmečius dirbusi Kauno dramos teatre aktorė išėjo iš teatro, palikusi žiūrovų atminty legendinius vaidmenis: Barborą Radvilaitę to paties pavadinimo Jono Jurašo spektaklyje, Ūbienę - Jono Vaitkais spektaklyje „Karalius Ūbas“ ir Fru Solnes, to paties režisieriaus spektaklyje „Statytojas Solnesas“, misis Gibs Gyčio Padegimo spektaklyje „Mūsų mietelis“, Ulijoną Jono Juraš unikaliame spektaklyje „Smėlio klavyrai“. Tačiau teatrologė Audronė Girdzijauskaitė teigia, kad Rūta Staliliūnaitė neišnaudojo visos savo kūrybinės galios, neišvaidino visų trokštamų vaidmenų.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Augustino Pajarsko nuotr. iš Kauno valstybinio dramos teatro archyvo.]]></itunes:summary><itunes:duration>2963</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvylika istorijų apie meną ir žmones: baleto legenda Aliodija Ruzgaitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-mena-ir-zmones-baleto-legenda-aliodija-ruzgaite--72994547</link><description><![CDATA[„Dažnai cituoju britų baleto kritiką, rašytoją Arnoldą Haskellį, kuris dar nepriklausomoje Lietuvoje pasakė, kad Kaunas nėra provincija, nes tokia maža ir neturtinga šalis savo biudžeto dalį skiria rimtam menui - operai ir baletui. Visada prisimenu ir norėčiau, kad visos mūsų vyriausybės prisimintų“,- sakė Lietuvos baleto legendinė solistė, dėstytoja, kritikė Aliodija Ruzgaitė.<br />„Tais pilkais laikais tai buvo ypatingai ryški asmenybė. Ji traukė žmones, į ją norėjosi lygiuotis. Mes visada jautėme jos rūpestį ir šilumą“,- prisimena buvusi mokinė, dabartinė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriaus klasikinio šokio mokytoja, klasikinio šokio metodinės grupės pirmininkė Deimantė Karpušenkovienė.<br /><br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72994547</guid><pubDate>Fri, 10 Jul 2026 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72994547/2026_07_10_3460_1_20260709110928808.mp3" length="51533617" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Dažnai cituoju britų baleto kritiką, rašytoją Arnoldą Haskellį, kuris dar nepriklausomoje Lietuvoje pasakė, kad Kaunas nėra provincija, nes tokia maža ir neturtinga šalis savo biudžeto dalį skiria rimtam menui - operai ir baletui. Visada prisimenu ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Dažnai cituoju britų baleto kritiką, rašytoją Arnoldą Haskellį, kuris dar nepriklausomoje Lietuvoje pasakė, kad Kaunas nėra provincija, nes tokia maža ir neturtinga šalis savo biudžeto dalį skiria rimtam menui - operai ir baletui. Visada prisimenu ir norėčiau, kad visos mūsų vyriausybės prisimintų“,- sakė Lietuvos baleto legendinė solistė, dėstytoja, kritikė Aliodija Ruzgaitė.<br />„Tais pilkais laikais tai buvo ypatingai ryški asmenybė. Ji traukė žmones, į ją norėjosi lygiuotis. Mes visada jautėme jos rūpestį ir šilumą“,- prisimena buvusi mokinė, dabartinė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriaus klasikinio šokio mokytoja, klasikinio šokio metodinės grupės pirmininkė Deimantė Karpušenkovienė.<br /><br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3221</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvylika istorijų apie meną ir žmones: rašytojas Marcelijus Martinaitis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-mena-ir-zmones-rasytojas-marcelijus-martinaitis--72801407</link><description><![CDATA[Marcelijus Teodoras Martinaitis. Šiais metais balandžio 1-ąją dieną sukako lygiai 90 metų, kai Raseinių rajone Paserbentyje gimė vienas ryškiausių, unikaliausių Lietuvos poetų, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, vienas iš Persitvarkymo sąjūdžio vadovų, Vilniaus universiteto dėstytojas Marcelijus Martinaitis. Ir jau 13 metų, kai be paties poeto kalbame apie jo sukurtą keistuolį Kukutį, apie eilėraščius, kuriuose aptinkame skausmingą, bet neišvengiamą lietuvio perėjimą iš kaimo kosmoso į miesto civilizaciją, iš archajinės ramybės į trikdantį šiandienos chaosą.<br />Laidoje skamba archyviniai pokalbių su poetu įrašai. Marcelijų Martinaitį prisimena jo buvęs studentas poetas Rimvydas Stankevičius.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72801407</guid><pubDate>Fri, 03 Jul 2026 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72801407/2026_07_03_3460_1_20260703110243712.mp3" length="51539771" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Marcelijus Teodoras Martinaitis. Šiais metais balandžio 1-ąją dieną sukako lygiai 90 metų, kai Raseinių rajone Paserbentyje gimė vienas ryškiausių, unikaliausių Lietuvos poetų, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, vienas iš Persitvarkymo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Marcelijus Teodoras Martinaitis. Šiais metais balandžio 1-ąją dieną sukako lygiai 90 metų, kai Raseinių rajone Paserbentyje gimė vienas ryškiausių, unikaliausių Lietuvos poetų, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, vienas iš Persitvarkymo sąjūdžio vadovų, Vilniaus universiteto dėstytojas Marcelijus Martinaitis. Ir jau 13 metų, kai be paties poeto kalbame apie jo sukurtą keistuolį Kukutį, apie eilėraščius, kuriuose aptinkame skausmingą, bet neišvengiamą lietuvio perėjimą iš kaimo kosmoso į miesto civilizaciją, iš archajinės ramybės į trikdantį šiandienos chaosą.<br />Laidoje skamba archyviniai pokalbių su poetu įrašai. Marcelijų Martinaitį prisimena jo buvęs studentas poetas Rimvydas Stankevičius.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3222</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvylika istorijų apie meną ir žmones: aktorius Saulius Sipaitis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-mena-ir-zmones-aktorius-saulius-sipaitis--72701365</link><description><![CDATA[„Gyvenimas teatre - tai būti užimtam, vaidinti. Tai yra esmė. Tačiau man teatre viskas patinka, ir scenoje dekoracijas statyti, ir vairuot automobilį, ir vaidint“,- sako šešis dešimtmečius Jaunimo dramos teatre vaidmenis kuriantis aktorius Saulius Sipaitis.<br />Vaidmenys pirmuosiuose Lietuvoje muzikiniuose spektakliuose „Ugnies medžioklė su varovais“ ir „Meilė ir mirtis Veronoje“, Antanas Šatas Dalios Tamulevičiūtės spektaklyje „Škac, mirtie, visados škac“ ir Arūno Žebriūno filme „Riešutų duona“, Oktavas legendiniame spektaklyje „Skapeno klastos“ - tai tik maža dalis iš daugiau kaip penkiasdešimties vaidmenų sąrašo.<br />Apie šeimos istoriją, teatrą, poeziją, kolegas ir nuotykius - pokalbis su aktoriumi Sauliumi Sipaičiu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Lauros Vansevičienės nuotr.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72701365</guid><pubDate>Fri, 26 Jun 2026 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72701365/2026_06_26_3460_1_20260626110242200.mp3" length="50316405" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Gyvenimas teatre - tai būti užimtam, vaidinti. Tai yra esmė. Tačiau man teatre viskas patinka, ir scenoje dekoracijas statyti, ir vairuot automobilį, ir vaidint“,- sako šešis dešimtmečius Jaunimo dramos teatre vaidmenis kuriantis aktorius Saulius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Gyvenimas teatre - tai būti užimtam, vaidinti. Tai yra esmė. Tačiau man teatre viskas patinka, ir scenoje dekoracijas statyti, ir vairuot automobilį, ir vaidint“,- sako šešis dešimtmečius Jaunimo dramos teatre vaidmenis kuriantis aktorius Saulius Sipaitis.<br />Vaidmenys pirmuosiuose Lietuvoje muzikiniuose spektakliuose „Ugnies medžioklė su varovais“ ir „Meilė ir mirtis Veronoje“, Antanas Šatas Dalios Tamulevičiūtės spektaklyje „Škac, mirtie, visados škac“ ir Arūno Žebriūno filme „Riešutų duona“, Oktavas legendiniame spektaklyje „Skapeno klastos“ - tai tik maža dalis iš daugiau kaip penkiasdešimties vaidmenų sąrašo.<br />Apie šeimos istoriją, teatrą, poeziją, kolegas ir nuotykius - pokalbis su aktoriumi Sauliumi Sipaičiu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Lauros Vansevičienės nuotr.]]></itunes:summary><itunes:duration>3145</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvylika istorijų apie meną ir žmones: režisierius Gytis Lukšas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-mena-ir-zmones-rezisierius-gytis-luksas--72596157</link><description><![CDATA[Mohikanai. Pirmoji ciklo laida.<br />Gytis Lukšas - vienas žymiausių, unikaliausių Lietuvos kino režisierių, kurio filmai „Virto ąžuolai“, „Mano vaikystės ruduo“, „Vasara baigiasi rudenį“, „Duburys“ tapo mūsų kino aukso fondu. Režisieriaus filmuose net aktoriai-žvaigždės norėdavo suvaidinti kad ir epizodinius vaidmenis, nes Gytis Lukšas visada mokėjo išklausyti, pamatyti ir atskleisti dar nematytus talento bruožus. Tokie buvo A. Masiulio, V. Mainelytės, V. Masalskio vaidmenys. Kino kritikė Auksė Kancerevičiūtė sako: „Režisierius gal nesukūrė kelių filmų, kurių labai norėjo, bet nesukūrė nė vieno filmo, kuris tarnautų valdžiai ar ideologijai“. Kodėl nuo 2009 metų Gytis Lukšas nesukūrė nė vieno filmo, nors svajojo ir turėjo scenarijų?<br />Pokalbis su Aukse Kancerevičiūte ir archyviniai įrašai su Gyčiu Lukšu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72596157</guid><pubDate>Fri, 19 Jun 2026 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72596157/2026_06_19_3460_1_20260619110255084.mp3" length="51255559" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mohikanai. Pirmoji ciklo laida.
Gytis Lukšas - vienas žymiausių, unikaliausių Lietuvos kino režisierių, kurio filmai „Virto ąžuolai“, „Mano vaikystės ruduo“, „Vasara baigiasi rudenį“, „Duburys“ tapo mūsų kino aukso fondu. Režisieriaus filmuose net...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mohikanai. Pirmoji ciklo laida.<br />Gytis Lukšas - vienas žymiausių, unikaliausių Lietuvos kino režisierių, kurio filmai „Virto ąžuolai“, „Mano vaikystės ruduo“, „Vasara baigiasi rudenį“, „Duburys“ tapo mūsų kino aukso fondu. Režisieriaus filmuose net aktoriai-žvaigždės norėdavo suvaidinti kad ir epizodinius vaidmenis, nes Gytis Lukšas visada mokėjo išklausyti, pamatyti ir atskleisti dar nematytus talento bruožus. Tokie buvo A. Masiulio, V. Mainelytės, V. Masalskio vaidmenys. Kino kritikė Auksė Kancerevičiūtė sako: „Režisierius gal nesukūrė kelių filmų, kurių labai norėjo, bet nesukūrė nė vieno filmo, kuris tarnautų valdžiai ar ideologijai“. Kodėl nuo 2009 metų Gytis Lukšas nesukūrė nė vieno filmo, nors svajojo ir turėjo scenarijų?<br />Pokalbis su Aukse Kancerevičiūte ir archyviniai įrašai su Gyčiu Lukšu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3204</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>1926-ųjų Kaunas: miestas, kurio istorijos kalba ir šiandien</title><link>https://www.spreaker.com/episode/1926-uju-kaunas-miestas-kurio-istorijos-kalba-ir-siandien--72494558</link><description><![CDATA[Koks buvo Kaunas 1926-aisiais? Laikinosios sostinės kasdienybė, miestelėnų gyvenimai, spaudoje ir eteryje nuskambėję įvykiai bei pasakojimai atveria ano meto miesto pulsą. Šios istorijos leidžia ne tik pažinti praeitį, bet ir atpažinti jos sąšaukas su dabartimi – pamatyti, kaip tuometiniai žmonės įsivaizdavo save, miestą ir ateitį. Pašnekovės VDU profesorė Auksė Balčytienė ir istorikė VDU profesorė Vaida Kamuntavičienė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72494558</guid><pubDate>Fri, 12 Jun 2026 07:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72494558/2026_06_12_3460_1_20260612103135461.mp3" length="28597574" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Koks buvo Kaunas 1926-aisiais? Laikinosios sostinės kasdienybė, miestelėnų gyvenimai, spaudoje ir eteryje nuskambėję įvykiai bei pasakojimai atveria ano meto miesto pulsą. Šios istorijos leidžia ne tik pažinti praeitį, bet ir atpažinti jos sąšaukas su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Koks buvo Kaunas 1926-aisiais? Laikinosios sostinės kasdienybė, miestelėnų gyvenimai, spaudoje ir eteryje nuskambėję įvykiai bei pasakojimai atveria ano meto miesto pulsą. Šios istorijos leidžia ne tik pažinti praeitį, bet ir atpažinti jos sąšaukas su dabartimi – pamatyti, kaip tuometiniai žmonės įsivaizdavo save, miestą ir ateitį. Pašnekovės VDU profesorė Auksė Balčytienė ir istorikė VDU profesorė Vaida Kamuntavičienė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1788</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Radijo amžius. Dešimt stotelių. „Literatūros akiračiai“ II dalis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/radijo-amzius-desimt-stoteliu-literaturos-akiraciai-ii-dalis--72364029</link><description><![CDATA[„Be autocenzūros nebūtų jokios kultūros. Kuo baigėsi varžtų atleidimas mes galime stebėti socialiniuose tinkluose“,- sako buvęs laidos „Literatūros akiračiai“ vedėjas Virginijus Gasiliūnas.<br />Penkerius metus, nuo 2001-ųjų, literatūros istorikas, redaktorius, svarbių istorinių tekstų ir raštų rengėjas bei sudarytojas Virginijus Gasiliūnas kūrė svarbiausią to meto literatūrinę laidą ir suteikė jai ypatingų spalvų: gilų istorinį žvilgsnį, konteksto išmanymą ir atvirą asmeninį santykį. Laidose buvo pasakojamos intriguojančios istorijos apie kūrėjus ir naujas knygas, vyko diskusijos apie praėjusį laiką ir pristatomos naujos tendencijos, su didžiausiu pasitikėjimu pašnekovai atskleisdavo laidos autoriui savo išgyvenimus, kūrybos užkulisius.<br />Pokalbis su Virginijumi Gasiliūnu apie literatūrą radijuje, nutikusias istorijas, skamba archyviniai laidos įrašai.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72364029</guid><pubDate>Fri, 05 Jun 2026 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72364029/2026_06_05_3460_1_20260605110259545.mp3" length="50930387" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Be autocenzūros nebūtų jokios kultūros. Kuo baigėsi varžtų atleidimas mes galime stebėti socialiniuose tinkluose“,- sako buvęs laidos „Literatūros akiračiai“ vedėjas Virginijus Gasiliūnas.
Penkerius metus, nuo 2001-ųjų, literatūros istorikas,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Be autocenzūros nebūtų jokios kultūros. Kuo baigėsi varžtų atleidimas mes galime stebėti socialiniuose tinkluose“,- sako buvęs laidos „Literatūros akiračiai“ vedėjas Virginijus Gasiliūnas.<br />Penkerius metus, nuo 2001-ųjų, literatūros istorikas, redaktorius, svarbių istorinių tekstų ir raštų rengėjas bei sudarytojas Virginijus Gasiliūnas kūrė svarbiausią to meto literatūrinę laidą ir suteikė jai ypatingų spalvų: gilų istorinį žvilgsnį, konteksto išmanymą ir atvirą asmeninį santykį. Laidose buvo pasakojamos intriguojančios istorijos apie kūrėjus ir naujas knygas, vyko diskusijos apie praėjusį laiką ir pristatomos naujos tendencijos, su didžiausiu pasitikėjimu pašnekovai atskleisdavo laidos autoriui savo išgyvenimus, kūrybos užkulisius.<br />Pokalbis su Virginijumi Gasiliūnu apie literatūrą radijuje, nutikusias istorijas, skamba archyviniai laidos įrašai.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3184</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Radijo amžius. Dešimt kultūros stotelių. „Literatūros akiračiai“ I dalis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/radijo-amzius-desimt-kulturos-stoteliu-literaturos-akiraciai-i-dalis--72222533</link><description><![CDATA[Literatūra į radiją atėjo nuo pat pirmųjų transliacijų: buvo skaitomi originalūs kūriniai, į studiją ateidavo patys rašytojai arba žymiausi to meto aktoriai. Viena iš ilgiausiai radijo eteryje gyvavusių laidų - legendiniai „Literatūros akiračiai“. Daugiau kaip penkis dešimtmečius, iki 2020 metų, ją kūrė Erika Drungytė, Valdas Gedgaudas, Virginijus Gasiliūnas, Rimantas Kmita, Mindaugas Nastaravičius, Dovilė Kuzminskaitė, Raminta Jonykaitė.<br />Šią laidą pradėjo ir daugybę metų buvo jos autorius - Valentinas Strazdelis.<br />Pasakojimas apie „Literatūros akiračių“ istoriją, žanrus ir autorius. Skamba archyviniai įrašai.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72222533</guid><pubDate>Fri, 29 May 2026 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72222533/2026_05_29_3460_1_20260529110248928.mp3" length="50897368" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Literatūra į radiją atėjo nuo pat pirmųjų transliacijų: buvo skaitomi originalūs kūriniai, į studiją ateidavo patys rašytojai arba žymiausi to meto aktoriai. Viena iš ilgiausiai radijo eteryje gyvavusių laidų - legendiniai „Literatūros akiračiai“....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Literatūra į radiją atėjo nuo pat pirmųjų transliacijų: buvo skaitomi originalūs kūriniai, į studiją ateidavo patys rašytojai arba žymiausi to meto aktoriai. Viena iš ilgiausiai radijo eteryje gyvavusių laidų - legendiniai „Literatūros akiračiai“. Daugiau kaip penkis dešimtmečius, iki 2020 metų, ją kūrė Erika Drungytė, Valdas Gedgaudas, Virginijus Gasiliūnas, Rimantas Kmita, Mindaugas Nastaravičius, Dovilė Kuzminskaitė, Raminta Jonykaitė.<br />Šią laidą pradėjo ir daugybę metų buvo jos autorius - Valentinas Strazdelis.<br />Pasakojimas apie „Literatūros akiračių“ istoriją, žanrus ir autorius. Skamba archyviniai įrašai.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3182</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Radijo amžius. Dešimt kultūros stotelių. „Homo cultus“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/radijo-amzius-desimt-kulturos-stoteliu-homo-cultus--72112962</link><description><![CDATA[2003-ių metų rugsėjį kartu su naująja Klasikos programa savo eterio kelionę pradėjo tiesioginių autorinių laidų juosta "Homo cultus" - kultūros žmogus. Penkis kartus per savaitę į radijo studiją ateidavo vis kitas garsus ir žinomas kultūros žmogus pasikalbėti su pašnekovais įvairiomis meno, politikos, istorijos temomis. Garsusis kino kritikas Saulius Macaitis vedė laidą „Judantys paveikslėliai“. „2x2 lygu 5“ - pašėlusi, improvizacijų pilna laida, kurią vedė dailininkas Linas Katinas. Trečiadieniais į laidą „Apie riziką gyventi“ su unikaliais pašnekovais atkeliaudavo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, rašytoja Vanda Juknaitė. Iš Kauno atvykdavo istorikas, VDU profesorius Egidijus Aleksandravičius vesti laidos „Paraštės“. Penktadieniais prie laidos „Regimybės“ mikrofono sėsdavo Šiaulių dailės galerijos direktoriaus pavaduotojas menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis.<br />„Homo cultus“ laidų pradžią prisimename su Vanda Juknaite ir Egidijumi Aleksandravičiumi, Skamba archyvinių laidų fragmentai.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72112962</guid><pubDate>Fri, 22 May 2026 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72112962/2026_05_22_3460_1_20260522110309417.mp3" length="51452836" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2003-ių metų rugsėjį kartu su naująja Klasikos programa savo eterio kelionę pradėjo tiesioginių autorinių laidų juosta "Homo cultus" - kultūros žmogus. Penkis kartus per savaitę į radijo studiją ateidavo vis kitas garsus ir žinomas kultūros žmogus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2003-ių metų rugsėjį kartu su naująja Klasikos programa savo eterio kelionę pradėjo tiesioginių autorinių laidų juosta "Homo cultus" - kultūros žmogus. Penkis kartus per savaitę į radijo studiją ateidavo vis kitas garsus ir žinomas kultūros žmogus pasikalbėti su pašnekovais įvairiomis meno, politikos, istorijos temomis. Garsusis kino kritikas Saulius Macaitis vedė laidą „Judantys paveikslėliai“. „2x2 lygu 5“ - pašėlusi, improvizacijų pilna laida, kurią vedė dailininkas Linas Katinas. Trečiadieniais į laidą „Apie riziką gyventi“ su unikaliais pašnekovais atkeliaudavo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, rašytoja Vanda Juknaitė. Iš Kauno atvykdavo istorikas, VDU profesorius Egidijus Aleksandravičius vesti laidos „Paraštės“. Penktadieniais prie laidos „Regimybės“ mikrofono sėsdavo Šiaulių dailės galerijos direktoriaus pavaduotojas menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis.<br />„Homo cultus“ laidų pradžią prisimename su Vanda Juknaite ir Egidijumi Aleksandravičiumi, Skamba archyvinių laidų fragmentai.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3216</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Radijo amžius. Dešimt kultūros stotelių. Audra Girijotė „Žmonės ir idėjos“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/radijo-amzius-desimt-kulturos-stoteliu-audra-girijote-zmones-ir-idejos--72018068</link><description><![CDATA[„Žurnalistai dažnai negali padėti žmonėms, tačiau gali suteikti galimybę jiems kalbėti. Mes turime išlaikyti galios pusiausvyrą“,- sako žurnalistė Audra Girijotė, kūrusi radijo laidas „Be sienų“, „Vėjas vakarų krypties“, „Naujas laikraštis“, „Žmonės ir idėjos“, viena pirmųjų pradėjusi radijo dokumentikos pasakojimus. Audros laidos, kurias ji rengdavo ilgai, nepaisydama savo asmeninio laiko ribų, visada asocijavosi su atsakinga, jautria, sąžininga žurnalistika.<br />Apie žurnalistiką, radiją ir naująsias medijas, apie nepatogias temas ir žmones - pokalbis su Audra Girijote.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72018068</guid><pubDate>Fri, 15 May 2026 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72018068/2026_05_15_3460_1_20260515110352217.mp3" length="52289172" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Žurnalistai dažnai negali padėti žmonėms, tačiau gali suteikti galimybę jiems kalbėti. Mes turime išlaikyti galios pusiausvyrą“,- sako žurnalistė Audra Girijotė, kūrusi radijo laidas „Be sienų“, „Vėjas vakarų krypties“, „Naujas laikraštis“, „Žmonės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Žurnalistai dažnai negali padėti žmonėms, tačiau gali suteikti galimybę jiems kalbėti. Mes turime išlaikyti galios pusiausvyrą“,- sako žurnalistė Audra Girijotė, kūrusi radijo laidas „Be sienų“, „Vėjas vakarų krypties“, „Naujas laikraštis“, „Žmonės ir idėjos“, viena pirmųjų pradėjusi radijo dokumentikos pasakojimus. Audros laidos, kurias ji rengdavo ilgai, nepaisydama savo asmeninio laiko ribų, visada asocijavosi su atsakinga, jautria, sąžininga žurnalistika.<br />Apie žurnalistiką, radiją ir naująsias medijas, apie nepatogias temas ir žmones - pokalbis su Audra Girijote.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3269</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Radijo amžius. Dešimt kultūros stotelių. Laida „Kultūros savaitė“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/radijo-amzius-desimt-kulturos-stoteliu-laida-kulturos-savaite--71937125</link><description><![CDATA[1998 metų rugpjūčio 1-ą dieną radijo eteryje įvyko pirmoji kultūros žurnalo „Kultūros savaitė“ transliacija. Jau pirmoje laidoje išryškėjo svarbiausi struktūros ir kūrimo principai: įvairūs žurnalistikos žanrai, svarbiausi savaitės įvykiai, visos Lietuvos kultūros akcentai, ilgasis pokalbis rubrikoje „Sėskim ir pakalbėkim“.<br />Kaip gimė iki šiol transliuojama laida, kokie buvo pagrindiniai darbo kriterijai, kaip būrėsi bendradarbių, komentatorių komanda? Pirmuosius laidos metus prisimena jos autorės Gailutė Jankauskienė ir Jolanta Kryževičienė.<br /><br />Tapytojo Rimo Bičiūno studijoje. Monikos Požerskytės nuotr.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71937125</guid><pubDate>Fri, 08 May 2026 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71937125/2026_05_08_3460_1_20260508110312557.mp3" length="51557744" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1998 metų rugpjūčio 1-ą dieną radijo eteryje įvyko pirmoji kultūros žurnalo „Kultūros savaitė“ transliacija. Jau pirmoje laidoje išryškėjo svarbiausi struktūros ir kūrimo principai: įvairūs žurnalistikos žanrai, svarbiausi savaitės įvykiai, visos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1998 metų rugpjūčio 1-ą dieną radijo eteryje įvyko pirmoji kultūros žurnalo „Kultūros savaitė“ transliacija. Jau pirmoje laidoje išryškėjo svarbiausi struktūros ir kūrimo principai: įvairūs žurnalistikos žanrai, svarbiausi savaitės įvykiai, visos Lietuvos kultūros akcentai, ilgasis pokalbis rubrikoje „Sėskim ir pakalbėkim“.<br />Kaip gimė iki šiol transliuojama laida, kokie buvo pagrindiniai darbo kriterijai, kaip būrėsi bendradarbių, komentatorių komanda? Pirmuosius laidos metus prisimena jos autorės Gailutė Jankauskienė ir Jolanta Kryževičienė.<br /><br />Tapytojo Rimo Bičiūno studijoje. Monikos Požerskytės nuotr.]]></itunes:summary><itunes:duration>3223</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Radijo amžius. Dešimt kultūros stotelių. Radijo diktorės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/radijo-amzius-desimt-kulturos-stoteliu-radijo-diktores--71813813</link><description><![CDATA[Radijo žmonės juokaudavo: dėl ko žmonės klauso radijo? Dėl žinių ir orų! Kas visa tai skaitydavo? Ilgus dešimtmečius populiariausi radijo balsai – diktoriai!<br />Dažniausiai pirmuoju radijo diktoriumi minimas Petras Babickas. Tačiau pirmąja diktore tapo Lietuvos universiteto Teisių fakulteto ketvirto kurso studentė Irena Garmiūtė. kurią laidoje prisimins jos sūnus Andrius Eitutis. Jau po karo į radiją atėjo buvusi Vaidilos teatro ir Panevėžio dramos teatro aktorė, garsioji diktorė Dana Rutkutė. Skambės archyvinis pokalbis su šviesaus atminimo diktore. Dar vieną ypatingą vardą iš praeities būtina prisiminti, tai garsios bajorų giminės palikuonė, unikalioji radijo diktorė Undinė Nasvytytė. Pasiklausysime archyvinio pokalbio, o šviesaus atminimo diktorę prisimins jos Anūkė Agota Mašanauskaitė-Pielikė ir jos bičiulė, dėstytoja Rita Juodeliene.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Radijo diktoriai 1955 metais. Nuotr. iš LRT archyvų]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71813813</guid><pubDate>Fri, 01 May 2026 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71813813/2026_05_01_3460_1_20260501110236934.mp3" length="51913427" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Radijo žmonės juokaudavo: dėl ko žmonės klauso radijo? Dėl žinių ir orų! Kas visa tai skaitydavo? Ilgus dešimtmečius populiariausi radijo balsai – diktoriai!
Dažniausiai pirmuoju radijo diktoriumi minimas Petras Babickas. Tačiau pirmąja diktore tapo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Radijo žmonės juokaudavo: dėl ko žmonės klauso radijo? Dėl žinių ir orų! Kas visa tai skaitydavo? Ilgus dešimtmečius populiariausi radijo balsai – diktoriai!<br />Dažniausiai pirmuoju radijo diktoriumi minimas Petras Babickas. Tačiau pirmąja diktore tapo Lietuvos universiteto Teisių fakulteto ketvirto kurso studentė Irena Garmiūtė. kurią laidoje prisimins jos sūnus Andrius Eitutis. Jau po karo į radiją atėjo buvusi Vaidilos teatro ir Panevėžio dramos teatro aktorė, garsioji diktorė Dana Rutkutė. Skambės archyvinis pokalbis su šviesaus atminimo diktore. Dar vieną ypatingą vardą iš praeities būtina prisiminti, tai garsios bajorų giminės palikuonė, unikalioji radijo diktorė Undinė Nasvytytė. Pasiklausysime archyvinio pokalbio, o šviesaus atminimo diktorę prisimins jos Anūkė Agota Mašanauskaitė-Pielikė ir jos bičiulė, dėstytoja Rita Juodeliene.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Radijo diktoriai 1955 metais. Nuotr. iš LRT archyvų]]></itunes:summary><itunes:duration>3245</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Radijo amžius. Dešimt kultūros stotelių. Vyriausias garso režisierius Jonas Mašanauskas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/radijo-amzius-desimt-kulturos-stoteliu-vyriausias-garso-rezisierius-jonas-masanauskas--71608225</link><description><![CDATA[„Koncertus montuodavome žirklėmis, net trisdešimt antrines natas sumontuodavom. Su ta technika, kurią turėjome, mes darėme stebuklus. Net ir seniai įrašyti koncertai šiandien skamba visai neblogai“,- sako keturis dešimtmečius Lietuvos radijo garso režisieriumi, Fondinių įrašų studijos vadovu dirbęs Jonas Mašanauskas.<br />Apie populiariųjų dainų istorijas, apie tai, kaip buvo įrašoma muzika ir kas patekdavo į radijo fondus - pokalbis su legendiniu solistu ir garso režisieriumi Jonu Mašanausku.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71608225</guid><pubDate>Fri, 24 Apr 2026 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71608225/2026_04_24_3460_1_20260424105531093.mp3" length="46925502" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Koncertus montuodavome žirklėmis, net trisdešimt antrines natas sumontuodavom. Su ta technika, kurią turėjome, mes darėme stebuklus. Net ir seniai įrašyti koncertai šiandien skamba visai neblogai“,- sako keturis dešimtmečius Lietuvos radijo garso...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Koncertus montuodavome žirklėmis, net trisdešimt antrines natas sumontuodavom. Su ta technika, kurią turėjome, mes darėme stebuklus. Net ir seniai įrašyti koncertai šiandien skamba visai neblogai“,- sako keturis dešimtmečius Lietuvos radijo garso režisieriumi, Fondinių įrašų studijos vadovu dirbęs Jonas Mašanauskas.<br />Apie populiariųjų dainų istorijas, apie tai, kaip buvo įrašoma muzika ir kas patekdavo į radijo fondus - pokalbis su legendiniu solistu ir garso režisieriumi Jonu Mašanausku.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2933</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Radijo amžius. Dešimt kultūros stotelių. „Lietuvių godos“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/radijo-amzius-desimt-kulturos-stoteliu-lietuviu-godos--71400746</link><description><![CDATA[„Įsivaizduokite radijo laidų autorius - dirbančius, kuriančius, kad socialistinio darbo planai būtų geriau vykdomi. Gyventi toje prievartos atmosferoje radijo žmonėms buvo dar sunkiau, nes dažnas viena galvodavo, o kita sakydavo“, - prisimena ilgametis radijo laidų „Netikėti susitikimai“, „Lietuvių godos“ autorius, solistas Balys Urbonas.<br />Iš Dzūkijos, iš partizanų lopšio kilęs Balys Urbonas paauglystėje buvo nuteistas dešimčiai metų lagerio. Grįžęs po amnestijos įsidarbino tuometiniame Valstybiniame televizijos ir radijo komitete, rengė televizijos reportažus, radijo koncertus, kol perėjo į Literatūros ir dramos redakciją, kurioje dirbo beveik keturis dešimtmečius.<br />Apie radijo atmosferą sovietmečiu, apie cenzūrą ir bandymus kalbėti laisviau, apie svarbiausias laidas ir čia dirbusius žmones - pokalbis su Baliu Urbonu, įrašytas 2010 metais. Skamba archyvinių laidų fragmentai.<br /><br />Antroji laida iš ciklo, skirto radijo 100-mečiui.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71400746</guid><pubDate>Fri, 17 Apr 2026 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71400746/2026_04_17_3460_1_20260417105548232.mp3" length="48681716" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Įsivaizduokite radijo laidų autorius - dirbančius, kuriančius, kad socialistinio darbo planai būtų geriau vykdomi. Gyventi toje prievartos atmosferoje radijo žmonėms buvo dar sunkiau, nes dažnas viena galvodavo, o kita sakydavo“, - prisimena...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Įsivaizduokite radijo laidų autorius - dirbančius, kuriančius, kad socialistinio darbo planai būtų geriau vykdomi. Gyventi toje prievartos atmosferoje radijo žmonėms buvo dar sunkiau, nes dažnas viena galvodavo, o kita sakydavo“, - prisimena ilgametis radijo laidų „Netikėti susitikimai“, „Lietuvių godos“ autorius, solistas Balys Urbonas.<br />Iš Dzūkijos, iš partizanų lopšio kilęs Balys Urbonas paauglystėje buvo nuteistas dešimčiai metų lagerio. Grįžęs po amnestijos įsidarbino tuometiniame Valstybiniame televizijos ir radijo komitete, rengė televizijos reportažus, radijo koncertus, kol perėjo į Literatūros ir dramos redakciją, kurioje dirbo beveik keturis dešimtmečius.<br />Apie radijo atmosferą sovietmečiu, apie cenzūrą ir bandymus kalbėti laisviau, apie svarbiausias laidas ir čia dirbusius žmones - pokalbis su Baliu Urbonu, įrašytas 2010 metais. Skamba archyvinių laidų fragmentai.<br /><br />Antroji laida iš ciklo, skirto radijo 100-mečiui.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3043</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Radijo amžius. Dešimt kultūros stotelių. Radijo teatras</title><link>https://www.spreaker.com/episode/radijo-amzius-desimt-kulturos-stoteliu-radijo-teatras--71230892</link><description><![CDATA[Pradedame dešimties laidų ciklą, skirtą radijo 100-mečiui.<br />1926 metais radijo istorija prasidėjo beveik drauge su tiesioginėmis radijo teatro transliacijomis. Kaip keitėsi šis unikalus radijo žanras? Kokią cenzūrą teko patirti sovietmečiu dirbusiems redaktoriams ir režisieriams? Kokį radijo teatrą kuria šiuolaikiniai menininkai?<br />Laidoje skamba archyviniai įrašai ir spektaklių ištraukos, Ramintos Jonykaitės pasakojimas apie teatro ištakas, Vakarė Leonavičienė dalinasi įžvalgomis apie šiuolaikinio radijo teatro strategiją.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Alberto Žilinsko nuotraukoje: Lietuvos radijo studijoje įrašomas radijo teatro spektaklis J. Tumo‑Vaižganto „Nebylys“ (1968 m. Iš kairės – garso režisierius R. Kudirka, režisierė G. Jackevičiūtė, redaktorius P. Morkus)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71230892</guid><pubDate>Fri, 10 Apr 2026 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71230892/2026_04_10_3460_1_20260410110254160.mp3" length="51456598" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pradedame dešimties laidų ciklą, skirtą radijo 100-mečiui.
1926 metais radijo istorija prasidėjo beveik drauge su tiesioginėmis radijo teatro transliacijomis. Kaip keitėsi šis unikalus radijo žanras? Kokią cenzūrą teko patirti sovietmečiu dirbusiems...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pradedame dešimties laidų ciklą, skirtą radijo 100-mečiui.<br />1926 metais radijo istorija prasidėjo beveik drauge su tiesioginėmis radijo teatro transliacijomis. Kaip keitėsi šis unikalus radijo žanras? Kokią cenzūrą teko patirti sovietmečiu dirbusiems redaktoriams ir režisieriams? Kokį radijo teatrą kuria šiuolaikiniai menininkai?<br />Laidoje skamba archyviniai įrašai ir spektaklių ištraukos, Ramintos Jonykaitės pasakojimas apie teatro ištakas, Vakarė Leonavičienė dalinasi įžvalgomis apie šiuolaikinio radijo teatro strategiją.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Alberto Žilinsko nuotraukoje: Lietuvos radijo studijoje įrašomas radijo teatro spektaklis J. Tumo‑Vaižganto „Nebylys“ (1968 m. Iš kairės – garso režisierius R. Kudirka, režisierė G. Jackevičiūtė, redaktorius P. Morkus)]]></itunes:summary><itunes:duration>3216</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Aleksandra Kasuba. Net viską praradęs žmogus gali pasiekti kūrybos aukštumas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/aleksandra-kasuba-net-viska-prarades-zmogus-gali-pasiekti-kurybos-aukstumas--71080935</link><description><![CDATA[„Šiandien, kai mums trūksta tikėjimo tradicinėmis, religinėmis, humanistinėmis vertybėmis, kai trūksta ateities vizijos, kūrybinė laisvė gali išgelbėti pasaulį“,- taip apie Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkos menininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės-Kasubos gyvenimą kalba jos kūrybos tyrinėtoja, parodų kuratorė ir knygų sudarytoja, VDA profesorė, dr. Elona Lubytė. Šiuo metu vyksta intensyvus pasiruošimas gegužės antrą dieną atidaromai Kasubos kūrybos parodai nacionalinėje Jungtinės Karalystės galerijoje Tate St Ives Kornvalyje.<br />Kas buvo Aleksandra Kasuba, kokie jos kūrybiniai eksperimentai nustebino pasaulį, ką reiškia tampriųjų audinių buveinės - pokalbis su menotyrininke Elona Lubyte.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71080935</guid><pubDate>Fri, 03 Apr 2026 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71080935/2026_04_03_3460_1_20260403104725311.mp3" length="38954184" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Šiandien, kai mums trūksta tikėjimo tradicinėmis, religinėmis, humanistinėmis vertybėmis, kai trūksta ateities vizijos, kūrybinė laisvė gali išgelbėti pasaulį“,- taip apie Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkos menininkės Aleksandros...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Šiandien, kai mums trūksta tikėjimo tradicinėmis, religinėmis, humanistinėmis vertybėmis, kai trūksta ateities vizijos, kūrybinė laisvė gali išgelbėti pasaulį“,- taip apie Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkos menininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės-Kasubos gyvenimą kalba jos kūrybos tyrinėtoja, parodų kuratorė ir knygų sudarytoja, VDA profesorė, dr. Elona Lubytė. Šiuo metu vyksta intensyvus pasiruošimas gegužės antrą dieną atidaromai Kasubos kūrybos parodai nacionalinėje Jungtinės Karalystės galerijoje Tate St Ives Kornvalyje.<br />Kas buvo Aleksandra Kasuba, kokie jos kūrybiniai eksperimentai nustebino pasaulį, ką reiškia tampriųjų audinių buveinės - pokalbis su menotyrininke Elona Lubyte.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2435</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lina Dirmotė: šiandien trūksta kritinio mąstymo - laisvo žmogaus mąstymo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lina-dirmote-siandien-truksta-kritinio-mastymo-laisvo-zmogaus-mastymo--70919012</link><description><![CDATA[Kodėl šiandien yra svarbu mąstyti kritiškai, pasitelkti smalsumą, įžvalgumą? Kokios drąsos reikia, kad galėtum atmesti visuotinai priimtas tiesas ir išsakyti kitokią nuomonę? Kaip atskirti faktus nuo nuomonių ir manipuliuojantį žmogų nuo nuoširdžiai draugiško? Kritinio mąstymo galima išmokti atliekant specialias užduotis ir atvirai atsakant į esminius klausimus, kuriuos rasite naujoje psichologės, psichoterapeutės Linos Dirmotės naujoje knygoje „Kaip tinkamai naudotis savo protu. Kritinio mąstymo pratybos".<br />Pokalbis su knygos autore Lina Dirmote.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70919012</guid><pubDate>Fri, 27 Mar 2026 08:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70919012/2026_03_27_3460_1_20260327105225325.mp3" length="43550482" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl šiandien yra svarbu mąstyti kritiškai, pasitelkti smalsumą, įžvalgumą? Kokios drąsos reikia, kad galėtum atmesti visuotinai priimtas tiesas ir išsakyti kitokią nuomonę? Kaip atskirti faktus nuo nuomonių ir manipuliuojantį žmogų nuo nuoširdžiai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl šiandien yra svarbu mąstyti kritiškai, pasitelkti smalsumą, įžvalgumą? Kokios drąsos reikia, kad galėtum atmesti visuotinai priimtas tiesas ir išsakyti kitokią nuomonę? Kaip atskirti faktus nuo nuomonių ir manipuliuojantį žmogų nuo nuoširdžiai draugiško? Kritinio mąstymo galima išmokti atliekant specialias užduotis ir atvirai atsakant į esminius klausimus, kuriuos rasite naujoje psichologės, psichoterapeutės Linos Dirmotės naujoje knygoje „Kaip tinkamai naudotis savo protu. Kritinio mąstymo pratybos".<br />Pokalbis su knygos autore Lina Dirmote.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2722</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Sunzi: jeigu nori pergalės - pažink save, priešą, dangaus ir žemės dėsnius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sunzi-jeigu-nori-pergales-pazink-save-priesa-dangaus-ir-zemes-desnius--70502691</link><description><![CDATA[Daugiau kaip prieš du tūkstančius metų Kinijoje buvo sukurtas Sunzi traktatas „Karybos dėsniai“. Nors iš pirmo žvilgsnio tai knyga apie karo strategiją, karybos dėsnius ir karvedybos taisykles, kūrinys yra tarsi Kinijos kultūros, mąstymo šaknys, jis tapo aktualus pasaulio mąstytojams, ekonomistams, politikams, nes čia kalbama apie strateginį mąstymą, konfliktų valdymą, sprendimų priėmimą. Apibendrintai - apie žmogaus ir pasaulio veikimą.<br />Pirmą kartą šį svarbų traktatą iš senosios kinų kalbos išvertė VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto mokslininkas, filosofas, sinologas, dr. Vytis Silius, kuris laidoje praskleidžia knygos kontekstą ir atrakina traktato idėjas.<br />„Kai pažįsti kitą ir pažįsti save, tada pergalei niekas negresia. Kai pažįsti dangaus ir žemės dėsnius, pergalė gali būti pilnutinė.“ Taip rašė Sunzi.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70502691</guid><pubDate>Fri, 06 Mar 2026 08:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70502691/2026_03_06_3460_1_20260306091924023.mp3" length="40637342" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daugiau kaip prieš du tūkstančius metų Kinijoje buvo sukurtas Sunzi traktatas „Karybos dėsniai“. Nors iš pirmo žvilgsnio tai knyga apie karo strategiją, karybos dėsnius ir karvedybos taisykles, kūrinys yra tarsi Kinijos kultūros, mąstymo šaknys, jis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daugiau kaip prieš du tūkstančius metų Kinijoje buvo sukurtas Sunzi traktatas „Karybos dėsniai“. Nors iš pirmo žvilgsnio tai knyga apie karo strategiją, karybos dėsnius ir karvedybos taisykles, kūrinys yra tarsi Kinijos kultūros, mąstymo šaknys, jis tapo aktualus pasaulio mąstytojams, ekonomistams, politikams, nes čia kalbama apie strateginį mąstymą, konfliktų valdymą, sprendimų priėmimą. Apibendrintai - apie žmogaus ir pasaulio veikimą.<br />Pirmą kartą šį svarbų traktatą iš senosios kinų kalbos išvertė VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto mokslininkas, filosofas, sinologas, dr. Vytis Silius, kuris laidoje praskleidžia knygos kontekstą ir atrakina traktato idėjas.<br />„Kai pažįsti kitą ir pažįsti save, tada pergalei niekas negresia. Kai pažįsti dangaus ir žemės dėsnius, pergalė gali būti pilnutinė.“ Taip rašė Sunzi.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2540</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Virginijus Gasiliūnas ir Rimantas Kmita apie legendinius „Literatūros akiračius“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/virginijus-gasiliunas-ir-rimantas-kmita-apie-legendinius-literaturos-akiracius--70325182</link><description><![CDATA[Šiais metais minime Lietuvos radijo 100-metį. Pusę amžiaus pagrindinė radijo laida apie literatūrą buvo „Literatūros akiračiai“. Sovietmečiu būdavo įrašomos surepetuotos laidos, atėjus Nepriklausomybei laida tapo pilietiškumo ir laisvės tribūna. Kaip laidą keitė, kokią literatūrą norėjo pristatyti, kokių pokalbių taip ir nepavyko įrašyti prisimena du laidos vedėjai: redaktorius, literatūros istorikas Virginijus Gasiliūnas ir rašytojas, literatūrologas Rimantas Kmita.<br />Baltarusių rašytojos ir žurnalistės Evos Viežnaviec pirmasis romanas „Ko ieškai, vilke?“ („Па што ідзеш, воўча?“) tapo įvykiu ne tik Baltarusijos literatūros pasaulyje. Autorė pasakoja visiškai priešingą oficialiajai versijai istoriją, kai nuo bolševikų okupacijos laikų Baltarusijos žmonės patyrė nežmonišką prievartą, kankinimus, kai aplink kaimus slankiojantys vilkai rydavo gyvulių ir žmonių lavonus. Pokalbis su Vilniaus knygų mugės viešnia Eva Viežnaviec.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70325182</guid><pubDate>Fri, 27 Feb 2026 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70325182/2026_02_27_3460_1_20260227110214970.mp3" length="52147902" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiais metais minime Lietuvos radijo 100-metį. Pusę amžiaus pagrindinė radijo laida apie literatūrą buvo „Literatūros akiračiai“. Sovietmečiu būdavo įrašomos surepetuotos laidos, atėjus Nepriklausomybei laida tapo pilietiškumo ir laisvės tribūna. Kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiais metais minime Lietuvos radijo 100-metį. Pusę amžiaus pagrindinė radijo laida apie literatūrą buvo „Literatūros akiračiai“. Sovietmečiu būdavo įrašomos surepetuotos laidos, atėjus Nepriklausomybei laida tapo pilietiškumo ir laisvės tribūna. Kaip laidą keitė, kokią literatūrą norėjo pristatyti, kokių pokalbių taip ir nepavyko įrašyti prisimena du laidos vedėjai: redaktorius, literatūros istorikas Virginijus Gasiliūnas ir rašytojas, literatūrologas Rimantas Kmita.<br />Baltarusių rašytojos ir žurnalistės Evos Viežnaviec pirmasis romanas „Ko ieškai, vilke?“ („Па што ідзеш, воўча?“) tapo įvykiu ne tik Baltarusijos literatūros pasaulyje. Autorė pasakoja visiškai priešingą oficialiajai versijai istoriją, kai nuo bolševikų okupacijos laikų Baltarusijos žmonės patyrė nežmonišką prievartą, kankinimus, kai aplink kaimus slankiojantys vilkai rydavo gyvulių ir žmonių lavonus. Pokalbis su Vilniaus knygų mugės viešnia Eva Viežnaviec.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3260</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Spektaklio „Laukinė antis“ kūrėjai klausia - ar tiesa padarys mus laisvus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/spektaklio-laukine-antis-kurejai-klausia-ar-tiesa-padarys-mus-laisvus--70061382</link><description><![CDATA[Režisieriaus Oskaro Koršunovo Jaunimo teatre pastatyta Henriko Ibseno pjesė „Laukinė antis“ grąžina mus į klasikinio teatro atmosferą ir kelia amžinuosius klausimus - ar tiesa išlaisvina, ar panardina veidu į purvą? Kodėl idealus beatodairiškai ginančiais žmonėmis taip lengvai gali manipuliuoti kiti, taip pat ir imperialistinė valdžia? Kas yra svarbiausia žmogiškuose santykiuose?<br />Padiskutuoti apie mąstyti skatinantį teatrą, apie šiandien aktualius klausimus, kuriuos Henrikas Ibsenas kėlė prieš 150 metų, susitiko teatrologai, filosofai, kūrėjai Darius Kuolys, Daiva Šabasevičienė, Goda Dapšytė, Audronė Girdzijauskaitė, Gytis Padegimas, Gintautas Mažeikis, Julijus Lozoraitis, Audronis Liuga. Laidoje - pokalbio įrašas.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Lauros Vansevičienės nuotr. iš spektaklio „Laukinė antis“]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70061382</guid><pubDate>Fri, 13 Feb 2026 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70061382/2026_02_13_3460_1_9712eef5_cca5_473b_baa7_76e93463c358.mp3" length="39670315" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Režisieriaus Oskaro Koršunovo Jaunimo teatre pastatyta Henriko Ibseno pjesė „Laukinė antis“ grąžina mus į klasikinio teatro atmosferą ir kelia amžinuosius klausimus - ar tiesa išlaisvina, ar panardina veidu į purvą? Kodėl idealus beatodairiškai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Režisieriaus Oskaro Koršunovo Jaunimo teatre pastatyta Henriko Ibseno pjesė „Laukinė antis“ grąžina mus į klasikinio teatro atmosferą ir kelia amžinuosius klausimus - ar tiesa išlaisvina, ar panardina veidu į purvą? Kodėl idealus beatodairiškai ginančiais žmonėmis taip lengvai gali manipuliuoti kiti, taip pat ir imperialistinė valdžia? Kas yra svarbiausia žmogiškuose santykiuose?<br />Padiskutuoti apie mąstyti skatinantį teatrą, apie šiandien aktualius klausimus, kuriuos Henrikas Ibsenas kėlė prieš 150 metų, susitiko teatrologai, filosofai, kūrėjai Darius Kuolys, Daiva Šabasevičienė, Goda Dapšytė, Audronė Girdzijauskaitė, Gytis Padegimas, Gintautas Mažeikis, Julijus Lozoraitis, Audronis Liuga. Laidoje - pokalbio įrašas.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Lauros Vansevičienės nuotr. iš spektaklio „Laukinė antis“]]></itunes:summary><itunes:duration>2480</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Knygų redaktoriai - kalbos Cerberiai, rankraščių gelbėtojai ar teksto korektoriai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/knygu-redaktoriai-kalbos-cerberiai-rankrasciu-gelbetojai-ar-teksto-korektoriai--69842236</link><description><![CDATA[Visi prisimename garsiąją frazę „Bausti negalima pasigailėti“, kurios prasmė priklauso nuo kablelio vietos. Kas gali išspręsti šią lemtingą kablelio dramą? Pasirodo, geras redaktorius!<br />Kas yra geras redaktorius ir kiek jis gali padėti autoriui ar vertėjui? Kokios kovos vyksta su autoriais, kuriems brangus kiekvienas žodis? Kodėl „už ausų“ ištempę tekstą redaktoriai vis dar lieka nematomi? Kokių nuodėmių pasitaiko redaktorių darbe?<br />Apie matomą ir nematomą redaktorių darbą pokalbis laidoje, dalyvauja šių metų Jaunojo grožinės ir humanitarinės literatūros redaktoriaus (-ės) premijos laureatė Rima Bertašavičiūtė, „Auksinės lupos" laureatė Rita Dikavičienė ir 2023 m. „Auksinės lupos“ laureatė Asta Bučienė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69842236</guid><pubDate>Fri, 06 Feb 2026 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69842236/2026_02_06_3460_1_6ec43a55_58a4_44f7_b3d4_d10fbb7945bf.mp3" length="48748806" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Visi prisimename garsiąją frazę „Bausti negalima pasigailėti“, kurios prasmė priklauso nuo kablelio vietos. Kas gali išspręsti šią lemtingą kablelio dramą? Pasirodo, geras redaktorius!
Kas yra geras redaktorius ir kiek jis gali padėti autoriui ar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Visi prisimename garsiąją frazę „Bausti negalima pasigailėti“, kurios prasmė priklauso nuo kablelio vietos. Kas gali išspręsti šią lemtingą kablelio dramą? Pasirodo, geras redaktorius!<br />Kas yra geras redaktorius ir kiek jis gali padėti autoriui ar vertėjui? Kokios kovos vyksta su autoriais, kuriems brangus kiekvienas žodis? Kodėl „už ausų“ ištempę tekstą redaktoriai vis dar lieka nematomi? Kokių nuodėmių pasitaiko redaktorių darbe?<br />Apie matomą ir nematomą redaktorių darbą pokalbis laidoje, dalyvauja šių metų Jaunojo grožinės ir humanitarinės literatūros redaktoriaus (-ės) premijos laureatė Rima Bertašavičiūtė, „Auksinės lupos" laureatė Rita Dikavičienė ir 2023 m. „Auksinės lupos“ laureatė Asta Bučienė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3047</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Timothy Snyderis: pozityvi laisvė reiškia būti laisvam ne nuo ko, o dėl ko</title><link>https://www.spreaker.com/episode/timothy-snyderis-pozityvi-laisve-reiskia-buti-laisvam-ne-nuo-ko-o-del-ko--69712139</link><description><![CDATA[Į lietuvių kalbą išversta naujausia amerikiečių istoriko, intelektualo Timohy Snyderio knyga „Apie laisvę“. Kaip rašo autorius, tai knyga tiems, kas nori būti laisvi.<br /><br />Kaip šiandien, karų ir krizių akivaizdoje, mes suvokiame laisvę? Kodėl kai kurios šalys ir jų valdovai įsitikinę, kad yra laisvi žudyti ir vogti? Ką mums liudija ir ko moko herojiška ukrainiečių narsa ginti savo laisvę? Kodėl mums šiandien svarbu suvokti tiesos, moralinių vertybių svarbą ir totalitarizmo, fašizmo pavojų? „Mes nesukūrėme visatos dėsnių (...), mes negalime panaikinti būtinybės dėsnio, bet yra laisvės dėsnis – paslaptingas bendrumas“,– naujoje knygoje rašo Timothy Snyderis.<br /><br />Laidoje apie Timothy Snyderio laisvės suvokimą, naują knygą ir šiandienos aktualius klausimus dalyvauja politikos filosofė dr. Simona Merkinaitė, istorikas dr. Aurimas Švedas ir filosofas, VU TSPMI docentas Simas Čelutka.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69712139</guid><pubDate>Fri, 30 Jan 2026 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69712139/2026_01_30_3460_1_4e501bd7_8473_423a_ad88_2700eecb03b4.mp3" length="49322246" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Į lietuvių kalbą išversta naujausia amerikiečių istoriko, intelektualo Timohy Snyderio knyga „Apie laisvę“. Kaip rašo autorius, tai knyga tiems, kas nori būti laisvi.

Kaip šiandien, karų ir krizių akivaizdoje, mes suvokiame laisvę? Kodėl kai kurios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Į lietuvių kalbą išversta naujausia amerikiečių istoriko, intelektualo Timohy Snyderio knyga „Apie laisvę“. Kaip rašo autorius, tai knyga tiems, kas nori būti laisvi.<br /><br />Kaip šiandien, karų ir krizių akivaizdoje, mes suvokiame laisvę? Kodėl kai kurios šalys ir jų valdovai įsitikinę, kad yra laisvi žudyti ir vogti? Ką mums liudija ir ko moko herojiška ukrainiečių narsa ginti savo laisvę? Kodėl mums šiandien svarbu suvokti tiesos, moralinių vertybių svarbą ir totalitarizmo, fašizmo pavojų? „Mes nesukūrėme visatos dėsnių (...), mes negalime panaikinti būtinybės dėsnio, bet yra laisvės dėsnis – paslaptingas bendrumas“,– naujoje knygoje rašo Timothy Snyderis.<br /><br />Laidoje apie Timothy Snyderio laisvės suvokimą, naują knygą ir šiandienos aktualius klausimus dalyvauja politikos filosofė dr. Simona Merkinaitė, istorikas dr. Aurimas Švedas ir filosofas, VU TSPMI docentas Simas Čelutka.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3083</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Dievų miško“ rankraštis – žiauraus Balio Sruogos mūšio su cenzūra atvaizdas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dievu-misko-rankrastis-ziauraus-balio-sruogos-musio-su-cenzura-atvaizdas--69587074</link><description><![CDATA[Praėjo 80 metų nuo vieno garsiausių Lietuvos literatūros kūrinių - Balio Sruogos romano „Dievų miškas“ sukūrimo. Ir tik dabar pamatysime, kokį kūrinį iš tiesų buvo sukūręs rašytojas, koks buvo jo pirmasis rankraštis ir kokias kančias reikėjo patirti kovojant už kiekvieną sakinį su cenzūra. Apie kraupią „Dievų miško“ redagavimo ir leidybos istoriją, apie tai, kokį romano originalą mes netrukus pamatysime išleistą, pasakoja ilgametė Balio Sruogos kūrybos tyrinėtoja, LLTI tekstologijos skyriaus mokslininkė dr. Neringa Markevičienė ir VU profesorius, tekstologas Paulius Subačius.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69587074</guid><pubDate>Fri, 23 Jan 2026 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69587074/2026_01_23_3460_1_276a37f1_c8a4_4a30_ad23_dffafd977154.mp3" length="50136012" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Praėjo 80 metų nuo vieno garsiausių Lietuvos literatūros kūrinių - Balio Sruogos romano „Dievų miškas“ sukūrimo. Ir tik dabar pamatysime, kokį kūrinį iš tiesų buvo sukūręs rašytojas, koks buvo jo pirmasis rankraštis ir kokias kančias reikėjo patirti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Praėjo 80 metų nuo vieno garsiausių Lietuvos literatūros kūrinių - Balio Sruogos romano „Dievų miškas“ sukūrimo. Ir tik dabar pamatysime, kokį kūrinį iš tiesų buvo sukūręs rašytojas, koks buvo jo pirmasis rankraštis ir kokias kančias reikėjo patirti kovojant už kiekvieną sakinį su cenzūra. Apie kraupią „Dievų miško“ redagavimo ir leidybos istoriją, apie tai, kokį romano originalą mes netrukus pamatysime išleistą, pasakoja ilgametė Balio Sruogos kūrybos tyrinėtoja, LLTI tekstologijos skyriaus mokslininkė dr. Neringa Markevičienė ir VU profesorius, tekstologas Paulius Subačius.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3134</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apie neblėstančią Agathos Christie šlovę: skaitytojai žino, kaip baigsis, bet perka knygas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apie-neblestancia-agathos-christie-slove-skaitytojai-zino-kaip-baigsis-bet-perka-knygas--69484299</link><description><![CDATA[Garsiausia detektyvų rašytoja Agatha Christie yra sakiusi, kad geriausios knygų idėjos jai kildavo plaunant indus. Kokia buvo detektyvų karalienės virtuvė, kur gimdavo mirtini receptai? Kuo skaitytojas traukia keistos išvaizdos, pedantiškas belgas Erkiulis Puaro? Kiek prie jos romanų šlovės prisidėjo kinas?<br />Kodėl praėjus 50 metų nuo detektyvų karaliene vadinamos rašytojos mirties mes vis dar skaitome painiai suregztas Agathos Christie istorijas kalbėsime su tikrais detektyvų žinovais - Natų knygyno vadove Orinta Budnikaite, fantastikos rašytoju, vertėju Gintautu K. Ivanicku, radijo laidos „Nenušaunami siužetai“ vienu iš autorių, menotyrininku Ernestu Parulskiu ir VU Filosofijos fakulteto kriminologu Algiu Čepu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69484299</guid><pubDate>Fri, 16 Jan 2026 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69484299/2026_01_16_3460_1_3dd45413_8f0f_44eb_b0b1_ddbd20ec6449.mp3" length="44460963" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Garsiausia detektyvų rašytoja Agatha Christie yra sakiusi, kad geriausios knygų idėjos jai kildavo plaunant indus. Kokia buvo detektyvų karalienės virtuvė, kur gimdavo mirtini receptai? Kuo skaitytojas traukia keistos išvaizdos, pedantiškas belgas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Garsiausia detektyvų rašytoja Agatha Christie yra sakiusi, kad geriausios knygų idėjos jai kildavo plaunant indus. Kokia buvo detektyvų karalienės virtuvė, kur gimdavo mirtini receptai? Kuo skaitytojas traukia keistos išvaizdos, pedantiškas belgas Erkiulis Puaro? Kiek prie jos romanų šlovės prisidėjo kinas?<br />Kodėl praėjus 50 metų nuo detektyvų karaliene vadinamos rašytojos mirties mes vis dar skaitome painiai suregztas Agathos Christie istorijas kalbėsime su tikrais detektyvų žinovais - Natų knygyno vadove Orinta Budnikaite, fantastikos rašytoju, vertėju Gintautu K. Ivanicku, radijo laidos „Nenušaunami siužetai“ vienu iš autorių, menotyrininku Ernestu Parulskiu ir VU Filosofijos fakulteto kriminologu Algiu Čepu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2779</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vytautas V. Landsbergis: istorinės traumos nesibaigia, stribiškas naratyvas atgimsta</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vytautas-v-landsbergis-istorines-traumos-nesibaigia-stribiskas-naratyvas-atgimsta--69371722</link><description><![CDATA[Metų pabaigoje pasirodė naujas rašytojo, kino režisieriaus Vytauto V. Landsbergio romanas „Bevardžio sagos“, 20 metų rašyta knyga. Tai aštuonis dešimtmečius apimanti Lietuvos istorijos saga, kurioje skaudžiausios tėvų ir senelių patirtys per nematomas gijas perduodamos vaikams ir anūkams. Pokaris, partizaninio karo prasmė ir tragizmas, sovietmečio degradacija - visos patirtos netektys, traumos ateina iki mūsų dienų. Daugybė atskirų asmeninių istorijų pabaigoje susipina į vieną pasakojimą, kad nė vienas žmogus neliktų pamirštu bevardžiu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69371722</guid><pubDate>Fri, 09 Jan 2026 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69371722/2026_01_09_3460_1_e97f8cc4_4b81_4693_bb3d_c0ec31dfb8f3.mp3" length="41877557" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Metų pabaigoje pasirodė naujas rašytojo, kino režisieriaus Vytauto V. Landsbergio romanas „Bevardžio sagos“, 20 metų rašyta knyga. Tai aštuonis dešimtmečius apimanti Lietuvos istorijos saga, kurioje skaudžiausios tėvų ir senelių patirtys per nematomas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Metų pabaigoje pasirodė naujas rašytojo, kino režisieriaus Vytauto V. Landsbergio romanas „Bevardžio sagos“, 20 metų rašyta knyga. Tai aštuonis dešimtmečius apimanti Lietuvos istorijos saga, kurioje skaudžiausios tėvų ir senelių patirtys per nematomas gijas perduodamos vaikams ir anūkams. Pokaris, partizaninio karo prasmė ir tragizmas, sovietmečio degradacija - visos patirtos netektys, traumos ateina iki mūsų dienų. Daugybė atskirų asmeninių istorijų pabaigoje susipina į vieną pasakojimą, kad nė vienas žmogus neliktų pamirštu bevardžiu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2618</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kostas Strielkūnas: knygoje norėjau sukurti paslaptingą, net mistišką atmosferą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kostas-strielkunas-knygoje-norejau-sukurti-paslaptinga-net-mistiska-atmosfera--69351195</link><description><![CDATA[Kas atsitinka, kai mažo kaimelio žmonės staiga pradeda gauti laiškus, pasirašytus Kalniškio velnio? Kodėl prieš septynerius metus paskendusio jauno vyro mirtį vis dar gaubia paslaptis? Ką slepia juoda ežero gelmė ir kaip visa tai susiję su staigiomis žmonių mirtimis?<br />Visi šie klausimai meistriškai pinami naujame detektyve „Mieste nebetiki velniais". Pokalbis su debiutinės knygos autoriumi Kostu Strielkūnu.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69351195</guid><pubDate>Fri, 02 Jan 2026 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69351195/2026_01_02_3460_1_f3e68c40_3faf_4a0f_b697_5b51a6953276.mp3" length="40923774" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas atsitinka, kai mažo kaimelio žmonės staiga pradeda gauti laiškus, pasirašytus Kalniškio velnio? Kodėl prieš septynerius metus paskendusio jauno vyro mirtį vis dar gaubia paslaptis? Ką slepia juoda ežero gelmė ir kaip visa tai susiję su staigiomis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas atsitinka, kai mažo kaimelio žmonės staiga pradeda gauti laiškus, pasirašytus Kalniškio velnio? Kodėl prieš septynerius metus paskendusio jauno vyro mirtį vis dar gaubia paslaptis? Ką slepia juoda ežero gelmė ir kaip visa tai susiję su staigiomis žmonių mirtimis?<br />Visi šie klausimai meistriškai pinami naujame detektyve „Mieste nebetiki velniais". Pokalbis su debiutinės knygos autoriumi Kostu Strielkūnu.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2558</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Oraus ir laisvo žmogaus tekstai. Kad suprastum save ir pasaulį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/oraus-ir-laisvo-zmogaus-tekstai-kad-suprastum-save-ir-pasauli--69228584</link><description><![CDATA[Kas mus moko sąmoningumo, kuris būtinas, norint suvokti pasaulio procesus ir pasirinkti, kokiu būti žmogumi? Kas skatina ginti vertybes, kai galios pozicijoje esančios jėgos pavojingai keičia pusiausvyrą?<br /><br />Kiekviena gera knyga stiprina vertybinį pamatą, imunitetą manipuliacijoms ir kritinį mąstymą.<br /><br />Kultūros asamblėja pateikė literatūrines rekomendacijas „Oraus ir laisvo žmogaus tekstai“, dvidešimt vieną knygą pasiūlė rašytojai, kritikai ir literatūros žinovai. Asamblėja kviečia šiuos tekstus skaityti drauge, apie juos diskutuoti.<br /><br />Kokios knygos mums svarbios šiandien pokalbis su poete, prozininke, eseiste Giedre Kazlauskaite, poetu, vertėju Mariumi Buroku ir literatūros kritike Ugne Žemaityte.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69228584</guid><pubDate>Fri, 19 Dec 2025 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69228584/2025_12_19_3460_1_7f8fb68c_bae1_40e1_ad4f_ad71afb6b0cc.mp3" length="40345737" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas mus moko sąmoningumo, kuris būtinas, norint suvokti pasaulio procesus ir pasirinkti, kokiu būti žmogumi? Kas skatina ginti vertybes, kai galios pozicijoje esančios jėgos pavojingai keičia pusiausvyrą?

