<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss xmlns:itunes="http://www.itunes.com/dtds/podcast-1.0.dtd" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:podcast="https://podcastindex.org/namespace/1.0" xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" version="2.0"><channel><title>Homo cultus. Iš balkono</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/homo-cultus-is-balkono--4252855</link><description><![CDATA[Iš balkono kalba revoliucionieriai ir diktatoriai, į miestą ir pasaulį kreipiasi popiežius, pozuoja garsenybės. O po balkonu stovi žmonės: plojantys ir švilpiantys, užsidegę ar prislėgti, suburti bendro tikslo ar suvaryti prievarta. Kieno balsas girdimas? Ar galimas daugiabalsis pasakojimas? Laidoje kalbėsime apie kintančias viešos ir privačios erdvės ribas, manifestus ir deklaracijas, žvilgsnį iš viršaus ir apačios. Apie meną, politiką ir feminizmą.<br />Laidą veda Laima Kreivytė. Kas antrą ketvirtadienį 15:05 – per LRT KLASIKĄ.]]></description><atom:link href="https://www.spreaker.com/show/4252855/episodes/feed" rel="self" type="application/rss+xml"/><language>lt</language><category>Society &amp; Culture</category><copyright>Copyright LRT</copyright><image><url>https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg</url><title>Homo cultus. Iš balkono</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/homo-cultus-is-balkono--4252855</link></image><lastBuildDate>Mon, 03 Aug 2026 05:19:07 +0000</lastBuildDate><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:owner><itunes:name>LRT</itunes:name><itunes:email>podcasts@lrt.lt</itunes:email></itunes:owner><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:subtitle>Iš balkono kalba revoliucionieriai ir diktatoriai, į miestą ir pasaulį kreipiasi popiežius, pozuoja garsenybės. O po balkonu stovi žmonės: plojantys ir švilpiantys, užsidegę ar prislėgti, suburti bendro tikslo ar suvaryti prievarta. Kieno balsas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Iš balkono kalba revoliucionieriai ir diktatoriai, į miestą ir pasaulį kreipiasi popiežius, pozuoja garsenybės. O po balkonu stovi žmonės: plojantys ir švilpiantys, užsidegę ar prislėgti, suburti bendro tikslo ar suvaryti prievarta. Kieno balsas girdimas? Ar galimas daugiabalsis pasakojimas? Laidoje kalbėsime apie kintančias viešos ir privačios erdvės ribas, manifestus ir deklaracijas, žvilgsnį iš viršaus ir apačios. Apie meną, politiką ir feminizmą.<br />Laidą veda Laima Kreivytė. Kas antrą ketvirtadienį 15:05 – per LRT KLASIKĄ.]]></itunes:summary><itunes:category text="Society &amp; Culture"/><itunes:explicit>false</itunes:explicit><podcast:guid>598d7f6e-9a46-57a7-adb2-cea3deada27e</podcast:guid><itunes:type>episodic</itunes:type><item><title>Ką transliuoja Aurelijos Maknytės „Kanalai“ tarp meno ir gamtos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ka-transliuoja-aurelijos-maknytes-kanalai-tarp-meno-ir-gamtos--73367616</link><description><![CDATA[Tokios parodos Nacionalinėje dailės galerijoje dar nebuvo. Aurelijos Maknytės solo paroda „Kanalai“ NDG didžiojoje salėje – pirmoji čia vykstanti tebekuriančios menininkės paroda. Tai istorinis įvykis. Menininkių parodų būta, bet autorės jau negalėjo jų pamatyti. Ir tai ne vienintelis svarbus dalykas. Aurelijos Maknytės kūryba apibendrina nepriklausomybės metų kūrybines tendencijas ir vyksmus, medijų istoriją, bendradarbiavimo strategijas. Išskirtinis ir šios parodos eksponavimas – kūriniai rodomi ne tik didžiojoje salėje, koridoriuose, kiemelyje, bet ir įsiterpia į nuolatinę XX–XXI a galerijos ekspoziciją. Galiausiai „Kanalai“ visiškai suardo natūros-kultūros priešpriešą: parodos tęsinį galima pamatyti Širvintų rajone ir pajausti, kaip kalbasi architektūrinė ir gamtinė erdvė. „Šioje parodoje Maknytės kūryba skleidžiasi kaip intensyvi nuolatinė kelis dešimtmečius trunkanti praktika, kur gyvenimas neatpinamai susivijęs su menu, neužbaigtumas vertinamas ir vertingas, o kūriniai ne visada yra kūriniai, bet tokie gali tapti, kaip ir vėl panirę atgal į buitį, į archyvus laukti ateities perkūrimų ir atkūrimų“ – rašoma parodos anotacijoje. „Kanaluose“ taip pat dalyvauja Julijus Balčikonis, Vilma Šileikienė, ŠMC TV komanda.<br />Apie technologijų, melioracijos, komunikacijos ir teleportacijos kanalus Aurelijos Maknytės kūryboje ir parodoje kalbamės su autore ir kūrybine komanda: kuratorėmis Inesa Brašiške, Agne Narušyte ir parodos architekte Beatriče Mockevičiūte. Paroda „Kanalai“ NDG veiks iki spalio 18 dienos.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73367616</guid><pubDate>Thu, 30 Jul 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/73367616/2026_07_30_3408_1_20260730160356017.mp3" length="50917012" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tokios parodos Nacionalinėje dailės galerijoje dar nebuvo. Aurelijos Maknytės solo paroda „Kanalai“ NDG didžiojoje salėje – pirmoji čia vykstanti tebekuriančios menininkės paroda. Tai istorinis įvykis. Menininkių parodų būta, bet autorės jau negalėjo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tokios parodos Nacionalinėje dailės galerijoje dar nebuvo. Aurelijos Maknytės solo paroda „Kanalai“ NDG didžiojoje salėje – pirmoji čia vykstanti tebekuriančios menininkės paroda. Tai istorinis įvykis. Menininkių parodų būta, bet autorės jau negalėjo jų pamatyti. Ir tai ne vienintelis svarbus dalykas. Aurelijos Maknytės kūryba apibendrina nepriklausomybės metų kūrybines tendencijas ir vyksmus, medijų istoriją, bendradarbiavimo strategijas. Išskirtinis ir šios parodos eksponavimas – kūriniai rodomi ne tik didžiojoje salėje, koridoriuose, kiemelyje, bet ir įsiterpia į nuolatinę XX–XXI a galerijos ekspoziciją. Galiausiai „Kanalai“ visiškai suardo natūros-kultūros priešpriešą: parodos tęsinį galima pamatyti Širvintų rajone ir pajausti, kaip kalbasi architektūrinė ir gamtinė erdvė. „Šioje parodoje Maknytės kūryba skleidžiasi kaip intensyvi nuolatinė kelis dešimtmečius trunkanti praktika, kur gyvenimas neatpinamai susivijęs su menu, neužbaigtumas vertinamas ir vertingas, o kūriniai ne visada yra kūriniai, bet tokie gali tapti, kaip ir vėl panirę atgal į buitį, į archyvus laukti ateities perkūrimų ir atkūrimų“ – rašoma parodos anotacijoje. „Kanaluose“ taip pat dalyvauja Julijus Balčikonis, Vilma Šileikienė, ŠMC TV komanda.<br />Apie technologijų, melioracijos, komunikacijos ir teleportacijos kanalus Aurelijos Maknytės kūryboje ir parodoje kalbamės su autore ir kūrybine komanda: kuratorėmis Inesa Brašiške, Agne Narušyte ir parodos architekte Beatriče Mockevičiūte. Paroda „Kanalai“ NDG veiks iki spalio 18 dienos.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3183</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Iš Bogotos į Vilnių atkeliavo ne tik Nijolės Šivickas kūriniai, bet ir erdvės pojūtis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/is-bogotos-i-vilniu-atkeliavo-ne-tik-nijoles-sivickas-kuriniai-bet-ir-erdves-pojutis--73150852</link><description><![CDATA[Retai atsitinka, kad menininkė sugrįžta į Lietuvą kino filme, o paskui atkeliauja jos darbai. Būtent taip pas mus atkeliavo Nijolė Šivickas de Mockus (1925–2018) – lietuvių kilmės Kolumbijos menininkė, stebinanti modernia formos pajauta ir kūrybos užmoju. Dar 2019 metais pasirodė režisieriaus Sandro Bozzolo fimas „Nijolė“ (prodiuseriai Dagnė Vildžiūnaitė, Max Chicco ir režisierius). Pamatėme ne tik unikalų menininkės pasaulį su darbų pilna studija, bet ir susipažinome su jos gyvenimo istorija, šeima (buvęs Bogotos meras ir universiteto rektorius Antanas Mockus yra Nijolės sūnus. Dar menininkė susilaukė dukters Ismenos). Pagaliau menininkės kūryba pasiekė Lietuvą ir ją galime apžiūrėti Vytauto Kasiulio muziejaus parodoje „Visata iš spiralės“ (kuratorė Laura Moreno Barbosa) iki 2027 vasario 7 dienos. Ten rodomi ir Eglės Marijos Želvytės sukurti videofilmai apie menininkės archyvą ir jos še Apie parodą, Nijolės Šivickas kūrybą ir asmenybę bei ilgą jos kūrinių kelionę iš Bogotos į Nacionalinį dailės muziejų Vilniuje kalbamės su Vytauto Kasiulio muziejaus direktore menotyrininke Ilona Mažeikiene.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73150852</guid><pubDate>Thu, 23 Jul 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/73150852/2026_07_23_3408_1_20260723160243808.mp3" length="51525143" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Retai atsitinka, kad menininkė sugrįžta į Lietuvą kino filme, o paskui atkeliauja jos darbai. Būtent taip pas mus atkeliavo Nijolė Šivickas de Mockus (1925–2018) – lietuvių kilmės Kolumbijos menininkė, stebinanti modernia formos pajauta ir kūrybos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Retai atsitinka, kad menininkė sugrįžta į Lietuvą kino filme, o paskui atkeliauja jos darbai. Būtent taip pas mus atkeliavo Nijolė Šivickas de Mockus (1925–2018) – lietuvių kilmės Kolumbijos menininkė, stebinanti modernia formos pajauta ir kūrybos užmoju. Dar 2019 metais pasirodė režisieriaus Sandro Bozzolo fimas „Nijolė“ (prodiuseriai Dagnė Vildžiūnaitė, Max Chicco ir režisierius). Pamatėme ne tik unikalų menininkės pasaulį su darbų pilna studija, bet ir susipažinome su jos gyvenimo istorija, šeima (buvęs Bogotos meras ir universiteto rektorius Antanas Mockus yra Nijolės sūnus. Dar menininkė susilaukė dukters Ismenos). Pagaliau menininkės kūryba pasiekė Lietuvą ir ją galime apžiūrėti Vytauto Kasiulio muziejaus parodoje „Visata iš spiralės“ (kuratorė Laura Moreno Barbosa) iki 2027 vasario 7 dienos. Ten rodomi ir Eglės Marijos Želvytės sukurti videofilmai apie menininkės archyvą ir jos še Apie parodą, Nijolės Šivickas kūrybą ir asmenybę bei ilgą jos kūrinių kelionę iš Bogotos į Nacionalinį dailės muziejų Vilniuje kalbamės su Vytauto Kasiulio muziejaus direktore menotyrininke Ilona Mažeikiene.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3221</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Eglės Ridikaitės daugiakultūrinis Vilnius: atmintis ir sakralinės erdvės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/egles-ridikaites-daugiakulturinis-vilnius-atmintis-ir-sakralines-erdves--73014776</link><description><![CDATA[Kas sieja Vilniaus Didžiosios sinagogos bimos ir mikvos grindų ornamentus ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčią Vilniuje? Būtent šioje sakralioje erdvėje eksponuojama nacionalinės premijos laureatės Eglės Ridikaitės paroda „Nuėmimai“, kurioje ir matome sinagogos grindų fragmentus, pakylėtus kone iki skliautų. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai. Būtent čia sovietmečiu įkurdintas Knygų rūmų sandėlis, kuriame paslėpta ir išsaugota žydų raštijos paveldo dalis, Toros ritiniai. Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia atveriama lankytojams po beveik 80 metų. Parodos rengėjas – Bažnytinio paveldo muziejus, kuratorės Violeta Indriūnienė, Rita Pauliukevičiūtė, Laura Petrauskaitė, architektas Justinas Dūdėnas, dizainerė Agnė Dautartaitė-Krutulė. Pasak kuratorių, paroda „atsiskleidžia kaip tylus, bet konceptualiai tankus pasakojimas apie miestą, vienu metu patiriant ikikarinio žydiškojo ir krikščioniškojo Vilniaus sluoksnius, tyrinėjant išlikimo ir išnykimo, buvusio gyvenimo ir atminties bei užmaršties procesus“. Apie daugiakultūrinį Vilniaus paveldą, sakralinių erdvių ir istorijos sąsajas, tapybą kaip tyrimą ir atmintį kalbamės su parodos autore Egle Ridikaite, Vilniaus dailės akademijos profesore dr. Giedre Mickūnaite, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadove dr. Lara Lempertiene ir Bažnytinio paveldo muziejaus direktore Rita Pauliukevičiūte.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73014776</guid><pubDate>Thu, 16 Jul 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/73014776/2026_07_16_3408_1_20260716160302419.mp3" length="50178060" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas sieja Vilniaus Didžiosios sinagogos bimos ir mikvos grindų ornamentus ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčią Vilniuje? Būtent šioje sakralioje erdvėje eksponuojama nacionalinės premijos laureatės Eglės Ridikaitės paroda „Nuėmimai“, kurioje ir matome...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas sieja Vilniaus Didžiosios sinagogos bimos ir mikvos grindų ornamentus ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčią Vilniuje? Būtent šioje sakralioje erdvėje eksponuojama nacionalinės premijos laureatės Eglės Ridikaitės paroda „Nuėmimai“, kurioje ir matome sinagogos grindų fragmentus, pakylėtus kone iki skliautų. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai. Būtent čia sovietmečiu įkurdintas Knygų rūmų sandėlis, kuriame paslėpta ir išsaugota žydų raštijos paveldo dalis, Toros ritiniai. Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia atveriama lankytojams po beveik 80 metų. Parodos rengėjas – Bažnytinio paveldo muziejus, kuratorės Violeta Indriūnienė, Rita Pauliukevičiūtė, Laura Petrauskaitė, architektas Justinas Dūdėnas, dizainerė Agnė Dautartaitė-Krutulė. Pasak kuratorių, paroda „atsiskleidžia kaip tylus, bet konceptualiai tankus pasakojimas apie miestą, vienu metu patiriant ikikarinio žydiškojo ir krikščioniškojo Vilniaus sluoksnius, tyrinėjant išlikimo ir išnykimo, buvusio gyvenimo ir atminties bei užmaršties procesus“. Apie daugiakultūrinį Vilniaus paveldą, sakralinių erdvių ir istorijos sąsajas, tapybą kaip tyrimą ir atmintį kalbamės su parodos autore Egle Ridikaite, Vilniaus dailės akademijos profesore dr. Giedre Mickūnaite, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadove dr. Lara Lempertiene ir Bažnytinio paveldo muziejaus direktore Rita Pauliukevičiūte.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3137</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tremties patirtis ir atminties atspindžiai Rožanskaitės ir Černiauskų „Rešotuose“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tremties-patirtis-ir-atminties-atspindziai-rozanskaites-ir-cerniausku-resotuose--72888668</link><description><![CDATA[Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iki rugsėjo 12 d. veikia tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės ir fotomenininkų Brolių Černiauskų paroda „Rešotai“. 1989 m. tapytoja ir fotomenininkai dalyvavo vienoje pirmųjų ekspedicijų į tremties vietas Sibire. Ten tvarkė tremtinių kapus, fiksavo buvusių lagerių ir šalia esančių gyvenviečių kasdienybę. Apie parodą, menininkų prisiminimus ir jaunos kartos postatmintį – netiesioginę traumos patirtį bei jos refleksijas kalbamės su parodos rengėjais tapytoju, kuratoriumi Algimantu Roku Černiausku ir „MTR art foundation“ vadovu Mykolu Piekuru.<br /><br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72888668</guid><pubDate>Thu, 09 Jul 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72888668/9bbf0888_db46_4619_be3e_5c8481f2ceea.mp3" length="51507171" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iki rugsėjo 12 d. veikia tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės ir fotomenininkų Brolių Černiauskų paroda „Rešotai“. 1989 m. tapytoja ir fotomenininkai dalyvavo vienoje pirmųjų ekspedicijų į tremties...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iki rugsėjo 12 d. veikia tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės ir fotomenininkų Brolių Černiauskų paroda „Rešotai“. 1989 m. tapytoja ir fotomenininkai dalyvavo vienoje pirmųjų ekspedicijų į tremties vietas Sibire. Ten tvarkė tremtinių kapus, fiksavo buvusių lagerių ir šalia esančių gyvenviečių kasdienybę. Apie parodą, menininkų prisiminimus ir jaunos kartos postatmintį – netiesioginę traumos patirtį bei jos refleksijas kalbamės su parodos rengėjais tapytoju, kuratoriumi Algimantu Roku Černiausku ir „MTR art foundation“ vadovu Mykolu Piekuru.<br /><br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3220</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Geriausi pradėti eilėraščiai ir finišo kreivoji: pokalbis su poetu Dainiumi Dirgėla</title><link>https://www.spreaker.com/episode/geriausi-pradeti-eilerasciai-ir-finiso-kreivoji-pokalbis-su-poetu-dainiumi-dirgela--72790692</link><description><![CDATA[Poeto Dainiaus Dirgėlos knyga „Finišo kreivoji“ (Baziliskas, 2026) likimą ir skaitytojus vedžioja po labirintą, užuot patogiai paklojusi raudoną kilimą. Kur ta kreivė atves – nežinia, bet kelionėje laukia geros poezijos tarpiniai finišai. Kaip rašo knygos redaktorius poetas Antanas A. Jonynas, „Dainius Dirgėla gražiai naudojasi patirtimi, daug metų šlifuota rašant haiku: jo kalbėjimas tikslus ir lakoniškas, metafora skaidri ir aiški. Ir jo pasaulyje su šviesiu ironijos ir autoironijos atšvaitu jauku: meilės čia daug, tad ir prapultis nebeatrodo neišvengiamai grėsminga.“ Su poetu, fotografu, grupės „Svetimi“ nariu Dainiumi Dirgėla kalbamės apie knygų rašymą ir tėvystę kaip svarbią šiuolaikinės poezijos temą.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72790692</guid><pubDate>Thu, 02 Jul 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72790692/2026_07_02_3408_1_20260702160243963.mp3" length="50940836" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Poeto Dainiaus Dirgėlos knyga „Finišo kreivoji“ (Baziliskas, 2026) likimą ir skaitytojus vedžioja po labirintą, užuot patogiai paklojusi raudoną kilimą. Kur ta kreivė atves – nežinia, bet kelionėje laukia geros poezijos tarpiniai finišai. Kaip rašo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Poeto Dainiaus Dirgėlos knyga „Finišo kreivoji“ (Baziliskas, 2026) likimą ir skaitytojus vedžioja po labirintą, užuot patogiai paklojusi raudoną kilimą. Kur ta kreivė atves – nežinia, bet kelionėje laukia geros poezijos tarpiniai finišai. Kaip rašo knygos redaktorius poetas Antanas A. Jonynas, „Dainius Dirgėla gražiai naudojasi patirtimi, daug metų šlifuota rašant haiku: jo kalbėjimas tikslus ir lakoniškas, metafora skaidri ir aiški. Ir jo pasaulyje su šviesiu ironijos ir autoironijos atšvaitu jauku: meilės čia daug, tad ir prapultis nebeatrodo neišvengiamai grėsminga.“ Su poetu, fotografu, grupės „Svetimi“ nariu Dainiumi Dirgėla kalbamės apie knygų rašymą ir tėvystę kaip svarbią šiuolaikinės poezijos temą.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3184</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lietuvos baleto šimtmečio šuoliai su Helmutu Šabasevičiumi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lietuvos-baleto-simtmecio-suoliai-su-helmutu-sabaseviciumi--72688007</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ menotyrininkas ir baleto istorikas prof. dr. Helmutas Šabasevičius pasakoja apie jo kuruotą parodą „Šokimai, rodymai, nudavimai...“ Lietuvos baletui – 100“ atveriančią netikėtus Lietuvos baleto kūrybinius šuolius. Pasak parodos kuratoriaus, tai „kelionė po Lietuvos baleto istoriją, prasidedančią dar XVII a. operų pastatymuose Vilniaus žemutinėje pilyje, besitęsiančią XVIII a. dvarų ir mokykliniame teatre, XIX a. Vilniaus miesto teatro scenoje“. Parodoje rodomi spalvingi kostiumai, scenografijos, paveikslai, dokumentai, spektaklių įrašai – nuo 1925 m. gruodžio 4 d., įvykusios Léo Delibes‘o baleto „Kopelija“ premjeros Valstybės teatre Kaune, Eduardo Balsio „Eglės žalčių karalienės“ iki 2025 m. Lietuvos baleto šimtmečiui skirto choreografo Martyno Rimeikio kūrinio užkulisių.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72688007</guid><pubDate>Thu, 25 Jun 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72688007/2026_06_25_3408_1_20260625160305982.mp3" length="51790547" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ menotyrininkas ir baleto istorikas prof. dr. Helmutas Šabasevičius pasakoja apie jo kuruotą parodą „Šokimai, rodymai, nudavimai...“ Lietuvos baletui – 100“ atveriančią netikėtus Lietuvos baleto kūrybinius šuolius. Pasak parodos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ menotyrininkas ir baleto istorikas prof. dr. Helmutas Šabasevičius pasakoja apie jo kuruotą parodą „Šokimai, rodymai, nudavimai...“ Lietuvos baletui – 100“ atveriančią netikėtus Lietuvos baleto kūrybinius šuolius. Pasak parodos kuratoriaus, tai „kelionė po Lietuvos baleto istoriją, prasidedančią dar XVII a. operų pastatymuose Vilniaus žemutinėje pilyje, besitęsiančią XVIII a. dvarų ir mokykliniame teatre, XIX a. Vilniaus miesto teatro scenoje“. Parodoje rodomi spalvingi kostiumai, scenografijos, paveikslai, dokumentai, spektaklių įrašai – nuo 1925 m. gruodžio 4 d., įvykusios Léo Delibes‘o baleto „Kopelija“ premjeros Valstybės teatre Kaune, Eduardo Balsio „Eglės žalčių karalienės“ iki 2025 m. Lietuvos baleto šimtmečiui skirto choreografo Martyno Rimeikio kūrinio užkulisių.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3237</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Poezija – triukšmaujantis niekas? Pokalbis su poete Sara Poisson</title><link>https://www.spreaker.com/episode/poezija-triuksmaujantis-niekas-pokalbis-su-poete-sara-poisson--72579430</link><description><![CDATA[Poetė Sara Pisson neseniai išleido knygą „Niekas, pasiruošęs patriukšmauti“ (Baziliskas, 2025). Ar tikrai poezija gimsta iš nieko? O gal kaip tik eilėraštis kasdienybės dulkėms suteikia švytėjimo? Ar reikia bijoti jausmų ir gražių vaizdų ir taikyti bjaurumo priešnuodžius? Kaip rimuojasi knygos viršelis ir šaltibarščių festivalis? Apie tai ir daug kitų temų pokalbis su poete.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72579430</guid><pubDate>Thu, 18 Jun 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72579430/2026_06_18_3408_1_20260618160252170.mp3" length="50598945" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Poetė Sara Pisson neseniai išleido knygą „Niekas, pasiruošęs patriukšmauti“ (Baziliskas, 2025). Ar tikrai poezija gimsta iš nieko? O gal kaip tik eilėraštis kasdienybės dulkėms suteikia švytėjimo? Ar reikia bijoti jausmų ir gražių vaizdų ir taikyti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Poetė Sara Pisson neseniai išleido knygą „Niekas, pasiruošęs patriukšmauti“ (Baziliskas, 2025). Ar tikrai poezija gimsta iš nieko? O gal kaip tik eilėraštis kasdienybės dulkėms suteikia švytėjimo? Ar reikia bijoti jausmų ir gražių vaizdų ir taikyti bjaurumo priešnuodžius? Kaip rimuojasi knygos viršelis ir šaltibarščių festivalis? Apie tai ir daug kitų temų pokalbis su poete.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3163</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Moterys kosmose ir gyvybės paieškos tarp žvaigždžių: pokalbis su Goda Raibyte-Aleksa</title><link>https://www.spreaker.com/episode/moterys-kosmose-ir-gyvybes-paieskos-tarp-zvaigzdziu-pokalbis-su-goda-raibyte-aleksa--72493315</link><description><![CDATA[Ar kosmosas vis dar priklauso vyrams? Kodėl pirmoji moteris iki šiol nėra išsilaipinusi Mėnulyje? Ir kokį pėdsaką kosmoso istorijoje paliko Lietuvos mokslininkės? Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su mokslo žurnaliste Goda Raibyte-Aleksa apie smalsumą, vedantį nuo Lietuvos kaimo iki NASA, CERN ir Europos kosmoso agentūros. Kartu leidžiamės į moterų kosmose istoriją – nuo pirmų skrydžių ir Šaltojo karo propagandos iki šiuolaikinių astronaučių, kurios ruošiasi sugrįžti į Mėnulį. Pokalbyje aptariame nematomą moterų darbą moksle, moters kūno tyrimus kosmose, lyčių stereotipus ir kliūtis, su kuriomis vis dar susiduria mokslininkės. Taip pat apžvelgime Godos knygą „Aurora“, kviečiančią jaunąją leistis į gyvybės paieškas tarp žvaigždžių.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72493315</guid><pubDate>Thu, 11 Jun 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72493315/2026_06_11_3408_1_20260611160305414.mp3" length="49906387" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar kosmosas vis dar priklauso vyrams? Kodėl pirmoji moteris iki šiol nėra išsilaipinusi Mėnulyje? Ir kokį pėdsaką kosmoso istorijoje paliko Lietuvos mokslininkės? Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su mokslo žurnaliste Goda Raibyte-Aleksa apie smalsumą,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar kosmosas vis dar priklauso vyrams? Kodėl pirmoji moteris iki šiol nėra išsilaipinusi Mėnulyje? Ir kokį pėdsaką kosmoso istorijoje paliko Lietuvos mokslininkės? Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su mokslo žurnaliste Goda Raibyte-Aleksa apie smalsumą, vedantį nuo Lietuvos kaimo iki NASA, CERN ir Europos kosmoso agentūros. Kartu leidžiamės į moterų kosmose istoriją – nuo pirmų skrydžių ir Šaltojo karo propagandos iki šiuolaikinių astronaučių, kurios ruošiasi sugrįžti į Mėnulį. Pokalbyje aptariame nematomą moterų darbą moksle, moters kūno tyrimus kosmose, lyčių stereotipus ir kliūtis, su kuriomis vis dar susiduria mokslininkės. Taip pat apžvelgime Godos knygą „Aurora“, kviečiančią jaunąją leistis į gyvybės paieškas tarp žvaigždžių.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3120</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mes ėjome! Gyvoji pirmųjų „Baltic Pride“ eitynių istorija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mes-ejome-gyvoji-pirmuju-baltic-pride-eityniu-istorija--72344891</link><description><![CDATA[Birželį demokratinis pasaulis švenčia LGBTQ+ Pride mėnesį, kai siekiama atkreipti dėmesį į pagarbą žmogaus teisėms ir lygybei. Šiemet birželio 2–6 d. Lietuvoje vyks „Lithuanian Pride“ festivalis, kurį organizuoja LGL. Pagrindiniu jo akcentu taps birželio 6 dieną vyksiančios eitynės „Už lygybę!“. Žmogaus teisėms skirtos eitynės jau tapo spalvingu, daugybę žmonių pritraukiančiu renginiu. Tačiau pirmieji žingsniai į viešumą buvo ne tik sunkūs, bet ir pavojingi.<br />2010-ųjų gegužę vykusiose pirmosiose „Baltic Pride“ eitynėse Vilniuje dalyvavo maždaug 350 žmonių, buvo žygiuojama trumpa Upės gatvės atkarpa. Eitynių vieta buvo aptverta tvoromis, budėjo daugiau nei 800 policijos pareigūnų, taip pat ir raitoji policija. Už tvorų susispietę protestuotojai skandavo įžeidžiančius šūkius, svaidė akmenis ir dūmines bombas. Kaip jautėsi, ką matė ir patyrė pirmųjų „Baltic Pride“ eitynių dalyvės? Kaip pasikeitė Lietuvos visuomenės požiūris į LGBTQ+ žmones ir kokios naujos grėsmės kyla? Apie tai kalbamės su 2010-aisiais „Baltic Pride“ žygiavusiomis Lygių galimybių plėtros centro eksperte dr. Margarita Jankauskaite ir antropologe dr. Rima Praspaliauskiene.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72344891</guid><pubDate>Thu, 04 Jun 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72344891/2026_06_04_3408_1_20260604160256347.mp3" length="50538341" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Birželį demokratinis pasaulis švenčia LGBTQ+ Pride mėnesį, kai siekiama atkreipti dėmesį į pagarbą žmogaus teisėms ir lygybei. Šiemet birželio 2–6 d. Lietuvoje vyks „Lithuanian Pride“ festivalis, kurį organizuoja LGL. Pagrindiniu jo akcentu taps...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Birželį demokratinis pasaulis švenčia LGBTQ+ Pride mėnesį, kai siekiama atkreipti dėmesį į pagarbą žmogaus teisėms ir lygybei. Šiemet birželio 2–6 d. Lietuvoje vyks „Lithuanian Pride“ festivalis, kurį organizuoja LGL. Pagrindiniu jo akcentu taps birželio 6 dieną vyksiančios eitynės „Už lygybę!“. Žmogaus teisėms skirtos eitynės jau tapo spalvingu, daugybę žmonių pritraukiančiu renginiu. Tačiau pirmieji žingsniai į viešumą buvo ne tik sunkūs, bet ir pavojingi.<br />2010-ųjų gegužę vykusiose pirmosiose „Baltic Pride“ eitynėse Vilniuje dalyvavo maždaug 350 žmonių, buvo žygiuojama trumpa Upės gatvės atkarpa. Eitynių vieta buvo aptverta tvoromis, budėjo daugiau nei 800 policijos pareigūnų, taip pat ir raitoji policija. Už tvorų susispietę protestuotojai skandavo įžeidžiančius šūkius, svaidė akmenis ir dūmines bombas. Kaip jautėsi, ką matė ir patyrė pirmųjų „Baltic Pride“ eitynių dalyvės? Kaip pasikeitė Lietuvos visuomenės požiūris į LGBTQ+ žmones ir kokios naujos grėsmės kyla? Apie tai kalbamės su 2010-aisiais „Baltic Pride“ žygiavusiomis Lygių galimybių plėtros centro eksperte dr. Margarita Jankauskaite ir antropologe dr. Rima Praspaliauskiene.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3159</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pirmyn į sodininkų mugę! Kaip užauginti meno kūrinį.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pirmyn-i-sodininku-muge-kaip-uzauginti-meno-kurini--72207795</link><description><![CDATA[Žemiškasis sodas yra tik dangiškojo atspindys – taip byloja šventi raštai. O menininkės ir menininkai neatsilieka – jie kasa lysves, augina apynius, konstruoja kosminius šiltnamius. Visa tai virsta įspūdingomis instaliacijomis, fotografijomis, tapyba. Kodėl tai yra menas? O kodėl ne? Kuo skiriasi (ar nesiskiria) menininkas ir sodininkas? Apie tai kalbamės su parodos „Sodininkų mugė“ Pamėnkalnio galerijoje kuratore menų daktare Aiste Kisarauskaite ir parodos menininkėmis Arūne Tornau ir Aurelija Maknyte.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72207795</guid><pubDate>Thu, 28 May 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72207795/2026_05_28_3408_1_20260528160246614.mp3" length="49748398" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemiškasis sodas yra tik dangiškojo atspindys – taip byloja šventi raštai. O menininkės ir menininkai neatsilieka – jie kasa lysves, augina apynius, konstruoja kosminius šiltnamius. Visa tai virsta įspūdingomis instaliacijomis, fotografijomis, tapyba....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemiškasis sodas yra tik dangiškojo atspindys – taip byloja šventi raštai. O menininkės ir menininkai neatsilieka – jie kasa lysves, augina apynius, konstruoja kosminius šiltnamius. Visa tai virsta įspūdingomis instaliacijomis, fotografijomis, tapyba. Kodėl tai yra menas? O kodėl ne? Kuo skiriasi (ar nesiskiria) menininkas ir sodininkas? Apie tai kalbamės su parodos „Sodininkų mugė“ Pamėnkalnio galerijoje kuratore menų daktare Aiste Kisarauskaite ir parodos menininkėmis Arūne Tornau ir Aurelija Maknyte.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3110</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar mums užteks drąsos? Pokalbis su režisieriumi Romu Zabarausku</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-mums-uzteks-drasos-pokalbis-su-rezisieriumi-romu-zabarausku--72098793</link><description><![CDATA[Romas Zabarauskas – režisierius, scenaristas, prodiuseris i aktyvistas, vienas iš Lietuvos queer kino pradininkų. Jo komentarai dažnai sukelia diskusijas, o aktyvi pilietinė pozicija keičia požiūrį į visuomenės normas, LGBTQ+ teises ir feminizmą. Pokalbis apie filmų kūrimo ir vertinimo iššūkius, drąsą reikšti nuomonę ir kodėl svarbu girdėti kinui muziką kuriančias moteris.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72098793</guid><pubDate>Thu, 21 May 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72098793/2026_05_21_3408_1_20260521160305120.mp3" length="50700091" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Romas Zabarauskas – režisierius, scenaristas, prodiuseris i aktyvistas, vienas iš Lietuvos queer kino pradininkų. Jo komentarai dažnai sukelia diskusijas, o aktyvi pilietinė pozicija keičia požiūrį į visuomenės normas, LGBTQ+ teises ir feminizmą....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Romas Zabarauskas – režisierius, scenaristas, prodiuseris i aktyvistas, vienas iš Lietuvos queer kino pradininkų. Jo komentarai dažnai sukelia diskusijas, o aktyvi pilietinė pozicija keičia požiūrį į visuomenės normas, LGBTQ+ teises ir feminizmą. Pokalbis apie filmų kūrimo ir vertinimo iššūkius, drąsą reikšti nuomonę ir kodėl svarbu girdėti kinui muziką kuriančias moteris.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3169</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mirtis Venecijoje: protestai, performansai ir kūnų agonija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mirtis-venecijoje-protestai-performansai-ir-kunu-agonija--72006240</link><description><![CDATA[Ar galime meną atskirti nuo politikos? Kaip Thomo Manno romano „Mirtis Venecijoje“ pavadinimas tapo skanduote prieš okupantės Rusijos dalyvavimą Venecijos bienalėje? Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su menotyrininke, kuratore, Vilniaus dailės akademijos menotyros doktorantūros skyriaus vadove dr. Julija Fomina apie šiųmetę Venecijos bienalę, jos protestų ir performansų vyksmus bei jų istorinį kontekstą, gyvai juntamas geopolitines įtampas bei meną kaip kūno kalbą ir politiką.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72006240</guid><pubDate>Thu, 14 May 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72006240/2026_05_14_3408_1_20260514160427938.mp3" length="50240754" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar galime meną atskirti nuo politikos? Kaip Thomo Manno romano „Mirtis Venecijoje“ pavadinimas tapo skanduote prieš okupantės Rusijos dalyvavimą Venecijos bienalėje? Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su menotyrininke, kuratore, Vilniaus dailės akademijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar galime meną atskirti nuo politikos? Kaip Thomo Manno romano „Mirtis Venecijoje“ pavadinimas tapo skanduote prieš okupantės Rusijos dalyvavimą Venecijos bienalėje? Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su menotyrininke, kuratore, Vilniaus dailės akademijos menotyros doktorantūros skyriaus vadove dr. Julija Fomina apie šiųmetę Venecijos bienalę, jos protestų ir performansų vyksmus bei jų istorinį kontekstą, gyvai juntamas geopolitines įtampas bei meną kaip kūno kalbą ir politiką.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3140</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kazimiera Zimblytė kino šviesioje: kaip keičiasi modernizmo klasikos vertinimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kazimiera-zimblyte-kino-sviesioje-kaip-keiciasi-modernizmo-klasikos-vertinimas--71813937</link><description><![CDATA[Kaip šiandien skaitome Kazimierą Zimblytę? Kas sieja lietuvių menininkę ir avangardinio kino kūrėją Rose Lowder? Kodėl 1990-ųjų pradžioje Zimblytės kūryboje svarbiausia buvo tapybinė abstrakcija, o šiuolaikinės kuratorės ieško tekstilės pėdsakų? Apie pasikeitusią žiūrą ir netikėtas idėjų sampynas kalbamės su parodos „Pievos ir akys“ MO muziejuje kuratorėmis Migle Survilaite ir Inesa Brašiške.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71813937</guid><pubDate>Thu, 30 Apr 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71813937/2026_04_30_3408_1_20260430160407574.mp3" length="48879461" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip šiandien skaitome Kazimierą Zimblytę? Kas sieja lietuvių menininkę ir avangardinio kino kūrėją Rose Lowder? Kodėl 1990-ųjų pradžioje Zimblytės kūryboje svarbiausia buvo tapybinė abstrakcija, o šiuolaikinės kuratorės ieško tekstilės pėdsakų? Apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip šiandien skaitome Kazimierą Zimblytę? Kas sieja lietuvių menininkę ir avangardinio kino kūrėją Rose Lowder? Kodėl 1990-ųjų pradžioje Zimblytės kūryboje svarbiausia buvo tapybinė abstrakcija, o šiuolaikinės kuratorės ieško tekstilės pėdsakų? Apie pasikeitusią žiūrą ir netikėtas idėjų sampynas kalbamės su parodos „Pievos ir akys“ MO muziejuje kuratorėmis Migle Survilaite ir Inesa Brašiške.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3055</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip žaisti su literatūros klasikais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-zaisti-su-literaturos-klasikais--71608185</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su „Vilnius – UNESCO literatūros miestas“ vadove Rūta Eijošaityte-Kaikare ir komunikacijos vadove Emilija Blockute apie šeštadienį vyksiantį vienos dienos literatūros festivalį „Literalis. Žaidžiame klasiką“. Jo metu vyks poezijos skaitymai, limerikų ir eksibrisų dirbtuvės, šachmatų turnyras su rašytojais, diskusijos ir literatūrinės ekskursijos.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71608185</guid><pubDate>Thu, 23 Apr 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71608185/2026_04_23_3408_1_20260423160331497.mp3" length="50929969" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su „Vilnius – UNESCO literatūros miestas“ vadove Rūta Eijošaityte-Kaikare ir komunikacijos vadove Emilija Blockute apie šeštadienį vyksiantį vienos dienos literatūros festivalį „Literalis. Žaidžiame klasiką“. Jo metu vyks...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su „Vilnius – UNESCO literatūros miestas“ vadove Rūta Eijošaityte-Kaikare ir komunikacijos vadove Emilija Blockute apie šeštadienį vyksiantį vienos dienos literatūros festivalį „Literalis. Žaidžiame klasiką“. Jo metu vyks poezijos skaitymai, limerikų ir eksibrisų dirbtuvės, šachmatų turnyras su rašytojais, diskusijos ir literatūrinės ekskursijos.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3184</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šontos legenda, neįmintos mįslės ir vėjo nešami atsakymai: pokalbis su kuratoriais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sontos-legenda-neimintos-misles-ir-vejo-nesami-atsakymai-pokalbis-su-kuratoriais--71395704</link><description><![CDATA[„Per fotografiją įvyksta susijungimas su pasauliu. Kad tas susijungimas būtų tikras, o ne tariamas, į pasaulį reikia sugebėti pažvelgti keistuolio akimis“, – yra teigęs fotografas Virgilijus Šonta (1952–1992).<br /><br />Jo fotografijose atsiskleidžia savitas žvilgsnis į pažeidžiamą kūną, žmogaus būties trapumą ir gamtos formų erotiškumą. Fotografas sugebėjo perteikti plačią ribinių žmogaus būsenų skalę – nuo skrydžio (ir kryčio) svaigulio iki skausmingo atsiribojimo nuo aplinkos ir savęs.<br /><br />Apie vizionierišką peizažą, šviesos atspindžių ir šešėlių dermę, šiaurės akmenų erotiškumą ir queer estetiką kalbamės su parodos Nacionalinėje dailės galerijoje „Virgilijus Šonta. Atsakymas, mano drauge, plaikstosi vėjyje“ kuratoriais dr. Margarita Matulyte ir Gintaru Česoniu.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71395704</guid><pubDate>Thu, 16 Apr 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71395704/2026_04_16_3408_1_20260416160306827.mp3" length="50118292" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Per fotografiją įvyksta susijungimas su pasauliu. Kad tas susijungimas būtų tikras, o ne tariamas, į pasaulį reikia sugebėti pažvelgti keistuolio akimis“, – yra teigęs fotografas Virgilijus Šonta (1952–1992).

Jo fotografijose atsiskleidžia savitas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Per fotografiją įvyksta susijungimas su pasauliu. Kad tas susijungimas būtų tikras, o ne tariamas, į pasaulį reikia sugebėti pažvelgti keistuolio akimis“, – yra teigęs fotografas Virgilijus Šonta (1952–1992).<br /><br />Jo fotografijose atsiskleidžia savitas žvilgsnis į pažeidžiamą kūną, žmogaus būties trapumą ir gamtos formų erotiškumą. Fotografas sugebėjo perteikti plačią ribinių žmogaus būsenų skalę – nuo skrydžio (ir kryčio) svaigulio iki skausmingo atsiribojimo nuo aplinkos ir savęs.<br /><br />Apie vizionierišką peizažą, šviesos atspindžių ir šešėlių dermę, šiaurės akmenų erotiškumą ir queer estetiką kalbamės su parodos Nacionalinėje dailės galerijoje „Virgilijus Šonta. Atsakymas, mano drauge, plaikstosi vėjyje“ kuratoriais dr. Margarita Matulyte ir Gintaru Česoniu.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3133</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Renovacija“ kaip kartos portretas. Pokalbis su režisiere Gabriele Urbonaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/renovacija-kaip-kartos-portretas-pokalbis-su-rezisiere-gabriele-urbonaite--71225509</link><description><![CDATA[Kas rūpi jaunajai režisierių kartai? Kaip jie mato miestą, jame vykstančius pokyčius, geopolitinę situaciją? Gabrielės Urbonaitės filmas „Renovacija“ kelia aktualius trisdešimtmečių kartos klausimus: kaip „susitvarkyti gyvenimą” – turėti namus, sėkmingą karjerą, šeimą? Filmo premjera įvyko tarptautiniame Karlovi Varų kino festivalyje, o Talino „Juodųjų naktų“ kino festivalyje Gabrielė Urbonaitė apdovanota kaip geriausia Baltijos šalių režisierė.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71225509</guid><pubDate>Thu, 09 Apr 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71225509/2026_04_09_3408_1_20260409150812055.mp3" length="48315925" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas rūpi jaunajai režisierių kartai? Kaip jie mato miestą, jame vykstančius pokyčius, geopolitinę situaciją? Gabrielės Urbonaitės filmas „Renovacija“ kelia aktualius trisdešimtmečių kartos klausimus: kaip „susitvarkyti gyvenimą” – turėti namus,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas rūpi jaunajai režisierių kartai? Kaip jie mato miestą, jame vykstančius pokyčius, geopolitinę situaciją? Gabrielės Urbonaitės filmas „Renovacija“ kelia aktualius trisdešimtmečių kartos klausimus: kaip „susitvarkyti gyvenimą” – turėti namus, sėkmingą karjerą, šeimą? Filmo premjera įvyko tarptautiniame Karlovi Varų kino festivalyje, o Talino „Juodųjų naktų“ kino festivalyje Gabrielė Urbonaitė apdovanota kaip geriausia Baltijos šalių režisierė.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3020</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Popskulptūra, avatarai ir metalinės meno istorijos: interviu su Liudviku Kesminu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/popskulptura-avatarai-ir-metalines-meno-istorijos-interviu-su-liudviku-kesminu--71081614</link><description><![CDATA[Kaip šiandien keičiasi skulptūros suvokimas? Nuo senų laikų skulptūra buvo siejama su monumentu – atminties ženklu, žyminčiu istorinę vietą, asmenį ar įvykį. Moderniaisiais laikais „skulptūra išplėstame lauke“ (Rosalind Krauss terminas) tapo vis sunkiau apibrėžiama. Pasak JAV abstrakcionisto Barnett Newman, „skulptūra yra tai, į ką atsitrenki, atsitraukdamas pamatyti paveikslą“.<br />Kas šiandien rūpi jauniems skulptoriams? Kur jie semiasi įkvėpimo, su kuo diskutuoja, kokį meno pasaulį kuria? Pokalbis su jaunu menininku Liudvikas Kesminas apie naujus šiuolaikybės vėjus, popkultūrą ir jo parodą „Full Metal Shell DLC“, vykusią Vilniaus dailės akademija galerijoje „Artifex“.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71081614</guid><pubDate>Thu, 02 Apr 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71081614/2026_04_02_3408_1_20260402160312078.mp3" length="49852052" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip šiandien keičiasi skulptūros suvokimas? Nuo senų laikų skulptūra buvo siejama su monumentu – atminties ženklu, žyminčiu istorinę vietą, asmenį ar įvykį. Moderniaisiais laikais „skulptūra išplėstame lauke“ (Rosalind Krauss terminas) tapo vis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip šiandien keičiasi skulptūros suvokimas? Nuo senų laikų skulptūra buvo siejama su monumentu – atminties ženklu, žyminčiu istorinę vietą, asmenį ar įvykį. Moderniaisiais laikais „skulptūra išplėstame lauke“ (Rosalind Krauss terminas) tapo vis sunkiau apibrėžiama. Pasak JAV abstrakcionisto Barnett Newman, „skulptūra yra tai, į ką atsitrenki, atsitraukdamas pamatyti paveikslą“.<br />Kas šiandien rūpi jauniems skulptoriams? Kur jie semiasi įkvėpimo, su kuo diskutuoja, kokį meno pasaulį kuria? Pokalbis su jaunu menininku Liudvikas Kesminas apie naujus šiuolaikybės vėjus, popkultūrą ir jo parodą „Full Metal Shell DLC“, vykusią Vilniaus dailės akademija galerijoje „Artifex“.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3116</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dulkės, kaulai ir stebuklinga kino kamera. Pokalbis su režisiere Aiste Žegulyte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dulkes-kaulai-ir-stebuklinga-kino-kamera-pokalbis-su-rezisiere-aiste-zegulyte--70897366</link><description><![CDATA[Režisierė Aistė Žegulytė kuria ne tik gamtoje, bet ir su gamta. Pelėsiai tampa veikėjais – kaip ir restauratoriai, saugantys nuo jų relikvijas. Apie poetišką gyvenimo, mirties ir naujos gyvybės ciklą, stebimą pro mikroskopo ir kameros akutę kalbamės su filmo „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ autore Aiste Žegulyte. 2025 m. ji pripažinta geriausia režisiere Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje IDFA, o filmas išrinktas geriausiu Baltijos šalių dokumentiniu filmu Talino „Juodųjų naktų“ kino festivalyje. Filmas „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ tapo geriausia „Kino pavasario“ festivalio lietuviška premjera.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70897366</guid><pubDate>Thu, 26 Mar 2026 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70897366/2026_03_26_3408_1_20260326160303732.mp3" length="50869783" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Režisierė Aistė Žegulytė kuria ne tik gamtoje, bet ir su gamta. Pelėsiai tampa veikėjais – kaip ir restauratoriai, saugantys nuo jų relikvijas. Apie poetišką gyvenimo, mirties ir naujos gyvybės ciklą, stebimą pro mikroskopo ir kameros akutę kalbamės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Režisierė Aistė Žegulytė kuria ne tik gamtoje, bet ir su gamta. Pelėsiai tampa veikėjais – kaip ir restauratoriai, saugantys nuo jų relikvijas. Apie poetišką gyvenimo, mirties ir naujos gyvybės ciklą, stebimą pro mikroskopo ir kameros akutę kalbamės su filmo „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ autore Aiste Žegulyte. 2025 m. ji pripažinta geriausia režisiere Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje IDFA, o filmas išrinktas geriausiu Baltijos šalių dokumentiniu filmu Talino „Juodųjų naktų“ kino festivalyje. Filmas „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ tapo geriausia „Kino pavasario“ festivalio lietuviška premjera.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3180</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kam gieda gegutės? Apie meninį tyrimą su Vytautu Michelkevičiumi ir Aldžiu Gedučiu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kam-gieda-gegutes-apie-menini-tyrima-su-vytautu-michelkeviciumi-ir-aldziu-geduciu--70732128</link><description><![CDATA[Kas yra meninis tyrimas ir kodėl du į mokslo filosofiją ir tarpdisciplinines meno praktikas besigilinantys autoriai pavadino savo knygą „Gegutės giesmės“? Kaip galime klasifikuoti tas meninio tyrimo giesmes ir giesmininkus? Kokie meno ir mokslo iššūkiai kyla, kai menininkai tyrinėja ne tik kūrybą, kultūrą, bet ir gamtinius, socialinius ir politinius procesus? Pokalbis su knygos autoriais – menininku ir tyrėju dr. Vytautu Michelkevičiumi ir filosofu dr. Aldžiu Gedučiu.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70732128</guid><pubDate>Thu, 19 Mar 2026 13:05:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70732128/2026_03_19_3408_1_20260318193605943.mp3" length="49442659" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas yra meninis tyrimas ir kodėl du į mokslo filosofiją ir tarpdisciplinines meno praktikas besigilinantys autoriai pavadino savo knygą „Gegutės giesmės“? Kaip galime klasifikuoti tas meninio tyrimo giesmes ir giesmininkus? Kokie meno ir mokslo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas yra meninis tyrimas ir kodėl du į mokslo filosofiją ir tarpdisciplinines meno praktikas besigilinantys autoriai pavadino savo knygą „Gegutės giesmės“? Kaip galime klasifikuoti tas meninio tyrimo giesmes ir giesmininkus? Kokie meno ir mokslo iššūkiai kyla, kai menininkai tyrinėja ne tik kūrybą, kultūrą, bet ir gamtinius, socialinius ir politinius procesus? Pokalbis su knygos autoriais – menininku ir tyrėju dr. Vytautu Michelkevičiumi ir filosofu dr. Aldžiu Gedučiu.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3091</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ko nematome plika akimi? (As)menininiai Lidos Meškaitytės ir Igorio Piekuro peizažai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ko-nematome-plika-akimi-as-menininiai-lidos-meskaitytes-ir-igorio-piekuro-peizazai--70606118</link><description><![CDATA[LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje veikia paroda „Neįprastai daug šakelių. Lidos Meškaitytės ir Igorio Piekuro peizažai“ (kuratorės Eglė Juocevičiūtė ir Rugilė Rožėnė). Kaip peizažas tapo ne tik gamtos, socialinių pokyčių bet ir kultūrinės tapatybės raiškos vieta? Kaip šiandien žiūrime į Lidos Meškaitytės miniatiūras ir kaip jos namų aplinka siejasi su saugia moterų bendrystės erdve? Kodėl Igorio Piekuro medijuoti gamtos vaizdai atskleidžia ne tik fotografijos ir dailės ryšį, bet ir egzistencinius įtrūkius bei kitonišką tapybos žodyną? Apie tai pokalbis su parodos kuratorėmis.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima KreivytėHomo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70606118</guid><pubDate>Thu, 12 Mar 2026 13:05:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70606118/2026_03_12_3408_1_20260311110231857.mp3" length="50511105" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje veikia paroda „Neįprastai daug šakelių. Lidos Meškaitytės ir Igorio Piekuro peizažai“ (kuratorės Eglė Juocevičiūtė ir Rugilė Rožėnė). Kaip peizažas tapo ne tik gamtos, socialinių pokyčių bet ir kultūrinės tapatybės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje veikia paroda „Neįprastai daug šakelių. Lidos Meškaitytės ir Igorio Piekuro peizažai“ (kuratorės Eglė Juocevičiūtė ir Rugilė Rožėnė). Kaip peizažas tapo ne tik gamtos, socialinių pokyčių bet ir kultūrinės tapatybės raiškos vieta? Kaip šiandien žiūrime į Lidos Meškaitytės miniatiūras ir kaip jos namų aplinka siejasi su saugia moterų bendrystės erdve? Kodėl Igorio Piekuro medijuoti gamtos vaizdai atskleidžia ne tik fotografijos ir dailės ryšį, bet ir egzistencinius įtrūkius bei kitonišką tapybos žodyną? Apie tai pokalbis su parodos kuratorėmis.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima KreivytėHomo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3157</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dokumentinis Giedrės Žickytės žvilgsnis ir kinematografiniai žemėlapiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dokumentinis-giedres-zickytes-zvilgsnis-ir-kinematografiniai-zemelapiai--70482162</link><description><![CDATA[Režisierė Giedrė Žickytė rašo istoriją kaip iškilių asmenybių gyvenimus. Bet tai nėra paprastos biografijos. Kartais tai dvigubas portretas, kaip filme apie fotografą Vitą Luckų „Meistras ir Tatjana“. Arba beveik trileris, istorijos rekonstrukcija, kaip filme „Šuolis“ apie Simą Kudirką. Naujausias režisierės filmas „Irena“ taip pat nėra tik Irenos Veisaitės gyvenimo drama. Veikiau tai jos sąžiningo gyvenimo pamokos ir dialogas su skirtingų epochų idėjomis: vienas priimant, kitas, fatališkai klaidingas, atmetant. Pokalbis apie filmo „Irena“ pristatymą Arvo Pärto centre ir kinematografinius Giedrės Žickytės žemėlapius.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70482162</guid><pubDate>Thu, 05 Mar 2026 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70482162/2026_03_05_3408_1_20260305160247178.mp3" length="51022756" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Režisierė Giedrė Žickytė rašo istoriją kaip iškilių asmenybių gyvenimus. Bet tai nėra paprastos biografijos. Kartais tai dvigubas portretas, kaip filme apie fotografą Vitą Luckų „Meistras ir Tatjana“. Arba beveik trileris, istorijos rekonstrukcija,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Režisierė Giedrė Žickytė rašo istoriją kaip iškilių asmenybių gyvenimus. Bet tai nėra paprastos biografijos. Kartais tai dvigubas portretas, kaip filme apie fotografą Vitą Luckų „Meistras ir Tatjana“. Arba beveik trileris, istorijos rekonstrukcija, kaip filme „Šuolis“ apie Simą Kudirką. Naujausias režisierės filmas „Irena“ taip pat nėra tik Irenos Veisaitės gyvenimo drama. Veikiau tai jos sąžiningo gyvenimo pamokos ir dialogas su skirtingų epochų idėjomis: vienas priimant, kitas, fatališkai klaidingas, atmetant. Pokalbis apie filmo „Irena“ pristatymą Arvo Pärto centre ir kinematografinius Giedrės Žickytės žemėlapius.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3189</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Moters balsas poezijoje: ar mes jau išgirdome Birutę Pūkelevičiūtę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/moters-balsas-poezijoje-ar-mes-jau-isgirdome-birute-pukeleviciute--70300088</link><description><![CDATA[Leidykla „Baziliskas“ šiemet pristato poetės ir aktorės Birutės Pūkelevičiūtės knygą „Metūgės“. Ar jau esame išgirdę vieną įdomiausių lietuvių literatūros poečių? Diskutuoja menotyrininkė doc. dr. Laima Kreivytė, literatūrologės dr. Žydronė Kolevinskienė ir dr. Loreta Mačianskaitė bei poetė, leidėja ir redaktorė Greta Ambrazaitė.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70300088</guid><pubDate>Thu, 26 Feb 2026 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70300088/2026_02_26_3408_1_20260226160245552.mp3" length="51370080" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Leidykla „Baziliskas“ šiemet pristato poetės ir aktorės Birutės Pūkelevičiūtės knygą „Metūgės“. Ar jau esame išgirdę vieną įdomiausių lietuvių literatūros poečių? Diskutuoja menotyrininkė doc. dr. Laima Kreivytė, literatūrologės dr. Žydronė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Leidykla „Baziliskas“ šiemet pristato poetės ir aktorės Birutės Pūkelevičiūtės knygą „Metūgės“. Ar jau esame išgirdę vieną įdomiausių lietuvių literatūros poečių? Diskutuoja menotyrininkė doc. dr. Laima Kreivytė, literatūrologės dr. Žydronė Kolevinskienė ir dr. Loreta Mačianskaitė bei poetė, leidėja ir redaktorė Greta Ambrazaitė.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3211</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Juozas Laivys – meno kūrinių kapinių sargas ir savo likimo kalvis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/juozas-laivys-meno-kuriniu-kapiniu-sargas-ir-savo-likimo-kalvis--70154395</link><description><![CDATA[Juozas Laivys – turbūt paslaptingiausias šiuolaikinis Lietuvos menininkas, sukūręs kilnojamą atominę elektrinę, apgynęs menų daktaro disertaciją ir paskelbęs moratoriumą kūrybai, – jis nekurs naujų darbų iki 2028 m. Tačiau jis vis dar atlieka savo įkurtų meno kūrinių kapinių sargo funkciją ir neseniai išleido knygą „Meno kūrinių kapinės 2015–2025“. Jis pats yra savo likimo kalvis ir valtininkas, keliantis per užmaršties upę.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70154395</guid><pubDate>Thu, 19 Feb 2026 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70154395/2026_02_19_3408_1_846a5318_d2df_4158_a15b_f782d45ae7c3.mp3" length="50739128" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Juozas Laivys – turbūt paslaptingiausias šiuolaikinis Lietuvos menininkas, sukūręs kilnojamą atominę elektrinę, apgynęs menų daktaro disertaciją ir paskelbęs moratoriumą kūrybai, – jis nekurs naujų darbų iki 2028 m. Tačiau jis vis dar atlieka savo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Juozas Laivys – turbūt paslaptingiausias šiuolaikinis Lietuvos menininkas, sukūręs kilnojamą atominę elektrinę, apgynęs menų daktaro disertaciją ir paskelbęs moratoriumą kūrybai, – jis nekurs naujų darbų iki 2028 m. Tačiau jis vis dar atlieka savo įkurtų meno kūrinių kapinių sargo funkciją ir neseniai išleido knygą „Meno kūrinių kapinės 2015–2025“. Jis pats yra savo likimo kalvis ir valtininkas, keliantis per užmaršties upę.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3172</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tapybos magija ir katino žvilgsnis: pokalbis su Monika Plentauskaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tapybos-magija-ir-katino-zvilgsnis-pokalbis-su-monika-plentauskaite--70015380</link><description><![CDATA[<br />Šiuolaikinė tapyba nėra tik gražus vaizdas ir nepriekaištinga technika. Net jei paveikslai tikrai kelia estetinį pasigėrėjimą, o tapybos technika puikiai įvaldyta, to neužtenka. Dar reikia mažo stebuklo, magijos, netikėtumo, keistos perspektyvos. Žmonių ir gyvūnų išsinėrimo iš savo kailio. Gal net apsikeitimo jais. Monika Plentauskaitė turi savo tapybos burtų knygą. Pokalbis su autore apie tai, ką matome parodose ir kas lieka nematoma. O katinas? Katinas hipnotizuoja žiūrovą ir keičia žvilgsnio kryptį.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70015380</guid><pubDate>Thu, 12 Feb 2026 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70015380/2026_02_12_3408_1_3f432763_5c45_401d_8142_e6995f4bde80.mp3" length="52283905" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiuolaikinė tapyba nėra tik gražus vaizdas ir nepriekaištinga technika. Net jei paveikslai tikrai kelia estetinį pasigėrėjimą, o tapybos technika puikiai įvaldyta, to neužtenka. Dar reikia mažo stebuklo, magijos, netikėtumo, keistos perspektyvos....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<br />Šiuolaikinė tapyba nėra tik gražus vaizdas ir nepriekaištinga technika. Net jei paveikslai tikrai kelia estetinį pasigėrėjimą, o tapybos technika puikiai įvaldyta, to neužtenka. Dar reikia mažo stebuklo, magijos, netikėtumo, keistos perspektyvos. Žmonių ir gyvūnų išsinėrimo iš savo kailio. Gal net apsikeitimo jais. Monika Plentauskaitė turi savo tapybos burtų knygą. Pokalbis su autore apie tai, ką matome parodose ir kas lieka nematoma. O katinas? Katinas hipnotizuoja žiūrovą ir keičia žvilgsnio kryptį.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3268</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šiaurės šešėlių pėdsakai. Pokalbis su Gabriele Radzevičiūte ir Kotryna Markevičiūte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/siaures-seseliu-pedsakai-pokalbis-su-gabriele-radzeviciute-ir-kotryna-markeviciute--69811522</link><description><![CDATA[Nacionalinėje dailės galerijoje veikia paroda „Šešėliai palieka pėdsakus“ (kuratorės Kotryna Markevičiūtė ir Gabrielė Radzevičiūtė), skirta Šiaurės kraštovaizdžiui, jo etninio ir politinio identiteto įtampoms, istorijos ir atminties ženklams. Kaip rašo parodos rengėjos, „keliautojai, gamtininkai ir mąstytojai keliavo užpoliarės kryptimi vedami smalsumo ir tapatybės paieškų. O šimtmečius trunkanti Rusijos imperialistinė politika pasitelkė mūsų regiono gyventojus Šiaurės kolonizacijos procesuose. Ypač skaudūs sovietų represijų liudijimai – tremtys, įkalinimai, priverstinis darbas ir karinė tarnyba Tolimojoje Šiaurėje“. Su parodos kuratorėmis kalbamės apie šias patirtis ir istorijas pristatančius meno kūrinius, sukurtus nuo XX a. pradžios iki šių dienų, taip pat archyvinę ir dokumentinę medžiagą iš Baltijos valstybių ir kitų šalių.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69811522</guid><pubDate>Thu, 05 Feb 2026 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69811522/2026_02_05_3408_1_d8091cef_9ece_44bb_bfdd_3b68f2642621.mp3" length="49276688" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nacionalinėje dailės galerijoje veikia paroda „Šešėliai palieka pėdsakus“ (kuratorės Kotryna Markevičiūtė ir Gabrielė Radzevičiūtė), skirta Šiaurės kraštovaizdžiui, jo etninio ir politinio identiteto įtampoms, istorijos ir atminties ženklams. Kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nacionalinėje dailės galerijoje veikia paroda „Šešėliai palieka pėdsakus“ (kuratorės Kotryna Markevičiūtė ir Gabrielė Radzevičiūtė), skirta Šiaurės kraštovaizdžiui, jo etninio ir politinio identiteto įtampoms, istorijos ir atminties ženklams. Kaip rašo parodos rengėjos, „keliautojai, gamtininkai ir mąstytojai keliavo užpoliarės kryptimi vedami smalsumo ir tapatybės paieškų. O šimtmečius trunkanti Rusijos imperialistinė politika pasitelkė mūsų regiono gyventojus Šiaurės kolonizacijos procesuose. Ypač skaudūs sovietų represijų liudijimai – tremtys, įkalinimai, priverstinis darbas ir karinė tarnyba Tolimojoje Šiaurėje“. Su parodos kuratorėmis kalbamės apie šias patirtis ir istorijas pristatančius meno kūrinius, sukurtus nuo XX a. pradžios iki šių dienų, taip pat archyvinę ir dokumentinę medžiagą iš Baltijos valstybių ir kitų šalių.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3080</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Eilėraščiai, įsirašę į atmintį. Pokalbis su Violeta Palčinskaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/eilerasciai-isirase-i-atminti-pokalbis-su-violeta-palcinskaite--69712187</link><description><![CDATA[Poetę Violetą Palčinskaitę sužinome dar mokykloje, gal net darželyje. Iki šiol ne vienas padeklamuotų „Vėjas pusto purų sniegą, / Po ledu upelis miega. /Šaltis kraipo ūsą baltą: -Upeliuk, ar tau nešalta?” O kur dar vaizdingi, šmaikštūs eilėraščiai apie kopūstą, bulvę, buroką, iš dienyno pažirusius pažymius? Poetė, dramaturgė, prozininkė ir vertėja ir vaikams, ir suaugusiems dovanoja žodžio lengvumą ir malonumą skaityti. Neseniai pasirodė Palčinskaitės poezijos knyga „Aukštoje žolėje“ („Tyto alba“, 2026), kurioje gražiai rimuojasi jau pirmame rinkinyje „Žemė kėlė žolę“ (1961) pasirodę motyvai ir temos. Pokalbis su autore apie knygas ir kūrybinės biografijos puslapius.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69712187</guid><pubDate>Thu, 29 Jan 2026 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69712187/2026_01_29_3408_1_859e10bc_43c5_4822_9e21_88a773bb05b9.mp3" length="50870367" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Poetę Violetą Palčinskaitę sužinome dar mokykloje, gal net darželyje. Iki šiol ne vienas padeklamuotų „Vėjas pusto purų sniegą, / Po ledu upelis miega. /Šaltis kraipo ūsą baltą: -Upeliuk, ar tau nešalta?” O kur dar vaizdingi, šmaikštūs eilėraščiai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Poetę Violetą Palčinskaitę sužinome dar mokykloje, gal net darželyje. Iki šiol ne vienas padeklamuotų „Vėjas pusto purų sniegą, / Po ledu upelis miega. /Šaltis kraipo ūsą baltą: -Upeliuk, ar tau nešalta?” O kur dar vaizdingi, šmaikštūs eilėraščiai apie kopūstą, bulvę, buroką, iš dienyno pažirusius pažymius? Poetė, dramaturgė, prozininkė ir vertėja ir vaikams, ir suaugusiems dovanoja žodžio lengvumą ir malonumą skaityti. Neseniai pasirodė Palčinskaitės poezijos knyga „Aukštoje žolėje“ („Tyto alba“, 2026), kurioje gražiai rimuojasi jau pirmame rinkinyje „Žemė kėlė žolę“ (1961) pasirodę motyvai ir temos. Pokalbis su autore apie knygas ir kūrybinės biografijos puslapius.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3180</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Iš Londono į Vilnių persikraustęs menininkas Lukoszeviezė tyrinėja pamestas miesto erdves</title><link>https://www.spreaker.com/episode/is-londono-i-vilniu-persikraustes-menininkas-lukoszevieze-tyrineja-pamestas-miesto-erdves--69587359</link><description><![CDATA[Kaip matome ir girdime miestą, kuriame gyvename? Ar pastebime išmestus baldus, apšiurusias ugniasienes, lėtą troleibuso slinkimą? Galerijoje „Artifex“ veikia Antono Lukoszeviezės paroda „District“ („Rajonas“), kuri atrodo kaip miesto partitūra, užrašyta fotografijomis, piešiniais, objektais ir rastais daiktais. Pasak parodos kuratorės Paulinos Pukytės, „vaizdai ir daiktai čia keičiasi vietomis ir materialumais, sluoksniuojasi, atsispindi, virsta vienas kitu: objektai tampa atvaizdais, kurie tampa objektais, kurie tampa garsais, kurie tampa vaizdais, kurie vėl tampa objektais“. Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su menininku ir parodos kuratore.<br /><br />Antonas Lukoszeviezė yra tarpdisciplininis menininkas, kompozitorius ir muzikas, bendradarbiavęs su įvairiais tarptautiniais menininkais ir organizacijomis, tokiais kaip Christianas Marclay, Beatrice Gibson, Jayne Parker, Lina Lapelytė, Philipas Corneris, Jimas O'Rourke'as, Phillas Niblockas, Tony Conradas, Milanas Knižakas, Arturas Bumšteinas, Merce'o Cunninghamo šokio trupė, „Tate Modern“, „Whitechapel Gallery“, „Serpentine Gallery“ ir „Copenhagen Contemporary“. Jis yra eksperimentinės muzikos grupės „Apartment House“ įkūrėjas ir vadovas.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69587359</guid><pubDate>Thu, 22 Jan 2026 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69587359/2026_01_22_3408_1_86749aac_e89d_4a13_939b_5c4547bb2407.mp3" length="50913417" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip matome ir girdime miestą, kuriame gyvename? Ar pastebime išmestus baldus, apšiurusias ugniasienes, lėtą troleibuso slinkimą? Galerijoje „Artifex“ veikia Antono Lukoszeviezės paroda „District“ („Rajonas“), kuri atrodo kaip miesto partitūra,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip matome ir girdime miestą, kuriame gyvename? Ar pastebime išmestus baldus, apšiurusias ugniasienes, lėtą troleibuso slinkimą? Galerijoje „Artifex“ veikia Antono Lukoszeviezės paroda „District“ („Rajonas“), kuri atrodo kaip miesto partitūra, užrašyta fotografijomis, piešiniais, objektais ir rastais daiktais. Pasak parodos kuratorės Paulinos Pukytės, „vaizdai ir daiktai čia keičiasi vietomis ir materialumais, sluoksniuojasi, atsispindi, virsta vienas kitu: objektai tampa atvaizdais, kurie tampa objektais, kurie tampa garsais, kurie tampa vaizdais, kurie vėl tampa objektais“. Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su menininku ir parodos kuratore.<br /><br />Antonas Lukoszeviezė yra tarpdisciplininis menininkas, kompozitorius ir muzikas, bendradarbiavęs su įvairiais tarptautiniais menininkais ir organizacijomis, tokiais kaip Christianas Marclay, Beatrice Gibson, Jayne Parker, Lina Lapelytė, Philipas Corneris, Jimas O'Rourke'as, Phillas Niblockas, Tony Conradas, Milanas Knižakas, Arturas Bumšteinas, Merce'o Cunninghamo šokio trupė, „Tate Modern“, „Whitechapel Gallery“, „Serpentine Gallery“ ir „Copenhagen Contemporary“. Jis yra eksperimentinės muzikos grupės „Apartment House“ įkūrėjas ir vadovas.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3183</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Poetės Indrės Valantinaitės šeimos kraujyje – muzika, bet ji pasirinko literatūrą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/poetes-indres-valantinaites-seimos-kraujyje-muzika-bet-ji-pasirinko-literatura--69453732</link><description><![CDATA[Kaip tampama poete? Apie savo kūrybos kelią nuo žurnalistikos, roko operų iki eilėraščių rašymo pasakoja Indrė Valantinaitė. Jos kūryboje subtiliai dera garsas ir vaizdas, stebuklo laukimas ir fizikos dėsniai. Pirmieji vaikiški eilėraščiai priminė užrašytas strofas be žodžių. Debiutinis rinkinys „Žuvim ir lelijom“ (2006) nustebino savitu moters žvilgsniu ir žodynu.<br />Naujausioje (jau penktojoje) poezijos knygoje „Gimiau su dviguba širdim“ (Rašytojų sąjungos leidykla, 2025) nuaustoje iš nuojautų, šviesos ir jos atspindžių, autorė siekia „išmokti skaityti dangų“.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69453732</guid><pubDate>Thu, 15 Jan 2026 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69453732/2026_01_15_3408_1_cd1eefbe_0ad7_454a_b95f_8cef55d1caf2.mp3" length="49173870" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip tampama poete? Apie savo kūrybos kelią nuo žurnalistikos, roko operų iki eilėraščių rašymo pasakoja Indrė Valantinaitė. Jos kūryboje subtiliai dera garsas ir vaizdas, stebuklo laukimas ir fizikos dėsniai. Pirmieji vaikiški eilėraščiai priminė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip tampama poete? Apie savo kūrybos kelią nuo žurnalistikos, roko operų iki eilėraščių rašymo pasakoja Indrė Valantinaitė. Jos kūryboje subtiliai dera garsas ir vaizdas, stebuklo laukimas ir fizikos dėsniai. Pirmieji vaikiški eilėraščiai priminė užrašytas strofas be žodžių. Debiutinis rinkinys „Žuvim ir lelijom“ (2006) nustebino savitu moters žvilgsniu ir žodynu.<br />Naujausioje (jau penktojoje) poezijos knygoje „Gimiau su dviguba širdim“ (Rašytojų sąjungos leidykla, 2025) nuaustoje iš nuojautų, šviesos ir jos atspindžių, autorė siekia „išmokti skaityti dangų“.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3074</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Martos Vosyliūtės autoportretai ir dailės istorija paveikslėliuose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/martos-vosyliutes-autoportretai-ir-dailes-istorija-paveiksleliuose--69354457</link><description><![CDATA[Marta Vosyliūtė – išskirtinio temperamento ir talento Lietuvos kultūros metraštininkė. Pagal jos kūrinius galima pasakoti dailės, architektūros ir šiuolaikinio meno istorijas. Neseniai „Pamėnkalnio“ galerijoje veikė menininkės paroda „(Ne)galvojant apie autoportretą“, kur menininkė ne tik kritiškai apmąstė autoportreto žanrą, bet ir atvėrė netikėtus urbanistinio peizažo sluoksnius bei miesto žaizdas. Marta yra žinoma scenografė, piešėja, konceptualių tekstų kūrėja, kurios atvirukai su Nidos vaizdais ir keiksmais („B...t kaip gražu!) pranašavo memų gimimą.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69354457</guid><pubDate>Thu, 08 Jan 2026 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69354457/2026_01_08_3408_1_39620875_5117_4449_ac39_34c84133b991.mp3" length="49438439" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Marta Vosyliūtė – išskirtinio temperamento ir talento Lietuvos kultūros metraštininkė. Pagal jos kūrinius galima pasakoti dailės, architektūros ir šiuolaikinio meno istorijas. Neseniai „Pamėnkalnio“ galerijoje veikė menininkės paroda „(Ne)galvojant...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Marta Vosyliūtė – išskirtinio temperamento ir talento Lietuvos kultūros metraštininkė. Pagal jos kūrinius galima pasakoti dailės, architektūros ir šiuolaikinio meno istorijas. Neseniai „Pamėnkalnio“ galerijoje veikė menininkės paroda „(Ne)galvojant apie autoportretą“, kur menininkė ne tik kritiškai apmąstė autoportreto žanrą, bet ir atvėrė netikėtus urbanistinio peizažo sluoksnius bei miesto žaizdas. Marta yra žinoma scenografė, piešėja, konceptualių tekstų kūrėja, kurios atvirukai su Nidos vaizdais ir keiksmais („B...t kaip gražu!) pranašavo memų gimimą.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3090</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Naujų metų scenarijai ir prognozės: Laima Kreivytė diskutuoja su Skaidra Trilupaityte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nauju-metu-scenarijai-ir-prognozes-laima-kreivyte-diskutuoja-su-skaidra-trilupaityte--69277461</link><description><![CDATA[Pirmą kartą žurnalas „Time“ 2025 metų žmogumi išrinko dirbtinį intelektą – tiksliau, svarbius jo kūrėjus ir vystytojus, pavadintus „architektais“. Ant viršelio vietoje portreto puikuojasi „AI“ – visiems puikiai pažįstamos raidės. Pirmoje 2026-ųjų laidoje su menotyrininke dr. Skaidra Trilupaityte per praeities įvykius žvelgiame į galimus ateities scenarijus – rimtai ir linksmai, pasikliaudamos knygomis, dirbtiniu intelektu ir savo patirtimi.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69277461</guid><pubDate>Thu, 01 Jan 2026 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69277461/2026_01_01_3408_1_a4c1b4d3_e7b3_4536_88a3_a2d6432c757a.mp3" length="50076662" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pirmą kartą žurnalas „Time“ 2025 metų žmogumi išrinko dirbtinį intelektą – tiksliau, svarbius jo kūrėjus ir vystytojus, pavadintus „architektais“. Ant viršelio vietoje portreto puikuojasi „AI“ – visiems puikiai pažįstamos raidės. Pirmoje 2026-ųjų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirmą kartą žurnalas „Time“ 2025 metų žmogumi išrinko dirbtinį intelektą – tiksliau, svarbius jo kūrėjus ir vystytojus, pavadintus „architektais“. Ant viršelio vietoje portreto puikuojasi „AI“ – visiems puikiai pažįstamos raidės. Pirmoje 2026-ųjų laidoje su menotyrininke dr. Skaidra Trilupaityte per praeities įvykius žvelgiame į galimus ateities scenarijus – rimtai ir linksmai, pasikliaudamos knygomis, dirbtiniu intelektu ir savo patirtimi.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3130</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>2025-ųjų dailės ir kultūros žemėlapis su Agne Narušyte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/2025-uju-dailes-ir-kulturos-zemelapis-su-agne-narusyte--69227748</link><description><![CDATA[Kalėdinėje laidoje su menotyrininke dr. Agne Narušyte aptariame svarbiausius 2025-ųjų dailės ir kultūros reiškinius, įvykius, parodas ir asmenybes. Kuo išsiskyrė šie metai platesniame kultūros žemėlapyje? Kokios naujos tendencijos išryškėjo? Turbūt svarbiausias bruožas – kultūros protestų ir pilietinės visuomenės aktyvumo bangos kilimas, skirtingų sričių (ne tik meno, bet ir sporto, švietimo etc.) solidarumas kovojant už demokratiją ir laisvą žodį.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69227748</guid><pubDate>Thu, 25 Dec 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69227748/2025_12_25_3408_1_2bf8c1d0_5689_478b_b35a_e155386b0924.mp3" length="50951869" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kalėdinėje laidoje su menotyrininke dr. Agne Narušyte aptariame svarbiausius 2025-ųjų dailės ir kultūros reiškinius, įvykius, parodas ir asmenybes. Kuo išsiskyrė šie metai platesniame kultūros žemėlapyje? Kokios naujos tendencijos išryškėjo? Turbūt...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kalėdinėje laidoje su menotyrininke dr. Agne Narušyte aptariame svarbiausius 2025-ųjų dailės ir kultūros reiškinius, įvykius, parodas ir asmenybes. Kuo išsiskyrė šie metai platesniame kultūros žemėlapyje? Kokios naujos tendencijos išryškėjo? Turbūt svarbiausias bruožas – kultūros protestų ir pilietinės visuomenės aktyvumo bangos kilimas, skirtingų sričių (ne tik meno, bet ir sporto, švietimo etc.) solidarumas kovojant už demokratiją ir laisvą žodį.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3185</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ingridos Korsakaitės grafikos ir gyvenimo linijos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ingridos-korsakaites-grafikos-ir-gyvenimo-linijos--69227750</link><description><![CDATA[Lietuvos dailės istorikų draugija ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas neseniai išleido knygą „Ingrida Korsakaitė (1938–2024): „Įdomiausia man yra grafika“ (sudarytojos prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė ir dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė).<br /><br />Laidoje „Iš balkono“ apie šią knygą ir išskirtinę Ingridos Korsakaitės asmenybę, jos meilę grafikai, mokslinius tyrimus ir turiningą gyvenimą pasakoja jos dukra, etnologė dr. Radvilė Racėnaitė ir bičiulė, viena iš knygos sudarytojų prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69227750</guid><pubDate>Thu, 18 Dec 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69227750/2025_12_18_3408_1_cb46c39e_6696_4cb2_9451_52433a09f3b2.mp3" length="50972349" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos dailės istorikų draugija ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas neseniai išleido knygą „Ingrida Korsakaitė (1938–2024): „Įdomiausia man yra grafika“ (sudarytojos prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė ir dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė).

