<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss xmlns:itunes="http://www.itunes.com/dtds/podcast-1.0.dtd" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:podcast="https://podcastindex.org/namespace/1.0" xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" version="2.0"><channel><title>Kosmoso departamentas</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/kosmoso-departamentas--4273520</link><description><![CDATA[Lietuviai ne tik žaidžia krepšinį, bet ir… jį tyrinėja. Mokslas – sritis, kurioje pas mus vyksta daug įdomių ir svarbių dalykų. Tik ne visada apie juos žinome! Mūsų misija – kad tai pasiektų jūsų ausis. Kosmosas, fizika, gamta, medicina, istorija, menas, psichologija ir visa kita, ką tyrinėja mūsų mokslininkai. <br />Laidą veda Sigita Vegytė, Simonas Bendžius. Penktadieniais, 11:05 min]]></description><atom:link href="https://www.spreaker.com/show/4273520/episodes/feed" rel="self" type="application/rss+xml"/><language>lt</language><category>Science</category><copyright>Copyright LRT</copyright><image><url>https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg</url><title>Kosmoso departamentas</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/kosmoso-departamentas--4273520</link></image><lastBuildDate>Wed, 28 Feb 2024 09:15:08 +0000</lastBuildDate><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:owner><itunes:name>LRT</itunes:name><itunes:email>podcasts@lrt.lt</itunes:email></itunes:owner><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:subtitle>Lietuviai ne tik žaidžia krepšinį, bet ir… jį tyrinėja. Mokslas – sritis, kurioje pas mus vyksta daug įdomių ir svarbių dalykų. Tik ne visada apie juos žinome! Mūsų misija – kad tai pasiektų jūsų ausis. Kosmosas, fizika, gamta, medicina, istorija,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuviai ne tik žaidžia krepšinį, bet ir… jį tyrinėja. Mokslas – sritis, kurioje pas mus vyksta daug įdomių ir svarbių dalykų. Tik ne visada apie juos žinome! Mūsų misija – kad tai pasiektų jūsų ausis. Kosmosas, fizika, gamta, medicina, istorija, menas, psichologija ir visa kita, ką tyrinėja mūsų mokslininkai. <br />Laidą veda Sigita Vegytė, Simonas Bendžius. Penktadieniais, 11:05 min]]></itunes:summary><itunes:category text="Science"/><itunes:explicit>false</itunes:explicit><podcast:guid>9784ec40-c2d3-59da-90cb-c2bb1a6eae69</podcast:guid><itunes:type>episodic</itunes:type><item><title>Kosmoso departamentas. Kaip per 100 metų keitėsi orų prognozės?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-kaip-per-100-metu-keitesi-oru-prognozes--45259113</link><description><![CDATA[Vienas garsiausių pasaulio vizionierių Elonas Muskas Lietuvoje įsteigė kompanijos „SpaceX“ dukterinę įmonę „Starlink“, teikiančią palydovinio interneto paslaugas. Kuo ši naujiena gali būti gera Lietuvai, pasakoja verslininkas, mokslo entuziastas Vladas Lašas.<br /><br />Kaip per pastaruosius 95 metus keitėsi orų prognozių nustatymo metodai, kokie jie yra dabar? Su kokiais iššūkiais susiduia šių dienų meteorologai boei sinoptikai – ir kada galima pasikliauti ir liaudies išmintimi? Į šiuos klausimus atsako VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius ir Vita Ličytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45259113</guid><pubDate>Fri, 11 Jun 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45259113/2021_06_11_089_7af8c792_3416_p_20210611121605650.mp3" length="47956607" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vienas garsiausių pasaulio vizionierių Elonas Muskas Lietuvoje įsteigė kompanijos „SpaceX“ dukterinę įmonę „Starlink“, teikiančią palydovinio interneto paslaugas. Kuo ši naujiena gali būti gera Lietuvai, pasakoja verslininkas, mokslo entuziastas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vienas garsiausių pasaulio vizionierių Elonas Muskas Lietuvoje įsteigė kompanijos „SpaceX“ dukterinę įmonę „Starlink“, teikiančią palydovinio interneto paslaugas. Kuo ši naujiena gali būti gera Lietuvai, pasakoja verslininkas, mokslo entuziastas Vladas Lašas.<br /><br />Kaip per pastaruosius 95 metus keitėsi orų prognozių nustatymo metodai, kokie jie yra dabar? Su kokiais iššūkiais susiduia šių dienų meteorologai boei sinoptikai – ir kada galima pasikliauti ir liaudies išmintimi? Į šiuos klausimus atsako VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius ir Vita Ličytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2998</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Žmogaus ir gyvūno hibridai – atsakas į ateities ligas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-zmogaus-ir-gyvuno-hibridai-atsakas-i-ateities-ligas--45162938</link><description><![CDATA[Pastarųjų metų eksperimentai, laboratorijose siekiant sukurti žmogaus ir gyvūno hibridą, sukėlė daug diskusijų: viena vertus, tokie tyrimai gali padėti žmonėms geriau pažinti ligas, kita vertus, baiminamasi dėl gyvūnų gerovės ir nykstančių moralės normų. Apie šiuos bandymus ir mokslininkams kylančias abejones pasakoja VU Medicinos fakulteto sveikatos etikos, teisės ir istorijos centro mokslininkė Margarita Poškutė.<br /><br />Kas lėmė, kad JAV universitetai - vieni geriausių pasaulyje? Apie prestižinių mokymosi įstaigų istoriją pasakoja Jeilio universitete studijavęs Jonas Kavaliauskas. Jis įkūrė konsultacijų startuolį, kuris padėtų Lietuvos moksleiviams patekti į garsiausius universitetus.<br /><br />Ved. Karolina Panto<br /><br /><br />Nuotraukoje - žmogaus ir beždžionės embrionas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45162938</guid><pubDate>Fri, 04 Jun 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45162938/2021_06_04_089_7af8c792_3416_p_20210604121539155.mp3" length="45299251" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pastarųjų metų eksperimentai, laboratorijose siekiant sukurti žmogaus ir gyvūno hibridą, sukėlė daug diskusijų: viena vertus, tokie tyrimai gali padėti žmonėms geriau pažinti ligas, kita vertus, baiminamasi dėl gyvūnų gerovės ir nykstančių moralės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pastarųjų metų eksperimentai, laboratorijose siekiant sukurti žmogaus ir gyvūno hibridą, sukėlė daug diskusijų: viena vertus, tokie tyrimai gali padėti žmonėms geriau pažinti ligas, kita vertus, baiminamasi dėl gyvūnų gerovės ir nykstančių moralės normų. Apie šiuos bandymus ir mokslininkams kylančias abejones pasakoja VU Medicinos fakulteto sveikatos etikos, teisės ir istorijos centro mokslininkė Margarita Poškutė.<br /><br />Kas lėmė, kad JAV universitetai - vieni geriausių pasaulyje? Apie prestižinių mokymosi įstaigų istoriją pasakoja Jeilio universitete studijavęs Jonas Kavaliauskas. Jis įkūrė konsultacijų startuolį, kuris padėtų Lietuvos moksleiviams patekti į garsiausius universitetus.<br /><br />Ved. Karolina Panto<br /><br /><br />Nuotraukoje - žmogaus ir beždžionės embrionas]]></itunes:summary><itunes:duration>2832</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Černobylio likviduotojų genomo ypatumai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-cernobylio-likviduotoju-genomo-ypatumai--45073568</link><description><![CDATA[Dalis Černobylio katastrofos likviduotojų, nors ir patyrė sveikatai kenksmingą didelę dozę jonizuojančios spinduliuotės, šiandien yra ganėtinai sveiki, o jų ligos beveik nesiskiria nuo bendrai populiacijai būdingų ligų.<br /><br />To priežastis gali slypėti jų genome, mano VU Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros mokslininkės, tyrinėjančios Lietuvos Černobylio katastrofos likviduotojų genomą. Jos siekia išsiaiškinti, kuo šių žmonių genomas galėtų būti ypatingas, kaip jis lemia išlikimą bei adaptaciją. Apie tai pokalbis su viena iš tyrėjų dokt. Gabriele Žukauskaite.<br /><br />Kita tema. Nuo sulankstomų ekranų iki elektros energiją generuojančių drabužių – kaip ateityje pasitarnaus organiniai šviestukai (OLED)? Apie tai pasakoja VU Fotonikos ir nanotechnologijų instituto Organinės optoelektronikos grupės vadovas dr. Karolis Kazlauskas.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45073568</guid><pubDate>Fri, 28 May 2021 08:05:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45073568/2021_05_28_089_7af8c792_3416.mp3" length="45769037" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dalis Černobylio katastrofos likviduotojų, nors ir patyrė sveikatai kenksmingą didelę dozę jonizuojančios spinduliuotės, šiandien yra ganėtinai sveiki, o jų ligos beveik nesiskiria nuo bendrai populiacijai būdingų ligų.

To priežastis gali slypėti jų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dalis Černobylio katastrofos likviduotojų, nors ir patyrė sveikatai kenksmingą didelę dozę jonizuojančios spinduliuotės, šiandien yra ganėtinai sveiki, o jų ligos beveik nesiskiria nuo bendrai populiacijai būdingų ligų.<br /><br />To priežastis gali slypėti jų genome, mano VU Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros mokslininkės, tyrinėjančios Lietuvos Černobylio katastrofos likviduotojų genomą. Jos siekia išsiaiškinti, kuo šių žmonių genomas galėtų būti ypatingas, kaip jis lemia išlikimą bei adaptaciją. Apie tai pokalbis su viena iš tyrėjų dokt. Gabriele Žukauskaite.<br /><br />Kita tema. Nuo sulankstomų ekranų iki elektros energiją generuojančių drabužių – kaip ateityje pasitarnaus organiniai šviestukai (OLED)? Apie tai pasakoja VU Fotonikos ir nanotechnologijų instituto Organinės optoelektronikos grupės vadovas dr. Karolis Kazlauskas.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2861</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Kitoks tarpukario Lietuvos vaizdas: eugenikos idėjos ir žemas BVP</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-kitoks-tarpukario-lietuvos-vaizdas-eugenikos-idejos-ir-zemas-bvp--44944955</link><description><![CDATA[Eugenika – pseudomokslas, paremtas utopine individo ir visuomenės „patobulinimo“ idėja. XX a. pr. ši teorija pasaulyje buvo labai populiari, o jos šalininkai manė, kad eugenikos priemonės, pavyzdžiui, sterilizacija ar eutanazija, gali padėti išspręsti daugumą socialinių problemų. Idėja simpatikų sulaukė ir tarpukario Lietuvoje. Apie juos pasakoja Lietuvos istorijos instituto doktorantė Jurgita Gaižutytė.<br /><br />Kita tema. Tarpukario Lietuvos ekonomika buvo atsilikusi, o dauguma žmonių negyveno turtingai. Taip teigia Oksfordo universiteto magistras Adomas Klimantas, nustatęs tarpukario Lietuvos BVP rodiklį.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44944955</guid><pubDate>Fri, 21 May 2021 08:05:10 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44944955/2021_05_21_089_7af8c792_3416.mp3" length="50759470" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Eugenika – pseudomokslas, paremtas utopine individo ir visuomenės „patobulinimo“ idėja. XX a. pr. ši teorija pasaulyje buvo labai populiari, o jos šalininkai manė, kad eugenikos priemonės, pavyzdžiui, sterilizacija ar eutanazija, gali padėti išspręsti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Eugenika – pseudomokslas, paremtas utopine individo ir visuomenės „patobulinimo“ idėja. XX a. pr. ši teorija pasaulyje buvo labai populiari, o jos šalininkai manė, kad eugenikos priemonės, pavyzdžiui, sterilizacija ar eutanazija, gali padėti išspręsti daugumą socialinių problemų. Idėja simpatikų sulaukė ir tarpukario Lietuvoje. Apie juos pasakoja Lietuvos istorijos instituto doktorantė Jurgita Gaižutytė.<br /><br />Kita tema. Tarpukario Lietuvos ekonomika buvo atsilikusi, o dauguma žmonių negyveno turtingai. Taip teigia Oksfordo universiteto magistras Adomas Klimantas, nustatęs tarpukario Lietuvos BVP rodiklį.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3173</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Stebėjimus Kuršių nerijoje atliekanti mokslininkė: kopų ateitis priklausys nuo klimato sąlygų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-stebejimus-kursiu-nerijoje-atliekanti-mokslininke-kopu-ateitis-priklausys-nuo-klimato-salygu--44809625</link><description><![CDATA[Lietuvos mokslininkai ne vienerius metus stebi Kuršių nerijos kopų nykimą. Didelės įtakos šiam procesui turi klimato kaita. Apie tai, kaip atliekami kopų stebėjimai ir kas daroma, siekiant jas išsaugoti, pasakoja VU Geomokslų instituto Kartografijos ir geoinformatikos katedros mokslininkė dokt. Neringa Mačiulevičiūtė-Turlienė.<br /><br />Kaip galėtų atrodyti nežemiška gyvybė ir kur jos pirmiausia turėtume ieškoti? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikas Mindaugas Macijauskas. Pokalbio ištrauka iš VU tinklalaidės „Mokslai be pamokslų“.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44809625</guid><pubDate>Fri, 14 May 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44809625/2021_05_14_089_7af8c792_3416_p_20210514120357556.mp3" length="38752338" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos mokslininkai ne vienerius metus stebi Kuršių nerijos kopų nykimą. Didelės įtakos šiam procesui turi klimato kaita. Apie tai, kaip atliekami kopų stebėjimai ir kas daroma, siekiant jas išsaugoti, pasakoja VU Geomokslų instituto Kartografijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos mokslininkai ne vienerius metus stebi Kuršių nerijos kopų nykimą. Didelės įtakos šiam procesui turi klimato kaita. Apie tai, kaip atliekami kopų stebėjimai ir kas daroma, siekiant jas išsaugoti, pasakoja VU Geomokslų instituto Kartografijos ir geoinformatikos katedros mokslininkė dokt. Neringa Mačiulevičiūtė-Turlienė.<br /><br />Kaip galėtų atrodyti nežemiška gyvybė ir kur jos pirmiausia turėtume ieškoti? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikas Mindaugas Macijauskas. Pokalbio ištrauka iš VU tinklalaidės „Mokslai be pamokslų“.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2422</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Protingieji paukščiai ir tamsoje švytintys organizmai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-protingieji-pauksciai-ir-tamsoje-svytintys-organizmai--44701558</link><description><![CDATA[Nuo kūrybingų architektų iki žaismingų pramogautojų: kokie yra intelektualiausi paukščiai Lietuvoje ir pasaulyje? Pasakoja ornitologas Gediminas Petkus.<br /><br />Kodėl kai kurie organizmai švyti? Kaip šį reiškinį ateities tyrimams siekia pritaikyti mokslininkai? Pašnekovė – VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Asta Malakauskienė.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius ir Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44701558</guid><pubDate>Fri, 07 May 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44701558/2021_05_07_089_7af8c792_3416_p_20210507121615817.mp3" length="46030261" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo kūrybingų architektų iki žaismingų pramogautojų: kokie yra intelektualiausi paukščiai Lietuvoje ir pasaulyje? Pasakoja ornitologas Gediminas Petkus.

Kodėl kai kurie organizmai švyti? Kaip šį reiškinį ateities tyrimams siekia pritaikyti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo kūrybingų architektų iki žaismingų pramogautojų: kokie yra intelektualiausi paukščiai Lietuvoje ir pasaulyje? Pasakoja ornitologas Gediminas Petkus.<br /><br />Kodėl kai kurie organizmai švyti? Kaip šį reiškinį ateities tyrimams siekia pritaikyti mokslininkai? Pašnekovė – VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Asta Malakauskienė.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius ir Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2877</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Gyvenimo po mirties fenomenas. Pirmųjų mėgintuvėlyje išgyvenusių žmogaus ląstelių istorija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-gyvenimo-po-mirties-fenomenas-pirmuju-megintuvelyje-isgyvenusiu-zmogaus-lasteliu-istorija--44568899</link><description><![CDATA[1951 metais Johno Hopkinso ligoninės laboratorijoje įvyko tai, ką mokslininkai bandė padaryti kelis dešimtmečius. Pirmą kartą istorijoje žmogaus ląstelės išgyveno ne žmogaus organizme, o mėgintuvėlyje. Ląstelės ne tik nežuvo, bet ir pradėjo taip daugintis, kad atrodė nesustabdomos – užėmė tiek vietos, kiek joms duodavo.<br /><br />Ląstelės, pavadintos HeLa, gyvos ir šiandien, o per 70 metų padėjo mokslininkams daugiau suprasti apie vėžį, sukurti vaistų, išsiaiškinti, kaip plinta ir dauginasi Polio, ŽIV, ŽPV, SARS-CoV-2 ir daugybė kitų virusų bei sukurti vakcinas. Šios ląstelės pirmosios buvo sėkmingai užšaldytos, klonuotos, paveiktos radiacija, nukeliavo ne tik į visas pasaulio laboratorijas, bet ir į kosmosą.<br /><br />Pirmus kelis dešimtmečius, kol HeLa dalyvavo tyrimuose ir išradimuose, vos keli mokslininkai žinojo vardą Henrieta Lacks. Vardą moters, kurios gimdos kaklelio vėžinės ląstelės ir pavadintos HeLa. Šios ląstelės pražudė ir pačią Henrietą, tad apie savo indėlį į mokslą ji niekada nesužinojo. Tiksliau ji nežinojo, kad apskritai dalyvaus moksliniuose tyrimuose – gydytojai jos ląsteles paėmė neatsiklausę.<br /><br />Laidoje kalba VU GMC mokslininkai prof. dr. Sonata Jarmalaitė ir dr. Algirdas Žiogas bei VU medicinos etikos prof. dr. Eugenijus Gefenas.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44568899</guid><pubDate>Fri, 30 Apr 2021 08:05:20 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44568899/2021_04_30_089_7af8c792_3416.mp3" length="46843610" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1951 metais Johno Hopkinso ligoninės laboratorijoje įvyko tai, ką mokslininkai bandė padaryti kelis dešimtmečius. Pirmą kartą istorijoje žmogaus ląstelės išgyveno ne žmogaus organizme, o mėgintuvėlyje. Ląstelės ne tik nežuvo, bet ir pradėjo taip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1951 metais Johno Hopkinso ligoninės laboratorijoje įvyko tai, ką mokslininkai bandė padaryti kelis dešimtmečius. Pirmą kartą istorijoje žmogaus ląstelės išgyveno ne žmogaus organizme, o mėgintuvėlyje. Ląstelės ne tik nežuvo, bet ir pradėjo taip daugintis, kad atrodė nesustabdomos – užėmė tiek vietos, kiek joms duodavo.<br /><br />Ląstelės, pavadintos HeLa, gyvos ir šiandien, o per 70 metų padėjo mokslininkams daugiau suprasti apie vėžį, sukurti vaistų, išsiaiškinti, kaip plinta ir dauginasi Polio, ŽIV, ŽPV, SARS-CoV-2 ir daugybė kitų virusų bei sukurti vakcinas. Šios ląstelės pirmosios buvo sėkmingai užšaldytos, klonuotos, paveiktos radiacija, nukeliavo ne tik į visas pasaulio laboratorijas, bet ir į kosmosą.<br /><br />Pirmus kelis dešimtmečius, kol HeLa dalyvavo tyrimuose ir išradimuose, vos keli mokslininkai žinojo vardą Henrieta Lacks. Vardą moters, kurios gimdos kaklelio vėžinės ląstelės ir pavadintos HeLa. Šios ląstelės pražudė ir pačią Henrietą, tad apie savo indėlį į mokslą ji niekada nesužinojo. Tiksliau ji nežinojo, kad apskritai dalyvaus moksliniuose tyrimuose – gydytojai jos ląsteles paėmė neatsiklausę.<br /><br />Laidoje kalba VU GMC mokslininkai prof. dr. Sonata Jarmalaitė ir dr. Algirdas Žiogas bei VU medicinos etikos prof. dr. Eugenijus Gefenas.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2928</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Virtualios realybės turizmas: ar technologijos gali pakeisti įprastas keliones?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-virtualios-realybes-turizmas-ar-technologijos-gali-pakeisti-iprastas-keliones--44357471</link><description><![CDATA[Kokią įtaką pandemijos paveiktam turizmui ateityje turės naujausios technologijos? Kaip jas panaudoti, siekiant pritraukti keliautojų į šalį? Atsakymo į tai ieško ir lietuvių startuolis “Iron Cat”, kuriantis virtualios realybės žiūronus turizmui. Apie šią idėją pasakoja vienas iš jos autorių Paulius Juočeris.<br /><br />Biomedicininiai tyrimai atliekami su įvairiomis žmogaus biologinėmis medžiagomis. Tačiau norint gauti ėminių tyrimams, būtina užtikrinti ir žmogaus privatumą. Apie tai, kaip pasaulyje vystėsi šios srities reguliavimas, pasakoja VU medicinos etikos dėstytojas prof. dr. Eugenijus Gefenas.<br /><br />Rubrikoje “Va čia tai kosmosas” - praėjo 60 metų nuo pirmojo žmogaus skrydžio į kosmosą. Ko išmokome per šį laiką ir kaip kosmosą galime išgirsti šiandien?<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44357471</guid><pubDate>Fri, 16 Apr 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44357471/2021_04_16_089_7af8c792_3416_p_20210416121619270.mp3" length="45049311" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokią įtaką pandemijos paveiktam turizmui ateityje turės naujausios technologijos? Kaip jas panaudoti, siekiant pritraukti keliautojų į šalį? Atsakymo į tai ieško ir lietuvių startuolis “Iron Cat”, kuriantis virtualios realybės žiūronus turizmui. Apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokią įtaką pandemijos paveiktam turizmui ateityje turės naujausios technologijos? Kaip jas panaudoti, siekiant pritraukti keliautojų į šalį? Atsakymo į tai ieško ir lietuvių startuolis “Iron Cat”, kuriantis virtualios realybės žiūronus turizmui. Apie šią idėją pasakoja vienas iš jos autorių Paulius Juočeris.<br /><br />Biomedicininiai tyrimai atliekami su įvairiomis žmogaus biologinėmis medžiagomis. Tačiau norint gauti ėminių tyrimams, būtina užtikrinti ir žmogaus privatumą. Apie tai, kaip pasaulyje vystėsi šios srities reguliavimas, pasakoja VU medicinos etikos dėstytojas prof. dr. Eugenijus Gefenas.<br /><br />Rubrikoje “Va čia tai kosmosas” - praėjo 60 metų nuo pirmojo žmogaus skrydžio į kosmosą. Ko išmokome per šį laiką ir kaip kosmosą galime išgirsti šiandien?<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2816</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Jūra prieš 250 mln. metų ir dabar</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-jura-pries-250-mln-metu-ir-dabar--44268904</link><description><![CDATA[Prieš 250 metų dabartinės Lietuvos teritorijoje tyvuliavo jūra. VU paleoichtiologė Darja Dankina tyrinėja, kokios žuvys anuomet čia plaukiojo – jos atradimai yra reikšmingi visame pasaulyje.<br /><br />Lietuvos mokslininkai iš popieriaus atliekų kuria aerogelį, kuris efektyviai surinktų į jūrą išsiliejusią naftą. Apie šią inovaciją pasakoja Klaipėdos universiteto mokslininkė Tatjana Paulauskienė.<br /><br />Fizikai teigia radę potencialius ženklus, liudijančius apie penktąją gamtos jėgą. Apie tai rubrikoje „Va čia tai kosmosas“ pasakoja naujienų portalo LRT.lt žurnalistė Patricija Kilminavičienė.<br /><br /><br />Nuotraukoje - Actinopterygii klasės išnykusios žuvies dantukas. Darjos Dankinos nuotr.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44268904</guid><pubDate>Fri, 09 Apr 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44268904/2021_04_09_089_7af8c792_3416.mp3" length="44979930" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš 250 metų dabartinės Lietuvos teritorijoje tyvuliavo jūra. VU paleoichtiologė Darja Dankina tyrinėja, kokios žuvys anuomet čia plaukiojo – jos atradimai yra reikšmingi visame pasaulyje.