Kiekviena gera knyga stiprina vertybinį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas mus moko sąmoningumo, kuris būtinas, norint suvokti pasaulio procesus ir pasirinkti, kokiu būti žmogumi? Kas skatina ginti vertybes, kai galios pozicijoje esančios jėgos pavojingai keičia pusiausvyrą?<br /><br />Kiekviena gera knyga stiprina vertybinį pamatą, imunitetą manipuliacijoms ir kritinį mąstymą.<br /><br />Kultūros asamblėja pateikė literatūrines rekomendacijas „Oraus ir laisvo žmogaus tekstai“, dvidešimt vieną knygą pasiūlė rašytojai, kritikai ir literatūros žinovai. Asamblėja kviečia šiuos tekstus skaityti drauge, apie juos diskutuoti.<br /><br />Kokios knygos mums svarbios šiandien pokalbis su poete, prozininke, eseiste Giedre Kazlauskaite, poetu, vertėju Mariumi Buroku ir literatūros kritike Ugne Žemaityte.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2522</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gražiausi Kauno namai saugo tragiškiausias žmonių istorijas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/graziausi-kauno-namai-saugo-tragiskiausias-zmoniu-istorijas--68896251</link><description><![CDATA[Naujausios architektūros tendencijos užtvindė nepriklausomybę atkūrusios tarpukario Lietuvos sostinę Kauną. Žinomiausi valstybės veikėjai, menininkai ir net paprasti tarnautojai statė namus, gražiausiose miesto vietose kilo elegantiški, skoningi statiniai. Per du dešimtmečius išduota 12 tūkstančių statybos leidimų.<br />Tačiau sovietų okupacija viską pakeitė. Daugybė gražiųjų pastatų šiandien saugo beveik pamirštas, dažnai tragiškas buvusių šeimininkų istorijas.<br />Šias istorijas naujoje knygoje „Namai ir likimai“ surinko ir papasakojo žurnalistė, gidė Viktorija Vitkauskaitė, su kuria ir keliaujame per mūsų visų istoriją.<br /><br />Laikas kultūrai. Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Diplomato P. Klimo šeimos vila „Eglutė“. Guodos Kavaliauskaitės nuotr.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68896251</guid><pubDate>Fri, 05 Dec 2025 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68896251/2025_12_05_3460_1_44425533_5ed9_4934_af3c_f63af003d3fd.mp3" length="42239092" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausios architektūros tendencijos užtvindė nepriklausomybę atkūrusios tarpukario Lietuvos sostinę Kauną. Žinomiausi valstybės veikėjai, menininkai ir net paprasti tarnautojai statė namus, gražiausiose miesto vietose kilo elegantiški, skoningi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausios architektūros tendencijos užtvindė nepriklausomybę atkūrusios tarpukario Lietuvos sostinę Kauną. Žinomiausi valstybės veikėjai, menininkai ir net paprasti tarnautojai statė namus, gražiausiose miesto vietose kilo elegantiški, skoningi statiniai. Per du dešimtmečius išduota 12 tūkstančių statybos leidimų.<br />Tačiau sovietų okupacija viską pakeitė. Daugybė gražiųjų pastatų šiandien saugo beveik pamirštas, dažnai tragiškas buvusių šeimininkų istorijas.<br />Šias istorijas naujoje knygoje „Namai ir likimai“ surinko ir papasakojo žurnalistė, gidė Viktorija Vitkauskaitė, su kuria ir keliaujame per mūsų visų istoriją.<br /><br />Laikas kultūrai. Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Diplomato P. Klimo šeimos vila „Eglutė“. Guodos Kavaliauskaitės nuotr.]]></itunes:summary><itunes:duration>2640</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Paviljono knygų savaitgalyje“ - mažųjų leidyklų didelės knygos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/paviljono-knygu-savaitgalyje-mazuju-leidyklu-dideles-knygos--68782545</link><description><![CDATA[Prasidėjo 10-asis mažųjų leidyklų organizuojamas „Paviljono knygų savaitgalyje“. Kaip mažosios leidyklos kuria savo unikalumą? Kas motyvuoja sunkiai dirbti, bet visomis išgalėmis siekti kokybės? Kaip sudėtingoje knygų rinkoje išgyventi? Apie jubiliejinį renginį ir kasdienį gyvenimą - leidyklos Baziliskas projektų vadovas, poetas, vertėjas Simonas Bernotas, leidyklos „Aukso žuvys“ vadovė Sigita Pūkienė ir leidyklos Rara vadovas Benas Arvydas Grigas.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68782545</guid><pubDate>Fri, 28 Nov 2025 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68782545/2025_11_28_3460_1_32ad9f68_0c6b_4a06_8dc3_d7a3af8cac98.mp3" length="43322442" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prasidėjo 10-asis mažųjų leidyklų organizuojamas „Paviljono knygų savaitgalyje“. Kaip mažosios leidyklos kuria savo unikalumą? Kas motyvuoja sunkiai dirbti, bet visomis išgalėmis siekti kokybės? Kaip sudėtingoje knygų rinkoje išgyventi? Apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prasidėjo 10-asis mažųjų leidyklų organizuojamas „Paviljono knygų savaitgalyje“. Kaip mažosios leidyklos kuria savo unikalumą? Kas motyvuoja sunkiai dirbti, bet visomis išgalėmis siekti kokybės? Kaip sudėtingoje knygų rinkoje išgyventi? Apie jubiliejinį renginį ir kasdienį gyvenimą - leidyklos Baziliskas projektų vadovas, poetas, vertėjas Simonas Bernotas, leidyklos „Aukso žuvys“ vadovė Sigita Pūkienė ir leidyklos Rara vadovas Benas Arvydas Grigas.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2708</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Adomas Juška: kodėl išjungiame žmogiškumą, kai kalbame apie žūstančius Palestinos vaikus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/adomas-juska-kodel-isjungiame-zmogiskuma-kai-kalbame-apie-zustancius-palestinos-vaikus--68702566</link><description><![CDATA[„Jeigu pasakyčiau, kad raketa Kijeve pataikė į mokyklą ir žuvo 15 vaikų, tai iššauktų žmogišką reakciją - taip negali būti. Bet jei pasakyčiau, kad ta mokykla buvo Gazoje? Negaliu suprasti, kodėl tada išjungiame žmogiškumą?"- klausia režisierius Adomas Juška Jaunimo teatre statantis spektaklį pagal palestinietės rašytojos Adania Shibli knygą „Menka detalė“ (leidykla Rara).<br />Pokalbis su režisieriumi Adomu Juška.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68702566</guid><pubDate>Fri, 21 Nov 2025 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68702566/2025_11_21_3460_1_7c4640eb_fa9c_4d6e_88c2_de82b2c72cbd.mp3" length="39690795" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Jeigu pasakyčiau, kad raketa Kijeve pataikė į mokyklą ir žuvo 15 vaikų, tai iššauktų žmogišką reakciją - taip negali būti. Bet jei pasakyčiau, kad ta mokykla buvo Gazoje? Negaliu suprasti, kodėl tada išjungiame žmogiškumą?"- klausia režisierius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Jeigu pasakyčiau, kad raketa Kijeve pataikė į mokyklą ir žuvo 15 vaikų, tai iššauktų žmogišką reakciją - taip negali būti. Bet jei pasakyčiau, kad ta mokykla buvo Gazoje? Negaliu suprasti, kodėl tada išjungiame žmogiškumą?"- klausia režisierius Adomas Juška Jaunimo teatre statantis spektaklį pagal palestinietės rašytojos Adania Shibli knygą „Menka detalė“ (leidykla Rara).<br />Pokalbis su režisieriumi Adomu Juška.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2481</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Neringa Bliūdžiūtė apie Terry Szuplat knygą: gerai kalbai svarbiausia vertybinis stuburas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/neringa-bliudziute-apie-terry-szuplat-knyga-gerai-kalbai-svarbiausia-vertybinis-stuburas--68565327</link><description><![CDATA[„Jeigu politiko kalboje atpažinsime, kur jis nori mus nuvesti, ar jis nori mus suskaldyti, tada suprasime, kodėl jis taip daro. Retorika yra nuostabus įrankis kritiniam mąstymui“,- sako retorikos specialistė Neringa Bliūdžiūtė, analizuodama Terry Szuplat knygą „Menas kalbėti“.<br />Aštuonerius metus Terry Szuplat dirbo JAV prezidento Baracko Obamos kalbų rašytoju. Naujoje savo knygoje jis pasakoja apie tai, kas yra gera kalba, kodėl tik tikėdami tuo, ką sakome, galime sudominti klausytoją.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Nuotraukoje Neringa Bliūdžiūtė ir Terry Szuplat]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68565327</guid><pubDate>Fri, 14 Nov 2025 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68565327/2025_11_14_3460_1_6c5c950b_7431_4013_9686_ca90ee47ed2c.mp3" length="42154664" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Jeigu politiko kalboje atpažinsime, kur jis nori mus nuvesti, ar jis nori mus suskaldyti, tada suprasime, kodėl jis taip daro. Retorika yra nuostabus įrankis kritiniam mąstymui“,- sako retorikos specialistė Neringa Bliūdžiūtė, analizuodama Terry...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Jeigu politiko kalboje atpažinsime, kur jis nori mus nuvesti, ar jis nori mus suskaldyti, tada suprasime, kodėl jis taip daro. Retorika yra nuostabus įrankis kritiniam mąstymui“,- sako retorikos specialistė Neringa Bliūdžiūtė, analizuodama Terry Szuplat knygą „Menas kalbėti“.<br />Aštuonerius metus Terry Szuplat dirbo JAV prezidento Baracko Obamos kalbų rašytoju. Naujoje savo knygoje jis pasakoja apie tai, kas yra gera kalba, kodėl tik tikėdami tuo, ką sakome, galime sudominti klausytoją.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Nuotraukoje Neringa Bliūdžiūtė ir Terry Szuplat]]></itunes:summary><itunes:duration>2635</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Giedrė ir Algis Bitautai linksmai ir skaudžiai apie prestižinę mokytojo profesiją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/giedre-ir-algis-bitautai-linksmai-ir-skaudziai-apie-prestizine-mokytojo-profesija--68471638</link><description><![CDATA[„Mokytojo išpažintis“( Alma littera) taip vadinasi ironiška, linksma ir kartu skaudi, trikdanti knyga apie mokytojo kasdienybę. Pasakojimas apie mokytoją Alfą ir jo žmoną Birutę skaitytoją atveda į mokyklą, kur bet koks mokinys gali pasiųsti savo mokytoją ir įteikti granatą, sugrąžina į namus, kur žmona prasitaria, kad žmogumi vyras tampa tik tada, kai nereikia į mokyklą. Kur yra prestižine turėjusios tapti profesijos paslaptis, kad joje dirbantys žmonės jaučiasi žeminami ir nevertinami, bet ... džiaugiasi savo mokiniais ir tiki, kad viską galime pakeisti.<br />Pokalbis apie naują knygą su jos autoriais - istorijos ir etikos mokytoju, socialinių mokslų daktaru Algiu Bitautu ir knygų pasaulio žmogumi Giedre Bitautiene.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Mindaugo Meškausko nuotr.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68471638</guid><pubDate>Fri, 07 Nov 2025 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68471638/2025_11_07_3460_1_520a53a9_fa1a_47e1_9930_0e3bfc2218d0.mp3" length="39971245" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mokytojo išpažintis“( Alma littera) taip vadinasi ironiška, linksma ir kartu skaudi, trikdanti knyga apie mokytojo kasdienybę. Pasakojimas apie mokytoją Alfą ir jo žmoną Birutę skaitytoją atveda į mokyklą, kur bet koks mokinys gali pasiųsti savo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mokytojo išpažintis“( Alma littera) taip vadinasi ironiška, linksma ir kartu skaudi, trikdanti knyga apie mokytojo kasdienybę. Pasakojimas apie mokytoją Alfą ir jo žmoną Birutę skaitytoją atveda į mokyklą, kur bet koks mokinys gali pasiųsti savo mokytoją ir įteikti granatą, sugrąžina į namus, kur žmona prasitaria, kad žmogumi vyras tampa tik tada, kai nereikia į mokyklą. Kur yra prestižine turėjusios tapti profesijos paslaptis, kad joje dirbantys žmonės jaučiasi žeminami ir nevertinami, bet ... džiaugiasi savo mokiniais ir tiki, kad viską galime pakeisti.<br />Pokalbis apie naują knygą su jos autoriais - istorijos ir etikos mokytoju, socialinių mokslų daktaru Algiu Bitautu ir knygų pasaulio žmogumi Giedre Bitautiene.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Mindaugo Meškausko nuotr.]]></itunes:summary><itunes:duration>2499</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Artūras Svarauskas: norėjau suprasti, kodėl sovietų okupacija buvo tokia lengva, paprasta</title><link>https://www.spreaker.com/episode/arturas-svarauskas-norejau-suprasti-kodel-sovietu-okupacija-buvo-tokia-lengva-paprasta--68369605</link><description><![CDATA[Kodėl 1940 metais Lietuvos okupacija įvyko taip lengvai ir paprastai? Kodėl nebuvo nė vieno šūvio ar diplomatinio protesto? Ar buvo įmanoma išvengti bent laikino nepriklausomybės praradimo, ar tai buvo neišvengiamas įvykis? Kuo pasireiškė lėto skverbimosi strategija į Lietuvą?<br />Atsakymus į visus šiuos klausimus rasite Lietuvos istorijos instituto neseniai išleistoje knygoje „Lietuvos visuomenė 1939 – 1941 metais. Įtampos, konfliktai, transformacijos“. Laidoje pokalbis su knygos ir tyrimo autoriumi, šio instituto mokslo darbuotoju, humanitarinių mokslų daktaru Artūru Svarausku.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68369605</guid><pubDate>Fri, 31 Oct 2025 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68369605/2025_10_31_3460_1_570b8a9e_cdcd_4f46_8f25_2162e1f0a184.mp3" length="39212231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl 1940 metais Lietuvos okupacija įvyko taip lengvai ir paprastai? Kodėl nebuvo nė vieno šūvio ar diplomatinio protesto? Ar buvo įmanoma išvengti bent laikino nepriklausomybės praradimo, ar tai buvo neišvengiamas įvykis? Kuo pasireiškė lėto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl 1940 metais Lietuvos okupacija įvyko taip lengvai ir paprastai? Kodėl nebuvo nė vieno šūvio ar diplomatinio protesto? Ar buvo įmanoma išvengti bent laikino nepriklausomybės praradimo, ar tai buvo neišvengiamas įvykis? Kuo pasireiškė lėto skverbimosi strategija į Lietuvą?<br />Atsakymus į visus šiuos klausimus rasite Lietuvos istorijos instituto neseniai išleistoje knygoje „Lietuvos visuomenė 1939 – 1941 metais. Įtampos, konfliktai, transformacijos“. Laidoje pokalbis su knygos ir tyrimo autoriumi, šio instituto mokslo darbuotoju, humanitarinių mokslų daktaru Artūru Svarausku.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2451</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Marius Ėmužis: valdant Sniečkui galėjo būti ir blogiau, bet nebuvo ir gerai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/marius-emuzis-valdant-snieckui-galejo-buti-ir-blogiau-bet-nebuvo-ir-gerai--68264071</link><description><![CDATA[„Šeimininkas ir jo dvariškiai. Antanas Sniečkus ir jo aplinka (1926–1974)“. Taip vadinasi neseniai išleista knyga, daugiau kaip 400 puslapių tyrimas, kurio autorius - Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas, humanitarinių mokslų daktaras, tinklalaidės „Ko tyli istorikai?“ bendraautorius istorikas Marius Ėmužis. Kodėl šiandien yra svarbu tyrinėti sovietmečio politinės nomenklatūros gyvenimą, kokį vaidmenį vaidino 33 metus LKP vadovavęs pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus, kokia buvo jo aplinka ir kokiuose užkulisiuose buvo priimami svarbiausi sprendimai?<br />Pokalbis su istoriku Mariumi Ėmužiu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Dovaldės Butėnaitės nuotr.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68264071</guid><pubDate>Fri, 24 Oct 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68264071/2025_10_24_3460_1_d30b9dac_ea4a_468b_a18a_2603ff724c3d.mp3" length="46279921" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Šeimininkas ir jo dvariškiai. Antanas Sniečkus ir jo aplinka (1926–1974)“. Taip vadinasi neseniai išleista knyga, daugiau kaip 400 puslapių tyrimas, kurio autorius - Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas, humanitarinių mokslų daktaras,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Šeimininkas ir jo dvariškiai. Antanas Sniečkus ir jo aplinka (1926–1974)“. Taip vadinasi neseniai išleista knyga, daugiau kaip 400 puslapių tyrimas, kurio autorius - Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas, humanitarinių mokslų daktaras, tinklalaidės „Ko tyli istorikai?“ bendraautorius istorikas Marius Ėmužis. Kodėl šiandien yra svarbu tyrinėti sovietmečio politinės nomenklatūros gyvenimą, kokį vaidmenį vaidino 33 metus LKP vadovavęs pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus, kokia buvo jo aplinka ir kokiuose užkulisiuose buvo priimami svarbiausi sprendimai?<br />Pokalbis su istoriku Mariumi Ėmužiu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Dovaldės Butėnaitės nuotr.]]></itunes:summary><itunes:duration>2893</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip išgyventi knygynams? Ar tai tik knygų ir daiktų parduotuvė, ar kultūros vieta?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-isgyventi-knygynams-ar-tai-tik-knygu-ir-daiktu-parduotuve-ar-kulturos-vieta--67997234</link><description><![CDATA[Nuo nepriklausomybės pradžios Lietuvoje liko keturis kartus mažiau knygynų. Pasikeitęs gyvenimo būdas, skaitymo įpročiai, atsiradusi internetinė prekyba savininkus privertė spręsti daugybę iššūkių. Kaip išgyventi ir netapti tik daiktų parduotuve? Ką padaryti, kad knyga paprasčiau pasiektų skaitytoją? Kaip mažinti knygų kainas? Diskusijoje dalyvauja „Pegaso“ knygynų tinklo direktorė Jurga Sakalauskaitė, Knygos.lt įkūrėjas ir savininkas Artūras Karosas, Rašytojų sąjungos leidyklos vyriausias redaktorius Saulius Repečka, nepriklausomo knygyno „Kolibris“ bendrasavininkė ir knygyno šeimininkė Jolanta Malakauskienė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67997234</guid><pubDate>Fri, 03 Oct 2025 07:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67997234/2025_10_03_3460_1_7166734a_be3d_43f8_8301_8caa92e3578e.mp3" length="48654765" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo nepriklausomybės pradžios Lietuvoje liko keturis kartus mažiau knygynų. Pasikeitęs gyvenimo būdas, skaitymo įpročiai, atsiradusi internetinė prekyba savininkus privertė spręsti daugybę iššūkių. Kaip išgyventi ir netapti tik daiktų parduotuve? Ką...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo nepriklausomybės pradžios Lietuvoje liko keturis kartus mažiau knygynų. Pasikeitęs gyvenimo būdas, skaitymo įpročiai, atsiradusi internetinė prekyba savininkus privertė spręsti daugybę iššūkių. Kaip išgyventi ir netapti tik daiktų parduotuve? Ką padaryti, kad knyga paprasčiau pasiektų skaitytoją? Kaip mažinti knygų kainas? Diskusijoje dalyvauja „Pegaso“ knygynų tinklo direktorė Jurga Sakalauskaitė, Knygos.lt įkūrėjas ir savininkas Artūras Karosas, Rašytojų sąjungos leidyklos vyriausias redaktorius Saulius Repečka, nepriklausomo knygyno „Kolibris“ bendrasavininkė ir knygyno šeimininkė Jolanta Malakauskienė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3041</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Knygoje „Karas“ - politikos užkulisiai, slapti susitikimai, pastangos stabdyti karus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/knygoje-karas-politikos-uzkulisiai-slapti-susitikimai-pastangos-stabdyti-karus--67908128</link><description><![CDATA[Nors dar ir šiandien vyksta Rusijos karas prieš Ukrainą, Izraelio karo veiksmai, amerikiečių žurnalistas Bobas Woodwardas parašė knygą, kurioje analizuoja ne tik šiuos du karus, bet ir politinius karus JAV valdžioje. Per vieną savo kadenciją Prezidentas Joe Bidenas turėjo išspęsti daugybę gyvybiškai svarbių globalių problemų. Pasinaudodamas slaptais dokumentais, interviu su įvykių liudininkais autorius atskleidžia politikos užkulisius, žvalgybos duomenis, slaptus pokalbius ir susitikimus, siekiant išvengti karo ar jo eskalacijos.<br />Apie karą, politiką, viešą informaciją ir slaptus veiksmus pokalbis su žurnaliste, laidų vedėja Daiva Žeimyte-Biliene, saugumo ir gynybos ekspertu Aurtimu Naviu, politologu Linu Kojala.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67908128</guid><pubDate>Fri, 26 Sep 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67908128/2025_09_26_3460_1_506deaf5_47da_431b_acbd_d1279cbdb5ad.mp3" length="44556675" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors dar ir šiandien vyksta Rusijos karas prieš Ukrainą, Izraelio karo veiksmai, amerikiečių žurnalistas Bobas Woodwardas parašė knygą, kurioje analizuoja ne tik šiuos du karus, bet ir politinius karus JAV valdžioje. Per vieną savo kadenciją...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors dar ir šiandien vyksta Rusijos karas prieš Ukrainą, Izraelio karo veiksmai, amerikiečių žurnalistas Bobas Woodwardas parašė knygą, kurioje analizuoja ne tik šiuos du karus, bet ir politinius karus JAV valdžioje. Per vieną savo kadenciją Prezidentas Joe Bidenas turėjo išspęsti daugybę gyvybiškai svarbių globalių problemų. Pasinaudodamas slaptais dokumentais, interviu su įvykių liudininkais autorius atskleidžia politikos užkulisius, žvalgybos duomenis, slaptus pokalbius ir susitikimus, siekiant išvengti karo ar jo eskalacijos.<br />Apie karą, politiką, viešą informaciją ir slaptus veiksmus pokalbis su žurnaliste, laidų vedėja Daiva Žeimyte-Biliene, saugumo ir gynybos ekspertu Aurtimu Naviu, politologu Linu Kojala.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2785</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip prisimename Leonidą Donskį? Įvairiai. Nes „Donskis yra Donskis“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-prisimename-leonida-donski-ivairiai-nes-donskis-yra-donskis--67829265</link><description><![CDATA[Kitąmet sukaks jau dešimt metų, kai nebeliko filosofo, pedagogo, eseisto, viešojo intelektualo Leonido Donskio. Naujoje knygoje „Donskis yra Donskis“ beveik penkios dešimtys žmonių dalinasi prisiminimais apie šią neeilinę asmenybę ir daugelis tekstą baigia žodžiais: man jo labai trūksta. Šiuos visus Liuką (taip jį vadino draugai) pažinojusius žmones kalbino Jolanta Donskienė, Leonido draugė, žmona, idėjų palaikytoja.<br />Apie naują knygą, apie tai, kas į ją nepateko, apie gyvenimą su ne vieną išbandymą ir praradimą patyrusiu intelektualu, sugebėjusiu ir toliau kalbėti be pykčio - pokalbis su Jolanta Donskiene.<br /><br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Nuotr. Gretos Skaraitienės/BNS]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67829265</guid><pubDate>Fri, 19 Sep 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67829265/2025_09_19_3460_1_c95ad1c8_4f43_497f_98f2_a270a4a9e411.mp3" length="44610174" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kitąmet sukaks jau dešimt metų, kai nebeliko filosofo, pedagogo, eseisto, viešojo intelektualo Leonido Donskio. Naujoje knygoje „Donskis yra Donskis“ beveik penkios dešimtys žmonių dalinasi prisiminimais apie šią neeilinę asmenybę ir daugelis tekstą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kitąmet sukaks jau dešimt metų, kai nebeliko filosofo, pedagogo, eseisto, viešojo intelektualo Leonido Donskio. Naujoje knygoje „Donskis yra Donskis“ beveik penkios dešimtys žmonių dalinasi prisiminimais apie šią neeilinę asmenybę ir daugelis tekstą baigia žodžiais: man jo labai trūksta. Šiuos visus Liuką (taip jį vadino draugai) pažinojusius žmones kalbino Jolanta Donskienė, Leonido draugė, žmona, idėjų palaikytoja.<br />Apie naują knygą, apie tai, kas į ją nepateko, apie gyvenimą su ne vieną išbandymą ir praradimą patyrusiu intelektualu, sugebėjusiu ir toliau kalbėti be pykčio - pokalbis su Jolanta Donskiene.<br /><br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Nuotr. Gretos Skaraitienės/BNS]]></itunes:summary><itunes:duration>2789</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Knygų reklamos iššūkiai: kaip veiksmingai kalbėti apie literatūrą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/knygu-reklamos-issukiai-kaip-veiksmingai-kalbeti-apie-literatura--67742669</link><description><![CDATA[Nedidelė Lietuvos knygų rinka yra tiesiog prisotinta knygų - įvairiausių žanrų, skirtų skirtingiems skoniams ir skaitytojams. Tačiau dažnai ir labai geras literatūros kūrinys lieka nepastebėtas, neatrastas skaitytojų.<br />Kokia komunikacija, rinkodara, reklama šiandien veikia? Daug žmonių nebetiki daug žadančiomis reklamomis, daug „like“ socialiniuose tinkluose sulaukusios knygos nebūtinai bus skaitomos.<br />Kaip knygai pasiekti skaitytoją, kaip jį patraukti ir sudominti? Ką mėgsta skaityti Lietuvos žmonės?<br />Laidos diskusijoje dalyvauja:<br />Žurnalo „Literatūra ir menas“ redaktorius Dovydas Kiauleikis<br />Leidyklos Lapas įkūrėja ir direktorė Ūla Ambrasaitė<br />Kūrybinės agentūros „Autoriai“ įkūrėja ir kūrybos vadovė Giedrė Ona Šileikytė<br />Lietuvos kultūros instituto literatūros projektų vadovė Kotryna Pranckūnaitė<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67742669</guid><pubDate>Fri, 12 Sep 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67742669/2025_09_12_3460_1_39132f7a_e1dd_4961_aa62_8973665ddf3e.mp3" length="44188871" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nedidelė Lietuvos knygų rinka yra tiesiog prisotinta knygų - įvairiausių žanrų, skirtų skirtingiems skoniams ir skaitytojams. Tačiau dažnai ir labai geras literatūros kūrinys lieka nepastebėtas, neatrastas skaitytojų.
Kokia komunikacija, rinkodara,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nedidelė Lietuvos knygų rinka yra tiesiog prisotinta knygų - įvairiausių žanrų, skirtų skirtingiems skoniams ir skaitytojams. Tačiau dažnai ir labai geras literatūros kūrinys lieka nepastebėtas, neatrastas skaitytojų.<br />Kokia komunikacija, rinkodara, reklama šiandien veikia? Daug žmonių nebetiki daug žadančiomis reklamomis, daug „like“ socialiniuose tinkluose sulaukusios knygos nebūtinai bus skaitomos.<br />Kaip knygai pasiekti skaitytoją, kaip jį patraukti ir sudominti? Ką mėgsta skaityti Lietuvos žmonės?<br />Laidos diskusijoje dalyvauja:<br />Žurnalo „Literatūra ir menas“ redaktorius Dovydas Kiauleikis<br />Leidyklos Lapas įkūrėja ir direktorė Ūla Ambrasaitė<br />Kūrybinės agentūros „Autoriai“ įkūrėja ir kūrybos vadovė Giedrė Ona Šileikytė<br />Lietuvos kultūros instituto literatūros projektų vadovė Kotryna Pranckūnaitė<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2762</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Irena Veisaitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-mena-ir-zmones-irena-veisaite--67643787</link><description><![CDATA[„Mes negalime pakeisti pasaulio, tą aš žinau. Bet mes galime išgelbėti savo sielas ir neprisidėti prie blogio“,- viename interviu sakė Irena Veisaitė.<br />Irena Veisaitė – Humanitarinių mokslų daktarė ir Vilniaus pedagoginio universiteto profesorė, literatūrologė ir teatrologė. Tačiau ne pareigybės ar laipsniai apibūdina Irenos Veisaitės reikšmę mūsų kultūrai. Tai buvo viešoji intelektualė, plataus išsilavinimo ir didelės tolerancijos žmogus, iki paskutinės gyvenimo akimirkos kovojusi už žmogaus teises ir demokratiją Lietuvoje.<br />Laidoje skamba archyvinis 2017 metų pokalbio įrašas. Ireną Veisaitę prisimena istorikas, profesorės bičiulis Aurimas Švedas, knygos „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ autorius.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67643787</guid><pubDate>Fri, 05 Sep 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67643787/2025_09_05_3460_1_0c345031_715c_4d64_bdae_4c335c649a21.mp3" length="46004068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mes negalime pakeisti pasaulio, tą aš žinau. Bet mes galime išgelbėti savo sielas ir neprisidėti prie blogio“,- viename interviu sakė Irena Veisaitė.
Irena Veisaitė – Humanitarinių mokslų daktarė ir Vilniaus pedagoginio universiteto profesorė,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mes negalime pakeisti pasaulio, tą aš žinau. Bet mes galime išgelbėti savo sielas ir neprisidėti prie blogio“,- viename interviu sakė Irena Veisaitė.<br />Irena Veisaitė – Humanitarinių mokslų daktarė ir Vilniaus pedagoginio universiteto profesorė, literatūrologė ir teatrologė. Tačiau ne pareigybės ar laipsniai apibūdina Irenos Veisaitės reikšmę mūsų kultūrai. Tai buvo viešoji intelektualė, plataus išsilavinimo ir didelės tolerancijos žmogus, iki paskutinės gyvenimo akimirkos kovojusi už žmogaus teises ir demokratiją Lietuvoje.<br />Laidoje skamba archyvinis 2017 metų pokalbio įrašas. Ireną Veisaitę prisimena istorikas, profesorės bičiulis Aurimas Švedas, knygos „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ autorius.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2876</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Petras Repšys</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-mena-ir-zmones-petras-repsys--67540869</link><description><![CDATA[Petras Repšys – Nacionalinės premijos laureatas, vienas ryškiausių Lietuvos menininkų, įvaldęs daugybę dailės technikų: nuo piešinio ir oforto, iki freskos ir mozaikos, iki skulptūros, reljefų ir medalių.<br />„Nueinu į leidyklą, prašau darbo. Man duoda su pionieriais. Aš jų paišyti nemoku, sakau. Tai, sako, kai išmoksi, tada ir ateik. Bet aš turėjau ką veikti. Jeigu nori užsitikrinti laisvę, tu gali ją turėti“,- sako Petras Repšys.<br />Pokalbis su dailininku ir meno istorike, dr. Giedre Jankevičiūte.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67540869</guid><pubDate>Fri, 29 Aug 2025 07:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67540869/2025_08_29_3460_1_19ad1114_7cd8_45b6_993c_3e36f3b086d1.mp3" length="50633384" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Petras Repšys – Nacionalinės premijos laureatas, vienas ryškiausių Lietuvos menininkų, įvaldęs daugybę dailės technikų: nuo piešinio ir oforto, iki freskos ir mozaikos, iki skulptūros, reljefų ir medalių.
„Nueinu į leidyklą, prašau darbo. Man duoda su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Petras Repšys – Nacionalinės premijos laureatas, vienas ryškiausių Lietuvos menininkų, įvaldęs daugybę dailės technikų: nuo piešinio ir oforto, iki freskos ir mozaikos, iki skulptūros, reljefų ir medalių.<br />„Nueinu į leidyklą, prašau darbo. Man duoda su pionieriais. Aš jų paišyti nemoku, sakau. Tai, sako, kai išmoksi, tada ir ateik. Bet aš turėjau ką veikti. Jeigu nori užsitikrinti laisvę, tu gali ją turėti“,- sako Petras Repšys.<br />Pokalbis su dailininku ir meno istorike, dr. Giedre Jankevičiūte.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3165</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Eimuntas Nekrošius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-mena-ir-zmones-eimuntas-nekrosius--67476712</link><description><![CDATA[Eimuntas Nekrošius – legendinis Lietuvos teatro režisierius, teatro „Meno fortas“ steigėjas ir vadovas, kūrėjas, kurio spektakliai niekada neišblės iš atminties tų žiūrovų, kurie naktimis stovėdavo bilietų prie Jaunimo teatro ir tylėdami išeidavo po vaidinimo, sukrėsti jo meno kalbos apie esminius būties šioje žemėje dalykus.<br />„Dabar kompromisas labai vertinamas, madingas. Bet aš nesu kompromiso žmogus. Dabar daug kas matuojama juoko gramais ir kilogramais. Kuo daugiau juoko, tuo spektaklis geresnis. Man tai yra banalu",- sakė Eimintas Nekrošius prieš beveik du dešimtmečius.<br />Laidoje - du archyviniai pokalbių įrašai, 2006 ir 2012 metų.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67476712</guid><pubDate>Fri, 22 Aug 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67476712/2025_08_22_3460_1_989e99d5_6f6b_438a_87a5_d1572c20ac8a.mp3" length="38878700" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Eimuntas Nekrošius – legendinis Lietuvos teatro režisierius, teatro „Meno fortas“ steigėjas ir vadovas, kūrėjas, kurio spektakliai niekada neišblės iš atminties tų žiūrovų, kurie naktimis stovėdavo bilietų prie Jaunimo teatro ir tylėdami išeidavo po...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Eimuntas Nekrošius – legendinis Lietuvos teatro režisierius, teatro „Meno fortas“ steigėjas ir vadovas, kūrėjas, kurio spektakliai niekada neišblės iš atminties tų žiūrovų, kurie naktimis stovėdavo bilietų prie Jaunimo teatro ir tylėdami išeidavo po vaidinimo, sukrėsti jo meno kalbos apie esminius būties šioje žemėje dalykus.<br />„Dabar kompromisas labai vertinamas, madingas. Bet aš nesu kompromiso žmogus. Dabar daug kas matuojama juoko gramais ir kilogramais. Kuo daugiau juoko, tuo spektaklis geresnis. Man tai yra banalu",- sakė Eimintas Nekrošius prieš beveik du dešimtmečius.<br />Laidoje - du archyviniai pokalbių įrašai, 2006 ir 2012 metų.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2430</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Virgilijus Noreika</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-mena-ir-zmones-virgilijus-noreika--67387255</link><description><![CDATA[Maestro Virgilijus Kęstutis Noreika – Lietuvos operos žvaigždė, nepralenkiamas tenoras, sudainavęs turbūt visas svarbiausias tenoro partijas nacionalinėje scenoje, talentingas pedagogas, ilgametis LNOBT vadovas. Per gyvenimą solistas sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų, surengė daugiau kaip 700 solinių koncertų. „Solistui svarbiausia balsas,- sakė Virgilijus Noreika, rodydamas į kaktą,- kaip galvoji, taip ir dainuoji“.<br />Laidoje skamba 2013 metais įrašytas pokalbis su Virgilijumi Noreika. Maestro prisimena muzikologė Jūratė Katinaitė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67387255</guid><pubDate>Fri, 15 Aug 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67387255/2025_08_15_3460_1_667ccdc0_d0fd_478e_9fcb_c0b6d1fa4af8.mp3" length="47372048" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Maestro Virgilijus Kęstutis Noreika – Lietuvos operos žvaigždė, nepralenkiamas tenoras, sudainavęs turbūt visas svarbiausias tenoro partijas nacionalinėje scenoje, talentingas pedagogas, ilgametis LNOBT vadovas. Per gyvenimą solistas sukūrė daugiau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Maestro Virgilijus Kęstutis Noreika – Lietuvos operos žvaigždė, nepralenkiamas tenoras, sudainavęs turbūt visas svarbiausias tenoro partijas nacionalinėje scenoje, talentingas pedagogas, ilgametis LNOBT vadovas. Per gyvenimą solistas sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų, surengė daugiau kaip 700 solinių koncertų. „Solistui svarbiausia balsas,- sakė Virgilijus Noreika, rodydamas į kaktą,- kaip galvoji, taip ir dainuoji“.<br />Laidoje skamba 2013 metais įrašytas pokalbis su Virgilijumi Noreika. Maestro prisimena muzikologė Jūratė Katinaitė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2961</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvylika istorijų apie meno ir žmones: Ričardas Gavelis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-meno-ir-zmones-ricardas-gavelis--67283170</link><description><![CDATA[Fizikas, prozininkas, publicistas, vieno iš skandalingiausių Lietuvos romanų „Vilniaus pokeris“ autorius.<br />Šių metų rudenį Ričardui Gaveliui būtų sukakę 75-eri, tačiau jis staiga mirė eidamas 52-uosius metus. Per tą neilgą laiką parašė dvylika knygų, beveik visose veiksmas vyksta Vilniuje - jo mylimame mieste, kurį jis pavadino visatos subine. „Vilniaus pokeris“ buvo rašomas į stalčių ir tik pasirodęs 1989 metais sukėlė ažiotažą: pirmą kartą taip negailestingai buvo kalbama apie sovietinę sistemą, saugumo persekiojimus.<br />Ričardas Gavelis dirbo leidiniuose „Pergalė“, „Respublika“, „Veidas“. savo tekstuose negailestingai kritikavo ir analizavo visuomenės ir kultūros gyvenimą.<br />Laidoje skamba unikalus laidos „Literatūros akiračiai“ 1992 m. įrašas, apie rašytoją kalba dr. Jūratė Čerškutė ir buvęs kolega Liudvikas Gadeikis.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67283170</guid><pubDate>Fri, 08 Aug 2025 07:06:14 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67283170/2025_08_08_3460_1_97045ee1_c9e3_42ca_873e_a5a5695704d9.mp3" length="50119294" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Fizikas, prozininkas, publicistas, vieno iš skandalingiausių Lietuvos romanų „Vilniaus pokeris“ autorius.
Šių metų rudenį Ričardui Gaveliui būtų sukakę 75-eri, tačiau jis staiga mirė eidamas 52-uosius metus. Per tą neilgą laiką parašė dvylika knygų,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Fizikas, prozininkas, publicistas, vieno iš skandalingiausių Lietuvos romanų „Vilniaus pokeris“ autorius.<br />Šių metų rudenį Ričardui Gaveliui būtų sukakę 75-eri, tačiau jis staiga mirė eidamas 52-uosius metus. Per tą neilgą laiką parašė dvylika knygų, beveik visose veiksmas vyksta Vilniuje - jo mylimame mieste, kurį jis pavadino visatos subine. „Vilniaus pokeris“ buvo rašomas į stalčių ir tik pasirodęs 1989 metais sukėlė ažiotažą: pirmą kartą taip negailestingai buvo kalbama apie sovietinę sistemą, saugumo persekiojimus.<br />Ričardas Gavelis dirbo leidiniuose „Pergalė“, „Respublika“, „Veidas“. savo tekstuose negailestingai kritikavo ir analizavo visuomenės ir kultūros gyvenimą.<br />Laidoje skamba unikalus laidos „Literatūros akiračiai“ 1992 m. įrašas, apie rašytoją kalba dr. Jūratė Čerškutė ir buvęs kolega Liudvikas Gadeikis.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3133</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Dalia Tamulevičiūtė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-mena-ir-zmones-dalia-tamuleviciute--67212931</link><description><![CDATA[„Jeigu aš nesusišneku su aktoriumi, kaltinu save, vadinasi neįtikinau. Nes man scenoje yra svarbus kūrėjas. Negaliu dirbti, jeigu netikiu ir netiki manimi“,- taip yra sakiusi legendinė Lietuvos teatro pedagogė, Jaunimo dramos teatro vyriausioji režisierė Dalia Tamulevičiūtė.<br />Laidoje skamba archyvinis 2004 metų įrašas. Apie teatro mokyklą, apie kūrybą režisierę kalbino laidos „Kviečia teatras“ autorė teatrologė Alma Braškytė.<br />Prisiminimais apie savo dėstytoją ir režisierę dalinasi jos pirmojo surinkto kurso, Tamulevičiūtės dešimtuko, aktoriai Dalia Overaitė, Remigijus Vilkaitis, Kostas Smoriginas ir Dalia Storyk.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67212931</guid><pubDate>Fri, 01 Aug 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67212931/2025_08_01_3460_1_ccb08438_8f9e_4826_a0c2_4421ad7db3ab.mp3" length="44155017" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Jeigu aš nesusišneku su aktoriumi, kaltinu save, vadinasi neįtikinau. Nes man scenoje yra svarbus kūrėjas. Negaliu dirbti, jeigu netikiu ir netiki manimi“,- taip yra sakiusi legendinė Lietuvos teatro pedagogė, Jaunimo dramos teatro vyriausioji...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Jeigu aš nesusišneku su aktoriumi, kaltinu save, vadinasi neįtikinau. Nes man scenoje yra svarbus kūrėjas. Negaliu dirbti, jeigu netikiu ir netiki manimi“,- taip yra sakiusi legendinė Lietuvos teatro pedagogė, Jaunimo dramos teatro vyriausioji režisierė Dalia Tamulevičiūtė.<br />Laidoje skamba archyvinis 2004 metų įrašas. Apie teatro mokyklą, apie kūrybą režisierę kalbino laidos „Kviečia teatras“ autorė teatrologė Alma Braškytė.<br />Prisiminimais apie savo dėstytoją ir režisierę dalinasi jos pirmojo surinkto kurso, Tamulevičiūtės dešimtuko, aktoriai Dalia Overaitė, Remigijus Vilkaitis, Kostas Smoriginas ir Dalia Storyk.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2760</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Irena Milkevičiūtė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-mena-ir-zmones-irena-milkeviciute--67098101</link><description><![CDATA[Irena Milkevičiūtė. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, Lietuvos operos primadona, solistė, pelniusi pasaulinį pripažinimą.<br />Kas šiandien suskaičiuos, kokiose pasaulio scenose savo tragedijas išgyveno Irenos Milkevičiūtės galingo ir subtilaus soprano išdainuotos Aidos, ir Violetos, Čio Čio San ir Dezdemonos - šimtai operų ir koncertų. Visus vaidmenis operos primadona prisimena su didžiausia šiluma - į visus reikia įsigyventi, visas jas reikia suprasti, net ir didžiausias nusidėjėles.<br />Pokalbis su soliste, profesore Irena Milkevičiūte. Skamba archyviniai operų įrašų fragmentai.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67098101</guid><pubDate>Fri, 25 Jul 2025 07:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67098101/2025_07_25_3460_1_6d19733f_1ba4_4f36_862a_80b406d430e8.mp3" length="49178468" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Irena Milkevičiūtė. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, Lietuvos operos primadona, solistė, pelniusi pasaulinį pripažinimą.
Kas šiandien suskaičiuos, kokiose pasaulio scenose savo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Irena Milkevičiūtė. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, Lietuvos operos primadona, solistė, pelniusi pasaulinį pripažinimą.<br />Kas šiandien suskaičiuos, kokiose pasaulio scenose savo tragedijas išgyveno Irenos Milkevičiūtės galingo ir subtilaus soprano išdainuotos Aidos, ir Violetos, Čio Čio San ir Dezdemonos - šimtai operų ir koncertų. Visus vaidmenis operos primadona prisimena su didžiausia šiluma - į visus reikia įsigyventi, visas jas reikia suprasti, net ir didžiausias nusidėjėles.<br />Pokalbis su soliste, profesore Irena Milkevičiūte. Skamba archyviniai operų įrašų fragmentai.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3074</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Jurga Ivanauskaitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-mena-ir-zmones-jurga-ivanauskaite--67031066</link><description><![CDATA[„Tibetiečiai turi tokį posakį, kad net juodžiausias debesis turi sidabro pakraštį. Iš tikrųjų, laimingas gali būti net ir sunkiausiose situacijose “,- yra sakiusi viena įdomiausių Lietuvos kūrėjų Jurga Ivanauskaitė. Dailininkė, prozininkė, dramaturgė, eseistė ir poetė, per savo neilgą 45-erių metų gyvenimą paliko ryškų pėdsaką mūsų kultūros istorijoje. Jos romanai „Ragana ir lietus“, „Placebas“, „Miegančių drugelių tvirtovė“ sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir įvertinimo. Jos kelionės po Himalajus, Šiaurės Indiją, Nepalą, Tibetą ir po to gimusios knygos turėjo didžiulį poveikį dvasinės ramybės, pusiausvyros ir prasmės ieškantiems žmonėms.<br />Laidoje - trys archyviniai įrašai, pokalbiai su Jurga Ivanauskaite, įrašyti 2002, 2003 ir 2005 metais.<br /><br />Laidos autorė Jolanta Kryževičienė<br /><br />K.Vanago nuotr.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67031066</guid><pubDate>Fri, 18 Jul 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67031066/2025_07_18_3460_1_0ab04031_e9b5_4139_ab8f_005c5e7ab7f2.mp3" length="49215666" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Tibetiečiai turi tokį posakį, kad net juodžiausias debesis turi sidabro pakraštį. Iš tikrųjų, laimingas gali būti net ir sunkiausiose situacijose “,- yra sakiusi viena įdomiausių Lietuvos kūrėjų Jurga Ivanauskaitė. Dailininkė, prozininkė, dramaturgė,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Tibetiečiai turi tokį posakį, kad net juodžiausias debesis turi sidabro pakraštį. Iš tikrųjų, laimingas gali būti net ir sunkiausiose situacijose “,- yra sakiusi viena įdomiausių Lietuvos kūrėjų Jurga Ivanauskaitė. Dailininkė, prozininkė, dramaturgė, eseistė ir poetė, per savo neilgą 45-erių metų gyvenimą paliko ryškų pėdsaką mūsų kultūros istorijoje. Jos romanai „Ragana ir lietus“, „Placebas“, „Miegančių drugelių tvirtovė“ sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir įvertinimo. Jos kelionės po Himalajus, Šiaurės Indiją, Nepalą, Tibetą ir po to gimusios knygos turėjo didžiulį poveikį dvasinės ramybės, pusiausvyros ir prasmės ieškantiems žmonėms.<br />Laidoje - trys archyviniai įrašai, pokalbiai su Jurga Ivanauskaite, įrašyti 2002, 2003 ir 2005 metais.<br /><br />Laidos autorė Jolanta Kryževičienė<br /><br />K.Vanago nuotr.]]></itunes:summary><itunes:duration>3076</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Gintaras Beresnevičius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-mena-ir-zmones-gintaras-beresnevicius--66941563</link><description><![CDATA[„Dievo paieškos yra neišvengiama žmogaus gyvenimo dalis, nesvarbu, kokiu keliu žmogus eitų“ – sakė Gintaras Beresnevičius. Religijotyrininkas, etnologas, publicistas, eseistas, žmogus sulydęs savyje įžvalgaus, drąsaus tyrėjo ir unikalaus menininko talentą. Talentingas mokslininkas ir tragiško likimo asmenybė. Skamba 2005 metų pokalbio įrašas.<br />„Jam gyvenime rūpėjo vienas dalykas - Lietuvos likimas“. Kolegą, bičiulį prisimena VU Filologijos profesorius Vytautas Ališauskas.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66941563</guid><pubDate>Fri, 11 Jul 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66941563/2025_07_11_3460_1_2c943eb6_3b9d_4928_8e07_eb5752ae7cc7.mp3" length="45271804" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Dievo paieškos yra neišvengiama žmogaus gyvenimo dalis, nesvarbu, kokiu keliu žmogus eitų“ – sakė Gintaras Beresnevičius. Religijotyrininkas, etnologas, publicistas, eseistas, žmogus sulydęs savyje įžvalgaus, drąsaus tyrėjo ir unikalaus menininko...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Dievo paieškos yra neišvengiama žmogaus gyvenimo dalis, nesvarbu, kokiu keliu žmogus eitų“ – sakė Gintaras Beresnevičius. Religijotyrininkas, etnologas, publicistas, eseistas, žmogus sulydęs savyje įžvalgaus, drąsaus tyrėjo ir unikalaus menininko talentą. Talentingas mokslininkas ir tragiško likimo asmenybė. Skamba 2005 metų pokalbio įrašas.<br />„Jam gyvenime rūpėjo vienas dalykas - Lietuvos likimas“. Kolegą, bičiulį prisimena VU Filologijos profesorius Vytautas Ališauskas.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2830</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Algimantas Masiulis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-mena-ir-zmones-algimantas-masiulis--66861450</link><description><![CDATA[„Nepalieka viltis, kad kada nors padarysiu tinkamą darbą - rimtą, gilų. Beveik niekada nebūna pasitenkinimo, visą laiką jauti, kad esi netobulas, kad trūksta žinių ir talento. Šis prieštaravimas plėšo iš vidaus“,- sakė legendinis teatro ir kino aktorius Algimantas Masiulis 2001 metais įrašytame pokalbyje.<br />„Algimanto preciziškumas buvo nesuvokiamas. Toks teatras, kai spektakliai statomi labai greitai, susibėgama vienam pastatymui, jam būtų nepriimtinas“,- buvusį ilgametį kolegą ir bičiulį prisimena režisierius Gytis Padegimas.<br /><br />Rubrikoje „Mohikanai“ - pasakojimas apie aktorių Algimantą Masiulį.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Nuotr. Algimanto Aleksandravičiaus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66861450</guid><pubDate>Fri, 04 Jul 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66861450/2025_07_04_3460_1_545b37fa_abca_4990_a3d9_d1e56501f7c6.mp3" length="38814334" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Nepalieka viltis, kad kada nors padarysiu tinkamą darbą - rimtą, gilų. Beveik niekada nebūna pasitenkinimo, visą laiką jauti, kad esi netobulas, kad trūksta žinių ir talento. Šis prieštaravimas plėšo iš vidaus“,- sakė legendinis teatro ir kino...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Nepalieka viltis, kad kada nors padarysiu tinkamą darbą - rimtą, gilų. Beveik niekada nebūna pasitenkinimo, visą laiką jauti, kad esi netobulas, kad trūksta žinių ir talento. Šis prieštaravimas plėšo iš vidaus“,- sakė legendinis teatro ir kino aktorius Algimantas Masiulis 2001 metais įrašytame pokalbyje.<br />„Algimanto preciziškumas buvo nesuvokiamas. Toks teatras, kai spektakliai statomi labai greitai, susibėgama vienam pastatymui, jam būtų nepriimtinas“,- buvusį ilgametį kolegą ir bičiulį prisimena režisierius Gytis Padegimas.<br /><br />Rubrikoje „Mohikanai“ - pasakojimas apie aktorių Algimantą Masiulį.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Nuotr. Algimanto Aleksandravičiaus]]></itunes:summary><itunes:duration>2426</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Romualdas Rakauskas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-mena-ir-zmones-romualdas-rakauskas--66784988</link><description><![CDATA[Romualdas Rakauskas - vienas žymiausių Lietuvos fotografų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, kūręs klasikinės Lietuvos fotografijos mokyklos pagrindus, sovietmečiu formavęs novatoriško ir unikalaus žurnalo „Nemunas“ vizualųjį pavidalą. „Pažiūrėkite, kokie mano ciklų pavadinimai „Švelnumas“, „Žydėjimas“, „Pavasario mergaitės“. Labai poetiški. Tiesiog tragedija. Bet kitaip aš nemoku. Ir tai mano laimė", - sakė Romualdas Rakauskas 2009 metais įrašytame interviu. „Romualdas kartais balansavo ant kičo ribos. Bet tie fotografai, kurie išsilaiko, sukuria visame pasaulyje vertinamas fotografijas“,- savo bičiulį prisimena fotomenininkas, VDU profesorius Romualdas Požerskis.<br /><br />Rubrikoje „Mohikanai“ - pasakojimas apie Romualdą Rakauską.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66784988</guid><pubDate>Fri, 27 Jun 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66784988/2025_06_27_3460_1_3996e6df_2e7e_4443_8b84_f732f0e28a9e.mp3" length="39216829" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Romualdas Rakauskas - vienas žymiausių Lietuvos fotografų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, kūręs klasikinės Lietuvos fotografijos mokyklos pagrindus, sovietmečiu formavęs novatoriško ir unikalaus žurnalo „Nemunas“ vizualųjį pavidalą....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Romualdas Rakauskas - vienas žymiausių Lietuvos fotografų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, kūręs klasikinės Lietuvos fotografijos mokyklos pagrindus, sovietmečiu formavęs novatoriško ir unikalaus žurnalo „Nemunas“ vizualųjį pavidalą. „Pažiūrėkite, kokie mano ciklų pavadinimai „Švelnumas“, „Žydėjimas“, „Pavasario mergaitės“. Labai poetiški. Tiesiog tragedija. Bet kitaip aš nemoku. Ir tai mano laimė", - sakė Romualdas Rakauskas 2009 metais įrašytame interviu. „Romualdas kartais balansavo ant kičo ribos. Bet tie fotografai, kurie išsilaiko, sukuria visame pasaulyje vertinamas fotografijas“,- savo bičiulį prisimena fotomenininkas, VDU profesorius Romualdas Požerskis.<br /><br />Rubrikoje „Mohikanai“ - pasakojimas apie Romualdą Rakauską.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2451</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Gražina Arlickaitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-mena-ir-zmones-grazina-arlickaite--66796629</link><description><![CDATA[„Tarp draudimų ir galimybių visada buvo pasirinkimas. Ir tuo sunkiu laiku buvo kai kas sukurta“,- sako legendinė Lietuvos kino asmenybė dr. Gražina Arlickaitė, šiais metais apdovanota Auksinės gervės prizu už viso gyvenimo nuopelnus. Kinotyrininkė daugybę metų dirba kino pasaulyje, bendravo su aukso fondą kūrusiais kino režisieriais senojoje Kino studijoje ir puikiai prisimena, kaip reikėjo laviruoti sovietmečiu, kad filmas pasiektų ekranus ir nebūtų be gailesčio iškarpytas? Gražina Arlickaitė dirbo pirmajame nepriklausomos Lietuvos festivalyje „Kino pavasaris", vėliau pati įkūrė festivalį Scanorama, kuriam vadovauja ir šiandien. Apie laiką, kiną ir žmones - pokalbis laidos rubrikoje „Mohikanai".<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66796629</guid><pubDate>Fri, 20 Jun 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66796629/2025_06_20_3460_1_ae0867f2_191a_49fe_bf90_99559d13afed.mp3" length="50386788" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Tarp draudimų ir galimybių visada buvo pasirinkimas. Ir tuo sunkiu laiku buvo kai kas sukurta“,- sako legendinė Lietuvos kino asmenybė dr. Gražina Arlickaitė, šiais metais apdovanota Auksinės gervės prizu už viso gyvenimo nuopelnus. Kinotyrininkė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Tarp draudimų ir galimybių visada buvo pasirinkimas. Ir tuo sunkiu laiku buvo kai kas sukurta“,- sako legendinė Lietuvos kino asmenybė dr. Gražina Arlickaitė, šiais metais apdovanota Auksinės gervės prizu už viso gyvenimo nuopelnus. Kinotyrininkė daugybę metų dirba kino pasaulyje, bendravo su aukso fondą kūrusiais kino režisieriais senojoje Kino studijoje ir puikiai prisimena, kaip reikėjo laviruoti sovietmečiu, kad filmas pasiektų ekranus ir nebūtų be gailesčio iškarpytas? Gražina Arlickaitė dirbo pirmajame nepriklausomos Lietuvos festivalyje „Kino pavasaris", vėliau pati įkūrė festivalį Scanorama, kuriam vadovauja ir šiandien. Apie laiką, kiną ir žmones - pokalbis laidos rubrikoje „Mohikanai".<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3150</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gintautas Mažeikis: korporacijos prekiauja mūsų ateitimi, nes mes norime būti sekami</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gintautas-mazeikis-korporacijos-prekiauja-musu-ateitimi-nes-mes-norime-buti-sekami--66586813</link><description><![CDATA[Mes esame stebimi kiaurą parą, net nežinodami, nei kas renka duomenis apie mus, nei kam juos naudoja. Žmogus tapo ištekliu, kuris sukuria milžinišką kapitalą galingoms technologijų korporacijoms.<br />Apie tai savo knygoje „Sekimo kapitalizmo amžius. Kova už žmonijos ateitį naujose galios fronto linijose“ rašo amerikiečių filosofė, Harvardo universiteto profesorė emeritė Shoshana Zuboff (iš anglų kalbos vertė Rūta Montvilienė, išleido Kitos knygos).<br />Tačiau gerovės visuomenės piliečiai patys nori būti sekami, mėgautis saugumu ir komfortu, nejausdami, kad virsta neatsakingu aviliu, kur išnyksta laisva valia. Tokiomis įžvalgomis apie knygą dalinasi Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros profesorius filosofas dr. Gintautas Mažeikis.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66586813</guid><pubDate>Fri, 13 Jun 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66586813/2025_06_13_3460_1_634a0d94_0115_4eb9_9596_7b0a3811215c.mp3" length="41542772" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mes esame stebimi kiaurą parą, net nežinodami, nei kas renka duomenis apie mus, nei kam juos naudoja. Žmogus tapo ištekliu, kuris sukuria milžinišką kapitalą galingoms technologijų korporacijoms.
Apie tai savo knygoje „Sekimo kapitalizmo amžius. Kova...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mes esame stebimi kiaurą parą, net nežinodami, nei kas renka duomenis apie mus, nei kam juos naudoja. Žmogus tapo ištekliu, kuris sukuria milžinišką kapitalą galingoms technologijų korporacijoms.<br />Apie tai savo knygoje „Sekimo kapitalizmo amžius. Kova už žmonijos ateitį naujose galios fronto linijose“ rašo amerikiečių filosofė, Harvardo universiteto profesorė emeritė Shoshana Zuboff (iš anglų kalbos vertė Rūta Montvilienė, išleido Kitos knygos).<br />Tačiau gerovės visuomenės piliečiai patys nori būti sekami, mėgautis saugumu ir komfortu, nejausdami, kad virsta neatsakingu aviliu, kur išnyksta laisva valia. Tokiomis įžvalgomis apie knygą dalinasi Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros profesorius filosofas dr. Gintautas Mažeikis.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2597</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ramunė Bleizgienė: Žemaitė formavo kalbą, kuria šiandien mąstome apie save</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ramune-bleizgiene-zemaite-formavo-kalba-kuria-siandien-mastome-apie-save--66416958</link><description><![CDATA[Moteris su skarele, kurios portretą valstybės vyrai sugebėjo uždėti ant mažiausio – vieno lito. Tik sulaukusi penkiasdešimties pradėjo rašyti, jos kūriniai įtraukti į mokyklinę programą, o personažas Vingių Jonas buvo tapęs bendriniu tinginių pavadinimu. O ką dar, be šių stereotipų žinome apie mūsų literatūros klasikę Juliją Beniuševičiūtę-Žymantienę Žemaitę, kurios 180-ąsias metines minėjome birželio 4-ąją. Pokalbis su su LLTI vyresniąja mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktare Ramune Bleizgiene, skamba ištraukos iš archyvinių radijo spektaklių.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66416958</guid><pubDate>Fri, 06 Jun 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66416958/2025_06_06_3460_1_255f7d07_578e_445e_a5ac_401e99cf3ec0.mp3" length="40647921" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Moteris su skarele, kurios portretą valstybės vyrai sugebėjo uždėti ant mažiausio – vieno lito. Tik sulaukusi penkiasdešimties pradėjo rašyti, jos kūriniai įtraukti į mokyklinę programą, o personažas Vingių Jonas buvo tapęs bendriniu tinginių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Moteris su skarele, kurios portretą valstybės vyrai sugebėjo uždėti ant mažiausio – vieno lito. Tik sulaukusi penkiasdešimties pradėjo rašyti, jos kūriniai įtraukti į mokyklinę programą, o personažas Vingių Jonas buvo tapęs bendriniu tinginių pavadinimu. O ką dar, be šių stereotipų žinome apie mūsų literatūros klasikę Juliją Beniuševičiūtę-Žymantienę Žemaitę, kurios 180-ąsias metines minėjome birželio 4-ąją. Pokalbis su su LLTI vyresniąja mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktare Ramune Bleizgiene, skamba ištraukos iš archyvinių radijo spektaklių.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2541</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nerija Putinaitė: kodėl Lietuvoje nesuveikė sovietinė mirties politika</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nerija-putinaite-kodel-lietuvoje-nesuveike-sovietine-mirties-politika--66343591</link><description><![CDATA[„Sovietams nepavyko perlaužti religinio santykio su laidotuvėmis, nes santykis su mirtimi yra sunkiausiai keičiamas“,- sako dr. Nerija Putinaitė, kalbėdama apie naują savo knygą „Mirties politika sovietinėje Lietuvoje. Prasmės, ritualai, simboliai, jausmai“. Kaip sovietiniu laikotarpiu valdžia stengėsi išstumti religines tradicijas? Kodėl net finansiniai svertai neturėjo tokio poveikio, kokio tikėjosi valdžia? Kiek lėmė iš senosios mitologijos ateinantys stiprūs jausmai ir suvokimas?<br />Pokalbis su kultūros istorike, filosofe, TSPMI docente dr. Nerija Putinaite.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66343591</guid><pubDate>Fri, 30 May 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66343591/2025_05_30_3460_1_c9f5a110_d49c_48af_b560_f2285b638270.mp3" length="36596643" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Sovietams nepavyko perlaužti religinio santykio su laidotuvėmis, nes santykis su mirtimi yra sunkiausiai keičiamas“,- sako dr. Nerija Putinaitė, kalbėdama apie naują savo knygą „Mirties politika sovietinėje Lietuvoje. Prasmės, ritualai, simboliai,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Sovietams nepavyko perlaužti religinio santykio su laidotuvėmis, nes santykis su mirtimi yra sunkiausiai keičiamas“,- sako dr. Nerija Putinaitė, kalbėdama apie naują savo knygą „Mirties politika sovietinėje Lietuvoje. Prasmės, ritualai, simboliai, jausmai“. Kaip sovietiniu laikotarpiu valdžia stengėsi išstumti religines tradicijas? Kodėl net finansiniai svertai neturėjo tokio poveikio, kokio tikėjosi valdžia? Kiek lėmė iš senosios mitologijos ateinantys stiprūs jausmai ir suvokimas?<br />Pokalbis su kultūros istorike, filosofe, TSPMI docente dr. Nerija Putinaite.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2288</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Junda Vaitkė: kiekvienas afganistanietis pabėgėlis lagamine atsiveža tėvynės vėliavą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/junda-vaitke-kiekvienas-afganistanietis-pabegelis-lagamine-atsiveza-tevynes-veliava--66222862</link><description><![CDATA[Airijoje gyvenančios rašytojos Jundos Vaitkės romane „Jų dievai nesusitarė“ (Rašytojų sąjungos leidykla) - pabėgėlio iš Afganistano Atefo gyvenimo istorija. Sodrus ir detalus pasakojimas nukelia į Afganistano kaimelį, kur šeima gyvena pagal senąsias šalies tradicijas. Mentalinis įspaudas išlieka ir pabėgus į Airiją. Ar įmanomas dviejų skirtingų žmonių, kultūrų, religijų sugyvenimas - kelia klausimą knygos autorė, su kuria kalbamės laidoje.<br /><br />Antroji laidoje pristatoma knyga apie okupuotą XIX amžiaus Lietuvą. Kodėl carinės Rusijos propagandos strategija Lietuvoje neturėjo poveikio, kodėl susiformavo ciniškas požiūris į valdžios simbolius analizuoja humanitarinių mokslų daktarė Jolita Mulevičiūtė monografijoje „Regos politika. Lietuva Rusijos imperijoje“ (Lietuvos kultūros tyrimų institutas ). Pokalbis su autore.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66222862</guid><pubDate>Fri, 23 May 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66222862/2025_05_23_3460_1_b1e0d42b_943a_49dd_8211_96da3b4ff8ab.mp3" length="42818801" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Airijoje gyvenančios rašytojos Jundos Vaitkės romane „Jų dievai nesusitarė“ (Rašytojų sąjungos leidykla) - pabėgėlio iš Afganistano Atefo gyvenimo istorija. Sodrus ir detalus pasakojimas nukelia į Afganistano kaimelį, kur šeima gyvena pagal senąsias...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Airijoje gyvenančios rašytojos Jundos Vaitkės romane „Jų dievai nesusitarė“ (Rašytojų sąjungos leidykla) - pabėgėlio iš Afganistano Atefo gyvenimo istorija. Sodrus ir detalus pasakojimas nukelia į Afganistano kaimelį, kur šeima gyvena pagal senąsias šalies tradicijas. Mentalinis įspaudas išlieka ir pabėgus į Airiją. Ar įmanomas dviejų skirtingų žmonių, kultūrų, religijų sugyvenimas - kelia klausimą knygos autorė, su kuria kalbamės laidoje.<br /><br />Antroji laidoje pristatoma knyga apie okupuotą XIX amžiaus Lietuvą. Kodėl carinės Rusijos propagandos strategija Lietuvoje neturėjo poveikio, kodėl susiformavo ciniškas požiūris į valdžios simbolius analizuoja humanitarinių mokslų daktarė Jolita Mulevičiūtė monografijoje „Regos politika. Lietuva Rusijos imperijoje“ (Lietuvos kultūros tyrimų institutas ). Pokalbis su autore.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2677</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Danguolė Butkienė: žinodami istoriją suvokiame sodo esmę ir jo paslaptis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/danguole-butkiene-zinodami-istorija-suvokiame-sodo-esme-ir-jo-paslaptis--66114638</link><description><![CDATA[„Norėjau, kad knyga užkabintų, pagilintų sodų istorijos pažinimą. Istorijos, kurioje pilna aistrų“,- sako biologė, Mo muziejaus steigėja Danguolė Butkienė, parašiusi sodų kūrimo ir puoselėjimo tūkstantmetės istorijos knygą „Sodų aistra. Subjektyvi sodų meno istorija“. Kaip buvo kuriami sodai senovės Egipte ar Mesopotamijoje, kaip radosi sodai Lietuvoje, kokius kultūros, religijos, žmogaus gyvenimo būdo ženklus galime čia rasti pasakojama leidyklos „Aukso žuvys“ išleistoje knygoje.<br />Pokalbis su knygos autore Danguole Butkiene.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66114638</guid><pubDate>Fri, 16 May 2025 07:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66114638/2025_05_16_3460_1_cba62484_bd9e_4410_b61a_8f301ea669e3.mp3" length="38497103" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Norėjau, kad knyga užkabintų, pagilintų sodų istorijos pažinimą. Istorijos, kurioje pilna aistrų“,- sako biologė, Mo muziejaus steigėja Danguolė Butkienė, parašiusi sodų kūrimo ir puoselėjimo tūkstantmetės istorijos knygą „Sodų aistra. Subjektyvi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Norėjau, kad knyga užkabintų, pagilintų sodų istorijos pažinimą. Istorijos, kurioje pilna aistrų“,- sako biologė, Mo muziejaus steigėja Danguolė Butkienė, parašiusi sodų kūrimo ir puoselėjimo tūkstantmetės istorijos knygą „Sodų aistra. Subjektyvi sodų meno istorija“. Kaip buvo kuriami sodai senovės Egipte ar Mesopotamijoje, kaip radosi sodai Lietuvoje, kokius kultūros, religijos, žmogaus gyvenimo būdo ženklus galime čia rasti pasakojama leidyklos „Aukso žuvys“ išleistoje knygoje.<br />Pokalbis su knygos autore Danguole Butkiene.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2407</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Karolina Jakaitė apie sovietinio dizaino avangardą ir vakarietiškus eksperimentus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/karolina-jakaite-apie-sovietinio-dizaino-avangarda-ir-vakarietiskus-eksperimentus--66025777</link><description><![CDATA[Vokietijoje išleista unikali knyga apie Lietuvos grafinį dizainą „Tara: Then and Now, Here and There“ (Tara: tada ir dabar, čia ir ten). Dizaino istorikė Karolina Jakaitė ir dizainerė Deimantė Jasiulevičiūtė pasakoja apie Eksperimentinio meninio konstravimo biuro, vadinto „Tara“, istoriją 1960-1980 metais. Dailininko Kęstučio Gvaldos išgelbėtas nuo sunaikinimo „Taros“ archyvas tapo tyrimų ir šios knygos pagrindu. Apie knygą, sovietinio dizaino eksperimentus, avangardiškumą pokalbis su dizaino istorike Karolina Jakaite.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Nuotr. Karolio Milaševičiaus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66025777</guid><pubDate>Fri, 09 May 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66025777/2025_05_09_3460_1_42d2c8d5_8fc0_42ed_b2a3_98ae077969da.mp3" length="42987239" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vokietijoje išleista unikali knyga apie Lietuvos grafinį dizainą „Tara: Then and Now, Here and There“ (Tara: tada ir dabar, čia ir ten). Dizaino istorikė Karolina Jakaitė ir dizainerė Deimantė Jasiulevičiūtė pasakoja apie Eksperimentinio meninio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vokietijoje išleista unikali knyga apie Lietuvos grafinį dizainą „Tara: Then and Now, Here and There“ (Tara: tada ir dabar, čia ir ten). Dizaino istorikė Karolina Jakaitė ir dizainerė Deimantė Jasiulevičiūtė pasakoja apie Eksperimentinio meninio konstravimo biuro, vadinto „Tara“, istoriją 1960-1980 metais. Dailininko Kęstučio Gvaldos išgelbėtas nuo sunaikinimo „Taros“ archyvas tapo tyrimų ir šios knygos pagrindu. Apie knygą, sovietinio dizaino eksperimentus, avangardiškumą pokalbis su dizaino istorike Karolina Jakaite.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Nuotr. Karolio Milaševičiaus]]></itunes:summary><itunes:duration>2687</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Neoliberalioji psichopolitika – neribota laisvė virsta sekimu, kontrole, savęs išnaudojimu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/neoliberalioji-psichopolitika-neribota-laisve-virsta-sekimu-kontrole-saves-isnaudojimu--65767783</link><description><![CDATA[Korėjiečių kilmės vokiečių filosofas Byung-Chul Han knygoje „Psichopolitika“ teigia, kad šiandieninė politika veikia ne mūsų kūnus, o psichiką, ji ne grasina, o vilioja pozityvumu, žmogus išnaudojamas ne darbdavio, o išnaudoja pats save, neribota laisvė iš tikrųjų virsta nuolatiniu sekimu ir kontrole. Ką reiškia autoriaus siūloma išeitis XXI amžiaus žmogui - virsti idiotu ir viską pradėti iš naujo? Pokalbis su filosofu, apžvalgininku Pauliumi Gritėnu apie naują Byung-Chul Han knygą „Psichopolitika“.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65767783</guid><pubDate>Fri, 25 Apr 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65767783/2025_04_25_3460_1_68680ee2_b672_4aef_b579_c64551da0ebd.mp3" length="41582896" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Korėjiečių kilmės vokiečių filosofas Byung-Chul Han knygoje „Psichopolitika“ teigia, kad šiandieninė politika veikia ne mūsų kūnus, o psichiką, ji ne grasina, o vilioja pozityvumu, žmogus išnaudojamas ne darbdavio, o išnaudoja pats save, neribota...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Korėjiečių kilmės vokiečių filosofas Byung-Chul Han knygoje „Psichopolitika“ teigia, kad šiandieninė politika veikia ne mūsų kūnus, o psichiką, ji ne grasina, o vilioja pozityvumu, žmogus išnaudojamas ne darbdavio, o išnaudoja pats save, neribota laisvė iš tikrųjų virsta nuolatiniu sekimu ir kontrole. Ką reiškia autoriaus siūloma išeitis XXI amžiaus žmogui - virsti idiotu ir viską pradėti iš naujo? Pokalbis su filosofu, apžvalgininku Pauliumi Gritėnu apie naują Byung-Chul Han knygą „Psichopolitika“.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2599</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Rimvydas Stankevičius: plytų pragarui kiekvienas turim savy, o rojaus neturim iš ko statyt</title><link>https://www.spreaker.com/episode/rimvydas-stankevicius-plytu-pragarui-kiekvienas-turim-savy-o-rojaus-neturim-is-ko-statyt--65642575</link><description><![CDATA[Didįjį penktadienį, kuris katalikams yra tylos, kančios, mirties diena, pasauliečiams - vienos iš gražiausių pavasario švenčių, Velykų išvakarės, susitinkame su poetu Rimvydu Stankevičiumi pasikalbėti apie tikėjimą, laiką ir poeziją. O tai reiškia ir žmogaus gyvenimo viršukalnes ir prarajas.<br />Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas poetas Rimvydas Stankevičius, išleidęs labai atvirą, asmenišką poezijos rinkinį „Kartais sninga juodai", sako: „Poezijoje negali būti jokių tabu. Net jei tai tavo nuopolis. Turėk drąsos būti savimi iki galo. Bent poezijoje“.<br /><br />Pokalbis su Rimvydu Stankevičiumi.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65642575</guid><pubDate>Fri, 18 Apr 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65642575/2025_04_18_3460_1_9c1e8088_6c8d_4e82_98fe_fe8939982013.mp3" length="44706723" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Didįjį penktadienį, kuris katalikams yra tylos, kančios, mirties diena, pasauliečiams - vienos iš gražiausių pavasario švenčių, Velykų išvakarės, susitinkame su poetu Rimvydu Stankevičiumi pasikalbėti apie tikėjimą, laiką ir poeziją. O tai reiškia ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Didįjį penktadienį, kuris katalikams yra tylos, kančios, mirties diena, pasauliečiams - vienos iš gražiausių pavasario švenčių, Velykų išvakarės, susitinkame su poetu Rimvydu Stankevičiumi pasikalbėti apie tikėjimą, laiką ir poeziją. O tai reiškia ir žmogaus gyvenimo viršukalnes ir prarajas.<br />Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas poetas Rimvydas Stankevičius, išleidęs labai atvirą, asmenišką poezijos rinkinį „Kartais sninga juodai", sako: „Poezijoje negali būti jokių tabu. Net jei tai tavo nuopolis. Turėk drąsos būti savimi iki galo. Bent poezijoje“.<br /><br />Pokalbis su Rimvydu Stankevičiumi.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2795</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kultūros istorikė Pukelytė: karo metu sudėtingiausia elgtis taip, kaip reikalauja sąžinė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kulturos-istorike-pukelyte-karo-metu-sudetingiausia-elgtis-taip-kaip-reikalauja-sazine--65537116</link><description><![CDATA[Karo metu griūna ne tik žmonių įprastas gyvenimas. Prievartos, grėsmės akivaizdoje yra saugiau prisitaikyti, negu kovoti už savo vertybes ar principus. Kokį vaidmenį karo laiku vaidina kultūra? Kodėl ji gali tapti pavojingu ginklu ir įrankiu? Kodėl visi agresoriai, okupantai tiek daug dėmesio skiria kultūrai?<br />Kultūros istorikė, teatrologė, humanitarinių mokslų daktarė Ina Pukelytė naujoje knygoje „Karas ir kultūra. Lietuvos teatras nacių okupacijos laikotarpiu“ tyrinėja kultūros procesus, vykusius Lietuvoje II Pasaulinio karo laiku. Kodėl atėjus naujai valdžiai teatrų repertuaras pasikeisdavo per kelias dienas? Kiek tautinės idėjos buvo susijusios su nacionalsocialistinėmis dogmomis?<br /><br />Pokalbis su knygos autore dr. Ina Pukelyte.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Mato Gineikos nuotr.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65537116</guid><pubDate>Fri, 11 Apr 2025 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65537116/2025_04_11_3460_1_31200461_6455_4964_a124_2ed4998a0a32.mp3" length="40849795" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Karo metu griūna ne tik žmonių įprastas gyvenimas. Prievartos, grėsmės akivaizdoje yra saugiau prisitaikyti, negu kovoti už savo vertybes ar principus. Kokį vaidmenį karo laiku vaidina kultūra? Kodėl ji gali tapti pavojingu ginklu ir įrankiu? Kodėl...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Karo metu griūna ne tik žmonių įprastas gyvenimas. Prievartos, grėsmės akivaizdoje yra saugiau prisitaikyti, negu kovoti už savo vertybes ar principus. Kokį vaidmenį karo laiku vaidina kultūra? Kodėl ji gali tapti pavojingu ginklu ir įrankiu? Kodėl visi agresoriai, okupantai tiek daug dėmesio skiria kultūrai?<br />Kultūros istorikė, teatrologė, humanitarinių mokslų daktarė Ina Pukelytė naujoje knygoje „Karas ir kultūra. Lietuvos teatras nacių okupacijos laikotarpiu“ tyrinėja kultūros procesus, vykusius Lietuvoje II Pasaulinio karo laiku. Kodėl atėjus naujai valdžiai teatrų repertuaras pasikeisdavo per kelias dienas? Kiek tautinės idėjos buvo susijusios su nacionalsocialistinėmis dogmomis?<br /><br />Pokalbis su knygos autore dr. Ina Pukelyte.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Mato Gineikos nuotr.]]></itunes:summary><itunes:duration>2554</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ineta Dabašinskienė: universitetas turi duoti fundamentinį išsilavinusio žmogaus pagrindą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ineta-dabasinskiene-universitetas-turi-duoti-fundamentini-issilavinusio-zmogaus-pagrinda--65345209</link><description><![CDATA[Vytauto Didžiojo universiteto Taryba penkerių metų kadencijai išrinko naująją universiteto rektorę, kuria tapo profesorė dr. Ineta Dabašinskienė, pirmoji moteris rektorė.<br />Kokį vaidmenį visuomenėje šiandien vaidina universitetas? Kokį išsilavinimą jis turi suteikti studentui? Kaip VDU ketina didinti studijų kokybę? Kaip išgyventi konkurencinėje kovoje dėl krepšelių ir stiprinti tarptautinį prestižą?<br />Šiomis temomis kalbamės su išrinktąja rektore prof. Ineta Dabašinskiene.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />J. Petronio / VDU pranešimo nuotr.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65345209</guid><pubDate>Fri, 04 Apr 2025 07:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65345209/2025_04_04_3460_1_87bad9c1_c66c_453f_87a0_50c98eb6bfde.mp3" length="40275519" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vytauto Didžiojo universiteto Taryba penkerių metų kadencijai išrinko naująją universiteto rektorę, kuria tapo profesorė dr. Ineta Dabašinskienė, pirmoji moteris rektorė.
Kokį vaidmenį visuomenėje šiandien vaidina universitetas? Kokį išsilavinimą jis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vytauto Didžiojo universiteto Taryba penkerių metų kadencijai išrinko naująją universiteto rektorę, kuria tapo profesorė dr. Ineta Dabašinskienė, pirmoji moteris rektorė.<br />Kokį vaidmenį visuomenėje šiandien vaidina universitetas? Kokį išsilavinimą jis turi suteikti studentui? Kaip VDU ketina didinti studijų kokybę? Kaip išgyventi konkurencinėje kovoje dėl krepšelių ir stiprinti tarptautinį prestižą?<br />Šiomis temomis kalbamės su išrinktąja rektore prof. Ineta Dabašinskiene.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />J. Petronio / VDU pranešimo nuotr.]]></itunes:summary><itunes:duration>2518</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Jaunius Petraitis: tai turėjo būti keršto romanas mano rangovui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/jaunius-petraitis-tai-turejo-buti-kersto-romanas-mano-rangovui--65212168</link><description><![CDATA[Rinkodaros srityje dirbantis Jaunius Petraitis parašė pirmąjį romaną „Tu kažką turi“ (leidykla LAPAS), kuriame pasakojama rinkodarininko Gojaus, humanitaro, namo statybos įstorija, į kurią įsitraukia gausybė personažų - sukčius rangovas Donatas, trinkelistai Klaidas su Rusliku, startuolį norinti kurti Aušra Morta, kurių istorijos susipina į ironišką, juokingą ir skaudų pasakojimą apie gyvenimo prasmės paieškas.<br />„Kai užsimindavau, kad tai romanas apie statybas, žmonės tik palinksėdavo galvą, bei kai pasakai, kad statė humanitaras, akyse įsižiebdavo užuojauta“,- sako romano autorius Jaunius Petraitis.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65212168</guid><pubDate>Fri, 28 Mar 2025 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65212168/2025_03_28_3460_1_f67b160e_93e9_4285_b118_06d07800aa08.mp3" length="40171866" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rinkodaros srityje dirbantis Jaunius Petraitis parašė pirmąjį romaną „Tu kažką turi“ (leidykla LAPAS), kuriame pasakojama rinkodarininko Gojaus, humanitaro, namo statybos įstorija, į kurią įsitraukia gausybė personažų - sukčius rangovas Donatas,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rinkodaros srityje dirbantis Jaunius Petraitis parašė pirmąjį romaną „Tu kažką turi“ (leidykla LAPAS), kuriame pasakojama rinkodarininko Gojaus, humanitaro, namo statybos įstorija, į kurią įsitraukia gausybė personažų - sukčius rangovas Donatas, trinkelistai Klaidas su Rusliku, startuolį norinti kurti Aušra Morta, kurių istorijos susipina į ironišką, juokingą ir skaudų pasakojimą apie gyvenimo prasmės paieškas.<br />„Kai užsimindavau, kad tai romanas apie statybas, žmonės tik palinksėdavo galvą, bei kai pasakai, kad statė humanitaras, akyse įsižiebdavo užuojauta“,- sako romano autorius Jaunius Petraitis.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2511</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip pavyko sovietmečiu išleisti „Kukučio balades“ – laisvo žmogaus istoriją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-pavyko-sovietmeciu-isleisti-kukucio-balades-laisvo-zmogaus-istorija--65047391</link><description><![CDATA[Poeto Marcelijaus Martinaičio sukurtas Kukutis – tai laisvas žmogus, keliaujantis per Lietuvą, kai nėra įsipareigojimų, ribų tarp gyvenimo ir mirties, kai kvailio lūpomis kalba skaudi išmintis. Kaip aštuntajame dešimtmetyje pavyko išleisti visiškai necenzūruotą „Kukučio baladžių“ knygą? Kas yra užkoduota šiame mitologijos ženklų pilname kūrinyje? Kaip mes šiandien suprantame pasakojimą apie parduodamą, naikinamą Lietuvos kaimą?<br /><br />Pokalbis su literatūrologu, leidėju Sauliumi Žuku.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65047391</guid><pubDate>Fri, 21 Mar 2025 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65047391/2025_03_21_3460_1_907c3c56_686b_4909_9fe0_998a858b127e.mp3" length="42437204" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Poeto Marcelijaus Martinaičio sukurtas Kukutis – tai laisvas žmogus, keliaujantis per Lietuvą, kai nėra įsipareigojimų, ribų tarp gyvenimo ir mirties, kai kvailio lūpomis kalba skaudi išmintis. Kaip aštuntajame dešimtmetyje pavyko išleisti visiškai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Poeto Marcelijaus Martinaičio sukurtas Kukutis – tai laisvas žmogus, keliaujantis per Lietuvą, kai nėra įsipareigojimų, ribų tarp gyvenimo ir mirties, kai kvailio lūpomis kalba skaudi išmintis. Kaip aštuntajame dešimtmetyje pavyko išleisti visiškai necenzūruotą „Kukučio baladžių“ knygą? Kas yra užkoduota šiame mitologijos ženklų pilname kūrinyje? Kaip mes šiandien suprantame pasakojimą apie parduodamą, naikinamą Lietuvos kaimą?<br /><br />Pokalbis su literatūrologu, leidėju Sauliumi Žuku.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2653</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kultūros kūrėjai ir protestas. Ar visuomenei svarbus kūrėjų balsas ir kokia jo įtaka?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kulturos-kurejai-ir-protestas-ar-visuomenei-svarbus-kureju-balsas-ir-kokia-jo-itaka--64877475</link><description><![CDATA[Prieš 35 metus didelė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio dalis buvo būtent kultūros žmonės, apie kuriuos telkėsi visuomenė. Kodėl šiais laikais kūrėjai daugiausia dalyvauja urbanistiniuose judėjimuosi ir vis dar „tarytum ruošiasi“ didesniems veiksmams? Ar menas ir jo kūrėjai gali iš anksto signalizuoti apie konfliktus ir krizes? Kodėl kūrėjų protestų dažnai nepalaiko visuomenė? Naujoje knygoje „Tarytum ruošėmės tikram veiksmui. Kultūros kūrėjai ir protestas“ menotyrininkė Lina Michelkevičė analizuoja tris svarbius protesto atvejus.<br />Apie kūrėjus ir protesto svarbą pokalbis su knygos autore Lina Michelkeviče ir sociologe dr. Rūta Žiliukaite.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64877475</guid><pubDate>Fri, 14 Mar 2025 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64877475/2025_03_14_3460_1_3b8d60f2_fe1d_4183_b39e_e2683f0e6c34.mp3" length="42906155" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš 35 metus didelė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio dalis buvo būtent kultūros žmonės, apie kuriuos telkėsi visuomenė. Kodėl šiais laikais kūrėjai daugiausia dalyvauja urbanistiniuose judėjimuosi ir vis dar „tarytum ruošiasi“ didesniems veiksmams?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš 35 metus didelė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio dalis buvo būtent kultūros žmonės, apie kuriuos telkėsi visuomenė. Kodėl šiais laikais kūrėjai daugiausia dalyvauja urbanistiniuose judėjimuosi ir vis dar „tarytum ruošiasi“ didesniems veiksmams? Ar menas ir jo kūrėjai gali iš anksto signalizuoti apie konfliktus ir krizes? Kodėl kūrėjų protestų dažnai nepalaiko visuomenė? Naujoje knygoje „Tarytum ruošėmės tikram veiksmui. Kultūros kūrėjai ir protestas“ menotyrininkė Lina Michelkevičė analizuoja tris svarbius protesto atvejus.<br />Apie kūrėjus ir protesto svarbą pokalbis su knygos autore Lina Michelkeviče ir sociologe dr. Rūta Žiliukaite.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2682</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Svetlana Aleksijevič: mes nepastebėjome, kaip į mūsų šalį atslinko fašizmas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/svetlana-aleksijevic-mes-nepastebejome-kaip-i-musu-sali-atslinko-fasizmas--64744996</link><description><![CDATA[„Mes galvojome, kad komunizmas jau miręs, mes galvojome, kad jo idėjos mirė. Pasirodo, kad dauguma žmonių, bent jau Rusijoje, dar sugeba gyventi tomis idėjomis, mirti dėl tų idėjų. Tai mane labiausiai sukrečia“,- sako baltarusių rašytoja, Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič. Viešėdama Vilniaus knygų mugėje rašytoja šias mintis išsakė diskusijoje „Ar menas gali būti diplomatiniu tiltu?“, kurioje taip pat dalyvavo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, fotomenininkas Antanas Sutkus ir poetė, meno kritikė, eseistė, VU partnerystės docentė Giedrė Kazlauskaitė.<br />Laidoje - vykusios diskusijos esminiai fragmentai.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64744996</guid><pubDate>Fri, 07 Mar 2025 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64744996/2025_03_07_3460_1_8e62fd39_6560_490c_bdcb_d85f4d1a8619.mp3" length="40659624" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mes galvojome, kad komunizmas jau miręs, mes galvojome, kad jo idėjos mirė. Pasirodo, kad dauguma žmonių, bent jau Rusijoje, dar sugeba gyventi tomis idėjomis, mirti dėl tų idėjų. Tai mane labiausiai sukrečia“,- sako baltarusių rašytoja, Nobelio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mes galvojome, kad komunizmas jau miręs, mes galvojome, kad jo idėjos mirė. Pasirodo, kad dauguma žmonių, bent jau Rusijoje, dar sugeba gyventi tomis idėjomis, mirti dėl tų idėjų. Tai mane labiausiai sukrečia“,- sako baltarusių rašytoja, Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič. Viešėdama Vilniaus knygų mugėje rašytoja šias mintis išsakė diskusijoje „Ar menas gali būti diplomatiniu tiltu?“, kurioje taip pat dalyvavo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, fotomenininkas Antanas Sutkus ir poetė, meno kritikė, eseistė, VU partnerystės docentė Giedrė Kazlauskaitė.<br />Laidoje - vykusios diskusijos esminiai fragmentai.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2542</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tiesiogiai iš Vilniaus knygų mugės: apie autokratiją, kinų literatūrą ir garso knygas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tiesiogiai-is-vilniaus-knygu-muges-apie-autokratija-kinu-literatura-ir-garso-knygas--64660924</link><description><![CDATA[Kodėl pasaulyje stiprėja blogio ašis ir vienijasi autokratai? Ko mums reikia kare prieš autokratinę elgseną? Garsi amerikiečių žurnalistė Anne Applebaum parašė naują knygą „UAB Autokratija. Kas ir kaip siekia valdyti pasaulį“, kurią aptariame su istoriku Aurimu Švedu.<br /><br />Ką reiškia pralošti visą šeimos turtą, palaidoti visus savo artimuosius ir gyventi toliau? Apie vieno žymiausių Kinijos rašytojų Yu Hua romaną „Gyventi“ kalbamės su vertėja Indre Balčikonyte-Huang.<br /><br />Ar Lietuvoje, kur nėra didelių atstumų, yra populiarios garsinės knygos?Kada ir kas jas klauso? Į šiuos klausimus atsako Audioteka.lt kūrėjai ir vystytojai Aurimas Mikalauskas ir Inga Vilimė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Tiesiogiai iš Vilniaus knygų mugės]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64660924</guid><pubDate>Fri, 28 Feb 2025 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64660924/2025_02_28_3460_1_c2401e47_349e_41b3_8f99_811aeff793de.mp3" length="51063464" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl pasaulyje stiprėja blogio ašis ir vienijasi autokratai? Ko mums reikia kare prieš autokratinę elgseną? Garsi amerikiečių žurnalistė Anne Applebaum parašė naują knygą „UAB Autokratija. Kas ir kaip siekia valdyti pasaulį“, kurią aptariame su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl pasaulyje stiprėja blogio ašis ir vienijasi autokratai? Ko mums reikia kare prieš autokratinę elgseną? Garsi amerikiečių žurnalistė Anne Applebaum parašė naują knygą „UAB Autokratija. Kas ir kaip siekia valdyti pasaulį“, kurią aptariame su istoriku Aurimu Švedu.<br /><br />Ką reiškia pralošti visą šeimos turtą, palaidoti visus savo artimuosius ir gyventi toliau? Apie vieno žymiausių Kinijos rašytojų Yu Hua romaną „Gyventi“ kalbamės su vertėja Indre Balčikonyte-Huang.<br /><br />Ar Lietuvoje, kur nėra didelių atstumų, yra populiarios garsinės knygos?Kada ir kas jas klauso? Į šiuos klausimus atsako Audioteka.lt kūrėjai ir vystytojai Aurimas Mikalauskas ir Inga Vilimė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Tiesiogiai iš Vilniaus knygų mugės]]></itunes:summary><itunes:duration>3192</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vilniaus knygų mugė - ne tik knygų pardavimas. Tai mūsų kalbos ir kultūros išsaugojimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vilniaus-knygu-muge-ne-tik-knygu-pardavimas-tai-musu-kalbos-ir-kulturos-issaugojimas--64490995</link><description><![CDATA[Kitą savaitę prasidės tradicinė, jau 25-oji Vilniaus knygų mugė.<br />„Pirmoje mugėje vyko net leidėjų grožio konkursas, deja, man nepavyko laimėti“, - juokauja nuo pirmųjų dienų mugę organizuojanti Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė.<br />Kokia buvo šio svarbiausio knygų pasaulio renginio pradžia, kokios tradicijos susiklostė, kokių renginių buvo atsisakyta? Kodėl knygų mugė tokia populiari ir kokią reikšmę turi gausybė kultūrinių renginių?<br />Apie tai pokalbis su Lietuvos leidėjų asociacijos prezidente, leidyklos „Tyto alba“ vadove Lolita Varanavičiene ir Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomąja direktore, įmonės Vilnius UNESCO literatūros miestas vadove Rūta Elijošaityte-Kaikare.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64490995</guid><pubDate>Fri, 21 Feb 2025 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64490995/2025_02_21_3460_1_f799859b_687b_47ea_bc1c_1b08e4946d44.mp3" length="51313404" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kitą savaitę prasidės tradicinė, jau 25-oji Vilniaus knygų mugė.
„Pirmoje mugėje vyko net leidėjų grožio konkursas, deja, man nepavyko laimėti“, - juokauja nuo pirmųjų dienų mugę organizuojanti Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kitą savaitę prasidės tradicinė, jau 25-oji Vilniaus knygų mugė.<br />„Pirmoje mugėje vyko net leidėjų grožio konkursas, deja, man nepavyko laimėti“, - juokauja nuo pirmųjų dienų mugę organizuojanti Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė.<br />Kokia buvo šio svarbiausio knygų pasaulio renginio pradžia, kokios tradicijos susiklostė, kokių renginių buvo atsisakyta? Kodėl knygų mugė tokia populiari ir kokią reikšmę turi gausybė kultūrinių renginių?<br />Apie tai pokalbis su Lietuvos leidėjų asociacijos prezidente, leidyklos „Tyto alba“ vadove Lolita Varanavičiene ir Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomąja direktore, įmonės Vilnius UNESCO literatūros miestas vadove Rūta Elijošaityte-Kaikare.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3208</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tarpukario Lietuvos gyvenimas ir šiuolaikinė literatūra. Ar istorija keliauja į knygas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tarpukario-lietuvos-gyvenimas-ir-siuolaikine-literatura-ar-istorija-keliauja-i-knygas--64373499</link><description><![CDATA[Tarpukario Lietuvos gyvenimas buvo gyvas, greitai besikeičiantis, žmonės turėjo daug vilčių ir patyrė daug nusivylimų. Ar šios istorijos domina šiuolaikinius Lietuvos rašytojus? Kodėl sovietmečiu idealizuotas istorinis laikotarpis nesukelia įkvėpimo dabarties kūrėjams, nes apie tą laiką išleistos vos kelios grožinės literatūros knygos?<br /><br />Apie pirmąją Lietuvos respubliką literatūroje kalbamės su teatrologe dr. Ina Pukelyte, parašiusią romaną „Panelės iš Laisvės alėjos“, istoriku, knygų „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“, „Fado“ autoriumi dr. Norbertu Černiausku ir literatūrologe dr. Žydrone Kolevinskiene.<br /><br />Laidos vedėja Jolanta Kryževičienė<br /><br />Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotraukoje – Keturvėjininkų susitikimas K. Binkio namuose]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64373499</guid><pubDate>Fri, 14 Feb 2025 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64373499/2025_02_14_3460_1_551a0680_4901_46f5_9f7c_df2f87f41ccd.mp3" length="47227017" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tarpukario Lietuvos gyvenimas buvo gyvas, greitai besikeičiantis, žmonės turėjo daug vilčių ir patyrė daug nusivylimų. Ar šios istorijos domina šiuolaikinius Lietuvos rašytojus? Kodėl sovietmečiu idealizuotas istorinis laikotarpis nesukelia įkvėpimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tarpukario Lietuvos gyvenimas buvo gyvas, greitai besikeičiantis, žmonės turėjo daug vilčių ir patyrė daug nusivylimų. Ar šios istorijos domina šiuolaikinius Lietuvos rašytojus? Kodėl sovietmečiu idealizuotas istorinis laikotarpis nesukelia įkvėpimo dabarties kūrėjams, nes apie tą laiką išleistos vos kelios grožinės literatūros knygos?<br /><br />Apie pirmąją Lietuvos respubliką literatūroje kalbamės su teatrologe dr. Ina Pukelyte, parašiusią romaną „Panelės iš Laisvės alėjos“, istoriku, knygų „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“, „Fado“ autoriumi dr. Norbertu Černiausku ir literatūrologe dr. Žydrone Kolevinskiene.<br /><br />Laidos vedėja Jolanta Kryževičienė<br /><br />Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotraukoje – Keturvėjininkų susitikimas K. Binkio namuose]]></itunes:summary><itunes:duration>2952</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Eglė Jackaitė: patyrusios smurtą aukos slepiasi. Ir aš ne išimtis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/egle-jackaite-patyrusios-smurta-aukos-slepiasi-ir-as-ne-isimtis--64244185</link><description><![CDATA[„Nieko nebėra, kas man būtų gėda ir negali būti nieko, ką norėčiau nuo jūsų nuslėpti“,- taip Vidmantės Jasukaitytės romane sako Marija Egiptietė - patyrusi baisiausią smurtą, prievartą ir į dykumą išėjusi mirti. Pagal šį romaną teatro ir kino aktorė Eglė Jackaitė kartu su Oskaru Koršunovu pastatė spektaklį „Šventoji“. Tai ne tik istorinis pasakojimas, tai XXI amžiaus Marijos kelionė per skaudžiausias traumas, tai atviras ir skaudus pačios aktorės pasakojimas apie asmeninę istoriją.<br /><br />Pokalbis su Egle Jackaite.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Dmitrijaus Matvejevo nuotr.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64244185</guid><pubDate>Fri, 07 Feb 2025 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64244185/2025_02_07_3460_1_e55baf47_f153_4149_8f8f_a97e75cd31ac.mp3" length="42776587" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Nieko nebėra, kas man būtų gėda ir negali būti nieko, ką norėčiau nuo jūsų nuslėpti“,- taip Vidmantės Jasukaitytės romane sako Marija Egiptietė - patyrusi baisiausią smurtą, prievartą ir į dykumą išėjusi mirti. Pagal šį romaną teatro ir kino aktorė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Nieko nebėra, kas man būtų gėda ir negali būti nieko, ką norėčiau nuo jūsų nuslėpti“,- taip Vidmantės Jasukaitytės romane sako Marija Egiptietė - patyrusi baisiausią smurtą, prievartą ir į dykumą išėjusi mirti. Pagal šį romaną teatro ir kino aktorė Eglė Jackaitė kartu su Oskaru Koršunovu pastatė spektaklį „Šventoji“. Tai ne tik istorinis pasakojimas, tai XXI amžiaus Marijos kelionė per skaudžiausias traumas, tai atviras ir skaudus pačios aktorės pasakojimas apie asmeninę istoriją.<br /><br />Pokalbis su Egle Jackaite.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Dmitrijaus Matvejevo nuotr.]]></itunes:summary><itunes:duration>2674</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ieva Dumbrytė. „Negrįžtantys“: išsitrina gyvųjų ir mirusių pasaulio ribos, laikas ir erdvė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ieva-dumbryte-negriztantys-issitrina-gyvuju-ir-mirusiu-pasaulio-ribos-laikas-ir-erdve--64117891</link><description><![CDATA[Romanas „Negrįžtantys“ - tik antroji Ievos Dumbrytės knyga, tačiau kaip ir pirmoji „Šaltienos bistro" sulaukia skaitytojų susidomėjimo kviesdama į mitologijos ir religijos, stebuklų ir senųjų prietarų, keistų personažų ir grubios jų kasdienybės pasaulį.<br />„Negrįžtantys“ yra vertikali knyga. Kai nori išties kažką pasakyti (...) nueini į tokias gilumas, kad jau, atrodo, net pats visko nebesupranti“,- yra sakiusi autorė.<br />Apie naują knygą, apie tai, kur veda magiškasis realizmas - pokalbis su Ieva Dumbryte.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Nuotrauka Ugnės Steponavičiūtės]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64117891</guid><pubDate>Fri, 31 Jan 2025 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64117891/2025_01_31_3460_1_62b865dc_8bc2_4970_addd_8085f00e02f3.mp3" length="44136626" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Romanas „Negrįžtantys“ - tik antroji Ievos Dumbrytės knyga, tačiau kaip ir pirmoji „Šaltienos bistro" sulaukia skaitytojų susidomėjimo kviesdama į mitologijos ir religijos, stebuklų ir senųjų prietarų, keistų personažų ir grubios jų kasdienybės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Romanas „Negrįžtantys“ - tik antroji Ievos Dumbrytės knyga, tačiau kaip ir pirmoji „Šaltienos bistro" sulaukia skaitytojų susidomėjimo kviesdama į mitologijos ir religijos, stebuklų ir senųjų prietarų, keistų personažų ir grubios jų kasdienybės pasaulį.<br />„Negrįžtantys“ yra vertikali knyga. Kai nori išties kažką pasakyti (...) nueini į tokias gilumas, kad jau, atrodo, net pats visko nebesupranti“,- yra sakiusi autorė.<br />Apie naują knygą, apie tai, kur veda magiškasis realizmas - pokalbis su Ieva Dumbryte.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Nuotrauka Ugnės Steponavičiūtės]]></itunes:summary><itunes:duration>2759</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Jonas Mulokas ir tautiškos architektūros paieškos XX amžiaus Amerikoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/jonas-mulokas-ir-tautiskos-architekturos-paieskos-xx-amziaus-amerikoje--63880957</link><description><![CDATA[Antrasis pasaulinis karas privertė pasitraukti didelę Lietuvos inteligentijos dalį, kuri susidūrė su dideliais globalaus pasaulio iššūkiais. Platinti lietuvybę, išlaikyti identitetą buvo svarbiausi egzilyje gyvenančių kūrėjų tikslai.<br /><br />Kaip lietuviškumas pasireiškė architektūroje? Kaip lietuvių tautinės idėjos derėjo su modernizmo apraiškomis JAV? Kokiu būdu architektai siuntė politinę žinią plačiajai visuomenei?<br /><br />Dvi leidyklos - KTU ir LAPAS - išleido mokslinę monografiją „Jonas Mulokas. Architektūrinio identiteto paieškos globaliame pasaulyje“, kurią parašė Vaidas Petrulis, Brigita Tranavičiūtė ir Paulius Tautvydas Laurinaitis. Leidinys plačiai apžvelgia labai svarbią ir dar mažai ištyrinėtą sritį - lietuviškos architektūros palikimą Šiaurės Amerikoje ir pasakoja apie vieno produktyviausių architektų Jono Muloko gyvenimą ir kūrybą.<br /><br />Apie egzilio architektūrą pokalbis su knygos autoriumi dr. Vaidu Petruliu ir Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktoriumi, menotyrininku Juozapu Blažiūnu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Mulokų šeimos archyvo nuotr. Kristaus atsimainymo bažnyčia Niujorke]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63880957</guid><pubDate>Fri, 24 Jan 2025 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63880957/2025_01_24_3460_1_b7e30053_2465_4d64_a0f6_63c2c65673fb.mp3" length="45003474" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Antrasis pasaulinis karas privertė pasitraukti didelę Lietuvos inteligentijos dalį, kuri susidūrė su dideliais globalaus pasaulio iššūkiais. Platinti lietuvybę, išlaikyti identitetą buvo svarbiausi egzilyje gyvenančių kūrėjų tikslai.

Kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Antrasis pasaulinis karas privertė pasitraukti didelę Lietuvos inteligentijos dalį, kuri susidūrė su dideliais globalaus pasaulio iššūkiais. Platinti lietuvybę, išlaikyti identitetą buvo svarbiausi egzilyje gyvenančių kūrėjų tikslai.<br /><br />Kaip lietuviškumas pasireiškė architektūroje? Kaip lietuvių tautinės idėjos derėjo su modernizmo apraiškomis JAV? Kokiu būdu architektai siuntė politinę žinią plačiajai visuomenei?<br /><br />Dvi leidyklos - KTU ir LAPAS - išleido mokslinę monografiją „Jonas Mulokas. Architektūrinio identiteto paieškos globaliame pasaulyje“, kurią parašė Vaidas Petrulis, Brigita Tranavičiūtė ir Paulius Tautvydas Laurinaitis. Leidinys plačiai apžvelgia labai svarbią ir dar mažai ištyrinėtą sritį - lietuviškos architektūros palikimą Šiaurės Amerikoje ir pasakoja apie vieno produktyviausių architektų Jono Muloko gyvenimą ir kūrybą.<br /><br />Apie egzilio architektūrą pokalbis su knygos autoriumi dr. Vaidu Petruliu ir Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktoriumi, menotyrininku Juozapu Blažiūnu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Mulokų šeimos archyvo nuotr. Kristaus atsimainymo bažnyčia Niujorke]]></itunes:summary><itunes:duration>2813</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Viktorija Daujotytė: prasmė yra virš mums pasiekiamų dalykų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/viktorija-daujotyte-prasme-yra-virs-mums-pasiekiamu-dalyku--63723709</link><description><![CDATA[Sausio 6-ą dieną tradiciškai įteikiama Rašytojų sąjungos premija. 34-ąja šios premijos laureate šiais metais tapo literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, VU profesorė emeritė Viktorija Daujotytė-Pakerienė už autobiografinių tekstų knygą „Kai rašai, nebijai“.<br />Kartojame 2003 metais įrašytą pokalbį, literatūrologę kalbino Jolanta Kryževičienė.<br />Nuotrauka Regimanto Tamošaičio]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63723709</guid><pubDate>Fri, 17 Jan 2025 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63723709/2025_01_17_3460_1_a5da5a38_2f31_4dc9_9608_be72c16ec442.mp3" length="46170416" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sausio 6-ą dieną tradiciškai įteikiama Rašytojų sąjungos premija. 34-ąja šios premijos laureate šiais metais tapo literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, VU profesorė emeritė Viktorija Daujotytė-Pakerienė už autobiografinių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sausio 6-ą dieną tradiciškai įteikiama Rašytojų sąjungos premija. 34-ąja šios premijos laureate šiais metais tapo literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, VU profesorė emeritė Viktorija Daujotytė-Pakerienė už autobiografinių tekstų knygą „Kai rašai, nebijai“.<br />Kartojame 2003 metais įrašytą pokalbį, literatūrologę kalbino Jolanta Kryževičienė.<br />Nuotrauka Regimanto Tamošaičio]]></itunes:summary><itunes:duration>2886</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Anželika ir Rimvydas Laužikai: dabar mes valgome kaip karaliai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/anzelika-ir-rimvydas-lauzikai-dabar-mes-valgome-kaip-karaliai--63636325</link><description><![CDATA[Ar jūs manote, kad gražgarstės arba artišokai į Lietuvą atkeliavo tik mūsų amžiuje? Pasirodo, daugybė įdomiausių ir sveikų valgių Lietuvos virėjai gamindavo XIX amžiuje ir dar anksčiau. Kuo mažiau perdirbtas, natūralaus skonio, iš vietinių produktų - tokius receptus paprastoms gaspadinėms kūrė ir receptų knygas leido žymusis virtuvės šefas Janas Szyttleris, ruošdavęs ir puotas karaliams.<br />Žinomi gastronomijos istorikai Anželika ir Rimvydas Laužikai išleido naują knygą „Kuchmistras. Janas Szyttleris ir vilnietiška XIX a. virtuvė“ (išleido „Aukso žuvys"). Šiame iliustracijų pilname leidinyje ne tik dešimtys receptų, bet ir istorinis pasakojimas, daugybė įdomių faktų.<br />Pokalbis su Anželika ir Rimvydu Laužikais.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Roberto Daskevičiaus nuotr.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63636325</guid><pubDate>Fri, 10 Jan 2025 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63636325/2025_01_10_3460_1_2ee60311_99f8_4275_8910_e535935a265f.mp3" length="42467715" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar jūs manote, kad gražgarstės arba artišokai į Lietuvą atkeliavo tik mūsų amžiuje? Pasirodo, daugybė įdomiausių ir sveikų valgių Lietuvos virėjai gamindavo XIX amžiuje ir dar anksčiau. Kuo mažiau perdirbtas, natūralaus skonio, iš vietinių produktų -...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar jūs manote, kad gražgarstės arba artišokai į Lietuvą atkeliavo tik mūsų amžiuje? Pasirodo, daugybė įdomiausių ir sveikų valgių Lietuvos virėjai gamindavo XIX amžiuje ir dar anksčiau. Kuo mažiau perdirbtas, natūralaus skonio, iš vietinių produktų - tokius receptus paprastoms gaspadinėms kūrė ir receptų knygas leido žymusis virtuvės šefas Janas Szyttleris, ruošdavęs ir puotas karaliams.<br />Žinomi gastronomijos istorikai Anželika ir Rimvydas Laužikai išleido naują knygą „Kuchmistras. Janas Szyttleris ir vilnietiška XIX a. virtuvė“ (išleido „Aukso žuvys"). Šiame iliustracijų pilname leidinyje ne tik dešimtys receptų, bet ir istorinis pasakojimas, daugybė įdomių faktų.<br />Pokalbis su Anželika ir Rimvydu Laužikais.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Roberto Daskevičiaus nuotr.]]></itunes:summary><itunes:duration>2655</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Rūtos Oginskaitės „kartu“ - knyga apie teatro režisuotą gyvenimą, kūrybos aistrą ir mirtį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/rutos-oginskaites-kartu-knyga-apie-teatro-rezisuota-gyvenima-kurybos-aistra-ir-mirti--63555509</link><description><![CDATA[Išleista nauja teatro ir kino kritikės Rūtos Oginskaitės knyga „kartu“, pasakojanti vienos ryškiausių Lietuvos teatro dailininkių - scenografės Jūratės Paulėkaitės istoriją. Nuo dailės studijų metų teatras tapo esminiu kūrybos lauku, dailininkė sukūrė ryškiausių Oskaro Koršunovo, Gintaro Varno spektaklių scenografiją. O ką ji rašė apie savo gyvenimą laiškuose draugams? Kodėl jauna menininkė svarsto apie nenorą gyventi ir išeina sulaukusi vos 49 metų?<br />Pokalbis su knygos „kartu“ autore Rūta Oginskaite.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63555509</guid><pubDate>Fri, 03 Jan 2025 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63555509/2025_01_03_3460_1_0376389d_be0c_4f44_989b_5942925be7c6.mp3" length="42692577" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Išleista nauja teatro ir kino kritikės Rūtos Oginskaitės knyga „kartu“, pasakojanti vienos ryškiausių Lietuvos teatro dailininkių - scenografės Jūratės Paulėkaitės istoriją. Nuo dailės studijų metų teatras tapo esminiu kūrybos lauku, dailininkė sukūrė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Išleista nauja teatro ir kino kritikės Rūtos Oginskaitės knyga „kartu“, pasakojanti vienos ryškiausių Lietuvos teatro dailininkių - scenografės Jūratės Paulėkaitės istoriją. Nuo dailės studijų metų teatras tapo esminiu kūrybos lauku, dailininkė sukūrė ryškiausių Oskaro Koršunovo, Gintaro Varno spektaklių scenografiją. O ką ji rašė apie savo gyvenimą laiškuose draugams? Kodėl jauna menininkė svarsto apie nenorą gyventi ir išeina sulaukusi vos 49 metų?<br />Pokalbis su knygos „kartu“ autore Rūta Oginskaite.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2669</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kokios buvo įsimintiniausios 2024 metų knygos (2)?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kokios-buvo-isimintiniausios-2024-metu-knygos-2--63496477</link><description><![CDATA[Apie įsimintiniausias 2024 metų knygas pasakoja VU filosofijos fakulteto dekanas dr. Jonas Dagys, kelionių vadovė, fotografė Edita Meškonienė ir architektas Audrys Karalius.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63496477</guid><pubDate>Fri, 27 Dec 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63496477/2024_12_27_3460_1_03f4cc69_13bb_4f0d_94a1_55e81a10b2a6.mp3" length="40050239" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie įsimintiniausias 2024 metų knygas pasakoja VU filosofijos fakulteto dekanas dr. Jonas Dagys, kelionių vadovė, fotografė Edita Meškonienė ir architektas Audrys Karalius.

Ved. Jolanta Kryževičienė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie įsimintiniausias 2024 metų knygas pasakoja VU filosofijos fakulteto dekanas dr. Jonas Dagys, kelionių vadovė, fotografė Edita Meškonienė ir architektas Audrys Karalius.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2504</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kokios buvo įsimintiniausios 2024 metų knygos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kokios-buvo-isimintiniausios-2024-metu-knygos--63438125</link><description><![CDATA[Apie įsimintiniausias 2024 metų knygas pasakoja gimnazijos „Pažinimo medis“ dvyliktokai, vertėjas, keliautojas dr. Vytautas Bikulčius ir LRT žurnalistė Liepa Želnienė<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63438125</guid><pubDate>Fri, 20 Dec 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63438125/2024_12_20_3460_1_c91f37be_984b_4e78_8aae_1774225d1c7b.mp3" length="42804172" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie įsimintiniausias 2024 metų knygas pasakoja gimnazijos „Pažinimo medis“ dvyliktokai, vertėjas, keliautojas dr. Vytautas Bikulčius ir LRT žurnalistė Liepa Želnienė

Ved. Jolanta Kryževičienė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie įsimintiniausias 2024 metų knygas pasakoja gimnazijos „Pažinimo medis“ dvyliktokai, vertėjas, keliautojas dr. Vytautas Bikulčius ir LRT žurnalistė Liepa Želnienė<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2676</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dr. Jūratė Sprindytė: kritika turi būti kritiška, ne pasiglostymai ir liaupsės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dr-jurate-sprindyte-kritika-turi-buti-kritiska-ne-pasiglostymai-ir-liaupses--63438129</link><description><![CDATA[Ką šiandieniniame įtampos pilname pasaulyje žmogui gali duoti literatūra ir literatūros kritika? Ką matome atsigręžę į mūsų literatūros istoriją ir kaip ją vertiname?<br />Beveik penkis dešimtmečius Lietuvių literatūros ir tautosakos institute dirbanti humanitarinių mokslų habilituota daktarė, literatūrologė ir literatūros kritikė Jūratė Sprindytė tyrinėja sovietinę ir šiuolaikinę lietuvių literatūrą. Šiais metais mokslininkė įvertinta Vyriausybės ir Vytauto Kubiliaus premijomis.<br />Kaip keičiasi literatūra ir kritika, kokį savo sovietmečio darbą dr. Jūratė Sprindytė laiko nevilties dugnu ir kas jai dabar labiausiai rūpi?<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Nuotr. Redas Vilimas/BNS]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63438129</guid><pubDate>Fri, 13 Dec 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63438129/2024_12_13_3460_1_cb74c0c9_6bd1_4b7a_b7c1_095d1cfbac7e.mp3" length="38744117" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ką šiandieniniame įtampos pilname pasaulyje žmogui gali duoti literatūra ir literatūros kritika? Ką matome atsigręžę į mūsų literatūros istoriją ir kaip ją vertiname?
Beveik penkis dešimtmečius Lietuvių literatūros ir tautosakos institute dirbanti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ką šiandieniniame įtampos pilname pasaulyje žmogui gali duoti literatūra ir literatūros kritika? Ką matome atsigręžę į mūsų literatūros istoriją ir kaip ją vertiname?<br />Beveik penkis dešimtmečius Lietuvių literatūros ir tautosakos institute dirbanti humanitarinių mokslų habilituota daktarė, literatūrologė ir literatūros kritikė Jūratė Sprindytė tyrinėja sovietinę ir šiuolaikinę lietuvių literatūrą. Šiais metais mokslininkė įvertinta Vyriausybės ir Vytauto Kubiliaus premijomis.<br />Kaip keičiasi literatūra ir kritika, kokį savo sovietmečio darbą dr. Jūratė Sprindytė laiko nevilties dugnu ir kas jai dabar labiausiai rūpi?<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Nuotr. Redas Vilimas/BNS]]></itunes:summary><itunes:duration>2422</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip kalbėti apie klimato kaitą? Ar simuliuojame rūpestį, ar ieškome sprendimų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-kalbeti-apie-klimato-kaita-ar-simuliuojame-rupesti-ar-ieskome-sprendimu--63438139</link><description><![CDATA[Amerikiečių publicistas Charles Eisenstein knygoje „Klimatas: naujasis pasakojimas“ siūlo iš kitos pusės pažvelgti į klimato krizę ir pagalvoti, kodėl po daugelio dešimtmečių žaliųjų judėjimų kova patiria pralaimėjimą, toliau nyksta biologinės rūšys ir didėja anglies dioksido emisija. O kaip prie klimato pokyčių sprendimų prisideda menininkai? Ar jų rengiamos parodos, akcijos, sunaudojančios daugybę energijos, nėra tik madinga tendencija ir populiarumo ieškojimas?<br /><br />Pokalbyje dalyvauja menotyrininkė, kritikė, kultūros politikos tyrinėtoja dr. Skaidra Trilupaitytė ir VU Chemijos ir geomokslų fakulteto geomokslų instituto docentas, klimatologas dr. Justas Kažys.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63438139</guid><pubDate>Fri, 06 Dec 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63438139/2024_12_06_3460_1_e41cb323_5147_48ec_84e6_ba5d93966ca3.mp3" length="48302426" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Amerikiečių publicistas Charles Eisenstein knygoje „Klimatas: naujasis pasakojimas“ siūlo iš kitos pusės pažvelgti į klimato krizę ir pagalvoti, kodėl po daugelio dešimtmečių žaliųjų judėjimų kova patiria pralaimėjimą, toliau nyksta biologinės rūšys...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Amerikiečių publicistas Charles Eisenstein knygoje „Klimatas: naujasis pasakojimas“ siūlo iš kitos pusės pažvelgti į klimato krizę ir pagalvoti, kodėl po daugelio dešimtmečių žaliųjų judėjimų kova patiria pralaimėjimą, toliau nyksta biologinės rūšys ir didėja anglies dioksido emisija. O kaip prie klimato pokyčių sprendimų prisideda menininkai? Ar jų rengiamos parodos, akcijos, sunaudojančios daugybę energijos, nėra tik madinga tendencija ir populiarumo ieškojimas?<br /><br />Pokalbyje dalyvauja menotyrininkė, kritikė, kultūros politikos tyrinėtoja dr. Skaidra Trilupaitytė ir VU Chemijos ir geomokslų fakulteto geomokslų instituto docentas, klimatologas dr. Justas Kažys.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3019</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mykolas Sauka: norėjau parašyti liūdną knygą apie nenorą susikalbėti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mykolas-sauka-norejau-parasyti-liudna-knyga-apie-nenora-susikalbeti--63170661</link><description><![CDATA[Skulptorius Mykolas Sauka parašė ir išlaido antrąją knyga, romaną „Kambarys“. Pagrindinis knygos veikėjas visą dieną drožia skulptūras, dažniausiai antkapius, o vakare ima telefoną ir programėlėse ieško moters praleisti vakarą. Tai jo meninis tyrimas ir būdas patirti gyvenimą. Apie jaunosios kartos gyvenimą - pokalbis su Mykolu Sauka.<br /><br />75-ąjį gimtadienį šventė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, dramaturgė, eseistė Vanda Juknaitė. Visą gyvenimą ji rašė ir stengėsi suprasti tuos, kurie yra pažeidžiami, niekinami, išstumti už tobulos visuomenės ribos. „Didžiausias nuopelnas yra ne parašyti knygą, o ištverti gyvenimą jo neprakeikiant“,- sakė rašytoja Vanda Juknaitė. Pokalbis apie autobiografinę apysaką „Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Nuotr. Dainius Labutis („Moteris“)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63170661</guid><pubDate>Fri, 29 Nov 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63170661/2024_11_29_3460_1_cb9ed8ea_2c45_480c_8a2c_882b6666a68c.mp3" length="42705952" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Skulptorius Mykolas Sauka parašė ir išlaido antrąją knyga, romaną „Kambarys“. Pagrindinis knygos veikėjas visą dieną drožia skulptūras, dažniausiai antkapius, o vakare ima telefoną ir programėlėse ieško moters praleisti vakarą. Tai jo meninis tyrimas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Skulptorius Mykolas Sauka parašė ir išlaido antrąją knyga, romaną „Kambarys“. Pagrindinis knygos veikėjas visą dieną drožia skulptūras, dažniausiai antkapius, o vakare ima telefoną ir programėlėse ieško moters praleisti vakarą. Tai jo meninis tyrimas ir būdas patirti gyvenimą. Apie jaunosios kartos gyvenimą - pokalbis su Mykolu Sauka.<br /><br />75-ąjį gimtadienį šventė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, dramaturgė, eseistė Vanda Juknaitė. Visą gyvenimą ji rašė ir stengėsi suprasti tuos, kurie yra pažeidžiami, niekinami, išstumti už tobulos visuomenės ribos. „Didžiausias nuopelnas yra ne parašyti knygą, o ištverti gyvenimą jo neprakeikiant“,- sakė rašytoja Vanda Juknaitė. Pokalbis apie autobiografinę apysaką „Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Nuotr. Dainius Labutis („Moteris“)]]></itunes:summary><itunes:duration>2670</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kas ir kodėl atsikratydavo vaikais sovietmečiu? Kokios to reiškinio pasekmės?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kas-ir-kodel-atsikratydavo-vaikais-sovietmeciu-kokios-to-reiskinio-pasekmes--62984951</link><description><![CDATA[Atiduoti savo vaiką į vaikų namus, palikti ligoninėje vos gimusį, leisti jam mirti susirgus ar neprižiūrėti neįgalaus mažylio - šis reiškinys buvo viena iš skaudžiausių elgesio su vaikais apraiškų sovietmečiu. Tokią išvadą galima teigti paskaičius humanitarinių mokslų daktarės, istorikės Ievos Balčiūnės ilgo tyrimo rezultatais paremtą knygą „Augintiniai“ (išleido „Aukso žuvys“). Kokia buvo šio reiškinio dinamika ir priežastys, kokios tai buvo šeimos, kaip šiuose procesuose dalyvavo valstybinės institucijos ir kokias pasekmes mes jaučiame dar šiandien - pokalbis su knygos autore.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62984951</guid><pubDate>Fri, 22 Nov 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62984951/2024_11_22_3460_1_9e67a0c8_cdda_4c29_a8fa_bbb45819fef8.mp3" length="46420773" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Atiduoti savo vaiką į vaikų namus, palikti ligoninėje vos gimusį, leisti jam mirti susirgus ar neprižiūrėti neįgalaus mažylio - šis reiškinys buvo viena iš skaudžiausių elgesio su vaikais apraiškų sovietmečiu. Tokią išvadą galima teigti paskaičius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Atiduoti savo vaiką į vaikų namus, palikti ligoninėje vos gimusį, leisti jam mirti susirgus ar neprižiūrėti neįgalaus mažylio - šis reiškinys buvo viena iš skaudžiausių elgesio su vaikais apraiškų sovietmečiu. Tokią išvadą galima teigti paskaičius humanitarinių mokslų daktarės, istorikės Ievos Balčiūnės ilgo tyrimo rezultatais paremtą knygą „Augintiniai“ (išleido „Aukso žuvys“). Kokia buvo šio reiškinio dinamika ir priežastys, kokios tai buvo šeimos, kaip šiuose procesuose dalyvavo valstybinės institucijos ir kokias pasekmes mes jaučiame dar šiandien - pokalbis su knygos autore.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2902</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kokie knygų dizaino burtai veiksmingi šiandien? Ar įmanoma knyga be dizaino?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kokie-knygu-dizaino-burtai-veiksmingi-siandien-ar-imanoma-knyga-be-dizaino--62769172</link><description><![CDATA[Prieš dešimt metų buvo surengta pirmoji knygos dizaino konferencija mįslingu pavadinimu [6 pt]. Šiais metais ji vyks jau septintą kartą.<br />Ar įmanoma knyga be dizaino? Ar šiame skubančiame pasaulyje yra svarbus išskirtinis knygos dizainas? Ar beprotiški dizainerių sumanymai yra vertinami skaitytojų? Su kokiais iššūkiais susiduria knygų pavidalus kuriantys menininkai?<br />Apie knygos meną pokalbis su knygos dizaino festivalio [6 pt] rengėja, renginio vadove, knygų dizainere Agne Dautartaite-Krutule ir analoginės spaudos studijos „Hands on Press“ įkūrėjomis Inga Navickaite-Drąsute ir Gabriele Gudaityte.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Hands on Press nuotr.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62769172</guid><pubDate>Fri, 15 Nov 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62769172/2024_11_15_3460_1_32020f54_733e_4963_bfbe_69f6dcc35c79.mp3" length="47764930" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš dešimt metų buvo surengta pirmoji knygos dizaino konferencija mįslingu pavadinimu [6 pt]. Šiais metais ji vyks jau septintą kartą.
Ar įmanoma knyga be dizaino? Ar šiame skubančiame pasaulyje yra svarbus išskirtinis knygos dizainas? Ar beprotiški...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš dešimt metų buvo surengta pirmoji knygos dizaino konferencija mįslingu pavadinimu [6 pt]. Šiais metais ji vyks jau septintą kartą.<br />Ar įmanoma knyga be dizaino? Ar šiame skubančiame pasaulyje yra svarbus išskirtinis knygos dizainas? Ar beprotiški dizainerių sumanymai yra vertinami skaitytojų? Su kokiais iššūkiais susiduria knygų pavidalus kuriantys menininkai?<br />Apie knygos meną pokalbis su knygos dizaino festivalio [6 pt] rengėja, renginio vadove, knygų dizainere Agne Dautartaite-Krutule ir analoginės spaudos studijos „Hands on Press“ įkūrėjomis Inga Navickaite-Drąsute ir Gabriele Gudaityte.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Hands on Press nuotr.]]></itunes:summary><itunes:duration>2986</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Karių ir poetų emigracijos kūryba mums gali padėti pasitikti neaiškią ateitį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kariu-ir-poetu-emigracijos-kuryba-mums-gali-padeti-pasitikti-neaiskia-ateiti--62662695</link><description><![CDATA[Sovietinės okupacijos laikas atėmė iš mūsų nemažai kultūros ir mentaliteto savybių, kurias išsaugojo išeivija. Jeigu norime pažinti savo identitetą, mums būtina domėn imti ir išeivijos paveldą. Ypatingai dabar, kai esame ant svarbių pokyčių, galbūt globalios migracijos slenksčio.<br /><br />VDU Lietuvių išeivijos institutas mini 30 metų sukaktį. Institute ne tik kaupiamas ir saugomas pasaulio lietuvių archyvas, čia vyksta mokslo tyrimai, rašomi mokslo darbai, išleista daugiau kaip šešios dešimtys knygų.<br /><br />Kokį kelią per 3 dešimtmečius nuėjo Lietuvių išeivijos institutas pasakoja instituto direktorius profesorius, istorikas dr. Egidijus Aleksandravičius, mokslo darbuotoja literatūrologė, profesorė dr. Dalia Kuizinienė, vyresnysis mokslo darbuotojas, sociologas dr. Dainius Genys.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62662695</guid><pubDate>Fri, 08 Nov 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62662695/2024_11_08_3460_1_58ae2897_16ca_4139_a833_1649e2b64513.mp3" length="40489097" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sovietinės okupacijos laikas atėmė iš mūsų nemažai kultūros ir mentaliteto savybių, kurias išsaugojo išeivija. Jeigu norime pažinti savo identitetą, mums būtina domėn imti ir išeivijos paveldą. Ypatingai dabar, kai esame ant svarbių pokyčių, galbūt...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sovietinės okupacijos laikas atėmė iš mūsų nemažai kultūros ir mentaliteto savybių, kurias išsaugojo išeivija. Jeigu norime pažinti savo identitetą, mums būtina domėn imti ir išeivijos paveldą. Ypatingai dabar, kai esame ant svarbių pokyčių, galbūt globalios migracijos slenksčio.<br /><br />VDU Lietuvių išeivijos institutas mini 30 metų sukaktį. Institute ne tik kaupiamas ir saugomas pasaulio lietuvių archyvas, čia vyksta mokslo tyrimai, rašomi mokslo darbai, išleista daugiau kaip šešios dešimtys knygų.<br /><br />Kokį kelią per 3 dešimtmečius nuėjo Lietuvių išeivijos institutas pasakoja instituto direktorius profesorius, istorikas dr. Egidijus Aleksandravičius, mokslo darbuotoja literatūrologė, profesorė dr. Dalia Kuizinienė, vyresnysis mokslo darbuotojas, sociologas dr. Dainius Genys.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2529</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Trys knygos, trys likimai už Atlanto, kai nutrūksta gyvenimas tėvynėje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/trys-knygos-trys-likimai-uz-atlanto-kai-nutruksta-gyvenimas-tevyneje--62595073</link><description><![CDATA[Prisiminsime knygas, kurių autoriams teko nelengva dalia, kurie buvo priversti išvykti iš savo tėvynės ir iš naujo kurti gyvenimą svetur. Kalbėsime apie tris knygas, kurios susijusios su egzilyje, JAV gyvenusiais ir daug pasiekusiais kūrėjais. Šiose knygose – ne tik žmonių gyvenimo istorijos, tai visos Lietuvos išgyventa pokario tragedija ir sulaužyti žmonių likimai. Tai Rasos Navickaitės parašyta didžiosios mūsų archeologės, istorikės Marijos Gimbutienės biografija, Aleksandros Kašubos prisiminimų knyga „Tiksintis vaikas“ ir pokalbis su Ohajo universiteto profesoriumi emeritu, filosofu ir antropologu Algiu Mickūnu apie jo knygą „Atsiminimų punktyrai“.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62595073</guid><pubDate>Fri, 01 Nov 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62595073/2024_11_01_3460_1_6357d77a_46f3_4881_9f40_147c0627a79d.mp3" length="39069707" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prisiminsime knygas, kurių autoriams teko nelengva dalia, kurie buvo priversti išvykti iš savo tėvynės ir iš naujo kurti gyvenimą svetur. Kalbėsime apie tris knygas, kurios susijusios su egzilyje, JAV gyvenusiais ir daug pasiekusiais kūrėjais. Šiose...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prisiminsime knygas, kurių autoriams teko nelengva dalia, kurie buvo priversti išvykti iš savo tėvynės ir iš naujo kurti gyvenimą svetur. Kalbėsime apie tris knygas, kurios susijusios su egzilyje, JAV gyvenusiais ir daug pasiekusiais kūrėjais. Šiose knygose – ne tik žmonių gyvenimo istorijos, tai visos Lietuvos išgyventa pokario tragedija ir sulaužyti žmonių likimai. Tai Rasos Navickaitės parašyta didžiosios mūsų archeologės, istorikės Marijos Gimbutienės biografija, Aleksandros Kašubos prisiminimų knyga „Tiksintis vaikas“ ir pokalbis su Ohajo universiteto profesoriumi emeritu, filosofu ir antropologu Algiu Mickūnu apie jo knygą „Atsiminimų punktyrai“.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2442</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mūsų kalbos problema ne taisyklėse, ji giliau. Tai vertybiniai kriterijai ir etika</title><link>https://www.spreaker.com/episode/musu-kalbos-problema-ne-taisyklese-ji-giliau-tai-vertybiniai-kriterijai-ir-etika--62519647</link><description><![CDATA[Vyksta antrasis kalbos forumas REDA. Šių metų tema - kokio kalbos politikos modelio norime Lietuvai. Kaip teigia laidos dalyvės, prieš dvidešimt metų knygų redaktoriai drąsiai primesdavo savo nuomonę, nes buvo galios pozicijoje, autoriai turėjo nuolat kovoti dėl teksto autentiškumo. Šiandien situacija keičiasi. Kokią kalbos strategija kuriame?<br />Pokalbis su leidyklos LAPAS įkūrėja ir viena iš forumo organizatorių Ūla Ambrasaite, redaktorė ir leidybos projektų vadovė Aira Niauronytė ir šių metų „Auksinės lupos“ premijos laureatė Asta Bučienė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62519647</guid><pubDate>Fri, 25 Oct 2024 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62519647/2024_10_25_3460_1_0ee79639_3a55_4cfe_95f5_289091c5fc93.mp3" length="40749067" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vyksta antrasis kalbos forumas REDA. Šių metų tema - kokio kalbos politikos modelio norime Lietuvai. Kaip teigia laidos dalyvės, prieš dvidešimt metų knygų redaktoriai drąsiai primesdavo savo nuomonę, nes buvo galios pozicijoje, autoriai turėjo nuolat...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vyksta antrasis kalbos forumas REDA. Šių metų tema - kokio kalbos politikos modelio norime Lietuvai. Kaip teigia laidos dalyvės, prieš dvidešimt metų knygų redaktoriai drąsiai primesdavo savo nuomonę, nes buvo galios pozicijoje, autoriai turėjo nuolat kovoti dėl teksto autentiškumo. Šiandien situacija keičiasi. Kokią kalbos strategija kuriame?<br />Pokalbis su leidyklos LAPAS įkūrėja ir viena iš forumo organizatorių Ūla Ambrasaite, redaktorė ir leidybos projektų vadovė Aira Niauronytė ir šių metų „Auksinės lupos“ premijos laureatė Asta Bučienė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2547</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Liudviko Jakimavičiaus „Dar pabūsiu“: kai reikia vis mažiau žodžių esmei išsakyti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/liudviko-jakimaviciaus-dar-pabusiu-kai-reikia-vis-maziau-zodziu-esmei-issakyti--62409141</link><description><![CDATA[Poeto, dramaturgo, publicisto Liudviko Jakimavičiaus eilėraščių rinktinė „Dar pabūsiu“ - rašytojo draugų ir kursiokų sumanymas pagerbti išėjusį kūrėją ir pristatyti skaitytojui geriausius eilėraščius iš keturių rinkinių. Tik tiek Liudvikas išleido per visą gyvenimą, nes rašė poeziją tik iš vidinės būtinybės, o ne „iš reikalo“.<br />Savo bičiulį prisimena ir pomirtinę rinktinę „Dar pabūsiu“ pristato jos sudarytojai rašytojas Sergejus Kanovičius ir LLTI bibliotekos rankraštyno vedėjas Virginijus Gasiliūnas. Skamba archyviniai įrašai.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Rūtos Jakimavičienės nuotr.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62409141</guid><pubDate>Fri, 18 Oct 2024 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62409141/2024_10_18_3460_1_92fc7cd8_99c7_4a80_89ae_665513c08d69.mp3" length="42509093" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Poeto, dramaturgo, publicisto Liudviko Jakimavičiaus eilėraščių rinktinė „Dar pabūsiu“ - rašytojo draugų ir kursiokų sumanymas pagerbti išėjusį kūrėją ir pristatyti skaitytojui geriausius eilėraščius iš keturių rinkinių. Tik tiek Liudvikas išleido per...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Poeto, dramaturgo, publicisto Liudviko Jakimavičiaus eilėraščių rinktinė „Dar pabūsiu“ - rašytojo draugų ir kursiokų sumanymas pagerbti išėjusį kūrėją ir pristatyti skaitytojui geriausius eilėraščius iš keturių rinkinių. Tik tiek Liudvikas išleido per visą gyvenimą, nes rašė poeziją tik iš vidinės būtinybės, o ne „iš reikalo“.<br />Savo bičiulį prisimena ir pomirtinę rinktinę „Dar pabūsiu“ pristato jos sudarytojai rašytojas Sergejus Kanovičius ir LLTI bibliotekos rankraštyno vedėjas Virginijus Gasiliūnas. Skamba archyviniai įrašai.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Rūtos Jakimavičienės nuotr.]]></itunes:summary><itunes:duration>2657</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Donata Rinkevičienė ir Marius Burokas: apie ką šiandien rašo Ukrainos rašytojai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/donata-rinkeviciene-ir-marius-burokas-apie-ka-siandien-raso-ukrainos-rasytojai--62329611</link><description><![CDATA[Ukrainoje vykstantis karas kardinaliai pakeitė ne tik žmonių likimus. Tragiškos patirtys, netekties skausmas, mirties alsavimas - visa tai atsispindi ir Ukrainos rašytojų kūryboje. Kai kurie kaunasi fronte ir rašo ramybės akimirką slėptuvėje ar tiesiog apkasuose. Tačiau yra ir kita, labai stipri Ukrainos žmonių ir literatūros savybė - kovoti už savo tėvynę iki galo, neprarasti vilties ir kurti laisvos šalies ateitį.<br />Apie šiandieninę Ukrainos literatūrą ir vertimus į lietuvių kalbą - pokalbis su vertėjais Donata Rinkevičiene ir Mariumi Buroku.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62329611</guid><pubDate>Fri, 11 Oct 2024 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62329611/2024_10_11_3460_1_8916644a_b132_44ac_b085_6450f110c537.mp3" length="43672274" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ukrainoje vykstantis karas kardinaliai pakeitė ne tik žmonių likimus. Tragiškos patirtys, netekties skausmas, mirties alsavimas - visa tai atsispindi ir Ukrainos rašytojų kūryboje. Kai kurie kaunasi fronte ir rašo ramybės akimirką slėptuvėje ar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ukrainoje vykstantis karas kardinaliai pakeitė ne tik žmonių likimus. Tragiškos patirtys, netekties skausmas, mirties alsavimas - visa tai atsispindi ir Ukrainos rašytojų kūryboje. Kai kurie kaunasi fronte ir rašo ramybės akimirką slėptuvėje ar tiesiog apkasuose. Tačiau yra ir kita, labai stipri Ukrainos žmonių ir literatūros savybė - kovoti už savo tėvynę iki galo, neprarasti vilties ir kurti laisvos šalies ateitį.<br />Apie šiandieninę Ukrainos literatūrą ir vertimus į lietuvių kalbą - pokalbis su vertėjais Donata Rinkevičiene ir Mariumi Buroku.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2730</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ką mums pasakoja Deimantės Rudžinskaitės istorija apie išsilaisvinimo kainą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ka-mums-pasakoja-deimantes-rudzinskaites-istorija-apie-issilaisvinimo-kaina--62229241</link><description><![CDATA[Jehovos liudytojų bendruomenės nariai vaikams draudžia bendrauti su pasauliečiais, švęsti šventes. Kokią vaikystę išgyvena mažieji bendruomenės nariai? Kokią kainą tenka sumokėti žmogui, pasiryžusiam išeiti iš šios uždaros bendruomenės?<br />Fotografė, stilistė Deimantė Rudžinskaitė, užaugusi Jehovos liudytojų šeimoje pasiryžo nutraukti ryšius su šia bendruomene. Deja, nutrūko ryšiai ir su šeima. Lietuvoje yra įtvirtinta religijos pasirinkimo laisvė. Tačiau dažnai ignoruojama žmogaus teisė laisvai veikti visuomenėje.<br />Apie Deimantės Rudžinskaitės knygą „Pasaulietė“, apie neigiamą Jehovos liudytojų vertinimą Lietuvoje, apie tikėjimo laisvę - pokalbis su knygos autore ir VDU Sociologijos katedros profesore Milda Ališauskiene.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />J.Mulokaitės nuotr.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62229241</guid><pubDate>Fri, 04 Oct 2024 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62229241/2024_10_04_3460_1_ad35e520_dac6_4c38_aa2c_3cde55632a63.mp3" length="48631359" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jehovos liudytojų bendruomenės nariai vaikams draudžia bendrauti su pasauliečiais, švęsti šventes. Kokią vaikystę išgyvena mažieji bendruomenės nariai? Kokią kainą tenka sumokėti žmogui, pasiryžusiam išeiti iš šios uždaros bendruomenės?
Fotografė,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jehovos liudytojų bendruomenės nariai vaikams draudžia bendrauti su pasauliečiais, švęsti šventes. Kokią vaikystę išgyvena mažieji bendruomenės nariai? Kokią kainą tenka sumokėti žmogui, pasiryžusiam išeiti iš šios uždaros bendruomenės?<br />Fotografė, stilistė Deimantė Rudžinskaitė, užaugusi Jehovos liudytojų šeimoje pasiryžo nutraukti ryšius su šia bendruomene. Deja, nutrūko ryšiai ir su šeima. Lietuvoje yra įtvirtinta religijos pasirinkimo laisvė. Tačiau dažnai ignoruojama žmogaus teisė laisvai veikti visuomenėje.<br />Apie Deimantės Rudžinskaitės knygą „Pasaulietė“, apie neigiamą Jehovos liudytojų vertinimą Lietuvoje, apie tikėjimo laisvę - pokalbis su knygos autore ir VDU Sociologijos katedros profesore Milda Ališauskiene.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />J.Mulokaitės nuotr.]]></itunes:summary><itunes:duration>3040</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ramunė Dirvanskienė: stresuojame, nes esame sukurti ne tokiam pasauliui, kuriame gyvename</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ramune-dirvanskiene-stresuojame-nes-esame-sukurti-ne-tokiam-pasauliui-kuriame-gyvename--62144125</link><description><![CDATA[Per milijonus metų žmogaus kūnas susiformavo taip, kad nuolat turėtų judėti, ieškoti maisto, būti grupėje. Patiriame įtampą, depresiją, nes gyvename visai kitokiame pasaulyje. Gyvename ilgiau, tačiau senatvėje dažnai sergame demensija. Gyvename geriau, bet matome depresijos, pervargimo epidemiją. Kaip galėtume gyventi kokybiškiau? Grįžti į sąlygas, kuriose organizmas veikia geriausiai.<br />Apie tai knygoje „Kaip veikia smegenys“ rašo neuropsichologė, VU filosofijos fakulteto docentė, socialinių mokslų daktarė Ramunė Dirvanskienė. Apie mūsų smegenis - pokalbis laidoje.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />VU nuotr.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62144125</guid><pubDate>Fri, 27 Sep 2024 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62144125/2024_09_27_3460_1_f0612e27_2e6b_44ef_a791_b2f6fcad02be.mp3" length="38837740" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Per milijonus metų žmogaus kūnas susiformavo taip, kad nuolat turėtų judėti, ieškoti maisto, būti grupėje. Patiriame įtampą, depresiją, nes gyvename visai kitokiame pasaulyje. Gyvename ilgiau, tačiau senatvėje dažnai sergame demensija. Gyvename...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Per milijonus metų žmogaus kūnas susiformavo taip, kad nuolat turėtų judėti, ieškoti maisto, būti grupėje. Patiriame įtampą, depresiją, nes gyvename visai kitokiame pasaulyje. Gyvename ilgiau, tačiau senatvėje dažnai sergame demensija. Gyvename geriau, bet matome depresijos, pervargimo epidemiją. Kaip galėtume gyventi kokybiškiau? Grįžti į sąlygas, kuriose organizmas veikia geriausiai.<br />Apie tai knygoje „Kaip veikia smegenys“ rašo neuropsichologė, VU filosofijos fakulteto docentė, socialinių mokslų daktarė Ramunė Dirvanskienė. Apie mūsų smegenis - pokalbis laidoje.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />VU nuotr.]]></itunes:summary><itunes:duration>2428</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Rolandas Rastauskas: žinojimas - visada vienišojo kelias, privati teritorija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/rolandas-rastauskas-zinojimas-visada-vienisojo-kelias-privati-teritorija--62040260</link><description><![CDATA[In memoriam eseistui, poetui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Rolandui Rastauskui.<br />Laidoje skamba archyviniai radijo įrašai, fragmentai iš poetinio hepeningo MS Nord Gotlandia, skaitomi eilėraščiai.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Vlado Braziūno nuotrauka]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62040260</guid><pubDate>Fri, 20 Sep 2024 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62040260/2024_09_20_3460_1_4e15825a_6f72_4f2b_8bfd_750af13cdd37.mp3" length="50736620" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>In memoriam eseistui, poetui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Rolandui Rastauskui.
Laidoje skamba archyviniai radijo įrašai, fragmentai iš poetinio hepeningo MS Nord Gotlandia, skaitomi eilėraščiai.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Vlado...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[In memoriam eseistui, poetui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Rolandui Rastauskui.<br />Laidoje skamba archyviniai radijo įrašai, fragmentai iš poetinio hepeningo MS Nord Gotlandia, skaitomi eilėraščiai.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Vlado Braziūno nuotrauka]]></itunes:summary><itunes:duration>3172</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Arvydas Šliogeris</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-mena-ir-zmones-arvydas-sliogeris--61275167</link><description><![CDATA[Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.<br />„Pramogų kultūra reikalinga tik vienam tikslui - išblaškyti kolosališką nuobodulį. Ji atsiranda, kai visuomenė pradeda pūti“,- sakė vienas garsiausių Lietuvos filosofų, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojas, vertėjas ir eseistas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Arvydas Šliogeris.<br />Rugsėjo 12-ą dieną filosofui sukaktų 80 metų.<br />Arvydą Šliogerį prisimena buvęs profesoriaus doktorantas, VU profesorius Naglis Kardelis, skamba archyviniai įrašai.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Regimanto Tamošaičio nuotr.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61275167</guid><pubDate>Fri, 06 Sep 2024 08:05:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61275167/2024_09_06_3460_1_5a850e26_b778_496f_97dc_39435231ea8c.mp3" length="46891395" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.
„Pramogų kultūra reikalinga tik vienam tikslui - išblaškyti kolosališką nuobodulį. Ji atsiranda, kai visuomenė pradeda pūti“,- sakė vienas garsiausių Lietuvos filosofų,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.<br />„Pramogų kultūra reikalinga tik vienam tikslui - išblaškyti kolosališką nuobodulį. Ji atsiranda, kai visuomenė pradeda pūti“,- sakė vienas garsiausių Lietuvos filosofų, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojas, vertėjas ir eseistas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Arvydas Šliogeris.<br />Rugsėjo 12-ą dieną filosofui sukaktų 80 metų.<br />Arvydą Šliogerį prisimena buvęs profesoriaus doktorantas, VU profesorius Naglis Kardelis, skamba archyviniai įrašai.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Regimanto Tamošaičio nuotr.]]></itunes:summary><itunes:duration>2931</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Leonidas Donskis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-mena-ir-zmones-leonidas-donskis--61210085</link><description><![CDATA[Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.<br /><br />„Mes gyvename baimės civilizacijoje. Tokią būseną provokuoja laisvoji rinka ir politika, kuri minta gandais ir panikos kėlimu“,- beveik prieš dešimtmetį sakė Leonidas Donskis - eseistas, kultūrolgas, filosofas, pedagogas, nepamirštamas Žilvičio stovyklos vadovas ir buvęs Europarlamento narys. Mąstytojas, kurio tekstai, jo vedamos televizijos laidos „Be pykčio“ skatindavo ne ieškoti kitaip mąstančių ir juos pulti, o bandyti suprasti, diskutuoti, ieškoti savųjų argumentų.<br />Laidoje - trys archyviniai įrašai. Kai kurie pokalbiai vyko daugiau kaip prieš 10 metų, tačiau filosofo idėjos ne tik nepaseno, kartais jos atrodo dar aktualesnės ir svarbesnės mūsų laikui.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61210085</guid><pubDate>Fri, 30 Aug 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61210085/2024_08_30_3460_1_833cb620_a1dd_428c_8ebf_394f29e9fff7.mp3" length="43369253" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.

