<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss xmlns:itunes="http://www.itunes.com/dtds/podcast-1.0.dtd" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:podcast="https://podcastindex.org/namespace/1.0" xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" version="2.0"><channel><title>Draugystė veža</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/draugyste-veza--4062833</link><description><![CDATA[Tai laida apie ribų plėtimą, svajonių siekimą ir jų išsipildymą. Laida žmonėms, nesusidūrusiems su negalia, parodanti, kad kiekvienas turime svajones ir galime jas išpildyti, net jeigu iš pirmo žvilgsnio tai atrodytų neįmanoma. Laidoje susitiks ir savo asmenine patirtimi bei išgyvenimais dalinsis fizinius ir emocinius sunkumus patyrę ar įgiję, su jais susigyvenę ir drąsiai gyvenantys, svajonių išsipildymo siekiantys ir savo pavyzdžiu motyvuojantys aplinkinius pašnekovai su negalia. Taip pat - asmeninį augimą, požiūrio pasikeitimą išgyvenantys bei stereotipus laužantys ir socialinės atskirties mažinimo srityje veikiantys pašnekovai. <br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><atom:link href="https://www.spreaker.com/show/4062833/episodes/feed" rel="self" type="application/rss+xml"/><language>lt</language><category>Society &amp; Culture</category><copyright>Copyright LRT</copyright><image><url>https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg</url><title>Draugystė veža</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/draugyste-veza--4062833</link></image><lastBuildDate>Sun, 09 Aug 2026 11:53:58 +0000</lastBuildDate><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:owner><itunes:name>LRT</itunes:name><itunes:email>podcasts@lrt.lt</itunes:email></itunes:owner><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:subtitle>Tai laida apie ribų plėtimą, svajonių siekimą ir jų išsipildymą. Laida žmonėms, nesusidūrusiems su negalia, parodanti, kad kiekvienas turime svajones ir galime jas išpildyti, net jeigu iš pirmo žvilgsnio tai atrodytų neįmanoma. Laidoje susitiks ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tai laida apie ribų plėtimą, svajonių siekimą ir jų išsipildymą. Laida žmonėms, nesusidūrusiems su negalia, parodanti, kad kiekvienas turime svajones ir galime jas išpildyti, net jeigu iš pirmo žvilgsnio tai atrodytų neįmanoma. Laidoje susitiks ir savo asmenine patirtimi bei išgyvenimais dalinsis fizinius ir emocinius sunkumus patyrę ar įgiję, su jais susigyvenę ir drąsiai gyvenantys, svajonių išsipildymo siekiantys ir savo pavyzdžiu motyvuojantys aplinkinius pašnekovai su negalia. Taip pat - asmeninį augimą, požiūrio pasikeitimą išgyvenantys bei stereotipus laužantys ir socialinės atskirties mažinimo srityje veikiantys pašnekovai. <br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:category text="Society &amp; Culture"/><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:type>episodic</itunes:type><item><title>Vasara su savimi. Kai kūnas pradeda kalbėti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vasara-su-savimi-kai-kunas-pradeda-kalbeti--73707229</link><description><![CDATA[„Ne aš jiems padėjau. Jie man padėjo“, – šią mintį Ieva Kvaselytė suprato tada, kai Norvegijoje pradėjo dirbti žmonių su negalia asmenine asistente. Tada ji pirmą kartą iš arti susitiko su žmonėmis, kurių gyvenimai pakeitė jos pačios požiūrį į judesį, kūną ir įtrauktį.<br /><br />Šiandien Ieva – įtraukiojo šokio praktikė, asociacijos „Įtraukties akademija“ įkūrėja. Jos kelias vedė į Kosta Riką, Madeirą, Švediją ir kitas šalis, kur ji ieškojo atsakymo į klausimą – kaip šokis gali tapti erdve kiekvienam žmogui.<br /><br />Ar gali šokti žmogus, kuris neatitinka įprasto šokėjo įvaizdžio? Kas nutinka, kai nustojame ieškoti „teisingo“ judesio? Ir ką mūsų pačių kūnas gali papasakoti, kai leidžiame jam būti laisvam?<br /><br />Pokalbis apie šokį kaip kalbą, apie įtrauktį, kuri prasideda nuo mūsų žvilgsnio į kitą žmogų, ir apie tai, kaip kartais būtent kiti žmonės padeda mums atrasti save.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73707229</guid><pubDate>Sat, 08 Aug 2026 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/73707229/2026_08_08_3350_1_20260808170258510.mp3" length="27260940" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Ne aš jiems padėjau. Jie man padėjo“, – šią mintį Ieva Kvaselytė suprato tada, kai Norvegijoje pradėjo dirbti žmonių su negalia asmenine asistente. Tada ji pirmą kartą iš arti susitiko su žmonėmis, kurių gyvenimai pakeitė jos pačios požiūrį į judesį,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Ne aš jiems padėjau. Jie man padėjo“, – šią mintį Ieva Kvaselytė suprato tada, kai Norvegijoje pradėjo dirbti žmonių su negalia asmenine asistente. Tada ji pirmą kartą iš arti susitiko su žmonėmis, kurių gyvenimai pakeitė jos pačios požiūrį į judesį, kūną ir įtrauktį.<br /><br />Šiandien Ieva – įtraukiojo šokio praktikė, asociacijos „Įtraukties akademija“ įkūrėja. Jos kelias vedė į Kosta Riką, Madeirą, Švediją ir kitas šalis, kur ji ieškojo atsakymo į klausimą – kaip šokis gali tapti erdve kiekvienam žmogui.<br /><br />Ar gali šokti žmogus, kuris neatitinka įprasto šokėjo įvaizdžio? Kas nutinka, kai nustojame ieškoti „teisingo“ judesio? Ir ką mūsų pačių kūnas gali papasakoti, kai leidžiame jam būti laisvam?<br /><br />Pokalbis apie šokį kaip kalbą, apie įtrauktį, kuri prasideda nuo mūsų žvilgsnio į kitą žmogų, ir apie tai, kaip kartais būtent kiti žmonės padeda mums atrasti save.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1704</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaukė mirė. Labas, aš Gabija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kauke-mire-labas-as-gabija--73344235</link><description><![CDATA[Gabija beveik 33 metus gyveno su jausmu, kad kažkas jai ne taip. Ji – dviejų mergaičių mama, kūrė šeimą, dirbo, siekė savo tikslų, tačiau viduje nuolat jautė įtampą, nuovargį ir nesupratimą. Kai gyvenimas tapo nepakeliamas, prasidėjo atsakymų paieškos kelias, kuris galiausiai atvedė prie dviejų diagnozių – ADHD ir autizmo spektro sutrikimo.<br />Laidoje Gabija pasakoja apie gyvenimą iki diagnozės – apie bandymą prisitaikyti, slėpti sunkumus, alkoholio, narkotikų vartojimą, toksiškus santykius, nuolatinę savikritiką ir jausmą, kad galbūt jai kažkas negerai. Kartu su ja – ADHD klubo ir asociacijos įkūrėja Elita Žakevičiūtė, kalbanti apie tai, kodėl tiek daug žmonių metų metus gyvena nesuprasdami savo smegenų veikimo, kodėl svarbu laiku atpažinti neuroįvairovę ir kiek žalos gali padaryti netinkamas požiūris.<br />Tai pokalbis apie kaukes, kurios vieną dieną nukrenta. Apie savęs priėmimą. Ir apie svarbų suvokimą – kartais problema nebuvai tu. Tiesiog ilgai neturėjai atsakymo.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73344235</guid><pubDate>Sat, 01 Aug 2026 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/73344235/2026_08_01_3350_1_20260801170214558.mp3" length="26991357" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gabija beveik 33 metus gyveno su jausmu, kad kažkas jai ne taip. Ji – dviejų mergaičių mama, kūrė šeimą, dirbo, siekė savo tikslų, tačiau viduje nuolat jautė įtampą, nuovargį ir nesupratimą. Kai gyvenimas tapo nepakeliamas, prasidėjo atsakymų paieškos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gabija beveik 33 metus gyveno su jausmu, kad kažkas jai ne taip. Ji – dviejų mergaičių mama, kūrė šeimą, dirbo, siekė savo tikslų, tačiau viduje nuolat jautė įtampą, nuovargį ir nesupratimą. Kai gyvenimas tapo nepakeliamas, prasidėjo atsakymų paieškos kelias, kuris galiausiai atvedė prie dviejų diagnozių – ADHD ir autizmo spektro sutrikimo.<br />Laidoje Gabija pasakoja apie gyvenimą iki diagnozės – apie bandymą prisitaikyti, slėpti sunkumus, alkoholio, narkotikų vartojimą, toksiškus santykius, nuolatinę savikritiką ir jausmą, kad galbūt jai kažkas negerai. Kartu su ja – ADHD klubo ir asociacijos įkūrėja Elita Žakevičiūtė, kalbanti apie tai, kodėl tiek daug žmonių metų metus gyvena nesuprasdami savo smegenų veikimo, kodėl svarbu laiku atpažinti neuroįvairovę ir kiek žalos gali padaryti netinkamas požiūris.<br />Tai pokalbis apie kaukes, kurios vieną dieną nukrenta. Apie savęs priėmimą. Ir apie svarbų suvokimą – kartais problema nebuvai tu. Tiesiog ilgai neturėjai atsakymo.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1687</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Silpnaregio fotografo paroda „Vidinis gylis“: kodėl portretuose užmerktos akys?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/silpnaregio-fotografo-paroda-vidinis-gylis-kodel-portretuose-uzmerktos-akys--73180643</link><description><![CDATA[Kaip žmogus, pasaulį matantis kitaip, atranda fotografiją – meną, kuris daugeliui neatsiejamas nuo regėjimo? Ką reiškia kurti portretą, kai svarbiausia tampa ne tai, ką matai akimis, o gebėjimas pajausti žmogų ir užmegzti su juo ryšį?<br />Laidoje kalbamės su fotografu Simonu Kriaučiūnu, kurio fotografijų paroda „Vidinis gylis“ kviečia pažvelgti giliau nei pirmas žvilgsnis. Kodėl jos herojai fotografuojami užmerktomis akimis? Kaip gimė ši idėja? Ir kuo išskirtinis silpnaregio fotografo žvilgsnis į žmogų?<br />Kartu studijoje – viena iš parodos veidų, biologijos mokslų daktarė Tautvilė Šukytė. Kalbamės ne tik apie jos patirtį tapus šio projekto dalimi, bet ir apie žmogaus bei gyvūno ryšį, vadinamąją karvių terapiją. Ir apie tai, kaip pačios karvės „pasako“, kada nebenori jos tęsti.<br />Tai pokalbis apie fotografiją, pasitikėjimą, ryšį, jautrumą ir tai, kas slypi giliau nei pirmas žvilgsnis.<br />Ši laida klausytojus pasiekia paskutinį liepos šeštadienį – mėnesį, kai pasaulyje minimas Negalios pasididžiavimo mėnuo (Disability Pride Month). Tai gera proga prisiminti, kad talentas, kūryba ir gebėjimas įkvėpti nepriklauso nuo to, kaip žmogus mato pasaulį, tai priklauso nuo to, kaip jis jį kuria.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73180643</guid><pubDate>Sat, 25 Jul 2026 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/73180643/2026_07_25_3350_1_20260725170205424.mp3" length="27591964" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip žmogus, pasaulį matantis kitaip, atranda fotografiją – meną, kuris daugeliui neatsiejamas nuo regėjimo? Ką reiškia kurti portretą, kai svarbiausia tampa ne tai, ką matai akimis, o gebėjimas pajausti žmogų ir užmegzti su juo ryšį?
Laidoje kalbamės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip žmogus, pasaulį matantis kitaip, atranda fotografiją – meną, kuris daugeliui neatsiejamas nuo regėjimo? Ką reiškia kurti portretą, kai svarbiausia tampa ne tai, ką matai akimis, o gebėjimas pajausti žmogų ir užmegzti su juo ryšį?<br />Laidoje kalbamės su fotografu Simonu Kriaučiūnu, kurio fotografijų paroda „Vidinis gylis“ kviečia pažvelgti giliau nei pirmas žvilgsnis. Kodėl jos herojai fotografuojami užmerktomis akimis? Kaip gimė ši idėja? Ir kuo išskirtinis silpnaregio fotografo žvilgsnis į žmogų?<br />Kartu studijoje – viena iš parodos veidų, biologijos mokslų daktarė Tautvilė Šukytė. Kalbamės ne tik apie jos patirtį tapus šio projekto dalimi, bet ir apie žmogaus bei gyvūno ryšį, vadinamąją karvių terapiją. Ir apie tai, kaip pačios karvės „pasako“, kada nebenori jos tęsti.<br />Tai pokalbis apie fotografiją, pasitikėjimą, ryšį, jautrumą ir tai, kas slypi giliau nei pirmas žvilgsnis.<br />Ši laida klausytojus pasiekia paskutinį liepos šeštadienį – mėnesį, kai pasaulyje minimas Negalios pasididžiavimo mėnuo (Disability Pride Month). Tai gera proga prisiminti, kad talentas, kūryba ir gebėjimas įkvėpti nepriklauso nuo to, kaip žmogus mato pasaulį, tai priklauso nuo to, kaip jis jį kuria.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1725</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vasara su savimi. Nesuprantame. Vertiname. Skauda. Sustokime!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vasara-su-savimi-nesuprantame-vertiname-skauda-sustokime--73046077</link><description><![CDATA[Kartais užtenka vieno žvilgsnio ar vienos situacijos, kad susidarytume nuomonę apie žmogų. Matome elgesį, girdime žodžius, stebime reakcijas. Tačiau labai dažnai nematome to, kas slypi po jais.<br />Šioje laidoje kalbamės su Laura Kazlauskaite – mama ir sveikatos psichologijos magistrante. Jos kelias į psichologiją prasidėjo ne nuo profesinio pasirinkimo, o nuo asmeninės patirties – noro suprasti savo sūnų, kuriam vėliau buvo diagnozuotas Aspergerio sindromas.<br />Kalbamės apie nematomus sunkumus, apie tai, kaip greitai visuomenė linkusi vertinti tai, ko nesupranta, ir kaip kartu su vaiko elgesiu neretai įvertinama ir mama. Apie kaltės jausmą, vienatvę, nuolatinį bandymą pateisinti save ir akimirką, kai diagnozė tampa ne etikete, o galimybe pagaliau suprasti.<br />Tai dar viena šios vasaros laidų ciklo „Vasara su savimi“ istorija, kviečianti trumpam sustoti prieš vertinant.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73046077</guid><pubDate>Sat, 18 Jul 2026 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/73046077/2026_07_18_3350_1_20260718170153673.mp3" length="28690361" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kartais užtenka vieno žvilgsnio ar vienos situacijos, kad susidarytume nuomonę apie žmogų. Matome elgesį, girdime žodžius, stebime reakcijas. Tačiau labai dažnai nematome to, kas slypi po jais.
Šioje laidoje kalbamės su Laura Kazlauskaite – mama ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kartais užtenka vieno žvilgsnio ar vienos situacijos, kad susidarytume nuomonę apie žmogų. Matome elgesį, girdime žodžius, stebime reakcijas. Tačiau labai dažnai nematome to, kas slypi po jais.<br />Šioje laidoje kalbamės su Laura Kazlauskaite – mama ir sveikatos psichologijos magistrante. Jos kelias į psichologiją prasidėjo ne nuo profesinio pasirinkimo, o nuo asmeninės patirties – noro suprasti savo sūnų, kuriam vėliau buvo diagnozuotas Aspergerio sindromas.<br />Kalbamės apie nematomus sunkumus, apie tai, kaip greitai visuomenė linkusi vertinti tai, ko nesupranta, ir kaip kartu su vaiko elgesiu neretai įvertinama ir mama. Apie kaltės jausmą, vienatvę, nuolatinį bandymą pateisinti save ir akimirką, kai diagnozė tampa ne etikete, o galimybe pagaliau suprasti.<br />Tai dar viena šios vasaros laidų ciklo „Vasara su savimi“ istorija, kviečianti trumpam sustoti prieš vertinant.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1794</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kovoje su savimi nėra nugalėtojų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kovoje-su-savimi-nera-nugaletoju--72994266</link><description><![CDATA[Prieš dešimt metų atrodė, kad jos gyvenime nieko netrūksta – sėkminga karjera, geras atlyginimas, santykiai. Tik vieno žmogaus jame nebuvo – jos pačios.<br />Kaip nutinka, kad išmokstame pasirūpinti visais, tik ne savimi? Kodėl net asmeninis augimas kartais tampa dar vienu būdu save spausti? Ir kaip iš nuolatinės kovos su savimi pereiti į draugystę su savimi?<br />Šioje „Draugystė veža“ vasaros ciklo „Vasara su savimi“ laidoje su koučingo specialiste ir meditacijų mokytoja Lolita Paragyte-Agejeva kalbamės apie perdegimą, vidinį kritiką, emocijas, nervų sistemos svarbą ir kelią atgal į save.<br />Apie tai, kodėl tikri pokyčiai prasideda ne tada, kai save spaudžiame labiau, o tada, kai išmokstame save geriau suprasti. Nes kovoje su savimi nėra nugalėtojų.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72994266</guid><pubDate>Sat, 11 Jul 2026 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72994266/2026_07_11_3350_1_20260711170209644.mp3" length="27229176" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš dešimt metų atrodė, kad jos gyvenime nieko netrūksta – sėkminga karjera, geras atlyginimas, santykiai. Tik vieno žmogaus jame nebuvo – jos pačios.
Kaip nutinka, kad išmokstame pasirūpinti visais, tik ne savimi? Kodėl net asmeninis augimas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš dešimt metų atrodė, kad jos gyvenime nieko netrūksta – sėkminga karjera, geras atlyginimas, santykiai. Tik vieno žmogaus jame nebuvo – jos pačios.<br />Kaip nutinka, kad išmokstame pasirūpinti visais, tik ne savimi? Kodėl net asmeninis augimas kartais tampa dar vienu būdu save spausti? Ir kaip iš nuolatinės kovos su savimi pereiti į draugystę su savimi?<br />Šioje „Draugystė veža“ vasaros ciklo „Vasara su savimi“ laidoje su koučingo specialiste ir meditacijų mokytoja Lolita Paragyte-Agejeva kalbamės apie perdegimą, vidinį kritiką, emocijas, nervų sistemos svarbą ir kelią atgal į save.<br />Apie tai, kodėl tikri pokyčiai prasideda ne tada, kai save spaudžiame labiau, o tada, kai išmokstame save geriau suprasti. Nes kovoje su savimi nėra nugalėtojų.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1702</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vasara su savimi: kai vaikas išveda į kelią</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vasara-su-savimi-kai-vaikas-isveda-i-kelia--72821111</link><description><![CDATA[Ar svarbiausios mūsų kelionės prasideda oro uoste? O gal tada, kai gyvenimas netikėtai pakviečia eiti visai kitu keliu?<br />Šįkart laidoje kalbamės su egzistencinės krypties psichoterapeute Gabija Petroniene apie keliones, kurios keičia ne tik maršrutus, bet ir žmogų. Apie sūnų Pijų, kuris visą šeimą išvedė iš komforto zonos, apie besąlygišką meilę, kuri moko atsisakyti noro pasirodyti geresniems, ir apie tai, kodėl kelionės taip ryškiai atskleidžia ir mūsų stiprybes, ir silpnybes.<br />Laidoje kalbame apie kitoniškumą, norą pritapti ir drąsą eiti savu keliu. Gabija dalijasi ir savo asmenine istorija: kodėl į psichoterapijos studijas įstojo tik perkopusi keturiasdešimtmetį ir kaip būtent netiesus gyvenimo kelias padėjo geriau suprasti žmones, kurie netelpa į įprastus rėmus.<br />Kodėl pokytis toks gąsdinantis? Ar tikrai nerimas yra ženklas sustoti? O gal jis – natūrali kaina už tai, kad augame ir žengiame ten, kur dar nebuvome? Kalbame apie gebėjimą išbūti neapibrėžtume, nebandant kuo greičiau pabėgti nuo sunkių jausmų, ir apie tai, kodėl kartais mažiausias žingsnis į nežinomybę tampa didžiausia dovana sau.<br />Tai pokalbis apie keliones, kurios prasideda pasaulyje, bet visada baigiasi žmogaus viduje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72821111</guid><pubDate>Sat, 04 Jul 2026 13:28:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72821111/2026_07_04_3350_1_20260704170230819.mp3" length="27861548" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar svarbiausios mūsų kelionės prasideda oro uoste? O gal tada, kai gyvenimas netikėtai pakviečia eiti visai kitu keliu?
Šįkart laidoje kalbamės su egzistencinės krypties psichoterapeute Gabija Petroniene apie keliones, kurios keičia ne tik maršrutus,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar svarbiausios mūsų kelionės prasideda oro uoste? O gal tada, kai gyvenimas netikėtai pakviečia eiti visai kitu keliu?<br />Šįkart laidoje kalbamės su egzistencinės krypties psichoterapeute Gabija Petroniene apie keliones, kurios keičia ne tik maršrutus, bet ir žmogų. Apie sūnų Pijų, kuris visą šeimą išvedė iš komforto zonos, apie besąlygišką meilę, kuri moko atsisakyti noro pasirodyti geresniems, ir apie tai, kodėl kelionės taip ryškiai atskleidžia ir mūsų stiprybes, ir silpnybes.<br />Laidoje kalbame apie kitoniškumą, norą pritapti ir drąsą eiti savu keliu. Gabija dalijasi ir savo asmenine istorija: kodėl į psichoterapijos studijas įstojo tik perkopusi keturiasdešimtmetį ir kaip būtent netiesus gyvenimo kelias padėjo geriau suprasti žmones, kurie netelpa į įprastus rėmus.<br />Kodėl pokytis toks gąsdinantis? Ar tikrai nerimas yra ženklas sustoti? O gal jis – natūrali kaina už tai, kad augame ir žengiame ten, kur dar nebuvome? Kalbame apie gebėjimą išbūti neapibrėžtume, nebandant kuo greičiau pabėgti nuo sunkių jausmų, ir apie tai, kodėl kartais mažiausias žingsnis į nežinomybę tampa didžiausia dovana sau.<br />Tai pokalbis apie keliones, kurios prasideda pasaulyje, bet visada baigiasi žmogaus viduje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1742</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vasara su savimi. Laiškai žirgui, kurių neparašome žmogui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vasara-su-savimi-laiskai-zirgui-kuriu-neparasome-zmogui--72718919</link><description><![CDATA[„Vaikai tinkamai elgiasi, kai jie gerai jaučiasi.“ Ši vaikų ir paauglių psichiatrės, žirgų terapijos specialistės Viktorijos Palubeckienės mintis tampa raktu į visą pokalbį. Juk už vaiko elgesio dažnai slypi tai, ko jis dar nemoka arba nedrįsta pasakyti žodžiais.<br />Kodėl kartais lengviau parašyti laišką žirgui, nei pasikalbėti su žmogumi? Ką vaikai patiki tuose laiškuose? Ir ko jie gali išmokyti mus, suaugusiuosius, apie vaikų emocinį pasaulį, nerimą, vienišumą ir tai, kaip svarbu, kad šalia būtų žmogus, kuris moka išgirsti?<br />Neseniai skaitytas Viktorijos pranešimas „Arkliškumas medicinoje“ puikiai atspindi jos profesinį kelią – mediciną, kurioje svarbūs ne tik metodai, bet ir ryšys. Šioje laidoje kalbamės apie vaikų emocinę sveikatą, žirgų terapiją ir unikalią iniciatyvą „Žirgų paštas“, padedančią vaikams prabilti tada, kai žodžius ištarti dar per sunku.<br />Viktorija atvirai dalijasi ir savo asmenine istorija – apie socialinio bendravimo sunkumus, lydėjusius nuo vaikystės, apie žirgus, tapusius jos ryšiu su platesniu pasauliu, ir apie neuroskirtingumą, apie kurį viešai prabyla pirmą kartą. Galbūt todėl jos pasakojime tiek daug jautrumo ir supratimo, kaip svarbu kiekvienam žmogui rasti savo vietą ir būti išgirstam.<br />Beje, buvo svarstymų, kad į studiją kartu atvyks ir ponis Mistika. Nors šį kartą jis liko namuose, pokalbyje jo netrūko – juk kartais būtent žirgai tampa tais, kurie padeda vaikams žengti pirmą žingsnį link žmogaus.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72718919</guid><pubDate>Sat, 27 Jun 2026 13:27:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72718919/2026_06_27_3350_1_20260627170154461.mp3" length="26841309" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Vaikai tinkamai elgiasi, kai jie gerai jaučiasi.“ Ši vaikų ir paauglių psichiatrės, žirgų terapijos specialistės Viktorijos Palubeckienės mintis tampa raktu į visą pokalbį. Juk už vaiko elgesio dažnai slypi tai, ko jis dar nemoka arba nedrįsta...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Vaikai tinkamai elgiasi, kai jie gerai jaučiasi.“ Ši vaikų ir paauglių psichiatrės, žirgų terapijos specialistės Viktorijos Palubeckienės mintis tampa raktu į visą pokalbį. Juk už vaiko elgesio dažnai slypi tai, ko jis dar nemoka arba nedrįsta pasakyti žodžiais.<br />Kodėl kartais lengviau parašyti laišką žirgui, nei pasikalbėti su žmogumi? Ką vaikai patiki tuose laiškuose? Ir ko jie gali išmokyti mus, suaugusiuosius, apie vaikų emocinį pasaulį, nerimą, vienišumą ir tai, kaip svarbu, kad šalia būtų žmogus, kuris moka išgirsti?<br />Neseniai skaitytas Viktorijos pranešimas „Arkliškumas medicinoje“ puikiai atspindi jos profesinį kelią – mediciną, kurioje svarbūs ne tik metodai, bet ir ryšys. Šioje laidoje kalbamės apie vaikų emocinę sveikatą, žirgų terapiją ir unikalią iniciatyvą „Žirgų paštas“, padedančią vaikams prabilti tada, kai žodžius ištarti dar per sunku.<br />Viktorija atvirai dalijasi ir savo asmenine istorija – apie socialinio bendravimo sunkumus, lydėjusius nuo vaikystės, apie žirgus, tapusius jos ryšiu su platesniu pasauliu, ir apie neuroskirtingumą, apie kurį viešai prabyla pirmą kartą. Galbūt todėl jos pasakojime tiek daug jautrumo ir supratimo, kaip svarbu kiekvienam žmogui rasti savo vietą ir būti išgirstam.<br />Beje, buvo svarstymų, kad į studiją kartu atvyks ir ponis Mistika. Nors šį kartą jis liko namuose, pokalbyje jo netrūko – juk kartais būtent žirgai tampa tais, kurie padeda vaikams žengti pirmą žingsnį link žmogaus.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1678</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar pirmokui svarbiau išmokti skaityti, ar išmokti nebijoti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-pirmokui-svarbiau-ismokti-skaityti-ar-ismokti-nebijoti--72625924</link><description><![CDATA[Laidoje kalbame apie tai, kas iš tiesų svarbiausia autistiškam vaikui ruošiantis mokyklai. Apie pokyčius, nerimą, pirmuosius žingsnius naujoje aplinkoje ir tai, kodėl pasiruošimas pirmai klasei prasideda gerokai anksčiau nei rugsėjo pirmoji. Kas padeda vaikui jaustis saugiau? Kaip kurti aiškumą ir nuspėjamumą? Ir kodėl šiam pokyčiui turi ruoštis ne tik vaikas bei jo šeima, bet ir mokykla?<br />Pokalbyje apie tai, kaip į pirmą klasę žengti ne tik pasiruošus, bet ir jaučiantis laukiamam, dalyvauja Lietuvos autizmo asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Košel Patil ir Lietuvos įtraukties švietime centro autizmo spektro sutrikimo grupės specialioji pedagogė Vaida Maziukienė.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72625924</guid><pubDate>Sat, 20 Jun 2026 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72625924/2026_06_20_3350_1_20260620170144420.mp3" length="26982998" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje kalbame apie tai, kas iš tiesų svarbiausia autistiškam vaikui ruošiantis mokyklai. Apie pokyčius, nerimą, pirmuosius žingsnius naujoje aplinkoje ir tai, kodėl pasiruošimas pirmai klasei prasideda gerokai anksčiau nei rugsėjo pirmoji. Kas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje kalbame apie tai, kas iš tiesų svarbiausia autistiškam vaikui ruošiantis mokyklai. Apie pokyčius, nerimą, pirmuosius žingsnius naujoje aplinkoje ir tai, kodėl pasiruošimas pirmai klasei prasideda gerokai anksčiau nei rugsėjo pirmoji. Kas padeda vaikui jaustis saugiau? Kaip kurti aiškumą ir nuspėjamumą? Ir kodėl šiam pokyčiui turi ruoštis ne tik vaikas bei jo šeima, bet ir mokykla?<br />Pokalbyje apie tai, kaip į pirmą klasę žengti ne tik pasiruošus, bet ir jaučiantis laukiamam, dalyvauja Lietuvos autizmo asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Košel Patil ir Lietuvos įtraukties švietime centro autizmo spektro sutrikimo grupės specialioji pedagogė Vaida Maziukienė.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1687</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Paralimpinės pamokos: daugiau nei sportas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/paralimpines-pamokos-daugiau-nei-sportas--72530833</link><description><![CDATA[Sajus svajojo būti karatistu. Ir nors juda neįgaliojo vežimėliu, jo svajonė nesibaigė ten, kur daugelis būtų nubrėžę ribą.<br />Šioje laidoje kalbame apie vaikų su negalia fizinį aktyvumą, sportą ir teisę dalyvauti. Kodėl judėjimas vaikui reiškia kur kas daugiau nei fizinę sveikatą? Kodėl svarbu ne atleisti nuo veiklų, o ieškoti būdų įtraukti? Ir ką praranda vaikas, kai lieka stebėtoju, o ne dalyviu?<br />Savo istorija dalijasi Oksana Mejerė, auginanti spinaline raumenų atrofija sergantį sūnų Sajų. Kartu su Lietuvos paralimpinio komiteto generaline sekretore Asta Narmonte kalbamės apie sporto galią, priklausymo jausmą, įtrauktį mokyklose ir tai, kodėl kartais didžiausia pergalė nėra medalis.<br />Tai pokalbis apie vaikus, kurie nori ne ypatingų privilegijų, o galimybės būti kartu su visais.<br />Laidoje taip pat prisimename Paralimpinių pamokų iniciatyvą, kuri padeda vaikams pažinti vieniems kitus ne per skirtumus, o per bendras patirtis. Nes kartais svarbiausia pamoka yra suprasti, kad kiekvienas vaikas nori to paties – judėti, draugauti, priklausyti ir būti matomas.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72530833</guid><pubDate>Sat, 13 Jun 2026 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72530833/2026_06_13_3350_1_20260613170158469.mp3" length="28929433" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sajus svajojo būti karatistu. Ir nors juda neįgaliojo vežimėliu, jo svajonė nesibaigė ten, kur daugelis būtų nubrėžę ribą.
Šioje laidoje kalbame apie vaikų su negalia fizinį aktyvumą, sportą ir teisę dalyvauti. Kodėl judėjimas vaikui reiškia kur kas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sajus svajojo būti karatistu. Ir nors juda neįgaliojo vežimėliu, jo svajonė nesibaigė ten, kur daugelis būtų nubrėžę ribą.<br />Šioje laidoje kalbame apie vaikų su negalia fizinį aktyvumą, sportą ir teisę dalyvauti. Kodėl judėjimas vaikui reiškia kur kas daugiau nei fizinę sveikatą? Kodėl svarbu ne atleisti nuo veiklų, o ieškoti būdų įtraukti? Ir ką praranda vaikas, kai lieka stebėtoju, o ne dalyviu?<br />Savo istorija dalijasi Oksana Mejerė, auginanti spinaline raumenų atrofija sergantį sūnų Sajų. Kartu su Lietuvos paralimpinio komiteto generaline sekretore Asta Narmonte kalbamės apie sporto galią, priklausymo jausmą, įtrauktį mokyklose ir tai, kodėl kartais didžiausia pergalė nėra medalis.<br />Tai pokalbis apie vaikus, kurie nori ne ypatingų privilegijų, o galimybės būti kartu su visais.<br />Laidoje taip pat prisimename Paralimpinių pamokų iniciatyvą, kuri padeda vaikams pažinti vieniems kitus ne per skirtumus, o per bendras patirtis. Nes kartais svarbiausia pamoka yra suprasti, kad kiekvienas vaikas nori to paties – judėti, draugauti, priklausyti ir būti matomas.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1809</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tėvo istorija: tarp nuolatinio streso ir tėvo meilės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tevo-istorija-tarp-nuolatinio-streso-ir-tevo-meiles--72390488</link><description><![CDATA[Kai kurie stipriausi tėčiai gyvenime niekada taip ir nepasako, kaip jiems sunku. Jie tiesiog kiekvieną dieną atsikelia ir dar kartą pasirenka savo vaiką...<br />Laidoje — istorija apie tėvą. Apie vyrą, kuris daugiau nei 20 metų dirbo policijoje.<br />Žmogų, įpratusį reaguoti į krizes, priimti sprendimus, saugoti kitus. Tačiau sunkiausia jo gyvenimo situacija laukė ne tarnyboje, o namuose. Egidijaus Maniko sūnus Evaldas kalba labai nedaug. Jam diagnozuotas autizmas ir stiprus protinis atsilikimas. Iki 18 metų Evaldas gyveno su tėvais namuose, po to – globos namuose, o nuo 2025 vasario mėnesio teismo sprendimu jaunas vyras priverstinai gydomas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. O jo tėtis, pakeitęs profesiją, kad būtų arčiau sūnaus, ir dabar dirba psichiatrijos skyriuje.<br />„Būdavo tokių situacijų, kai galvojau, kad nebesuvaldysiu savo vaiko ir viskas pradės slysti iš rankų, - pasakoja Egidijus. – Tačiau, palikdamas sūnų ligoninėje, jaučiausi labai blogai. Mūsų gyvenime kartu buvo ir labai šviesių momentų. O ar gali būti kitaip? Jis juk mano sūnus.“<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72390488</guid><pubDate>Sat, 06 Jun 2026 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72390488/2026_06_06_3350_1_20260606170146599.mp3" length="29463167" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kai kurie stipriausi tėčiai gyvenime niekada taip ir nepasako, kaip jiems sunku. Jie tiesiog kiekvieną dieną atsikelia ir dar kartą pasirenka savo vaiką...
Laidoje — istorija apie tėvą. Apie vyrą, kuris daugiau nei 20 metų dirbo policijoje.
Žmogų,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kai kurie stipriausi tėčiai gyvenime niekada taip ir nepasako, kaip jiems sunku. Jie tiesiog kiekvieną dieną atsikelia ir dar kartą pasirenka savo vaiką...<br />Laidoje — istorija apie tėvą. Apie vyrą, kuris daugiau nei 20 metų dirbo policijoje.<br />Žmogų, įpratusį reaguoti į krizes, priimti sprendimus, saugoti kitus. Tačiau sunkiausia jo gyvenimo situacija laukė ne tarnyboje, o namuose. Egidijaus Maniko sūnus Evaldas kalba labai nedaug. Jam diagnozuotas autizmas ir stiprus protinis atsilikimas. Iki 18 metų Evaldas gyveno su tėvais namuose, po to – globos namuose, o nuo 2025 vasario mėnesio teismo sprendimu jaunas vyras priverstinai gydomas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. O jo tėtis, pakeitęs profesiją, kad būtų arčiau sūnaus, ir dabar dirba psichiatrijos skyriuje.<br />„Būdavo tokių situacijų, kai galvojau, kad nebesuvaldysiu savo vaiko ir viskas pradės slysti iš rankų, - pasakoja Egidijus. – Tačiau, palikdamas sūnų ligoninėje, jaučiausi labai blogai. Mūsų gyvenime kartu buvo ir labai šviesių momentų. O ar gali būti kitaip? Jis juk mano sūnus.“<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1842</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kieno planuose esi tu? Baimė, pasirengimas ir žmogus šalia</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kieno-planuose-esi-tu-baime-pasirengimas-ir-zmogus-salia--72250405</link><description><![CDATA[Lietuvoje jau nuskambėjo pirmasis realus oro pavojus dėl įskridusio drono. Ir daugelis po jo uždavė sau klausimą – ar žinotume, ką ir kaip daryti? O kaip tokiose situacijose jaučiasi žmonės su negalia? Laidoje kalbamės apie pasirengimą, informacijos prieinamumą, bendruomeniškumą, emocinį saugumą ir tai, ką galime padaryti kiekvienas.<br />„Ukrainiečių patirtis liudija: nesitikėkime, kad ekstremalioje situacijoje mums padės kaimynai. Labai kviečiu, kiek galime, ką galime, ruoškimės patys“, - kviečia Žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė, LŽNS tarybos pirmininkė Ginta Žemaitaitytė-Buinevičė. „Pasimokykime iš autistiškų žmonių – jie ruošiasi visoms situacijoms, jiems reikalingas kasdieninis planas“, - sako Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil. „Nepanikuokime, tik tada tinkamai reaguosime į aplinkybes. Esame didinga tauta, išgyvenome daug krizių, išgyvensime ir dabar“, - viltingai laidą baigia Andžejus Ravanas – dviejų dukryčių tėtis, informacinės aplinkos prieinamumo specialistas, atstovaujantis neregių bendruomenei.<br />Laidoje - pokalbis apie saugumą, kuris prasideda nuo kiekvieno žmogaus.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72250405</guid><pubDate>Sat, 30 May 2026 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72250405/2026_05_30_3350_1_20260530170411770.mp3" length="27094593" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvoje jau nuskambėjo pirmasis realus oro pavojus dėl įskridusio drono. Ir daugelis po jo uždavė sau klausimą – ar žinotume, ką ir kaip daryti? O kaip tokiose situacijose jaučiasi žmonės su negalia? Laidoje kalbamės apie pasirengimą, informacijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvoje jau nuskambėjo pirmasis realus oro pavojus dėl įskridusio drono. Ir daugelis po jo uždavė sau klausimą – ar žinotume, ką ir kaip daryti? O kaip tokiose situacijose jaučiasi žmonės su negalia? Laidoje kalbamės apie pasirengimą, informacijos prieinamumą, bendruomeniškumą, emocinį saugumą ir tai, ką galime padaryti kiekvienas.<br />„Ukrainiečių patirtis liudija: nesitikėkime, kad ekstremalioje situacijoje mums padės kaimynai. Labai kviečiu, kiek galime, ką galime, ruoškimės patys“, - kviečia Žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė, LŽNS tarybos pirmininkė Ginta Žemaitaitytė-Buinevičė. „Pasimokykime iš autistiškų žmonių – jie ruošiasi visoms situacijoms, jiems reikalingas kasdieninis planas“, - sako Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil. „Nepanikuokime, tik tada tinkamai reaguosime į aplinkybes. Esame didinga tauta, išgyvenome daug krizių, išgyvensime ir dabar“, - viltingai laidą baigia Andžejus Ravanas – dviejų dukryčių tėtis, informacinės aplinkos prieinamumo specialistas, atstovaujantis neregių bendruomenei.<br />Laidoje - pokalbis apie saugumą, kuris prasideda nuo kiekvieno žmogaus.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1694</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Niekada nesakykite sergančiam žmogui „viskas bus gerai“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/niekada-nesakykite-serganciam-zmogui-viskas-bus-gerai--72165536</link><description><![CDATA[„Gal jau laikas mums ne tik dalyvauti įvairiuose lyderių seminaruose ir mokytis vadovauti minioms, tačiau pradėti mokytis to, kas padėtų pažinti ir suprasti tuos žmones, kurie sudaro tą minią“, - laidoje sako prodiuseris Artūras Povilaitis, jau daugiau nei septynerius metus dirbantis kartu su „Feniksų“ bendruomene, organizuojantis renginius ir seminarus žmonėms su išsėtine skleroze, kuriantis ir įgyvendinantis įvairias akcijas, socialinius eksperimentus, kad kuo daugiau žmonių suprastų ir sužinotų apie ne visada matomą negalią.<br />Šįkart laidoje – kitoks pokalbis apie išsėtinę sklerozę. Kaip žmogų su išsėtine skleroze mato tie, kurie gyvena šalia? Ko visuomenė vis dar nesupranta apie nematomas ligas? Ir kodėl kartais svarbiausia – tiesiog būti kartu?<br />„Susirgus vienam šeimos nariui, suserga visa šeima. Darbdaviai ir kolegos irgi ne visada žino, kaip elgtis, ką sakyti“, - pasakoja išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ prezidentė Ana Staševičienė. „Mūsų visuomenė yra labai uždara, ir tai neprisideda prie kito žmogaus supratimo ir pažinimo“, - antrina Artūras.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72165536</guid><pubDate>Sat, 23 May 2026 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72165536/2026_05_23_3350_1_20260523170155525.mp3" length="27181528" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Gal jau laikas mums ne tik dalyvauti įvairiuose lyderių seminaruose ir mokytis vadovauti minioms, tačiau pradėti mokytis to, kas padėtų pažinti ir suprasti tuos žmones, kurie sudaro tą minią“, - laidoje sako prodiuseris Artūras Povilaitis, jau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Gal jau laikas mums ne tik dalyvauti įvairiuose lyderių seminaruose ir mokytis vadovauti minioms, tačiau pradėti mokytis to, kas padėtų pažinti ir suprasti tuos žmones, kurie sudaro tą minią“, - laidoje sako prodiuseris Artūras Povilaitis, jau daugiau nei septynerius metus dirbantis kartu su „Feniksų“ bendruomene, organizuojantis renginius ir seminarus žmonėms su išsėtine skleroze, kuriantis ir įgyvendinantis įvairias akcijas, socialinius eksperimentus, kad kuo daugiau žmonių suprastų ir sužinotų apie ne visada matomą negalią.<br />Šįkart laidoje – kitoks pokalbis apie išsėtinę sklerozę. Kaip žmogų su išsėtine skleroze mato tie, kurie gyvena šalia? Ko visuomenė vis dar nesupranta apie nematomas ligas? Ir kodėl kartais svarbiausia – tiesiog būti kartu?<br />„Susirgus vienam šeimos nariui, suserga visa šeima. Darbdaviai ir kolegos irgi ne visada žino, kaip elgtis, ką sakyti“, - pasakoja išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ prezidentė Ana Staševičienė. „Mūsų visuomenė yra labai uždara, ir tai neprisideda prie kito žmogaus supratimo ir pažinimo“, - antrina Artūras.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1699</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kęstutis Kaupas: „Anksčiau sau neleisdavau jokio jautrumo“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kestutis-kaupas-anksciau-sau-neleisdavau-jokio-jautrumo--72051245</link><description><![CDATA[„Ne visi papuola į kalėjimus, ne visi tampa narkomanais, bet tikrai nemaža dalis jų kaunasi su savo vidiniais demonais, kurie lieka nepastebėti“, - taip apie užspaustas emocijas, sąmoningai ar ne slepiamą neuroskirtingumą turinčius vyrus sako Kęstutis Kaupas – festivalio „Debesų pieva“ organizatorius, dirbantis saugumo vadovu naftos platformose Norvegijoje, savanoriaujantis kalėjimuose ir atvirai besidalijantis savo skausminga praeitimi. Kęstutis kviečia visus leisti sau keistis, leisti sau priimti sprendimus, kurie keistų gyvenimą iš esmės: „Svaiginimosi būdų yra daug ir įvairių, ir tai tikrai neturi būti alkoholis ar narkotikai: svaigus bendravimas, svaigus šokis, tik leiskime sau būti savimi ir neužsidarykime savo viduje...“.<br />Ko gero, neretas esame išgyvenę akimirkų, kai jaučiame, kad vidus nesutampa su tuo, kaip „turėtų būti“. Išoriškai funkcionuojame, kuriame, kalbame, bet viduje lieka įtampa, per jautrus pasaulio jutimas ir klausimas: kur mano vieta? Ypač tai pažįstama vyrams, kurie dažnai apie tai nekalba garsiai — labiau užsidaro, prisitaiko arba išgyvena tyliai. Laidoje su Kęstučiu Kaupu kalbamės apie vyrų savijautą, neuroįvairovę, priklausomybes, savanorystę kalėjimuose ir erdvių, kuriose nereikia savęs slėpti, kūrimą.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72051245</guid><pubDate>Sat, 16 May 2026 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72051245/2026_05_16_3350_1_20260516170211653.mp3" length="27738668" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Ne visi papuola į kalėjimus, ne visi tampa narkomanais, bet tikrai nemaža dalis jų kaunasi su savo vidiniais demonais, kurie lieka nepastebėti“, - taip apie užspaustas emocijas, sąmoningai ar ne slepiamą neuroskirtingumą turinčius vyrus sako Kęstutis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Ne visi papuola į kalėjimus, ne visi tampa narkomanais, bet tikrai nemaža dalis jų kaunasi su savo vidiniais demonais, kurie lieka nepastebėti“, - taip apie užspaustas emocijas, sąmoningai ar ne slepiamą neuroskirtingumą turinčius vyrus sako Kęstutis Kaupas – festivalio „Debesų pieva“ organizatorius, dirbantis saugumo vadovu naftos platformose Norvegijoje, savanoriaujantis kalėjimuose ir atvirai besidalijantis savo skausminga praeitimi. Kęstutis kviečia visus leisti sau keistis, leisti sau priimti sprendimus, kurie keistų gyvenimą iš esmės: „Svaiginimosi būdų yra daug ir įvairių, ir tai tikrai neturi būti alkoholis ar narkotikai: svaigus bendravimas, svaigus šokis, tik leiskime sau būti savimi ir neužsidarykime savo viduje...“.<br />Ko gero, neretas esame išgyvenę akimirkų, kai jaučiame, kad vidus nesutampa su tuo, kaip „turėtų būti“. Išoriškai funkcionuojame, kuriame, kalbame, bet viduje lieka įtampa, per jautrus pasaulio jutimas ir klausimas: kur mano vieta? Ypač tai pažįstama vyrams, kurie dažnai apie tai nekalba garsiai — labiau užsidaro, prisitaiko arba išgyvena tyliai. Laidoje su Kęstučiu Kaupu kalbamės apie vyrų savijautą, neuroįvairovę, priklausomybes, savanorystę kalėjimuose ir erdvių, kuriose nereikia savęs slėpti, kūrimą.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1734</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Viskas prasidėjo nuo nemigos“: Vesta pasidalijo pogimdyminės depresijos patirtimi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/viskas-prasidejo-nuo-nemigos-vesta-pasidalijo-pogimdymines-depresijos-patirtimi--71937805</link><description><![CDATA[„Viskas prasidėjo nuo nemigos. Pradžioje nelabai kreipiau dėmesį į tai. Grįžus namo, situacija blogėjo, viskas baigėsi visišku išsekimu, apatija, nerimu, pykčiu, nebežinojimu kur dėtis. Pripažinti, kad reikalinga specialistų pagalba, nebuvo lengva“, - pasakoja Vesta apie išgyventą pogimdyminę depresiją.<br />Motinystė dažnai matoma kaip natūraliai džiaugsminga ir pilna prasmės patirtis. Tačiau realybėje ji gali būti ir labai įvairi – kupina nuovargio, nerimo, abejonių ar jausmo, kad viską tenka išgyventi vienai. Minėdami Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną, laidoje kalbamės apie tai, kas dažnai lieka nutylėta – apie motinystės patirtis, kurios ne visada telpa į gražius įvaizdžius ir paprastus atsakymus. „Svarbu paminėti – gimė kūdikis, gimė ir mama. Kaip kūdikėlis auga savo tempu, taip ir naujagimė mama mokosi visko palengva ir savo tempu“, - sako psichologė Vilma Petrikienė, konsultuojanti Pogimdyminės depresijos centre. „Vaikeliui užauginti reikalingas visas „kaimas“, - sako Pogimdyminės depresijos centro vadovė, motinystės gerovės iniciatyvų autorė Nida Vildžiūnaitė. Kas tas kaimas? Atsakymai - laidoje<br />.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71937805</guid><pubDate>Sat, 09 May 2026 13:26:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71937805/2026_05_09_3350_1_20260509170159937.mp3" length="29756993" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Viskas prasidėjo nuo nemigos. Pradžioje nelabai kreipiau dėmesį į tai. Grįžus namo, situacija blogėjo, viskas baigėsi visišku išsekimu, apatija, nerimu, pykčiu, nebežinojimu kur dėtis. Pripažinti, kad reikalinga specialistų pagalba, nebuvo lengva“, -...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Viskas prasidėjo nuo nemigos. Pradžioje nelabai kreipiau dėmesį į tai. Grįžus namo, situacija blogėjo, viskas baigėsi visišku išsekimu, apatija, nerimu, pykčiu, nebežinojimu kur dėtis. Pripažinti, kad reikalinga specialistų pagalba, nebuvo lengva“, - pasakoja Vesta apie išgyventą pogimdyminę depresiją.<br />Motinystė dažnai matoma kaip natūraliai džiaugsminga ir pilna prasmės patirtis. Tačiau realybėje ji gali būti ir labai įvairi – kupina nuovargio, nerimo, abejonių ar jausmo, kad viską tenka išgyventi vienai. Minėdami Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną, laidoje kalbamės apie tai, kas dažnai lieka nutylėta – apie motinystės patirtis, kurios ne visada telpa į gražius įvaizdžius ir paprastus atsakymus. „Svarbu paminėti – gimė kūdikis, gimė ir mama. Kaip kūdikėlis auga savo tempu, taip ir naujagimė mama mokosi visko palengva ir savo tempu“, - sako psichologė Vilma Petrikienė, konsultuojanti Pogimdyminės depresijos centre. „Vaikeliui užauginti reikalingas visas „kaimas“, - sako Pogimdyminės depresijos centro vadovė, motinystės gerovės iniciatyvų autorė Nida Vildžiūnaitė. Kas tas kaimas? Atsakymai - laidoje<br />.]]></itunes:summary><itunes:duration>1860</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apie motinystę, netelpančią į jokius standartus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apie-motinyste-netelpancia-i-jokius-standartus--71835781</link><description><![CDATA[Yra motinystė, kuri telpa į atvirukus… Ir yra motinystė, kuri prasideda nuo skambučių iš mokyklos. Kartais – iš ligoninės. O kartais – net iš policijos. Šioje laidoje, skirtoje Motinos dienai, kalbamės apie šeimą, kur ADHD yra kasdienybė visiems. Apie vaikus, kurie atrodo labai skirtingai – vienas tylus, kitas intensyvus, trečias – irgi įdomus. Ir apie mamą, kuri sako: „Aš nustojau slopinti jausmus – nes kūnas vis tiek viską prisimena.“<br /><br />Kada „geras vaikas“ iš tikrųjų tampa signalas, kad jis per daug prisitaiko? O kaip mamai išbūti su vaiku, kuris nuolat ieško stiprių patirčių? Laidoje - pokalbis apie motinystę, kuri netelpa į jokius standartus, su trijų vaikų mama Rūta Viktorija Rute, kuri ir pati priklauso neuroskirtingų žmonių „genčiai“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71835781</guid><pubDate>Sat, 02 May 2026 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71835781/2026_05_02_3350_1_20260502170124311.mp3" length="26571726" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Yra motinystė, kuri telpa į atvirukus… Ir yra motinystė, kuri prasideda nuo skambučių iš mokyklos. Kartais – iš ligoninės. O kartais – net iš policijos. Šioje laidoje, skirtoje Motinos dienai, kalbamės apie šeimą, kur ADHD yra kasdienybė visiems. Apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Yra motinystė, kuri telpa į atvirukus… Ir yra motinystė, kuri prasideda nuo skambučių iš mokyklos. Kartais – iš ligoninės. O kartais – net iš policijos. Šioje laidoje, skirtoje Motinos dienai, kalbamės apie šeimą, kur ADHD yra kasdienybė visiems. Apie vaikus, kurie atrodo labai skirtingai – vienas tylus, kitas intensyvus, trečias – irgi įdomus. Ir apie mamą, kuri sako: „Aš nustojau slopinti jausmus – nes kūnas vis tiek viską prisimena.“<br /><br />Kada „geras vaikas“ iš tikrųjų tampa signalas, kad jis per daug prisitaiko? O kaip mamai išbūti su vaiku, kuris nuolat ieško stiprių patirčių? Laidoje - pokalbis apie motinystę, kuri netelpa į jokius standartus, su trijų vaikų mama Rūta Viktorija Rute, kuri ir pati priklauso neuroskirtingų žmonių „genčiai“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1661</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Toma Razmislavičiūtė: „Kaip man susigrąžinti savo karūną?“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/toma-razmislaviciute-kaip-man-susigrazinti-savo-karuna--71650824</link><description><![CDATA[„Kaip man susigrąžinti savo karūną? – toks klausimas man kilo, kai vienoje iš tūkstančio situacijų norėjau pasirodyti gera mama, o dėl Adomo ypatumų, nepavyko“, - sako aktorė Toma Razmislavičiūtė, auginanti autistišką sūnų, kuriam jau prasidėjo ankstyvoji paauglystė.<br />Artėjant Motinos dienai ir dar gyvenant autizmo pažinimo mėnesio ritmu, laidoje kalbame apie tai, kad esmė yra ne viską padaryti teisingai, o po visų džiaugsmingų ir sunkių dienų leisti sau būti žmogumi. Kartais stipriu, kartais pavargusiu, kartais tiesiog nebežinančiu. Kartais su karūna, o kartais ir be jos. Ir vis tiek – savimi. Pašnekovė kviečia galvojant apie autizmo pažinimo mėnesį, apie įtrauktį ir kasdienybę, kurioje visi mokomės suprasti vieni kitus, paklausti savęs – kiek šiandien mes leidžiame sau ir kitiems tiesiog būti savimi. Paklausykime ir pagalvokime.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71650824</guid><pubDate>Sat, 25 Apr 2026 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71650824/2026_04_25_3350_1_20260425170150936.mp3" length="26840473" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kaip man susigrąžinti savo karūną? – toks klausimas man kilo, kai vienoje iš tūkstančio situacijų norėjau pasirodyti gera mama, o dėl Adomo ypatumų, nepavyko“, - sako aktorė Toma Razmislavičiūtė, auginanti autistišką sūnų, kuriam jau prasidėjo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kaip man susigrąžinti savo karūną? – toks klausimas man kilo, kai vienoje iš tūkstančio situacijų norėjau pasirodyti gera mama, o dėl Adomo ypatumų, nepavyko“, - sako aktorė Toma Razmislavičiūtė, auginanti autistišką sūnų, kuriam jau prasidėjo ankstyvoji paauglystė.<br />Artėjant Motinos dienai ir dar gyvenant autizmo pažinimo mėnesio ritmu, laidoje kalbame apie tai, kad esmė yra ne viską padaryti teisingai, o po visų džiaugsmingų ir sunkių dienų leisti sau būti žmogumi. Kartais stipriu, kartais pavargusiu, kartais tiesiog nebežinančiu. Kartais su karūna, o kartais ir be jos. Ir vis tiek – savimi. Pašnekovė kviečia galvojant apie autizmo pažinimo mėnesį, apie įtrauktį ir kasdienybę, kurioje visi mokomės suprasti vieni kitus, paklausti savęs – kiek šiandien mes leidžiame sau ir kitiems tiesiog būti savimi. Paklausykime ir pagalvokime.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1678</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vienos istorijos galia: kaip knygos keičia mūsų požiūrį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vienos-istorijos-galia-kaip-knygos-keicia-musu-poziuri--71454850</link><description><![CDATA[Kartais vienas pasakojimas gali pakeisti daugiau nei ilgi paaiškinimai. Kaip knygos padeda suprasti tai, ko patys nesame patyrę? Kur jos padeda, o kur jų nebeužtenka? Ar knygos gali būti pirmas saugus būdas susitikti su kitoniškumu?<br />Šioje laidoje dalyvauja vertėja Aigustė Vykantė Bartkutė, auginanti keturis vaikus, iš kurių dvi dukros – neuroskirtingos, ir Lietuvos įtraukties švietime centro Autizmo spektro sutrikimo grupės vadovė Gintarė Šatė. Pokalbis apie tai, kaip literatūra atveria neuroįvairaus pasaulio matymą, ugdo empatiją ir kartais – susiduria su sudėtinga realybe. „Kartais pagalvoju, kaip gyvenčiau, jei neturėčiau dvynio brolio, kurio visos dienos turi spalvą, o duonos riekės apvalios. Jei mama visą dėmesį skirtų tik man. Jei nereikėtų nuolat kraustytis. Žmonės mums su mama patarinėja, kad be jo būtų lengviau. Bet... Ar galėtumėte atsisakyti dalelės savęs“, - skaitome knygoje „Bliauk tyliai, broli“, kurioje paauglė mergaitė dalijasi savo mintimis apie kasdienybę, kur visas gyvenimas sukasi apie autistišką brolį.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71454850</guid><pubDate>Sat, 18 Apr 2026 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71454850/2026_04_18_3350_1_20260418170144865.mp3" length="26599311" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kartais vienas pasakojimas gali pakeisti daugiau nei ilgi paaiškinimai. Kaip knygos padeda suprasti tai, ko patys nesame patyrę? Kur jos padeda, o kur jų nebeužtenka? Ar knygos gali būti pirmas saugus būdas susitikti su kitoniškumu?
Šioje laidoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kartais vienas pasakojimas gali pakeisti daugiau nei ilgi paaiškinimai. Kaip knygos padeda suprasti tai, ko patys nesame patyrę? Kur jos padeda, o kur jų nebeužtenka? Ar knygos gali būti pirmas saugus būdas susitikti su kitoniškumu?<br />Šioje laidoje dalyvauja vertėja Aigustė Vykantė Bartkutė, auginanti keturis vaikus, iš kurių dvi dukros – neuroskirtingos, ir Lietuvos įtraukties švietime centro Autizmo spektro sutrikimo grupės vadovė Gintarė Šatė. Pokalbis apie tai, kaip literatūra atveria neuroįvairaus pasaulio matymą, ugdo empatiją ir kartais – susiduria su sudėtinga realybe. „Kartais pagalvoju, kaip gyvenčiau, jei neturėčiau dvynio brolio, kurio visos dienos turi spalvą, o duonos riekės apvalios. Jei mama visą dėmesį skirtų tik man. Jei nereikėtų nuolat kraustytis. Žmonės mums su mama patarinėja, kad be jo būtų lengviau. Bet... Ar galėtumėte atsisakyti dalelės savęs“, - skaitome knygoje „Bliauk tyliai, broli“, kurioje paauglė mergaitė dalijasi savo mintimis apie kasdienybę, kur visas gyvenimas sukasi apie autistišką brolį.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1663</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Bipolinis sutrikimas: kas atsiveria už diagnozės?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/bipolinis-sutrikimas-kas-atsiveria-uz-diagnozes--71274506</link><description><![CDATA[Prieš ketverius metus Irmos gyvenime pasireiškė bipolinis afektinis sutrikimas. Mergina pasakoja, ką jai teko išgyventi: „Man pasireiškė psichozės epizodai, mūsų buvo dvi – aš dabar ir aš maža mergaitė“.<br />Laidoje dalyvaujanti klaipėdietė menininkė ir bendruomenės „SocialTabūnas“ įkūrėja Irma Bušmaitė kalba apie gyvenimą su bipoliniu sutrikimu, drąsą gyventi autentiškai, kūrybą kaip gijimo kelią ir įvairias veiklas, keičiančias visuomenės požiūrį į jautrias socialines temas.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71274506</guid><pubDate>Sat, 11 Apr 2026 13:27:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71274506/2026_04_11_3350_1_20260411170213659.mp3" length="28000310" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš ketverius metus Irmos gyvenime pasireiškė bipolinis afektinis sutrikimas. Mergina pasakoja, ką jai teko išgyventi: „Man pasireiškė psichozės epizodai, mūsų buvo dvi – aš dabar ir aš maža mergaitė“.
Laidoje dalyvaujanti klaipėdietė menininkė ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš ketverius metus Irmos gyvenime pasireiškė bipolinis afektinis sutrikimas. Mergina pasakoja, ką jai teko išgyventi: „Man pasireiškė psichozės epizodai, mūsų buvo dvi – aš dabar ir aš maža mergaitė“.<br />Laidoje dalyvaujanti klaipėdietė menininkė ir bendruomenės „SocialTabūnas“ įkūrėja Irma Bušmaitė kalba apie gyvenimą su bipoliniu sutrikimu, drąsą gyventi autentiškai, kūrybą kaip gijimo kelią ir įvairias veiklas, keičiančias visuomenės požiūrį į jautrias socialines temas.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1750</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Barbių kolekcionierė Rūta: „Jei egzistuoji lėlių pasaulyje, reiškia - tu esi“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/barbiu-kolekcioniere-ruta-jei-egzistuoji-leliu-pasaulyje-reiskia-tu-esi--71134195</link><description><![CDATA[Įsivaizduokite namus, kuriuose gyvena keli šimtai Barbės lėlių. Skirtingi veidai, skirtingi stiliai, skirtingos istorijos. Vilnietė Rūta – Barbių kolekcininkė. Bet ši kolekcija – ne tik apie žaislus. Tai pasaulis, kuris turi savo tvarką, savo logiką, savo prasmę. Rūta Voitechavičiūtė laidoje sako: „Niekada nesupratau, kodėl žmonės susikuria taisykles, kurių patys nesilaiko. Nuo pat vaikystės jaučiausi visiškai nepritampanti. Mokykloje išgyvenau nuolatines patyčias, o į ją eiti reikėjo kasdien. Į mane mėtė akmenis, mėtė „bombikes“… Buvo labai sunkus metas, pasinėriau į gilią depresiją. Tik supratusi, kad aš esu autistiška, gavusi oficialias diagnozes, o man nustatytas Aspergerio sindromas ir ADHD, aš galėjau priimti save, atleidau sau. Jei galėčiau grįžti pas save mažą, pasakyčiau – tu nesi viena ir tu rasi savo žmones“.<br />Balandis – autizmo pažinimo ir priėmimo mėnuo. Tačiau svarbiausia – ne mėnuo, ne kiekvienais metais ateinančios ir praeinančios šventės su naujais pažadais sau ir kitiems. Laidoje – pokalbis apie tai, kaip mes žiūrime vieni į kitus kasdien.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71134195</guid><pubDate>Sat, 04 Apr 2026 13:27:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71134195/2026_04_04_3350_1_20260404170145281.mp3" length="27512970" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Įsivaizduokite namus, kuriuose gyvena keli šimtai Barbės lėlių. Skirtingi veidai, skirtingi stiliai, skirtingos istorijos. Vilnietė Rūta – Barbių kolekcininkė. Bet ši kolekcija – ne tik apie žaislus. Tai pasaulis, kuris turi savo tvarką, savo logiką,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Įsivaizduokite namus, kuriuose gyvena keli šimtai Barbės lėlių. Skirtingi veidai, skirtingi stiliai, skirtingos istorijos. Vilnietė Rūta – Barbių kolekcininkė. Bet ši kolekcija – ne tik apie žaislus. Tai pasaulis, kuris turi savo tvarką, savo logiką, savo prasmę. Rūta Voitechavičiūtė laidoje sako: „Niekada nesupratau, kodėl žmonės susikuria taisykles, kurių patys nesilaiko. Nuo pat vaikystės jaučiausi visiškai nepritampanti. Mokykloje išgyvenau nuolatines patyčias, o į ją eiti reikėjo kasdien. Į mane mėtė akmenis, mėtė „bombikes“… Buvo labai sunkus metas, pasinėriau į gilią depresiją. Tik supratusi, kad aš esu autistiška, gavusi oficialias diagnozes, o man nustatytas Aspergerio sindromas ir ADHD, aš galėjau priimti save, atleidau sau. Jei galėčiau grįžti pas save mažą, pasakyčiau – tu nesi viena ir tu rasi savo žmones“.<br />Balandis – autizmo pažinimo ir priėmimo mėnuo. Tačiau svarbiausia – ne mėnuo, ne kiekvienais metais ateinančios ir praeinančios šventės su naujais pažadais sau ir kitiems. Laidoje – pokalbis apie tai, kaip mes žiūrime vieni į kitus kasdien.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1720</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kunigas Gabrielius Satkauskas: „Būkime Velykų žmonėmis“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kunigas-gabrielius-satkauskas-bukime-velyku-zmonemis--70972770</link><description><![CDATA[Ar kiekvienas žmogus gyvenime išgyvena savo Velykas? Tą momentą, kai po tamsos ateina šviesa? Laidoje – atviras pokalbis apie laukimą, viltį ir antrą šansą. Savo istorija dalijasi Dorota, kuriai buvo transplantuotas inkstas. O Santaros klinikų kapelionas kunigas Gabrielius Satkauskas pasakoja, ką mato žmonių širdyse sunkiausiomis jų gyvenimo akimirkomis.<br />Dorota pasakoja, kad nėra paprasta priimti tai, kad tavo antras šansas – kito žmogaus gyvenimo pabaiga: „Donorystė – dviejų žmonių gyvenimų susikirtimas. Kai skausmas nenugali tos šviesos, kuri ateina.“<br />O kunigas Gabrielius sako, kad sunkiose situacijose visada yra labai svarbus artimųjų palaikymas bei išklausymas, kur labai gelbėja ligonius aplankantys savanoriai: „Šiandien atsiranda nauja religija „aš – man“, „ašmanizmas“. Velykų žmogus yra tas, kuriame kiekvieną dieną gyva sąmoninga šviesa ir noras dovanoti save kitam, kuris stengiasi kiekvieną dieną „paaugti“ bent milimetru.“<br />Laidoje – pokalbis apie gyvenimo Velykas, kurios gali ateiti bet kurią dieną.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70972770</guid><pubDate>Sat, 28 Mar 2026 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70972770/2026_03_28_3350_1_20260328170142119.mp3" length="26536617" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar kiekvienas žmogus gyvenime išgyvena savo Velykas? Tą momentą, kai po tamsos ateina šviesa? Laidoje – atviras pokalbis apie laukimą, viltį ir antrą šansą. Savo istorija dalijasi Dorota, kuriai buvo transplantuotas inkstas. O Santaros klinikų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar kiekvienas žmogus gyvenime išgyvena savo Velykas? Tą momentą, kai po tamsos ateina šviesa? Laidoje – atviras pokalbis apie laukimą, viltį ir antrą šansą. Savo istorija dalijasi Dorota, kuriai buvo transplantuotas inkstas. O Santaros klinikų kapelionas kunigas Gabrielius Satkauskas pasakoja, ką mato žmonių širdyse sunkiausiomis jų gyvenimo akimirkomis.<br />Dorota pasakoja, kad nėra paprasta priimti tai, kad tavo antras šansas – kito žmogaus gyvenimo pabaiga: „Donorystė – dviejų žmonių gyvenimų susikirtimas. Kai skausmas nenugali tos šviesos, kuri ateina.“<br />O kunigas Gabrielius sako, kad sunkiose situacijose visada yra labai svarbus artimųjų palaikymas bei išklausymas, kur labai gelbėja ligonius aplankantys savanoriai: „Šiandien atsiranda nauja religija „aš – man“, „ašmanizmas“. Velykų žmogus yra tas, kuriame kiekvieną dieną gyva sąmoninga šviesa ir noras dovanoti save kitam, kuris stengiasi kiekvieną dieną „paaugti“ bent milimetru.“<br />Laidoje – pokalbis apie gyvenimo Velykas, kurios gali ateiti bet kurią dieną.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1659</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Skirtingos kojinės – vienas pasaulis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/skirtingos-kojines-vienas-pasaulis--70814065</link><description><![CDATA[Kovo 21-ąją pasaulis mini Pasaulinę dauno sindromo dieną. Tai diena, skirta ne tik kalbėti apie sindromą, bet ir apie žmones – jų gyvenimus, svajones, darbus ir draugystes. Šioje laidoje – žmonės, kurie kiekvieną dieną primena, kad gyvenimo džiaugsmas dažnai slypi paprastuose dalykuose.<br />Laidoje dalyvauja Dominykas Damkauskas. Jam 34-eri. Tikras vilnietis. Didelis Vilniaus „Ryto“ fanas. Ir jau septynerius metus jis dirba padavėju restorane „Pirmas blynas“. Dominykas sako labai paprastai: „Man patinka aptarnauti žmones ir su jais bendrauti. Ir man patinka, kai žmonės šalia manęs yra laimingi.“<br />Gabrielei Danilevičiūtei - 25-eri. Ji sako labai paprastai: „Aš myliu žmones.“ Gal todėl Gabrielė turi daug draugų. Šiuo metu ji mokosi Šilo ugdymo centre ir studijuoja floristiką. Jai labai patinka dirbti su gėlėmis ir augalais. Ir visai netrukus Gabrielės laukia praktika Vilniaus universiteto botanikos sode.<br />Marta Bielskytė-Lenktaitė – Lietuvos žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos projektų vadovė. Marta važinėja po mokyklas, veda paskaitas moksleiviams ir kalba apie Dauno sindromą. Įdomiausia tai, kad Marta į šią veiklą pateko visai netikėtai. Jos gyvenime nebuvo artimo žmogaus su Dauno sindromu. Tačiau atsirado draugystė. Ir būtent ji atvedė iki šios veiklos.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70814065</guid><pubDate>Sat, 21 Mar 2026 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70814065/2026_03_21_3350_1_20260321170203929.mp3" length="27185290" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kovo 21-ąją pasaulis mini Pasaulinę dauno sindromo dieną. Tai diena, skirta ne tik kalbėti apie sindromą, bet ir apie žmones – jų gyvenimus, svajones, darbus ir draugystes. Šioje laidoje – žmonės, kurie kiekvieną dieną primena, kad gyvenimo džiaugsmas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kovo 21-ąją pasaulis mini Pasaulinę dauno sindromo dieną. Tai diena, skirta ne tik kalbėti apie sindromą, bet ir apie žmones – jų gyvenimus, svajones, darbus ir draugystes. Šioje laidoje – žmonės, kurie kiekvieną dieną primena, kad gyvenimo džiaugsmas dažnai slypi paprastuose dalykuose.<br />Laidoje dalyvauja Dominykas Damkauskas. Jam 34-eri. Tikras vilnietis. Didelis Vilniaus „Ryto“ fanas. Ir jau septynerius metus jis dirba padavėju restorane „Pirmas blynas“. Dominykas sako labai paprastai: „Man patinka aptarnauti žmones ir su jais bendrauti. Ir man patinka, kai žmonės šalia manęs yra laimingi.“<br />Gabrielei Danilevičiūtei - 25-eri. Ji sako labai paprastai: „Aš myliu žmones.“ Gal todėl Gabrielė turi daug draugų. Šiuo metu ji mokosi Šilo ugdymo centre ir studijuoja floristiką. Jai labai patinka dirbti su gėlėmis ir augalais. Ir visai netrukus Gabrielės laukia praktika Vilniaus universiteto botanikos sode.<br />Marta Bielskytė-Lenktaitė – Lietuvos žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos projektų vadovė. Marta važinėja po mokyklas, veda paskaitas moksleiviams ir kalba apie Dauno sindromą. Įdomiausia tai, kad Marta į šią veiklą pateko visai netikėtai. Jos gyvenime nebuvo artimo žmogaus su Dauno sindromu. Tačiau atsirado draugystė. Ir būtent ji atvedė iki šios veiklos.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1700</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Jei sistema neveikia sunkiausiems – ar ji iš tiesų veikia?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/jei-sistema-neveikia-sunkiausiems-ar-ji-is-tiesu-veikia--70645165</link><description><![CDATA[Laidoje kalbamės apie gyvenimą bendruomenėje ir apie tai, kas dažnai lieka už ribų. Išgirsime trijų mamų ir organizacijų vadovių balsus: kai paslaugos tinka tik „lengvesniems atvejams“, sunkiausi lieka pamiršti, o šeimoms ateitis neaiški. „Deinstitucionalizacija turi būti tikra ir visapusiška – kad gyvenimas bendruomenėje būtų pasirinkimas visiems, įskaitant ir tuos, kuriems reikia intensyvios pagalbos“, - sako laidos viešnios Henrika Varnienė, paramos ir labdaros fondo „Nepatogūs“ direktorė ir viena iš kūrėjų, Ramunė Lebedytė Undzėnienė, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė, ir Lina Sasnauskienė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70645165</guid><pubDate>Sat, 14 Mar 2026 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70645165/2026_03_14_3350_1_20260314170202393.mp3" length="27908359" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje kalbamės apie gyvenimą bendruomenėje ir apie tai, kas dažnai lieka už ribų. Išgirsime trijų mamų ir organizacijų vadovių balsus: kai paslaugos tinka tik „lengvesniems atvejams“, sunkiausi lieka pamiršti, o šeimoms ateitis neaiški....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje kalbamės apie gyvenimą bendruomenėje ir apie tai, kas dažnai lieka už ribų. Išgirsime trijų mamų ir organizacijų vadovių balsus: kai paslaugos tinka tik „lengvesniems atvejams“, sunkiausi lieka pamiršti, o šeimoms ateitis neaiški. „Deinstitucionalizacija turi būti tikra ir visapusiška – kad gyvenimas bendruomenėje būtų pasirinkimas visiems, įskaitant ir tuos, kuriems reikia intensyvios pagalbos“, - sako laidos viešnios Henrika Varnienė, paramos ir labdaros fondo „Nepatogūs“ direktorė ir viena iš kūrėjų, Ramunė Lebedytė Undzėnienė, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė, ir Lina Sasnauskienė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1745</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Projektas „Mes taip nesitarėm“ tapo istoriniu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/projektas-mes-taip-nesitarem-tapo-istoriniu--70525011</link><description><![CDATA[Įsivaizduokite muziką, kurios negirdite. Muziką, kuri gimsta iš ritmo kūne, iš judesio, iš vaizdo, iš jausmo. Ši laida – apie kūrybą, kuri sujungė kurčiuosius ir girdinčiuosius. Projektas „Mes taip nesitarėm“ tapo istoriniu – pirmą kartą Lietuvoje kurčiųjų bendruomenės nariai tapo oficialiais muzikos kūrinių autoriais.<br />Laidoje dalyvauja projekto „Mes taip nesitarėm“ meno vadovas ir projekto iniciatorius Dominykas Vaitiekūnas ir projekto dalyvis ir bendraautorius Paulius Jurjonas.<br />Šis projektas svarbus ne tik kaip meninis darbas, tačiau ir kaip pokytis visoje kultūros sistemoje. Ką kurčiųjų bendruomenei reiškia tai, kad pirmą kartą tapo registruota muzikos kūrinių autore? Kaip gimsta muzika žmogui, kuris negirdi – kas tampa svarbiausia kūryboje? Ką pažintis su kurčiųjų kūryba duoda girdintiesiems? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidoje.<br />„Mes palieskim palangę, kad išgirstume lietų,/plakančią širdį paverskime gestu./ Mano kūnas, tavo žodis,/ aš gestais kalbu/ gestais pajudinti tave aš galiu“, - tai dainos priedainio tekstas lietuvių kalba, kurį sukūrė kurtieji.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70525011</guid><pubDate>Sat, 07 Mar 2026 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70525011/2026_03_07_3350_1_20260307170203752.mp3" length="26073518" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Įsivaizduokite muziką, kurios negirdite. Muziką, kuri gimsta iš ritmo kūne, iš judesio, iš vaizdo, iš jausmo. Ši laida – apie kūrybą, kuri sujungė kurčiuosius ir girdinčiuosius. Projektas „Mes taip nesitarėm“ tapo istoriniu – pirmą kartą Lietuvoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Įsivaizduokite muziką, kurios negirdite. Muziką, kuri gimsta iš ritmo kūne, iš judesio, iš vaizdo, iš jausmo. Ši laida – apie kūrybą, kuri sujungė kurčiuosius ir girdinčiuosius. Projektas „Mes taip nesitarėm“ tapo istoriniu – pirmą kartą Lietuvoje kurčiųjų bendruomenės nariai tapo oficialiais muzikos kūrinių autoriais.<br />Laidoje dalyvauja projekto „Mes taip nesitarėm“ meno vadovas ir projekto iniciatorius Dominykas Vaitiekūnas ir projekto dalyvis ir bendraautorius Paulius Jurjonas.<br />Šis projektas svarbus ne tik kaip meninis darbas, tačiau ir kaip pokytis visoje kultūros sistemoje. Ką kurčiųjų bendruomenei reiškia tai, kad pirmą kartą tapo registruota muzikos kūrinių autore? Kaip gimsta muzika žmogui, kuris negirdi – kas tampa svarbiausia kūryboje? Ką pažintis su kurčiųjų kūryba duoda girdintiesiems? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidoje.<br />„Mes palieskim palangę, kad išgirstume lietų,/plakančią širdį paverskime gestu./ Mano kūnas, tavo žodis,/ aš gestais kalbu/ gestais pajudinti tave aš galiu“, - tai dainos priedainio tekstas lietuvių kalba, kurį sukūrė kurtieji.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1630</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvipusiai žmonės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvipusiai-zmones--70361551</link><description><![CDATA[Kova tarp ADHD ir autizmo, kai viena smegenų pusė rėkia „varom!“, kita šaukia „Nejudėk!“. Viena trokšta naujovių, kita prisiriša prie rutinų – Sandros Merulos kasdienybė. Dar, kad „mažai nebūtų“, Sandros gyvenime susipina 1 tipo narkolepsija su katapleksija. Laidoje - pokalbis apie kasdienybę, kurioje reikia nuolat derintis prie savo kūno, savo tempo. Apie šią patirtį Sandra parašė knygą „ADHD ir autizmas. Dvipusiai žmonės“ – knygą tiems, kurie per ilgai jaučiasi pavargę, per jautrūs ar ne tokie, kaip visi, tačiau niekada nesuprato kodėl. Knyga skirta ir tiems, kurie nesupranta savo artimųjų ar pažįstamų, kodėl tam tikrose situacijose jie elgiasi ne taip, kaip įprasta.<br />„Daug metų maskavausi ir stegiausi būti normali, tačiau realybė buvo kitokia, buvau išsekusi ir pavargusi“, - sako Sandra. O pasireiškus 1 tipo narkolepsijai su katapleksija, moterį lydi nuolatinė baimė „išsijungti“, dėl ko ji beveik neišeina iš namų.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70361551</guid><pubDate>Sat, 28 Feb 2026 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70361551/2026_02_28_3350_1_20260228151908993.mp3" length="27458893" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kova tarp ADHD ir autizmo, kai viena smegenų pusė rėkia „varom!“, kita šaukia „Nejudėk!“. Viena trokšta naujovių, kita prisiriša prie rutinų – Sandros Merulos kasdienybė. Dar, kad „mažai nebūtų“, Sandros gyvenime susipina 1 tipo narkolepsija su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kova tarp ADHD ir autizmo, kai viena smegenų pusė rėkia „varom!“, kita šaukia „Nejudėk!“. Viena trokšta naujovių, kita prisiriša prie rutinų – Sandros Merulos kasdienybė. Dar, kad „mažai nebūtų“, Sandros gyvenime susipina 1 tipo narkolepsija su katapleksija. Laidoje - pokalbis apie kasdienybę, kurioje reikia nuolat derintis prie savo kūno, savo tempo. Apie šią patirtį Sandra parašė knygą „ADHD ir autizmas. Dvipusiai žmonės“ – knygą tiems, kurie per ilgai jaučiasi pavargę, per jautrūs ar ne tokie, kaip visi, tačiau niekada nesuprato kodėl. Knyga skirta ir tiems, kurie nesupranta savo artimųjų ar pažįstamų, kodėl tam tikrose situacijose jie elgiasi ne taip, kaip įprasta.<br />„Daug metų maskavausi ir stegiausi būti normali, tačiau realybė buvo kitokia, buvau išsekusi ir pavargusi“, - sako Sandra. O pasireiškus 1 tipo narkolepsijai su katapleksija, moterį lydi nuolatinė baimė „išsijungti“, dėl ko ji beveik neišeina iš namų.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1717</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tureto sindromas – kas tai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tureto-sindromas-kas-tai--70270086</link><description><![CDATA[Šioje laidoje veža kalbamės apie tai, kas dažnai matoma, tačiau vis dar nesuprantama. Apie garsus ir judesius, kurių neįmanoma tiesiog sulaikyti. Apie gyvenimą, kuriame kartais labiau skauda ne simptomai, o žmonių reakcijos. Apie Tureto sindromą ir gyvenimą su juo papasakoja Brigita Baužaitė, VšĮ „Nesislėpk“ vadovė, ir Paulina Danilevičiūtė, turinti Tureto sindromą.<br />Abi merginos atvirai dalijasi savo asmeninėmis patirtimis, atskleidžia, kokie mitai apie Tureto sindromą ir tikus girdimi dažniausiai, ir sako: „ Ne visada žinai viską, ką matai. Dažniausiai priežastis to, ką matai, yra nematoma. Jei matote žmogų, kuriam yra tikai ar jis skleidžia nevalingus garsus, nesakykite „nusiramink“, tai tikrai nepadės. Ir klausimas, kodėl tu taip elgiesi, taip pat nereikalingas“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70270086</guid><pubDate>Sat, 21 Feb 2026 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70270086/2026_02_21_3350_1_20260221170203626.mp3" length="28161224" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šioje laidoje veža kalbamės apie tai, kas dažnai matoma, tačiau vis dar nesuprantama. Apie garsus ir judesius, kurių neįmanoma tiesiog sulaikyti. Apie gyvenimą, kuriame kartais labiau skauda ne simptomai, o žmonių reakcijos. Apie Tureto sindromą ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šioje laidoje veža kalbamės apie tai, kas dažnai matoma, tačiau vis dar nesuprantama. Apie garsus ir judesius, kurių neįmanoma tiesiog sulaikyti. Apie gyvenimą, kuriame kartais labiau skauda ne simptomai, o žmonių reakcijos. Apie Tureto sindromą ir gyvenimą su juo papasakoja Brigita Baužaitė, VšĮ „Nesislėpk“ vadovė, ir Paulina Danilevičiūtė, turinti Tureto sindromą.<br />Abi merginos atvirai dalijasi savo asmeninėmis patirtimis, atskleidžia, kokie mitai apie Tureto sindromą ir tikus girdimi dažniausiai, ir sako: „ Ne visada žinai viską, ką matai. Dažniausiai priežastis to, ką matai, yra nematoma. Jei matote žmogų, kuriam yra tikai ar jis skleidžia nevalingus garsus, nesakykite „nusiramink“, tai tikrai nepadės. Ir klausimas, kodėl tu taip elgiesi, taip pat nereikalingas“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1761</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Valentino dieną – apie meilę be širdelių, tačiau su tikru buvimu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/valentino-diena-apie-meile-be-sirdeliu-taciau-su-tikru-buvimu--70061070</link><description><![CDATA[Nė keturiasdešimties metų neturinčios Anos gyvenimo istorijoje jau buvo: įgimta širdies liga, vaikystė ligoninėse, keturios širdies operacijos, vaikelio ir brolio netektys, laikas, kai teko ne tik gedėti, tačiau ir pačiai stengtis tiesiog išgyventi, kai dėl užspausto nervo galvoje prasidėjo paralyžius.<br />Ana laidoje sako: „Kai pas mane į ligoninę ateidavo mokytoja ir verkdavo, aš nesuprasdavau, kodėl. Aš gyvenau man įprastą gyvenimą“. O paklausta, ar lieka vietos gedėjimui, kai prie vienos netekties prisideda kita, Ana atsako: „Ne. Tada supratau, kad gyvenimas skilo į dvi dalis: į gyvenimą „prieš“ ir gyvenimą „po“. Ir, nors buvo visokių minčių, dar supratau – aš myliu gyvenimą!“<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70061070</guid><pubDate>Sat, 14 Feb 2026 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70061070/2026_02_14_3350_1_334452ea_9c1a_4bab_8799_3f9806a355df.mp3" length="27486804" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nė keturiasdešimties metų neturinčios Anos gyvenimo istorijoje jau buvo: įgimta širdies liga, vaikystė ligoninėse, keturios širdies operacijos, vaikelio ir brolio netektys, laikas, kai teko ne tik gedėti, tačiau ir pačiai stengtis tiesiog išgyventi,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nė keturiasdešimties metų neturinčios Anos gyvenimo istorijoje jau buvo: įgimta širdies liga, vaikystė ligoninėse, keturios širdies operacijos, vaikelio ir brolio netektys, laikas, kai teko ne tik gedėti, tačiau ir pačiai stengtis tiesiog išgyventi, kai dėl užspausto nervo galvoje prasidėjo paralyžius.<br />Ana laidoje sako: „Kai pas mane į ligoninę ateidavo mokytoja ir verkdavo, aš nesuprasdavau, kodėl. Aš gyvenau man įprastą gyvenimą“. O paklausta, ar lieka vietos gedėjimui, kai prie vienos netekties prisideda kita, Ana atsako: „Ne. Tada supratau, kad gyvenimas skilo į dvi dalis: į gyvenimą „prieš“ ir gyvenimą „po“. Ir, nors buvo visokių minčių, dar supratau – aš myliu gyvenimą!“<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1718</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kai pasaulis kalba kita kalba</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kai-pasaulis-kalba-kita-kalba--69862363</link><description><![CDATA[Kartais gyvenime ilgai turime jausmą, kad mums kažkas ne taip. Stengiamės labiau, prisitaikome tyliau, pavargstame greičiau – ir vis tiek atrodo, kad pasaulis veikia pagal kitokias taisykles.<br />„Atrodo, gyveni gyvenimą ir visą laiką jautiesi, kad kažkas tau negerai. Kai gauni diagnozę, supranti, kad nesi brokuotas ar „klaida“, tiesiog tavo smegenys veikia kitaip“, - sako Elita. „Sunkiausia buvo suprasti, kad visas mano gyvenimas iki diagnozių nustatymo buvo viena didžiulė improvizacija“, - papildo Marius.<br />Kartais vienas atsakymas gali tapti pradžia labai ilgam palengvėjimui. Laidoje – keturiasdešimtmečių sesers ir brolio istorija apie gyvenimą prieš ir po ADHD ir autizmo spektro diagnozių nustatymą.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69862363</guid><pubDate>Sat, 07 Feb 2026 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69862363/2026_02_07_3350_1_fe792855_becb_468c_8147_8149e97bd81e.mp3" length="26876166" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kartais gyvenime ilgai turime jausmą, kad mums kažkas ne taip. Stengiamės labiau, prisitaikome tyliau, pavargstame greičiau – ir vis tiek atrodo, kad pasaulis veikia pagal kitokias taisykles.
„Atrodo, gyveni gyvenimą ir visą laiką jautiesi, kad kažkas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kartais gyvenime ilgai turime jausmą, kad mums kažkas ne taip. Stengiamės labiau, prisitaikome tyliau, pavargstame greičiau – ir vis tiek atrodo, kad pasaulis veikia pagal kitokias taisykles.<br />„Atrodo, gyveni gyvenimą ir visą laiką jautiesi, kad kažkas tau negerai. Kai gauni diagnozę, supranti, kad nesi brokuotas ar „klaida“, tiesiog tavo smegenys veikia kitaip“, - sako Elita. „Sunkiausia buvo suprasti, kad visas mano gyvenimas iki diagnozių nustatymo buvo viena didžiulė improvizacija“, - papildo Marius.<br />Kartais vienas atsakymas gali tapti pradžia labai ilgam palengvėjimui. Laidoje – keturiasdešimtmečių sesers ir brolio istorija apie gyvenimą prieš ir po ADHD ir autizmo spektro diagnozių nustatymą.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1680</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar tu šiandien gyvas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-tu-siandien-gyvas--69711632</link><description><![CDATA[Ar žinai, kad žmogus gyvas, kol jaučia, kol leidžia sau klysti, būti pažeidžiamas, kol santykyje – su savimi ir kitu? Klausimas – ar tu šiandien gyvas?<br />„Stovėjau kaip ta mergaitė kaimo šokiuose, o staiga atsiradau mėsos parduotuvėje, kur svarbu ūgis ir svoris. Ir jei man gali pasiūlyti tik lubrikantus, tai gal aš pasirūpinsiu pati“, – apie patirtis pažinčių programėlėje „Tinderis“ pasakoja dramos terapijos praktikė, pedagogė, teatro režisierė, psichodramos vadovė, lektorė Vida Lipskytė. „Žmogus gyvas, kol gyvas“ – tokia šios laidos tema. „Kam tu tvarkai namus, jei į tavo namus niekas neužeina?“ – klausia pašnekovė ir kviečia „nusiimti karūnas“, leisti sau būti tikruoju savimi.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69711632</guid><pubDate>Sat, 31 Jan 2026 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69711632/2026_01_31_3350_1_e453f22a_ab6d_4f31_af52_574d06e3b626.mp3" length="26873658" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar žinai, kad žmogus gyvas, kol jaučia, kol leidžia sau klysti, būti pažeidžiamas, kol santykyje – su savimi ir kitu? Klausimas – ar tu šiandien gyvas?