Lietuvos mokslininkai iš popieriaus atliekų kuria aerogelį,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš 250 metų dabartinės Lietuvos teritorijoje tyvuliavo jūra. VU paleoichtiologė Darja Dankina tyrinėja, kokios žuvys anuomet čia plaukiojo – jos atradimai yra reikšmingi visame pasaulyje.<br /><br />Lietuvos mokslininkai iš popieriaus atliekų kuria aerogelį, kuris efektyviai surinktų į jūrą išsiliejusią naftą. Apie šią inovaciją pasakoja Klaipėdos universiteto mokslininkė Tatjana Paulauskienė.<br /><br />Fizikai teigia radę potencialius ženklus, liudijančius apie penktąją gamtos jėgą. Apie tai rubrikoje „Va čia tai kosmosas“ pasakoja naujienų portalo LRT.lt žurnalistė Patricija Kilminavičienė.<br /><br /><br />Nuotraukoje - Actinopterygii klasės išnykusios žuvies dantukas. Darjos Dankinos nuotr.]]></itunes:summary><itunes:duration>2812</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Tikroviškas dirbtinis balsas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-tikroviskas-dirbtinis-balsas--44163158</link><description><![CDATA[Technologija „deepfake“ dažniausiai minima vaizdo klastojimo atvejų kontekste. Tačiau pastaruosius kelerius metus vis sparčiau tobulėja technologijos, galinčios modifikuoti ar atkartoti tikrą žmogaus balsą bei sugeneruoti kalbą, parašyti tokį tekstą, kurį sunku atskirti nuo žmogaus rašyto. Apie tai, kokių naujų iššūkių kelia šių technologijų tobulėjimas pasakoja VU Matematikos ir informatikos fakulteto tyrėjas dr. Linas Petkevičius.<br /><br />Kita tema. Tarptautinė kosminė stotis – maždaug futbolo aikštės dydžio laboratorija, skriejanti aplink Žemę. Joje dažniausiai pusės metų pamainomis gyvena ir darbuojasi astronautai bei kosmonautai iš JAV, Rusijos, Europos, Kanados bei Japonijos. Apie tai, ką šie žmonės veikia ir kaip jie jaučiasi pasakoja Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44163158</guid><pubDate>Fri, 02 Apr 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44163158/2021_04_02_089_7af8c792_3416.mp3" length="55987721" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Technologija „deepfake“ dažniausiai minima vaizdo klastojimo atvejų kontekste. Tačiau pastaruosius kelerius metus vis sparčiau tobulėja technologijos, galinčios modifikuoti ar atkartoti tikrą žmogaus balsą bei sugeneruoti kalbą, parašyti tokį tekstą,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Technologija „deepfake“ dažniausiai minima vaizdo klastojimo atvejų kontekste. Tačiau pastaruosius kelerius metus vis sparčiau tobulėja technologijos, galinčios modifikuoti ar atkartoti tikrą žmogaus balsą bei sugeneruoti kalbą, parašyti tokį tekstą, kurį sunku atskirti nuo žmogaus rašyto. Apie tai, kokių naujų iššūkių kelia šių technologijų tobulėjimas pasakoja VU Matematikos ir informatikos fakulteto tyrėjas dr. Linas Petkevičius.<br /><br />Kita tema. Tarptautinė kosminė stotis – maždaug futbolo aikštės dydžio laboratorija, skriejanti aplink Žemę. Joje dažniausiai pusės metų pamainomis gyvena ir darbuojasi astronautai bei kosmonautai iš JAV, Rusijos, Europos, Kanados bei Japonijos. Apie tai, ką šie žmonės veikia ir kaip jie jaučiasi pasakoja Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3500</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Ateityje alergiškas bus kas antras - kaip padės dirbtinis intelektas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-ateityje-alergiskas-bus-kas-antras-kaip-pades-dirbtinis-intelektas--44060144</link><description><![CDATA[Alergiškų žmonių nuolat daugėja, tad ir alergijų tikslesnis nustatymas tampa vis svarbesnis. Su kokiais iššūkiais susiduria naują diagnostikos sistemą kuriantys lietuvių mokslininkai ir kaip patirtis kovojant su alergijomis padeda geriau pažinti koronavirusą?<br /><br />Kita tema - socialinių duomenų mokslas. Ar galima pagal Google paieškos duomenis nustatyti virusų protrūkius ir kodėl algoritmai dažnai diskriminuoja pagal lytį ar rasę?<br /><br />Su rubrika „Va čia tai kosmosas“ - naujas šalies mokslininkų depresijos diagnozavimo metodas, vertinantis maisto sukeliamas emocijas.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44060144</guid><pubDate>Fri, 26 Mar 2021 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44060144/2021_03_26_089_7af8c792_3416_p_20210326121550879.mp3" length="47261151" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Alergiškų žmonių nuolat daugėja, tad ir alergijų tikslesnis nustatymas tampa vis svarbesnis. Su kokiais iššūkiais susiduria naują diagnostikos sistemą kuriantys lietuvių mokslininkai ir kaip patirtis kovojant su alergijomis padeda geriau pažinti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Alergiškų žmonių nuolat daugėja, tad ir alergijų tikslesnis nustatymas tampa vis svarbesnis. Su kokiais iššūkiais susiduria naują diagnostikos sistemą kuriantys lietuvių mokslininkai ir kaip patirtis kovojant su alergijomis padeda geriau pažinti koronavirusą?<br /><br />Kita tema - socialinių duomenų mokslas. Ar galima pagal Google paieškos duomenis nustatyti virusų protrūkius ir kodėl algoritmai dažnai diskriminuoja pagal lytį ar rasę?<br /><br />Su rubrika „Va čia tai kosmosas“ - naujas šalies mokslininkų depresijos diagnozavimo metodas, vertinantis maisto sukeliamas emocijas.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2954</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Kolektyvinis intelektas – kovai prieš COVID-19</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-kolektyvinis-intelektas-kovai-pries-covid-19--43960805</link><description><![CDATA[Europos kosmoso agentūros taryba ketvirtadienį galutinai pritarė, kad Lietuvai būtų suteiktas šios agentūros asocijuotos narystės statusas. Šią naujieną komentuoja mokslo populiarintoja Goda Raibytė.<br /><br />Kas yra kolektyvinis intelektas ir kaip jis gali padėti įveikti koronaviruso pandemiją? Apie tai pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorė Aelita Skaržauskienė.<br /><br />Pokalbis su 2020 m. Lietuvos mokslo premijos laureatais. Pašnekovai – Fizinių ir technologijos mokslų centro darbuotojai prof. Gediminas Niaura ir prof. Albertas Malinauskas.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius ir Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43960805</guid><pubDate>Fri, 19 Mar 2021 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43960805/2021_03_19_089_7af8c792_3416_20210319121554026.mp3" length="52689605" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Europos kosmoso agentūros taryba ketvirtadienį galutinai pritarė, kad Lietuvai būtų suteiktas šios agentūros asocijuotos narystės statusas. Šią naujieną komentuoja mokslo populiarintoja Goda Raibytė.

Kas yra kolektyvinis intelektas ir kaip jis gali...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Europos kosmoso agentūros taryba ketvirtadienį galutinai pritarė, kad Lietuvai būtų suteiktas šios agentūros asocijuotos narystės statusas. Šią naujieną komentuoja mokslo populiarintoja Goda Raibytė.<br /><br />Kas yra kolektyvinis intelektas ir kaip jis gali padėti įveikti koronaviruso pandemiją? Apie tai pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorė Aelita Skaržauskienė.<br /><br />Pokalbis su 2020 m. Lietuvos mokslo premijos laureatais. Pašnekovai – Fizinių ir technologijos mokslų centro darbuotojai prof. Gediminas Niaura ir prof. Albertas Malinauskas.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius ir Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>3294</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Literatūros ir jūros gelmių gyvūnų ilgaamžiškumas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-literaturos-ir-juros-gelmiu-gyvunu-ilgaamziskumas--43914421</link><description><![CDATA[Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė, Vilniaus universiteto profesorė dr. Dalia Satkauskytė 2020 m. Lietuvos mokslo premija apdovanota už darbų ciklą „Literatūra ir visuomenė: sociokritiniai tyrimai“. Su mokslininke kalbamės apie literatūros socialumą, mokėjimą skaityti, besikeičiančias rašytojų kartas bei sovietmečio literatūros tyrimus.<br /><br />Taip pat laidoje apie keistus, stebinančius ir ilgaamžius jūros gelmių gyvūnus. Ką mokslas apie juos žino šiandien ir kokių staigmenų galime laukti? Apie tai pasakoja biologas Remigijus Dailidė iš Lietuvos jūrų muziejaus.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė<br /><br />Nuotr. Dr. Huw Griffiths/British Antarctic Survey]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43914421</guid><pubDate>Fri, 12 Mar 2021 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43914421/2021_03_12_089_7af8c792_3416_086651fa_v.mp3" length="49736306" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė, Vilniaus universiteto profesorė dr. Dalia Satkauskytė 2020 m. Lietuvos mokslo premija apdovanota už darbų ciklą „Literatūra ir visuomenė: sociokritiniai tyrimai“. Su mokslininke kalbamės apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė, Vilniaus universiteto profesorė dr. Dalia Satkauskytė 2020 m. Lietuvos mokslo premija apdovanota už darbų ciklą „Literatūra ir visuomenė: sociokritiniai tyrimai“. Su mokslininke kalbamės apie literatūros socialumą, mokėjimą skaityti, besikeičiančias rašytojų kartas bei sovietmečio literatūros tyrimus.<br /><br />Taip pat laidoje apie keistus, stebinančius ir ilgaamžius jūros gelmių gyvūnus. Ką mokslas apie juos žino šiandien ir kokių staigmenų galime laukti? Apie tai pasakoja biologas Remigijus Dailidė iš Lietuvos jūrų muziejaus.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė<br /><br />Nuotr. Dr. Huw Griffiths/British Antarctic Survey]]></itunes:summary><itunes:duration>3109</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Medžiagos, galinčios pakeisti kaulą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-medziagos-galincios-pakeisti-kaula--43751004</link><description><![CDATA[Kokios medžiagos leidžia užkonservuoti senovinius raštus? Kaip kuriamas sintetinis kaulas? Apie tai ir daugiau pasakoja profesoriai Aldona Beganskienė ir Aivaras Kareiva, už darbų ciklą „Daugiafunkcinių medžiagų kūrimas ir taikymas šiuolaikinėse technologijose“ apdovanoti 2020 m. Mokslo premija.<br /><br />Apie akademinę kariškių veiklą, tokių darbų mokslinį objektyvumą ir Lietuvoje dislokuotų NATO pajėgų strateginę komunikaciją kalba kpt. Vytenis Miliušas.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43751004</guid><pubDate>Fri, 05 Mar 2021 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43751004/2021_03_05_089_7af8c792_3416_p_20210305121534190.mp3" length="48369997" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokios medžiagos leidžia užkonservuoti senovinius raštus? Kaip kuriamas sintetinis kaulas? Apie tai ir daugiau pasakoja profesoriai Aldona Beganskienė ir Aivaras Kareiva, už darbų ciklą „Daugiafunkcinių medžiagų kūrimas ir taikymas šiuolaikinėse...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokios medžiagos leidžia užkonservuoti senovinius raštus? Kaip kuriamas sintetinis kaulas? Apie tai ir daugiau pasakoja profesoriai Aldona Beganskienė ir Aivaras Kareiva, už darbų ciklą „Daugiafunkcinių medžiagų kūrimas ir taikymas šiuolaikinėse technologijose“ apdovanoti 2020 m. Mokslo premija.<br /><br />Apie akademinę kariškių veiklą, tokių darbų mokslinį objektyvumą ir Lietuvoje dislokuotų NATO pajėgų strateginę komunikaciją kalba kpt. Vytenis Miliušas.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>3024</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Kosmosas ir lazeriai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-kosmosas-ir-lazeriai--43660217</link><description><![CDATA[NASA į Marsą sėkmingai nusiuntė savo naująjį marsaeigį.<br /><br />Kodėl svarbu į kosmosą grąžinti kultūrą ir kaip galėtų atrodyti planeta iš žmonių, pasakoja Lietuvos erdvės agentūros įkūrėjas, menininkas, tyrėjas Julijonas Urbonas.<br /><br />Kuo ypatingi ultratrumpų impulsų lazeriai? Pasakoja FTMC Lazerinių tyrimų skyriaus vadovas dr. Gediminas Račiukaitis, su kolegomis pelnęs 2020 m. Lietuvos mokslo premiją.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43660217</guid><pubDate>Fri, 26 Feb 2021 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43660217/2021_02_26_089_7af8c792_3416_20210226121559696.mp3" length="51615450" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>NASA į Marsą sėkmingai nusiuntė savo naująjį marsaeigį.

Kodėl svarbu į kosmosą grąžinti kultūrą ir kaip galėtų atrodyti planeta iš žmonių, pasakoja Lietuvos erdvės agentūros įkūrėjas, menininkas, tyrėjas Julijonas Urbonas.

Kuo ypatingi ultratrumpų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[NASA į Marsą sėkmingai nusiuntė savo naująjį marsaeigį.<br /><br />Kodėl svarbu į kosmosą grąžinti kultūrą ir kaip galėtų atrodyti planeta iš žmonių, pasakoja Lietuvos erdvės agentūros įkūrėjas, menininkas, tyrėjas Julijonas Urbonas.<br /><br />Kuo ypatingi ultratrumpų impulsų lazeriai? Pasakoja FTMC Lazerinių tyrimų skyriaus vadovas dr. Gediminas Račiukaitis, su kolegomis pelnęs 2020 m. Lietuvos mokslo premiją.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius]]></itunes:summary><itunes:duration>3226</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Kuo pavojingi kariniai veiksmai kosmose?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-kuo-pavojingi-kariniai-veiksmai-kosmose--43539877</link><description><![CDATA[Kosminiai karai jau vyksta – kuriami ir netgi išbandomi ginklai, nukreipti prieš kosmose skriejančius palydovus. Ir tai kelia daugybę etinių ir teisinių problemų. Apie tai pasakoja MRU doktorantas, teisininkas Tomas Marozas.<br /><br />Kita tema – kaip aplinka, kurioje gyvename, veikia mūsų fizinę bei psichinę sveikatą? Tai VDU mokslininkai aiškinosi 15 metų vykdydami tyrimus Kauno mieste. Už darbų ciklą „Urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikis sveikatai nuo kūdikystės iki brandos“ profesoriai dr. Regina Gražulevičienė ir dr. Audrius Dėdelė apdovanoti 2020 m. Mokslo premija.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43539877</guid><pubDate>Fri, 19 Feb 2021 09:05:08 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43539877/2021_02_19_089_7af8c792_3014676.mp3" length="45238229" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kosminiai karai jau vyksta – kuriami ir netgi išbandomi ginklai, nukreipti prieš kosmose skriejančius palydovus. Ir tai kelia daugybę etinių ir teisinių problemų. Apie tai pasakoja MRU doktorantas, teisininkas Tomas Marozas.

