Performansas

Performansas. Ved. Indrė Kaminckaitė

Tue, 10 Jun 2025 07:05:00 +0000

Robertas Petraitis daugumai Lietuvos kino žiūrovų yra ir galimai dar ilgą laiką bus Mindė iš „Pietinia kronikas“. Prieš keletą dienų už šį vaidmenį aktorius atsiėmė savo pirmąją „Sidabrinę gervę“. Jau prieš kurį laiką Robertas Petraitis sakė: tegul Mindė gyvena kino teatre, o aš tuo tarpu judėsiu į priekį. Vis dėlto, kokia dalis „Pietinia kronikas“ personažo pasiliko su juo? Ar aktorius jaunystėje turėjo savo Mindę? Ar turi dabar – kino aikštelėje ar teatro scenoje? Apie judėjimą į priekį, teatro ir kino bendruomenes bei sceninę kūrybą – pokalbis su aktoriumi Robertu Petraičiu.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Teatro pedagogė Lapina: jaunieji kūrėjai nesiguodžia „kaip blogai, kad nesu genijus“

Tue, 03 Jun 2025 07:05:00 +0000

Baigiantis dar vieniems studijų metams ir scenos menus studijuojantiems studentams pristatinėjant baigiamuosius darbus, laidoje „Performansas“ domimės, kaip kinta aktorius, režisierius, šokėjus ugdančios studijos. Kokie yra kursų vadovų praktikos privalumai ir trūkumai? Kaip kinta mokymosi atmosfera ir mokymo etikos reikalavimai? Kokius senovinius mokymo metodus reikia išgyvendinti? Šiuos ir kitus klausimus ir kismus aptariame su režisieriais Olga Lapina ir Augustu Gornatkevičiumi, šokio menininke Giedre Kirkile, aktoriumi Jonu Viršilu ir režisūros studentu Pauliumi Juška.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Nuotr. aut. L. Vansevičienė

Aktorius Oskaras Wyganowskis: lietuviška vaidyba scenoje slopina mano slavišką mentalitetą

Tue, 27 May 2025 07:05:00 +0000

Aktorius Oskaras Wyganowskis ruošiasi pirmam savo pasirodymui lenkų kalba profesionalioje Lietuvos scenoje. Kitą savaitę jį bus galima išvysti režisierės Uršulės Bartoševičiūtės spektaklyje „Moters dalys“ Vilniaus senajame teatre. Tai bus pirmasis profesionalus spektaklis lenkų kalba valstybiniame Lietuvos teatre nuo tarpukario. Kokios tai reikšmės įvykis aktoriui Oskarui Wyganowskiui? Kaip kūrėjas vertina lenkakalbių aktorių galimybes Lietuvos scenoje? Kuo vaidyba lenkiškai skiriasi nuo vaidybos lietuviškai? Ir ar tikrai Lietuvos sceną okupavę Lenkijos režisieriai?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Nuotr. aut. Ewa Przychodska

Šokėja Liza Baliasnaja: dabar populiarus tapatybės klausimas man yra jautrus ir subtilus

Tue, 13 May 2025 07:05:00 +0000

Liza Baliasnaja gimė Lietuvoje, turi ukrainietiškų šaknų. Kaip pati sako, augo tarp postsovietinių Ukrainos žydų ir Lietuvos krikščioniškų tradicijų. Tapatybės tema Lizai yra itin jautri. Anot kūrėjos, šiuo metu šiuolaikinio šokio pasaulyje identiteto klausimai labai populiarūs, tačiau jai nesinori to pernelyg akcentuoti savo kūryboje, kadangi tapatybės klausimas kelia daug vidinių konfliktų. Šiuo metu Liza Baliasnaja gyvena Vokietijoje, tad „Performanse“ kalbamės apie kūrybines sąlygas ir net galimos cenzūros užuomazgas politiškai besikeičiančioje šalyje, menininkės ryšį su Lietuva ir ypač jaunąją lietuvių šokėjų karta bei Rytų europietės patirtis Vakarų Europos šiuolaikinio šokio mokykloje.

Ved. Indrė Kaminckaitė
Nuotr. aut. Boris Airo

Aktorė Marija Žemaitytė: teatro pasaulyje lengva nuklysti į bereikalingą kančią

Tue, 06 May 2025 07:05:00 +0000

„Atrodo nederama, kad teatre tau būtų smagu. Lengva nuklysti į bereikalingą kančią”, – sako aktorė Marija Žemaitytė. Ji yra Klaipėdos jaunimo teatro aktorė, grupės „Graži ir ta galinga“ narė ir gydytoja klounė organizacijoje „Raudonos nosys“. Šiemet už vaidmenį monospektaklyje „Švyturys“ ji pelnė „Auksinio scenos kryžiaus“ nominaciją. Nors „kryžiaus“ nelaimėjo, šiuose apdovanojimuose sužibėjo kaip vedėja. Pokalbis su Marija Žemaityte apie šį naują amplua, teatralų įvertinimus ir skirtingas galimybes juos pelnyti laisvai samdomiems ir valstybiniuose teatruose dirbantiems aktoriams, „bereikalingą kančią“ teatre ir išsiplėtojusį, naujas formas įgavusi projektą, grupę „Graži ir ta galinga“.

Ved. Indrė Kaminckaitė

„Kai žmogus juda, jis yra gyvas“: apie gydantį šokį su choreografe Birute Banevičiūte

Tue, 29 Apr 2025 07:05:00 +0000

Pedagogės ir choreografės Birutės Banevičiūtės iniciatyvą „Šiuolaikinio šokio gydanti galia“ Šiuolaikinio šokio asociacija pripažino įsimintiniausiu 2024 m. reiškiniu. Kokia magija įvyksta, kai šokis suveda skirtingas kartas ir skirtingų galių bei poreikių vaikus bei senjorus?

Ved. Indrė Kaminckaitė

„Pietinia kronikų“ Edita keliasi į teatro sceną. Pokalbis su aktore Vaidile Juozaityte

Tue, 22 Apr 2025 07:05:00 +0000

Edita su „braškikėm“ iš „Pietinia kronikų“ keliasi į teatro sceną. Kuo skirsis Edita ekrane ir scenoje? Kaip filmo atneštas žinomumas paveikė aktorės teatrinį gyvenimą? Ką Vaidilei reiškia debiutas Lietuvos nacionalinio dramos teatro didžiojoje scenoje?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Dominykas Vaitiekūnas: scenoje ieškau ne mados ir „trendų“, o žmogiško ryšio

Tue, 15 Apr 2025 07:05:00 +0000

Už inovatyvias muzikinio teatro priemones, kuriant mišriai kurčiųjų ir girdinčiųjų auditorijai projekte „Mes taip nesitarėm“ Dominykas Vaitiekūnas apdovanotas „Boriso Dauguviečio auskaru“. Pokalbis su Dominyku apie kūrybą su kurčiaisiais, finansinius ir kitokius iššūkius, lydinčius šį projektą, ir žmogiškojo kontakto paieškas kūryboje.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Režisierius Justinas Vinciūnas: mokytojų pamokos yra arčiau tiesos nei maniau anksčiau

Tue, 08 Apr 2025 07:02:00 +0000

„Auksinį scenos kryžių“ kaip pradedantysis menininkas pelnė režisierius Justinas Vinciūnas. Jis apdovanotas už spektaklio „Atidaryk duris“ režisūrą. Ką perteikia frazė „Atidaryk duris“? Kaip vaikystė Pravieniškėse ir paauglystė Kaune užaugino Justiną kaip kūrėją? Kaip jaunajam režisieriui sekasi atrasti savo kūrybinę kalbą, kuriai nedarytų įtakos autoritetai? Kaip keičiasi požiūris į autoritetų mokymą?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Jaunąją kartą girianti aktorė Vitalija Mockevičiūtė: man patinka demokratiškesnė jų kūryba

Tue, 01 Apr 2025 07:05:00 +0000

Už geriausią moters vaidmenį „Auksinį scenos kryžių“ pelniusi Vitalija Mockevičiūtė atsiimdama apdovanojimą pavadino save „pagrindine nepagrindinių vaidmenų aktore“. Pokalbis apie šį amplua, „link rampos stumtelėjusį“ darbą su režisiere Egle Švedkauskaite, džiuginančius ir drąsius jaunosios kartos kūrėjus ir kolegas, kurie ilgisi režisūrinio teatro.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Į Hitchcocko etiką dėmesį atkreipusi režisierė Smolar: atsisakau dalyvauti tylos pakte

Tue, 18 Mar 2025 08:05:00 +0000

Savaitgalį Lietuvos nacionaliniame teatre įvyko lenkų-prancūzų režisierės Annos Smolar premjera „Paukščiai“. Spektaklio pagrindinė veikėja – Alfredo Hitchcocko mūza Tippi Hedren, kurią kino kūrėjas, išvydęs televizijos reklamoje, nusprendė pasikviesti dirbti kartu. Taip užsimezgė pasaulinę šlovę jaunajai aktorei atnešęs, tačiau kontrole grįstas santykis. Manipuliacijos, galios santykių, mobingo ir dominavimo tiek darbo aplinkoje, tiek asmeniniuose santykiuose temas naujajame darbe liečianti Anna Smolar remiasi Tippi Hedren memuarais. Ji žiūrovą nukelia į filmavimo aikštelę, kurioje jaunąją aktorę pasikeisdami įkūnija visi spektaklyje vaidinantys aktoriai, neretai kelios Tippi veikia vienu metu. Anot režisierės, tai „istorija apie žmones, subrendusius sprendimui pasitraukti iš situacijos, nutraukti sutartį“.

Su Anna Smolar kalbamės apie kiekviename iš mūsų slypinčią Tippi, kintantį menininkės požiūrį į santykį tarp aukos ir smurtautojo, siaubo temą teatre ir sąmoningą feministinį žvilgsnį į darbus tokių kūrėjų kaip Hitchcocko, kurie darbo procesuose vadovavosi šiandien klausimų keliančia etika.

Ved. Indrė Kaminckaitė.

A. Paradowski nuotr.

Miltinio teatrą palikęs Špilevojus: jau gavau pasiūlymą dirbti kitame teatre, bet sakau NE

Tue, 04 Mar 2025 08:05:00 +0000

Režisierius, dramaturgas ir aktorius Aleksandras Špilevojus iš Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovo pozicijos sako pasitraukęs „dėl skirtingo etikos normų suvokimo ir atliekamo darbo kokybės supratimo“. Kūrėjas akcentavo nenorintis detalizuoti pareiškimų ir sakė, kad kai kas turi būti žinoma teatro kolektyvui, bet ne radijo klausytojams. O kas toliau laukia Aleksandro Špilevojaus kūrybiniame kelyje? Kaip, anot jo, valstybiniai teatrai riboja kūrėją? Koks turėtų būti efektyvus teatro vadovo ir meno vadovo duetas? Ko režisierius linki būsimam Miltinio teatro meno vadovui?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Vilniaus mažasis teatras po Tumino – koks jis?

Tue, 25 Feb 2025 08:01:00 +0000

Kovo 2-ąją Vilniaus mažajam teatrui – 35-eri. Režisieriaus Rimo Tumino įkurtas teatras jau metus gyvena be jo. Tad koks šis teatras yra be Tumino ir bus po Tumino?

Pokalbis su 35-erius metus Vilniaus mažajame teatre dirbančiu aktoriumi, Rimo Tumino mokiniu Mindaugu Capu, režisiere, Rimo Tumino dukra ir VMT Meno skyriaus vadove Gabriele Tuminaite, režisieriumi, VMT spektaklį „Orfėjas“ pastačiusi Žilvinu Vingeliu ir scenos menų kritike Aušra Kaminskaite.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Senojo teatro aktorius Tuchvatulinas: jei čia nebevaidinsime rusiškai, degraduosime

Tue, 18 Feb 2025 08:05:00 +0000

Maksimas Tuchvatulinas šiuo metu yra vienas daugiausia scenoje vaidinančių Vilniaus senojo teatro aktorių, o anot jo paties, trupė pastaruoju metu susiduria su naujų vaidmenų trūkumu. Maksimas pasakoja, kad nemaža dalis aktorių kolektyvo, taip pat jis pats, vis dar tebejaučia egzistencinį nerimą dėl teatre vykstančių pokyčių, o scenoje sumažėjus rusų kalbos kyla minčių apie galimą būtent šia kalba įpratusių vaidinti aktorių degradaciją. Visgi, Maksimo ryšys su Vilniaus senuoju teatru ypatingas ir stiprus – kadaise nutarus palikti teatrą, šis sugrįždavo per sapnus. Laidoje su Maksimu Tuchvatulinu kalbamės, kaip Vilniaus senasis teatras formuoja jo tapatybę ir koks yra dabartinis šio teatro etapas. Taip pat aptariame paties Maksimo kūrybą, ypač – naujausią jo vaidmenį Artūro Areimos spektaklyje „Lūšies valanda“. Už neįprastą, toli nuo mielo ir pūkuoto gyvūnėlio įvaizdžio nutolusį katino personažą aktorius gavo daug publikos komplimentų ir nesikuklindamas sako: tikisi už šį vaidmenį pelnyti pirmąją „Auksinių scenos kryžių“ nominaciją.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Nuotr. aut. D. Matvejev

Šokėjas Marius Pinigis apie žmoną Agnę: jei ne ji, mano kelias į sceną būtų palaidotas

Tue, 11 Feb 2025 08:05:00 +0000

Artėjant Šv. Valentino dienai, „Performanso“ laidoje atkartojame pernai užgimusią idėją – iš arčiau pažvelgti į scenos meno lauko šeimos gyvenimą. Toji įsimylėjėlių pora – tai šiuolaikinio šokio sujungti, Kaune gyvenantys Agnė ir Marius Pinigiai. Arba, kaip patys sako, dviejų avinų, kone itališka šeimyna, nuolat gyvenanti linksmųjų kalnelių ritmu. Agnė – ilgametė šokėja, šokį galiausiai iškeitusi į komunikacijos mokslus. Marius – šokėjas ir choreografas. Jis juokaudamas pripažįsta – jei ne Agnė, jo kelias į sceną tikriausiai būtų palaidotas ir visi jo pelnyti apdovanojimai turi būti skirti žmonai. Tad kaip pora susipažino ir kaip Agnė atvedė savo būsimą vyrą į sceną? Kaip sutuoktiniai padeda vienas kitam kūryboje? Kokiu požiūriu apie šokį ir menines veiklas stengiasi dalytis su savo vaikais?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Ar Lietuvos scenoje trūksta „queer“ žvilgsnio?

Tue, 04 Feb 2025 08:05:00 +0000

Festivalis „Sirenos“ paskelbė, kad šiemet Lietuvos teatro vitriną formuos iš „queer“ tema kalbančių spektaklių. Tokio žvilgsnio mūsų scenoje ieško lietuviškos programos sudarytojas, režisierius Naubertas Jasinskas. Kas yra „queer“ pasakojimas? Kaip teatro institucijos žvelgia į „queer“ istorijas scenoje, ar noriai įsileidžia tokius spektaklius į savo repertuarą? Koks yra auditorijos santykis su tokiais kūriniais? Pokalbis su režisieriumi Naubertu Jasinsku, scenos menų kritike Sigita Ivaškaite. Laidoje skamba ir režisierės Gintarės Minelgaitės-Duchin (Dr. GoraParasit) pasisakymai.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Visuomenę per šokį ugdantys „Low Air“ įkūrėjai: mokydami kitus, stipriai mokomės patys

Tue, 28 Jan 2025 08:05:00 +0000

Airida Gudaitė-Žakevičienė ir Laurynas Žakevičius, „Low Air“ teatro ir mokyklos įkūrėjai, apdovanoti Šv. Kristoforo statulėle už visuomenės ugdymą per šokį. Pokalbis apie darbą su amžėjančiais kūnais ir jaunųjų šokėjų ugdymą.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Vismantės Ruzgaitės nuotr.

Spektaklyje apie artimojo savižudybę suvaidinęs Karolis: tokie dalykai stumiami į paraštę

Tue, 21 Jan 2025 08:05:00 +0000

Karolis Kasperavičius supranta, ką reiškia išgyventi artimojo savižudybę. „Aš buvau paauglys ir man buvo sunku suvokti, kas įvyko. Tokie dalykai dažniausiai nusistumia į paraštę ir aš dabar turėjau progą ištraukti juos ir pabandyti suprasti“, – sako aktorius, šias patirtis perkėlęs į vaidmenį spektaklyje „Stand up'as prasmei ir beprasmybei“. Į šį režisierės Eglės Švedkauskaitės ir dramaturgės Birutės Kapustinkaitės spektaklį jis papuolė per atvirą „kastingą“ – į jį aktorius atėjo po nesėkmingo bandymo gauti vaidmenį Kristiano Lupos „Užburtame kalne“. Laidoje su Karoliu kalbamės apie pavykusius ir nepavykusius „kastingus“, juokavimą scenoje, gedulo vaidybą ir vieną ryškiausių aktoriaus sukurtų vaidmenų, kurio, kaip pats sako, jam labai reikėjo.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Miuziklai Lietuvoje: nenorėkime tapti Brodvėjumi

Tue, 14 Jan 2025 08:05:00 +0000

Kokia Lietuvos miuziklo tradicija ir kaip ją stiprinti? Ar toks teatras mylimas auditorijos ir kritikų? Ar turime pakankamai menininkų, kurie geba kurti miuziklus? Ne vienas dramos teatro režisierius šiuo metu ruošiasi išbandyti miuziklo žanrą, kodėl juos vilioja šis kūrybinis iššūkis?

Pokalbis su miuziklų autoriumi, Lietuvoje miuziklą „Into the Woods“ sukūrusiu, lietuvius privačiai vokalo mokančiu amerikiečiu Joseph Bates, aktoriumi, dainininku Dominyku Vaitiekūnu, aktoriumi ir režisieriumi, daug miuziklų sukūrusiu Kęstučiu Jakštu, teatro režisiere, tarpdisciplinio meno kūrėja, dabar ir miuziklo žanrą kuriančia Greta Štiormer bei aktore, choreografe, muzikinio teatro studijas baigusia Gintare Šmigelskyte.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Ar praėję metai buvo vieni prastesnių Lietuvos teatrui?

Tue, 07 Jan 2025 08:05:00 +0000

Ar 2024-ieji teatro buvo vieni prastesnių metų? Koks kūrybinis klimatas buvo scenos meno įstaigose? Kokį impulsą scenos menams suteikė Lietuvos sezonas Prancūzijoje? Ir kokių pokyčių tikimasi šiemet? Pokalbis su Egle Švedkauskaite, Gildu Aleksa ir Gintare Masteikaite.

Ved. Indrė Kaminckaitė

D. Umbraso, J. Stacevičiaus, E. Blažio / LRT nuotr.

Putiną teatro scenoje nuteisęs Stoevas: kai kurie į spektaklį atėjo kelti provokacijų

Tue, 29 Oct 2024 08:05:00 +0000

Galinas Stoevas – Tulūzos teatro vadovas ir vienas iš Tulūzos bienalės, šiemet ypatingą dėmesį skyrusios Lietuvos scenos menui, organizatorių. Bulgaras puikiai įsitvirtinęs Prancūzijos teatro lauke, jis taip pat gerai išmano Rusijos kultūros pasaulį, kadangi mokėsi rusakalbėje mokykloje ir kurį laiką gyveno šioje šalyje. Prasidėjus karui Ukrainoje, režisierių aplankė stiprus pyktis šiai šaliai ir didelis noras susipažinti su iki tol beveik nepažintu Ukrainos teatru. Praėjusiais metais jis Bulgarijoje su ukrainiete dramaturge pastatė spektaklį, kuriame Putinas teisiamas Hagos teisingumo teisme. Kaip gimė toks spektaklis ir kaip jis buvo priimtas nemažai prorusiškų žmonių turinčios Bulgarijos auditorijos? Kaip prasidėjo ir vystėsi Galino Stoevo pažintis su Ukrainos teatru? Kaip bulgaras vertina Prancūzijos teatro sistemą ir kokias ambicijas joje pavyko įgyvendinti?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Režisierius Žilvinas Vingelis: nuosaikiai nešu vizualinį teatrą į valstybinius teatrus

Tue, 22 Oct 2024 07:01:00 +0000

„Kosmos Theatre“ meno vadovas Žilvinas Vingelis – vienas aktyviausių vizualinio teatro kūrėjų šalyje. Jis savo darbuose daug eksperimentuoja su medijomis, garso menu, instaliacijomis, dažnai pasineria į virtualią realybę, domisi dirbtiniu intelektu. Su Žilvinu kalbamės apie daugybę skirtingų kūrybinių teritorijų, kuriose jis reiškiasi, ir neaiškią jo paties vietą menininkų koordinačių ašyje. Aptarsiame Žilvino misiją į valstybinius, dramos teatrą daugiausia kuriančius teatrus, nuosaikiai nešti vizualinį teatrą. Kaip sekėsi šis jo bandymas Vilniaus mažajame teatre, kuriame pristatė premjerą „Orfėjas“? Kaip pasakoja režisierius, spektaklio repetcijas buvo persmelkusi lengva mistika, nes jų metu kolektyvas sužinojo apie mažojo teatro įkūrėjo Rimo Tumino mirtį. Tai, anot Žilvino, spektaklyje atvėrė naujas potekstes.

Ved. Indrė Kaminckaitė

V. Volungienės nuotr.

Marija ir Markas Liberman: nuo pirmo pasimatymo mus jungia susidomėjimas daiktų filosofija

Tue, 15 Oct 2024 07:05:00 +0000

Pokalbiai ir konfliktai apie daiktų filosofiją mus lydi nuo pirmo pasimatymo, teigia Markas Liberman ir Marija Baranauskaitė-Liberman. Šiuo metu jiedu ruošiasi spektaklio „The Nappies Project“ („Sauskelnių projektas“) premjerai garsiajame „Circa“ festivalyje, kuriame dėl Prancūzijoje vykstančio Lietuvos sezono šiemet įvyks net tris Lietuvos šiuolaikinio cirko kūrėjų premjeros. Greta Marijos ir Marko Oše pasirodys ir „Taigi Cirkas“ kompanija su spektakliu „InTense“ bei „Art For Rainy Days“ su darbu „How A Spiral Works“. „Sauskelnių projektas“, kaip byloja pavadinimas, skirtas ir vaidinamas sauskelnėms, ne žmonėms. Su šiuo darbu kūrėjai tęsia tyrinėjimus, kaip galima kurti meną ne žmonėms arba ne su žmonėmis. Marija Baranauskaitė-Liberman kaip šiuolaikinio cirko kūrėja į save dėmesį atkreipė su „Sofos projektu“, kuomet sukūrė pasirodymą sofoms. Kiek vėliau pristatė darbą, kuriame vaidina antys. O kaip vaidinti sauskelnėms ir su jomis? Daugiau apie tokią kūrybą su nežmogiškaisiais elementais ir motinystės bei tėvystės įtaką menui – pokalbis su Marija Baranauskaite-Liberman ir Marku Liberman.

