<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss xmlns:itunes="http://www.itunes.com/dtds/podcast-1.0.dtd" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:podcast="https://podcastindex.org/namespace/1.0" xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" version="2.0"><channel><title>Mokslas be pamokslų</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/mokslas-be-pamokslu--4448491</link><description><![CDATA[MOKSLAS BE PAMOKSLŲ – tai originali Vilniaus universiteto tinklalaidė, kuria siekiama ne moralizuoti ar pamokslauti, bet sužadinti smalsumą mokslo temoms. Išsamūs pokalbiai su Vilniaus universiteto mokslininkais padės klausytojams plėsti akiratį, skatins mąstyti savo galva ir gal net privers pakeisti nuomonę ar suabejoti nusistovėjusiomis „tiesomis“.<br /><br />VU ir LRT Radijo tinklalaidė]]></description><atom:link href="https://www.spreaker.com/show/4448491/episodes/feed" rel="self" type="application/rss+xml"/><language>lt</language><category>Science</category><copyright>Copyright LRT</copyright><image><url>https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/cf323efea18e983b0366925a124c390a.jpg</url><title>Mokslas be pamokslų</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/mokslas-be-pamokslu--4448491</link></image><lastBuildDate>Thu, 21 May 2026 08:00:47 +0000</lastBuildDate><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:owner><itunes:name>LRT</itunes:name><itunes:email>podcasts@lrt.lt</itunes:email></itunes:owner><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/cf323efea18e983b0366925a124c390a.jpg"/><itunes:subtitle>MOKSLAS BE PAMOKSLŲ – tai originali Vilniaus universiteto tinklalaidė, kuria siekiama ne moralizuoti ar pamokslauti, bet sužadinti smalsumą mokslo temoms. Išsamūs pokalbiai su Vilniaus universiteto mokslininkais padės klausytojams plėsti akiratį,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[MOKSLAS BE PAMOKSLŲ – tai originali Vilniaus universiteto tinklalaidė, kuria siekiama ne moralizuoti ar pamokslauti, bet sužadinti smalsumą mokslo temoms. Išsamūs pokalbiai su Vilniaus universiteto mokslininkais padės klausytojams plėsti akiratį, skatins mąstyti savo galva ir gal net privers pakeisti nuomonę ar suabejoti nusistovėjusiomis „tiesomis“.<br /><br />VU ir LRT Radijo tinklalaidė]]></itunes:summary><itunes:category text="Science"/><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:type>episodic</itunes:type><item><title>Naršymo pagirios: kodėl internetas taip vargina smegenis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/narsymo-pagirios-kodel-internetas-taip-vargina-smegenis--72093636</link><description><![CDATA[Po ilgesnio naršymo internete dažnas jaučia nuovargį, sunkiau išlaiko dėmesį, o grįžti prie susikaupimo reikalaujančių užduočių tampa sudėtingiau. Kodėl taip nutinka, nors didžiąją laiko dalį praleidžiame tiesiog žiūrėdami į ekraną?<br />Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su psichologe doc. Inga Truskauskaite aptariame, kas vyksta smegenyse ilgai naršant internete, nuolat šokinėjant nuo vienos platformos prie kitos ir susiduriant su nenutrūkstamu informacijos srautu. Taip pat aiškinamės, kodėl po ilgo naršymo kartais patiriame būseną, panašią į pagirias.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72093636</guid><pubDate>Thu, 21 May 2026 08:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72093636/2026_05_21_a906c800_3437_f_20260521085718607.mp3" length="29378749" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Po ilgesnio naršymo internete dažnas jaučia nuovargį, sunkiau išlaiko dėmesį, o grįžti prie susikaupimo reikalaujančių užduočių tampa sudėtingiau. Kodėl taip nutinka, nors didžiąją laiko dalį praleidžiame tiesiog žiūrėdami į ekraną?
Naujausiame...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Po ilgesnio naršymo internete dažnas jaučia nuovargį, sunkiau išlaiko dėmesį, o grįžti prie susikaupimo reikalaujančių užduočių tampa sudėtingiau. Kodėl taip nutinka, nors didžiąją laiko dalį praleidžiame tiesiog žiūrėdami į ekraną?<br />Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su psichologe doc. Inga Truskauskaite aptariame, kas vyksta smegenyse ilgai naršant internete, nuolat šokinėjant nuo vienos platformos prie kitos ir susiduriant su nenutrūkstamu informacijos srautu. Taip pat aiškinamės, kodėl po ilgo naršymo kartais patiriame būseną, panašią į pagirias.]]></itunes:summary><itunes:duration>1837</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/cf323efea18e983b0366925a124c390a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip reklama formuoja stereotipus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-reklama-formuoja-stereotipus--71912744</link><description><![CDATA[Ar kada nors susimąstėte, kaip atrodė reklamos prieš kelis dešimtmečius?<br />Jose – ne tik produktai, bet ir aiškiai užkoduotos visuomenės normos: kas „priklauso“ moterims, kas vyrams, kaip vaizduojamos skirtingos socialinės grupės ir kokie vaidmenys laikomi savaime suprantamais.<br />Ar reklama tik atspindi visuomenę, ar ją formuoja? Kiek tų pačių stereotipų vis dar yra šiandienos reklamoje? Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode apie tai pasakoja VU Komunikacijos fakulteto partnerystė docentas ir reklamos ekspertas Tomas Bartninkas.<br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71912744</guid><pubDate>Thu, 07 May 2026 09:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71912744/2026_05_04_58ef1602_3437_f_20260507123059748.mp3" length="29841829" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar kada nors susimąstėte, kaip atrodė reklamos prieš kelis dešimtmečius?
Jose – ne tik produktai, bet ir aiškiai užkoduotos visuomenės normos: kas „priklauso“ moterims, kas vyrams, kaip vaizduojamos skirtingos socialinės grupės ir kokie vaidmenys...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar kada nors susimąstėte, kaip atrodė reklamos prieš kelis dešimtmečius?<br />Jose – ne tik produktai, bet ir aiškiai užkoduotos visuomenės normos: kas „priklauso“ moterims, kas vyrams, kaip vaizduojamos skirtingos socialinės grupės ir kokie vaidmenys laikomi savaime suprantamais.<br />Ar reklama tik atspindi visuomenę, ar ją formuoja? Kiek tų pačių stereotipų vis dar yra šiandienos reklamoje? Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode apie tai pasakoja VU Komunikacijos fakulteto partnerystė docentas ir reklamos ekspertas Tomas Bartninkas.<br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1866</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/cf323efea18e983b0366925a124c390a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Triukšmo tarša: ar ateityje tyla taps prabanga?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/triuksmo-tarsa-ar-ateityje-tyla-taps-prabanga--71581548</link><description><![CDATA[Ar gali būti, kad didžiausia šiuolaikinio miesto tarša yra ta, kurios mes net nematome – tik girdime?<br /><br />Mokslininkai vis dažniau triukšmą vadina savotiška šiuolaikinio pasaulio epidemija. Statybos, transportas, koncertai, sporto klubai, muzika ausinėse – triukšminga aplinka mus lydi beveik visur. Ir nors dažnai atrodo, kad prie to tiesiog priprantame, mūsų organizmas reaguoja visai kitaip.<br /><br />Kada garsas tampa pavojingu triukšmu? Ar įmanoma nuo jo apsisaugoti? Ir ar tikrai mūsų kasdienė aplinka yra gerokai garsesnė, nei mes patys suvokiame? Apie tai naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbamės su Medicinos fakulteto partnerystės profesore, visuomenės sveikatos mokslų daktare Rita Sketerskiene ir Santaros klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų centro vadovu, gydytoju prof. Eugenijumi Lesinsku.<br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71581548</guid><pubDate>Thu, 23 Apr 2026 08:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71581548/2026_04_22_966703dc_3437_f_20260422210219638.mp3" length="42529816" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar gali būti, kad didžiausia šiuolaikinio miesto tarša yra ta, kurios mes net nematome – tik girdime?

Mokslininkai vis dažniau triukšmą vadina savotiška šiuolaikinio pasaulio epidemija. Statybos, transportas, koncertai, sporto klubai, muzika ausinėse...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar gali būti, kad didžiausia šiuolaikinio miesto tarša yra ta, kurios mes net nematome – tik girdime?<br /><br />Mokslininkai vis dažniau triukšmą vadina savotiška šiuolaikinio pasaulio epidemija. Statybos, transportas, koncertai, sporto klubai, muzika ausinėse – triukšminga aplinka mus lydi beveik visur. Ir nors dažnai atrodo, kad prie to tiesiog priprantame, mūsų organizmas reaguoja visai kitaip.<br /><br />Kada garsas tampa pavojingu triukšmu? Ar įmanoma nuo jo apsisaugoti? Ir ar tikrai mūsų kasdienė aplinka yra gerokai garsesnė, nei mes patys suvokiame? Apie tai naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbamės su Medicinos fakulteto partnerystės profesore, visuomenės sveikatos mokslų daktare Rita Sketerskiene ir Santaros klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų centro vadovu, gydytoju prof. Eugenijumi Lesinsku.<br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>2659</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/cf323efea18e983b0366925a124c390a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kas nutiktų, jei vietoj psichologo pasirinktume DI?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kas-nutiktu-jei-vietoj-psichologo-pasirinktume-di--71203957</link><description><![CDATA[Kaip dažnai Jūs konsultuojatės su dirbtiniu intelektu, susidūrę su emociniais sunkumais?<br />Vis daugiau jaunų žmonių iki 30 metų savo jausmus, abejones ar net krizes pirmiausia patiki ne draugams, artimiesiems ar profesionalams, o dirbtiniam intelektui, nes tai yra greita, anonimiška, visada pasiekiama. Bet ar tai saugu?<br />Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su VU klinikinės psichologijos magistrante Beata Tiškevič kalbame apie tai, ar pasikalbėjimas su dirbtiniu intelektu tampa nauja „terapijos forma“, ar gali technologija pakeisti tai, kas terapijoje yra esmingiausia – žmogišką ryšį ir empatiją.<br />Vizuale naudojama Monikos Penkutės nuotr.<br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71203957</guid><pubDate>Thu, 09 Apr 2026 08:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71203957/2026_04_09_61082cde_3437_f_20260409082817298.mp3" length="33570490" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip dažnai Jūs konsultuojatės su dirbtiniu intelektu, susidūrę su emociniais sunkumais?
Vis daugiau jaunų žmonių iki 30 metų savo jausmus, abejones ar net krizes pirmiausia patiki ne draugams, artimiesiems ar profesionalams, o dirbtiniam intelektui,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip dažnai Jūs konsultuojatės su dirbtiniu intelektu, susidūrę su emociniais sunkumais?<br />Vis daugiau jaunų žmonių iki 30 metų savo jausmus, abejones ar net krizes pirmiausia patiki ne draugams, artimiesiems ar profesionalams, o dirbtiniam intelektui, nes tai yra greita, anonimiška, visada pasiekiama. Bet ar tai saugu?<br />Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su VU klinikinės psichologijos magistrante Beata Tiškevič kalbame apie tai, ar pasikalbėjimas su dirbtiniu intelektu tampa nauja „terapijos forma“, ar gali technologija pakeisti tai, kas terapijoje yra esmingiausia – žmogišką ryšį ir empatiją.<br />Vizuale naudojama Monikos Penkutės nuotr.<br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>2099</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/cf323efea18e983b0366925a124c390a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar lietuvių kalba turi ateitį?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-lietuviu-kalba-turi-ateiti--70890900</link><description><![CDATA[Ar lietuvių kalbai gresia išnykimas – ar tai tik nuolat į viešąją erdvę nepagrįstai sugrįžtantis nerimas? Kiek mūsų tapatybė priklauso nuo kalbos ir kaip ją keičia globalizacija, emigracija bei technologijos?<br />Apie kalbos ateitį, normų ribas, emigracijos įtaką ir mūsų kasdienius pasirinkimus naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbamės su žinoma lietuvių kalbininke prof. Irena Smetoniene.<br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70890900</guid><pubDate>Thu, 26 Mar 2026 09:00:22 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70890900/2026_03_24_f857b78f_3437_f_20260326104626364.mp3" length="36331529" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar lietuvių kalbai gresia išnykimas – ar tai tik nuolat į viešąją erdvę nepagrįstai sugrįžtantis nerimas? Kiek mūsų tapatybė priklauso nuo kalbos ir kaip ją keičia globalizacija, emigracija bei technologijos?
Apie kalbos ateitį, normų ribas,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar lietuvių kalbai gresia išnykimas – ar tai tik nuolat į viešąją erdvę nepagrįstai sugrįžtantis nerimas? Kiek mūsų tapatybė priklauso nuo kalbos ir kaip ją keičia globalizacija, emigracija bei technologijos?<br />Apie kalbos ateitį, normų ribas, emigracijos įtaką ir mūsų kasdienius pasirinkimus naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbamės su žinoma lietuvių kalbininke prof. Irena Smetoniene.<br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>2271</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/cf323efea18e983b0366925a124c390a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kovo 11-oji: kodėl Lietuvai pavyko, o Baltarusijai ne?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kovo-11-oji-kodel-lietuvai-pavyko-o-baltarusijai-ne--70606381</link><description><![CDATA[1990 m. Kovo 11-ąją Lietuva paskelbė nepriklausomybę. Kodėl Lietuvai pavyko ne tik atsiskirti nuo Rusijos, bet ir įtvirtinti demokratinę valstybę, o Baltarusija pasuko autoritarizmo keliu?<br />Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su VU istoriku Tomu Vaitele kalbamės apie tai, ką Lietuva turėjo tokio, ko pritrūko Baltarusijai, ar 1991-aisiais Minskas turėjo realų šansą pasirinkti kitą kryptį – ir kaip šiandien atrodytų mūsų regionas, jei Baltarusija būtų tapusi demokratine valstybe.<br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70606381</guid><pubDate>Tue, 10 Mar 2026 09:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70606381/2026_03_09_62549942_3437_f_20260310085236427.mp3" length="34486657" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1990 m. Kovo 11-ąją Lietuva paskelbė nepriklausomybę. Kodėl Lietuvai pavyko ne tik atsiskirti nuo Rusijos, bet ir įtvirtinti demokratinę valstybę, o Baltarusija pasuko autoritarizmo keliu?
Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1990 m. Kovo 11-ąją Lietuva paskelbė nepriklausomybę. Kodėl Lietuvai pavyko ne tik atsiskirti nuo Rusijos, bet ir įtvirtinti demokratinę valstybę, o Baltarusija pasuko autoritarizmo keliu?<br />Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su VU istoriku Tomu Vaitele kalbamės apie tai, ką Lietuva turėjo tokio, ko pritrūko Baltarusijai, ar 1991-aisiais Minskas turėjo realų šansą pasirinkti kitą kryptį – ir kaip šiandien atrodytų mūsų regionas, jei Baltarusija būtų tapusi demokratine valstybe.<br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>2156</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/cf323efea18e983b0366925a124c390a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmogaus klonavimas – fantastika ar tikrovė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmogaus-klonavimas-fantastika-ar-tikrove--70295192</link><description><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės epizode kartu su VU Gyvybės mokslų centro mokslininkais dr. Marija Ger ir dr. Povilu Barasa aiškinamės, kokios žmogaus klonavimo galimybės yra realios, kaip ši tema vaizduojama filmuose ir aprašoma knygose, ir kaip tai veikia mūsų požiūrį į klonavimą?<br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70295192</guid><pubDate>Thu, 26 Feb 2026 09:00:11 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70295192/2026_02_25_6162a93f_3437_f_20260226094321392.mp3" length="31685494" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausiame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės epizode kartu su VU Gyvybės mokslų centro mokslininkais dr. Marija Ger ir dr. Povilu Barasa aiškinamės, kokios žmogaus klonavimo galimybės yra realios, kaip ši tema vaizduojama filmuose ir aprašoma...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės epizode kartu su VU Gyvybės mokslų centro mokslininkais dr. Marija Ger ir dr. Povilu Barasa aiškinamės, kokios žmogaus klonavimo galimybės yra realios, kaip ši tema vaizduojama filmuose ir aprašoma knygose, ir kaip tai veikia mūsų požiūrį į klonavimą?<br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1981</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/cf323efea18e983b0366925a124c390a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip suprantame meilę šiandien?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-suprantame-meile-siandien--70061609</link><description><![CDATA[Ar meilė yra biologinis impulsas, ar kultūriškai išmoktas elgesio modelis?<br />Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kartu su sociologais doc. Jūrate Charenkova ir dokt. Žygimantu Bučiu kalbėsime apie romantinę meilę kaip sudėtingą reiškinį, kuriame persipina jausmai, socialinės normos ir kultūriniai lūkesčiai.<br />Aptarsime, kaip kultūra formuoja mūsų supratimą apie meilę, kodėl šiandien keičiasi požiūris į santuoką ir šeimą, kaip meilės patyrimas kinta skirtingais gyvenimo tarpsniais. Taip pat ieškosime atsakymo, kaip myli lietuviai ir ar egzistuoja universali meilės forma.<br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70061609</guid><pubDate>Thu, 12 Feb 2026 09:57:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70061609/2026_02_11_ff716b4a_3437_f_1ccb618a_2e2a_4b69_94f2_cb0bd57e4c28.mp3" length="42099911" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar meilė yra biologinis impulsas, ar kultūriškai išmoktas elgesio modelis?
Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kartu su sociologais doc. Jūrate Charenkova ir dokt. Žygimantu Bučiu kalbėsime apie romantinę meilę...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar meilė yra biologinis impulsas, ar kultūriškai išmoktas elgesio modelis?<br />Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kartu su sociologais doc. Jūrate Charenkova ir dokt. Žygimantu Bučiu kalbėsime apie romantinę meilę kaip sudėtingą reiškinį, kuriame persipina jausmai, socialinės normos ir kultūriniai lūkesčiai.<br />Aptarsime, kaip kultūra formuoja mūsų supratimą apie meilę, kodėl šiandien keičiasi požiūris į santuoką ir šeimą, kaip meilės patyrimas kinta skirtingais gyvenimo tarpsniais. Taip pat ieškosime atsakymo, kaip myli lietuviai ir ar egzistuoja universali meilės forma.<br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>2632</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/406d7202b6ca9628ca24d2a3772ff54a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kokios lyderystės šiandien reikia?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kokios-lyderystes-siandien-reikia--69661981</link><description><![CDATA[Kaip keičiasi lyderystės samprata ir veikimas krizių metu? Kuo skiriasi vadovavimas ir lyderystė, kodėl empatija tampa būtina kompetencija ir kokios lyderystės mums šiandien labiausiai reikia? Apie tai naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode pasakoja adaptyvios lyderystės ekspertė Eglė Daunienė.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69661981</guid><pubDate>Thu, 29 Jan 2026 09:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69661981/2026_01_27_2a05dcd8_3437_f_ad2a99bb_4b18_42b8_b15c_467129bef5a9.mp3" length="34484277" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip keičiasi lyderystės samprata ir veikimas krizių metu? Kuo skiriasi vadovavimas ir lyderystė, kodėl empatija tampa būtina kompetencija ir kokios lyderystės mums šiandien labiausiai reikia? Apie tai naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip keičiasi lyderystės samprata ir veikimas krizių metu? Kuo skiriasi vadovavimas ir lyderystė, kodėl empatija tampa būtina kompetencija ir kokios lyderystės mums šiandien labiausiai reikia? Apie tai naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode pasakoja adaptyvios lyderystės ekspertė Eglė Daunienė.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>2156</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/dbc2eb832ef87be5ec9f8a0ad9272f61.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Turtinga senatvė: kaupti ar nekaupti II pakopoje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/turtinga-senatve-kaupti-ar-nekaupti-ii-pakopoje--69450796</link><description><![CDATA[Nuo šių metų pradžios antrosios pakopos pensijų kaupimo sistema Lietuvoje keičiasi iš esmės: dalyvavimas joje tampa neprivalomas, o sukauptus pinigus bus galima atsiimti. Ką daryti su savo pinigais? Kam apsimoka pasilikti II pakopoje, kam labiau tinka trečioji pakopa ir kada pinigų atsiėmimas gali būti racionalus sprendimas naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode pasakoja ekonomistas doc. Algirdas Bartkus.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69450796</guid><pubDate>Thu, 15 Jan 2026 09:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69450796/2026_01_14_a4f55125_3437_f_5ca06fe6_53fa_4128_be83_53bc5fe24670.mp3" length="34021596" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo šių metų pradžios antrosios pakopos pensijų kaupimo sistema Lietuvoje keičiasi iš esmės: dalyvavimas joje tampa neprivalomas, o sukauptus pinigus bus galima atsiimti. Ką daryti su savo pinigais? Kam apsimoka pasilikti II pakopoje, kam labiau tinka...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo šių metų pradžios antrosios pakopos pensijų kaupimo sistema Lietuvoje keičiasi iš esmės: dalyvavimas joje tampa neprivalomas, o sukauptus pinigus bus galima atsiimti. Ką daryti su savo pinigais? Kam apsimoka pasilikti II pakopoje, kam labiau tinka trečioji pakopa ir kada pinigų atsiėmimas gali būti racionalus sprendimas naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode pasakoja ekonomistas doc. Algirdas Bartkus.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>2127</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/7bb65fe51d31041b83e460a2cc11202c.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Neatimkit stebuklo“: psichologė paaiškino, kam vaiko raidai reikia Kalėdų Senelio</title><link>https://www.spreaker.com/episode/neatimkit-stebuklo-psichologe-paaiskino-kam-vaiko-raidai-reikia-kaledu-senelio--69228622</link><description><![CDATA[Kada ateina laikas vaikui pasakyti tiesą apie Kalėdų Senelį? Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su psichologe dr. Monika Skeryte-Kazlauskiene kalbamės apie vaikų tikėjimo stebuklais laikotarpį, kuo jis svarbus psichologinei jų raidai ir kaip atėjus laikui tėvams atskleisti vaikui tiesą, kad jis nesijaustų apgautas?<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69228622</guid><pubDate>Thu, 18 Dec 2025 09:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69228622/2025_12_17_9e26facf_3437_f_f6de0338_612e_4ad8_8afa_9a3a9705a4fd.mp3" length="30504052" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kada ateina laikas vaikui pasakyti tiesą apie Kalėdų Senelį? Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su psichologe dr. Monika Skeryte-Kazlauskiene kalbamės apie vaikų tikėjimo stebuklais laikotarpį, kuo jis svarbus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kada ateina laikas vaikui pasakyti tiesą apie Kalėdų Senelį? Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su psichologe dr. Monika Skeryte-Kazlauskiene kalbamės apie vaikų tikėjimo stebuklais laikotarpį, kuo jis svarbus psichologinei jų raidai ir kaip atėjus laikui tėvams atskleisti vaikui tiesą, kad jis nesijaustų apgautas?<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1907</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/9968c7bf527d223c55075030c58d3393.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gyvenimo prasmė: atrandama ar sukuriama?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gyvenimo-prasme-atrandama-ar-sukuriama--68875159</link><description><![CDATA[Kodėl vieni žmonės prasmę randa anksti, o kiti jos ieško visą gyvenimą? Ar ji slypi dideliuose tiksluose, ar mažose kasdienybės akimirkose?<br />Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su VU Medicinos fakulteto profesoriumi, psichiatru Eugenijumi Laurinaičiu kalbamės apie tai, kodėl žmonės skirtingais gyvenimo etapais pradeda ieškoti prasmės, kaip keičiasi mūsų supratimas apie ją, kuo skiriasi laimingas ir prasmingas gyvenimas, ir kaip atskirti tikrus vidinius troškimus nuo visuomenės primestų lūkesčių.<br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68875159</guid><pubDate>Thu, 04 Dec 2025 09:00:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68875159/2025_12_03_6238f269_3437_f_0f77f554_15fb_4e70_b27b_1473187de971.mp3" length="30799549" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl vieni žmonės prasmę randa anksti, o kiti jos ieško visą gyvenimą? Ar ji slypi dideliuose tiksluose, ar mažose kasdienybės akimirkose?
Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su VU Medicinos fakulteto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl vieni žmonės prasmę randa anksti, o kiti jos ieško visą gyvenimą? Ar ji slypi dideliuose tiksluose, ar mažose kasdienybės akimirkose?<br />Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su VU Medicinos fakulteto profesoriumi, psichiatru Eugenijumi Laurinaičiu kalbamės apie tai, kodėl žmonės skirtingais gyvenimo etapais pradeda ieškoti prasmės, kaip keičiasi mūsų supratimas apie ją, kuo skiriasi laimingas ir prasmingas gyvenimas, ir kaip atskirti tikrus vidinius troškimus nuo visuomenės primestų lūkesčių.<br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1925</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/74e758eb065a0f02422d8b8717e994b6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kur nepastebimai dingsta mūsų pinigai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kur-nepastebimai-dingsta-musu-pinigai--68650957</link><description><![CDATA[Kodėl kartais atrodo, kad pinigai tiesiog „išgaruoja“ – net kai stengiamės taupyti, sekti savo pirkinius ir planuoti biudžetą? Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Moksas be pamokslų“ epizode kartu su ekonomiste prof. Jelena Stankevičiene ir rinkodaros eksperte dr. Indre Radavičiene, kur iš tiesų dingsta mūsų pinigai ir kokie įpročiai ar psichologiniai mechanizmai lemia, kad išleidžiame daugiau, nei ketinome.<br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68650957</guid><pubDate>Thu, 20 Nov 2025 09:00:08 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68650957/2025_11_18_ab8d37df_3437_f_cf417c27_b70d_4a87_beca_7cd6e1fc96b2.mp3" length="39530298" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl kartais atrodo, kad pinigai tiesiog „išgaruoja“ – net kai stengiamės taupyti, sekti savo pirkinius ir planuoti biudžetą? Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Moksas be pamokslų“ epizode kartu su ekonomiste prof. Jelena Stankevičiene...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl kartais atrodo, kad pinigai tiesiog „išgaruoja“ – net kai stengiamės taupyti, sekti savo pirkinius ir planuoti biudžetą? Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Moksas be pamokslų“ epizode kartu su ekonomiste prof. Jelena Stankevičiene ir rinkodaros eksperte dr. Indre Radavičiene, kur iš tiesų dingsta mūsų pinigai ir kokie įpročiai ar psichologiniai mechanizmai lemia, kad išleidžiame daugiau, nei ketinome.<br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>2471</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a60033e5ec5cfaf22a3367f6be77cea3.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mitus apie dantų valymą paneigusi periodontologė: jokia cheminė medžiaga nepakeis šepetėlio</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mitus-apie-dantu-valyma-paneigusi-periodontologe-jokia-chemine-medziaga-nepakeis-sepetelio--68449566</link><description><![CDATA[Ar žinojote, kad burnos sveikata gali išduoti daug informacijos apie viso Jūsų kūno būklę? Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su gydytoja periodontologe Jūrate Žekoniene kalbamės apie tai, kaip dantys, dantenos ir kasdieniai higienos įpročiai susiję su mūsų bendra savijauta, ligų rizika ir net psichologine gerove.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68449566</guid><pubDate>Thu, 06 Nov 2025 09:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68449566/2025_11_04_c902667b_3437_f_ae8e5e83_6cd9_4984_9b05_6e6af289c0a5.mp3" length="36136052" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar žinojote, kad burnos sveikata gali išduoti daug informacijos apie viso Jūsų kūno būklę? Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su gydytoja periodontologe Jūrate Žekoniene kalbamės apie tai, kaip dantys,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar žinojote, kad burnos sveikata gali išduoti daug informacijos apie viso Jūsų kūno būklę? Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su gydytoja periodontologe Jūrate Žekoniene kalbamės apie tai, kaip dantys, dantenos ir kasdieniai higienos įpročiai susiję su mūsų bendra savijauta, ligų rizika ir net psichologine gerove.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>2259</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bb96196f5e5eef0d6aa881b33ff17d9c.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Kodėl mergaitės Lietuvoje bręsta vis anksčiau?“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-mergaites-lietuvoje-bresta-vis-anksciau--68252149</link><description><![CDATA[Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį mergaičių lytinio brendimo pradžia paankstėjo net trimis mėnesiais. Kodėl organizmas „nusprendžia“ pradėti brendimą anksčiau nei turėtų – ir ką tai reiškia mūsų sveikatai? Apie tai naujajame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode pasakoja Medicinos fakulteto profesorė, gydytoja pediatrė, anatomė, antropologė Janina Tutkuvienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68252149</guid><pubDate>Thu, 23 Oct 2025 11:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68252149/2025_10_22_be56b406_3437_f_69ce68b9_ab8f_41eb_b994_ba5d2ac5093d.mp3" length="43846563" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį mergaičių lytinio brendimo pradžia paankstėjo net trimis mėnesiais. Kodėl organizmas „nusprendžia“ pradėti brendimą anksčiau nei turėtų – ir ką tai reiškia mūsų sveikatai? Apie tai naujajame Vilniaus universiteto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį mergaičių lytinio brendimo pradžia paankstėjo net trimis mėnesiais. Kodėl organizmas „nusprendžia“ pradėti brendimą anksčiau nei turėtų – ir ką tai reiškia mūsų sveikatai? Apie tai naujajame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode pasakoja Medicinos fakulteto profesorė, gydytoja pediatrė, anatomė, antropologė Janina Tutkuvienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2741</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/fbdc5ce851f937db7bfe94350fbf61b9.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl mums reikia knygų skaitymo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-mums-reikia-knygu-skaitymo--68077466</link><description><![CDATA[Kuo mums naudingas knygų skaitymas? Kuo skiriasi gilus skaitymas nuo fragmentiško naršymo internete? Kaip skaitymas lavina empatiją, formuoja pasaulėžiūrą ir gali sulėtinti atminties senėjimą?<br />Apie tai naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbamės su Filosofijos fakulteto psichologe doc. Ramune Dirvanskiene ir poete, literatūros kritike, Filologijos fakulteto partnerystės docente Giedre Kazlauskaite.<br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68077466</guid><pubDate>Thu, 09 Oct 2025 08:40:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68077466/2025_10_08_9b9a924e_3437_f_02d28886_9a13_4e4b_aaba_e5182d223ac4.mp3" length="38010181" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kuo mums naudingas knygų skaitymas? Kuo skiriasi gilus skaitymas nuo fragmentiško naršymo internete? Kaip skaitymas lavina empatiją, formuoja pasaulėžiūrą ir gali sulėtinti atminties senėjimą?
Apie tai naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kuo mums naudingas knygų skaitymas? Kuo skiriasi gilus skaitymas nuo fragmentiško naršymo internete? Kaip skaitymas lavina empatiją, formuoja pasaulėžiūrą ir gali sulėtinti atminties senėjimą?<br />Apie tai naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbamės su Filosofijos fakulteto psichologe doc. Ramune Dirvanskiene ir poete, literatūros kritike, Filologijos fakulteto partnerystės docente Giedre Kazlauskaite.<br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>2376</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0906497dae9f16a4c42ce33a66d2b4b9.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pažintys – geriausias darbo paieškos kanalas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pazintys-geriausias-darbo-paieskos-kanalas--67890094</link><description><![CDATA[Ar pažintys padeda susirasti darbą? Naujas tyrimas Portugalijoje rodo, kad jos net tris kartus padidina tikimybę įsidarbinti. Bet kaip tai veikia Lietuvoje? Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su darbo rinkos eksperte doc. Agne Laužadyte-Tutliene, kalbamės apie socialinių ryšių reikšmę darbo paieškose: kodėl tiek daug žmonių ieško darbo per pažįstamus, kokią vertę turi „silpni“ ir „stiprūs“ kontaktai, kaip sąmoningai plėsti profesinį tinklą bei kokių rizikų gali kelti toks įdarbinimo būdas.<br />Ved. Darius Matas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67890094</guid><pubDate>Thu, 25 Sep 2025 08:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67890094/2025_09_25_838530c8_3437_f_c9c67267_b5b0_4d55_a78a_ac8f4b4eb719.mp3" length="25047177" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar pažintys padeda susirasti darbą? Naujas tyrimas Portugalijoje rodo, kad jos net tris kartus padidina tikimybę įsidarbinti. Bet kaip tai veikia Lietuvoje? Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su darbo rinkos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar pažintys padeda susirasti darbą? Naujas tyrimas Portugalijoje rodo, kad jos net tris kartus padidina tikimybę įsidarbinti. Bet kaip tai veikia Lietuvoje? Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su darbo rinkos eksperte doc. Agne Laužadyte-Tutliene, kalbamės apie socialinių ryšių reikšmę darbo paieškose: kodėl tiek daug žmonių ieško darbo per pažįstamus, kokią vertę turi „silpni“ ir „stiprūs“ kontaktai, kaip sąmoningai plėsti profesinį tinklą bei kokių rizikų gali kelti toks įdarbinimo būdas.<br />Ved. Darius Matas.]]></itunes:summary><itunes:duration>1566</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1ee128ffff848d4be219628315a4bada.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar augalai tikrai jaučia skausmą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-augalai-tikrai-jaucia-skausma--67731713</link><description><![CDATA[Ar augalai tikrai jaučia skausmą? Kokius signalus jie siunčia, kai patiria pažeidimus? Kam sintetina medžiagas, kurios veikia kaip nuskausminamieji bei kaip bendradarbiauja tarpusavyje ar net „meluoja“, gindamiesi nuo kenkėjų?<br /><br />Šiuos klausimus su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslo centro profesore, biologe Vilma Kisnieriene gvildensime naujausiame tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67731713</guid><pubDate>Thu, 11 Sep 2025 08:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67731713/2025_09_10_e501672e_3437_f_1e4c80fe_c002_4296_8fba_3cd401341c37.mp3" length="34136535" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar augalai tikrai jaučia skausmą? Kokius signalus jie siunčia, kai patiria pažeidimus? Kam sintetina medžiagas, kurios veikia kaip nuskausminamieji bei kaip bendradarbiauja tarpusavyje ar net „meluoja“, gindamiesi nuo kenkėjų?

Šiuos klausimus su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar augalai tikrai jaučia skausmą? Kokius signalus jie siunčia, kai patiria pažeidimus? Kam sintetina medžiagas, kurios veikia kaip nuskausminamieji bei kaip bendradarbiauja tarpusavyje ar net „meluoja“, gindamiesi nuo kenkėjų?<br /><br />Šiuos klausimus su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslo centro profesore, biologe Vilma Kisnieriene gvildensime naujausiame tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>2134</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e8b4198fbfbfaeb82077101fe704b708.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Atostogos LDK laikais, tarpukariu ir šiandien: kas keitėsi?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/atostogos-ldk-laikais-tarpukariu-ir-siandien-kas-keitesi--66203186</link><description><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode prisiminsime, kaip atostogavo lietuviai prieš šimtus metų, kaip senovės žmonės suprato poilsį, kokios visuomenės grupės ir kaip atostogaudavo, kur vykdavo kunigaikščiai ir prezidentai ir kokie buvo pirmieji oficialūs atostogų įstatymai mūsų šalyje? Apie tai pasakos Istorijos fakulteto doc. Tomas Čelkis ir doc. Saulius Kaubrys.<br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66203186</guid><pubDate>Thu, 22 May 2025 08:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66203186/2025_05_20_52b7ff97_3437_f_5badc667_b355_482a_80a4_9854b90410ce.mp3" length="40856483" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode prisiminsime, kaip atostogavo lietuviai prieš šimtus metų, kaip senovės žmonės suprato poilsį, kokios visuomenės grupės ir kaip atostogaudavo, kur vykdavo kunigaikščiai ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode prisiminsime, kaip atostogavo lietuviai prieš šimtus metų, kaip senovės žmonės suprato poilsį, kokios visuomenės grupės ir kaip atostogaudavo, kur vykdavo kunigaikščiai ir prezidentai ir kokie buvo pirmieji oficialūs atostogų įstatymai mūsų šalyje? Apie tai pasakos Istorijos fakulteto doc. Tomas Čelkis ir doc. Saulius Kaubrys.<br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>2554</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c7cae984cbce42e9a5ee1c13e1086c58.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Omni panoptikonas: ar mes visada esame stebimi?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/omni-panoptikonas-ar-mes-visada-esame-stebimi--66026329</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kaip veikia socialinės kontrolės teorija šiandien, ar visi stebi visus ir kaip žmonės patys reguliuoja savo elgesį žinodami, kad gali būti stebimi. Į šiuos klausimus atsakys Vilniaus universiteto sociologė doc. Maryja Šupa.<br />Ved. Darius Matas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66026329</guid><pubDate>Thu, 08 May 2025 08:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66026329/2025_05_07_3f040e7c_3437_f_173f5d3e_ae0a_4699_98ea_1173aee54bf7.mp3" length="28705155" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kaip veikia socialinės kontrolės teorija šiandien, ar visi stebi visus ir kaip žmonės patys reguliuoja savo elgesį žinodami, kad gali būti stebimi. Į šiuos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kaip veikia socialinės kontrolės teorija šiandien, ar visi stebi visus ir kaip žmonės patys reguliuoja savo elgesį žinodami, kad gali būti stebimi. Į šiuos klausimus atsakys Vilniaus universiteto sociologė doc. Maryja Šupa.<br />Ved. Darius Matas.]]></itunes:summary><itunes:duration>1795</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/edb164ac6594014a3e61248d8bbdb891.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Priklausomybė nuo alkoholio: kodėl taip sunku ją įveikti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priklausomybe-nuo-alkoholio-kodel-taip-sunku-ja-iveikti--65642717</link><description><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės epizode kalbėsime apie priklausomybę nuo alkoholio – kodėl ji išsivysto, kaip ji veikia smegenis ir kodėl jos taip sunku atsikratyti net tada, kai žmogus nuoširdžiai to nori. Atsakymų ieškosime su Gyvybės mokslų centro profesore, neurobiologe ir priklausomybių tyrėja Valentina Vengeliene.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65642717</guid><pubDate>Thu, 17 Apr 2025 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65642717/2025_04_16_6246f49f_3437_f_3fe04567_877b_4e03_a8c9_d25681cd019d.mp3" length="27977488" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės epizode kalbėsime apie priklausomybę nuo alkoholio – kodėl ji išsivysto, kaip ji veikia smegenis ir kodėl jos taip sunku atsikratyti net tada, kai žmogus nuoširdžiai to nori. Atsakymų ieškosime su Gyvybės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės epizode kalbėsime apie priklausomybę nuo alkoholio – kodėl ji išsivysto, kaip ji veikia smegenis ir kodėl jos taip sunku atsikratyti net tada, kai žmogus nuoširdžiai to nori. Atsakymų ieškosime su Gyvybės mokslų centro profesore, neurobiologe ir priklausomybių tyrėja Valentina Vengeliene.]]></itunes:summary><itunes:duration>1749</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/de678015815cae1936afc28d817f6f2b.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mitai apie fizinį aktyvumą: ar liekni žmonės gyvena ilgiau?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mitai-apie-fizini-aktyvuma-ar-liekni-zmones-gyvena-ilgiau--65334290</link><description><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie fizinį aktyvumą. Kokių ligų jis gali padėti išvengti ir kokie yra populiariausi mitai apie sportą ir sportuojančius žmones? Apie tai pasakos Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Arūnas Emeljanovas.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65334290</guid><pubDate>Thu, 03 Apr 2025 08:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65334290/2025_04_02_9431ebbe_3437_f_de57b2e5_bb53_4749_96ea_5062fefe3c7e.mp3" length="33448992" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie fizinį aktyvumą. Kokių ligų jis gali padėti išvengti ir kokie yra populiariausi mitai apie sportą ir sportuojančius žmones? Apie tai pasakos Vilniaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie fizinį aktyvumą. Kokių ligų jis gali padėti išvengti ir kokie yra populiariausi mitai apie sportą ir sportuojančius žmones? Apie tai pasakos Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Arūnas Emeljanovas.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>2091</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/44e275224c36acf457fa71f91daa0301.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl žmonėms reikia gamtos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-zmonems-reikia-gamtos--65047712</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kodėl mums reikia gamtos ir koks yra ryšys tarp žmogaus psichinės sveikatos ir buvimo gamtoje? Atsakymo ieškosime su Vilniaus universiteto Geomokslų instituto docente Ieva Misiūne.<br />Pokalbio klausykite šiandien LRT radiotekoje ir populiariausiose tinklalaidžių platformose.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65047712</guid><pubDate>Thu, 20 Mar 2025 09:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65047712/2025_03_19_3b94b10b_3437_f_4c74dbe1_e58b_4138_8ecb_a6eda8c4f7df.mp3" length="28348636" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kodėl mums reikia gamtos ir koks yra ryšys tarp žmogaus psichinės sveikatos ir buvimo gamtoje? Atsakymo ieškosime su Vilniaus universiteto Geomokslų instituto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kodėl mums reikia gamtos ir koks yra ryšys tarp žmogaus psichinės sveikatos ir buvimo gamtoje? Atsakymo ieškosime su Vilniaus universiteto Geomokslų instituto docente Ieva Misiūne.<br />Pokalbio klausykite šiandien LRT radiotekoje ir populiariausiose tinklalaidžių platformose.]]></itunes:summary><itunes:duration>1772</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/54b45d7497d7c9f67403c84936fd30e3.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Skaitmeninis CO2 pėdsakas: kaip aplinką teršia mūsų veiklos internete?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/skaitmeninis-co2-pedsakas-kaip-aplinka-tersia-musu-veiklos-internete--64731815</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kas yra skaitmeninė tarša ir kaip mes teršiame aplinką kasdieninėmis savo veiklomis internete? Atsakymų į šiuos klausimus ieškosime su Vilniaus universiteto informacinių technologijų ekspertu prof. Povilu Treigiu.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64731815</guid><pubDate>Thu, 06 Mar 2025 09:58:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64731815/2025_03_06_1052f374_3437_f_89301dae_e808_4721_b9c9_2b58e4a58ceb.mp3" length="25738481" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kas yra skaitmeninė tarša ir kaip mes teršiame aplinką kasdieninėmis savo veiklomis internete? Atsakymų į šiuos klausimus ieškosime su Vilniaus universiteto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kas yra skaitmeninė tarša ir kaip mes teršiame aplinką kasdieninėmis savo veiklomis internete? Atsakymų į šiuos klausimus ieškosime su Vilniaus universiteto informacinių technologijų ekspertu prof. Povilu Treigiu.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1609</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6b0e483f6da50dd32fc77d94a26c7e6c.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lietuva daugialypės krizės akivaizdoje: ar tapome atsparesni?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lietuva-daugialypes-krizes-akivaizdoje-ar-tapome-atsparesni--64470342</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbame apie pasaulines krizes ir jų valdymą. Laidos pašnekovai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis ir doktorantas Vytenis Fuks pasakoja, kaip pastarųjų metų įvykiai vertė Lietuvos Vyriausybes ieškoti naujų krizių valdymo būdų, atsigauti po jų bei geriau pasiruošti įvairioms sisteminėms grėsmėms ateityje.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64470342</guid><pubDate>Thu, 20 Feb 2025 09:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64470342/2025_02_18_7bc025aa_3437_f_a27958b9_6302_47dd_bd2f_92c0d6386cca.mp3" length="36160293" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbame apie pasaulines krizes ir jų valdymą. Laidos pašnekovai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbame apie pasaulines krizes ir jų valdymą. Laidos pašnekovai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis ir doktorantas Vytenis Fuks pasakoja, kaip pastarųjų metų įvykiai vertė Lietuvos Vyriausybes ieškoti naujų krizių valdymo būdų, atsigauti po jų bei geriau pasiruošti įvairioms sisteminėms grėsmėms ateityje.]]></itunes:summary><itunes:duration>2260</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f2372dd48aea35863e49cc34c576371b.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kokius vardus lietuviai duoda savo vaikams?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kokius-vardus-lietuviai-duoda-savo-vaikams--64232009</link><description><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbininkė prof. Daiva Sinkevičiūtė pasakos apie tai, kokius vardus lietuviai mėgsta suteikti savo vaikams ir kaip savo vaikus vadina emigrantai iš Lietuvos, gyvenantys kitose kultūrose.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64232009</guid><pubDate>Thu, 06 Feb 2025 09:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64232009/2025_02_04_6d742d3f_3437_f_65d2c073_0243_4997_bc7c_14ac9fa27f6a.mp3" length="34500995" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbininkė prof. Daiva Sinkevičiūtė pasakos apie tai, kokius vardus lietuviai mėgsta suteikti savo vaikams ir kaip savo vaikus vadina emigrantai iš Lietuvos, gyvenantys...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbininkė prof. Daiva Sinkevičiūtė pasakos apie tai, kokius vardus lietuviai mėgsta suteikti savo vaikams ir kaip savo vaikus vadina emigrantai iš Lietuvos, gyvenantys kitose kultūrose.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>2157</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c5e414b45445916038b1bde8073cef0c.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip stresas veikia mūsų sveikatą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-stresas-veikia-musu-sveikata--63776467</link><description><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbame apie stresą ir kaip jis veikia mūsų sveikatą. Apie tai pasakoja Medicinos fakulteto docentė Jelena Stanislavovienė.<br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63776467</guid><pubDate>Thu, 23 Jan 2025 09:00:06 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63776467/2025_01_21_20cbb63a_3437_f_0c03dab4_8cc2_472b_9ef5_5e2675e7ff40.mp3" length="31365048" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbame apie stresą ir kaip jis veikia mūsų sveikatą. Apie tai pasakoja Medicinos fakulteto docentė Jelena Stanislavovienė.