Kita tema – kaip aplinka,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kosminiai karai jau vyksta – kuriami ir netgi išbandomi ginklai, nukreipti prieš kosmose skriejančius palydovus. Ir tai kelia daugybę etinių ir teisinių problemų. Apie tai pasakoja MRU doktorantas, teisininkas Tomas Marozas.<br /><br />Kita tema – kaip aplinka, kurioje gyvename, veikia mūsų fizinę bei psichinę sveikatą? Tai VDU mokslininkai aiškinosi 15 metų vykdydami tyrimus Kauno mieste. Už darbų ciklą „Urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikis sveikatai nuo kūdikystės iki brandos“ profesoriai dr. Regina Gražulevičienė ir dr. Audrius Dėdelė apdovanoti 2020 m. Mokslo premija.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2828</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Ateityje vaistus gamins ir 3D spausdintuvai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-ateityje-vaistus-gamins-ir-3d-spausdintuvai--43471677</link><description><![CDATA[Pokalbiai su 2020 m. Mokslo premijų laureatais. Pirmoji pašnekovė - LSMU mokslininkė prof. dr. Jurga Bernatonienė, apdovanota už darbų ciklą „Inovatyvūs farmacijos produktai: veikliųjų junginių paieška, technologinis funkcionalizavimas ir praktinis taikymas“. Su ja kalbamės apie vaistus, jų gamybą ir naudojimą ateityje.<br />Taip pat domimės, kaip kuriamas skaitmeninis žmogus ir kam jis reikalingas? Apie tai pasakoja šioje srityje dirbanti Tilburgo universiteto doktorantė Julija Vaitonytė.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43471677</guid><pubDate>Fri, 12 Feb 2021 09:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43471677/2021_02_12_089_7af8c792_3014676_p_20210212121547830.mp3" length="44417357" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbiai su 2020 m. Mokslo premijų laureatais. Pirmoji pašnekovė - LSMU mokslininkė prof. dr. Jurga Bernatonienė, apdovanota už darbų ciklą „Inovatyvūs farmacijos produktai: veikliųjų junginių paieška, technologinis funkcionalizavimas ir praktinis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbiai su 2020 m. Mokslo premijų laureatais. Pirmoji pašnekovė - LSMU mokslininkė prof. dr. Jurga Bernatonienė, apdovanota už darbų ciklą „Inovatyvūs farmacijos produktai: veikliųjų junginių paieška, technologinis funkcionalizavimas ir praktinis taikymas“. Su ja kalbamės apie vaistus, jų gamybą ir naudojimą ateityje.<br />Taip pat domimės, kaip kuriamas skaitmeninis žmogus ir kam jis reikalingas? Apie tai pasakoja šioje srityje dirbanti Tilburgo universiteto doktorantė Julija Vaitonytė.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2777</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Dar viena priemonė kovoje su COVID-19</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-dar-viena-priemone-kovoje-su-covid-19--43300838</link><description><![CDATA[Paskelbti Lietuvos mokslo premijų laureatai.<br /><br />Kompanija "Thermo Fisher Scientific" Vilniuje atidarė naują gamybos pastatą, kuriame gaminami nukleotidai - RNR molekulės statybiniai blokai. Kuo tai yra svarbu ir kaip tai prisideda prie COVID-19 skiepų kūrimo, pasakoja VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė.<br /><br />Naujasis gamybos pastatas pavadintas chemiko, Vilniaus universiteto dėstytojo Andriaus Sniadeckio garbei. Apie šią prieš 250 metų gimusią asmenybę pasakoja verslininkas Rimvydas Baranauskas.<br /><br />Keičiantis klimatui, tampa vis svarbiau kuo tiksliau prognozuoti kelių orų sąlygas. Kaip Lietuvoje sudaromos šios prognozės ir su kokiais iššūkiais susiduria specialistai? Pokalbis su disertaciją apie tai parašiusia daktare Lauryna Šidlauskaite.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius ir Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43300838</guid><pubDate>Fri, 05 Feb 2021 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43300838/2021_02_05_089_7af8c792_3014676_p_20210205121551843.mp3" length="48367071" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Paskelbti Lietuvos mokslo premijų laureatai.

Kompanija "Thermo Fisher Scientific" Vilniuje atidarė naują gamybos pastatą, kuriame gaminami nukleotidai - RNR molekulės statybiniai blokai. Kuo tai yra svarbu ir kaip tai prisideda prie COVID-19 skiepų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Paskelbti Lietuvos mokslo premijų laureatai.<br /><br />Kompanija "Thermo Fisher Scientific" Vilniuje atidarė naują gamybos pastatą, kuriame gaminami nukleotidai - RNR molekulės statybiniai blokai. Kuo tai yra svarbu ir kaip tai prisideda prie COVID-19 skiepų kūrimo, pasakoja VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė.<br /><br />Naujasis gamybos pastatas pavadintas chemiko, Vilniaus universiteto dėstytojo Andriaus Sniadeckio garbei. Apie šią prieš 250 metų gimusią asmenybę pasakoja verslininkas Rimvydas Baranauskas.<br /><br />Keičiantis klimatui, tampa vis svarbiau kuo tiksliau prognozuoti kelių orų sąlygas. Kaip Lietuvoje sudaromos šios prognozės ir su kokiais iššūkiais susiduria specialistai? Pokalbis su disertaciją apie tai parašiusia daktare Lauryna Šidlauskaite.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius ir Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>3023</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Tarptautinė teisė (ne)pakeičia tikrus ginklus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-tarptautine-teise-ne-pakeicia-tikrus-ginklus--43180208</link><description><![CDATA[Tarptautinės teisės tikslas, kad santykiai tarp valstybių būtų grindžiami ne jėga, bet taisyklėmis. Tačiau tarptautiniai įsipareigojimai dažnai pažeidžiami, kariniai konfliktai vyksta, o ir teisiniu neapibrėžtumu kai kurios valstybės neretai pasinaudoja, siekdamos strateginių tikslų.<br /><br /><br /><br />Vis dėlto, teisė padeda pasiekti ir teisingumo, o pastaruoju metu pastebima tarptautinės teisės humanizacija, kai daugiau dėmesio skiriama asmens apsaugai. Apie visa tai pokalbis su Vilniaus universiteto dėstytoja dr. Erika Leonaite.<br /><br /><br /><br />Kita tema – įmonė „Paula.tech“ pirmoji Lietuvoje kuria papildytos realybės edukacinę programėlę vaikams. Skelbiama, kad platforma, pavadinta „Universe for kids“ padės įgyti įvairių eksperimentinių žinių, geriau pažinti skirtingas profesijas bei mokslo įdomybes. Tam reikės tik išmaniojo įrenginio – kad ir telefono. Daugiau apie tai pokalbis su „Paula.tech.“ vadove Monika Paule.<br /><br /><br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43180208</guid><pubDate>Fri, 29 Jan 2021 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43180208/2021_01_29_089_7af8c792_3014676.mp3" length="47288737" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tarptautinės teisės tikslas, kad santykiai tarp valstybių būtų grindžiami ne jėga, bet taisyklėmis. Tačiau tarptautiniai įsipareigojimai dažnai pažeidžiami, kariniai konfliktai vyksta, o ir teisiniu neapibrėžtumu kai kurios valstybės neretai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tarptautinės teisės tikslas, kad santykiai tarp valstybių būtų grindžiami ne jėga, bet taisyklėmis. Tačiau tarptautiniai įsipareigojimai dažnai pažeidžiami, kariniai konfliktai vyksta, o ir teisiniu neapibrėžtumu kai kurios valstybės neretai pasinaudoja, siekdamos strateginių tikslų.<br /><br /><br /><br />Vis dėlto, teisė padeda pasiekti ir teisingumo, o pastaruoju metu pastebima tarptautinės teisės humanizacija, kai daugiau dėmesio skiriama asmens apsaugai. Apie visa tai pokalbis su Vilniaus universiteto dėstytoja dr. Erika Leonaite.<br /><br /><br /><br />Kita tema – įmonė „Paula.tech“ pirmoji Lietuvoje kuria papildytos realybės edukacinę programėlę vaikams. Skelbiama, kad platforma, pavadinta „Universe for kids“ padės įgyti įvairių eksperimentinių žinių, geriau pažinti skirtingas profesijas bei mokslo įdomybes. Tam reikės tik išmaniojo įrenginio – kad ir telefono. Daugiau apie tai pokalbis su „Paula.tech.“ vadove Monika Paule.<br /><br /><br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2956</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Kaip mus veikia spalvos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-kaip-mus-veikia-spalvos--43061188</link><description><![CDATA[Kodėl kai kurie parduotuvių vitrinose esantys maisto produktai atrodo patraukliau? Kaip šviesa gali padėti gydytis sezoninę depresiją? Ar tai, kokios spalvos drabužius dėvime, gali atskleisti mūsų asmenybę? Ir, galiausiai, kokios spalvos yra ta garsioji socialiniuose tinkluose paplitusi suknelė - mėlyna ir juoda ar balta ir auksinė? Apie tai, kas yra spalvos, kaip jas suvokiame ir kokį poveikį jos turi mūsų emocijoms - fizikė Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė ir Šveicarijos Lozanos universiteto doktorantė Domicelė Jonauskaitė.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43061188</guid><pubDate>Fri, 22 Jan 2021 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43061188/2021_01_22_089_7af8c792_3014676_p_20210122121535001.mp3" length="48018911" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl kai kurie parduotuvių vitrinose esantys maisto produktai atrodo patraukliau? Kaip šviesa gali padėti gydytis sezoninę depresiją? Ar tai, kokios spalvos drabužius dėvime, gali atskleisti mūsų asmenybę? Ir, galiausiai, kokios spalvos yra ta...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl kai kurie parduotuvių vitrinose esantys maisto produktai atrodo patraukliau? Kaip šviesa gali padėti gydytis sezoninę depresiją? Ar tai, kokios spalvos drabužius dėvime, gali atskleisti mūsų asmenybę? Ir, galiausiai, kokios spalvos yra ta garsioji socialiniuose tinkluose paplitusi suknelė - mėlyna ir juoda ar balta ir auksinė? Apie tai, kas yra spalvos, kaip jas suvokiame ir kokį poveikį jos turi mūsų emocijoms - fizikė Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė ir Šveicarijos Lozanos universiteto doktorantė Domicelė Jonauskaitė.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>3002</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Nutylėta potrauminio streso epidemija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-nutyleta-potrauminio-streso-epidemija--42948598</link><description><![CDATA[Moksliniai tyrimai rodo, kad beveik visi žmonės bent kartą savo gyvenime patiria trauminių išgyvenimų, susijusių su grėsme žmogaus gyvybei (pavyzdžiui, artimojo netektis ar autoįvykis). Tačiau kai kurie žmonės dėl savo profesijos (kariai, gydytojai, policininkai) ar dėl socialinių aplinkybių (gyvena smurtaujančioje šeimoje) psichologinę traumą patiria nuolat ir daug sunkesnę.<br /><br />Pasak psichologų, kuo trauminė patirtis sunkesnė ir kuo ilgiau ji trunka, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus susidurs su potrauminiu stresu ir sunkesnėmis pasekmėmis. Tačiau potrauminio streso atpažįstamumą ir įveiką apsunkina žmonių (ne)noras kalbėti apie patirtus išgyvenimus, sako Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro vadovas prof. dr. Evaldas Kazlauskas. Jis tai vadina „nutylėta potrauminio streso epidemija“.<br /><br />Pokalbis su E. Kazlausku apie šią situaciją, žmonių reakcijas į trauminius išgyvenimus, pagalbą bei COVID-19 pandemiją ir jos galimas pasekmes.<br /><br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42948598</guid><pubDate>Fri, 15 Jan 2021 09:05:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42948598/2021_01_15_089_7af8c792_3014676.mp3" length="45758588" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Moksliniai tyrimai rodo, kad beveik visi žmonės bent kartą savo gyvenime patiria trauminių išgyvenimų, susijusių su grėsme žmogaus gyvybei (pavyzdžiui, artimojo netektis ar autoįvykis). Tačiau kai kurie žmonės dėl savo profesijos (kariai, gydytojai,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Moksliniai tyrimai rodo, kad beveik visi žmonės bent kartą savo gyvenime patiria trauminių išgyvenimų, susijusių su grėsme žmogaus gyvybei (pavyzdžiui, artimojo netektis ar autoįvykis). Tačiau kai kurie žmonės dėl savo profesijos (kariai, gydytojai, policininkai) ar dėl socialinių aplinkybių (gyvena smurtaujančioje šeimoje) psichologinę traumą patiria nuolat ir daug sunkesnę.<br /><br />Pasak psichologų, kuo trauminė patirtis sunkesnė ir kuo ilgiau ji trunka, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus susidurs su potrauminiu stresu ir sunkesnėmis pasekmėmis. Tačiau potrauminio streso atpažįstamumą ir įveiką apsunkina žmonių (ne)noras kalbėti apie patirtus išgyvenimus, sako Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro vadovas prof. dr. Evaldas Kazlauskas. Jis tai vadina „nutylėta potrauminio streso epidemija“.<br /><br />Pokalbis su E. Kazlausku apie šią situaciją, žmonių reakcijas į trauminius išgyvenimus, pagalbą bei COVID-19 pandemiją ir jos galimas pasekmes.<br /><br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2860</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Nuo trolių feisbuke iki tikrų karių konfliktuose – ką galima atsekti atviruose šaltiniuose?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-nuo-troliu-feisbuke-iki-tikru-kariu-konfliktuose-ka-galima-atsekti-atviruose-saltiniuose--42840810</link><description><![CDATA[Kasdien socialinėse medijose dezinformaciją platinančius trolius, botus ir naudingus idiotus galima atsekti naudojantis tik atvirais šaltiniais (kiekvienam prieinama informacija). Tų pačių atvirų šaltinių (kartais tik nuotraukos) užtenka įrodyti, kad tam tikrų šalių kariai dalyvauja konfliktuose (nors oficialiai tai neigia).<br /><br />Apie tai, kaip atsekami tokie dalykai, ko atsekti nepavyksta bei apie dezinformacijos pasekmes, pokalbis su atvirų šaltinių analitiku, Atlanto tarybos skaitmeninių tyrimų laboratorijos asocijuotu direktoriumi Luku Andriukaičiu.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42840810</guid><pubDate>Fri, 08 Jan 2021 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42840810/2021_01_08_089_7af8c792_3014676.mp3" length="50989765" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kasdien socialinėse medijose dezinformaciją platinančius trolius, botus ir naudingus idiotus galima atsekti naudojantis tik atvirais šaltiniais (kiekvienam prieinama informacija). Tų pačių atvirų šaltinių (kartais tik nuotraukos) užtenka įrodyti, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kasdien socialinėse medijose dezinformaciją platinančius trolius, botus ir naudingus idiotus galima atsekti naudojantis tik atvirais šaltiniais (kiekvienam prieinama informacija). Tų pačių atvirų šaltinių (kartais tik nuotraukos) užtenka įrodyti, kad tam tikrų šalių kariai dalyvauja konfliktuose (nors oficialiai tai neigia).<br /><br />Apie tai, kaip atsekami tokie dalykai, ko atsekti nepavyksta bei apie dezinformacijos pasekmes, pokalbis su atvirų šaltinių analitiku, Atlanto tarybos skaitmeninių tyrimų laboratorijos asocijuotu direktoriumi Luku Andriukaičiu.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. 2020-ųjų prisiminimai ir atradimai amžinojo įšalo žemėje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-2020-uju-prisiminimai-ir-atradimai-amzinojo-isalo-zemeje--42840829</link><description><![CDATA[Kosmoso departamentas. 2020-ųjų prisiminimai ir atradimai amžinojo įšalo žemėje. Ved. Simonas Bendžius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42840829</guid><pubDate>Fri, 01 Jan 2021 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42840829/2021_01_01_089_7af8c792_3014676_p_20210101121324732.mp3" length="46423561" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kosmoso departamentas. 2020-ųjų prisiminimai ir atradimai amžinojo įšalo žemėje. Ved. Simonas Bendžius</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kosmoso departamentas. 2020-ųjų prisiminimai ir atradimai amžinojo įšalo žemėje. Ved. Simonas Bendžius]]></itunes:summary><itunes:duration>2902</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Trys mokslininkai, nominuoti LRT metų apdovnojimams. Ved. Simonas Bendžius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-trys-mokslininkai-nominuoti-lrt-metu-apdovnojimams-ved-simonas-bendzius--42656115</link><description><![CDATA[Kosmoso departamentas. Trys mokslininkai, nominuoti LRT metų apdovnojimams<br /><br />Sausio 2 d. iškilmingos ceremonijos metu per LRT TELEVIZIJĄ bus paskelbti LRT metų apdovanojimų lauretai. Iš viso buvo paskelbtos 7 nominacijos, o šioje laidoje aptariame vieną iš jų – „Metų atradimas“.<br /><br />Laidos pašnekovai – trys šios kategorijos nominantai:<br /><br />Vilniaus universiteto profesorius, Santaros klinikų filialo Valstybinio patologijos centro direktorius Arvydas Laurinavičius;<br />Fizinių ir technologijos mokslų centro daktaras, fizikas teoretikas Audrius Alkauskas;<br />Kauno technologijos universiteto profesorius, chemikas Vytautas Getautis.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42656115</guid><pubDate>Fri, 25 Dec 2020 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42656115/2020_12_25_089_7af8c792_3014676_p_20201225121320041.mp3" length="47500224" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kosmoso departamentas. Trys mokslininkai, nominuoti LRT metų apdovnojimams

Sausio 2 d. iškilmingos ceremonijos metu per LRT TELEVIZIJĄ bus paskelbti LRT metų apdovanojimų lauretai. Iš viso buvo paskelbtos 7 nominacijos, o šioje laidoje aptariame...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kosmoso departamentas. Trys mokslininkai, nominuoti LRT metų apdovnojimams<br /><br />Sausio 2 d. iškilmingos ceremonijos metu per LRT TELEVIZIJĄ bus paskelbti LRT metų apdovanojimų lauretai. Iš viso buvo paskelbtos 7 nominacijos, o šioje laidoje aptariame vieną iš jų – „Metų atradimas“.<br /><br />Laidos pašnekovai – trys šios kategorijos nominantai:<br /><br />Vilniaus universiteto profesorius, Santaros klinikų filialo Valstybinio patologijos centro direktorius Arvydas Laurinavičius;<br />Fizinių ir technologijos mokslų centro daktaras, fizikas teoretikas Audrius Alkauskas;<br />Kauno technologijos universiteto profesorius, chemikas Vytautas Getautis.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius.]]></itunes:summary><itunes:duration>2969</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departametas. Virusologė Olendraitė: šio viruso triukas – besimptomiai atvejai, todėl saugotis turime visi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departametas-virusologe-olendraite-sio-viruso-triukas-besimptomiai-atvejai-todel-saugotis-turime-visi--42552875</link><description><![CDATA[Apie SARS-CoV-2 virusą mokslininkai žino labai daug, bet ta informacija tik patvirtina, kad turime kuo labiau saugotis ir elgtis atsakingai visi, sako Kembridžo universiteto doktorantė, virusologijos skyriaus bioinformatikė Ingrida Olendraitė.<br /><br />Laidoje mokslininkė paaiškina, kas yra žinoma apie imuninį atsaką, kada didžiausia tikimybė užkrėsti kitą, ar reikia nerimauti dėl viruso mutacijų ir ar galima užkirsti kelią kitų virusų protrūkiams.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42552875</guid><pubDate>Fri, 18 Dec 2020 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42552875/2020_12_18_089_7af8c792_3014676_p_20201218121616079.mp3" length="49727946" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie SARS-CoV-2 virusą mokslininkai žino labai daug, bet ta informacija tik patvirtina, kad turime kuo labiau saugotis ir elgtis atsakingai visi, sako Kembridžo universiteto doktorantė, virusologijos skyriaus bioinformatikė Ingrida Olendraitė....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie SARS-CoV-2 virusą mokslininkai žino labai daug, bet ta informacija tik patvirtina, kad turime kuo labiau saugotis ir elgtis atsakingai visi, sako Kembridžo universiteto doktorantė, virusologijos skyriaus bioinformatikė Ingrida Olendraitė.<br /><br />Laidoje mokslininkė paaiškina, kas yra žinoma apie imuninį atsaką, kada didžiausia tikimybė užkrėsti kitą, ar reikia nerimauti dėl viruso mutacijų ir ar galima užkirsti kelią kitų virusų protrūkiams.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3108</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Pokyčiai maisto pramonėje ir vandenyse</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-pokyciai-maisto-pramoneje-ir-vandenyse--42431332</link><description><![CDATA[Pastaraisiais metais vykusius pokyčius maisto pramonėje dar labiau paspartino koronaviruso pandemija. Nuo naujų technologijų iki alternatyvių produktų gamybos - kaip šiandienos naujovės nulems tai, ką valgysime po keliasdešimties metų? Pokalbis su agro-maisto sektoriaus inovacijų įmonių vadovu Augustu Alešiūnu.<br /><br />Neseniai Kuršių mariose pastebėta ramada - anksčiau Lietuvoje oficialiai neregistruota žuvis. Šią viešnią atsitiktinai aptiko Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimo centro mokslo darbuotojas Julius Morkūnas. Be kita ko, pašnekovas - ir ornitologas, pernai Kolguevo saloje tyręs ledines antis. Antroje laidos dalyje jis papasakos apie šiuos atradimus, tyrimus ir pastebėjimus.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42431332</guid><pubDate>Fri, 11 Dec 2020 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42431332/2020_12_11_089_7af8c792_3014676_p_20201211121629732.mp3" length="47352684" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pastaraisiais metais vykusius pokyčius maisto pramonėje dar labiau paspartino koronaviruso pandemija. Nuo naujų technologijų iki alternatyvių produktų gamybos - kaip šiandienos naujovės nulems tai, ką valgysime po keliasdešimties metų? Pokalbis su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pastaraisiais metais vykusius pokyčius maisto pramonėje dar labiau paspartino koronaviruso pandemija. Nuo naujų technologijų iki alternatyvių produktų gamybos - kaip šiandienos naujovės nulems tai, ką valgysime po keliasdešimties metų? Pokalbis su agro-maisto sektoriaus inovacijų įmonių vadovu Augustu Alešiūnu.<br /><br />Neseniai Kuršių mariose pastebėta ramada - anksčiau Lietuvoje oficialiai neregistruota žuvis. Šią viešnią atsitiktinai aptiko Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimo centro mokslo darbuotojas Julius Morkūnas. Be kita ko, pašnekovas - ir ornitologas, pernai Kolguevo saloje tyręs ledines antis. Antroje laidos dalyje jis papasakos apie šiuos atradimus, tyrimus ir pastebėjimus.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2960</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas--42310687</link><description><![CDATA[Kosmoso departamentas. Ved. Karolina Panto<br />Nuo dvokiančių Amsterdamo kanalų iki Vaterlo mūšio tvaiko – ekspertų ir mokslininkų komanda siekia atkurti praeities kvapus, Europai būdingus nuo XVI a. iki XX a. pradžios.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42310687</guid><pubDate>Fri, 04 Dec 2020 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42310687/2020_12_04_0a7_77358ed6_3014676_20201204113609556.mp3" length="28079332" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kosmoso departamentas. Ved. Karolina Panto
Nuo dvokiančių Amsterdamo kanalų iki Vaterlo mūšio tvaiko – ekspertų ir mokslininkų komanda siekia atkurti praeities kvapus, Europai būdingus nuo XVI a. iki XX a. pradžios.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kosmoso departamentas. Ved. Karolina Panto<br />Nuo dvokiančių Amsterdamo kanalų iki Vaterlo mūšio tvaiko – ekspertų ir mokslininkų komanda siekia atkurti praeities kvapus, Europai būdingus nuo XVI a. iki XX a. pradžios.]]></itunes:summary><itunes:duration>1755</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Tekstilės ateitis - kaip greitai pereisime prie „lėtosios“ mados?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-tekstiles-ateitis-kaip-greitai-pereisime-prie-letosios-mados--42234400</link><description><![CDATA[Nors tekstilės pramonė kasmet auga, mokslininkai ir drabužių dizaineriai vis daugiau dėmesio kreipia į tai, kaip yra pagaminami tekstilės produktai ir kokį poveikį jie turės ilgalaikėje perspektyvoje.<br /><br />Vienas iš tvarių gaminių pavyzdžių - lietuvių sukurtos kojinės, į kurių sudėtį įeina ir vienas perdirbtas plastiko buteliukas. Kaip pavyko įgyvendinti šį sumanymą, papasakos idėjos autorės, prekės ženklo "Ūkai" sumanytojos Darija Ilevičiūtė-Zaveckienė ir Austėja Kazlauskaitė.<br /><br />KTU Gamybos inžinerijos katedros profesorė Daiva Mikučionienė pakalbės apie didžiausias problemas, kurias kelia tekstilės gamyba ir panaudojimas, galimus jų sprendimo būdus ir alternatyvas - kai kurios, kaip, pavyzdžiui, durpių pluoštas, jau buvo žinomos prieš šimtą metų.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42234400</guid><pubDate>Fri, 27 Nov 2020 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42234400/2020_11_27_089_7af8c792_3014676_p_20201127121617419.mp3" length="43574751" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors tekstilės pramonė kasmet auga, mokslininkai ir drabužių dizaineriai vis daugiau dėmesio kreipia į tai, kaip yra pagaminami tekstilės produktai ir kokį poveikį jie turės ilgalaikėje perspektyvoje.