Ved. Indrė Kaminckaitė

20 metų vaikams kurianti Degutytė: „chaltūrinantys“ kūrėjai tegul pasikalba su savo sąžine

Tue, 08 Oct 2024 07:05:00 +0000

„Kūrėjai, kurie „chaltūrina“, turėtų pasikalbėti su savo sąžine“, – sako „Stalo teatro“ įkūrėja Saulė Degutytė. Su ja atsigręžiame į šio vaikams kuriančio objektų teatro pradžią, aptariame teatro vaikams lauką Lietuvoje, požiūrį į kūrybą vaikams bei tokios kūrybos kokybę. Kokį įvaizdį per du dešimtmečius susikūrė „Stalo teatras“, kaip keičiasi tokio teatro žiūrovas ir koks galėtų būti ateities teatras vaikams?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Nuotr. aut. Rimantas Šiekštelė

Ukrainos režisierės: norėtume kurti apie meilę, bet galvojame apie mirties grėsmę

Tue, 01 Oct 2024 07:05:00 +0000

Praėjusią savaitę prasidėjo vienas didžiausių teatro festivalių Lietuvoje „Sirenos“. Vilniuje vykstantis festivalis spėjo parodyti Lietuvos teatro vitriną ir apdovanoti jos geriausiuosius, o šią savaitę prasideda tarptautinė „Sirenų“ programa. Joje – du spektakliai iš Ukrainos. Abu darbai yra dokumentiniai spektakliai, kalbantys apie karą. Tai Yevheniios Vidishchevos „Marijos miestas. Apgulties dienoraščiai“ ir Ninos Khyzhnos „Šiandien niekas nežuvo“. Kokios šių spektaklių kūrimo aplinkybės? Kaip karas pakoregavo teatralių darbo kasdienybę ir kokie būtini pokyčiai vyksta Ukrainos teatre?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Nuotr. iš spektaklio „Marijos miestas. Apgulties dienoraščiai“

Režisierius Twarkowskis apie ypatingą ryšį su Lietuva: jei ne orai, gyvenčiau Vilniuje

Tue, 24 Sep 2024 07:05:00 +0000

Lenkų režisierius Łukaszas Twarkowskis Lietuvoje pastatė jau trečią spektaklį – „Quanta“. Visi jo lietuviški teatro darbai sukurti Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. „Kažkuriuo metu net svarstėme, kad galbūt vertėtų persikelti ir gyventi Vilniuje, bet paskui išgirdome orų prognozes ir atsisakėme šios minties. Bet ta atmosfera, kurią jaučiu dirbdamas su šiais žmonėmis ir nuostabiais aktoriais, yra kažkas tokio, ko niekada nesu patyręs jokioje kitoje šalyje“, – pasakoja režisierius. Tokio stipraus ryšio jis neturi su jokiu kitu teatru, net gimtosios Lenkijos, kurioje dėl politinių priežasčių nekūrė 7-erius metus. Kuo ypatingas Łukaszo Twarkowskio santykis su Lietuvos teatru ir teatralais? Kaip, anot jo, lenkai regi Vilnių ir mūsų šalies teatrą? Kodėl režisierius jaučia, kad vėl ir vėl stato tą patį spektaklį, ar šis jausmas malonus, o galbūt varginantis?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Nuotr. aut. Vainius Sodeika

Naujas „Senojo“ etapas: kursime savo teatro valdymo modelį, o ne paveldėtą iš sovietmečio

Tue, 17 Sep 2024 07:05:00 +0000

Kurį laiką neapibrėžtumo būsenoje dėl užsitęsusių teisminių procesų gyvenęs Vilniaus senasis teatras pradeda vykdyti transformaciją. Iš 78-ojo į 111-ąjį sezoną iškart šokantis teatras pakeitė vizualinį identitetą, ketina žengti į daugiakalbystės teritorijas – neatsisakydamas spektaklių rusų kalba, daugiau pastatymų kurti lietuvių, net lenkų ir anglų kalbomis, savo kūrybą skleisti kitakalbėse bendruomenėse ir apskritai daugiau gastroliuoti po šalies miestus, miestelius ir rajonus. Anksčiau kaip daugiausia dramos teatras matytas Vilniaus senasis teatras nuo šiol plės žanrų įvairovę ir pasiūlys žiūrovams šokio, cirko spektaklių, operos ir muzikinių pasirodymų. Naujosios komandos vizija taip pat aprėpia ir bendradarbiavimą su kitomis scenos meno organizacijomis, siekiant, kad koprodukcijos taptų įprastu formatu Vilniaus senajame teatre. O tarp neišspręstų, bet komandos akiratyje esančių, laukiamų spręsti problemų – 1913-aisiais pastatyto ir nėkart nuo to laiko nerenovuoto teatro pastato infrastruktūra, ribojanti kūrybines ambicijas, bei būtina restruktūrizacija. Teatro vadovas Audronis Imbrasas ir trys kuratoriai – Ana Ablamonova, Andrius Jevsejevas ir Andrius Katinas – sako siekiantys kurti savo teatro valdymo modelį, o ne paveldėtą iš sovietmečio, plėsti auditoriją, neprarandant senosios, paversti teatrą patraukliu ne tik žiūrovams, bet ir iki šiol daug dėmesio šiam teatrui neskyrusiems kritikams.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Nuotr. aut. Inga Juodytė

Lėlių teatrui vadovauti nusprendęs Tamolė: noriu į šį teatrą sugrąžinti suaugusį žiūrovą

Tue, 10 Sep 2024 07:05:00 +0000

Tarp Lietuvos teatrų vadovų – naujas vardas. Visai neseniai teatrui „Lėlė“ vadovauti pradėjo aktorius, režisierius, prodiuseris Paulius Tamolė, jis pakeitė kadenciją baigusį Vilmantą Juškėną. Anot Pauliaus Tamolės, teatras „Lėlė“ neturi didelių problemų ir demonstruoja aukštą kokybę – atėjęs į spektaklius kūrėjas supranta, už ką susimokėjo. Tad naujojo vadovo tikslas – išsiaiškinti teatro kolektyvo vertybes, remiantis jomis, auginti teatrą išlaikant tai, kas jame jau sukurta. Pauliaus ambicija – į lėlių ir objektų teatrą sugrąžinti suaugusį žiūrovą, megzti naujus tarpinstitucinius ryšius, kurie leistų sukurti Lietuvoje nematytus dalykus, pavyzdžiui, lėlių teatro spektaklį su simfoniniu orkestru.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Aktorių profsąjungos vadovas Algirdas Gradauskas: dirbame Laukinių Vakarų sąlygomis

Tue, 11 Jun 2024 07:05:00 +0000

Naujuoju Lietuvos aktorių gildijos pirmininku tapo Algirdas Gradauskas. Aktorių gildija – tai Lietuvos aktorių profesinė sąjunga. Anot Algirdo, mūsų aktoriai gyvena Laukinių Vakarų rinkos sąlygomis ir tikrai turi dėl ko skųstis, daugiausia, žinoma, dėl menko užmokesčio. Kaip Lietuvos aktorių gildijos pirmininkas vertina bendruomenės motyvaciją vienytis ir siekti pokyčių, aktorių pilietiškumą, politinį ir finansinį raštingumą? Kada socialinė gerovė priverčia aukoti meninę kokybę ir kaip teatre rasti balansą tarp šių dviejų dalykų? Kokios mūsų teatro kultūroje įsigalėjusios tradicijos, elgesio modeliai stabdo geruosius pokyčius aktorių veikloje? Pokalbis su Algirdu Gradausku apie jo profsąjunginę, dažnai ne visiems patinkančią veiklą ir Lietuvos aktorių išsprendžiamas bei neišsprendžiamas bėdas, realius ir nerealius jų lūkesčius.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Nuotr. aut. M. Požerskytė

Klounė iš Meksikos Gabriela Munoz: nesu juoko gamintoja

Tue, 04 Jun 2024 07:05:00 +0000

„Meksikoje žmonės turi daugybę problemų, tad yra išmokę pasijuokti iš gyvenimo, tai dalis mūsų, kaip tautos, tapatybės. Mes esame sarkastiški, ironiški ir daug juokiamės iš mūsų tragedijų“, – sako Meksikoje augusi, dabar Suomijoje gyvenanti cirko menininkė, klounė Gabriela Munoz. Kaip pasakoja, nors yra klounė, tačiau kūrėja nėra juoko gamintoja, klounavimas jai yra kai kas žymiai daugiau nei žmogaus linksminimas. „Performanse“ su Gabriela Munoz kalbamės apie socialinę klounados galią, klounados sceną Meksikoje ir Suomijoje ir rūpestį savo pačios emocinei sveikatai.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Aktorius Dirginčius apie pajaustą socialinę atsakomybę: privirėm košės ir ją reikia srėbti

Tue, 28 May 2024 07:01:00 +0000

Aktorius Matas Dirginčius pasakoja pirmą kartą rimtai pajautęs, kas yra kūrėjo socialinė atsakomybė. Jis išbandė naują amplua, su režisieriumi Naubertu Jasinsku sukūrė performansą „Pilėnai*“. Bendradarbiaudamas su „Meno ir mokslo laboratorija“ ir atsispirdamas nuo šio istorinio įvykio, duetas analizuoja, kaip lietuvių tautos sąmonėje formavosi vyriškumo idėjos, ieško atsakymų, kaip kurti naujus tarpusavio veikimo modelius, pabrėžiančius atvirumą, jautrumą ir empatiją, taip pat žvelgia į lietuvių rezistencijos scenarijus ir, paveikti karo atmosferos, mąsto apie kitoniškus pasipriešinimo būdus. Su Matu Dirginčiumi kalbamės apie teatrą kaip mąstymo įrankį, menininką pasitikusius naujus kūrybinius iššūkius, su naujais amplua užklupusį socialinės atsakomybės jausmą ir, žinoma, vyriškumo apmąstymus.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Nuotr. aut. Agnė Matulevičiūtė

Paulius Markevičius: teatras turėtų būti vertingesnis už žiūrėjimą į ugnį

Tue, 21 May 2024 07:05:00 +0000

Buvęs „Meno ir mokslo laboratorijos“ meno vadovas, „Auksinį scenos kryžių“ pelnęs aktorius, Eimunto Nekrošiaus mokinys šiuo metu ruošiasi dar vieno režisūrinio darbo pristatymui. „Cafe existans“ – taip vadinasi premjeros laukiantis imersinio – patyriminio – teatro spektaklis, kurį įkvėpė egzistencializmas. Ar Paulių Markevičių aplankė egzistenciniai apmąstymai kūryboje? Ar jis bėga nuo tradicinio dramos teatro, o gal jau aplankė noras į jį sugrįžti?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Šokį į dramos teatrą nešantis Marius Pinigis: tenka išgirsti aktorių replikų – mes vaidiname, o čia tik šokis

Tue, 14 May 2024 07:03:00 +0000

Šokėjas ir choreografas, trupės „Nuepiko“ meno vadovas Marius Pinigis dažnai bendradarbiauja su įvairiais dramos teatrais ir režisieriais. Naujausi jo kaip choreografo darbai dramos teatre – režisierės Mildos Emilijos Mičiulytės „Baltaragio malūnas“ Alytaus miesto teatre ir Juozo Miltinio dramos teatro bei režisieriaus Aleksandro Špilevojaus „Makbetas“. Anot Mariaus, dirbdamas su dramos teatro kūrėjais, jis neretai išgirsta šokį nuvertinančių replikų: mes vaidinam, o čia tik šokis. Pokalbis apie choreografo bandymus pastovėti už šokį, apie darbą su teatralais, kurių raiška yra ne judesys, o žodis, apie judesį bei šokį vis labiau atrandantį dramos teatrą ir Mariaus Pinigio norą išbandyti aktoriaus amplua.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Festivalių publikų mylimas Justas Tertelis: žiūrovų balsas yra objektyviausias vertinimas

Tue, 07 May 2024 07:05:00 +0000

Aktorius, dramaturgas, režisierius Justas Tertelis – itin mylimas Lietuvos teatrų festivalių publikos ir žiuri. Vien per pastaruosius kelis mėnesius už monospektaklį „PRAeis“ jis pelnė geriausio vyro vaidmens apdovanojimus „Lietuvos teatrų pavasaryje“ ir festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“. Kas pavergia festivalių publikas, pelno jų simpatijas? Kaip, kelis kartus tapus mylimiausiu auditorijos kūrėju, išvengti rizikos pataikauti jai? Kuo Lietuvos teatro festivalių vertinimo komisijų požiūris iš esmės kitoks nuo scenos menų kritikų? Apie apdovanojimus, jų subjektyvumą ir tai, ko žmonės ieško teatre, – pokalbis su Justu Terteliu.

Ved. Indrė Kaminckaitė

„Kastingai“ Lietuvos teatre: (ne)egzistuojanti praktika?

Tue, 30 Apr 2024 07:05:00 +0000

Kino pasaulyje įprasta aktorių atrankų, vadinamųjų „kastingų“ praktika nėra tokia įprasta mūsų teatre. Neretai spektakliuose aktoriai atsirenkami iš režisierių pažįstamų rato, o aktorių atrankos, kai iš tiesų vyksta, dažniausiai būna ne atviro kvietimo, bet uždaros – skirtos atitinkamo teatro bendruomenei ar individualiai pakviestiems kandidatams. Kodėl mūsų teatruose „kastingai“ nėra dažna praktika? Kaip laisvai samdomi aktoriai gali gauti darbo teatruose, jei šie gana tingiai ieško naujų veidų? Kaip galima keisti aktorių atrankų procesus, paversti juos įtraukesniais, atviresniais, efektyvesniais ir visiems keliančiais mažiau streso? Atsakymai į šiuos klausimus ir įvairios aktorių bei režisierių kastingo istorijos – „Performanse“ su aktoriais Karoliu Kasperavičiumi, Modesta Jakeliūnaite, Mantu Vaitiekūnu ir režisierėmis Egle Švedkauskaite bei Greta Štiormer.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Šokio menininkas Strimaitis: Prancūzijoje daug politinio meno, bet Lietuvoje jis kuriamas ne dėl populiarumo, o iš nuoširdaus poreikio

Tue, 23 Apr 2024 07:05:00 +0000

Šiuolaikinio šokio kūrėjas, choreografas Dovydas Strimaitis save pristato kaip Lietuvos ir Prancūzijos menininką, jis net tapo Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje reklaminiu veidu. Šiuo metu Dovydas gyvena tarp Paryžiaus, Briuselio ir Marselio. Kodėl į šį sąrašą jis neįtraukia Vilniaus? „Performanse“ su Dovydu kalbamės apie tarptautinės, ne vienoje šalyje jo vystomos kūrybos mechanizmą, finansavimo šaltinių paieškas ir tinklaveiką. Kaip Dovydui, kuris vos vieną kitą kartą per metus savo kūrybą parodo Lietuvoje, sekasi išlaikyti ryšį su mūsų autorija, šalies šokėjų bendruomene? Kaip šokėjas kuria savo prekės ženklą? Kodėl jis neretai vakariečių šokio menininkų kūrybą laiko lėkštoka? Koks, juo nuomone, yra lietuvių ir vakariečių kūrėjų politinis angažuotumas? Ir kokie yra Dovydo pasiūlymai, kaip pagerinti Lietuvos šokėjų darbo sąlygas?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Nuotr. aut. Theo Giacometti

Garso meną teatrui kuriantis Donatas Bielkauskas: mėgstu radikalumą muzikoje

Tue, 09 Apr 2024 07:05:00 +0000

Garso menininkas Donatas Bielkauskas šiemet pelnė „Auksinį scenos kryžių“ už garso koncepciją menininkų grupės „Žuvies akis“ spektakliui „Out of the Box“. Ką reiškia spektakliui kurti ne muziką, o visą garso koncepciją? Pokalbis su Donatu apie kūrybą lėlių, šokio ir dramos teatrui bei vis labiau nuo autorinės kūrybos atitolinantį teatro pasaulį.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Spektaklius į mokyklas vežiojantys Raimondas ir Ieva: jei mokyklos grindys nešvarios, kaip gali būti švaru vaiko viduje?

Tue, 02 Apr 2024 07:05:00 +0000

Praėjusią savaitę už spektaklį vaikams ir jaunimui „Avinai“ „Auksinį scenos kryžių“ pelnė aktorius, dramaturgas Raimondas Klezys. Į Klaipėdos dramos teatro sceną atsiimti apdovanojimo jis užlipo su kūrybos ir gyvenimo partnere, režisiere ir pedagoge Ieva Jackevičiūte. Jų įkurtas „No Shoes“ teatras gastroliuoja po visos Lietuvos mokyklas ir, kaip sako Raimondas, nuspėti, kaip mokiniai priims jiems atvežtą spektaklį galima jau pamačius tos mokyklos aplinką – teritorijoje augančius augalus ar net pastato grindų būklę. Kodėl svarbu spektaklius vaikams vežti į regionus? Kuo ypatinga tokia, po ugdymo įstaigas gastroliuojanti kūryba? Kaip užmegzti nuoširdų, tikrą kontaktą su jaunąja, neretai pirmą kartą teatrą patiriančia auditorija?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. 40-metį pasitinkantis festivalis „Vaidiname žemdirbiams“: čia pelnytas apdovanojimas prilygsta „Auksiniam scenos kryžiui“

Tue, 26 Mar 2024 08:05:00 +0000

Šiuo metu Rokiškyje vyksta jubiliejinis, 40-asis festivalis „Vaidiname žemdirbiams“. Kuo šis festivalis svarbus rokiškėnams ir kasmet pavasarį Rokiškyje susiburiančiai Lietuvos teatro bendruomenei? Koks čia nuolatos atvykstančių teatralų santykis su festivaliu „Vaidiname žemdirbiams“? Ką jie gali pasakyti apie šio festivalio fenomeną? Kaip jis augina rokiškėnų kultūrinę tapatybę, teatrinį apetitą? „Vaidiname žemdirbiams“ istoriją prisimename ir dabartį aptariame su Rokiškio kultūros centro direktore Vaiva Baltrūnaite Kirstukiene, kultūrinės veiklos ir komunikacijos organizatore Audrone Vainauskaite, Keistuolių teatro ir laboratorijos „Atviras ratas“ režisieriumi Aidu Giniočiu, Šiaulių dramos teatro aktore Jūrate Budriūnaite.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Nuotr. iš spektaklio „Amerika pirtyje“

Performansas. Lietuvių komanda po premjeros Vokietijoje: apie patirtą kūrybinę cenzūrą ir institucinį smurtą

Tue, 19 Mar 2024 08:05:00 +0000

Premjerą Vokietijoje, spektaklį „Judit Shakespeare. Rape and Revenge“ pastačiusi lietuvių menininkių komanda sako šioje šalyje patyrusi institucinį smurtą ir kūrybinę cenzūrą. Ką reiškia kurti vokiškame, kitokio mentaliteto šalies teatro lauke? Kaip lietuvės reagavo į bandymus cenzūruoti kūrybą? Kaip ši patirtis pakeitė žvilgsnį į mūsų teatro areną bei santykį su valstybiniu teatru? Pokalbis su režisiere Laura Kutkaite, choreografe Agniete Lisičkinaite, scenografe ir kostiumų dailininke Paulina Turauskaite ir kompozitore Agne Matulevičiūte.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Būti nominuotam „kryžiui“, bet jo negauti – kaip atrodo scenos meno apdovanojimų užkulisiai?

Tue, 12 Mar 2024 08:05:00 +0000

Šią savaitę prasidedančiame festivalyje „Kino pavasaris“ įvyks Birutės Kapustinskaitės trumpametražio filmo „Nominantai“ premjera. Filme vaizduojama aktorių kelionė autobusu namo po „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonijos – visi kūrėjai buvo nominuoti, tačiau nė vienas nelaimėjo, o dabar dalijasi pasirašytomis, bet nepasakytomis padėkos kalbomis. Kaip nacionaliniai scenos meno apdovanojimai ir jų užkulisiai atrodo nominuotojų, bet nelaimėjusiųjų akimis? Kaip nominantai ruošiasi ceremonijai, kaip jaučiasi išgirdę savo nominacijos laureatą? Kokios kritikos apdovanojimams pažertų patys teatralai? Pokalbis su filmo „Nominantai“ kūrybine komanda: režisiere, scenarijaus autore Birute Kapustinskaite, aktoriais Dariumi Meškausku ir Luku Malinausku.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Naubertas Jasinskas apie viešas paslaptis teatre: kodėl psichologinę įtampą patirianti bendruomenė leidžia tam vykti?

Tue, 05 Mar 2024 08:05:00 +0000

Vasario pabaigoje Nacionaliniame Kauno dramos teatre buvo atšaukta Nauberto Jasinsko premjera. Režisierius buvo pakviestas įgyvendinti tarptautinio projekto „Deconfining“ sumanymą – pastatyti spektaklį, įtraukiant Afrikos valstybėse gyvenančius scenografą ir dramaturgą. Nuo rudens vykęs kūrybinis bendradarbiavimas nutrauktas abipusiu sutarimu. Kauno dramos teatras akcentuoja, kad režisierius nepakluso projekto reikalavimui laikytis dramaturgo parašytos pjesės ir visas pageidaujamas interpretacijas suderinti su juo. Naubertas Jasinskas teatro pasiūlymą grįžti prie originalios pjesės laiko siekiu riboti kūrybinę laisvę ir akcentuoja, kad tokia kūryba jam nebūdinga. Ką iš šios patirties išmoko režisierius? Pokalbis apie Nauberto Jasinsko pasitikėjimą ir nepasitikėjimą teatro institucijomis, daug kam nepatogų menininko principingumą, pakitusį santykį su valstybiniais teatrais ir, kaip sako režisierius, viešas teatro lauko paslaptis – problemas ir ydingas praktikas, darbo kultūros ypatumus, apie kuriuos didžioji dalis teatralų žino, tačiau dėl neaiškių priežasčių renkasi juos ignoruoti ar toleruoti.