Ved. Darius Matas</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbame apie stresą ir kaip jis veikia mūsų sveikatą. Apie tai pasakoja Medicinos fakulteto docentė Jelena Stanislavovienė.<br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1961</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e881f6b8bd5aef5d80868565ccfd9a4c.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kada maitinsimės spausdintu maistu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kada-maitinsimes-spausdintu-maistu--63622767</link><description><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie spausdintą maistą. VU Chemijos ir geomokslų fakulteto prof. Albinas Žilinskas pasakos,<br />kas yra spausdintas maistas, koks buvo pirmasis atspausdintas produktas ir kam jis buvo skirtas, ar spausdintas maistas bus skanus ir sveikas, kokias globalias problemas padės spręsti ir kada kiekvienas namuose turėsime 3 D maisto spausdintuvą?<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63622767</guid><pubDate>Thu, 09 Jan 2025 09:00:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63622767/2025_01_07_3fc87c28_3437_f_3ce6f96c_7a2e_4915_89f8_bb7dd7026eb4.mp3" length="25101929" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausiame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie spausdintą maistą. VU Chemijos ir geomokslų fakulteto prof. Albinas Žilinskas pasakos,
kas yra spausdintas maistas, koks buvo pirmasis atspausdintas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie spausdintą maistą. VU Chemijos ir geomokslų fakulteto prof. Albinas Žilinskas pasakos,<br />kas yra spausdintas maistas, koks buvo pirmasis atspausdintas produktas ir kam jis buvo skirtas, ar spausdintas maistas bus skanus ir sveikas, kokias globalias problemas padės spręsti ir kada kiekvienas namuose turėsime 3 D maisto spausdintuvą?<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1569</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/8b222215799940ebce937b81c933415d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip mus veikia kalėdinė muzika?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-mus-veikia-kaledine-muzika--63387868</link><description><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Filosofijos fakulteto neuropsichologė doc. Ramunė Dirvanskienė pasakos apie muzikos poveikį ir kaip kalėdinė muzika veikia mūsų smegenis.<br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63387868</guid><pubDate>Thu, 19 Dec 2024 09:00:08 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63387868/2024_12_18_3488e069_3437_f_fc29cc76_9315_47ec_9f90_530d42239361.mp3" length="30403741" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Filosofijos fakulteto neuropsichologė doc. Ramunė Dirvanskienė pasakos apie muzikos poveikį ir kaip kalėdinė muzika veikia mūsų smegenis.
Ved. Darius Matas</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Filosofijos fakulteto neuropsichologė doc. Ramunė Dirvanskienė pasakos apie muzikos poveikį ir kaip kalėdinė muzika veikia mūsų smegenis.<br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1901</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/07b6d9d9e14c2a3fcbbed998dfd0ca6a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kiek kosmoso yra mūsų kasdieniame gyvenime?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kiek-kosmoso-yra-musu-kasdieniame-gyvenime--63202829</link><description><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Medicinos fakulteto docentė Nora Šlekienė pasakoja apie tai, kiek kosmoso yra mūsų kasdieniame gyvenime, kokias technologijas, susijusias su kosmosu, mes naudojame kasdien, kaip atrodo darbas Kosmoso agentūroje ir kaip jis padeda mums spręsti problemas, kylančias čia – Žemėje.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63202829</guid><pubDate>Thu, 05 Dec 2024 09:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63202829/2024_12_04_68966940_3437_f_b2ea38de_f510_472b_8177_a280696bd915.mp3" length="26136796" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Medicinos fakulteto docentė Nora Šlekienė pasakoja apie tai, kiek kosmoso yra mūsų kasdieniame gyvenime, kokias technologijas, susijusias su kosmosu, mes naudojame kasdien,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Medicinos fakulteto docentė Nora Šlekienė pasakoja apie tai, kiek kosmoso yra mūsų kasdieniame gyvenime, kokias technologijas, susijusias su kosmosu, mes naudojame kasdien, kaip atrodo darbas Kosmoso agentūroje ir kaip jis padeda mums spręsti problemas, kylančias čia – Žemėje.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1634</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d72248dd780f3fa21d3a9484a59b0c06.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>DI išgelbės nuo pandemijų ar sukurs naujų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/di-isgelbes-nuo-pandemiju-ar-sukurs-nauju--62946443</link><description><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie dirbtinio intelekto (DI) pritaikymą biologijoje. VU Gyvybės mokslų centro virusų tyrėjas dr. Gytis Dudas papasakos, kaip DI taikomas virusų tyrimuose, ar DI gali padėti sukurti mirtiną virusą, o gal atvirkščiai – išgelbės mus nuo būsimų pandemijų?<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62946443</guid><pubDate>Thu, 21 Nov 2024 09:00:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62946443/2024_11_20_d50cf042_3437_f_bb6fbf17_014a_49ce_86f8_5deac7b7d7a9.mp3" length="32341818" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie dirbtinio intelekto (DI) pritaikymą biologijoje. VU Gyvybės mokslų centro virusų tyrėjas dr. Gytis Dudas papasakos, kaip DI taikomas virusų tyrimuose, ar DI...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie dirbtinio intelekto (DI) pritaikymą biologijoje. VU Gyvybės mokslų centro virusų tyrėjas dr. Gytis Dudas papasakos, kaip DI taikomas virusų tyrimuose, ar DI gali padėti sukurti mirtiną virusą, o gal atvirkščiai – išgelbės mus nuo būsimų pandemijų?<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>2022</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d288b62260ec7daf6a76ebcd00ba197b.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>JAV rinkimų rezultatai: ko tikėtis Lietuvai ir pasauliui?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/jav-rinkimu-rezultatai-ko-tiketis-lietuvai-ir-pasauliui--62641685</link><description><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas prof. Tomas Janeliūnas pasakos apie JAV prezidento rinkimus ir kaip jų rezultatai paveiks pasaulį ir Lietuvą.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62641685</guid><pubDate>Wed, 06 Nov 2024 09:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62641685/2024_11_05_3749cd4c_3437_f_c1639d08_f331_445d_9774_2df9bdb8e6b0.mp3" length="36484212" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas prof. Tomas Janeliūnas pasakos apie JAV prezidento rinkimus ir kaip jų rezultatai paveiks pasaulį ir Lietuvą....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas prof. Tomas Janeliūnas pasakos apie JAV prezidento rinkimus ir kaip jų rezultatai paveiks pasaulį ir Lietuvą.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>2281</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d288b62260ec7daf6a76ebcd00ba197b.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tyrimas: kas labiausiai rizikuoja perdegti darbe?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tyrimas-kas-labiausiai-rizikuoja-perdegti-darbe--62487277</link><description><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ episode psichologė, Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovė prof. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė pasakos apie perdegimą darbe, kas Lietuvoje patiria didžiausią riziką perdegti darbe, kuo skiriasi perdegimas nuo pervargimo, kas jį lemia ir kaip apsisaugoti.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62487277</guid><pubDate>Thu, 24 Oct 2024 11:15:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62487277/2024_10_24_4a680cc2_3437_f_251a3c4d_cafb_49f4_8c9a_c1a700af6ad8.mp3" length="30212734" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ episode psichologė, Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovė prof. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė pasakos apie perdegimą darbe, kas Lietuvoje patiria didžiausią riziką...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ episode psichologė, Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovė prof. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė pasakos apie perdegimą darbe, kas Lietuvoje patiria didžiausią riziką perdegti darbe, kuo skiriasi perdegimas nuo pervargimo, kas jį lemia ir kaip apsisaugoti.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1889</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a7e95daec46bd9a436cf423ca469b98d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ką daryti, kad sirgtume mažiau?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ka-daryti-kad-sirgtume-maziau--62312572</link><description><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Medicinos fakulteto profesorė, gydytoja klinikinė imunologė Laura Malinauskienė, pasakos apie imunitetą, kaip jis atsiranda, kas jį efektyviai stiprina bei ką reikėtų daryti, kad sirgtume mažiau?<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62312572</guid><pubDate>Thu, 10 Oct 2024 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62312572/2024_10_09_ba926aa9_3437_f_76821a04_965f_441b_b6ff_2ae67e7c0c45.mp3" length="25638589" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Medicinos fakulteto profesorė, gydytoja klinikinė imunologė Laura Malinauskienė, pasakos apie imunitetą, kaip jis atsiranda, kas jį efektyviai stiprina bei ką reikėtų daryti,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Medicinos fakulteto profesorė, gydytoja klinikinė imunologė Laura Malinauskienė, pasakos apie imunitetą, kaip jis atsiranda, kas jį efektyviai stiprina bei ką reikėtų daryti, kad sirgtume mažiau?<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1603</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/89ef866b51416929d57168f996f57ee7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kas mus daro laimingus darbe?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kas-mus-daro-laimingus-darbe--62114532</link><description><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Verslo mokyklos partnerystės profesorius Mantas Tvarijonavičius kalbės apie laimę ir psichologinį mikroklimatą darbe. Jis papasakos, kaip neprarasti noro eiti į darbą ir iš kur atsiranda laimė darbe.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62114532</guid><pubDate>Thu, 26 Sep 2024 10:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62114532/2024_09_26_a1812dba_3437_f_31a5ccd2_83da_43c6_b0a0_9cedd41d6d63.mp3" length="30994736" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Verslo mokyklos partnerystės profesorius Mantas Tvarijonavičius kalbės apie laimę ir psichologinį mikroklimatą darbe. Jis papasakos, kaip neprarasti noro eiti į darbą ir iš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Verslo mokyklos partnerystės profesorius Mantas Tvarijonavičius kalbės apie laimę ir psichologinį mikroklimatą darbe. Jis papasakos, kaip neprarasti noro eiti į darbą ir iš kur atsiranda laimė darbe.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1938</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1718a5f355913f6ae470421eb779ce2.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar bakteriniai klijai išspręs globalinės taršos problemas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-bakteriniai-klijai-isspres-globalines-tarsos-problemas--61357390</link><description><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės epizode VU studentės, „Vilnius-Lithuania iGEM“ komandos vadovė Evelina Prosevičiūtė ir komandos komunikacijos atstovė Fausta Michnevičiūtė pasakos apie jų kuriamus bakterinius klijus, kurie ateityje galėtų pakeisti toksiškus superklijus ir prisidėti prie globalinės taršos problemų sprendimo.<br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61357390</guid><pubDate>Thu, 12 Sep 2024 08:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61357390/2024_09_11_b283d91b_3437_f_1db62da1_7a2b_4f0b_970f_988ba5ed3d1f.mp3" length="24636741" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės epizode VU studentės, „Vilnius-Lithuania iGEM“ komandos vadovė Evelina Prosevičiūtė ir komandos komunikacijos atstovė Fausta Michnevičiūtė pasakos apie jų kuriamus bakterinius klijus, kurie ateityje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės epizode VU studentės, „Vilnius-Lithuania iGEM“ komandos vadovė Evelina Prosevičiūtė ir komandos komunikacijos atstovė Fausta Michnevičiūtė pasakos apie jų kuriamus bakterinius klijus, kurie ateityje galėtų pakeisti toksiškus superklijus ir prisidėti prie globalinės taršos problemų sprendimo.<br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1540</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0a66874f5a0ab7ee5e39055bf9ffd0e8.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mirštanti Baltijos jūra: kada pasekmes pajus Lietuva?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mirstanti-baltijos-jura-kada-pasekmes-pajus-lietuva--60220147</link><description><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie „negyvąsias zonas“ Baltijos jūroje. Chemijos ir geomokslų fakulteto docentas Kęstutis Jokšas pasakos, kodėl jos atsiranda ir plečiasi, kokias pasekmes jūros užterštumas turės Lietuvai.<br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60220147</guid><pubDate>Thu, 30 May 2024 10:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60220147/2024_05_29_5c5b8e44_3437_f_baf61120_7851_4a06_b4e1_8c4af949b6c5.mp3" length="29196675" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie „negyvąsias zonas“ Baltijos jūroje. Chemijos ir geomokslų fakulteto docentas Kęstutis Jokšas pasakos, kodėl jos atsiranda ir plečiasi, kokias pasekmes jūros...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie „negyvąsias zonas“ Baltijos jūroje. Chemijos ir geomokslų fakulteto docentas Kęstutis Jokšas pasakos, kodėl jos atsiranda ir plečiasi, kokias pasekmes jūros užterštumas turės Lietuvai.<br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1825</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/9e1848f3942e6262425725a9cc47135e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Susituokę ar vieniši – kurie laimingesni?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/susituoke-ar-vienisi-kurie-laimingesni--60061394</link><description><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie laimę. Su Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto vadove prof. Roma Jusiene aiškinsimės, susituokę, ar vieniši, išsiskyrę ar gyvenantys partnerystėje, turintys vaikų, ar jų neturintys žmonės yra laimingesni.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60061394</guid><pubDate>Thu, 16 May 2024 08:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60061394/2024_05_14_b19e634b_3437_f_b2c7d445_5250_4f77_87d6_eb988901a43d.mp3" length="29656012" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie laimę. Su Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto vadove prof. Roma Jusiene aiškinsimės, susituokę, ar vieniši, išsiskyrę ar gyvenantys partnerystėje,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie laimę. Su Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto vadove prof. Roma Jusiene aiškinsimės, susituokę, ar vieniši, išsiskyrę ar gyvenantys partnerystėje, turintys vaikų, ar jų neturintys žmonės yra laimingesni.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1854</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/ca2daacc0649598177116a7c239bc4bb.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kuo atviras mokslas naudingas visuomenei?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kuo-atviras-mokslas-naudingas-visuomenei--59654033</link><description><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode VU mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė pasakos apie piliečių mokslą, kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie mokslo atradimų ir kokią naudą visuomenė gali gauti iš atvirojo mokslo veiklų?]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59654033</guid><pubDate>Thu, 25 Apr 2024 11:15:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59654033/2024_04_24_b9ef9046_3437_f_74d637c3_0c3f_4c68_8a45_a4eb3361f694.mp3" length="23404597" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode VU mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė pasakos apie piliečių mokslą, kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie mokslo atradimų ir kokią naudą visuomenė gali gauti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode VU mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė pasakos apie piliečių mokslą, kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie mokslo atradimų ir kokią naudą visuomenė gali gauti iš atvirojo mokslo veiklų?]]></itunes:summary><itunes:duration>1463</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a3f6cedee75154d6c0ba8c8a12fb2cb0.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip atitolinti senatvę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-atitolinti-senatve--59438313</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Miglė Tomkuvienė pasakoja apie būdus atitolinti senatvę. Kokie kasdieniai mūsų veiksmai gali turėti tam įtakos?<br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59438313</guid><pubDate>Thu, 18 Apr 2024 08:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59438313/2024_04_12_f527389c_3437_f_20240412141936312.mp3" length="24669631" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Miglė Tomkuvienė pasakoja apie būdus atitolinti senatvę. Kokie kasdieniai mūsų veiksmai gali turėti tam įtakos?
Ved. Darius Matas</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Miglė Tomkuvienė pasakoja apie būdus atitolinti senatvę. Kokie kasdieniai mūsų veiksmai gali turėti tam įtakos?<br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1542</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0c7d163e6a00ed0ef440e3dbeda0cd1e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Ką pakeis 6G technologija?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-ka-pakeis-6g-technologija--59126809</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Kęstutis Ikamas pasakos apie tai, ką mūsų gyvenime pakeis 6G technologija?<br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59126809</guid><pubDate>Thu, 21 Mar 2024 09:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59126809/2024_03_20_d928a839_3437_f_20240321102343544.mp3" length="22667189" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Kęstutis Ikamas pasakos apie tai, ką mūsų gyvenime pakeis 6G technologija?
Ved. Darius Matas</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Kęstutis Ikamas pasakos apie tai, ką mūsų gyvenime pakeis 6G technologija?<br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1417</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/74e3a024498a8631b5114a2134b22da9.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kodėl vis dar diskutuojame apie Kovo 8-ąją?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kodel-vis-dar-diskutuojame-apie-kovo-8-aja--58974415</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbėsime apie Kovo 8-ąją. Kodėl vis dar diskutuojame apie ją ir kokių asociacijų ji mums kelia? Atsakymų ieškosime su Vilniaus universiteto Kauno ir Filosofijos fakultetų mokslininkėmis prof. Virginija Jurėniene ir dr. Giedre Purvaneckiene. Pokalbio klausykite LRT radiotekoje ir populiariausiose tinklalaidžių platformose.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58974415</guid><pubDate>Thu, 07 Mar 2024 09:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58974415/2024_03_06_26bce6b9_3437_f_20240307092426758.mp3" length="37407356" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbėsime apie Kovo 8-ąją. Kodėl vis dar diskutuojame apie ją ir kokių asociacijų ji mums kelia? Atsakymų ieškosime su Vilniaus universiteto Kauno ir Filosofijos fakultetų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbėsime apie Kovo 8-ąją. Kodėl vis dar diskutuojame apie ją ir kokių asociacijų ji mums kelia? Atsakymų ieškosime su Vilniaus universiteto Kauno ir Filosofijos fakultetų mokslininkėmis prof. Virginija Jurėniene ir dr. Giedre Purvaneckiene. Pokalbio klausykite LRT radiotekoje ir populiariausiose tinklalaidžių platformose.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>2338</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e0bf0669e3e6e2eca5f4bf18151da06a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kada yra tinkamiausias metas pirkti būstą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kada-yra-tinkamiausias-metas-pirkti-busta--58774239</link><description><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinkalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja, nekilnojamojo turto rinkos ekspertė doc. Viktorija Cohen pasakos apie nuosavo būsto įsigijimą ir pasakys, kada yra tinkamiausias laikas jį pirkti.<br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58774239</guid><pubDate>Thu, 22 Feb 2024 09:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58774239/2024_02_21_bad890d3_3437_f_20240222092818988.mp3" length="22729465" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausiame Vilniaus universiteto tinkalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja, nekilnojamojo turto rinkos ekspertė doc. Viktorija Cohen pasakos apie nuosavo būsto įsigijimą ir pasakys, kada yra...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinkalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja, nekilnojamojo turto rinkos ekspertė doc. Viktorija Cohen pasakos apie nuosavo būsto įsigijimą ir pasakys, kada yra tinkamiausias laikas jį pirkti.<br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1421</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/08244243335c7d96ca8857df5ff8f7b8.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kaip mylėjo mūsų proseneliai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kaip-mylejo-musu-proseneliai--58606941</link><description><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklakaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode istorikas Norbertas Černiauskas pasakos apie tai, kaip mylėjo mūsų proseneliai ir kaip mylime mes.<br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58606941</guid><pubDate>Thu, 08 Feb 2024 09:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58606941/2024_02_06_7beb510d_3437_f_20240208092227853.mp3" length="24850608" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausiame Vilniaus universiteto tinklakaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode istorikas Norbertas Černiauskas pasakos apie tai, kaip mylėjo mūsų proseneliai ir kaip mylime mes.
