<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss xmlns:itunes="http://www.itunes.com/dtds/podcast-1.0.dtd" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:podcast="https://podcastindex.org/namespace/1.0" xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" version="2.0"><channel><title>Perkraunant civilizaciją</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/perkraunant-civilizacija--4318529</link><description><![CDATA[LRT RADIJO tinklalaidėje „Perkraunant civilizaciją“ analizuojama, kaip žmonės, kolektyvai, visuomenė bando spręsti problemas, kurios kilo dėl koronoviruso pandemijos. Epidemija parodė, kad žmonija per mažai investavo į esminius dalykus: sveikatos apsaugą, mokslą, išsilavinimą, kultūrą. Tačiau norint, kad problemos nesikartotų, reikia kardinalių pokyčių. <br />Laidoje bandoma atsakyti, kaip atmerkti visuomenės akis į problemas, kurių ateityje tik daugės. <br />Klausykitės per LRT RADIJĄ kiekvieną penktadienį po 18 val. žinių. Ved. Audrius Lelkaitis.]]></description><atom:link href="https://www.spreaker.com/show/4318529/episodes/feed" rel="self" type="application/rss+xml"/><language>lt</language><category>Society &amp; Culture</category><copyright>Copyright LRT</copyright><image><url>https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg</url><title>Perkraunant civilizaciją</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/perkraunant-civilizacija--4318529</link></image><lastBuildDate>Wed, 28 Feb 2024 09:15:08 +0000</lastBuildDate><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:owner><itunes:name>LRT</itunes:name><itunes:email>podcasts@lrt.lt</itunes:email></itunes:owner><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:subtitle>LRT RADIJO tinklalaidėje „Perkraunant civilizaciją“ analizuojama, kaip žmonės, kolektyvai, visuomenė bando spręsti problemas, kurios kilo dėl koronoviruso pandemijos. Epidemija parodė, kad žmonija per mažai investavo į esminius dalykus: sveikatos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[LRT RADIJO tinklalaidėje „Perkraunant civilizaciją“ analizuojama, kaip žmonės, kolektyvai, visuomenė bando spręsti problemas, kurios kilo dėl koronoviruso pandemijos. Epidemija parodė, kad žmonija per mažai investavo į esminius dalykus: sveikatos apsaugą, mokslą, išsilavinimą, kultūrą. Tačiau norint, kad problemos nesikartotų, reikia kardinalių pokyčių. <br />Laidoje bandoma atsakyti, kaip atmerkti visuomenės akis į problemas, kurių ateityje tik daugės. <br />Klausykitės per LRT RADIJĄ kiekvieną penktadienį po 18 val. žinių. Ved. Audrius Lelkaitis.]]></itunes:summary><itunes:category text="Society &amp; Culture"/><itunes:explicit>false</itunes:explicit><podcast:guid>7543bd8d-3c42-540e-9730-207d6586b654</podcast:guid><itunes:type>episodic</itunes:type><item><title>Perkraunant civilizaciją. Vabzdžiai kaip maistas, siekiant stabdyti klimato kaitą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-vabzdziai-kaip-maistas-siekiant-stabdyti-klimato-kaita--53437321</link><description><![CDATA[KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius Petras Rimantas Venskutonis teigia, kad vabzdžiai turi itin daug vertingų baltymų, be to, juos auginant reikia nedaug vandens, į atmosferą patenka mažesnis kiekis atmosferą šildančio metano, nei užsiimant gyvulininkyste. Pasak VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriaus Arūno Bukančio, žmogaus veikla dabar lemia visuotinį atšilimą, todėl vabzdžių auginimas gali padėti išsaugoti miškus. Anot maisto ekspertės Aidos Čepukaitės, dauguma tik deklaruoja norą valgyti vabzdžius, tačiau neaišku, ar tai iš tiesų darytų, nes jie mūsų sąmonėje asocijuojasi su kenkėjais. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus patarėjas Deividas Kalinauskas teigia, kad vabzdžiai gali sukelti alergijas asmenims, kurie jautrūs vėžiagyviams, moliuskams ar dulkių erkutėms, todėl apie tai privaloma nurodyti produktų etiketėse.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53437321</guid><pubDate>Fri, 31 Mar 2023 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53437321/2023_03_31_3423_1_20230331183815645.mp3" length="24120813" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius Petras Rimantas Venskutonis teigia, kad vabzdžiai turi itin daug vertingų baltymų, be to, juos auginant reikia nedaug vandens, į atmosferą patenka mažesnis kiekis atmosferą šildančio metano, nei...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius Petras Rimantas Venskutonis teigia, kad vabzdžiai turi itin daug vertingų baltymų, be to, juos auginant reikia nedaug vandens, į atmosferą patenka mažesnis kiekis atmosferą šildančio metano, nei užsiimant gyvulininkyste. Pasak VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriaus Arūno Bukančio, žmogaus veikla dabar lemia visuotinį atšilimą, todėl vabzdžių auginimas gali padėti išsaugoti miškus. Anot maisto ekspertės Aidos Čepukaitės, dauguma tik deklaruoja norą valgyti vabzdžius, tačiau neaišku, ar tai iš tiesų darytų, nes jie mūsų sąmonėje asocijuojasi su kenkėjais. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus patarėjas Deividas Kalinauskas teigia, kad vabzdžiai gali sukelti alergijas asmenims, kurie jautrūs vėžiagyviams, moliuskams ar dulkių erkutėms, todėl apie tai privaloma nurodyti produktų etiketėse.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1508</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kas motyvuoja žmones balsuoti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kas-motyvuoja-zmones-balsuoti--53331611</link><description><![CDATA[Pasak VU TSPMI docento Mažvydo Jastramskio, žmonės balsuoja aktyviau, jei domisi politika, įžvelgia aiškius skirtumus tarp konkuruojančių kandidatų. VDU profesorius Lauras Bielinis teigia, kad dauguma rinkėjų vadovaujasi emocijomis, todėl politikai siekia jas sukelti, tačiau nereikėtų tuo populistiškai piktnaudžiauti. Pasak rašytojo Marko Zingerio, populistai yra pavojingi, nes dažniausiai yra promaskvietiški. VU TSPMI dėstytojas Vytis Jurkonis pabrėžia, kad Rusijos ir Baltarusijos pavyzdys rodo, kokia demokratija trapi, todėl reikia priešintis kiekvienam bandymui ją užsmaugti.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53331611</guid><pubDate>Fri, 24 Mar 2023 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53331611/2023_03_24_3423_1_20230324183843756.mp3" length="24106184" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasak VU TSPMI docento Mažvydo Jastramskio, žmonės balsuoja aktyviau, jei domisi politika, įžvelgia aiškius skirtumus tarp konkuruojančių kandidatų. VDU profesorius Lauras Bielinis teigia, kad dauguma rinkėjų vadovaujasi emocijomis, todėl politikai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasak VU TSPMI docento Mažvydo Jastramskio, žmonės balsuoja aktyviau, jei domisi politika, įžvelgia aiškius skirtumus tarp konkuruojančių kandidatų. VDU profesorius Lauras Bielinis teigia, kad dauguma rinkėjų vadovaujasi emocijomis, todėl politikai siekia jas sukelti, tačiau nereikėtų tuo populistiškai piktnaudžiauti. Pasak rašytojo Marko Zingerio, populistai yra pavojingi, nes dažniausiai yra promaskvietiški. VU TSPMI dėstytojas Vytis Jurkonis pabrėžia, kad Rusijos ir Baltarusijos pavyzdys rodo, kokia demokratija trapi, todėl reikia priešintis kiekvienam bandymui ją užsmaugti.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Daugiau mokesčių dėl socialinio teisingumo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-daugiau-mokesciu-del-socialinio-teisingumo--53240753</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis teigia, kad būtina siekti socialinio teisingumo, norint sumažinti nusikalstamumą, korupciją, skurdą, visuomenės susipriešinimą. Pasak Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus, norint surinkti daugiau mokesčių, reikia plėsti mokesčių surinkimo bazę. Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus perspėja, kad įvedus nors ir mažą nekilnojamojo turto mokestį, jis bus tik didinamas. Anot „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico, piliečiams reikėtų ne ieškoti landų, kaip mokesčių vengti, o, sutarus, juos sąžiningai mokėti, nepasitenkinimą reiškiant politinėmis priemonėmis.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53240753</guid><pubDate>Fri, 17 Mar 2023 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53240753/2023_03_17_3423_1_20230317183805751.mp3" length="24071912" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis teigia, kad būtina siekti socialinio teisingumo, norint sumažinti nusikalstamumą, korupciją, skurdą, visuomenės susipriešinimą. Pasak Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis teigia, kad būtina siekti socialinio teisingumo, norint sumažinti nusikalstamumą, korupciją, skurdą, visuomenės susipriešinimą. Pasak Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus, norint surinkti daugiau mokesčių, reikia plėsti mokesčių surinkimo bazę. Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus perspėja, kad įvedus nors ir mažą nekilnojamojo turto mokestį, jis bus tik didinamas. Anot „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico, piliečiams reikėtų ne ieškoti landų, kaip mokesčių vengti, o, sutarus, juos sąžiningai mokėti, nepasitenkinimą reiškiant politinėmis priemonėmis.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1505</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar žmonės vartoja mažiau cukraus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-zmones-vartoja-maziau-cukraus--53160526</link><description><![CDATA[Anot VU Sveikatos mokslų instituto mitybos mokslininko prof. Rimanto Stuko, tyrimai rodo, jog žmonės ėmė cukraus vartoti tiek, kiek yra rekomenduojama, ir tai lėmė švietimas bei dalies gamintojų sprendimas į gaminius jo dėti mažiau. Psichologė Laima Bulotaitė teigia, kad saldumynų griebiamės norėdami atsikratyti streso, todėl reikėtų mokytis, kaip nusiraminti kitaip. Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas siūlo nebijoti cukraus keisti saldikliais – žmonės numeta svorio, todėl įgyja motyvacijos maitintis sveikiau. Pasak Santaros klinikų gydytojos dietologės medicinos mokslų daktarės Editos Gavelienės, nėra pastebėta, kad natūralūs saldikliai stevija ir eritrolis būtų kenksmingi, tačiau kitų saldiklių reikėtų vengti, nes jie nepalankiai veikia žarnyno bakterijas.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53160526</guid><pubDate>Fri, 10 Mar 2023 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53160526/2023_03_10_3423_1_20230310183828000.mp3" length="24099079" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Anot VU Sveikatos mokslų instituto mitybos mokslininko prof. Rimanto Stuko, tyrimai rodo, jog žmonės ėmė cukraus vartoti tiek, kiek yra rekomenduojama, ir tai lėmė švietimas bei dalies gamintojų sprendimas į gaminius jo dėti mažiau. Psichologė Laima...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Anot VU Sveikatos mokslų instituto mitybos mokslininko prof. Rimanto Stuko, tyrimai rodo, jog žmonės ėmė cukraus vartoti tiek, kiek yra rekomenduojama, ir tai lėmė švietimas bei dalies gamintojų sprendimas į gaminius jo dėti mažiau. Psichologė Laima Bulotaitė teigia, kad saldumynų griebiamės norėdami atsikratyti streso, todėl reikėtų mokytis, kaip nusiraminti kitaip. Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas siūlo nebijoti cukraus keisti saldikliais – žmonės numeta svorio, todėl įgyja motyvacijos maitintis sveikiau. Pasak Santaros klinikų gydytojos dietologės medicinos mokslų daktarės Editos Gavelienės, nėra pastebėta, kad natūralūs saldikliai stevija ir eritrolis būtų kenksmingi, tačiau kitų saldiklių reikėtų vengti, nes jie nepalankiai veikia žarnyno bakterijas.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Keturių darbo dienų savaitės privalumai ir trūkumai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-keturiu-darbo-dienu-savaites-privalumai-ir-trukumai--53085189</link><description><![CDATA[Anot AB „Vilniaus šilumos tinklai” Žmonių ir kultūros komandos vadovės Dalios Vitkuvienės, įmonė jau porą metų dirba keturių darbo dienų režimu, ir darbuotojai spėja padaryti tiek, kiek per penkias dienas. Pasak vadovavimo ir lyderystės ekspertės dr. Alisos Miniotaitės, trumpesnio darbo režimai netinka įmonėms bei šalims, kurios priverstos konkuruoti. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad nėra paprasta pasiekti, kad darbdaviai mokėtų tą pačią sumą už mažiau darbo valandų. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pabrėžia, kad tas pačias algas gaunantys, tačiau labiau pailsintys darbuotojai dirba efektyviau ir neša daugiau pelno.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53085189</guid><pubDate>Fri, 03 Mar 2023 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53085189/2023_03_03_3423_1_20230303183751974.mp3" length="24095736" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Anot AB „Vilniaus šilumos tinklai” Žmonių ir kultūros komandos vadovės Dalios Vitkuvienės, įmonė jau porą metų dirba keturių darbo dienų režimu, ir darbuotojai spėja padaryti tiek, kiek per penkias dienas. Pasak vadovavimo ir lyderystės ekspertės dr....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Anot AB „Vilniaus šilumos tinklai” Žmonių ir kultūros komandos vadovės Dalios Vitkuvienės, įmonė jau porą metų dirba keturių darbo dienų režimu, ir darbuotojai spėja padaryti tiek, kiek per penkias dienas. Pasak vadovavimo ir lyderystės ekspertės dr. Alisos Miniotaitės, trumpesnio darbo režimai netinka įmonėms bei šalims, kurios priverstos konkuruoti. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad nėra paprasta pasiekti, kad darbdaviai mokėtų tą pačią sumą už mažiau darbo valandų. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pabrėžia, kad tas pačias algas gaunantys, tačiau labiau pailsintys darbuotojai dirba efektyviau ir neša daugiau pelno.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1506</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kiek laiko truks karas Ukrainoje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kiek-laiko-truks-karas-ukrainoje--52836416</link><description><![CDATA[Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad tai yra resursų karas – kol kas Rusija turi pranašumą, nes Ukrainos nepasiekė vakarietiški tankai, aviacija bei toliašaudės sistemos. Pasak VDU licėjaus „Sokratus“ direktoriaus Mindaugo Nefo, Vakarų reakciją į karą Ukrainoje lemia antrojo pasaulinio karo traumos. Anot VU TSPMI dėstytojo Deivido Šlekio, daug priklausys nuo Kinijos, kuri gali apsispręsti tiekti ginkluotę Rusijai, nepaisydama JAV perspėjimų to nedaryti. VU ekonomistas Algirdas Bartkus teigia, kad Rusijos ekonomika smuktelėjo, stabilizavosi, tačiau jos laukia ilgametė stagnacija.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52836416</guid><pubDate>Fri, 24 Feb 2023 16:10:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52836416/2023_02_24_3423_1_20230224123346734.mp3" length="17278503" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad tai yra resursų karas – kol kas Rusija turi pranašumą, nes Ukrainos nepasiekė vakarietiški tankai, aviacija bei toliašaudės sistemos. Pasak VDU licėjaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad tai yra resursų karas – kol kas Rusija turi pranašumą, nes Ukrainos nepasiekė vakarietiški tankai, aviacija bei toliašaudės sistemos. Pasak VDU licėjaus „Sokratus“ direktoriaus Mindaugo Nefo, Vakarų reakciją į karą Ukrainoje lemia antrojo pasaulinio karo traumos. Anot VU TSPMI dėstytojo Deivido Šlekio, daug priklausys nuo Kinijos, kuri gali apsispręsti tiekti ginkluotę Rusijai, nepaisydama JAV perspėjimų to nedaryti. VU ekonomistas Algirdas Bartkus teigia, kad Rusijos ekonomika smuktelėjo, stabilizavosi, tačiau jos laukia ilgametė stagnacija.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1080</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Nerimas dėl būsimos pensijos dydžio</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-nerimas-del-busimos-pensijos-dydzio--52770563</link><description><![CDATA[Finansų patarėjas Vilmantas Mockus teigia, kad pasitikėti vien „Sodra” yra rizikinga, dėl neprognozuojamų politikų sprendimų. Pasak Vilniaus universiteto socialinės politikos profesoriaus Romo Lazutkos, „Sodros” sistema veiktų puikiai, jei valstybė skirtų daugiau lėšų pensijoms, o ne padėtų komercinės naudos siekiančioms bendrovėms, valdančioms pensijų fondus. Anot Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, papildomo pensijų kaupimo sistema, kuri įtraukia automatiškai, gina tik verslininkų interesus, nes žmonės negali derėtis dėl sutarčių sąlygų. Pasak Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo, nereikėtų priešinti „Sodros” ir privataus kaupimo, svarbiausias tikslas - skatinti visuomenę taupyti, nuo to didėja gerbūvis.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52770563</guid><pubDate>Fri, 17 Feb 2023 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52770563/2023_02_17_3423_1_20230217183838658.mp3" length="24110364" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Finansų patarėjas Vilmantas Mockus teigia, kad pasitikėti vien „Sodra” yra rizikinga, dėl neprognozuojamų politikų sprendimų. Pasak Vilniaus universiteto socialinės politikos profesoriaus Romo Lazutkos, „Sodros” sistema veiktų puikiai, jei valstybė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Finansų patarėjas Vilmantas Mockus teigia, kad pasitikėti vien „Sodra” yra rizikinga, dėl neprognozuojamų politikų sprendimų. Pasak Vilniaus universiteto socialinės politikos profesoriaus Romo Lazutkos, „Sodros” sistema veiktų puikiai, jei valstybė skirtų daugiau lėšų pensijoms, o ne padėtų komercinės naudos siekiančioms bendrovėms, valdančioms pensijų fondus. Anot Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, papildomo pensijų kaupimo sistema, kuri įtraukia automatiškai, gina tik verslininkų interesus, nes žmonės negali derėtis dėl sutarčių sąlygų. Pasak Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo, nereikėtų priešinti „Sodros” ir privataus kaupimo, svarbiausias tikslas - skatinti visuomenę taupyti, nuo to didėja gerbūvis.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Nerimas dėl antro Astravo branduolinio reaktoriaus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-nerimas-del-antro-astravo-branduolinio-reaktoriaus--52696365</link><description><![CDATA[Pasak Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos Saugos analizės skyriaus vedėjo Evaldo Kimčio, elektrinė yra pavojingai per arti sostinės Vilniaus, jos projektas neatitinka Vakarų saugumo standartų, statybos metu vyksta avarijos, remontai tęsiasi stebėtinai ilgai, į paklausimus baltarusių valdžia atsakinėja arba formaliai, arba išsisukinėja. Anot energetikos eksperto Arvydo Sekmoko, antro reaktoriaus paleidimas ne tik padidins grėsmę, bet stiprins nesaugaus, politiškai nestabilaus regiono įspūdį, kuris kliudys ateiti investicijoms. Europos Parlamento nario Andriaus Kubiliaus teigimu, jėgainės uždarymas turėtų tapti sąlyga Baltarusijai, jei ši, pasikeitus režimui, išreikštų norą tapti Europos Sąjungos nare.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52696365</guid><pubDate>Fri, 10 Feb 2023 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52696365/2023_02_10_3423_1_20230210183840674.mp3" length="24109110" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasak Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos Saugos analizės skyriaus vedėjo Evaldo Kimčio, elektrinė yra pavojingai per arti sostinės Vilniaus, jos projektas neatitinka Vakarų saugumo standartų, statybos metu vyksta avarijos, remontai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasak Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos Saugos analizės skyriaus vedėjo Evaldo Kimčio, elektrinė yra pavojingai per arti sostinės Vilniaus, jos projektas neatitinka Vakarų saugumo standartų, statybos metu vyksta avarijos, remontai tęsiasi stebėtinai ilgai, į paklausimus baltarusių valdžia atsakinėja arba formaliai, arba išsisukinėja. Anot energetikos eksperto Arvydo Sekmoko, antro reaktoriaus paleidimas ne tik padidins grėsmę, bet stiprins nesaugaus, politiškai nestabilaus regiono įspūdį, kuris kliudys ateiti investicijoms. Europos Parlamento nario Andriaus Kubiliaus teigimu, jėgainės uždarymas turėtų tapti sąlyga Baltarusijai, jei ši, pasikeitus režimui, išreikštų norą tapti Europos Sąjungos nare.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Vienkartinių įrankių iš plastiko atsisakėme, tačiau pakuotės liko</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-vienkartiniu-irankiu-is-plastiko-atsisakeme-taciau-pakuotes-liko--52629029</link><description><![CDATA[Anot VšĮ „Žiedinė ekonomika” steigėjo Domanto Tracevičiaus, pakuotės patenka į sąvartynus arba yra sudeginamos, nors joms pagaminti reikia daug resursų. Pasak Vìlnius TECH aplinkos inžinerijos fakulteto prodekenės dr. Aušros Zìgmontienės, nuo 1950 metų prigaminta apie 9 milijardai tonų plastiko, iš kurio keturiasdešimt procentų skirta pakuotėms. Vilniaus universiteto profesorės mikrobiologės Eglės Lastauskienės teigimu, aplinkoje daugėja mikroplastiko dalelių, ir tai kelia nerimą, nes jos gali veikti mūsų sveikatą. Pasak Aplinkos psichologijos mokslininkės Dovilės Šorytės, reikia stengtis vartoti kuo mažiau vienkartinių plastiko gaminių, naudoti pakartotinai ir rūšiuoti.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52629029</guid><pubDate>Fri, 03 Feb 2023 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52629029/2023_02_03_3423_1_20230203183716931.mp3" length="24128336" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Anot VšĮ „Žiedinė ekonomika” steigėjo Domanto Tracevičiaus, pakuotės patenka į sąvartynus arba yra sudeginamos, nors joms pagaminti reikia daug resursų. Pasak Vìlnius TECH aplinkos inžinerijos fakulteto prodekenės dr. Aušros Zìgmontienės, nuo 1950...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Anot VšĮ „Žiedinė ekonomika” steigėjo Domanto Tracevičiaus, pakuotės patenka į sąvartynus arba yra sudeginamos, nors joms pagaminti reikia daug resursų. Pasak Vìlnius TECH aplinkos inžinerijos fakulteto prodekenės dr. Aušros Zìgmontienės, nuo 1950 metų prigaminta apie 9 milijardai tonų plastiko, iš kurio keturiasdešimt procentų skirta pakuotėms. Vilniaus universiteto profesorės mikrobiologės Eglės Lastauskienės teigimu, aplinkoje daugėja mikroplastiko dalelių, ir tai kelia nerimą, nes jos gali veikti mūsų sveikatą. Pasak Aplinkos psichologijos mokslininkės Dovilės Šorytės, reikia stengtis vartoti kuo mažiau vienkartinių plastiko gaminių, naudoti pakartotinai ir rūšiuoti.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1508</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kodėl kai kurie šunų savininkai nesurenka augintinių išmatų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kodel-kai-kurie-sunu-savininkai-nesurenka-augintiniu-ismatu--52563989</link><description><![CDATA[Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vyr. specialistės Daivos Miliauskienės duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruota daugiau nei du šimtai su puse tūkstančių šunų, jų skaičius didėja. Pasak Vilniaus gyvūnų globos namų vadovės, veterinarijos gydytojos Agnės Žėbienės, ekskrementus rinkti būtina, nes šunys per juos gali apsikrėsti žmonėms pavojingais parazitais. Anot UAB „Grinda” komunikacijos departamento vadovo Egidijaus Steponavičiaus, nereikia ieškoti specialių šiukšliadėžių - maišelius galima mesti į buitinius konteinerius. Vilnius TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanė doc. dr. Aušra Zigmontienė siūlo rinktis greitai suyrančius maišelius, taip mažinant taršą.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52563989</guid><pubDate>Fri, 27 Jan 2023 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52563989/2023_01_27_3423_1_20230127183848135.mp3" length="24087794" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vyr. specialistės Daivos Miliauskienės duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruota daugiau nei du šimtai su puse tūkstančių šunų, jų skaičius didėja. Pasak Vilniaus gyvūnų globos namų vadovės,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vyr. specialistės Daivos Miliauskienės duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruota daugiau nei du šimtai su puse tūkstančių šunų, jų skaičius didėja. Pasak Vilniaus gyvūnų globos namų vadovės, veterinarijos gydytojos Agnės Žėbienės, ekskrementus rinkti būtina, nes šunys per juos gali apsikrėsti žmonėms pavojingais parazitais. Anot UAB „Grinda” komunikacijos departamento vadovo Egidijaus Steponavičiaus, nereikia ieškoti specialių šiukšliadėžių - maišelius galima mesti į buitinius konteinerius. Vilnius TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanė doc. dr. Aušra Zigmontienė siūlo rinktis greitai suyrančius maišelius, taip mažinant taršą.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1506</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kodėl Lietuvoje plinta tuberkuliozė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kodel-lietuvoje-plinta-tuberkulioze--52497962</link><description><![CDATA[Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Gabrielos Hartwig, Lietuvos sergamumo rodiklis yra vienas prasčiausių Europos Sąjungoje.<br />Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytojo pulmonologo doc. Kęstučio Miškinio, per kovido pandemiją, kai žmonės nešiojo kaukes, apsikrėtė mažiau, tačiau dabar ligoniai turi galimybę apsilankyti pas šeimos gydytojus ir nustatomų atvejų daugėja. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys teigia, kad dalis ligonių, pasijutę geriau, nustoja gerti vaistus, tuomet tuberkuliozės bakterijos mutuoja į atsparias antibiotikams ir gydymas tampa žymiai sudėtingesnis. Psichologė Ieva Vasionytė pataria specialistams, kaip, prieš išleidžiant ligonius namo, išsiaiškinti, ar jie stropiai gydysis.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52497962</guid><pubDate>Fri, 20 Jan 2023 16:08:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52497962/2023_01_20_3423_1_20230120183817298.mp3" length="24110782" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Gabrielos Hartwig, Lietuvos sergamumo rodiklis yra vienas prasčiausių Europos Sąjungoje.
Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Gabrielos Hartwig, Lietuvos sergamumo rodiklis yra vienas prasčiausių Europos Sąjungoje.<br />Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytojo pulmonologo doc. Kęstučio Miškinio, per kovido pandemiją, kai žmonės nešiojo kaukes, apsikrėtė mažiau, tačiau dabar ligoniai turi galimybę apsilankyti pas šeimos gydytojus ir nustatomų atvejų daugėja. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys teigia, kad dalis ligonių, pasijutę geriau, nustoja gerti vaistus, tuomet tuberkuliozės bakterijos mutuoja į atsparias antibiotikams ir gydymas tampa žymiai sudėtingesnis. Psichologė Ieva Vasionytė pataria specialistams, kaip, prieš išleidžiant ligonius namo, išsiaiškinti, ar jie stropiai gydysis.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kodėl kai kurie žmonės žiūri piratinius filmus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kodel-kai-kurie-zmones-ziuri-piratinius-filmus--52435497</link><description><![CDATA[Lietuvos Radijo ir televizijos komisijos Ūkio subjektų priežiūros skyriaus vedėjas Andrius Katinas teigia, kad kasmet filmų piratai Lietuvoje padaro žalos už milijonus eurų, pagal piratavimo mastą 2018 m. buvome antri ES, dabar – penktoje vietoje. Pasak LRTK narės Agnestos Filatovės, į piratinę platformą įdėtas filmas atneša mažiausiai trisdešimt tūkstančių eurų nuostolį legaliems platintojams, todėl Lietuvos žiūrovai turi mažiau galimybių greičiau pamatyti filmų premjeras, nes teisių turėtojai baiminasi galimos žalos. Anot Seimo Kultūros komiteto nario Kristijono Bartoševičiaus, Rusija ir Baltarusija skatina piratavimą, neva taip kovodamos su vakarų vertybėmis, todėl Lietuvos visuomenei, atstovaujančiai vakarų demokratijas, svarbu ginti autorių teises.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52435497</guid><pubDate>Fri, 13 Jan 2023 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52435497/2023_01_13_3423_1_20230113183821266.mp3" length="24086958" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos Radijo ir televizijos komisijos Ūkio subjektų priežiūros skyriaus vedėjas Andrius Katinas teigia, kad kasmet filmų piratai Lietuvoje padaro žalos už milijonus eurų, pagal piratavimo mastą 2018 m. buvome antri ES, dabar – penktoje vietoje....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos Radijo ir televizijos komisijos Ūkio subjektų priežiūros skyriaus vedėjas Andrius Katinas teigia, kad kasmet filmų piratai Lietuvoje padaro žalos už milijonus eurų, pagal piratavimo mastą 2018 m. buvome antri ES, dabar – penktoje vietoje. Pasak LRTK narės Agnestos Filatovės, į piratinę platformą įdėtas filmas atneša mažiausiai trisdešimt tūkstančių eurų nuostolį legaliems platintojams, todėl Lietuvos žiūrovai turi mažiau galimybių greičiau pamatyti filmų premjeras, nes teisių turėtojai baiminasi galimos žalos. Anot Seimo Kultūros komiteto nario Kristijono Bartoševičiaus, Rusija ir Baltarusija skatina piratavimą, neva taip kovodamos su vakarų vertybėmis, todėl Lietuvos visuomenei, atstovaujančiai vakarų demokratijas, svarbu ginti autorių teises.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1506</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar šiemet gyvensime turtingiau?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-siemet-gyvensime-turtingiau--52371820</link><description><![CDATA[Pasak Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriaus prof. Boguslavo Gruževskio, tik penkiolika procentų gyventojų pajus pagerėjimą, o žemiau skurdo ribos yra dvidešimt penki procentai Lietuvos gyventojų. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas turi vilties, kad energetikos ir maisto kainos jau pasiekė piką, todėl infliacijos dydis turėtų mažėti. Pasak gydytojo psichoterapeuto Olego Lapino, žmonės daro klaidą, save lygindami su turtingesniais, nes tuomet kyla pavydas. Anot kunigo Kęstučio Dvarecko, materialinis gerbūvis negarantuoja vidinės taikos, dėl to didžioji dalis svajoja apie ramybę, tačiau jos nereikėtų siekti geriant raminamuosius, ramybė yra teisingo santykio su savimi ir aplinka pasekmė.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52371820</guid><pubDate>Fri, 06 Jan 2023 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52371820/2023_01_06_3423_1_20230106183826393.mp3" length="24103677" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasak Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriaus prof. Boguslavo Gruževskio, tik penkiolika procentų gyventojų pajus pagerėjimą, o žemiau skurdo ribos yra dvidešimt penki procentai Lietuvos gyventojų. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas turi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasak Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriaus prof. Boguslavo Gruževskio, tik penkiolika procentų gyventojų pajus pagerėjimą, o žemiau skurdo ribos yra dvidešimt penki procentai Lietuvos gyventojų. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas turi vilties, kad energetikos ir maisto kainos jau pasiekė piką, todėl infliacijos dydis turėtų mažėti. Pasak gydytojo psichoterapeuto Olego Lapino, žmonės daro klaidą, save lygindami su turtingesniais, nes tuomet kyla pavydas. Anot kunigo Kęstučio Dvarecko, materialinis gerbūvis negarantuoja vidinės taikos, dėl to didžioji dalis svajoja apie ramybę, tačiau jos nereikėtų siekti geriant raminamuosius, ramybė yra teisingo santykio su savimi ir aplinka pasekmė.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar Lietuvai pavyko atsikratyti Rusijos įtakos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-lietuvai-pavyko-atsikratyti-rusijos-itakos--52317956</link><description><![CDATA[Pasak signataro Mečio Laurinkaus, Lietuvoje dar tebėra Putino gerbėjų, tačiau jaunimo propaganda neveikia, nes jie nemoka rusiškai. Vilniaus universiteto istorikas doc. dr. Algirdas Jakubčionis teigia, kad žmonės iki keturiasdešimties sovietmetį matė per vaikystės prizmę, todėl nostalgiją gali jausti tik vaikystei, o tie, kurie dalyvavo Sąjūdžio renginiuose, Baltijos kelyje - Rusijos propagandai atsparūs. Kalbėdamas apie energetinę priklausomybę, Vilniaus universiteto ekonomistas doc. dr. Algirdas Bartkus pabrėžia, kad suskystintų dujų terminalas leido šaliai atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų. Tačiau, pasak energetikos eksperto Arvydo Sekmoko, Lietuva, nors ir atsisakė elektros iš Rusijos, tačiau tebelieka bendroje elektros energetikos sistemoje BRELL, kurią valdo Maskva, ir neskuba atsijungti, nors tokį istorinį šansą galime prarasti, jei Prancūzija ir Vokietija spaus Lietuvą garantuoti Rusijos energetinį saugumą.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52317956</guid><pubDate>Fri, 30 Dec 2022 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52317956/2022_12_30_3423_1_20221230183811089.mp3" length="24101587" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasak signataro Mečio Laurinkaus, Lietuvoje dar tebėra Putino gerbėjų, tačiau jaunimo propaganda neveikia, nes jie nemoka rusiškai. Vilniaus universiteto istorikas doc. dr. Algirdas Jakubčionis teigia, kad žmonės iki keturiasdešimties sovietmetį matė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasak signataro Mečio Laurinkaus, Lietuvoje dar tebėra Putino gerbėjų, tačiau jaunimo propaganda neveikia, nes jie nemoka rusiškai. Vilniaus universiteto istorikas doc. dr. Algirdas Jakubčionis teigia, kad žmonės iki keturiasdešimties sovietmetį matė per vaikystės prizmę, todėl nostalgiją gali jausti tik vaikystei, o tie, kurie dalyvavo Sąjūdžio renginiuose, Baltijos kelyje - Rusijos propagandai atsparūs. Kalbėdamas apie energetinę priklausomybę, Vilniaus universiteto ekonomistas doc. dr. Algirdas Bartkus pabrėžia, kad suskystintų dujų terminalas leido šaliai atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų. Tačiau, pasak energetikos eksperto Arvydo Sekmoko, Lietuva, nors ir atsisakė elektros iš Rusijos, tačiau tebelieka bendroje elektros energetikos sistemoje BRELL, kurią valdo Maskva, ir neskuba atsijungti, nors tokį istorinį šansą galime prarasti, jei Prancūzija ir Vokietija spaus Lietuvą garantuoti Rusijos energetinį saugumą.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kodėl šalies saugumas priklauso nuo ekonomikos būklės, o ekonomikos augimą lemia tinkama gynyba?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kodel-salies-saugumas-priklauso-nuo-ekonomikos-bukles-o-ekonomikos-augima-lemia-tinkama-gynyba--52269583</link><description><![CDATA[Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad tik šalys su stipria ekonomika pajėgios skirti lėšų efektyviai kariuomenei, o tuo nesirūpinant, gresia agresyvaus kaimyno okupacija. Anot Vilniaus universiteto ekonomisto Algirdo Bartkaus, investicijas užtikrina efektyvi valstybės gynyba, ir Izraelis turėtų Lietuvai tapti pavyzdžiu. Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, BVP dalis, skiriama gynybai, galėtų viršyti ir tris procentus, jeigu visuomenė sutartų pasiekti svarbių krašto apsaugai tikslų.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52269583</guid><pubDate>Fri, 23 Dec 2022 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52269583/2022_12_23_3423_1_20221223183819773.mp3" length="24081943" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad tik šalys su stipria ekonomika pajėgios skirti lėšų efektyviai kariuomenei, o tuo nesirūpinant, gresia agresyvaus kaimyno okupacija. Anot Vilniaus universiteto ekonomisto Algirdo Bartkaus, investicijas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad tik šalys su stipria ekonomika pajėgios skirti lėšų efektyviai kariuomenei, o tuo nesirūpinant, gresia agresyvaus kaimyno okupacija. Anot Vilniaus universiteto ekonomisto Algirdo Bartkaus, investicijas užtikrina efektyvi valstybės gynyba, ir Izraelis turėtų Lietuvai tapti pavyzdžiu. Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, BVP dalis, skiriama gynybai, galėtų viršyti ir tris procentus, jeigu visuomenė sutartų pasiekti svarbių krašto apsaugai tikslų.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1506</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kiek Lietuvos gyventojų būtų linkę kolaboruoti su okupantais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kiek-lietuvos-gyventoju-butu-linke-kolaboruoti-su-okupantais--52201683</link><description><![CDATA[Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Dainius Žalimas teigia, kad tokių būtų mažai, tą rodo ir Ukrainos pavyzdys, tačiau jį baugina dalies gyventojų pasyvumas, nenoras dalyvauti visuomeniniame gyvenime, nepasitikėjimas valdžios institucijomis. Komunikacijos agentūros „INK agency” vyresnysis partneris Kęstutis Gečas pabrėžia, kad Lietuvos gyventojų nuotaikas geriausiai atskleidžia Ukrainai išreiškiamos ir surenkamos paramos kiekis — nuostatos ginti demokratines vertybes yra tvirtos. Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vyriausiojo istoriko dr. Dariaus Juodžio, nors kolaborantai siejami su išdavyste, tokiais vadintini tie, kurie dalyvauja represijose. Anot Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo prof. Aurelijaus Gutausko, kolaborantams numatyta švelnesnė bausmė nei išdavikams, nes jie tik vykdo okupanto valią. Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir ES teisės instituto profesorius dr. Justinas Žilinskas siūlo kolaborantais vadinti tuos, kuriems okupantai suteikia teisę priimti politinius, o ne su ūkio tvarkymu susijusius sprendimus.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52201683</guid><pubDate>Fri, 16 Dec 2022 16:10:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52201683/2022_12_16_3423_1_20221216090156855.mp3" length="24018090" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Dainius Žalimas teigia, kad tokių būtų mažai, tą rodo ir Ukrainos pavyzdys, tačiau jį baugina dalies gyventojų pasyvumas, nenoras dalyvauti visuomeniniame gyvenime, nepasitikėjimas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Dainius Žalimas teigia, kad tokių būtų mažai, tą rodo ir Ukrainos pavyzdys, tačiau jį baugina dalies gyventojų pasyvumas, nenoras dalyvauti visuomeniniame gyvenime, nepasitikėjimas valdžios institucijomis. Komunikacijos agentūros „INK agency” vyresnysis partneris Kęstutis Gečas pabrėžia, kad Lietuvos gyventojų nuotaikas geriausiai atskleidžia Ukrainai išreiškiamos ir surenkamos paramos kiekis — nuostatos ginti demokratines vertybes yra tvirtos. Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vyriausiojo istoriko dr. Dariaus Juodžio, nors kolaborantai siejami su išdavyste, tokiais vadintini tie, kurie dalyvauja represijose. Anot Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo prof. Aurelijaus Gutausko, kolaborantams numatyta švelnesnė bausmė nei išdavikams, nes jie tik vykdo okupanto valią. Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir ES teisės instituto profesorius dr. Justinas Žilinskas siūlo kolaborantais vadinti tuos, kuriems okupantai suteikia teisę priimti politinius, o ne su ūkio tvarkymu susijusius sprendimus.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1502</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar švietimo sistema skiria pakankamai dėmesio karui ir gynybai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-svietimo-sistema-skiria-pakankamai-demesio-karui-ir-gynybai--52130856</link><description><![CDATA[Pasak VDU licėjaus „Sokratus” direktoriaus Mindaugo Nefo, vaikams reikėtų suteikti kuo daugiau praktinės informacijos, remiantis ukrainiečių patirtimi: kaip išgyventi, kaip gauti vandens, maisto, suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Anot buvusio pedagogo Mišos Jakobo, vaikų psichiką paveikė izoliacija per Covid-19 epidemiją, todėl dėstyti apie karą reikėtų nekeliant papildomo streso. VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė teigia, kad svarbu ne tik išmokyti vaikus kurti laužą miške, bet ir kritiškai mąstyti, nes šiuolaikiniai karai yra ir informaciniai. Pasak „Lietuva 2050” valstybės pažangos strategijos rengimo metodologės Neringos Vaiginienės, pasipriešinimas gimsta širdyse, todėl pilietinis ugdymas turėtų vykti sistemiškai, pradedant nuo darželio, baigiant aukštosiomis mokyklomis.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52130856</guid><pubDate>Fri, 09 Dec 2022 16:10:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52130856/2022_12_09_3423_1_20221212122408261.mp3" length="24018030" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasak VDU licėjaus „Sokratus” direktoriaus Mindaugo Nefo, vaikams reikėtų suteikti kuo daugiau praktinės informacijos, remiantis ukrainiečių patirtimi: kaip išgyventi, kaip gauti vandens, maisto, suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Anot buvusio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasak VDU licėjaus „Sokratus” direktoriaus Mindaugo Nefo, vaikams reikėtų suteikti kuo daugiau praktinės informacijos, remiantis ukrainiečių patirtimi: kaip išgyventi, kaip gauti vandens, maisto, suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Anot buvusio pedagogo Mišos Jakobo, vaikų psichiką paveikė izoliacija per Covid-19 epidemiją, todėl dėstyti apie karą reikėtų nekeliant papildomo streso. VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė teigia, kad svarbu ne tik išmokyti vaikus kurti laužą miške, bet ir kritiškai mąstyti, nes šiuolaikiniai karai yra ir informaciniai. Pasak „Lietuva 2050” valstybės pažangos strategijos rengimo metodologės Neringos Vaiginienės, pasipriešinimas gimsta širdyse, todėl pilietinis ugdymas turėtų vykti sistemiškai, pradedant nuo darželio, baigiant aukštosiomis mokyklomis.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1502</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar sveikatos apsaugos sistema veiktų efektyviai karo metu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-sveikatos-apsaugos-sistema-veiktu-efektyviai-karo-metu--52085068</link><description><![CDATA[Pasak Seimo sveikatos reikalų komiteto nario Aurelijaus Verygos, sistema iki šiol orientuota į planinį gydymą, nesiruošiama konvenciniam karui, neturime šautinių sužeidimų specialistų, todėl reikia skirti lėšų karo medicinai, pertvarkyti įstaigas, kad jos galėtų veikti požemiuose autonomiškai. VU Medicinos fakulteto profesorė Liubovė Murauskienė teigia, kad karas sukeltų šoką sistemai, todėl iš tarybinių laikų paveldėta centralizuota sistema turėtų tapti lankstesne — vietos įstaigos problemas galėtų spręsti savarankiškai, o valdininkai privalėtų joms padėti. Anot Odontologų rūmų Vilniaus teritorinio skyriaus vadovės Auristidos Gerliakienės, karo metu sistema būtų perkrauta, todėl būtina pradėti rūpintis asmenine sveikata, atsisakyti žalingų įpročių.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52085068</guid><pubDate>Fri, 02 Dec 2022 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52085068/2022_12_02_3423_1_20221202183922199.mp3" length="24170550" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasak Seimo sveikatos reikalų komiteto nario Aurelijaus Verygos, sistema iki šiol orientuota į planinį gydymą, nesiruošiama konvenciniam karui, neturime šautinių sužeidimų specialistų, todėl reikia skirti lėšų karo medicinai, pertvarkyti įstaigas, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasak Seimo sveikatos reikalų komiteto nario Aurelijaus Verygos, sistema iki šiol orientuota į planinį gydymą, nesiruošiama konvenciniam karui, neturime šautinių sužeidimų specialistų, todėl reikia skirti lėšų karo medicinai, pertvarkyti įstaigas, kad jos galėtų veikti požemiuose autonomiškai. VU Medicinos fakulteto profesorė Liubovė Murauskienė teigia, kad karas sukeltų šoką sistemai, todėl iš tarybinių laikų paveldėta centralizuota sistema turėtų tapti lankstesne — vietos įstaigos problemas galėtų spręsti savarankiškai, o valdininkai privalėtų joms padėti. Anot Odontologų rūmų Vilniaus teritorinio skyriaus vadovės Auristidos Gerliakienės, karo metu sistema būtų perkrauta, todėl būtina pradėti rūpintis asmenine sveikata, atsisakyti žalingų įpročių.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1511</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip išvengti nerimo priepuolių ir išsaugoti sveiką protą per karą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-isvengti-nerimo-priepuoliu-ir-issaugoti-sveika-prota-per-kara--51945609</link><description><![CDATA[Pasak psichologo Pauliaus Rakštiko, karas visus veikia skirtingai: vieni sustingsta, kiti puola dar daugiau dirbti, nes mus suformavo skirtingos patirtys, todėl kiekvienas turi ieškoti metodo, tinkančio jam. Komunikacijos specialistas Justinas Petkus teigia, kad būtina tinkamai atsirinkti informacijos šaltinius, mažiau paisyti menkaverčių nuomonių socialiniuose tinkluose. Anot Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, žmonės nemoka filtruoti informacijos, todėl jos kiekį reikia riboti. Pasak išgyvenimo mokyklos įkūrėjo Augusto Žukausko, pavojus yra realus ir apčiuopiamas dalykas, tačiau baimes keliančius scenarijus susikuriame patys, todėl nerimą išsklaido pasiruošimas ekstremalioms situacijoms bei veiksmų planavimas.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51945609</guid><pubDate>Fri, 18 Nov 2022 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51945609/2022_11_18_3423_1_20221118183843305.mp3" length="24101169" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasak psichologo Pauliaus Rakštiko, karas visus veikia skirtingai: vieni sustingsta, kiti puola dar daugiau dirbti, nes mus suformavo skirtingos patirtys, todėl kiekvienas turi ieškoti metodo, tinkančio jam. Komunikacijos specialistas Justinas Petkus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasak psichologo Pauliaus Rakštiko, karas visus veikia skirtingai: vieni sustingsta, kiti puola dar daugiau dirbti, nes mus suformavo skirtingos patirtys, todėl kiekvienas turi ieškoti metodo, tinkančio jam. Komunikacijos specialistas Justinas Petkus teigia, kad būtina tinkamai atsirinkti informacijos šaltinius, mažiau paisyti menkaverčių nuomonių socialiniuose tinkluose. Anot Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, žmonės nemoka filtruoti informacijos, todėl jos kiekį reikia riboti. Pasak išgyvenimo mokyklos įkūrėjo Augusto Žukausko, pavojus yra realus ir apčiuopiamas dalykas, tačiau baimes keliančius scenarijus susikuriame patys, todėl nerimą išsklaido pasiruošimas ekstremalioms situacijoms bei veiksmų planavimas.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kodėl, kaip rodo Ukraina, norint efektyviai kovoti su okupantais, reikia stipraus lyderio ir savivaldos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kodel-kaip-rodo-ukraina-norint-efektyviai-kovoti-su-okupantais-reikia-stipraus-lyderio-ir-savivaldos--51866632</link><description><![CDATA[Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus, rusai grobė merus, nes šie efektyviai organizavo pasipriešinimą, o prezidentas savo pavyzdžiu parodė drąsą ir ryžtą. Anot VU TSPMI profesoriaus Tomo Janeliūno, Ukrainoje susiklostė efektyvus valdžių šakų balansas, nes nebijoma imtis iniciatyvos bei atsakomybės. Karybos ekspertas Darius Antanaitis perspėja, kad neribota prezidento valdžia karo metu sukuria prielaidas tironijai. Anot sociologo Vlado Gaidžio, Lietuvoje nėra autoritarinių tendencijų, be to, mūsų šalis gerbia Europos Sąjungą. Psichologas Edvardas Šidlauskas pabrėžia, kad žmones vienija demokratijos ir laisvės vertybės, todėl jie, prireikus, kaip rodo istorija, susivienys ir duos atkirtį.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51866632</guid><pubDate>Fri, 11 Nov 2022 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51866632/2022_11_11_3423_1_20221111183827405.mp3" length="24167624" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus, rusai grobė merus, nes šie efektyviai organizavo pasipriešinimą, o prezidentas savo pavyzdžiu parodė drąsą ir ryžtą. Anot VU TSPMI profesoriaus Tomo Janeliūno, Ukrainoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus, rusai grobė merus, nes šie efektyviai organizavo pasipriešinimą, o prezidentas savo pavyzdžiu parodė drąsą ir ryžtą. Anot VU TSPMI profesoriaus Tomo Janeliūno, Ukrainoje susiklostė efektyvus valdžių šakų balansas, nes nebijoma imtis iniciatyvos bei atsakomybės. Karybos ekspertas Darius Antanaitis perspėja, kad neribota prezidento valdžia karo metu sukuria prielaidas tironijai. Anot sociologo Vlado Gaidžio, Lietuvoje nėra autoritarinių tendencijų, be to, mūsų šalis gerbia Europos Sąjungą. Psichologas Edvardas Šidlauskas pabrėžia, kad žmones vienija demokratijos ir laisvės vertybės, todėl jie, prireikus, kaip rodo istorija, susivienys ir duos atkirtį.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1511</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip žmonės užnugaryje galėtų padėti kariams?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-zmones-uznugaryje-galetu-padeti-kariams--51788449</link><description><![CDATA[Pasak Šaulių sąjungos vado pulkininko Alberto Dapkaus, visuomenės parama būtų itin svarbi perduodant informaciją apie priešo judėjimą, atpažįstant kolaborantus, taip pat palaikant viešąją tvarką. Anot Seimo nario, karo istoriko Valdo Rakučio, visuomenė karius turėtų aprūpinti ne tik materialiai, bet remti dvasiškai, nes tai suteikia motyvacijos. Lietuvos raudonojo kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė rekomenduoja mokytis suteikti pirmąją medicinos pagalbą, organizuoti humanitarinę pagalbą ar suvaldyti minią. „Blue/Yellow“ organizacijos įkūrėjas Jonas Ohman pabrėžia, kad valdžia civilinės gynybos planavimui skiria per mažai dėmesio, o savanoriai vengia atsiduoti nuosekliam darbui, tikėdamiesi greito rezultato.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51788449</guid><pubDate>Fri, 04 Nov 2022 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51788449/2022_11_04_3423_1_20221104183857983.mp3" length="24110364" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasak Šaulių sąjungos vado pulkininko Alberto Dapkaus, visuomenės parama būtų itin svarbi perduodant informaciją apie priešo judėjimą, atpažįstant kolaborantus, taip pat palaikant viešąją tvarką. Anot Seimo nario, karo istoriko Valdo Rakučio,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasak Šaulių sąjungos vado pulkininko Alberto Dapkaus, visuomenės parama būtų itin svarbi perduodant informaciją apie priešo judėjimą, atpažįstant kolaborantus, taip pat palaikant viešąją tvarką. Anot Seimo nario, karo istoriko Valdo Rakučio, visuomenė karius turėtų aprūpinti ne tik materialiai, bet remti dvasiškai, nes tai suteikia motyvacijos. Lietuvos raudonojo kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė rekomenduoja mokytis suteikti pirmąją medicinos pagalbą, organizuoti humanitarinę pagalbą ar suvaldyti minią. „Blue/Yellow“ organizacijos įkūrėjas Jonas Ohman pabrėžia, kad valdžia civilinės gynybos planavimui skiria per mažai dėmesio, o savanoriai vengia atsiduoti nuosekliam darbui, tikėdamiesi greito rezultato.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip įsirengti rūsį, jeigu trūksta slėptuvių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-isirengti-rusi-jeigu-truksta-sleptuviu--51717562</link><description><![CDATA[Anot verslininko Šarūno Jasiukevičiaus, Ukrainos patirtis rodo, kad Rusija atakavo civilių sambūrius, todėl rūsiai gali išgelbėti gyvybes, nes raketos dažniausiai smogia į viršutinius pastatų aukštus. Pasak „Vilnius TECH“ Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docento Arnoldo Šneiderio, rūsius itin sunku užversti, nes susidaro apsaugantis kauburys. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento laikinoji patarėja Tatjana Milkamanovič teigia, kad Suomijoje bendrijos paskiria asmenį, kuris prižiūri namo slėptuvę, prireikus, per tris paras išgabena nereikalingus asmeninius daiktus, pasirūpina vandeniu, lovomis, tačiau maistą turi atsinešti gyventojai. Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus komunikacijos vadovė Giedrė Vanagė pabrėžia, kad stambiagabarites atliekas iš rūsių įmonė išveža nemokamai, nuo naujųjų tokią paslaugą bus galima užsisakyti kartą per metus.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51717562</guid><pubDate>Fri, 28 Oct 2022 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51717562/2022_10_28_3423_1_20221028183832516.mp3" length="24111200" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Anot verslininko Šarūno Jasiukevičiaus, Ukrainos patirtis rodo, kad Rusija atakavo civilių sambūrius, todėl rūsiai gali išgelbėti gyvybes, nes raketos dažniausiai smogia į viršutinius pastatų aukštus. Pasak „Vilnius TECH“ Gelžbetoninių konstrukcijų ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Anot verslininko Šarūno Jasiukevičiaus, Ukrainos patirtis rodo, kad Rusija atakavo civilių sambūrius, todėl rūsiai gali išgelbėti gyvybes, nes raketos dažniausiai smogia į viršutinius pastatų aukštus. Pasak „Vilnius TECH“ Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docento Arnoldo Šneiderio, rūsius itin sunku užversti, nes susidaro apsaugantis kauburys. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento laikinoji patarėja Tatjana Milkamanovič teigia, kad Suomijoje bendrijos paskiria asmenį, kuris prižiūri namo slėptuvę, prireikus, per tris paras išgabena nereikalingus asmeninius daiktus, pasirūpina vandeniu, lovomis, tačiau maistą turi atsinešti gyventojai. Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus komunikacijos vadovė Giedrė Vanagė pabrėžia, kad stambiagabarites atliekas iš rūsių įmonė išveža nemokamai, nuo naujųjų tokią paslaugą bus galima užsisakyti kartą per metus.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar žmonės pasiruošę evakuotis, jei prireiktų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-zmones-pasiruose-evakuotis-jei-prireiktu--51646547</link><description><![CDATA[Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius teigia, kad valstybei iš dalies teritorijos greičiausiai prireiktų evakuoti ketvirtį gyventojų, kiti evakuotųsi patys, todėl žmonės turi žinoti, kaip tai padaryti. Anot išgyvenimo akademijos įkūrėjo ir instruktoriaus Gabrieliaus Edvino Klimenkos, nepatyrę žmonės pasiduoda visuotinei panikai, todėl gauti žinių ir ruoštis reikia iš anksto. Pasak Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studijų reikalų prodekano doc. dr. Martyno Petriko, žmonės linksta filtruoti nemalonias žinias, todėl gąsdinimai ir moralizavimai nepadės — informacija apie evakuaciją turi būti lengvai randama, patraukliai pateikiama bei naudinga.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51646547</guid><pubDate>Fri, 21 Oct 2022 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51646547/2022_10_21_3423_1_20221021183736238.mp3" length="24128336" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius teigia, kad valstybei iš dalies teritorijos greičiausiai prireiktų evakuoti ketvirtį gyventojų, kiti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius teigia, kad valstybei iš dalies teritorijos greičiausiai prireiktų evakuoti ketvirtį gyventojų, kiti evakuotųsi patys, todėl žmonės turi žinoti, kaip tai padaryti. Anot išgyvenimo akademijos įkūrėjo ir instruktoriaus Gabrieliaus Edvino Klimenkos, nepatyrę žmonės pasiduoda visuotinei panikai, todėl gauti žinių ir ruoštis reikia iš anksto. Pasak Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studijų reikalų prodekano doc. dr. Martyno Petriko, žmonės linksta filtruoti nemalonias žinias, todėl gąsdinimai ir moralizavimai nepadės — informacija apie evakuaciją turi būti lengvai randama, patraukliai pateikiama bei naudinga.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1508</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar reikia rengti daugiau civilinės saugos pratybų gyventojams?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-reikia-rengti-daugiau-civilines-saugos-pratybu-gyventojams--51583787</link><description><![CDATA[Atsargos karys Albertas Daugirdas teigia, kad dažnesnės pratybos suformuotų įpročius, kurie nedirgintų, nes dabar jos rengiamos formaliai, vien dėl to, kad reikalauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Civilinės saugos ekspertė Renata Baniulienė pabrėžia, kad pratybos organizuojamos specialistams, o gyventojai įtraukiami itin retai, nors tuo turėtų užsiimti savivaldybės. Anot Vidaus reikalų ministerijos Civilinės saugos ir atsparumo hibridinėms grėsmėms vyriausiojo patarėjo Nortauto Statkaus, savivaldybėms trūksta civilinės saugos specialistų ir lėšų edukacinei veiklai. Pasak Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaro Gedos, dalis savivaldybių net nesugeba įsisavinti lėšų, skirtų civilinės saugos priemonėms įsigyti.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51583787</guid><pubDate>Fri, 14 Oct 2022 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51583787/2022_10_14_3423_1_20221014183809497.mp3" length="24086958" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Atsargos karys Albertas Daugirdas teigia, kad dažnesnės pratybos suformuotų įpročius, kurie nedirgintų, nes dabar jos rengiamos formaliai, vien dėl to, kad reikalauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Civilinės saugos ekspertė Renata...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Atsargos karys Albertas Daugirdas teigia, kad dažnesnės pratybos suformuotų įpročius, kurie nedirgintų, nes dabar jos rengiamos formaliai, vien dėl to, kad reikalauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Civilinės saugos ekspertė Renata Baniulienė pabrėžia, kad pratybos organizuojamos specialistams, o gyventojai įtraukiami itin retai, nors tuo turėtų užsiimti savivaldybės. Anot Vidaus reikalų ministerijos Civilinės saugos ir atsparumo hibridinėms grėsmėms vyriausiojo patarėjo Nortauto Statkaus, savivaldybėms trūksta civilinės saugos specialistų ir lėšų edukacinei veiklai. Pasak Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaro Gedos, dalis savivaldybių net nesugeba įsisavinti lėšų, skirtų civilinės saugos priemonėms įsigyti.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1506</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kiek Lietuvos gyventojų yra veikiami prorusiškos propagandos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kiek-lietuvos-gyventoju-yra-veikiami-prorusiskos-propagandos--51501595</link><description><![CDATA[Žiniasklaidos agentūros „Inspired UM“ vadovo Vasario Oržekausko duomenimis, apie trylika procentų apklaustųjų mano, kad dėl karo Ukrainoje – Rusija nekalta. Pasak komunikacijos agentūros „INK Agency“ vadovo Kęstučio Gečo, reiktų nustoti leisti skleisti prorusišką propagandą, prisidengiant nuomone. Anot VDU Teisės fakulteto dekano Dainiaus Žalimo, Lietuvos teisėsaugos institucijos, hibridinio karo akivaizdoje, turi imtis iniciatyvos ir persekioti asmenis, kurie platina dezinformaciją, nukreiptą prieš konstitucinę santvarką.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51501595</guid><pubDate>Fri, 07 Oct 2022 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51501595/2022_10_07_3423_1_20221007183843758.mp3" length="24104931" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žiniasklaidos agentūros „Inspired UM“ vadovo Vasario Oržekausko duomenimis, apie trylika procentų apklaustųjų mano, kad dėl karo Ukrainoje – Rusija nekalta. Pasak komunikacijos agentūros „INK Agency“ vadovo Kęstučio Gečo, reiktų nustoti leisti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žiniasklaidos agentūros „Inspired UM“ vadovo Vasario Oržekausko duomenimis, apie trylika procentų apklaustųjų mano, kad dėl karo Ukrainoje – Rusija nekalta. Pasak komunikacijos agentūros „INK Agency“ vadovo Kęstučio Gečo, reiktų nustoti leisti skleisti prorusišką propagandą, prisidengiant nuomone. Anot VDU Teisės fakulteto dekano Dainiaus Žalimo, Lietuvos teisėsaugos institucijos, hibridinio karo akivaizdoje, turi imtis iniciatyvos ir persekioti asmenis, kurie platina dezinformaciją, nukreiptą prieš konstitucinę santvarką.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar gyventojams reikėtų išdalinti ginklus kaip Ukrainoje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-gyventojams-reiketu-isdalinti-ginklus-kaip-ukrainoje--51430942</link><description><![CDATA[Pasak Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docento Gintauto Sakalausko, tyrimai rodo, jog ginklų kiekis visuomenėje tiesiogiai koreliuoja su smurto lygiu. Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas teigia, kad, esant agresijos tikimybei, ginklų prieinamumas turėtų didėti – būtina visuomenei sudaryti galimybes išmokti ginklais naudotis saugiai ir atsakingai. Anot Seimo nario Aurelijaus Verygos, reiktų skatinti žmones stoti į organizacijas, kurios narius apmoko bei prižiūri, pavyzdžiui, Šaulių sąjungą.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51430942</guid><pubDate>Fri, 30 Sep 2022 15:06:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51430942/2022_09_30_3423_1_20220930183849169.mp3" length="24114126" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasak Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docento Gintauto Sakalausko, tyrimai rodo, jog ginklų kiekis visuomenėje tiesiogiai koreliuoja su smurto lygiu. Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas Andrius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasak Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docento Gintauto Sakalausko, tyrimai rodo, jog ginklų kiekis visuomenėje tiesiogiai koreliuoja su smurto lygiu. Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas teigia, kad, esant agresijos tikimybei, ginklų prieinamumas turėtų didėti – būtina visuomenei sudaryti galimybes išmokti ginklais naudotis saugiai ir atsakingai. Anot Seimo nario Aurelijaus Verygos, reiktų skatinti žmones stoti į organizacijas, kurios narius apmoko bei prižiūri, pavyzdžiui, Šaulių sąjungą.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1508</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar žmonės ir valstybė sukaupė maisto atsargų galimam karui?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-zmones-ir-valstybe-sukaupe-maisto-atsargu-galimam-karui--51363100</link><description><![CDATA[Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius teigia, kad valstybė pasirinko netvarią maisto atsargų rezervavimo schemą, nes, rezervuodama pagamintus produktus ir jų saugojimo paslaugą, fiksuoja kainą, neatsižvelgdama į dėl infliacijos didėjančius gamintojų kaštus. Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento direktorė Virginija Žoštautienė pabrėžia, kad sutartys sudarytos tik metams, maisto atsargų rezervuota pakankamai, tačiau naujiems pirkimams prireiks daugiau lėšų iš biudžeto. Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas teigia, kad efektyviausias būdas – skatinti žmones atsargas kaupti namuose, nes taip jos geriausiai panaudojamos. Anot Vilniaus Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininko Donato Gurevičiaus, reikia siekti, kad maisto atsargų kaupimas taptų įpročiu.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51363100</guid><pubDate>Fri, 23 Sep 2022 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51363100/2022_09_23_3423_1_20220923183825107.mp3" length="24170132" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius teigia, kad valstybė pasirinko netvarią maisto atsargų rezervavimo schemą, nes, rezervuodama pagamintus produktus ir jų saugojimo paslaugą, fiksuoja kainą, neatsižvelgdama į dėl...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius teigia, kad valstybė pasirinko netvarią maisto atsargų rezervavimo schemą, nes, rezervuodama pagamintus produktus ir jų saugojimo paslaugą, fiksuoja kainą, neatsižvelgdama į dėl infliacijos didėjančius gamintojų kaštus. Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento direktorė Virginija Žoštautienė pabrėžia, kad sutartys sudarytos tik metams, maisto atsargų rezervuota pakankamai, tačiau naujiems pirkimams prireiks daugiau lėšų iš biudžeto. Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas teigia, kad efektyviausias būdas – skatinti žmones atsargas kaupti namuose, nes taip jos geriausiai panaudojamos. Anot Vilniaus Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininko Donato Gurevičiaus, reikia siekti, kad maisto atsargų kaupimas taptų įpročiu.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1511</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kokie pavojai gresia Lietuvai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kokie-pavojai-gresia-lietuvai--51306099</link><description><![CDATA[„Infobalt“ asociacijos vadovas Mindaugas Ubartas teigia, kad Lietuvos institucijoms reikėtų nustoti imituoti pasiruošimą atakoms prieš kritinę infrastruktūrą ir imtis darbų, kurios realiai užtikrintų veiklos tęstinumą Rusijos agresijos atveju. Anot „Igničio“ grupės verslo atsparumo vadovo Edvino Kerzos, jau dešimtmetį kibernetiniai nusikaltėliai žvalgo Lietuvos kritinę infrastruktūrą, su Rusija siejama programišių grupuotė liepą atakavo valstybės institucijas ir įmones, todėl reikia nuolatos rengti pratybas. Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius pabrėžia, kad stengiamasi užtikrinti, jog bankai sugebėtų atkurti paslaugų tiekimą per kelias valandas, tačiau pataria visuomet turėti grynųjų.