Vienas iš tvarių gaminių pavyzdžių - lietuvių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors tekstilės pramonė kasmet auga, mokslininkai ir drabužių dizaineriai vis daugiau dėmesio kreipia į tai, kaip yra pagaminami tekstilės produktai ir kokį poveikį jie turės ilgalaikėje perspektyvoje.<br /><br />Vienas iš tvarių gaminių pavyzdžių - lietuvių sukurtos kojinės, į kurių sudėtį įeina ir vienas perdirbtas plastiko buteliukas. Kaip pavyko įgyvendinti šį sumanymą, papasakos idėjos autorės, prekės ženklo "Ūkai" sumanytojos Darija Ilevičiūtė-Zaveckienė ir Austėja Kazlauskaitė.<br /><br />KTU Gamybos inžinerijos katedros profesorė Daiva Mikučionienė pakalbės apie didžiausias problemas, kurias kelia tekstilės gamyba ir panaudojimas, galimus jų sprendimo būdus ir alternatyvas - kai kurios, kaip, pavyzdžiui, durpių pluoštas, jau buvo žinomos prieš šimtą metų.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2724</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Lietuva ir Afrikos šalys – ką galima nuveikti dirbant kartu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-lietuva-ir-afrikos-salys-ka-galima-nuveikti-dirbant-kartu--42070714</link><description><![CDATA[Keliolika jaunų IT specialistų iš Nigerijos šiuo metu dirba Lietuvos įmonėse. Jie čia atvyko su programa „Digital Explorers“, kurios tikslas – skatinti Lietuvos bendradarbiavimą su didžiausia Afrikos ekonomika Nigerija, siekiant skaitmeninės ekonomikos plėtros ir augimo abiejose šalyse. Tai lygiaverte partneryste ir abipuse nauda grįsto projekto pavyzdys.<br /><br />Vieni jo sumanytojų ir įgyvendintojų – Afrikos tyrimų ir konsultacijų centras „AfriKo“. Vilniuje įsikūręs Baltijos šalių centras analizuoja visų trijų valstybių užsienio politiką Afrikos klausimais bei įgyvendina projektus, ne gelbėdami Afrikos gyventojus, bet dirbdami kartu su jais.<br /><br />Išsamiau apie tai laidoje pasakoja „AfriKo“ komandos nariai: Mantė Makauskaitė, Eugenija Kovaliova, Rūta Dmukauskaitė ir Lukas Ivanauskas.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42070714</guid><pubDate>Fri, 20 Nov 2020 09:05:17 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42070714/2020_11_20_089_7af8c792_3014676.mp3" length="47912332" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Keliolika jaunų IT specialistų iš Nigerijos šiuo metu dirba Lietuvos įmonėse. Jie čia atvyko su programa „Digital Explorers“, kurios tikslas – skatinti Lietuvos bendradarbiavimą su didžiausia Afrikos ekonomika Nigerija, siekiant skaitmeninės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Keliolika jaunų IT specialistų iš Nigerijos šiuo metu dirba Lietuvos įmonėse. Jie čia atvyko su programa „Digital Explorers“, kurios tikslas – skatinti Lietuvos bendradarbiavimą su didžiausia Afrikos ekonomika Nigerija, siekiant skaitmeninės ekonomikos plėtros ir augimo abiejose šalyse. Tai lygiaverte partneryste ir abipuse nauda grįsto projekto pavyzdys.<br /><br />Vieni jo sumanytojų ir įgyvendintojų – Afrikos tyrimų ir konsultacijų centras „AfriKo“. Vilniuje įsikūręs Baltijos šalių centras analizuoja visų trijų valstybių užsienio politiką Afrikos klausimais bei įgyvendina projektus, ne gelbėdami Afrikos gyventojus, bet dirbdami kartu su jais.<br /><br />Išsamiau apie tai laidoje pasakoja „AfriKo“ komandos nariai: Mantė Makauskaitė, Eugenija Kovaliova, Rūta Dmukauskaitė ir Lukas Ivanauskas.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2995</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Patirties mažai, bet noro daug – kaip Lietuva mokėsi diplomatijos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-patirties-mazai-bet-noro-daug-kaip-lietuva-mokesi-diplomatijos--41956532</link><description><![CDATA[1918 m. lapkričio 7 d. Lietuvoje įkurta Užsienio reikalų ministerija, su šia diena prasidėjo ir šiuolaikinės Lietuvos diplomatijos istorija, kuri nenutrūkstamai veikia jau 102 metus.<br /><br />Į šiuos metus sutelpa daug įdomių faktų: Česlovo Milošo pranešimai, kurių skaityti subėgdavo visa URM, į Lietuvos diplomato automobilį pripiltas smėlis, lietuvių išeivių telegramomis užverstas Vatikanas bei diplomatų žmonų istorijos, kurios ne mažiau reikšmingos už jų vyrų.<br /><br />Apie Lietuvos diplomatijos istoriją plačiau laidoje pasakoja ją tyrinėjanti VDU istorikė dr. Asta Petraitytė-Briedienė.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41956532</guid><pubDate>Fri, 13 Nov 2020 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41956532/2020_11_13_089_7af8c792_3014676_p_20201113121532701.mp3" length="48472397" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1918 m. lapkričio 7 d. Lietuvoje įkurta Užsienio reikalų ministerija, su šia diena prasidėjo ir šiuolaikinės Lietuvos diplomatijos istorija, kuri nenutrūkstamai veikia jau 102 metus.

Į šiuos metus sutelpa daug įdomių faktų: Česlovo Milošo pranešimai,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1918 m. lapkričio 7 d. Lietuvoje įkurta Užsienio reikalų ministerija, su šia diena prasidėjo ir šiuolaikinės Lietuvos diplomatijos istorija, kuri nenutrūkstamai veikia jau 102 metus.<br /><br />Į šiuos metus sutelpa daug įdomių faktų: Česlovo Milošo pranešimai, kurių skaityti subėgdavo visa URM, į Lietuvos diplomato automobilį pripiltas smėlis, lietuvių išeivių telegramomis užverstas Vatikanas bei diplomatų žmonų istorijos, kurios ne mažiau reikšmingos už jų vyrų.<br /><br />Apie Lietuvos diplomatijos istoriją plačiau laidoje pasakoja ją tyrinėjanti VDU istorikė dr. Asta Petraitytė-Briedienė.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3030</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Sveikatos ekonomika – ar galima apskaičiuoti, kieno gyvybė vertingesnė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-sveikatos-ekonomika-ar-galima-apskaiciuoti-kieno-gyvybe-vertingesne--41825114</link><description><![CDATA[Sveikatos priežiūros, kaip ir kitų sektorių, ištekliai riboti, todėl neretai institucijų vadovams tenka priimti sunkius sprendimus. Pavyzdžiui, nuspręsti, kurių ligonių gydymą finansuoti, o kurių ne. Atsakyti į tokius sudėtingus klausimus padeda sveikatos ekonomika.<br /><br />„Atrodo žiauru lyginti skaičiais, bet o kaip kitaip?“, – sako Barbora Butkutė, kuri šiuo metu Bolonijos universitete studijuoja Sveikatos ekonomikos ir vadybos magistrą. Ji laidoje daugiau pasakoja apie kriterijus, kuriais vadovaujantis ieškoma kuo objektyvesnio ir visos visuomenės nuomonę atspindinčio sprendimo.<br /><br />Taip pat pokalbyje apie sveikatos priežiūros sistemos apmokėjimą, kaip nuo jo gali priklausyti gydytojų motyvacija bei ar galima šiandien įvertinti, ar paskelbtas griežtas karantinas tikrai geriausias pasirinkimas.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41825114</guid><pubDate>Fri, 06 Nov 2020 09:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41825114/2020_11_06_089_7af8c792_3014676.mp3" length="49249801" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sveikatos priežiūros, kaip ir kitų sektorių, ištekliai riboti, todėl neretai institucijų vadovams tenka priimti sunkius sprendimus. Pavyzdžiui, nuspręsti, kurių ligonių gydymą finansuoti, o kurių ne. Atsakyti į tokius sudėtingus klausimus padeda...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sveikatos priežiūros, kaip ir kitų sektorių, ištekliai riboti, todėl neretai institucijų vadovams tenka priimti sunkius sprendimus. Pavyzdžiui, nuspręsti, kurių ligonių gydymą finansuoti, o kurių ne. Atsakyti į tokius sudėtingus klausimus padeda sveikatos ekonomika.<br /><br />„Atrodo žiauru lyginti skaičiais, bet o kaip kitaip?“, – sako Barbora Butkutė, kuri šiuo metu Bolonijos universitete studijuoja Sveikatos ekonomikos ir vadybos magistrą. Ji laidoje daugiau pasakoja apie kriterijus, kuriais vadovaujantis ieškoma kuo objektyvesnio ir visos visuomenės nuomonę atspindinčio sprendimo.<br /><br />Taip pat pokalbyje apie sveikatos priežiūros sistemos apmokėjimą, kaip nuo jo gali priklausyti gydytojų motyvacija bei ar galima šiandien įvertinti, ar paskelbtas griežtas karantinas tikrai geriausias pasirinkimas.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3079</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Ekonomistų bandymai sumažinti turto nelygybę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-ekonomistu-bandymai-sumazinti-turto-nelygybe--41721590</link><description><![CDATA[Kaip sumažinti socialinę atskirtį? Kaip padėti neišsivysčiusioms valstybėms augti? Kodėl apskritai tarp šalių yra toks didelis atotrūkis? Kodėl kartais korupcija yra naudinga? Kaip keli vaikams išdalinti lankstinukai gali padėti pagerinti jų mokymosi rezultatus? Šiuos ir dar daugiau panašių klausimų nagrinėja Vystymosi ekonomika (angl. Development Economics).<br /><br />Išsamiau apie tai laidoje pasakoja Gailius Praninskas, kuris neseniai baigė Masačusetso technologijų institute (MIT) Vystymosi ekonomikos ir duomenų mokslo magistrą. Šiuo metu jis dirba Pasaulio banke, kur kartu su kolegomis vysto projektą Lietuvoje, susijusį su psichine sveikata.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41721590</guid><pubDate>Fri, 30 Oct 2020 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41721590/2020_10_30_089_7af8c792_3014676.mp3" length="53278510" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip sumažinti socialinę atskirtį? Kaip padėti neišsivysčiusioms valstybėms augti? Kodėl apskritai tarp šalių yra toks didelis atotrūkis? Kodėl kartais korupcija yra naudinga? Kaip keli vaikams išdalinti lankstinukai gali padėti pagerinti jų mokymosi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip sumažinti socialinę atskirtį? Kaip padėti neišsivysčiusioms valstybėms augti? Kodėl apskritai tarp šalių yra toks didelis atotrūkis? Kodėl kartais korupcija yra naudinga? Kaip keli vaikams išdalinti lankstinukai gali padėti pagerinti jų mokymosi rezultatus? Šiuos ir dar daugiau panašių klausimų nagrinėja Vystymosi ekonomika (angl. Development Economics).<br /><br />Išsamiau apie tai laidoje pasakoja Gailius Praninskas, kuris neseniai baigė Masačusetso technologijų institute (MIT) Vystymosi ekonomikos ir duomenų mokslo magistrą. Šiuo metu jis dirba Pasaulio banke, kur kartu su kolegomis vysto projektą Lietuvoje, susijusį su psichine sveikata.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3330</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Ką žinome apie sapnus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-ka-zinome-apie-sapnus--41601913</link><description><![CDATA[Sapnai – vienas keisčiausių reiškinių mūsų gyvenime. Ką sako mokslas apie tai, kodėl sapnuojame? Ar sapnai galėti padėti realiame gyvenime? Kas yra sąmoningas sapnavimas, kokie tyrimai vyksta? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto dėstytojas, miego ir sapnų psichologas dr. Tadas Stumbrys.<br /><br />NASA zondas „Osiris-Rex“ vykdo istorinę misiją: nuskriejo prie asteroido, paėmė jo mėginį – ir dabar skrieja atgal į Žemę. Daugiau apie tai su rubrika „Va čia tai kosmosas“ – naujienų portalo LRT.LT žurnalistė Patricija Kilminavičienė.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41601913</guid><pubDate>Fri, 23 Oct 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41601913/2020_10_23_089_7af8c792_3014676_p_20201023121728746.mp3" length="32174497" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sapnai – vienas keisčiausių reiškinių mūsų gyvenime. Ką sako mokslas apie tai, kodėl sapnuojame? Ar sapnai galėti padėti realiame gyvenime? Kas yra sąmoningas sapnavimas, kokie tyrimai vyksta? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto dėstytojas, miego...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sapnai – vienas keisčiausių reiškinių mūsų gyvenime. Ką sako mokslas apie tai, kodėl sapnuojame? Ar sapnai galėti padėti realiame gyvenime? Kas yra sąmoningas sapnavimas, kokie tyrimai vyksta? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto dėstytojas, miego ir sapnų psichologas dr. Tadas Stumbrys.<br /><br />NASA zondas „Osiris-Rex“ vykdo istorinę misiją: nuskriejo prie asteroido, paėmė jo mėginį – ir dabar skrieja atgal į Žemę. Daugiau apie tai su rubrika „Va čia tai kosmosas“ – naujienų portalo LRT.LT žurnalistė Patricija Kilminavičienė.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius]]></itunes:summary><itunes:duration>2011</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Šilčiausias rugsėjis istorijoje - (ne)tikėta?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-silciausias-rugsejis-istorijoje-ne-tiketa--41491789</link><description><![CDATA[Šių metų rugsėjis - šilčiausias istorijoje. Kokius klimato pokyčius toliau prognozuoja mokslininkai ir kokią įtaką prognozėms turi dabartiniai įvykiai, pavyzdžiui, koronaviruso pandemija? Apie tai kalba Vilniaus universiteto Geomokslų instituto profesorius klimatologas Egidijus Rimkus.<br /><br />Vilniaus universiteto Medicinos fakultete įdiegtas simuliacinis žaidimas, farmacijos studentams leidžiantį praktiškai pajusti, ką reiškia dirbti vaistinėje. Kaip veikia šis žaidimas ir kokias naujas iniciatyvas realioms vaistinėms siūlo studentai, pasakoja Medicinos fakulteto dėstytoja Indrė Trečiokienė.<br /><br />Su rubrika „Va čia tai kosmosas“ - kelios šios savaitės mokslo pasaulio naujienos.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41491789</guid><pubDate>Fri, 16 Oct 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41491789/2020_10_15_a53bd26e_3014676_f_20201015213512151.mp3" length="39434448" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šių metų rugsėjis - šilčiausias istorijoje. Kokius klimato pokyčius toliau prognozuoja mokslininkai ir kokią įtaką prognozėms turi dabartiniai įvykiai, pavyzdžiui, koronaviruso pandemija? Apie tai kalba Vilniaus universiteto Geomokslų instituto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šių metų rugsėjis - šilčiausias istorijoje. Kokius klimato pokyčius toliau prognozuoja mokslininkai ir kokią įtaką prognozėms turi dabartiniai įvykiai, pavyzdžiui, koronaviruso pandemija? Apie tai kalba Vilniaus universiteto Geomokslų instituto profesorius klimatologas Egidijus Rimkus.<br /><br />Vilniaus universiteto Medicinos fakultete įdiegtas simuliacinis žaidimas, farmacijos studentams leidžiantį praktiškai pajusti, ką reiškia dirbti vaistinėje. Kaip veikia šis žaidimas ir kokias naujas iniciatyvas realioms vaistinėms siūlo studentai, pasakoja Medicinos fakulteto dėstytoja Indrė Trečiokienė.<br /><br />Su rubrika „Va čia tai kosmosas“ - kelios šios savaitės mokslo pasaulio naujienos.<br /><br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2465</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-ved-simonas-bendzius-ir-sigita-vegyte--41379225</link><description><![CDATA[Kosmoso departamentas. Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41379225</guid><pubDate>Fri, 09 Oct 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41379225/2020_10_09_089_7af8c792_3014676_20201009121457689.mp3" length="51142320" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kosmoso departamentas. Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kosmoso departamentas. Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3197</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas--41302104</link><description><![CDATA[Kosmoso departamentas. Ved. Karolina Panto<br />Ko gali išmokyti kompiuterinis žaidimas „Minecraft“?]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41302104</guid><pubDate>Fri, 02 Oct 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41302104/2020_10_02_0a2_01c63beb_3014676_20201002115737059.mp3" length="44054568" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kosmoso departamentas. Ved. Karolina Panto
Ko gali išmokyti kompiuterinis žaidimas „Minecraft“?</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kosmoso departamentas. Ved. Karolina Panto<br />Ko gali išmokyti kompiuterinis žaidimas „Minecraft“?]]></itunes:summary><itunes:duration>2754</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Tyrinėjimai masinėse kapavietėse</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-tyrinejimai-masinese-kapavietese--41113566</link><description><![CDATA[Ką apie mūsų istoriją ir laidojimo papročius byloja masinės kapavietės? Kodėl jos domina archeologus? Laidos pašnekovas Vilniaus universiteto Archeologijos katedros profesorius Albinas Kuncevičius sako, kad, jeigu galima nekasinėti masinių kapaviečių, geriau to ir nedaryti. Prie tyrinėjimų Napoleono karių masinėje kapavietėje Vilniuje bei I-ojo pasaulinio karo vokiečių masinėje kapavietėje Panevėžyje dirbęs laidos pašnekovas pasakoja daugiau apie darbą čia ir ribą tarp mokslo ir etikos. Apie šiemet vykusius ir tebevykdomus masinių kapaviečių tyrimus Lietuvoje taip pat kalba Kultūros vertybių globos tarnybos archeologė Ingrida Čičiurkaitė.<br />Ved. Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41113566</guid><pubDate>Fri, 25 Sep 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41113566/2020_09_24_eabfc89d_3014676_f.mp3" length="38345246" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ką apie mūsų istoriją ir laidojimo papročius byloja masinės kapavietės? Kodėl jos domina archeologus? Laidos pašnekovas Vilniaus universiteto Archeologijos katedros profesorius Albinas Kuncevičius sako, kad, jeigu galima nekasinėti masinių kapaviečių,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ką apie mūsų istoriją ir laidojimo papročius byloja masinės kapavietės? Kodėl jos domina archeologus? Laidos pašnekovas Vilniaus universiteto Archeologijos katedros profesorius Albinas Kuncevičius sako, kad, jeigu galima nekasinėti masinių kapaviečių, geriau to ir nedaryti. Prie tyrinėjimų Napoleono karių masinėje kapavietėje Vilniuje bei I-ojo pasaulinio karo vokiečių masinėje kapavietėje Panevėžyje dirbęs laidos pašnekovas pasakoja daugiau apie darbą čia ir ribą tarp mokslo ir etikos. Apie šiemet vykusius ir tebevykdomus masinių kapaviečių tyrimus Lietuvoje taip pat kalba Kultūros vertybių globos tarnybos archeologė Ingrida Čičiurkaitė.<br />Ved. Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2397</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. V. Šikšnys: jau atliekami klinikiniai tyrimai su genų redagavimo technologija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-v-siksnys-jau-atliekami-klinikiniai-tyrimai-su-genu-redagavimo-technologija--40974315</link><description><![CDATA[Lietuvos mokslo istorijoje – neeilinis pasiekimas. Europos molekulinės biologijos laboratorija ir Vilniaus universitetas steigia Partnerystės institutą VU Gyvybės mokslų centre. Naujojoje įstaigoje dirbs tyrėjų grupės, kurios plėtos ir stiprins genų redagavimo technologiją. Vienas iš jos kūrėjų yra biochemikas, VU profesorius Virginijus Šikšnys. Jis – laidos pašnekovas.<br /><br />Mokslininkas pasakoja apie būsimą Partnerystės institutą ir naujausius genų redagavimo pasiekimus medicinoje, organų donorystėje, augalininkystėje ir kovoje su pavojingais virusais. Taip pat su profesoriumi kalbamės apie etines šios technologijos ribas.<br /><br />O su rubrika „Va čia tai kosmosas“ apžvelgiame naujausią mokslo sensaciją: NASA Veneroje aptiko nežemiškos gyvybės užuominą – fosfino dujų pėdsakų. Kiek realu, kad šioje planetoje kažkas gyvena, pasakoja mokslo populiarintoja Goda Raibytė.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40974315</guid><pubDate>Fri, 18 Sep 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40974315/2020_09_18_07e_6fa35047_3014676.mp3" length="46411858" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos mokslo istorijoje – neeilinis pasiekimas. Europos molekulinės biologijos laboratorija ir Vilniaus universitetas steigia Partnerystės institutą VU Gyvybės mokslų centre. Naujojoje įstaigoje dirbs tyrėjų grupės, kurios plėtos ir stiprins genų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos mokslo istorijoje – neeilinis pasiekimas. Europos molekulinės biologijos laboratorija ir Vilniaus universitetas steigia Partnerystės institutą VU Gyvybės mokslų centre. Naujojoje įstaigoje dirbs tyrėjų grupės, kurios plėtos ir stiprins genų redagavimo technologiją. Vienas iš jos kūrėjų yra biochemikas, VU profesorius Virginijus Šikšnys. Jis – laidos pašnekovas.<br /><br />Mokslininkas pasakoja apie būsimą Partnerystės institutą ir naujausius genų redagavimo pasiekimus medicinoje, organų donorystėje, augalininkystėje ir kovoje su pavojingais virusais. Taip pat su profesoriumi kalbamės apie etines šios technologijos ribas.<br /><br />O su rubrika „Va čia tai kosmosas“ apžvelgiame naujausią mokslo sensaciją: NASA Veneroje aptiko nežemiškos gyvybės užuominą – fosfino dujų pėdsakų. Kiek realu, kad šioje planetoje kažkas gyvena, pasakoja mokslo populiarintoja Goda Raibytė.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2901</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Geri ir prasti būdai padėti sergantiesiems</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-geri-ir-prasti-budai-padeti-sergantiesiems--40836922</link><description><![CDATA[Ką kasdien išgyvena autistiški asmenys? Kaip jie jaučiasi mums įprastoje aplinkoje? Tai suprasti padeda virtualioji realybė. Apie jos panaudojimo galimybes kalba Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ atstovė Barbora Suisse. Ji taip pat pasakoja, kokios naujausios technologijos gali padėti ir patiems autistiškiems asmenims.<br /><br />Kaip lietuviai įsivaizdavo ir suprato užkrečiamąsias bei psichines ligas XIX–XX a. folklore? Tuo domisi Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų daktarė Asta Skujytė-Razmienė.<br /><br />Lenkų mokslininkai Žalgirio mūšio vietoje iškasė du gerai išsilaikiusius karo kirvius; tuo metu Lietuvos nacioliniame muziejuje eksponuojamas 13 tūkst. metų senumo kirvis, pagamintas iš šiaurės elnio rago. Tai – seniausias toks išlikęs dirbinys Lietuvoje. Išsamiau šiuos atradimus komentuoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas dr. Manvydas Vitkūnas.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius ir Karolina Panto]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40836922</guid><pubDate>Fri, 11 Sep 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40836922/2020_09_11_089_7af8c792_3014676_p_20200911121529338.mp3" length="45636126" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ką kasdien išgyvena autistiški asmenys? Kaip jie jaučiasi mums įprastoje aplinkoje? Tai suprasti padeda virtualioji realybė. Apie jos panaudojimo galimybes kalba Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ atstovė Barbora Suisse. Ji taip pat...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ką kasdien išgyvena autistiški asmenys? Kaip jie jaučiasi mums įprastoje aplinkoje? Tai suprasti padeda virtualioji realybė. Apie jos panaudojimo galimybes kalba Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ atstovė Barbora Suisse. Ji taip pat pasakoja, kokios naujausios technologijos gali padėti ir patiems autistiškiems asmenims.<br /><br />Kaip lietuviai įsivaizdavo ir suprato užkrečiamąsias bei psichines ligas XIX–XX a. folklore? Tuo domisi Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų daktarė Asta Skujytė-Razmienė.<br /><br />Lenkų mokslininkai Žalgirio mūšio vietoje iškasė du gerai išsilaikiusius karo kirvius; tuo metu Lietuvos nacioliniame muziejuje eksponuojamas 13 tūkst. metų senumo kirvis, pagamintas iš šiaurės elnio rago. Tai – seniausias toks išlikęs dirbinys Lietuvoje. Išsamiau šiuos atradimus komentuoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas dr. Manvydas Vitkūnas.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius ir Karolina Panto]]></itunes:summary><itunes:duration>2853</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Kosmoso departamentas. Alternatyvi IT aukštoji mokykla</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-kosmoso-departamentas-alternatyvi-it-aukstoji-mokykla--40699226</link><description><![CDATA[Galimybė pasirinkti tinkamiausią mokymosi būdą, žinios, reikalingos įmonėms, ir garantuota darbo vieta aukšto lygio pozicijoje, baigus programą. Taip trumpai galima apibūdinti studijas, kurias siūlo mokymų startuolis „Turing College“. Pirmoji jų studijų programa – duomenų mokslas.<br /><br />Daugiau apie „Turing College“ veiklą, kodėl ją įkūrėjai vadina alternatyvia aukštąja mokykla, duomenų mokslo specialistų poreikį ir kitokius mokymosi būdus pokalbis su įmonės vadovu Luku Kaminskiu.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40699226</guid><pubDate>Fri, 04 Sep 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40699226/2020_09_04_089_7af8c792_3014676.mp3" length="45364452" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Galimybė pasirinkti tinkamiausią mokymosi būdą, žinios, reikalingos įmonėms, ir garantuota darbo vieta aukšto lygio pozicijoje, baigus programą. Taip trumpai galima apibūdinti studijas, kurias siūlo mokymų startuolis „Turing College“. Pirmoji jų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Galimybė pasirinkti tinkamiausią mokymosi būdą, žinios, reikalingos įmonėms, ir garantuota darbo vieta aukšto lygio pozicijoje, baigus programą. Taip trumpai galima apibūdinti studijas, kurias siūlo mokymų startuolis „Turing College“. Pirmoji jų studijų programa – duomenų mokslas.<br /><br />Daugiau apie „Turing College“ veiklą, kodėl ją įkūrėjai vadina alternatyvia aukštąja mokykla, duomenų mokslo specialistų poreikį ir kitokius mokymosi būdus pokalbis su įmonės vadovu Luku Kaminskiu.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2836</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Ignoto Domeikos palikimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-ignoto-domeikos-palikimas--40538059</link><description><![CDATA[Ignotas Domeika – XIX a. gyvenęs geologas, vienas iškiliausių visų laikų lietuvių mokslininkų. Gimęs Baltarusijoje, studijavęs Vilniuje ir Paryžiuje, 1838 m. apsigyveno Čilėje – ir netrukus tapo šios šalies ir visos Pietų Amerikos garsiausiu geologu.<br /><br />Ignacas Domeika atrado 25 naujus mineralus, kėlė jo laikmetį pranokusias teorijas, jo garbei šiandien pavadinta daugiau nei 100 gamtos objektų Žemėje ir kosmose. <br />Apie šią asmenybę išsamiau pasakoja Vilniaus universiteto profesorius geologas Gediminas Motuza.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40538059</guid><pubDate>Fri, 28 Aug 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40538059/2020_08_28_0a1_5d17e62c_3014676_20200828114831827.mp3" length="38890683" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ignotas Domeika – XIX a. gyvenęs geologas, vienas iškiliausių visų laikų lietuvių mokslininkų. Gimęs Baltarusijoje, studijavęs Vilniuje ir Paryžiuje, 1838 m. apsigyveno Čilėje – ir netrukus tapo šios šalies ir visos Pietų Amerikos garsiausiu geologu....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ignotas Domeika – XIX a. gyvenęs geologas, vienas iškiliausių visų laikų lietuvių mokslininkų. Gimęs Baltarusijoje, studijavęs Vilniuje ir Paryžiuje, 1838 m. apsigyveno Čilėje – ir netrukus tapo šios šalies ir visos Pietų Amerikos garsiausiu geologu.<br /><br />Ignacas Domeika atrado 25 naujus mineralus, kėlė jo laikmetį pranokusias teorijas, jo garbei šiandien pavadinta daugiau nei 100 gamtos objektų Žemėje ir kosmose. <br />Apie šią asmenybę išsamiau pasakoja Vilniaus universiteto profesorius geologas Gediminas Motuza.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius]]></itunes:summary><itunes:duration>2431</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Technologiniai lietuvių užmojai karyboje ir kosmose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-technologiniai-lietuviu-uzmojai-karyboje-ir-kosmose--40468557</link><description><![CDATA[Baltijos pažangių technologijų institutas (BPTI) – privati lietuvių įstaiga, kurianti ir tobulinanti įvairias technologijas. Šioje laidoje – apie keletą jų.<br /><br />BPTI gynybos programos vadovas Simonas Dapkus bei vyriausiasis dizaineris Jonas Lekevičius pasakoja, kaip jų komanda padeda tobulinti povandeninius gynybinius dronus, kuriuos naudoja Lietuvos karinės jūrų pajėgos. <br /><br />O kokie BPTI užmojai kosmose ir ką naujo siekiama įnešti į mažųjų palydovų kūrimą? Pašnekovas – BPTI radijo dažnių komandos vadovas Mantas Sakalas.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40468557</guid><pubDate>Fri, 21 Aug 2020 08:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40468557/2020_08_21_089_7af8c792_3014676_p_20200821120737531.mp3" length="44663117" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Baltijos pažangių technologijų institutas (BPTI) – privati lietuvių įstaiga, kurianti ir tobulinanti įvairias technologijas. Šioje laidoje – apie keletą jų.