Ved. Indrė Kaminckaitė

K. Žilionio nuotr.

Performansas. Autistiško Adomo mama, aktorė Razmislavičiūtė: nors sūnus teatro nemėgsta, jis mano vaikui augina atsparumą

Tue, 27 Feb 2024 08:05:00 +0000

Anot Juozo Miltinio dramos teatro aktorės Tomos Razmislavičiūtės, jos sūnus nemėgsta teatro, tačiau tai augina jo atsparumą. Adomas – autizmo sutrikimą turintis devynmetis. Aktorė gana atvirai ir aktyviai su visuomene kalbasi autizmo tema, rašo tinklaraštį, kuriame dalijasi, ką reiškia būti autistiško vaiko mama. Praėjusių metų rudenį ji subūrė mamų ratą „DramaMama“. Jo tikslas - pasitelkiant taikomojo teatro, kurį Toma šiuo metu studijuoja, metodus, įtraukti skirtingas negalias turinčių vaikų mamas.
Kaip teatrą mato autistiško vaiko mama? Kaip, jos akimis, teatras galėtų ir turėtų įtraukti šį ar kitus sutrikimus turinčius žiūrovus?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Rygoje spektaklį sukūręs Areima: latviai mane kvietė, kad sudrumsčiau nusistovėjusius vandenis

Tue, 20 Feb 2024 08:05:00 +0000

Režisierius Artūras Areima vasario pradžioje Latvijos nacionaliniame teatre pristatė premjerą – spektaklį „Kaip tapti nelaimingu?“. Susipažinęs su Latvijos nacionaliniu teatru, Areima tvirtina, kad tai – vizijos neturintis, pramogos teatras, norintis pastatyti kuo daugiau žiūroviškų spektaklių, o tai režisieriui nepriimtina. Su pastatymu „Kaip tapti nelaimingu?“ režisierius po beveik 5-erių metų pertraukos sugrįžo į valstybinį teatrą. 2019-ųjų pabaigoje jis Juozo Miltinio dramos teatre Panevėžyje pastatė gana neilgai gyvavusį spektaklį „Mūsiškiai“, įkvėptą to paties pavadinimo, prieštaringai vertintos Rūtos Vanagaitės knygos, kurioje lietuviai laikomi žydšaudžių tauta. Dar nė nepasirodžius spektakliui, kilo skandalas dėl būsimo pastatymo, iš pareigų pasitraukė Juozo Miltinio dramos teatro direktorius Leonas Blėdis, vėliau ir tuometinis meno vadovas Andrius Jevsejevas. Kaip pasakoja Artūras Areima, šis visą teatrą supurtęs pastatymas ir visuomenės reakcija jį labai išvargino, o dabar, kai po premjeros Rygoje pradeda repetuoti naują darbą Kauno dramos teatre, tikisi išvengti tokių skandalų.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Vesta ir Justas Terteliai: kartais juokaujame, kad teatre išsišaukiame, o namie ramiai bendraujame

Tue, 13 Feb 2024 08:02:00 +0000

Šv. Valentino dienos išvakarėse „Performanse“ bendraujame su teatro įsimylėjėliais – aktoriumi, dramaturgu ir režisieriumi Justu Terteliu ir aktore, diktore Vesta Šumilovaite Terteliene. Kūrėjai susipažino prieš du dešimtmečius, šiandien yra sutuoktiniai ir dviejų berniukų tėvai. Kaip šiandien laidoje sakys: jie kartais juokauja, kad teatre vienas ant kito išsišaukia, o namie - ramiai šnekasi. Su Vesta ir Justu aptariame, kaip jiems drauge sekasi kurti šeimą ir teatrą. Ar teatro aplinka yra palanki romantiniams santykiams megzti? Ar visos teatro poros yra kažkuo panašios? Ar tiesa, kad teatralų vaikai dažnai auga teatre? Kokį santykį su šiuo menu turi kūrėjų atžalos? Ir kaip teatru gyvenanti šeima ieško priverstinių būdų pailsėti nuo teatro?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Į komercinį teatrą pasukęs LNDT meno vadovas Obcarskas: gyventi reikia, o režisavimas – mano profesija

Tue, 06 Feb 2024 08:05:00 +0000

Vienas iš Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovų Antanas Obcarskas sausio pabaigoje išleido tvariais metodais pastatytą spektaklį „Pjesė, gyvenantiems išnykimo laikais“. Darbas, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko aktorius Gytis Ivanauskas, kalba apie Antropoceno epochą, šeštąjį išnykimą, klimato krizę ir, kaip sako kūrėjai, gyvenimo vertę bei mirties neišvengiamybę. Kol Antanas Obcarskas repetavo šį spektaklį, po Lietuvą gastroliavo kitas jo darbas – istorinė absurdo komedija „1410. Valanda prieš mūšį“, kurioje vaidina Mantas Stonkus, Justinas Jankevičius ir Vanilla Killa Bee. Kodėl vienas iš Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovų pasuko į komercinį teatrą? Ką jis išsinešė iš šios patirties?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Atgimusi Sąjūdžio laikų „Šėpa“: anuomet vilties, šiandien – nevilties teatras

Tue, 30 Jan 2024 08:05:00 +0000

1988-aisiais susikūręs, vos trejus metus gyvavęs „Šėpos“ teatras šiandien atgimė nauja forma. „Šėpa“ – tai lėlių teatras, kurį subūrė tuometinis pirmo kurso studentas, režisierius Gintaras Varnas. Sukūręs vos du spektaklius, šis teatras įėjo į istoriją kaip tautos žadintojas, aštri, provokatyvi, dažnai akiplėšiška ir dėl to žiūrovų itin mylima politinė satyra, leidusi juoktis iš tuometinio režimo ir tokių politikų kaip Gorbačiovas, Stalinas, Leninas, Hitleris, taip pat lietuvių Landsbergio, Brazausko ar Prunskienės. Po daugiau nei trijų dešimtmečių Gintaras Varnas sukūrė 21-ojo amžiaus „Šėpos“ teatrą, Jaunimo teatre pastatė apie dabartinę Rusiją ir Putiną kalbantį politinės satyros spektaklį „Ūbas caras“. Ar vertinga šiandien, nepriklausomoje Lietuvoje, atgaivinti „Šėpos“ teatrą, kuris anuomet nugalėjo cenzūrą ir savicenzūrą? Kodėl praėjusio laiko „Šėpa“ buvo vilties, o šiandienos – nevilties teatras? „Šėpos“ teatro laikus prisimena ir apie politinės satyros sugrąžinimą į Lietuvos teatrą svarsto režisierius Gintaras Varnas, „Šėpos“ aktoriai Algirdas Dainavičius ir Rimantė Valiukaitė, lėlių teatro režisierius ir dailininkas Rimas Driežis, spektaklyje „Ūbas caras“ vaidmenis sukūrę Vytautas Anužis ir Matas Sigliukas.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Šokis, kuris išgelbės pasaulį? Šokio tyrėjas Vytis Jankauskas

Tue, 23 Jan 2024 08:05:00 +0000

Vytis Jankauskas laikomas vienu žymiausių Lietuvos šiuolaikinio šokio kūrėju. Pradėjęs šokėjo karjerą nuo breiko, šiandien jis neretai vadinamas šokio mąstytoju ar filosofu. Po maždaug trijų dešimtmečių šokio lauke Vytis Jankauskas siekia, kad jo kuriamas teatras būtų daugiau nei teatras, leidžia sau prabangą nebedaryti meninių kompromisų ir užsiimti tik prasminga veikla – vykdyti finansiškai nepelningus meninius tyrimus, ieškoti naujų šokio, kūniškumo sampratų ir meninių modelių, kurie galėtų... išgelbėti pasaulį.

Ved. Indrė Kaminckaitė

A. Barausko nuotr.

Performansas. Rasa Samuolytė: teatras neturi būti tiek išlankstytas, kad tiktų visiems

Tue, 16 Jan 2024 08:05:00 +0000

„Dabar teatre reikia būti atsisukus į visas kryptis, kad nieko neįžeistum. Bet teatras neturi būti tiek išlankstytas, kad tiktų visiems“, – sako aktorė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Rasa Samuolytė. Kaip ji vertina šiandienos teatro galimybes šokiruoti? Kokių prietarų prieš premjeras laikosi žinoma aktorė? Kaip Rasa Samuolytė šioje profesijoje saugo savo emocinę sveikatą? Ar ją dar geba nustebinti režisieriai, kurių pastatymuose vaidina ne pirmą, ne antrą ir net ne trečią kartą? Ką menininkė, nacionaline premija įvertinta už įspūdingą aktorystės diapazoną ir įtaigą, laiko įtikinti gebančiu aktoriumi?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Storytellingą tyrinėjantis Špilevojus: šį įrankį naudojantis teatras yra atviresnis pokyčiams

Tue, 02 Jan 2024 08:05:00 +0000

Dramaturgas, režisierius, aktorius Aleksandras Špilevojus teigia, kad storytellingas kviečia tiek pasakotoją, tiek klausytoją aktyviam dialogui, tai verbalus ir neverbalus bendravimas su žmogumi. Naudojant storytellingo įrankį, teatre istorijos pasakojamos pasitelkiant ne tik aktorių vaidybą, bet ir, pavyzdžiui, scenografiją, šviesą, muziką ir kitus elementus. Anot Aleksandro, ilgą laiką storytellingą savo kūryboje jis taikė intuityviai, bandymų būdu pažindinosi su šiuo įrankiu, o nuosekliai jo galimybes tyrinėti pradėjo doktorantūros studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje metu. Su menininku susitikome jam metų pagaiboje apsigynus disertaciją apie storytellingą.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Masalskio mokinys Paulius Pinigis apie masalskiukų etiketę: tik visiškas idiotas nekopijuotų vieno geriausių aktorių

Tue, 19 Dec 2023 08:05:00 +0000

Tik visiškas idiotas nekopijuotų vieno geriausių aktorių – apie jam ir kitiems Valentino Masalskio išugdytiems aktoriams lipinamą masalskiukų, mokytojo kopijų etiketę sako Paulius Pinigis. Su Klaipėdos jaunimo teatro aktoriumi ir režisieriumi aptariame jo kūrybinį kelią, sąmoningą pasirinkimą mažinti savo kaip aktoriaus krūvį ir leistis į režisūrinius ieškojimus. Kalbamės ir apie Pauliaus darbą su vaidybos ir režisūros studentais Klaipėdoje, patirtį su būsimus režisierius mokančiu Arpadu Schillingu, kuris šiemet uostamiestyje surinko savo studentų kursą ir tapo pirmuoju užsienio teatralu, vadovaujančiu režisierių kursui Lietuvoje. Kas, anot Pauliaus, ateityje laukia teatro mokyklos Klaipėdoje, dabar taip tampriai siejamos su Valentinu Masalskiu?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Dramaturgė Kristina Marija Kulinič: tarp menininkų daug disleksikų, nes disleksikai yra labai kūrybingi

Tue, 12 Dec 2023 08:05:00 +0000

Dramaturgė ir aktorė Kristina Marija Kulinič praėjusią savaitę su teatru „No shoes“ ir režisiere Ieva Jackevičiūte išleido spektaklį apie disleksiją „Pasistengiau“ 10-14 metų jaunimui. Pasak kūrėjos, disleksija paplitusi tarp menininkų, nes disleksikai yra kūrybingi žmonės. Kūrėja taip pat yra parašiusi pjesių apie 30-mečių jaučiamą neišsipildymo būseną, karą Ukrainoje, kolonializmą, netgi „Sodrą“. Ir šias temas pristatinėja skirtingo amžiaus žiūrovams. Kaip iš pirmo žvilgsnio keistokos temos ar idėjos atsiduria dramaturgės akiratyje?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Prieštaringų vertinimų sulaukusios „Snieguolės“ kūrėja dr. GoraParasit: pyktis yra geriausia reakcija

Tue, 05 Dec 2023 08:05:00 +0000

Savaitgalį Nacionaliniame Kauno dramos teatre įvyko Gintarės Minelgaitės, dr. GoraParasit performatyvaus spektaklio „Snieguolė“ premjera. Tai šiuolaikinė Brolių Grimų pasakos interpretacija, kurioje dr. GoraParasit siekia apmąstyti ledynų ekologiją, klimato krizę, daugiakalbystę, migraciją, neapykantą ir socialinių lyčių dinamiką. Šis įvykis Kauno teatrui atnešė išskirtinai ryškių, stiprių ir prieštaringų žiūrovų reakcijų. Po pirmosios premjeros dienos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose pasirodė įvairių pasipiktinimo žinučių – kai kurie apgailestavo, kad nusprendė spektakliui suteikti šansą ir po pertraukos neišėjo, kiti teigė, jog suterštas puikių spektaklių turinčio teatro vardas, radikalesni atsiliepimai bylojo apie patirtą moralinę žalą žiūrint „gėjų propagandą“. Kaip į tokius pirmuosius atsiliepimus reaguoja režisierė Gintarė Minelgaitė? Kokį ryšį užsienyje gyvenanti kūrėja jaučia su Lietuvos auditorija? Su kokiais mūsų visuomenės socialiniais prietarais ji nori kovoti savo kūryba? Ir kaip po šios patirties pasikeitė nepriklausoma mėgstančios būti menininkės santykis su valstybiniais teatrais?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Vaidybos studiją įkūrusi Elžbieta Latėnaitė: aktoriumi tapti niekada nevėlu

Tue, 28 Nov 2023 08:05:00 +0000

„Aktoriumi tapti niekada nevėlu“, – sako Elžbieta Latėnaitė, kuri prieš kelis mėnesius nusprendė pasidalyti savo žiniomis ir sukaupta patirtimi su norinčiais pasimokyti vaidybos. Aktorius Arūnas Sakalauskas panašia veikla jau užsiima daugiau nei metus – praėjusių metų rudenį jis įkūrė savo teatro studiją. Kas skatina veiklos nestokojančius aktorius pradėti vaidybos mokyti kitus, ne profesionalius ir profesionaliais aktoriais dažnai nenorinčius tapti žmones? Kokia tokių vaidybos užsiėmimų nauda juos lankantiems, kas slypi po neretai iš pažiūros šabloniškomis frazėmis apie geresnį savęs pažinimą ar baimių įveikimą? Apie teatro užsiėmimus vaikams ir jaunimui taip pat pasakoja režisierius Gildas Aleksa.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Vytautas Anužis apie senatvę ir teatrą: su amžiumi vaidmenų man vis daugėja

Tue, 21 Nov 2023 08:05:00 +0000

„Senatvė – tai privilegija“. „Senatvė – tai anomalija“. Taip viena su kita nesutaria Daivos Čepauskaitės pjesės „Kai mes būsim jauni“ veikėjos. Pjesę Nacionaliniame Kauno dramos teatre pastatęs Aleksandras Špilevojus jau ne pirmą kartą teatre plėtoja senatvės, senyvo žmogaus santykio su pasauliu temas. Koks yra seno žmogaus (kūrėjo, žiūrovo) santykis su teatru? Ar teatre jaučiama amžizmo problema? Pokalbis su dramaturgu ir režisieriumi Aleksandru Špilevojumi, aktoriumi Vytautu Anužiu, aktore Vilija Grigaityte, Klaipėdos dramos teatro vadovu Tomu Juočiu.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Žygimantas Kudirka: teatras mane pagriebė už pakarpos

Tue, 14 Nov 2023 08:05:00 +0000

Anot muzikanto, reklamos kūrėjo, rašytojo, o dabar ir dramaturgo bei režisieriaus Žygimanto Kudirkos, teatras jį tiesiog čiupo už pakarpos. Pernai festivalyje „Naujoji operos akcija“ drauge su garso menininku Arturu Bumšteinu pristatęs „Puikų naują kūną“ – korporatyvinę distopiją/probiotinę ekotopiją balsams – Žygimantas pelnė pirmąją „Auksinio scenos kryžiaus“ nominaciją už dramaturgiją. Praėjusią savaitę Lietuvos nacionalinio dramos teatro dramaturgijos festivalyje „Versmė“ Žygimantas režisavo paties sukurtos pjesės „Paskutinė paskutinė paskutinė vakarienė“ apie žmonių abejingumą apokalipsės akivaizdoje skaitymą, kuriame netilpo visi norintys pamatyti kūrinį. Kokia jo sėkmingos pradžios teatre priežastis? Kokio balso trūko Lietuvos teatre ir ką tokio naujo ir trokštamo jis pasiūlė? Ar greitai įtraukęs teatras dar nenuvylė ir kūrėjo entuziazmas nepradėjo blėsti? Ar Žygimantas teatrui parašytų snobiško meno diagnozę?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Kamilė Gudmonaitė: einu į karo teritoriją kaip humanitarinis, terapinis žvilgsnis

Tue, 07 Nov 2023 08:05:00 +0000

„Šitie metai man patys svarbiausi, emociškai reikėjo atlaikyti nemažai dalykų. Manau, kad tai yra mano kelias, negalėčiau gyventi ten, kur viskas gerai ir patogu. Deja, bet mane traukia didžiausi konfliktai pasaulyje“, – sako teatro režisierė Kamilė Gudmonaitė. Metų pradžioje Kamilė drauge su Egle Švedkauskaite ir Antanu Obcarsku tapo Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovais, pakeitusiais iš šių pareigų atleistą Oskarą Koršunovą. Kamilė vienintelė iš šios trijulės neturėjo artimesnio ryšio su valstybiniu teatru, iki tol vis bandydavo išvengti šio, rodos, jos natūrai prieštaraujančio kontakto. Tad kas pasikeitė ir kodėl ji nusprendė įsilieti į valstybinio teatro mechanizmą? Kaip jame jaučiasi? Su Kamile kalbamės apie artėjančią premjerą „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“, apie jos pirmuosius metus valstybinio teatro mechanizme, klaidas ir dėl naujų pareigų besikeičiantį santykį su klaidomis bei neseniai Miunchene pristatytą, rusų ir ukrainiečių bendruomenes įtraukusį spektaklį.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. „Nuo „popierinių“ asistentų iki „terminatorių“: ką apie teatrą pasakoja režisierių padėjėjų patirtys?

Tue, 31 Oct 2023 08:05:00 +0000

Ką apie teatro mechanizmą, jo užkulisius ir kūrybinius santykius mums papasakotų režisierių asistentų patirtys? Istorijomis laidoje dalijasi režisierių asistentais dirbantys ar dirbę Eglė Švedkauskaitė, Sandra Juzėnienė, Naubertas Jasinskas ir Marius Pažereckas.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Kas liudija menkstančią pjesės reikšmę?

Tue, 24 Oct 2023 07:05:00 +0000

„<...> pastaraisiais dešimtmečiais menko pjesės reikšmė postmodernaus teatro menininkų kūryboje“, – akcentuoja festivalio „Naujas aplankas (1)“ organizatoriai. Šiandien Juozo Miltinio dramos teatre prasideda naujas šiuolaikinės dramaturgijos festivalis, netrukus Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyks Vokietijos dramaturgiją šiemet pristatysianti „Versmė“. Kaip dramaturgijos festivaliai sprendžia šiuolaikinės dramaturgijos problemas, prisideda prie jų prevencijos? Kokios tos problemos? Kas liudija menkstančią pjesės reikšmę? Pokalbis su Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovu, dramaturgu Aleksandru Špilevojumi, Lietuvos nacionalinio dramos teatro kultūros projektų vadybininkė Agne Pulokaite, festivalio „Dramokratija“ vadove, dramaturge Indre Bručkute.

Ved. Indrė Kaminckaitė

A. Gudo nuotr. iš Aleksandro Špilevojaus spektaklio „Jona“

Performansas. Metai be Oskaro Koršunovo premjerų Lietuvoje: „Duok, Dieve, kad tik vienas toks sezonas būtų“

Tue, 17 Oct 2023 07:05:00 +0000

Šis Lietuvos teatro sezonas, panašu, bus be Oskaro Koršunovo premjerų. „Duok, Dieve, kad tik vienas sezonas toks būtų. Nežinau, ar greitu metu apskritai statysiu Lietuvoje“, – pasakoja režisierius. Pastarieji metai jam buvo nelengvi. Po ilgokai besitęsusio konflikto su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru, režisierius laikinai su juo atsisveikino, ne tik buvo atleistas iš meno vadovo pareigų, bet ir turėjo atsisakyti vienos iš savo teatrinių svajonių – atšaukti „Laukinės anties“ premjerą. Dabar menininkas gyvena savo paties, Oskaro Koršunovo teatro, 25-mečio nuotaikomis. Prieš mėnesį paminėtas jubiliejus žiniasklaidą paskatino prisiminti šio teatro istoriją, kūrimosi aplinkybes ir kertinius pastatymus. „Performanse“ kalbamės apie OKT dabartį. Kaip šiandien gyvena, anot režisieriaus, nuolat dėl išlikimo kovojęs ir nepasidavęs teatras? Prieš ką jis šiandien maištauja, kokį naują identitetą kuria? Ar prieš 25-erius metus apsibrėžti kūrybos principai aktualūs šiais laikais? Taip pat aptariame Lietuvoje patiriamą nesupratimo jausmą ir gaunamą dėmesį užsienyje, kūrėjo siekį nekartoti savęs, bet drauge kartais netgi būtiną savęs kartojimą.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Tarp infantilumo ir politiškumo – teatras vaikams

Tue, 10 Oct 2023 07:05:00 +0000

Mūsų teatro scenoje gimsta dar vienas Jurgos Vilės ir Linos Itagaki knygos vaikams motyvais statomas spektaklis. „Sibiro haiku“ prieš penkerius metus pastatė „Stalo teatras“, už spektaklį pelnė „Auksinio scenos kryžiaus“ nominaciją. Šiandien dar vieną knygos inscenizaciją Lietuvos nacionaliniame dramos teatre ruošiasi pristatyti režisierius Augustas Gornatkevičius ir dramaturgė Birutė Kapustinskaitė. Artėjant spektaklio premjerai laidoje „Performansas“ kalbamės apie teatrinę kūrybą vaikams. Ar spektakliai vaikams dažnai yra infantilūs? Kokie jie turėtų būti? Koks tokiuose spektakliuose vaidinančių aktorių požiūris į šią savo kūrybos sritį? Kokia į teatrą vaikus vedančių tėvų atsakomybė bei teatro kaip institucijos vaidmuo ugdant mažąjį žiūrovą? Pokalbis su režisieriumi Augustu Gornatkevičiumi, „Stalo teatro“ vadove, teatro vaikams kūrėja Saule Degutyte, „Atviro rato“ ir „Keistuolių teatro“ aktoriumi Jurgiu Marčėnu ir Šiaulių dramos teatro direktoriumi Aurimu Žviniu.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Spektaklio su įkalintaisiais kūrėjai: svarbu socialinę žinutę paversti bendražmogiška

Tue, 03 Oct 2023 07:05:00 +0000

„Yra svarbu socialinę žinutę kuo labiau atitolinti, artikuliuoti taip, kad ji būtų bendražmogiška. Tada atsiranda universalus turinys ir jis nėra tik apie vieną ar kitą grupę“, – sako režisierius Mantas Jančiauskas. Jo ir dramaturgo Rimanto Ribačiausko bei menų agentūros „Artscape“ sukurtas performatyvus susitikimas su nuteistaisiais „Vedami“ pelnė festivalio „Sirenos“ užsienio žiuri apdovanojimą. Mantu ir Rimantu aptariame Pravieniškių pataisos namų resocializacijos centre vykdytą projektą, kalbame apie jų darbą su įvairiomis socialinėmis grupėmis, tarp kurių – nuteistieji ir pabėgėliai, apie darbo metu kylančias kūrybines ir etines dilemas, kuriamą ryšį su spektaklių dalyviais ir būdus mokytis socialinio, dokumentinio teatro principų.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Teatro etikos taisykles diktuojantis Milo Rau: svarsčiau nustoti kurti, sužinojęs, kiek pasišlykštėjimo sukelia mano darbai

Tue, 26 Sep 2023 07:05:00 +0000

Tarptautinę festivalio „Sirenos“ programą šiemet pradeda šveicarų teatro režisieriaus, kino kūrėjo ir sociologo Milo Rau spektaklis „Pakartojimas. Histoire(s) du théâtre (I)“. Be jokios abejonės, Milo Rau yra viena didžiausių, jei ne didžiausia šių metų „Sirenų“ žvaigždė, neretai teatro bendruomenės vadinama vizionieriška asmenybe, diktuojančia naujas teatro etikos taisykles. Diskusiją apie elgesio kodeksą ir teatro socialinę atsakomybę itin paskatino 2018-aisiais NTGent teatre Milo Rau drauge su to teatro bendruomene sukurtas manifestas. Tarp manifesto punktų – reikalavimai į spektaklius įtraukti neprofesionalius aktorius, rengti publikai atviras repeticijas, atsisakyti pažodinės klasikos kūrinių adaptacijos, kuo daugiau gastroliuoti ir repetuoti už teatro ribų, kurti kuo tvaresnius spektaklius ir vykti į karo, konfliktines ir kultūrinės infrastruktūros stokojančias zonas. Kokios kritikos sulaukė šis manifestas, su kuriais jos punktais sutinka pats Milo Rau ir kokį pokytį Europos teatre pavyko pasiekti? Koks kūrėjo požiūris į šiandieninę scenos menų kritiką, kodėl, anot jo, kritikai neįvertina turimos galios ir laiko save aukomis? Kokias teatrines keliones į konfliktines bei karo zonas įvykdė Milo Rau ir kodėl jis atsisako bendradarbiauti su Ukrainos kūrėjais?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Nuotr. aut. Bea Borgers

Performansas. Teatras be repertuaro: realu ar visai neįmanoma Lietuvoje?