„Stovėjau kaip ta mergaitė kaimo šokiuose, o staiga atsiradau mėsos parduotuvėje, kur svarbu ūgis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar žinai, kad žmogus gyvas, kol jaučia, kol leidžia sau klysti, būti pažeidžiamas, kol santykyje – su savimi ir kitu? Klausimas – ar tu šiandien gyvas?<br />„Stovėjau kaip ta mergaitė kaimo šokiuose, o staiga atsiradau mėsos parduotuvėje, kur svarbu ūgis ir svoris. Ir jei man gali pasiūlyti tik lubrikantus, tai gal aš pasirūpinsiu pati“, – apie patirtis pažinčių programėlėje „Tinderis“ pasakoja dramos terapijos praktikė, pedagogė, teatro režisierė, psichodramos vadovė, lektorė Vida Lipskytė. „Žmogus gyvas, kol gyvas“ – tokia šios laidos tema. „Kam tu tvarkai namus, jei į tavo namus niekas neužeina?“ – klausia pašnekovė ir kviečia „nusiimti karūnas“, leisti sau būti tikruoju savimi.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1680</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Keiskime tai, ką galime pakeisti“, – kviečia vertėjas Matas Geležauskas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/keiskime-tai-ka-galime-pakeisti-kviecia-vertejas-matas-gelezauskas--69583879</link><description><![CDATA[„Aš moku gražiai pakalbėti. Dažnai žmonėms atrodo, kad man viskas visada labai gerai, tačiau, kai jie mane pažįsta geriau, sužino, kad būna tokių momentų, kai mano kūnas mane erzina“, - sako Matas Geležauskas – vertėjas, mokytojas, nuo vaikystės turintis cerebrinį paralyžių, ir paprašo pokalbio metu kuo mažiau kalbėti apie negalią.<br />Matas skaityti išmoko būdamas ketverių metų ir, suprasdamas, kad jis niekada negalės dirbti fizinių darbų, rinkosi kalbas ir vertėjo bei mokytojo darbą. Laidoje vyras pasakoja ir apie draugus, pažinčių ir draugysčių su merginomis istorijas: „Dar studijų metais viena mergina manęs paklausė – ar ten pas tave veikia viskas taip, kaip turi veikti?“ O pokalbiui pasisukus apie tikslų siekimą, Matas klausia: „Koks tavo pasiteisinimas, kad negali vieno ar kito dalyko padaryti?“ Ir priduria, kad žmogui, turinčiam negalią, labai svarbus tėvų ir kitų artimųjų teisingas palaikymas ir nukreipimas, kartais net ir pastūmėjimas veikti, o ne gailestis.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69583879</guid><pubDate>Sat, 24 Jan 2026 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69583879/2026_01_24_3350_1_1b1988e6_4f4f_4f24_9d27_cb3ad1d78cf1.mp3" length="26888287" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Aš moku gražiai pakalbėti. Dažnai žmonėms atrodo, kad man viskas visada labai gerai, tačiau, kai jie mane pažįsta geriau, sužino, kad būna tokių momentų, kai mano kūnas mane erzina“, - sako Matas Geležauskas – vertėjas, mokytojas, nuo vaikystės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Aš moku gražiai pakalbėti. Dažnai žmonėms atrodo, kad man viskas visada labai gerai, tačiau, kai jie mane pažįsta geriau, sužino, kad būna tokių momentų, kai mano kūnas mane erzina“, - sako Matas Geležauskas – vertėjas, mokytojas, nuo vaikystės turintis cerebrinį paralyžių, ir paprašo pokalbio metu kuo mažiau kalbėti apie negalią.<br />Matas skaityti išmoko būdamas ketverių metų ir, suprasdamas, kad jis niekada negalės dirbti fizinių darbų, rinkosi kalbas ir vertėjo bei mokytojo darbą. Laidoje vyras pasakoja ir apie draugus, pažinčių ir draugysčių su merginomis istorijas: „Dar studijų metais viena mergina manęs paklausė – ar ten pas tave veikia viskas taip, kaip turi veikti?“ O pokalbiui pasisukus apie tikslų siekimą, Matas klausia: „Koks tavo pasiteisinimas, kad negali vieno ar kito dalyko padaryti?“ Ir priduria, kad žmogui, turinčiam negalią, labai svarbus tėvų ir kitų artimųjų teisingas palaikymas ir nukreipimas, kartais net ir pastūmėjimas veikti, o ne gailestis.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1681</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gal einam kavos, kolega?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gal-einam-kavos-kolega--69472055</link><description><![CDATA[Jau šią savaitę knygų prekybos vietas pasiekė Barboros Suisse knyga „Kolegos. Kaip bendradarbiams ir vadovams būti draugiškiems negaliai“. Knygoje – dvidešimt žmonių su negalia gyvenimo ir profesinės istorijos. Tarp jų - ir tų žmonių, kuriems įdarbinimo tarpininkai SOPA padėjo rasti savo vietą darbo pasaulyje. Šioje laidoje – pokalbis apie darbą, kolegas ir supratimą. Laidoje dalyvauja Barbora Suisse ir Tatjana Pleskevičienė – knygos autorė ir iliustratorė, „Draugiški autizmui komanda“. Abi moterys – autistiškų vaikų mamos, o Tatjana ir pati autistiška.<br />Paklausus, jei skaitytojas prisimintų tik vieną mintį iš knygos, kokia ji turėtų būti, abi pašnekovės vienbalsiai sutarė – nepamiršti paklausti: „Gal einam kavos, kolega?“ ir „Ko tau reikia, kad galėtumei būti savimi?“<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69472055</guid><pubDate>Sat, 17 Jan 2026 14:30:08 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69472055/2026_01_17_3350_1_967eb6c2_5f3e_4680_8df4_1e7e6a8ae2fd.mp3" length="26178592" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jau šią savaitę knygų prekybos vietas pasiekė Barboros Suisse knyga „Kolegos. Kaip bendradarbiams ir vadovams būti draugiškiems negaliai“. Knygoje – dvidešimt žmonių su negalia gyvenimo ir profesinės istorijos. Tarp jų - ir tų žmonių, kuriems...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jau šią savaitę knygų prekybos vietas pasiekė Barboros Suisse knyga „Kolegos. Kaip bendradarbiams ir vadovams būti draugiškiems negaliai“. Knygoje – dvidešimt žmonių su negalia gyvenimo ir profesinės istorijos. Tarp jų - ir tų žmonių, kuriems įdarbinimo tarpininkai SOPA padėjo rasti savo vietą darbo pasaulyje. Šioje laidoje – pokalbis apie darbą, kolegas ir supratimą. Laidoje dalyvauja Barbora Suisse ir Tatjana Pleskevičienė – knygos autorė ir iliustratorė, „Draugiški autizmui komanda“. Abi moterys – autistiškų vaikų mamos, o Tatjana ir pati autistiška.<br />Paklausus, jei skaitytojas prisimintų tik vieną mintį iš knygos, kokia ji turėtų būti, abi pašnekovės vienbalsiai sutarė – nepamiršti paklausti: „Gal einam kavos, kolega?“ ir „Ko tau reikia, kad galėtumei būti savimi?“<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1637</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kai laikas skaičiuojamas sekundėmis, o sprendimas – vienas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kai-laikas-skaiciuojamas-sekundemis-o-sprendimas-vienas--69486109</link><description><![CDATA[Gydytoja anesteziologė reanimatologė, pirmosios pagalbos instruktorė Jekaterina Romanovienė sako: „Pirmosios pagalbos kursai – pirmiausia tam, kad prireikus, galėtume padėti savo artimajam“.<br />„Matėsi, kad praeiviai šalinasi tos vietos, kur gulėjo žmogus, kuriam reikėjo pagalbos. Kai jau jį gaivinau, tik viena moteris iš tolo paklausė manęs, ar gali man kuo nors padėti“, – pasakoja Vygis Radžiukynas, kraujo centro darbuotojas, kraujo donoras, kuriam ne kartą teko realiai gaivinti žmogų.<br /><br />Kodėl žmonės dar vis nelabai noriai renkasi pirmosios pagalbos kursus? Kas dažniausiai „paralyžuoja“ žmogų kritinėse situacijose – nežinojimas, ar baimė suklysti? Ką kiekvienas žmogus privalo mokėti, net jei niekada nėra lankęs kursų? „Pirmoji pagalba prasideda nuo sprendimo nelikti nuošalyje, nebūtina būti mediku. Patikrink! Paskambink! Padėk!”, – atsako abu pašnekovai.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69486109</guid><pubDate>Sat, 10 Jan 2026 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69486109/2026_01_10_3350_1_c9ef9f58_5c4a_4d68_8cb1_43e0bbbe79be.mp3" length="27079712" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gydytoja anesteziologė reanimatologė, pirmosios pagalbos instruktorė Jekaterina Romanovienė sako: „Pirmosios pagalbos kursai – pirmiausia tam, kad prireikus, galėtume padėti savo artimajam“.
„Matėsi, kad praeiviai šalinasi tos vietos, kur gulėjo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gydytoja anesteziologė reanimatologė, pirmosios pagalbos instruktorė Jekaterina Romanovienė sako: „Pirmosios pagalbos kursai – pirmiausia tam, kad prireikus, galėtume padėti savo artimajam“.<br />„Matėsi, kad praeiviai šalinasi tos vietos, kur gulėjo žmogus, kuriam reikėjo pagalbos. Kai jau jį gaivinau, tik viena moteris iš tolo paklausė manęs, ar gali man kuo nors padėti“, – pasakoja Vygis Radžiukynas, kraujo centro darbuotojas, kraujo donoras, kuriam ne kartą teko realiai gaivinti žmogų.<br /><br />Kodėl žmonės dar vis nelabai noriai renkasi pirmosios pagalbos kursus? Kas dažniausiai „paralyžuoja“ žmogų kritinėse situacijose – nežinojimas, ar baimė suklysti? Ką kiekvienas žmogus privalo mokėti, net jei niekada nėra lankęs kursų? „Pirmoji pagalba prasideda nuo sprendimo nelikti nuošalyje, nebūtina būti mediku. Patikrink! Paskambink! Padėk!”, – atsako abu pašnekovai.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1693</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kai gyvenimas pasikeičia vienu sakiniu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kai-gyvenimas-pasikeicia-vienu-sakiniu--69294685</link><description><![CDATA[„Tavo asmeninis gyvenimas nuo šiol baigėsi“, – kartu su žinia apie sūnaus diagnozę išgirdo tinklaraštininkė Ilona Plavska, į ką ji visiems atsako kuriamu projektu „Autizmas – ne nuosprendis“. Laidoje moteris prisipažįsta: nors ir labai norisi kurti pozityvų turinį, pačiai susitaikyti su situacija prireikė pusantrų metų, o kiekviena diena yra tarsi mokykla, kurioje ji mokosi kartu su savo sūnumi ir aplinka.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69294685</guid><pubDate>Sat, 03 Jan 2026 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69294685/2026_01_03_3350_1_553382fc_4e22_45fc_ba37_89bf2dd8e06b.mp3" length="26767079" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Tavo asmeninis gyvenimas nuo šiol baigėsi“, – kartu su žinia apie sūnaus diagnozę išgirdo tinklaraštininkė Ilona Plavska, į ką ji visiems atsako kuriamu projektu „Autizmas – ne nuosprendis“. Laidoje moteris prisipažįsta: nors ir labai norisi kurti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Tavo asmeninis gyvenimas nuo šiol baigėsi“, – kartu su žinia apie sūnaus diagnozę išgirdo tinklaraštininkė Ilona Plavska, į ką ji visiems atsako kuriamu projektu „Autizmas – ne nuosprendis“. Laidoje moteris prisipažįsta: nors ir labai norisi kurti pozityvų turinį, pačiai susitaikyti su situacija prireikė pusantrų metų, o kiekviena diena yra tarsi mokykla, kurioje ji mokosi kartu su savo sūnumi ir aplinka.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1673</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Pasaulis nėra mums skolingas“, – keisti mąstymą ir dėkoti kviečia psichologė Grudienė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pasaulis-nera-mums-skolingas-keisti-mastyma-ir-dekoti-kviecia-psichologe-grudiene--69227095</link><description><![CDATA[„Smegenys, kaip ir raumuo, ką treniruoji, tą ir turi. Jei mums pavyksta nulaužti „išgyvenimo režimą“, mes stipriname save“, – pasakoja laidos viešnia psichologė, vadybos konsultantė Solveiga Grudienė. Dėkingumas yra galinga emocija, galinti padidinti laimės jausmą, o taip pat pagelbėti sunkiais gyvenimo momentais.<br />Kodėl ir kaip į mūsų gyvenimus ateina dėkingumas būtent tuomet, kai išgyvename sudėtingus etapus? Kokia dėkingumo nauda? Ką apie tai sako tyrimai? Nuo ko pradėti dėkoti, kaip atrasti dalykus, už kuriuos galime būti dėkingi? Kokios praktikos rekomenduojamos?<br />Paskutinėje šių metų laidoje – pokalbis apie dėkingumą ir jo galią.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69227095</guid><pubDate>Sat, 27 Dec 2025 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69227095/2025_12_27_3350_1_54db3917_d1ed_41a7_ba20_c5fc14a62bac.mp3" length="26126347" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Smegenys, kaip ir raumuo, ką treniruoji, tą ir turi. Jei mums pavyksta nulaužti „išgyvenimo režimą“, mes stipriname save“, – pasakoja laidos viešnia psichologė, vadybos konsultantė Solveiga Grudienė. Dėkingumas yra galinga emocija, galinti padidinti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Smegenys, kaip ir raumuo, ką treniruoji, tą ir turi. Jei mums pavyksta nulaužti „išgyvenimo režimą“, mes stipriname save“, – pasakoja laidos viešnia psichologė, vadybos konsultantė Solveiga Grudienė. Dėkingumas yra galinga emocija, galinti padidinti laimės jausmą, o taip pat pagelbėti sunkiais gyvenimo momentais.<br />Kodėl ir kaip į mūsų gyvenimus ateina dėkingumas būtent tuomet, kai išgyvename sudėtingus etapus? Kokia dėkingumo nauda? Ką apie tai sako tyrimai? Nuo ko pradėti dėkoti, kaip atrasti dalykus, už kuriuos galime būti dėkingi? Kokios praktikos rekomenduojamos?<br />Paskutinėje šių metų laidoje – pokalbis apie dėkingumą ir jo galią.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1633</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Geriausia daugyba yra dalyba“, – sako 77- erių Aldona</title><link>https://www.spreaker.com/episode/geriausia-daugyba-yra-dalyba-sako-77-eriu-aldona--69134263</link><description><![CDATA[Šventės neretai kelia ne tik džiaugsmą, bet ir nerimą. Ir vienišumas švenčių metu gali sukelti stipresnius jausmus. Kaip sušvelninti šį jausmą, padėti sau ir kitiems ne tik švenčių metu, laidoje pasakoja Aldona Katilienė ir Laura Balčiūtė – projektų 60+ autorė ir senjorų draugė.<br />„Aš gyvenimą švenčiu, nebūnu viena, einu į žmones ir būnu su žmonėmis, gyvenu savo gyvenimą”, – pasakoja 77-erių Aldona, kurios gyvenimas pilnas savanorystės ir įvairių veiklų. „Noriu jaunus žmones pakviesti pabendrauti su senjorais, gal tiesiog pasivaikščioti, arbatos atsigerti“, – laidoje sako Laura. O Aldona dar kviečia nepamiršti dėkoti ir apsikabinti, kad „akys žibėtų ir širdyje šviesu būtų“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69134263</guid><pubDate>Sat, 20 Dec 2025 14:30:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69134263/2025_12_20_3350_1_61d97c71_780c_4599_84fc_699414df9c9a.mp3" length="28149688" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šventės neretai kelia ne tik džiaugsmą, bet ir nerimą. Ir vienišumas švenčių metu gali sukelti stipresnius jausmus. Kaip sušvelninti šį jausmą, padėti sau ir kitiems ne tik švenčių metu, laidoje pasakoja Aldona Katilienė ir Laura Balčiūtė – projektų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šventės neretai kelia ne tik džiaugsmą, bet ir nerimą. Ir vienišumas švenčių metu gali sukelti stipresnius jausmus. Kaip sušvelninti šį jausmą, padėti sau ir kitiems ne tik švenčių metu, laidoje pasakoja Aldona Katilienė ir Laura Balčiūtė – projektų 60+ autorė ir senjorų draugė.<br />„Aš gyvenimą švenčiu, nebūnu viena, einu į žmones ir būnu su žmonėmis, gyvenu savo gyvenimą”, – pasakoja 77-erių Aldona, kurios gyvenimas pilnas savanorystės ir įvairių veiklų. „Noriu jaunus žmones pakviesti pabendrauti su senjorais, gal tiesiog pasivaikščioti, arbatos atsigerti“, – laidoje sako Laura. O Aldona dar kviečia nepamiršti dėkoti ir apsikabinti, kad „akys žibėtų ir širdyje šviesu būtų“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1760</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar savižudybė gali būti paveldima?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-savizudybe-gali-buti-paveldima--69038434</link><description><![CDATA[„Man išgyventi labiausiai padėjo skaudžios patirties įprasminimas, bendruomenės, kurioje jaučiuosi saugiai, radimas“, - sako Viktorija Andreikėnaitė – SafeTalk ir A-SIST mokymų lektorė, „Žvelk giliau“ projekto ambasadorių koordinatorė, daugiau nei prieš dvidešimt metų išgyvenusi tėčio savižudybę.<br />„Labai svarbu, kad kiekvienas žmogus pastebėtų galimos savižudybės artėjimo ženklus“, - laidoje pasakoja Julija Meišimė – Savižudybių prevencijos mokytojų asociacijos pirmininkė.<br />Gyvename sudėtingu metu – visuomenės susiskaldymas, karo grėsmė, artėjančios šventės, kaip ir daugybė blizgučių dar labiau paaštrina psichikos sveikatos problemas. Laidoje priminimas, kas labai svarbu kiekvieną dieną, į ką turėtume atkreipti dėmesį, kaip elgtis, kad padėtume tiek sau, tiek greta esančiam išgyventi emocines duobes. Pašnekovės pasakoja, kad labai svarbu mokėti padėti ne tik kitam, tačiau ir pačiam sau. Gruodžio 13- oji - Šviesos, šv. Liucijos diena. Šviesus pokalbis apie su-dėtingus dalykus.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69038434</guid><pubDate>Sat, 13 Dec 2025 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69038434/2025_12_13_3350_1_f9fef8f3_92c5_4a55_85e7_8da23b76d6e6.mp3" length="26192803" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Man išgyventi labiausiai padėjo skaudžios patirties įprasminimas, bendruomenės, kurioje jaučiuosi saugiai, radimas“, - sako Viktorija Andreikėnaitė – SafeTalk ir A-SIST mokymų lektorė, „Žvelk giliau“ projekto ambasadorių koordinatorė, daugiau nei...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Man išgyventi labiausiai padėjo skaudžios patirties įprasminimas, bendruomenės, kurioje jaučiuosi saugiai, radimas“, - sako Viktorija Andreikėnaitė – SafeTalk ir A-SIST mokymų lektorė, „Žvelk giliau“ projekto ambasadorių koordinatorė, daugiau nei prieš dvidešimt metų išgyvenusi tėčio savižudybę.<br />„Labai svarbu, kad kiekvienas žmogus pastebėtų galimos savižudybės artėjimo ženklus“, - laidoje pasakoja Julija Meišimė – Savižudybių prevencijos mokytojų asociacijos pirmininkė.<br />Gyvename sudėtingu metu – visuomenės susiskaldymas, karo grėsmė, artėjančios šventės, kaip ir daugybė blizgučių dar labiau paaštrina psichikos sveikatos problemas. Laidoje priminimas, kas labai svarbu kiekvieną dieną, į ką turėtume atkreipti dėmesį, kaip elgtis, kad padėtume tiek sau, tiek greta esančiam išgyventi emocines duobes. Pašnekovės pasakoja, kad labai svarbu mokėti padėti ne tik kitam, tačiau ir pačiam sau. Gruodžio 13- oji - Šviesos, šv. Liucijos diena. Šviesus pokalbis apie su-dėtingus dalykus.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1637</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vaikų lūpomis išsakoma suaugusiųjų nuomonė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vaiku-lupomis-issakoma-suaugusiuju-nuomone--69038439</link><description><![CDATA[Kokia yra šiuolaikinė karta? Ar noriai priima kitokį? Ar šiuolaikinė mokykla yra stereotipiška erdvė? Kokia reali situacija mokyklose šiandien?<br />Laidoje dalyvauja istorijos mokytojas, švietimo aktyvistas Antanas Jonušas, Sandra Gaučiūtė – „Nepatogaus kino klasės“ programos vadovė, Atviros Lietuvos fondo projektų vadovė ir neformaliojo ugdymo fanė ir kino kūrėja, edukatorė, dirbanti su vaikais ir jaunimu formaliajame švietime ir neformaliame ugdyme Augustė Baltrūnaitė.<br />„Man teko mokytis mokykloje, kuri buvo tikra patyčių mokykla“, - sako mokytojas Antanas Jonušas, - „dabar tokios neigiamos aplinkos yra mažiau, vyksta daug įvairių mokymų“. „Staiga tapau patyčių objektu, net negalėjau suprasti, kodėl staiga man kimbama į plaukus tik dėl to, kad aš esu“, - pasakoja Augustė Baltrūnaitė, - „dabar stebiu pokytį, nors dar reikia daug nuveikti“.<br />Apie svarbias kino festivalio „Nepatogaus kino klasės“ veiklas įvairiose temose, edukacijas, mažinančias atskirtį, keičiančias požiūrį, laidoje pasakoja Sandra Gaučiūtė: „Girdime, kad edukacijos veiksmingos ne tik vaikams, tačiau jos labai vertingos ir mokytojams. O Įvairovė yra sveikintinas dalykas ir leidžia mums būti stipresne visuomene“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69038439</guid><pubDate>Sat, 06 Dec 2025 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69038439/2025_12_06_3350_1_031799e8_d4d0_4f06_86a5_4a8a416e86cd.mp3" length="27019108" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokia yra šiuolaikinė karta? Ar noriai priima kitokį? Ar šiuolaikinė mokykla yra stereotipiška erdvė? Kokia reali situacija mokyklose šiandien?
Laidoje dalyvauja istorijos mokytojas, švietimo aktyvistas Antanas Jonušas, Sandra Gaučiūtė – „Nepatogaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokia yra šiuolaikinė karta? Ar noriai priima kitokį? Ar šiuolaikinė mokykla yra stereotipiška erdvė? Kokia reali situacija mokyklose šiandien?<br />Laidoje dalyvauja istorijos mokytojas, švietimo aktyvistas Antanas Jonušas, Sandra Gaučiūtė – „Nepatogaus kino klasės“ programos vadovė, Atviros Lietuvos fondo projektų vadovė ir neformaliojo ugdymo fanė ir kino kūrėja, edukatorė, dirbanti su vaikais ir jaunimu formaliajame švietime ir neformaliame ugdyme Augustė Baltrūnaitė.<br />„Man teko mokytis mokykloje, kuri buvo tikra patyčių mokykla“, - sako mokytojas Antanas Jonušas, - „dabar tokios neigiamos aplinkos yra mažiau, vyksta daug įvairių mokymų“. „Staiga tapau patyčių objektu, net negalėjau suprasti, kodėl staiga man kimbama į plaukus tik dėl to, kad aš esu“, - pasakoja Augustė Baltrūnaitė, - „dabar stebiu pokytį, nors dar reikia daug nuveikti“.<br />Apie svarbias kino festivalio „Nepatogaus kino klasės“ veiklas įvairiose temose, edukacijas, mažinančias atskirtį, keičiančias požiūrį, laidoje pasakoja Sandra Gaučiūtė: „Girdime, kad edukacijos veiksmingos ne tik vaikams, tačiau jos labai vertingos ir mokytojams. O Įvairovė yra sveikintinas dalykas ir leidžia mums būti stipresne visuomene“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1689</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kokius reikalavimus kelia paralimpietės Oksanos Dobrovolskajos sužadėtiniui jos brolis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kokius-reikalavimus-kelia-paralimpietes-oksanos-dobrovolskajos-suzadetiniui-jos-brolis--68804548</link><description><![CDATA[Laidos pabaigoje paralimpietė disko metikė Oksana Dobrovolskaja, jos brolis Andrejus ir sesuo Jelena susižvalgo, nusijuokia ir sutartinai sako: „Taip atvirai apie savo šeimą, mūsų tarpusavio santykius dar niekada nekalbėjome“. Vyriausioji iš jų – Jelena – pasakoja, kaip ji, augdama neregių šeimoje, jautėsi kitokia ir dar vaikystėje taip pat norėjo nematyti. Andrejus buvo tas žmogus, kuris lydėjo sesę Oksaną į startą, ir pasakoja, kad ne iškart suprato, kad bronza jau laimėta. Tačiau apie Oksanos sužadėtinį jis turi tvirtą savo nuomonę. O Oksana, paklausta kas svarbiau – sportas ar šeima, nesuabejojusi atsako – šeima.<br />Atviras, nuoširdus pokalbis apie nelengvą, tačiau mielą visos šeimos kelią link Oksanos pergalių tiek sporte, tiek asmeniniame gyvenime.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68804548</guid><pubDate>Sat, 29 Nov 2025 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68804548/2025_11_29_3350_1_170d4aa9_3d4d_4b67_a1bb_fa1a9383e12a.mp3" length="27073861" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos pabaigoje paralimpietė disko metikė Oksana Dobrovolskaja, jos brolis Andrejus ir sesuo Jelena susižvalgo, nusijuokia ir sutartinai sako: „Taip atvirai apie savo šeimą, mūsų tarpusavio santykius dar niekada nekalbėjome“. Vyriausioji iš jų –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos pabaigoje paralimpietė disko metikė Oksana Dobrovolskaja, jos brolis Andrejus ir sesuo Jelena susižvalgo, nusijuokia ir sutartinai sako: „Taip atvirai apie savo šeimą, mūsų tarpusavio santykius dar niekada nekalbėjome“. Vyriausioji iš jų – Jelena – pasakoja, kaip ji, augdama neregių šeimoje, jautėsi kitokia ir dar vaikystėje taip pat norėjo nematyti. Andrejus buvo tas žmogus, kuris lydėjo sesę Oksaną į startą, ir pasakoja, kad ne iškart suprato, kad bronza jau laimėta. Tačiau apie Oksanos sužadėtinį jis turi tvirtą savo nuomonę. O Oksana, paklausta kas svarbiau – sportas ar šeima, nesuabejojusi atsako – šeima.<br />Atviras, nuoširdus pokalbis apie nelengvą, tačiau mielą visos šeimos kelią link Oksanos pergalių tiek sporte, tiek asmeniniame gyvenime.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1693</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Po 150 dienų ligoninėje namo – su deguonies aparatu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/po-150-dienu-ligonineje-namo-su-deguonies-aparatu--68702481</link><description><![CDATA[„Buvo akimirkų, kai bijojau garsiai džiaugtis, nes rytojus galėjo viską atimti. Bet liūdėti negalėjau – liūdesys žudo viltį. Ir - reikėjo veikti“, – sako Veronika Valančienė – dvynukių ankstukių mama. Laidoje išgirsime Viltės ir Ievos istoriją nuo 500 ir 615 gramų iki šviesių, žaismingų 7-mečių mergaičių. 150 dienų ligoninėje, grįžus namo, vienai iš dukryčių buvo būtinas deguonies aparatas... „Tai tik viena iš daugelio istorijų, o kasdien gimsta 2-3 neišnešioti naujagimiai“, – antrina pati neišnešiotukę auginanti Jolanta Leonavičiūtė-Grigorjevienė, asociacijos „Neišnešiotukas“ atstovė ryšiams su visuomene.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68702481</guid><pubDate>Sat, 22 Nov 2025 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68702481/2025_11_22_3350_1_1b4d38e7_67dc_4f97_b445_92f4a3bb82b7.mp3" length="26968117" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Buvo akimirkų, kai bijojau garsiai džiaugtis, nes rytojus galėjo viską atimti. Bet liūdėti negalėjau – liūdesys žudo viltį. Ir - reikėjo veikti“, – sako Veronika Valančienė – dvynukių ankstukių mama. Laidoje išgirsime Viltės ir Ievos istoriją nuo 500...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Buvo akimirkų, kai bijojau garsiai džiaugtis, nes rytojus galėjo viską atimti. Bet liūdėti negalėjau – liūdesys žudo viltį. Ir - reikėjo veikti“, – sako Veronika Valančienė – dvynukių ankstukių mama. Laidoje išgirsime Viltės ir Ievos istoriją nuo 500 ir 615 gramų iki šviesių, žaismingų 7-mečių mergaičių. 150 dienų ligoninėje, grįžus namo, vienai iš dukryčių buvo būtinas deguonies aparatas... „Tai tik viena iš daugelio istorijų, o kasdien gimsta 2-3 neišnešioti naujagimiai“, – antrina pati neišnešiotukę auginanti Jolanta Leonavičiūtė-Grigorjevienė, asociacijos „Neišnešiotukas“ atstovė ryšiams su visuomene.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1686</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gydytoja nefrologė: buvę atvejų, kuomet žmogus nesusitaiko, kad jo kūne – svetimo organas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gydytoja-nefrologe-buve-atveju-kuomet-zmogus-nesusitaiko-kad-jo-kune-svetimo-organas--68588519</link><description><![CDATA[Edvardas iki transplantacijos diabetu sirgo apie dvidešimt keterius metus. Trejus metus buvo dializuojamas. 2014 m. jam atlikta kasos inksto komplekso transplantacija. Ir jau vienuolika metų Edvardas gyvena be insulino injekcijų ir dializių.<br />„Diabetas „suvalgo“ inkstus, pažeidžiamos kraujagyslės, išsivysto aterosklerozė“, – laidoje sako gydytoja nefrologė, gydanti Edvardą, Ilona Rudminienė.<br />Kasos inksto komplekso transplantacijos Lietuvoje atliekamos nuo 2008 m., tokių transplantacijų per metus atliekama vos viena ar dvi. Operacijas atliekantis docentas Vitalijus Sokolovas atskleidžia jų sudėtingumą ir prisimena pačią pirmąją atliktą inksto komplekso transplantaciją: „Iškart pastebėjome gerėjančius pacientės rodiklius“. Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Renata Bruzgienė kviečia nenusiminti, išgirdus diagnozę: „Diabetas šiandien – jau ne nuosprendis“.<br />Minint Pasaulinę diabeto dieną – pokalbis apie kasos inksto komplekso transplantaciją ir kitus diabetą stabdančius gydymo būdus.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68588519</guid><pubDate>Sat, 15 Nov 2025 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68588519/2025_11_15_3350_1_ebfc598c_c161_471a_8475_b8cc540028ab.mp3" length="26642109" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Edvardas iki transplantacijos diabetu sirgo apie dvidešimt keterius metus. Trejus metus buvo dializuojamas. 2014 m. jam atlikta kasos inksto komplekso transplantacija. Ir jau vienuolika metų Edvardas gyvena be insulino injekcijų ir dializių.
„Diabetas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Edvardas iki transplantacijos diabetu sirgo apie dvidešimt keterius metus. Trejus metus buvo dializuojamas. 2014 m. jam atlikta kasos inksto komplekso transplantacija. Ir jau vienuolika metų Edvardas gyvena be insulino injekcijų ir dializių.<br />„Diabetas „suvalgo“ inkstus, pažeidžiamos kraujagyslės, išsivysto aterosklerozė“, – laidoje sako gydytoja nefrologė, gydanti Edvardą, Ilona Rudminienė.<br />Kasos inksto komplekso transplantacijos Lietuvoje atliekamos nuo 2008 m., tokių transplantacijų per metus atliekama vos viena ar dvi. Operacijas atliekantis docentas Vitalijus Sokolovas atskleidžia jų sudėtingumą ir prisimena pačią pirmąją atliktą inksto komplekso transplantaciją: „Iškart pastebėjome gerėjančius pacientės rodiklius“. Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Renata Bruzgienė kviečia nenusiminti, išgirdus diagnozę: „Diabetas šiandien – jau ne nuosprendis“.<br />Minint Pasaulinę diabeto dieną – pokalbis apie kasos inksto komplekso transplantaciją ir kitus diabetą stabdančius gydymo būdus.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1666</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apie 28 kilogramus numetusi 41-erių Ieva: pasakiau sau, kad dabar – mano laikas žydėti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apie-28-kilogramus-numetusi-41-eriu-ieva-pasakiau-sau-kad-dabar-mano-laikas-zydeti--68482723</link><description><![CDATA[„Pradėsiu nuo pirmadienio. Ne, gal pradėsiu nuo sausio 1-osios“, - daug kartų sakė sau Ieva Brogienė. Ir, sau pasakiusi, kad tai paskutinis mėginimas numesti svorio, pradėjusi sveikai maitintis, atsikratė 24 kilogramų. „Per 8 mėnesius išmokau suprasti, ką ir kodėl dedu į burną“, – laidoje pasakoja pašnekovė. Dietistė Ieva Balnionė dalijasi receptu: „Pirmiausia atkreipkite dėmesį į savo sveikatą ir leiskite sau gyventi pilnavertį gyvenimą“.<br />Ar žinojote, kad mes nepaveldime pilnumo geno? Pokalbis, skirtas Europos sveikos mitybos dienai.<br /><br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68482723</guid><pubDate>Sat, 08 Nov 2025 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68482723/2025_11_08_3350_1_edae30a4_77f4_4a21_aa3a_f456bc408cae.mp3" length="26923395" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Pradėsiu nuo pirmadienio. Ne, gal pradėsiu nuo sausio 1-osios“, - daug kartų sakė sau Ieva Brogienė. Ir, sau pasakiusi, kad tai paskutinis mėginimas numesti svorio, pradėjusi sveikai maitintis, atsikratė 24 kilogramų. „Per 8 mėnesius išmokau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Pradėsiu nuo pirmadienio. Ne, gal pradėsiu nuo sausio 1-osios“, - daug kartų sakė sau Ieva Brogienė. Ir, sau pasakiusi, kad tai paskutinis mėginimas numesti svorio, pradėjusi sveikai maitintis, atsikratė 24 kilogramų. „Per 8 mėnesius išmokau suprasti, ką ir kodėl dedu į burną“, – laidoje pasakoja pašnekovė. Dietistė Ieva Balnionė dalijasi receptu: „Pirmiausia atkreipkite dėmesį į savo sveikatą ir leiskite sau gyventi pilnavertį gyvenimą“.<br />Ar žinojote, kad mes nepaveldime pilnumo geno? Pokalbis, skirtas Europos sveikos mitybos dienai.<br /><br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1683</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dvareckas: žmonės gyvenimą vertina pagal gebėjimą savo naudingumą skaičiuoti ekselyje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dvareckas-zmones-gyvenima-vertina-pagal-gebejima-savo-naudinguma-skaiciuoti-ekselyje--68380012</link><description><![CDATA[„Nėra šventojo be praeities ir nusidėjėlio be ateities“, - cituodamas popiežių Pranciškų, kunigas, priklausomų žmonių bendruomenės „Aš esu“ įkūrėjas ir vadovas Kęstutis Dvareckas pasakoja apie savo ir kitų priklausomų žmonių kelią. Priklausomo žmogaus artimieji neretu atveju savo noru įsisuka į priklausomybės palaikymą, ne į pagalbą sveikti. „Per daug mačiau artimųjų kančių, kurie lieka tik su kuprine ant pečių, viską praradę, prie mylimo priklausomo žmogaus kapo“, - pasakoja kunigas. Ir kviečia mylėti besąlygiškai, net jei tai reikštų santykių pabaigą: „Priklausomybės atveju labai tinka posakis: kuo blogiau – tuo geriau“.<br />Lapkričio 1-ąją – Visų šventųjų dieną – minima ir Tarptautinė kovos su narkomanija diena.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68380012</guid><pubDate>Sat, 01 Nov 2025 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68380012/2025_11_01_3350_1_fd01fe8e_5a7d_4353_9e6d_8bd91ae09180.mp3" length="27057142" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Nėra šventojo be praeities ir nusidėjėlio be ateities“, - cituodamas popiežių Pranciškų, kunigas, priklausomų žmonių bendruomenės „Aš esu“ įkūrėjas ir vadovas Kęstutis Dvareckas pasakoja apie savo ir kitų priklausomų žmonių kelią. Priklausomo žmogaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Nėra šventojo be praeities ir nusidėjėlio be ateities“, - cituodamas popiežių Pranciškų, kunigas, priklausomų žmonių bendruomenės „Aš esu“ įkūrėjas ir vadovas Kęstutis Dvareckas pasakoja apie savo ir kitų priklausomų žmonių kelią. Priklausomo žmogaus artimieji neretu atveju savo noru įsisuka į priklausomybės palaikymą, ne į pagalbą sveikti. „Per daug mačiau artimųjų kančių, kurie lieka tik su kuprine ant pečių, viską praradę, prie mylimo priklausomo žmogaus kapo“, - pasakoja kunigas. Ir kviečia mylėti besąlygiškai, net jei tai reikštų santykių pabaigą: „Priklausomybės atveju labai tinka posakis: kuo blogiau – tuo geriau“.<br />Lapkričio 1-ąją – Visų šventųjų dieną – minima ir Tarptautinė kovos su narkomanija diena.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1691</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gyvenu taip, kaip jaučiuosi!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gyvenu-taip-kaip-jauciuosi--68371184</link><description><![CDATA[„Aš nepasakysiu tikslaus skaičiaus operacijų, kiek man teko išgyventi. Manau, virš 20 tai tikrai“, - sako vos dvidešimt aštuonerių metų vertėja Urtė Atkucevičiūtė. – „Tarp operacijų ir visų sunkumų vyksta daugybė gerų ir gražių dalykų. Gyvenime aš renkuosi koncentruotis į tai“.<br />„Tėvams buvo pasakyta, kad aš neišgyvensiu, tačiau, kaip matote, prognozės nepasitvirtino“, - šypsosi kita pašnekovė Ieva Gaučaitė, kuri ne tik savarankiškai pasirūpina savim, bet, kaip ir Urtė, baigė mokyklą, mokėsi universitete, siekia savo svajonių ir tikslų išsipildymo.<br />Abi merginas vienija bendra diagnozė - spina bifida. O spalis yar minimas kaip šios diagnozės pažinimo mėnuo. Pokalbis, kuriame išgirsite atvirus pasakojimus apie šią ligą ir merginų svajones, kasdieninius rūpesčius ir tikslus bei jų siekimą. Merginų pavyzdys rodo: nors ši būklė yra nepagydoma, su tinkama medicinine priežiūra bei asistuojančių žmonių pagalba stuburo smegenų išvaržą turintys žmonės gali gyventi, mokytis, dirbti, kurti santykius ir siekti savo užsibrėžtų tikslų.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68371184</guid><pubDate>Sat, 25 Oct 2025 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68371184/2025_10_25_3350_1_330047e6_5ee3_4d7b_b32b_fa62cb829553.mp3" length="26573146" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Aš nepasakysiu tikslaus skaičiaus operacijų, kiek man teko išgyventi. Manau, virš 20 tai tikrai“, - sako vos dvidešimt aštuonerių metų vertėja Urtė Atkucevičiūtė. – „Tarp operacijų ir visų sunkumų vyksta daugybė gerų ir gražių dalykų. Gyvenime aš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Aš nepasakysiu tikslaus skaičiaus operacijų, kiek man teko išgyventi. Manau, virš 20 tai tikrai“, - sako vos dvidešimt aštuonerių metų vertėja Urtė Atkucevičiūtė. – „Tarp operacijų ir visų sunkumų vyksta daugybė gerų ir gražių dalykų. Gyvenime aš renkuosi koncentruotis į tai“.<br />„Tėvams buvo pasakyta, kad aš neišgyvensiu, tačiau, kaip matote, prognozės nepasitvirtino“, - šypsosi kita pašnekovė Ieva Gaučaitė, kuri ne tik savarankiškai pasirūpina savim, bet, kaip ir Urtė, baigė mokyklą, mokėsi universitete, siekia savo svajonių ir tikslų išsipildymo.<br />Abi merginas vienija bendra diagnozė - spina bifida. O spalis yar minimas kaip šios diagnozės pažinimo mėnuo. Pokalbis, kuriame išgirsite atvirus pasakojimus apie šią ligą ir merginų svajones, kasdieninius rūpesčius ir tikslus bei jų siekimą. Merginų pavyzdys rodo: nors ši būklė yra nepagydoma, su tinkama medicinine priežiūra bei asistuojančių žmonių pagalba stuburo smegenų išvaržą turintys žmonės gali gyventi, mokytis, dirbti, kurti santykius ir siekti savo užsibrėžtų tikslų.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1661</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Jaučiausi kaip visatos valdovė“, - sako pogimdyminę psichozę išgyvenusi Giedrė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/jauciausi-kaip-visatos-valdove-sako-pogimdymine-psichoze-isgyvenusi-giedre--68196886</link><description><![CDATA[Kaip jaučiatės šį rudenį? Kai prastėjant orams mus visus vis dažniau užklumpa slogi nuotaika, tampame vangesni, neretai ir motyvacija apleidžia. Prie viso to dar prisideda dabartinis sociokultūrinis kontekstas – karai, ligos. Dėl informacinių technologijų nesunku paskęsti informacijos gausoje, o socialinių tinklų realybė neretai iškreipia tikrąjį suvokimą apie tai, kas aš esu, dėl ko esu.<br />Šioje laidoje kalbamės apie motinystę ir patiriamus psichinės sveikatos patyrimus bei sutrikimus. Kristina Mažeikaitė, balsą tyrinėjanti muzikos terapeutė, vokalo mokytoja ir vieniša mama, sako: „Susidūriau su akistata, kas aš esu ir dėl ko esu?“. Giedrė Dambrauskaitė, humanistinių ceremonijų vedėja atvirai pasakoja apie ją ištikusią psichozę po gimdymo: „Tik pagimdžius, pradėjo ryškėti pogimdyminės psichozės požymiai. Man vaidenosi veidai, išgyvenau ryškius emocijų pliūpsnius. Jaučiausi kaip visatos valdovė“. Tiek Kristina, tiek Giedrė yra iniciatyvos „Žvelk giliau“ ambasadorės.<br />Trečioji laidos viešnia Nida Vildžiūnaitė - iniciatyvos „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorių koordinatorė, Pogimdyvinės depresijos centro įkūrėja pasakoja, kad pogimdyvinė depresija ir kiti iššūkiai motinystėje nepriklauso nuo sezoniškumo ar nuo to, kelintą kartą moterys tampa mamomis.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68196886</guid><pubDate>Sat, 18 Oct 2025 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68196886/2025_10_18_3350_1_dc89511e_2e58_424f_96b7_754aae2a4c3f.mp3" length="26977312" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip jaučiatės šį rudenį? Kai prastėjant orams mus visus vis dažniau užklumpa slogi nuotaika, tampame vangesni, neretai ir motyvacija apleidžia. Prie viso to dar prisideda dabartinis sociokultūrinis kontekstas – karai, ligos. Dėl informacinių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip jaučiatės šį rudenį? Kai prastėjant orams mus visus vis dažniau užklumpa slogi nuotaika, tampame vangesni, neretai ir motyvacija apleidžia. Prie viso to dar prisideda dabartinis sociokultūrinis kontekstas – karai, ligos. Dėl informacinių technologijų nesunku paskęsti informacijos gausoje, o socialinių tinklų realybė neretai iškreipia tikrąjį suvokimą apie tai, kas aš esu, dėl ko esu.<br />Šioje laidoje kalbamės apie motinystę ir patiriamus psichinės sveikatos patyrimus bei sutrikimus. Kristina Mažeikaitė, balsą tyrinėjanti muzikos terapeutė, vokalo mokytoja ir vieniša mama, sako: „Susidūriau su akistata, kas aš esu ir dėl ko esu?“. Giedrė Dambrauskaitė, humanistinių ceremonijų vedėja atvirai pasakoja apie ją ištikusią psichozę po gimdymo: „Tik pagimdžius, pradėjo ryškėti pogimdyminės psichozės požymiai. Man vaidenosi veidai, išgyvenau ryškius emocijų pliūpsnius. Jaučiausi kaip visatos valdovė“. Tiek Kristina, tiek Giedrė yra iniciatyvos „Žvelk giliau“ ambasadorės.<br />Trečioji laidos viešnia Nida Vildžiūnaitė - iniciatyvos „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorių koordinatorė, Pogimdyvinės depresijos centro įkūrėja pasakoja, kad pogimdyvinė depresija ir kiti iššūkiai motinystėje nepriklauso nuo sezoniškumo ar nuo to, kelintą kartą moterys tampa mamomis.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1686</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kad dovanotum gyvenimą, nereikia mirti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kad-dovanotum-gyvenima-nereikia-mirti--68104624</link><description><![CDATA[Donorystėje po mirties – viskas yra konfidencialu, o gyvojoje donorystėje mes pažįstame vieni kitus. Kai kamienines kraujodaros ląsteles dovanojame nepažįstamajam – praėjus dviems metams, gavus abiejų pusių sutikimus – galima bendrauti – susitikti, dėkoti ir džiaugtis gyvenimu. Apie vieną iš tokių susitikimų – pokalbis laidoje.<br /><br />„Jūs neįsivaizduojate, ką reiškia apkabinti žmogų, kuris išgelbėjo tavo vaiko gyvybę“, - sako aštuonmečio Jokūbo mama Birutė Sedžiakienė.<br />Santaros klinikų Kamieninių kraujodaros ląstelių registro vadovė gydytoja hematologė Rita Kviliūtė pasakoja apie kaulų čiulpų donoro paieškos procesą, donoro tyrimą ir ruošimą donacijai, po to – pasiruošimą transplantacijai ir kviečia tapti kaulų čiulpų donorais: „Užsukite pas mus kaip potencialūs donorai, o ne kaip pacientai, kuriems reikalinga transplantacija“.<br />Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorė Audronė Būziuvienė primena, kad kiekvienas galime prisidėti prie sergančiųjų vilties išpildymo.<br />Antrąjį spalio šeštadienį minima Pasaulinė organų donorystės diena.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68104624</guid><pubDate>Sat, 11 Oct 2025 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68104624/2025_10_11_3350_1_0af6e394_a679_49e2_aa04_577148c921ec.mp3" length="26918380" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Donorystėje po mirties – viskas yra konfidencialu, o gyvojoje donorystėje mes pažįstame vieni kitus. Kai kamienines kraujodaros ląsteles dovanojame nepažįstamajam – praėjus dviems metams, gavus abiejų pusių sutikimus – galima bendrauti – susitikti,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Donorystėje po mirties – viskas yra konfidencialu, o gyvojoje donorystėje mes pažįstame vieni kitus. Kai kamienines kraujodaros ląsteles dovanojame nepažįstamajam – praėjus dviems metams, gavus abiejų pusių sutikimus – galima bendrauti – susitikti, dėkoti ir džiaugtis gyvenimu. Apie vieną iš tokių susitikimų – pokalbis laidoje.<br /><br />„Jūs neįsivaizduojate, ką reiškia apkabinti žmogų, kuris išgelbėjo tavo vaiko gyvybę“, - sako aštuonmečio Jokūbo mama Birutė Sedžiakienė.<br />Santaros klinikų Kamieninių kraujodaros ląstelių registro vadovė gydytoja hematologė Rita Kviliūtė pasakoja apie kaulų čiulpų donoro paieškos procesą, donoro tyrimą ir ruošimą donacijai, po to – pasiruošimą transplantacijai ir kviečia tapti kaulų čiulpų donorais: „Užsukite pas mus kaip potencialūs donorai, o ne kaip pacientai, kuriems reikalinga transplantacija“.<br />Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorė Audronė Būziuvienė primena, kad kiekvienas galime prisidėti prie sergančiųjų vilties išpildymo.<br />Antrąjį spalio šeštadienį minima Pasaulinė organų donorystės diena.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1683</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokykla – mūsų visuomenės atspindys</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokykla-musu-visuomenes-atspindys--68017639</link><description><![CDATA[„Mokykla yra mūsų visuomenės atspindys“, - sako vilnietė istorijos mokytoja Erika Meškauskienė ir papildo, kad kiekvienas laikmetis formuoja savitas asmenybes. O jei skundžiamės, kad su mūsų vaikais kažkas negerai, atsigręžkime į save ir paklauskime savęs, ką darome ne taip. Kita pašnekovė - pradinių klasių mokytoja šiaulietė Daiva Žičkienė pasakoja, kad sunkų darbą atperka vaikų meilė ir noras bendrauti. Ji primena visiems: „Raskime kokybiško laiko savo vaikams“. O mokytojos keliu Daiva pasuko, kai nerado, kas mokytų jos autistišką sūnų.<br />Kaip šiandien jaučiasi mokytojai? Apie kasdieninį darbą ir meilę mokiniams, apie nesibaigiančias reformas, nuolatinį mokymąsi ir apie tai, kokie svarbūs kiekvieno mūsų pasirinkimai – pokalbis laidoje, skirtoje Mokytojo dienai.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68017639</guid><pubDate>Sat, 04 Oct 2025 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68017639/2025_10_04_3350_1_f8adb0fc_cf26_45f4_913d_9a16aa6da237.mp3" length="27136555" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mokykla yra mūsų visuomenės atspindys“, - sako vilnietė istorijos mokytoja Erika Meškauskienė ir papildo, kad kiekvienas laikmetis formuoja savitas asmenybes. O jei skundžiamės, kad su mūsų vaikais kažkas negerai, atsigręžkime į save ir paklauskime...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mokykla yra mūsų visuomenės atspindys“, - sako vilnietė istorijos mokytoja Erika Meškauskienė ir papildo, kad kiekvienas laikmetis formuoja savitas asmenybes. O jei skundžiamės, kad su mūsų vaikais kažkas negerai, atsigręžkime į save ir paklauskime savęs, ką darome ne taip. Kita pašnekovė - pradinių klasių mokytoja šiaulietė Daiva Žičkienė pasakoja, kad sunkų darbą atperka vaikų meilė ir noras bendrauti. Ji primena visiems: „Raskime kokybiško laiko savo vaikams“. O mokytojos keliu Daiva pasuko, kai nerado, kas mokytų jos autistišką sūnų.<br />Kaip šiandien jaučiasi mokytojai? Apie kasdieninį darbą ir meilę mokiniams, apie nesibaigiančias reformas, nuolatinį mokymąsi ir apie tai, kokie svarbūs kiekvieno mūsų pasirinkimai – pokalbis laidoje, skirtoje Mokytojo dienai.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1696</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Darbas, keičiantis likimus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/darbas-keiciantis-likimus--67927366</link><description><![CDATA[Kokia yra socialinio darbo esmė? Kokie mitai gaubia šią specialybę?<br />Minėdami Lietuvos socialinių darbuotojų dieną, laidoje kalbamės su socialinėmis darbuotojomis: Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus vedėja Janina Rageliene ir atvejo vadybininke Rita Trečiakauskiene.<br />Pašnekovės pasakoja, kaip ir kodėl jos rinkosi dirbti socialinį darbą, su kokiomis situacijomis susiduria kiekvieną dieną ir paneigia dažnai girdimą nuomonę, kad socialiniai pedagogai dirba tik su asocialiomis šeimomis: „Kylančios įvairios socialinės problemos nesirenka statuso ar tautybės, visuomeninės padėties. Sunkumų gali iškilti bet kurioje šeimoje. Svarbu – nebijoti kreiptis pagalbos“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67927366</guid><pubDate>Sat, 27 Sep 2025 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67927366/2025_09_27_3350_1_a003d374_20b8_4b18_bbe6_d16537437e80.mp3" length="27463399" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokia yra socialinio darbo esmė? Kokie mitai gaubia šią specialybę?
Minėdami Lietuvos socialinių darbuotojų dieną, laidoje kalbamės su socialinėmis darbuotojomis: Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus vedėja Janina...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokia yra socialinio darbo esmė? Kokie mitai gaubia šią specialybę?<br />Minėdami Lietuvos socialinių darbuotojų dieną, laidoje kalbamės su socialinėmis darbuotojomis: Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus vedėja Janina Rageliene ir atvejo vadybininke Rita Trečiakauskiene.<br />Pašnekovės pasakoja, kaip ir kodėl jos rinkosi dirbti socialinį darbą, su kokiomis situacijomis susiduria kiekvieną dieną ir paneigia dažnai girdimą nuomonę, kad socialiniai pedagogai dirba tik su asocialiomis šeimomis: „Kylančios įvairios socialinės problemos nesirenka statuso ar tautybės, visuomeninės padėties. Sunkumų gali iškilti bet kurioje šeimoje. Svarbu – nebijoti kreiptis pagalbos“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1717</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar galima išmatuoti gerumą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-galima-ismatuoti-geruma--67832943</link><description><![CDATA[Mažosios kovotojos Ignės, gimusios su dauno sindromu ir šiuo metu dar kovojančios su onkologine liga, mama Simona Mikšytė laidoje sako, kad labiausiai jų šeimai nereikia užuojautos ir liūdnų žvilgsnių. Kita pašnekovė Renata Dilienė, kartu su vyru globojanti šešerių metų berniuką, jau seniai organizuoja įvairias labdarines veiklas ir labai stengiasi pagelbėti likimo nuskriaustiems vaikams.<br />Rugsėjis – auksinio kaspino mėnuo, kurio metu ypatingas dėmesys skiriamas vėžiu sergantiems vaikams. Laidoje - pokalbis ne tik apie sergančius vaikus. Tai - pokalbis ir apie mus visus, pokalbis apie tai, kiek dar liko mumyse gerumo.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67832943</guid><pubDate>Sat, 20 Sep 2025 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67832943/2025_09_20_3350_1_dde0b428_4b47_41b5_85b3_ddd04a5f28cb.mp3" length="26474089" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mažosios kovotojos Ignės, gimusios su dauno sindromu ir šiuo metu dar kovojančios su onkologine liga, mama Simona Mikšytė laidoje sako, kad labiausiai jų šeimai nereikia užuojautos ir liūdnų žvilgsnių. Kita pašnekovė Renata Dilienė, kartu su vyru...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mažosios kovotojos Ignės, gimusios su dauno sindromu ir šiuo metu dar kovojančios su onkologine liga, mama Simona Mikšytė laidoje sako, kad labiausiai jų šeimai nereikia užuojautos ir liūdnų žvilgsnių. Kita pašnekovė Renata Dilienė, kartu su vyru globojanti šešerių metų berniuką, jau seniai organizuoja įvairias labdarines veiklas ir labai stengiasi pagelbėti likimo nuskriaustiems vaikams.<br />Rugsėjis – auksinio kaspino mėnuo, kurio metu ypatingas dėmesys skiriamas vėžiu sergantiems vaikams. Laidoje - pokalbis ne tik apie sergančius vaikus. Tai - pokalbis ir apie mus visus, pokalbis apie tai, kiek dar liko mumyse gerumo.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1655</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ašaros vyro akyse – pergalė ar pralaimėjimas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/asaros-vyro-akyse-pergale-ar-pralaimejimas--67747000</link><description><![CDATA[Pokalbis su vyrais apie vyrus. Kaip jie priima iššūkius, kaip su jais tvarkosi. Ar vyrai verkia? Ar ašaros vyro akyse, jų manymu, pergalė ar pralaimėjimas?<br />Šioje laidoje dalyvauja triatloninkas, renginių vedėjas, specialusis pedagogas, logopedas, tėtis, auginantis įvaikintą sūnų, Arnas Šimonis ir fotografas, vaizdo turinio kūrėjas Giedrius Matulaitis, kurio gyvenimas aukštyn kojomis apsivertė, kai prieš trejus metus staiga mirė jo buvusi žmona. Tą dieną jis liko vienas su dviem autistiškais sūnumis.<br />Nekasdieniškos istorijos atvirame ir jaudinančiame pokalbyje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67747000</guid><pubDate>Sat, 13 Sep 2025 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67747000/2025_09_13_3350_1_e9697910_3762_4d26_aa0a_4f9d24b7cf55.mp3" length="26770840" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis su vyrais apie vyrus. Kaip jie priima iššūkius, kaip su jais tvarkosi. Ar vyrai verkia? Ar ašaros vyro akyse, jų manymu, pergalė ar pralaimėjimas?
Šioje laidoje dalyvauja triatloninkas, renginių vedėjas, specialusis pedagogas, logopedas,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis su vyrais apie vyrus. Kaip jie priima iššūkius, kaip su jais tvarkosi. Ar vyrai verkia? Ar ašaros vyro akyse, jų manymu, pergalė ar pralaimėjimas?<br />Šioje laidoje dalyvauja triatloninkas, renginių vedėjas, specialusis pedagogas, logopedas, tėtis, auginantis įvaikintą sūnų, Arnas Šimonis ir fotografas, vaizdo turinio kūrėjas Giedrius Matulaitis, kurio gyvenimas aukštyn kojomis apsivertė, kai prieš trejus metus staiga mirė jo buvusi žmona. Tą dieną jis liko vienas su dviem autistiškais sūnumis.<br />Nekasdieniškos istorijos atvirame ir jaudinančiame pokalbyje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1674</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nepateisinama, jei nekalbi tos šalies kalba, kurioje gyveni!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nepateisinama-jei-nekalbi-tos-salies-kalba-kurioje-gyveni--67656764</link><description><![CDATA[„Nekalbėjimas kalba tos šalies, kurioje gyveni, yra nusiteikimas prieš tą šalį“, - laidoje lietuviškai sako tik ketvirtus metus Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai karo pabėgėliai Ihoris, turintis autizmo spektro sutrikimą, ir jo mama Svitlana Didukh Romanenko. „Nebijokite klysti, kalbėkite lietuviškai“, - kviečia Sonia Labunskaja, turinti cerebrinį paralyžių, pati susiradusi lietuvių kalbos kursus internete.<br />„Tikrai lietuvių kalba nėra tokia neįkandama. Nepateisinama, kad net keliolika metų Lietuvoje gyvenantys kitataučiai vis kalba okupantų kalba“, - sako šios laidos svečiai - ukrainiečiai, karo pabėgėliai, su kuriais laidoje kalbame be vertėjo.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67656764</guid><pubDate>Sat, 06 Sep 2025 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67656764/2025_09_06_3350_1_7e2073c1_b1cc_485c_9f2d_93e7ffd46301.mp3" length="26996956" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Nekalbėjimas kalba tos šalies, kurioje gyveni, yra nusiteikimas prieš tą šalį“, - laidoje lietuviškai sako tik ketvirtus metus Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai karo pabėgėliai Ihoris, turintis autizmo spektro sutrikimą, ir jo mama Svitlana Didukh...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Nekalbėjimas kalba tos šalies, kurioje gyveni, yra nusiteikimas prieš tą šalį“, - laidoje lietuviškai sako tik ketvirtus metus Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai karo pabėgėliai Ihoris, turintis autizmo spektro sutrikimą, ir jo mama Svitlana Didukh Romanenko. „Nebijokite klysti, kalbėkite lietuviškai“, - kviečia Sonia Labunskaja, turinti cerebrinį paralyžių, pati susiradusi lietuvių kalbos kursus internete.<br />„Tikrai lietuvių kalba nėra tokia neįkandama. Nepateisinama, kad net keliolika metų Lietuvoje gyvenantys kitataučiai vis kalba okupantų kalba“, - sako šios laidos svečiai - ukrainiečiai, karo pabėgėliai, su kuriais laidoje kalbame be vertėjo.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1688</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kelionių patirtys. Monika Ošmianskienė ir Rasa Urbonaitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kelioniu-patirtys-monika-osmianskiene-ir-rasa-urbonaite--67567824</link><description><![CDATA[„Mane labiausiai nuliūdino, kad net didžiausiuose Europos miestuose trūksta pritaikymo žmonėms, judantiems neįgaliojo vežimėliu, - sako neseniai iš paskutinės kelionės grįžusi Monika Ošmianskienė. – Keltuose žmonėms su judėjimo negalia kajutės kainuoja brangiau, nors taip neturėtų būti. Tačiau tegul tai nesustabdo noro keliauti, juk kas ieško, tas randa ir gerų vietų“, - dalijasi pašnekovė.<br />Pakutinėje šios vasaros laidoje – paskutinis laidų ciklo apie žmonių su negalia keliones pokalbis. Kita pašnekovė – regos negalią turinti Rasa Urbonaitė, taip pat patyrusi keliautoja. Rasa yra aplankiusi net 30 šalių ir keturiose iš jų gyvenusi ilgesnį laiką.<br /><br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67567824</guid><pubDate>Sat, 30 Aug 2025 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67567824/2025_08_30_3350_1_7dac798b_984c_4d6a_80fb_a5eea82a3b42.mp3" length="29757995" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mane labiausiai nuliūdino, kad net didžiausiuose Europos miestuose trūksta pritaikymo žmonėms, judantiems neįgaliojo vežimėliu, - sako neseniai iš paskutinės kelionės grįžusi Monika Ošmianskienė. – Keltuose žmonėms su judėjimo negalia kajutės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mane labiausiai nuliūdino, kad net didžiausiuose Europos miestuose trūksta pritaikymo žmonėms, judantiems neįgaliojo vežimėliu, - sako neseniai iš paskutinės kelionės grįžusi Monika Ošmianskienė. – Keltuose žmonėms su judėjimo negalia kajutės kainuoja brangiau, nors taip neturėtų būti. Tačiau tegul tai nesustabdo noro keliauti, juk kas ieško, tas randa ir gerų vietų“, - dalijasi pašnekovė.<br />Pakutinėje šios vasaros laidoje – paskutinis laidų ciklo apie žmonių su negalia keliones pokalbis. Kita pašnekovė – regos negalią turinti Rasa Urbonaitė, taip pat patyrusi keliautoja. Rasa yra aplankiusi net 30 šalių ir keturiose iš jų gyvenusi ilgesnį laiką.<br /><br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1860</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kelionių patirtys. Agnieška Toločko ir Augustas Navickas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kelioniu-patirtys-agnieska-tolocko-ir-augustas-navickas--67493221</link><description><![CDATA[Du žodžiai – „Lietuva“ ir „Kelionės“. Ką jie reiškia Lietuvos paralimpinės rinktinės kandidatei, neįgaliųjų vežimėlių tenisininkei Agnieškai Toločko ir irkluotojui, paralimpiečiui Augustui Navickui? Abiem šios laidos pašnekovams tenka daug keliauti, tad ir nuotykių bei iššūkių netrūksta.<br />Agniešką pagauti Lietuvoje darosi vis sunkiau, o Augustas, prie visų savo veiklų, dar šiais metais organizuoja įtraukiąją banglenčių stovyklą Portugalijoje.<br />Rugpjūčio 23-iąją, Baltijos kelio dieną, laidoje pokalbis apie keliones su žmonėmis, kurie garsina Lietuvos vardą.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67493221</guid><pubDate>Sat, 23 Aug 2025 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67493221/2025_08_23_3350_1_2f5992bb_debe_4b87_aa58_16147a5e390e.mp3" length="26444832" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Du žodžiai – „Lietuva“ ir „Kelionės“. Ką jie reiškia Lietuvos paralimpinės rinktinės kandidatei, neįgaliųjų vežimėlių tenisininkei Agnieškai Toločko ir irkluotojui, paralimpiečiui Augustui Navickui? Abiem šios laidos pašnekovams tenka daug keliauti,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Du žodžiai – „Lietuva“ ir „Kelionės“. Ką jie reiškia Lietuvos paralimpinės rinktinės kandidatei, neįgaliųjų vežimėlių tenisininkei Agnieškai Toločko ir irkluotojui, paralimpiečiui Augustui Navickui? Abiem šios laidos pašnekovams tenka daug keliauti, tad ir nuotykių bei iššūkių netrūksta.<br />Agniešką pagauti Lietuvoje darosi vis sunkiau, o Augustas, prie visų savo veiklų, dar šiais metais organizuoja įtraukiąją banglenčių stovyklą Portugalijoje.<br />Rugpjūčio 23-iąją, Baltijos kelio dieną, laidoje pokalbis apie keliones su žmonėmis, kurie garsina Lietuvos vardą.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1653</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kelionių patirtys. Edita Keliauninkė ir Roberta Orlauskaitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kelioniu-patirtys-edita-keliauninke-ir-roberta-orlauskaite--67387052</link><description><![CDATA[Vasara tęsiasi, ir mes tęsiame laidas, kuriose savo kelionių patirtimis dalijasi žmonės, turintys kokią nors negalią. Šioje laidoje kalbamės su Edita, kuri taip ir prisistato – Edita Keliauninkė. Edita studijoje ne viena, ji su savo vedliu šuniu Gio. Kita viešnia – Roberta Orlauskaitė, šiuo metu laukiasi antrojo vaikelio, tačiau dar visai neseniai grįžo iš tolimojo Mauricijaus, dar spėjo suskraidyti į Kretą. Panašu, kad nei kojos protezas, nei nėštumas Robertos aistros keliauti nestabdo.<br />Edita sako, kad kelionės žmonėms su negalia – didelis iššūkis, ir paaiškina, kodėl ji taip mano, taip pat pasakoja, kad po vienos kelionės sumanė parašyti knygą. Roberta dalijasi, kad keliaujant asmenims su negalia kartais tenka susidurti su keistais nelogiškais ar net varginančiais reikalavimais, priklausomai nuo šalies, oro linijų ar net lankytinų vietų politikos.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67387052</guid><pubDate>Sat, 16 Aug 2025 13:30:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67387052/2025_08_16_3350_1_28142d7b_06b5_4c75_b35e_98d042671ba2.mp3" length="26944711" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vasara tęsiasi, ir mes tęsiame laidas, kuriose savo kelionių patirtimis dalijasi žmonės, turintys kokią nors negalią. Šioje laidoje kalbamės su Edita, kuri taip ir prisistato – Edita Keliauninkė. Edita studijoje ne viena, ji su savo vedliu šuniu Gio....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vasara tęsiasi, ir mes tęsiame laidas, kuriose savo kelionių patirtimis dalijasi žmonės, turintys kokią nors negalią. Šioje laidoje kalbamės su Edita, kuri taip ir prisistato – Edita Keliauninkė. Edita studijoje ne viena, ji su savo vedliu šuniu Gio. Kita viešnia – Roberta Orlauskaitė, šiuo metu laukiasi antrojo vaikelio, tačiau dar visai neseniai grįžo iš tolimojo Mauricijaus, dar spėjo suskraidyti į Kretą. Panašu, kad nei kojos protezas, nei nėštumas Robertos aistros keliauti nestabdo.<br />Edita sako, kad kelionės žmonėms su negalia – didelis iššūkis, ir paaiškina, kodėl ji taip mano, taip pat pasakoja, kad po vienos kelionės sumanė parašyti knygą. Roberta dalijasi, kad keliaujant asmenims su negalia kartais tenka susidurti su keistais nelogiškais ar net varginančiais reikalavimais, priklausomai nuo šalies, oro linijų ar net lankytinų vietų politikos.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1685</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kelionių patirtys. Adomas Bukauskas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kelioniu-patirtys-adomas-bukauskas--67433518</link><description><![CDATA[Savarankiška kelionė į Aziją, judant neįgaliojo vežimėliu, skamba įspūdingai, tiesa? „Negalia yra brangiausias mano hobis“, - sako verslininkas Adomas Bukauskas, šios laidos svečias. Istoriją apie tai, kaip Adomas tapo neįgaliu ir dabar juda tik neįgaliojo vežimėliu, tikriausiai girdėjote jau daugelis - vyrui nebuvo laiku suteikta tinkama medicininė pagalba. Tačiau mes šiandien kalbamės apie kitus Adomo hobius ir, ką jam reiškia keliauti. Pašnekovas pasakoja ir apie tai, kokiame labiausiai pritaikytame žmonėms su judėjimo negalia mieste teko būti ir kaip kartais tenka derinti – orumas ar laisvė?<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67433518</guid><pubDate>Sat, 09 Aug 2025 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67433518/2025_08_09_3350_1_0b49c69f_7621_4f03_8a23_122e1eb1444a.mp3" length="28071529" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Savarankiška kelionė į Aziją, judant neįgaliojo vežimėliu, skamba įspūdingai, tiesa? „Negalia yra brangiausias mano hobis“, - sako verslininkas Adomas Bukauskas, šios laidos svečias. Istoriją apie tai, kaip Adomas tapo neįgaliu ir dabar juda tik...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Savarankiška kelionė į Aziją, judant neįgaliojo vežimėliu, skamba įspūdingai, tiesa? „Negalia yra brangiausias mano hobis“, - sako verslininkas Adomas Bukauskas, šios laidos svečias. Istoriją apie tai, kaip Adomas tapo neįgaliu ir dabar juda tik neįgaliojo vežimėliu, tikriausiai girdėjote jau daugelis - vyrui nebuvo laiku suteikta tinkama medicininė pagalba. Tačiau mes šiandien kalbamės apie kitus Adomo hobius ir, ką jam reiškia keliauti. Pašnekovas pasakoja ir apie tai, kokiame labiausiai pritaikytame žmonėms su judėjimo negalia mieste teko būti ir kaip kartais tenka derinti – orumas ar laisvė?<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1755</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kelionių patirtys. Irma Jokštytė-Stanevičienė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kelioniu-patirtys-irma-jokstyte-staneviciene--67235265</link><description><![CDATA[Laidoje - pokalbis su patyrusia keliautoja Irma JokštyteStanevičiene, turinčia regos negalią. Kodėl Irma ir jos draugai melavo draugės egiptietės tėvams, kad ramiai ilsisi viešbutyje, kai tuo metu blaškėsi po visą Egiptą? Kaip jai sekėsi Indijoje ir pereiti Izraelio–Egipto sieną, kaip keitėsi Irmos kelionės, kai ji ištekėjo už Mindaugo, turinčio judėjimo negalią, ir kiti įspūdingi nuotykiai.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67235265</guid><pubDate>Sat, 02 Aug 2025 13:28:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67235265/2025_08_02_3350_1_13a1ff9a_de86_48b0_a506_ab5f98f54633.mp3" length="27990863" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje - pokalbis su patyrusia keliautoja Irma JokštyteStanevičiene, turinčia regos negalią. Kodėl Irma ir jos draugai melavo draugės egiptietės tėvams, kad ramiai ilsisi viešbutyje, kai tuo metu blaškėsi po visą Egiptą? Kaip jai sekėsi Indijoje ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje - pokalbis su patyrusia keliautoja Irma JokštyteStanevičiene, turinčia regos negalią. Kodėl Irma ir jos draugai melavo draugės egiptietės tėvams, kad ramiai ilsisi viešbutyje, kai tuo metu blaškėsi po visą Egiptą? Kaip jai sekėsi Indijoje ir pereiti Izraelio–Egipto sieną, kaip keitėsi Irmos kelionės, kai ji ištekėjo už Mindaugo, turinčio judėjimo negalią, ir kiti įspūdingi nuotykiai.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1750</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kelionių patirtys. Jurgita Vasiliauskienė ir Daiva bei Valdas Kulvinskai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kelioniu-patirtys-jurgita-vasiliauskiene-ir-daiva-bei-valdas-kulvinskai--67149544</link><description><![CDATA[Vasara tęsiasi ir laidoje tęsiame pokalbius apie atostogas ir keliones bei patiriamus nuotykius, iššūkius kelionese. Šį kartą kalbėsime su ukmergiške Jurgita Vasiliauskiene ir marijampoliečiais Daiva ir Valdu Kulvinskais, auginančiais vaikus, turinčius specialiųjų poreikių. Vaikų negalia šeimoms nėra kliūtis gyventi aktyviai ir keliauti, pramogauti, aplankyti ir labai tolimas šalis. Šioje laidoje išgirsite patarimų ir paprastų sprendimų, kurie padės jūsų keliones padaryti lengvesnes, jei keliaujate su vaikais, turinčiais matomą ar nematomą negalią, bei neišdildomų įspūdžių apie ukmergiškių Vasiliauskų ir marijampoliečių Kulvinskų keliones.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67149544</guid><pubDate>Sat, 26 Jul 2025 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67149544/2025_07_26_3350_1_7a86c88b_501d_4c5d_880d_c981714b97f5.mp3" length="26342014" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vasara tęsiasi ir laidoje tęsiame pokalbius apie atostogas ir keliones bei patiriamus nuotykius, iššūkius kelionese. Šį kartą kalbėsime su ukmergiške Jurgita Vasiliauskiene ir marijampoliečiais Daiva ir Valdu Kulvinskais, auginančiais vaikus,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vasara tęsiasi ir laidoje tęsiame pokalbius apie atostogas ir keliones bei patiriamus nuotykius, iššūkius kelionese. Šį kartą kalbėsime su ukmergiške Jurgita Vasiliauskiene ir marijampoliečiais Daiva ir Valdu Kulvinskais, auginančiais vaikus, turinčius specialiųjų poreikių. Vaikų negalia šeimoms nėra kliūtis gyventi aktyviai ir keliauti, pramogauti, aplankyti ir labai tolimas šalis. Šioje laidoje išgirsite patarimų ir paprastų sprendimų, kurie padės jūsų keliones padaryti lengvesnes, jei keliaujate su vaikais, turinčiais matomą ar nematomą negalią, bei neišdildomų įspūdžių apie ukmergiškių Vasiliauskų ir marijampoliečių Kulvinskų keliones.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1647</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kelionių patirtys. Vėtrė Antanavičiūtė ir Tomas Gerčys</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kelioniu-patirtys-vetre-antanaviciute-ir-tomas-gercys--67030915</link><description><![CDATA[Vasara – atostogų ir kelionių metas, jau įsibėgėjo. O mes pradedame laidų ciklą, kuriose pašnekovai, patys turintys kokias noras negalias, ar auginantys vaikus, turinčus matomas ar nematomas negalias dalinsis savo patirtimis, iššūkiais, kelionių nuotykiais.<br />Pirmojoje laidoje dalyvauja patyręs keliautojas ir kelionių organizatorius tauragiškis Tomas Gerčys ir vilnietė fotomenininkė Vėtrė Antanavičiūtė, auginanti sūnų Aistį, kuriam nustatytas autizmo spektro sutrikimas.<br />Pašnekovai pasakoja, su kokiais iššūkiais tenka susidurti organizuojant keliones ir pačių kelionių metu, dalijasi patarimais ir įspūdžiais iš labiausiai jiems įsiminusių kelionių. „Mes esame su Aisčiu apkeliavę nemažai ir tikrai turėjome daug iššūkių. Tokių, kur kiti net neįsivaizduotų, - pasakoja Vėtrė. – Tačiau mokomės iš klaidų ir toliau planuojame keliones, kurių dabar jau ir Aistis labai laukia, ir keliaujame“. Tomas antrina: „Labai svarbu gerai pasiruošti kelionei. Man labiausiai patinka keliauti kruiziniais laivais. Taip daug šalių galima aplankyti“.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67030915</guid><pubDate>Sat, 19 Jul 2025 13:30:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67030915/2025_07_19_3350_1_10fef88b_c9e9_4c7a_b425_8f73e5d0e96b.mp3" length="27052963" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vasara – atostogų ir kelionių metas, jau įsibėgėjo. O mes pradedame laidų ciklą, kuriose pašnekovai, patys turintys kokias noras negalias, ar auginantys vaikus, turinčus matomas ar nematomas negalias dalinsis savo patirtimis, iššūkiais, kelionių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vasara – atostogų ir kelionių metas, jau įsibėgėjo. O mes pradedame laidų ciklą, kuriose pašnekovai, patys turintys kokias noras negalias, ar auginantys vaikus, turinčus matomas ar nematomas negalias dalinsis savo patirtimis, iššūkiais, kelionių nuotykiais.<br />Pirmojoje laidoje dalyvauja patyręs keliautojas ir kelionių organizatorius tauragiškis Tomas Gerčys ir vilnietė fotomenininkė Vėtrė Antanavičiūtė, auginanti sūnų Aistį, kuriam nustatytas autizmo spektro sutrikimas.<br />Pašnekovai pasakoja, su kokiais iššūkiais tenka susidurti organizuojant keliones ir pačių kelionių metu, dalijasi patarimais ir įspūdžiais iš labiausiai jiems įsiminusių kelionių. „Mes esame su Aisčiu apkeliavę nemažai ir tikrai turėjome daug iššūkių. Tokių, kur kiti net neįsivaizduotų, - pasakoja Vėtrė. – Tačiau mokomės iš klaidų ir toliau planuojame keliones, kurių dabar jau ir Aistis labai laukia, ir keliaujame“. Tomas antrina: „Labai svarbu gerai pasiruošti kelionei. Man labiausiai patinka keliauti kruiziniais laivais. Taip daug šalių galima aplankyti“.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1691</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dirbtinio intelekto ir savivertės draugystė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dirbtinio-intelekto-ir-savivertes-draugyste--66957149</link><description><![CDATA[Kaip savivertę augina ir gyvenimą paprastesnį daro įvairios išmaniosios technologijos laidoje pasakoja Eglė Jarmolavičiūtė ir Andžėjus Ravanas. Abu pašnekovai turi regos negalią, tačiau tai jiems netrukdo pasitikėti savimi, spinduliuoti džiaugsmą gyvenimu, norą pažinti, kai nemenka dalis žmonių šiandien linkę skųstis, dejuoti, kaltinti aplinką dėl savo nesėkmių ir, pasak jų, nenusisekusio gyvenimo. Pašnekovai pasakoja, kaip dirbtinio intelekto naujovės jiems padeda buityje, darbuose, kokios naujienos, skirtos neregiams, pristatomos technologijų pasaulyje, kiek gyvenimo kokybė priklauso nuo pačio žmogaus pasiryžimo veikti, ieškoti, mokytis. „Savivertę augina darbas“, - laidoje sako Eglė Jarmolavičiūtė, LRT radijuje dirbanti garso režisiere.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66957149</guid><pubDate>Sat, 12 Jul 2025 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66957149/2025_07_12_3350_1_cbc9bf5b_b6dd_4e98_aa1c_05da317333ac.mp3" length="28051049" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip savivertę augina ir gyvenimą paprastesnį daro įvairios išmaniosios technologijos laidoje pasakoja Eglė Jarmolavičiūtė ir Andžėjus Ravanas. Abu pašnekovai turi regos negalią, tačiau tai jiems netrukdo pasitikėti savimi, spinduliuoti džiaugsmą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip savivertę augina ir gyvenimą paprastesnį daro įvairios išmaniosios technologijos laidoje pasakoja Eglė Jarmolavičiūtė ir Andžėjus Ravanas. Abu pašnekovai turi regos negalią, tačiau tai jiems netrukdo pasitikėti savimi, spinduliuoti džiaugsmą gyvenimu, norą pažinti, kai nemenka dalis žmonių šiandien linkę skųstis, dejuoti, kaltinti aplinką dėl savo nesėkmių ir, pasak jų, nenusisekusio gyvenimo. Pašnekovai pasakoja, kaip dirbtinio intelekto naujovės jiems padeda buityje, darbuose, kokios naujienos, skirtos neregiams, pristatomos technologijų pasaulyje, kiek gyvenimo kokybė priklauso nuo pačio žmogaus pasiryžimo veikti, ieškoti, mokytis. „Savivertę augina darbas“, - laidoje sako Eglė Jarmolavičiūtė, LRT radijuje dirbanti garso režisiere.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1754</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės su negalia civilinės saugos kontekste</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-su-negalia-civilines-saugos-kontekste--66948181</link><description><![CDATA[Ar skęstančiųjų gelbėjimasis yra pačių skęstančiųjų reikalas?<br />Laidoje kalbamės apie žmones su negalia civilinės saugos kontekste. Ką daryti, kad nerimą keistų žinojimas? Ar gausime reikiamą informaciją apie ekstremalią situaciją laiku ir kaip tada reikės elgtis? Kaip tinkamai pasirengti galimoms situacijoms jau šiandien?<br />Laidoje dalyvauja Pilietiškumo ugdymo akademijos lektorė, Lietuvos kariuomenės kapitonė Elmyra Baljanaitė-Stanevičienė ir Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų vadovė Ginta Žemaitaitytė–Buinevičė. „Kaip tik šiuo metu visose savivaldybėse yra rengiami civilinės saugos planai. Todėl labai svarbus pačių žmonių su negalia įsitraukimas į šį procesą ir dalyvavimas jame“, - sako pašnekovės.<br /><br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė<br /><br />]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66948181</guid><pubDate>Sat, 05 Jul 2025 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66948181/2025_07_05_3350_1_b4cfe8c4_7f6d_4ab8_9096_76134061d59b.mp3" length="28703066" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar skęstančiųjų gelbėjimasis yra pačių skęstančiųjų reikalas?
Laidoje kalbamės apie žmones su negalia civilinės saugos kontekste. Ką daryti, kad nerimą keistų žinojimas? Ar gausime reikiamą informaciją apie ekstremalią situaciją laiku ir kaip tada...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar skęstančiųjų gelbėjimasis yra pačių skęstančiųjų reikalas?<br />Laidoje kalbamės apie žmones su negalia civilinės saugos kontekste. Ką daryti, kad nerimą keistų žinojimas? Ar gausime reikiamą informaciją apie ekstremalią situaciją laiku ir kaip tada reikės elgtis? Kaip tinkamai pasirengti galimoms situacijoms jau šiandien?<br />Laidoje dalyvauja Pilietiškumo ugdymo akademijos lektorė, Lietuvos kariuomenės kapitonė Elmyra Baljanaitė-Stanevičienė ir Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų vadovė Ginta Žemaitaitytė–Buinevičė. „Kaip tik šiuo metu visose savivaldybėse yra rengiami civilinės saugos planai. Todėl labai svarbus pačių žmonių su negalia įsitraukimas į šį procesą ir dalyvavimas jame“, - sako pašnekovės.<br /><br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė<br /><br />]]></itunes:summary><itunes:duration>1794</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gydytojai alergologai – tarsi detektyvai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gydytojai-alergologai-tarsi-detektyvai--66792009</link><description><![CDATA[Apie alergiją ir sunkiausią jos formą - anafilaksinį šoką laidoje kalbamės su Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidente, gydytoja alergologe profesore Violeta Kvedariene.<br />Kokios alergijų priežastys? Ką turi žinoti alergiškas žmogus bei jo aplinka? Ar alergija būdinga tik kažkuriai amžiaus grupei? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį kiekvienam ir daugybė kitų svarbių dalykų. „Mūsų darbas yra labai įdomus. Gydytojai alergologai dirba tarsi detektyvai“, - sako profesorė V. Kvedarienė.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66792009</guid><pubDate>Sat, 28 Jun 2025 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66792009/2025_06_28_3350_1_d21ccd8e_e8e3_43f4_b098_d323c524cf56.mp3" length="26970625" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie alergiją ir sunkiausią jos formą - anafilaksinį šoką laidoje kalbamės su Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidente, gydytoja alergologe profesore Violeta Kvedariene.
Kokios alergijų priežastys? Ką turi žinoti alergiškas žmogus bei jo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie alergiją ir sunkiausią jos formą - anafilaksinį šoką laidoje kalbamės su Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidente, gydytoja alergologe profesore Violeta Kvedariene.<br />Kokios alergijų priežastys? Ką turi žinoti alergiškas žmogus bei jo aplinka? Ar alergija būdinga tik kažkuriai amžiaus grupei? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį kiekvienam ir daugybė kitų svarbių dalykų. „Mūsų darbas yra labai įdomus. Gydytojai alergologai dirba tarsi detektyvai“, - sako profesorė V. Kvedarienė.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1686</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kas yra negalia – padėtis ar situacija?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kas-yra-negalia-padetis-ar-situacija--66796473</link><description><![CDATA[Ar nuo pat seniausių laikų žmogaus vertė ir pats žmogiškumas yra vertinami pagal sveiko kūno ir sveiko proto matą? Ir vis dėlto kas yra negalia? Laidoje pokalbis su Simona Aginskaite, Lietuvos negalios organizacijų forumo advokacijos vadove, kai Vilniuje yra susirinkę negalės teisių judėjimo aktyvistai iš visos Europos Sąjungos ir tai yra svarbus pritaikomumo egzaminas mūsų miestui.<br />Laidoje išgirsite, kaip istorinėje perspektyvoje keitėsi negalios samprata, negalės teisių judėjimo istorija, mėginsime pasiaiškinti, kas yra negalia – padėtis ar situacija. Ir aptarsime šiomis dienomis Vilniuje vykstančią tarptautinę konferenciją „Teisė spręsti: teisinis veiksnumas ir reformos keliai“. Ką tokie renginiai reiškia mūsų miestui ir visiems mūsų šalies gyventojams?<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66796473</guid><pubDate>Sat, 21 Jun 2025 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66796473/2025_06_21_3350_1_8dbd5cb2_fbf6_4667_9436_f482c70306a6.mp3" length="27489730" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar nuo pat seniausių laikų žmogaus vertė ir pats žmogiškumas yra vertinami pagal sveiko kūno ir sveiko proto matą? Ir vis dėlto kas yra negalia? Laidoje pokalbis su Simona Aginskaite, Lietuvos negalios organizacijų forumo advokacijos vadove, kai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar nuo pat seniausių laikų žmogaus vertė ir pats žmogiškumas yra vertinami pagal sveiko kūno ir sveiko proto matą? Ir vis dėlto kas yra negalia? Laidoje pokalbis su Simona Aginskaite, Lietuvos negalios organizacijų forumo advokacijos vadove, kai Vilniuje yra susirinkę negalės teisių judėjimo aktyvistai iš visos Europos Sąjungos ir tai yra svarbus pritaikomumo egzaminas mūsų miestui.<br />Laidoje išgirsite, kaip istorinėje perspektyvoje keitėsi negalios samprata, negalės teisių judėjimo istorija, mėginsime pasiaiškinti, kas yra negalia – padėtis ar situacija. Ir aptarsime šiomis dienomis Vilniuje vykstančią tarptautinę konferenciją „Teisė spręsti: teisinis veiksnumas ir reformos keliai“. Ką tokie renginiai reiškia mūsų miestui ir visiems mūsų šalies gyventojams?<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1719</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>203 gyvybes Bučoje išgelbėjęs Konstantinas: kiekvieną dieną žiūrėdavau mirčiai į akis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/203-gyvybes-bucoje-isgelbejes-konstantinas-kiekviena-diena-ziuredavau-mirciai-i-akis--66577915</link><description><![CDATA[Apie ką galvoja žmogus, kai jam į smilkinį įremtas pistoletas, arba tenka laidoti tuos, kurių važiavo gelbėti? Kodėl turime nepavargti, neužsimiršti ir tikrai mylėti kitą bei gerbti savo šaknis?<br /><br />Konstantinas Gudauskas – lietuvio ir Kazachstano žydės sūnus, per Bučos okupaciją išgelbėjo 203 gvybes. Žmonės jį vadina Bučos angelu. Konstantinas pasakoja, kad jis suprato – kiekviena misija gali būti paskutinė, tačiau toliau gelbėjo žmones ir sako, kad tokias stiprias žmogiškas vertybes jam išugdė tėtis lietuvis.<br /><br />Vyras beveik visą savo gyvenimą praleido Kazachstane. Į Ukrainą atvyko tik 2019 metais, kai jį pradėjo persekioti Nazarbajevo diktatūrinis režimas, ir apsistojo Bučoje. O dabar savo ateitį mato Lietuvoje ir toliau su fondu „Bucha Help“ tęsia pagalbą už savo ir mūsų laisvę kovojančiai Ukrainai.<br /><br />Vilties ir gedulo dieną laidoje kalbamės daugiau apie viltį ir ryžtą, kad gedulas kuo mažiau mus lankytų, nors, prisimenant Bučos tragediją, pašnekovo balsas suvirpa ne kartą.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66577915</guid><pubDate>Sat, 14 Jun 2025 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66577915/2025_06_14_3350_1_d52314e2_6f66_4f38_86c9_b08e947c8dbe.mp3" length="25807026" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie ką galvoja žmogus, kai jam į smilkinį įremtas pistoletas, arba tenka laidoti tuos, kurių važiavo gelbėti? Kodėl turime nepavargti, neužsimiršti ir tikrai mylėti kitą bei gerbti savo šaknis?