Ved. Darius Matas</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklakaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode istorikas Norbertas Černiauskas pasakos apie tai, kaip mylėjo mūsų proseneliai ir kaip mylime mes.<br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1554</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/215bc66d884668b2cda564bab670df92.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Klimato krizė: kokiame pasaulyje gyvens mūsų vaikai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-klimato-krize-kokiame-pasaulyje-gyvens-musu-vaikai--58441598</link><description><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su klimatologu prof. Egidijumi Rimkumi svarstysime klimato krizės klausimus ir kokiame pasaulyje gyvens mūsų vaikai.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58441598</guid><pubDate>Thu, 25 Jan 2024 09:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58441598/2024_01_23_5087190e_3437_f_20240125085359732.mp3" length="24313084" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su klimatologu prof. Egidijumi Rimkumi svarstysime klimato krizės klausimus ir kokiame pasaulyje gyvens mūsų vaikai.

Ved. Darius Matas</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su klimatologu prof. Egidijumi Rimkumi svarstysime klimato krizės klausimus ir kokiame pasaulyje gyvens mūsų vaikai.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1520</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/00e819f6bb12c80047bb488059767590.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kaip ir kodėl karo diskursas tampa rutina?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kaip-ir-kodel-karo-diskursas-tampa-rutina--58262565</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kaip ir kodėl karo tema tampa rutina? Apie tai pasakos lingvistė doc. Liudmila Arcimavičienė.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58262565</guid><pubDate>Thu, 11 Jan 2024 10:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58262565/2024_01_11_dbb68623_3437_f_20240111115029994.mp3" length="25189963" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kaip ir kodėl karo tema tampa rutina? Apie tai pasakos lingvistė doc. Liudmila Arcimavičienė.

Ved. Darius Matas</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kaip ir kodėl karo tema tampa rutina? Apie tai pasakos lingvistė doc. Liudmila Arcimavičienė.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1575</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/42c945b303e1e78b95165ccecdf998b2.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Ką ir kaip valgyti per šventes, kad jaustumės gerai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-ka-ir-kaip-valgyti-per-sventes-kad-jaustumes-gerai--58081905</link><description><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode mitybos ekspertas prof. Rimantas Stukas patars, ką ir kaip valgyti per šventes, kad po jų jaustumėtės gerai.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58081905</guid><pubDate>Thu, 21 Dec 2023 09:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58081905/2023_12_21_8bcf525b_3437_f_20231221095718551.mp3" length="27166937" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode mitybos ekspertas prof. Rimantas Stukas patars, ką ir kaip valgyti per šventes, kad po jų jaustumėtės gerai.

Ved. Darius Matas</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode mitybos ekspertas prof. Rimantas Stukas patars, ką ir kaip valgyti per šventes, kad po jų jaustumėtės gerai.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1698</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/5574ba5ee879675aa1e5bd6cf8f26ec6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kuri Kalėdų eglutė draugiškesnė aplinkai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kuri-kaledu-eglute-draugiskesne-aplinkai--57937435</link><description><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su Gyvybės mokslų centro docentu Aliumi Ulevičiumi kalbamės apie Kalėdų eglutės pasirinkimą, kuris variantas draugiškesnis aplinkai, ekologiškesnis.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57937435</guid><pubDate>Thu, 07 Dec 2023 09:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57937435/2023_12_07_630aaf3e_3437_f_20231207102727255.mp3" length="25185810" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su Gyvybės mokslų centro docentu Aliumi Ulevičiumi kalbamės apie Kalėdų eglutės pasirinkimą, kuris variantas draugiškesnis aplinkai, ekologiškesnis.

Ved. Darius Matas</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su Gyvybės mokslų centro docentu Aliumi Ulevičiumi kalbamės apie Kalėdų eglutės pasirinkimą, kuris variantas draugiškesnis aplinkai, ekologiškesnis.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1575</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/2711097deeefc04ed8cbd28b9627c404.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kaip apsaugoti savo asmeninius duomenis socialinėje medijoje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kaip-apsaugoti-savo-asmeninius-duomenis-socialineje-medijoje--57781716</link><description><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su teisininku dr. Stasiu Drazdausku aiškinsimės,<br />kas yra asmens duomenys? Kokia yra kiekvieno mūsų teisė? Ar reikia saugoti savo duomenis? Kaip apsaugoti savo duomenis, jei socialiniuose tinkluose dalinamės savo kasdienybe?<br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57781716</guid><pubDate>Thu, 23 Nov 2023 09:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57781716/2023_11_23_ff9550ab_3437_f_20231123112259018.mp3" length="28877226" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su teisininku dr. Stasiu Drazdausku aiškinsimės,
kas yra asmens duomenys? Kokia yra kiekvieno mūsų teisė? Ar reikia saugoti savo duomenis? Kaip apsaugoti savo duomenis, jei...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su teisininku dr. Stasiu Drazdausku aiškinsimės,<br />kas yra asmens duomenys? Kokia yra kiekvieno mūsų teisė? Ar reikia saugoti savo duomenis? Kaip apsaugoti savo duomenis, jei socialiniuose tinkluose dalinamės savo kasdienybe?<br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1805</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/79741f5c0c0ae82e4d101497ff610e67.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kaip manipuliuojama žmonių elgesiu per išpardavimus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kaip-manipuliuojama-zmoniu-elgesiu-per-ispardavimus--57574777</link><description><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su komunikacijos eksperte doc. Migle Eleonora Černikovaite kalbėsime apie juodąjį penktadienį: kokias nuolaidos, kokioms prekėms tuo metu paprastai siūlomo prekybininkai, ar visada per akcijas nusiperkame kokybiškas prekes, vertas jų kainos bei kaip išpardavimų dienas išnaudoti protingai ir įsigyti tikrai reikalingą ir planuotą pirkinį.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57574777</guid><pubDate>Thu, 09 Nov 2023 09:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57574777/2023_11_09_cbc58b26_3437_f_20231109105314792.mp3" length="25057079" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su komunikacijos eksperte doc. Migle Eleonora Černikovaite kalbėsime apie juodąjį penktadienį: kokias nuolaidos, kokioms prekėms tuo metu paprastai siūlomo prekybininkai, ar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su komunikacijos eksperte doc. Migle Eleonora Černikovaite kalbėsime apie juodąjį penktadienį: kokias nuolaidos, kokioms prekėms tuo metu paprastai siūlomo prekybininkai, ar visada per akcijas nusiperkame kokybiškas prekes, vertas jų kainos bei kaip išpardavimų dienas išnaudoti protingai ir įsigyti tikrai reikalingą ir planuotą pirkinį.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1567</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/bf3c3fea569bc60620b5bec5a592c715.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Technostresas: kas tai yra ir kaip jį suvaldyti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-technostresas-kas-tai-yra-ir-kaip-ji-suvaldyti--57392196</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto naujausiame tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie technostresą, kai tai yra ir kaip jį suvaldyti? Įžvalgomis dalinsis Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė, psichologė Ieva Urbanavičiūtė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57392196</guid><pubDate>Thu, 26 Oct 2023 08:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57392196/2023_10_25_4ac86c44_3437_f_20231026110828658.mp3" length="23657333" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto naujausiame tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie technostresą, kai tai yra ir kaip jį suvaldyti? Įžvalgomis dalinsis Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė, psichologė Ieva Urbanavičiūtė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto naujausiame tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie technostresą, kai tai yra ir kaip jį suvaldyti? Įžvalgomis dalinsis Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė, psichologė Ieva Urbanavičiūtė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1479</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/df5aad622513990af44ea691cf396446.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kaip kuriami dirbtiniai audiniai ir organai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kaip-kuriami-dirbtiniai-audiniai-ir-organai--57206740</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kaip kuriami dirbtiniai audiniai ir organai, kokias problemas jie gali padėti išspręsti. Atsakymo ieškosime su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro prof. Daiva Baltriukiene.<br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57206740</guid><pubDate>Thu, 12 Oct 2023 08:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57206740/2023_10_11_509c144c_3437_f_20231012103623841.mp3" length="30241862" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kaip kuriami dirbtiniai audiniai ir organai, kokias problemas jie gali padėti išspręsti. Atsakymo ieškosime su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro prof....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kaip kuriami dirbtiniai audiniai ir organai, kokias problemas jie gali padėti išspręsti. Atsakymo ieškosime su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro prof. Daiva Baltriukiene.<br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1891</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b8cc5252fa3e9226d59f227eeaeb81ea.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Nežemiška gyvybė: bakterijos ar technologinės civilizacijos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-nezemiska-gyvybe-bakterijos-ar-technologines-civilizacijos--56973048</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbame apie nežemišką gyvybę, kaip jos ieškoma ir kokią tikimasi ją surasti.<br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56973048</guid><pubDate>Thu, 28 Sep 2023 08:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56973048/2023_09_28_8a6da6df_3437_f_20230928101538526.mp3" length="28786111" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbame apie nežemišką gyvybę, kaip jos ieškoma ir kokią tikimasi ją surasti.
Ved. Darius Matas</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbame apie nežemišką gyvybę, kaip jos ieškoma ir kokią tikimasi ją surasti.<br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1800</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1e2c34c7051558a154a29710eb9f543a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Pasaulio pabaigos laikrodis: kas nutiks jam išmušus vidurnaktį?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-pasaulio-pabaigos-laikrodis-kas-nutiks-jam-ismusus-vidurnakti--56796955</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbėsime apie Pasaulio pabaigos laikrodį, koks yra jo veikimo principas ir kas nutiks, jei jis išmuš vidurnaktį.<br />Atsakymo ieškosime su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktore, politologe prof. Margarita Šešelgyte.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56796955</guid><pubDate>Thu, 14 Sep 2023 08:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56796955/2023_09_07_cf4ee5fb_3437_f_20230914095440780_1.mp3" length="30667764" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbėsime apie Pasaulio pabaigos laikrodį, koks yra jo veikimo principas ir kas nutiks, jei jis išmuš vidurnaktį.
Atsakymo ieškosime su Vilniaus universiteto Tarptautinių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbėsime apie Pasaulio pabaigos laikrodį, koks yra jo veikimo principas ir kas nutiks, jei jis išmuš vidurnaktį.<br />Atsakymo ieškosime su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktore, politologe prof. Margarita Šešelgyte.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1917</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/9c55808ca4a8b163ad1e8bf47ab74799.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Keturių darbo dienų savaitė: ar pasiteisina?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-keturiu-darbo-dienu-savaite-ar-pasiteisina--53917844</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docente Agne Laužadyte-Tutliene kalbėsime apie keturių darbo dienų savaitę ir ar ji pasiteisina.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53917844</guid><pubDate>Thu, 18 May 2023 10:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53917844/2023_05_18_d5d12aba_3437_f_20230518135443418.mp3" length="23264430" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docente Agne Laužadyte-Tutliene kalbėsime apie keturių darbo dienų savaitę ir ar ji pasiteisina.

Ved. Darius Matas</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docente Agne Laužadyte-Tutliene kalbėsime apie keturių darbo dienų savaitę ir ar ji pasiteisina.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1454</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/ebbac2dcc5a5225ffe38edf8689f3a16.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Ar turime kuo pakeisti plastiko pakuotes?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-ar-turime-kuo-pakeisti-plastiko-pakuotes--53737652</link><description><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius, chemikas Ričardas Makuška kalbės apie plastiko pakuotes.<br />Mokslininkas sako, kad šiuo metu nėra geresnio pakavimo medžiagų pasirinkimo kaip plastikas, nes alternatyvios medžiagos – drobiniai ar popieriniai maišeliai, pakuotės iš popieriaus ar bioskaidaus plastiko – kur kas labiau teršia aplinką ir didina šiltnamio efektą.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53737652</guid><pubDate>Thu, 04 May 2023 08:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53737652/2023_05_04_921233e7_3437_f_20230504111756842.mp3" length="35353157" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius, chemikas Ričardas Makuška kalbės apie plastiko pakuotes.
Mokslininkas sako, kad šiuo metu nėra geresnio pakavimo medžiagų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius, chemikas Ričardas Makuška kalbės apie plastiko pakuotes.<br />Mokslininkas sako, kad šiuo metu nėra geresnio pakavimo medžiagų pasirinkimo kaip plastikas, nes alternatyvios medžiagos – drobiniai ar popieriniai maišeliai, pakuotės iš popieriaus ar bioskaidaus plastiko – kur kas labiau teršia aplinką ir didina šiltnamio efektą.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>2210</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d4571b5b7927a235e47d7430c67709b1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. „ChatGPT“: bijoti ar pasinaudoti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-chatgpt-bijoti-ar-pasinaudoti--53581382</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidėje dirbtinio intelekto (DI) ekspertas, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas Linas Petkevičius pasakoja apie dirbtinio intelekto modelį „ChatGPT“. Mokslininkas aiškina, kuo jis skiriasi nuo kitų DI sistemų, kaip gali mums pagelbėti ir kokios yra jo galimybių ribos. Kaip „ChatGPT“ keičia švietimo sektorių ir studijų procesą? Kokių ambicijų turi pagrindiniai DI kūrėjai, kaip patobulėjęs DI gali atrodyti ateityje?<br /><br />Ved. Darius Matas<br /><br />Nuotraukos autorius – Jurijus Azanovas / URM]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53581382</guid><pubDate>Thu, 20 Apr 2023 08:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53581382/2023_04_18_408a9c9e_3437_f_20230419142629282.mp3" length="34865723" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto tinklalaidėje dirbtinio intelekto (DI) ekspertas, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas Linas Petkevičius pasakoja apie dirbtinio intelekto modelį „ChatGPT“. Mokslininkas aiškina, kuo jis skiriasi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidėje dirbtinio intelekto (DI) ekspertas, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas Linas Petkevičius pasakoja apie dirbtinio intelekto modelį „ChatGPT“. Mokslininkas aiškina, kuo jis skiriasi nuo kitų DI sistemų, kaip gali mums pagelbėti ir kokios yra jo galimybių ribos. Kaip „ChatGPT“ keičia švietimo sektorių ir studijų procesą? Kokių ambicijų turi pagrindiniai DI kūrėjai, kaip patobulėjęs DI gali atrodyti ateityje?<br /><br />Ved. Darius Matas<br /><br />Nuotraukos autorius – Jurijus Azanovas / URM]]></itunes:summary><itunes:duration>2180</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a222e64f7946bcd7ec1578d65b359d8b.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kognityvinis rezervas: kokios smegenys atsparios senėjimui?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kognityvinis-rezervas-kokios-smegenys-atsparios-senejimui--53469730</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbėsime apie kognityvinį rezervą ir kokios smegenys yra atsparios senėjimui. Atsakymų ieškosime su neuropsichologe, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektore dr. Ramune Dirvanskiene.<br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53469730</guid><pubDate>Thu, 06 Apr 2023 08:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53469730/2023_04_04_9e976c7c_3437_f_20230406110031794.mp3" length="30384777" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbėsime apie kognityvinį rezervą ir kokios smegenys yra atsparios senėjimui. Atsakymų ieškosime su neuropsichologe, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektore dr....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbėsime apie kognityvinį rezervą ir kokios smegenys yra atsparios senėjimui. Atsakymų ieškosime su neuropsichologe, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektore dr. Ramune Dirvanskiene.<br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1899</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/47d22f30233d30c90e725b71255c0ac8.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Ką reiškia būti geru piliečiu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-ka-reiskia-buti-geru-pilieciu--53310688</link><description><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su politologe Ieva Petronyte-Urbonavičiene aiškinsimės, ką reiškia būti geru piliečiu, ar lietuviai yra geri savo valstybės piliečiai, aptarsime naujausius pilietinės galios indekso tyrimus bei pakalbėti apie praėjusiuose savivaldos rinkimuose vyravusias tendencijas.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53310688</guid><pubDate>Thu, 23 Mar 2023 09:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53310688/2023_03_22_9000cefa_3437_f_20230323130217449.mp3" length="25350877" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su politologe Ieva Petronyte-Urbonavičiene aiškinsimės, ką reiškia būti geru piliečiu, ar lietuviai yra geri savo valstybės piliečiai, aptarsime naujausius pilietinės galios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su politologe Ieva Petronyte-Urbonavičiene aiškinsimės, ką reiškia būti geru piliečiu, ar lietuviai yra geri savo valstybės piliečiai, aptarsime naujausius pilietinės galios indekso tyrimus bei pakalbėti apie praėjusiuose savivaldos rinkimuose vyravusias tendencijas.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1585</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/495aa9156193a1265e1d1ac27fba7ed9.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kas sieja karą ir pandemiją?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kas-sieja-kara-ir-pandemija--53146551</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su imunologe prof. Aurelija Žvirbliene ir propagandos ekspertu doc. Viktoru Denisenko aiškinsimės, kas sieja karą ir pandemiją.<br />Kovo 11 d. sueina 3 metai, kai paskelbta pandemija, o vasario 24 d. buvo minimi metai nuo karo pradžios. Kokių panašumų yra tarp šių dviejų globalių procesų?<br />Prof. Aurelijos Žvirblienės manymu, karo naratyvai arba įvairios melagienos bei kitos idėjos plinta pagal panašius dėsnius, kaip plinta ir virusai, sukeldami lokalius arba globalius procesus, kurie galų gale baigiasi, įgyjant kažką panašaus į kolektyvinį imunitetą. Idėjos yra užkrečiamos, o jų plitimo dinamika primena epidemijų ar pandemijų dinamiką ir tik istorinė patirtis padeda susiformuoti atsparumui, t. y. veikia kaip persirgimas arba vakcina.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53146551</guid><pubDate>Thu, 09 Mar 2023 09:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53146551/2023_03_08_47bc89c7_3437_f_20230309084803848.mp3" length="38039705" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su imunologe prof. Aurelija Žvirbliene ir propagandos ekspertu doc. Viktoru Denisenko aiškinsimės, kas sieja karą ir pandemiją.
Kovo 11 d. sueina 3 metai, kai paskelbta...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su imunologe prof. Aurelija Žvirbliene ir propagandos ekspertu doc. Viktoru Denisenko aiškinsimės, kas sieja karą ir pandemiją.<br />Kovo 11 d. sueina 3 metai, kai paskelbta pandemija, o vasario 24 d. buvo minimi metai nuo karo pradžios. Kokių panašumų yra tarp šių dviejų globalių procesų?<br />Prof. Aurelijos Žvirblienės manymu, karo naratyvai arba įvairios melagienos bei kitos idėjos plinta pagal panašius dėsnius, kaip plinta ir virusai, sukeldami lokalius arba globalius procesus, kurie galų gale baigiasi, įgyjant kažką panašaus į kolektyvinį imunitetą. Idėjos yra užkrečiamos, o jų plitimo dinamika primena epidemijų ar pandemijų dinamiką ir tik istorinė patirtis padeda susiformuoti atsparumui, t. y. veikia kaip persirgimas arba vakcina.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>2378</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a5754e7b1532a8432f236b9617099a03.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kas vyksta smegenyse miego metu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kas-vyksta-smegenyse-miego-metu--52822726</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kas vyksta žmogaus smegenyse miego metu, kuo skiriasi miegančios ir nemiegančios smegenys, kodėl miegas yra gyvybiškai svarbus ir kiek laiko galima išgyventi be jo? Atsakymų ieškosime su Vilniaus ir Oslo universitetų neuromokslininke, mokslo populiarintoja dr. Laura Bojarskaite.<br />Pokalbio klausykite LRT radiotekoje ir populiariausiose tinklalaidžių platformose.<br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52822726</guid><pubDate>Thu, 23 Feb 2023 09:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52822726/2023_02_23_fe3a23f1_3437_f_20230223090336253.mp3" length="28701656" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kas vyksta žmogaus smegenyse miego metu, kuo skiriasi miegančios ir nemiegančios smegenys, kodėl miegas yra gyvybiškai svarbus ir kiek laiko galima išgyventi be...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kas vyksta žmogaus smegenyse miego metu, kuo skiriasi miegančios ir nemiegančios smegenys, kodėl miegas yra gyvybiškai svarbus ir kiek laiko galima išgyventi be jo? Atsakymų ieškosime su Vilniaus ir Oslo universitetų neuromokslininke, mokslo populiarintoja dr. Laura Bojarskaite.<br />Pokalbio klausykite LRT radiotekoje ir populiariausiose tinklalaidžių platformose.<br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1794</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/183b90ef9c2f890d26c1af2065ff8895.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kodėl nekenčiame?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kodel-nekenciame--52669673</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su psichologe dr. Dovile Baryse aptarsime neapykantos temą. Kokius jausmus mums kelia pandemija, karas, kodėl nekenčiame, kuo neapykanta skiriasi nuo kitų emocijų, pavyzdžiui, pykčio ar paniekos ir kiek laiko ji trunka.<br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52669673</guid><pubDate>Thu, 09 Feb 2023 09:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52669673/2023_02_08_373ce479_3437_f_20230208132843703.mp3" length="31193533" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su psichologe dr. Dovile Baryse aptarsime neapykantos temą. Kokius jausmus mums kelia pandemija, karas, kodėl nekenčiame, kuo neapykanta skiriasi nuo kitų emocijų,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su psichologe dr. Dovile Baryse aptarsime neapykantos temą. Kokius jausmus mums kelia pandemija, karas, kodėl nekenčiame, kuo neapykanta skiriasi nuo kitų emocijų, pavyzdžiui, pykčio ar paniekos ir kiek laiko ji trunka.<br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1950</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6c014a9d57e739862e82eac95984b305.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Mikroplastiko žala: kaip nuo jos apsisaugoti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-mikroplastiko-zala-kaip-nuo-jos-apsisaugoti--52548936</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su Gyvybės mokslų centro profesore, biomedicinos srities eksperte Egle Lastauskiene kalbėsime apie mikroplastiką, jo daromą žalą ir kaip nuo jos apsisaugoti.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52548936</guid><pubDate>Thu, 26 Jan 2023 09:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52548936/2023_01_24_c9c6a218_3437_f_20230126113308958.mp3" length="22665912" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su Gyvybės mokslų centro profesore, biomedicinos srities eksperte Egle Lastauskiene kalbėsime apie mikroplastiką, jo daromą žalą ir kaip nuo jos apsisaugoti.