Tue, 19 Sep 2023 07:05:00 +0000

Trupė „Teatronas“ naujo teatro sezono pradžioje paskelbė keičianti veiklos modelį - tampa cirko teatru ir atsisako, kaip patys sako, nevyriausybiniam sektoriui itin nenaudingo teatro modelio – repertuaro. Šis trupės sprendimas paskatino laidoje „Performansas“ iškelti klausimą: ar realu Lietuvos teatrams gyvuoti ne pagal repertuarinį modelį? Kokias įsisenėjusias Lietuvos teatro problemas galėtų išspręsti tokio modelio atsisakymas? Pokalbis su vienu iš „Teatrono“ meno vadovu, režisieriumi Gildu Aleksa, Klaipėdos jaunimo teatro direktoriumi Tomu Jankausku, Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovu Egidijumi Stanciku, režisiere Yana Ross ir aktoriumi Andriumi Gauču.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Vokietijoje, Islandijoje ir Ukrainoje kūrusi Uršulė Bartoševičiūtė: geriausiai man šiuos metus iliustruoja Gorbačiovo mirtis

Tue, 12 Sep 2023 07:05:00 +0000

Režisierė Uršulė Bartoševičiūtė tik neseniai sugrįžo kurti į Lietuvą, pastaruosius metus praleido Islandijoje, pastatė nacionaliniams šios šalies apdovanojimais nominuotą premjerą Reikjaviko teatre, atliko kūrybinę rezidenciją Vokietijoje, jaunųjų talentų rėmimo programoje WORX Berlyno ansamblyje, o praėjusį sezoną užbaigė drauge su Andriumi Darela nuvykusi į Kyjivą, per porą savaičių su Lesios Ukrainkos nacionalinio akademinio dramos teatras aktoriais sukūrusi spektaklio eskizą. Su Uršule aptariame pastarųjų metų kūrybines diskusijas su skirtingų šalių ir požiūrių teatralais, jų politinį angažuotumą, radikalius pokalbius apie komunizmą ir nacizmą, išryškėjusius darbo kultūros, požiūrio į Rusiją ir karą bei feminizmą skirtumus Islandijoje, Vokietijoje, Ukrainoje ir Lietuvoje.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Ar ambicingi Lietuvos aktoriai šiandien gali nekurti sostinėje?

Tue, 06 Jun 2023 07:05:00 +0000

Paskutinėje sezono „Performanso“ laidoje – apie aktorių mobilumą ir, rodos, vis dažnėjančią migraciją iš Vilniaus. Kas skatina aktorius, pabaigusius studijas viename mieste, įsidarbinti kito miesto teatre, laviruoti tarp kelių teatrų, skirtingų pastatymų įvairiuose miestuose? Kas aktorius vis dar laiko Vilniuje, bet vis dažniau traukia į kitus miestus? Ar ambicingas aktorius šiandien gali visai nekurti sostinėje? Ir kokie iššūkiai aplanko tuos, kurie nusprendžia kurti mobilaus aktoriaus karjerą? Pasakoja Juozo Miltinio dramos teatro aktoriai Mantas Pauliukonis ir Ieva Brikė, Klaipėdos dramos teatro aktorė Digna Kulionytė ir su Šiaulių dramos teatru atsisveikinantis Pijus Ganusauskas.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Į Lietuvą atvykstantis Palestinos cirkas: Izraelio boikotas ir kūryba visada turint planą C, D ir E

Tue, 30 May 2023 07:05:00 +0000

Kokiomis sąlygomis šiuolaikinis cirkas gyvuoja Palestinoje, ilgą laiką kamuojamoje konflikto su Izraeliu? Tiesa, Palestinos cirko mokyklos ir trupės narys Noor Abu Al-Rob šioje situacijoje nemėgsta žodžio „konfliktas“, jis kalba kategoriškai – Izraelis okupavęs Palestiną, todėl ši boikotuoja Izraelį ir nesileidžia į jokius bendradarbiavimus su šios šalies kūrėjais. Palestinos cirko trupė atvyksta į jau šį savaitgalį prasidėsiantį festivalį „Cirkuliacija“, ta proga gilinamės, kokiomis sąlygomis kūrėsi viena pirmųjų Palestinoje šiuolaikinio cirko organizacijų, kaip jos veikla atrodo dabar, kuomet nuolat reikia taikytis prie politinių neramumų, ir kaip meną kūrėjai išnaudoja kaip komunikacijos formą pasauliui, pasak jų, vartojančiam Izraelio kontroliuojamą informacijos srautą ir nežinančiam, ką iš tiesų patiria Palestinos žmonės. Apie tai – iš Palestinos cirko mokyklos atstovo Noor Abu Al-Rob lūpų.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Performansas. Lietuvos teatro pristatymai užsienio profesionalams: reguliarus dėmesys ar tik vienkartinės sėkmės istorijos?

Tue, 23 May 2023 07:05:00 +0000

Neseniai Lietuvoje įvyko pirmoji Lietuvos scenos meno platforma, pristačiusi mūsų menininkų kūryba maždaug 50 užsienio profesionalų. Šiomis dienomis būtent nuo Lietuvos teatro vitrinos prasideda festivalis „TheATRIUM“. Kaip formuojamos užsienio teatro prodiuseriams skirtos Lietuvos teatro platformos? Kaip jomis siekiama reprezentuoti mūsų šalį? Kokių kartais net slaptų lūkesčių turi tokių platformų sudarytojai? Kokių rezultatų pavyksta pasiekti? Ar apsiribojama tik vienkartinėmis sėkmės istorijomis? Apie Lietuvos teatro pristatymus užsienio rinkai pasakoja „Lietuvos šokio informacijos centro“ ir festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ vadovė Gintarė Masteikaitė, Klaipėdos dramos teatro kultūrinės veiklos ir žiūrovų aptarnavimo padalinio vadovė, festivalio „TheATRIUM“ organizatorė Kristina Žiogaitė ir „Teatro informacijos centro“ ir festivalio SIRENOS vadovė Kristina Savickienė.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Sigita Mikalauskaitė: mitas, kad šokėjai yra geriausi lėlininkai – teisingas

Tue, 16 May 2023 07:05:00 +0000

Kodėl sakoma, kad geriausi lėlininkai yra šokėjai? Šį mitą patvirtins aktorė, šokėja ir choreografė Sigita Mikalauskaitė. Jai, beje, neseniai skirtas Šiuolaikinio šokio asociacijos apdovanojimas už įsimintiniausią praėjusių metų kūrybinę šokio veiklą - teatre Lėlė Vilniuje drauge su režisiere Gintare Radvilavičiūte sukurtą spektaklį suaugusiems Pasirinkimas. Muzika iš jo, sukurta kompozitorės Ritos Mačiliūnaitės, šiuo metu ir skamba eteryje.
Kaip choreografinės žinios ir matymas Sigitao praverčia lėlių teatro pastatymuose? Kuo skiriasi choreografės darbas su šokėjais ir su lėlėmis? Ar lėlių teatrą pakankamai gerai pažįsta kolegos šokėjai?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Translyčių žmonių patirtis scenoje pasakojantis Daniel Mariblanca: mes esame magiški sutvėrimai, mūsų išsilaisvinimas – tai jū

Tue, 09 May 2023 07:05:00 +0000

Šokėjas ir choreografas Daniel Mariblanca Norvegijoje, Bergene įkūrė trupę 71BODIES, kurią vadina įtraukiu šokio ir performanso projektu. Jame menininkas kuria įtraukdamas translyčius žmones ir kitas marginalizuotas bendruomenes, jų patirtys virsta pasirodymų atspirtimi ir ašimi. Anot Danielio, trupės pradžia – 2016-ieji, kuomet jis pradėjo lyties keitimą, tačiau pirmoji premjera įvyko 2018-aisiais. Tai buvo šokio spektaklis 71BODIES 1DANCE. Jis įkvėptas 71 asmeninės istorijos, kuriomis pasidalijo Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje ir Ispanijoje gyvenantys translyčiai ir lyties neatitinkantys asmenys. Šis darbas inspiravo ir pačios trupės pavadinimą. Kokios translyčių šokio menininkų patirtys scenoje ir už jos ribų dažnai yra nematomos ar nesuvokiamos cislyčiams žmonėms – tiems, kurių biologinė lytis sutampa su jų lytine tapatybe? Kaip Lietuvos šokio profesionalai turėtų elgtis, norėdami bendruomenę ir visą lauką paversti įtraukesniu, draugišku translyčiams menininkams?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Tarp Helsinkio ir Vilniaus gyvenantis šokėjas Andrius Katinas: tik Suomijoje pajutau, kad esu pakankamas kūrėjas

Tue, 02 May 2023 07:05:00 +0000

Anot tarp Helsinkio ir Vilniaus gyvenančio šokėjo, choreografo ir pedagogo Andriaus Katino, protestantiškoji, dirbti mėgstanti šiaurietiška Suomijos visuomenė padėjo jam kaip šokio menininkui pasijausti pakankamu. Ką jis turi omenyje? Lietuvos muzikos ir teatro akademijos šokio ir judesio katedros vedėjas taip pat dalijasi mintimis apie baimės vaidmenį meno studijose, būdus, kaip turėtų būti kuriamas pasitikėjimas tarp studento ir mokytojo bei apčiuoptas ir ugdomas kiekvieno šokėjo specifiškumas. Kokių pirmų kartų dar trūksta Lietuvos šiuolaikinio šokio arenoje? Ar Lietuvai dabar reikia nacionalinės šiuolaikinio šokio trupės?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Kūrybinis Straukaitės ir Šimkūnaitės tandemas: turėdama daug pinigų, ir beždžionė sukurtų scenografiją ir kostiumus

Tue, 25 Apr 2023 07:05:00 +0000

„Turėdama daug pinigų, ir beždžionė sukurtų scenografiją ir kostiumus“, – sako kostiumų dizainerė Sandra Straukaitė ir scenografė Sigita Šimkūnaitė. Jų duetas šiemet apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“ už kostiumų dizainą ir scenografiją spektakliams „Indigo. Das Schliemann Projekt“ ir „Edžio pabaiga“. Kūrėjos sako, kad pirmiausia patarimo kreipiasi viena į kitą, tik vėliau savo sumanymus pateikia spektaklių režisieriams. Tad „Performanse“ – pokalbis su menininkėmis apie tai, kaip atrodo kiekvienos iš jų kūrybinis procesas, apie susikalbėjimą su skirtingų kartų režisieriais, kūrybiškumo ir turimo biudžeto santykį bei kūrybines svajones, kurias, sukaupus tokį patirties bagažą, sugalvoti darosi vis sunkiau.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Pirmąjį „kryžių“ pelniusi Digna Kulionytė: prablėsus teatro magijai supratau, kad ne su visais kūrėjais galiu eiti į žvalgybą

Tue, 18 Apr 2023 07:05:00 +0000

Už vaidmenis Jokūbo Brazio spektaklyje „Žuvėdra“ ir Michało Borczucho „Lost Lost Lost“ aktorė Digna Kulionytė pelnė savo pirmąjį „Auksinį scenos kryžių“ . Su neseniai pas Oskarą Koršunovą vaidybos studijas baigusia, šiuo metu Klaipėdos dramos teatre dirbančia Digna kalbamės apie jos santykį su teatro autoritetais ir mokytojais, kūrybinį principingumą ir su augančia patirtimi blėstančią teatro magiją bei mažėjantį pasitikėjimą kitais kūrėjais.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. „Meno ir mokslo laboratorijos“ vadovė Rusnė Kregždaitė

Tue, 11 Apr 2023 07:05:00 +0000

„Meno ir mokslo laboratorija“ (MMLAB) kovo pabaigoje grįžo iš gastrolių Pakistane, netrukus po to dalyvavo „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonijoje, kur drauge su Urbanistiniu draustiniu buvo nominuoti Boriso Dauguviečio auskarui už naujų sceninės išraiškos formų paieškas. Pokalbis su MMLAB vadove Rusne Kregždaite apie lietuvių kūrėjų prisistatymą Pakistane, sandūrą su kultūriniais skirtumais ir tolimesnį tarptautinį bendradarbiavimą, taip pat besikeičiančią šio teatro mokslo populiarinimo strategiją.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Johnas Malkovichius: amerikiečiai turėtų patylėti, nes patys kasmet sukelia po naują karą

Tue, 04 Apr 2023 07:05:00 +0000

„Tik įžengęs į šeštą dešimtį supratau, kad buvimas teatro aktoriumi – tai lyg buvimas banglentininku. Ką daro banglentininkai? Jie „serfina“ bangas. O kas yra bangos? Kai buvau jaunesnis, maniau, kad aš esu banga, arba mano kolegos yra bangos. Dabar manau, kad esame banglentininkai, o bangą sukuria susidūrimas tarp spektaklio medžiagos ir publikos“, – sako pasaulinio garso kino ir teatro aktorius Johnas Malkovichius. Balandžio pabaigoje Vilniuje bus rodomas Rygos Dailės teatre rusų režisieriaus T. Kulyabino pastatytas spektaklis „Medvilnės laukų vienatvėje“, kuriame J. Malkovichius vaidina su ilgamete kolege Ingeborga Dapkūnaite. Ką Malkovichiui reiškia darbas su šia lietuvių kūrėja, kurią dažnai vadina tiesiog Inga? Kodėl Holivudui nepavyksta jo pilnai pasiglemžti ir vis norisi sugrįžti į teatrą? Kaip amerikietis ir save seniai apolitišku žmogumi laikantis menininkas jaučiasi atsakinėdamas į klausimus apie karą Ukrainoje?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Nuotr. iš spektaklio „Medvilnės laukų vienatvėje“

Performansas. Geriausia metų režisierė Eglė Švedkauskaitė: žodžiai turi atitikti darbus, bet supratau, kad tai ne visada įmanoma

Tue, 28 Mar 2023 07:05:00 +0000

Geriausia metų režisiere pripažinta Eglė Švedkauskaitė tapo vos antra moterimi, pelniusia „Auksinį scenos kryžių“ šioje kategorijoje. Menininkė turi pastabų teatro kūrėjus nominuojančiai komisijai. Kokių? „Performanse“ – pokalbis su Egle Švedkauskaite apie nutylėtas ar nespėtas pasakyti mintis laureatės kalboje, išgrynintą santykį su autoritetais, statusą ir kaip jis keičia menininkę.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Vilniaus senojo teatro aktorius Valentinas Novopolskis: teatre atmosfera slogi, aktoriai persigandę

Tue, 14 Mar 2023 08:05:00 +0000

Aktorius Valentinas Novopolskis jau beveik du dešimtmečius dirba Vilniaus senajame, buvusiame Lietuvos rusų dramos teatre. Kokia, anot Valentino, kūrybinė atmosfera teatre, kuris neseniai išgyveno pavadinimo keitimą ir iki šiol viešojoje erdvėje kritikuojamas dėl prorusiškų autorių pavardžių repertuare? Ar atsisakius Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo šio teatro veikloje kas nors pasikeitė? Kokią rusakalbių aktorių padėtį Lietuvoje mato Valentinas Novopolskis?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Ar kada nors nekalbėta apie teatro kritikos krizę?

Tue, 07 Mar 2023 08:05:00 +0000

Scenos meno kritikų asociacija išsirinko naują vadovę – teatrologę, dramaturgę Godą Dapšytę. Kaip sako kritikė, ji kilusi iš senosios kartos, kuri vis dar rašo, galvodama apie istoriją, apie tai, ką skaitys gyvenantys po mūsų. Kokie pastarojo meto scenos meno procesai pateks į istorijos puslapius? Ar kritikai juos pakankamai plačiai ir giliai apmąsto? Kodėl dalis kritikų atsisako komentuoti struktūrines teatro problemas žyminčius atvejus, skandalus? Kodėl Lietuvoje nuolat kalbame apie teatro kritikos krizę? Ką Scenos meno kritikų asociacija gali ir ketina padaryti, kad tos kalbos nurimtų? Pokalbis su naująja asociacijos vadove Goda Dapšyte ir buvusia vadove, tarybos nare Kristina Steiblyte.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Nuotr. aut. I. Juodytė ir D. Bielkauskas

Performansas. Kabareto kultūros Lietuvoje kūrėjai: laužome standartus ir nepaisome politkorektiškumo

Tue, 28 Feb 2023 08:05:00 +0000

Kabareto kultūrą Lietuvoje kuriantys ir populiarinantys šokėjai, performeriai ir įvairių kultūrinių veiklų organizatoriai Povilas Bastys ir Austėja Žalalytė, scenoje dar žinomi kaip Miss Plastica ir Bona Dawn. Kaip Lietuvoje praktiškai nuo pamatų kuriama visiems atvira, nuo salionų prasidėjusi kabareto kultūra, necenzūrinio teatro erdvė? Kaip pradinės nesėkmės paragino keisti ambicijas ir strategiją? Ko menininkams trūksta šiuolaikinio šokio, teatro arenoje ir kokią kūrybinę laisvę atranda kabarete?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Valentinas Masalskis: užsisėdėję komforto zonoje, prarandame kūrybingumą, kurio teatruose dabar labai stinga

Tue, 21 Feb 2023 08:05:00 +0000

Šiuo metu Valentinas Masalskis repetuoja Jaunimo teatre, ruošiasi režisieriaus Arpado Schillingo premjerai „Barbarai“. Nobelio literatūros premijos laureato Johno Maxwello Coetzee romane „Barbarų belaukiant“ kalbama apie vakarietišką kolonializmą, tačiau pagal šią knygą statomame spektaklyje, pasak Valentino Masalskio, žinoma, tarp eilučių, kūrėjams specialiai neakcentuojant, nusiskaitys ir dabar Ukrainoje Rusijos vykdomo karo tema. Pokalbis su Valentinu Masalskiu apie jau ketvirtą pastatymą su vengrų režisieriumi Arpadu Schillingu, Masalskio mokinio etiketę ir kūrybiškumo teatre krizę.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Prie kokių romantinių santykių mus pratina teatras?

Tue, 14 Feb 2023 08:05:00 +0000

Valentino diena daro įtaką ir teatrų repertuarams – ne viename jų galima pamatyti pavadinimą spektaklio, kuriame svarbi meilės, romantinių santykių ar seksualumo tema. Prie kokių romantinių santykių mus pratina teatras? Kokių meilės istorijų, santykių modelių galima pasigesti scenoje? Kokių publikos vertinimų susilaukia bandymai praplėsti jų įvairovę? Kaip išvengti šabloniško mylinčio, meilės kamuojamo žmogaus portreto? Pokalbis su dramaturge Gabriele Labanauskaite, sukūrusia pjesę „Tinder Dates“, ir režisieriumi Gildu Aleksa, besiruošiančiu spektaklio „Make Love“ premjerai.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Dainiaus Putino nuotr. iš spektaklio „Tinder Dates“

Performansas. Kompozitorė Agnė Matulevičiūtė apie teatro muzikos „užgarsius“ ir atskirą gyvenimą po spektaklių

Tue, 07 Feb 2023 08:05:00 +0000

Teatre daug kurianti kompozitorė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doktorantė Agnė Matulevičiūtė bando įvesti naują sąvoką muzikos ir garso žodyne – „užgarsis“. Kaip jos užgarsio paieškos pasireiškia teatro scenoje ir užkulisiuose? Kaip praturtina, praplečia teatro kūrinių skambesį ir jo sukeliamą patirtį žiūrovui? Kokios teatro muzikos galimybės gyvuoti atskirai nuo spektaklio?