Laidoje „Iš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos dailės istorikų draugija ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas neseniai išleido knygą „Ingrida Korsakaitė (1938–2024): „Įdomiausia man yra grafika“ (sudarytojos prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė ir dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė).<br /><br />Laidoje „Iš balkono“ apie šią knygą ir išskirtinę Ingridos Korsakaitės asmenybę, jos meilę grafikai, mokslinius tyrimus ir turiningą gyvenimą pasakoja jos dukra, etnologė dr. Radvilė Racėnaitė ir bičiulė, viena iš knygos sudarytojų prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3186</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Poetas kaip seismografas. Pokalbis su Mariumi Buroku</title><link>https://www.spreaker.com/episode/poetas-kaip-seismografas-pokalbis-su-mariumi-buroku--69227749</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ su poetu ir vertėju Mariumi Buroku kalbamės apie jo poezijos knygą „Seismografas“ (Leidykla „Lapas“, 2025), asmenines ir politines refleksijas, Naujininkų žemėlapius, vertimų pokalbius ir kodėl šiuolaikinė poezija dabar kaip niekad aktuali.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69227749</guid><pubDate>Thu, 11 Dec 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69227749/2025_12_11_3408_1_e072e983_c7a7_49fb_aac8_f15e9a24f0af.mp3" length="50341648" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ su poetu ir vertėju Mariumi Buroku kalbamės apie jo poezijos knygą „Seismografas“ (Leidykla „Lapas“, 2025), asmenines ir politines refleksijas, Naujininkų žemėlapius, vertimų pokalbius ir kodėl šiuolaikinė poezija dabar kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ su poetu ir vertėju Mariumi Buroku kalbamės apie jo poezijos knygą „Seismografas“ (Leidykla „Lapas“, 2025), asmenines ir politines refleksijas, Naujininkų žemėlapius, vertimų pokalbius ir kodėl šiuolaikinė poezija dabar kaip niekad aktuali.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3147</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tapybos virsmai ir vaizduotė: pokalbis su Gineityte, Kuckaite, Melnikova ir Danusevičiumi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tapybos-virsmai-ir-vaizduote-pokalbis-su-gineityte-kuckaite-melnikova-ir-danuseviciumi--69227753</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ parodos „Saugę sapnai“ menininkai Eglė Gineitytė, Adomas Danusevičius, Alina Melnikova ir Eglė Kuckaitė kalba apie tapybos virsmus ir noktiurnišką sapnų pasaulį, gyvenimą ir kūrybą skirtingose šalyse, kūno ir gamtos vaizdavimo pokyčius ir kodėl estetinis malonumas vėl tampa svarbus šiuolaikinio meno lauke. Paroda „Suaugę sapnai“ veikia Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (kuratorė Monika Krikštopaitytė).<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69227753</guid><pubDate>Thu, 04 Dec 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69227753/2025_12_04_3408_1_cf280099_4fcf_4c49_b67e_cf19cbb21254.mp3" length="49810004" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ parodos „Saugę sapnai“ menininkai Eglė Gineitytė, Adomas Danusevičius, Alina Melnikova ir Eglė Kuckaitė kalba apie tapybos virsmus ir noktiurnišką sapnų pasaulį, gyvenimą ir kūrybą skirtingose šalyse, kūno ir gamtos vaizdavimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ parodos „Saugę sapnai“ menininkai Eglė Gineitytė, Adomas Danusevičius, Alina Melnikova ir Eglė Kuckaitė kalba apie tapybos virsmus ir noktiurnišką sapnų pasaulį, gyvenimą ir kūrybą skirtingose šalyse, kūno ir gamtos vaizdavimo pokyčius ir kodėl estetinis malonumas vėl tampa svarbus šiuolaikinio meno lauke. Paroda „Suaugę sapnai“ veikia Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (kuratorė Monika Krikštopaitytė).<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3114</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Paroda kaip laiko mašina. Pokalbis su Giedre Mickūnaite ir Dovile Barcyte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/paroda-kaip-laiko-masina-pokalbis-su-giedre-mickunaite-ir-dovile-barcyte--68771127</link><description><![CDATA[Laidoje iš balkono parodos „Amžinai laikina“ kuratorės prof. dr. Giedrė Mickūnaitė ir Dovilė Barcytė pasakoja apie intriguojančią kelionę laiku nuo viduramžių iki šiuolaikinio meno.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68771127</guid><pubDate>Thu, 27 Nov 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68771127/2025_11_27_3408_1_31f94da7_ec80_4714_ad76_9bf7e821bce7.mp3" length="50888757" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje iš balkono parodos „Amžinai laikina“ kuratorės prof. dr. Giedrė Mickūnaitė ir Dovilė Barcytė pasakoja apie intriguojančią kelionę laiku nuo viduramžių iki šiuolaikinio meno.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje iš balkono parodos „Amžinai laikina“ kuratorės prof. dr. Giedrė Mickūnaitė ir Dovilė Barcytė pasakoja apie intriguojančią kelionę laiku nuo viduramžių iki šiuolaikinio meno.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Abipus horizonto. Pokalbis apie fotografinį laiką su Remigijumi Treigiu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/abipus-horizonto-pokalbis-apie-fotografini-laika-su-remigijumi-treigiu--68655248</link><description><![CDATA[Treigio fotografijos yra horizonto linijos tęsimas abipus šviesos atvaizdo. Jos ne fiksuoja, o ištęsia, sklinda, sklaidosi – atrodo, kad tai ne sustingęs, bet stingstantis, tvyrantis laikas. Vaizdas tyvuliuoja prieš akis, sugeria žvilgsnį. Panardina į rūką ir laiko tol, kol akys išmoksta kvėpuoti. Treigys kuria kasdienybes inkliuzus, užlietus tąsios šviesos, bet dar nesustingusius. Subraižytas paviršius turėtų būti kietas, kad išsaugotų įbrėžimus. Tačiau tai tik sueižėjęs stiklas, ragena, nematoma uždanga. Tariamą paviršiaus kietumą nugludina tirpstantys daiktų kontūrai. Treigio peizažai pilką architektūros monotoniją paverčia miražu. Tokie vaizdai ne kabo parodoje, o vaidenasi, sapnuojasi, persekioja kaip įkyri mintis. Arba sukasi begarsėje kino kronikoje.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68655248</guid><pubDate>Thu, 20 Nov 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68655248/2025_11_20_3408_1_d2c1edbb_d6d6_4dce_98dd_51d712e90905.mp3" length="47891572" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Treigio fotografijos yra horizonto linijos tęsimas abipus šviesos atvaizdo. Jos ne fiksuoja, o ištęsia, sklinda, sklaidosi – atrodo, kad tai ne sustingęs, bet stingstantis, tvyrantis laikas. Vaizdas tyvuliuoja prieš akis, sugeria žvilgsnį. Panardina į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Treigio fotografijos yra horizonto linijos tęsimas abipus šviesos atvaizdo. Jos ne fiksuoja, o ištęsia, sklinda, sklaidosi – atrodo, kad tai ne sustingęs, bet stingstantis, tvyrantis laikas. Vaizdas tyvuliuoja prieš akis, sugeria žvilgsnį. Panardina į rūką ir laiko tol, kol akys išmoksta kvėpuoti. Treigys kuria kasdienybes inkliuzus, užlietus tąsios šviesos, bet dar nesustingusius. Subraižytas paviršius turėtų būti kietas, kad išsaugotų įbrėžimus. Tačiau tai tik sueižėjęs stiklas, ragena, nematoma uždanga. Tariamą paviršiaus kietumą nugludina tirpstantys daiktų kontūrai. Treigio peizažai pilką architektūros monotoniją paverčia miražu. Tokie vaizdai ne kabo parodoje, o vaidenasi, sapnuojasi, persekioja kaip įkyri mintis. Arba sukasi begarsėje kino kronikoje.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2994</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Slegianti sovietinės armijos patirtis mene. Pokalbis su kuratore Monika Krikštopaityte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/slegianti-sovietines-armijos-patirtis-mene-pokalbis-su-kuratore-monika-krikstopaityte--68655250</link><description><![CDATA[Šiandien mus pasiekia kraupūs okupacinės kariuomenės nusikaltimų vaizdai iš kariaujančios Ukrainos. Sisteminės institucionalizuotos prievartos šaknys glūdi Rusijos imperijoje, o masiniai žeminimai ir nusikaltimai ypač išbujojo sovietinėje armijoje. Jos traumos ir deformacijos atskleidžiamos Monikos Krikštopaitytės kuruojamoje parodoje „Ne savo noru“ galerijoje „Kairė-dešinė“. Čia galima pamatyti ir perskaityti, ką toje muštro ir nužmoginimo aplinkoje patyrė menininkai Arvydas Šaltenis, Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Romas Juškelis, Romanas Vilkauskas, Saulius Mažylis, Gintaras Zinkevičius, Jonas Vaitekūnas, Ričardas Šileika, Aidas Bareikis ir Darius Žiūra.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68655250</guid><pubDate>Thu, 13 Nov 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68655250/2025_11_13_3408_1_5c883614_ee37_432b_aad9_35bc6e4524b3.mp3" length="49020061" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien mus pasiekia kraupūs okupacinės kariuomenės nusikaltimų vaizdai iš kariaujančios Ukrainos. Sisteminės institucionalizuotos prievartos šaknys glūdi Rusijos imperijoje, o masiniai žeminimai ir nusikaltimai ypač išbujojo sovietinėje armijoje....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien mus pasiekia kraupūs okupacinės kariuomenės nusikaltimų vaizdai iš kariaujančios Ukrainos. Sisteminės institucionalizuotos prievartos šaknys glūdi Rusijos imperijoje, o masiniai žeminimai ir nusikaltimai ypač išbujojo sovietinėje armijoje. Jos traumos ir deformacijos atskleidžiamos Monikos Krikštopaitytės kuruojamoje parodoje „Ne savo noru“ galerijoje „Kairė-dešinė“. Čia galima pamatyti ir perskaityti, ką toje muštro ir nužmoginimo aplinkoje patyrė menininkai Arvydas Šaltenis, Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Romas Juškelis, Romanas Vilkauskas, Saulius Mažylis, Gintaras Zinkevičius, Jonas Vaitekūnas, Ričardas Šileika, Aidas Bareikis ir Darius Žiūra.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3064</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Paroda kaip pozicija ir gyvas ginklas: pokalbis su kuratoriumi Klimašausku</title><link>https://www.spreaker.com/episode/paroda-kaip-pozicija-ir-gyvas-ginklas-pokalbis-su-kuratoriumi-klimasausku--68448260</link><description><![CDATA[Kaip paroda tampa šiuolaikinių įtampų tyrimo platforma ir Pandoros skrynia? Ar vietos dvasia svarbi steigiant naują bienalę? Kokie iššūkiai kyla kuruojant politiškai įkrautas parodas ir kokia yra regioninio žvilgsnio reikšmė? Su kuratoriumi ir ŠMC direktoriumi dr. Valentinu Klimašausku kalbamės apie jo kuruotas parodas: pirmąją Klaipėdos bienalę „Saulėlydis kas dvejus metus“ ir tarptautinę parodą „Varpai ir patrankos“ Šiuolaikinio meno centre (bendrakuratorė Virginija Januškevičiūtė).<br /><br />Ved. Laima Kreivytė<br /><br /><br /><br />]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68448260</guid><pubDate>Thu, 06 Nov 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68448260/2025_11_06_3408_1_c8a0c369_4d1a_4810_9b0c_f4d09e0c0246.mp3" length="51182582" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip paroda tampa šiuolaikinių įtampų tyrimo platforma ir Pandoros skrynia? Ar vietos dvasia svarbi steigiant naują bienalę? Kokie iššūkiai kyla kuruojant politiškai įkrautas parodas ir kokia yra regioninio žvilgsnio reikšmė? Su kuratoriumi ir ŠMC...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip paroda tampa šiuolaikinių įtampų tyrimo platforma ir Pandoros skrynia? Ar vietos dvasia svarbi steigiant naują bienalę? Kokie iššūkiai kyla kuruojant politiškai įkrautas parodas ir kokia yra regioninio žvilgsnio reikšmė? Su kuratoriumi ir ŠMC direktoriumi dr. Valentinu Klimašausku kalbamės apie jo kuruotas parodas: pirmąją Klaipėdos bienalę „Saulėlydis kas dvejus metus“ ir tarptautinę parodą „Varpai ir patrankos“ Šiuolaikinio meno centre (bendrakuratorė Virginija Januškevičiūtė).<br /><br />Ved. Laima Kreivytė<br /><br /><br /><br />]]></itunes:summary><itunes:duration>3199</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Legendinėje laiko kapsulėje su Donatu Stankevičiumi ir Agne Narušyte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/legendineje-laiko-kapsuleje-su-donatu-stankeviciumi-ir-agne-narusyte--68352577</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ fotografas Donatas Stankevičius ir menotyrininkė Agnė Narušytė žvalgosi po „Legendinę praeitį“ – parodą „Prospekto“ galerijoje, kurioje atgimė XX a. pab. vaizdai, pirmosios riedlentės ir audiokasetės. Kokią laiko slėptuvę atveria fotografinė atmintis ir kaip ji veikia šiandienos žiūrovą?<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68352577</guid><pubDate>Thu, 30 Oct 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68352577/2025_10_30_3408_1_452dbace_4e58_4b4f_b091_18274b595331.mp3" length="50625861" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ fotografas Donatas Stankevičius ir menotyrininkė Agnė Narušytė žvalgosi po „Legendinę praeitį“ – parodą „Prospekto“ galerijoje, kurioje atgimė XX a. pab. vaizdai, pirmosios riedlentės ir audiokasetės. Kokią laiko slėptuvę atveria...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ fotografas Donatas Stankevičius ir menotyrininkė Agnė Narušytė žvalgosi po „Legendinę praeitį“ – parodą „Prospekto“ galerijoje, kurioje atgimė XX a. pab. vaizdai, pirmosios riedlentės ir audiokasetės. Kokią laiko slėptuvę atveria fotografinė atmintis ir kaip ji veikia šiandienos žiūrovą?<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3165</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tapatybės be ribų: Laima Kreivytė kalbina italų kuratorę Benedetta Carpi De Resmini</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tapatybes-be-ribu-laima-kreivyte-kalbina-italu-kuratore-benedetta-carpi-de-resmini--68254079</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ kalbiname italų kuratorę Benedetta Carpi De Resmini, kuri atidarė parodą „Tapatybės be ribų“ Italijos kultūros institute. Parodoje apžvelgiamas žmogaus ir gamtos dialogas „Farnesina“ kolekcijos kūriniuose. Šioje kolekcijoje surinkti svarbiausi italų meno kūriniai nuo 50-ųjų iki šių dienų. Parodos architektūrą sukūrė architektė Sigita Simona Paplauskaitė. Su parodos kuratore kalbamės apie parodos idėją, svarbiausius kūrinius ir autores, Silvios Giambrone atidarymo performansą ir Sarah Ciracì videodarbą, o taip pat garsios italų feministinio meno ikonos Tomaso Binga vizualinę poeziją. Benedetta Carpi De Resmini jau daugiau kaip 10 metų kuruoja tarptautines Italijos ir Lietuvos menininkų parodas, todėl jos požiūris į šiuolaikinio meno sceną suteikia galimybe naujai pažvelgti į kultūros aktualijas.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68254079</guid><pubDate>Thu, 23 Oct 2025 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68254079/2025_10_23_3408_1_19e359f7_8b5a_4f5b_82a3_cbe7694b2c45.mp3" length="49382850" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ kalbiname italų kuratorę Benedetta Carpi De Resmini, kuri atidarė parodą „Tapatybės be ribų“ Italijos kultūros institute. Parodoje apžvelgiamas žmogaus ir gamtos dialogas „Farnesina“ kolekcijos kūriniuose. Šioje kolekcijoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ kalbiname italų kuratorę Benedetta Carpi De Resmini, kuri atidarė parodą „Tapatybės be ribų“ Italijos kultūros institute. Parodoje apžvelgiamas žmogaus ir gamtos dialogas „Farnesina“ kolekcijos kūriniuose. Šioje kolekcijoje surinkti svarbiausi italų meno kūriniai nuo 50-ųjų iki šių dienų. Parodos architektūrą sukūrė architektė Sigita Simona Paplauskaitė. Su parodos kuratore kalbamės apie parodos idėją, svarbiausius kūrinius ir autores, Silvios Giambrone atidarymo performansą ir Sarah Ciracì videodarbą, o taip pat garsios italų feministinio meno ikonos Tomaso Binga vizualinę poeziją. Benedetta Carpi De Resmini jau daugiau kaip 10 metų kuruoja tarptautines Italijos ir Lietuvos menininkų parodas, todėl jos požiūris į šiuolaikinio meno sceną suteikia galimybe naujai pažvelgti į kultūros aktualijas.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3087</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Turėklu per „Titaniką“: pokalbis su skulptoriumi Tomu Martišauskiu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tureklu-per-titanika-pokalbis-su-skulptoriumi-tomu-martisauskiu--68164838</link><description><![CDATA[Vilniaus dailės akademijos parodų erdvėje „Titanikas“ atidaryta skulptoriaus Tomo Martišauskio paroda „Iš visos širdies“. Joje susiduria levituojančios skulptūros ir gatvės salos, širdies atliejos ir kiaurai skrodžiantys spindulių pro debesis atspindžiai. O per visą salę nuo grindų iki lubų banguoja medinis turėklas – tikrai titaniško mastelio riboženklis. Kaip atsiranda inžinieriškos ir kartu stebuklingai ore sklendžiančios skulptūros? Kaip erdvės valdymas ir projektavimas sujungia meną ir gatvę?<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68164838</guid><pubDate>Thu, 16 Oct 2025 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68164838/2025_10_16_3408_1_c7ff8a7c_0274_451d_8f81_0efdb7b761f3.mp3" length="49283376" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus dailės akademijos parodų erdvėje „Titanikas“ atidaryta skulptoriaus Tomo Martišauskio paroda „Iš visos širdies“. Joje susiduria levituojančios skulptūros ir gatvės salos, širdies atliejos ir kiaurai skrodžiantys spindulių pro debesis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus dailės akademijos parodų erdvėje „Titanikas“ atidaryta skulptoriaus Tomo Martišauskio paroda „Iš visos širdies“. Joje susiduria levituojančios skulptūros ir gatvės salos, širdies atliejos ir kiaurai skrodžiantys spindulių pro debesis atspindžiai. O per visą salę nuo grindų iki lubų banguoja medinis turėklas – tikrai titaniško mastelio riboženklis. Kaip atsiranda inžinieriškos ir kartu stebuklingai ore sklendžiančios skulptūros? Kaip erdvės valdymas ir projektavimas sujungia meną ir gatvę?<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3081</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Protesto kultūra ir kultūros protestas: pokalbis su Trilupaityte ir Michelkeviče</title><link>https://www.spreaker.com/episode/protesto-kultura-ir-kulturos-protestas-pokalbis-su-trilupaityte-ir-michelkevice--67965640</link><description><![CDATA[Kaip formuojasi protestų kultūra, kokios jos ištakos Lietuvoje ir pasaulyje? Ko galime pasimokyti iš protestų judėjimų istorijos? Kokios kultūrininkų akcijos buvo sėkmingos Lietuvoje ir kokie nauji iššūkiai kyla? Ko reikia, kad būtų išgirstas kultūros bendruomenės balsas? Laidoje „Iš balkono“ meno ir protesto tyrėjomis dr. Skaidra Trilupaityte ir dr. Lina Michelkeviče kalbamės apie kultūros aktyvizmą ir raiškos laisvę.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67965640</guid><pubDate>Thu, 02 Oct 2025 12:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67965640/2025_10_02_3408_1_d2ca2613_7f16_44c0_83bf_cdc110cbfc44.mp3" length="49388284" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip formuojasi protestų kultūra, kokios jos ištakos Lietuvoje ir pasaulyje? Ko galime pasimokyti iš protestų judėjimų istorijos? Kokios kultūrininkų akcijos buvo sėkmingos Lietuvoje ir kokie nauji iššūkiai kyla? Ko reikia, kad būtų išgirstas kultūros...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip formuojasi protestų kultūra, kokios jos ištakos Lietuvoje ir pasaulyje? Ko galime pasimokyti iš protestų judėjimų istorijos? Kokios kultūrininkų akcijos buvo sėkmingos Lietuvoje ir kokie nauji iššūkiai kyla? Ko reikia, kad būtų išgirstas kultūros bendruomenės balsas? Laidoje „Iš balkono“ meno ir protesto tyrėjomis dr. Skaidra Trilupaityte ir dr. Lina Michelkeviče kalbamės apie kultūros aktyvizmą ir raiškos laisvę.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3087</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Grafika kaip gyvai atspaustas troleibusas ir nauja kalba</title><link>https://www.spreaker.com/episode/grafika-kaip-gyvai-atspaustas-troleibusas-ir-nauja-kalba--67878367</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ su menininkėmis ir kuratorėmis Marija Marcelionyte ir Elena Grudzinskaite kalbamės apie Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros 220 metų raidą ir iššūkius. Kaip pasikeitė grafikos raiška per pastaruosius 20 metų? Kaip tikras troleibusas virto didžiausiu grafikos darbu ir kur jį galima pamatyti? Kokie grafikos studentų, dėstytojų ir absolventų meno pasauliai atsiskleidžia „Titaniko“, „Akademijos“ ir „5 malūnų“ galerijose? Pokalbis apie šiuolaikinės grafikos tendencijas ir įkvepiančias meno pamokas.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67878367</guid><pubDate>Thu, 25 Sep 2025 12:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67878367/2025_09_25_3408_1_41089d3e_dfcf_45a3_b8a4_dba570948ae9.mp3" length="50122638" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ su menininkėmis ir kuratorėmis Marija Marcelionyte ir Elena Grudzinskaite kalbamės apie Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros 220 metų raidą ir iššūkius. Kaip pasikeitė grafikos raiška per pastaruosius 20 metų? Kaip tikras...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ su menininkėmis ir kuratorėmis Marija Marcelionyte ir Elena Grudzinskaite kalbamės apie Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros 220 metų raidą ir iššūkius. Kaip pasikeitė grafikos raiška per pastaruosius 20 metų? Kaip tikras troleibusas virto didžiausiu grafikos darbu ir kur jį galima pamatyti? Kokie grafikos studentų, dėstytojų ir absolventų meno pasauliai atsiskleidžia „Titaniko“, „Akademijos“ ir „5 malūnų“ galerijose? Pokalbis apie šiuolaikinės grafikos tendencijas ir įkvepiančias meno pamokas.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3133</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dabartis po šimto metų: kokia yra muziejų kolekcionavimo politika?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dabartis-po-simto-metu-kokia-yra-muzieju-kolekcionavimo-politika--67809639</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ su Lietuvos nacionalinio muziejaus generaline direktore dr. Rūta Kačkute ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generaliniu direktoriumi dr. Arūnu Gelūnu<br />kalbamės apie muziejų formuojamą dabarties, praeities ir ateities viziją. Kaip kūriniai patenka į nacionalinių atminties institucijų kolekcijas? Kas juos atrenka? Kaip kuriamas kultūrinės atminties kanonas, kokios ir kieno istorijos pasakojamos?<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67809639</guid><pubDate>Thu, 18 Sep 2025 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67809639/2025_09_18_3408_1_fb21f825_61e6_4437_b6cd_018c171b0499.mp3" length="50568600" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ su Lietuvos nacionalinio muziejaus generaline direktore dr. Rūta Kačkute ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generaliniu direktoriumi dr. Arūnu Gelūnu
kalbamės apie muziejų formuojamą dabarties, praeities ir ateities viziją....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ su Lietuvos nacionalinio muziejaus generaline direktore dr. Rūta Kačkute ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generaliniu direktoriumi dr. Arūnu Gelūnu<br />kalbamės apie muziejų formuojamą dabarties, praeities ir ateities viziją. Kaip kūriniai patenka į nacionalinių atminties institucijų kolekcijas? Kas juos atrenka? Kaip kuriamas kultūrinės atminties kanonas, kokios ir kieno istorijos pasakojamos?<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3161</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Rugėjo 11-oji ir antipaminklo idėja: kaip išsaugoti gyvą atmintį?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/rugejo-11-oji-ir-antipaminklo-ideja-kaip-issaugoti-gyva-atminti--67719467</link><description><![CDATA[Rugsėjo 11-oji pakeitė pasaulio istoriją ir amžiams įsirašė į kolektyvinę atmintį. Iki šiol jaudina fotografijos ir vaizdo įrašai su į Pasaulio prekybos centro dangoraižius Niujorke įsiręžiančiais teroristų užgrobtais lėktuvais, sukrečia keleivių ir komandos skambučių įrašai, degančiuose bokštuose įkalintų žmonių balso žinutės. Kaip prisimenama ir minima ši diena, kokie iššūkiai kilo rengiant Rugsėjo 11-osios memorialo konkursą? Kaip pasikeitė paminklo samprata ir kodėl šiandien svarbu ne įamžinti, o gyvai prisiminti kuriant naujas atminties formas? Apie tai ir Jameso Youngo antimonumento idėją, po II pasaulinio karo pasikeitusias paminklų funkcijas bei formas ir šiuolaikinius trauminės atminties refleksijos būdus kalbamės su Vilniaus miesto muziejaus direktore dailėtyrininke dr. Rasa Antanavičiūte ir menininke, rašytoja ir kuratore, VDA docente Paulina Pukyte.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67719467</guid><pubDate>Thu, 11 Sep 2025 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67719467/2025_09_11_3408_1_f1a83595_c73f_4adb_9799_9fddc164219c.mp3" length="50101322" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rugsėjo 11-oji pakeitė pasaulio istoriją ir amžiams įsirašė į kolektyvinę atmintį. Iki šiol jaudina fotografijos ir vaizdo įrašai su į Pasaulio prekybos centro dangoraižius Niujorke įsiręžiančiais teroristų užgrobtais lėktuvais, sukrečia keleivių ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rugsėjo 11-oji pakeitė pasaulio istoriją ir amžiams įsirašė į kolektyvinę atmintį. Iki šiol jaudina fotografijos ir vaizdo įrašai su į Pasaulio prekybos centro dangoraižius Niujorke įsiręžiančiais teroristų užgrobtais lėktuvais, sukrečia keleivių ir komandos skambučių įrašai, degančiuose bokštuose įkalintų žmonių balso žinutės. Kaip prisimenama ir minima ši diena, kokie iššūkiai kilo rengiant Rugsėjo 11-osios memorialo konkursą? Kaip pasikeitė paminklo samprata ir kodėl šiandien svarbu ne įamžinti, o gyvai prisiminti kuriant naujas atminties formas? Apie tai ir Jameso Youngo antimonumento idėją, po II pasaulinio karo pasikeitusias paminklų funkcijas bei formas ir šiuolaikinius trauminės atminties refleksijos būdus kalbamės su Vilniaus miesto muziejaus direktore dailėtyrininke dr. Rasa Antanavičiūte ir menininke, rašytoja ir kuratore, VDA docente Paulina Pukyte.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3132</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Meliuzinos, bestijos ir meno nuodai. Pokalbis su Laisvyde Šalčiūte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/meliuzinos-bestijos-ir-meno-nuodai-pokalbis-su-laisvyde-salciute--66531164</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ pokalbis su tarpdisciplinine menininke, savito vaizdų pasaulio kūrėja Laisvyde Šalčiūte apie jos intuityvią raišką, meninius tyrimus ir žmonių, žvėrių bei augalų sampynas. „Kurdama domiuosi įvairias realybės aspektais. Juos stebiu, pastebiu, nustembu, interpretuoju, užduodu klausimus, bet nepateikiu galutinių atsakymų, nes „tiesa“ man nėra istorija ar faktai, jos neįmanoma tobulai išsakyti, tačiau kartais ją galima pajusti, patirti poezijoje, vaizde, keistame aplinkybių ir vaizdų santykyje. Stebėjimas-pastebėjimas-nustebimas – pagrindinė mano varomoji kūrybos jėga“ – teigia menininkė.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66531164</guid><pubDate>Thu, 12 Jun 2025 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66531164/2025_06_12_3408_1_a2c4612a_4a81_4e3b_9b26_6bb29fa5f65c.mp3" length="50034866" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ pokalbis su tarpdisciplinine menininke, savito vaizdų pasaulio kūrėja Laisvyde Šalčiūte apie jos intuityvią raišką, meninius tyrimus ir žmonių, žvėrių bei augalų sampynas. „Kurdama domiuosi įvairias realybės aspektais. Juos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ pokalbis su tarpdisciplinine menininke, savito vaizdų pasaulio kūrėja Laisvyde Šalčiūte apie jos intuityvią raišką, meninius tyrimus ir žmonių, žvėrių bei augalų sampynas. „Kurdama domiuosi įvairias realybės aspektais. Juos stebiu, pastebiu, nustembu, interpretuoju, užduodu klausimus, bet nepateikiu galutinių atsakymų, nes „tiesa“ man nėra istorija ar faktai, jos neįmanoma tobulai išsakyti, tačiau kartais ją galima pajusti, patirti poezijoje, vaizde, keistame aplinkybių ir vaizdų santykyje. Stebėjimas-pastebėjimas-nustebimas – pagrindinė mano varomoji kūrybos jėga“ – teigia menininkė.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3128</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Sparnuotas Stasio Ušinsko modernizmas. Pokalbis su Ramute Rachlevičiūte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sparnuotas-stasio-usinsko-modernizmas-pokalbis-su-ramute-rachleviciute--66409293</link><description><![CDATA[Paroda „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje stebina įspūdingais Ušinsko tapybos darbais – dar neeksponuotomis istorinėmis drobėmis ir paveikslais, kur art deco stilistikos moterų kūnai atrodo kaip sukonstruoti iš spiralių, zigzagų ir cilindrų. Apie tai ir spalvingą Ušinsko kūrybos kelią bei jo vitražus, stiklo vazas, marionetes, scenografijos ir teatro kostiumus kalbamės su parodos kuratore profesore dr. Ramute Rachlevičiūte.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66409293</guid><pubDate>Thu, 05 Jun 2025 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66409293/2025_06_05_3408_1_bf4437fa_b7e3_4568_88ea_671d9bd9befb.mp3" length="50923866" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Paroda „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje stebina įspūdingais Ušinsko tapybos darbais – dar neeksponuotomis istorinėmis drobėmis ir paveikslais, kur art deco stilistikos moterų kūnai atrodo kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Paroda „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje stebina įspūdingais Ušinsko tapybos darbais – dar neeksponuotomis istorinėmis drobėmis ir paveikslais, kur art deco stilistikos moterų kūnai atrodo kaip sukonstruoti iš spiralių, zigzagų ir cilindrų. Apie tai ir spalvingą Ušinsko kūrybos kelią bei jo vitražus, stiklo vazas, marionetes, scenografijos ir teatro kostiumus kalbamės su parodos kuratore profesore dr. Ramute Rachlevičiūte.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3183</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-ved-laima-kreivyte--66323441</link><description><![CDATA[Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66323441</guid><pubDate>Thu, 29 May 2025 12:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66323441/2025_05_29_3408_1_62ed5741_34d7_4627_8401_41043f90a9d4.mp3" length="50442377" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3153</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Giedrės Kazlauskaitės poetiniai peizažai ir (auto)portretai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/giedres-kazlauskaites-poetiniai-peizazai-ir-auto-portretai--66187699</link><description><![CDATA[Poetė Giedrė Kazlauskaitė savo gyva poezija, besiskleidžiančia tarp dokumentinės metaforos, ironiškos (auto)biografijos, kreivų įvaizdžių ir šventųjų ikonografijos, keičia Lietuvos literatūros peizažą. Apie jos penktąją poezijos knygą „Marialė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025) kalbamės su autore.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66187699</guid><pubDate>Thu, 22 May 2025 12:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66187699/2025_05_22_3408_1_6b1b47e2_d93f_4a95_a9da_1fced6f838b1.mp3" length="51830837" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Poetė Giedrė Kazlauskaitė savo gyva poezija, besiskleidžiančia tarp dokumentinės metaforos, ironiškos (auto)biografijos, kreivų įvaizdžių ir šventųjų ikonografijos, keičia Lietuvos literatūros peizažą. Apie jos penktąją poezijos knygą „Marialė“...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Poetė Giedrė Kazlauskaitė savo gyva poezija, besiskleidžiančia tarp dokumentinės metaforos, ironiškos (auto)biografijos, kreivų įvaizdžių ir šventųjų ikonografijos, keičia Lietuvos literatūros peizažą. Apie jos penktąją poezijos knygą „Marialė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025) kalbamės su autore.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3240</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Aspazijos etnomodernizmas. Pokalbis su Laima Laučkaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/aspazijos-etnomodernizmas-pokalbis-su-laima-lauckaite--66103395</link><description><![CDATA[Laidoje „Homo cultus. Iš balkono“ – pokalbis su menotyrininke dr. Laima Laučkaite apie Aspazijos Surgailienės knygeles vaikams, etnomodernizmo idėjas ir spalvingą kūrybą sau.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66103395</guid><pubDate>Thu, 15 May 2025 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66103395/2025_05_15_3408_1_8294624c_5a68_4f64_ab75_bb3faad76dd4.mp3" length="51330958" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Homo cultus. Iš balkono“ – pokalbis su menotyrininke dr. Laima Laučkaite apie Aspazijos Surgailienės knygeles vaikams, etnomodernizmo idėjas ir spalvingą kūrybą sau.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Homo cultus. Iš balkono“ – pokalbis su menotyrininke dr. Laima Laučkaite apie Aspazijos Surgailienės knygeles vaikams, etnomodernizmo idėjas ir spalvingą kūrybą sau.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3209</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Atviri Agnės Jokšės laiškai meno bendruomenei</title><link>https://www.spreaker.com/episode/atviri-agnes-jokses-laiskai-meno-bendruomenei--66026120</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su menininke ir LTMKS pirmininke Agne Jokše apie as-meninį, bendruomeninį ir profesinį solidarumą, menininkų ir kuratorių laiškų knygą ir kodėl svarbu ne tik mokytis meno, bet ir išlaukti.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66026120</guid><pubDate>Thu, 08 May 2025 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66026120/2025_05_08_3408_1_9ed64cf5_3d91_4f37_b28f_3c712429b03a.mp3" length="50640071" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su menininke ir LTMKS pirmininke Agne Jokše apie as-meninį, bendruomeninį ir profesinį solidarumą, menininkų ir kuratorių laiškų knygą ir kodėl svarbu ne tik mokytis meno, bet ir išlaukti.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su menininke ir LTMKS pirmininke Agne Jokše apie as-meninį, bendruomeninį ir profesinį solidarumą, menininkų ir kuratorių laiškų knygą ir kodėl svarbu ne tik mokytis meno, bet ir išlaukti.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3165</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip rašyti nebijant? Pokalbis su Viktorija Daujotyte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-rasyti-nebijant-pokalbis-su-viktorija-daujotyte--65824670</link><description><![CDATA[Rašytoja, poetė ir literatūros tyrinėtoja profesorė Viktorija Daujotytė išleido autobiografinių tekstų knygą „Kai rašai, nebijai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024), kurioje dienoraščiai, laiko refleksijos, mintys paraštėse persmelkiamos gyvo kalbos ir žemės jausmo. Šioje knygoje kraštovaizdis, garsovaizdis ir sielovaizdis susipina į lietuvių ir žemaičių kalbų audinį. Autorė knygą apibūdina kaip „buvimą tarp; ir tarp krikščionybės bei senojo baltų tikėjimo, vis ieškant tų egzistencinių atramų, kurios būtų bendros visoms religijoms, visiems tikėjimams“. Už šią knygą Viktorija Daujotytė apdovanota Rašytojų sąjungos premija.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65824670</guid><pubDate>Thu, 01 May 2025 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65824670/2025_05_01_3408_1_f9ee9551_b744_46e4_97e3_c4c0d02d9b03.mp3" length="51195539" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rašytoja, poetė ir literatūros tyrinėtoja profesorė Viktorija Daujotytė išleido autobiografinių tekstų knygą „Kai rašai, nebijai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024), kurioje dienoraščiai, laiko refleksijos, mintys paraštėse persmelkiamos gyvo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rašytoja, poetė ir literatūros tyrinėtoja profesorė Viktorija Daujotytė išleido autobiografinių tekstų knygą „Kai rašai, nebijai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024), kurioje dienoraščiai, laiko refleksijos, mintys paraštėse persmelkiamos gyvo kalbos ir žemės jausmo. Šioje knygoje kraštovaizdis, garsovaizdis ir sielovaizdis susipina į lietuvių ir žemaičių kalbų audinį. Autorė knygą apibūdina kaip „buvimą tarp; ir tarp krikščionybės bei senojo baltų tikėjimo, vis ieškant tų egzistencinių atramų, kurios būtų bendros visoms religijoms, visiems tikėjimams“. Už šią knygą Viktorija Daujotytė apdovanota Rašytojų sąjungos premija.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3200</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Stiklinis Remigijaus Kriuko gyvenimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/stiklinis-remigijaus-kriuko-gyvenimas--65710339</link><description><![CDATA[„Dirbti su karštu lydomu stiklu tai lyg žaisti su gyvu smaugliu“, – sako stiklo menininkas Remigijus Kriukas. Jis pasakoja apie savo kelią į stiklo pasaulį ir parodą „Prabangos sinonimai“ Vilniaus dailės akademijos parodų salės „Titanikas“, kurioje stiklo skulptūros, objektai, instaliacijos dera su tapyba ir fotografija.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65710339</guid><pubDate>Thu, 24 Apr 2025 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65710339/2025_04_24_3408_1_96d27eae_53f6_41e1_aef1_8aa7a898d954.mp3" length="50446974" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Dirbti su karštu lydomu stiklu tai lyg žaisti su gyvu smaugliu“, – sako stiklo menininkas Remigijus Kriukas. Jis pasakoja apie savo kelią į stiklo pasaulį ir parodą „Prabangos sinonimai“ Vilniaus dailės akademijos parodų salės „Titanikas“, kurioje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Dirbti su karštu lydomu stiklu tai lyg žaisti su gyvu smaugliu“, – sako stiklo menininkas Remigijus Kriukas. Jis pasakoja apie savo kelią į stiklo pasaulį ir parodą „Prabangos sinonimai“ Vilniaus dailės akademijos parodų salės „Titanikas“, kurioje stiklo skulptūros, objektai, instaliacijos dera su tapyba ir fotografija.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3153</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ko negalima daryti muziejuje? Pokalbis apie postkuravimą su Monika Kalinauskaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ko-negalima-daryti-muziejuje-pokalbis-apie-postkuravima-su-monika-kalinauskaite--65642658</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ kuratorė ir rašytoja Monika Kalinauskaitė pasakoja apie savo kuruotą „Visa tai, ko negalima daryti. Lietuvos XXI a. menininkės Radvilų rūmų dailės muziejaus istorinės tapybos ekspozicijoje“. Kaip kalbas skirtingų laikmečių menininkai ir menininkės, ir kaip keičiasi mūsų požiūris į istorinius kūrinius akistatoje su šiuolaikiniu menu? Kokios postkuravimo idėjos svarbios kuriant takų ir konceptualų kūrinių polilogą? Ar, kartu su fizine aplinka ir diskursyviu kontekstu, keičiasi ir meno žodynas?<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65642658</guid><pubDate>Thu, 17 Apr 2025 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65642658/2025_04_17_3408_1_11c2f2e0_fef8_4194_8740_d29a97018904.mp3" length="50674344" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ kuratorė ir rašytoja Monika Kalinauskaitė pasakoja apie savo kuruotą „Visa tai, ko negalima daryti. Lietuvos XXI a. menininkės Radvilų rūmų dailės muziejaus istorinės tapybos ekspozicijoje“. Kaip kalbas skirtingų laikmečių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ kuratorė ir rašytoja Monika Kalinauskaitė pasakoja apie savo kuruotą „Visa tai, ko negalima daryti. Lietuvos XXI a. menininkės Radvilų rūmų dailės muziejaus istorinės tapybos ekspozicijoje“. Kaip kalbas skirtingų laikmečių menininkai ir menininkės, ir kaip keičiasi mūsų požiūris į istorinius kūrinius akistatoje su šiuolaikiniu menu? Kokios postkuravimo idėjos svarbios kuriant takų ir konceptualų kūrinių polilogą? Ar, kartu su fizine aplinka ir diskursyviu kontekstu, keičiasi ir meno žodynas?<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3168</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Regimoji šeimos albumų atmintis. Pokalbis su Ramune Vėliuviene</title><link>https://www.spreaker.com/episode/regimoji-seimos-albumu-atmintis-pokalbis-su-ramune-veliuviene--65527163</link><description><![CDATA[Grafikė ir visuomenininkė Ramunė Vėliuvienė išleido unikalią knygą – šešių kartų istoriją menančią vaizdų skrynią, pavadintą „Šeimos albumai. Regimoji atmintis“ (leidykla „Tyto alba“, 2025). Apie šios knygos sumanymą ir susipinančias šeimos, asmenines ir skirtingų laikmečių istorijas kalbamės su autore.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65527163</guid><pubDate>Thu, 10 Apr 2025 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65527163/2025_04_10_3408_1_90ceebf3_cd0d_476f_bfa1_8e396c01bf8a.mp3" length="49309707" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Grafikė ir visuomenininkė Ramunė Vėliuvienė išleido unikalią knygą – šešių kartų istoriją menančią vaizdų skrynią, pavadintą „Šeimos albumai. Regimoji atmintis“ (leidykla „Tyto alba“, 2025). Apie šios knygos sumanymą ir susipinančias šeimos, asmenines...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Grafikė ir visuomenininkė Ramunė Vėliuvienė išleido unikalią knygą – šešių kartų istoriją menančią vaizdų skrynią, pavadintą „Šeimos albumai. Regimoji atmintis“ (leidykla „Tyto alba“, 2025). Apie šios knygos sumanymą ir susipinančias šeimos, asmenines ir skirtingų laikmečių istorijas kalbamės su autore.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3082</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vatikano radijo bangos. Pokalbis su Jonu Malinausku</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vatikano-radijo-bangos-pokalbis-su-jonu-malinausku--65335546</link><description><![CDATA[Žurnalistas ir vertėjas dr. Jonas Malinauskas – ilgametis Vatikano radijo darbuotojas, Šventojo Sosto komunikacijos dikasterijos lietuviškųjų programų atsakingasis redaktorius. Kartu su žmona prof. dr. Giedre Jankevičiūte šiemet apdovanotas Lietuvos žurnalistų draugijos Stasio Lozoraičio vardo premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“. Su Jonu Malinausku kalbamės apie darbą Vatikano radijuje ir bendravimą su Lozoraičių šeima, gyvenimą Romoje ir svarbias knygas, išverstas į lietuvių kalbą.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65335546</guid><pubDate>Thu, 03 Apr 2025 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65335546/2025_04_03_3408_1_eca3a45a_01a4_418b_8671_c813af7f1f8c.mp3" length="51197211" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žurnalistas ir vertėjas dr. Jonas Malinauskas – ilgametis Vatikano radijo darbuotojas, Šventojo Sosto komunikacijos dikasterijos lietuviškųjų programų atsakingasis redaktorius. Kartu su žmona prof. dr. Giedre Jankevičiūte šiemet apdovanotas Lietuvos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žurnalistas ir vertėjas dr. Jonas Malinauskas – ilgametis Vatikano radijo darbuotojas, Šventojo Sosto komunikacijos dikasterijos lietuviškųjų programų atsakingasis redaktorius. Kartu su žmona prof. dr. Giedre Jankevičiūte šiemet apdovanotas Lietuvos žurnalistų draugijos Stasio Lozoraičio vardo premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“. Su Jonu Malinausku kalbamės apie darbą Vatikano radijuje ir bendravimą su Lozoraičių šeima, gyvenimą Romoje ir svarbias knygas, išverstas į lietuvių kalbą.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3200</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-ved-laima-kreivyte--65154672</link><description><![CDATA[Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65154672</guid><pubDate>Thu, 27 Mar 2025 13:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65154672/2025_03_27_3408_1_69820472_8860_4c19_8751_735523c2bb22.mp3" length="49705932" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3107</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Babilonas – Berlynas – Vilnius. Severijos Janušauskaitės kino maršrutai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/babilonas-berlynas-vilnius-severijos-janusauskaites-kino-marsrutai--65047637</link><description><![CDATA[Aktorė Severija Janušauskaitė pasakoja apie savo vaidmenis teatre ir kine, muziką kaip įkvėpimą ir kūrybą, kas svarbu dirbant su skirtingais režisieriais ir kaip įlįsti į personažo kailį (ir nepamiršti išlįsti).<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65047637</guid><pubDate>Thu, 20 Mar 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65047637/2025_03_20_3408_1_7826b274_ee9b_4fe2_abe1_0f77fb920c17.mp3" length="50115532" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Aktorė Severija Janušauskaitė pasakoja apie savo vaidmenis teatre ir kine, muziką kaip įkvėpimą ir kūrybą, kas svarbu dirbant su skirtingais režisieriais ir kaip įlįsti į personažo kailį (ir nepamiršti išlįsti).

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Aktorė Severija Janušauskaitė pasakoja apie savo vaidmenis teatre ir kine, muziką kaip įkvėpimą ir kūrybą, kas svarbu dirbant su skirtingais režisieriais ir kaip įlįsti į personažo kailį (ir nepamiršti išlįsti).<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3133</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Emilijos Čepulės bevardžiai ežerai ir stichijų knygos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/emilijos-cepules-bevardziai-ezerai-ir-stichiju-knygos--64897829</link><description><![CDATA[Jaunosios kartos menininkė Emilija Čepulė pasakoja apie parodą „Bevardžiai ežerai“ Jono Meko vizualiųjų menų centre, instaliaciją „Emi(l)sinis ūkas, vandenyno dugno knygą ir kitas kosmines vizijas, tęsiančias čiurlionišką stichijų įvaizdinimo ir įgarsinimo temą. 2024 m. menininkei įteikta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio stipendija naujo kūrinio sukūrimui.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64897829</guid><pubDate>Thu, 13 Mar 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64897829/2025_03_13_3408_1_4f10fcc4_aa6d_4fb4_83c5_15356af470ee.mp3" length="50457005" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jaunosios kartos menininkė Emilija Čepulė pasakoja apie parodą „Bevardžiai ežerai“ Jono Meko vizualiųjų menų centre, instaliaciją „Emi(l)sinis ūkas, vandenyno dugno knygą ir kitas kosmines vizijas, tęsiančias čiurlionišką stichijų įvaizdinimo ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jaunosios kartos menininkė Emilija Čepulė pasakoja apie parodą „Bevardžiai ežerai“ Jono Meko vizualiųjų menų centre, instaliaciją „Emi(l)sinis ūkas, vandenyno dugno knygą ir kitas kosmines vizijas, tęsiančias čiurlionišką stichijų įvaizdinimo ir įgarsinimo temą. 2024 m. menininkei įteikta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio stipendija naujo kūrinio sukūrimui.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3154</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kuo alsuoja išpažintinė lyrika? Pokalbis su poete Lina Buividavičiūte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kuo-alsuoja-ispazintine-lyrika-pokalbis-su-poete-lina-buividaviciute--64731455</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su poete Lina Buividavičiūte apie jos naują poezijos knygą „Kelionių“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024), lietuvių poezijos transformacijas ir kaip išpažintinė lyrika tampa ne tik žaizdų atvėrimo, bet ir gydymo praktika.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64731455</guid><pubDate>Thu, 06 Mar 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64731455/2025_03_06_3408_1_6fe3faa6_dfc3_4a87_a7c1_137ab02d803c.mp3" length="51632306" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su poete Lina Buividavičiūte apie jos naują poezijos knygą „Kelionių“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024), lietuvių poezijos transformacijas ir kaip išpažintinė lyrika tampa ne tik žaizdų atvėrimo, bet ir gydymo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su poete Lina Buividavičiūte apie jos naują poezijos knygą „Kelionių“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024), lietuvių poezijos transformacijas ir kaip išpažintinė lyrika tampa ne tik žaizdų atvėrimo, bet ir gydymo praktika.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3227</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Geležinis Vilniaus staugsmas. Pokalbis su Jurgita Ludavičiene</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gelezinis-vilniaus-staugsmas-pokalbis-su-jurgita-ludaviciene--64605066</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ menotyrininkė ir parodų kuratorė dr. Jurgita Ludavičienė pasakoja apie savo kelią į dailės pasaulį ir jos kuruotas parodas LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Vienoje jų – parodoje „Geležinis Vilnius“ atsiskleidžia skirtingi miesto kultūriniai sluoksniai ir šiuolaikinių menininkų Vilniaus vizijos.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64605066</guid><pubDate>Thu, 27 Feb 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64605066/2025_02_27_3408_1_6d7d4b12_ae39_4cf1_b488_9ddf1df56d8d.mp3" length="49116192" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ menotyrininkė ir parodų kuratorė dr. Jurgita Ludavičienė pasakoja apie savo kelią į dailės pasaulį ir jos kuruotas parodas LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Vienoje jų – parodoje „Geležinis Vilnius“ atsiskleidžia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ menotyrininkė ir parodų kuratorė dr. Jurgita Ludavičienė pasakoja apie savo kelią į dailės pasaulį ir jos kuruotas parodas LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Vienoje jų – parodoje „Geležinis Vilnius“ atsiskleidžia skirtingi miesto kultūriniai sluoksniai ir šiuolaikinių menininkų Vilniaus vizijos.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3070</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šiuolaikinė fotografija ir kosminiai peizažai. Pokalbis su Geiste Kinčinaityte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/siuolaikine-fotografija-ir-kosminiai-peizazai-pokalbis-su-geiste-kincinaityte--64474695</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ fotomenininkė ir fotografijos tyrinėtoja Geistė Kinčinaitytė pasakoja apie susidomėjimą šiuolaikine fotografija, savo studijas ir gyvenimą tarp dviejų šalių, kultūrų ir kalbų. Kaip susiję Marso, Mėnulio ir Islandijos peizažai, kuo panašus žmogaus ir dangaus kūnų vaizdavimas ir kaip skiriasi mūsų ir kameros akis.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64474695</guid><pubDate>Thu, 20 Feb 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64474695/2025_02_20_3408_1_bb479005_b946_4cd3_a415_3d2d0c3744dd.mp3" length="48819023" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ fotomenininkė ir fotografijos tyrinėtoja Geistė Kinčinaitytė pasakoja apie susidomėjimą šiuolaikine fotografija, savo studijas ir gyvenimą tarp dviejų šalių, kultūrų ir kalbų. Kaip susiję Marso, Mėnulio ir Islandijos peizažai, kuo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ fotomenininkė ir fotografijos tyrinėtoja Geistė Kinčinaitytė pasakoja apie susidomėjimą šiuolaikine fotografija, savo studijas ir gyvenimą tarp dviejų šalių, kultūrų ir kalbų. Kaip susiję Marso, Mėnulio ir Islandijos peizažai, kuo panašus žmogaus ir dangaus kūnų vaizdavimas ir kaip skiriasi mūsų ir kameros akis.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3052</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Giluminiai tekstai. Pokalbis su poetu Mindaugu Kvietkausku</title><link>https://www.spreaker.com/episode/giluminiai-tekstai-pokalbis-su-poetu-mindaugu-kvietkausku--64363021</link><description><![CDATA[<br />Laidoje „Iš balkono“ poetas ir literatūros tyrinėtojas Mindaugas Kvietkauskas kalba apie „Gruntinius vandenis“ (leidykla „Odilė“, 2025) – naują savo poezijos, vertimų ir poetinės prozos knygą. Joje girdime požemines ir mirusiųjų upes, skirtingomis kalbomis rašiusius poetus ir savitą Mindaugo balsą.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64363021</guid><pubDate>Thu, 13 Feb 2025 13:01:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64363021/2025_02_13_3408_1_87e2c862_083f_45de_bdc5_ddbac3fc2df7.mp3" length="49779493" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ poetas ir literatūros tyrinėtojas Mindaugas Kvietkauskas kalba apie „Gruntinius vandenis“ (leidykla „Odilė“, 2025) – naują savo poezijos, vertimų ir poetinės prozos knygą. Joje girdime požemines ir mirusiųjų upes, skirtingomis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<br />Laidoje „Iš balkono“ poetas ir literatūros tyrinėtojas Mindaugas Kvietkauskas kalba apie „Gruntinius vandenis“ (leidykla „Odilė“, 2025) – naują savo poezijos, vertimų ir poetinės prozos knygą. Joje girdime požemines ir mirusiųjų upes, skirtingomis kalbomis rašiusius poetus ir savitą Mindaugo balsą.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3112</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šiaurės Atėnai ir atėnės. Pokalbis Giedre Kazlauskaite ir Egle Frank</title><link>https://www.spreaker.com/episode/siaures-atenai-ir-atenes-pokalbis-giedre-kazlauskaite-ir-egle-frank--64230635</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis apie 35 metų sukaktį švenčiantį kultūrinės spaudos flagmaną – savaitraštį „Šiaurės Atėnai“. Apie laikraščio įkūrimą, redaktorius, ryškiausias asmenybes, eseistikos ir menotyros mokyklas, įsiminusius tekstus ir nuotykius kalbamės su buvusia ir esama redaktorėmis – poete Giedre Kazlauskaite ir prozininke Egle Frank.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64230635</guid><pubDate>Thu, 06 Feb 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64230635/2025_02_06_3408_1_55b56a1c_2055_40aa_9a85_1a8a78cba4ac.mp3" length="49890670" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis apie 35 metų sukaktį švenčiantį kultūrinės spaudos flagmaną – savaitraštį „Šiaurės Atėnai“. Apie laikraščio įkūrimą, redaktorius, ryškiausias asmenybes, eseistikos ir menotyros mokyklas, įsiminusius tekstus ir nuotykius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis apie 35 metų sukaktį švenčiantį kultūrinės spaudos flagmaną – savaitraštį „Šiaurės Atėnai“. Apie laikraščio įkūrimą, redaktorius, ryškiausias asmenybes, eseistikos ir menotyros mokyklas, įsiminusius tekstus ir nuotykius kalbamės su buvusia ir esama redaktorėmis – poete Giedre Kazlauskaite ir prozininke Egle Frank.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3119</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tapybos tiesa ir poezija. Pokalbis su Arvydu Šalteniu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tapybos-tiesa-ir-poezija-pokalbis-su-arvydu-salteniu--63713759</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ tapytojas Arvydas Šaltenis pasakoja apie vaikystės išdaigas ir slėpynes Baranausko klėtelėje, menininkų drąsą pirmiems išstoti iš sovietų dailininkų sąjungos, Vilniaus dailės akademijos revoliucijas, dailininkų grupę „24“ ir kodėl joje nebuvo moterų. O taip pat apie tiesos svarbą kūryboje ir poezijos gyvastį.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63713759</guid><pubDate>Thu, 16 Jan 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63713759/2025_01_16_3408_1_9a19c184_218d_4a1a_a27d_47e46e38a10e.mp3" length="50253877" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ tapytojas Arvydas Šaltenis pasakoja apie vaikystės išdaigas ir slėpynes Baranausko klėtelėje, menininkų drąsą pirmiems išstoti iš sovietų dailininkų sąjungos, Vilniaus dailės akademijos revoliucijas, dailininkų grupę „24“ ir kodėl...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ tapytojas Arvydas Šaltenis pasakoja apie vaikystės išdaigas ir slėpynes Baranausko klėtelėje, menininkų drąsą pirmiems išstoti iš sovietų dailininkų sąjungos, Vilniaus dailės akademijos revoliucijas, dailininkų grupę „24“ ir kodėl joje nebuvo moterų. O taip pat apie tiesos svarbą kūryboje ir poezijos gyvastį.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3141</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Eilėraščio dramaturgija. Pokalbis su Mindaugu Nastaravičiumi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/eilerascio-dramaturgija-pokalbis-su-mindaugu-nastaraviciumi--63625336</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ poetas ir dramaturgas Mindaugas Nastaravičius kalba apie naują savo poezijos knygą „Antra dalis“ – jos scenarijus ir sapnus, eiles ir eilinius, žodžius ir dantis, pasimetusius atminties dėžėse.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63625336</guid><pubDate>Thu, 09 Jan 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63625336/2025_01_09_3408_1_73c15b18_63e1_49ee_ba14_aca877ce7437.mp3" length="50570690" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ poetas ir dramaturgas Mindaugas Nastaravičius kalba apie naują savo poezijos knygą „Antra dalis“ – jos scenarijus ir sapnus, eiles ir eilinius, žodžius ir dantis, pasimetusius atminties dėžėse.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ poetas ir dramaturgas Mindaugas Nastaravičius kalba apie naują savo poezijos knygą „Antra dalis“ – jos scenarijus ir sapnus, eiles ir eilinius, žodžius ir dantis, pasimetusius atminties dėžėse.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3161</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>2024-ųjų įsimintiniausi. Pokalbis su Agne Narušyte, Marija Martinaityte ir Monika Pakeryte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/2024-uju-isimintiniausi-pokalbis-su-agne-narusyte-marija-martinaityte-ir-monika-pakeryte--63547176</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ apie įsimintiniausius 2024-ųjų dailės ir šiuolaikinio meno įvykius, asmenybes, knygas ir viešosios erdvės „minų laukus“ kalbasi menotyrininkės Agnė Narušytė, Marija Martinaitytė ir Monika Pakerytė.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63547176</guid><pubDate>Thu, 02 Jan 2025 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63547176/2025_01_02_3408_1_28e7a9f0_943b_43ba_91a1_6d0ee3c2190c.mp3" length="50724081" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ apie įsimintiniausius 2024-ųjų dailės ir šiuolaikinio meno įvykius, asmenybes, knygas ir viešosios erdvės „minų laukus“ kalbasi menotyrininkės Agnė Narušytė, Marija Martinaitytė ir Monika Pakerytė.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ apie įsimintiniausius 2024-ųjų dailės ir šiuolaikinio meno įvykius, asmenybes, knygas ir viešosios erdvės „minų laukus“ kalbasi menotyrininkės Agnė Narušytė, Marija Martinaitytė ir Monika Pakerytė.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3171</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nuo Kauno bienalės iki Lietuvos sezono Prancūzijoje. Pokalbis su Virginija Vitkiene</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nuo-kauno-bienales-iki-lietuvos-sezono-prancuzijoje-pokalbis-su-virginija-vitkiene--63476664</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ su menotyrininke, tarptautinių parodų ir projektų kuratore dr. Virginija Vitkiene kalbamės apie tai, kokio išsilavinimo ir charakterio savybių reikia kuruojant didelio mastelio meno ir kultūros projektus, sudarytus iš dešimčių ir šimtų mažesnių renginių. Kaip menotyros studijos, darbas Kauno bienalėje (ir jos sėkmingas pertvarkymas), projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ iniciavimas bei demokratiškas valdymas atvedė prie Lietuvos sezono Prancūzijoje vairo.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63476664</guid><pubDate>Thu, 26 Dec 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63476664/2024_12_26_3408_1_da8e8190_528f_4f14_b044_b050333f2b64.mp3" length="51030445" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ su menotyrininke, tarptautinių parodų ir projektų kuratore dr. Virginija Vitkiene kalbamės apie tai, kokio išsilavinimo ir charakterio savybių reikia kuruojant didelio mastelio meno ir kultūros projektus, sudarytus iš dešimčių ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ su menotyrininke, tarptautinių parodų ir projektų kuratore dr. Virginija Vitkiene kalbamės apie tai, kokio išsilavinimo ir charakterio savybių reikia kuruojant didelio mastelio meno ir kultūros projektus, sudarytus iš dešimčių ir šimtų mažesnių renginių. Kaip menotyros studijos, darbas Kauno bienalėje (ir jos sėkmingas pertvarkymas), projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ iniciavimas bei demokratiškas valdymas atvedė prie Lietuvos sezono Prancūzijoje vairo.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3190</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tremties kambariai. Pokalbis su Gintare Valevičiūte, Vytene Saunoriūte ir Jurga Graf</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tremties-kambariai-pokalbis-su-gintare-valeviciute-vytene-saunoriute-ir-jurga-graf--63439095</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su interaktyvios parodos apie tremtį ir mūsų kolektyvinę atmintį kūrėjomis Gintare Valevičiūte, Vytene Saunoriūte-Muschick ir Jurga Graf apie tai, kaip Dalios Grinkevičiūtės atsiminimai prabilo ne tik tekstais, fotografijomis, bet ir judančiais vaizdais, diorama ir net bijūnų krūmu.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63439095</guid><pubDate>Thu, 19 Dec 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63439095/2024_12_19_3408_1_46ccd35c_f1db_4ec5_8a63_ae36d84d2938.mp3" length="50455333" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su interaktyvios parodos apie tremtį ir mūsų kolektyvinę atmintį kūrėjomis Gintare Valevičiūte, Vytene Saunoriūte-Muschick ir Jurga Graf apie tai, kaip Dalios Grinkevičiūtės atsiminimai prabilo ne tik tekstais,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su interaktyvios parodos apie tremtį ir mūsų kolektyvinę atmintį kūrėjomis Gintare Valevičiūte, Vytene Saunoriūte-Muschick ir Jurga Graf apie tai, kaip Dalios Grinkevičiūtės atsiminimai prabilo ne tik tekstais, fotografijomis, bet ir judančiais vaizdais, diorama ir net bijūnų krūmu.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3154</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Audžiama atmintis. Pokalbis su Laima Oržekauskiene-Ore ir Monika Krikštopaityte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/audziama-atmintis-pokalbis-su-laima-orzekauskiene-ore-ir-monika-krikstopaityte--63287513</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ menininkė Laima Oržekauskienė-Ore ir dailėtyrininkė Monika Krikštopaitytė kalbasi apie tekstilėje įaustą ir atspaustą atmintį, kultūrų susitikimus ir moirų verpiamas likimo gijas. O taip pat apie Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ eksponuojamą menininkės parodą „Tekstilės esė“ ir neįtikėtinas kūrinių istorijas.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63287513</guid><pubDate>Thu, 12 Dec 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63287513/2024_12_12_3408_1_2f37f45e_f6c4_49df_8e55_571f52669687.mp3" length="50198706" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ menininkė Laima Oržekauskienė-Ore ir dailėtyrininkė Monika Krikštopaitytė kalbasi apie tekstilėje įaustą ir atspaustą atmintį, kultūrų susitikimus ir moirų verpiamas likimo gijas. O taip pat apie Vilniaus dailės akademijos parodų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ menininkė Laima Oržekauskienė-Ore ir dailėtyrininkė Monika Krikštopaitytė kalbasi apie tekstilėje įaustą ir atspaustą atmintį, kultūrų susitikimus ir moirų verpiamas likimo gijas. O taip pat apie Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ eksponuojamą menininkės parodą „Tekstilės esė“ ir neįtikėtinas kūrinių istorijas.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3138</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Knyga kaip architektūra ir sapnas. Pokalbis su Agne Dautartaite-Krutule</title><link>https://www.spreaker.com/episode/knyga-kaip-architektura-ir-sapnas-pokalbis-su-agne-dautartaite-krutule--63170478</link><description><![CDATA[Kaip menininkė ir knygos dizainerė Agnė Dautartaitė-Krutulė pradėjo žiūrėti, skaityti, įsivaizduoti ir kurti knygas? Kokie jos įkvėpimo šaltiniai ir kas svarbu, kuriant išskirtinio dizaino knygą? Apie savitą mąstymo ir kūrybos procesą, naujas knygas ir rudenį vykusius svarbius knygos meno renginius pasakoja autorė.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63170478</guid><pubDate>Thu, 05 Dec 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63170478/2024_12_05_3408_1_8f6d6cf8_acb9_4a9c_9947_bc15f1dc4741.mp3" length="49566752" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip menininkė ir knygos dizainerė Agnė Dautartaitė-Krutulė pradėjo žiūrėti, skaityti, įsivaizduoti ir kurti knygas? Kokie jos įkvėpimo šaltiniai ir kas svarbu, kuriant išskirtinio dizaino knygą? Apie savitą mąstymo ir kūrybos procesą, naujas knygas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip menininkė ir knygos dizainerė Agnė Dautartaitė-Krutulė pradėjo žiūrėti, skaityti, įsivaizduoti ir kurti knygas? Kokie jos įkvėpimo šaltiniai ir kas svarbu, kuriant išskirtinio dizaino knygą? Apie savitą mąstymo ir kūrybos procesą, naujas knygas ir rudenį vykusius svarbius knygos meno renginius pasakoja autorė.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3098</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gyvenimas tarp knygų. Pokalbis Eurika Stogevičiene</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gyvenimas-tarp-knygu-pokalbis-eurika-stogeviciene--63170498</link><description><![CDATA[Pokalbis su knygyno „Eureka!“ įkūrėja Eurika Stogevičiene apie knygų namus, kuriuose susitinka skaitytojai ir rašytojai, „prarastos sielos“ ir seni draugai. Kaip knygynas keliauja į naujas erdves ir kuo įdomus savaitgalį vyksiantis „Paviljono knygų savaitgalis“.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63170498</guid><pubDate>Thu, 28 Nov 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63170498/2024_11_28_3408_1_d62c62e6_cc23_47c8_ab22_047c828d410e.mp3" length="52493720" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis su knygyno „Eureka!“ įkūrėja Eurika Stogevičiene apie knygų namus, kuriuose susitinka skaitytojai ir rašytojai, „prarastos sielos“ ir seni draugai. Kaip knygynas keliauja į naujas erdves ir kuo įdomus savaitgalį vyksiantis „Paviljono knygų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis su knygyno „Eureka!“ įkūrėja Eurika Stogevičiene apie knygų namus, kuriuose susitinka skaitytojai ir rašytojai, „prarastos sielos“ ir seni draugai. Kaip knygynas keliauja į naujas erdves ir kuo įdomus savaitgalį vyksiantis „Paviljono knygų savaitgalis“.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3281</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vilniaus veidai. Pokalbis Aleksandra Jacovskyte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vilniaus-veidai-pokalbis-aleksandra-jacovskyte--62962355</link><description><![CDATA[Kokį Vilnių mato fotomenininkė, scenografė, kostiumų dailininkė ir grafikė Aleksandra Jacovskytė? Kartu su autore sklaidome jos išleistus albumus „Vilniaus veidai“ ir „Vilniaus veidai+“, kuriame sutinkame daugiataučio miesto šviesuolius, menininkus, Aleksandros drauges ir draugus. Unikalus fotografės žvilgsnis, miesto ir asmeninės istorijos atveria skirtingus Vilniaus kultūrinius klodus.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62962355</guid><pubDate>Thu, 21 Nov 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62962355/2024_11_21_3408_1_3a7ccf89_99b4_43af_939c_6657b217ba59.mp3" length="50192437" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokį Vilnių mato fotomenininkė, scenografė, kostiumų dailininkė ir grafikė Aleksandra Jacovskytė? Kartu su autore sklaidome jos išleistus albumus „Vilniaus veidai“ ir „Vilniaus veidai+“, kuriame sutinkame daugiataučio miesto šviesuolius, menininkus,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokį Vilnių mato fotomenininkė, scenografė, kostiumų dailininkė ir grafikė Aleksandra Jacovskytė? Kartu su autore sklaidome jos išleistus albumus „Vilniaus veidai“ ir „Vilniaus veidai+“, kuriame sutinkame daugiataučio miesto šviesuolius, menininkus, Aleksandros drauges ir draugus. Unikalus fotografės žvilgsnis, miesto ir asmeninės istorijos atveria skirtingus Vilniaus kultūrinius klodus.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3137</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ekologinis nerimas ir apokaliptiniai scenarijai. Pokalbis su Skaidra Trilupaityte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ekologinis-nerimas-ir-apokaliptiniai-scenarijai-pokalbis-su-skaidra-trilupaityte--62769390</link><description><![CDATA[Su kultūros politikos tyrėja ir parodų kuratore dr. Skaidra Trilupaityte kalbamės apie tai, kas inspiravo ją surengti parodą „Paskutinis paplūdimys“ LNDM Palangos gintaro muziejuje, ekologinį nerimą, karo grėsmę ir pasaulio pabaigos siužetus kultūrinėje vaizduotėje.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62769390</guid><pubDate>Thu, 14 Nov 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62769390/2024_11_14_3408_1_7becb129_de86_4e2e_ae19_0102bf7d822e.mp3" length="50563167" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Su kultūros politikos tyrėja ir parodų kuratore dr. Skaidra Trilupaityte kalbamės apie tai, kas inspiravo ją surengti parodą „Paskutinis paplūdimys“ LNDM Palangos gintaro muziejuje, ekologinį nerimą, karo grėsmę ir pasaulio pabaigos siužetus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Su kultūros politikos tyrėja ir parodų kuratore dr. Skaidra Trilupaityte kalbamės apie tai, kas inspiravo ją surengti parodą „Paskutinis paplūdimys“ LNDM Palangos gintaro muziejuje, ekologinį nerimą, karo grėsmę ir pasaulio pabaigos siužetus kultūrinėje vaizduotėje.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3161</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vilniaus konstibacija. Pokalbis su Gintaru Zinkevičiumi ir Agne Narušyte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vilniaus-konstibacija-pokalbis-su-gintaru-zinkeviciumi-ir-agne-narusyte--62655634</link><description><![CDATA[Kas yra konstibacija? Tai fotografo Gintaro Zinkevičiaus sugalvotas terminas beprasmiškai besikartojantiems ir labai lėtai vykstantiems griovimo ir remonto darbams mieste. Zinkevičius stebi ir dokumentuoja Vilniaus kaitos procesus – griaunamus kino teatrus, remontuojamus stogus, taisomas gatves. Tuose procesuose dažnai dalyvauja ir šuo Pepė. Besikeičiančio Vilniaus kronikas galima pamatyti rotušėje eksponuojamoje parodoje Gintaro Zinkevičiaus parodoje „Išsėtinė konstibacija C“, kuruotoje Agnės Narušytės. Laidoje „Iš balkono“ fotografas ir kuratorė pasakoja apie besikeičiantį urbanistinį peizažą ir fotografinę perspektyvą, o taip pat svarbiausius Zinkevičiaus kūrybos etapus ir kūrinius.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62655634</guid><pubDate>Thu, 07 Nov 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62655634/2024_11_07_3408_1_c0da5787_985d_4deb_a8d7_c5e6fd7af7f7.mp3" length="50813106" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas yra konstibacija? Tai fotografo Gintaro Zinkevičiaus sugalvotas terminas beprasmiškai besikartojantiems ir labai lėtai vykstantiems griovimo ir remonto darbams mieste. Zinkevičius stebi ir dokumentuoja Vilniaus kaitos procesus – griaunamus kino...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas yra konstibacija? Tai fotografo Gintaro Zinkevičiaus sugalvotas terminas beprasmiškai besikartojantiems ir labai lėtai vykstantiems griovimo ir remonto darbams mieste. Zinkevičius stebi ir dokumentuoja Vilniaus kaitos procesus – griaunamus kino teatrus, remontuojamus stogus, taisomas gatves. Tuose procesuose dažnai dalyvauja ir šuo Pepė. Besikeičiančio Vilniaus kronikas galima pamatyti rotušėje eksponuojamoje parodoje Gintaro Zinkevičiaus parodoje „Išsėtinė konstibacija C“, kuruotoje Agnės Narušytės. Laidoje „Iš balkono“ fotografas ir kuratorė pasakoja apie besikeičiantį urbanistinį peizažą ir fotografinę perspektyvą, o taip pat svarbiausius Zinkevičiaus kūrybos etapus ir kūrinius.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3176</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Debesų partitūros. Pokalbis su kompozitore Juste Janulyte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/debesu-partituros-pokalbis-su-kompozitore-juste-janulyte--62570751</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ kompozitorė Justė Janulytė pasakoja apie savo kelią į muzikos pasaulį – vaikystės vasaras Molėtų observatorijoje ir muzikos teorijos bei kompozicijos studijas. Jos kūryboje siejasi muzika, poezija ir šiuolaikinis menas, garso bangos ir kosminės vibracijos. Muzikologė Jūratė Katinaitė rašo, kad Justės Janulytės muzika „asocijuojasi ne su garsiniais įvaizdžiais, o su erdvėje judančia materija, kuri turi savo temperatūrą, šviesą, tankį. Toks muzikos medžiagiškumas itin paveikus klausytojui: net pirmąsyk girdėdamas kūrinį gali susivokti, kurioje jo padaloje esi, kur link slenka garsų masė“.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė<br />(Dmitrij Matvejev nuotr.)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62570751</guid><pubDate>Thu, 31 Oct 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62570751/2024_10_31_3408_1_835155a0_45a2_4cfe_9090_27bd4b942dcc.mp3" length="50072483" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ kompozitorė Justė Janulytė pasakoja apie savo kelią į muzikos pasaulį – vaikystės vasaras Molėtų observatorijoje ir muzikos teorijos bei kompozicijos studijas. Jos kūryboje siejasi muzika, poezija ir šiuolaikinis menas, garso...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ kompozitorė Justė Janulytė pasakoja apie savo kelią į muzikos pasaulį – vaikystės vasaras Molėtų observatorijoje ir muzikos teorijos bei kompozicijos studijas. Jos kūryboje siejasi muzika, poezija ir šiuolaikinis menas, garso bangos ir kosminės vibracijos. Muzikologė Jūratė Katinaitė rašo, kad Justės Janulytės muzika „asocijuojasi ne su garsiniais įvaizdžiais, o su erdvėje judančia materija, kuri turi savo temperatūrą, šviesą, tankį. Toks muzikos medžiagiškumas itin paveikus klausytojui: net pirmąsyk girdėdamas kūrinį gali susivokti, kurioje jo padaloje esi, kur link slenka garsų masė“.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė<br />(Dmitrij Matvejev nuotr.)]]></itunes:summary><itunes:duration>3130</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Atminties formos ir regimoji stoka. Pokalbis su Giedre Mickūnaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/atminties-formos-ir-regimoji-stoka-pokalbis-su-giedre-mickunaite--62489489</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ dailėtyrininkė, Vilniaus dailės akademijos profesorė dr. Giedrė Mickūnaitė pasakoja apie menotyros ir Viduramžių studijas, prieštaringą Vytauto didžiojo įvaizdį, atminties politiką ir kodėl šiuolaikinis menas jai atrodo Sizifo darbas.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62489489</guid><pubDate>Thu, 24 Oct 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62489489/2024_10_24_3408_1_fb760710_3e9e_4bbc_a5eb_6d08b268e7fc.mp3" length="51063464" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ dailėtyrininkė, Vilniaus dailės akademijos profesorė dr. Giedrė Mickūnaitė pasakoja apie menotyros ir Viduramžių studijas, prieštaringą Vytauto didžiojo įvaizdį, atminties politiką ir kodėl šiuolaikinis menas jai atrodo Sizifo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ dailėtyrininkė, Vilniaus dailės akademijos profesorė dr. Giedrė Mickūnaitė pasakoja apie menotyros ir Viduramžių studijas, prieštaringą Vytauto didžiojo įvaizdį, atminties politiką ir kodėl šiuolaikinis menas jai atrodo Sizifo darbas.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3192</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Fotografijos magija ir technologijos. Pokalbis su Gintu Kavoliūnu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/fotografijos-magija-ir-technologijos-pokalbis-su-gintu-kavoliunu--62314461</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ su fotomenininku ir fotografijos tyrėju Gintu Kavoliūnu kalbamės apie senų technologijų ir šiuolaikinio meno sąsajas, įamžinto vaizdo reinkarnacijas ir ar tikrai kiekvienoje fotojuostoje slypi kiaulės koja.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62314461</guid><pubDate>Thu, 10 Oct 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62314461/2024_10_10_3408_1_d06c319b_0229_44ee_9774_616826e773ac.mp3" length="50561077" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ su fotomenininku ir fotografijos tyrėju Gintu Kavoliūnu kalbamės apie senų technologijų ir šiuolaikinio meno sąsajas, įamžinto vaizdo reinkarnacijas ir ar tikrai kiekvienoje fotojuostoje slypi kiaulės koja.