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51306099</guid><pubDate>Fri, 16 Sep 2022 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51306099/2022_09_16_3423_1_20220916183758950.mp3" length="24092392" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Infobalt“ asociacijos vadovas Mindaugas Ubartas teigia, kad Lietuvos institucijoms reikėtų nustoti imituoti pasiruošimą atakoms prieš kritinę infrastruktūrą ir imtis darbų, kurios realiai užtikrintų veiklos tęstinumą Rusijos agresijos atveju. Anot...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Infobalt“ asociacijos vadovas Mindaugas Ubartas teigia, kad Lietuvos institucijoms reikėtų nustoti imituoti pasiruošimą atakoms prieš kritinę infrastruktūrą ir imtis darbų, kurios realiai užtikrintų veiklos tęstinumą Rusijos agresijos atveju. Anot „Igničio“ grupės verslo atsparumo vadovo Edvino Kerzos, jau dešimtmetį kibernetiniai nusikaltėliai žvalgo Lietuvos kritinę infrastruktūrą, su Rusija siejama programišių grupuotė liepą atakavo valstybės institucijas ir įmones, todėl reikia nuolatos rengti pratybas. Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius pabrėžia, kad stengiamasi užtikrinti, jog bankai sugebėtų atkurti paslaugų tiekimą per kelias valandas, tačiau pataria visuomet turėti grynųjų.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1506</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Iš ciklo apie civilinę gynybą: kodėl civilinė gynyba svarbi?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-is-ciklo-apie-civiline-gynyba-kodel-civiline-gynyba-svarbi--51204042</link><description><![CDATA[VDU licėjaus „Sokratus“ direktorius Mindaugas Nefas perspėja, kad žmonės po pradinio šoko ima abejoti, ar Rusija gali užpulti Lietuvą. Lietuvos Šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo dešimtosios rinktinės vadas Mindaugas Milius teigia, kad noras tapti šauliais, užsitęsus karui Ukrainoje – prislopo. Pasak Seimo pirmininko pavaduotojo Pauliaus Saudargo, pasipriešinti Rusijai ukrainiečiams padėjo ne tik išsaugota „valdžios vertikalė“ – prezidentas, parlamentas, miestų merai išliko veiklūs, bet ir žmonių susitelkimas: civiliams tenka ne tik padėti kariuomenei gintis, bet ir palaikyti tvarką. Anot „Išgyvenimo mokyklos“ instruktoriaus ir įkūrėjo Augusto Žukausko, žmonės turi būti pasiruošę ekstremaliose situacijose pasirūpinti patys savimi.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51204042</guid><pubDate>Fri, 09 Sep 2022 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51204042/2022_09_09_3423_1_20220909183806381.mp3" length="24087794" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>VDU licėjaus „Sokratus“ direktorius Mindaugas Nefas perspėja, kad žmonės po pradinio šoko ima abejoti, ar Rusija gali užpulti Lietuvą. Lietuvos Šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo dešimtosios rinktinės vadas Mindaugas Milius teigia, kad noras tapti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[VDU licėjaus „Sokratus“ direktorius Mindaugas Nefas perspėja, kad žmonės po pradinio šoko ima abejoti, ar Rusija gali užpulti Lietuvą. Lietuvos Šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo dešimtosios rinktinės vadas Mindaugas Milius teigia, kad noras tapti šauliais, užsitęsus karui Ukrainoje – prislopo. Pasak Seimo pirmininko pavaduotojo Pauliaus Saudargo, pasipriešinti Rusijai ukrainiečiams padėjo ne tik išsaugota „valdžios vertikalė“ – prezidentas, parlamentas, miestų merai išliko veiklūs, bet ir žmonių susitelkimas: civiliams tenka ne tik padėti kariuomenei gintis, bet ir palaikyti tvarką. Anot „Išgyvenimo mokyklos“ instruktoriaus ir įkūrėjo Augusto Žukausko, žmonės turi būti pasiruošę ekstremaliose situacijose pasirūpinti patys savimi.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1506</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kokia žiema laukia Lietuvos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kokia-ziema-laukia-lietuvos--51121499</link><description><![CDATA[Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, nereikėtų pulti į paniką dėl infliacijos — maisto kainos greičiausiai jau pasiekė piką, dar yra laiko pataupyti sąskaitai už šildymą, o su pasikeitusia elektros kaina dalis gyventojų susidurs tik kitų metų pradžioje. VU Istorijos fakulteto docentas dr. Algirdas Jakubčionis teigia, kad Lietuvos žmonės devyniasdešimtaisiais išgyveno sudėtingesnius laikus, tačiau tuomet buvo pasitikima valdžia, o gyvenimo lygis krito nuosekliai nuo „perestroikos” pradžios. Anot jo, dabar visuomenė skausmingai reaguoja į nuosmukį, nes priprato prie gero gyvenimo. Socialinių mokslų daktaras psichologas Tomas Lagūnavičius spėja, kad dalis žmonių, vietoj to, kad racionaliai planuotų, stengsis užsimiršti arba priešinsis valdžios sprendimams, todėl valdžia jau dabar turėtų pradėti kalbėtis su skirtingomis visuomenės grupėms apie problemų sprendimus.<br /><br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51121499</guid><pubDate>Fri, 02 Sep 2022 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51121499/2022_09_02_3423_1_20220902183842047.mp3" length="24128336" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, nereikėtų pulti į paniką dėl infliacijos — maisto kainos greičiausiai jau pasiekė piką, dar yra laiko pataupyti sąskaitai už šildymą, o su pasikeitusia elektros kaina dalis gyventojų susidurs tik kitų metų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, nereikėtų pulti į paniką dėl infliacijos — maisto kainos greičiausiai jau pasiekė piką, dar yra laiko pataupyti sąskaitai už šildymą, o su pasikeitusia elektros kaina dalis gyventojų susidurs tik kitų metų pradžioje. VU Istorijos fakulteto docentas dr. Algirdas Jakubčionis teigia, kad Lietuvos žmonės devyniasdešimtaisiais išgyveno sudėtingesnius laikus, tačiau tuomet buvo pasitikima valdžia, o gyvenimo lygis krito nuosekliai nuo „perestroikos” pradžios. Anot jo, dabar visuomenė skausmingai reaguoja į nuosmukį, nes priprato prie gero gyvenimo. Socialinių mokslų daktaras psichologas Tomas Lagūnavičius spėja, kad dalis žmonių, vietoj to, kad racionaliai planuotų, stengsis užsimiršti arba priešinsis valdžios sprendimams, todėl valdžia jau dabar turėtų pradėti kalbėtis su skirtingomis visuomenės grupėms apie problemų sprendimus.<br /><br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1508</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kodėl Lietuvoje mažėja gyventojų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kodel-lietuvoje-mazeja-gyventoju--51046053</link><description><![CDATA[Pasak Lietuvos statistikos departamento komunikacijos specialistės Birutės Stolytės, šalyje didėja mirtingumas, mažėja gimstamumas, tačiau emigruojama mažiau. Pasak Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo, dėl kylančio gyvenimo lygio gimstamumas Lietuvoje tik mažės, jo nepavyks skatinti ekonominėmis priemonėmis, todėl imigracija yra neišvengiama. Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka pabrėžia, kad geriausiai integruojasi tie, kurie atvyksta studijuoti, nes įgyja profesiją, išmoksta kalbą ir sukuria socialinį tinklą, o mažai kvalifikuoti darbininkai linkę burtis į getus.<br /><br />Pašnekovai: Seimo Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas,<br />Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas,<br />Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka, kunigas Kęstutis Dvareckas, Lietuvos statistikos departamento komunikacijos specialistė Birutė Stolytė.<br /><br />Aut. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51046053</guid><pubDate>Fri, 26 Aug 2022 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51046053/2022_08_26_3423_1_20220826183817058.mp3" length="24116633" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasak Lietuvos statistikos departamento komunikacijos specialistės Birutės Stolytės, šalyje didėja mirtingumas, mažėja gimstamumas, tačiau emigruojama mažiau. Pasak Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo, dėl kylančio gyvenimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasak Lietuvos statistikos departamento komunikacijos specialistės Birutės Stolytės, šalyje didėja mirtingumas, mažėja gimstamumas, tačiau emigruojama mažiau. Pasak Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo, dėl kylančio gyvenimo lygio gimstamumas Lietuvoje tik mažės, jo nepavyks skatinti ekonominėmis priemonėmis, todėl imigracija yra neišvengiama. Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka pabrėžia, kad geriausiai integruojasi tie, kurie atvyksta studijuoti, nes įgyja profesiją, išmoksta kalbą ir sukuria socialinį tinklą, o mažai kvalifikuoti darbininkai linkę burtis į getus.<br /><br />Pašnekovai: Seimo Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas,<br />Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas,<br />Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka, kunigas Kęstutis Dvareckas, Lietuvos statistikos departamento komunikacijos specialistė Birutė Stolytė.<br /><br />Aut. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1508</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kiek mokinių tėvams kainuos nauji mokslo metai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kiek-mokiniu-tevams-kainuos-nauji-mokslo-metai--50987157</link><description><![CDATA[Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovės Svetlanos Kulpinos, mažas pajamas gaunančios šeimos gali kreiptis paramos į savivaldybes mokyklos reikmenims įsigyti. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad infliacija smogė šeimų pajamoms, todėl Lietuva galėtų didinti kompensacijas vaikų išlaikymui, nes turi galimybių pigiai skolintis. Pasak TSPMI docentės Nerijos Putinaitės, tėvai ne tik perka mokyklos reikmenis, tačiau moka mokesčius, kuriais išlaikoma švietimo sistema, bet akivaizdu, kad švietimas finansuojamas per mažai, dėl to yra neefektyvus, o tėvams tenka papildomi rūpesčiai, kur rasti korepetitorių ar geresnę mokyklą.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50987157</guid><pubDate>Fri, 19 Aug 2022 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50987157/2022_08_19_3423_1_20220819183751370.mp3" length="24108274" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovės Svetlanos Kulpinos, mažas pajamas gaunančios šeimos gali kreiptis paramos į savivaldybes mokyklos reikmenims įsigyti. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovės Svetlanos Kulpinos, mažas pajamas gaunančios šeimos gali kreiptis paramos į savivaldybes mokyklos reikmenims įsigyti. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad infliacija smogė šeimų pajamoms, todėl Lietuva galėtų didinti kompensacijas vaikų išlaikymui, nes turi galimybių pigiai skolintis. Pasak TSPMI docentės Nerijos Putinaitės, tėvai ne tik perka mokyklos reikmenis, tačiau moka mokesčius, kuriais išlaikoma švietimo sistema, bet akivaizdu, kad švietimas finansuojamas per mažai, dėl to yra neefektyvus, o tėvams tenka papildomi rūpesčiai, kur rasti korepetitorių ar geresnę mokyklą.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kodėl nustojome kalbėti apie Baltarusijos atominės elektrinės saugumo problemas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kodel-nustojome-kalbeti-apie-baltarusijos-atomines-elektrines-saugumo-problemas--50900412</link><description><![CDATA[Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresniosios patarėjos Beatos Vilimaitės-Šilobritienės, Zaporižės atominės elektrinės Ukrainoje apšaudymai nuolat primena, kad šalia Vilniaus turime pavojaus šaltinį. Radiacinės saugos centro laikinoji direktorė Ramunė Stasiūnaitienė teigia, kad ankstyvojo perspėjimo stočių tinklas yra optimalus ir iki šiol nėra užfiksuota, kad radiacinis fonas būtų padidėjęs. Anot Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojo bendrais branduolinės saugos klausimais Sigito Šlepavičiaus, Minskas į laiškus, kuriuose keliami klausimai dėl Astravo atominės elektrinės saugumo, iš esmės neatsakinėja. Demokratinės Baltarusijos parlamentinės grupės Seime pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigia, kad Astravo jėgainės problemą padėtų išspręsti opozicijos pergalė prieš diktatorių. Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius spėja, kad Baltarusija, tapusi demokratine, siektų pardavinėti atominę energiją ES, todėl būtina investuoti į atsinaujinančių išteklių energetiką tam, kad galėtume konkuruoti pigesne elektra.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50900412</guid><pubDate>Fri, 12 Aug 2022 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50900412/2022_08_12_3423_1_20220812183757553.mp3" length="24098243" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresniosios patarėjos Beatos Vilimaitės-Šilobritienės, Zaporižės atominės elektrinės Ukrainoje apšaudymai nuolat primena, kad šalia Vilniaus turime pavojaus šaltinį. Radiacinės saugos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresniosios patarėjos Beatos Vilimaitės-Šilobritienės, Zaporižės atominės elektrinės Ukrainoje apšaudymai nuolat primena, kad šalia Vilniaus turime pavojaus šaltinį. Radiacinės saugos centro laikinoji direktorė Ramunė Stasiūnaitienė teigia, kad ankstyvojo perspėjimo stočių tinklas yra optimalus ir iki šiol nėra užfiksuota, kad radiacinis fonas būtų padidėjęs. Anot Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojo bendrais branduolinės saugos klausimais Sigito Šlepavičiaus, Minskas į laiškus, kuriuose keliami klausimai dėl Astravo atominės elektrinės saugumo, iš esmės neatsakinėja. Demokratinės Baltarusijos parlamentinės grupės Seime pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigia, kad Astravo jėgainės problemą padėtų išspręsti opozicijos pergalė prieš diktatorių. Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius spėja, kad Baltarusija, tapusi demokratine, siektų pardavinėti atominę energiją ES, todėl būtina investuoti į atsinaujinančių išteklių energetiką tam, kad galėtume konkuruoti pigesne elektra.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar reikėtų pradėti labiau saugotis nuo COVID-19?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-reiketu-pradeti-labiau-saugotis-nuo-covid-19--50827081</link><description><![CDATA[Anot VU Sveikatos mokslų instituto direktorės Nataljos Fatkulinos, sekoskaitos tyrimų atliekama mažai, o gyventojai nėra įpareigoti pranešti šeimos gydytojams apie teigiamus greitųjų testų rezultatus, todėl pasakyti, kiek yra nešiotojų, yra sudėtinga. Anot duomenų mokslininko Vaidoto Zemlio-Balevičiaus, rudenį infekuotųjų skaičius pašoks, nes žmonės grįš į uždaras patalpas. Medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas siūlo medicinos priežiūros įstaigose dėvėti kaukes. Pasak jo, vakcinos padeda apsisaugoti nuo sunkių ligos formų, todėl turintiems įvairių ligų siūlo dėl skiepų pasitarti su šeimos gydytoju. VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė rekomenduoja lukterėti naujesnių vakcinų, kurios pritaikytos omikron variantui.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50827081</guid><pubDate>Fri, 05 Aug 2022 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50827081/2022_08_05_3423_1_20220805183835679.mp3" length="24094064" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Anot VU Sveikatos mokslų instituto direktorės Nataljos Fatkulinos, sekoskaitos tyrimų atliekama mažai, o gyventojai nėra įpareigoti pranešti šeimos gydytojams apie teigiamus greitųjų testų rezultatus, todėl pasakyti, kiek yra nešiotojų, yra sudėtinga....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Anot VU Sveikatos mokslų instituto direktorės Nataljos Fatkulinos, sekoskaitos tyrimų atliekama mažai, o gyventojai nėra įpareigoti pranešti šeimos gydytojams apie teigiamus greitųjų testų rezultatus, todėl pasakyti, kiek yra nešiotojų, yra sudėtinga. Anot duomenų mokslininko Vaidoto Zemlio-Balevičiaus, rudenį infekuotųjų skaičius pašoks, nes žmonės grįš į uždaras patalpas. Medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas siūlo medicinos priežiūros įstaigose dėvėti kaukes. Pasak jo, vakcinos padeda apsisaugoti nuo sunkių ligos formų, todėl turintiems įvairių ligų siūlo dėl skiepų pasitarti su šeimos gydytoju. VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė rekomenduoja lukterėti naujesnių vakcinų, kurios pritaikytos omikron variantui.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1506</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar reikėtų didinti baudas už nustatyto greičio viršijimą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-reiketu-didinti-baudas-uz-nustatyto-greicio-virsijima--50750549</link><description><![CDATA[Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys teigia, kad reikėtų svarstyti, ar nustatytos baudos veikia efektyviai, tačiau svarbiau — bausmės neišvengiamumas. Anot gydytojo psichoterapeuto Olego Lapino, žmonės reaguoja į bausmes, jei jas gauna prabėgus kelioms sekundėms po nusižengimo, kitaip jas užgožia informacijos ir dirgiklių gausa. Pasak kriminologo Aleksandro Dobrynino, baudos žmonių elgesį reguliuoja ribotai, labiau lemia bendras kultūros lygis. Ekonomistas Raimondas Kuodis pabrėžia, kad Lietuvos gyventojai linkę važinėti per greitai, o tai lemia didesnes kuro sąnaudas.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50750549</guid><pubDate>Fri, 29 Jul 2022 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50750549/2022_07_29_3423_1_20220729183843362.mp3" length="24170550" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys teigia, kad reikėtų svarstyti, ar nustatytos baudos veikia efektyviai, tačiau svarbiau — bausmės neišvengiamumas. Anot gydytojo psichoterapeuto Olego Lapino, žmonės reaguoja į bausmes, jei...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys teigia, kad reikėtų svarstyti, ar nustatytos baudos veikia efektyviai, tačiau svarbiau — bausmės neišvengiamumas. Anot gydytojo psichoterapeuto Olego Lapino, žmonės reaguoja į bausmes, jei jas gauna prabėgus kelioms sekundėms po nusižengimo, kitaip jas užgožia informacijos ir dirgiklių gausa. Pasak kriminologo Aleksandro Dobrynino, baudos žmonių elgesį reguliuoja ribotai, labiau lemia bendras kultūros lygis. Ekonomistas Raimondas Kuodis pabrėžia, kad Lietuvos gyventojai linkę važinėti per greitai, o tai lemia didesnes kuro sąnaudas.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1511</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar Lietuva pasirengusi atremti Rusijos kibernetines atakas dėl Kaliningrado?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-lietuva-pasirengusi-atremti-rusijos-kibernetines-atakas-del-kaliningrado--50585893</link><description><![CDATA[„Ignitis” grupės verslo atsparumo vadovas Edvinas Kerza teigia, kad atakos nesiliauja, tačiau didelės žalos nepadaro, tik sukelia nepatogumų. „ESET Lietuva” IT inžinierius Ramūnas Liubertas pabrėžia, kad apsisaugoti padeda uždaras valstybinių duomenų perdavimo tinklas, tačiau ne visos įstaigos juo gali naudotis, nes trūksta resursų. Pasak Nacionalinio kibernetinio saugumo centro laikinojo direktorius Jono Skardinsko, smulkios ir vidutinės įstaigos bei įmonės per mažai lėšų skiria saugai, nevertina šių investicijų kaip esminių. Anot „NRD Cyber Security” Kibernetinio saugumo pajėgumų vystymo eksperto Tado Jakšto, būtina lavinti visuomenės kibernetinės saugos įgūdžius, nes tai didina valstybės atsparumą.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50585893</guid><pubDate>Fri, 15 Jul 2022 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50585893/2022_07_15_3423_1_20220715183826904_1.mp3" length="24115798" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Ignitis” grupės verslo atsparumo vadovas Edvinas Kerza teigia, kad atakos nesiliauja, tačiau didelės žalos nepadaro, tik sukelia nepatogumų. „ESET Lietuva” IT inžinierius Ramūnas Liubertas pabrėžia, kad apsisaugoti padeda uždaras valstybinių duomenų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Ignitis” grupės verslo atsparumo vadovas Edvinas Kerza teigia, kad atakos nesiliauja, tačiau didelės žalos nepadaro, tik sukelia nepatogumų. „ESET Lietuva” IT inžinierius Ramūnas Liubertas pabrėžia, kad apsisaugoti padeda uždaras valstybinių duomenų perdavimo tinklas, tačiau ne visos įstaigos juo gali naudotis, nes trūksta resursų. Pasak Nacionalinio kibernetinio saugumo centro laikinojo direktorius Jono Skardinsko, smulkios ir vidutinės įstaigos bei įmonės per mažai lėšų skiria saugai, nevertina šių investicijų kaip esminių. Anot „NRD Cyber Security” Kibernetinio saugumo pajėgumų vystymo eksperto Tado Jakšto, būtina lavinti visuomenės kibernetinės saugos įgūdžius, nes tai didina valstybės atsparumą.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1508</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kokias grėsmes Lietuvai kelia tranzitas į Kaliningrado sritį?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kokias-gresmes-lietuvai-kelia-tranzitas-i-kaliningrado-sriti--50514640</link><description><![CDATA[VDU Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas teigia, kad Lietuva sugebėjo išvengti Rusijos siekio tranzitą paversti nekontroliuojamu koridoriumi, todėl stebina Europos Komisijos siūlymai švelninti draudimą rusiškų prekių judėjimui ES teritorija. Pasak Europos parlamento nario Petro Auštrevičiaus, EK privalo įgyvendinti ES šalių valią, kurios sankcijų Rusijai neatšaukė. Anot EP nario Andriaus Kubiliaus, Rusija sankcijų gali išvengti paprastai — išvedusi kariuomenę iš Ukrainos. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad nereikėtų baimintis Rusijos grasinimų pulti, nes dalis kariuomenės iš Kaliningrado srities įklimpusi Ukrainoje, be to, sritį stebi Vakarų žvalgybos.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50514640</guid><pubDate>Fri, 08 Jul 2022 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50514640/2022_07_08_3423_1_20220708183803519.mp3" length="24132934" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>VDU Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas teigia, kad Lietuva sugebėjo išvengti Rusijos siekio tranzitą paversti nekontroliuojamu koridoriumi, todėl stebina Europos Komisijos siūlymai švelninti draudimą rusiškų prekių judėjimui ES teritorija. Pasak...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[VDU Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas teigia, kad Lietuva sugebėjo išvengti Rusijos siekio tranzitą paversti nekontroliuojamu koridoriumi, todėl stebina Europos Komisijos siūlymai švelninti draudimą rusiškų prekių judėjimui ES teritorija. Pasak Europos parlamento nario Petro Auštrevičiaus, EK privalo įgyvendinti ES šalių valią, kurios sankcijų Rusijai neatšaukė. Anot EP nario Andriaus Kubiliaus, Rusija sankcijų gali išvengti paprastai — išvedusi kariuomenę iš Ukrainos. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad nereikėtų baimintis Rusijos grasinimų pulti, nes dalis kariuomenės iš Kaliningrado srities įklimpusi Ukrainoje, be to, sritį stebi Vakarų žvalgybos.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1509</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar visi skiepai Lietuvoje turėtų būti nemokami?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-visi-skiepai-lietuvoje-turetu-buti-nemokami--50441982</link><description><![CDATA[Specialusis Pasaulio sveikatos organizacijos pasiuntinys Europos regionui visuotinei sveikatos aprėpčiai Vytenis Andriukaitis teigia, kad aprūpinti nemokamomis vakcinomis savo piliečių negali net Prancūzija, nes jos brangiai kainuoja, todėl ES šalys galėtų dalį vakcinų pirkti drauge. Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajev pabrėžia, kad Lietuva drauge su Latvija ir Estija yra pirkusios vakcinas, ir tai padėję sutaupyti resursų. Lietuvos bendrosios praktikos / šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas konstatuoja, kad net nemokamos vakcinos nesuviliojo dalies žmonių skiepytis nuo Covid-19. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Aurelijus Veryga teigia, kad reikia ieškoti sprendimų, kad žmonėms skiepytis būtų patogu.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50441982</guid><pubDate>Fri, 01 Jul 2022 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50441982/2022_07_01_3423_1_20220701183912366.mp3" length="24102841" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Specialusis Pasaulio sveikatos organizacijos pasiuntinys Europos regionui visuotinei sveikatos aprėpčiai Vytenis Andriukaitis teigia, kad aprūpinti nemokamomis vakcinomis savo piliečių negali net Prancūzija, nes jos brangiai kainuoja, todėl ES šalys...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Specialusis Pasaulio sveikatos organizacijos pasiuntinys Europos regionui visuotinei sveikatos aprėpčiai Vytenis Andriukaitis teigia, kad aprūpinti nemokamomis vakcinomis savo piliečių negali net Prancūzija, nes jos brangiai kainuoja, todėl ES šalys galėtų dalį vakcinų pirkti drauge. Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajev pabrėžia, kad Lietuva drauge su Latvija ir Estija yra pirkusios vakcinas, ir tai padėję sutaupyti resursų. Lietuvos bendrosios praktikos / šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas konstatuoja, kad net nemokamos vakcinos nesuviliojo dalies žmonių skiepytis nuo Covid-19. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Aurelijus Veryga teigia, kad reikia ieškoti sprendimų, kad žmonėms skiepytis būtų patogu.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar Lietuvoje mažėja pajamų nelygybė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-lietuvoje-mazeja-pajamu-nelygybe--50332288</link><description><![CDATA[Anot SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, nors Lietuva žymiai atsilieka nuo kitų ES valstybių, tačiau situacija gerėja dėl valdžios sprendimų didinti išmokas pažeidžiamoms grupėms. Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas pabrėžia, kad pajamų nelygybės augimas užprogramuotas, todėl rekomenduoja kreipti dėmesį, ar darbuotojai už pastangas gauna tinkamą atlygį. Pasak Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriaus Boguslavo Gruževskio, didelė pajamų nelygybė lemia piliečių apatiją, norą emigruoti bei nelojalumą, o tai kelia grėsmę valstybės saugumui.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50332288</guid><pubDate>Fri, 24 Jun 2022 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50332288/2022_06_24_3423_1_20220624183619077.mp3" length="24102841" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Anot SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, nors Lietuva žymiai atsilieka nuo kitų ES valstybių, tačiau situacija gerėja dėl valdžios sprendimų didinti išmokas pažeidžiamoms grupėms. Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Anot SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, nors Lietuva žymiai atsilieka nuo kitų ES valstybių, tačiau situacija gerėja dėl valdžios sprendimų didinti išmokas pažeidžiamoms grupėms. Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas pabrėžia, kad pajamų nelygybės augimas užprogramuotas, todėl rekomenduoja kreipti dėmesį, ar darbuotojai už pastangas gauna tinkamą atlygį. Pasak Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriaus Boguslavo Gruževskio, didelė pajamų nelygybė lemia piliečių apatiją, norą emigruoti bei nelojalumą, o tai kelia grėsmę valstybės saugumui.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar stačiatikių bažnyčia Lietuvoje turėtų tapti nepriklausoma nuo Maskvos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-staciatikiu-baznycia-lietuvoje-turetu-tapti-nepriklausoma-nuo-maskvos--50239930</link><description><![CDATA[Suspenduotas ortodoksų kunigas Gintaras Sungaila teigia, kad bažnyčia neišdrįso nedviprasmiškai pasmerkti Rusijos pradėto karo Ukrainoje, o tai dalį bendruomenės paskatino siekti Konstantinopolio jurisdikcijos. Anot VU profesoriaus Vytauto Ališausko, tikintieji turi teisę kurti savo struktūrą, derindami su Konstantinopolio patriarchatu, be to, tai nebūtų kita konfesija. Metropolito Inokentijaus padėjėjas, ortodoksų vyskupas Amvrosijus pabrėžia, kad stačiatikių bažnyčia Lietuvoje yra ištikima valstybei, aiškiai pasisako prieš karą, jau pradėjo siekti didesnės autonomijos, tačiau tai daro nepažeisdama kanonų.<br /><br /><br />Pašnekovai: Metropolito Inokentijaus padėjėjas, ortodoksų vyskupas Amvrosijus, VU Istorijos fakulteto profesorius Arūnas Streikus, Bernardinai.lt religijos temų redaktorius Simonas Bendžius, matematikas Romanas Januškevičius, diakonas Jonas Egidijus, suspenduotas ortodoksų kunigas Vitalijus Mockus, suspenduotas ortodoksų kunigas Vitalis Dauparas, Metropolito Inokentijaus padėjėjas, ortodoksų vyskupas Amvrosijus, suspenduotas ortodoksų kunigas Gintaras Sungaila, VU profesorius Vytautas Ališauskas.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50239930</guid><pubDate>Fri, 17 Jun 2022 15:07:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50239930/2022_06_17_3423_1_20220617183858273.mp3" length="24161773" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Suspenduotas ortodoksų kunigas Gintaras Sungaila teigia, kad bažnyčia neišdrįso nedviprasmiškai pasmerkti Rusijos pradėto karo Ukrainoje, o tai dalį bendruomenės paskatino siekti Konstantinopolio jurisdikcijos. Anot VU profesoriaus Vytauto Ališausko,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Suspenduotas ortodoksų kunigas Gintaras Sungaila teigia, kad bažnyčia neišdrįso nedviprasmiškai pasmerkti Rusijos pradėto karo Ukrainoje, o tai dalį bendruomenės paskatino siekti Konstantinopolio jurisdikcijos. Anot VU profesoriaus Vytauto Ališausko, tikintieji turi teisę kurti savo struktūrą, derindami su Konstantinopolio patriarchatu, be to, tai nebūtų kita konfesija. Metropolito Inokentijaus padėjėjas, ortodoksų vyskupas Amvrosijus pabrėžia, kad stačiatikių bažnyčia Lietuvoje yra ištikima valstybei, aiškiai pasisako prieš karą, jau pradėjo siekti didesnės autonomijos, tačiau tai daro nepažeisdama kanonų.<br /><br /><br />Pašnekovai: Metropolito Inokentijaus padėjėjas, ortodoksų vyskupas Amvrosijus, VU Istorijos fakulteto profesorius Arūnas Streikus, Bernardinai.lt religijos temų redaktorius Simonas Bendžius, matematikas Romanas Januškevičius, diakonas Jonas Egidijus, suspenduotas ortodoksų kunigas Vitalijus Mockus, suspenduotas ortodoksų kunigas Vitalis Dauparas, Metropolito Inokentijaus padėjėjas, ortodoksų vyskupas Amvrosijus, suspenduotas ortodoksų kunigas Gintaras Sungaila, VU profesorius Vytautas Ališauskas.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1511</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar Lietuvoje pradėta kreipti daugiau dėmesio į civilinę saugą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-lietuvoje-pradeta-kreipti-daugiau-demesio-i-civiline-sauga--50163510</link><description><![CDATA[Civilinės saugos lektorė, konsultantė Renata Baniulienė teigia, kad žmonių susirūpinimas sauga karo Ukrainoje pradžioje buvo milžiniškas, tačiau dabar slūgsta. Anot Vidaus reikalų viceministro Vitalijaus Dmitrijevo, Ukrainos pavyzdys parodė, kad Lietuvai trūksta ilgalaikės civilinės saugos strategijos bei plėtros programos, todėl ji dabar ruošiama. Pasak Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM tarnautojo Alberto Daugirdo, valstybė turi steigti institucijų darbą koordinuosiantį centrą, dažnai rengti evakavimo pratybas, o žmonės rūsius galėtų paversti slėptuvėmis. Mykolo Romerio universiteto Viešosios teisės instituto profesorius Andrejus Novikovas pasigenda išaiškinimų, kokie rūsiai tam tiktų, bei aiškių evakavimosi instrukcijų, kurios leistų išvengti spūsčių.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50163510</guid><pubDate>Fri, 10 Jun 2022 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50163510/2022_06_10_3423_1_20220610183837261.mp3" length="24112036" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Civilinės saugos lektorė, konsultantė Renata Baniulienė teigia, kad žmonių susirūpinimas sauga karo Ukrainoje pradžioje buvo milžiniškas, tačiau dabar slūgsta. Anot Vidaus reikalų viceministro Vitalijaus Dmitrijevo, Ukrainos pavyzdys parodė, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Civilinės saugos lektorė, konsultantė Renata Baniulienė teigia, kad žmonių susirūpinimas sauga karo Ukrainoje pradžioje buvo milžiniškas, tačiau dabar slūgsta. Anot Vidaus reikalų viceministro Vitalijaus Dmitrijevo, Ukrainos pavyzdys parodė, kad Lietuvai trūksta ilgalaikės civilinės saugos strategijos bei plėtros programos, todėl ji dabar ruošiama. Pasak Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM tarnautojo Alberto Daugirdo, valstybė turi steigti institucijų darbą koordinuosiantį centrą, dažnai rengti evakavimo pratybas, o žmonės rūsius galėtų paversti slėptuvėmis. Mykolo Romerio universiteto Viešosios teisės instituto profesorius Andrejus Novikovas pasigenda išaiškinimų, kokie rūsiai tam tiktų, bei aiškių evakavimosi instrukcijų, kurios leistų išvengti spūsčių.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar Ukraina turėtų atsisakyti dalies teritorijos dėl taikos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-ukraina-turetu-atsisakyti-dalies-teritorijos-del-taikos--50054288</link><description><![CDATA[VDU Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas teigia, kad bet koks teritorijos atidavimas privalo būti savanoriškas, o sutartys, sudarytos panaudojus jėgą ar grasinant, yra niekinės. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė pabrėžia, kad absoliuti dauguma ukrainiečių nesutiktų atiduoti okupuotų teritorijų Rusijai, be to, tai negarantuotų ten gyvenančių žmonių saugumo o, tik paskatintų Rusiją kariauti. Anot EP nario Andriaus Kubiliaus, JAV, Didžioji Britanija bei Centrinės Europos šalys laikosi pozicijos, kad Rusijos pralaimėjimas padėtų jai transformuotis į taikią valstybę.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50054288</guid><pubDate>Fri, 03 Jun 2022 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50054288/2022_06_03_3423_1_20220603183817321.mp3" length="24101587" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>VDU Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas teigia, kad bet koks teritorijos atidavimas privalo būti savanoriškas, o sutartys, sudarytos panaudojus jėgą ar grasinant, yra niekinės. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[VDU Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas teigia, kad bet koks teritorijos atidavimas privalo būti savanoriškas, o sutartys, sudarytos panaudojus jėgą ar grasinant, yra niekinės. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė pabrėžia, kad absoliuti dauguma ukrainiečių nesutiktų atiduoti okupuotų teritorijų Rusijai, be to, tai negarantuotų ten gyvenančių žmonių saugumo o, tik paskatintų Rusiją kariauti. Anot EP nario Andriaus Kubiliaus, JAV, Didžioji Britanija bei Centrinės Europos šalys laikosi pozicijos, kad Rusijos pralaimėjimas padėtų jai transformuotis į taikią valstybę.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar reikėtų gynybai skirti daugiau nei 3 proc. BVP?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-reiketu-gynybai-skirti-daugiau-nei-3-proc-bvp--49971698</link><description><![CDATA[Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad pavyko rasti tinkamą formulę partijų susitarimui dėl gynybos: skirti ne mažiau kaip 2,5 proc. BVP, o papildomas išlaidas lemtų aiškūs gynybos poreikiai. Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška pabrėžia, kad Lietuvai ypač opi oro erdvės apsauga, o moderni ginkluotė kainuoja itin brangiai. Pasak verslininko Danieliaus Lupshitz, investicijos į gynybą nėra lėšų švaistymas: kariuomenė ne tik formuoja bendruomenę, bet ir išmoko tarnystės.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49971698</guid><pubDate>Fri, 27 May 2022 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49971698/2022_05_27_3423_1_20220527183827495.mp3" length="24114962" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad pavyko rasti tinkamą formulę partijų susitarimui dėl gynybos: skirti ne mažiau kaip 2,5 proc. BVP, o papildomas išlaidas lemtų aiškūs gynybos poreikiai. Krašto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad pavyko rasti tinkamą formulę partijų susitarimui dėl gynybos: skirti ne mažiau kaip 2,5 proc. BVP, o papildomas išlaidas lemtų aiškūs gynybos poreikiai. Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška pabrėžia, kad Lietuvai ypač opi oro erdvės apsauga, o moderni ginkluotė kainuoja itin brangiai. Pasak verslininko Danieliaus Lupshitz, investicijos į gynybą nėra lėšų švaistymas: kariuomenė ne tik formuoja bendruomenę, bet ir išmoko tarnystės.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1508</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar Lietuva išsprendė migrantų iš Artimųjų Rytų problemą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-lietuva-issprende-migrantu-is-artimuju-rytu-problema--49880369</link><description><![CDATA[Pasak VU profesoriaus, filosofo Vytauto Radžvilo, valdžia nesuformavo aiškios migracijos politikos, nes sutrukdė karas Ukrainoje. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad, nors sienos apsauga stiprinama, apgręžimo politiką reikia tęsti, be to, bus siekiama ir toliau riboti dalies migrantų judėjimo laisvę. Anot Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus Dainiaus Pūro, migrantus iš Artimųjų Rytų politikai demonizuoja, todėl kyla klausimas, ar sugebėsime integruoti ukrainiečius, į kuriuos kol kas žiūrima palankiai.<br />Dalyvauja Rytų Europos studijų centro politikos analitikas Vladimiras Laučius, Vilniaus universiteto profesorius, filosofas Vytautas Radžvilas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos patarėjas Giedrius Mišutis,<br />Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas, doktorantas Linas Kontrimas, „Epso-G” komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis, „SOS Ukraine” direktorius Dovydas Vitkauskas, rašytojas Markas Zingeris, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Dainius Pūras.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49880369</guid><pubDate>Fri, 20 May 2022 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49880369/2022_05_20_3423_1_20220520183808497.mp3" length="24168460" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasak VU profesoriaus, filosofo Vytauto Radžvilo, valdžia nesuformavo aiškios migracijos politikos, nes sutrukdė karas Ukrainoje. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad, nors sienos apsauga...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasak VU profesoriaus, filosofo Vytauto Radžvilo, valdžia nesuformavo aiškios migracijos politikos, nes sutrukdė karas Ukrainoje. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad, nors sienos apsauga stiprinama, apgręžimo politiką reikia tęsti, be to, bus siekiama ir toliau riboti dalies migrantų judėjimo laisvę. Anot Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus Dainiaus Pūro, migrantus iš Artimųjų Rytų politikai demonizuoja, todėl kyla klausimas, ar sugebėsime integruoti ukrainiečius, į kuriuos kol kas žiūrima palankiai.<br />Dalyvauja Rytų Europos studijų centro politikos analitikas Vladimiras Laučius, Vilniaus universiteto profesorius, filosofas Vytautas Radžvilas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos patarėjas Giedrius Mišutis,<br />Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas, doktorantas Linas Kontrimas, „Epso-G” komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis, „SOS Ukraine” direktorius Dovydas Vitkauskas, rašytojas Markas Zingeris, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Dainius Pūras.