Konstantinas Gudauskas – lietuvio ir Kazachstano žydės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie ką galvoja žmogus, kai jam į smilkinį įremtas pistoletas, arba tenka laidoti tuos, kurių važiavo gelbėti? Kodėl turime nepavargti, neužsimiršti ir tikrai mylėti kitą bei gerbti savo šaknis?<br /><br />Konstantinas Gudauskas – lietuvio ir Kazachstano žydės sūnus, per Bučos okupaciją išgelbėjo 203 gvybes. Žmonės jį vadina Bučos angelu. Konstantinas pasakoja, kad jis suprato – kiekviena misija gali būti paskutinė, tačiau toliau gelbėjo žmones ir sako, kad tokias stiprias žmogiškas vertybes jam išugdė tėtis lietuvis.<br /><br />Vyras beveik visą savo gyvenimą praleido Kazachstane. Į Ukrainą atvyko tik 2019 metais, kai jį pradėjo persekioti Nazarbajevo diktatūrinis režimas, ir apsistojo Bučoje. O dabar savo ateitį mato Lietuvoje ir toliau su fondu „Bucha Help“ tęsia pagalbą už savo ir mūsų laisvę kovojančiai Ukrainai.<br /><br />Vilties ir gedulo dieną laidoje kalbamės daugiau apie viltį ir ryžtą, kad gedulas kuo mažiau mus lankytų, nors, prisimenant Bučos tragediją, pašnekovo balsas suvirpa ne kartą.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1613</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar tikrai žmogus yra jaučianti būtybė, kuri kartais mąsto?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-tikrai-zmogus-yra-jaucianti-butybe-kuri-kartais-masto--66458075</link><description><![CDATA[Neuromokslininkai sako: mitas, kad žmogus yra mąstanti būtybė. Iš tiesų žmogus yra jaučianti būtybė, kuri kartais mąsto. Ar tikrai? Laidoje tai aiškinamės su psichologe, traumai jautrių metodų praktike ir lektore, Vilniaus kolegijos dėstytoja Liudovika Pakalkaite ir ergoterapeute, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja Giedre Sasnauskiene.<br />Kaip mūsų smegenys priima sprendimus? Kaip jas veikia stresas arba miegas? Kaip ir kada mokosi mūsų smegenys? Ką mums sako mūsų kūnas? Kas padeda vaikams siekti gerų rezultatų mokykloje? Kaip tai įtakoja ryšys su mokytoju? Kaip neuromokslo naujausius pasiekimus panaudoti mokinio žinių pritaikymui ne „pažymiui“, o visam gyvenimui?<br />Laidoje pašnekovės atsako į šiuos ir kitus klausimus.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66458075</guid><pubDate>Sat, 07 Jun 2025 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66458075/2025_06_07_3350_1_5dd39069_3309_4a33_af84_493a4f1eb858.mp3" length="27689932" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Neuromokslininkai sako: mitas, kad žmogus yra mąstanti būtybė. Iš tiesų žmogus yra jaučianti būtybė, kuri kartais mąsto. Ar tikrai? Laidoje tai aiškinamės su psichologe, traumai jautrių metodų praktike ir lektore, Vilniaus kolegijos dėstytoja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Neuromokslininkai sako: mitas, kad žmogus yra mąstanti būtybė. Iš tiesų žmogus yra jaučianti būtybė, kuri kartais mąsto. Ar tikrai? Laidoje tai aiškinamės su psichologe, traumai jautrių metodų praktike ir lektore, Vilniaus kolegijos dėstytoja Liudovika Pakalkaite ir ergoterapeute, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja Giedre Sasnauskiene.<br />Kaip mūsų smegenys priima sprendimus? Kaip jas veikia stresas arba miegas? Kaip ir kada mokosi mūsų smegenys? Ką mums sako mūsų kūnas? Kas padeda vaikams siekti gerų rezultatų mokykloje? Kaip tai įtakoja ryšys su mokytoju? Kaip neuromokslo naujausius pasiekimus panaudoti mokinio žinių pritaikymui ne „pažymiui“, o visam gyvenimui?<br />Laidoje pašnekovės atsako į šiuos ir kitus klausimus.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1731</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl verkia tėčiai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-verkia-teciai--66464288</link><description><![CDATA[Dažnai girdime istorijas, kai, susirgus vaikui ar jam nustačius negalią, vyrai palieka šeimas. Norite išgirsti, ką atsakė šios laidos pašnekovai, paklausti, ar jiems nekilo tokių minčių?<br />Dominykas Šumskis su žmona Silvija augina ketverių metų sūnų Joną, kuriam diagnozuotas mišrus raidos sutrikimas. Ankstesniuose interviu Dominykas neslėpė, kad etapų būna ir labai sunkių, kaip pats sako, „kartais norisi virsti kur nors į griovį ir nebeatsikelti“, tačiau stengiasi nesustoti ir nepasiduoti. Apie savo patirtį, išgyvenimus ir iššūkius auginant vaiką su negalia jis atvirai dalijasi savo „Tėvo dienoraštyje“. Laidoje Dominykas atvirai pasakoja, kaip yra šiandien – reikia to griovio ar labiau norisi į kalnus.<br />Kitas šios laidos svečias – TV prodiuseris Laimonas Kirkutis, kartu su žmona Jurga auginantis dvi dukras. Vienai, kai jai buvo dveji metukai, buvo diagnozuotas smegenų auglys. Laimonas po žinios apie vienos iš dukrų ligą pasirinko ne liūdėti, o veikti, ir šiandien visa šeima gyvena visavertį gyvenimą, keliauja, dirba.<br />Ar šie tėčiai verkia? Kas jiems padeda išlikti pozityviems? Kokius didžiausius iššūkius tenka patirti auginant vaikus? Ką Dominykui ir Laimonui reiškia būti tėvu? Atsakymai – laidoje, skirtoje Tėvo dienai.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66464288</guid><pubDate>Sat, 31 May 2025 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66464288/2025_05_31_3350_1_ed3675a1_d895_4e95_9a55_38cb5ee67724.mp3" length="30022145" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dažnai girdime istorijas, kai, susirgus vaikui ar jam nustačius negalią, vyrai palieka šeimas. Norite išgirsti, ką atsakė šios laidos pašnekovai, paklausti, ar jiems nekilo tokių minčių?
Dominykas Šumskis su žmona Silvija augina ketverių metų sūnų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dažnai girdime istorijas, kai, susirgus vaikui ar jam nustačius negalią, vyrai palieka šeimas. Norite išgirsti, ką atsakė šios laidos pašnekovai, paklausti, ar jiems nekilo tokių minčių?<br />Dominykas Šumskis su žmona Silvija augina ketverių metų sūnų Joną, kuriam diagnozuotas mišrus raidos sutrikimas. Ankstesniuose interviu Dominykas neslėpė, kad etapų būna ir labai sunkių, kaip pats sako, „kartais norisi virsti kur nors į griovį ir nebeatsikelti“, tačiau stengiasi nesustoti ir nepasiduoti. Apie savo patirtį, išgyvenimus ir iššūkius auginant vaiką su negalia jis atvirai dalijasi savo „Tėvo dienoraštyje“. Laidoje Dominykas atvirai pasakoja, kaip yra šiandien – reikia to griovio ar labiau norisi į kalnus.<br />Kitas šios laidos svečias – TV prodiuseris Laimonas Kirkutis, kartu su žmona Jurga auginantis dvi dukras. Vienai, kai jai buvo dveji metukai, buvo diagnozuotas smegenų auglys. Laimonas po žinios apie vienos iš dukrų ligą pasirinko ne liūdėti, o veikti, ir šiandien visa šeima gyvena visavertį gyvenimą, keliauja, dirba.<br />Ar šie tėčiai verkia? Kas jiems padeda išlikti pozityviems? Kokius didžiausius iššūkius tenka patirti auginant vaikus? Ką Dominykui ir Laimonui reiškia būti tėvu? Atsakymai – laidoje, skirtoje Tėvo dienai.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1877</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Išsėtinė sklerozė – klastinga liga. Ar įmanoma „susidraugauti“ su ja?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/issetine-skleroze-klastinga-liga-ar-imanoma-susidraugauti-su-ja--66296024</link><description><![CDATA[Klastinga liga žurnalistei Daivai Ausėnaitei, kaip ir daugeliui kitų pacientų, buvo diagnozuota ne iš karto. Išsėtinė sklerozė Daivą jau ligoninėje vėl suvedė su Ana Staševičiene, Išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ pirmininke, kurią anksčiau buvo kalbinusi pati. Moterys susidraugavo ir jau daug metų veikia kartu.<br />Studijoje skamba juokas, nors kalbamės apie labai jautrius ir asmeninius dalykus: ką jaučia ir išgyvena pacientai, susirgę išsėtine skleroze, kaip mokosi „susidraugauti“ su šia liga? Ar įmanoma žmonėms, sergantiems išsėtine skleroze, Lietuvoje gyventi kokybiškai šiandien, kokios kylančios problemos labai svarbios? Kaip šiais metais „Feniksai“ pasitiks Pasaulinę išsėtinės sklerozės dieną Lietuvoje – pokalbis laidoje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66296024</guid><pubDate>Sat, 24 May 2025 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66296024/2025_05_24_3350_1_7f8b89fc_d060_41ef_a49a_e17d7378816a.mp3" length="27499343" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Klastinga liga žurnalistei Daivai Ausėnaitei, kaip ir daugeliui kitų pacientų, buvo diagnozuota ne iš karto. Išsėtinė sklerozė Daivą jau ligoninėje vėl suvedė su Ana Staševičiene, Išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ pirmininke, kurią anksčiau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Klastinga liga žurnalistei Daivai Ausėnaitei, kaip ir daugeliui kitų pacientų, buvo diagnozuota ne iš karto. Išsėtinė sklerozė Daivą jau ligoninėje vėl suvedė su Ana Staševičiene, Išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ pirmininke, kurią anksčiau buvo kalbinusi pati. Moterys susidraugavo ir jau daug metų veikia kartu.<br />Studijoje skamba juokas, nors kalbamės apie labai jautrius ir asmeninius dalykus: ką jaučia ir išgyvena pacientai, susirgę išsėtine skleroze, kaip mokosi „susidraugauti“ su šia liga? Ar įmanoma žmonėms, sergantiems išsėtine skleroze, Lietuvoje gyventi kokybiškai šiandien, kokios kylančios problemos labai svarbios? Kaip šiais metais „Feniksai“ pasitiks Pasaulinę išsėtinės sklerozės dieną Lietuvoje – pokalbis laidoje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1719</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dr. Peter Vermeulen: „Jūsų smegenys jus apgauna – jos spėja, o ne mąsto“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dr-peter-vermeulen-jusu-smegenys-jus-apgauna-jos-speja-o-ne-masto--66136777</link><description><![CDATA[Smegenys kaip ir kompiuteriai apdoroja informaciją – taip dažnai manome. Tačiau pasaulinio garso psichologas ir autizmo ekspertas dr. Peter Vermeulen (Belgija) teigia, kad mūsų smegenys veikia kitaip. Remdamasis naujausiais neuromokslo atradimais, jis išryškina svarbų skirtumą: smegenys labiau spėja, nei apdoroja informaciją. Lietuvoje šią nuomonę išgirdome balandžio mėnesį jau ketvirtąjį kartą vykusioje nacionalinėje autizmo konferencijoje, kurioje dalyvavo šios laidos pašnekovės: Gintarė Šatė ir Loreta Grikainienė – Lietuvos įtraukties švietime centro Autizmo spektro sutrikimų grupės vadovė ir specialistė.<br />Dr. Vermeulen nacionalinėje autizmo konferencijoje pateikė naujas, moksliškai pagrįstas įžvalgas bei praktines strategijas, kaip kurti autizmui draugišką mokymosi ir socialinę aplinką, kurioje mažiau netikėtumų, daugiau aiškumo ir geresnė savijauta – pagrindiniai veiksniai, mažinantys nerimą ir didinantys sėkmę mokykloje bei gyvenime. Kaip tos naujos įžvalgos galėtų keisti situaciją Lietuvoje?<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66136777</guid><pubDate>Sat, 17 May 2025 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66136777/2025_05_17_3350_1_651fbdb2_8f5b_457b_816e_a9174c679732.mp3" length="27830785" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Smegenys kaip ir kompiuteriai apdoroja informaciją – taip dažnai manome. Tačiau pasaulinio garso psichologas ir autizmo ekspertas dr. Peter Vermeulen (Belgija) teigia, kad mūsų smegenys veikia kitaip. Remdamasis naujausiais neuromokslo atradimais, jis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Smegenys kaip ir kompiuteriai apdoroja informaciją – taip dažnai manome. Tačiau pasaulinio garso psichologas ir autizmo ekspertas dr. Peter Vermeulen (Belgija) teigia, kad mūsų smegenys veikia kitaip. Remdamasis naujausiais neuromokslo atradimais, jis išryškina svarbų skirtumą: smegenys labiau spėja, nei apdoroja informaciją. Lietuvoje šią nuomonę išgirdome balandžio mėnesį jau ketvirtąjį kartą vykusioje nacionalinėje autizmo konferencijoje, kurioje dalyvavo šios laidos pašnekovės: Gintarė Šatė ir Loreta Grikainienė – Lietuvos įtraukties švietime centro Autizmo spektro sutrikimų grupės vadovė ir specialistė.<br />Dr. Vermeulen nacionalinėje autizmo konferencijoje pateikė naujas, moksliškai pagrįstas įžvalgas bei praktines strategijas, kaip kurti autizmui draugišką mokymosi ir socialinę aplinką, kurioje mažiau netikėtumų, daugiau aiškumo ir geresnė savijauta – pagrindiniai veiksniai, mažinantys nerimą ir didinantys sėkmę mokykloje bei gyvenime. Kaip tos naujos įžvalgos galėtų keisti situaciją Lietuvoje?<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1740</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Už stiprybės stovi realybė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/uz-stiprybes-stovi-realybe--66025318</link><description><![CDATA[Ką reiškia atstovauti Lietuvai, kai esi mažiau girdimas – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme? Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas pristato socialinę kampaniją „Už stiprybės stovi realybė“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į kurtumo negalią turinčių sportininkų pasiekimus, kasdienius iššūkius ir lygių galimybių trūkumą sporte.<br />Kampanija pasakoja apie žmones, kurie savo rezultatais garsina Lietuvą, tačiau jų pergales dažnai užgožia didžiųjų sporto šakų naujienos. Ji kelia svarbius klausimus: kodėl Europos ir pasaulio čempionatuose medalius skinantys kurtieji sportininkai vis dar sulaukia mažiau dėmesio nei girdintieji? Kaip sportas tampa jų keliu į socialinę integraciją ir savarankiškumą? Ar Lietuvoje visiems sportininkams sudaromos vienodos sąlygos siekti aukščiausių rezultatų?<br />Apie visa tai laidoje pasakoja Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentas, buvęs profesionalus sportininkas Edvinas Kriūnas, kurčiųjų vyrų ir moterų krepšinio rinktinių vyriausieji treneriai Rolandas Rakutis ir Andrius Vaicekauskas. Gestų kalbos vertėja Inesa Mateikė.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66025318</guid><pubDate>Sat, 10 May 2025 13:30:08 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66025318/2025_05_10_3350_1_d41ea293_26e2_4676_91d0_6f32fbcbba73.mp3" length="28922912" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ką reiškia atstovauti Lietuvai, kai esi mažiau girdimas – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme? Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas pristato socialinę kampaniją „Už stiprybės stovi realybė“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į kurtumo negalią turinčių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ką reiškia atstovauti Lietuvai, kai esi mažiau girdimas – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme? Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas pristato socialinę kampaniją „Už stiprybės stovi realybė“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į kurtumo negalią turinčių sportininkų pasiekimus, kasdienius iššūkius ir lygių galimybių trūkumą sporte.<br />Kampanija pasakoja apie žmones, kurie savo rezultatais garsina Lietuvą, tačiau jų pergales dažnai užgožia didžiųjų sporto šakų naujienos. Ji kelia svarbius klausimus: kodėl Europos ir pasaulio čempionatuose medalius skinantys kurtieji sportininkai vis dar sulaukia mažiau dėmesio nei girdintieji? Kaip sportas tampa jų keliu į socialinę integraciją ir savarankiškumą? Ar Lietuvoje visiems sportininkams sudaromos vienodos sąlygos siekti aukščiausių rezultatų?<br />Apie visa tai laidoje pasakoja Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentas, buvęs profesionalus sportininkas Edvinas Kriūnas, kurčiųjų vyrų ir moterų krepšinio rinktinių vyriausieji treneriai Rolandas Rakutis ir Andrius Vaicekauskas. Gestų kalbos vertėja Inesa Mateikė.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1808</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip gyvena ir ką patiria mamos, turinčios negalią</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-gyvena-ir-ka-patiria-mamos-turincios-negalia--65884012</link><description><![CDATA[Reda - dar jauna mama, jos durytei Augmilei dar tik metukai ir mėnuo. Savo istoriją Reda jau pasakojo mūsų laidoje: jos ūgis yra tik 124 cm, gyvenimas jai siuntė įgimtą ligą – kaulų augimo sutrikimą, sukeliantį neproporcingą kūno augimą.<br />Rūtos dukrai Miglei – jau dešimt. Ji dėl savo įgimtos negalios (Rūta juda neįgaliojo vežimėliu) praeityje sulaukdavo daug ne pačių maloniausių žvilgsnių ir replikų. Abi moteris sieja nuoširdi draugystė jau ne vienerius metus. Ir jų abiejų vyrai, kurie neturi jokių negalių, myli savo moteris, dukras, o ne jų galias ar negalias, ir jau visai nepaiso, ką apie juos galvoja aplinkiniai.<br />Augmilę ir Miglę skiria devyneri metai. Tačiau ar pasikeitė požiūris į mamas, turinčias kokią nors negalią, per tuos devynerius metus? Ar Rūta ir Reda gali save vadinti savarankiškomis mamomis? Laidoje, skirtoje Motinos ir Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo dienoms paminėti, – pokalbis apie motinystę savarankiškumo kontekste.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65884012</guid><pubDate>Sat, 03 May 2025 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65884012/2025_05_03_3350_1_81833a07_1466_4b63_a218_b37b4ebb813a.mp3" length="27554514" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Reda - dar jauna mama, jos durytei Augmilei dar tik metukai ir mėnuo. Savo istoriją Reda jau pasakojo mūsų laidoje: jos ūgis yra tik 124 cm, gyvenimas jai siuntė įgimtą ligą – kaulų augimo sutrikimą, sukeliantį neproporcingą kūno augimą.
Rūtos dukrai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Reda - dar jauna mama, jos durytei Augmilei dar tik metukai ir mėnuo. Savo istoriją Reda jau pasakojo mūsų laidoje: jos ūgis yra tik 124 cm, gyvenimas jai siuntė įgimtą ligą – kaulų augimo sutrikimą, sukeliantį neproporcingą kūno augimą.<br />Rūtos dukrai Miglei – jau dešimt. Ji dėl savo įgimtos negalios (Rūta juda neįgaliojo vežimėliu) praeityje sulaukdavo daug ne pačių maloniausių žvilgsnių ir replikų. Abi moteris sieja nuoširdi draugystė jau ne vienerius metus. Ir jų abiejų vyrai, kurie neturi jokių negalių, myli savo moteris, dukras, o ne jų galias ar negalias, ir jau visai nepaiso, ką apie juos galvoja aplinkiniai.<br />Augmilę ir Miglę skiria devyneri metai. Tačiau ar pasikeitė požiūris į mamas, turinčias kokią nors negalią, per tuos devynerius metus? Ar Rūta ir Reda gali save vadinti savarankiškomis mamomis? Laidoje, skirtoje Motinos ir Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo dienoms paminėti, – pokalbis apie motinystę savarankiškumo kontekste.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1723</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ką išvysime, išgirsime ir patirsime?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ka-isvysime-isgirsime-ir-patirsime--65767055</link><description><![CDATA[Kompozitorės, tyrėjos Snieguolės Dikčiūtės rašytojo, chirurgo Gasparo Aleksos intraOpera „Ėriukėlis stiklo ragais“ kviečia pasinerti į tarpdisciplininį muzikos, žodžio, judesio, garso objektų ir vizualių žaismių pasaulį. Žiūrovai taps kūrinio dalyviais, keliaujančiais per menamą žmogaus kūno vidų. Pastate, kuris virs žmogaus kūno modeliu, jie keliaus per keturis žmogaus kūno ir psichikos aspektus atkuriančias muzikines erdves. Taip jie turės galimybę išgirsti, pamatyti ir patirti žmogaus kūną per fizinę, emocinę, mąstymo-kongityvinę ir socialinę prizmę. Tuo pat metu bus tiriama, kaip keičiasi biologiniai širdies, kraujotakos ir mąstymo parametrai.<br />Laidoje dalyvauja ir apie už dviejų savaičių vyksiančią premjerą pasakoja Snieguolė Dikčiūtė – kompozitorė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doktorantė ir Lietuvos Žmonių su negalia sąjungos meninių socialinių projektų vadovė, Saulius Čėpla – aktorius, režisierius, teatro pedagogas – ir Inga Filipovič. Inga intraOperoje atlieka pagrindinį vaidmenį ir prisistato kaip žmogus, kuriam sunku gyventi be scenos.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65767055</guid><pubDate>Sat, 26 Apr 2025 13:29:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65767055/2025_04_26_3350_1_fe7bd283_cd04_4b73_b015_3b1505d22023.mp3" length="27578337" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kompozitorės, tyrėjos Snieguolės Dikčiūtės rašytojo, chirurgo Gasparo Aleksos intraOpera „Ėriukėlis stiklo ragais“ kviečia pasinerti į tarpdisciplininį muzikos, žodžio, judesio, garso objektų ir vizualių žaismių pasaulį. Žiūrovai taps kūrinio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kompozitorės, tyrėjos Snieguolės Dikčiūtės rašytojo, chirurgo Gasparo Aleksos intraOpera „Ėriukėlis stiklo ragais“ kviečia pasinerti į tarpdisciplininį muzikos, žodžio, judesio, garso objektų ir vizualių žaismių pasaulį. Žiūrovai taps kūrinio dalyviais, keliaujančiais per menamą žmogaus kūno vidų. Pastate, kuris virs žmogaus kūno modeliu, jie keliaus per keturis žmogaus kūno ir psichikos aspektus atkuriančias muzikines erdves. Taip jie turės galimybę išgirsti, pamatyti ir patirti žmogaus kūną per fizinę, emocinę, mąstymo-kongityvinę ir socialinę prizmę. Tuo pat metu bus tiriama, kaip keičiasi biologiniai širdies, kraujotakos ir mąstymo parametrai.<br />Laidoje dalyvauja ir apie už dviejų savaičių vyksiančią premjerą pasakoja Snieguolė Dikčiūtė – kompozitorė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doktorantė ir Lietuvos Žmonių su negalia sąjungos meninių socialinių projektų vadovė, Saulius Čėpla – aktorius, režisierius, teatro pedagogas – ir Inga Filipovič. Inga intraOperoje atlieka pagrindinį vaidmenį ir prisistato kaip žmogus, kuriam sunku gyventi be scenos.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1724</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šv. Velykų išvakarėse – pokalbis apie dovaną gyventi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sv-velyku-isvakarese-pokalbis-apie-dovana-gyventi--65642362</link><description><![CDATA[Lina, dar visai neseniai palaidojusi savo sūnų, atvirai dalijasi visais jausmais: „Net ir mums, išgyvenusiems širdies transplantaciją sūneliui, nebuvo paprasta priimti tai, kad tokie atvejai nutinka, tik kažkam mirus“. Linos Šerėnienės sūnaus Edvardo atvejis ypatingas tuo, kad tai buvo tik ketvirtasis atvejis Lietuvos organų ir donorystės istorijoje, kai asmuo, pats gyvenęs su donoriniu organu, po savo mirties gelbsti kitus. Edvardukas sunkia širdies liga sirgo nuo gimimo, transplantacijos stebuklą berniukas patyrė būdamas trejų metų. Po širdies persodinimo jis išgyveno septynerius metus. Po Edvardo mirties vienas jo inkstas buvo paimtas ir sėkmingai transplanuotas jaunai merginai.<br /><br />Nacionalinio transplantacijos biuro vadovė Audronė Būziuvienė laidoje dėkoja visiems mirusių donorų artimiesiems už kiekvieną „taip“ ir džiaugiasi, kad tų „taip“ daugėja.<br /><br />Popiežius Jonas Paulius II yra sakęs: „Mes turime džiaugtis, kad medicina gyvybės tarnystėje, organų transplantacijoje atrado naują būdą tarnauti žmonijai saugant esminę asmens vertybę. Donorystė yra didžiausia žmogaus meilės išraiška žmogui.“<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65642362</guid><pubDate>Sat, 19 Apr 2025 13:26:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65642362/2025_04_19_3350_1_441060bb_9433_4ea6_ade8_78aba9010bf1.mp3" length="28358667" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lina, dar visai neseniai palaidojusi savo sūnų, atvirai dalijasi visais jausmais: „Net ir mums, išgyvenusiems širdies transplantaciją sūneliui, nebuvo paprasta priimti tai, kad tokie atvejai nutinka, tik kažkam mirus“. Linos Šerėnienės sūnaus Edvardo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lina, dar visai neseniai palaidojusi savo sūnų, atvirai dalijasi visais jausmais: „Net ir mums, išgyvenusiems širdies transplantaciją sūneliui, nebuvo paprasta priimti tai, kad tokie atvejai nutinka, tik kažkam mirus“. Linos Šerėnienės sūnaus Edvardo atvejis ypatingas tuo, kad tai buvo tik ketvirtasis atvejis Lietuvos organų ir donorystės istorijoje, kai asmuo, pats gyvenęs su donoriniu organu, po savo mirties gelbsti kitus. Edvardukas sunkia širdies liga sirgo nuo gimimo, transplantacijos stebuklą berniukas patyrė būdamas trejų metų. Po širdies persodinimo jis išgyveno septynerius metus. Po Edvardo mirties vienas jo inkstas buvo paimtas ir sėkmingai transplanuotas jaunai merginai.<br /><br />Nacionalinio transplantacijos biuro vadovė Audronė Būziuvienė laidoje dėkoja visiems mirusių donorų artimiesiems už kiekvieną „taip“ ir džiaugiasi, kad tų „taip“ daugėja.<br /><br />Popiežius Jonas Paulius II yra sakęs: „Mes turime džiaugtis, kad medicina gyvybės tarnystėje, organų transplantacijoje atrado naują būdą tarnauti žmonijai saugant esminę asmens vertybę. Donorystė yra didžiausia žmogaus meilės išraiška žmogui.“<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1773</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mada niekada neturėjo ir neturės amžiaus ribų!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mada-niekada-neturejo-ir-netures-amziaus-ribu--65549430</link><description><![CDATA[„Wrinkles of Style“ – ne tik madų šou. Tai – gyvenimo šventė, kuri įkvepia drąsiai žengti į priekį, mylėti save ir parodyti, kad stilius neturi amžiaus ribų!”, - sako viena iš projekto organizatorių Gabija Veronika Barkauskė.<br />Kartu su ja laidoje dalyvaujančios projekto dalyvės Virginija Cimermonienė ir Nijolė Forman pasakoja: „Kada, jei ne dabar? Kodėl daugeliui atrodo, kad vyresnio amžiaus žmonės tik pavargę, dejuojantys ir nelaimingi? Mes griauname šiuos mitus ir rodome kitokią realybę!“<br />Projektas, kuriame senjorai pasirodo ant podiumo, turi labai svarbią žinutę: visi turi teisę jaustis gražūs, unikalūs, pasitikintys savimi, nepriklausomai nuo amžiaus. Laidoje pašnekovės kviečia atsisakyti stereotipų apie vyresnio amžiaus žmones ir neužsidaryti vienatvės gniaužtuose – dalyvauti, savanoriauti, bendrauti.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65549430</guid><pubDate>Sat, 12 Apr 2025 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65549430/2025_04_12_3350_1_47c5db37_1857_488d_99ce_755254158f77.mp3" length="28827617" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Wrinkles of Style“ – ne tik madų šou. Tai – gyvenimo šventė, kuri įkvepia drąsiai žengti į priekį, mylėti save ir parodyti, kad stilius neturi amžiaus ribų!”, - sako viena iš projekto organizatorių Gabija Veronika Barkauskė.
Kartu su ja laidoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Wrinkles of Style“ – ne tik madų šou. Tai – gyvenimo šventė, kuri įkvepia drąsiai žengti į priekį, mylėti save ir parodyti, kad stilius neturi amžiaus ribų!”, - sako viena iš projekto organizatorių Gabija Veronika Barkauskė.<br />Kartu su ja laidoje dalyvaujančios projekto dalyvės Virginija Cimermonienė ir Nijolė Forman pasakoja: „Kada, jei ne dabar? Kodėl daugeliui atrodo, kad vyresnio amžiaus žmonės tik pavargę, dejuojantys ir nelaimingi? Mes griauname šiuos mitus ir rodome kitokią realybę!“<br />Projektas, kuriame senjorai pasirodo ant podiumo, turi labai svarbią žinutę: visi turi teisę jaustis gražūs, unikalūs, pasitikintys savimi, nepriklausomai nuo amžiaus. Laidoje pašnekovės kviečia atsisakyti stereotipų apie vyresnio amžiaus žmones ir neužsidaryti vienatvės gniaužtuose – dalyvauti, savanoriauti, bendrauti.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1802</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Autistišką sūnų auginanti Toma: sunkiausia – ne autizmas, o aplinkinių reakcija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/autistiska-sunu-auginanti-toma-sunkiausia-ne-autizmas-o-aplinkiniu-reakcija--65380608</link><description><![CDATA[„Aš nesu stipri. Neapsigaukite. Aš esu trapi ir labai didelė bailė“, - taip prieš keletą metų dalijosi aktorė ir tinklaraštininkė Toma Razmislavičiūtė, auginanti autistišką dešimtmetį sūnų. Šiandien ji jau suprato, kad nereikia norėti keisti sūnaus, reikia keistis pačiai, tačiau ir šiandien liudija: „Sunkiausia – ne autizmas, sunkiausia – aplinkinių reakcija“.<br /><br />Balandis visame pasaulyje minimas kaip autizmo supratimo mėnuo jau aštuonioliktą kartą. Lietuvoje nuo šių metų balandžio 2-oji įtraukta į atmintinų dienų sąrašą kaip autizmo supratimo diena. Tomos sūnui Adomui nustatytas autizmo spektro sutrikimas, kai jam buvo treji metukai, todėl moteris nusprendė viešai dalintis savo išgyvenimais, kad palaikytų kitus tėvus, kad pagelbėtų sau.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65380608</guid><pubDate>Sat, 05 Apr 2025 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65380608/2025_04_05_3350_1_be1b3444_02d8_48b4_812a_13b4672c13a9.mp3" length="27748865" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Aš nesu stipri. Neapsigaukite. Aš esu trapi ir labai didelė bailė“, - taip prieš keletą metų dalijosi aktorė ir tinklaraštininkė Toma Razmislavičiūtė, auginanti autistišką dešimtmetį sūnų. Šiandien ji jau suprato, kad nereikia norėti keisti sūnaus,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Aš nesu stipri. Neapsigaukite. Aš esu trapi ir labai didelė bailė“, - taip prieš keletą metų dalijosi aktorė ir tinklaraštininkė Toma Razmislavičiūtė, auginanti autistišką dešimtmetį sūnų. Šiandien ji jau suprato, kad nereikia norėti keisti sūnaus, reikia keistis pačiai, tačiau ir šiandien liudija: „Sunkiausia – ne autizmas, sunkiausia – aplinkinių reakcija“.<br /><br />Balandis visame pasaulyje minimas kaip autizmo supratimo mėnuo jau aštuonioliktą kartą. Lietuvoje nuo šių metų balandžio 2-oji įtraukta į atmintinų dienų sąrašą kaip autizmo supratimo diena. Tomos sūnui Adomui nustatytas autizmo spektro sutrikimas, kai jam buvo treji metukai, todėl moteris nusprendė viešai dalintis savo išgyvenimais, kad palaikytų kitus tėvus, kad pagelbėtų sau.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1735</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dirbtinis intelektas – konkurentas ar pagalbininkas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dirbtinis-intelektas-konkurentas-ar-pagalbininkas--65229022</link><description><![CDATA[O ar nėra pavojaus įsimylėti dirbrinį intelektą? Vieni džiaugiasi dirbtiniu intelektu, kiti liūdi, dar kiti ir prisibijo. O štai Eglės Jarmolavičiūtės, LRT radijo garso režisierės gyvenimą dirbtinis intelektas tik dar labiau išlaisvina.<br />Kita pašnekovė laidoje – fotografė, Lietuvos fotomeninkų sąjungos narė, įvairiuose tarptautiniuose konkursuose pelniusi daugybę apdovanojimų Vėtrė Antanavičiūtė-Meškauskienė. Vėtrė augina autistišką sūnų, kuris taip pat naudojasi dirbtiniu intelektu.<br />Ką duoda dirbtinis intelektas regos negalią turinčiai Eglei? Vėtrė pasakoja, kaip kūryboje gali pagelbėti dirbtinis intelektas. Ar netenka konkuruoti su juo? Kaip ir kokiose situacijose dirbtinio intelekto pagalba naudojasi Vėtrės sūnus ir kiti autistiški asmenys? Atsakymai – laidoje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65229022</guid><pubDate>Sat, 29 Mar 2025 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65229022/2025_03_29_3350_1_9b52ebcb_a28b_484f_baed_cbc174c2dd94.mp3" length="28068186" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>O ar nėra pavojaus įsimylėti dirbrinį intelektą? Vieni džiaugiasi dirbtiniu intelektu, kiti liūdi, dar kiti ir prisibijo. O štai Eglės Jarmolavičiūtės, LRT radijo garso režisierės gyvenimą dirbtinis intelektas tik dar labiau išlaisvina.
Kita pašnekovė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[O ar nėra pavojaus įsimylėti dirbrinį intelektą? Vieni džiaugiasi dirbtiniu intelektu, kiti liūdi, dar kiti ir prisibijo. O štai Eglės Jarmolavičiūtės, LRT radijo garso režisierės gyvenimą dirbtinis intelektas tik dar labiau išlaisvina.<br />Kita pašnekovė laidoje – fotografė, Lietuvos fotomeninkų sąjungos narė, įvairiuose tarptautiniuose konkursuose pelniusi daugybę apdovanojimų Vėtrė Antanavičiūtė-Meškauskienė. Vėtrė augina autistišką sūnų, kuris taip pat naudojasi dirbtiniu intelektu.<br />Ką duoda dirbtinis intelektas regos negalią turinčiai Eglei? Vėtrė pasakoja, kaip kūryboje gali pagelbėti dirbtinis intelektas. Ar netenka konkuruoti su juo? Kaip ir kokiose situacijose dirbtinio intelekto pagalba naudojasi Vėtrės sūnus ir kiti autistiški asmenys? Atsakymai – laidoje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1755</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip gera galėti galėti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-gera-galeti-galeti--65045408</link><description><![CDATA[Prieš priimdami sprendimą už kitą, pirmiausia pagalvokite, ar tikrai tas žmogus nenori ar negali to padaryti pats. Įsivaizduokite, kaip jaustumėtės kiekvienas, jei už jus kažkas nuspręstų, kaip rengtis, ką valgyti arba – kokį filmą žiūrėti. Laidoje - pokalbis apie socialinę kampaniją „Kaip gera galėti galėti“, kuri siekia keisti požiūrį į žmones su negalia, ir apie tai, kaip svarbu leisti jiems priimti sprendimus savarankiškai.<br />Laidoje dalyvauja projekto, kurio lėšomis finansuojama paslauga Pagalba priimant sprendimus vadovė Svajonė Rainienė ir socialinė darbuotoja, pagalbos priimant sprendimus specialistė Violeta Tamelytė.<br />Ką suteikia žmogui, turinčiam intelekto ar psichosocialinę negalią paslauga Pagalba priimant sprendimus? Koks esminis skirtumas tarp teorinio projekto aprašymo jo įgyvendinimo realybės? Ko mokosi paslaugos Pagalba priimant sprendimus specialistai iš savo klientų? Kodėl ši paslauga svarbi? Ką ji duoda mums, įprastos raidos visuomenei? Kaip klientai ir specialistai suranda vieni kitus? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidoje.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65045408</guid><pubDate>Sat, 22 Mar 2025 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65045408/2025_03_22_3350_1_d7e020e1_9fd6_4651_aba6_62de2e67421f.mp3" length="27859206" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš priimdami sprendimą už kitą, pirmiausia pagalvokite, ar tikrai tas žmogus nenori ar negali to padaryti pats. Įsivaizduokite, kaip jaustumėtės kiekvienas, jei už jus kažkas nuspręstų, kaip rengtis, ką valgyti arba – kokį filmą žiūrėti. Laidoje -...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš priimdami sprendimą už kitą, pirmiausia pagalvokite, ar tikrai tas žmogus nenori ar negali to padaryti pats. Įsivaizduokite, kaip jaustumėtės kiekvienas, jei už jus kažkas nuspręstų, kaip rengtis, ką valgyti arba – kokį filmą žiūrėti. Laidoje - pokalbis apie socialinę kampaniją „Kaip gera galėti galėti“, kuri siekia keisti požiūrį į žmones su negalia, ir apie tai, kaip svarbu leisti jiems priimti sprendimus savarankiškai.<br />Laidoje dalyvauja projekto, kurio lėšomis finansuojama paslauga Pagalba priimant sprendimus vadovė Svajonė Rainienė ir socialinė darbuotoja, pagalbos priimant sprendimus specialistė Violeta Tamelytė.<br />Ką suteikia žmogui, turinčiam intelekto ar psichosocialinę negalią paslauga Pagalba priimant sprendimus? Koks esminis skirtumas tarp teorinio projekto aprašymo jo įgyvendinimo realybės? Ko mokosi paslaugos Pagalba priimant sprendimus specialistai iš savo klientų? Kodėl ši paslauga svarbi? Ką ji duoda mums, įprastos raidos visuomenei? Kaip klientai ir specialistai suranda vieni kitus? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidoje.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1742</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip tapti pokyčio agentu savo organizacijoje ir bendruomenėje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-tapti-pokycio-agentu-savo-organizacijoje-ir-bendruomeneje--64902822</link><description><![CDATA[Nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį, kuriant teisingesnę ir tvaresnę visuomenę. Jau ne kartą įsitikinome, kad organizuota ir gerai valdoma bendruomenė tikrai gali daug. Ir psichologai sako, kad bendravimas bei bendradarbiavimas su bendraminčiais labai svarbus kiekvienam žmogui.<br /><br />„Atviros Lietuvos fondo organizuojama programa VERTA skirta žmogaus teisių srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų gebėjimų stiprinimui ir jų vykdomiems projektams finansuoti. Programos dėmesio centre – organizacijos ir projektai, siekiantys įtraukti pažeidžiamas grupes ir asmenis, užtikrinti jų lygiateisiškumą, skatinti solidarumą, bei gerinti pilietinio ir demokratinio dalyvavimo sąlygas. Ypač daug dėmesio skiriama vietos lygmeniu veikiančioms, mažoms NVO stiprinti“, - taip pristato programą organizatoriai.<br /><br />Kaip ši programa gyvena realų gyvenimą, ko mokoma „NVO lyderių akademijoje“, kodėl dirbantiesiems nevyriausybinėse organizacijose svarbu mokytis ir kokius pokyčius inicijuoja „NVO lyderių akademijos“ absolventai, laidoje kalbamės su Atviros Lietuvos fondo programų vadove Marta Gadeikiene ir VšĮ „Tapk laisvas“ socialine darbuotoja, projektų koordinatore ir NVO lyderių akademijos absolvente Rūta Gerasime.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64902822</guid><pubDate>Sat, 15 Mar 2025 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64902822/2025_03_15_3350_1_717bf3b2_e4af_47f6_b33f_cded13c08c41.mp3" length="27198830" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį, kuriant teisingesnę ir tvaresnę visuomenę. Jau ne kartą įsitikinome, kad organizuota ir gerai valdoma bendruomenė tikrai gali daug. Ir psichologai sako, kad bendravimas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį, kuriant teisingesnę ir tvaresnę visuomenę. Jau ne kartą įsitikinome, kad organizuota ir gerai valdoma bendruomenė tikrai gali daug. Ir psichologai sako, kad bendravimas bei bendradarbiavimas su bendraminčiais labai svarbus kiekvienam žmogui.<br /><br />„Atviros Lietuvos fondo organizuojama programa VERTA skirta žmogaus teisių srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų gebėjimų stiprinimui ir jų vykdomiems projektams finansuoti. Programos dėmesio centre – organizacijos ir projektai, siekiantys įtraukti pažeidžiamas grupes ir asmenis, užtikrinti jų lygiateisiškumą, skatinti solidarumą, bei gerinti pilietinio ir demokratinio dalyvavimo sąlygas. Ypač daug dėmesio skiriama vietos lygmeniu veikiančioms, mažoms NVO stiprinti“, - taip pristato programą organizatoriai.<br /><br />Kaip ši programa gyvena realų gyvenimą, ko mokoma „NVO lyderių akademijoje“, kodėl dirbantiesiems nevyriausybinėse organizacijose svarbu mokytis ir kokius pokyčius inicijuoja „NVO lyderių akademijos“ absolventai, laidoje kalbamės su Atviros Lietuvos fondo programų vadove Marta Gadeikiene ir VšĮ „Tapk laisvas“ socialine darbuotoja, projektų koordinatore ir NVO lyderių akademijos absolvente Rūta Gerasime.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1700</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apie moterų teises karo kontekste</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apie-moteru-teises-karo-kontekste--64772611</link><description><![CDATA[Apie lyčių lygybę ir moterų teises tiek Lietuvoje, tiek kariaujančioje Ukrainoje. Ir kodėl tai ypatingai svarbu šiandien, laidoje kalbamės su VU mokslininke, lyčių lygybės eksperte dr. Zuzana Vasiliauskaite ir fondo „Inoblita“, kuris teikia humanitarinę pagalbą civiliams, nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje, įkūrėja ir vadove Skirmante Cairns.<br />Kokia yra kovo 8-osios – Tarptautinės moterų solidarumo dienos istorija ir kodėl jos nereikėtų sieti su sovietmečio palikimu? Kodėl svarbu kalbėti apie moterų teises karo kontekste? Kaip jaučiasi moterys karo metu? Gėlės kovo 8-ąją – tradicija ar prieštaravimas lygioms teisėms?<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64772611</guid><pubDate>Sat, 08 Mar 2025 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64772611/2025_03_08_3350_1_72fb23ad_b7ef_4851_9a64_a10227c4eaf5.mp3" length="28814243" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie lyčių lygybę ir moterų teises tiek Lietuvoje, tiek kariaujančioje Ukrainoje. Ir kodėl tai ypatingai svarbu šiandien, laidoje kalbamės su VU mokslininke, lyčių lygybės eksperte dr. Zuzana Vasiliauskaite ir fondo „Inoblita“, kuris teikia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie lyčių lygybę ir moterų teises tiek Lietuvoje, tiek kariaujančioje Ukrainoje. Ir kodėl tai ypatingai svarbu šiandien, laidoje kalbamės su VU mokslininke, lyčių lygybės eksperte dr. Zuzana Vasiliauskaite ir fondo „Inoblita“, kuris teikia humanitarinę pagalbą civiliams, nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje, įkūrėja ir vadove Skirmante Cairns.<br />Kokia yra kovo 8-osios – Tarptautinės moterų solidarumo dienos istorija ir kodėl jos nereikėtų sieti su sovietmečio palikimu? Kodėl svarbu kalbėti apie moterų teises karo kontekste? Kaip jaučiasi moterys karo metu? Gėlės kovo 8-ąją – tradicija ar prieštaravimas lygioms teisėms?<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1801</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar retos ligos tikrai yra retos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-retos-ligos-tikrai-yra-retos--64645117</link><description><![CDATA[Timukui dabar du metukai ir du mėnesiai, o jis sveria vos šešis su puse kilogramo. „Mes dar esame ligos patvirtinimo kelyje. Tačiau mums labai svarbu žinoti, kas mūsų laukia ateityje augant sūneliui, kam mes turėtume ruoštis“, - sako Laura Sivakonenko, Timuko globėja, save jau vadinanti berniuko mama.<br />Kiekvienais metais vasario mėnesio paskutinę dieną minima Pasaulinė retų ligų diena. Kokia situacija Lietuvoje, su kokiomis problemomis susiduria tiek medikai, tiek pacientai retų ligų priežiūroje?<br />Laidoje taip pat dalyvauja Santaros klinikų Retų ligų koordinavimo centro vadovė Dr. Birutė Tumienė ir Retų ligų asosciacijos prezidentas Danas Čeilitka.<br />Ar retos ligos tikrai yra retos? Ar yra Lietuvoje tokių ligų, kuriomis sergantys pacientai yra vieninteliai šalyje? Ar ilgas retos ligos diagnozavimo kelias? Atsakymai – laidoje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64645117</guid><pubDate>Sat, 01 Mar 2025 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64645117/2025_03_01_3350_1_27622755_f951_4ef5_b170_23f8cff371f9.mp3" length="27165394" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Timukui dabar du metukai ir du mėnesiai, o jis sveria vos šešis su puse kilogramo. „Mes dar esame ligos patvirtinimo kelyje. Tačiau mums labai svarbu žinoti, kas mūsų laukia ateityje augant sūneliui, kam mes turėtume ruoštis“, - sako Laura...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Timukui dabar du metukai ir du mėnesiai, o jis sveria vos šešis su puse kilogramo. „Mes dar esame ligos patvirtinimo kelyje. Tačiau mums labai svarbu žinoti, kas mūsų laukia ateityje augant sūneliui, kam mes turėtume ruoštis“, - sako Laura Sivakonenko, Timuko globėja, save jau vadinanti berniuko mama.<br />Kiekvienais metais vasario mėnesio paskutinę dieną minima Pasaulinė retų ligų diena. Kokia situacija Lietuvoje, su kokiomis problemomis susiduria tiek medikai, tiek pacientai retų ligų priežiūroje?<br />Laidoje taip pat dalyvauja Santaros klinikų Retų ligų koordinavimo centro vadovė Dr. Birutė Tumienė ir Retų ligų asosciacijos prezidentas Danas Čeilitka.<br />Ar retos ligos tikrai yra retos? Ar yra Lietuvoje tokių ligų, kuriomis sergantys pacientai yra vieninteliai šalyje? Ar ilgas retos ligos diagnozavimo kelias? Atsakymai – laidoje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1698</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Kad netekau abiejų kojų, supratau iš karto“, – sako karys Viktoras</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kad-netekau-abieju-koju-supratau-is-karto-sako-karys-viktoras--64524072</link><description><![CDATA[Dvidešimt šešerių Viktoras, kovodamas už savo ir mūsų laisvę, neteko abiejų kojų, brolis, su kuriuo kovojo kartu, toliau gina laisvę fronte. Pusbrolis žuvo, kitas dingo be žinios, dar vienas – taip pat sunkiai sužeistas. Tačiau nei artimųjų ir draugų netektys, nei kojų amputacija netrukdo Viktorui kovoti toliau – jis tapo dronų inžinieriumi, o dabar fondo „Back to Life“ dėka“, kurio vadovas Danas Rėksnys taip pat dalyvauja laidoje, yra atvykęs į Lietuvą, kur jam buvo pritaikyti protezai ir paskirta reabilitacija.<br />„Dronai šiandienos kare – labai svarbus ginklas“, - sako Viktoras.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64524072</guid><pubDate>Sat, 22 Feb 2025 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64524072/2025_02_22_3350_1_b0f3550c_9e2f_4725_8545_55a8ac63f39c.mp3" length="27560783" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dvidešimt šešerių Viktoras, kovodamas už savo ir mūsų laisvę, neteko abiejų kojų, brolis, su kuriuo kovojo kartu, toliau gina laisvę fronte. Pusbrolis žuvo, kitas dingo be žinios, dar vienas – taip pat sunkiai sužeistas. Tačiau nei artimųjų ir draugų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dvidešimt šešerių Viktoras, kovodamas už savo ir mūsų laisvę, neteko abiejų kojų, brolis, su kuriuo kovojo kartu, toliau gina laisvę fronte. Pusbrolis žuvo, kitas dingo be žinios, dar vienas – taip pat sunkiai sužeistas. Tačiau nei artimųjų ir draugų netektys, nei kojų amputacija netrukdo Viktorui kovoti toliau – jis tapo dronų inžinieriumi, o dabar fondo „Back to Life“ dėka“, kurio vadovas Danas Rėksnys taip pat dalyvauja laidoje, yra atvykęs į Lietuvą, kur jam buvo pritaikyti protezai ir paskirta reabilitacija.<br />„Dronai šiandienos kare – labai svarbus ginklas“, - sako Viktoras.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1723</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Karolina ir Jonas: „Meilė daro stebuklus!“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/karolina-ir-jonas-meile-daro-stebuklus--64395166</link><description><![CDATA[Ar įmanoma pamilti savo ligą ar negalią? Ar tikrai, kai myli žmogų, pamilsti ir jo negalią? Kokius iššūkius tenka įveikti, norint neužsiskleisti savyje ir leisti sužydėti meilei? Laidoje savo istoriją pasakoja Karolina Arčvadzaitė ir Jonas Valiukevičius.<br />Kad serga išsėtine skleroze, Karolina sužinojo, kai jai buvo penkiolika metų, o Jonas su cerebriniu paralyžiumi draugauja nuo vaikystės. Praėjusi įvairius gyvenimo etapus, pora šiandien mėgaujasi gyvenimu, vienas kitu ir sako: „Patikėkite, meilė daro stebuklus! Nors mylėti nėra lengva, nekovokite su savo liga ar negalia, susidraugaukite su ja. Ir pasitikėkite savimi – kiekvieną gali aplankyti meilė!”<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64395166</guid><pubDate>Sat, 15 Feb 2025 14:28:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64395166/2025_02_15_3350_1_160fbc27_05e1_442d_a932_21ab84c7e7bd.mp3" length="27162886" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar įmanoma pamilti savo ligą ar negalią? Ar tikrai, kai myli žmogų, pamilsti ir jo negalią? Kokius iššūkius tenka įveikti, norint neužsiskleisti savyje ir leisti sužydėti meilei? Laidoje savo istoriją pasakoja Karolina Arčvadzaitė ir Jonas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar įmanoma pamilti savo ligą ar negalią? Ar tikrai, kai myli žmogų, pamilsti ir jo negalią? Kokius iššūkius tenka įveikti, norint neužsiskleisti savyje ir leisti sužydėti meilei? Laidoje savo istoriją pasakoja Karolina Arčvadzaitė ir Jonas Valiukevičius.<br />Kad serga išsėtine skleroze, Karolina sužinojo, kai jai buvo penkiolika metų, o Jonas su cerebriniu paralyžiumi draugauja nuo vaikystės. Praėjusi įvairius gyvenimo etapus, pora šiandien mėgaujasi gyvenimu, vienas kitu ir sako: „Patikėkite, meilė daro stebuklus! Nors mylėti nėra lengva, nekovokite su savo liga ar negalia, susidraugaukite su ja. Ir pasitikėkite savimi – kiekvieną gali aplankyti meilė!”<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1698</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ką žinome apie burnos vėžį?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ka-zinome-apie-burnos-vezi--64273451</link><description><![CDATA[Tradiciškai vasario 4-ąją minėjome Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, vasario 9-oji -oji – Tarptautinė odontologų diena, o vasaris yra burnos vėžio prevencijos mėnuo. Laidoje kalbamės su Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadove Neringa Čiakiene, Nacionalinio vėžio centro veido ir žandikaulių chirurge Otilija Kutanovaite ir klaipėdiete, gyvenančia Vilniuje Rūta Voiniuškiene.<br />Rūta atvirai pasakoja, kad šiandien ji gali ramiau atsikvėpti, liga remisijoje, tačiau teko išgyventi daug, net psichiatrinėje ligoninėje gydytis, sužinojus apie diagnozę.<br />Galbūt burnos vėžys labai retas? Apie jį viešojoje erdvėje girdime kur kas mažiau nei, tarkime, apie krūties, gimdos kaklelio, prostatos vėžį. Gydytoja O. Kutinovaitė pasakoja, kokie dažniausi burnos vėžio simptomai, ar yra būdų apsisaugoti nuo šios klastingos ligos, į ką reikia atkreipti dėmesį.<br />N. Čiakienė laidoje pristato Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos veiklos prioritetus 2025-iems metams, savalaikio diagnozavimo svarbą: „Kviečiu rūpintis savimi ir savo artimaisiais, dalyvauti prevencinėse programose, stebėti sveikatos pokyčius“.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64273451</guid><pubDate>Sat, 08 Feb 2025 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64273451/2025_02_08_3350_1_4e76d6d8_4dec_4174_8afb_40013b62fda0.mp3" length="27415751" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tradiciškai vasario 4-ąją minėjome Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, vasario 9-oji -oji – Tarptautinė odontologų diena, o vasaris yra burnos vėžio prevencijos mėnuo. Laidoje kalbamės su Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadove Neringa...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tradiciškai vasario 4-ąją minėjome Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, vasario 9-oji -oji – Tarptautinė odontologų diena, o vasaris yra burnos vėžio prevencijos mėnuo. Laidoje kalbamės su Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadove Neringa Čiakiene, Nacionalinio vėžio centro veido ir žandikaulių chirurge Otilija Kutanovaite ir klaipėdiete, gyvenančia Vilniuje Rūta Voiniuškiene.<br />Rūta atvirai pasakoja, kad šiandien ji gali ramiau atsikvėpti, liga remisijoje, tačiau teko išgyventi daug, net psichiatrinėje ligoninėje gydytis, sužinojus apie diagnozę.<br />Galbūt burnos vėžys labai retas? Apie jį viešojoje erdvėje girdime kur kas mažiau nei, tarkime, apie krūties, gimdos kaklelio, prostatos vėžį. Gydytoja O. Kutinovaitė pasakoja, kokie dažniausi burnos vėžio simptomai, ar yra būdų apsisaugoti nuo šios klastingos ligos, į ką reikia atkreipti dėmesį.<br />N. Čiakienė laidoje pristato Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos veiklos prioritetus 2025-iems metams, savalaikio diagnozavimo svarbą: „Kviečiu rūpintis savimi ir savo artimaisiais, dalyvauti prevencinėse programose, stebėti sveikatos pokyčius“.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1714</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gydytojai sakė: su tokiomis diagnozėmis žmonės negyvena</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gydytojai-sake-su-tokiomis-diagnozemis-zmones-negyvena--64129575</link><description><![CDATA[„Vienuolika dienų komoje, du mėnesiai reanimacijoje ir septyni mėnesiai ligoninėje... - rydama ašaras prisimena Vilniaus dailės akademijos trikotažo specialistė Gintarė Lučiūnienė, kurios gyvenimą prieš dvejus su puse metų kardinaliai pakeitė erkės įkandimas. „Erkinis encefalitas prikaustė prie lovos ilgam, mokiausi iš naujo visko: kvėpuoti, kalbėti, valgyti... Gydytojai sakė, kad su tokiomis diagnozėmis žmonės negyvena“. Gintarė į studiją atvyko kartu su drauge Vaida Butautaite-Sankovskaja, Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ meninės raiškos studijos vadove. Vaida neregė nuo gimimo. Drauges suvedė negalia.<br />Laidoje pokalbis apie norą gyventi, nepaisant visų gyvenimo siunčiamų išbandymų. Ir priminimas – dabar pats laikas pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64129575</guid><pubDate>Sat, 01 Feb 2025 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64129575/2025_02_01_3350_1_e9782420_ccbe_425c_925c_ef016a1e4c41.mp3" length="27583353" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Vienuolika dienų komoje, du mėnesiai reanimacijoje ir septyni mėnesiai ligoninėje... - rydama ašaras prisimena Vilniaus dailės akademijos trikotažo specialistė Gintarė Lučiūnienė, kurios gyvenimą prieš dvejus su puse metų kardinaliai pakeitė erkės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Vienuolika dienų komoje, du mėnesiai reanimacijoje ir septyni mėnesiai ligoninėje... - rydama ašaras prisimena Vilniaus dailės akademijos trikotažo specialistė Gintarė Lučiūnienė, kurios gyvenimą prieš dvejus su puse metų kardinaliai pakeitė erkės įkandimas. „Erkinis encefalitas prikaustė prie lovos ilgam, mokiausi iš naujo visko: kvėpuoti, kalbėti, valgyti... Gydytojai sakė, kad su tokiomis diagnozėmis žmonės negyvena“. Gintarė į studiją atvyko kartu su drauge Vaida Butautaite-Sankovskaja, Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ meninės raiškos studijos vadove. Vaida neregė nuo gimimo. Drauges suvedė negalia.<br />Laidoje pokalbis apie norą gyventi, nepaisant visų gyvenimo siunčiamų išbandymų. Ir priminimas – dabar pats laikas pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1724</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl reikėjo keisti negalios nustatymo tvarką ir kokia pokyčių esmė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-reikejo-keisti-negalios-nustatymo-tvarka-ir-kokia-pokyciu-esme--63905868</link><description><![CDATA[Nuo 2024-ųjų sausio 1-os dienos, prasidėjus negalios reformai, vienas iš pokyčių – neįgalumas keičiamas dalyvumu. Panašu, kad dar daugelis žmonių taip ir nesupranta, kodėl reikėjo keisti negalios nustatymo tvarką ir kokia pokyčių esmė. Kas pasikeitė pensinio amžiaus žmonėms? Kodėl jaučiamas nepasitenkinimas dėl negalios nustatymo tvarkos?<br />Laidoje dalyvauja Jelena Ivančenko – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorės pavaduotoja, Elektrėnų neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskas ir Žilvinas Mišeikis – Asmeninių asistentų asociacijos vadovas.<br />„Naujoji tvarka ir procesas nėra baigtinis. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios gali teikti ir teikia pasiūlymus, kas gali įtakoti ir įtakoja dalyvumo nustatymo tvarką“, - sako J. Ivančenko. Kaip tai vyksta ir kodėl svarbu – klausykite laidoje.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63905868</guid><pubDate>Sat, 25 Jan 2025 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63905868/2025_01_25_3350_1_eec9e0d4_fb67_45dd_9501_60eb0d8f1c26.mp3" length="27722115" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo 2024-ųjų sausio 1-os dienos, prasidėjus negalios reformai, vienas iš pokyčių – neįgalumas keičiamas dalyvumu. Panašu, kad dar daugelis žmonių taip ir nesupranta, kodėl reikėjo keisti negalios nustatymo tvarką ir kokia pokyčių esmė. Kas pasikeitė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo 2024-ųjų sausio 1-os dienos, prasidėjus negalios reformai, vienas iš pokyčių – neįgalumas keičiamas dalyvumu. Panašu, kad dar daugelis žmonių taip ir nesupranta, kodėl reikėjo keisti negalios nustatymo tvarką ir kokia pokyčių esmė. Kas pasikeitė pensinio amžiaus žmonėms? Kodėl jaučiamas nepasitenkinimas dėl negalios nustatymo tvarkos?<br />Laidoje dalyvauja Jelena Ivančenko – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorės pavaduotoja, Elektrėnų neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskas ir Žilvinas Mišeikis – Asmeninių asistentų asociacijos vadovas.<br />„Naujoji tvarka ir procesas nėra baigtinis. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios gali teikti ir teikia pasiūlymus, kas gali įtakoti ir įtakoja dalyvumo nustatymo tvarką“, - sako J. Ivančenko. Kaip tai vyksta ir kodėl svarbu – klausykite laidoje.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1733</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Be žmonių su negalia – nieko apie žmones su negalia. Ar tikrai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/be-zmoniu-su-negalia-nieko-apie-zmones-su-negalia-ar-tikrai--63740094</link><description><![CDATA[Taip jau atsitiko, kad šios kadencijos LR Seime nedirbs nei vienas asmuo, turintis negalią. Kaip planuoja naujoji LR Seimo Neįgaliųjų teisių komisija darbais pagrįsti nuostatą: „Be žmonių su negalia – nieko apie žmones su negalia”, laidoje kalbamės su naująja LR Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininke Indre Kižiene ir komisijos nariu Dainiumi Varnu.<br />Pašnekovai dalinasi įspūdžiais po šią savaitę vykusio pirmojo naujosios Neįgaliųjų teisių komisijos posėdžio: „Žinome, laukia daug darbų, esame pasirengę daryti daug, į daugelį sričių dar gilinamės“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63740094</guid><pubDate>Sat, 18 Jan 2025 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63740094/2025_01_18_3350_1_d85b6532_07a8_4830_a3ec_a46209c9fe6b.mp3" length="27099356" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Taip jau atsitiko, kad šios kadencijos LR Seime nedirbs nei vienas asmuo, turintis negalią. Kaip planuoja naujoji LR Seimo Neįgaliųjų teisių komisija darbais pagrįsti nuostatą: „Be žmonių su negalia – nieko apie žmones su negalia”, laidoje kalbamės su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Taip jau atsitiko, kad šios kadencijos LR Seime nedirbs nei vienas asmuo, turintis negalią. Kaip planuoja naujoji LR Seimo Neįgaliųjų teisių komisija darbais pagrįsti nuostatą: „Be žmonių su negalia – nieko apie žmones su negalia”, laidoje kalbamės su naująja LR Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininke Indre Kižiene ir komisijos nariu Dainiumi Varnu.<br />Pašnekovai dalinasi įspūdžiais po šią savaitę vykusio pirmojo naujosios Neįgaliųjų teisių komisijos posėdžio: „Žinome, laukia daug darbų, esame pasirengę daryti daug, į daugelį sričių dar gilinamės“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1694</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-ved-zydre-gedrimaite--63659842</link><description><![CDATA[Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63659842</guid><pubDate>Sat, 11 Jan 2025 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63659842/2025_01_11_3350_1_c4b5fbf2_37af_4e0c_b238_d2ea0db48c78.mp3" length="28378311" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1774</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar Antikos ir Europos civilizacijos lopšys prieinamas visiems?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-antikos-ir-europos-civilizacijos-lopsys-prieinamas-visiems--63573682</link><description><![CDATA[Jau planuojate atostogas? Kokius namų darbus reikia padaryti žmonėms, turintiems negalią, jei planuose kelionė į Graikiją – ne tik senovinių griuvėsių ir gražių salų šalį, bet ir Vakarų civilizacijos lopšį bei mitologijos, šimtmečius žavinčios žmoniją, gimtinę? Ar Akropolis, kiti istoriniai bei kultūriniai objektai prieinami visiems? Kaip priima žmones su negalia aplinkiniai šioje šalyje?<br />Pokalbis su socialinio verslo „Unikalus šokis“ įkūrėja ir vadove, organizacijos „Unikalus gyvenimas“ direktore, „Lietuvos galia“ bei „Poveikio akademijos“ laimėtoja Rita Juškyte ir kelionių vadove Graikijoje Laura Kaikaryte-Moysidou.<br />„Labai džiugu, kad Akropolis yra pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia, tačiau rasti liftą tikrai buvo iššūkių“, - pasakoja Rita, kuriai neseniai su kolega, turinčiu judėjimo ir regos negalią, teko lankytis Atėnuose. „Tokia jau yra graikiška kultūra, kad neretai būna neaišku, kas už ką atsakingas“, - sako kelionių vadovė Graikijoje Laura ir pataria žmonėms su negalia, jų artimiesiems kelionei ruoštis iš anksto.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63573682</guid><pubDate>Sat, 04 Jan 2025 14:30:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63573682/2025_01_04_3350_1_4ef4b574_09be_4b49_8cee_3c64f09c0a07.mp3" length="26732806" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jau planuojate atostogas? Kokius namų darbus reikia padaryti žmonėms, turintiems negalią, jei planuose kelionė į Graikiją – ne tik senovinių griuvėsių ir gražių salų šalį, bet ir Vakarų civilizacijos lopšį bei mitologijos, šimtmečius žavinčios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jau planuojate atostogas? Kokius namų darbus reikia padaryti žmonėms, turintiems negalią, jei planuose kelionė į Graikiją – ne tik senovinių griuvėsių ir gražių salų šalį, bet ir Vakarų civilizacijos lopšį bei mitologijos, šimtmečius žavinčios žmoniją, gimtinę? Ar Akropolis, kiti istoriniai bei kultūriniai objektai prieinami visiems? Kaip priima žmones su negalia aplinkiniai šioje šalyje?<br />Pokalbis su socialinio verslo „Unikalus šokis“ įkūrėja ir vadove, organizacijos „Unikalus gyvenimas“ direktore, „Lietuvos galia“ bei „Poveikio akademijos“ laimėtoja Rita Juškyte ir kelionių vadove Graikijoje Laura Kaikaryte-Moysidou.<br />„Labai džiugu, kad Akropolis yra pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia, tačiau rasti liftą tikrai buvo iššūkių“, - pasakoja Rita, kuriai neseniai su kolega, turinčiu judėjimo ir regos negalią, teko lankytis Atėnuose. „Tokia jau yra graikiška kultūra, kad neretai būna neaišku, kas už ką atsakingas“, - sako kelionių vadovė Graikijoje Laura ir pataria žmonėms su negalia, jų artimiesiems kelionei ruoštis iš anksto.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1671</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tėčio ir dukros kelias, aba Kai apsikabinimas naikina pykčius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tecio-ir-dukros-kelias-aba-kai-apsikabinimas-naikina-pykcius--63497009</link><description><![CDATA[Pokalbis su tėčiu ir dukra – Arnoldu ir Egle Stasiuliais, kurie neseniai grįžo iš savo gyvenimo kelio - kartu įveikė Camino Santjago kelią. Tai buvo ne tik nueiti kilometrai, pasiektas tikslas, tačiau ir nueitas didelis kiekvieno atskirai bei abiejų kartu – tėčio ir dukros kelias.<br />„Vaikų ir tėvų santykis yra augantis. Jis yra taip sukurtas, kad turi jį visą gyvenimą ugdyti ir mokytis. Buvimas su Egle dabar yra pamokos ir man, ir jai. Ir būtėnt šis būdas – keliavimas Camino keliu, buvo tinkamas ugdyti santykį būtent su šia dukra. Su kitomis dukromis, ko gero, to daryti negalėčiau, tam yra kiti būdai“, - sako trijų dukrų tėtis.<br />„Galvoju, kad, kai esi vaikas, paauglys, uždedi filtrus žmonėms, ypatingai patiems artimiausiems – tėvams, sesėms, kokie jie yra, ką jie gali, ko ne. Šiame kelyje stengiausi atverti akis ir pamatyti – o kas yra mano tėtis?“, - laidoje sako Eglė.<br />Pašnekovai pasakoja, kaip keitėsi tėvo ir dukros ryšys, kai Eglė buvo vaikas, paauglė ir dabar, jau suaugusi moteris. Dalijasi bendrame kelyje išmoktomis pamokomis ir sako: „Buitis Camino yra pasirūpinimas savimi. Ir tai, ko gero, yra svarbiau nei žingsniavimas. Ir nepamirškime, visada yra kelias, visada turime ir kur, ir su kuo eiti, tik reikia sekti rodyklėmis“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63497009</guid><pubDate>Sat, 28 Dec 2024 14:26:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63497009/2024_12_28_3350_1_a83bef5d_cc12_4e88_b084_74fee5f3d6f6.mp3" length="27062158" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis su tėčiu ir dukra – Arnoldu ir Egle Stasiuliais, kurie neseniai grįžo iš savo gyvenimo kelio - kartu įveikė Camino Santjago kelią. Tai buvo ne tik nueiti kilometrai, pasiektas tikslas, tačiau ir nueitas didelis kiekvieno atskirai bei abiejų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis su tėčiu ir dukra – Arnoldu ir Egle Stasiuliais, kurie neseniai grįžo iš savo gyvenimo kelio - kartu įveikė Camino Santjago kelią. Tai buvo ne tik nueiti kilometrai, pasiektas tikslas, tačiau ir nueitas didelis kiekvieno atskirai bei abiejų kartu – tėčio ir dukros kelias.<br />„Vaikų ir tėvų santykis yra augantis. Jis yra taip sukurtas, kad turi jį visą gyvenimą ugdyti ir mokytis. Buvimas su Egle dabar yra pamokos ir man, ir jai. Ir būtėnt šis būdas – keliavimas Camino keliu, buvo tinkamas ugdyti santykį būtent su šia dukra. Su kitomis dukromis, ko gero, to daryti negalėčiau, tam yra kiti būdai“, - sako trijų dukrų tėtis.<br />„Galvoju, kad, kai esi vaikas, paauglys, uždedi filtrus žmonėms, ypatingai patiems artimiausiems – tėvams, sesėms, kokie jie yra, ką jie gali, ko ne. Šiame kelyje stengiausi atverti akis ir pamatyti – o kas yra mano tėtis?“, - laidoje sako Eglė.<br />Pašnekovai pasakoja, kaip keitėsi tėvo ir dukros ryšys, kai Eglė buvo vaikas, paauglė ir dabar, jau suaugusi moteris. Dalijasi bendrame kelyje išmoktomis pamokomis ir sako: „Buitis Camino yra pasirūpinimas savimi. Ir tai, ko gero, yra svarbiau nei žingsniavimas. Ir nepamirškime, visada yra kelias, visada turime ir kur, ir su kuo eiti, tik reikia sekti rodyklėmis“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1692</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Jautrumas – kliūtis ar kelias į save?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/jautrumas-kliutis-ar-kelias-i-save--63437989</link><description><![CDATA[„Visiems mums, kurie jaučiasi brokuoti, kurie dar šįryt žvelgė į savo atvaizdą veidrodyje ir akimirksniu atrado, ką pakeisti, panaikinti ir užmaskuoti, visiems, kurie užaugo jausdamiesi vieniši, nesuprasti ir nepritampantys draugų kompanijose, kad ir kiek stengtųsi, ir visiems, kurie nuo pat mažens nesijautė, o galbūt ir šiandien nesijaučia mylimi, tenoriu pasakyti, kad visa tai normalu...“, – tai ištrauka iš Austėjos Šidlauskaitės knygos „Gimę jausti“.<br />„Gimę jausti“ – jaudinanti, atvira, tačiau daug šviesos talpinanti knyga apie tai, kaip priimti savo jautrią prigimtį. Knygos autorė Austėja Šidlauskaitė dalyvauja šioje laidoje, pasakoja savo asmeninę istoriją, ką jai teko išgyventi, mėginant priimti ne visada ją priimantį pasaulį.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63437989</guid><pubDate>Sat, 21 Dec 2024 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63437989/2024_12_21_3350_1_02be51f3_c4e3_4405_8455_80962893d328.mp3" length="27202592" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Visiems mums, kurie jaučiasi brokuoti, kurie dar šįryt žvelgė į savo atvaizdą veidrodyje ir akimirksniu atrado, ką pakeisti, panaikinti ir užmaskuoti, visiems, kurie užaugo jausdamiesi vieniši, nesuprasti ir nepritampantys draugų kompanijose, kad ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Visiems mums, kurie jaučiasi brokuoti, kurie dar šįryt žvelgė į savo atvaizdą veidrodyje ir akimirksniu atrado, ką pakeisti, panaikinti ir užmaskuoti, visiems, kurie užaugo jausdamiesi vieniši, nesuprasti ir nepritampantys draugų kompanijose, kad ir kiek stengtųsi, ir visiems, kurie nuo pat mažens nesijautė, o galbūt ir šiandien nesijaučia mylimi, tenoriu pasakyti, kad visa tai normalu...“, – tai ištrauka iš Austėjos Šidlauskaitės knygos „Gimę jausti“.<br />„Gimę jausti“ – jaudinanti, atvira, tačiau daug šviesos talpinanti knyga apie tai, kaip priimti savo jautrią prigimtį. Knygos autorė Austėja Šidlauskaitė dalyvauja šioje laidoje, pasakoja savo asmeninę istoriją, ką jai teko išgyventi, mėginant priimti ne visada ją priimantį pasaulį.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1701</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip šuo asistentas užuodžia skausmą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-suo-asistentas-uzuodzia-skausma--63316479</link><description><![CDATA[Lietuvos respublikos įstatymuose jau yra įtvirtinta nuostata apie šunį pagalbininką. „Šuo pagalbininkas“ apima ir „šuns vedlio“ sąvoką. Tačiau dar neretai pasitaiko atvejų, kai visuomenė apie šunis vedlius, šunis asistentus žino mažai ir dėl to kyla daug skaudžių nesusipratimų.<br />Laidoje - pokalbis apie šunis vedlius, šunis asistentus. Kodėl jie svarbūs, ką ir kaip jie daro, kaip dresuojami, kas daroma valstybiniu lygmeniu šiuo klausimu, kuo skiriasi šunys vedliai ir šunys asistentai?<br />Savo patirtimis ir žiniomis dalinasi Irina Liubertė – ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tyrėja, nevyriausybinės organizacijos „Šunys asistentai“ įkūrėja, pati turinti negalią ir pagalbininkę - asistentę kalytę Aurą, Oksana Dobrovolskaja – paralimpietė, dar vis gyvenanti Paryžiaus paralimpiados įspūdžiais ir laukianti savo šuns vedlio, Vaidotas Glodenis – dresuotojas, Tarnybinės šunininkystės klubo steigėjas, ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas Paulius Kalvelis.<br />„Aš svajoju į Los Angelo paralimpines žaidynes vykti kartu su Rubbi“, - sako paralimpietė Oksana Dobrovolska. – Tai man yra labai didelė paspirtis ne tik aktyviai ruoštis sportinėms varžyboms, tačiau ir atsakingai dalyvauti šuns vedlio dresūroje“. „Aš negalėjau net įsivaizduoti, kiek man auksaspalvis retriveris Aura padės kasdienybėje“, - apie savo šunį asistentą, įspėjantį apie artėjančius skausmo priepuolius, pasakoja Irina Liubertė.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63316479</guid><pubDate>Sat, 14 Dec 2024 14:27:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63316479/2024_12_14_3350_1_f8aa83ed_ba6b_45b8_b331_d4136548904b.mp3" length="28602755" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos respublikos įstatymuose jau yra įtvirtinta nuostata apie šunį pagalbininką. „Šuo pagalbininkas“ apima ir „šuns vedlio“ sąvoką. Tačiau dar neretai pasitaiko atvejų, kai visuomenė apie šunis vedlius, šunis asistentus žino mažai ir dėl to kyla...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos respublikos įstatymuose jau yra įtvirtinta nuostata apie šunį pagalbininką. „Šuo pagalbininkas“ apima ir „šuns vedlio“ sąvoką. Tačiau dar neretai pasitaiko atvejų, kai visuomenė apie šunis vedlius, šunis asistentus žino mažai ir dėl to kyla daug skaudžių nesusipratimų.<br />Laidoje - pokalbis apie šunis vedlius, šunis asistentus. Kodėl jie svarbūs, ką ir kaip jie daro, kaip dresuojami, kas daroma valstybiniu lygmeniu šiuo klausimu, kuo skiriasi šunys vedliai ir šunys asistentai?<br />Savo patirtimis ir žiniomis dalinasi Irina Liubertė – ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tyrėja, nevyriausybinės organizacijos „Šunys asistentai“ įkūrėja, pati turinti negalią ir pagalbininkę - asistentę kalytę Aurą, Oksana Dobrovolskaja – paralimpietė, dar vis gyvenanti Paryžiaus paralimpiados įspūdžiais ir laukianti savo šuns vedlio, Vaidotas Glodenis – dresuotojas, Tarnybinės šunininkystės klubo steigėjas, ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas Paulius Kalvelis.<br />„Aš svajoju į Los Angelo paralimpines žaidynes vykti kartu su Rubbi“, - sako paralimpietė Oksana Dobrovolska. – Tai man yra labai didelė paspirtis ne tik aktyviai ruoštis sportinėms varžyboms, tačiau ir atsakingai dalyvauti šuns vedlio dresūroje“. „Aš negalėjau net įsivaizduoti, kiek man auksaspalvis retriveris Aura padės kasdienybėje“, - apie savo šunį asistentą, įspėjantį apie artėjančius skausmo priepuolius, pasakoja Irina Liubertė.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1788</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Negalia visuomenėje kelią gailestį, homoseksualumas – pyktį. O, jei viskas viename?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/negalia-visuomeneje-kelia-gailesti-homoseksualumas-pykti-o-jei-viskas-viename--63213027</link><description><![CDATA[„Nusprendžiau, kad gana, noriu išsilaisvinti ir, tuo pačiu įkvėpti kitus gyventi laisvai. Patikėkite, verta“, - sako Aistė Krušinskaitė, neseniai viešai prisipažinusi apie savo netradicinę seksualinę orientaciją.<br />„Kodėl yra manoma, kad heteroseksualioms poroms džiaugtis savo santykiais yra normalu, o homoseksualioms – tai tarsi neįmanoma?“ – piktinasi regos negalią turinti Irma Jokštytė - Stanevičienė, kuri yra ištekėjusi už vyro, judančio neįgaliojo vežimėliu, ir dalinasi kažkada išsakyta draugės mintimi: „Aš tau duosiu milijoną, ar tu sutiksi tapti lesbiete?“. - Juk niekas mūsų neįvels į homoseksualių žmonių ratą, jei mes neturime tokio potraukio“, - pasakoja Irma.<br />Laidoje, skirtoje Tarptautinei žmogaus teisių dienai, pašnekovės sako, kad jos yra dėkingos gyvenimui už dalykus, kurie vyksta ir per juos visi iššūkiai tampa prasme, nes jos gali kalbėti, veikti bei keisti žmonių požiūrį į nepatogias temas. Bei kviečia nepamiršti, kad visi mes esame unikalūs, ir visi norime būti saugūs, priimami, mylėti ir būti mylimi.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63213027</guid><pubDate>Sat, 07 Dec 2024 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63213027/2024_12_07_3350_1_ed615010_326f_4d81_87c3_0df9ab6ffb01.mp3" length="26596133" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Nusprendžiau, kad gana, noriu išsilaisvinti ir, tuo pačiu įkvėpti kitus gyventi laisvai. Patikėkite, verta“, - sako Aistė Krušinskaitė, neseniai viešai prisipažinusi apie savo netradicinę seksualinę orientaciją.
„Kodėl yra manoma, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Nusprendžiau, kad gana, noriu išsilaisvinti ir, tuo pačiu įkvėpti kitus gyventi laisvai. Patikėkite, verta“, - sako Aistė Krušinskaitė, neseniai viešai prisipažinusi apie savo netradicinę seksualinę orientaciją.<br />„Kodėl yra manoma, kad heteroseksualioms poroms džiaugtis savo santykiais yra normalu, o homoseksualioms – tai tarsi neįmanoma?“ – piktinasi regos negalią turinti Irma Jokštytė - Stanevičienė, kuri yra ištekėjusi už vyro, judančio neįgaliojo vežimėliu, ir dalinasi kažkada išsakyta draugės mintimi: „Aš tau duosiu milijoną, ar tu sutiksi tapti lesbiete?“. - Juk niekas mūsų neįvels į homoseksualių žmonių ratą, jei mes neturime tokio potraukio“, - pasakoja Irma.<br />Laidoje, skirtoje Tarptautinei žmogaus teisių dienai, pašnekovės sako, kad jos yra dėkingos gyvenimui už dalykus, kurie vyksta ir per juos visi iššūkiai tampa prasme, nes jos gali kalbėti, veikti bei keisti žmonių požiūrį į nepatogias temas. Bei kviečia nepamiršti, kad visi mes esame unikalūs, ir visi norime būti saugūs, priimami, mylėti ir būti mylimi.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1663</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apie nepatogius vaikus ir juos auginančias mamas, įkūrusias fondą „Nepatogūs“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apie-nepatogius-vaikus-ir-juos-auginancias-mamas-ikurusias-fonda-nepatogus--63213024</link><description><![CDATA[„Taip, mūsų vaikai tikrai nepatogūs“, - sako sunkią kompleksinę negalią turinčius vaikus auginančios mamos. – „Žodis „nepatogu“ mus lydi kiekvieną dieną ir visur, kur mes su savo vaikais būname, ką bedarome. Jie napatogūs patys sau, nepatogūs aplinkiniams, kurie juos mato, nepatogus ir mūsų pačių gyvenimas“. Keturios mamos, auginančios tokius vaikus, įkūrė fondą „Nepatogūs“. Trys iš jų: Henrika Varnienė, Snežana Glebovė ir Laima Ingileikienė – dalyvauja šioje laidoje, skirtoje Tarptautinei žmonių su negalia dienai.<br />Sunki kompleksinė negalia – dar mažai plačiajai visuomenei pažįstama tema. Laidoje pašnekovės dalinasi savo asmeninėmis istorijomis, pasakoja, su kokiomis problemomis ir džiaugsmais susiduria jos pačios ir jų vaikai. Ir kodėl buvo svarbu įkurti fondą, kuris rūpintųsi oriu ir patogiu gyvenimu jau užaugusiems, turintiems sunkią kompleksinę negalią vaikams, visiškai nepriklausomai nuo jų fizinių ar intelektinių galimybių.<br />„Mūsų vaikams taip pat reikia bendravimo, meilės, dėmesio, draugų. Mūsų vaikams reikia žinių, ugdymo, pažinimo“. „Kiekviena mama, auginanti sunkią negalią turintį vaiką, sugeba prisitaikyti ir šešios valandos miego paroje yra lobis“. „Kviečiame jungtis ir kitas mamas, auginančias „nepatogius“ vaikus, tai tikrai nauja paslauga, o ne fantastinis filmas“, - sako laidoje dalyvaujančios moterys.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63213024</guid><pubDate>Sat, 30 Nov 2024 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63213024/2024_11_30_3350_1_91dda04c_581b_4276_89a4_61463f9cd902.mp3" length="27605923" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Taip, mūsų vaikai tikrai nepatogūs“, - sako sunkią kompleksinę negalią turinčius vaikus auginančios mamos. – „Žodis „nepatogu“ mus lydi kiekvieną dieną ir visur, kur mes su savo vaikais būname, ką bedarome. Jie napatogūs patys sau, nepatogūs...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Taip, mūsų vaikai tikrai nepatogūs“, - sako sunkią kompleksinę negalią turinčius vaikus auginančios mamos. – „Žodis „nepatogu“ mus lydi kiekvieną dieną ir visur, kur mes su savo vaikais būname, ką bedarome. Jie napatogūs patys sau, nepatogūs aplinkiniams, kurie juos mato, nepatogus ir mūsų pačių gyvenimas“. Keturios mamos, auginančios tokius vaikus, įkūrė fondą „Nepatogūs“. Trys iš jų: Henrika Varnienė, Snežana Glebovė ir Laima Ingileikienė – dalyvauja šioje laidoje, skirtoje Tarptautinei žmonių su negalia dienai.<br />Sunki kompleksinė negalia – dar mažai plačiajai visuomenei pažįstama tema. Laidoje pašnekovės dalinasi savo asmeninėmis istorijomis, pasakoja, su kokiomis problemomis ir džiaugsmais susiduria jos pačios ir jų vaikai. Ir kodėl buvo svarbu įkurti fondą, kuris rūpintųsi oriu ir patogiu gyvenimu jau užaugusiems, turintiems sunkią kompleksinę negalią vaikams, visiškai nepriklausomai nuo jų fizinių ar intelektinių galimybių.<br />„Mūsų vaikams taip pat reikia bendravimo, meilės, dėmesio, draugų. Mūsų vaikams reikia žinių, ugdymo, pažinimo“. „Kiekviena mama, auginanti sunkią negalią turintį vaiką, sugeba prisitaikyti ir šešios valandos miego paroje yra lobis“. „Kviečiame jungtis ir kitas mamas, auginančias „nepatogius“ vaikus, tai tikrai nauja paslauga, o ne fantastinis filmas“, - sako laidoje dalyvaujančios moterys.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1726</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kiekvienas karys ruošiasi karui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kiekvienas-karys-ruosiasi-karui--62984678</link><description><![CDATA[Šiais metais jau 106 kartą minime Lietuvos kariuomenės dieną. Žmonės, turintys negalią, ir krašto gynyba - ar tai suderinama?<br />Lietuvos krašto apsaugos ministerijos laikinoji viceministrė Kamilė Gogelienė laidoje sako: „Mūsų noras yra neatstumti tų žmonių, kurie savanoriškai nori prisidėti prie krašto gynybos”. Judėjimo negalią turintis šaulys Vaidas Stravinskas pasakoja: „Yra dalykų, apie kuriuos reikia labai pagalvoti, ar tikrai esi tam pasiruošęs, tačiau iškart nenurašyti saves. Tikrai krašto gynyboje yra sričių kuriose ir mes, žmonės turintys judėjmo negalią galime būti labai naudingi”.<br />Kamilė Gogelienė pasakoja, kad kolegos karininkai sako: „Kiekvienas karys ruošiasi karui”, priduria kad kariuomenėje romantikos mažai, tačiau tai nemažina norinčių savanorių tarnauti Lietuvos kariuomenėje skaičiaus. Šaulys Vaidas sako niekaip nesuprantantis tų, kurie stengiasi išvengti pareigos Tėvynei atlikimo ir pasakoja apie asmenines pamokas, įgytas kariuomenėje ir Lietuvos šaulių sąjungoje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62984678</guid><pubDate>Sat, 23 Nov 2024 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62984678/2024_11_23_3350_1_2963f291_f545_4374_a3bf_5c18ef93a925.mp3" length="29620486" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiais metais jau 106 kartą minime Lietuvos kariuomenės dieną. Žmonės, turintys negalią, ir krašto gynyba - ar tai suderinama?
Lietuvos krašto apsaugos ministerijos laikinoji viceministrė Kamilė Gogelienė laidoje sako: „Mūsų noras yra neatstumti tų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiais metais jau 106 kartą minime Lietuvos kariuomenės dieną. Žmonės, turintys negalią, ir krašto gynyba - ar tai suderinama?<br />Lietuvos krašto apsaugos ministerijos laikinoji viceministrė Kamilė Gogelienė laidoje sako: „Mūsų noras yra neatstumti tų žmonių, kurie savanoriškai nori prisidėti prie krašto gynybos”. Judėjimo negalią turintis šaulys Vaidas Stravinskas pasakoja: „Yra dalykų, apie kuriuos reikia labai pagalvoti, ar tikrai esi tam pasiruošęs, tačiau iškart nenurašyti saves. Tikrai krašto gynyboje yra sričių kuriose ir mes, žmonės turintys judėjmo negalią galime būti labai naudingi”.<br />Kamilė Gogelienė pasakoja, kad kolegos karininkai sako: „Kiekvienas karys ruošiasi karui”, priduria kad kariuomenėje romantikos mažai, tačiau tai nemažina norinčių savanorių tarnauti Lietuvos kariuomenėje skaičiaus. Šaulys Vaidas sako niekaip nesuprantantis tų, kurie stengiasi išvengti pareigos Tėvynei atlikimo ir pasakoja apie asmenines pamokas, įgytas kariuomenėje ir Lietuvos šaulių sąjungoje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1852</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Diabeto iššūkiai: Laimos ir Virgilijaus patirtys</title><link>https://www.spreaker.com/episode/diabeto-issukiai-laimos-ir-virgilijaus-patirtys--62768340</link><description><![CDATA[Ar įmanoma susilaukti vaiko po inksto persodinimo? Laima Kuckailienė – pirmoji pagimdžiusi moteris, serganti diabetu ir gyvenanti su persodintu inkstu Baltijos šalyse, įrodo - taip! Šiame jautriame, kupiname dėkingumo pokalbyje, du pašnekovai - Laima ir Virgilijus Zigmantavičius – pirmasis pacientas Lietuvoje, kuriam buvo atlikta kasos salelių transplantacija, atvirai dalijasi savo kelione, sergant diabetu.<br />Abu pašnekovai gyvena su transplantuotais inkstais, prieš tai teko išgyventi skausmingas dializes ir kitas procedūras. Jie abu diabetu susirgo dar vaikystėje ir pasakoja, su kokiais sunkumais tekdavo susidurti anksčiau. Abu sutaria, kad dabar yra daug daugiau informacijos ir paslaugų geriau kontroliuoti ligą. Laima sako: „Mes abu su sūnumi, kuriam jau 13 metų esame dėkingi donoro artimiesiems už lemtingą sprendimą“. Virgilijus papildo: „Diabetas nėra nuosprendis. Taip, gyventi reikia pagal griežtas taisykles, tačiau su artimųjų, medikų pagalba viskas yra įmanoma“.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62768340</guid><pubDate>Sat, 16 Nov 2024 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62768340/2024_11_16_3350_1_92cf8906_69d4_452b_9b8c_93b9398003dd.mp3" length="26333237" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar įmanoma susilaukti vaiko po inksto persodinimo? Laima Kuckailienė – pirmoji pagimdžiusi moteris, serganti diabetu ir gyvenanti su persodintu inkstu Baltijos šalyse, įrodo - taip! Šiame jautriame, kupiname dėkingumo pokalbyje, du pašnekovai - Laima...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar įmanoma susilaukti vaiko po inksto persodinimo? Laima Kuckailienė – pirmoji pagimdžiusi moteris, serganti diabetu ir gyvenanti su persodintu inkstu Baltijos šalyse, įrodo - taip! Šiame jautriame, kupiname dėkingumo pokalbyje, du pašnekovai - Laima ir Virgilijus Zigmantavičius – pirmasis pacientas Lietuvoje, kuriam buvo atlikta kasos salelių transplantacija, atvirai dalijasi savo kelione, sergant diabetu.<br />Abu pašnekovai gyvena su transplantuotais inkstais, prieš tai teko išgyventi skausmingas dializes ir kitas procedūras. Jie abu diabetu susirgo dar vaikystėje ir pasakoja, su kokiais sunkumais tekdavo susidurti anksčiau. Abu sutaria, kad dabar yra daug daugiau informacijos ir paslaugų geriau kontroliuoti ligą. Laima sako: „Mes abu su sūnumi, kuriam jau 13 metų esame dėkingi donoro artimiesiems už lemtingą sprendimą“. Virgilijus papildo: „Diabetas nėra nuosprendis. Taip, gyventi reikia pagal griežtas taisykles, tačiau su artimųjų, medikų pagalba viskas yra įmanoma“.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1646</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Medūza, kengūra, strutis: ką bendro turiu su jais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/meduza-kengura-strutis-ka-bendro-turiu-su-jais--62681742</link><description><![CDATA[Ar žinojote, kad, tinkamai pakeitę savo reakciją į vaiko elgesį, padedame jam ugdyti savivertę? O sąvoka „tolerancijos langas“ jums žinoma?<br />Laidoje pokalbis su Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininke Kristina Košel Patil ir VŠĮ „Augu kartu“ vadove Paulina Kuraitiene. Tėvystė ne sprintas, o maratonas – dar viena labai susijusi tema, nuskambėsianti laidoje.<br />Pašnekovės sako: „Jutiminės sistemos pažinimas, delfino, medūzos, raganosio, senbernaro ar kito gyvūno atpažinimas savyje, žinios, savirefleksijos gali kiekvienam žmogui gelbėti kasdieninėje veikloje“.<br />Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ pristato dar vieną knygą lietuvių kalba „Jutimai: kaip padėti sau ir savo vaikui“. Pristatyme dalyvaus ir pati autorė Tanya van Dalen, bus organizuojami mokymai tėvams ir specialistams.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62681742</guid><pubDate>Sat, 09 Nov 2024 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62681742/2024_11_09_3350_1_e108a95b_d2cb_4821_888e_da9b8a776d90.mp3" length="26950563" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar žinojote, kad, tinkamai pakeitę savo reakciją į vaiko elgesį, padedame jam ugdyti savivertę? O sąvoka „tolerancijos langas“ jums žinoma?