Performansas. Aktorius Jonas Baranauskas: kai buvo atleistas Koršunovas, juokavome, kad jo Vilniuje atšaukta premjera bus statoma Klaipėdoje

Tue, 31 Jan 2023 08:05:00 +0000

Jonas Baranauskas – vienas intensyviausiai uostamiesčio teatre dirbančių aktorių. Jis suskaičiavo vos tris Klaipėdos dramos teatro spektaklius, kuriuose jis nevaidina, išsidavė, kad netrukus tokių gali likti tik du. Kodėl būtent jis įkūnijo jaunąjį Joną Meką M. Borczucho spektaklyje „Lost Lost Lost“? Kaip klostosi Klaipėdos dramos teatro draugystė su užsienio, ypač Lenkijos ir Latvijos režisieriais? Kokias savas tiesas Jonas Baranauskas dažniausiai gina teatre? Kodėl, anot jo, Klaipėdos teatro bendruomenė atsiriboja nuo sostinėje vykstančių nemalonių teatro procesų?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Iš Rusijos amžiams pasitraukęs Vyrypajevas: esu pasirengęs savo kūrybos atšaukimui

Tue, 24 Jan 2023 08:05:00 +0000

Premjerą Lietuvos publikai ruošiantis dramaturgas ir režisierius Ivanas Vyrypajevas teigia amžiams pasitraukęs iš Rusijos. Jis jau ilgą laiką gyvena Lenkijoje, turi šios valstybės pilietybę ir, kaip kadaise yra pasakęs, jam garbė būti tremtyje, nes uždraustas savo šalyje tapo tikru rusų rašytoju. Nuo pat karo pradžios jis įvairiais būdais padeda Ukrainai, Vyrypajevui deklaravus, kad visi honorarai už Rusijoje rodomus spektaklius pagal jo pjeses keliaus į ne karinius pagalbos Ukrainai fondus, šalies agresorės teatrai vienas po kito atšaukė tuos spektaklius. Tačiau jo pjesės ar paties režisuoti spektakliai sėkmingai laikosi Europos, taip pat ir Lietuvos teatrų repertuaruose.

Kodėl Ivanas Vyrypajevas Lietuvos teatrą myli taip stipriai, kad net yra bandęs kopijuoti mūsų meistrus? Kodėl mūsų teatralai simpatizuoja jo kūrybai? Kokį santykį jis palaiko su kūrėjais Ukrainoje, kurioje prasidėjus karui, natūralu, jo pavardė panaikinta iš teatrų repertuarų, ir kokius šansus karo pradžioje norėjo suteikti Rusijos teatrams? Kaip Vyrypajevas vertina Putiną kaip teatro personažą, ir kokius nusivylimus jam suteikė Rusijoje likę bičiuliai intelektualai?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Gildas Aleksa: tikiuosi, cirkas neperims teatro snobizmo

Tue, 17 Jan 2023 08:05:00 +0000

„Teatronas“ pademonstravo vienus didžiausių šiuolaikinio Lietuvos cirko pasiekimų per pastaruosius metus. Šio teatro organizuojamas festivalis „Cirkuliacija“ rengė metinį Europos tinklo „Circostrada“ suvažiavimą, o ateinančius trejus metus „Teatronas“ bus Baltic Nordic Circus Network – vieno svarbiausių tinklų šiuolaikinio cirko sričiai Šiaurės ir Baltijos šalių regione – koordinuojanti organizacija. Ką tai reiškia, kokius galimus proveržius mūsų regiono cirko arenoje tai sukels ir kaip sumažins atskirtį tarp Šiaurės ir Baltijos šalių cirko? Su Gildu Aleksa taip pat kalbame apie teatro snobizmą, demokratijos trūkumą ir kitas problemas, kurių, pasak jo, cirkui pavyksta išvengti, galimybes Lietuvoje steigti aukštojo mokslo programą cirko menininkams ir šio meno žiūrovams suformuotus bei sunkiai keičiamus įpročius.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Nuotr. aut. Donatas Ališauskas

Performansas. Apie sportą, maistą, metafiziką ir „iki galo neriantį bičą“ Miltinį su aktoriumi Laurynu Jurgeliu

Tue, 10 Jan 2023 08:05:00 +0000

Pastarieji metai aktoriui Laurynui Jurgeliui buvo intensyvūs ir įsimintini, nes turtingi įvairiapusiškų vaidmenų. Sportas, maistas, metafizika ir viską apibendrinantis Miltinis – taip trumpai apie kurtus personažus pasakoja Laurynas. „Performanse“ daugiausia koncentruojamės į, Lauryno žodžiais tariant , "„iki galo neriantį bičą“ Juozą Miltinį, kurį jis įkūnijo šio teatralo vardo teatre Panevėžyje, Aleksandro Špilevojaus spektaklyje „Sala, kurios nėra“, ir šiuo metu vykstančias „Girtų“ repetecijas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pas „savo tiesą atradusį“ Ivaną Vyrypajevą, iš Rusijos kilusį dramaturgą ir režisierių, turintį Lenkijos pilietybę.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Nuotr. aut. Monika Markevičiūtė

Performansas. „Be kompanijos“ kūrėjos Greta ir Agnietė: nacionalinė premija šiuolaikiniam šokiui įrašytų šį meną tarp kitų kaip lygiavertį

Tue, 03 Jan 2023 08:05:00 +0000

2022-ųjų pabaigoje nepriklausoma organizacija „Be kompanijos“ paskelbė, kad „auga į didelę šokio menininkų kompaniją“. Tad pirmajame 2023-ųjų „Performanse“ su šios kompanijos menininkėmis Agniete Lisičkinaite ir Greta Grinevičiūte kalbamės apie tai, kokios jėgos pastaruosius metus stipriausiai formavo Lietuvos šokėjus, skatino ar slopino jų augimą. Kodėl šiuolaikinio šokio darbai vis dar nevisada papuola į ryškiausių pasiekimų sąrašus, nors tų pasiekimų netrūksta? Kokį praėjusių metų socialinį ir psichologinį Lietuvos šokėjo portretą nupieštų menininkės? Ir kodėl joms vis dar gera, o kartais jau nebegera kurti dviese?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Nuotr. aut. Martynas Norvaiša

Performansas. Loznicos „Erinijose“ vaidinantis Donatas Želvys: režisierius parodo, kur ir kaip keliauja dabartiniai fašistai – rusai

Tue, 27 Dec 2022 08:05:00 +0000

Jaunimo teatre mėnesio viduryje įvyko Sergejaus Loznicos premjera „Erinijos“ pagal Jonathano Littello romaną „Gero linkinčiosios“. Kaip sako režisierius, žydų tautos genocido istoriją plėtojančiame spektaklyje pasakojama, „kaip kuriamas mechanizmas, įgalinantis vieną grupę žmonių žudyti kitas žmonių grupes“. Šis darbas, dar net į sceną nesukvietus pirmųjų žiūrovų, pritraukė žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį, trumpai tariant – keli spektaklyje galiausiai atsisakę vaidinti aktoriai prabilo apie galimą jo antiukrainietiškumą. Jau pasirodė pirmosios spektaklio recenzijos ir pastarasis kaltinimas, anot daugumos pasireiškusių kritikų, nepasitvirtino. Visgi apžvalgininkams daugiau klausimų kyla dėl spektaklio meninės kokybės, režisieriaus autentiško žvilgsnio, pasigirsta minčių, kad kino meistro pirmasis bandymas teatre buvo pretenzijų nepateisinusi avantiūra. Be abejonės, netrūksta ir simpatizuojančių šiam darbui, atremiančių paminėtą kritiką ir giriančių tai, kad „Erinijos“ itin pasiduoda skirtingoms interpretacijoms. Kol kas apie šį spektaklį visai žiniasklaidai nepasisakė pagrindinis jo aktorius Donatas Želvys. Anot jo, Loznicos teatrinis debiutas žmonėms parodo, kur ir kaip keliauja dabartiniai fašistai – rusai, akcentuoja, jog Rusija turi būti nugalėta, nes ji niekada nepripažins savo kaltės. Kokios dilemos jam kilo, kuomet žiniasklaidoje sprogo burbulas dėl galimo spektaklio antiukrainietiškumo? Dėl ko sutinka ir nesutinka su teatro kritikais? Ko aktorius išmoko iš Sergejaus Loznicos?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Nuotr. aut. Laura Vansevičienė

Performansas. A. Špilevojus: juokinga ir liūdna, kai kūrėjai save įvardija genijais, o kitus – pilkom vidutinybėm

Tue, 20 Dec 2022 08:05:00 +0000

Mėnesio pradžioje režisierius ir dramaturgas Aleksandras Špilevojus pristatė ne tik Juozo Miltinio dramos teatrui, bet ir tikriausiai visam Panevėžio miestui reikšmingą spektaklį „Sala, kurios nėra“. Šiame darbe žiūrovas nukeliamas į Miltinio teatro kūrimosi pradžią, spektaklyje nagrinėjama paties Miltinio legenda, kalbama ne tik apie kūrėjo talentą, bet ir jo darbo etiką. Kaip šis darbas kvestionuoja genijaus kultą? Apie pastangas ir būdus demistifikuoti Lietuvos teatro legendas – pokalbis su Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovu Aleksandru Špilevojumi.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Nuotr. aut. A. Gudas

Performansas. Ar iš tiesų teatre „nemato niekas tos šviesos“?

Tue, 13 Dec 2022 08:05:00 +0000

Su šviesų dailininkais Arvydu Buinausku, Viliumi Vilučiu ir Juliumi Kuršiu aptariame jų naujausius darbus ir juos lydėjusius kūrybinius procesus bei diskusijas ar net nesutarimus su spektaklių bendrakūrėjais, turinčiais kitokį estetinį pajautimą. Kokį dėmesį šviesų dailininkams skiria, o galbūt neskiria auditorija bei teatro kritikai? Kaip energetinis sunkmetis ir stipriai pakilusios elektros kainos galimai keičia šviesų daile besirūpinančių menininkų darbą ir kūrybines ambicijas?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Artūro Morozovo nuotr. iš spektaklio „Orfėjas. Euridikė“

Performansas. Dėl ko šiandien pasijuoktume iš šiuolaikinio šokio?

Tue, 06 Dec 2022 08:05:00 +0000

Neseniai įvykusioje režisieriaus Pauliaus Tamolės spektaklio „Gyvulių ūkis. XXI amžius“ pagal Rimanto Kmitos pjesę premjeroje išvydome teatrą teatre. Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje pasakojama, kaip be režisieriaus dirbanti aktorių komanda stato „Gyvulių ūkį“ ir su kokiomis kūrybinėmis dilemomis susiduria. Ilgesnį laiką akyliau scenos menų lauką Lietuvoje stebintiems žiūrovams tokia kūrinio koncepcija gali priminti to paties Tamolės prieš devynerius metus drauge su šokėjais Agne Ramanauskaite, Mantu Stabačinsku ir dramaturge Sigita Ivaškaite kurtą „Contemporary?“. Šiame darbe menininkai tuomet nutarė kritiškai pažvelgti į šiuolaikinį šokį Lietuvoje, griauti jį gaubiančius stereotipus ir pašiepti choreografijos klišes. Jei šiandien būtų statomas „Contemporary?“ tęsinys, iš ko jis juoktųsi? Kokius naujus štampus per pastarąjį dešimtmetį įgijo Lietuvos šiuolaikinis šokis? Ar šiuolaikinį šokį jau laikome „normalia“ meno sritimi, o jei ne – ko trūksta iki normalumo?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Nuotr. aut. D. Matvejevas

Kirilas Glušajevas apie teatro keliamą nerimą visuomenei: nori „paterapinti ir papurtyti“ žmones, bet neturi kompetencijos

Tue, 29 Nov 2022 08:05:00 +0000

Aktorius, režisierius, improvizacijos teatro „Kitas kampas“ meno vadovas Kirilas Glušajevas neseniai Vilniaus mažajame teatre drauge su dramaturge Gabriele Labanauskaite ir kolegomis režisieriais Gabriele Tuminaite bei Stasu Žirkovu pristatė spektaklį apie romantinių santykių paiešką internetinėje pažinčių programėlėje „Tinder dates“. Anot menininko, tai kūrinys apie žmones, kurie bando kontroliuoti spontaniškiausią dalyką gyvenime – jausmus ir santykius su kitais žmonėmis, o poreikis kontroliuoti – tai nerimo padarinys. Būtent apie nerimą – Kirilą Glušavjevą itin dominančią temą – kalbamės „Performanse“. Kaip dramos ar improvizacijos teatras gali žmogui padėti ne tik įveikti nerimą, bet ir jį pajusti? Kodėl dramos terapiją studijuojantis režisierius kritiškai vertina menininkų siekius „paterapinti, pakrapšyti, papurtyti“, o į spektaklius apie karą Ukrainoje nėjo ir eiti nesiruošia? Ko skaudžias temas scenoje plėtojantys teatro menininkai turėtų išmokti, norėdami apsisaugoti ir tausoti publikos savijautą?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Dorianai D. Svobonas ir M. Zemleckas: prasimankštinus su aukštos klasės Lietuvos režisieriais, buvo įmanoma dirbti su R. Wilso

Tue, 22 Nov 2022 08:05:00 +0000

„Matyti kojom, girdėti akim ir eiti rankom“ – tokį reikalavimą iš režisieriaus Roberto Wilsono išgirdo Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklyje „Dorianas“ vaidinantys aktoriai Dainius Svobonas ir Mantas Zemleckas. „Doriano“ pasaulinė premjera įvyko ne Kaune, o Diuseldorfe, čia vietoje dviejų aktorių sceną okupavo vienas – Christianas Friedelis. „Peformanse“ Dainius Svobonas ir Mantas Zemleckas dalijasi įspūdžiais, kuriuos paliko vokiečio aktoriaus pasirodymas, ir išduoda, kad lietuviškasis „Doriano“ pastatymas, jų manymu, tam tikrais atžvilgiais pranoksta vokiškąjį. Menininkai taip pat pasakoja apie jų įvairiapusę patirtį su „despotu gerąja prasme“ Robertu Wilsonu, prasidėjusią nuo kiek neįprasto aktorių atrankos proceso. Galiausiai, atsako net į teatro kritikams sunkiai atsakomą klausimą – apie ką yra spektaklis „Dorianas“.

Ved. Indrė Kaminckaitė

L. Jansch nuotr.

Performansas. Apie asocialumą, vidines transformacijas ir populiarias kritikų diagnozes su režisieriumi Agniumi Jankevičiumi

Tue, 15 Nov 2022 08:05:00 +0000

Ar save gana asocialiu žmogumi laikantis režisierius Agnius Jankevičius yra ir asocialus teatralas? Kaip tokiu gali būti menininkas, ne kartą tituluotas vienu produktyviausių Lietuvos režisierių? Drauge su kalbomis apie menininkų produktyvumą neretai pasigirsta ir komentarai apie su tuo siejamą išsisėmimą. Kokiomis akimirkomis jį patiria pats Agnius Jankevičius? Kada vidines transformacijas įvykdantys pastatymai tokio efekto nebekelia ir kaip šį jausmą susigrąžinti?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Pedofilija, abortai, seksualinis smurtas... Ar teatre dar liko tabu temų?

Tue, 08 Nov 2022 08:05:00 +0000

Ar galima apie abortą scenoje kalbėti be gailesčio ir linksmai? Ar dera kuriant spektaklį apie pedofiliją leisti kūrybiniame procese dalyvauti aktorei mergaitei? Ar vykstant karui Ukrainoje padoru teatre vaizduoti ukrainiečius žydšaudžius? Drąsias temas į sceną norintys atnešti, įvairius tabu ketinantys laužyti kūrėjai neretai susiduria ne tik su kultūros bendruomenės, bet ir plačiosios visuomenės spaudimu keisti ar net atsisakyti tam tikrų pastatymų. Kaip kontekstas lemia, apie ką ir kaip dera bei nedera kalbėti menininkams? Kaip tai susiję su visuomenės branda? Ar įvairių tabu laužymas tėra kūrėjų ambicija susilaukti daug dėmesio? Pokalbis su režisieriumi Naubertu Jasinsku, scenos menų kritike Aušra Kaminskaite ir dramaturge bei aktore Tekle Kavtaradze.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Į kraštutinumus linkęs Petras Lisauskas: buvau nesuprastas, kai kūrybą iškeičiau į baldų surinkimą Šveicarijoje

Tue, 25 Oct 2022 07:05:00 +0000

Šokėjas, choreografas ir aktorius Petras Lisauskas prieš dešimtmetį drauge su Agnija Šeiko ir Goda Giedraityte įkūrė dabartinį Šeiko šokio teatrą. Dabar, nors vis dar stipriai palaiko kūrybinius ryšius, tarp šio teatro vadovų jo pavardės nėra. Praeityje nemažą laiką sietas su tokiais miestais kaip Klaipėda ir Alytus, vis dar palaikantis ryšius su Danijos šokio lauku, šiuo metu menininkas nusprendė įsikurti Molėtuose ir kurti kūrybinę atmosferą čia. Ar jis nepasiilgsta Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos šokio menininkų burbulų? Kokie kraštutinumai traukė ir traukia menininką?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Kuo skiriasi teatrališki ir kameros mylimi aktoriai?

Tue, 18 Oct 2022 07:05:00 +0000

Neretas Lietuvos aktorius savo karjeroje laviruoja tarp teatro scenos ir kino aikštelės, todėl „Performanse“ domimės, kuo iš esmės skiriasi vaidyba šiose srityse. Kaip tik scenoje pratęs vaidinti aktorius pasijustų dirbantis su kino režisieriumi? Kas yra teatrališkas aktorius bei tas, kurį labai myli kamera? Šiomis profesinėmis paslaptimis dalyijasi Vitalija Mockevičiūtė, Vaidotas Martinaitis ir Lukas Malinauskas.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Savam krašte pranašu nebūsi: kaip pasaulio teatro mados prasilenkia su lietuviškomis?

Tue, 11 Oct 2022 07:05:00 +0000

Ką tik pasibaigęs „Sirenų“ festivalis šiemet pirmąkart surengė Lietuvos teatro vitrinos apdovanojimus, kuriuose nugalėtojus rinko tik iš užsienio ekspertų sudaryta komanda. Ką Lietuvos teatre labiausiai vertina užsienio teatro profesionalai? Ar jų nuomonė apie tai, kas yra kokybiškas teatras, sutampa su mūsų kritikų bei apdovanojimų komisijų požiūriu? Kaip Vakarų teatro mados, tendencijos skiriasi nuo mūsų scenoje matomos raiškos ir keliamos problematikos? Dėl ko mūsų teatro kūrėjai gali būti liaupsinami ir graibstomi prodiuserių užsienyje, bet Lietuvoje likti nesuprasti ir neįvertinti? Kokios šių skirtumų priežastys? Pokalbis su tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ meno vadove, Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadybos skyriaus vadove Kristina Savickiene, Šeiko šokio teatro vadove, šokėja ir choreografe Agnija Šeiko bei režisiere Kamile Gudmonaite.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Nuotr. aut. D. Matvejevas

Performansas. Apie smurtą prieš moteris kalbančios menininkės: kuriame bėdą, nes tai geriausias būdas sukelti pasipriešinimą

Tue, 04 Oct 2022 07:05:00 +0000

Festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje žiūrovai jau galėjo išvysti „Compagnie Non Nova“ ir prancūzų menininkės Phia Ménard judesio spektaklį „Sausasis sezonas“. Šis 2018 metais Avinjone pristatytas darbas kvestionuoja binarinę lyties sampratą ir kalba apie smurtą prieš moteris. Panašius klausimus kelia ir slovėnės Natašos Živković spektaklis „Sūnelis“, pasakojantis apie Balkanų kraštų moteris, kurios, trokšdamos tik vyrams pasiekiamo statuso, laisvės ir galios, pasirenka vyrišką socialinę lytį ir priima amžinus skaistybės įžadus. Su panašias ar net tas pačias socialines problemas savo kūryboje plėtojančiomis menininkėmis kalbamės apie feministinį teatrą – koks jis yra ir turėtų būti? Ar didelėje kiekybėje lyties problematiką analizuojančių spektaklių kūrėjos mato daug kokybės? Kas gali scenoje kalbėti apie smurtą lyties atžvilgiu? Kaip turėtume vertinti vyrų kūrėjų analizes ir žvilgsnį į specifines moterų patirtis?

Ved. Indrė Kaminckaitė

„Sirenų“ ir Nada Zgank nuotr.

Performansas. Klaipėdos teatro legenda Nijolė Sabulytė: gyvenime nereikia būti artistu, užtenka juo būti scenoje

Tue, 27 Sep 2022 07:05:00 +0000

55-erius metus Klaipėdos dramos teatre vaidinanti Nijolė Sabulytė sako: „Gyvenime nereikia būti artistu, pakanka juo būti scenoje.“ Tačiau ar iš tiesų menininkei, kurią uostamiesčio praeiviai gatvėse dažnai atpažįsta, o po spektaklių kartais net tapatina su įkūnytais personažais ir jų ne pačiomis geriausiomis savybėmis, pavyksta nubrėžti šią skirtį tarp gyvenimo ir scenos? Kaip dar vieną rugsėjį pasitinka teatralė, išgyvenusi daugiau nei penkias dešimtis labai įvairių teatro sezonų? Kodėl Vilniuje studijas pabaigusi aktorė pasidavė jūros traukai ir visą savo aktorės karjerą ištikimai plėtojo viename teatre? Kokius etapus ji ten išgyveno ir kaip ji prisimena laukinius 90-uosius teatre? Kodėl žiūrovus laiko negailestingais, o savo vaikams nelinkėjo teatralo karjeros?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Nuotr. Kemel Photography

Performansas. Ar motinystė šokėjai – karjeros savižudybė?

Tue, 20 Sep 2022 07:05:00 +0000

„Man buvo tiesiai šviešiai pasakyta: tu gal geriau būk su vaiku namie. Labai skaudu, kai kiti žmonės meno pasaulyje nusprendžia, ką tau geriau daryt“, – sako šokėja ir choreografė Raimonda Gudavičiūtė. Frankfurte gyvenanti menininkė neseniai Lietuvoje, festivalyje „Plartforma“ pristatė spektaklį „M(other)“, kuris mėnesio pradžioje atstovavo Baltijos šalių šokiui Tarptautinėje mugėje Tanzmesse NRW . Darbe, kurį scenoje atlieka su savo devynerių metų sūnumi Elias, kūrėja tyrinėja, kaip galima suderinti šeimą ir karjerą, vaizduoja kompleksišką šokėjos-motinos gyvenimą Kas paskatino menininkę kurti tokį darbą? Kaip motinystė keičia šokėjos profesinį gyvenimą, kokį karjeros etapą užveria bei atveria? Ar motinystė šokio menininkei gali prilygti karjeros savižudybei?