Ved. menotyrininkė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ su fotomenininku ir fotografijos tyrėju Gintu Kavoliūnu kalbamės apie senų technologijų ir šiuolaikinio meno sąsajas, įamžinto vaizdo reinkarnacijas ir ar tikrai kiekvienoje fotojuostoje slypi kiaulės koja.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3161</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pokalbis su Aiste Kirvelyte apie tapybines transformacijas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pokalbis-su-aiste-kirvelyte-apie-tapybines-transformacijas--62228786</link><description><![CDATA[Tapytoja Aistė Kirvelytė savo kūriniuose sujungia paveikslo ir architektūros struktūras, išplečia kūrinį į parodinę erdvę ir kitas medijas – spaudą, kiną, fotografiją. Kaip ji konstruoja savo tapybinį pasaulį ir kaip gyvenimas, filmai ir kasdienybė įsiveržia į jos didelių formatų drobes kalbamės su autore.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62228786</guid><pubDate>Thu, 03 Oct 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62228786/2024_10_03_3408_1_e54913ed_97ab_440f_a4c2_70a08483bb79.mp3" length="51132845" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tapytoja Aistė Kirvelytė savo kūriniuose sujungia paveikslo ir architektūros struktūras, išplečia kūrinį į parodinę erdvę ir kitas medijas – spaudą, kiną, fotografiją. Kaip ji konstruoja savo tapybinį pasaulį ir kaip gyvenimas, filmai ir kasdienybė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tapytoja Aistė Kirvelytė savo kūriniuose sujungia paveikslo ir architektūros struktūras, išplečia kūrinį į parodinę erdvę ir kitas medijas – spaudą, kiną, fotografiją. Kaip ji konstruoja savo tapybinį pasaulį ir kaip gyvenimas, filmai ir kasdienybė įsiveržia į jos didelių formatų drobes kalbamės su autore.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šiuolaikinio meno laikmenos ir savidisciplina. Pokalbis su Jurijumi Dobriakovu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/siuolaikinio-meno-laikmenos-ir-savidisciplina-pokalbis-su-jurijumi-dobriakovu--62144085</link><description><![CDATA[Šiuolaikinės kultūros tyrėjas, kuratorius ir rašytojas dr. Jurijus Dobriakovas tyrinėja meno ir technologijų sąveikas, medijuotą kasdienybės kultūrą, šiuolaikines mitopoetikos ir etnokultūros metamorfozes, urbanistines praktikas bei gamtos ir architektūros ryšius. 2022 m. Vilniaus dailės akademijoje apgynė menotyros daktaro disertacija „Naujųjų medijų meno diskurso raida Lietuvoje XX a. 10-ajame – XXI a. 2-ajame dešimtmetyje“. Dobriakovas kuravo be vieną svarbią parodą, tarp jų Lietuvos medijų meno retrospektyvą „Laikmenos“ Nacionalinėje dailės galerijoje (2021) ir „Disciplinos“ galerijoje „Atletika“ (2024). Pokalbis apie šiuolaikinio meno idėjas ir tarpdisciplinines įtampas.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62144085</guid><pubDate>Thu, 26 Sep 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62144085/2024_09_26_3408_1_9e404fc4_fd8c_4d2d_89c9_aa49cc467c4d.mp3" length="49782837" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiuolaikinės kultūros tyrėjas, kuratorius ir rašytojas dr. Jurijus Dobriakovas tyrinėja meno ir technologijų sąveikas, medijuotą kasdienybės kultūrą, šiuolaikines mitopoetikos ir etnokultūros metamorfozes, urbanistines praktikas bei gamtos ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiuolaikinės kultūros tyrėjas, kuratorius ir rašytojas dr. Jurijus Dobriakovas tyrinėja meno ir technologijų sąveikas, medijuotą kasdienybės kultūrą, šiuolaikines mitopoetikos ir etnokultūros metamorfozes, urbanistines praktikas bei gamtos ir architektūros ryšius. 2022 m. Vilniaus dailės akademijoje apgynė menotyros daktaro disertacija „Naujųjų medijų meno diskurso raida Lietuvoje XX a. 10-ajame – XXI a. 2-ajame dešimtmetyje“. Dobriakovas kuravo be vieną svarbią parodą, tarp jų Lietuvos medijų meno retrospektyvą „Laikmenos“ Nacionalinėje dailės galerijoje (2021) ir „Disciplinos“ galerijoje „Atletika“ (2024). Pokalbis apie šiuolaikinio meno idėjas ir tarpdisciplinines įtampas.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3112</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Maratonas sprinto greičiu. Julija Reklaitė apie Lietuvos sezoną Prancūzijoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/maratonas-sprinto-greiciu-julija-reklaite-apie-lietuvos-sezona-prancuzijoje--62029882</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ su architekte, Lietuvos kultūros instituto direktore dr. Julija Reklaite kalbamės apie Lietuvos sezono Prancūzijoje pradžią ir užkulisius, svarbiausius tikslus ir ilgalaikę perspektyvą. Remdamasi ankstesne darbo kultūros diplomatijos srityje (kultūros atašė Italijoje) ir vadovavimo kultūros įstaigoms (Architektūros fondas, „Rupert“ meno ir edukacijos centras) patirtimi Julija Reklaitė pateikia skirtingus Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje pjūvius.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62029882</guid><pubDate>Thu, 19 Sep 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62029882/2024_09_19_3408_1_c8bce3ef_5ed5_45c8_b274_bb3eb54858e9.mp3" length="50832332" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ su architekte, Lietuvos kultūros instituto direktore dr. Julija Reklaite kalbamės apie Lietuvos sezono Prancūzijoje pradžią ir užkulisius, svarbiausius tikslus ir ilgalaikę perspektyvą. Remdamasi ankstesne darbo kultūros...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ su architekte, Lietuvos kultūros instituto direktore dr. Julija Reklaite kalbamės apie Lietuvos sezono Prancūzijoje pradžią ir užkulisius, svarbiausius tikslus ir ilgalaikę perspektyvą. Remdamasi ankstesne darbo kultūros diplomatijos srityje (kultūros atašė Italijoje) ir vadovavimo kultūros įstaigoms (Architektūros fondas, „Rupert“ meno ir edukacijos centras) patirtimi Julija Reklaitė pateikia skirtingus Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje pjūvius.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3177</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>(Ne)mirtinga tapyba. Pokalbis su Egle Karpavičiūte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ne-mirtinga-tapyba-pokalbis-su-egle-karpaviciute--61478381</link><description><![CDATA[Eglė Karpavičiūtė tapo idėjas erdvėje. Idėjos dažniausiai susijusios su tapyba, erdvė – su jos matymu ir eksponavimu. Tačiau iš tiesų procesas daug sudėtingesnis. Eglė tapo jau nutapytą vaizdą (paveikslą) parodoje, suliedama kūrinį ir jo erdvinį bei institucinį kontekstą. Ir kito autoriaus kūrinys, ir jo parodinė aplinka panardinama į tapybos materiją. Tarsi begalybės veidrodžių tunelyje atspindžiai švysčioja pagaudami vis kitą nutapytos, reprodukuotos ir vėl nutapytos realybės detalę. Pokalbis apie pasikartojančias tapybos mirtis ir prisikėlimus, autoportretus ir žvilgsnio galią.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, iliustracija – Eglės Karpavičiūtės „Autoportretas su Salvadoro Dali ūsais“ (2022 m.)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61478381</guid><pubDate>Thu, 12 Sep 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61478381/2024_09_12_3408_1_6d23c333_7d41_42e2_9135_e48b77f33e1b.mp3" length="51128248" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Eglė Karpavičiūtė tapo idėjas erdvėje. Idėjos dažniausiai susijusios su tapyba, erdvė – su jos matymu ir eksponavimu. Tačiau iš tiesų procesas daug sudėtingesnis. Eglė tapo jau nutapytą vaizdą (paveikslą) parodoje, suliedama kūrinį ir jo erdvinį bei...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Eglė Karpavičiūtė tapo idėjas erdvėje. Idėjos dažniausiai susijusios su tapyba, erdvė – su jos matymu ir eksponavimu. Tačiau iš tiesų procesas daug sudėtingesnis. Eglė tapo jau nutapytą vaizdą (paveikslą) parodoje, suliedama kūrinį ir jo erdvinį bei institucinį kontekstą. Ir kito autoriaus kūrinys, ir jo parodinė aplinka panardinama į tapybos materiją. Tarsi begalybės veidrodžių tunelyje atspindžiai švysčioja pagaudami vis kitą nutapytos, reprodukuotos ir vėl nutapytos realybės detalę. Pokalbis apie pasikartojančias tapybos mirtis ir prisikėlimus, autoportretus ir žvilgsnio galią.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, iliustracija – Eglės Karpavičiūtės „Autoportretas su Salvadoro Dali ūsais“ (2022 m.)]]></itunes:summary><itunes:duration>3196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Antano Gudaičio kompozicijos pagal Algę Gudaitytę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/antano-gudaicio-kompozicijos-pagal-alge-gudaityte--61275119</link><description><![CDATA[Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ veikia Lietuvos modernizmo klasiko tapytojo Antano Gudaičio paroda „Kompozicijos“, kurią kuravo menotyrininkė ir dailininko anūkė Algė Gudaitytė. Paroda yra tarsi susitikimas su lietuviškojo ekspresionizmo tapybos korifėjumi – greta paveikslų eksponuojamos ir Algimanto Kunčiaus darytos dailininko fotografijos. Didelis dėmesys skiriamas kūrybos procesui, paveikslo gimimui – nuo eskizo, piešinių iki kompozicijų variacijų. Apie Antano Gudaičio kūrybos principus, nežinomus ar mažiau žinomus gyvenimo faktus kalbamės su parodos kuratore Alge Gudaityte.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61275119</guid><pubDate>Thu, 05 Sep 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61275119/2024_09_05_3408_1_f469e211_68af_4cf4_ad53_b2509c3f02c3.mp3" length="50067467" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ veikia Lietuvos modernizmo klasiko tapytojo Antano Gudaičio paroda „Kompozicijos“, kurią kuravo menotyrininkė ir dailininko anūkė Algė Gudaitytė. Paroda yra tarsi susitikimas su lietuviškojo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ veikia Lietuvos modernizmo klasiko tapytojo Antano Gudaičio paroda „Kompozicijos“, kurią kuravo menotyrininkė ir dailininko anūkė Algė Gudaitytė. Paroda yra tarsi susitikimas su lietuviškojo ekspresionizmo tapybos korifėjumi – greta paveikslų eksponuojamos ir Algimanto Kunčiaus darytos dailininko fotografijos. Didelis dėmesys skiriamas kūrybos procesui, paveikslo gimimui – nuo eskizo, piešinių iki kompozicijų variacijų. Apie Antano Gudaičio kūrybos principus, nežinomus ar mažiau žinomus gyvenimo faktus kalbamės su parodos kuratore Alge Gudaityte.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3130</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Drąsus žvilgsnis į Japonijos popkultūrą. Pokalbis su Arūnu Gelūnu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/drasus-zvilgsnis-i-japonijos-popkultura-pokalbis-su-arunu-gelunu--61198431</link><description><![CDATA[Nacionalinėje dailės galerijoje veikia dr. Arūno Gelūno sukuruota paroda „Gražuolės, pamėklės ir samurajai. Japonijos popkultūros tradicija nuo Edo laikotarpio ukijo-ė iki XX-XXI a. mangos, animės ir sūpā furatto“. Tai savitas žvilgsnis į svarbiausias Japonijos populiariosios kultūros temas, vaizdavimo objektus, technikas ir jų kaitą. Parodos architektūra (architektai Petras Išora-Lozuraitis, Ona Lozuraitytė-Išorė) kuria poetišką atmosferą, kuri padeda atskleisti rafinuotą ir kartais iššaukiančią kūrinių estetiką, o kuratoriaus tekstai atskleidžia ne tik šviesiąsias, bet ir šešėlines darbų sukūrimo aplinkybes. Su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generaliniu direktoriumi dr. Arūnu Gelūnu kalbamės apie parodą ir kaip studijos Vilniaus dailės akademijoje, Tokijo Geidai menų universitete bei disertacija apie Rytų ir Vakarų estetikos sąsajas pasitarnavo parodos atsiradimui. O taip pat apie kontraversiškai vertinamą Jošivaros linksmybių kvartalą ir kylančią naują susidomėjimo Japonijos kultūra bangą.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61198431</guid><pubDate>Thu, 29 Aug 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61198431/2024_08_29_3408_1_6293ac3d_2e8b_4b6b_9e46_9bb5e9e5c4c4.mp3" length="50373413" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nacionalinėje dailės galerijoje veikia dr. Arūno Gelūno sukuruota paroda „Gražuolės, pamėklės ir samurajai. Japonijos popkultūros tradicija nuo Edo laikotarpio ukijo-ė iki XX-XXI a. mangos, animės ir sūpā furatto“. Tai savitas žvilgsnis į svarbiausias...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nacionalinėje dailės galerijoje veikia dr. Arūno Gelūno sukuruota paroda „Gražuolės, pamėklės ir samurajai. Japonijos popkultūros tradicija nuo Edo laikotarpio ukijo-ė iki XX-XXI a. mangos, animės ir sūpā furatto“. Tai savitas žvilgsnis į svarbiausias Japonijos populiariosios kultūros temas, vaizdavimo objektus, technikas ir jų kaitą. Parodos architektūra (architektai Petras Išora-Lozuraitis, Ona Lozuraitytė-Išorė) kuria poetišką atmosferą, kuri padeda atskleisti rafinuotą ir kartais iššaukiančią kūrinių estetiką, o kuratoriaus tekstai atskleidžia ne tik šviesiąsias, bet ir šešėlines darbų sukūrimo aplinkybes. Su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generaliniu direktoriumi dr. Arūnu Gelūnu kalbamės apie parodą ir kaip studijos Vilniaus dailės akademijoje, Tokijo Geidai menų universitete bei disertacija apie Rytų ir Vakarų estetikos sąsajas pasitarnavo parodos atsiradimui. O taip pat apie kontraversiškai vertinamą Jošivaros linksmybių kvartalą ir kylančią naują susidomėjimo Japonijos kultūra bangą.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3149</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>20 „Šiaurės vasarų“. Pokalbis su literatūros forumo organizatore Rūta Elijošaityte-Kaikare</title><link>https://www.spreaker.com/episode/20-siaures-vasaru-pokalbis-su-literaturos-forumo-organizatore-ruta-elijosaityte-kaikare--61115437</link><description><![CDATA[Su tarptautinio literatūros forumo „Šiaurės vasara“ organizatore Rūta Elijošaityte-Kaikare kalbamės apie dvidešimt intelektualiai bei kūrybiškai įkrautų vasarų ir naujausią forumą „Ateitis yra čia“ Biržų krašto muziejuje „Sėla“. Kokie žmonės, temos ir renginiai įsiminė ir įkvėpė naujiems darbams? Kuo išsiskyrė šiemetinis susitikimas Biržuose? Ar „Šiaurės vasaros“ ateitis čia nesibaigia?<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61115437</guid><pubDate>Thu, 22 Aug 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61115437/2024_08_22_3408_1_1e78e572_61e9_4315_9ead_74cd5daf9908.mp3" length="50989067" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Su tarptautinio literatūros forumo „Šiaurės vasara“ organizatore Rūta Elijošaityte-Kaikare kalbamės apie dvidešimt intelektualiai bei kūrybiškai įkrautų vasarų ir naujausią forumą „Ateitis yra čia“ Biržų krašto muziejuje „Sėla“. Kokie žmonės, temos ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Su tarptautinio literatūros forumo „Šiaurės vasara“ organizatore Rūta Elijošaityte-Kaikare kalbamės apie dvidešimt intelektualiai bei kūrybiškai įkrautų vasarų ir naujausią forumą „Ateitis yra čia“ Biržų krašto muziejuje „Sėla“. Kokie žmonės, temos ir renginiai įsiminė ir įkvėpė naujiems darbams? Kuo išsiskyrė šiemetinis susitikimas Biržuose? Ar „Šiaurės vasaros“ ateitis čia nesibaigia?<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pokalbis apie augalų atmintį su Dovile Dagiene ir Radvile Rimgaile-Voicik</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pokalbis-apie-augalu-atminti-su-dovile-dagiene-ir-radvile-rimgaile-voicik--61051384</link><description><![CDATA[VDA parodų salėse Titanikas atidaryta personalinė menininkės Dovilės Dagienės fotografijų paroda „Botanizirė“ (kuratorius Adam Mazur). Jos pavadinimas kilęs iš žodžio botanizirė (gr. botanē – žolė, želmenys, daržovės) – tai pailga, dažniausiai metalinė dėžutė rinkti augalams botaninių ekskursijų metu. Parodoje pristatomos instaliacijos ir organinės fotografijos naujai atskleidžia Lietuvos žydų atminimo temą. Prieš tai Dovilės Dagienės kūriniai eksponuoti Lodzės tarptautiniame fotografijos festivalyje. Šią parodą inspiravo Vilnių ir Lodzę jungiančio abiejų miestų universitetų botanikos profesoriaus Jakubo Mowszowicziaus (1901-1983) patirtys ir išgyvenimai. Jis iš gausios šeimos vienintelis išgyveno po karo; prie J. Mowszowicziaus išgelbėjimo prisidėjo ir lietuviai. Daugiau nei 30 Jakubo Mowszowicziaus šeimos narių buvo nužudyti Paneriuose, kurių kalvų ir pievų augaliją Vilniaus botanikas tyrinėjo prieš karą. Apie augalų atmintį kalbasi parodos autorė ir botanikė Radvilė Rimgailė-Voicik.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61051384</guid><pubDate>Thu, 15 Aug 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61051384/2024_08_15_3408_1_b402f3f0_943a_474b_81e9_86f986fcddb6.mp3" length="49873534" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>VDA parodų salėse Titanikas atidaryta personalinė menininkės Dovilės Dagienės fotografijų paroda „Botanizirė“ (kuratorius Adam Mazur). Jos pavadinimas kilęs iš žodžio botanizirė (gr. botanē – žolė, želmenys, daržovės) – tai pailga, dažniausiai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[VDA parodų salėse Titanikas atidaryta personalinė menininkės Dovilės Dagienės fotografijų paroda „Botanizirė“ (kuratorius Adam Mazur). Jos pavadinimas kilęs iš žodžio botanizirė (gr. botanē – žolė, želmenys, daržovės) – tai pailga, dažniausiai metalinė dėžutė rinkti augalams botaninių ekskursijų metu. Parodoje pristatomos instaliacijos ir organinės fotografijos naujai atskleidžia Lietuvos žydų atminimo temą. Prieš tai Dovilės Dagienės kūriniai eksponuoti Lodzės tarptautiniame fotografijos festivalyje. Šią parodą inspiravo Vilnių ir Lodzę jungiančio abiejų miestų universitetų botanikos profesoriaus Jakubo Mowszowicziaus (1901-1983) patirtys ir išgyvenimai. Jis iš gausios šeimos vienintelis išgyveno po karo; prie J. Mowszowicziaus išgelbėjimo prisidėjo ir lietuviai. Daugiau nei 30 Jakubo Mowszowicziaus šeimos narių buvo nužudyti Paneriuose, kurių kalvų ir pievų augaliją Vilniaus botanikas tyrinėjo prieš karą. Apie augalų atmintį kalbasi parodos autorė ir botanikė Radvilė Rimgailė-Voicik.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3118</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nuo garso meno iki meno laisvės. Pokalbis su Lina Lapelyte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nuo-garso-meno-iki-meno-laisves-pokalbis-su-lina-lapelyte--60972661</link><description><![CDATA[Lina Lapelytė derina garsą ir vaizdą, laikinus performansus ir milijonus metų skaičiuojančią garso gaudymo skulptūrą. Ji kuria individualius kūrinius ir dirba su daugybe žmonių – profesionalų ir mėgėjų, vaikų ir klausos neturinčių dainininkų. Geriausiai žinomas Linos kartu su Vaiva Grainyte ir Rugile Barzdžiukaite sukurtas kūrinys – opera-performansas „Saulė ir jūra“, laimėjęs Venecijos šiuolaikinio meno bienalės „Auksinį liūtą“. Šioje laidoje ieškome Linos Lapelytės kūrybos ištakų ir inspiracijų, keliaudamos nuo vaikystės, smuiko studijų iki naujausių kūrinių Vokietijoje ir Prancūzijoje.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60972661</guid><pubDate>Thu, 08 Aug 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60972661/2024_08_08_3408_1_fac4f6e4_f470_43d0_ba1c_5c1808bf4494.mp3" length="50893772" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lina Lapelytė derina garsą ir vaizdą, laikinus performansus ir milijonus metų skaičiuojančią garso gaudymo skulptūrą. Ji kuria individualius kūrinius ir dirba su daugybe žmonių – profesionalų ir mėgėjų, vaikų ir klausos neturinčių dainininkų....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lina Lapelytė derina garsą ir vaizdą, laikinus performansus ir milijonus metų skaičiuojančią garso gaudymo skulptūrą. Ji kuria individualius kūrinius ir dirba su daugybe žmonių – profesionalų ir mėgėjų, vaikų ir klausos neturinčių dainininkų. Geriausiai žinomas Linos kartu su Vaiva Grainyte ir Rugile Barzdžiukaite sukurtas kūrinys – opera-performansas „Saulė ir jūra“, laimėjęs Venecijos šiuolaikinio meno bienalės „Auksinį liūtą“. Šioje laidoje ieškome Linos Lapelytės kūrybos ištakų ir inspiracijų, keliaudamos nuo vaikystės, smuiko studijų iki naujausių kūrinių Vokietijoje ir Prancūzijoje.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apie laiškus, kanonus ir vertimo malonumą. Pokalbis su literatūrologe Aiste Kučinskiene</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apie-laiskus-kanonus-ir-vertimo-malonuma-pokalbis-su-literaturologe-aiste-kucinskiene--60918014</link><description><![CDATA[Pokalbis su literatūros tyrinėtoja, Vilniaus universiteto docente dr. Aiste Kučinskiene apie literatūros kanono formavimą mokyklų programose, Vaižganto asmenybę ir epistolikos tyrimus, vertimų teoriją ir praktiką, poeziją ir prokrestinaciją.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60918014</guid><pubDate>Thu, 01 Aug 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60918014/2024_08_01_3408_1_43cc5600_2018_49aa_86a4_437d2c916e53.mp3" length="50560659" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis su literatūros tyrinėtoja, Vilniaus universiteto docente dr. Aiste Kučinskiene apie literatūros kanono formavimą mokyklų programose, Vaižganto asmenybę ir epistolikos tyrimus, vertimų teoriją ir praktiką, poeziją ir prokrestinaciją.

Ved....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis su literatūros tyrinėtoja, Vilniaus universiteto docente dr. Aiste Kučinskiene apie literatūros kanono formavimą mokyklų programose, Vaižganto asmenybę ir epistolikos tyrimus, vertimų teoriją ir praktiką, poeziją ir prokrestinaciją.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3161</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tapyba tarp technologijų ir įkvėpimo. Pokalbis su menininke Rūte Merk</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tapyba-tarp-technologiju-ir-ikvepimo-pokalbis-su-menininke-rute-merk--60803443</link><description><![CDATA[Rūtė Merk – Berlyne gyvenanti lietuvių tapytoja, studijavusi Vilniaus dailės ir Miuncheno vaizduojamųjų menų akademijose. Jos tapyba išsiskiria laisvai susiliejančiais vaizdais iš meno istorijos ir populiariosios kultūros. Parodoje „Pažadai“ Nacionalinėje dailės galerijoje pristatyti šiuolaikiškai perinterpretuoti portretai ir natiurmortai. Pasak parodos kuratorės Inesos Brašiškės, „pasitelkdama klasikinius žanrus – portretą ir natiurmortą, aliejinės tapybos priemonėmis Rūtė Merk fiksuoja šiuolaikybės archetipus, materialaus ir virtualaus, natūralaus ir dirbtinio, konkretaus ir abstraktaus ribų slinktis šiuolaikiniame pasaulyje“. Menininkė 2023 m. tapo DAAD prizo laureate, yra pelniusi „JCDecaux“ Jaunojo menininko konkurso Žiūrovų prizą. Menininkės kūriniai rodyti personalinėse ir grupinėse parodose Niujorke, Šanchajuje, Berlyne, Miunchene, Kyjive, Vilniuje ir kitur.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60803443</guid><pubDate>Thu, 25 Jul 2024 12:01:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60803443/2024_07_25_3408_1_530a27c7_328b_46f8_8082_cf8e3a22ac90.mp3" length="49661211" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rūtė Merk – Berlyne gyvenanti lietuvių tapytoja, studijavusi Vilniaus dailės ir Miuncheno vaizduojamųjų menų akademijose. Jos tapyba išsiskiria laisvai susiliejančiais vaizdais iš meno istorijos ir populiariosios kultūros. Parodoje „Pažadai“...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rūtė Merk – Berlyne gyvenanti lietuvių tapytoja, studijavusi Vilniaus dailės ir Miuncheno vaizduojamųjų menų akademijose. Jos tapyba išsiskiria laisvai susiliejančiais vaizdais iš meno istorijos ir populiariosios kultūros. Parodoje „Pažadai“ Nacionalinėje dailės galerijoje pristatyti šiuolaikiškai perinterpretuoti portretai ir natiurmortai. Pasak parodos kuratorės Inesos Brašiškės, „pasitelkdama klasikinius žanrus – portretą ir natiurmortą, aliejinės tapybos priemonėmis Rūtė Merk fiksuoja šiuolaikybės archetipus, materialaus ir virtualaus, natūralaus ir dirbtinio, konkretaus ir abstraktaus ribų slinktis šiuolaikiniame pasaulyje“. Menininkė 2023 m. tapo DAAD prizo laureate, yra pelniusi „JCDecaux“ Jaunojo menininko konkurso Žiūrovų prizą. Menininkės kūriniai rodyti personalinėse ir grupinėse parodose Niujorke, Šanchajuje, Berlyne, Miunchene, Kyjive, Vilniuje ir kitur.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3104</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Moterys ir rokas. Pokalbis su Rasa Murauskaite-Juškiene ir Auguste Vedrickaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/moterys-ir-rokas-pokalbis-su-rasa-murauskaite-juskiene-ir-auguste-vedrickaite--60728761</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ pokalbis apie moteris roko muzikoje ir roką pašnekovių gyvenime. Kaip vertiname dainininkes ir dainininkus, kokios atlikėjos įkvepia ir kaip gimsta dainos, kalbasi muzikologė, dėstytoja, radijo LRT KLASIKA vyresnioji redaktorė, Kembridžo universiteto doktorantė Rasa Murauskaitė-Juškienė ir dainų autorė bei atlikėja Augustė Vedrickaitė, neseniai išleidusi albumą „Kas esi tu“.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60728761</guid><pubDate>Thu, 18 Jul 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60728761/2024_07_18_3408_1_5f6221f3_8d04_4983_9a63_72f1c1bb28db.mp3" length="49533733" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ pokalbis apie moteris roko muzikoje ir roką pašnekovių gyvenime. Kaip vertiname dainininkes ir dainininkus, kokios atlikėjos įkvepia ir kaip gimsta dainos, kalbasi muzikologė, dėstytoja, radijo LRT KLASIKA vyresnioji redaktorė,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ pokalbis apie moteris roko muzikoje ir roką pašnekovių gyvenime. Kaip vertiname dainininkes ir dainininkus, kokios atlikėjos įkvepia ir kaip gimsta dainos, kalbasi muzikologė, dėstytoja, radijo LRT KLASIKA vyresnioji redaktorė, Kembridžo universiteto doktorantė Rasa Murauskaitė-Juškienė ir dainų autorė bei atlikėja Augustė Vedrickaitė, neseniai išleidusi albumą „Kas esi tu“.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3096</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ievos Martinaitytės-Mediodios tapybinės geografijos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ievos-martinaitytes-mediodios-tapybines-geografijos--60694626</link><description><![CDATA[Tapytoja Ieva Martinaitytė-Mediodia kuria kosminius peizažus ir instaliacijas, plėsdama tapybos ribas. Baigė studijas Vilniaus dailės akademijoje pas profesorių Kęstutį Zapkų, su kolegomis įkūrė grupę „Geros blogybės“ ir dalyvavo parodose, persikėlė į Niujorką. Ten studijavo Hunter koledže kaip ir kiti kurso draugai – Aidas Bareikis, Julius Ludavičius, Žilvinas Kempinas. Ieva – viena iš meno erdvės „Sla307 Artspace“ įkūrėjų ir aktyvių programos dalyvių, bendradarbiavo su žinoma Annina Nosei galerija Niujorke (JAV). Menininkė eksponavo savo darbus asmeninėse ir grupinėse parodose svarbiose JAV galerijose ir daugelyje Europos šalių – Prancūzijoje, Italijoje, Rumunijoje, Suomijoje, Lietuvoje. Čia surengė didelę solo parodą „Ievos išvarymai“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre, dalyvavo Kauno bienalėje “Artumo geografija”.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60694626</guid><pubDate>Thu, 11 Jul 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60694626/2024_07_11_3408_1_dfb275d2_4910_4744_89d1_f0319737273f.mp3" length="51698762" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tapytoja Ieva Martinaitytė-Mediodia kuria kosminius peizažus ir instaliacijas, plėsdama tapybos ribas. Baigė studijas Vilniaus dailės akademijoje pas profesorių Kęstutį Zapkų, su kolegomis įkūrė grupę „Geros blogybės“ ir dalyvavo parodose, persikėlė į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tapytoja Ieva Martinaitytė-Mediodia kuria kosminius peizažus ir instaliacijas, plėsdama tapybos ribas. Baigė studijas Vilniaus dailės akademijoje pas profesorių Kęstutį Zapkų, su kolegomis įkūrė grupę „Geros blogybės“ ir dalyvavo parodose, persikėlė į Niujorką. Ten studijavo Hunter koledže kaip ir kiti kurso draugai – Aidas Bareikis, Julius Ludavičius, Žilvinas Kempinas. Ieva – viena iš meno erdvės „Sla307 Artspace“ įkūrėjų ir aktyvių programos dalyvių, bendradarbiavo su žinoma Annina Nosei galerija Niujorke (JAV). Menininkė eksponavo savo darbus asmeninėse ir grupinėse parodose svarbiose JAV galerijose ir daugelyje Europos šalių – Prancūzijoje, Italijoje, Rumunijoje, Suomijoje, Lietuvoje. Čia surengė didelę solo parodą „Ievos išvarymai“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre, dalyvavo Kauno bienalėje “Artumo geografija”.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3232</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Motinystės iššūkiai šiandien</title><link>https://www.spreaker.com/episode/motinystes-issukiai-siandien--60618163</link><description><![CDATA[Kaip prasidėjo motinystės studijos? Kokios svarbiausios tyrimų temos, tekstai ir iššūkiai? Pokalbis su Vilniaus universitete vykusios „MotherNet“ tinklo konferencijos „Apmąstant motinystę: vaizdiniai, patirtys ir naratyvai laiko tėkmėje“ dalyvėmis profesore Andrea O’Reilly, žurnaliste ir rašytoja Lucy Jones, profesore Valerie Heffernan ir VU docente, literatūros tyrinėtoja Egle Kačkute.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60618163</guid><pubDate>Thu, 04 Jul 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60618163/2024_07_04_3408_1_55087fe1_ebce_4f4b_a979_3b6aa4820597.mp3" length="40542177" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip prasidėjo motinystės studijos? Kokios svarbiausios tyrimų temos, tekstai ir iššūkiai? Pokalbis su Vilniaus universitete vykusios „MotherNet“ tinklo konferencijos „Apmąstant motinystę: vaizdiniai, patirtys ir naratyvai laiko tėkmėje“ dalyvėmis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip prasidėjo motinystės studijos? Kokios svarbiausios tyrimų temos, tekstai ir iššūkiai? Pokalbis su Vilniaus universitete vykusios „MotherNet“ tinklo konferencijos „Apmąstant motinystę: vaizdiniai, patirtys ir naratyvai laiko tėkmėje“ dalyvėmis profesore Andrea O’Reilly, žurnaliste ir rašytoja Lucy Jones, profesore Valerie Heffernan ir VU docente, literatūros tyrinėtoja Egle Kačkute.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2534</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pokalbis per stiklą su Dalia Truskaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pokalbis-per-stikla-su-dalia-truskaite--60527160</link><description><![CDATA[Šiuolaikinė menininkė Dalia Truskaitė stiklą paverčia lengvu, kaip popierius. Tačiau tai tik iliuzija, po kuria slypi gilesnė minties ir medžiagos sąveika. Jos skulptūrinės instaliacijos sukuria nematytą erdvės pojūtį, kartu bylodamos apie būties trapumą. Šių metų Tojamos tarptautinėje stiklo trienalėje (Japonija) menininkė už kūrinį „Neprisimenu“ (2023, matinis stiklas, popierius) pelnė aukso premiją.<br />Pasak Dalios Truskaitės, jos kūrinys susideda iš dviejų dalių – popierinių lankstinių (laivelio, lėktuvėlio, vėduoklės, „diena-naktis“ ir pakelio saldumynams – paprastų šiaurietiškų origami), bei stiklo lakštų – savotiškų tų pačių popierinių lankstinių išklotinių. Apie šį ir kitus menininkės kūrinius, mąstymo procesą, medžiagos pojūtį ir Lietuvos stiklo mokyklos tradicijas pokalbis studijoje.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60527160</guid><pubDate>Thu, 27 Jun 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60527160/2024_06_27_3408_1_bdb2f47e_866a_4350_979d_85eeecb59828.mp3" length="51875141" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiuolaikinė menininkė Dalia Truskaitė stiklą paverčia lengvu, kaip popierius. Tačiau tai tik iliuzija, po kuria slypi gilesnė minties ir medžiagos sąveika. Jos skulptūrinės instaliacijos sukuria nematytą erdvės pojūtį, kartu bylodamos apie būties...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiuolaikinė menininkė Dalia Truskaitė stiklą paverčia lengvu, kaip popierius. Tačiau tai tik iliuzija, po kuria slypi gilesnė minties ir medžiagos sąveika. Jos skulptūrinės instaliacijos sukuria nematytą erdvės pojūtį, kartu bylodamos apie būties trapumą. Šių metų Tojamos tarptautinėje stiklo trienalėje (Japonija) menininkė už kūrinį „Neprisimenu“ (2023, matinis stiklas, popierius) pelnė aukso premiją.<br />Pasak Dalios Truskaitės, jos kūrinys susideda iš dviejų dalių – popierinių lankstinių (laivelio, lėktuvėlio, vėduoklės, „diena-naktis“ ir pakelio saldumynams – paprastų šiaurietiškų origami), bei stiklo lakštų – savotiškų tų pačių popierinių lankstinių išklotinių. Apie šį ir kitus menininkės kūrinius, mąstymo procesą, medžiagos pojūtį ir Lietuvos stiklo mokyklos tradicijas pokalbis studijoje.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3243</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kas yra mados aktyvizmas? Pokalbis su Justina Semčenkaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kas-yra-mados-aktyvizmas-pokalbis-su-justina-semcenkaite--60449457</link><description><![CDATA[Mados dizainerė Justina Semčenkaite tyrinėja ir praktikuoja nešiojamą protestą – kai drabužis kartu yra ir pilietinė pozicija ar politinė manifestacija. Apie šiuolaikinę madą, tvarumą, meno tyrimus ir aktyvizmą pasakoja Vilniaus dailės akademijos menų doktorantė Justina Semčenkaitė.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60449457</guid><pubDate>Thu, 20 Jun 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60449457/2024_06_20_3408_1_8dead370_7a30_4986_8052_77864b53be9b.mp3" length="51373590" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mados dizainerė Justina Semčenkaite tyrinėja ir praktikuoja nešiojamą protestą – kai drabužis kartu yra ir pilietinė pozicija ar politinė manifestacija. Apie šiuolaikinę madą, tvarumą, meno tyrimus ir aktyvizmą pasakoja Vilniaus dailės akademijos menų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mados dizainerė Justina Semčenkaite tyrinėja ir praktikuoja nešiojamą protestą – kai drabužis kartu yra ir pilietinė pozicija ar politinė manifestacija. Apie šiuolaikinę madą, tvarumą, meno tyrimus ir aktyvizmą pasakoja Vilniaus dailės akademijos menų doktorantė Justina Semčenkaitė.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3211</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Humanitariniai mokslai vadybos šešėlyje? Pokalbis su Rasa Butvilaite ir Dalia Satkauskyte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/humanitariniai-mokslai-vadybos-seselyje-pokalbis-su-rasa-butvilaite-ir-dalia-satkauskyte--60373658</link><description><![CDATA[Laidoje bandoma įminti mįslę: „Karčios šaknys, o vaisiai neišmatuojami. Kas?“ Architektūros tyrėja ir Vilniaus dailės akademijos docentė dr. Rasa Butvilaitė ir literatūrologė, Vilniaus universiteto profesorė dr. Dalia Satkauskytė dalijasi mintimis apie humanitarinių mokslų naudą ir vertinimą. Ar tikrai kiekybiniai kriterijai ir vadybiniai metodai geriausiai tarnauja Lietuvos mokslui?<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60373658</guid><pubDate>Thu, 13 Jun 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60373658/2024_06_13_3408_1_6a6b0732_8f36_4d9a_b082_a80cd0a23d40.mp3" length="50838184" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje bandoma įminti mįslę: „Karčios šaknys, o vaisiai neišmatuojami. Kas?“ Architektūros tyrėja ir Vilniaus dailės akademijos docentė dr. Rasa Butvilaitė ir literatūrologė, Vilniaus universiteto profesorė dr. Dalia Satkauskytė dalijasi mintimis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje bandoma įminti mįslę: „Karčios šaknys, o vaisiai neišmatuojami. Kas?“ Architektūros tyrėja ir Vilniaus dailės akademijos docentė dr. Rasa Butvilaitė ir literatūrologė, Vilniaus universiteto profesorė dr. Dalia Satkauskytė dalijasi mintimis apie humanitarinių mokslų naudą ir vertinimą. Ar tikrai kiekybiniai kriterijai ir vadybiniai metodai geriausiai tarnauja Lietuvos mokslui?<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3178</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Indrės Rybakovaitės pokyčių erdvės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/indres-rybakovaites-pokyciu-erdves--60320157</link><description><![CDATA[Vilniaus dailės akademijoje prasidėjo baigiamųjų darbų paroda, pasklidusi ne tik po sostinę, bet ir kitus Lietuvos miestus. „Titaniko“ parodų salėse veikia dr. Vido Poškaus kuruota paroda „Debesys“, kur galima pamatyti ir jaunos tapytojos Indrės Rybakovaitės kūrinius. Laidoje „Iš balkono“ menininkė pasakoja apie šiuolaikinės tapybos ir nejaukių erdvių santykį, kaip architektūros ir istorinių epochų kaita aktyvuoja atmintį ir kokios meno ir gyvenimo pamokos jai įsiminė studijuojant VDA bei Vokietijoje. Indrė Rybakovaitė yra „Zabolis Art Prize’24“ laureatė už kūrinį „Šiauriniai Liepojos fortai“.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60320157</guid><pubDate>Thu, 06 Jun 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60320157/2024_06_06_3408_1_f6060e22_ca99_4caf_82cc_2c99df73cfef.mp3" length="49375327" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus dailės akademijoje prasidėjo baigiamųjų darbų paroda, pasklidusi ne tik po sostinę, bet ir kitus Lietuvos miestus. „Titaniko“ parodų salėse veikia dr. Vido Poškaus kuruota paroda „Debesys“, kur galima pamatyti ir jaunos tapytojos Indrės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus dailės akademijoje prasidėjo baigiamųjų darbų paroda, pasklidusi ne tik po sostinę, bet ir kitus Lietuvos miestus. „Titaniko“ parodų salėse veikia dr. Vido Poškaus kuruota paroda „Debesys“, kur galima pamatyti ir jaunos tapytojos Indrės Rybakovaitės kūrinius. Laidoje „Iš balkono“ menininkė pasakoja apie šiuolaikinės tapybos ir nejaukių erdvių santykį, kaip architektūros ir istorinių epochų kaita aktyvuoja atmintį ir kokios meno ir gyvenimo pamokos jai įsiminė studijuojant VDA bei Vokietijoje. Indrė Rybakovaitė yra „Zabolis Art Prize’24“ laureatė už kūrinį „Šiauriniai Liepojos fortai“.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3086</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Sapiegų rūmų užuovėja. Pokalbis su Virginija Januškevičiūte ir Edgaru Gerasimovičiumi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sapiegu-rumu-uzuoveja-pokalbis-su-virginija-januskeviciute-ir-edgaru-gerasimoviciumi--60222548</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ svečiuojasi Sapiegų rūmuose vykstančios parodos „Užuovėja“ kuratoriai Virginija Januškevičiūtė ir Edgaras Gerasimovičius. Kodėl pasirinktas toks parodos pavadinimas? Kokius rūmų istorinius sluoksnius atveria ekspozicija? Kas slepiasi už kūrinių paviršių? Kaip kuruoja šviesa? Pokalbis apie parodą kaip paveldo išryškinimo būdą ir rūmus kaip parodą.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60222548</guid><pubDate>Thu, 30 May 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60222548/2024_05_30_3408_1_39b50439_189a_4754_88c9_dadd5f4c93e4.mp3" length="51363141" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ svečiuojasi Sapiegų rūmuose vykstančios parodos „Užuovėja“ kuratoriai Virginija Januškevičiūtė ir Edgaras Gerasimovičius. Kodėl pasirinktas toks parodos pavadinimas? Kokius rūmų istorinius sluoksnius atveria ekspozicija? Kas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ svečiuojasi Sapiegų rūmuose vykstančios parodos „Užuovėja“ kuratoriai Virginija Januškevičiūtė ir Edgaras Gerasimovičius. Kodėl pasirinktas toks parodos pavadinimas? Kokius rūmų istorinius sluoksnius atveria ekspozicija? Kas slepiasi už kūrinių paviršių? Kaip kuruoja šviesa? Pokalbis apie parodą kaip paveldo išryškinimo būdą ir rūmus kaip parodą.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3211</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Poetės ir premijos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/poetes-ir-premijos--60149460</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ svarstoma aktuali tema – kodėl lietuvių literatūros lauke poetės vertinamos kelis kartus menkiau už poetus? Tokį požiūrį atskleidžia literatūrinės premijos ir vadovėliai. Iš 60-ies „Poezijos pavasario“ laureatų tik 10 poečių. Kuo grindžiami poezijos vertinimai ir kodėl lyties klausimas literatūroje vis dar apeinamas? Pokalbis su rašytoja, literatūros kritike dr. Virginija Kulvinskaite-Cibarauske ir „Žemaitės tašės“ premijos laureate poete Patricija Gudeikaite.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60149460</guid><pubDate>Thu, 23 May 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60149460/2024_05_23_3408_1_cf84cec9_8eb5_4903_a667_cf78c7e9a58d.mp3" length="51877648" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ svarstoma aktuali tema – kodėl lietuvių literatūros lauke poetės vertinamos kelis kartus menkiau už poetus? Tokį požiūrį atskleidžia literatūrinės premijos ir vadovėliai. Iš 60-ies „Poezijos pavasario“ laureatų tik 10 poečių. Kuo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ svarstoma aktuali tema – kodėl lietuvių literatūros lauke poetės vertinamos kelis kartus menkiau už poetus? Tokį požiūrį atskleidžia literatūrinės premijos ir vadovėliai. Iš 60-ies „Poezijos pavasario“ laureatų tik 10 poečių. Kuo grindžiami poezijos vertinimai ir kodėl lyties klausimas literatūroje vis dar apeinamas? Pokalbis su rašytoja, literatūros kritike dr. Virginija Kulvinskaite-Cibarauske ir „Žemaitės tašės“ premijos laureate poete Patricija Gudeikaite.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3243</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Fotografijos menas ir kūrėjų bendruomenė. Pokalbis su Vilma Samulionyte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/fotografijos-menas-ir-kureju-bendruomene-pokalbis-su-vilma-samulionyte--59881642</link><description><![CDATA[Vilma Samulionytė – forografė, studijavusi Kauno technologijų universitete ir Prahos menų akademijoje, Fotografijos katedroje. Nuo 2002 metų ji yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė, o nuo 2010 metų dirbo LFC užimdama įvairias pareigas. Koks buvo kelias nuo salės darbuotojos iki LFC pirmininkės? Kas svarbu Vilmai kaip menininkei ir kaip svarbios kūrybinės sąjungos vadovei? Kaip derinama visuomeninė veikla ir asmeninis gyvenimas? Kokie nauji projektai kuriami ir kuruojami?<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59881642</guid><pubDate>Thu, 02 May 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59881642/2024_05_02_3408_1_085fa113_56a0_4906_a5c9_7198e431a699.mp3" length="51981720" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilma Samulionytė – forografė, studijavusi Kauno technologijų universitete ir Prahos menų akademijoje, Fotografijos katedroje. Nuo 2002 metų ji yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė, o nuo 2010 metų dirbo LFC užimdama įvairias pareigas. Koks buvo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilma Samulionytė – forografė, studijavusi Kauno technologijų universitete ir Prahos menų akademijoje, Fotografijos katedroje. Nuo 2002 metų ji yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė, o nuo 2010 metų dirbo LFC užimdama įvairias pareigas. Koks buvo kelias nuo salės darbuotojos iki LFC pirmininkės? Kas svarbu Vilmai kaip menininkei ir kaip svarbios kūrybinės sąjungos vadovei? Kaip derinama visuomeninė veikla ir asmeninis gyvenimas? Kokie nauji projektai kuriami ir kuruojami?<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3249</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Skulptūros laisvė. Pokalbis su Petru Mazūru</title><link>https://www.spreaker.com/episode/skulpturos-laisve-pokalbis-su-petru-mazuru--59529230</link><description><![CDATA[Skulptorius Petras Mazūras sukūrė ne tik garsųjį „Žmogų“ prie Mykolo Žilinsko galerijos Kaune, bet ir iš karto po 1991 m. Sausio 13-osios su kolegomis suvirino milžinišką metalinį kryžių, kurį atvežė prie Televizijos bokšto. Sovietų okupantai neleido skulptūros pastatyti – tačiau ji ir dabar primena atkaklų Lietuvos kelią į laisvę. Apie skulptūrų idėjas, svarbiausius kūrinius ir meno viešumoje galią kalbamės su skulptoriumi Petru Mazūru.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59529230</guid><pubDate>Thu, 18 Apr 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59529230/2024_04_18_3408_1_cf29c8f0_6418_4d04_adcf_9dfeaead681d.mp3" length="49977606" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Skulptorius Petras Mazūras sukūrė ne tik garsųjį „Žmogų“ prie Mykolo Žilinsko galerijos Kaune, bet ir iš karto po 1991 m. Sausio 13-osios su kolegomis suvirino milžinišką metalinį kryžių, kurį atvežė prie Televizijos bokšto. Sovietų okupantai neleido...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Skulptorius Petras Mazūras sukūrė ne tik garsųjį „Žmogų“ prie Mykolo Žilinsko galerijos Kaune, bet ir iš karto po 1991 m. Sausio 13-osios su kolegomis suvirino milžinišką metalinį kryžių, kurį atvežė prie Televizijos bokšto. Sovietų okupantai neleido skulptūros pastatyti – tačiau ji ir dabar primena atkaklų Lietuvos kelią į laisvę. Apie skulptūrų idėjas, svarbiausius kūrinius ir meno viešumoje galią kalbamės su skulptoriumi Petru Mazūru.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3124</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tapybos kūnas pagal Eleną Antanavičiūtę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tapybos-kunas-pagal-elena-antanaviciute--59416966</link><description><![CDATA[Tapytoja Elena Antanavičiūtė 2020 m. laimėjo Jaunojo tapytojo prizą „už savitą požiūrį į kūniškumą ir lytiškumą“. Pokalbis su menininke apie jos kūrybos ištakas, inspiracijas ir svarbias parodas – buvusias ir būsimas.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59416966</guid><pubDate>Thu, 11 Apr 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59416966/2024_04_11_3408_1_20240411160717469.mp3" length="51457433" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tapytoja Elena Antanavičiūtė 2020 m. laimėjo Jaunojo tapytojo prizą „už savitą požiūrį į kūniškumą ir lytiškumą“. Pokalbis su menininke apie jos kūrybos ištakas, inspiracijas ir svarbias parodas – buvusias ir būsimas.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tapytoja Elena Antanavičiūtė 2020 m. laimėjo Jaunojo tapytojo prizą „už savitą požiūrį į kūniškumą ir lytiškumą“. Pokalbis su menininke apie jos kūrybos ištakas, inspiracijas ir svarbias parodas – buvusias ir būsimas.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3217</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Jurgos Vilės knygų ir kino kelionės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/jurgos-viles-knygu-ir-kino-keliones--59293714</link><description><![CDATA[Rašytoja ir vertėja Jurga Vilė baigė prancūzų filologiją Vilniaus universitete, Paryžiuje studijavo vaizduojamuosius menus, filmų archyvavimą ir restauravimą. Štai tada ji ir sugalvojo skristi į Niujorką pas Joną Meką ir dirbti jo avangardinio kino archyvuose. To laiko prisiminimai ir pokalbiai įkvėpė knygą „Meko sodas“ (sukurta kartu su Migle Anušauskaite, išleido „Aukso žuvys“, 2024). Apie mokslus, keliones, rašymą ir sutiktus žmones kalbamės su autore<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59293714</guid><pubDate>Thu, 04 Apr 2024 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59293714/2024_04_04_3408_1_20240404160431566.mp3" length="50997678" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rašytoja ir vertėja Jurga Vilė baigė prancūzų filologiją Vilniaus universitete, Paryžiuje studijavo vaizduojamuosius menus, filmų archyvavimą ir restauravimą. Štai tada ji ir sugalvojo skristi į Niujorką pas Joną Meką ir dirbti jo avangardinio kino...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rašytoja ir vertėja Jurga Vilė baigė prancūzų filologiją Vilniaus universitete, Paryžiuje studijavo vaizduojamuosius menus, filmų archyvavimą ir restauravimą. Štai tada ji ir sugalvojo skristi į Niujorką pas Joną Meką ir dirbti jo avangardinio kino archyvuose. To laiko prisiminimai ir pokalbiai įkvėpė knygą „Meko sodas“ (sukurta kartu su Migle Anušauskaite, išleido „Aukso žuvys“, 2024). Apie mokslus, keliones, rašymą ir sutiktus žmones kalbamės su autore<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Santos Lingevičiūtės kino pavasariai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-santos-lingeviciutes-kino-pavasariai--59208457</link><description><![CDATA[Kino kritikė, filmų programų sudarytoja, LMTA kino istorijos dėstytoja Santa Lingevičiūtė ilgus metus dirbo „Kino pavasario“ programos sudarytoja ir meno vadove, buvo žurnalo „Kinas“ redaktore. Kuo svarbios ir ko ją išmokė kino studijos Londone? Kodėl kino kritikės yra piktos, ko joms trūksta šiuolaikiniuose filmuose? Koks buvo pirmasis Santos Lingevičiūtės „Kino pavasaris“ ir kuo išskirtinis šiemetinis festivalis?<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59208457</guid><pubDate>Thu, 28 Mar 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59208457/2024_03_28_3408_1_20240328160355230.mp3" length="50903638" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kino kritikė, filmų programų sudarytoja, LMTA kino istorijos dėstytoja Santa Lingevičiūtė ilgus metus dirbo „Kino pavasario“ programos sudarytoja ir meno vadove, buvo žurnalo „Kinas“ redaktore. Kuo svarbios ir ko ją išmokė kino studijos Londone? Kodėl...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kino kritikė, filmų programų sudarytoja, LMTA kino istorijos dėstytoja Santa Lingevičiūtė ilgus metus dirbo „Kino pavasario“ programos sudarytoja ir meno vadove, buvo žurnalo „Kinas“ redaktore. Kuo svarbios ir ko ją išmokė kino studijos Londone? Kodėl kino kritikės yra piktos, ko joms trūksta šiuolaikiniuose filmuose? Koks buvo pirmasis Santos Lingevičiūtės „Kino pavasaris“ ir kuo išskirtinis šiemetinis festivalis?<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3182</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Kaip vertinti Salomėją Nėrį?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-kaip-vertinti-salomeja-neri--59055455</link><description><![CDATA[Ar viena žurnalistės pažyma – pakankamas pagrindas nuteisti poetę Salomėją Nėrį? Kokiais kriterijais remiamės vertindami rašytojos politinę biografiją? Koks S. Nėries vaidmuo prarandant Lietuvos valstybingumą? Kaip poetės atgailą priėmė Lietuvos partizanų vadas Daumantas (Juozas Lukša)? Apie tai ir kitus atminties politikos klausimus studijoje kalbasi istorikas dr. Valdemaras Klumbys ir literatūrologas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas. Mokslininkai savo nuomones taip pat išreiškė spaudoje:<br />https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2219612/valdemaras-klumbys-alternatyvi-pazyma-apie-salomeja-neri<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59055455</guid><pubDate>Thu, 14 Mar 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59055455/2024_03_14_3408_1_20240314160239169.mp3" length="52038397" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar viena žurnalistės pažyma – pakankamas pagrindas nuteisti poetę Salomėją Nėrį? Kokiais kriterijais remiamės vertindami rašytojos politinę biografiją? Koks S. Nėries vaidmuo prarandant Lietuvos valstybingumą? Kaip poetės atgailą priėmė Lietuvos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar viena žurnalistės pažyma – pakankamas pagrindas nuteisti poetę Salomėją Nėrį? Kokiais kriterijais remiamės vertindami rašytojos politinę biografiją? Koks S. Nėries vaidmuo prarandant Lietuvos valstybingumą? Kaip poetės atgailą priėmė Lietuvos partizanų vadas Daumantas (Juozas Lukša)? Apie tai ir kitus atminties politikos klausimus studijoje kalbasi istorikas dr. Valdemaras Klumbys ir literatūrologas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas. Mokslininkai savo nuomones taip pat išreiškė spaudoje:<br />https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2219612/valdemaras-klumbys-alternatyvi-pazyma-apie-salomeja-neri<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3253</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Poetinės kelionės su Neringa Butnoriūte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-poetines-keliones-su-neringa-butnoriute--58957697</link><description><![CDATA[Dr. Neringa Butnoriūtė – literatūrologė ir literatūros kritikė, daugiausia dėmesio ir laiko skirianti poezijai. Kokios yra aktualiausios šiuolaikinės lietuvių poezijos tendencijos, kaip jaunieji poetai ir poetės naudoja kalbą? Ko galima išmokyti ir išmokti per kūrybinio rašymo paskaitas? Kaip dera literatūros ir kitų kraštų tyrimai, kelionės knygose ir gyvenime?<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58957697</guid><pubDate>Thu, 07 Mar 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58957697/2024_03_07_3408_1_20240307160317346.mp3" length="50628202" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dr. Neringa Butnoriūtė – literatūrologė ir literatūros kritikė, daugiausia dėmesio ir laiko skirianti poezijai. Kokios yra aktualiausios šiuolaikinės lietuvių poezijos tendencijos, kaip jaunieji poetai ir poetės naudoja kalbą? Ko galima išmokyti ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dr. Neringa Butnoriūtė – literatūrologė ir literatūros kritikė, daugiausia dėmesio ir laiko skirianti poezijai. Kokios yra aktualiausios šiuolaikinės lietuvių poezijos tendencijos, kaip jaunieji poetai ir poetės naudoja kalbą? Ko galima išmokyti ir išmokti per kūrybinio rašymo paskaitas? Kaip dera literatūros ir kitų kraštų tyrimai, kelionės knygose ir gyvenime?<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3165</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Nuogas karalius ir nedingęs Vilnius. Pokalbis su Vidu Poškumi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-nuogas-karalius-ir-nedinges-vilnius-pokalbis-su-vidu-poskumi--58876124</link><description><![CDATA[Menininkas, kuratorius ir rašytojas dr. Vidas Poškus savitai mato miestą ir žmones. Ne tik mato, bet ir nupiešia, o nupiešęs aprašo.Kartais rašo ir nepiešdamas, bet išsaugodamas vaizdo gyvumą. VVJ meno galerijoje veikusioje Poškaus parodoje „Karalius – nuogas“ (kuratorė Algė Gudaitytė) susitiko istorinės asmenybės ir šiuolaikiniai artefaktai. Dabar Gedimino pilis matuojama ne tik Gavelio, bet ir Poškaus masteliu. Panašus ir menininko parašytų knygų ir nupieštų komiksų kuriamas įspūdis. Tarsi ne tik skaitytum apie keistas gatveles ir nematytas architektūros detales knygose „Nedingęs Vilnius“ ir „42 menininkų dirbtuvės“, bet ir matytum trijų dimensijų vaizdą. Apie naujausią parodą, neskęstantį „Titaniką“, Vilnių ir Alytų kalbamės su autoriumi.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė<br /><br />(Vaivos Lanskoronskytės nuotr.)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58876124</guid><pubDate>Thu, 29 Feb 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58876124/2024_02_29_3408_1_p_20240229160309831.mp3" length="50047239" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Menininkas, kuratorius ir rašytojas dr. Vidas Poškus savitai mato miestą ir žmones. Ne tik mato, bet ir nupiešia, o nupiešęs aprašo.Kartais rašo ir nepiešdamas, bet išsaugodamas vaizdo gyvumą. VVJ meno galerijoje veikusioje Poškaus parodoje „Karalius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Menininkas, kuratorius ir rašytojas dr. Vidas Poškus savitai mato miestą ir žmones. Ne tik mato, bet ir nupiešia, o nupiešęs aprašo.Kartais rašo ir nepiešdamas, bet išsaugodamas vaizdo gyvumą. VVJ meno galerijoje veikusioje Poškaus parodoje „Karalius – nuogas“ (kuratorė Algė Gudaitytė) susitiko istorinės asmenybės ir šiuolaikiniai artefaktai. Dabar Gedimino pilis matuojama ne tik Gavelio, bet ir Poškaus masteliu. Panašus ir menininko parašytų knygų ir nupieštų komiksų kuriamas įspūdis. Tarsi ne tik skaitytum apie keistas gatveles ir nematytas architektūros detales knygose „Nedingęs Vilnius“ ir „42 menininkų dirbtuvės“, bet ir matytum trijų dimensijų vaizdą. Apie naujausią parodą, neskęstantį „Titaniką“, Vilnių ir Alytų kalbamės su autoriumi.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė<br /><br />(Vaivos Lanskoronskytės nuotr.)]]></itunes:summary><itunes:duration>3128</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Apie butą ir architektūrinę vaizduotę. Pokalbis su Marija Drėmaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-apie-buta-ir-architekturine-vaizduote-pokalbis-su-marija-dremaite--58793970</link><description><![CDATA[Vilniaus knygų mugėje Laima Kreivytė kalbasi su Marija Drėmaite apie jos architektūros tyrimus ir knygą „Jūs gaunate butą. Gyvenamoji architektūra Lietuvoje 1940–1990“ (Leidykla „Lapas“, 2023).<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58793970</guid><pubDate>Thu, 22 Feb 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58793970/2024_02_22_3408_1_p_20240222160313763.mp3" length="44852424" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus knygų mugėje Laima Kreivytė kalbasi su Marija Drėmaite apie jos architektūros tyrimus ir knygą „Jūs gaunate butą. Gyvenamoji architektūra Lietuvoje 1940–1990“ (Leidykla „Lapas“, 2023).

Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus knygų mugėje Laima Kreivytė kalbasi su Marija Drėmaite apie jos architektūros tyrimus ir knygą „Jūs gaunate butą. Gyvenamoji architektūra Lietuvoje 1940–1990“ (Leidykla „Lapas“, 2023).<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2804</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Tarp tekstologijos ir kritikos. Pokalbis su Jurgita Žana Raškevičiūte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-tarp-tekstologijos-ir-kritikos-pokalbis-su-jurgita-zana-raskeviciute--58704303</link><description><![CDATA[Kaip tyrinėjami ir rengiami spaudai rašytojų laiškai? Kodėl skaitytojus ir tyrinėtojus vis iš naujo patraukia Vaižganto tekstai? Kaip buvo skaitoma ir kaip dabar vertinama Janinos Degutytės poezija? Kodėl svarbu rašyti literatūros kritiką ir kodėl tai savotiška prabanga? Apie tai ir kitas teksto ir gyvenimo sampynas laidoje pasakoja dr. Jurgita Žana Raškevičiūtė – literatūros mokslininkė, dėstytoja ir kritikė. Ji Vilniaus universitete studentus supažindina su sovietinio laikotarpio lietuvių literatūra bei vaikų literatūros klasika, o Lietuvių literatūros ir tautosakos institute dirba tekstologinį darbą. 2023 m. Knygos apdovanojimuose dr. Jurgitai Žanai Raškevičiūtei už argumentuotą, tiesią kritiką ir klasikinio recenzijos žanro tvirtumą įteikta Kęstučio Keblio vardo premija. Kartu su kolege dr. Aiste Kučinskiene ji taip pat apdovanota Vaižganto premija „už universalią ir vaižgantišką mokslo, literatūros ir žurnalistikos dermę bei kultūrinės šviečiamosios veiklos aktyvumą“.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58704303</guid><pubDate>Thu, 15 Feb 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58704303/2024_02_15_3408_1_p_20240215160245628.mp3" length="49331693" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip tyrinėjami ir rengiami spaudai rašytojų laiškai? Kodėl skaitytojus ir tyrinėtojus vis iš naujo patraukia Vaižganto tekstai? Kaip buvo skaitoma ir kaip dabar vertinama Janinos Degutytės poezija? Kodėl svarbu rašyti literatūros kritiką ir kodėl tai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip tyrinėjami ir rengiami spaudai rašytojų laiškai? Kodėl skaitytojus ir tyrinėtojus vis iš naujo patraukia Vaižganto tekstai? Kaip buvo skaitoma ir kaip dabar vertinama Janinos Degutytės poezija? Kodėl svarbu rašyti literatūros kritiką ir kodėl tai savotiška prabanga? Apie tai ir kitas teksto ir gyvenimo sampynas laidoje pasakoja dr. Jurgita Žana Raškevičiūtė – literatūros mokslininkė, dėstytoja ir kritikė. Ji Vilniaus universitete studentus supažindina su sovietinio laikotarpio lietuvių literatūra bei vaikų literatūros klasika, o Lietuvių literatūros ir tautosakos institute dirba tekstologinį darbą. 2023 m. Knygos apdovanojimuose dr. Jurgitai Žanai Raškevičiūtei už argumentuotą, tiesią kritiką ir klasikinio recenzijos žanro tvirtumą įteikta Kęstučio Keblio vardo premija. Kartu su kolege dr. Aiste Kučinskiene ji taip pat apdovanota Vaižganto premija „už universalią ir vaižgantišką mokslo, literatūros ir žurnalistikos dermę bei kultūrinės šviečiamosios veiklos aktyvumą“.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3084</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Iš balkono. Vilniaus muziejaus detektyvas. Pokalbis su Rasa Antanavičiūte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/is-balkono-vilniaus-muziejaus-detektyvas-pokalbis-su-rasa-antanaviciute--58611856</link><description><![CDATA[Vilniaus muziejuje atidaryta nauja paroda „Kaupti. Saugoti. Atskleisti“. Pristatomas muziejaus rinkinys, kurio eksponatai primena įkalčius, padedančius atkurti vilniečių ir miesto istoriją. Eksponuojamos 36 „bylos“, o muziejaus tyrėjai kaip detektyvai ieško užuominų ir atkuria pamirštas istorijas. Paroda padeda įsivaizduoti ir kaip veikia muziejus: kaip atsiranda eksponatai, ką veikia muziejaus darbuotojai? Apie tai ir kitas muziejaus detektyvo peripetijas pasakoja Vilniaus muziejaus direktorė, meno istorikė dr. Rasa Antanavičiūtė.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58611856</guid><pubDate>Thu, 08 Feb 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58611856/2024_02_08_3408_1_20240208160308687.mp3" length="49762191" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus muziejuje atidaryta nauja paroda „Kaupti. Saugoti. Atskleisti“. Pristatomas muziejaus rinkinys, kurio eksponatai primena įkalčius, padedančius atkurti vilniečių ir miesto istoriją. Eksponuojamos 36 „bylos“, o muziejaus tyrėjai kaip detektyvai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus muziejuje atidaryta nauja paroda „Kaupti. Saugoti. Atskleisti“. Pristatomas muziejaus rinkinys, kurio eksponatai primena įkalčius, padedančius atkurti vilniečių ir miesto istoriją. Eksponuojamos 36 „bylos“, o muziejaus tyrėjai kaip detektyvai ieško užuominų ir atkuria pamirštas istorijas. Paroda padeda įsivaizduoti ir kaip veikia muziejus: kaip atsiranda eksponatai, ką veikia muziejaus darbuotojai? Apie tai ir kitas muziejaus detektyvo peripetijas pasakoja Vilniaus muziejaus direktorė, meno istorikė dr. Rasa Antanavičiūtė.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3111</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Iš balkono. Tarp meno ir dizaino. Pokalbis su Evaldu Bubinu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/is-balkono-tarp-meno-ir-dizaino-pokalbis-su-evaldu-bubinu--58548187</link><description><![CDATA[Evaldas Bubinas (Hermandrowning) – profesionalus grafikos dizaineris ir menininkas, kuriantis skulptūras, objektus, instaliacijas, tapybą. Personalinėje parodoje Pamėnkalnio galerijoje vykusi menininko paroda „Trūkstamos dalys“ atskleidė naujus meno kūrinių įvietinimo būdus ir savitą autoriaus požiūrį į kūrinio medžiagą, formatą ir jo suvokimo būdus. Asociatyvi ir atsikartojanti abstrakcija sujungė ne tik dvimačius ir trimačius vaizdus, bet ir muziką bei tekstą. „Skylėtas siužetas“ žodžiais sukabina trūkstamas parodos dalis: „Nesibaigiančiame paplūdimyje vanduo skalauja ilgomis kojinėmis aptrauktas pėdas. Moters plaukai lengvai plazdena vėjyje. Žvilgsnis nurieda į putojančias, saulės nutviekstas bangas. Idiliškas peizažas. Metro septyniasdešimt aukščio ir vieno netinkamo žingsnio pločio kūnas mojuoja rankomis. Jos vyras skęsta“. Menines-kriminalines istorijas padeda išsiaiškinti „Įkalčių slėpimo agentūros“ muzika.<br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58548187</guid><pubDate>Thu, 01 Feb 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58548187/2024_02_01_3408_1_p_20240201160305445.mp3" length="50651190" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Evaldas Bubinas (Hermandrowning) – profesionalus grafikos dizaineris ir menininkas, kuriantis skulptūras, objektus, instaliacijas, tapybą. Personalinėje parodoje Pamėnkalnio galerijoje vykusi menininko paroda „Trūkstamos dalys“ atskleidė naujus meno...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Evaldas Bubinas (Hermandrowning) – profesionalus grafikos dizaineris ir menininkas, kuriantis skulptūras, objektus, instaliacijas, tapybą. Personalinėje parodoje Pamėnkalnio galerijoje vykusi menininko paroda „Trūkstamos dalys“ atskleidė naujus meno kūrinių įvietinimo būdus ir savitą autoriaus požiūrį į kūrinio medžiagą, formatą ir jo suvokimo būdus. Asociatyvi ir atsikartojanti abstrakcija sujungė ne tik dvimačius ir trimačius vaizdus, bet ir muziką bei tekstą. „Skylėtas siužetas“ žodžiais sukabina trūkstamas parodos dalis: „Nesibaigiančiame paplūdimyje vanduo skalauja ilgomis kojinėmis aptrauktas pėdas. Moters plaukai lengvai plazdena vėjyje. Žvilgsnis nurieda į putojančias, saulės nutviekstas bangas. Idiliškas peizažas. Metro septyniasdešimt aukščio ir vieno netinkamo žingsnio pločio kūnas mojuoja rankomis. Jos vyras skęsta“. Menines-kriminalines istorijas padeda išsiaiškinti „Įkalčių slėpimo agentūros“ muzika.<br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3166</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Zoetropas: skvarbūs jaunų menininkių žvilgsniai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-zoetropas-skvarbus-jaunu-menininkiu-zvilgsniai--58463490</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ jaunos menininkės Deva Bartninkaitė, Sinaima Kontautė ir Marija Žiemytė pasakoja apie savo parodą „Zoetropas“ galerijoje „Akademija“ (kuratorė Rūta Matulevičiūtė). Zoetropas – tai cilindro formos mechanizmas su siauromis išpjovomis, pro kurias matoma prie vidinės sienelės pritaisyta piešinių juostelė. Pasukus zoetropą piešiniai pradeda judėti tarsi animacijoje. Kas sieja dar Antikos laikais naudotą optinį prietaisą, bičių korius, magnetines videojuosteles ir gyvūnų kaulus? Kokie meno kūriniai ir gamtos reiškiniai įkvepia šiuolaikines menininkes?<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58463490</guid><pubDate>Thu, 25 Jan 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58463490/2024_01_25_3408_1_20240125160259860.mp3" length="50315987" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ jaunos menininkės Deva Bartninkaitė, Sinaima Kontautė ir Marija Žiemytė pasakoja apie savo parodą „Zoetropas“ galerijoje „Akademija“ (kuratorė Rūta Matulevičiūtė). Zoetropas – tai cilindro formos mechanizmas su siauromis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ jaunos menininkės Deva Bartninkaitė, Sinaima Kontautė ir Marija Žiemytė pasakoja apie savo parodą „Zoetropas“ galerijoje „Akademija“ (kuratorė Rūta Matulevičiūtė). Zoetropas – tai cilindro formos mechanizmas su siauromis išpjovomis, pro kurias matoma prie vidinės sienelės pritaisyta piešinių juostelė. Pasukus zoetropą piešiniai pradeda judėti tarsi animacijoje. Kas sieja dar Antikos laikais naudotą optinį prietaisą, bičių korius, magnetines videojuosteles ir gyvūnų kaulus? Kokie meno kūriniai ir gamtos reiškiniai įkvepia šiuolaikines menininkes?<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3145</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Fotografiniai Violetos Bubelytės vaidmenys</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-fotografiniai-violetos-bubelytes-vaidmenys--58348265</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ fotografė Violeta Bubelytė pasakoja apie savo fotografavimo pradžią ir dailės bei teatro įtaką jos kūrybai. Kodėl fotografei nepatinka frazė „kūno fiksavimas“ ir kokius pasakojimus ji kuria šviesos pagalba? Kuo skiriasi Bubelytės monospektakliai ir lietuviškoji akto fotografijos tradicija?<br /><br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58348265</guid><pubDate>Thu, 18 Jan 2024 13:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58348265/2024_01_18_3408_1_p_20240118160257919.mp3" length="50629874" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ fotografė Violeta Bubelytė pasakoja apie savo fotografavimo pradžią ir dailės bei teatro įtaką jos kūrybai. Kodėl fotografei nepatinka frazė „kūno fiksavimas“ ir kokius pasakojimus ji kuria šviesos pagalba? Kuo skiriasi Bubelytės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ fotografė Violeta Bubelytė pasakoja apie savo fotografavimo pradžią ir dailės bei teatro įtaką jos kūrybai. Kodėl fotografei nepatinka frazė „kūno fiksavimas“ ir kokius pasakojimus ji kuria šviesos pagalba? Kuo skiriasi Bubelytės monospektakliai ir lietuviškoji akto fotografijos tradicija?<br /><br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3165</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Ksenijos Jaroševaitės skulptūros jausmas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-ksenijos-jarosevaites-skulpturos-jausmas--58264858</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ skulptorė Ksenija Jaroševaitė pasakoja apie parodą „Šiupinys“ galerijoje „Kairė-dešinė“, studijas tuometiniame dailės institute, Klaipėdos skulptūrų simpoziumus ir kodėl kasdienybės įkvėpti kūriniai atrodo belaikiai.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58264858</guid><pubDate>Thu, 11 Jan 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58264858/2024_01_11_3408_1_20240111160341186.mp3" length="49790612" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ skulptorė Ksenija Jaroševaitė pasakoja apie parodą „Šiupinys“ galerijoje „Kairė-dešinė“, studijas tuometiniame dailės institute, Klaipėdos skulptūrų simpoziumus ir kodėl kasdienybės įkvėpti kūriniai atrodo belaikiai.

Vedėja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ skulptorė Ksenija Jaroševaitė pasakoja apie parodą „Šiupinys“ galerijoje „Kairė-dešinė“, studijas tuometiniame dailės institute, Klaipėdos skulptūrų simpoziumus ir kodėl kasdienybės įkvėpti kūriniai atrodo belaikiai.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3112</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pokalbis su Mėta Valiušaityte apie Picasso, modernų meną ir šiuolaikybę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pokalbis-su-meta-valiusaityte-apie-picasso-modernu-mena-ir-siuolaikybe--58197905</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ su kuratore ir mokslininke dr. Mėta Valiušaityte kalbamės apie Picasso kūrybą, jo pokubistinį periodą, bendraamžių portretus ir pozuotojas, kurių vaidmuo daug didesnis, nei manyta. Apie buvusias ir būsimas parodas „Pablo Picasso Luvrai“ bei „Picasso ant medžio“, muziejų ateitį, modernių griuvėsių vaizdus bei šiuolaikinį meną pokalbis studijoje.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58197905</guid><pubDate>Thu, 04 Jan 2024 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58197905/2024_01_04_3408_1_p_20240104160252362.mp3" length="47002407" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ su kuratore ir mokslininke dr. Mėta Valiušaityte kalbamės apie Picasso kūrybą, jo pokubistinį periodą, bendraamžių portretus ir pozuotojas, kurių vaidmuo daug didesnis, nei manyta. Apie buvusias ir būsimas parodas „Pablo Picasso...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ su kuratore ir mokslininke dr. Mėta Valiušaityte kalbamės apie Picasso kūrybą, jo pokubistinį periodą, bendraamžių portretus ir pozuotojas, kurių vaidmuo daug didesnis, nei manyta. Apie buvusias ir būsimas parodas „Pablo Picasso Luvrai“ bei „Picasso ant medžio“, muziejų ateitį, modernių griuvėsių vaizdus bei šiuolaikinį meną pokalbis studijoje.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2938</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. 2023-ųjų įsimintiniausi vizualaus meno įvykiai, asmenybės, tekstai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-2023-uju-isimintiniausi-vizualaus-meno-ivykiai-asmenybes-tekstai--58138476</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ su menotyrininke Agne Narušyte apžvelgiame įsimintiniausius 2023-ųjų metų dailės ir šiuolaikinio meno įvykius, asmenybes, tendencijas, knygas ir publikacijas. O taip pat (ne)išsipildžiusius lūkesčius.<br /><br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58138476</guid><pubDate>Thu, 28 Dec 2023 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58138476/2023_12_28_3408_1_20231228160246721.mp3" length="51555235" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ su menotyrininke Agne Narušyte apžvelgiame įsimintiniausius 2023-ųjų metų dailės ir šiuolaikinio meno įvykius, asmenybes, tendencijas, knygas ir publikacijas. O taip pat (ne)išsipildžiusius lūkesčius.