„Mes gyvename baimės civilizacijoje. Tokią būseną provokuoja laisvoji rinka ir politika, kuri minta gandais ir panikos kėlimu“,- beveik prieš dešimtmetį sakė Leonidas Donskis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.<br /><br />„Mes gyvename baimės civilizacijoje. Tokią būseną provokuoja laisvoji rinka ir politika, kuri minta gandais ir panikos kėlimu“,- beveik prieš dešimtmetį sakė Leonidas Donskis - eseistas, kultūrolgas, filosofas, pedagogas, nepamirštamas Žilvičio stovyklos vadovas ir buvęs Europarlamento narys. Mąstytojas, kurio tekstai, jo vedamos televizijos laidos „Be pykčio“ skatindavo ne ieškoti kitaip mąstančių ir juos pulti, o bandyti suprasti, diskutuoti, ieškoti savųjų argumentų.<br />Laidoje - trys archyviniai įrašai. Kai kurie pokalbiai vyko daugiau kaip prieš 10 metų, tačiau filosofo idėjos ne tik nepaseno, kartais jos atrodo dar aktualesnės ir svarbesnės mūsų laikui.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2711</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Vega Vaičiūnaitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-mena-ir-zmones-vega-vaiciunaite--61125003</link><description><![CDATA[Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.<br /><br />„Aš tikiu, kad pagrindinė informacija, kurią žmogus gauna iš spektaklio, yra pasąmoninė. Išorinė informacija tik patvirtina arba apgauna. Jeigu nematoma informacija yra teisinga, tai ji veikia.“ Tokiais principais savo kūrybą grindė viena įdomiausių Lietuvos teatro kūrėjų - dailininkė, scenografė, režisierė Vega Vaičiūnaitė. 1995 metais su grupe bendraminčių Vegos sukurtas muzikos ir reginių teatras „Miraklis“ vos per 7 gyvavimo metus įvairiose Vilniaus vietose parodė unikalius spektaklius „Pro Memoria Šv. Stepono 7“, „Saulės kelionė“, „Audra“, „Vėlinės“ ir kt.<br />Šią savaitę sukako lygiai 20 metų, kai Vegos Vaičiūnaitės nebėra.<br />Vegą ir jos Miraklį prisimena šio teatro aktorė, dainininkė Austėja Merkevičiūtė ir teatro kritikas Vaidas Jauniškis. Skamba archyviniai įrašai.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Nuotr. iš knygos „Vegos Vaičiūnaitės Miraklis“]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61125003</guid><pubDate>Fri, 23 Aug 2024 08:01:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61125003/2024_08_23_3460_1_587f3b7f_11a8_4a47_aaab_7b616c56896f.mp3" length="46420355" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.

„Aš tikiu, kad pagrindinė informacija, kurią žmogus gauna iš spektaklio, yra pasąmoninė. Išorinė informacija tik patvirtina arba apgauna. Jeigu nematoma informacija yra...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.<br /><br />„Aš tikiu, kad pagrindinė informacija, kurią žmogus gauna iš spektaklio, yra pasąmoninė. Išorinė informacija tik patvirtina arba apgauna. Jeigu nematoma informacija yra teisinga, tai ji veikia.“ Tokiais principais savo kūrybą grindė viena įdomiausių Lietuvos teatro kūrėjų - dailininkė, scenografė, režisierė Vega Vaičiūnaitė. 1995 metais su grupe bendraminčių Vegos sukurtas muzikos ir reginių teatras „Miraklis“ vos per 7 gyvavimo metus įvairiose Vilniaus vietose parodė unikalius spektaklius „Pro Memoria Šv. Stepono 7“, „Saulės kelionė“, „Audra“, „Vėlinės“ ir kt.<br />Šią savaitę sukako lygiai 20 metų, kai Vegos Vaičiūnaitės nebėra.<br />Vegą ir jos Miraklį prisimena šio teatro aktorė, dainininkė Austėja Merkevičiūtė ir teatro kritikas Vaidas Jauniškis. Skamba archyviniai įrašai.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Nuotr. iš knygos „Vegos Vaičiūnaitės Miraklis“]]></itunes:summary><itunes:duration>2902</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Virginija Idzelytė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-mena-ir-zmones-virginija-idzelyte--61050822</link><description><![CDATA[Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.<br />Virginija Idzelytė - viena ryškiausių Lietuvos scenografių, įspūdingų spektaklių scenografijos ir kostiumų kūrėja, dažnai stebinusi ir režisierius, ir publika netradiciniais sprendimais, ypač giliu dramaturgijos suvokimu. Dailės akademijos profesorė.<br />Virginija Idzelytė kūrė scenografiją, kostiumus H. Vancevičiaus, I.Bučienės, R.Tumino, G.Žilio, J.Jurašo spektakliams, lietuvių autorių operoms: A. Žigaitytės „Mažvydas“, G.Kuprevičiaus „Prūsai“, B.Dvariono „Dalia“, T.Kutavičiaus „Nykštukas Nosis“. Yra išleidusi dvi knygas „Kostiumo istorija“ ir „Šilko kelias“.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61050822</guid><pubDate>Fri, 16 Aug 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61050822/2024_08_16_3460_1_b6adbc79_f26b_4686_a2f2_6a716c0f75a3.mp3" length="45060316" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.
Virginija Idzelytė - viena ryškiausių Lietuvos scenografių, įspūdingų spektaklių scenografijos ir kostiumų kūrėja, dažnai stebinusi ir režisierius, ir publika netradiciniais...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.<br />Virginija Idzelytė - viena ryškiausių Lietuvos scenografių, įspūdingų spektaklių scenografijos ir kostiumų kūrėja, dažnai stebinusi ir režisierius, ir publika netradiciniais sprendimais, ypač giliu dramaturgijos suvokimu. Dailės akademijos profesorė.<br />Virginija Idzelytė kūrė scenografiją, kostiumus H. Vancevičiaus, I.Bučienės, R.Tumino, G.Žilio, J.Jurašo spektakliams, lietuvių autorių operoms: A. Žigaitytės „Mažvydas“, G.Kuprevičiaus „Prūsai“, B.Dvariono „Dalia“, T.Kutavičiaus „Nykštukas Nosis“. Yra išleidusi dvi knygas „Kostiumo istorija“ ir „Šilko kelias“.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2817</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Algimantas Mikutėnas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-mena-ir-zmones-algimantas-mikutenas--60972469</link><description><![CDATA[Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.<br /><br />„Aš esu kino juostininkas. Montuot kompiuteriu moku, viską įvaldžiau. Bet filmuot su skaitmeniu - tai visai kitoks mąstymas“,- sako Algimantas Mikutėnas, vienas ryškiausių Lietuvos kino operatorių, kurio kamera užfiksavo daugiau kaip 50 vaidybinių ir dokumentinių filmų, kino kronikos siužetų, reklaminių ir muzikos klipų. Miko kamerai priklauso tokie filmai kaip „Mano mažytė žmona“, „Lošimas be kozirių“, „Vienui vieni“, „Ir jis pasakė jums sudie“, „Dievų miškas“, Nuodėmės užkalbėjimas“, „Kita tylos pusė“.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60972469</guid><pubDate>Fri, 09 Aug 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60972469/2024_08_09_3460_1_b3520ad2_0f84_4218_8afa_99e0e59f1c88.mp3" length="44875578" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.

„Aš esu kino juostininkas. Montuot kompiuteriu moku, viską įvaldžiau. Bet filmuot su skaitmeniu - tai visai kitoks mąstymas“,- sako Algimantas Mikutėnas, vienas ryškiausių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.<br /><br />„Aš esu kino juostininkas. Montuot kompiuteriu moku, viską įvaldžiau. Bet filmuot su skaitmeniu - tai visai kitoks mąstymas“,- sako Algimantas Mikutėnas, vienas ryškiausių Lietuvos kino operatorių, kurio kamera užfiksavo daugiau kaip 50 vaidybinių ir dokumentinių filmų, kino kronikos siužetų, reklaminių ir muzikos klipų. Miko kamerai priklauso tokie filmai kaip „Mano mažytė žmona“, „Lošimas be kozirių“, „Vienui vieni“, „Ir jis pasakė jums sudie“, „Dievų miškas“, Nuodėmės užkalbėjimas“, „Kita tylos pusė“.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2805</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Antanas Gudaitis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-mena-ir-zmones-antanas-gudaitis--60898375</link><description><![CDATA[Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.<br />Prieš 120 metų gimė Antanas Gudaitis - vienas didžiausių Lietuvos dailės klasikų, modernizmo pradininkas, ars grupės kūrėjas, Dailės instituto profesorius. Kaip ir daugelio tarpukario Lietuvos inteligentų, kurie neemigravo po karo, o sovietmetį išgyveno Lietuvoje, jo gyvenimas buvo kupinas ne tik kūrybinio džiaugsmo ir atradimų, bet ir pilnas pažeminimo, nevilties ir pastangų kažkaip išgyventi. „Nuo vokiečių okupacijos metų prasidėjo mano dvasinis paralyžius", - yra sakęs kūrėjas.<br /><br />Apie Antaną Gudaitį kalba jo buvęs studentas, VDA tapybos katedros vedėjas prof. Arvydas Šaltenis, anūkė, menotyrininkė ir parodų kuratorė Algė Gudaitytė, dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė prof. Aleksandra Aleksandravičiūtė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Algimanto Kurčiaus nuotr.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60898375</guid><pubDate>Fri, 02 Aug 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60898375/2024_08_02_3460_1_4b913300_2438_4ee3_8c12_87a641170af0.mp3" length="50550628" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.
Prieš 120 metų gimė Antanas Gudaitis - vienas didžiausių Lietuvos dailės klasikų, modernizmo pradininkas, ars grupės kūrėjas, Dailės instituto profesorius. Kaip ir daugelio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.<br />Prieš 120 metų gimė Antanas Gudaitis - vienas didžiausių Lietuvos dailės klasikų, modernizmo pradininkas, ars grupės kūrėjas, Dailės instituto profesorius. Kaip ir daugelio tarpukario Lietuvos inteligentų, kurie neemigravo po karo, o sovietmetį išgyveno Lietuvoje, jo gyvenimas buvo kupinas ne tik kūrybinio džiaugsmo ir atradimų, bet ir pilnas pažeminimo, nevilties ir pastangų kažkaip išgyventi. „Nuo vokiečių okupacijos metų prasidėjo mano dvasinis paralyžius", - yra sakęs kūrėjas.<br /><br />Apie Antaną Gudaitį kalba jo buvęs studentas, VDA tapybos katedros vedėjas prof. Arvydas Šaltenis, anūkė, menotyrininkė ir parodų kuratorė Algė Gudaitytė, dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė prof. Aleksandra Aleksandravičiūtė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Algimanto Kurčiaus nuotr.]]></itunes:summary><itunes:duration>3160</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Vitalijus Mazūras</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-mena-ir-zmones-vitalijus-mazuras--60817245</link><description><![CDATA[Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.<br /><br />„Su vaikais spektaklyje turi būti mirtinas kontaktas, jie neateina žiūrėti kino, jie nori kartu veikti,"- apie savo unikalaus teatro paslaptis pasakoja<br />vienas žymiausių Lietuvos lėlių teatro kūrėjų, Vilniaus Lėlės teatro įkūrėjas ir ilgametis vadovas, režisierius, scenografijos mokyklos pradininkas, tapytojas Vitalijus Mazūras.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60817245</guid><pubDate>Fri, 26 Jul 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60817245/2024_07_26_3460_1_1e75b14a_2c48_4201_bf2d_b4906c0b587a.mp3" length="44799092" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.

„Su vaikais spektaklyje turi būti mirtinas kontaktas, jie neateina žiūrėti kino, jie nori kartu veikti,"- apie savo unikalaus teatro paslaptis pasakoja
vienas žymiausių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.<br /><br />„Su vaikais spektaklyje turi būti mirtinas kontaktas, jie neateina žiūrėti kino, jie nori kartu veikti,"- apie savo unikalaus teatro paslaptis pasakoja<br />vienas žymiausių Lietuvos lėlių teatro kūrėjų, Vilniaus Lėlės teatro įkūrėjas ir ilgametis vadovas, režisierius, scenografijos mokyklos pradininkas, tapytojas Vitalijus Mazūras.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2800</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Kostas Smoriginas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-mena-ir-zmones-kostas-smoriginas--60740458</link><description><![CDATA[Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.<br /><br />Legendinis teatro ir kino aktorius, dainų autorius ir atlikėjas, režisierius Kostas Smoriginas suvaidino ne tiek jau daug - apie 50 vaidmenų. „Kai suvaidinau „Kvadratą“, supratau, kad esu profesionalas. Vieną tokį spektaklį suvaidini ir užtenka visam gyvenimui“,- sako aktorius.<br />Apie teatrą, kiną ir muziką, apie praeitį ir šiandieną - pokalbis su Kostu Smoriginu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Stanislovo Kairio nuotr.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60740458</guid><pubDate>Fri, 19 Jul 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60740458/2024_07_19_3460_1_da5bd69d_08a2_4921_806a_1dda30b57def.mp3" length="48506808" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.

Legendinis teatro ir kino aktorius, dainų autorius ir atlikėjas, režisierius Kostas Smoriginas suvaidino ne tiek jau daug - apie 50 vaidmenų. „Kai suvaidinau „Kvadratą“,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.<br /><br />Legendinis teatro ir kino aktorius, dainų autorius ir atlikėjas, režisierius Kostas Smoriginas suvaidino ne tiek jau daug - apie 50 vaidmenų. „Kai suvaidinau „Kvadratą“, supratau, kad esu profesionalas. Vieną tokį spektaklį suvaidini ir užtenka visam gyvenimui“,- sako aktorius.<br />Apie teatrą, kiną ir muziką, apie praeitį ir šiandieną - pokalbis su Kostu Smoriginu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Stanislovo Kairio nuotr.]]></itunes:summary><itunes:duration>3032</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Juozas Miltinis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-mena-ir-zmones-juozas-miltinis--60694056</link><description><![CDATA[Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.<br /><br />„Kultūra negali maldaut aklų žmonių, kad jos pasigailėtų. Kultūra neprašo pasigailėjimo, nes yra aukščiau to. Dvasinėj hierarchijoj kultūra yra aukščiausiai. Ją gali sunaikinti karai. Bet dažnai žmonės patys save nužudo dvasiškai. Tai didelės žmonijos problemos.“ Taip daugiau kaip prieš 30 metų sakė legendinis teatro režisierius, Panevėžio dramos teatro įkūrėjas Juozas Miltinis.<br />Šiandieninis teatro meno vadovas režisierius Aleksandras Špilevojus siekia tęsti esminius Juozo Miltinio darbo principus: „Panevėžyje jis bandė sukurti mažą pasaulį, kurį matė Paryžiuje, meno komuną, kurioje svarbiausia - atsidavimas kūrybai“.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Nuotr. Algimanto Aleksandravičiaus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60694056</guid><pubDate>Fri, 12 Jul 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60694056/2024_07_12_3460_1_f388cafb_f514_43f5_b236_05210443ff11.mp3" length="39643983" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.

„Kultūra negali maldaut aklų žmonių, kad jos pasigailėtų. Kultūra neprašo pasigailėjimo, nes yra aukščiau to. Dvasinėj hierarchijoj kultūra yra aukščiausiai. Ją gali...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.<br /><br />„Kultūra negali maldaut aklų žmonių, kad jos pasigailėtų. Kultūra neprašo pasigailėjimo, nes yra aukščiau to. Dvasinėj hierarchijoj kultūra yra aukščiausiai. Ją gali sunaikinti karai. Bet dažnai žmonės patys save nužudo dvasiškai. Tai didelės žmonijos problemos.“ Taip daugiau kaip prieš 30 metų sakė legendinis teatro režisierius, Panevėžio dramos teatro įkūrėjas Juozas Miltinis.<br />Šiandieninis teatro meno vadovas režisierius Aleksandras Špilevojus siekia tęsti esminius Juozo Miltinio darbo principus: „Panevėžyje jis bandė sukurti mažą pasaulį, kurį matė Paryžiuje, meno komuną, kurioje svarbiausia - atsidavimas kūrybai“.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Nuotr. Algimanto Aleksandravičiaus]]></itunes:summary><itunes:duration>2478</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Marija Teresė Rožanskaitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-mena-ir-zmones-marija-terese-rozanskaite--60618059</link><description><![CDATA[Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.<br />„Parko gatvėje yra psichiatrijos ligoninė, viename skyriuje - žmonės, kurie neturi artimųjų, apleisti. Buvo viena moteris, kuri negalėjo kalbėti, ji laukdavo manęs ir nenorėdavo išleisti. Aš ją tapiau ir tapiau. Ji man buvo kaip šventoji. Bet norėjau kalbėti plačiau - apie visuomenės ligą“,- yra sakiusi tapytoja, performansų ir projektų atvirose erdvėse kūrėja Marija Teresė Rožanskaitė. Apie laimę priimti savo likimą, apie meną stebėti, apie perėjimą nuo prokštumos į erdvinę kūrybą - archyviniai pokalbiai su menininke.<br />Dailininkę prisimena jos sūnūs - tapytojas Marijus Piekuras ir skulptorius Gediminas Piekuras.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60618059</guid><pubDate>Sat, 06 Jul 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60618059/2024_07_05_3460_1_420a431c_eab0_41f3_9c4c_d5c8372aa6fa.mp3" length="47241227" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.
„Parko gatvėje yra psichiatrijos ligoninė, viename skyriuje - žmonės, kurie neturi artimųjų, apleisti. Buvo viena moteris, kuri negalėjo kalbėti, ji laukdavo manęs ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.<br />„Parko gatvėje yra psichiatrijos ligoninė, viename skyriuje - žmonės, kurie neturi artimųjų, apleisti. Buvo viena moteris, kuri negalėjo kalbėti, ji laukdavo manęs ir nenorėdavo išleisti. Aš ją tapiau ir tapiau. Ji man buvo kaip šventoji. Bet norėjau kalbėti plačiau - apie visuomenės ligą“,- yra sakiusi tapytoja, performansų ir projektų atvirose erdvėse kūrėja Marija Teresė Rožanskaitė. Apie laimę priimti savo likimą, apie meną stebėti, apie perėjimą nuo prokštumos į erdvinę kūrybą - archyviniai pokalbiai su menininke.<br />Dailininkę prisimena jos sūnūs - tapytojas Marijus Piekuras ir skulptorius Gediminas Piekuras.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2953</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Antanas Sutkus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-mena-ir-zmones-antanas-sutkus--60548442</link><description><![CDATA[Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.<br />„XX amžiaus antra pusė. Kai kurie darbai vertingi, nes jie rodo praeitį, kuri buvo sunki, bet žiūrėdamas pastebi, kad žmogus tą okupaciją oriai pernešė, išdidžiai, nepalaužtas“,- sako 85-erių metų gyvenimo sukaktį švenčiantis Lietuvos fotografijos grandas, vienas iš Lietuvos fotografijos meno draugijos ir fotografijos mokyklos kūrėjų, daugybės parodų ir albumų autorius Antanas Sutkus.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60548442</guid><pubDate>Fri, 28 Jun 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60548442/2024_06_28_3460_1_62a8ca29_35f7_4ff2_848d_4f35ec18f853.mp3" length="43734132" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.
„XX amžiaus antra pusė. Kai kurie darbai vertingi, nes jie rodo praeitį, kuri buvo sunki, bet žiūrėdamas pastebi, kad žmogus tą okupaciją oriai pernešė, išdidžiai,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.<br />„XX amžiaus antra pusė. Kai kurie darbai vertingi, nes jie rodo praeitį, kuri buvo sunki, bet žiūrėdamas pastebi, kad žmogus tą okupaciją oriai pernešė, išdidžiai, nepalaužtas“,- sako 85-erių metų gyvenimo sukaktį švenčiantis Lietuvos fotografijos grandas, vienas iš Lietuvos fotografijos meno draugijos ir fotografijos mokyklos kūrėjų, daugybės parodų ir albumų autorius Antanas Sutkus.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2734</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Augustinas Savickas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvylika-istoriju-apie-mena-ir-zmones-augustinas-savickas--60460353</link><description><![CDATA[Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.<br />„Miesčioniškas prietaras, kad ateina įkvėpimas, mažiems vaikams pasakėlė. Atsistoji ir dirbi“,- yra sakęs Lietuvos dailės klasikas, tapytojas Augustinas Savickas, kurio 105-ąsias gimimo metines minėjome šiais metais. Apie dramatiškai susiklosčiusį šeimos likimą, tapybą, kūrybos laisvę, humorą - archyviniai pokalbių su Augustinu Savicku įrašai.<br />Menotyrininkė dr.Ramutė Rachlevičiūtė: „Tai absoliučiai unikali ir tragiška gyvenimo istorija, kurią dailininkui reikėjo išgyventi, atlaikyti ir eiti toliau".<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60460353</guid><pubDate>Fri, 21 Jun 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60460353/2024_06_21_3460_1_d9db26d8_e906_4c87_b00e_3c0b87679d6d.mp3" length="38349564" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.
„Miesčioniškas prietaras, kad ateina įkvėpimas, mažiems vaikams pasakėlė. Atsistoji ir dirbi“,- yra sakęs Lietuvos dailės klasikas, tapytojas Augustinas Savickas,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.<br />„Miesčioniškas prietaras, kad ateina įkvėpimas, mažiems vaikams pasakėlė. Atsistoji ir dirbi“,- yra sakęs Lietuvos dailės klasikas, tapytojas Augustinas Savickas, kurio 105-ąsias gimimo metines minėjome šiais metais. Apie dramatiškai susiklosčiusį šeimos likimą, tapybą, kūrybos laisvę, humorą - archyviniai pokalbių su Augustinu Savicku įrašai.<br />Menotyrininkė dr.Ramutė Rachlevičiūtė: „Tai absoliučiai unikali ir tragiška gyvenimo istorija, kurią dailininkui reikėjo išgyventi, atlaikyti ir eiti toliau".<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2397</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Filosofas ir dailininkas Tomas Kiauka: Rytų Prūsija - mano dvasinė tėvynė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/filosofas-ir-dailininkas-tomas-kiauka-rytu-prusija-mano-dvasine-tevyne--60320215</link><description><![CDATA[„Meno gilesnę prasmę siečiau su būtimi, žmogaus ryšiais su pasauliu, vieta, kur galima jaustis kaip namie“,- sako filosofas ir dailininkas Tomas Kiauka, Vilniaus Rotušėje surengęs parodą „Rytprūsių dangus“. Kaip šiandieninėje visuomenėje keičiasi meno, kultūros įtaka, kokios kultūros reikia Klaipėdai, kai miesto politikams svarbiausiu renginiu tampa Jūros šventė? Pokalbis su Klaipėdoje ir Vilniuje gyvenančiu humanitarinių mokslų daktaru Tomu Kiauka.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60320215</guid><pubDate>Fri, 07 Jun 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60320215/2024_06_07_3460_1_0244f587_3d8c_4087_abda_721f5c2373d3.mp3" length="39777312" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Meno gilesnę prasmę siečiau su būtimi, žmogaus ryšiais su pasauliu, vieta, kur galima jaustis kaip namie“,- sako filosofas ir dailininkas Tomas Kiauka, Vilniaus Rotušėje surengęs parodą „Rytprūsių dangus“. Kaip šiandieninėje visuomenėje keičiasi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Meno gilesnę prasmę siečiau su būtimi, žmogaus ryšiais su pasauliu, vieta, kur galima jaustis kaip namie“,- sako filosofas ir dailininkas Tomas Kiauka, Vilniaus Rotušėje surengęs parodą „Rytprūsių dangus“. Kaip šiandieninėje visuomenėje keičiasi meno, kultūros įtaka, kokios kultūros reikia Klaipėdai, kai miesto politikams svarbiausiu renginiu tampa Jūros šventė? Pokalbis su Klaipėdoje ir Vilniuje gyvenančiu humanitarinių mokslų daktaru Tomu Kiauka.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2487</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar tikrai Vilniuje bus sunaikinti trys rašytojų memorialiniai muziejai? Kokia jų ateitis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-tikrai-vilniuje-bus-sunaikinti-trys-rasytoju-memorialiniai-muziejai-kokia-ju-ateitis--60160136</link><description><![CDATA[Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Tadas Rimdžius paskelbė sprendimą, kad trijuose memorialiniuose rašytojų butuose – Antano ir Tomo Venclovų, Vinco Krėvės Mickevičiaus ir Vinco Mykolaičio Putino – neliks muziejinės veiklos, jie bus pritaikyti literatūros bendruomenei, galimai užsienio rašytojų rezidencijoms. Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė paneigė šiuos Tado Rimdžiaus žodžius, tačiau sunerimusi literatūros bendruomenė rengia peticiją ir kviečia į protesto akciją.<br />Kodėl ekspertai pasiūlė keisti muziejų pavaldumą? Kas laukia trijų memorialinių muziejų? Kokia veikla galėtų juose vykti?<br />Pokalbyje dalyvauja Kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės vadovė Rūta Pileckaitė, „Vilnius Unesco literatūros miestas“ vadovė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, LLTI mokslininkė, literatūrologė, profesorė Dalia Satkauskytė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60160136</guid><pubDate>Fri, 24 May 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60160136/2024_05_24_3460_1_a26a031d_d386_442d_a253_2f1f3bf44771.mp3" length="43694426" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Tadas Rimdžius paskelbė sprendimą, kad trijuose memorialiniuose rašytojų butuose – Antano ir Tomo Venclovų, Vinco Krėvės Mickevičiaus ir Vinco Mykolaičio Putino – neliks muziejinės veiklos, jie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Tadas Rimdžius paskelbė sprendimą, kad trijuose memorialiniuose rašytojų butuose – Antano ir Tomo Venclovų, Vinco Krėvės Mickevičiaus ir Vinco Mykolaičio Putino – neliks muziejinės veiklos, jie bus pritaikyti literatūros bendruomenei, galimai užsienio rašytojų rezidencijoms. Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė paneigė šiuos Tado Rimdžiaus žodžius, tačiau sunerimusi literatūros bendruomenė rengia peticiją ir kviečia į protesto akciją.<br />Kodėl ekspertai pasiūlė keisti muziejų pavaldumą? Kas laukia trijų memorialinių muziejų? Kokia veikla galėtų juose vykti?<br />Pokalbyje dalyvauja Kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės vadovė Rūta Pileckaitė, „Vilnius Unesco literatūros miestas“ vadovė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, LLTI mokslininkė, literatūrologė, profesorė Dalia Satkauskytė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2731</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Audrius Beinorius: artimiausias ezoterizmo sinonimas – slaptumas. Tai ką tyrinėja mokslininkai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/audrius-beinorius-artimiausias-ezoterizmo-sinonimas-slaptumas-tai-ka-tyrineja-mokslininkai--60068774</link><description><![CDATA[Ezoterizmas – tai mąstysena ir praktikos, randamos visame pasaulyje, tačiau Vakarų akademinėje bendruomenėje ilgus metus marginalizuotas, siejamas su mistika ir iracionalumu. Ar šis reiškinys, pripažintas svarbiu daugelio kultūrų paveldu, yra vertas mokslininkų dėmesio? Ką tyrinėja Lietuvos filosofai ir religijotyrininkai? Ar galėtume kalbėti apie globalųjį ezoterizmą? Kaip jis sujungia Vakarų ir Azijos tradicijas, praktikas ir tekstus?<br />Pokalbis su VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesoriumi, filosofu Audriumi Beinoriumi.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60068774</guid><pubDate>Fri, 17 May 2024 08:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60068774/2024_05_17_3460_1_572ff793_8b4f_4acc_8e5e_3034800133a1.mp3" length="47819265" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ezoterizmas – tai mąstysena ir praktikos, randamos visame pasaulyje, tačiau Vakarų akademinėje bendruomenėje ilgus metus marginalizuotas, siejamas su mistika ir iracionalumu. Ar šis reiškinys, pripažintas svarbiu daugelio kultūrų paveldu, yra vertas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ezoterizmas – tai mąstysena ir praktikos, randamos visame pasaulyje, tačiau Vakarų akademinėje bendruomenėje ilgus metus marginalizuotas, siejamas su mistika ir iracionalumu. Ar šis reiškinys, pripažintas svarbiu daugelio kultūrų paveldu, yra vertas mokslininkų dėmesio? Ką tyrinėja Lietuvos filosofai ir religijotyrininkai? Ar galėtume kalbėti apie globalųjį ezoterizmą? Kaip jis sujungia Vakarų ir Azijos tradicijas, praktikas ir tekstus?<br />Pokalbis su VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesoriumi, filosofu Audriumi Beinoriumi.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2989</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kalba yra sąmonės organizacija ir santykis su pasauliu. Šiandien kalba įgyja iš esmės kitokį vaidmenį ir funkcijas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kalba-yra-samones-organizacija-ir-santykis-su-pasauliu-siandien-kalba-igyja-is-esmes-kitoki-vaidmeni-ir-funkcijas--59962788</link><description><![CDATA[Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną dažnai prisimename ir diskutuojame apie kalbos norminimo problemas, jos pokyčius ir ateitį. Ką mums svarbu išsaugoti, kuo mums svarbi gimtoji kalba ir kaip ji turi keistis, kad išliktų globaliame pasaulyje - šios laidos tema.<br />Rašytoja Vanda Juknaitė: „Kalba yra valstybinės reikšmės dalykas. Mes kompleksuojame prieš negyvą mašiną - dirbtinį intelektą. Kalba atgyja tarmėse, žmogaus lūpose, todėl jai reikia ne vajaus, o nuolatinio dėmesio“.<br />Arūnas Augustinaitis: „Mes gyvename medijų ir informaciniame pasaulyje. Ar kalba spėja keistis kartu su pasauliu? Kaip jai išgyventi šiame pasaulyje?“<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59962788</guid><pubDate>Fri, 10 May 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59962788/2024_05_10_3460_1_3d00469b_8ddf_4fd9_95f9_8d0471249448.mp3" length="47201103" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną dažnai prisimename ir diskutuojame apie kalbos norminimo problemas, jos pokyčius ir ateitį. Ką mums svarbu išsaugoti, kuo mums svarbi gimtoji kalba ir kaip ji turi keistis, kad išliktų globaliame pasaulyje -...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną dažnai prisimename ir diskutuojame apie kalbos norminimo problemas, jos pokyčius ir ateitį. Ką mums svarbu išsaugoti, kuo mums svarbi gimtoji kalba ir kaip ji turi keistis, kad išliktų globaliame pasaulyje - šios laidos tema.<br />Rašytoja Vanda Juknaitė: „Kalba yra valstybinės reikšmės dalykas. Mes kompleksuojame prieš negyvą mašiną - dirbtinį intelektą. Kalba atgyja tarmėse, žmogaus lūpose, todėl jai reikia ne vajaus, o nuolatinio dėmesio“.<br />Arūnas Augustinaitis: „Mes gyvename medijų ir informaciniame pasaulyje. Ar kalba spėja keistis kartu su pasauliu? Kaip jai išgyventi šiame pasaulyje?“<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2951</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dalia Matulaitė: kai pasakė, kad galiu kurti paminklą Leninui, atsakiau - esu animalistė, kas bus, jeigu skulptūra bus panaši į kokį žvėrį?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dalia-matulaite-kai-pasake-kad-galiu-kurti-paminkla-leninui-atsakiau-esu-animaliste-kas-bus-jeigu-skulptura-bus-panasi-i-koki-zveri--59880369</link><description><![CDATA[Viena žymiausių Lietuvos skulptorių, monumentalistė Dalia Matulaitė savo namuose atidaro galeriją, pirmoji paroda - „Būsena Amnezija. Skausminga nejautra“. Tai būsena, ateinanti iš genties istorijos, kai skauda, bet negali nieko pakeisti.<br />Dideli, monumentalūs skulptorės darbai yra ryškiai matomi mūsų miestuose - „Stumbras“ Kauno Ąžuolyne, „Aušra“ Šiauliuose, „Šventvakarių Ėvė“ Priekulėje, „Lazdynų Pelėda“ Vilniuje, „Neringa“ Klaipėdoje. Kiekviena skulptūra turi savo istoriją, kai kurių darbų gimimas užsitęsė net kelis dešimtmečius. Kaip rasti jėgų toliau dirbti ir nepasiduoti, kai išgirsti sprendimą „griauti, apmokėti, išmesti“, kaip pavyko išvengti propagandinių ideologinių užsakymų, kokias skulptūras mieste dar svajoja pastatyti - pokalbis su Dalia Matulaite.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59880369</guid><pubDate>Fri, 03 May 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59880369/2024_05_03_3460_1_0b8b93fa_c730_446e_80c6_3e118219919a.mp3" length="38724473" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Viena žymiausių Lietuvos skulptorių, monumentalistė Dalia Matulaitė savo namuose atidaro galeriją, pirmoji paroda - „Būsena Amnezija. Skausminga nejautra“. Tai būsena, ateinanti iš genties istorijos, kai skauda, bet negali nieko pakeisti.
Dideli,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Viena žymiausių Lietuvos skulptorių, monumentalistė Dalia Matulaitė savo namuose atidaro galeriją, pirmoji paroda - „Būsena Amnezija. Skausminga nejautra“. Tai būsena, ateinanti iš genties istorijos, kai skauda, bet negali nieko pakeisti.<br />Dideli, monumentalūs skulptorės darbai yra ryškiai matomi mūsų miestuose - „Stumbras“ Kauno Ąžuolyne, „Aušra“ Šiauliuose, „Šventvakarių Ėvė“ Priekulėje, „Lazdynų Pelėda“ Vilniuje, „Neringa“ Klaipėdoje. Kiekviena skulptūra turi savo istoriją, kai kurių darbų gimimas užsitęsė net kelis dešimtmečius. Kaip rasti jėgų toliau dirbti ir nepasiduoti, kai išgirsti sprendimą „griauti, apmokėti, išmesti“, kaip pavyko išvengti propagandinių ideologinių užsakymų, kokias skulptūras mieste dar svajoja pastatyti - pokalbis su Dalia Matulaite.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2421</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Donatas Banionis: scenoje ir kine visada norėjau parodyti sudėtingą žmogaus likimą, o ne štampais vaidinantį artistą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/donatas-banionis-scenoje-ir-kine-visada-norejau-parodyti-sudetinga-zmogaus-likima-o-ne-stampais-vaidinanti-artista--59693921</link><description><![CDATA[Balandžio 28-ą dieną minime talentingo Lietuvos teatro ir kino aktoriaus Donato Banionio 100-ąsias gimimo metines. Pakviestas režisieriaus Juozo Miltinio penkis dešimtmečius vaidino Panevėžio dramos teatre ir sukūrė vaidmenis garsiausiuose to meto spektakliuose. Daugiau kaip 80 vaidmenų sukūre kine, vaidino režisierių Vytauto Žalakevičiaus, Andrejaus Tarkovskio filmuose.<br />Laidoje skamba archyvinis radijo įrašas - prieš 18 metų įrašytas pokalbis su Donatu Banioniu. Taip pat tiesioginis pokalbis su aktoriaus sūnumi režisieriumi Raimundu Banioniu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59693921</guid><pubDate>Fri, 26 Apr 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59693921/2024_04_26_3460_1_deb6ce4e_73ae_4ee1_aa79_27587d87a987.mp3" length="43949381" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Balandžio 28-ą dieną minime talentingo Lietuvos teatro ir kino aktoriaus Donato Banionio 100-ąsias gimimo metines. Pakviestas režisieriaus Juozo Miltinio penkis dešimtmečius vaidino Panevėžio dramos teatre ir sukūrė vaidmenis garsiausiuose to meto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Balandžio 28-ą dieną minime talentingo Lietuvos teatro ir kino aktoriaus Donato Banionio 100-ąsias gimimo metines. Pakviestas režisieriaus Juozo Miltinio penkis dešimtmečius vaidino Panevėžio dramos teatre ir sukūrė vaidmenis garsiausiuose to meto spektakliuose. Daugiau kaip 80 vaidmenų sukūre kine, vaidino režisierių Vytauto Žalakevičiaus, Andrejaus Tarkovskio filmuose.<br />Laidoje skamba archyvinis radijo įrašas - prieš 18 metų įrašytas pokalbis su Donatu Banioniu. Taip pat tiesioginis pokalbis su aktoriaus sūnumi režisieriumi Raimundu Banioniu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2747</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar Klaipėda tikrai yra neužšąlantis kultūros uostas? Kultūros politikos sąstingiai ir atodrėkiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-klaipeda-tikrai-yra-neuzsalantis-kulturos-uostas-kulturos-politikos-sastingiai-ir-atodrekiai--59564034</link><description><![CDATA[Prieš septynerius metus tapusi Lietuvos kultūros sostine Klaipėda žadėjo intensyvų ir įdomų kultūrinį gyvenimą. Tačiau įvairūs tyrimai rodo, kad Klaipėdos kultūros uoste vis dar yra kaustančių ledų. Kaip šiandien gyvena miesto menininkai? Kaip kultūros procesus vertina gyventojai? Kodėl kyla valdžios ir kūrėjų kovos? Ar vykstantys procesai susiję tik su kultūros politika?<br />Pokalbyje dalyvauja Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros skyriaus vedėjas Paulius Ignatavičius, Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Darius Vaičekauskas.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59564034</guid><pubDate>Fri, 19 Apr 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59564034/2024_04_19_3460_1_c5f53b84_5499_4636_ab4a_79d3d5a7bbda.mp3" length="48808574" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš septynerius metus tapusi Lietuvos kultūros sostine Klaipėda žadėjo intensyvų ir įdomų kultūrinį gyvenimą. Tačiau įvairūs tyrimai rodo, kad Klaipėdos kultūros uoste vis dar yra kaustančių ledų. Kaip šiandien gyvena miesto menininkai? Kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš septynerius metus tapusi Lietuvos kultūros sostine Klaipėda žadėjo intensyvų ir įdomų kultūrinį gyvenimą. Tačiau įvairūs tyrimai rodo, kad Klaipėdos kultūros uoste vis dar yra kaustančių ledų. Kaip šiandien gyvena miesto menininkai? Kaip kultūros procesus vertina gyventojai? Kodėl kyla valdžios ir kūrėjų kovos? Ar vykstantys procesai susiję tik su kultūros politika?<br />Pokalbyje dalyvauja Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros skyriaus vedėjas Paulius Ignatavičius, Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Darius Vaičekauskas.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3051</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Audronė Girdzijauskaitė: sakoma, kad sovietmečiu buvo nepakeliama cenzūra. Baisiausia cenzūra buvo mūsų galvose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/audrone-girdzijauskaite-sakoma-kad-sovietmeciu-buvo-nepakeliama-cenzura-baisiausia-cenzura-buvo-musu-galvose--59438635</link><description><![CDATA[Ką galima buvo rašyti sovietmečiu ir kodėl saugumiečiai dalyvaudavo teatro festivaliuose? Kada spektaklis lieka atminty ir jaudina? Kaip aprašyti kūrinį, kuris išnyksta užsitraukus scenos uždangai?<br />„Rašyti reikia taip, kad tas, kuris nebuvo teatre pajustų, pamatytų ir išgirstų tą spektaklį. Tai yra maksima“,- sako Auksinio scenos kryžiaus laureatė, teatrologė, humanitarinių mokslų daktarė Audronė Girdzijauskaitė.<br /><br />Pokalbis apie šešis dešimtmečius teatre su Audrone Girdzijauskaite.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Dainiaus Putino nuotr. iš SMKA archyvo]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59438635</guid><pubDate>Fri, 12 Apr 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59438635/2024_04_12_3460_1_20240412115312858.mp3" length="43268359" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ką galima buvo rašyti sovietmečiu ir kodėl saugumiečiai dalyvaudavo teatro festivaliuose? Kada spektaklis lieka atminty ir jaudina? Kaip aprašyti kūrinį, kuris išnyksta užsitraukus scenos uždangai?
„Rašyti reikia taip, kad tas, kuris nebuvo teatre...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ką galima buvo rašyti sovietmečiu ir kodėl saugumiečiai dalyvaudavo teatro festivaliuose? Kada spektaklis lieka atminty ir jaudina? Kaip aprašyti kūrinį, kuris išnyksta užsitraukus scenos uždangai?<br />„Rašyti reikia taip, kad tas, kuris nebuvo teatre pajustų, pamatytų ir išgirstų tą spektaklį. Tai yra maksima“,- sako Auksinio scenos kryžiaus laureatė, teatrologė, humanitarinių mokslų daktarė Audronė Girdzijauskaitė.<br /><br />Pokalbis apie šešis dešimtmečius teatre su Audrone Girdzijauskaite.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Dainiaus Putino nuotr. iš SMKA archyvo]]></itunes:summary><itunes:duration>2705</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Eglė Ganda Bogdanienė: mes siekiame laimės indekso Lietuvoje? Įveskime privalomas meno disciplinas mokyklose!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/egle-ganda-bogdaniene-mes-siekiame-laimes-indekso-lietuvoje-iveskime-privalomas-meno-disciplinas-mokyklose--59304632</link><description><![CDATA[Vilniaus dailės akademijos profesorė, ilgametė prorektorė, tekstilininkė ir Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė sako, kad dailininkai ne kartą diskutavo, kodėl mums reikalinga sąjunga. Dauguma kaskart nuspręsdavo - ji reikalinga. „Svarbu, kad žmonėms būtų įdomu vieniems su kitais, kad matytų prasmę dirbdami kartu“,- teigia sąjungos pirmininkė. Apie iššūkius ir pasiekimus, nebiudžetinės organizacijos bandymą išgyventi, meninį ugdymą - pokalbis su Egle Ganda Bogdaniene.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Vaivos Abromaitytės nuotr.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59304632</guid><pubDate>Fri, 05 Apr 2024 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59304632/2024_04_05_3460_1_20240405114855840.mp3" length="40004934" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus dailės akademijos profesorė, ilgametė prorektorė, tekstilininkė ir Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė sako, kad dailininkai ne kartą diskutavo, kodėl mums reikalinga sąjunga. Dauguma kaskart nuspręsdavo - ji...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus dailės akademijos profesorė, ilgametė prorektorė, tekstilininkė ir Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė sako, kad dailininkai ne kartą diskutavo, kodėl mums reikalinga sąjunga. Dauguma kaskart nuspręsdavo - ji reikalinga. „Svarbu, kad žmonėms būtų įdomu vieniems su kitais, kad matytų prasmę dirbdami kartu“,- teigia sąjungos pirmininkė. Apie iššūkius ir pasiekimus, nebiudžetinės organizacijos bandymą išgyventi, meninį ugdymą - pokalbis su Egle Ganda Bogdaniene.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Vaivos Abromaitytės nuotr.]]></itunes:summary><itunes:duration>2501</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Juozapas Blažiūnas: ar išvengsime rizikos, kad Vilniaus senamiestis bus išbrauktas iš UNESCO sąrašų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-juozapas-blaziunas-ar-isvengsime-rizikos-kad-vilniaus-senamiestis-bus-isbrauktas-is-unesco-sarasu--59217388</link><description><![CDATA[Vilniaus senamiestis keičiasi - dygsta nauji statiniai, žaliais tinklais aptraukti balkonai ir fasadai kelia pavojų praeiviams. Kad senamiestis būtų gyvas, jame turi būti gyventojai, kurie jį saugoja, rūpinasi ir investuoja. Kaip įtikinti žmones, kad senasis grindinys ar mediniai langai yra vertingos savybės, kurias reikia išsaugoti, kaip paskatinti savivaldybę ir paveldo organizacijas susivienyti ir užkardyti pavojingus pokyčius?<br />Laidos svečias - naujasis Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vadovas Juozapas Blažiūnas.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Vidmanto Balkūno nuotr.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59217388</guid><pubDate>Fri, 29 Mar 2024 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59217388/2024_03_29_3460_1_20240329115058379.mp3" length="41974358" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus senamiestis keičiasi - dygsta nauji statiniai, žaliais tinklais aptraukti balkonai ir fasadai kelia pavojų praeiviams. Kad senamiestis būtų gyvas, jame turi būti gyventojai, kurie jį saugoja, rūpinasi ir investuoja. Kaip įtikinti žmones, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus senamiestis keičiasi - dygsta nauji statiniai, žaliais tinklais aptraukti balkonai ir fasadai kelia pavojų praeiviams. Kad senamiestis būtų gyvas, jame turi būti gyventojai, kurie jį saugoja, rūpinasi ir investuoja. Kaip įtikinti žmones, kad senasis grindinys ar mediniai langai yra vertingos savybės, kurias reikia išsaugoti, kaip paskatinti savivaldybę ir paveldo organizacijas susivienyti ir užkardyti pavojingus pokyčius?<br />Laidos svečias - naujasis Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vadovas Juozapas Blažiūnas.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Vidmanto Balkūno nuotr.]]></itunes:summary><itunes:duration>2624</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Jonas Kulikauskas: Lietuvos vaizdą susidariau iš knygų, Gedimino pilį mačiau vienu rakursu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-jonas-kulikauskas-lietuvos-vaizda-susidariau-is-knygu-gedimino-pili-maciau-vienu-rakursu--59136476</link><description><![CDATA[Tarpdisciplininio meno kūrėjas, dėstytojas, fotografas ir parodų autorius Jonas Kulikauskas gimė ir gyvena Los Angeles. Tačiau nuolat grįžta į Lietuvą, kur šiuo metu gyvena ir iš JAV sugrįžę jo tėvai. Lietuvoje sukurti fotografijų ciklai „Lietuva 1993 m.“, „Aš dažnai pamirštu“ ir kiti.<br />Apie fotografiją, gyvenimą JAV, atradimus Lietuvoje - pokalbis su Jonu Kulikausku.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59136476</guid><pubDate>Fri, 22 Mar 2024 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59136476/2024_03_22_3460_1_20240322114731182.mp3" length="38893162" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tarpdisciplininio meno kūrėjas, dėstytojas, fotografas ir parodų autorius Jonas Kulikauskas gimė ir gyvena Los Angeles. Tačiau nuolat grįžta į Lietuvą, kur šiuo metu gyvena ir iš JAV sugrįžę jo tėvai. Lietuvoje sukurti fotografijų ciklai „Lietuva 1993...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tarpdisciplininio meno kūrėjas, dėstytojas, fotografas ir parodų autorius Jonas Kulikauskas gimė ir gyvena Los Angeles. Tačiau nuolat grįžta į Lietuvą, kur šiuo metu gyvena ir iš JAV sugrįžę jo tėvai. Lietuvoje sukurti fotografijų ciklai „Lietuva 1993 m.“, „Aš dažnai pamirštu“ ir kiti.<br />Apie fotografiją, gyvenimą JAV, atradimus Lietuvoje - pokalbis su Jonu Kulikausku.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2431</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Kerry Secrest: norėjau atiduoti Lietuvai, ką aš gavau, nes čia mano šaknys</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-kerry-secrest-norejau-atiduoti-lietuvai-ka-as-gavau-nes-cia-mano-saknys--59055386</link><description><![CDATA[Kerry Secrest – ketvirtos kartos amerikietė ir Lietuvos garbės konsulė Vermonte. Marlboro koledže ji įgijo tarptautinių ir tarpkultūrinių santykių magistro laipsnį, o 1991 metais baigė Villanovos universitetą. Ir čia prasidėjo lemtingi gyvenimo įvykiai – Kerry atvyksta į Lietuvą.<br />Apie darbą Lietuvoje pirmaisiais nepriklausomybės metais, apie Lietuvos ambasados kūrimąsi JAV, apie lietuvių kalbą, kurią šeima išsaugojo egzilyje jau 120 metų ir šiandieninį darbą renkant paramą Ukrainai - pokalbis su Lietuvos garbės konsule Vermonte Kerry Secrest.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59055386</guid><pubDate>Fri, 15 Mar 2024 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59055386/2024_03_15_3460_1_20240315114703219.mp3" length="38578021" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kerry Secrest – ketvirtos kartos amerikietė ir Lietuvos garbės konsulė Vermonte. Marlboro koledže ji įgijo tarptautinių ir tarpkultūrinių santykių magistro laipsnį, o 1991 metais baigė Villanovos universitetą. Ir čia prasidėjo lemtingi gyvenimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kerry Secrest – ketvirtos kartos amerikietė ir Lietuvos garbės konsulė Vermonte. Marlboro koledže ji įgijo tarptautinių ir tarpkultūrinių santykių magistro laipsnį, o 1991 metais baigė Villanovos universitetą. Ir čia prasidėjo lemtingi gyvenimo įvykiai – Kerry atvyksta į Lietuvą.<br />Apie darbą Lietuvoje pirmaisiais nepriklausomybės metais, apie Lietuvos ambasados kūrimąsi JAV, apie lietuvių kalbą, kurią šeima išsaugojo egzilyje jau 120 metų ir šiandieninį darbą renkant paramą Ukrainai - pokalbis su Lietuvos garbės konsule Vermonte Kerry Secrest.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2412</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Ramunė Bleizgienė: ką galime ir ko negalime įsivaizduoti, kai galvojame apie moteris rašytojas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-ramune-bleizgiene-ka-galime-ir-ko-negalime-isivaizduoti-kai-galvojame-apie-moteris-rasytojas--58973773</link><description><![CDATA[Humanitarinių mokslų daktarė Ramunė Bleizgienė ne vieną dešimtmetį tyrinėja moterų kūrybą, analizuoja, kaip keitėsi požiūris į kuriančią moterį, iš kur XIX amžiaus pabaigoje, tokioje vyriškoje epochoje, staiga atsirado išsilavinusių, talentingų, aktyvių moterų menininkių ir visuomenininkių. Kaip skambėjo Lietuvos moterų balsai XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje? Kas buvo nutylima viešajame gyvenime? Ko mes galime pasimokyti iš istorijos?<br /><br />Tarptautinę moterų solidarumo dieną - pokalbis su LLTI Moderniosios literatūros skyriaus vyresniąja mokslo darbuotoja, hum. mokslų daktare Ramune Bleizgiene.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58973773</guid><pubDate>Fri, 08 Mar 2024 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58973773/2024_03_08_3460_1_20240308114933779.mp3" length="40895187" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Humanitarinių mokslų daktarė Ramunė Bleizgienė ne vieną dešimtmetį tyrinėja moterų kūrybą, analizuoja, kaip keitėsi požiūris į kuriančią moterį, iš kur XIX amžiaus pabaigoje, tokioje vyriškoje epochoje, staiga atsirado išsilavinusių, talentingų,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Humanitarinių mokslų daktarė Ramunė Bleizgienė ne vieną dešimtmetį tyrinėja moterų kūrybą, analizuoja, kaip keitėsi požiūris į kuriančią moterį, iš kur XIX amžiaus pabaigoje, tokioje vyriškoje epochoje, staiga atsirado išsilavinusių, talentingų, aktyvių moterų menininkių ir visuomenininkių. Kaip skambėjo Lietuvos moterų balsai XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje? Kas buvo nutylima viešajame gyvenime? Ko mes galime pasimokyti iš istorijos?<br /><br />Tarptautinę moterų solidarumo dieną - pokalbis su LLTI Moderniosios literatūros skyriaus vyresniąja mokslo darbuotoja, hum. mokslų daktare Ramune Bleizgiene.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2556</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Agnija Šeiko: šokio žmonės keliauja neatrastais keliais ir pasakoja apie laiką, žmones, istoriją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-agnija-seiko-sokio-zmones-keliauja-neatrastais-keliais-ir-pasakoja-apie-laika-zmones-istorija--58888272</link><description><![CDATA[Agnijos Šeiko šokio teatras įsikūrė prieš 12 metų, tačiau spektakliai rodyti daugybėje žymiausių scenų, pelnyta daugybė apdovanojimų, suburta tarptautinė kūrėjų grupė, kurios pasirodymai gali vykti pačiose netikėčiausiose vietose. Agnijos Šeiko vienas naujausių spektaklių „Indigo. Das Schlieman projekt“ pasakoja apie Krymo karą XIX amžiuje, apie garsaus archeologo praturtėjimą Klaipėdos gaisro sąskaita - gal taip Klaipėda savotiškai prisidėjo prie Trojos atradimo?<br /><br />Apie šiuolaikinį šokį, svarbias visuomenei temas, apie nevyraisybinės organizacijos bandymus išgyventi ir Klaipėdos kultūros kontekstus - pokalbis su Lietuvos šokėja ir šokio pedagoge, choreografe, festivalių rengėja, LMTA Klaipėdos fakulteto Šokio katedros profesore Agnija Šeiko ir šio teatro šokėju Petru Lisausku.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Eglės Sabaliauskaitės nuotrauka]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58888272</guid><pubDate>Fri, 01 Mar 2024 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58888272/2024_03_01_3460_1_20240301114803459.mp3" length="39444033" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Agnijos Šeiko šokio teatras įsikūrė prieš 12 metų, tačiau spektakliai rodyti daugybėje žymiausių scenų, pelnyta daugybė apdovanojimų, suburta tarptautinė kūrėjų grupė, kurios pasirodymai gali vykti pačiose netikėčiausiose vietose. Agnijos Šeiko vienas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Agnijos Šeiko šokio teatras įsikūrė prieš 12 metų, tačiau spektakliai rodyti daugybėje žymiausių scenų, pelnyta daugybė apdovanojimų, suburta tarptautinė kūrėjų grupė, kurios pasirodymai gali vykti pačiose netikėčiausiose vietose. Agnijos Šeiko vienas naujausių spektaklių „Indigo. Das Schlieman projekt“ pasakoja apie Krymo karą XIX amžiuje, apie garsaus archeologo praturtėjimą Klaipėdos gaisro sąskaita - gal taip Klaipėda savotiškai prisidėjo prie Trojos atradimo?<br /><br />Apie šiuolaikinį šokį, svarbias visuomenei temas, apie nevyraisybinės organizacijos bandymus išgyventi ir Klaipėdos kultūros kontekstus - pokalbis su Lietuvos šokėja ir šokio pedagoge, choreografe, festivalių rengėja, LMTA Klaipėdos fakulteto Šokio katedros profesore Agnija Šeiko ir šio teatro šokėju Petru Lisausku.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Eglės Sabaliauskaitės nuotrauka]]></itunes:summary><itunes:duration>2466</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Mūza Rubackytė: mano gyvenime buvo daug akmenuoto kelio, kai galima nuleisti rankas. Bet buvo aukšto skrydžio siekis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-muza-rubackyte-mano-gyvenime-buvo-daug-akmenuoto-kelio-kai-galima-nuleisti-rankas-bet-buvo-auksto-skrydzio-siekis--58704548</link><description><![CDATA[Kino teatruose savo kelionę pradeda naujas režisierės Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinis filmas „Mūza“ - kelionė po muziką ir pianistės Mūzos Rubackytės gyvenimą.<br /><br />„Filmo esmė - kaip išgyventi dramą, kaip siekti savo žvaigždės, kaip per pavyzdį duoti viltį kitiems, kad net jeigu labai sunku ir atrodo viskas baigta, vis tiek galima eiti į priekį ir viskas bus, kaip tu nori, jeigu turi vidinės energijos ir stiprybės“,- sako tarptautinių konkursų laureatė LNMTA profesorė Mūza Rubackytė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58704548</guid><pubDate>Fri, 16 Feb 2024 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58704548/2024_02_16_3460_1_20240216115338609.mp3" length="44956914" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kino teatruose savo kelionę pradeda naujas režisierės Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinis filmas „Mūza“ - kelionė po muziką ir pianistės Mūzos Rubackytės gyvenimą.