BPTI gynybos programos vadovas Simonas Dapkus bei vyriausiasis dizaineris Jonas Lekevičius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Baltijos pažangių technologijų institutas (BPTI) – privati lietuvių įstaiga, kurianti ir tobulinanti įvairias technologijas. Šioje laidoje – apie keletą jų.<br /><br />BPTI gynybos programos vadovas Simonas Dapkus bei vyriausiasis dizaineris Jonas Lekevičius pasakoja, kaip jų komanda padeda tobulinti povandeninius gynybinius dronus, kuriuos naudoja Lietuvos karinės jūrų pajėgos. <br /><br />O kokie BPTI užmojai kosmose ir ką naujo siekiama įnešti į mažųjų palydovų kūrimą? Pašnekovas – BPTI radijo dažnių komandos vadovas Mantas Sakalas.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius]]></itunes:summary><itunes:duration>2792</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Stebėtinai artima visata</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-stebetinai-artima-visata--40368946</link><description><![CDATA[Kėdainių rajone esančioje Simo ir Vidos Šatkauskų „Garsios tylos sodyboje ir observatorijoje“ prie žvaigždžių galima priartėti stebėtinai arti. Kosmoso entuziastas Simas Šatkauskas įvairiausiais visatos kampeliais domisi nuo vaikystės, o šiandien savo atradimais dalijasi su užsakančiais į jo namų observatoriją bei veda edukacijas vaikams mokyklose. Jis pasakoja, kuo visatos tyrinėjimai gali praturtinti ir įkvėpti.<br /><br /><br /><br />Kita tema – Lietuvoje pirmąkart gamtosaugos tikslais išardyta užtvanka – tai Bražuolės upelio užtvanka Neries regioniniame parke. Kodėl to reikėjo ir kaip į užtvankas žiūri aplinkosaugininkai, pasakoja Lietuvos gamtos fondo ekspertė Karolina Gurjazkaitė.<br /><br /><br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40368946</guid><pubDate>Fri, 14 Aug 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40368946/2020_08_14_089_7af8c792_3014676_p_20200814121707236.mp3" length="44213393" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kėdainių rajone esančioje Simo ir Vidos Šatkauskų „Garsios tylos sodyboje ir observatorijoje“ prie žvaigždžių galima priartėti stebėtinai arti. Kosmoso entuziastas Simas Šatkauskas įvairiausiais visatos kampeliais domisi nuo vaikystės, o šiandien savo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kėdainių rajone esančioje Simo ir Vidos Šatkauskų „Garsios tylos sodyboje ir observatorijoje“ prie žvaigždžių galima priartėti stebėtinai arti. Kosmoso entuziastas Simas Šatkauskas įvairiausiais visatos kampeliais domisi nuo vaikystės, o šiandien savo atradimais dalijasi su užsakančiais į jo namų observatoriją bei veda edukacijas vaikams mokyklose. Jis pasakoja, kuo visatos tyrinėjimai gali praturtinti ir įkvėpti.<br /><br /><br /><br />Kita tema – Lietuvoje pirmąkart gamtosaugos tikslais išardyta užtvanka – tai Bražuolės upelio užtvanka Neries regioniniame parke. Kodėl to reikėjo ir kaip į užtvankas žiūri aplinkosaugininkai, pasakoja Lietuvos gamtos fondo ekspertė Karolina Gurjazkaitė.<br /><br /><br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2764</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Nuspėjamas žmonių (ne)racionalumas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-nuspejamas-zmoniu-ne-racionalumas--40239197</link><description><![CDATA[Dar pakankamai nauja ekonomikos mokslo šaka – elgsenos ekonomika – teigia, kad priimdami sprendimus, nesivadovaujame visišku racionalumu, tiksliau esame nuspėjamai neracionalūs. Pavyzdžiui, esame nekantrūs ir geriau renkamės vartoti šiandien, o ne ateityje gauti daugiau, neproporcingai daug reikšmės suteikiame mažai tikimybei, savo turtą vertiname brangiau nei jis iš tiesų vertas. Bet ar tai yra blogai?<br /><br /><br /><br />Daugiau apie (ne)racionalumą, taip pat kaip elgsenos ekonomikos principai taikomi viešojoje politikoje ir kodėl skurde gyvenantiems žmonėms taip sunku iš jo išbristi, pasakoja elgsenos ekonomiką besidomintis Linas Nasvytis, Niujorko universiteto profesoriaus Paul Romer komandos tyrimų analitikas.<br /><br /><br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40239197</guid><pubDate>Fri, 07 Aug 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40239197/2020_08_07_089_7af8c792_3014676_p_20200807120641900.mp3" length="42849174" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dar pakankamai nauja ekonomikos mokslo šaka – elgsenos ekonomika – teigia, kad priimdami sprendimus, nesivadovaujame visišku racionalumu, tiksliau esame nuspėjamai neracionalūs. Pavyzdžiui, esame nekantrūs ir geriau renkamės vartoti šiandien, o ne...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dar pakankamai nauja ekonomikos mokslo šaka – elgsenos ekonomika – teigia, kad priimdami sprendimus, nesivadovaujame visišku racionalumu, tiksliau esame nuspėjamai neracionalūs. Pavyzdžiui, esame nekantrūs ir geriau renkamės vartoti šiandien, o ne ateityje gauti daugiau, neproporcingai daug reikšmės suteikiame mažai tikimybei, savo turtą vertiname brangiau nei jis iš tiesų vertas. Bet ar tai yra blogai?<br /><br /><br /><br />Daugiau apie (ne)racionalumą, taip pat kaip elgsenos ekonomikos principai taikomi viešojoje politikoje ir kodėl skurde gyvenantiems žmonėms taip sunku iš jo išbristi, pasakoja elgsenos ekonomiką besidomintis Linas Nasvytis, Niujorko universiteto profesoriaus Paul Romer komandos tyrimų analitikas.<br /><br /><br /><br />Ved. Sigita Vegytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2679</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Pripučiami tankai, medinės bombos ir karių iškamšos – informacinės priemonės šiandien ir prieš šimtus metų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-pripuciami-tankai-medines-bombos-ir-kariu-iskamsos-informacines-priemones-siandien-ir-pries-simtus-metu--40073136</link><description><![CDATA[Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Sąjungininkams išsilaipinti Normandijoje padėjo ir dezinformacijos kampanija. Jos metu vokiečiai buvo užversti klaidinga informacija apie galimą išsilaipinimo vietą ir laiką. Informaciją siuntė dvigubi žvalgybos agentai, o apie vietą, kur telkiamos pajėgos, klaidino ir pripučiami tankai.<br /><br />Panašių klaidinimo būdų karybos istorijoje pilna. O vienas ryškiausių Lietuvos istorijoje – Žalgirio mūšis. Plačiau apie jį, informacines operacijas, siekiant suklaidinti priešą, demotyvuoti priešo kariuomenę ar į savo pusę palenkti civilius, pasakoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas dr. Manvydas Vitkūnas ir Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vado pavaduotojas karybai plk. ltn. Valerijus Šerelis.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40073136</guid><pubDate>Fri, 31 Jul 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40073136/2020_07_31_089_7af8c792_3014676_p_20200731121701964.mp3" length="46588237" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Sąjungininkams išsilaipinti Normandijoje padėjo ir dezinformacijos kampanija. Jos metu vokiečiai buvo užversti klaidinga informacija apie galimą išsilaipinimo vietą ir laiką. Informaciją siuntė dvigubi žvalgybos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Sąjungininkams išsilaipinti Normandijoje padėjo ir dezinformacijos kampanija. Jos metu vokiečiai buvo užversti klaidinga informacija apie galimą išsilaipinimo vietą ir laiką. Informaciją siuntė dvigubi žvalgybos agentai, o apie vietą, kur telkiamos pajėgos, klaidino ir pripučiami tankai.<br /><br />Panašių klaidinimo būdų karybos istorijoje pilna. O vienas ryškiausių Lietuvos istorijoje – Žalgirio mūšis. Plačiau apie jį, informacines operacijas, siekiant suklaidinti priešą, demotyvuoti priešo kariuomenę ar į savo pusę palenkti civilius, pasakoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas dr. Manvydas Vitkūnas ir Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vado pavaduotojas karybai plk. ltn. Valerijus Šerelis.<br /><br />Ved. Sigita Vegytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2912</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Kosminių kūnų ir senovės gyvenviečių paieškos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-kosminiu-kunu-ir-senoves-gyvenvieciu-paieskos--39935108</link><description><![CDATA[Naktiniame danguje vis dar galime pamatyti kometą NEOWISE. Apie šį įstabų dangaus kūną pasakoja Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofizikas dr. Kastytis Zubovas.<br /><br />Prieš kelerius metus aptiktas Kukuliškių piliakalnis kol kas seniausias žinomas jūrinis piliakalnis Lietuvoje. Archeloginiai tyrimai atskleidė, kad čia 887–406 m. prieš Kristų gyveno sėsli bendruomenė, kuri užsiimė gyvulininkyste, augino ne tik miežius, kviečius ir soras, bet ir žirnius, pupas, lęšius. Taip pat lydė bronzą ir, greičiausiai, prekiavo. Plačiau apie piliakalnio unikalumą ir čia gyvenusią bendruomenę pokalbis su Klaipėdos universiteto archeloge dr. Miglė Urbonaite-Ube.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/39935108</guid><pubDate>Fri, 24 Jul 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/39935108/2020_07_24_089_7af8c792_3014676_p_20200724121559549.mp3" length="44729154" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naktiniame danguje vis dar galime pamatyti kometą NEOWISE. Apie šį įstabų dangaus kūną pasakoja Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofizikas dr. Kastytis Zubovas.

Prieš kelerius metus aptiktas Kukuliškių piliakalnis kol kas seniausias žinomas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naktiniame danguje vis dar galime pamatyti kometą NEOWISE. Apie šį įstabų dangaus kūną pasakoja Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofizikas dr. Kastytis Zubovas.<br /><br />Prieš kelerius metus aptiktas Kukuliškių piliakalnis kol kas seniausias žinomas jūrinis piliakalnis Lietuvoje. Archeloginiai tyrimai atskleidė, kad čia 887–406 m. prieš Kristų gyveno sėsli bendruomenė, kuri užsiimė gyvulininkyste, augino ne tik miežius, kviečius ir soras, bet ir žirnius, pupas, lęšius. Taip pat lydė bronzą ir, greičiausiai, prekiavo. Plačiau apie piliakalnio unikalumą ir čia gyvenusią bendruomenę pokalbis su Klaipėdos universiteto archeloge dr. Miglė Urbonaite-Ube.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2796</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Nematoma sporto pusė: kaip technologijos prisideda prie atletų pasirodymų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-nematoma-sporto-puse-kaip-technologijos-prisideda-prie-atletu-pasirodymu--39809540</link><description><![CDATA[Kokios naujausios technologijos naudojamos futbolo treniruotėse ir varžybose? Kokį vaidmenį žaidėjų bei komandų tobulėjimo kelyje užima GPS, virtualioji realybė ar net dirbtinis intelektas? Apie tai pasakoja Utenos „Utenio" futbolo akademijos vaizdo ir pasirodymų analitikas, buvęs Lietuvos rinktinės trenerio Edgaro Jankausko asistentas Marius Babravičius.<br />Kaip sportininkai išmokomi nesikoncentruoti į klaidas ir nesėkmes ar kitus trukdžius, bet judėti toliau ir tęsti pasirodymą? Tokius įgūdžius, kaip greitas sprendimų priėmimas, nesikoncentravimas į klaidas, galima išugdyti, naudojant skaitmenines pratybas. Daugiau apie tai pasakoja sporto psichologė Aistė Žemaitytė.<br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/39809540</guid><pubDate>Fri, 17 Jul 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/39809540/2020_07_17_089_7af8c792_3014676_p_20200717120532125.mp3" length="46088358" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokios naujausios technologijos naudojamos futbolo treniruotėse ir varžybose? Kokį vaidmenį žaidėjų bei komandų tobulėjimo kelyje užima GPS, virtualioji realybė ar net dirbtinis intelektas? Apie tai pasakoja Utenos „Utenio" futbolo akademijos vaizdo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokios naujausios technologijos naudojamos futbolo treniruotėse ir varžybose? Kokį vaidmenį žaidėjų bei komandų tobulėjimo kelyje užima GPS, virtualioji realybė ar net dirbtinis intelektas? Apie tai pasakoja Utenos „Utenio" futbolo akademijos vaizdo ir pasirodymų analitikas, buvęs Lietuvos rinktinės trenerio Edgaro Jankausko asistentas Marius Babravičius.<br />Kaip sportininkai išmokomi nesikoncentruoti į klaidas ir nesėkmes ar kitus trukdžius, bet judėti toliau ir tęsti pasirodymą? Tokius įgūdžius, kaip greitas sprendimų priėmimas, nesikoncentravimas į klaidas, galima išugdyti, naudojant skaitmenines pratybas. Daugiau apie tai pasakoja sporto psichologė Aistė Žemaitytė.<br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2881</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Terorizmo (ne)apibrėžtumas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-terorizmo-ne-apibreztumas--38298078</link><description><![CDATA[Prievarta prieš atsitiktinai pasirinktus žmones ar materialų turtą, siekiant pasiųsti politinę žinutę, – taip būtų galima trumpai apibūdinti terorizmą. Tačiau toks apibūdinimas palieka daug vietos interpretacijoms vadinti teroristais tuos, kurių idėjoms nepritariama, ir atvirkščiai. Kodėl taip yra ir kokių problemų tai sukelia laidoje aiškina terorizmą tyrinėjanti Baltijos gynybos koledžo mokslininkė dr. Asta Maskaliūnaitė.<br />Taip pat mokslininkė pasakoja apie terorizmo bangas – kodėl kelis dešimtmečius dominuoja vienos rūšies terorizmas ir vėliau jis nuslopsta? Kaip tai susiję su visuomenėje vyraujančiomis baimėmis? Ir kaip prie terorizmo prisideda reakcija į jį. <br />Ved. Sigita Vegytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/38298078</guid><pubDate>Fri, 10 Jul 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/38298078/2020_07_10_089_7af8c792_3014676_p_20200710122009159.mp3" length="42193396" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prievarta prieš atsitiktinai pasirinktus žmones ar materialų turtą, siekiant pasiųsti politinę žinutę, – taip būtų galima trumpai apibūdinti terorizmą. Tačiau toks apibūdinimas palieka daug vietos interpretacijoms vadinti teroristais tuos, kurių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prievarta prieš atsitiktinai pasirinktus žmones ar materialų turtą, siekiant pasiųsti politinę žinutę, – taip būtų galima trumpai apibūdinti terorizmą. Tačiau toks apibūdinimas palieka daug vietos interpretacijoms vadinti teroristais tuos, kurių idėjoms nepritariama, ir atvirkščiai. Kodėl taip yra ir kokių problemų tai sukelia laidoje aiškina terorizmą tyrinėjanti Baltijos gynybos koledžo mokslininkė dr. Asta Maskaliūnaitė.