Laidoje pokalbis su Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininke Kristina Košel Patil ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar žinojote, kad, tinkamai pakeitę savo reakciją į vaiko elgesį, padedame jam ugdyti savivertę? O sąvoka „tolerancijos langas“ jums žinoma?<br />Laidoje pokalbis su Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininke Kristina Košel Patil ir VŠĮ „Augu kartu“ vadove Paulina Kuraitiene. Tėvystė ne sprintas, o maratonas – dar viena labai susijusi tema, nuskambėsianti laidoje.<br />Pašnekovės sako: „Jutiminės sistemos pažinimas, delfino, medūzos, raganosio, senbernaro ar kito gyvūno atpažinimas savyje, žinios, savirefleksijos gali kiekvienam žmogui gelbėti kasdieninėje veikloje“.<br />Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ pristato dar vieną knygą lietuvių kalba „Jutimai: kaip padėti sau ir savo vaikui“. Pristatyme dalyvaus ir pati autorė Tanya van Dalen, bus organizuojami mokymai tėvams ir specialistams.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1685</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar siuvimas gali būti terapija, o kūryba padėti užmiršti ligas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-siuvimas-gali-buti-terapija-o-kuryba-padeti-uzmirsti-ligas--62594560</link><description><![CDATA[„Padovanok antrą gyvenimą“ – unikalus Marijampolės onkologinių ligonių asociacijos „Rūpestėlis“ projektas, kviečiantis išgyvenusius onkologines ligas iš naujo atrasti kūrybiškumą ir pasitikėjimą savimi. Projekto pavadinimas labai simbolinis, jis tarsi suvienija po onkologinės ligos sveikstančias moteris ir tvarius pokyčius atliekų tvarkymo srityje.<br />Susirgus onkologine liga, keičiasi ne tik susirgusiojo, tačiau ir visų artimųjų gyvenimas, trūksta tiek fizinių, tiek emocinių jėgų. Labai svarbus artimųjų palaikymas. Pašnekovės pabrėžia bendrystę, optimizmą, tikėjimą - kaip vienus svarbiausių vaistų: „Susirinkę siūti, stengiamės apie ligas nekalbėti. Tam yra skirtos kitos edukacinės ir palaikomosios veiklos“, - laidoje sako asociacijos vadovė Roma Karčiauskienė ir savanorė, įvairių socialinių projektų koordinatorė Rūta Kupčinskaitė.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62594560</guid><pubDate>Sat, 02 Nov 2024 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62594560/2024_11_02_3350_1_512da254_97f7_45a0_9b08_93287afcc038.mp3" length="27035826" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Padovanok antrą gyvenimą“ – unikalus Marijampolės onkologinių ligonių asociacijos „Rūpestėlis“ projektas, kviečiantis išgyvenusius onkologines ligas iš naujo atrasti kūrybiškumą ir pasitikėjimą savimi. Projekto pavadinimas labai simbolinis, jis tarsi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Padovanok antrą gyvenimą“ – unikalus Marijampolės onkologinių ligonių asociacijos „Rūpestėlis“ projektas, kviečiantis išgyvenusius onkologines ligas iš naujo atrasti kūrybiškumą ir pasitikėjimą savimi. Projekto pavadinimas labai simbolinis, jis tarsi suvienija po onkologinės ligos sveikstančias moteris ir tvarius pokyčius atliekų tvarkymo srityje.<br />Susirgus onkologine liga, keičiasi ne tik susirgusiojo, tačiau ir visų artimųjų gyvenimas, trūksta tiek fizinių, tiek emocinių jėgų. Labai svarbus artimųjų palaikymas. Pašnekovės pabrėžia bendrystę, optimizmą, tikėjimą - kaip vienus svarbiausių vaistų: „Susirinkę siūti, stengiamės apie ligas nekalbėti. Tam yra skirtos kitos edukacinės ir palaikomosios veiklos“, - laidoje sako asociacijos vadovė Roma Karčiauskienė ir savanorė, įvairių socialinių projektų koordinatorė Rūta Kupčinskaitė.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1690</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nepatyręs nesupras</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nepatyres-nesupras--62519316</link><description><![CDATA[„Aš nežinau, kurį rytą mama manęs paklaus – kas tu tokia?“ – „Labai sunku susitaikyti su tuo, kai aplinka „laidoja“ žmogų jam gyvam esant.“ – „Globojant artimąjį labai jaučiasi izoliacija, visuomenė vis dar nepasirengusi priimti sergančiųjų demencija“.<br />Demencija - progresuojantis ir asmens pažintines funkcijas pažeidžiantis sindromas. Tai yra negalią sukelianti būklė, apribojanti asmens galimybes priimti sprendimus. Ši liga paveikia ne tik pacientą, tačiau ir visus jų šeimų narius, keičia gyvenimus iš esmės. Ką mes galime padaryti visi kartu ir kiekvienas atskirai, kad nuostatos keistųsi į gerąją pusę?<br />Laidoje pokalbis su projekto „Nepatyręs nesupras“ idėjos autore ir meno vadove, asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadove Ieva Petkute ir projekto dalyvėmis. Projektas „Nepatyręs nesupras“ pristatė moterų, globojančių demenciją turinčius artimuosius, žvilgsnį į globos patirtį.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62519316</guid><pubDate>Sat, 26 Oct 2024 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62519316/2024_10_26_3350_1_a5494722_2009_44f0_ad43_5f51591213be.mp3" length="27334667" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Aš nežinau, kurį rytą mama manęs paklaus – kas tu tokia?“ – „Labai sunku susitaikyti su tuo, kai aplinka „laidoja“ žmogų jam gyvam esant.“ – „Globojant artimąjį labai jaučiasi izoliacija, visuomenė vis dar nepasirengusi priimti sergančiųjų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Aš nežinau, kurį rytą mama manęs paklaus – kas tu tokia?“ – „Labai sunku susitaikyti su tuo, kai aplinka „laidoja“ žmogų jam gyvam esant.“ – „Globojant artimąjį labai jaučiasi izoliacija, visuomenė vis dar nepasirengusi priimti sergančiųjų demencija“.<br />Demencija - progresuojantis ir asmens pažintines funkcijas pažeidžiantis sindromas. Tai yra negalią sukelianti būklė, apribojanti asmens galimybes priimti sprendimus. Ši liga paveikia ne tik pacientą, tačiau ir visus jų šeimų narius, keičia gyvenimus iš esmės. Ką mes galime padaryti visi kartu ir kiekvienas atskirai, kad nuostatos keistųsi į gerąją pusę?<br />Laidoje pokalbis su projekto „Nepatyręs nesupras“ idėjos autore ir meno vadove, asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadove Ieva Petkute ir projekto dalyvėmis. Projektas „Nepatyręs nesupras“ pristatė moterų, globojančių demenciją turinčius artimuosius, žvilgsnį į globos patirtį.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1709</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kas tas orumas ir ką reiškia gyventi oriai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kas-tas-orumas-ir-ka-reiskia-gyventi-oriai--62421717</link><description><![CDATA[Orumo sąvoką girdime dažnai, tačiau ar susimąstome, kas tas orumas ir ką reiškia gyventi oriai? Ką rodo mūsų orumas mums patiems ir aplinkiniams? Ar dažnai tenka paminti orumą dėl kokių nors priežasčių? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus laidoje ieškome su Laura Stadalninkaite – mama, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos darbuotoja, neregių bendruomenės nare, ir teisininku Egidijumi Grigoniu, atstovaujančiu žmonių su judėjimo negalia bendruomenę.<br />„Artėjant Pasaulinei orumo dienai, linkiu sau ir kitiems būti vieni kitiems tolerantiškiems“, - sako Laura Stadalninkaitė. – „Nesvarbu, kokie yra mūsų įsitikinimai, pasirinkimai ar skirtumai, tiesiog būkime savimi. Svarbiausia, kad siekdami savo orumo nepamintume kitų žmonių vertybių”. „Dėl savo nesėkmių nekaltinkime kitų. Neišskiriant negalios buvimo ar ne, kiekvienas ieškokime būdų, kaip nemenkinti savo ir kitų orumo“, - antrina Egidijus Grigonis.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62421717</guid><pubDate>Sat, 19 Oct 2024 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62421717/2024_10_19_3350_1_257bd5f8_d0ac_4bf8_b947_44eb877b5aaa.mp3" length="29224679" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Orumo sąvoką girdime dažnai, tačiau ar susimąstome, kas tas orumas ir ką reiškia gyventi oriai? Ką rodo mūsų orumas mums patiems ir aplinkiniams? Ar dažnai tenka paminti orumą dėl kokių nors priežasčių? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus laidoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Orumo sąvoką girdime dažnai, tačiau ar susimąstome, kas tas orumas ir ką reiškia gyventi oriai? Ką rodo mūsų orumas mums patiems ir aplinkiniams? Ar dažnai tenka paminti orumą dėl kokių nors priežasčių? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus laidoje ieškome su Laura Stadalninkaite – mama, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos darbuotoja, neregių bendruomenės nare, ir teisininku Egidijumi Grigoniu, atstovaujančiu žmonių su judėjimo negalia bendruomenę.<br />„Artėjant Pasaulinei orumo dienai, linkiu sau ir kitiems būti vieni kitiems tolerantiškiems“, - sako Laura Stadalninkaitė. – „Nesvarbu, kokie yra mūsų įsitikinimai, pasirinkimai ar skirtumai, tiesiog būkime savimi. Svarbiausia, kad siekdami savo orumo nepamintume kitų žmonių vertybių”. „Dėl savo nesėkmių nekaltinkime kitų. Neišskiriant negalios buvimo ar ne, kiekvienas ieškokime būdų, kaip nemenkinti savo ir kitų orumo“, - antrina Egidijus Grigonis.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1827</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tieskime tiltus gyvenimui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tieskime-tiltus-gyvenimui--62341777</link><description><![CDATA[„Nuo pat gimimo mane persekioja labai daug mirčių”, - pasakoja mirusio donoro žmona Birutė Semėnienė, kartu su sūnumi, mirus vyrui, priėmusi lemtingą sprendimą, kuris pagelbėjo net keliems žmonėms. Laidoje taip pat dalyvauja Audronė Būziuvienė – Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė, Daiva Vilija Čičiškinienė – Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus II poskyrio gydytoja anesteziologė-reanimatologė, Kauno ir Klaipėdos regionų donorystės paslaugų koordinavimo centro koordinatorės Paulina Aldakauskaitė ir Diana Palepšaitienė.<br />Kasmet Lietuvoje užregistruojama daugiau nei 40 000 mirčių ir tik apie 150 yra išskirtinės – konstatuojama smegenų mirtis arba negrįžtamai nutrūkusi kraujotaka – ir prasideda organų donorystės procesas. Ir tai vyksta reanimacijoje, kur gydytojas anesteziologas reanimatologas gydo 6-10 sunkių ligonių – po operacijų ir pan. O štai vienam diagnozuojama smegenų mirtis – tai reiškia žmogus mirė, bet prasideda donorystės procesas. Ir, kad viskas įvyktų, reikia keturių raidžių junginio TAIP.<br />Kokias emocijas, vidines būsenas išgyvena reanimacijos ir intensyviosios terapijos gydytojai, regionų donorystės paslaugų biurų koordinatoriai, Nacionalinio transplantacijos biuro darbuotojai? Kaip viskas vyksta? Atsakymai – laidoje.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62341777</guid><pubDate>Sat, 12 Oct 2024 13:30:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62341777/2024_10_12_3350_1_00095624_0884_4792_90da_85c2bffff1a4.mp3" length="26701041" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Nuo pat gimimo mane persekioja labai daug mirčių”, - pasakoja mirusio donoro žmona Birutė Semėnienė, kartu su sūnumi, mirus vyrui, priėmusi lemtingą sprendimą, kuris pagelbėjo net keliems žmonėms. Laidoje taip pat dalyvauja Audronė Būziuvienė –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Nuo pat gimimo mane persekioja labai daug mirčių”, - pasakoja mirusio donoro žmona Birutė Semėnienė, kartu su sūnumi, mirus vyrui, priėmusi lemtingą sprendimą, kuris pagelbėjo net keliems žmonėms. Laidoje taip pat dalyvauja Audronė Būziuvienė – Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė, Daiva Vilija Čičiškinienė – Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus II poskyrio gydytoja anesteziologė-reanimatologė, Kauno ir Klaipėdos regionų donorystės paslaugų koordinavimo centro koordinatorės Paulina Aldakauskaitė ir Diana Palepšaitienė.<br />Kasmet Lietuvoje užregistruojama daugiau nei 40 000 mirčių ir tik apie 150 yra išskirtinės – konstatuojama smegenų mirtis arba negrįžtamai nutrūkusi kraujotaka – ir prasideda organų donorystės procesas. Ir tai vyksta reanimacijoje, kur gydytojas anesteziologas reanimatologas gydo 6-10 sunkių ligonių – po operacijų ir pan. O štai vienam diagnozuojama smegenų mirtis – tai reiškia žmogus mirė, bet prasideda donorystės procesas. Ir, kad viskas įvyktų, reikia keturių raidžių junginio TAIP.<br />Kokias emocijas, vidines būsenas išgyvena reanimacijos ir intensyviosios terapijos gydytojai, regionų donorystės paslaugų biurų koordinatoriai, Nacionalinio transplantacijos biuro darbuotojai? Kaip viskas vyksta? Atsakymai – laidoje.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1669</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar tikrai suvokiame, kad visi vaikai yra Lietuvos piliečiai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-tikrai-suvokiame-kad-visi-vaikai-yra-lietuvos-pilieciai--62250246</link><description><![CDATA[Kaip šiandien jaučiasi mokytojai? Kas daroma ir jau padaryta, kad jų netrūktų? Ar įtraukusis ugdymas tikrai toks didelis baubas, kaip dažnai girdime, skaitome? Kiek ir kodėl dar turi praeiti laiko, kad tiek mokyklose, tiek darželiuose, tiek darbuose, gatvėse ir apskritai gyvenime būtume priimti ir tilptume visi?<br /><br />Laidoje, skirtoje Mokytojo dienai paminėti, kalbamės su Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos direktore Danute Mažvyliene ir Jūrate Lazdauskieneė – Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos direktore. Pašnekovės dalijasi savo asmenine patirtimi, kaip ir kodėl jos tapo mokytojomis, kaip, ir jų manymu kodėl, keičiasi požiūris į mokytoją bei mokyklą, pasakoja apie situaciją Anykščių, Tauragės rajonuose ir konkrečiai jų vadovaujamose mokyklose. Ir profesinės šventės proga sau bei kolegoms linki nepasiklysti permainose, projektuose, idėjose, politikos vėjuose.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62250246</guid><pubDate>Sat, 05 Oct 2024 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62250246/2024_10_05_3350_1_26321567_fb02_49d9_867b_33cb6646bf32.mp3" length="27187546" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip šiandien jaučiasi mokytojai? Kas daroma ir jau padaryta, kad jų netrūktų? Ar įtraukusis ugdymas tikrai toks didelis baubas, kaip dažnai girdime, skaitome? Kiek ir kodėl dar turi praeiti laiko, kad tiek mokyklose, tiek darželiuose, tiek darbuose,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip šiandien jaučiasi mokytojai? Kas daroma ir jau padaryta, kad jų netrūktų? Ar įtraukusis ugdymas tikrai toks didelis baubas, kaip dažnai girdime, skaitome? Kiek ir kodėl dar turi praeiti laiko, kad tiek mokyklose, tiek darželiuose, tiek darbuose, gatvėse ir apskritai gyvenime būtume priimti ir tilptume visi?<br /><br />Laidoje, skirtoje Mokytojo dienai paminėti, kalbamės su Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos direktore Danute Mažvyliene ir Jūrate Lazdauskieneė – Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos direktore. Pašnekovės dalijasi savo asmenine patirtimi, kaip ir kodėl jos tapo mokytojomis, kaip, ir jų manymu kodėl, keičiasi požiūris į mokytoją bei mokyklą, pasakoja apie situaciją Anykščių, Tauragės rajonuose ir konkrečiai jų vadovaujamose mokyklose. Ir profesinės šventės proga sau bei kolegoms linki nepasiklysti permainose, projektuose, idėjose, politikos vėjuose.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1700</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apie susitikimus socialinio darbo kelyje – lemiamus ir praturtinančius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apie-susitikimus-socialinio-darbo-kelyje-lemiamus-ir-praturtinancius--62145001</link><description><![CDATA[„Lemiamas buvo susitikimas su negalią turinčia moterimi. Nustebino tos moters asmenybė. Jaučiausi prieš ją tarsi būčiau skurdi”, - sako socialinė darbuotoja Sigita Narauskaitė. Kolegė Miglė Maniušytė pasakoja savo istoriją apie mokykloje kentėtas patyčias, kurias padėjo išspręsti mokyklos darbuotoja: „Supratau, kad šie žmonės gali padėti. Norėjosi pačiai tapti tokia darbuotoja”.<br />Ten, kur ateina socialinis darbuotojas, atsiranda daugiau dėmesio žmogui, jo tikriesiems poreikiams, daugiau supratimo apie teisingesnę visuomenę. Pasaulyje socialiniai darbuotojai labai plačiai dirba sveikatos priežiūros srityje, teisėsaugos, valdžios institucijose, pagalbos linijose. Jie tarpininkauja net kariniuose konfliktuose. Ir visame pasaulyje stebima tendencija – šių specialistų poreikis didėja, o norinčiųjų dirbti šį darbą yra per mažai.<br />„Dažnai nusivili, dažnai nepavyksta. Bet po truputį pavyksta įtikinti visuomenę. Jeigu būsi nuoširdus, tada ir pavyks“, - sako pašnekovės.<br />Laidoje, skirtoje Lietuvos Socialinių darbuotojų dienai paminėti, - pokalbis apie susitikimus socialinio darbo kelyje – lemiamus ir praturtinančius.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62145001</guid><pubDate>Sat, 28 Sep 2024 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62145001/2024_09_28_3350_1_525ef650_368f_4d11_b52c_40f82bae7eec.mp3" length="26274305" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Lemiamas buvo susitikimas su negalią turinčia moterimi. Nustebino tos moters asmenybė. Jaučiausi prieš ją tarsi būčiau skurdi”, - sako socialinė darbuotoja Sigita Narauskaitė. Kolegė Miglė Maniušytė pasakoja savo istoriją apie mokykloje kentėtas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Lemiamas buvo susitikimas su negalią turinčia moterimi. Nustebino tos moters asmenybė. Jaučiausi prieš ją tarsi būčiau skurdi”, - sako socialinė darbuotoja Sigita Narauskaitė. Kolegė Miglė Maniušytė pasakoja savo istoriją apie mokykloje kentėtas patyčias, kurias padėjo išspręsti mokyklos darbuotoja: „Supratau, kad šie žmonės gali padėti. Norėjosi pačiai tapti tokia darbuotoja”.<br />Ten, kur ateina socialinis darbuotojas, atsiranda daugiau dėmesio žmogui, jo tikriesiems poreikiams, daugiau supratimo apie teisingesnę visuomenę. Pasaulyje socialiniai darbuotojai labai plačiai dirba sveikatos priežiūros srityje, teisėsaugos, valdžios institucijose, pagalbos linijose. Jie tarpininkauja net kariniuose konfliktuose. Ir visame pasaulyje stebima tendencija – šių specialistų poreikis didėja, o norinčiųjų dirbti šį darbą yra per mažai.<br />„Dažnai nusivili, dažnai nepavyksta. Bet po truputį pavyksta įtikinti visuomenę. Jeigu būsi nuoširdus, tada ir pavyks“, - sako pašnekovės.<br />Laidoje, skirtoje Lietuvos Socialinių darbuotojų dienai paminėti, - pokalbis apie susitikimus socialinio darbo kelyje – lemiamus ir praturtinančius.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1643</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Cirkas, keičiantis gyvenimus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/cirkas-keiciantis-gyvenimus--62056366</link><description><![CDATA[Paitaiko, sakome, „gyvenu kaip cirke“, arba kokį nors įvykį ar reiškinį apibūdiname žodžiu „cirkas“. Kodėl žodis „cirkas“ dar vis turi ir neigiamą atspalvį, kai realybėje tai yra nuostabi pramoginio meno šaka, o kai kam – nuoseklus darbas cirke yra ir nauji atradimai, pažinimai, gyvenimo kokybės pokytis?<br />Laidoje dalyvauja Ieva Variakojytė-Reynstrom – Baltijos cirko projektų vadovė, Aurimo Jungaičio ir Vytauto Laibinio trenerė, Kauno cirko meno akademijos vadovė bei trenerė ir abu vaikinai.<br />Socialinės globos centre „Vija“ Kaune, kur ir gyvena abu mūsų šios laidos herojai, apgyvendinami vaikai ir suaugę asmenys, turintys proto negalią ir (ar) psichikos sutrikimų, dėl kurių jiems nustatytas visiškas arba dalinis nesavarankiškumas, vertinant socialinės globos poreikį. Tačiau draugystė su Ieva, nuoseklus darbas vaikinams atvėrė duris į tarptautinį menų festivalį SPOFFIN, praėjusį rugjūtį vykusį Nyderlanduose, į kurį jie gavo vardinius kvietimus.<br />Socialinis cirkas. Kas tai? Ko, be įvairiausių triukų, vaikinai mokosi būdami cirko dalimi? Kaip tokių artistų pasirodymus priima žiūrovai? Atsakymai – laidoje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62056366</guid><pubDate>Sat, 21 Sep 2024 13:26:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62056366/2024_09_21_3350_1_f8924b64_9bae_4d6f_a5b2_3fdb6eecc500.mp3" length="27005315" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Paitaiko, sakome, „gyvenu kaip cirke“, arba kokį nors įvykį ar reiškinį apibūdiname žodžiu „cirkas“. Kodėl žodis „cirkas“ dar vis turi ir neigiamą atspalvį, kai realybėje tai yra nuostabi pramoginio meno šaka, o kai kam – nuoseklus darbas cirke yra ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Paitaiko, sakome, „gyvenu kaip cirke“, arba kokį nors įvykį ar reiškinį apibūdiname žodžiu „cirkas“. Kodėl žodis „cirkas“ dar vis turi ir neigiamą atspalvį, kai realybėje tai yra nuostabi pramoginio meno šaka, o kai kam – nuoseklus darbas cirke yra ir nauji atradimai, pažinimai, gyvenimo kokybės pokytis?<br />Laidoje dalyvauja Ieva Variakojytė-Reynstrom – Baltijos cirko projektų vadovė, Aurimo Jungaičio ir Vytauto Laibinio trenerė, Kauno cirko meno akademijos vadovė bei trenerė ir abu vaikinai.<br />Socialinės globos centre „Vija“ Kaune, kur ir gyvena abu mūsų šios laidos herojai, apgyvendinami vaikai ir suaugę asmenys, turintys proto negalią ir (ar) psichikos sutrikimų, dėl kurių jiems nustatytas visiškas arba dalinis nesavarankiškumas, vertinant socialinės globos poreikį. Tačiau draugystė su Ieva, nuoseklus darbas vaikinams atvėrė duris į tarptautinį menų festivalį SPOFFIN, praėjusį rugjūtį vykusį Nyderlanduose, į kurį jie gavo vardinius kvietimus.<br />Socialinis cirkas. Kas tai? Ko, be įvairiausių triukų, vaikinai mokosi būdami cirko dalimi? Kaip tokių artistų pasirodymus priima žiūrovai? Atsakymai – laidoje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1688</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Jam niekur nebuvo vietos“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/jam-niekur-nebuvo-vietos--61600709</link><description><![CDATA[„Jūsų sūnus ruošiasi šaudyti“, - vieną dieną išgirdo Jūratė, kai jai paskambino iš mokyklos, kurioje tada dar mokėsi sūnus Martynas. Tai buvo tik viena iš sukurtų istorijų, kad atsikratytų nepatogaus bei nepageidaujamo mokinio ir bendramokslio. Grasinimai susidoroti, nuolatinės patyčios, fizinis smurtas buvo kasdieniniai Martyno palydovai.<br />„Tau čia ne vieta“ – frazė, girdėta daugelį kartų, tačiau viena iš jų buvo lemtinga, privertusi Martyną patikėti, kad visiems bus geriau, jei jis paliks šį pasaulį. Prieš tai buvo dar du mėginimai nusižudyti. Martynas pasakoja, kad kiekvienas rytas prasidėdavo nuo nežinomybės baimės. Mama net mokė sūnų muštis, kad jis galėtų atsiginti nuo jį puolančių bendramokslių.<br />Kaip šiandien sekasi Martynui, kuriam jau dvidešimt ketveri? Kaip pavyko išgyventi visai šeimai, kai mažame mieste, kur visi vienas apie kitą viską žino, teko kovoti su mokyklos, įvairių institucijų atstovais, kad apsigintų nuo neteisingų kaltinimų? Atsakymai – laidoje.<br />Tai pirmas viešas Martyno interviu, kur apie savo išgyvenimus jis pasakoja pats.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61600709</guid><pubDate>Sat, 14 Sep 2024 13:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61600709/2024_09_14_3350_1_95abfdf8_eb1a_4552_a822_9256c928eff3.mp3" length="27651480" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Jūsų sūnus ruošiasi šaudyti“, - vieną dieną išgirdo Jūratė, kai jai paskambino iš mokyklos, kurioje tada dar mokėsi sūnus Martynas. Tai buvo tik viena iš sukurtų istorijų, kad atsikratytų nepatogaus bei nepageidaujamo mokinio ir bendramokslio....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Jūsų sūnus ruošiasi šaudyti“, - vieną dieną išgirdo Jūratė, kai jai paskambino iš mokyklos, kurioje tada dar mokėsi sūnus Martynas. Tai buvo tik viena iš sukurtų istorijų, kad atsikratytų nepatogaus bei nepageidaujamo mokinio ir bendramokslio. Grasinimai susidoroti, nuolatinės patyčios, fizinis smurtas buvo kasdieniniai Martyno palydovai.<br />„Tau čia ne vieta“ – frazė, girdėta daugelį kartų, tačiau viena iš jų buvo lemtinga, privertusi Martyną patikėti, kad visiems bus geriau, jei jis paliks šį pasaulį. Prieš tai buvo dar du mėginimai nusižudyti. Martynas pasakoja, kad kiekvienas rytas prasidėdavo nuo nežinomybės baimės. Mama net mokė sūnų muštis, kad jis galėtų atsiginti nuo jį puolančių bendramokslių.<br />Kaip šiandien sekasi Martynui, kuriam jau dvidešimt ketveri? Kaip pavyko išgyventi visai šeimai, kai mažame mieste, kur visi vienas apie kitą viską žino, teko kovoti su mokyklos, įvairių institucijų atstovais, kad apsigintų nuo neteisingų kaltinimų? Atsakymai – laidoje.<br />Tai pirmas viešas Martyno interviu, kur apie savo išgyvenimus jis pasakoja pats.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1729</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip įlįsti į kelnes, kurios per ankštos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-ilisti-i-kelnes-kurios-per-ankstos--61312870</link><description><![CDATA[„Labai smagus potyris – įlįsti į kelnes, kurios buvo ankštos”, - sako operos solistas Rafailas Karpis.<br />„Aš stengiuosi nekelti sau tikslo, kad pasiekčiau greitų rezultatų. Kol kas ši strategija man pasiteisina, minus 11 kilogramų“, - dalijasi regos negalią turintis informacinės aplinkos prieinamumo specialistas Andžėjus Ravanas.<br />Ir Rafailas, ir Andžėjus dalyvavo Lietuvos audiosensorinės bibliotekos organizuotame projekte „Nematau, bet judu“. Apie projektą laidoje pasakoja Lietuvos audiosensorinės bibliotekos leidybinės veiklos vyriausias kuratorius, projekto vadovas Audrius Meška.<br />„Gali viską išmanyti ir puikiai žinoti, kaip viskas veikia, tačiau esmė – gyvenimo būdas. Svarbiausia – daug vidinės ramybės bei ją prisijaukinti kasdienybėje“, - sutaria pašnekovai ir dalijasi ne tik geros savijautos, tačiau ir savo mėgstamiausių patiekalų receptais.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61312870</guid><pubDate>Sat, 07 Sep 2024 13:28:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61312870/2024_09_07_3350_1_067d1af3_0a45_42ae_ad9c_7eae479383d8.mp3" length="27011167" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Labai smagus potyris – įlįsti į kelnes, kurios buvo ankštos”, - sako operos solistas Rafailas Karpis.
„Aš stengiuosi nekelti sau tikslo, kad pasiekčiau greitų rezultatų. Kol kas ši strategija man pasiteisina, minus 11 kilogramų“, - dalijasi regos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Labai smagus potyris – įlįsti į kelnes, kurios buvo ankštos”, - sako operos solistas Rafailas Karpis.<br />„Aš stengiuosi nekelti sau tikslo, kad pasiekčiau greitų rezultatų. Kol kas ši strategija man pasiteisina, minus 11 kilogramų“, - dalijasi regos negalią turintis informacinės aplinkos prieinamumo specialistas Andžėjus Ravanas.<br />Ir Rafailas, ir Andžėjus dalyvavo Lietuvos audiosensorinės bibliotekos organizuotame projekte „Nematau, bet judu“. Apie projektą laidoje pasakoja Lietuvos audiosensorinės bibliotekos leidybinės veiklos vyriausias kuratorius, projekto vadovas Audrius Meška.<br />„Gali viską išmanyti ir puikiai žinoti, kaip viskas veikia, tačiau esmė – gyvenimo būdas. Svarbiausia – daug vidinės ramybės bei ją prisijaukinti kasdienybėje“, - sutaria pašnekovai ir dalijasi ne tik geros savijautos, tačiau ir savo mėgstamiausių patiekalų receptais.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1689</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kas bendro tarp sporto, vestuvių valso, buliaus akių ir kantrybės lašų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kas-bendro-tarp-sporto-vestuviu-valso-buliaus-akiu-ir-kantrybes-lasu--61224082</link><description><![CDATA[Paskutinėje vasaros laidų ciklo, skirtų paralimpiniam sportui, laidoje susitinka patirtis ir jaunystė. Laidoje svečiuojasi ir savo patirtimis, mintimis bei išgyvenimais dalijasi Vytautas Girnius, kuris pirmąkart paralimpiadoje dalyvavo dar 1988 metais Seule ir laimėjo auksą. Kita pašnekovė – rutulio stūmikė Eivydė Vainauskaitė, kuri paskutinė papildė šių metų Lietuvos paralimpinę komandą.<br />Vytautas Girnius dalyvavo net penkiose paralimpiadose. Barselonoje, kur Lietuvos paraatletai pirmą kartą atstovavo laisvą Lietuvą, jam teko garbė nešti Lietuvos trispalvę. Eivydei ši paralimpiada – pirmoji.<br />„Paralimpiniame sporte atletai nugali ne tik savo negalią, tačiau ir save“, - sako pašnekovai ir atvirai pasakoja apie savo kelią, kuris nebuvo tik rožėmis klotas. Abu pabrėžia labai svarbų tikėjimą savimi.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61224082</guid><pubDate>Sat, 31 Aug 2024 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61224082/2024_08_31_3350_1_e5d10217_1774_44d2_8cfb_92f7861f19c9.mp3" length="26841057" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Paskutinėje vasaros laidų ciklo, skirtų paralimpiniam sportui, laidoje susitinka patirtis ir jaunystė. Laidoje svečiuojasi ir savo patirtimis, mintimis bei išgyvenimais dalijasi Vytautas Girnius, kuris pirmąkart paralimpiadoje dalyvavo dar 1988 metais...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Paskutinėje vasaros laidų ciklo, skirtų paralimpiniam sportui, laidoje susitinka patirtis ir jaunystė. Laidoje svečiuojasi ir savo patirtimis, mintimis bei išgyvenimais dalijasi Vytautas Girnius, kuris pirmąkart paralimpiadoje dalyvavo dar 1988 metais Seule ir laimėjo auksą. Kita pašnekovė – rutulio stūmikė Eivydė Vainauskaitė, kuri paskutinė papildė šių metų Lietuvos paralimpinę komandą.<br />Vytautas Girnius dalyvavo net penkiose paralimpiadose. Barselonoje, kur Lietuvos paraatletai pirmą kartą atstovavo laisvą Lietuvą, jam teko garbė nešti Lietuvos trispalvę. Eivydei ši paralimpiada – pirmoji.<br />„Paralimpiniame sporte atletai nugali ne tik savo negalią, tačiau ir save“, - sako pašnekovai ir atvirai pasakoja apie savo kelią, kuris nebuvo tik rožėmis klotas. Abu pabrėžia labai svarbų tikėjimą savimi.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1678</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Paralimpietis Edgaras Matakas ir Gerda Gudliauskaitė iškart po paralimpiados taps šeima</title><link>https://www.spreaker.com/episode/paralimpietis-edgaras-matakas-ir-gerda-gudliauskaite-iskart-po-paralimpiados-taps-seima--61138049</link><description><![CDATA[Kada Edgaras suprato, kad būtent Gerda yra jo gyvenimo moteris, ir kaip Gerda reagavo sužinojusi, kad jai patinkantis vaikinas turi regos negalią?<br />Laidoje pašnekovai pasakoja savo pažinties ir meilės istoriją. Kalbamės apie artimųjų palaikymo svarbą ne tik treniruočių, varžybų metu, tačiau ir kiekvieną dieną, siekiant savo tikslų. Pasirodo, Gerdai visada dažnėja pulsas, kai ji stebi Edgaro plaukimą, o Edgaras labai dėkingas sužadėtinei už besąlyginį palaikymą net pačiose sudėtingiausiose situacijose. „Viską galima įveikti, jei iš tiesų myli, palaikai ir supranti savo žmogų, tačiau labai svarbu nepamiršti ir savęs“, - sako sužadėtiniai Edgaras ir Gerda.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61138049</guid><pubDate>Sat, 24 Aug 2024 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61138049/2024_08_24_3350_1_d91aca46_21ee_4158_9919_5b31ca226881.mp3" length="28051885" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kada Edgaras suprato, kad būtent Gerda yra jo gyvenimo moteris, ir kaip Gerda reagavo sužinojusi, kad jai patinkantis vaikinas turi regos negalią?
Laidoje pašnekovai pasakoja savo pažinties ir meilės istoriją. Kalbamės apie artimųjų palaikymo svarbą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kada Edgaras suprato, kad būtent Gerda yra jo gyvenimo moteris, ir kaip Gerda reagavo sužinojusi, kad jai patinkantis vaikinas turi regos negalią?<br />Laidoje pašnekovai pasakoja savo pažinties ir meilės istoriją. Kalbamės apie artimųjų palaikymo svarbą ne tik treniruočių, varžybų metu, tačiau ir kiekvieną dieną, siekiant savo tikslų. Pasirodo, Gerdai visada dažnėja pulsas, kai ji stebi Edgaro plaukimą, o Edgaras labai dėkingas sužadėtinei už besąlyginį palaikymą net pačiose sudėtingiausiose situacijose. „Viską galima įveikti, jei iš tiesų myli, palaikai ir supranti savo žmogų, tačiau labai svarbu nepamiršti ir savęs“, - sako sužadėtiniai Edgaras ir Gerda.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1754</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip išmokti laimėti prieš save?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-ismokti-laimeti-pries-save--61062686</link><description><![CDATA[Lietuvos paralimpinės rinktinės kandidatė, pirmoji Lietuvos neįgaliųjų teniso raketė Agnieška Toločko pasakoja, kad dar prieš metus keturi iš gydytojų, į kuriuos ji kreipėsi dėl didelio rankos skausmo, pasiūlė nebežaisti teniso ir tik penktasis sutiko atlikti itin sudėtingą operaciją, po kurios sportininkė gali tęsti karjerą.<br />„Man sportas yra viena iš laisvės išraiškų, o neįgaliojo vežimėlis atvėrė dar daugiau galimybių“, – nepasiduoti kviečia kita pašnekovė – tenisininkė Kotryna Žiežmaraitė, kuri dėl cerebrinio paralyžiaus nebegali vaikščioti.<br />Milda Liubinienė – Lietuvos neįgaliųjų tenisų turnyrų Lietuvoje direktorė įsitikinusi, kad yra aukštesnė jėga, kuri nuveda ten, kur esi labiausiai reikalingas. Mildos vyras, merginų treneris Andrius Liubinas dar prieš keletą metų sėkmingai vadovavo vienai įmonei, teikiančiai teisines ir buhalterines paslaugas, o pati Milda dirbo Vilniaus universitete. Tačiau vyrą užklupusi liga šeimos gyvenimą keitė iš esmės.<br />„Į viską reikia žiūrėti pozityviai, nesustoti svajoti ir turėti lygiai tokį patį išprotėjusį draugą“, - vieningai sutaria pašnekovės.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61062686</guid><pubDate>Sat, 17 Aug 2024 13:30:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61062686/2024_08_17_3350_1_08c8f337_52ab_4d10_aa0c_67793e1fa4be.mp3" length="27007823" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos paralimpinės rinktinės kandidatė, pirmoji Lietuvos neįgaliųjų teniso raketė Agnieška Toločko pasakoja, kad dar prieš metus keturi iš gydytojų, į kuriuos ji kreipėsi dėl didelio rankos skausmo, pasiūlė nebežaisti teniso ir tik penktasis sutiko...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos paralimpinės rinktinės kandidatė, pirmoji Lietuvos neįgaliųjų teniso raketė Agnieška Toločko pasakoja, kad dar prieš metus keturi iš gydytojų, į kuriuos ji kreipėsi dėl didelio rankos skausmo, pasiūlė nebežaisti teniso ir tik penktasis sutiko atlikti itin sudėtingą operaciją, po kurios sportininkė gali tęsti karjerą.<br />„Man sportas yra viena iš laisvės išraiškų, o neįgaliojo vežimėlis atvėrė dar daugiau galimybių“, – nepasiduoti kviečia kita pašnekovė – tenisininkė Kotryna Žiežmaraitė, kuri dėl cerebrinio paralyžiaus nebegali vaikščioti.<br />Milda Liubinienė – Lietuvos neįgaliųjų tenisų turnyrų Lietuvoje direktorė įsitikinusi, kad yra aukštesnė jėga, kuri nuveda ten, kur esi labiausiai reikalingas. Mildos vyras, merginų treneris Andrius Liubinas dar prieš keletą metų sėkmingai vadovavo vienai įmonei, teikiančiai teisines ir buhalterines paslaugas, o pati Milda dirbo Vilniaus universitete. Tačiau vyrą užklupusi liga šeimos gyvenimą keitė iš esmės.<br />„Į viską reikia žiūrėti pozityviai, nesustoti svajoti ir turėti lygiai tokį patį išprotėjusį draugą“, - vieningai sutaria pašnekovės.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1688</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šiauliai – tarsi profesionalių sportininkų, turinčių negalią, kalvė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/siauliai-tarsi-profesionaliu-sportininku-turinciu-negalia-kalve--60972363</link><description><![CDATA[Labai neretam paraatletui kelias link didžiųjų startų atsiveria Šiauliuose, kur dirba treneris Deimantas Jusys. Paralimpietis Andrius Skuja – vienas iš Deimanto auklėtinių. Paraatletas ne tik siekia asmeninių pergalių, tačiau jau ketvirti metai kartu su savo treneriu Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centre dirba su kitais lengvaatlečiais, turinčiais negalią.<br />„Dirbdamas šį darbą mokausi kantrybės, supratau, kad viskam reikia laiko, reikalingos naujos žinios. Sportininkai, su kuriais dirbu, - išskirtiniai žmonės. Darbas su jais priverčia vis daugiau domėtis kiekviena negalia, neįgaliųjų sporto specializacija, medicina. Mano auklėtiniai dalyvaus jau ketvirtoje paralimpiadoje. Manau, tai rodo, kad esame teisingame kelyje“, - sako sportininkus, turinčius negalią, treniruojantis treneris Deimantas Jusys.<br />„Nenoriu nieko žadėti, pasakysiu tiek, kad stengsiuosi padaryti viską, ką galiu geriausiai“, - paklaustas, ar tikisi paralimpiadoje pasipuošti medaliu, sako paralimpietis Andrius Skuja ir atvirai pasakoja, kaip dideliam ir stipriam vyrui sekasi tvarkytis su jauduliu.<br />Beveik dešimt metų bendradarbiaujantys paralimpietis Andrius Skuja ir treneris Deimantas Skuja sako, kad svajonę reikia turėti visada. Likus nedaug laiko iki paralimpinių startų, vyrai pasakoja apie pasiruošimą, sirgalių palaikymo svarbą bei nelengvą kasdieninį darbą.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60972363</guid><pubDate>Sat, 10 Aug 2024 13:30:06 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60972363/2024_08_10_3350_1_1d7906e2_7cbc_40f4_b58d_232d04c7cebe.mp3" length="26504182" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Labai neretam paraatletui kelias link didžiųjų startų atsiveria Šiauliuose, kur dirba treneris Deimantas Jusys. Paralimpietis Andrius Skuja – vienas iš Deimanto auklėtinių. Paraatletas ne tik siekia asmeninių pergalių, tačiau jau ketvirti metai kartu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Labai neretam paraatletui kelias link didžiųjų startų atsiveria Šiauliuose, kur dirba treneris Deimantas Jusys. Paralimpietis Andrius Skuja – vienas iš Deimanto auklėtinių. Paraatletas ne tik siekia asmeninių pergalių, tačiau jau ketvirti metai kartu su savo treneriu Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centre dirba su kitais lengvaatlečiais, turinčiais negalią.<br />„Dirbdamas šį darbą mokausi kantrybės, supratau, kad viskam reikia laiko, reikalingos naujos žinios. Sportininkai, su kuriais dirbu, - išskirtiniai žmonės. Darbas su jais priverčia vis daugiau domėtis kiekviena negalia, neįgaliųjų sporto specializacija, medicina. Mano auklėtiniai dalyvaus jau ketvirtoje paralimpiadoje. Manau, tai rodo, kad esame teisingame kelyje“, - sako sportininkus, turinčius negalią, treniruojantis treneris Deimantas Jusys.<br />„Nenoriu nieko žadėti, pasakysiu tiek, kad stengsiuosi padaryti viską, ką galiu geriausiai“, - paklaustas, ar tikisi paralimpiadoje pasipuošti medaliu, sako paralimpietis Andrius Skuja ir atvirai pasakoja, kaip dideliam ir stipriam vyrui sekasi tvarkytis su jauduliu.<br />Beveik dešimt metų bendradarbiaujantys paralimpietis Andrius Skuja ir treneris Deimantas Skuja sako, kad svajonę reikia turėti visada. Likus nedaug laiko iki paralimpinių startų, vyrai pasakoja apie pasiruošimą, sirgalių palaikymo svarbą bei nelengvą kasdieninį darbą.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1657</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pakeliui link paralimpinės svajonės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pakeliui-link-paralimpines-svajones--60917585</link><description><![CDATA[„Viskas tavo galvoje. Tad nieko negalvok, tiesiog bėk“, – aukėtiniui, Pasaulio lengvosios atletikos čempionato Kobėje (Japonija) bronzos medalio laimėtojui Deividui Podobajevui prieš labai svarbų startą priminė triračių sporto trenerė, buvusi slidininkė Ramunė Motiejūnaitė.<br />„Reikia treniruoti savo mintis“, - sako triračių sporto krikštamotė Lietuvoje, Lietuvos triračių sporto asociacijos prezidentė, trenerė Aušra Kriškoviecienė. – „Visiems linkiu drąsos ir supratimo”.<br />„Stengsiuosi, kiek galiu, stengsiuosi būti aktyvus”, - triratininkas Deividas Podobajevas tikisi startuoti jau kitoje paralimpiadoje.<br />Triračių sportas kol kas dar nėra įtrauktas į paralimpines žaidynes, tačiau beveik visi – tiek paralimpinio komiteto atstovai, tiek treneriai, tiek patys sportininkai – yra įsitikinę, kad jau kitoje paralimpiadoje galės varžytis ir triračių sporto atstovai kartu su kitais sportininkais bei siekti pergalių.<br />Pokalbis apie sportą, kuris padeda atrasti galią savyje. Ir svajones, dėl kurių išsipildymo tenka daug dirbti.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60917585</guid><pubDate>Sat, 03 Aug 2024 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60917585/2024_08_03_3350_1_7669b5e9_a469_412a_8696_1361ead59335.mp3" length="27162886" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Viskas tavo galvoje. Tad nieko negalvok, tiesiog bėk“, – aukėtiniui, Pasaulio lengvosios atletikos čempionato Kobėje (Japonija) bronzos medalio laimėtojui Deividui Podobajevui prieš labai svarbų startą priminė triračių sporto trenerė, buvusi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Viskas tavo galvoje. Tad nieko negalvok, tiesiog bėk“, – aukėtiniui, Pasaulio lengvosios atletikos čempionato Kobėje (Japonija) bronzos medalio laimėtojui Deividui Podobajevui prieš labai svarbų startą priminė triračių sporto trenerė, buvusi slidininkė Ramunė Motiejūnaitė.<br />„Reikia treniruoti savo mintis“, - sako triračių sporto krikštamotė Lietuvoje, Lietuvos triračių sporto asociacijos prezidentė, trenerė Aušra Kriškoviecienė. – „Visiems linkiu drąsos ir supratimo”.<br />„Stengsiuosi, kiek galiu, stengsiuosi būti aktyvus”, - triratininkas Deividas Podobajevas tikisi startuoti jau kitoje paralimpiadoje.<br />Triračių sportas kol kas dar nėra įtrauktas į paralimpines žaidynes, tačiau beveik visi – tiek paralimpinio komiteto atstovai, tiek treneriai, tiek patys sportininkai – yra įsitikinę, kad jau kitoje paralimpiadoje galės varžytis ir triračių sporto atstovai kartu su kitais sportininkais bei siekti pergalių.<br />Pokalbis apie sportą, kuris padeda atrasti galią savyje. Ir svajones, dėl kurių išsipildymo tenka daug dirbti.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1698</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Du viename, arba bėgimo maratonas – lyg šokis poroje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/du-viename-arba-begimo-maratonas-lyg-sokis-poroje--60825949</link><description><![CDATA[Šioje laidoje - pokalbis su Lietuvos paralimpinės rinktinės bėgikė Aušra Garunkšnyte, kuri taps pirmąja Lietuvos maratonininke moterimi paralimpinėse žaidynėse. sulaukusi vardinio kvietimo dalyvauti 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinėse žaidynėse, ir Linu Mikalainiu - regėjimo negalią turinčios paraatletės gidu.<br />Gidas, „peiseris“ ar asistentas? Kuris žodis, įvardijantis regėjimo negalią turinčio sportininko pagalbininką maratono trasoje, labiausiai patinka Linui? Kokios yra bėgiko gido užduotys? Kaip viskas vyksta techniškai?<br />Pašnekovai pasakoja apie komandinį darbą, vienodų žingsnių, rankų mostų svarbą, emocinį vienas kito palaikymą, bėgimą kartu lygindami su šokiu poroje.<br />Paryžiaus paralimpinės žaidynės vyks rugpjūčio 28 – rugsėjo 8 dienomis. Šios žaidynės Lietuvai bus jubiliejinės, 10-tos po Nepriklausomybės atkūrimo.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60825949</guid><pubDate>Sat, 27 Jul 2024 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60825949/2024_07_27_3350_1_7cca9a91_26b5_4f03_a915_00b4a278f76b.mp3" length="28420943" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šioje laidoje - pokalbis su Lietuvos paralimpinės rinktinės bėgikė Aušra Garunkšnyte, kuri taps pirmąja Lietuvos maratonininke moterimi paralimpinėse žaidynėse. sulaukusi vardinio kvietimo dalyvauti 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinėse žaidynėse,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šioje laidoje - pokalbis su Lietuvos paralimpinės rinktinės bėgikė Aušra Garunkšnyte, kuri taps pirmąja Lietuvos maratonininke moterimi paralimpinėse žaidynėse. sulaukusi vardinio kvietimo dalyvauti 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinėse žaidynėse, ir Linu Mikalainiu - regėjimo negalią turinčios paraatletės gidu.<br />Gidas, „peiseris“ ar asistentas? Kuris žodis, įvardijantis regėjimo negalią turinčio sportininko pagalbininką maratono trasoje, labiausiai patinka Linui? Kokios yra bėgiko gido užduotys? Kaip viskas vyksta techniškai?<br />Pašnekovai pasakoja apie komandinį darbą, vienodų žingsnių, rankų mostų svarbą, emocinį vienas kito palaikymą, bėgimą kartu lygindami su šokiu poroje.<br />Paryžiaus paralimpinės žaidynės vyks rugpjūčio 28 – rugsėjo 8 dienomis. Šios žaidynės Lietuvai bus jubiliejinės, 10-tos po Nepriklausomybės atkūrimo.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1777</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip ir kuo gydytojas bei treneris prisidėjo prie paralimpinės bronzos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-ir-kuo-gydytojas-bei-treneris-prisidejo-prie-paralimpines-bronzos--60758620</link><description><![CDATA[Lietuvos paralimpinę komandą sudaro ne tik sportininkai, bet ir kitas personalas. Šioje laidoje susipažinsime su komandos gydytoju – sporto medicinos gydytoju Kęstučiu Linkumi ir Algiu Mečkovskiu – dziudo imtynininko Osvaldo Bareikio treneriu.<br />“Komandos gydytojas - labai svarbi komandos dalis. Praėjusioje paralimpiadoje po vienos kovos aš išnešiau Osvaldą ant rankų, o dar laukė keturios kovos. Gydytojas padarė tiksliai viską, ką reikėjo tuo metu ir, po dar kelių kovų, Osvaldas laimėjo paralimpinę bronzą”, – pasakoja treneris Algis Mečkovskis.<br />„Jei po skaudžių išgyvenimų sportininkai ir treneriai sugeba atsitiesti, sukaupti jėgas ir judėti pirmyn, viskas būna gerai. Kaip ir gyvenime, gali pralaimėti vieną etapą, tačiau ilguoju periodu turi atsistoti ir eiti pirmyn, nesidairyti aplinkui, nes gabūt pergalė tavęs laukia eteityje“, – atliepia paralimpinės komandos gydytojas Kęstutis Linkus.<br />Laidoje pasakojimas apie tai, kas vyksta iki ir tarp didžiųjų startų, ką išgyvena treneriai, gydytojas ir kitas paralimpinės komandos pesonalas.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60758620</guid><pubDate>Sat, 20 Jul 2024 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60758620/2024_07_20_3350_1_2f1c97e4_d19a_4072_8978_aa67b66839c0.mp3" length="28045616" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos paralimpinę komandą sudaro ne tik sportininkai, bet ir kitas personalas. Šioje laidoje susipažinsime su komandos gydytoju – sporto medicinos gydytoju Kęstučiu Linkumi ir Algiu Mečkovskiu – dziudo imtynininko Osvaldo Bareikio treneriu....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos paralimpinę komandą sudaro ne tik sportininkai, bet ir kitas personalas. Šioje laidoje susipažinsime su komandos gydytoju – sporto medicinos gydytoju Kęstučiu Linkumi ir Algiu Mečkovskiu – dziudo imtynininko Osvaldo Bareikio treneriu.<br />“Komandos gydytojas - labai svarbi komandos dalis. Praėjusioje paralimpiadoje po vienos kovos aš išnešiau Osvaldą ant rankų, o dar laukė keturios kovos. Gydytojas padarė tiksliai viską, ką reikėjo tuo metu ir, po dar kelių kovų, Osvaldas laimėjo paralimpinę bronzą”, – pasakoja treneris Algis Mečkovskis.<br />„Jei po skaudžių išgyvenimų sportininkai ir treneriai sugeba atsitiesti, sukaupti jėgas ir judėti pirmyn, viskas būna gerai. Kaip ir gyvenime, gali pralaimėti vieną etapą, tačiau ilguoju periodu turi atsistoti ir eiti pirmyn, nesidairyti aplinkui, nes gabūt pergalė tavęs laukia eteityje“, – atliepia paralimpinės komandos gydytojas Kęstutis Linkus.<br />Laidoje pasakojimas apie tai, kas vyksta iki ir tarp didžiųjų startų, ką išgyvena treneriai, gydytojas ir kitas paralimpinės komandos pesonalas.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1753</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tobulam šūviui iššauti reikia tik 6 sekundžių. Kas slypi už jų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tobulam-suviui-issauti-reikia-tik-6-sekundziu-kas-slypi-uz-ju--60693572</link><description><![CDATA[Tobulam šūviui iššauti reikia vos 6 sekundžių, tačiau į tas kelias sekundes, rodos, telpa labai daug, o sportininko protas ir kūnas turi sukontroliuoti net menkiausias smulkmenas. Paralimpietė Raimeda Bučinskytė, vardan tų 6 sekundžių, siekdama pakliūti į paralimpiadą ir, besirengdama jai, atsisakė asmeninio gyvenimo, atsiribojo nuo bendravimo ir gyvena besilaikydama labai griežtos dienotvarkės. Laidoje sportininkė pasakoja, kad kartais puikiai pavyksta susitvarkyti su savo emocijomis, o kartais niekaip nepavyksta įsijausti, ko mokosi, jau išmoko, besirengdama svarbiausiems šūviams savo gyvenime.<br />Kita pašnekovė – Miglė Valentukonytė, Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos projektų vykdytoja. Miglė pati apie save sako, kad sportas ir mokslai apie sportinę fizinę veiklą yra neatsiejama jos gyvenimo dalis. Ji kartais lydi Raimedą į įvairias varžybas. Viešnios pasakoja, kad į moterį neįgaliojo vežimėlyje, kuri su savimi dar ir ginklus gabenasi, pareigūnai oro uostuose žiūri įvairiai. Tai kas kliūna tiems pareigūnams?<br /><br />Laidos ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60693572</guid><pubDate>Sat, 13 Jul 2024 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60693572/2024_07_13_3350_1_31cc5afe_093d_4112_b33f_8eb7e60cacab.mp3" length="27269466" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tobulam šūviui iššauti reikia vos 6 sekundžių, tačiau į tas kelias sekundes, rodos, telpa labai daug, o sportininko protas ir kūnas turi sukontroliuoti net menkiausias smulkmenas. Paralimpietė Raimeda Bučinskytė, vardan tų 6 sekundžių, siekdama...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tobulam šūviui iššauti reikia vos 6 sekundžių, tačiau į tas kelias sekundes, rodos, telpa labai daug, o sportininko protas ir kūnas turi sukontroliuoti net menkiausias smulkmenas. Paralimpietė Raimeda Bučinskytė, vardan tų 6 sekundžių, siekdama pakliūti į paralimpiadą ir, besirengdama jai, atsisakė asmeninio gyvenimo, atsiribojo nuo bendravimo ir gyvena besilaikydama labai griežtos dienotvarkės. Laidoje sportininkė pasakoja, kad kartais puikiai pavyksta susitvarkyti su savo emocijomis, o kartais niekaip nepavyksta įsijausti, ko mokosi, jau išmoko, besirengdama svarbiausiems šūviams savo gyvenime.<br />Kita pašnekovė – Miglė Valentukonytė, Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos projektų vykdytoja. Miglė pati apie save sako, kad sportas ir mokslai apie sportinę fizinę veiklą yra neatsiejama jos gyvenimo dalis. Ji kartais lydi Raimedą į įvairias varžybas. Viešnios pasakoja, kad į moterį neįgaliojo vežimėlyje, kuri su savimi dar ir ginklus gabenasi, pareigūnai oro uostuose žiūri įvairiai. Tai kas kliūna tiems pareigūnams?<br /><br />Laidos ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1705</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Siekti pergalių – dėl Lietuvos ir dėl savęs</title><link>https://www.spreaker.com/episode/siekti-pergaliu-del-lietuvos-ir-del-saves--60623260</link><description><![CDATA[Už kiekvieno paralimpiečio - istorija. Ar ir kaip tos asmeninės istorijos, jų pasakojimas veikia žiūrovų simpatijas ir palaikymą? Apie didžiulę atsakomybę prieš save, prieš komandą, prieš gimtąją šalį. Kas padeda sunkiausiais momentais? Ar vis dar sporto pasaulyje egzistuoja stigma, kad, jei kalbu apie psichologines problemas, vadinasi, nesu stiprus?<br />Pokalbis apie tuos, kurie siekia tiek savo vidinių, tiek mums visiems matomų pergalių, labai myli Lietuvą ir savo atkakliu darbu garsina ją. Siekia, kad Lietuvos visuomenė būtų patraukli ir atvira visiems. Apie profesionalumą, alinantį darbą ir pasididžiavimą savo šalimi.<br />Laidoje dalyvauja paralimpietis triatlonininkas Ernestas Česonis, Lietuvos paralimpinio komiteto komunikacijos vadovas Donatas Gribauskas ir LRT sporto prodiuseris Ramūnas Grumbinas.<br />Rugpjūčio 28 dieną Paryžiuje prasidės paralimpinės žaidynės, kur varžysis net 4300 paties aukščiausio meistriškumo sportininkų. Žaidynes transliuos televizijos daugiau kaip 160 šalių, tarp jų ir LRT.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60623260</guid><pubDate>Sat, 06 Jul 2024 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60623260/2024_07_06_3350_1_3392e913_6ed2_4d66_91e0_3915e629cd29.mp3" length="27844995" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Už kiekvieno paralimpiečio - istorija. Ar ir kaip tos asmeninės istorijos, jų pasakojimas veikia žiūrovų simpatijas ir palaikymą? Apie didžiulę atsakomybę prieš save, prieš komandą, prieš gimtąją šalį. Kas padeda sunkiausiais momentais? Ar vis dar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Už kiekvieno paralimpiečio - istorija. Ar ir kaip tos asmeninės istorijos, jų pasakojimas veikia žiūrovų simpatijas ir palaikymą? Apie didžiulę atsakomybę prieš save, prieš komandą, prieš gimtąją šalį. Kas padeda sunkiausiais momentais? Ar vis dar sporto pasaulyje egzistuoja stigma, kad, jei kalbu apie psichologines problemas, vadinasi, nesu stiprus?<br />Pokalbis apie tuos, kurie siekia tiek savo vidinių, tiek mums visiems matomų pergalių, labai myli Lietuvą ir savo atkakliu darbu garsina ją. Siekia, kad Lietuvos visuomenė būtų patraukli ir atvira visiems. Apie profesionalumą, alinantį darbą ir pasididžiavimą savo šalimi.<br />Laidoje dalyvauja paralimpietis triatlonininkas Ernestas Česonis, Lietuvos paralimpinio komiteto komunikacijos vadovas Donatas Gribauskas ir LRT sporto prodiuseris Ramūnas Grumbinas.<br />Rugpjūčio 28 dieną Paryžiuje prasidės paralimpinės žaidynės, kur varžysis net 4300 paties aukščiausio meistriškumo sportininkų. Žaidynes transliuos televizijos daugiau kaip 160 šalių, tarp jų ir LRT.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1741</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar sportas gali pakeisti pasaulį?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-sportas-gali-pakeisti-pasauli--60548623</link><description><![CDATA[Truputį daugiau nei prieš dešimtmetį Dano Sodaičio gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Ką tik svajonę tapti karininku išpildęs vyras pateko į motociklo avariją, po kurios laukė sunki reabilitacija. Vis dėlto negandos užkluptas jaunas vyras savęs graužti dėl to nenorėjo ir drąsiai įžengė į neįgaliųjų sportą. Europos vicečempionu tapęs sprinteris tikina – teisingai mąstant įmanoma viskas.<br />Karo akademijoje mus mokė: „Ir pats geriausias planas griūna po pirmo šūvio“, - sako Danas Sodaitis, Lietuvos paralimpinės rinktinės lengvaatletis, Europos vicečempionas. „Kurioje vietoje ta jo negalia?“ - pamačiusi bendroje treniruotėje su sveikaisiais sportininkais Daną, klausė Airinė Palšytė, Lietuvos olimpinės rinktinės lengvaatletė. - „Dano buvimas šalia mums labai atvėrė akis ir mes pamatėme, kad negalia kartais yra galia. O sunkiomis akimirkomis stengiuosi prisiminti Dano besąlygišką tikėjimą ir optimizmą, priimant situaciją, kurios negali pakeisti“.<br />Pašnekovai dalinasi asmeninėmis patirtimis ir pasakoja apie kartu vykstančias treniruotės, stovyklas, varžybas, kur paralimpiniai atletai sportuoja ir kovoja dėl pergalės kartu su sveikaisiais sportininkais, apie kartu sportuojant atsirandantį konkurencingumo faktorių, kuris generuoja dar geresnius visų rezultatus.<br />„Sportas tikrai keičia gyvenimus. Ir aš nuoširdžiai tikiu, kad paralimpiečiai gali keisti ne tik požiūrį į negalią, tačiau ir įkvėpti sveikuosius siekti savo tikslų“, - pasakoja Mindaugas Bilius, Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60548623</guid><pubDate>Sat, 29 Jun 2024 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60548623/2024_06_29_3350_1_7a399ae7_329d_4af1_b8a8_284ff773b65b.mp3" length="27000718" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Truputį daugiau nei prieš dešimtmetį Dano Sodaičio gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Ką tik svajonę tapti karininku išpildęs vyras pateko į motociklo avariją, po kurios laukė sunki reabilitacija. Vis dėlto negandos užkluptas jaunas vyras savęs...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Truputį daugiau nei prieš dešimtmetį Dano Sodaičio gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Ką tik svajonę tapti karininku išpildęs vyras pateko į motociklo avariją, po kurios laukė sunki reabilitacija. Vis dėlto negandos užkluptas jaunas vyras savęs graužti dėl to nenorėjo ir drąsiai įžengė į neįgaliųjų sportą. Europos vicečempionu tapęs sprinteris tikina – teisingai mąstant įmanoma viskas.<br />Karo akademijoje mus mokė: „Ir pats geriausias planas griūna po pirmo šūvio“, - sako Danas Sodaitis, Lietuvos paralimpinės rinktinės lengvaatletis, Europos vicečempionas. „Kurioje vietoje ta jo negalia?“ - pamačiusi bendroje treniruotėje su sveikaisiais sportininkais Daną, klausė Airinė Palšytė, Lietuvos olimpinės rinktinės lengvaatletė. - „Dano buvimas šalia mums labai atvėrė akis ir mes pamatėme, kad negalia kartais yra galia. O sunkiomis akimirkomis stengiuosi prisiminti Dano besąlygišką tikėjimą ir optimizmą, priimant situaciją, kurios negali pakeisti“.<br />Pašnekovai dalinasi asmeninėmis patirtimis ir pasakoja apie kartu vykstančias treniruotės, stovyklas, varžybas, kur paralimpiniai atletai sportuoja ir kovoja dėl pergalės kartu su sveikaisiais sportininkais, apie kartu sportuojant atsirandantį konkurencingumo faktorių, kuris generuoja dar geresnius visų rezultatus.<br />„Sportas tikrai keičia gyvenimus. Ir aš nuoširdžiai tikiu, kad paralimpiečiai gali keisti ne tik požiūrį į negalią, tačiau ir įkvėpti sveikuosius siekti savo tikslų“, - pasakoja Mindaugas Bilius, Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1688</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip tu gali, jei nematai? Arba – į baseiną iš neįgaliojo vežimėlio?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-tu-gali-jei-nematai-arba-i-baseina-is-neigaliojo-vezimelio--60486957</link><description><![CDATA[Kur gali nuskrieti diskas, jei metikas pataiko į stulpą? Arba – ar gali paspirtukas pakeisti neįgaliojo vežimėlį? Ar ir kaip plaukimo varžybose sportininkai būna suskirstyti pagal negalią? Į šiuos ir kitus klausimus laidoje atsakys Lietuvos paralimpinės rinktinės sportininkė, disko metikė Oksana Dobrovolskaja ir Gabrielė Čepavičiūtė - pirmoji Lietuvos plaukikė moteris, dalyvausianti paralimpinėse žaidynėse.<br />„Aš buvau patikėjusi, kad aš negaliu“, - pasakoja mokykloje per kūno kultūros pamokas ant suoliuko sėdėjusi paralimpietė Oksana.<br />„Paspirtukas nėra pripažinta judėjimo priemonė, o aš pasirinkau judėti juo, man taip patogiau ir aš tai galiu, - pasakoja plaukikė Gabrielė. - Einant laikyti egzamino mokykloje, turėjau įrodyti, kad paspirtuku aš judu kasdien.“ Ir priduria, kad labai liūdina, kai kiti žmonės nusprendžia, ką, kaip ir kiek ji ar kitas žmogus, turintis kokią nors negalią, gali ar negali.<br />Pokalbis apie sporto naudą fizinei ir emocinei gerovei visiems, siekiant siekti savo tikslų ir kokybiškesnio visaverčio gyvenimo. Ir įkvepiančios asmeninės pašnekovių patirtys.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60486957</guid><pubDate>Sat, 22 Jun 2024 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60486957/2024_06_22_3350_1_8a859389_b470_48f2_8873_c956967f0bed.mp3" length="27073025" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kur gali nuskrieti diskas, jei metikas pataiko į stulpą? Arba – ar gali paspirtukas pakeisti neįgaliojo vežimėlį? Ar ir kaip plaukimo varžybose sportininkai būna suskirstyti pagal negalią? Į šiuos ir kitus klausimus laidoje atsakys Lietuvos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kur gali nuskrieti diskas, jei metikas pataiko į stulpą? Arba – ar gali paspirtukas pakeisti neįgaliojo vežimėlį? Ar ir kaip plaukimo varžybose sportininkai būna suskirstyti pagal negalią? Į šiuos ir kitus klausimus laidoje atsakys Lietuvos paralimpinės rinktinės sportininkė, disko metikė Oksana Dobrovolskaja ir Gabrielė Čepavičiūtė - pirmoji Lietuvos plaukikė moteris, dalyvausianti paralimpinėse žaidynėse.<br />„Aš buvau patikėjusi, kad aš negaliu“, - pasakoja mokykloje per kūno kultūros pamokas ant suoliuko sėdėjusi paralimpietė Oksana.<br />„Paspirtukas nėra pripažinta judėjimo priemonė, o aš pasirinkau judėti juo, man taip patogiau ir aš tai galiu, - pasakoja plaukikė Gabrielė. - Einant laikyti egzamino mokykloje, turėjau įrodyti, kad paspirtuku aš judu kasdien.“ Ir priduria, kad labai liūdina, kai kiti žmonės nusprendžia, ką, kaip ir kiek ji ar kitas žmogus, turintis kokią nors negalią, gali ar negali.<br />Pokalbis apie sporto naudą fizinei ir emocinei gerovei visiems, siekiant siekti savo tikslų ir kokybiškesnio visaverčio gyvenimo. Ir įkvepiančios asmeninės pašnekovių patirtys.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1693</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonių su negalia pirmosios sporto varžybos pradėtos organizuoti ligoninėje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmoniu-su-negalia-pirmosios-sporto-varzybos-pradetos-organizuoti-ligonineje--60396254</link><description><![CDATA[Žmonių su negalia sportas išpopuliarėjo po II pasaulinio karo. Sužalotus karius gydžiusios ligoninės direktorius gydytojas Ludwigas Guttmannas Didžiojoje Britanijoje itin sėkmingai fizioterapiją ėmė taikyti medicinoje. Pradėtos organizuoti sporto varžybos ligoninėje, o vėliau ir tarptautinės. Pirmosiose paralimpinėse žaidynėse 1960 m. Romoje dalyvavo 209 atletai. Lietuvių varžytis į Paralimpines žaidynes ilgą laiką neleido sovietai. Kai 1980 Maskvoje vyko Olimpinės žaidynės, paralimpiadą rengti atsisakyta - užfiksuotas oficialaus atstovo atsakymas „Sovietų sąjungoje neįgaliųjų nėra". Rugpjūčio 28 dieną prasidėsiančiose paralimpinėse žaidynėse Paryžiuje varžysis net 4300 paties aukščiausio meistriškumo sportininkų, žaidynes transliuos televizijos daugiau kaip 160 šalių, taip pat ir LRT.<br />Artėjant Paryžiuje vyksiančioms paralimpinėms žaidynėms laida „Draugystė veža“ pradeda visą vasarą truksiantį laidų ciklą, kuriame domėsis negalią turinčių sportininkų kasdienybe, iššūkiais bei keliu svarbiausių žaidynių link.<br />Pirmojoje laidoje dalyvauja Mindaugas Bilius - Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas, paralimpinis čempionas – ir Asta Narmontė - Lietuvos paralimpinio komiteto generalinė sekretorė, Lietuvos paralimpinės misijos vadovė, kurie pasakoja apie paralimpinio sporto istoriją, pasirengimą šių metų paralimpiadai ir kt.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60396254</guid><pubDate>Sat, 15 Jun 2024 13:29:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60396254/2024_06_15_3350_1_f8464820_9075_4ca1_8adc_0a21431eabb9.mp3" length="27197995" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žmonių su negalia sportas išpopuliarėjo po II pasaulinio karo. Sužalotus karius gydžiusios ligoninės direktorius gydytojas Ludwigas Guttmannas Didžiojoje Britanijoje itin sėkmingai fizioterapiją ėmė taikyti medicinoje. Pradėtos organizuoti sporto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žmonių su negalia sportas išpopuliarėjo po II pasaulinio karo. Sužalotus karius gydžiusios ligoninės direktorius gydytojas Ludwigas Guttmannas Didžiojoje Britanijoje itin sėkmingai fizioterapiją ėmė taikyti medicinoje. Pradėtos organizuoti sporto varžybos ligoninėje, o vėliau ir tarptautinės. Pirmosiose paralimpinėse žaidynėse 1960 m. Romoje dalyvavo 209 atletai. Lietuvių varžytis į Paralimpines žaidynes ilgą laiką neleido sovietai. Kai 1980 Maskvoje vyko Olimpinės žaidynės, paralimpiadą rengti atsisakyta - užfiksuotas oficialaus atstovo atsakymas „Sovietų sąjungoje neįgaliųjų nėra". Rugpjūčio 28 dieną prasidėsiančiose paralimpinėse žaidynėse Paryžiuje varžysis net 4300 paties aukščiausio meistriškumo sportininkų, žaidynes transliuos televizijos daugiau kaip 160 šalių, taip pat ir LRT.<br />Artėjant Paryžiuje vyksiančioms paralimpinėms žaidynėms laida „Draugystė veža“ pradeda visą vasarą truksiantį laidų ciklą, kuriame domėsis negalią turinčių sportininkų kasdienybe, iššūkiais bei keliu svarbiausių žaidynių link.<br />Pirmojoje laidoje dalyvauja Mindaugas Bilius - Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas, paralimpinis čempionas – ir Asta Narmontė - Lietuvos paralimpinio komiteto generalinė sekretorė, Lietuvos paralimpinės misijos vadovė, kurie pasakoja apie paralimpinio sporto istoriją, pasirengimą šių metų paralimpiadai ir kt.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1700</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Į logopedus kreipiamasi tik dėl vaikų kalbos sutrikimų ar yra logopedų ir suaugusiems?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/i-logopedus-kreipiamasi-tik-del-vaiku-kalbos-sutrikimu-ar-yra-logopedu-ir-suaugusiems--60326832</link><description><![CDATA[Laidoje su logopedijos centro „Papūga“ įkūrėja, klinikine logopede, ABA terapeute, knygų, skirtų logopedams ir spec. pedagogams, autore Jurga Pukenyte-Pauliukoniene aptariame, kokiais atvejais prasminga pradėti darbą su logopedu, kaip tas darbas vyksta bei kuo tėvai ir specialistai gali padėti vaikui. Logopedė J. Pukenytė-Pauliukonienė dalijasi ir praktiniais patarimais, kurie gali pagelbėti jums ar jūsų vaikams, jei susiduriate su kalbos trukdžiais.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60326832</guid><pubDate>Sat, 08 Jun 2024 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60326832/2024_06_08_3350_1_1c1b0773_78da_4821_96e2_52296bb1cad1.mp3" length="27402377" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje su logopedijos centro „Papūga“ įkūrėja, klinikine logopede, ABA terapeute, knygų, skirtų logopedams ir spec. pedagogams, autore Jurga Pukenyte-Pauliukoniene aptariame, kokiais atvejais prasminga pradėti darbą su logopedu, kaip tas darbas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje su logopedijos centro „Papūga“ įkūrėja, klinikine logopede, ABA terapeute, knygų, skirtų logopedams ir spec. pedagogams, autore Jurga Pukenyte-Pauliukoniene aptariame, kokiais atvejais prasminga pradėti darbą su logopedu, kaip tas darbas vyksta bei kuo tėvai ir specialistai gali padėti vaikui. Logopedė J. Pukenytė-Pauliukonienė dalijasi ir praktiniais patarimais, kurie gali pagelbėti jums ar jūsų vaikams, jei susiduriate su kalbos trukdžiais.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1713</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kas paprasčiau – būti geru vadovu ar geru tėčiu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kas-paprasciau-buti-geru-vadovu-ar-geru-teciu--60249978</link><description><![CDATA[Tėvo dienai skirtoje laidoje dalyvauja du tėčiai: Lukas Jankauskas - Cencora paslaugų centro Lietuvoje vadovas, dvynukų tėtis, ir Jonas Kuodzevičius, dirbantis toje pačioje įmonėje regioninių pokyčių vadovu, dviejų vaikų tėtis ir globėjas.<br />Pašnekovai pasakoja, kad nėra lengva suderinti darbinius įsipareigojimus ir tėvystę, dalinasi, kaip savo vaikams perteikia žinutę apie įtraukią visuomenę ir įtraukias darbo vietas, kaip savo vaikus įtraukia į savanorystę bei, sveikindami visus tėčius Tėvo dienos proga, abu vienbalsiai prisipažįsta: „Šeima yra svarbiausias, nors ir nelengvas projektas!“<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60249978</guid><pubDate>Sat, 01 Jun 2024 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60249978/2024_06_01_3350_1_1850ec4f_a464_4e8f_b120_085671146505.mp3" length="27753880" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tėvo dienai skirtoje laidoje dalyvauja du tėčiai: Lukas Jankauskas - Cencora paslaugų centro Lietuvoje vadovas, dvynukų tėtis, ir Jonas Kuodzevičius, dirbantis toje pačioje įmonėje regioninių pokyčių vadovu, dviejų vaikų tėtis ir globėjas.
Pašnekovai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tėvo dienai skirtoje laidoje dalyvauja du tėčiai: Lukas Jankauskas - Cencora paslaugų centro Lietuvoje vadovas, dvynukų tėtis, ir Jonas Kuodzevičius, dirbantis toje pačioje įmonėje regioninių pokyčių vadovu, dviejų vaikų tėtis ir globėjas.<br />Pašnekovai pasakoja, kad nėra lengva suderinti darbinius įsipareigojimus ir tėvystę, dalinasi, kaip savo vaikams perteikia žinutę apie įtraukią visuomenę ir įtraukias darbo vietas, kaip savo vaikus įtraukia į savanorystę bei, sveikindami visus tėčius Tėvo dienos proga, abu vienbalsiai prisipažįsta: „Šeima yra svarbiausias, nors ir nelengvas projektas!“<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1735</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Cirkuliacija. Dar daugiau žmonių galės patirti cirką</title><link>https://www.spreaker.com/episode/cirkuliacija-dar-daugiau-zmoniu-gales-patirti-cirka--60170573</link><description><![CDATA[„Spektaklis pakvies į skraidančių neįgaliųjų vėžimėlių, garsinio vaizdavimo ir gravitacijai nepaklūstančios akrobatikos pasaulį, jungiantį cirką, šokį, tekstą ir gyvą muziką“, - taip pristatomas vienas iš spektaklių, kurį galės išvysti, patirti, pajausti gegužės 30 – birželio 16 dienomis jau aštuntą kartą Lietuvoje vyksiančio tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ žiūrovai. Šiais metais festivalis bus labai asmeniškas, jo tema – „Biografijos“ ir žada daug įdomių ir įtraukių pasirodymų bei veiklų.<br />Laidoje dalyvauja – Tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ meno vadovas Gildas Aleksa ir menininkė iš Didžiosios Britanijos Tilly Lee-Kronick, kuri pristatys cirko akrobatikos spektaklį, kuriame dalyvauja akrobatų trupė, jungianti negalią turinčius ir jos neturinčius menininkus.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60170573</guid><pubDate>Sat, 25 May 2024 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60170573/2024_05_25_3350_1_f05e903a_a859_4340_8e54_6114a6e01519.mp3" length="28831379" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Spektaklis pakvies į skraidančių neįgaliųjų vėžimėlių, garsinio vaizdavimo ir gravitacijai nepaklūstančios akrobatikos pasaulį, jungiantį cirką, šokį, tekstą ir gyvą muziką“, - taip pristatomas vienas iš spektaklių, kurį galės išvysti, patirti,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Spektaklis pakvies į skraidančių neįgaliųjų vėžimėlių, garsinio vaizdavimo ir gravitacijai nepaklūstančios akrobatikos pasaulį, jungiantį cirką, šokį, tekstą ir gyvą muziką“, - taip pristatomas vienas iš spektaklių, kurį galės išvysti, patirti, pajausti gegužės 30 – birželio 16 dienomis jau aštuntą kartą Lietuvoje vyksiančio tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ žiūrovai. Šiais metais festivalis bus labai asmeniškas, jo tema – „Biografijos“ ir žada daug įdomių ir įtraukių pasirodymų bei veiklų.<br />Laidoje dalyvauja – Tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ meno vadovas Gildas Aleksa ir menininkė iš Didžiosios Britanijos Tilly Lee-Kronick, kuri pristatys cirko akrobatikos spektaklį, kuriame dalyvauja akrobatų trupė, jungianti negalią turinčius ir jos neturinčius menininkus.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1802</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ekstremali savanorystė. Kas tai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ekstremali-savanoryste-kas-tai--60087224</link><description><![CDATA[Krizinės situacijos į gyvenimą verčia žiūrėti kitaip. Kuo šiandien gyvena Raudonasis Kryžius? Kokios veiklos ir temos svarbiausios šiuo metu? Kaip žmonės renkasi savanorystės kryptis? Kas yra ekstremali savanorystė?<br />Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos specialistė, atstovė ryšiams su visuomene Milda Vibrantytė ir savanorė, savanoriaujanti ekstremalioje savanorystėje, Danguolė Rusinskė pasakoja apie nenutrūkstamą Raudonojo Kryžiaus veiklą įvairiose srityse, šių dienų savanorystės filosofiją, kam labiausiai reikalinga pagalba, kaip ji teikiama.<br />„Savanorystė man yra naujos žinios, naujos patirtys, užtaisas judėti pirmyn“, - sako savanorė Danguolė Rusinskė. „Jei negalite prisidėti, nusišypsokite tiems, kurie savanoriauja, tai labai didelis palaikymas“, - kviečia Raudonojo Kryžiaus komunikacijos specialistė Milda Vibrantytė.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60087224</guid><pubDate>Sat, 18 May 2024 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60087224/2024_05_18_3350_1_cfb37955_9c89_4842_8c98_dac9988513b7.mp3" length="27771017" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Krizinės situacijos į gyvenimą verčia žiūrėti kitaip. Kuo šiandien gyvena Raudonasis Kryžius? Kokios veiklos ir temos svarbiausios šiuo metu? Kaip žmonės renkasi savanorystės kryptis? Kas yra ekstremali savanorystė?
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Krizinės situacijos į gyvenimą verčia žiūrėti kitaip. Kuo šiandien gyvena Raudonasis Kryžius? Kokios veiklos ir temos svarbiausios šiuo metu? Kaip žmonės renkasi savanorystės kryptis? Kas yra ekstremali savanorystė?<br />Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos specialistė, atstovė ryšiams su visuomene Milda Vibrantytė ir savanorė, savanoriaujanti ekstremalioje savanorystėje, Danguolė Rusinskė pasakoja apie nenutrūkstamą Raudonojo Kryžiaus veiklą įvairiose srityse, šių dienų savanorystės filosofiją, kam labiausiai reikalinga pagalba, kaip ji teikiama.<br />„Savanorystė man yra naujos žinios, naujos patirtys, užtaisas judėti pirmyn“, - sako savanorė Danguolė Rusinskė. „Jei negalite prisidėti, nusišypsokite tiems, kurie savanoriauja, tai labai didelis palaikymas“, - kviečia Raudonojo Kryžiaus komunikacijos specialistė Milda Vibrantytė.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1736</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gyvenu ir jaučiu gestais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gyvenu-ir-jauciu-gestais--59990739</link><description><![CDATA[Kas yra kurčiųjų poezija? Ar turi gestų kalba gramatiką? Kam skirta kurčiųjų kūryba? Girdintieji skaito rimuotus eilėraščius, yra baltosios eilės, proza. O kaip yra gestų kalboje? Apie kurčiųjų kūrybą, gestų kalbą laidoje kalbamės su Andželika Terese – lietuvių gestų kalbos tyrėja ir Erika Jočyte – kurčiąja kūrėja.<br />Lietuvoje jau 60 metų kasmet vyksta didžiausias ir seniausias Europoje literatūros festivalis „Poezijos pavasaris“. Ir šiais metais pirmą kartą po šio festivalio stogu vyks kurčiųjų literatūros renginys! Vakaro metu bus galima pamatyti originalius lietuvių gestų kalbos meninius kūrinius, sužinoti, ko yra šiuose kūriniuose, kodėl ir kuo jie ypatingi, taip pat sužinoti priešistorę, kaip kai kurie kūriniai buvo kuriami ir kokia kurčiųjų kūrėjų idėja kūriniuose slypi. Daugiau įdomios informacijos – laidoje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59990739</guid><pubDate>Sat, 11 May 2024 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59990739/2024_05_11_3350_1_f7207096_f900_4e2c_865a_4920608ade95.mp3" length="28062334" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas yra kurčiųjų poezija? Ar turi gestų kalba gramatiką? Kam skirta kurčiųjų kūryba? Girdintieji skaito rimuotus eilėraščius, yra baltosios eilės, proza. O kaip yra gestų kalboje? Apie kurčiųjų kūrybą, gestų kalbą laidoje kalbamės su Andželika Terese...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas yra kurčiųjų poezija? Ar turi gestų kalba gramatiką? Kam skirta kurčiųjų kūryba? Girdintieji skaito rimuotus eilėraščius, yra baltosios eilės, proza. O kaip yra gestų kalboje? Apie kurčiųjų kūrybą, gestų kalbą laidoje kalbamės su Andželika Terese – lietuvių gestų kalbos tyrėja ir Erika Jočyte – kurčiąja kūrėja.<br />Lietuvoje jau 60 metų kasmet vyksta didžiausias ir seniausias Europoje literatūros festivalis „Poezijos pavasaris“. Ir šiais metais pirmą kartą po šio festivalio stogu vyks kurčiųjų literatūros renginys! Vakaro metu bus galima pamatyti originalius lietuvių gestų kalbos meninius kūrinius, sužinoti, ko yra šiuose kūriniuose, kodėl ir kuo jie ypatingi, taip pat sužinoti priešistorę, kaip kai kurie kūriniai buvo kuriami ir kokia kurčiųjų kūrėjų idėja kūriniuose slypi. Daugiau įdomios informacijos – laidoje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1754</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kalba mamos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kalba-mamos--59871680</link><description><![CDATA[Laidoje, skirtoje Motinos dienai, šį kartą svečiuojasi dvi mamos, kurios nenutrūkstamai organizuoja įvairias veiklas, rengia informaciją, buria mamas dalinimuisi savo patirtimis: Marija Keršanskienė – iniciatyvos „Kalba mamos“ sumanytoja ir kūrėja, žurnalistė, dviejų vaikų mama, ir Sigita Valevičienė – psichologė-psichoterapeutė, knygos „Motinystės kelias“ autorė, keturių vaikų mama, porų terapeutė, įvairių mokymų autorė.<br />Motinystė – viso gyvenimo dalis. Ir mes, mamos, augame kasdien, kartu su savo vaikais, kartu su vis naujais iššūkiais. „Kiekviena mama savo vaikui yra pati geriausia mama. Leiskime būti sau tiesiog žmonėmis, leiskime sau būti ir laimingomis, ir pavargusiomis, ir tomis, kurios leis sau pasakyti „man reikia pagalbos“, - pasakoja pašnekovės.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59871680</guid><pubDate>Sat, 04 May 2024 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59871680/2024_05_04_3350_1_57184ea1_1724_4ed2_b4a9_853024f9437c.mp3" length="27511882" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje, skirtoje Motinos dienai, šį kartą svečiuojasi dvi mamos, kurios nenutrūkstamai organizuoja įvairias veiklas, rengia informaciją, buria mamas dalinimuisi savo patirtimis: Marija Keršanskienė – iniciatyvos „Kalba mamos“ sumanytoja ir kūrėja,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje, skirtoje Motinos dienai, šį kartą svečiuojasi dvi mamos, kurios nenutrūkstamai organizuoja įvairias veiklas, rengia informaciją, buria mamas dalinimuisi savo patirtimis: Marija Keršanskienė – iniciatyvos „Kalba mamos“ sumanytoja ir kūrėja, žurnalistė, dviejų vaikų mama, ir Sigita Valevičienė – psichologė-psichoterapeutė, knygos „Motinystės kelias“ autorė, keturių vaikų mama, porų terapeutė, įvairių mokymų autorė.<br />Motinystė – viso gyvenimo dalis. Ir mes, mamos, augame kasdien, kartu su savo vaikais, kartu su vis naujais iššūkiais. „Kiekviena mama savo vaikui yra pati geriausia mama. Leiskime būti sau tiesiog žmonėmis, leiskime sau būti ir laimingomis, ir pavargusiomis, ir tomis, kurios leis sau pasakyti „man reikia pagalbos“, - pasakoja pašnekovės.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1720</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip sensorinės dietos metodas padeda kurti tinkamą aplinką</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-sensorines-dietos-metodas-padeda-kurti-tinkama-aplinka--59693624</link><description><![CDATA[Pokalbis su Panevėžio Beržų progimnazijos mokytoja metodininke Alma Pupštiene ir tos pačios klasės mokytojo padėjėja, ikimokyklinio ugdymo pedagoge Rasmina Uščiauskiene apie jų kasdieninį darbą. „Reikia sekti paskui autistišką vaiką, kurti santykį su jo tėvais, kurti tinkamą aplinką vaikui, turinčiam iššūkių, taip pat į tai įtraukti ir kitus mokinius, visų tėvelius, kolegas“, - sako mokytoja A. Pupštienė „Sensorinės dietos metodas gali padėti išspręsti didelę dalį problemų, kylančių sensorinių sutrikimų turintiems vaikams“, - laidoje pasakoja R. Uščiauskienė ir dalinasi atlikto tyrimo patirtimis, kurias taiko kasdieniniame darbe.<br />Pedagogės atvirai dalinasi pamąstymais, kodėl taip yra, kad vieni gilinasi, galvoja, kaip suprasti ir priimti kitą, o kiti tiesiog žiūri savęs.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59693624</guid><pubDate>Sat, 27 Apr 2024 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59693624/2024_04_27_3350_1_f258a1a8_f52a_410f_a27b_68cfcdaa0680.mp3" length="27005733" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis su Panevėžio Beržų progimnazijos mokytoja metodininke Alma Pupštiene ir tos pačios klasės mokytojo padėjėja, ikimokyklinio ugdymo pedagoge Rasmina Uščiauskiene apie jų kasdieninį darbą. „Reikia sekti paskui autistišką vaiką, kurti santykį su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis su Panevėžio Beržų progimnazijos mokytoja metodininke Alma Pupštiene ir tos pačios klasės mokytojo padėjėja, ikimokyklinio ugdymo pedagoge Rasmina Uščiauskiene apie jų kasdieninį darbą. „Reikia sekti paskui autistišką vaiką, kurti santykį su jo tėvais, kurti tinkamą aplinką vaikui, turinčiam iššūkių, taip pat į tai įtraukti ir kitus mokinius, visų tėvelius, kolegas“, - sako mokytoja A. Pupštienė „Sensorinės dietos metodas gali padėti išspręsti didelę dalį problemų, kylančių sensorinių sutrikimų turintiems vaikams“, - laidoje pasakoja R. Uščiauskienė ir dalinasi atlikto tyrimo patirtimis, kurias taiko kasdieniniame darbe.<br />Pedagogės atvirai dalinasi pamąstymais, kodėl taip yra, kad vieni gilinasi, galvoja, kaip suprasti ir priimti kitą, o kiti tiesiog žiūri savęs.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1688</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kurkime vienodas galimybes skirtingų gebėjimų žmonėms</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurkime-vienodas-galimybes-skirtingu-gebejimu-zmonems--59570811</link><description><![CDATA[Dėl visuomenėje gajų baimių ir stereotipų darbdaviai vis dar nesiryžta priimti žmonių su negalia į darbą. Dėl informacijos trūkumo arba nenoro jos priimti kyla baimė. Laidoje patirtimis dalinasi įmonės „Regitra“ Žmonių ir kultūros vystymo skyriaus vadovė Rita Kastanauskienė ir viešosios įstaigos SOPA direktorė Jurgita Kuprytė.<br />Laidoje kalbamės ir apie iniciatyvą DUOday – jau daugiau nei 15 metų visoje Europoje organizuojama darbo šešėliavimo iniciatyva, kai įmonės ir organizacijos atveria duris žmonėms su negalia – kviečia juos išbandyti naujas profesijas bei darbo roles. DUOday - iniciatyva, kuri baimę keičia supratimu ir padeda geriau pažinti vieniems kitus. „Kurkime vienodas galimybes skirtingų gebėjimų žmonėms“, - kviečia iniciatyvos DUOday organizatorė Jurgita Kuprytė.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59570811</guid><pubDate>Sat, 20 Apr 2024 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59570811/2024_04_20_3350_1_4e2d2a34_3172_4b45_915b_38f3363baca8.mp3" length="26442742" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dėl visuomenėje gajų baimių ir stereotipų darbdaviai vis dar nesiryžta priimti žmonių su negalia į darbą. Dėl informacijos trūkumo arba nenoro jos priimti kyla baimė. Laidoje patirtimis dalinasi įmonės „Regitra“ Žmonių ir kultūros vystymo skyriaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dėl visuomenėje gajų baimių ir stereotipų darbdaviai vis dar nesiryžta priimti žmonių su negalia į darbą. Dėl informacijos trūkumo arba nenoro jos priimti kyla baimė. Laidoje patirtimis dalinasi įmonės „Regitra“ Žmonių ir kultūros vystymo skyriaus vadovė Rita Kastanauskienė ir viešosios įstaigos SOPA direktorė Jurgita Kuprytė.<br />Laidoje kalbamės ir apie iniciatyvą DUOday – jau daugiau nei 15 metų visoje Europoje organizuojama darbo šešėliavimo iniciatyva, kai įmonės ir organizacijos atveria duris žmonėms su negalia – kviečia juos išbandyti naujas profesijas bei darbo roles. DUOday - iniciatyva, kuri baimę keičia supratimu ir padeda geriau pažinti vieniems kitus. „Kurkime vienodas galimybes skirtingų gebėjimų žmonėms“, - kviečia iniciatyvos DUOday organizatorė Jurgita Kuprytė.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1653</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kas lemia sėkmę ugdymo procese ir kaip padėti mokiniams siekti didelių tikslų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kas-lemia-sekme-ugdymo-procese-ir-kaip-padeti-mokiniams-siekti-dideliu-tikslu--59449962</link><description><![CDATA[„Visus vaikus reikia mokyti, tačiau pirmiausia reikia pažinti savo mokinius ir atliepti kiekvieno asmeninius poreikius, siekti kiekvieno asmeninės pažangos”, – laidoje sako pašnekovės.<br />Pokalbis su Egle Januškevičiene – Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos pradinių klasių mokytoja ir Aurelija Vainoriūte - Vilniaus Sausio 13-osios progimnazijos specialiąja pedagoge, pradinių klasių mokytoja, dirbančiomis su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59449962</guid><pubDate>Sat, 13 Apr 2024 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59449962/2024_04_13_3350_1_20240413170256518.mp3" length="26812470" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Visus vaikus reikia mokyti, tačiau pirmiausia reikia pažinti savo mokinius ir atliepti kiekvieno asmeninius poreikius, siekti kiekvieno asmeninės pažangos”, – laidoje sako pašnekovės.