„Filmo esmė - kaip išgyventi dramą, kaip siekti savo žvaigždės, kaip per pavyzdį duoti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kino teatruose savo kelionę pradeda naujas režisierės Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinis filmas „Mūza“ - kelionė po muziką ir pianistės Mūzos Rubackytės gyvenimą.<br /><br />„Filmo esmė - kaip išgyventi dramą, kaip siekti savo žvaigždės, kaip per pavyzdį duoti viltį kitiems, kad net jeigu labai sunku ir atrodo viskas baigta, vis tiek galima eiti į priekį ir viskas bus, kaip tu nori, jeigu turi vidinės energijos ir stiprybės“,- sako tarptautinių konkursų laureatė LNMTA profesorė Mūza Rubackytė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2810</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Dr. Greta Kaluževičiūtė-Moreton. Kaip socialiniai tinklai veikia mūsų psichiką ir keičia gyvenimo būdą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-dr-greta-kaluzeviciute-moreton-kaip-socialiniai-tinklai-veikia-musu-psichika-ir-keicia-gyvenimo-buda--58621225</link><description><![CDATA[Daugybė žmonių skiria dalį savo dienos gyvenimui virtualiame pasaulyje. Kaip tai keičia mūsų gyvenimą, mąstymą, mūsų psichiką? Kodėl socialiniai tinklai skatina agresiją, daro neigiamą įtaką paauglių raidai?<br />Rytoj – tarptautinė saugaus interneto diena. Ko mums reikėtų saugotis ir kaip panaudoti puikias socialinės medijos galimybes?<br />VU Filosofijos fakulteto ir Bostono podiplominės psichoanalizės mokyklos docentė, Psichologijos instituto mokslininkė, dr. Greta Kaluževičiūtė-Moreton, tyrinėjanti socialinės žiniasklaidos įtaka psichikos sveikatai.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58621225</guid><pubDate>Fri, 09 Feb 2024 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58621225/2024_02_09_3460_1_20240209115004222.mp3" length="41354524" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daugybė žmonių skiria dalį savo dienos gyvenimui virtualiame pasaulyje. Kaip tai keičia mūsų gyvenimą, mąstymą, mūsų psichiką? Kodėl socialiniai tinklai skatina agresiją, daro neigiamą įtaką paauglių raidai?
Rytoj – tarptautinė saugaus interneto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daugybė žmonių skiria dalį savo dienos gyvenimui virtualiame pasaulyje. Kaip tai keičia mūsų gyvenimą, mąstymą, mūsų psichiką? Kodėl socialiniai tinklai skatina agresiją, daro neigiamą įtaką paauglių raidai?<br />Rytoj – tarptautinė saugaus interneto diena. Ko mums reikėtų saugotis ir kaip panaudoti puikias socialinės medijos galimybes?<br />VU Filosofijos fakulteto ir Bostono podiplominės psichoanalizės mokyklos docentė, Psichologijos instituto mokslininkė, dr. Greta Kaluževičiūtė-Moreton, tyrinėjanti socialinės žiniasklaidos įtaka psichikos sveikatai.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2585</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Kokio Lietuvos sezono Prancūzijoje galime tikėtis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-kokio-lietuvos-sezono-prancuzijoje-galime-tiketis--58364407</link><description><![CDATA[Rugsėjo 12-ą dieną Prancūzijoje prasidės tris mėnesius truksiantis Lietuvos sezonas. Jo tikslas - kad kultūros, švietimo, mokslo įstaigos kartu su prancūzų partneriais surengtų ne tik vienkartinius projektus, bet ir užmegztų ilgalaikius ryšius.<br />Apie programos idėją „Kitas tas pats“, pasiruošimą ir partnerių paiešką, finansavimo kriterijus ir didžiausius renginius - pokalbis su Lietuvos kultūros instituto direktore Julija Reklaite ir Lietuvos sezono Prancūzijoje komisare Virginija Vitkiene.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58364407</guid><pubDate>Fri, 19 Jan 2024 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58364407/2024_01_19_3460_1_20240119120121557.mp3" length="51987824" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rugsėjo 12-ą dieną Prancūzijoje prasidės tris mėnesius truksiantis Lietuvos sezonas. Jo tikslas - kad kultūros, švietimo, mokslo įstaigos kartu su prancūzų partneriais surengtų ne tik vienkartinius projektus, bet ir užmegztų ilgalaikius ryšius.
Apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rugsėjo 12-ą dieną Prancūzijoje prasidės tris mėnesius truksiantis Lietuvos sezonas. Jo tikslas - kad kultūros, švietimo, mokslo įstaigos kartu su prancūzų partneriais surengtų ne tik vienkartinius projektus, bet ir užmegztų ilgalaikius ryšius.<br />Apie programos idėją „Kitas tas pats“, pasiruošimą ir partnerių paiešką, finansavimo kriterijus ir didžiausius renginius - pokalbis su Lietuvos kultūros instituto direktore Julija Reklaite ir Lietuvos sezono Prancūzijoje komisare Virginija Vitkiene.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3250</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Dr. Boguslavas Gruževskis: ar šiandien mes kuriame mokslo, kultūros, socialiai jautrią gerovės valstybę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-dr-boguslavas-gruzevskis-ar-siandien-mes-kuriame-mokslo-kulturos-socialiai-jautria-geroves-valstybe--58272781</link><description><![CDATA[„Ne tiek svarbu laisvė nuo ko, svarbiausia yra laisvė kam“,- yra sakęs socialinių ir ekonomikos mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis. Prieš daugiau kaip trisdešimt metų, sausio 13-os išvakarėse puikiai žinojome, nuo ko ir kodėl mums reikalinga laisvė. Kokią valstybę kuriame šiandien? Ką rodo Lietuvos mokslo tyrimai ir kiek į juos įsiklauso visuomenė? Kokią įtaką svarbiausiems procesams gali turėti kultūra? Apie visa tai - Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius, VU Filosofijos fakulteto profesorius, dr. Boguslavas Gruževskis.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58272781</guid><pubDate>Fri, 12 Jan 2024 09:01:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58272781/2024_01_12_3460_1_20240112115120082.mp3" length="42909332" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Ne tiek svarbu laisvė nuo ko, svarbiausia yra laisvė kam“,- yra sakęs socialinių ir ekonomikos mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis. Prieš daugiau kaip trisdešimt metų, sausio 13-os išvakarėse puikiai žinojome, nuo ko ir kodėl mums reikalinga...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Ne tiek svarbu laisvė nuo ko, svarbiausia yra laisvė kam“,- yra sakęs socialinių ir ekonomikos mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis. Prieš daugiau kaip trisdešimt metų, sausio 13-os išvakarėse puikiai žinojome, nuo ko ir kodėl mums reikalinga laisvė. Kokią valstybę kuriame šiandien? Ką rodo Lietuvos mokslo tyrimai ir kiek į juos įsiklauso visuomenė? Kokią įtaką svarbiausiems procesams gali turėti kultūra? Apie visa tai - Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius, VU Filosofijos fakulteto profesorius, dr. Boguslavas Gruževskis.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2682</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Ramutė Rachlevičiūtė: neišbraukim iš istorijos skaudžių epizodų, tai pretekstas kalbėtis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-ramute-rachleviciute-neisbraukim-is-istorijos-skaudziu-epizodu-tai-pretekstas-kalbetis--58206644</link><description><![CDATA[Praėjus trims nepriklausomybės dešimtmečiams pradėjome revizuoti skaudų mūsų istorijos laikotarpį - sovietmetį. „Liustracija Lietuvoje neįvyko, jos išvengė politikai ir verslininkai. Tačiau šiandien mes liustruojame meną ir menininkus",- yra sakiusi dailėtyrininkė, parodų kuratorė, VDA profesorė dr. Ramutė Rachlevičiūtė. Kodėl šį skaudų mūsų istorijos laikotarpį vertiname gana vienpusiškai, daugiausia okupacinės ideologijos požiūriu? Kaip dekonstruojame sovietmečio meną ir ką siekiame suprasti? Kodėl nesugebame giliai analizuoti ir diskutuoti „nepatogiomis“ temomis? Apie visa pokalbis su dr. Ramute Rachlevičiūte.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58206644</guid><pubDate>Fri, 05 Jan 2024 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58206644/2024_01_05_3460_1_20240105115117801.mp3" length="42870462" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Praėjus trims nepriklausomybės dešimtmečiams pradėjome revizuoti skaudų mūsų istorijos laikotarpį - sovietmetį. „Liustracija Lietuvoje neįvyko, jos išvengė politikai ir verslininkai. Tačiau šiandien mes liustruojame meną ir menininkus",- yra sakiusi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Praėjus trims nepriklausomybės dešimtmečiams pradėjome revizuoti skaudų mūsų istorijos laikotarpį - sovietmetį. „Liustracija Lietuvoje neįvyko, jos išvengė politikai ir verslininkai. Tačiau šiandien mes liustruojame meną ir menininkus",- yra sakiusi dailėtyrininkė, parodų kuratorė, VDA profesorė dr. Ramutė Rachlevičiūtė. Kodėl šį skaudų mūsų istorijos laikotarpį vertiname gana vienpusiškai, daugiausia okupacinės ideologijos požiūriu? Kaip dekonstruojame sovietmečio meną ir ką siekiame suprasti? Kodėl nesugebame giliai analizuoti ir diskutuoti „nepatogiomis“ temomis? Apie visa pokalbis su dr. Ramute Rachlevičiūte.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2680</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Kokie buvo 2023-ieji - Lietuvos teatro, kino, muzikos, literatūros ir dailės metai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-kokie-buvo-2023-ieji-lietuvos-teatro-kino-muzikos-literaturos-ir-dailes-metai--58146315</link><description><![CDATA[Baigiasi 2023-ieji metai. Kas vyko mūsų teatrų scenose, kokie šedevrai buvo sukurti mūsų rašytojų, kokie vaizdai mums atėmė žadą kino teatruose ir parodų salėse, kokie nauji vėjai siautė muzikiniame gyvenime? Penki meno profesionalai, penki kritikai žvalgosi po šių metų gana plačią Lietuvos meno panoramą.<br />Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė: teatrų premjeros, depresyvūs spektakliai ir vadovų kaita.<br />Literatūrologė, profesorė, dr. Dalia Satkauskytė: stiprių romanų metai.<br />Kino kritikas Vladas Rožėnas: didelės įvairovės kine metai. Įsivaizdavimas, kad Lietuvos kinas yra arklys rūke ir nieko daugiau - sparčiai keičiasi.<br />Dailėtyrininė, dr. Ramutė Rachlevičiūtė: dabar yra liustruojamas menas ir menininkai, o politikai ir verslininkai nuo liustracijos išsisuko.<br />Muzikologė Jūratė Katinaitė: muzikiniuose teatruose - sąstingis. Įdomiausi dalykai vyko periferijos teatruose.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58146315</guid><pubDate>Fri, 29 Dec 2023 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58146315/2023_12_29_3460_1_20231229115842354.mp3" length="49915163" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Baigiasi 2023-ieji metai. Kas vyko mūsų teatrų scenose, kokie šedevrai buvo sukurti mūsų rašytojų, kokie vaizdai mums atėmė žadą kino teatruose ir parodų salėse, kokie nauji vėjai siautė muzikiniame gyvenime? Penki meno profesionalai, penki kritikai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Baigiasi 2023-ieji metai. Kas vyko mūsų teatrų scenose, kokie šedevrai buvo sukurti mūsų rašytojų, kokie vaizdai mums atėmė žadą kino teatruose ir parodų salėse, kokie nauji vėjai siautė muzikiniame gyvenime? Penki meno profesionalai, penki kritikai žvalgosi po šių metų gana plačią Lietuvos meno panoramą.<br />Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė: teatrų premjeros, depresyvūs spektakliai ir vadovų kaita.<br />Literatūrologė, profesorė, dr. Dalia Satkauskytė: stiprių romanų metai.<br />Kino kritikas Vladas Rožėnas: didelės įvairovės kine metai. Įsivaizdavimas, kad Lietuvos kinas yra arklys rūke ir nieko daugiau - sparčiai keičiasi.<br />Dailėtyrininė, dr. Ramutė Rachlevičiūtė: dabar yra liustruojamas menas ir menininkai, o politikai ir verslininkai nuo liustracijos išsisuko.<br />Muzikologė Jūratė Katinaitė: muzikiniuose teatruose - sąstingis. Įdomiausi dalykai vyko periferijos teatruose.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3120</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Ranka parašytas ir išsiųstas atvirukas - tai tarsi šiltas apsikabinimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-ranka-parasytas-ir-issiustas-atvirukas-tai-tarsi-siltas-apsikabinimas--58095873</link><description><![CDATA[Šiais, technologijų laikais, mes jau pamiršome, koks džiaugsmas pašto dėžutėje rasti laišką ar sveikinimą. Geriausiu atveju sukuriame virtualų atviruką ir išsiuntinėjame visiems adresatams. Tačiau tarpukario Lietuvoje tai buvo labai graži, daugybę ritualų turinti tradicija. Kartu su Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos retų knygų ir rankraščių skyriaus vyresniuoju redaktoriumi Vytautu Smilgevičiumi pasklaidykime senuosius atvirukus ir atrakinkime jau sunkiai suprantamus sveikinimų simbolius.<br />Šventinis pasveikinimas, atvirukas – tai tas pat, kaip apsikabinimas – sako žurnalistas, VDU ir Lietuvos kariuomenės mokyklos dėstytojas, filosofas Valdas Kilpys, kasmet išsiunčiantis ne vieną dešimtį ranka rašytų atvirukų.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58095873</guid><pubDate>Fri, 22 Dec 2023 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58095873/2023_12_22_3460_1_20231222114836413.mp3" length="38656597" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiais, technologijų laikais, mes jau pamiršome, koks džiaugsmas pašto dėžutėje rasti laišką ar sveikinimą. Geriausiu atveju sukuriame virtualų atviruką ir išsiuntinėjame visiems adresatams. Tačiau tarpukario Lietuvoje tai buvo labai graži, daugybę...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiais, technologijų laikais, mes jau pamiršome, koks džiaugsmas pašto dėžutėje rasti laišką ar sveikinimą. Geriausiu atveju sukuriame virtualų atviruką ir išsiuntinėjame visiems adresatams. Tačiau tarpukario Lietuvoje tai buvo labai graži, daugybę ritualų turinti tradicija. Kartu su Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos retų knygų ir rankraščių skyriaus vyresniuoju redaktoriumi Vytautu Smilgevičiumi pasklaidykime senuosius atvirukus ir atrakinkime jau sunkiai suprantamus sveikinimų simbolius.<br />Šventinis pasveikinimas, atvirukas – tai tas pat, kaip apsikabinimas – sako žurnalistas, VDU ir Lietuvos kariuomenės mokyklos dėstytojas, filosofas Valdas Kilpys, kasmet išsiunčiantis ne vieną dešimtį ranka rašytų atvirukų.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2416</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Diplomatas Dainius Junevičius: per kelis metus sunku pažinti šalį ir suprasti, ką apie tave galvoja žmonės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-diplomatas-dainius-junevicius-per-kelis-metus-sunku-pazinti-sali-ir-suprasti-ka-apie-tave-galvoja-zmones--58017131</link><description><![CDATA[Karališkųjų Lazienkų muziejuje Varšuvoje šiuo metu veikia fotografijų paroda „Atrasti vaizdai. Grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus fotografijos estetika“. Vienas iš parodos kuratorių - fizikas, pirmasis Lietuvos ambasadorius Lenkijoje ir fotografijos istorikas Dainius Junevičius. Per du dešimtmečius diplomatinėje tarnyboje jis buvo ambasadoriumi Graikijoje, Egipto Arabų Respublikoje, Pietų Afrikos Respublikoje, vadovavo Lietuvos specialiajai misijai Afganistane. Dainius Junevičius išleido penkias knygas apie XIX amžiaus Lietuvos fotografijos pradininkus.<br />Apie fotografiją, diplomatija ir svečias šalis - pokalbis su dr. Dainiumi Junevičiumi.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58017131</guid><pubDate>Fri, 15 Dec 2023 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58017131/2023_12_15_3460_1_20231215114701209.mp3" length="38612293" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Karališkųjų Lazienkų muziejuje Varšuvoje šiuo metu veikia fotografijų paroda „Atrasti vaizdai. Grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus fotografijos estetika“. Vienas iš parodos kuratorių - fizikas, pirmasis Lietuvos ambasadorius Lenkijoje ir fotografijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Karališkųjų Lazienkų muziejuje Varšuvoje šiuo metu veikia fotografijų paroda „Atrasti vaizdai. Grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus fotografijos estetika“. Vienas iš parodos kuratorių - fizikas, pirmasis Lietuvos ambasadorius Lenkijoje ir fotografijos istorikas Dainius Junevičius. Per du dešimtmečius diplomatinėje tarnyboje jis buvo ambasadoriumi Graikijoje, Egipto Arabų Respublikoje, Pietų Afrikos Respublikoje, vadovavo Lietuvos specialiajai misijai Afganistane. Dainius Junevičius išleido penkias knygas apie XIX amžiaus Lietuvos fotografijos pradininkus.<br />Apie fotografiją, diplomatija ir svečias šalis - pokalbis su dr. Dainiumi Junevičiumi.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2414</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Izraelio ir Palestinos konfliktas: kaip apie tai kalbame, kokius kuriame vaizdinius, kokias brėžiame ribas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-izraelio-ir-palestinos-konfliktas-kaip-apie-tai-kalbame-kokius-kuriame-vaizdinius-kokias-breziame-ribas--57949821</link><description><![CDATA[Du mėnesius tęsiasi Izraelio ir Palestinos konfliktas, kurio metu žūsta tūkstančiai civilių žmonių. Kaip šis kofliktas atsispindi Lietuvos viešojoje erdvėje, kaip mes reaguojame, kaip kalbame ir vaizduojame, kokias sąvokas vartojame ir kokias brėžiame humanizmo ribas? Kaip skiriasi mūsų vertinimas nuo požiūrio į Rusijos karą prieš Ukrainą?<br />Pokalbyje dalyvauja VDA profesorė, humanitarinių mokslų daktarė, savaitraščio „7 meno dienos“ redaktorė Agnė Narušytė ir Merilando (JAV) universiteto vyr. mokslininkė, daugiau nei 10 metų dirbanti su tarptautinio saugumo ir nekonvencinių grėsmių klausimais Eglė E. Murauskaitė. , tinklalaidės NARA bendraautorė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57949821</guid><pubDate>Fri, 08 Dec 2023 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57949821/2023_12_08_3460_1_20231208115112266.mp3" length="42649361" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Du mėnesius tęsiasi Izraelio ir Palestinos konfliktas, kurio metu žūsta tūkstančiai civilių žmonių. Kaip šis kofliktas atsispindi Lietuvos viešojoje erdvėje, kaip mes reaguojame, kaip kalbame ir vaizduojame, kokias sąvokas vartojame ir kokias brėžiame...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Du mėnesius tęsiasi Izraelio ir Palestinos konfliktas, kurio metu žūsta tūkstančiai civilių žmonių. Kaip šis kofliktas atsispindi Lietuvos viešojoje erdvėje, kaip mes reaguojame, kaip kalbame ir vaizduojame, kokias sąvokas vartojame ir kokias brėžiame humanizmo ribas? Kaip skiriasi mūsų vertinimas nuo požiūrio į Rusijos karą prieš Ukrainą?<br />Pokalbyje dalyvauja VDA profesorė, humanitarinių mokslų daktarė, savaitraščio „7 meno dienos“ redaktorė Agnė Narušytė ir Merilando (JAV) universiteto vyr. mokslininkė, daugiau nei 10 metų dirbanti su tarptautinio saugumo ir nekonvencinių grėsmių klausimais Eglė E. Murauskaitė. , tinklalaidės NARA bendraautorė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2666</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Apie tai, kas nepapuola į top dešimtukus, apie bohemiškus knygynus ir geras knygas - skubančio pasaulio oazę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-apie-tai-kas-nepapuola-i-top-desimtukus-apie-bohemiskus-knygynus-ir-geras-knygas-skubancio-pasaulio-oaze--57891393</link><description><![CDATA[Prasidėjo mažoji rudens knygų mugė, mažųjų leidyklų rengiamas „Paviljono knygų savaitgalis“, kuriame galima pamatyti leidinių įvairiomis kalbomis, atrasti unikaliausių knygų ir suprasti, kad knygų pasaulis yra daug įvairesnis, spalvingesnis ir net įdomesnis, negu matome didžiųjų knygynų ar prekybos portalų reklamose.<br />Apie tai, kas nepapuola į top dešimtukus, apie tai, kodėl svarbu išsaugoti mažus, nepriklausomus knygynus pokalbis su prozininke, dirbančia leidykloje „Hubris“, Jurga Tumasonyte, leidyklos „Kitos knygos“ atstovu Dovydu Kiauleikiu, leidyklos „Phi knygos" vadovu Tomu Šinkūnu ir knygyno<br />„Eureka“ įkūrėja ir vadove Eurika Stogevičiene.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />J.Fridbergo nuotr. Marijampolės knygynas 1924-1925 m.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57891393</guid><pubDate>Fri, 01 Dec 2023 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57891393/2023_12_01_3460_1_20231201115008478.mp3" length="41479075" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prasidėjo mažoji rudens knygų mugė, mažųjų leidyklų rengiamas „Paviljono knygų savaitgalis“, kuriame galima pamatyti leidinių įvairiomis kalbomis, atrasti unikaliausių knygų ir suprasti, kad knygų pasaulis yra daug įvairesnis, spalvingesnis ir net...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prasidėjo mažoji rudens knygų mugė, mažųjų leidyklų rengiamas „Paviljono knygų savaitgalis“, kuriame galima pamatyti leidinių įvairiomis kalbomis, atrasti unikaliausių knygų ir suprasti, kad knygų pasaulis yra daug įvairesnis, spalvingesnis ir net įdomesnis, negu matome didžiųjų knygynų ar prekybos portalų reklamose.<br />Apie tai, kas nepapuola į top dešimtukus, apie tai, kodėl svarbu išsaugoti mažus, nepriklausomus knygynus pokalbis su prozininke, dirbančia leidykloje „Hubris“, Jurga Tumasonyte, leidyklos „Kitos knygos“ atstovu Dovydu Kiauleikiu, leidyklos „Phi knygos" vadovu Tomu Šinkūnu ir knygyno<br />„Eureka“ įkūrėja ir vadove Eurika Stogevičiene.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />J.Fridbergo nuotr. Marijampolės knygynas 1924-1925 m.]]></itunes:summary><itunes:duration>2593</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Kaip atpažinti populizmą: žinau ko nori žmonės, kas dėl visko kaltas, turiu greitą ir paprastą sprendimą!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-kaip-atpazinti-populizma-zinau-ko-nori-zmones-kas-del-visko-kaltas-turiu-greita-ir-paprasta-sprendima--57794545</link><description><![CDATA[Pastarųjų kelerių metų įvykiai - pandemija, Rusijos karas Ukrainoje, sukrėtė Europos bendruomenes, suardė jų ekonominį ir politinį stabilumą, išryškino poliarizaciją ir segregaciją. „Ši terpė tapo palanki vešėti populistiniams politiniams diskursams. Populizmo „virusas“ prasiskverbia ir į žurnalistinį bei kultūrinį medijų turinį nacionalinėse ir globaliose rinkose“,- teigia VU Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro vadovė dr. Renata Šukaitytė-Coenen, tarptautinės konferencijos „Populizmas nacionalinėse ir globaliose medijose“ iniciatorė ir organizatorė. Apie populizmo keliamus pavojus ir poveikį kalbamės su VU Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro vadove dr. Renata Šukaitytė-Coenen, VU Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro asistente dr. Giedre Vaičekauskiene, VDU Viešosios komunikacijos katedros profesore dr. Aukse Balčytiene ir VDU Viešosios komunikacijos katedros docentu dr. Ignu Kalpoku.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57794545</guid><pubDate>Fri, 24 Nov 2023 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57794545/2023_11_24_3460_1_20231124114758889.mp3" length="39909220" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pastarųjų kelerių metų įvykiai - pandemija, Rusijos karas Ukrainoje, sukrėtė Europos bendruomenes, suardė jų ekonominį ir politinį stabilumą, išryškino poliarizaciją ir segregaciją. „Ši terpė tapo palanki vešėti populistiniams politiniams diskursams....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pastarųjų kelerių metų įvykiai - pandemija, Rusijos karas Ukrainoje, sukrėtė Europos bendruomenes, suardė jų ekonominį ir politinį stabilumą, išryškino poliarizaciją ir segregaciją. „Ši terpė tapo palanki vešėti populistiniams politiniams diskursams. Populizmo „virusas“ prasiskverbia ir į žurnalistinį bei kultūrinį medijų turinį nacionalinėse ir globaliose rinkose“,- teigia VU Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro vadovė dr. Renata Šukaitytė-Coenen, tarptautinės konferencijos „Populizmas nacionalinėse ir globaliose medijose“ iniciatorė ir organizatorė. Apie populizmo keliamus pavojus ir poveikį kalbamės su VU Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro vadove dr. Renata Šukaitytė-Coenen, VU Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro asistente dr. Giedre Vaičekauskiene, VDU Viešosios komunikacijos katedros profesore dr. Aukse Balčytiene ir VDU Viešosios komunikacijos katedros docentu dr. Ignu Kalpoku.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2495</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Festivalio „Scanorama“ patirtys - kino mados ir juostos sinefilams, naujos vietos ir brangiausi filmai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-festivalio-scanorama-patirtys-kino-mados-ir-juostos-sinefilams-naujos-vietos-ir-brangiausi-filmai--57676735</link><description><![CDATA[Tradicinis, jau 21-us metus vykstantis Europos kino forumas „Scanorama“ juda link šių metų finalo. Kaip galėtume vertinti šį festivalį mūsų kultūros kontekste? Kiek rengėjams yra svarbios naujos kino tendencijos, mados ir unikalūs filmai kino gurmanams? Kokie yra brangiausi filmai, ar jų reikia festivaliui? Ar galvojama apie pokyčius, jaunąją auditoriją? Ar yra siekis tapti A klasės festivaliu?<br />Pokalbis studijoje su „Scanoramos“ įkūrėja ir direktore Gražina Arlickaite, programų koordinatoriumi Dmitrijumi Gluščevskiu, kino kritike Neringa Kažukauskaite.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57676735</guid><pubDate>Fri, 17 Nov 2023 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57676735/2023_11_17_3460_1_20231117115408346.mp3" length="45453867" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tradicinis, jau 21-us metus vykstantis Europos kino forumas „Scanorama“ juda link šių metų finalo. Kaip galėtume vertinti šį festivalį mūsų kultūros kontekste? Kiek rengėjams yra svarbios naujos kino tendencijos, mados ir unikalūs filmai kino...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tradicinis, jau 21-us metus vykstantis Europos kino forumas „Scanorama“ juda link šių metų finalo. Kaip galėtume vertinti šį festivalį mūsų kultūros kontekste? Kiek rengėjams yra svarbios naujos kino tendencijos, mados ir unikalūs filmai kino gurmanams? Kokie yra brangiausi filmai, ar jų reikia festivaliui? Ar galvojama apie pokyčius, jaunąją auditoriją? Ar yra siekis tapti A klasės festivaliu?<br />Pokalbis studijoje su „Scanoramos“ įkūrėja ir direktore Gražina Arlickaite, programų koordinatoriumi Dmitrijumi Gluščevskiu, kino kritike Neringa Kažukauskaite.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2841</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Garsusis meno provokatorius Dainius Liškevičius neria į kiną ir atveria savo buto duris</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-garsusis-meno-provokatorius-dainius-liskevicius-neria-i-kina-ir-atveria-savo-buto-duris--57589500</link><description><![CDATA[Dainius Liškevičius - žinomas Lietuvos meno kūrėjas, nuolat provokuojantis žiūrovą mastyti ir klausti - kodėl? Tai didžiulį medį atvelka į parodų salę, tai aukštyn ratais užverčia automobilį ir pastato ant Rotušės laiptų. O ar nekelia pavojaus jo videoperformansas „Kliaksas / Restartas“ buvo klausiama net teisme.<br />Šiandien Dainius Liškevičius pristato savo pirmąjį dokumentinį filmą<br />„Modernus butas“. Kodėl žinomas menininkas nusprendė kurti filmą? Kokių provokacijų laukti žiūrovams? Kokį pasaulį atskleidžia ir ką pasakoja naujo filmo kūrėjai? Apie visa tai pokalbis su filmo autoriumi Dainiumi Liškevičiumi ir filmo prodiusere Dagne Vildžiūnaite.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57589500</guid><pubDate>Fri, 10 Nov 2023 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57589500/2023_11_10_3460_1_20231110115056308.mp3" length="41761197" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dainius Liškevičius - žinomas Lietuvos meno kūrėjas, nuolat provokuojantis žiūrovą mastyti ir klausti - kodėl? Tai didžiulį medį atvelka į parodų salę, tai aukštyn ratais užverčia automobilį ir pastato ant Rotušės laiptų. O ar nekelia pavojaus jo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dainius Liškevičius - žinomas Lietuvos meno kūrėjas, nuolat provokuojantis žiūrovą mastyti ir klausti - kodėl? Tai didžiulį medį atvelka į parodų salę, tai aukštyn ratais užverčia automobilį ir pastato ant Rotušės laiptų. O ar nekelia pavojaus jo videoperformansas „Kliaksas / Restartas“ buvo klausiama net teisme.<br />Šiandien Dainius Liškevičius pristato savo pirmąjį dokumentinį filmą<br />„Modernus butas“. Kodėl žinomas menininkas nusprendė kurti filmą? Kokių provokacijų laukti žiūrovams? Kokį pasaulį atskleidžia ir ką pasakoja naujo filmo kūrėjai? Apie visa tai pokalbis su filmo autoriumi Dainiumi Liškevičiumi ir filmo prodiusere Dagne Vildžiūnaite.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2611</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Kodėl scenoje ir viešojoje erdvėje vis dažniau skamba nerišli kalba?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-kodel-scenoje-ir-viesojoje-erdveje-vis-dazniau-skamba-nerisli-kalba--57503265</link><description><![CDATA[Ar sutiktumėte, kad šiandien viešojoje erdvėje vis dažniau skamba nerišli, nepaveiki, netaisyklinga kalba, neaiškiai išartikuliuotos ir painiai išsakomos mintys? Tokią problemą pastebėjo tarptautinės mokslo konferencijos ,,Kalbėjimo fenomenas“ organizatoriai, keliantys klausimą: kas, kodėl ir kada atsitiko su jaunųjų menininkų (aktorių, vokalistų, muzikos atlikėjų) scenine kalba?<br /><br />LMTA rengiamoje konferencijoje retorikos specialistai, neuromokslininkai, kalbininkai, teatro profesionalai iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Sakartvelo, Latvijos, Islandijos analizuos šių pokyčių priežastis ir ieškos sprendimų. Konferencija vyks lapkričio 6-8 dienomis, jai artėjant šiandien laidoje domimės, ar iš tiesų teatruose, viešuosiuose renginiuose, televizijos ir radijo laidose vis dažniau skamba nerišli, neartikuliuojama kalba? Jei taip, kas liudija viešosios ir sceninės kalbos suprastėjimą? Kaip galima keisti situaciją? Pokalbis su filosofu Nagliu Kardeliu, neuromokslininke Ramune Dirvanskiene, teatrologe Rasa Vasinauskaite, scenos ir viešosios kalbos dėstytoja Rita Juodelienė.<br /><br />Ved. Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57503265</guid><pubDate>Fri, 03 Nov 2023 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57503265/2023_11_03_3460_1_20231103115458339.mp3" length="41990249" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar sutiktumėte, kad šiandien viešojoje erdvėje vis dažniau skamba nerišli, nepaveiki, netaisyklinga kalba, neaiškiai išartikuliuotos ir painiai išsakomos mintys? Tokią problemą pastebėjo tarptautinės mokslo konferencijos ,,Kalbėjimo fenomenas“...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar sutiktumėte, kad šiandien viešojoje erdvėje vis dažniau skamba nerišli, nepaveiki, netaisyklinga kalba, neaiškiai išartikuliuotos ir painiai išsakomos mintys? Tokią problemą pastebėjo tarptautinės mokslo konferencijos ,,Kalbėjimo fenomenas“ organizatoriai, keliantys klausimą: kas, kodėl ir kada atsitiko su jaunųjų menininkų (aktorių, vokalistų, muzikos atlikėjų) scenine kalba?<br /><br />LMTA rengiamoje konferencijoje retorikos specialistai, neuromokslininkai, kalbininkai, teatro profesionalai iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Sakartvelo, Latvijos, Islandijos analizuos šių pokyčių priežastis ir ieškos sprendimų. Konferencija vyks lapkričio 6-8 dienomis, jai artėjant šiandien laidoje domimės, ar iš tiesų teatruose, viešuosiuose renginiuose, televizijos ir radijo laidose vis dažniau skamba nerišli, neartikuliuojama kalba? Jei taip, kas liudija viešosios ir sceninės kalbos suprastėjimą? Kaip galima keisti situaciją? Pokalbis su filosofu Nagliu Kardeliu, neuromokslininke Ramune Dirvanskiene, teatrologe Rasa Vasinauskaite, scenos ir viešosios kalbos dėstytoja Rita Juodelienė.<br /><br />Ved. Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2625</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Ar įmanoma atskirti ideologiją ir kūrėją? Ar režimų pasisavintą meną turime išbraukti iš istorijos ir dabarties?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-ar-imanoma-atskirti-ideologija-ir-kureja-ar-rezimu-pasisavinta-mena-turime-isbraukti-is-istorijos-ir-dabarties--57317713</link><description><![CDATA[Gyvename įtampos, karų ir krizių laiku, kuris mus verčia permąstyti daugybę dalykų. „Nepainiokime meno ir politikos“ – toks teiginys buvo labai populiarus sovietmečiu, kai menininkai buvo tarsi tyliojoje rezistencijoje ir pasitelkdami ezopo kalbą bandė laviruoti tarp ideologijos primestų reikalavimų ir humanizmo vertybių. Tačiau baisiausi režimai savinasi ir naudoja savo minkštajai galiai net tuos kūrinius ir kūrėjus, kurie buvo opozicijoje ar net nukentėjo nuo valdžios represijų. Kaip vertinti menininkus, gyvenusius nacizmo, bolševizmo ar šiandieninio putinizmo visuomenėse? Ar beatodairiška atmetimo reakcija yra geriausia išeitis?<br />Laidos pašnekovai: humanitarinių mokslų daktarė, LMTA muzikologijos katedros profesorė Lina Navickaitė-Martinelli, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė, literatūrologė Dalia Satkauskytė, komunikacijos ekspertas, melomanas Julijus Grickevičius. Sužinosime kaip į šiuos klausimus reaguojama Latvijoje ir Lenkijoje.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57317713</guid><pubDate>Fri, 20 Oct 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57317713/2023_10_20_3460_1_20231020115218719.mp3" length="43789971" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gyvename įtampos, karų ir krizių laiku, kuris mus verčia permąstyti daugybę dalykų. „Nepainiokime meno ir politikos“ – toks teiginys buvo labai populiarus sovietmečiu, kai menininkai buvo tarsi tyliojoje rezistencijoje ir pasitelkdami ezopo kalbą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gyvename įtampos, karų ir krizių laiku, kuris mus verčia permąstyti daugybę dalykų. „Nepainiokime meno ir politikos“ – toks teiginys buvo labai populiarus sovietmečiu, kai menininkai buvo tarsi tyliojoje rezistencijoje ir pasitelkdami ezopo kalbą bandė laviruoti tarp ideologijos primestų reikalavimų ir humanizmo vertybių. Tačiau baisiausi režimai savinasi ir naudoja savo minkštajai galiai net tuos kūrinius ir kūrėjus, kurie buvo opozicijoje ar net nukentėjo nuo valdžios represijų. Kaip vertinti menininkus, gyvenusius nacizmo, bolševizmo ar šiandieninio putinizmo visuomenėse? Ar beatodairiška atmetimo reakcija yra geriausia išeitis?<br />Laidos pašnekovai: humanitarinių mokslų daktarė, LMTA muzikologijos katedros profesorė Lina Navickaitė-Martinelli, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė, literatūrologė Dalia Satkauskytė, komunikacijos ekspertas, melomanas Julijus Grickevičius. Sužinosime kaip į šiuos klausimus reaguojama Latvijoje ir Lenkijoje.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2737</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Art Vilnius: didžiausia meno galerija šiemet siūlo pabūti performeriais ir apmąstyti mūsų laiką</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-art-vilnius-didziausia-meno-galerija-siemet-siulo-pabuti-performeriais-ir-apmastyti-musu-laika--57221362</link><description><![CDATA[70 galerijų ir 300 menininkų atveria duris į pačių įvairiausių žanrų meno pasaulį ir visą savaitgalį laukia meno mugė Art Vilnius. Šių metų tema - performansas, skatinantis ne tik stebėti ramiai eksponuojamą kūrinį, bet ir prisidėti prie vyksmo, smalsauti, stebėtis ir patirti įvairiausių jausmų .<br />Apie prasidedančią didžiausią metų meno šventę - mugės vadovė Diana Stomienė, meno vadovė Sonata Baliuckaitė, projektų zonos kuratorius Valentinas Klimašauskas ir galerijos „Drifts“ vadovė Jolanta Chockevičiūtė Laurent.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57221362</guid><pubDate>Fri, 13 Oct 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57221362/2023_10_13_3460_1_20231013115206610.mp3" length="43192290" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>70 galerijų ir 300 menininkų atveria duris į pačių įvairiausių žanrų meno pasaulį ir visą savaitgalį laukia meno mugė Art Vilnius. Šių metų tema - performansas, skatinantis ne tik stebėti ramiai eksponuojamą kūrinį, bet ir prisidėti prie vyksmo,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[70 galerijų ir 300 menininkų atveria duris į pačių įvairiausių žanrų meno pasaulį ir visą savaitgalį laukia meno mugė Art Vilnius. Šių metų tema - performansas, skatinantis ne tik stebėti ramiai eksponuojamą kūrinį, bet ir prisidėti prie vyksmo, smalsauti, stebėtis ir patirti įvairiausių jausmų .<br />Apie prasidedančią didžiausią metų meno šventę - mugės vadovė Diana Stomienė, meno vadovė Sonata Baliuckaitė, projektų zonos kuratorius Valentinas Klimašauskas ir galerijos „Drifts“ vadovė Jolanta Chockevičiūtė Laurent.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2700</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Pirmasis privatus meno muziejus MO po penkerių metų - vieta, kur galima patirti nepamirštamą kultūros nuotykį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-pirmasis-privatus-meno-muziejus-mo-po-penkeriu-metu-vieta-kur-galima-patirti-nepamirstama-kulturos-nuotyki--57112102</link><description><![CDATA[MO muziejus pasitinka savo veiklos penkmečio sukaktį. Danguolės ir Viktoro Butkų svajonė sukurti gyvą ir patrauklią kultūros vietą išsipildė su kaupu. Daugybė įspūdingų parodų, kelionės po Lietuvą, edukacijos vaikams ir vyresniems žmonėms, diskusijos ir koncertai - viskas telpa ir randa vietos Danielio Libeskindo projektuotame pastate vietoje buvusio Lietuvos kino teatro. O svarbiausia - po MO atidarymo daugybė iki tol muziejus ignoravusių žmonių atrado, kad čia galima patirti gilių, įdomių ir linksmų išgyvenimų.<br /><br />Priešjubiliejinis pokalbis su MO muziejaus steigėju Viktoru Butkumi ir direktore Milda Ivanauskiene.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57112102</guid><pubDate>Fri, 06 Oct 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57112102/2023_10_06_3460_1_20231006115052409.mp3" length="42309978" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>MO muziejus pasitinka savo veiklos penkmečio sukaktį. Danguolės ir Viktoro Butkų svajonė sukurti gyvą ir patrauklią kultūros vietą išsipildė su kaupu. Daugybė įspūdingų parodų, kelionės po Lietuvą, edukacijos vaikams ir vyresniems žmonėms, diskusijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[MO muziejus pasitinka savo veiklos penkmečio sukaktį. Danguolės ir Viktoro Butkų svajonė sukurti gyvą ir patrauklią kultūros vietą išsipildė su kaupu. Daugybė įspūdingų parodų, kelionės po Lietuvą, edukacijos vaikams ir vyresniems žmonėms, diskusijos ir koncertai - viskas telpa ir randa vietos Danielio Libeskindo projektuotame pastate vietoje buvusio Lietuvos kino teatro. O svarbiausia - po MO atidarymo daugybė iki tol muziejus ignoravusių žmonių atrado, kad čia galima patirti gilių, įdomių ir linksmų išgyvenimų.<br /><br />Priešjubiliejinis pokalbis su MO muziejaus steigėju Viktoru Butkumi ir direktore Milda Ivanauskiene.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2645</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Yana Ross: aš tikiu, kad teatras gali pakeisti žmogų. O žmogus keičia pasaulį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-yana-ross-as-tikiu-kad-teatras-gali-pakeisti-zmogu-o-zmogus-keicia-pasauli--56995458</link><description><![CDATA[Lietuvos nacionalinis dramos teatras pakvietė į pirmąją šio sezono premjerą Mažojoje salėje – spektaklį „Apmąstant omarą“ pagal amerikiečių rašytojo David Foster Wallace esė. Spektaklį pastatė režisierė Yana Ross, kuri Lietuvos publikai jau puikiai žinoma iš tokių mąstyti ir diskutuoti skatinančių spektaklių kaip „Mūsų klasė“, „Trys sesrys“, „Vienos miško pasakos“.<br />Spketaklis „Apmąstant omarą" kelia esminį klausimą – ar man dar svarbus kito skausmas. Koks mūsų santykis su vaikais, su pasenusiais tėvais, ar sugebame nors akimirkai atsidurti kito kailyje?<br />Apie naują spektaklį ir jo kodus, apie Europos teatrą ir daugybę jo veidų po premjeros kalbėjomės su režisiere Yana Ross.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56995458</guid><pubDate>Fri, 29 Sep 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56995458/2023_09_29_3460_1_20230929114637041.mp3" length="38123282" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos nacionalinis dramos teatras pakvietė į pirmąją šio sezono premjerą Mažojoje salėje – spektaklį „Apmąstant omarą“ pagal amerikiečių rašytojo David Foster Wallace esė. Spektaklį pastatė režisierė Yana Ross, kuri Lietuvos publikai jau puikiai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos nacionalinis dramos teatras pakvietė į pirmąją šio sezono premjerą Mažojoje salėje – spektaklį „Apmąstant omarą“ pagal amerikiečių rašytojo David Foster Wallace esė. Spektaklį pastatė režisierė Yana Ross, kuri Lietuvos publikai jau puikiai žinoma iš tokių mąstyti ir diskutuoti skatinančių spektaklių kaip „Mūsų klasė“, „Trys sesrys“, „Vienos miško pasakos“.<br />Spketaklis „Apmąstant omarą" kelia esminį klausimą – ar man dar svarbus kito skausmas. Koks mūsų santykis su vaikais, su pasenusiais tėvais, ar sugebame nors akimirkai atsidurti kito kailyje?<br />Apie naują spektaklį ir jo kodus, apie Europos teatrą ir daugybę jo veidų po premjeros kalbėjomės su režisiere Yana Ross.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2383</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Rimantas Dichavičius apie nukabintą parodą, sunaikintus knygų tiražus ir tardymą už fotografuojamą kaimo skurdą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-rimantas-dichavicius-apie-nukabinta-paroda-sunaikintus-knygu-tirazus-ir-tardyma-uz-fotografuojama-kaimo-skurda--56893686</link><description><![CDATA[Lietuvos nacionaliniame muziejuje eksponuojama paroda „Laiko šukės ir aidai: sovietinė cenzūra Rimanto Dichavičiaus kūryboje“. Paroda sudaryta iš 3 dalių: cenzūros draustos fotografijos, cenzūros kritikos ir korekcijų sulaukę kūriniai ir sovietinės cenzūros taisykles atitikusi kūryba. „Kiekvienas kadras yra susijęs su istorijomis ir kartais tragiškais nutikimais“,- sako garsus fotografas, dailininkas, buvęs tremtinys Rimantas Dichavičius. Su parodos autoriumi keliaujame po sovietinį laiką ir jo absurdišką tikrovę, kai buvo uždrausta pirmoji paroda, kai cenzoriai redagavo net Lenino raštus, o kaimo realybės tiesiog negalima buvo fotografuoti.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56893686</guid><pubDate>Fri, 22 Sep 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56893686/2023_09_22_3460_1_20230922114923388.mp3" length="40745558" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos nacionaliniame muziejuje eksponuojama paroda „Laiko šukės ir aidai: sovietinė cenzūra Rimanto Dichavičiaus kūryboje“. Paroda sudaryta iš 3 dalių: cenzūros draustos fotografijos, cenzūros kritikos ir korekcijų sulaukę kūriniai ir sovietinės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos nacionaliniame muziejuje eksponuojama paroda „Laiko šukės ir aidai: sovietinė cenzūra Rimanto Dichavičiaus kūryboje“. Paroda sudaryta iš 3 dalių: cenzūros draustos fotografijos, cenzūros kritikos ir korekcijų sulaukę kūriniai ir sovietinės cenzūros taisykles atitikusi kūryba. „Kiekvienas kadras yra susijęs su istorijomis ir kartais tragiškais nutikimais“,- sako garsus fotografas, dailininkas, buvęs tremtinys Rimantas Dichavičius. Su parodos autoriumi keliaujame po sovietinį laiką ir jo absurdišką tikrovę, kai buvo uždrausta pirmoji paroda, kai cenzoriai redagavo net Lenino raštus, o kaimo realybės tiesiog negalima buvo fotografuoti.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2547</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Šarūnas Sauka: aš mėgstu daryti tai, kas negalima ir pastumdyti ribas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-sarunas-sauka-as-megstu-daryti-tai-kas-negalima-ir-pastumdyti-ribas--56809174</link><description><![CDATA[Tapytojui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Šarūnui Saukai rugsėjo 11-ą sukako 65-eri. Bet ne sukaktys ar politikų sveikinimai čia svarbiausia. Tai proga pakalbėti apie talentingą tapytoją, kurio paroda NDG tapo lankomiausia ekspozicija, kurio paveikslai žmones traukia net į Lietuvos pakraštyje, Zarasuose atidarytą galeriją.<br />Žiūrovai kartais klausia: kodėl tiek daug paveiksluose mėsų, kodėl vaizduojamos šlykščios scenos. Kaip suprasti dailininko paveikslus laidoje niekas nepasakys, tačiau daugiasluoksnėse istorijose rasti savo pasakojimą - gali padėti.<br />Seni ir naujesni susitikimai su Šarūnu Sauka, Nomeda Saukiene, Monika Saukaite, Sigitu Parulskiu, Algiu Uždaviniu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56809174</guid><pubDate>Fri, 15 Sep 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56809174/2023_09_15_3460_1_20230915115309995.mp3" length="44034896" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tapytojui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Šarūnui Saukai rugsėjo 11-ą sukako 65-eri. Bet ne sukaktys ar politikų sveikinimai čia svarbiausia. Tai proga pakalbėti apie talentingą tapytoją, kurio paroda NDG tapo lankomiausia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tapytojui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Šarūnui Saukai rugsėjo 11-ą sukako 65-eri. Bet ne sukaktys ar politikų sveikinimai čia svarbiausia. Tai proga pakalbėti apie talentingą tapytoją, kurio paroda NDG tapo lankomiausia ekspozicija, kurio paveikslai žmones traukia net į Lietuvos pakraštyje, Zarasuose atidarytą galeriją.<br />Žiūrovai kartais klausia: kodėl tiek daug paveiksluose mėsų, kodėl vaizduojamos šlykščios scenos. Kaip suprasti dailininko paveikslus laidoje niekas nepasakys, tačiau daugiasluoksnėse istorijose rasti savo pasakojimą - gali padėti.<br />Seni ir naujesni susitikimai su Šarūnu Sauka, Nomeda Saukiene, Monika Saukaite, Sigitu Parulskiu, Algiu Uždaviniu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2753</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Kaip finansuojami kultūros projektai? Ar aiškūs vertinimo kriterijai? Ar skaidrus ekspertų vertinimas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-kaip-finansuojami-kulturos-projektai-ar-aiskus-vertinimo-kriterijai-ar-skaidrus-ekspertu-vertinimas--54150586</link><description><![CDATA[Po kiekvieno Lietuvos kultūros tarybos paskelbto projektų finansavimo etapo kyla didelė nepasitenkinimo ir kritikos audra, dalis projektų lieka be valstybės paramos. Abejojama vertinimo kriterijais, ekspertų nešališkumu, vertinimo kompetencija ir skaidrumu. Neseniai LKT minėjo savo veiklos 10-metį ir surengė diskusijų forumą „Kultūra esi Tu!“, kuriame pakvietė kultūros bendruomenę pasikalbėti, o kaip būtų geriausia skirstyti tuos 10 procentų per tarybą skirstomų valstybės lėšų kultūrai.<br />Šia tema pokalbis su LKT pirmininke Asta Pakarklyte, LKT ekspertu, literatūrologu ir rašytoju Sauliumi Vasiliausku ir LMTA Šokio ir judesio katedros vedėju Andriumi Katinu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54150586</guid><pubDate>Fri, 09 Jun 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54150586/2023_06_09_3460_1_20230609120308347.mp3" length="51883334" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Po kiekvieno Lietuvos kultūros tarybos paskelbto projektų finansavimo etapo kyla didelė nepasitenkinimo ir kritikos audra, dalis projektų lieka be valstybės paramos. Abejojama vertinimo kriterijais, ekspertų nešališkumu, vertinimo kompetencija ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Po kiekvieno Lietuvos kultūros tarybos paskelbto projektų finansavimo etapo kyla didelė nepasitenkinimo ir kritikos audra, dalis projektų lieka be valstybės paramos. Abejojama vertinimo kriterijais, ekspertų nešališkumu, vertinimo kompetencija ir skaidrumu. Neseniai LKT minėjo savo veiklos 10-metį ir surengė diskusijų forumą „Kultūra esi Tu!“, kuriame pakvietė kultūros bendruomenę pasikalbėti, o kaip būtų geriausia skirstyti tuos 10 procentų per tarybą skirstomų valstybės lėšų kultūrai.<br />Šia tema pokalbis su LKT pirmininke Asta Pakarklyte, LKT ekspertu, literatūrologu ir rašytoju Sauliumi Vasiliausku ir LMTA Šokio ir judesio katedros vedėju Andriumi Katinu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3243</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Trys Muzikos ir teatro akademijos profesoriai: programos svarbu, bet mokyklos esmė - kūrybos laisvė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-trys-muzikos-ir-teatro-akademijos-profesoriai-programos-svarbu-bet-mokyklos-esme-kurybos-laisve--54075554</link><description><![CDATA[LMTA švenčia 90-ies metų jubiliejų. Kaip šiandien gyvena seniausia scenos profesionalų mokykla? Kas šiandien svarbiausia čia dirbantiems dėstytojams? „Yra dėstymo metodikos, programos, pagrindai, bet didžiausia vertybė yra žmonių santykiai ir laisvės dvasia“. Taip teigia trys laidos pašnekovai, akademijos profesoriai Kamerinio ansamblio katedros prof. dr. Indrė Baikštytė, Vaidybos ir režisūros katedros prof. Viktorija Kuodytė ir Kino ir televizijos katedros prof. dr. Audrius Stonys.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54075554</guid><pubDate>Fri, 02 Jun 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54075554/2023_06_02_3460_1_20230602115551786.mp3" length="45758142" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>LMTA švenčia 90-ies metų jubiliejų. Kaip šiandien gyvena seniausia scenos profesionalų mokykla? Kas šiandien svarbiausia čia dirbantiems dėstytojams? „Yra dėstymo metodikos, programos, pagrindai, bet didžiausia vertybė yra žmonių santykiai ir laisvės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[LMTA švenčia 90-ies metų jubiliejų. Kaip šiandien gyvena seniausia scenos profesionalų mokykla? Kas šiandien svarbiausia čia dirbantiems dėstytojams? „Yra dėstymo metodikos, programos, pagrindai, bet didžiausia vertybė yra žmonių santykiai ir laisvės dvasia“. Taip teigia trys laidos pašnekovai, akademijos profesoriai Kamerinio ansamblio katedros prof. dr. Indrė Baikštytė, Vaidybos ir režisūros katedros prof. Viktorija Kuodytė ir Kino ir televizijos katedros prof. dr. Audrius Stonys.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2860</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Doc. Antanas Kairys: amžizmas yra paskutinė diskriminacijos forma, prieš kurią užmerkiame akis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-doc-antanas-kairys-amzizmas-yra-paskutine-diskriminacijos-forma-pries-kuria-uzmerkiame-akis--54005952</link><description><![CDATA[Prieš savaitę dvi miniterijos ir valstybinės kultūros įstaigos pristatė projektą „Socialinis receptas“ ir siūlo senjorams turiningai praleisti laisvalaikį galerijose, parodose, bendrauti, atrasti įdomias kultūros veiklas. Ar toks pasiūlymas tikrai gali būti veiksmingas vienatvę, depresiją, socialinę atskirtį išgyvenančiam vyresnio amžiaus žmogui? Kodėl Lietuvoje vis dar daugiausia gyvenimo pilnatvės nejaučiančių žmonių? Pokalbis su VU doc. Antanu Kairiu.<br /><br />Pilar Quintana, rašytoja iš Kolumbijos, trejus metus keliavo po pasaulį. Grįžusi įsikūrė skurdžiame Ramiojo vandenyno pakrantės regione, kur gyveno gamtos apsuptyje. Gaivališka gamta, skurdas, rasinė nelygybė ir netradicinė motinystė tapo pagrindinėmis romano „Kalė“ temomis. Rašytoją kalbina poetė, vertėja Dovilė Kuzminskaitė<br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Tado Kazakevičiaus nuotr.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54005952</guid><pubDate>Fri, 26 May 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54005952/2023_05_26_3460_1_20230526115003868.mp3" length="41631631" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš savaitę dvi miniterijos ir valstybinės kultūros įstaigos pristatė projektą „Socialinis receptas“ ir siūlo senjorams turiningai praleisti laisvalaikį galerijose, parodose, bendrauti, atrasti įdomias kultūros veiklas. Ar toks pasiūlymas tikrai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš savaitę dvi miniterijos ir valstybinės kultūros įstaigos pristatė projektą „Socialinis receptas“ ir siūlo senjorams turiningai praleisti laisvalaikį galerijose, parodose, bendrauti, atrasti įdomias kultūros veiklas. Ar toks pasiūlymas tikrai gali būti veiksmingas vienatvę, depresiją, socialinę atskirtį išgyvenančiam vyresnio amžiaus žmogui? Kodėl Lietuvoje vis dar daugiausia gyvenimo pilnatvės nejaučiančių žmonių? Pokalbis su VU doc. Antanu Kairiu.<br /><br />Pilar Quintana, rašytoja iš Kolumbijos, trejus metus keliavo po pasaulį. Grįžusi įsikūrė skurdžiame Ramiojo vandenyno pakrantės regione, kur gyveno gamtos apsuptyje. Gaivališka gamta, skurdas, rasinė nelygybė ir netradicinė motinystė tapo pagrindinėmis romano „Kalė“ temomis. Rašytoją kalbina poetė, vertėja Dovilė Kuzminskaitė<br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br /><br />Tado Kazakevičiaus nuotr.]]></itunes:summary><itunes:duration>2602</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Vladas Žulkus: prieš šimtmečius nuskendęs laivas yra tarsi laiko kapsulė, kurioje žmonių gyvenimai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-vladas-zulkus-pries-simtmecius-nuskendes-laivas-yra-tarsi-laiko-kapsule-kurioje-zmoniu-gyvenimai--53932802</link><description><![CDATA[Lietuvių kūrėjų Gaudrės Znutaitės, Gintarės Kapočiūtės ir Igno Kazlausko projektas „Gamtos biblioteka“ pretenduoja į Naujojo europinio bauhauzo apdovanojimą kategorijos „NEB kylančios žvaigždės“ temoje „Bendrystės jausmo atgaivinimas“. Pagrindiniai projekto principai – socialinis bendruomenės ryšys ir gamtos, žalumos grąžinimas į betonines džiungles. Apie šiandieninę urbanistiką, gamtos apsuptį kalbamės su Gintare Kapočiūte ir Ignu Kazlausku.<br /><br />Kultūros paveldo departamento įsteigtas medalis “Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui” šiemet įteiktas žymiam pajūrio archeologui Klaipėdos universiteto rektoriui emeritui profesoriui Vladui Žulkui, povandeninės archeologijos pradininkui Lietuvoje. „Didžiausias povandeninės architektūros muziejus yra vandenynų ir jūros dugnas. Eksponuoti nuskendusiuslaivus ne po vandeniu - labai brangu",- sako profesorius Vladas Žulkus.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53932802</guid><pubDate>Fri, 19 May 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53932802/2023_05_19_3460_1_20230519115605498.mp3" length="46433982" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvių kūrėjų Gaudrės Znutaitės, Gintarės Kapočiūtės ir Igno Kazlausko projektas „Gamtos biblioteka“ pretenduoja į Naujojo europinio bauhauzo apdovanojimą kategorijos „NEB kylančios žvaigždės“ temoje „Bendrystės jausmo atgaivinimas“. Pagrindiniai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvių kūrėjų Gaudrės Znutaitės, Gintarės Kapočiūtės ir Igno Kazlausko projektas „Gamtos biblioteka“ pretenduoja į Naujojo europinio bauhauzo apdovanojimą kategorijos „NEB kylančios žvaigždės“ temoje „Bendrystės jausmo atgaivinimas“. Pagrindiniai projekto principai – socialinis bendruomenės ryšys ir gamtos, žalumos grąžinimas į betonines džiungles. Apie šiandieninę urbanistiką, gamtos apsuptį kalbamės su Gintare Kapočiūte ir Ignu Kazlausku.<br /><br />Kultūros paveldo departamento įsteigtas medalis “Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui” šiemet įteiktas žymiam pajūrio archeologui Klaipėdos universiteto rektoriui emeritui profesoriui Vladui Žulkui, povandeninės archeologijos pradininkui Lietuvoje. „Didžiausias povandeninės architektūros muziejus yra vandenynų ir jūros dugnas. Eksponuoti nuskendusiuslaivus ne po vandeniu - labai brangu",- sako profesorius Vladas Žulkus.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2903</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Maria Kutniakova: jie neužėmė Mariupolio, jie užėmė griuvėsius. Aš ir mano Mariupolis liko neužimti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-maria-kutniakova-jie-neuzeme-mariupolio-jie-uzeme-griuvesius-as-ir-mano-mariupolis-liko-neuzimti--53830733</link><description><![CDATA[Ką mums duoda, ką palieka įvairios knygų mugės, savaitgaliai ir savaitės? Ar tokios šventės nutiesiai knygoms kelią iki skaitytojų? Pokalbis su Kauno literatūros savaitės meno vadovu Laurynu Katkumi.<br /><br />Prieš metus iš Mariupolio į Lietuvą atvykusi Maria Kutniakova Europos muziejų naktį kviečia į performansą „11 legendų apie pabaisas ir akmeninius herojus“ Samuelio Bako muziejuje. Marijos kuriamas herojus bando iš griuvėsių prikelti buvusį pasaulį, gražiausius pastatus ir atstatyti miestą, kurio jau nebėra. Apie naują darbą, karo prisiminimus ir pirmą susitikimą su Vilniumi kalbamės su Maria Kutniakova. (Nuotr. Aneta Anra)<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53830733</guid><pubDate>Fri, 12 May 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53830733/2023_05_12_3460_1_20230512115000413.mp3" length="41633721" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ką mums duoda, ką palieka įvairios knygų mugės, savaitgaliai ir savaitės? Ar tokios šventės nutiesiai knygoms kelią iki skaitytojų? Pokalbis su Kauno literatūros savaitės meno vadovu Laurynu Katkumi.

Prieš metus iš Mariupolio į Lietuvą atvykusi Maria...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ką mums duoda, ką palieka įvairios knygų mugės, savaitgaliai ir savaitės? Ar tokios šventės nutiesiai knygoms kelią iki skaitytojų? Pokalbis su Kauno literatūros savaitės meno vadovu Laurynu Katkumi.<br /><br />Prieš metus iš Mariupolio į Lietuvą atvykusi Maria Kutniakova Europos muziejų naktį kviečia į performansą „11 legendų apie pabaisas ir akmeninius herojus“ Samuelio Bako muziejuje. Marijos kuriamas herojus bando iš griuvėsių prikelti buvusį pasaulį, gražiausius pastatus ir atstatyti miestą, kurio jau nebėra. Apie naują darbą, karo prisiminimus ir pirmą susitikimą su Vilniumi kalbamės su Maria Kutniakova. (Nuotr. Aneta Anra)<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2603</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Naujasis Architektų sąjungos pirmininkas Gintaras Balčytis. Arpadas Schillingas renka režisierių kursą Klaipėdoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-naujasis-architektu-sajungos-pirmininkas-gintaras-balcytis-arpadas-schillingas-renka-rezisieriu-kursa-klaipedoje--53749069</link><description><![CDATA[Garsus Lietuvos architektas Gintaras Balčytis išrinktas naujuoju Architektų sąjungos pirmininku. Kas keisis organizacijoje? Kokią įtaką gali turėti sąjunga formuojant architektūros politiką? Kokią reikšmę ji turi visuomenei? Pokalbis su architektų Gintaru Balčyčiu.<br /><br />Europoje pripažintas režisierius Arpadas Schillingas LMTA Klaipėdos fakulteto teatro katedroje renka pirmą režisierių kursą. „Prisiimu visišką atsakomybę už šį studentų kursą,“- sako režisierius. Jutos Liutkevičiūtės pokalbis.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53749069</guid><pubDate>Fri, 05 May 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53749069/2023_05_05_3460_1_20230505114714149.mp3" length="38680003" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Garsus Lietuvos architektas Gintaras Balčytis išrinktas naujuoju Architektų sąjungos pirmininku. Kas keisis organizacijoje? Kokią įtaką gali turėti sąjunga formuojant architektūros politiką? Kokią reikšmę ji turi visuomenei? Pokalbis su architektų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Garsus Lietuvos architektas Gintaras Balčytis išrinktas naujuoju Architektų sąjungos pirmininku. Kas keisis organizacijoje? Kokią įtaką gali turėti sąjunga formuojant architektūros politiką? Kokią reikšmę ji turi visuomenei? Pokalbis su architektų Gintaru Balčyčiu.<br /><br />Europoje pripažintas režisierius Arpadas Schillingas LMTA Klaipėdos fakulteto teatro katedroje renka pirmą režisierių kursą. „Prisiimu visišką atsakomybę už šį studentų kursą,“- sako režisierius. Jutos Liutkevičiūtės pokalbis.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2418</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Kiekybinis savivaldybių kultūros tyrimas: pirmauja kurortai, atotrūkis tarp kai kurių regionų milžiniškas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-kiekybinis-savivaldybiu-kulturos-tyrimas-pirmauja-kurortai-atotrukis-tarp-kai-kuriu-regionu-milziniskas--53675078</link><description><![CDATA[Lietuvos kultūros taryba atliko tyrimą „Savivaldybių kultūros indeksas“. Suskaičiuota, kiek yra kultūros įstaigų, kiek prisiregistravusių menininkų, kokia pridedamoji vertė sukuriama, kiek skiriama lėšų. Pirmoje vietoje atsidūrė mažiausia - Neringos savivaldybė, gavusi vos 56 balus iš 100. Mažiausiai balų surinko Visagino savivaldybė. Koks šio tyrimo tikslas, kaip vertinti jo rezultatus, kokius tolesnius veksmus jis siūlo? Pokalbis su tyrimo autore Kristina Mažeikaite ir Visagino kultūros centro direktoriumi Audroniu Imbrasu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />nuotr. VšĮ „Verpėjos“. Verpėjų kūrybinės ganyklos/Mar Serinyà Gou fotografija iš ciklo „Trapi pusiausvyra“]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53675078</guid><pubDate>Fri, 28 Apr 2023 08:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53675078/2023_04_28_3460_1_20230428115429495.mp3" length="45536206" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos kultūros taryba atliko tyrimą „Savivaldybių kultūros indeksas“. Suskaičiuota, kiek yra kultūros įstaigų, kiek prisiregistravusių menininkų, kokia pridedamoji vertė sukuriama, kiek skiriama lėšų. Pirmoje vietoje atsidūrė mažiausia - Neringos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos kultūros taryba atliko tyrimą „Savivaldybių kultūros indeksas“. Suskaičiuota, kiek yra kultūros įstaigų, kiek prisiregistravusių menininkų, kokia pridedamoji vertė sukuriama, kiek skiriama lėšų. Pirmoje vietoje atsidūrė mažiausia - Neringos savivaldybė, gavusi vos 56 balus iš 100. Mažiausiai balų surinko Visagino savivaldybė. Koks šio tyrimo tikslas, kaip vertinti jo rezultatus, kokius tolesnius veksmus jis siūlo? Pokalbis su tyrimo autore Kristina Mažeikaite ir Visagino kultūros centro direktoriumi Audroniu Imbrasu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė<br />nuotr. VšĮ „Verpėjos“. Verpėjų kūrybinės ganyklos/Mar Serinyà Gou fotografija iš ciklo „Trapi pusiausvyra“]]></itunes:summary><itunes:duration>2846</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Adomas Jacovskis: ėjau kartą pro teatrą, užėjau ir niekaip negaliu išeiti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-adomas-jacovskis-ejau-karta-pro-teatra-uzejau-ir-niekaip-negaliu-iseiti--53608704</link><description><![CDATA[Adomas Jacovskis yra vienas garsiausių Lietuvos tapytojų, scenografas, sukūręs sukrečiantį pasaulio vaizdą teatro aukso fondu virtusiuose spektakliuose „Kvadratas“, „Pirosmani, Pirosmani...“, „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Maskaradas“.<br />Kalbėjomės apie teatrą ir tapybą, apie Nekrošių ir Tuminą, Augustiną Savicką ir malonumą tapyti net ir apninkant abejonėms. „Kai tapau, gyvenimas yra malonesnis. Žymiai. Apie teatrą taip negalėčiau pasakyti".<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53608704</guid><pubDate>Fri, 21 Apr 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53608704/2023_04_21_3460_1_20230421114714754.mp3" length="38491086" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Adomas Jacovskis yra vienas garsiausių Lietuvos tapytojų, scenografas, sukūręs sukrečiantį pasaulio vaizdą teatro aukso fondu virtusiuose spektakliuose „Kvadratas“, „Pirosmani, Pirosmani...“, „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Nusišypsok mums, Viešpatie“,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Adomas Jacovskis yra vienas garsiausių Lietuvos tapytojų, scenografas, sukūręs sukrečiantį pasaulio vaizdą teatro aukso fondu virtusiuose spektakliuose „Kvadratas“, „Pirosmani, Pirosmani...“, „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Maskaradas“.<br />Kalbėjomės apie teatrą ir tapybą, apie Nekrošių ir Tuminą, Augustiną Savicką ir malonumą tapyti net ir apninkant abejonėms. „Kai tapau, gyvenimas yra malonesnis. Žymiai. Apie teatrą taip negalėčiau pasakyti".<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2406</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Architektai Augis Gučas ir Romas Gailius: koks turėtų būti miestas, kuriame gera gyventi?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-architektai-augis-gucas-ir-romas-gailius-koks-turetu-buti-miestas-kuriame-gera-gyventi--53533760</link><description><![CDATA[XXI amžiuje žmonių gyvenimas vis labiau juda miestų link. Iš gamtos apsupties žmogus patenka į mūro ir trinkelių pasaulį kartu atsinešdamas žalios pievos ar medžio ilgesį. Šiandien arogantiškai kalbama apie tikrus ir invazinius miestiečius, tačiau dar prieš 60 metų garsiojoje knygoje „Didžiųjų Amerikos miestų gyvenimas ir mirtis“, rašydama apie tokį megapolį kaip Niujorkas Jane Jacobs teigė, kad žmogus turi jausti žemę, matyti žalios gamtos lopinėlį ir keliauti pėsčias.<br />O kaip keičiasi Lietuvos miestai? Kokios bendrosios XXI amžiaus urbanistikos tendencijos ir konkretūs matomi skauduliai? Apie tai kalbamės su dviem architektais urbanistais Augiu Guču ir Romu Gailiumi.<br /><br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53533760</guid><pubDate>Fri, 14 Apr 2023 08:01:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53533760/2023_04_14_3460_1_20230414114846208.mp3" length="39828137" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>XXI amžiuje žmonių gyvenimas vis labiau juda miestų link. Iš gamtos apsupties žmogus patenka į mūro ir trinkelių pasaulį kartu atsinešdamas žalios pievos ar medžio ilgesį. Šiandien arogantiškai kalbama apie tikrus ir invazinius miestiečius, tačiau dar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[XXI amžiuje žmonių gyvenimas vis labiau juda miestų link. Iš gamtos apsupties žmogus patenka į mūro ir trinkelių pasaulį kartu atsinešdamas žalios pievos ar medžio ilgesį. Šiandien arogantiškai kalbama apie tikrus ir invazinius miestiečius, tačiau dar prieš 60 metų garsiojoje knygoje „Didžiųjų Amerikos miestų gyvenimas ir mirtis“, rašydama apie tokį megapolį kaip Niujorkas Jane Jacobs teigė, kad žmogus turi jausti žemę, matyti žalios gamtos lopinėlį ir keliauti pėsčias.<br />O kaip keičiasi Lietuvos miestai? Kokios bendrosios XXI amžiaus urbanistikos tendencijos ir konkretūs matomi skauduliai? Apie tai kalbamės su dviem architektais urbanistais Augiu Guču ir Romu Gailiumi.<br /><br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2490</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Audriaus Stonio komentaras. Apie Wislawą Szymborską - jos sekretorius prof. Michalas Rusinekas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-audriaus-stonio-komentaras-apie-wislawa-szymborska-jos-sekretorius-prof-michalas-rusinekas--53469104</link><description><![CDATA[„Dievas sukūrė šį pasaulį su visa jo tobulybe ne tam, kad jis būtų sunaikintas“. Didįjį penktadienį - kino režisieriaus Audriaus Stonio komentaras.<br /><br />Krokuvos Jogailos universiteto profesorius, literatūros teoretikas Michalas Ruinekas daugiau kaip 16 metų dirbo Nobelio premijos laureatės, legendinės Lenkijos poetės Wislawos Szymborskos asmeniniu sekretoriumi. Šių metų vasarą Lenkija, taip pat ir Lietuva, kur ji lankėsi, minės poetės 100-metį. Kokia buvo Wislawa Szymborska, kaip joje derėjo gilus dramatizmas ir puikus humoro jausmas? Pokalbis su prof. Michalu Rusineku.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53469104</guid><pubDate>Fri, 07 Apr 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53469104/2023_04_07_3460_1_20230407114639293.mp3" length="37844921" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Dievas sukūrė šį pasaulį su visa jo tobulybe ne tam, kad jis būtų sunaikintas“. Didįjį penktadienį - kino režisieriaus Audriaus Stonio komentaras.