Nuotr. De-Da Productions

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Tiesmukoji Rimantė Valiukaitė – prieš „generalinę liniją“ einanti menininkė

Tue, 13 Sep 2022 07:05:00 +0000

Aktorė Rimantė Valiukaitė praėjusį sezoną užbaigė vasaros pradžioje pasirodydama Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje, režisierės Lauros Kutkaitės ir dramaturgės Teklės Kavtaradzės spektaklyje apie menininkių kūrybiniuose procesuose patirtą psichologinį ir seksualinį smurtą. „Sirenų tyloje“ vaidmenį sukūrusi aktorė tuomet akcentavo, kad jos ir spektaklio bendrakūrėjų požiūris nesutampa ir ji nepritaria „Me Too“ judėjimui. Rimantė Valiukaitė savo griežtą ir nevisiems patogų požiūrį reiškia ne tik teatro scenoje. Praėjusių metų pabaigoje ji buvo viena iš menininkų, teikusių prezidentui Gitanai Nausėdai peticiją dėl Galimybių paso stabdymo. Nepritarimą valdžiai drauge su Ramūnu Cicėnu ji išreiškia ir „Youtube“ kanale, politinės satyros vaizdo įrašuose. Kas, anot aktorės, yra nelengvo charakterio menininkas ir kodėl ji tokia save laiko? Su kuo ji nesitaiksto teatre ir kaip dėl to nukenčia? Ką ji laiko menininko pilietiškumu? Ar, pasak jos, realu teatro scenoje išvysti politinę kritiką ir satyrą? Komedijos mėgėjams puikiai žinoma aktorė taip pat pasakoja apie jos nešamą komedijos šleifą ir balansą tarp komiškų ir draminių vaidmenų.

Nuotr. aut. Elena Krukonytė

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Metų šokėja – maištininkė Vilma Pitrinaitė

Tue, 07 Jun 2022 07:05:00 +0000

Metų šokėja pripažinta Vilma Pitrinaitė šį titulą „Auksiniuose scenos kryžiuose“ pelnė už maištininko figūrą dekonstruojantį spektaklį „Tai ne tavo sapnas“. Kiek maištininkės yra šio kūrinio autorėje? Dėl ko maištauti ir nesutikti menininkei norėtųsi dabar? Ar anksčiau Baltarusijos protestų inspiruota šokėja randa kūrybinių idėjų prasidėjus karui Ukrainoje? Ar greitai į pandemiją reagavęs ir prie jos prisitaikęs šokis taip pat staigiai gali reflektuoti ir netoliese vykstantį karą?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Nuotr. aut. Caroline Lessire

Performansas. Ar teatras gali ignoruoti žiūrovą?

Tue, 31 May 2022 07:05:00 +0000

Kas yra „žiūroviškas“ spektaklis? Ar teatras gali ignoruoti žiūrovą ir kalbėti apie tai, kas įdomu (tikriausiai) tik kūrėjams? Su kokia rizika susiduria menininkai, nutarę scenos kūriniuose aptarti pernelyg specifines, galbūt tik meno žmonės suprantamas temas? Kaip menininkų bendruomenę kamuojančius klausimus paversti plačiajai auditorijai įdomia ir aktualia kūryba? Ar visas Lietuvos teatras yra kalbantis apie save? Diskusija su aktoriumi ir režisieriumi Gabrieliumi Zapalskiu, režisieriumi, trupės „Teatronas“ vadovu Gildu Aleksa, teatrologe Goda Dapšyte, šokėjais ir choreografais Vyčiu Jankausku bei Agne Ramanauskaite.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Nuotr. aut. Viktorija Lankauskaitė

Performansas. Gabrielė Tuminaitė: tarp pastangų reabilituoti tėvą ir asmeninės kūrybos

Tue, 24 May 2022 07:05:00 +0000

Prieš daugiau nei 30 metų Rimo Tumino įkurtas Vilniaus mažasis teatras, prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, nutraukė sutartį su šiuo režisieriumi, buvusiu teatro meno vadovu. Dabar šis teatras neturi meno vadovo, bet turi jo pavaduotoją – režisierę, Rimo Tumino dukrą Gabrielę Tuminaitę. Laidoje „Performansas“ su menininke kalbamės apie Vilniaus mažojo teatro ryšius su Rimu Tuminu, jos pastangas reabilituoti tėvą ir valdyti teatro komunikacijos krizes bei po šiomis veiklomis pasislėpusią asmeninę kūrybą.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Teatras ir smurtas. Ką pasakoja aktorių istorijos?

Tue, 17 May 2022 07:05:00 +0000

Režisierė Laura Kutkaitė ir dramaturgė Teklė Kavtaradzė ruošiasi Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažąją salę atidarysiančio spektaklio „Sirenų tyla“ premjerai. Šioje pusiau dokumentinėje tragikomedijoje Homero „Odisėjos“ istorija apie sirenas jungiama su pusiau dokumentiniais, pusiau fikciniais moterų aktorių pasakojimais apie patirtą psichologinį ir seksualinį smurtą kūrybiniuose procesuose. Kodėl kūrėjos, kalbėdamos apie smurtą, naudojimąsi galia, atsigręžia į savo pačių profesiją? Ar teatras yra ypatinga smurto raiškos erdvė? Kokį vyrų-genijų ir savo pačių elgesį menininkės siekia apnuoginti šiame pasirodyme?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Kokį aktyvizmo ir meninį proveržį į Lietuvą atnešė karas Ukrainoje?

Tue, 03 May 2022 07:05:00 +0000

Rusijos karas prieš Ukrainą paskatino Lietuvos kūrėjus aktyvizmą, savo pilietinę poziciją reikšti meninėmis formomis. Prie Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos ambasadų, taip pat kitose viešosiose erdvėse pastaruoju metu įvyko nemažai meninių akcijų ir performansų. O galbūt tai menininės akcijos, painiojamos su performansais? Kodėl ir kas painioja šias sąvokas – visuomenė, gal net patys menininkai? Kaip šias menines akcijas derėtų vertinti meniniu atžvilgiu? Kaip Lietuvos menininkai geba savo politinį išprusimą demonstruoti pasitelkdami meninės kūrybos formas? Ar karas Ukrainoje žymi meninį proveržį, kurio nesugebėjo įgyvendinti pasaulinė pandemija ar 2020-ųjų įvykiai Baltarusijoje? Pokalbis su performansų menininke Monika Dirsyte, tarpdisciplininio meno kūrėju Denisu Kolomyckiu ir kultūros analitiku, teatro kritiku Vaidas Jauniškiu.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Kaip Lietuvos menininkams sekasi įsitvirtinti Vakaruose?

Tue, 26 Apr 2022 07:05:00 +0000

Kaip Lietuvos teatralams sekasi įsitvirtinti Vakarų Europos rinkoje? Laidoje „Performansas“ – penkių menininkų, kuriančių karjeras Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Prancūzijoje, istorijos. Kaip atrodė šių lietuvių karjeros Vakaruose pradžia? Kaip buvo vertinama iki tol Lietuvoje jų sukaupta, neretai čia solidžia laikoma patirtis? Kokius kelius jiems teko ar vis dar tenka praeiti, kad užsienio meno pasaulyje nebūtų laikomi ir nesijaustų svetimais? Galiausiai, kaip po artimos pažinties su Vakarų scena jie vertina mūsų teatro pasaulį ir jo užkulisius? Patirtimis dalijasi aktoriai Arnas Danusas ir Andrius Gaučas, kuriantys karjerą Jungtinėje Karalystėje, režisierė Kamilė Gudmonaitė, šiuo metu statanti spektaklius Vokietijoje, ir lėlininkė Jūratė Trimakaitė bei aktorė Diana Sakalauskaitė, pasirodančios teatruose Prancūzijoje.

Laidoje skamba Dominyko Digimo muzika, kurta Kamilės Gudmonaitės spektakliui „Unspoken“ „Deutsches“ teatre Berlyne.

Andrius Gaučas / M. Brennerio nuotr.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Anna-Marija Adomaitytė ir jos ambicija šokiu kovoti su nelygybe

Tue, 19 Apr 2022 07:05:00 +0000

Darbo „Pas de deux“, kurį šiuolaikinio šokio tinklo „Aerowaves“ komisija šiemet atrinko į įdomiausių jaunųjų Europos choreografų dvidešimtuką, turą šokėja ir choreografė Anna-Marija Adomaitytė pradėjo Lietuvoje. Premjerą festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ stebėjo Lietuvos scenos menų garsenybės, tarp kurių – ir menininkės mama šokėja, choreografė Aira Naginevičiūtė. Pasirodymas „Pas de deux“ tęsia kitame Annos-Marijos Adomaitytės darbe „Workpiece“ pradėtą kūnų ištvermės studiją ir kelia klausimą, kaip patriarchalinis lyčių režimas riboja autentiškos meilės patirtis? Pokalbis su menininke apie jos Šveicarijoje pradėtą, tarptautine virstančią karjerą ir ambiciją pasitelkus šokio kalbą atsikratyti visos pastarųjų dešimtmečių lyčių nelygybės sistemos ir jos padarinių.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Kūrybinis palikimas po mirties. Kaip rūpintis spektakliu be režisieriaus?

Tue, 12 Apr 2022 07:05:00 +0000

Ką reiškia rūpintis spektakliu, kurio režisieriaus jau nėra tarp mūsų? Kaip nenukrypti nuo kūrėjo vizijos, pamatuoti po jo mirties įvykusį spektaklio pokytį ir suprasti, kada metas atsisveikinti su publikai vis dar rodomu darbu? Kokios kūrybinės dilemos ištinka Eimunto Nekrošiaus spektakliuose vaidinantiems, juos prižiūrintiems žmonėms? Pokalbis su teatro „Meno fortas“ vadovu Audriumi Jankausku, „Bado meistre“ vaidinančia Viktorija Kuodyte ir „Kalės vaikų“ aktoriumi Dariumi Meškausku.

A. Aleksandravičiaus nuotr.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Aktorius Martynas Nedzinskas: nesu teatro mąstytojas

Tue, 05 Apr 2022 07:05:00 +0000

Režisieriaus Tomi Janežičiaus Vilniaus mažajame teatre pastatytas spektaklis pagal Čechovą „Dėdė Vania“ šiemet pelnė daugiausia – keturis – „Auksinius scenos kryžius“. Vienu iš jų – už vyro vaidmenį – apdovanotas aktorius Martynas Nedzinskas. Jis sako nemėgstantis kalbėti ir galvoti apie teatrą, nes nėra teatro mąstytojas. Bet būtent apie teatrą šįkart kalbamės laidoje „Performansas“. Aptariame svarbiausius per pastaruosius metus įvykusius ar turėjusius įvykti spektaklius, kuriuose jis vaidina. Nepatogias situacijas, kurių, rodos, netrūko – galiausiai nacionaliniuose apdovanojimuose suspindėjusį „Dėdę Vanią“, premjeros dieną patyrusį nedidelį skandalą. Prisimename darbą su garsiuoju Janu Fabre, kurio spektaklis Lietuvoje nukeltas neapibrėžtam laikui, sužinojus, kad menininkui pareikšti kaltinimai seksualiniu priekabiavimu. Kalbamės ir apie balansą tarp aktoriaus patiriamų įtampų ir saugumo, kurio netrūko su Grzegorz Jarzyna statant spektaklį „Soliaris 4“.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Maniakiškas metų jaunasis menininkas – režisierius N. Jasinskas

Tue, 29 Mar 2022 07:05:00 +0000

Režisierius Naubertas Jasinskas „Auksinį scenos kryžių“ pelnė jaunojo menininko kategorijoje. Apdovanojimas jam įteiktas už režisūrą spektaklio „Bowel“, kurio atspirties tašku tapo atspirties tašku tapo „Kraujo purslai“ – pjesė, parašyta A. Artaud. Šį menininką Naubertas vadina maniakišku kūrėju ir sako šią savybę regintis ir savyje. Kaip N. Jasinsko kūryboje reiškiasi maniakiškumas? Kaip jaunasis režisierius vertina „Auksinių scenos kryžių“ ceremoniją, kurią kai kurie apžvalgininkai nevengia įvardyti kaip svetimą gėdą? Ar pirmasis nacionalinis apdovanojimas režisieriui, kuris dar neseniai sakė nesulaukiantis jokių skambučių su pasiūlymais iš teatrų, suteikia vilčių dėl ateities perspektyvų?

D. Matvejevo nuotr.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Šveicarijoje kurianti Yana Ross: neutralumas žudo žmones

Tue, 22 Mar 2022 08:05:00 +0000

Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą gerai Lietuvoje žinoma teatro režisierė Yana Ross, šiuo metu dirbanti Schauspielhaus Zürich teatre Šveicarijoje, išėjo į centrinę miesto aikštę laikydama plakatą, kuriame užrašė šios šalies visuomenei adresuojamą retorinį klausimą: „Jūsų šalies neutralumas žudo žmones, ar ką nors darysite?“ Kaip Šveicarijos žmonės vertino šią palaikymo Ukrainai akciją? Kokių veiksmų ėmėsi meno bendruomenė? Ar šiais laikais neutralumas gali būti laikomas vertybe? Kokias ilgai puoselėtas vertybes šiuo metu privalo permąstyti Europos žmonės? Ką reiškia kurti meną šalyje, kurioje jautrumas ir emocijos siejamos su nemandagiu elgesiu? Kokius skaudulius išryškinančio meno dabar reikia žmonijai?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Karo pradžioje ne apie karą performansą pristačiusi A. Šuminskaitė

Tue, 15 Mar 2022 08:05:00 +0000

Pirmąją karo dieną aktorė Adelė Šuminskaitė su Ukrainos vėliava šoko Kamilės Gudmonaitės režisuotame spektaklyje „Trans Trans Trance“. Antrąją Rusijos karo prieš Ukrainą dieną ji auditoriją kvietė drauge kurti plastiko mandalą performanse „Malda: Aš esu žuvis“. Šis kūrinys – antrasis menininkės performansas per pastarąjį pusmetį. Rudenį Adelė Šuminskaitė pristatė karantino įkvėptą „Triukšmą“. Koks buvo menininkės kelias iki performanso žanro ir kaip jo funkcijas, reikšmę, efektyvumą permąsto karo įvykių kontekste?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Kaip teatre perteikti specifines moterų ir vyrų patirtis?

Tue, 08 Mar 2022 08:05:00 +0000

arptautinę moterų solidarumo dieną laidoje „Performansas“ domimės, kaip teatre perteikti specifines moteriškas ir vyriškas patirtis? Ar vyrai kūrėjai yra pajėgūs nepaviršutiniškai pavaizduoti moterų personažus ir gyvenimus, o moterys meninkės – įsigilinti į vyrų problemas? Kokia prasmė kurti meną karo salygomis? Pokalbis su režisieriais Uršule Bartoševičiūte ir Artūru Areima.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Lietuvos kūrėjai Rusijoje – karjeristai, remiantys agresoriaus ekonomiką?

Tue, 01 Mar 2022 08:05:00 +0000

Rusijos karas Ukrainoje perbraižo Lietuvos teatralų kultūrinio bendradarbiavimo Rusijoje žemėlapį. Rimas Tuminas teigia nebedirbantis J. Vachtangovo teatre, Mindaugas Karbauskis pareiškė pasitraukiantis iš Maskvos Vladimiro Majakovskio teatro meno vadovo pareigų, Anželikos Cholinos šokio teatras vakar feisbuke pareiškė, kad menininkė „nutraukė savo kūrybinę veiklą šalies-agresoriaus teritorijoje ir grįžo į Vilnių“. Tačiau garsūs teatro vardai, iš kurių meno bendruomenė, rodos, labiausiai laukia aiškios pozicijos, pareiškimų ir veiksmų, tyli. Kodėl? Ko neįvertina juos dėl ryšių su Rusija kritikuojantys kūrėjai? Ar ilgalaikis bendradarbiavimas su Rusijos teatrais iš tiesų yra agresoriaus ekonomikos rėmimas dėl karjeros ambicijų?

Pokalbis su režisieriais Oskaru Koršunovu, kuris tik prieš kiek daugiau nei savaitę pristatė premjerą „Jelizaveta Bam“ Tovstonogovo didžiajame dramos teatre Sankt Peterburge, ir Tadu Montrimu, jau kelerius metus nedirbančiu Rusijoje, bet prieš mėnesį gavusiu neigiamą atsakymą dėl naujo pastatymo šioje valstybėje.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Tarp Kauno ir Klaipėdos: šiuolaikinio šokio nuopelnai Lietuvai

Tue, 22 Feb 2022 08:05:00 +0000

Vasario 16-ąją, valstybės atkūrimo dienos proga Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje. Tarp apdovanotųjų – du garsiausi Lietuvoje šiuolaikinio šokio vardai. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžių pelnė Kauno šokio teatro „Aura“ direktorė ir meno vadovė Birutė Letukaitė, o medaliu apdovanota Šeiko šokio teatro vadovė, choreografė Agnija Šeiko. Laidoje „Performansas“ menininkės dalijasi mintimis apie šiuolaikinio šokio nuopelnus Lietuvai, Kaune ir Klaipėdoje įsikūrusių kolektyvų savitumą, skirtingų Lietuvos miestų kaip šiuolaikinio šokio bazių išskirtinimus bei priežastis, kodėl net ir šiuolaikiniu šokiu gyvenančias kūrėjas šis menas gali tiesiog erzinti.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Ar spektaklių „sold out'us“ lemia žiūrovų pasidavimas masinei psichozei?

Tue, 15 Feb 2022 08:05:00 +0000

Ar kada susimąstėte, kodėl susidomėję vienu spektakliu, jei nepaskubėsite, į jį bilieto negausite kelis mėnesius ar dar ilgiau, o, tarkime, norą apsilankyti kitame galite įgyvendinti net ir spektaklio rodymo dieną? Kiek spektaklio populiarumas ir to lemiamas staigus bilietų į jį iššlavimas susijęs su darbo kokybe, kiek tą nulemia garsūs kūrėjų vardai ar tiesiog pasidavimas masinei publikos psichozei, tam tikroms madoms? Kaip vienetinės spektaklių sėkmės istorijos iškreipia bendrą Lietuvos teatro situaciją? Kaip žmonių lankymosi teatre įpročius pakeitė pandemija?

Laidoje skamba Gintaro Sodeikos muzika Oskaro Koršunovo spektakliui „Tartiufas“ ir Jokubo Tulabos muzika Gildo Aleksos spektakliui „SoDra, Mon Amour“.

Nuotr. aut. Dmitrij Matvejev

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Iš teatro į cirką pabėgęs Džiugas Kunsmanas

Tue, 08 Feb 2022 08:05:00 +0000

Vaidybos studijas baigęs Džiugas Kunsmanas šiandien kur kas geriau žinomas ne kaip aktorius, bet kaip cirko artistas. Kodėl jis džiaugiasi pabėgęs į cirką? Kodėl dar visai neseniai sakęs, kad neketina gyventi Lietuvoje, šiuo metu įsitvirtino būtent tėvynėje? Ar cirkas – jauniausias scenos menas Lietuvoje – gelbsti laisvai samdomą menininką?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. „Antžmogis“, kurio troško visi Lietuvos teatrai

Tue, 01 Feb 2022 08:05:00 +0000

Antžmogis, kurio norėjo visi Lietuvos teatrai, su kuriuo troško dirbti visi režisieriai ir aktoriai. Išgirdę tokį apibūdinimą, apie kokį aktorių pagalvotumėte pirmiausia? Šie žodžiai „Performanso“ laidoje nuskamba iš žmonių, kalbančių apie Vidą Petkevičių. Garsiajam pedagogės, režisierės Dalios Tamulevičiūtės dešimtuko, sudrebinusio tuomet dar ypač jauną Jaunimo teatrą, nariui šiemet skiriama Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už įtaigius vaidmenis teatre ir kine. Šioje laidoje apžvelgiama menininko teatro kūryba. Kaip dabar legendiniais laikomi jo vaidmenys atskleidžia plačias, kartais, rodos, neribotas šio aktoriaus galimybes? Ar Vidas Petkevičius įsitrauktų į šiuolaikinio teatro eksperimentus? Ir kas dabar kine daugiausia kuriantį menininką mažiausiai žavi mūsų teatre?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Nuotr. aut. Laura Vancevičienė

Performansas. Lietuvoje viešintis menininkas A. Christensen: renkuosi ne garsiai rėkti, o veikti

Tue, 25 Jan 2022 08:05:00 +0000

Adamas Christensenas šiuo metu dalyvauja komplekso SODAS2123 meninėje rezidencijoje, į kurią aktyvo su tikslu įrašyti debiutinį albumą. Tiesa, tai ne pirmas jo apsilankymas Lietuvoje, pavyzdžiui, 2018-aisiais jis pasirodė Vilniuje vykusioje 13-oje Baltijos trienalėje. Danijoje užaugęs, šiuo metu Londone gyvenantis Adamas daugiausia kuria humoristinį atspalvį turinčius, tačiau itin asmeniškus, neretai apie skaudžias patirtis kalbančius, meilės ir melancholijos pripildytus performansus, juose pasirodo įkūnydamas savo moterišką personažą Madam de Dangé Laïm. Užsimovęs peruką, avėdamas aukštakulnius ir grodamas akordeonu jis pasirodė ir Lietuvoje, drauge su Katie Shannon ir Keira Fox surengęs performansą-koncertą, arba, kaip pats sako, vakarėlį „The ladies club“, SODAS2123 įsikūrusiame Empty Brain Resort. Pokalbis su A. Christensenu apie jo meninę rezidenciją Lietuvoje, įvairiuose pasaulio miestuose įgyvendinamas pastatų transformacijas, iš Londono menininkų atimamas kūrybines erdves, „drag“ įvaidžius jo kūryboje ir ribą, kuomet Adamas Christensenas virsta Madam de Dangé Laïm.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Kodėl skirtingus režisierius sugundo ta pati pjesė?