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1511</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ką daryti su sovietiniais monumentais kapinėse?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ka-daryti-su-sovietiniais-monumentais-kapinese--49789245</link><description><![CDATA[Pasak komunikacijos agentūros „INK-Agency” vyresniojo partnerio Kęstučio Gečo, Rusija bando pasinaudoti monumentais kaip ženklais, kad Lietuva priklauso jos įtakos sferai. Vilnius TECH Filosofijos ir kultūros studijų katedros profesorius Tomas Kačerauskas teigia, kad artefaktus bei kultūros vertybes būtina palikti atminčiai, tačiau reiktų paaiškinančių lentelių. Anot Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininko Mariaus Ėmužio, sprendimai dėl 160 karių palaidojimo vietų Lietuvoje užtruks, nes dalis paminklų gali būti antkapiai.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49789245</guid><pubDate>Fri, 13 May 2022 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49789245/2022_05_13_3423_1_20220513183819555.mp3" length="24155504" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasak komunikacijos agentūros „INK-Agency” vyresniojo partnerio Kęstučio Gečo, Rusija bando pasinaudoti monumentais kaip ženklais, kad Lietuva priklauso jos įtakos sferai. Vilnius TECH Filosofijos ir kultūros studijų katedros profesorius Tomas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasak komunikacijos agentūros „INK-Agency” vyresniojo partnerio Kęstučio Gečo, Rusija bando pasinaudoti monumentais kaip ženklais, kad Lietuva priklauso jos įtakos sferai. Vilnius TECH Filosofijos ir kultūros studijų katedros profesorius Tomas Kačerauskas teigia, kad artefaktus bei kultūros vertybes būtina palikti atminčiai, tačiau reiktų paaiškinančių lentelių. Anot Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininko Mariaus Ėmužio, sprendimai dėl 160 karių palaidojimo vietų Lietuvoje užtruks, nes dalis paminklų gali būti antkapiai.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1510</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip žmonės vertina Suomijos ir Švedijos ketinimą stoti į NATO?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-zmones-vertina-suomijos-ir-svedijos-ketinima-stoti-i-nato--49691369</link><description><![CDATA[? Suomijoje gyvenantis psichiatras psichoanalitikas Levas Kovarskis teigia, kad suomiai ilgą laiką norėjo tapti Vakarų dalimi, o karas Ukrainoje suteikė progą pareikšti Rusijai, kad ji kelia baimę dėl totalitarizmo. Anot publicisto Arkadijaus Vinokuro, Švedija susidūrė su dilema: teks atsisakyti moralinį pasitenkinimą teikiančio neutralios taikos nešėjos įvaizdžio. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad iš NATO narystės išloštų visos Skandinavijos ir Baltijos šalys, nes Baltijos jūra taptų vidine NATO jūra, o tai padėtų spręsti pažeidžiamo Suvalkų koridoriaus problemą.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49691369</guid><pubDate>Fri, 06 May 2022 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49691369/2022_05_06_3423_1_20220506183828919.mp3" length="24111200" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>? Suomijoje gyvenantis psichiatras psichoanalitikas Levas Kovarskis teigia, kad suomiai ilgą laiką norėjo tapti Vakarų dalimi, o karas Ukrainoje suteikė progą pareikšti Rusijai, kad ji kelia baimę dėl totalitarizmo. Anot publicisto Arkadijaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[? Suomijoje gyvenantis psichiatras psichoanalitikas Levas Kovarskis teigia, kad suomiai ilgą laiką norėjo tapti Vakarų dalimi, o karas Ukrainoje suteikė progą pareikšti Rusijai, kad ji kelia baimę dėl totalitarizmo. Anot publicisto Arkadijaus Vinokuro, Švedija susidūrė su dilema: teks atsisakyti moralinį pasitenkinimą teikiančio neutralios taikos nešėjos įvaizdžio. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad iš NATO narystės išloštų visos Skandinavijos ir Baltijos šalys, nes Baltijos jūra taptų vidine NATO jūra, o tai padėtų spręsti pažeidžiamo Suvalkų koridoriaus problemą.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kur Lietuvos žmonės šiemet ketina atostogauti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kur-lietuvos-zmones-siemet-ketina-atostogauti--49599303</link><description><![CDATA[„Novaturo” marketingo ir viešųjų ryšių projektų vadovė Dovilė Zapkutė teigia, kad populiariausia kryptis - Turkija, tačiau dažnas teiraujasi, ar viešbutyje gyvens piliečiai iš Rusijos. Anot „Teztour” viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovės Ingos Aukštuolytės, didelių srautų iš Rusijos bei Baltarusijos Turkijoje<br />tikėtis neverta, nes dėl ilgų skrydžių kelionės iš tų šalių išbrangsta. VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dekanė prof. dr. Aida Mačerinskienė siūlo pailsėti Lietuvoje prie vandens telkinių, išbandyti miestelių viešbučius bei aplankyti muziejus.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49599303</guid><pubDate>Fri, 29 Apr 2022 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49599303/2022_04_29_3423_1_20220429183806932.mp3" length="24107020" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Novaturo” marketingo ir viešųjų ryšių projektų vadovė Dovilė Zapkutė teigia, kad populiariausia kryptis - Turkija, tačiau dažnas teiraujasi, ar viešbutyje gyvens piliečiai iš Rusijos. Anot „Teztour” viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovės Ingos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Novaturo” marketingo ir viešųjų ryšių projektų vadovė Dovilė Zapkutė teigia, kad populiariausia kryptis - Turkija, tačiau dažnas teiraujasi, ar viešbutyje gyvens piliečiai iš Rusijos. Anot „Teztour” viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovės Ingos Aukštuolytės, didelių srautų iš Rusijos bei Baltarusijos Turkijoje<br />tikėtis neverta, nes dėl ilgų skrydžių kelionės iš tų šalių išbrangsta. VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dekanė prof. dr. Aida Mačerinskienė siūlo pailsėti Lietuvoje prie vandens telkinių, išbandyti miestelių viešbučius bei aplankyti muziejus.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip karas Ukrainoje paveiks Lietuvos žemdirbių planus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-karas-ukrainoje-paveiks-lietuvos-zemdirbiu-planus--49517445</link><description><![CDATA[Pasak Žemės ūkio akademijos bandymų stoties direktoriaus prof. Rimanto Veličkos, ūkiai naudos penktadaliu ar trečdaliu mažiau trąšų, nes jų kaina drastiškai išaugo. Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad tai gali ūkininkus paskatinti laikytis „žaliojo” kurso, be to, vis daugiau didesnes pajamas gaunančių pirkėjų reikalauja ekologiškų produktų. VDU Žemės ūkio akademijos agronomijos fakulteto docentas Vytautas Liakas teigia, kad net jei dėl trąšų trūkumo derlingumas kristų du kartus, Lietuva žmonėms išmaitinti grūdų užsiaugintų pakankamai.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49517445</guid><pubDate>Fri, 22 Apr 2022 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49517445/2022_04_22_3423_1_20220422183846544.mp3" length="24102005" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasak Žemės ūkio akademijos bandymų stoties direktoriaus prof. Rimanto Veličkos, ūkiai naudos penktadaliu ar trečdaliu mažiau trąšų, nes jų kaina drastiškai išaugo. Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad tai gali ūkininkus paskatinti laikytis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasak Žemės ūkio akademijos bandymų stoties direktoriaus prof. Rimanto Veličkos, ūkiai naudos penktadaliu ar trečdaliu mažiau trąšų, nes jų kaina drastiškai išaugo. Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad tai gali ūkininkus paskatinti laikytis „žaliojo” kurso, be to, vis daugiau didesnes pajamas gaunančių pirkėjų reikalauja ekologiškų produktų. VDU Žemės ūkio akademijos agronomijos fakulteto docentas Vytautas Liakas teigia, kad net jei dėl trąšų trūkumo derlingumas kristų du kartus, Lietuva žmonėms išmaitinti grūdų užsiaugintų pakankamai.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar Lietuvai reikia vystyti gynybos pramonę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-lietuvai-reikia-vystyti-gynybos-pramone--49451375</link><description><![CDATA[Tarptautinio gynybos ir saugumo studijų centro Taline tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius pabrėžia, kad šaliai būtina turėti gamybos bei remonto pajėgumus, bei aukšto lygio specialistus, nes karo atveju kitos šalys ne visuomet gali ir nori padėti. Karybos žinovas Darius Antanaitis teigia, kad kol kas, norint gauti licenciją gynybos produkcijai kurti, reikia nugalėti daug biurokratinių kliūčių. Lietuvos Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška žada, kad mūsų gamintojai galės pasinaudoti milijardiniu NATO fondu, skirtu naujoms technologijoms kurti.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49451375</guid><pubDate>Fri, 15 Apr 2022 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49451375/2022_04_15_3423_1_20220415183825562.mp3" length="24104095" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tarptautinio gynybos ir saugumo studijų centro Taline tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius pabrėžia, kad šaliai būtina turėti gamybos bei remonto pajėgumus, bei aukšto lygio specialistus, nes karo atveju kitos šalys ne visuomet gali ir nori padėti....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tarptautinio gynybos ir saugumo studijų centro Taline tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius pabrėžia, kad šaliai būtina turėti gamybos bei remonto pajėgumus, bei aukšto lygio specialistus, nes karo atveju kitos šalys ne visuomet gali ir nori padėti. Karybos žinovas Darius Antanaitis teigia, kad kol kas, norint gauti licenciją gynybos produkcijai kurti, reikia nugalėti daug biurokratinių kliūčių. Lietuvos Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška žada, kad mūsų gamintojai galės pasinaudoti milijardiniu NATO fondu, skirtu naujoms technologijoms kurti.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip Lietuvai sekasi integruoti pabėgėlius iš Ukrainos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-lietuvai-sekasi-integruoti-pabegelius-is-ukrainos--49378238</link><description><![CDATA[Lietuvos „Raudonojo kryžiaus” komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė teigia, kad ima trūkti higienos prekių, apatinių drabužių bei lėšų nereceptiniams vaistams. Kadangi mažėja nuomojamų būstų pasiūla didžiuosiuose miestuose, „Newsec” rinkos analitikas Mindaugas Kulbokas valstybei siūlo migrantus apgyvendinti regionuose. Pasak Užimtumo tarnybos komunikacijos vadovo Liudo Dapkaus, darbą susirasti pavyko beveik dešimtadaliui atvykusių ukrainiečių, tačiau jau dabar įmonės skelbia išnaudojusios įdarbinimo rezervus.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49378238</guid><pubDate>Fri, 08 Apr 2022 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49378238/2022_04_08_3423_1_20220408183803774.mp3" length="24108692" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos „Raudonojo kryžiaus” komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė teigia, kad ima trūkti higienos prekių, apatinių drabužių bei lėšų nereceptiniams vaistams. Kadangi mažėja nuomojamų būstų pasiūla didžiuosiuose miestuose, „Newsec” rinkos analitikas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos „Raudonojo kryžiaus” komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė teigia, kad ima trūkti higienos prekių, apatinių drabužių bei lėšų nereceptiniams vaistams. Kadangi mažėja nuomojamų būstų pasiūla didžiuosiuose miestuose, „Newsec” rinkos analitikas Mindaugas Kulbokas valstybei siūlo migrantus apgyvendinti regionuose. Pasak Užimtumo tarnybos komunikacijos vadovo Liudo Dapkaus, darbą susirasti pavyko beveik dešimtadaliui atvykusių ukrainiečių, tačiau jau dabar įmonės skelbia išnaudojusios įdarbinimo rezervus.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip vertinti Kinijos poziciją dėl karo Ukrainoje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-vertinti-kinijos-pozicija-del-karo-ukrainoje--49290533</link><description><![CDATA[VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas teigia, kad Kinija laikosi taip vadinamo „prorusiško neutralumo”, nes baiminasi, jog galimos Vakarų sankcijos stabdys ekonomikos plėtrą. Pasak VU profesoriaus Vytauto Radžvilo, Kinija elgiasi kaip senovės Romos imperija - užgrobtose žemėse nekeičia santvarkos, tačiau ima mokesčius. Nepriklausomas tarptautinių santykių ir saugumo ekspertas Marius Laurinavičius perspėja Vakarus, kad bendradarbiavimas su Kinija kelia grėsmę demokratijos išlikimui.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49290533</guid><pubDate>Fri, 01 Apr 2022 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49290533/2022_04_01_3423_1_20220401183839963.mp3" length="24120813" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas teigia, kad Kinija laikosi taip vadinamo „prorusiško neutralumo”, nes baiminasi, jog galimos Vakarų sankcijos stabdys ekonomikos plėtrą. Pasak VU profesoriaus Vytauto Radžvilo, Kinija elgiasi kaip senovės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas teigia, kad Kinija laikosi taip vadinamo „prorusiško neutralumo”, nes baiminasi, jog galimos Vakarų sankcijos stabdys ekonomikos plėtrą. Pasak VU profesoriaus Vytauto Radžvilo, Kinija elgiasi kaip senovės Romos imperija - užgrobtose žemėse nekeičia santvarkos, tačiau ima mokesčius. Nepriklausomas tarptautinių santykių ir saugumo ekspertas Marius Laurinavičius perspėja Vakarus, kad bendradarbiavimas su Kinija kelia grėsmę demokratijos išlikimui.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1508</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar Lietuva stengiasi plėtoti žaliąją energetiką?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-lietuva-stengiasi-pletoti-zaliaja-energetika--49202752</link><description><![CDATA[Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad Rusijos karas prieš Ukrainą pakeitė vartotojų bei valdžios požiūrį į brangstantį iškastinį kurą - neetiška mokėti agresoriui. Pasak jo, Energetikos ministerija žada pasirūpinti įstatymo pakeitimais, kurie sumažintų biurokratines kliūtis vėjo ir saulės energetikai vystyti. Energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas pabrėžia, kad dominuojanti „Ignitis grupė” į atsinaujinančius energijos išteklius privalo investuoti tik Lietuvoje. „Ignitis grupės” ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius akcentuoja, kad grupė investuoja šalyse, su kuriomis Lietuva turi elektros jungtis, o tai prisideda prie kainų mažinimo.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49202752</guid><pubDate>Fri, 25 Mar 2022 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49202752/2022_03_25_3423_1_20220325183849666.mp3" length="24113708" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad Rusijos karas prieš Ukrainą pakeitė vartotojų bei valdžios požiūrį į brangstantį iškastinį kurą - neetiška mokėti agresoriui. Pasak jo, Energetikos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad Rusijos karas prieš Ukrainą pakeitė vartotojų bei valdžios požiūrį į brangstantį iškastinį kurą - neetiška mokėti agresoriui. Pasak jo, Energetikos ministerija žada pasirūpinti įstatymo pakeitimais, kurie sumažintų biurokratines kliūtis vėjo ir saulės energetikai vystyti. Energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas pabrėžia, kad dominuojanti „Ignitis grupė” į atsinaujinančius energijos išteklius privalo investuoti tik Lietuvoje. „Ignitis grupės” ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius akcentuoja, kad grupė investuoja šalyse, su kuriomis Lietuva turi elektros jungtis, o tai prisideda prie kainų mažinimo.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1508</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kodėl Lietuva neskuba įsivesti 5G ryšio?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kodel-lietuva-neskuba-isivesti-5g-rysio--49111061</link><description><![CDATA[Pasak „Telia Lietuva” technologijų infrastruktūros vadovo Andriaus Šemeškevičiaus, viena iš priežasčių yra tai, jog Rusijos Federacija kontroliuoja dalį europinių 5G dažnių karinėms reikmėms. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Augutis Čėsna konstatuoja, kad Lietuva neturi svertų paveikti Rusiją, todėl pasienyje su Rusija operatoriai turės naudoti kitas dažnių juostas. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentas Kęstutis Svirskas teigia, kad Rusija yra suinteresuota stabdyti Lietuvos techninį progresą. Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49111061</guid><pubDate>Fri, 18 Mar 2022 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49111061/2022_03_18_3423_1_20220318183728251.mp3" length="24116633" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasak „Telia Lietuva” technologijų infrastruktūros vadovo Andriaus Šemeškevičiaus, viena iš priežasčių yra tai, jog Rusijos Federacija kontroliuoja dalį europinių 5G dažnių karinėms reikmėms. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasak „Telia Lietuva” technologijų infrastruktūros vadovo Andriaus Šemeškevičiaus, viena iš priežasčių yra tai, jog Rusijos Federacija kontroliuoja dalį europinių 5G dažnių karinėms reikmėms. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Augutis Čėsna konstatuoja, kad Lietuva neturi svertų paveikti Rusiją, todėl pasienyje su Rusija operatoriai turės naudoti kitas dažnių juostas. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentas Kęstutis Svirskas teigia, kad Rusija yra suinteresuota stabdyti Lietuvos techninį progresą. Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1508</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip neduoti preteksto Kremliaus propagandininkams aiškinti, kad Lietuvoje persekiojami rusakalbiai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-neduoti-preteksto-kremliaus-propagandininkams-aiskinti-kad-lietuvoje-persekiojami-rusakalbiai--49031340</link><description><![CDATA[VU profesorius Andrius Vaišnys teigiamai vertina valdžios raginimus gerbti vietos rusakalbius, nes vidinė priešprieša dėl tautybės yra nesveikas reiškinys. Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis atskleidžia, kokia atsakomybė gresia už karo neigimą bei neapykantos kitataučiams kurstymą. Aktyvi visaginietė Irina Jarec pabrėžia, kad Baltijos šalių rusakalbiai parengė peticiją, kurioje smerkiamas Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir pabrėžiama, jog Kremlius neturėtų prisidengti tariamu rusakalbių „gelbėjimu”.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49031340</guid><pubDate>Fri, 11 Mar 2022 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49031340/2022_03_11_3423_1_20220311183907360.mp3" length="24101587" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>VU profesorius Andrius Vaišnys teigiamai vertina valdžios raginimus gerbti vietos rusakalbius, nes vidinė priešprieša dėl tautybės yra nesveikas reiškinys. Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis atskleidžia, kokia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[VU profesorius Andrius Vaišnys teigiamai vertina valdžios raginimus gerbti vietos rusakalbius, nes vidinė priešprieša dėl tautybės yra nesveikas reiškinys. Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis atskleidžia, kokia atsakomybė gresia už karo neigimą bei neapykantos kitataučiams kurstymą. Aktyvi visaginietė Irina Jarec pabrėžia, kad Baltijos šalių rusakalbiai parengė peticiją, kurioje smerkiamas Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir pabrėžiama, jog Kremlius neturėtų prisidengti tariamu rusakalbių „gelbėjimu”.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar Ukrainai pakanka kandidatės į Europos Sąjungą statuso?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-ukrainai-pakanka-kandidates-i-europos-sajunga-statuso--48947624</link><description><![CDATA[Galbūt reikėtų ją priimti į sąjungą šiuo metu? Signataras Mečys Laurinkus teigia, kad reikėtų palaukti, kol baigsis karas, nes stojimo procedūros yra sudėtingos. Ekonomistas Raimondas Kuodis pabrėžia, kad ES šalys gali padėti Ukrainai transformuotis sparčiau. Europos Parlamento narys Andrius Kubilius atskleidžia, kaip ES galėtų finansuoti Ukrainos atstatymą.<br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48947624</guid><pubDate>Fri, 04 Mar 2022 16:10:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48947624/2022_03_04_3423_1_20220304123205331.mp3" length="24002959" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Galbūt reikėtų ją priimti į sąjungą šiuo metu? Signataras Mečys Laurinkus teigia, kad reikėtų palaukti, kol baigsis karas, nes stojimo procedūros yra sudėtingos. Ekonomistas Raimondas Kuodis pabrėžia, kad ES šalys gali padėti Ukrainai transformuotis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Galbūt reikėtų ją priimti į sąjungą šiuo metu? Signataras Mečys Laurinkus teigia, kad reikėtų palaukti, kol baigsis karas, nes stojimo procedūros yra sudėtingos. Ekonomistas Raimondas Kuodis pabrėžia, kad ES šalys gali padėti Ukrainai transformuotis sparčiau. Europos Parlamento narys Andrius Kubilius atskleidžia, kaip ES galėtų finansuoti Ukrainos atstatymą.<br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1501</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip žmonės reaguoja į Rusijos veiksmus Ukrainoje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-zmones-reaguoja-i-rusijos-veiksmus-ukrainoje--48873272</link><description><![CDATA[VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. Tomas Janeliūnas pataria elgtis įprastai, laikytis griežtos dienotvarkės bei rūpintis šeimos reikalais. Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys rekomenduoja vaikams sakyti tiesą. VU istorikas Norbertas Černiauskas siūlo laikytis informacinės higienos - pasirinkti patikimus, tradicinius žiniasklaidos kanalus.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48873272</guid><pubDate>Fri, 25 Feb 2022 17:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48873272/2022_02_25_3423_1_20220225200227539.mp3" length="24066478" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. Tomas Janeliūnas pataria elgtis įprastai, laikytis griežtos dienotvarkės bei rūpintis šeimos reikalais. Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys rekomenduoja vaikams sakyti tiesą. VU...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. Tomas Janeliūnas pataria elgtis įprastai, laikytis griežtos dienotvarkės bei rūpintis šeimos reikalais. Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys rekomenduoja vaikams sakyti tiesą. VU istorikas Norbertas Černiauskas siūlo laikytis informacinės higienos - pasirinkti patikimus, tradicinius žiniasklaidos kanalus.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1505</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip saugiai dirba Baltarusijos atominė elektrinė, kurioje ruošiamasi paleisti antrą reaktorių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-saugiai-dirba-baltarusijos-atomine-elektrine-kurioje-ruosiamasi-paleisti-antra-reaktoriu--48786964</link><description><![CDATA[Pasak VATESI viršininko pav. bendrais branduolinės saugos klausimais Sigito Šlepavičiaus, nors Lietuva ir Baltarusija yra susitarusios keistis informacija, baltarusiai tinkamų atsakymų apie Astravo AE neteikia. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas pabrėžia, kad Lietuvai nepavyko įrodyti tarptautinėms branduolinio saugumo institucijoms, jog elektrinė turi daug trūkumų. Pasak energetikos eksperto Arvydo Sekmoko, TATENA, kuri inspektuoja Baltarusijos atominę jėgainę, yra suinteresuota atominės energetikos plėtra. Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad Lietuva saugumą gali padidinti plėtodama žaliąją energetiką, nes ji yra decentralizuota ir nekelia fizinio pavojaus.<br /><br />Laid. aut. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48786964</guid><pubDate>Fri, 18 Feb 2022 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48786964/2022_02_18_3423_1_20220218183834105.mp3" length="24109528" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasak VATESI viršininko pav. bendrais branduolinės saugos klausimais Sigito Šlepavičiaus, nors Lietuva ir Baltarusija yra susitarusios keistis informacija, baltarusiai tinkamų atsakymų apie Astravo AE neteikia. VU Tarptautinių santykių ir politikos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasak VATESI viršininko pav. bendrais branduolinės saugos klausimais Sigito Šlepavičiaus, nors Lietuva ir Baltarusija yra susitarusios keistis informacija, baltarusiai tinkamų atsakymų apie Astravo AE neteikia. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas pabrėžia, kad Lietuvai nepavyko įrodyti tarptautinėms branduolinio saugumo institucijoms, jog elektrinė turi daug trūkumų. Pasak energetikos eksperto Arvydo Sekmoko, TATENA, kuri inspektuoja Baltarusijos atominę jėgainę, yra suinteresuota atominės energetikos plėtra. Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad Lietuva saugumą gali padidinti plėtodama žaliąją energetiką, nes ji yra decentralizuota ir nekelia fizinio pavojaus.<br /><br />Laid. aut. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar vyriausybė išsprendė aukštos šilumos kainos problemą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-vyriausybe-issprende-aukstos-silumos-kainos-problema--48694353</link><description><![CDATA[Energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas teigia, kad vietoj nulinio PVM tarifo šildymui, valdžiai reikėtų galvoti apie PVM mažinimą dujoms - taip būtų padedama ne vien besinaudojantiems centriniu šildymu. Anot SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, šaliai reikia pradėti kaupti strategines biokuro atsargas, nes, kylant išteklių kainoms, atsiranda pagunda jį eksportuoti. Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius pabrėžia, kad šilumos kainas padėtų mažinti pastatų renovavimas. Jis siūlo netinkamai izoliuotus daugiabučius renovuoti privalomai.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48694353</guid><pubDate>Fri, 11 Feb 2022 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48694353/2022_02_11_3423_1_20220211201225113.mp3" length="24004630" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas teigia, kad vietoj nulinio PVM tarifo šildymui, valdžiai reikėtų galvoti apie PVM mažinimą dujoms - taip būtų padedama ne vien besinaudojantiems centriniu šildymu. Anot SEB banko ekonomisto Tado Povilausko,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas teigia, kad vietoj nulinio PVM tarifo šildymui, valdžiai reikėtų galvoti apie PVM mažinimą dujoms - taip būtų padedama ne vien besinaudojantiems centriniu šildymu. Anot SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, šaliai reikia pradėti kaupti strategines biokuro atsargas, nes, kylant išteklių kainoms, atsiranda pagunda jį eksportuoti. Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius pabrėžia, kad šilumos kainas padėtų mažinti pastatų renovavimas. Jis siūlo netinkamai izoliuotus daugiabučius renovuoti privalomai.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1501</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ką turėtų daryti Lietuva, jei kiltų karas Ukrainoje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ka-turetu-daryti-lietuva-jei-kiltu-karas-ukrainoje--48592098</link><description><![CDATA[VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Deividas Šlekys teigia, kad panikuoti nereikia, tačiau situaciją stebėti atidžiai, nes Rusija, mokymams įvedusi dalinius į Baltarusiją (iš kurios gali apšaudyti Kijevą), greičiausiai juos ten paliks. Nepriklausomas analitikas Marius Laurinavičius pabrėžia, kad 2 proc. BVP karinis Lietuvos biudžetas yra per mažas. Pasak antiteroristinių operacijų patirties turinčio Danieliaus Lupshitz, kalbama, kad savanoriai eis į miškus ginti teritorijos, nors tikrasis Lietuvos turtas yra žmonės; o kaip bus organizuojama civilių gynyba - kalbama per mažai.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48592098</guid><pubDate>Fri, 04 Feb 2022 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48592098/2022_02_04_3423_1_20220204183850548.mp3" length="24061045" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Deividas Šlekys teigia, kad panikuoti nereikia, tačiau situaciją stebėti atidžiai, nes Rusija, mokymams įvedusi dalinius į Baltarusiją (iš kurios gali apšaudyti Kijevą), greičiausiai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Deividas Šlekys teigia, kad panikuoti nereikia, tačiau situaciją stebėti atidžiai, nes Rusija, mokymams įvedusi dalinius į Baltarusiją (iš kurios gali apšaudyti Kijevą), greičiausiai juos ten paliks. Nepriklausomas analitikas Marius Laurinavičius pabrėžia, kad 2 proc. BVP karinis Lietuvos biudžetas yra per mažas. Pasak antiteroristinių operacijų patirties turinčio Danieliaus Lupshitz, kalbama, kad savanoriai eis į miškus ginti teritorijos, nors tikrasis Lietuvos turtas yra žmonės; o kaip bus organizuojama civilių gynyba - kalbama per mažai.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1504</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kodėl Vilniui nepavyksta įtikinti Briuselio, kad migrantų apgręžimas yra teisėtas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kodel-vilniui-nepavyksta-itikinti-briuselio-kad-migrantu-apgrezimas-yra-teisetas--48496885</link><description><![CDATA[Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Dainius Pūras teigia, kad sienas reikia saugoti, tačiau negalima taikyti kolektyvinio apgręžimo į Baltarusiją, kuri yra nesaugi. Pasak jo, hibridiniu karu prisidengiama, nes galimam migrantų priėmimu pasiruošta nebuvo. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad Lietuva nėra gavusi ES nurodymo priimti „visą Afriką”, o apgręžimo politiką, nors ir laikinai, Briuselis leidžia. „Luminor” banko ekonomistas Žygimantas Mauricas Europos Sąjungai, kuri neturi aiškios migracijos politikos, siūlo įsivesti „mėlynosios” kortos loteriją, o nelegalių ekonominių migrantų nepriimti.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48496885</guid><pubDate>Fri, 28 Jan 2022 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48496885/2022_01_28_3423_1_20220128183859757.mp3" length="24066060" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Dainius Pūras teigia, kad sienas reikia saugoti, tačiau negalima taikyti kolektyvinio apgręžimo į Baltarusiją, kuri yra nesaugi. Pasak jo, hibridiniu karu prisidengiama, nes galimam migrantų priėmimu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Dainius Pūras teigia, kad sienas reikia saugoti, tačiau negalima taikyti kolektyvinio apgręžimo į Baltarusiją, kuri yra nesaugi. Pasak jo, hibridiniu karu prisidengiama, nes galimam migrantų priėmimu pasiruošta nebuvo. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad Lietuva nėra gavusi ES nurodymo priimti „visą Afriką”, o apgręžimo politiką, nors ir laikinai, Briuselis leidžia. „Luminor” banko ekonomistas Žygimantas Mauricas Europos Sąjungai, kuri neturi aiškios migracijos politikos, siūlo įsivesti „mėlynosios” kortos loteriją, o nelegalių ekonominių migrantų nepriimti.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1505</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar bausmių vykdymo sistema Lietuvoje primena sovietinę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-bausmiu-vykdymo-sistema-lietuvoje-primena-sovietine--48394986</link><description><![CDATA[VU Teisės fakulteto docentas Gintautas Sakalauskas teigia, kad sistemą kamuoja pasenusi infrastrūktūra, prasta darbuotojų motyvacija bei požiūris į atliekančius bausmę, kaip į atskirtuosius, o ne visuomenės narius. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkės pavaduotojas Darius Čekavičius tikina, kad reformų reikia, tačiau jos turi būti ilgalaikės, patvirtintos vyriausybės, nes ministrai keičiasi. Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, patvirtinus bausmių vykdymo strategiją iki 2030 metų, atsirastų prielaidos mažinti kalinių skaičių, o darbuotojų motyvacija pagerėtų.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48394986</guid><pubDate>Fri, 21 Jan 2022 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48394986/2022_01_21_3423_1_20220121183841191.mp3" length="24048506" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>VU Teisės fakulteto docentas Gintautas Sakalauskas teigia, kad sistemą kamuoja pasenusi infrastrūktūra, prasta darbuotojų motyvacija bei požiūris į atliekančius bausmę, kaip į atskirtuosius, o ne visuomenės narius. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[VU Teisės fakulteto docentas Gintautas Sakalauskas teigia, kad sistemą kamuoja pasenusi infrastrūktūra, prasta darbuotojų motyvacija bei požiūris į atliekančius bausmę, kaip į atskirtuosius, o ne visuomenės narius. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkės pavaduotojas Darius Čekavičius tikina, kad reformų reikia, tačiau jos turi būti ilgalaikės, patvirtintos vyriausybės, nes ministrai keičiasi. Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, patvirtinus bausmių vykdymo strategiją iki 2030 metų, atsirastų prielaidos mažinti kalinių skaičių, o darbuotojų motyvacija pagerėtų.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1503</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip suvienyti susiskaldžiusią visuomenę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-suvienyti-susiskaldziusia-visuomene--48206120</link><description><![CDATA[Signataras Mečys Laurinkus pabrėžia, kad žmones erzina tai, jog baltarusiškų trąšų bei Taivano atstovybės atidarymo atvejais jie nebuvo aiškiai informuoti apie galimas pasekmes. Pranciškonas Arūnas Peškaitis siūlo valdžiai švelninti retoriką bei kalbėti mažiau arogantiškai. Anot signataro Albino Januškos, visuomenė pavargo kovoti ir su kovidu, ir su A.Lukašenkos režimu, o čia dar prisideda nerimas dėl Kinijos atsako, tačiau pabrėžia, jog mus vienija pagarba teisės viršenybei bei demokratijos principams. Europos Parlamento narys Andrius Kubilius akcentuoja, kad Lietuvai verta remti demokratizavimo procesus, nes tai garantuotų saugumą bei ekonominį bendradarbiavimą ateityje.<br /><br />Aut. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48206120</guid><pubDate>Fri, 07 Jan 2022 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48206120/2022_01_07_3423_1_20220107183812035.mp3" length="24095318" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Signataras Mečys Laurinkus pabrėžia, kad žmones erzina tai, jog baltarusiškų trąšų bei Taivano atstovybės atidarymo atvejais jie nebuvo aiškiai informuoti apie galimas pasekmes. Pranciškonas Arūnas Peškaitis siūlo valdžiai švelninti retoriką bei...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Signataras Mečys Laurinkus pabrėžia, kad žmones erzina tai, jog baltarusiškų trąšų bei Taivano atstovybės atidarymo atvejais jie nebuvo aiškiai informuoti apie galimas pasekmes. Pranciškonas Arūnas Peškaitis siūlo valdžiai švelninti retoriką bei kalbėti mažiau arogantiškai. Anot signataro Albino Januškos, visuomenė pavargo kovoti ir su kovidu, ir su A.Lukašenkos režimu, o čia dar prisideda nerimas dėl Kinijos atsako, tačiau pabrėžia, jog mus vienija pagarba teisės viršenybei bei demokratijos principams. Europos Parlamento narys Andrius Kubilius akcentuoja, kad Lietuvai verta remti demokratizavimo procesus, nes tai garantuotų saugumą bei ekonominį bendradarbiavimą ateityje.<br /><br />Aut. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1506</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kiek valgome daržovių, kurios per metus žymiai pabrango?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kiek-valgome-darzoviu-kurios-per-metus-zymiai-pabrango--48123859</link><description><![CDATA[SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja, kad daržovės išliks brangios iki pavasario, nes kainą lemia prastas derlius bei auganti kuro kaina. VU Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas pabrėžia, kad gyventojai daržovių vartoja per mažai, nors jos gerina žarnyno darbą, skatina laimės hormono - serotonino gamybą. Tiems, kam nepatinka šiltnamiuose užaugintų daržovių skonis, VDU doc. Jurgita Kulaitienė siūlo rinktis raugintas.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48123859</guid><pubDate>Fri, 31 Dec 2021 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48123859/2021_12_31_3423_1_20211231183851601.mp3" length="24093228" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja, kad daržovės išliks brangios iki pavasario, nes kainą lemia prastas derlius bei auganti kuro kaina. VU Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas pabrėžia, kad gyventojai daržovių vartoja per...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja, kad daržovės išliks brangios iki pavasario, nes kainą lemia prastas derlius bei auganti kuro kaina. VU Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas pabrėžia, kad gyventojai daržovių vartoja per mažai, nors jos gerina žarnyno darbą, skatina laimės hormono - serotonino gamybą. Tiems, kam nepatinka šiltnamiuose užaugintų daržovių skonis, VDU doc. Jurgita Kulaitienė siūlo rinktis raugintas.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1506</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kodėl šalia kai kurių šiukšlių konteinerių mėtosi kartono pakuotės ir baldai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kodel-salia-kai-kuriu-siuksliu-konteineriu-metosi-kartono-pakuotes-ir-baldai--48064180</link><description><![CDATA[VšĮ „Gamtos ateitis” pakuočių atliekų tvarkymo vadovas Ruslan Rynkun siūlo kartono pakuotes suplėšyti, o ne mesti sulankstytas, nes konteineriuose kartonas išsiplečia. Vilniaus m. vicemeras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad galima kartą per dvejus metus užsisakyti nemokamą didžiagabaričių atliekų iki 200 kilogramų išvežimą iš būsto. Anot Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos direktorės Astos Kuckaitės, atliekų netinkamu būdu dažniausiai atsikrato pagyvenę žmonės, kuriems sunku susirasti informaciją apie tvarkymo paslaugas internete.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48064180</guid><pubDate>Sun, 26 Dec 2021 15:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48064180/2021_12_26_3423_1_20211226173142453.mp3" length="24099079" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>VšĮ „Gamtos ateitis” pakuočių atliekų tvarkymo vadovas Ruslan Rynkun siūlo kartono pakuotes suplėšyti, o ne mesti sulankstytas, nes konteineriuose kartonas išsiplečia. Vilniaus m. vicemeras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad galima kartą per dvejus metus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[VšĮ „Gamtos ateitis” pakuočių atliekų tvarkymo vadovas Ruslan Rynkun siūlo kartono pakuotes suplėšyti, o ne mesti sulankstytas, nes konteineriuose kartonas išsiplečia. Vilniaus m. vicemeras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad galima kartą per dvejus metus užsisakyti nemokamą didžiagabaričių atliekų iki 200 kilogramų išvežimą iš būsto. Anot Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos direktorės Astos Kuckaitės, atliekų netinkamu būdu dažniausiai atsikrato pagyvenę žmonės, kuriems sunku susirasti informaciją apie tvarkymo paslaugas internete.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar siuntos švenčių metu atkeliaus laiku?