Pokalbis su Egle Januškevičiene – Anykščių Antano Vienuolio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Visus vaikus reikia mokyti, tačiau pirmiausia reikia pažinti savo mokinius ir atliepti kiekvieno asmeninius poreikius, siekti kiekvieno asmeninės pažangos”, – laidoje sako pašnekovės.<br />Pokalbis su Egle Januškevičiene – Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos pradinių klasių mokytoja ir Aurelija Vainoriūte - Vilniaus Sausio 13-osios progimnazijos specialiąja pedagoge, pradinių klasių mokytoja, dirbančiomis su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1676</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Žinome ir suprantame, kad, išgirdus diagnozę, norisi pasislėpti, tačiau junkitės į begalybę“, - kviečia pašnekovės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zinome-ir-suprantame-kad-isgirdus-diagnoze-norisi-pasislepti-taciau-junkites-i-begalybe-kviecia-pasnekoves--59321822</link><description><![CDATA[Balandį – autizmo supratimo mėnesį pradedame pokalbiu su dviem mamomis: Beata Veseliene - Vilniaus Lietaus vaikų vadove ir Sandra Lopetaite – Panevėžio Lietaus vaikų vadove. „Jūs nesate vieni ar vieniši akcentuoja abi moterys tiems, į kurių gyvenimą autizmo diagnozė atėjo tik dabar. Žinome ir suprantame, labai norisi pasislėpti, tik išgirdus dignozę, tačiau junkitės į begalybę“, - kviečia pašnekovės.<br />Moterys dalinasi savo asmeninėmis patirtimis ir išgyvenimais, pasakoja apie pokyčius šioje temoje ir pristato renginius, kuriuos šį balandžio mėnesį organizuoja Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59321822</guid><pubDate>Sat, 06 Apr 2024 13:27:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59321822/2024_04_06_3350_1_20240406170233460.mp3" length="27213711" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Balandį – autizmo supratimo mėnesį pradedame pokalbiu su dviem mamomis: Beata Veseliene - Vilniaus Lietaus vaikų vadove ir Sandra Lopetaite – Panevėžio Lietaus vaikų vadove. „Jūs nesate vieni ar vieniši akcentuoja abi moterys tiems, į kurių gyvenimą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Balandį – autizmo supratimo mėnesį pradedame pokalbiu su dviem mamomis: Beata Veseliene - Vilniaus Lietaus vaikų vadove ir Sandra Lopetaite – Panevėžio Lietaus vaikų vadove. „Jūs nesate vieni ar vieniši akcentuoja abi moterys tiems, į kurių gyvenimą autizmo diagnozė atėjo tik dabar. Žinome ir suprantame, labai norisi pasislėpti, tik išgirdus dignozę, tačiau junkitės į begalybę“, - kviečia pašnekovės.<br />Moterys dalinasi savo asmeninėmis patirtimis ir išgyvenimais, pasakoja apie pokyčius šioje temoje ir pristato renginius, kuriuos šį balandžio mėnesį organizuoja Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1701</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Civilių gyvenimas karo zonose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-civiliu-gyvenimas-karo-zonose--59237400</link><description><![CDATA[Apie civilių žmonių gyvenimą karo zonose iš pirmų lūpų: „Kad nereikėtų bėgti nuo karo mūsų vaikams, priešą turime sustabdyti mes, kiek tai bekainuotų. Žinojimas, kad esame gėrio, o ne blogio pusėje, padeda sunkiausiose situacijose.“<br /><br />„Turime pasirinkimą, kur bėgti nuo karo, tačiau neturime pasirinkimo kodėl". „Raketos skrieja ir į centrinę, ir į vakarinę Ukrainą. Žmonės nėra saugūs visoje Ukrainoje, tačiau juk negalime visų savo vaikų išsiųsti į saugesnius Vakarus, negalime visi bėgti iš savo šalies, nors ji nuolatiniame pavojuje". „Viskas, kas sušildo kario kūną, sušildo ir jo sielą". Taip apie civilių gyvenimą karo zonose pasakoja Sumų regiono tarybos deputatas Oleg Medunitsya ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „Puolimo gvardijos“ kovotojas, neįvardijantis savo vardo.<br />„Nenugalinkime savęs ir savo šalies, - sako Eglė Jarmolavičiūtė ir dalinasi, kokiomis nuotaikomis gyvena ji pati, kai aplink tiek daug informacinio triukšmo apie karo grėsmes, ir kviečia - tikėkimės geriausio, o ruoškimės blogiausiam“.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė<br /><br />]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59237400</guid><pubDate>Sat, 30 Mar 2024 14:28:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59237400/2024_03_30_3350_1_20240330170134295.mp3" length="28717528" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie civilių žmonių gyvenimą karo zonose iš pirmų lūpų: „Kad nereikėtų bėgti nuo karo mūsų vaikams, priešą turime sustabdyti mes, kiek tai bekainuotų. Žinojimas, kad esame gėrio, o ne blogio pusėje, padeda sunkiausiose situacijose.“

„Turime...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie civilių žmonių gyvenimą karo zonose iš pirmų lūpų: „Kad nereikėtų bėgti nuo karo mūsų vaikams, priešą turime sustabdyti mes, kiek tai bekainuotų. Žinojimas, kad esame gėrio, o ne blogio pusėje, padeda sunkiausiose situacijose.“<br /><br />„Turime pasirinkimą, kur bėgti nuo karo, tačiau neturime pasirinkimo kodėl". „Raketos skrieja ir į centrinę, ir į vakarinę Ukrainą. Žmonės nėra saugūs visoje Ukrainoje, tačiau juk negalime visų savo vaikų išsiųsti į saugesnius Vakarus, negalime visi bėgti iš savo šalies, nors ji nuolatiniame pavojuje". „Viskas, kas sušildo kario kūną, sušildo ir jo sielą". Taip apie civilių gyvenimą karo zonose pasakoja Sumų regiono tarybos deputatas Oleg Medunitsya ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „Puolimo gvardijos“ kovotojas, neįvardijantis savo vardo.<br />„Nenugalinkime savęs ir savo šalies, - sako Eglė Jarmolavičiūtė ir dalinasi, kokiomis nuotaikomis gyvena ji pati, kai aplink tiek daug informacinio triukšmo apie karo grėsmes, ir kviečia - tikėkimės geriausio, o ruoškimės blogiausiam“.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė<br /><br />]]></itunes:summary><itunes:duration>1795</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Ajana Lolat ir Justas Pažarauskai: mes tokie geranoriški bepročiai, tiesiog gyvenantys ir siekiantys savo tikslų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-ajana-lolat-ir-justas-pazarauskai-mes-tokie-geranoriski-beprociai-tiesiog-gyvenantys-ir-siekiantys-savo-tikslu--59147627</link><description><![CDATA[Pokalbis, kurio paklausius susidaro įspūdis, kad aplinkiniai negalią sureikšmina labiau nei patys pašnekovai Ajana Lolat ir Justas Pažarauskai. Ajana pirmoji Lietuvoje įsigijo specialiai jai paruoštą šunį asistentą - vokiečių aviganę Mulan. Ši jauna moteris nuo vaikystės gyvena su cerebrinio paralyžiaus diagnoze. Neretai tokie žmonės juda neįgaliojo vežimėliu – Ajana vaikšto su ramentais. Tačiau visa tai jai nesutrukdė pasiekti Guinnesso rekordą, baigti mokslus ir siekti mokslų daktarės laipsnio. Justas gyvena tamsoje, tačiau jis yra gabus programuotojas ir su Lietuvos golbolo rinktine yra iškovojęs ne vieną pasaulio bei paralimpinius apdovanojimus.<br />Jau balandžio 8-ąją prasidės dar vienas didelis Ajanos Lolat gyvenimo projektas - žygis, kurio metu ji pasiryžusi nueiti 320 km. Jauna šeima gyvena pasirengimo šiam projektui nuotaikomis: „Žygiu norime parodyti, kad kiekvienas žmogus, ar jis su negalia, ar be jos, gali siekti savo svajonių išsipildymo, ir tikime, kad po šio žygio baimės negaliai nebeliks“.<br />Laidoje pašnekovai pasakoja apie patirtas nuoskaudas dėl jų negalios ir kaip jas gydosi, apie pažintį ir šokį, kuris juos suartino, apie pirmuosius vedybinio gyvenimo metus, apie šunis asistentus, Mulan fondą ir apie ateities planus.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59147627</guid><pubDate>Sat, 23 Mar 2024 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59147627/2024_03_23_3350_1_20240323170206998.mp3" length="26986341" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis, kurio paklausius susidaro įspūdis, kad aplinkiniai negalią sureikšmina labiau nei patys pašnekovai Ajana Lolat ir Justas Pažarauskai. Ajana pirmoji Lietuvoje įsigijo specialiai jai paruoštą šunį asistentą - vokiečių aviganę Mulan. Ši jauna...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis, kurio paklausius susidaro įspūdis, kad aplinkiniai negalią sureikšmina labiau nei patys pašnekovai Ajana Lolat ir Justas Pažarauskai. Ajana pirmoji Lietuvoje įsigijo specialiai jai paruoštą šunį asistentą - vokiečių aviganę Mulan. Ši jauna moteris nuo vaikystės gyvena su cerebrinio paralyžiaus diagnoze. Neretai tokie žmonės juda neįgaliojo vežimėliu – Ajana vaikšto su ramentais. Tačiau visa tai jai nesutrukdė pasiekti Guinnesso rekordą, baigti mokslus ir siekti mokslų daktarės laipsnio. Justas gyvena tamsoje, tačiau jis yra gabus programuotojas ir su Lietuvos golbolo rinktine yra iškovojęs ne vieną pasaulio bei paralimpinius apdovanojimus.<br />Jau balandžio 8-ąją prasidės dar vienas didelis Ajanos Lolat gyvenimo projektas - žygis, kurio metu ji pasiryžusi nueiti 320 km. Jauna šeima gyvena pasirengimo šiam projektui nuotaikomis: „Žygiu norime parodyti, kad kiekvienas žmogus, ar jis su negalia, ar be jos, gali siekti savo svajonių išsipildymo, ir tikime, kad po šio žygio baimės negaliai nebeliks“.<br />Laidoje pašnekovai pasakoja apie patirtas nuoskaudas dėl jų negalios ir kaip jas gydosi, apie pažintį ir šokį, kuris juos suartino, apie pirmuosius vedybinio gyvenimo metus, apie šunis asistentus, Mulan fondą ir apie ateities planus.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1687</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Kaip emociškai paruošti vaikus vizitui pas medikus, operacijoms su mažiau ašarų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kaip-emociskai-paruosti-vaikus-vizitui-pas-medikus-operacijoms-su-maziau-asaru--59070924</link><description><![CDATA[Kovo 18-oji – Raudonos nosies diena. Diena, kurią išskirtine daro mažas, tačiau stiprus simbolis. Simbolis, apie kurį išgirdus, norisi šypsotis.<br />Ar gydytojų klounų buvimas vienoje komandoje su medikais pagreitina mažųjų pacientų sveikimą, palengvina pasirengimą operacijoms? Kaip emociškai pasiruošti vizitui pas medikus, operacijai ne tik vaikams, bet ir tėvams? Kaip elgtis, jei vaikas labai nerimauja, stresuoja, verkia?<br />Pokalbis su Juste Liaugaude, „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ meno plėtros vadove, programos „Juoko procedūra“ koordinatore, Gerda Kamašine, Santaros klinikų Vaikų ligoninės Specializuoto vaikų ligų skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja-koordinatore, ir Jūrate Sarokiene – Mato, kuris labai dėkingas Raudonos nosys Gydytojams klounams, mama. „Vaikai labai imlūs tėvų nerimui, - sako pašnekovės, - Gydytojai klounai, visus savo veiksmus suderinę su medicinos personalu, stengiasi pagelbėti visiems, ir būna ir taip, kad mažieji pacientai kartu su Gydytojais klounais ramina savo tėvelius“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59070924</guid><pubDate>Sat, 16 Mar 2024 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59070924/2024_03_16_3350_1_20240316170139098.mp3" length="26966279" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kovo 18-oji – Raudonos nosies diena. Diena, kurią išskirtine daro mažas, tačiau stiprus simbolis. Simbolis, apie kurį išgirdus, norisi šypsotis.
Ar gydytojų klounų buvimas vienoje komandoje su medikais pagreitina mažųjų pacientų sveikimą, palengvina...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kovo 18-oji – Raudonos nosies diena. Diena, kurią išskirtine daro mažas, tačiau stiprus simbolis. Simbolis, apie kurį išgirdus, norisi šypsotis.<br />Ar gydytojų klounų buvimas vienoje komandoje su medikais pagreitina mažųjų pacientų sveikimą, palengvina pasirengimą operacijoms? Kaip emociškai pasiruošti vizitui pas medikus, operacijai ne tik vaikams, bet ir tėvams? Kaip elgtis, jei vaikas labai nerimauja, stresuoja, verkia?<br />Pokalbis su Juste Liaugaude, „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ meno plėtros vadove, programos „Juoko procedūra“ koordinatore, Gerda Kamašine, Santaros klinikų Vaikų ligoninės Specializuoto vaikų ligų skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja-koordinatore, ir Jūrate Sarokiene – Mato, kuris labai dėkingas Raudonos nosys Gydytojams klounams, mama. „Vaikai labai imlūs tėvų nerimui, - sako pašnekovės, - Gydytojai klounai, visus savo veiksmus suderinę su medicinos personalu, stengiasi pagelbėti visiems, ir būna ir taip, kad mažieji pacientai kartu su Gydytojais klounais ramina savo tėvelius“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1686</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Psichologinis smurtas prieš moteris su negalia: kas tai ir kaip atpažinti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-psichologinis-smurtas-pries-moteris-su-negalia-kas-tai-ir-kaip-atpazinti--58982563</link><description><![CDATA[Pokalbis su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstove Mintaute Jurkute, Moterų informacijos centro atstove Dovilė Masalskienė ir Ukmergės r. savivaldybės Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore Edita Balžekiene apie dažnai nematomą, bet labai svarbią problemą – smurtą prieš moteris su negalia.<br />Statistika rodo, kad negalia stipriai padidina tikimybę patirti smurtą artimoje aplinkoje. Oficialūs policijos duomenys rodo, kad per metus šalyje fiksuojama apie 150 fizinio smurto prieš moteris su negalia atvejų. Ar tai atspindi tikrąją situaciją? Kaip atpažinti, kad asmuo su negalia galimai patiria smurtą artimoje aplinkoje? Kokios yra specifinės smurto prieš asmenis su negalia formos? Apleistumas ir hipergloba – ar tai gali būti vertinama kaip smurtas?<br />Atsakymai į šiuos ir kitus, su smurtu prieš moteris su negalia susijusius klausimus – laidoje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58982563</guid><pubDate>Sat, 09 Mar 2024 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58982563/2024_03_09_3350_1_20240309170209625.mp3" length="28212216" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstove Mintaute Jurkute, Moterų informacijos centro atstove Dovilė Masalskienė ir Ukmergės r. savivaldybės Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore Edita Balžekiene apie dažnai nematomą, bet...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstove Mintaute Jurkute, Moterų informacijos centro atstove Dovilė Masalskienė ir Ukmergės r. savivaldybės Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore Edita Balžekiene apie dažnai nematomą, bet labai svarbią problemą – smurtą prieš moteris su negalia.<br />Statistika rodo, kad negalia stipriai padidina tikimybę patirti smurtą artimoje aplinkoje. Oficialūs policijos duomenys rodo, kad per metus šalyje fiksuojama apie 150 fizinio smurto prieš moteris su negalia atvejų. Ar tai atspindi tikrąją situaciją? Kaip atpažinti, kad asmuo su negalia galimai patiria smurtą artimoje aplinkoje? Kokios yra specifinės smurto prieš asmenis su negalia formos? Apleistumas ir hipergloba – ar tai gali būti vertinama kaip smurtas?<br />Atsakymai į šiuos ir kitus, su smurtu prieš moteris su negalia susijusius klausimus – laidoje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1764</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Knygų mugės atgarsiai: „Mano vardas yra Marytė“ ir „Unikalus žmogus. Kitoks požiūris į autizmą“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-knygu-muges-atgarsiai-mano-vardas-yra-maryte-ir-unikalus-zmogus-kitoks-poziuris-i-autizma--58898550</link><description><![CDATA[Praėjusią savaitę Vilniuje kelias dienas šurmuliavo knygų mugė. Tarp daugybės renginių, knygų pristatymų buvo pristatytos ir dvi knygos – „Mano vardas yra Marytė“ – pirmoji Lietuvoje grožinės literatūros knyga suaugusiems ir „Unikalus žmogus. Kitoks požiūris į autizmą“.<br />Laidoje dalyvauja romano „Mano vardas – Marytė“ autorius Alvydas Šlepikas, lengvai suprantamos kalbos ekspertė ir knygos lengvai suprantama kalba autorė dr. Justina Bružaitė-Liseckienė, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos vadovė Inga Davidonienė, Miglė Baltrūnaitė - patirties ekspertų (žmonių su intelekto negalia) koordinatorė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel Patil, psichologė, dirbanti autizmo srityje, Toma Malvice ir kiti.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58898550</guid><pubDate>Sat, 02 Mar 2024 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58898550/2024_03_02_3350_1_20240302170141849.mp3" length="26983833" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Praėjusią savaitę Vilniuje kelias dienas šurmuliavo knygų mugė. Tarp daugybės renginių, knygų pristatymų buvo pristatytos ir dvi knygos – „Mano vardas yra Marytė“ – pirmoji Lietuvoje grožinės literatūros knyga suaugusiems ir „Unikalus žmogus. Kitoks...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Praėjusią savaitę Vilniuje kelias dienas šurmuliavo knygų mugė. Tarp daugybės renginių, knygų pristatymų buvo pristatytos ir dvi knygos – „Mano vardas yra Marytė“ – pirmoji Lietuvoje grožinės literatūros knyga suaugusiems ir „Unikalus žmogus. Kitoks požiūris į autizmą“.<br />Laidoje dalyvauja romano „Mano vardas – Marytė“ autorius Alvydas Šlepikas, lengvai suprantamos kalbos ekspertė ir knygos lengvai suprantama kalba autorė dr. Justina Bružaitė-Liseckienė, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos vadovė Inga Davidonienė, Miglė Baltrūnaitė - patirties ekspertų (žmonių su intelekto negalia) koordinatorė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel Patil, psichologė, dirbanti autizmo srityje, Toma Malvice ir kiti.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1687</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie trijų draugių kelionę į karo niokojamą Ukrainą ir dramos terapiją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-triju-draugiu-kelione-i-karo-niokojama-ukraina-ir-dramos-terapija--58809329</link><description><![CDATA[Pokalbis apie tai, kaip trys merginos, draugės, savanorės, namuose palikusios vyrus, kūdikius, vyko į karo niokojamą Ukrainą. Apie pilną iššūkių kelionę ir dramos terapiją, kuri padėjo nusišypsoti tiems, kurie neteko ne tik namų, tačiau ir artimųjų. Apie tai, kaip karas keičia gyvenimus, ir apie tai, kad negalime nei sustoti, nei pavargti. „Darom, darom, darom ir RADAROM! Neapgaudinėkime savęs, nebebus niekada taip, kaip buvo anksčiau. Visi privalome kovoti už tai, kad gėris ir meilė nugalėtų blogį“, - sako pašnekovės. O paklaustos, kaip į jų kelionę reagavo artimieji, pasakoja: „Jie suprato, kad ši mūsų misija svarbi ir net nemėgino atkalbėti. Tai, ką mes patyrėme šios kelionės metu, žodžiais nupasakoti neįmanoma, mes grįžome tikrai kitokios“, - pasakoja Monika Dobrovolskytė, Marija Judzentavičiūtė ir Lina Ivickas.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58809329</guid><pubDate>Sat, 24 Feb 2024 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58809329/2024_02_24_3350_1_20240224170143753.mp3" length="26905675" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis apie tai, kaip trys merginos, draugės, savanorės, namuose palikusios vyrus, kūdikius, vyko į karo niokojamą Ukrainą. Apie pilną iššūkių kelionę ir dramos terapiją, kuri padėjo nusišypsoti tiems, kurie neteko ne tik namų, tačiau ir artimųjų....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis apie tai, kaip trys merginos, draugės, savanorės, namuose palikusios vyrus, kūdikius, vyko į karo niokojamą Ukrainą. Apie pilną iššūkių kelionę ir dramos terapiją, kuri padėjo nusišypsoti tiems, kurie neteko ne tik namų, tačiau ir artimųjų. Apie tai, kaip karas keičia gyvenimus, ir apie tai, kad negalime nei sustoti, nei pavargti. „Darom, darom, darom ir RADAROM! Neapgaudinėkime savęs, nebebus niekada taip, kaip buvo anksčiau. Visi privalome kovoti už tai, kad gėris ir meilė nugalėtų blogį“, - sako pašnekovės. O paklaustos, kaip į jų kelionę reagavo artimieji, pasakoja: „Jie suprato, kad ši mūsų misija svarbi ir net nemėgino atkalbėti. Tai, ką mes patyrėme šios kelionės metu, žodžiais nupasakoti neįmanoma, mes grįžome tikrai kitokios“, - pasakoja Monika Dobrovolskytė, Marija Judzentavičiūtė ir Lina Ivickas.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1682</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Informacijos teikimas ir jos prieinamumo užtikrinimas negalios reformos kontekste</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-informacijos-teikimas-ir-jos-prieinamumo-uztikrinimas-negalios-reformos-kontekste--58740217</link><description><![CDATA[Pokalbis apie tai, kokios galimybės turi būti suteiktos žmogui, besikreipiančiam į valstybės ir savivaldybės institucijas ir įstaigas, kaip šios institucijos ir įstaigos turėtų būti pasirengusios suteikti informaciją žmonėms su negalia jų pasirinktu būdu, kaip turi būti pritaikytos internetinės svetainės be žmogaus su negalia atskiro kreipimosi, kokie yra informacijos teikimo bendrieji reikalavimai, kokie lengvai suprantamos kalbos pagrindiniai principai ir kt.<br />Esi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos darbuotojas? Girdėjai apie informacijos prieinamumo pokyčius žmonėms su negalia, nuo šių metų pradžios įsigaliojus negalios reformai? Kyla klausimų? Atsakymai - laidoje, kur kalbamės su Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus vedėja Lina Gulbine ir skyriaus vedėjos patarėja Laura Mikelevičiūte.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58740217</guid><pubDate>Sat, 17 Feb 2024 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58740217/2024_02_17_3350_1_20240217170215030.mp3" length="26907347" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis apie tai, kokios galimybės turi būti suteiktos žmogui, besikreipiančiam į valstybės ir savivaldybės institucijas ir įstaigas, kaip šios institucijos ir įstaigos turėtų būti pasirengusios suteikti informaciją žmonėms su negalia jų pasirinktu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis apie tai, kokios galimybės turi būti suteiktos žmogui, besikreipiančiam į valstybės ir savivaldybės institucijas ir įstaigas, kaip šios institucijos ir įstaigos turėtų būti pasirengusios suteikti informaciją žmonėms su negalia jų pasirinktu būdu, kaip turi būti pritaikytos internetinės svetainės be žmogaus su negalia atskiro kreipimosi, kokie yra informacijos teikimo bendrieji reikalavimai, kokie lengvai suprantamos kalbos pagrindiniai principai ir kt.<br />Esi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos darbuotojas? Girdėjai apie informacijos prieinamumo pokyčius žmonėms su negalia, nuo šių metų pradžios įsigaliojus negalios reformai? Kyla klausimų? Atsakymai - laidoje, kur kalbamės su Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus vedėja Lina Gulbine ir skyriaus vedėjos patarėja Laura Mikelevičiūte.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1682</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Ar žinote, kad numeris 112 veikia ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitose Europos šalyse?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-ar-zinote-kad-numeris-112-veikia-ne-tik-lietuvoje-taciau-ir-kitose-europos-salyse--58635593</link><description><![CDATA[Vasario 11-oji - Europos skubios pagalbos telefono numerio 112 diena. Laidoje su Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus operatoriais Jelena Indrišioniene, Ona Staševskiene, Dariumi Indrišioniu kalbamės apie jų kasdieninį darbą, labiausiai įsiminusius skambučius. Pašnekovai pasakoja, kokias asmenines savybes reikėtų turėti, norint dirbti operatoriumi pagalbos centre, su kokiomis problemomis kreipiasi vaikai, kaip organizuojama pagalba ir kt.<br />Numeris 112 – tai bendras ryšio numeris, veikiantis visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų, kuris skirtas pranešti apie įvykusią nelaimę ar staiga kilusią grėsmę ir skubiosios pagalbos tarnyboms – policijai, priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir greitajai medicinos pagalbai – išsikviesti. Jis yra nemokamas ir veikia nenutrūkstamai 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58635593</guid><pubDate>Sat, 10 Feb 2024 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58635593/2024_02_10_3350_1_20240210170209007.mp3" length="26975892" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vasario 11-oji - Europos skubios pagalbos telefono numerio 112 diena. Laidoje su Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus operatoriais Jelena Indrišioniene, Ona Staševskiene, Dariumi Indrišioniu kalbamės apie jų kasdieninį darbą, labiausiai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vasario 11-oji - Europos skubios pagalbos telefono numerio 112 diena. Laidoje su Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus operatoriais Jelena Indrišioniene, Ona Staševskiene, Dariumi Indrišioniu kalbamės apie jų kasdieninį darbą, labiausiai įsiminusius skambučius. Pašnekovai pasakoja, kokias asmenines savybes reikėtų turėti, norint dirbti operatoriumi pagalbos centre, su kokiomis problemomis kreipiasi vaikai, kaip organizuojama pagalba ir kt.<br />Numeris 112 – tai bendras ryšio numeris, veikiantis visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų, kuris skirtas pranešti apie įvykusią nelaimę ar staiga kilusią grėsmę ir skubiosios pagalbos tarnyboms – policijai, priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir greitajai medicinos pagalbai – išsikviesti. Jis yra nemokamas ir veikia nenutrūkstamai 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1686</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Sveikatos patikra – dovana sau</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-sveikatos-patikra-dovana-sau--58555498</link><description><![CDATA[Pasaulinės kovos su vėžiu dienai (vasario 4-oji) skirtoje laidoje priminimas – pasidovanokime sau sveikatos patikrą. Apie visokeriopą pagalbą, profilaktinius patikrinimus, ligos gydymą ir meilę sau kalbamės su Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos vadove Neringa Čiakiene ir šeimos gydytoja Sigita Sadauskiene.<br />Onkologinės ligos netikėtai gali užklupti bet kurią dieną, bet kurį žmogų. Su šiuo gyvenimą keičiančiu iššūkiu, kurio nė vienas nesirenka savo noru, Lietuvoje kasdien susiduria daugiau nei 50 asmenų. „Lietuvoje veikia keturios vėžio prevencijos programos, šių programų vykdymui valstybė kasmet skiria milijonus, tačiau, tik pusė tikslinės grupės žmonių pasinaudoja galimybe profilaktiškai pasitikrinti dėl vėžio ir tęsti sveiką, aktyvų gyvenimą“, - sako pašnekovės.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58555498</guid><pubDate>Sat, 03 Feb 2024 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58555498/2024_02_03_3350_1_20240203170208046.mp3" length="27020614" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasaulinės kovos su vėžiu dienai (vasario 4-oji) skirtoje laidoje priminimas – pasidovanokime sau sveikatos patikrą. Apie visokeriopą pagalbą, profilaktinius patikrinimus, ligos gydymą ir meilę sau kalbamės su Pagalbos onkologiniams pacientams...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasaulinės kovos su vėžiu dienai (vasario 4-oji) skirtoje laidoje priminimas – pasidovanokime sau sveikatos patikrą. Apie visokeriopą pagalbą, profilaktinius patikrinimus, ligos gydymą ir meilę sau kalbamės su Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos vadove Neringa Čiakiene ir šeimos gydytoja Sigita Sadauskiene.<br />Onkologinės ligos netikėtai gali užklupti bet kurią dieną, bet kurį žmogų. Su šiuo gyvenimą keičiančiu iššūkiu, kurio nė vienas nesirenka savo noru, Lietuvoje kasdien susiduria daugiau nei 50 asmenų. „Lietuvoje veikia keturios vėžio prevencijos programos, šių programų vykdymui valstybė kasmet skiria milijonus, tačiau, tik pusė tikslinės grupės žmonių pasinaudoja galimybe profilaktiškai pasitikrinti dėl vėžio ir tęsti sveiką, aktyvų gyvenimą“, - sako pašnekovės.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1689</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Gyvenimas – tai džiazas, arba kas nutinka, kai nebeleidžiame sau augti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-gyvenimas-tai-dziazas-arba-kas-nutinka-kai-nebeleidziame-sau-augti--58473458</link><description><![CDATA[Kai aplink daug nerimo, nežinios, gąsdinančios informacijos, laidoje priminimas apie tai, kaip svarbu nepamiršti rūpintis savo psichine bei emocine sveikata, ir apie tai, kas nutinka, kai nebeleidžiame sau augti.<br />Savo patirtimis dalinasi Dalia Ruplėnienė - koučerė, holodinamikos mokytoja, asmeninio efektyvumo trenerė – ir Gitana Platakytė - režisierė, prodiuserė, saviugdos praktikų moderatorė.<br /><br />Moterys pasakoja, kaip mokosi priimti tai, ką siūlo gyvenimas, nesvarbu, kas tai bebūtų – skaudžios netektys, kelionės, pažinimai, kūryba. Ir apie tai, ką galėtume padaryti visi dėl to, kad gyvenimas judėtų džiazo ritmu.<br /><br />„Kūnai mums suteikia galimybę gyventi, atpažinti kitame save, džiaugtis, žaisti gyvenimą, režisuoti, muzikuoti, žodžiu, DŽIAZUOTI!” - sako pašnekovės.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58473458</guid><pubDate>Sat, 27 Jan 2024 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58473458/2024_01_27_3350_1_20240127170203285.mp3" length="26997208" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kai aplink daug nerimo, nežinios, gąsdinančios informacijos, laidoje priminimas apie tai, kaip svarbu nepamiršti rūpintis savo psichine bei emocine sveikata, ir apie tai, kas nutinka, kai nebeleidžiame sau augti.
Savo patirtimis dalinasi Dalia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kai aplink daug nerimo, nežinios, gąsdinančios informacijos, laidoje priminimas apie tai, kaip svarbu nepamiršti rūpintis savo psichine bei emocine sveikata, ir apie tai, kas nutinka, kai nebeleidžiame sau augti.<br />Savo patirtimis dalinasi Dalia Ruplėnienė - koučerė, holodinamikos mokytoja, asmeninio efektyvumo trenerė – ir Gitana Platakytė - režisierė, prodiuserė, saviugdos praktikų moderatorė.<br /><br />Moterys pasakoja, kaip mokosi priimti tai, ką siūlo gyvenimas, nesvarbu, kas tai bebūtų – skaudžios netektys, kelionės, pažinimai, kūryba. Ir apie tai, ką galėtume padaryti visi dėl to, kad gyvenimas judėtų džiazo ritmu.<br /><br />„Kūnai mums suteikia galimybę gyventi, atpažinti kitame save, džiaugtis, žaisti gyvenimą, režisuoti, muzikuoti, žodžiu, DŽIAZUOTI!” - sako pašnekovės.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1688</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Ką reikia žinoti apie negalios reformą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-ka-reikia-zinoti-apie-negalios-reforma--58381483</link><description><![CDATA[Dar neretai pasitaiko atvejų, kai savivaldybių atsakingos institucijos vis dar neturi tikslių duomenų, kiek jų apskrityje gyvena žmonių su negalia, kokios socialinės pagalbos spektro jiems reikia. Žmonių su negalia artimieji, patys asmenys su negalia pasakoja, kad kol žmogus pats nesibeldžia į atsakingų institucijų duris – tol niekas juo nesirūpina ir pagalbos nesiūlo. Ar spręs šią ir kitas problemas nuo šių metų sausio 1 d. pradėta įgyvendinti negalios reforma?<br />Su laidoje dalyvaujančiomis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministrės patarėja Lauryna Filatovaite-Vyčiene, LR Seimo nare Monika Ošmianskiene ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie SADM direktorės pavaduotoja Jelena Ivančenko stengiamės atsakyti į klausimus apie tai, kas keičiasi nuo šių metų ir ką svarbu žinoti tiek žmonėms su negalia, tiek įvairių institucijų, susijusių su negalios reformos įgyvendinimu, darbuotojams.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58381483</guid><pubDate>Sat, 20 Jan 2024 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58381483/2024_01_20_3350_1_20240120170124358.mp3" length="26954576" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dar neretai pasitaiko atvejų, kai savivaldybių atsakingos institucijos vis dar neturi tikslių duomenų, kiek jų apskrityje gyvena žmonių su negalia, kokios socialinės pagalbos spektro jiems reikia. Žmonių su negalia artimieji, patys asmenys su negalia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dar neretai pasitaiko atvejų, kai savivaldybių atsakingos institucijos vis dar neturi tikslių duomenų, kiek jų apskrityje gyvena žmonių su negalia, kokios socialinės pagalbos spektro jiems reikia. Žmonių su negalia artimieji, patys asmenys su negalia pasakoja, kad kol žmogus pats nesibeldžia į atsakingų institucijų duris – tol niekas juo nesirūpina ir pagalbos nesiūlo. Ar spręs šią ir kitas problemas nuo šių metų sausio 1 d. pradėta įgyvendinti negalios reforma?<br />Su laidoje dalyvaujančiomis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministrės patarėja Lauryna Filatovaite-Vyčiene, LR Seimo nare Monika Ošmianskiene ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie SADM direktorės pavaduotoja Jelena Ivančenko stengiamės atsakyti į klausimus apie tai, kas keičiasi nuo šių metų ir ką svarbu žinoti tiek žmonėms su negalia, tiek įvairių institucijų, susijusių su negalios reformos įgyvendinimu, darbuotojams.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1685</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Mes keičiame ateitį dabar!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-mes-keiciame-ateiti-dabar--58290494</link><description><![CDATA[Vaiko saugus pasaulis – kas tai šių dienų kontekste? Kaip jis priklauso nuo mūsų, suaugusiųjų? Kaip kalbėti su vaikais apie karą? Kaip nepasiklysti tarp dviejų paralelinių realybių šiandien? Kaip nepasiduoti panikai ir nepamesti budrumo?<br />„Mes keičiame ateitį dabar“, - sako Aurimas Navys - karybos apžvalgininkas, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas, Vilniaus miesto tarybos narys ir psichologas, laidoje prisistatantis žmogumi, kuriam rūpi žmonės. Mindaugas Sėjūnas - aktorius, televizijos prodiuseris ir laidų vedėjas, Visuomenės informacinio saugumo agentūros vadovas, karo analitikas, Lietuvos šaulių sąjungos narys, atsargos leitenantas ir Sveikatos mokslų universiteto studentas, profesionalios kaniterapijos tarnybos darbuotojas antrina: „Teorija ir gyvenimas yra du skirtingai dalykai“. Ir abu kartu tvirtina: „Mūsų vaikai turi gyventi saugiame pasaulyje“.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58290494</guid><pubDate>Sat, 13 Jan 2024 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58290494/2024_01_13_3350_1_20240113170224729.mp3" length="28001982" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vaiko saugus pasaulis – kas tai šių dienų kontekste? Kaip jis priklauso nuo mūsų, suaugusiųjų? Kaip kalbėti su vaikais apie karą? Kaip nepasiklysti tarp dviejų paralelinių realybių šiandien? Kaip nepasiduoti panikai ir nepamesti budrumo?
„Mes keičiame...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vaiko saugus pasaulis – kas tai šių dienų kontekste? Kaip jis priklauso nuo mūsų, suaugusiųjų? Kaip kalbėti su vaikais apie karą? Kaip nepasiklysti tarp dviejų paralelinių realybių šiandien? Kaip nepasiduoti panikai ir nepamesti budrumo?<br />„Mes keičiame ateitį dabar“, - sako Aurimas Navys - karybos apžvalgininkas, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas, Vilniaus miesto tarybos narys ir psichologas, laidoje prisistatantis žmogumi, kuriam rūpi žmonės. Mindaugas Sėjūnas - aktorius, televizijos prodiuseris ir laidų vedėjas, Visuomenės informacinio saugumo agentūros vadovas, karo analitikas, Lietuvos šaulių sąjungos narys, atsargos leitenantas ir Sveikatos mokslų universiteto studentas, profesionalios kaniterapijos tarnybos darbuotojas antrina: „Teorija ir gyvenimas yra du skirtingai dalykai“. Ir abu kartu tvirtina: „Mūsų vaikai turi gyventi saugiame pasaulyje“.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1751</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Vygantas Kazlauskas – tarsi du viename: medicina gydo kūną, o muzika – sielą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-vygantas-kazlauskas-tarsi-du-viename-medicina-gydo-kuna-o-muzika-siela--58217893</link><description><![CDATA[Ar skamba dainos reanimacijoje? O gal koncertų klausytojai, tarp dainų stengiasi gauti mediko konsultaciją? Kaip teko gelbėti žmonės ilgame skrydyje lėktuve, kai jiems prireikė medikų pagalbos? Apie perdegimą, nuovargį ir šypseną, gerą žodį, kurie padeda kiekvieną dieną ir dar daug įdomių dalykų.<br />Pokalbis su žmogumi, kuris kiekvieną dieną savo darbus lyg padalinęs į dvi priešingas, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, nelabai suderinamas sferas, gydytoju anesteziologu reanimatologu ir muzikos kūrėju, scenos atlikėju Vygantu Kazlausku, pristatančiu savo kūrybos pirmąją vinilinę plokštelę „Saulė ant bėgių“.<br />„Gyvenimas lyg poeto traukinys, kur kiekviena keleivio vieta tarsi ląstelė turi savo istoriją, kiekvienas vagonas – romanas be pabaigos, o vaizdai pro lekiančio traukinio langus – bėgantys prisiminimai“, - sako Vygantas Kazlauskas.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58217893</guid><pubDate>Sat, 06 Jan 2024 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58217893/2024_01_06_3350_1_20240106170155720.mp3" length="28717528" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar skamba dainos reanimacijoje? O gal koncertų klausytojai, tarp dainų stengiasi gauti mediko konsultaciją? Kaip teko gelbėti žmonės ilgame skrydyje lėktuve, kai jiems prireikė medikų pagalbos? Apie perdegimą, nuovargį ir šypseną, gerą žodį, kurie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar skamba dainos reanimacijoje? O gal koncertų klausytojai, tarp dainų stengiasi gauti mediko konsultaciją? Kaip teko gelbėti žmonės ilgame skrydyje lėktuve, kai jiems prireikė medikų pagalbos? Apie perdegimą, nuovargį ir šypseną, gerą žodį, kurie padeda kiekvieną dieną ir dar daug įdomių dalykų.<br />Pokalbis su žmogumi, kuris kiekvieną dieną savo darbus lyg padalinęs į dvi priešingas, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, nelabai suderinamas sferas, gydytoju anesteziologu reanimatologu ir muzikos kūrėju, scenos atlikėju Vygantu Kazlausku, pristatančiu savo kūrybos pirmąją vinilinę plokštelę „Saulė ant bėgių“.<br />„Gyvenimas lyg poeto traukinys, kur kiekviena keleivio vieta tarsi ląstelė turi savo istoriją, kiekvienas vagonas – romanas be pabaigos, o vaizdai pro lekiančio traukinio langus – bėgantys prisiminimai“, - sako Vygantas Kazlauskas.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1795</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Tas keistas nutikimas šuniui naktį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-tas-keistas-nutikimas-suniui-nakti--58155525</link><description><![CDATA[Metams baigiantis, su spektaklio „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“ kūrėjais – režisieriumi Agniumi Jankevičiumi ir aktore, iniciatyvos „Žvelk giliau“ ambasadore Toma Razmislavičiūte atvirai kalbame apie vienatvę, vienišumą, mitus, kuriuos kuriame patys, ir meilę bei gerumą.<br />„Tas keistas nutikimas šuniui naktį“ – Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre rodomas spektaklis apie penkiolikmetį Kristoferį Buną, turintį autizmo spektro sutrikimą, pasižymintį išskirtiniu protu – jis be galo atidus detalėms, puikiai išmano matematiką, domisi kosmosu, tačiau sunkiai sugyvena su savo kasdiene aplinka, nemėgsta būti liečiamas, nepasitiki žmonėmis. Vieną naktį, septynios minutės po vidurnakčio, berniukas randa mįslingomis aplinkybėmis užmuštą kaimynės ponios Širs šunį Velingtoną. Pasijutęs kaltinamu dėl šuns žūties, Kristoferis nusprendžia surasti tikrąjį nusikaltėlį, tačiau nė nenutuokia, kur jį nuves šis keistas įvykis.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58155525</guid><pubDate>Sat, 30 Dec 2023 14:29:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58155525/2023_12_30_3350_1_20231230170220021.mp3" length="27067424" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Metams baigiantis, su spektaklio „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“ kūrėjais – režisieriumi Agniumi Jankevičiumi ir aktore, iniciatyvos „Žvelk giliau“ ambasadore Toma Razmislavičiūte atvirai kalbame apie vienatvę, vienišumą, mitus, kuriuos kuriame...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Metams baigiantis, su spektaklio „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“ kūrėjais – režisieriumi Agniumi Jankevičiumi ir aktore, iniciatyvos „Žvelk giliau“ ambasadore Toma Razmislavičiūte atvirai kalbame apie vienatvę, vienišumą, mitus, kuriuos kuriame patys, ir meilę bei gerumą.<br />„Tas keistas nutikimas šuniui naktį“ – Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre rodomas spektaklis apie penkiolikmetį Kristoferį Buną, turintį autizmo spektro sutrikimą, pasižymintį išskirtiniu protu – jis be galo atidus detalėms, puikiai išmano matematiką, domisi kosmosu, tačiau sunkiai sugyvena su savo kasdiene aplinka, nemėgsta būti liečiamas, nepasitiki žmonėmis. Vieną naktį, septynios minutės po vidurnakčio, berniukas randa mįslingomis aplinkybėmis užmuštą kaimynės ponios Širs šunį Velingtoną. Pasijutęs kaltinamu dėl šuns žūties, Kristoferis nusprendžia surasti tikrąjį nusikaltėlį, tačiau nė nenutuokia, kur jį nuves šis keistas įvykis.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1692</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Išgydytas vienas karys – dar vienas žingsnis link mūsų visų pergalės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-isgydytas-vienas-karys-dar-vienas-zingsnis-link-musu-visu-pergales--58117556</link><description><![CDATA[„Back to Life“ – lietuvių iniciatyva, užsiimanti ukrainiečių karių, netekusių galūnių gydymu, reabilitacija ir protezavimu. Laidoje pokalbis su iniciatyvos sumanytojais ir įgyvendintojais: organizacijos vadovu Danu Rėksniu ir gydytoju kraujagyslių chirurgu Mindaugu Paškevičiumi.<br />Pašnekovai pasakoja, kad kariai, kuriems jie organizuoja gydymą, reabilitaciją Lietuvoje, nepraranda ryžto, grįžta atgal į frontą ir sako: „Išgydytas vienas karys – tai dar vienas žingsnis link mūsų visų pergalės“.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58117556</guid><pubDate>Sat, 23 Dec 2023 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58117556/2023_12_23_3350_1_20231223170200727.mp3" length="26278735" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Back to Life“ – lietuvių iniciatyva, užsiimanti ukrainiečių karių, netekusių galūnių gydymu, reabilitacija ir protezavimu. Laidoje pokalbis su iniciatyvos sumanytojais ir įgyvendintojais: organizacijos vadovu Danu Rėksniu ir gydytoju kraujagyslių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Back to Life“ – lietuvių iniciatyva, užsiimanti ukrainiečių karių, netekusių galūnių gydymu, reabilitacija ir protezavimu. Laidoje pokalbis su iniciatyvos sumanytojais ir įgyvendintojais: organizacijos vadovu Danu Rėksniu ir gydytoju kraujagyslių chirurgu Mindaugu Paškevičiumi.<br />Pašnekovai pasakoja, kad kariai, kuriems jie organizuoja gydymą, reabilitaciją Lietuvoje, nepraranda ryžto, grįžta atgal į frontą ir sako: „Išgydytas vienas karys – tai dar vienas žingsnis link mūsų visų pergalės“.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1643</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Dietologė apie Kūčių vakarienės pavojus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-dietologe-apie-kuciu-vakarienes-pavojus--58034403</link><description><![CDATA[Artėja didžiosios metų šventės. Tie, kas laikosi lietuviškų šv. Kūčių ir Kalėdų papročių, jau vėl pradeda nerimauti, kad laukia persivalgymo dienos prie nukrautų tradiciniais patiekalais stalų, nes juk nepatogu visko neparagauti, nesinori įskaudinti tėvų, senelių, tetų, dėdžių, juk jie taip stengėsi…<br />Pokalbis su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoja dietologe Jūrate Dobrovolskiene apie dėmesį kitam, nekenkiant sau, apie mitybos taisykles, kurias verta prisiminti visiems, sėdant prie šventinių stalų, kuo kvepia šv. Kalėdos, kokios saldžios dovanos sveikiausios ir dar daug įdomių bei svarbių dalykų.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58034403</guid><pubDate>Sat, 16 Dec 2023 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58034403/2023_12_16_3350_1_20231216170209663.mp3" length="26593041" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Artėja didžiosios metų šventės. Tie, kas laikosi lietuviškų šv. Kūčių ir Kalėdų papročių, jau vėl pradeda nerimauti, kad laukia persivalgymo dienos prie nukrautų tradiciniais patiekalais stalų, nes juk nepatogu visko neparagauti, nesinori įskaudinti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Artėja didžiosios metų šventės. Tie, kas laikosi lietuviškų šv. Kūčių ir Kalėdų papročių, jau vėl pradeda nerimauti, kad laukia persivalgymo dienos prie nukrautų tradiciniais patiekalais stalų, nes juk nepatogu visko neparagauti, nesinori įskaudinti tėvų, senelių, tetų, dėdžių, juk jie taip stengėsi…<br />Pokalbis su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoja dietologe Jūrate Dobrovolskiene apie dėmesį kitam, nekenkiant sau, apie mitybos taisykles, kurias verta prisiminti visiems, sėdant prie šventinių stalų, kuo kvepia šv. Kalėdos, kokios saldžios dovanos sveikiausios ir dar daug įdomių bei svarbių dalykų.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1663</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Ar gerumas prieš šventes įgauna kitą prasmę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-ar-gerumas-pries-sventes-igauna-kita-prasme--57961397</link><description><![CDATA[Artėja Didžiosios metų šventės ir vėl visus užvaldo gerumas. Šiomis dienomis tikrai nemažai girdime, skaitome, matome daug kvietimų dalintis, dovanoti, padėti. Laidoje pokalbis apie tai, ar tikrai prieš šventes tampame geresni? Ar prieš šventes gerumas įgauna kitą prasmę?<br />Laidos viešnios - Socialinės iniciatyvos „Po mažą žingsnį kartu“ iniciatorė, atlikėja Eva ir anglų kalbos mokytoja, „Sidabrinės linijos“ savanorė Lijana Vilimaitė pasakoja, apie savo savanorystės kelią, patirtis ir išgyvenimus. Abi moterys gerumu dalijasi ištisus metus, sako, kad prieš šventes jos netampa geresne savo versija ir kviečia gerumu, šiluma, nuoširdumu dalintis nuolat.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57961397</guid><pubDate>Sat, 09 Dec 2023 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57961397/2023_12_09_3350_1_p_20231209170219612.mp3" length="23538595" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Artėja Didžiosios metų šventės ir vėl visus užvaldo gerumas. Šiomis dienomis tikrai nemažai girdime, skaitome, matome daug kvietimų dalintis, dovanoti, padėti. Laidoje pokalbis apie tai, ar tikrai prieš šventes tampame geresni? Ar prieš šventes...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Artėja Didžiosios metų šventės ir vėl visus užvaldo gerumas. Šiomis dienomis tikrai nemažai girdime, skaitome, matome daug kvietimų dalintis, dovanoti, padėti. Laidoje pokalbis apie tai, ar tikrai prieš šventes tampame geresni? Ar prieš šventes gerumas įgauna kitą prasmę?<br />Laidos viešnios - Socialinės iniciatyvos „Po mažą žingsnį kartu“ iniciatorė, atlikėja Eva ir anglų kalbos mokytoja, „Sidabrinės linijos“ savanorė Lijana Vilimaitė pasakoja, apie savo savanorystės kelią, patirtis ir išgyvenimus. Abi moterys gerumu dalijasi ištisus metus, sako, kad prieš šventes jos netampa geresne savo versija ir kviečia gerumu, šiluma, nuoširdumu dalintis nuolat.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1472</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Empatija? Atjauta? Perdegimas? Kaip tu jautiesi šiandien?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-empatija-atjauta-perdegimas-kaip-tu-jautiesi-siandien--57891188</link><description><![CDATA[Laidoje, skirtoje Tarptautinei žmonių su negalia dienai, - pokalbis apie tai, kaip mes jaučiamės, jei mums nustatytas neįgalumas, jei mūsų šeimoje yra artimasis su negalia, jei mes dirbame organizacijoje, atstovaujančioje žmonėms su negalia, ir apskritai, kaip reaguoja mūsų smegenys vien išgirdus šį žodį.<br />Psichologė, vadybos konsultantė, „Primumm ESSE“ vadovė Solveiga Grudienė dalijasi savo asmenine patirtimi, pasakoja, su kuo jai asocijuojasi žodis „negalia“, sako, kad „degančios“ smegenys nesimoko, paaiškina, kaip skiriasi mūsų savijauta nuo to, ką mes jaučiame – empatiją, atjautą, perdegimą, ir kviečia kiekvieną dieną paklausti savęs: „Kaip tu jautiesi šiandien?“<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57891188</guid><pubDate>Sat, 02 Dec 2023 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57891188/2023_12_02_3350_1_20231202170145021.mp3" length="27001805" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje, skirtoje Tarptautinei žmonių su negalia dienai, - pokalbis apie tai, kaip mes jaučiamės, jei mums nustatytas neįgalumas, jei mūsų šeimoje yra artimasis su negalia, jei mes dirbame organizacijoje, atstovaujančioje žmonėms su negalia, ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje, skirtoje Tarptautinei žmonių su negalia dienai, - pokalbis apie tai, kaip mes jaučiamės, jei mums nustatytas neįgalumas, jei mūsų šeimoje yra artimasis su negalia, jei mes dirbame organizacijoje, atstovaujančioje žmonėms su negalia, ir apskritai, kaip reaguoja mūsų smegenys vien išgirdus šį žodį.<br />Psichologė, vadybos konsultantė, „Primumm ESSE“ vadovė Solveiga Grudienė dalijasi savo asmenine patirtimi, pasakoja, su kuo jai asocijuojasi žodis „negalia“, sako, kad „degančios“ smegenys nesimoko, paaiškina, kaip skiriasi mūsų savijauta nuo to, ką mes jaučiame – empatiją, atjautą, perdegimą, ir kviečia kiekvieną dieną paklausti savęs: „Kaip tu jautiesi šiandien?“<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1688</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie laukimo džiaugsmą ir nerimą, emocinę bei fizinę mamų sveikatą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-laukimo-dziaugsma-ir-nerima-emocine-bei-fizine-mamu-sveikata--57808793</link><description><![CDATA[Leidiniai „Nėštumo kalendorius“, „Kūdikio dienoraštis“ švenčia jau 15 metų. Laidoje svečiuojasi šių leidinių sumanytoja Nida Vildžiūnaitė ir Uma Yugen – jogos ir sveikos gyvensenos mokytoja, koučerė, Montessori mama.<br />„Prisimenu, kaip besilaukdama pirmojo sūnaus, knygynuose ieškojau knygos apie nėštumą. Iš jos tikėjausi trūkstamo saugumo ir atsakymų į visus naujai kylančius klausimus“, - pasakoja Nida apie prieš 15 metų kilusią mintį sukurti prasmingą nedidelės apimties leidinį apie nėštumą.<br />„Sąmoningu nėštumu, gimdymu ir auginimu domėtis papildomai lėmė dvi priežastys: traumuojanti, kalte persmelkta komunikacija iš mamos apie gimdymą ir žinojimas, kad viena auginsiu savo vaiką, - atvirauja Uma. - „Maža knygelė „Nėštumo kalendorius“, kurią suskaičiau nuo viršelio iki viršelio, ir buvo mano mano įkvėpimo knygelė bei daugelio mano naujų pradžių santrauka, kuri atvėrė daug naujų durų“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57808793</guid><pubDate>Sat, 25 Nov 2023 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57808793/2023_11_25_3350_1_20231125170230920.mp3" length="27002223" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Leidiniai „Nėštumo kalendorius“, „Kūdikio dienoraštis“ švenčia jau 15 metų. Laidoje svečiuojasi šių leidinių sumanytoja Nida Vildžiūnaitė ir Uma Yugen – jogos ir sveikos gyvensenos mokytoja, koučerė, Montessori mama.
„Prisimenu, kaip besilaukdama...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Leidiniai „Nėštumo kalendorius“, „Kūdikio dienoraštis“ švenčia jau 15 metų. Laidoje svečiuojasi šių leidinių sumanytoja Nida Vildžiūnaitė ir Uma Yugen – jogos ir sveikos gyvensenos mokytoja, koučerė, Montessori mama.<br />„Prisimenu, kaip besilaukdama pirmojo sūnaus, knygynuose ieškojau knygos apie nėštumą. Iš jos tikėjausi trūkstamo saugumo ir atsakymų į visus naujai kylančius klausimus“, - pasakoja Nida apie prieš 15 metų kilusią mintį sukurti prasmingą nedidelės apimties leidinį apie nėštumą.<br />„Sąmoningu nėštumu, gimdymu ir auginimu domėtis papildomai lėmė dvi priežastys: traumuojanti, kalte persmelkta komunikacija iš mamos apie gimdymą ir žinojimas, kad viena auginsiu savo vaiką, - atvirauja Uma. - „Maža knygelė „Nėštumo kalendorius“, kurią suskaičiau nuo viršelio iki viršelio, ir buvo mano mano įkvėpimo knygelė bei daugelio mano naujų pradžių santrauka, kuri atvėrė daug naujų durų“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1688</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Socialiniai įgūdžiai – tavo ateities valiuta</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-socialiniai-igudziai-tavo-ateities-valiuta--57703565</link><description><![CDATA[Jautrus pokalbis apie kiekvieno iš mūsų socialinę atsakomybę, apie tai, kaip svarbu dirbti įtraukioje darbovietėje, jausti, tiek vadovų, tiek kolegų palaikymą. Apie visuomenės sąmoningumą. Ir apie tai, kaip tai ilgalaikėje perspektyvoje visa tai gali gerinti visos šalies socialinę situaciją.<br />„Socialiniai įgūdžiai – tavo ateities valiuta“, - laidoje sako pašnekovai: kompanijos „Cencora“ darbuotojai Aurelija Kuodzevičienė, Monika Judickienė ir Tomas Eicher Lorka. Abi moterys augina negalią turinčius vaikučius, o Tomas turi Aspergerio sindromą.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57703565</guid><pubDate>Sat, 18 Nov 2023 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57703565/2023_11_18_3350_1_20231118170149792.mp3" length="27068260" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jautrus pokalbis apie kiekvieno iš mūsų socialinę atsakomybę, apie tai, kaip svarbu dirbti įtraukioje darbovietėje, jausti, tiek vadovų, tiek kolegų palaikymą. Apie visuomenės sąmoningumą. Ir apie tai, kaip tai ilgalaikėje perspektyvoje visa tai gali...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jautrus pokalbis apie kiekvieno iš mūsų socialinę atsakomybę, apie tai, kaip svarbu dirbti įtraukioje darbovietėje, jausti, tiek vadovų, tiek kolegų palaikymą. Apie visuomenės sąmoningumą. Ir apie tai, kaip tai ilgalaikėje perspektyvoje visa tai gali gerinti visos šalies socialinę situaciją.<br />„Socialiniai įgūdžiai – tavo ateities valiuta“, - laidoje sako pašnekovai: kompanijos „Cencora“ darbuotojai Aurelija Kuodzevičienė, Monika Judickienė ir Tomas Eicher Lorka. Abi moterys augina negalią turinčius vaikučius, o Tomas turi Aspergerio sindromą.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1692</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie diabetą, jo sukeltas komplikacijas, gydymą ir profilaktiką</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-diabeta-jo-sukeltas-komplikacijas-gydyma-ir-profilaktika--57598911</link><description><![CDATA[„Organizmo pagrindinis signalas, kad kažkas yra negerai, – skausmas. Diabetas pažeidžia galūnės arteriją, sutrinka kraujotaka, šio signalo nebelieka ir komplikacijos vystosi labai greitai. Visų komplikacijų didžiausia sėkmė, norint jų išvengti, yra savalaikė profilaktika“, - pasakoja gydytojai. „Diabetas – rimta liga, valgo žmogų iš visų pusių, rūpinkitės savimi, kad nebūtų per vėlu“, - laidoje sako jau vienos galūnės netekęs pacientas.<br />Laidoje, skirtoje Pasaulinei diabeto dienai, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojai kraujagyslių chirurgai Ingrida Valužytė ir dr. Tomas Janušauskas, pacientai Valentinas Vavilovas ir Natalija Bartosevičienė pasakoja apie cukrinio diabeto sąlygotą komplikaciją – diabetinę pėdą, ligos simptomus, eigą, gydymą ir labai svarbią profilaktiką.<br />Lapkričio 14-ąją visame pasaulyje minima Pasaulinė diabeto diena. 2023 m. pasaulinės diabeto dienos šūkis – „Žinodamas tau kylančias grėsmes, suprasi, kaip elgtis“ – skirtas atkreipti ypatingą dėmesį į diabeto sukeltas komplikacijas.<br />Beveik visose pasaulio šalyse stebimas diabeto atvejų augimas. Šiuo metu apie 537 milijonai žmonių pasaulyje serga diabetu (1 suaugęs žmogus iš 11). Skaičiuojama, kad 2045 m. šis skaičius pasieks 783 milijonus. O dažnas žmogus neretu atveju net neįtaria apie savo ligą.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57598911</guid><pubDate>Sat, 11 Nov 2023 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57598911/2023_11_11_3350_1_20231111170211161.mp3" length="25750853" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Organizmo pagrindinis signalas, kad kažkas yra negerai, – skausmas. Diabetas pažeidžia galūnės arteriją, sutrinka kraujotaka, šio signalo nebelieka ir komplikacijos vystosi labai greitai. Visų komplikacijų didžiausia sėkmė, norint jų išvengti, yra...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Organizmo pagrindinis signalas, kad kažkas yra negerai, – skausmas. Diabetas pažeidžia galūnės arteriją, sutrinka kraujotaka, šio signalo nebelieka ir komplikacijos vystosi labai greitai. Visų komplikacijų didžiausia sėkmė, norint jų išvengti, yra savalaikė profilaktika“, - pasakoja gydytojai. „Diabetas – rimta liga, valgo žmogų iš visų pusių, rūpinkitės savimi, kad nebūtų per vėlu“, - laidoje sako jau vienos galūnės netekęs pacientas.<br />Laidoje, skirtoje Pasaulinei diabeto dienai, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojai kraujagyslių chirurgai Ingrida Valužytė ir dr. Tomas Janušauskas, pacientai Valentinas Vavilovas ir Natalija Bartosevičienė pasakoja apie cukrinio diabeto sąlygotą komplikaciją – diabetinę pėdą, ligos simptomus, eigą, gydymą ir labai svarbią profilaktiką.<br />Lapkričio 14-ąją visame pasaulyje minima Pasaulinė diabeto diena. 2023 m. pasaulinės diabeto dienos šūkis – „Žinodamas tau kylančias grėsmes, suprasi, kaip elgtis“ – skirtas atkreipti ypatingą dėmesį į diabeto sukeltas komplikacijas.<br />Beveik visose pasaulio šalyse stebimas diabeto atvejų augimas. Šiuo metu apie 537 milijonai žmonių pasaulyje serga diabetu (1 suaugęs žmogus iš 11). Skaičiuojama, kad 2045 m. šis skaičius pasieks 783 milijonus. O dažnas žmogus neretu atveju net neįtaria apie savo ligą.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1610</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Pagarba galima</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-pagarba-galima--57517989</link><description><![CDATA[Pokalbis apie gyvenimą su tais, kuriuos mylime. Mylime ir jų kitoniškumą. Parodos „Pagarba galima“ autorė Jorūnė Erminienė kartu su vyru skulptoriumi Nerijum Erminu pasakoja, kaip jų kūrybą, kasdieninį gyvenimą veikia autistiško vaiko atsiradimas šeimoje. Ir apie tai, kad ir jiems, kaip menininkams, ne kartą yra tekę išgirsti: „jis keistas“ arba „jis kitoks“.<br />Ar gali tas kitoks, neįprastas, kartais keistas vaiko žaidimas mus žavėti? Ne kelti rūpestį ar gąsdinti, bet priešingai – tapti įkvėpimo, net pagarbos šaltiniu? Ar šiandieninei visuomenei priimtina meilė kitokiam? Ką menininkų Jorūnės ir Nerijaus Erminų šeima sužinojo apie save, kaip vyrą, moterį, mamą, tėtį, kurdami parodą „Pagarba galima“? Ir dar daug įdomių dalykų laidoje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57517989</guid><pubDate>Sat, 04 Nov 2023 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57517989/2023_11_04_3350_1_20231104170226364.mp3" length="27037331" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis apie gyvenimą su tais, kuriuos mylime. Mylime ir jų kitoniškumą. Parodos „Pagarba galima“ autorė Jorūnė Erminienė kartu su vyru skulptoriumi Nerijum Erminu pasakoja, kaip jų kūrybą, kasdieninį gyvenimą veikia autistiško vaiko atsiradimas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis apie gyvenimą su tais, kuriuos mylime. Mylime ir jų kitoniškumą. Parodos „Pagarba galima“ autorė Jorūnė Erminienė kartu su vyru skulptoriumi Nerijum Erminu pasakoja, kaip jų kūrybą, kasdieninį gyvenimą veikia autistiško vaiko atsiradimas šeimoje. Ir apie tai, kad ir jiems, kaip menininkams, ne kartą yra tekę išgirsti: „jis keistas“ arba „jis kitoks“.<br />Ar gali tas kitoks, neįprastas, kartais keistas vaiko žaidimas mus žavėti? Ne kelti rūpestį ar gąsdinti, bet priešingai – tapti įkvėpimo, net pagarbos šaltiniu? Ar šiandieninei visuomenei priimtina meilė kitokiam? Ką menininkų Jorūnės ir Nerijaus Erminų šeima sužinojo apie save, kaip vyrą, moterį, mamą, tėtį, kurdami parodą „Pagarba galima“? Ir dar daug įdomių dalykų laidoje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1690</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Dramos terapija – puikus vaistas nuo baimės, nerimo, nežinios</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-dramos-terapija-puikus-vaistas-nuo-baimes-nerimo-nezinios--57422139</link><description><![CDATA[Trumpėjant dienoms ir ilgėjant tamsiajam paros metui, vykstant karams, siautėjant įvairiausioms gamtos stichijoms, dažnas jaučiame padidėjusį nerimą, baimę ir nežinią. Laidoje pokalbis apie dramos terapiją kaip būdą gerinti psichikos sveikatą.<br />Dalyavuja Dramos terapijos asociacijos prezidentė, teatro mokytoja ekspertė, psichodramos vadovė, LMTA dėstytoja Vida Lipskyte, Gailė Kvietkutė-Gudelė - individualiosios psichologijos konsultantė, paskaitų jaunimui lektorė, dramos terapeutė, ir Audronė Masiukienė - dramos terapeutė, teatro mokytoja ekspertė, socialinio emocinio ugdymo lektorė.<br />Kada ir kokiose situacijose dramos terapija yra veiksminga labiausiai? Kaip dramos terapijos metodai gali būti paveikūs ir taikomi daugeliui netikėtose situacijose? Kokias psichologines problemas spręsti gali pagelbėti šis metodas? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidoje.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57422139</guid><pubDate>Sat, 28 Oct 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57422139/2023_10_28_3350_1_20231028170212449.mp3" length="27022703" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Trumpėjant dienoms ir ilgėjant tamsiajam paros metui, vykstant karams, siautėjant įvairiausioms gamtos stichijoms, dažnas jaučiame padidėjusį nerimą, baimę ir nežinią. Laidoje pokalbis apie dramos terapiją kaip būdą gerinti psichikos sveikatą....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Trumpėjant dienoms ir ilgėjant tamsiajam paros metui, vykstant karams, siautėjant įvairiausioms gamtos stichijoms, dažnas jaučiame padidėjusį nerimą, baimę ir nežinią. Laidoje pokalbis apie dramos terapiją kaip būdą gerinti psichikos sveikatą.<br />Dalyavuja Dramos terapijos asociacijos prezidentė, teatro mokytoja ekspertė, psichodramos vadovė, LMTA dėstytoja Vida Lipskyte, Gailė Kvietkutė-Gudelė - individualiosios psichologijos konsultantė, paskaitų jaunimui lektorė, dramos terapeutė, ir Audronė Masiukienė - dramos terapeutė, teatro mokytoja ekspertė, socialinio emocinio ugdymo lektorė.<br />Kada ir kokiose situacijose dramos terapija yra veiksminga labiausiai? Kaip dramos terapijos metodai gali būti paveikūs ir taikomi daugeliui netikėtose situacijose? Kokias psichologines problemas spręsti gali pagelbėti šis metodas? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidoje.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1689</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie orumo kainą ir vertę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-orumo-kaina-ir-verte--57335604</link><description><![CDATA[Spalio 21-ąją minima Pasaulinė orumo diena. Sakoma, orumas neturi kainos, tačiau turi vertę. Kaip svarbu jaustis oriai, ugdyti pasitikėjimą savimi bei galimybes pagelbėti kitam. Pokalbis su teatro trupės „4 ROOMS“ aktoriais Egle Skrolyte ir Valentinu Krulikovskiu.<br />„Orumas gali būti ir dovana, kurią mes suteikiame sau ir kitiems. „Oriai“ man asociajuojasi su žodžiais „oras“, „laisvė“, - laidoje sako teatro trupės aktoriai. Pokalbis apie tai, kaip žodžio reikšmė gali skirtis nuo realaus būvio, asmenines patirtis teatrinėje veikloje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57335604</guid><pubDate>Sat, 21 Oct 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57335604/2023_10_21_3350_1_20231021170202381.mp3" length="26774853" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Spalio 21-ąją minima Pasaulinė orumo diena. Sakoma, orumas neturi kainos, tačiau turi vertę. Kaip svarbu jaustis oriai, ugdyti pasitikėjimą savimi bei galimybes pagelbėti kitam. Pokalbis su teatro trupės „4 ROOMS“ aktoriais Egle Skrolyte ir Valentinu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Spalio 21-ąją minima Pasaulinė orumo diena. Sakoma, orumas neturi kainos, tačiau turi vertę. Kaip svarbu jaustis oriai, ugdyti pasitikėjimą savimi bei galimybes pagelbėti kitam. Pokalbis su teatro trupės „4 ROOMS“ aktoriais Egle Skrolyte ir Valentinu Krulikovskiu.<br />„Orumas gali būti ir dovana, kurią mes suteikiame sau ir kitiems. „Oriai“ man asociajuojasi su žodžiais „oras“, „laisvė“, - laidoje sako teatro trupės aktoriai. Pokalbis apie tai, kaip žodžio reikšmė gali skirtis nuo realaus būvio, asmenines patirtis teatrinėje veikloje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1674</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Kaip išgyventi gedulą ir prisijaukinti mirtį?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kaip-isgyventi-gedula-ir-prisijaukinti-mirti--57233752</link><description><![CDATA[Pasaulinę hospisų ir paliatyviosios pagalbos dieną laidoje pokalbis apie tai, kaip išgyventi gedulą ir prisijaukinti mirtį.<br />Laidos svečiai – pal. kunigo Mykolo Sopočkos hospiso - namų, kuriuose vyrauja meilė, gėris ir viltis, darbuotojai: hospiso direktorės pavaduotoja Aneta Gurnevič, Namų hospiso suaugusiems bendrosios praktikos slaugytoja Ana Kovalevska ir komunikacijos specialistas Jaroslav Siroic pasakoja, kad mirties akimirkoje gyvenimo yra daugiau nei bet kada anksčiau.<br />Hospisas - tai vieta, kur sunkiomis ir nepagydomomis ligomis sergantiems asmenims teikiama profesionali medicininė, psichologinė, socialinė, dvasinė pagalba, priežiūra, slauga. Pirmoji paliatyviosios pagalbos ligoninė buvo įkurta 1965 metais Londone.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57233752</guid><pubDate>Sat, 14 Oct 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57233752/2023_10_14_3350_1_20231014170150008.mp3" length="27116326" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasaulinę hospisų ir paliatyviosios pagalbos dieną laidoje pokalbis apie tai, kaip išgyventi gedulą ir prisijaukinti mirtį.
Laidos svečiai – pal. kunigo Mykolo Sopočkos hospiso - namų, kuriuose vyrauja meilė, gėris ir viltis, darbuotojai: hospiso...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasaulinę hospisų ir paliatyviosios pagalbos dieną laidoje pokalbis apie tai, kaip išgyventi gedulą ir prisijaukinti mirtį.<br />Laidos svečiai – pal. kunigo Mykolo Sopočkos hospiso - namų, kuriuose vyrauja meilė, gėris ir viltis, darbuotojai: hospiso direktorės pavaduotoja Aneta Gurnevič, Namų hospiso suaugusiems bendrosios praktikos slaugytoja Ana Kovalevska ir komunikacijos specialistas Jaroslav Siroic pasakoja, kad mirties akimirkoje gyvenimo yra daugiau nei bet kada anksčiau.<br />Hospisas - tai vieta, kur sunkiomis ir nepagydomomis ligomis sergantiems asmenims teikiama profesionali medicininė, psichologinė, socialinė, dvasinė pagalba, priežiūra, slauga. Pirmoji paliatyviosios pagalbos ligoninė buvo įkurta 1965 metais Londone.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1695</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Ką saugoti – visuomenę ar save?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-ka-saugoti-visuomene-ar-save--57151631</link><description><![CDATA[Kiekviena istorija unikali, kartais - ypač skaudi ir sudėtinga. Jautrus, atviras, tačiau tikrai nelengvas pokalbis laidoje, skirtoje Pasaulinei psichikos sveikatos dienai pažymėti. Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos „Žvelk giliau“ koordinatorė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ narė, dramos terapeutė, mama Kristina Radžvilaitė ir Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė – dailininkė, iliustruotoja, mama –jautriai pasakoja apie negalią turinčių tėvų nelengvą kasdienybę ir tai, kas padeda išlikti sudėtingose situacijose.<br />Šiuo metu Lietuvoje jau tikrai nemažai kalbama apie tai, kaip svarbu laiku pastebėti autizmo bruožus, laiku suteikti pagalbą tiek vaikui, tiek šeimai. Tačiau ar užtenka rūpesčio tomis šeimomis, kurios rūpinasi jau paaugusiais paaugliais ar dar vyresniais vaikais, kur, tikėtina, tėvai labai pavargę ir nusivylę? Ar ir kaip galėtume daugiau atskleisti, kaip gyvena, ką kartais patiria šeimos, kuriose prižiūrimas sudėtingo elgesio, negalią turintis vyresnis vaikas, paauglys ar jau suaugęs žmogus. O gal vis dėlto turime saugoti visuomenę ir apie tai nekalbėti?<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57151631</guid><pubDate>Sat, 07 Oct 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57151631/2023_10_07_3350_1_20231007170206313.mp3" length="28254846" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kiekviena istorija unikali, kartais - ypač skaudi ir sudėtinga. Jautrus, atviras, tačiau tikrai nelengvas pokalbis laidoje, skirtoje Pasaulinei psichikos sveikatos dienai pažymėti. Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos „Žvelk giliau“...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kiekviena istorija unikali, kartais - ypač skaudi ir sudėtinga. Jautrus, atviras, tačiau tikrai nelengvas pokalbis laidoje, skirtoje Pasaulinei psichikos sveikatos dienai pažymėti. Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos „Žvelk giliau“ koordinatorė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ narė, dramos terapeutė, mama Kristina Radžvilaitė ir Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė – dailininkė, iliustruotoja, mama –jautriai pasakoja apie negalią turinčių tėvų nelengvą kasdienybę ir tai, kas padeda išlikti sudėtingose situacijose.<br />Šiuo metu Lietuvoje jau tikrai nemažai kalbama apie tai, kaip svarbu laiku pastebėti autizmo bruožus, laiku suteikti pagalbą tiek vaikui, tiek šeimai. Tačiau ar užtenka rūpesčio tomis šeimomis, kurios rūpinasi jau paaugusiais paaugliais ar dar vyresniais vaikais, kur, tikėtina, tėvai labai pavargę ir nusivylę? Ar ir kaip galėtume daugiau atskleisti, kaip gyvena, ką kartais patiria šeimos, kuriose prižiūrimas sudėtingo elgesio, negalią turintis vyresnis vaikas, paauglys ar jau suaugęs žmogus. O gal vis dėlto turime saugoti visuomenę ir apie tai nekalbėti?<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1766</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Įtraukimas ar atstūmimas? Kuo skiriasi ir kuo panašūs ugdymas bei ugdymasis Lietuvoje ir Švedijoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-itraukimas-ar-atstumimas-kuo-skiriasi-ir-kuo-panasus-ugdymas-bei-ugdymasis-lietuvoje-ir-svedijoje--57011146</link><description><![CDATA[Sakoma, kad ugdymo įstaiga – visuomenės atspindys. Kuo skiriasi ir kuo panašūs ugdymas bei ugdymasis Lietuvoje ir Švedijoje? Kaip tai priklauso nuo tautinio identiteto? Kokia atmosfera abiejų šalių ugdymo įstaigose? Ar visi tėvai lengvai priima vis didėjančią įtrauktį?<br />Laidoje, skirtoje Mokytojo dienai, pokalbis su Rūta Gailiūte-Žičkiene – pedagoge, dirbančia Stokholmo ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje, mokytojų mainų projekto „Inclusion or exclusion“ („Įtraukimas ar atstūmimas“) vadove, Lietuvių bendruomenės Švedijoje pirmininke, ir Joniškio vaikų lopšelio-darželio „Saulutė“ direktore Rita Šiliniene.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57011146</guid><pubDate>Sat, 30 Sep 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57011146/2023_09_30_3350_1_20230930170221452.mp3" length="26464310" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sakoma, kad ugdymo įstaiga – visuomenės atspindys. Kuo skiriasi ir kuo panašūs ugdymas bei ugdymasis Lietuvoje ir Švedijoje? Kaip tai priklauso nuo tautinio identiteto? Kokia atmosfera abiejų šalių ugdymo įstaigose? Ar visi tėvai lengvai priima vis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sakoma, kad ugdymo įstaiga – visuomenės atspindys. Kuo skiriasi ir kuo panašūs ugdymas bei ugdymasis Lietuvoje ir Švedijoje? Kaip tai priklauso nuo tautinio identiteto? Kokia atmosfera abiejų šalių ugdymo įstaigose? Ar visi tėvai lengvai priima vis didėjančią įtrauktį?<br />Laidoje, skirtoje Mokytojo dienai, pokalbis su Rūta Gailiūte-Žičkiene – pedagoge, dirbančia Stokholmo ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje, mokytojų mainų projekto „Inclusion or exclusion“ („Įtraukimas ar atstūmimas“) vadove, Lietuvių bendruomenės Švedijoje pirmininke, ir Joniškio vaikų lopšelio-darželio „Saulutė“ direktore Rita Šiliniene.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1654</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Socialinių istorijų rašymo gairės. Nuoseklūs žingsniai tėvams ir specialistams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-socialiniu-istoriju-rasymo-gaires-nuoseklus-zingsniai-tevams-ir-specialistams--56909740</link><description><![CDATA[Knyga „Socialinių istorijų rašymo gairės: nuoseklūs žingsniai tėvams ir specialistams“ - apie autistiško vaiko adaptaciją, jo sugebėjimą gyventi visuomenėje. Knyga skirta padėti autistiškiems asmenims geriau suprasti socialinį kontekstą ir skatina teigiamus elgesio pokyčius. Tai pirmasis vadovas lietuvių kalba apie socialinių istorijų kūrimą.<br />Laidos viešnios Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė, knygos Lietuvoje krikštamotė Kristina Košel-Patil ir Loreta Grikainienė - logopedė ekspertė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus ir Vilniaus specialiojo lopšelio-darželio „Čiauškutis“ specialistė, kuri pasakoja, kad socialinių istorijų kūrimas yra itin aktualus pedagogams, dirbantiems su autistiškais vaikais, tėvams.<br />Kas tos socialinės istorijos ir kodėl jas reikia kurti? Kaip sudėtingose situacijose specialistams, tėvams ir visiems gali pagelbėti socialinių istorijų rašymas? Kaip parašyti socialinę istoriją? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidoje.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56909740</guid><pubDate>Sat, 23 Sep 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56909740/2023_09_23_3350_1_20230923170207753.mp3" length="27918808" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Knyga „Socialinių istorijų rašymo gairės: nuoseklūs žingsniai tėvams ir specialistams“ - apie autistiško vaiko adaptaciją, jo sugebėjimą gyventi visuomenėje. Knyga skirta padėti autistiškiems asmenims geriau suprasti socialinį kontekstą ir skatina...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Knyga „Socialinių istorijų rašymo gairės: nuoseklūs žingsniai tėvams ir specialistams“ - apie autistiško vaiko adaptaciją, jo sugebėjimą gyventi visuomenėje. Knyga skirta padėti autistiškiems asmenims geriau suprasti socialinį kontekstą ir skatina teigiamus elgesio pokyčius. Tai pirmasis vadovas lietuvių kalba apie socialinių istorijų kūrimą.<br />Laidos viešnios Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė, knygos Lietuvoje krikštamotė Kristina Košel-Patil ir Loreta Grikainienė - logopedė ekspertė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus ir Vilniaus specialiojo lopšelio-darželio „Čiauškutis“ specialistė, kuri pasakoja, kad socialinių istorijų kūrimas yra itin aktualus pedagogams, dirbantiems su autistiškais vaikais, tėvams.<br />Kas tos socialinės istorijos ir kodėl jas reikia kurti? Kaip sudėtingose situacijose specialistams, tėvams ir visiems gali pagelbėti socialinių istorijų rašymas? Kaip parašyti socialinę istoriją? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidoje.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1745</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Ar jau laikas nacionalinei demencijos strategijai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-ar-jau-laikas-nacionalinei-demencijos-strategijai--56823597</link><description><![CDATA[Pasak tyrimų, Lietuvoje demencija pasireiškia daugiau nei 50 tūkst. asmenų, o atsižvelgiant į senstančios visuomenės demografines tendencijas, šis skaičius tik augs. Nors pirmieji demencijos simptomai dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje, tai nėra tik vyresnių žmonių reikalas. iš tiesų demencija pasireiškia ir gerokai jaunesniems asmenims. - laidoje pasakoja pašnekovės LR Seimo narė Monika Ošmianskienė ir asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadovė ir bendrasteigėja Ieva Petkutė.<br />„Kiekvienam asmeniui demencija pasireiškia skirtingai, tačiau yra bendrų dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį“, - laidoje apie ligos pirmuosius ženklus pasakoja I. Petkutė. „Labai svarbu, kad, tiek teisinių aktų rengėjai, tiek paslaugų teikėjai, tiek žmonės, kuriems pasireiškia pirmieji simptomai, jų artimieji suvoktų, kokia yra svarbi savalaikė pagalba“, - sako M. Ošmianskienė.<br />Asociacija „Demencija Lietuvoje“ kviečia pasirašyti peticiją, kuria ragina imtis nacionalinės strategijos. Rugsėjo 22-ą dieną peticija atkeliaus į Lietuvos respublikos Seimą, kur vyks apskritojo stalo diskusija „Demencija niekieno klausimas: Ar jau laikas nacionalinei demencijos strategijai?“. Renginio globėja – Seimo narė Monika Ošmianskienė.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56823597</guid><pubDate>Sat, 16 Sep 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56823597/2023_09_16_3350_1_20230916170224226.mp3" length="27062410" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasak tyrimų, Lietuvoje demencija pasireiškia daugiau nei 50 tūkst. asmenų, o atsižvelgiant į senstančios visuomenės demografines tendencijas, šis skaičius tik augs. Nors pirmieji demencijos simptomai dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje, tai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasak tyrimų, Lietuvoje demencija pasireiškia daugiau nei 50 tūkst. asmenų, o atsižvelgiant į senstančios visuomenės demografines tendencijas, šis skaičius tik augs. Nors pirmieji demencijos simptomai dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje, tai nėra tik vyresnių žmonių reikalas. iš tiesų demencija pasireiškia ir gerokai jaunesniems asmenims. - laidoje pasakoja pašnekovės LR Seimo narė Monika Ošmianskienė ir asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadovė ir bendrasteigėja Ieva Petkutė.<br />„Kiekvienam asmeniui demencija pasireiškia skirtingai, tačiau yra bendrų dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį“, - laidoje apie ligos pirmuosius ženklus pasakoja I. Petkutė. „Labai svarbu, kad, tiek teisinių aktų rengėjai, tiek paslaugų teikėjai, tiek žmonės, kuriems pasireiškia pirmieji simptomai, jų artimieji suvoktų, kokia yra svarbi savalaikė pagalba“, - sako M. Ošmianskienė.<br />Asociacija „Demencija Lietuvoje“ kviečia pasirašyti peticiją, kuria ragina imtis nacionalinės strategijos. Rugsėjo 22-ą dieną peticija atkeliaus į Lietuvos respublikos Seimą, kur vyks apskritojo stalo diskusija „Demencija niekieno klausimas: Ar jau laikas nacionalinei demencijos strategijai?“. Renginio globėja – Seimo narė Monika Ošmianskienė.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1692</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Žmogaus teisės nėra privilegija ar dovana</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-zmogaus-teises-nera-privilegija-ar-dovana--56750350</link><description><![CDATA[Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija Lietuvoje. Kas tai? Kokius klausimus ji sprendžia ir kuo gali būti naudinga kiekvienam iš mūsų, laidoje pasakoja komisijos pirmininko pavaduotoja Indrė Širvinskaitė ir naujosios komisijos narė Klementina Gruzdienė.<br />Praėjusią vasarą liepos pradžioje į pirmąjį posėdį rinkosi naujoji Lygių galimybių kontrolierės B. Sabatauskaitės patvirtinta Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija. Ketverių metų kadencijai paskirti nevyriausybinių organizacijų ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai.<br />„Naujoji komisija jau apsibrėžė prioritetines kryptis ir kviečia žmonių su negalia bei kitas nevyriausybines organizacijas bendradarbiauti identifikuojant problemas, kurios kyla“, - sako I. Širvinskaitė. „Aš tikiu, kad mes ir mūsų vaikai gyvensime tokiame pasaulyje, kur bus pasikeitęs supratimas, kad žmogaus teisės nėra privilegija ar dovanėlė. Tikiu, kad mes gyvensime tikrojoje kultūrinėje ir sąmoningoje įtrauktyje“, - pasakoja K. Gruzdienė.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56750350</guid><pubDate>Sat, 09 Sep 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56750350/2023_09_09_3350_1_20230908171505631.mp3" length="27143538" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija Lietuvoje. Kas tai? Kokius klausimus ji sprendžia ir kuo gali būti naudinga kiekvienam iš mūsų, laidoje pasakoja komisijos pirmininko pavaduotoja Indrė Širvinskaitė ir naujosios komisijos narė Klementina...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija Lietuvoje. Kas tai? Kokius klausimus ji sprendžia ir kuo gali būti naudinga kiekvienam iš mūsų, laidoje pasakoja komisijos pirmininko pavaduotoja Indrė Širvinskaitė ir naujosios komisijos narė Klementina Gruzdienė.<br />Praėjusią vasarą liepos pradžioje į pirmąjį posėdį rinkosi naujoji Lygių galimybių kontrolierės B. Sabatauskaitės patvirtinta Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija. Ketverių metų kadencijai paskirti nevyriausybinių organizacijų ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai.<br />„Naujoji komisija jau apsibrėžė prioritetines kryptis ir kviečia žmonių su negalia bei kitas nevyriausybines organizacijas bendradarbiauti identifikuojant problemas, kurios kyla“, - sako I. Širvinskaitė. „Aš tikiu, kad mes ir mūsų vaikai gyvensime tokiame pasaulyje, kur bus pasikeitęs supratimas, kad žmogaus teisės nėra privilegija ar dovanėlė. Tikiu, kad mes gyvensime tikrojoje kultūrinėje ir sąmoningoje įtrauktyje“, - pasakoja K. Gruzdienė.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1697</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Iniciatyva „Žvelk giliau“ – atvirai apie psichikos sveikatos iššūkius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-iniciatyva-zvelk-giliau-atvirai-apie-psichikos-sveikatos-issukius--56669614</link><description><![CDATA[Jaudinantis ir nuoširdus pokalbis apie psichikos sveikatą. Kalbėti šia tema, deja, vis dar nėra lengva, o tokių momentų, kai jaučiamės vieniši, nesuprasti, išgyvename kiekvienas.<br />Auksė Kontrimienė – žurnalistė, komunikacijos specialistė, Lietuvos socialinio verslo asociacijos komunikacijos vadovė, trijų, jau suaugusių, vaikų mama, psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos “Žvelk giliau“ ambasadorė laidoje atvirai pasakoja, su kokiais sunkumais jai tenka susidurti, kai vienam iš sūnų, jau sulaukus 18 metų, buvo nustatytas bipolinis sutrikimas, ir Auksei nuolat tenka išgyventi didelės atsakomybės, kaltės, nerimo jausmus ir neprarasti vilties.<br />Beveik prieš metus Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija, skatindama atvirai kalbėti apie psichikos sveikatą, paskelbė Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos pradžią. Šia iniciatyva siekiama įgalinti asmenis, patyrusius arba patiriančius psichikos sveikatos sunkumų ar susidūrusius su artimųjų psichikos sveikatos sunkumais, tapti psichikos sveikatos ambasadoriais savo bendruomenėse ir dalintis savo patirtimi.<br />Nida Vildžiūnaitė - projekto „Mama mums rūpi“ bendraautorė, strategė ir koordinatorė. Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos valdybos narė, socialinio verslo kūrėja www.nestumokalendorius.lt autorė, „Psichikos sveikatos ambasadorių“ koordinatorė pasakoja apie iniciatyvos „Žvelk giliau“ reikalingumą, psichologinės pagalbos, tiek besilaukiančioms moterims, tiek mamoms reikalingumą ir svarbą.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56669614</guid><pubDate>Sat, 02 Sep 2023 13:27:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56669614/2023_09_02_3350_1_20230902170225745.mp3" length="27031481" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jaudinantis ir nuoširdus pokalbis apie psichikos sveikatą. Kalbėti šia tema, deja, vis dar nėra lengva, o tokių momentų, kai jaučiamės vieniši, nesuprasti, išgyvename kiekvienas.