Tue, 18 Jan 2022 08:05:00 +0000

Režisierius Luca Vassos Menų spaustuvėje pristato premjerą „Plaučiai“ pagal Duncano Macmillano pjesę. Šis pastatymas galbūt būtų tiesiog eilinė premjera, tačiau prieš maždaug mėnesį Kauno miesto kameriniame teatre pagal tą pačią pjesę spektaklį „Kvėpavimas“ pastatė Agnija Leonova. Kodėl panašiu metu skirtingus teatro kūrėjus sugundo ta pati pjesė? Laidoje kalbinami spektaklių „Plaučiai“ ir „Kvėpavimas“ kūrėjai, taip pat I. Vyrypajevo „Irano konferenciją“ pastatę režisieriai Artiomas Rybakovas ir Aleksandras Špilevojus bei scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Kūrybinis savęs gryninimas ir išsigryninimas. Režisierė E. Švedkauskaitė

Tue, 11 Jan 2022 08:05:00 +0000

Praėję metai režisierei Eglei Švedkauskaitei buvo itin sėkmingi – už spektaklio „Žmogus iš žuvies“ režisūrą Valstybiniame jaunimo teatre ji kaip jaunoji menininkė buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“, o performansas „ Žiūrėdama viena į kitą“, įkvėptas dailininkės Veronikos Šleivytės gyvenimo, paminėtas ne vieno teatro kritiko, menotyrininko įsimintiniausių 2021-ųjų meno reiškinių sąrašuose. Šiuo metu kūrėja ruošiasi premjerai – Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektakliui pagal estų dramaturgo Martino Alguso pjesę „Sieros magnolijos“. Kaip šis kūrinys pratęsia E. Švedkauskaitės svarstymus ją pastaruoju metu dominančia atminties tema? Kaip įkūnija jos kaip menininkės perėjimą „į suaugusio vaiko vaidmenį“? Ar žymi naują kūrybinio gryninimosi, gal net išsigryninimo etapą?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Ar susipriešinusi teatro bendruomenė patiria politkorektiškumo cenzūrą?

Tue, 04 Jan 2022 08:05:00 +0000

Scenos meno kritikų asociacija „Meno raktu“ apdovanojo tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ meno vadovę, vieną iš „Teatro informacijos centro“ įkūrėjų Kristiną Savickienę. Kokie, jos pastebėjimu, 2021-ieji buvo Lietuvos teatre? Kokių alternatyvų Lietuvos teatro sklaidai užsienyje paskatino ieškoti pandemija? Kaip tokiu metu burti teatro bendruomenę? Kokie jos galimo susikaldymo ženklai ir tai iliustruojantys procesai? Ar Lietuvos teatras išgyvena politkorektiškumo cenzūrą?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Koncertiniai spektakliai – šventė ar rimta teatro patirtis?

Tue, 28 Dec 2021 08:05:00 +0000

Naujųjų metų išvakarėse teatrų repertuaruose galima rasti ir rimtų, ne vieną ir ne dvi valandas trunkančių draminių spektaklių, tačiau šventinėse programose aptinkama ir kūrinių, kuriuose žymiai svarbesnę nei įprastame teatro darbe vietą užima muzika. Kokiam žiūrovui skirti koncertai-spektakliai – pažengusiam, mėgstančiam itin gilius, intelektualius, daugiasluoksnius pastatymus, o galbūt tam, kuris nori lengvesnės ar linksmesnės teatro patirties? Kur teatro žanrų paletėje atsidurtų muzikiniai spektakliai, spektakliai koncertai ar teatralizuoti koncertai? Ar stipriai muzikinis spektaklis pajėgus žiūrovui tiek skleisti džiaugsmą, tiek sukelti apmąstymus apie rimtas problemas? Apie tai laidoje pasakoja Juozo Miltinio dramos teatre spektaklį su grupe Colours of Bubbles statantis režisierius Aleksandras Špilevojus, „Graži ir ta galinga“ kūrėjos, aktorės Asta Zacharovaitė ir Ieva Pakštytė, „Keistuolių teatro“ vadovas Aidas Giniotis ir teatrologė Ugnė Kačkauskaitė.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. G. Ivanauskas: kad neišprotėčiau, vaidinu lengvose komedijose, bet mano siela priklauso rimtoms dramoms

Tue, 21 Dec 2021 08:05:00 +0000

„Mano kaip aktoriaus prigimtis ir siela yra rimtojoj dramoj, bet kaip balansą pasirenku lengvesnę komediją“, – sako Gytis Ivanauskas. „Performanse“ jis kalba apie saugumo ir provokacijų, sveiko balanso kūryboje paieškas – savęs išbandymą sudėtinguose draminiuose spektakliuose ir ne tokiose sudėtingose, lengvesnio pobūdžio komedijose. Kaip skirtingo žanro spektakliai gali tapti jo kaip žmogaus saviterapijos įrankiu? Kodėl Lietuvos teatre jis retai patiria saugumo jausmą? Kaip mokosi jį pats kurti vadovaujamam aktorių kursui?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Ar spektakliai „iš trijų kėdžių“ statomi dėl pinigų stokos?

Tue, 14 Dec 2021 08:04:00 +0000

Prieš kelis mėnesius Lietuvos teatro bendruomenė aktyviai aptarinėjo lenkų kritiko Lukaszo Drewniako straipsnį „Vade, nevesk mūsų į Vilnių!“. Šiame tekste jis išsakė nerimą dėl dabartinės mūsų šalies teatro padėties – žymiųjų režisierių pasitraukimo, lenkų kūrėjų invazijos į Lietuvos sceną ir menkų jaunųjų režisierių galimybių konkuruoti su teatro milžinais. Jaunosios kartos teatralai, atsispirdami nuo publikacijos, ėmė kalbėti apie skurdžius jiems skiriamus biudžetus ir spektaklius, statomus „iš trijų kėdžių“. Du skirtingų kartų scenografai – jaunąjai priklausanti Guoda Jaruševičiūtė ir vyresniosios atstovas Jonas Arčikauskas – pasakoja apie minimalizmą ir tirštumą bei perpildymą scenografijoje, biudžeto ir spektaklio dramaturgijos, koncepcijos reikšmę priimant sprendimus dėl estetinės kūrinio visumos.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Kas yra žudikas? Pirmasis detektyvas Lietuvos šokio scenoje

Tue, 07 Dec 2021 08:05:00 +0000

Inspiruota Davido Lyncho, Agathos Christie ir kitų detektyvų kine bei literatūroje kūrėjų, choreografė ir šokėja Inga Kuznecova nusprendė savo šiek tiek fanatišką pomėgį perkelti į sceną. Šią savaitę įvyksianti Šeiko šokio teatro premjera – spektaklis „Kill, Baby, Kill“ - pirmasis Lietuvoje šokio detektyvas. Įtraukti žiūrovus į spėliojimo, kas yra žudikas, žaidimą siekianti Inga Kuznecova, prisipažįsta nei Lietuvos, nei užsienio teatro ar šokio scenoje nemačiusi nė vieno detektyvo. Nuo ko ji atsispiria drauge su kolegomis kurdama „Kill, Baby, Kill“ spektaklį, kiek Lietuvos žiūrovui menkai pažįstamas šokio detektyvo žanras iš tiesų yra novatoriškas, kaip galima išnaudoti detektyvo klišes ir atpažįstamus įvaizdžius ir kurti savotišką šaržą ir parodiją?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Monospektaklis – nuobodžiausias teatro žanras?

Tue, 30 Nov 2021 08:05:00 +0000

Monospektaklis – giliausias ir sudėtingiausias ar nuobodžiausias ir paprasčiausias teatro žanras? Kuo pasižymi stiprus, paveikus monospektaklis? Kodėl jie neretai yra vidutiniškos ar žemos kokybės, galintys ilgam nuo teatro atbaidyti žiūrovą? Ar žanro specifika apriboja režisieriaus kūrybines galias? Ar aktoriui monospektaklis iš tiesų yra milžiniškas iššūkis, galintis atskleisti jo meistrystę? O galbūt tai neįdomi ir vieniša kūrybinė patirtis? Kuo monospektaklis gali intriguoti, o kaip apgvogti žiūrovą? Laidoje kalbinami šiam žanrui atsidavę ar jį išbandyti nutarę teatro kūrėjai: Birutė Mar, Viktorija Kuodytė, Gildas Aleksa, Arnas Ašmonas, Livija Krivickaitė ir Jūratė Martinaitytė.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Nuo Alisos iki Majos: aktorė Aistė Zabotkaitė apie buvimą „ant bangos“

Tue, 23 Nov 2021 08:05:00 +0000

Režisieriaus Antano Obcarsko spektaklyje „Alisa“ sukurtas pagrindinis vaidmuo aktorei Aistei Zabotkaitei atnešė pirmąjį „Auksinį scenos kryžių“. Čia pastebėjęs aktorės talentą, dramaturgas Marius Ivaškevičius nusprendė, kad būtent jai turi atitekti ir kitas ne mažesnio kalibro Majos vaidmuo jo ir režisieriaus Oskaro Koršunovo distopijoje „Miegantys“. Pokalbis su Aiste Zabotkaite apie jos evoliuciją nuo Alisos iki Majos, po „Auksinio scenos kryžiaus“ atėjusius kūrybinius iššūkius, o su jais – ir asmeninę brandą, taip pat sveiką požiūrį į aktorės profesiją ir pastangas nesusigadinti santykio su ja taip, kad nebegalėtų sugrįžti į teatro sceną, galiausiai, apie asmeninį žvilgsnį į įvairių atsiliepimų sulaukusią Lietuvos nacionalinio dramos teatro premjerą „Miegantys“.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Kaip genų inžinerija ir neuromokslai inspiruoja meno kūrinius?

Tue, 09 Nov 2021 08:05:00 +0000

Kokias kūrybiškumo ir menines išraiškas gali paskatinti žinios apie genų inžineriją ir neuro mokslus.? Sostinės Vokiečių gatvėje įsikūrusioje „Meno ir mokslo laboratorijos“ erdvėje kūrybinį eksperimentą pradeda pirmoji iš dviejų menininkų komandų. Kiekvienos iš šių grupių nariai savaitę vienoje erdvėje dirbs kartu, tačiau negalės susitikti – pasikeisdami vienas po kito drauge vystys dar jiems patiems nežinomą kūrinį – kūrybinio proceso metu nuo nulio bus gvildenami visi jį sudarantys elementai. Į kūrybinę nežinomybę papuolę menininkai turi tik vieną nuorodą – jų analizuotą mokslinę temą. Pavasarį prie „Meno ir mokslo laboratorijos“ iššūkio prisijungę menininkai tapo mokiniais. Santaros klinikų gydytoja Loriana Kilaitė su viena eksperimento komanda dalijosi savo žiniomis apie genų inžineriją, o kitai grupei į neuromokslus gilintis padėjo Kembridžo universiteto doktorantė Nemira Žilinskaitė. Kaip menininkams iš pirmo žvilgsnio svetimos temos gali konvertuotis į meno kalbą ir virsti auditorijai suprantamu, paveikiu kūriniu? Ar eksperimento būdu vystytas kūrinys būtinai bus eksperimentinis, skirtas eksperimentus mėgstančiai publikai?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Kai juoką keičia ašaros: intelektuali klounada

Tue, 26 Oct 2021 07:05:00 +0000

Šiuolaikinės intelektualios klounados teatras, bendradarbiaujantis su Oskaro Koršunovo teatru, neseniai pristatė tikriausiai pirmąjį Lietuvoje klounados vesterną – spektaklį „Odisėja“ pagal garsųjį Homero epą. Kokią naują, tiek Lietuvos kritikams, tiek žiūrovams dar mažai pažįstamą teatro kalbą pateikia sceninė klounada? Kaip klounados menininkai realizuoja save tiek kaip draminius, tiek kaip komiškus aktorius? Kodėl šiame tarp šiuolaikinio cirko ir teatro balansuojančiame žanre beveik neegzistuoja klaidos? Ar Lietuvoje pakanka menininkų, galinčių plėtoti klounados žanrą?

Linos Jusevičiūtės nuotr.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. „Gražiu lietuvišku liūdesiu" pasižymintis šokėjas L. Karvelis: juokinga, kai menininkai iš savęs kuria legendą

Tue, 19 Oct 2021 07:05:00 +0000

Šią vasarą „Naujojo Baltijos šokio“ festivalio programoje galėjome išvysti šiuolaikinio šokio šokėjo, choreografo Luko Karvelio darbą priklausomybių tema „Theo“. Po Europą gastroliuojantis Lukas neseniai ir vėl trumpam buvo grįžęs į Lietuvą ir festivalyje „Plartforma“ pristatė prieš dvejus metus sukurtą, debiutinį monospektkalį „Blank Spots“. Pokalbis apie lietuvišką gražų liūdesį, neatsiejamą nuo jo paties kūrybos, juoką keliančius, iš savęs legendą kuriančius menininkus, skirtumą tarp kūrėjo ir atlikėjo bei kiekviename mieste kitokius menininkų burbulus.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Išėjimas iš savo burbulo: kodėl menininkai dirba su bendruomenėmis?

Tue, 12 Oct 2021 07:05:00 +0000

Vis daugėjant profesionalių scenos menininkų pasirodymų, kurtų kolektyviškai, į procesą ar patį meno kūrinį įtraukiant vienos ar kitos bendruomenės narius, laida „Performansas“ domisi, kodėl menininkai pasiryžta peržengti saugias repeticijų salės ribas ir dirbti drauge su neprofesionalais. Kaip tokios patirtys keičia juos kaip menininkus, kūrėjus? Kaip formuoja tolimesnes jų kūrybines ambicijas, prisideda prie individualaus braižo gryninimo? Galiausiai, kokius reikalavimus kultūrinėms institucijoms, darniam kūrybiniam procesui menininkai kelia po darbo su bendruomene ar bendruomenėje? Įžvalgomis dalijasi Baltijos taikomojo teatro mokyklos bendraįkūrėja Kristina Werner, „Raudonos nosys – gydytojai klounai“ narės, aktorės Asta Zacharovaitė ir Aistė Alksnytė bei organizacijos „Be kompanijos“ menininkė Greta Grinevičiūtė.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Režisierius O. Frljićius: buvimas europiečiu yra nusikaltimas

Tue, 05 Oct 2021 07:05:00 +0000

Režisieriaus Oliverio Frljićiaus spektaklis „Mūsų smurtas ir jūsų smurtas“ – tai apie kolektyvinę Europos ir europiečių atsakomybę dėl struktūrinio smurto kalbantis darbas, primenantis kolonialistinę žemyno praeitį ir ieškantis sąsajų su dabartine imigracijos politika. Prieš penkerius metus pastatytas darbas šiemet rodomas Lietuvos publikai teatro festivalyje „Sirenos“. Oliveris Frljićius būdamas paauglys, turėdamas pabėgėlio statusą per Jugoslavijos karą iš Bosnijos ir Hercegovinos atvyko į Kroatiją, tačiau šiuo metu gyvena ir dirba Vokietijoje. Anot kūrėjo, Kroatijoje buvo baustas, nes jis ir jo kūryba nebuvo pakankamai patriotiški. Pokalbis apie pasirinkimą išvykti iš Kroatijos, radikalią ir stipriai politišką teatro kūrybą, menininko kūrybinius ir etinius principus.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Monika Dirsytė: jokios technologijos negalėtų padaryti to, ką padariau aš

Tue, 28 Sep 2021 07:05:00 +0000

Monikos Dirsytės performansas, kurio šūkis – „Neteršk gyvybės rato“ – neseniai baigė savo dvi savaites trukusias keliones po Lietuvą. Kasdien menininkė vis kitame mieste dvi valandas plūduriuodavo purvo vonioje ir gerdavo iš kolonėlės tekantį švarų vandenį. Anot kūrėjos, jos kūryba – tai nesibaigianti akistata su savimi, o edukacinių tikslų turėjęs paskutinis performansas – tai ir jos santykio su jaudinančia ekologijos tema išraiška.
„Iššokti, nerti giliai ir nepamiršti išnirti į paviršių“ – taip pagrindinį savo kūrybos principą apibūdina Monika Dirsytė, pasakojanti apie fizinių ir psichologinių iššūkių kėlusį paskutinį performansą, svarstanti, kaip po tokio pasirodymų maratono menininkė grįžta į įprastą būvį, ir apie naujas ją dominančias kūrybines kryptis, tarp kurių – technologijų ir žmogaus ar menininko besikeičiantis ryšys, o gal net dvikova.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Kai netenkina dramaturgija: kaip scenoje statyti literatūrą?

Tue, 21 Sep 2021 07:05:00 +0000

Du sostinės teatrai naujus sezonus pradėjo pagal literatūros kūrinius pastatytais spektakliais: Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Grzegorzas Jarzyna pristatė „Soliarį 4“ pagal S. Lemo romaną, o Jaunimo teatre Gintaras Varnas pakvietė į A. Houxley'io „Puikaus naujo pasaulio“ sceninę adaptaciją. Kodėl teatro kūrėjų neretai netenkina dramaturgijos fondai ir jie priima iššūkį statyti visai scenai nepritaikytus kūrinius? Kaip rengiant sceninę adaptaciją balansuoti tarp atsakomybės literatūros kūrinio autoriui ir savos, šiuolaikinės kūrybinės vizijos? Pokalbis su režisieriais Grzegorzu Jarzyna, Gintaru Varnu, Uršule Bartoševičiūte ir dramaturgu Mindaugu Nastaravičiumi.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Rolandas Kazlas: aktualių spektaklių statyti nenoriu

Tue, 14 Sep 2021 07:05:00 +0000

Aktorius ir režisierius Rolandas Kazlas vasaros pabaigoje pristatė premjerą – šiuo metu po Lietuvą gastroliuojantį spektaklį „Pasivaikščiojimas“ pagal šveicarų rašytojo Roberto Walserio apsakymą. Anot kūrinio vertėjos Rūtos Jonynaitės, Pasivaikščiojimas iš tiesų vaizduoja patį Walserį, jo kaip rašytojo ir drovaus, nedrąsaus šio dažnai nedraugiško pasaulio gyventojo būtį. Pokalbis su R. Kazlu apie naująjį spektaklį ir pasivaikščiojimo sampratą, šiandieninį pasaulį, pripažinimą ir atsiskyrimą, kančią bei ilgesį šiuolaikiniame teatre ir gyvenime bei neblėstantį, bet sunkiai menininko patenkinamą skraidymo pojūtį.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Ar derėtų teatrams bendradarbiauti su seksualine prievarta kaltintais menininkais?

Tue, 15 Jun 2021 07:05:00 +0000

Lietuvos nacionalinis dramos teatras šį sezoną pristatė dviejų seksualinės prievartos kaltinimų sulaukusių režisierių premjeras – belgo Jano Fabre‘o „Nakties rašytojo“ eskizą ir Jono Vaitkaus spektaklį „Didysis kelias“. Kaip turi elgtis socialiai atsakingas teatras – suteikti kūrybinę erdvę abejotinos reputacijos menininkams, kuriems metami kaltinimai vis dėlto yra neįrodyti, ar jų spektaklių idėjoms tarti griežtą ne? Į šį sudėtingą ir daugiasluoksnį klausimą atsako savo tekstuose apie menininkų reabilitaciją dažnai rašanti scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė, su Janu Fabre‘u dirbusi režisierė Eglė Švedkauskaitė ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovas Martynas Budraitis.

Ved. Indrė Kaminckaitė

M. Ivaškevičius apie politišką teatrą: „Čia yra klausimas – tęsti gyvenimą ar ne. Jaučiu neturintis teisės nenaudoti šio ginklo“

Tue, 08 Jun 2021 07:05:00 +0000

Dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus kūryba pastaruoju metu yra ypač politiška, aktuali, kelianti aštrius klausimus, o paties menininko tvirta pilietiška pozicija ir drąsūs pasisakymai viešojoje erdvėje ne kartą yra sulaukę visuomenės pasipiktinimo. Laidoje „Performansas“ Marius Ivaškevičius pasakoja apie politiniams pokyčiams paskatinti pasitelkiamą teatro ginklą, kurį pastaruosius dvejus metus aktyviausiai naudojo Estijoje, Taline ir Narvoje įsikūrusiame, privačiame Vaba Lava teatre. Dramaturgas buvo jo meno vadovas ir per šį laiką ten įgyvendino Baltijos šalių, taip pat Rusijos ir Baltarusijos kūrėjus įtraukiančią programą „Lūžio žmonės“, kurią apibūdina kaip bandymą per teatrą pažvelgti į posovietinę erdvę ir jos dabartinį būvį bei identitetą. Prieš kiek daugiau nei savaitę buvo pristatyta jau paskutinė „Lūžio žmonių“ programos premjera – Baltarusijos „Laisvojo teatro“ spektaklis apie Baltarusijos protestus „Error 403“. Pokalbis su Mariumi Ivaškevičiumi apie už plaukų galintį papurpyti teatrą.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Ved. Indrė Kaminckaitė

Tue, 01 Jun 2021 07:05:00 +0000

Performansas. Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Niels Claes apie šiuolaikinio šokio pretenzingumą: kūrėjai nori parodyti, kad auditorija nepakankamai išsilavinusi

Tue, 11 May 2021 07:05:00 +0000

Po ilgos pertraukos atnaujinus gyvus pasirodymus nedidelei auditorijai, šiuolaikinio šokio kūrėjai vieni pirmųjų ėmė kviesti žiūrovus į premjeras. Apskritai, pastaruoju metu šiuolaikinio šokio ir vieno konkretaus šio lauko veikėjo aktyvumas ir žibėjimas negali būti nepastebėtas. Šeiko šokio teatro šokėjas Niels Claes kovo pabaigoje pelnė Auksinį scenos kryžių, neseniai sužinojo, kad Šiuolaikinio šokio asociacija jį paskelbė įsimintiniausiu praėjusių metų šokėju, drauge su kolegomis balandžio 29-ąją šokdamas Klaipėdos gatvėse paminėjo tarptautinę šokio dieną, o praėjusią savaitę pristatė šokio monospektaklį „Paženklintas“ apie patyčias ir jų poveikį. Pokalbis apie Belgijoje menininko patirtas patyčias ir tai, kaip šokis padėjo susidoroti su traumomis, apie jausmą, kai esi nesuprastas ir priežastis, kodėl šiuolaikinis šokis taip pat susiduria su šia problema, apie po atvykimo į Lietuvą pasikeitusį karjeros viršūnės suvokimą ir tarp baleto bei šiuolaikinio šokio Lietuvoje kylančias įtampas.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Kūryba „iš negalėjimo“: kodėl aktoriai ima režisuoti?

Tue, 04 May 2021 07:05:00 +0000

Performansas. Kūryba „iš negalėjimo“: kodėl aktoriai ima režisuoti?