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-siuntos-svenciu-metu-atkeliaus-laiku--47965269</link><description><![CDATA[„DPD Lietuva“ komunikacijos direktorius Tomas Vaišvila konstatuoja, kad paštomatai perpildyti, tenka mobilizuoti darbuotojus siuntoms atidavinėti iš automobilių. Ryšių reguliavimo tarnybos Skundų skyriaus vedėja Ugnė Karbočiūtė pabrėžia, kad už siuntų vėlavimą atsakomybė nėra numatyta, todėl, renkantis paslaugos teikėją, būtina atidžiai skaityti sutarties sąlygas, o apgadintas siuntas reiktų nufotografuoti ir teikėjus informuoti nedelsiant. „Lietuvos pašto“ generalinė direktorė Asta Sungailienė pataria dovanas supakuoti sandariai, pasistengti, kad turinys negalėtų judėti dėžutėse.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47965269</guid><pubDate>Fri, 17 Dec 2021 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47965269/2021_12_17_3423_1_20211217183841323.mp3" length="24114962" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„DPD Lietuva“ komunikacijos direktorius Tomas Vaišvila konstatuoja, kad paštomatai perpildyti, tenka mobilizuoti darbuotojus siuntoms atidavinėti iš automobilių. Ryšių reguliavimo tarnybos Skundų skyriaus vedėja Ugnė Karbočiūtė pabrėžia, kad už siuntų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„DPD Lietuva“ komunikacijos direktorius Tomas Vaišvila konstatuoja, kad paštomatai perpildyti, tenka mobilizuoti darbuotojus siuntoms atidavinėti iš automobilių. Ryšių reguliavimo tarnybos Skundų skyriaus vedėja Ugnė Karbočiūtė pabrėžia, kad už siuntų vėlavimą atsakomybė nėra numatyta, todėl, renkantis paslaugos teikėją, būtina atidžiai skaityti sutarties sąlygas, o apgadintas siuntas reiktų nufotografuoti ir teikėjus informuoti nedelsiant. „Lietuvos pašto“ generalinė direktorė Asta Sungailienė pataria dovanas supakuoti sandariai, pasistengti, kad turinys negalėtų judėti dėžutėse.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1508</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip nepilnamečių nusikalstamumą veikia auklėjimas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-nepilnameciu-nusikalstamuma-veikia-auklejimas--47870806</link><description><![CDATA[VU Teisės fakulteto doc. Gintautas Sakalauskas teigia, kad net 80 proc. apklaustų gyventojų mano, jog nepilnamečių nusikalstamumas didėja, nes uždraustos fizinės bausmės, tačiau yra atvirkščiai: nusikaltimų nuosekliai mažėja. Vaikų ir paauglių psichiatras, Seimo narys Linas Slušnys akcentuoja, kad mokyklos turėtų užsiimti socialiniu emociniu ugdymu. VU Kriminologijos katedros vedėjas prof. Aleksandras Dobryninas perspėja, kad socializacija persikelia į virtualią erdvę ir jos įtaka delinkventiniam elgesiui yra svarbi. Pasak Policijos departamento Viešosios policijos valdybos vadovo Mindaugo Akelaičio, statistikos apie nusikaltimus virtualioje erdvėje nėra daug, tačiau galima išskirti patyčias, sukčiavimus bei seksualinio turinio nusikaltimus.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47870806</guid><pubDate>Fri, 10 Dec 2021 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47870806/2021_12_10_3423_1_20211210183821696.mp3" length="24128754" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>VU Teisės fakulteto doc. Gintautas Sakalauskas teigia, kad net 80 proc. apklaustų gyventojų mano, jog nepilnamečių nusikalstamumas didėja, nes uždraustos fizinės bausmės, tačiau yra atvirkščiai: nusikaltimų nuosekliai mažėja. Vaikų ir paauglių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[VU Teisės fakulteto doc. Gintautas Sakalauskas teigia, kad net 80 proc. apklaustų gyventojų mano, jog nepilnamečių nusikalstamumas didėja, nes uždraustos fizinės bausmės, tačiau yra atvirkščiai: nusikaltimų nuosekliai mažėja. Vaikų ir paauglių psichiatras, Seimo narys Linas Slušnys akcentuoja, kad mokyklos turėtų užsiimti socialiniu emociniu ugdymu. VU Kriminologijos katedros vedėjas prof. Aleksandras Dobryninas perspėja, kad socializacija persikelia į virtualią erdvę ir jos įtaka delinkventiniam elgesiui yra svarbi. Pasak Policijos departamento Viešosios policijos valdybos vadovo Mindaugo Akelaičio, statistikos apie nusikaltimus virtualioje erdvėje nėra daug, tačiau galima išskirti patyčias, sukčiavimus bei seksualinio turinio nusikaltimus.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1508</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kiek planuojame išleisti Kalėdų dovanoms?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kiek-planuojame-isleisti-kaledu-dovanoms--47772591</link><description><![CDATA[SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad žmonės norės atsigriebti už pernai „pavogtas” Kalėdas, kai karantinas buvo įvestas prieš šventes. Be to, anot jo, trečią ketvirtį atlyginimas buvo beveik dešimt procentų didesnis, nei prieš metus. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ragina planuoti pirkti iš anksto, nes dėl sutrikusių prekybos grandinių prekių gali trūkti. Kunigas Kęstutis Dvareckas sako, kad žmonės brangiomis dovanomis stengiasi kompensuoti dėmesio trūkumą. Rašytojas Markas Zingeris mano, kad reikia domėtis, apie ką žmogus svajoja, tuomet dovana taps įsimintina.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47772591</guid><pubDate>Fri, 03 Dec 2021 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47772591/2021_12_03_3423_1_20211203183829627.mp3" length="24104513" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad žmonės norės atsigriebti už pernai „pavogtas” Kalėdas, kai karantinas buvo įvestas prieš šventes. Be to, anot jo, trečią ketvirtį atlyginimas buvo beveik dešimt procentų didesnis, nei prieš metus....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad žmonės norės atsigriebti už pernai „pavogtas” Kalėdas, kai karantinas buvo įvestas prieš šventes. Be to, anot jo, trečią ketvirtį atlyginimas buvo beveik dešimt procentų didesnis, nei prieš metus. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ragina planuoti pirkti iš anksto, nes dėl sutrikusių prekybos grandinių prekių gali trūkti. Kunigas Kęstutis Dvareckas sako, kad žmonės brangiomis dovanomis stengiasi kompensuoti dėmesio trūkumą. Rašytojas Markas Zingeris mano, kad reikia domėtis, apie ką žmogus svajoja, tuomet dovana taps įsimintina.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip atpažinti, ar interneto parduotuvė patikima?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-atpazinti-ar-interneto-parduotuve-patikima--47671802</link><description><![CDATA[Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Rytis Rainys pataria pasidomėti, ar parduotuvė veikia seniai, reaguoja į užklausas, siūlo įvairias galimybes atsiskaityti. Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Kindurytė teigia, kad beveik pusė vartotojų susiduria su sukčiavimu elektroninėje erdvėje, tačiau aštuoniasdešimt procentų nežino, kur kreiptis pagalbos. Anot Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nuotolinės prekybos skyriaus vedėjos Aidos Gasiūnaitės-Stavginskienės, pinigus už nepateiktas prekes susigrąžinti užtrunka, bet dažniausiai pavyksta iš Lietuvoje registruotų bendrovių. Ji perspėja būti ypatingai atsargiems perkant socialiniuose tinkluose, nes tokius pardavėjus identifikuoti sunkiau, be to, asmenų sudarytas sandoris nelaikomas vartojimo sandoriu.<br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47671802</guid><pubDate>Fri, 26 Nov 2021 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47671802/2021_11_26_3423_1_20211126183742656.mp3" length="24112872" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Rytis Rainys pataria pasidomėti, ar parduotuvė veikia seniai, reaguoja į užklausas, siūlo įvairias galimybes atsiskaityti. Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Kindurytė teigia, kad beveik...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Rytis Rainys pataria pasidomėti, ar parduotuvė veikia seniai, reaguoja į užklausas, siūlo įvairias galimybes atsiskaityti. Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Kindurytė teigia, kad beveik pusė vartotojų susiduria su sukčiavimu elektroninėje erdvėje, tačiau aštuoniasdešimt procentų nežino, kur kreiptis pagalbos. Anot Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nuotolinės prekybos skyriaus vedėjos Aidos Gasiūnaitės-Stavginskienės, pinigus už nepateiktas prekes susigrąžinti užtrunka, bet dažniausiai pavyksta iš Lietuvoje registruotų bendrovių. Ji perspėja būti ypatingai atsargiems perkant socialiniuose tinkluose, nes tokius pardavėjus identifikuoti sunkiau, be to, asmenų sudarytas sandoris nelaikomas vartojimo sandoriu.<br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1508</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar žmonės sutiktų dirbti nekvalifikuotą darbą už gerą atlyginimą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-zmones-sutiktu-dirbti-nekvalifikuota-darba-uz-gera-atlyginima--47570168</link><description><![CDATA[Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas teigia suprantantis ilgalaikių bedarbių motyvaciją, nes, praradus kvalifikaciją, tenka pradėti nuo mažai apmokamų darbų. Pasak jo, verslininkai turėtų stengtis, kad kuo daugiau žmonių galėtų persikvalifikuoti. Užimtumo tarnybos komunikacijos vadovas Liudas Dapkus stebisi, kad vyresnio amžiaus žmonės nuvertina savo gebėjimus ir ieško nekvalifikuoto darbo. Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė teigia, kad penktadalis dirba žemesnės nei įgytos kvalifikacijos darbą. Ji jaunimui siūlo pagalvoti apie profesines mokyklas, į kurias Lietuva investuoja, todėl jos nebeprimena sovietinių.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47570168</guid><pubDate>Fri, 19 Nov 2021 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47570168/2021_11_19_3423_1_20211119183842753.mp3" length="24107438" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas teigia suprantantis ilgalaikių bedarbių motyvaciją, nes, praradus kvalifikaciją, tenka pradėti nuo mažai apmokamų darbų. Pasak jo, verslininkai turėtų stengtis, kad kuo daugiau žmonių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas teigia suprantantis ilgalaikių bedarbių motyvaciją, nes, praradus kvalifikaciją, tenka pradėti nuo mažai apmokamų darbų. Pasak jo, verslininkai turėtų stengtis, kad kuo daugiau žmonių galėtų persikvalifikuoti. Užimtumo tarnybos komunikacijos vadovas Liudas Dapkus stebisi, kad vyresnio amžiaus žmonės nuvertina savo gebėjimus ir ieško nekvalifikuoto darbo. Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė teigia, kad penktadalis dirba žemesnės nei įgytos kvalifikacijos darbą. Ji jaunimui siūlo pagalvoti apie profesines mokyklas, į kurias Lietuva investuoja, todėl jos nebeprimena sovietinių.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar reikėtų leisti pirkti alkoholį aštuoniolikmečiams?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-reiketu-leisti-pirkti-alkoholi-astuoniolikmeciams--47458760</link><description><![CDATA[Seimo narys Eugenijus Gentvilas pabrėžia, kad dabar pilnametystės sulaukusių žmonių konstitucinės teisės įstatymu ribojamos. Anot Seimo sveikatos reikalų komiteto vicepirmininko Aurelijaus Verygos, kuo vyresni žmonės pradeda vartoti alkoholį — tuo mažesnė tikimybė, kad pripras. Pasak jo, duomenys rodo, jog liberalizavus prekybą alkoholiu, Lietuvoje daugėja psichozių, trumpiau gyvenama. Respublikinio Priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja, dr. Aušra Širvinskeinė teigia, kad alkoholio kontrolės priemonės efektyvios tik tuomet, jei lavinami tėvų bendravimo su vaikais įgūdžiai, moksleiviai mokomi socializuotis be svaigalų.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47458760</guid><pubDate>Fri, 12 Nov 2021 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47458760/2021_11_12_3423_1_20211112183820805.mp3" length="24107438" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Seimo narys Eugenijus Gentvilas pabrėžia, kad dabar pilnametystės sulaukusių žmonių konstitucinės teisės įstatymu ribojamos. Anot Seimo sveikatos reikalų komiteto vicepirmininko Aurelijaus Verygos, kuo vyresni žmonės pradeda vartoti alkoholį — tuo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Seimo narys Eugenijus Gentvilas pabrėžia, kad dabar pilnametystės sulaukusių žmonių konstitucinės teisės įstatymu ribojamos. Anot Seimo sveikatos reikalų komiteto vicepirmininko Aurelijaus Verygos, kuo vyresni žmonės pradeda vartoti alkoholį — tuo mažesnė tikimybė, kad pripras. Pasak jo, duomenys rodo, jog liberalizavus prekybą alkoholiu, Lietuvoje daugėja psichozių, trumpiau gyvenama. Respublikinio Priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja, dr. Aušra Širvinskeinė teigia, kad alkoholio kontrolės priemonės efektyvios tik tuomet, jei lavinami tėvų bendravimo su vaikais įgūdžiai, moksleiviai mokomi socializuotis be svaigalų.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar dažnai žmonės kreipiasi į psichologus ir kaip įvertinti jų darbo kokybę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-daznai-zmones-kreipiasi-i-psichologus-ir-kaip-ivertinti-ju-darbo-kokybe--47336151</link><description><![CDATA[Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė konstatuoja, kad psichologų paslaugos sunkiai prieinamos, o naudotis privačių paslaugomis — dažnam per brangu. Pasak gydytojo psichoterapeuto Olego Lapino, įkainius nustato rinka. Psichologas Edvardas Šidlauskas pabrėžia, kad Lietuvoje neinvestuojama į brangius psichodiagnostinius įrankius, kurie leistų objektyviai nustatyti psichologų darbo efektyvumą. Psichologė Ugnė Juodytė rekomenduoja, renkantis specialistą, pasidomėti išsilavinimu, ar jis pats lanko procesus suvokti padedančią psichoterapiją bei turi nuolatinį supervizorių, kuris tikrina darbo kokybę.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47336151</guid><pubDate>Fri, 05 Nov 2021 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47336151/2021_11_05_3423_1_20211105183831143.mp3" length="24094482" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė konstatuoja, kad psichologų paslaugos sunkiai prieinamos, o naudotis privačių paslaugomis — dažnam per brangu. Pasak gydytojo psichoterapeuto Olego Lapino, įkainius nustato rinka. Psichologas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė konstatuoja, kad psichologų paslaugos sunkiai prieinamos, o naudotis privačių paslaugomis — dažnam per brangu. Pasak gydytojo psichoterapeuto Olego Lapino, įkainius nustato rinka. Psichologas Edvardas Šidlauskas pabrėžia, kad Lietuvoje neinvestuojama į brangius psichodiagnostinius įrankius, kurie leistų objektyviai nustatyti psichologų darbo efektyvumą. Psichologė Ugnė Juodytė rekomenduoja, renkantis specialistą, pasidomėti išsilavinimu, ar jis pats lanko procesus suvokti padedančią psichoterapiją bei turi nuolatinį supervizorių, kuris tikrina darbo kokybę.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1506</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar reikėtų keisti Konstituciją ir prašyti amerikiečių steigti karinę bazę Lietuvoje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-reiketu-keisti-konstitucija-ir-prasyti-amerikieciu-steigti-karine-baze-lietuvoje--47221931</link><description><![CDATA[Signataras Mečys Laurinkus teigia, kad pritartų tokiai idėjai, nes reiktų tampriau bendradarbiauti su NATO lydere. Pasak Tarptautinio saugumo ir gynybos studijų centro Taline analitiko Tomo Jermalavičiaus, jei būtų rengiamas referendumas šiuo klausimu, Rusija aktyviai dalyvautų skaldant Lietuvos visuomenę. Anot VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Tomo Janeliūno, gynybai pakanka ir dabartinio teisinio reguliavimo. Konstitucinio teismo teisėjas prof. Vytautas Sinkevičius pabrėžia, kad konstitucija leidžia steigti užsienio valstybių bazes, bet Lietuva su sąjungininkais privalo jas kontroliuoti.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47221931</guid><pubDate>Fri, 29 Oct 2021 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47221931/2021_10_29_3423_1_20211029183807312.mp3" length="24111618" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Signataras Mečys Laurinkus teigia, kad pritartų tokiai idėjai, nes reiktų tampriau bendradarbiauti su NATO lydere. Pasak Tarptautinio saugumo ir gynybos studijų centro Taline analitiko Tomo Jermalavičiaus, jei būtų rengiamas referendumas šiuo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Signataras Mečys Laurinkus teigia, kad pritartų tokiai idėjai, nes reiktų tampriau bendradarbiauti su NATO lydere. Pasak Tarptautinio saugumo ir gynybos studijų centro Taline analitiko Tomo Jermalavičiaus, jei būtų rengiamas referendumas šiuo klausimu, Rusija aktyviai dalyvautų skaldant Lietuvos visuomenę. Anot VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Tomo Janeliūno, gynybai pakanka ir dabartinio teisinio reguliavimo. Konstitucinio teismo teisėjas prof. Vytautas Sinkevičius pabrėžia, kad konstitucija leidžia steigti užsienio valstybių bazes, bet Lietuva su sąjungininkais privalo jas kontroliuoti.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kiek šiuo metu prieinamos medicinos paslaugos gyventojams?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kiek-siuo-metu-prieinamos-medicinos-paslaugos-gyventojams--47125117</link><description><![CDATA[Bendrosios praktikos/šeimos gydytojų asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas teigia, kad šeimos gydytojų trūksta, todėl per pandemiją jie nespėja priimti, o nuotolinis būdas menkina kokybę. Anot Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Aurelijaus Verygos, būtina didinti šeimos gydytojo prestižą bei kelti atlyginimus. Pasak Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo Rimanto Zagrebajevo, pacientams šiuo metu ilgiausiai tenka laukti kardiologo konsultacijos. Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius siūlo laisvus specialistų laikus skelbti šalies informacinėje sistemoje, tuomet žmonės galėtų susirasti, pas kokį specialistą galėtų greičiausiai užsiregistruoti.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47125117</guid><pubDate>Fri, 22 Oct 2021 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47125117/2021_10_22_3423_1_20211022183903373.mp3" length="24057283" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Bendrosios praktikos/šeimos gydytojų asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas teigia, kad šeimos gydytojų trūksta, todėl per pandemiją jie nespėja priimti, o nuotolinis būdas menkina kokybę. Anot Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Bendrosios praktikos/šeimos gydytojų asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas teigia, kad šeimos gydytojų trūksta, todėl per pandemiją jie nespėja priimti, o nuotolinis būdas menkina kokybę. Anot Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Aurelijaus Verygos, būtina didinti šeimos gydytojo prestižą bei kelti atlyginimus. Pasak Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo Rimanto Zagrebajevo, pacientams šiuo metu ilgiausiai tenka laukti kardiologo konsultacijos. Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius siūlo laisvus specialistų laikus skelbti šalies informacinėje sistemoje, tuomet žmonės galėtų susirasti, pas kokį specialistą galėtų greičiausiai užsiregistruoti.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1504</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar Lietuvai pavyko susidoroti su migrantų krize?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-lietuvai-pavyko-susidoroti-su-migrantu-krize--47005134</link><description><![CDATA[Analitikas Vladimiras Laučius teigia, kad migrantų apgręžimo politika, hibridinio karo akivaizdoje, pasiteisino — dabar dalis ES šalių siekia, jog valstybės nebūtų baudžiamos už pareigą saugoti sienas. Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Dainius Pūras tikina, kad apgręžimo praktika grubiai pažeidžia tarptautinę teisę, nes ignoruojami migrantų interesai, be to, kelia susirūpinimą sąlygos, kokiomis migrantai laikomi Lietuvoje. Anot Seimo Saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, niekas nepatenkintų migrantų prievarta nelaiko. Pasak jo, tvora pasienyje bus pastatyta iki kitų metų rugsėjo, kaip planuota.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47005134</guid><pubDate>Fri, 15 Oct 2021 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47005134/2021_10_15_3423_1_20211015183849260.mp3" length="24057701" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Analitikas Vladimiras Laučius teigia, kad migrantų apgręžimo politika, hibridinio karo akivaizdoje, pasiteisino — dabar dalis ES šalių siekia, jog valstybės nebūtų baudžiamos už pareigą saugoti sienas. Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Analitikas Vladimiras Laučius teigia, kad migrantų apgręžimo politika, hibridinio karo akivaizdoje, pasiteisino — dabar dalis ES šalių siekia, jog valstybės nebūtų baudžiamos už pareigą saugoti sienas. Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Dainius Pūras tikina, kad apgręžimo praktika grubiai pažeidžia tarptautinę teisę, nes ignoruojami migrantų interesai, be to, kelia susirūpinimą sąlygos, kokiomis migrantai laikomi Lietuvoje. Anot Seimo Saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, niekas nepatenkintų migrantų prievarta nelaiko. Pasak jo, tvora pasienyje bus pastatyta iki kitų metų rugsėjo, kaip planuota.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1504</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kodėl kai kurie vairuotojai nebijo važinėti girti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kodel-kai-kurie-vairuotojai-nebijo-vazineti-girti--46887486</link><description><![CDATA[VDU Psichologijos katedros dėstytoja dr. Rasa Markšaitytė teigia, kad žmonės bausmių nesieja su savo elgesiu. VU Psichologijos instituto profesorė dr. Laima Bulotaitė siūlo nusikaltusius įpareigoti automobiliuoe naudotis „alkoholio užraktais”. Vilniaus m. apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Mindaugas Ražanskas konstatuoja, kad dalis, pagautų neblaivių už vairo, neturi nei teisių, nei savo automobilių, todėl užraktai būtų mažai efektyvūs. Anot VDU Psichologijos katedros docento dr. Visvaldo Legkausko, visuomenė turi įsisamoninti, kad vykti į balių reikėtų visuomeniniu transportu, tuomet nekiltų pagunda grįžti namo nuosavu.<br /><br />Aut. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46887486</guid><pubDate>Fri, 08 Oct 2021 15:09:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46887486/2021_10_08_3423_1_20211008183805522.mp3" length="24109110" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>VDU Psichologijos katedros dėstytoja dr. Rasa Markšaitytė teigia, kad žmonės bausmių nesieja su savo elgesiu. VU Psichologijos instituto profesorė dr. Laima Bulotaitė siūlo nusikaltusius įpareigoti automobiliuoe naudotis „alkoholio užraktais”....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[VDU Psichologijos katedros dėstytoja dr. Rasa Markšaitytė teigia, kad žmonės bausmių nesieja su savo elgesiu. VU Psichologijos instituto profesorė dr. Laima Bulotaitė siūlo nusikaltusius įpareigoti automobiliuoe naudotis „alkoholio užraktais”. Vilniaus m. apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Mindaugas Ražanskas konstatuoja, kad dalis, pagautų neblaivių už vairo, neturi nei teisių, nei savo automobilių, todėl užraktai būtų mažai efektyvūs. Anot VDU Psichologijos katedros docento dr. Visvaldo Legkausko, visuomenė turi įsisamoninti, kad vykti į balių reikėtų visuomeniniu transportu, tuomet nekiltų pagunda grįžti namo nuosavu.<br /><br />Aut. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kuo žmonės šildosi?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kuo-zmones-sildosi--46779546</link><description><![CDATA[Kuo žmonės šildosi? Alpinistas Arūnas Kamandulis pasakoja, kad žmonės nuo šalčio kenčia mažiau, jei yra pailsėję, pavalgę, atsigėrę šiltos arbatos. Pasak jo, pūkinė antklodė sulaiko šilumą geriausiai. Energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas sako, kad gyventojus nuo didelių šildymo kainų, dėl ekonomikos atsigavimo brangstant kurui, galėtų apsaugoti ne sumažintas, o laikinas nulinis pridėtinės vertės tarifas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja Svetlana Kulpina pabrėžia, kad skiriant kompensacijas už šildymą, neatsižvelgiama į valdomo nekilnojamojo turto dydį.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46779546</guid><pubDate>Fri, 01 Oct 2021 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46779546/2021_10_01_3423_1_20211001183836714.mp3" length="24119141" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kuo žmonės šildosi? Alpinistas Arūnas Kamandulis pasakoja, kad žmonės nuo šalčio kenčia mažiau, jei yra pailsėję, pavalgę, atsigėrę šiltos arbatos. Pasak jo, pūkinė antklodė sulaiko šilumą geriausiai. Energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas sako, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kuo žmonės šildosi? Alpinistas Arūnas Kamandulis pasakoja, kad žmonės nuo šalčio kenčia mažiau, jei yra pailsėję, pavalgę, atsigėrę šiltos arbatos. Pasak jo, pūkinė antklodė sulaiko šilumą geriausiai. Energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas sako, kad gyventojus nuo didelių šildymo kainų, dėl ekonomikos atsigavimo brangstant kurui, galėtų apsaugoti ne sumažintas, o laikinas nulinis pridėtinės vertės tarifas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja Svetlana Kulpina pabrėžia, kad skiriant kompensacijas už šildymą, neatsižvelgiama į valdomo nekilnojamojo turto dydį.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1508</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar verta leisti pinigus vitaminams ir maisto papildams rudenį?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-verta-leisti-pinigus-vitaminams-ir-maisto-papildams-rudeni--46705434</link><description><![CDATA[VU Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas pabrėžia, kad Lietuvos gyventojų mityba yra nesveika, todėl maisto papildai gali ją pagerinti. Santaros klinikų konsultacijų poliklinikos gydytoja-dietologė Evelina Cikanavičiūtė perspėja, kad savigyda užsiimti nevertėtų: ko trūksta organizmui, nustatoma tyrimais. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis rekomenduoja rinktis kokybišką maistą, tuomet nereikėtų leisti pinigų papildams.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46705434</guid><pubDate>Fri, 24 Sep 2021 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46705434/2021_09_24_3423_1_20210924183851901.mp3" length="24117469" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>VU Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas pabrėžia, kad Lietuvos gyventojų mityba yra nesveika, todėl maisto papildai gali ją pagerinti. Santaros klinikų konsultacijų poliklinikos gydytoja-dietologė Evelina Cikanavičiūtė perspėja, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[VU Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas pabrėžia, kad Lietuvos gyventojų mityba yra nesveika, todėl maisto papildai gali ją pagerinti. Santaros klinikų konsultacijų poliklinikos gydytoja-dietologė Evelina Cikanavičiūtė perspėja, kad savigyda užsiimti nevertėtų: ko trūksta organizmui, nustatoma tyrimais. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis rekomenduoja rinktis kokybišką maistą, tuomet nereikėtų leisti pinigų papildams.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1508</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar lengva senjorams Lietuvoje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-lengva-senjorams-lietuvoje--46568373</link><description><![CDATA[VU profesorius Romas Lazutka apgailestauja, kad Sąjūdžio karta, išgyvenusi santvarkos pasikeitimą, ekonomikos nuosmukį bei krizes, gauna pensijas, kurios verčia balansuoti ties skurdo riba. Politologas Ramūnas Vilpišauskas perspėja, kad politikų norai didinti pensijas pandemijos metu keltų riziką, jei nebūtų įvertinta, kaip bus finansuojami išaugę įsipareigojimai. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pabrėžia, kad pensijas didinti galima arba mažinant šešėlinės ekonomikos lygį, arba didinant mokesčius.<br /><br />Aut. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46568373</guid><pubDate>Fri, 17 Sep 2021 15:07:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46568373/2021_09_17_3423_1_20210917183839578.mp3" length="24112872" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>VU profesorius Romas Lazutka apgailestauja, kad Sąjūdžio karta, išgyvenusi santvarkos pasikeitimą, ekonomikos nuosmukį bei krizes, gauna pensijas, kurios verčia balansuoti ties skurdo riba. Politologas Ramūnas Vilpišauskas perspėja, kad politikų norai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[VU profesorius Romas Lazutka apgailestauja, kad Sąjūdžio karta, išgyvenusi santvarkos pasikeitimą, ekonomikos nuosmukį bei krizes, gauna pensijas, kurios verčia balansuoti ties skurdo riba. Politologas Ramūnas Vilpišauskas perspėja, kad politikų norai didinti pensijas pandemijos metu keltų riziką, jei nebūtų įvertinta, kaip bus finansuojami išaugę įsipareigojimai. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pabrėžia, kad pensijas didinti galima arba mažinant šešėlinės ekonomikos lygį, arba didinant mokesčius.<br /><br />Aut. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1508</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar reiktų, sekant Paryžiumi, sumažinti greitį Lietuvos miestuose iki 30 km/h?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-reiktu-sekant-paryziumi-sumazinti-greiti-lietuvos-miestuose-iki-30-km-h--46474030</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro prof. Mikas Vengris prieštarauja, nes bandymai vienu šūviu išspręsti sudėtingas problemas dažniausiai nepasiteisina. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto doc. dr. Vido Žuraulio, miestuose dar labiau apribojus greitį, sumažėtų triukšmo, taršos ir avarijų. Vilniaus m. vyriausiasis inžinierius Antonas Nikitinas pabrėžia, kad automobiliui važiuojant 30 km/h greičiu, susidūrimą su juo išgyvena aštuoni iš dešimties pėsčiųjų, 50 km/h — tik vienas ar du.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46474030</guid><pubDate>Fri, 10 Sep 2021 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46474030/2021_09_10_3423_1_20210910183817108.mp3" length="24078181" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro prof. Mikas Vengris prieštarauja, nes bandymai vienu šūviu išspręsti sudėtingas problemas dažniausiai nepasiteisina. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto doc. dr....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro prof. Mikas Vengris prieštarauja, nes bandymai vienu šūviu išspręsti sudėtingas problemas dažniausiai nepasiteisina. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto doc. dr. Vido Žuraulio, miestuose dar labiau apribojus greitį, sumažėtų triukšmo, taršos ir avarijų. Vilniaus m. vyriausiasis inžinierius Antonas Nikitinas pabrėžia, kad automobiliui važiuojant 30 km/h greičiu, susidūrimą su juo išgyvena aštuoni iš dešimties pėsčiųjų, 50 km/h — tik vienas ar du.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1505</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kokios problemos laukia naujais mokslo metais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kokios-problemos-laukia-naujais-mokslo-metais--46294430</link><description><![CDATA[Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas baiminasi, kad dalis tėvų nesutiks, kad jų vaikai būtų testuojami ir jų neskiepys, todėl mokytojams teks didesnis krūvis, nes reikės mokyti ir nuotoliniu būdu. VDU Švietimo akademijos prof. Nijolė Cibulskaitė pabrėžia, kad mokytojus bei tėvus reikia lavinti, kaip efektyviai naudotis naujomis technologijomis. Pasak Vilniaus Ozo gimnazijos direktoriaus Albino Daubaro, nuotolinis mokymas atveria galimybes gauti informacijos, todėl mokytojo užduotis — ne kimšti žinias, o skatinti kūrybiškumą.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46294430</guid><pubDate>Fri, 27 Aug 2021 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46294430/2021_08_27_3423_1_20210827183834482.mp3" length="24043491" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas baiminasi, kad dalis tėvų nesutiks, kad jų vaikai būtų testuojami ir jų neskiepys, todėl mokytojams teks didesnis krūvis, nes reikės mokyti ir nuotoliniu būdu. VDU Švietimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas baiminasi, kad dalis tėvų nesutiks, kad jų vaikai būtų testuojami ir jų neskiepys, todėl mokytojams teks didesnis krūvis, nes reikės mokyti ir nuotoliniu būdu. VDU Švietimo akademijos prof. Nijolė Cibulskaitė pabrėžia, kad mokytojus bei tėvus reikia lavinti, kaip efektyviai naudotis naujomis technologijomis. Pasak Vilniaus Ozo gimnazijos direktoriaus Albino Daubaro, nuotolinis mokymas atveria galimybes gauti informacijos, todėl mokytojo užduotis — ne kimšti žinias, o skatinti kūrybiškumą.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1503</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ką daryti, kad nesikartotų riaušės prie valstybės įstaigų dėl galimybių paso?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ka-daryti-kad-nesikartotu-riauses-prie-valstybes-istaigu-del-galimybiu-paso--46190501</link><description><![CDATA[Ką daryti, kad nesikartotų riaušės prie valstybės įstaigų dėl galimybių paso? Profesorius Algimantas Urmonas teigia, kad protestuotojai prie Seimo buvo įtikėję teisumu ir atmetė diskusijas. Politologas Tomas Janeliūnas pabrėžia, kad rinkėjai turi teisę reikšti pyktį, tačiau organizatoriai į mitingą pakvietė asmenų, kurie jais pasinaudojo, siekdami kelti chaosą. Anot jo, krizės kartosis, jei politikai nespręs struktūrinių problemų: ignoruos tautinių mažumų bei skurstančių žmonių kaimuose padėtį.<br /><br />Laid. autorius Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46190501</guid><pubDate>Fri, 20 Aug 2021 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46190501/2021_08_20_3423_1_20210820183844992.mp3" length="24062299" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ką daryti, kad nesikartotų riaušės prie valstybės įstaigų dėl galimybių paso? Profesorius Algimantas Urmonas teigia, kad protestuotojai prie Seimo buvo įtikėję teisumu ir atmetė diskusijas. Politologas Tomas Janeliūnas pabrėžia, kad rinkėjai turi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ką daryti, kad nesikartotų riaušės prie valstybės įstaigų dėl galimybių paso? Profesorius Algimantas Urmonas teigia, kad protestuotojai prie Seimo buvo įtikėję teisumu ir atmetė diskusijas. Politologas Tomas Janeliūnas pabrėžia, kad rinkėjai turi teisę reikšti pyktį, tačiau organizatoriai į mitingą pakvietė asmenų, kurie jais pasinaudojo, siekdami kelti chaosą. Anot jo, krizės kartosis, jei politikai nespręs struktūrinių problemų: ignoruos tautinių mažumų bei skurstančių žmonių kaimuose padėtį.<br /><br />Laid. autorius Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1504</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar reikia taikyti sankcijas nesiskiepijantiems?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-reikia-taikyti-sankcijas-nesiskiepijantiems--46113164</link><description><![CDATA[SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pabrėžia, jog sankcijomis siekiama stabdyti epidemiją, kad visuomenei nereikėtų užsidaryti vėl. Pasak „Luminor” banko vyr. ekonomisto Žygimanto Maurico, politikai prisiėmė per didelę atsakomybę, pareigą vakcinuotis perkeldami nuo piliečių ant Vyriausybės pečių. Anot jo, skatinti yra efektyviau nei taikyti sankcijas.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46113164</guid><pubDate>Fri, 13 Aug 2021 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46113164/2021_08_13_3423_1_20210813183803049.mp3" length="24086958" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pabrėžia, jog sankcijomis siekiama stabdyti epidemiją, kad visuomenei nereikėtų užsidaryti vėl. Pasak „Luminor” banko vyr. ekonomisto Žygimanto Maurico, politikai prisiėmė per didelę atsakomybę, pareigą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pabrėžia, jog sankcijomis siekiama stabdyti epidemiją, kad visuomenei nereikėtų užsidaryti vėl. Pasak „Luminor” banko vyr. ekonomisto Žygimanto Maurico, politikai prisiėmė per didelę atsakomybę, pareigą vakcinuotis perkeldami nuo piliečių ant Vyriausybės pečių. Anot jo, skatinti yra efektyviau nei taikyti sankcijas.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1506</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kiek šiuo metu kainuotų laidotuvės?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kiek-siuo-metu-kainuotu-laidotuves--46003663</link><description><![CDATA[Kaip keičiasi laidojimo papročiai? K2.LT grupės vadovas Bernardas Vilkelis teigia, kad laidotuvės greitėja, tampa kuklesnėmis. Kunigas Kęstutis Dvareckas konstatuoja, kad dažnai mirtis artimųjų nebesuburia, žmonės stengiasi išvengti skausmingo, asmenybės brandą skatinančio gedėjimo proceso. Anot archeologės Rasos Banytės-Rowel, senovės baltų laidotuvės būdavusios prabangios, matyt, taip viltasi „užganėdinti” sielas.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46003663</guid><pubDate>Fri, 06 Aug 2021 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46003663/2021_08_06_3423_1_20210806183826619.mp3" length="23999605" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip keičiasi laidojimo papročiai? K2.LT grupės vadovas Bernardas Vilkelis teigia, kad laidotuvės greitėja, tampa kuklesnėmis. Kunigas Kęstutis Dvareckas konstatuoja, kad dažnai mirtis artimųjų nebesuburia, žmonės stengiasi išvengti skausmingo,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip keičiasi laidojimo papročiai? K2.LT grupės vadovas Bernardas Vilkelis teigia, kad laidotuvės greitėja, tampa kuklesnėmis. Kunigas Kęstutis Dvareckas konstatuoja, kad dažnai mirtis artimųjų nebesuburia, žmonės stengiasi išvengti skausmingo, asmenybės brandą skatinančio gedėjimo proceso. Anot archeologės Rasos Banytės-Rowel, senovės baltų laidotuvės būdavusios prabangios, matyt, taip viltasi „užganėdinti” sielas.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1500</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip Lietuva turėtų elgtis su Kinija?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-lietuva-turetu-elgtis-su-kinija--45914645</link><description><![CDATA[VU TSPMI doc. Konstantinas Andrijauskas pabrėžia, kad Kinija dešimtmečius turėjo galimybę įrodyti savo palankumą Lietuvai verslo srityje, tačiau to nepadarė. Pasak jo, nereikėtų stebėtis, kad iš komunizmo išsivadavusiai Lietuvai santykiai su Kinijos liaudies respublika kelia dilemų; Vilnius turi teisę savarankiškai įgyvendinti vertybinę užsienio politiką. Kinijos-Baltijos pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Tomas Fedaravičius tikina, kad Lietuvos politikų priekaištai Kinijai dėl žmogaus teisių pažeidimų yra kišimasis į šalies vidaus reikalus, ir tai gali pabloginti lietuvių verslo galimybes.