Vedėja menotyrininkė Laima...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ su menotyrininke Agne Narušyte apžvelgiame įsimintiniausius 2023-ųjų metų dailės ir šiuolaikinio meno įvykius, asmenybes, tendencijas, knygas ir publikacijas. O taip pat (ne)išsipildžiusius lūkesčius.<br /><br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3223</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Meno donkichotai. Pokalbis su poete Dovile Bagdonaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-meno-donkichotai-pokalbis-su-poete-dovile-bagdonaite--58086684</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ menininkė ir poetė Dovilė Bagdonaitė pasakoja apie teksto ir vaizdo veidrodinius atspindžius, nuodingas gėles, freską kalėjime ir donkichotišką meną. Šiemet ji apdovanota jaunojo kūrėjo premija, o jos knyga „Takeliai žolėje“ (Bazilisko ambasada, 2022) išrinkta geriausia lietuvių autorių poezijos knyga 15min. metų knygos rinkimuose. Knyga yra įtraukta ir į LLTI skelbiamą 2022 metais išėjusių kūrybiškiausių knygų dvyliktuką bei nominuota „Metų knygos rinkimuose“ poezijos kategorijoje.<br />D. Bagdonaitės kūryba daugiasluoksnė, apjungianti įvairias technikas bei situacijas – tai<br />instaliacijos, piešiniai, poezija. Menininkės darbuose aktuali ribinės erdvės samprata –<br />miesto kaip viešosios ir privačios sričių susikirtimo taškas. Kūryboje ji pasitelkia sąmoningo naivumo, humoro bei pasakojimo strategijas. Bagdonaitė eksperimentuoja jungdama poeziją ir vizualųjį meną. Jos eilėraščiai publikuoti kultūriniuose leidiniuose „Vilnius Review“, „Literatūra ir Menas“ „Šiaurės Atėnai“, „Kreivės“, įtraukti į Poetinio Druskininkų Rudens almanachą bei Versepolio platfromą (Europos poezijos platforma - versopolis.com).<br />2022 m. Dovilė apsigynė meno daktarės laipsnį tema „Kaip kurti ir kaip gyventi. Fantominio Don Kichoto, atgyjančių kūrinių, nuodingų gėlių, sapnuojančių save sistemų, (iš)šokančių raidžių ir visa tai apimančios pastoralės (al)bumas“ bei surengė savo svarbiausią parodą<br />„Pastoralė. Aitvarų ganyklos”, kurioje sujungė gatvės meno, 3D piešinių bei tapybos estetiką.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58086684</guid><pubDate>Thu, 21 Dec 2023 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58086684/2023_12_21_3408_1_p_20231221161052165.mp3" length="47400721" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ menininkė ir poetė Dovilė Bagdonaitė pasakoja apie teksto ir vaizdo veidrodinius atspindžius, nuodingas gėles, freską kalėjime ir donkichotišką meną. Šiemet ji apdovanota jaunojo kūrėjo premija, o jos knyga „Takeliai žolėje“...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ menininkė ir poetė Dovilė Bagdonaitė pasakoja apie teksto ir vaizdo veidrodinius atspindžius, nuodingas gėles, freską kalėjime ir donkichotišką meną. Šiemet ji apdovanota jaunojo kūrėjo premija, o jos knyga „Takeliai žolėje“ (Bazilisko ambasada, 2022) išrinkta geriausia lietuvių autorių poezijos knyga 15min. metų knygos rinkimuose. Knyga yra įtraukta ir į LLTI skelbiamą 2022 metais išėjusių kūrybiškiausių knygų dvyliktuką bei nominuota „Metų knygos rinkimuose“ poezijos kategorijoje.<br />D. Bagdonaitės kūryba daugiasluoksnė, apjungianti įvairias technikas bei situacijas – tai<br />instaliacijos, piešiniai, poezija. Menininkės darbuose aktuali ribinės erdvės samprata –<br />miesto kaip viešosios ir privačios sričių susikirtimo taškas. Kūryboje ji pasitelkia sąmoningo naivumo, humoro bei pasakojimo strategijas. Bagdonaitė eksperimentuoja jungdama poeziją ir vizualųjį meną. Jos eilėraščiai publikuoti kultūriniuose leidiniuose „Vilnius Review“, „Literatūra ir Menas“ „Šiaurės Atėnai“, „Kreivės“, įtraukti į Poetinio Druskininkų Rudens almanachą bei Versepolio platfromą (Europos poezijos platforma - versopolis.com).<br />2022 m. Dovilė apsigynė meno daktarės laipsnį tema „Kaip kurti ir kaip gyventi. Fantominio Don Kichoto, atgyjančių kūrinių, nuodingų gėlių, sapnuojančių save sistemų, (iš)šokančių raidžių ir visa tai apimančios pastoralės (al)bumas“ bei surengė savo svarbiausią parodą<br />„Pastoralė. Aitvarų ganyklos”, kurioje sujungė gatvės meno, 3D piešinių bei tapybos estetiką.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2963</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Kultūrinės vaizduotės rekonstrukcijos. Pokalbis su Giedre Jankevičiūte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-kulturines-vaizduotes-rekonstrukcijos-pokalbis-su-giedre-jankeviciute--58009103</link><description><![CDATA[Laidoje iš balkono dailės istorikė, parodų kuratorė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė profesorė Giedrė Jankevičiūtė pasakoja dar negirdėtas istorijas iš parodos „Vilnius, Wilno, Vilne: vienas miestas – daug pasakojimų“ ir naują parodą „Vilniaus dailė muziejuose“ Nacionalinėje dailės galerijoje ir kaip kuratorių parodos atspindi bei kuria kultūrinę vaizduotę.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58009103</guid><pubDate>Thu, 14 Dec 2023 13:01:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58009103/2023_12_14_3408_1_20231214173233052.mp3" length="49385352" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje iš balkono dailės istorikė, parodų kuratorė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė profesorė Giedrė Jankevičiūtė pasakoja dar negirdėtas istorijas iš parodos „Vilnius, Wilno, Vilne: vienas miestas – daug pasakojimų“ ir naują parodą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje iš balkono dailės istorikė, parodų kuratorė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė profesorė Giedrė Jankevičiūtė pasakoja dar negirdėtas istorijas iš parodos „Vilnius, Wilno, Vilne: vienas miestas – daug pasakojimų“ ir naują parodą „Vilniaus dailė muziejuose“ Nacionalinėje dailės galerijoje ir kaip kuratorių parodos atspindi bei kuria kultūrinę vaizduotę.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3087</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Liepsnojantys kūnai. Pokalbis su menininkų duetu „Pakui Hardware“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-liepsnojantys-kunai-pokalbis-su-menininku-duetu-pakui-hardware--57939284</link><description><![CDATA[Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia menininkų dueto „Pakui Hardware“ (Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos) personalinė paroda „Uždegimas“. Tai liepsnojanti paroda, kurioje supranti, kodėl naudojame tą patį žodį sakydami „kurti laužą“ ir „kurti meną“. Pasak menininkų, jiems rūpi pasaulį krečiančios karštinės, „liepsnojantys“ planetos bei mūsų kūnai. „Pakui Hardware“ tęsia medicinos, kūno ir socialinių bei ekonominių sistemų sąveikų tyrimus. „Uždegimo sąvoka atvėrė erdvę svarstyti apie kūno kaip archyvo bei kūnų atminties temas. Parodoje pristatomų skulptūrų kūnai gimė karštyje tiesiogine šio žodžio prasme – aliuminio liejiniais bei stiklo detalėmis kūrėme erdvinius žmogaus nervinių sistemų žemėlapius. Tačiau šie erdviniai piešiniai nuolat vaizduoja tik bendros nervinės sistemos detales, taip nurodant į Vakarų kosmologijai būdingą kūnų bei gamtos fragmentavimą“, – pasakojo Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda.<br />2024 m. „Pakui Hardware“ kartu su Marija Terese Rožanskaite (1933–2007) atstovaus Lietuvai Venecijos meno bienalėje. Paroda „Uždegimas“ (kuratorius Valentinas Klimašauskas) yra įžanga į būsimąjį nacionalinį paviljoną. Pokalbis studijoje apie liepsnojančius Vilniaus ir Venecijos kūnus.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57939284</guid><pubDate>Thu, 07 Dec 2023 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57939284/2023_12_07_3408_1_20231207160247156.mp3" length="50819627" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia menininkų dueto „Pakui Hardware“ (Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos) personalinė paroda „Uždegimas“. Tai liepsnojanti paroda, kurioje supranti, kodėl naudojame tą patį žodį sakydami „kurti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia menininkų dueto „Pakui Hardware“ (Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos) personalinė paroda „Uždegimas“. Tai liepsnojanti paroda, kurioje supranti, kodėl naudojame tą patį žodį sakydami „kurti laužą“ ir „kurti meną“. Pasak menininkų, jiems rūpi pasaulį krečiančios karštinės, „liepsnojantys“ planetos bei mūsų kūnai. „Pakui Hardware“ tęsia medicinos, kūno ir socialinių bei ekonominių sistemų sąveikų tyrimus. „Uždegimo sąvoka atvėrė erdvę svarstyti apie kūno kaip archyvo bei kūnų atminties temas. Parodoje pristatomų skulptūrų kūnai gimė karštyje tiesiogine šio žodžio prasme – aliuminio liejiniais bei stiklo detalėmis kūrėme erdvinius žmogaus nervinių sistemų žemėlapius. Tačiau šie erdviniai piešiniai nuolat vaizduoja tik bendros nervinės sistemos detales, taip nurodant į Vakarų kosmologijai būdingą kūnų bei gamtos fragmentavimą“, – pasakojo Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda.<br />2024 m. „Pakui Hardware“ kartu su Marija Terese Rožanskaite (1933–2007) atstovaus Lietuvai Venecijos meno bienalėje. Paroda „Uždegimas“ (kuratorius Valentinas Klimašauskas) yra įžanga į būsimąjį nacionalinį paviljoną. Pokalbis studijoje apie liepsnojančius Vilniaus ir Venecijos kūnus.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3177</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Nenumaldomas poezijos poreikis. Pokalbis su Justina Žvirblyte ir Simonu Bernotu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-nenumaldomas-poezijos-poreikis-pokalbis-su-justina-zvirblyte-ir-simonu-bernotu--57863828</link><description><![CDATA[Kodėl šiandien rašoma poezija? Klausimas neatsakomas, bet svarbus. Neseniai pasirodė pirmoji Justinos Žvirblytės poezijos knyga „Mikrosfera“ ir antroji Simono Bernoto eilėraščių knyga „Pasakų parkas“ (abi išleido Rašytojų sąjungos leidykla). Šios knygos savitai plečia poezijos žodyną sujungdamos netikėtas patirtis ir magiškus pasakojimus, autorefleksiją ir biochemiją. Apie tai, kaip rašo eilėraščius ir kuria knygos struktūrą, kaip į poeziją atkeliauja pasakų personažai ir laboratoriniai tyrimai pasakoja poetai Justina Žvirblytė ir Simonas Bernotas.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57863828</guid><pubDate>Thu, 30 Nov 2023 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57863828/2023_11_30_3408_1_20231130160244124.mp3" length="50413788" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl šiandien rašoma poezija? Klausimas neatsakomas, bet svarbus. Neseniai pasirodė pirmoji Justinos Žvirblytės poezijos knyga „Mikrosfera“ ir antroji Simono Bernoto eilėraščių knyga „Pasakų parkas“ (abi išleido Rašytojų sąjungos leidykla). Šios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl šiandien rašoma poezija? Klausimas neatsakomas, bet svarbus. Neseniai pasirodė pirmoji Justinos Žvirblytės poezijos knyga „Mikrosfera“ ir antroji Simono Bernoto eilėraščių knyga „Pasakų parkas“ (abi išleido Rašytojų sąjungos leidykla). Šios knygos savitai plečia poezijos žodyną sujungdamos netikėtas patirtis ir magiškus pasakojimus, autorefleksiją ir biochemiją. Apie tai, kaip rašo eilėraščius ir kuria knygos struktūrą, kaip į poeziją atkeliauja pasakų personažai ir laboratoriniai tyrimai pasakoja poetai Justina Žvirblytė ir Simonas Bernotas.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3151</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Nuo „Stebuklo“ plytelės iki „Atminties sienos“. Pokalbis su menininku Giteniu Umbrasu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-nuo-stebuklo-plyteles-iki-atminties-sienos-pokalbis-su-menininku-giteniu-umbrasu--57665736</link><description><![CDATA[Vilniaus dailės akademijos parodų salės „Titanikas“ pirmame aukšte šiandien atidaroma Gitenio Umbraso (g. 1961 m.) „Retrospektyva“. Tai išsamiausia menininko kūrybą pristatanti paroda, kurioje galima pamatyti ir gerai žinomus, ir dar tebekuriamus darbus. Pastaruoju metu G. Umbrasas kuria Vilniaus patronui – Šv. Kristoforui skirtą mozaiką Vilniaus savivaldybės pastato fasadui. Autoriaus darbai išsiskiria puikia piešinio, mozaikos, freskos technika ir begaliniu preciziškumu, o taip pat ekologinės pajautos ir mitologinių simbolių jungtimi. Vilniuje galima pamatyti ne vieną savitą G. Umbraso meno kūrinį: miniatiūrines freskas Sereikiškių parko medžių drevėse (1990), mozaiką – grindinio plytelę „Stebuklas“ Katedros aikštėje (1994), skulptūrą „Čiulbantis Kryžius” Žvėryne, Latvių ir Blindžių g. sankirtoje (2000). Menininkas sukūrė mozaiką „Trejybė“ Tuskulėnų rimties parko kolumbariumo kupole, memorialinę lentą žydų rašytojui Moišei Kulbakui. Pagal G. Umbraso projektą suskurta „Atminties siena“: iškalti nužudytų kovotojų už Lietuvos laisvę vardai ir slapyvardžiai buvusio KGB ir gestapo pastato cokolyje Vilniuje. 2004 m. buvo įgyvendintas dailininko projektas „Meilės krantai“: šalia Žaliojo tilto dešiniajame Neries krante iš žydinčių gėlių suformuotas užrašas „Aš tave myliu”, o kairiajame – „Ir aš tave”. G. Umbrasas sukūrė ir įgyvendino daug kitų meno kūrinių: freskų, mozaikų, scenovaizdžių, skulptūrų objektų, aitvarų. Menininko kūrybos retrospektyva VDA „Titanike“ veiks iki gruodžio 30 d.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57665736</guid><pubDate>Thu, 16 Nov 2023 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57665736/2023_11_16_3408_1_p_20231116160314809.mp3" length="48419287" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus dailės akademijos parodų salės „Titanikas“ pirmame aukšte šiandien atidaroma Gitenio Umbraso (g. 1961 m.) „Retrospektyva“. Tai išsamiausia menininko kūrybą pristatanti paroda, kurioje galima pamatyti ir gerai žinomus, ir dar tebekuriamus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus dailės akademijos parodų salės „Titanikas“ pirmame aukšte šiandien atidaroma Gitenio Umbraso (g. 1961 m.) „Retrospektyva“. Tai išsamiausia menininko kūrybą pristatanti paroda, kurioje galima pamatyti ir gerai žinomus, ir dar tebekuriamus darbus. Pastaruoju metu G. Umbrasas kuria Vilniaus patronui – Šv. Kristoforui skirtą mozaiką Vilniaus savivaldybės pastato fasadui. Autoriaus darbai išsiskiria puikia piešinio, mozaikos, freskos technika ir begaliniu preciziškumu, o taip pat ekologinės pajautos ir mitologinių simbolių jungtimi. Vilniuje galima pamatyti ne vieną savitą G. Umbraso meno kūrinį: miniatiūrines freskas Sereikiškių parko medžių drevėse (1990), mozaiką – grindinio plytelę „Stebuklas“ Katedros aikštėje (1994), skulptūrą „Čiulbantis Kryžius” Žvėryne, Latvių ir Blindžių g. sankirtoje (2000). Menininkas sukūrė mozaiką „Trejybė“ Tuskulėnų rimties parko kolumbariumo kupole, memorialinę lentą žydų rašytojui Moišei Kulbakui. Pagal G. Umbraso projektą suskurta „Atminties siena“: iškalti nužudytų kovotojų už Lietuvos laisvę vardai ir slapyvardžiai buvusio KGB ir gestapo pastato cokolyje Vilniuje. 2004 m. buvo įgyvendintas dailininko projektas „Meilės krantai“: šalia Žaliojo tilto dešiniajame Neries krante iš žydinčių gėlių suformuotas užrašas „Aš tave myliu”, o kairiajame – „Ir aš tave”. G. Umbrasas sukūrė ir įgyvendino daug kitų meno kūrinių: freskų, mozaikų, scenovaizdžių, skulptūrų objektų, aitvarų. Menininko kūrybos retrospektyva VDA „Titanike“ veiks iki gruodžio 30 d.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3027</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Lobių ieškotojos. Pokalbis su menininkėmis Ieva Kotryna Ski ir Igne Narbutaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-lobiu-ieskotojos-pokalbis-su-menininkemis-ieva-kotryna-ski-ir-igne-narbutaite--57493420</link><description><![CDATA[Ieva Kotryna Ski ir Igne Narbutaite – menininkės ir tyrėjos, kuriančios kiną ir videomeną. Nidos meno kolonijoje jos ieško lobio, tiksliau – 1998 metais Preiloje ieškoto lobio ženklų. Ko tada ieškojo su Vokietijos televizija atvykęs kuršių palikuonis? Daug kas tikėjo, kad gintaro kambario. Nes juk vietos gyventojai matė, kaip karo pabaigoje besitraukiantys vokiečių kareiviai slėpė dideles dėžes rūsyje. Bet per tiek laiko rūsius užliejo marios, ir atsakymas glūdi po vandeniu. Ieškoti paslėptų gamtos lobių menininkes netiesiogiai paakino senelis – geologas Vytautas Narbutas, tyrinėjantis Biržų krašto smegduobes. Laidoje kartu su menininkėmis gilinamės į žinojimo archeologiją – kas sieja kintantį žemės reljefą ir žodžių prasmes, mitinius pasakojimus ir filmų montažą, giminės medį ir akmenų pavadinimus.<br />Laidos pabaigoje skamba Onutės Narbutaitės kūrinio „Lapides, flores, nomina et sidera (akmenys, gėlės, vardai ir žvaigždynai) fragmentas Corona lapidea (akmenų vainikas), kuriame dainuojami akmenų vardai. Atlikėjai: choras „Aidija“, Čiurlionio menų mokyklos<br />choras, Lina Baublytė (fleita), Laurynas Lapė (trimitas), Jievaras<br />Jasinskis (trombonas), Džiugas Daugirda (būgnas). Diriguoja Romas Gražinis.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57493420</guid><pubDate>Thu, 02 Nov 2023 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57493420/2023_11_02_3408_1_20231102160311966.mp3" length="51249707" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ieva Kotryna Ski ir Igne Narbutaite – menininkės ir tyrėjos, kuriančios kiną ir videomeną. Nidos meno kolonijoje jos ieško lobio, tiksliau – 1998 metais Preiloje ieškoto lobio ženklų. Ko tada ieškojo su Vokietijos televizija atvykęs kuršių palikuonis?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ieva Kotryna Ski ir Igne Narbutaite – menininkės ir tyrėjos, kuriančios kiną ir videomeną. Nidos meno kolonijoje jos ieško lobio, tiksliau – 1998 metais Preiloje ieškoto lobio ženklų. Ko tada ieškojo su Vokietijos televizija atvykęs kuršių palikuonis? Daug kas tikėjo, kad gintaro kambario. Nes juk vietos gyventojai matė, kaip karo pabaigoje besitraukiantys vokiečių kareiviai slėpė dideles dėžes rūsyje. Bet per tiek laiko rūsius užliejo marios, ir atsakymas glūdi po vandeniu. Ieškoti paslėptų gamtos lobių menininkes netiesiogiai paakino senelis – geologas Vytautas Narbutas, tyrinėjantis Biržų krašto smegduobes. Laidoje kartu su menininkėmis gilinamės į žinojimo archeologiją – kas sieja kintantį žemės reljefą ir žodžių prasmes, mitinius pasakojimus ir filmų montažą, giminės medį ir akmenų pavadinimus.<br />Laidos pabaigoje skamba Onutės Narbutaitės kūrinio „Lapides, flores, nomina et sidera (akmenys, gėlės, vardai ir žvaigždynai) fragmentas Corona lapidea (akmenų vainikas), kuriame dainuojami akmenų vardai. Atlikėjai: choras „Aidija“, Čiurlionio menų mokyklos<br />choras, Lina Baublytė (fleita), Laurynas Lapė (trimitas), Jievaras<br />Jasinskis (trombonas), Džiugas Daugirda (būgnas). Diriguoja Romas Gražinis.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3204</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Kas yra „Akee“? Pokalbis su Viliumi Vaitiekūnu apie meno edukaciją ir kultūros sklaidą regionuose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-kas-yra-akee-pokalbis-su-viliumi-vaitiekunu-apie-meno-edukacija-ir-kulturos-sklaida-regionuose--57305188</link><description><![CDATA[Kultūros prodiuseris, menininkas ir edukatorius Vilius Vaitiekūnas daug kam žinomas kaip kultūrinio gyvenimo, ypač šiuolaikinio meno, videometraštininkas. Tačiau didžiausia jo kūrybinė aistra – paties įkurta Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvė (Akee). Akee yra bendruomeninė iniciatyva, besikurianti Aleknaičių kaime, Pakruojo rajone tarpukariu statytos mokyklos teritorijoje. Čia vyksta įvairių sričių Lietuvos ir pasaulio menininkų projektai, rengiamos rezidencijos, edukaciniai užsiėmimai ir net įvyko skulptūros baidyklei konkursas. Kokie keliai Vilių atvedė į Aleknaičius ir kaip čia atvykstantys menininkai ir tyrėjai kuria užmiesčio teritorijoms jautrius bei socialiai tvarius projektus kalbamės su Viliumi Vaitiekūnu. Laidos pabaigoje skamba Akee projekto „Vietos radijas“ metu Samanthos Lippett, Michaelio Hollando, Roko Steponavičiaus ir Pakruojo r. Lygumų pagrindinės mokyklos mokinių sukurto garso takelio ištrauka.<br /><br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57305188</guid><pubDate>Thu, 19 Oct 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57305188/2023_10_19_3408_1_p_20231019160320231.mp3" length="48756580" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kultūros prodiuseris, menininkas ir edukatorius Vilius Vaitiekūnas daug kam žinomas kaip kultūrinio gyvenimo, ypač šiuolaikinio meno, videometraštininkas. Tačiau didžiausia jo kūrybinė aistra – paties įkurta Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kultūros prodiuseris, menininkas ir edukatorius Vilius Vaitiekūnas daug kam žinomas kaip kultūrinio gyvenimo, ypač šiuolaikinio meno, videometraštininkas. Tačiau didžiausia jo kūrybinė aistra – paties įkurta Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvė (Akee). Akee yra bendruomeninė iniciatyva, besikurianti Aleknaičių kaime, Pakruojo rajone tarpukariu statytos mokyklos teritorijoje. Čia vyksta įvairių sričių Lietuvos ir pasaulio menininkų projektai, rengiamos rezidencijos, edukaciniai užsiėmimai ir net įvyko skulptūros baidyklei konkursas. Kokie keliai Vilių atvedė į Aleknaičius ir kaip čia atvykstantys menininkai ir tyrėjai kuria užmiesčio teritorijoms jautrius bei socialiai tvarius projektus kalbamės su Viliumi Vaitiekūnu. Laidos pabaigoje skamba Akee projekto „Vietos radijas“ metu Samanthos Lippett, Michaelio Hollando, Roko Steponavičiaus ir Pakruojo r. Lygumų pagrindinės mokyklos mokinių sukurto garso takelio ištrauka.<br /><br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3048</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Atminties žemėlapiai. Pokalbis su Egle Vertelkaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-atminties-zemelapiai-pokalbis-su-egle-vertelkaite--57219429</link><description><![CDATA[Eglė Vertelkaitė tyrinėja atmintį ir ieško naujų jos saugojimo ir sklaidos būdų. Pasitelkusi fotografiją, koliažą, objektus ir judančius vaizdus ji kuria tėvo atminimui skirtą instaliaciją „Briedžių sala“ galerijoje „Kairė-dešinė“. „Briedžių sala“ yra ir tikras geografinis pavadinimas, ir menama vieta, susikuriama vaizduotėje seneliams ir tėvams pasakojant apie tėviškę, kurios nebėra. Lietuvą okupavę sovietai naikino ne tik<br />vietos gyventojus, bet ir pavadinimus – trynė atmintį, per kurią užmezgamas ryšys su žeme ir<br />praeitimi. Juos pakeitė ideologizuotos abstrakcijos – TAIKA, ATEITIS, TĖVYNĖ, ŠVYTURYS, LAISVĖ. Žemėlapį padengė svetimų herojų – Lenino, Černiachovskio, Melnikaitės, Dzeržinskio vardais pavadinti miestai, rajonai, kolūkiai.<br />Menininkės Eglės Vertelkaitės tėvas buvo inžinierius-hidrotechnikas ir žinojo visus Lietuvos<br />ežerus, ežerėlius, tvenkinius, kūdras, upes ir upelius, net kanalus, vaizdavo juos savo braižomuose žemėlapiuose, surasdavo ir „valdiškuose“, kuriuose visa Lietuva buvo suskirstyta į 44 rajonus. O laisvalaikiu kurdavo kryžiažodžius, kur griežtose konstrukcijose susikabindavo literatūriniai, istoriniai, geografiniai vardai, asmeninės patirtys ir laikmečio aktualijos. Pokalbis su menininke apie atminties performatyvumą.<br /><br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57219429</guid><pubDate>Thu, 12 Oct 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57219429/2023_10_12_3408_1_20231012160236303.mp3" length="50977615" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Eglė Vertelkaitė tyrinėja atmintį ir ieško naujų jos saugojimo ir sklaidos būdų. Pasitelkusi fotografiją, koliažą, objektus ir judančius vaizdus ji kuria tėvo atminimui skirtą instaliaciją „Briedžių sala“ galerijoje „Kairė-dešinė“. „Briedžių sala“ yra...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Eglė Vertelkaitė tyrinėja atmintį ir ieško naujų jos saugojimo ir sklaidos būdų. Pasitelkusi fotografiją, koliažą, objektus ir judančius vaizdus ji kuria tėvo atminimui skirtą instaliaciją „Briedžių sala“ galerijoje „Kairė-dešinė“. „Briedžių sala“ yra ir tikras geografinis pavadinimas, ir menama vieta, susikuriama vaizduotėje seneliams ir tėvams pasakojant apie tėviškę, kurios nebėra. Lietuvą okupavę sovietai naikino ne tik<br />vietos gyventojus, bet ir pavadinimus – trynė atmintį, per kurią užmezgamas ryšys su žeme ir<br />praeitimi. Juos pakeitė ideologizuotos abstrakcijos – TAIKA, ATEITIS, TĖVYNĖ, ŠVYTURYS, LAISVĖ. Žemėlapį padengė svetimų herojų – Lenino, Černiachovskio, Melnikaitės, Dzeržinskio vardais pavadinti miestai, rajonai, kolūkiai.<br />Menininkės Eglės Vertelkaitės tėvas buvo inžinierius-hidrotechnikas ir žinojo visus Lietuvos<br />ežerus, ežerėlius, tvenkinius, kūdras, upes ir upelius, net kanalus, vaizdavo juos savo braižomuose žemėlapiuose, surasdavo ir „valdiškuose“, kuriuose visa Lietuva buvo suskirstyta į 44 rajonus. O laisvalaikiu kurdavo kryžiažodžius, kur griežtose konstrukcijose susikabindavo literatūriniai, istoriniai, geografiniai vardai, asmeninės patirtys ir laikmečio aktualijos. Pokalbis su menininke apie atminties performatyvumą.<br /><br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Be kaltės kaltiems. Pokalbis su Egle Rakauskaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-be-kaltes-kaltiems-pokalbis-su-egle-rakauskaite--57089266</link><description><![CDATA[Eglė Rakauskaitė – viena iš žinomiausių Lietuvos šiuolaikinių menininkių, sukūrusi chrestomatinius į Europos ir pasaulio meno istorijas įrašytus performansus. Naujoje parodoje Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje menininkė naujai interpretuoja istorinį savo kūrinį performansą „Be kaltės kaltiems. Pinklės. Išvarymas iš rojaus“. Gyvoji merginų, sujungtų kasomis, skulptūra pirmą kartą rodyta 1995 metais Šiuolaikinio meno centro parodoje „Kasdienybės kalba“. Šioje parodoje ne tik kuriamas naujas performansas, bet ir nauji merginų drabužiai, šiuolaikiškai perkonstruojant tautinį kostiumą. Pokalbis su menininke apie parodą ir performansų kūrimą naujame istoriniame ir politiniame kontekste.<br /><br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57089266</guid><pubDate>Thu, 05 Oct 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57089266/2023_10_05_3408_1_20231005160252480.mp3" length="50957971" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Eglė Rakauskaitė – viena iš žinomiausių Lietuvos šiuolaikinių menininkių, sukūrusi chrestomatinius į Europos ir pasaulio meno istorijas įrašytus performansus. Naujoje parodoje Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje menininkė naujai interpretuoja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Eglė Rakauskaitė – viena iš žinomiausių Lietuvos šiuolaikinių menininkių, sukūrusi chrestomatinius į Europos ir pasaulio meno istorijas įrašytus performansus. Naujoje parodoje Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje menininkė naujai interpretuoja istorinį savo kūrinį performansą „Be kaltės kaltiems. Pinklės. Išvarymas iš rojaus“. Gyvoji merginų, sujungtų kasomis, skulptūra pirmą kartą rodyta 1995 metais Šiuolaikinio meno centro parodoje „Kasdienybės kalba“. Šioje parodoje ne tik kuriamas naujas performansas, bet ir nauji merginų drabužiai, šiuolaikiškai perkonstruojant tautinį kostiumą. Pokalbis su menininke apie parodą ir performansų kūrimą naujame istoriniame ir politiniame kontekste.<br /><br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3185</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Šešėlių atmintis. Pokalbis su menininke Dileta Deike</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-seseliu-atmintis-pokalbis-su-menininke-dileta-deike--56978133</link><description><![CDATA[Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Tą dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Yra išlikusių liudininkų, dokumentų, dienoraščių. O kaip prisiminti tai, ko pats nematei? Kaip pajausti sunaikintų žmonių buvimą stebint šviesos raštus ant buvusio geto namų sienų? Giluminei atminčiai skirtoje laidoje menininkė Dileta Deikė pasakoja apie tai, kaip ji dvejus metus siuvinėjo intuityvų šviesos ir tamsos žemėlapį. Tai beveik neapčiuopiamas, ir kartu labai materialus kūrinys – tuštumos atvėrimas ir atminties pulsavimo užrašymas siuvinėjimo dygsniais.<br /><br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56978133</guid><pubDate>Thu, 28 Sep 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56978133/2023_09_28_3408_1_p_20230928160407664.mp3" length="48827634" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Tą dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Yra išlikusių liudininkų, dokumentų, dienoraščių. O kaip prisiminti tai, ko pats nematei? Kaip pajausti sunaikintų žmonių buvimą stebint...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Tą dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Yra išlikusių liudininkų, dokumentų, dienoraščių. O kaip prisiminti tai, ko pats nematei? Kaip pajausti sunaikintų žmonių buvimą stebint šviesos raštus ant buvusio geto namų sienų? Giluminei atminčiai skirtoje laidoje menininkė Dileta Deikė pasakoja apie tai, kaip ji dvejus metus siuvinėjo intuityvų šviesos ir tamsos žemėlapį. Tai beveik neapčiuopiamas, ir kartu labai materialus kūrinys – tuštumos atvėrimas ir atminties pulsavimo užrašymas siuvinėjimo dygsniais.<br /><br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3052</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Jurgos Barilaitės „Dugnas“ kaip atspirties taškas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-jurgos-barilaites-dugnas-kaip-atspirties-taskas--56887298</link><description><![CDATA[Jurga Barilaitė kuria gyvą meną – net jei tai iš sapnų ir svajonių nuaustas pokalbis su dirbtiniu intelektu. Kaip dirbtinis protas gali pavaizduoti menininkės sapną? Galerijoje AV17 Jurga eksponuoja egzistencinio nerimo kupinus kūrinius. Kaip gyventi, žinant, kad viskas neišvengiamai baigiasi? Tačiau paroda „Dugnas“ yra ne apie nevilties prarają, bet apie atspirties tašką. Todėl ir atsiranda stiprių „moterų, keliančių sunkiai“ piešiniai, ir apvalus objektas iš stiklo atliekų konteinerių, į kurį lazeris nesustodamas siunčia žinutę „Aš tave myliu“.<br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56887298</guid><pubDate>Thu, 21 Sep 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56887298/2023_09_21_3408_1_20230921160253300.mp3" length="51250126" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jurga Barilaitė kuria gyvą meną – net jei tai iš sapnų ir svajonių nuaustas pokalbis su dirbtiniu intelektu. Kaip dirbtinis protas gali pavaizduoti menininkės sapną? Galerijoje AV17 Jurga eksponuoja egzistencinio nerimo kupinus kūrinius. Kaip gyventi,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jurga Barilaitė kuria gyvą meną – net jei tai iš sapnų ir svajonių nuaustas pokalbis su dirbtiniu intelektu. Kaip dirbtinis protas gali pavaizduoti menininkės sapną? Galerijoje AV17 Jurga eksponuoja egzistencinio nerimo kupinus kūrinius. Kaip gyventi, žinant, kad viskas neišvengiamai baigiasi? Tačiau paroda „Dugnas“ yra ne apie nevilties prarają, bet apie atspirties tašką. Todėl ir atsiranda stiprių „moterų, keliančių sunkiai“ piešiniai, ir apvalus objektas iš stiklo atliekų konteinerių, į kurį lazeris nesustodamas siunčia žinutę „Aš tave myliu“.<br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3204</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Andriaus Arutiunian garso jausmas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-andriaus-arutiunian-garso-jausmas--56808564</link><description><![CDATA[Andrius Arutiunian yra armėnų-lietuvių menininkas ir kompozitorius, kuriantis garso ir vaizdo instalicijas bei performansus. Lietuvos dailininkų sąjungos meno erdvėje „Medūza“ veikia Andriaus paroda „Counterfates“, kurioje galima pamatyti ir išgirsti iš Venecijos bienalės atkeliavusį padirbtą vinilą ir perbristi „smalos jūrą“. Pokalbis su menininku apie naujausius kūrinius, Venecijos ir Kauno bienales ir kaip skamba armėnų diasporos popmuzika sename „Mercedes“ automobilyje, keliaujančiame po Markučių kalvas.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56808564</guid><pubDate>Thu, 14 Sep 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56808564/2023_09_14_3408_1_20230914160310118.mp3" length="49444124" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Andrius Arutiunian yra armėnų-lietuvių menininkas ir kompozitorius, kuriantis garso ir vaizdo instalicijas bei performansus. Lietuvos dailininkų sąjungos meno erdvėje „Medūza“ veikia Andriaus paroda „Counterfates“, kurioje galima pamatyti ir išgirsti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Andrius Arutiunian yra armėnų-lietuvių menininkas ir kompozitorius, kuriantis garso ir vaizdo instalicijas bei performansus. Lietuvos dailininkų sąjungos meno erdvėje „Medūza“ veikia Andriaus paroda „Counterfates“, kurioje galima pamatyti ir išgirsti iš Venecijos bienalės atkeliavusį padirbtą vinilą ir perbristi „smalos jūrą“. Pokalbis su menininku apie naujausius kūrinius, Venecijos ir Kauno bienales ir kaip skamba armėnų diasporos popmuzika sename „Mercedes“ automobilyje, keliaujančiame po Markučių kalvas.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3091</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Akimirka prie atminties upės. Pokalbis su menininke Jelena Škulis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-akimirka-prie-atminties-upes-pokalbis-su-menininke-jelena-skulis--56724033</link><description><![CDATA[Kaip mus veikia Ukrainoje vykstantis karas ir ką galime padaryti Lietuvoje be kasdienės paramos? Menininkė ir Vilniaus dailės akademijos menų doktorantė Jelena Škulis 2022 m. spalį kompiuterizuotomis nytinėmis staklėmis pradėjo austi atminties „upę“. Kiekvienas 10 metrų ilgio kūrinio siūliukas pravertas ir sudėtas rankomis. Dabar šį darbą galima pamatyti instaliacijų parodoje „Pauzė. Prie karo upės“ galerijoje „Meno niša“ (kuratorė Sonata Baliuckaitė).<br />Ši paroda yra menininkės autoetnografinio tyrimo dalis, vykstanti stebint save ir aplinkinius bendrose emocinėje ir geopolitinėje erdvėse. Kūrinį įkvėpė ukrainietės žodžiai, kuriuos Jelena išgirdo per radiją. Mergina iš Ukrainos savo gyvenimą apibūdino žodžiais „karas“, „ašaros“ ir kad gyvena „laukimu“. Šiuos žodžius ukrainiečių kalba J. Škulis išdėliojo įvairia lėtai audžiamoje „laiko juostoje“ su pauzėmis arba beveik įskaitomus. „Ukrainiečių kalba man yra galimybė pajusti fiziškai ir suprasti ne savo kalbą ir ne savo mąstymą. Kaip mes išgyvename dabartinę kasdienybę? Pati patiriu, kad turi būti pauzė, kad karas turi baigtis“, – sako menininkė.<br />Jelena Škulis yra menininkė ir tyrėja, kurios kūryba grįsta medžiagos (de)konstravimu ir santykiu su bendruomene. Menininkė yra baigusi socialinius mokslus Vilniaus universitete ir vizualiuosius menus Vilniaus dailės akademijoje, savo kūryboje naudoja įvairius metodus: lėtą audimą, rankų darbą, kasdienę kalbą, performatyvų veiksmą, apklausas, bendruomenės įtraukimą į kūrybos procesą.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56724033</guid><pubDate>Thu, 07 Sep 2023 12:05:55 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56724033/2023_09_07_3408_1_20230907100253136.mp3" length="47854690" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip mus veikia Ukrainoje vykstantis karas ir ką galime padaryti Lietuvoje be kasdienės paramos? Menininkė ir Vilniaus dailės akademijos menų doktorantė Jelena Škulis 2022 m. spalį kompiuterizuotomis nytinėmis staklėmis pradėjo austi atminties „upę“....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip mus veikia Ukrainoje vykstantis karas ir ką galime padaryti Lietuvoje be kasdienės paramos? Menininkė ir Vilniaus dailės akademijos menų doktorantė Jelena Škulis 2022 m. spalį kompiuterizuotomis nytinėmis staklėmis pradėjo austi atminties „upę“. Kiekvienas 10 metrų ilgio kūrinio siūliukas pravertas ir sudėtas rankomis. Dabar šį darbą galima pamatyti instaliacijų parodoje „Pauzė. Prie karo upės“ galerijoje „Meno niša“ (kuratorė Sonata Baliuckaitė).<br />Ši paroda yra menininkės autoetnografinio tyrimo dalis, vykstanti stebint save ir aplinkinius bendrose emocinėje ir geopolitinėje erdvėse. Kūrinį įkvėpė ukrainietės žodžiai, kuriuos Jelena išgirdo per radiją. Mergina iš Ukrainos savo gyvenimą apibūdino žodžiais „karas“, „ašaros“ ir kad gyvena „laukimu“. Šiuos žodžius ukrainiečių kalba J. Škulis išdėliojo įvairia lėtai audžiamoje „laiko juostoje“ su pauzėmis arba beveik įskaitomus. „Ukrainiečių kalba man yra galimybė pajusti fiziškai ir suprasti ne savo kalbą ir ne savo mąstymą. Kaip mes išgyvename dabartinę kasdienybę? Pati patiriu, kad turi būti pauzė, kad karas turi baigtis“, – sako menininkė.<br />Jelena Škulis yra menininkė ir tyrėja, kurios kūryba grįsta medžiagos (de)konstravimu ir santykiu su bendruomene. Menininkė yra baigusi socialinius mokslus Vilniaus universitete ir vizualiuosius menus Vilniaus dailės akademijoje, savo kūryboje naudoja įvairius metodus: lėtą audimą, rankų darbą, kasdienę kalbą, performatyvų veiksmą, apklausas, bendruomenės įtraukimą į kūrybos procesą.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2991</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Šiuolaikinės tekstilės vaizduotė. Pokalbis Severija Inčirauskaite-Kriaunevičiene ir Migle Lebednykaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-siuolaikines-tekstiles-vaizduote-pokalbis-severija-incirauskaite-kriauneviciene-ir-migle-lebednykaite--56647360</link><description><![CDATA[Kas dvejus metus Klermone-Ferane (Prancūzija) vykstantis Tarptautinis ekstraordinarios tekstilės festivalis (FITE) menininkams pasiūlė įsivaizduoti – kitokį pasaulį, reflektuoti ne tik dabartį, bet ir ateitį, klausti, ar menas gali pakeisti pasaulį, sukilti prieš abejingumą ir rezignaciją, viltį paversti revoliucija, gerumą – politiniu veiksmu. Taip gimė paroda „IMAGINE!“, veikianti Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose. Su šios parodos kuratorėmis ir menininkėmis Severija Inčirauskaite-Kriaunevičiene ir Migle Lebednykaite kalbamės apie naująsias šiuolaikinės tekstilės tendencijas, kultūrų ir laikmečių sampynas ir kokias paslaptis pavyko atskleisti gilinantis į Lietuvos nacionalinis muziejus archyvus ir kolekciją.<br /><br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56647360</guid><pubDate>Thu, 31 Aug 2023 12:05:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56647360/2023_08_31_3408_1_20230830150643294.mp3" length="51523178" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas dvejus metus Klermone-Ferane (Prancūzija) vykstantis Tarptautinis ekstraordinarios tekstilės festivalis (FITE) menininkams pasiūlė įsivaizduoti – kitokį pasaulį, reflektuoti ne tik dabartį, bet ir ateitį, klausti, ar menas gali pakeisti pasaulį,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas dvejus metus Klermone-Ferane (Prancūzija) vykstantis Tarptautinis ekstraordinarios tekstilės festivalis (FITE) menininkams pasiūlė įsivaizduoti – kitokį pasaulį, reflektuoti ne tik dabartį, bet ir ateitį, klausti, ar menas gali pakeisti pasaulį, sukilti prieš abejingumą ir rezignaciją, viltį paversti revoliucija, gerumą – politiniu veiksmu. Taip gimė paroda „IMAGINE!“, veikianti Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose. Su šios parodos kuratorėmis ir menininkėmis Severija Inčirauskaite-Kriaunevičiene ir Migle Lebednykaite kalbamės apie naująsias šiuolaikinės tekstilės tendencijas, kultūrų ir laikmečių sampynas ir kokias paslaptis pavyko atskleisti gilinantis į Lietuvos nacionalinis muziejus archyvus ir kolekciją.<br /><br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3221</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pokalbis su Nomeda ir Gediminu Urbonais apie užpelkintas institucijas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pokalbis-su-nomeda-ir-gediminu-urbonais-apie-uzpelkintas-institucijas--56576451</link><description><![CDATA[Nacionalinėje dailės galerijoje veikia Nomedos ir Gedimino Urbonų kūrybos paroda „Dalinai užpelkinta institucija“. Kaip pelkė atkeliavo į galeriją? Ko išmoko Urbonų pelkių mokyklą Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje studijavę profesionalai ir entuziastai? Pokalbis apie tai, kaip aktyvūs „Lietuvos“ kino teatro gynėjai, plataus meninio tyrimo iš feministinės perspektyvos „Transakcija“ kūrėjai derina meną, mokslą, ekologinį mąstymą ir aktyvizmą. Kokios jų 1990-ųjų idėjos šiandien įgavo naują pagreitį ir kokie tolimesni Urbonų tikslai?<br /><br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56576451</guid><pubDate>Thu, 24 Aug 2023 12:05:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56576451/2023_08_24_3408_1_20230821121837024.mp3" length="49553778" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nacionalinėje dailės galerijoje veikia Nomedos ir Gedimino Urbonų kūrybos paroda „Dalinai užpelkinta institucija“. Kaip pelkė atkeliavo į galeriją? Ko išmoko Urbonų pelkių mokyklą Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje studijavę profesionalai ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nacionalinėje dailės galerijoje veikia Nomedos ir Gedimino Urbonų kūrybos paroda „Dalinai užpelkinta institucija“. Kaip pelkė atkeliavo į galeriją? Ko išmoko Urbonų pelkių mokyklą Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje studijavę profesionalai ir entuziastai? Pokalbis apie tai, kaip aktyvūs „Lietuvos“ kino teatro gynėjai, plataus meninio tyrimo iš feministinės perspektyvos „Transakcija“ kūrėjai derina meną, mokslą, ekologinį mąstymą ir aktyvizmą. Kokios jų 1990-ųjų idėjos šiandien įgavo naują pagreitį ir kokie tolimesni Urbonų tikslai?<br /><br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3097</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Išgirsti ir kurti. Pokalbis su Urte Karalaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-isgirsti-ir-kurti-pokalbis-su-urte-karalaite--56503407</link><description><![CDATA[Urtė Karalaitė – ne tik žurnalistė, tinklalaidžių kūrėja ir pokalbių moderatorė, bet ir visuomenininkė bei kūrybinių projektų autorė. Kodėl jai svarbu dirbti daug dvasinių ir fizinių reikalaujantį ir dažnai menkai atlyginamą visuomeninį darbą? Kas ją pastūmėjo domėtis gyvenimo paraštėse atsidūrusiais žmonėmis? Kokias svarbias pamokas ji išmoko šeimoje? Pokalbis su Urte Karalaite apie svarbiausius projektus, keliones ir jos inicijuotas kūrybinio rašymo dirbtuves nuteistosioms ir nuteistiesiems „Neišgirsti balsai“, kurių tekstus galima rasti socialiniuose tinkluose „Instagram“ bei „Facebook“.<br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56503407</guid><pubDate>Thu, 17 Aug 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56503407/2023_08_17_3408_1_20230817140115362.mp3" length="51387829" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Urtė Karalaitė – ne tik žurnalistė, tinklalaidžių kūrėja ir pokalbių moderatorė, bet ir visuomenininkė bei kūrybinių projektų autorė. Kodėl jai svarbu dirbti daug dvasinių ir fizinių reikalaujantį ir dažnai menkai atlyginamą visuomeninį darbą? Kas ją...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Urtė Karalaitė – ne tik žurnalistė, tinklalaidžių kūrėja ir pokalbių moderatorė, bet ir visuomenininkė bei kūrybinių projektų autorė. Kodėl jai svarbu dirbti daug dvasinių ir fizinių reikalaujantį ir dažnai menkai atlyginamą visuomeninį darbą? Kas ją pastūmėjo domėtis gyvenimo paraštėse atsidūrusiais žmonėmis? Kokias svarbias pamokas ji išmoko šeimoje? Pokalbis su Urte Karalaite apie svarbiausius projektus, keliones ir jos inicijuotas kūrybinio rašymo dirbtuves nuteistosioms ir nuteistiesiems „Neišgirsti balsai“, kurių tekstus galima rasti socialiniuose tinkluose „Instagram“ bei „Facebook“.<br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3212</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Autoportretas kaip iššūkis. Pokalbis su Monika Krikštopaityte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-autoportretas-kaip-issukis-pokalbis-su-monika-krikstopaityte--56420259</link><description><![CDATA[Pokalbis su dailės kritike ir parodų kuratore dr. Monika Krikštopaityte apie jos disertacijos pagrindu surengtą parodą „(Įsi)vaizduojant save: Lietuvos dailininkų autoportretai nuo XIX a. iki šių dienų“ Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje. Čia pristatoma beveik 70 Lietuvos menininkų autoportretų ir autorių tapatybę apmąstančių kūrinių. Kaip save vaizduoja ir įsivaizduoja skirtingų laikmečių dailininkai ir dailininkės? Kaip konstruojama kūrėjo/s tapatybė? Ar autoportretas – tik menininko savivaizdis, ar ir epochos, socialinio statuso ir politinės santvarkos atspindys? Pokalbis su kuratore – tarsi asmeninis parodos gidas, vedantis nuo klasikinių autoportretų prie maištininkų (vyrų ir moterų) akistatos, sovietmečio prieštaravimų, vaizduotės ir kūno tyrimų bei žaidybiškų tapatybės virsmų.<br /><br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56420259</guid><pubDate>Thu, 10 Aug 2023 12:05:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56420259/2023_08_10_3408_1_20230809152816306.mp3" length="50858994" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis su dailės kritike ir parodų kuratore dr. Monika Krikštopaityte apie jos disertacijos pagrindu surengtą parodą „(Įsi)vaizduojant save: Lietuvos dailininkų autoportretai nuo XIX a. iki šių dienų“ Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis su dailės kritike ir parodų kuratore dr. Monika Krikštopaityte apie jos disertacijos pagrindu surengtą parodą „(Įsi)vaizduojant save: Lietuvos dailininkų autoportretai nuo XIX a. iki šių dienų“ Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje. Čia pristatoma beveik 70 Lietuvos menininkų autoportretų ir autorių tapatybę apmąstančių kūrinių. Kaip save vaizduoja ir įsivaizduoja skirtingų laikmečių dailininkai ir dailininkės? Kaip konstruojama kūrėjo/s tapatybė? Ar autoportretas – tik menininko savivaizdis, ar ir epochos, socialinio statuso ir politinės santvarkos atspindys? Pokalbis su kuratore – tarsi asmeninis parodos gidas, vedantis nuo klasikinių autoportretų prie maištininkų (vyrų ir moterų) akistatos, sovietmečio prieštaravimų, vaizduotės ir kūno tyrimų bei žaidybiškų tapatybės virsmų.<br /><br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3179</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pasirašyk pati! Pokalbis su Jelena Šalaj ne tik apie fotografuojančias mamas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pasirasyk-pati-pokalbis-su-jelena-salaj-ne-tik-apie-fotografuojancias-mamas--56355762</link><description><![CDATA[Dr. Jelena Šalaj – fotografijos ir vizualumo tyrinėtoja, fotografuojanti mama, rašanti apie tai mokslinius tekstus. Jos kūrybinė ir mokslinė veikla neatsiejama nuo jos motinystės patirties. Nors šeimos fotografijos dažnam atrodo turinčios tik sentimentalią vertę, Jelena mano kitaip. Tai ne tik asmeninio gyvenimo archyvas, bet ir būdas susigrąžinti subjektyvumą, tapti kuriančia asmenybe. Neatsitiktinai Jelenos esė „Tarp magijos ir religijos: ką Pierre’as Bourdieu pasakytų apie fotografuojančias supermamas?“ (Šiaurės Atėnai. 2022 01 07, http://www.satenai.lt/2022/01/07/tarp-magijos-ir-religijos-ka-pierreas-bourdieu-pasakytu-apie-fotografuojancias-supermamas/) gavo Meno kritikos apdovanojimą. Pokalbis apie balkonišką kuriančių ir tyrinėjančių mamų tapatybę.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56355762</guid><pubDate>Thu, 03 Aug 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56355762/2023_08_03_3408_1_20230803130119807.mp3" length="53062584" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dr. Jelena Šalaj – fotografijos ir vizualumo tyrinėtoja, fotografuojanti mama, rašanti apie tai mokslinius tekstus. Jos kūrybinė ir mokslinė veikla neatsiejama nuo jos motinystės patirties. Nors šeimos fotografijos dažnam atrodo turinčios tik...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dr. Jelena Šalaj – fotografijos ir vizualumo tyrinėtoja, fotografuojanti mama, rašanti apie tai mokslinius tekstus. Jos kūrybinė ir mokslinė veikla neatsiejama nuo jos motinystės patirties. Nors šeimos fotografijos dažnam atrodo turinčios tik sentimentalią vertę, Jelena mano kitaip. Tai ne tik asmeninio gyvenimo archyvas, bet ir būdas susigrąžinti subjektyvumą, tapti kuriančia asmenybe. Neatsitiktinai Jelenos esė „Tarp magijos ir religijos: ką Pierre’as Bourdieu pasakytų apie fotografuojančias supermamas?“ (Šiaurės Atėnai. 2022 01 07, http://www.satenai.lt/2022/01/07/tarp-magijos-ir-religijos-ka-pierreas-bourdieu-pasakytu-apie-fotografuojancias-supermamas/) gavo Meno kritikos apdovanojimą. Pokalbis apie balkonišką kuriančių ir tyrinėjančių mamų tapatybę.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3317</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pokalbis su Dovile Butnoriūte ir Dovile Lapinskaite apie „Sapfofest“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pokalbis-su-dovile-butnoriute-ir-dovile-lapinskaite-apie-sapfofest--56247523</link><description><![CDATA[Pokalbis apie unikalų, jau dešimtus metus vykstantį queer bendruomenių festivalį „Sapfofest“ – bendruomenines veiklas, kolektyvinį pasirengimą, atvirumą, laisvę ir menines, muzikines, poetines bei sportines programas.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56247523</guid><pubDate>Thu, 27 Jul 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56247523/2023_07_27_3408_1_20230727125646700.mp3" length="49752901" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis apie unikalų, jau dešimtus metus vykstantį queer bendruomenių festivalį „Sapfofest“ – bendruomenines veiklas, kolektyvinį pasirengimą, atvirumą, laisvę ir menines, muzikines, poetines bei sportines programas.

Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis apie unikalų, jau dešimtus metus vykstantį queer bendruomenių festivalį „Sapfofest“ – bendruomenines veiklas, kolektyvinį pasirengimą, atvirumą, laisvę ir menines, muzikines, poetines bei sportines programas.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3110</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Kas sieja dailininkų bendruomenes?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-kas-sieja-dailininku-bendruomenes--56168906</link><description><![CDATA[Po visą Vilnių pasklidusios Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) surengtos kvadrienalės parodos kviečia pasidomėti, kokios menininkų bendruomenės dalyvauja šios institucijos veikloje ir kas vienija skirtingų šakų, kartų, kūrybinių nuostatų menininkus. Apie kvadrienalės rengimo iššūkius, ekspozicijas ir dailininkams kylančius klausimus kalbasi LDS pirmininkė, kvadrienalės meno vadovė Eglė Ganda Bogdanienė, menininkė ir kuratorė Aistė Kisarauskaitė ir LDS galerijos „Arka“ vadovė Evelina Januškaitė.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56168906</guid><pubDate>Thu, 20 Jul 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56168906/2023_07_20_3408_1_20230720144739521.mp3" length="50818985" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Po visą Vilnių pasklidusios Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) surengtos kvadrienalės parodos kviečia pasidomėti, kokios menininkų bendruomenės dalyvauja šios institucijos veikloje ir kas vienija skirtingų šakų, kartų, kūrybinių nuostatų menininkus....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Po visą Vilnių pasklidusios Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) surengtos kvadrienalės parodos kviečia pasidomėti, kokios menininkų bendruomenės dalyvauja šios institucijos veikloje ir kas vienija skirtingų šakų, kartų, kūrybinių nuostatų menininkus. Apie kvadrienalės rengimo iššūkius, ekspozicijas ir dailininkams kylančius klausimus kalbasi LDS pirmininkė, kvadrienalės meno vadovė Eglė Ganda Bogdanienė, menininkė ir kuratorė Aistė Kisarauskaitė ir LDS galerijos „Arka“ vadovė Evelina Januškaitė.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3177</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Akvilinos Cicėnaitės žodynas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-akvilinos-cicenaites-zodynas--56085836</link><description><![CDATA[Rašytoja Akvilina Cicėnaitė kalba apie mokslinių tekstų ir romano rašymą, lietuvių ir anglų kalbų sąskambius ir disonansus, gyvenimą tarp Sidnėjaus ir Vilniaus. Akvilinos knyga „Anglų kalbos žodynas“ (Alma Littera, 2022) išrinkta metų knyga suaugusiųjų prozos kategorijoje. Kas paskatino parašyti asmeninį neišverčiamų žodžių žodyną? Koks žodis pačiai rašytojai yra svarbiausias?<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56085836</guid><pubDate>Thu, 13 Jul 2023 12:05:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56085836/2023_07_13_1b32235e_3408_f_20230713141252263.mp3" length="49737588" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rašytoja Akvilina Cicėnaitė kalba apie mokslinių tekstų ir romano rašymą, lietuvių ir anglų kalbų sąskambius ir disonansus, gyvenimą tarp Sidnėjaus ir Vilniaus. Akvilinos knyga „Anglų kalbos žodynas“ (Alma Littera, 2022) išrinkta metų knyga...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rašytoja Akvilina Cicėnaitė kalba apie mokslinių tekstų ir romano rašymą, lietuvių ir anglų kalbų sąskambius ir disonansus, gyvenimą tarp Sidnėjaus ir Vilniaus. Akvilinos knyga „Anglų kalbos žodynas“ (Alma Littera, 2022) išrinkta metų knyga suaugusiųjų prozos kategorijoje. Kas paskatino parašyti asmeninį neišverčiamų žodžių žodyną? Koks žodis pačiai rašytojai yra svarbiausias?<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3109</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Skaitant Janiną Degutytę su Giedre Šmitiene</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-skaitant-janina-degutyte-su-giedre-smitiene--56001625</link><description><![CDATA[Šiandien poetei Janinai Degutytei būtų sukakę 95 metai. Kodėl jos poetiniai ir biografiniai tekstai nepraranda vertės ir aktualumo? Kaip XXI a. ekologinių krizių, tinklinio bendravimo, antropoceno lauke skaitome Degutytės poeziją? Poetės rūpestis dėl žemės ir augalų rezonuoja su naujos kartos ekologiniais sąjūdžiais, o jos kūrybinis ir asmeninis bendravimas su tapytoja Brone Jacevičiūte įkvepia savo kelio ieškančias jaunas menininkes bei poetes. Apie Janinos Degutytės poezijos, laiškų ir autobiografinių tekstų sąsajas kalbamės su literatūros tyrinėtoja dr. Giedre Šmitiene.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56001625</guid><pubDate>Thu, 06 Jul 2023 12:05:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56001625/2023_07_05_85e628f9_3408_f_20230705121448613.mp3" length="53886702" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien poetei Janinai Degutytei būtų sukakę 95 metai. Kodėl jos poetiniai ir biografiniai tekstai nepraranda vertės ir aktualumo? Kaip XXI a. ekologinių krizių, tinklinio bendravimo, antropoceno lauke skaitome Degutytės poeziją? Poetės rūpestis dėl...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien poetei Janinai Degutytei būtų sukakę 95 metai. Kodėl jos poetiniai ir biografiniai tekstai nepraranda vertės ir aktualumo? Kaip XXI a. ekologinių krizių, tinklinio bendravimo, antropoceno lauke skaitome Degutytės poeziją? Poetės rūpestis dėl žemės ir augalų rezonuoja su naujos kartos ekologiniais sąjūdžiais, o jos kūrybinis ir asmeninis bendravimas su tapytoja Brone Jacevičiūte įkvepia savo kelio ieškančias jaunas menininkes bei poetes. Apie Janinos Degutytės poezijos, laiškų ir autobiografinių tekstų sąsajas kalbamės su literatūros tyrinėtoja dr. Giedre Šmitiene.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3368</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Tapybos esmės paieškos su Kęstučiu Zapkumi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-tapybos-esmes-paieskos-su-kestuciu-zapkumi--55497839</link><description><![CDATA[Kauno „Meno parko“ galerijoje veikia garsaus išeivijos menininko Kęstučio Zapkaus paroda „Tapybos esmės paieška“. Tai vienas iš savičiausių abstraktaus meno kūrėjų, kurio darbuose jungiasi tapybos idėjos ir muzikos ritmai, neuronų tinklai ir kosminiai pulsavimai. Tai nėra nuo pasaulio ir gyvenimo atskilusi „grynoji“ abstrakcija, kur svarbūs tik spalvų deriniai ir kompozicija. Zapkaus paveikslai – tai kultūrinių kodų sistemos, kuriose užšifruoti tapybos istorijos poslinkiai ir karo traumos, ekologinis nerimas ir megapolio sumaištis. Iš Niujorko atvykęs menininkas kviečia kartu pasivaikščioti po jo parodą ir kartu pasikalbėti apie tai, ko neperprastum be autoriaus komentaro.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/55497839</guid><pubDate>Thu, 29 Jun 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/55497839/2023_06_29_3408_1_20230629140558152.mp3" length="48129725" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kauno „Meno parko“ galerijoje veikia garsaus išeivijos menininko Kęstučio Zapkaus paroda „Tapybos esmės paieška“. Tai vienas iš savičiausių abstraktaus meno kūrėjų, kurio darbuose jungiasi tapybos idėjos ir muzikos ritmai, neuronų tinklai ir kosminiai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kauno „Meno parko“ galerijoje veikia garsaus išeivijos menininko Kęstučio Zapkaus paroda „Tapybos esmės paieška“. Tai vienas iš savičiausių abstraktaus meno kūrėjų, kurio darbuose jungiasi tapybos idėjos ir muzikos ritmai, neuronų tinklai ir kosminiai pulsavimai. Tai nėra nuo pasaulio ir gyvenimo atskilusi „grynoji“ abstrakcija, kur svarbūs tik spalvų deriniai ir kompozicija. Zapkaus paveikslai – tai kultūrinių kodų sistemos, kuriose užšifruoti tapybos istorijos poslinkiai ir karo traumos, ekologinis nerimas ir megapolio sumaištis. Iš Niujorko atvykęs menininkas kviečia kartu pasivaikščioti po jo parodą ir kartu pasikalbėti apie tai, ko neperprastum be autoriaus komentaro.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3009</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Kritikas kaip tiltų statytojas. Pokalbis su Ben Eastham</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-kritikas-kaip-tiltu-statytojas-pokalbis-su-ben-eastham--54768702</link><description><![CDATA[Ben Eastham, internetinio leidinio e-flux Criticism vyriausiasis redaktorius ir vienas iš žurnalo The White Review įkūrėjų, sako, kad „pastaraisiais metais meno kritikos vaidmuo patiria krizę. Regis, niekas nebėra tikras, kam tiksliai ji reikalinga, kokiam adresatui skirta, kur ją rasti ir kas atsakingas už tai, kad jos būtų. Spausdintinės leidybos nuosmukį lydi ne mažiau sukrečianti kritiko vaidmens krizė: autoritetingai kalbėjęs tariamai objektyvus Apšvietos epochos kritikas jau neegzistuoja, o postmoderniam kritikui, neatskiriamam nuo savo paties kritikuojamų sistemų, nepakanka įrankių dabartinės kartos problemoms spręsti“. Su Ben Eastham kalbamės apie studijinę ir viešąją kritiką, recenzijų ir knygų rašymą, dailės ir muzikos sąsajas ir kuo „meno rašymas“ (art writing) skiriasi nuo eksperimentinių tekstų.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54768702</guid><pubDate>Thu, 22 Jun 2023 12:05:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54768702/2023_06_22_3408_1_20230622125203699.mp3" length="50480567" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ben Eastham, internetinio leidinio e-flux Criticism vyriausiasis redaktorius ir vienas iš žurnalo The White Review įkūrėjų, sako, kad „pastaraisiais metais meno kritikos vaidmuo patiria krizę. Regis, niekas nebėra tikras, kam tiksliai ji reikalinga,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ben Eastham, internetinio leidinio e-flux Criticism vyriausiasis redaktorius ir vienas iš žurnalo The White Review įkūrėjų, sako, kad „pastaraisiais metais meno kritikos vaidmuo patiria krizę. Regis, niekas nebėra tikras, kam tiksliai ji reikalinga, kokiam adresatui skirta, kur ją rasti ir kas atsakingas už tai, kad jos būtų. Spausdintinės leidybos nuosmukį lydi ne mažiau sukrečianti kritiko vaidmens krizė: autoritetingai kalbėjęs tariamai objektyvus Apšvietos epochos kritikas jau neegzistuoja, o postmoderniam kritikui, neatskiriamam nuo savo paties kritikuojamų sistemų, nepakanka įrankių dabartinės kartos problemoms spręsti“. Su Ben Eastham kalbamės apie studijinę ir viešąją kritiką, recenzijų ir knygų rašymą, dailės ir muzikos sąsajas ir kuo „meno rašymas“ (art writing) skiriasi nuo eksperimentinių tekstų.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3155</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Aktorė Rasa Samuolytė: „Stebuklai vyksta, kai turi kuo mažiau galimybių“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-aktore-rasa-samuolyte-stebuklai-vyksta-kai-turi-kuo-maziau-galimybiu--54446553</link><description><![CDATA[Aktorė Rasa Samuolytė radijo balkone pasakoja apie vaidinimą abipus kameros, scenoje ir gyvenime. Pokalbis apie vaidmenis, kurie kelia egzistencinius klausimus – apie gyvenimą ir mirtį, pasirinkimo laisvę ir jos nebuvimą. „Filosofinis klausimas – gyventi ar mirti – ar aš turiu teisę, ar ne? Gali svarstyti apie tai. Bet kai tai paliečia tave asmeniškai, kai į tavo šeimos ląstelę nusileidžia šitas klausimas, tai apsisprendimas tampa: veikti ar neveikti?“ – svarsto aktorė, vaidinanti Merę spektaklyje „Laisvė“ (rež. Dainius Gavenonis). Apie šią ir kitas tarpines būsenas pokalbis su Rasa Samuolyte.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54446553</guid><pubDate>Thu, 15 Jun 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54446553/2023_06_16_2583c2ae_3408_f_20230616075238441.mp3" length="49877515" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Aktorė Rasa Samuolytė radijo balkone pasakoja apie vaidinimą abipus kameros, scenoje ir gyvenime. Pokalbis apie vaidmenis, kurie kelia egzistencinius klausimus – apie gyvenimą ir mirtį, pasirinkimo laisvę ir jos nebuvimą. „Filosofinis klausimas –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Aktorė Rasa Samuolytė radijo balkone pasakoja apie vaidinimą abipus kameros, scenoje ir gyvenime. Pokalbis apie vaidmenis, kurie kelia egzistencinius klausimus – apie gyvenimą ir mirtį, pasirinkimo laisvę ir jos nebuvimą. „Filosofinis klausimas – gyventi ar mirti – ar aš turiu teisę, ar ne? Gali svarstyti apie tai. Bet kai tai paliečia tave asmeniškai, kai į tavo šeimos ląstelę nusileidžia šitas klausimas, tai apsisprendimas tampa: veikti ar neveikti?“ – svarsto aktorė, vaidinanti Merę spektaklyje „Laisvė“ (rež. Dainius Gavenonis). Apie šią ir kitas tarpines būsenas pokalbis su Rasa Samuolyte.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3118</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Vilnius svetimšalių akimis. Pokalbis su Laima Laučkaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-vilnius-svetimsaliu-akimis-pokalbis-su-laima-lauckaite--54140323</link><description><![CDATA[Kada Vilnius atsirado piešiniuose, paveiksluose ir fotografijose? Ar tik istoriniai lūžiai paskatino įsižiūrėti į miesto gyventojus ir savitą Vilniaus urbanistinę bei gamtinę aplinką? Dailės istorikė ir parodų kuratorė humanitarinių mokslų daktarė Laima Laučkaitė pasakoja apie Vilniaus dailę Didžiojo karo metais – kaip daugiatautis miestas buvo vaizduojamas kaizerio kareivių ir propagandistų, kuo atvykėlių žvilgsnį patraukė senas tradicijas išsaugojusių žydų gyvenimas, kaip karo mašiną ir negandas matė savanore medicinos seserimi dirbusi jauna dailininkė Cornelia Gurlitt.<br />Kartu žvalgomės ir po Nacionalinėje dailės galerijoje veikiančią parodą „Svetimšalio žvilgsnis į Vilnių“, kurią kuravo menotyrininkė Laima Laučkaitė ir kolegos – Andrei Antonau, Kęstutis Kuizinas ir Valentyn Odnoviun.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54140323</guid><pubDate>Thu, 08 Jun 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54140323/2023_06_08_3408_1_20230608160237686.mp3" length="49205887" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kada Vilnius atsirado piešiniuose, paveiksluose ir fotografijose? Ar tik istoriniai lūžiai paskatino įsižiūrėti į miesto gyventojus ir savitą Vilniaus urbanistinę bei gamtinę aplinką? Dailės istorikė ir parodų kuratorė humanitarinių mokslų daktarė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kada Vilnius atsirado piešiniuose, paveiksluose ir fotografijose? Ar tik istoriniai lūžiai paskatino įsižiūrėti į miesto gyventojus ir savitą Vilniaus urbanistinę bei gamtinę aplinką? Dailės istorikė ir parodų kuratorė humanitarinių mokslų daktarė Laima Laučkaitė pasakoja apie Vilniaus dailę Didžiojo karo metais – kaip daugiatautis miestas buvo vaizduojamas kaizerio kareivių ir propagandistų, kuo atvykėlių žvilgsnį patraukė senas tradicijas išsaugojusių žydų gyvenimas, kaip karo mašiną ir negandas matė savanore medicinos seserimi dirbusi jauna dailininkė Cornelia Gurlitt.<br />Kartu žvalgomės ir po Nacionalinėje dailės galerijoje veikiančią parodą „Svetimšalio žvilgsnis į Vilnių“, kurią kuravo menotyrininkė Laima Laučkaitė ir kolegos – Andrei Antonau, Kęstutis Kuizinas ir Valentyn Odnoviun.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3076</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pokalbis su Paulina Pukyte apie humorą ir performatyvią kritiką</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pokalbis-su-paulina-pukyte-apie-humora-ir-performatyvia-kritika--54068664</link><description><![CDATA[Paulina Eglė Pukytė rašo pjeses, poeziją, trumpąją prozą ir kultūros komentarus. Tam ji pasitelkia tekstų montažą – iš žiniasklaidoje ir knygose rastų sakinių fragmentų komponuoja<br />savitą, magišką užkeikimą primenančią kasdienybės poeziją. Pukytės pjesė „Scilė nori būti žmogumi“ buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ už dramaturgiją, laimėjo festivalio „Lietuvos teatrų pavasaris“ apdovanojimą už geriausią lietuvišką pjesę. Paulina nominuota ir Meno kritikos apdovanojimuose menininkų ir kuratorių tekstų kategorijoje už kultūros komentarą „Apie dvi menininkes“. Autorė pripažinta geriausia Art Vilnius’22 mugės menininke. Pokalbis apie humorą, satyrą, ironiją, tekstų dramaturgiją ir performatyvią kritiką.<br /><br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.<br /><br />Lauros Vancevičienės nuotr.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54068664</guid><pubDate>Thu, 01 Jun 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54068664/2023_06_01_3408_1_20230601160251756.mp3" length="51076255" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Paulina Eglė Pukytė rašo pjeses, poeziją, trumpąją prozą ir kultūros komentarus. Tam ji pasitelkia tekstų montažą – iš žiniasklaidoje ir knygose rastų sakinių fragmentų komponuoja
savitą, magišką užkeikimą primenančią kasdienybės poeziją. Pukytės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Paulina Eglė Pukytė rašo pjeses, poeziją, trumpąją prozą ir kultūros komentarus. Tam ji pasitelkia tekstų montažą – iš žiniasklaidoje ir knygose rastų sakinių fragmentų komponuoja<br />savitą, magišką užkeikimą primenančią kasdienybės poeziją. Pukytės pjesė „Scilė nori būti žmogumi“ buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ už dramaturgiją, laimėjo festivalio „Lietuvos teatrų pavasaris“ apdovanojimą už geriausią lietuvišką pjesę. Paulina nominuota ir Meno kritikos apdovanojimuose menininkų ir kuratorių tekstų kategorijoje už kultūros komentarą „Apie dvi menininkes“. Autorė pripažinta geriausia Art Vilnius’22 mugės menininke. Pokalbis apie humorą, satyrą, ironiją, tekstų dramaturgiją ir performatyvią kritiką.<br /><br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.<br /><br />Lauros Vancevičienės nuotr.]]></itunes:summary><itunes:duration>3193</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Florentem. Kunstkamera. Pokalbis su Aiste Bimbiryte ir Aurelija Maknyte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-florentem-kunstkamera-pokalbis-su-aiste-bimbiryte-ir-aurelija-maknyte--53917898</link><description><![CDATA[Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje atidarytos parodos „Florentem“ ir „Kunstkamera“, kuriose eksponuojami gėlių natiurmortai ir herbariumai, istorinės ir šiuolaikinės kasdienybės, raitų amazonių paveikslai ir atkurtas buduaras. Parodoje atskleidžiama, kaip keitėsi žmogaus ir gamtos santykis bėgant amžiams ir kokį vaidmenį skirtingi augaliniai motyvai atliko tyrinėjant pasaulį ir ieškant kūrybinio įkvėpimo.<br /><br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.<br /><br />nuotr. Jan de Heem „Natiurmortas su gėlėmis“, Lvivo nacionalinė Boryso Voznyckio dailės galerija (fragmentas)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53917898</guid><pubDate>Thu, 18 May 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53917898/2023_05_18_3408_1_20230518160302097.mp3" length="51103422" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje atidarytos parodos „Florentem“ ir „Kunstkamera“, kuriose eksponuojami gėlių natiurmortai ir herbariumai, istorinės ir šiuolaikinės kasdienybės, raitų amazonių paveikslai ir atkurtas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje atidarytos parodos „Florentem“ ir „Kunstkamera“, kuriose eksponuojami gėlių natiurmortai ir herbariumai, istorinės ir šiuolaikinės kasdienybės, raitų amazonių paveikslai ir atkurtas buduaras. Parodoje atskleidžiama, kaip keitėsi žmogaus ir gamtos santykis bėgant amžiams ir kokį vaidmenį skirtingi augaliniai motyvai atliko tyrinėjant pasaulį ir ieškant kūrybinio įkvėpimo.<br /><br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.<br /><br />nuotr. Jan de Heem „Natiurmortas su gėlėmis“, Lvivo nacionalinė Boryso Voznyckio dailės galerija (fragmentas)]]></itunes:summary><itunes:duration>3194</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Menas kaip įkvėpimas, darbas ir iššūkis. Pokalbis su Juste Jonutyte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-menas-kaip-ikvepimas-darbas-ir-issukis-pokalbis-su-juste-jonutyte--53822140</link><description><![CDATA[Meno ekspertė, kuratorė ir nuomonės formuotoja Justė Jonutytė pasakoja apie tai, kaip susidomėjo menu, dailės istorijos studijas Škotijoje, praktiką „Tate“ muziejuje Londone ir darbą su filmininkais Jonu Meku bei Barbara Hammer. O taip pat savo kuratorinę ir projektinę patirtį vadovaujant meno, rezidencijų ir edukacijos centrui<br />„Rupert“. Kartu tai pokalbis apie meno pasaulio iššūkius, psichinę sveikatą ir kaip, būnant įvykių centre, nepamesti savo kelio.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53822140</guid><pubDate>Thu, 11 May 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53822140/2023_05_11_3408_1_20230511160315039.mp3" length="51436536" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Meno ekspertė, kuratorė ir nuomonės formuotoja Justė Jonutytė pasakoja apie tai, kaip susidomėjo menu, dailės istorijos studijas Škotijoje, praktiką „Tate“ muziejuje Londone ir darbą su filmininkais Jonu Meku bei Barbara Hammer. O taip pat savo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Meno ekspertė, kuratorė ir nuomonės formuotoja Justė Jonutytė pasakoja apie tai, kaip susidomėjo menu, dailės istorijos studijas Škotijoje, praktiką „Tate“ muziejuje Londone ir darbą su filmininkais Jonu Meku bei Barbara Hammer. O taip pat savo kuratorinę ir projektinę patirtį vadovaujant meno, rezidencijų ir edukacijos centrui<br />„Rupert“. Kartu tai pokalbis apie meno pasaulio iššūkius, psichinę sveikatą ir kaip, būnant įvykių centre, nepamesti savo kelio.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3215</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus klubas. Paminklas kaip prakeiksmas? Viešoji erdvė ir atminties politika</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-klubas-paminklas-kaip-prakeiksmas-viesoji-erdve-ir-atminties-politika--53739571</link><description><![CDATA[Šį kartą „Homo cultus klubas“ svečiuojasi radijo balkone. Diskusijų temą padiktavo gyvenimas: „Paminklas kaip prakeiksmas? Viešoji erdvė ir atminties politika“. Paminklų statymas ir griovimas yra amžinesnis už pačius paminklus. Kiekviena nauja politinė valdžia rūpinasi savo herojų ir vertybių įamžinimu, o dažnai ir ankstesnės santvarkos ženklų sunaikinimu. Brandžiose demokratinėse valstybėse įamžinimo politika turi nusistovėjusius principus ir derina profesionalų požiūrį ir visuomenės dalyvavimą. Kokia situacija Lietuvoje? Kaip čia suprantama viešoji erdvė, jos įprasminimas, atvėrimas visuomenei ar užgrobimas, naujos viešojo meno formos ir vizuali tarša. Apie tai diskutuoja laidos „Žmogus ir miestas“ kūrėjai: miesto antropologė Jekaterina Lavrinec bei architektai Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas, laidos „Mažosios Europos pokalbiai“ vedėjas publicistas Donatas Puslys ir laidos „Tarp praeities ir ateities“ autorius filosofas Simas Čelutka.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53739571</guid><pubDate>Thu, 04 May 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53739571/2023_05_04_3408_1_20230504160314927.mp3" length="50012131" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šį kartą „Homo cultus klubas“ svečiuojasi radijo balkone. Diskusijų temą padiktavo gyvenimas: „Paminklas kaip prakeiksmas? Viešoji erdvė ir atminties politika“. Paminklų statymas ir griovimas yra amžinesnis už pačius paminklus. Kiekviena nauja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šį kartą „Homo cultus klubas“ svečiuojasi radijo balkone. Diskusijų temą padiktavo gyvenimas: „Paminklas kaip prakeiksmas? Viešoji erdvė ir atminties politika“. Paminklų statymas ir griovimas yra amžinesnis už pačius paminklus. Kiekviena nauja politinė valdžia rūpinasi savo herojų ir vertybių įamžinimu, o dažnai ir ankstesnės santvarkos ženklų sunaikinimu. Brandžiose demokratinėse valstybėse įamžinimo politika turi nusistovėjusius principus ir derina profesionalų požiūrį ir visuomenės dalyvavimą. Kokia situacija Lietuvoje? Kaip čia suprantama viešoji erdvė, jos įprasminimas, atvėrimas visuomenei ar užgrobimas, naujos viešojo meno formos ir vizuali tarša. Apie tai diskutuoja laidos „Žmogus ir miestas“ kūrėjai: miesto antropologė Jekaterina Lavrinec bei architektai Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas, laidos „Mažosios Europos pokalbiai“ vedėjas publicistas Donatas Puslys ir laidos „Tarp praeities ir ateities“ autorius filosofas Simas Čelutka.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3126</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Vilniaus pokerio režisūra MO muziejuje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-vilniaus-pokerio-rezisura-mo-muziejuje--53674096</link><description><![CDATA[Ką reiškia režisuoti parodą? Ypač pasitelkus fantasmagorišką Ričardo Gavelio romaną „Vilniaus pokeris“. Režisierius Oskaras Koršunovas ir kuratorės Algė Gudaitytė bei Dovilė Barcytė pasakoja apie MO muziejuje atidarytos parodos rengimo užkulisius ir svarbiausias idėjas, vaizdo ir garso sintezę, žiūrovų ir veikėjų susitikimus, miesto ir kūrinių istorijas. Kaip režisieriui, kuratorėms, scenografui Gintarui Makarevičiui ir parodos dizaineriui Liudui Parulskiui pavyko sukurti gavelišką miesto dvasią, kurią geriausiai apibūdina paties rašytojo žodžiai: „Vilnius – tai milžiniškas kokteilis, suplaktas bepročių rūko dievų“?<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.<br /><br />Nuotrauka – Liudo Parulskio „Mūsų Vilniaus“ fragmentas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53674096</guid><pubDate>Thu, 27 Apr 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53674096/2023_04_27_3408_1_p_20230427160259459.mp3" length="47695383" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ką reiškia režisuoti parodą? Ypač pasitelkus fantasmagorišką Ričardo Gavelio romaną „Vilniaus pokeris“. Režisierius Oskaras Koršunovas ir kuratorės Algė Gudaitytė bei Dovilė Barcytė pasakoja apie MO muziejuje atidarytos parodos rengimo užkulisius ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ką reiškia režisuoti parodą? Ypač pasitelkus fantasmagorišką Ričardo Gavelio romaną „Vilniaus pokeris“. Režisierius Oskaras Koršunovas ir kuratorės Algė Gudaitytė bei Dovilė Barcytė pasakoja apie MO muziejuje atidarytos parodos rengimo užkulisius ir svarbiausias idėjas, vaizdo ir garso sintezę, žiūrovų ir veikėjų susitikimus, miesto ir kūrinių istorijas. Kaip režisieriui, kuratorėms, scenografui Gintarui Makarevičiui ir parodos dizaineriui Liudui Parulskiui pavyko sukurti gavelišką miesto dvasią, kurią geriausiai apibūdina paties rašytojo žodžiai: „Vilnius – tai milžiniškas kokteilis, suplaktas bepročių rūko dievų“?<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.<br /><br />Nuotrauka – Liudo Parulskio „Mūsų Vilniaus“ fragmentas.]]></itunes:summary><itunes:duration>2981</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Karolinos Jakaitės dizaino kapsulės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-karolinos-jakaites-dizaino-kapsules--53596441</link><description><![CDATA[Menotyrininkė ir parodų kuratorė dr. Karolina Jakaitė pasakoja apie lietuviško dizaino kapsules tarptautiniuose meno centruose Londone ir Berlyne. Kovo 24 d. Berlyno Kultūros forumo (Kulturforum) ir Taikomosios dailės muziejaus (Kunstgewerbemuseum) salėse atidaryta tarptautinė paroda „Retrotopija. Dizainas socialistinėms erdvėms“ (Retrotopia. Design for Socialist Spaces). Ji vainikuoja keletą metų trukusį tarptautinį dizaino istorijos tyrimų ir kuratorinio bendradarbiavimo projektą, kuris leido naujai įvertinti dizaino vaidmenį buvusiame socialistinių šalių bloke nuo XX a. šeštojo iki devintojo dešimtmečių ir padėti pamatus dekolonijiniam dizaino istorijos rašymui. Parodoje dalyvauja Estija, Lietuva, Lenkija, Vengrija, Slovakija, Kroatija, Slovėnija ir Ukraina. Iš Lietuvos į parodą Berlyne atrinkta daugiau kaip 50 taikomosios dailės ir dizaino objektų. Apie juos ir talentingus kūrėjus pasakoja ką tik iš tarptautinės parodos grįžusi kuratorė ir knygų autorė dr. Karolina Jakaitė.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.<br />Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53596441</guid><pubDate>Thu, 20 Apr 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53596441/2023_04_20_3408_1_20230420160245267.mp3" length="51017740" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Menotyrininkė ir parodų kuratorė dr. Karolina Jakaitė pasakoja apie lietuviško dizaino kapsules tarptautiniuose meno centruose Londone ir Berlyne. Kovo 24 d. Berlyno Kultūros forumo (Kulturforum) ir Taikomosios dailės muziejaus (Kunstgewerbemuseum)...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Menotyrininkė ir parodų kuratorė dr. Karolina Jakaitė pasakoja apie lietuviško dizaino kapsules tarptautiniuose meno centruose Londone ir Berlyne. Kovo 24 d. Berlyno Kultūros forumo (Kulturforum) ir Taikomosios dailės muziejaus (Kunstgewerbemuseum) salėse atidaryta tarptautinė paroda „Retrotopija. Dizainas socialistinėms erdvėms“ (Retrotopia. Design for Socialist Spaces). Ji vainikuoja keletą metų trukusį tarptautinį dizaino istorijos tyrimų ir kuratorinio bendradarbiavimo projektą, kuris leido naujai įvertinti dizaino vaidmenį buvusiame socialistinių šalių bloke nuo XX a. šeštojo iki devintojo dešimtmečių ir padėti pamatus dekolonijiniam dizaino istorijos rašymui. Parodoje dalyvauja Estija, Lietuva, Lenkija, Vengrija, Slovakija, Kroatija, Slovėnija ir Ukraina. Iš Lietuvos į parodą Berlyne atrinkta daugiau kaip 50 taikomosios dailės ir dizaino objektų. Apie juos ir talentingus kūrėjus pasakoja ką tik iš tarptautinės parodos grįžusi kuratorė ir knygų autorė dr. Karolina Jakaitė.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.<br />Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3189</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai pagal Tojaną Račiūnaitę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-gyvastingieji-senojo-pasaulio-profiliai-pagal-tojana-raciunaite--53533684</link><description><![CDATA[Dailės istorikė ir parodų kuratorė dr. Tojana Račiūnaitė pasakoja apie parodą „Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai“ Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui priklausančiuose Jonušo Radvilos rūmuose.<br /><br />Kelios dešimtys XVI–XIX a. kūrinių parodoms atrinkti iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (toliau – LNDM) istorinės dailės „aukso fondo“. LNDM Vakarų Europos tapybos rinkinį sudaro daugiau kaip 300 kūrinių iš Italijos, Ispanijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių. Jis vertingas ne tik dėl paskirų jame saugomų darbų, bet ir kaip visuma, XX a. susiformavusi iš skirtingų lietuviškų kolekcijų fragmentų.<br /><br />VDA Dailėtyros instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Tojanai Račiūnaitei ir menotyrininkė Joana Vitkutė ekspozicijos struktūrą kūrė pagal pačiuose kūriniuose glūdinčias temas. Iš daugiau kaip 300 rinkinyje esančių kūrinių atrinkta apie 100, jie ir sudaro naująją ekspoziciją. Pasak Tojanos Račiūnaitės, „Klasikinė tapyba, nors ir leidžia lengvai atpažinti vaizduojamus dalykus, o kai kada net beveik fiziškai pajusti plastinę jų raišką, šiandieniniam žiūrovui dažnai lieka nebyli.“<br /><br />Radijo balkone kartu su parodos kuratore keliaujame po parodos sales: nuo „Gamtos stichijų“ „Darbų“ ir „Puotų“ kambarių prie „Pasirinkimų ir priesaikų“, „Geismų ir gundymų“, „Kovų“, „Kelionių ir atradimų“ „Religinių pasijų“, „Vizijų ir susitikimų“, „Miego, budėjimo, mirties“. Tačiau svarbiausia ne virtuali kelionė, o tarp paveikslų, jų autorių ir žiūrovų užsimezgantis pokalbis.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53533684</guid><pubDate>Thu, 13 Apr 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53533684/2023_04_13_3408_1_20230413160313409.mp3" length="50219438" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dailės istorikė ir parodų kuratorė dr. Tojana Račiūnaitė pasakoja apie parodą „Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai“ Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui priklausančiuose Jonušo Radvilos rūmuose.