Antrąjį režisūrinį darbą pristatantis Gediminas Rimeika sako, kad tarpdisciplininių ambicijų neturintys aktoriai jam kelia įtarimą. Ar gali aktorius būti tik aktoriumi? Kada kūrėjui nebeužtenka vien aktorystės? Ar kitų kūrybinių amplua išbandymą lemia nusivylimas teatru? Apie kūrybą „iš negalėjimo“ ir savęs išbandymą režisūroje bei buvimą ne tik aktoriumi, o teatro menininku apskritai pasakoja Gediminas Rimeika, Vilma Raubaitė ir Rytis Saladžius.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Išbraukti metai, kurių niekas negrąžins. Scenos menų studentų istorijos

Tue, 27 Apr 2021 07:05:00 +0000

Scenos menų gerbėjai jau džiaugiasi pirmosiomis, po ilgos pertraukos paskelbtomis sudėtingai brandintų premjerų ar daugiau nei pusmetį gyvai auditorijai nerodytų spektaklių datomis. Tačiau dėl karantino alternatyviais, saugiais būdais plėtotas ar laikinai pristabdytas buvo ne tik profesionalių scenos menų kūrėjų darbas, bet ir šių programų studentų mokymo procesas. Kaip per karantiną organizuotas gyvo kontakto reikalaujantis, kolektyvinio pobūdžio meno studijų procesas? Ką iš tiesų jaučiasi praradę teatro režisūros, vaidybos, šiuolaikinio šokio studentai? Ir kokias galimas viso to pasekmes ateityje jie įžvelgia? Patirtimis dalijasi vaidybą studijuojanti Vilija Matačiūnaitė, teatro režisūrą studijuojantis Augtumas Harner ir šiuolaikinio šokio besimokantis Juozas Veiverys.
Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Propagandinė teatro fotografijos galia

Tue, 20 Apr 2021 07:05:00 +0000

Kodėl ne itin kinematografiška teatro scena yra labai fotogeniška? Kaip įspūdingas ir paveikus kadras gali suklaidinti žiūrovą ir prikviesti į ne tokį įspūdingą spektaklį? Apie teatro meno istorijai itin svarbią fotografiją ir jos propagandinę galią pasakoja fotografas Dmitrijus Matvejevas ir menotyrininkas, scenos menų kritikas Helmutas Šabasevičius.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Kokį psichologinį ir fizinį spaudimą patiria šiuolaikinio cirko menininkai?

Tue, 13 Apr 2021 07:05:00 +0000

Lietuvoje reziduojanti „Kanta Company“ – Suomijoje studijų metu susipažinęs Kęsto Matusevičiaus, Aino Mäkipää ir Lylos Goldman trio – „Naujojo cirko savaitgalyje“ šiemet turi pristatyti psichologinį ir fizinį spaudimą kūrėjams nagrinėjantį projektą „Pressure“. Apie tai, kokias įtampas patiria šiuolaikinio cirko menininkai, kaip tą lemia geografinis kontekstas, apie situaciją paaštrinusią pandemiją ir karantinius kūrėjų kūnus – pokalbis su „Kanta Company“ kolektyvu.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Andrius Žebrauskas apie žmonių nesusikalbėjimą: man įdomiau būti plačių pažiūrų, o ne tvirtų įsitikinimų

Tue, 06 Apr 2021 07:05:00 +0000

Andrius Žebrauskas žiniasklaidoje neretai pristatomas kaip buvęs aktorius. Sukūręs bendravimo žaidimą „Godopoco“, jis vedai improvizacijos, viešojo kalbėjimo, kūno kalbos ir kitus mokymus, o vienintelis repertuare išlikęs spektaklis, kuriame dar iki karantino galėjome išvysti aktorių, – tai režisieriaus Rimo Tumino „Belaukiant Godo“. Vis dėlto, A. Žebrauskas sako teatro durų visiškai neuždarantis. Laidoje „Performansas“ kūrėjas plačiau pasakoja apie savo dabartį – santykį su teatru ir buvusio teatralo etiketę, menininkų emocinę savijautą, politikų teatrališkumą ir viešojo kalbėjimo įgūdžius, kurie gali prisidėti prie įvairių socialinių, politinių ir kitokių problemų sprendimo.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Atitolę nuo teatro. Kai teatras nėra šventovė ir visas gyvenimas

Tue, 30 Mar 2021 07:05:00 +0000

„Auksinių scenos kryžių“ tema šiemet pasirinktas džiazas – kaip nuoroda į improvizaciją ir scenos menininkų pastangas taikytis prie iš pradžių netikėtos, nestabilios karantininės realybės. Šįkart laidoje „Performansas“ menininkai pasakoja ne apie prisitaikymą, o nenorą taikytis. Ir ne prie karantininės, o įprastos teatro realybės. Apie savo pasirinkimą negyventi vien teatru ir apie teatrą, kuris jiems nėra šventovė kalba iš jo išėję ar nuo jo atitolę kūrėjai: 1992-aisiais Jono Vaitkaus aktorių kursą baigusi verslininkė Daiva Lialytė, buvęs Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Aleksandras Kleinas ir režisierius, kvapų namų „Smells Like Spells“ įkūrėjas Vilius Malinauskas.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Ved. Indrė Kaminckaitė

Tue, 16 Mar 2021 08:05:00 +0000

Performansas. Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Ne gėlių, o įdomių vaidmenų! Moteriškų personažų įvairovė teatre

Tue, 09 Mar 2021 08:05:00 +0000

„Ne gėlių, o teisių!“ Šis įvairiai perfrazuotas, daugybės visuomenininkų ištartas ar užrašytas reikalavimas Tarptautinę moters dieną plito socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. O laidoje „Performansas“ jis virsta fraze „Ne gėlių, o įdomių vaidmenų!“ Kokią moterį matome šių dienų Lietuvos teatre? Ar jos portretas adekvatus, šiuolaikiškas ir įvairus, o galbūt siaurai apibrėžtas ir įrėmintas socialinių normų? Apie regimą ir norimą regėti, kolektyviškai menininkų konstruojamą moteriškumą šalies scenoje pasakoja dramaturgė, kritikė Sigita Ivaškaitė ir aktorės Eglė Gabrėnaitė bei Monika Vaičiulytė.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Ved. Indrė Kaminckaitė

Tue, 02 Mar 2021 08:05:00 +0000

Performansas. Ved. Indrė Kaminckaitė

Tue, 23 Feb 2021 08:05:00 +0000

Performansas. Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Su Nekrošiumi lyginamas A. Juška: reikėjo kaip nors pateikti studentą, kad žiūrovai eitų į jo spektaklius

Tue, 16 Feb 2021 08:05:00 +0000

2018-aisiais pirmąjį darbą, spektaklį „Šveikas“ pristatęs režisierius Adomas Juška tuomet kritikų sveikintas su sėkmingu debiutu, o šiandien jis repetuoja jau ketvirtąją premjerą – „Don Kichotą“ . Iki šiol A. Juška tiek žiniasklaidos, tiek teatro bendruomenės neretai siejamas su savo mokytoju, režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi – kritikai jo spektakliuose nevengia ieškoti mokytojo įtakos, kūrybos bruožų ir nors Nekrošiaus ugdytinių esti ir daugiau, susidaro įspūdis, kad būtent Adomas Juška laikomas pagrindiniu režisieriaus pasekėju. Su Adomu gilinamės į šį santykį tarp mokytojo ir mokinio, aptariame žiniasklaidos ir kritikų kuriamą jo kaip menininko įvaizdį, su kuriuo jaunasis režisierius ne visada sutinka, ir kalbamės apie savos kūrybos specifikos paieškas.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Į politinius įvykius reaguojanti scenos menininkų kūryba

Tue, 09 Feb 2021 08:05:00 +0000

Sekmadienį minėjome Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos inicijuotą Tarptautinę solidarumo su Baltarusija dieną, tad naujausias „Performanso“ pasakojimas skirtas aptarti į politinius įvykius reaguojančią Lietuvos scenos menininkų kūrybą. Festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ šokėjos Agnietės Lisičkinaitės pristatytas tyrimas-performansas „Hands up“ („Aukštyn rankas“), atsidūręs Baltarusijos protest kontekste, įgijo iš pradžių kūrėjos neplanuotą pavidalą. O prieš keletą savaičių internetinį režisieriaus Žilvino Vingelio spektaklį „Protestas“ „Kosmos Theatre“ transliavo prie Rusijos ambasados ir skyrė ten protestuojantiems žmonėms palaikyti. A. Lisičkinaitė, Ž. Vingelis ir teatro kritikas Vaidas Jauniškis pasakoja apie politiniam kontekstui pritaikomą meną, kūrėjų pastangas reaguoti į aktualijas ir mene reikšti savo pilietinę poziciją.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Miltinio dramos teatro meno vadovas A. Špilevojus – ar įveiktas Panevėžio prakeiksmas?

Tue, 02 Feb 2021 08:05:00 +0000

Neseniai vienu iš 5-ių 2020-ųjų metų panevėžiečių pripažintas režisierius, dramaturgas ir aktorius Aleksandras Špilevojus jau beveik metus yra Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas. Šis Panevėžio teatras, kaip žinia, neseniai išgyveno neramius laikus ir nepasižymėjo stabilumu – buvo persekiojamas vadovų kaitos: vienam nepasitikėjimą pareiškė kolektyvas, kitas atleistas dėl seksualinio priekabiavimo ir kitų pažeidimų, trečias pasitraukė iš posto dėl asmeninių priežasčių. Su dabartiniu Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovu Aleksandru Špilevojumi kalbamės apie Panevėžio prakeiksmą ir išsivadavimą iš jo, darbo kultūrą ir kūrybines aklavietes, taip pat keliame teatro ir teatralų reputacijos klausimą.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Ved. Indrė Kaminckaitė

Tue, 26 Jan 2021 08:05:00 +0000

Performansas. Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Statytų, bet nepastatytų spektaklių istorijos atveria nemalonią teatro virtuvę

Tue, 19 Jan 2021 08:05:00 +0000

Kodėl likus vos kelioms savaitės iki premjeros, kuomet mieste jau buvo iškabintos afišos, o visi bilietai – išpirkti, buvo atšauktas režisieriaus Antano Obcarsko spektaklis „Shopping and Fucking“? Kodėl vos po kelių savaičių repeticijų viename valstybiniame teatre Gildas Aleksa pats nutraukė kūrybinį procesą? Kodėl nepasiteisino net keli Eimunto Nekrošiaus bandymai pastatyti Šekspyro „Karalių Lyrą“? Kokią teatro virtuvę atskleidžia statytų, bet nepastatytų spektaklių istorijos? Ir kaip patiems kūrėjams sekasi paleisti pradėtas, bet neįgyvendintas spektaklių idėjas? Apie rengtus, bet žiūrovų nepasiekusius teatro darbus pasakoja režisieriai Antanas Obcarskas, Gildas Aleksa ir aktorius, teatro „Meno fortas“ vadybininkas, ilgametis Eimunto Nekrošiaus bendražygis Tauras Čižas.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Režisierius Jonas Tertelis: dokumentika kėsinasi į žmonių realybę

Tue, 12 Jan 2021 08:05:00 +0000

Istorija slypi mažuose naratyvuose – įsitikinęs teatro režisierius Jonas Tertelis, sukūręs tris dokumentinius spektaklius: „Žalia pievelė“, „Nežinoma žemė. Šalčia“ ir „Jūrinės šviesos“. Šiuose darbuose režisierius pasakoja subjektyvią, emocinę, neretai skaudžią miesto bendruomenių istoriją, atsigręžia į paprasto žmogaus patirtis. Kaip J. Tertelis vertina Lietuvos teatralų pastangas atgaivinti istorinę atmintį? Ar dokumentika – palankiausias tam žanras? Kaip sukurti dokumentiniai spektakliai pakeitė paties santykį su istorija? Artėjant svarbiai visai Lietuvai sukakčiai – Sausio 13-osios 30-mečiui, Jonas Tertelis pasakoja apie tai, kokią Lietuvą jis atrado kurdamas dokumentinius spektaklius, – pasirodo, ji kur kas įvairesnė nei pačiai Lietuvai atrodo, o skaudžios istorijos žinojimas suteikia daugiau šviesos.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Atsakomybė kurti vaikams

Tue, 05 Jan 2021 08:05:00 +0000

Sausio mėnesį įprastai Lietuvoje vyksta jau įsitvirtinęs tarptautinis teatro festivalis vaikams ir jaunimui KITOKS, tačiau šiemet dėl pandemijos ir karantino šis teatrinių patirčių vaikams rinkinys nukeltas neapibrėžtam laikui. Vis dėlto, tai tapo proga pasidomėti, kokį etapą šiuo metu Lietuvoje išgyvena, kokią nišą užima teatras vaikams. Kodėl teatras vaikams Lietuvoje laikomas trečiuoju, nuskriaustu broliu? Kaip keičiasi teatralų požiūris į tokią kūrybą ir savo auditoriją – vaiką? Kokią atsakomybę prieš jį privalo prisiimti scenos menų kūrėjai? Pasakoja teatrologė Ramunė Balevičiūtė, pedagogė, choreografė, šokio teatro „Dansema“ įkūrėja Birutė Banevičiūtė ir ne vieną spektaklį vaikams su „Keistuolių teatru“ bei „Atviru ratu“ sukūręs aktorius, dramaturgas ir režisierius Justas Tertelis.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Režisierius Gildas Aleksa apie pabaigų baimę ir būtinybę

Tue, 29 Dec 2020 08:05:00 +0000

Teatrono ir režisieriaus Gildo Aleksos spektaklis „The Final Final Final“ – tai linijinio naratyvo neturintis teatro pasakojimas, kurio žiūrovas – įstrigęs kulminacinių momentų virtinėje ir išgyvenantis vieną pabaigą po kitos. Kokią Lietuvos ir visos Europo teatro tendenciją atliepia ir iš dalies pašiepia šis iš šimto finalų sudarytas spektaklis? Koks šiandieninio žmogaus santykis su pabaigomis? Koks Lietuvos teatro etapas pagaliau turi pasibaigti? Apie nemokėjimą pabaigti, pabaigos baimę ir pabaigas, kurias reikėtų inicijuoti, besibaigiant 2020-iesiems, – pokalbis su režisieriumi Gildu Aleksa.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Ar „falšo“ nemėgusi Dalia Tamulevičiūtė būtų patenkinta, kur nuėjo Lietuvos teatras?

Tue, 22 Dec 2020 08:05:00 +0000

Šiemet legendinei teatro režisierei ir pedagogei Daliai Tamulevičiūtei, sovietmečiui sukūrusiai novarotišką teatro modelį, būtų sukakę 80. „Ji išugdė laisvus žmones, sugebančius suprasti ir įvertinti žaidimo prasmę ir reikšmę, savo dvasia jaunus žmones“, – apie D. Tamulevičiūtės mokinius sako teatrologė Ramunė Balevičiūtė. Būtent jie ir prisimena režisierę ir pedagogę. Aleksandra Metalnikova iš paskutiniosios Tamulevičiūtės teatro aktorių laidos ir legendinio dešimtuko narys režisierius Algirdas Latėnas apmąsto jos mokymo išskirtinumą bei svarsto, ar kolektyvinio teatro šalininkė, „falšo“ ant scenos nemėgusi režisierė būtų patenkinta šiandieniniu šalies teatru?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Video menas teatre – „darymas dėl darymo“?

Tue, 15 Dec 2020 08:05:00 +0000

Įspūdingas vizualizacijas Kristiano Lupos spektaklyje „Austerlicas“ sukūręs kino menininkas Mikas Žukauskas tvirtina – iš dešimties spektaklių, kuriuose pasirodė jo vaizdo projekcijos, šios iš tiesų buvo reikalingos vos keliuose. Apie santykį tarp inertiškai su technologine pažanga žingsniuojančio teatro ir video meno, užprogramuotą konfliktą tarp šių dviejų medijų, vaizdo projekcijų teatre funkcijas ir reikalingumą pasakoja menininkai Aneta Bublytė, Kristijonas Dirsė ir Mikas Žukauskas.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Menininkus „ant žemės nuleidžiantys“ teatro prodiuseriai

Tue, 08 Dec 2020 08:05:00 +0000

Gesinantys gaisrus, menininkams sparnus apkarpantys ir visą atsakomybę, taip pat ir kūrybinę, prisiimantys scenos menų prodiuseriai – tarp įvairių bangų laviruojantys strategai ir kūrėjai. Jie dalyvauja kūrybiniame procese nuo pat idėjos gvildenimo iki susitikimo su žiūrovu, tačiau neretai projekto autoriai nenori pripažinti prodiuserio meninio indėlio. Kaip iš tiesų atrodo teatro prodiuserystė? Kodėl karantino metu, kai, rodos, kultūrinė veikla pristabdyta, prodiuserio darbas – itin aktyvus? Kaip kultūros politikos pokyčiai lemia teatro prodiuserio veiklą? Apie tai pasakoja teatro „,Meno fortas“ direktorius Audrius Jankauskas, „Operomanijos“ vadovė Ana Ablamonova ir Šeiko šokio teatro prodiuserė Goda Giedraitytė.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Autoritarinę Vengriją palikęs režisierius Árpádas Schillingas: šiai valstybei buvau pernelyg radikalus ir politiškas

Tue, 01 Dec 2020 08:05:00 +0000

„Menas negali vengti politikos“, – sako teatro režisierius iš Vengrijos Árpádas Schillingas. Jau kurį laiką jis yra palikęs savo tėvynę, nutaręs nesitaikstyti su valdžios ribojama kultūros institucijų autonomija, šiuo metu gyvena Prancūzijoje, o kuria įvairiuose pasaulio teatruose. Politinio teatro meistras sako, kad jo spektakliai – ne režisieriaus, o bendruomenės kūryba, kuri prasideda nuo politinio mąstymo. Lietuvoje jau du spektaklius pastatęs A. Schillingas dabar su Klaipėdos jaunimo teatro aktoriais ruošiasi pavasarį planuojamai premjerai – spektakliui apie atskirtį tarp regionų ir didžiųjų miestų bei vidinę emigraciją, šį darbą ketina pristatyti nedideliame Plungės rajono miestelyje Kuliuose. Pokalbis su režisieriumi apie jo naujausią darbą Lietuvoje, politinio teatro speficiką ir keliamas rizikas, ryšį su nuolat jį nuviliančia Vengrija, ten likusiais kolegomis bei tėvynėje šiuo metu kuriamo meno vertę.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Europos teatrų graibstoma režisierė kosmopolitė Yana Ross

Tue, 24 Nov 2020 08:05:00 +0000

2019-ųjų geriausia Lietuvos režisiere pripažinta Yana Ross šiuo metu reziduoja Šveicarijoje, Schauspielhaus Zürich teatre. Vis dėlto, režisierė sako: Vilnius yra jos namai, o teatras – Europa. Nors kūrėjos netenkina Lietuvos valstybės požiūris į kultūrą, o turtingų Europos miestų teatrai suteikia pavydėtinas darbo sąlygas, Yana Ross tvirtina, kad Vilnius kai kuriais aspektais prilygsta Berlynui, o Lietuvos teatras daro didelę įtaką visuomenei.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Ar „Stand up“ komedija – scenos menas?

Tue, 17 Nov 2020 08:05:00 +0000

Ar ant scenos pateikiamas humoras virsta scenos menu? Kokie panašumai tarp aktorystės, dramaturgo darbo ir „stand up“ komiko veiklos? Ar aktorystę įvaldę komikai turi pranašumų prieš kitus? Kuo skiriasi ir kuo panašios „stand up“ ir teatro scenos? Atsakymų į šiuos klausimus ieško du komedijos scenos nevengiantys aktoriai – Mantas Stonkus ir Milda Noreikaitė – bei „stand up“ komikas Domas Raibys.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Šeimos santykius per šokį apmąstanti Greta Grinevičiūtė

Tue, 10 Nov 2020 08:05:00 +0000

Prieš dvejus metus „Šokį dulkių siurbliui ir tėčiui“ pristačiusi šiuolaikinio šokio atlikėja Greta Grinevičiūtė dabar ruošiasi antrajai šeimos santykius analizuojančio triptiko daliai – „Šokiui skalbimo mašinai ir mamai“. Šiuo kūriniu menininkė konstruoja savo atsiminimą apie motiną, kurios beveik nepažinojo ir girdėjo tik iš tėčio ar artimųjų pasakojimų. Kaip per kūno patyrimą kuriama choreografija bei buitinio gyvenimo atributai kuria vaikų ir tėvų santykių analizę? Ir kodėl itin asmeniniai kūrėjos išgyvenimai tampa plačiajai auditorijai aktualiu pasakojimu?

Ved. Indrė Kaminckaitė

„Performansas“. Teatro personažas X – muzika – ir jos autonominis gyvenimas

Tue, 03 Nov 2020 08:05:00 +0000

Kokias funkcijas dramos teatre atlieka muzika? Kiek joje rasime individualaus kompozitoriaus žvilgsnio ir ar gali spektakliuose skambantys kūriniai gyventi autonomišką gyvenimą? Apie atskirą spektaklių personažą – muziką – pasakoja „organiškai į teatrą įtrauktas“ kompozitorius Antanas Jasenka, „šiek tiek šizofrenikė“ Agnė Matulevičiūtė ir muzikos kritikė Rasa Murauskaitė.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Performansas. Jaunosios ir vyresniosios kartų nesusikalbėjimas Kamilės Gudmonaitės premjeroje Estijoje

Tue, 27 Oct 2020 08:05:00 +0000

Estijos Vaba Lava teatre, Mariaus Ivaškevičiaus kuruojamoje programoje „Lūžio žmonės“ įvyko jaunosios kartos režisierės Kamilės Gudmonaitės šiuolaikinės operos „Liustikud“ („Ledynai“) premjera. Kaip ir visa Kamilė Gudmonaitės teatro kūryba, „Ledynai“ – socialiai aktualus spektaklis apie tėvų ir vaikų, jaunosios ir vyresniosios kartos nesusikalbėjimą, tai žvilgsnis į trijų Baltijos valstybių – pokuministinių šalių – visuomenes ir kertinius požiūrio skirtumus tarp sovietinėje terpėje augusios kartos ir tos, kuri formavosi nepriklausomybės laiku. Spektaklis, kurį inspiravo vienas aštrus Oskaro Koršunovo įrašas socialiniuose tinkluose apie „liberalius komjaunuolius“, sužavėjo Talino publiką ir Europos teatro žvalgus, tad ateityje Kamilės Gudmonaitės Lietuvoje matysime vis mažiau. Kodėl šiuolaikinė opera „Ledynai“ yra universalus darbas, aktualus ne tik Baltijos šalių žiūrovams, bet ir visam Vakarų pasauliui?

Ved. Indrė Kaminckaitė