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45914645</guid><pubDate>Fri, 30 Jul 2021 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45914645/2021_07_30_3423_1_20210730183821773.mp3" length="24112454" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>VU TSPMI doc. Konstantinas Andrijauskas pabrėžia, kad Kinija dešimtmečius turėjo galimybę įrodyti savo palankumą Lietuvai verslo srityje, tačiau to nepadarė. Pasak jo, nereikėtų stebėtis, kad iš komunizmo išsivadavusiai Lietuvai santykiai su Kinijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[VU TSPMI doc. Konstantinas Andrijauskas pabrėžia, kad Kinija dešimtmečius turėjo galimybę įrodyti savo palankumą Lietuvai verslo srityje, tačiau to nepadarė. Pasak jo, nereikėtų stebėtis, kad iš komunizmo išsivadavusiai Lietuvai santykiai su Kinijos liaudies respublika kelia dilemų; Vilnius turi teisę savarankiškai įgyvendinti vertybinę užsienio politiką. Kinijos-Baltijos pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Tomas Fedaravičius tikina, kad Lietuvos politikų priekaištai Kinijai dėl žmogaus teisių pažeidimų yra kišimasis į šalies vidaus reikalus, ir tai gali pabloginti lietuvių verslo galimybes.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip sumažinti taršių automobilių skaičių, kol laukiame elektromobilių eros?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-sumazinti-tarsiu-automobiliu-skaiciu-kol-laukiame-elektromobiliu-eros--45816067</link><description><![CDATA[Anot aplinkos ministro Simono Gentvilo, Lietuvoje auga transporto sektoriaus tarša, šaliai gali grėsti ES sankcijos už nepasiektus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslus, todėl reikia skatinti piliečius pirkti bent trečdaliu mažiau taršius automobilius bei plėtoti viešąjį transportą ir dviračių takus. Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė teigia, kad būsimuoju taršos mokesčiu siekiama, kad Lietuva netaptų taršių vidaus degimo variklių mašinų sąvartynu. Pasak autoverslininko Lauryno Boguševičiaus, taršos mokestis turi būti žymiai didesnis nei siūlomas, kitaip – elgesio nepaveiks.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45816067</guid><pubDate>Fri, 23 Jul 2021 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45816067/2021_07_23_3423_1_20210723183812892.mp3" length="24097825" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Anot aplinkos ministro Simono Gentvilo, Lietuvoje auga transporto sektoriaus tarša, šaliai gali grėsti ES sankcijos už nepasiektus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslus, todėl reikia skatinti piliečius pirkti bent trečdaliu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Anot aplinkos ministro Simono Gentvilo, Lietuvoje auga transporto sektoriaus tarša, šaliai gali grėsti ES sankcijos už nepasiektus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslus, todėl reikia skatinti piliečius pirkti bent trečdaliu mažiau taršius automobilius bei plėtoti viešąjį transportą ir dviračių takus. Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė teigia, kad būsimuoju taršos mokesčiu siekiama, kad Lietuva netaptų taršių vidaus degimo variklių mašinų sąvartynu. Pasak autoverslininko Lauryno Boguševičiaus, taršos mokestis turi būti žymiai didesnis nei siūlomas, kitaip – elgesio nepaveiks.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip žmonės kovoja su karščiu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-zmones-kovoja-su-karsciu--45752245</link><description><![CDATA[Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr. Arūnas Bukantis teigia, kad šylant klimatui, temperatūra virš trisdešimt laikosi ne keletą dienų, o savaitėmis ir prie to teks prisitaikyti. Biuro „Vilnius sveikiau” vadovė Guoda Ropaitė-Beigė rekomenduoja per valandą išgerti dvi-keturias stiklines vandens ir vengti tiesioginių saulės spindulių. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fak. prodekanas dr. Kęstutis Čiuprinskas, svajojantiems apie kondicionierius daugiabučiuose, siūlo pirmiausia išsiaiškinti, ar išorinius blokus leistų įrengti miesto architektas.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45752245</guid><pubDate>Fri, 16 Jul 2021 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45752245/2021_07_16_3423_1_20210716183801465.mp3" length="24094064" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr. Arūnas Bukantis teigia, kad šylant klimatui, temperatūra virš trisdešimt laikosi ne keletą dienų, o savaitėmis ir prie to teks prisitaikyti. Biuro „Vilnius sveikiau” vadovė Guoda Ropaitė-Beigė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr. Arūnas Bukantis teigia, kad šylant klimatui, temperatūra virš trisdešimt laikosi ne keletą dienų, o savaitėmis ir prie to teks prisitaikyti. Biuro „Vilnius sveikiau” vadovė Guoda Ropaitė-Beigė rekomenduoja per valandą išgerti dvi-keturias stiklines vandens ir vengti tiesioginių saulės spindulių. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fak. prodekanas dr. Kęstutis Čiuprinskas, svajojantiems apie kondicionierius daugiabučiuose, siūlo pirmiausia išsiaiškinti, ar išorinius blokus leistų įrengti miesto architektas.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1506</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar reikia migrantus laikyti „žaliaisiais žmogeliukais”?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-reikia-migrantus-laikyti-zaliaisiais-zmogeliukais--45646823</link><description><![CDATA[VU Filosofijos fakulteto prof. Vytautas Radžvilas teigia, kad Minskas Vilniui paskelbė hibridinį karą. Ekonomistas Raimondas Kuodis siūlo reaguoti netradiciškai— grąžinti migrantus atgal į Baltarusiją, tuomet A.Lukašenkos režimas neteks migrantų „eksporto” pajamų. Pasak Lietuvos Raudonojo kryžiaus generalinės sekretorės Kristinos Meidės, pagal ES direktyvas, jei žmonės, net nelegaliai kirtę sieną, prašo prieglobsčio, Lietuva privalo jiems suteikti pastogę bei maistą, kol prašymus išnagrinės.<br /><br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45646823</guid><pubDate>Fri, 09 Jul 2021 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45646823/2021_07_09_3423_1_20210709183849722_1.mp3" length="24093228" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>VU Filosofijos fakulteto prof. Vytautas Radžvilas teigia, kad Minskas Vilniui paskelbė hibridinį karą. Ekonomistas Raimondas Kuodis siūlo reaguoti netradiciškai— grąžinti migrantus atgal į Baltarusiją, tuomet A.Lukašenkos režimas neteks migrantų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[VU Filosofijos fakulteto prof. Vytautas Radžvilas teigia, kad Minskas Vilniui paskelbė hibridinį karą. Ekonomistas Raimondas Kuodis siūlo reaguoti netradiciškai— grąžinti migrantus atgal į Baltarusiją, tuomet A.Lukašenkos režimas neteks migrantų „eksporto” pajamų. Pasak Lietuvos Raudonojo kryžiaus generalinės sekretorės Kristinos Meidės, pagal ES direktyvas, jei žmonės, net nelegaliai kirtę sieną, prašo prieglobsčio, Lietuva privalo jiems suteikti pastogę bei maistą, kol prašymus išnagrinės.<br /><br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1506</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ką žmonės planuoja daryti su per pandemiją sutaupytais pinigais, kad jie nenuvertėtų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ka-zmones-planuoja-daryti-su-per-pandemija-sutaupytais-pinigais-kad-jie-nenuvertetu--45569075</link><description><![CDATA[Ką žmonės planuoja daryti su per pandemiją sutaupytais pinigais, kad jie nenuvertėtų? Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad infliacija augs, tačiau didės ir atlyginimai. Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, investicijos į nekilnojamąjį turtą nuomai greičiausiai nepasiteisins, nes nuomos kainos kyla lėčiau, nei būstų. Pasak Vilniaus universiteto prof. Romos Lazutkos, per pandemiją sutaupyti pavyko tik daliai gyventojų, o tai atskleidžia visuomenę skaldančią pajamų nelygybės problemą.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45569075</guid><pubDate>Fri, 02 Jul 2021 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45569075/2021_07_02_3423_1_20210702183810040.mp3" length="24109528" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ką žmonės planuoja daryti su per pandemiją sutaupytais pinigais, kad jie nenuvertėtų? Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad infliacija augs, tačiau didės ir atlyginimai. Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, investicijos į nekilnojamąjį turtą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ką žmonės planuoja daryti su per pandemiją sutaupytais pinigais, kad jie nenuvertėtų? Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad infliacija augs, tačiau didės ir atlyginimai. Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, investicijos į nekilnojamąjį turtą nuomai greičiausiai nepasiteisins, nes nuomos kainos kyla lėčiau, nei būstų. Pasak Vilniaus universiteto prof. Romos Lazutkos, per pandemiją sutaupyti pavyko tik daliai gyventojų, o tai atskleidžia visuomenę skaldančią pajamų nelygybės problemą.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip Lietuvai elgtis su migrantais iš Artimųjų Rytų ar Šiaurės Afrikos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-lietuvai-elgtis-su-migrantais-is-artimuju-rytu-ar-siaures-afrikos--45445240</link><description><![CDATA[Vilniaus arkivyskupijos Carito atstovė Augustė Dudutytė teigia, kad kai kurie politikai nužmogina prieglobsčio prašytojus, nors šie yra motyvuoti dirbti, kad pasirūpintų šeimomis. Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, augant ekonomikai, be darbuotojų iš užsienio Lietuva neišsivers. Anot Užimtumo tarnybos komunikacijos skyriaus vedėjo Liudo Dapkaus, pavojaus, kad migrantai atims darbo vietas iš vietinių — nėra.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45445240</guid><pubDate>Fri, 25 Jun 2021 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45445240/2021_06_25_3423_1_20210625183831146.mp3" length="24057701" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus arkivyskupijos Carito atstovė Augustė Dudutytė teigia, kad kai kurie politikai nužmogina prieglobsčio prašytojus, nors šie yra motyvuoti dirbti, kad pasirūpintų šeimomis. Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, augant ekonomikai, be...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus arkivyskupijos Carito atstovė Augustė Dudutytė teigia, kad kai kurie politikai nužmogina prieglobsčio prašytojus, nors šie yra motyvuoti dirbti, kad pasirūpintų šeimomis. Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, augant ekonomikai, be darbuotojų iš užsienio Lietuva neišsivers. Anot Užimtumo tarnybos komunikacijos skyriaus vedėjo Liudo Dapkaus, pavojaus, kad migrantai atims darbo vietas iš vietinių — nėra.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1504</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar žmonės naudojasi galimybių pasais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-zmones-naudojasi-galimybiu-pasais--45382187</link><description><![CDATA[Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimundas Pranka teigia, kad dauguma lauko kavinių gali dirbti iki vidurnakčio, o alkoholio licencijos yra iki ryto, todėl bus aiškiau, ar klientai naudosis galimybe tęsti linksmybes viduje. Filosofė Nida Vasiliauskaitė pabrėžia, kad galimybių pasas skirtas ne verslui skatinti, o kontroliuoti visuomenę, kaip tai daroma Kinijoje. Pasak VDU politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesoriaus Lauro Bielinio, valdžia siekia varžyti ne pilietines teises, o susidoroti su pandemija.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45382187</guid><pubDate>Fri, 18 Jun 2021 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45382187/2021_06_18_3423_1_20210618183830726.mp3" length="24096989" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimundas Pranka teigia, kad dauguma lauko kavinių gali dirbti iki vidurnakčio, o alkoholio licencijos yra iki ryto, todėl bus aiškiau, ar klientai naudosis galimybe tęsti linksmybes viduje. Filosofė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimundas Pranka teigia, kad dauguma lauko kavinių gali dirbti iki vidurnakčio, o alkoholio licencijos yra iki ryto, todėl bus aiškiau, ar klientai naudosis galimybe tęsti linksmybes viduje. Filosofė Nida Vasiliauskaitė pabrėžia, kad galimybių pasas skirtas ne verslui skatinti, o kontroliuoti visuomenę, kaip tai daroma Kinijoje. Pasak VDU politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesoriaus Lauro Bielinio, valdžia siekia varžyti ne pilietines teises, o susidoroti su pandemija.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip stabdyti baltarusiškų cigarečių kontrabandą į Lietuvą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-stabdyti-baltarusisku-cigareciu-kontrabanda-i-lietuva--45271466</link><description><![CDATA[Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vadovas Arnas Neverauskas stebisi Finansų ministerijos siūlymais didinti akcizą cigaretėms labiau, nei tai daro Estija ir Latvija, nors beveik trečdalį rinkos užima kontrabanda, kurią skatina kainų skirtumai. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas spėja, kad akcizų dydis neatitinka gyventojų perkamosios galios, todėl dalis rūkorių priversti ieškoti pigiausių cigarečių. Ekonomistas Žygimantas Mauricas abejoja, ar mažesnis akcizas padėtų, nes cigaretės Baltarusijoje vis viena kainuotų pigiau. Jis siūlo imti pavyzdį iš Estijos, kur nelegalių cigarečių rinkos dalis yra mažesnė nei dešimt procentų: šviesti ir skatinti sąmoningumą.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45271466</guid><pubDate>Fri, 11 Jun 2021 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45271466/2021_06_11_09e_d43474a1_3423_20210611183910465.mp3" length="24030534" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vadovas Arnas Neverauskas stebisi Finansų ministerijos siūlymais didinti akcizą cigaretėms labiau, nei tai daro Estija ir Latvija, nors beveik trečdalį rinkos užima kontrabanda, kurią skatina kainų skirtumai....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vadovas Arnas Neverauskas stebisi Finansų ministerijos siūlymais didinti akcizą cigaretėms labiau, nei tai daro Estija ir Latvija, nors beveik trečdalį rinkos užima kontrabanda, kurią skatina kainų skirtumai. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas spėja, kad akcizų dydis neatitinka gyventojų perkamosios galios, todėl dalis rūkorių priversti ieškoti pigiausių cigarečių. Ekonomistas Žygimantas Mauricas abejoja, ar mažesnis akcizas padėtų, nes cigaretės Baltarusijoje vis viena kainuotų pigiau. Jis siūlo imti pavyzdį iš Estijos, kur nelegalių cigarečių rinkos dalis yra mažesnė nei dešimt procentų: šviesti ir skatinti sąmoningumą.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1502</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ką Vilnius siūlo daryti su senais daugiabučiais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ka-vilnius-siulo-daryti-su-senais-daugiabuciais--45198783</link><description><![CDATA[Avarinės būklės, laikinai iškėlus gyventojus, būtų galima griauti, o jų vietoje verslininkai galėtų statyti aukštesnius. Advokatas Deivis Valiulis pabrėžia, kad nuosavybė neliečiama, todėl tam reikėtų visų daugiabučio gyventojų pritarimo, bei saugaus teisinio reglamentavimo. Pasak mero pavaduotojo Valdo Benkunsko, daugumą daugiabučių pakaktų tiesiog renovuoti, tačiau siekiama, kad kvartalų aplinka atrodytų kaip po naujų statybų. Architektas Algirdas Kaušpėdas teigia, kad verslas suinteresuotas prisidėti transformuojant apmirusius rajonus, kurie pastatyti itin gerose vietose, tačiau savivaldybei reikia įtikinėti įsiskolinti bijančius vyresnio amžiaus gyventojus, jog jų turto kaina kils.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45198783</guid><pubDate>Fri, 04 Jun 2021 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45198783/2021_06_04_09e_d43474a1_3423_20210604170935903.mp3" length="23950276" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Avarinės būklės, laikinai iškėlus gyventojus, būtų galima griauti, o jų vietoje verslininkai galėtų statyti aukštesnius. Advokatas Deivis Valiulis pabrėžia, kad nuosavybė neliečiama, todėl tam reikėtų visų daugiabučio gyventojų pritarimo, bei saugaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Avarinės būklės, laikinai iškėlus gyventojus, būtų galima griauti, o jų vietoje verslininkai galėtų statyti aukštesnius. Advokatas Deivis Valiulis pabrėžia, kad nuosavybė neliečiama, todėl tam reikėtų visų daugiabučio gyventojų pritarimo, bei saugaus teisinio reglamentavimo. Pasak mero pavaduotojo Valdo Benkunsko, daugumą daugiabučių pakaktų tiesiog renovuoti, tačiau siekiama, kad kvartalų aplinka atrodytų kaip po naujų statybų. Architektas Algirdas Kaušpėdas teigia, kad verslas suinteresuotas prisidėti transformuojant apmirusius rajonus, kurie pastatyti itin gerose vietose, tačiau savivaldybei reikia įtikinėti įsiskolinti bijančius vyresnio amžiaus gyventojus, jog jų turto kaina kils.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1497</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kodėl Galimybių pasas kelia tiek aistrų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kodel-galimybiu-pasas-kelia-tiek-aistru--45097580</link><description><![CDATA[Filosofė Nida Vasiliauskaitė tikina, kad taip valdžia žmones segreguoja į galimybes turinčius ir antrarūšius, verčia skiepytis eksperimentinėmis vakcinomis, nepaisant to, kad ir paskiepytieji gali platinti koronavirusą. Vilniaus universiteto profesorius, infekcinių ligų gydytojas Arvydas Ambrozaitis aiškina, kad Europos vaistų agentūra eksperimentinių vakcinų neregistruoja, rūpinasi saugumu, o leidžiamų naudoti efektyvumas yra stebėtinai didelis. Virusologas prof. Saulius Čaplinskas patikslina, kad tikimybė, jog paskiepyti žmonės vėl užsikrės ir nešios virusą — itin sumažėja.<br /><br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45097580</guid><pubDate>Fri, 28 May 2021 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45097580/2021_05_28_09e_d43474a1_3423_20210528183835582.mp3" length="24063163" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Filosofė Nida Vasiliauskaitė tikina, kad taip valdžia žmones segreguoja į galimybes turinčius ir antrarūšius, verčia skiepytis eksperimentinėmis vakcinomis, nepaisant to, kad ir paskiepytieji gali platinti koronavirusą. Vilniaus universiteto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Filosofė Nida Vasiliauskaitė tikina, kad taip valdžia žmones segreguoja į galimybes turinčius ir antrarūšius, verčia skiepytis eksperimentinėmis vakcinomis, nepaisant to, kad ir paskiepytieji gali platinti koronavirusą. Vilniaus universiteto profesorius, infekcinių ligų gydytojas Arvydas Ambrozaitis aiškina, kad Europos vaistų agentūra eksperimentinių vakcinų neregistruoja, rūpinasi saugumu, o leidžiamų naudoti efektyvumas yra stebėtinai didelis. Virusologas prof. Saulius Čaplinskas patikslina, kad tikimybė, jog paskiepyti žmonės vėl užsikrės ir nešios virusą — itin sumažėja.<br /><br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1504</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip planuojama ir kaip reikėtų keisti sveikatos apsaugos sistemą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-planuojama-ir-kaip-reiketu-keisti-sveikatos-apsaugos-sistema--44953792</link><description><![CDATA[Buvęs Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Andriukaitis teigia, kad specialistai turėtų vykti į pirminės priežiūros centrus ir padėti konsultuoti atrinktus pacientus, kad šiems nereikėtų važinėti šimtus kilometrų, kad gautų pagalbą. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas įsitikinęs, kad tik adekvatūs atlyginimai gali išspręsti gydytojų nutekėjimo į užsienį problemą. Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Aurelijus Veryga, komentuodamas planus iki 2026 m. įrengti infekcinių ligų klasterio centrus, tikina, kad tokia infrastruktūra ne pandemijos atveju galėtų būti pritaikyta kitiems ligoniams gydyti.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44953792</guid><pubDate>Fri, 21 May 2021 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44953792/2021_05_21_09e_d43474a1_3423_20210521183847319.mp3" length="24098689" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Buvęs Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Andriukaitis teigia, kad specialistai turėtų vykti į pirminės priežiūros centrus ir padėti konsultuoti atrinktus pacientus, kad šiems nereikėtų važinėti šimtus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Buvęs Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Andriukaitis teigia, kad specialistai turėtų vykti į pirminės priežiūros centrus ir padėti konsultuoti atrinktus pacientus, kad šiems nereikėtų važinėti šimtus kilometrų, kad gautų pagalbą. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas įsitikinęs, kad tik adekvatūs atlyginimai gali išspręsti gydytojų nutekėjimo į užsienį problemą. Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Aurelijus Veryga, komentuodamas planus iki 2026 m. įrengti infekcinių ligų klasterio centrus, tikina, kad tokia infrastruktūra ne pandemijos atveju galėtų būti pritaikyta kitiems ligoniams gydyti.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip reaguotume, jeigu sprogtų Baltarusijos atominė elektrinė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-reaguotume-jeigu-sprogtu-baltarusijos-atomine-elektrine--44831286</link><description><![CDATA[Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas siūlo, kilus pavojui, klausytis ne socialinių tinklų „autoritetų”, o vadovautis valstybės institucijų nurodymais per žiniasklaidos priemones. Vilniaus miesto administracijos direktorės pavaduotojas Adomas Bužinskas prašo valdžios apsispręsti, ar būtų evakuojama sostinė, ar ne — nes, gyventojus palikus, reikėtų spręsti geriamojo vandens tiekimo problemą, kurią komplikuotų tai, kad dalį vandens sostinė gauna iš Neries, kuri galėtų būti užteršta radioaktyviomis dalelėmis. Vilniaus universiteto profesorius Tomas Janeliūnas teigia, kad Lietuvai reikia stengtis, jog Baltarusijai neapsimokėtų statyti antro reaktoriaus.<br /><br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44831286</guid><pubDate>Fri, 14 May 2021 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44831286/2021_05_14_09e_d43474a1_3423_20210514183837526.mp3" length="24097017" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas siūlo, kilus pavojui, klausytis ne socialinių tinklų „autoritetų”, o vadovautis valstybės institucijų nurodymais per žiniasklaidos priemones. Vilniaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas siūlo, kilus pavojui, klausytis ne socialinių tinklų „autoritetų”, o vadovautis valstybės institucijų nurodymais per žiniasklaidos priemones. Vilniaus miesto administracijos direktorės pavaduotojas Adomas Bužinskas prašo valdžios apsispręsti, ar būtų evakuojama sostinė, ar ne — nes, gyventojus palikus, reikėtų spręsti geriamojo vandens tiekimo problemą, kurią komplikuotų tai, kad dalį vandens sostinė gauna iš Neries, kuri galėtų būti užteršta radioaktyviomis dalelėmis. Vilniaus universiteto profesorius Tomas Janeliūnas teigia, kad Lietuvai reikia stengtis, jog Baltarusijai neapsimokėtų statyti antro reaktoriaus.<br /><br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1506</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kokį derlių lems šaltas pavasaris?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-koki-derliu-lems-saltas-pavasaris--44701386</link><description><![CDATA[Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius tikina, kad badas negresia, nes tokie orai yra įprasti. Vilniaus universiteto klimatologas prof. Dr. Arūnas Bukantis pabrėžia, kad, nors klimatas šyla, nereikėtų tikėtis, jog Lietuvoje orai bus kaip Vokietijoje, Olandijoje ar Danijoje, nes ten temperatūrą bei drėgmę stabilizuoja Atlanto vandenynas. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos docentė Dr. Ingė Auželienė ragina sodininkus neskubėti sodinti ir sėti. Geriau kliautis ne mėnulio kalendoriumi, o sekti orų prognozes.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44701386</guid><pubDate>Fri, 07 May 2021 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44701386/2021_05_07_09e_d43474a1_3423_20210507183924516.mp3" length="24086568" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius tikina, kad badas negresia, nes tokie orai yra įprasti. Vilniaus universiteto klimatologas prof. Dr. Arūnas Bukantis pabrėžia, kad, nors klimatas šyla, nereikėtų tikėtis, jog Lietuvoje orai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius tikina, kad badas negresia, nes tokie orai yra įprasti. Vilniaus universiteto klimatologas prof. Dr. Arūnas Bukantis pabrėžia, kad, nors klimatas šyla, nereikėtų tikėtis, jog Lietuvoje orai bus kaip Vokietijoje, Olandijoje ar Danijoje, nes ten temperatūrą bei drėgmę stabilizuoja Atlanto vandenynas. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos docentė Dr. Ingė Auželienė ragina sodininkus neskubėti sodinti ir sėti. Geriau kliautis ne mėnulio kalendoriumi, o sekti orų prognozes.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1506</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kur žmonės investuoja pinigus, kuriuos sutaupė per pandemiją?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kur-zmones-investuoja-pinigus-kuriuos-sutaupe-per-pandemija--44577583</link><description><![CDATA[Nekilnojamojo turto analitikas Mindaugas Kulbokas teigia, pandemija neleido žmonėms išlaidauti, jie priversti daugiau laiko praleisti namuose, todėl stengiasi pasigerinti gyvenimo sąlygas. Pasak nekilnojamojo turto agento Mariaus Čiulados, bankai paskolas būstui teikia už nedideles palūkanas, o nekilnojamojo turto kainos auga sparčiau, todėl atsiranda galimybė užsidirbti. Finansų makleris Renatas Žeknys pabrėžia, kad investicijos į nekilnojamąjį turtą nebūtinai garantuoja grąžą.<br /><br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44577583</guid><pubDate>Fri, 30 Apr 2021 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44577583/2021_04_30_09e_d43474a1_3423_20210430183915516.mp3" length="24023874" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nekilnojamojo turto analitikas Mindaugas Kulbokas teigia, pandemija neleido žmonėms išlaidauti, jie priversti daugiau laiko praleisti namuose, todėl stengiasi pasigerinti gyvenimo sąlygas. Pasak nekilnojamojo turto agento Mariaus Čiulados, bankai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nekilnojamojo turto analitikas Mindaugas Kulbokas teigia, pandemija neleido žmonėms išlaidauti, jie priversti daugiau laiko praleisti namuose, todėl stengiasi pasigerinti gyvenimo sąlygas. Pasak nekilnojamojo turto agento Mariaus Čiulados, bankai paskolas būstui teikia už nedideles palūkanas, o nekilnojamojo turto kainos auga sparčiau, todėl atsiranda galimybė užsidirbti. Finansų makleris Renatas Žeknys pabrėžia, kad investicijos į nekilnojamąjį turtą nebūtinai garantuoja grąžą.<br /><br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1502</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar reikia teikti privilegijas pasiskiepijusiems nuo Covid-19 arba turintiems antikūnų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-reikia-teikti-privilegijas-pasiskiepijusiems-nuo-covid-19-arba-turintiems-antikunu--44465256</link><description><![CDATA[Europos parlamento narys Liudas Mažylis teigia, kad birželį planuojamas įvesti Europos „žaliasis” pasas leistų lengviau kirsti sąjungos valstybių sienas. Pasak Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus Audriaus Ščeponavičiaus, Lietuva savo „galimybių” pasą ketina įsivesti dar anksčiau; jis padėtų atsigauti verslams. Ketinama užtikrinti asmens duomenų saugumą. Planuojama, kad nenorintys ar negalintys skiepytis, galėtų testuotis.<br /><br />Laid. aut. Audrius Lelkaitis<br /><br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44465256</guid><pubDate>Fri, 23 Apr 2021 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44465256/2021_04_23_09e_d43474a1_3423_20210423183842186.mp3" length="24037249" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Europos parlamento narys Liudas Mažylis teigia, kad birželį planuojamas įvesti Europos „žaliasis” pasas leistų lengviau kirsti sąjungos valstybių sienas. Pasak Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus Audriaus Ščeponavičiaus, Lietuva savo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Europos parlamento narys Liudas Mažylis teigia, kad birželį planuojamas įvesti Europos „žaliasis” pasas leistų lengviau kirsti sąjungos valstybių sienas. Pasak Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus Audriaus Ščeponavičiaus, Lietuva savo „galimybių” pasą ketina įsivesti dar anksčiau; jis padėtų atsigauti verslams. Ketinama užtikrinti asmens duomenų saugumą. Planuojama, kad nenorintys ar negalintys skiepytis, galėtų testuotis.<br /><br />Laid. aut. Audrius Lelkaitis<br /><br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1503</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kada nuo koronaviruso bus paskiepyti 70 proc. Lietuvos gyventojų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kada-nuo-koronaviruso-bus-paskiepyti-70-proc-lietuvos-gyventoju--44377015</link><description><![CDATA[Sveikatos apsaugos ministerijos specialistas Lukas Galkus sako, kad greičiausiai vasaros pabaigoje, nes dauguma vakcinas tiekiančių farmacijos įmonių pateikia tik trumpalaikius grafikus. Prof. Saulius Čaplinskas pabrėžia, kad kliudo ne tik tiekimo nesklandumai, bet ir žmonių nerimas dėl ilgalaikių skiepijimo pasekmių. Pasak Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologo dr. Mariaus Striogos, klaidingai manoma, jog vakcinos nuo koronaviruso sukurtos greitai — jų technologijos tirtos dešimtmečius, tiesiog įdiegtos sparčiau.<br /><br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44377015</guid><pubDate>Fri, 16 Apr 2021 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44377015/2021_04_16_09e_d43474a1_3423_20210416183828469.mp3" length="24115408" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sveikatos apsaugos ministerijos specialistas Lukas Galkus sako, kad greičiausiai vasaros pabaigoje, nes dauguma vakcinas tiekiančių farmacijos įmonių pateikia tik trumpalaikius grafikus. Prof. Saulius Čaplinskas pabrėžia, kad kliudo ne tik tiekimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sveikatos apsaugos ministerijos specialistas Lukas Galkus sako, kad greičiausiai vasaros pabaigoje, nes dauguma vakcinas tiekiančių farmacijos įmonių pateikia tik trumpalaikius grafikus. Prof. Saulius Čaplinskas pabrėžia, kad kliudo ne tik tiekimo nesklandumai, bet ir žmonių nerimas dėl ilgalaikių skiepijimo pasekmių. Pasak Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologo dr. Mariaus Striogos, klaidingai manoma, jog vakcinos nuo koronaviruso sukurtos greitai — jų technologijos tirtos dešimtmečius, tiesiog įdiegtos sparčiau.<br /><br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1508</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Žmonės linkę pirmojo paskyrimo vaistus rinktis, net jei už tai jiems reikėtų primokėti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-zmones-linke-pirmojo-paskyrimo-vaistus-rinktis-net-jei-uz-tai-jiems-reiketu-primoketi--44282139</link><description><![CDATA[Ketinama keisti tvarką, pagal kurią pacientams pirmą kartą siūlomi pigiausi kompensuojamieji vaistai, tačiau už brangesnius jie turi sumokėti visą kainą. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad tai atvertų kelią farmacijos kоmpanijoms pelnytis visuomenės sąskaita, nes pacientai vaistus rinktųsi ne pagal veikliąją medžiagą, o būtų veikiami rinkodaros. Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas atšauna, kad žmonės turi teisę rinktis geriausią gydymą, net jei tai papildomai kainuoja valstybei. Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos skyriaus vedėja Anželika Oraitė teigia, kad dabartinė tvarka nepadeda sutaupyti tiek lėšų, kiek viltasi, be to, kelia žmonių nepasitenkinimą.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44282139</guid><pubDate>Fri, 09 Apr 2021 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44282139/2021_04_09_09e_d43474a1_3423_20210409183813297.mp3" length="24111228" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ketinama keisti tvarką, pagal kurią pacientams pirmą kartą siūlomi pigiausi kompensuojamieji vaistai, tačiau už brangesnius jie turi sumokėti visą kainą. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad tai atvertų kelią farmacijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ketinama keisti tvarką, pagal kurią pacientams pirmą kartą siūlomi pigiausi kompensuojamieji vaistai, tačiau už brangesnius jie turi sumokėti visą kainą. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad tai atvertų kelią farmacijos kоmpanijoms pelnytis visuomenės sąskaita, nes pacientai vaistus rinktųsi ne pagal veikliąją medžiagą, o būtų veikiami rinkodaros. Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas atšauna, kad žmonės turi teisę rinktis geriausią gydymą, net jei tai papildomai kainuoja valstybei. Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos skyriaus vedėja Anželika Oraitė teigia, kad dabartinė tvarka nepadeda sutaupyti tiek lėšų, kiek viltasi, be to, kelia žmonių nepasitenkinimą.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip policijai sekasi prižiūrėti viešąją tvarką?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-policijai-sekasi-priziureti-viesaja-tvarka--44178679</link><description><![CDATA[Sociologė ir kriminologė Eglė Vileikienė pastebi, kad didelis pasitikėjimas policija dėl Covid pandemijos sumažėjo nežymiai. Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis skundžiasi psichologiniu pareigūnu nuovargiu ir nesupranta, kodėl valdžia neskuba skiepyti policininkų. Teisininkas ir kriminologas Gintautas Sakalauskas teigia, kad noras skiepytis suprantamas, tačiau nėra gerai, kai valstybės institucijos pradeda užsiimti lobizmu.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44178679</guid><pubDate>Fri, 02 Apr 2021 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44178679/2021_04_02_09e_d43474a1_3423_20210402183810675.mp3" length="24042683" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sociologė ir kriminologė Eglė Vileikienė pastebi, kad didelis pasitikėjimas policija dėl Covid pandemijos sumažėjo nežymiai. Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis skundžiasi psichologiniu pareigūnu nuovargiu ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sociologė ir kriminologė Eglė Vileikienė pastebi, kad didelis pasitikėjimas policija dėl Covid pandemijos sumažėjo nežymiai. Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis skundžiasi psichologiniu pareigūnu nuovargiu ir nesupranta, kodėl valdžia neskuba skiepyti policininkų. Teisininkas ir kriminologas Gintautas Sakalauskas teigia, kad noras skiepytis suprantamas, tačiau nėra gerai, kai valstybės institucijos pradeda užsiimti lobizmu.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1503</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. kaip skatinti vyresnio amžiaus žmonių verslumą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-skatinti-vyresnio-amziaus-zmoniu-versluma--44067988</link><description><![CDATA[Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Inga Balnanosienė teigia, kad verslus steigia tik didžiuosiuose miestuose gyvenantys senjorai. VU personalo specialistė Asta Stankevičienė pabrėžia, kad vyresnio amžiaus moterys verslauti vengia. VU Socialinio darbo katedros profesorius Boguslavas Gruževskis siūlo steigti senjorų verslo inkubatorius, kurie turėtų lengvinti administracinę naštą norintiems verslauti.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44067988</guid><pubDate>Fri, 26 Mar 2021 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44067988/2021_03_26_09e_d43474a1_3423_20210326183834215.mp3" length="24102869" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Inga Balnanosienė teigia, kad verslus steigia tik didžiuosiuose miestuose gyvenantys senjorai. VU personalo specialistė Asta Stankevičienė pabrėžia, kad vyresnio amžiaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Inga Balnanosienė teigia, kad verslus steigia tik didžiuosiuose miestuose gyvenantys senjorai. VU personalo specialistė Asta Stankevičienė pabrėžia, kad vyresnio amžiaus moterys verslauti vengia. VU Socialinio darbo katedros profesorius Boguslavas Gruževskis siūlo steigti senjorų verslo inkubatorius, kurie turėtų lengvinti administracinę naštą norintiems verslauti.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip žmonės vertina informavimą apie vakcinas nuo koronaviruso</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-zmones-vertina-informavima-apie-vakcinas-nuo-koronaviruso--43974628</link><description><![CDATA[Kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistas Tomas Čeponis teigia, kad dalį rytų Lietuvos gyventojų stipriai veikia Rusijos propaganda, neva Lietuva, atsisakydama vakcinos „Sputnik V”, nesirūpina žmonėmis. Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius perspėja valdžią neužsiimti kontrapropaganda, nes ji yra neefektyvi. Tinklaraštininkas Ričardas Savukynas ragina sakyti tiesą, net jei ji yra nemaloni.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43974628</guid><pubDate>Fri, 19 Mar 2021 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43974628/2021_03_19_09e_d43474a1_3423_20210319183934795.mp3" length="24081553" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistas Tomas Čeponis teigia, kad dalį rytų Lietuvos gyventojų stipriai veikia Rusijos propaganda, neva Lietuva, atsisakydama vakcinos „Sputnik V”, nesirūpina žmonėmis. Žurnalistų sąjungos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistas Tomas Čeponis teigia, kad dalį rytų Lietuvos gyventojų stipriai veikia Rusijos propaganda, neva Lietuva, atsisakydama vakcinos „Sputnik V”, nesirūpina žmonėmis. Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius perspėja valdžią neužsiimti kontrapropaganda, nes ji yra neefektyvi. Tinklaraštininkas Ričardas Savukynas ragina sakyti tiesą, net jei ji yra nemaloni.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1506</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. kodėl lytis skiriama nuo lytiškumo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kodel-lytis-skiriama-nuo-lytiskumo--43869090</link><description><![CDATA[Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Dainius Pūras teigia, kad socialinė lytis susiformuoja veikiama visuomenės kultūros normų, kurios gali skatinti agresiją moterų atžvilgiu. Vilniaus Gedimino technikos universiteto filosofijos ir kultūros studijų katedros profesorius Tomas Kačerauskas tikina, kad Stambulo konvencija prieštarauja feminizmo principams, nes nuo smurto reikėtų ginti ne moteris, o visus žmones. Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė konvencijos priešininkus ragina bendrai ieškoti efektyvių priemonių itin dideliam smurto lygiui artimoje aplinkoje mažinti.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43869090</guid><pubDate>Fri, 12 Mar 2021 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43869090/2021_03_12_09e_d43474a1_3423_20210312183827330.mp3" length="24098271" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Dainius Pūras teigia, kad socialinė lytis susiformuoja veikiama visuomenės kultūros normų, kurios gali skatinti agresiją moterų atžvilgiu. Vilniaus Gedimino technikos universiteto filosofijos ir kultūros...