Ved. Darius Matas</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su Gyvybės mokslų centro profesore, biomedicinos srities eksperte Egle Lastauskiene kalbėsime apie mikroplastiką, jo daromą žalą ir kaip nuo jos apsisaugoti.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1417</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/cff6cd89c5017d57c55fcb564d554804.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kiek dar brangs būsto paskolos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kiek-dar-brangs-busto-paskolos--52419522</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su ekonomistu Linu Jurkšu aiškinsimės, kiek dar brangs būsto paskolos? Šio pokalbio klausykite LRT radiotekoje ir populiariausiose tinklalaidžių platformose.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52419522</guid><pubDate>Thu, 12 Jan 2023 09:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52419522/2023_01_10_011017a9_3437_f_20230112071351436.mp3" length="24479850" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su ekonomistu Linu Jurkšu aiškinsimės, kiek dar brangs būsto paskolos? Šio pokalbio klausykite LRT radiotekoje ir populiariausiose tinklalaidžių platformose.

Ved. Darius Matas</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su ekonomistu Linu Jurkšu aiškinsimės, kiek dar brangs būsto paskolos? Šio pokalbio klausykite LRT radiotekoje ir populiariausiose tinklalaidžių platformose.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1530</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/3a7ee99e265c2bd96106ef8695f1f1d1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kaip įmanoma išleisti daugiau nei uždirbi?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kaip-imanoma-isleisti-daugiau-nei-uzdirbi--52192588</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kaip įmanona išleisti daugiau pinigų nei uždirbame? Apie tai pasakos ekonomistas, VU Verslo mokyklos profesorius Tadas Gudaitis.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52192588</guid><pubDate>Thu, 15 Dec 2022 10:15:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52192588/2022_12_15_01e1304f_3437_f_20221215120338167.mp3" length="31588082" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kaip įmanona išleisti daugiau pinigų nei uždirbame? Apie tai pasakos ekonomistas, VU Verslo mokyklos profesorius Tadas Gudaitis.&#13;
&#13;
Ved. Darius Matas</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kaip įmanona išleisti daugiau pinigų nei uždirbame? Apie tai pasakos ekonomistas, VU Verslo mokyklos profesorius Tadas Gudaitis.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1975</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e89c0d76ff3ae1cb575e888daea08d5f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kam reikia neperleidžiamų tėvystės atostogų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kam-reikia-neperleidziamu-tevystes-atostogu--52065145</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kam reikalingos neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos? Kaip tai gali paveikti gimstamumą ir kokia yra lietuvių nuomonė apie neperleidžiamas tėvystės atostogas? Atsakymo ieškosime su Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslininkėmis prof. Virginija Jurėniene ir doc. Giedre Purvaneckiene.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52065145</guid><pubDate>Thu, 01 Dec 2022 09:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52065145/2022_12_01_199e667d_3437_f_20221201095118705.mp3" length="36752386" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kam reikalingos neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos? Kaip tai gali paveikti gimstamumą ir kokia yra lietuvių nuomonė apie neperleidžiamas tėvystės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kam reikalingos neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos? Kaip tai gali paveikti gimstamumą ir kokia yra lietuvių nuomonė apie neperleidžiamas tėvystės atostogas? Atsakymo ieškosime su Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslininkėmis prof. Virginija Jurėniene ir doc. Giedre Purvaneckiene.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>2297</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f75f4203eb35f16f0898683657cc2982.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Keiksmažodžiai – kalbos šiukšlės ar jausmų išraiška?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-keiksmazodziai-kalbos-siuksles-ar-jausmu-israiska--51925080</link><description><![CDATA[Lietuviški keiksmažodžiai, pavyzdžiui, „rupūžė“, „velnias“, „kad tave šimtas“, visai nėra jokie keiksmai, mano garsus kalbininkas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas Antanas Smetona. Keiksmažodžių vartojimą kasdieninėje kalboje jis laiko suprantamu dalyku, nes žmonės kalba ne tik tam, kad perduotų informaciją ar paveiktų savo klausytoją, auditoriją, bet ir tam, kad išreikštų neigiamas emocijas.<br /><br />Naujausiame VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbininkas A. Smetona pasakoja, kas yra grynasis keiksmas, kokią funkciją kalboje atlieka keiksmažodžiai ir kodėl lietuviai dažniausiai keikiasi slaviškai.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51925080</guid><pubDate>Thu, 17 Nov 2022 09:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51925080/2022_11_17_eeeee584_3437_f_20221117095221231.mp3" length="29005094" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuviški keiksmažodžiai, pavyzdžiui, „rupūžė“, „velnias“, „kad tave šimtas“, visai nėra jokie keiksmai, mano garsus kalbininkas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas Antanas Smetona. Keiksmažodžių vartojimą kasdieninėje kalboje jis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuviški keiksmažodžiai, pavyzdžiui, „rupūžė“, „velnias“, „kad tave šimtas“, visai nėra jokie keiksmai, mano garsus kalbininkas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas Antanas Smetona. Keiksmažodžių vartojimą kasdieninėje kalboje jis laiko suprantamu dalyku, nes žmonės kalba ne tik tam, kad perduotų informaciją ar paveiktų savo klausytoją, auditoriją, bet ir tam, kad išreikštų neigiamas emocijas.<br /><br />Naujausiame VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbininkas A. Smetona pasakoja, kas yra grynasis keiksmas, kokią funkciją kalboje atlieka keiksmažodžiai ir kodėl lietuviai dažniausiai keikiasi slaviškai.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1813</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/fc43f20405ee1732235a4681d486934c.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kam verta skiepytis atnaujinta COVID-19 vakcina?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kam-verta-skiepytis-atnaujinta-covid-19-vakcina--51773233</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su gydytoja, Medicinos fakulteto profesore Ligita Jančoriene aiškinsimės, kam verta skiepytis atnaujinta COVID-19 vakcina, kuo ji skiriasi nuo pirmųjų vakcinų ir ką moksliniai tyrimai sako apie visų jų poveikį.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51773233</guid><pubDate>Thu, 03 Nov 2022 09:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51773233/2022_11_03_b3e42f78_3437_f_20221103101515347.mp3" length="35805290" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su gydytoja, Medicinos fakulteto profesore Ligita Jančoriene aiškinsimės, kam verta skiepytis atnaujinta COVID-19 vakcina, kuo ji skiriasi nuo pirmųjų vakcinų ir ką...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su gydytoja, Medicinos fakulteto profesore Ligita Jančoriene aiškinsimės, kam verta skiepytis atnaujinta COVID-19 vakcina, kuo ji skiriasi nuo pirmųjų vakcinų ir ką moksliniai tyrimai sako apie visų jų poveikį.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>2238</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0e4b8f27d3fce5a9d9867648cdd9b9ee.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kodėl mums rūpi, ką apie mus galvoja kiti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kodel-mums-rupi-ka-apie-mus-galvoja-kiti--51631247</link><description><![CDATA[Per didelis susirūpinimas tuo, ką apie mus galvoja kiti žmonės tampa dažnu tobulėjimo ir pokyčių stabdžiu. Kodėl mums rūpi, ką apie mus galvoja kiti? Ką naujo nuveiktume, jei mums mažiau rūpėtų aplinkinių nuomonė? Apie tai naujausiame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbamės su VU psichologe dr. Marija Vaštake.<br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51631247</guid><pubDate>Thu, 20 Oct 2022 08:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51631247/2022_10_20_95f7c9eb_3437_f_20221020095605719.mp3" length="22450721" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Per didelis susirūpinimas tuo, ką apie mus galvoja kiti žmonės tampa dažnu tobulėjimo ir pokyčių stabdžiu. Kodėl mums rūpi, ką apie mus galvoja kiti? Ką naujo nuveiktume, jei mums mažiau rūpėtų aplinkinių nuomonė? Apie tai naujausiame Vilniaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Per didelis susirūpinimas tuo, ką apie mus galvoja kiti žmonės tampa dažnu tobulėjimo ir pokyčių stabdžiu. Kodėl mums rūpi, ką apie mus galvoja kiti? Ką naujo nuveiktume, jei mums mažiau rūpėtų aplinkinių nuomonė? Apie tai naujausiame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbamės su VU psichologe dr. Marija Vaštake.<br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1404</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/33736367fa69edb37702ad8367795f87.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Mokykla paruošia egzaminams ar gyvenimui?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-mokykla-paruosia-egzaminams-ar-gyvenimui--51474302</link><description><![CDATA[Influenceriai neturėtų būti populiaresni už mokytojus, sako Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (VU ŠA) direktorė prof. Renata Bilbokaitė. Pasak jos, taip nutinka dėl to, kad mokyklose stipriai koncentruojamasi į programas, o laiko pabuvimui su mokiniu, įsigilinimui į jo asmenybę nebelieka. Taigi, profesorės teigimu, reikėtų ieškoti balanso – mokyti ne tik teorijos, bet ir vertybinių dalykų. Minint mokytojų dieną VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ diskutuojama, ar mokykla ruošia egzaminams, ar gyvenimui?<br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51474302</guid><pubDate>Wed, 05 Oct 2022 08:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51474302/2022_10_05_ed7c2077_3437_f_20221005112017051.mp3" length="31015478" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Influenceriai neturėtų būti populiaresni už mokytojus, sako Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (VU ŠA) direktorė prof. Renata Bilbokaitė. Pasak jos, taip nutinka dėl to, kad mokyklose stipriai koncentruojamasi į programas, o laiko pabuvimui su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Influenceriai neturėtų būti populiaresni už mokytojus, sako Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (VU ŠA) direktorė prof. Renata Bilbokaitė. Pasak jos, taip nutinka dėl to, kad mokyklose stipriai koncentruojamasi į programas, o laiko pabuvimui su mokiniu, įsigilinimui į jo asmenybę nebelieka. Taigi, profesorės teigimu, reikėtų ieškoti balanso – mokyti ne tik teorijos, bet ir vertybinių dalykų. Minint mokytojų dieną VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ diskutuojama, ar mokykla ruošia egzaminams, ar gyvenimui?<br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1939</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1a8ee9ad5e91ce7a3417dc01adf1d795.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Ar politikoje reikalinga vaizduotė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-ar-politikoje-reikalinga-vaizduote--51342257</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su politologu Dominyku Kaminsku kalbame apie tai, ar politikoje reikalinga vaizduotė, kodėl joje atsiranda blogiukai ir herojai?<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51342257</guid><pubDate>Thu, 22 Sep 2022 08:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51342257/2022_09_22_cea01df8_3437_f_20220922105556342.mp3" length="29120451" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su politologu Dominyku Kaminsku kalbame apie tai, ar politikoje reikalinga vaizduotė, kodėl joje atsiranda blogiukai ir herojai?&#13;
&#13;
Ved. Darius Matas</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su politologu Dominyku Kaminsku kalbame apie tai, ar politikoje reikalinga vaizduotė, kodėl joje atsiranda blogiukai ir herojai?<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1820</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/df971883d0fb29b3504acffbc56c6f68.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Vegetarizmas – išgelbės planetą ar sutrikdys žmonių sveikatą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-vegetarizmas-isgelbes-planeta-ar-sutrikdys-zmoniu-sveikata--51184368</link><description><![CDATA[Vegetarizmas – išgelbės planetą ar sutrikdys žmonių sveikatą?<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51184368</guid><pubDate>Thu, 08 Sep 2022 09:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51184368/2022_09_08_667d3d51_3437_f_20220908120850892.mp3" length="27072033" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vegetarizmas – išgelbės planetą ar sutrikdys žmonių sveikatą?&#13;
&#13;
Ved. Darius Matas</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vegetarizmas – išgelbės planetą ar sutrikdys žmonių sveikatą?<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1692</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/571dd027e17255174bea2ce7fd547743.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kas totalitariniam režimui padeda išlikti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kas-totalitariniam-rezimui-padeda-islikti--49857292</link><description><![CDATA[„Informacijos ir nuosavybės kontrolė bei žmogaus atribojimas nuo galimybės tą nuosavybę gausinti yra svarbūs įrankiai siekiant totalitarinės visuomenės, kuri yra totalitarinio režimo būtina atrama“, – Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pabrėžia Istorijos fakulteto doc. dr. Nerijus Šepetys.<br />Pasak jo, Rusijoje ir Kinijoje šiuo metu dedama labai daug retotalitarizacijos pastangų, tačiau ten trūksta intelektualinio susitelkimo į žmogaus pajungimą sistemai. O didžiausia klaida buvo padaryta pradėjus karą su išore (Ukraina) tokiu metu, kai dar nebuvo baigtas žmonių ruošimas režimo įsitvirtinimui šalies viduje, todėl anksčiau ar vėliau vidinis Rusijos sprogimas įvyks, nes rusai dar nepaversti visiškomis marionetėmis.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49857292</guid><pubDate>Thu, 19 May 2022 08:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49857292/2022_05_19_cd7cba21_3437_f_20220519090648512.mp3" length="29861920" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Informacijos ir nuosavybės kontrolė bei žmogaus atribojimas nuo galimybės tą nuosavybę gausinti yra svarbūs įrankiai siekiant totalitarinės visuomenės, kuri yra totalitarinio režimo būtina atrama“, – Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Informacijos ir nuosavybės kontrolė bei žmogaus atribojimas nuo galimybės tą nuosavybę gausinti yra svarbūs įrankiai siekiant totalitarinės visuomenės, kuri yra totalitarinio režimo būtina atrama“, – Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pabrėžia Istorijos fakulteto doc. dr. Nerijus Šepetys.<br />Pasak jo, Rusijoje ir Kinijoje šiuo metu dedama labai daug retotalitarizacijos pastangų, tačiau ten trūksta intelektualinio susitelkimo į žmogaus pajungimą sistemai. O didžiausia klaida buvo padaryta pradėjus karą su išore (Ukraina) tokiu metu, kai dar nebuvo baigtas žmonių ruošimas režimo įsitvirtinimui šalies viduje, todėl anksčiau ar vėliau vidinis Rusijos sprogimas įvyks, nes rusai dar nepaversti visiškomis marionetėmis.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1867</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/10a1cb641a24e4a55b4e6965e7938d70.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Genocido psichologija: iš kur kyla nežmoniškas žiaurumas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-genocido-psichologija-is-kur-kyla-nezmoniskas-ziaurumas--49672839</link><description><![CDATA[Ukrainos politologai sako, kad Rusija jų šalies nelaiko tokia valstybe, kuri turi teisę egzistuoti atskirai nuo Rusijos. Po Bučos žudynių panašu, kad jie ir pačių ukrainiečių nelaiko žmonėmis, kuriuos reikėtų suprasti, gailėtis ar apskritai leisti jiems gyventi.<br /><br />Buča buvo ta vieta, kurioje buvo parodytas baisus, nežmoniškas elgesys ir šių įvykių kontekste dažnai diskutuojama, ar tai, kas vyko ten, galima vadinti genocidu. Iš kur kyla toks nežmoniškas žiaurumas, kas nulemia tokį žmonių elgesį Vilniaus universiteto tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja kolektyvinių traumų tyrėja, psichologė prof. Danutė Gailienė.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49672839</guid><pubDate>Thu, 05 May 2022 08:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49672839/2022_05_05_3437_1_20220505103713589.mp3" length="29963892" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ukrainos politologai sako, kad Rusija jų šalies nelaiko tokia valstybe, kuri turi teisę egzistuoti atskirai nuo Rusijos. Po Bučos žudynių panašu, kad jie ir pačių ukrainiečių nelaiko žmonėmis, kuriuos reikėtų suprasti, gailėtis ar apskritai leisti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ukrainos politologai sako, kad Rusija jų šalies nelaiko tokia valstybe, kuri turi teisę egzistuoti atskirai nuo Rusijos. Po Bučos žudynių panašu, kad jie ir pačių ukrainiečių nelaiko žmonėmis, kuriuos reikėtų suprasti, gailėtis ar apskritai leisti jiems gyventi.<br /><br />Buča buvo ta vieta, kurioje buvo parodytas baisus, nežmoniškas elgesys ir šių įvykių kontekste dažnai diskutuojama, ar tai, kas vyko ten, galima vadinti genocidu. Iš kur kyla toks nežmoniškas žiaurumas, kas nulemia tokį žmonių elgesį Vilniaus universiteto tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja kolektyvinių traumų tyrėja, psichologė prof. Danutė Gailienė.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1873</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/8532a6a139bf20ad1f8b085fc5eaa743.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Keršto turizmas: kaip pandemija pakeitė keliavimo įpročius?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kersto-turizmas-kaip-pandemija-pakeite-keliavimo-iprocius--49672833</link><description><![CDATA[Be kelionių gyvenimas ir darbas būtų ženkliai nykesnis, tačiau 2020 m. kovą prasidėjusi pandemija stipriai pakeitė ne tik kelionių sektorių, bet ir žmonių požiūrį į keliones. Atsirado net nauja sąvoka „keršto turizmas“, kylanti iš kerštavimo nepalankiai situacijai ir pasireiškianti didesniu nei įprasta spontaniškumu priimant keliavimo sprendimus.<br />Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ kelionių ekspertė, VU Verslo mokyklos lektorė Vilija Malinauskaitė pasakoja, kaip pandemija pakeitė mūsų keliavimo įpročius, kokių galimybių keliautojams suteikia nuotolinis darbas bei kaip karas Ukrainoje paveiks Baltijos šalių regiono turizmo sektorių.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49672833</guid><pubDate>Thu, 21 Apr 2022 08:57:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49672833/2022_04_21_3437_1_20220420202542786.mp3" length="29768706" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Be kelionių gyvenimas ir darbas būtų ženkliai nykesnis, tačiau 2020 m. kovą prasidėjusi pandemija stipriai pakeitė ne tik kelionių sektorių, bet ir žmonių požiūrį į keliones. Atsirado net nauja sąvoka „keršto turizmas“, kylanti iš kerštavimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Be kelionių gyvenimas ir darbas būtų ženkliai nykesnis, tačiau 2020 m. kovą prasidėjusi pandemija stipriai pakeitė ne tik kelionių sektorių, bet ir žmonių požiūrį į keliones. Atsirado net nauja sąvoka „keršto turizmas“, kylanti iš kerštavimo nepalankiai situacijai ir pasireiškianti didesniu nei įprasta spontaniškumu priimant keliavimo sprendimus.<br />Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ kelionių ekspertė, VU Verslo mokyklos lektorė Vilija Malinauskaitė pasakoja, kaip pandemija pakeitė mūsų keliavimo įpročius, kokių galimybių keliautojams suteikia nuotolinis darbas bei kaip karas Ukrainoje paveiks Baltijos šalių regiono turizmo sektorių.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1861</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/592d258b5dac3fd325172b2b25259085.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Klimato kaitos krizė: kaip jai ruošiamės?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-klimato-kaitos-krize-kaip-jai-ruosiames--49362557</link><description><![CDATA[Spręsti klimato kaitos problemas gali būti likę vos 5–20 metų. Jei per tiek laiko nebus imamasi veiksmų, gali pasikeisti ištisos ekosistemos, žmonės kai kuriose teritorijose nebegalės gyventi dėl ekstremalių oro sąlygų. „Nors jau vystomos technologijos, skirtos neutralizuoti išskiriamą anglies dvideginį (CO2), tačiau jos dar netaikomos plačiu mastu“, – tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Andrejus Spiridonovas.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49362557</guid><pubDate>Thu, 07 Apr 2022 08:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49362557/2022_04_07_41fd1166_3437_f_20220407102921951.mp3" length="29290560" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Spręsti klimato kaitos problemas gali būti likę vos 5–20 metų. Jei per tiek laiko nebus imamasi veiksmų, gali pasikeisti ištisos ekosistemos, žmonės kai kuriose teritorijose nebegalės gyventi dėl ekstremalių oro sąlygų. „Nors jau vystomos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Spręsti klimato kaitos problemas gali būti likę vos 5–20 metų. Jei per tiek laiko nebus imamasi veiksmų, gali pasikeisti ištisos ekosistemos, žmonės kai kuriose teritorijose nebegalės gyventi dėl ekstremalių oro sąlygų. „Nors jau vystomos technologijos, skirtos neutralizuoti išskiriamą anglies dvideginį (CO2), tačiau jos dar netaikomos plačiu mastu“, – tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Andrejus Spiridonovas.