Kelios dešimtys XVI–XIX a. kūrinių parodoms...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dailės istorikė ir parodų kuratorė dr. Tojana Račiūnaitė pasakoja apie parodą „Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai“ Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui priklausančiuose Jonušo Radvilos rūmuose.<br /><br />Kelios dešimtys XVI–XIX a. kūrinių parodoms atrinkti iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (toliau – LNDM) istorinės dailės „aukso fondo“. LNDM Vakarų Europos tapybos rinkinį sudaro daugiau kaip 300 kūrinių iš Italijos, Ispanijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių. Jis vertingas ne tik dėl paskirų jame saugomų darbų, bet ir kaip visuma, XX a. susiformavusi iš skirtingų lietuviškų kolekcijų fragmentų.<br /><br />VDA Dailėtyros instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Tojanai Račiūnaitei ir menotyrininkė Joana Vitkutė ekspozicijos struktūrą kūrė pagal pačiuose kūriniuose glūdinčias temas. Iš daugiau kaip 300 rinkinyje esančių kūrinių atrinkta apie 100, jie ir sudaro naująją ekspoziciją. Pasak Tojanos Račiūnaitės, „Klasikinė tapyba, nors ir leidžia lengvai atpažinti vaizduojamus dalykus, o kai kada net beveik fiziškai pajusti plastinę jų raišką, šiandieniniam žiūrovui dažnai lieka nebyli.“<br /><br />Radijo balkone kartu su parodos kuratore keliaujame po parodos sales: nuo „Gamtos stichijų“ „Darbų“ ir „Puotų“ kambarių prie „Pasirinkimų ir priesaikų“, „Geismų ir gundymų“, „Kovų“, „Kelionių ir atradimų“ „Religinių pasijų“, „Vizijų ir susitikimų“, „Miego, budėjimo, mirties“. Tačiau svarbiausia ne virtuali kelionė, o tarp paveikslų, jų autorių ir žiūrovų užsimezgantis pokalbis.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3139</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Menininkės tarpukario Vilniuje. Pokalbis su Alge Andriulyte ir Ilona Mažeikiene</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-menininkes-tarpukario-vilniuje-pokalbis-su-alge-andriulyte-ir-ilona-mazeikiene--53469628</link><description><![CDATA[Dailės istorikės ir parodų kuratorės dr. Algė Andriulytė ir dr. Ilona Mažeikienė pasakoja apie menininkės tarpukario Vilniuje – jų autoportretus ir artimą aplinką, dailės studijas Stepono Batoro universitete, atidų žvilgsnį į tradicinę kultūrą, pasinėrimą į sapnų bei nerimo erdves, kelionių nuotykius ir naują emancipuotos moters tipažą.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53469628</guid><pubDate>Thu, 06 Apr 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53469628/2023_04_06_3408_1_20230406160336234.mp3" length="51638410" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dailės istorikės ir parodų kuratorės dr. Algė Andriulytė ir dr. Ilona Mažeikienė pasakoja apie menininkės tarpukario Vilniuje – jų autoportretus ir artimą aplinką, dailės studijas Stepono Batoro universitete, atidų žvilgsnį į tradicinę kultūrą,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dailės istorikės ir parodų kuratorės dr. Algė Andriulytė ir dr. Ilona Mažeikienė pasakoja apie menininkės tarpukario Vilniuje – jų autoportretus ir artimą aplinką, dailės studijas Stepono Batoro universitete, atidų žvilgsnį į tradicinę kultūrą, pasinėrimą į sapnų bei nerimo erdves, kelionių nuotykius ir naują emancipuotos moters tipažą.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3228</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Tekstilė, tekstas, tapyba. Pokalbis su Morta Jonynaite ir Pauliumi Andriuškevičiumi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-tekstile-tekstas-tapyba-pokalbis-su-morta-jonynaite-ir-pauliumi-andriuskeviciumi--53399659</link><description><![CDATA[Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys“ (Dominikonų g. 15, Vilnius) iki kovo 31 dienos veikia Pauliaus Andriuškevičiaus kuruojama paroda „Šaudyklė ir ruoželis“. Joje nauji šiuolaikinių menininkių Mortos Jonynaitės, Eglės Jauncems ir Ievos Rojūtės kūriniai kalba ne tik apie tekstilės ir teksto, tapybos ir biografijos santykį, bet ir įtraukia į pokalbį lietuvių liaudies artefaktus ir Anastazijos Tamošaitienės meno kūrinius iš „Židinio“ galerijos fondo. Laidoje parodos sumanytoja menininkė Morta Jonynaitė ir kuratorius Paulius Andriuškevičius pasakoja apie kintančią meno ir etnografijos sampratą, studijas svetur ir kas svarbu rengiant ir instaliuojant šiuolaikinę parodą.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53399659</guid><pubDate>Thu, 30 Mar 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53399659/2023_03_30_3408_1_20230330160301708.mp3" length="50361127" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys“ (Dominikonų g. 15, Vilnius) iki kovo 31 dienos veikia Pauliaus Andriuškevičiaus kuruojama paroda „Šaudyklė ir ruoželis“. Joje nauji šiuolaikinių menininkių Mortos Jonynaitės, Eglės Jauncems ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys“ (Dominikonų g. 15, Vilnius) iki kovo 31 dienos veikia Pauliaus Andriuškevičiaus kuruojama paroda „Šaudyklė ir ruoželis“. Joje nauji šiuolaikinių menininkių Mortos Jonynaitės, Eglės Jauncems ir Ievos Rojūtės kūriniai kalba ne tik apie tekstilės ir teksto, tapybos ir biografijos santykį, bet ir įtraukia į pokalbį lietuvių liaudies artefaktus ir Anastazijos Tamošaitienės meno kūrinius iš „Židinio“ galerijos fondo. Laidoje parodos sumanytoja menininkė Morta Jonynaitė ir kuratorius Paulius Andriuškevičius pasakoja apie kintančią meno ir etnografijos sampratą, studijas svetur ir kas svarbu rengiant ir instaliuojant šiuolaikinę parodą.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3148</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Simbolinė ir materialinė meno vertė. Pokalbis su Simona Skaisgire</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-simboline-ir-materialine-meno-verte-pokalbis-su-simona-skaisgire--53310600</link><description><![CDATA[Menotyrininkė dr. Simona Skaisgirė yra žmogus, nustatantis meno kūrinių vertę. Tik iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip sunkiai pamatuojamas ir miglotas procesas. Iš tiesų tapybos darbo, skulptūros ar fotografijos dabartinė piniginė vertė nustatoma pagal aiškius kriterijus. Bet vertinant kūrinį svarbi ne tik rinkos, bet ir simbolinė, netgi sentimentali vertė. Apie meno kūrinių įvertinimą, Vilniaus aukciono darbą ir kaip dailėtyrininkė, ikonų tyrėja tapo meno rinkos formuotoja ir žinove kalbamės su dr. Simona Skaisgire.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53310600</guid><pubDate>Thu, 23 Mar 2023 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53310600/2023_03_23_3408_1_20230323160359757.mp3" length="50492784" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Menotyrininkė dr. Simona Skaisgirė yra žmogus, nustatantis meno kūrinių vertę. Tik iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip sunkiai pamatuojamas ir miglotas procesas. Iš tiesų tapybos darbo, skulptūros ar fotografijos dabartinė piniginė vertė nustatoma...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Menotyrininkė dr. Simona Skaisgirė yra žmogus, nustatantis meno kūrinių vertę. Tik iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip sunkiai pamatuojamas ir miglotas procesas. Iš tiesų tapybos darbo, skulptūros ar fotografijos dabartinė piniginė vertė nustatoma pagal aiškius kriterijus. Bet vertinant kūrinį svarbi ne tik rinkos, bet ir simbolinė, netgi sentimentali vertė. Apie meno kūrinių įvertinimą, Vilniaus aukciono darbą ir kaip dailėtyrininkė, ikonų tyrėja tapo meno rinkos formuotoja ir žinove kalbamės su dr. Simona Skaisgire.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3156</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Naujos Vilniaus dailės akademijos perspektyvos. Pokalbis su rektore prof. Ieva Skaurone ir prorektore studijoms dr.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-naujos-vilniaus-dailes-akademijos-perspektyvos-pokalbis-su-rektore-prof-ieva-skaurone-ir-prorektore-studijoms-dr--53232172</link><description><![CDATA[Vilniaus dailės akademija – išskirtinė aukštoji mokykla, kurioje ruošiami meno profesionalai. Tai ne tik tapytojų, skulptorių, grafikų, tekstilininkų, keramikų, architektų, dizainerių, videomenininkų, fotografų, monumentalistų, kuratorių ir dailės istorikų kalvė, bet ir kūrybiškumo erdvė su daugybe filialų ir netgi Panemunės pilimi. Dailės akademija pritraukia vis daugiau studentų iš viso pasaulio, o VDA priklausanti Nidos meno kolonija pagarsėjo plataus atgarsio sulaukusiais tarptautiniais projektais, iš kurių garsiausias – auksinį Venecijos bienalės liūtą laimėjęs Lietuvos paviljonas. Nuo 2019 m. Vilniaus dailės akademijai vadovauja profesorė Ieva Skauronė – tai pirmas kartas per daugiau nei 200 metų istoriją, kad rektorės pareigoms išrinkta moteris menininkė. Apie naują Dailės akademijos viziją, meno ir mokslo sąveikas, nuveiktus ir laukiančius darbus kalbamės su VDA rektore prof. Ieva Skaurone ir prorektore studijoms dr. Ieva Pleikiene.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53232172</guid><pubDate>Thu, 16 Mar 2023 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53232172/2023_03_16_3408_1_20230316160451373.mp3" length="50810851" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus dailės akademija – išskirtinė aukštoji mokykla, kurioje ruošiami meno profesionalai. Tai ne tik tapytojų, skulptorių, grafikų, tekstilininkų, keramikų, architektų, dizainerių, videomenininkų, fotografų, monumentalistų, kuratorių ir dailės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus dailės akademija – išskirtinė aukštoji mokykla, kurioje ruošiami meno profesionalai. Tai ne tik tapytojų, skulptorių, grafikų, tekstilininkų, keramikų, architektų, dizainerių, videomenininkų, fotografų, monumentalistų, kuratorių ir dailės istorikų kalvė, bet ir kūrybiškumo erdvė su daugybe filialų ir netgi Panemunės pilimi. Dailės akademija pritraukia vis daugiau studentų iš viso pasaulio, o VDA priklausanti Nidos meno kolonija pagarsėjo plataus atgarsio sulaukusiais tarptautiniais projektais, iš kurių garsiausias – auksinį Venecijos bienalės liūtą laimėjęs Lietuvos paviljonas. Nuo 2019 m. Vilniaus dailės akademijai vadovauja profesorė Ieva Skauronė – tai pirmas kartas per daugiau nei 200 metų istoriją, kad rektorės pareigoms išrinkta moteris menininkė. Apie naują Dailės akademijos viziją, meno ir mokslo sąveikas, nuveiktus ir laukiančius darbus kalbamės su VDA rektore prof. Ieva Skaurone ir prorektore studijoms dr. Ieva Pleikiene.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3176</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Kuratorius Anders Kreuger apie parodas ir savigarbą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-kuratorius-anders-kreuger-apie-parodas-ir-savigarba--53147430</link><description><![CDATA[Kaip Lietuvos šiuolaikinį meną mato Švedijoje gimęs, bet puikiai lietuviškai kalbantis kuratorius ir rašytojas Anders Kreuger? Kaip buvimas tarp skirtingų šalių, kalbų ir kultūrų padeda jam geriau pajusti vietos pulsą? Kalbamės apie kuratoriaus kelią į Lietuvą ir jo rengtas parodas, meno rašymą ir ką reiškia kultūros ir šalies savigarba – 2001 metais ir dabar.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53147430</guid><pubDate>Thu, 09 Mar 2023 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53147430/2023_03_09_3408_1_p_20230309160514007.mp3" length="50181404" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip Lietuvos šiuolaikinį meną mato Švedijoje gimęs, bet puikiai lietuviškai kalbantis kuratorius ir rašytojas Anders Kreuger? Kaip buvimas tarp skirtingų šalių, kalbų ir kultūrų padeda jam geriau pajusti vietos pulsą? Kalbamės apie kuratoriaus kelią...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip Lietuvos šiuolaikinį meną mato Švedijoje gimęs, bet puikiai lietuviškai kalbantis kuratorius ir rašytojas Anders Kreuger? Kaip buvimas tarp skirtingų šalių, kalbų ir kultūrų padeda jam geriau pajusti vietos pulsą? Kalbamės apie kuratoriaus kelią į Lietuvą ir jo rengtas parodas, meno rašymą ir ką reiškia kultūros ir šalies savigarba – 2001 metais ir dabar.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3137</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Menininkas Žilvinas Kempinas – apie šiuolaikinio meno ir muzikos bei teatro sąsajas, pasikeitusią portreto sampratą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-menininkas-zilvinas-kempinas-apie-siuolaikinio-meno-ir-muzikos-bei-teatro-sasajas-pasikeitusia-portreto-samprata--53073390</link><description><![CDATA[Niujorke gyvenantis lietuvių menininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Žilvinas Kempinas geriausiai žinomas kaip kinetinių skulptūrų ir instaliacijų iš magnetinės videojuostos autorius. Su juo kalbamės apie kelią iš Plungės į Klaipėdą, Vilnių ir Niujorką, Venecijos bienalei sukurtą instaliaciją renesansinėje erdvėje, šiuolaikinio meno ir muzikos bei teatro sąsajas. Po 27 metų menininkas vėl lieja portretus fosilijas – šį kartą MO muziejuje. Kaip pasikeitė portreto samprata ir kieno gipsines kaukes išvysime šiandien?<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53073390</guid><pubDate>Thu, 02 Mar 2023 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53073390/2023_03_02_3408_1_p_20230302160407920.mp3" length="48086175" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Niujorke gyvenantis lietuvių menininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Žilvinas Kempinas geriausiai žinomas kaip kinetinių skulptūrų ir instaliacijų iš magnetinės videojuostos autorius. Su juo kalbamės apie kelią iš Plungės į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Niujorke gyvenantis lietuvių menininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Žilvinas Kempinas geriausiai žinomas kaip kinetinių skulptūrų ir instaliacijų iš magnetinės videojuostos autorius. Su juo kalbamės apie kelią iš Plungės į Klaipėdą, Vilnių ir Niujorką, Venecijos bienalei sukurtą instaliaciją renesansinėje erdvėje, šiuolaikinio meno ir muzikos bei teatro sąsajas. Po 27 metų menininkas vėl lieja portretus fosilijas – šį kartą MO muziejuje. Kaip pasikeitė portreto samprata ir kieno gipsines kaukes išvysime šiandien?<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3006</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Leidykla kaip iššūkis. Pokalbis su Ūla Ambrasaite ir Monika Gimbutaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-leidykla-kaip-issukis-pokalbis-su-ula-ambrasaite-ir-monika-gimbutaite--52825806</link><description><![CDATA[Leidykla „Lapas“ Lietuvos leidėjų surengtose „Knygos apdovanojimuose 2023“ išrinkta „Metų leidėju“. Į šį titulą pretendavo leidėjai, „kurie išdrįsta rizikuoti ir kurti savo nišą, kurie skatina išskirtinį ir visapusišką dėmesį kiekvienai knygai“. Apie leidyklos kelią, knygas ir leidėjų kūrybines biografijas kalbamės su „Lapo“ leidyklos įkūrėja Ūla Ambrasaite ir direktore Monika Gimbutaite.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52825806</guid><pubDate>Thu, 23 Feb 2023 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52825806/2023_02_23_3408_1_p_20230223160404180.mp3" length="47624330" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Leidykla „Lapas“ Lietuvos leidėjų surengtose „Knygos apdovanojimuose 2023“ išrinkta „Metų leidėju“. Į šį titulą pretendavo leidėjai, „kurie išdrįsta rizikuoti ir kurti savo nišą, kurie skatina išskirtinį ir visapusišką dėmesį kiekvienai knygai“. Apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Leidykla „Lapas“ Lietuvos leidėjų surengtose „Knygos apdovanojimuose 2023“ išrinkta „Metų leidėju“. Į šį titulą pretendavo leidėjai, „kurie išdrįsta rizikuoti ir kurti savo nišą, kurie skatina išskirtinį ir visapusišką dėmesį kiekvienai knygai“. Apie leidyklos kelią, knygas ir leidėjų kūrybines biografijas kalbamės su „Lapo“ leidyklos įkūrėja Ūla Ambrasaite ir direktore Monika Gimbutaite.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2977</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Laisvės tiltas iš Vasario 16-osios į Vasario 17-ąją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-laisves-tiltas-is-vasario-16-osios-i-vasario-17-aja--52754581</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ apie tai, kas sieja Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir Nacionalinę emancipacijos dieną, kalbasi istorikės, rašytojos ir feministės – Lyčių studijų ir istorijos mokslų daktarė Rasa Navickaitė, neseniai išleidusi knygą apie Mariją Gimbutienę, Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vadovė istorijos mokslų daktarė Dalia Strimaitytė ir komiksų bei tekstų autorė, vertėja Miglė Anušauskaitė.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52754581</guid><pubDate>Thu, 16 Feb 2023 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52754581/2023_02_16_3408_1_20230216160425235.mp3" length="50711376" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ apie tai, kas sieja Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir Nacionalinę emancipacijos dieną, kalbasi istorikės, rašytojos ir feministės – Lyčių studijų ir istorijos mokslų daktarė Rasa Navickaitė, neseniai išleidusi knygą apie Mariją...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ apie tai, kas sieja Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir Nacionalinę emancipacijos dieną, kalbasi istorikės, rašytojos ir feministės – Lyčių studijų ir istorijos mokslų daktarė Rasa Navickaitė, neseniai išleidusi knygą apie Mariją Gimbutienę, Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vadovė istorijos mokslų daktarė Dalia Strimaitytė ir komiksų bei tekstų autorė, vertėja Miglė Anušauskaitė.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3170</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pokalbis su Rasa Andriušyte-Žukiene apie Čiurlionį ir atminties kuravimą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pokalbis-su-rasa-andriusyte-zukiene-apie-ciurlioni-ir-atminties-kuravima--52681388</link><description><![CDATA[Menotyrininkė ir parodų kuratorė prof. dr. Rasa Andriušytė-Žukienė pasakoja apie M. K. Čiurlionio kūrybos tyrimus – jo meninių idėjų lauką tarp simbolizmo ir modernizmo ir naują žvilgsnį į tai, kaip šiuolaikiškai pristatyti įvairiapusę kūrybą. Kartu tai pokalbis apie istorinę atmintį ir jos formų įvairovę parodose. Rasa su kolegomis kuravo ir prisidėjo kuruojant parodas „1972-ieji. Pramušti sieną“, „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ ir<br />„Lygtis su nežinomaisiais. Lietuvos dailininkai Vokietijoje nuo 1945 iki dabar“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52681388</guid><pubDate>Thu, 09 Feb 2023 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52681388/2023_02_09_3408_1_20230209153953150.mp3" length="49319164" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Menotyrininkė ir parodų kuratorė prof. dr. Rasa Andriušytė-Žukienė pasakoja apie M. K. Čiurlionio kūrybos tyrimus – jo meninių idėjų lauką tarp simbolizmo ir modernizmo ir naują žvilgsnį į tai, kaip šiuolaikiškai pristatyti įvairiapusę kūrybą. Kartu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Menotyrininkė ir parodų kuratorė prof. dr. Rasa Andriušytė-Žukienė pasakoja apie M. K. Čiurlionio kūrybos tyrimus – jo meninių idėjų lauką tarp simbolizmo ir modernizmo ir naują žvilgsnį į tai, kaip šiuolaikiškai pristatyti įvairiapusę kūrybą. Kartu tai pokalbis apie istorinę atmintį ir jos formų įvairovę parodose. Rasa su kolegomis kuravo ir prisidėjo kuruojant parodas „1972-ieji. Pramušti sieną“, „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ ir<br />„Lygtis su nežinomaisiais. Lietuvos dailininkai Vokietijoje nuo 1945 iki dabar“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3083</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pokalbis su Indre Urbelyte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pokalbis-su-indre-urbelyte--52615421</link><description><![CDATA[Menotyrininkė Indrė Urbelytė pasakoja apie studijas Vilniaus dailės akademijoje ir Paryžiuje bei Briuselyje, II Pasaulinio karo vizualinius naratyvus okupuotos Lietuvos dailėje ir kuruotas parodas. Kas sieja Lietuvos audėjų raštus ir Kazio Varnelio tapybą ir kokios temos domina jaunuosius menininkus parodoje „Orų prognozės“, surengtoje galerijoje „Atletika“ kultūros komplekse „Sodas 2123“.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Daiva Sviglinskienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52615421</guid><pubDate>Thu, 02 Feb 2023 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52615421/2023_02_02_3408_1_20230202161135800.mp3" length="51845100" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Menotyrininkė Indrė Urbelytė pasakoja apie studijas Vilniaus dailės akademijoje ir Paryžiuje bei Briuselyje, II Pasaulinio karo vizualinius naratyvus okupuotos Lietuvos dailėje ir kuruotas parodas. Kas sieja Lietuvos audėjų raštus ir Kazio Varnelio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Menotyrininkė Indrė Urbelytė pasakoja apie studijas Vilniaus dailės akademijoje ir Paryžiuje bei Briuselyje, II Pasaulinio karo vizualinius naratyvus okupuotos Lietuvos dailėje ir kuruotas parodas. Kas sieja Lietuvos audėjų raštus ir Kazio Varnelio tapybą ir kokios temos domina jaunuosius menininkus parodoje „Orų prognozės“, surengtoje galerijoje „Atletika“ kultūros komplekse „Sodas 2123“.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Daiva Sviglinskienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3241</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Utopiniai laiko monumentai. Pokalbis su Dariumi Žiūra</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-utopiniai-laiko-monumentai-pokalbis-su-dariumi-ziura--52550939</link><description><![CDATA[Darius Žiūra – vienas iš savičiausių „lūžio kartos“ menininkų, kurio kūryba balansuoja ant nelegalumo ribos. Jo kuriami judantys vaizdai, vaško paveikslai, instaliacijos ir tekstai glaudžiai siejasi su menininko biografija, kuri ne tik dokumentuoja paraštinį gyvenimo būdą, bet ir piešia įsimintinus 20 a. devintojo dešimtmečio pabaigos veikėjų portretus ir miestų peizažus. Nacionalinėje dailės galerijoje veikiančioje Žiūros parodoje (kuratorius Anders Kreuger) galima pamatyti svarbiausius Dariaus Žiūros darbus – gimtuosius Gustonius įamžinusį gyventojų videoarchyvą, pirmosios nepriklausomybės kartos portretus, interaktyvią videostudiją ir skulptūrą „Monumentas utopijai“ su knygomis, kurias tarnybos armijoje draugas pavogė iš knygynų Dubline. Apie kūrinių atsiradimą, meno doktorantūrą ir teksto, vaizdo bei gyvenimo sampynas kalbamės su menininku.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52550939</guid><pubDate>Thu, 26 Jan 2023 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52550939/2023_01_26_3408_1_20230126160407140.mp3" length="47421202" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Darius Žiūra – vienas iš savičiausių „lūžio kartos“ menininkų, kurio kūryba balansuoja ant nelegalumo ribos. Jo kuriami judantys vaizdai, vaško paveikslai, instaliacijos ir tekstai glaudžiai siejasi su menininko biografija, kuri ne tik dokumentuoja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Darius Žiūra – vienas iš savičiausių „lūžio kartos“ menininkų, kurio kūryba balansuoja ant nelegalumo ribos. Jo kuriami judantys vaizdai, vaško paveikslai, instaliacijos ir tekstai glaudžiai siejasi su menininko biografija, kuri ne tik dokumentuoja paraštinį gyvenimo būdą, bet ir piešia įsimintinus 20 a. devintojo dešimtmečio pabaigos veikėjų portretus ir miestų peizažus. Nacionalinėje dailės galerijoje veikiančioje Žiūros parodoje (kuratorius Anders Kreuger) galima pamatyti svarbiausius Dariaus Žiūros darbus – gimtuosius Gustonius įamžinusį gyventojų videoarchyvą, pirmosios nepriklausomybės kartos portretus, interaktyvią videostudiją ir skulptūrą „Monumentas utopijai“ su knygomis, kurias tarnybos armijoje draugas pavogė iš knygynų Dubline. Apie kūrinių atsiradimą, meno doktorantūrą ir teksto, vaizdo bei gyvenimo sampynas kalbamės su menininku.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2964</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Įpaveikslinta kasdienybė. Pokalbis su tapytoja Patricija Jurkšaityte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-ipaveikslinta-kasdienybe-pokalbis-su-tapytoja-patricija-jurksaityte--52484142</link><description><![CDATA[Su menininke Patricija Jurkšaityte kalbamės apie jos kūrybos ištakas, inspiracijas ir netikėtus karjeros posūkius. Kas paskatino ją tapti dailininke? Kuo Vilniaus dailės akademijoje įsiminė tapytojo Kęstučio Zapkaus pamokos, kokie jo darbo principai svarbūs iki šiol?<br /><br />Patricija dalyvavo 1992 m. įkurtos jaunų menininkų grupės „Geros blogybės“ parodose. Tai buvo svarbus Lietuvos šiuolaikinio meno virsmo momentas, žymėjęs taip pat ir Dailės parodų rūmų virsmą į Šiuolaikinio meno centrą. Kaip to meto jaunieji menininkai veikė kartu ir individualiai? Kodėl pirmoji menininkės solo paroda įvyko 1994 m. Mastrichte (Nyderlandai) ir vadinosi „Titanikas“? Tuo metu aliejinė tapyba ant drobės Lietuvoje kovojo su giltine, buvo skelbiami nekrologai tradiciniam menui, o tapybos laidotuvės prasidėdavo dar net nebaigus studijų – vieni griebdavosi objektų, performansų, instaliacijų, kiti iš viso ieškodavo kitos veiklos. Patricija Jurkšaitytė sugebėjo išbalansuoti ant briaunos – tapybos priemonėmis kurti konceptualius darbus. Ji naujai pažvelgė į senųjų meistrų darbus, „nereikšmingas“, paraštines drobių erdves ir pradėjo jas tapyti kaip atskirus paveikslus.<br /><br />Menininkės kūryboje svarbūs trys dalykai – tapyba, viešoji erdvė ir performansas, arba gyvas bendravimas. 1999 m. Algio Lankelio suorganizuoto projekto „Butas’99“, metu Patricija su vyru ir kūdikiu užmūrijo įėjimą į savo butą ir lankytojus pasitiko stovėdami balkone. „Kaip nekeista, mes dabar jaučiamės visai laisvi, – laisvi nuo įsipareigojimų, nereikia eiti į miestą, jokių reikalų...“ teigė ji. 2000 m. Šiuolaikinio meno centro parodoje „Nekaltas gyvenimas“ su Kartu Leila Kasputiene-Šukiur ir savo vyru dizaineriu Mariumi Puskunigiu Patricija įkūrė „Grožio laboratoriją“, kur žiūrovai galėjo gauti profesionalias kosmetologines paslaugas.<br />O tapybos idėjos nuo erdvinio nepastebimumo judėjo link nepastebimų erdvių ir žmonių. Iš pradžių iš klasikinių paveikslų menininkė „ištrindavo“ veikėjus („Veneros guolis“ be Veneros), o paskui ėmėsi vaizduoti tuštumą menininko ir modelio santykiuose, dirbtinės aplinkos kūrime (viešbučiai, baldų salonai). Ji kuria susvetimėjimo ir vienatvės peizažus bei interjerus, kurių paviršiaus nepradaužia žiūrovo žvilgsnis.<br />Dabartinė paroda „Iliuzoriumas“ Vilniaus paveikslų galerijoje (kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė) – įdomus bandymas sujungti ankstesnes ir dabartines Patricijos Jurkšaitytės interjerų įmuziejinimo pastangas. Kodėl muziejuje atsiranda IKEA ir atvirkščiai – kodėl IKEA ekspozicijos tampa menu? Apie tai ir daugybę kitų meno iššūkių kalbamės su dailininke.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52484142</guid><pubDate>Thu, 19 Jan 2023 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52484142/2023_01_19_3408_1_20230119160506212.mp3" length="49791448" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Su menininke Patricija Jurkšaityte kalbamės apie jos kūrybos ištakas, inspiracijas ir netikėtus karjeros posūkius. Kas paskatino ją tapti dailininke? Kuo Vilniaus dailės akademijoje įsiminė tapytojo Kęstučio Zapkaus pamokos, kokie jo darbo principai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Su menininke Patricija Jurkšaityte kalbamės apie jos kūrybos ištakas, inspiracijas ir netikėtus karjeros posūkius. Kas paskatino ją tapti dailininke? Kuo Vilniaus dailės akademijoje įsiminė tapytojo Kęstučio Zapkaus pamokos, kokie jo darbo principai svarbūs iki šiol?<br /><br />Patricija dalyvavo 1992 m. įkurtos jaunų menininkų grupės „Geros blogybės“ parodose. Tai buvo svarbus Lietuvos šiuolaikinio meno virsmo momentas, žymėjęs taip pat ir Dailės parodų rūmų virsmą į Šiuolaikinio meno centrą. Kaip to meto jaunieji menininkai veikė kartu ir individualiai? Kodėl pirmoji menininkės solo paroda įvyko 1994 m. Mastrichte (Nyderlandai) ir vadinosi „Titanikas“? Tuo metu aliejinė tapyba ant drobės Lietuvoje kovojo su giltine, buvo skelbiami nekrologai tradiciniam menui, o tapybos laidotuvės prasidėdavo dar net nebaigus studijų – vieni griebdavosi objektų, performansų, instaliacijų, kiti iš viso ieškodavo kitos veiklos. Patricija Jurkšaitytė sugebėjo išbalansuoti ant briaunos – tapybos priemonėmis kurti konceptualius darbus. Ji naujai pažvelgė į senųjų meistrų darbus, „nereikšmingas“, paraštines drobių erdves ir pradėjo jas tapyti kaip atskirus paveikslus.<br /><br />Menininkės kūryboje svarbūs trys dalykai – tapyba, viešoji erdvė ir performansas, arba gyvas bendravimas. 1999 m. Algio Lankelio suorganizuoto projekto „Butas’99“, metu Patricija su vyru ir kūdikiu užmūrijo įėjimą į savo butą ir lankytojus pasitiko stovėdami balkone. „Kaip nekeista, mes dabar jaučiamės visai laisvi, – laisvi nuo įsipareigojimų, nereikia eiti į miestą, jokių reikalų...“ teigė ji. 2000 m. Šiuolaikinio meno centro parodoje „Nekaltas gyvenimas“ su Kartu Leila Kasputiene-Šukiur ir savo vyru dizaineriu Mariumi Puskunigiu Patricija įkūrė „Grožio laboratoriją“, kur žiūrovai galėjo gauti profesionalias kosmetologines paslaugas.<br />O tapybos idėjos nuo erdvinio nepastebimumo judėjo link nepastebimų erdvių ir žmonių. Iš pradžių iš klasikinių paveikslų menininkė „ištrindavo“ veikėjus („Veneros guolis“ be Veneros), o paskui ėmėsi vaizduoti tuštumą menininko ir modelio santykiuose, dirbtinės aplinkos kūrime (viešbučiai, baldų salonai). Ji kuria susvetimėjimo ir vienatvės peizažus bei interjerus, kurių paviršiaus nepradaužia žiūrovo žvilgsnis.<br />Dabartinė paroda „Iliuzoriumas“ Vilniaus paveikslų galerijoje (kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė) – įdomus bandymas sujungti ankstesnes ir dabartines Patricijos Jurkšaitytės interjerų įmuziejinimo pastangas. Kodėl muziejuje atsiranda IKEA ir atvirkščiai – kodėl IKEA ekspozicijos tampa menu? Apie tai ir daugybę kitų meno iššūkių kalbamės su dailininke.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3112</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Kaip dekolonizuoti mąstymą? Pokalbis su kuratoriumi Charles Esche</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-kaip-dekolonizuoti-mastyma-pokalbis-su-kuratoriumi-charles-esche--52424098</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su Charlesu Esche, Van Abe muziejaus Eindhovene direktoriumi, vienu iš MO muziejuje veikiančios parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ kuratorių. Tai paroda, susiejanti Lietuvos ir Vakarų modernistus – jų meninius eksperimentus, pasaulėvaizdį, socialinį ir politinį (ne)angažuotumą. Kas buvo svarbu kuratoriui, ieškant jungčių tarp anksčiau geležinės uždangos atskirtų pasaulių? Kaip reikia dekolonizuoti istoriją ir kodėl Documentos paroda sulaukė kritikos?<br /><br />Charles Esche: „Manau, kad pamatinis Documentos steigimo mitas atliepia Vokietijos pamatinį mitą, todėl jo beveik neįmanoma pajudinti. Bet Vokietija yra ne tik Antrasis pasaulinis karas ir jo traumos. Tai ir kolonijinė šalis su kolonijomis Afrikoje, ir valstybė, turėjusi labai problemiškus ilgalaikius santykius su slavų tautomis rytuose. O kuratoriams, atvykusiems iš Indonezijos, ruangrupa, tai neatrodo kaip svarbiausias taškas, nuo kurio turėtų prasidėti Vokietijos istorija. Pavyzdžiui, Antrasis pasaulinis karas Indonezijoje buvo apie japonus ir olandus, ten nebuvo vokiečių. Vokiečiui ir vokiečių psichologijai atrodo beveik nepakeliama pripažinti, kad jie nebuvo Antrojo pasaulinio karo centre. Ši Vokietijos istorija, kuri taip pat pasakojama Nyderlanduose, Prancūzijoje, yra labai svarbi. Bet tai ir galingųjų kovos istorija, kurią reikia permąstyti. Tai istorija, kurią tam tikra prasme apmąstome ir mes parodoje „Susitikimas, kurio nebuvo“ MO muziejuje, nes jos dalyvius taip pat veikė dvi didžiosios galybės – JAV ir Sovietų Sąjunga“.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.<br />Fotografijoje Charles Esche. Asmeninio archyvo nuotr.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52424098</guid><pubDate>Thu, 12 Jan 2023 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52424098/2023_01_12_3408_1_p_20230112160438442.mp3" length="44098426" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su Charlesu Esche, Van Abe muziejaus Eindhovene direktoriumi, vienu iš MO muziejuje veikiančios parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ kuratorių. Tai paroda, susiejanti Lietuvos ir Vakarų modernistus – jų meninius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su Charlesu Esche, Van Abe muziejaus Eindhovene direktoriumi, vienu iš MO muziejuje veikiančios parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ kuratorių. Tai paroda, susiejanti Lietuvos ir Vakarų modernistus – jų meninius eksperimentus, pasaulėvaizdį, socialinį ir politinį (ne)angažuotumą. Kas buvo svarbu kuratoriui, ieškant jungčių tarp anksčiau geležinės uždangos atskirtų pasaulių? Kaip reikia dekolonizuoti istoriją ir kodėl Documentos paroda sulaukė kritikos?<br /><br />Charles Esche: „Manau, kad pamatinis Documentos steigimo mitas atliepia Vokietijos pamatinį mitą, todėl jo beveik neįmanoma pajudinti. Bet Vokietija yra ne tik Antrasis pasaulinis karas ir jo traumos. Tai ir kolonijinė šalis su kolonijomis Afrikoje, ir valstybė, turėjusi labai problemiškus ilgalaikius santykius su slavų tautomis rytuose. O kuratoriams, atvykusiems iš Indonezijos, ruangrupa, tai neatrodo kaip svarbiausias taškas, nuo kurio turėtų prasidėti Vokietijos istorija. Pavyzdžiui, Antrasis pasaulinis karas Indonezijoje buvo apie japonus ir olandus, ten nebuvo vokiečių. Vokiečiui ir vokiečių psichologijai atrodo beveik nepakeliama pripažinti, kad jie nebuvo Antrojo pasaulinio karo centre. Ši Vokietijos istorija, kuri taip pat pasakojama Nyderlanduose, Prancūzijoje, yra labai svarbi. Bet tai ir galingųjų kovos istorija, kurią reikia permąstyti. Tai istorija, kurią tam tikra prasme apmąstome ir mes parodoje „Susitikimas, kurio nebuvo“ MO muziejuje, nes jos dalyvius taip pat veikė dvi didžiosios galybės – JAV ir Sovietų Sąjunga“.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.<br />Fotografijoje Charles Esche. Asmeninio archyvo nuotr.]]></itunes:summary><itunes:duration>2757</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Atliepti esamąjį laiką. Pokalbis su menininke Monika Dirsyte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-atliepti-esamaji-laika-pokalbis-su-menininke-monika-dirsyte--52361287</link><description><![CDATA[Performanso menininkė Monika Dirsytė svarsto, kas tikra ir kas netikra šiuolaikiniame mene, kultūroje, visuomenėje. Baigusi skulptūros studijas Vilniaus akademijoje, dabar ji studijuoja VDA menų doktorantūroje, pasirinkusi aktualią filosofinę temą – „Menininko vaidmuo posthumanistinėje kultūroje“. Savo performansuose Monika tyrinėja fizines ir psichines žmogaus ribas, gilinasi į knygų, skaitytojų ir laiko santykį, domisi robotų kūryba. Kuo skiriasi ir juo panašios yra humanoidė Sofija ir Oksfordo universiteto mokslininkų sukurta menininkė Aida? Ar robotas gali kurti gyvą meną – performansą? Menininkės nuomone, šiandien mene ir gyvenime vis mažiau lieka pilkų zonų, nes globalūs iššūkiai – karas Ukrainoje, klimato kaita – verčia rinktis aiškią poziciją. Kokių performansų ji nenorėtų pakartoti, kaip nugalėti savo baimes ir kodėl svarbus kūrybos ir motinystės ryšys pasakoja Monika Dirsytė.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52361287</guid><pubDate>Thu, 05 Jan 2023 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52361287/2023_01_05_3408_1_20230105160458700.mp3" length="48956366" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Performanso menininkė Monika Dirsytė svarsto, kas tikra ir kas netikra šiuolaikiniame mene, kultūroje, visuomenėje. Baigusi skulptūros studijas Vilniaus akademijoje, dabar ji studijuoja VDA menų doktorantūroje, pasirinkusi aktualią filosofinę temą –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Performanso menininkė Monika Dirsytė svarsto, kas tikra ir kas netikra šiuolaikiniame mene, kultūroje, visuomenėje. Baigusi skulptūros studijas Vilniaus akademijoje, dabar ji studijuoja VDA menų doktorantūroje, pasirinkusi aktualią filosofinę temą – „Menininko vaidmuo posthumanistinėje kultūroje“. Savo performansuose Monika tyrinėja fizines ir psichines žmogaus ribas, gilinasi į knygų, skaitytojų ir laiko santykį, domisi robotų kūryba. Kuo skiriasi ir juo panašios yra humanoidė Sofija ir Oksfordo universiteto mokslininkų sukurta menininkė Aida? Ar robotas gali kurti gyvą meną – performansą? Menininkės nuomone, šiandien mene ir gyvenime vis mažiau lieka pilkų zonų, nes globalūs iššūkiai – karas Ukrainoje, klimato kaita – verčia rinktis aiškią poziciją. Kokių performansų ji nenorėtų pakartoti, kaip nugalėti savo baimes ir kodėl svarbus kūrybos ir motinystės ryšys pasakoja Monika Dirsytė.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3060</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Šiuolaikinio meno albumas 2022. Pokalbis su kuratore Juste Kostikovaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-siuolaikinio-meno-albumas-2022-pokalbis-su-kuratore-juste-kostikovaite--52257519</link><description><![CDATA[Kuratorė, muziejininkė, buvusi Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Justė Kostikovaitė – viena iš aktyviausių meno projektų ir parodų lankytojų bei iniciatorių. Ją visada galima sutikti šiuolaikinio meno bienalėse, muziejuose, galerijose ir alternatyviose erdvėse. Justė – viena iš tų žmonių, kurių vertinimus Instagram platformoje seka ir jais pasitiki daugybė meno bendruomenės narių. Paprašėme nepriklausomos kuratorės pasidalinti savo įžvalgomis apie svarbius 2022-ųjų meno procesus, įvykius, tendencijas, parodas ir asmenybes.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52257519</guid><pubDate>Thu, 22 Dec 2022 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52257519/2022_12_22_3408_1_p_20221222160839188.mp3" length="50273355" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kuratorė, muziejininkė, buvusi Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Justė Kostikovaitė – viena iš aktyviausių meno projektų ir parodų lankytojų bei iniciatorių. Ją visada galima sutikti šiuolaikinio meno bienalėse, muziejuose, galerijose ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kuratorė, muziejininkė, buvusi Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Justė Kostikovaitė – viena iš aktyviausių meno projektų ir parodų lankytojų bei iniciatorių. Ją visada galima sutikti šiuolaikinio meno bienalėse, muziejuose, galerijose ir alternatyviose erdvėse. Justė – viena iš tų žmonių, kurių vertinimus Instagram platformoje seka ir jais pasitiki daugybė meno bendruomenės narių. Paprašėme nepriklausomos kuratorės pasidalinti savo įžvalgomis apie svarbius 2022-ųjų meno procesus, įvykius, tendencijas, parodas ir asmenybes.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3143</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pokalbis su poete Giedre Kazlauskaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pokalbis-su-poete-giedre-kazlauskaite--52197026</link><description><![CDATA[Su poete, eseiste ir „Šiaurės Atėnų“ redaktore Giedre Kazlauskaite susitikome pasikalbėti be progos, tačiau paaiškėjo, kad progų yra daugiau negu reikia. Tai ne tik menininkės laikysena kalbant iš paraščių, poezijos ir meno vaidmuo įtampų persmelktoje visuomenėje, bet ir socialiniuose tinkluose aptariamos „didžiosios asmenybės“. Pagaliau proga gali būti ir ne vienadienė, jubiliejinė, susijusi su nauja knyga ar premija. Giedrės Kazlauskaitės poezijos knygos – Heterų dainos (2008), Meninos (2014), Singerstraum (2016), Gintaro kambarys (2018), išleistos Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos, yra atraminiai lietuvių poezijos stulpai, todėl kalbėti su knygos autore galima (ir verta!) kiekvieną dieną.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52197026</guid><pubDate>Thu, 15 Dec 2022 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52197026/2022_12_15_3408_1_20221215160409855.mp3" length="51378021" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Su poete, eseiste ir „Šiaurės Atėnų“ redaktore Giedre Kazlauskaite susitikome pasikalbėti be progos, tačiau paaiškėjo, kad progų yra daugiau negu reikia. Tai ne tik menininkės laikysena kalbant iš paraščių, poezijos ir meno vaidmuo įtampų persmelktoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Su poete, eseiste ir „Šiaurės Atėnų“ redaktore Giedre Kazlauskaite susitikome pasikalbėti be progos, tačiau paaiškėjo, kad progų yra daugiau negu reikia. Tai ne tik menininkės laikysena kalbant iš paraščių, poezijos ir meno vaidmuo įtampų persmelktoje visuomenėje, bet ir socialiniuose tinkluose aptariamos „didžiosios asmenybės“. Pagaliau proga gali būti ir ne vienadienė, jubiliejinė, susijusi su nauja knyga ar premija. Giedrės Kazlauskaitės poezijos knygos – Heterų dainos (2008), Meninos (2014), Singerstraum (2016), Gintaro kambarys (2018), išleistos Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos, yra atraminiai lietuvių poezijos stulpai, todėl kalbėti su knygos autore galima (ir verta!) kiekvieną dieną.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3212</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Poezija solo ir poetų duetai. Pokalbis su Greta Ambrazaite ir Dominyku Norkūnu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-poezija-solo-ir-poetu-duetai-pokalbis-su-greta-ambrazaite-ir-dominyku-norkunu--52130587</link><description><![CDATA[2022.12.08. 15:05<br />Kokia yra šiuolaikinė poezija ir ją kuriantys poetai? Kodėl svarbus poetės balso skambesys, ar intelektuali poezija gali būti erotiška? Poetai ir vertėjai Greta Ambrazaitė ir Dominykas Norkūnas kalba apie savo kūrybą, išleistas knygas, dedikacijas ir įkvėpimą. Karu aptariama ir kasdienė kultūrinė veikla: leidyba, vertimai, skaitymai, tarpdisciplininiai projektai ir muzikinis poezijos atlikimas. Ne mažiau aktuali tema – gyvenimas poetų šeimoje, kūrybos ir buities dalijimasis, vaikų ir tėvų santykiai. Kiek tėvai, seneliai ir gimtieji namai lemia kūrybinius ir gyvenimiškus pasirinkimus. Laidoje skamba autorių skaitoma poezija iš naujų knygų: Gretos Ambrazaitės „Adelos“ ir Dominyko Norkūno „Tamsa yra aštuonkojis“.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52130587</guid><pubDate>Thu, 08 Dec 2022 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52130587/2022_12_08_3408_1_20221208160439945.mp3" length="49854560" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2022.12.08. 15:05&#13;
Kokia yra šiuolaikinė poezija ir ją kuriantys poetai? Kodėl svarbus poetės balso skambesys, ar intelektuali poezija gali būti erotiška? Poetai ir vertėjai Greta Ambrazaitė ir Dominykas Norkūnas kalba apie savo kūrybą, išleistas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2022.12.08. 15:05<br />Kokia yra šiuolaikinė poezija ir ją kuriantys poetai? Kodėl svarbus poetės balso skambesys, ar intelektuali poezija gali būti erotiška? Poetai ir vertėjai Greta Ambrazaitė ir Dominykas Norkūnas kalba apie savo kūrybą, išleistas knygas, dedikacijas ir įkvėpimą. Karu aptariama ir kasdienė kultūrinė veikla: leidyba, vertimai, skaitymai, tarpdisciplininiai projektai ir muzikinis poezijos atlikimas. Ne mažiau aktuali tema – gyvenimas poetų šeimoje, kūrybos ir buities dalijimasis, vaikų ir tėvų santykiai. Kiek tėvai, seneliai ir gimtieji namai lemia kūrybinius ir gyvenimiškus pasirinkimus. Laidoje skamba autorių skaitoma poezija iš naujų knygų: Gretos Ambrazaitės „Adelos“ ir Dominyko Norkūno „Tamsa yra aštuonkojis“.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3116</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-ved-laima-kreivyte--52059362</link><description><![CDATA[Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52059362</guid><pubDate>Wed, 30 Nov 2022 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52059362/2022_12_01_3408_1_20221130145459408.mp3" length="51215972" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3201</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Skulptūra kaip erdvės junginiai. Pokalbis su Vladu Urbanavičiumi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-skulptura-kaip-erdves-junginiai-pokalbis-su-vladu-urbanaviciumi--51932659</link><description><![CDATA[Vladas Urbanavičius – skulptorius, sukūręs „Krantinės arką“. Tačiau tai tik vienas, nors ir geriausiai žinomas, jo kūrinys. Laidoje „Iš balkono“ kalbame su skulptoriumi apie jo kelią į viešąsias erdves – nuo 1977 m. prasidėjusių Smiltynės skulptūros simpoziumų, paminklų konkursų iki įvietinto meno instaliacijų. Kaip Vlado Urbanavičiaus skulptūra keičia erdvę ir žiūrovo potyrius dabar galima pamatyti Totorių gatvėje įsikūrusioje (AV17) galerijoje, kur iki lapkričio 24 d. veikia Urbanavičiaus paroda „Plieno junginiai“.<br /><br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51932659</guid><pubDate>Thu, 17 Nov 2022 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51932659/2022_11_17_3408_1_p_20221117160559344.mp3" length="47784826" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vladas Urbanavičius – skulptorius, sukūręs „Krantinės arką“. Tačiau tai tik vienas, nors ir geriausiai žinomas, jo kūrinys. Laidoje „Iš balkono“ kalbame su skulptoriumi apie jo kelią į viešąsias erdves – nuo 1977 m. prasidėjusių Smiltynės skulptūros...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vladas Urbanavičius – skulptorius, sukūręs „Krantinės arką“. Tačiau tai tik vienas, nors ir geriausiai žinomas, jo kūrinys. Laidoje „Iš balkono“ kalbame su skulptoriumi apie jo kelią į viešąsias erdves – nuo 1977 m. prasidėjusių Smiltynės skulptūros simpoziumų, paminklų konkursų iki įvietinto meno instaliacijų. Kaip Vlado Urbanavičiaus skulptūra keičia erdvę ir žiūrovo potyrius dabar galima pamatyti Totorių gatvėje įsikūrusioje (AV17) galerijoje, kur iki lapkričio 24 d. veikia Urbanavičiaus paroda „Plieno junginiai“.<br /><br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2987</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Rašymo vaikams nuotykiai. Pokalbis su Kotryna Zyle</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-rasymo-vaikams-nuotykiai-pokalbis-su-kotryna-zyle--51862945</link><description><![CDATA[Rašytoja ir knygų iliustruotoja Kotryna Zylė baigė grafinio dizaino studijas Vilniaus dailės akademijoje, bet jos kūrybos pamatas yra pasakojimas. Ji rašo knygas vaikams ir paaugliams, kurias kartu skaito ir jų tėvai. Kas nėra skaitęs ar bent girdėjęs apie „Didžiąją būtybių knygą“, „Sielą sumuštinių dėžutėje“, „Sukeistą“ ir „Milžiną mažylį“? Apie tai, kaip autorė gaudo valandas rašymui traukiniuose bei autobusuose, pasakų kupiną vaikystę ir festivalius „Kūrėjų sala“ bei „Vaikų knygų sala“ kalbamės su Kotryna Zyle.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51862945</guid><pubDate>Thu, 10 Nov 2022 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51862945/2022_11_10_3408_1_20221110160544020.mp3" length="49933972" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rašytoja ir knygų iliustruotoja Kotryna Zylė baigė grafinio dizaino studijas Vilniaus dailės akademijoje, bet jos kūrybos pamatas yra pasakojimas. Ji rašo knygas vaikams ir paaugliams, kurias kartu skaito ir jų tėvai. Kas nėra skaitęs ar bent girdėjęs...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rašytoja ir knygų iliustruotoja Kotryna Zylė baigė grafinio dizaino studijas Vilniaus dailės akademijoje, bet jos kūrybos pamatas yra pasakojimas. Ji rašo knygas vaikams ir paaugliams, kurias kartu skaito ir jų tėvai. Kas nėra skaitęs ar bent girdėjęs apie „Didžiąją būtybių knygą“, „Sielą sumuštinių dėžutėje“, „Sukeistą“ ir „Milžiną mažylį“? Apie tai, kaip autorė gaudo valandas rašymui traukiniuose bei autobusuose, pasakų kupiną vaikystę ir festivalius „Kūrėjų sala“ bei „Vaikų knygų sala“ kalbamės su Kotryna Zyle.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3121</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Autoperspektyva ar autorefleksija? Pokalbis su tapytoju Andriumi Zakarausku</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-autoperspektyva-ar-autorefleksija-pokalbis-su-tapytoju-andriumi-zakarausku--51712996</link><description><![CDATA[Andrius Zakarauskas – tapytojas iki kaulų smegenų. Iš pradžių pats energingai personifikavęs potėpį, gestą, pačią tapybą, vėliau menininkas atsigręžė į supantį pasaulį ir pradėjo kasdienius vaizdus sluoksniuoti su meno istorijos citatomis ir bibliniais siužetais. Tai gyvas, aktualus, aistringas menas, kuris atranda žiūrovą ir galerijoje, ir meno mugėje, ir bažnyčioje. Andrius tapybą ir paveikslus mato visur – orų prognozės žemėlapiuose ir kasininkės raštelyje, kur skaičiuojamos porcijos. O galerijoje „The Rooster“ iki spalio 30 d. dar galima pamatyti Andriaus Zakarausko parodą „Autoperspektyva“.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51712996</guid><pubDate>Thu, 27 Oct 2022 12:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51712996/2022_10_27_3408_1_20221027160420700.mp3" length="50731856" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Andrius Zakarauskas – tapytojas iki kaulų smegenų. Iš pradžių pats energingai personifikavęs potėpį, gestą, pačią tapybą, vėliau menininkas atsigręžė į supantį pasaulį ir pradėjo kasdienius vaizdus sluoksniuoti su meno istorijos citatomis ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Andrius Zakarauskas – tapytojas iki kaulų smegenų. Iš pradžių pats energingai personifikavęs potėpį, gestą, pačią tapybą, vėliau menininkas atsigręžė į supantį pasaulį ir pradėjo kasdienius vaizdus sluoksniuoti su meno istorijos citatomis ir bibliniais siužetais. Tai gyvas, aktualus, aistringas menas, kuris atranda žiūrovą ir galerijoje, ir meno mugėje, ir bažnyčioje. Andrius tapybą ir paveikslus mato visur – orų prognozės žemėlapiuose ir kasininkės raštelyje, kur skaičiuojamos porcijos. O galerijoje „The Rooster“ iki spalio 30 d. dar galima pamatyti Andriaus Zakarausko parodą „Autoperspektyva“.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3171</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Tapyba kaip tyrimas. Pokalbis su Žygimantu Augustinu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-tapyba-kaip-tyrimas-pokalbis-su-zygimantu-augustinu--51565325</link><description><![CDATA[Žygimantas Augustinas yra istorijos tyrėjas, transformatorius ir detonatorius. Šie žodžiai kartu sudaro sprogstamąjį mišinį ir atsirado tekste ne dėl efekto. Kaip kitaip pavadinti Žygimanto meninį tyrimą, kurio metu ne tik rekonstruoti Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto portretiniai atvaizdai bei aplinka, bet ir pats tapytojas susitapatino su karališkuoju asmeniu. Už tai jis nusipelnė ne tik palankių recenzijų ir reportažų, bet ir tapo pirmuoju dailės srities meno daktaru Lietuvoje. Laidoje „Iš balkono“ menininkas pasakoja apie savo studijas Vilniaus dailės akademijoje, Florencijos meno akademijoje ir Niujorko Meno studentų lygoje, dalijasi šių miestų patirtimi ir jų įtaka kūrybai. Taip pat pristato savo meno tyrimus bei metodus ir atskleidžia, kaip mokslas ir menas meluoja. O kartu – kiek fantazijos, žinių ir darbo reikia norint sukurti vizualiai įtaigią istorinę fikciją. Arba prakalbinti neseną istoriją to laikmečio aparatais, kaip Augustinas padarė savo išskirtinėje instaliacijoje Vilniaus meno mugėje.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51565325</guid><pubDate>Thu, 13 Oct 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51565325/2022_10_13_3408_1_20221013160557812.mp3" length="49747980" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žygimantas Augustinas yra istorijos tyrėjas, transformatorius ir detonatorius. Šie žodžiai kartu sudaro sprogstamąjį mišinį ir atsirado tekste ne dėl efekto. Kaip kitaip pavadinti Žygimanto meninį tyrimą, kurio metu ne tik rekonstruoti Lietuvos ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žygimantas Augustinas yra istorijos tyrėjas, transformatorius ir detonatorius. Šie žodžiai kartu sudaro sprogstamąjį mišinį ir atsirado tekste ne dėl efekto. Kaip kitaip pavadinti Žygimanto meninį tyrimą, kurio metu ne tik rekonstruoti Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto portretiniai atvaizdai bei aplinka, bet ir pats tapytojas susitapatino su karališkuoju asmeniu. Už tai jis nusipelnė ne tik palankių recenzijų ir reportažų, bet ir tapo pirmuoju dailės srities meno daktaru Lietuvoje. Laidoje „Iš balkono“ menininkas pasakoja apie savo studijas Vilniaus dailės akademijoje, Florencijos meno akademijoje ir Niujorko Meno studentų lygoje, dalijasi šių miestų patirtimi ir jų įtaka kūrybai. Taip pat pristato savo meno tyrimus bei metodus ir atskleidžia, kaip mokslas ir menas meluoja. O kartu – kiek fantazijos, žinių ir darbo reikia norint sukurti vizualiai įtaigią istorinę fikciją. Arba prakalbinti neseną istoriją to laikmečio aparatais, kaip Augustinas padarė savo išskirtinėje instaliacijoje Vilniaus meno mugėje.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3110</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Menas kaip drąsa būti: pokalbis su Denisu Kolomyckiu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-menas-kaip-drasa-buti-pokalbis-su-denisu-kolomyckiu--51488610</link><description><![CDATA[Denisas Kolomyckis – menininkas, kurio darbai nesibaigia parodų erdve ar scena. Jis drąsiai peržengia ribas – disciplinų, vaizduojamojo ir scenos meno, kūrybos ir aktyvizmo. Menas ir gyvenimas jam nėra nesusisiekiantys indai. Asmeniška yra politiška ne tik kovojant už į paraštes stumiamų žmonių teises, bet ir kalbant apie patirtas traumas. Jos gali tapti ne tik rezignacijos, bet ir stiprybės šaltiniu – jei išdrįstama atsiverti, kalbėti, klausytis. Apie Deniso kūrybines keliones, Jono Meko pamokas, įsteigtą rezidenciją Portugalijoje, performansų svarbą, sudėtingus gyvenimo ir meno iššūkius kalbamės su menininku.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė- Jadevičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51488610</guid><pubDate>Thu, 06 Oct 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51488610/2022_10_06_3408_1_20221006160602063.mp3" length="50646175" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Denisas Kolomyckis – menininkas, kurio darbai nesibaigia parodų erdve ar scena. Jis drąsiai peržengia ribas – disciplinų, vaizduojamojo ir scenos meno, kūrybos ir aktyvizmo. Menas ir gyvenimas jam nėra nesusisiekiantys indai. Asmeniška yra politiška...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Denisas Kolomyckis – menininkas, kurio darbai nesibaigia parodų erdve ar scena. Jis drąsiai peržengia ribas – disciplinų, vaizduojamojo ir scenos meno, kūrybos ir aktyvizmo. Menas ir gyvenimas jam nėra nesusisiekiantys indai. Asmeniška yra politiška ne tik kovojant už į paraštes stumiamų žmonių teises, bet ir kalbant apie patirtas traumas. Jos gali tapti ne tik rezignacijos, bet ir stiprybės šaltiniu – jei išdrįstama atsiverti, kalbėti, klausytis. Apie Deniso kūrybines keliones, Jono Meko pamokas, įsteigtą rezidenciją Portugalijoje, performansų svarbą, sudėtingus gyvenimo ir meno iššūkius kalbamės su menininku.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė- Jadevičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3166</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pokalbis su Augustu Serapinu apie kilnojamus namus ir meno laikinumą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pokalbis-su-augustu-serapinu-apie-kilnojamus-namus-ir-meno-laikinuma--51417979</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ menininkas Augustas Serapinas pasakoja apie savo kūrybos strategijas ir svarbiausias parodas. Kaip Venecijos bienalėje sukonstravo specialias paplūdimio kėdes salių prižiūrėtojams, kurie turi visą dieną stovėti ir kodėl Kanadoje perstatė jau kelis kartus permontuotą pašiūrę. Koks jo požiūris į į šio lauko „nematomuosius“ – technikus, eksponatų saugotojus? Kas svarbu, bendradarbiaujant su meno institucijomis ir kitais menininkais?<br />Pasižvalgėme ir po Augusto solo parodą „Prieangis“ galerijoje „Medūza“ ir padiskutavome apie kitus autorius įtraukiančius meno projektus ir kodėl naujai atvertoje galerijoje kūriniai patalpinti į pirtį.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51417979</guid><pubDate>Thu, 29 Sep 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51417979/2022_09_29_3408_1_p_20220929160616237.mp3" length="47933620" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ menininkas Augustas Serapinas pasakoja apie savo kūrybos strategijas ir svarbiausias parodas. Kaip Venecijos bienalėje sukonstravo specialias paplūdimio kėdes salių prižiūrėtojams, kurie turi visą dieną stovėti ir kodėl Kanadoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ menininkas Augustas Serapinas pasakoja apie savo kūrybos strategijas ir svarbiausias parodas. Kaip Venecijos bienalėje sukonstravo specialias paplūdimio kėdes salių prižiūrėtojams, kurie turi visą dieną stovėti ir kodėl Kanadoje perstatė jau kelis kartus permontuotą pašiūrę. Koks jo požiūris į į šio lauko „nematomuosius“ – technikus, eksponatų saugotojus? Kas svarbu, bendradarbiaujant su meno institucijomis ir kitais menininkais?<br />Pasižvalgėme ir po Augusto solo parodą „Prieangis“ galerijoje „Medūza“ ir padiskutavome apie kitus autorius įtraukiančius meno projektus ir kodėl naujai atvertoje galerijoje kūriniai patalpinti į pirtį.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2996</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Menas, migracija ir teisybės jausmas. Pokalbis su Agne Gintalaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-menas-migracija-ir-teisybes-jausmas-pokalbis-su-agne-gintalaite--51344447</link><description><![CDATA[Agnė Gintalaitė – menininkė, fotografė, rašytoja, migruojanti tarp profesijų ir veiklos sričių. Vilniaus dailės akademijoje Agnė studijavo dailės istoriją ir teoriją, rašė kritikos tekstus – savo vardu ir kaip Nika Žlabytė (kartu su Egle Rindzevičiūte kaip Venta Girdzau). O dabar studijuoja antropologiją Vytauto Didžiojo universitete ir rašo darbą apie gyvenimo stiliaus migrantus. Apie gyvenimą tarp fotografijos ir teksto, glamūro ir diskurso, Vilniaus ir Fuerteventuros kalbamės su menininke.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51344447</guid><pubDate>Thu, 22 Sep 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51344447/2022_09_22_3408_1_20220922160442323.mp3" length="50340647" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Agnė Gintalaitė – menininkė, fotografė, rašytoja, migruojanti tarp profesijų ir veiklos sričių. Vilniaus dailės akademijoje Agnė studijavo dailės istoriją ir teoriją, rašė kritikos tekstus – savo vardu ir kaip Nika Žlabytė (kartu su Egle Rindzevičiūte...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Agnė Gintalaitė – menininkė, fotografė, rašytoja, migruojanti tarp profesijų ir veiklos sričių. Vilniaus dailės akademijoje Agnė studijavo dailės istoriją ir teoriją, rašė kritikos tekstus – savo vardu ir kaip Nika Žlabytė (kartu su Egle Rindzevičiūte kaip Venta Girdzau). O dabar studijuoja antropologiją Vytauto Didžiojo universitete ir rašo darbą apie gyvenimo stiliaus migrantus. Apie gyvenimą tarp fotografijos ir teksto, glamūro ir diskurso, Vilniaus ir Fuerteventuros kalbamės su menininke.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3147</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Antras Vitos Zaman gyvenimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-antras-vitos-zaman-gyvenimas--51188671</link><description><![CDATA[Meno pasaulyje Vita Zaman žinoma kaip tarptautinius meno projektus inicijuojanti asmenybė, „Ibid. Projects“ galerijų Londone ir Vilniuje įkūrėja, Vienos meno mugės vadovė, menininkė ir kuratorė. Kaune atidaryta paroda „Antras gyvenimas“ atverčia naują lapą jos kūrybinėje biografijoje. Iš Los Andželo į Kauną sugrįžusi menininkė kuria meditatyvius tapybos darbus, kur chtoniškos, į drobę susigeriančios spalvos, derinamos su daug laiko ir kantrybės reikalaujančiu siuvinėjimu. Autentiškus išgyvenimus įkūnijantys kūriniai su beždžionėlių, plaštakų, gėlių motyvais yra antrojo gyvenimo autoportretai – gyvenimo, kuriame yra laiko savistabai, susikaupimui, dalijimuisi ir džiaugsmui. Apie Vitos Zaman kūrybą – nuo ankstyvųjų eilėraščių iki naujausių darbų – kalbamės su menininke.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51188671</guid><pubDate>Thu, 08 Sep 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51188671/2022_09_08_3408_1_20220908160454912.mp3" length="49967827" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Meno pasaulyje Vita Zaman žinoma kaip tarptautinius meno projektus inicijuojanti asmenybė, „Ibid. Projects“ galerijų Londone ir Vilniuje įkūrėja, Vienos meno mugės vadovė, menininkė ir kuratorė. Kaune atidaryta paroda „Antras gyvenimas“ atverčia naują...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Meno pasaulyje Vita Zaman žinoma kaip tarptautinius meno projektus inicijuojanti asmenybė, „Ibid. Projects“ galerijų Londone ir Vilniuje įkūrėja, Vienos meno mugės vadovė, menininkė ir kuratorė. Kaune atidaryta paroda „Antras gyvenimas“ atverčia naują lapą jos kūrybinėje biografijoje. Iš Los Andželo į Kauną sugrįžusi menininkė kuria meditatyvius tapybos darbus, kur chtoniškos, į drobę susigeriančios spalvos, derinamos su daug laiko ir kantrybės reikalaujančiu siuvinėjimu. Autentiškus išgyvenimus įkūnijantys kūriniai su beždžionėlių, plaštakų, gėlių motyvais yra antrojo gyvenimo autoportretai – gyvenimo, kuriame yra laiko savistabai, susikaupimui, dalijimuisi ir džiaugsmui. Apie Vitos Zaman kūrybą – nuo ankstyvųjų eilėraščių iki naujausių darbų – kalbamės su menininke.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3123</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Vizualinis poilsis. Pokalbis su Egle Juocevičiūte ir Goda Aksamitauskaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-vizualinis-poilsis-pokalbis-su-egle-juoceviciute-ir-goda-aksamitauskaite--51107717</link><description><![CDATA[Rugsėjo 1-ąją visi traukia į mokslus ir darbus, bet poilsis dar tampo už skvernų. Palangos smėlio pilnos kišenės, o ausyse ošia Baltijos bangos. Jei dar nenorite paleisti vasaros, aplankykite parodą „Patalai ir purslai“ Nacionalinėje dailės galerijoje, kurios kuratorės Eglė Juocevičiūtė ir Goda Aksamitauskaitė vedžioja radijo klausytojus po gaivaus vėjo ir kurorto malonumų kupiną ekspoziciją. Klausykite jų pasakojimo apie šimtmetį trunkančią laisvalaikio ir sveikatinimosi sampratos ir vaizdinių kaitą, poilsio industrijos pradžią, paplūdimių kultūrą, kurorto romanus ir kitas rekreacijos formas.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51107717</guid><pubDate>Thu, 01 Sep 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51107717/2022_09_01_3408_1_20220901160430877.mp3" length="49383102" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rugsėjo 1-ąją visi traukia į mokslus ir darbus, bet poilsis dar tampo už skvernų. Palangos smėlio pilnos kišenės, o ausyse ošia Baltijos bangos. Jei dar nenorite paleisti vasaros, aplankykite parodą „Patalai ir purslai“ Nacionalinėje dailės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rugsėjo 1-ąją visi traukia į mokslus ir darbus, bet poilsis dar tampo už skvernų. Palangos smėlio pilnos kišenės, o ausyse ošia Baltijos bangos. Jei dar nenorite paleisti vasaros, aplankykite parodą „Patalai ir purslai“ Nacionalinėje dailės galerijoje, kurios kuratorės Eglė Juocevičiūtė ir Goda Aksamitauskaitė vedžioja radijo klausytojus po gaivaus vėjo ir kurorto malonumų kupiną ekspoziciją. Klausykite jų pasakojimo apie šimtmetį trunkančią laisvalaikio ir sveikatinimosi sampratos ir vaizdinių kaitą, poilsio industrijos pradžią, paplūdimių kultūrą, kurorto romanus ir kitas rekreacijos formas.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3087</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pokalbis su Eglė Rindzevičiūte apie tekstus, parodas ir atominį paveldą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pokalbis-su-egle-rindzeviciute-apie-tekstus-parodas-ir-atomini-pavelda--51035242</link><description><![CDATA[Dr. Eglė Rindzevičiūtė studijavo menotyrą Vilniaus dailės akademijoje, kultūros vadybą Maskvos aukštojoje socialinių mokslų ir ekonomikos mokykloje, nacionalizmo studijas Vidurio Europos universitete (CEU) Budapešte, apgynė disertaciją Linšiopingo universitete Švedijoje apie sovietinės Lietuvos kultūros politiką ir kibernetiką. Dalyvavo rengiant parodą „Dalelių skilimas“ Šiuolaikinio meno centre Vilniuje (2020). Šiuo metu dėsto Kingstono universitete Londone ir dalyvauja tarptautiniuose projektuose, tyrinėjančiuose atominį paveldą. Pokalbis su Egle Rindzevičiūte apie meno ir mokslo, menotyros, sociologijos politikos sąsajas.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51035242</guid><pubDate>Thu, 25 Aug 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51035242/2022_08_25_3408_1_20220825160435595.mp3" length="51152741" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dr. Eglė Rindzevičiūtė studijavo menotyrą Vilniaus dailės akademijoje, kultūros vadybą Maskvos aukštojoje socialinių mokslų ir ekonomikos mokykloje, nacionalizmo studijas Vidurio Europos universitete (CEU) Budapešte, apgynė disertaciją Linšiopingo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dr. Eglė Rindzevičiūtė studijavo menotyrą Vilniaus dailės akademijoje, kultūros vadybą Maskvos aukštojoje socialinių mokslų ir ekonomikos mokykloje, nacionalizmo studijas Vidurio Europos universitete (CEU) Budapešte, apgynė disertaciją Linšiopingo universitete Švedijoje apie sovietinės Lietuvos kultūros politiką ir kibernetiką. Dalyvavo rengiant parodą „Dalelių skilimas“ Šiuolaikinio meno centre Vilniuje (2020). Šiuo metu dėsto Kingstono universitete Londone ir dalyvauja tarptautiniuose projektuose, tyrinėjančiuose atominį paveldą. Pokalbis su Egle Rindzevičiūte apie meno ir mokslo, menotyros, sociologijos politikos sąsajas.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3197</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pokalbis su Rasa Navickaite apie Marijos Gimbutienės aktualumą ir lyčių studijų svarbą šiandien</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pokalbis-su-rasa-navickaite-apie-marijos-gimbutienes-aktualuma-ir-lyciu-studiju-svarba-siandien--50949718</link><description><![CDATA[Rasa Navickaitė yra Lyčių studijų ir istorijos mokslų daktarė, studijavusi Utrechto ir Vidurio Europos universitetuose. Pokalbyje aptariama lyčių studijų įtaka keičiantis teorinėms perspektyvoms ir vaizduotės svarba moksle, ypač Marijos Gimbutienės Senosios Europos tyrimuose. Savo disertacijoje Rasa nagrinėja Gimbutienės darbų ir biografijos sąsajas su feministiniais judėjimais. Šiuo metu Rasa yra Marie Curie stipendininkė ir dirba Vienos universitete, kur atlieka tyrimą apie homoseksualumą sovietmečiu. Šį tyrimą finansuoja Europos komisija.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50949718</guid><pubDate>Thu, 18 Aug 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50949718/2022_08_18_3408_1_20220818160639357.mp3" length="50733528" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rasa Navickaitė yra Lyčių studijų ir istorijos mokslų daktarė, studijavusi Utrechto ir Vidurio Europos universitetuose. Pokalbyje aptariama lyčių studijų įtaka keičiantis teorinėms perspektyvoms ir vaizduotės svarba moksle, ypač Marijos Gimbutienės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rasa Navickaitė yra Lyčių studijų ir istorijos mokslų daktarė, studijavusi Utrechto ir Vidurio Europos universitetuose. Pokalbyje aptariama lyčių studijų įtaka keičiantis teorinėms perspektyvoms ir vaizduotės svarba moksle, ypač Marijos Gimbutienės Senosios Europos tyrimuose. Savo disertacijoje Rasa nagrinėja Gimbutienės darbų ir biografijos sąsajas su feministiniais judėjimais. Šiuo metu Rasa yra Marie Curie stipendininkė ir dirba Vienos universitete, kur atlieka tyrimą apie homoseksualumą sovietmečiu. Šį tyrimą finansuoja Europos komisija.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3171</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Ramintos Jurėnaitės daugiakalbiai peizažai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-ramintos-jurenaites-daugiakalbiai-peizazai--50890287</link><description><![CDATA[Parodų kuratorė, dailės kritikė, kolekcijų formuotoja profesorė Raminta Jurėnaitė pasakoja apie knygą „Daugiakalbiai peizažai“, kurioje atsiskleidžia jos profesinė biografija: pirmosios kuruotos parodos, darbas Soroso šiuolaikinio meno centre, MO muziejaus kolekcijos formavimas, kritinės refleksijos ir kūrybiniai iššūkiai formuojant šiuolaikinio meno diskursą.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50890287</guid><pubDate>Thu, 11 Aug 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50890287/2022_08_11_3408_1_20220811160517446.mp3" length="50804581" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Parodų kuratorė, dailės kritikė, kolekcijų formuotoja profesorė Raminta Jurėnaitė pasakoja apie knygą „Daugiakalbiai peizažai“, kurioje atsiskleidžia jos profesinė biografija: pirmosios kuruotos parodos, darbas Soroso šiuolaikinio meno centre, MO...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Parodų kuratorė, dailės kritikė, kolekcijų formuotoja profesorė Raminta Jurėnaitė pasakoja apie knygą „Daugiakalbiai peizažai“, kurioje atsiskleidžia jos profesinė biografija: pirmosios kuruotos parodos, darbas Soroso šiuolaikinio meno centre, MO muziejaus kolekcijos formavimas, kritinės refleksijos ir kūrybiniai iššūkiai formuojant šiuolaikinio meno diskursą.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3176</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Fotografijų detektyvai. Agnė Narušytė ir Milda Dainovskytė apie Veronikos Šleivytės parodą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-fotografiju-detektyvai-agne-narusyte-ir-milda-dainovskyte-apie-veronikos-sleivytes-paroda--50812953</link><description><![CDATA[Veronika Šleivytė (1906–1998) – menininkė, fotografavusi save su draugėmis ir mylimosiomis, drąsiai pasakojusi savo gyvenimo filmą. Kartu dokumentavo ir meninį tarpukario Kauno gyvenimą – pirmąją Lietuvos moterų dailės parodą, koleges menininkes. Kupiškio etnografijos muziejuje saugomas gausus jos fotografijų archyvas dabar tapo parodos „Kartais Vėra taip atrodo“ Nacionalinėje dailės galerijoje pagrindu.<br />Apie parodą, jos svarbiausias temas ir struktūrą, moteris menininkes ir fotografinius detektyvus kalbamės su parodos kuratorėmis menotyrininke Agne Narušyte ir menininke Milda Dainovskyte.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50812953</guid><pubDate>Thu, 04 Aug 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50812953/2022_08_04_3408_1_20220804160555289.mp3" length="50883993" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Veronika Šleivytė (1906–1998) – menininkė, fotografavusi save su draugėmis ir mylimosiomis, drąsiai pasakojusi savo gyvenimo filmą. Kartu dokumentavo ir meninį tarpukario Kauno gyvenimą – pirmąją Lietuvos moterų dailės parodą, koleges menininkes....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Veronika Šleivytė (1906–1998) – menininkė, fotografavusi save su draugėmis ir mylimosiomis, drąsiai pasakojusi savo gyvenimo filmą. Kartu dokumentavo ir meninį tarpukario Kauno gyvenimą – pirmąją Lietuvos moterų dailės parodą, koleges menininkes. Kupiškio etnografijos muziejuje saugomas gausus jos fotografijų archyvas dabar tapo parodos „Kartais Vėra taip atrodo“ Nacionalinėje dailės galerijoje pagrindu.<br />Apie parodą, jos svarbiausias temas ir struktūrą, moteris menininkes ir fotografinius detektyvus kalbamės su parodos kuratorėmis menotyrininke Agne Narušyte ir menininke Milda Dainovskyte.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pokalbis su Dileta Deike ir Jelena Škulis apie aktualų meną ir rankų darbą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pokalbis-su-dileta-deike-ir-jelena-skulis-apie-aktualu-mena-ir-ranku-darba--50736897</link><description><![CDATA[Dileta Deikė ir Jelena Škulis – menininkės, kviečiančios burtis žmones ir kartu siuvinėti Baltarusijos laisvės vėliavą ar ukrainiečių poetės eiles. Jų įkurta grupė „Rankų darbas“ kultūros komplekse „Sodas 2123“ jau tapo solidarumo erdve, kur renkasi norintys bendru darbu palaikyti už savo šalį ir kultūrą kovojančius žmones. Ar gali siuvinėjimas, dygsniavimas juos išgelbėti? Netiesiogine prasme – taip. Gal išsiuvinėta Baltarusijos politinio kalinio byla ir neištrauks jo iš kalėjimo, tačiau suteiks vilties ir parodys, kad jis nepamirštas. Dygsniuojami ukrainietiški žodžiai iš Halynos Kruk eilėraščio nesustabdys okupantų, tačiau kiekvienu dygsniu tvirtins laisvos šalies kalbą ir literatūrą, kurios nepajėgs užgožti imperializmo metastazių kamuojama agresorės propaganda. Pokalbis apie meną kaip pažeidžiamų bendruomenių bendravimo būdą, pakitusią tekstilės sampratą, feministinę kritiką ir rankų darbą.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50736897</guid><pubDate>Thu, 28 Jul 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50736897/2022_07_28_3408_1_20220729100314829.mp3" length="43883958" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dileta Deikė ir Jelena Škulis – menininkės, kviečiančios burtis žmones ir kartu siuvinėti Baltarusijos laisvės vėliavą ar ukrainiečių poetės eiles. Jų įkurta grupė „Rankų darbas“ kultūros komplekse „Sodas 2123“ jau tapo solidarumo erdve, kur renkasi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dileta Deikė ir Jelena Škulis – menininkės, kviečiančios burtis žmones ir kartu siuvinėti Baltarusijos laisvės vėliavą ar ukrainiečių poetės eiles. Jų įkurta grupė „Rankų darbas“ kultūros komplekse „Sodas 2123“ jau tapo solidarumo erdve, kur renkasi norintys bendru darbu palaikyti už savo šalį ir kultūrą kovojančius žmones. Ar gali siuvinėjimas, dygsniavimas juos išgelbėti? Netiesiogine prasme – taip. Gal išsiuvinėta Baltarusijos politinio kalinio byla ir neištrauks jo iš kalėjimo, tačiau suteiks vilties ir parodys, kad jis nepamirštas. Dygsniuojami ukrainietiški žodžiai iš Halynos Kruk eilėraščio nesustabdys okupantų, tačiau kiekvienu dygsniu tvirtins laisvos šalies kalbą ir literatūrą, kurios nepajėgs užgožti imperializmo metastazių kamuojama agresorės propaganda. Pokalbis apie meną kaip pažeidžiamų bendruomenių bendravimo būdą, pakitusią tekstilės sampratą, feministinę kritiką ir rankų darbą.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2743</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pokalbis su Kęstučiu Kuizinu apie Šiuolaikinio meno centro virsmus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pokalbis-su-kestuciu-kuizinu-apie-siuolaikinio-meno-centro-virsmus--50668464</link><description><![CDATA[Pokalbis su Šiuolaikinio meno centro direktoriumi Kęstučiu Kuizinu apie tai, kaip Dailės parodų rūmai virto šiuolaikiška eksperimentų erdve, kaip atvežtinės parodos iš „humanitarinės pagalbos“ tapo prodiusuojamais meno įvykiais ir kas sieja šiuolaikinį meną, kritiką ir parodų politiką.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50668464</guid><pubDate>Thu, 21 Jul 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50668464/2022_07_21_3408_1_20220721160540193.mp3" length="50960480" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis su Šiuolaikinio meno centro direktoriumi Kęstučiu Kuizinu apie tai, kaip Dailės parodų rūmai virto šiuolaikiška eksperimentų erdve, kaip atvežtinės parodos iš „humanitarinės pagalbos“ tapo prodiusuojamais meno įvykiais ir kas sieja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis su Šiuolaikinio meno centro direktoriumi Kęstučiu Kuizinu apie tai, kaip Dailės parodų rūmai virto šiuolaikiška eksperimentų erdve, kaip atvežtinės parodos iš „humanitarinės pagalbos“ tapo prodiusuojamais meno įvykiais ir kas sieja šiuolaikinį meną, kritiką ir parodų politiką.