Auksė Kontrimienė – žurnalistė, komunikacijos specialistė, Lietuvos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jaudinantis ir nuoširdus pokalbis apie psichikos sveikatą. Kalbėti šia tema, deja, vis dar nėra lengva, o tokių momentų, kai jaučiamės vieniši, nesuprasti, išgyvename kiekvienas.<br />Auksė Kontrimienė – žurnalistė, komunikacijos specialistė, Lietuvos socialinio verslo asociacijos komunikacijos vadovė, trijų, jau suaugusių, vaikų mama, psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos “Žvelk giliau“ ambasadorė laidoje atvirai pasakoja, su kokiais sunkumais jai tenka susidurti, kai vienam iš sūnų, jau sulaukus 18 metų, buvo nustatytas bipolinis sutrikimas, ir Auksei nuolat tenka išgyventi didelės atsakomybės, kaltės, nerimo jausmus ir neprarasti vilties.<br />Beveik prieš metus Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija, skatindama atvirai kalbėti apie psichikos sveikatą, paskelbė Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos pradžią. Šia iniciatyva siekiama įgalinti asmenis, patyrusius arba patiriančius psichikos sveikatos sunkumų ar susidūrusius su artimųjų psichikos sveikatos sunkumais, tapti psichikos sveikatos ambasadoriais savo bendruomenėse ir dalintis savo patirtimi.<br />Nida Vildžiūnaitė - projekto „Mama mums rūpi“ bendraautorė, strategė ir koordinatorė. Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos valdybos narė, socialinio verslo kūrėja www.nestumokalendorius.lt autorė, „Psichikos sveikatos ambasadorių“ koordinatorė pasakoja apie iniciatyvos „Žvelk giliau“ reikalingumą, psichologinės pagalbos, tiek besilaukiančioms moterims, tiek mamoms reikalingumą ir svarbą.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1690</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie Vilniaus kaimiečius ir „Elnių SPA“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-vilniaus-kaimiecius-ir-elniu-spa--56606275</link><description><![CDATA[Gyvūnų terapija – plačiai žinomas būdas atsipalaiduoti, dažnai taikoma kaip pagalbinis gydymo metodas – pakankamai nauja sritis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Ne vienas turbūt esame girdėję apie šunų ar delfinų terapiją, tačiau elnių terapija dar tikrai nėra labai plačiai žinoma. Tokią terapiją gali išbandyti visi, apsilankę netoli Kernavės.<br />Laidoje svečiuojasi viena šio išskirtinio terapinio elnių ūkio „Elnių SPA“ įkūrėjų Rima Janužytė. Kita pašnekovė – Ineta Grytė, 3 vaikų mama, apie savo šeimą sakanti „mes tokie Vilniaus kaimiečiai“. Šias abi moteris vienija meilė gamtai ir gyvūnams, o jos susipažino, kai Ineta, kartu su savo vaikais atrado „Elnių SPA“.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56606275</guid><pubDate>Sat, 26 Aug 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56606275/2023_08_26_3350_1_20230826170142068.mp3" length="26959174" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gyvūnų terapija – plačiai žinomas būdas atsipalaiduoti, dažnai taikoma kaip pagalbinis gydymo metodas – pakankamai nauja sritis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Ne vienas turbūt esame girdėję apie šunų ar delfinų terapiją, tačiau elnių terapija dar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gyvūnų terapija – plačiai žinomas būdas atsipalaiduoti, dažnai taikoma kaip pagalbinis gydymo metodas – pakankamai nauja sritis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Ne vienas turbūt esame girdėję apie šunų ar delfinų terapiją, tačiau elnių terapija dar tikrai nėra labai plačiai žinoma. Tokią terapiją gali išbandyti visi, apsilankę netoli Kernavės.<br />Laidoje svečiuojasi viena šio išskirtinio terapinio elnių ūkio „Elnių SPA“ įkūrėjų Rima Janužytė. Kita pašnekovė – Ineta Grytė, 3 vaikų mama, apie savo šeimą sakanti „mes tokie Vilniaus kaimiečiai“. Šias abi moteris vienija meilė gamtai ir gyvūnams, o jos susipažino, kai Ineta, kartu su savo vaikais atrado „Elnių SPA“.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1685</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie gyvenimą uoste – nusiraminimo, persikrovimo, pokyčių pradžios stotelėje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-gyvenima-uoste-nusiraminimo-persikrovimo-pokyciu-pradzios-stoteleje--56542366</link><description><![CDATA[Vasaros atostogų metu dažnas jaunuolis papildo dirbančiųjų gretas įvairiose verslo įmonėse. Klaipėdos rajono savivaldybė nuo 2020 m. vykdo jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą, kuri suteikia nepilnamečiams galimybę ne tik užsidirbti pinigų, bet ir išbandyti save įvairiose srityse.<br />Apie pokyčius, kuriems reikia laiko ir, kurie prasideda nuo vieno žmogaus, vienos idėjos, laidoje kalbamės su UAB Hortivita direktoriumi Martynu Kleviniu, turizmo padalinio vadove Liudmila Jukniene, Aivaru Buitkumi – Gargždų atviro jaunimo centro praktinių įgūdžių ir verslumo ugdymo specialistu ir gargždiškiu, septyniolikmečiu Benediktu Motuzu. Pašnekovai pasakoja apie veiklas, kurios keičia ir daro kiekvieną dieną gražesne ir atvirai dalijasi, kaip jie kiekvienas supranta žodį „uostas“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56542366</guid><pubDate>Sat, 19 Aug 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56542366/2023_08_19_3350_1_20230819170157323.mp3" length="26967533" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vasaros atostogų metu dažnas jaunuolis papildo dirbančiųjų gretas įvairiose verslo įmonėse. Klaipėdos rajono savivaldybė nuo 2020 m. vykdo jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą, kuri suteikia nepilnamečiams galimybę ne tik...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vasaros atostogų metu dažnas jaunuolis papildo dirbančiųjų gretas įvairiose verslo įmonėse. Klaipėdos rajono savivaldybė nuo 2020 m. vykdo jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą, kuri suteikia nepilnamečiams galimybę ne tik užsidirbti pinigų, bet ir išbandyti save įvairiose srityse.<br />Apie pokyčius, kuriems reikia laiko ir, kurie prasideda nuo vieno žmogaus, vienos idėjos, laidoje kalbamės su UAB Hortivita direktoriumi Martynu Kleviniu, turizmo padalinio vadove Liudmila Jukniene, Aivaru Buitkumi – Gargždų atviro jaunimo centro praktinių įgūdžių ir verslumo ugdymo specialistu ir gargždiškiu, septyniolikmečiu Benediktu Motuzu. Pašnekovai pasakoja apie veiklas, kurios keičia ir daro kiekvieną dieną gražesne ir atvirai dalijasi, kaip jie kiekvienas supranta žodį „uostas“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1686</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Taip kitaip: apie humanizmą, laimingą žmogų ir mirtį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-taip-kitaip-apie-humanizma-laiminga-zmogu-ir-mirti--56461729</link><description><![CDATA[Pokalbis apie humanizmą, laimingą žmogų ir... mirtį. Laidos viešnios VšĮ „Taip kitaip“ veiklos vadovė ir ceremonmeisterė Giedrė Renevė, VšĮ „Laimingas žmogus“ bendraįkūrėja, ceremonmeisterė, kūrybos vadovė Gerda Surgautaitė ir organizacijos bendraįkūrėja ir direktorė Urtė Žukauskaitė-Zabukė.<br /><br />Pašnekovės pasakoja, kas tas humanizmas ir kaip atrodo ceremonija, kodėl ir kam to reikia? „Siekiame, kad humanizmas būtų suprantamas ir priimamas kaip etiškas, nereliginis, moksliniu visatos suvokimu ir žmogaus teisėmis besiremiantis gyvenimo būdas“, - laidoje sako pašnekovės. „Mūsų ceremonijos - siekiančios lygių dalyvavimo ir įsitraukimo galimybių, tad siekiame kuo labiau prisitaikyti prie įvairių poreikių“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56461729</guid><pubDate>Sat, 12 Aug 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56461729/2023_08_12_3350_1_20230812170146337.mp3" length="26921976" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis apie humanizmą, laimingą žmogų ir... mirtį. Laidos viešnios VšĮ „Taip kitaip“ veiklos vadovė ir ceremonmeisterė Giedrė Renevė, VšĮ „Laimingas žmogus“ bendraįkūrėja, ceremonmeisterė, kūrybos vadovė Gerda Surgautaitė ir organizacijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis apie humanizmą, laimingą žmogų ir... mirtį. Laidos viešnios VšĮ „Taip kitaip“ veiklos vadovė ir ceremonmeisterė Giedrė Renevė, VšĮ „Laimingas žmogus“ bendraįkūrėja, ceremonmeisterė, kūrybos vadovė Gerda Surgautaitė ir organizacijos bendraįkūrėja ir direktorė Urtė Žukauskaitė-Zabukė.<br /><br />Pašnekovės pasakoja, kas tas humanizmas ir kaip atrodo ceremonija, kodėl ir kam to reikia? „Siekiame, kad humanizmas būtų suprantamas ir priimamas kaip etiškas, nereliginis, moksliniu visatos suvokimu ir žmogaus teisėmis besiremiantis gyvenimo būdas“, - laidoje sako pašnekovės. „Mūsų ceremonijos - siekiančios lygių dalyvavimo ir įsitraukimo galimybių, tad siekiame kuo labiau prisitaikyti prie įvairių poreikių“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1683</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. „Lietaus vaikų“ savanoriai: mums labiau reikia tų patirčių nei vaikams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-lietaus-vaiku-savanoriai-mums-labiau-reikia-tu-patirciu-nei-vaikams--56389368</link><description><![CDATA[Kokia vasara be atostogų, o kokios atostogos be kelionių ir stovyklų? Laidoje IT specialistė Evelina Simaškaitė Klyvė ir renginių vedėjas Valdemaras Liudvinavičius pasakoja apie įgytas jaudinančias ir labai reikalingas patirtis, apie asmeninę įtrauktį, apie daugiau tikro gyvenimo savanoriaujant Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ stovyklose. „Mes važiuojame į stovyklą atvira širdimi atiduoti savo laiko ir su žinojimu – mums patiems to labai reikia“, - sako pašnekovai.<br /><br />Laidoje išgirsite atsakymus į tokius klausimus: kokias savo asmenines savybes reikėtų įsivertinti norint savanoriauti „Lietaus vaikų“ stovykloje? Kaip ir kokie asmeniniai pokyčiai vyksta bendrystėje su šeimomis, kuriose auga spektre esantys vaikai? Kodėl pašnekovai savanorystei renkasi šią asociaciją, stovyklą?..<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56389368</guid><pubDate>Sat, 05 Aug 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56389368/2023_08_05_3350_1_20230805170203168.mp3" length="26546230" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokia vasara be atostogų, o kokios atostogos be kelionių ir stovyklų? Laidoje IT specialistė Evelina Simaškaitė Klyvė ir renginių vedėjas Valdemaras Liudvinavičius pasakoja apie įgytas jaudinančias ir labai reikalingas patirtis, apie asmeninę...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokia vasara be atostogų, o kokios atostogos be kelionių ir stovyklų? Laidoje IT specialistė Evelina Simaškaitė Klyvė ir renginių vedėjas Valdemaras Liudvinavičius pasakoja apie įgytas jaudinančias ir labai reikalingas patirtis, apie asmeninę įtrauktį, apie daugiau tikro gyvenimo savanoriaujant Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ stovyklose. „Mes važiuojame į stovyklą atvira širdimi atiduoti savo laiko ir su žinojimu – mums patiems to labai reikia“, - sako pašnekovai.<br /><br />Laidoje išgirsite atsakymus į tokius klausimus: kokias savo asmenines savybes reikėtų įsivertinti norint savanoriauti „Lietaus vaikų“ stovykloje? Kaip ir kokie asmeniniai pokyčiai vyksta bendrystėje su šeimomis, kuriose auga spektre esantys vaikai? Kodėl pašnekovai savanorystei renkasi šią asociaciją, stovyklą?..<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1660</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie gyvenimo būdą, tapusį verslu, inicijuojančiu pokyčius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-gyvenimo-buda-tapusi-verslu-inicijuojanciu-pokycius--56303540</link><description><![CDATA[Vasaros metu, ko gero, mažiausiai norisi kalbėti apie darbą. Tačiau, jei tas darbas tampa gyvenimo būdu ir dar žinai, kad tavo inicijuojami darbai daro poveikį, jau darosi įdomiau? O, jei žinome, kad tai ne šiaip darbas, o verslas? Ir, jei prie šio žodžio dar pridėtume socialinis verslas?<br /><br />Apie pasirinktą socialiai atsakingą gyvenimo būdą, inicijuojantį pokyčius, laidoje kalbamės su Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadove Viktorija Bražiūnaite ir Skuodo rajone gyvenančia, elektroninės parduotuvės Syvas.lt įkūrėja Rasa Valinskiene.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56303540</guid><pubDate>Sat, 29 Jul 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56303540/2023_07_29_3350_1_20230729170149713.mp3" length="28714602" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vasaros metu, ko gero, mažiausiai norisi kalbėti apie darbą. Tačiau, jei tas darbas tampa gyvenimo būdu ir dar žinai, kad tavo inicijuojami darbai daro poveikį, jau darosi įdomiau? O, jei žinome, kad tai ne šiaip darbas, o verslas? Ir, jei prie šio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vasaros metu, ko gero, mažiausiai norisi kalbėti apie darbą. Tačiau, jei tas darbas tampa gyvenimo būdu ir dar žinai, kad tavo inicijuojami darbai daro poveikį, jau darosi įdomiau? O, jei žinome, kad tai ne šiaip darbas, o verslas? Ir, jei prie šio žodžio dar pridėtume socialinis verslas?<br /><br />Apie pasirinktą socialiai atsakingą gyvenimo būdą, inicijuojantį pokyčius, laidoje kalbamės su Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadove Viktorija Bražiūnaite ir Skuodo rajone gyvenančia, elektroninės parduotuvės Syvas.lt įkūrėja Rasa Valinskiene.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1795</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Minint Tarptautinę žmonių su negalią dieną – apie nematomą negalią</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-minint-tarptautine-zmoniu-su-negalia-diena-apie-nematoma-negalia--56184824</link><description><![CDATA[Kiekvienais metais gruodžio 3-ąją pasaulis mini Tarptautinę žmonių su negalia dieną, kurią 1992 m. pabaigoje paskelbė Jungtinių Tautų Organizacija. Laidoje pokalbis apie nematomą negalią ir gyvenimą, turint ją.<br /><br />Laidos svečiai: medicinos psichologė, projekto „Diabusas“ koordinatorė Jolanta Žilinskienė ir Tomas Čepelevskis, kuris cukriniu diabetu susirgo būdamas dar septynerių, liga stipriai paveikė inkstus, prireikė dializių, transplantacijos. Tomui inkstą padovanojo mama, tačiau dabar ir vėl Tomui reikalingos dializės.<br /><br />Mūsų visuomenėje dar vis gajūs stereotipai. Akivaizdžiai fiziškai matomą negalią mes jau išmokome pastebėti ir padėti tokiam žmogui, suprasti jį, tačiau vis dar sunkiai pripažįstame akimi nematomą negalią ir ne tik, kad neištiesiam pagalbos rankos, bet iš anksto „prirašom“ savo nustatytą diagnozę. Tomas pasakoja su kokiomis situacijomis tenka susidurti, kai aplinkiniai neteisingai reaguoja į būsenas, išprovokuotas sudėtingos ligos. J.Žilinskienė dalijasi, kaip visuomenė galėtų mokytis pažinti ir priimti nematomą negalią, kaip kalbėti su vaikais apskritai apie negalią ir kviečia matyti, girdėti, keistis.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56184824</guid><pubDate>Sat, 22 Jul 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56184824/2023_07_22_3350_1_20230722170236878.mp3" length="28262371" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kiekvienais metais gruodžio 3-ąją pasaulis mini Tarptautinę žmonių su negalia dieną, kurią 1992 m. pabaigoje paskelbė Jungtinių Tautų Organizacija. Laidoje pokalbis apie nematomą negalią ir gyvenimą, turint ją.

Laidos svečiai: medicinos psichologė,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kiekvienais metais gruodžio 3-ąją pasaulis mini Tarptautinę žmonių su negalia dieną, kurią 1992 m. pabaigoje paskelbė Jungtinių Tautų Organizacija. Laidoje pokalbis apie nematomą negalią ir gyvenimą, turint ją.<br /><br />Laidos svečiai: medicinos psichologė, projekto „Diabusas“ koordinatorė Jolanta Žilinskienė ir Tomas Čepelevskis, kuris cukriniu diabetu susirgo būdamas dar septynerių, liga stipriai paveikė inkstus, prireikė dializių, transplantacijos. Tomui inkstą padovanojo mama, tačiau dabar ir vėl Tomui reikalingos dializės.<br /><br />Mūsų visuomenėje dar vis gajūs stereotipai. Akivaizdžiai fiziškai matomą negalią mes jau išmokome pastebėti ir padėti tokiam žmogui, suprasti jį, tačiau vis dar sunkiai pripažįstame akimi nematomą negalią ir ne tik, kad neištiesiam pagalbos rankos, bet iš anksto „prirašom“ savo nustatytą diagnozę. Tomas pasakoja su kokiomis situacijomis tenka susidurti, kai aplinkiniai neteisingai reaguoja į būsenas, išprovokuotas sudėtingos ligos. J.Žilinskienė dalijasi, kaip visuomenė galėtų mokytis pažinti ir priimti nematomą negalią, kaip kalbėti su vaikais apskritai apie negalią ir kviečia matyti, girdėti, keistis.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1767</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Nulinių atliekų filosofijos sostinė Lietuvoje – Mažeikiai!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-nuliniu-atlieku-filosofijos-sostine-lietuvoje-mazeikiai--56124587</link><description><![CDATA[Pasaulyje vis labiau populiarėjant atsakingam požiūriui, Lietuvos nulinių atliekų filosofijos, kuri kalba apie tvarumą, atsakingą gamybą bei vartojimą, sostine pretenduoja tapti Mažeikiai! Laidoje svečiuojasi dvi draugės: VšĮ „Būk su manimi“ įkūrėja Jolita Butkienė ir VšĮ „Dirbinyčia“ įkūrėja Almantė Karpienė.<br /><br />„Matome, kiek visko žmonės išmeta. Kai stebi prie konteinerio stovinčią močiutę, kuri jame ieško dar galinčių praversti daiktų, o šalia purvinoje baloje mėtosi balta siuvinėta palaidinė, supranti, kad reikia kažko imtis, jog taip nebūtų“, – sako pašnekovės.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56124587</guid><pubDate>Sat, 15 Jul 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56124587/2023_07_15_3350_1_p_20230715170154555.mp3" length="26932424" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasaulyje vis labiau populiarėjant atsakingam požiūriui, Lietuvos nulinių atliekų filosofijos, kuri kalba apie tvarumą, atsakingą gamybą bei vartojimą, sostine pretenduoja tapti Mažeikiai! Laidoje svečiuojasi dvi draugės: VšĮ „Būk su manimi“ įkūrėja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasaulyje vis labiau populiarėjant atsakingam požiūriui, Lietuvos nulinių atliekų filosofijos, kuri kalba apie tvarumą, atsakingą gamybą bei vartojimą, sostine pretenduoja tapti Mažeikiai! Laidoje svečiuojasi dvi draugės: VšĮ „Būk su manimi“ įkūrėja Jolita Butkienė ir VšĮ „Dirbinyčia“ įkūrėja Almantė Karpienė.<br /><br />„Matome, kiek visko žmonės išmeta. Kai stebi prie konteinerio stovinčią močiutę, kuri jame ieško dar galinčių praversti daiktų, o šalia purvinoje baloje mėtosi balta siuvinėta palaidinė, supranti, kad reikia kažko imtis, jog taip nebūtų“, – sako pašnekovės.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1684</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie karo grėsmes ir pasirengimą joms</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-karo-gresmes-ir-pasirengima-joms--56036503</link><description><![CDATA[Šių metų pavasarį Jungtinių Tautų nelaimių rizikos mažinimo biuro ataskaitoje buvo teigiama, kad pasaulis nėra tinkamai pasirengęs susidurti su vis dažniau pasitaikančiomis įvairiomis krizėmis, įskaitant ir stichines nelaimes, žemės drebėjimus, potvynius bei audras.<br /><br />Kai Europoje vyksta karas, kai visai greta turime sienas su nedraugiškomis mums valstybėmis, kai įvykiai, nuomonės keičiasi ir reaguoti reikia greitai, laidoje kalbamės apie tai, kur visame šiame kontekste yra žmonės su negalia. Ar mokomės, arba bent klausiame patarimo tų, iš kurių būtų geriausia pasimokyti. Pokalbis apie tai, kad karas tikrai neplanuojamas, tačiau iš jo galima pasimokyti, kaip apskritai reikėtų elgtis ekstremalių situacijų atveju, ir kviečiantis pagalvoti, ką galime padaryti kiekvienas, kad ne tik tokių svarbių įvykių, kaip NATO viršūnių susitikimas metu, numatytume kiekvieną galimą žingsnį.<br /><br />Laidos svečiai: LR Seimo narė, Seimo neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskiene ir atsargos karys, fondo „Boliai aitvarai“ vadovas Tomas Šiliauskas.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56036503</guid><pubDate>Sat, 08 Jul 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56036503/2023_07_08_3350_1_20230708094418698.mp3" length="26897870" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šių metų pavasarį Jungtinių Tautų nelaimių rizikos mažinimo biuro ataskaitoje buvo teigiama, kad pasaulis nėra tinkamai pasirengęs susidurti su vis dažniau pasitaikančiomis įvairiomis krizėmis, įskaitant ir stichines nelaimes, žemės drebėjimus,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šių metų pavasarį Jungtinių Tautų nelaimių rizikos mažinimo biuro ataskaitoje buvo teigiama, kad pasaulis nėra tinkamai pasirengęs susidurti su vis dažniau pasitaikančiomis įvairiomis krizėmis, įskaitant ir stichines nelaimes, žemės drebėjimus, potvynius bei audras.<br /><br />Kai Europoje vyksta karas, kai visai greta turime sienas su nedraugiškomis mums valstybėmis, kai įvykiai, nuomonės keičiasi ir reaguoti reikia greitai, laidoje kalbamės apie tai, kur visame šiame kontekste yra žmonės su negalia. Ar mokomės, arba bent klausiame patarimo tų, iš kurių būtų geriausia pasimokyti. Pokalbis apie tai, kad karas tikrai neplanuojamas, tačiau iš jo galima pasimokyti, kaip apskritai reikėtų elgtis ekstremalių situacijų atveju, ir kviečiantis pagalvoti, ką galime padaryti kiekvienas, kad ne tik tokių svarbių įvykių, kaip NATO viršūnių susitikimas metu, numatytume kiekvieną galimą žingsnį.<br /><br />Laidos svečiai: LR Seimo narė, Seimo neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskiene ir atsargos karys, fondo „Boliai aitvarai“ vadovas Tomas Šiliauskas.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1682</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Nustokime tikėti klaidingai skleidžiama informacija, tegul gyvenimo stebuklas tęsiasi!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-nustokime-tiketi-klaidingai-skleidziama-informacija-tegul-gyvenimo-stebuklas-tesiasi--55716773</link><description><![CDATA[Organų donorystės modelio keitimo į numanomo sutikimo donorystės modelį siūlymas Seime sukėlė įvairiausių žmonių reakcijų: vieni tokį sprendimą sveikino, kiti ėmė matyti įvairias grėsmes. Šis siūlymas atvėrė kelią ir naujoms baimėms – žmonės ėmė masiškai pasirašinėti nesutikimus organų donorystei, nes internete pasklido žinios, kad neva to nepadarę iki liepos 1 dienos nebeturės galimybės atsisakyti donorystės.<br /><br />Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorė Audronė Būziuvienė ir Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas, docentas Tomas Tamošuitis laidoje dar kartą patvirtina, kad nuo liepos 1-osios organų donorystės modelis nesikeičia ir pasakoja, kada ji galima, kas, kada ir kaip fiksuoja smegenų mirtį bei dar daug svarbių ir jautrių dalykų.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/55716773</guid><pubDate>Sat, 01 Jul 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/55716773/2023_07_01_3350_1_20230701170232044.mp3" length="27177349" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Organų donorystės modelio keitimo į numanomo sutikimo donorystės modelį siūlymas Seime sukėlė įvairiausių žmonių reakcijų: vieni tokį sprendimą sveikino, kiti ėmė matyti įvairias grėsmes. Šis siūlymas atvėrė kelią ir naujoms baimėms – žmonės ėmė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Organų donorystės modelio keitimo į numanomo sutikimo donorystės modelį siūlymas Seime sukėlė įvairiausių žmonių reakcijų: vieni tokį sprendimą sveikino, kiti ėmė matyti įvairias grėsmes. Šis siūlymas atvėrė kelią ir naujoms baimėms – žmonės ėmė masiškai pasirašinėti nesutikimus organų donorystei, nes internete pasklido žinios, kad neva to nepadarę iki liepos 1 dienos nebeturės galimybės atsisakyti donorystės.<br /><br />Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorė Audronė Būziuvienė ir Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas, docentas Tomas Tamošuitis laidoje dar kartą patvirtina, kad nuo liepos 1-osios organų donorystės modelis nesikeičia ir pasakoja, kada ji galima, kas, kada ir kaip fiksuoja smegenų mirtį bei dar daug svarbių ir jautrių dalykų.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1699</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Kaip kvepia paparčio žiedas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kaip-kvepia-paparcio-ziedas--55046932</link><description><![CDATA[Vilniuje psichoaktyviomis medžiagomis apsinuodiję vaikai patenka į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę. Čia per pirmuosius 5 mėnesius buvo hospitalizuoti 58 vaikai ir paaugliai, iš kurių 35 buvo apsinuodiję alkoholiu, 9 – narkotikais, 6 mėgino žudytis. Tai sudaro net 37 procentus visų Intensyvios terapijos skyriuje gydomų vaikų.<br /><br />Apie šios gąsdinančios statistikos priežastis ir pasekmes pokalbis su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo–skubios pagalbos, intensyvios terapijos ir konsultacijų skyriaus vaikų intensyviosios terapijos gydytoja Veslava Žukovskaja. Gydytoja pasakoja, kad medikus labiausiai neramina neaiškios kilmės psichoaktyvių medžiagų vartojimas, kai agresyvus paauglys per kelias sekundes gali netekti sąmonės ir panirti į komą, o vartojimo pasekmės išlieka ilgam.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/55046932</guid><pubDate>Sat, 24 Jun 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/55046932/2023_06_24_3350_1_20230624170151079.mp3" length="27964784" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniuje psichoaktyviomis medžiagomis apsinuodiję vaikai patenka į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę. Čia per pirmuosius 5 mėnesius buvo hospitalizuoti 58 vaikai ir paaugliai, iš kurių 35 buvo apsinuodiję alkoholiu, 9 – narkotikais, 6 mėgino žudytis....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniuje psichoaktyviomis medžiagomis apsinuodiję vaikai patenka į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę. Čia per pirmuosius 5 mėnesius buvo hospitalizuoti 58 vaikai ir paaugliai, iš kurių 35 buvo apsinuodiję alkoholiu, 9 – narkotikais, 6 mėgino žudytis. Tai sudaro net 37 procentus visų Intensyvios terapijos skyriuje gydomų vaikų.<br /><br />Apie šios gąsdinančios statistikos priežastis ir pasekmes pokalbis su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo–skubios pagalbos, intensyvios terapijos ir konsultacijų skyriaus vaikų intensyviosios terapijos gydytoja Veslava Žukovskaja. Gydytoja pasakoja, kad medikus labiausiai neramina neaiškios kilmės psichoaktyvių medžiagų vartojimas, kai agresyvus paauglys per kelias sekundes gali netekti sąmonės ir panirti į komą, o vartojimo pasekmės išlieka ilgam.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1748</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Autistiško vaiko mama: turiu pasirinkti kovą – kovosiu su vaiku ar už vaiką</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-autistisko-vaiko-mama-turiu-pasirinkti-kova-kovosiu-su-vaiku-ar-uz-vaika--54522211</link><description><![CDATA[„Kaip tu dar neišprotėjai?“ – dažnas aplinkinių klausimas mamoms, auginančioms autistiškus vaikus. Kai vaikas neturi jokio intelekto sutrikimo, logiškai mąsto, sklandžiai kalba, išoriškai nesimato jokio kitoniškumo, aplinkiniams atrodo, kad problemas kelia mama. Kai net specialistai niekuo negali padėti, tenka pasikliauti mamos intuicija bei didele meile ir mėginti atrasti būdus, kaip padėti gyventi savo vaikui. Ir visai nesvarbūs tampa vaiko pasiekimai, rezultatai, svarbiausia – jo gera savijauta.<br /><br />„Supratau, kad turiu pasirinkti, ar kovosiu su vaiku, ar kovosiu už savo vaiką“, – sako autistiško sūnaus mama, rokiškietė Ina Bukauskienė. „Man nesvarbu, ką apie mane ar mūsų šeimą galvoja kiti, man svarbiausia – gera vaikų savijauta“, – antrina panevėžietė Asta Petrauskienė, auginanti 3 vaikus, iš kurių vienam vaikystėje nustatytas autizmas, o dvidešimtmetė dukra tik dabar suprato, kad ji priima pasaulį kitaip nei aplinkiniai, ir būtent dėl šios priežasties ją kankina gili depresija ir kiti sudėtingi negalavimai.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54522211</guid><pubDate>Sat, 17 Jun 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54522211/2023_06_17_3350_1_20230617093451807.mp3" length="26331356" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kaip tu dar neišprotėjai?“ – dažnas aplinkinių klausimas mamoms, auginančioms autistiškus vaikus. Kai vaikas neturi jokio intelekto sutrikimo, logiškai mąsto, sklandžiai kalba, išoriškai nesimato jokio kitoniškumo, aplinkiniams atrodo, kad problemas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kaip tu dar neišprotėjai?“ – dažnas aplinkinių klausimas mamoms, auginančioms autistiškus vaikus. Kai vaikas neturi jokio intelekto sutrikimo, logiškai mąsto, sklandžiai kalba, išoriškai nesimato jokio kitoniškumo, aplinkiniams atrodo, kad problemas kelia mama. Kai net specialistai niekuo negali padėti, tenka pasikliauti mamos intuicija bei didele meile ir mėginti atrasti būdus, kaip padėti gyventi savo vaikui. Ir visai nesvarbūs tampa vaiko pasiekimai, rezultatai, svarbiausia – jo gera savijauta.<br /><br />„Supratau, kad turiu pasirinkti, ar kovosiu su vaiku, ar kovosiu už savo vaiką“, – sako autistiško sūnaus mama, rokiškietė Ina Bukauskienė. „Man nesvarbu, ką apie mane ar mūsų šeimą galvoja kiti, man svarbiausia – gera vaikų savijauta“, – antrina panevėžietė Asta Petrauskienė, auginanti 3 vaikus, iš kurių vienam vaikystėje nustatytas autizmas, o dvidešimtmetė dukra tik dabar suprato, kad ji priima pasaulį kitaip nei aplinkiniai, ir būtent dėl šios priežasties ją kankina gili depresija ir kiti sudėtingi negalavimai.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1646</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. „Kas nori – ieško galimybių, kas nenori – priežasčių“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kas-nori-iesko-galimybiu-kas-nenori-priezasciu--54209734</link><description><![CDATA[Fizinio aktyvumo ABC, nuo ko pradėti, vaikų ir suaugusiųjų motyvacija, sveiko gyvenimo kaina visomis prasmėmis – temos, apie kurias išgirsite laidoje.<br /><br />Noras gyventi sveikai yra kiekvieno individualus apsisprendimas. Šiuo atveju galima prisiminti posakį: „Kas nori – ieško galimybių, kas nenori – priežasčių“. Pokalbis apie galimybes su reabilitacijos paslaugų centro „Medicinos vizija“ kineziterapeutais Dominyku Pusvaškiu ir Kamile Pilelyte.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54209734</guid><pubDate>Sat, 10 Jun 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54209734/2023_06_10_3350_1_20230610170151822.mp3" length="27940960" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Fizinio aktyvumo ABC, nuo ko pradėti, vaikų ir suaugusiųjų motyvacija, sveiko gyvenimo kaina visomis prasmėmis – temos, apie kurias išgirsite laidoje.

Noras gyventi sveikai yra kiekvieno individualus apsisprendimas. Šiuo atveju galima prisiminti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Fizinio aktyvumo ABC, nuo ko pradėti, vaikų ir suaugusiųjų motyvacija, sveiko gyvenimo kaina visomis prasmėmis – temos, apie kurias išgirsite laidoje.<br /><br />Noras gyventi sveikai yra kiekvieno individualus apsisprendimas. Šiuo atveju galima prisiminti posakį: „Kas nori – ieško galimybių, kas nenori – priežasčių“. Pokalbis apie galimybes su reabilitacijos paslaugų centro „Medicinos vizija“ kineziterapeutais Dominyku Pusvaškiu ir Kamile Pilelyte.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1747</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. „Tėvystėje ieškokime daugiau džiaugsmo nei sunkumų“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-tevysteje-ieskokime-daugiau-dziaugsmo-nei-sunkumu--54088155</link><description><![CDATA[Visuomenėje vyrauja nuomonė, kiti sako, kad tai skelbia ir statistika, kad šeimose, kur auga vaikas, turintis negalią, vyras dažniausiai palieka šeimą. Laidoje, skirtoje Tėvo dienai, kalbamės su 3 sūnų tėčiu, praeityje mediku, dabar mokslininku, Arūnu Žebrausku.<br />Nuoširdus pokalbis apie tėviškus rūpesčius, džiaugsmus, bendras veiklas su sūnumis, vyriškas paslaptis, aplinkinių nuomonę apie kitokį ir jausmus, apie kuriuos vyrams kalbėti nėra lengva. Paprašytas pasveikinti kitus tėvus, Arūnas Žebrauskas sako: „Tėvystėje ieškokime daugiau džiaugsmo, nei sunkumų, - ir priduria - jaunyliui diagnozuotas autizmas mūsų šeimą dar labiau sutelkė, nors, neslėpsiu, būna visokių situacijų“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54088155</guid><pubDate>Sat, 03 Jun 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54088155/2023_06_03_3350_1_20230603170208280.mp3" length="27680153" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Visuomenėje vyrauja nuomonė, kiti sako, kad tai skelbia ir statistika, kad šeimose, kur auga vaikas, turintis negalią, vyras dažniausiai palieka šeimą. Laidoje, skirtoje Tėvo dienai, kalbamės su 3 sūnų tėčiu, praeityje mediku, dabar mokslininku, Arūnu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Visuomenėje vyrauja nuomonė, kiti sako, kad tai skelbia ir statistika, kad šeimose, kur auga vaikas, turintis negalią, vyras dažniausiai palieka šeimą. Laidoje, skirtoje Tėvo dienai, kalbamės su 3 sūnų tėčiu, praeityje mediku, dabar mokslininku, Arūnu Žebrausku.<br />Nuoširdus pokalbis apie tėviškus rūpesčius, džiaugsmus, bendras veiklas su sūnumis, vyriškas paslaptis, aplinkinių nuomonę apie kitokį ir jausmus, apie kuriuos vyrams kalbėti nėra lengva. Paprašytas pasveikinti kitus tėvus, Arūnas Žebrauskas sako: „Tėvystėje ieškokime daugiau džiaugsmo, nei sunkumų, - ir priduria - jaunyliui diagnozuotas autizmas mūsų šeimą dar labiau sutelkė, nors, neslėpsiu, būna visokių situacijų“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1730</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Plaukimas stiprina ir vienija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-plaukimas-stiprina-ir-vienija--54016143</link><description><![CDATA[Projektą „Plaukimas stiprina ir vienija“ Kauno „Girstučio“ baseine įgyvendina Plaukimo akademija „Banga“. Laidoje dalyvaujantys pašnekovai iniciatyvos vadovė Agnė Jakubauskienė, plaukimo treneris Mantas Juodišius ir projekto dalyvė Nina Barechova pasakoja apie projekto svarbą ir reikalingumą.<br />„Projekto tikslas yra kuo daugiau žmonių įtraukti į plaukimo užsiėmimus baseine ir siekti didinti baseino prieinamumą žmonėms, turintiems negalią“, - sako projekto vadovė Agnė. Projekto dalyviai – asmenys, turintys negalią, teoriškai ir praktiškai supažindinami su plaukimo sportu, plaukimo sporto įtaka žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai ir gerai savijautai. Pagal asmens specialiuosius poreikius ir jo galimybes jam pritaikoma tinkamiausia fizinio aktyvumo formą, skiriamas ypatingas dėmesys pratimų atlikimo taisyklingumui.<br />„Kažkada man vienas profesorius pasakė: problema yra ne aplinkoje, o tavyje“, - sako iniciatyvos dalyvė N. Barechova. - „Aš žinau, jei neisiu pati ir nekalbėsiu su visuomene, ji manęs ir neužkalbins“. „Po traumos, sėdus į neigaliojo vežimėlį, nusprendžiau, padarysiu viską, kad žmonės, turintys negalią neužsidarytų savyje ir judėtų į priekį“, - pasakoja plaukimo treneris M. Juodišius.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54016143</guid><pubDate>Sat, 27 May 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54016143/2023_05_27_3350_1_20230527170148080.mp3" length="28325482" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Projektą „Plaukimas stiprina ir vienija“ Kauno „Girstučio“ baseine įgyvendina Plaukimo akademija „Banga“. Laidoje dalyvaujantys pašnekovai iniciatyvos vadovė Agnė Jakubauskienė, plaukimo treneris Mantas Juodišius ir projekto dalyvė Nina Barechova...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Projektą „Plaukimas stiprina ir vienija“ Kauno „Girstučio“ baseine įgyvendina Plaukimo akademija „Banga“. Laidoje dalyvaujantys pašnekovai iniciatyvos vadovė Agnė Jakubauskienė, plaukimo treneris Mantas Juodišius ir projekto dalyvė Nina Barechova pasakoja apie projekto svarbą ir reikalingumą.<br />„Projekto tikslas yra kuo daugiau žmonių įtraukti į plaukimo užsiėmimus baseine ir siekti didinti baseino prieinamumą žmonėms, turintiems negalią“, - sako projekto vadovė Agnė. Projekto dalyviai – asmenys, turintys negalią, teoriškai ir praktiškai supažindinami su plaukimo sportu, plaukimo sporto įtaka žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai ir gerai savijautai. Pagal asmens specialiuosius poreikius ir jo galimybes jam pritaikoma tinkamiausia fizinio aktyvumo formą, skiriamas ypatingas dėmesys pratimų atlikimo taisyklingumui.<br />„Kažkada man vienas profesorius pasakė: problema yra ne aplinkoje, o tavyje“, - sako iniciatyvos dalyvė N. Barechova. - „Aš žinau, jei neisiu pati ir nekalbėsiu su visuomene, ji manęs ir neužkalbins“. „Po traumos, sėdus į neigaliojo vežimėlį, nusprendžiau, padarysiu viską, kad žmonės, turintys negalią neužsidarytų savyje ir judėtų į priekį“, - pasakoja plaukimo treneris M. Juodišius.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1771</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie ką turėtume pamąstyti belaukdami Sekminių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-ka-turetume-pamastyti-belaukdami-sekminiu--53942820</link><description><![CDATA[Sekminės – tai viena didžiausių krikščioniškų švenčių, kurios metu paminimas Šventosios Dvasios atsiuntimas. Tikima, kad po Sekminių Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame. Nuo seno kaimuose ir miestuose per Sekmines žmonės berželiais puošė namus, kiemus, kaišė laukus. Buvo tikima, kad per Sekmines surištos berželių vantos išvaro iš žmogaus visas ligas. Sekminės dažnai vadintos ir piemenų švente.<br />Sekminės – ypatinga ir labai daug tradicijų Lietuvoje turinti šventė, o Vilniaus Kalvarijos ir Sekminės, regis, tiesiog neatsiejamos.<br />Apie ką turėtume pamąstyti visi, belaukdami šventų Sekminių? Kokia yra šiandienos bažnyčios bei tikėjimo apeigų svarba skubančiam žmogui? Nuo ko priklauso bendruomenės veiklos sėkmė?<br />Laidos svečiai: Vilniaus Kalvarijų šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios klebonas Jurgis Vitkovskis, parapijos bendruomenės aktyvistai Robertas Galinis ir Karolis Kaplevskis.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53942820</guid><pubDate>Sat, 20 May 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53942820/2023_05_20_3350_1_20230520170223555.mp3" length="27577336" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sekminės – tai viena didžiausių krikščioniškų švenčių, kurios metu paminimas Šventosios Dvasios atsiuntimas. Tikima, kad po Sekminių Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame. Nuo seno kaimuose ir miestuose per Sekmines žmonės berželiais...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sekminės – tai viena didžiausių krikščioniškų švenčių, kurios metu paminimas Šventosios Dvasios atsiuntimas. Tikima, kad po Sekminių Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame. Nuo seno kaimuose ir miestuose per Sekmines žmonės berželiais puošė namus, kiemus, kaišė laukus. Buvo tikima, kad per Sekmines surištos berželių vantos išvaro iš žmogaus visas ligas. Sekminės dažnai vadintos ir piemenų švente.<br />Sekminės – ypatinga ir labai daug tradicijų Lietuvoje turinti šventė, o Vilniaus Kalvarijos ir Sekminės, regis, tiesiog neatsiejamos.<br />Apie ką turėtume pamąstyti visi, belaukdami šventų Sekminių? Kokia yra šiandienos bažnyčios bei tikėjimo apeigų svarba skubančiam žmogui? Nuo ko priklauso bendruomenės veiklos sėkmė?<br />Laidos svečiai: Vilniaus Kalvarijų šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios klebonas Jurgis Vitkovskis, parapijos bendruomenės aktyvistai Robertas Galinis ir Karolis Kaplevskis.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1724</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Iniciatyva „DUOday“ kviečia žmones su negalia išbandyti naujas profesijas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-iniciatyva-duoday-kviecia-zmones-su-negalia-isbandyti-naujas-profesijas--53846198</link><description><![CDATA[Nuo 2019 metų viešoji įstaiga „SOPA“ Lietuvoje organizuoja projektą „DUOday“. Šios iniciatyvos metu įmonės ir organizacijos visame pasaulyje kviečia žmones su negalia išbandyti naujas profesijas bei darbo roles. „Duo“ lotynų kalboje reiškia „du“. Šią dieną tūkstančiai duetų, kuriuos sudaro žmonės su negalia ir įmonės darbuotojas, praleidžia kartu – susipažįsta su įmone iš vidaus, išbando įprastas darbuotojų užduotis, dalyvauja susitikimuose, bendrauja su kolegomis. Šiais metais iniciatyva „DUOday“ vyks gegužės 25 dieną net 18-oje Lietuvos miestų.<br /><br />Laidoje VšĮ „SOPA“ direktorė Jurgita Kuprytė ir Deimantė Balaišytė – SWEDBANK Personalo verslo partnerė pasakoja apie šių metų „DUOday“ Lietuvoje, apie šios iniciatyvos svarbą abiem pusėms ir kodėl verta joje dalyvauti.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53846198</guid><pubDate>Sat, 13 May 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53846198/2023_05_13_3350_1_20230513170218489.mp3" length="27096264" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo 2019 metų viešoji įstaiga „SOPA“ Lietuvoje organizuoja projektą „DUOday“. Šios iniciatyvos metu įmonės ir organizacijos visame pasaulyje kviečia žmones su negalia išbandyti naujas profesijas bei darbo roles. „Duo“ lotynų kalboje reiškia „du“. Šią...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo 2019 metų viešoji įstaiga „SOPA“ Lietuvoje organizuoja projektą „DUOday“. Šios iniciatyvos metu įmonės ir organizacijos visame pasaulyje kviečia žmones su negalia išbandyti naujas profesijas bei darbo roles. „Duo“ lotynų kalboje reiškia „du“. Šią dieną tūkstančiai duetų, kuriuos sudaro žmonės su negalia ir įmonės darbuotojas, praleidžia kartu – susipažįsta su įmone iš vidaus, išbando įprastas darbuotojų užduotis, dalyvauja susitikimuose, bendrauja su kolegomis. Šiais metais iniciatyva „DUOday“ vyks gegužės 25 dieną net 18-oje Lietuvos miestų.<br /><br />Laidoje VšĮ „SOPA“ direktorė Jurgita Kuprytė ir Deimantė Balaišytė – SWEDBANK Personalo verslo partnerė pasakoja apie šių metų „DUOday“ Lietuvoje, apie šios iniciatyvos svarbą abiem pusėms ir kodėl verta joje dalyvauti.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1694</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Vienos mamos viena istorija: onkologija skamba taip, kad nebegali kvėpuoti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-vienos-mamos-viena-istorija-onkologija-skamba-taip-kad-nebegali-kvepuoti--53763300</link><description><![CDATA[„Trys mėnesiai intensyvaus gyvenimo universiteto. Nedrįsčiau spėti, kokį mokslo laipsnį po jų galėčiau prirašyti prie savojo vardo, nes gyvenimo mokslo pakopų skaičius, man regis, yra begalinis. Vakar namo parsivežiau didžiausią šio mokslo įvertinimą – sveiką ir besišypsantį vaiką“, – taip kovo pradžioje savo „Facebook“ paskyroje rašė dviejų dukrų mama Jurgita Juozaitytė-Markevičienė.<br /><br />Laidoje, skirtoje Motinos dienai, ji atvirai dalijasi savo išgyvenimus, kai su trylikamete dukra, dėl visai, pasak Jurgitos, nereikšmingos traumos atvyko į gydymo įstaigos priėmimo skyrių ir išgirdo medikų įtarimus apie galimą onkologinę ligą. Po to sekė ilgos nežinios valandos, gydymas. „Onkologija skamba taip, kad nebegali kvėpuoti“, – sako Santaros klinikose Komunikacijos tarnybos vadove dirbanti Jurgita. Ji kiekvieną dieną sukasi tarp medikų, puikiai žino gydymo įstaigos darbą iš vidaus ir kiekvieną dieną susiduria su daugybės žmonių – tiek medikų, tiek pacientų išgyvenimais, kas, ko gero, asmeniškai susidūrus su dukters liga, ne tik kad nepagelbėjo, tačiau dar ir apsunkino situaciją.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53763300</guid><pubDate>Sat, 06 May 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53763300/2023_05_06_3350_1_20230506170158637.mp3" length="27894984" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Trys mėnesiai intensyvaus gyvenimo universiteto. Nedrįsčiau spėti, kokį mokslo laipsnį po jų galėčiau prirašyti prie savojo vardo, nes gyvenimo mokslo pakopų skaičius, man regis, yra begalinis. Vakar namo parsivežiau didžiausią šio mokslo įvertinimą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Trys mėnesiai intensyvaus gyvenimo universiteto. Nedrįsčiau spėti, kokį mokslo laipsnį po jų galėčiau prirašyti prie savojo vardo, nes gyvenimo mokslo pakopų skaičius, man regis, yra begalinis. Vakar namo parsivežiau didžiausią šio mokslo įvertinimą – sveiką ir besišypsantį vaiką“, – taip kovo pradžioje savo „Facebook“ paskyroje rašė dviejų dukrų mama Jurgita Juozaitytė-Markevičienė.<br /><br />Laidoje, skirtoje Motinos dienai, ji atvirai dalijasi savo išgyvenimus, kai su trylikamete dukra, dėl visai, pasak Jurgitos, nereikšmingos traumos atvyko į gydymo įstaigos priėmimo skyrių ir išgirdo medikų įtarimus apie galimą onkologinę ligą. Po to sekė ilgos nežinios valandos, gydymas. „Onkologija skamba taip, kad nebegali kvėpuoti“, – sako Santaros klinikose Komunikacijos tarnybos vadove dirbanti Jurgita. Ji kiekvieną dieną sukasi tarp medikų, puikiai žino gydymo įstaigos darbą iš vidaus ir kiekvieną dieną susiduria su daugybės žmonių – tiek medikų, tiek pacientų išgyvenimais, kas, ko gero, asmeniškai susidūrus su dukters liga, ne tik kad nepagelbėjo, tačiau dar ir apsunkino situaciją.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1744</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Lietuvai atstovausiantis atlikėjas G.Sidiniauskas: jaučiuosi taip, tarsi nešu mūsų, neregių ir silpnaregių, genties vėliavą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-lietuvai-atstovausiantis-atlikejas-g-sidiniauskas-jauciuosi-taip-tarsi-nesu-musu-neregiu-ir-silpnaregiu-genties-veliava--53688385</link><description><![CDATA[Atlikėjas Gražvydas Sidiniauskas Grazy atstovaus Lietuvos akluosius ir silpnaregius tarptautiniame konkurse „International Low Vision Song Contest“, kurį antrą kartą organizuoja Vokietijos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos projektų koordinatore Audre Grybauskaite jis laidoje pasakoja apie nacionalinę atranką, tokių renginių svarbą bei pristato dainą, kuri skambės 24 pasaulio šalyse.<br /><br />Atlikėjas sako: „Aš jaučiuosi taip, tarsi nešu mūsų, neregių ir silpnaregių, genties vėliavą. Labai didžiuojuosi ir džiaugiuosi tuo, ką darau. Mano daina, su kuria dalyvauju konkurse, yra motyvacinė, apie žmones, kurie mėgsta svajoti, kviečianti visus siekti savo tikslų“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53688385</guid><pubDate>Sat, 29 Apr 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53688385/2023_04_29_3350_1_20230429170213669.mp3" length="26940366" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Atlikėjas Gražvydas Sidiniauskas Grazy atstovaus Lietuvos akluosius ir silpnaregius tarptautiniame konkurse „International Low Vision Song Contest“, kurį antrą kartą organizuoja Vokietijos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Kartu su Lietuvos aklųjų ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Atlikėjas Gražvydas Sidiniauskas Grazy atstovaus Lietuvos akluosius ir silpnaregius tarptautiniame konkurse „International Low Vision Song Contest“, kurį antrą kartą organizuoja Vokietijos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos projektų koordinatore Audre Grybauskaite jis laidoje pasakoja apie nacionalinę atranką, tokių renginių svarbą bei pristato dainą, kuri skambės 24 pasaulio šalyse.<br /><br />Atlikėjas sako: „Aš jaučiuosi taip, tarsi nešu mūsų, neregių ir silpnaregių, genties vėliavą. Labai didžiuojuosi ir džiaugiuosi tuo, ką darau. Mano daina, su kuria dalyvauju konkurse, yra motyvacinė, apie žmones, kurie mėgsta svajoti, kviečianti visus siekti savo tikslų“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1684</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie gydytojų klounų ir autistiškų vaikų draugystę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-gydytoju-klounu-ir-autistisku-vaiku-draugyste--53614450</link><description><![CDATA[Programa CLOWNEXUS – tik vienas iš daugelio teatro meno projektų, skirtų vaikams, esantiems autizmo spektre. Laidoje svečiai „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ meno vadovė Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė , autistiškos mergaitės tėtis Antanas Tumėnas ir „Vilniaus Lietaus vaikų“ vadovė Beata Veselienė.<br /><br />Pokalbyje, kurio metu ne kartą pašnekovų akyse suspindo nuoširdumo ašaros, pašnekovai jautriai pasakoja apie tokių projektų svarbą, poveikį ir reikalingumą autistiškiems vaikams, apie gydytojų klounų draugystę su Vilniaus Šilo mokykloje besimokančiais vaikais, drauge ir A. Tumėno dukra, apie ateities planus. Juk svarbiausia - kad užsimezgusios draugystės tęstųsi.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53614450</guid><pubDate>Sat, 22 Apr 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53614450/2023_04_22_3350_1_20230422170159047.mp3" length="28419523" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Programa CLOWNEXUS – tik vienas iš daugelio teatro meno projektų, skirtų vaikams, esantiems autizmo spektre. Laidoje svečiai „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ meno vadovė Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė , autistiškos mergaitės tėtis Antanas Tumėnas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Programa CLOWNEXUS – tik vienas iš daugelio teatro meno projektų, skirtų vaikams, esantiems autizmo spektre. Laidoje svečiai „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ meno vadovė Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė , autistiškos mergaitės tėtis Antanas Tumėnas ir „Vilniaus Lietaus vaikų“ vadovė Beata Veselienė.<br /><br />Pokalbyje, kurio metu ne kartą pašnekovų akyse suspindo nuoširdumo ašaros, pašnekovai jautriai pasakoja apie tokių projektų svarbą, poveikį ir reikalingumą autistiškiems vaikams, apie gydytojų klounų draugystę su Vilniaus Šilo mokykloje besimokančiais vaikais, drauge ir A. Tumėno dukra, apie ateities planus. Juk svarbiausia - kad užsimezgusios draugystės tęstųsi.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1777</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Finansinio raštingumo svarba</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-finansinio-rastingumo-svarba--53544676</link><description><![CDATA[Balandžio 14-ąją, Lietuvos banko iniciatyva, pirmą kartą Lietuvoje organizuojama Nacionalinė finansinio raštingumo diena. Šios dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į finansinio raštingumo svarbą ir paskatinti Lietuvos gyventojus tobulinti savo finansines žinias bei įgūdžius.<br /><br />Laidoje Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Programų kontrolės ir stebėsenos skyriaus specialistė Rita Karpuvienė ir Valakupių reabilitacijos centro specialistė Dovilė Sabaliauskaitė pasakoja apie finansinio raštingumo svarbą ir informacijos prieinamumą visiems.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53544676</guid><pubDate>Sat, 15 Apr 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53544676/2023_04_15_3350_1_20230415170204393.mp3" length="28046286" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Balandžio 14-ąją, Lietuvos banko iniciatyva, pirmą kartą Lietuvoje organizuojama Nacionalinė finansinio raštingumo diena. Šios dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į finansinio raštingumo svarbą ir paskatinti Lietuvos gyventojus tobulinti savo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Balandžio 14-ąją, Lietuvos banko iniciatyva, pirmą kartą Lietuvoje organizuojama Nacionalinė finansinio raštingumo diena. Šios dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į finansinio raštingumo svarbą ir paskatinti Lietuvos gyventojus tobulinti savo finansines žinias bei įgūdžius.<br /><br />Laidoje Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Programų kontrolės ir stebėsenos skyriaus specialistė Rita Karpuvienė ir Valakupių reabilitacijos centro specialistė Dovilė Sabaliauskaitė pasakoja apie finansinio raštingumo svarbą ir informacijos prieinamumą visiems.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1753</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Kokią vietą Prisikėlime užima žmogaus ryšys su žmogumi?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kokia-vieta-prisikelime-uzima-zmogaus-rysys-su-zmogumi--53486014</link><description><![CDATA[„Labai svarbu viską, ką sakai kitiems, pritaikyti ir sau“, - sako Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios kunigas Renatas Švenčionis, su kuriuo šventų Velykų išvakarėse laidoje kalbamės apie fizinę, psichologinę, dvasinę sveikatą, kitokio priėmimą ir Prisikėlimą visomis prasmėmis. Kunigas pasakoja, kaip supranta žodį „sveikata“, kaip savo kailiu teko patirti aplinkinių nepriėmimą, nesupratimą ir net atstūmimą.<br /><br />Velykos neatsiejamos su žodžiu „Prisikėlimas“. Kas žmonėms yra Velykos šiandien? Kokią vietą Prisikėlime užima žmogaus ryšys su žmogumi, savitarpio pagalba? Jei pasninkautume visomis prasmėmis dažniau, gal sveikesni būtume? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidoje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53486014</guid><pubDate>Sat, 08 Apr 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53486014/2023_04_08_3350_1_20230408170227418.mp3" length="28121936" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Labai svarbu viską, ką sakai kitiems, pritaikyti ir sau“, - sako Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios kunigas Renatas Švenčionis, su kuriuo šventų Velykų išvakarėse laidoje kalbamės apie fizinę, psichologinę, dvasinę sveikatą,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Labai svarbu viską, ką sakai kitiems, pritaikyti ir sau“, - sako Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios kunigas Renatas Švenčionis, su kuriuo šventų Velykų išvakarėse laidoje kalbamės apie fizinę, psichologinę, dvasinę sveikatą, kitokio priėmimą ir Prisikėlimą visomis prasmėmis. Kunigas pasakoja, kaip supranta žodį „sveikata“, kaip savo kailiu teko patirti aplinkinių nepriėmimą, nesupratimą ir net atstūmimą.<br /><br />Velykos neatsiejamos su žodžiu „Prisikėlimas“. Kas žmonėms yra Velykos šiandien? Kokią vietą Prisikėlime užima žmogaus ryšys su žmogumi, savitarpio pagalba? Jei pasninkautume visomis prasmėmis dažniau, gal sveikesni būtume? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidoje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1758</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Programa „Diabusas“ – pagalba ugdymo įstaigoms ir šeimoms, kurių vaikai serga pirmojo tipo cukriniu diabetu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-programa-diabusas-pagalba-ugdymo-istaigoms-ir-seimoms-kuriu-vaikai-serga-pirmojo-tipo-cukriniu-diabetu--53437241</link><description><![CDATA[Programą „Diabusas“ sukūrė Vaikų endokrinologų asociacija, bendradarbiaudama su LSMU Sveikatos psichologijos katedra ir pacientų organizacijomis. Balandžio 1-ąją 2 metų gimtadienį švenčianti programa „Diabusas“ – tai saugios aplinkos kūrimas 1 tipo diabetu sergantiems vaikams ugdymo įstaigose.<br /><br />Aktorė, režisierė Gabrielia Kuodytė, auginanti pirmojo tipo diabetu sergančią dukrytę, atvirai pasakoja: „Pradžioje išgirsti tai, ko nesupranti. Supranti tik tiek, kad tai yra gyvybės ir mirties klausimas. Suvoki, kad tai yra labai svarbu, o kaip pagelbėti vaikui, nieko nesupranti. Labai beviltiška mamos būsena“.<br /><br />Programos „Diabusas“ koordinatorė, medicinos psichologė Jolanta Žilinskienė sako: „Tėvai, augindami vaikus, sergančius pirmojo tipo diabetu, gyvena nuolatinėje įtampoje, neretai ir perdega“. J.Žilinskienė pasakoja, kaip veikia programa „Diabusas“ ir kodėl ji yra svarbi visiems: tiek vaikams, tiek mokytojams, tiek tėvams.<br /><br />Daugiau labai reikalingos informacijos: www.diabusas.lt<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53437241</guid><pubDate>Sat, 01 Apr 2023 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53437241/2023_04_01_3350_1_20230401170152090.mp3" length="28717946" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Programą „Diabusas“ sukūrė Vaikų endokrinologų asociacija, bendradarbiaudama su LSMU Sveikatos psichologijos katedra ir pacientų organizacijomis. Balandžio 1-ąją 2 metų gimtadienį švenčianti programa „Diabusas“ – tai saugios aplinkos kūrimas 1 tipo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Programą „Diabusas“ sukūrė Vaikų endokrinologų asociacija, bendradarbiaudama su LSMU Sveikatos psichologijos katedra ir pacientų organizacijomis. Balandžio 1-ąją 2 metų gimtadienį švenčianti programa „Diabusas“ – tai saugios aplinkos kūrimas 1 tipo diabetu sergantiems vaikams ugdymo įstaigose.<br /><br />Aktorė, režisierė Gabrielia Kuodytė, auginanti pirmojo tipo diabetu sergančią dukrytę, atvirai pasakoja: „Pradžioje išgirsti tai, ko nesupranti. Supranti tik tiek, kad tai yra gyvybės ir mirties klausimas. Suvoki, kad tai yra labai svarbu, o kaip pagelbėti vaikui, nieko nesupranti. Labai beviltiška mamos būsena“.<br /><br />Programos „Diabusas“ koordinatorė, medicinos psichologė Jolanta Žilinskienė sako: „Tėvai, augindami vaikus, sergančius pirmojo tipo diabetu, gyvena nuolatinėje įtampoje, neretai ir perdega“. J.Žilinskienė pasakoja, kaip veikia programa „Diabusas“ ir kodėl ji yra svarbi visiems: tiek vaikams, tiek mokytojams, tiek tėvams.<br /><br />Daugiau labai reikalingos informacijos: www.diabusas.lt<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1795</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Koks jausmas, kai išauga sparnai arba tavimi ropoja kirminas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-koks-jausmas-kai-isauga-sparnai-arba-tavimi-ropoja-kirminas--53343491</link><description><![CDATA[Kaip patirti dygstančios sėklos jausmą? Kaip išgirsti lyjantį lietų? Koks jausmas būti kokone? Kaip patirti drugelio skrydį? O koks jausmas, kai išauga sparnai arba kai tavimi ropoja kirminas? Visa tai padeda patirti Pojūčių teatro spektaklis „Padarėliai“.<br /><br />Teatro dienai skirtoje laidoje – Pojūčių teatro įkūrėja, aktorė, režisierė, eksperimentatorė, kūrybinių teatro dirbtuvių pedagogė Karolina Žernytė ir Kristina Radžvilaitė, autistiško sūnaus mama, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ narė, dramos terapeutė.<br /><br />Pastaraisiais metais vis dažniau girdime apie tai, kad teatras, kaip meno forma, gali būti ypatingai reikšmingas lavinant vaikų sensorinį intelektą. Jungdamas jausmus, emocijas ir pažinimą, teatras suformuoja tiltą tarp pojūčio ir fizinės tikrovės. Ką tai reiškia tiek kūrėjams, tiek vartotojams, kaip viskas vyksta ir kaip veikia kasdieninio gyvenimo stabilumą? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidoje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53343491</guid><pubDate>Sat, 25 Mar 2023 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53343491/2023_03_25_3350_1_20230325170149845.mp3" length="27264702" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip patirti dygstančios sėklos jausmą? Kaip išgirsti lyjantį lietų? Koks jausmas būti kokone? Kaip patirti drugelio skrydį? O koks jausmas, kai išauga sparnai arba kai tavimi ropoja kirminas? Visa tai padeda patirti Pojūčių teatro spektaklis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip patirti dygstančios sėklos jausmą? Kaip išgirsti lyjantį lietų? Koks jausmas būti kokone? Kaip patirti drugelio skrydį? O koks jausmas, kai išauga sparnai arba kai tavimi ropoja kirminas? Visa tai padeda patirti Pojūčių teatro spektaklis „Padarėliai“.<br /><br />Teatro dienai skirtoje laidoje – Pojūčių teatro įkūrėja, aktorė, režisierė, eksperimentatorė, kūrybinių teatro dirbtuvių pedagogė Karolina Žernytė ir Kristina Radžvilaitė, autistiško sūnaus mama, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ narė, dramos terapeutė.<br /><br />Pastaraisiais metais vis dažniau girdime apie tai, kad teatras, kaip meno forma, gali būti ypatingai reikšmingas lavinant vaikų sensorinį intelektą. Jungdamas jausmus, emocijas ir pažinimą, teatras suformuoja tiltą tarp pojūčio ir fizinės tikrovės. Ką tai reiškia tiek kūrėjams, tiek vartotojams, kaip viskas vyksta ir kaip veikia kasdieninio gyvenimo stabilumą? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidoje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1704</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Raudonos nosies diena</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-raudonos-nosies-diena--53248016</link><description><![CDATA[Kovo 18-ąją minima Raudonos nosies diena. „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ humoru teikia emocinę ir psichosocialinę pagalbą labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Lietuvoje organizacija veikia nuo 2010 metų. Laidoje svečiuojasi Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė, ,,Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ meno vadovė, aktorė ir Marija Žemaitytė, aktorė, gydytoja klounė.<br /><br />Pokalbyje apie organizacijos misiją, projektus ir jaudinančias asmenines patirtis, ne kartą nuskamba žodžiai: „tai labai įtraukia“, „niekada nepamiršiu tų dėkingų akių“, „negalėjau įsivaizduoti, kad taip gali būti“ ir pan. Jei norite tapti gydytoju klounu, kaip tai padaryti ir kas jūsų laukia šiame darbe – atsakymai taip pat laidoje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53248016</guid><pubDate>Sat, 18 Mar 2023 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53248016/2023_03_18_3350_1_20230318170242587.mp3" length="28089753" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kovo 18-ąją minima Raudonos nosies diena. „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ humoru teikia emocinę ir psichosocialinę pagalbą labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Lietuvoje organizacija veikia nuo 2010 metų. Laidoje svečiuojasi Indrė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kovo 18-ąją minima Raudonos nosies diena. „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ humoru teikia emocinę ir psichosocialinę pagalbą labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Lietuvoje organizacija veikia nuo 2010 metų. Laidoje svečiuojasi Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė, ,,Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ meno vadovė, aktorė ir Marija Žemaitytė, aktorė, gydytoja klounė.<br /><br />Pokalbyje apie organizacijos misiją, projektus ir jaudinančias asmenines patirtis, ne kartą nuskamba žodžiai: „tai labai įtraukia“, „niekada nepamiršiu tų dėkingų akių“, „negalėjau įsivaizduoti, kad taip gali būti“ ir pan. Jei norite tapti gydytoju klounu, kaip tai padaryti ir kas jūsų laukia šiame darbe – atsakymai taip pat laidoje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1756</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Laisvė pirmiausia yra pareiga. Apie pasirinkimus tarp dviejų „G“: gyvybė ar gerovė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-laisve-pirmiausia-yra-pareiga-apie-pasirinkimus-tarp-dvieju-g-gyvybe-ar-gerove--53171503</link><description><![CDATA[Minint Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, laidoje svečiuojasi visuomenės veikėja, Sąjūdžio „pilkoji kardinolė“, Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vadovė Angonita Rupšytė ir Laura Gradeckienė, Seimo nario padėjėja, „Blue Yellow“ savanorė, būsima šaulė, dviejų vaikų mama.<br /><br />„Laisvė pirmiausia yra pareiga“, – sako A. Rupšytė, prisimindama, pasak jos, emociškai neatkartojamą 1990-ųjų kovo 11-ąją. Ir, paprašyta pasidalinti dar niekur nepasakotais faktais, prisimena kelis nutylėtus momentus. „Kare nėra išeiginių“, – supranta L. Gradeckienė ir dėkoja už galimybę auginti vaikus laisvoje šalyje.<br /><br />Pokalbis apie paprastus žmones, darančius didelius dalykus ir pasirinkimus tarp dviejų „G“: gyvybė ar gerovė?<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53171503</guid><pubDate>Sat, 11 Mar 2023 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53171503/2023_03_11_3350_1_20230311170304384.mp3" length="27952663" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Minint Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, laidoje svečiuojasi visuomenės veikėja, Sąjūdžio „pilkoji kardinolė“, Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vadovė Angonita Rupšytė ir Laura Gradeckienė, Seimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Minint Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, laidoje svečiuojasi visuomenės veikėja, Sąjūdžio „pilkoji kardinolė“, Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vadovė Angonita Rupšytė ir Laura Gradeckienė, Seimo nario padėjėja, „Blue Yellow“ savanorė, būsima šaulė, dviejų vaikų mama.<br /><br />„Laisvė pirmiausia yra pareiga“, – sako A. Rupšytė, prisimindama, pasak jos, emociškai neatkartojamą 1990-ųjų kovo 11-ąją. Ir, paprašyta pasidalinti dar niekur nepasakotais faktais, prisimena kelis nutylėtus momentus. „Kare nėra išeiginių“, – supranta L. Gradeckienė ir dėkoja už galimybę auginti vaikus laisvoje šalyje.<br /><br />Pokalbis apie paprastus žmones, darančius didelius dalykus ir pasirinkimus tarp dviejų „G“: gyvybė ar gerovė?<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1747</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Tarptautinė akiniuočių diena: kaip daiktai sukuria galingą socialinę normą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-tarptautine-akiniuociu-diena-kaip-daiktai-sukuria-galinga-socialine-norma--53094951</link><description><![CDATA[Draugystė veža. Tarptautinė akiniuočių diena<br />Kažkaip nutiko, kad visiems gerai pažįstamas įtaisas – akiniai, kažkada sugalvoti regėjimo korekcijai, tapo madingo įvaizdžio dalimi. Pasaulinę akiniuočių dieną, kovo 4-ąją, pokalbis apie tai, kaip daiktai sukuria galingą socialinę normą, ir apie tai, kokią naudą iš to galėtų gauti visuomenė.<br /><br />Laidos viešnios: Vilniaus dailės akademijos profesorė, mados dizainerė Jolanta Talaikytė ir Vilniaus dailės akademijos ir Vilniaus dizaino kolegijos docentė, žurnalo „Moteris“ mados redaktorė Justė Kubilinskaitė-Tarvydienė. Pašnekovės pasakoja apie akinių madą, stilių, evoliuciją, kaip kūrybiškai panaudoti aksesuarus ir kaip kokį nors fizinį ypatumą paversti privalumu, stiliaus detale, galinčia pabrėžti mūsų charizmą.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53094951</guid><pubDate>Sat, 04 Mar 2023 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53094951/2023_03_04_3350_1_20230304170158751.mp3" length="26713832" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Draugystė veža. Tarptautinė akiniuočių diena
Kažkaip nutiko, kad visiems gerai pažįstamas įtaisas – akiniai, kažkada sugalvoti regėjimo korekcijai, tapo madingo įvaizdžio dalimi. Pasaulinę akiniuočių dieną, kovo 4-ąją, pokalbis apie tai, kaip daiktai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Draugystė veža. Tarptautinė akiniuočių diena<br />Kažkaip nutiko, kad visiems gerai pažįstamas įtaisas – akiniai, kažkada sugalvoti regėjimo korekcijai, tapo madingo įvaizdžio dalimi. Pasaulinę akiniuočių dieną, kovo 4-ąją, pokalbis apie tai, kaip daiktai sukuria galingą socialinę normą, ir apie tai, kokią naudą iš to galėtų gauti visuomenė.<br /><br />Laidos viešnios: Vilniaus dailės akademijos profesorė, mados dizainerė Jolanta Talaikytė ir Vilniaus dailės akademijos ir Vilniaus dizaino kolegijos docentė, žurnalo „Moteris“ mados redaktorė Justė Kubilinskaitė-Tarvydienė. Pašnekovės pasakoja apie akinių madą, stilių, evoliuciją, kaip kūrybiškai panaudoti aksesuarus ir kaip kokį nors fizinį ypatumą paversti privalumu, stiliaus detale, galinčia pabrėžti mūsų charizmą.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1670</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Blokadą išgyvenusių ukrainiečių žurnalistų lietuviškas likimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-blokada-isgyvenusiu-ukrainieciu-zurnalistu-lietuviskas-likimas--52848565</link><description><![CDATA[„Atvykę į Lietuvą, kaip ir dauguma ukrainiečių, tada, prieš metus, net neįsivaizdavome, kokios artimos yra Lietuva ir Ukraina. Taip, mes skirtingi, tačiau Ukraina ir Lietuva yra tarsi dvi širdys, kurios plaka vienu ritmu“, - sako Olena ir Olehas Holovatenko, prieš metus su sūneliu, turinčiu stiprią negalią, ir močiute ištrūkę iš karo baisybių, o šiandien sėkmingai besidarbuojantys LRT.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52848565</guid><pubDate>Sat, 25 Feb 2023 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52848565/2023_02_25_3350_1_20230225170153588.mp3" length="27599487" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Atvykę į Lietuvą, kaip ir dauguma ukrainiečių, tada, prieš metus, net neįsivaizdavome, kokios artimos yra Lietuva ir Ukraina. Taip, mes skirtingi, tačiau Ukraina ir Lietuva yra tarsi dvi širdys, kurios plaka vienu ritmu“, - sako Olena ir Olehas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Atvykę į Lietuvą, kaip ir dauguma ukrainiečių, tada, prieš metus, net neįsivaizdavome, kokios artimos yra Lietuva ir Ukraina. Taip, mes skirtingi, tačiau Ukraina ir Lietuva yra tarsi dvi širdys, kurios plaka vienu ritmu“, - sako Olena ir Olehas Holovatenko, prieš metus su sūneliu, turinčiu stiprią negalią, ir močiute ištrūkę iš karo baisybių, o šiandien sėkmingai besidarbuojantys LRT.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1725</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Pirmą kartą regos negalią turintys krepšinio sirgaliai galės „matyti“ krepšinio rungtynes</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-pirma-karta-regos-negalia-turintys-krepsinio-sirgaliai-gales-matyti-krepsinio-rungtynes--52775694</link><description><![CDATA[Jau šį savaitgalį pirmą kartą regos negalią turintys krepšinio sirgaliai galės „matyti“ krepšinio rungtynes. Su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininku Pauliumi Kalveliu, LKL komentatoriumi, pasiryžusiu tapti aklųjų bendruomenės akimis keturiose Karaliaus Mindaugo taurės rungtynėse, Žilvinu Aleksandravičiumi ir Kristina Kulioniene, LRT TV departamento Programų skyriaus vadove, kalbamės apie pritaikytos programos visiems svarbą ir ypatumus.<br /><br />Pasak P. Kalvelio, regos sutrikimų turintiems asmenims atsiranda vis daugiau pritaikytos vaizdinės produkcijos – rodomi filmai, spektakliai su garsiniu vaizdavimu. „Tačiau mūsų bendruomenės žmonės tokie patys kaip ir visi – jie nori ne tik kultūros, bet ir sporto, pramogų. Todėl ir gimė mintis kreiptis į LRT, kuri kasmet didina akliesiems pritaikytų transliacijų kiekį. Tikimės, kad „pirmasis krepšinio blynas” neprisvils, ir po Karaliaus Mindaugo taurės tarsimės ir dėl kitų turnyrų“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52775694</guid><pubDate>Sat, 18 Feb 2023 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52775694/2023_02_18_3350_1_20230218170146340.mp3" length="28717528" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jau šį savaitgalį pirmą kartą regos negalią turintys krepšinio sirgaliai galės „matyti“ krepšinio rungtynes. Su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininku Pauliumi Kalveliu, LKL komentatoriumi, pasiryžusiu tapti aklųjų bendruomenės akimis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jau šį savaitgalį pirmą kartą regos negalią turintys krepšinio sirgaliai galės „matyti“ krepšinio rungtynes. Su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininku Pauliumi Kalveliu, LKL komentatoriumi, pasiryžusiu tapti aklųjų bendruomenės akimis keturiose Karaliaus Mindaugo taurės rungtynėse, Žilvinu Aleksandravičiumi ir Kristina Kulioniene, LRT TV departamento Programų skyriaus vadove, kalbamės apie pritaikytos programos visiems svarbą ir ypatumus.<br /><br />Pasak P. Kalvelio, regos sutrikimų turintiems asmenims atsiranda vis daugiau pritaikytos vaizdinės produkcijos – rodomi filmai, spektakliai su garsiniu vaizdavimu. „Tačiau mūsų bendruomenės žmonės tokie patys kaip ir visi – jie nori ne tik kultūros, bet ir sporto, pramogų. Todėl ir gimė mintis kreiptis į LRT, kuri kasmet didina akliesiems pritaikytų transliacijų kiekį. Tikimės, kad „pirmasis krepšinio blynas” neprisvils, ir po Karaliaus Mindaugo taurės tarsimės ir dėl kitų turnyrų“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1795</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Vasario 13-oji – Pasaulinė radijo diena</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-vasario-13-oji-pasauline-radijo-diena--52703019</link><description><![CDATA[Laidoje, skirtoje Pasaulinei radijo dienai pažymėti, kalbamės su LRT radijo departamento direktoriumi Giedriumi Masalskiu ir radijo garso režisiere Egle Jarmolavičiūte. Ką reiškia dirbti radijuje, kaip pelnyti klausytojų pasitikėjimą, kokios laidos labiausiai klausomos, kokios didžiausios naujienos, pasiekimai ir planai laukia visų LRT radijų ir dar daug įdomių dalykų.<br /><br />Pasaulinė radijo diena yra minima vasario 13 dieną.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52703019</guid><pubDate>Sat, 11 Feb 2023 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52703019/2023_02_11_3350_1_20230211170200051.mp3" length="28717946" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje, skirtoje Pasaulinei radijo dienai pažymėti, kalbamės su LRT radijo departamento direktoriumi Giedriumi Masalskiu ir radijo garso režisiere Egle Jarmolavičiūte. Ką reiškia dirbti radijuje, kaip pelnyti klausytojų pasitikėjimą, kokios laidos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje, skirtoje Pasaulinei radijo dienai pažymėti, kalbamės su LRT radijo departamento direktoriumi Giedriumi Masalskiu ir radijo garso režisiere Egle Jarmolavičiūte. Ką reiškia dirbti radijuje, kaip pelnyti klausytojų pasitikėjimą, kokios laidos labiausiai klausomos, kokios didžiausios naujienos, pasiekimai ir planai laukia visų LRT radijų ir dar daug įdomių dalykų.<br /><br />Pasaulinė radijo diena yra minima vasario 13 dieną.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1795</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. „Pacientai pacientams“ – nauja iniciatyva, kuri padės susiorientuoti einantiems onkologinės ligos keliu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-pacientai-pacientams-nauja-iniciatyva-kuri-pades-susiorientuoti-einantiems-onkologines-ligos-keliu--52636433</link><description><![CDATA[Lietuvoje kasdien daugiau nei 50 asmenų sužino, kad jiems onkologinė liga ir kasdien kas nors susiduria su tais pačiais iššūkiais, klausimais, problemomis, su kuriais jau buvo susidūrę ir galbūt net išsprendę kiti asmenys.<br /><br />Apie naują POLA iniciatyvą, skirtą padėti susiorientuoti einantiems onkologinės ligos keliu „Pacientai pacientams“ laidoje, skirtoje Pasaulinei kovos su vėžiu dienai, pasakoja POLA vadovė Neringa Čiakienė. „Gydytojams onkologams trūksta laiko bei galimybių suteikti pacientams visą juos dominančią informaciją, slaugytojai taip pat nėra įgalinti spręsti šią situaciją, pacientų organizacijoms trūksta išteklių ir instrumentų, nacionalinių projektų įgyvendinimas vėluoja ir Lietuvos onkologijos centruose vis dar nedirba pacientų atvejo vadybininkai“, – sako pašnekovė.<br /><br />„Nors internete gausu informacijos apie vėžį, ji yra išsibarsčiusi po skirtingus puslapius, dažniausiai pateikiama skaitmeninių leidinių pavidalu, tad asmenims išties yra sunku rasti atsakymus į konkrečius juos dominančius klausimus“, – pritaria naujos iniciatyvos savanorė Kristina Bružienė.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52636433</guid><pubDate>Sat, 04 Feb 2023 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52636433/2023_02_04_3350_1_20230204170153619.mp3" length="28679494" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvoje kasdien daugiau nei 50 asmenų sužino, kad jiems onkologinė liga ir kasdien kas nors susiduria su tais pačiais iššūkiais, klausimais, problemomis, su kuriais jau buvo susidūrę ir galbūt net išsprendę kiti asmenys.