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Dainius Pūras teigia, kad socialinė lytis susiformuoja veikiama visuomenės kultūros normų, kurios gali skatinti agresiją moterų atžvilgiu. Vilniaus Gedimino technikos universiteto filosofijos ir kultūros studijų katedros profesorius Tomas Kačerauskas tikina, kad Stambulo konvencija prieštarauja feminizmo principams, nes nuo smurto reikėtų ginti ne moteris, o visus žmones. Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė konvencijos priešininkus ragina bendrai ieškoti efektyvių priemonių itin dideliam smurto lygiui artimoje aplinkoje mažinti.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip organizuoti lokalius karantinus, kad dėl koronaviruso nereikėtų suvaržyti visos šalies?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-organizuoti-lokalius-karantinus-kad-del-koronaviruso-nereiketu-suvarzyti-visos-salies--43765069</link><description><![CDATA[Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius teigia, kad savivaldybėms būtų galima perleisti atsakomybę valdyti epidemiologines situacijas. Tačiau reikia nustatyti aiškius kriterijus, nes buvo atvejų, kai savivaldybės linko mažiau testuoti, kad dirbtinai sumažintų užsikrėtimo atvejų.<br /><br />Kinijoje gyvenantys vertėja Indrė Balčikonytė-Huang bei studentas Paulius Ivanovas tikina, kad jų netrikdo tai, jog valdžia lokalius karantinus organizuoja sekdama gyventojų judėjimą per mobiliuosius telefonus. Buvęs Europos Sąjungos komisaras Vytenis Andriukaitis pavyzdį siūlo imti iš demokratinių šalių: Japonijos ir Taivano.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43765069</guid><pubDate>Fri, 05 Mar 2021 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43765069/2021_03_05_09e_d43474a1_3423_20210305183816642.mp3" length="24034323" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius teigia, kad savivaldybėms būtų galima perleisti atsakomybę valdyti epidemiologines situacijas. Tačiau reikia nustatyti aiškius kriterijus, nes buvo atvejų, kai savivaldybės linko mažiau testuoti, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius teigia, kad savivaldybėms būtų galima perleisti atsakomybę valdyti epidemiologines situacijas. Tačiau reikia nustatyti aiškius kriterijus, nes buvo atvejų, kai savivaldybės linko mažiau testuoti, kad dirbtinai sumažintų užsikrėtimo atvejų.<br /><br />Kinijoje gyvenantys vertėja Indrė Balčikonytė-Huang bei studentas Paulius Ivanovas tikina, kad jų netrikdo tai, jog valdžia lokalius karantinus organizuoja sekdama gyventojų judėjimą per mobiliuosius telefonus. Buvęs Europos Sąjungos komisaras Vytenis Andriukaitis pavyzdį siūlo imti iš demokratinių šalių: Japonijos ir Taivano.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1503</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip kontroliuoti svorį karantino metu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-kontroliuoti-svori-karantino-metu--43660120</link><description><![CDATA[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Janina Petkevičienė teigia, kad jų duomenimis, trečdalis apklaustų žmonių per karantiną priaugo svorio dėl mažo aktyvumo, ypač tie, kurie ir taip kentėjo nuo antsvorio. Užsisėdėjusiems prie televizorių sporto medicinos gydytojas Gediminas Tankevičius siūlo pradėti sportuoti nepersitempiant, siekiant daugybės mažų pergalių. Biomedicinos mokslų daktaras Artūras Sujeta siūlo perkant produktus kreipti dėmesį į cukraus bei riebalų kiekį.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43660120</guid><pubDate>Fri, 26 Feb 2021 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43660120/2021_02_26_09e_d43474a1_3423_20210226183804997.mp3" length="24115826" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Janina Petkevičienė teigia, kad jų duomenimis, trečdalis apklaustų žmonių per karantiną priaugo svorio dėl mažo aktyvumo, ypač tie, kurie ir taip kentėjo nuo antsvorio. Užsisėdėjusiems prie televizorių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Janina Petkevičienė teigia, kad jų duomenimis, trečdalis apklaustų žmonių per karantiną priaugo svorio dėl mažo aktyvumo, ypač tie, kurie ir taip kentėjo nuo antsvorio. Užsisėdėjusiems prie televizorių sporto medicinos gydytojas Gediminas Tankevičius siūlo pradėti sportuoti nepersitempiant, siekiant daugybės mažų pergalių. Biomedicinos mokslų daktaras Artūras Sujeta siūlo perkant produktus kreipti dėmesį į cukraus bei riebalų kiekį.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1508</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar plastinės operacijos yra žmonijos ateitis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-plastines-operacijos-yra-zmonijos-ateitis--43558858</link><description><![CDATA[Žurnalo „L'Officiel” vyriausioji redaktorė Agnė Jagelavičiūtė teigia, kad gyvename ilgiau, todėl privalome pasirūpinti išvaizda, kad galėtumėme išlikti konkurencingi. Psichologas Edvardas Šidlauskas perspėja, kad lengvabūdiški ir impulsyvūs sprendimai operuotis gali sukelti nusivylimų ir kančių. Anot plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo Vyginto Kaikario, Lietuvoje susidarė klaidinga nuomonė, kad kiekvienam gyventojui reikia kažką operuoti.<br /><br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43558858</guid><pubDate>Fri, 19 Feb 2021 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43558858/2021_02_19_09e_d43474a1_3145728_20210219183757738.mp3" length="23969540" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žurnalo „L'Officiel” vyriausioji redaktorė Agnė Jagelavičiūtė teigia, kad gyvename ilgiau, todėl privalome pasirūpinti išvaizda, kad galėtumėme išlikti konkurencingi. Psichologas Edvardas Šidlauskas perspėja, kad lengvabūdiški ir impulsyvūs sprendimai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žurnalo „L'Officiel” vyriausioji redaktorė Agnė Jagelavičiūtė teigia, kad gyvename ilgiau, todėl privalome pasirūpinti išvaizda, kad galėtumėme išlikti konkurencingi. Psichologas Edvardas Šidlauskas perspėja, kad lengvabūdiški ir impulsyvūs sprendimai operuotis gali sukelti nusivylimų ir kančių. Anot plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo Vyginto Kaikario, Lietuvoje susidarė klaidinga nuomonė, kad kiekvienam gyventojui reikia kažką operuoti.<br /><br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1499</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. kaip sumažinti smurto lygį šeimose?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-sumazinti-smurto-lygi-seimose--43471513</link><description><![CDATA[Psichologė Karolina Gurskienė sako, kad dalis dabartinių tėvų jaučiasi dvilypiai, nes buvo auklėjami smurtu, o dabar taip elgtis negalima, tačiau vaikams ši problema nekils, nes jie nuo darželio mokomi, kaip spręsti konfliktus be kumščių. Vyrų krizių ir informacijos centro vadovas Donatas Nėnius teigia, kad reikia nustoti lipdyti smurtautojo ir aukos etiketes, nes taip užkertame kelią norui keisti elgesį.<br /><br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43471513</guid><pubDate>Fri, 12 Feb 2021 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43471513/2021_02_12_09e_d43474a1_3145728_20210212183828153.mp3" length="24118751" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Psichologė Karolina Gurskienė sako, kad dalis dabartinių tėvų jaučiasi dvilypiai, nes buvo auklėjami smurtu, o dabar taip elgtis negalima, tačiau vaikams ši problema nekils, nes jie nuo darželio mokomi, kaip spręsti konfliktus be kumščių. Vyrų krizių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Psichologė Karolina Gurskienė sako, kad dalis dabartinių tėvų jaučiasi dvilypiai, nes buvo auklėjami smurtu, o dabar taip elgtis negalima, tačiau vaikams ši problema nekils, nes jie nuo darželio mokomi, kaip spręsti konfliktus be kumščių. Vyrų krizių ir informacijos centro vadovas Donatas Nėnius teigia, kad reikia nustoti lipdyti smurtautojo ir aukos etiketes, nes taip užkertame kelią norui keisti elgesį.<br /><br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1508</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kur žmonės norėtų keliauti, kai baigsis karantinas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kur-zmones-noretu-keliauti-kai-baigsis-karantinas--43307155</link><description><![CDATA[Kelionių organizatoriai šiuo metu siūlo itin mažai krypčių, tačiau viliasi, kad pavasarį masiniam poilsiui atsivers Turkija bei Graikija. Jie perspėja, kad šiais metais, prieš kelionę ir po jos, greičiausiai teks daryti koronaviruso testus. Lietuvos oro uostai organizuoja galimybę testuotis jų teritorijose. Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė teigia, kad kol vakcinacija įsibėgėja ir nėra iki galo aišku, kiek vakcinos efektyvios, organizacija skiepų paso įvesti nerekomenduoja, tačiau mano, jog verta diskutuoti apie elektroninį skiepų sertifikatą.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43307155</guid><pubDate>Fri, 05 Feb 2021 16:06:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43307155/2021_02_05_09e_d43474a1_3145728_20210205183832040.mp3" length="24117915" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kelionių organizatoriai šiuo metu siūlo itin mažai krypčių, tačiau viliasi, kad pavasarį masiniam poilsiui atsivers Turkija bei Graikija. Jie perspėja, kad šiais metais, prieš kelionę ir po jos, greičiausiai teks daryti koronaviruso testus. Lietuvos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kelionių organizatoriai šiuo metu siūlo itin mažai krypčių, tačiau viliasi, kad pavasarį masiniam poilsiui atsivers Turkija bei Graikija. Jie perspėja, kad šiais metais, prieš kelionę ir po jos, greičiausiai teks daryti koronaviruso testus. Lietuvos oro uostai organizuoja galimybę testuotis jų teritorijose. Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė teigia, kad kol vakcinacija įsibėgėja ir nėra iki galo aišku, kiek vakcinos efektyvios, organizacija skiepų paso įvesti nerekomenduoja, tačiau mano, jog verta diskutuoti apie elektroninį skiepų sertifikatą.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1508</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. kodėl žmonės žvejoja ant ledo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kodel-zmones-zvejoja-ant-ledo--43197590</link><description><![CDATA[Ugniagesys-gelbėtojas naras Artūras Petrovas pabrėžia, kad dėl trumpų šalčių, saugaus ledo Lietuvoje nebūna. Jis ragina žvejų artimuosius įsitikinti, ar šie išeina žvejoti su gelbėjimo liemenėmis bei peikenomis. Psichiatras Olegas Lapinas teigia, kad užkietėję žvejai lipa ant plono ledo, nes siekia gauti adrenalino.<br /><br /><br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43197590</guid><pubDate>Fri, 29 Jan 2021 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43197590/2021_01_29_09e_d43474a1_3145728_20210129183802227.mp3" length="24094092" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ugniagesys-gelbėtojas naras Artūras Petrovas pabrėžia, kad dėl trumpų šalčių, saugaus ledo Lietuvoje nebūna. Jis ragina žvejų artimuosius įsitikinti, ar šie išeina žvejoti su gelbėjimo liemenėmis bei peikenomis. Psichiatras Olegas Lapinas teigia, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ugniagesys-gelbėtojas naras Artūras Petrovas pabrėžia, kad dėl trumpų šalčių, saugaus ledo Lietuvoje nebūna. Jis ragina žvejų artimuosius įsitikinti, ar šie išeina žvejoti su gelbėjimo liemenėmis bei peikenomis. Psichiatras Olegas Lapinas teigia, kad užkietėję žvejai lipa ant plono ledo, nes siekia gauti adrenalino.<br /><br /><br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1506</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar gydytojų konsultacijos nuotoliniu būdu yra efektyvus metodas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-gydytoju-konsultacijos-nuotoliniu-budu-yra-efektyvus-metodas--43162551</link><description><![CDATA[Sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė teigia, kad tokiais atvejais gydytojams tenka didesnė atsakomybė, nes ne visi pacientai geba tiksliai nusakyti simptomus. Sveikatos priežiūros administratorius Vidmantas Eigėlis pabrėžia, kad valstybinės ligonių kasos nustatyti nuotolinių konsultacijų įkainiai yra per maži ir nepadengia sąnaudų. Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius atšauna, kad iš esmės tai yra pokalbiai telefonu, todėl jų prilyginti kontaktinėms konsultacijoms negalima. Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius teigia, kad nuotolinės konsultacijos padeda sutaupyti lėšų ne tik įstaigoms, bet ir pacientams, be to, ligoniai gauna platesnes galimybes pasiekti profesionalus.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43162551</guid><pubDate>Fri, 22 Jan 2021 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43162551/2021_01_22_09e_d43474a1_3145728_20210122183845559_1.mp3" length="24112900" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė teigia, kad tokiais atvejais gydytojams tenka didesnė atsakomybė, nes ne visi pacientai geba tiksliai nusakyti simptomus. Sveikatos priežiūros administratorius Vidmantas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė teigia, kad tokiais atvejais gydytojams tenka didesnė atsakomybė, nes ne visi pacientai geba tiksliai nusakyti simptomus. Sveikatos priežiūros administratorius Vidmantas Eigėlis pabrėžia, kad valstybinės ligonių kasos nustatyti nuotolinių konsultacijų įkainiai yra per maži ir nepadengia sąnaudų. Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius atšauna, kad iš esmės tai yra pokalbiai telefonu, todėl jų prilyginti kontaktinėms konsultacijoms negalima. Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius teigia, kad nuotolinės konsultacijos padeda sutaupyti lėšų ne tik įstaigoms, bet ir pacientams, be to, ligoniai gauna platesnes galimybes pasiekti profesionalus.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar karantinas paskatino žmones pereiti į skaitmeninių paslaugų erdvę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-karantinas-paskatino-zmones-pereiti-i-skaitmeniniu-paslaugu-erdve--42988505</link><description><![CDATA[Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis teigia, kad teikiant tokias paslaugas, būtina rūpintis patogia ir suprantama vartotojo sąsaja. Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt” vadovas Mindaugas Ubartas siūlo valdžios institucijas įstatymu įpareigoti prašymus, gautus internetu, apdoroti žymiai greičiau nei popierinius.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42988505</guid><pubDate>Fri, 15 Jan 2021 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42988505/2021_01_15_09e_d43474a1_3145728_20210115183808584.mp3" length="24091166" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis teigia, kad teikiant tokias paslaugas, būtina rūpintis patogia ir suprantama vartotojo sąsaja. Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt” vadovas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis teigia, kad teikiant tokias paslaugas, būtina rūpintis patogia ir suprantama vartotojo sąsaja. Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt” vadovas Mindaugas Ubartas siūlo valdžios institucijas įstatymu įpareigoti prašymus, gautus internetu, apdoroti žymiai greičiau nei popierinius.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1506</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip reikėtų keisti sveikatos apsaugos sistemą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-reiketu-keisti-sveikatos-apsaugos-sistema--42988508</link><description><![CDATA[Kaip reikėtų keisti sveikatos apsaugos sistemą, kad po pandemijos galėtumėme ja didžiuotis? Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius pabrėžia, kad sistema turi būti atspari krizėms, leidžianti efektyviai aptarnauti lėtinius ir ūmius ligonius. Buvęs Europos komisijos narys, atsakingas už sveikatos apsaugą, Vytenis Povilas Andriukaitis teigia, kad Lietuva privalo skubiai spręsti medicinos personalo trūkumo problemą.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42988508</guid><pubDate>Fri, 08 Jan 2021 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42988508/2021_01_08_09e_d43474a1_3145728_20210108183905007.mp3" length="23847496" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip reikėtų keisti sveikatos apsaugos sistemą, kad po pandemijos galėtumėme ja didžiuotis? Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius pabrėžia, kad sistema turi būti atspari krizėms, leidžianti efektyviai aptarnauti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip reikėtų keisti sveikatos apsaugos sistemą, kad po pandemijos galėtumėme ja didžiuotis? Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius pabrėžia, kad sistema turi būti atspari krizėms, leidžianti efektyviai aptarnauti lėtinius ir ūmius ligonius. Buvęs Europos komisijos narys, atsakingas už sveikatos apsaugą, Vytenis Povilas Andriukaitis teigia, kad Lietuva privalo skubiai spręsti medicinos personalo trūkumo problemą.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1491</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip sveikatos apsaugos sistemai seksis atlaikyti covid-19 pandemiją?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-sveikatos-apsaugos-sistemai-seksis-atlaikyti-covid-19-pandemija--42757703</link><description><![CDATA[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas Mindaugas Štelemėkas teigia, kad medicinos personalo trūkumo problemą padės spręsti prasidėjęs vakcinavimas. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centro vadovas Dalius Vitkus aiškina, kad rinkoje pasirodė greitieji antigeno testai, kurie leis sumažinti laboratorijų apkrovimą, nes jos dirba ties galimybių riba.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42757703</guid><pubDate>Fri, 01 Jan 2021 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42757703/2021_01_01_09e_d43474a1_3145728_20210101183604074.mp3" length="23924400" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas Mindaugas Štelemėkas teigia, kad medicinos personalo trūkumo problemą padės spręsti prasidėjęs vakcinavimas. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Laboratorinės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas Mindaugas Štelemėkas teigia, kad medicinos personalo trūkumo problemą padės spręsti prasidėjęs vakcinavimas. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centro vadovas Dalius Vitkus aiškina, kad rinkoje pasirodė greitieji antigeno testai, kurie leis sumažinti laboratorijų apkrovimą, nes jos dirba ties galimybių riba.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1496</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kodėl dalis žmonių abejoja ar skiepytis nuo covid-19?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kodel-dalis-zmoniu-abejoja-ar-skiepytis-nuo-covid-19--42690664</link><description><![CDATA[Virusų tyrėja prof. Aurelija Žvirblienė pabrėžia, kad ekspertai kruopščiai išanalizavo Pfizer-BioNtech vakcinos tyrimų duomenis ir nusprendė leisti ja skiepyti, nes nauda visuomenei nusveria galimas rizikas. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė teigia, kad Europos Sąjungoje intensyviai ir nuolatos rūpinamasi vaistų saugumu bei stebimos nepageidaujamos reakcijos. Specialistė ragina žmones, slaugytojas, gydytojus, prasidėjus vakcinacijai, pranešti tarnybai apie nepageidaujamas reakcijas, taip prisidedant prie vakcinų saugumo didinimo.<br /><br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42690664</guid><pubDate>Fri, 25 Dec 2020 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42690664/2020_12_25_09e_d43474a1_3145728_20201225183621443.mp3" length="24107048" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Virusų tyrėja prof. Aurelija Žvirblienė pabrėžia, kad ekspertai kruopščiai išanalizavo Pfizer-BioNtech vakcinos tyrimų duomenis ir nusprendė leisti ja skiepyti, nes nauda visuomenei nusveria galimas rizikas. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Virusų tyrėja prof. Aurelija Žvirblienė pabrėžia, kad ekspertai kruopščiai išanalizavo Pfizer-BioNtech vakcinos tyrimų duomenis ir nusprendė leisti ja skiepyti, nes nauda visuomenei nusveria galimas rizikas. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė teigia, kad Europos Sąjungoje intensyviai ir nuolatos rūpinamasi vaistų saugumu bei stebimos nepageidaujamos reakcijos. Specialistė ragina žmones, slaugytojas, gydytojus, prasidėjus vakcinacijai, pranešti tarnybai apie nepageidaujamas reakcijas, taip prisidedant prie vakcinų saugumo didinimo.<br /><br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ką veiktti vaikams karantino metu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ka-veiktti-vaikams-karantino-metu--42592545</link><description><![CDATA[Kaip dirbantiems tėvams užimti pradinukus, kuriems pailgintos moksleivių atostogos? Psichologė Aušra Kurienė rekomenduoja tėvams nedaryti klaidos — nuolatos rūpintis, kuo turi užsiimti vaikas, nes jis gali savarankiškai susirasti užsiėmimų. Rašytojas Markas Zingeris siūlo pasinerti į stebuklingą knygų pasaulį, šachmatų didmeistris Šarūnas Šulskis atskleidžia šio stalo žaidimo privalumus: žaisti galima su visais norinčiais visame pasaulyje.<br /><br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42592545</guid><pubDate>Fri, 18 Dec 2020 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42592545/2020_12_18_09e_d43474a1_3145728_20201218183851526.mp3" length="24105377" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip dirbantiems tėvams užimti pradinukus, kuriems pailgintos moksleivių atostogos? Psichologė Aušra Kurienė rekomenduoja tėvams nedaryti klaidos — nuolatos rūpintis, kuo turi užsiimti vaikas, nes jis gali savarankiškai susirasti užsiėmimų. Rašytojas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip dirbantiems tėvams užimti pradinukus, kuriems pailgintos moksleivių atostogos? Psichologė Aušra Kurienė rekomenduoja tėvams nedaryti klaidos — nuolatos rūpintis, kuo turi užsiimti vaikas, nes jis gali savarankiškai susirasti užsiėmimų. Rašytojas Markas Zingeris siūlo pasinerti į stebuklingą knygų pasaulį, šachmatų didmeistris Šarūnas Šulskis atskleidžia šio stalo žaidimo privalumus: žaisti galima su visais norinčiais visame pasaulyje.<br /><br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kodėl kaukės, turinčios apsaugoti nuo koronaviruso, tapo protesto prieš valdžią simboliu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kodel-kaukes-turincios-apsaugoti-nuo-koronaviruso-tapo-protesto-pries-valdzia-simboliu--42477636</link><description><![CDATA[Vilniaus universiteto docentas psichologas Antanas Kairys teigia, kad jos yra nepatogios, trukdo suvokti kitų žmonių emocijas, be to, nuolat primena apie pandemiją. Žmonės, bandydami suvokti, kodėl per krizę griūva jų gyvenimai, ieško paprastų atsakymų, todėl bujoja sąmokslo teorijos. Duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius tvirtina, kad valdžia padarė ne viską, kad sustabdytų pandemiją, todėl prašo žmonių elgtis pilietiškai — saugoti save ir aplinkinius, riboti kontaktų skaičių.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42477636</guid><pubDate>Fri, 11 Dec 2020 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42477636/2020_12_11_09e_d43474a1_3145728_20201211183952794.mp3" length="24058565" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus universiteto docentas psichologas Antanas Kairys teigia, kad jos yra nepatogios, trukdo suvokti kitų žmonių emocijas, be to, nuolat primena apie pandemiją. Žmonės, bandydami suvokti, kodėl per krizę griūva jų gyvenimai, ieško paprastų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus universiteto docentas psichologas Antanas Kairys teigia, kad jos yra nepatogios, trukdo suvokti kitų žmonių emocijas, be to, nuolat primena apie pandemiją. Žmonės, bandydami suvokti, kodėl per krizę griūva jų gyvenimai, ieško paprastų atsakymų, todėl bujoja sąmokslo teorijos. Duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius tvirtina, kad valdžia padarė ne viską, kad sustabdytų pandemiją, todėl prašo žmonių elgtis pilietiškai — saugoti save ir aplinkinius, riboti kontaktų skaičių.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1504</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Nerimą ir nuobodulį per karantiną lietuviai linkę malšinti psichoaktyviomis medžiagomis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-nerima-ir-nuoboduli-per-karantina-lietuviai-linke-malsinti-psichoaktyviomis-medziagomis--42234044</link><description><![CDATA[Psichologas Viktoras Keturakis rekomenduoja naujai valdžiai nekaitalioti prekybos alkoholiu ribojimų, o verčiau pasirūpinti socialine ir psichologine pagalba, ypač regionuose. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius Renaldas Čiužas užsimena apie pavojingą tendenciją: dalis, ypač vyresnio amžiaus, moterų tampa priklausomos nuo raminamųjų. Toksikologas Artūras Barkus pespėja, kad nuo benzodiazepinų sunku atprasti, todėl juos galima vartoti tik trumpai.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42234044</guid><pubDate>Fri, 27 Nov 2020 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42234044/2020_11_27_09e_d43474a1_3145728_20201127191946733.mp3" length="24028054" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Psichologas Viktoras Keturakis rekomenduoja naujai valdžiai nekaitalioti prekybos alkoholiu ribojimų, o verčiau pasirūpinti socialine ir psichologine pagalba, ypač regionuose. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius Renaldas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Psichologas Viktoras Keturakis rekomenduoja naujai valdžiai nekaitalioti prekybos alkoholiu ribojimų, o verčiau pasirūpinti socialine ir psichologine pagalba, ypač regionuose. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius Renaldas Čiužas užsimena apie pavojingą tendenciją: dalis, ypač vyresnio amžiaus, moterų tampa priklausomos nuo raminamųjų. Toksikologas Artūras Barkus pespėja, kad nuo benzodiazepinų sunku atprasti, todėl juos galima vartoti tik trumpai.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1502</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip buitiniams vartotojams pasirinkti elektros energijos tiekėją?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-buitiniams-vartotojams-pasirinkti-elektros-energijos-tiekeja--42105965</link><description><![CDATA[Energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas sako, kad rinkos liberalizavimui nėra pasiruošta, žmonėms sunku apsispręsti, nes tiekėjų pasiūlymai yra migloti. ESO paslaugų tarnybos direktorius Renaldas Radvila teigia, kad nėra instrumentų, kurie verstų tiekėjus atskleisti kainodarą, todėl, sprendžiant, reikėtų remtis galutine kaina.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42105965</guid><pubDate>Fri, 20 Nov 2020 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42105965/2020_11_20_09e_d43474a1_3145728_20201120183908940.mp3" length="24113736" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas sako, kad rinkos liberalizavimui nėra pasiruošta, žmonėms sunku apsispręsti, nes tiekėjų pasiūlymai yra migloti. ESO paslaugų tarnybos direktorius Renaldas Radvila teigia, kad nėra instrumentų, kurie verstų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas sako, kad rinkos liberalizavimui nėra pasiruošta, žmonėms sunku apsispręsti, nes tiekėjų pasiūlymai yra migloti. ESO paslaugų tarnybos direktorius Renaldas Radvila teigia, kad nėra instrumentų, kurie verstų tiekėjus atskleisti kainodarą, todėl, sprendžiant, reikėtų remtis galutine kaina.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1508</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip sumažinti nedarbo lygį?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-sumazinti-nedarbo-lygi--41953944</link><description><![CDATA[Laidoje „Perkraunant civilizaciją”: kaip sumažinti nedarbo lygį? Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė konstatuoja, kad nedarbo lygis siekia 15 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų, Lietuva prastai atrodo Europos Sąjungos šalių kontekste. Ekonomistas Žygimantas Mauricas perspėja, kad Lietuva pakliuvo į spąstus: dalis darbo netekusių žmonių liks už borto, nes nepajėgs įgyti įgūdžių, reikalingų modernėjančiai pramonei.<br /><br />Laid. aut. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41953944</guid><pubDate>Fri, 13 Nov 2020 16:10:11 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41953944/2020_11_13_d4855679_3145728_f_20201113090105399.mp3" length="23991274" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Perkraunant civilizaciją”: kaip sumažinti nedarbo lygį? Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė konstatuoja, kad nedarbo lygis siekia 15 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų, Lietuva prastai atrodo Europos Sąjungos šalių kontekste....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Perkraunant civilizaciją”: kaip sumažinti nedarbo lygį? Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė konstatuoja, kad nedarbo lygis siekia 15 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų, Lietuva prastai atrodo Europos Sąjungos šalių kontekste. Ekonomistas Žygimantas Mauricas perspėja, kad Lietuva pakliuvo į spąstus: dalis darbo netekusių žmonių liks už borto, nes nepajėgs įgyti įgūdžių, reikalingų modernėjančiai pramonei.<br /><br />Laid. aut. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1500</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kek kainuos šildymas šį sezoną?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kek-kainuos-sildymas-si-sezona--41871031</link><description><![CDATA[Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos pirmininkas Gerimantas Bakanas spėja, kad šilumos kaina gali kristi net iki dvidešimt procentų, ir tai esą lemtų mažėjančios biokuro ir dujų kainos, tačiau koją gali pakišti iniciatyvos riboti baltarusiško biokuro importą. Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė perspėja, kad lietuviškos biokuro įmonės pralaimi konkurencinėje kovoje su baltarusiškomis ir dalis jų bankrutuoja, todėl ateityje Baltarusija galės diktuoti kainas, nes dominuos rinkoje.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41871031</guid><pubDate>Fri, 06 Nov 2020 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41871031/2020_11_06_09e_d43474a1_3145728_20201106183815602.mp3" length="23995035" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos pirmininkas Gerimantas Bakanas spėja, kad šilumos kaina gali kristi net iki dvidešimt procentų, ir tai esą lemtų mažėjančios biokuro ir dujų kainos, tačiau koją gali pakišti iniciatyvos riboti baltarusiško...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos pirmininkas Gerimantas Bakanas spėja, kad šilumos kaina gali kristi net iki dvidešimt procentų, ir tai esą lemtų mažėjančios biokuro ir dujų kainos, tačiau koją gali pakišti iniciatyvos riboti baltarusiško biokuro importą. Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė perspėja, kad lietuviškos biokuro įmonės pralaimi konkurencinėje kovoje su baltarusiškomis ir dalis jų bankrutuoja, todėl ateityje Baltarusija galės diktuoti kainas, nes dominuos rinkoje.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1500</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ved. Audrius Lelkaitis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ved-audrius-lelkaitis--41721641</link><description><![CDATA[Galbūt Helovinas pradeda užgožti Vėlinių šventimo tradiciją? Etnologas Libertas Klimka teigia, kad iš Amerikos atkeliavusi vaiduoklių šventė yra vaikiška ir primityvoka. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė pabrėžia, kad jaunimo susidomėjimas Vėlinėmis mažėja, nes viešumoje kartojama, kad tai senių paprotys. Dizainerė Daiva Urbonavičiūtė ragina žmones neperpuošti kapų neekologiškais plastiko niekučiais.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41721641</guid><pubDate>Fri, 30 Oct 2020 16:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41721641/2020_10_30_09e_d43474a1_3145728_20201030183937085.mp3" length="24101197" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Galbūt Helovinas pradeda užgožti Vėlinių šventimo tradiciją? Etnologas Libertas Klimka teigia, kad iš Amerikos atkeliavusi vaiduoklių šventė yra vaikiška ir primityvoka. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė pabrėžia, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Galbūt Helovinas pradeda užgožti Vėlinių šventimo tradiciją? Etnologas Libertas Klimka teigia, kad iš Amerikos atkeliavusi vaiduoklių šventė yra vaikiška ir primityvoka. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė pabrėžia, kad jaunimo susidomėjimas Vėlinėmis mažėja, nes viešumoje kartojama, kad tai senių paprotys. Dizainerė Daiva Urbonavičiūtė ragina žmones neperpuošti kapų neekologiškais plastiko niekučiais.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kada prasidės šalčiai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kada-prasides-salciai--41643625</link><description><![CDATA[Net didžiausi klimato kaitos skeptikai pripažįsta, kad žiema greičiausiai bus be sniego. Žemės ūkio ministerijos klimato poveikio žemės ūkiui specialistas Zigmas Medingis teigia, kad ūkininkai neskuba rinktis senųjų žemkenčių veislių, kurios būtų atsparesnės temperatūros šuoliams, nes jos mažiau derlingos. Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad Lietuvą užtvindys pigūs dyzeliniai automobiliai, todėl šalis nesugebės įvykdyti įsipareigojimų Europos Sąjungai mažinti anglies dvideginio išmetimus.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41643625</guid><pubDate>Fri, 23 Oct 2020 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41643625/2020_10_23_09e_d43474a1_3145728_20201023183713795.mp3" length="23044596" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Net didžiausi klimato kaitos skeptikai pripažįsta, kad žiema greičiausiai bus be sniego. Žemės ūkio ministerijos klimato poveikio žemės ūkiui specialistas Zigmas Medingis teigia, kad ūkininkai neskuba rinktis senųjų žemkenčių veislių, kurios būtų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Net didžiausi klimato kaitos skeptikai pripažįsta, kad žiema greičiausiai bus be sniego. Žemės ūkio ministerijos klimato poveikio žemės ūkiui specialistas Zigmas Medingis teigia, kad ūkininkai neskuba rinktis senųjų žemkenčių veislių, kurios būtų atsparesnės temperatūros šuoliams, nes jos mažiau derlingos. Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad Lietuvą užtvindys pigūs dyzeliniai automobiliai, todėl šalis nesugebės įvykdyti įsipareigojimų Europos Sąjungai mažinti anglies dvideginio išmetimus.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1441</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar Lietuva išmoko dirbti nuotoliniu būdu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-lietuva-ismoko-dirbti-nuotoliniu-budu--41530621</link><description><![CDATA[:Psichologas Viktoras Keturakis siūlo įmonių vadovams darbuotojus dalinti į dvi grupes: individualistus, gebančius veiklą organizuoti savarankiškai — jie gali triūsti iš namų, ir kūrėjus, kuriuos stimuliuoja darbas kartu. Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, duomenys rodo, kad darbuotojai masiškai grįžta į biurus, tai esą lemia psichologinis nuovargis ir nesusiformavusi darbo iš namų kultūra.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41530621</guid><pubDate>Fri, 16 Oct 2020 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41530621/2020_10_16_09e_d43474a1_3145728_20201016184129304.mp3" length="24057729" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>:Psichologas Viktoras Keturakis siūlo įmonių vadovams darbuotojus dalinti į dvi grupes: individualistus, gebančius veiklą organizuoti savarankiškai — jie gali triūsti iš namų, ir kūrėjus, kuriuos stimuliuoja darbas kartu. Pasak ekonomisto Aleksandro...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[:Psichologas Viktoras Keturakis siūlo įmonių vadovams darbuotojus dalinti į dvi grupes: individualistus, gebančius veiklą organizuoti savarankiškai — jie gali triūsti iš namų, ir kūrėjus, kuriuos stimuliuoja darbas kartu. Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, duomenys rodo, kad darbuotojai masiškai grįžta į biurus, tai esą lemia psichologinis nuovargis ir nesusiformavusi darbo iš namų kultūra.<br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1504</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar esam pasiruošę antrai koronaviruso bangai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-esam-pasiruose-antrai-koronaviruso-bangai--41417604</link><description><![CDATA[Lietuvai smogė antra koronaviruso banga. Santaros klinikų Infekcinių ligų centro priėmimo skubios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas sako, kad kol kas nėra patvirtintų vaistų covid-19 gydymui, Vilniaus universiteto profesorė Ligita Jančorienė spėja, jog vakcina galėtų pasirodyti kitų metų trečiame ketvirtyje ir ragina šiuo metu skiepytis nuo gripo. Mykolo Riomerio universiteto profesorė Danguolė Jankauskienė teigia, kad valstybei reikia nustoti mažinti lovų ligoninėse, nes reikia turėti atsargą nenumatytiems atvejams.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41417604</guid><pubDate>Fri, 09 Oct 2020 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41417604/2020_10_09_09e_d43474a1_3145728_20201009183958579.mp3" length="24098689" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvai smogė antra koronaviruso banga. Santaros klinikų Infekcinių ligų centro priėmimo skubios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas sako, kad kol kas nėra patvirtintų vaistų covid-19 gydymui, Vilniaus universiteto profesorė Ligita Jančorienė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvai smogė antra koronaviruso banga. Santaros klinikų Infekcinių ligų centro priėmimo skubios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas sako, kad kol kas nėra patvirtintų vaistų covid-19 gydymui, Vilniaus universiteto profesorė Ligita Jančorienė spėja, jog vakcina galėtų pasirodyti kitų metų trečiame ketvirtyje ir ragina šiuo metu skiepytis nuo gripo. Mykolo Riomerio universiteto profesorė Danguolė Jankauskienė teigia, kad valstybei reikia nustoti mažinti lovų ligoninėse, nes reikia turėti atsargą nenumatytiems atvejams.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kas rūpi Lietuvos rinkėjams ir kaip bus užtikrintas saugus balsavimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kas-rupi-lietuvos-rinkejams-ir-kaip-bus-uztikrintas-saugus-balsavimas--41301819</link><description><![CDATA[Ar įvykiai Baltarusijoje paveikė Lietuvos žmonių sąmonę, ar jie prieš rinkimus susimąsto apie demokratijos svarbą? „Baltijos tyrimų” direktorė Rasa Ališauskienė teigia, kad Lietuvos rinkėjams labiau rūpi vidaus, o ne užsienio problemos.<br /><br />Šį kartą rinkimus komplikuoja koronaviruso pandemija. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė teigia, kad ligoninėse, globos namuose, kitose socialinės rūpybos įstaigose teisė balsuoti bus užtikrinta. Į jas vyks ne mažiau kaip du rinkimų komisijos nariai, kurie turės dėvėti apsaugos priemones.<br /><br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41301819</guid><pubDate>Fri, 02 Oct 2020 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41301819/2020_10_02_09e_d43474a1_3145728_20201002184237640_1.mp3" length="24097017" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar įvykiai Baltarusijoje paveikė Lietuvos žmonių sąmonę, ar jie prieš rinkimus susimąsto apie demokratijos svarbą? „Baltijos tyrimų” direktorė Rasa Ališauskienė teigia, kad Lietuvos rinkėjams labiau rūpi vidaus, o ne užsienio problemos.