<br />Taip pat mokslininkė pasakoja apie terorizmo bangas – kodėl kelis dešimtmečius dominuoja vienos rūšies terorizmas ir vėliau jis nuslopsta? Kaip tai susiję su visuomenėje vyraujančiomis baimėmis? Ir kaip prie terorizmo prisideda reakcija į jį. <br />Ved. Sigita Vegytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2638</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Pokalbiai apie praeitį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-pokalbiai-apie-praeiti--35653243</link><description><![CDATA[Kokie politiniai nusikaltimai būdavo vykdomi tarpukario Lietuvoje? Kodėl Sovietų Sąjungos šnipai sulaukdavo švelnesnių bausmių negu kitų valstybių agentai? Ir kodėl Kaune buvo įrengta pirmoji Europoje dujų kamera? Apie tai pasakoja VU dėstytoja bei VDU mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė Sigita Černevičiūtė. Eksperimentinė archeologija – mokslo sritis, kurios atstovai siekia labai tiksliai, kruopščiai ir autentiškai atkurti metodus ir priemones, su kuriomis senovėje gyvenę žmonės darėsi medžioklės, buities įrankius, gaminosi papuošalus ir pan. Kuo įdomus šis mokslas ir kokių klausimų kelia? Laidos pašnekovas – humatinarinių mokslų daktaras, archeologas, VDA Restauracijos centro tyrėjas ir Telšių fakulteto dėstytojas Gvidas Slah. Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/35653243</guid><pubDate>Fri, 03 Jul 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/35653243/2020_07_03_089_7af8c792_3014676_p_20200703120447798.mp3" length="42152018" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokie politiniai nusikaltimai būdavo vykdomi tarpukario Lietuvoje? Kodėl Sovietų Sąjungos šnipai sulaukdavo švelnesnių bausmių negu kitų valstybių agentai? Ir kodėl Kaune buvo įrengta pirmoji Europoje dujų kamera? Apie tai pasakoja VU dėstytoja bei...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokie politiniai nusikaltimai būdavo vykdomi tarpukario Lietuvoje? Kodėl Sovietų Sąjungos šnipai sulaukdavo švelnesnių bausmių negu kitų valstybių agentai? Ir kodėl Kaune buvo įrengta pirmoji Europoje dujų kamera? Apie tai pasakoja VU dėstytoja bei VDU mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė Sigita Černevičiūtė. Eksperimentinė archeologija – mokslo sritis, kurios atstovai siekia labai tiksliai, kruopščiai ir autentiškai atkurti metodus ir priemones, su kuriomis senovėje gyvenę žmonės darėsi medžioklės, buities įrankius, gaminosi papuošalus ir pan. Kuo įdomus šis mokslas ir kokių klausimų kelia? Laidos pašnekovas – humatinarinių mokslų daktaras, archeologas, VDA Restauracijos centro tyrėjas ir Telšių fakulteto dėstytojas Gvidas Slah. Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2635</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Ar tikrai galime didžiuotis internetu ir lazeriais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-ar-tikrai-galime-didziuotis-internetu-ir-lazeriais--33631566</link><description><![CDATA[Ar tikrai Lietuva lyderiauja pasaulyje pagal interneto greitį? Ir ką apskritai reiškia greitas internetas? Apie tai pasakoja KTU Informacinių technologijų departamento direktorius Arvydas Žiliukas. Dažnai girdime, kad lietuviai pasaulyje garsūs savo lazeriais. Ar tai tikrai tiesa? Kokius lazerius kuria mūsų mokslininkai – ir kur tie lazeriai yra naudojami? Laidos pašnekovas – FTMC Lazerinių technologijų skyriaus vadovas dr. Gediminas Račiukaitis.<br />Ved. Sigita Vegytė ir Simonas Bendžius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/33631566</guid><pubDate>Fri, 26 Jun 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/33631566/2020_06_26_089_7af8c792_3014676_20200626115423788.mp3" length="41887032" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar tikrai Lietuva lyderiauja pasaulyje pagal interneto greitį? Ir ką apskritai reiškia greitas internetas? Apie tai pasakoja KTU Informacinių technologijų departamento direktorius Arvydas Žiliukas. Dažnai girdime, kad lietuviai pasaulyje garsūs savo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar tikrai Lietuva lyderiauja pasaulyje pagal interneto greitį? Ir ką apskritai reiškia greitas internetas? Apie tai pasakoja KTU Informacinių technologijų departamento direktorius Arvydas Žiliukas. Dažnai girdime, kad lietuviai pasaulyje garsūs savo lazeriais. Ar tai tikrai tiesa? Kokius lazerius kuria mūsų mokslininkai – ir kur tie lazeriai yra naudojami? Laidos pašnekovas – FTMC Lazerinių technologijų skyriaus vadovas dr. Gediminas Račiukaitis.<br />Ved. Sigita Vegytė ir Simonas Bendžius.]]></itunes:summary><itunes:duration>2618</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Karas videožaidimuose ir kosmose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-karas-videozaidimuose-ir-kosmose--31871641</link><description><![CDATA[Kompiuteriniai žaidimai – ne tik pramoga, bet ir vieta, kur formuojama istorinė atmintis. Istorinės temos, ypač karinės tematikos, žaidimai vieni populiariausių, todėl juose bandoma kurti ir norimą istorinį naratyvą. VU TSPMI doktorantas Aivaras Žukauskas aptaria JAV ir Rusijos atvejį.<br />Jeigu ateityje žmonės gyvens ne tik Žemėje, bet ir Mėnulyje, Marse ar kituose dangaus kūnuose – kokie tarp jų vyraus politiniai santykiai? Ar skirtingų planetų gyventojai kariaus tarpusavyje? Šiuos klausimus nagrinėja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Politikos mokslų studijų programos vadovas doc. dr. Giedrius Česnakas. <br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/31871641</guid><pubDate>Fri, 19 Jun 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/31871641/2020_06_19_0a1_29dd7589_3014676_20200619114901310.mp3" length="39729527" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kompiuteriniai žaidimai – ne tik pramoga, bet ir vieta, kur formuojama istorinė atmintis. Istorinės temos, ypač karinės tematikos, žaidimai vieni populiariausių, todėl juose bandoma kurti ir norimą istorinį naratyvą. VU TSPMI doktorantas Aivaras...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kompiuteriniai žaidimai – ne tik pramoga, bet ir vieta, kur formuojama istorinė atmintis. Istorinės temos, ypač karinės tematikos, žaidimai vieni populiariausių, todėl juose bandoma kurti ir norimą istorinį naratyvą. VU TSPMI doktorantas Aivaras Žukauskas aptaria JAV ir Rusijos atvejį.<br />Jeigu ateityje žmonės gyvens ne tik Žemėje, bet ir Mėnulyje, Marse ar kituose dangaus kūnuose – kokie tarp jų vyraus politiniai santykiai? Ar skirtingų planetų gyventojai kariaus tarpusavyje? Šiuos klausimus nagrinėja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Politikos mokslų studijų programos vadovas doc. dr. Giedrius Česnakas. <br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2484</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Kino ir muzikos galia.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-kino-ir-muzikos-galia--30405613</link><description><![CDATA[„Lietuvių kūrėjai buvo drąsūs, išradingi ir net ironiški“, – taip apie dokumentinį kiną sovietmečio pabaigoje kalba VU Komunikacijos fakulteto docentė dr. Renata Šukaitytė. Ji kartu su kolegomis neseniai išleido knygą „Politinis lūžis ekrane: (po)komunistinė transformacija Lietuvos dokumentiniame kine ir videomedžiagoje“.<br />Kokias asociacijas sukelia muzikos klausymas ir kiek tai nulemia asmeninė patirtis, o kiek kultūrinė ir socialinė aplinka? Apie tai pasakoja muzikos klausymą tyrinėjanti KTU ir VGTU lektorė dr. Ulrika Varankaitė.<br />Pasaulyje sparčiai mažėja paukščių. Pagal naujausią informaciją, Šveicarijoje neseniai išnyko kurapkos, o Šiaurės Amerikoje per pastaruosius 50 metų trečdaliu sumažėjo visų paukščių populiacijos. To priežastis aiškina ornitologas Marius Karlonas.<br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/30405613</guid><pubDate>Fri, 12 Jun 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/30405613/2020_06_12_088_0ac3ed81_3014676_20200612120108193.mp3" length="48518790" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Lietuvių kūrėjai buvo drąsūs, išradingi ir net ironiški“, – taip apie dokumentinį kiną sovietmečio pabaigoje kalba VU Komunikacijos fakulteto docentė dr. Renata Šukaitytė. Ji kartu su kolegomis neseniai išleido knygą „Politinis lūžis ekrane:...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Lietuvių kūrėjai buvo drąsūs, išradingi ir net ironiški“, – taip apie dokumentinį kiną sovietmečio pabaigoje kalba VU Komunikacijos fakulteto docentė dr. Renata Šukaitytė. Ji kartu su kolegomis neseniai išleido knygą „Politinis lūžis ekrane: (po)komunistinė transformacija Lietuvos dokumentiniame kine ir videomedžiagoje“.<br />Kokias asociacijas sukelia muzikos klausymas ir kiek tai nulemia asmeninė patirtis, o kiek kultūrinė ir socialinė aplinka? Apie tai pasakoja muzikos klausymą tyrinėjanti KTU ir VGTU lektorė dr. Ulrika Varankaitė.<br />Pasaulyje sparčiai mažėja paukščių. Pagal naujausią informaciją, Šveicarijoje neseniai išnyko kurapkos, o Šiaurės Amerikoje per pastaruosius 50 metų trečdaliu sumažėjo visų paukščių populiacijos. To priežastis aiškina ornitologas Marius Karlonas.<br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3033</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. „Amerikos balsas“ ir Amerikos raketos.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-amerikos-balsas-ir-amerikos-raketos--29566153</link><description><![CDATA[Kas ir kodėl klausė „Amerikos balso“ ir kitų užsienio radijo stočių? Kaip klausytojai vertino laidas? O kaip sovietų vykdomą politiką? Atsakymų į šiuos klausimus dar Šaltojo karo metais ieškojo ir JAV radijų vadovybės. Daugelį atsakymų sužinojo, kelis dešimtmečius vykdydama Sovietų Sąjungos turistų, keliaujančių į Vakarų šalis, apklausas. Apie tai, kaip apklausos buvo vykdomos ir ką pavyko išsiaiškinti, pasakoja VU istorijos fakulteto istorikė dr. Inga Arlauskaitė-Zakšauskienė. <br />Istorinis įvykis kosminių skrydžių istorijoje: JAV įmonės „SpaceX“ sukurta raketa ir erdvėlaivis sėkmingai nuskraidino du amerikiečių astronautus į Tarptautinę kosminę stotį. Tai – pirmas kartas, kai tą padaryti pavyko ne valstybinei, o privačiai kompanijai. Tai reiškia, kad po ilgos pertraukos JAV astronautai į kosmosą galės kilti ne iš Rusijos, bet iš savo šalies – ir taip sutaupys dešimtis milijonų dolerių. Pašnekovas – VGTU Aeronautikos inžinerijos katedros docentas dr. Domantas Bručas.<br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/29566153</guid><pubDate>Fri, 05 Jun 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/29566153/2020_06_05_088_0ac3ed81_3014676_20200605120110622.mp3" length="48319842" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas ir kodėl klausė „Amerikos balso“ ir kitų užsienio radijo stočių? Kaip klausytojai vertino laidas? O kaip sovietų vykdomą politiką? Atsakymų į šiuos klausimus dar Šaltojo karo metais ieškojo ir JAV radijų vadovybės. Daugelį atsakymų sužinojo, kelis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas ir kodėl klausė „Amerikos balso“ ir kitų užsienio radijo stočių? Kaip klausytojai vertino laidas? O kaip sovietų vykdomą politiką? Atsakymų į šiuos klausimus dar Šaltojo karo metais ieškojo ir JAV radijų vadovybės. Daugelį atsakymų sužinojo, kelis dešimtmečius vykdydama Sovietų Sąjungos turistų, keliaujančių į Vakarų šalis, apklausas. Apie tai, kaip apklausos buvo vykdomos ir ką pavyko išsiaiškinti, pasakoja VU istorijos fakulteto istorikė dr. Inga Arlauskaitė-Zakšauskienė. <br />Istorinis įvykis kosminių skrydžių istorijoje: JAV įmonės „SpaceX“ sukurta raketa ir erdvėlaivis sėkmingai nuskraidino du amerikiečių astronautus į Tarptautinę kosminę stotį. Tai – pirmas kartas, kai tą padaryti pavyko ne valstybinei, o privačiai kompanijai. Tai reiškia, kad po ilgos pertraukos JAV astronautai į kosmosą galės kilti ne iš Rusijos, bet iš savo šalies – ir taip sutaupys dešimtis milijonų dolerių. Pašnekovas – VGTU Aeronautikos inžinerijos katedros docentas dr. Domantas Bručas.<br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3020</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Ką sovietmečiu transliavo radijo bangos iš Vakarų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-ka-sovietmeciu-transliavo-radijo-bangos-is-vakaru--28734082</link><description><![CDATA[Kaip Lietuvos partizanai rinkdavo informaciją iš Vakarų? Kokių radijo stočių klausydavosi – ir ar tikrai tikėjosi, kad Vakarai ateis į pagalbą? Apie tai pasakoja Kauno miesto muziejaus istorikas, VDU doktorantas Simonas Jazavita.<br />„Amerikos balso“ ir kitų JAV radijų transliacijos į Sovietų Lietuvą vadinamos atsvara propagandai bei vilties žinute. Taip pat dažnai teigiama, kad jos skatino ginklu priešintis okupantui bei žadėjo karinę pagalbą. Tačiau pastarasis teiginys – mitas, sako VU istorikė dr. Inga Arlauskaitė-Zakšauskienė, kuri tyrinėja JAV radijo transliacijas į Sovietų Lietuvą. Ji paaiškina, kodėl tai mitas, kodėl JAV pradėjo tokias transliacijas bei kokia žinią norėjo perduoti. <br />Australijos tyrėjai atrado 13 megafaunos, kadaise gyvenusios šiame žemyne, rūšių – tokių kaip milžiniškos kengūros, sterbliniai liūtai ar į vilkus panašūs krokodilai. Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad ilgą laiką šalia jų gyveno ir žmonės. Išsamiau apie tai – VU Geologijos ir mineralogijos katedros docentas dr. Andrejus Spiridonovas.<br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/28734082</guid><pubDate>Fri, 29 May 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/28734082/2020_05_29_088_0ac3ed81_3014676_20200529115432700.mp3" length="44539401" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip Lietuvos partizanai rinkdavo informaciją iš Vakarų? Kokių radijo stočių klausydavosi – ir ar tikrai tikėjosi, kad Vakarai ateis į pagalbą? Apie tai pasakoja Kauno miesto muziejaus istorikas, VDU doktorantas Simonas Jazavita.