Krokuvos Jogailos universiteto profesorius, literatūros teoretikas Michalas Ruinekas daugiau kaip 16...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Dievas sukūrė šį pasaulį su visa jo tobulybe ne tam, kad jis būtų sunaikintas“. Didįjį penktadienį - kino režisieriaus Audriaus Stonio komentaras.<br /><br />Krokuvos Jogailos universiteto profesorius, literatūros teoretikas Michalas Ruinekas daugiau kaip 16 metų dirbo Nobelio premijos laureatės, legendinės Lenkijos poetės Wislawos Szymborskos asmeniniu sekretoriumi. Šių metų vasarą Lenkija, taip pat ir Lietuva, kur ji lankėsi, minės poetės 100-metį. Kokia buvo Wislawa Szymborska, kaip joje derėjo gilus dramatizmas ir puikus humoro jausmas? Pokalbis su prof. Michalu Rusineku.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2366</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Prof. Reinas Raudas: jeigu virš kultūros pakiltume su dronu, ką pamatytume?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-prof-reinas-raudas-jeigu-virs-kulturos-pakiltume-su-dronu-ka-pamatytume--53400004</link><description><![CDATA[Neseniai pasirodė nauja knyga „Veikianti reikšmė. Integralios kultūros teorijos metmenys“. Šios mokslinės studijos autorius - Estijos rašytojas, filosofas, kultūrologas, japonologas ir vertėjas, Talino universiteto profesorius Reinas Raudas. Kultūrą dažnai analizuojame per sociologinius, politinius, ekonominius ar antropologinius aspektus. O jeigu pakiltume virš siauro požiūrio? Gal pamatytume, kuo ji mums svarbi gyvenime? Civilizacija sparčiai vystosi, bet ar vykstantys karai, žudymai neliudija, kad mažai keisčiasi žmogaus sąmonė? Koks kultūros vaidmuo šiandien vykstančio karo akivaizdoje? Kokia yra Rusijos kultūra ir ką galima perskaityti senųjų Rusijos filosofų ir rašytojų kūriniuose?<br />Pokalbis su profesoriumi Reinu Raudu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53400004</guid><pubDate>Fri, 31 Mar 2023 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53400004/2023_03_31_3460_1_20230331114704675.mp3" length="38637789" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Neseniai pasirodė nauja knyga „Veikianti reikšmė. Integralios kultūros teorijos metmenys“. Šios mokslinės studijos autorius - Estijos rašytojas, filosofas, kultūrologas, japonologas ir vertėjas, Talino universiteto profesorius Reinas Raudas. Kultūrą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Neseniai pasirodė nauja knyga „Veikianti reikšmė. Integralios kultūros teorijos metmenys“. Šios mokslinės studijos autorius - Estijos rašytojas, filosofas, kultūrologas, japonologas ir vertėjas, Talino universiteto profesorius Reinas Raudas. Kultūrą dažnai analizuojame per sociologinius, politinius, ekonominius ar antropologinius aspektus. O jeigu pakiltume virš siauro požiūrio? Gal pamatytume, kuo ji mums svarbi gyvenime? Civilizacija sparčiai vystosi, bet ar vykstantys karai, žudymai neliudija, kad mažai keisčiasi žmogaus sąmonė? Koks kultūros vaidmuo šiandien vykstančio karo akivaizdoje? Kokia yra Rusijos kultūra ir ką galima perskaityti senųjų Rusijos filosofų ir rašytojų kūriniuose?<br />Pokalbis su profesoriumi Reinu Raudu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2415</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Pirmieji Nacionalininiai architektūros apdovanojimai: įvertinti kokybiškos, tvarios architektūros kūrėjus ir ugdyti visuome</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-pirmieji-nacionalininiai-architekturos-apdovanojimai-ivertinti-kokybiskos-tvarios-architekturos-kurejus-ir-ugdyti-visuome--53321737</link><description><![CDATA[Lietuvoje pirmą kartą bus teikiami Nacionaliniai architektūros apdovanojimai, kuriuos inicijuoja Aplinkos ministerija. Apdovanojimai bus teikiami Tarptautinę architektų dieną, liepos 1-ąją, o šią savaitę buvo paskelbta, kokia komisija, kokie profesionalai vertins pateiktus projektus. Kodėl reikalingi nacionaliniai apdovanojimai ir koks jų tikslas klausiame Aplinkos ministerijos viceministrės Daivos Veličkaitės-Matusevičės. Kokius projektus stengsis apdovanoti vertinimo komisija, kiek architektams svarbi tvari architektūra, kiek dėmesio skiriama besikeičiančio pasaulio iššūkiams, bendravimui su bendruomene, žmogaus aplinkai - pokalbis su komisijos pirmininku Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros docentu, architektu Romualdu Kučinsku.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53321737</guid><pubDate>Fri, 24 Mar 2023 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53321737/2023_03_24_3460_1_20230324114732599.mp3" length="38471860" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvoje pirmą kartą bus teikiami Nacionaliniai architektūros apdovanojimai, kuriuos inicijuoja Aplinkos ministerija. Apdovanojimai bus teikiami Tarptautinę architektų dieną, liepos 1-ąją, o šią savaitę buvo paskelbta, kokia komisija, kokie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvoje pirmą kartą bus teikiami Nacionaliniai architektūros apdovanojimai, kuriuos inicijuoja Aplinkos ministerija. Apdovanojimai bus teikiami Tarptautinę architektų dieną, liepos 1-ąją, o šią savaitę buvo paskelbta, kokia komisija, kokie profesionalai vertins pateiktus projektus. Kodėl reikalingi nacionaliniai apdovanojimai ir koks jų tikslas klausiame Aplinkos ministerijos viceministrės Daivos Veličkaitės-Matusevičės. Kokius projektus stengsis apdovanoti vertinimo komisija, kiek architektams svarbi tvari architektūra, kiek dėmesio skiriama besikeičiančio pasaulio iššūkiams, bendravimui su bendruomene, žmogaus aplinkai - pokalbis su komisijos pirmininku Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros docentu, architektu Romualdu Kučinsku.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2405</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Austėja Landsbergienė: mokykloje susitelkiam į išmokymą, bet kalbėkime apie vertybinį stuburą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-austeja-landsbergiene-mokykloje-susitelkiam-i-ismokyma-bet-kalbekime-apie-vertybini-stubura--53156874</link><description><![CDATA[Šiandien, kai pasaulis taip greitai keičiasi, kaip keistis turi mokykla? Ko išmokyti ir ką išugdyti, kaip paruošti vaikus gyvenimui? Ką mums suteikia literatūros, humanitarinių disciplinų mokymasis? „Baigę mokyklą turėtume mokėti prisitaikyti, būti smalsūs ir atsparūs iššūkiams“, - įsitikinusi edukologė, privataus ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir mokyklų tinklo įkūrėja, socialinių mokslų dr. Austėja Landsbergienė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53156874</guid><pubDate>Fri, 10 Mar 2023 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53156874/2023_03_10_3460_1_20230310114746440.mp3" length="38644895" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien, kai pasaulis taip greitai keičiasi, kaip keistis turi mokykla? Ko išmokyti ir ką išugdyti, kaip paruošti vaikus gyvenimui? Ką mums suteikia literatūros, humanitarinių disciplinų mokymasis? „Baigę mokyklą turėtume mokėti prisitaikyti, būti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien, kai pasaulis taip greitai keičiasi, kaip keistis turi mokykla? Ko išmokyti ir ką išugdyti, kaip paruošti vaikus gyvenimui? Ką mums suteikia literatūros, humanitarinių disciplinų mokymasis? „Baigę mokyklą turėtume mokėti prisitaikyti, būti smalsūs ir atsparūs iššūkiams“, - įsitikinusi edukologė, privataus ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir mokyklų tinklo įkūrėja, socialinių mokslų dr. Austėja Landsbergienė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2416</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Rasa Samuolytė: šiam filmui reikalinga bendrystė, kai kartu džiaugiesi ir mąstai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-rasa-samuolyte-siam-filmui-reikalinga-bendryste-kai-kartu-dziaugiesi-ir-mastai--53083069</link><description><![CDATA[Į didžiųjų miestų kino teatrus atkeliauja pirmasis režisieriaus Tito Lauciaus pilno metro vaidybinis filmas, įroniška absurdo komedija „Paradas“, kurioje pagrindinį vaidmenį vaidina aktorė Rasa Samuolytė. Apie naują darbą, apie kiną ir teatrą - pokalbis su laidos viešnia.<br /><br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53083069</guid><pubDate>Fri, 03 Mar 2023 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53083069/2023_03_03_3460_1_20230303115040556.mp3" length="41284725" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Į didžiųjų miestų kino teatrus atkeliauja pirmasis režisieriaus Tito Lauciaus pilno metro vaidybinis filmas, įroniška absurdo komedija „Paradas“, kurioje pagrindinį vaidmenį vaidina aktorė Rasa Samuolytė. Apie naują darbą, apie kiną ir teatrą -...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Į didžiųjų miestų kino teatrus atkeliauja pirmasis režisieriaus Tito Lauciaus pilno metro vaidybinis filmas, įroniška absurdo komedija „Paradas“, kurioje pagrindinį vaidmenį vaidina aktorė Rasa Samuolytė. Apie naują darbą, apie kiną ir teatrą - pokalbis su laidos viešnia.<br /><br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2581</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Kaip išsirinkti knygą? Nėra senų arba naujų knygų, yra geros knygos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-kaip-issirinkti-knyga-nera-senu-arba-nauju-knygu-yra-geros-knygos--52836122</link><description><![CDATA[Vyksta Vilniaus knygų mugė, kurioje pristatomi geriausių metų knygų penketukai, dvyliktukai, renkamos gražiausios knygos, kurias dažniausiai pasiūlo ekspertai. O ką skaito ne literatūros kritikai? Kokios knygos įsiminė, patiko, kokius savo penketukus pasiūlytų įvairūs knygų skaitytojai. Apie knygas kalbamės su vertėju iš ukrainiečių kalbos Vytu Dekšniu, Kultūros ministru Simonu Kairiu, aktore Virginija Kochanskyte ir komiksų kūrėja, somiotike Migle Anušauskaite.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52836122</guid><pubDate>Fri, 24 Feb 2023 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52836122/2023_02_24_3460_1_20230224114936327.mp3" length="40523203" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vyksta Vilniaus knygų mugė, kurioje pristatomi geriausių metų knygų penketukai, dvyliktukai, renkamos gražiausios knygos, kurias dažniausiai pasiūlo ekspertai. O ką skaito ne literatūros kritikai? Kokios knygos įsiminė, patiko, kokius savo penketukus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vyksta Vilniaus knygų mugė, kurioje pristatomi geriausių metų knygų penketukai, dvyliktukai, renkamos gražiausios knygos, kurias dažniausiai pasiūlo ekspertai. O ką skaito ne literatūros kritikai? Kokios knygos įsiminė, patiko, kokius savo penketukus pasiūlytų įvairūs knygų skaitytojai. Apie knygas kalbamės su vertėju iš ukrainiečių kalbos Vytu Dekšniu, Kultūros ministru Simonu Kairiu, aktore Virginija Kochanskyte ir komiksų kūrėja, somiotike Migle Anušauskaite.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2533</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Ko nežinome apie vasario 16-ąją? Pokalbis su istoriku Artūru Svarausku</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-ko-nezinome-apie-vasario-16-aja-pokalbis-su-istoriku-arturu-svarausku--52766153</link><description><![CDATA[Kasmet išdidžiai minime vasario 16-ąją, o šiemet ji, veikiausiai, atrodo dar brangesnė nei anksčiau. Tačiau ar tikrai gerai žinome, kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės aktas? Kuo gyveno to meto intelektualai, į ką lygiavosi, kokiomis vertybėmis vadovavosi? Galiausiai, ar iš tiesų gerai pažįstame visus tuos vyrus juodais kostiumais iš ne sykį matytos nuotraukos? Ir ar jų nenuvylėme? Į visus šiuos klausimus atsakymų ieškome su istorijos mokslų daktarų Artūru Svarausku.<br />Ved. Dovilė Kuzminskaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52766153</guid><pubDate>Fri, 17 Feb 2023 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52766153/2023_02_17_3460_1_20230217114727590.mp3" length="38540823" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kasmet išdidžiai minime vasario 16-ąją, o šiemet ji, veikiausiai, atrodo dar brangesnė nei anksčiau. Tačiau ar tikrai gerai žinome, kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės aktas? Kuo gyveno to meto intelektualai, į ką...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kasmet išdidžiai minime vasario 16-ąją, o šiemet ji, veikiausiai, atrodo dar brangesnė nei anksčiau. Tačiau ar tikrai gerai žinome, kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės aktas? Kuo gyveno to meto intelektualai, į ką lygiavosi, kokiomis vertybėmis vadovavosi? Galiausiai, ar iš tiesų gerai pažįstame visus tuos vyrus juodais kostiumais iš ne sykį matytos nuotraukos? Ir ar jų nenuvylėme? Į visus šiuos klausimus atsakymų ieškome su istorijos mokslų daktarų Artūru Svarausku.<br />Ved. Dovilė Kuzminskaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2409</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Prof. Rimas Norvaiša. Ko matematika turėtų mokyti ir kokius vaikų įgūdžius ugdyti mokykloje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-prof-rimas-norvaisa-ko-matematika-turetu-mokyti-ir-kokius-vaiku-igudzius-ugdyti-mokykloje--52691346</link><description><![CDATA[ŠMSM pristatytas matematikos mokymo gerinimo planas siekia sustiprinti mąstymo gebėjimus, tačiau pirmiausia turime žinoti realią situaciją, tik taip pasieksime tikslus. „Nežinome realios matematikos mokymo padėties, turime tik paviršutinį realybės įvertinimą“- sako VU profesorius Rimas Norvaiša. Ko turi mokyti matematika, kokius įgūdžius auginti, kiek dėmesio reikia kreipti į egzaminų rezultatus - pokalbis su VU Matematikos ir informatikos fakulteto Matematinio švietimo centro vedėju prof. dr. Rimu Norvaiša.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52691346</guid><pubDate>Fri, 10 Feb 2023 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52691346/2023_02_10_3460_1_20230210115850196.mp3" length="38810417" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>ŠMSM pristatytas matematikos mokymo gerinimo planas siekia sustiprinti mąstymo gebėjimus, tačiau pirmiausia turime žinoti realią situaciją, tik taip pasieksime tikslus. „Nežinome realios matematikos mokymo padėties, turime tik paviršutinį realybės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[ŠMSM pristatytas matematikos mokymo gerinimo planas siekia sustiprinti mąstymo gebėjimus, tačiau pirmiausia turime žinoti realią situaciją, tik taip pasieksime tikslus. „Nežinome realios matematikos mokymo padėties, turime tik paviršutinį realybės įvertinimą“- sako VU profesorius Rimas Norvaiša. Ko turi mokyti matematika, kokius įgūdžius auginti, kiek dėmesio reikia kreipti į egzaminų rezultatus - pokalbis su VU Matematikos ir informatikos fakulteto Matematinio švietimo centro vedėju prof. dr. Rimu Norvaiša.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2426</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Reda ir Arūnas Uogintai: šito karo ir siaubo akivaizdoje mes permąstome savo vertybes</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-reda-ir-arunas-uogintai-sito-karo-ir-siaubo-akivaizdoje-mes-permastome-savo-vertybes--52625222</link><description><![CDATA[Grafikė Reda Uogintienė ir tapytojas Arūnas Uogintas pakvietė į naują parodą „Archeologai“ Vilniaus Arkos galerijoje. Žaismingai, senų restorano čekių lietumi atidarę parodą, menininkai siūlė susikaupti rimtam pokalbiui su meno kūriniais. Tapybos ir grafikos darbai, trumpi video performansai kalbėjo dviem skaudžiom temom - pandemija ir karas Ukrainoje.<br />Apie kūrybos ir vertybių permąstymo laiką - pokalbis su menininkais Reda ir Arūnu Uogintais.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52625222</guid><pubDate>Fri, 03 Feb 2023 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52625222/2023_02_03_3460_1_20230203114837078.mp3" length="39144356" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Grafikė Reda Uogintienė ir tapytojas Arūnas Uogintas pakvietė į naują parodą „Archeologai“ Vilniaus Arkos galerijoje. Žaismingai, senų restorano čekių lietumi atidarę parodą, menininkai siūlė susikaupti rimtam pokalbiui su meno kūriniais. Tapybos ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Grafikė Reda Uogintienė ir tapytojas Arūnas Uogintas pakvietė į naują parodą „Archeologai“ Vilniaus Arkos galerijoje. Žaismingai, senų restorano čekių lietumi atidarę parodą, menininkai siūlė susikaupti rimtam pokalbiui su meno kūriniais. Tapybos ir grafikos darbai, trumpi video performansai kalbėjo dviem skaudžiom temom - pandemija ir karas Ukrainoje.<br />Apie kūrybos ir vertybių permąstymo laiką - pokalbis su menininkais Reda ir Arūnu Uogintais.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2447</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Vilniaus istorija – tai virsmų ir lūžių, klestėjimo ir nuopolio, kultūros ir žudynių istorija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-vilniaus-istorija-tai-virsmu-ir-luziu-klestejimo-ir-nuopolio-kulturos-ir-zudyniu-istorija--52559394</link><description><![CDATA[Vilnius švenčia 700 metų jubiliejų. Šiandien atsigręžiame į kultūros, žmogaus gyvenimo šiame mieste istoriją. Apie svarbiausius Vilniaus miesto kultūros istorijos faktus, reiškinius, virsmus, kurie turėjo svarbias pasekmes, darė įtaką miesto, o gal ir šalies gyvenimui kalbamės su dailės istorike, parodų kuratore dr. Giedre Jankevičiūte, Vilniaus muziejaus direktore, meno istorike dr. Rasa Antanavičiūte ir Vilniaus muziejaus tyrėju, rinkinio kuratoriumi Povilu Andriumi Stepavičiumi.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52559394</guid><pubDate>Fri, 27 Jan 2023 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52559394/2023_01_27_3460_1_20230127114906944.mp3" length="39844020" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilnius švenčia 700 metų jubiliejų. Šiandien atsigręžiame į kultūros, žmogaus gyvenimo šiame mieste istoriją. Apie svarbiausius Vilniaus miesto kultūros istorijos faktus, reiškinius, virsmus, kurie turėjo svarbias pasekmes, darė įtaką miesto, o gal ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilnius švenčia 700 metų jubiliejų. Šiandien atsigręžiame į kultūros, žmogaus gyvenimo šiame mieste istoriją. Apie svarbiausius Vilniaus miesto kultūros istorijos faktus, reiškinius, virsmus, kurie turėjo svarbias pasekmes, darė įtaką miesto, o gal ir šalies gyvenimui kalbamės su dailės istorike, parodų kuratore dr. Giedre Jankevičiūte, Vilniaus muziejaus direktore, meno istorike dr. Rasa Antanavičiūte ir Vilniaus muziejaus tyrėju, rinkinio kuratoriumi Povilu Andriumi Stepavičiumi.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2491</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Vilnius tapo UNESCO literatūros miestu, atvėrė naują erdvę, steigiamos naujos premijos. Kaip visa tai pakeis miestiečių gyv</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-vilnius-tapo-unesco-literaturos-miestu-atvere-nauja-erdve-steigiamos-naujos-premijos-kaip-visa-tai-pakeis-miestieciu-gyv--52492312</link><description><![CDATA[Šiais metais Vilnius tapo UNESCO literatūros miestu, artėja didžiausias metų renginys Vilniaus knygų mugė, praėjusių metų pabaigoje sostinėje buvo atidaryti Literatų namai, o sausio 22 dieną Lietuvos leidėjų asociacija kviečia į pirmuosius Lietuvoje Knygos apdovanojimus K.A.2.0.2.3.<br />Kas per šiuos metus pasikeis sostinėje? Kaip pasikeis literatūros gyvenimas?<br />Apie miesto literatūros gyvenimo pokyčius ir naujus iššūkius pasakoja Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė ir VšĮ Vilnius Unesco literatūros miestas direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė ir Vilnius Unesco literatūros miestas projektų vadovė Marija Mažulė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52492312</guid><pubDate>Fri, 20 Jan 2023 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52492312/2023_01_20_3460_1_p_20230120115106419.mp3" length="40201375" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiais metais Vilnius tapo UNESCO literatūros miestu, artėja didžiausias metų renginys Vilniaus knygų mugė, praėjusių metų pabaigoje sostinėje buvo atidaryti Literatų namai, o sausio 22 dieną Lietuvos leidėjų asociacija kviečia į pirmuosius Lietuvoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiais metais Vilnius tapo UNESCO literatūros miestu, artėja didžiausias metų renginys Vilniaus knygų mugė, praėjusių metų pabaigoje sostinėje buvo atidaryti Literatų namai, o sausio 22 dieną Lietuvos leidėjų asociacija kviečia į pirmuosius Lietuvoje Knygos apdovanojimus K.A.2.0.2.3.<br />Kas per šiuos metus pasikeis sostinėje? Kaip pasikeis literatūros gyvenimas?<br />Apie miesto literatūros gyvenimo pokyčius ir naujus iššūkius pasakoja Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė ir VšĮ Vilnius Unesco literatūros miestas direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė ir Vilnius Unesco literatūros miestas projektų vadovė Marija Mažulė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2513</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Gitenis Umbrasas: sukurti tokio dydžio mozaiką Vilniui, tas pats, kaip pastatyti Onos bažnyčią</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-gitenis-umbrasas-sukurti-tokio-dydzio-mozaika-vilniui-tas-pats-kaip-pastatyti-onos-baznycia--52430107</link><description><![CDATA[Vilniaus poetu vadinamas menininkas Gitenis Umbrasas mieste apgyvendina savo mažus stebuklus: miniatiūrines freskas medžių drevėse Bernardinų sode, iš inkilų padarytą čiulbantį kryžių Žvėryne, stebuklo plytelę Arkikatedros aikštėje, meilės krantus prie Neries. Šiuo metu autorius kuria įspūdingo dydžio mozaiką „Šv. Kristoforas", kuri atsiras ant savivaldybės pastato. Apie naują darbą, sudėtingus jo buvusių kūrinių likimus - pokalbis su Giteniu Umbrasu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52430107</guid><pubDate>Fri, 13 Jan 2023 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52430107/2023_01_13_3460_1_20230113114739518.mp3" length="38651164" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus poetu vadinamas menininkas Gitenis Umbrasas mieste apgyvendina savo mažus stebuklus: miniatiūrines freskas medžių drevėse Bernardinų sode, iš inkilų padarytą čiulbantį kryžių Žvėryne, stebuklo plytelę Arkikatedros aikštėje, meilės krantus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus poetu vadinamas menininkas Gitenis Umbrasas mieste apgyvendina savo mažus stebuklus: miniatiūrines freskas medžių drevėse Bernardinų sode, iš inkilų padarytą čiulbantį kryžių Žvėryne, stebuklo plytelę Arkikatedros aikštėje, meilės krantus prie Neries. Šiuo metu autorius kuria įspūdingo dydžio mozaiką „Šv. Kristoforas", kuri atsiras ant savivaldybės pastato. Apie naują darbą, sudėtingus jo buvusių kūrinių likimus - pokalbis su Giteniu Umbrasu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2416</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Prisimename Aleksandrą Vozbiną. „Paveikslas net ir vonioje gali kabėti, ten yra laiko pagalvoti“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-prisimename-aleksandra-vozbina-paveikslas-net-ir-vonioje-gali-kabeti-ten-yra-laiko-pagalvoti--52368573</link><description><![CDATA[„Mūsų kasdienybėje labai daug miesčioniškumo ir snobizmo“,- yra sakęs žinomas tapytojas Aleksandras Vozbinas. Netrukus bus dveji metai, kai jo nėra tarp mūsų, tačiau kolegos, artimieji prisimena jo atvirumą pasauliui, žmonėms. Tapytojas organizavo gilias tradicijas sukūrusį plenerą "Soutine'o dienos", į kurį atvykdavo ir užsienio menininkai. Dar iki atkurtos Lietuvos nepriklausomybės nevengė socialios, gana aštrios politinės situacijos kritikos, tapybos darbuose nedviprasmiškai pabrėžė savo tautinį indentitetą. Apie naują parodą „Vozbino Paryžius“, apie šią talentingą asmenybę, menininko likimą mūsų laike ir mūsų erdvėje kalbamės su Diana Vozbiniene, dailėtyrininke Dalia Karatajiene ir meno kritiku Vidu Poškumi.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52368573</guid><pubDate>Fri, 06 Jan 2023 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52368573/2023_01_06_3460_1_p_20230106114744969.mp3" length="23177897" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mūsų kasdienybėje labai daug miesčioniškumo ir snobizmo“,- yra sakęs žinomas tapytojas Aleksandras Vozbinas. Netrukus bus dveji metai, kai jo nėra tarp mūsų, tačiau kolegos, artimieji prisimena jo atvirumą pasauliui, žmonėms. Tapytojas organizavo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mūsų kasdienybėje labai daug miesčioniškumo ir snobizmo“,- yra sakęs žinomas tapytojas Aleksandras Vozbinas. Netrukus bus dveji metai, kai jo nėra tarp mūsų, tačiau kolegos, artimieji prisimena jo atvirumą pasauliui, žmonėms. Tapytojas organizavo gilias tradicijas sukūrusį plenerą "Soutine'o dienos", į kurį atvykdavo ir užsienio menininkai. Dar iki atkurtos Lietuvos nepriklausomybės nevengė socialios, gana aštrios politinės situacijos kritikos, tapybos darbuose nedviprasmiškai pabrėžė savo tautinį indentitetą. Apie naują parodą „Vozbino Paryžius“, apie šią talentingą asmenybę, menininko likimą mūsų laike ir mūsų erdvėje kalbamės su Diana Vozbiniene, dailėtyrininke Dalia Karatajiene ir meno kritiku Vidu Poškumi.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1449</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Audrius Stonys: pasaulis išgyvena tamsiausią naktį. Mes laukiame kalėdinio stebuklo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-audrius-stonys-pasaulis-isgyvena-tamsiausia-nakti-mes-laukiame-kaledinio-stebuklo--52269630</link><description><![CDATA[Kino režisierius, dokumentalistas Audrius Stonys yra sakęs, kad sunku įsivaizduoti netikintį menininką, neturintį santykio su metafizika ir nekeliantį amžinųjų klausimų. Tyliuoju Advento laiku, Kūčių išvakarėse su menininku kalbamės apie mūsų laiką ir pasaulį, apie vienatvę ir artimo meilę. „Praeinančios akimirkos grožio suvokimas mums padeda atsisukti į savo artimą“,- sako Audrius Stonys.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52269630</guid><pubDate>Fri, 23 Dec 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52269630/2022_12_23_3460_1_20221223114509270.mp3" length="35979987" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kino režisierius, dokumentalistas Audrius Stonys yra sakęs, kad sunku įsivaizduoti netikintį menininką, neturintį santykio su metafizika ir nekeliantį amžinųjų klausimų. Tyliuoju Advento laiku, Kūčių išvakarėse su menininku kalbamės apie mūsų laiką ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kino režisierius, dokumentalistas Audrius Stonys yra sakęs, kad sunku įsivaizduoti netikintį menininką, neturintį santykio su metafizika ir nekeliantį amžinųjų klausimų. Tyliuoju Advento laiku, Kūčių išvakarėse su menininku kalbamės apie mūsų laiką ir pasaulį, apie vienatvę ir artimo meilę. „Praeinančios akimirkos grožio suvokimas mums padeda atsisukti į savo artimą“,- sako Audrius Stonys.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2249</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Sergejaus Loznicos „Erinijos“. Refleksijos po premjeros</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-sergejaus-loznicos-erinijos-refleksijos-po-premjeros--52202723</link><description><![CDATA[Kino režisieriaus Sergejaus Loznicos darbas Jaunimo teatre prasidėjo nuo skandalo, kai jo pasiūlyta pjesė pasirodė atvirai antiukrainietiška, o iš repeticijų pasitraukė aktoriai. Šią savaitę įvyko spektaklio „Erinijos“ pagal Jonathano Littello romaną premjera. Kokį spektaklį išvydome scenoje?<br />Ar tikrai laikas vykstant karui kalbėti apie ukrainiečių dalyvavimą holokauste? Kaip kino režisierius susidorojo su teatro scenos iššūkiais?<br />Aktualus pokalbis su teatro kritikėmis Ramune Balevičiūte ir Alma Braškyte.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52202723</guid><pubDate>Fri, 16 Dec 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52202723/2022_12_16_3460_1_20221216115710696.mp3" length="46313192" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kino režisieriaus Sergejaus Loznicos darbas Jaunimo teatre prasidėjo nuo skandalo, kai jo pasiūlyta pjesė pasirodė atvirai antiukrainietiška, o iš repeticijų pasitraukė aktoriai. Šią savaitę įvyko spektaklio „Erinijos“ pagal Jonathano Littello romaną...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kino režisieriaus Sergejaus Loznicos darbas Jaunimo teatre prasidėjo nuo skandalo, kai jo pasiūlyta pjesė pasirodė atvirai antiukrainietiška, o iš repeticijų pasitraukė aktoriai. Šią savaitę įvyko spektaklio „Erinijos“ pagal Jonathano Littello romaną premjera. Kokį spektaklį išvydome scenoje?<br />Ar tikrai laikas vykstant karui kalbėti apie ukrainiečių dalyvavimą holokauste? Kaip kino režisierius susidorojo su teatro scenos iššūkiais?<br />Aktualus pokalbis su teatro kritikėmis Ramune Balevičiūte ir Alma Braškyte.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2895</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Filmas „Poetas“ - apie talentą ir išdavystę. Kaip pasielgti, kai nėra gero pasirinkimo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-filmas-poetas-apie-talenta-ir-isdavyste-kaip-pasielgti-kai-nera-gero-pasirinkimo--52137615</link><description><![CDATA[Kelionę po tarptautinius festivalius pradėjo naujas dviejų režisierių ir scenaristų Vytauto V. Landsbergio ir Giedriaus Tamoševičiaus vaidybinis filmas „Poetas“. Juostoje - talentingo poeto likimas: pasitraukimas pas partizanus, meilė, kūrybinė aistra ir baisi išdavystė. Tačiau tai ne vieno žmogaus istorija, tai pasakojimas apie pasirinkimą, apie bandymą išlaviruoti kai privalai rinktis. Tai filmas ir apie mūsų laiką. Pokalbis su filmo režisieriais.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52137615</guid><pubDate>Fri, 09 Dec 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52137615/2022_12_09_3460_1_p_20221209114911224.mp3" length="35919383" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kelionę po tarptautinius festivalius pradėjo naujas dviejų režisierių ir scenaristų Vytauto V. Landsbergio ir Giedriaus Tamoševičiaus vaidybinis filmas „Poetas“. Juostoje - talentingo poeto likimas: pasitraukimas pas partizanus, meilė, kūrybinė aistra...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kelionę po tarptautinius festivalius pradėjo naujas dviejų režisierių ir scenaristų Vytauto V. Landsbergio ir Giedriaus Tamoševičiaus vaidybinis filmas „Poetas“. Juostoje - talentingo poeto likimas: pasitraukimas pas partizanus, meilė, kūrybinė aistra ir baisi išdavystė. Tačiau tai ne vieno žmogaus istorija, tai pasakojimas apie pasirinkimą, apie bandymą išlaviruoti kai privalai rinktis. Tai filmas ir apie mūsų laiką. Pokalbis su filmo režisieriais.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2245</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Kaunas baigė kultūros metų programa. Kaip KEKS projektą vertina kauniečiai? Kas liks ateičiai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-kaunas-baige-kulturos-metu-programa-kaip-keks-projekta-vertina-kaunieciai-kas-liks-ateiciai--52078040</link><description><![CDATA[Kaunas Europos kultūros sostinė baigė savo programą. Per šiuos metus miestas žadėjo iš laikinosios virsti į šiuolaikinę sostinę ir atnešti šiuolaikinę kultūrą į kiekvieną daugiabučių rajoną, kiemą ir net namus. Ar kauniečiai pajuto pokyčius miesto gyvenime? Kas labiausiai įsiminė, kas nepatiko ar net erzino? Kas išliks mieste nutilus šventinams fejerverkams?<br />Pokalbis su KEKS bendruomenių programos kuratore Aiste Paukšte, architektu Audriu Karaliumi ir komunikacijos specialiste Ina Žurkuviene.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52078040</guid><pubDate>Fri, 02 Dec 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52078040/2022_12_02_3460_1_20221202121116625.mp3" length="47757732" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaunas Europos kultūros sostinė baigė savo programą. Per šiuos metus miestas žadėjo iš laikinosios virsti į šiuolaikinę sostinę ir atnešti šiuolaikinę kultūrą į kiekvieną daugiabučių rajoną, kiemą ir net namus. Ar kauniečiai pajuto pokyčius miesto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaunas Europos kultūros sostinė baigė savo programą. Per šiuos metus miestas žadėjo iš laikinosios virsti į šiuolaikinę sostinę ir atnešti šiuolaikinę kultūrą į kiekvieną daugiabučių rajoną, kiemą ir net namus. Ar kauniečiai pajuto pokyčius miesto gyvenime? Kas labiausiai įsiminė, kas nepatiko ar net erzino? Kas išliks mieste nutilus šventinams fejerverkams?<br />Pokalbis su KEKS bendruomenių programos kuratore Aiste Paukšte, architektu Audriu Karaliumi ir komunikacijos specialiste Ina Žurkuviene.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2985</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Loreta Mačianskaitė: moterų prievartavimas kare nebuvo įvardintas nusikaltimu žmogiškumui. Ir tai tęsiasi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-loreta-macianskaite-moteru-prievartavimas-kare-nebuvo-ivardintas-nusikaltimu-zmogiskumui-ir-tai-tesiasi--52009885</link><description><![CDATA[Tarptautinę kovos su prievarta prieš moteris dieną analizuojame šią baisią temą per literatūros prizmę. Žvėriški nusikaltimai Ukrainoje, moterų prievartavimas, protestai dėl Irano moterų teisių - toks šiandieninis gyvenimo kontekstas.<br />Dr. Loreta Mačianskaitė parašė mokslinį straipsnį „Užkariauta moteris: karo metų seksualinės prievartos tema lietuvių literatūroje“. Kodėl lietuvių literatūroje išprievartauta, palaužta moteris yra smerkiama ir išstumiama iš sociumo, kaip reikėtų keisti požiūrį Dostojevskio kūrybą ir analizuoti jo patologiškus charakterius ir kodėl reikia griauti mitą apie poetišką ir jautrią lietuvių tautą - apie visa tai kalbamės su Loreta Mačianskaite.<br />Poetė ir vertėja Dovilė Kuzminskaitė kalbina Australijoje gyvenančią iranietę rašytoją Shookofez Azar, kuri savo romane aprašo totalitarizmo siaubiamame Irane patirtus baisius išgyvenimus.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52009885</guid><pubDate>Fri, 25 Nov 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52009885/2022_11_25_3460_1_20221125115918988.mp3" length="45130858" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tarptautinę kovos su prievarta prieš moteris dieną analizuojame šią baisią temą per literatūros prizmę. Žvėriški nusikaltimai Ukrainoje, moterų prievartavimas, protestai dėl Irano moterų teisių - toks šiandieninis gyvenimo kontekstas.&#13;
Dr. Loreta...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tarptautinę kovos su prievarta prieš moteris dieną analizuojame šią baisią temą per literatūros prizmę. Žvėriški nusikaltimai Ukrainoje, moterų prievartavimas, protestai dėl Irano moterų teisių - toks šiandieninis gyvenimo kontekstas.<br />Dr. Loreta Mačianskaitė parašė mokslinį straipsnį „Užkariauta moteris: karo metų seksualinės prievartos tema lietuvių literatūroje“. Kodėl lietuvių literatūroje išprievartauta, palaužta moteris yra smerkiama ir išstumiama iš sociumo, kaip reikėtų keisti požiūrį Dostojevskio kūrybą ir analizuoti jo patologiškus charakterius ir kodėl reikia griauti mitą apie poetišką ir jautrią lietuvių tautą - apie visa tai kalbamės su Loreta Mačianskaite.<br />Poetė ir vertėja Dovilė Kuzminskaitė kalbina Australijoje gyvenančią iranietę rašytoją Shookofez Azar, kuri savo romane aprašo totalitarizmo siaubiamame Irane patirtus baisius išgyvenimus.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2821</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Pasaulyje populiarėja laikinoji urbanistika: apleistos teritorijos virsta kultūros ir bendruomenės vieta</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-pasaulyje-populiareja-laikinoji-urbanistika-apleistos-teritorijos-virsta-kulturos-ir-bendruomenes-vieta--51937453</link><description><![CDATA[Laikinoji urbanistika - naujas terminas ir reiškinys Lietuvoje, bet didžiuosiuose Vakarų pasaulio miestuose jau tapo gražia praktika. Plečiantis miestams atsiranda teritorijų, net ir miestų centruose, kurios yra apleistos ir tuščios. Regeneracijos procesai kartais trunka nemažai metų. Kultūra gali padėti įveiklinti teritoriją ir padaryti ją traukos centru. Yra nemažai sėkmingų atvejų nuo Niujorko iki Londono, nuo Barselonos iki Shanghai.<br />Pokalbyje apie laikinąją urbanistiką ir atgaivinamą buvusią karinės aviacijos teritoriją Aleksote dalyvauja architektas, urbanistas Vytautas Buinevičius,<br />"Design Library" ir projekto "T-factor" Lietuvoje vadovė prof. Rūta Valušytė ir Kauno tvirtovės parko direktorius Egidijus Bagdonas.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51937453</guid><pubDate>Fri, 18 Nov 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51937453/2022_11_18_3460_1_20221118115201806.mp3" length="42455847" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laikinoji urbanistika - naujas terminas ir reiškinys Lietuvoje, bet didžiuosiuose Vakarų pasaulio miestuose jau tapo gražia praktika. Plečiantis miestams atsiranda teritorijų, net ir miestų centruose, kurios yra apleistos ir tuščios. Regeneracijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laikinoji urbanistika - naujas terminas ir reiškinys Lietuvoje, bet didžiuosiuose Vakarų pasaulio miestuose jau tapo gražia praktika. Plečiantis miestams atsiranda teritorijų, net ir miestų centruose, kurios yra apleistos ir tuščios. Regeneracijos procesai kartais trunka nemažai metų. Kultūra gali padėti įveiklinti teritoriją ir padaryti ją traukos centru. Yra nemažai sėkmingų atvejų nuo Niujorko iki Londono, nuo Barselonos iki Shanghai.<br />Pokalbyje apie laikinąją urbanistiką ir atgaivinamą buvusią karinės aviacijos teritoriją Aleksote dalyvauja architektas, urbanistas Vytautas Buinevičius,<br />"Design Library" ir projekto "T-factor" Lietuvoje vadovė prof. Rūta Valušytė ir Kauno tvirtovės parko direktorius Egidijus Bagdonas.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2654</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Lietuvos kultūros institutas - kaip mes prisistatome pasaulyje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-lietuvos-kulturos-institutas-kaip-mes-prisistatome-pasaulyje--51862591</link><description><![CDATA[Prieš keturiolika metų buvo įkurtas Lietuvos kultūros institutas, kurio tikslas - nuosekliai stiprinti Lietuvos kultūros vaidmenį pasaulyje. Ar tikrai tas vaidmuo stiprėja, ar yra ilgalaikė veiklos strategija? Nuo naujųjų metų keisis įstaigos statusas, vyksta konkursas į vadovo vietą. Ar numatomos reformos rodo, kad susikaupė problemų, kurias reikia spręsti?<br />Apie tai laidoje diskutuoja LKI direktorė Aušrinė Žilinskienė, Kultūros ministerijos profesionalios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės vyresnioji patarėja Daiva Parulskienė, Rupert meno ir edukacijos centro direktorė ir buvusi Lietuvos kultūros atašė Italijoje Julija Reklaitė, Literatūros vertėja ir apžvalgininkė, 2001–2002 m. projekto Lietuvos pristatymas Frankfurto knygų mugėje direktorė Rasa Drazdauskienė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51862591</guid><pubDate>Fri, 11 Nov 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51862591/2022_11_11_3460_1_20221111115615607.mp3" length="46093763" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš keturiolika metų buvo įkurtas Lietuvos kultūros institutas, kurio tikslas - nuosekliai stiprinti Lietuvos kultūros vaidmenį pasaulyje. Ar tikrai tas vaidmuo stiprėja, ar yra ilgalaikė veiklos strategija? Nuo naujųjų metų keisis įstaigos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš keturiolika metų buvo įkurtas Lietuvos kultūros institutas, kurio tikslas - nuosekliai stiprinti Lietuvos kultūros vaidmenį pasaulyje. Ar tikrai tas vaidmuo stiprėja, ar yra ilgalaikė veiklos strategija? Nuo naujųjų metų keisis įstaigos statusas, vyksta konkursas į vadovo vietą. Ar numatomos reformos rodo, kad susikaupė problemų, kurias reikia spręsti?<br />Apie tai laidoje diskutuoja LKI direktorė Aušrinė Žilinskienė, Kultūros ministerijos profesionalios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės vyresnioji patarėja Daiva Parulskienė, Rupert meno ir edukacijos centro direktorė ir buvusi Lietuvos kultūros atašė Italijoje Julija Reklaitė, Literatūros vertėja ir apžvalgininkė, 2001–2002 m. projekto Lietuvos pristatymas Frankfurto knygų mugėje direktorė Rasa Drazdauskienė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2881</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Dvidešimtą rudenį kino filmai iš viso pasaulio atkeliauja į Lietuvą ir kviečia stebėtis, mąstyti, atrasti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-dvidesimta-rudeni-kino-filmai-is-viso-pasaulio-atkeliauja-i-lietuva-ir-kviecia-stebetis-mastyti-atrasti--51784139</link><description><![CDATA[Prasideda tradicinis Europos šalių kino forumas „Scanorama“, kuris šiais metais kviečia į jubiliejinę, jau 20-ą kino programą. Su festivalio įkūrėja kinotyrininke Gražina Arlickaite kalbame apie pirmuosius metus vienoje mažoje kino teatro „Vingis“ kino salėje, apie besikeičiantį kino pasaulį ir nesibaigiantį norą - tiek metų premjeras, tiek laiko patikrintus filmus atvežti Lietuvos žiūrovams.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51784139</guid><pubDate>Fri, 04 Nov 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51784139/2022_11_04_3460_1_20221104115147281.mp3" length="42626792" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prasideda tradicinis Europos šalių kino forumas „Scanorama“, kuris šiais metais kviečia į jubiliejinę, jau 20-ą kino programą. Su festivalio įkūrėja kinotyrininke Gražina Arlickaite kalbame apie pirmuosius metus vienoje mažoje kino teatro „Vingis“...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prasideda tradicinis Europos šalių kino forumas „Scanorama“, kuris šiais metais kviečia į jubiliejinę, jau 20-ą kino programą. Su festivalio įkūrėja kinotyrininke Gražina Arlickaite kalbame apie pirmuosius metus vienoje mažoje kino teatro „Vingis“ kino salėje, apie besikeičiantį kino pasaulį ir nesibaigiantį norą - tiek metų premjeras, tiek laiko patikrintus filmus atvežti Lietuvos žiūrovams.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2665</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Šiandien pasaulį matome per medijas. Kokį vaizdą mums kuria žiniasklaida?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-siandien-pasauli-matome-per-medijas-koki-vaizda-mums-kuria-ziniasklaida--51712967</link><description><![CDATA[Pasaulinės medijų ir informacinio raštingumo savaitės metu vyksta daug diskusijų ir renginių, skatinančių kritinį mąstymą, faktų analizę. Tačiau šalia tradicinės žiniasklaidos atsiradusi visiškai laisva erdvė - socialiniai tinklai - daro labai didelį poveikį žmogui. Kokia šiandien yra žurnalisto pagrindinė misija ir atsakomybė, kaip pasiekti nuo informacijos pavargusį ir niekuo nebetikintį žmogų? Pokalbis su VDU Viešosios komunikacijos katedros profesore dr. Aukse Balčytiene.<br />Į Vilnių atkeliauja World Press Photo paroda. Kokį pasaulį 2021-ais metais matė spaudos fotografai? Pasakoja 15mingroup vystymo vadovė Gabrielė Burbienė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51712967</guid><pubDate>Fri, 28 Oct 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51712967/2022_10_28_3460_1_p_20221028114851435.mp3" length="19316790" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasaulinės medijų ir informacinio raštingumo savaitės metu vyksta daug diskusijų ir renginių, skatinančių kritinį mąstymą, faktų analizę. Tačiau šalia tradicinės žiniasklaidos atsiradusi visiškai laisva erdvė - socialiniai tinklai - daro labai didelį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasaulinės medijų ir informacinio raštingumo savaitės metu vyksta daug diskusijų ir renginių, skatinančių kritinį mąstymą, faktų analizę. Tačiau šalia tradicinės žiniasklaidos atsiradusi visiškai laisva erdvė - socialiniai tinklai - daro labai didelį poveikį žmogui. Kokia šiandien yra žurnalisto pagrindinė misija ir atsakomybė, kaip pasiekti nuo informacijos pavargusį ir niekuo nebetikintį žmogų? Pokalbis su VDU Viešosios komunikacijos katedros profesore dr. Aukse Balčytiene.<br />Į Vilnių atkeliauja World Press Photo paroda. Kokį pasaulį 2021-ais metais matė spaudos fotografai? Pasakoja 15mingroup vystymo vadovė Gabrielė Burbienė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1208</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Žydrūnas Mirinavičius: šviesoje atgyjantis vitražas suteikia galingą emocinę patirtį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-zydrunas-mirinavicius-sviesoje-atgyjantis-vitrazas-suteikia-galinga-emocine-patirti--51642482</link><description><![CDATA[VDA galerijoje Titanikas veikia pirmoji vitražo darbų paroda „Šviesos amžius“, kuri aprėpia beveik 90 metų Lietuvos vitražo mokyklos istoriją. Šalia didžiųjų kūrėjų - S.Ušinsko, K.Morkūno, parodoje matome ir studentų darbus, o taip pat dingusiais laikytus kūrinius. Po vitražo mokyklos istoriją ir parodą mus vedžioja VDA docentas, parodos kuratorius Žydrūnas Mirinavičius.<br />VU profesorius Vytautas Bikulčius apie Paryžiaus Fransua Mitterano nacionalinėje bibliotekoje atidarytą parodą "Marcelis Proustas. Kūrinio sutvėrimas", skirtą rašytojo 100-osioms mirties metinėms ir Nobelio literatūros premijos laureatę Annie Ernaux.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51642482</guid><pubDate>Fri, 21 Oct 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51642482/2022_10_21_3460_1_p_20221021115124668.mp3" length="31043471" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>VDA galerijoje Titanikas veikia pirmoji vitražo darbų paroda „Šviesos amžius“, kuri aprėpia beveik 90 metų Lietuvos vitražo mokyklos istoriją. Šalia didžiųjų kūrėjų - S.Ušinsko, K.Morkūno, parodoje matome ir studentų darbus, o taip pat dingusiais...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[VDA galerijoje Titanikas veikia pirmoji vitražo darbų paroda „Šviesos amžius“, kuri aprėpia beveik 90 metų Lietuvos vitražo mokyklos istoriją. Šalia didžiųjų kūrėjų - S.Ušinsko, K.Morkūno, parodoje matome ir studentų darbus, o taip pat dingusiais laikytus kūrinius. Po vitražo mokyklos istoriją ir parodą mus vedžioja VDA docentas, parodos kuratorius Žydrūnas Mirinavičius.<br />VU profesorius Vytautas Bikulčius apie Paryžiaus Fransua Mitterano nacionalinėje bibliotekoje atidarytą parodą "Marcelis Proustas. Kūrinio sutvėrimas", skirtą rašytojo 100-osioms mirties metinėms ir Nobelio literatūros premijos laureatę Annie Ernaux.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1941</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Vytautas Landsbergis: šiandien pasaulyje kvailybės daugiau negu proto ir žmoniškumo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-vytautas-landsbergis-siandien-pasaulyje-kvailybes-daugiau-negu-proto-ir-zmoniskumo--51573511</link><description><![CDATA[Spalio 18-ą dieną pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis minės savo 90-ies metų jubiliejų. Apie literatūrą ir politiką, apie žmogaus pasirinkimus ir vertybes, apie baimę ir kompromisus - temas, kurios atsispindi naujoje profesoriaus knygoje „Kodėl mes", kalbamės su Vytautu Landsbergiu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51573511</guid><pubDate>Fri, 14 Oct 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51573511/2022_10_14_3460_1_20221014115428224.mp3" length="44228411" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Spalio 18-ą dieną pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis minės savo 90-ies metų jubiliejų. Apie literatūrą ir politiką, apie žmogaus pasirinkimus ir vertybes, apie baimę ir kompromisus - temas, kurios atsispindi naujoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Spalio 18-ą dieną pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis minės savo 90-ies metų jubiliejų. Apie literatūrą ir politiką, apie žmogaus pasirinkimus ir vertybes, apie baimę ir kompromisus - temas, kurios atsispindi naujoje profesoriaus knygoje „Kodėl mes", kalbamės su Vytautu Landsbergiu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2765</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. „ArtVilnius’22“: kaip menas susijęs su ekologija?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-artvilnius-22-kaip-menas-susijes-su-ekologija--51496729</link><description><![CDATA[Prasideda didžiausia tarptautinė meno mugė Rytų ir Šiaurės Europoje - „ArtVilnius“. Ypatingas dėmesys šiemet čia skiriamas galerijoms iš Ukrainos ir ekologijos temai. Kodėl svarbu kalbėti ne tik apie karą? Studijoje - „ArtVilnius“ galerijų programos kuratorė Gabija Tarabilda, Kyjivo galerijos „The Naked Room“ bendraįkūrėja Maria Lanko ir Panevėžio miesto dailės galerijos vadovas Egidijus Žukauskas.<br />Ved. Inesa Rinkevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51496729</guid><pubDate>Fri, 07 Oct 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51496729/2022_10_07_3460_1_p_20221007115533538.mp3" length="44084216" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prasideda didžiausia tarptautinė meno mugė Rytų ir Šiaurės Europoje - „ArtVilnius“. Ypatingas dėmesys šiemet čia skiriamas galerijoms iš Ukrainos ir ekologijos temai. Kodėl svarbu kalbėti ne tik apie karą? Studijoje - „ArtVilnius“ galerijų programos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prasideda didžiausia tarptautinė meno mugė Rytų ir Šiaurės Europoje - „ArtVilnius“. Ypatingas dėmesys šiemet čia skiriamas galerijoms iš Ukrainos ir ekologijos temai. Kodėl svarbu kalbėti ne tik apie karą? Studijoje - „ArtVilnius“ galerijų programos kuratorė Gabija Tarabilda, Kyjivo galerijos „The Naked Room“ bendraįkūrėja Maria Lanko ir Panevėžio miesto dailės galerijos vadovas Egidijus Žukauskas.<br />Ved. Inesa Rinkevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>2756</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Jurijus Grigorovičius: informacija apie baisius įvykius yra svarbi šiandien, o menas bus svarbus rytoj</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-jurijus-grigorovicius-informacija-apie-baisius-ivykius-yra-svarbi-siandien-o-menas-bus-svarbus-rytoj--51426346</link><description><![CDATA[Kauno dramos teatras kviečia į garsaus režisieriaus Roberto Wilsono spektaklio „Dorianas“ premjerą. Apie spektaklį kalbamės su režisieriaus asistentu Aivaru Miciumi ir aktoriumi Mantu Zemlecku.<br /><br />Ukrainos kino dailininkas, režisierius, tapytojas Jurijus Grigorovičius jau kuris laikas gyvena Lietuvoje. Pirmąją karo dieną nusprendęs kasdien nutapyti po naują paveikslą, šį procesą tęsia iki šiol. Apie atmintin įsirėžusius karo vaizdinius, menininko misiją karo akivaizdoje, apie pavargstančią Europą ir nepalaužiamą tikėjimą pergale - pokalbis su Jurijumi Grigorovičiumi.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51426346</guid><pubDate>Fri, 30 Sep 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51426346/2022_09_30_3460_1_p_20220930115608414.mp3" length="42271527" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kauno dramos teatras kviečia į garsaus režisieriaus Roberto Wilsono spektaklio „Dorianas“ premjerą. Apie spektaklį kalbamės su režisieriaus asistentu Aivaru Miciumi ir aktoriumi Mantu Zemlecku.&#13;
&#13;
Ukrainos kino dailininkas, režisierius, tapytojas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kauno dramos teatras kviečia į garsaus režisieriaus Roberto Wilsono spektaklio „Dorianas“ premjerą. Apie spektaklį kalbamės su režisieriaus asistentu Aivaru Miciumi ir aktoriumi Mantu Zemlecku.<br /><br />Ukrainos kino dailininkas, režisierius, tapytojas Jurijus Grigorovičius jau kuris laikas gyvena Lietuvoje. Pirmąją karo dieną nusprendęs kasdien nutapyti po naują paveikslą, šį procesą tęsia iki šiol. Apie atmintin įsirėžusius karo vaizdinius, menininko misiją karo akivaizdoje, apie pavargstančią Europą ir nepalaužiamą tikėjimą pergale - pokalbis su Jurijumi Grigorovičiumi.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2642</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Architektai kalba apie grįžimą į gamtą, o dokumentininkai - apie atominio miesto utopiją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-architektai-kalba-apie-grizima-i-gamta-o-dokumentininkai-apie-atominio-miesto-utopija--51356348</link><description><![CDATA[Prasidėjo didžiausias architektūros renginys Lietuvoje - IV tarptautinis Kauno architektūros festivalis. Šių metų tema „Atsinaujinimas“ , o pagrindinis akcentas – Lietuvos ir Japonijos architektūros projektas „Rytai-Rytai 5“, festivalio svečias – Japonijos architektūros žvaigždė Kengo Kuma. Pasakoja KAFe2022 vadovas, programos „Rytai-Rytai 5” kuratorius architektas Gintaras Balčytis.<br />Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) brėžia paralelę tarp 1986 m. įvykusios Černobylio katastrofos ir šiandienos karo Ukrainoje. Festivalyje pristatoma specialioji ukrainiečių kino programa „Černobylis: utopija ir apokalipsė“, programos sudarytojas ir kuratorius Oleksandras Teliukas - laidos svečias.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51356348</guid><pubDate>Fri, 23 Sep 2022 08:01:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51356348/2022_09_23_3460_1_p_20220923115614060.mp3" length="41237913" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prasidėjo didžiausias architektūros renginys Lietuvoje - IV tarptautinis Kauno architektūros festivalis. Šių metų tema „Atsinaujinimas“ , o pagrindinis akcentas – Lietuvos ir Japonijos architektūros projektas „Rytai-Rytai 5“, festivalio svečias –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prasidėjo didžiausias architektūros renginys Lietuvoje - IV tarptautinis Kauno architektūros festivalis. Šių metų tema „Atsinaujinimas“ , o pagrindinis akcentas – Lietuvos ir Japonijos architektūros projektas „Rytai-Rytai 5“, festivalio svečias – Japonijos architektūros žvaigždė Kengo Kuma. Pasakoja KAFe2022 vadovas, programos „Rytai-Rytai 5” kuratorius architektas Gintaras Balčytis.<br />Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) brėžia paralelę tarp 1986 m. įvykusios Černobylio katastrofos ir šiandienos karo Ukrainoje. Festivalyje pristatoma specialioji ukrainiečių kino programa „Černobylis: utopija ir apokalipsė“, programos sudarytojas ir kuratorius Oleksandras Teliukas - laidos svečias.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2578</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Lietuvos teatrai pradeda naują sezoną: kas rūpi kūrėjams ir ko laukti žiūrovams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-lietuvos-teatrai-pradeda-nauja-sezona-kas-rupi-kurejams-ir-ko-laukti-ziurovams--51279912</link><description><![CDATA[Baigėsi vasaros pauzė, teatrai vienas po kito skelbia sezono pradžios spektaklius ir premjeras. Kokie buvo šios vasaros teatriniai akcentai? Ką naujo ruošia teatrai prasidedančiam sezonui? Kokios temos, idėjos svarbios kūrėjams, kokį dialogą su žiūrovai jie norėtų palaikyti? Laidoje dalyvauja scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė, Panevėžio J.Miltinio dramos teatro meno vadovas Aleksandras Špilevojus ir LNDT Meno vadybos skyriaus vadovė Kristina Savickienė<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51279912</guid><pubDate>Fri, 16 Sep 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51279912/2022_09_16_3460_1_20220916115148454.mp3" length="42233492" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Baigėsi vasaros pauzė, teatrai vienas po kito skelbia sezono pradžios spektaklius ir premjeras. Kokie buvo šios vasaros teatriniai akcentai? Ką naujo ruošia teatrai prasidedančiam sezonui? Kokios temos, idėjos svarbios kūrėjams, kokį dialogą su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Baigėsi vasaros pauzė, teatrai vienas po kito skelbia sezono pradžios spektaklius ir premjeras. Kokie buvo šios vasaros teatriniai akcentai? Ką naujo ruošia teatrai prasidedančiam sezonui? Kokios temos, idėjos svarbios kūrėjams, kokį dialogą su žiūrovai jie norėtų palaikyti? Laidoje dalyvauja scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė, Panevėžio J.Miltinio dramos teatro meno vadovas Aleksandras Špilevojus ir LNDT Meno vadybos skyriaus vadovė Kristina Savickienė<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2640</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Gytis Norvilas: atėjo laikas išeiti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-gytis-norvilas-atejo-laikas-iseiti--50152688</link><description><![CDATA[Poetas, vertėjas, eseistas Gytis Norvilas išleido paskutinį savo, kaip redaktoriaus, žurnalo „Literatūra ir menas“ numerį, parašęs straipsnį „Yra laikas išeiti ir laikas liautis rašyti“. Apie kultūrinę žiniasklaidą, valdžios kultūros politiką, kritinį mąstymą ir kitus svarbius dalykus - paskutinis pokalbis su redaktoriumi Gyčiu Norvilu.<br /><br />Vilniuje prasideda antroji meno mugė „Art Compensa“. Kam reikalinga dar viena meno mugėje Vilniuje, kokie jos tikslai, kokio meno čia galima pamatyti ir įsigyti kalbamės su projekto vadovu ir kuratoriumi Ignu Kazakevičiumi.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50152688</guid><pubDate>Fri, 10 Jun 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50152688/2022_06_10_3460_1_p_20220610114856435.mp3" length="28401969" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Poetas, vertėjas, eseistas Gytis Norvilas išleido paskutinį savo, kaip redaktoriaus, žurnalo „Literatūra ir menas“ numerį, parašęs straipsnį „Yra laikas išeiti ir laikas liautis rašyti“. Apie kultūrinę žiniasklaidą, valdžios kultūros politiką, kritinį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Poetas, vertėjas, eseistas Gytis Norvilas išleido paskutinį savo, kaip redaktoriaus, žurnalo „Literatūra ir menas“ numerį, parašęs straipsnį „Yra laikas išeiti ir laikas liautis rašyti“. Apie kultūrinę žiniasklaidą, valdžios kultūros politiką, kritinį mąstymą ir kitus svarbius dalykus - paskutinis pokalbis su redaktoriumi Gyčiu Norvilu.<br /><br />Vilniuje prasideda antroji meno mugė „Art Compensa“. Kam reikalinga dar viena meno mugėje Vilniuje, kokie jos tikslai, kokio meno čia galima pamatyti ir įsigyti kalbamės su projekto vadovu ir kuratoriumi Ignu Kazakevičiumi.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1776</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Laimonas Tapinas: gaila, kad nerašiau dienoraščio, nes pragyvenau įdomų gyvenimą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-laimonas-tapinas-gaila-kad-nerasiau-dienorascio-nes-pragyvenau-idomu-gyvenima--50047847</link><description><![CDATA[Išėjo daugeliui šiandieninių žurnalistų svarbi asmenybė, dėstytojas, rašytojas, publicistas Laimonas Tapinas. Prieš 18 metų, kai Laimonas Tapinas šventė 60-mečio jubiliejų ir kai pasirodė jo knyga apie savąją kartą „Prarasto laiko nebūna“, kalbėjomės laidoje Kultūros savaitė. „Šią knygą parašiau iš įsiūčio, kai vienas garsus politikas pasakė - mes gyvenome kultūros griuvėsiuose ir esame prarasta karta".<br /><br />Prieš 30 metų birželio 1-ą dieną Klaipėdoje savo veiklą pradėjo viena pirmųjų privačių Lietuvos galerijų – Baroti galerija. Per tuos tris dešimtmečius galerijoje vyko ryškiausių mūsų menininkų parodos, galerija tapo susitikimų vieta, čia vyksta patys įvairausi renginiai, kūrinių pristatymai ir net teatro performansai. Su galerijos direktore Andželika Baroti kalbame ir apie prabėgusius metus, ir apie išgyvenimo iššūkius, ir apie Klaipėdą.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50047847</guid><pubDate>Fri, 03 Jun 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50047847/2022_06_03_3460_1_p_20220603115135987.mp3" length="32417303" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Išėjo daugeliui šiandieninių žurnalistų svarbi asmenybė, dėstytojas, rašytojas, publicistas Laimonas Tapinas. Prieš 18 metų, kai Laimonas Tapinas šventė 60-mečio jubiliejų ir kai pasirodė jo knyga apie savąją kartą „Prarasto laiko nebūna“, kalbėjomės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Išėjo daugeliui šiandieninių žurnalistų svarbi asmenybė, dėstytojas, rašytojas, publicistas Laimonas Tapinas. Prieš 18 metų, kai Laimonas Tapinas šventė 60-mečio jubiliejų ir kai pasirodė jo knyga apie savąją kartą „Prarasto laiko nebūna“, kalbėjomės laidoje Kultūros savaitė. „Šią knygą parašiau iš įsiūčio, kai vienas garsus politikas pasakė - mes gyvenome kultūros griuvėsiuose ir esame prarasta karta".<br /><br />Prieš 30 metų birželio 1-ą dieną Klaipėdoje savo veiklą pradėjo viena pirmųjų privačių Lietuvos galerijų – Baroti galerija. Per tuos tris dešimtmečius galerijoje vyko ryškiausių mūsų menininkų parodos, galerija tapo susitikimų vieta, čia vyksta patys įvairausi renginiai, kūrinių pristatymai ir net teatro performansai. Su galerijos direktore Andželika Baroti kalbame ir apie prabėgusius metus, ir apie išgyvenimo iššūkius, ir apie Klaipėdą.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2027</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Open House Vilnius - diena, kai atsiveria pastatų durys ir paslaptys</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-open-house-vilnius-diena-kai-atsiveria-pastatu-durys-ir-paslaptys--49971949</link><description><![CDATA[Aštuntą kartą atviros architektūros savaitgalis kviečia pakeliauti po paprastai uždarus, visuomenei neprieinamus pastatus Vilniuje. Vis labiau populiarėjantis festivalis atveria 58 pastatų duris. Galima bus pažiūrėti, kaip atrodo verslo centrų, bankų, teatrų, mokslo įstaigų interjerai, aplankyti net termofikacinę elektrinę ir traukinių depą.<br />Įspūdingus pastatus atrandame ir sienomis vaikštome su renginio koordinatore Ieva Butkute ir menininku Julijonu Urbonu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49971949</guid><pubDate>Fri, 27 May 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49971949/2022_05_27_3460_1_20220527114846481.mp3" length="39430240" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Aštuntą kartą atviros architektūros savaitgalis kviečia pakeliauti po paprastai uždarus, visuomenei neprieinamus pastatus Vilniuje. Vis labiau populiarėjantis festivalis atveria 58 pastatų duris. Galima bus pažiūrėti, kaip atrodo verslo centrų, bankų,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Aštuntą kartą atviros architektūros savaitgalis kviečia pakeliauti po paprastai uždarus, visuomenei neprieinamus pastatus Vilniuje. Vis labiau populiarėjantis festivalis atveria 58 pastatų duris. Galima bus pažiūrėti, kaip atrodo verslo centrų, bankų, teatrų, mokslo įstaigų interjerai, aplankyti net termofikacinę elektrinę ir traukinių depą.<br />Įspūdingus pastatus atrandame ir sienomis vaikštome su renginio koordinatore Ieva Butkute ir menininku Julijonu Urbonu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2465</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Kaip Mindaugas ir Aivaras Poezijos pavasario almanachą eiliavo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-kaip-mindaugas-ir-aivaras-poezijos-pavasario-almanacha-eiliavo--49873171</link><description><![CDATA[Šią savaitę prasidėjo tradicinis Poezijos pavasaris, daugybė renginių vyksta visoje Lietuvoje ir užsienyje, dovanodami poetams ir skaitytojams susitikimo ir bendravimo džiaugsmą. Tačiau yra leidinys, kuriame kasmet išlieka tradicinės poezijos paukštės pėdsakai, tai Poezijos pavasario almanachas, o keletą metų jau ir poetų balsus išsauganti kompaktinė plokštelė.<br />Beveik šimtas Lietuvos poetų šiais metais pasiūlė naujų eilėraščių almanachui. Kaip susidėliojo poetinis metų vaizdas kalbame su almanacho sudarytoju poetu Aivaru Veikniu, o kaip pavyko užfiksuoti mūsų poetų balsus pasakos kompaktinės plokštelės „Poezija ir balsas“ autorius poetas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49873171</guid><pubDate>Fri, 20 May 2022 08:01:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49873171/2022_05_20_3460_1_p_20220520115057680.mp3" length="38389104" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šią savaitę prasidėjo tradicinis Poezijos pavasaris, daugybė renginių vyksta visoje Lietuvoje ir užsienyje, dovanodami poetams ir skaitytojams susitikimo ir bendravimo džiaugsmą. Tačiau yra leidinys, kuriame kasmet išlieka tradicinės poezijos paukštės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šią savaitę prasidėjo tradicinis Poezijos pavasaris, daugybė renginių vyksta visoje Lietuvoje ir užsienyje, dovanodami poetams ir skaitytojams susitikimo ir bendravimo džiaugsmą. Tačiau yra leidinys, kuriame kasmet išlieka tradicinės poezijos paukštės pėdsakai, tai Poezijos pavasario almanachas, o keletą metų jau ir poetų balsus išsauganti kompaktinė plokštelė.<br />Beveik šimtas Lietuvos poetų šiais metais pasiūlė naujų eilėraščių almanachui. Kaip susidėliojo poetinis metų vaizdas kalbame su almanacho sudarytoju poetu Aivaru Veikniu, o kaip pavyko užfiksuoti mūsų poetų balsus pasakos kompaktinės plokštelės „Poezija ir balsas“ autorius poetas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2400</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Romas Kalanta ir Kauno pavasaris - sukrečianti laisvės dienų istorija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-romas-kalanta-ir-kauno-pavasaris-sukrecianti-laisves-dienu-istorija--49783933</link><description><![CDATA[Gegužės 14-ą sukanka 50 metų nuo lemtingų įvykių Kauno sode. Romo Kalantos ir Kauno pavasario istorija - tai neįtikėtino laisvės proveržio istorija, kuri buvo prisimenama iki pat nepriklausomybės atkūrimo, kuri mums svarbi ir šiandien. Apie laisvės pojūtį, okupacijos režimo metais prasiskverbusį iš vakarų su hipių kultūra ir muzika, apie lemtingas protestų dienas, užveržtus varžtus ir sulaužytus likimus pasakoja įvykių liudininkai - grupės Raganiai muzikantas Nathan Gitkind, hipių bendrijos Company narys Kristupas Petkunas, fotomenininkas Romualdas Požerskis, Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49783933</guid><pubDate>Fri, 13 May 2022 08:01:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49783933/2022_05_13_3460_1_p_20220513120609321.mp3" length="49597933" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gegužės 14-ą sukanka 50 metų nuo lemtingų įvykių Kauno sode. Romo Kalantos ir Kauno pavasario istorija - tai neįtikėtino laisvės proveržio istorija, kuri buvo prisimenama iki pat nepriklausomybės atkūrimo, kuri mums svarbi ir šiandien. Apie laisvės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gegužės 14-ą sukanka 50 metų nuo lemtingų įvykių Kauno sode. Romo Kalantos ir Kauno pavasario istorija - tai neįtikėtino laisvės proveržio istorija, kuri buvo prisimenama iki pat nepriklausomybės atkūrimo, kuri mums svarbi ir šiandien. Apie laisvės pojūtį, okupacijos režimo metais prasiskverbusį iš vakarų su hipių kultūra ir muzika, apie lemtingas protestų dienas, užveržtus varžtus ir sulaužytus likimus pasakoja įvykių liudininkai - grupės Raganiai muzikantas Nathan Gitkind, hipių bendrijos Company narys Kristupas Petkunas, fotomenininkas Romualdas Požerskis, Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3100</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Giedrė Beinoriūtė apie Audriaus Kemežio nepapasakotas istorijas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-giedre-beinoriute-apie-audriaus-kemezio-nepapasakotas-istorijas--49687136</link><description><![CDATA[Operatorius Audrius Kemežys išėjo nesulaukęs 45-erių metų. Per kelis kūrybos dešimtmečius jis nufilmavo daugiau kaip 60 filmų su įvairiais režisieriais. Kiekvieną filmavimą Audriui nutikdavo pačios įdomiausios istorijos, kurias jis mokėjo puikiai pasakoti. Todėl po operatoriaus mirties jo bičiulė ir kolegė režisierė Giedrė Beinoriūtė nutarė surinkti tas istorijas iš Audrių pažinojusių žmonių, kurie kartu su juo gyveno, dirbo, draugavo, mokėsi ar mokė. Po ketverių metų pasirodė knyga „Akimirksnis spalvoms suderinti“, kurioje 29 pokalbiai apie Audrių Kemežį, kiną ir mūsų laiką. Apie naują istorijų, pokalbių knyga kalbamės su režisiere Giedre Beinoriūte, skamba Rasos Paukštytė ir Rūtos Oginskaitės komentarai ir Audriaus Kemežio balsas iš LRT archyvų.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49687136</guid><pubDate>Fri, 06 May 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49687136/2022_05_06_3460_1_p_20220506114747863.mp3" length="34008473" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Operatorius Audrius Kemežys išėjo nesulaukęs 45-erių metų. Per kelis kūrybos dešimtmečius jis nufilmavo daugiau kaip 60 filmų su įvairiais režisieriais. Kiekvieną filmavimą Audriui nutikdavo pačios įdomiausios istorijos, kurias jis mokėjo puikiai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Operatorius Audrius Kemežys išėjo nesulaukęs 45-erių metų. Per kelis kūrybos dešimtmečius jis nufilmavo daugiau kaip 60 filmų su įvairiais režisieriais. Kiekvieną filmavimą Audriui nutikdavo pačios įdomiausios istorijos, kurias jis mokėjo puikiai pasakoti. Todėl po operatoriaus mirties jo bičiulė ir kolegė režisierė Giedrė Beinoriūtė nutarė surinkti tas istorijas iš Audrių pažinojusių žmonių, kurie kartu su juo gyveno, dirbo, draugavo, mokėsi ar mokė. Po ketverių metų pasirodė knyga „Akimirksnis spalvoms suderinti“, kurioje 29 pokalbiai apie Audrių Kemežį, kiną ir mūsų laiką. Apie naują istorijų, pokalbių knyga kalbamės su režisiere Giedre Beinoriūte, skamba Rasos Paukštytė ir Rūtos Oginskaitės komentarai ir Audriaus Kemežio balsas iš LRT archyvų.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2126</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Orumą ir viltį palaikanti muzika</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-oruma-ir-vilti-palaikanti-muzika--49594641</link><description><![CDATA[Ar yra prasmės rengti koncertus pataisos namuose, kalėjimuose, pabėgėlių stovyklose, karo griuvėsiuose? Kokių tikslų siekia muzikai, atvykę į vietas, kuriose mažiausiai kalbama apie žmogaus orumą ir viltį? Prieš keletą metų Kanadoje veiklą pradėjo paramos fondas „Žvelgiant į žvaigždes“ (Looking at the Stars), ėmęsis iniciatyvos rengti koncertus tokiose vietose. Darius Mažintas, Lukas Geniušas, Tony Yang, Barry Shiffman, Glebas Pyšniakas, Gidonas Kremeris koncertavo Kanados ir Lietuvos įkalinimo įstaigose, senelių namuose, pabėgėlių stovyklose. Pianistas Darius Mažintas ką tik grįžo iš Ukrainos.<br />Apie fondo veiklą, koncertų prasmę ir poveikį, apie prasidedantį koncertų ciklą Lietuvoje - pokalbis su fondo steigėju, filantropu Dmitrijumi Kanovičiumi ir šiomis dienomis Ukrainoje koncertavusiu pianistu Dariumi Mažintu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49594641</guid><pubDate>Fri, 29 Apr 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49594641/2022_04_29_3460_1_p_20220429114655742.mp3" length="33390312" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar yra prasmės rengti koncertus pataisos namuose, kalėjimuose, pabėgėlių stovyklose, karo griuvėsiuose? Kokių tikslų siekia muzikai, atvykę į vietas, kuriose mažiausiai kalbama apie žmogaus orumą ir viltį? Prieš keletą metų Kanadoje veiklą pradėjo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar yra prasmės rengti koncertus pataisos namuose, kalėjimuose, pabėgėlių stovyklose, karo griuvėsiuose? Kokių tikslų siekia muzikai, atvykę į vietas, kuriose mažiausiai kalbama apie žmogaus orumą ir viltį? Prieš keletą metų Kanadoje veiklą pradėjo paramos fondas „Žvelgiant į žvaigždes“ (Looking at the Stars), ėmęsis iniciatyvos rengti koncertus tokiose vietose. Darius Mažintas, Lukas Geniušas, Tony Yang, Barry Shiffman, Glebas Pyšniakas, Gidonas Kremeris koncertavo Kanados ir Lietuvos įkalinimo įstaigose, senelių namuose, pabėgėlių stovyklose. Pianistas Darius Mažintas ką tik grįžo iš Ukrainos.<br />Apie fondo veiklą, koncertų prasmę ir poveikį, apie prasidedantį koncertų ciklą Lietuvoje - pokalbis su fondo steigėju, filantropu Dmitrijumi Kanovičiumi ir šiomis dienomis Ukrainoje koncertavusiu pianistu Dariumi Mažintu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2087</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Venecijos meno bienalė: pirmieji žingsniai ir svarbiausi šių metų akcentai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-venecijos-meno-bienale-pirmieji-zingsniai-ir-svarbiausi-siu-metu-akcentai--49514131</link><description><![CDATA[Jau rytoj prasideda Venecijos meno bienalė. Pirmoji (tuomet – tiesiog meno paroda) surengta 1895 m. Apie šio renginio reikšmę ir pirmuosius Lietuvos žingsnius jame – pokalbis su dailėtyrininkėmis prof. Agne Narušyte ir dr. Lolita Jablonskiene.<br />Kokie pagrindiniai šių metų Venecijos meno bienalės akcentai? Įspūdžiais iš Venecijos dalijasi šiuolaikinio meno rinkos ekspertė, kuratorė Justė Jonutytė.<br /><br />Ved. Inesa Rinkevičiūtė ir Agnė Šimkūnaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49514131</guid><pubDate>Fri, 22 Apr 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49514131/2022_04_22_3460_1_20220422114836567.mp3" length="38988875" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jau rytoj prasideda Venecijos meno bienalė. Pirmoji (tuomet – tiesiog meno paroda) surengta 1895 m. Apie šio renginio reikšmę ir pirmuosius Lietuvos žingsnius jame – pokalbis su dailėtyrininkėmis prof. Agne Narušyte ir dr. Lolita Jablonskiene.&#13;
Kokie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jau rytoj prasideda Venecijos meno bienalė. Pirmoji (tuomet – tiesiog meno paroda) surengta 1895 m. Apie šio renginio reikšmę ir pirmuosius Lietuvos žingsnius jame – pokalbis su dailėtyrininkėmis prof. Agne Narušyte ir dr. Lolita Jablonskiene.<br />Kokie pagrindiniai šių metų Venecijos meno bienalės akcentai? Įspūdžiais iš Venecijos dalijasi šiuolaikinio meno rinkos ekspertė, kuratorė Justė Jonutytė.<br /><br />Ved. Inesa Rinkevičiūtė ir Agnė Šimkūnaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2437</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Raimondo Paknio albume „Mūro istorijos“ - išeinančio pasaulio paveikslai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-raimondo-paknio-albume-muro-istorijos-iseinancio-pasaulio-paveikslai--49444342</link><description><![CDATA[Fotografo Raimondo Paknio objektyve - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos kažkada buvę svarbūs ir net didingi statiniai – bažnyčios, rūmai, pilys, dvarai, menantys svarbiausius istorijos įvykius, siejami su žymiausiomis Lietuvos giminėmis ar Europos meno kūrėjais, o šiandien kai kurie iš jų skaičiuoja paskutines savo dienas ar metus. Tiesa, šiandien net negalime pasakyti, kas išliko Rusijos niokojamoje Ukrainoje. Todėl albumas „Mūro istorijos“ yra dar aktualesnis šiandien.<br />Apie prarandamą kultūros paveldą, unikalių statinių tylą - pokalbis su fotografu Raimondu Pakniu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49444342</guid><pubDate>Fri, 15 Apr 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49444342/2022_04_15_3460_1_p_20220415114744410.mp3" length="34966436" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Fotografo Raimondo Paknio objektyve - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos kažkada buvę svarbūs ir net didingi statiniai – bažnyčios, rūmai, pilys, dvarai, menantys svarbiausius istorijos įvykius, siejami su žymiausiomis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Fotografo Raimondo Paknio objektyve - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos kažkada buvę svarbūs ir net didingi statiniai – bažnyčios, rūmai, pilys, dvarai, menantys svarbiausius istorijos įvykius, siejami su žymiausiomis Lietuvos giminėmis ar Europos meno kūrėjais, o šiandien kai kurie iš jų skaičiuoja paskutines savo dienas ar metus. Tiesa, šiandien net negalime pasakyti, kas išliko Rusijos niokojamoje Ukrainoje. Todėl albumas „Mūro istorijos“ yra dar aktualesnis šiandien.<br />Apie prarandamą kultūros paveldą, unikalių statinių tylą - pokalbis su fotografu Raimondu Pakniu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2186</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Apie haiku paveiksluose ir Vokiečių gatvės istoriją muziejuje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-apie-haiku-paveiksluose-ir-vokieciu-gatves-istorija-muziejuje--49378319</link><description><![CDATA[Arūnas Bėkšta gyvenime turėjo daug įvairių veiklų - baigė fizikos studijas, tapo aukščiausios kategorijos restauracijos ekspertu, buvo Kultūros ministru, tarptautinių projektų vadovu, o dabar lygiai taip pat entuziastingai ėmėsi tapybos. Apie vadybą, tapybą ir haiku - pokalbis su Arūnu Bėkšta.<br /><br />Kažkada čia buvo vokiečių miestas, po to žydų gyvenimo, prekybos ir kultūros vieta, dar vėliau buvo nugriauta pusė namų, o dabar ruošiamasi viską modernizuoti. Tai tik maži Vokiečių gatvės istorijos punktyrai, kurie atsiskleidžia Vilniaus muziejuje veikiančioje parodoje apie šią unikalią, daugybę istorijos lūžių išgyvenusią gatvę.<br />Po parodą vaikštome su muziejaus direktore dr. Rasa Antanavičiūte ir istorike dr. Jurgita Verbickiene.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49378319</guid><pubDate>Fri, 08 Apr 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49378319/2022_04_08_3460_1_p_20220408114753242.mp3" length="36293874" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Arūnas Bėkšta gyvenime turėjo daug įvairių veiklų - baigė fizikos studijas, tapo aukščiausios kategorijos restauracijos ekspertu, buvo Kultūros ministru, tarptautinių projektų vadovu, o dabar lygiai taip pat entuziastingai ėmėsi tapybos. Apie vadybą,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Arūnas Bėkšta gyvenime turėjo daug įvairių veiklų - baigė fizikos studijas, tapo aukščiausios kategorijos restauracijos ekspertu, buvo Kultūros ministru, tarptautinių projektų vadovu, o dabar lygiai taip pat entuziastingai ėmėsi tapybos. Apie vadybą, tapybą ir haiku - pokalbis su Arūnu Bėkšta.<br /><br />Kažkada čia buvo vokiečių miestas, po to žydų gyvenimo, prekybos ir kultūros vieta, dar vėliau buvo nugriauta pusė namų, o dabar ruošiamasi viską modernizuoti. Tai tik maži Vokiečių gatvės istorijos punktyrai, kurie atsiskleidžia Vilniaus muziejuje veikiančioje parodoje apie šią unikalią, daugybę istorijos lūžių išgyvenusią gatvę.<br />Po parodą vaikštome su muziejaus direktore dr. Rasa Antanavičiūte ir istorike dr. Jurgita Verbickiene.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2269</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Kodėl tarptautinių organizacijų įtaka ir poveikis tiek mažai lemia karų ir genocido akivaizdoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-kodel-tarptautiniu-organizaciju-itaka-ir-poveikis-tiek-mazai-lemia-karu-ir-genocido-akivaizdoje--49279525</link><description><![CDATA[Ne viename Rusijos užpultos ir niokojamos Ukrainos mieste prasidėjo humanitarinė katastrofa: žmonės neturi maisto ir vandens, gyvenamieji rajonai nuolat bombarduojami, Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas teigia, kad ir toliau negali pristatyti į apsiaustą Mariupolį humanitarinės pagalbos, šios organizacijos vadovas Peteris Maureris spaudžia ranką Rusijos užsienio reikalų ministrui. UNESCO neapsisprendžia perkelti Pasaulio paveldo komiteto posėdžio iš Kazanės Rusijoje. Kokią įtaką karo situacijoje turi tarptautinės organizacijos? Kokius žingsnius šiandien žengia JTO, kurios tikslas palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą?<br />Pokalbis su JTO moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto nare dr. Dalia Leinarte<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49279525</guid><pubDate>Fri, 01 Apr 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49279525/2022_04_01_3460_1_20220401114729116.mp3" length="38591814" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ne viename Rusijos užpultos ir niokojamos Ukrainos mieste prasidėjo humanitarinė katastrofa: žmonės neturi maisto ir vandens, gyvenamieji rajonai nuolat bombarduojami, Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas teigia, kad ir toliau negali pristatyti į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ne viename Rusijos užpultos ir niokojamos Ukrainos mieste prasidėjo humanitarinė katastrofa: žmonės neturi maisto ir vandens, gyvenamieji rajonai nuolat bombarduojami, Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas teigia, kad ir toliau negali pristatyti į apsiaustą Mariupolį humanitarinės pagalbos, šios organizacijos vadovas Peteris Maureris spaudžia ranką Rusijos užsienio reikalų ministrui. UNESCO neapsisprendžia perkelti Pasaulio paveldo komiteto posėdžio iš Kazanės Rusijoje. Kokią įtaką karo situacijoje turi tarptautinės organizacijos? Kokius žingsnius šiandien žengia JTO, kurios tikslas palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą?<br />Pokalbis su JTO moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto nare dr. Dalia Leinarte<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2412</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Dvi premjeros: filmas apie Antaną Mončį ir Remigijaus Treigio paroda</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-dvi-premjeros-filmas-apie-antana-monci-ir-remigijaus-treigio-paroda--49197077</link><description><![CDATA[„Antanas Mončys gal ir netapo labai populiarus, bet jis pats sakydavo - vėliau. Tas vėliau jau atėjo ir Mončio kūriniai atsako į klausimus, kurie dabar mums kyla“,- sako naujo filmo „Antanas Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“ režisierius Linas Mikuta. Pokalbis su filmo kūrėjais operatore Kristina Sereikaite ir Linu Mikuta<br /><br />„Tai tiesiog peizažo stebėjimai ir nieko čia daugiau nėra. Parašu, nieko čia ir neieškokite“,- sako fotomenininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Remigijus Treigys. Pokalbis su menininku apie naują, labai netikėtą parodą „Peizažo stebėjimas ir nieko čia daugiau nėra“ Baroti galerijoje Klaipėdoje.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49197077</guid><pubDate>Fri, 25 Mar 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49197077/2022_03_25_3460_1_20220325114738828.mp3" length="38763177" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Antanas Mončys gal ir netapo labai populiarus, bet jis pats sakydavo - vėliau. Tas vėliau jau atėjo ir Mončio kūriniai atsako į klausimus, kurie dabar mums kyla“,- sako naujo filmo „Antanas Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“ režisierius Linas Mikuta....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Antanas Mončys gal ir netapo labai populiarus, bet jis pats sakydavo - vėliau. Tas vėliau jau atėjo ir Mončio kūriniai atsako į klausimus, kurie dabar mums kyla“,- sako naujo filmo „Antanas Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“ režisierius Linas Mikuta. Pokalbis su filmo kūrėjais operatore Kristina Sereikaite ir Linu Mikuta<br /><br />„Tai tiesiog peizažo stebėjimai ir nieko čia daugiau nėra. Parašu, nieko čia ir neieškokite“,- sako fotomenininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Remigijus Treigys. Pokalbis su menininku apie naują, labai netikėtą parodą „Peizažo stebėjimas ir nieko čia daugiau nėra“ Baroti galerijoje Klaipėdoje.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2423</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Kino pavasario fimai apie pamirštą bendrystės svarbą ir prasmę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-kino-pavasario-fimai-apie-pamirsta-bendrystes-svarba-ir-prasme--49103241</link><description><![CDATA[Kad būtum, reikia kito - toks yra šių metų Kino pavasario šūkis. Po pandeminės pertraukos tradicinis kino festivalis norėjo pakviesti visus pabūti drauge ir pamatyti filmus didžiuosiuose ekranuose. „Tačiau per vieną naktį pasaulis pasikeitė, prasidėjo karas“,- sako festivalio vadovas Algirdas Ramaška. „Karo kontekste filmus žiūrime tarsi per kokį filtrą“,- sako turinio ir programos vadovė Aistė Račaitytė.<br />Apie prasidedančio Kino pavasario istorijas ir kontekstus pokalbis su festivalio vadovais.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49103241</guid><pubDate>Fri, 18 Mar 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49103241/2022_03_18_3460_1_20220318114817488.mp3" length="38864741" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kad būtum, reikia kito - toks yra šių metų Kino pavasario šūkis. Po pandeminės pertraukos tradicinis kino festivalis norėjo pakviesti visus pabūti drauge ir pamatyti filmus didžiuosiuose ekranuose. „Tačiau per vieną naktį pasaulis pasikeitė, prasidėjo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kad būtum, reikia kito - toks yra šių metų Kino pavasario šūkis. Po pandeminės pertraukos tradicinis kino festivalis norėjo pakviesti visus pabūti drauge ir pamatyti filmus didžiuosiuose ekranuose. „Tačiau per vieną naktį pasaulis pasikeitė, prasidėjo karas“,- sako festivalio vadovas Algirdas Ramaška. „Karo kontekste filmus žiūrime tarsi per kokį filtrą“,- sako turinio ir programos vadovė Aistė Račaitytė.<br />Apie prasidedančio Kino pavasario istorijas ir kontekstus pokalbis su festivalio vadovais.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2429</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Kas yra grupė SKYLĖ? Tai yra ugnis, kūryba ir mūsų bendrystė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-kas-yra-grupe-skyle-tai-yra-ugnis-kuryba-ir-musu-bendryste--49027396</link><description><![CDATA[Prieš tris metų susikūrė muzikos grupė SKYLĖ, šiam vienminčių sambūriui beveik tiek pat metų, kaip mūsų valstybei. Todėl kovo 11-ą dieną kino teatrų ekranuose pasirodantis naujas dokumentinis filmas „Anapus laiko ir šviesos“pasakoja ne tik šios muzikinės grupės, bet ir nepriklausomos Lietuvos istoriją.<br />Ką kūrėjams reiškia Kovo 11-oji, mūsų nepriklausomybės diena, kaip gimė gražiausi grupės albumai, kodėl jie vyko koncertuoti į Maidaną, ką mes pamatytime naujame filme? Apie tai kalbamės su grupės SKYLĖ lyderiu Roku Radzevičiumi, soliste Aiste Smilgevičiūte ir viena iš filmo režisierių Aiste Jauraite.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49027396</guid><pubDate>Fri, 11 Mar 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49027396/2022_03_11_3460_1_20220311120326648.mp3" length="50813358" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš tris metų susikūrė muzikos grupė SKYLĖ, šiam vienminčių sambūriui beveik tiek pat metų, kaip mūsų valstybei. Todėl kovo 11-ą dieną kino teatrų ekranuose pasirodantis naujas dokumentinis filmas „Anapus laiko ir šviesos“pasakoja ne tik šios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš tris metų susikūrė muzikos grupė SKYLĖ, šiam vienminčių sambūriui beveik tiek pat metų, kaip mūsų valstybei. Todėl kovo 11-ą dieną kino teatrų ekranuose pasirodantis naujas dokumentinis filmas „Anapus laiko ir šviesos“pasakoja ne tik šios muzikinės grupės, bet ir nepriklausomos Lietuvos istoriją.<br />Ką kūrėjams reiškia Kovo 11-oji, mūsų nepriklausomybės diena, kaip gimė gražiausi grupės albumai, kodėl jie vyko koncertuoti į Maidaną, ką mes pamatytime naujame filme? Apie tai kalbamės su grupės SKYLĖ lyderiu Roku Radzevičiumi, soliste Aiste Smilgevičiūte ir viena iš filmo režisierių Aiste Jauraite.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3176</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Vytas Dekšnys: kalba visada įtraukiama į karą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-vytas-deksnys-kalba-visada-itraukiama-i-kara--48946892</link><description><![CDATA[Šiaulių dailės galerija mini savo 30-metį ir šį kartą kviečia ne tik šventines parodas, bet ir meno aukcioną, visos surinktos lėšos bus skiriamos už laisvę kovojančiai Ukrainai. Pokalbis su menotyrininku Virginijumi Kinčinaičiu.<br /><br />„Ukrainiečių tapatybė keičiasi pavojaus akivaizdoje, pradėdami agresiją rusai prisidarė priešų net tarp prorusiškai nusiteikusių žmonių“,- sako vertėjas iš ukrainiečių kalbos Vytas Dekšnys. Pokalbis apie Ukrainos rašytojus karo situacijoje, apie kalbą ir identiteto pokyčius.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48946892</guid><pubDate>Fri, 04 Mar 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48946892/2022_03_04_3460_1_p_20220304115105922.mp3" length="33888937" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiaulių dailės galerija mini savo 30-metį ir šį kartą kviečia ne tik šventines parodas, bet ir meno aukcioną, visos surinktos lėšos bus skiriamos už laisvę kovojančiai Ukrainai. Pokalbis su menotyrininku Virginijumi Kinčinaičiu.&#13;
&#13;
„Ukrainiečių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiaulių dailės galerija mini savo 30-metį ir šį kartą kviečia ne tik šventines parodas, bet ir meno aukcioną, visos surinktos lėšos bus skiriamos už laisvę kovojančiai Ukrainai. Pokalbis su menotyrininku Virginijumi Kinčinaičiu.<br /><br />„Ukrainiečių tapatybė keičiasi pavojaus akivaizdoje, pradėdami agresiją rusai prisidarė priešų net tarp prorusiškai nusiteikusių žmonių“,- sako vertėjas iš ukrainiečių kalbos Vytas Dekšnys. Pokalbis apie Ukrainos rašytojus karo situacijoje, apie kalbą ir identiteto pokyčius.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2119</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Tiesiogiai iš Vilniaus knygų mugės: Jeannette Fischer ir Hallgrimuras Helgasonas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-tiesiogiai-is-vilniaus-knygu-muges-jeannette-fischer-ir-hallgrimuras-helgasonas--48869809</link><description><![CDATA[Kokią Islandijos istoriją mums pasakoja rašytojas Hallgrimuras Helgasonas knygoje „60 kg saulės“?<br />Kaip performansų motinos Marinos Abramovič kūrybą atskleidžia Jeannette Fischer knygoje „Psichoanalitikė kalbasi su Marina Abramovič“?<br /><br />Du išskirtiniai pokalbiai su Vilniaus knygų mugės svečiais<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48869809</guid><pubDate>Fri, 25 Feb 2022 10:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48869809/2022_02_25_3460_1_p_20220225130346291.mp3" length="30181639" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokią Islandijos istoriją mums pasakoja rašytojas Hallgrimuras Helgasonas knygoje „60 kg saulės“?&#13;
Kaip performansų motinos Marinos Abramovič kūrybą atskleidžia Jeannette Fischer knygoje „Psichoanalitikė kalbasi su Marina Abramovič“?&#13;
&#13;
Du...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokią Islandijos istoriją mums pasakoja rašytojas Hallgrimuras Helgasonas knygoje „60 kg saulės“?<br />Kaip performansų motinos Marinos Abramovič kūrybą atskleidžia Jeannette Fischer knygoje „Psichoanalitikė kalbasi su Marina Abramovič“?<br /><br />Du išskirtiniai pokalbiai su Vilniaus knygų mugės svečiais<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1887</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Gytis Padegimas: žmogaus ryšys su žmogumi - tai yra teatro esmė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-gytis-padegimas-zmogaus-rysys-su-zmogumi-tai-yra-teatro-esme--48785325</link><description><![CDATA[Režisierius Gytis Padegimas mini 70-ies metų jubiliejų. 120-ies spektaklių režisierius, tarp kurių ir legendiniai pastatymai „Mūsų miestelis“, „Kreditoriai“, „Pamišėlio užrašai“, nepamirštamo atgimimo laikų festivalio „Atgaiva“ organizatorius, kūrėjas, dirbęs beveik visuose Lietuvos teatruose - visus menininko nuopelnus sunku net išvardinti. Šiuo metu režisierius dirba Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre ir ruošiasi Antonino Dvoržako operos „Undinė“ premjerai. Kaip ir visada, kūrėjas šiandien nori kalbėti apie tai, kas mums skauda, kas kelia nerimą - apie planetos išsaugojimą, tapatybės paieškas, aukos prasmę ir kainą. „Teatre svarbiausia žmogaus ryšys su žmogumi. Čia ir dabar“,- sako režisierius.<br />Jubiliejinis pokalbis su Gyčiu Padegimu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48785325</guid><pubDate>Fri, 18 Feb 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48785325/2022_02_18_3460_1_20220218114723218.mp3" length="38204366" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Režisierius Gytis Padegimas mini 70-ies metų jubiliejų. 120-ies spektaklių režisierius, tarp kurių ir legendiniai pastatymai „Mūsų miestelis“, „Kreditoriai“, „Pamišėlio užrašai“, nepamirštamo atgimimo laikų festivalio „Atgaiva“ organizatorius,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Režisierius Gytis Padegimas mini 70-ies metų jubiliejų. 120-ies spektaklių režisierius, tarp kurių ir legendiniai pastatymai „Mūsų miestelis“, „Kreditoriai“, „Pamišėlio užrašai“, nepamirštamo atgimimo laikų festivalio „Atgaiva“ organizatorius, kūrėjas, dirbęs beveik visuose Lietuvos teatruose - visus menininko nuopelnus sunku net išvardinti. Šiuo metu režisierius dirba Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre ir ruošiasi Antonino Dvoržako operos „Undinė“ premjerai. Kaip ir visada, kūrėjas šiandien nori kalbėti apie tai, kas mums skauda, kas kelia nerimą - apie planetos išsaugojimą, tapatybės paieškas, aukos prasmę ir kainą. „Teatre svarbiausia žmogaus ryšys su žmogumi. Čia ir dabar“,- sako režisierius.<br />Jubiliejinis pokalbis su Gyčiu Padegimu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2388</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Andrew Miksys „BAXT“: Lietuvos romų gyvenimo akimirkos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-andrew-miksys-baxt-lietuvos-romu-gyvenimo-akimirkos--48685753</link><description><![CDATA[BAXT romų kalba reiškia sėkmė, lemtis, karma. Kaip klostėsi Lietuvoje gyvenančių romų likimas, kokie stereotipai atsirado jų atžvilgių? Apie tai menininkai Andrew Miksys ir Selma Selman pasakoja naujose Mo muziejaus parodose. Laidoje apie tai pasikalbėsime su parodų kuratore Ugne Paberžyte ir fotomenininku Andrew Miksys.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48685753</guid><pubDate>Fri, 11 Feb 2022 09:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48685753/2022_02_11_3460_1_p_20220211114703718.mp3" length="167154" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>BAXT romų kalba reiškia sėkmė, lemtis, karma. Kaip klostėsi Lietuvoje gyvenančių romų likimas, kokie stereotipai atsirado jų atžvilgių? Apie tai menininkai Andrew Miksys ir Selma Selman pasakoja naujose Mo muziejaus parodose. Laidoje apie tai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[BAXT romų kalba reiškia sėkmė, lemtis, karma. Kaip klostėsi Lietuvoje gyvenančių romų likimas, kokie stereotipai atsirado jų atžvilgių? Apie tai menininkai Andrew Miksys ir Selma Selman pasakoja naujose Mo muziejaus parodose. Laidoje apie tai pasikalbėsime su parodų kuratore Ugne Paberžyte ir fotomenininku Andrew Miksys.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>11</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Rimantas Kmita: nepriklausomybės pradžioje buvo milžiniškas energijos užtaisas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-rimantas-kmita-nepriklausomybes-pradzioje-buvo-milziniskas-energijos-uztaisas--48584259</link><description><![CDATA[Šiaulių dramos teatro spektaklis „Remyga“ gyvuoja pusantrų metų ir vis dar laukiamas žiūrovų. Vaidintas su pertraukomis dėl karantino suvaržymų spektaklis pasakoja apie pirmuosius Nepriklausomybės metus, kaip keičiasi gyvenimas, kaip priverstas keistis žmogus.<br />„Nepriklausomybės pradžioje buvo milžiniškas energijos užtaisas, iš kurio gali semtis. Šiuose laikuose nėra paslapties, kurią turi įminti“,- sako rašytojas Rimantas Kmita, pjesę sukūręs specialiai Šiaulių teatrui ir režisieriui Oskarui Koršunovui.<br />Kokios spektaklio temos yra svarbios aktoriams, kaip sekasi vaidinti šiauliečių šnekta? Tomo Mizgirdo pokalbis su pagrindiniais spektaklio aktoriais<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48584259</guid><pubDate>Fri, 04 Feb 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48584259/2022_02_04_3460_1_20220204114809702.mp3" length="38657016" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiaulių dramos teatro spektaklis „Remyga“ gyvuoja pusantrų metų ir vis dar laukiamas žiūrovų. Vaidintas su pertraukomis dėl karantino suvaržymų spektaklis pasakoja apie pirmuosius Nepriklausomybės metus, kaip keičiasi gyvenimas, kaip priverstas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiaulių dramos teatro spektaklis „Remyga“ gyvuoja pusantrų metų ir vis dar laukiamas žiūrovų. Vaidintas su pertraukomis dėl karantino suvaržymų spektaklis pasakoja apie pirmuosius Nepriklausomybės metus, kaip keičiasi gyvenimas, kaip priverstas keistis žmogus.<br />„Nepriklausomybės pradžioje buvo milžiniškas energijos užtaisas, iš kurio gali semtis. Šiuose laikuose nėra paslapties, kurią turi įminti“,- sako rašytojas Rimantas Kmita, pjesę sukūręs specialiai Šiaulių teatrui ir režisieriui Oskarui Koršunovui.<br />Kokios spektaklio temos yra svarbios aktoriams, kaip sekasi vaidinti šiauliečių šnekta? Tomo Mizgirdo pokalbis su pagrindiniais spektaklio aktoriais<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2417</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Kultūros politika: iššūkiai, sprendimai, perspektyvos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-kulturos-politika-issukiai-sprendimai-perspektyvos--48480184</link><description><![CDATA[Pandemijos iššūkiai kultūros kūrėjus ir organizacijas privertė keistis ir susitelkti, kad išliktų. Kaip keičiasi mūsų kultūros politika? Kaip jau ilgalaikėmis virtusias problemas ketina spręsti ir kokią ateities strategiją yra numatę politikai?<br />Svarbiausius šiandien kylančius klausimus aptarsime su Respublikos Prezidento vyriausiaja patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadove Jolanta Karpavičiene ir Kultūros ministru Simonu Kairiu.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48480184</guid><pubDate>Fri, 28 Jan 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48480184/2022_01_28_3460_1_p_20220128120450022.mp3" length="48893672" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pandemijos iššūkiai kultūros kūrėjus ir organizacijas privertė keistis ir susitelkti, kad išliktų. Kaip keičiasi mūsų kultūros politika? Kaip jau ilgalaikėmis virtusias problemas ketina spręsti ir kokią ateities strategiją yra numatę politikai?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pandemijos iššūkiai kultūros kūrėjus ir organizacijas privertė keistis ir susitelkti, kad išliktų. Kaip keičiasi mūsų kultūros politika? Kaip jau ilgalaikėmis virtusias problemas ketina spręsti ir kokią ateities strategiją yra numatę politikai?<br />Svarbiausius šiandien kylančius klausimus aptarsime su Respublikos Prezidento vyriausiaja patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadove Jolanta Karpavičiene ir Kultūros ministru Simonu Kairiu.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3056</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Ką miestui suteikia kultūros sostinės statusas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-ka-miestui-suteikia-kulturos-sostines-statusas--48389147</link><description><![CDATA[Kaip, miestui tapus šalies ar Europos kultūros sostine, kinta bendruomenės požiūris į kultūrą? Kokias galimybes šis statusas suteikia miestui ir nuo ko priklauso, kaip tos galimybės bus išnaudotos?<br /><br />Ved. I. Rinkevičiūtė ir A. Šimkūnaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48389147</guid><pubDate>Fri, 21 Jan 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48389147/2022_01_21_3460_1_20220121120400962.mp3" length="50853482" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip, miestui tapus šalies ar Europos kultūros sostine, kinta bendruomenės požiūris į kultūrą? Kokias galimybes šis statusas suteikia miestui ir nuo ko priklauso, kaip tos galimybės bus išnaudotos?&#13;
&#13;
Ved. I. Rinkevičiūtė ir A. Šimkūnaitė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip, miestui tapus šalies ar Europos kultūros sostine, kinta bendruomenės požiūris į kultūrą? Kokias galimybes šis statusas suteikia miestui ir nuo ko priklauso, kaip tos galimybės bus išnaudotos?<br /><br />Ved. I. Rinkevičiūtė ir A. Šimkūnaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3179</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Eglė Kuckaitė: sukuriu nebūtas erdves, kad tęstųsi prasmių spėlionės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-egle-kuckaite-sukuriu-nebutas-erdves-kad-testusi-prasmiu-speliones--48291650</link><description><![CDATA[Kitą savaitę prasideda neeilinio projekto „Kaunas 2022" renginiai, miestas ir rajonas pradeda švęsti Europos kultūros sostinės metus. Kas laukia kauniečių ir miesto svečių, į ką nukreiptas didžiausias organizatorių dėmesys, kokios išliekamosios vertės yra siekiama - pokalbis su projekto direktore Virginija Vitkiene.<br />Vilniaus meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ atidaryta grafikės, tapytojos ir skulptorės Eglės Kuckaitės paroda „Saturnės pienas: spiečiai akyje, o būgneliai ausyje“. Tai po kelionės į Filipinus gimęs didelių formatų paveikslų ciklas, kviečiantis lankytojus pasinerti į gamtos ir žmogaus harmonijos atmosferą.<br />Menotyrininkė, dėstytoja Ramutė Rachlevičiūtė sudarė ir išleido unikalią knygą „atvertys: Lietuvos menininkių autobiografijos“. 142 žinomos kūrėjos pačios parašė savo gyvenimo istorijas, kuriose daug nežinomų faktų ir intriguojanti kelionė po visos šalies meno istoriją. Apie naują knygą kalbamės su autore.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48291650</guid><pubDate>Fri, 14 Jan 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48291650/2022_01_14_3460_1_p_20220114120511739.mp3" length="31112434" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kitą savaitę prasideda neeilinio projekto „Kaunas 2022" renginiai, miestas ir rajonas pradeda švęsti Europos kultūros sostinės metus. Kas laukia kauniečių ir miesto svečių, į ką nukreiptas didžiausias organizatorių dėmesys, kokios išliekamosios vertės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kitą savaitę prasideda neeilinio projekto „Kaunas 2022" renginiai, miestas ir rajonas pradeda švęsti Europos kultūros sostinės metus. Kas laukia kauniečių ir miesto svečių, į ką nukreiptas didžiausias organizatorių dėmesys, kokios išliekamosios vertės yra siekiama - pokalbis su projekto direktore Virginija Vitkiene.<br />Vilniaus meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ atidaryta grafikės, tapytojos ir skulptorės Eglės Kuckaitės paroda „Saturnės pienas: spiečiai akyje, o būgneliai ausyje“. Tai po kelionės į Filipinus gimęs didelių formatų paveikslų ciklas, kviečiantis lankytojus pasinerti į gamtos ir žmogaus harmonijos atmosferą.<br />Menotyrininkė, dėstytoja Ramutė Rachlevičiūtė sudarė ir išleido unikalią knygą „atvertys: Lietuvos menininkių autobiografijos“. 142 žinomos kūrėjos pačios parašė savo gyvenimo istorijas, kuriose daug nežinomų faktų ir intriguojanti kelionė po visos šalies meno istoriją. Apie naują knygą kalbamės su autore.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1945</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Nerijus Maliukevičius: žiniasklaida praranda pasitikėjimą, judame skaitmeninių viduramžių link</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-nerijus-maliukevicius-ziniasklaida-praranda-pasitikejima-judame-skaitmeniniu-viduramziu-link--48201106</link><description><![CDATA[Prieš 115 metų, dar carinės Rusijos laikotarpiu, Vilniuje įvyko pirmoji lietuvių dailės paroda. Kaip vyko šis svarbus renginys Vileišių rūmuose, kokią reikšmę jis turėjo tolesniems meno procesams Lietuvoje, kalbamės su dailės istorike dr. Giedre Jankevičiūte.<br /><br />Praėjo 7 metai, kai teroristai įsiveržė į savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją ir nušovė 12 žmonių. Šiandien daug kur žiniasklaida puolama savos šalies piliečių, o pasitikėjimas vis mažėja. Apie dabarties iššūkius žiniasklaidai - pokalbis su VU TSPMI dėstytoju dr. Nerijumi Maliukevičiumi.<br /><br />„Kai jūs pasakėte, kad blogai suprantate, kas pas mus vyksta, aš jums galiu pasakyti taip pat - mes irgi blogai suprantame, kas pas mus vyksta“,- sako viena žymiausių Rusijos rašytojų Liudmila Ulickaja.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48201106</guid><pubDate>Fri, 07 Jan 2022 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48201106/2022_01_07_3460_1_p_20220107120501614.mp3" length="40063448" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš 115 metų, dar carinės Rusijos laikotarpiu, Vilniuje įvyko pirmoji lietuvių dailės paroda. Kaip vyko šis svarbus renginys Vileišių rūmuose, kokią reikšmę jis turėjo tolesniems meno procesams Lietuvoje, kalbamės su dailės istorike dr. Giedre...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš 115 metų, dar carinės Rusijos laikotarpiu, Vilniuje įvyko pirmoji lietuvių dailės paroda. Kaip vyko šis svarbus renginys Vileišių rūmuose, kokią reikšmę jis turėjo tolesniems meno procesams Lietuvoje, kalbamės su dailės istorike dr. Giedre Jankevičiūte.<br /><br />Praėjo 7 metai, kai teroristai įsiveržė į savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją ir nušovė 12 žmonių. Šiandien daug kur žiniasklaida puolama savos šalies piliečių, o pasitikėjimas vis mažėja. Apie dabarties iššūkius žiniasklaidai - pokalbis su VU TSPMI dėstytoju dr. Nerijumi Maliukevičiumi.<br /><br />„Kai jūs pasakėte, kad blogai suprantate, kas pas mus vyksta, aš jums galiu pasakyti taip pat - mes irgi blogai suprantame, kas pas mus vyksta“,- sako viena žymiausių Rusijos rašytojų Liudmila Ulickaja.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2504</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Keturi 2021-ųjų metų kultūros ženklai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-keturi-2021-uju-metu-kulturos-zenklai--48124076</link><description><![CDATA[Baigiasi 2021-ieji metai, kultūros gyvenime atnešę daugybę iššūkių ir išbandymų. Paskutinę metų dieną atsisukime atgal ir pažvelkime, kokie buvo metų akcentai ir svarbūs ženklai.<br />Šiais metais sukako 100 metų, kai gimė viena garsiausių Lietuvos mokslininkių – archeologė, antropologė Marija Alseikaitė Gimbutienė.<br />Besibaigiantys metai pažymėti ir kovų už paveldą ženklu. Nebesuskaičiuojame, kiek teismo procesų įvyko dėl Kaune Perkūno alėjoje savavališkai apgriautos Petro ir Marijos Ruseckų art deco vilos. Tarsi viskas yra - įstatymai, institucijos, pinigai, bet nyksta neprižiūrimi vertingi objektai, griaunami seni pastatai.<br />Neabejotinai ryškiausiu kino gyvenimo įvykiu tapo Giedrės Žickytės filmas „Šuolis“, sulaukęs daugybės apdovanojimų ir žiūrovų simpatijų.<br />Ar Klaipėda tikrai yra neužšąlantis kultūros uostas? Metų pabaigos pokalbis su Klaipėdos kamerinio orkestro vadovu violončelininku Mindaugu Bačkumi.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48124076</guid><pubDate>Fri, 31 Dec 2021 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48124076/2021_12_31_3460_1_p_20211231120411181.mp3" length="42527736" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Baigiasi 2021-ieji metai, kultūros gyvenime atnešę daugybę iššūkių ir išbandymų. Paskutinę metų dieną atsisukime atgal ir pažvelkime, kokie buvo metų akcentai ir svarbūs ženklai.
Šiais metais sukako 100 metų, kai gimė viena garsiausių Lietuvos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Baigiasi 2021-ieji metai, kultūros gyvenime atnešę daugybę iššūkių ir išbandymų. Paskutinę metų dieną atsisukime atgal ir pažvelkime, kokie buvo metų akcentai ir svarbūs ženklai.<br />Šiais metais sukako 100 metų, kai gimė viena garsiausių Lietuvos mokslininkių – archeologė, antropologė Marija Alseikaitė Gimbutienė.<br />Besibaigiantys metai pažymėti ir kovų už paveldą ženklu. Nebesuskaičiuojame, kiek teismo procesų įvyko dėl Kaune Perkūno alėjoje savavališkai apgriautos Petro ir Marijos Ruseckų art deco vilos. Tarsi viskas yra - įstatymai, institucijos, pinigai, bet nyksta neprižiūrimi vertingi objektai, griaunami seni pastatai.<br />Neabejotinai ryškiausiu kino gyvenimo įvykiu tapo Giedrės Žickytės filmas „Šuolis“, sulaukęs daugybės apdovanojimų ir žiūrovų simpatijų.<br />Ar Klaipėda tikrai yra neužšąlantis kultūros uostas? Metų pabaigos pokalbis su Klaipėdos kamerinio orkestro vadovu violončelininku Mindaugu Bačkumi.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2658</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Ką mums atneša Elnias devyniaragis? Kūčių ir Kalėdų tradicijos pasaulyje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-ka-mums-atnesa-elnias-devyniaragis-kuciu-ir-kaledu-tradicijos-pasaulyje--48055351</link><description><![CDATA[Kūčių rytą laida „Laikas kultūrai“ kviečia pakeliauti po pasaulį. Kokios Kūčių ir šv.Kalėdų tradicijos įvairiose šalyse, ką dar pavyksta išlaikyti šeimose?<br /><br />Rita Baltušytė: Australijoje Kūčias švenčia tik lietuviai ir lenkai.<br />Marius Domeika: Švedijoje pagrindinė šventės diena ir yra Kūčios.<br />Laimutė Baluodė: mes taip skubame kasdienybėje, tad dabar leiskime sau tą prabangą - sustoti.<br />Valdas Papievis: kai tamsiausiu laiku mūsų širdys taip ilgisi šviesos, Eliziejaus laukai virsta tikra šviesos jūra.<br />Kristina Nastopkaitė: Katalonijoje dovanas neša ne Kalėdų senelis, o Kakojanti pliauska.<br />Agnė Kairiūnaitė: Amerikoje pasiilgstu lietuviškų Kūčių rimties, tų mažų ritualų, kurie žmogui labai svarbūs.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48055351</guid><pubDate>Fri, 24 Dec 2021 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48055351/2021_12_24_3460_1_p_20211224120520150.mp3" length="43316842" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kūčių rytą laida „Laikas kultūrai“ kviečia pakeliauti po pasaulį. Kokios Kūčių ir šv.Kalėdų tradicijos įvairiose šalyse, ką dar pavyksta išlaikyti šeimose?