Šį kartą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar įvykiai Baltarusijoje paveikė Lietuvos žmonių sąmonę, ar jie prieš rinkimus susimąsto apie demokratijos svarbą? „Baltijos tyrimų” direktorė Rasa Ališauskienė teigia, kad Lietuvos rinkėjams labiau rūpi vidaus, o ne užsienio problemos.<br /><br />Šį kartą rinkimus komplikuoja koronaviruso pandemija. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė teigia, kad ligoninėse, globos namuose, kitose socialinės rūpybos įstaigose teisė balsuoti bus užtikrinta. Į jas vyks ne mažiau kaip du rinkimų komisijos nariai, kurie turės dėvėti apsaugos priemones.<br /><br /><br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1506</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kai kurie grybautojai pervertina savo žinias ir apsinuodija nuodingais grybais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kai-kurie-grybautojai-pervertina-savo-zinias-ir-apsinuodija-nuodingais-grybais--41171558</link><description><![CDATA[Gydytojas toksikologas Robertas Badaras teigia, kad gausybė lengvai prieinamos informacijos apie grybus pakiša koją: žmonės susikuria iliuziją, kad jie viską išmano. Mikologas Jonas Kasparavičius pataria nerungtyniauti su kitais renkant grybus ir, kilus bent mažiausiai abejonei, geriau juos palikti miške.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41171558</guid><pubDate>Fri, 25 Sep 2020 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41171558/2020_09_25_09e_d43474a1_3145728_20200925184317894.mp3" length="24063581" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gydytojas toksikologas Robertas Badaras teigia, kad gausybė lengvai prieinamos informacijos apie grybus pakiša koją: žmonės susikuria iliuziją, kad jie viską išmano. Mikologas Jonas Kasparavičius pataria nerungtyniauti su kitais renkant grybus ir,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gydytojas toksikologas Robertas Badaras teigia, kad gausybė lengvai prieinamos informacijos apie grybus pakiša koją: žmonės susikuria iliuziją, kad jie viską išmano. Mikologas Jonas Kasparavičius pataria nerungtyniauti su kitais renkant grybus ir, kilus bent mažiausiai abejonei, geriau juos palikti miške.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1504</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip sekasi Lietuvai mažinti rūkančiųjų skaičių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-sekasi-lietuvai-mazinti-rukanciuju-skaiciu--41025285</link><description><![CDATA[Sveikatos apsaugos ministerijos skyriaus patarėja Jelena Talačkienė sako, kad tyrimai rodo, jog rūkančiųjų mažėja, tačiau vis daugiau jaunuolių traukia elektronines cigaretes ir to net nelaiko rūkymu. Tuo tarpu ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad turtingieji renkasi elektronines cigaretes, o skurdžiau gyvenantys — kontrabandines, tai ženklas, kad socialinė atskirtis didėja.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41025285</guid><pubDate>Fri, 18 Sep 2020 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41025285/2020_09_18_09e_d43474a1_3145728_20200918183744411.mp3" length="23141563" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sveikatos apsaugos ministerijos skyriaus patarėja Jelena Talačkienė sako, kad tyrimai rodo, jog rūkančiųjų mažėja, tačiau vis daugiau jaunuolių traukia elektronines cigaretes ir to net nelaiko rūkymu. Tuo tarpu ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sveikatos apsaugos ministerijos skyriaus patarėja Jelena Talačkienė sako, kad tyrimai rodo, jog rūkančiųjų mažėja, tačiau vis daugiau jaunuolių traukia elektronines cigaretes ir to net nelaiko rūkymu. Tuo tarpu ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad turtingieji renkasi elektronines cigaretes, o skurdžiau gyvenantys — kontrabandines, tai ženklas, kad socialinė atskirtis didėja.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1447</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar Lietuva pasirengusi antrai koronaviruso bangai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-lietuva-pasirengusi-antrai-koronaviruso-bangai--40868226</link><description><![CDATA[Analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius teigia, kad duomenys apie epidemiją teikiami prieštaringi, o tai trukdo suvokti realią padėtį. <br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40868226</guid><pubDate>Fri, 11 Sep 2020 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40868226/2020_09_11_09e_d43474a1_3145728_20200911184024657.mp3" length="23990856" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius teigia, kad duomenys apie epidemiją teikiami prieštaringi, o tai trukdo suvokti realią padėtį. 

Ved. Audrius Lelkaitis</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius teigia, kad duomenys apie epidemiją teikiami prieštaringi, o tai trukdo suvokti realią padėtį. <br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1500</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar pavyks mokykloms netapti koronaviruso židiniais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-pavyks-mokykloms-netapti-koronaviruso-zidiniais--40750679</link><description><![CDATA[Medikai pataria laikytis saugaus atstumo, o sunegalavusius vaikus mokyti namuose. Vilniaus Ozo gimnazijos direktorius Albinas Daubaras teigia, kad švietimo įstaigoms vis dažniau reikės taikyti nuotolinį mokymą, todėl metas keisti prioritetus: investuoti ne į pastatus, o į išmaniąsias technologijas.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40750679</guid><pubDate>Fri, 04 Sep 2020 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40750679/2020_09_04_09e_d43474a1_3145728_20200904184002665.mp3" length="23657324" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Medikai pataria laikytis saugaus atstumo, o sunegalavusius vaikus mokyti namuose. Vilniaus Ozo gimnazijos direktorius Albinas Daubaras teigia, kad švietimo įstaigoms vis dažniau reikės taikyti nuotolinį mokymą, todėl metas keisti prioritetus:...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Medikai pataria laikytis saugaus atstumo, o sunegalavusius vaikus mokyti namuose. Vilniaus Ozo gimnazijos direktorius Albinas Daubaras teigia, kad švietimo įstaigoms vis dažniau reikės taikyti nuotolinį mokymą, todėl metas keisti prioritetus: investuoti ne į pastatus, o į išmaniąsias technologijas.<br /><br />Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1479</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Baltarusijos visuomenės kova su diktatoriumi aštrėja</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-baltarusijos-visuomenes-kova-su-diktatoriumi-astreja--40607843</link><description><![CDATA[Vilniaus Universiteto TSPMI dėstytojas Vytis Jurkonis teigia, kad tauta stengiasi išvengti susidūrimo su jėgos struktūromis, tačiau Aleksandras Lukašenka jau praliejo kraują.<br /><br />Laidos aut. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40607843</guid><pubDate>Fri, 28 Aug 2020 14:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40607843/2020_08_28_006d6412_3145728_f_20200828123959499.mp3" length="23690761" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus Universiteto TSPMI dėstytojas Vytis Jurkonis teigia, kad tauta stengiasi išvengti susidūrimo su jėgos struktūromis, tačiau Aleksandras Lukašenka jau praliejo kraują.

Laidos aut. Audrius Lelkaitis</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus Universiteto TSPMI dėstytojas Vytis Jurkonis teigia, kad tauta stengiasi išvengti susidūrimo su jėgos struktūromis, tačiau Aleksandras Lukašenka jau praliejo kraują.<br /><br />Laidos aut. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1481</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar laisvės kvapą pajutusi Baltarusijos visuomenė šį kartą išdrįs atsikratyti diktatūros?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-laisves-kvapa-pajutusi-baltarusijos-visuomene-si-karta-isdris-atsikratyti-diktaturos--40634129</link><description><![CDATA[Vilniaus Universiteto TSPMI dėstytojas Laurynas Jonavičius teigia, kad Baltarusijos koordinacinė taryba turėtų aktyviau siūlyti patrauklias alternatyvas jėgos struktūrų atstovams bei biurokratams, kad šie pereitų į tautos pusę.<br /><br />Laidos aut. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40634129</guid><pubDate>Fri, 21 Aug 2020 14:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40634129/2020_08_21_967190fd_3145728_f_20200831164146129.mp3" length="23995871" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus Universiteto TSPMI dėstytojas Laurynas Jonavičius teigia, kad Baltarusijos koordinacinė taryba turėtų aktyviau siūlyti patrauklias alternatyvas jėgos struktūrų atstovams bei biurokratams, kad šie pereitų į tautos pusę.

Laidos aut. Audrius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus Universiteto TSPMI dėstytojas Laurynas Jonavičius teigia, kad Baltarusijos koordinacinė taryba turėtų aktyviau siūlyti patrauklias alternatyvas jėgos struktūrų atstovams bei biurokratams, kad šie pereitų į tautos pusę.<br /><br />Laidos aut. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1500</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ką daryti su byrančiais sovietiniais gyvenamaisiais rajonais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ka-daryti-su-byranciais-sovietiniais-gyvenamaisiais-rajonais--40607886</link><description><![CDATA[Laidoje „Perkaunant civilizaciją”: ką daryti su byrančiais sovietiniais gyvenamaisiais rajonais? Statybos įmonės „Eika” valdybos pirmininkas Robertas Dargis siūlo peržiūrėti pastatų priežiūros normatyvus, projektus ir perspėti gyventojus, kad savo turtą tvarkytų patys. Ekspertai sako, kad optimaliausia būtų gyventojus laikinai iškelti ir statyti modernius daugiaaukščius. <br />Laid. aut. Audrius Lelkatis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40607886</guid><pubDate>Fri, 14 Aug 2020 14:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40607886/2020_08_14_abbf2670_3145728_f_20200814085513951.mp3" length="23558686" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Perkaunant civilizaciją”: ką daryti su byrančiais sovietiniais gyvenamaisiais rajonais? Statybos įmonės „Eika” valdybos pirmininkas Robertas Dargis siūlo peržiūrėti pastatų priežiūros normatyvus, projektus ir perspėti gyventojus, kad savo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Perkaunant civilizaciją”: ką daryti su byrančiais sovietiniais gyvenamaisiais rajonais? Statybos įmonės „Eika” valdybos pirmininkas Robertas Dargis siūlo peržiūrėti pastatų priežiūros normatyvus, projektus ir perspėti gyventojus, kad savo turtą tvarkytų patys. Ekspertai sako, kad optimaliausia būtų gyventojus laikinai iškelti ir statyti modernius daugiaaukščius. <br />Laid. aut. Audrius Lelkatis]]></itunes:summary><itunes:duration>1473</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Transporto triukšmas, kenkia žmonių sveikatai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-transporto-triuksmas-kenkia-zmoniu-sveikatai--40278539</link><description><![CDATA[Laidoje „Perkraunant civilizaciją”: visi pripažįsta, kad transporto triukšmas, kenkia žmonių sveikatai. Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, dalies žmonių kaip išganymo laukiami tylesni elektromobiliai Lietuvos keliuose pradės dominuoti geriausiu atveju tik po trisdešimties metų. Laidos aut. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40278539</guid><pubDate>Fri, 07 Aug 2020 14:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40278539/2020_08_07_b5f42ac1_3145728_f_20200807102628956.mp3" length="23694105" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Perkraunant civilizaciją”: visi pripažįsta, kad transporto triukšmas, kenkia žmonių sveikatai. Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, dalies žmonių kaip išganymo laukiami tylesni elektromobiliai Lietuvos keliuose pradės dominuoti geriausiu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Perkraunant civilizaciją”: visi pripažįsta, kad transporto triukšmas, kenkia žmonių sveikatai. Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, dalies žmonių kaip išganymo laukiami tylesni elektromobiliai Lietuvos keliuose pradės dominuoti geriausiu atveju tik po trisdešimties metų. Laidos aut. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1481</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kodėl kai kurie alaus gamintojai deda cukraus į nealkoholinį alų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kodel-kai-kurie-alaus-gamintojai-deda-cukraus-i-nealkoholini-alu--40120686</link><description><![CDATA[Kodėl kai kurie alaus gamintojai deda cukraus į nealkoholinį alų? Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas teigia, kad tai nepažeidžia gamybos reglamento, tačiau pripažįsta, jog nealkoholinio alaus gamintojai konkuruoja su gaiviųjų gėrimų gamintojais, kurie įsipareigojo mažinti cukraus kiekį produkcijoje. <br /><br />Laidos aut. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40120686</guid><pubDate>Fri, 31 Jul 2020 14:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40120686/2020_07_31_fbd294f6_3145728_f_20200731133737292.mp3" length="23934013" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl kai kurie alaus gamintojai deda cukraus į nealkoholinį alų? Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas teigia, kad tai nepažeidžia gamybos reglamento, tačiau pripažįsta, jog nealkoholinio alaus gamintojai konkuruoja su gaiviųjų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl kai kurie alaus gamintojai deda cukraus į nealkoholinį alų? Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas teigia, kad tai nepažeidžia gamybos reglamento, tačiau pripažįsta, jog nealkoholinio alaus gamintojai konkuruoja su gaiviųjų gėrimų gamintojais, kurie įsipareigojo mažinti cukraus kiekį produkcijoje. <br /><br />Laidos aut. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1496</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Astravo atominę elektrinę šalia Vilniaus pastatęs Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka siekia valdyti da</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-astravo-atomine-elektrine-salia-vilniaus-pastates-baltarusijos-prezidentas-aleksandras-lukasenka-siekia-valdyti-da--39989345</link><description><![CDATA[Astravo atominę elektrinę šalia Vilniaus pastatęs Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka siekia valdyti dar vieną kadenciją, nors jo legitimumas mažėja. Energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas teigia, kad Lietuva turi aktyviau siekti, kad elektra iš Astravo nepatektų į Europos Sąjungą — tuomet antrojo reaktoriaus statyba neapsimokėtų.<br />Laidos aut. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/39989345</guid><pubDate>Fri, 24 Jul 2020 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/39989345/2020_07_24_64205ab6_3145728_f_20200724151643680.mp3" length="23985422" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Astravo atominę elektrinę šalia Vilniaus pastatęs Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka siekia valdyti dar vieną kadenciją, nors jo legitimumas mažėja. Energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas teigia, kad Lietuva turi aktyviau siekti, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Astravo atominę elektrinę šalia Vilniaus pastatęs Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka siekia valdyti dar vieną kadenciją, nors jo legitimumas mažėja. Energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas teigia, kad Lietuva turi aktyviau siekti, kad elektra iš Astravo nepatektų į Europos Sąjungą — tuomet antrojo reaktoriaus statyba neapsimokėtų.<br />Laidos aut. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1500</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Smulkaus verslo atstovai baiminasi antrosios covid-19 viruso bangos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-smulkaus-verslo-atstovai-baiminasi-antrosios-covid-19-viruso-bangos--39809349</link><description><![CDATA[Laidoje „Perkraunant civilizaciją”: smulkaus verslo atstovai sako, kad valstybės parama per karantiną buvo teisingas žingsnis, tačiau baiminasi antrosios covid-19 viruso bangos. Pasak Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės Dalios Matukienės, krizę išgyventi padėtų valstybės užsakymas prekėms ir paslaugoms.<br />Laidos aut. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/39809349</guid><pubDate>Fri, 17 Jul 2020 14:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/39809349/2020_07_17_ebf9dbeb_3145728_f_20200717104609469.mp3" length="21215607" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Perkraunant civilizaciją”: smulkaus verslo atstovai sako, kad valstybės parama per karantiną buvo teisingas žingsnis, tačiau baiminasi antrosios covid-19 viruso bangos. Pasak Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės Dalios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Perkraunant civilizaciją”: smulkaus verslo atstovai sako, kad valstybės parama per karantiną buvo teisingas žingsnis, tačiau baiminasi antrosios covid-19 viruso bangos. Pasak Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės Dalios Matukienės, krizę išgyventi padėtų valstybės užsakymas prekėms ir paslaugoms.<br />Laidos aut. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1326</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar vertėtų Lietuvoje įteisinti eutanaziją?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-vertetu-lietuvoje-iteisinti-eutanazija--39789252</link><description><![CDATA[Ar vertėtų Lietuvoje įteisinti eutanaziją? Teisininkas Aivaras Žilvinskas teigia, kad teisinis reguliavimas neleidžia nepagydomiems ligoniams patiems nuspręsti gyvenimo baigtį, tuo tarpu kunigas Andrius Narbekovas kategoriškas: gydytojų pareiga — padėti ligoniams, o ne juos žudyti, Lietuvos bioetikos komiteto direktorė Asta Čekanauskaitė konstatuoja, kad kompromiso nebus, nes susiduria dvi vertybės: besąlygiškas gyvybės saugojimas ir asmens laisvė rinktis.<br /><br />Laidos autorius Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/39789252</guid><pubDate>Fri, 10 Jul 2020 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/39789252/2020_07_10_ad347a44_3145728_f_20200710095825572.mp3" length="23350542" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar vertėtų Lietuvoje įteisinti eutanaziją? Teisininkas Aivaras Žilvinskas teigia, kad teisinis reguliavimas neleidžia nepagydomiems ligoniams patiems nuspręsti gyvenimo baigtį, tuo tarpu kunigas Andrius Narbekovas kategoriškas: gydytojų pareiga —...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar vertėtų Lietuvoje įteisinti eutanaziją? Teisininkas Aivaras Žilvinskas teigia, kad teisinis reguliavimas neleidžia nepagydomiems ligoniams patiems nuspręsti gyvenimo baigtį, tuo tarpu kunigas Andrius Narbekovas kategoriškas: gydytojų pareiga — padėti ligoniams, o ne juos žudyti, Lietuvos bioetikos komiteto direktorė Asta Čekanauskaitė konstatuoja, kad kompromiso nebus, nes susiduria dvi vertybės: besąlygiškas gyvybės saugojimas ir asmens laisvė rinktis.<br /><br />Laidos autorius Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1460</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ved. Audrius Lelkaitis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ved-audrius-lelkaitis--39789268</link><description><![CDATA[Perkraunant civilizaciją. Ved. Audrius Lelkaitis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/39789268</guid><pubDate>Sun, 05 Jul 2020 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/39789268/2020_07_05_0ac_ac4fe242_3145728_20200705150915044.mp3" length="23988348" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Perkraunant civilizaciją. Ved. Audrius Lelkaitis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Perkraunant civilizaciją. Ved. Audrius Lelkaitis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1500</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Lietuvoje kasmet nuo burnos vėžio miršta daugiau nei du šimtai žmonių.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-lietuvoje-kasmet-nuo-burnos-vezio-mirsta-daugiau-nei-du-simtai-zmoniu--36818489</link><description><![CDATA[Lietuvoje kasmet nuo burnos vėžio miršta daugiau nei du šimtai žmonių. Nors yra tik septintas pagal dažnumą, bet itin pavojingas, nes greitai vystosi. Ligoniai dažnai atvyksta gydytis sunkiausios — ketvirtos stadijos. Nacionalinio vėžio instituto gydytoja odontologė ortopedė Auristida Gerliakienė teigia, kad valdžia per mažai kreipia dėmesio į prevenciją ir tuos, kuriems po gydymo reikia protezų. <br />Laidos aut. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/36818489</guid><pubDate>Fri, 03 Jul 2020 14:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/36818489/2020_07_03_aa473169_3145728_f_20200703165850025.mp3" length="23988348" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvoje kasmet nuo burnos vėžio miršta daugiau nei du šimtai žmonių. Nors yra tik septintas pagal dažnumą, bet itin pavojingas, nes greitai vystosi. Ligoniai dažnai atvyksta gydytis sunkiausios — ketvirtos stadijos. Nacionalinio vėžio instituto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvoje kasmet nuo burnos vėžio miršta daugiau nei du šimtai žmonių. Nors yra tik septintas pagal dažnumą, bet itin pavojingas, nes greitai vystosi. Ligoniai dažnai atvyksta gydytis sunkiausios — ketvirtos stadijos. Nacionalinio vėžio instituto gydytoja odontologė ortopedė Auristida Gerliakienė teigia, kad valdžia per mažai kreipia dėmesio į prevenciją ir tuos, kuriems po gydymo reikia protezų. <br />Laidos aut. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1500</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Visuomenės nerimas dėl ateities virsta agresija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-visuomenes-nerimas-del-ateities-virsta-agresija--34347534</link><description><![CDATA[„Baltijos tyrimų” direktorė Rasa Ališauskienė perspėja, kad žmonės, negalėdami pykčio išlieti ant koronos viruso, artėjant Seimo rinkimams, piktinsis tais, kurie priima socialinius—ekonominius sprendimus.<br />Aut. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/34347534</guid><pubDate>Fri, 26 Jun 2020 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/34347534/2020_06_26_b62c981e_3145728_f_20200626145113739.mp3" length="23698284" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Baltijos tyrimų” direktorė Rasa Ališauskienė perspėja, kad žmonės, negalėdami pykčio išlieti ant koronos viruso, artėjant Seimo rinkimams, piktinsis tais, kurie priima socialinius—ekonominius sprendimus.
Aut. Audrius Lelkaitis</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Baltijos tyrimų” direktorė Rasa Ališauskienė perspėja, kad žmonės, negalėdami pykčio išlieti ant koronos viruso, artėjant Seimo rinkimams, piktinsis tais, kurie priima socialinius—ekonominius sprendimus.<br />Aut. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1482</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ved. Audrius Lelkaitis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ved-audrius-lelkaitis--32272440</link><description><![CDATA[Perkraunant civilizaciją. Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/32272440</guid><pubDate>Sun, 21 Jun 2020 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/32272440/2020_06_21_0ac_ac4fe242_3145728_20200621143408272.mp3" length="23971630" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Perkraunant civilizaciją. Ved. Audrius Lelkaitis</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Perkraunant civilizaciją. Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1499</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kai kurie privačiai dirbantys odontologai kelia paslaugų kainas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kai-kurie-privaciai-dirbantys-odontologai-kelia-paslaugu-kainas--31871778</link><description><![CDATA[Kai kurie privačiai dirbantys odontologai kelia paslaugų kainas, nes privalo pirkti papildomas apsaugos priemones nuo koronos viruso. Dalis žmonių sako, kad odontologai turi sumokėti už jas savo pelno sąskaita. Implantologė Auristida Gerliakienė teigia, kad kainas lemia itin didelės investicijos į aparatūrą, patalpas ir mokslus. <br />Laidos autorius Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/31871778</guid><pubDate>Fri, 19 Jun 2020 11:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/31871778/2020_06_19_1ee82f7b_3145728_f_20200619133418439.mp3" length="24018023" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kai kurie privačiai dirbantys odontologai kelia paslaugų kainas, nes privalo pirkti papildomas apsaugos priemones nuo koronos viruso. Dalis žmonių sako, kad odontologai turi sumokėti už jas savo pelno sąskaita. Implantologė Auristida Gerliakienė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kai kurie privačiai dirbantys odontologai kelia paslaugų kainas, nes privalo pirkti papildomas apsaugos priemones nuo koronos viruso. Dalis žmonių sako, kad odontologai turi sumokėti už jas savo pelno sąskaita. Implantologė Auristida Gerliakienė teigia, kad kainas lemia itin didelės investicijos į aparatūrą, patalpas ir mokslus. <br />Laidos autorius Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1502</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar saugu parduotuvėse dėl koronos viruso?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-saugu-parduotuvese-del-koronos-viruso--30713967</link><description><![CDATA[Ar saugu parduotuvėse dėl koronos viruso? Ar žmonės tinkamai dėvi apsaugos priemones, laikosi atstumo? Gal pernelyg atsipalaidavome? Profesorius Saulius Čaplinskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, teigia, kad būtina laikytis apsaugos reikalavimų, nes virusas plinta kaimyninėse šalyse: Rusijoje ir Baltarusijoje. <br />Laidos autorius Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/30713967</guid><pubDate>Fri, 12 Jun 2020 14:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/30713967/2020_06_12_beb6b8a2_3145728_f_20200612154928703.mp3" length="23987094" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar saugu parduotuvėse dėl koronos viruso? Ar žmonės tinkamai dėvi apsaugos priemones, laikosi atstumo? Gal pernelyg atsipalaidavome? Profesorius Saulius Čaplinskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, teigia, kad būtina laikytis apsaugos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar saugu parduotuvėse dėl koronos viruso? Ar žmonės tinkamai dėvi apsaugos priemones, laikosi atstumo? Gal pernelyg atsipalaidavome? Profesorius Saulius Čaplinskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, teigia, kad būtina laikytis apsaugos reikalavimų, nes virusas plinta kaimyninėse šalyse: Rusijoje ir Baltarusijoje. <br />Laidos autorius Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1500</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ved. Audrius Lelkaitis.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ved-audrius-lelkaitis--30416091</link><description><![CDATA[Perkraunant civilizaciją. Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/30416091</guid><pubDate>Sun, 07 Jun 2020 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/30416091/2020_06_07_0ad_1fdb2d05_3145728_20200607143617010.mp3" length="23999215" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Perkraunant civilizaciją. Ved. Audrius Lelkaitis</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Perkraunant civilizaciją. Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1500</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją: kaip žmonės vertina valdžios darbą pandemijos metu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-zmones-vertina-valdzios-darba-pandemijos-metu--30416218</link><description><![CDATA[Kaip žmonės vertina valdžios darbą pandemijos metu? Vieni džiaugiasi ryžtingais ir energingais veiksmais, kiti sako, kad vyriausybė bando pasikelti reitingus prieš rinkimus, treti priduria, jog verslo problemoms skiriama per mažai dėmesio ir tai atsirūgs. Politologas Lauras Bielinis primena, kad Konstitucijoje užrašyta: respublika — visų reikalas.<br />Laidos aut. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/30416218</guid><pubDate>Fri, 05 Jun 2020 13:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/30416218/2020_06_05_8385075a_3145728_f_20200605154929847.mp3" length="24036831" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip žmonės vertina valdžios darbą pandemijos metu? Vieni džiaugiasi ryžtingais ir energingais veiksmais, kiti sako, kad vyriausybė bando pasikelti reitingus prieš rinkimus, treti priduria, jog verslo problemoms skiriama per mažai dėmesio ir tai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip žmonės vertina valdžios darbą pandemijos metu? Vieni džiaugiasi ryžtingais ir energingais veiksmais, kiti sako, kad vyriausybė bando pasikelti reitingus prieš rinkimus, treti priduria, jog verslo problemoms skiriama per mažai dėmesio ir tai atsirūgs. Politologas Lauras Bielinis primena, kad Konstitucijoje užrašyta: respublika — visų reikalas.<br />Laidos aut. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1503</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ved. Audrius Lelkaitis.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ved-audrius-lelkaitis--30416084</link><description><![CDATA[Perkraunant civilizaciją. Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/30416084</guid><pubDate>Sat, 30 May 2020 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/30416084/2020_05_30_0aa_0ad0867f_3145728_20200530133436000.mp3" length="24014261" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Perkraunant civilizaciją. Ved. Audrius Lelkaitis</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Perkraunant civilizaciją. Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1501</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Maisto kains nedidės.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-maisto-kains-nedides--28252713</link><description><![CDATA[Pirkėjai ginčijasi, ar maistas brangsta, prekybos tinklai sako, kad stengiasi dėl klientų, tačiau kainų numatyti negali. Pasak „Luminor” banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, maisto kainos nedidės, nes mažėja paklausa ir didėja prekybos tinklų konkurencija. Ved. Audrius Lelkaitis]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/28252713</guid><pubDate>Sat, 23 May 2020 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/28252713/2020_05_23_0a9_3d4f4210_3145728_20200523133412808.mp3" length="24021785" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pirkėjai ginčijasi, ar maistas brangsta, prekybos tinklai sako, kad stengiasi dėl klientų, tačiau kainų numatyti negali. Pasak „Luminor” banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, maisto kainos nedidės, nes mažėja paklausa ir didėja prekybos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirkėjai ginčijasi, ar maistas brangsta, prekybos tinklai sako, kad stengiasi dėl klientų, tačiau kainų numatyti negali. Pasak „Luminor” banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, maisto kainos nedidės, nes mažėja paklausa ir didėja prekybos tinklų konkurencija. Ved. Audrius Lelkaitis]]></itunes:summary><itunes:duration>1502</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija--27647059</link><description><![CDATA[Nors šiuo metu koronaviruso židiniuose dirbantys medikai sako, kad situacija normalėja, baiminamasi galimos antrosios susirgimų bangos rudenį, galinčios dar labiau sutrikdyti sveikatos sistemos darbą. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro priėmimo—skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas pataria žmonėms nepamiršti laikytis saugaus atstumo, nešioti kaukes bei dažnai plautis rankas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/27647059</guid><pubDate>Sat, 16 May 2020 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/27647059/2020_05_16_0a8_23a99c37_3145728.mp3" length="24122931" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors šiuo metu koronaviruso židiniuose dirbantys medikai sako, kad situacija normalėja, baiminamasi galimos antrosios susirgimų bangos rudenį, galinčios dar labiau sutrikdyti sveikatos sistemos darbą. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors šiuo metu koronaviruso židiniuose dirbantys medikai sako, kad situacija normalėja, baiminamasi galimos antrosios susirgimų bangos rudenį, galinčios dar labiau sutrikdyti sveikatos sistemos darbą. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro priėmimo—skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas pataria žmonėms nepamiršti laikytis saugaus atstumo, nešioti kaukes bei dažnai plautis rankas.]]></itunes:summary><itunes:duration>1508</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Rusijos propagandininkai veltui duonos nevalgo.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-rusijos-propagandininkai-veltui-duonos-nevalgo--27647080</link><description><![CDATA[Rusijos propagandininkai veltui duonos nevalgo. Jų skleidžiama sąmokslo teorija, kad milijardierius Bilas Geitsas sukūrė koronos virusą, nes nori nugalabyti kuo daugiau žmonių — jau kartojama Lietuvoje. Kodėl kai kurie tiki absoliučia nesąmone, kad 5G mobilusis ryšys susijęs su koronos virusu?<br />Tuo tarpu Vilniaus universiteto istorikas Norbertas Černiauskas teigia, kad dvidešimtojo amžiaus pradžioje radijas kaltintas dėl ispaniško gripo atsiradimo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/27647080</guid><pubDate>Sat, 09 May 2020 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/27647080/2020_05_09_0a7_d0c39197.mp3" length="24010500" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rusijos propagandininkai veltui duonos nevalgo. Jų skleidžiama sąmokslo teorija, kad milijardierius Bilas Geitsas sukūrė koronos virusą, nes nori nugalabyti kuo daugiau žmonių — jau kartojama Lietuvoje. Kodėl kai kurie tiki absoliučia nesąmone, kad 5G...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rusijos propagandininkai veltui duonos nevalgo. Jų skleidžiama sąmokslo teorija, kad milijardierius Bilas Geitsas sukūrė koronos virusą, nes nori nugalabyti kuo daugiau žmonių — jau kartojama Lietuvoje. Kodėl kai kurie tiki absoliučia nesąmone, kad 5G mobilusis ryšys susijęs su koronos virusu?<br />Tuo tarpu Vilniaus universiteto istorikas Norbertas Černiauskas teigia, kad dvidešimtojo amžiaus pradžioje radijas kaltintas dėl ispaniško gripo atsiradimo.]]></itunes:summary><itunes:duration>1501</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kontrastiška visuomenės kasdienybė.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kontrastiska-visuomenes-kasdienybe--26555651</link><description><![CDATA[Laidoje „Perkraunant civilizaciją”: Kontrastiška visuomenės kasdienybė – vieni ruošiasi parduoti automobilius, kiti skaičiuoja likusias monetas saldainiams. Kaip krizės metu taupyti, jei negaunate atlyginimo? Kokias galimybes įsidarbinti Lietuvoje pasiūlys valdžia, siekdama išvengti emigracijos? Apie tai, kaip nekartoti dešimtmetį darytų klaidų, kalbėsime su nacionalinės NVO koalicijos direktore Gaja Šavele. Autorius Audrius Lelkaitis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/26555651</guid><pubDate>Fri, 01 May 2020 15:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/26555651/1018645199.mp3" length="24001723" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Perkraunant civilizaciją”: Kontrastiška visuomenės kasdienybė – vieni ruošiasi parduoti automobilius, kiti skaičiuoja likusias monetas saldainiams. Kaip krizės metu taupyti, jei negaunate atlyginimo? Kokias galimybes įsidarbinti Lietuvoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Perkraunant civilizaciją”: Kontrastiška visuomenės kasdienybė – vieni ruošiasi parduoti automobilius, kiti skaičiuoja likusias monetas saldainiams. Kaip krizės metu taupyti, jei negaunate atlyginimo? Kokias galimybes įsidarbinti Lietuvoje pasiūlys valdžia, siekdama išvengti emigracijos? Apie tai, kaip nekartoti dešimtmetį darytų klaidų, kalbėsime su nacionalinės NVO koalicijos direktore Gaja Šavele. Autorius Audrius Lelkaitis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1501</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ko imtis, kad karantino metu nesijaustumėte sugniuždyti.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ko-imtis-kad-karantino-metu-nesijaustumete-sugniuzdyti--26009258</link><description><![CDATA[Laidoje „Perkaunant civilizaciją” aiškinamės ko imtis, kad karantino metu nesijaustumėte sugniuždyti. Kaip išsaugoti sveiką protą ir gerus santykius? Kaip kovoti su stresu? KAM Strateginių komunikacijų departamento vadovas pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas pataria sportuoti, paįvairinti rutiną ir atlaidžiau žiūrėti į artimuosius.<br />Laidos autorius Audrius Lelkaitis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/26009258</guid><pubDate>Fri, 24 Apr 2020 14:00:42 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/26009258/1018612254.mp3" length="23510203" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Perkaunant civilizaciją” aiškinamės ko imtis, kad karantino metu nesijaustumėte sugniuždyti. Kaip išsaugoti sveiką protą ir gerus santykius? Kaip kovoti su stresu? KAM Strateginių komunikacijų departamento vadovas pulkininkas leitenantas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Perkaunant civilizaciją” aiškinamės ko imtis, kad karantino metu nesijaustumėte sugniuždyti. Kaip išsaugoti sveiką protą ir gerus santykius? Kaip kovoti su stresu? KAM Strateginių komunikacijų departamento vadovas pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas pataria sportuoti, paįvairinti rutiną ir atlaidžiau žiūrėti į artimuosius.<br />Laidos autorius Audrius Lelkaitis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1470</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Kaip keičiasi žmonių požiūris į grožio industrijos darbuotojus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-kaip-keiciasi-zmoniu-poziuris-i-grozio-industrijos-darbuotojus--25645550</link><description><![CDATA[Laidoje „Perkraunant civilizaciją” Audrius Lelkaitis aiškinasi, ką daryti „estetinės katastrofos” metu — juk kirpyklos uždarytos! Net karo metais kirpėjai turėjo darbo... Kaip keičiasi žmonių požiūris į grožio industrijos darbuotojus? Ko tikisi jie? „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad Lietuvai reikia baigti eksperimentuoti ir atsikratyti pačių griežčiausių karantino priemonių.<br />Ved. Audrius Lelkaitis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/25645550</guid><pubDate>Fri, 17 Apr 2020 14:26:35 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/25645550/1018579778.mp3" length="23976645" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Perkraunant civilizaciją” Audrius Lelkaitis aiškinasi, ką daryti „estetinės katastrofos” metu — juk kirpyklos uždarytos! Net karo metais kirpėjai turėjo darbo... Kaip keičiasi žmonių požiūris į grožio industrijos darbuotojus? Ko tikisi jie?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Perkraunant civilizaciją” Audrius Lelkaitis aiškinasi, ką daryti „estetinės katastrofos” metu — juk kirpyklos uždarytos! Net karo metais kirpėjai turėjo darbo... Kaip keičiasi žmonių požiūris į grožio industrijos darbuotojus? Ko tikisi jie? „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad Lietuvai reikia baigti eksperimentuoti ir atsikratyti pačių griežčiausių karantino priemonių.<br />Ved. Audrius Lelkaitis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1499</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perkraunant civilizaciją. Ar Vyriausybės priemonės, kuriomis siekiama mažinti alkoholio vartojimą, yra efektyvios pandemijos metu.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perkraunant-civilizacija-ar-vyriausybes-priemones-kuriomis-siekiama-mazinti-alkoholio-vartojima-yra-efektyvios-pandemijos-metu--25232676</link><description><![CDATA[Laidoje „Perkraunant civilizaciją“ Audrius Lelkaitis aiškinasi, ar Vyriausybės priemonės, kuriomis siekiama mažinti alkoholio vartojimą, yra efektyvios pandemijos metu ir ko reikėtų imtis prasidėjus krizei. Žmonės gatvėje teigia, kad vien griežtų priemonių nepakanka, reikia rūpintis naujomis darbo vietomis, suteikti galimybę sportuoti bei turiningai leisti laisvalaikį. Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentė Nijolė Goštautaitė Midttun įsitikinusi, kad vyriausybės priemonės yra efektyvios ir jas reikėtų tęsti. <br />Ved. Audrius Lelkaitis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/25232676</guid><pubDate>Fri, 10 Apr 2020 14:00:31 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/25232676/1018579588.mp3" length="23998797" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Perkraunant civilizaciją“ Audrius Lelkaitis aiškinasi, ar Vyriausybės priemonės, kuriomis siekiama mažinti alkoholio vartojimą, yra efektyvios pandemijos metu ir ko reikėtų imtis prasidėjus krizei. Žmonės gatvėje teigia, kad vien griežtų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Perkraunant civilizaciją“ Audrius Lelkaitis aiškinasi, ar Vyriausybės priemonės, kuriomis siekiama mažinti alkoholio vartojimą, yra efektyvios pandemijos metu ir ko reikėtų imtis prasidėjus krizei. Žmonės gatvėje teigia, kad vien griežtų priemonių nepakanka, reikia rūpintis naujomis darbo vietomis, suteikti galimybę sportuoti bei turiningai leisti laisvalaikį. Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentė Nijolė Goštautaitė Midttun įsitikinusi, kad vyriausybės priemonės yra efektyvios ir jas reikėtų tęsti. <br />Ved. Audrius Lelkaitis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1500</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f6e133f3b86300c0280762082479aa26.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item></channel></rss>