„Amerikos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip Lietuvos partizanai rinkdavo informaciją iš Vakarų? Kokių radijo stočių klausydavosi – ir ar tikrai tikėjosi, kad Vakarai ateis į pagalbą? Apie tai pasakoja Kauno miesto muziejaus istorikas, VDU doktorantas Simonas Jazavita.<br />„Amerikos balso“ ir kitų JAV radijų transliacijos į Sovietų Lietuvą vadinamos atsvara propagandai bei vilties žinute. Taip pat dažnai teigiama, kad jos skatino ginklu priešintis okupantui bei žadėjo karinę pagalbą. Tačiau pastarasis teiginys – mitas, sako VU istorikė dr. Inga Arlauskaitė-Zakšauskienė, kuri tyrinėja JAV radijo transliacijas į Sovietų Lietuvą. Ji paaiškina, kodėl tai mitas, kodėl JAV pradėjo tokias transliacijas bei kokia žinią norėjo perduoti. <br />Australijos tyrėjai atrado 13 megafaunos, kadaise gyvenusios šiame žemyne, rūšių – tokių kaip milžiniškos kengūros, sterbliniai liūtai ar į vilkus panašūs krokodilai. Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad ilgą laiką šalia jų gyveno ir žmonės. Išsamiau apie tai – VU Geologijos ir mineralogijos katedros docentas dr. Andrejus Spiridonovas.<br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2784</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Tyrimai ir išradimai, atsiradę per pandemiją.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-tyrimai-ir-isradimai-atsirade-per-pandemija--28252953</link><description><![CDATA[Tokį karantiną išgyvename pirmą kartą, todėl nebuvo galima numatyti, kaip žmonės reaguos – sako Kembridžo universiteto mokslininkas dr. Valdas Noreika. Jis kartu su keliais tūkstančiais kitų mokslininkų iš beveik 50 valstybių vykdo bendrą tyrimą – aiškinasi, kaip žmonės jaučiasi per pandemiją, ar pasitiki savo vyriausybe bei kitomis institucijomis ir kaip savijauta keičiasi pendemijai vystantis.<br />Lietuvių suburta įmonė „UVIRESO“ kuria apsauginę veido kaukę su ultravioletinių spindulių filtru. Tikimasi, kad ši technologija beveik šimtu procentų sunaikins koronavirusą – tiek įkvepiant orą, tiek ir iškvepiant. Apie tai pasakoja įmonės generalinis direktorius, idėjos iniciatorius fizikas Jonas Klimantavičius ir projektų vadovas ekonomistas Adomas Klimantas. <br />Tuo metu JAV bioinžinierius Jimas Collinsas su komanda bando sukurti apsauginę kaukę, kuri akimirksniu parodytų, ar ją užsidėjęs žmogus serga koronavirusu. Kiek ši idėja reali ir plačiai pritaikoma – komentuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros docentas dr. Dalius Ratautas. Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/28252953</guid><pubDate>Fri, 22 May 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/28252953/2020_05_22_088_0ac3ed81_3014676_20200522115804543.mp3" length="46757092" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tokį karantiną išgyvename pirmą kartą, todėl nebuvo galima numatyti, kaip žmonės reaguos – sako Kembridžo universiteto mokslininkas dr. Valdas Noreika. Jis kartu su keliais tūkstančiais kitų mokslininkų iš beveik 50 valstybių vykdo bendrą tyrimą –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tokį karantiną išgyvename pirmą kartą, todėl nebuvo galima numatyti, kaip žmonės reaguos – sako Kembridžo universiteto mokslininkas dr. Valdas Noreika. Jis kartu su keliais tūkstančiais kitų mokslininkų iš beveik 50 valstybių vykdo bendrą tyrimą – aiškinasi, kaip žmonės jaučiasi per pandemiją, ar pasitiki savo vyriausybe bei kitomis institucijomis ir kaip savijauta keičiasi pendemijai vystantis.<br />Lietuvių suburta įmonė „UVIRESO“ kuria apsauginę veido kaukę su ultravioletinių spindulių filtru. Tikimasi, kad ši technologija beveik šimtu procentų sunaikins koronavirusą – tiek įkvepiant orą, tiek ir iškvepiant. Apie tai pasakoja įmonės generalinis direktorius, idėjos iniciatorius fizikas Jonas Klimantavičius ir projektų vadovas ekonomistas Adomas Klimantas. <br />Tuo metu JAV bioinžinierius Jimas Collinsas su komanda bando sukurti apsauginę kaukę, kuri akimirksniu parodytų, ar ją užsidėjęs žmogus serga koronavirusu. Kiek ši idėja reali ir plačiai pritaikoma – komentuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros docentas dr. Dalius Ratautas. Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2923</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Su džiaugsmu ir baime pasitinkami kvantiniai kompiuteriai ir 5G ryšys.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-su-dziaugsmu-ir-baime-pasitinkami-kvantiniai-kompiuteriai-ir-5g-rysys--27652646</link><description><![CDATA[Fizikai tarpusavyje juokauja – kad tas, kuris tvirtina supratęs kvantinę teoriją, tik parodo, kad nesuprato nieko. Visgi, į šią sudėtingą sritį gilintis svarbu, o dar labiau mokslininkai laukia kvantinių kompiuterių. Kas tie kvantiniai kompiuteriai ir kodėl jie tokie svarbūs aiškina Glazgo Stratklaido universiteto doktorantė Ieva Čepaitė. <br />Kas yra 5G ryšys? Ko tikimasi iš šios technologijos – ir ar tikrai 5G ryšio bokštų skleidžiamos bangos kenks žmonių sveikatai? Atsako Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Sergejus Orlovas.<br />Su rubrika „Va čia tai kosmosas“ prisiminsime 1908 m. įvykusią paslaptingą Tunguskos istoriją – kai neaiškios kilmės sprogimas virš Rusijos teritorijos paskleidė didžiulio karščio bangą ir išguldė medžius trijų Labanoro girių spinduliu. Šiandien mokslininkai turi naują versiją, kas gi ten galėjo nutikti. Apie tai pasakoja lrytas.lt mokslo ir technologijų žurnalistas Adomas Rutkauskas.<br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/27652646</guid><pubDate>Fri, 15 May 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/27652646/2020_05_15_088_0ac3ed81_3014676.mp3" length="45222764" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Fizikai tarpusavyje juokauja – kad tas, kuris tvirtina supratęs kvantinę teoriją, tik parodo, kad nesuprato nieko. Visgi, į šią sudėtingą sritį gilintis svarbu, o dar labiau mokslininkai laukia kvantinių kompiuterių. Kas tie kvantiniai kompiuteriai ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Fizikai tarpusavyje juokauja – kad tas, kuris tvirtina supratęs kvantinę teoriją, tik parodo, kad nesuprato nieko. Visgi, į šią sudėtingą sritį gilintis svarbu, o dar labiau mokslininkai laukia kvantinių kompiuterių. Kas tie kvantiniai kompiuteriai ir kodėl jie tokie svarbūs aiškina Glazgo Stratklaido universiteto doktorantė Ieva Čepaitė. <br />Kas yra 5G ryšys? Ko tikimasi iš šios technologijos – ir ar tikrai 5G ryšio bokštų skleidžiamos bangos kenks žmonių sveikatai? Atsako Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Sergejus Orlovas.<br />Su rubrika „Va čia tai kosmosas“ prisiminsime 1908 m. įvykusią paslaptingą Tunguskos istoriją – kai neaiškios kilmės sprogimas virš Rusijos teritorijos paskleidė didžiulio karščio bangą ir išguldė medžius trijų Labanoro girių spinduliu. Šiandien mokslininkai turi naują versiją, kas gi ten galėjo nutikti. Apie tai pasakoja lrytas.lt mokslo ir technologijų žurnalistas Adomas Rutkauskas.<br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2827</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Filosofija apie medžius ir žmones.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-filosofija-apie-medzius-ir-zmones--27652402</link><description><![CDATA[Kas yra filosofija? Kodėl ja verta domėtis tiek vaikui, tiek suaugusiajam? Ir nuo ko pradėti? Apie tai pasakoja VU Filosofijos fakulteto doktorantė, knygų vaikams apie filosofiją vertėja Daina Habdankaitė.<br />Iš ekosofijos – ekologijos filosofijos – perspektyvos VDU lektorius dr. Mantas Davidavičius aptaria tai, kas vyksta Belovežo girioje. Tiksliau – Lenkijai priklausančioje Belovežo girios dalyje susikertančius du skirtingus požiūrius, kaip šią girią reikėtų prižiūrėti.<br />Rubrika „Va čia tai kosmosas“: Kenijos bei Jungtinės Karalystės tyrėjų komanda atrado naują parazituojančio grybo rūšį Microsporidia MB. Grybas nekenkia uodui, tačiau šimtu procentu blokuoja maliarijos užkratą uodo organizme. Tikimasi, kad šis atradimas bus tikras proveržis kovoje su maliarija. Šią naujieną pristato Gamtos tyrimų centro P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijos vedėjas, vyriausiasis mokslo darbuotojas habil. dr. Gediminas Valkiūnas. <br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/27652402</guid><pubDate>Fri, 08 May 2020 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/27652402/2020_05_08_088_0ac3ed81.mp3" length="49595035" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas yra filosofija? Kodėl ja verta domėtis tiek vaikui, tiek suaugusiajam? Ir nuo ko pradėti? Apie tai pasakoja VU Filosofijos fakulteto doktorantė, knygų vaikams apie filosofiją vertėja Daina Habdankaitė.