Apie naują POLA iniciatyvą,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvoje kasdien daugiau nei 50 asmenų sužino, kad jiems onkologinė liga ir kasdien kas nors susiduria su tais pačiais iššūkiais, klausimais, problemomis, su kuriais jau buvo susidūrę ir galbūt net išsprendę kiti asmenys.<br /><br />Apie naują POLA iniciatyvą, skirtą padėti susiorientuoti einantiems onkologinės ligos keliu „Pacientai pacientams“ laidoje, skirtoje Pasaulinei kovos su vėžiu dienai, pasakoja POLA vadovė Neringa Čiakienė. „Gydytojams onkologams trūksta laiko bei galimybių suteikti pacientams visą juos dominančią informaciją, slaugytojai taip pat nėra įgalinti spręsti šią situaciją, pacientų organizacijoms trūksta išteklių ir instrumentų, nacionalinių projektų įgyvendinimas vėluoja ir Lietuvos onkologijos centruose vis dar nedirba pacientų atvejo vadybininkai“, – sako pašnekovė.<br /><br />„Nors internete gausu informacijos apie vėžį, ji yra išsibarsčiusi po skirtingus puslapius, dažniausiai pateikiama skaitmeninių leidinių pavidalu, tad asmenims išties yra sunku rasti atsakymus į konkrečius juos dominančius klausimus“, – pritaria naujos iniciatyvos savanorė Kristina Bružienė.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1793</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Ką galime padaryti kiekvienas, kad gyventume kaip filme „Neliečiamieji“?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-ka-galime-padaryti-kiekvienas-kad-gyventume-kaip-filme-nelieciamieji--52574436</link><description><![CDATA[„Kai pamačiau filmą „Neliečiamieji“, supratau – čia yra apie tai“, – apie Asmeninio asistento pagalbą sako Sandra Lopetaitė, Panevėžio Lietaus vaikų vadovė. Sandra pati dirbo asmenine asistente, nes, prieš imantis organizuoti pagalbos teikimą, norėjo sužinoti, kokie sunkumai kyla, kokių netikėtumų gali tikėtis asmeninis asistentas ir kt. Jos vaikas šiandien turi asmeninį asistentą ir, kreipdamasi į kitus tėvus, Sandra sako: „Pasiruoškite būti nustebę“.<br />Žilvinas Mišeikis – vienas iš Lietuvos asmeninių asistentų asociacijos steigėjų ir asociacijos vadovas. Pats Žilvinas taip pat turi asmeninį asistentą ir, kaip tame filme, džiaugiasi, kad asmeninė pagalba jo gyvenimą daro visavertiškesnį.<br />Asmeninio asistento pagalba – priemonė dar nauja, ir dar vis kyla įvairių iššūkių. Tačiau ši priemonė ir labai laukta bei reikalinga. Ką galime padaryti kiekvienas, kad gyventume kaip filme „Neliečiamieji“?<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52574436</guid><pubDate>Sat, 28 Jan 2023 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52574436/2023_01_28_3350_1_20230128170152981.mp3" length="28717528" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kai pamačiau filmą „Neliečiamieji“, supratau – čia yra apie tai“, – apie Asmeninio asistento pagalbą sako Sandra Lopetaitė, Panevėžio Lietaus vaikų vadovė. Sandra pati dirbo asmenine asistente, nes, prieš imantis organizuoti pagalbos teikimą, norėjo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kai pamačiau filmą „Neliečiamieji“, supratau – čia yra apie tai“, – apie Asmeninio asistento pagalbą sako Sandra Lopetaitė, Panevėžio Lietaus vaikų vadovė. Sandra pati dirbo asmenine asistente, nes, prieš imantis organizuoti pagalbos teikimą, norėjo sužinoti, kokie sunkumai kyla, kokių netikėtumų gali tikėtis asmeninis asistentas ir kt. Jos vaikas šiandien turi asmeninį asistentą ir, kreipdamasi į kitus tėvus, Sandra sako: „Pasiruoškite būti nustebę“.<br />Žilvinas Mišeikis – vienas iš Lietuvos asmeninių asistentų asociacijos steigėjų ir asociacijos vadovas. Pats Žilvinas taip pat turi asmeninį asistentą ir, kaip tame filme, džiaugiasi, kad asmeninė pagalba jo gyvenimą daro visavertiškesnį.<br />Asmeninio asistento pagalba – priemonė dar nauja, ir dar vis kyla įvairių iššūkių. Tačiau ši priemonė ir labai laukta bei reikalinga. Ką galime padaryti kiekvienas, kad gyventume kaip filme „Neliečiamieji“?<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1795</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Negalios reforma. Paprastai apie svarbius dalykus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-negalios-reforma-paprastai-apie-svarbius-dalykus--52504491</link><description><![CDATA[2023-iaisiais prasidėjo naujai įgyvendinama Negalios reforma, kuri iki jos priėmimo Seime kėlė daug diskusijų tiek tarp žmonių, turinčių negalią, tiek tarp politikų. Kaip reforma skynėsi kelią ir kas realiai keičiasi laidoje pokalbis su Lauryna Filatovaite, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministrės patarėja, ir Monika Ošmianskienė, Seimo nare, Socialinių reikalų komiteto nare, Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininke.<br /><br />Reformų vyksta daug ir įvairių. Pašnekovės pasakoja, kodėl buvo reikalinga ši, paprastai paaiškina esminius reformos akcentus ir atsako į dažniausiai kylančius klausimus. „Bendradarbiavimas ir bendrystė svarbiausi dalykai, siekiant visuomenės pokyčių“, – sako L.Filatovaitė. „Tikėkime pokyčiais, prisidėkime prie jų“, – antrina M.Ošmianskienė.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52504491</guid><pubDate>Sat, 21 Jan 2023 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52504491/2023_01_21_3350_1_20230121170253618.mp3" length="28717946" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2023-iaisiais prasidėjo naujai įgyvendinama Negalios reforma, kuri iki jos priėmimo Seime kėlė daug diskusijų tiek tarp žmonių, turinčių negalią, tiek tarp politikų. Kaip reforma skynėsi kelią ir kas realiai keičiasi laidoje pokalbis su Lauryna...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2023-iaisiais prasidėjo naujai įgyvendinama Negalios reforma, kuri iki jos priėmimo Seime kėlė daug diskusijų tiek tarp žmonių, turinčių negalią, tiek tarp politikų. Kaip reforma skynėsi kelią ir kas realiai keičiasi laidoje pokalbis su Lauryna Filatovaite, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministrės patarėja, ir Monika Ošmianskienė, Seimo nare, Socialinių reikalų komiteto nare, Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininke.<br /><br />Reformų vyksta daug ir įvairių. Pašnekovės pasakoja, kodėl buvo reikalinga ši, paprastai paaiškina esminius reformos akcentus ir atsako į dažniausiai kylančius klausimus. „Bendradarbiavimas ir bendrystė svarbiausi dalykai, siekiant visuomenės pokyčių“, – sako L.Filatovaitė. „Tikėkime pokyčiais, prisidėkime prie jų“, – antrina M.Ošmianskienė.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1795</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. „Aš dažnai pagalvoju, kas valdė tą pragaro mašiną“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-as-daznai-pagalvoju-kas-valde-ta-pragaro-masina--52441219</link><description><![CDATA[„Stovėjome vienas prieš kitą, žiūrėjome vienas į kitą. Tikriausiai, mano mintis buvo stipresnė, nes jis apsisuko ir nuvažiavo“, – sako Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėjas Ričardas Daunoravičius, 1991-ųjų sausio 13-ąją stojęs į akistatą su sovietų tanku.<br /><br />Jaudinantis pokalbis apie 1991-ųjų sausio įvykius, karo Ukrainoje baisumų poveikį žmonėms, kasdieninį darbą, išgyvenant gimimo stebuklą, galios/negalios įtaką moters pašaukimui gimdyti.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52441219</guid><pubDate>Sat, 14 Jan 2023 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52441219/2023_01_14_3350_1_20230114170156864.mp3" length="28089753" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Stovėjome vienas prieš kitą, žiūrėjome vienas į kitą. Tikriausiai, mano mintis buvo stipresnė, nes jis apsisuko ir nuvažiavo“, – sako Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėjas Ričardas Daunoravičius, 1991-ųjų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Stovėjome vienas prieš kitą, žiūrėjome vienas į kitą. Tikriausiai, mano mintis buvo stipresnė, nes jis apsisuko ir nuvažiavo“, – sako Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėjas Ričardas Daunoravičius, 1991-ųjų sausio 13-ąją stojęs į akistatą su sovietų tanku.<br /><br />Jaudinantis pokalbis apie 1991-ųjų sausio įvykius, karo Ukrainoje baisumų poveikį žmonėms, kasdieninį darbą, išgyvenant gimimo stebuklą, galios/negalios įtaką moters pašaukimui gimdyti.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1756</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie Tomą ir Atomą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-toma-ir-atoma--52378147</link><description><![CDATA[2023-ieji Lietuvos autizmo asociacijai „Lietaus vaikai“ jubiliejiniai. Apie pokyčius ir naujienas laidoje pasakoja asociacijos vadovė Lina Sasnauskienė, Vilniaus „Lietaus vaikų“ vadovė Beata Veselienė ir Alytaus „Lietaus vaikų“ vadovė Klementina Gruzdienė. Moterys dalijasi savo asmeninėmis patirtimis ir pristato du naujus asociacijos prekės ženklus.<br /><br />www.pagalbaautizmui.lt – tai paslaugų žemėlapis, padėsiantis šeimoms ir specialistams rasti visas paslaugas bei draugiškas aplinkas autistiškiems vaikams ir suaugusiems bei jų šeimos nariams visoje Lietuvoje.<br /><br />www.tomasiratomas.lt – elektroninė Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ parduotuvė, kuri įgalins visus bendruomenės narius savo kuriamus produktus ir paslaugas pristatyti bei parduoti visuomenei ir taip didinti organizacijų finansinį tvarumą, o bendruomenės nariams padės susikurti darbo vietas.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52378147</guid><pubDate>Sat, 07 Jan 2023 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52378147/2023_01_07_3350_1_20230107170229121.mp3" length="27130537" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2023-ieji Lietuvos autizmo asociacijai „Lietaus vaikai“ jubiliejiniai. Apie pokyčius ir naujienas laidoje pasakoja asociacijos vadovė Lina Sasnauskienė, Vilniaus „Lietaus vaikų“ vadovė Beata Veselienė ir Alytaus „Lietaus vaikų“ vadovė Klementina...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2023-ieji Lietuvos autizmo asociacijai „Lietaus vaikai“ jubiliejiniai. Apie pokyčius ir naujienas laidoje pasakoja asociacijos vadovė Lina Sasnauskienė, Vilniaus „Lietaus vaikų“ vadovė Beata Veselienė ir Alytaus „Lietaus vaikų“ vadovė Klementina Gruzdienė. Moterys dalijasi savo asmeninėmis patirtimis ir pristato du naujus asociacijos prekės ženklus.<br /><br />www.pagalbaautizmui.lt – tai paslaugų žemėlapis, padėsiantis šeimoms ir specialistams rasti visas paslaugas bei draugiškas aplinkas autistiškiems vaikams ir suaugusiems bei jų šeimos nariams visoje Lietuvoje.<br /><br />www.tomasiratomas.lt – elektroninė Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ parduotuvė, kuri įgalins visus bendruomenės narius savo kuriamus produktus ir paslaugas pristatyti bei parduoti visuomenei ir taip didinti organizacijų finansinį tvarumą, o bendruomenės nariams padės susikurti darbo vietas.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1696</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Karas turi moters veidą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-karas-turi-moters-veida--52322464</link><description><![CDATA[Laidoje pokalbis su paramos labdaros fondo „Saulės smiltys“ vadove Marija Dubickiene, kuri tik prasidėjus karui, pasakė: „Būsiu šioje veikloje, kol manęs reikės“. Ir ji nemelavo. Visus baisaus karo 10 mėnesių, kiekvieną savaitę į Ukrainą iš Marijos kiemo išvyksta automobiliai, prikrauti labai reikalingos tikslinės pagalbos. Kita pašnekovė Raimonda Bukinienė – šaulė, paramedikė, savanorė. Moterys pasakoja, kaip joms sekėsi paskutinės humanitarinės pagalbos kelionės metu, kurios metu joms teko pasiekti ir priešakines fronto linijas ir, kartu su kariais išgyventi stingdantį šaltį, draugų netektis.<br /><br />2022-ieji Seimo buvo paskelbti Savanorystės metais. Simboliška, tačiau savanoriška veikla šiuo metu yra ypatingai reikalinga ir vertinama. Dar prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą Savanorystės metais buvo siekiama garsiau kalbėti apie šią veiklą, su ja supažindinti ir į ją įtraukti daugiau jaunų žmonių. Tačiau prasidėjus karinei Rusijos agresijai, to daryti nebereikėjo – žmonės savanorišką veiklą pradėjo vykdyti tarsi intuityviai: jausdami, kam ir kur jų pagalba yra labiausiai reikalinga.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52322464</guid><pubDate>Sat, 31 Dec 2022 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52322464/2022_12_31_3350_1_20221231170144469.mp3" length="27334919" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje pokalbis su paramos labdaros fondo „Saulės smiltys“ vadove Marija Dubickiene, kuri tik prasidėjus karui, pasakė: „Būsiu šioje veikloje, kol manęs reikės“. Ir ji nemelavo. Visus baisaus karo 10 mėnesių, kiekvieną savaitę į Ukrainą iš Marijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje pokalbis su paramos labdaros fondo „Saulės smiltys“ vadove Marija Dubickiene, kuri tik prasidėjus karui, pasakė: „Būsiu šioje veikloje, kol manęs reikės“. Ir ji nemelavo. Visus baisaus karo 10 mėnesių, kiekvieną savaitę į Ukrainą iš Marijos kiemo išvyksta automobiliai, prikrauti labai reikalingos tikslinės pagalbos. Kita pašnekovė Raimonda Bukinienė – šaulė, paramedikė, savanorė. Moterys pasakoja, kaip joms sekėsi paskutinės humanitarinės pagalbos kelionės metu, kurios metu joms teko pasiekti ir priešakines fronto linijas ir, kartu su kariais išgyventi stingdantį šaltį, draugų netektis.<br /><br />2022-ieji Seimo buvo paskelbti Savanorystės metais. Simboliška, tačiau savanoriška veikla šiuo metu yra ypatingai reikalinga ir vertinama. Dar prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą Savanorystės metais buvo siekiama garsiau kalbėti apie šią veiklą, su ja supažindinti ir į ją įtraukti daugiau jaunų žmonių. Tačiau prasidėjus karinei Rusijos agresijai, to daryti nebereikėjo – žmonės savanorišką veiklą pradėjo vykdyti tarsi intuityviai: jausdami, kam ir kur jų pagalba yra labiausiai reikalinga.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1709</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Ar tikrai už viską atsakingas Dievas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-ar-tikrai-uz-viska-atsakingas-dievas--52281080</link><description><![CDATA[Šv. Kūčioms skirtoje laidoje – pokalbis su kunigu Moze Mitkevičiumi apie meilę, dėkingumą, dovanas, galias ir negalias, apie mūsų susikurtas baimes, kartais apimantį beprasmybės jausmą ir viltį bei tikėjimą. Šv. Kalėdos yra Dievo gimimo šventė, tačiau kiekvienas gimimas baigiasi mirtimi, o tas žinojimas neretai sėja baimę, kartais, ir beprasmybę. Kodėl taip yra ir kaip sumažinti kylančias abejones? Dar dažnai girdimi posakiai, kad kiekvienam duodama tiek, kiek sugeba pakelti arba supranta tiek, kiek sugeba priimti. Kiek tiesos tame yra? Kiek svarbios kiekvieno žmogaus pastangos? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus bei šventiniai linkėjimai – laidoje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52281080</guid><pubDate>Sat, 24 Dec 2022 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52281080/2022_12_24_3350_1_20221224170224325.mp3" length="28053809" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šv. Kūčioms skirtoje laidoje – pokalbis su kunigu Moze Mitkevičiumi apie meilę, dėkingumą, dovanas, galias ir negalias, apie mūsų susikurtas baimes, kartais apimantį beprasmybės jausmą ir viltį bei tikėjimą. Šv. Kalėdos yra Dievo gimimo šventė, tačiau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šv. Kūčioms skirtoje laidoje – pokalbis su kunigu Moze Mitkevičiumi apie meilę, dėkingumą, dovanas, galias ir negalias, apie mūsų susikurtas baimes, kartais apimantį beprasmybės jausmą ir viltį bei tikėjimą. Šv. Kalėdos yra Dievo gimimo šventė, tačiau kiekvienas gimimas baigiasi mirtimi, o tas žinojimas neretai sėja baimę, kartais, ir beprasmybę. Kodėl taip yra ir kaip sumažinti kylančias abejones? Dar dažnai girdimi posakiai, kad kiekvienam duodama tiek, kiek sugeba pakelti arba supranta tiek, kiek sugeba priimti. Kiek tiesos tame yra? Kiek svarbios kiekvieno žmogaus pastangos? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus bei šventiniai linkėjimai – laidoje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1754</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-ved-zydre-gedrimaite--52202282</link><description><![CDATA[Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52202282</guid><pubDate>Sat, 17 Dec 2022 14:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52202282/2022_12_17_3350_1_20221216112540801.mp3" length="26941044" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1684</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Projektas „Regėjimo fonas“: klausytis ir girdėti yra du skirtingi dalykai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-projektas-regejimo-fonas-klausytis-ir-girdeti-yra-du-skirtingi-dalykai--52151688</link><description><![CDATA[Pasaulyje, kur absoliuti dauguma patirčių siejasi su vizualiais įspūdžiais, užmerkti akis ir pasirinkti kur kas mažiau populiarią kūrybinę priemonę, gali atrodyti neįprastas sprendimas. Tačiau būtent toks menininko Vlado Dieninio ir jo komandos kryptingas pasirinkimas, į projektą įtraukti garso entuziastai iš neregių ir silpnaregių bendruomenės, sukūrė daug naujų dialogų ir atskleidė daug atradimų.<br />Projekto „Regėjimo fonas“ esmė yra ne tik garso pažinimas. Tai visų pirma daug dialogų, užsimezgusių tarp menininkų ir neregių bendruomenės atstovų, kuriems įdomus garso menas. Projekto sumanytojas – dėstytojas, garso menininkas, tyrinėtojas ir edukatorius Vladas Dieninis garsą tyrinėja jau seniai ir laidoje pasakoja, kodėl reikėjo tokio projekto, kaip jis gimė ir ką leido išmokti: „Klausytis ir girdėti yra du skirtingi dalykai. Girdime mes natūraliai, o klausomės sąmoningai“. Neregių bendruomenę atstovaujantis Deividas Mankevičius laidoje pasakoja apie kūrėjų atradimus dalyvaujant projekte ir apie garsinius kompiuterinius žaidimus.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52151688</guid><pubDate>Sat, 10 Dec 2022 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52151688/2022_12_10_3350_1_20221209165607714.mp3" length="27613702" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasaulyje, kur absoliuti dauguma patirčių siejasi su vizualiais įspūdžiais, užmerkti akis ir pasirinkti kur kas mažiau populiarią kūrybinę priemonę, gali atrodyti neįprastas sprendimas. Tačiau būtent toks menininko Vlado Dieninio ir jo komandos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasaulyje, kur absoliuti dauguma patirčių siejasi su vizualiais įspūdžiais, užmerkti akis ir pasirinkti kur kas mažiau populiarią kūrybinę priemonę, gali atrodyti neįprastas sprendimas. Tačiau būtent toks menininko Vlado Dieninio ir jo komandos kryptingas pasirinkimas, į projektą įtraukti garso entuziastai iš neregių ir silpnaregių bendruomenės, sukūrė daug naujų dialogų ir atskleidė daug atradimų.<br />Projekto „Regėjimo fonas“ esmė yra ne tik garso pažinimas. Tai visų pirma daug dialogų, užsimezgusių tarp menininkų ir neregių bendruomenės atstovų, kuriems įdomus garso menas. Projekto sumanytojas – dėstytojas, garso menininkas, tyrinėtojas ir edukatorius Vladas Dieninis garsą tyrinėja jau seniai ir laidoje pasakoja, kodėl reikėjo tokio projekto, kaip jis gimė ir ką leido išmokti: „Klausytis ir girdėti yra du skirtingi dalykai. Girdime mes natūraliai, o klausomės sąmoningai“. Neregių bendruomenę atstovaujantis Deividas Mankevičius laidoje pasakoja apie kūrėjų atradimus dalyvaujant projekte ir apie garsinius kompiuterinius žaidimus.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1726</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Ko paprašytų auksinės žuvelės, jei ją sugautų, ministrė Monika Navickienė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-ko-paprasytu-auksines-zuveles-jei-ja-sugautu-ministre-monika-navickiene--52086661</link><description><![CDATA[Kasmet nuo 1992-ųjų gruodžio 3-ąją minima Tarptautinė neįgaliųjų diena. Tai – priminimas, kad negalia yra gyvenimo dalis, ji visada yra šalia mūsų, dažnai iki jos – vos vienas žingsnis. Beveik kiekvienas iš mūsų tam tikru gyvenimo laikotarpiu, ar tam tikroje situacijoje, galime tapti laikinai, o kartais ir visam laikui neįgalus.<br /><br />Laidoje Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasakoja apie savo asmenines galias bei negalias ir visiems linki niekada neskirstyti žmonių į daugiau ar mažiau galinčius, o savo kelyje sutikti kuo daugiau šviesių, pozityvių pakeleivių. „Aš nesu stipri moteris, man nėra svetima savigrauža, kai trūksta laiko, kad visur būčiau gera“, – atvirauja M. Navickienė ir priduria: „turiu sau priekaištų, tačiau, ką bedaryčiau, stengiuosi visur įdėti savo širdies dalelę. Net gamindama sriubą, maišydama ją, tai darau su meile“. Pokalbis – priminimas: norėdami pokyčių, kiekvienas pradėkime nuo savęs.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52086661</guid><pubDate>Sat, 03 Dec 2022 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52086661/2022_12_03_3350_1_20221203170258653.mp3" length="27255925" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kasmet nuo 1992-ųjų gruodžio 3-ąją minima Tarptautinė neįgaliųjų diena. Tai – priminimas, kad negalia yra gyvenimo dalis, ji visada yra šalia mūsų, dažnai iki jos – vos vienas žingsnis. Beveik kiekvienas iš mūsų tam tikru gyvenimo laikotarpiu, ar tam...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kasmet nuo 1992-ųjų gruodžio 3-ąją minima Tarptautinė neįgaliųjų diena. Tai – priminimas, kad negalia yra gyvenimo dalis, ji visada yra šalia mūsų, dažnai iki jos – vos vienas žingsnis. Beveik kiekvienas iš mūsų tam tikru gyvenimo laikotarpiu, ar tam tikroje situacijoje, galime tapti laikinai, o kartais ir visam laikui neįgalus.<br /><br />Laidoje Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasakoja apie savo asmenines galias bei negalias ir visiems linki niekada neskirstyti žmonių į daugiau ar mažiau galinčius, o savo kelyje sutikti kuo daugiau šviesių, pozityvių pakeleivių. „Aš nesu stipri moteris, man nėra svetima savigrauža, kai trūksta laiko, kad visur būčiau gera“, – atvirauja M. Navickienė ir priduria: „turiu sau priekaištų, tačiau, ką bedaryčiau, stengiuosi visur įdėti savo širdies dalelę. Net gamindama sriubą, maišydama ją, tai darau su meile“. Pokalbis – priminimas: norėdami pokyčių, kiekvienas pradėkime nuo savęs.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1704</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Pokalbis apie žmogų, ne apie jo elgesį. HAASTE metodas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-pokalbis-apie-zmogu-ne-apie-jo-elgesi-haaste-metodas--52024504</link><description><![CDATA[Prieš kelis metus Ugdymo plėtotės centras išleido Bo Hejlskov Elvén knygą „Padėkime nesimušti, nesikandžioti, nešūkauti“. Tai knyga apie iššūkių keliančio elgesio apraiškų mažinimą, ieškant išorinių ir vidinių priežasčių. Remiantis Bo įžvalgomis, kelių Suomijos nevyriausybinių organizacijų komanda sukūrė HAASTE metodą – kaip dirbti su iššūkių keliančių elgesiu.<br /><br />Laidoje Suomijos autizmo asociacijos atstovė, viena iš metodo HAASTE kūrėjų ir asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel Patil pasakoja savo asmenines patirtis, atskleidžia skirtumus tarp požiūrio į autistišką asmenį Lietuvoje ir Suomijoje, supažindina kaip pasireiškia iššūkių keliantis elgesys ir kaip aplinkiniai jam gali turėti įtakos.<br /><br />„Tai yra pats geriausias instrumentas, kurį man teko naudoti per 25-erius mano darbo su autistiškais asmenimis metus“, – sako Pia Maria Topi.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52024504</guid><pubDate>Sat, 26 Nov 2022 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52024504/2022_11_26_3350_1_20221126170157519.mp3" length="27380059" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš kelis metus Ugdymo plėtotės centras išleido Bo Hejlskov Elvén knygą „Padėkime nesimušti, nesikandžioti, nešūkauti“. Tai knyga apie iššūkių keliančio elgesio apraiškų mažinimą, ieškant išorinių ir vidinių priežasčių. Remiantis Bo įžvalgomis,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš kelis metus Ugdymo plėtotės centras išleido Bo Hejlskov Elvén knygą „Padėkime nesimušti, nesikandžioti, nešūkauti“. Tai knyga apie iššūkių keliančio elgesio apraiškų mažinimą, ieškant išorinių ir vidinių priežasčių. Remiantis Bo įžvalgomis, kelių Suomijos nevyriausybinių organizacijų komanda sukūrė HAASTE metodą – kaip dirbti su iššūkių keliančių elgesiu.<br /><br />Laidoje Suomijos autizmo asociacijos atstovė, viena iš metodo HAASTE kūrėjų ir asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel Patil pasakoja savo asmenines patirtis, atskleidžia skirtumus tarp požiūrio į autistišką asmenį Lietuvoje ir Suomijoje, supažindina kaip pasireiškia iššūkių keliantis elgesys ir kaip aplinkiniai jam gali turėti įtakos.<br /><br />„Tai yra pats geriausias instrumentas, kurį man teko naudoti per 25-erius mano darbo su autistiškais asmenimis metus“, – sako Pia Maria Topi.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1712</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Lietuvoje pristatyta inovacija, kuri padės gerinti neišnešiotų naujagimių sveikatos priežiūrą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-lietuvoje-pristatyta-inovacija-kuri-pades-gerinti-neisnesiotu-naujagimiu-sveikatos-prieziura--51951272</link><description><![CDATA[Kiekvienais metais prieš laiką gimsta maždaug 15 milijonų kūdikių, o tai yra maždaug vienas iš 10 visų visame pasaulyje gimusių kūdikių. Vos 35 cm ilgio ir mažiau nei 1000 g sveriantis Paulius – pirmą kartą Lietuvoje! Apie Lietuvoje pirmą kartą pristatytą pasaulinę inovaciją, skirtą gerinti neišnešiotų naujagimių sveikatos priežiūrą, iššūkius, su kuriais susiduria neišnešiotukai ir jų šeimos, laidoje pasakoja Santaros klinikų Neonatologijos centro vadovas doc. dr. Arūnas Liubšys, neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ ir nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ vadovė Asta Speičytė-Radzevičienė ir operos solistė, neišnešiotukės Veronikos mama Ieva Prudnikovaitė.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51951272</guid><pubDate>Sat, 19 Nov 2022 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51951272/2022_11_19_3350_1_20221119170149959.mp3" length="27615370" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kiekvienais metais prieš laiką gimsta maždaug 15 milijonų kūdikių, o tai yra maždaug vienas iš 10 visų visame pasaulyje gimusių kūdikių. Vos 35 cm ilgio ir mažiau nei 1000 g sveriantis Paulius – pirmą kartą Lietuvoje! Apie Lietuvoje pirmą kartą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kiekvienais metais prieš laiką gimsta maždaug 15 milijonų kūdikių, o tai yra maždaug vienas iš 10 visų visame pasaulyje gimusių kūdikių. Vos 35 cm ilgio ir mažiau nei 1000 g sveriantis Paulius – pirmą kartą Lietuvoje! Apie Lietuvoje pirmą kartą pristatytą pasaulinę inovaciją, skirtą gerinti neišnešiotų naujagimių sveikatos priežiūrą, iššūkius, su kuriais susiduria neišnešiotukai ir jų šeimos, laidoje pasakoja Santaros klinikų Neonatologijos centro vadovas doc. dr. Arūnas Liubšys, neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ ir nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ vadovė Asta Speičytė-Radzevičienė ir operos solistė, neišnešiotukės Veronikos mama Ieva Prudnikovaitė.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1726</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Kelionė į Lietuvos kurčiųjų kalbinio ir kultūrinio paveldo pažinimą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kelione-i-lietuvos-kurciuju-kalbinio-ir-kulturinio-paveldo-pazinima--51872516</link><description><![CDATA[„Norėjau tapti aktore, o dabar labai džiaugiuosi vis labiau pažindama gestų kalbą ir ja kalbančią bendruomenę“, – sako gestų kalbos tyrėja Anželika Teresė, kuri kartu su poete Nijole Karmaziene kviečia į labai įdomią Lietuvos kurčiųjų kalbinio ir kultūrinio paveldo pažinimo kelionę. Gestais kalbantys kurtieji yra kalbinė ir kultūrinė mažuma, neatrasta mažuma – mažas užsienis Lietuvoje – jeigu jūs gestų kalbos nemokate.<br /><br />Laidos pašnekovės pasakoja apie savo patirtis, atradimus ir pristato unikalų projektą: lapkričio 18-ąją visuomenei bus pristatyti lietuvių gestų kalbos literatūros kūriniai. Buvo surinkta 12 autentiškų Lietuvos gestų kalbos meninių kūrinių (5 poetų). Leidinyje yra šių meninių kūrinių aprašai, taip pat skyrius, kuriame susidomėję bus supažindinti ir bendrai su tuo, kas yra Lietuvos gestų kultūros literatūra, kas yra poezija, kokių meninės raiškos priemonių galima rasti, autentiškumas gestų kalbos kūriniuose.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51872516</guid><pubDate>Sat, 12 Nov 2022 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51872516/2022_11_12_3350_1_20221112170305987.mp3" length="27542645" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Norėjau tapti aktore, o dabar labai džiaugiuosi vis labiau pažindama gestų kalbą ir ja kalbančią bendruomenę“, – sako gestų kalbos tyrėja Anželika Teresė, kuri kartu su poete Nijole Karmaziene kviečia į labai įdomią Lietuvos kurčiųjų kalbinio ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Norėjau tapti aktore, o dabar labai džiaugiuosi vis labiau pažindama gestų kalbą ir ja kalbančią bendruomenę“, – sako gestų kalbos tyrėja Anželika Teresė, kuri kartu su poete Nijole Karmaziene kviečia į labai įdomią Lietuvos kurčiųjų kalbinio ir kultūrinio paveldo pažinimo kelionę. Gestais kalbantys kurtieji yra kalbinė ir kultūrinė mažuma, neatrasta mažuma – mažas užsienis Lietuvoje – jeigu jūs gestų kalbos nemokate.<br /><br />Laidos pašnekovės pasakoja apie savo patirtis, atradimus ir pristato unikalų projektą: lapkričio 18-ąją visuomenei bus pristatyti lietuvių gestų kalbos literatūros kūriniai. Buvo surinkta 12 autentiškų Lietuvos gestų kalbos meninių kūrinių (5 poetų). Leidinyje yra šių meninių kūrinių aprašai, taip pat skyrius, kuriame susidomėję bus supažindinti ir bendrai su tuo, kas yra Lietuvos gestų kultūros literatūra, kas yra poezija, kokių meninės raiškos priemonių galima rasti, autentiškumas gestų kalbos kūriniuose.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1722</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Labdaros iniciatyva „Vienybė težydi“ – konkreti pagalba žmonėms iš Ukrainos, turintiems negalią ir jų šeimoms, gyvenantiems</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-labdaros-iniciatyva-vienybe-tezydi-konkreti-pagalba-zmonems-is-ukrainos-turintiems-negalia-ir-ju-seimoms-gyvenantiems--51795696</link><description><![CDATA[Labdaros iniciatyva „Vienybė težydi“ Lietuvos visuomenę kviečia remti negalią turinčius žmones ir jų šeimas iš Ukrainos, šiuo metu gyvenančius Lietuvoje. Šios šeimos verčiasi ypač sunkiai, nes daugumos jų tėčiai gina savo šalį ir mūsų saugią ateitį, o mamos turi visą dėmesį skirti neįgalių šeimos narių priežiūrai ir slaugymui – dažnai dirbti pilną darbo dieną nėra nei laiko, nei galimybių, nei jėgų.<br /><br />„Vienybė težydi“ sudaro galimybę skirti tiesioginę mėnesinę paramą konkrečiai šeimai, konkrečiam vaikui“, – sako Lietuvos Raudonojo kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė ir „Ogilvy Vilnius“ vykdantysis direktorius Dovydas Kėdikas. Pašnekovai laidoje pasakoja, kaip ir kodėl kilo mintis inicijuoti programą, kaip sekasi rinkti labai reikalingas mėnesines aukas, kaip galima prisijungti prie šios iniciatyvos ir, kaip pakviesti joje dalyvauti ukrainiečių šeimas, auginančias negalią turinčius vaikus.<br /><br />Daugiau informacijos apie iniciatyvą čia: <a href="https://contribee.com/vienybetezydi?fbclid=IwAR0jootDwvbluEM-_qo0YIapJws6Svj7wvfCJ9H9wsHQEhbyrsTtJuOL-dY" rel="noopener">https://contribee.com/vienybetezydi?fbclid=IwAR0jootDwvbluEM-_qo0YIapJws6Svj7wvfCJ9H9wsHQEhbyrsTtJuOL-dY</a><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51795696</guid><pubDate>Sat, 05 Nov 2022 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51795696/2022_11_05_3350_1_20221105170233337.mp3" length="27660927" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Labdaros iniciatyva „Vienybė težydi“ Lietuvos visuomenę kviečia remti negalią turinčius žmones ir jų šeimas iš Ukrainos, šiuo metu gyvenančius Lietuvoje. Šios šeimos verčiasi ypač sunkiai, nes daugumos jų tėčiai gina savo šalį ir mūsų saugią ateitį, o...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Labdaros iniciatyva „Vienybė težydi“ Lietuvos visuomenę kviečia remti negalią turinčius žmones ir jų šeimas iš Ukrainos, šiuo metu gyvenančius Lietuvoje. Šios šeimos verčiasi ypač sunkiai, nes daugumos jų tėčiai gina savo šalį ir mūsų saugią ateitį, o mamos turi visą dėmesį skirti neįgalių šeimos narių priežiūrai ir slaugymui – dažnai dirbti pilną darbo dieną nėra nei laiko, nei galimybių, nei jėgų.<br /><br />„Vienybė težydi“ sudaro galimybę skirti tiesioginę mėnesinę paramą konkrečiai šeimai, konkrečiam vaikui“, – sako Lietuvos Raudonojo kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė ir „Ogilvy Vilnius“ vykdantysis direktorius Dovydas Kėdikas. Pašnekovai laidoje pasakoja, kaip ir kodėl kilo mintis inicijuoti programą, kaip sekasi rinkti labai reikalingas mėnesines aukas, kaip galima prisijungti prie šios iniciatyvos ir, kaip pakviesti joje dalyvauti ukrainiečių šeimas, auginančias negalią turinčius vaikus.<br /><br />Daugiau informacijos apie iniciatyvą čia: <a href="https://contribee.com/vienybetezydi?fbclid=IwAR0jootDwvbluEM-_qo0YIapJws6Svj7wvfCJ9H9wsHQEhbyrsTtJuOL-dY" rel="noopener">https://contribee.com/vienybetezydi?fbclid=IwAR0jootDwvbluEM-_qo0YIapJws6Svj7wvfCJ9H9wsHQEhbyrsTtJuOL-dY</a><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1729</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Lytiškumo ugdymas, autizmas, intelekto sutrikimas – ar tai suderinamos temos? Taip!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-lytiskumo-ugdymas-autizmas-intelekto-sutrikimas-ar-tai-suderinamos-temos-taip--51729062</link><description><![CDATA[Lytiškumo ugdymas yra visą gyvenimą vykstantis procesas. Įsimylėjimas, santykiai, seksas – tai temos, itin dominančios paauglius, tačiau tėvus jos veikia priešingai – labai dažnai baugina. O jei prie žodžio „lytiškumas“ dar ištarsime „autizmas“, ko gero, iš karto norisi lįsti po antklode? O jei dar prijungtume žodžius „intelekto sutrikimas“? Tai temos, apie kurias, nors apie jų svarbą kalbama nemažai, vis dar nėra jauku kalbėti atvirai.<br /><br />Laidoje ergoterapeutė Gintarė Sabaliauskaitė ir asociacijos „Vilniaus Lietaus vaikai“ vadovė Beata Veselienė pasakoja apie dar vieną naują pradžią Lietuvoje – projektą, kuriuo siekiama sukurti autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams ir jaunuoliams pritaikytą ir jų žinių įsisavinimo galimybes atitinkantį lytiškumo ugdymo modelį.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51729062</guid><pubDate>Sat, 29 Oct 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51729062/2022_10_29_3350_1_20221029170238007.mp3" length="27301900" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lytiškumo ugdymas yra visą gyvenimą vykstantis procesas. Įsimylėjimas, santykiai, seksas – tai temos, itin dominančios paauglius, tačiau tėvus jos veikia priešingai – labai dažnai baugina. O jei prie žodžio „lytiškumas“ dar ištarsime „autizmas“, ko...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lytiškumo ugdymas yra visą gyvenimą vykstantis procesas. Įsimylėjimas, santykiai, seksas – tai temos, itin dominančios paauglius, tačiau tėvus jos veikia priešingai – labai dažnai baugina. O jei prie žodžio „lytiškumas“ dar ištarsime „autizmas“, ko gero, iš karto norisi lįsti po antklode? O jei dar prijungtume žodžius „intelekto sutrikimas“? Tai temos, apie kurias, nors apie jų svarbą kalbama nemažai, vis dar nėra jauku kalbėti atvirai.<br /><br />Laidoje ergoterapeutė Gintarė Sabaliauskaitė ir asociacijos „Vilniaus Lietaus vaikai“ vadovė Beata Veselienė pasakoja apie dar vieną naują pradžią Lietuvoje – projektą, kuriuo siekiama sukurti autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams ir jaunuoliams pritaikytą ir jų žinių įsisavinimo galimybes atitinkantį lytiškumo ugdymo modelį.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1707</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Pianistė A. Žvirblytė: „Guboja“ ir „Perliukai“ yra vieni prasmingiausių dalykų, kuriuos man teko gyvenime sutikti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-pianiste-a-zvirblyte-guboja-ir-perliukai-yra-vieni-prasmingiausiu-dalyku-kuriuos-man-teko-gyvenime-sutikti--51657591</link><description><![CDATA[Lapkričio 8–11 d. į Vilnių sugužės nemažas pulkas muzikalių vaikų ir jaunuolių iš visos šalies. Čia vyks V respublikinio įtraukaus muzikavimo konkurso-festivalio „Perliukai“ baigiamieji renginiai. Keturias dienas penkių regioninių konkursų laureatai (vaikų ir jaunimo su negalia ansambliai, solistai), jų vadovai, kiti atlikėjai, tarp jų – Sostinės vaikų ir jaunimo centro vokalinė Grupė „Kivi'“, nacionalinis „Spalvų muzikos“ orkestras, džiazo muzikantas, saksofonininkas, prof. Petras Vyšniauskas, operos dainininkas, Muzikos fakulteto dekanas, prof. Deividas Staponkus, pianistas, klavišininkas Dainius Pulauskas su grupe, dainininkas Jurgis Brūzga – bendradarbiaus, dalyvaus kūrybinėse dirbtuvėse, koncertuose, edukaciniuose ir kituose renginiuose. Šiais renginiais Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“ solidarizuojasi su Ukraina ir pažymi veiklos trisdešimtmetį.<br /><br />Apie draugijos veiklų svarbą, atrastus „Perliukus“ ir kasdieninį darbą tarp įvairių konkursų, festivalių laidoje pasakoja Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ pirmininkė Viktorija Vitaitė, pianistė prof. Aleksandra Žvirblytė, muzikos mokytoja Raimonda Janutėnaitė ir mažeikiškės Rinalda Pocevičiūtė bei jos mama Raimonda.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51657591</guid><pubDate>Sat, 22 Oct 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51657591/2022_10_22_3350_1_20221022170210489.mp3" length="27334501" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lapkričio 8–11 d. į Vilnių sugužės nemažas pulkas muzikalių vaikų ir jaunuolių iš visos šalies. Čia vyks V respublikinio įtraukaus muzikavimo konkurso-festivalio „Perliukai“ baigiamieji renginiai. Keturias dienas penkių regioninių konkursų laureatai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lapkričio 8–11 d. į Vilnių sugužės nemažas pulkas muzikalių vaikų ir jaunuolių iš visos šalies. Čia vyks V respublikinio įtraukaus muzikavimo konkurso-festivalio „Perliukai“ baigiamieji renginiai. Keturias dienas penkių regioninių konkursų laureatai (vaikų ir jaunimo su negalia ansambliai, solistai), jų vadovai, kiti atlikėjai, tarp jų – Sostinės vaikų ir jaunimo centro vokalinė Grupė „Kivi'“, nacionalinis „Spalvų muzikos“ orkestras, džiazo muzikantas, saksofonininkas, prof. Petras Vyšniauskas, operos dainininkas, Muzikos fakulteto dekanas, prof. Deividas Staponkus, pianistas, klavišininkas Dainius Pulauskas su grupe, dainininkas Jurgis Brūzga – bendradarbiaus, dalyvaus kūrybinėse dirbtuvėse, koncertuose, edukaciniuose ir kituose renginiuose. Šiais renginiais Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“ solidarizuojasi su Ukraina ir pažymi veiklos trisdešimtmetį.<br /><br />Apie draugijos veiklų svarbą, atrastus „Perliukus“ ir kasdieninį darbą tarp įvairių konkursų, festivalių laidoje pasakoja Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ pirmininkė Viktorija Vitaitė, pianistė prof. Aleksandra Žvirblytė, muzikos mokytoja Raimonda Janutėnaitė ir mažeikiškės Rinalda Pocevičiūtė bei jos mama Raimonda.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1709</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Kaip būti su žmogumi? Saldi Baltosios lazdelės diena</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kaip-buti-su-zmogumi-saldi-baltosios-lazdeles-diena--51583718</link><description><![CDATA[„Kaip būti su žmogumi?“. „Man socialinis darbas – tai gyvenimo būdas, keliavimas kartu, buvimas kartu, draugystė“. „Kelionė kasdienybėje, galimybių ieškojime“. „Kai darbas veža, tai ir pasikrauni energijos“. „Šiame darbe nesumeluosi nei sau, nei kitam“. „Klausausi širdies – mane tai traukia“. Tai tik kelios laidoje pašnekovių pasakytos mintys.<br /><br />Minėdami Pasaulinę baltosios lazdelės dieną, Šv. Teresės, Saldžiausią dieną ir Pasaulinę rankų plovimo dieną, su socialinėmis darbuotojomis, draugėmis nuo vaikystės Daiva Ivanauskaite ir Vaiva Maciežaite-Kazlauskiene kalbamės apie tai, kaip kiekvieną dieną būti su žmogumi, apie tai, kad, norėdami padėti kitam, pirmiausia turime nuolat mokytis kurti santykį su savimi kaip asmeniu, su kolega, organizacija ir aplinka, ir visai nesvarbu, kokią dieną beminėtume.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51583718</guid><pubDate>Sat, 15 Oct 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51583718/2022_10_15_3350_1_20221015170144760.mp3" length="27061156" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kaip būti su žmogumi?“. „Man socialinis darbas – tai gyvenimo būdas, keliavimas kartu, buvimas kartu, draugystė“. „Kelionė kasdienybėje, galimybių ieškojime“. „Kai darbas veža, tai ir pasikrauni energijos“. „Šiame darbe nesumeluosi nei sau, nei...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kaip būti su žmogumi?“. „Man socialinis darbas – tai gyvenimo būdas, keliavimas kartu, buvimas kartu, draugystė“. „Kelionė kasdienybėje, galimybių ieškojime“. „Kai darbas veža, tai ir pasikrauni energijos“. „Šiame darbe nesumeluosi nei sau, nei kitam“. „Klausausi širdies – mane tai traukia“. Tai tik kelios laidoje pašnekovių pasakytos mintys.<br /><br />Minėdami Pasaulinę baltosios lazdelės dieną, Šv. Teresės, Saldžiausią dieną ir Pasaulinę rankų plovimo dieną, su socialinėmis darbuotojomis, draugėmis nuo vaikystės Daiva Ivanauskaite ir Vaiva Maciežaite-Kazlauskiene kalbamės apie tai, kaip kiekvieną dieną būti su žmogumi, apie tai, kad, norėdami padėti kitam, pirmiausia turime nuolat mokytis kurti santykį su savimi kaip asmeniu, su kolega, organizacija ir aplinka, ir visai nesvarbu, kokią dieną beminėtume.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1692</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. „Nepatogaus kino klasė“ – filmai, padedantys augti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-nepatogaus-kino-klase-filmai-padedantys-augti--51508052</link><description><![CDATA[Spalio 8-30 dienomis visoje Lietuvoje vyks žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Rinktinės dokumentikos programoje bus pristatyta beveik 50 filmų – netikėtų, įkvepiančių, drąsių, iššaukiančių ir demaskuojančių.<br /><br />„Nepatogaus kino klasė“ – filmai, padedantys augti, tai nemokama platforma, skirta formaliam bei neformaliam švietimui. Čia pristatomi filmai, padedantys kalbėti svarbiomis, tačiau ne visada patogiomis socialinėmis temomis. „Nepatogaus kino klasės“ koordinatorė Indrė Maršantaitė laidoje sako: „Skatiname mokytis, pažinti visuomenės įvairovę ir apmąstyti šiandienos iššūkius žiūrint kiną klasėje“.<br /><br />Laidoje pokalbis apie šių metų festivalio naujienas bei edukacines veiklas, kuriančias pokyčius.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51508052</guid><pubDate>Sat, 08 Oct 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51508052/2022_10_08_3350_1_p_20221008170218761.mp3" length="26162544" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Spalio 8-30 dienomis visoje Lietuvoje vyks žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Rinktinės dokumentikos programoje bus pristatyta beveik 50 filmų – netikėtų, įkvepiančių, drąsių, iššaukiančių ir demaskuojančių.&#13;
&#13;
„Nepatogaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Spalio 8-30 dienomis visoje Lietuvoje vyks žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Rinktinės dokumentikos programoje bus pristatyta beveik 50 filmų – netikėtų, įkvepiančių, drąsių, iššaukiančių ir demaskuojančių.<br /><br />„Nepatogaus kino klasė“ – filmai, padedantys augti, tai nemokama platforma, skirta formaliam bei neformaliam švietimui. Čia pristatomi filmai, padedantys kalbėti svarbiomis, tačiau ne visada patogiomis socialinėmis temomis. „Nepatogaus kino klasės“ koordinatorė Indrė Maršantaitė laidoje sako: „Skatiname mokytis, pažinti visuomenės įvairovę ir apmąstyti šiandienos iššūkius žiūrint kiną klasėje“.<br /><br />Laidoje pokalbis apie šių metų festivalio naujienas bei edukacines veiklas, kuriančias pokyčius.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1636</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Kaip įsivaizduoji savo senatvę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kaip-isivaizduoji-savo-senatve--51450231</link><description><![CDATA[„Man atrodo, taip atiduodu skolą savo močiutei“, – sako viena iš laidoje dalyvaujančių pašnekovių, Alytaus VšĮ „Gerumo skraistė“ direktorė Gita Mickevičiūtė. „Nors mano globojama senjorė nekalba, iš jos daug ko mokausi, pirmiausia – jautrumo, santūrumo“, – antrina kita pašnekovė, alytiškė asmeninė asistentė Silvija Ditauskienė. Silvija dar pasakoja, kad galimybė padėti žmonėms jai suteikia visavertiškumo jausmą, „Gerumo skraistė“ Alytuje veikia nuo 2015 metų pavasario. Pati organizacija yra orientuota į senyvo amžiaus žmones, tačiau teikia paslaugas ir neįgaliesiems.<br /><br />Spalio 1-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Pasaulio sveikatos organizacija senyvo amžiaus žmones laiko 60 m. ir vyresnius asmenis. Prognozuojama, kad Lietuvoje 2030 m. pradžioje beveik trečdalį (28,9 proc.) gyventojų sudarys 60 metų ir vyresni žmonės, o 2060 m. pradžioje beveik 37 proc. Lietuvos gyventojų bus šios amžiaus grupės.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51450231</guid><pubDate>Sat, 01 Oct 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51450231/2022_10_01_3350_1_20221001170254285.mp3" length="27124686" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Man atrodo, taip atiduodu skolą savo močiutei“, – sako viena iš laidoje dalyvaujančių pašnekovių, Alytaus VšĮ „Gerumo skraistė“ direktorė Gita Mickevičiūtė. „Nors mano globojama senjorė nekalba, iš jos daug ko mokausi, pirmiausia – jautrumo,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Man atrodo, taip atiduodu skolą savo močiutei“, – sako viena iš laidoje dalyvaujančių pašnekovių, Alytaus VšĮ „Gerumo skraistė“ direktorė Gita Mickevičiūtė. „Nors mano globojama senjorė nekalba, iš jos daug ko mokausi, pirmiausia – jautrumo, santūrumo“, – antrina kita pašnekovė, alytiškė asmeninė asistentė Silvija Ditauskienė. Silvija dar pasakoja, kad galimybė padėti žmonėms jai suteikia visavertiškumo jausmą, „Gerumo skraistė“ Alytuje veikia nuo 2015 metų pavasario. Pati organizacija yra orientuota į senyvo amžiaus žmones, tačiau teikia paslaugas ir neįgaliesiems.<br /><br />Spalio 1-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Pasaulio sveikatos organizacija senyvo amžiaus žmones laiko 60 m. ir vyresnius asmenis. Prognozuojama, kad Lietuvoje 2030 m. pradžioje beveik trečdalį (28,9 proc.) gyventojų sudarys 60 metų ir vyresni žmonės, o 2060 m. pradžioje beveik 37 proc. Lietuvos gyventojų bus šios amžiaus grupės.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1696</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Pagaukime auksinę žuvelę „Mamų unijos“ globojamiems vaikams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-pagaukime-auksine-zuvele-mamu-unijos-globojamiems-vaikams--51368979</link><description><![CDATA[Rugsėjis – vaikų vėžio, žymimo auksiniu kaspinu, mėnuo. Šių metų rugsėjo mėnesio simboliu „Mamų unija“ pasirinko auksinę žuvelę, žinomą kaip norų išpildytoją. Apie tai, ar pavyko sugauti auksinę žuvelę, o gal ir ne vieną, apie paramos labdaros fondo kasdienybę, iššūkius, džiaugsmus, praradimus pokalbis su „Mamų unijos“ įkūrėja ir vadove Egle Mėlinauskiene.<br /><br />Fondas įkurtas prieš 14 metų. Kaip keičiasi fondo veiklos, visuomenės požiūris į onkologinę ligą, kaip fondo veiklas veikia karas, ką mes turėtume žinoti kiekvienas, jei tai nutiktų mūsų aplinkoje? – atsakymai laidoje.<br /><br />E. Mėlinauskienė kviečia: „Nebėkime nuo gyvenimo ir pagaukime auksinę žuvelę ne tik sau, tačiau ir tam, kuriam jos labai reikia“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51368979</guid><pubDate>Sat, 24 Sep 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51368979/2022_09_24_3350_1_20220924170229550.mp3" length="27123432" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rugsėjis – vaikų vėžio, žymimo auksiniu kaspinu, mėnuo. Šių metų rugsėjo mėnesio simboliu „Mamų unija“ pasirinko auksinę žuvelę, žinomą kaip norų išpildytoją. Apie tai, ar pavyko sugauti auksinę žuvelę, o gal ir ne vieną, apie paramos labdaros fondo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rugsėjis – vaikų vėžio, žymimo auksiniu kaspinu, mėnuo. Šių metų rugsėjo mėnesio simboliu „Mamų unija“ pasirinko auksinę žuvelę, žinomą kaip norų išpildytoją. Apie tai, ar pavyko sugauti auksinę žuvelę, o gal ir ne vieną, apie paramos labdaros fondo kasdienybę, iššūkius, džiaugsmus, praradimus pokalbis su „Mamų unijos“ įkūrėja ir vadove Egle Mėlinauskiene.<br /><br />Fondas įkurtas prieš 14 metų. Kaip keičiasi fondo veiklos, visuomenės požiūris į onkologinę ligą, kaip fondo veiklas veikia karas, ką mes turėtume žinoti kiekvienas, jei tai nutiktų mūsų aplinkoje? – atsakymai laidoje.<br /><br />E. Mėlinauskienė kviečia: „Nebėkime nuo gyvenimo ir pagaukime auksinę žuvelę ne tik sau, tačiau ir tam, kuriam jos labai reikia“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1696</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Atrask galimybes su asmeniniu asistentu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-atrask-galimybes-su-asmeniniu-asistentu--51306069</link><description><![CDATA[Net būdama pakankamai savarankiška, Rūta Kupčinskaitė naudojasi asmenine pagalba ir džiaugiasi, kad taip ji tampa mažiau priklausoma nuo savo šeimos narių. Tadas Bartaševičius yra baigęs asmeninio asistento rengimo kursus ir realiai žino šio darbo subtilybes. Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistei Simonai Artimavičiūtei-Šimkūnienei svarbu, kad asmeninės pagalbos privalumus pajustų kuo daugiau žmonių. Laidoje pasakojimas apie asmeninės pagalbos subtilybes, iššūkius, ypatumus.<br /><br />2021 metų liepą žengėme dar vieną didelį žingsnį pokyčių link – pradėta individualiai teikti asmeninio asistento pagalba. Per šį laiką, pasak Neįgaliųjų reikalų departamento, asmenine pagalba pasinaudojo daugiau nei 1000 žmonių su negalia. Norėdamas, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie asmeninės pagalbos teikimą, departamentas rugpjūčio mėnesį pradėjo viešinimo kampaniją „Atrask galimybes“ su asmeniniu asistentu. Šios kampanijos tikslas – skleisti informaciją ir supažindinti visuomenę su asmeninės pagalbos teikimo procesu bei pagalbos kuriamomis galimybėmis žmogui su negalia bei jo artimiesiems.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51306069</guid><pubDate>Sat, 17 Sep 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51306069/2022_09_17_3350_1_20220917170203470.mp3" length="27153525" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Net būdama pakankamai savarankiška, Rūta Kupčinskaitė naudojasi asmenine pagalba ir džiaugiasi, kad taip ji tampa mažiau priklausoma nuo savo šeimos narių. Tadas Bartaševičius yra baigęs asmeninio asistento rengimo kursus ir realiai žino šio darbo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Net būdama pakankamai savarankiška, Rūta Kupčinskaitė naudojasi asmenine pagalba ir džiaugiasi, kad taip ji tampa mažiau priklausoma nuo savo šeimos narių. Tadas Bartaševičius yra baigęs asmeninio asistento rengimo kursus ir realiai žino šio darbo subtilybes. Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistei Simonai Artimavičiūtei-Šimkūnienei svarbu, kad asmeninės pagalbos privalumus pajustų kuo daugiau žmonių. Laidoje pasakojimas apie asmeninės pagalbos subtilybes, iššūkius, ypatumus.<br /><br />2021 metų liepą žengėme dar vieną didelį žingsnį pokyčių link – pradėta individualiai teikti asmeninio asistento pagalba. Per šį laiką, pasak Neįgaliųjų reikalų departamento, asmenine pagalba pasinaudojo daugiau nei 1000 žmonių su negalia. Norėdamas, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie asmeninės pagalbos teikimą, departamentas rugpjūčio mėnesį pradėjo viešinimo kampaniją „Atrask galimybes“ su asmeniniu asistentu. Šios kampanijos tikslas – skleisti informaciją ir supažindinti visuomenę su asmeninės pagalbos teikimo procesu bei pagalbos kuriamomis galimybėmis žmogui su negalia bei jo artimiesiems.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1698</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Projektas „Prieinamumas atveria galimybes“ – apie pagarbą ir meilę žmogui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-projektas-prieinamumas-atveria-galimybes-apie-pagarba-ir-meile-zmogui--51216206</link><description><![CDATA[Rugpjūčio pabaigoje Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos startavo su ilgalaikiu socialiniu viešų paskaitų ciklo projektu „Prieinamumas atveria galimybes“. Dar šį rudenį kiekvienas turės unikalią galimybę gyvai arba tiesioginės transliacijos būdu klausytis nemokamų paskaitų apie universalų dizainą, informacijos prieinamumą, lengvai suprantamą kalbą ir apie dar daug kitų ne mažiau aktualių ir įdomių temų.<br /><br />Projektas startavo rugpjūčio 25 dieną kūrybinėmis dirbtuvėmis Valakupių reabilitacijos centre, kur gausi žinomų Lietuvos menininkų komanda kūrė lengvai suprantamos kalbos tekstus paaiškinančias iliustracijas.<br /><br />Ar kada susimąstėte, ką galėtume padaryti kiekvienas, kad sukurtume visiems patogią, draugišką ir prieinamą aplinką? Ar žinojote, kad universalaus dizaino esmė – dėmesys žmogui? Ar girdėjote, kad tekstai gali būti parašyti lengvai suprantama kalba?<br /><br />Pokalbyje apie pagarbą ir meilę žmogui dalyvauja Eglė Čaplikienė, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė ir Valakupių reabilitacijos centro specialistė Dovilė Sabaliauskaitė.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51216206</guid><pubDate>Sat, 10 Sep 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51216206/2022_09_10_3350_1_20220910170411344.mp3" length="27589874" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rugpjūčio pabaigoje Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos startavo su ilgalaikiu socialiniu viešų paskaitų ciklo projektu „Prieinamumas atveria galimybes“. Dar šį rudenį kiekvienas turės unikalią galimybę...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rugpjūčio pabaigoje Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos startavo su ilgalaikiu socialiniu viešų paskaitų ciklo projektu „Prieinamumas atveria galimybes“. Dar šį rudenį kiekvienas turės unikalią galimybę gyvai arba tiesioginės transliacijos būdu klausytis nemokamų paskaitų apie universalų dizainą, informacijos prieinamumą, lengvai suprantamą kalbą ir apie dar daug kitų ne mažiau aktualių ir įdomių temų.<br /><br />Projektas startavo rugpjūčio 25 dieną kūrybinėmis dirbtuvėmis Valakupių reabilitacijos centre, kur gausi žinomų Lietuvos menininkų komanda kūrė lengvai suprantamos kalbos tekstus paaiškinančias iliustracijas.<br /><br />Ar kada susimąstėte, ką galėtume padaryti kiekvienas, kad sukurtume visiems patogią, draugišką ir prieinamą aplinką? Ar žinojote, kad universalaus dizaino esmė – dėmesys žmogui? Ar girdėjote, kad tekstai gali būti parašyti lengvai suprantama kalba?<br /><br />Pokalbyje apie pagarbą ir meilę žmogui dalyvauja Eglė Čaplikienė, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė ir Valakupių reabilitacijos centro specialistė Dovilė Sabaliauskaitė.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1725</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. „DiscoverEU“ – naujausia „Erasmus+“ iniciatyva, skirta mažiau galimybių turintiems aštuoniolikmečiams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-discovereu-naujausia-erasmus-iniciatyva-skirta-maziau-galimybiu-turintiems-astuoniolikmeciams--51130240</link><description><![CDATA[Naujausia „Erasmus+“ iniciatyva „DiscoverEU“ siekiama, kad galimybę pažinti Europą ir šalis partneres bei praplėsti neformalaus mokymosi ribas turėtų visi žemyno šalių ir šalių partnerių aštuoniolikmečiai. „DiscoverEU“ įtraukties projektai – tai projektai, leidžiantys mažiau galimybių turintiems jauniems žmonėms dalyvauti „DiscoverEU“ iniciatyvoje lygiomis teisėmis su kitais savo bendraamžiais.<br />Laidoje dalyvauja: Jaunimo reikalų agentūros projekto koordinatorė Irutė Vaškelaitienė ir organizacijos „Socialinis veiksmas“ tarptautinių projektų koordinatorė Solveiga Skaisgirytė. Viešnios pasakoja, kad „DiscoverEU“ iniciatyva suteikia galimybę 18 metų sulaukusiems jaunuoliams įgyti trumpalaikės individualios ar grupinės patirties keliaujant po Europą traukiniais ar, jei reikia, kitomis transporto rūšimis. Projektai turėtų padėti tiek juose dalyvaujančioms organizacijoms, tiek veikloje dalyvaujantiems jauniems žmonėms aktyviai įsitraukti į visus etapus ir išplėsti savo mokymosi patirtį.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51130240</guid><pubDate>Sat, 03 Sep 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51130240/2022_09_03_3350_1_20220903170215653.mp3" length="27802198" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujausia „Erasmus+“ iniciatyva „DiscoverEU“ siekiama, kad galimybę pažinti Europą ir šalis partneres bei praplėsti neformalaus mokymosi ribas turėtų visi žemyno šalių ir šalių partnerių aštuoniolikmečiai. „DiscoverEU“ įtraukties projektai – tai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujausia „Erasmus+“ iniciatyva „DiscoverEU“ siekiama, kad galimybę pažinti Europą ir šalis partneres bei praplėsti neformalaus mokymosi ribas turėtų visi žemyno šalių ir šalių partnerių aštuoniolikmečiai. „DiscoverEU“ įtraukties projektai – tai projektai, leidžiantys mažiau galimybių turintiems jauniems žmonėms dalyvauti „DiscoverEU“ iniciatyvoje lygiomis teisėmis su kitais savo bendraamžiais.<br />Laidoje dalyvauja: Jaunimo reikalų agentūros projekto koordinatorė Irutė Vaškelaitienė ir organizacijos „Socialinis veiksmas“ tarptautinių projektų koordinatorė Solveiga Skaisgirytė. Viešnios pasakoja, kad „DiscoverEU“ iniciatyva suteikia galimybę 18 metų sulaukusiems jaunuoliams įgyti trumpalaikės individualios ar grupinės patirties keliaujant po Europą traukiniais ar, jei reikia, kitomis transporto rūšimis. Projektai turėtų padėti tiek juose dalyvaujančioms organizacijoms, tiek veikloje dalyvaujantiems jauniems žmonėms aktyviai įsitraukti į visus etapus ir išplėsti savo mokymosi patirtį.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1738</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Dramos terapija – jauniausia meno terapijos rūšis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-dramos-terapija-jauniausia-meno-terapijos-rusis--51053840</link><description><![CDATA[Paskutinė ciklo „Atostogos su terapija“ laida, skirta pačiai jauniausiai – dramos terapijai. Šios terapijos metu galima kurti save kitokį, kad nebūtum nuobodus sau ir kitam, išmėginti naujus gyvenimo vaidmenis, atrasti paslėptus slapčiausius savo troškimus, sako dramos terapeutės Vida Lipskytė ir Eva Baliul.<br /><br />Dramos terapijos šaknys siejasi su Graikijos teatru, tačiau dramos terapija kaip viena iš meno terapijų rūšių (dailės, muzikos, šokio - judesio) savarankiškai pradėjo funkcionuoti vėliausiai, t. y. XX amžiaus antroje pusėje. Daugeliui žmonių žodis „drama“ asocijuojasi su teatru. Laidoje išgirsime, kaip vyksta ši terapija. „Kūnas turi savo sąmonę. Labai svarbu atpažinti savo jausmus, kokie jie bebūtų ir juos „išveikti“, - atsakydamos į klausimą, kaip mus veikia dramos terapija, pasakoja pašnekovės.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51053840</guid><pubDate>Sat, 27 Aug 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51053840/2022_08_27_3350_1_20220827170152145.mp3" length="27238789" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Paskutinė ciklo „Atostogos su terapija“ laida, skirta pačiai jauniausiai – dramos terapijai. Šios terapijos metu galima kurti save kitokį, kad nebūtum nuobodus sau ir kitam, išmėginti naujus gyvenimo vaidmenis, atrasti paslėptus slapčiausius savo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Paskutinė ciklo „Atostogos su terapija“ laida, skirta pačiai jauniausiai – dramos terapijai. Šios terapijos metu galima kurti save kitokį, kad nebūtum nuobodus sau ir kitam, išmėginti naujus gyvenimo vaidmenis, atrasti paslėptus slapčiausius savo troškimus, sako dramos terapeutės Vida Lipskytė ir Eva Baliul.<br /><br />Dramos terapijos šaknys siejasi su Graikijos teatru, tačiau dramos terapija kaip viena iš meno terapijų rūšių (dailės, muzikos, šokio - judesio) savarankiškai pradėjo funkcionuoti vėliausiai, t. y. XX amžiaus antroje pusėje. Daugeliui žmonių žodis „drama“ asocijuojasi su teatru. Laidoje išgirsime, kaip vyksta ši terapija. „Kūnas turi savo sąmonę. Labai svarbu atpažinti savo jausmus, kokie jie bebūtų ir juos „išveikti“, - atsakydamos į klausimą, kaip mus veikia dramos terapija, pasakoja pašnekovės.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1703</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Muzika – paveikiausia priemonė žmogaus smegenims</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-muzika-paveikiausia-priemone-zmogaus-smegenims--50987009</link><description><![CDATA[„Muzika – pati paveikiausia priemonė smegenims“, – laidoje sako pašnekovės. Kaip ir kas vyksta su mumis, užsiimant muzikos terapija, pokalbis su psichologėmis ir muzikos terapeutėmis Jurgita Žalgiryte-Skurdeniene ir Mintaute Sūdžiūte. Abi pašnekovės pasakoja, kad ilgai ieškojo savęs ir šiandien drąsiai teigia, kad atrado muzikos terapijoje, nes ši veikla leido apjungti tai, kas visada buvo įdomiausia: muziką ir vidinio žmogaus pasaulio pažinimą. Taip pat apie tai, kokia yra garso ir garsinės aplinkos įtaka žmogui ir jo psichofizinei gerovei, juk muzika mus lydi nuo motinos įsčių iki palydėjimo.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50987009</guid><pubDate>Sat, 20 Aug 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50987009/2022_08_20_3350_1_20220820170227223.mp3" length="28048793" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Muzika – pati paveikiausia priemonė smegenims“, – laidoje sako pašnekovės. Kaip ir kas vyksta su mumis, užsiimant muzikos terapija, pokalbis su psichologėmis ir muzikos terapeutėmis Jurgita Žalgiryte-Skurdeniene ir Mintaute Sūdžiūte. Abi pašnekovės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Muzika – pati paveikiausia priemonė smegenims“, – laidoje sako pašnekovės. Kaip ir kas vyksta su mumis, užsiimant muzikos terapija, pokalbis su psichologėmis ir muzikos terapeutėmis Jurgita Žalgiryte-Skurdeniene ir Mintaute Sūdžiūte. Abi pašnekovės pasakoja, kad ilgai ieškojo savęs ir šiandien drąsiai teigia, kad atrado muzikos terapijoje, nes ši veikla leido apjungti tai, kas visada buvo įdomiausia: muziką ir vidinio žmogaus pasaulio pažinimą. Taip pat apie tai, kokia yra garso ir garsinės aplinkos įtaka žmogui ir jo psichofizinei gerovei, juk muzika mus lydi nuo motinos įsčių iki palydėjimo.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1753</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Dailės terapija. Kas tai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-dailes-terapija-kas-tai--50907328</link><description><![CDATA[Nuo seniausių laikų žmonija turi poreikį save išreikšti per kūrybą. Prisiminkime pirmuosius piešinius ant uolų, rašto kūrimą, dainas, šokį. Šioje laidoje kalbamės apie dailės terapiją. Vaikų dailės terapeutė, psichologė, Lietuvos dailės terapijos asociacijos pirmininkė Edita Gilė sako: „Šiame darbe kūrybiškai ieškau naujų sprendimų, juos derinu su efektyviais ir laiko patikrintais dailės terapijos metodais. Darbo patirtis su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių ir (ne)galių, autistiškais, mokymosi sunkumų turinčiais, išgyvenančiais netektis ar priklausomybę vaikais leidžia teigti, kad dailės terapija yra labai veiksminga“. Jai pritaria ir kita pašnekovė Vaida Adomaitienė, dailės terapeutė, dailės terapijos supervizorė, dėstytoja, įvairų mokslinių konferencijų pranešėja, publikacijų autorė: „Man dailės terapija yra terapinės kalbos forma, erdvė, kurioje gali suprasti, išgirsti senus ar dar negirdėtus dalykus, atrasti užslėptus jausmus ar mintis. Tai terpė, kurioje gali senuose savo gyvenimo sakiniuose sudėti taškus ar kablelius, gali transformuoti išgyventus įvykius arba pradėti rašyti naujus savo sakinius“.<br />Laidos viešnios pasakoja apie tai, kas yra dailės terapija, kaip ji vyksta, kuo ji skiriasi nuo kitų terapijų<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50907328</guid><pubDate>Sat, 13 Aug 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50907328/2022_08_13_3350_1_p_20220813170203170.mp3" length="27049453" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo seniausių laikų žmonija turi poreikį save išreikšti per kūrybą. Prisiminkime pirmuosius piešinius ant uolų, rašto kūrimą, dainas, šokį. Šioje laidoje kalbamės apie dailės terapiją. Vaikų dailės terapeutė, psichologė, Lietuvos dailės terapijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo seniausių laikų žmonija turi poreikį save išreikšti per kūrybą. Prisiminkime pirmuosius piešinius ant uolų, rašto kūrimą, dainas, šokį. Šioje laidoje kalbamės apie dailės terapiją. Vaikų dailės terapeutė, psichologė, Lietuvos dailės terapijos asociacijos pirmininkė Edita Gilė sako: „Šiame darbe kūrybiškai ieškau naujų sprendimų, juos derinu su efektyviais ir laiko patikrintais dailės terapijos metodais. Darbo patirtis su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių ir (ne)galių, autistiškais, mokymosi sunkumų turinčiais, išgyvenančiais netektis ar priklausomybę vaikais leidžia teigti, kad dailės terapija yra labai veiksminga“. Jai pritaria ir kita pašnekovė Vaida Adomaitienė, dailės terapeutė, dailės terapijos supervizorė, dėstytoja, įvairų mokslinių konferencijų pranešėja, publikacijų autorė: „Man dailės terapija yra terapinės kalbos forma, erdvė, kurioje gali suprasti, išgirsti senus ar dar negirdėtus dalykus, atrasti užslėptus jausmus ar mintis. Tai terpė, kurioje gali senuose savo gyvenimo sakiniuose sudėti taškus ar kablelius, gali transformuoti išgyventus įvykius arba pradėti rašyti naujus savo sakinius“.<br />Laidos viešnios pasakoja apie tai, kas yra dailės terapija, kaip ji vyksta, kuo ji skiriasi nuo kitų terapijų<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1691</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Šokio judesio terapija. Kas tai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-sokio-judesio-terapija-kas-tai--50837391</link><description><![CDATA[„Terapija vyksta terapinėje erdvėje“, - sako laidoje dalyvaujančios viešnios šokio judesio terapeutės Agnė Petkutė Budrienė ir Gabrielė Dylertaitė. Kuo skiriasi šokio judesio terapija ir terapinis šokis? Kaip mus veikia šokio judesio terapija ir kaip visa tai vyksta?<br />Dar 1946 metais Vienoje iš Vašingtono psichiatrinių ligoninių modernaus šokio atlikėjos, choreografės ir pedagogės Marian Chace iniciatyva gimė veikla, skirta palaikyti potrauminio sindromo simptomus patiriančius karo veteranus. Psichiatrai atkreipė dėmesį į šios veiklos poveikį ir reikalingumą pacientams. Ligoninėje vykę užsiėmimai tapo atspirties tašku šokio-judesio terapijos teorijai ir praktikai vystytis.<br />Metų metus besiskynusi kelią iki Lietuvos, 2011 metais ši profesija subūrė pirmuosius specialistus į bendrą darinį – Lietuvos šokio-judesio terapijos asociaciją, o šie 2021 metais išlydėjo pirmąją Lietuvoje šokio-judesio terapijos magistrų laidą. Jau daugiau nei dešimtmetį asociacijos nariai aktyviai dirba psichikos sveikatos centruose, psichosocialinės reabilitacijos skyriuose, psichiatrijos dienos stacionaruose, socialinės globos centruose, mokymo įstaigose, Lietuvos kariuomenės daliniuose, užsieniečių registravimo centruose, privačiose studijose.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50837391</guid><pubDate>Sat, 06 Aug 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50837391/2022_08_06_3350_1_p_20220806170210502.mp3" length="26992611" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Terapija vyksta terapinėje erdvėje“, - sako laidoje dalyvaujančios viešnios šokio judesio terapeutės Agnė Petkutė Budrienė ir Gabrielė Dylertaitė. Kuo skiriasi šokio judesio terapija ir terapinis šokis? Kaip mus veikia šokio judesio terapija ir kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Terapija vyksta terapinėje erdvėje“, - sako laidoje dalyvaujančios viešnios šokio judesio terapeutės Agnė Petkutė Budrienė ir Gabrielė Dylertaitė. Kuo skiriasi šokio judesio terapija ir terapinis šokis? Kaip mus veikia šokio judesio terapija ir kaip visa tai vyksta?<br />Dar 1946 metais Vienoje iš Vašingtono psichiatrinių ligoninių modernaus šokio atlikėjos, choreografės ir pedagogės Marian Chace iniciatyva gimė veikla, skirta palaikyti potrauminio sindromo simptomus patiriančius karo veteranus. Psichiatrai atkreipė dėmesį į šios veiklos poveikį ir reikalingumą pacientams. Ligoninėje vykę užsiėmimai tapo atspirties tašku šokio-judesio terapijos teorijai ir praktikai vystytis.<br />Metų metus besiskynusi kelią iki Lietuvos, 2011 metais ši profesija subūrė pirmuosius specialistus į bendrą darinį – Lietuvos šokio-judesio terapijos asociaciją, o šie 2021 metais išlydėjo pirmąją Lietuvoje šokio-judesio terapijos magistrų laidą. Jau daugiau nei dešimtmetį asociacijos nariai aktyviai dirba psichikos sveikatos centruose, psichosocialinės reabilitacijos skyriuose, psichiatrijos dienos stacionaruose, socialinės globos centruose, mokymo įstaigose, Lietuvos kariuomenės daliniuose, užsieniečių registravimo centruose, privačiose studijose.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1687</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie knygos, biblioterapijos ir skaitymo galią</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-knygos-biblioterapijos-ir-skaitymo-galia--50758658</link><description><![CDATA[Biblioterapija - dvasinis terapijos būdas, pasitelkiant literatūrą, vis labiau populiarėja Lietuvoje. Ar gali gydyti knygos? Kaip skaitymas įtakoja mūsų gyvenimus? Ar svarbu, jei į skaitymą žiūrėsime, kaip į terapiją, ką mes skaitome ir kaip mus veikia tam tikrų žanrų knygų skaitymas? Kaip kilo mintis organizuoti skaityklą #Vilnius skaito, kas keitėsi per penkerius jos gyvavimo metus ir kokių įdomių nutikimų yra nutikę žmonių gyvenime, perskaičius knygą, atliepiančia konkrečiu metu skaitytojo vidų. Ir dar daug įdomių dalykų išgirsite laidoje, Laidos viešnios: skaityklų „Vilnius skaito“ įkūrėja ir organizatorė Jurga Mandrijauskaitė-Ruškienė ir poetė, gydytoja psichoterapeutė, biblioterapijos asociacijos prezidente profesore. dr. Jūratė Sučylaitė. „Raskime laiko knygai, o tuo pačiu, ir sau!“ - laidoje kviečia pašnekovės.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50758658</guid><pubDate>Sat, 30 Jul 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50758658/2022_07_30_3350_1_20220730170218574.mp3" length="27573156" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Biblioterapija - dvasinis terapijos būdas, pasitelkiant literatūrą, vis labiau populiarėja Lietuvoje. Ar gali gydyti knygos? Kaip skaitymas įtakoja mūsų gyvenimus? Ar svarbu, jei į skaitymą žiūrėsime, kaip į terapiją, ką mes skaitome ir kaip mus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Biblioterapija - dvasinis terapijos būdas, pasitelkiant literatūrą, vis labiau populiarėja Lietuvoje. Ar gali gydyti knygos? Kaip skaitymas įtakoja mūsų gyvenimus? Ar svarbu, jei į skaitymą žiūrėsime, kaip į terapiją, ką mes skaitome ir kaip mus veikia tam tikrų žanrų knygų skaitymas? Kaip kilo mintis organizuoti skaityklą #Vilnius skaito, kas keitėsi per penkerius jos gyvavimo metus ir kokių įdomių nutikimų yra nutikę žmonių gyvenime, perskaičius knygą, atliepiančia konkrečiu metu skaitytojo vidų. Ir dar daug įdomių dalykų išgirsite laidoje, Laidos viešnios: skaityklų „Vilnius skaito“ įkūrėja ir organizatorė Jurga Mandrijauskaitė-Ruškienė ir poetė, gydytoja psichoterapeutė, biblioterapijos asociacijos prezidente profesore. dr. Jūratė Sučylaitė. „Raskime laiko knygai, o tuo pačiu, ir sau!“ - laidoje kviečia pašnekovės.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1724</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Ir neregiai gali būti DJ</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-ir-neregiai-gali-buti-dj--50690032</link><description><![CDATA[„Buvo minčių, ar tikrai tai įmanoma“, - apie savo DJ karjeros pradžią laidoje pasakoja didžėjai neregiai DJ Aurram ir DJ Deivas White. „Jei tikrai norėsi, labai pasistengsi, būsi tinkamoje aplinkoje, tikrai išmoksi“, - pasakoja „DJ pamokos Vilniuje“ įkūrėjas ir vadovas Ridas Fominas.<br />Pašnekovai pasakoja apie pasirinkimus, publikos baimę, pirmuosius kartus, iššūkius ir svarbiausia – stereotipų laužymą. Smagus, informatyvus pokalbis apie svajonių pildymąsi, elektroninę muziką, jaudulį ir svarbias patirtis. Laidoje taip pat skamba specialiai šiai laidai sukurtas mini miksas.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50690032</guid><pubDate>Sat, 23 Jul 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50690032/2022_07_23_3350_1_20220723170156236.mp3" length="27323216" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Buvo minčių, ar tikrai tai įmanoma“, - apie savo DJ karjeros pradžią laidoje pasakoja didžėjai neregiai DJ Aurram ir DJ Deivas White. „Jei tikrai norėsi, labai pasistengsi, būsi tinkamoje aplinkoje, tikrai išmoksi“, - pasakoja „DJ pamokos Vilniuje“...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Buvo minčių, ar tikrai tai įmanoma“, - apie savo DJ karjeros pradžią laidoje pasakoja didžėjai neregiai DJ Aurram ir DJ Deivas White. „Jei tikrai norėsi, labai pasistengsi, būsi tinkamoje aplinkoje, tikrai išmoksi“, - pasakoja „DJ pamokos Vilniuje“ įkūrėjas ir vadovas Ridas Fominas.<br />Pašnekovai pasakoja apie pasirinkimus, publikos baimę, pirmuosius kartus, iššūkius ir svarbiausia – stereotipų laužymą. Smagus, informatyvus pokalbis apie svajonių pildymąsi, elektroninę muziką, jaudulį ir svarbias patirtis. Laidoje taip pat skamba specialiai šiai laidai sukurtas mini miksas.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1708</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Viltis – sielos inkaras</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-viltis-sielos-inkaras--50593388</link><description><![CDATA[„Mes, mamos, auginančios intelekto negalią turinčius vaikus, neturime teisės nei sirgti, nei numirti, nes, šiai dienai, dar vis nėra teikiama tinkama individuali pagalba. Tačiau gyvenimas negali sustoti ties kitokiu vaiku. Į savo vaiką pirmiausia reikia žiūrėti ne kaip į negalios kūdikį, o kaip į savo ir labai mylimą, Dievo dovanotą“, – laidoje sako pašnekovės: Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ asociacijos vadovė Dana Migaliova ir asociacijos tarybos narė Ramunė Lebedytė Undzėnienė. Laidoje kalbamės apie viltį. Viltį, be kurios nebūtų nei meilės, nei tikėjimo. Apie viltį, kuri įkvepia jėgų gyventi ir veikti, apie viltį, kuri teikia nusiraminimą bei pagalbą.<br /><br />Pokalbis apie tai, ką veikia sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ šiandien, o taip pat apie asociacijos susikūrimą 1989 metus, kai kalbėti apie sutrikusio intelekto žmones dar vis buvo tabu, apie pirmąją stovyklą blokados metu ir apie tai, kai norėdamas aplankyti savo vaiką, turėdavai gauti įstaigos, kurioje buvo globojamas vaikas, vadovo leidimą. Apie šiandieninius iššūkius, lūkesčius ir vis dar gyvą baimę.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50593388</guid><pubDate>Sat, 16 Jul 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50593388/2022_07_16_3350_1_20220716170231997.mp3" length="28154955" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mes, mamos, auginančios intelekto negalią turinčius vaikus, neturime teisės nei sirgti, nei numirti, nes, šiai dienai, dar vis nėra teikiama tinkama individuali pagalba. Tačiau gyvenimas negali sustoti ties kitokiu vaiku. Į savo vaiką pirmiausia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mes, mamos, auginančios intelekto negalią turinčius vaikus, neturime teisės nei sirgti, nei numirti, nes, šiai dienai, dar vis nėra teikiama tinkama individuali pagalba. Tačiau gyvenimas negali sustoti ties kitokiu vaiku. Į savo vaiką pirmiausia reikia žiūrėti ne kaip į negalios kūdikį, o kaip į savo ir labai mylimą, Dievo dovanotą“, – laidoje sako pašnekovės: Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ asociacijos vadovė Dana Migaliova ir asociacijos tarybos narė Ramunė Lebedytė Undzėnienė. Laidoje kalbamės apie viltį. Viltį, be kurios nebūtų nei meilės, nei tikėjimo. Apie viltį, kuri įkvepia jėgų gyventi ir veikti, apie viltį, kuri teikia nusiraminimą bei pagalbą.<br /><br />Pokalbis apie tai, ką veikia sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ šiandien, o taip pat apie asociacijos susikūrimą 1989 metus, kai kalbėti apie sutrikusio intelekto žmones dar vis buvo tabu, apie pirmąją stovyklą blokados metu ir apie tai, kai norėdamas aplankyti savo vaiką, turėdavai gauti įstaigos, kurioje buvo globojamas vaikas, vadovo leidimą. Apie šiandieninius iššūkius, lūkesčius ir vis dar gyvą baimę.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1760</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Knygos gali padėti įveikti traumuojančias karo patirtis bei namų ilgesį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-knygos-gali-padeti-iveikti-traumuojancias-karo-patirtis-bei-namu-ilgesi--50518706</link><description><![CDATA[Lietuvos rašytojų knygos jau keleri metai yra sėkmingai verčiamos į ukrainiečių kalbą. O nuo šių metų jos taps visiems ir visoms prieinamos ir garsinės knygos formatu! Kokią kultūrinę misiją atlieka literatūros vertimai? Kokių galimybių skaitytojams suteikia garsinės knygos? Kaip jos gimsta? Kaip skamba iliustruotos knygos? Ar gali knygos tapti kalbos mokytojomis? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidoje.<br /><br />„Knygos gali padėti įveikti traumuojančias karo patirtis bei namų ilgesį“, - pristatydamos pirmąją lietuvių autorių garsinę knygą ukrainiečių kalba laidoje pasakoja projekto iniciatorės: Rūta Mėlinskaitė, Lietuvos kultūros instituto kultūros projektų vadovė, Dalia Balčytytė, Lietuvos aklųjų bibliotekos informacinių išteklių skyriaus vedėja ir filosofijos mokslų daktarė ir Oksana Potymko, atstovaujanti Ukrainos neįgaliųjų asociaciją.<br /><br />Oksana taip pat pasakoja apie žmonių su negalia gyvenimą Ukrainoje, vykstant karui: „Karas daug ką sugriovė, ir sugriovė mūsų įprastą gyvenimą. Daug žmonių buvo evakuoti, tačiau, jei kalbėsime apie žmones su negalia, kurie liko aktyvių karo veiksmų zonoje arba okupuotose teritorijose, ten tikrai yra daug problemų“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50518706</guid><pubDate>Sat, 09 Jul 2022 13:26:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50518706/2022_07_09_3350_1_p_20220709170208485.mp3" length="25254318" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos rašytojų knygos jau keleri metai yra sėkmingai verčiamos į ukrainiečių kalbą. O nuo šių metų jos taps visiems ir visoms prieinamos ir garsinės knygos formatu! Kokią kultūrinę misiją atlieka literatūros vertimai? Kokių galimybių skaitytojams...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos rašytojų knygos jau keleri metai yra sėkmingai verčiamos į ukrainiečių kalbą. O nuo šių metų jos taps visiems ir visoms prieinamos ir garsinės knygos formatu! Kokią kultūrinę misiją atlieka literatūros vertimai? Kokių galimybių skaitytojams suteikia garsinės knygos? Kaip jos gimsta? Kaip skamba iliustruotos knygos? Ar gali knygos tapti kalbos mokytojomis? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidoje.<br /><br />„Knygos gali padėti įveikti traumuojančias karo patirtis bei namų ilgesį“, - pristatydamos pirmąją lietuvių autorių garsinę knygą ukrainiečių kalba laidoje pasakoja projekto iniciatorės: Rūta Mėlinskaitė, Lietuvos kultūros instituto kultūros projektų vadovė, Dalia Balčytytė, Lietuvos aklųjų bibliotekos informacinių išteklių skyriaus vedėja ir filosofijos mokslų daktarė ir Oksana Potymko, atstovaujanti Ukrainos neįgaliųjų asociaciją.<br /><br />Oksana taip pat pasakoja apie žmonių su negalia gyvenimą Ukrainoje, vykstant karui: „Karas daug ką sugriovė, ir sugriovė mūsų įprastą gyvenimą. Daug žmonių buvo evakuoti, tačiau, jei kalbėsime apie žmones su negalia, kurie liko aktyvių karo veiksmų zonoje arba okupuotose teritorijose, ten tikrai yra daug problemų“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1579</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Padovanokime stovyklą ukrainiečių autistiškiems vaikams!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-padovanokime-stovykla-ukrainieciu-autistiskiems-vaikams--50449364</link><description><![CDATA[Nustatyta, kad statistiškai autizmo spektro sutrikimą turi apie 1 proc. viso pasaulio gyventojų. Jeigu jie visi gyventų kartu, tai būtų beveik didžiausia šalis Europoje, o jei pridėtume dar ir artimuosius bei su jais dirbančius žmones, būtų labai didelė bendruomenė.<br /><br />Po kelias dešimtis metų su autistiškais vaikais dirbantys specialistai teigia, jog atrasti du vienodus autistiškus vaikus praktiškai neįmanoma. Natūralu, kad ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų bruožai skiriasi: vieni gali kalbėti ir mėgdžioti suaugusius, kiti to niekada nedaro, vieni bando komunikuoti, kiti visiškai užsidarę savame pasaulyje. Tačiau per ilgus metus tyrinėjimų specialistai vis dėlto išskyrė keletą dalykų, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį tėvai, o pastebėję nerimą keliančių požymių – pasikonsultuoti su specialistais.<br /><br />„Kuo anksčiau teikiama pagalba, tuo lengviau socializuotis. Daug baisiau yra, kai žmogus jaučiasi kitoks, tačiau nežino priežasties“ laidoje sako asociacijos „Lietaus vaikai“ pirmininkė Lina Sasnauskienė ir Beata Veselienė, asociacijos „Vilniaus Lietaus vaikai“ pirmininkė. Abi moterys augina autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus ir nuoširdžiai bei atvirai pasakoja apie savo asmeninius bei asociacijos džiaugsmus, rūpesčius, veiklas, dalijasi patarimais ir kviečia nebijoti, pažinti, bendrauti bei padovanoti stovyklą 100 autistiškų vaikų.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50449364</guid><pubDate>Sat, 02 Jul 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50449364/2022_07_02_3350_1_20220702170317318.mp3" length="28093933" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nustatyta, kad statistiškai autizmo spektro sutrikimą turi apie 1 proc. viso pasaulio gyventojų. Jeigu jie visi gyventų kartu, tai būtų beveik didžiausia šalis Europoje, o jei pridėtume dar ir artimuosius bei su jais dirbančius žmones, būtų labai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nustatyta, kad statistiškai autizmo spektro sutrikimą turi apie 1 proc. viso pasaulio gyventojų. Jeigu jie visi gyventų kartu, tai būtų beveik didžiausia šalis Europoje, o jei pridėtume dar ir artimuosius bei su jais dirbančius žmones, būtų labai didelė bendruomenė.<br /><br />Po kelias dešimtis metų su autistiškais vaikais dirbantys specialistai teigia, jog atrasti du vienodus autistiškus vaikus praktiškai neįmanoma. Natūralu, kad ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų bruožai skiriasi: vieni gali kalbėti ir mėgdžioti suaugusius, kiti to niekada nedaro, vieni bando komunikuoti, kiti visiškai užsidarę savame pasaulyje. Tačiau per ilgus metus tyrinėjimų specialistai vis dėlto išskyrė keletą dalykų, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį tėvai, o pastebėję nerimą keliančių požymių – pasikonsultuoti su specialistais.<br /><br />„Kuo anksčiau teikiama pagalba, tuo lengviau socializuotis. Daug baisiau yra, kai žmogus jaučiasi kitoks, tačiau nežino priežasties“ laidoje sako asociacijos „Lietaus vaikai“ pirmininkė Lina Sasnauskienė ir Beata Veselienė, asociacijos „Vilniaus Lietaus vaikai“ pirmininkė. Abi moterys augina autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus ir nuoširdžiai bei atvirai pasakoja apie savo asmeninius bei asociacijos džiaugsmus, rūpesčius, veiklas, dalijasi patarimais ir kviečia nebijoti, pažinti, bendrauti bei padovanoti stovyklą 100 autistiškų vaikų.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1756</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Pažadink močiutės suknelę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-pazadink-mociutes-suknele--50368926</link><description><![CDATA[Lietuvoje apie pusė milijono senjorų jaučiasi vieniši ir niekam nereikalingi. Kas trečias vyresnis nei 65 metų žmogus gyvena vienas, o kai kurie seneliai neišeina iš namų ištisus metus. Psichologai pastebi, kad vienišumą išgyvenantys žmonės daug dažniau suserga depresija, jaučiasi neįdomūs ir užmiršti.<br /><br />„Pažadink močiutės suknelę“, – laidoje kviečia „60+ projektai“ komunikacijos atstovė Dovilė Vainorė ir iniciatyvos dalyvė Ramutė Paukštė. Projekto „Šiandien yra vakar“ iniciatorė Ermita Kirdeikytė pritaria: „Gyvenimo tempas suryja mūsų laiką ir nebelieka laiko artimiesiems“.<br /><br />Pokalbis apie projektus, kurie kviečia jungtis skirtingas kartas.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50368926</guid><pubDate>Sat, 25 Jun 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50368926/2022_06_25_3350_1_p_20220625170154839.mp3" length="27209113" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvoje apie pusė milijono senjorų jaučiasi vieniši ir niekam nereikalingi. Kas trečias vyresnis nei 65 metų žmogus gyvena vienas, o kai kurie seneliai neišeina iš namų ištisus metus. Psichologai pastebi, kad vienišumą išgyvenantys žmonės daug...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvoje apie pusė milijono senjorų jaučiasi vieniši ir niekam nereikalingi. Kas trečias vyresnis nei 65 metų žmogus gyvena vienas, o kai kurie seneliai neišeina iš namų ištisus metus. Psichologai pastebi, kad vienišumą išgyvenantys žmonės daug dažniau suserga depresija, jaučiasi neįdomūs ir užmiršti.<br /><br />„Pažadink močiutės suknelę“, – laidoje kviečia „60+ projektai“ komunikacijos atstovė Dovilė Vainorė ir iniciatyvos dalyvė Ramutė Paukštė. Projekto „Šiandien yra vakar“ iniciatorė Ermita Kirdeikytė pritaria: „Gyvenimo tempas suryja mūsų laiką ir nebelieka laiko artimiesiems“.<br /><br />Pokalbis apie projektus, kurie kviečia jungtis skirtingas kartas.