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3185</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Menas kaip mokymas ir mokymasis. Pokalbis su Marija Marcelionyte-Paliuke</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-menas-kaip-mokymas-ir-mokymasis-pokalbis-su-marija-marcelionyte-paliuke--50571679</link><description><![CDATA[Vilniaus dailės akademijos profesorė, Grafikos katedros vedėja Marija Marcelionytė-Paliukė ne tik kuria pati, bet ir augina kitus menininkus – aukštojoje mokykloje ir šeimoje. Neatsitiktinai jos paroda Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje taip ir buvo pavadinta: „Išrašas: auga menininkų šeimoje“. Jos mokymo metodika įkvėpė ne vieną šiuolaikinio meno scenoje dalyvaujančią kūrėją, paskatino studentus aktyviai jungtis į palaikymo Ukrainai akciją savo darbais. O pati menininkė ne tik rengia ir kuruoja parodas, simpoziumus, skaito pranešimus konferencijose, bet ir dalyvauja Europos centrinio banko surinktoje patariamojoje ekspertų grupėje dėl naujų eurų banknotų temų.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50571679</guid><pubDate>Thu, 14 Jul 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50571679/2022_07_14_3408_1_p_20220714160515431.mp3" length="48806736" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus dailės akademijos profesorė, Grafikos katedros vedėja Marija Marcelionytė-Paliukė ne tik kuria pati, bet ir augina kitus menininkus – aukštojoje mokykloje ir šeimoje. Neatsitiktinai jos paroda Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje taip ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus dailės akademijos profesorė, Grafikos katedros vedėja Marija Marcelionytė-Paliukė ne tik kuria pati, bet ir augina kitus menininkus – aukštojoje mokykloje ir šeimoje. Neatsitiktinai jos paroda Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje taip ir buvo pavadinta: „Išrašas: auga menininkų šeimoje“. Jos mokymo metodika įkvėpė ne vieną šiuolaikinio meno scenoje dalyvaujančią kūrėją, paskatino studentus aktyviai jungtis į palaikymo Ukrainai akciją savo darbais. O pati menininkė ne tik rengia ir kuruoja parodas, simpoziumus, skaito pranešimus konferencijose, bet ir dalyvauja Europos centrinio banko surinktoje patariamojoje ekspertų grupėje dėl naujų eurų banknotų temų.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3051</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Knygų keliais. Pokalbis su Rūta Elijošaityte-Kaikare</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-knygu-keliais-pokalbis-su-ruta-elijosaityte-kaikare--50531409</link><description><![CDATA[Rūtą Elijošaitytę-Kaikarę galima drąsiai vadinti svajonių vadybininke – akcentuojant svajones, nes ji dirba literatūros srityje su daugybe svarbių literatūros renginių, festivalių ir iniciatyvų. Ji taip pat yra Lietuvos leidėjų asociacijos direktorė.<br />Su Rūta kalbamės apie jos „knyginį“ kelią – nuo gimtųjų Salantų iki Šiaurės vasaros, Poetinio Druskininkų rudens ir Vilniaus – UNESCO literatūros miesto.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50531409</guid><pubDate>Thu, 07 Jul 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50531409/2022_07_07_3408_1_20220707161238371.mp3" length="52214786" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rūtą Elijošaitytę-Kaikarę galima drąsiai vadinti svajonių vadybininke – akcentuojant svajones, nes ji dirba literatūros srityje su daugybe svarbių literatūros renginių, festivalių ir iniciatyvų. Ji taip pat yra Lietuvos leidėjų asociacijos direktorė....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rūtą Elijošaitytę-Kaikarę galima drąsiai vadinti svajonių vadybininke – akcentuojant svajones, nes ji dirba literatūros srityje su daugybe svarbių literatūros renginių, festivalių ir iniciatyvų. Ji taip pat yra Lietuvos leidėjų asociacijos direktorė.<br />Su Rūta kalbamės apie jos „knyginį“ kelią – nuo gimtųjų Salantų iki Šiaurės vasaros, Poetinio Druskininkų rudens ir Vilniaus – UNESCO literatūros miesto.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3264</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pokalbis su Olegu Šurajevu apie svarbius pasirinkimus karo akivaizdoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pokalbis-su-olegu-surajevu-apie-svarbius-pasirinkimus-karo-akivaizdoje--50431225</link><description><![CDATA[Olegas Šurajevas – kultūrinius stereotipus griaunantis žmogus. Savo stand-up komedijose jis ardo ir kuria žodžių barikadas ne dėl to, kad prajuokintų, bet kad pasakytų tiesą. Nors daugelis Olegą žino kaip komiką, bet pastaruoju metu beveik visą laiką jis skiria pilietiniam aktyvizmui. Jo įkurtas paramos fondas 1k renka pusę milijono eurų Ukrainos kariams, jis pats organizuoja įvairias protesto akcijas. Pokalbis su Olegu Šurajevu apie kūrybą, žodžio galią ir svarbius pasirinkimus karo akivaizdoje.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50431225</guid><pubDate>Thu, 30 Jun 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50431225/2022_06_30_3408_1_20220630160430772.mp3" length="50985558" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Olegas Šurajevas – kultūrinius stereotipus griaunantis žmogus. Savo stand-up komedijose jis ardo ir kuria žodžių barikadas ne dėl to, kad prajuokintų, bet kad pasakytų tiesą. Nors daugelis Olegą žino kaip komiką, bet pastaruoju metu beveik visą laiką...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Olegas Šurajevas – kultūrinius stereotipus griaunantis žmogus. Savo stand-up komedijose jis ardo ir kuria žodžių barikadas ne dėl to, kad prajuokintų, bet kad pasakytų tiesą. Nors daugelis Olegą žino kaip komiką, bet pastaruoju metu beveik visą laiką jis skiria pilietiniam aktyvizmui. Jo įkurtas paramos fondas 1k renka pusę milijono eurų Ukrainos kariams, jis pats organizuoja įvairias protesto akcijas. Pokalbis su Olegu Šurajevu apie kūrybą, žodžio galią ir svarbius pasirinkimus karo akivaizdoje.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3187</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Meno kalbos dialektai. Pokalbis su Agne Jokše ir Anastasija Sosunova</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-meno-kalbos-dialektai-pokalbis-su-agne-jokse-ir-anastasija-sosunova--50309447</link><description><![CDATA[Nidos meno kolonijos garso įrašų studijoje kalbasi jaunos, bet svarbiose parodose dalyvaujančios ir tarptautinei publikai žinomos menininkės Agnė Jokšė ir Anastasija Sosunova. Kas jas paskatino studijuoti menus, kuo skiriasi mokslai Vilniaus dailės akademijoje ir Kopenhagos karališkoje menų akademijoje? Ką menininkėms suteikia rezidencijos ir darbas su kitais menininkais? Kas motyvuoja kurti ir kaip Anastasija susidomėjo kodavimo metodu, o Agnė – kalbos politika?<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50309447</guid><pubDate>Thu, 23 Jun 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50309447/2022_06_23_3408_1_20220623160539607.mp3" length="50721407" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nidos meno kolonijos garso įrašų studijoje kalbasi jaunos, bet svarbiose parodose dalyvaujančios ir tarptautinei publikai žinomos menininkės Agnė Jokšė ir Anastasija Sosunova. Kas jas paskatino studijuoti menus, kuo skiriasi mokslai Vilniaus dailės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nidos meno kolonijos garso įrašų studijoje kalbasi jaunos, bet svarbiose parodose dalyvaujančios ir tarptautinei publikai žinomos menininkės Agnė Jokšė ir Anastasija Sosunova. Kas jas paskatino studijuoti menus, kuo skiriasi mokslai Vilniaus dailės akademijoje ir Kopenhagos karališkoje menų akademijoje? Ką menininkėms suteikia rezidencijos ir darbas su kitais menininkais? Kas motyvuoja kurti ir kaip Anastasija susidomėjo kodavimo metodu, o Agnė – kalbos politika?<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3171</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Performatyvus Gintaro Sodeikos garsynas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-performatyvus-gintaro-sodeikos-garsynas--50228311</link><description><![CDATA[Kompozitorius Gintaras Sodeika įvairias muzikines praktikas derina su performatyviais veiksmais – nuo jo su kolegomis organizuotų Anykščių hepeningų (AN-88 ir AN-89) festivalių iki neseniai Vilniaus katedros varpinėje nuskambėjusio Gintaro Sodeikos, Agnės Matulevičiūtės ir Mato Drukteinio kūrinio „Heksameronas“. Įdomu, kad didžiųjų varpų skambesį galima buvo patirti ir stebint performansą gyvai, o kompozitoriai ir muzikos atlikėjai garsinį kūrinį atliko nenaudodami varpų šerdžių. Apie šį ir kitus kūrinius, o taip pat apie Fluxus, Jono Meko bei Jurgio Mačiūno kūrybines parafrazes ir tarpdisciplininius virsmus kalbamės su kompozitoriumi ir performansų kūrėju Gintaru Sodeika.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50228311</guid><pubDate>Thu, 16 Jun 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50228311/2022_06_16_3408_1_20220616160647148.mp3" length="49997084" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kompozitorius Gintaras Sodeika įvairias muzikines praktikas derina su performatyviais veiksmais – nuo jo su kolegomis organizuotų Anykščių hepeningų (AN-88 ir AN-89) festivalių iki neseniai Vilniaus katedros varpinėje nuskambėjusio Gintaro Sodeikos,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kompozitorius Gintaras Sodeika įvairias muzikines praktikas derina su performatyviais veiksmais – nuo jo su kolegomis organizuotų Anykščių hepeningų (AN-88 ir AN-89) festivalių iki neseniai Vilniaus katedros varpinėje nuskambėjusio Gintaro Sodeikos, Agnės Matulevičiūtės ir Mato Drukteinio kūrinio „Heksameronas“. Įdomu, kad didžiųjų varpų skambesį galima buvo patirti ir stebint performansą gyvai, o kompozitoriai ir muzikos atlikėjai garsinį kūrinį atliko nenaudodami varpų šerdžių. Apie šį ir kitus kūrinius, o taip pat apie Fluxus, Jono Meko bei Jurgio Mačiūno kūrybines parafrazes ir tarpdisciplininius virsmus kalbamės su kompozitoriumi ir performansų kūrėju Gintaru Sodeika.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3125</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Poezijos virsmai Ramunė Brundzaitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-poezijos-virsmai-ramune-brundzaite--50140386</link><description><![CDATA[Poetė ir vertėja Ramunė Brundzaitė išleido antrąjį eilėraščių rinkinį „Tuščių butelių draugija“. Tai daugiasluoksnė ir skaidri knyga, kurioje dera miesto maršrutai (Lazdynai – Antakalnis) ir darbo pokalbiai, skaudi autorefleksija ir skvarbus žvilgsnis į šalia esančius ir tolimus kitus – pabėgėlius, karo nualintus žmones, psichologinių problemų kamuojamus draugus. Ramunė rašo lėtą, giliai srūvančią poeziją ir eilėraščius-greitukus, „Nes laiko nėra, o poreikiai lieka“. Abiejų greičių jos poezija veža – tiesiogine ir perkeltine prasme. Su poete kalbamės apie rašymą ir miestą, italų kalbą ir keliones, rašytojų rezidenciją Gotlando saloje ir skirtingo intensyvumo išpažintinę lyriką.<br />Ramunė Brundzaitė gimė ir užaugo Vilniuje, baigė lietuvių filologijos ir italų kalbos bakalaurą ir intermedialių literatūros studijų magistrantūrą. 2013 m. laimėjusi Lietuvos rašytojų sąjungos organizuojamą „Pirmosios knygos“ konkursą išleido poezijos knygą „Drugy, mano drauge“. Ji pelnė Jaunojo jotvingio ir Vilniaus miesto mero premijas. Brundziatės poezija versta į anglų, vokiečių, italų, ispanų, kinų, turkų, vengrų, rusų ir kitas kalbas.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50140386</guid><pubDate>Thu, 09 Jun 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50140386/2022_06_09_3408_1_20220609160557180.mp3" length="51507589" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Poetė ir vertėja Ramunė Brundzaitė išleido antrąjį eilėraščių rinkinį „Tuščių butelių draugija“. Tai daugiasluoksnė ir skaidri knyga, kurioje dera miesto maršrutai (Lazdynai – Antakalnis) ir darbo pokalbiai, skaudi autorefleksija ir skvarbus žvilgsnis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Poetė ir vertėja Ramunė Brundzaitė išleido antrąjį eilėraščių rinkinį „Tuščių butelių draugija“. Tai daugiasluoksnė ir skaidri knyga, kurioje dera miesto maršrutai (Lazdynai – Antakalnis) ir darbo pokalbiai, skaudi autorefleksija ir skvarbus žvilgsnis į šalia esančius ir tolimus kitus – pabėgėlius, karo nualintus žmones, psichologinių problemų kamuojamus draugus. Ramunė rašo lėtą, giliai srūvančią poeziją ir eilėraščius-greitukus, „Nes laiko nėra, o poreikiai lieka“. Abiejų greičių jos poezija veža – tiesiogine ir perkeltine prasme. Su poete kalbamės apie rašymą ir miestą, italų kalbą ir keliones, rašytojų rezidenciją Gotlando saloje ir skirtingo intensyvumo išpažintinę lyriką.<br />Ramunė Brundzaitė gimė ir užaugo Vilniuje, baigė lietuvių filologijos ir italų kalbos bakalaurą ir intermedialių literatūros studijų magistrantūrą. 2013 m. laimėjusi Lietuvos rašytojų sąjungos organizuojamą „Pirmosios knygos“ konkursą išleido poezijos knygą „Drugy, mano drauge“. Ji pelnė Jaunojo jotvingio ir Vilniaus miesto mero premijas. Brundziatės poezija versta į anglų, vokiečių, italų, ispanų, kinų, turkų, vengrų, rusų ir kitas kalbas.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3220</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Kuratorė Neringa Bumblienė apie Lietuvos paviljoną ir kintantį Venecijos bienalės kursą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-kuratore-neringa-bumbliene-apie-lietuvos-paviljona-ir-kintanti-venecijos-bienales-kursa--49954666</link><description><![CDATA[Venecijos šiuolaikinio meno bienalė – seniausia pasaulyje, tačiau daug dalykų joje atsitinka pirmą kartą. Apie pirmus kartus, Lietuvos paviljone rodomą Roberto Narkaus „Gut Feeling“ instaliaciją ir nustebinusius skirtingų šalių paviljonus, menininkus bei menininkes kalbamės su Lietuvos paviljono kuratore Neringa Bumbliene.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49954666</guid><pubDate>Thu, 26 May 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49954666/2022_05_26_3408_1_p_20220526160415769.mp3" length="48519598" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Venecijos šiuolaikinio meno bienalė – seniausia pasaulyje, tačiau daug dalykų joje atsitinka pirmą kartą. Apie pirmus kartus, Lietuvos paviljone rodomą Roberto Narkaus „Gut Feeling“ instaliaciją ir nustebinusius skirtingų šalių paviljonus, menininkus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Venecijos šiuolaikinio meno bienalė – seniausia pasaulyje, tačiau daug dalykų joje atsitinka pirmą kartą. Apie pirmus kartus, Lietuvos paviljone rodomą Roberto Narkaus „Gut Feeling“ instaliaciją ir nustebinusius skirtingų šalių paviljonus, menininkus bei menininkes kalbamės su Lietuvos paviljono kuratore Neringa Bumbliene.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3033</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Nuo meno tyrimų prie kultūros politikos. Pokalbis su Skaidra Trilupaityte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-nuo-meno-tyrimu-prie-kulturos-politikos-pokalbis-su-skaidra-trilupaityte--49860793</link><description><![CDATA[Dr. Skaidra Trilupaitytė – menotyrininkė, kuratorė, dailės kritikė, kultūros politikos tyrėja. Tai profesionalė, kurios nuomone galima pasikliauti. Vilniaus dailės akademijoje ji apgynė daktaro disertaciją tema „Lietuvių dailės gyvenimas institucijų kaitos požiūriu: Devintojo dešimtmečio pabaiga-dešimtojo dešimtmečio pradžia“. Daug kas prisimena „lūžio metų“ Lietuvos dailininkų sąjungos ir Šiuolaikinio meno centro kovas, tačiau kaip iš tiesų vyko kultūros institucijų atsinaujinimo (arba neatsinaujinimo) procesai? Ir kaip šiuolaikinio meno lauko aktyvistai pradėjo kovoti ne tik dėl naujų meno formų, idėjų ir estetikos, bet ir viešųjų erdvių? Ką žadėjo Vilniui didingas Ermitažo-Guggenheimo muziejaus projektas? Kas paskatino parašyti knygą „Kūrybiškumo galia? Neoliberalistinės kultūros politikos kritika“ (Vilnius: Demos, 2015)? Apie tai ir kaip nuo architektūros studijų prieita prie meno istorijos, kritikos ir parodų kuravimo kalbamės su Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Skaidra Trilupaityte.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49860793</guid><pubDate>Thu, 19 May 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49860793/2022_05_19_3408_1_20220519160457749.mp3" length="51077509" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dr. Skaidra Trilupaitytė – menotyrininkė, kuratorė, dailės kritikė, kultūros politikos tyrėja. Tai profesionalė, kurios nuomone galima pasikliauti. Vilniaus dailės akademijoje ji apgynė daktaro disertaciją tema „Lietuvių dailės gyvenimas institucijų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dr. Skaidra Trilupaitytė – menotyrininkė, kuratorė, dailės kritikė, kultūros politikos tyrėja. Tai profesionalė, kurios nuomone galima pasikliauti. Vilniaus dailės akademijoje ji apgynė daktaro disertaciją tema „Lietuvių dailės gyvenimas institucijų kaitos požiūriu: Devintojo dešimtmečio pabaiga-dešimtojo dešimtmečio pradžia“. Daug kas prisimena „lūžio metų“ Lietuvos dailininkų sąjungos ir Šiuolaikinio meno centro kovas, tačiau kaip iš tiesų vyko kultūros institucijų atsinaujinimo (arba neatsinaujinimo) procesai? Ir kaip šiuolaikinio meno lauko aktyvistai pradėjo kovoti ne tik dėl naujų meno formų, idėjų ir estetikos, bet ir viešųjų erdvių? Ką žadėjo Vilniui didingas Ermitažo-Guggenheimo muziejaus projektas? Kas paskatino parašyti knygą „Kūrybiškumo galia? Neoliberalistinės kultūros politikos kritika“ (Vilnius: Demos, 2015)? Apie tai ir kaip nuo architektūros studijų prieita prie meno istorijos, kritikos ir parodų kuravimo kalbamės su Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Skaidra Trilupaityte.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3193</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Ar Vilniui reikia literatūrinių muziejų? Pokalbis su Mindaugu Kvietkausku</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-ar-vilniui-reikia-literaturiniu-muzieju-pokalbis-su-mindaugu-kvietkausku--49773803</link><description><![CDATA[2021 m. UNESCO suteikė Vilniui literatūros miesto titulą. Ar galima tyrinėti literatūrinį Vilnių uždarant svarbių Lietuvos rašytojų – Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Venclovų muziejus? Kodėl šie muziejai ir diskusijos apie rašytojus dabar ypač aktualios? Ar 700-ąjį Vilniaus jubiliejų, skaičiuojamą nuo 1323 m. kunigaikščio Gedimino parašytų laiškų, nepasitiksime beraščiai ir be literatūrinės atminties? Apie memorialinių rašytojų muziejų svarbą, Tomo Venclovos indėlį į Vilniaus istorijos tyrimus bei garsinimą ir pasaulinį literatūros kūrėjų muziejų kontekstą kalbamės su rašytoju ir literatūrologu dr. Mindaugu Kvietkausku.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49773803</guid><pubDate>Thu, 12 May 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49773803/2022_05_12_3408_1_p_20220512160607979.mp3" length="43822155" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2021 m. UNESCO suteikė Vilniui literatūros miesto titulą. Ar galima tyrinėti literatūrinį Vilnių uždarant svarbių Lietuvos rašytojų – Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Venclovų muziejus? Kodėl šie muziejai ir diskusijos apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2021 m. UNESCO suteikė Vilniui literatūros miesto titulą. Ar galima tyrinėti literatūrinį Vilnių uždarant svarbių Lietuvos rašytojų – Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Venclovų muziejus? Kodėl šie muziejai ir diskusijos apie rašytojus dabar ypač aktualios? Ar 700-ąjį Vilniaus jubiliejų, skaičiuojamą nuo 1323 m. kunigaikščio Gedimino parašytų laiškų, nepasitiksime beraščiai ir be literatūrinės atminties? Apie memorialinių rašytojų muziejų svarbą, Tomo Venclovos indėlį į Vilniaus istorijos tyrimus bei garsinimą ir pasaulinį literatūros kūrėjų muziejų kontekstą kalbamės su rašytoju ir literatūrologu dr. Mindaugu Kvietkausku.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2739</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pokalbis su Mama: „Kartais žmogui reikia to, ko jis iš pradžių negali pasiekti“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pokalbis-su-mama-kartais-zmogui-reikia-to-ko-jis-is-pradziu-negali-pasiekti--49675324</link><description><![CDATA[Motinos dieną radijo balkone svečiuojasi laidos vedėjos Mama – Vanda Blažytė-Kreivienė, dviračių sporto meistrė, 1968 m. Pabaltijo čempionė. Kaip prasidėjo mergaitės iš Padvarių kaimo sportinis kelias, kokias kliūtis reikėjo įveikti ir kiek kainuoja pergalės? „Ne vis keliai yra lengvi. Vieniems patinka lengvas kelias, o kitiems – sunkesnis. Kartais žmogui reikia to, ko jis iš pradžių negali pasiekti“. Pokalbis apie atsidavimą darbui, laiko pojūtį, mokyklą ir bendravimą. Įsiklausymas kaip dovana – mamos dukrai ir dukros mamai.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49675324</guid><pubDate>Thu, 05 May 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49675324/2022_05_05_3408_1_p_20220505160447595.mp3" length="48311455" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Motinos dieną radijo balkone svečiuojasi laidos vedėjos Mama – Vanda Blažytė-Kreivienė, dviračių sporto meistrė, 1968 m. Pabaltijo čempionė. Kaip prasidėjo mergaitės iš Padvarių kaimo sportinis kelias, kokias kliūtis reikėjo įveikti ir kiek kainuoja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Motinos dieną radijo balkone svečiuojasi laidos vedėjos Mama – Vanda Blažytė-Kreivienė, dviračių sporto meistrė, 1968 m. Pabaltijo čempionė. Kaip prasidėjo mergaitės iš Padvarių kaimo sportinis kelias, kokias kliūtis reikėjo įveikti ir kiek kainuoja pergalės? „Ne vis keliai yra lengvi. Vieniems patinka lengvas kelias, o kitiems – sunkesnis. Kartais žmogui reikia to, ko jis iš pradžių negali pasiekti“. Pokalbis apie atsidavimą darbui, laiko pojūtį, mokyklą ir bendravimą. Įsiklausymas kaip dovana – mamos dukrai ir dukros mamai.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3020</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Erdvė kaip skulptūra. Pokalbis su Europos parko įkūrėju skulptoriumi Gintaru Karosu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-erdve-kaip-skulptura-pokalbis-su-europos-parko-ikureju-skulptoriumi-gintaru-karosu--49582641</link><description><![CDATA[Europos skulptūrų parakas – vienintelis tokio dydžio muziejus po atviru dangumi Lietuvoje, kurio kolekcijoje saugomi garsiausių modernizmo klasikų – Magdalenos Abakanowicz, Solo LeWitto, Denniso Oppenheimo kūriniai. O kartu tai daug metų formuojamas landšaftas, kuris pats yra kaip aplinkos meno kūrinys. Šį parką labai vertino skulptorius Kazys Varnelis, jis įtrauktas į svarbiausius pasaulio skulptūrų parkus ir viešąjį meną pristatančius leidinius. Su parko įkūrėju skulptoriumi Gintaru Karosu kalbamės apie ilgą kelią nuo daug kam utopiškai atrodžiusios idėjos iki šiandienos.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49582641</guid><pubDate>Thu, 28 Apr 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49582641/2022_04_28_3408_1_20220428160504163.mp3" length="51715732" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Europos skulptūrų parakas – vienintelis tokio dydžio muziejus po atviru dangumi Lietuvoje, kurio kolekcijoje saugomi garsiausių modernizmo klasikų – Magdalenos Abakanowicz, Solo LeWitto, Denniso Oppenheimo kūriniai. O kartu tai daug metų formuojamas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Europos skulptūrų parakas – vienintelis tokio dydžio muziejus po atviru dangumi Lietuvoje, kurio kolekcijoje saugomi garsiausių modernizmo klasikų – Magdalenos Abakanowicz, Solo LeWitto, Denniso Oppenheimo kūriniai. O kartu tai daug metų formuojamas landšaftas, kuris pats yra kaip aplinkos meno kūrinys. Šį parką labai vertino skulptorius Kazys Varnelis, jis įtrauktas į svarbiausius pasaulio skulptūrų parkus ir viešąjį meną pristatančius leidinius. Su parko įkūrėju skulptoriumi Gintaru Karosu kalbamės apie ilgą kelią nuo daug kam utopiškai atrodžiusios idėjos iki šiandienos.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3233</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Kristina Sabaliauskaitė: tarp žodžių ir vaizdų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-kristina-sabaliauskaite-tarp-zodziu-ir-vaizdu--49503725</link><description><![CDATA[Su dailės istorike ir rašytoja dr. Kristina Sabaliauskaite, istorinių romanų „Silva rerum“, „Petro imperatorė“ (išleido „Baltos lankos“) autore, kalbamės apie menotyros studijų Vilniaus dailės akademijoje svarbą jos kūryboje, rašymo ritmą ir planavimą, gyvenimą tarp Londono ir Vilniaus, turtingas lenkų, anglų ir prancūzų kalbų bei kultūrų tradicijas ir rašytojos paramą Ukrainai tarptautinėje arenoje.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49503725</guid><pubDate>Thu, 21 Apr 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49503725/2022_04_21_3408_1_20220421160535652.mp3" length="50545447" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Su dailės istorike ir rašytoja dr. Kristina Sabaliauskaite, istorinių romanų „Silva rerum“, „Petro imperatorė“ (išleido „Baltos lankos“) autore, kalbamės apie menotyros studijų Vilniaus dailės akademijoje svarbą jos kūryboje, rašymo ritmą ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Su dailės istorike ir rašytoja dr. Kristina Sabaliauskaite, istorinių romanų „Silva rerum“, „Petro imperatorė“ (išleido „Baltos lankos“) autore, kalbamės apie menotyros studijų Vilniaus dailės akademijoje svarbą jos kūryboje, rašymo ritmą ir planavimą, gyvenimą tarp Londono ir Vilniaus, turtingas lenkų, anglų ir prancūzų kalbų bei kultūrų tradicijas ir rašytojos paramą Ukrainai tarptautinėje arenoje.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3160</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Valentyno Odnoviuno fotografinės patirtys</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-valentyno-odnoviuno-fotografines-patirtys--49435209</link><description><![CDATA[Lietuvoje gyvenantis ir kuriantis menininkas iš Ukrainos Valentynas Odnoviunas yra vienas įdomiausių ne tik savo gimtosios šalies, bet ir Lietuvos menininkų. Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijų meno katedroje jis įgijo meno magistro laipsnį (vėliau ir menotyros), studijavo Lodzėje ir Miunchene, o dabar VDA menotyros doktorantūroje rašo disertaciją apie Ukrainos, Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Čekijos ir Baltarusijos fotografų kūrybinius mainus. Su Valentynu ir jo disertacijos vadove prof. dr. Agne Narušyte kalbamės apie svarbiausius fotografinius menininko kūrinius ir sustiprėjusį jų aktualumą karo kontekste.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49435209</guid><pubDate>Thu, 14 Apr 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49435209/2022_04_14_3408_1_20220414160413792.mp3" length="51327866" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvoje gyvenantis ir kuriantis menininkas iš Ukrainos Valentynas Odnoviunas yra vienas įdomiausių ne tik savo gimtosios šalies, bet ir Lietuvos menininkų. Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijų meno katedroje jis įgijo meno magistro...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvoje gyvenantis ir kuriantis menininkas iš Ukrainos Valentynas Odnoviunas yra vienas įdomiausių ne tik savo gimtosios šalies, bet ir Lietuvos menininkų. Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijų meno katedroje jis įgijo meno magistro laipsnį (vėliau ir menotyros), studijavo Lodzėje ir Miunchene, o dabar VDA menotyros doktorantūroje rašo disertaciją apie Ukrainos, Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Čekijos ir Baltarusijos fotografų kūrybinius mainus. Su Valentynu ir jo disertacijos vadove prof. dr. Agne Narušyte kalbamės apie svarbiausius fotografinius menininko kūrinius ir sustiprėjusį jų aktualumą karo kontekste.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3208</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Menas karo akivaizdoje. Pokalbis su fotografe Dovile Dagiene</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-menas-karo-akivaizdoje-pokalbis-su-fotografe-dovile-dagiene--49362531</link><description><![CDATA[Vilniaus dailės akademijoje veikia paroda Ukrainai paremti, kurią kuravo Vidas Poškus ir Dovilė Dagienė. Joje dalyvauja daugiau nei 40 autorių, kurių darbus galima nusipirkti ir pinigus paaukoti Ukrainos kovai su agresoriumi ir VDA studijuojantiems ukrainiečių studentams. Laidoje kalbamės su viena iš kuratorių fotografe Dovile Dagiene apie parodos idėją, menininkų kūrinius ir kaip fotografinėmis ir šiuolaikinio meno priemonėmis reflektuojama trauminė dabartis ir praeitis.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49362531</guid><pubDate>Thu, 07 Apr 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49362531/2022_04_07_3408_1_20220407160602855.mp3" length="49643073" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus dailės akademijoje veikia paroda Ukrainai paremti, kurią kuravo Vidas Poškus ir Dovilė Dagienė. Joje dalyvauja daugiau nei 40 autorių, kurių darbus galima nusipirkti ir pinigus paaukoti Ukrainos kovai su agresoriumi ir VDA studijuojantiems...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus dailės akademijoje veikia paroda Ukrainai paremti, kurią kuravo Vidas Poškus ir Dovilė Dagienė. Joje dalyvauja daugiau nei 40 autorių, kurių darbus galima nusipirkti ir pinigus paaukoti Ukrainos kovai su agresoriumi ir VDA studijuojantiems ukrainiečių studentams. Laidoje kalbamės su viena iš kuratorių fotografe Dovile Dagiene apie parodos idėją, menininkų kūrinius ir kaip fotografinėmis ir šiuolaikinio meno priemonėmis reflektuojama trauminė dabartis ir praeitis.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3103</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Birutė Zokaitytė apie motinų ir dukrų kūrybinius mainus ir „Mėlynbarzdžio sindromą“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-birute-zokaityte-apie-motinu-ir-dukru-kurybinius-mainus-ir-melynbarzdzio-sindroma--49266040</link><description><![CDATA[Birutė Zokaitytė yra grafikė, kurios kūrybinė raiška pranoksta vienos srities ir vienos medijos ribas. Puikiai įvaldžiusi tradicines technikas ji neapsiriboja profesinės meistrystės demonstravimu, o visada siekia daugiau – keisti matymą, pasaulio suvokimą, pačią egzistencinę optiką. Menininkė imdamasi retų, Lietuvos (ir ne tik) mene mažai analizuotų temų. Tai žmogaus gyvūniška būtis ir gyvybės formų įvairovė, moters žvilgsnis ir skirtingų kartų tarpusavio ryšiai, žmogaus ir dangaus kūnai, specifinė mokslo ir sporto estetika.<br />Neatsitiktinai Birutės Zokaitytės kūriniai tampa ikoniniais aktualių parodų atvaizdais: rėkiančios beždžionės piešinys („Nuoširdumas I“) kvietė į MO muziejaus parodą „Gyvūnas – žmogus – robotas“ (2019, kuratorės dr. Erika Grigoravičienė ir Ugnė Paberžytė), o kūrinių ciklas „Mėlynbarzdžio sindromas“ įvaizdino moters kūrybiškumui paspęstus kultūrinius spąstus. Menininkė ne tik atskleidžia mitologinių ir socialinių vaidmenų naštą, bet ir atlieka savotišką meno terapiją visam Lietuvos kultūros laukui, kur lyčių vaidmenys vis dar suvokiami kaip tramdomieji marškiniai.<br />Zokaitytė kūrybą suvokia kaip gyvenimo tęsinį, o gyvenimą – asmeninį ir kasdienį – kaip meno šaltinį. Jos kūriniuose išryškėja šiuolaikiška matrilinijinės kultūros interpretacija: kūrybiniame procese ir kūriniuose dažnai brėžiama mamos-dukters linija, išryškinamas moteriško kūrybinio prado tęstinumas. Birutė taip pat rengia parodas ir jų atidarymo performansus su mama grafike Alfreda Gintaliene ir dukra dainininke Migle Vilčiauskaite (Migloko). Tai tarsi dabartinė Marijos Gimbutienės tyrimų, atvėrusių mums Senosios Europos kultūrų matrilinijinį paveldą, vizija. Galinga, rituališka ir vizualiai įtaigi.<br />Zokaitytės darbai turi stiprų konceptualų ir vizualų gravitacijos lauką. Ir tai nenuostabu – menininkė yra geriausiai įvaldžiusi apskritimo formatą Lietuvos mene. Тik iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti paprasta užduotis. O iš tiesų sutalpinti pasakojimą į apskritimą – ir kas kartą vis kitoniškai, nesikartojant – gali tik labai talentinga menininkė. Visi žino Leonardo da Vinci „Vitruvijaus žmogų“. Dabar žinosime ir Birutės Zokaitytės „Mėlynbarzdžio sindromą“.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49266040</guid><pubDate>Thu, 31 Mar 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49266040/2022_03_31_3408_1_p_20220331160542401.mp3" length="46382991" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Birutė Zokaitytė yra grafikė, kurios kūrybinė raiška pranoksta vienos srities ir vienos medijos ribas. Puikiai įvaldžiusi tradicines technikas ji neapsiriboja profesinės meistrystės demonstravimu, o visada siekia daugiau – keisti matymą, pasaulio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Birutė Zokaitytė yra grafikė, kurios kūrybinė raiška pranoksta vienos srities ir vienos medijos ribas. Puikiai įvaldžiusi tradicines technikas ji neapsiriboja profesinės meistrystės demonstravimu, o visada siekia daugiau – keisti matymą, pasaulio suvokimą, pačią egzistencinę optiką. Menininkė imdamasi retų, Lietuvos (ir ne tik) mene mažai analizuotų temų. Tai žmogaus gyvūniška būtis ir gyvybės formų įvairovė, moters žvilgsnis ir skirtingų kartų tarpusavio ryšiai, žmogaus ir dangaus kūnai, specifinė mokslo ir sporto estetika.<br />Neatsitiktinai Birutės Zokaitytės kūriniai tampa ikoniniais aktualių parodų atvaizdais: rėkiančios beždžionės piešinys („Nuoširdumas I“) kvietė į MO muziejaus parodą „Gyvūnas – žmogus – robotas“ (2019, kuratorės dr. Erika Grigoravičienė ir Ugnė Paberžytė), o kūrinių ciklas „Mėlynbarzdžio sindromas“ įvaizdino moters kūrybiškumui paspęstus kultūrinius spąstus. Menininkė ne tik atskleidžia mitologinių ir socialinių vaidmenų naštą, bet ir atlieka savotišką meno terapiją visam Lietuvos kultūros laukui, kur lyčių vaidmenys vis dar suvokiami kaip tramdomieji marškiniai.<br />Zokaitytė kūrybą suvokia kaip gyvenimo tęsinį, o gyvenimą – asmeninį ir kasdienį – kaip meno šaltinį. Jos kūriniuose išryškėja šiuolaikiška matrilinijinės kultūros interpretacija: kūrybiniame procese ir kūriniuose dažnai brėžiama mamos-dukters linija, išryškinamas moteriško kūrybinio prado tęstinumas. Birutė taip pat rengia parodas ir jų atidarymo performansus su mama grafike Alfreda Gintaliene ir dukra dainininke Migle Vilčiauskaite (Migloko). Tai tarsi dabartinė Marijos Gimbutienės tyrimų, atvėrusių mums Senosios Europos kultūrų matrilinijinį paveldą, vizija. Galinga, rituališka ir vizualiai įtaigi.<br />Zokaitytės darbai turi stiprų konceptualų ir vizualų gravitacijos lauką. Ir tai nenuostabu – menininkė yra geriausiai įvaldžiusi apskritimo formatą Lietuvos mene. Тik iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti paprasta užduotis. O iš tiesų sutalpinti pasakojimą į apskritimą – ir kas kartą vis kitoniškai, nesikartojant – gali tik labai talentinga menininkė. Visi žino Leonardo da Vinci „Vitruvijaus žmogų“. Dabar žinosime ir Birutės Zokaitytės „Mėlynbarzdžio sindromą“.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2899</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Marina Abramović: „Šiandien, kai vyksta karas, labai svarbus menininko įsipareigojimas suteikti auditorijai besąlyg</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-marina-abramovic-siandien-kai-vyksta-karas-labai-svarbus-menininko-isipareigojimas-suteikti-auditorijai-besalyg--49186668</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ pokalbis su išskirtine viešnia – performanso menininke Marina Abramović. Daugelis žino ją kaip ilgos trukmės performansų meistrę, kuri atgaivino ir įtvirtino šią meno sritį. Menininkė pasakoja apie savo svarbiausius kūrinius, biografijos ir politikos sąveiką ir karo įspaudus mene. Ji prisimena Venecijos bienalės „Auksiniu liūtu“ apdovanotą performansą-instaliaciją „Balkanų barokas“ (1997), garsųjį performansą Modernaus meno muziejuje Niujorke „Dalyvauja menininkė“ (The Artist is Present, 2010) ir neseniai Babin Jare, Ukrainoje, sukurtą raudų sieną su kristalais. „Menininkas turi sukurti kažką transcendentišką – tokį vaizdinį, kuris gali pasitarnauti skirtingu metu. Nes žmonijos istorija yra karų ir žudynių istorija. Mes niekaip neišmokstame pamokos“ – sako Abramović.<br />Kovo 29 dieną 18 val. Kauno paveikslų galerijoje bus atidaryta Marinos Abramović paroda „Būties atmintis“, o kovo 31 dieną 18 val. Žalgirio arenoje Kaune vyks menininkės paskaita „Performansas. Praeitis, dabartis, ateitis“ ir tai bus vienas svarbiausių Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 renginių.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49186668</guid><pubDate>Thu, 24 Mar 2022 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49186668/2022_03_24_3408_1_p_20220324160608061.mp3" length="37982429" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ pokalbis su išskirtine viešnia – performanso menininke Marina Abramović. Daugelis žino ją kaip ilgos trukmės performansų meistrę, kuri atgaivino ir įtvirtino šią meno sritį. Menininkė pasakoja apie savo svarbiausius kūrinius,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ pokalbis su išskirtine viešnia – performanso menininke Marina Abramović. Daugelis žino ją kaip ilgos trukmės performansų meistrę, kuri atgaivino ir įtvirtino šią meno sritį. Menininkė pasakoja apie savo svarbiausius kūrinius, biografijos ir politikos sąveiką ir karo įspaudus mene. Ji prisimena Venecijos bienalės „Auksiniu liūtu“ apdovanotą performansą-instaliaciją „Balkanų barokas“ (1997), garsųjį performansą Modernaus meno muziejuje Niujorke „Dalyvauja menininkė“ (The Artist is Present, 2010) ir neseniai Babin Jare, Ukrainoje, sukurtą raudų sieną su kristalais. „Menininkas turi sukurti kažką transcendentišką – tokį vaizdinį, kuris gali pasitarnauti skirtingu metu. Nes žmonijos istorija yra karų ir žudynių istorija. Mes niekaip neišmokstame pamokos“ – sako Abramović.<br />Kovo 29 dieną 18 val. Kauno paveikslų galerijoje bus atidaryta Marinos Abramović paroda „Būties atmintis“, o kovo 31 dieną 18 val. Žalgirio arenoje Kaune vyks menininkės paskaita „Performansas. Praeitis, dabartis, ateitis“ ir tai bus vienas svarbiausių Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 renginių.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2374</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pokalbis Williamo Kentridge`o parodoje su kuratore Virginija Vitkiene</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pokalbis-williamo-kentridge-o-parodoje-su-kuratore-virginija-vitkiene--49020446</link><description><![CDATA[Vienas įspūdingiausių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių – litvakų kilmės pasaulinio garso menininko iš Pietų Afrikos respublikos Williamo Kentridge‘o paroda „Tai, ko nepamename“. Būtina ją aplankyti ir pamatyti gyvai – ji tęsis iki lapkričio 30 d. Jei negalite to padaryti – mes transliuojame tiesiai iš Čiurlionio muziejaus ir kalbame apie parodą ir įspūdingus kūrinius su parodos kuratore dr. Virginija Vitkiene. Jos pasakojimas pinasi su filmų ir instaliacijų garsais, specialiai parodai sukurtomis melodijomis. <br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49020446</guid><pubDate>Thu, 10 Mar 2022 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49020446/2022_03_10_3408_1_20220310160425958.mp3" length="49739621" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vienas įspūdingiausių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių – litvakų kilmės pasaulinio garso menininko iš Pietų Afrikos respublikos Williamo Kentridge‘o paroda „Tai, ko nepamename“. Būtina ją aplankyti ir pamatyti gyvai – ji tęsis iki...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vienas įspūdingiausių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių – litvakų kilmės pasaulinio garso menininko iš Pietų Afrikos respublikos Williamo Kentridge‘o paroda „Tai, ko nepamename“. Būtina ją aplankyti ir pamatyti gyvai – ji tęsis iki lapkričio 30 d. Jei negalite to padaryti – mes transliuojame tiesiai iš Čiurlionio muziejaus ir kalbame apie parodą ir įspūdingus kūrinius su parodos kuratore dr. Virginija Vitkiene. Jos pasakojimas pinasi su filmų ir instaliacijų garsais, specialiai parodai sukurtomis melodijomis. <br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3109</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Raidžių paveikslai ir knyga kaip paroda</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-raidziu-paveikslai-ir-knyga-kaip-paroda--48856678</link><description><![CDATA[Radijo balkonas šį kartą transliuoja tiesiogiai iš Vilniaus knygų mugės, kurios tema – „Vaizdas kaip tekstas“. Menotyrininkė Laima Kreivytė kalbina knygų dailininkus Sigutę Chlebinskaitę ir Gytį Skudžinską, ne tik sukūrusius Knygos meno konkurse apdovanotus leidinius, bet ir surengusius mugėje veikiančias parodas, šiuolaikiškai pristatančias vaizdo ir teksto dermę.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48856678</guid><pubDate>Thu, 24 Feb 2022 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48856678/2022_02_24_3408_1_p_20220224160443976.mp3" length="49476725" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Radijo balkonas šį kartą transliuoja tiesiogiai iš Vilniaus knygų mugės, kurios tema – „Vaizdas kaip tekstas“. Menotyrininkė Laima Kreivytė kalbina knygų dailininkus Sigutę Chlebinskaitę ir Gytį Skudžinską, ne tik sukūrusius Knygos meno konkurse...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Radijo balkonas šį kartą transliuoja tiesiogiai iš Vilniaus knygų mugės, kurios tema – „Vaizdas kaip tekstas“. Menotyrininkė Laima Kreivytė kalbina knygų dailininkus Sigutę Chlebinskaitę ir Gytį Skudžinską, ne tik sukūrusius Knygos meno konkurse apdovanotus leidinius, bet ir surengusius mugėje veikiančias parodas, šiuolaikiškai pristatančias vaizdo ir teksto dermę.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3093</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Ką slepia menininkių autobiografijos? Pokalbis su Ramute Rachlevičiūte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-ka-slepia-menininkiu-autobiografijos-pokalbis-su-ramute-rachleviciute--48673208</link><description><![CDATA[Dr. Ramutė Rachlevičiūtė – dailės istorikė ir kuratorė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja, kurios rengiamos konferencijos, parodos ir knygos išryškina moterų menininkių kūrybos svarbą. 1981–1989 m. ji dirbo Lietuvos radijo ir televizijos kultūros laidų redaktore, 1992–2019 vadovavo VDA galerijai „Akademija“, ilgus metus buvo Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcijos prezidentė. Išleido monografijas apie Saulę Kisarauskienę (2008), Miną Levitan Babenskienę (2010) ir „Audrius Puipa: gyvenimo ir meno virtuozas“ (2012) sudarė knygų ir albumų: Danutė Gražienė (su A. Andriuškevičiumi, 2004), Raimundas Sližys, Birutė Stančikaitė (abu 2010), Deginantis gyvenimo artumas. Elvyra Kairiūkštytė (1950–2006) (su kitais, 2010), Barbora Didžiokienė: Mažosios dailininkės prisiminimai (d. 1 2011, d. 2 2015), Stasys: piešiniai, fotografijos, plakatai, paveikslai, simboliai, saitai, paslaptys, žvilgsnis (su kitais, 2011), Panevėžio bitlas Stasys Petrauskas (1950–2010) (2015), Šarūnas Sauka (2017), Algimantas Švėgžda. Laimės šulinys (2019). Su menotyrininke kalbamės apie jos tyrimus ir naują knygą „142 atvertys: Lietuvos menininkių autobiografijos“ (2021).<br /><br />Ved. Menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48673208</guid><pubDate>Thu, 10 Feb 2022 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48673208/2022_02_10_3408_1_20220210160431893.mp3" length="51624617" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dr. Ramutė Rachlevičiūtė – dailės istorikė ir kuratorė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja, kurios rengiamos konferencijos, parodos ir knygos išryškina moterų menininkių kūrybos svarbą. 1981–1989 m. ji dirbo Lietuvos radijo ir televizijos kultūros...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dr. Ramutė Rachlevičiūtė – dailės istorikė ir kuratorė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja, kurios rengiamos konferencijos, parodos ir knygos išryškina moterų menininkių kūrybos svarbą. 1981–1989 m. ji dirbo Lietuvos radijo ir televizijos kultūros laidų redaktore, 1992–2019 vadovavo VDA galerijai „Akademija“, ilgus metus buvo Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcijos prezidentė. Išleido monografijas apie Saulę Kisarauskienę (2008), Miną Levitan Babenskienę (2010) ir „Audrius Puipa: gyvenimo ir meno virtuozas“ (2012) sudarė knygų ir albumų: Danutė Gražienė (su A. Andriuškevičiumi, 2004), Raimundas Sližys, Birutė Stančikaitė (abu 2010), Deginantis gyvenimo artumas. Elvyra Kairiūkštytė (1950–2006) (su kitais, 2010), Barbora Didžiokienė: Mažosios dailininkės prisiminimai (d. 1 2011, d. 2 2015), Stasys: piešiniai, fotografijos, plakatai, paveikslai, simboliai, saitai, paslaptys, žvilgsnis (su kitais, 2011), Panevėžio bitlas Stasys Petrauskas (1950–2010) (2015), Šarūnas Sauka (2017), Algimantas Švėgžda. Laimės šulinys (2019). Su menotyrininke kalbamės apie jos tyrimus ir naują knygą „142 atvertys: Lietuvos menininkių autobiografijos“ (2021).<br /><br />Ved. Menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3227</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Jono Meko manifestai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-jono-meko-manifestai--48467568</link><description><![CDATA[Jonas Mekas yra ne tik poetas, filmininkas, kino dienoraštininkas, bet ir svarbus Niujorko avangardo veikėjas, įtvirtinęs nepriklausomą kiną instituciškai ir savo tekstais. Kartu su broliu Adolfu jis leido žurmalą „Film cultute“ ir turėjo nuolatinę skiltį laikraštyje „Village Voice“. Jis bendradarbiavo su Andy Warholu ir Jurgiu Mačiūnu, Yoko Ono ir Maya Deren. Savotiškas Meko testamentas yra vieno sakinio manifestas, skelbiantis, kad meno kūrinys yra baigtas tada, kai jis baigtas. Apie Meką – daugiabriaunę asmenybę, žmogų-orkestrą, kūrėją ir organizatorių – kalbamės su parodos „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“ kuratoriais Inesa Brašiške ir Luku Brašiškiu.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48467568</guid><pubDate>Thu, 27 Jan 2022 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48467568/2022_01_27_3408_1_p_20220127160449072.mp3" length="46676816" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jonas Mekas yra ne tik poetas, filmininkas, kino dienoraštininkas, bet ir svarbus Niujorko avangardo veikėjas, įtvirtinęs nepriklausomą kiną instituciškai ir savo tekstais. Kartu su broliu Adolfu jis leido žurmalą „Film cultute“ ir turėjo nuolatinę...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jonas Mekas yra ne tik poetas, filmininkas, kino dienoraštininkas, bet ir svarbus Niujorko avangardo veikėjas, įtvirtinęs nepriklausomą kiną instituciškai ir savo tekstais. Kartu su broliu Adolfu jis leido žurmalą „Film cultute“ ir turėjo nuolatinę skiltį laikraštyje „Village Voice“. Jis bendradarbiavo su Andy Warholu ir Jurgiu Mačiūnu, Yoko Ono ir Maya Deren. Savotiškas Meko testamentas yra vieno sakinio manifestas, skelbiantis, kad meno kūrinys yra baigtas tada, kai jis baigtas. Apie Meką – daugiabriaunę asmenybę, žmogų-orkestrą, kūrėją ir organizatorių – kalbamės su parodos „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“ kuratoriais Inesa Brašiške ir Luku Brašiškiu.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2918</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Tarp Vilniaus ir Vyžuonėlių: Laimos Laučkaitės menotyros maršrutai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-tarp-vilniaus-ir-vyzuoneliu-laimos-lauckaites-menotyros-marsrutai--48281670</link><description><![CDATA[Dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė – dailės istorikė ir kuratorė, kurios tyrimai, kygos ir parodos atveria vis naujas dailės ir visuomenės gyvenimo perspektyvas. Daugelis ją žino kaip Marianos Veriovkinos kūrybos tyrinėtoją, pristačiusią šią daugiabriaunę asmenybę išsamioje monografijoje „Ekspresionizmo raitelė Mariana Veriovkina“ (Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2007), dabar jau tapusia bibliografine retenybe. Laučkaitė iki šiol puoselėja pasaulyje garsios menininkės kūrybinį palikimą: įkūrė Marianos Veriovkinos draugiją ir siekia atgaivinti jos Vyžuonėlių dvarą, rengia čia plenerus (kartu su Sandra Dastikiene). Be Laimos Laučkaitės neįsivaizduojamas ir XX a. pradžios Vilniaus dailės gyvenimas, kurio daugiakultūrinį audinį menotyrininkė ištyrė pristatydama ne tik lietuvių, bet ir lenkų, rusų, žydų menininkų kūrybą (Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje, Vilnius: Baltos lankos, 2002). Ji viena pirmųjų Nepriklausomoje Lietuvoje pradėjo rašyti apie postmodernizmą šiuolaikiniame mene, Jurgį Mačiūną ir Fluxus, surengė ne vieną įsimintiną parodą<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48281670</guid><pubDate>Thu, 13 Jan 2022 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48281670/2022_01_13_3408_1_20220113160539263.mp3" length="50928297" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė – dailės istorikė ir kuratorė, kurios tyrimai, kygos ir parodos atveria vis naujas dailės ir visuomenės gyvenimo perspektyvas. Daugelis ją žino kaip Marianos Veriovkinos kūrybos tyrinėtoją, pristačiusią šią...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė – dailės istorikė ir kuratorė, kurios tyrimai, kygos ir parodos atveria vis naujas dailės ir visuomenės gyvenimo perspektyvas. Daugelis ją žino kaip Marianos Veriovkinos kūrybos tyrinėtoją, pristačiusią šią daugiabriaunę asmenybę išsamioje monografijoje „Ekspresionizmo raitelė Mariana Veriovkina“ (Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2007), dabar jau tapusia bibliografine retenybe. Laučkaitė iki šiol puoselėja pasaulyje garsios menininkės kūrybinį palikimą: įkūrė Marianos Veriovkinos draugiją ir siekia atgaivinti jos Vyžuonėlių dvarą, rengia čia plenerus (kartu su Sandra Dastikiene). Be Laimos Laučkaitės neįsivaizduojamas ir XX a. pradžios Vilniaus dailės gyvenimas, kurio daugiakultūrinį audinį menotyrininkė ištyrė pristatydama ne tik lietuvių, bet ir lenkų, rusų, žydų menininkų kūrybą (Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje, Vilnius: Baltos lankos, 2002). Ji viena pirmųjų Nepriklausomoje Lietuvoje pradėjo rašyti apie postmodernizmą šiuolaikiniame mene, Jurgį Mačiūną ir Fluxus, surengė ne vieną įsimintiną parodą<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3183</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. 2021-ųjų vizualinio meno viršūnės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-2021-uju-vizualinio-meno-virsunes--48110089</link><description><![CDATA[Paskutiniame šių metų radijo balkone menotyrininkės Monika Krikštopaitytė, Agnė Narušytė ir Laima Kreivytė apžvelgia svarbiausius 2021-ųjų dailės, fotografijos ir tarpdisciplininio meno įvykius, parodas, tendencijas ir kontraversijas.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48110089</guid><pubDate>Thu, 30 Dec 2021 13:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48110089/2021_12_30_3408_1_20211230160509762.mp3" length="50310553" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Paskutiniame šių metų radijo balkone menotyrininkės Monika Krikštopaitytė, Agnė Narušytė ir Laima Kreivytė apžvelgia svarbiausius 2021-ųjų dailės, fotografijos ir tarpdisciplininio meno įvykius, parodas, tendencijas ir kontraversijas.


Ved....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Paskutiniame šių metų radijo balkone menotyrininkės Monika Krikštopaitytė, Agnė Narušytė ir Laima Kreivytė apžvelgia svarbiausius 2021-ųjų dailės, fotografijos ir tarpdisciplininio meno įvykius, parodas, tendencijas ir kontraversijas.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3145</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Eglės Velaniškytės tapybos „Puota maro metu“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-egles-velaniskytes-tapybos-puota-maro-metu--47946419</link><description><![CDATA[Menininkė Eglė Velaniškytė – savito braižo ir tvirtų pažiūrų tapytoja, kurios paveikslai kelia esminius gyvenimo ir meno klausimus. Tikėjimas, žmogiškosios būties laikinumas, motinystė – tai tos temos, kurias menininkė gvildena pasitelkdama biblinius siužetus ir ankstyvojo Renesanso tapybai būdingą spalvų gamą. Įdomu, kad tapytoja nenaudoja nei juodos, nei baltos spalvos – gal todėl jos kūriniai atrodo lyg švytintys iš vidaus? Su menininke kalbamės apie jos kūrybos įkvėpimo šaltinius, tapybos sampratą, originaliais religinių kompozicijų traktuotes ir artimųjų buvimą šalia po tapybos „Puota maro metu“ VDA „Titaniko“ parodų salėse.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė<br /><br />(nuotr. Eglė Velaniškytė. „Pavydas“. Aliejus, drobė. 2021)]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47946419</guid><pubDate>Thu, 16 Dec 2021 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47946419/2021_12_16_3408_1_p_20211216160500944.mp3" length="48654599" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Menininkė Eglė Velaniškytė – savito braižo ir tvirtų pažiūrų tapytoja, kurios paveikslai kelia esminius gyvenimo ir meno klausimus. Tikėjimas, žmogiškosios būties laikinumas, motinystė – tai tos temos, kurias menininkė gvildena pasitelkdama biblinius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Menininkė Eglė Velaniškytė – savito braižo ir tvirtų pažiūrų tapytoja, kurios paveikslai kelia esminius gyvenimo ir meno klausimus. Tikėjimas, žmogiškosios būties laikinumas, motinystė – tai tos temos, kurias menininkė gvildena pasitelkdama biblinius siužetus ir ankstyvojo Renesanso tapybai būdingą spalvų gamą. Įdomu, kad tapytoja nenaudoja nei juodos, nei baltos spalvos – gal todėl jos kūriniai atrodo lyg švytintys iš vidaus? Su menininke kalbamės apie jos kūrybos įkvėpimo šaltinius, tapybos sampratą, originaliais religinių kompozicijų traktuotes ir artimųjų buvimą šalia po tapybos „Puota maro metu“ VDA „Titaniko“ parodų salėse.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė<br /><br />(nuotr. Eglė Velaniškytė. „Pavydas“. Aliejus, drobė. 2021)]]></itunes:summary><itunes:duration>3041</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Menotyrininkas kaip mediatorius: pokalbis su kultūros atašė Kinijoje ir Pietų Korėjoje Tomu Ivanausku</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-menotyrininkas-kaip-mediatorius-pokalbis-su-kulturos-atase-kinijoje-ir-pietu-korejoje-tomu-ivanausku--47754192</link><description><![CDATA[Menotyrininkas Tomas Ivanauskas studijavo muzikos renginių vadybą, teatrologiją ir dailės istoriją. Šiuo metu gilinasi į lyginamąsias kultūros studijas. Kaip jo sukaupta patirtis padeda planuojant ir organizuojant kultūrinius mainus tarp Lietuvos ir Kinijos bei Pietų Korėjos? Kokia studijų nauda gyvenant tarp skirtingų kalbų ir kultūrų? Kaip pavyksta darbą derinti su pomėgiais ir kokios naujos kultūrinės iniciatyvos suplanuotos kitiems metams?<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47754192</guid><pubDate>Thu, 02 Dec 2021 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47754192/2021_12_02_3408_1_20211202160449910.mp3" length="49957796" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Menotyrininkas Tomas Ivanauskas studijavo muzikos renginių vadybą, teatrologiją ir dailės istoriją. Šiuo metu gilinasi į lyginamąsias kultūros studijas. Kaip jo sukaupta patirtis padeda planuojant ir organizuojant kultūrinius mainus tarp Lietuvos ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Menotyrininkas Tomas Ivanauskas studijavo muzikos renginių vadybą, teatrologiją ir dailės istoriją. Šiuo metu gilinasi į lyginamąsias kultūros studijas. Kaip jo sukaupta patirtis padeda planuojant ir organizuojant kultūrinius mainus tarp Lietuvos ir Kinijos bei Pietų Korėjos? Kokia studijų nauda gyvenant tarp skirtingų kalbų ir kultūrų? Kaip pavyksta darbą derinti su pomėgiais ir kokios naujos kultūrinės iniciatyvos suplanuotos kitiems metams?<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3123</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. (Ne)atrasta Salomėja Nėris. Pokalbis su Viktorija Daujotyte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-ne-atrasta-salomeja-neris-pokalbis-su-viktorija-daujotyte--47537904</link><description><![CDATA[1904-11-17, prieš 117 metų, Kiršuose gimė poetė Salomėja Nėris. Iš nuotraukos ant faksimilinio pačios poetės sudaryto paskutinio eilėraščių rinkinio „Prie didelio kelio“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994) žvelgia rūpesčio veidas. Poetės kūryba ir gyvenimas iki šiol rūpi ne tik jos skaitytojams. „Salomėja Nėris yra mazgas, krešulys – kurio nei atverti, nei atmazgyti kol kas nepajėgime“ – sako profesorė Viktorija Daujotytė, viena iš įdėmiausių poetės kūrybos ir biografijos tyrinėtojų. Ko dar mes nežinome? Ar pakeistų poetės portretą prieš mirtį poetės rašytas juodasis sąsiuvinis?<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47537904</guid><pubDate>Thu, 18 Nov 2021 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47537904/2021_11_18_3408_1_p_20211118160431375.mp3" length="48467771" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1904-11-17, prieš 117 metų, Kiršuose gimė poetė Salomėja Nėris. Iš nuotraukos ant faksimilinio pačios poetės sudaryto paskutinio eilėraščių rinkinio „Prie didelio kelio“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994) žvelgia rūpesčio veidas. Poetės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1904-11-17, prieš 117 metų, Kiršuose gimė poetė Salomėja Nėris. Iš nuotraukos ant faksimilinio pačios poetės sudaryto paskutinio eilėraščių rinkinio „Prie didelio kelio“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994) žvelgia rūpesčio veidas. Poetės kūryba ir gyvenimas iki šiol rūpi ne tik jos skaitytojams. „Salomėja Nėris yra mazgas, krešulys – kurio nei atverti, nei atmazgyti kol kas nepajėgime“ – sako profesorė Viktorija Daujotytė, viena iš įdėmiausių poetės kūrybos ir biografijos tyrinėtojų. Ko dar mes nežinome? Ar pakeistų poetės portretą prieš mirtį poetės rašytas juodasis sąsiuvinis?<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3030</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Kaip įsivaizduoti laiką? Pokalbis su Agne Narušyte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-kaip-isivaizduoti-laika-pokalbis-su-agne-narusyte--47326852</link><description><![CDATA[Fotografijos ir dailės tyrinėtoja, kritikė bei kuratorė dr. Agnė Narušytė išleido naują knygą „CHRONOMETRAI. Įsivaizduoti laiką, arba chronopolitika, heterochronija ir greitėjančio pasaulio patirtys Lietuvos mene“ (Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2021). Joje filosofijos ir fizikos laiko teorijos įgauna šiuolaikinio meno pavidalus – daugiau nei 500 puslapių knygoje laikas kristalizuojasi, šakojasi, trūkinėja ir dauginasi. Filosofas Nerijus Milerius taip pristato „Chronometrus“: „Apmąstydama laiką ir jo menines manifestacijas, Agnė Narušytė ne konstruoja vienos disciplinos statinį, bet kuria atvirą žemėlapį, kuriame priklausomai nuo kartografuojamų parametrų atsiranda vietos istorijos laikui, sąmonės laikui, daiktų laikui, laikrodžių laikui, augalų laikui ir kitoms laiko formoms. Būtent todėl šioje monografijoje interpretuojami menininkai atrodo kaip niekada vietoje nenustygstantys keliautojai, nuolat kertantys skirtingų laiko formų, fizikos ir filosofijos teorijų, fotografijos, kino, teatro, architektūros meninių praktikų ribas.“ Kaip šiuolaikinis menas įvaizdina laiką ir kitas naujos monografijos temas kalbamės su Vilniaus dailės akademijos profesore dr. Agne Narušyte.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė<br /><br /><br />Nuotr:Agnės Narušytės monografija „CHRONOMETRAI. Įsivaizduoti laiką, arba chronopolitika, heterochronija ir greitėjančio pasaulio patirtys Lietuvos mene“. Viršelyje – Remigijaus Treigio fotografija Rudas peizažas, 1991, tonuotas sidabro arspaudas, LATGA, Vilnius 2021]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47326852</guid><pubDate>Thu, 04 Nov 2021 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47326852/2021_11_04_3408_1_20211104160529898.mp3" length="51398919" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Fotografijos ir dailės tyrinėtoja, kritikė bei kuratorė dr. Agnė Narušytė išleido naują knygą „CHRONOMETRAI. Įsivaizduoti laiką, arba chronopolitika, heterochronija ir greitėjančio pasaulio patirtys Lietuvos mene“ (Vilniaus dailės akademijos leidykla,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Fotografijos ir dailės tyrinėtoja, kritikė bei kuratorė dr. Agnė Narušytė išleido naują knygą „CHRONOMETRAI. Įsivaizduoti laiką, arba chronopolitika, heterochronija ir greitėjančio pasaulio patirtys Lietuvos mene“ (Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2021). Joje filosofijos ir fizikos laiko teorijos įgauna šiuolaikinio meno pavidalus – daugiau nei 500 puslapių knygoje laikas kristalizuojasi, šakojasi, trūkinėja ir dauginasi. Filosofas Nerijus Milerius taip pristato „Chronometrus“: „Apmąstydama laiką ir jo menines manifestacijas, Agnė Narušytė ne konstruoja vienos disciplinos statinį, bet kuria atvirą žemėlapį, kuriame priklausomai nuo kartografuojamų parametrų atsiranda vietos istorijos laikui, sąmonės laikui, daiktų laikui, laikrodžių laikui, augalų laikui ir kitoms laiko formoms. Būtent todėl šioje monografijoje interpretuojami menininkai atrodo kaip niekada vietoje nenustygstantys keliautojai, nuolat kertantys skirtingų laiko formų, fizikos ir filosofijos teorijų, fotografijos, kino, teatro, architektūros meninių praktikų ribas.“ Kaip šiuolaikinis menas įvaizdina laiką ir kitas naujos monografijos temas kalbamės su Vilniaus dailės akademijos profesore dr. Agne Narušyte.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė<br /><br /><br />Nuotr:Agnės Narušytės monografija „CHRONOMETRAI. Įsivaizduoti laiką, arba chronopolitika, heterochronija ir greitėjančio pasaulio patirtys Lietuvos mene“. Viršelyje – Remigijaus Treigio fotografija Rudas peizažas, 1991, tonuotas sidabro arspaudas, LATGA, Vilnius 2021]]></itunes:summary><itunes:duration>3213</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Nacionalinė dailės galerija – atminties tvirtovė ar dinamiška dabarties erdvė? Pokalbis Lolita Jablonskiene</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-nacionaline-dailes-galerija-atminties-tvirtove-ar-dinamiska-dabarties-erdve-pokalbis-lolita-jablonskiene--47079695</link><description><![CDATA[Šiuolaikiniai muziejai ir galerijos šiandien peržiūri savo parodų politiką ir kuria ekspozicijas, kurios atliepia šiandienos lūkesčius – yra įvairesnės, interaktyvesnės, atspindinčios skirtingų visuomenės grupių patirtis, subalansuotai reprezentuojančios menininkes ir menininkus. Kaip buvo kuriama pastovioji Nacionalinės galerijos ekspozicija, ko siekta, į kokius principus atsižvelgta? Koks vaidmuo teko parodos kuratorėms ir architektams? Ir kokios naujos parodos atsidarys netrukus? Apie tai kalbamės su menotyrininke, parodų kuratore ir Nacionalinės dailės galerijos vadove dr. Lolita Jablonskiene.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47079695</guid><pubDate>Thu, 21 Oct 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47079695/2021_10_21_3408_1_20211021160522565.mp3" length="51235079" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiuolaikiniai muziejai ir galerijos šiandien peržiūri savo parodų politiką ir kuria ekspozicijas, kurios atliepia šiandienos lūkesčius – yra įvairesnės, interaktyvesnės, atspindinčios skirtingų visuomenės grupių patirtis, subalansuotai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiuolaikiniai muziejai ir galerijos šiandien peržiūri savo parodų politiką ir kuria ekspozicijas, kurios atliepia šiandienos lūkesčius – yra įvairesnės, interaktyvesnės, atspindinčios skirtingų visuomenės grupių patirtis, subalansuotai reprezentuojančios menininkes ir menininkus. Kaip buvo kuriama pastovioji Nacionalinės galerijos ekspozicija, ko siekta, į kokius principus atsižvelgta? Koks vaidmuo teko parodos kuratorėms ir architektams? Ir kokios naujos parodos atsidarys netrukus? Apie tai kalbamės su menotyrininke, parodų kuratore ir Nacionalinės dailės galerijos vadove dr. Lolita Jablonskiene.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3203</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Vizualinis raštingumas ir viešoji erdvė. Pokalbis su Irena Vaišvilaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-vizualinis-rastingumas-ir-viesoji-erdve-pokalbis-su-irena-vaisvilaite--46882892</link><description><![CDATA[Vizualinis raštingumas nėra toks akivaizdus ir savaime suprantamas, kaip kartais atrodo. Daugybė įvairių sričių specialistų (ir „specialistų“) ginčijasi dėl viešųjų erdvių, paminklų, architektūros, bet ar mokame žiūrėti ir kur tų analitinės žiūros kompetencijų išmokti? Dailės ir Bažnyčios istorikė dr. Irena Vaišvilaitė teigia: „Politikams (o taipogi filosofams) visas menas yra propaganda arba idėjų įkūnijimas. Literatams – edukacija ir didaktika. Plastinių menų kalba yra ignoruojama, jie verčiami verbaliniais tekstais ir jiems įdedami žodžiai į lūpas. Vizualiniu publikos neraštingumu Lietuvoje ypatingai piktnaudžiaujama. Daugybėje sričių“. Pokalbis apie vizualumo kodus viešojoje erdvėje ir kylančias nesusikalbėjimo (ir formų neperskaitymo) įtampas.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46882892</guid><pubDate>Thu, 07 Oct 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46882892/2021_10_07_3408_1_20211007160441274_1.mp3" length="49949855" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vizualinis raštingumas nėra toks akivaizdus ir savaime suprantamas, kaip kartais atrodo. Daugybė įvairių sričių specialistų (ir „specialistų“) ginčijasi dėl viešųjų erdvių, paminklų, architektūros, bet ar mokame žiūrėti ir kur tų analitinės žiūros...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vizualinis raštingumas nėra toks akivaizdus ir savaime suprantamas, kaip kartais atrodo. Daugybė įvairių sričių specialistų (ir „specialistų“) ginčijasi dėl viešųjų erdvių, paminklų, architektūros, bet ar mokame žiūrėti ir kur tų analitinės žiūros kompetencijų išmokti? Dailės ir Bažnyčios istorikė dr. Irena Vaišvilaitė teigia: „Politikams (o taipogi filosofams) visas menas yra propaganda arba idėjų įkūnijimas. Literatams – edukacija ir didaktika. Plastinių menų kalba yra ignoruojama, jie verčiami verbaliniais tekstais ir jiems įdedami žodžiai į lūpas. Vizualiniu publikos neraštingumu Lietuvoje ypatingai piktnaudžiaujama. Daugybėje sričių“. Pokalbis apie vizualumo kodus viešojoje erdvėje ir kylančias nesusikalbėjimo (ir formų neperskaitymo) įtampas.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3122</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pjovėjų Lietuva ir čiabuvių pasakojimai. Pokalbis su Margarita Matulyte</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pjoveju-lietuva-ir-ciabuviu-pasakojimai-pokalbis-su-margarita-matulyte--46651230</link><description><![CDATA[Iki rugsėjo 26 d. Nacionalinėje dailės galerijoje dar galima apžiūrėti vieną iš aktualiausių nūdienos parodų, analizuojančių lietuvišką tapatybę ir jos vaizdinius „Aniceta, Stasys, Teresė, Jonas, Janė, Petras, Mykolas, Uršulė, Anupras ir kiti. Čiabuvių pasakojimai“. Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su parodos kuratore dr. Margarita Matulyte apie trijų istorinių epochų (carinės Rusijos, pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos, sovietmečio) gilaus kaimo panoramą, čiabuvių pasakojimus ir parodos rengimo iššūkius. Pasak kuratorės, „Čiabuvių pasakojimus aktyvuojančios parodos objektas yra lietuvių etnosas, tiksliau, mažiausią XIX-XX a. visuomenės modernizavimo įtaką patyrusių ir autentiškiausią bei archajiškiausią kultūrą išsaugojusių kaimo gyventojų sluoksnis. Tai yra tie kiti, unikalios etninės tapatybės nešėjai, be kurių nesirastų tauta, nebūtų sukurta nacija. Čiabuvių samprata, defomuota kolonijinių ekspansijų procese, iki šiol turi santykio su kitu apibrėžties hierarchinę konotaciją, nukreipiančią į kultūrų skirtį. Tad rekonstruojant kultūrinę atmintį verta dekolonizuoti ir čiabuvio sąvoką“. Ar rekonstruojant kultūrinę atmintį neišvengiamai ardome romantinį tapytojų ir fotografų sukurtą Lietuvos viziją? Ar galima (ir ar reikia) sukonstruoti „lietuviškumo“ formulę? Kaip keičiasi mūsų žvilgsnis į save ir kultūrinį paveldą?<br /><br />Dr. Margarita Matulytė – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus fotografijos rinkinio saugotoja ir tyrinėtoja, vyresnioji mokslo darbuotoja, parodų kuratorė. Išleido monografijas Nihil obstat: Lietuvos fotografija sovietmečiu (2011), Camera obscura: Lietuvos fotografijos istorija: 1839–1945 (su A. Narušyte, 2016). Sudarė daugiau kaip 20 leidinių: Dagerotipai, ambrotipai, ferotipai Lietuvos muziejuose (2000), Vilniaus fotografija: 1858–1915 (2001), Antanas Sutkus. Retrospektyva = Retrospective, Vilnius. 1944: Jano ir Janušo Bulhakų fotografijų archyvas (abu 2009), Algirdas Šeškus. Archyvas (Pohulianka) (2010)<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46651230</guid><pubDate>Thu, 23 Sep 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46651230/2021_09_23_3408_1_20210923160528844.mp3" length="49739621" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Iki rugsėjo 26 d. Nacionalinėje dailės galerijoje dar galima apžiūrėti vieną iš aktualiausių nūdienos parodų, analizuojančių lietuvišką tapatybę ir jos vaizdinius „Aniceta, Stasys, Teresė, Jonas, Janė, Petras, Mykolas, Uršulė, Anupras ir kiti....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Iki rugsėjo 26 d. Nacionalinėje dailės galerijoje dar galima apžiūrėti vieną iš aktualiausių nūdienos parodų, analizuojančių lietuvišką tapatybę ir jos vaizdinius „Aniceta, Stasys, Teresė, Jonas, Janė, Petras, Mykolas, Uršulė, Anupras ir kiti. Čiabuvių pasakojimai“. Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su parodos kuratore dr. Margarita Matulyte apie trijų istorinių epochų (carinės Rusijos, pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos, sovietmečio) gilaus kaimo panoramą, čiabuvių pasakojimus ir parodos rengimo iššūkius. Pasak kuratorės, „Čiabuvių pasakojimus aktyvuojančios parodos objektas yra lietuvių etnosas, tiksliau, mažiausią XIX-XX a. visuomenės modernizavimo įtaką patyrusių ir autentiškiausią bei archajiškiausią kultūrą išsaugojusių kaimo gyventojų sluoksnis. Tai yra tie kiti, unikalios etninės tapatybės nešėjai, be kurių nesirastų tauta, nebūtų sukurta nacija. Čiabuvių samprata, defomuota kolonijinių ekspansijų procese, iki šiol turi santykio su kitu apibrėžties hierarchinę konotaciją, nukreipiančią į kultūrų skirtį. Tad rekonstruojant kultūrinę atmintį verta dekolonizuoti ir čiabuvio sąvoką“. Ar rekonstruojant kultūrinę atmintį neišvengiamai ardome romantinį tapytojų ir fotografų sukurtą Lietuvos viziją? Ar galima (ir ar reikia) sukonstruoti „lietuviškumo“ formulę? Kaip keičiasi mūsų žvilgsnis į save ir kultūrinį paveldą?<br /><br />Dr. Margarita Matulytė – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus fotografijos rinkinio saugotoja ir tyrinėtoja, vyresnioji mokslo darbuotoja, parodų kuratorė. Išleido monografijas Nihil obstat: Lietuvos fotografija sovietmečiu (2011), Camera obscura: Lietuvos fotografijos istorija: 1839–1945 (su A. Narušyte, 2016). Sudarė daugiau kaip 20 leidinių: Dagerotipai, ambrotipai, ferotipai Lietuvos muziejuose (2000), Vilniaus fotografija: 1858–1915 (2001), Antanas Sutkus. Retrospektyva = Retrospective, Vilnius. 1944: Jano ir Janušo Bulhakų fotografijų archyvas (abu 2009), Algirdas Šeškus. Archyvas (Pohulianka) (2010)<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3109</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pokalbis su menotyrininke Rasa Antanavičiūte apie (ne)įgyvendintus projektus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pokalbis-su-menotyrininke-rasa-antanaviciute-apie-ne-igyvendintus-projektus--46444291</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su menotyrininke, Vilniaus muziejaus įkūrėja, kuratore ir kultūros vadybininke dr. Rasa Antanavičiūte apie Vilnių, jo muziejų bei neįgyvendintus viešųjų erdvių projektus. O kartu apie tai, ko reikia, kad kultūros projektai būtų įgyvendinti – išgirsite, kaip Rasa su komanda sukūrė Nidos meno koloniją bei laimėjo „Auksinį liūtą“ už geriausią nacionalinį paviljoną Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46444291</guid><pubDate>Thu, 09 Sep 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46444291/2021_09_09_3408_1_20210909160704814.mp3" length="51749169" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su menotyrininke, Vilniaus muziejaus įkūrėja, kuratore ir kultūros vadybininke dr. Rasa Antanavičiūte apie Vilnių, jo muziejų bei neįgyvendintus viešųjų erdvių projektus. O kartu apie tai, ko reikia, kad kultūros...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su menotyrininke, Vilniaus muziejaus įkūrėja, kuratore ir kultūros vadybininke dr. Rasa Antanavičiūte apie Vilnių, jo muziejų bei neįgyvendintus viešųjų erdvių projektus. O kartu apie tai, ko reikia, kad kultūros projektai būtų įgyvendinti – išgirsite, kaip Rasa su komanda sukūrė Nidos meno koloniją bei laimėjo „Auksinį liūtą“ už geriausią nacionalinį paviljoną Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje.<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3235</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Eglės Budvytytės įgarsintos erdvės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-egles-budvytytes-igarsintos-erdves--46356096</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su menininke, performansų ir audiovizualinių kūrinių autore Egle Budvytyte apie pažeidžiamus kūnus viešojoje erdvėje, kalbą kaip performansą ir garsinius peizažus.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46356096</guid><pubDate>Thu, 02 Sep 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46356096/2021_09_02_3408_1_20210902160532011.mp3" length="50322674" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su menininke, performansų ir audiovizualinių kūrinių autore Egle Budvytyte apie pažeidžiamus kūnus viešojoje erdvėje, kalbą kaip performansą ir garsinius peizažus.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su menininke, performansų ir audiovizualinių kūrinių autore Egle Budvytyte apie pažeidžiamus kūnus viešojoje erdvėje, kalbą kaip performansą ir garsinius peizažus.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3146</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Rytis Zemkauskas apie pokalbio magiją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-rytis-zemkauskas-apie-pokalbio-magija--46308610</link><description><![CDATA[Pokalbis su žurnalistu, laidų vedėju bei prodiuseriu ir rašytoju Ryčiu Zemkausku apie pokalbio meną, jo struktūrą ir dėstymą. Kas įkvepia pokalbį ir kaip kuriamos laidos, kurios pačios tampa autoriniu formatu.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46308610</guid><pubDate>Thu, 26 Aug 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46308610/2021_08_26_3408_1_20210826160543642.mp3" length="51079180" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis su žurnalistu, laidų vedėju bei prodiuseriu ir rašytoju Ryčiu Zemkausku apie pokalbio meną, jo struktūrą ir dėstymą. Kas įkvepia pokalbį ir kaip kuriamos laidos, kurios pačios tampa autoriniu formatu.

Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis su žurnalistu, laidų vedėju bei prodiuseriu ir rašytoju Ryčiu Zemkausku apie pokalbio meną, jo struktūrą ir dėstymą. Kas įkvepia pokalbį ir kaip kuriamos laidos, kurios pačios tampa autoriniu formatu.<br /><br />Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3193</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus festivalis. Iš balkono. Salomėja Nėris: poetė ar politikė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-festivalis-is-balkono-salomeja-neris-poete-ar-politike--46142148</link><description><![CDATA[Šiandien dažnai peržiūrime ir kvestionuojame mūsų istorijos lūžio momentus, koks yra asmenybės vaidmuo tokiuose procesuose. Ryškiausios XX amžiaus vidurio poetės Salomėjos Nėries gyvenimas ir kūryba ligi šiol kelia daugybę klausimų. Kaip aktyvi ateitininkė tampa aktyvia trečiafrontininke, kodėl rašo „Poemą Stalinui“, kaip šiandien turėtume ją vertinti – kaip puikią poetę ar kolaborantę, vykusią į Maskvą parvežti „sovietinės saulės“.<br /><br />Debatuose dalyvauja poetė Aušra Kaziliūnaitė ir istorikas Nerijus Šepetys<br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46142148</guid><pubDate>Thu, 19 Aug 2021 12:00:09 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46142148/2021_08_19_3408_1_20210818114626537.mp3" length="57239073" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien dažnai peržiūrime ir kvestionuojame mūsų istorijos lūžio momentus, koks yra asmenybės vaidmuo tokiuose procesuose. Ryškiausios XX amžiaus vidurio poetės Salomėjos Nėries gyvenimas ir kūryba ligi šiol kelia daugybę klausimų. Kaip aktyvi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien dažnai peržiūrime ir kvestionuojame mūsų istorijos lūžio momentus, koks yra asmenybės vaidmuo tokiuose procesuose. Ryškiausios XX amžiaus vidurio poetės Salomėjos Nėries gyvenimas ir kūryba ligi šiol kelia daugybę klausimų. Kaip aktyvi ateitininkė tampa aktyvia trečiafrontininke, kodėl rašo „Poemą Stalinui“, kaip šiandien turėtume ją vertinti – kaip puikią poetę ar kolaborantę, vykusią į Maskvą parvežti „sovietinės saulės“.<br /><br />Debatuose dalyvauja poetė Aušra Kaziliūnaitė ir istorikas Nerijus Šepetys<br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3578</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pokalbis su Sandra Straukaite apie mados infekcijas ir teatro virusus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pokalbis-su-sandra-straukaite-apie-mados-infekcijas-ir-teatro-virusus--46113618</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su drabužių dizainere, teatro kostiumų dailininke ir „Mados infekcijos“ įkūrėja bei meno vadove Sandra Straukaite. Nuo pat studijų Vilniaus dailės akademijoje baigimo 1993 m. Sandra aktyviai įsitraukė į mados pasaulio sūkurį. Ne tik kūrė ir rodė kostiumų kolekcijas, bet ir pati rengė nonkonformistinius madų pristatymus. Kartu prasidėjo ir įkvepiantis darbas teatre – menininkė kūrė kostiumus režisierių O. Koršunovo, I. Jonyno, J. Jurašo, J. Vaitkaus, A. Latėno ir kitų spektakliams. Vienas naujausių jos teatro darbų – Richardo Wagnerio „Skrajojantis olandas“ Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pristatyme laivų statyklos komplekso elinge, kuriam Sandra Straukaitė sukūrė virš šimto kostiumų.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46113618</guid><pubDate>Thu, 12 Aug 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46113618/2021_08_12_3408_1_20210812160553368.mp3" length="51843210" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su drabužių dizainere, teatro kostiumų dailininke ir „Mados infekcijos“ įkūrėja bei meno vadove Sandra Straukaite. Nuo pat studijų Vilniaus dailės akademijoje baigimo 1993 m. Sandra aktyviai įsitraukė į mados pasaulio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su drabužių dizainere, teatro kostiumų dailininke ir „Mados infekcijos“ įkūrėja bei meno vadove Sandra Straukaite. Nuo pat studijų Vilniaus dailės akademijoje baigimo 1993 m. Sandra aktyviai įsitraukė į mados pasaulio sūkurį. Ne tik kūrė ir rodė kostiumų kolekcijas, bet ir pati rengė nonkonformistinius madų pristatymus. Kartu prasidėjo ir įkvepiantis darbas teatre – menininkė kūrė kostiumus režisierių O. Koršunovo, I. Jonyno, J. Jurašo, J. Vaitkaus, A. Latėno ir kitų spektakliams. Vienas naujausių jos teatro darbų – Richardo Wagnerio „Skrajojantis olandas“ Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pristatyme laivų statyklos komplekso elinge, kuriam Sandra Straukaitė sukūrė virš šimto kostiumų.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3241</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Skirtingi sakiniai. Pokalbis su Mindaugu Nastaravičiumi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-skirtingi-sakiniai-pokalbis-su-mindaugu-nastaraviciumi--45979065</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su poetu, dramaturgu, žurnalistu ir LRT Klasikos radijo laidos „Pirmas sakinys“ vedėju Mindaugu Nastaravičiumi apie rašymą ir teatrą, išleistas knygas ir kur jos slepiasi.<br /><br /><br />Ved. Menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45979065</guid><pubDate>Thu, 05 Aug 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45979065/2021_08_05_3408_1_20210805160718644.mp3" length="51228392" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su poetu, dramaturgu, žurnalistu ir LRT Klasikos radijo laidos „Pirmas sakinys“ vedėju Mindaugu Nastaravičiumi apie rašymą ir teatrą, išleistas knygas ir kur jos slepiasi.


Ved. Menotyrininkė Laima Kreivytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su poetu, dramaturgu, žurnalistu ir LRT Klasikos radijo laidos „Pirmas sakinys“ vedėju Mindaugu Nastaravičiumi apie rašymą ir teatrą, išleistas knygas ir kur jos slepiasi.<br /><br /><br />Ved. Menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3202</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-ved-laima-kreivyte--45886309</link><description><![CDATA[Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45886309</guid><pubDate>Thu, 29 Jul 2021 12:05:17 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45886309/2021_07_29_3408_1_20210729110325472.mp3" length="52036735" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3253</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pokalbis su Gyčiu Norvilu apie poeziją ir sodininkystę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pokalbis-su-gyciu-norvilu-apie-poezija-ir-sodininkyste--45799452</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su poetu, vertėju, eseistu ir sodininku Gyčiu Norvilu apie jo naujausią knygą „Akla valtis“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021), redaktoriaus darbą kultūros savaitraštyje „Literatūra ir menas“, poezijos ir prozos rašymą ir tekstų santykį su paišais ir kitais autoriaus tapybos bei grafikos darbais. Poetas skaito ir komentuoja savo kūrybą:<br /><br />akla valtis, skersa – nuo kranto prie kranto, o džiaugsmas koks<br />ungurių – mūsų kišenėse jie veda vaikus – – – o išties, o išties<br />akla valtis – tai tik mano akis, atskilusi sapno lytis<br />blakstienų irklais irias pirmyn per gižų peizažą, gatvės tirščius<br />ir kas ją pririš, ir kas ją užspaus pagaliau pailsėti<br /><br />Gytis Norvilas, „Akla valtis“.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45799452</guid><pubDate>Thu, 22 Jul 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45799452/2021_07_22_3408_1_20210722160431804.mp3" length="51783442" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su poetu, vertėju, eseistu ir sodininku Gyčiu Norvilu apie jo naujausią knygą „Akla valtis“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021), redaktoriaus darbą kultūros savaitraštyje „Literatūra ir menas“, poezijos ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su poetu, vertėju, eseistu ir sodininku Gyčiu Norvilu apie jo naujausią knygą „Akla valtis“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021), redaktoriaus darbą kultūros savaitraštyje „Literatūra ir menas“, poezijos ir prozos rašymą ir tekstų santykį su paišais ir kitais autoriaus tapybos bei grafikos darbais. Poetas skaito ir komentuoja savo kūrybą:<br /><br />akla valtis, skersa – nuo kranto prie kranto, o džiaugsmas koks<br />ungurių – mūsų kišenėse jie veda vaikus – – – o išties, o išties<br />akla valtis – tai tik mano akis, atskilusi sapno lytis<br />blakstienų irklais irias pirmyn per gižų peizažą, gatvės tirščius<br />ir kas ją pririš, ir kas ją užspaus pagaliau pailsėti<br /><br />Gytis Norvilas, „Akla valtis“.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3237</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pokalbis su Adomu Narkevičiumi apie meną, muziką ir bekūnį autoritetą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pokalbis-su-adomu-narkeviciumi-apie-mena-muzika-ir-bekuni-autoriteta--45752652</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su kuratoriumi, meno istoriku ir muzikantu Adomu Narkevičiumi, neseniai pristačiusiu 14-osios Baltijos trienalės lydinčią parodą „Bekūnis autoritetas“, kurioje analizuotos įtampos tarp kūniško, jusliško, medžiaginio pasaulio suvokimo ir maginių ar tiesiog racionaliai nepaaiškinamų tikėjimų. Parodos kataloge kuratorius rašo: „Bekūnis autoritetas nesiekia dar labiau suabejoti realybe ar neapgalvotai supinti dvi minėtas plotmes, o tik pripažinti, kad egzistuoja subtili pereinamoji erdvė – tarp to, kas buvo ir yra užslopinta kaip „nereikšmingos fantazijos“, „prietarai“ arba tiesiog „prasti menai“, ir to, kas buvo ir yra laikoma „vienintele įmanoma tikrove“. Pokalbyje aptariamos Adomo kuruotos parodos, svarbūs autoriai ir tekstai ir, žinoma, skamba jo grojama muzika.<br /><br />Adomas Narkevičius – šiuolaikinio meno kuratorius ir menotyrininkas, gyvenantis bei dirbantis tarp Londono ir Vilniaus. Šiuo metu jis plėtoja nesavalaikio meno koncepciją, permąsto „vėlavusią“ XX a. Baltijos šalių meno istoriją, ypatingą dėmesį skirdamas ne-linijinio, daugialypio istorinio laiko sampratai, reprezentacijos ribų, kūniškumo ir seksualumo temoms. 2020 metais šias temas tiriantis Narkevičiaus magistro darbas „Nepaklusnūs kūnai: nesavalaikis menas Baltijos šalyse Tarybų Sąjungos sudėtyje“ Londono universiteto koledže (UCL) buvo apdovanotas Oxford Art Journal premija. Adomas Narkevičius kuravo 14-osios Baltijos trienalės lydinčią parodą „Bekūnis autoritetas“ Rupert meno, rezidencijų ir edukacijos centre (2021), tarptautinę grupinę parodą FUTURA meno centre Prahoje (su Dina Akhmadeeva, 2021), „JCDecaux“ jaunojo menininko premijos parodas (su Monika Kalinauskaite, 2018–2019) Šiuolaikinio meno centre; Rupert alternatyvios edukacijos, viešąsias ir rezidencijų programas (2017–2019). 2016 metais Adomas inicijavo Rupert skaitymų ir garso meno programas. Kiek anksčiau jis baigė filosofijos bakalauro studijas Vilniaus universitete. Adomas Narkevičius yra eksperimentinės pop muzikos grupės Without Letters narys.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45752652</guid><pubDate>Thu, 15 Jul 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45752652/2021_07_15_3408_1_20210715160550133.mp3" length="51280219" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su kuratoriumi, meno istoriku ir muzikantu Adomu Narkevičiumi, neseniai pristačiusiu 14-osios Baltijos trienalės lydinčią parodą „Bekūnis autoritetas“, kurioje analizuotos įtampos tarp kūniško, jusliško, medžiaginio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su kuratoriumi, meno istoriku ir muzikantu Adomu Narkevičiumi, neseniai pristačiusiu 14-osios Baltijos trienalės lydinčią parodą „Bekūnis autoritetas“, kurioje analizuotos įtampos tarp kūniško, jusliško, medžiaginio pasaulio suvokimo ir maginių ar tiesiog racionaliai nepaaiškinamų tikėjimų. Parodos kataloge kuratorius rašo: „Bekūnis autoritetas nesiekia dar labiau suabejoti realybe ar neapgalvotai supinti dvi minėtas plotmes, o tik pripažinti, kad egzistuoja subtili pereinamoji erdvė – tarp to, kas buvo ir yra užslopinta kaip „nereikšmingos fantazijos“, „prietarai“ arba tiesiog „prasti menai“, ir to, kas buvo ir yra laikoma „vienintele įmanoma tikrove“. Pokalbyje aptariamos Adomo kuruotos parodos, svarbūs autoriai ir tekstai ir, žinoma, skamba jo grojama muzika.<br /><br />Adomas Narkevičius – šiuolaikinio meno kuratorius ir menotyrininkas, gyvenantis bei dirbantis tarp Londono ir Vilniaus. Šiuo metu jis plėtoja nesavalaikio meno koncepciją, permąsto „vėlavusią“ XX a. Baltijos šalių meno istoriją, ypatingą dėmesį skirdamas ne-linijinio, daugialypio istorinio laiko sampratai, reprezentacijos ribų, kūniškumo ir seksualumo temoms. 2020 metais šias temas tiriantis Narkevičiaus magistro darbas „Nepaklusnūs kūnai: nesavalaikis menas Baltijos šalyse Tarybų Sąjungos sudėtyje“ Londono universiteto koledže (UCL) buvo apdovanotas Oxford Art Journal premija. Adomas Narkevičius kuravo 14-osios Baltijos trienalės lydinčią parodą „Bekūnis autoritetas“ Rupert meno, rezidencijų ir edukacijos centre (2021), tarptautinę grupinę parodą FUTURA meno centre Prahoje (su Dina Akhmadeeva, 2021), „JCDecaux“ jaunojo menininko premijos parodas (su Monika Kalinauskaite, 2018–2019) Šiuolaikinio meno centre; Rupert alternatyvios edukacijos, viešąsias ir rezidencijų programas (2017–2019). 2016 metais Adomas inicijavo Rupert skaitymų ir garso meno programas. Kiek anksčiau jis baigė filosofijos bakalauro studijas Vilniaus universitete. Adomas Narkevičius yra eksperimentinės pop muzikos grupės Without Letters narys.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3205</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-ved-laima-kreivyte--45633735</link><description><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su dr. Eglė Kačkutė-Hagan apie rašančias moteris, jų kuriamą literatūrą ir daugialypes tapatybes. Eglė Kačkutė – literatūros tyrinėtoja, kritikė, publicistė, monografijos „Svetimos ir savos“ (Vilniaus universiteto leidykla, 2012) apie moterų tapatumus šiuolaikinėje britų ir prancūzų moterų literatūroje autorė. Domisi moterų tekstais ir gyvenimais, lyčių studijomis, feminizmo teorija, mobilumu ir migracija. Nuo 2013 m. tyrinėja migrančių motinų patirtis literatūroje ir gyvenime. Dėsto prancūzų ir frankofoniškąją literatūrą Vilniaus universitete. Jos tekstų ir Marinos Cavazzos nuotraukų paroda „Portrait of a (Working) Mother“ („(Dirbančios) motinos portretas“) surengta Jungtinių Tautų biuro Ženevoje rūmuose, Pasaulio Prekybos Organizacijoje Ženevoje ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos parodų salėje. To paties pavadinimo knygą 2019 m. išleido Šveicarijos leidykla „Georg“.<br />2021 m. Marinos Cavazzos ir Eglės Kačkutės parodą (Dirbančios) motinos portretas galima pamatyti:<br /><br />liepos mėn. – Utenos A. ir M. Miškinių bibliotekoje<br />rugpjūčio mėn. – Šalčininkų rajono sav. viešoji bibliotekoje<br />rugsėjo mėn. – Lazdijų rajono sav. viešojoje bibliotekoje<br />spalio mėn. – Jurbarko bibliotekoje<br />lapkričio mėn. – Elektrėnų sav. viešojoje bibliotekoje<br />gruodžio mėn. – Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje<br /><br />arba <a href="https://literaturairmenas.lt/publicistika/dirbancios-motinos-portretas" rel="noopener">https://literaturairmenas.lt/publicistika/dirbancios-motinos-portretas</a><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45633735</guid><pubDate>Thu, 08 Jul 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45633735/2021_07_08_3408_1_p_20210708160739412.mp3" length="46443177" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su dr. Eglė Kačkutė-Hagan apie rašančias moteris, jų kuriamą literatūrą ir daugialypes tapatybes. Eglė Kačkutė – literatūros tyrinėtoja, kritikė, publicistė, monografijos „Svetimos ir savos“ (Vilniaus universiteto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su dr. Eglė Kačkutė-Hagan apie rašančias moteris, jų kuriamą literatūrą ir daugialypes tapatybes. Eglė Kačkutė – literatūros tyrinėtoja, kritikė, publicistė, monografijos „Svetimos ir savos“ (Vilniaus universiteto leidykla, 2012) apie moterų tapatumus šiuolaikinėje britų ir prancūzų moterų literatūroje autorė. Domisi moterų tekstais ir gyvenimais, lyčių studijomis, feminizmo teorija, mobilumu ir migracija. Nuo 2013 m. tyrinėja migrančių motinų patirtis literatūroje ir gyvenime. Dėsto prancūzų ir frankofoniškąją literatūrą Vilniaus universitete. Jos tekstų ir Marinos Cavazzos nuotraukų paroda „Portrait of a (Working) Mother“ („(Dirbančios) motinos portretas“) surengta Jungtinių Tautų biuro Ženevoje rūmuose, Pasaulio Prekybos Organizacijoje Ženevoje ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos parodų salėje. To paties pavadinimo knygą 2019 m. išleido Šveicarijos leidykla „Georg“.<br />2021 m. Marinos Cavazzos ir Eglės Kačkutės parodą (Dirbančios) motinos portretas galima pamatyti:<br /><br />liepos mėn. – Utenos A. ir M. Miškinių bibliotekoje<br />rugpjūčio mėn. – Šalčininkų rajono sav. viešoji bibliotekoje<br />rugsėjo mėn. – Lazdijų rajono sav. viešojoje bibliotekoje<br />spalio mėn. – Jurbarko bibliotekoje<br />lapkričio mėn. – Elektrėnų sav. viešojoje bibliotekoje<br />gruodžio mėn. – Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje<br /><br />arba <a href="https://literaturairmenas.lt/publicistika/dirbancios-motinos-portretas" rel="noopener">https://literaturairmenas.lt/publicistika/dirbancios-motinos-portretas</a><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2903</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Popierinių parodų paradoksai. Pokalbis su Raimundu Malašausku</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-popieriniu-parodu-paradoksai-pokalbis-su-raimundu-malasausku--45524415</link><description><![CDATA[Raimundas Malašauskas – kuratorius ir rašytojas, surengęs įsimintinas parodas svarbiose meno institucijose ir alternatyviose erdvėse. Lietuvos žiūrovai atsimena jo kuruotą Baltijos šiuolaikinio meno trienalę „BMW“ ir Šiuolaikinio meno televiziją, kuri kas kartą primindavo: „kiekviena laida pilotinė, kiekviena laida – paskutinė“. Raimundas kuravo Lietuvos ir Kipro paviljoną Venecijos bienalėje, buvo 13 Documentos kuratorių komandos narys-agentas. Mažiau žinoma, kad Malašausko kūryba prasidėjo nuo tekstų rašymo „Šiaurės Atėnams“, vėliau sekė dar studijų laikais kartu su Sandra Skurvidaite kuruota paroda „Dėl grožio“ ŠMC. 2012 m. jis yra išleidęs knygą „Paper Exhibition“ (Popierinė paroda). Laidoje kalbamės apie naujausią parodą „Trust ir Confusion“ Tai Kwun meno centre Honkonge ir kitus kuratorinius bei tekstinius Raimundo viražus.<br /><br />Ved. Menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45524415</guid><pubDate>Thu, 01 Jul 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45524415/2021_07_01_3408_1_p_20210701160631819.mp3" length="49723321" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Raimundas Malašauskas – kuratorius ir rašytojas, surengęs įsimintinas parodas svarbiose meno institucijose ir alternatyviose erdvėse. Lietuvos žiūrovai atsimena jo kuruotą Baltijos šiuolaikinio meno trienalę „BMW“ ir Šiuolaikinio meno televiziją, kuri...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Raimundas Malašauskas – kuratorius ir rašytojas, surengęs įsimintinas parodas svarbiose meno institucijose ir alternatyviose erdvėse. Lietuvos žiūrovai atsimena jo kuruotą Baltijos šiuolaikinio meno trienalę „BMW“ ir Šiuolaikinio meno televiziją, kuri kas kartą primindavo: „kiekviena laida pilotinė, kiekviena laida – paskutinė“. Raimundas kuravo Lietuvos ir Kipro paviljoną Venecijos bienalėje, buvo 13 Documentos kuratorių komandos narys-agentas. Mažiau žinoma, kad Malašausko kūryba prasidėjo nuo tekstų rašymo „Šiaurės Atėnams“, vėliau sekė dar studijų laikais kartu su Sandra Skurvidaite kuruota paroda „Dėl grožio“ ŠMC. 2012 m. jis yra išleidęs knygą „Paper Exhibition“ (Popierinė paroda). Laidoje kalbamės apie naujausią parodą „Trust ir Confusion“ Tai Kwun meno centre Honkonge ir kitus kuratorinius bei tekstinius Raimundo viražus.<br /><br />Ved. Menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3108</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Ar liks kuo kvėpuoti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-ar-liks-kuo-kvepuoti--45427301</link><description><![CDATA[Šį kartą tikrai bandysime pasidairyti, ką matome ir ką pamatysime per artimiausius dešimt metų iš Vilniaus balkonų – nes birželio 2 dieną patvirtintas Vilniaus miesto bendrasis planas. Apie jį šiandien kalbamės su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininku, architektu, urbanistu Gintautu Tiškumi ir architektūrologe, tarptautine kultūros paveldo eksperte, ICOMOS (International Council on Monuments and Sites) nare, Jūrate Markevičiene.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45427301</guid><pubDate>Thu, 24 Jun 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45427301/2021_06_24_3408_1_p_20210624160704500.mp3" length="50236157" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šį kartą tikrai bandysime pasidairyti, ką matome ir ką pamatysime per artimiausius dešimt metų iš Vilniaus balkonų – nes birželio 2 dieną patvirtintas Vilniaus miesto bendrasis planas. Apie jį šiandien kalbamės su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šį kartą tikrai bandysime pasidairyti, ką matome ir ką pamatysime per artimiausius dešimt metų iš Vilniaus balkonų – nes birželio 2 dieną patvirtintas Vilniaus miesto bendrasis planas. Apie jį šiandien kalbamės su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininku, architektu, urbanistu Gintautu Tiškumi ir architektūrologe, tarptautine kultūros paveldo eksperte, ICOMOS (International Council on Monuments and Sites) nare, Jūrate Markevičiene.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3140</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pokalbis su Sigita Maslauskaite-Mažyliene apie tapybą ir naujų kelių paieškas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pokalbis-su-sigita-maslauskaite-mazyliene-apie-tapyba-ir-nauju-keliu-paieskas--45382454</link><description><![CDATA[Dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė – tapytoja, menotyrininkė, dėstytoja, nuo 2009-ųjų vadovaujanti Bažnytinio paveldo muziejui. Šiandien turime retą progą pažvelgti į jos kūrybos ištakas. Galerijoje „Trivium“ (Vitebsko g. 21) atidaryta Sigitos paroda „Grumstai, dumblas, lipalas ir molis“, kurioje eksponuojami 1994–1997 m. sukurti darbai. Jie nutapyti ant statybinio kartono, naudojant žvyrą, lipalą, dervą, molį, pigmentus, statybinius klijus ir dažus. Kartonai tarsi suauga su galerijos aplinka ir tampa Nepriklausomybės pradžios tapybinių ieškojimų testamentu. Su Sigita Maslauskaite-Mažyliene kalbamės apie 1990-ųjų kultūros ir kelionių alkį, studijas Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje, Šventojo Kazimiero kultą, pabėgėlių vaizdavimą ir nenugalimą tapybos trauką.<br /><br />Ved. Menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45382454</guid><pubDate>Thu, 17 Jun 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45382454/2021_06_17_3408_1_20210617160510548.mp3" length="51259321" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė – tapytoja, menotyrininkė, dėstytoja, nuo 2009-ųjų vadovaujanti Bažnytinio paveldo muziejui. Šiandien turime retą progą pažvelgti į jos kūrybos ištakas. Galerijoje „Trivium“ (Vitebsko g. 21) atidaryta Sigitos paroda...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė – tapytoja, menotyrininkė, dėstytoja, nuo 2009-ųjų vadovaujanti Bažnytinio paveldo muziejui. Šiandien turime retą progą pažvelgti į jos kūrybos ištakas. Galerijoje „Trivium“ (Vitebsko g. 21) atidaryta Sigitos paroda „Grumstai, dumblas, lipalas ir molis“, kurioje eksponuojami 1994–1997 m. sukurti darbai. Jie nutapyti ant statybinio kartono, naudojant žvyrą, lipalą, dervą, molį, pigmentus, statybinius klijus ir dažus. Kartonai tarsi suauga su galerijos aplinka ir tampa Nepriklausomybės pradžios tapybinių ieškojimų testamentu. Su Sigita Maslauskaite-Mažyliene kalbamės apie 1990-ųjų kultūros ir kelionių alkį, studijas Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje, Šventojo Kazimiero kultą, pabėgėlių vaizdavimą ir nenugalimą tapybos trauką.<br /><br />Ved. Menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3204</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Kaip sąveikauja kalba ir mąstymas? Pokalbis su Solveiga Armoškaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-kaip-saveikauja-kalba-ir-mastymas-pokalbis-su-solveiga-armoskaite--45246361</link><description><![CDATA[Su humanitarinių mokslų daktare, Ročesterio universiteto (JAV) dėstytoja lingviste Solveiga Armoškaite kalbamės gyvenimą tarp kalbų ir kultūrų, studijas Lietuvoje, JAV ir Kanadoje, žodyno ir poezijos skaitymą.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45246361</guid><pubDate>Thu, 10 Jun 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45246361/2021_06_10_08d_7c518caf_3408_20210610160518271.mp3" length="51456180" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Su humanitarinių mokslų daktare, Ročesterio universiteto (JAV) dėstytoja lingviste Solveiga Armoškaite kalbamės gyvenimą tarp kalbų ir kultūrų, studijas Lietuvoje, JAV ir Kanadoje, žodyno ir poezijos skaitymą.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Su humanitarinių mokslų daktare, Ročesterio universiteto (JAV) dėstytoja lingviste Solveiga Armoškaite kalbamės gyvenimą tarp kalbų ir kultūrų, studijas Lietuvoje, JAV ir Kanadoje, žodyno ir poezijos skaitymą.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3216</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pokalbis su Rūta Kačkute apie atvirą muziejų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pokalbis-su-ruta-kackute-apie-atvira-muzieju--45161839</link><description><![CDATA[Humanitarinių mokslų daktarė, buvusi Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Rūta Kačkutė į muziejų pasaulį žengė ryžtingu žingsniu – ji surinko ir vadovavo kūrybinei komandai, įkūrusiai Valstybės pažinimo centrą. Už jo steigimo darbus R. Kačkutė įvertinta valstybiniu apdovanojimu – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi. Dabar ji vadovauja vienai didžiausių nacionalinių kultūros įstaigų – Lietuvos nacionaliniam muziejui, kuris ne tik atsinaujina, kuria naujas erdves (Istorijų muziejus, buvusi areštinė) bet ir plačiau atveria anksčiau retai lankomus savo filialus – Kazio Varnelio namus, Vilniaus gynybinės sienos bastėją, Signatarų namus. R. Kačkutės sugebėjimą pradėti svarbius kultūros procesus liudija 2005 m. jos inicijuota akcija „Metų knygos rinkimai“ ir 2016 m. tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“. Su Rūta kalbamės apie jos kuriamo šiuolaikinio muziejaus tikslus, naujas parodas ir ateities vizijas.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45161839</guid><pubDate>Thu, 03 Jun 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45161839/2021_06_03_08d_7c518caf_3408_p_20210603160509509.mp3" length="47000345" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Humanitarinių mokslų daktarė, buvusi Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Rūta Kačkutė į muziejų pasaulį žengė ryžtingu žingsniu – ji surinko ir vadovavo kūrybinei komandai, įkūrusiai Valstybės pažinimo centrą. Už jo steigimo darbus R. Kačkutė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Humanitarinių mokslų daktarė, buvusi Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Rūta Kačkutė į muziejų pasaulį žengė ryžtingu žingsniu – ji surinko ir vadovavo kūrybinei komandai, įkūrusiai Valstybės pažinimo centrą. Už jo steigimo darbus R. Kačkutė įvertinta valstybiniu apdovanojimu – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi. Dabar ji vadovauja vienai didžiausių nacionalinių kultūros įstaigų – Lietuvos nacionaliniam muziejui, kuris ne tik atsinaujina, kuria naujas erdves (Istorijų muziejus, buvusi areštinė) bet ir plačiau atveria anksčiau retai lankomus savo filialus – Kazio Varnelio namus, Vilniaus gynybinės sienos bastėją, Signatarų namus. R. Kačkutės sugebėjimą pradėti svarbius kultūros procesus liudija 2005 m. jos inicijuota akcija „Metų knygos rinkimai“ ir 2016 m. tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“. Su Rūta kalbamės apie jos kuriamo šiuolaikinio muziejaus tikslus, naujas parodas ir ateities vizijas.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2938</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Dainius Liškevičius ir Tomas Vaiseta apie trispalvę mene ir atminties politiką</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-dainius-liskevicius-ir-tomas-vaiseta-apie-trispalve-mene-ir-atminties-politika--45063100</link><description><![CDATA[Prieš 21 metus menininkas Dainius Liškevičius sukūrė videoperformansą „Kliaksas / Restartas“ (2000, MO muziejaus kolekcija). Jame simuliuojamas ateities Lietuvos virsmas iš nacionalinės valstybės į atvirą, daugiakultūrinę visuomenę. Šiam kūriniui menininkas panaudojo lietuvišką trispalvę. Tuo metu Liškevičiaus videofilmas nesulaukė platesnio atgarsio. Tačiau visai neseniai kūrinys buvo ištrauktas iš konteksto ir parodytas per „šeimų maršo„ šou Vingio parke kaip tariamas vėliavos išniekinimas. Apie istorinį, kultūrinį ir institucinį kūrinio kontekstą bei atminties karus radijo balkone kalbasi menininkas Dainius Liškevičius ir istorikas Tomas Vaiseta.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45063100</guid><pubDate>Thu, 27 May 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45063100/2021_05_27_08d_7c518caf_3408_20210527160530927.mp3" length="51131035" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš 21 metus menininkas Dainius Liškevičius sukūrė videoperformansą „Kliaksas / Restartas“ (2000, MO muziejaus kolekcija). Jame simuliuojamas ateities Lietuvos virsmas iš nacionalinės valstybės į atvirą, daugiakultūrinę visuomenę. Šiam kūriniui...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš 21 metus menininkas Dainius Liškevičius sukūrė videoperformansą „Kliaksas / Restartas“ (2000, MO muziejaus kolekcija). Jame simuliuojamas ateities Lietuvos virsmas iš nacionalinės valstybės į atvirą, daugiakultūrinę visuomenę. Šiam kūriniui menininkas panaudojo lietuvišką trispalvę. Tuo metu Liškevičiaus videofilmas nesulaukė platesnio atgarsio. Tačiau visai neseniai kūrinys buvo ištrauktas iš konteksto ir parodytas per „šeimų maršo„ šou Vingio parke kaip tariamas vėliavos išniekinimas. Apie istorinį, kultūrinį ir institucinį kūrinio kontekstą bei atminties karus radijo balkone kalbasi menininkas Dainius Liškevičius ir istorikas Tomas Vaiseta.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. MOdernios MOterys Danguolė Butkienė ir Milda Ivanauskienė apie MO muziejų ir ne tik</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-modernios-moterys-danguole-butkiene-ir-milda-ivanauskiene-apie-mo-muzieju-ir-ne-tik--44928876</link><description><![CDATA[Šiemet MO muziejus išrinktas svetingiausiu ir draugiškiausiu Europos muziejumi. Visiems atvirą meno ir edukacijos erdvę kuria moderniai moteriška MO muziejaus komanda, kurios dvi kapitonės – Danguolė Butkienė ir Milda Ivanauskienė – apsilankė LRT radijo studijoje. Jos abi ryžtingai žengė į meno lauką, sėkmingai pritaikydamos „nemeniškų“ profesijų žinias. Danguolė Butkienė – biofizikė, kartu su vyru, habilituotu fizinių mokslų daktaru Viktoru Butkumi, 2008 m. įsteigė Modernaus meno centrą (nuo 2017 m. – MO muziejus). Milda Ivanauskienė – teisininkė, dirbusi Lietuvos atstovavimo Europos Žmogaus Teisių Teisme skyriuje, dabar – MO muziejaus direktorė. Su jomis kalbėjomės apie MO muziejaus parodų ir kolekcijos formavimo politiką ir modernaus bei šiuolaikinio meno eksponavimo, komunikavimo ir edukacijos iššūkius.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44928876</guid><pubDate>Thu, 20 May 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44928876/2021_05_20_08d_7c518caf_3408_20210520160538275.mp3" length="49982901" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiemet MO muziejus išrinktas svetingiausiu ir draugiškiausiu Europos muziejumi. Visiems atvirą meno ir edukacijos erdvę kuria moderniai moteriška MO muziejaus komanda, kurios dvi kapitonės – Danguolė Butkienė ir Milda Ivanauskienė – apsilankė LRT...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiemet MO muziejus išrinktas svetingiausiu ir draugiškiausiu Europos muziejumi. Visiems atvirą meno ir edukacijos erdvę kuria moderniai moteriška MO muziejaus komanda, kurios dvi kapitonės – Danguolė Butkienė ir Milda Ivanauskienė – apsilankė LRT radijo studijoje. Jos abi ryžtingai žengė į meno lauką, sėkmingai pritaikydamos „nemeniškų“ profesijų žinias. Danguolė Butkienė – biofizikė, kartu su vyru, habilituotu fizinių mokslų daktaru Viktoru Butkumi, 2008 m. įsteigė Modernaus meno centrą (nuo 2017 m. – MO muziejus). Milda Ivanauskienė – teisininkė, dirbusi Lietuvos atstovavimo Europos Žmogaus Teisių Teisme skyriuje, dabar – MO muziejaus direktorė. Su jomis kalbėjomės apie MO muziejaus parodų ir kolekcijos formavimo politiką ir modernaus bei šiuolaikinio meno eksponavimo, komunikavimo ir edukacijos iššūkius.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3124</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Julijono Urbono gravitacinė estetika</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-julijono-urbono-gravitacine-estetika--44791071</link><description><![CDATA[Julijonas Urbonas – menininkas, dizaineris, tyrėjas, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas. Šiemet jis atstovauja Lietuvai Venecijos architektūros bienalėje. Apie tai, kaip susidomėjo kosmosu, kaip kuriama „Planeta iš žmonių“, kodėl atsirado „Girgždančios durys“ ir „Eutanazijos kalneliai“ bei kas tai yra gravitacinė estetika kalbamės su menininku.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44791071</guid><pubDate>Thu, 13 May 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44791071/2021_05_13_08d_7c518caf_3408_p_20210513160458113.mp3" length="47594265" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Julijonas Urbonas – menininkas, dizaineris, tyrėjas, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas. Šiemet jis atstovauja Lietuvai Venecijos architektūros bienalėje. Apie tai, kaip susidomėjo kosmosu, kaip kuriama „Planeta iš žmonių“, kodėl atsirado...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Julijonas Urbonas – menininkas, dizaineris, tyrėjas, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas. Šiemet jis atstovauja Lietuvai Venecijos architektūros bienalėje. Apie tai, kaip susidomėjo kosmosu, kaip kuriama „Planeta iš žmonių“, kodėl atsirado „Girgždančios durys“ ir „Eutanazijos kalneliai“ bei kas tai yra gravitacinė estetika kalbamės su menininku.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2975</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Vitalijos Jonušienės kelionė į Neringą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-vitalijos-jonusienes-kelione-i-neringa--44701744</link><description><![CDATA[Kelias į Nidos meno koloniją veda pro Eduardo Jonušo (1932–2014) namą – unikalią vietą, Neringos atminties šaltinį. Neatsitiktinai gatvė pavadinta menininko, grąžinusio šiam kraštui krikštus, vėtrunges ir kurėną vardu. Šiame savitai įrengtame name-muziejuje susitikau su Vitalija Jonušiene – istorike, muziejininke, ilgamete Thomo Manno kultūros centro ir muziejaus direktore, Eduardo Jonušo žmona ir bendražyge. Kokia buvo jos kelionė į Neringą? Ką reiškė sovietmečiu gyventi „disidentų lizde“? Kaip Liudviko Rėzos vardas sugrįžo į gimtinę? Kas lėmė Thomo Manno vasarnamio virsmą kultūros centru? Apie tai ir daugybę kitų istorijų kalbėjomės Jonušų namo antrame aukšte, apsuptos lagerio patirties įkvėptų menininko vizijų Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44701744</guid><pubDate>Thu, 06 May 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44701744/2021_05_06_08d_7c518caf_3408_20210506160545310.mp3" length="50935430" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kelias į Nidos meno koloniją veda pro Eduardo Jonušo (1932–2014) namą – unikalią vietą, Neringos atminties šaltinį. Neatsitiktinai gatvė pavadinta menininko, grąžinusio šiam kraštui krikštus, vėtrunges ir kurėną vardu. Šiame savitai įrengtame...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kelias į Nidos meno koloniją veda pro Eduardo Jonušo (1932–2014) namą – unikalią vietą, Neringos atminties šaltinį. Neatsitiktinai gatvė pavadinta menininko, grąžinusio šiam kraštui krikštus, vėtrunges ir kurėną vardu. Šiame savitai įrengtame name-muziejuje susitikau su Vitalija Jonušiene – istorike, muziejininke, ilgamete Thomo Manno kultūros centro ir muziejaus direktore, Eduardo Jonušo žmona ir bendražyge. Kokia buvo jos kelionė į Neringą? Ką reiškė sovietmečiu gyventi „disidentų lizde“? Kaip Liudviko Rėzos vardas sugrįžo į gimtinę? Kas lėmė Thomo Manno vasarnamio virsmą kultūros centru? Apie tai ir daugybę kitų istorijų kalbėjomės Jonušų namo antrame aukšte, apsuptos lagerio patirties įkvėptų menininko vizijų Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3184</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Erdvės formavimas pagal Emiliją Škarnulytę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-erdves-formavimas-pagal-emilija-skarnulyte--44556002</link><description><![CDATA[Emilija Škarnulytė – nomadiška šiuolaikinė menininkė ir kino kūrėja. 2019 m. ji laimėjo prestižinį „Ateities kartos meno apdovanojimą“ (Future Generation Art Prize). Savo kūryboje ji nagrinėja žmogaus ir Žemės atminties temą, skirtingų erdvių ir laiko patyrimus. Nacionalinėje dailės galerijoje veikia įspūdinga Emilijos Škarnulytės audiovizualinė instaliacija „Daugdara“, dedikuota Aleksandrai Kašubai ir įkvėpta jos suprojektuoto namo ir dirbtuvės Naujojoje Meksikoje. Parodos kuratorė Candice Hopkins rašo: „E. Škarnulytės videokūrinyje rodomi A. Kasubos pastatų modeliai yra įžanga į dialogą su architektės kūryba. Videokūrinyje modelių ryšiai su ankstesne aplinka tarsi nutrūksta, modeliai pradeda sklęsti erdvėje sukdamiesi aplink savo ašį, tolygiai keičiantis jų išorės ir vidaus vaizdams. Palaipsniui didėdami, modelių vaizdai priartėja prie žiūrovo, tarsi juos būtų galima paliesti ir pirštais pajusti jų glotnias linijas. Galbūt ši patirtis yra artima tai, kurią A. Kasuba įvardino kaip „vidinės energijos pajautą“. Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44556002</guid><pubDate>Thu, 29 Apr 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44556002/2021_04_29_08d_7c518caf_3408_p_20210429160545501.mp3" length="48125909" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Emilija Škarnulytė – nomadiška šiuolaikinė menininkė ir kino kūrėja. 2019 m. ji laimėjo prestižinį „Ateities kartos meno apdovanojimą“ (Future Generation Art Prize). Savo kūryboje ji nagrinėja žmogaus ir Žemės atminties temą, skirtingų erdvių ir laiko...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Emilija Škarnulytė – nomadiška šiuolaikinė menininkė ir kino kūrėja. 2019 m. ji laimėjo prestižinį „Ateities kartos meno apdovanojimą“ (Future Generation Art Prize). Savo kūryboje ji nagrinėja žmogaus ir Žemės atminties temą, skirtingų erdvių ir laiko patyrimus. Nacionalinėje dailės galerijoje veikia įspūdinga Emilijos Škarnulytės audiovizualinė instaliacija „Daugdara“, dedikuota Aleksandrai Kašubai ir įkvėpta jos suprojektuoto namo ir dirbtuvės Naujojoje Meksikoje. Parodos kuratorė Candice Hopkins rašo: „E. Škarnulytės videokūrinyje rodomi A. Kasubos pastatų modeliai yra įžanga į dialogą su architektės kūryba. Videokūrinyje modelių ryšiai su ankstesne aplinka tarsi nutrūksta, modeliai pradeda sklęsti erdvėje sukdamiesi aplink savo ašį, tolygiai keičiantis jų išorės ir vidaus vaizdams. Palaipsniui didėdami, modelių vaizdai priartėja prie žiūrovo, tarsi juos būtų galima paliesti ir pirštais pajusti jų glotnias linijas. Galbūt ši patirtis yra artima tai, kurią A. Kasuba įvardino kaip „vidinės energijos pajautą“. Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3008</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Elona Lubytė apie parodą „Formuojant ateitį“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-elona-lubyte-apie-paroda-formuojant-ateiti--44436244</link><description><![CDATA[Pokalbis su menotyrininke ir dailės parodų kuratore dr. Elona Lubyte apie jos parengtą Aleksandros Kašubos (1923–2019) parodą Nacionalinėje dailės galerijoje ir kartu su bendraautoriais išleistą menininkės kūrybos katalogą. Ved. Laima Kreivytė<br /><br />Tomo Kapočiaus fotografijoje menotyrininkė Elona Lubytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44436244</guid><pubDate>Thu, 22 Apr 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44436244/2021_04_22_08d_7c518caf_3408_20210422160502216.mp3" length="50728541" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis su menotyrininke ir dailės parodų kuratore dr. Elona Lubyte apie jos parengtą Aleksandros Kašubos (1923–2019) parodą Nacionalinėje dailės galerijoje ir kartu su bendraautoriais išleistą menininkės kūrybos katalogą. Ved. Laima Kreivytė

Tomo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis su menotyrininke ir dailės parodų kuratore dr. Elona Lubyte apie jos parengtą Aleksandros Kašubos (1923–2019) parodą Nacionalinėje dailės galerijoje ir kartu su bendraautoriais išleistą menininkės kūrybos katalogą. Ved. Laima Kreivytė<br /><br />Tomo Kapočiaus fotografijoje menotyrininkė Elona Lubytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3171</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Jurga Barilaitė – tapytoja su bokso pirštinėmis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-jurga-barilaite-tapytoja-su-bokso-pirstinemis--44346380</link><description><![CDATA[Jurga Barilaitė – vienintelė lietuvių meno šamanė, turinti transfigūracijos galių. Ji yra žmogus-orkestras: tapo, filmuoja, rašo, piešia, dainuoja, groja, įkūnija (performansas – ne vaidyba). Neretai ji savo kūrinius susapnuoja: tai legendinius laikus menantis kūrybos būdas, legitimuotas iš sapno atsiradusiame mieste. Vaikščiodama po Vilnių su ryškiai raudonų plaukų kupeta Barilaitė artrodo kaip revoliucijos alegorija. Laisvė, vedanti į barikadas. Savo kūryboje Jurga irgi maištauja. Pirmiausia prieš tapybos ir apskritai meno kaip dekoracijos sampratą. Ir dvaro dailininko tipą. Prieš bet kokį privalomų taisyklių rinkinį gyvenime ir mene. Kažkada Alfonsas Andriuškevičius rašė, kad Jurgai Barilaitei negeri abu teptuko galai. Iš tiesų jai nerūpi nei teptukai, nei galas. Menininkė nokautavo abstraktų ekspresionizmą bokso pirštinėmis. Ji skendo pieno stilinėje ir verkė tolimiausiuose Europos pakraščiuose, šoko su savo šešėliu ir žaidė mamą. Jurgos kūryba seniai išėjo iš paveikslo plokštumos – jos žingsniai dokumentuoti ir saugomi muziejuose. O ji toliau kuria savo istorijas, personažus ir diskursyvų kontekstą.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44346380</guid><pubDate>Thu, 15 Apr 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44346380/2021_04_15_08d_7c518caf_3408.mp3" length="50962598" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jurga Barilaitė – vienintelė lietuvių meno šamanė, turinti transfigūracijos galių. Ji yra žmogus-orkestras: tapo, filmuoja, rašo, piešia, dainuoja, groja, įkūnija (performansas – ne vaidyba). Neretai ji savo kūrinius susapnuoja: tai legendinius laikus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jurga Barilaitė – vienintelė lietuvių meno šamanė, turinti transfigūracijos galių. Ji yra žmogus-orkestras: tapo, filmuoja, rašo, piešia, dainuoja, groja, įkūnija (performansas – ne vaidyba). Neretai ji savo kūrinius susapnuoja: tai legendinius laikus menantis kūrybos būdas, legitimuotas iš sapno atsiradusiame mieste. Vaikščiodama po Vilnių su ryškiai raudonų plaukų kupeta Barilaitė artrodo kaip revoliucijos alegorija. Laisvė, vedanti į barikadas. Savo kūryboje Jurga irgi maištauja. Pirmiausia prieš tapybos ir apskritai meno kaip dekoracijos sampratą. Ir dvaro dailininko tipą. Prieš bet kokį privalomų taisyklių rinkinį gyvenime ir mene. Kažkada Alfonsas Andriuškevičius rašė, kad Jurgai Barilaitei negeri abu teptuko galai. Iš tiesų jai nerūpi nei teptukai, nei galas. Menininkė nokautavo abstraktų ekspresionizmą bokso pirštinėmis. Ji skendo pieno stilinėje ir verkė tolimiausiuose Europos pakraščiuose, šoko su savo šešėliu ir žaidė mamą. Jurgos kūryba seniai išėjo iš paveikslo plokštumos – jos žingsniai dokumentuoti ir saugomi muziejuose. O ji toliau kuria savo istorijas, personažus ir diskursyvų kontekstą.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3186</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Erdvės choreografija ir kintanti srovė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-erdves-choreografija-ir-kintanti-srove--44260201</link><description><![CDATA[Kaip šiuolaikinis menas apibrėžia erdvę, garsą, spalvą? Kur prasideda ir baigiasi paroda? Kaip bendradarbiauja menininkai ir kuratoriai? Apie tai ir Šiuolaikinio meno centre veikiančias dvi išskirtines parodas – Lauros Kaminskaitės „Double double“ ir Jurgio Paškevičiaus „Kintantčią srovę“ kalbamės su menininkais.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44260201</guid><pubDate>Thu, 08 Apr 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44260201/2021_04_08_08d_7c518caf_3408_20210408160500540.mp3" length="50053537" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip šiuolaikinis menas apibrėžia erdvę, garsą, spalvą? Kur prasideda ir baigiasi paroda? Kaip bendradarbiauja menininkai ir kuratoriai? Apie tai ir Šiuolaikinio meno centre veikiančias dvi išskirtines parodas – Lauros Kaminskaitės „Double double“ ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip šiuolaikinis menas apibrėžia erdvę, garsą, spalvą? Kur prasideda ir baigiasi paroda? Kaip bendradarbiauja menininkai ir kuratoriai? Apie tai ir Šiuolaikinio meno centre veikiančias dvi išskirtines parodas – Lauros Kaminskaitės „Double double“ ir Jurgio Paškevičiaus „Kintantčią srovę“ kalbamės su menininkais.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3129</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Literatūrinės Violetos Kelertas kelionės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-literaturines-violetos-kelertas-keliones--44146255</link><description><![CDATA[Radijo balkone svečiuojasi literatūros tyrinėtoja, kritikė, vertėja, ilgametė Lituanistikos katedros Ilinojaus universitete Čikagoje vedėja profesorė Violeta Kelertas. Daugelis ją žino kaip feministinės literatūros kritikos ir postkolonijinio diskurso pradininkę Lietuvoje, Ričardo Gavelio, Valdo Papievio ir kitų rašytojų tyrinėtoja ir vertėja. 2020 m. pasirodė Violetos sudaryta ir kartu su Maryte Racys išversta Žemaitės tekstų rinktinė anglų kalba „Marriage for Love“ (Vedybos iš meilės). O anksčiau, 2006 m. leidykla „Baltos lankos“ išleido profesorės straipsnių apie lietuvių literatūrą rinktinę „Kita vertus...“, kurioje atsiskleidžia savitas autorės požiūris į moteris moterų prozoje, žemiškas ir dangiškas paskenduoles, Vilnių literatūrinėje vaizduotėje ir daugelį kitų svarbių temų. Su Violeta Kelertas kalbamės apie jos literatūrinius (ir ne tik) kelius, vaikystę, tėvo leistas knygas ir politines aktualijas.<br /><br />Ved. Menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44146255</guid><pubDate>Thu, 01 Apr 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44146255/2021_04_01_08d_7c518caf_3408_p_20210401160627342.mp3" length="50310999" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Radijo balkone svečiuojasi literatūros tyrinėtoja, kritikė, vertėja, ilgametė Lituanistikos katedros Ilinojaus universitete Čikagoje vedėja profesorė Violeta Kelertas. Daugelis ją žino kaip feministinės literatūros kritikos ir postkolonijinio diskurso...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Radijo balkone svečiuojasi literatūros tyrinėtoja, kritikė, vertėja, ilgametė Lituanistikos katedros Ilinojaus universitete Čikagoje vedėja profesorė Violeta Kelertas. Daugelis ją žino kaip feministinės literatūros kritikos ir postkolonijinio diskurso pradininkę Lietuvoje, Ričardo Gavelio, Valdo Papievio ir kitų rašytojų tyrinėtoja ir vertėja. 2020 m. pasirodė Violetos sudaryta ir kartu su Maryte Racys išversta Žemaitės tekstų rinktinė anglų kalba „Marriage for Love“ (Vedybos iš meilės). O anksčiau, 2006 m. leidykla „Baltos lankos“ išleido profesorės straipsnių apie lietuvių literatūrą rinktinę „Kita vertus...“, kurioje atsiskleidžia savitas autorės požiūris į moteris moterų prozoje, žemiškas ir dangiškas paskenduoles, Vilnių literatūrinėje vaizduotėje ir daugelį kitų svarbių temų. Su Violeta Kelertas kalbamės apie jos literatūrinius (ir ne tik) kelius, vaikystę, tėvo leistas knygas ir politines aktualijas.<br /><br />Ved. Menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3145</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Fotografiniai Algimanto Kunčiaus miestoraščiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-fotografiniai-algimanto-kunciaus-miestorasciai--44048092</link><description><![CDATA[Algimantas Kunčius – šviesos ir šešėlių poetas, kurio fotografijų knygos „Senojo Vilniaus vaizdai“ (1969), „Susitikimai“ (1984), „Reminiscencijos“ (2012) įaugo į mūsų kultūrinę vaizduotę kaip buvusių sodybų vietoje tebežydinčios miesto obelys. Naujausi A. Kunčiaus albumai „Fotografuota Vilniuje 1960–1970“, „Fotorefleksijos. Vilnius, 1990–2019“ vėl žavi urbanistine poezija, netikėtomis jungtimis ir atida detalėms. Vilnius fotografui yra „labirintiškas, netikėtumų pilnas ir visą laiką toks pūpsantis lyg gyva terpė“. Keliaujant su Kunčiumi jo fotografijų gatvelėmis, kiemais ir sodais, žvalgantis pro jo langus atsiveria nematyti miesto fragmentai, pasigirsta pamirštos istorijos, pasklinda kepamų sausainių kvapas Latako gatvėje. Nieko specialiai neieškodamas, tiesiog eidamas per miestą, Kunčius rašo fotografinį Vilniaus metraštį: „Mano gidas buvo saulė – kiek įstengiau, ėjau paskui ją“.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė<br />Nuotraukoje jos autorius, fotografas Algimantas Kunčius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44048092</guid><pubDate>Thu, 25 Mar 2021 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44048092/2021_03_25_08d_7c518caf_3408_20210325160516361.mp3" length="49653550" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Algimantas Kunčius – šviesos ir šešėlių poetas, kurio fotografijų knygos „Senojo Vilniaus vaizdai“ (1969), „Susitikimai“ (1984), „Reminiscencijos“ (2012) įaugo į mūsų kultūrinę vaizduotę kaip buvusių sodybų vietoje tebežydinčios miesto obelys....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Algimantas Kunčius – šviesos ir šešėlių poetas, kurio fotografijų knygos „Senojo Vilniaus vaizdai“ (1969), „Susitikimai“ (1984), „Reminiscencijos“ (2012) įaugo į mūsų kultūrinę vaizduotę kaip buvusių sodybų vietoje tebežydinčios miesto obelys. Naujausi A. Kunčiaus albumai „Fotografuota Vilniuje 1960–1970“, „Fotorefleksijos. Vilnius, 1990–2019“ vėl žavi urbanistine poezija, netikėtomis jungtimis ir atida detalėms. Vilnius fotografui yra „labirintiškas, netikėtumų pilnas ir visą laiką toks pūpsantis lyg gyva terpė“. Keliaujant su Kunčiumi jo fotografijų gatvelėmis, kiemais ir sodais, žvalgantis pro jo langus atsiveria nematyti miesto fragmentai, pasigirsta pamirštos istorijos, pasklinda kepamų sausainių kvapas Latako gatvėje. Nieko specialiai neieškodamas, tiesiog eidamas per miestą, Kunčius rašo fotografinį Vilniaus metraštį: „Mano gidas buvo saulė – kiek įstengiau, ėjau paskui ją“.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė<br />Nuotraukoje jos autorius, fotografas Algimantas Kunčius.]]></itunes:summary><itunes:duration>3104</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pomedijinis būvis. Pokalbis su menininku Roku Dovydėnu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pomedijinis-buvis-pokalbis-su-menininku-roku-dovydenu--43948677</link><description><![CDATA[Rokas Dovydėnas – tarpdisciplininis menininkas, vienas iš konceptualiosios keramikos pradininkų Lietuvoje. 1999 m. jis su kolegomis suorganizavo meno troleibusuose projektą „Identifikacija“, kur važinėjosi ir apie miestą pasakojo Roko pakviesta pirmųjų troleibusų maršrutų vairuotoja. Tais pačiais metais R. Dovydėnas eksponavo fotografijas su ugnyje liepsnojančia gotika (Šv. Onos bažnyčia), Televizijos bokštu, Vingio parko estrada ir t.t. Tačiau viena iš svarbiausių Roko meno medžiagų išliko molis, kurį jis visada naudoja konceptualiai ir šiuolaikiškai – ar kurtų keramikinių raidžių „graffiti“, ar pieštų paties sugalvotų personažų komiksus, jungdamas kinų porceliano ir popmeno tradicijas. Tačiau ar dar reikia kalbėti apie medžiagų specifiką, kai, pasak Rosalind Krauss, menas kuriamas ir analizuojamas „pomedijiniame būvyje“?<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43948677</guid><pubDate>Thu, 18 Mar 2021 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43948677/2021_03_18_08d_7c518caf_3408_20210318160429766.mp3" length="49958660" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rokas Dovydėnas – tarpdisciplininis menininkas, vienas iš konceptualiosios keramikos pradininkų Lietuvoje. 1999 m. jis su kolegomis suorganizavo meno troleibusuose projektą „Identifikacija“, kur važinėjosi ir apie miestą pasakojo Roko pakviesta...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rokas Dovydėnas – tarpdisciplininis menininkas, vienas iš konceptualiosios keramikos pradininkų Lietuvoje. 1999 m. jis su kolegomis suorganizavo meno troleibusuose projektą „Identifikacija“, kur važinėjosi ir apie miestą pasakojo Roko pakviesta pirmųjų troleibusų maršrutų vairuotoja. Tais pačiais metais R. Dovydėnas eksponavo fotografijas su ugnyje liepsnojančia gotika (Šv. Onos bažnyčia), Televizijos bokštu, Vingio parko estrada ir t.t. Tačiau viena iš svarbiausių Roko meno medžiagų išliko molis, kurį jis visada naudoja konceptualiai ir šiuolaikiškai – ar kurtų keramikinių raidžių „graffiti“, ar pieštų paties sugalvotų personažų komiksus, jungdamas kinų porceliano ir popmeno tradicijas. Tačiau ar dar reikia kalbėti apie medžiagų specifiką, kai, pasak Rosalind Krauss, menas kuriamas ir analizuojamas „pomedijiniame būvyje“?<br /><br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3123</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-ved-laima-kreivyte--43843405</link><description><![CDATA[Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43843405</guid><pubDate>Thu, 11 Mar 2021 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43843405/2021_03_11_08d_7c518caf_3408_20210311160421805.mp3" length="50685909" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3168</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Nuo istorijos prie antropologijos. Pokalbis su dr. Rima Praspaliauskiene</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-nuo-istorijos-prie-antropologijos-pokalbis-su-dr-rima-praspaliauskiene--43735219</link><description><![CDATA[Radijo balkone svečiuojasi antropologė dr. Rima Praspaliauskiene, Berklio universiteto Kalifornijoje vizituojanti mokslininkė (UC Berkeley Institute for Study of Societal Issues). Rima studijavo istoriją ir apgynė disertaciją, kurios pagrindu išleista knyga „Nereikalingi ir pavojingi: XVIII a. pabaigos – XIX a. pirmosios puses elgetos, valkatos ir plėšikai Lietuvoje“ (Vilnius: Žara, 2000). O išvykusi į JAV mokslininkė parašė disertaciją iš medicininės antropologijos, kurią dabar ruošia spaudai. Su Rima Praspaliauskiene kalbamės apie istorinius ir antropologinius tyrimus, mitų konstravimą ir griovimą, medikalizaciją ir mėgstamas knygas. O taip pat kodėl atsirado vokeliai medicinoje ir kaip iš tikrųjų mirė Tadas Blinda.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.<br />Nuotraukoje: antropologė dr. Rima Praspaliauskienė. L. Kreivytės nuotrauka]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43735219</guid><pubDate>Thu, 04 Mar 2021 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43735219/2021_03_04_08d_7c518caf_3408_p_20210304160508037.mp3" length="47223117" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Radijo balkone svečiuojasi antropologė dr. Rima Praspaliauskiene, Berklio universiteto Kalifornijoje vizituojanti mokslininkė (UC Berkeley Institute for Study of Societal Issues). Rima studijavo istoriją ir apgynė disertaciją, kurios pagrindu išleista...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Radijo balkone svečiuojasi antropologė dr. Rima Praspaliauskiene, Berklio universiteto Kalifornijoje vizituojanti mokslininkė (UC Berkeley Institute for Study of Societal Issues). Rima studijavo istoriją ir apgynė disertaciją, kurios pagrindu išleista knyga „Nereikalingi ir pavojingi: XVIII a. pabaigos – XIX a. pirmosios puses elgetos, valkatos ir plėšikai Lietuvoje“ (Vilnius: Žara, 2000). O išvykusi į JAV mokslininkė parašė disertaciją iš medicininės antropologijos, kurią dabar ruošia spaudai. Su Rima Praspaliauskiene kalbamės apie istorinius ir antropologinius tyrimus, mitų konstravimą ir griovimą, medikalizaciją ir mėgstamas knygas. O taip pat kodėl atsirado vokeliai medicinoje ir kaip iš tikrųjų mirė Tadas Blinda.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.<br />Nuotraukoje: antropologė dr. Rima Praspaliauskienė. L. Kreivytės nuotrauka]]></itunes:summary><itunes:duration>2952</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pokalbis su Aiste Kisarauskaite</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pokalbis-su-aiste-kisarauskaite--43634264</link><description><![CDATA[Radijo balkone svečiuojasi menininkė, kuratorė, rašytoja, galeristė ir VDA menų doktorantė Aistė Kisarauskaitė. Jos daugiakryptė veikla atitinka hibridinį balkono personažų identitetą: tarp vaizdo ir teksto, mokslo ir meno, viešos ir privačios erdvės. Aistė savo namuose įsteigė galeriją „Trivium“, kuri vėliau persikėlė į kultūros kompleksą SODAS 2123, išleido knygą 39 salto mortale: noveletės (Vilnius: Apostrofa, 2013). Ji taip pat rašo mokslinius ir kritinius tekstus, yra kuravusi ne vieną parodą. Aistė yra viena iš pirmųjų Lietuvos performanso menininkių, bet ši istorijos dalis mažai žinoma, nes 1990-ųjų dailės istorija dar neparašyta. Ir būtent laisvės dešimtmečio kūrybos dvasią savo tekstais ir parodomis bando atgaivinti ši dagiadarbė menininkė.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.<br />Nuotraukoje menininkė Aistė Kisarauskaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43634264</guid><pubDate>Thu, 25 Feb 2021 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43634264/2021_02_25_08d_7c518caf_3408_p_20210225160436087.mp3" length="47804080" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Radijo balkone svečiuojasi menininkė, kuratorė, rašytoja, galeristė ir VDA menų doktorantė Aistė Kisarauskaitė. Jos daugiakryptė veikla atitinka hibridinį balkono personažų identitetą: tarp vaizdo ir teksto, mokslo ir meno, viešos ir privačios erdvės....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Radijo balkone svečiuojasi menininkė, kuratorė, rašytoja, galeristė ir VDA menų doktorantė Aistė Kisarauskaitė. Jos daugiakryptė veikla atitinka hibridinį balkono personažų identitetą: tarp vaizdo ir teksto, mokslo ir meno, viešos ir privačios erdvės. Aistė savo namuose įsteigė galeriją „Trivium“, kuri vėliau persikėlė į kultūros kompleksą SODAS 2123, išleido knygą 39 salto mortale: noveletės (Vilnius: Apostrofa, 2013). Ji taip pat rašo mokslinius ir kritinius tekstus, yra kuravusi ne vieną parodą. Aistė yra viena iš pirmųjų Lietuvos performanso menininkių, bet ši istorijos dalis mažai žinoma, nes 1990-ųjų dailės istorija dar neparašyta. Ir būtent laisvės dešimtmečio kūrybos dvasią savo tekstais ir parodomis bando atgaivinti ši dagiadarbė menininkė.<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.<br />Nuotraukoje menininkė Aistė Kisarauskaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2988</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Kodėl Lietuvai svarbi Vasario 17-oji?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-kodel-lietuvai-svarbi-vasario-17-oji--43539803</link><description><![CDATA[Prieš šešerius metus Nacionalinė emancipacijos diena pradėta minėti kaip atsvara vienavyriam kalbėjimui, kuris dominuoja viešojoje erdvėje ir hierarchiškai projektuoja patriarchalinę ateitį. Konferencijose, parodose, kalbose iš balkono feministės aiškiai pasakė, kad lyčių lygybės reikia DABAR. Atėjo laikas į ateitį pažvelgti moterų akimis ir įsiklausyti į jų žodžius. Vasario 17-oji – Nacionalinė emancipacijos diena – kviečia burtis ne ideologijų ar politinių įsitikinimų, bet žmogaus teisių ir laisvių pagrindu. Apie emancipacijos dieną – kodėl ji svarbi, kaip atsirado, ir kokie emancipacijos iššūkiai aktualiausi – diskutuoja kino ir vizualumo tyrinėtoja, VU TSPMI profesorė dr. Natalija Arlauskaitė ir dėstytoja, doktorantė, Moterų teisių judėjimo Lietuvoje aktyvistė Rūta Latinytė.<br />Laidoje skamba Migloko daina „Rožės“ ir Ericos Jennings, Migloko ir Cheri „Girls“ („Merginos“).<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė<br /><br />Vaizdas: Nacionalinės emancipacijos dienos vėliava – 2021 m. karantino versija. Pagal Šaltmiros piešinį]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43539803</guid><pubDate>Thu, 18 Feb 2021 13:01:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43539803/2021_02_18_08d_7c518caf_3014668_p_20210218160513934.mp3" length="50183522" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš šešerius metus Nacionalinė emancipacijos diena pradėta minėti kaip atsvara vienavyriam kalbėjimui, kuris dominuoja viešojoje erdvėje ir hierarchiškai projektuoja patriarchalinę ateitį. Konferencijose, parodose, kalbose iš balkono feministės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš šešerius metus Nacionalinė emancipacijos diena pradėta minėti kaip atsvara vienavyriam kalbėjimui, kuris dominuoja viešojoje erdvėje ir hierarchiškai projektuoja patriarchalinę ateitį. Konferencijose, parodose, kalbose iš balkono feministės aiškiai pasakė, kad lyčių lygybės reikia DABAR. Atėjo laikas į ateitį pažvelgti moterų akimis ir įsiklausyti į jų žodžius. Vasario 17-oji – Nacionalinė emancipacijos diena – kviečia burtis ne ideologijų ar politinių įsitikinimų, bet žmogaus teisių ir laisvių pagrindu. Apie emancipacijos dieną – kodėl ji svarbi, kaip atsirado, ir kokie emancipacijos iššūkiai aktualiausi – diskutuoja kino ir vizualumo tyrinėtoja, VU TSPMI profesorė dr. Natalija Arlauskaitė ir dėstytoja, doktorantė, Moterų teisių judėjimo Lietuvoje aktyvistė Rūta Latinytė.<br />Laidoje skamba Migloko daina „Rožės“ ir Ericos Jennings, Migloko ir Cheri „Girls“ („Merginos“).<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė<br /><br />Vaizdas: Nacionalinės emancipacijos dienos vėliava – 2021 m. karantino versija. Pagal Šaltmiros piešinį]]></itunes:summary><itunes:duration>3137</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pokalbis su Piktomis kino kritikėmis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pokalbis-su-piktomis-kino-kritikemis--43415378</link><description><![CDATA[Kodėl reikalinga kino kritika? Ar galime kalbėti apie lietuvišką kino kritikos mokyklą? Kaip apie kiną rašo britų, prancūzų, vokiečių, amerikiečių, lenkų, rusų kritikai? Ar tai vis dar aktualu, kai per karantiną negalime nueiti į kino teatrą ir patirti to visaapimančio kino poveikio? Apie tai ir kaip filmus bei serialus mato Piktos kino kritikės kalbamės su Santa Lingevičiūte, žuranlo „Kinas“ redaktore ir LMTA dėstytoja bei Ilona Vitkauskaite – kino kritike ir VU doktorante.<br /><br />Laidoje skamba garso takelis iš serialo „Tarnaitės pasakojimas“: Blondie & Philip Glass - Heart of Glass - Daft Beatles (Crabtree Remix) bei filmo „Tenet“ garso takelis (Travis Scott – The Plan).<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė<br />Nuotraukoje – Piktos kino kritikės Santa Lingevičiūtė ir Ilona Vitkauskaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43415378</guid><pubDate>Thu, 11 Feb 2021 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43415378/2021_02_11_08d_7c518caf_3014668_p_20210211160444867.mp3" length="47621432" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl reikalinga kino kritika? Ar galime kalbėti apie lietuvišką kino kritikos mokyklą? Kaip apie kiną rašo britų, prancūzų, vokiečių, amerikiečių, lenkų, rusų kritikai? Ar tai vis dar aktualu, kai per karantiną negalime nueiti į kino teatrą ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl reikalinga kino kritika? Ar galime kalbėti apie lietuvišką kino kritikos mokyklą? Kaip apie kiną rašo britų, prancūzų, vokiečių, amerikiečių, lenkų, rusų kritikai? Ar tai vis dar aktualu, kai per karantiną negalime nueiti į kino teatrą ir patirti to visaapimančio kino poveikio? Apie tai ir kaip filmus bei serialus mato Piktos kino kritikės kalbamės su Santa Lingevičiūte, žuranlo „Kinas“ redaktore ir LMTA dėstytoja bei Ilona Vitkauskaite – kino kritike ir VU doktorante.<br /><br />Laidoje skamba garso takelis iš serialo „Tarnaitės pasakojimas“: Blondie & Philip Glass - Heart of Glass - Daft Beatles (Crabtree Remix) bei filmo „Tenet“ garso takelis (Travis Scott – The Plan).<br /><br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė<br />Nuotraukoje – Piktos kino kritikės Santa Lingevičiūtė ir Ilona Vitkauskaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2977</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Meninio tyrimo įkvėpti. Pokalbis su Vytautu Michelkevičiumi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-meninio-tyrimo-ikvepti-pokalbis-su-vytautu-michelkeviciumi--43297872</link><description><![CDATA[Kaip apibrėžti meninį tyrimą? Kuo jis skiriasi nuo mokslinio ir tiesiog nuo meno? Ką studijuoja Vilniaus dailės akademijos menų ir dizaino doktorantūros studentai ir kuo jų tyrimai gali būti įdomūs su menu nesusijusiems žmonėms? Apie meninio tyrimo ištakas, istoriją ir šiandienos iššūkius kalbamės su kuratoriumi, tyrėju, VDA Fotografijos ir medijos meno katedros bei Meno doktorantūros (dailės) programos vedėju dr. Vytautu Michelkevičiumi. Laidoje skamba Kotrynos Briedytės kūriniai iš albumo „art after hours“.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.<br />Nuotraukoje – Vytautas Michelkevičius ir Lina Michelkevičė pristato „Diagraminės vaizduotės atlasą“. Fotografijos autorius – Arnas Anskaitis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43297872</guid><pubDate>Thu, 04 Feb 2021 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43297872/2021_02_04_08d_7c518caf_3014668.mp3" length="47623104" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip apibrėžti meninį tyrimą? Kuo jis skiriasi nuo mokslinio ir tiesiog nuo meno? Ką studijuoja Vilniaus dailės akademijos menų ir dizaino doktorantūros studentai ir kuo jų tyrimai gali būti įdomūs su menu nesusijusiems žmonėms? Apie meninio tyrimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip apibrėžti meninį tyrimą? Kuo jis skiriasi nuo mokslinio ir tiesiog nuo meno? Ką studijuoja Vilniaus dailės akademijos menų ir dizaino doktorantūros studentai ir kuo jų tyrimai gali būti įdomūs su menu nesusijusiems žmonėms? Apie meninio tyrimo ištakas, istoriją ir šiandienos iššūkius kalbamės su kuratoriumi, tyrėju, VDA Fotografijos ir medijos meno katedros bei Meno doktorantūros (dailės) programos vedėju dr. Vytautu Michelkevičiumi. Laidoje skamba Kotrynos Briedytės kūriniai iš albumo „art after hours“.<br />Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.<br />Nuotraukoje – Vytautas Michelkevičius ir Lina Michelkevičė pristato „Diagraminės vaizduotės atlasą“. Fotografijos autorius – Arnas Anskaitis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2977</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-ved-laima-kreivyte--43165370</link><description><![CDATA[Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43165370</guid><pubDate>Thu, 28 Jan 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43165370/2021_01_28_08d_7c518caf_3014668_p_20210128160417508.mp3" length="49133608" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3071</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pokalbis su Daina Urbanavičiene</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pokalbis-su-daina-urbanaviciene--43045547</link><description><![CDATA[Daina Urbanavičienė nuo įkūrimo 2013 m. vadovavo Lietuvos kultūros tarybai – subūrė komandą, sukūrė struktūrą, subrandino projektinio finansavimo modelį. Naujoje vyriausybėje jai patikėtos Kultūros viceministrės pareigos. Jos veiklos sritys – profesionalusis menas, kultūrinė edukacija, e. kultūra, menininko statusas, valstybinė kalba, nacionalinės kultūros sklaida užsienyje ir tarptautinis bendradarbiavimas. Su Daina Urbanavičiene kalbamės apie tai, kaip ji pradėjo dirbti kultūros lauke, kaip, pasibaigus „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ metams, pavyko išsaugoti „Kultūros naktį“ ir „Gatvės muzikos dieną“, su kokiais iššūkiais susidūrė ir kokie nauji darbai laukia.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43045547</guid><pubDate>Thu, 21 Jan 2021 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43045547/2021_01_21_08d_7c518caf_3014668_p_20210121160431434.mp3" length="47271182" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daina Urbanavičienė nuo įkūrimo 2013 m. vadovavo Lietuvos kultūros tarybai – subūrė komandą, sukūrė struktūrą, subrandino projektinio finansavimo modelį. Naujoje vyriausybėje jai patikėtos Kultūros viceministrės pareigos. Jos veiklos sritys –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daina Urbanavičienė nuo įkūrimo 2013 m. vadovavo Lietuvos kultūros tarybai – subūrė komandą, sukūrė struktūrą, subrandino projektinio finansavimo modelį. Naujoje vyriausybėje jai patikėtos Kultūros viceministrės pareigos. Jos veiklos sritys – profesionalusis menas, kultūrinė edukacija, e. kultūra, menininko statusas, valstybinė kalba, nacionalinės kultūros sklaida užsienyje ir tarptautinis bendradarbiavimas. Su Daina Urbanavičiene kalbamės apie tai, kaip ji pradėjo dirbti kultūros lauke, kaip, pasibaigus „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ metams, pavyko išsaugoti „Kultūros naktį“ ir „Gatvės muzikos dieną“, su kokiais iššūkiais susidūrė ir kokie nauji darbai laukia.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2955</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pacifistinis Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės menas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pacifistinis-severijos-incirauskaites-kriaunevicienes-menas--42933533</link><description><![CDATA[Menininkę Severiją Inčirauskaitę-Kriaunevičienę plačioji visuomenė geriausiai žino kaip siuvinėjančią kryžiuku ant metalo. Daugelis prisimena prie MO muziejaus eksponuotą išsiuvinėtą automobilį. O netoliese – šalia senosios Vingrių vandenvietės (seniausių Vingrių šaltinių), stovi Severijos išsiuvinėta milžiniška cisterna „Vandens lelijos“. Autorė pasakoja, kaip ši skulptūra siejasi su impresionistine tapyba, karo pramone ir miesto istorija. Kiekvienas menininkės kūrinys – daugiaprasmis atminties konteineris, dažnai skleidžiantis ir pacifistinę žinią. Tačiau Severijos kūrybinė veikla neapsiriboja tik meno objektais. Ji taip pat yra Vilniaus dailės akademijos Tekstilės meno ir dizaino katedros dėstytoja, ilgą laiką vadovavo VDA galerijai „Artifex“, o neseniai kartu su Milda Dainovskyte kuravo parodą „Intuzija“ VU Geologijos muziejuje.<br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42933533</guid><pubDate>Thu, 14 Jan 2021 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42933533/2021_01_14_08d_7c518caf_3014668_p_20210114160422597.mp3" length="48557243" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Menininkę Severiją Inčirauskaitę-Kriaunevičienę plačioji visuomenė geriausiai žino kaip siuvinėjančią kryžiuku ant metalo. Daugelis prisimena prie MO muziejaus eksponuotą išsiuvinėtą automobilį. O netoliese – šalia senosios Vingrių vandenvietės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Menininkę Severiją Inčirauskaitę-Kriaunevičienę plačioji visuomenė geriausiai žino kaip siuvinėjančią kryžiuku ant metalo. Daugelis prisimena prie MO muziejaus eksponuotą išsiuvinėtą automobilį. O netoliese – šalia senosios Vingrių vandenvietės (seniausių Vingrių šaltinių), stovi Severijos išsiuvinėta milžiniška cisterna „Vandens lelijos“. Autorė pasakoja, kaip ši skulptūra siejasi su impresionistine tapyba, karo pramone ir miesto istorija. Kiekvienas menininkės kūrinys – daugiaprasmis atminties konteineris, dažnai skleidžiantis ir pacifistinę žinią. Tačiau Severijos kūrybinė veikla neapsiriboja tik meno objektais. Ji taip pat yra Vilniaus dailės akademijos Tekstilės meno ir dizaino katedros dėstytoja, ilgą laiką vadovavo VDA galerijai „Artifex“, o neseniai kartu su Milda Dainovskyte kuravo parodą „Intuzija“ VU Geologijos muziejuje.<br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3035</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. „Homo absentia“ ir kiti „Lewben Art Foundation“ projektai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-homo-absentia-ir-kiti-lewben-art-foundation-projektai--42840084</link><description><![CDATA[„Lewben art foudation“ – meno fondas, administruojantis apie 2000 kūrinių kolekciją, kurią sudaro XX a. Lietuvos modernizmo dailės ir Lietuvos bei tarpukario šiuolaikinio meno nuo 1990 m. iki šių dienų darbai. Apie performansų ir šiuolaikinio meno kolekcionavimą, parodų rengimo bei rėmimo principus, fondo parengtus leidinius kalbamės su menotyrininke, Lewben art foundation direktore Ugne Bužinskaite. Naujausią fondo inicijuotą projektą – šiuolaikinės fotografijos parodą „Homo absentia“ Vilniaus skveruose – trumpai pristato jos kuratorius Gintaras Česonis. Laidoje skamba šiuolaikinių menininkų ir muzikantų garso takeliai, sukurti pagal „Lewben art foudation“ kolekcijoje esančius kūrinius ir 2018 m. eksponuoti parodoje „Kolekcionuojant hitus“ Nacionalinėje dailės galerijoje. Marijos Teresės Rožanskaitės paveikslo „Mokslininkai“ (1969) įkvėpti Žygimantas Kudirka-Mesijus ir Adas Gecevičius („Vilniaus Energija“) dainuoja apie Astravo atominę elektrinę išgalvota (nuo radiacijos mutavusia) kalba; o „Solo ansamblis“ įgarsina Alfredo Jaar fotografiją „Piligrimai“.<br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42840084</guid><pubDate>Thu, 07 Jan 2021 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42840084/2021_01_07_08d_7c518caf_3014668_p_20210107160421962.mp3" length="45176371" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Lewben art foudation“ – meno fondas, administruojantis apie 2000 kūrinių kolekciją, kurią sudaro XX a. Lietuvos modernizmo dailės ir Lietuvos bei tarpukario šiuolaikinio meno nuo 1990 m. iki šių dienų darbai. Apie performansų ir šiuolaikinio meno...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Lewben art foudation“ – meno fondas, administruojantis apie 2000 kūrinių kolekciją, kurią sudaro XX a. Lietuvos modernizmo dailės ir Lietuvos bei tarpukario šiuolaikinio meno nuo 1990 m. iki šių dienų darbai. Apie performansų ir šiuolaikinio meno kolekcionavimą, parodų rengimo bei rėmimo principus, fondo parengtus leidinius kalbamės su menotyrininke, Lewben art foundation direktore Ugne Bužinskaite. Naujausią fondo inicijuotą projektą – šiuolaikinės fotografijos parodą „Homo absentia“ Vilniaus skveruose – trumpai pristato jos kuratorius Gintaras Česonis. Laidoje skamba šiuolaikinių menininkų ir muzikantų garso takeliai, sukurti pagal „Lewben art foudation“ kolekcijoje esančius kūrinius ir 2018 m. eksponuoti parodoje „Kolekcionuojant hitus“ Nacionalinėje dailės galerijoje. Marijos Teresės Rožanskaitės paveikslo „Mokslininkai“ (1969) įkvėpti Žygimantas Kudirka-Mesijus ir Adas Gecevičius („Vilniaus Energija“) dainuoja apie Astravo atominę elektrinę išgalvota (nuo radiacijos mutavusia) kalba; o „Solo ansamblis“ įgarsina Alfredo Jaar fotografiją „Piligrimai“.<br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2824</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Paulinos Pukytės perkūrimai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-paulinos-pukytes-perkurimai--42840105</link><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42840105</guid><pubDate>Thu, 31 Dec 2020 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42840105/2020_12_31_08d_7c518caf_3014668_p_20201231160424782.mp3" length="47519868" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:duration>2970</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. 2020-ųjų geriausieji</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-2020-uju-geriausieji--42646463</link><description><![CDATA[Kritikės ir kuratorės Agnė Narušytė ir Laima Kreivytė apžvelgia 2020-ųjų dailės ir fotografijos įvykius – svarbiausias parodas, ryškiausias asmenybes, įsimintiniausius tekstus. Kartu dirbusios 7md redakcijoje menotyrininkės vėlė kalėdinius kritikos kaltūnus – auksinių minčių citatas, surankiotas vartant visų metų laikraščius. Dabar kritikos kaltūnas veliamas radijuje.<br />Ved. Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42646463</guid><pubDate>Thu, 24 Dec 2020 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42646463/2020_12_24_08d_7c518caf_3014668_20201224160420957.mp3" length="50488632" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kritikės ir kuratorės Agnė Narušytė ir Laima Kreivytė apžvelgia 2020-ųjų dailės ir fotografijos įvykius – svarbiausias parodas, ryškiausias asmenybes, įsimintiniausius tekstus. Kartu dirbusios 7md redakcijoje menotyrininkės vėlė kalėdinius kritikos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kritikės ir kuratorės Agnė Narušytė ir Laima Kreivytė apžvelgia 2020-ųjų dailės ir fotografijos įvykius – svarbiausias parodas, ryškiausias asmenybes, įsimintiniausius tekstus. Kartu dirbusios 7md redakcijoje menotyrininkės vėlė kalėdinius kritikos kaltūnus – auksinių minčių citatas, surankiotas vartant visų metų laikraščius. Dabar kritikos kaltūnas veliamas radijuje.<br />Ved. Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3156</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-visuotine-zmogaus-teisiu-deklaracija--42430200</link><description><![CDATA[Šiandien minime Tarptautinę Žmogaus teisių dieną. 1948 m. gruodžio 10 d. Paryžiuje, Jungtinių tautų organizacijos Generalinėje Asamblėjoje buvo priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Deklaracijos ruošimo komitetui vadovavo Eleanora Roosevelt.<br />Deklaracija kviečia valstybes laikytis žmogaus teisių ir laisvių (teisės į gyvenimą, laisvę, asmens neliečiamybę), pilietinių ir politinių teisių ir laisvių (santuokos, prieglobsčio teisės, įsitikinimų laisvės, taikių susirinkimų ir asociacijų laisvės), socialinių ir ekonominių teisių (teisės į darbą ir vienodą atlyginimą už vienodą darbą, teisės į poilsį ir socialinį aprūpinimą, teisės sudaryti profsąjungas).<br />Atrodo, niekas neabejoja, kad pagarba žmogaus teisėms ir jų užtikrinimas yra visuomenės pamatas. Tačiau net ir demokratinėse šalyse vis dar reikia tai įrodinėti. Apie žmogaus teises Lietuvoje ir pasaulyje kalbamės su politine bei visuomenės veikėja, aktyviste profesore habil. dr. Marija Aušrine Pavilioniene ir Lietuvos žmogaus teisių centro direktore, teisės ir advokacijos eksperte, aktyviste Birute Sabatauskaite.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42430200</guid><pubDate>Thu, 10 Dec 2020 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42430200/2020_12_10_08d_7c518caf_3014668_20201210160511100.mp3" length="52096939" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien minime Tarptautinę Žmogaus teisių dieną. 1948 m. gruodžio 10 d. Paryžiuje, Jungtinių tautų organizacijos Generalinėje Asamblėjoje buvo priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Deklaracijos ruošimo komitetui vadovavo Eleanora Roosevelt....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien minime Tarptautinę Žmogaus teisių dieną. 1948 m. gruodžio 10 d. Paryžiuje, Jungtinių tautų organizacijos Generalinėje Asamblėjoje buvo priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Deklaracijos ruošimo komitetui vadovavo Eleanora Roosevelt.<br />Deklaracija kviečia valstybes laikytis žmogaus teisių ir laisvių (teisės į gyvenimą, laisvę, asmens neliečiamybę), pilietinių ir politinių teisių ir laisvių (santuokos, prieglobsčio teisės, įsitikinimų laisvės, taikių susirinkimų ir asociacijų laisvės), socialinių ir ekonominių teisių (teisės į darbą ir vienodą atlyginimą už vienodą darbą, teisės į poilsį ir socialinį aprūpinimą, teisės sudaryti profsąjungas).<br />Atrodo, niekas neabejoja, kad pagarba žmogaus teisėms ir jų užtikrinimas yra visuomenės pamatas. Tačiau net ir demokratinėse šalyse vis dar reikia tai įrodinėti. Apie žmogaus teises Lietuvoje ir pasaulyje kalbamės su politine bei visuomenės veikėja, aktyviste profesore habil. dr. Marija Aušrine Pavilioniene ir Lietuvos žmogaus teisių centro direktore, teisės ir advokacijos eksperte, aktyviste Birute Sabatauskaite.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3256</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Architektūra kaip poezijos inžinerija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-architektura-kaip-poezijos-inzinerija--42296471</link><description><![CDATA[Ona Lozuraitytė ir Petras Išora – architektai, kuriantys tiltus. Tikrus ir metaforiškus. Tai ir garsusis ekologinis tiltas Seule, Pietų Korėjoje, tarsi miško kelias, 2017 m. tarptautinio konkurso laureatas, ir naujai statomas Užvingio salos tiltas Vilniuje, tarp Vingio parko ir Litexpo, kurį projektuojant galvota ne tik apie pėsčiuosius ir dviratininkus, bet ir apie varles. Ona ir Petras buvo vieni iš Baltijos paviljono Venecijos architektūros bienalėje (2016) kuratorių, Nacionalinės dailės galerijos (NDG) pastovios XX a. II pusės – XXI a. ekspozicijos architektai, sukūrė parodos „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“ Radvilų rūmuose architektūrą, kuravo parodą „Formuojant peizažą“ apie Vilniaus kraštovaizdžio kaitą NDG (2017), bendradarbiavo su menininkais Laure Prouvost, Pakui Hardware, Žilvinu Landsbergu ir kt. Jų erdvės formavimo principus galima gyvai stebėti kultūros komplekse SODAS 2123, kur keičiasi ne tik interjeras ir eksterjeras, bet ir atveriami miesto istorijos klodai panaudojant buvusių Profsąjungų rūmų kolonas ir laiptus. Daugiau apie architektų projektus: <a href="http://www.ail.lt" rel="noopener">www.ail.lt</a><br />Ved. Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42296471</guid><pubDate>Thu, 03 Dec 2020 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42296471/2020_12_03_08d_7c518caf_3014668_20201203160546505.mp3" length="51875003" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ona Lozuraitytė ir Petras Išora – architektai, kuriantys tiltus. Tikrus ir metaforiškus. Tai ir garsusis ekologinis tiltas Seule, Pietų Korėjoje, tarsi miško kelias, 2017 m. tarptautinio konkurso laureatas, ir naujai statomas Užvingio salos tiltas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ona Lozuraitytė ir Petras Išora – architektai, kuriantys tiltus. Tikrus ir metaforiškus. Tai ir garsusis ekologinis tiltas Seule, Pietų Korėjoje, tarsi miško kelias, 2017 m. tarptautinio konkurso laureatas, ir naujai statomas Užvingio salos tiltas Vilniuje, tarp Vingio parko ir Litexpo, kurį projektuojant galvota ne tik apie pėsčiuosius ir dviratininkus, bet ir apie varles. Ona ir Petras buvo vieni iš Baltijos paviljono Venecijos architektūros bienalėje (2016) kuratorių, Nacionalinės dailės galerijos (NDG) pastovios XX a. II pusės – XXI a. ekspozicijos architektai, sukūrė parodos „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“ Radvilų rūmuose architektūrą, kuravo parodą „Formuojant peizažą“ apie Vilniaus kraštovaizdžio kaitą NDG (2017), bendradarbiavo su menininkais Laure Prouvost, Pakui Hardware, Žilvinu Landsbergu ir kt. Jų erdvės formavimo principus galima gyvai stebėti kultūros komplekse SODAS 2123, kur keičiasi ne tik interjeras ir eksterjeras, bet ir atveriami miesto istorijos klodai panaudojant buvusių Profsąjungų rūmų kolonas ir laiptus. Daugiau apie architektų projektus: <a href="http://www.ail.lt" rel="noopener">www.ail.lt</a><br />Ved. Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3243</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Sodas 2123 – didžiausias Lietuvoje kultūros kompleksas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-sodas-2123-didziausias-lietuvoje-kulturos-kompleksas--42181530</link><description><![CDATA[Kultūros kompleksas SODAS 2123 (Vitebsko g. 21 ir 23, Vilnius)<br />– tai Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos (LTMKS) inicijuojama bei kuruojama bendruomeniškumo ir savivaldos principais veikianti visuomenei atvira erdvė. Joje buriasi per keliasdešimt įvairių sričių kultūros kūrėjų ir tyrėjų, kurie savo praktikose eksperimentuoja, ieško netikėtų formatų ir reaguoja į naujausias kultūrines, socialines, geopolitines, ekologines aktualijas. Čia kuriasi muzikantų ir muzikos grupių repeticijų erdvės, kino, dizaino, vizualiojo meno organizacijų būstinės, daugiau nei 30 įvairių sričių kūrėjų studijų; renginių, parodų ir diskusijų erdvės, įvairios dirbtuvės, kavinė, vieša kiemo-sodo erdvė, miesto daržas ir kt. Visi komplekse dirbantys kūrėjai yra atviri dalijimuisi, mokymui ir mokymuisi. Apie kultūros komplekso SODAS 2123 veiklą ir būsimus projektus kalbamės su LTMKS pirmininke menotyrininke Danute Gambickaite ir kompozitore bei garso menininke Gaile Griciūte.<br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42181530</guid><pubDate>Thu, 26 Nov 2020 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42181530/2020_11_26_08d_7c518caf_3014668_p_20201126160507211.mp3" length="49885517" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kultūros kompleksas SODAS 2123 (Vitebsko g. 21 ir 23, Vilnius)