Iš ekosofijos – ekologijos filosofijos –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas yra filosofija? Kodėl ja verta domėtis tiek vaikui, tiek suaugusiajam? Ir nuo ko pradėti? Apie tai pasakoja VU Filosofijos fakulteto doktorantė, knygų vaikams apie filosofiją vertėja Daina Habdankaitė.<br />Iš ekosofijos – ekologijos filosofijos – perspektyvos VDU lektorius dr. Mantas Davidavičius aptaria tai, kas vyksta Belovežo girioje. Tiksliau – Lenkijai priklausančioje Belovežo girios dalyje susikertančius du skirtingus požiūrius, kaip šią girią reikėtų prižiūrėti.<br />Rubrika „Va čia tai kosmosas“: Kenijos bei Jungtinės Karalystės tyrėjų komanda atrado naują parazituojančio grybo rūšį Microsporidia MB. Grybas nekenkia uodui, tačiau šimtu procentu blokuoja maliarijos užkratą uodo organizme. Tikimasi, kad šis atradimas bus tikras proveržis kovoje su maliarija. Šią naujieną pristato Gamtos tyrimų centro P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijos vedėjas, vyriausiasis mokslo darbuotojas habil. dr. Gediminas Valkiūnas. <br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3100</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Baltijos jūra ir Saulės vėjas.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-baltijos-jura-ir-saules-vejas--26485046</link><description><![CDATA[Ką šiandien žinome apie invazines biologines rūšis Baltijos jūroje? Ir kaip, kartais net patys to nežinodami, svetimas rūšis prie savo krantų „pakviečiame“ patys? Apie tai kalba Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instututo mokslo darbuotoja dr. Greta Srėbalienė.<br /><br />Pokalbis iš Lietuvos radijo archyvo: VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto doktorantas Aidas Sadauskas pasakoja, ar įmanoma atrasti nežemišką gyvybę Saulės sistemoje – ir kaip mokslininkai sieks tą daryti.<br /><br />Su rubrika „Va čia tai kosmosas“ aptariame Lietuvos mokslo entuziastams džiugią naujieną: lietuvių įmonė „NanoAvionics“ laimėjo kontraktą su NASA – ir agentūros užsakymu kurs palydovą, kuris kosmose išskleis Saulės vėjo burę.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/26485046</guid><pubDate>Fri, 01 May 2020 08:56:12 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/26485046/1018645202.mp3" length="44170761" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ką šiandien žinome apie invazines biologines rūšis Baltijos jūroje? Ir kaip, kartais net patys to nežinodami, svetimas rūšis prie savo krantų „pakviečiame“ patys? Apie tai kalba Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instututo mokslo darbuotoja dr. Greta...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ką šiandien žinome apie invazines biologines rūšis Baltijos jūroje? Ir kaip, kartais net patys to nežinodami, svetimas rūšis prie savo krantų „pakviečiame“ patys? Apie tai kalba Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instututo mokslo darbuotoja dr. Greta Srėbalienė.<br /><br />Pokalbis iš Lietuvos radijo archyvo: VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto doktorantas Aidas Sadauskas pasakoja, ar įmanoma atrasti nežemišką gyvybę Saulės sistemoje – ir kaip mokslininkai sieks tą daryti.<br /><br />Su rubrika „Va čia tai kosmosas“ aptariame Lietuvos mokslo entuziastams džiugią naujieną: lietuvių įmonė „NanoAvionics“ laimėjo kontraktą su NASA – ir agentūros užsakymu kurs palydovą, kuris kosmose išskleis Saulės vėjo burę.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2761</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Biolaukais nepamatuojama psichinė sveikata.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-biolaukais-nepamatuojama-psichine-sveikata--25999477</link><description><![CDATA[MITA skelbia konkursą emocijas matuojančiam prietaisui – jausmomačiui – sukurti. Tam institucija žada skirti 665 tūkst. eurų. Idėja susilaukė kritikos iš mokslininkų – o daugiausiai klausimų kelia konkurso sąlygose įrašyti teiginiai, kad jausmomatis turės, be kita ko, matuoti žmogaus „biolauko pakitimus“. Kodėl tai labiau primena ezoteriką, o ne mokslą, ir kaip atskirti mokslą nuo pseudomokslo, aiškina VDU Katalikų teologijos fakulteto doktorantas Gabrielius E. Klimenka.<br /><br />Lietuvių sukurta mobili programėlė „Act On Crisis“, skirta emocinei sveikatai palaikyti, sulaukė tarptautinio pripažinimo – užėmė antrą vietą hakatone „The Global Hack“, kuriame ieškota idėjų, padėsiančių spręsti koronaviruso pandemijos sukeltas problemas. Idėjos autorė Ieva Vaitkevičiūtė pasakoja apie tai, kaip ši programėlė veikia, patirtį hakatone ir norą sukurti minčių sporto klubą.<br /><br />Vokietijos ir Jungtinės Karalystės geologai nustatė, kad prieš 90 mln. metų Antarktidos žemynas atrodė visiškai kitaip – ten tuo metu augo atogrąžų miškai ir buvo labai šilta. Kuo įdomus šis atradimas, pasakoja VU Geologijos ir mineralogijos katedros docentas dr. Andrejus Spiridonovas.<br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/25999477</guid><pubDate>Fri, 24 Apr 2020 08:57:26 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/25999477/1018612262.mp3" length="46028590" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>MITA skelbia konkursą emocijas matuojančiam prietaisui – jausmomačiui – sukurti. Tam institucija žada skirti 665 tūkst. eurų. Idėja susilaukė kritikos iš mokslininkų – o daugiausiai klausimų kelia konkurso sąlygose įrašyti teiginiai, kad jausmomatis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[MITA skelbia konkursą emocijas matuojančiam prietaisui – jausmomačiui – sukurti. Tam institucija žada skirti 665 tūkst. eurų. Idėja susilaukė kritikos iš mokslininkų – o daugiausiai klausimų kelia konkurso sąlygose įrašyti teiginiai, kad jausmomatis turės, be kita ko, matuoti žmogaus „biolauko pakitimus“. Kodėl tai labiau primena ezoteriką, o ne mokslą, ir kaip atskirti mokslą nuo pseudomokslo, aiškina VDU Katalikų teologijos fakulteto doktorantas Gabrielius E. Klimenka.<br /><br />Lietuvių sukurta mobili programėlė „Act On Crisis“, skirta emocinei sveikatai palaikyti, sulaukė tarptautinio pripažinimo – užėmė antrą vietą hakatone „The Global Hack“, kuriame ieškota idėjų, padėsiančių spręsti koronaviruso pandemijos sukeltas problemas. Idėjos autorė Ieva Vaitkevičiūtė pasakoja apie tai, kaip ši programėlė veikia, patirtį hakatone ir norą sukurti minčių sporto klubą.<br /><br />Vokietijos ir Jungtinės Karalystės geologai nustatė, kad prieš 90 mln. metų Antarktidos žemynas atrodė visiškai kitaip – ten tuo metu augo atogrąžų miškai ir buvo labai šilta. Kuo įdomus šis atradimas, pasakoja VU Geologijos ir mineralogijos katedros docentas dr. Andrejus Spiridonovas.<br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2877</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Tyrimai apie žmones: nuo Visagino iki kosmoso.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-tyrimai-apie-zmones-nuo-visagino-iki-kosmoso--25639424</link><description><![CDATA[Oksfordo universiteto doktorantė Marija Norkūnaitė, atliekanti etnografinius tyrimus Visagine, Silamejėje ir Daugpilyje, aiškinasi, kaip šių miestų gyventojai suvokia santykį su valstybe. Tyrėja daugiau gilinasi ne į identiteto klausimus, bet kaip žmonių supratimą apie valstybę veikia kasdienės patirtys. Marija Norkūnaitė taip pat pasakoja apie tyrimo užkulisius: patirtis, bendraujant su žmonėmis, kokią įtaką tyrimui gali turėti jos lytis, tautybė, gimtoji kalba ir pan.<br />Kosmoso sociologija – nauja mokslo sritis, į kurią gilinasi Ajovos universiteto doktorantė Inga Popovaitė. Konkreti jos tyrimų tema – kaip mokslininkų bendruomenės gyvena mažose, uždarose erdvėse, kaip klostosi tų žmonių santykiai ir kokių problemų kyla. Taigi – sociologė apžvelgia ne tokią romantišką kosmoso srities pusę. <br />Australijos okeanologai vandenyne aptiko keistą didžiulio ilgo siūlo formos organizmą, kurį žiniasklaida praminė „ilgiausiu pasaulyje gyvūnu“. Ar tai iš tikrųjų taip yra – su rubrika „Va čia tai kosmosas“ paaiškina gamtininkas Marius Čepulis.<br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/25639424</guid><pubDate>Fri, 17 Apr 2020 08:58:29 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/25639424/1018579776.mp3" length="47522376" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Oksfordo universiteto doktorantė Marija Norkūnaitė, atliekanti etnografinius tyrimus Visagine, Silamejėje ir Daugpilyje, aiškinasi, kaip šių miestų gyventojai suvokia santykį su valstybe. Tyrėja daugiau gilinasi ne į identiteto klausimus, bet kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Oksfordo universiteto doktorantė Marija Norkūnaitė, atliekanti etnografinius tyrimus Visagine, Silamejėje ir Daugpilyje, aiškinasi, kaip šių miestų gyventojai suvokia santykį su valstybe. Tyrėja daugiau gilinasi ne į identiteto klausimus, bet kaip žmonių supratimą apie valstybę veikia kasdienės patirtys. Marija Norkūnaitė taip pat pasakoja apie tyrimo užkulisius: patirtis, bendraujant su žmonėmis, kokią įtaką tyrimui gali turėti jos lytis, tautybė, gimtoji kalba ir pan.<br />Kosmoso sociologija – nauja mokslo sritis, į kurią gilinasi Ajovos universiteto doktorantė Inga Popovaitė. Konkreti jos tyrimų tema – kaip mokslininkų bendruomenės gyvena mažose, uždarose erdvėse, kaip klostosi tų žmonių santykiai ir kokių problemų kyla. Taigi – sociologė apžvelgia ne tokią romantišką kosmoso srities pusę. <br />Australijos okeanologai vandenyne aptiko keistą didžiulio ilgo siūlo formos organizmą, kurį žiniasklaida praminė „ilgiausiu pasaulyje gyvūnu“. Ar tai iš tikrųjų taip yra – su rubrika „Va čia tai kosmosas“ paaiškina gamtininkas Marius Čepulis.<br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2971</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Kaip populiarinti mokslą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-kaip-populiarinti-moksla--25221120</link><description><![CDATA[„Ko tyli istorikai?“ – taip saviironiškai pavadintame podkaste netyli, o diskutuoja aktualiomis ir nepažintomis istorijos temomis VU istorikai. Vienas podkasto kūrėjų dėstytojas dr. Marius Ėmužis pasakoja išsamiau apie podkastą, istorijos populiarinimą ir naujausią savo knygą „Partizanė“.<br /><br />Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofizikas dr. Kastytis Zubovas turi savo interneto tinklaraštį „Konstanta 42, taip pat neseniai išleido knygą „42 istorijos apie Visatą, žvaigždes, gyvybę ir dar šį tą“. Kaip jam sekasi populiarinti mokslą ir kodėl yra svarbu apie tai skaityti?<br /><br />Kaip skamba koronavirusas? JAV Masačusetso technologijos instituto komanda SARS-CoV-2 baltymo struktūrą pavertė žmogui girdimu šiurpiai gražiu muzikos kūriniu. Apie tai pasakoja VU Gyvybės mokslų centro mokslo darbuotojas dr. Andrius Merkys.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/25221120</guid><pubDate>Fri, 10 Apr 2020 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/25221120/1018579584.mp3" length="45296743" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Ko tyli istorikai?“ – taip saviironiškai pavadintame podkaste netyli, o diskutuoja aktualiomis ir nepažintomis istorijos temomis VU istorikai. Vienas podkasto kūrėjų dėstytojas dr. Marius Ėmužis pasakoja išsamiau apie podkastą, istorijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Ko tyli istorikai?“ – taip saviironiškai pavadintame podkaste netyli, o diskutuoja aktualiomis ir nepažintomis istorijos temomis VU istorikai. Vienas podkasto kūrėjų dėstytojas dr. Marius Ėmužis pasakoja išsamiau apie podkastą, istorijos populiarinimą ir naujausią savo knygą „Partizanė“.<br /><br />Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofizikas dr. Kastytis Zubovas turi savo interneto tinklaraštį „Konstanta 42, taip pat neseniai išleido knygą „42 istorijos apie Visatą, žvaigždes, gyvybę ir dar šį tą“. Kaip jam sekasi populiarinti mokslą ir kodėl yra svarbu apie tai skaityti?<br /><br />Kaip skamba koronavirusas? JAV Masačusetso technologijos instituto komanda SARS-CoV-2 baltymo struktūrą pavertė žmogui girdimu šiurpiai gražiu muzikos kūriniu. Apie tai pasakoja VU Gyvybės mokslų centro mokslo darbuotojas dr. Andrius Merkys.<br /><br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2832</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Kuo videožaidimai gali būti naudingi?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-kuo-videozaidimai-gali-buti-naudingi--24772331</link><description><![CDATA[Apie videožaidimus dažniau vyrauja neigiamos nuostatos ir tai nėra teisinga, pastebi LSMU docentė dr. Junona Almonaitienė. Mokslininkė laidoje pasakoja apie teigiamą videožaidimų poveikį, pavyzdžiui, kaip jie gali padėti pažinti savąjį Aš.<br />„Karantinas – puiki proga vaikui semtis žinių ar ugdytis įvairias savybes, žaidžiant videožaidimus“, – sako žaidimų kritikas, studijos „Pepi Play“ atstovas Artūras Rumiancevas. Kokie žaidimai gali padėti mokymosi procese – ir kur jų ieškoti?<br />Su rubrika „Va čia tai kosmosas“ – apie galingiausią pasaulyje superkompiuterį ir jo pritaikymą kovoje su COVID-19. Tenesio universiteto (JAV) superkompiuteris SUMMIT atrinko 77 molekulinius junginius, kurie – bent jau teoriškai – galėtų padėti kuriant vaistą nuo viruso. Kiek realu, kad ši pagalba tikrai pravers? Komentuoja dr. Justas Dapkūnas iš VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto.<br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/24772331</guid><pubDate>Fri, 03 Apr 2020 08:56:30 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/24772331/1018547103.mp3" length="44083826" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie videožaidimus dažniau vyrauja neigiamos nuostatos ir tai nėra teisinga, pastebi LSMU docentė dr. Junona Almonaitienė. Mokslininkė laidoje pasakoja apie teigiamą videožaidimų poveikį, pavyzdžiui, kaip jie gali padėti pažinti savąjį Aš.
„Karantinas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie videožaidimus dažniau vyrauja neigiamos nuostatos ir tai nėra teisinga, pastebi LSMU docentė dr. Junona Almonaitienė. Mokslininkė laidoje pasakoja apie teigiamą videožaidimų poveikį, pavyzdžiui, kaip jie gali padėti pažinti savąjį Aš.<br />„Karantinas – puiki proga vaikui semtis žinių ar ugdytis įvairias savybes, žaidžiant videožaidimus“, – sako žaidimų kritikas, studijos „Pepi Play“ atstovas Artūras Rumiancevas. Kokie žaidimai gali padėti mokymosi procese – ir kur jų ieškoti?<br />Su rubrika „Va čia tai kosmosas“ – apie galingiausią pasaulyje superkompiuterį ir jo pritaikymą kovoje su COVID-19. Tenesio universiteto (JAV) superkompiuteris SUMMIT atrinko 77 molekulinius junginius, kurie – bent jau teoriškai – galėtų padėti kuriant vaistą nuo viruso. Kiek realu, kad ši pagalba tikrai pravers? Komentuoja dr. Justas Dapkūnas iš VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto.<br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2756</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Karo mokslas: nuo karo šlovinimo praeityje iki etinių klausimų šiandien.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-karo-mokslas-nuo-karo-slovinimo-praeityje-iki-etiniu-klausimu-siandien--24420726</link><description><![CDATA[Karai pradėti aprašinėti dar Antikoje, siekiant pagerbti karius, parodyti savo pergales ir sumenkinti priešą. Dabar įvairios karo mokslo disciplinos nagrinėja ir karo istoriją, ir socialinį kariuomenės vaidmenį. Plačiau apie tai, kaip vystėsi karo mokslas, pasakoja VU istorikas Kęstutis Kilinskas. Su juo aptariame ir jo tyrinėjimą sritį – karių ir civilių santykius.<br />Kokių etinių klausimų kelia vadinamasis „virtualus karas“? Kaip nuotoliniu būdu valdomi dronai ir dirbtiniu intelektu varomos mašinos keičia mūsų požiūrį į karybą? Tuo domisi VU TSPMI doktorantė Ieva Skurdauskaitė.<br />Su rubrika „Va čia tai kosmosas“ pristatome lietuvių kuriamą dezinfekcinį robotą, kuris gali padėti kovoti su COVID-19. Daugiau apie tai pasakoja kompanijos „Rubedo sistemos“ atstovas Paulius Rakauskas. <br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/24420726</guid><pubDate>Fri, 27 Mar 2020 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/24420726/1018546903.mp3" length="47875133" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Karai pradėti aprašinėti dar Antikoje, siekiant pagerbti karius, parodyti savo pergales ir sumenkinti priešą. Dabar įvairios karo mokslo disciplinos nagrinėja ir karo istoriją, ir socialinį kariuomenės vaidmenį. Plačiau apie tai, kaip vystėsi karo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Karai pradėti aprašinėti dar Antikoje, siekiant pagerbti karius, parodyti savo pergales ir sumenkinti priešą. Dabar įvairios karo mokslo disciplinos nagrinėja ir karo istoriją, ir socialinį kariuomenės vaidmenį. Plačiau apie tai, kaip vystėsi karo mokslas, pasakoja VU istorikas Kęstutis Kilinskas. Su juo aptariame ir jo tyrinėjimą sritį – karių ir civilių santykius.<br />Kokių etinių klausimų kelia vadinamasis „virtualus karas“? Kaip nuotoliniu būdu valdomi dronai ir dirbtiniu intelektu varomos mašinos keičia mūsų požiūrį į karybą? Tuo domisi VU TSPMI doktorantė Ieva Skurdauskaitė.<br />Su rubrika „Va čia tai kosmosas“ pristatome lietuvių kuriamą dezinfekcinį robotą, kuris gali padėti kovoti su COVID-19. Daugiau apie tai pasakoja kompanijos „Rubedo sistemos“ atstovas Paulius Rakauskas. <br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2993</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Netikėti atradimai gamtoje.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-netiketi-atradimai-gamtoje--24090976</link><description><![CDATA[„Kiekvienas gali tapti atradėju“, – teigia ornitologas Gediminas Petkus. Jis pasakoja apie išmaniąją programėlę „iNaturalist“, kurią naudodamas mokslininkas atrado iki šiol nematytą gėlės rūšį – Juodąjį snaputį.<br />VU docentas entomologas Andrius Petrašiūnas pasakoja apie vabzdžių įvairovę Lietuvoje, imigravusias rūšis ir vabzdžių naudą.<br />Su rubrika „Va čia tai kosmosas“ aptariame pirmą kartą pasaulyje nufotografuodama paukštį – Pietų Filipinų nykštukinį tulžį. Apie tai kalba ornitologas Marius Karlonas. <br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/24090976</guid><pubDate>Fri, 20 Mar 2020 10:50:22 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/24090976/1018546724.mp3" length="45710941" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kiekvienas gali tapti atradėju“, – teigia ornitologas Gediminas Petkus. Jis pasakoja apie išmaniąją programėlę „iNaturalist“, kurią naudodamas mokslininkas atrado iki šiol nematytą gėlės rūšį – Juodąjį snaputį.
VU docentas entomologas Andrius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kiekvienas gali tapti atradėju“, – teigia ornitologas Gediminas Petkus. Jis pasakoja apie išmaniąją programėlę „iNaturalist“, kurią naudodamas mokslininkas atrado iki šiol nematytą gėlės rūšį – Juodąjį snaputį.<br />VU docentas entomologas Andrius Petrašiūnas pasakoja apie vabzdžių įvairovę Lietuvoje, imigravusias rūšis ir vabzdžių naudą.<br />Su rubrika „Va čia tai kosmosas“ aptariame pirmą kartą pasaulyje nufotografuodama paukštį – Pietų Filipinų nykštukinį tulžį. Apie tai kalba ornitologas Marius Karlonas. <br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2857</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Tiesa ir sąmokslai apie koronavirusą.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-tiesa-ir-samokslai-apie-koronavirusa--24086823</link><description><![CDATA[Kaip COVID-19 mato mokslininkai? Apie viruso diagnostiką, plitimo kelią ir vakcinos kūrimą pasakoja VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė. <br />Sąmokslo teorijas tyrinėjantis VU Filosofijos fakulteto doktorantas Alfredas Buiko pristato klaidingus įsitikinimus apie koronavirusą.<br />Su rubrika „Va čia tai kosmosas“ mokslo populiarintoja Goda Raibytė aptaria naująjį NASA marsaeigį „Atkaklumas“.<br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/24086823</guid><pubDate>Fri, 13 Mar 2020 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/24086823/1018514304.mp3" length="43977246" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip COVID-19 mato mokslininkai? Apie viruso diagnostiką, plitimo kelią ir vakcinos kūrimą pasakoja VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė. 
Sąmokslo teorijas tyrinėjantis VU Filosofijos fakulteto doktorantas Alfredas Buiko pristato...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip COVID-19 mato mokslininkai? Apie viruso diagnostiką, plitimo kelią ir vakcinos kūrimą pasakoja VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė. <br />Sąmokslo teorijas tyrinėjantis VU Filosofijos fakulteto doktorantas Alfredas Buiko pristato klaidingus įsitikinimus apie koronavirusą.<br />Su rubrika „Va čia tai kosmosas“ mokslo populiarintoja Goda Raibytė aptaria naująjį NASA marsaeigį „Atkaklumas“.<br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2749</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso departamentas. Lietuviai užkariauja kosmosą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-departamentas-lietuviai-uzkariauja-kosmosa--24086827</link><description><![CDATA[2014 m. lietuviai pirmą kartą istorijoje į kosmosą paleido savo sukurtus palydovus. Tuo viskas nesibaigė – šiandien mokslininkai kuria naujus palydovus bei technologijas, padedančias juos valdyti. Apie tai pasakoja „Space Unity“ atstovas Laurynas Mačiulis ir „NanoAvionics“ atstovė Vaida Karaliūnaitė. <br />Kosminiai atradimai vien Lietuva neapsiriboja. Patirtimi didžiausioje kosmoso agentūroje NASA dalijasi kosmobiologė Eglė Čekanavičiūtė. Ji tyrinėja, kaip buvimas už Žemės ribų veikia žmogaus sveikatą. <br />Taip pat laidoje – apie įvykį, kuris vadinamas didžiausiu užfiksuotu sprogimu kosmose. Šį reiškinį paaiškina Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofizikas Kastytis Zubovas.<br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/24086827</guid><pubDate>Fri, 06 Mar 2020 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/24086827/1018482517.mp3" length="44020296" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2014 m. lietuviai pirmą kartą istorijoje į kosmosą paleido savo sukurtus palydovus. Tuo viskas nesibaigė – šiandien mokslininkai kuria naujus palydovus bei technologijas, padedančias juos valdyti. Apie tai pasakoja „Space Unity“ atstovas Laurynas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2014 m. lietuviai pirmą kartą istorijoje į kosmosą paleido savo sukurtus palydovus. Tuo viskas nesibaigė – šiandien mokslininkai kuria naujus palydovus bei technologijas, padedančias juos valdyti. Apie tai pasakoja „Space Unity“ atstovas Laurynas Mačiulis ir „NanoAvionics“ atstovė Vaida Karaliūnaitė. <br />Kosminiai atradimai vien Lietuva neapsiriboja. Patirtimi didžiausioje kosmoso agentūroje NASA dalijasi kosmobiologė Eglė Čekanavičiūtė. Ji tyrinėja, kaip buvimas už Žemės ribų veikia žmogaus sveikatą. <br />Taip pat laidoje – apie įvykį, kuris vadinamas didžiausiu užfiksuotu sprogimu kosmose. Šį reiškinį paaiškina Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofizikas Kastytis Zubovas.<br />Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2752</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/1cdbc7d2fbb028168e9a110668c5931e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item></channel></rss>