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1831</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e0372e9f653aee728065c6321131bad3.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Ar įmanoma demokratinė Rusija?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-ar-imanoma-demokratine-rusija--49005742</link><description><![CDATA[Kremlius Ukrainos sėkmės istoriją mato kaip egzistencinę grėsmę jų režimo išlikimui, sako Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Vytis Jurkonis. VU dėstytojas atkreipia dėmesį, kad jau dabar V. Putinas priėjo liepto galą. VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ politologas teigia, kad nėra abejonių, jog Ukraina laimės, bet kaip greitai, priklauso ir nuo mūsų paramos.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49005742</guid><pubDate>Thu, 10 Mar 2022 09:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49005742/2022_03_09_ae65b8a3_3437_f_20220309173730591.mp3" length="31546286" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kremlius Ukrainos sėkmės istoriją mato kaip egzistencinę grėsmę jų režimo išlikimui, sako Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Vytis Jurkonis. VU dėstytojas atkreipia dėmesį, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kremlius Ukrainos sėkmės istoriją mato kaip egzistencinę grėsmę jų režimo išlikimui, sako Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Vytis Jurkonis. VU dėstytojas atkreipia dėmesį, kad jau dabar V. Putinas priėjo liepto galą. VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ politologas teigia, kad nėra abejonių, jog Ukraina laimės, bet kaip greitai, priklauso ir nuo mūsų paramos.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1972</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/27f2ffea6e4fccbc91bbc51569b10932.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Naujas darbo pasaulis: kokių įgūdžių jam reikės?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-naujas-darbo-pasaulis-kokiu-igudziu-jam-reikes--48853876</link><description><![CDATA[Pandemija įnešė daug pokyčių ne tik į sveikatos sritį, kasdienybę ar laisvalaikį, bet ir į darbo organizavimą. Nemažai daliai organizacijų teko pakeisti įprastus darbo principus, nes didelė dalis darbuotojų dirbo ar vis dar dirba nuotoliniu būdu.<br /><br />Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ VU Filosofijos fakulteto psichologė doc. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė pasakoja, kaip pasikeitė darbo pasaulis per pastaruosius dvejus metus, su kokiais iššūkiais susidūrė ir kokias problemas sprendė organizacijos bei jų darbuotojai ir kokias savybes turime ugdytis norėdami prisitaikyti prie pasikeitusių darbo sąlygų.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48853876</guid><pubDate>Thu, 24 Feb 2022 09:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48853876/2022_02_23_f95d75f9_3437_f_20220223173423696.mp3" length="31193528" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pandemija įnešė daug pokyčių ne tik į sveikatos sritį, kasdienybę ar laisvalaikį, bet ir į darbo organizavimą. Nemažai daliai organizacijų teko pakeisti įprastus darbo principus, nes didelė dalis darbuotojų dirbo ar vis dar dirba nuotoliniu būdu....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pandemija įnešė daug pokyčių ne tik į sveikatos sritį, kasdienybę ar laisvalaikį, bet ir į darbo organizavimą. Nemažai daliai organizacijų teko pakeisti įprastus darbo principus, nes didelė dalis darbuotojų dirbo ar vis dar dirba nuotoliniu būdu.<br /><br />Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ VU Filosofijos fakulteto psichologė doc. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė pasakoja, kaip pasikeitė darbo pasaulis per pastaruosius dvejus metus, su kokiais iššūkiais susidūrė ir kokias problemas sprendė organizacijos bei jų darbuotojai ir kokias savybes turime ugdytis norėdami prisitaikyti prie pasikeitusių darbo sąlygų.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1950</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f152bb361461714a842c9c8d84ff6cf0.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kodėl pasaulyje ėmė trūkti energijos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kodel-pasaulyje-eme-trukti-energijos--48657000</link><description><![CDATA[Pastaruoju metu gyventojus ir verslą pašiurpinęs energetikos kainų šuolis galimai yra tik dar didesnės problemos dalis. Kainų augimui įtakos turi daug veiksnių, tačiau vis garsiau kalbama apie vieną jų – energijos trūkumą. Kodėl pasaulyje ėmė trūkti energijos ir kokių veiksmų būtina imtis jau dabar, kad situacija nepaaštrėtų, Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja ekonomistas, VU Verslo mokyklos partnerystės docentas Marius Dubnikovas.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48657000</guid><pubDate>Thu, 10 Feb 2022 09:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48657000/2022_02_09_92a8a428_3437_f_20220209155233839.mp3" length="28468434" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pastaruoju metu gyventojus ir verslą pašiurpinęs energetikos kainų šuolis galimai yra tik dar didesnės problemos dalis. Kainų augimui įtakos turi daug veiksnių, tačiau vis garsiau kalbama apie vieną jų – energijos trūkumą. Kodėl pasaulyje ėmė trūkti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pastaruoju metu gyventojus ir verslą pašiurpinęs energetikos kainų šuolis galimai yra tik dar didesnės problemos dalis. Kainų augimui įtakos turi daug veiksnių, tačiau vis garsiau kalbama apie vieną jų – energijos trūkumą. Kodėl pasaulyje ėmė trūkti energijos ir kokių veiksmų būtina imtis jau dabar, kad situacija nepaaštrėtų, Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja ekonomistas, VU Verslo mokyklos partnerystės docentas Marius Dubnikovas.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>1780</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/63dbfa27af09178c572fa4a2ef92b2eb.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kas svarbiau: valstybės saugumas ar žmogaus teisės?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kas-svarbiau-valstybes-saugumas-ar-zmogaus-teises--48361628</link><description><![CDATA[Iš Baltarusijos į Lietuvą patenkantiems migrantams taikomi žemesni standartai, o tai gali lemti, kad bus nepaisoma ir kitų pažeidžiamų grupių teisių, įvardijant tuos asmenis kaip grėsmę, sako Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto profesorius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas. VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ jis teisiniu požiūriu įvertino Lietuvos taikomą migrantų apgręžimo politiką ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tvarką.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48361628</guid><pubDate>Thu, 20 Jan 2022 09:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48361628/2022_01_19_73678c42_3437_f_20220119141423985.mp3" length="37693630" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Iš Baltarusijos į Lietuvą patenkantiems migrantams taikomi žemesni standartai, o tai gali lemti, kad bus nepaisoma ir kitų pažeidžiamų grupių teisių, įvardijant tuos asmenis kaip grėsmę, sako Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto profesorius,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Iš Baltarusijos į Lietuvą patenkantiems migrantams taikomi žemesni standartai, o tai gali lemti, kad bus nepaisoma ir kitų pažeidžiamų grupių teisių, įvardijant tuos asmenis kaip grėsmę, sako Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto profesorius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas. VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ jis teisiniu požiūriu įvertino Lietuvos taikomą migrantų apgręžimo politiką ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tvarką.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>2356</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/8c990ed7f2a8745a48665eeaf3656480.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Koronaviruso evoliucija: ko laukti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-koronaviruso-evoliucija-ko-laukti--48176010</link><description><![CDATA[„Pandemija po truputį virsta endemine situacija dėl imunizacijos. Aš įsivaizduoju, jeigu niekas nebesikeistų, greičiausiai jau kitais metais galėtume tikėtis, kad visi su pandemija sieti ribojimai nebebus taikomi, nes nebekils grėsmė sveikatos apsaugos sistemoms – žmonės bus arba pasiskiepiję, arba persirgę“, – Vilniaus universiteto (VU) tinkalaidėje „Mokslas be pamokslų“ prognozuoja virusų tyrinėtojas, VU Gyvybės mokslų centro mokslininkas dr. Gytis Dudas. Tačiau kartu užsimena apie tyrėjus neraminantį faktą – ypač platų SARS-CoV-2 šeimininkų ratą.<br /><br />Laidoje pašnekovas pasakoja, kaip iš Kinijos pasklidęs koronavirusas evoliucionavo, kiek paprastai, remiantis istoriniais duomenimis, trunka tokios virusų sukeltos pandemijos, kokiame pandemijos cikle mes esame dabar ir ko galime tikėtis ateityje.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48176010</guid><pubDate>Thu, 06 Jan 2022 09:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48176010/2022_01_05_5223a278_3437_f_20220105150036930.mp3" length="33019592" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Pandemija po truputį virsta endemine situacija dėl imunizacijos. Aš įsivaizduoju, jeigu niekas nebesikeistų, greičiausiai jau kitais metais galėtume tikėtis, kad visi su pandemija sieti ribojimai nebebus taikomi, nes nebekils grėsmė sveikatos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Pandemija po truputį virsta endemine situacija dėl imunizacijos. Aš įsivaizduoju, jeigu niekas nebesikeistų, greičiausiai jau kitais metais galėtume tikėtis, kad visi su pandemija sieti ribojimai nebebus taikomi, nes nebekils grėsmė sveikatos apsaugos sistemoms – žmonės bus arba pasiskiepiję, arba persirgę“, – Vilniaus universiteto (VU) tinkalaidėje „Mokslas be pamokslų“ prognozuoja virusų tyrinėtojas, VU Gyvybės mokslų centro mokslininkas dr. Gytis Dudas. Tačiau kartu užsimena apie tyrėjus neraminantį faktą – ypač platų SARS-CoV-2 šeimininkų ratą.<br /><br />Laidoje pašnekovas pasakoja, kaip iš Kinijos pasklidęs koronavirusas evoliucionavo, kiek paprastai, remiantis istoriniais duomenimis, trunka tokios virusų sukeltos pandemijos, kokiame pandemijos cikle mes esame dabar ir ko galime tikėtis ateityje.<br /><br />Ved. Darius Matas]]></itunes:summary><itunes:duration>2064</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e4dd6b10ff47667e2bcb17d688b9f2aa.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kodėl vieni laukia, o kiti nemėgsta Kalėdų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kodel-vieni-laukia-o-kiti-nemegsta-kaledu--48022554</link><description><![CDATA[Apibendrinus esamus mokslinius tyrimus yra pateikta išvada, kad didžiosios metų šventės nėra pozityvus laikotarpis. Daugybė žmonių tuo metu patiria stresą, nuovargį, įtampą kelia konfliktai šeimoje, laiko trūkumas, padidėjusios išlaidos. Prie to prisideda šiuo laikotarpiu išaugęs alkoholio ir maisto suvartojimas bei mažesnis fizinis aktyvumas.<br />Tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologė doc. dr. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė sako, kad tam, jog šventės atneštų džiaugsmą, reikia teisingai susidėlioti prioritetus ir sumažinti išsikeltus šventinius lūkesčius.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48022554</guid><pubDate>Thu, 23 Dec 2021 09:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48022554/2021_12_22_d13a4d30_3437_f_20211222130305282.mp3" length="27417267" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apibendrinus esamus mokslinius tyrimus yra pateikta išvada, kad didžiosios metų šventės nėra pozityvus laikotarpis. Daugybė žmonių tuo metu patiria stresą, nuovargį, įtampą kelia konfliktai šeimoje, laiko trūkumas, padidėjusios išlaidos. Prie to...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apibendrinus esamus mokslinius tyrimus yra pateikta išvada, kad didžiosios metų šventės nėra pozityvus laikotarpis. Daugybė žmonių tuo metu patiria stresą, nuovargį, įtampą kelia konfliktai šeimoje, laiko trūkumas, padidėjusios išlaidos. Prie to prisideda šiuo laikotarpiu išaugęs alkoholio ir maisto suvartojimas bei mažesnis fizinis aktyvumas.<br />Tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologė doc. dr. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė sako, kad tam, jog šventės atneštų džiaugsmą, reikia teisingai susidėlioti prioritetus ir sumažinti išsikeltus šventinius lūkesčius.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1714</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/cf3a73e2d29bd5bf7680af7dfff66585.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Šventinės nuolaidos: kaip nepakliūti į jų spąstus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-sventines-nuolaidos-kaip-nepakliuti-i-ju-spastus--47836425</link><description><![CDATA[Prekybininkai tiek fizinėse, tiek internetinėse parduotuvėse pasitelkia įvairius triukus, skatinančius impulsyvų pirkimą, o šventinis laikotarpis tam yra labai palankus, tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ sako Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (VU EVAF) dr. Indrė Radavičienė. Vis dėlto pastaruoju metu vartotojai tampa racionalesni ir labiau pastebi nesąžiningus pasiūlymus, be to, yra būdų kovoti su neapgalvotu pirkimu.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47836425</guid><pubDate>Thu, 09 Dec 2021 09:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47836425/2021_12_08_4b294e8d_3437_f_20211208145500312.mp3" length="40309218" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prekybininkai tiek fizinėse, tiek internetinėse parduotuvėse pasitelkia įvairius triukus, skatinančius impulsyvų pirkimą, o šventinis laikotarpis tam yra labai palankus, tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ sako Vilniaus universiteto Ekonomikos ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prekybininkai tiek fizinėse, tiek internetinėse parduotuvėse pasitelkia įvairius triukus, skatinančius impulsyvų pirkimą, o šventinis laikotarpis tam yra labai palankus, tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ sako Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (VU EVAF) dr. Indrė Radavičienė. Vis dėlto pastaruoju metu vartotojai tampa racionalesni ir labiau pastebi nesąžiningus pasiūlymus, be to, yra būdų kovoti su neapgalvotu pirkimu.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2520</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a8fe32cf50654711b04332137dc6abf1.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kaip atpažinti sąmokslo teorijas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kaip-atpazinti-samokslo-teorijas--47636996</link><description><![CDATA[Dideli informaciniai srautai, ypač suintensyvėję skaitmeninėje erdvėje karantino metu, suteikia prieigą ne tik prie aktualios, bet ir nepatikimos informacijos, kuri neretai būna susijusi su sąmokslo teorijomis. Jas atpažinti ir atskirti nuo mokslu remtų teorijų kartais itin sudėtinga, nes ne visus pateikiamus faktus galima patikrinti. Tačiau mokslininkai išskiria keletą svarbių kriterijų, kurie sąmokslo teorijas leidžia atpažinti – apie juos Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja VU Komunikacijos fakulteto docentas, informacinių karų ekspertas dr. Mantas Martišius.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47636996</guid><pubDate>Thu, 25 Nov 2021 09:00:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47636996/2021_11_24_83405460_3437_f_20211124144427175.mp3" length="27866991" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dideli informaciniai srautai, ypač suintensyvėję skaitmeninėje erdvėje karantino metu, suteikia prieigą ne tik prie aktualios, bet ir nepatikimos informacijos, kuri neretai būna susijusi su sąmokslo teorijomis. Jas atpažinti ir atskirti nuo mokslu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dideli informaciniai srautai, ypač suintensyvėję skaitmeninėje erdvėje karantino metu, suteikia prieigą ne tik prie aktualios, bet ir nepatikimos informacijos, kuri neretai būna susijusi su sąmokslo teorijomis. Jas atpažinti ir atskirti nuo mokslu remtų teorijų kartais itin sudėtinga, nes ne visus pateikiamus faktus galima patikrinti. Tačiau mokslininkai išskiria keletą svarbių kriterijų, kurie sąmokslo teorijas leidžia atpažinti – apie juos Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja VU Komunikacijos fakulteto docentas, informacinių karų ekspertas dr. Mantas Martišius.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1742</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/53ce08889ac2288fa54ef17b922f2e0a.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Mokslas be pamokslų. Kada baigsis COVID-19 pandemija?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-mokslas-be-pamokslu-kada-baigsis-covid-19-pandemija--47403552</link><description><![CDATA[Jau porą metų atėjus šiltajam sezonui ir nuslūgus dar vienai COVID-19 pandemijos bangai būdavo tikimasi ir laukiama jos pabaigos. Bet iki šiol pandemijos pažaboti nepavyksta dėl per menko visuomeninio imuniteto koronavirusui. Nors mokslininkai įsitikinę – pandemija anksčiau ar vėliau baigsis, tačiau šio viruso visiškai išnaikinti nepavyks.<br /><br />Kokie koronaviruso, o kartu ir pandemijos vystymosi scenarijai mūsų laukia, Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja VU Gyvybės mokslų centro virusologė prof. Aurelija Žvirblienė.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47403552</guid><pubDate>Thu, 11 Nov 2021 09:00:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47403552/2021_11_10_6ede462a_3437_f_20211110083848104.mp3" length="8808866" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jau porą metų atėjus šiltajam sezonui ir nuslūgus dar vienai COVID-19 pandemijos bangai būdavo tikimasi ir laukiama jos pabaigos. Bet iki šiol pandemijos pažaboti nepavyksta dėl per menko visuomeninio imuniteto koronavirusui. Nors mokslininkai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jau porą metų atėjus šiltajam sezonui ir nuslūgus dar vienai COVID-19 pandemijos bangai būdavo tikimasi ir laukiama jos pabaigos. Bet iki šiol pandemijos pažaboti nepavyksta dėl per menko visuomeninio imuniteto koronavirusui. Nors mokslininkai įsitikinę – pandemija anksčiau ar vėliau baigsis, tačiau šio viruso visiškai išnaikinti nepavyks.<br /><br />Kokie koronaviruso, o kartu ir pandemijos vystymosi scenarijai mūsų laukia, Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja VU Gyvybės mokslų centro virusologė prof. Aurelija Žvirblienė.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></itunes:summary><itunes:duration>551</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/16e093d8536938098e7d384d00a1a60f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Sovietmečio įtaka dabartinei Lietuvos visuomenei ir LGBT bendruomenei</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-sovietmecio-itaka-dabartinei-lietuvos-visuomenei-ir-lgbt-bendruomenei--47178600</link><description><![CDATA[Jau daugiau kaip trisdešimt nepriklausomybės metų Lietuvą ir jos kaimynines šalis lydi „postsovietinės visuomenės“ šleifas. Tikimės, kad ši ne itin maloni etiketė po truputį atsiklijuoja nuo mūsų, tačiau net keičiantis kartoms tam tikri įpročiai ir mąstymo formos išlieka. Kiek sovietinis palikimas veikia mūsų šiandieninius sprendimus ir vertybes, kuriomis vadovaujamės? Kaip praėjęs laikotarpis keitė moters bei vyro vaidmenį šeimoje? Kiek laiko prireiks, iki kol išsilaisvinsime iš sovietinio mentaliteto gniaužtų? Apie tai Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja VU Istorijos fakulteto docentas Tomas Vaiseta.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47178600</guid><pubDate>Thu, 28 Oct 2021 08:00:14 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47178600/2021_10_27_f8d084e9_3437_f_20211027100835012.mp3" length="36749042" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jau daugiau kaip trisdešimt nepriklausomybės metų Lietuvą ir jos kaimynines šalis lydi „postsovietinės visuomenės“ šleifas. Tikimės, kad ši ne itin maloni etiketė po truputį atsiklijuoja nuo mūsų, tačiau net keičiantis kartoms tam tikri įpročiai ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jau daugiau kaip trisdešimt nepriklausomybės metų Lietuvą ir jos kaimynines šalis lydi „postsovietinės visuomenės“ šleifas. Tikimės, kad ši ne itin maloni etiketė po truputį atsiklijuoja nuo mūsų, tačiau net keičiantis kartoms tam tikri įpročiai ir mąstymo formos išlieka. Kiek sovietinis palikimas veikia mūsų šiandieninius sprendimus ir vertybes, kuriomis vadovaujamės? Kaip praėjęs laikotarpis keitė moters bei vyro vaidmenį šeimoje? Kiek laiko prireiks, iki kol išsilaisvinsime iš sovietinio mentaliteto gniaužtų? Apie tai Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja VU Istorijos fakulteto docentas Tomas Vaiseta.