Rita Baltušytė: Australijoje Kūčias švenčia tik lietuviai ir lenkai.
Marius Domeika: Švedijoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kūčių rytą laida „Laikas kultūrai“ kviečia pakeliauti po pasaulį. Kokios Kūčių ir šv.Kalėdų tradicijos įvairiose šalyse, ką dar pavyksta išlaikyti šeimose?<br /><br />Rita Baltušytė: Australijoje Kūčias švenčia tik lietuviai ir lenkai.<br />Marius Domeika: Švedijoje pagrindinė šventės diena ir yra Kūčios.<br />Laimutė Baluodė: mes taip skubame kasdienybėje, tad dabar leiskime sau tą prabangą - sustoti.<br />Valdas Papievis: kai tamsiausiu laiku mūsų širdys taip ilgisi šviesos, Eliziejaus laukai virsta tikra šviesos jūra.<br />Kristina Nastopkaitė: Katalonijoje dovanas neša ne Kalėdų senelis, o Kakojanti pliauska.<br />Agnė Kairiūnaitė: Amerikoje pasiilgstu lietuviškų Kūčių rimties, tų mažų ritualų, kurie žmogui labai svarbūs.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2708</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Vanda Juknaitė: didžiausias nuopelnas yra ne parašyti knygą, o ištverti gyvenimą jo neprakeikiant</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-vanda-juknaite-didziausias-nuopelnas-yra-ne-parasyti-knyga-o-istverti-gyvenima-jo-neprakeikiant--47958564</link><description><![CDATA[Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė rašytoja Vanda Juknaitė išleido naują knygą „Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“, kuri apdovanota Rašytojų sąjungos premija. Knygoje Vanda Juknaitė labai atvirai kalba apie savo gyvenimą, patirtus išbandymus, artimus žmones, kančią ir senatvę. Laidoje su rašytoja kalbame ne tik apie knygą, bet ir svarbiausias žmogaus gyvenimo temas, kurių labai dažnai stengiamės išvengti kasdienybėje.<br /><br />Christina Lamb – viena garsiausių britų užsienio korespondenčių, apie kare nukentėjusias moteris ir merginas ji parašė ne vieną knygą, o naujausioji „Mūsų kūnai – jų karo laukas“ pasakoja apie brutalius prievartavimus, analizuoja jų priežastis ir supažindina skaitytojus su istorijos vadovėliuose ir spaudos pranešimuose nutylimais faktais. Dovilės Kuzminskaitė pokalbis.<br /><br />Beveik du šimtai metų Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros rūmų istorijos pristatyti naujoje muziejaus parodoje. Didžiausias muziejaus eksponatas yra patys rūmai. Kadaise turtingo pirklio, vėliau gubernatoriaus, prezidento ar net pionierių namais vadintas pastatas saugo daugybę įdomių pasakojimų. Po naują parodą pakeliauti kviečia Kotryna Lingienė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47958564</guid><pubDate>Fri, 17 Dec 2021 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47958564/2021_12_17_3460_1_p_20211217120431014.mp3" length="48872774" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė rašytoja Vanda Juknaitė išleido naują knygą „Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“, kuri apdovanota Rašytojų sąjungos premija. Knygoje Vanda Juknaitė labai atvirai kalba apie savo gyvenimą, patirtus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė rašytoja Vanda Juknaitė išleido naują knygą „Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“, kuri apdovanota Rašytojų sąjungos premija. Knygoje Vanda Juknaitė labai atvirai kalba apie savo gyvenimą, patirtus išbandymus, artimus žmones, kančią ir senatvę. Laidoje su rašytoja kalbame ne tik apie knygą, bet ir svarbiausias žmogaus gyvenimo temas, kurių labai dažnai stengiamės išvengti kasdienybėje.<br /><br />Christina Lamb – viena garsiausių britų užsienio korespondenčių, apie kare nukentėjusias moteris ir merginas ji parašė ne vieną knygą, o naujausioji „Mūsų kūnai – jų karo laukas“ pasakoja apie brutalius prievartavimus, analizuoja jų priežastis ir supažindina skaitytojus su istorijos vadovėliuose ir spaudos pranešimuose nutylimais faktais. Dovilės Kuzminskaitė pokalbis.<br /><br />Beveik du šimtai metų Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros rūmų istorijos pristatyti naujoje muziejaus parodoje. Didžiausias muziejaus eksponatas yra patys rūmai. Kadaise turtingo pirklio, vėliau gubernatoriaus, prezidento ar net pionierių namais vadintas pastatas saugo daugybę įdomių pasakojimų. Po naują parodą pakeliauti kviečia Kotryna Lingienė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3055</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Danutė Kalinauskaitė: geras redaktorius yra tas, kurio darbas yra nematomas, tarsi susigeria į smėlį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-danute-kalinauskaite-geras-redaktorius-yra-tas-kurio-darbas-yra-nematomas-tarsi-susigeria-i-smeli--47864534</link><description><![CDATA[Po pertraukos šiais metais vėl bus įteiktas apdovanojimas geriausiam redaktoriui ar redaktorei. „Auksinės lupos“ prizas nukeliavo rašytojai, vertėjai Danutei Kalinauskaitei. „Danutė turi Dievo dovaną pajausti pagrindinę rašytojo mintį ir stilistiką“,- sako LLTI leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis. „Redaktoriaus darbas ne tik kalbos taisymas, kur jis neturi viršyti savo įgaliojimų, bet svarbu atkreipti dėmesį į turinį ir faktus“,- sako „Auksinės lupos“ laureatė Danutė Kalinauskaitė.<br /><br />Poetė Lina Buividavičiūtė išleido antrą poezijos rinkinį „Tamsieji amžiai“. Tai knyga, kurioje autorė toliau kalba jai svarbiomis temomis - apmąsto psichologines problemas ir tamsiąją motinystės pusę, apie kurią dažnai nutylime. Poetę kalbina Dovilė Kuzminskaitė.<br /><br />Tarp Vilniaus ir Paryžiaus gyvenanti menininkė Svajonė Stanikienė ką tik minėjo gražų gyvenimo jubiliejų. Atrodytų neišskiriama menininkų pora Svajonė ir Paulius Stanikai dažnai šokiruoja žiūrovus, savo įspūdingais kūriniais kalbėdami apie mirtį, smurtą, erotiką. Kaip laikas keičia požiūrį į kūrybą, kaip veikia patirtis - jubiliejinis pokalbis su Svajone Stanikiene.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47864534</guid><pubDate>Fri, 10 Dec 2021 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47864534/2021_12_10_3460_1_p_20211210120440963.mp3" length="47265303" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Po pertraukos šiais metais vėl bus įteiktas apdovanojimas geriausiam redaktoriui ar redaktorei. „Auksinės lupos“ prizas nukeliavo rašytojai, vertėjai Danutei Kalinauskaitei. „Danutė turi Dievo dovaną pajausti pagrindinę rašytojo mintį ir stilistiką“,-...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Po pertraukos šiais metais vėl bus įteiktas apdovanojimas geriausiam redaktoriui ar redaktorei. „Auksinės lupos“ prizas nukeliavo rašytojai, vertėjai Danutei Kalinauskaitei. „Danutė turi Dievo dovaną pajausti pagrindinę rašytojo mintį ir stilistiką“,- sako LLTI leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis. „Redaktoriaus darbas ne tik kalbos taisymas, kur jis neturi viršyti savo įgaliojimų, bet svarbu atkreipti dėmesį į turinį ir faktus“,- sako „Auksinės lupos“ laureatė Danutė Kalinauskaitė.<br /><br />Poetė Lina Buividavičiūtė išleido antrą poezijos rinkinį „Tamsieji amžiai“. Tai knyga, kurioje autorė toliau kalba jai svarbiomis temomis - apmąsto psichologines problemas ir tamsiąją motinystės pusę, apie kurią dažnai nutylime. Poetę kalbina Dovilė Kuzminskaitė.<br /><br />Tarp Vilniaus ir Paryžiaus gyvenanti menininkė Svajonė Stanikienė ką tik minėjo gražų gyvenimo jubiliejų. Atrodytų neišskiriama menininkų pora Svajonė ir Paulius Stanikai dažnai šokiruoja žiūrovus, savo įspūdingais kūriniais kalbėdami apie mirtį, smurtą, erotiką. Kaip laikas keičia požiūrį į kūrybą, kaip veikia patirtis - jubiliejinis pokalbis su Svajone Stanikiene.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2955</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Vytautas Rumšas: teatras turi sustoti ir pamąstyti, apie ką šiandien reikia kalbėti su žmogum</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-vytautas-rumsas-teatras-turi-sustoti-ir-pamastyti-apie-ka-siandien-reikia-kalbeti-su-zmogum--47768469</link><description><![CDATA[Prasideda mažųjų leidyklų rengiamas Paviljono knygų savaitgalis, kuriame knygynas „Juodas šuo" paruoš viso ko geriausio rinktinę: poezijos, prozos, meno albumų, filosofijos, vaikų literatūros ir pundelį dar neskelbtų naujienų. Kaip gyvena ir išgyvena skaitytų knygų knygynas kalbamės su Rugile Pranculyte ir Tomu Lučiūnu.<br /><br />Jubiliejiniame Šiaulių dramos teatro sezone - dar viena premjera: vokiečių režisierius Nikolas Darnstädtas kviečia į spektaklį „Planeta EGO“, o mes su naująja teatro meno vadove Nomeda Šatkauskiene pakalbėsime plačiau, kokie pokyčiai laukia teatro.<br /><br />Vienas žymiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių Vytautas Rumšas švenčia 70-es metų jubiliejų. Apie teatro paskirtį, kurią reikia permąstyti postpandeminiame laike, apie aktoriaus darbo prasmę - pokalbis su Vytautu Rumšu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47768469</guid><pubDate>Fri, 03 Dec 2021 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47768469/2021_12_03_3460_1_p_20211203120449396.mp3" length="47929022" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prasideda mažųjų leidyklų rengiamas Paviljono knygų savaitgalis, kuriame knygynas „Juodas šuo" paruoš viso ko geriausio rinktinę: poezijos, prozos, meno albumų, filosofijos, vaikų literatūros ir pundelį dar neskelbtų naujienų. Kaip gyvena ir išgyvena...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prasideda mažųjų leidyklų rengiamas Paviljono knygų savaitgalis, kuriame knygynas „Juodas šuo" paruoš viso ko geriausio rinktinę: poezijos, prozos, meno albumų, filosofijos, vaikų literatūros ir pundelį dar neskelbtų naujienų. Kaip gyvena ir išgyvena skaitytų knygų knygynas kalbamės su Rugile Pranculyte ir Tomu Lučiūnu.<br /><br />Jubiliejiniame Šiaulių dramos teatro sezone - dar viena premjera: vokiečių režisierius Nikolas Darnstädtas kviečia į spektaklį „Planeta EGO“, o mes su naująja teatro meno vadove Nomeda Šatkauskiene pakalbėsime plačiau, kokie pokyčiai laukia teatro.<br /><br />Vienas žymiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių Vytautas Rumšas švenčia 70-es metų jubiliejų. Apie teatro paskirtį, kurią reikia permąstyti postpandeminiame laike, apie aktoriaus darbo prasmę - pokalbis su Vytautu Rumšu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2996</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Režisierius Algimantas Puipa: supratau, kad darau, ką seniai esu išmokęs, atėjo laikas keistis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-rezisierius-algimantas-puipa-supratau-kad-darau-ka-seniai-esu-ismokes-atejo-laikas-keistis--47665931</link><description><![CDATA[Vienas garsiausių operos solistų, bosas-baritonas Almas Švilpa Klaipėdoje surengė 50-mečio koncertą savo gerbėjams. Apie intriguojantį kelią į operą, svarbiausius gyvenime mokytojus ir meilę gimtajai Klaipėdai - Česlovo Burbos parengtas pokalbis.<br /><br />Ekranuose pasirodo naujausias kino režisieriaus Algimanto Puipos filmas „Sinefilija" - juodoji komedija, kurioje režisierius išpažįsta savo meilę kinui. Šis filmas nustebins net ištikimiausius šio režisieriaus gerbėjus. Apie kiną, režisūrą ir kitus svarbius dalykus - pokalbis su Algimantu Puipa.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47665931</guid><pubDate>Fri, 26 Nov 2021 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47665931/2021_11_26_3460_1_20211126120405675.mp3" length="51140202" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vienas garsiausių operos solistų, bosas-baritonas Almas Švilpa Klaipėdoje surengė 50-mečio koncertą savo gerbėjams. Apie intriguojantį kelią į operą, svarbiausius gyvenime mokytojus ir meilę gimtajai Klaipėdai - Česlovo Burbos parengtas pokalbis....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vienas garsiausių operos solistų, bosas-baritonas Almas Švilpa Klaipėdoje surengė 50-mečio koncertą savo gerbėjams. Apie intriguojantį kelią į operą, svarbiausius gyvenime mokytojus ir meilę gimtajai Klaipėdai - Česlovo Burbos parengtas pokalbis.<br /><br />Ekranuose pasirodo naujausias kino režisieriaus Algimanto Puipos filmas „Sinefilija" - juodoji komedija, kurioje režisierius išpažįsta savo meilę kinui. Šis filmas nustebins net ištikimiausius šio režisieriaus gerbėjus. Apie kiną, režisūrą ir kitus svarbius dalykus - pokalbis su Algimantu Puipa.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3197</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Rolandas Rastauskas: mane vis labiau jaudina žmogaus sielos grubumas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-rolandas-rastauskas-mane-vis-labiau-jaudina-zmogaus-sielos-grubumas--47555110</link><description><![CDATA[Pirmajam profesionaliam Lietuvos skulptoriui Juozui Zikarui teko patirti ir šlovės akimirkų, ir žiaurių persekiojimų sovietmečio pradžioje. Garsiausias skulptoriaus kūrinys - skulptūra „Laisvė", tačiau laidoje prisiminsime ir jo kurtus pirmuosius litus ir centus, skulptūrą „Knygnešys". Minėdami 140-ąsias Juozo Zikaro metines apie šį talentingą kūrėją, tragišką asmenybę kalbamės su menotyrininke Ramute Rachlevičiūte.<br /><br />Po šešerių metų pertraukos pasirodė nauja rašytojo Rolando Rastausko knyga „Venecija tiesiogiai". Net viršelyje parašydamas „proza", rašytojas duoda užuominą, kad kūrinys tolsta nuo eseistikos ir prieš mus - fikcija. Turtingų dizainerių vakarėliai, auksinio jaunimo kelionės į Veneciją ar Milano madų savaitę, pavojingi pomėgiai pamažu atveria vienatvės, melancholijos pasaulį. Apie naujos knygos gimimą, apie pandeminio mūsų laiko ženklus - pokalbis su Rolandu Rastausku.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47555110</guid><pubDate>Fri, 19 Nov 2021 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47555110/2021_11_19_3460_1_p_20211119142206222.mp3" length="47183801" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pirmajam profesionaliam Lietuvos skulptoriui Juozui Zikarui teko patirti ir šlovės akimirkų, ir žiaurių persekiojimų sovietmečio pradžioje. Garsiausias skulptoriaus kūrinys - skulptūra „Laisvė", tačiau laidoje prisiminsime ir jo kurtus pirmuosius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirmajam profesionaliam Lietuvos skulptoriui Juozui Zikarui teko patirti ir šlovės akimirkų, ir žiaurių persekiojimų sovietmečio pradžioje. Garsiausias skulptoriaus kūrinys - skulptūra „Laisvė", tačiau laidoje prisiminsime ir jo kurtus pirmuosius litus ir centus, skulptūrą „Knygnešys". Minėdami 140-ąsias Juozo Zikaro metines apie šį talentingą kūrėją, tragišką asmenybę kalbamės su menotyrininke Ramute Rachlevičiūte.<br /><br />Po šešerių metų pertraukos pasirodė nauja rašytojo Rolando Rastausko knyga „Venecija tiesiogiai". Net viršelyje parašydamas „proza", rašytojas duoda užuominą, kad kūrinys tolsta nuo eseistikos ir prieš mus - fikcija. Turtingų dizainerių vakarėliai, auksinio jaunimo kelionės į Veneciją ar Milano madų savaitę, pavojingi pomėgiai pamažu atveria vienatvės, melancholijos pasaulį. Apie naujos knygos gimimą, apie pandeminio mūsų laiko ženklus - pokalbis su Rolandu Rastausku.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2949</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Sergejus Loznitsa: nutylėdami praeitį tampame nusikaltimų dalyviais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-sergejus-loznitsa-nutyledami-praeiti-tampame-nusikaltimu-dalyviais--47441120</link><description><![CDATA[Su ukrainiečių režisieriumi Sergejumi Loznica kalbame apie naujausią jo filmą „Babij jar. Kontekstas“. Babij jar dauboje įvykdyta egzekucija, kai buvo sušaudyta 33 tūkstančiai žydų, sovietmečiu buvo slepiama. Kodėl mes nutylime skaudžius istorijos momentus?<br /><br />Po dviejų dešimtmečių atrandame Amerikoje gyvenusio poeto Vytauto Pliuros kūrybą. Pirmą kartą Lietuvoje išleistas eilėraščių rinkinys „Švelnumas pragare“. Poetė ir vertėja Dovilė Kuzminskaitė apie skausmingą, piktą ir jautrią Pliuros kūrybą, apie mažąsias leidyklas ir literatūros pamokas kalbina literatūros kritikę Virginiją Cibarauskę ir vertėją Marių Buroką.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47441120</guid><pubDate>Fri, 12 Nov 2021 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47441120/2021_11_12_3460_1_p_20211112120340398.mp3" length="48001747" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Su ukrainiečių režisieriumi Sergejumi Loznica kalbame apie naujausią jo filmą „Babij jar. Kontekstas“. Babij jar dauboje įvykdyta egzekucija, kai buvo sušaudyta 33 tūkstančiai žydų, sovietmečiu buvo slepiama. Kodėl mes nutylime skaudžius istorijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Su ukrainiečių režisieriumi Sergejumi Loznica kalbame apie naujausią jo filmą „Babij jar. Kontekstas“. Babij jar dauboje įvykdyta egzekucija, kai buvo sušaudyta 33 tūkstančiai žydų, sovietmečiu buvo slepiama. Kodėl mes nutylime skaudžius istorijos momentus?<br /><br />Po dviejų dešimtmečių atrandame Amerikoje gyvenusio poeto Vytauto Pliuros kūrybą. Pirmą kartą Lietuvoje išleistas eilėraščių rinkinys „Švelnumas pragare“. Poetė ir vertėja Dovilė Kuzminskaitė apie skausmingą, piktą ir jautrią Pliuros kūrybą, apie mažąsias leidyklas ir literatūros pamokas kalbina literatūros kritikę Virginiją Cibarauskę ir vertėją Marių Buroką.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3001</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Nešvelnus švelnių karių gyvenimas pagal Mariją Stonytę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-nesvelnus-svelniu-kariu-gyvenimas-pagal-marija-stonyte--47329663</link><description><![CDATA[Savamokslio dailininko Vlado Juodagalvio tapybą menotyrininkai apibūdina kaip atvertus langus į kitą pasaulį - sapnų, fantazijų, vizijų. Apie pirmąją jo tapybos parodą Anykščių meno inkubatoriuje ir naujo ciklo sumanymą pasakoja režisierius ir AMI parodų kuratorius Linas Mikuta ir Eglė Rakauskaitė.<br /><br />Festivalyje „Scanorama" bus parodytas pirmasis ilgametražis režisierės Marijos Stonytės filmas „Švelnūs kariai". Ar tai pasakojimas apie kariuomenę, ištvermę, ar trijų merginų gyvenimo pasirinkimus - apie tai kalbamės su Marija Stonyte.<br /><br />Ar magiškasis realizmas dar veikia šių dienų rašytojus? Tebevykstant Lotynų Amerikos kultūros dienų programai - Dovilės Kuzminskaitės pokalbis su argentiniečių rašytoja Samanta Schweblin<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47329663</guid><pubDate>Fri, 05 Nov 2021 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47329663/2021_11_05_3460_1_p_20211105120354092.mp3" length="48784584" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Savamokslio dailininko Vlado Juodagalvio tapybą menotyrininkai apibūdina kaip atvertus langus į kitą pasaulį - sapnų, fantazijų, vizijų. Apie pirmąją jo tapybos parodą Anykščių meno inkubatoriuje ir naujo ciklo sumanymą pasakoja režisierius ir AMI...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Savamokslio dailininko Vlado Juodagalvio tapybą menotyrininkai apibūdina kaip atvertus langus į kitą pasaulį - sapnų, fantazijų, vizijų. Apie pirmąją jo tapybos parodą Anykščių meno inkubatoriuje ir naujo ciklo sumanymą pasakoja režisierius ir AMI parodų kuratorius Linas Mikuta ir Eglė Rakauskaitė.<br /><br />Festivalyje „Scanorama" bus parodytas pirmasis ilgametražis režisierės Marijos Stonytės filmas „Švelnūs kariai". Ar tai pasakojimas apie kariuomenę, ištvermę, ar trijų merginų gyvenimo pasirinkimus - apie tai kalbamės su Marija Stonyte.<br /><br />Ar magiškasis realizmas dar veikia šių dienų rašytojus? Tebevykstant Lotynų Amerikos kultūros dienų programai - Dovilės Kuzminskaitės pokalbis su argentiniečių rašytoja Samanta Schweblin<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3049</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Prof. Danutė Gailienė: apmąstydamas savo praeitį stiprėja žmogus ir visuomenė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-prof-danute-gailiene-apmastydamas-savo-praeiti-stipreja-zmogus-ir-visuomene--47217747</link><description><![CDATA[Koks bus postpandeminis kino festivalis Scanorama? Ar žiūrovai dar norės atvykti į kino sales, o gal priprato žiūrėti filmus kompiuterio ekrane? Pokalbis su festivalio direktore Gražina Arlickaite.<br /><br />„Mes Lietuvoje mažai kalbame, kokią svarbią reikšmę turi kultūros prisistatymas tokioje milžiniškoje pasaulio parodoje, kaip EXPO,"- sako kultūros dienos projekto Dubajuje idėjos autorė, VCO vadovė Dalia Ibelhauptaitė.<br /><br />Kokį pėdsaką žmogaus gyvenime palieka praeitis? Kodėl reikia permąstyti savo gyvenimą? Kaip mus veikia patirtos psichologinės traumos? Pasirodžius prieš 10 metų išleistos knygos „Ką jie mums padarė. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu" antrajam leidimui - Dovilės Kuzminskaitės pokalbis su Prof. Danute Gailiene.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47217747</guid><pubDate>Fri, 29 Oct 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47217747/2021_10_29_3460_1_p_20211029120400639.mp3" length="48795869" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Koks bus postpandeminis kino festivalis Scanorama? Ar žiūrovai dar norės atvykti į kino sales, o gal priprato žiūrėti filmus kompiuterio ekrane? Pokalbis su festivalio direktore Gražina Arlickaite.

„Mes Lietuvoje mažai kalbame, kokią svarbią reikšmę...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Koks bus postpandeminis kino festivalis Scanorama? Ar žiūrovai dar norės atvykti į kino sales, o gal priprato žiūrėti filmus kompiuterio ekrane? Pokalbis su festivalio direktore Gražina Arlickaite.<br /><br />„Mes Lietuvoje mažai kalbame, kokią svarbią reikšmę turi kultūros prisistatymas tokioje milžiniškoje pasaulio parodoje, kaip EXPO,"- sako kultūros dienos projekto Dubajuje idėjos autorė, VCO vadovė Dalia Ibelhauptaitė.<br /><br />Kokį pėdsaką žmogaus gyvenime palieka praeitis? Kodėl reikia permąstyti savo gyvenimą? Kaip mus veikia patirtos psichologinės traumos? Pasirodžius prieš 10 metų išleistos knygos „Ką jie mums padarė. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu" antrajam leidimui - Dovilės Kuzminskaitės pokalbis su Prof. Danute Gailiene.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3050</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Maksim Isaev: jeigu Rusijoje performansą parodytume gatvėje - mus pasodintų į kalėjimą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-maksim-isaev-jeigu-rusijoje-performansa-parodytume-gatveje-mus-pasodintu-i-kalejima--47095238</link><description><![CDATA[Baigėsi tradicinė meno mugė ArtVilnius. Kokie ryškiausi jos akcentai, atradimai ir praradimai - pokalbis su vertinimo komisijos pirmininke, parodų kuratore ir menininke Laima Kreivyte.<br /><br />"Į teatrą ateina jaunosios kartos žiūrovai, kuriuos žavi vaizdų kultūra",- sako KOSMOS Theatre meno vadovas Žilvinas Vingelis. Pokalbis apie vaizdų teatrą ir kartų kaitą teatre.<br /><br />Vilniuje savo spektaklį rodė ir kūrybines dirbtuves aktoriams rengia garsaus teatro iš Rusijos AKHE kūrėjai. Koks yra inžinerinis teatras, kaip tarptautinių apdovanojimų pelnęs kolektyvas gyvena Rusijoje - pokalbis su vienu iš teatro kūrėjų Maksimu Isaevu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47095238</guid><pubDate>Fri, 22 Oct 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47095238/2021_10_22_3460_1_p_20211022120453340.mp3" length="43558005" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Baigėsi tradicinė meno mugė ArtVilnius. Kokie ryškiausi jos akcentai, atradimai ir praradimai - pokalbis su vertinimo komisijos pirmininke, parodų kuratore ir menininke Laima Kreivyte.

"Į teatrą ateina jaunosios kartos žiūrovai, kuriuos žavi vaizdų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Baigėsi tradicinė meno mugė ArtVilnius. Kokie ryškiausi jos akcentai, atradimai ir praradimai - pokalbis su vertinimo komisijos pirmininke, parodų kuratore ir menininke Laima Kreivyte.<br /><br />"Į teatrą ateina jaunosios kartos žiūrovai, kuriuos žavi vaizdų kultūra",- sako KOSMOS Theatre meno vadovas Žilvinas Vingelis. Pokalbis apie vaizdų teatrą ir kartų kaitą teatre.<br /><br />Vilniuje savo spektaklį rodė ir kūrybines dirbtuves aktoriams rengia garsaus teatro iš Rusijos AKHE kūrėjai. Koks yra inžinerinis teatras, kaip tarptautinių apdovanojimų pelnęs kolektyvas gyvena Rusijoje - pokalbis su vienu iš teatro kūrėjų Maksimu Isaevu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2723</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. NFT ir meno rinka. Kas tai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-nft-ir-meno-rinka-kas-tai--46987652</link><description><![CDATA[Meno mugėje „Art Vilnius“ šiemet pirmąkart Lietuvoje pristatoma NFT meno kūrinių paroda. Kas yra NFT ir kaip jis dalyvauja meno rinkoje, pokalbis su „Lewben Art Foundation“ vadove Ugne Bužinskaite.<br /><br />Kokie stereotipai vis dar gajūs mūsų visuomenėje ir kaip festivalis „Nepatogus kinas“ prisideda prie teigiamo visuomenės pokyčio? Apie nepatogių temų svarbą pokalbis su vienu iš festivalio programos sudarytojų, kino kritiku Nariumi Kairiu.<br /><br />Poetės, vertėjos Dovilės Kuzminskaitės pokalbis su istoriku, rašytoju Tomu Vaiseta apie jo naująjį romaną „Ch.“.<br /><br />Ved. Inesa Rinkevičiūtė ir Agnė Šimkūnaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46987652</guid><pubDate>Fri, 15 Oct 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46987652/2021_10_15_3460_1_20211015120412766.mp3" length="51995347" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Meno mugėje „Art Vilnius“ šiemet pirmąkart Lietuvoje pristatoma NFT meno kūrinių paroda. Kas yra NFT ir kaip jis dalyvauja meno rinkoje, pokalbis su „Lewben Art Foundation“ vadove Ugne Bužinskaite.

Kokie stereotipai vis dar gajūs mūsų visuomenėje ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Meno mugėje „Art Vilnius“ šiemet pirmąkart Lietuvoje pristatoma NFT meno kūrinių paroda. Kas yra NFT ir kaip jis dalyvauja meno rinkoje, pokalbis su „Lewben Art Foundation“ vadove Ugne Bužinskaite.<br /><br />Kokie stereotipai vis dar gajūs mūsų visuomenėje ir kaip festivalis „Nepatogus kinas“ prisideda prie teigiamo visuomenės pokyčio? Apie nepatogių temų svarbą pokalbis su vienu iš festivalio programos sudarytojų, kino kritiku Nariumi Kairiu.<br /><br />Poetės, vertėjos Dovilės Kuzminskaitės pokalbis su istoriku, rašytoju Tomu Vaiseta apie jo naująjį romaną „Ch.“.<br /><br />Ved. Inesa Rinkevičiūtė ir Agnė Šimkūnaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3250</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Lietuvos architektūra: šiandien ir rytoj</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-lietuvos-architektura-siandien-ir-rytoj--46882588</link><description><![CDATA[Pirmąjį rudens pirmadienį, minėjome Pasaulinę architektūros dieną. Todėl visą šią laidą nusprendėme skirti architektūrai Lietuvoje: kaip dialogą šiandien pas mus randa skirtingų laikotarpių architektūra ir kaip mūsų miestai turėtų atrodyti ateityje?<br /><br />Ved. Inesa Rinkevičiūtė ir Agnė Šimkūnaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46882588</guid><pubDate>Fri, 08 Oct 2021 08:01:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46882588/2021_10_08_3460_1_20211008120659387.mp3" length="52098165" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pirmąjį rudens pirmadienį, minėjome Pasaulinę architektūros dieną. Todėl visą šią laidą nusprendėme skirti architektūrai Lietuvoje: kaip dialogą šiandien pas mus randa skirtingų laikotarpių architektūra ir kaip mūsų miestai turėtų atrodyti ateityje?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirmąjį rudens pirmadienį, minėjome Pasaulinę architektūros dieną. Todėl visą šią laidą nusprendėme skirti architektūrai Lietuvoje: kaip dialogą šiandien pas mus randa skirtingų laikotarpių architektūra ir kaip mūsų miestai turėtų atrodyti ateityje?<br /><br />Ved. Inesa Rinkevičiūtė ir Agnė Šimkūnaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3257</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Istorinis Kauno paštas taps Nacionalinės architektūros institutu. Koks jis bus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-istorinis-kauno-pastas-taps-nacionalines-architekturos-institutu-koks-jis-bus--46779830</link><description><![CDATA[Netrukus istoriniame Kauno pašto pastate bus kuriamas Nacionalinis architektūros institutas arba centras. Kokią šią vietą regi architektai? Kas čia turėtų vykti? Apie tai kalbamės su Lietuvos architektų sąjungos pirmininke Rūta Leitanaite ir už tokios institucijos įkūrimą kovojusį architektą Audrį Karalių.<br /><br />Baigėsi trečiasis festivalis Open Books, palikęs nemažai atvirų klausimų. Apie šio renginio idėją, žiūrovus sudominusią reklaminę kampaniją ir ateities pokyčius – pokalbis su vienu iš sumanytojų Ignu Staškevičiumi.<br /><br />Prieš 10 metų Stambule buvo pristatyta Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, dar vadinama Stambulo konvencija. Kodėl Lietuvoje ji taip ir nebuvo priimta, kodėl šis dokumentas skaldo visuomenę? Kaip teigia Jungtinių tautų moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto narė profesorė Dalia Leinartė, „jau tautinio atgimimo metu lietuviai norėjo kurti modernią Europos šeimą, o dabar grįžtame į sovietmetį“.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46779830</guid><pubDate>Fri, 01 Oct 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46779830/2021_10_01_3460_1_p_20211001120700631.mp3" length="48491177" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Netrukus istoriniame Kauno pašto pastate bus kuriamas Nacionalinis architektūros institutas arba centras. Kokią šią vietą regi architektai? Kas čia turėtų vykti? Apie tai kalbamės su Lietuvos architektų sąjungos pirmininke Rūta Leitanaite ir už tokios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Netrukus istoriniame Kauno pašto pastate bus kuriamas Nacionalinis architektūros institutas arba centras. Kokią šią vietą regi architektai? Kas čia turėtų vykti? Apie tai kalbamės su Lietuvos architektų sąjungos pirmininke Rūta Leitanaite ir už tokios institucijos įkūrimą kovojusį architektą Audrį Karalių.<br /><br />Baigėsi trečiasis festivalis Open Books, palikęs nemažai atvirų klausimų. Apie šio renginio idėją, žiūrovus sudominusią reklaminę kampaniją ir ateities pokyčius – pokalbis su vienu iš sumanytojų Ignu Staškevičiumi.<br /><br />Prieš 10 metų Stambule buvo pristatyta Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, dar vadinama Stambulo konvencija. Kodėl Lietuvoje ji taip ir nebuvo priimta, kodėl šis dokumentas skaldo visuomenę? Kaip teigia Jungtinių tautų moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto narė profesorė Dalia Leinartė, „jau tautinio atgimimo metu lietuviai norėjo kurti modernią Europos šeimą, o dabar grįžtame į sovietmetį“.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3031</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Šiaulių teatre buvo statomi laiką pralenkę spektakliai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-siauliu-teatre-buvo-statomi-laika-pralenke-spektakliai--46666823</link><description><![CDATA[Etnologė, Rytų kultūrų tyrinėtoja Ieva Rutė pirmą kartą dalyvauja analoginės fotografijos parodoje, surengė pirmą performansą ir vyksta į Japoniją medyje degti keramikos. Apie iššūkių metą.<br /><br />Penkeri metai nuo gilaus kultūrologo, įžvalgaus visuomenės analitiko Leonido Donskio mirties. Kodėl taip pasigendame jo požiūrio - kalbamės su istoriku Egidijumi Aleksandravičiumi, archyvinis Leonido Donskio komentaras.<br /><br />Šiaulių dramos teatras mini 90-ąjį gimtadienį. Kaip keitėsi teatras, ką jam davė čia dirbę režisieriai, kokia atmosfera yra užkulisiuose - prisimena senieji teatro meistrai, aktoriai Nijolė Mirončikaitė, Juozas Bindokas, Sigitas Jakubauskas.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46666823</guid><pubDate>Fri, 24 Sep 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46666823/2021_09_24_3460_1_p_20210924120646074.mp3" length="37985773" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Etnologė, Rytų kultūrų tyrinėtoja Ieva Rutė pirmą kartą dalyvauja analoginės fotografijos parodoje, surengė pirmą performansą ir vyksta į Japoniją medyje degti keramikos. Apie iššūkių metą.