– tai Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos (LTMKS) inicijuojama bei kuruojama bendruomeniškumo ir savivaldos principais veikianti visuomenei atvira erdvė. Joje buriasi per...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kultūros kompleksas SODAS 2123 (Vitebsko g. 21 ir 23, Vilnius)<br />– tai Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos (LTMKS) inicijuojama bei kuruojama bendruomeniškumo ir savivaldos principais veikianti visuomenei atvira erdvė. Joje buriasi per keliasdešimt įvairių sričių kultūros kūrėjų ir tyrėjų, kurie savo praktikose eksperimentuoja, ieško netikėtų formatų ir reaguoja į naujausias kultūrines, socialines, geopolitines, ekologines aktualijas. Čia kuriasi muzikantų ir muzikos grupių repeticijų erdvės, kino, dizaino, vizualiojo meno organizacijų būstinės, daugiau nei 30 įvairių sričių kūrėjų studijų; renginių, parodų ir diskusijų erdvės, įvairios dirbtuvės, kavinė, vieša kiemo-sodo erdvė, miesto daržas ir kt. Visi komplekse dirbantys kūrėjai yra atviri dalijimuisi, mokymui ir mokymuisi. Apie kultūros komplekso SODAS 2123 veiklą ir būsimus projektus kalbamės su LTMKS pirmininke menotyrininke Danute Gambickaite ir kompozitore bei garso menininke Gaile Griciūte.<br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3118</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Feminizmo ištakos ir ekskursai Lietuvoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-feminizmo-istakos-ir-ekskursai-lietuvoje--42057204</link><description><![CDATA[1991 m. tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute Karla Gruodis pradėjo skaityti feminizmo teorijos paskaitų kursą. Jo dalyvės kartu vertė svarbiausius Simone de Beauvoir, Julijos Kristevos, Hélène Cixous, Luce Irigray, Lauros Mulvey ir kitų autorių tekstus, kurie sudarė 1995 m. Atviros Lietuvos fondo leidybos programoje išleistą antologiją „Feminizmo ekskursai: moters samprata nuo antikos iki postmodernizmo“. Tuo pat metu susikūrė ir neformali feminisčių draugija „Klėtis“, kuriai priklausė Karla Gruodis, Zita Čepaitė, Solveiga Daugirdaitė, Laimė Kiškūnė, Aušra Pažėraitė ir kitos. Apie pirmuosius feminizmo žingsnius Lietuvoje ir tolimesnius iššūkius kalbamės su vertėja, menininke, intelektuale Karla Gruodis ir religijotyrininke, Lietuvos žydų minties istorike dr. Aušra Pažėraite.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42057204</guid><pubDate>Thu, 19 Nov 2020 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42057204/2020_11_19_08d_7c518caf_3014668_p_20201119160632285.mp3" length="46660962" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1991 m. tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute Karla Gruodis pradėjo skaityti feminizmo teorijos paskaitų kursą. Jo dalyvės kartu vertė svarbiausius Simone de Beauvoir, Julijos Kristevos, Hélène Cixous, Luce Irigray, Lauros Mulvey ir kitų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1991 m. tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute Karla Gruodis pradėjo skaityti feminizmo teorijos paskaitų kursą. Jo dalyvės kartu vertė svarbiausius Simone de Beauvoir, Julijos Kristevos, Hélène Cixous, Luce Irigray, Lauros Mulvey ir kitų autorių tekstus, kurie sudarė 1995 m. Atviros Lietuvos fondo leidybos programoje išleistą antologiją „Feminizmo ekskursai: moters samprata nuo antikos iki postmodernizmo“. Tuo pat metu susikūrė ir neformali feminisčių draugija „Klėtis“, kuriai priklausė Karla Gruodis, Zita Čepaitė, Solveiga Daugirdaitė, Laimė Kiškūnė, Aušra Pažėraitė ir kitos. Apie pirmuosius feminizmo žingsnius Lietuvoje ir tolimesnius iššūkius kalbamės su vertėja, menininke, intelektuale Karla Gruodis ir religijotyrininke, Lietuvos žydų minties istorike dr. Aušra Pažėraite.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2917</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Literatūrologė dr. Solveiga Daugirdaitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-literaturologe-dr-solveiga-daugirdaite--41953886</link><description><![CDATA[Literatūrologė dr. Solveiga Daugirdaitė viena iš pirmųjų Lietuvoje pradėjo tyrinėti moterų literatūrą pro feministinės teorijos prizmę. Jos disertacijos pagrindu išleista knyga „Rūpesčių moterys, moterų rūpesčiai“ (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2000), kurioje analizuojama Birutės Baltrušaitytės, Bitės Vilimaitės, Vidmantės Jasukaitytės, Emos Mikulėnaitės, Vandos Juknaitės, Dalios Urnevičiūtės, Zitos Čepaitės, Jurgos Ivanauskaitės, Jolitos Skablauskaitės kūryba. Ji ne tik daugybę rašytojų ir menininkių „ištraukė iš šešėlio“, bet ir surado įtaigią vizualinę šešėlio metaforą, kurią vėliau naudojo ne vienas menininkas. Tai garsioji Antano Sutkaus fotografija su Sartre‘u Nidoje, kurioje, nukirpus šalia einančią Simone de Beauvoir, liko tik jos šešėlis. Šių prancūzų intelektualų viešnagę Lietuvoje 1965 m. Daugirdaitė aprašo knygoje „Švystelėjo kaip meteoras“ (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015), už kurią literatūrologė pelnė Vytauto Kubiliaus premiją. Su dr. Solveiga Daugirdaite kalbamės apie literatūrą ir feminizmą, sovietmetį ir 1990-uosius, darbą redakcijoje ir moteris rašytojas.<br />Ved. Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41953886</guid><pubDate>Thu, 12 Nov 2020 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41953886/2020_11_12_08d_7c518caf_3014668_20201112160404377.mp3" length="52104044" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Literatūrologė dr. Solveiga Daugirdaitė viena iš pirmųjų Lietuvoje pradėjo tyrinėti moterų literatūrą pro feministinės teorijos prizmę. Jos disertacijos pagrindu išleista knyga „Rūpesčių moterys, moterų rūpesčiai“ (Lietuvių literatūros ir tautosakos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Literatūrologė dr. Solveiga Daugirdaitė viena iš pirmųjų Lietuvoje pradėjo tyrinėti moterų literatūrą pro feministinės teorijos prizmę. Jos disertacijos pagrindu išleista knyga „Rūpesčių moterys, moterų rūpesčiai“ (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2000), kurioje analizuojama Birutės Baltrušaitytės, Bitės Vilimaitės, Vidmantės Jasukaitytės, Emos Mikulėnaitės, Vandos Juknaitės, Dalios Urnevičiūtės, Zitos Čepaitės, Jurgos Ivanauskaitės, Jolitos Skablauskaitės kūryba. Ji ne tik daugybę rašytojų ir menininkių „ištraukė iš šešėlio“, bet ir surado įtaigią vizualinę šešėlio metaforą, kurią vėliau naudojo ne vienas menininkas. Tai garsioji Antano Sutkaus fotografija su Sartre‘u Nidoje, kurioje, nukirpus šalia einančią Simone de Beauvoir, liko tik jos šešėlis. Šių prancūzų intelektualų viešnagę Lietuvoje 1965 m. Daugirdaitė aprašo knygoje „Švystelėjo kaip meteoras“ (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015), už kurią literatūrologė pelnė Vytauto Kubiliaus premiją. Su dr. Solveiga Daugirdaite kalbamės apie literatūrą ir feminizmą, sovietmetį ir 1990-uosius, darbą redakcijoje ir moteris rašytojas.<br />Ved. Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3257</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Giedrės Jankevičiūtės parodų virtuvė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-giedres-jankeviciutes-parodu-virtuve--41808947</link><description><![CDATA[Koks Petro Repšio kūrybos pasaulis atsiskleidžia Lietuvos nacionaliniame muziejuje? Kas svarbu, rengiant kontekstualias dailės parodas? Kada ir kas atrado Art Deco Lietuvoje ir kodėl Kauno paroda įvyko anksčiau už Londono? Apie parodas, jų katalogus ir kitas menotyros įdomybes kalbamės su dailės istorike ir parodų kuratore prof. dr. Giedre Jankevičiūte.<br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41808947</guid><pubDate>Thu, 05 Nov 2020 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41808947/2020_11_05_08d_7c518caf_3014668_20201105160505521.mp3" length="52275826" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Koks Petro Repšio kūrybos pasaulis atsiskleidžia Lietuvos nacionaliniame muziejuje? Kas svarbu, rengiant kontekstualias dailės parodas? Kada ir kas atrado Art Deco Lietuvoje ir kodėl Kauno paroda įvyko anksčiau už Londono? Apie parodas, jų katalogus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Koks Petro Repšio kūrybos pasaulis atsiskleidžia Lietuvos nacionaliniame muziejuje? Kas svarbu, rengiant kontekstualias dailės parodas? Kada ir kas atrado Art Deco Lietuvoje ir kodėl Kauno paroda įvyko anksčiau už Londono? Apie parodas, jų katalogus ir kitas menotyros įdomybes kalbamės su dailės istorike ir parodų kuratore prof. dr. Giedre Jankevičiūte.<br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3268</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Erikos Grigoravičienės vaizdiniai posūkiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-erikos-grigoravicienes-vaizdiniai-posukiai--41699764</link><description><![CDATA[Dr. Erika Grigoravičienė – dailės istorikė, kritikė, parodų kuratorė. Jos knygos ir parodos jau keletą dešimtmečių formuoja Lietuvos meno lauką – išryškina svarbiausias šiuolaikinės vizualios kultūros tendencijas (paroda Gyvūnas – žmogus – robotas MO muziejuje) ir naujai interpretuoja modernią Lietuvos dailės istoriją (Lietuvos grafika nuo 1960 metų). Šalia reikšmingų dailės istorijos ir teorijos veikalų – monografijų Ar tai menas, arba Paveikslo (ne)laisvė ir Vaizdinis posūkis: vaizdai – žodžiai – kūnai – žvilgsniai Grigoravičienė sudarė dailės albumą, skirtą menininkui Žibuntui Mikšiui, o kartu su kolegėmis – Stasio Eidrigevičiaus ir Vinco Kisarausko kūrybos albumus. Neseniai pasirodė ir MO muziejaus išleista Erikos Grigoravičienės knyga Lietuvos dailininkų piešiniai nuo 1957 metų, sudaryta remiantis ne chronologija ar technika, o pagal piešinio sampratą, intenciją ir (ar) prasmę. Dailėtyrininkė sukūrė savo grupavimo sistemą ir įrašė marginaliu laikytą piešinio meną į šiuolaikinį dailėtyros diskursą. Jos knygos bei kritikos tekstai išsiskiria geru stiliumi ir kone detektyvine intriga. Apie knygas, parodas ir kitus svarbius darbus studijoje kalbamės su dr. Erika Grigoravičiene.<br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41699764</guid><pubDate>Thu, 29 Oct 2020 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41699764/2020_10_29_08d_7c518caf_3014668_20201029160434413.mp3" length="51248064" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dr. Erika Grigoravičienė – dailės istorikė, kritikė, parodų kuratorė. Jos knygos ir parodos jau keletą dešimtmečių formuoja Lietuvos meno lauką – išryškina svarbiausias šiuolaikinės vizualios kultūros tendencijas (paroda Gyvūnas – žmogus – robotas MO...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dr. Erika Grigoravičienė – dailės istorikė, kritikė, parodų kuratorė. Jos knygos ir parodos jau keletą dešimtmečių formuoja Lietuvos meno lauką – išryškina svarbiausias šiuolaikinės vizualios kultūros tendencijas (paroda Gyvūnas – žmogus – robotas MO muziejuje) ir naujai interpretuoja modernią Lietuvos dailės istoriją (Lietuvos grafika nuo 1960 metų). Šalia reikšmingų dailės istorijos ir teorijos veikalų – monografijų Ar tai menas, arba Paveikslo (ne)laisvė ir Vaizdinis posūkis: vaizdai – žodžiai – kūnai – žvilgsniai Grigoravičienė sudarė dailės albumą, skirtą menininkui Žibuntui Mikšiui, o kartu su kolegėmis – Stasio Eidrigevičiaus ir Vinco Kisarausko kūrybos albumus. Neseniai pasirodė ir MO muziejaus išleista Erikos Grigoravičienės knyga Lietuvos dailininkų piešiniai nuo 1957 metų, sudaryta remiantis ne chronologija ar technika, o pagal piešinio sampratą, intenciją ir (ar) prasmę. Dailėtyrininkė sukūrė savo grupavimo sistemą ir įrašė marginaliu laikytą piešinio meną į šiuolaikinį dailėtyros diskursą. Jos knygos bei kritikos tekstai išsiskiria geru stiliumi ir kone detektyvine intriga. Apie knygas, parodas ir kitus svarbius darbus studijoje kalbamės su dr. Erika Grigoravičiene.<br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3203</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Vilniaus galerijų savaitgalis ir parodinių erdvių dinamika</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-vilniaus-galeriju-savaitgalis-ir-parodiniu-erdviu-dinamika--41599678</link><description><![CDATA[Prasideda Vilniaus galerijų savaitgalis – vyks diskusijos, filmų peržiūros, edukaciniai užsiėmimai. Kuo šis galerijų renginys skiriasi nuo ankstesnių ir kokio formato reikėtų Vilniui? Kokia šiandien klostosi sostinės parodinių erdvių dinamika? Kasmet atsiranda vis po naują projektų erdvę – ką naujo tai atneša į meno lauką? Apie tai kalbasi meno tyrėjos, kuratorės ir menininkės Akvilė Anglickaitė, Dovilė Tumpytė ir Jogintė Bučinskaitė.<br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41599678</guid><pubDate>Thu, 22 Oct 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41599678/2020_10_22_08d_7c518caf_3014668_20201022160710103_1.mp3" length="50403786" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prasideda Vilniaus galerijų savaitgalis – vyks diskusijos, filmų peržiūros, edukaciniai užsiėmimai. Kuo šis galerijų renginys skiriasi nuo ankstesnių ir kokio formato reikėtų Vilniui? Kokia šiandien klostosi sostinės parodinių erdvių dinamika? Kasmet...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prasideda Vilniaus galerijų savaitgalis – vyks diskusijos, filmų peržiūros, edukaciniai užsiėmimai. Kuo šis galerijų renginys skiriasi nuo ankstesnių ir kokio formato reikėtų Vilniui? Kokia šiandien klostosi sostinės parodinių erdvių dinamika? Kasmet atsiranda vis po naują projektų erdvę – ką naujo tai atneša į meno lauką? Apie tai kalbasi meno tyrėjos, kuratorės ir menininkės Akvilė Anglickaitė, Dovilė Tumpytė ir Jogintė Bučinskaitė.<br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3151</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Aurelijos Maknytės gamtos kabinetai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-aurelijos-maknytes-gamtos-kabinetai--41530324</link><description><![CDATA[Vilniaus Rotušėje iki spalio 19 d., pirmadienio, veikia menininkės Aurelijos Maknytės paroda „Gamtos kabinetai“. Kaip biologijos mokslininke svajojusi tapti autorė pasirinko meno studijas? Ką rotušėje veikia dirbtinai užauginta natūrali žolė, šuns kaukolė, gyvūnų kaulai ir iš kur jie atsirado? Kas sukūrė medžio skulptūras ir kaip ridikėlius paversti lemputėmis? Apie tai ir kolekcionavimą, degančias skaidres bei rotušės gamtinį maketą Maknytės žemėje kalbamės su „Gamtos kabinetų“ autore. Paroda rotušėje veikia nuo ankstyvo ryto! (9–18 val.)<br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41530324</guid><pubDate>Sun, 18 Oct 2020 06:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41530324/2020_10_18_06e_cb799d20_3014668_p_20201018100635189.mp3" length="48893282" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus Rotušėje iki spalio 19 d., pirmadienio, veikia menininkės Aurelijos Maknytės paroda „Gamtos kabinetai“. Kaip biologijos mokslininke svajojusi tapti autorė pasirinko meno studijas? Ką rotušėje veikia dirbtinai užauginta natūrali žolė, šuns...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus Rotušėje iki spalio 19 d., pirmadienio, veikia menininkės Aurelijos Maknytės paroda „Gamtos kabinetai“. Kaip biologijos mokslininke svajojusi tapti autorė pasirinko meno studijas? Ką rotušėje veikia dirbtinai užauginta natūrali žolė, šuns kaukolė, gyvūnų kaulai ir iš kur jie atsirado? Kas sukūrė medžio skulptūras ir kaip ridikėlius paversti lemputėmis? Apie tai ir kolekcionavimą, degančias skaidres bei rotušės gamtinį maketą Maknytės žemėje kalbamės su „Gamtos kabinetų“ autore. Paroda rotušėje veikia nuo ankstyvo ryto! (9–18 val.)<br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3056</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Bakterijų kūryba ir kitos tarprūšinės meno praktikos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-bakteriju-kuryba-ir-kitos-tarprusines-meno-praktikos--41362816</link><description><![CDATA[Vilniaus galerijoje „Atletika“ (Vitebsko g. 21) veikia menininko Mindaugo Gapševičiaus paroda „Mikroorganizmai ir jų šeimininkai“. Tai gyva instaliacija, kurioje specialiai sukurtuose stiklo induose šeimininkauja jogurto bakterijos. Ar jos ir yra pagrindinės kūrinio veikėjos? Apie meną tarp žmonių ir mikroorganizmų kalbamės su parodos autoriumi.<br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41362816</guid><pubDate>Thu, 08 Oct 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41362816/2020_10_08_08d_7c518caf_3014668_p_20201008160451105.mp3" length="47423737" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus galerijoje „Atletika“ (Vitebsko g. 21) veikia menininko Mindaugo Gapševičiaus paroda „Mikroorganizmai ir jų šeimininkai“. Tai gyva instaliacija, kurioje specialiai sukurtuose stiklo induose šeimininkauja jogurto bakterijos. Ar jos ir yra...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus galerijoje „Atletika“ (Vitebsko g. 21) veikia menininko Mindaugo Gapševičiaus paroda „Mikroorganizmai ir jų šeimininkai“. Tai gyva instaliacija, kurioje specialiai sukurtuose stiklo induose šeimininkauja jogurto bakterijos. Ar jos ir yra pagrindinės kūrinio veikėjos? Apie meną tarp žmonių ir mikroorganizmų kalbamės su parodos autoriumi.<br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2964</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Lenkų kino festivalio geriausieji</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-lenku-kino-festivalio-geriausieji--41242327</link><description><![CDATA[Šiandien prasideda „Lenkų kino festivalis. Tęsinys“, kurį atidaro Maciejaus Pieprzycos filmas „Ikaras“. Tai biografinis filmas apie aklą džiazo muzikantą, 2019 m. Gdynės kino festivalyje pelnęs šešis apdovanojimus. Ne mažiau intriguoja ir kiti Lenkų instituto atrinkti filmai: Małgorzatos Szumowskos „Nešventas avinėlis“, Paweło Pawlikowskio „Šaltasis karas“, Krzysztofo Zanussi „Eteris“, Andrzejaus Wajdos filmo „Povaizdis“, Jaceko Borcucho<br />„Saldi dienos pabaiga“, Jano P. Matuszyńskio „Paskutinė šeima“ ir Romano Polańskio „Pareigūnas ir šnipas“. Apie juos ir festivalio tradicijas kalbamės su kino kritike Izolda Keidošiūte ir Lenkų instituto Vilniuje projektų koordinatore Odeta Venckavičiene.<br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41242327</guid><pubDate>Thu, 01 Oct 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41242327/2020_10_01_08d_7c518caf_3014668_20201001160737059.mp3" length="52097775" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien prasideda „Lenkų kino festivalis. Tęsinys“, kurį atidaro Maciejaus Pieprzycos filmas „Ikaras“. Tai biografinis filmas apie aklą džiazo muzikantą, 2019 m. Gdynės kino festivalyje pelnęs šešis apdovanojimus. Ne mažiau intriguoja ir kiti Lenkų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien prasideda „Lenkų kino festivalis. Tęsinys“, kurį atidaro Maciejaus Pieprzycos filmas „Ikaras“. Tai biografinis filmas apie aklą džiazo muzikantą, 2019 m. Gdynės kino festivalyje pelnęs šešis apdovanojimus. Ne mažiau intriguoja ir kiti Lenkų instituto atrinkti filmai: Małgorzatos Szumowskos „Nešventas avinėlis“, Paweło Pawlikowskio „Šaltasis karas“, Krzysztofo Zanussi „Eteris“, Andrzejaus Wajdos filmo „Povaizdis“, Jaceko Borcucho<br />„Saldi dienos pabaiga“, Jano P. Matuszyńskio „Paskutinė šeima“ ir Romano Polańskio „Pareigūnas ir šnipas“. Apie juos ir festivalio tradicijas kalbamės su kino kritike Izolda Keidošiūte ir Lenkų instituto Vilniuje projektų koordinatore Odeta Venckavičiene.<br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3257</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Pasaulis pagal Pakui Hardware</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-pasaulis-pagal-pakui-hardware--40815105</link><description><![CDATA[Vieni iš įdomiausių ir aktualiausių šiuolaikinių Lietuvos menininkų yra Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda, kartu dirbantys nuo 2014 m. kaip Pakui Hardware. Ką reiškia šis vardas ir kaip rašytoja, kuratorė ir fotografas bei videomenininkas tapo sėkmingai tarptautinėje meno scenoje veikiančiu duetu? Ką suteikė studijos Niujorke ir darbas su skirtingais kuratoriais, architektais? Apie tai ir antropoceną, hibridiškus būvius bei medžiagas, naujausias solo ir kolektyvines parodas kalbamės su menininkais. <br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40815105</guid><pubDate>Thu, 10 Sep 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40815105/2020_09_10_08d_7c518caf_3014668_20200910160536447.mp3" length="51493406" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vieni iš įdomiausių ir aktualiausių šiuolaikinių Lietuvos menininkų yra Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda, kartu dirbantys nuo 2014 m. kaip Pakui Hardware. Ką reiškia šis vardas ir kaip rašytoja, kuratorė ir fotografas bei videomenininkas tapo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vieni iš įdomiausių ir aktualiausių šiuolaikinių Lietuvos menininkų yra Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda, kartu dirbantys nuo 2014 m. kaip Pakui Hardware. Ką reiškia šis vardas ir kaip rašytoja, kuratorė ir fotografas bei videomenininkas tapo sėkmingai tarptautinėje meno scenoje veikiančiu duetu? Ką suteikė studijos Niujorke ir darbas su skirtingais kuratoriais, architektais? Apie tai ir antropoceną, hibridiškus būvius bei medžiagas, naujausias solo ir kolektyvines parodas kalbamės su menininkais. <br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3219</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-zlugusiu-rezimu-fotografija-dokumentiniame-kine--40673402</link><description><![CDATA[Kaip žlugusių politinių režimų fotografija apmąstoma šiuolaikiniame dokumentiniame kine? Ką ir kaip pasakoja nuotraukos iš šeimos albumo ir vaizdai, užfiksuoti represinių struktūrų? Kaip archyvai aktualizuojami šiuolaikiniame mene ir kine? Kokie galios santykiai konstruojami žvelgiant į kūnus fotografijose ir dainų šventėse? Apie tai ir naują dr. Natalijos Arlauskaitės knygą „Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine“ kalbamės su jos autore ir filosofe dr. Nerija Putinaite.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40673402</guid><pubDate>Thu, 03 Sep 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40673402/2020_09_03_08d_7c518caf_3014668_p_20200903160509211.mp3" length="50061896" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip žlugusių politinių režimų fotografija apmąstoma šiuolaikiniame dokumentiniame kine? Ką ir kaip pasakoja nuotraukos iš šeimos albumo ir vaizdai, užfiksuoti represinių struktūrų? Kaip archyvai aktualizuojami šiuolaikiniame mene ir kine? Kokie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip žlugusių politinių režimų fotografija apmąstoma šiuolaikiniame dokumentiniame kine? Ką ir kaip pasakoja nuotraukos iš šeimos albumo ir vaizdai, užfiksuoti represinių struktūrų? Kaip archyvai aktualizuojami šiuolaikiniame mene ir kine? Kokie galios santykiai konstruojami žvelgiant į kūnus fotografijose ir dainų šventėse? Apie tai ir naują dr. Natalijos Arlauskaitės knygą „Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine“ kalbamės su jos autore ir filosofe dr. Nerija Putinaite.<br /><br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3129</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Speciali transliacija iš Katedros aikštės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-speciali-transliacija-is-katedros-aikstes--40673409</link><description><![CDATA[Penki įvairių sričių profesionalai pradeda rengti autorines laidas, kiekvienas autorius mums pateikia subjektyvų žvilgsnį ne tik į mūsų kultūrą, bet ir į pasaulį.<br />Ką naujo patiems autoriams atvėrė laidų kūrimas? Ar nauja patirtis atvėrė neatrastų dalykų savo veiklos srityje? Ką žiniasklaida, ar konkrečiai radijas, galėtų suteikti visuomenei daugiau, negu tai daro šiandien? Taip pat labai svarbu suvokti ir aptarti, kokių naujų iššūkių iškelia mūsų laikas, kokie svarbiausi pokyčiai vyksta visuomenėje, kultūroje. Tiesioginiame pokalbyje Katedros aikštės studijoje dalyvauja Jekaterina Lavrinec, Tomas Grunskis, Donatas Puslys, Laima Kreivyte, Aurimas Švedas.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40673409</guid><pubDate>Thu, 27 Aug 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40673409/2020_08_27_08d_7c518caf_3014668_p_20200827160749086.mp3" length="49430359" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Penki įvairių sričių profesionalai pradeda rengti autorines laidas, kiekvienas autorius mums pateikia subjektyvų žvilgsnį ne tik į mūsų kultūrą, bet ir į pasaulį.
Ką naujo patiems autoriams atvėrė laidų kūrimas? Ar nauja patirtis atvėrė neatrastų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Penki įvairių sričių profesionalai pradeda rengti autorines laidas, kiekvienas autorius mums pateikia subjektyvų žvilgsnį ne tik į mūsų kultūrą, bet ir į pasaulį.<br />Ką naujo patiems autoriams atvėrė laidų kūrimas? Ar nauja patirtis atvėrė neatrastų dalykų savo veiklos srityje? Ką žiniasklaida, ar konkrečiai radijas, galėtų suteikti visuomenei daugiau, negu tai daro šiandien? Taip pat labai svarbu suvokti ir aptarti, kokių naujų iššūkių iškelia mūsų laikas, kokie svarbiausi pokyčiai vyksta visuomenėje, kultūroje. Tiesioginiame pokalbyje Katedros aikštės studijoje dalyvauja Jekaterina Lavrinec, Tomas Grunskis, Donatas Puslys, Laima Kreivyte, Aurimas Švedas.<br />Ved. Jolanta Kryževičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3090</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Radijo paroda „Laukinės sielos“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-radijo-paroda-laukines-sielos--40673418</link><description><![CDATA[Nacionalinėje dailės galerijoje veikia paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“, kuri 2018 m. buvo atidaryta Paryžiaus Orsė muziejuje (Musée d‘Orsay), minint Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės šimtmetį. Jos kuratorius – simbolizmo dailės specialistas iš Prancūzijos Rodolphe‘as Rapetti, parodą Nacionalinei dailės galerijai adaptavo dr. Algė Andriulytė ir Eglė Mikalajūnė. Apie savitus baltiškojo simbolizmo bruožus, svarbiausius kūrinius ir parodos netikėtumus kalbamės su menotyrininkėmis dr. Laima Laučkaite ir Alge Andriulyte.<br />Ved. Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40673418</guid><pubDate>Thu, 20 Aug 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40673418/2020_08_20_08d_7c518caf_3014668_p_20200820160725925_1.mp3" length="50334405" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nacionalinėje dailės galerijoje veikia paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“, kuri 2018 m. buvo atidaryta Paryžiaus Orsė muziejuje (Musée d‘Orsay), minint Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės šimtmetį. Jos kuratorius –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nacionalinėje dailės galerijoje veikia paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“, kuri 2018 m. buvo atidaryta Paryžiaus Orsė muziejuje (Musée d‘Orsay), minint Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės šimtmetį. Jos kuratorius – simbolizmo dailės specialistas iš Prancūzijos Rodolphe‘as Rapetti, parodą Nacionalinei dailės galerijai adaptavo dr. Algė Andriulytė ir Eglė Mikalajūnė. Apie savitus baltiškojo simbolizmo bruožus, svarbiausius kūrinius ir parodos netikėtumus kalbamės su menotyrininkėmis dr. Laima Laučkaite ir Alge Andriulyte.<br />Ved. Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3146</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Baltarusijos laisvės kelias</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-baltarusijos-laisves-kelias--40317177</link><description><![CDATA[Penkta diena tęsiasi protestai dėl nesąžiningų rinkimų ir jėgos panaudojimo prieš taikius demonstrantus Baltarusijoje. Šiandien į gatves išėjo moterys su gėlėmis, medikai sustojo į protesto prieš prievartą grandinę. Apie situaciją Baltarusijoje kalbamės su politikos apžvalgininku ir vertėju Vadzimu Vileita, politologe Dovile Jakniūnaite ir rinkimų stebėtoja Marija Piatačenka.<br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40317177</guid><pubDate>Thu, 13 Aug 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40317177/2020_08_13_08d_7c518caf_3014668_20200813160702178.mp3" length="50907427" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Penkta diena tęsiasi protestai dėl nesąžiningų rinkimų ir jėgos panaudojimo prieš taikius demonstrantus Baltarusijoje. Šiandien į gatves išėjo moterys su gėlėmis, medikai sustojo į protesto prieš prievartą grandinę. Apie situaciją Baltarusijoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Penkta diena tęsiasi protestai dėl nesąžiningų rinkimų ir jėgos panaudojimo prieš taikius demonstrantus Baltarusijoje. Šiandien į gatves išėjo moterys su gėlėmis, medikai sustojo į protesto prieš prievartą grandinę. Apie situaciją Baltarusijoje kalbamės su politikos apžvalgininku ir vertėju Vadzimu Vileita, politologe Dovile Jakniūnaite ir rinkimų stebėtoja Marija Piatačenka.<br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3182</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Poečių balsai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-poeciu-balsai--40185836</link><description><![CDATA[Agnės Žagrakalytės poezijos knyga „Bu bu itis (Alisa Meler išeina pro duris)“ šiemet apdovanota Antano Miškinio literatūrine premija. Neseniai pasirodė ir Ievos Toleikytės m. knyga „Raudonas slidus rūmas“. Su poetėmis kalbamės apie gyvenimą daugiakalbėje aplinkoje, vertimus ir šeštą daną, poezijos ir prozos sampynas, balsą ir riksmą.<br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40185836</guid><pubDate>Thu, 06 Aug 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40185836/2020_08_06_08d_7c518caf_3014668_p_20200806160640233.mp3" length="49905579" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Agnės Žagrakalytės poezijos knyga „Bu bu itis (Alisa Meler išeina pro duris)“ šiemet apdovanota Antano Miškinio literatūrine premija. Neseniai pasirodė ir Ievos Toleikytės m. knyga „Raudonas slidus rūmas“. Su poetėmis kalbamės apie gyvenimą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Agnės Žagrakalytės poezijos knyga „Bu bu itis (Alisa Meler išeina pro duris)“ šiemet apdovanota Antano Miškinio literatūrine premija. Neseniai pasirodė ir Ievos Toleikytės m. knyga „Raudonas slidus rūmas“. Su poetėmis kalbamės apie gyvenimą daugiakalbėje aplinkoje, vertimus ir šeštą daną, poezijos ir prozos sampynas, balsą ir riksmą.<br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3120</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Poezijos archyvai ir laboratorijos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-poezijos-archyvai-ir-laboratorijos--40185849</link><description><![CDATA[Vaiva Grainytė 2019 m. išleido poezijos knygą „Gorilos archyvai“. Neseniai pasirodė ir Tomo Petrulio poezijos knyga „Sterili“ (abi išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Ar, be knygos dailininko Jurgio Griškevičiaus, jas kas nors sieja? Su poetais kalbamės apie insektariumą balkone ir ekologiją, darbą archyve ir muziejuje, operos „Saulė ir jūra“ keliones, kasdienybės estetiką ir pornografiją. <br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40185849</guid><pubDate>Thu, 30 Jul 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40185849/2020_07_30_08d_7c518caf_3014668_p_20200730160618741.mp3" length="48477412" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vaiva Grainytė 2019 m. išleido poezijos knygą „Gorilos archyvai“. Neseniai pasirodė ir Tomo Petrulio poezijos knyga „Sterili“ (abi išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Ar, be knygos dailininko Jurgio Griškevičiaus, jas kas nors sieja? Su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vaiva Grainytė 2019 m. išleido poezijos knygą „Gorilos archyvai“. Neseniai pasirodė ir Tomo Petrulio poezijos knyga „Sterili“ (abi išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Ar, be knygos dailininko Jurgio Griškevičiaus, jas kas nors sieja? Su poetais kalbamės apie insektariumą balkone ir ekologiją, darbą archyve ir muziejuje, operos „Saulė ir jūra“ keliones, kasdienybės estetiką ir pornografiją. <br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3030</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Kuriantys kuratoriai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-kuriantys-kuratoriai--39919632</link><description><![CDATA[Kas yra kuratorystė? Koks yra ir gali būti šiuolaikinio meno kuratorius? Kaip pasikeitė kuravimo strategijos ir taktikos? Kuo skiriasi kuratoriaus darbas bienalėje, meno centre ir alternatyviose erdvėse? Pokalbis su kuratoriais ir rašytojais Anders Kreuger ir Valentinu Klimašausku apie jų kuruotas ir įdomiausias matytas parodas, šiuolaikybės iššūkius, teksto meną, daugiabriaunį kurtatoriaus identitetą ir būsimą Baltijos trienalę. Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/39919632</guid><pubDate>Thu, 23 Jul 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/39919632/2020_07_23_08d_7c518caf_3014668_20200723161110390.mp3" length="51538128" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas yra kuratorystė? Koks yra ir gali būti šiuolaikinio meno kuratorius? Kaip pasikeitė kuravimo strategijos ir taktikos? Kuo skiriasi kuratoriaus darbas bienalėje, meno centre ir alternatyviose erdvėse? Pokalbis su kuratoriais ir rašytojais Anders...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas yra kuratorystė? Koks yra ir gali būti šiuolaikinio meno kuratorius? Kaip pasikeitė kuravimo strategijos ir taktikos? Kuo skiriasi kuratoriaus darbas bienalėje, meno centre ir alternatyviose erdvėse? Pokalbis su kuratoriais ir rašytojais Anders Kreuger ir Valentinu Klimašausku apie jų kuruotas ir įdomiausias matytas parodas, šiuolaikybės iššūkius, teksto meną, daugiabriaunį kurtatoriaus identitetą ir būsimą Baltijos trienalę. Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3222</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Teatras balkone, balkonas teatre</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-teatras-balkone-balkonas-teatre--39796360</link><description><![CDATA[Poezijos pavasaris šiemet prasidės liepos pabaigoje. Metų laikai poetams keičiasi kitaip nei geografams – tačiau yra ne mažiau svarbūs. Ne veltui literatūros pamokose kartojam „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą“. Apie poezijos pavasarius, rudenis ir vidinį eilėraščio laiką kalbamės su 2019-ųjų Poezijos pavasario Maironio premijos laureatu Mariumi Buroku ir ką tik pirmąją poezijos knygą išleidusia Laura Kromalcaite. Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/39796360</guid><pubDate>Thu, 16 Jul 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/39796360/2020_07_16_08d_7c518caf_3014668_20200716161046276.mp3" length="50376201" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Poezijos pavasaris šiemet prasidės liepos pabaigoje. Metų laikai poetams keičiasi kitaip nei geografams – tačiau yra ne mažiau svarbūs. Ne veltui literatūros pamokose kartojam „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą“. Apie poezijos pavasarius,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Poezijos pavasaris šiemet prasidės liepos pabaigoje. Metų laikai poetams keičiasi kitaip nei geografams – tačiau yra ne mažiau svarbūs. Ne veltui literatūros pamokose kartojam „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą“. Apie poezijos pavasarius, rudenis ir vidinį eilėraščio laiką kalbamės su 2019-ųjų Poezijos pavasario Maironio premijos laureatu Mariumi Buroku ir ką tik pirmąją poezijos knygą išleidusia Laura Kromalcaite. Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3149</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Teatras balkone, balkonas teatre</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-teatras-balkone-balkonas-teatre--39796388</link><description><![CDATA[Balkonas teatre – prabangi ložė ir palubėj susibūrusių studentų lakta. Tai svarbi teatro architektūros dalis. Įdomus ir balkoniškas šiuolaikinio teatro būvis – buvimas tarp: vidaus ir išorės, pastato ir gatvės, vizualių ir akustinių patirčių. Apie tai ir „Balkono“ teatrą bei spektaklį „Balkonas“ kalbėsime su teatrologe Daiva Šabasevičiene ir šiuolaikinės operos prodiusere Ana Ablamonova. Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/39796388</guid><pubDate>Thu, 09 Jul 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/39796388/2020_07_09_08d_7c518caf_3014668_20200709160505503.mp3" length="50754872" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Balkonas teatre – prabangi ložė ir palubėj susibūrusių studentų lakta. Tai svarbi teatro architektūros dalis. Įdomus ir balkoniškas šiuolaikinio teatro būvis – buvimas tarp: vidaus ir išorės, pastato ir gatvės, vizualių ir akustinių patirčių. Apie tai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Balkonas teatre – prabangi ložė ir palubėj susibūrusių studentų lakta. Tai svarbi teatro architektūros dalis. Įdomus ir balkoniškas šiuolaikinio teatro būvis – buvimas tarp: vidaus ir išorės, pastato ir gatvės, vizualių ir akustinių patirčių. Apie tai ir „Balkono“ teatrą bei spektaklį „Balkonas“ kalbėsime su teatrologe Daiva Šabasevičiene ir šiuolaikinės operos prodiusere Ana Ablamonova. Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3173</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Rašytoja ir...</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-rasytoja-ir--35413939</link><description><![CDATA[Reta šiuolaikinė rašytoja yra tik rašytoja – prie rašomojo stalo ar kompiuterio palinkusi vieniša svajotoja, nieko daugiau neveikianti, tik rašanti. Rašytoja yra sudėtinga, taki tapatybė – ji gali būti ir kritikė, filosofė, vertėja, mokslininkė, dėstytoja, politikė, aktyvistė, aktorė, NASA stažuotoja. O kur dar mamos ir dukros, žmonos ir mylimosios vaidmenys ir su jais susiję lūkesčiai. Apie rašytojas ir jų santykį su mokslu, kritika, menu, visuomenine veikla ir asmenine erdve kalbėsimės su rašytojomis, kultūros tyrinėtojomis, poetėmis Aušra Kaziliūnaite ir Virginija Kulvinskaite. Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/35413939</guid><pubDate>Thu, 02 Jul 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/35413939/2020_07_02_08d_7c518caf_3014668_p_20200702160443402.mp3" length="41792573" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Reta šiuolaikinė rašytoja yra tik rašytoja – prie rašomojo stalo ar kompiuterio palinkusi vieniša svajotoja, nieko daugiau neveikianti, tik rašanti. Rašytoja yra sudėtinga, taki tapatybė – ji gali būti ir kritikė, filosofė, vertėja, mokslininkė,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Reta šiuolaikinė rašytoja yra tik rašytoja – prie rašomojo stalo ar kompiuterio palinkusi vieniša svajotoja, nieko daugiau neveikianti, tik rašanti. Rašytoja yra sudėtinga, taki tapatybė – ji gali būti ir kritikė, filosofė, vertėja, mokslininkė, dėstytoja, politikė, aktyvistė, aktorė, NASA stažuotoja. O kur dar mamos ir dukros, žmonos ir mylimosios vaidmenys ir su jais susiję lūkesčiai. Apie rašytojas ir jų santykį su mokslu, kritika, menu, visuomenine veikla ir asmenine erdve kalbėsimės su rašytojomis, kultūros tyrinėtojomis, poetėmis Aušra Kaziliūnaite ir Virginija Kulvinskaite. Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2612</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Menininkė kaip mediatorė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-menininke-kaip-mediatore--33256651</link><description><![CDATA[Kūryba tarp meno ir mokslo, tekstilės ir socialinio projekto. Su menininke, Vilniaus dailės akademijos profesore Egle Ganda Bogdaniene kalbamės apie karantino kaukių kūrimą, bakterijų paveikslus, antras odas ir siuvinėjimą ant biurokratinių raštų. Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/33256651</guid><pubDate>Thu, 25 Jun 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/33256651/2020_06_25_08d_7c518caf_3014668_p_20200625160422195.mp3" length="50593540" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kūryba tarp meno ir mokslo, tekstilės ir socialinio projekto. Su menininke, Vilniaus dailės akademijos profesore Egle Ganda Bogdaniene kalbamės apie karantino kaukių kūrimą, bakterijų paveikslus, antras odas ir siuvinėjimą ant biurokratinių raštų....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kūryba tarp meno ir mokslo, tekstilės ir socialinio projekto. Su menininke, Vilniaus dailės akademijos profesore Egle Ganda Bogdaniene kalbamės apie karantino kaukių kūrimą, bakterijų paveikslus, antras odas ir siuvinėjimą ant biurokratinių raštų. Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3163</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Balkoniškas būvis literatūroje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-balkoniskas-buvis-literaturoje--31822771</link><description><![CDATA[Balkonas literatūroje – vieta, motyvas, refleksijos erdvė, tarpas? Ką iš balkono matė Konstantinas Kavafis, Josifas Brodskis ir Orhanas Pamukas? Kodėl pirmasis Elizabeth Bishop biografijos skyrius pavadintas „Balkonas“? Su literatūrologe dr. Dalia Satkauskyte ir rašytoju bei literatūros tyrinėtoju Sauliumi Vasiliausku kalbamės apie balkonišką būvį: buvimą tarp (profesijų, žanrų, teksto ir vaizdo) ir hibridišką šiuolaikinio rašytojo tapatybę. <br />Ved. Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/31822771</guid><pubDate>Thu, 18 Jun 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/31822771/2020_06_18_08d_7c518caf_3014668_p_20200618160359214_1.mp3" length="45967568" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Balkonas literatūroje – vieta, motyvas, refleksijos erdvė, tarpas? Ką iš balkono matė Konstantinas Kavafis, Josifas Brodskis ir Orhanas Pamukas? Kodėl pirmasis Elizabeth Bishop biografijos skyrius pavadintas „Balkonas“? Su literatūrologe dr. Dalia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Balkonas literatūroje – vieta, motyvas, refleksijos erdvė, tarpas? Ką iš balkono matė Konstantinas Kavafis, Josifas Brodskis ir Orhanas Pamukas? Kodėl pirmasis Elizabeth Bishop biografijos skyrius pavadintas „Balkonas“? Su literatūrologe dr. Dalia Satkauskyte ir rašytoju bei literatūros tyrinėtoju Sauliumi Vasiliausku kalbamės apie balkonišką būvį: buvimą tarp (profesijų, žanrų, teksto ir vaizdo) ir hibridišką šiuolaikinio rašytojo tapatybę. <br />Ved. Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2873</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Balkonai kaip pastato plaučiai ir naujai atsivėrusi scena.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-balkonai-kaip-pastato-plauciai-ir-naujai-atsiverusi-scena--30713857</link><description><![CDATA[Laidoje žvalgomės į balkonus – renesansinius ir modernius, įstiklintus ir nugriautus, įtvirtinančius galią ir tapusius šiltnamiais. Nuo sovietinių daugiabučių iki Vatikano, nuo Vilniaus iki Tel Avivo. Apie balkonus kaip viešą ir privačią erdvę, kuri karantino metu tapo dar svarbesnė, kalbamės su architektūros tyrinėtoja dr. Marija Drėmaite ir architekte, „Rupert“ meno ir edukacijos centro vadove dr. Julija Reklaite.<br />Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/30713857</guid><pubDate>Thu, 11 Jun 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/30713857/2020_06_11_08d_7c518caf_3014668_20200611160602392.mp3" length="50113723" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje žvalgomės į balkonus – renesansinius ir modernius, įstiklintus ir nugriautus, įtvirtinančius galią ir tapusius šiltnamiais. Nuo sovietinių daugiabučių iki Vatikano, nuo Vilniaus iki Tel Avivo. Apie balkonus kaip viešą ir privačią erdvę, kuri...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje žvalgomės į balkonus – renesansinius ir modernius, įstiklintus ir nugriautus, įtvirtinančius galią ir tapusius šiltnamiais. Nuo sovietinių daugiabučių iki Vatikano, nuo Vilniaus iki Tel Avivo. Apie balkonus kaip viešą ir privačią erdvę, kuri karantino metu tapo dar svarbesnė, kalbamės su architektūros tyrinėtoja dr. Marija Drėmaite ir architekte, „Rupert“ meno ir edukacijos centro vadove dr. Julija Reklaite.<br />Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3133</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Giedrės Beinoriūtės žvilgsnis.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-giedres-beinoriutes-zvilgsnis--30713846</link><description><![CDATA[Režisierė Giedrė Beinoriūtė pirmoji atvėrė balkoną Lietuvos kine: 2008 metais ji sukūrė filmą „Balkonas“. Savo filmuose ji randa netikėtus rakursus ir filmavimo vietas, pastebėdama ne tik kas vyksta „Troleibusų mieste“ (2002), bet ir kas lieka po filmavimų (Vulkanovka. Po Didžiojo kino, 2005). Apie tai ir naujausius filmus kalbamės su režisiere Giedre Beinoriūte ir kino tyrinėtoja, kritike, žurnalo „Kinas“ redaktore Santa Lingevičiūte. Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/30713846</guid><pubDate>Thu, 04 Jun 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/30713846/2020_06_04_08d_7c518caf_3014668_20200604160610074.mp3" length="50882350" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Režisierė Giedrė Beinoriūtė pirmoji atvėrė balkoną Lietuvos kine: 2008 metais ji sukūrė filmą „Balkonas“. Savo filmuose ji randa netikėtus rakursus ir filmavimo vietas, pastebėdama ne tik kas vyksta „Troleibusų mieste“ (2002), bet ir kas lieka po...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Režisierė Giedrė Beinoriūtė pirmoji atvėrė balkoną Lietuvos kine: 2008 metais ji sukūrė filmą „Balkonas“. Savo filmuose ji randa netikėtus rakursus ir filmavimo vietas, pastebėdama ne tik kas vyksta „Troleibusų mieste“ (2002), bet ir kas lieka po filmavimų (Vulkanovka. Po Didžiojo kino, 2005). Apie tai ir naujausius filmus kalbamės su režisiere Giedre Beinoriūte ir kino tyrinėtoja, kritike, žurnalo „Kinas“ redaktore Santa Lingevičiūte. Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Naujas romanas „Remontas“.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-naujas-romanas-remontas--30713836</link><description><![CDATA[Jurga Tumasonytė parašė naują romaną apie 1990-ųjų kartos gyvenimą. Apie knygą, ryškius veikėjus ir daugiabučių detektyvą kalbamės su knygos autore rašytoja Jurga Tumasonyte ir literatūros tyrinėtoja bei vertėja Gabriele Gailiūte-Bernotiene. Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/30713836</guid><pubDate>Thu, 28 May 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/30713836/2020_05_28_08d_7c518caf_3014668_20200528160444899.mp3" length="49429523" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jurga Tumasonytė parašė naują romaną apie 1990-ųjų kartos gyvenimą. Apie knygą, ryškius veikėjus ir daugiabučių detektyvą kalbamės su knygos autore rašytoja Jurga Tumasonyte ir literatūros tyrinėtoja bei vertėja Gabriele Gailiūte-Bernotiene. Ved....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jurga Tumasonytė parašė naują romaną apie 1990-ųjų kartos gyvenimą. Apie knygą, ryškius veikėjus ir daugiabučių detektyvą kalbamės su knygos autore rašytoja Jurga Tumasonyte ir literatūros tyrinėtoja bei vertėja Gabriele Gailiūte-Bernotiene. Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3090</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Ar „Garso“ kino teatras garsins Panevėžį?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-ar-garso-kino-teatras-garsins-panevezi--28253270</link><description><![CDATA[Kino teatras – svarbi vieta miesto kultūros žemėlapyje. Eina garsas iš Panevėžio, kad savąjį „Garsą“ – kino teatrą, iš tiesų garsinantį miestą, jie ruošiasi griauti. Vietoje jo numatytas Stasio Eidrigevičiaus meno centras. Jis tikrai pagyvintų kultūrinį miesto gyvenimą, bet ar prieš statant būtina griauti ir ar parinkta tinkamiausia vieta? Kalbamės su kino istorike, LMTA docente dr. Lina Kaminskaite-Jančoriene, pilietinės iniciatyvinės grupės „Išsaugoti „Garsą“ nare Laura Mikšionienė, kino teatrų istorijos tyrinėtoja, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus darbuotoja Sonata Žalnieravičiūte, rašytoja ir žurnaliste Liuda Jonušiene. Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/28253270</guid><pubDate>Thu, 21 May 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/28253270/2020_05_21_08d_7c518caf_3014668_20200521160819144.mp3" length="50109125" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kino teatras – svarbi vieta miesto kultūros žemėlapyje. Eina garsas iš Panevėžio, kad savąjį „Garsą“ – kino teatrą, iš tiesų garsinantį miestą, jie ruošiasi griauti. Vietoje jo numatytas Stasio Eidrigevičiaus meno centras. Jis tikrai pagyvintų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kino teatras – svarbi vieta miesto kultūros žemėlapyje. Eina garsas iš Panevėžio, kad savąjį „Garsą“ – kino teatrą, iš tiesų garsinantį miestą, jie ruošiasi griauti. Vietoje jo numatytas Stasio Eidrigevičiaus meno centras. Jis tikrai pagyvintų kultūrinį miesto gyvenimą, bet ar prieš statant būtina griauti ir ar parinkta tinkamiausia vieta? Kalbamės su kino istorike, LMTA docente dr. Lina Kaminskaite-Jančoriene, pilietinės iniciatyvinės grupės „Išsaugoti „Garsą“ nare Laura Mikšionienė, kino teatrų istorijos tyrinėtoja, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus darbuotoja Sonata Žalnieravičiūte, rašytoja ir žurnaliste Liuda Jonušiene. Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3132</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Paroda kaip pereinamas pragaras.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-paroda-kaip-pereinamas-pragaras--27857292</link><description><![CDATA[Šiandien mus labiausiai gąsdina du dalykai, kurie reiškia beveik tą patį – skiriasi tik mastelis. Tai liga, patiriama asmeniškai, ir civilizacijos saulėlydis, kurio baimė kamuoja pasauliniu mastu. Menininkės Ona Grigaitė ir Dalia Mikonytė sugeba pažvelgti į tai estetiškai, ironiškai ir konceptualiai. Radijo parodoje – pokalbis su menininkėmis apie musmires, saulėlydžio pragare skęstančias undines, tatuiruotes ir ligos įveiką. Onos Grigaitės parodą „Saulėlydis“ VDA „Artifex“ galerijoje ir Dalios Mikonytės parodą „bust“ Lietuvos fotomenininkų sąjungos „Prospekto“ galerijoje galima aplankyti iki gegužės 30 d. Laidoje skamba Rutos Mur kompozicijos Dalios Mikonytės videofilmui „bust“; tekstų autorė Lina Simutytė. Ved. Laima Kreivytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/27857292</guid><pubDate>Thu, 14 May 2020 12:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/27857292/2020_05_14_08d_7c518caf_p_20200514160423861.mp3" length="49147819" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien mus labiausiai gąsdina du dalykai, kurie reiškia beveik tą patį – skiriasi tik mastelis. Tai liga, patiriama asmeniškai, ir civilizacijos saulėlydis, kurio baimė kamuoja pasauliniu mastu. Menininkės Ona Grigaitė ir Dalia Mikonytė sugeba...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien mus labiausiai gąsdina du dalykai, kurie reiškia beveik tą patį – skiriasi tik mastelis. Tai liga, patiriama asmeniškai, ir civilizacijos saulėlydis, kurio baimė kamuoja pasauliniu mastu. Menininkės Ona Grigaitė ir Dalia Mikonytė sugeba pažvelgti į tai estetiškai, ironiškai ir konceptualiai. Radijo parodoje – pokalbis su menininkėmis apie musmires, saulėlydžio pragare skęstančias undines, tatuiruotes ir ligos įveiką. Onos Grigaitės parodą „Saulėlydis“ VDA „Artifex“ galerijoje ir Dalios Mikonytės parodą „bust“ Lietuvos fotomenininkų sąjungos „Prospekto“ galerijoje galima aplankyti iki gegužės 30 d. Laidoje skamba Rutos Mur kompozicijos Dalios Mikonytės videofilmui „bust“; tekstų autorė Lina Simutytė. Ved. Laima Kreivytė]]></itunes:summary><itunes:duration>3072</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono--27857282</link><description><![CDATA[Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivyte <br />Veronikos Šleivytes (1906–1998) gyvenimo filmai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/27857282</guid><pubDate>Thu, 07 May 2020 12:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/27857282/2020_05_07_08d_7c518caf_d_20200507160328845.mp3" length="56586657" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivyte 
Veronikos Šleivytes (1906–1998) gyvenimo filmai.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivyte <br />Veronikos Šleivytes (1906–1998) gyvenimo filmai.]]></itunes:summary><itunes:duration>3537</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Radijo paroda „Galva su daug minčių“.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-radijo-paroda-galva-su-daug-minciu--26422727</link><description><![CDATA[Po karantino duris praveria muziejai ir galerijos. Kitą savaitę Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) Vilniuje vėl atsidarys paroda „Galva su daug minčių“. Apie jos kuravimo strategijas, architektūrą, menininkus, sąsajas su miestu ir pasikeitusia aplinka kalbamės su parodos kuratorėmis Virginija Januškevičiūte, Neringa Bumbliene, Ūla Tornau, Julija Fomina ir Asta Vaičiulyte. Laidos pabaigoje skamba menininko Arūno Gudaičio skulptūrinį vibrato įkvėpusi  grupės „Tytia Mina Teremina“ daina „Inesa ir Ilona (Ilona ir Inesa)“ iš albumo „Bananas bankomate“. <br />Ved. Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/26422727</guid><pubDate>Thu, 30 Apr 2020 12:48:11 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/26422727/1018612584.mp3" length="48365399" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Po karantino duris praveria muziejai ir galerijos. Kitą savaitę Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) Vilniuje vėl atsidarys paroda „Galva su daug minčių“. Apie jos kuravimo strategijas, architektūrą, menininkus, sąsajas su miestu ir pasikeitusia aplinka...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Po karantino duris praveria muziejai ir galerijos. Kitą savaitę Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) Vilniuje vėl atsidarys paroda „Galva su daug minčių“. Apie jos kuravimo strategijas, architektūrą, menininkus, sąsajas su miestu ir pasikeitusia aplinka kalbamės su parodos kuratorėmis Virginija Januškevičiūte, Neringa Bumbliene, Ūla Tornau, Julija Fomina ir Asta Vaičiulyte. Laidos pabaigoje skamba menininko Arūno Gudaičio skulptūrinį vibrato įkvėpusi  grupės „Tytia Mina Teremina“ daina „Inesa ir Ilona (Ilona ir Inesa)“ iš albumo „Bananas bankomate“. <br />Ved. Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3023</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Kaukė mene ir gyvenime.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-kauke-mene-ir-gyvenime--25954161</link><description><![CDATA[Dar visai neseniai kaukė asocijavosi su teatru ar kosmetika, o šiandien be medicininės kaukės negalime išeiti į gatvę. Kultūros laukas tarytumei nujautė būsimus pokyčius, nes dar pernai gegužę įvyko Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto konferencija „Kaukė ir veidas: atvaizdo istorijos ir teorijos aspektai“. Apie veidų ir kaukių manifestacijas dailės kūriniuose ir jų šiuolaikines interpretacijas kalbamės su konferencijos sumanytoja, Lietuvos mokslo premijos laureate dr. Tojana Račiūnaite.<br />Ved. Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/25954161</guid><pubDate>Thu, 23 Apr 2020 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/25954161/1018579946.mp3" length="45898604" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dar visai neseniai kaukė asocijavosi su teatru ar kosmetika, o šiandien be medicininės kaukės negalime išeiti į gatvę. Kultūros laukas tarytumei nujautė būsimus pokyčius, nes dar pernai gegužę įvyko Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dar visai neseniai kaukė asocijavosi su teatru ar kosmetika, o šiandien be medicininės kaukės negalime išeiti į gatvę. Kultūros laukas tarytumei nujautė būsimus pokyčius, nes dar pernai gegužę įvyko Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto konferencija „Kaukė ir veidas: atvaizdo istorijos ir teorijos aspektai“. Apie veidų ir kaukių manifestacijas dailės kūriniuose ir jų šiuolaikines interpretacijas kalbamės su konferencijos sumanytoja, Lietuvos mokslo premijos laureate dr. Tojana Račiūnaite.<br />Ved. Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2869</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Sapiegų rūmų ansamblis: šventoji geometrija ir šiandiena.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-sapiegu-rumu-ansamblis-sventoji-geometrija-ir-siandiena--25528587</link><description><![CDATA[Lietuvos architektų sąjunga paskelbė Sapiegų rezidencijos parko atnaujinimo konkursą, bet ar gerai žinome Sapiegų rūmų ansamblio istoriją? Su baroko tyrinėtoja dailėtyrininke dr. Birute Rūta Vitkauskiene kalbėsime apie tai, kuo ši vieta buvo žymi iki Kazimiero Jono Sapiegos, kaip buvo kuriama šventoji geometrija ir į ką reikėtų atsižvelgti šiandieniniams projektuotojams. <br />Ved. Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/25528587</guid><pubDate>Wed, 15 Apr 2020 13:02:29 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/25528587/1018579681.mp3" length="49207169" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos architektų sąjunga paskelbė Sapiegų rezidencijos parko atnaujinimo konkursą, bet ar gerai žinome Sapiegų rūmų ansamblio istoriją? Su baroko tyrinėtoja dailėtyrininke dr. Birute Rūta Vitkauskiene kalbėsime apie tai, kuo ši vieta buvo žymi iki...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos architektų sąjunga paskelbė Sapiegų rezidencijos parko atnaujinimo konkursą, bet ar gerai žinome Sapiegų rūmų ansamblio istoriją? Su baroko tyrinėtoja dailėtyrininke dr. Birute Rūta Vitkauskiene kalbėsime apie tai, kuo ši vieta buvo žymi iki Kazimiero Jono Sapiegos, kaip buvo kuriama šventoji geometrija ir į ką reikėtų atsižvelgti šiandieniniams projektuotojams. <br />Ved. Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3076</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Radijo paroda – kuratorės ir menininko žvilgsniu.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-radijo-paroda-kuratores-ir-menininko-zvilgsniu--25164738</link><description><![CDATA[Pristatome naują žanrą – radijo paroda. Iš Nacionalinės dailės galerijos balkono žvalgomės po parodą „Raudona krisdama virsta balta“ kartu su kuratore Jolanta Marcišauskyte-Jurašiene ir menininku Linu Leonu Katinu. Besižvalgydami išgirsite, kaip budistas ant motociklo keliavo pas kaimo audėjas spalvų sąskambių tyrinėti ir kur nusileido Labanoro sodybos įkvėptas Katino vaizdinijos lizdas. <br />Ved. Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/25164738</guid><pubDate>Thu, 09 Apr 2020 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/25164738/1018547156.mp3" length="52509047" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pristatome naują žanrą – radijo paroda. Iš Nacionalinės dailės galerijos balkono žvalgomės po parodą „Raudona krisdama virsta balta“ kartu su kuratore Jolanta Marcišauskyte-Jurašiene ir menininku Linu Leonu Katinu. Besižvalgydami išgirsite, kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pristatome naują žanrą – radijo paroda. Iš Nacionalinės dailės galerijos balkono žvalgomės po parodą „Raudona krisdama virsta balta“ kartu su kuratore Jolanta Marcišauskyte-Jurašiene ir menininku Linu Leonu Katinu. Besižvalgydami išgirsite, kaip budistas ant motociklo keliavo pas kaimo audėjas spalvų sąskambių tyrinėti ir kur nusileido Labanoro sodybos įkvėptas Katino vaizdinijos lizdas. <br />Ved. Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3282</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Kodėl šiandien aktualu ieškoti Antro pasaulinio karo pėdsakų Vilniaus dailėje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-kodel-siandien-aktualu-ieskoti-antro-pasaulinio-karo-pedsaku-vilniaus-daileje--24751780</link><description><![CDATA[Kodėl šiandien aktualu ieškoti Antrojo pasaulinio karo pėdsakų Vilniuje – mieste ir meno kūriniuose? Kaip atsirado daugybė miesto peizažų, jei nebuvo galima fotografuoti ir tapyti gatvėje? Kokiomis sąlygomis kūrė lietuvių, lenkų ir žydų dailininkai? Kalbamės su dailės istorike ir parodų kuratore prof. dr. Giedre Jankevičiūte.<br />Ved. Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/24751780</guid><pubDate>Thu, 02 Apr 2020 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/24751780/1018547094.mp3" length="51869569" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl šiandien aktualu ieškoti Antrojo pasaulinio karo pėdsakų Vilniuje – mieste ir meno kūriniuose? Kaip atsirado daugybė miesto peizažų, jei nebuvo galima fotografuoti ir tapyti gatvėje? Kokiomis sąlygomis kūrė lietuvių, lenkų ir žydų dailininkai?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl šiandien aktualu ieškoti Antrojo pasaulinio karo pėdsakų Vilniuje – mieste ir meno kūriniuose? Kaip atsirado daugybė miesto peizažų, jei nebuvo galima fotografuoti ir tapyti gatvėje? Kokiomis sąlygomis kūrė lietuvių, lenkų ir žydų dailininkai? Kalbamės su dailės istorike ir parodų kuratore prof. dr. Giedre Jankevičiūte.<br />Ved. Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3242</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Ką pranašavo opera „Saulė ir jūra“.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-ka-pranasavo-opera-saule-ir-jura--24382005</link><description><![CDATA[Šiandien opera „Saulė ir jūra. Marina“ atrodo pranašiška – lyg stebėtume iš balkono atsipalaidavusius praeities vartotojus. Apie žvilgsnį iš viršaus, apokaliptinį peizažą ir socialinę atskirtį kalbamės su performanso menininke ir kompozitore Lina Lapelyte.<br />Ved. Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/24382005</guid><pubDate>Thu, 26 Mar 2020 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/24382005/1018546853.mp3" length="44639293" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien opera „Saulė ir jūra. Marina“ atrodo pranašiška – lyg stebėtume iš balkono atsipalaidavusius praeities vartotojus. Apie žvilgsnį iš viršaus, apokaliptinį peizažą ir socialinę atskirtį kalbamės su performanso menininke ir kompozitore Lina...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien opera „Saulė ir jūra. Marina“ atrodo pranašiška – lyg stebėtume iš balkono atsipalaidavusius praeities vartotojus. Apie žvilgsnį iš viršaus, apokaliptinį peizažą ir socialinę atskirtį kalbamės su performanso menininke ir kompozitore Lina Lapelyte.<br />Ved. Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2790</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Būti ar nebūti „Kabliui“?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-buti-ar-nebuti-kabliui--24059336</link><description><![CDATA[Vienas iš įsimintiniausių Vilniaus pastatų – buvę geležinkeliečių rūmai, ant kurių frontono buvusio sovietinio herbo vietoje 1994 m. skulptorius Mindaugas Navakas pakabino skulptūrą „Kablys“. Ji ne tik įspūdingai suaugo su pastatu, bet suteikė vardą čia veikiančioms nepriklausomoms iniciatyvoms. „Kablys“ jau ketvirtį amžiaus garsėja kaip neformali alternatyvinės, avangardinės ir eksperimentinės kultūros erdvė. Ar ji išliks? Ar miestui ir visuomenei pavyks išsaugoti „Kablį“ – unikalų pastato-skulptūros kentaurą ir svarbų kultūros centrą? Apie tai kalbamės su menininku, Masačusetso technologijų universiteto profesoriumi Gediminu Urbonu, menotyrininke ir kuratore dr. Rasa Antanavičiūte, portalo Ore.lt redaktoriumi Domininku Kunčinu ir Vilniaus dailės akademijos doktorante Karolina Rimkute.<br />Ved. Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/24059336</guid><pubDate>Thu, 19 Mar 2020 15:04:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/24059336/1018546705.mp3" length="49679463" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vienas iš įsimintiniausių Vilniaus pastatų – buvę geležinkeliečių rūmai, ant kurių frontono buvusio sovietinio herbo vietoje 1994 m. skulptorius Mindaugas Navakas pakabino skulptūrą „Kablys“. Ji ne tik įspūdingai suaugo su pastatu, bet suteikė vardą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vienas iš įsimintiniausių Vilniaus pastatų – buvę geležinkeliečių rūmai, ant kurių frontono buvusio sovietinio herbo vietoje 1994 m. skulptorius Mindaugas Navakas pakabino skulptūrą „Kablys“. Ji ne tik įspūdingai suaugo su pastatu, bet suteikė vardą čia veikiančioms nepriklausomoms iniciatyvoms. „Kablys“ jau ketvirtį amžiaus garsėja kaip neformali alternatyvinės, avangardinės ir eksperimentinės kultūros erdvė. Ar ji išliks? Ar miestui ir visuomenei pavyks išsaugoti „Kablį“ – unikalų pastato-skulptūros kentaurą ir svarbų kultūros centrą? Apie tai kalbamės su menininku, Masačusetso technologijų universiteto profesoriumi Gediminu Urbonu, menotyrininke ir kuratore dr. Rasa Antanavičiūte, portalo Ore.lt redaktoriumi Domininku Kunčinu ir Vilniaus dailės akademijos doktorante Karolina Rimkute.<br />Ved. Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3105</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Ar po 30 metų Lietuvai dar reikia įkvepiančios vizijos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-ar-po-30-metu-lietuvai-dar-reikia-ikvepiancios-vizijos--23791328</link><description><![CDATA[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį iniciavo kultūros, meno ir mokslo žmonės. Nepriklausomybei pasiekti reikėjo įkvepiančios ir drąsios vizijos. Ar po 30 metų jos vis dar reikia? Koks galėtų būti menininkų vaidmuo kuriant valstybę? Apie politikos meną ir meną kaip politiką pokalbis su pirmojo nepriklausomo Lietuvos Seimo pirmininku Vytautu Landsbergiu ir kultūros tyrinėtoja Skaidra Trilupaityte.<br />Ved. Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/23791328</guid><pubDate>Thu, 12 Mar 2020 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/23791328/1018514152.mp3" length="50036818" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį iniciavo kultūros, meno ir mokslo žmonės. Nepriklausomybei pasiekti reikėjo įkvepiančios ir drąsios vizijos. Ar po 30 metų jos vis dar reikia? Koks galėtų būti menininkų vaidmuo kuriant valstybę? Apie politikos meną ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį iniciavo kultūros, meno ir mokslo žmonės. Nepriklausomybei pasiekti reikėjo įkvepiančios ir drąsios vizijos. Ar po 30 metų jos vis dar reikia? Koks galėtų būti menininkų vaidmuo kuriant valstybę? Apie politikos meną ir meną kaip politiką pokalbis su pirmojo nepriklausomo Lietuvos Seimo pirmininku Vytautu Landsbergiu ir kultūros tyrinėtoja Skaidra Trilupaityte.<br />Ved. Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3128</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Homo cultus. Iš balkono. Kas įkvepia šiuolaikines moteris ir kodėl Kovo 8-oji vis dar svarbi.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/homo-cultus-is-balkono-kas-ikvepia-siuolaikines-moteris-ir-kodel-kovo-8-oji-vis-dar-svarbi--23506682</link><description><![CDATA[Artėja Kovo 8-oji – Tarptautinė moterų solidarumo diena. Kodėl vis dar aktualu burtis ir reikalauti „ne tulpių, o teisių“? <br />Kas įkvepia moteris eiti į maršus, nors gyvename demokratiškoje visuomenėje? Kodėl moterys nuvertinamos – jų patirtis ir profesinė kompetencija, talentas ir tiesiog kūnas? <br />Кokios istorinės asmenybės gali mums tapti pavyzdžiu – ir kokių pasipriešinimo strategijų išmokyti? <br />Apie visa tai kalbamės su laidos viešniomis – Lygių galimybių plėtros centro eksperte dr. Margarita Jankauskaite ir rašytoja, feministinių ekskursijų gide Elena Gasiulyte, ką tik išleidusią knygą „Lietuvos vizionierės“ (Tyto alba, 2019)<br />Ved. Laima Kreivytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/23506682</guid><pubDate>Thu, 05 Mar 2020 13:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/23506682/1018482500.mp3" length="51781798" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Artėja Kovo 8-oji – Tarptautinė moterų solidarumo diena. Kodėl vis dar aktualu burtis ir reikalauti „ne tulpių, o teisių“? 
Kas įkvepia moteris eiti į maršus, nors gyvename demokratiškoje visuomenėje? Kodėl moterys nuvertinamos – jų patirtis ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Artėja Kovo 8-oji – Tarptautinė moterų solidarumo diena. Kodėl vis dar aktualu burtis ir reikalauti „ne tulpių, o teisių“? <br />Kas įkvepia moteris eiti į maršus, nors gyvename demokratiškoje visuomenėje? Kodėl moterys nuvertinamos – jų patirtis ir profesinė kompetencija, talentas ir tiesiog kūnas? <br />Кokios istorinės asmenybės gali mums tapti pavyzdžiu – ir kokių pasipriešinimo strategijų išmokyti? <br />Apie visa tai kalbamės su laidos viešniomis – Lygių galimybių plėtros centro eksperte dr. Margarita Jankauskaite ir rašytoja, feministinių ekskursijų gide Elena Gasiulyte, ką tik išleidusią knygą „Lietuvos vizionierės“ (Tyto alba, 2019)<br />Ved. Laima Kreivytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3237</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d588a6f935f2f92752e44936bda59fd7.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item></channel></rss>