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2297</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d2bfab70fd150b3438cb74511954bb4e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kodėl XXI a. reikalingos monarchijos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kodel-xxi-a-reikalingos-monarchijos--46937978</link><description><![CDATA[Šiuolaikinėms monarchijoms išlikti padėjo sugebėjimas prisitaikyti prie modernių tautinių susivienijimo ideologijų ir besikeičiančios visuomenės formos. Ši institucija gali būti naudinga ir demokratinėse sistemose, nes, nejausdama poreikio vaikytis populiarumo, gali geriau atstovauti ilgalaikiams valstybės interesams, monarchai gali imtis tarpininko vaidmens, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politikos filosofas dr. Gintas Karalius. Apie monarchijų privalumus ir perspektyvas mokslininkas pasakoja VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“.<br />Pasak dr. G. Karaliaus, dabartinių monarchijų, ypač Europoje – Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje, Beniliukso šalyse, išlikimą lėmė du veiksniai. Pirmasis jų – gebėjimas prisitaikyti prie modernių tautinio susivienijimo ideologijų XIX a. „Išliko monarchijos, sugebėjusios prisitaikyti prie modernių tautinių judėjimų, kuriuose tauta matoma kaip suverenas“, – teigia mokslininkas.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46937978</guid><pubDate>Thu, 14 Oct 2021 08:00:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46937978/2021_10_12_81ccc318_3437_f_20211012144535855.mp3" length="28383171" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiuolaikinėms monarchijoms išlikti padėjo sugebėjimas prisitaikyti prie modernių tautinių susivienijimo ideologijų ir besikeičiančios visuomenės formos. Ši institucija gali būti naudinga ir demokratinėse sistemose, nes, nejausdama poreikio vaikytis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiuolaikinėms monarchijoms išlikti padėjo sugebėjimas prisitaikyti prie modernių tautinių susivienijimo ideologijų ir besikeičiančios visuomenės formos. Ši institucija gali būti naudinga ir demokratinėse sistemose, nes, nejausdama poreikio vaikytis populiarumo, gali geriau atstovauti ilgalaikiams valstybės interesams, monarchai gali imtis tarpininko vaidmens, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politikos filosofas dr. Gintas Karalius. Apie monarchijų privalumus ir perspektyvas mokslininkas pasakoja VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“.<br />Pasak dr. G. Karaliaus, dabartinių monarchijų, ypač Europoje – Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje, Beniliukso šalyse, išlikimą lėmė du veiksniai. Pirmasis jų – gebėjimas prisitaikyti prie modernių tautinio susivienijimo ideologijų XIX a. „Išliko monarchijos, sugebėjusios prisitaikyti prie modernių tautinių judėjimų, kuriuose tauta matoma kaip suverenas“, – teigia mokslininkas.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1774</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/72f32d61af937cbdb5fdad41862472bd.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kaip augalai gali padėti aptikti bombas ir dingusius žmones?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kaip-augalai-gali-padeti-aptikti-bombas-ir-dingusius-zmones--46633474</link><description><![CDATA[Ilgaamžis, kelis šimtus milijonų metų siekiantis augalų dominavimas žemėje šiandienos žmogui atrodo kaip įprasta gyvybės forma ir per didelio susidomėjimo nekelia. Vis dėlto, į augalus pažvelgus iš futuristinės perspektyvos, galėtume atrasti beribes naujo pritaikymo ir tyrimų galimybes, įsitikinusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkė dr. Radvilė Rimgailė-Voicik. Kaip augalai, skiriant daugiau dėmesio jų tyrimams, gali padėti aptikti bombas ir net dingusius žmones, mokslininkė pasakojo VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“.<br />Ved. Simonas Bendžius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46633474</guid><pubDate>Thu, 23 Sep 2021 08:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46633474/2021_09_22_1e1967ca_3437_f_20210922090556529.mp3" length="26899416" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ilgaamžis, kelis šimtus milijonų metų siekiantis augalų dominavimas žemėje šiandienos žmogui atrodo kaip įprasta gyvybės forma ir per didelio susidomėjimo nekelia. Vis dėlto, į augalus pažvelgus iš futuristinės perspektyvos, galėtume atrasti beribes...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ilgaamžis, kelis šimtus milijonų metų siekiantis augalų dominavimas žemėje šiandienos žmogui atrodo kaip įprasta gyvybės forma ir per didelio susidomėjimo nekelia. Vis dėlto, į augalus pažvelgus iš futuristinės perspektyvos, galėtume atrasti beribes naujo pritaikymo ir tyrimų galimybes, įsitikinusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkė dr. Radvilė Rimgailė-Voicik. Kaip augalai, skiriant daugiau dėmesio jų tyrimams, gali padėti aptikti bombas ir net dingusius žmones, mokslininkė pasakojo VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“.<br />Ved. Simonas Bendžius]]></itunes:summary><itunes:duration>1682</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/68f2b4f30c0aada72cd7c4a7209ae6f8.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Darbų robotizacija: kada galėsime nedirbti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-darbu-robotizacija-kada-galesime-nedirbti--46439037</link><description><![CDATA[Save vairuojantys sunkvežimiai, sudėtingas nuotolines operacijas padedančios atlikti robotinės chirurginės sistemos – tik keli robotizacijos pavyzdžiai, kurie šiandien mus vis dar stebina, tačiau be jų neįsivaizduojama ne tik žmonių, bet ir pramonės ateitis. Pasak Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete įsikūrusios Dirbtinio intelekto laboratorijos vadovo Virginijaus Marcinkevičiaus, beveik visus mus paveiks automatizacijos procesai, nes darbo rinkoje yra daugiau kaip pusė visų specialybių, kurių trečdalis darbo veiklų gali būti automatizuotos.<br /><br />VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ pašnekovas pasakoja apie robotizacijos tempus, kokių profesijų darbuotojus greičiausiai pakeis autonominės sistemos, kokių naujų įgūdžių turėsime išmokti ir ar ateis toks laikas, kai galėsime iš viso nedirbti.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46439037</guid><pubDate>Thu, 09 Sep 2021 08:00:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46439037/2021_09_08_df6230a6_3437_f_20210908151407779.mp3" length="29878211" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Save vairuojantys sunkvežimiai, sudėtingas nuotolines operacijas padedančios atlikti robotinės chirurginės sistemos – tik keli robotizacijos pavyzdžiai, kurie šiandien mus vis dar stebina, tačiau be jų neįsivaizduojama ne tik žmonių, bet ir pramonės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Save vairuojantys sunkvežimiai, sudėtingas nuotolines operacijas padedančios atlikti robotinės chirurginės sistemos – tik keli robotizacijos pavyzdžiai, kurie šiandien mus vis dar stebina, tačiau be jų neįsivaizduojama ne tik žmonių, bet ir pramonės ateitis. Pasak Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete įsikūrusios Dirbtinio intelekto laboratorijos vadovo Virginijaus Marcinkevičiaus, beveik visus mus paveiks automatizacijos procesai, nes darbo rinkoje yra daugiau kaip pusė visų specialybių, kurių trečdalis darbo veiklų gali būti automatizuotos.<br /><br />VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ pašnekovas pasakoja apie robotizacijos tempus, kokių profesijų darbuotojus greičiausiai pakeis autonominės sistemos, kokių naujų įgūdžių turėsime išmokti ir ar ateis toks laikas, kai galėsime iš viso nedirbti.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius]]></itunes:summary><itunes:duration>1868</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a9686cc82f94ecbd1f72af80783f609c.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Ar stresas gali būti naudingas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-ar-stresas-gali-buti-naudingas--45061267</link><description><![CDATA[Dabartinių žmonių gyvenimo tempas, sąlygos ir aplinkybės yra tokios, kad visai nepatirti streso yra tarsi neįmanoma. Tačiau, pasak Vilniaus universiteto (VU) psichologės dr. Ingos Truskauskaitės-Kunevičienės, tai gali būti visai gerai, nes organizmo reakcija į trumpalaikį stresą yra labai naudinga, ji mobilizuoja mus veikti labai efektyviai.<br />„Pati streso reakcija, kuri dar vadinama „kovoti arba bėgti“, yra labai naudinga, nes tuo metu mūsų kūnas prisipildo energijos ir mes galime padaryti bet ką, kas tuo metu yra labai svarbu. Streso reakcijos metu žmonės yra išgelbėję artimus žmones, pakėlę sunkius daiktus“, – VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ tikina psichologė, bet priduria, kad naudingas yra tik trumpalaikis sustiprintas organizmo resursų pajungimas, o tapęs nuolatiniu jis gali rimtai sutrikdyti sveikatą.<br />Ved. Simonas Bendžius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45061267</guid><pubDate>Thu, 27 May 2021 08:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45061267/2021_05_27_037e7942_3437_f_20210527104615103.mp3" length="30420322" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dabartinių žmonių gyvenimo tempas, sąlygos ir aplinkybės yra tokios, kad visai nepatirti streso yra tarsi neįmanoma. Tačiau, pasak Vilniaus universiteto (VU) psichologės dr. Ingos Truskauskaitės-Kunevičienės, tai gali būti visai gerai, nes organizmo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dabartinių žmonių gyvenimo tempas, sąlygos ir aplinkybės yra tokios, kad visai nepatirti streso yra tarsi neįmanoma. Tačiau, pasak Vilniaus universiteto (VU) psichologės dr. Ingos Truskauskaitės-Kunevičienės, tai gali būti visai gerai, nes organizmo reakcija į trumpalaikį stresą yra labai naudinga, ji mobilizuoja mus veikti labai efektyviai.<br />„Pati streso reakcija, kuri dar vadinama „kovoti arba bėgti“, yra labai naudinga, nes tuo metu mūsų kūnas prisipildo energijos ir mes galime padaryti bet ką, kas tuo metu yra labai svarbu. Streso reakcijos metu žmonės yra išgelbėję artimus žmones, pakėlę sunkius daiktus“, – VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ tikina psichologė, bet priduria, kad naudingas yra tik trumpalaikis sustiprintas organizmo resursų pajungimas, o tapęs nuolatiniu jis gali rimtai sutrikdyti sveikatą.<br />Ved. Simonas Bendžius]]></itunes:summary><itunes:duration>1902</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d563b28ac1ef7893c1d005ac1b21ff3e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Nežemiškos gyvybės paieškos: kada ją rasime?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-nezemiskos-gyvybes-paieskos-kada-ja-rasime--44658030</link><description><![CDATA[Visatos paslaptys – vienas įdomiausių ir labiausiai mistifikuojamų, ne tik mokslininkams, bet ir visai žmonijai aktualių klausimų. Tačiau bene daugiausiai emocijų keliantis dalykas, kalbant apie kosmoso tyrimus, yra nežemiškos gyvybės paieškos. Kad tokia gyvybė egzistuoja įsitikinęs Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto astrofizikas Mindaugas Macijauskas, VU tinklalaidėje „Mokslai be pamokslų“ pasakoja, kaip ji galėtų atrodyti ir kur jos ieškoti.<br />Ved. Simonas Bendžius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44658030</guid><pubDate>Thu, 13 May 2021 08:00:15 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44658030/2021_05_06_976448ec_3437_f_20210506115232187.mp3" length="26046797" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Visatos paslaptys – vienas įdomiausių ir labiausiai mistifikuojamų, ne tik mokslininkams, bet ir visai žmonijai aktualių klausimų. Tačiau bene daugiausiai emocijų keliantis dalykas, kalbant apie kosmoso tyrimus, yra nežemiškos gyvybės paieškos. Kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Visatos paslaptys – vienas įdomiausių ir labiausiai mistifikuojamų, ne tik mokslininkams, bet ir visai žmonijai aktualių klausimų. Tačiau bene daugiausiai emocijų keliantis dalykas, kalbant apie kosmoso tyrimus, yra nežemiškos gyvybės paieškos. Kad tokia gyvybė egzistuoja įsitikinęs Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto astrofizikas Mindaugas Macijauskas, VU tinklalaidėje „Mokslai be pamokslų“ pasakoja, kaip ji galėtų atrodyti ir kur jos ieškoti.<br />Ved. Simonas Bendžius]]></itunes:summary><itunes:duration>1628</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d517c8bb5130c8de9663c8add06e96a6.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Dirbančios motinos portretas: kaip suderinti motinystę ir karjerą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-dirbancios-motinos-portretas-kaip-suderinti-motinyste-ir-karjera--44407134</link><description><![CDATA[Dažnose visuomenėse vis dar atrodo natūralu, kad vyras turi dirbti ir išlaikyti šeimą, o moteris – auginti vaikus.<br /><br />„Vis dažniau moterys bando keisti tokią situaciją ir gyventi taip, kad patenkintų savo poreikius, iš kurių poreikiai dirbti, save realizuoti ir turėti profesinių ambicijų, joms yra tokie pat svarbūs kaip ir vyrams. Gyvename neoliberialiame lygių galimybių pasaulyje, kuriame didžiausia deklaruojama vertybė yra sėkmė, kuri dažnai suprantama ir kaip karjeros sėkmė,“ – Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ sako VU Filologijos fakulteto mokslininkė dr. Eglė Kačkutė, tyrinėjanti motinystės reprezentacijas literatūroje.<br /><br />Jos teigimu, tai, kaip viešoje erdvėje kalbama apie motinystę, koks jai suteikiamas statusas bei kaip pačios moterys apmąsto šį vaidmenį, priklauso ir tai, kaip jos elgiasi ir priima šią rolę, tapusios motinomis.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44407134</guid><pubDate>Thu, 22 Apr 2021 08:00:23 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44407134/2021_04_20_ff81dcc1_3437_f_20210420165725230.mp3" length="28229380" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dažnose visuomenėse vis dar atrodo natūralu, kad vyras turi dirbti ir išlaikyti šeimą, o moteris – auginti vaikus.

„Vis dažniau moterys bando keisti tokią situaciją ir gyventi taip, kad patenkintų savo poreikius, iš kurių poreikiai dirbti, save...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dažnose visuomenėse vis dar atrodo natūralu, kad vyras turi dirbti ir išlaikyti šeimą, o moteris – auginti vaikus.<br /><br />„Vis dažniau moterys bando keisti tokią situaciją ir gyventi taip, kad patenkintų savo poreikius, iš kurių poreikiai dirbti, save realizuoti ir turėti profesinių ambicijų, joms yra tokie pat svarbūs kaip ir vyrams. Gyvename neoliberialiame lygių galimybių pasaulyje, kuriame didžiausia deklaruojama vertybė yra sėkmė, kuri dažnai suprantama ir kaip karjeros sėkmė,“ – Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ sako VU Filologijos fakulteto mokslininkė dr. Eglė Kačkutė, tyrinėjanti motinystės reprezentacijas literatūroje.<br /><br />Jos teigimu, tai, kaip viešoje erdvėje kalbama apie motinystę, koks jai suteikiamas statusas bei kaip pačios moterys apmąsto šį vaidmenį, priklauso ir tai, kaip jos elgiasi ir priima šią rolę, tapusios motinomis.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius]]></itunes:summary><itunes:duration>1765</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/5c6c0f50c320b4281540cac90de603e3.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kaip „Genų žirklių“ technologija gali patobulinti COVID-19 diagnostiką?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kaip-genu-zirkliu-technologija-gali-patobulinti-covid-19-diagnostika--44221108</link><description><![CDATA[Koronavirusui agresyviai plintant visame pasaulyje, imta kalbėti, kad turimos kontrolės priemonės nepakankamai efektyvios. SARS-CoV-2 infekcijai nustatyti naudojamų polimerazinės grandininės reakcijos (PGR) testų rezultatų reikia ilgai laukti, be to, testai kartais klysta. Personalui imti mėginius iš potencialiai infekuotų asmenų nosiaryklės – sudėtinga ir pavojinga. Vėlesniais ligos etapais virusas viršutiniuose kvėpavimo takuose sunkiai randamas.<br />Todėl pasaulis suskubo ieškoti alternatyvių technologijų greitiesiems PGR testams patobulinti. Viena tokių technologijų yra „genų žirklių“ – CRISPR endonukleazių – pritaikymas. Pasitelkę šią ir kitas inovatyvias technologijas, COVID-19 testus, tinkamus seilių ėminiui tirti, kuria ir Lietuvos mokslininkai, dirbantys Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre ir kitose šalies mokslo įstaigose.<br />Ved. Simonas Bendžius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44221108</guid><pubDate>Thu, 08 Apr 2021 08:00:17 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44221108/2021_04_06_c3298210_3437_f_20210406112735498.mp3" length="22747009" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Koronavirusui agresyviai plintant visame pasaulyje, imta kalbėti, kad turimos kontrolės priemonės nepakankamai efektyvios. SARS-CoV-2 infekcijai nustatyti naudojamų polimerazinės grandininės reakcijos (PGR) testų rezultatų reikia ilgai laukti, be to,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Koronavirusui agresyviai plintant visame pasaulyje, imta kalbėti, kad turimos kontrolės priemonės nepakankamai efektyvios. SARS-CoV-2 infekcijai nustatyti naudojamų polimerazinės grandininės reakcijos (PGR) testų rezultatų reikia ilgai laukti, be to, testai kartais klysta. Personalui imti mėginius iš potencialiai infekuotų asmenų nosiaryklės – sudėtinga ir pavojinga. Vėlesniais ligos etapais virusas viršutiniuose kvėpavimo takuose sunkiai randamas.<br />Todėl pasaulis suskubo ieškoti alternatyvių technologijų greitiesiems PGR testams patobulinti. Viena tokių technologijų yra „genų žirklių“ – CRISPR endonukleazių – pritaikymas. Pasitelkę šią ir kitas inovatyvias technologijas, COVID-19 testus, tinkamus seilių ėminiui tirti, kuria ir Lietuvos mokslininkai, dirbantys Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre ir kitose šalies mokslo įstaigose.<br />Ved. Simonas Bendžius]]></itunes:summary><itunes:duration>1422</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/aed755c2b45871933eb756f6186ff234.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų, Kaip dirbti mažiau, bet efektyviau?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kaip-dirbti-maziau-bet-efektyviau--44012675</link><description><![CDATA[Lankydami seminarus, skaitydami knygas ir pirkdami įvairius kursus darbuotojai siekia įgyti kuo daugiau profesinių žinių, tačiau ar jos tikrai padeda pasiekti karjeros aukštumų? Daugiau nei dešimtmetį darbuotojus kaip vadovas stebintis VU Matematikos ir informatikos fakulteto partnerystės profesorius, vieno „Danske Bank“ padalinio Lietuvoje vadovas dr. Vytautas Ašeris pripažįsta – teorinės žinios yra labai svarbios, tačiau į jas nereikėtų daug investuoti, jei pamirštamas asmeninis efektyvumas. Kokie pagrindiniai efektyvumo principai gali padėti dirbti mažiau ir pasiekti daugiau? Kaip išmokti jų laikytis? Kokius teigiamus pokyčius efektyvumas gali įnešti ne tik į profesinį, bet ir asmeninį gyvenimą? Į šiuos klausimus dr. V. Ašeris atsako naujausiame tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode.<br />Ved. Simonas Bendžius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44012675</guid><pubDate>Thu, 25 Mar 2021 09:00:21 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44012675/2021_03_23_00959b42_3437_f_20210323093250900.mp3" length="31689664" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lankydami seminarus, skaitydami knygas ir pirkdami įvairius kursus darbuotojai siekia įgyti kuo daugiau profesinių žinių, tačiau ar jos tikrai padeda pasiekti karjeros aukštumų? Daugiau nei dešimtmetį darbuotojus kaip vadovas stebintis VU Matematikos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lankydami seminarus, skaitydami knygas ir pirkdami įvairius kursus darbuotojai siekia įgyti kuo daugiau profesinių žinių, tačiau ar jos tikrai padeda pasiekti karjeros aukštumų? Daugiau nei dešimtmetį darbuotojus kaip vadovas stebintis VU Matematikos ir informatikos fakulteto partnerystės profesorius, vieno „Danske Bank“ padalinio Lietuvoje vadovas dr. Vytautas Ašeris pripažįsta – teorinės žinios yra labai svarbios, tačiau į jas nereikėtų daug investuoti, jei pamirštamas asmeninis efektyvumas. Kokie pagrindiniai efektyvumo principai gali padėti dirbti mažiau ir pasiekti daugiau? Kaip išmokti jų laikytis? Kokius teigiamus pokyčius efektyvumas gali įnešti ne tik į profesinį, bet ir asmeninį gyvenimą? Į šiuos klausimus dr. V. Ašeris atsako naujausiame tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode.<br />Ved. Simonas Bendžius]]></itunes:summary><itunes:duration>1981</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/cc1b488527b4bd36bee57c8ba7b0bfa9.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kokios gerovės žmogui laukti iš gerovės valstybės?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kokios-geroves-zmogui-laukti-is-geroves-valstybes--43786929</link><description><![CDATA[Gerovės valstybės tema didesnio dėmesio mūsų šalyje sulaukė pernai, kai dabartinis Lietuvos prezidentas Gintanas Nausėda pasidalijo savo įsivaizduojama Lietuvos kaip stiprios, teisingos, žalios ir inovatyvios gerovės valstybės vizija.<br />Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento Egidijaus Barcevičiaus manymu, Lietuvoje iškėlus tokią gerovės valstybės idėją, bandoma pabėgti nuo mūsų šalyje vyraujančio žemo lygmens paslaugų ir mokesčių balanso. Pasak jo, Lietuva vis tiek kažkada turės tapti gerovės valstybe, tik prieš tai reikia atsakyti į klausimus, kokia ji bus, kaip ji bus finansuojama ir ar žmonės pasitikės jos institucijomis. Kol kas šie klausimai keliami labai nedrąsiai.<br />Ved. Simonas Bendžius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43786929</guid><pubDate>Thu, 11 Mar 2021 09:00:09 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43786929/2021_03_08_d738b731_3437_f_20210308094243774.mp3" length="28274937" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gerovės valstybės tema didesnio dėmesio mūsų šalyje sulaukė pernai, kai dabartinis Lietuvos prezidentas Gintanas Nausėda pasidalijo savo įsivaizduojama Lietuvos kaip stiprios, teisingos, žalios ir inovatyvios gerovės valstybės vizija.
Vilniaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gerovės valstybės tema didesnio dėmesio mūsų šalyje sulaukė pernai, kai dabartinis Lietuvos prezidentas Gintanas Nausėda pasidalijo savo įsivaizduojama Lietuvos kaip stiprios, teisingos, žalios ir inovatyvios gerovės valstybės vizija.<br />Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento Egidijaus Barcevičiaus manymu, Lietuvoje iškėlus tokią gerovės valstybės idėją, bandoma pabėgti nuo mūsų šalyje vyraujančio žemo lygmens paslaugų ir mokesčių balanso. Pasak jo, Lietuva vis tiek kažkada turės tapti gerovės valstybe, tik prieš tai reikia atsakyti į klausimus, kokia ji bus, kaip ji bus finansuojama ir ar žmonės pasitikės jos institucijomis. Kol kas šie klausimai keliami labai nedrąsiai.<br />Ved. Simonas Bendžius]]></itunes:summary><itunes:duration>1768</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6f1b1272f6c57b9a88ba2f2e261d1a1f.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kokias paslaptis slepia juodosios skylės?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kokias-paslaptis-slepia-juodosios-skyles--43615889</link><description><![CDATA[Prieš beveik dvejus metus pasirodžiusi pirmoji juodosios skylės, esančios M87 galaktikoje, nuotrauka, pažadino smalsumą ir mažai astronomija besidominčių mintyse. Sunkiai įsivaizduojamose kosmoso platybėse esantis objektas, primenantis raudoną akį juodu vyzdžiu – tik viena iš daugelio visatoje esančių supermasyvių juodųjų skylių – tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ sako Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentas, astrofizikas Kastytis Zubovas. Mokslininkas, kurio tyrimų sritis – juodosios skylės, pasakoja, kaip šie egzotiški dariniai atsiranda, pranyksta ir ar gali kelti grėsmę žmonijai.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43615889</guid><pubDate>Thu, 25 Feb 2021 09:00:12 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43615889/2021_02_24_932cf412_3437_f_20210224151739902.mp3" length="36175620" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš beveik dvejus metus pasirodžiusi pirmoji juodosios skylės, esančios M87 galaktikoje, nuotrauka, pažadino smalsumą ir mažai astronomija besidominčių mintyse. Sunkiai įsivaizduojamose kosmoso platybėse esantis objektas, primenantis raudoną akį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš beveik dvejus metus pasirodžiusi pirmoji juodosios skylės, esančios M87 galaktikoje, nuotrauka, pažadino smalsumą ir mažai astronomija besidominčių mintyse. Sunkiai įsivaizduojamose kosmoso platybėse esantis objektas, primenantis raudoną akį juodu vyzdžiu – tik viena iš daugelio visatoje esančių supermasyvių juodųjų skylių – tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ sako Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentas, astrofizikas Kastytis Zubovas. Mokslininkas, kurio tyrimų sritis – juodosios skylės, pasakoja, kaip šie egzotiški dariniai atsiranda, pranyksta ir ar gali kelti grėsmę žmonijai.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius]]></itunes:summary><itunes:duration>2261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/49e188b8eaaac837b11210cf703c686b.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Ar socialinė distancija sutrauko ryšius tarp žmonių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-ar-socialine-distancija-sutrauko-rysius-tarp-zmoniu--43398664</link><description><![CDATA[Nors nuotolinis darbas ir bendravimas su artimaisiais tik per „Zoom“ ar kitas pokalbiams skirtas programas pandemijos pradžioje daugeliui kėlė nerimą, šiandien tai tapo įprasta kasdienybės dalimi. Tačiau kaip virtualūs pokalbiai veikia mūsų bendravimą? Ar socialinė distancija mus atitolina, o gal priešingai – suartina labiau nei bet kada? Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto docentas, psichologijos dėstytojas dr. Antanas Kairys tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pripažįsta – bendraudami virtualiai esame labiau pavargę, turime mažiau laisvalaikio, todėl nė nejausdami skiriame mažiau dėmesio draugams, o tai didina riziką juos prarasti ir į įprastą gyvenimą sugrįžti turint gerokai siauresnį socialinį ratą.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43398664</guid><pubDate>Thu, 11 Feb 2021 09:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43398664/2021_02_11_9f8f6afb_3244038_f_20210211081955275.mp3" length="25006079" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors nuotolinis darbas ir bendravimas su artimaisiais tik per „Zoom“ ar kitas pokalbiams skirtas programas pandemijos pradžioje daugeliui kėlė nerimą, šiandien tai tapo įprasta kasdienybės dalimi. Tačiau kaip virtualūs pokalbiai veikia mūsų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors nuotolinis darbas ir bendravimas su artimaisiais tik per „Zoom“ ar kitas pokalbiams skirtas programas pandemijos pradžioje daugeliui kėlė nerimą, šiandien tai tapo įprasta kasdienybės dalimi. Tačiau kaip virtualūs pokalbiai veikia mūsų bendravimą? Ar socialinė distancija mus atitolina, o gal priešingai – suartina labiau nei bet kada? Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto docentas, psichologijos dėstytojas dr. Antanas Kairys tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pripažįsta – bendraudami virtualiai esame labiau pavargę, turime mažiau laisvalaikio, todėl nė nejausdami skiriame mažiau dėmesio draugams, o tai didina riziką juos prarasti ir į įprastą gyvenimą sugrįžti turint gerokai siauresnį socialinį ratą.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius.]]></itunes:summary><itunes:duration>1563</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/416d3bf45c952ea3e3bb4d3633e5df56.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kaip nustatomas COVID-19 ir kaip galima prognozuoti ligos eigą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kaip-nustatomas-covid-19-ir-kaip-galima-prognozuoti-ligos-eiga--43025343</link><description><![CDATA[Koronavirusas, prieš metus kaip reikiant įbauginęs visą pasaulį, sugrįžo su dar stipresne jėga. Nors pastaroji pandemijos banga, žiūrint į susirgimų ir mirčių skaičius, atrodo daug rimtesnė, tačiau šįkart informacijos apie Covid-19, ligos eigą, rizikos veiksnius mokslininkų dėka turime kur kas daugiau, ir tai žmones verčia jaustis užtikrinčiau ir ramiau. Be to, daug vilčių, kad gyvenimas vėl grįš į senas vėžes, teikia ir atsiradusi vakcinacijos galimybė.<br />Tačiau kol virusas neįveiktas, visų pasaulio mokslininkų siekiamybė vis dar yra kuo greitesnis, pigesnis ir tikslesnis Covid-19 diagnozavimas. Būtent tokį viruso SARS-COV-2 detekcijos rinkinį Lietuvoje pasiūlė VU mokslininkų medikų komanda. Medicinos fakulteto dekanas profesorius Algirdas Utkus VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ džiaugėsi, kad jų sukurtas metodas leis Covid-19 nustatyti du kartus greičiau.<br />Ved. Simonas Bendžius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43025343</guid><pubDate>Thu, 21 Jan 2021 09:00:09 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43025343/2021_01_20_cbced872_3244038_f_20210120132516532.mp3" length="24572237" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Koronavirusas, prieš metus kaip reikiant įbauginęs visą pasaulį, sugrįžo su dar stipresne jėga. Nors pastaroji pandemijos banga, žiūrint į susirgimų ir mirčių skaičius, atrodo daug rimtesnė, tačiau šįkart informacijos apie Covid-19, ligos eigą,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Koronavirusas, prieš metus kaip reikiant įbauginęs visą pasaulį, sugrįžo su dar stipresne jėga. Nors pastaroji pandemijos banga, žiūrint į susirgimų ir mirčių skaičius, atrodo daug rimtesnė, tačiau šįkart informacijos apie Covid-19, ligos eigą, rizikos veiksnius mokslininkų dėka turime kur kas daugiau, ir tai žmones verčia jaustis užtikrinčiau ir ramiau. Be to, daug vilčių, kad gyvenimas vėl grįš į senas vėžes, teikia ir atsiradusi vakcinacijos galimybė.<br />Tačiau kol virusas neįveiktas, visų pasaulio mokslininkų siekiamybė vis dar yra kuo greitesnis, pigesnis ir tikslesnis Covid-19 diagnozavimas. Būtent tokį viruso SARS-COV-2 detekcijos rinkinį Lietuvoje pasiūlė VU mokslininkų medikų komanda. Medicinos fakulteto dekanas profesorius Algirdas Utkus VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ džiaugėsi, kad jų sukurtas metodas leis Covid-19 nustatyti du kartus greičiau.<br />Ved. Simonas Bendžius]]></itunes:summary><itunes:duration>1536</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/e1b3faf65210401e30d3fc6d4e4848a2.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Ar nuotolinis mokymas kenkia vaikams?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-ar-nuotolinis-mokymas-kenkia-vaikams--42812449</link><description><![CDATA[Visus namuose uždariusios koronaviruso pandemijos pasekmės vis labiau ryškėja ne tik tiesioginių susirgimų skaičiais, bet ir kitose srityse. Pasikeitęs gyvenimo ritmas turi daug įtakos psichologinei sveikatai ir savijautai, o tai ypač smarkiai atsiliepia nuotoliniu būdu besimokantiems vaikams. Daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena karantino metu pablogėjo – teigia Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorė psichologė Roma Jusienė, pirmajame šių metų tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode aptarusi su psichologų, socialinio darbo ir medicinos ekspertų komanda atlikto tyrimo apie nuotolinį vaikų ugdymą rezultatus.<br />Tinklalaidę veda Simonas Bendžius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42812449</guid><pubDate>Thu, 07 Jan 2021 09:00:08 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42812449/2021_01_06_15e1338e_3244038_f_20210106144136738.mp3" length="26431737" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Visus namuose uždariusios koronaviruso pandemijos pasekmės vis labiau ryškėja ne tik tiesioginių susirgimų skaičiais, bet ir kitose srityse. Pasikeitęs gyvenimo ritmas turi daug įtakos psichologinei sveikatai ir savijautai, o tai ypač smarkiai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Visus namuose uždariusios koronaviruso pandemijos pasekmės vis labiau ryškėja ne tik tiesioginių susirgimų skaičiais, bet ir kitose srityse. Pasikeitęs gyvenimo ritmas turi daug įtakos psichologinei sveikatai ir savijautai, o tai ypač smarkiai atsiliepia nuotoliniu būdu besimokantiems vaikams. Daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena karantino metu pablogėjo – teigia Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorė psichologė Roma Jusienė, pirmajame šių metų tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode aptarusi su psichologų, socialinio darbo ir medicinos ekspertų komanda atlikto tyrimo apie nuotolinį vaikų ugdymą rezultatus.<br />Tinklalaidę veda Simonas Bendžius]]></itunes:summary><itunes:duration>1652</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/138bf75295da46860829181f00fad46b.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Genetiškai modifikuotas maistas: ar saugu jį vartoti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/genetiskai-modifikuotas-maistas-ar-saugu-ji-vartoti--40416795</link><description><![CDATA[Genetiškai modifikuoti (GM) maisto produktai buvo sukurti maždaug prieš 40 metų, tačiau per šį trumpą laikotarpį spėjo tapti daugybės kontroversiškų diskusijų objektu. Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto profesoriaus, maisto chemijos žinovo Albino Žilinsko teigimu, nors šiandien įrodymų, kad genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) tiesiogiai susiję su tam tikrų ligų atsiradimu, nėra, niekas nežino, kas laukia ateityje. Todėl VU tinklalaidėje MOKSLAS BE PAMOKSLŲ kalbėjęs profesorius įsitikinęs – daryti išvadas, ar GMO baimė yra pagrįsta, kol kas per anksti.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40416795</guid><pubDate>Thu, 20 Aug 2020 07:00:45 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40416795/6_epizodas_su_a_ilinsku.mp3" length="34774203" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Genetiškai modifikuoti (GM) maisto produktai buvo sukurti maždaug prieš 40 metų, tačiau per šį trumpą laikotarpį spėjo tapti daugybės kontroversiškų diskusijų objektu. Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto profesoriaus, maisto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Genetiškai modifikuoti (GM) maisto produktai buvo sukurti maždaug prieš 40 metų, tačiau per šį trumpą laikotarpį spėjo tapti daugybės kontroversiškų diskusijų objektu. Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto profesoriaus, maisto chemijos žinovo Albino Žilinsko teigimu, nors šiandien įrodymų, kad genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) tiesiogiai susiję su tam tikrų ligų atsiradimu, nėra, niekas nežino, kas laukia ateityje. Todėl VU tinklalaidėje MOKSLAS BE PAMOKSLŲ kalbėjęs profesorius įsitikinęs – daryti išvadas, ar GMO baimė yra pagrįsta, kol kas per anksti.]]></itunes:summary><itunes:duration>2174</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/c4dfba618b918446b79961b368bf7984.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Genetiškai modifikuoti organizmai: bijoti ar pasinaudoti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-genetiskai-modifikuoti-organizmai-bijoti-ar-pasinaudoti--40163962</link><description><![CDATA[Dėl skirtingo genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) vertinimo visuomenėje plinta įvairūs mitai, paliečiantys vertybių, etikos ir sveikatos apsaugos klausimus, tačiau itin trūksta bendro konteksto ir patikimos informacijos. <br /><br />„Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) industrijos plėtra gali gelbėti pasaulį nuo bado, bet visos technologijos vienareikšmiškai turi būti atsakingai įvertintos, nes gali būti pavojingos“, – Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ sako Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto išskirtinis profesorius Rolandas Meškys, papasakojęs kaip kuriami, vystomi ir pritaikomi GMO bei kokia jų reikšmė šiandieniniame pasaulyje.<br /><br />Ved. Edvardas Kubilius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40163962</guid><pubDate>Thu, 06 Aug 2020 08:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40163962/2020_08_06_9e5312f9_3244038_f.mp3" length="29025174" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dėl skirtingo genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) vertinimo visuomenėje plinta įvairūs mitai, paliečiantys vertybių, etikos ir sveikatos apsaugos klausimus, tačiau itin trūksta bendro konteksto ir patikimos informacijos. 

„Genetiškai modifikuotų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dėl skirtingo genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) vertinimo visuomenėje plinta įvairūs mitai, paliečiantys vertybių, etikos ir sveikatos apsaugos klausimus, tačiau itin trūksta bendro konteksto ir patikimos informacijos. <br /><br />„Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) industrijos plėtra gali gelbėti pasaulį nuo bado, bet visos technologijos vienareikšmiškai turi būti atsakingai įvertintos, nes gali būti pavojingos“, – Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ sako Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto išskirtinis profesorius Rolandas Meškys, papasakojęs kaip kuriami, vystomi ir pritaikomi GMO bei kokia jų reikšmė šiandieniniame pasaulyje.<br /><br />Ved. Edvardas Kubilius]]></itunes:summary><itunes:duration>1815</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/069ce68f4fe3848e8bf6ccb8acad4a5b.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ko negali dirbtinis intelektas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ko-negali-dirbtinis-intelektas--39913935</link><description><![CDATA[Ar šiandien turėtume kalbėti apie tai, kaip dirbtinis intelektas (DI) keičia mūsų kasdienybę ir šiuolaikinį pasaulį? O jei į technologijas pažvelgtume kiek plačiau ir pasvarstytume, ar egzistuoja riba, kurią pasiekus pasaulį valdantys algoritmai, kartu ir DI, nustoja veikti? Tokius klausimus ketvirtajame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kelia VU Filosofijos fakulteto profesorius, Masačusetso technologijų instituto afilijuotasis mokslininkas, filosofas Kristupas Sabolius. <br /><br />Mokslininko  teigimu, visų mus supančių technologijų – telefonų, kompiuterių ir netgi naujausių dulkių siurblių – veikimas yra paremtas įvairiais algoritmais. Paprasčiau tariant, egzistuojančia veiksmų seka, kuri sprendžia tam tikrą problemą. <br /><br />Ved. Edvardas Kubilius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/39913935</guid><pubDate>Thu, 23 Jul 2020 07:45:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/39913935/kristupas_sabolius.mp3" length="44115172" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar šiandien turėtume kalbėti apie tai, kaip dirbtinis intelektas (DI) keičia mūsų kasdienybę ir šiuolaikinį pasaulį? O jei į technologijas pažvelgtume kiek plačiau ir pasvarstytume, ar egzistuoja riba, kurią pasiekus pasaulį valdantys algoritmai,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar šiandien turėtume kalbėti apie tai, kaip dirbtinis intelektas (DI) keičia mūsų kasdienybę ir šiuolaikinį pasaulį? O jei į technologijas pažvelgtume kiek plačiau ir pasvarstytume, ar egzistuoja riba, kurią pasiekus pasaulį valdantys algoritmai, kartu ir DI, nustoja veikti? Tokius klausimus ketvirtajame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kelia VU Filosofijos fakulteto profesorius, Masačusetso technologijų instituto afilijuotasis mokslininkas, filosofas Kristupas Sabolius. <br /><br />Mokslininko  teigimu, visų mus supančių technologijų – telefonų, kompiuterių ir netgi naujausių dulkių siurblių – veikimas yra paremtas įvairiais algoritmais. Paprasčiau tariant, egzistuojančia veiksmų seka, kuri sprendžia tam tikrą problemą. <br /><br />Ved. Edvardas Kubilius.]]></itunes:summary><itunes:duration>2758</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3009d4f8c4f442446c941d5b0ee320c.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslas be pamokslų. Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mūsų gyvenimą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslas-be-pamokslu-kaip-dirbtinis-intelektas-gali-pakeisti-musu-gyvenima--37951262</link><description><![CDATA[Dirbtinis intelektas (DI) ir įvairios išmaniosios sistemos šiandien – jau ne naujiena, bet vis dar ne iki galo suprantamas reiškinys, keliantis daug klausimų ir verčiantis visuomenę pasidalyti į dvi stovyklas. Vieni pabrėžia mokslo pažangą ir naujas galimybes, kiti įžvelgia pavojų ir prognozuoja fantastinių filmų scenarijus. Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkė, Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesorė dr. Olga Kurasova įsitikinusi, kad baimintis tikrai nereikia, ir jau trečiajame VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ pokalbyje pristato plačias DI pritaikymo moksle ir gyvenime galimybes. Ved. Edvardas Kubilius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/37951262</guid><pubDate>Thu, 09 Jul 2020 06:50:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/37951262/2020_07_09_11707e4e_3244038_f_20200709095021470.mp3" length="40044668" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dirbtinis intelektas (DI) ir įvairios išmaniosios sistemos šiandien – jau ne naujiena, bet vis dar ne iki galo suprantamas reiškinys, keliantis daug klausimų ir verčiantis visuomenę pasidalyti į dvi stovyklas. Vieni pabrėžia mokslo pažangą ir naujas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dirbtinis intelektas (DI) ir įvairios išmaniosios sistemos šiandien – jau ne naujiena, bet vis dar ne iki galo suprantamas reiškinys, keliantis daug klausimų ir verčiantis visuomenę pasidalyti į dvi stovyklas. Vieni pabrėžia mokslo pažangą ir naujas galimybes, kiti įžvelgia pavojų ir prognozuoja fantastinių filmų scenarijus. Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkė, Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesorė dr. Olga Kurasova įsitikinusi, kad baimintis tikrai nereikia, ir jau trečiajame VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ pokalbyje pristato plačias DI pritaikymo moksle ir gyvenime galimybes. Ved. Edvardas Kubilius.]]></itunes:summary><itunes:duration>2503</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/6e8a80aafe16757132ee82731711553c.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip klimato kaita veikia žmonių sveikatą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-klimato-kaita-veikia-zmoniu-sveikata--33209454</link><description><![CDATA[„Klimato kaita ir COVID-19 pandemija turbūt yra du svarbiausi veiksniai, kurie labiausiai veikia žmonių sveikatą šiuo metu. Klimato kaita žmonėms atrodo dar neegzistuojanti, nereali perspektyva ir tik kada nors kilsianti problema, bet COVID-19 parodė, kad situacija gali pasikeisti ir tapti didžiule problema akimirksniu“, – tvirtina Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ antrojo epizodo pašnekovė Medicinos fakulteto profesorė, Sveikatos mokslų instituto direktorė Natalja Fatkulina.<br /><br />Medikės manymu, tiek COVID-19, tiek kitų naujų ligų, apskritai naujų organizmų ir virusų atsiradimas yra susijęs su klimato kaita, kuri daro tiesioginį ir netiesioginį poveikį ne tik visuomenės sveikatai, bet ir kiekvieno individo sveikatai atskirai. Ved. Edvardas Kubilius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/33209454</guid><pubDate>Thu, 25 Jun 2020 08:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/33209454/n_fatkulina_fin.mp3" length="32240952" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Klimato kaita ir COVID-19 pandemija turbūt yra du svarbiausi veiksniai, kurie labiausiai veikia žmonių sveikatą šiuo metu. Klimato kaita žmonėms atrodo dar neegzistuojanti, nereali perspektyva ir tik kada nors kilsianti problema, bet COVID-19 parodė,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Klimato kaita ir COVID-19 pandemija turbūt yra du svarbiausi veiksniai, kurie labiausiai veikia žmonių sveikatą šiuo metu. Klimato kaita žmonėms atrodo dar neegzistuojanti, nereali perspektyva ir tik kada nors kilsianti problema, bet COVID-19 parodė, kad situacija gali pasikeisti ir tapti didžiule problema akimirksniu“, – tvirtina Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ antrojo epizodo pašnekovė Medicinos fakulteto profesorė, Sveikatos mokslų instituto direktorė Natalja Fatkulina.<br /><br />Medikės manymu, tiek COVID-19, tiek kitų naujų ligų, apskritai naujų organizmų ir virusų atsiradimas yra susijęs su klimato kaita, kuri daro tiesioginį ir netiesioginį poveikį ne tik visuomenės sveikatai, bet ir kiekvieno individo sveikatai atskirai. Ved. Edvardas Kubilius]]></itunes:summary><itunes:duration>2015</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b7d8503c8b3a38b800ff721547f35844.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Klimato kaita: koks blogiausias scenarijus gali išsipildyti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/klimato-kaita-koks-blogiausias-scenarijus-gali-issipildyti--30243799</link><description><![CDATA[Šiemet COVID-19 pandemija padovanojo trumpą atokvėpį gamtai – sulėtėjus ekonomikai ir sustojus transportui kovo–balandžio mėnesiais visame pasaulyje buvo fiksuojamas 20–40 proc. atmosferos taršos mažėjimas. Panašiai kaip tais mėnesiais galėtų atrodyti giedras dangus ir švarus oras, jei žmonija nustotų teršti savo aplinką.<br /><br />Pirmojo tinklalaidės epizodo pokalbyje su Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininku, klimatologu Justinu Kilpiu aptarsime COVID-19 pandemijos teigiamą poveikį gamtai, klimato kaitos spartą ir jos keliamas problemas. Aiškinsimės, koks blogiausias klimato kaitos scenarijus gali išsipildyti, jei nieko nedarysime.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/30243799</guid><pubDate>Thu, 11 Jun 2020 08:00:39 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/30243799/vup1v4aac_fin.mp3" length="38571496" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiemet COVID-19 pandemija padovanojo trumpą atokvėpį gamtai – sulėtėjus ekonomikai ir sustojus transportui kovo–balandžio mėnesiais visame pasaulyje buvo fiksuojamas 20–40 proc. atmosferos taršos mažėjimas. Panašiai kaip tais mėnesiais galėtų atrodyti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiemet COVID-19 pandemija padovanojo trumpą atokvėpį gamtai – sulėtėjus ekonomikai ir sustojus transportui kovo–balandžio mėnesiais visame pasaulyje buvo fiksuojamas 20–40 proc. atmosferos taršos mažėjimas. Panašiai kaip tais mėnesiais galėtų atrodyti giedras dangus ir švarus oras, jei žmonija nustotų teršti savo aplinką.<br /><br />Pirmojo tinklalaidės epizodo pokalbyje su Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininku, klimatologu Justinu Kilpiu aptarsime COVID-19 pandemijos teigiamą poveikį gamtai, klimato kaitos spartą ir jos keliamas problemas. Aiškinsimės, koks blogiausias klimato kaitos scenarijus gali išsipildyti, jei nieko nedarysime.]]></itunes:summary><itunes:duration>2411</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/cfa66e4ffab5cead82b0c7eb55cc5243.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item></channel></rss>