Penkeri metai nuo gilaus kultūrologo, įžvalgaus visuomenės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Etnologė, Rytų kultūrų tyrinėtoja Ieva Rutė pirmą kartą dalyvauja analoginės fotografijos parodoje, surengė pirmą performansą ir vyksta į Japoniją medyje degti keramikos. Apie iššūkių metą.<br /><br />Penkeri metai nuo gilaus kultūrologo, įžvalgaus visuomenės analitiko Leonido Donskio mirties. Kodėl taip pasigendame jo požiūrio - kalbamės su istoriku Egidijumi Aleksandravičiumi, archyvinis Leonido Donskio komentaras.<br /><br />Šiaulių dramos teatras mini 90-ąjį gimtadienį. Kaip keitėsi teatras, ką jam davė čia dirbę režisieriai, kokia atmosfera yra užkulisiuose - prisimena senieji teatro meistrai, aktoriai Nijolė Mirončikaitė, Juozas Bindokas, Sigitas Jakubauskas.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2375</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Eglė Švedkauskaitė: galvoju, ką noriu kurti, o ne kas yra tikras teatras</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-egle-svedkauskaite-galvoju-ka-noriu-kurti-o-ne-kas-yra-tikras-teatras--46562101</link><description><![CDATA[Pradedamas rodyti Giedrės Žickytės filmas „Šuolis". Simo Kudirkos istoriją jau 1978 metais papasakojo JAV televizijos kūrėjai, o kokią istoriją atkuria Lietuvos režisierė? „Tai vieno žmogaus istorija. Istorija apie laisvės kainą",- sako Giedrė Žickytė.<br />Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre - premjera. Choreografas Kirilas Simonovas pastatė Sergejaus prokofjevo baletą „Romeo ir Džuljeta". „ Nenorėjau kurti istorijos apie šeimų karus ir neapykantą, norėjau pasakoti apie meilę",- sako baletmeisteris.<br /><br />Prasidėjo tarptautinis teatrų festivalis Sirenos, kurio programoje - net du jaunos režisierės Eglės Švedkauskiatės darbai. "Norėčiau išgyventi vieną dieną sovietmečiu, kad pajausčiau, kokiu greičiu teka laikas",- sako režisierė, savo spektakliuose kalbanti apie drąsą, laisvę ir žmogaus pasirinkimus.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46562101</guid><pubDate>Fri, 17 Sep 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46562101/2021_09_17_3460_1_p_20210917120504031.mp3" length="45139144" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pradedamas rodyti Giedrės Žickytės filmas „Šuolis". Simo Kudirkos istoriją jau 1978 metais papasakojo JAV televizijos kūrėjai, o kokią istoriją atkuria Lietuvos režisierė? „Tai vieno žmogaus istorija. Istorija apie laisvės kainą",- sako Giedrė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pradedamas rodyti Giedrės Žickytės filmas „Šuolis". Simo Kudirkos istoriją jau 1978 metais papasakojo JAV televizijos kūrėjai, o kokią istoriją atkuria Lietuvos režisierė? „Tai vieno žmogaus istorija. Istorija apie laisvės kainą",- sako Giedrė Žickytė.<br />Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre - premjera. Choreografas Kirilas Simonovas pastatė Sergejaus prokofjevo baletą „Romeo ir Džuljeta". „ Nenorėjau kurti istorijos apie šeimų karus ir neapykantą, norėjau pasakoti apie meilę",- sako baletmeisteris.<br /><br />Prasidėjo tarptautinis teatrų festivalis Sirenos, kurio programoje - net du jaunos režisierės Eglės Švedkauskiatės darbai. "Norėčiau išgyventi vieną dieną sovietmečiu, kad pajausčiau, kokiu greičiu teka laikas",- sako režisierė, savo spektakliuose kalbanti apie drąsą, laisvę ir žmogaus pasirinkimus.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2822</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Architektūros objektų konversijos: išsaugoti ar nugriauti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-architekturos-objektu-konversijos-issaugoti-ar-nugriauti--45282802</link><description><![CDATA[Šią savaitę visuomenei vartus atvėrė Lukiškių kalėjimo konversija - Lukiškių kalėjimas 2.0. Kas svarbu vykdant pastatų konversijas? Esame linkę juos išsaugoti ir keisti ar paprasčiausiai - nugriauti? Apie tai - kalėjimų tyrinėtojas, antropologas Felixas Ackermannas, Lukiškių kalėjimo 2.0 rezidentai, architektūrologė Aida Štelbienė ir architektas Audrys Karalius.<br /><br />Ved. Inesa Rinkevičiūtė ir Agnė Šimkūnaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45282802</guid><pubDate>Sun, 13 Jun 2021 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45282802/2021_06_13_090_531a4d6c_3460_20210613110558212.mp3" length="51865780" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šią savaitę visuomenei vartus atvėrė Lukiškių kalėjimo konversija - Lukiškių kalėjimas 2.0. Kas svarbu vykdant pastatų konversijas? Esame linkę juos išsaugoti ir keisti ar paprasčiausiai - nugriauti? Apie tai - kalėjimų tyrinėtojas, antropologas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šią savaitę visuomenei vartus atvėrė Lukiškių kalėjimo konversija - Lukiškių kalėjimas 2.0. Kas svarbu vykdant pastatų konversijas? Esame linkę juos išsaugoti ir keisti ar paprasčiausiai - nugriauti? Apie tai - kalėjimų tyrinėtojas, antropologas Felixas Ackermannas, Lukiškių kalėjimo 2.0 rezidentai, architektūrologė Aida Štelbienė ir architektas Audrys Karalius.<br /><br />Ved. Inesa Rinkevičiūtė ir Agnė Šimkūnaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3242</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Beprecedentis atvejis diplomatiniuose santykiuose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-beprecedentis-atvejis-diplomatiniuose-santykiuose--45184283</link><description><![CDATA[Beprecedentis atvejis diplomatinių santykių istorijoje – Rusija neįsileido paskirtojo Lietuvos kultūros atašė Rimanto Vingro. Ar iš tiesų nutrūkus kultūriniams ryšiams, kitas žingsnis – karas? Kiek įmanoma atskirti kultūrą nuo politikos ir plėtoti kultūrinius ryšius net ir esant politinei įtampai tarp šalių? Savo įžvalgomis apie kultūros svarbą politinių konfliktų priešaky dalijasi buvusi Lietuvos kultūros atašė Rusijoje Inga Vidugirytė-Pakerienė, režisierius Oskaras Koršunovas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovas dr. Arūnas Gelūnas ir filosofijos profesorius, kultūros teoretikas dr. Gintautas Mažeikis.<br /><br />Meno rinka ir jaunieji kūrėjai. Neseniai įvykęs Vilniaus aukcionas šįkart išskirtinai daug dėmesio skyrė jauniesiems šalies dailininkams. Kiek paklausūs meno rinkoje tik pradedantys kūrėjai, kalbamės su menotyrininke, Vilniaus aukciono namų vadove dr. Simona Skaisgiryte-Makseliene, tapytoja Egle Norkute ir Julija Dailidėnaite, menotyrininke, viena iš „Jaunojo tapytojo prizo konkurso“ organizatorių.<br /><br />Ved. Inesa Rinkevičiūtė ir Agnė Šimkūnaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45184283</guid><pubDate>Sun, 06 Jun 2021 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45184283/2021_06_06_090_531a4d6c_3460_20210606110650741.mp3" length="51881244" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Beprecedentis atvejis diplomatinių santykių istorijoje – Rusija neįsileido paskirtojo Lietuvos kultūros atašė Rimanto Vingro. Ar iš tiesų nutrūkus kultūriniams ryšiams, kitas žingsnis – karas? Kiek įmanoma atskirti kultūrą nuo politikos ir plėtoti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Beprecedentis atvejis diplomatinių santykių istorijoje – Rusija neįsileido paskirtojo Lietuvos kultūros atašė Rimanto Vingro. Ar iš tiesų nutrūkus kultūriniams ryšiams, kitas žingsnis – karas? Kiek įmanoma atskirti kultūrą nuo politikos ir plėtoti kultūrinius ryšius net ir esant politinei įtampai tarp šalių? Savo įžvalgomis apie kultūros svarbą politinių konfliktų priešaky dalijasi buvusi Lietuvos kultūros atašė Rusijoje Inga Vidugirytė-Pakerienė, režisierius Oskaras Koršunovas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovas dr. Arūnas Gelūnas ir filosofijos profesorius, kultūros teoretikas dr. Gintautas Mažeikis.<br /><br />Meno rinka ir jaunieji kūrėjai. Neseniai įvykęs Vilniaus aukcionas šįkart išskirtinai daug dėmesio skyrė jauniesiems šalies dailininkams. Kiek paklausūs meno rinkoje tik pradedantys kūrėjai, kalbamės su menotyrininke, Vilniaus aukciono namų vadove dr. Simona Skaisgiryte-Makseliene, tapytoja Egle Norkute ir Julija Dailidėnaite, menotyrininke, viena iš „Jaunojo tapytojo prizo konkurso“ organizatorių.<br /><br />Ved. Inesa Rinkevičiūtė ir Agnė Šimkūnaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3243</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Inesa Rinkevičiūtė ir Agnė Šimkūnaitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-inesa-rinkeviciute-ir-agne-simkunaite--45097207</link><description><![CDATA[Laikas kultūrai. Inesa Rinkevičiūtė ir Agnė Šimkūnaitė<br />Pirmieji Lietuvos nacionaliniai kino apdovanojimai: reportažas iš šventės, pokalbiai su komisijos nariais ir laureatais.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45097207</guid><pubDate>Sun, 30 May 2021 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45097207/2021_05_30_090_531a4d6c_3460_20210530110600946.mp3" length="52453876" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laikas kultūrai. Inesa Rinkevičiūtė ir Agnė Šimkūnaitė
Pirmieji Lietuvos nacionaliniai kino apdovanojimai: reportažas iš šventės, pokalbiai su komisijos nariais ir laureatais.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laikas kultūrai. Inesa Rinkevičiūtė ir Agnė Šimkūnaitė<br />Pirmieji Lietuvos nacionaliniai kino apdovanojimai: reportažas iš šventės, pokalbiai su komisijos nariais ir laureatais.]]></itunes:summary><itunes:duration>3279</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Politkorektiškumas ir keli nepatogūs klausimai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-politkorektiskumas-ir-keli-nepatogus-klausimai--44982349</link><description><![CDATA[Politkorektiškumas.Ši sąvoka jau ne vienerius metus kelia gana aštrias diskusijas. Ar lyčių kvotos konkursuose yra politkorektiškumas? Ar nepatogūs klausimai ir kitokia nei daugumos nuomonė yra politkorektiški? O kas yra audringi rinkiminiai debatai? Ar politkorektiškumo principai galioja mene?<br />Amerikos prezidento Joe Bideno inauguracijos ceremonijoje savo eilėraštį skaitė jauna afroamerikietė poetė Amanda Gorman. Tačiau jos eilėraštį versti buvo uždrausta Nyderlandų ir Ispanijos vertėjams. Kodėl? „Kūrėjas negyvena hermetiškoje aplinkoje, todėl manyti, kad literatūra neatlieka politinio darbo, nėra pagrįsta",- sako literatūrologė Rūta Šlapkauskaitė, kurią kalbina Dovilė Kuzminskaitė.<br />Kultūros istorikė, profesorė Rasa Čepaitienė išleido knygą „Nepolitkorektiška". Apie naują knygą ir politinio korektiškumo ribas ir paribius šiandien kalbamės su profesore.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44982349</guid><pubDate>Sun, 23 May 2021 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44982349/2021_05_23_090_531a4d6c_3460_20210523110608614.mp3" length="50830941" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Politkorektiškumas.Ši sąvoka jau ne vienerius metus kelia gana aštrias diskusijas. Ar lyčių kvotos konkursuose yra politkorektiškumas? Ar nepatogūs klausimai ir kitokia nei daugumos nuomonė yra politkorektiški? O kas yra audringi rinkiminiai debatai?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Politkorektiškumas.Ši sąvoka jau ne vienerius metus kelia gana aštrias diskusijas. Ar lyčių kvotos konkursuose yra politkorektiškumas? Ar nepatogūs klausimai ir kitokia nei daugumos nuomonė yra politkorektiški? O kas yra audringi rinkiminiai debatai? Ar politkorektiškumo principai galioja mene?<br />Amerikos prezidento Joe Bideno inauguracijos ceremonijoje savo eilėraštį skaitė jauna afroamerikietė poetė Amanda Gorman. Tačiau jos eilėraštį versti buvo uždrausta Nyderlandų ir Ispanijos vertėjams. Kodėl? „Kūrėjas negyvena hermetiškoje aplinkoje, todėl manyti, kad literatūra neatlieka politinio darbo, nėra pagrįsta",- sako literatūrologė Rūta Šlapkauskaitė, kurią kalbina Dovilė Kuzminskaitė.<br />Kultūros istorikė, profesorė Rasa Čepaitienė išleido knygą „Nepolitkorektiška". Apie naują knygą ir politinio korektiškumo ribas ir paribius šiandien kalbamės su profesore.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3177</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Ar gali pasikartoti Misionierių atvejis paveldo objektuose?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-ar-gali-pasikartoti-misionieriu-atvejis-paveldo-objektuose--44888046</link><description><![CDATA[Jau antrą kartą Seimo kultūros komitete svarstomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos, kurios draustų tik kultūros paminklų teritorijose, kuriose nėra pastatų statyti naujus statinius. Projekte visai nekalbama, kas bus su nacionaliniais ir regioniniais objektais, kas vyks teritorijose, kur yra nuo sovietmečio likusių sandėliukų, garažų ir įvairiausios paskirties nevertingų pastatų? Kokie pastatai ten galės atsirasti? Grėsmingą situaciją analizuojame su Kultūros paveldo departamento direktoriumi Vidmantu Bezaru ir Kultūros paveldo centro direktoriumi Virgilijumi Kačinsku.<br />Režisierius Gytis Lukšas mini 75-erių metų jubiliejų. Daugelis jo filmų virto Lietuvos kino klasika. Prisimename vieną pirmųjų režisieriaus filmų "Mano vaikystės ruduo".<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44888046</guid><pubDate>Sun, 16 May 2021 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44888046/2021_05_16_090_531a4d6c_3460_20210516182413179.mp3" length="51771349" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jau antrą kartą Seimo kultūros komitete svarstomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos, kurios draustų tik kultūros paminklų teritorijose, kuriose nėra pastatų statyti naujus statinius. Projekte visai nekalbama, kas bus su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jau antrą kartą Seimo kultūros komitete svarstomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos, kurios draustų tik kultūros paminklų teritorijose, kuriose nėra pastatų statyti naujus statinius. Projekte visai nekalbama, kas bus su nacionaliniais ir regioniniais objektais, kas vyks teritorijose, kur yra nuo sovietmečio likusių sandėliukų, garažų ir įvairiausios paskirties nevertingų pastatų? Kokie pastatai ten galės atsirasti? Grėsmingą situaciją analizuojame su Kultūros paveldo departamento direktoriumi Vidmantu Bezaru ir Kultūros paveldo centro direktoriumi Virgilijumi Kačinsku.<br />Režisierius Gytis Lukšas mini 75-erių metų jubiliejų. Daugelis jo filmų virto Lietuvos kino klasika. Prisimename vieną pirmųjų režisieriaus filmų "Mano vaikystės ruduo".<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3236</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Fotografė Evgenia Levin: skurdo ar socialinės atskirties vaizdų mūsų visuomenė vengia</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-fotografe-evgenia-levin-skurdo-ar-socialines-atskirties-vaizdu-musu-visuomene-vengia--44593727</link><description><![CDATA[20-ą kartą vyksta konkursas „Lietuvos spaudos fotografija“. „Mūsų leidžiami albumai ir parodos yra visuomenės žvilgsnio atspindys”,- sako viena iš konkurso organizatorių Lietuvos žurnalistų sąjungos spaudos fotografų skyriaus vadovė fotografė Evgenia Levin.<br />Vienas žymiausių Lietuvos fotografų Ramūnas Danisevičius yra vadinamas akimirkos fotografu. Dažniausiai gera nuotrauka yra atsitiktinumas, laiku paspaustas fotoaparato mygtukas – svarsto autorius. Apie spaudos ir autorinę fotografiją – pokalbis su Ramūnu Danisevičiumi.<br />Pirmoji gegužės savaitė yra skiriama gamtai, net dvi radijo programos transliuoja „Paukščių chorą” iš Žuvinto rezervato. Šio įrašo iniciatorė yra radijo žurnalistė Vaida Pilibaitytė, ne vienerius metus besidominti aplinkosaugos, ekologijos, klimato pokyčių temomis. Čia kylančios problemos ir klausimai dažnai aptariami Vaidos sumanytoje laidoje „Vienkartinė planeta“, taip pat radijo dokumentikos laidose. Pokalbis apie aplinkosaugos temas žiniasklaidoje, mūsų pastangas išsaugoti planetą, mitus ir mokslo atradimus.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44593727</guid><pubDate>Sun, 02 May 2021 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44593727/2021_05_02_090_531a4d6c_3460_20210502110517104.mp3" length="50122082" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>20-ą kartą vyksta konkursas „Lietuvos spaudos fotografija“. „Mūsų leidžiami albumai ir parodos yra visuomenės žvilgsnio atspindys”,- sako viena iš konkurso organizatorių Lietuvos žurnalistų sąjungos spaudos fotografų skyriaus vadovė fotografė Evgenia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[20-ą kartą vyksta konkursas „Lietuvos spaudos fotografija“. „Mūsų leidžiami albumai ir parodos yra visuomenės žvilgsnio atspindys”,- sako viena iš konkurso organizatorių Lietuvos žurnalistų sąjungos spaudos fotografų skyriaus vadovė fotografė Evgenia Levin.<br />Vienas žymiausių Lietuvos fotografų Ramūnas Danisevičius yra vadinamas akimirkos fotografu. Dažniausiai gera nuotrauka yra atsitiktinumas, laiku paspaustas fotoaparato mygtukas – svarsto autorius. Apie spaudos ir autorinę fotografiją – pokalbis su Ramūnu Danisevičiumi.<br />Pirmoji gegužės savaitė yra skiriama gamtai, net dvi radijo programos transliuoja „Paukščių chorą” iš Žuvinto rezervato. Šio įrašo iniciatorė yra radijo žurnalistė Vaida Pilibaitytė, ne vienerius metus besidominti aplinkosaugos, ekologijos, klimato pokyčių temomis. Čia kylančios problemos ir klausimai dažnai aptariami Vaidos sumanytoje laidoje „Vienkartinė planeta“, taip pat radijo dokumentikos laidose. Pokalbis apie aplinkosaugos temas žiniasklaidoje, mūsų pastangas išsaugoti planetą, mitus ir mokslo atradimus.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3133</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Architektas Linas Tuleikis: vakarų šalyse ne tik valstybė, bet patys žmonės saugo kultūros paveldą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-architektas-linas-tuleikis-vakaru-salyse-ne-tik-valstybe-bet-patys-zmones-saugo-kulturos-pavelda--44486313</link><description><![CDATA[Kaune griaunamą modernizmo stiliaus pastatą stojo ginti bendruomenė, architektai. Šiuo metu vyksta net keturios teismo bylos, sulaukiama skirtingų teismų nutarčių. Kaip mes turėtume saugoti savo paveldą, kokių įstatymų trūksta, kokio visuomenės sąmoningumo reikia, kad tokie veiksmai nesikartotų? Pokalbis su advokatu Sauliumi Dambrausku, KPD direktoriaus patarėju Robertu Motuzu, architektu Linu Tuleikiu.<br /><br />Vilniaus politikos analizės instituto atliktas tyrimas "Lietuvos visuomenės paveikumas dezinformacijai" parodė, kad nemažai žmonių yra nepatenkinti mūsų vidaus politika, jaučia nostalgiją sovietmečiui, o NATO laiko egresore. Apie mūsų visuomenės nuostatas ir dezinformacijos poveikio galią kalbamės su vienu iš tyrimo autorių Gintaru Šumsku.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44486313</guid><pubDate>Sun, 25 Apr 2021 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44486313/2021_04_25_090_531a4d6c_3460_20210425170929928.mp3" length="51519737" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaune griaunamą modernizmo stiliaus pastatą stojo ginti bendruomenė, architektai. Šiuo metu vyksta net keturios teismo bylos, sulaukiama skirtingų teismų nutarčių. Kaip mes turėtume saugoti savo paveldą, kokių įstatymų trūksta, kokio visuomenės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaune griaunamą modernizmo stiliaus pastatą stojo ginti bendruomenė, architektai. Šiuo metu vyksta net keturios teismo bylos, sulaukiama skirtingų teismų nutarčių. Kaip mes turėtume saugoti savo paveldą, kokių įstatymų trūksta, kokio visuomenės sąmoningumo reikia, kad tokie veiksmai nesikartotų? Pokalbis su advokatu Sauliumi Dambrausku, KPD direktoriaus patarėju Robertu Motuzu, architektu Linu Tuleikiu.<br /><br />Vilniaus politikos analizės instituto atliktas tyrimas "Lietuvos visuomenės paveikumas dezinformacijai" parodė, kad nemažai žmonių yra nepatenkinti mūsų vidaus politika, jaučia nostalgiją sovietmečiui, o NATO laiko egresore. Apie mūsų visuomenės nuostatas ir dezinformacijos poveikio galią kalbamės su vienu iš tyrimo autorių Gintaru Šumsku.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3220</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Kaip mes statome, kovojame ir verčiame paminklus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-kaip-mes-statome-kovojame-ir-verciame-paminklus--44377182</link><description><![CDATA[Pasaulinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną pasižvalgykime po mūsų miestų ir miestelių aikštes. Kam statome paminklus? Kodėl dėl jų taip kovojame? Kada jau ateina laikas paminklą griauti? Apie paminklus kalbamės su menotyrininku Ernestu Parulskiu.<br /><br />Baigėsi Metų knygos rinkimų akcija, paskelbti nugalėtojai. Ar tikrai skaitymą skatinantis projektas atliko savo misiją ir buvo matomas? Pokalbis su viena Metų knygos rinkimų organizatorių Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo departamento tyrimų ir sklaidos skyriaus vadove Goda Baranauskaite – Dangoviene. Pokalbis su Kęstučiu Pikūnu apie knygą „Jonas ir Adolfas Mekai . Gyvenimo lai(š)kai“.<br /><br />Po įspūdingą Radvilų rūmų muziejuje veikiančią menininko Michael Rakowitz parodą „Nematomo priešo būti neturėtų“ vedžioja parodos kuratorius Evaldas Stankevičius.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44377182</guid><pubDate>Sun, 18 Apr 2021 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44377182/2021_04_18_090_531a4d6c_3460_20210418110529976.mp3" length="51431966" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasaulinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną pasižvalgykime po mūsų miestų ir miestelių aikštes. Kam statome paminklus? Kodėl dėl jų taip kovojame? Kada jau ateina laikas paminklą griauti? Apie paminklus kalbamės su menotyrininku Ernestu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasaulinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną pasižvalgykime po mūsų miestų ir miestelių aikštes. Kam statome paminklus? Kodėl dėl jų taip kovojame? Kada jau ateina laikas paminklą griauti? Apie paminklus kalbamės su menotyrininku Ernestu Parulskiu.<br /><br />Baigėsi Metų knygos rinkimų akcija, paskelbti nugalėtojai. Ar tikrai skaitymą skatinantis projektas atliko savo misiją ir buvo matomas? Pokalbis su viena Metų knygos rinkimų organizatorių Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo departamento tyrimų ir sklaidos skyriaus vadove Goda Baranauskaite – Dangoviene. Pokalbis su Kęstučiu Pikūnu apie knygą „Jonas ir Adolfas Mekai . Gyvenimo lai(š)kai“.<br /><br />Po įspūdingą Radvilų rūmų muziejuje veikiančią menininko Michael Rakowitz parodą „Nematomo priešo būti neturėtų“ vedžioja parodos kuratorius Evaldas Stankevičius.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3215</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Kultūros finansavimas turi būti skaidrus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-kulturos-finansavimas-turi-buti-skaidrus--44290080</link><description><![CDATA[Daugiau kaip aštuonerius metus metus veikianti Lietuvos kultūros taryba - ant permainų slenksčio. Kaip pasiekti, kad kultūros sektoriaus savireguliacijos principus realizuojanti įstaiga veiktų skaidriai, jos darbo gairės būtų aiškios? Ar reikia viešinti projektus vertinančių ekspertų pavardes? Ar būtina atskirti nevyriausybinių ir viešojo sektoriaus įstaigų finansavimą? Šie klausimai buvo analizuoti Seime vykusiame Kultūros komiteto posėdyje. Šiuos klausimus analizuojame ir laidoje.<br /><br />Metų vertėjo krėslo premija šiemet skirta Audriui Musteikiui už meistriškai išverstą sudėtingą Fernando Pessoa kūrinį „Nerimo knyga“ („Odilė“). „Anksčiau mėgdavau baksnoti į leidėjus - ir to neišleidžia, ir to. Bet knygų išeina labai daug ir tame sraute galima rasti visko",- sako vertėjas.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44290080</guid><pubDate>Sun, 11 Apr 2021 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44290080/2021_04_11_090_531a4d6c_3460_20210411110636759.mp3" length="50407966" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daugiau kaip aštuonerius metus metus veikianti Lietuvos kultūros taryba - ant permainų slenksčio. Kaip pasiekti, kad kultūros sektoriaus savireguliacijos principus realizuojanti įstaiga veiktų skaidriai, jos darbo gairės būtų aiškios? Ar reikia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daugiau kaip aštuonerius metus metus veikianti Lietuvos kultūros taryba - ant permainų slenksčio. Kaip pasiekti, kad kultūros sektoriaus savireguliacijos principus realizuojanti įstaiga veiktų skaidriai, jos darbo gairės būtų aiškios? Ar reikia viešinti projektus vertinančių ekspertų pavardes? Ar būtina atskirti nevyriausybinių ir viešojo sektoriaus įstaigų finansavimą? Šie klausimai buvo analizuoti Seime vykusiame Kultūros komiteto posėdyje. Šiuos klausimus analizuojame ir laidoje.<br /><br />Metų vertėjo krėslo premija šiemet skirta Audriui Musteikiui už meistriškai išverstą sudėtingą Fernando Pessoa kūrinį „Nerimo knyga“ („Odilė“). „Anksčiau mėgdavau baksnoti į leidėjus - ir to neišleidžia, ir to. Bet knygų išeina labai daug ir tame sraute galima rasti visko",- sako vertėjas.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3151</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Ved. Jolanta Kryževičienė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-ved-jolanta-kryzeviciene--44083950</link><description><![CDATA[Laikas kultūrai. Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Trys pokalbiai apie Lotynų Amerikos literatūrą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44083950</guid><pubDate>Sun, 28 Mar 2021 07:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44083950/2021_03_28_090_531a4d6c_3460_20210328110536756.mp3" length="50806281" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laikas kultūrai. Ved. Jolanta Kryževičienė
Trys pokalbiai apie Lotynų Amerikos literatūrą.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laikas kultūrai. Ved. Jolanta Kryževičienė<br />Trys pokalbiai apie Lotynų Amerikos literatūrą.]]></itunes:summary><itunes:duration>3176</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Vytautas Landsbergis: ar esame tik pavargę valstybės keleiviai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-vytautas-landsbergis-ar-esame-tik-pavarge-valstybes-keleiviai--43878253</link><description><![CDATA[Kokias kultūros idėjas prieš daugiau kaip trisdešimt metų kėlė Lietuvos Persitvarkymo sąjūdis? Ar daug idėjų buvo įgyvendinta, o kas liko tik utopijos? „Sukūrėme daug laisvų ir nepriklausomų institucijų, tačiau vis keliame sau klausimą - ar pasikeitėme mes patys?"- sako profesorius Vytautas Landsbergis<br /><br />Šiandien, kai išgyvename tolerancijos krizę, kai visuomenėje didėja neapykantos ir įtampos, ką mums reiškia tolerancijos sąvoka? „Tolerancija yra pagarba kitam žmogui, jo orumui",- sako Metų tolerancijos žmogumi paskelbas filosofas, publicistas Paulius Gritėnas.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43878253</guid><pubDate>Sun, 14 Mar 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43878253/2021_03_14_090_531a4d6c_3460_20210314110400970.mp3" length="52218147" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokias kultūros idėjas prieš daugiau kaip trisdešimt metų kėlė Lietuvos Persitvarkymo sąjūdis? Ar daug idėjų buvo įgyvendinta, o kas liko tik utopijos? „Sukūrėme daug laisvų ir nepriklausomų institucijų, tačiau vis keliame sau klausimą - ar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokias kultūros idėjas prieš daugiau kaip trisdešimt metų kėlė Lietuvos Persitvarkymo sąjūdis? Ar daug idėjų buvo įgyvendinta, o kas liko tik utopijos? „Sukūrėme daug laisvų ir nepriklausomų institucijų, tačiau vis keliame sau klausimą - ar pasikeitėme mes patys?"- sako profesorius Vytautas Landsbergis<br /><br />Šiandien, kai išgyvename tolerancijos krizę, kai visuomenėje didėja neapykantos ir įtampos, ką mums reiškia tolerancijos sąvoka? „Tolerancija yra pagarba kitam žmogui, jo orumui",- sako Metų tolerancijos žmogumi paskelbas filosofas, publicistas Paulius Gritėnas.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3264</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Prof. Ramunė Kalėdienė: taryba nenori ieškoti kabliukų, kad pasakytų „ne", ieškome galimybių pasakyti „taip"</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-prof-ramune-kalediene-taryba-nenori-ieskoti-kabliuku-kad-pasakytu-ne-ieskome-galimybiu-pasakyti-taip--43788689</link><description><![CDATA[„Situacijai gerėjant, reikia galvoti apie kultūros gyvenimo atlaisvinimą, tačiau mes turime išmokti gyventi naujoje realybėje“,- sako Vyriausybės patariamosios tarybos ekspertė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. Ramunė Kalėdienė.<br /><br />Lietuvos nacionalinis muziejus balandį galėtų atverti naują padalinį – Istorijų namus. Kaip moderniai papasakoti apie mūsų istoriją, etnografiją, kaip patraukti šeimas, ar čia tikrai bus saugu pasakoja muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.<br /><br />Pasirodė nauja žymios Čilės rašytojos Isabel Allende knyga „Mano sielos moterys“. Lietuvos skaitytojams kūrėja pažįstama iš tokių knygų kaip Dvasių namai, Žaidimas su mirtimi, Majos dienoraštis. Rašytoja išleido daugiau kaip 20 knygų, yra aktyvi visuomenės veikėja, užsiimanti labdaringa veikla, o savo laisvą laiką skirianti moterų teisių gynimui. Poetės, vertėjos Dovilės Kuzminskaitės pokalbis su Isabel Allende.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43788689</guid><pubDate>Sun, 07 Mar 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43788689/2021_03_07_090_531a4d6c_3460_20210307110450229.mp3" length="51215045" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Situacijai gerėjant, reikia galvoti apie kultūros gyvenimo atlaisvinimą, tačiau mes turime išmokti gyventi naujoje realybėje“,- sako Vyriausybės patariamosios tarybos ekspertė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Situacijai gerėjant, reikia galvoti apie kultūros gyvenimo atlaisvinimą, tačiau mes turime išmokti gyventi naujoje realybėje“,- sako Vyriausybės patariamosios tarybos ekspertė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. Ramunė Kalėdienė.<br /><br />Lietuvos nacionalinis muziejus balandį galėtų atverti naują padalinį – Istorijų namus. Kaip moderniai papasakoti apie mūsų istoriją, etnografiją, kaip patraukti šeimas, ar čia tikrai bus saugu pasakoja muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.<br /><br />Pasirodė nauja žymios Čilės rašytojos Isabel Allende knyga „Mano sielos moterys“. Lietuvos skaitytojams kūrėja pažįstama iš tokių knygų kaip Dvasių namai, Žaidimas su mirtimi, Majos dienoraštis. Rašytoja išleido daugiau kaip 20 knygų, yra aktyvi visuomenės veikėja, užsiimanti labdaringa veikla, o savo laisvą laiką skirianti moterų teisių gynimui. Poetės, vertėjos Dovilės Kuzminskaitės pokalbis su Isabel Allende.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3201</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Kodėl minios žmonių lankosi prekybos centruose, bet muziejai vis dar uždaryti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-kodel-minios-zmoniu-lankosi-prekybos-centruose-bet-muziejai-vis-dar-uzdaryti--43672109</link><description><![CDATA[Kodėl leista veikti prekybos ir paslaugų, bet ne kultūros įstaigoms – paklausėme kultūros ministro Simono Kairio. Ar tikrai pilietinė laikysena reiškia susitaikyti ir nekvestionuoti – rekomendacijas vertina sociologė dr. Rūta Žiliukaitė.<br />Baigiasi virtuali knygų savaitė, o kada vyks tikroji knygų mugė? Pokalbis su leidyklos „Baltos lankos” vadove Kotryna Žukaite ir Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomąja direktore Rūta Elijošaityte-Kaikare.<br />Archyvinis pokalbis su šią savaitę išėjusiu dailininku Aleksandru Vozbinu.<br /><br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43672109</guid><pubDate>Sun, 28 Feb 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43672109/2021_02_28_090_531a4d6c_3460_p_20210228110431357.mp3" length="51926412" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl leista veikti prekybos ir paslaugų, bet ne kultūros įstaigoms – paklausėme kultūros ministro Simono Kairio. Ar tikrai pilietinė laikysena reiškia susitaikyti ir nekvestionuoti – rekomendacijas vertina sociologė dr. Rūta Žiliukaitė.
Baigiasi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl leista veikti prekybos ir paslaugų, bet ne kultūros įstaigoms – paklausėme kultūros ministro Simono Kairio. Ar tikrai pilietinė laikysena reiškia susitaikyti ir nekvestionuoti – rekomendacijas vertina sociologė dr. Rūta Žiliukaitė.<br />Baigiasi virtuali knygų savaitė, o kada vyks tikroji knygų mugė? Pokalbis su leidyklos „Baltos lankos” vadove Kotryna Žukaite ir Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomąja direktore Rūta Elijošaityte-Kaikare.<br />Archyvinis pokalbis su šią savaitę išėjusiu dailininku Aleksandru Vozbinu.<br /><br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3246</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Mokslo premijos laureatė Dalia Satkauskytė: su literatūra mokomės gyventi ir mirti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-mokslo-premijos-laureate-dalia-satkauskyte-su-literatura-mokomes-gyventi-ir-mirti--43578822</link><description><![CDATA[Humanitarinių mokslų daktarė, docentė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja Dalia Satkauskytė šiais metais apdovanota Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą “Literatūra ir visuomenė: sociokultūriniai tyrimai”. Ką mokslininkė tyrinėja literatūroje, ar analizuojamas eilėraštis dar jaudina, ar tampa tik tyrimo objektu, kodėl akademinio pasaulio atstovė kartais rašo publicistinius tekstus ir kritikuoja švietimo sistemą ar akademinę hierarchiją? Pokalbis su Dalia Satkauskyte.<br /><br />Jurgos Ivanauskaitės premija apdovanota prozininkė, kino ir teatro dramaturgė Lina Simutytė už pirmąjį savo apsakymų rinkinį „Miesto šventė“. „Jurga žavėjo savo asmenybe, aistra gyvenimui ir drąsa, tai imponavo paauglystėje, nes gyvenant mažame miestelyje norėjosi daugiau maišto“ - sako Lina Simutytė. Ramintos Jonykaitės pokalbis su laureate.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43578822</guid><pubDate>Sun, 21 Feb 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43578822/2021_02_21_090_531a4d6c_3244061_20210221110520817.mp3" length="51421935" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Humanitarinių mokslų daktarė, docentė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja Dalia Satkauskytė šiais metais apdovanota Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą “Literatūra ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Humanitarinių mokslų daktarė, docentė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja Dalia Satkauskytė šiais metais apdovanota Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą “Literatūra ir visuomenė: sociokultūriniai tyrimai”. Ką mokslininkė tyrinėja literatūroje, ar analizuojamas eilėraštis dar jaudina, ar tampa tik tyrimo objektu, kodėl akademinio pasaulio atstovė kartais rašo publicistinius tekstus ir kritikuoja švietimo sistemą ar akademinę hierarchiją? Pokalbis su Dalia Satkauskyte.<br /><br />Jurgos Ivanauskaitės premija apdovanota prozininkė, kino ir teatro dramaturgė Lina Simutytė už pirmąjį savo apsakymų rinkinį „Miesto šventė“. „Jurga žavėjo savo asmenybe, aistra gyvenimui ir drąsa, tai imponavo paauglystėje, nes gyvenant mažame miestelyje norėjosi daugiau maišto“ - sako Lina Simutytė. Ramintos Jonykaitės pokalbis su laureate.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3214</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Rašytoja Sofija Segovija: Meksikoje mes išgyvename kolektyvinę amneziją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-rasytoja-sofija-segovija-meksikoje-mes-isgyvename-kolektyvine-amnezija--43471382</link><description><![CDATA[Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Saulius Tomas Kondrotas oficialaus pranešimo apie premijos skyrimą negavo, bet prieš kelis dešimtmečius jo parašyti kūriniai skaitytojų vertinami ir be apdovanojimų.<br />„ Stipriai redaguočiau savo tekstus. Nemėgstu, kai prirašyta daug nereikšmingų žodžių,"- sako rašytojas.<br /><br />Lietuvoje ką tik pasirodė romanas „Bičių dūzgesys“, kurį parašė kylanti Meksikos literatūros žvaigždė Sofija Segovija. „Šiandien mums sakoma, „gyvenk dabartimi“. Egzistuoja moderni tendencija manyti, kad praeitis jau įvyko, o ateities dar nėra, tad reikia gyventi šiandiena. Manau, kad tai – didi apgaulė,“ – sako rašytoja. Poetės, vertėjos Dovilės Kuzminskaitės interviu su Meksikos rašytoja.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43471382</guid><pubDate>Sun, 14 Feb 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43471382/2021_02_14_090_531a4d6c_3244061_p_20210214110551238.mp3" length="45983450" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Saulius Tomas Kondrotas oficialaus pranešimo apie premijos skyrimą negavo, bet prieš kelis dešimtmečius jo parašyti kūriniai skaitytojų vertinami ir be apdovanojimų.
„ Stipriai redaguočiau savo tekstus....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Saulius Tomas Kondrotas oficialaus pranešimo apie premijos skyrimą negavo, bet prieš kelis dešimtmečius jo parašyti kūriniai skaitytojų vertinami ir be apdovanojimų.<br />„ Stipriai redaguočiau savo tekstus. Nemėgstu, kai prirašyta daug nereikšmingų žodžių,"- sako rašytojas.<br /><br />Lietuvoje ką tik pasirodė romanas „Bičių dūzgesys“, kurį parašė kylanti Meksikos literatūros žvaigždė Sofija Segovija. „Šiandien mums sakoma, „gyvenk dabartimi“. Egzistuoja moderni tendencija manyti, kad praeitis jau įvyko, o ateities dar nėra, tad reikia gyventi šiandiena. Manau, kad tai – didi apgaulė,“ – sako rašytoja. Poetės, vertėjos Dovilės Kuzminskaitės interviu su Meksikos rašytoja.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2874</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Sigitas Račkys: gyvenime beviltiškai ieškau teatro, kuris man artimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-sigitas-rackys-gyvenime-beviltiskai-ieskau-teatro-kuris-man-artimas--43330706</link><description><![CDATA[Prisimename šią savaitę išėjusius – operatorių Joną Gricių ir filosofę Jūratę Baranovą.<br />Fragmentas iš 2004 m. Sauliaus Macaičio pokalbio su operatoriumi Jonu Griciumi laidoje “Judantys paveikslėliai”.<br />Filosofės, eseistės Jūratės Baranovos komentaras „Žinutė ateičiai” iš 2012 m. laidos „Kultūros savaitė”.<br /><br />Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovu pradeda dirbti režisierius Oskaras Koršunovas, o dramaturgu – Marius Ivaškevičius. Kas lėmė tokius pokyčius ir pasirinkimus kalbamės su teatro generaliniu direktoriumi Martynu Budraičiu.<br /><br />Aktorius Sigitas Račkys mini 70-ies metų jubiliejų. Kokie vaidmenys buvo gyvenime brangiausi, kokio teatro pasiilgsta, kodėl tokie prasti lietuviški serialai – pokalbis su aktoriumi.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43330706</guid><pubDate>Sun, 07 Feb 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43330706/2021_02_07_090_531a4d6c_3244061_20210207110423213.mp3" length="50907009" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prisimename šią savaitę išėjusius – operatorių Joną Gricių ir filosofę Jūratę Baranovą.
Fragmentas iš 2004 m. Sauliaus Macaičio pokalbio su operatoriumi Jonu Griciumi laidoje “Judantys paveikslėliai”.
Filosofės, eseistės Jūratės Baranovos komentaras...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prisimename šią savaitę išėjusius – operatorių Joną Gricių ir filosofę Jūratę Baranovą.<br />Fragmentas iš 2004 m. Sauliaus Macaičio pokalbio su operatoriumi Jonu Griciumi laidoje “Judantys paveikslėliai”.<br />Filosofės, eseistės Jūratės Baranovos komentaras „Žinutė ateičiai” iš 2012 m. laidos „Kultūros savaitė”.<br /><br />Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovu pradeda dirbti režisierius Oskaras Koršunovas, o dramaturgu – Marius Ivaškevičius. Kas lėmė tokius pokyčius ir pasirinkimus kalbamės su teatro generaliniu direktoriumi Martynu Budraičiu.<br /><br />Aktorius Sigitas Račkys mini 70-ies metų jubiliejų. Kokie vaidmenys buvo gyvenime brangiausi, kokio teatro pasiilgsta, kodėl tokie prasti lietuviški serialai – pokalbis su aktoriumi.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3182</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Literatūros žurnalas – pasmerktas būti nišiniu ar patrauklus intelektinis nuotykis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-literaturos-zurnalas-pasmerktas-buti-nisiniu-ar-patrauklus-intelektinis-nuotykis--43210120</link><description><![CDATA[Didžiausias literatūros leidinys – žurnalas „Metai“ mini leidybinį 30 metų jubiliejų. 17 metų vyriausiu redaktoriumi dirbęs Algimantas Baltakis prisimins „Metų" ištakas – senąją „Pergalę", o dabartinis vyriausias redaktorius Antanas Šimkus papasakos apie žurnalo šiandieną - ar įmanoma literatūrinį žurnalą paversti patraukliu, plačios auditorijos mėgiamu ir skaitomu leidiniu.<br /><br />Vienas garsiausių šių dienų teatro režisierių Romeo Castelluci pasakė: teatras internetu – juokinga, tai kvailystė ir vulgarybė. Su teatro kritiku Vaidu Jauniškiu bandysime išsiaiškinti, kokių išeičių šiandieninėje scenos tyloje ieško teatro kūrėjai? Ar tai tik beviltiškos pastangos išgyventi, ar visgi naujų formų atsiradimo laikas? Kokią naują realybę šiandien kuria teatras?<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43210120</guid><pubDate>Sun, 31 Jan 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43210120/2021_01_31_090_531a4d6c_3244061_20210131110633366.mp3" length="51508034" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Didžiausias literatūros leidinys – žurnalas „Metai“ mini leidybinį 30 metų jubiliejų. 17 metų vyriausiu redaktoriumi dirbęs Algimantas Baltakis prisimins „Metų" ištakas – senąją „Pergalę", o dabartinis vyriausias redaktorius Antanas Šimkus papasakos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Didžiausias literatūros leidinys – žurnalas „Metai“ mini leidybinį 30 metų jubiliejų. 17 metų vyriausiu redaktoriumi dirbęs Algimantas Baltakis prisimins „Metų" ištakas – senąją „Pergalę", o dabartinis vyriausias redaktorius Antanas Šimkus papasakos apie žurnalo šiandieną - ar įmanoma literatūrinį žurnalą paversti patraukliu, plačios auditorijos mėgiamu ir skaitomu leidiniu.<br /><br />Vienas garsiausių šių dienų teatro režisierių Romeo Castelluci pasakė: teatras internetu – juokinga, tai kvailystė ir vulgarybė. Su teatro kritiku Vaidu Jauniškiu bandysime išsiaiškinti, kokių išeičių šiandieninėje scenos tyloje ieško teatro kūrėjai? Ar tai tik beviltiškos pastangos išgyventi, ar visgi naujų formų atsiradimo laikas? Kokią naują realybę šiandien kuria teatras?<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3220</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Marija Gimbutienė: nesutinku, kad civilizacija prasideda, kai atsiranda ginklai. Man civilizacija – harmoningai gyvenantys</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-marija-gimbutiene-nesutinku-kad-civilizacija-prasideda-kai-atsiranda-ginklai-man-civilizacija-harmoningai-gyvenantys--43162429</link><description><![CDATA[Sausio 23-ią dieną, minėjome archeologės, antropologės, vienos garsiausių senųjų Europos kultūrų tyrinėtojos Marijos Alseikaitės-Gimbutienės, apdovanotos Enisfildo – Vulfo premija už žymiausius pasaulio kultūros istorijos tyrimus, 100-metį. Garsiąją mokslininkę prisimins jos draugė, bendramokslė, taip pat spalį šventusi savo šimtmetį, Lietuvos archeologijos motina vadinama Rimutė Rimantienė, kalbės Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjas, prof. Albinas Kuncevičius, skambės archyviniai Marijos Gimbutienės balso įrašai.<br /><br />Ar mes šiandien kuriame naują realybę? Ar tikrai po šios pandemijos pasaulis jau niekada nebus toks, koks buvo? „Šiandien laikas nesignalizuoja iš priekio ir tai puiki galimybė iškratyt iš savęs dalį tuštybės ir noro susireikšminti“,- sako kompozitorius Šarūnas Nakas.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43162429</guid><pubDate>Sun, 24 Jan 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43162429/2021_01_24_090_531a4d6c_3244061_20210124110518900.mp3" length="50644531" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sausio 23-ią dieną, minėjome archeologės, antropologės, vienos garsiausių senųjų Europos kultūrų tyrinėtojos Marijos Alseikaitės-Gimbutienės, apdovanotos Enisfildo – Vulfo premija už žymiausius pasaulio kultūros istorijos tyrimus, 100-metį. Garsiąją...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sausio 23-ią dieną, minėjome archeologės, antropologės, vienos garsiausių senųjų Europos kultūrų tyrinėtojos Marijos Alseikaitės-Gimbutienės, apdovanotos Enisfildo – Vulfo premija už žymiausius pasaulio kultūros istorijos tyrimus, 100-metį. Garsiąją mokslininkę prisimins jos draugė, bendramokslė, taip pat spalį šventusi savo šimtmetį, Lietuvos archeologijos motina vadinama Rimutė Rimantienė, kalbės Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjas, prof. Albinas Kuncevičius, skambės archyviniai Marijos Gimbutienės balso įrašai.<br /><br />Ar mes šiandien kuriame naują realybę? Ar tikrai po šios pandemijos pasaulis jau niekada nebus toks, koks buvo? „Šiandien laikas nesignalizuoja iš priekio ir tai puiki galimybė iškratyt iš savęs dalį tuštybės ir noro susireikšminti“,- sako kompozitorius Šarūnas Nakas.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3166</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Aleksas Kazanavičius: brangiausi vaidmenys, kurių neišvaidini, kurie lieka neišsakyti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-aleksas-kazanavicius-brangiausi-vaidmenys-kuriu-neisvaidini-kurie-lieka-neissakyti--42988057</link><description><![CDATA[Architektas Aurimas Širvys kuria išnykusių ir dingstančių šventyklų 3D rekonstrukcijas. Mažosios Lietuvos bažnyčios, medinės sinagogos, kurių jau nebėra arba kurioms gręsia pavojus, tarsi susigrąžina savo gyvenimą virtualioje erdvėje. Apie naujausius projektus ir atgimstančią Klaipėdos Šv. Jono bažnyčią – pokalbis su Aurimu Širviu.<br /><br />Kaip atsitiko, kad pirmą kartą į lietuvių kalbą išverstas Chulijo Kortasaro romanas „Žaidžiame klases“ buvo vienintelis, išleistas tuometinėje Sovietų sąjungoje? Apie vertimo detektyvus ir ispanakalbę literatūrą Kanadoje gyvenantį vertėją Valdą V. Petrauską kalbina Dovilė Kuzminskaitė.<br /><br />Kino ir teatro aktorius Aleksas Kazanavičius švenčią 50-ies metų jubiliejų. Puikūs pastarųjų metų vaidmenys kine, nuoseklus ir profesionalus darbas teatre, žiūrovų dėmesys ir kritikų palankus vertinimas sakyte sako, kad tai vienas įdomiausių ir geriausių Lietuvos aktorių. Tačiau sėkmė kartais netikėtai pasisuka į šalį. „Aš nebuvau iš tų aktorių, kurie dirbo su geriausiais režisieriais. Dirbau su visais, kurie statydavo Jaunimo teatre“, - sako aktorius. Jubiliejinis pokalbis su Aleksu Kazanavičiumi.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42988057</guid><pubDate>Sun, 17 Jan 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42988057/2021_01_17_090_531a4d6c_3244061_20210117110602548.mp3" length="51798098" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Architektas Aurimas Širvys kuria išnykusių ir dingstančių šventyklų 3D rekonstrukcijas. Mažosios Lietuvos bažnyčios, medinės sinagogos, kurių jau nebėra arba kurioms gręsia pavojus, tarsi susigrąžina savo gyvenimą virtualioje erdvėje. Apie naujausius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Architektas Aurimas Širvys kuria išnykusių ir dingstančių šventyklų 3D rekonstrukcijas. Mažosios Lietuvos bažnyčios, medinės sinagogos, kurių jau nebėra arba kurioms gręsia pavojus, tarsi susigrąžina savo gyvenimą virtualioje erdvėje. Apie naujausius projektus ir atgimstančią Klaipėdos Šv. Jono bažnyčią – pokalbis su Aurimu Širviu.<br /><br />Kaip atsitiko, kad pirmą kartą į lietuvių kalbą išverstas Chulijo Kortasaro romanas „Žaidžiame klases“ buvo vienintelis, išleistas tuometinėje Sovietų sąjungoje? Apie vertimo detektyvus ir ispanakalbę literatūrą Kanadoje gyvenantį vertėją Valdą V. Petrauską kalbina Dovilė Kuzminskaitė.<br /><br />Kino ir teatro aktorius Aleksas Kazanavičius švenčią 50-ies metų jubiliejų. Puikūs pastarųjų metų vaidmenys kine, nuoseklus ir profesionalus darbas teatre, žiūrovų dėmesys ir kritikų palankus vertinimas sakyte sako, kad tai vienas įdomiausių ir geriausių Lietuvos aktorių. Tačiau sėkmė kartais netikėtai pasisuka į šalį. „Aš nebuvau iš tų aktorių, kurie dirbo su geriausiais režisieriais. Dirbau su visais, kurie statydavo Jaunimo teatre“, - sako aktorius. Jubiliejinis pokalbis su Aleksu Kazanavičiumi.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3238</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Ramūnas Bogdanas: labiausiai iš to laiko prisimenu žmones aplink Parlamentą ir laužų kvapą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-ramunas-bogdanas-labiausiai-is-to-laiko-prisimenu-zmones-aplink-parlamenta-ir-lauzu-kvapa--42988065</link><description><![CDATA[Iš realybės persikėlėme į mažą kompiuterio ekraną. Čia vyksta mūsų susitikimai, kelionės į teatrą ar kiną, pasivaikščiojimas po muziejų sales. Gal taip prasideda naujoji, postpandeminė mūsų realybė? Pokalbis su menotyrininku Virginijumi Kinčinaičiu<br /><br />Lietuvos garbės konsulė Vermonto valstijoje Kerry Secrest prisimena pirmuosius nepriklausomybės metus Vilniuje: „Aš daug išmokau ir vertinu, ką reiškia turėti maisto ir šilumos, esu kitas žmogus“.<br /><br />Apžvalgininkas, Sąjūdžio dalyvis Ramūnas Bogdanas parašė jau antrą knygą apie Ukrainą "Juodas sniegas, raudonas dangus". „Tai kas vyko Maidane man aidu atliepė įvykius, kurie 90-aisiais vyko Vilniuje. Man įdomu, kas vyksta, kai griūna imperija, kai žmogus turi pasirinkti“.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42988065</guid><pubDate>Sun, 10 Jan 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42988065/2021_01_10_090_531a4d6c_3244061_20210110110507730.mp3" length="51563205" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Iš realybės persikėlėme į mažą kompiuterio ekraną. Čia vyksta mūsų susitikimai, kelionės į teatrą ar kiną, pasivaikščiojimas po muziejų sales. Gal taip prasideda naujoji, postpandeminė mūsų realybė? Pokalbis su menotyrininku Virginijumi Kinčinaičiu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Iš realybės persikėlėme į mažą kompiuterio ekraną. Čia vyksta mūsų susitikimai, kelionės į teatrą ar kiną, pasivaikščiojimas po muziejų sales. Gal taip prasideda naujoji, postpandeminė mūsų realybė? Pokalbis su menotyrininku Virginijumi Kinčinaičiu<br /><br />Lietuvos garbės konsulė Vermonto valstijoje Kerry Secrest prisimena pirmuosius nepriklausomybės metus Vilniuje: „Aš daug išmokau ir vertinu, ką reiškia turėti maisto ir šilumos, esu kitas žmogus“.<br /><br />Apžvalgininkas, Sąjūdžio dalyvis Ramūnas Bogdanas parašė jau antrą knygą apie Ukrainą "Juodas sniegas, raudonas dangus". „Tai kas vyko Maidane man aidu atliepė įvykius, kurie 90-aisiais vyko Vilniuje. Man įdomu, kas vyksta, kai griūna imperija, kai žmogus turi pasirinkti“.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3223</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-nacionalines-kulturos-ir-meno-premijos-laureatai--42779362</link><description><![CDATA[Šeši kūrėjai, kurių darbai patenka į nacionalinės kultūros aukso fondą. Šeši trumpi susitikimai ir pokalbiai su dailininke Egle Ridikaite, aktore Regina Šaltenyte, muzikologe Rūta Stanevičiute-Kelmickiene, Sauliumi Tomu Kondrotu, Gintaru Balčyčiu ir Jonu Vitoldu Tomaševičiumi.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42779362</guid><pubDate>Sun, 03 Jan 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42779362/2021_01_03_090_531a4d6c_3244061_20210103110332776.mp3" length="52466833" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šeši kūrėjai, kurių darbai patenka į nacionalinės kultūros aukso fondą. Šeši trumpi susitikimai ir pokalbiai su dailininke Egle Ridikaite, aktore Regina Šaltenyte, muzikologe Rūta Stanevičiute-Kelmickiene, Sauliumi Tomu Kondrotu, Gintaru Balčyčiu ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šeši kūrėjai, kurių darbai patenka į nacionalinės kultūros aukso fondą. Šeši trumpi susitikimai ir pokalbiai su dailininke Egle Ridikaite, aktore Regina Šaltenyte, muzikologe Rūta Stanevičiute-Kelmickiene, Sauliumi Tomu Kondrotu, Gintaru Balčyčiu ir Jonu Vitoldu Tomaševičiumi.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3280</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Ved. Jolanta Kryževičienė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-ved-jolanta-kryzeviciene--42689781</link><description><![CDATA[Laikas kultūrai. Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42689781</guid><pubDate>Sun, 27 Dec 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42689781/2020_12_27_090_531a4d6c_3244061_20201227110449487.mp3" length="52797439" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laikas kultūrai. Ved. Jolanta Kryževičienė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laikas kultūrai. Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3300</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Karolis Kaupinis: dabar mažai kas tiki tuo, ką daro. Tai mūsų laiko ženklas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-karolis-kaupinis-dabar-mazai-kas-tiki-tuo-ka-daro-tai-musu-laiko-zenklas--42592351</link><description><![CDATA[Panemunės pilis ilgus metus buvo negyvenama, čia išsaugota unikali sienų tapyba, architektūros elementai. “Pilis yra aukštos vertės, tačiau 200 metų jos durys buvo užvertos ir laikas sustojo”,- sako naujasis Panemunės pilies meno direktorius Marius Daraškevičius.<br /><br />Pirmą kartą lietuvių kalba išleista didžiojo Prancūzijos literatūros reformatoriaus ir eksperimentatoriaus poeto Gijomo Apolinero rinktinė “Mirabo tiltas”, vertė Linas Rybelis. Apie Gijomo Apolinero fenomeną vertėja ir poetė Dovilė Kuzminskaitė kalbasi su prancūzų literatūros tyrinėtoju, vertėju Vytautu Bikulčium.<br /><br />Sėkmingiausio šių metų Lietuvos kino filmo “Nova Lithuania” režisierius Karolis Kaupinis savo kūrinyje kalba ne tik apie praeitį. “Istorinio laiko verta imtis tada, kai jame yra kažkas, kas kalba apie dabartį”,- sako režisierius. Apie mūsų laiką ir žmogų, apie kiną ir naujus sumanymus – pokalbis su Karoliu Kaupiniu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42592351</guid><pubDate>Sun, 20 Dec 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42592351/2020_12_20_090_531a4d6c_3244061_20201220110528166.mp3" length="52163394" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Panemunės pilis ilgus metus buvo negyvenama, čia išsaugota unikali sienų tapyba, architektūros elementai. “Pilis yra aukštos vertės, tačiau 200 metų jos durys buvo užvertos ir laikas sustojo”,- sako naujasis Panemunės pilies meno direktorius Marius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Panemunės pilis ilgus metus buvo negyvenama, čia išsaugota unikali sienų tapyba, architektūros elementai. “Pilis yra aukštos vertės, tačiau 200 metų jos durys buvo užvertos ir laikas sustojo”,- sako naujasis Panemunės pilies meno direktorius Marius Daraškevičius.<br /><br />Pirmą kartą lietuvių kalba išleista didžiojo Prancūzijos literatūros reformatoriaus ir eksperimentatoriaus poeto Gijomo Apolinero rinktinė “Mirabo tiltas”, vertė Linas Rybelis. Apie Gijomo Apolinero fenomeną vertėja ir poetė Dovilė Kuzminskaitė kalbasi su prancūzų literatūros tyrinėtoju, vertėju Vytautu Bikulčium.<br /><br />Sėkmingiausio šių metų Lietuvos kino filmo “Nova Lithuania” režisierius Karolis Kaupinis savo kūrinyje kalba ne tik apie praeitį. “Istorinio laiko verta imtis tada, kai jame yra kažkas, kas kalba apie dabartį”,- sako režisierius. Apie mūsų laiką ir žmogų, apie kiną ir naujus sumanymus – pokalbis su Karoliu Kaupiniu.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Irena Veisaitė: mes negalime pakeisti pasaulio, bet galime išgelbėti savo sielą ir neprisidėti prie blogio</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-irena-veisaite-mes-negalime-pakeisti-pasaulio-bet-galime-isgelbeti-savo-siela-ir-neprisideti-prie-blogio--42477400</link><description><![CDATA[Eidama 93-iuosius metus mirė teatrologė, literatūrologė, ilgametė „Atviros Lietuvos fondo“ tarybos pirmininkė, profesorė Irena Veisaitė. Vienos ryškiausių kultūros asmenybių atminimui - archyvinio pokalbio fragmentas.<br /><br />Šią savaitę paskelbti šeši Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Ką reiškia ši premija mūsų kultūrai ir patiems menininkams, kokiais kriterijais vadovaujasi komisija, vertindama darbus, ar pakanka šešių premijų, kai neįvertinti lieka kūrybinį pakilimą ir brandą išgyvenantys kūrėjai? Apie visa tai kalbamės su vertinimo komisijos pirmininku režisieriumi Audriumi Stoniu.<br /><br />Kaip gyvuoja Latvijos literatūra ir kaip ji atsiveria pasauliui? Poetės, vertėjos Dovilės Kuzminskaitės pokalbis su latvių literatūros sklaidai skirtos organizacijos „Latvian literature“ stipendijų programos koordinatore ir vertėjų programos vadybininke Juta Piraga.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42477400</guid><pubDate>Sun, 13 Dec 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42477400/2020_12_13_090_531a4d6c_3244061_20201213110644121.mp3" length="52167992" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Eidama 93-iuosius metus mirė teatrologė, literatūrologė, ilgametė „Atviros Lietuvos fondo“ tarybos pirmininkė, profesorė Irena Veisaitė. Vienos ryškiausių kultūros asmenybių atminimui - archyvinio pokalbio fragmentas.

Šią savaitę paskelbti šeši...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Eidama 93-iuosius metus mirė teatrologė, literatūrologė, ilgametė „Atviros Lietuvos fondo“ tarybos pirmininkė, profesorė Irena Veisaitė. Vienos ryškiausių kultūros asmenybių atminimui - archyvinio pokalbio fragmentas.<br /><br />Šią savaitę paskelbti šeši Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Ką reiškia ši premija mūsų kultūrai ir patiems menininkams, kokiais kriterijais vadovaujasi komisija, vertindama darbus, ar pakanka šešių premijų, kai neįvertinti lieka kūrybinį pakilimą ir brandą išgyvenantys kūrėjai? Apie visa tai kalbamės su vertinimo komisijos pirmininku režisieriumi Audriumi Stoniu.<br /><br />Kaip gyvuoja Latvijos literatūra ir kaip ji atsiveria pasauliui? Poetės, vertėjos Dovilės Kuzminskaitės pokalbis su latvių literatūros sklaidai skirtos organizacijos „Latvian literature“ stipendijų programos koordinatore ir vertėjų programos vadybininke Juta Piraga.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Ved. Jolanta Kryževičienė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-ved-jolanta-kryzeviciene--42342884</link><description><![CDATA[Laikas kultūrai. Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42342884</guid><pubDate>Sun, 06 Dec 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42342884/2020_12_06_090_531a4d6c_3244061_20201206110723970.mp3" length="52076041" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laikas kultūrai. Ved. Jolanta Kryževičienė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laikas kultūrai. Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3255</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Poetas Antanas A. Jonynas: eilėraštis nemoko gyventi, jis tik parodo koks yra gyvenimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-poetas-antanas-a-jonynas-eilerastis-nemoko-gyventi-jis-tik-parodo-koks-yra-gyvenimas--42234780</link><description><![CDATA[Kas turėtų keisti kultūros politikoje ir gyvenime, kokias aktualiausias problemas reikėtų spręsti nedelsiant? Naująsias veiklos kryptis brėžia kandidatas į kultūros ministrus Simonas Kairys.<br /><br />Režisierius, video menininkas Mikas Žukauskas buvo apdovanotas Sidabrine gerve už montažo režisūrą filmui “Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus) ”. Daugybę idėjų turintis menininkas sako: “Laikausi principo – jeigu gali nedaryti, nedaryk, nes šiandien kultūroje labai daug plepėjimo”. Apie kiną ir teatrą, apie režisūrą ir televizijos galimybes – pokalbis su Miku Žukausku.<br /><br />Neseniai pasirodė poeto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Antano A. Jonyno eilėraščių rinkinys “Nauji sonetai”, kurį sudaro pastaraisiais metais parašyti sonetai. Klasikinė forma ir skambesys paradoksaliai dera su ironišku, bet šiltu ir neabejingu žvilgsniu į pasaulį. Apie klasikinę poeziją, eilėraščio gimimą ir vidinį poreikį rašyti – su poetu kalbasi poetė, vertėja Dovilė Kuzminskaitė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42234780</guid><pubDate>Sun, 29 Nov 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42234780/2020_11_29_090_531a4d6c_3244061_20201129110533490.mp3" length="51938114" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas turėtų keisti kultūros politikoje ir gyvenime, kokias aktualiausias problemas reikėtų spręsti nedelsiant? Naująsias veiklos kryptis brėžia kandidatas į kultūros ministrus Simonas Kairys.

Režisierius, video menininkas Mikas Žukauskas buvo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas turėtų keisti kultūros politikoje ir gyvenime, kokias aktualiausias problemas reikėtų spręsti nedelsiant? Naująsias veiklos kryptis brėžia kandidatas į kultūros ministrus Simonas Kairys.<br /><br />Režisierius, video menininkas Mikas Žukauskas buvo apdovanotas Sidabrine gerve už montažo režisūrą filmui “Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus) ”. Daugybę idėjų turintis menininkas sako: “Laikausi principo – jeigu gali nedaryti, nedaryk, nes šiandien kultūroje labai daug plepėjimo”. Apie kiną ir teatrą, apie režisūrą ir televizijos galimybes – pokalbis su Miku Žukausku.<br /><br />Neseniai pasirodė poeto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Antano A. Jonyno eilėraščių rinkinys “Nauji sonetai”, kurį sudaro pastaraisiais metais parašyti sonetai. Klasikinė forma ir skambesys paradoksaliai dera su ironišku, bet šiltu ir neabejingu žvilgsniu į pasaulį. Apie klasikinę poeziją, eilėraščio gimimą ir vidinį poreikį rašyti – su poetu kalbasi poetė, vertėja Dovilė Kuzminskaitė.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3247</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Prof. Vytautas Kardelis – kunkuliavusį akademinį gyvenimą sunaikino biurokratija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-prof-vytautas-kardelis-kunkuliavusi-akademini-gyvenima-sunaikino-biurokratija--42105687</link><description><![CDATA[Kultūros politikos aktualijos: kandidatas į Kultūros ministrus Simonas Kairys sieks dialogo su kultūros bendruomene ir racionalaus biudžeto lėšų skirstymo; būsimasis Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis tikisi konstruktyvaus darbo petys į petį su ministerija.<br /><br />Prisimename legendinį režisierių Eimuntą Nekrošių. “Sunku patikėti, kad buvo laikas, kai prie teatro rikiuodavosi ilgiausios eilės ir žmonės per naktį laukdavo bilietų. Dabar spektaklį gali parodyti penkis kartus ir salės tuštėja”,- kalbėjo režisierius viename iš radijo pokalbių.<br /><br />VU Lietuvių kalbos katedrai sukanka 80 metų nuo jos veiklos pradžios. Profesorius Vytautas Kardelis sukūrė dokumentinį filmą “Gimtosios kalbos apkabinti”, kuriame įamžino senuosius katedros dėstytojus, profesorius, darbuotojus. Kartu su profesoriumi leidžiamės į šios neeilinės katedros istoriją, jos tragiškus laikotarpius, pokario sunkumus, prisimename laiką, kai katedroje tiesiog kunkuliavo akademinės diskusijos, buvo rašomi didieji darbai ir aptariame, kokia yra lietuvių kalbos mokslininkų šiandieninė situacija.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42105687</guid><pubDate>Sun, 22 Nov 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42105687/2020_11_22_090_531a4d6c_3244061_20201122110303897.mp3" length="52386167" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kultūros politikos aktualijos: kandidatas į Kultūros ministrus Simonas Kairys sieks dialogo su kultūros bendruomene ir racionalaus biudžeto lėšų skirstymo; būsimasis Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis tikisi konstruktyvaus darbo petys...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kultūros politikos aktualijos: kandidatas į Kultūros ministrus Simonas Kairys sieks dialogo su kultūros bendruomene ir racionalaus biudžeto lėšų skirstymo; būsimasis Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis tikisi konstruktyvaus darbo petys į petį su ministerija.<br /><br />Prisimename legendinį režisierių Eimuntą Nekrošių. “Sunku patikėti, kad buvo laikas, kai prie teatro rikiuodavosi ilgiausios eilės ir žmonės per naktį laukdavo bilietų. Dabar spektaklį gali parodyti penkis kartus ir salės tuštėja”,- kalbėjo režisierius viename iš radijo pokalbių.<br /><br />VU Lietuvių kalbos katedrai sukanka 80 metų nuo jos veiklos pradžios. Profesorius Vytautas Kardelis sukūrė dokumentinį filmą “Gimtosios kalbos apkabinti”, kuriame įamžino senuosius katedros dėstytojus, profesorius, darbuotojus. Kartu su profesoriumi leidžiamės į šios neeilinės katedros istoriją, jos tragiškus laikotarpius, pokario sunkumus, prisimename laiką, kai katedroje tiesiog kunkuliavo akademinės diskusijos, buvo rašomi didieji darbai ir aptariame, kokia yra lietuvių kalbos mokslininkų šiandieninė situacija.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3275</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Architektų grupė “After Party” – tarptautinio konkurso Suomijoje nugalėtojai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-architektu-grupe-after-party-tarptautinio-konkurso-suomijoje-nugaletojai--41983591</link><description><![CDATA[Kokia buvo ši savaitė kultūros gyvenime?<br /><br />“Architektūra turi remtis tvarumo, sąmoningo dizaino ir socialinio atsakingumo principais”,- sako architektė Gabrielė Ubarevičiūtė, kartu su Giedriumi Mamavičiumi ir trimis Suomijos architektais laimėjusi architektūros idėjų konkursą Turku mieste. Uosto teritorijoje šalia viduramžių pilies grupė architektų sukūrė ambicingą projektą, kurio tikslas – išsaugoti ryšį su istorija, aplinka ir sukurti tvarų, žalią, patrauklų rajoną. Pokalbis su architekte Gabriele Ubarevičiūte.<br /><br />Ką mes žinome apie Kolumbiją? Ar teko girdėti, kad egzistuoja net literatūros kryptis, kur pasakojama apie narkotikų prekybą ir gaujų karus? Poetė, vertėja Dovilė Kuzminskaitė kalbina vieną garsiausių Kolumbijos rašytojų Piedad Bonnett.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41983591</guid><pubDate>Sun, 15 Nov 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41983591/2020_11_15_090_531a4d6c_3244061_20201115110408841.mp3" length="51479195" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokia buvo ši savaitė kultūros gyvenime?

“Architektūra turi remtis tvarumo, sąmoningo dizaino ir socialinio atsakingumo principais”,- sako architektė Gabrielė Ubarevičiūtė, kartu su Giedriumi Mamavičiumi ir trimis Suomijos architektais laimėjusi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokia buvo ši savaitė kultūros gyvenime?<br /><br />“Architektūra turi remtis tvarumo, sąmoningo dizaino ir socialinio atsakingumo principais”,- sako architektė Gabrielė Ubarevičiūtė, kartu su Giedriumi Mamavičiumi ir trimis Suomijos architektais laimėjusi architektūros idėjų konkursą Turku mieste. Uosto teritorijoje šalia viduramžių pilies grupė architektų sukūrė ambicingą projektą, kurio tikslas – išsaugoti ryšį su istorija, aplinka ir sukurti tvarų, žalią, patrauklų rajoną. Pokalbis su architekte Gabriele Ubarevičiūte.<br /><br />Ką mes žinome apie Kolumbiją? Ar teko girdėti, kad egzistuoja net literatūros kryptis, kur pasakojama apie narkotikų prekybą ir gaujų karus? Poetė, vertėja Dovilė Kuzminskaitė kalbina vieną garsiausių Kolumbijos rašytojų Piedad Bonnett.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3218</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Ved. Jolanta Kryževičienė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-ved-jolanta-kryzeviciene--41896116</link><description><![CDATA[Prasidėjo karantininis kultūros tylos laikas. Kokie kultūros politikos pokyčiai, kaip į naujus iššūkius reaguoja Kultūros ministerija ir Kultūros taryba.<br />„Auksinių scenos kryžių" laureatė režisierė Yana Ross.<br />Režisierius Linas Mikuta ir jo filmas „Romano vaikystė". Dar vienas kino pasakojimas apie socialiniame paribyje gyvenančius žmones, kuriančius meilės ir vilties kupiną gyvenimą.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41896116</guid><pubDate>Sun, 08 Nov 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41896116/2020_11_08_090_531a4d6c_3244061_p_20201108110440500.mp3" length="50373275" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prasidėjo karantininis kultūros tylos laikas. Kokie kultūros politikos pokyčiai, kaip į naujus iššūkius reaguoja Kultūros ministerija ir Kultūros taryba.
„Auksinių scenos kryžių" laureatė režisierė Yana Ross.
Režisierius Linas Mikuta ir jo filmas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prasidėjo karantininis kultūros tylos laikas. Kokie kultūros politikos pokyčiai, kaip į naujus iššūkius reaguoja Kultūros ministerija ir Kultūros taryba.<br />„Auksinių scenos kryžių" laureatė režisierė Yana Ross.<br />Režisierius Linas Mikuta ir jo filmas „Romano vaikystė". Dar vienas kino pasakojimas apie socialiniame paribyje gyvenančius žmones, kuriančius meilės ir vilties kupiną gyvenimą.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3149</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Rūta Oginskaitė: tai buvo sunkiaisiai mano rašyta knyga</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-ruta-oginskaite-tai-buvo-sunkiaisiai-mano-rasyta-knyga--41896094</link><description><![CDATA[Kodėl dailininkė Edita Suchockytė naują galeriją atidarė naujame Paupio rajone?<br />Vienas garsiausių Lietuvos režisierių Jonas Vaitkus kviečia į premjerą – paskutiniąją Augusto Strinbergo pjesę “Didysis kelias”. Per pertrauką tarp repeticijų - pokalbis su režisieriumi.<br />Knygynų lentynose pasirodė septintoji teatro kritikės Rūtos Oginskaitės knyga "Žebriūnas. Nutylėjimai ir paradoksai". Dešimt metų rašytoje knygoje – gyvi pokalbiai su legendiniu kino režisieriumi Arūnu Žebriūnu, draugų, aktorių prisiminimai. Pokalbis su Rūta Oginskaite.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41896094</guid><pubDate>Sun, 01 Nov 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41896094/2020_11_01_090_531a4d6c_3244061_20201101110655897.mp3" length="51587029" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl dailininkė Edita Suchockytė naują galeriją atidarė naujame Paupio rajone?
Vienas garsiausių Lietuvos režisierių Jonas Vaitkus kviečia į premjerą – paskutiniąją Augusto Strinbergo pjesę “Didysis kelias”. Per pertrauką tarp repeticijų - pokalbis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl dailininkė Edita Suchockytė naują galeriją atidarė naujame Paupio rajone?<br />Vienas garsiausių Lietuvos režisierių Jonas Vaitkus kviečia į premjerą – paskutiniąją Augusto Strinbergo pjesę “Didysis kelias”. Per pertrauką tarp repeticijų - pokalbis su režisieriumi.<br />Knygynų lentynose pasirodė septintoji teatro kritikės Rūtos Oginskaitės knyga "Žebriūnas. Nutylėjimai ir paradoksai". Dešimt metų rašytoje knygoje – gyvi pokalbiai su legendiniu kino režisieriumi Arūnu Žebriūnu, draugų, aktorių prisiminimai. Pokalbis su Rūta Oginskaite.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3225</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laikas kultūrai. Prof. Vytautas Sinkevičius: visuomenė turi subręsti demokratinės valstybės Konstitucijai.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laikas-kulturai-prof-vytautas-sinkevicius-visuomene-turi-subresti-demokratines-valstybes-konstitucijai--41896078</link><description><![CDATA[Pirmojoje laidoje domėsimės, po kokius tarptautinius kino festivalius keliauja mūsų filmai, kokie kūriniai pristatomi Niujorko Baltijos šalių kino festivalyje pasakoja Agnė Kairiūnaitė-Albright.<br />Kaip muziejus gali tapti traukos tašku? „Muziejus turi būti ne tik parodų ir mokslinių tyrimų vietą, bet ir bendravimo, mokymosi erdvė”, - sako Danijos nacionalinės galerijos direktorius Mikkel Bogh.<br />Konstitucijos dieną kalbamės su teisininku, profesoriumi Vytautu Sinkevičiumi. “Konstitucijos mes turime tiek, kiek jos yra mūsų jausmuose, poelgiuose. Visuomenė turi subręsti demokratinės valstybės konstitucijai”, - sako vienas iš dabartinės, ilgiausiai galiojančios Kostitucijos kūrėjų.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41896078</guid><pubDate>Sun, 25 Oct 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41896078/2020_10_25_090_531a4d6c_3244061_20201025110717069.mp3" length="51382229" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pirmojoje laidoje domėsimės, po kokius tarptautinius kino festivalius keliauja mūsų filmai, kokie kūriniai pristatomi Niujorko Baltijos šalių kino festivalyje pasakoja Agnė Kairiūnaitė-Albright.
Kaip muziejus gali tapti traukos tašku? „Muziejus turi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirmojoje laidoje domėsimės, po kokius tarptautinius kino festivalius keliauja mūsų filmai, kokie kūriniai pristatomi Niujorko Baltijos šalių kino festivalyje pasakoja Agnė Kairiūnaitė-Albright.<br />Kaip muziejus gali tapti traukos tašku? „Muziejus turi būti ne tik parodų ir mokslinių tyrimų vietą, bet ir bendravimo, mokymosi erdvė”, - sako Danijos nacionalinės galerijos direktorius Mikkel Bogh.<br />Konstitucijos dieną kalbamės su teisininku, profesoriumi Vytautu Sinkevičiumi. “Konstitucijos mes turime tiek, kiek jos yra mūsų jausmuose, poelgiuose. Visuomenė turi subręsti demokratinės valstybės konstitucijai”, - sako vienas iš dabartinės, ilgiausiai galiojančios Kostitucijos kūrėjų.<br /><br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3212</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bfe75e8028093b28d7e3941958fa85cd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item></channel></rss>