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1701</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Mamos balso terapija. Kas tai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-mamos-balso-terapija-kas-tai--50248954</link><description><![CDATA[Labai daug veiklų gimsta iš asmeninio poreikio. Tikriausiai daugelis girdėjote apie Lukreciją, kurią vos pusketvirtų metukų pakirto itin reta autoimuninė liga. Autoimuninis encefalitas sutrikdė sveikos gimusios mergaitės regą, kalbą, judesius, aplinkos suvokimą. Organizmas pats ėmė naikinti mergaitės nervų sistemą. Tokia liga sergančių vaikų Lietuvoje – tik keli. Lukrecijos mamos Dovilės Čepulinskaitės svajonė padėti dukrai ir su panašiais sunkumais susiduriančioms kitoms šeimos virto realybe, kuomet kartu su mergaitės kineziterapeute Agne Juodyte įkūrė ne pelno siekiančią viešąją įstaigą „Vaiko raidos klinika“. Vilniuje ir Kaune veikiančiose klinikose lankosi vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, įvairių fizinių, psichikos, elgesio ar vystymosi problemų, kompleksinė pagalba teikiama ir vaikams esantiems po įvairių traumų. Čia vyksta kineziterapijos, ergoterapijos, logoterapijos ir dailės terapijos užsiėmimai, audio, psichofonologijos, neurosensorinė stimuliacija, savarankiškumo ugdymas.<br />Ištikus nelaimei, galima skųstis, galima piktintis, o galima tiesiog veikti ir taip pagelbėti ne tik sau, tačiau ir daugeliui kitų. Šios laidos pašnekovės puikiai tai įrodo ir sako: „Stengiamės daryti viską, kad kuo daugiau vaikučių gautų jiems reikiamą pagalbą. Mūsų tikslas – sukurti terapijų visumą, kurios padeda mažiesiems pacientams ir įkurti tokį centrą Lietuvoje, į kokius Europoje važiuoja gydytis negalią turintys vaikai“.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50248954</guid><pubDate>Sat, 18 Jun 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50248954/2022_06_18_3350_1_20220618170232750.mp3" length="27745773" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Labai daug veiklų gimsta iš asmeninio poreikio. Tikriausiai daugelis girdėjote apie Lukreciją, kurią vos pusketvirtų metukų pakirto itin reta autoimuninė liga. Autoimuninis encefalitas sutrikdė sveikos gimusios mergaitės regą, kalbą, judesius,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Labai daug veiklų gimsta iš asmeninio poreikio. Tikriausiai daugelis girdėjote apie Lukreciją, kurią vos pusketvirtų metukų pakirto itin reta autoimuninė liga. Autoimuninis encefalitas sutrikdė sveikos gimusios mergaitės regą, kalbą, judesius, aplinkos suvokimą. Organizmas pats ėmė naikinti mergaitės nervų sistemą. Tokia liga sergančių vaikų Lietuvoje – tik keli. Lukrecijos mamos Dovilės Čepulinskaitės svajonė padėti dukrai ir su panašiais sunkumais susiduriančioms kitoms šeimos virto realybe, kuomet kartu su mergaitės kineziterapeute Agne Juodyte įkūrė ne pelno siekiančią viešąją įstaigą „Vaiko raidos klinika“. Vilniuje ir Kaune veikiančiose klinikose lankosi vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, įvairių fizinių, psichikos, elgesio ar vystymosi problemų, kompleksinė pagalba teikiama ir vaikams esantiems po įvairių traumų. Čia vyksta kineziterapijos, ergoterapijos, logoterapijos ir dailės terapijos užsiėmimai, audio, psichofonologijos, neurosensorinė stimuliacija, savarankiškumo ugdymas.<br />Ištikus nelaimei, galima skųstis, galima piktintis, o galima tiesiog veikti ir taip pagelbėti ne tik sau, tačiau ir daugeliui kitų. Šios laidos pašnekovės puikiai tai įrodo ir sako: „Stengiamės daryti viską, kad kuo daugiau vaikučių gautų jiems reikiamą pagalbą. Mūsų tikslas – sukurti terapijų visumą, kurios padeda mažiesiems pacientams ir įkurti tokį centrą Lietuvoje, į kokius Europoje važiuoja gydytis negalią turintys vaikai“.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1735</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Autistišką sūnų auginantys S. ir R. Juraičiai: ne kartą girdėjome „Jūsų vaikas – jūsų problemos!“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-autistiska-sunu-auginantys-s-ir-r-juraiciai-ne-karta-girdejome-jusu-vaikas-jusu-problemos--50165071</link><description><![CDATA[„Jūsų vaikas – jūsų problemos ir jei galite, pasilaikykite jas kuo toliau nuo mūsų“, - ne kartą tai girdėję atvirai prisipažįsta autistišką sūnų auginantys Smiltė ir Rolandas Juraičiai. Koučingo, marketingo specialistai, lektoriai, tačiau pirmiausia, kaip jie patys sako – vyras ir žmona, mama ir tėtis. „Niekas neišrašys laimingos šeimos recepto, jį sukurti turime patys“, - laidoje sako pašnekovai ir atvirai pasakoja, kad nėra taip lengva įgytas teorines žinias pritaikyti kasdieniniame gyvenime.<br /><br />Pokalbis apie tėvystę, kasdienius džiaugsmus, ritualus, liūdesį bei skausmą, kai aplinkiniai, dar vis neretu atveju, nėra pasirengę priimti kitokio. „Mes pasirinkome kalbėti ir pasakoti savo šeimos istoriją garsiai, norime, kad kasdienybėje būtų kuo daugiau tolerancijos, gerumo, šypsenų. Aš net vaikų gimtadieniuose atrandu būdų pasikalbėti su vaikais, kad mūsų sūnus gali pasielgti kitaip, nei įpratę jo bendraamžiai. Ir vaikai tai supranta bei priima daug paprasčiau nei kiti suaugę…“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50165071</guid><pubDate>Sat, 11 Jun 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50165071/2022_06_11_3350_1_20220611170311985.mp3" length="28167494" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Jūsų vaikas – jūsų problemos ir jei galite, pasilaikykite jas kuo toliau nuo mūsų“, - ne kartą tai girdėję atvirai prisipažįsta autistišką sūnų auginantys Smiltė ir Rolandas Juraičiai. Koučingo, marketingo specialistai, lektoriai, tačiau pirmiausia,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Jūsų vaikas – jūsų problemos ir jei galite, pasilaikykite jas kuo toliau nuo mūsų“, - ne kartą tai girdėję atvirai prisipažįsta autistišką sūnų auginantys Smiltė ir Rolandas Juraičiai. Koučingo, marketingo specialistai, lektoriai, tačiau pirmiausia, kaip jie patys sako – vyras ir žmona, mama ir tėtis. „Niekas neišrašys laimingos šeimos recepto, jį sukurti turime patys“, - laidoje sako pašnekovai ir atvirai pasakoja, kad nėra taip lengva įgytas teorines žinias pritaikyti kasdieniniame gyvenime.<br /><br />Pokalbis apie tėvystę, kasdienius džiaugsmus, ritualus, liūdesį bei skausmą, kai aplinkiniai, dar vis neretu atveju, nėra pasirengę priimti kitokio. „Mes pasirinkome kalbėti ir pasakoti savo šeimos istoriją garsiai, norime, kad kasdienybėje būtų kuo daugiau tolerancijos, gerumo, šypsenų. Aš net vaikų gimtadieniuose atrandu būdų pasikalbėti su vaikais, kad mūsų sūnus gali pasielgti kitaip, nei įpratę jo bendraamžiai. Ir vaikai tai supranta bei priima daug paprasčiau nei kiti suaugę…“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1761</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Yra tik dvi galimybės: sulaužyti vaiką arba sulaužyti „rėmą“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-yra-tik-dvi-galimybes-sulauzyti-vaika-arba-sulauzyti-rema--50059787</link><description><![CDATA[„Anglų kalbos egzaminą mokykloje išlaikiau geriausiai, nors nemokėjau nei vienos gramatikos taisyklės“, – sako disleksijai draugiškos mokyklos įkūrėja Inga Bajalytė–Petkuvienė ir prisipažįsta, kad ji pati yra dislektikė, tą patį sutrikimą turi ir jos vaikai.<br /><br />„Skaitydama knygas, aš praleidžiu gamtos aprašymus, man tai neįdomu. Daug įdomiau visa tai pamatyti gyvai“, – atvirauja sūnų dislektiką auginanti bei savyje disleksijos požymių atrandanti Ieva Klumbytė.<br /><br />Waltas Disney'us, Richardas Bransonas, Stevenas Spielbergas, Johnas Irvingas – visus šiuos savo srities genijus sieja rašymo ir skaitymo sutrikimas – disleksija. Pasak statistikos, maždaug kas dešimtas vaikas turi sutrikimą, dėl kurio jis nesugeba lengvai skaityti teksto ar net visai neišmoksta skaityti. Nors šis sutrikimas puikiai žinomas ir aprašytas, Lietuvoje jis vis dar nepakankamai gerai atpažįstamas. Pokalbis apie disleksiją ir mokymosi ypatumus, turint šį specialųjį ugdymosi poreikį<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50059787</guid><pubDate>Sat, 04 Jun 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50059787/2022_06_04_3350_1_20220604170151226.mp3" length="27635432" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Anglų kalbos egzaminą mokykloje išlaikiau geriausiai, nors nemokėjau nei vienos gramatikos taisyklės“, – sako disleksijai draugiškos mokyklos įkūrėja Inga Bajalytė–Petkuvienė ir prisipažįsta, kad ji pati yra dislektikė, tą patį sutrikimą turi ir jos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Anglų kalbos egzaminą mokykloje išlaikiau geriausiai, nors nemokėjau nei vienos gramatikos taisyklės“, – sako disleksijai draugiškos mokyklos įkūrėja Inga Bajalytė–Petkuvienė ir prisipažįsta, kad ji pati yra dislektikė, tą patį sutrikimą turi ir jos vaikai.<br /><br />„Skaitydama knygas, aš praleidžiu gamtos aprašymus, man tai neįdomu. Daug įdomiau visa tai pamatyti gyvai“, – atvirauja sūnų dislektiką auginanti bei savyje disleksijos požymių atrandanti Ieva Klumbytė.<br /><br />Waltas Disney'us, Richardas Bransonas, Stevenas Spielbergas, Johnas Irvingas – visus šiuos savo srities genijus sieja rašymo ir skaitymo sutrikimas – disleksija. Pasak statistikos, maždaug kas dešimtas vaikas turi sutrikimą, dėl kurio jis nesugeba lengvai skaityti teksto ar net visai neišmoksta skaityti. Nors šis sutrikimas puikiai žinomas ir aprašytas, Lietuvoje jis vis dar nepakankamai gerai atpažįstamas. Pokalbis apie disleksiją ir mokymosi ypatumus, turint šį specialųjį ugdymosi poreikį<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1728</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Didžiausias priešas, o ir didžiausias draugas esi pats sau!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-didziausias-priesas-o-ir-didziausias-draugas-esi-pats-sau--49977942</link><description><![CDATA[Laidoje, skirtoje Tarptautinei išsėtinės dienai paminėti – įkvepiantis pokalbis, kuriame dalyvauja: Ana Staševičienė išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ pirmininkė, draugijos narys, verslininkas Mantas Chodosevičius ir socialinių mokslų daktarė, pozityvaus mąstymo trenerė Gintė Martinkėnė.<br />Pašnekovai pasakoja, kodėl svarbu minėti tarptautinę išsėtinės sklerozės dieną, paneigia daugybę mitų, susijusių su šia liga, pristato draugijos organizuojamus renginius šiai dienai paminėti. Taip pat dalijasi savo patirtimis, kaip nepalūžti ir pozityviai mąstyti, koks svarbus kiekvieno fizinis aktyvumas bei fizinio ir dvasinio kūno vienybė, pristato konkrečius įrankius, skirtus, pagelbėti sau.<br />Laidoje išsakytos mintys ir patarimai tikrai pravers ir bus naudingi kiekvienam. Daugiau informacijos apie renginius galite rasti čia: <a href="https://www.facebook.com/feniksai" rel="noopener">https://www.facebook.com/feniksai</a><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49977942</guid><pubDate>Sat, 28 May 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49977942/2022_05_28_3350_1_20220528170301610.mp3" length="27141822" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje, skirtoje Tarptautinei išsėtinės dienai paminėti – įkvepiantis pokalbis, kuriame dalyvauja: Ana Staševičienė išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ pirmininkė, draugijos narys, verslininkas Mantas Chodosevičius ir socialinių mokslų daktarė,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje, skirtoje Tarptautinei išsėtinės dienai paminėti – įkvepiantis pokalbis, kuriame dalyvauja: Ana Staševičienė išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ pirmininkė, draugijos narys, verslininkas Mantas Chodosevičius ir socialinių mokslų daktarė, pozityvaus mąstymo trenerė Gintė Martinkėnė.<br />Pašnekovai pasakoja, kodėl svarbu minėti tarptautinę išsėtinės sklerozės dieną, paneigia daugybę mitų, susijusių su šia liga, pristato draugijos organizuojamus renginius šiai dienai paminėti. Taip pat dalijasi savo patirtimis, kaip nepalūžti ir pozityviai mąstyti, koks svarbus kiekvieno fizinis aktyvumas bei fizinio ir dvasinio kūno vienybė, pristato konkrečius įrankius, skirtus, pagelbėti sau.<br />Laidoje išsakytos mintys ir patarimai tikrai pravers ir bus naudingi kiekvienam. Daugiau informacijos apie renginius galite rasti čia: <a href="https://www.facebook.com/feniksai" rel="noopener">https://www.facebook.com/feniksai</a><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1697</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. „Nepavarkime ir nepripraskime prie karo!“ - kviečia pašnekovai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-nepavarkime-ir-nepripraskime-prie-karo-kviecia-pasnekovai--49887276</link><description><![CDATA[Dvidešimt pirmoji karo savaitė… Žmonės adaptuojasi prie naujos realybės, vieni pavargsta, kiti įsijungia į įvairiausias veiklas. Lietuviai, gyvenantys visame pasaulyje, aktyviai palaiko Ukrainą ir dalyvauja įvairiose veiklose, remiančiose Ukrainos žmones. Apie drąsius pasirinkimus laidoje pasakoja: Jonas Mušinskas, aštuoneri metai gyvenantis Didžiojoje Britanijoje, prasidėjus karui, pasiėmė atostogas ir, kartu su broliu, atvyko savanoriauti į Ukrainą, Lvive esančiame pabėgėlių centre įsikūrusioje paramos fondo „Saulės smiltys“ bazėje ir Vita Gailiūnaitė, renginių organizatorė, jau 22 smetus gyvenanti San Fransiske, San Fransisko lietuvių bendruomenės atstovė.<br />„Daug kas stebisi, kodėl aš, gyvendama Amerikoje patogų gyvenimą, atskridau į čia ir važiuoju į šalį, kur vyksta karas. Karas Ukrainoje labai glaudžiai susijęs su mano šeima. Aš esu kilusi iš tremtinių šeimos“, - sako Vita. - „Važiuoju į Ukrainą, nes turiu tai padaryti dėl Ukrainos, dėl savęs, dėl savo šeimos praeities, turiu atsidėkoti už kovą praeityje, o taip pat padėti nukentėjusiems Ukrainoje šiandien. Juokauju, jei Angelina Jolie buvo saugi Ukrainoje, tai ir aš būsiu saugi“.<br />„Pasakoti apie žmonių gyvenimą čia, pabėgėlių centre, yra labai sunku. Kiekvieną dieną stengiamės bendrauti, nors žmonės labai užsidarę, stengiamės, kaip tik galime pradžiuginti vaikučius. Apie išvykimą namo negalvoju, būsime tiek, kiek reikės“, - pasakoja Jonas.<br />Abu pašnekovai kviečia nepavargti, nepriprasti prie karo ir kiekvieną dieną išgyventi kaip paskutinę, nes niekas nežino, kas gali nutikti rytoj.<br /><br /><br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49887276</guid><pubDate>Sat, 21 May 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49887276/2022_05_21_3350_1_p_20220521170212074.mp3" length="24706374" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dvidešimt pirmoji karo savaitė… Žmonės adaptuojasi prie naujos realybės, vieni pavargsta, kiti įsijungia į įvairiausias veiklas. Lietuviai, gyvenantys visame pasaulyje, aktyviai palaiko Ukrainą ir dalyvauja įvairiose veiklose, remiančiose Ukrainos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dvidešimt pirmoji karo savaitė… Žmonės adaptuojasi prie naujos realybės, vieni pavargsta, kiti įsijungia į įvairiausias veiklas. Lietuviai, gyvenantys visame pasaulyje, aktyviai palaiko Ukrainą ir dalyvauja įvairiose veiklose, remiančiose Ukrainos žmones. Apie drąsius pasirinkimus laidoje pasakoja: Jonas Mušinskas, aštuoneri metai gyvenantis Didžiojoje Britanijoje, prasidėjus karui, pasiėmė atostogas ir, kartu su broliu, atvyko savanoriauti į Ukrainą, Lvive esančiame pabėgėlių centre įsikūrusioje paramos fondo „Saulės smiltys“ bazėje ir Vita Gailiūnaitė, renginių organizatorė, jau 22 smetus gyvenanti San Fransiske, San Fransisko lietuvių bendruomenės atstovė.<br />„Daug kas stebisi, kodėl aš, gyvendama Amerikoje patogų gyvenimą, atskridau į čia ir važiuoju į šalį, kur vyksta karas. Karas Ukrainoje labai glaudžiai susijęs su mano šeima. Aš esu kilusi iš tremtinių šeimos“, - sako Vita. - „Važiuoju į Ukrainą, nes turiu tai padaryti dėl Ukrainos, dėl savęs, dėl savo šeimos praeities, turiu atsidėkoti už kovą praeityje, o taip pat padėti nukentėjusiems Ukrainoje šiandien. Juokauju, jei Angelina Jolie buvo saugi Ukrainoje, tai ir aš būsiu saugi“.<br />„Pasakoti apie žmonių gyvenimą čia, pabėgėlių centre, yra labai sunku. Kiekvieną dieną stengiamės bendrauti, nors žmonės labai užsidarę, stengiamės, kaip tik galime pradžiuginti vaikučius. Apie išvykimą namo negalvoju, būsime tiek, kiek reikės“, - pasakoja Jonas.<br />Abu pašnekovai kviečia nepavargti, nepriprasti prie karo ir kiekvieną dieną išgyventi kaip paskutinę, nes niekas nežino, kas gali nutikti rytoj.<br /><br /><br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1545</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Kaip keičiasi socialinių paslaugų kultūra</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kaip-keiciasi-socialiniu-paslaugu-kultura--49796547</link><description><![CDATA[Rūpestis pažeidžiamiausiais visuomenės nariais – senyvo amžiaus, vienišais, negalią turinčiais asmenimis, taip pat mamomis su vaikais, paskatino skirtinguose Lietuvos miestuose veikiančias socialines paslaugas teikiančias įstaigas dalyvauti įsidiegiant EQUASS Assurance Kokybės sistemą.<br />Natalja Markovskaja, EQUASS projekto koordinatorė ir Jūratė Tamašauskienė, dienos centro „Šviesa“ direktorė, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė pasakoja apie pokyčius, patiriamus, kasdieniniame darbe, pradėjus diegti sistemos įrankius. Orientacija į asmenį, teisė dalyvauti, lyderystė, nuolatinis gerinimas – tai pamatinės EQUASS standarto vertybės, kurias būtina formuoti ir puoselėti mūsų šalies socialiniame gyvenime. Projektas, atnešęs naujovių į šalies socialinį sektorių, šiandien duoda rezultatų: jau 118 socialines paslaugas teikiančių įstaigų suteiktas EQUASS Assurance sertifikatas, o tų įmonių socialiniai darbuotojai, naudodamiesi sistemos suteiktais profesiniais įrankiais, jaučiasi emociškai laisvesni, paslaugų gavėjai – laimingesni.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49796547</guid><pubDate>Sat, 14 May 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49796547/2022_05_14_3350_1_20220514170153564.mp3" length="28668209" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rūpestis pažeidžiamiausiais visuomenės nariais – senyvo amžiaus, vienišais, negalią turinčiais asmenimis, taip pat mamomis su vaikais, paskatino skirtinguose Lietuvos miestuose veikiančias socialines paslaugas teikiančias įstaigas dalyvauti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rūpestis pažeidžiamiausiais visuomenės nariais – senyvo amžiaus, vienišais, negalią turinčiais asmenimis, taip pat mamomis su vaikais, paskatino skirtinguose Lietuvos miestuose veikiančias socialines paslaugas teikiančias įstaigas dalyvauti įsidiegiant EQUASS Assurance Kokybės sistemą.<br />Natalja Markovskaja, EQUASS projekto koordinatorė ir Jūratė Tamašauskienė, dienos centro „Šviesa“ direktorė, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė pasakoja apie pokyčius, patiriamus, kasdieniniame darbe, pradėjus diegti sistemos įrankius. Orientacija į asmenį, teisė dalyvauti, lyderystė, nuolatinis gerinimas – tai pamatinės EQUASS standarto vertybės, kurias būtina formuoti ir puoselėti mūsų šalies socialiniame gyvenime. Projektas, atnešęs naujovių į šalies socialinį sektorių, šiandien duoda rezultatų: jau 118 socialines paslaugas teikiančių įstaigų suteiktas EQUASS Assurance sertifikatas, o tų įmonių socialiniai darbuotojai, naudodamiesi sistemos suteiktais profesiniais įrankiais, jaučiasi emociškai laisvesni, paslaugų gavėjai – laimingesni.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1792</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Po mažą žingsnį kartu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-po-maza-zingsni-kartu--49700738</link><description><![CDATA[„Mes susibūrėme, kad primintume visiems, koks svarbus yra paprastas, nuoširdus bendravimas. Todėl visus metus važiuojame pas tuos, kurie jo labiausiai ilgisi.“ - taip prisistato viešosios įstaigos „Po mažą žingsnį kartu“ iniciatoriai: atlikėja, viešųjų ryšių specialistė ir socialinių projetų organizatorė Eva Basevičiūtė ir renginių organizatorius ir vedėjas Andrius Vosylius.<br />Pašnekovai pasakoja, kas tie „mes“, kuriuos subūrė organizacija, kur jie žingsniuoja, kiek jau nužingsniavo, kur planuoja žingsniuoti toliau. Eva neslepia, kad, bendraujant su pažeidžiamų socialinių grupių atstovais, reikalingų specialiųjų žinių mokėsi jau veikdami. O Andrius, kuris 16 metų gyveno ir dirbo Didžiojoje Britanijoje palygina, kaip skiriasi sąvokos „bendravimas“ suvokimas Lietuvoje ir ten.<br />Karui tęsiantis jau trečią mėnesį, pašnekovai, kurie į humanitarinės pagalbos ukrainiečiams veiklas nėrė nuo pirmosios dienos, neslepia, kad jau žmonės pavargo, ne išimtis ir jie patys, tačiau tikisi, kad surems visi pečius kartu ir toliau tęs labai reikalingas veiklas, nes savanorystė jiems duoda daugiau, nei atima.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49700738</guid><pubDate>Sat, 07 May 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49700738/2022_05_07_3350_1_20220507170204306.mp3" length="27059902" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mes susibūrėme, kad primintume visiems, koks svarbus yra paprastas, nuoširdus bendravimas. Todėl visus metus važiuojame pas tuos, kurie jo labiausiai ilgisi.“ - taip prisistato viešosios įstaigos „Po mažą žingsnį kartu“ iniciatoriai: atlikėja,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mes susibūrėme, kad primintume visiems, koks svarbus yra paprastas, nuoširdus bendravimas. Todėl visus metus važiuojame pas tuos, kurie jo labiausiai ilgisi.“ - taip prisistato viešosios įstaigos „Po mažą žingsnį kartu“ iniciatoriai: atlikėja, viešųjų ryšių specialistė ir socialinių projetų organizatorė Eva Basevičiūtė ir renginių organizatorius ir vedėjas Andrius Vosylius.<br />Pašnekovai pasakoja, kas tie „mes“, kuriuos subūrė organizacija, kur jie žingsniuoja, kiek jau nužingsniavo, kur planuoja žingsniuoti toliau. Eva neslepia, kad, bendraujant su pažeidžiamų socialinių grupių atstovais, reikalingų specialiųjų žinių mokėsi jau veikdami. O Andrius, kuris 16 metų gyveno ir dirbo Didžiojoje Britanijoje palygina, kaip skiriasi sąvokos „bendravimas“ suvokimas Lietuvoje ir ten.<br />Karui tęsiantis jau trečią mėnesį, pašnekovai, kurie į humanitarinės pagalbos ukrainiečiams veiklas nėrė nuo pirmosios dienos, neslepia, kad jau žmonės pavargo, ne išimtis ir jie patys, tačiau tikisi, kad surems visi pečius kartu ir toliau tęs labai reikalingas veiklas, nes savanorystė jiems duoda daugiau, nei atima.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1692</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Kada gimsta mama?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kada-gimsta-mama--49607443</link><description><![CDATA[Kasmet pirmąjį gegužės sekmadienį Lietuvoje yra įprasta savo mamas sveikinti su Mamos diena. Motinos sąvoka ir funkcijos nuo senų laikų iki šių dienų keitėsi. Iš liaudies dainų, tautosakos žinome, kad visi rūpesčiai anksčiau krisdavo ant motinų pečių. Jos valdydavo ūkį, dirbdavo visus namų ruošos darbus, augindavo ir auklėdavo vaikus. Jos išgyvendavo sunkų išsiskyrimą su dukromis, išleisdamos jas už vyrų, išsiskyrimą su sūnumis, išeinančiais į karą, o neretai ir skaudžią jų žūtį.<br />Kada gimsta mama? Ką jai tenka išgyventi šiandien? Savo džiaugsmais ir vargais laidoje dalinasi dvi mamos: kaunietė fotografė, studijuojanti Geštalto psichoterapiją, savanorė Neringa Jencė ir alytiškė radijo laidų vedėja, dainininkė, taip pat savanorė ir mama Eglė Malinauskienė.<br />Neringos namuose jau daugiau nei mėnesį gyvena negalią turinti mažylė ukrainietė Adelina, o Eglė neseniai išgyveno labai sunkias akimirkas, staiga sunkiai susirgus sūnui. Pasakodamos apie tai, kokią įtaką joms, kaip mamoms, padarė jų pačių mamos, pašnekovės atvirai ir nuoširdžiai prisimena savo vaikystę, paauglystę.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49607443</guid><pubDate>Sat, 30 Apr 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49607443/2022_04_30_3350_1_20220430170141230.mp3" length="25702371" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kasmet pirmąjį gegužės sekmadienį Lietuvoje yra įprasta savo mamas sveikinti su Mamos diena. Motinos sąvoka ir funkcijos nuo senų laikų iki šių dienų keitėsi. Iš liaudies dainų, tautosakos žinome, kad visi rūpesčiai anksčiau krisdavo ant motinų pečių....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kasmet pirmąjį gegužės sekmadienį Lietuvoje yra įprasta savo mamas sveikinti su Mamos diena. Motinos sąvoka ir funkcijos nuo senų laikų iki šių dienų keitėsi. Iš liaudies dainų, tautosakos žinome, kad visi rūpesčiai anksčiau krisdavo ant motinų pečių. Jos valdydavo ūkį, dirbdavo visus namų ruošos darbus, augindavo ir auklėdavo vaikus. Jos išgyvendavo sunkų išsiskyrimą su dukromis, išleisdamos jas už vyrų, išsiskyrimą su sūnumis, išeinančiais į karą, o neretai ir skaudžią jų žūtį.<br />Kada gimsta mama? Ką jai tenka išgyventi šiandien? Savo džiaugsmais ir vargais laidoje dalinasi dvi mamos: kaunietė fotografė, studijuojanti Geštalto psichoterapiją, savanorė Neringa Jencė ir alytiškė radijo laidų vedėja, dainininkė, taip pat savanorė ir mama Eglė Malinauskienė.<br />Neringos namuose jau daugiau nei mėnesį gyvena negalią turinti mažylė ukrainietė Adelina, o Eglė neseniai išgyveno labai sunkias akimirkas, staiga sunkiai susirgus sūnui. Pasakodamos apie tai, kokią įtaką joms, kaip mamoms, padarė jų pačių mamos, pašnekovės atvirai ir nuoširdžiai prisimena savo vaikystę, paauglystę.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1607</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. „Prisikėlimas visuomet kalba apie taiką“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-prisikelimas-visuomet-kalba-apie-taika--49526752</link><description><![CDATA[Nespėjome atsitiesti nuo pandemijos gniaužtų ir į mūsų gyvenimus atėjo karas… O žmogui visada reikia vilties… Tuo tarpu, kai Rusija užkūrė karo ugnį Ukrainoje, Maskvos patriarchas jau ne pirmą kartą palaimino žudynes ir pavadino tai „šventuoju karu“.<br />Laidoje pokalbis apie Prisikėlimo viltį, tikėjimą, karą ir bažnyčią. Pašnekovai: ortodoksų kunigas, Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos neseniai atleistas nuo pareigų Vitalis Dauparas ir Tauragės Švenčiausios Trejybės parapijos klebonas Marius Venskus.<br />Ką reiškia Prisikėlimas šių dienų žmogui, ypač dabar, kai dar nespėjome atsigauti nuo pandemijos ir prasidėjo karas Ukrainoje? Kaip išties išgyventi šventę šiuo sunkiu visomis prasmėmis metu? Pašnekovai pasakoja, kad šiandienos kunigai, neatsiejamai, patiria daugybę iššūkių ir keistų situacijų. Gyvename technologijų laikotarpyje, tačiau dar niekada nėra buvę tiek daug žmonių, besijaučiančių vienišais, nereikalingais, pasimetusiais. Pyktis neapykanta daugelio kasdieninis palydovas. Abu kunigai dalijasi savo asmeninėmis patirtimis ir patarimais, sakydami, kad Prisikėlimas visuomet kalba apie taiką.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49526752</guid><pubDate>Sat, 23 Apr 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49526752/2022_04_23_3350_1_20220423170150590.mp3" length="28717528" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nespėjome atsitiesti nuo pandemijos gniaužtų ir į mūsų gyvenimus atėjo karas… O žmogui visada reikia vilties… Tuo tarpu, kai Rusija užkūrė karo ugnį Ukrainoje, Maskvos patriarchas jau ne pirmą kartą palaimino žudynes ir pavadino tai „šventuoju karu“....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nespėjome atsitiesti nuo pandemijos gniaužtų ir į mūsų gyvenimus atėjo karas… O žmogui visada reikia vilties… Tuo tarpu, kai Rusija užkūrė karo ugnį Ukrainoje, Maskvos patriarchas jau ne pirmą kartą palaimino žudynes ir pavadino tai „šventuoju karu“.<br />Laidoje pokalbis apie Prisikėlimo viltį, tikėjimą, karą ir bažnyčią. Pašnekovai: ortodoksų kunigas, Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos neseniai atleistas nuo pareigų Vitalis Dauparas ir Tauragės Švenčiausios Trejybės parapijos klebonas Marius Venskus.<br />Ką reiškia Prisikėlimas šių dienų žmogui, ypač dabar, kai dar nespėjome atsigauti nuo pandemijos ir prasidėjo karas Ukrainoje? Kaip išties išgyventi šventę šiuo sunkiu visomis prasmėmis metu? Pašnekovai pasakoja, kad šiandienos kunigai, neatsiejamai, patiria daugybę iššūkių ir keistų situacijų. Gyvename technologijų laikotarpyje, tačiau dar niekada nėra buvę tiek daug žmonių, besijaučiančių vienišais, nereikalingais, pasimetusiais. Pyktis neapykanta daugelio kasdieninis palydovas. Abu kunigai dalijasi savo asmeninėmis patirtimis ir patarimais, sakydami, kad Prisikėlimas visuomet kalba apie taiką.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1795</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Žmogaus gyvenimo dokumentinis filmas yra sudėliotas ne iš įvykių, o jausmų apie tuos įvykius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-zmogaus-gyvenimo-dokumentinis-filmas-yra-sudeliotas-ne-is-ivykiu-o-jausmu-apie-tuos-ivykius--49457736</link><description><![CDATA[Šių dienų situacija į kiekvieno iš mūsų gyvenimus atnešė baimę, nerimą, nežinomybę ir dar daug ne pačių pozityviausių jausmų. Reaguodami į tai, kas vyksta, neretai pamirštame, kad vaikai, paaugliai, gyvendami šalia mūsų, viską jaučia ir girdi bei situaciją priima savaip.<br />Laidoje pokalbis su vaikų ir paauglių psichiatre Jovita Anikinaite ir Liudovika Pakalkaite, traumai jautrių metodų praktike bei lektore apie tai, kaip mums patiems išgyventi dar vieną išbandymą, ir, kaip šioje įtemptoje situacijoje, padėti vaikams bei paaugliams.<br />Per pastaruosius ketverius metus mokyklinio amžiaus Vilniaus vaikų, kurie jaučiasi laimingi, sumažėjo penktadaliu, skelbia tyrimą atlikęs sostinės miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“. Prie visų išgyvenimų prisidėjo karas. Pašnekovės pasakoja kokius dažniausiai vaikai, paaugliai išsako jausmus, kuriuos išgyvena šiuo laikotarpiu. Pataria, kaip juos priimti, kaip pagelbėti sau ir vaikams. Kaip ir ką su jais kalbėti, kad neįsipliekstų nereikalingi konfliktai. Kaip pagelbėti sau ir visus išbandymus paversti priemonėmis, kurios mus ir mūsų vaikus grūdintų kaip asmenybes.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49457736</guid><pubDate>Sat, 16 Apr 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49457736/2022_04_16_3350_1_20220416170200532.mp3" length="27572738" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šių dienų situacija į kiekvieno iš mūsų gyvenimus atnešė baimę, nerimą, nežinomybę ir dar daug ne pačių pozityviausių jausmų. Reaguodami į tai, kas vyksta, neretai pamirštame, kad vaikai, paaugliai, gyvendami šalia mūsų, viską jaučia ir girdi bei...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šių dienų situacija į kiekvieno iš mūsų gyvenimus atnešė baimę, nerimą, nežinomybę ir dar daug ne pačių pozityviausių jausmų. Reaguodami į tai, kas vyksta, neretai pamirštame, kad vaikai, paaugliai, gyvendami šalia mūsų, viską jaučia ir girdi bei situaciją priima savaip.<br />Laidoje pokalbis su vaikų ir paauglių psichiatre Jovita Anikinaite ir Liudovika Pakalkaite, traumai jautrių metodų praktike bei lektore apie tai, kaip mums patiems išgyventi dar vieną išbandymą, ir, kaip šioje įtemptoje situacijoje, padėti vaikams bei paaugliams.<br />Per pastaruosius ketverius metus mokyklinio amžiaus Vilniaus vaikų, kurie jaučiasi laimingi, sumažėjo penktadaliu, skelbia tyrimą atlikęs sostinės miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“. Prie visų išgyvenimų prisidėjo karas. Pašnekovės pasakoja kokius dažniausiai vaikai, paaugliai išsako jausmus, kuriuos išgyvena šiuo laikotarpiu. Pataria, kaip juos priimti, kaip pagelbėti sau ir vaikams. Kaip ir ką su jais kalbėti, kad neįsipliekstų nereikalingi konfliktai. Kaip pagelbėti sau ir visus išbandymus paversti priemonėmis, kurios mus ir mūsų vaikus grūdintų kaip asmenybes.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1724</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Karo traumos palieka žymę tiek vaikų, tiek mokytojų psichikoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-karo-traumos-palieka-zyme-tiek-vaiku-tiek-mokytoju-psichikoje--49377622</link><description><![CDATA[„Karo traumos palieka žymę tiek vaikų, tiek mokytojų psichikoje. Istorijų yra daug, apie daugelį iš jų yra labai sunku kalbėti... Tačiau, su mūsų visų pagalba, stengiamės pagelbėti patirtas traumas paversti atsparumu“, - laidoje sako Vilniaus privačios mokyklos „Varnų sala“ direktorė Margarita Pilkauskaitė bei Lietuvos ir Ukrainos švietimo projektų vadovė, „Forvardo“ mokyklos ugdymo plėtros vadovė, lietuvių ir prancūzų kalbų mentorė Agnė Klimčiauskaitė.<br />2022 metų balandžio pradžios Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje registruoti daugiau nei 39 tūkstančiai karo pabėgėlių iš Ukrainos, beveik 17 tūkst. iš jų – nepilnamečiai. 4,5 tūkst. į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių yra vaikai iki šešerių metų, per 12 tūkst. – nuo šešerių iki 18 metų. Lietuvos mokyklose registruota jau tūkstančiai nuo karo bėgančių ukrainiečių vaikų, tačiau saugios vietos čia ieško ne tik pavienės šeimos, bet ir visos bendruomenės.<br />Vilniuje „antruosius“ mokslo metus pradėjo iš Charkivo persikėlusi mokykla „Gravitacija“. Po savo sparnu nelaimės ištiktus moksleivius glaudžia privati mokykla „Varnų sala“. Dar daugiau pavienių moksleivių įvairiose Lietuvos ugdymo įstaigose integruotis padeda Lietuvių ir ukrainiečių švietimo projektų vadovė Agnė Klimčiauskaitė, kuri taip pat pasakoja apie mokytojas ukrainietes, kurios palikusios savo vyrus, sūnus, kurie kariauja fronte, atvyko į Lietuvą tęsti savo mokinių ugdymo.<br />Pokalbis apie patirtis, priimant nuo karo bėgančius vaikus, apie darbus ir naujus iššūkius švietimo sistemoje ir asmeniniai laidos viešnių pasidalijimai, kas padeda išlikti sudėtingose emocinėse situacijose.<br /><br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49377622</guid><pubDate>Sat, 09 Apr 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49377622/2022_04_09_3350_1_20220409170238189.mp3" length="27033153" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Karo traumos palieka žymę tiek vaikų, tiek mokytojų psichikoje. Istorijų yra daug, apie daugelį iš jų yra labai sunku kalbėti... Tačiau, su mūsų visų pagalba, stengiamės pagelbėti patirtas traumas paversti atsparumu“, - laidoje sako Vilniaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Karo traumos palieka žymę tiek vaikų, tiek mokytojų psichikoje. Istorijų yra daug, apie daugelį iš jų yra labai sunku kalbėti... Tačiau, su mūsų visų pagalba, stengiamės pagelbėti patirtas traumas paversti atsparumu“, - laidoje sako Vilniaus privačios mokyklos „Varnų sala“ direktorė Margarita Pilkauskaitė bei Lietuvos ir Ukrainos švietimo projektų vadovė, „Forvardo“ mokyklos ugdymo plėtros vadovė, lietuvių ir prancūzų kalbų mentorė Agnė Klimčiauskaitė.<br />2022 metų balandžio pradžios Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje registruoti daugiau nei 39 tūkstančiai karo pabėgėlių iš Ukrainos, beveik 17 tūkst. iš jų – nepilnamečiai. 4,5 tūkst. į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių yra vaikai iki šešerių metų, per 12 tūkst. – nuo šešerių iki 18 metų. Lietuvos mokyklose registruota jau tūkstančiai nuo karo bėgančių ukrainiečių vaikų, tačiau saugios vietos čia ieško ne tik pavienės šeimos, bet ir visos bendruomenės.<br />Vilniuje „antruosius“ mokslo metus pradėjo iš Charkivo persikėlusi mokykla „Gravitacija“. Po savo sparnu nelaimės ištiktus moksleivius glaudžia privati mokykla „Varnų sala“. Dar daugiau pavienių moksleivių įvairiose Lietuvos ugdymo įstaigose integruotis padeda Lietuvių ir ukrainiečių švietimo projektų vadovė Agnė Klimčiauskaitė, kuri taip pat pasakoja apie mokytojas ukrainietes, kurios palikusios savo vyrus, sūnus, kurie kariauja fronte, atvyko į Lietuvą tęsti savo mokinių ugdymo.<br />Pokalbis apie patirtis, priimant nuo karo bėgančius vaikus, apie darbus ir naujus iššūkius švietimo sistemoje ir asmeniniai laidos viešnių pasidalijimai, kas padeda išlikti sudėtingose emocinėse situacijose.<br /><br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1690</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Oliona ir Olegas Golovatenko: Lipome į automobilį žinodami, kad evakuacinius automobilius apšaudo ir kelyje stovi daug jų, s</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-oliona-ir-olegas-golovatenko-lipome-i-automobili-zinodami-kad-evakuacinius-automobilius-apsaudo-ir-kelyje-stovi-daug-ju-s--49299474</link><description><![CDATA[Ukrainiečių žurnalistų šeima, auginanti neįgalų sūnų, ištrūkę iš Černihivo, šiuo metu glaudžiasi Vilniuje. Laidoje Oliona ir Olegas Golovatenko pasakoja, ką jiems teko išgyventi nuo pirmosios karo dienos, stengiantis tiesiog išlikti ir išsaugoti savo ypatingą sūnelį.<br />„Mes pastoviai kažko bijojome. Pradžioje - bijojome, kad prasidės karas, karas prasidėjo. Po to aš bijojau, o viešpatie, kaip gyventi po žeme – gyvenome po žeme. Po to aš bijojau, o kaip gyventi be elektros ir šviesos – greitai po miesto infrastruktūros apšaudymo, dingo šviesa. Taip, tai buvo labai baisu. Tamsa po žeme… Tai labai slėgė. Pradžioje naudojamės žibintuvėliais. Tačiau baiginėjosi žibintuvėlių baterijos, o pakrauti nebuvo kur. Po to mes pradėjome deginti žvakes, tačiau žvakių liepsna mažina deguonies kiekį, stengėmės kuo mažiau jas deginti… Ko gero taip, šviesos nebuvimas buvo baisiausias dalykas…“, - pasakoja Oliona.<br />Sukrečiantis pokalbis apie gyvenimą po žeme, apie apšaudymus, mėginant palikti okupuotą miestą, apie visą siaubą, kurį teko patirti.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49299474</guid><pubDate>Sat, 02 Apr 2022 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49299474/2022_04_02_3350_1_20220402170145397.mp3" length="27075784" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ukrainiečių žurnalistų šeima, auginanti neįgalų sūnų, ištrūkę iš Černihivo, šiuo metu glaudžiasi Vilniuje. Laidoje Oliona ir Olegas Golovatenko pasakoja, ką jiems teko išgyventi nuo pirmosios karo dienos, stengiantis tiesiog išlikti ir išsaugoti savo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ukrainiečių žurnalistų šeima, auginanti neįgalų sūnų, ištrūkę iš Černihivo, šiuo metu glaudžiasi Vilniuje. Laidoje Oliona ir Olegas Golovatenko pasakoja, ką jiems teko išgyventi nuo pirmosios karo dienos, stengiantis tiesiog išlikti ir išsaugoti savo ypatingą sūnelį.<br />„Mes pastoviai kažko bijojome. Pradžioje - bijojome, kad prasidės karas, karas prasidėjo. Po to aš bijojau, o viešpatie, kaip gyventi po žeme – gyvenome po žeme. Po to aš bijojau, o kaip gyventi be elektros ir šviesos – greitai po miesto infrastruktūros apšaudymo, dingo šviesa. Taip, tai buvo labai baisu. Tamsa po žeme… Tai labai slėgė. Pradžioje naudojamės žibintuvėliais. Tačiau baiginėjosi žibintuvėlių baterijos, o pakrauti nebuvo kur. Po to mes pradėjome deginti žvakes, tačiau žvakių liepsna mažina deguonies kiekį, stengėmės kuo mažiau jas deginti… Ko gero taip, šviesos nebuvimas buvo baisiausias dalykas…“, - pasakoja Oliona.<br />Sukrečiantis pokalbis apie gyvenimą po žeme, apie apšaudymus, mėginant palikti okupuotą miestą, apie visą siaubą, kurį teko patirti.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1693</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Balandis – autizmo sutrikimo mėnuo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-balandis-autizmo-sutrikimo-menuo--49209705</link><description><![CDATA[Autizmo spektro sutrikimai yra labai įvairūs, tačiau svarbu suprasti, kad visi žmonės, kokio sunkumo bebūtų jų iššūkiai, turi teisę draugauti, teisę mokytis, teisę būti viešose pramogų vietose, teisę keliauti. Visi esame lygiaverčiai visuomenės nariai ir turime išmokti priimti vieni kitus. Balandžio 2-ąją pasaulis minės Autizmo supratimo dieną. Visas balandžio mėnuo skelbiamas kaip autizmo supratimo mėnuo. Yra organizuojami įvairūs renginiai, inicijuojamos iniciatyvos, kurių metu visuomenė kviečiama iš arčiau susipažinti su autizmo sutrikimu.<br />Karas neaplenkia nei vieno. Visi išgyvename šį siaubą jau mėnuo. Autistiškiems asmenims, jų artimiesiems tai kelia ypatingus iššūkius. Kartu su kitais karo pabėgėliais, Lietuvą pasiekia ir autizmo sutrikimą turintys bei jų artimieji. Jie visi, kaip ir kiti, patekę į Lietuvą, apgaubiami dėmesiu. Tačiau ir be karo, šio sutrikimo priėmimas dažnu atveju buvo ir dar yra stigma.<br />Pokalbis laidoje su Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininke Kristina Košel – Patil ir Vilniaus Viršuliškių mokyklos spec. pedagoge, įvairių projektų ir veiklų iniciatore bei rengėja Vaida Maziukiene.<br />„Organizuojamos įvairios konferencijos ir kiti renginiai, skirti autizmo supratimo dienai pažymėti, už kuriuos surinktos lėšos bus skirtos ukrainiečių šeimoms, auginančioms autistiškus vaikus, yra atsakymas tiems, kurie sako, kad turintys autizmo spektro sutrikimą, neturi empatijos“, - laidoje sako pašnekovės.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49209705</guid><pubDate>Sat, 26 Mar 2022 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49209705/2022_03_26_3350_1_p_20220326170153564.mp3" length="26613940" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Autizmo spektro sutrikimai yra labai įvairūs, tačiau svarbu suprasti, kad visi žmonės, kokio sunkumo bebūtų jų iššūkiai, turi teisę draugauti, teisę mokytis, teisę būti viešose pramogų vietose, teisę keliauti. Visi esame lygiaverčiai visuomenės nariai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Autizmo spektro sutrikimai yra labai įvairūs, tačiau svarbu suprasti, kad visi žmonės, kokio sunkumo bebūtų jų iššūkiai, turi teisę draugauti, teisę mokytis, teisę būti viešose pramogų vietose, teisę keliauti. Visi esame lygiaverčiai visuomenės nariai ir turime išmokti priimti vieni kitus. Balandžio 2-ąją pasaulis minės Autizmo supratimo dieną. Visas balandžio mėnuo skelbiamas kaip autizmo supratimo mėnuo. Yra organizuojami įvairūs renginiai, inicijuojamos iniciatyvos, kurių metu visuomenė kviečiama iš arčiau susipažinti su autizmo sutrikimu.<br />Karas neaplenkia nei vieno. Visi išgyvename šį siaubą jau mėnuo. Autistiškiems asmenims, jų artimiesiems tai kelia ypatingus iššūkius. Kartu su kitais karo pabėgėliais, Lietuvą pasiekia ir autizmo sutrikimą turintys bei jų artimieji. Jie visi, kaip ir kiti, patekę į Lietuvą, apgaubiami dėmesiu. Tačiau ir be karo, šio sutrikimo priėmimas dažnu atveju buvo ir dar yra stigma.<br />Pokalbis laidoje su Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininke Kristina Košel – Patil ir Vilniaus Viršuliškių mokyklos spec. pedagoge, įvairių projektų ir veiklų iniciatore bei rengėja Vaida Maziukiene.<br />„Organizuojamos įvairios konferencijos ir kiti renginiai, skirti autizmo supratimo dienai pažymėti, už kuriuos surinktos lėšos bus skirtos ukrainiečių šeimoms, auginančioms autistiškus vaikus, yra atsakymas tiems, kurie sako, kad turintys autizmo spektro sutrikimą, neturi empatijos“, - laidoje sako pašnekovės.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1664</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. „Mes nepalūšim!“ - vienbalsiai sako pašnekovės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-mes-nepalusim-vienbalsiai-sako-pasnekoves--49118309</link><description><![CDATA[Atviras, kartais sukrečiantis pokalbis apie pasikeitusį gyvenimą, apie labai prasmingą ir reikalingą veiklą 24/7. „Mes nepalūšim“, - vienbalsiai sako moterys ir Marija šypsodamasi priduria: „kiekviena komanda turi turėti savo mamą“.<br />Abi moterys pasakoja, kad tik įsijungus į konkrečias veiklas, pavyko sudėlioti savo emocijas, prasidėjus karui. Ir, nors Marija Dubickienė sako „mes maži“, tačiau fondo organizuojamos veiklos apima tikrai daug. Organizacijos savanoriai, kartu su „Lukšų vyrais“ – broliška vyriškių bendruomene, šiuo metu veikiančia, organizuojant ir pristatant reikiamą pagalbą ukrainiečiams, tarpininkaujančia dėl lietuvių karo instruktorių vykimo į Ukrainą, nuolat renka konkrečią reikiamą humanitarinę pagalbą, informuoja ir konkrečiai gelbėja ukrainiečius įdarbinimo, apgyvendinimo klausimais, konkrečiais atvejais suveda su žmonių gelbėjimo komandomis iš karo siaubiamų vietų Ukrainoje ir kt.<br />Dar vienas pokalbis apie karą. Karą, kuris tęsiasi jau daugiau nei trys savaitės, karą, kuris nepalieka abejingų. Ir kiekvienas, pagal galimybes ir asmeninį jausmą, stojame į savo frontą. Pokalbis su Marija Dubickiene, labdaros ir paramos fondo „Saulės smiltys“ iniciatore ir steigėja ir Daiva Morkūnaite, koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ vyriausiąja vadybininke, fondo savanore, atsakinga už pabėgėlių informacijos, apgyvendinimo ir įdarbinimo centrą.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49118309</guid><pubDate>Sat, 19 Mar 2022 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49118309/2022_03_19_3350_1_20220319170232780.mp3" length="27170661" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Atviras, kartais sukrečiantis pokalbis apie pasikeitusį gyvenimą, apie labai prasmingą ir reikalingą veiklą 24/7. „Mes nepalūšim“, - vienbalsiai sako moterys ir Marija šypsodamasi priduria: „kiekviena komanda turi turėti savo mamą“.&#13;
Abi moterys...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Atviras, kartais sukrečiantis pokalbis apie pasikeitusį gyvenimą, apie labai prasmingą ir reikalingą veiklą 24/7. „Mes nepalūšim“, - vienbalsiai sako moterys ir Marija šypsodamasi priduria: „kiekviena komanda turi turėti savo mamą“.<br />Abi moterys pasakoja, kad tik įsijungus į konkrečias veiklas, pavyko sudėlioti savo emocijas, prasidėjus karui. Ir, nors Marija Dubickienė sako „mes maži“, tačiau fondo organizuojamos veiklos apima tikrai daug. Organizacijos savanoriai, kartu su „Lukšų vyrais“ – broliška vyriškių bendruomene, šiuo metu veikiančia, organizuojant ir pristatant reikiamą pagalbą ukrainiečiams, tarpininkaujančia dėl lietuvių karo instruktorių vykimo į Ukrainą, nuolat renka konkrečią reikiamą humanitarinę pagalbą, informuoja ir konkrečiai gelbėja ukrainiečius įdarbinimo, apgyvendinimo klausimais, konkrečiais atvejais suveda su žmonių gelbėjimo komandomis iš karo siaubiamų vietų Ukrainoje ir kt.<br />Dar vienas pokalbis apie karą. Karą, kuris tęsiasi jau daugiau nei trys savaitės, karą, kuris nepalieka abejingų. Ir kiekvienas, pagal galimybes ir asmeninį jausmą, stojame į savo frontą. Pokalbis su Marija Dubickiene, labdaros ir paramos fondo „Saulės smiltys“ iniciatore ir steigėja ir Daiva Morkūnaite, koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ vyriausiąja vadybininke, fondo savanore, atsakinga už pabėgėlių informacijos, apgyvendinimo ir įdarbinimo centrą.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1699</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Kaip kiekvienas galime prisidėti prie ukrainiečių gerovės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kaip-kiekvienas-galime-prisideti-prie-ukrainieciu-geroves--49039415</link><description><![CDATA[Lietuvą jau pasiekė pirmieji nuo karo bėgantys Ukrainos žmonės, todėl nevyriausybinių organizacijų vaidmuo kaip niekad svarbus teikiant reikalingą skubią, kuri, tikėtina, peraugs į tęstinę pagalbą: humanitarinę paramą, psichologines, socialines, ugdymo, užimtumo ar kitas paslaugas. Laidoje pokalbis su Nacionalinės NVO koalicijos vadove Gaja Šavele ir Lietuvos negalios organizacijos forumo administracijos direktore Henrika Varniene.<br />Lietuvoje vyksta daug įvairių iniciatyvų, Nacionalinė NVO koalicija skatina dalintis bei nuolat informuoti, kokia jau vykdoma koordinuota pagalba ir kaip nevyriausybinės organizacijos dar gali prisidėti prie pagalbos Ukrainos pabėgėliams. Pašnekovės pasakoja, kokie šiuo metu atliekami organizacijų veiksmai, kaip nevyriausybinės organizacijos gali prisidėti teikiant pagalbą, ką organizacijos, norinčios prisidėti prie pagalbos organizavimo, turi atlikti bei kokius proceso mechanizmus suprasti ir, kaip kiekvienas galime prisidėti prie ukrainiečių gerovės.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49039415</guid><pubDate>Sat, 12 Mar 2022 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49039415/2022_03_12_3350_1_p_20220312170211463.mp3" length="27777120" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvą jau pasiekė pirmieji nuo karo bėgantys Ukrainos žmonės, todėl nevyriausybinių organizacijų vaidmuo kaip niekad svarbus teikiant reikalingą skubią, kuri, tikėtina, peraugs į tęstinę pagalbą: humanitarinę paramą, psichologines, socialines,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvą jau pasiekė pirmieji nuo karo bėgantys Ukrainos žmonės, todėl nevyriausybinių organizacijų vaidmuo kaip niekad svarbus teikiant reikalingą skubią, kuri, tikėtina, peraugs į tęstinę pagalbą: humanitarinę paramą, psichologines, socialines, ugdymo, užimtumo ar kitas paslaugas. Laidoje pokalbis su Nacionalinės NVO koalicijos vadove Gaja Šavele ir Lietuvos negalios organizacijos forumo administracijos direktore Henrika Varniene.<br />Lietuvoje vyksta daug įvairių iniciatyvų, Nacionalinė NVO koalicija skatina dalintis bei nuolat informuoti, kokia jau vykdoma koordinuota pagalba ir kaip nevyriausybinės organizacijos dar gali prisidėti prie pagalbos Ukrainos pabėgėliams. Pašnekovės pasakoja, kokie šiuo metu atliekami organizacijų veiksmai, kaip nevyriausybinės organizacijos gali prisidėti teikiant pagalbą, ką organizacijos, norinčios prisidėti prie pagalbos organizavimo, turi atlikti bei kokius proceso mechanizmus suprasti ir, kaip kiekvienas galime prisidėti prie ukrainiečių gerovės.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1737</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Kruvinų sausio įvykių metu gimdžiusi moteris, kaip ir visos mamos, šiandien galvoja, o kas jeigu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kruvinu-sausio-ivykiu-metu-gimdziusi-moteris-kaip-ir-visos-mamos-siandien-galvoja-o-kas-jeigu--48970205</link><description><![CDATA[Jau daugiau nei savaitė gyvename kitaip. Karas. Žodis, kurį sudaro tik penkios raidės. Žodis, kuris nepalieka abejingų. Visi išgyvename įvairiausius jausmus, pradedant baime ir nerimu, baigiant nežinojimu, ką ir kaip kai kuriose situacijose pasakyti vaikams. Specialistai kartoja – nelik vienas su savo mintimis, jausmais, gyvenk įprastą gyvenimą. Laidoje pokalbis su dviem mamomis, sutikusiomis pasidalinti savo patirtimis, išgyvenimais ir pasidalinti patarimais, kuriais vadovaujasi jos pačios.<br />Gitana Vaitulevičiūtė Pinkevičienė. 1991 m. sausį Gitanai buvo vos 19 metų. Moteris laukėsi savo pirmagimės. Ir „nors nuo kruvinųjų įvykių jau praėjo daugiau nei trisdešimt metų, tos nerimo, baimės ir siaubo kupinos nakties pamiršti neįmanoma“, - sako Gitana. Būtent tada, prasidėjus priešlaikiniam gimdymui, pasaulį išvydo jos dukra Kotryna. Dėl labai mažos tikimybės išgyventi, Kotrynos pirmąsias dešimt dienų net neregistravo naujagimių registre.<br />Kita pašnekovė - ukmergiškė Jurgita Vasiliauskienė, auginanti daugelio labai mylimą Izidorių, kuris turi cerebrinį paralyžių, kuris buvo vienas iš iniciatyvos „Draugystė veža“ laimėtojų tais metais, kai Eurovizija vyko Kijeve. Izidorius, drauge su kitais, keliavo į Ukrainą, lankėsi tose vietose, kur šiandien vyksta siaubingi dalykai. Jurgita yra profesionali psichologė, tačiau laidoje atvirai prisipažįsta: „pirmiausia aš esu mama, moteris, draugė“.<br />Atviras, mamiškas, jautrus pokalbis apie tai, kaip jaučiamės, ką veikiame ir ką galime padaryti, kad visiems būtų ramiau.<br /><br /><br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48970205</guid><pubDate>Sat, 05 Mar 2022 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48970205/2022_03_05_3350_1_p_20220305170220690.mp3" length="27230429" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jau daugiau nei savaitė gyvename kitaip. Karas. Žodis, kurį sudaro tik penkios raidės. Žodis, kuris nepalieka abejingų. Visi išgyvename įvairiausius jausmus, pradedant baime ir nerimu, baigiant nežinojimu, ką ir kaip kai kuriose situacijose pasakyti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jau daugiau nei savaitė gyvename kitaip. Karas. Žodis, kurį sudaro tik penkios raidės. Žodis, kuris nepalieka abejingų. Visi išgyvename įvairiausius jausmus, pradedant baime ir nerimu, baigiant nežinojimu, ką ir kaip kai kuriose situacijose pasakyti vaikams. Specialistai kartoja – nelik vienas su savo mintimis, jausmais, gyvenk įprastą gyvenimą. Laidoje pokalbis su dviem mamomis, sutikusiomis pasidalinti savo patirtimis, išgyvenimais ir pasidalinti patarimais, kuriais vadovaujasi jos pačios.<br />Gitana Vaitulevičiūtė Pinkevičienė. 1991 m. sausį Gitanai buvo vos 19 metų. Moteris laukėsi savo pirmagimės. Ir „nors nuo kruvinųjų įvykių jau praėjo daugiau nei trisdešimt metų, tos nerimo, baimės ir siaubo kupinos nakties pamiršti neįmanoma“, - sako Gitana. Būtent tada, prasidėjus priešlaikiniam gimdymui, pasaulį išvydo jos dukra Kotryna. Dėl labai mažos tikimybės išgyventi, Kotrynos pirmąsias dešimt dienų net neregistravo naujagimių registre.<br />Kita pašnekovė - ukmergiškė Jurgita Vasiliauskienė, auginanti daugelio labai mylimą Izidorių, kuris turi cerebrinį paralyžių, kuris buvo vienas iš iniciatyvos „Draugystė veža“ laimėtojų tais metais, kai Eurovizija vyko Kijeve. Izidorius, drauge su kitais, keliavo į Ukrainą, lankėsi tose vietose, kur šiandien vyksta siaubingi dalykai. Jurgita yra profesionali psichologė, tačiau laidoje atvirai prisipažįsta: „pirmiausia aš esu mama, moteris, draugė“.<br />Atviras, mamiškas, jautrus pokalbis apie tai, kaip jaučiamės, ką veikiame ir ką galime padaryti, kad visiems būtų ramiau.<br /><br /><br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1702</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. „Mes neprisiimame neapčiuopamos rizikos“, – sako pašnekovai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-mes-neprisiimame-neapciuopamos-rizikos-sako-pasnekovai--48869796</link><description><![CDATA[„Pekinas nėra paskutinis mūsų šansas. Kol kas mes didžiajame sporte žengiame pirmuosius žingsnius“, – prieš paralimpines žaidynes sako treneris ir gidas Vytenis Makauskas. Neregys slidininkas, neseniai grįžęs ir į profesionalų tenisą Karolis Verbliugevičius savo pavyzdžiu įrodo, kad neįmanoma gali tapti realybe, tereikia tik pastangų ir noro. Neseniai debiutavę Norvegijoje vykusiame pasaulio čempionate pašnekovai pasakoja, ten pasisėmę neįkainojamos patirties tolesnei judviejų sportinei karjerai. Šio slidinėjimo dueto tikslas – žiemos paralimpinės žaidynės. Tačiau treneris didesnes perspektyvas mato tenise. Pokalbis apie aktyvų gyvenimo būdą, ryžtą, pasitikėjimą, saugumą, svajonės siekimą.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48869796</guid><pubDate>Sat, 26 Feb 2022 14:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48869796/2022_02_25_30028f1d_3350_f_20220225143716883.mp3" length="27428970" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Pekinas nėra paskutinis mūsų šansas. Kol kas mes didžiajame sporte žengiame pirmuosius žingsnius“, – prieš paralimpines žaidynes sako treneris ir gidas Vytenis Makauskas. Neregys slidininkas, neseniai grįžęs ir į profesionalų tenisą Karolis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Pekinas nėra paskutinis mūsų šansas. Kol kas mes didžiajame sporte žengiame pirmuosius žingsnius“, – prieš paralimpines žaidynes sako treneris ir gidas Vytenis Makauskas. Neregys slidininkas, neseniai grįžęs ir į profesionalų tenisą Karolis Verbliugevičius savo pavyzdžiu įrodo, kad neįmanoma gali tapti realybe, tereikia tik pastangų ir noro. Neseniai debiutavę Norvegijoje vykusiame pasaulio čempionate pašnekovai pasakoja, ten pasisėmę neįkainojamos patirties tolesnei judviejų sportinei karjerai. Šio slidinėjimo dueto tikslas – žiemos paralimpinės žaidynės. Tačiau treneris didesnes perspektyvas mato tenise. Pokalbis apie aktyvų gyvenimo būdą, ryžtą, pasitikėjimą, saugumą, svajonės siekimą.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1715</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Ar moka Gabrielius Liaudanskas Svaras pasakyti „Ne“?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-ar-moka-gabrielius-liaudanskas-svaras-pasakyti-ne--48796653</link><description><![CDATA[„Nenoriu skaityti knygose, laikraščiuose, internete ar atsiliepimuose kitų žmonių minčių apie tą laikotarpį, kai aš gyvenu. Aš noriu pats pasakoti. Ir jeigu istorija vyksta mano metu, aš turiu joje dalyvauti, nes man tai svarbu kaip žmogui, kaip piliečiui, - sako žmogus, kuris paprastai atsiranda ten, kur jo labiausiai reikia – aktyvus visuomenės veikėjas, grupės „G&G Sindikatas“ lyderis Gabrielius Liaudanskas Svaras. Apie kapitoną Lietuvą, apie tai, kaip kiekvienas, pagal savo galimybes ir norą. gali būti Lietuvos patriotu, nelaukiant, kol kas nors pakvies ir nepaisant jokių galėjimo/negalėjimo apribojimų. Apie organizuojamas Svaro veiklas ir kitų įsitraukimą į jas. Ir apie tai, ar moka Svaras pasakyti „ne“ ir kaip jis supranta žodį „laisvalaikis“.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48796653</guid><pubDate>Sat, 19 Feb 2022 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48796653/2022_02_19_3350_1_20220219170209412.mp3" length="27964366" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Nenoriu skaityti knygose, laikraščiuose, internete ar atsiliepimuose kitų žmonių minčių apie tą laikotarpį, kai aš gyvenu. Aš noriu pats pasakoti. Ir jeigu istorija vyksta mano metu, aš turiu joje dalyvauti, nes man tai svarbu kaip žmogui, kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Nenoriu skaityti knygose, laikraščiuose, internete ar atsiliepimuose kitų žmonių minčių apie tą laikotarpį, kai aš gyvenu. Aš noriu pats pasakoti. Ir jeigu istorija vyksta mano metu, aš turiu joje dalyvauti, nes man tai svarbu kaip žmogui, kaip piliečiui, - sako žmogus, kuris paprastai atsiranda ten, kur jo labiausiai reikia – aktyvus visuomenės veikėjas, grupės „G&G Sindikatas“ lyderis Gabrielius Liaudanskas Svaras. Apie kapitoną Lietuvą, apie tai, kaip kiekvienas, pagal savo galimybes ir norą. gali būti Lietuvos patriotu, nelaukiant, kol kas nors pakvies ir nepaisant jokių galėjimo/negalėjimo apribojimų. Apie organizuojamas Svaro veiklas ir kitų įsitraukimą į jas. Ir apie tai, ar moka Svaras pasakyti „ne“ ir kaip jis supranta žodį „laisvalaikis“.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1748</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Pojūčių turizmas ,,NeRegĖjimo galia“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-pojuciu-turizmas-neregejimo-galia--48704840</link><description><![CDATA[Visai neseniai Kaune pradėtos rengti neįprastos ekskursijos. Miesto centrą ir Ąžuolyno parką kviečiama pažinti užrištomis akimis, kelio ieškant neregio lazdele. Nepargriūti, nepaklysti ir lankytinus objektus pastebėti tokiose pusantros valandos ekskursijose padega gidai neregiai. Laidoje su Jolanta Kručkauskaite, VšĮ Lietuvos Aklųjų ir Silpnaregių Sąjungos pietvakarių centras direktore ir Povilu Krapiku, gidu neregiu kalbamės apie pojūčių turizmą.<br /><br />Kas tai? Kam, kaip ir kodėl kilo mintis organizuoti tokias ekskursijas? Kodėl projektas startavo Kaune? Kaip reaguoja ekskursijų dalyviai? Ar kiekvienas neregys gali būti gidu? Atsakymai - laidoje. „Pats žodis ,,Neregėjimo“ savyje talpina tris sąvokas: ,,Neregėjimo“, ,,Regėjimo“ ir ,,Ėjimo“, tad šios unikalios idėjos tikslas - leisti žmogui pajausti ,,Neregėjimo“, ,,Regėjimo“ ir ,,Ėjimo“ galią tuo pačiu metu“, - pasakoja pašnekovai.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48704840</guid><pubDate>Sat, 12 Feb 2022 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48704840/2022_02_12_3350_1_p_20220212170150612.mp3" length="25483360" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Visai neseniai Kaune pradėtos rengti neįprastos ekskursijos. Miesto centrą ir Ąžuolyno parką kviečiama pažinti užrištomis akimis, kelio ieškant neregio lazdele. Nepargriūti, nepaklysti ir lankytinus objektus pastebėti tokiose pusantros valandos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Visai neseniai Kaune pradėtos rengti neįprastos ekskursijos. Miesto centrą ir Ąžuolyno parką kviečiama pažinti užrištomis akimis, kelio ieškant neregio lazdele. Nepargriūti, nepaklysti ir lankytinus objektus pastebėti tokiose pusantros valandos ekskursijose padega gidai neregiai. Laidoje su Jolanta Kručkauskaite, VšĮ Lietuvos Aklųjų ir Silpnaregių Sąjungos pietvakarių centras direktore ir Povilu Krapiku, gidu neregiu kalbamės apie pojūčių turizmą.<br /><br />Kas tai? Kam, kaip ir kodėl kilo mintis organizuoti tokias ekskursijas? Kodėl projektas startavo Kaune? Kaip reaguoja ekskursijų dalyviai? Ar kiekvienas neregys gali būti gidu? Atsakymai - laidoje. „Pats žodis ,,Neregėjimo“ savyje talpina tris sąvokas: ,,Neregėjimo“, ,,Regėjimo“ ir ,,Ėjimo“, tad šios unikalios idėjos tikslas - leisti žmogui pajausti ,,Neregėjimo“, ,,Regėjimo“ ir ,,Ėjimo“ galią tuo pačiu metu“, - pasakoja pašnekovai.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1593</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Ar galima suvaldyti vėžį?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-ar-galima-suvaldyti-vezi--48601160</link><description><![CDATA[Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta 50 žmonių, per metus – apie 18 tūkstančių. Iš viso šiuo metu serga virs 110 tūkstančių Lietuvos gyventojų.<br />Vasario 4-ąją jau 22 kartą buvo minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena, kuria siekiama priminti, kad gyvename laikais, kai tikėtina, kad per savo gyvenimą onkologinės ligos diagnozę išgirs vienas iš trijų asmenų. Ar šią ligą galima suvaldyti? Taip, jei ji diagnozuojama anksti, jei taikomos šiuolaikinės gydymo priemonės, 90 proc. atvejų gali būti sėkmingai pagydomi, sako specialistai. Lietuvoje veikia net keturios vėžio prevencijos programos, šių programų vykdymui valstybė kasmet skiria virš 20 mln. eurų, tačiau tik pusė tikslinės grupės žmonių pasinaudoja galimybe profilaktiškai pasitikrinti dėl vėžio ir tęsti sveiką, aktyvų gyvenimą.<br />Ką galime padaryti kiekvienas, kad pavėluotų ligos nustatymo atvejų būtų mažiau ir kaip, susirgus, gali pagelbėti žinojimas, kad esi ne vienas. Laidoje pokalbis su pagalbos onkologiniams ligoniniams asociacijos „POLA“ direktore Neringa Čiakiene ir Šiaulių kultūros centro vadovE Deimante Bačiule, iš arti pažinusia šią ligą.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48601160</guid><pubDate>Sat, 05 Feb 2022 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48601160/2022_02_05_3350_1_20220205170225095.mp3" length="27599069" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta 50 žmonių, per metus – apie 18 tūkstančių. Iš viso šiuo metu serga virs 110 tūkstančių Lietuvos gyventojų.&#13;
Vasario 4-ąją jau 22 kartą buvo minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena, kuria siekiama priminti, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta 50 žmonių, per metus – apie 18 tūkstančių. Iš viso šiuo metu serga virs 110 tūkstančių Lietuvos gyventojų.<br />Vasario 4-ąją jau 22 kartą buvo minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena, kuria siekiama priminti, kad gyvename laikais, kai tikėtina, kad per savo gyvenimą onkologinės ligos diagnozę išgirs vienas iš trijų asmenų. Ar šią ligą galima suvaldyti? Taip, jei ji diagnozuojama anksti, jei taikomos šiuolaikinės gydymo priemonės, 90 proc. atvejų gali būti sėkmingai pagydomi, sako specialistai. Lietuvoje veikia net keturios vėžio prevencijos programos, šių programų vykdymui valstybė kasmet skiria virš 20 mln. eurų, tačiau tik pusė tikslinės grupės žmonių pasinaudoja galimybe profilaktiškai pasitikrinti dėl vėžio ir tęsti sveiką, aktyvų gyvenimą.<br />Ką galime padaryti kiekvienas, kad pavėluotų ligos nustatymo atvejų būtų mažiau ir kaip, susirgus, gali pagelbėti žinojimas, kad esi ne vienas. Laidoje pokalbis su pagalbos onkologiniams ligoniniams asociacijos „POLA“ direktore Neringa Čiakiene ir Šiaulių kultūros centro vadovE Deimante Bačiule, iš arti pažinusia šią ligą.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1725</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža.Kaunas 2022. Kultūra yra žmonės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kaunas-2022-kultura-yra-zmones--48496400</link><description><![CDATA[Praėjusio šeštadienio vakarą į Kauną buvo nukreiptas ir Lietuvos, ir Europos dėmesys. Tačiau ne tik vienam vakarui. Kaunas Europos dėmesio centre bus visus 2022-uosius. Kauno miestas ir rajonas praėjusį šeštadienį įžengė į Europos kultūros sostinės metus. Šioje laidoje svečiuojasi Lukas Alsys – Kaunas 2022-ieji Regioninių partnerysčių kuratorius ir Eglė Juozapavičienė - Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkė.<br />Atidarymo kalboje UNESCO generalinė direktorė pasakė: šiais metais Kaunas bus lempų šviesoje. Laidoje pokalbis apie tai, kaip rampos šviesos šviečia Kauno rajone, kokie renginiai, projektai jau įvyko, vyksta ir dar vyks rajone, ar noriai bendruomenės įsitraukė į kultūros ir meno veiklas. Pašnekovai pasakoja apie kultūros ir meno prieinamumą bei pasiekiamumą visiems, pristato veiklas, skirtas prieinamumui ir atskleidžia, kas jiems patiems asmeniškai yra menas ir kultūra ir kt.<br /><br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48496400</guid><pubDate>Sat, 29 Jan 2022 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48496400/2022_01_29_3350_1_p_20220129170234115.mp3" length="26954576" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Praėjusio šeštadienio vakarą į Kauną buvo nukreiptas ir Lietuvos, ir Europos dėmesys. Tačiau ne tik vienam vakarui. Kaunas Europos dėmesio centre bus visus 2022-uosius. Kauno miestas ir rajonas praėjusį šeštadienį įžengė į Europos kultūros sostinės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Praėjusio šeštadienio vakarą į Kauną buvo nukreiptas ir Lietuvos, ir Europos dėmesys. Tačiau ne tik vienam vakarui. Kaunas Europos dėmesio centre bus visus 2022-uosius. Kauno miestas ir rajonas praėjusį šeštadienį įžengė į Europos kultūros sostinės metus. Šioje laidoje svečiuojasi Lukas Alsys – Kaunas 2022-ieji Regioninių partnerysčių kuratorius ir Eglė Juozapavičienė - Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkė.<br />Atidarymo kalboje UNESCO generalinė direktorė pasakė: šiais metais Kaunas bus lempų šviesoje. Laidoje pokalbis apie tai, kaip rampos šviesos šviečia Kauno rajone, kokie renginiai, projektai jau įvyko, vyksta ir dar vyks rajone, ar noriai bendruomenės įsitraukė į kultūros ir meno veiklas. Pašnekovai pasakoja apie kultūros ir meno prieinamumą bei pasiekiamumą visiems, pristato veiklas, skirtas prieinamumui ir atskleidžia, kas jiems patiems asmeniškai yra menas ir kultūra ir kt.<br /><br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1685</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. „Sidabrinė linija“ – pokalbiai, kurie sušildo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-sidabrine-linija-pokalbiai-kurie-susildo--48411545</link><description><![CDATA[2022-uosius Seimas paskelbė Savanorystės metais. Taip siekiama ne tik pažymėti savanorystės įteisinimo Lietuvoje dešimtmetį, bet ir atkreipti dėmesį į visuomenės įsitraukimo į savanorišką veiklą svarbą ir savanorių indėlį prisidedant prie Covid-19 pasekmių suvaldymo.<br />„Sidabrinę liniją“ 2016 metais įkūrė ir jos veiklą administruoja M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas. „Savo veikla norime laužyti nusistovėjusius stereotipus apie senatvę ir seną žmogų, puoselėti pozityviosios senatvės idėjas. Siekiame, kad Lietuva taptų draugiška šalimi senatvei, kurioje kiekvienam būtų gera senti, o garbaus amžiaus žmogus būtų neatskiriama ir svarbi visuomenės dalis“, - taip internetinėje svetainėje pristato savo veiklą ši organizacija. Laidoje pokalbis apie tai, kaip viskas veikia realybėje, kokius atradimus ir praradimus išgyvena savanoriai, koks yra „Sidabrinės linijos“ pašnekovų sociodemografinis portretas, kaip „poruojami“ savanoriai ir pašnekovai ir dar daugiau.<br />Laidoje svečiuojasi Ieva Čerbulėnienė - „Sidabrinės linijos“ projektą vykdančio M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo savanoriškos veiklos koordinatorė ir „Sidabrinės linijos“ savanorė Ramunė Korenkienė.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48411545</guid><pubDate>Sat, 22 Jan 2022 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48411545/2022_01_22_3350_1_p_20220122170145533.mp3" length="27176513" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2022-uosius Seimas paskelbė Savanorystės metais. Taip siekiama ne tik pažymėti savanorystės įteisinimo Lietuvoje dešimtmetį, bet ir atkreipti dėmesį į visuomenės įsitraukimo į savanorišką veiklą svarbą ir savanorių indėlį prisidedant prie Covid-19...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2022-uosius Seimas paskelbė Savanorystės metais. Taip siekiama ne tik pažymėti savanorystės įteisinimo Lietuvoje dešimtmetį, bet ir atkreipti dėmesį į visuomenės įsitraukimo į savanorišką veiklą svarbą ir savanorių indėlį prisidedant prie Covid-19 pasekmių suvaldymo.<br />„Sidabrinę liniją“ 2016 metais įkūrė ir jos veiklą administruoja M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas. „Savo veikla norime laužyti nusistovėjusius stereotipus apie senatvę ir seną žmogų, puoselėti pozityviosios senatvės idėjas. Siekiame, kad Lietuva taptų draugiška šalimi senatvei, kurioje kiekvienam būtų gera senti, o garbaus amžiaus žmogus būtų neatskiriama ir svarbi visuomenės dalis“, - taip internetinėje svetainėje pristato savo veiklą ši organizacija. Laidoje pokalbis apie tai, kaip viskas veikia realybėje, kokius atradimus ir praradimus išgyvena savanoriai, koks yra „Sidabrinės linijos“ pašnekovų sociodemografinis portretas, kaip „poruojami“ savanoriai ir pašnekovai ir dar daugiau.<br />Laidoje svečiuojasi Ieva Čerbulėnienė - „Sidabrinės linijos“ projektą vykdančio M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo savanoriškos veiklos koordinatorė ir „Sidabrinės linijos“ savanorė Ramunė Korenkienė.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1699</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie pokyčius, kurie vyksta. Ar tikrai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-pokycius-kurie-vyksta-ar-tikrai--48309850</link><description><![CDATA[Laidoje pokalbis apie tai, kas ir kaip keitėsi, per atkurtos nepriklausomybės, bei per praėjusius metus, kokie lūkesčiai ir iššūkiai laukia šiais metais žmonių su negalia atskirties mažinimo temoje. LR Seimo narė Monika Ošmianskienė pasakoja, kaip keitėsi jos pačios požiūris į žmonių, turinčių negalią problemų sprendimus, tapus Seimo nare. Lietuvos žmonių su negalia sąjungai vadovaujanti jos prezidentė nuo pat organizacijos įkūrimo, prieš dvidešimt septynerius metus, Rasa Kavaliauskaitė pasakoja kaip keitėsi nevyriausybinių organizacijų veiklos, su kokiais iššūkiais organizacijos susiduria. Abi pašnekovės dalijasi labiausiai įsiminusiais ar sunkiausiai sprendžiamais atvejais. M. Ošmianskienė pasakoja, kaip niekaip nepavyksta pargabenti iš Indijos į Lietuvą piliečio, turinčio psichosocialinę negalią ir, dėl pablogėjusios sveikatos, pasibaigus sveikatos draudimui, įstrigusio tolimoje šalyje, nors susirašinėjimai tarp institucijų, artimiesiems kreipusis dėl pagalbos, vyksta jau beveik metus. R. Kavaliauskaitė dalijasi, kad, nors ir keičiasi tiek visuomenės, tiek valdžios požiūris į turinčius negalią, vis dar pasitaiko atvejų, kai vien dėl to, kad moteris turi negalią, jai būna apribojama motinystė.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48309850</guid><pubDate>Sat, 15 Jan 2022 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48309850/2022_01_15_3350_1_p_20220115170156803.mp3" length="26976728" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje pokalbis apie tai, kas ir kaip keitėsi, per atkurtos nepriklausomybės, bei per praėjusius metus, kokie lūkesčiai ir iššūkiai laukia šiais metais žmonių su negalia atskirties mažinimo temoje. LR Seimo narė Monika Ošmianskienė pasakoja, kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje pokalbis apie tai, kas ir kaip keitėsi, per atkurtos nepriklausomybės, bei per praėjusius metus, kokie lūkesčiai ir iššūkiai laukia šiais metais žmonių su negalia atskirties mažinimo temoje. LR Seimo narė Monika Ošmianskienė pasakoja, kaip keitėsi jos pačios požiūris į žmonių, turinčių negalią problemų sprendimus, tapus Seimo nare. Lietuvos žmonių su negalia sąjungai vadovaujanti jos prezidentė nuo pat organizacijos įkūrimo, prieš dvidešimt septynerius metus, Rasa Kavaliauskaitė pasakoja kaip keitėsi nevyriausybinių organizacijų veiklos, su kokiais iššūkiais organizacijos susiduria. Abi pašnekovės dalijasi labiausiai įsiminusiais ar sunkiausiai sprendžiamais atvejais. M. Ošmianskienė pasakoja, kaip niekaip nepavyksta pargabenti iš Indijos į Lietuvą piliečio, turinčio psichosocialinę negalią ir, dėl pablogėjusios sveikatos, pasibaigus sveikatos draudimui, įstrigusio tolimoje šalyje, nors susirašinėjimai tarp institucijų, artimiesiems kreipusis dėl pagalbos, vyksta jau beveik metus. R. Kavaliauskaitė dalijasi, kad, nors ir keičiasi tiek visuomenės, tiek valdžios požiūris į turinčius negalią, vis dar pasitaiko atvejų, kai vien dėl to, kad moteris turi negalią, jai būna apribojama motinystė.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1686</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie Naujųjų metų stebuklus ir pažadus sau ir kitiems</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-naujuju-metu-stebuklus-ir-pazadus-sau-ir-kitiems--48214911</link><description><![CDATA[Tikriausiai nerasime žmogaus, kuris, atėjus Naujiesiems, nepagalvotų „jau šiais metais tai tikrai padarysiu tai, ko seniai nesiryžau padaryti, atsikratysiu žalingų įpročių, valgysiu mažiau ir sveikesnį maistą, sportuosiu, mokysiuosi... Ir dar visokiausių minčių kyla šiuo stebuklingu, metų virsmo metu. Apie naujametinį stebuklą, kurio laukiame visi laidoje kalbamės su aktore, humoriste, režisiere, populiaria tinklaraštininke Violeta Trečiokaite Mičiuliene.<br />Ar su metais keičiasi pažadai sau ir kitiems ir, ar lengviau jų laikytis, o gal, tapę brandesni, tiesiog nebežadame sau? Yra tokia nuomonė, kad, po komikų vardais dažnai slepiasi jautrūs ir net liūdni žmonės. Kokia Violeta yra iš tikrųjų? Apie baimes, atradimus, praradimus, silpnybes ir stiprybes – linksmas pokalbis apie rimtus dalykus.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48214911</guid><pubDate>Sat, 08 Jan 2022 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48214911/2022_01_08_3350_1_p_20220108170221469.mp3" length="26707562" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tikriausiai nerasime žmogaus, kuris, atėjus Naujiesiems, nepagalvotų „jau šiais metais tai tikrai padarysiu tai, ko seniai nesiryžau padaryti, atsikratysiu žalingų įpročių, valgysiu mažiau ir sveikesnį maistą, sportuosiu, mokysiuosi... Ir dar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tikriausiai nerasime žmogaus, kuris, atėjus Naujiesiems, nepagalvotų „jau šiais metais tai tikrai padarysiu tai, ko seniai nesiryžau padaryti, atsikratysiu žalingų įpročių, valgysiu mažiau ir sveikesnį maistą, sportuosiu, mokysiuosi... Ir dar visokiausių minčių kyla šiuo stebuklingu, metų virsmo metu. Apie naujametinį stebuklą, kurio laukiame visi laidoje kalbamės su aktore, humoriste, režisiere, populiaria tinklaraštininke Violeta Trečiokaite Mičiuliene.<br />Ar su metais keičiasi pažadai sau ir kitiems ir, ar lengviau jų laikytis, o gal, tapę brandesni, tiesiog nebežadame sau? Yra tokia nuomonė, kad, po komikų vardais dažnai slepiasi jautrūs ir net liūdni žmonės. Kokia Violeta yra iš tikrųjų? Apie baimes, atradimus, praradimus, silpnybes ir stiprybes – linksmas pokalbis apie rimtus dalykus.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1670</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Jaukus pokalbis su LRT televizijos laidų vedėja Egle Daugėlaite – Kryževičiene</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-jaukus-pokalbis-su-lrt-televizijos-laidu-vedeja-egle-daugelaite-kryzeviciene--48055366</link><description><![CDATA[Šventinėje laidoje - šiltas, mielas, šviesus ir jaukus pokalbį su jaukiu ir šiltu žmogumi, LRT televizijos laidų vedėja, dviejų sūnų mama, mylinčia žmona, dukra, sese, nuostabia moterimi Egle Daugėlaite – Kryževičiene, kuri šiuo metu su šeima gyvena Taline.<br />Pokalbis apie kasdieninius rūpesčius, auginant du mažamečius pametinukus, šventinį jaudulį toli nuo gimtinės, nelengvus sprendimus, svajones, meilę, dovanas. Apie tai, kuo skiriasi ir kuo panašus gyvenimas Taline ir Vilniuje. Eglė su didele meile pasakoja ir tai, kaip jaučiasi pati, būdama šventine dovana LRT radijo klausytojams.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48055366</guid><pubDate>Sat, 25 Dec 2021 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48055366/2021_12_25_3350_1_p_20211225170204912.mp3" length="27868235" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šventinėje laidoje - šiltas, mielas, šviesus ir jaukus pokalbį su jaukiu ir šiltu žmogumi, LRT televizijos laidų vedėja, dviejų sūnų mama, mylinčia žmona, dukra, sese, nuostabia moterimi Egle Daugėlaite – Kryževičiene, kuri šiuo metu su šeima gyvena...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šventinėje laidoje - šiltas, mielas, šviesus ir jaukus pokalbį su jaukiu ir šiltu žmogumi, LRT televizijos laidų vedėja, dviejų sūnų mama, mylinčia žmona, dukra, sese, nuostabia moterimi Egle Daugėlaite – Kryževičiene, kuri šiuo metu su šeima gyvena Taline.<br />Pokalbis apie kasdieninius rūpesčius, auginant du mažamečius pametinukus, šventinį jaudulį toli nuo gimtinės, nelengvus sprendimus, svajones, meilę, dovanas. Apie tai, kuo skiriasi ir kuo panašus gyvenimas Taline ir Vilniuje. Eglė su didele meile pasakoja ir tai, kaip jaučiasi pati, būdama šventine dovana LRT radijo klausytojams.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1742</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie darbo paieškas ir kokių darbuotojų laukia darbdaviai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-darbo-paieskas-ir-kokiu-darbuotoju-laukia-darbdaviai--47977947</link><description><![CDATA[Pokalbis apie tai, kaip svarbu žmogui turėti darbą, pajamas. Laidos svečiai - socialinės įdarbinimo agentūros „SOPA“, nuo 2006 metų veikiančios Vilniuje, vadovė Jurgita Kuprytė ir druskininkietis Robertas Šimonis, nuo gimimo turintis cerebrinį paralyžių.<br />Pašnekovai pasakoja, kaip keičiasi darbuotojų, darbdavių, kolegų požiūris ir santykis į darbuotoją, kuris turi kokią nors negalią ar specialiuosius poreikius. Apie tai, kodėl svarbu dirbti, kokių darbuotojų laukia darbdaviai, kuo skiriasi agentūros „SOPA“ teikiamos paslaugos ir profesinės reabilitacijos programa, skirta negalią turintiems bedarbiams pasakoja pašnekovai, kurie abu yra baigę filosofijos mokslus, tačiau šiandien darbuojasi kitose srityse.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47977947</guid><pubDate>Sat, 18 Dec 2021 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47977947/2021_12_18_3350_1_p_20211218170215121.mp3" length="27243386" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis apie tai, kaip svarbu žmogui turėti darbą, pajamas. Laidos svečiai - socialinės įdarbinimo agentūros „SOPA“, nuo 2006 metų veikiančios Vilniuje, vadovė Jurgita Kuprytė ir druskininkietis Robertas Šimonis, nuo gimimo turintis cerebrinį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis apie tai, kaip svarbu žmogui turėti darbą, pajamas. Laidos svečiai - socialinės įdarbinimo agentūros „SOPA“, nuo 2006 metų veikiančios Vilniuje, vadovė Jurgita Kuprytė ir druskininkietis Robertas Šimonis, nuo gimimo turintis cerebrinį paralyžių.<br />Pašnekovai pasakoja, kaip keičiasi darbuotojų, darbdavių, kolegų požiūris ir santykis į darbuotoją, kuris turi kokią nors negalią ar specialiuosius poreikius. Apie tai, kodėl svarbu dirbti, kokių darbuotojų laukia darbdaviai, kuo skiriasi agentūros „SOPA“ teikiamos paslaugos ir profesinės reabilitacijos programa, skirta negalią turintiems bedarbiams pasakoja pašnekovai, kurie abu yra baigę filosofijos mokslus, tačiau šiandien darbuojasi kitose srityse.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1703</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Unikali paroda „Tarp“ – jaunos kūrėjos R. Navickaitės kuriamas dialogas tarp visuomenės ir negalios</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-unikali-paroda-tarp-jaunos-kurejos-r-navickaites-kuriamas-dialogas-tarp-visuomenes-ir-negalios--47883113</link><description><![CDATA[Marijampolės kultūros centre prieš mėnesį buvo pristatyta paroda ,,Tarp’’, kuria siekiama skatinti dialogą tarp visuomenės ir negalią turinčių asmenų, pasitelkiant meninę kūrybą. Tai projekto „Kultūra visur“ dalis. „Ši paroda vienintelė pilnai pritaikytą įvairią negalią ar galią turintiems : garsinis vaizdavimas, gestų kalba, brailio raštas, judėjimo, lytėjimo pojūčiams. Parodoje kiekvienas gali pamatyti ir save kaip kūrinį“, - parodos atidarymo metu sakė parodos herojė, judėjimo negalią turinti marijampolietė Rūta Kupčinskaitė. Laidoje svečiuojasi idėjos autorė, parodos kuratorė Rugilė Navickaitė ir Raimonda Bogužaitė - viena iš parodos organizatorių, Marijampolės kultūros centro projektų vadovė.<br />„Mūsų komandai svarbu sužinoti ir gilintis į problemas, egzistuojančias aplink mums, kurių mes dažnai nepastebime arba neįsivaizduojame, kaip tam tikroje situacijoje elgtis su sunkumus patiriančiu asmeniu, kaip paklausti, kaip prieiti prie žmogaus, kaip jį padrąsinti, įtraukti į įdomią, kūrybišką veiklą. Šie ir panašūs klausimai kilo komandai, tad supratome, kad šiandien tokie klausimai gali kilti ne tik mums,“ – laidoje pasakoja pašnekovės.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47883113</guid><pubDate>Sat, 11 Dec 2021 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47883113/2021_12_11_3350_1_20211211170326321.mp3" length="26994700" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Marijampolės kultūros centre prieš mėnesį buvo pristatyta paroda ,,Tarp’’, kuria siekiama skatinti dialogą tarp visuomenės ir negalią turinčių asmenų, pasitelkiant meninę kūrybą. Tai projekto „Kultūra visur“ dalis. „Ši paroda vienintelė pilnai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Marijampolės kultūros centre prieš mėnesį buvo pristatyta paroda ,,Tarp’’, kuria siekiama skatinti dialogą tarp visuomenės ir negalią turinčių asmenų, pasitelkiant meninę kūrybą. Tai projekto „Kultūra visur“ dalis. „Ši paroda vienintelė pilnai pritaikytą įvairią negalią ar galią turintiems : garsinis vaizdavimas, gestų kalba, brailio raštas, judėjimo, lytėjimo pojūčiams. Parodoje kiekvienas gali pamatyti ir save kaip kūrinį“, - parodos atidarymo metu sakė parodos herojė, judėjimo negalią turinti marijampolietė Rūta Kupčinskaitė. Laidoje svečiuojasi idėjos autorė, parodos kuratorė Rugilė Navickaitė ir Raimonda Bogužaitė - viena iš parodos organizatorių, Marijampolės kultūros centro projektų vadovė.<br />„Mūsų komandai svarbu sužinoti ir gilintis į problemas, egzistuojančias aplink mums, kurių mes dažnai nepastebime arba neįsivaizduojame, kaip tam tikroje situacijoje elgtis su sunkumus patiriančiu asmeniu, kaip paklausti, kaip prieiti prie žmogaus, kaip jį padrąsinti, įtraukti į įdomią, kūrybišką veiklą. Šie ir panašūs klausimai kilo komandai, tad supratome, kad šiandien tokie klausimai gali kilti ne tik mums,“ – laidoje pasakoja pašnekovės.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1688</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Minint Tarptautinę žmonių su negalia dieną – apie nematomą negalią</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-minint-tarptautine-zmoniu-su-negalia-diena-apie-nematoma-negalia--47783616</link><description><![CDATA[Kiekvienais metais gruodžio 3-iąją pasaulis mini Tarptautinę žmonių su negalia dieną, kurią 1992 m. pabaigoje paskelbė Jungtinių Tautų Organizacija. Laidoje kalbamės apie nematomą negalią ir gyvenimą, turint ją. Laidos svečiai: medicinos psichologė, projekto „Diabusas“ koordinatorė Jolanta Žilinskienė ir Tomas Čepelevskis, kuris cukriniu diabetu susirgo būdamas dar septynerių, liga stipriai paveikė inkstus, prireikė dializių, transplantacijos. Tomui inkstą padovanojo mama, tačiau dabar ir vėl Tomui reikalingos dializės.<br />Mūsų visuomenėje dar vis gajūs stereotipai. Akivaizdžiai fiziškai matomą negalią mes jau išmokome pastebėti ir padėti tokiam žmogui, suprasti jį, tačiau vis dar sunkiai pripažįstame akimi nematomą negalią ir ne tik, kad neištiesiam pagalbos rankos, bet iš anksto „prirašom“ savo nustatytą diagnozę. Tomas pasakoja su kokiomis situacijomis tenka susidurti, kai aplinkiniai neteisingai reaguoja į būsenas, išprovokuotas sudėtingos ligos. J.Žilinskienė dalijasi, kaip visuomenė galėtų mokytis pažinti ir priimti nematomą negalią, kaip kalbėti su vaikais apskritai apie negalią ir kviečia matyti, girdėti, keistis.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47783616</guid><pubDate>Sat, 04 Dec 2021 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47783616/2021_12_04_3350_1_20211204170234476.mp3" length="26684575" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kiekvienais metais gruodžio 3-iąją pasaulis mini Tarptautinę žmonių su negalia dieną, kurią 1992 m. pabaigoje paskelbė Jungtinių Tautų Organizacija. Laidoje kalbamės apie nematomą negalią ir gyvenimą, turint ją. Laidos svečiai: medicinos psichologė,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kiekvienais metais gruodžio 3-iąją pasaulis mini Tarptautinę žmonių su negalia dieną, kurią 1992 m. pabaigoje paskelbė Jungtinių Tautų Organizacija. Laidoje kalbamės apie nematomą negalią ir gyvenimą, turint ją. Laidos svečiai: medicinos psichologė, projekto „Diabusas“ koordinatorė Jolanta Žilinskienė ir Tomas Čepelevskis, kuris cukriniu diabetu susirgo būdamas dar septynerių, liga stipriai paveikė inkstus, prireikė dializių, transplantacijos. Tomui inkstą padovanojo mama, tačiau dabar ir vėl Tomui reikalingos dializės.<br />Mūsų visuomenėje dar vis gajūs stereotipai. Akivaizdžiai fiziškai matomą negalią mes jau išmokome pastebėti ir padėti tokiam žmogui, suprasti jį, tačiau vis dar sunkiai pripažįstame akimi nematomą negalią ir ne tik, kad neištiesiam pagalbos rankos, bet iš anksto „prirašom“ savo nustatytą diagnozę. Tomas pasakoja su kokiomis situacijomis tenka susidurti, kai aplinkiniai neteisingai reaguoja į būsenas, išprovokuotas sudėtingos ligos. J.Žilinskienė dalijasi, kaip visuomenė galėtų mokytis pažinti ir priimti nematomą negalią, kaip kalbėti su vaikais apskritai apie negalią ir kviečia matyti, girdėti, keistis.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1668</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Išgyvenimo stebuklas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-isgyvenimo-stebuklas--47681927</link><description><![CDATA[Ankstukais neišnešiotus naujagimius, dar vadinamus coliukais ar nykštukais, nutarė įvardyti jų susilaukusios mamos, susibūrusios į visuomeninę organizaciją. Kiekviena jų, kartu su kūdikiu ir jo tėvu, pereina savo asmeninius pragarus. Baisiausia, kaip sako mamos, ne pati naujiena, kad vaikas į pasaulį įsiveržė per anksti ir net negali išleisti pirmojo riksmo, jo plaučiai tam dar neišsivystę, o nežinia.<br />Apie netikėtus džiaugsmus ir rūpesčius, emocinius sunkumus, neretu atveju, ir ne pačias geriausias išeitis laidoje kalbamės su Asta Speičyte Radzevičiene – Neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ vadove, projekto „Ankstukai“ vadove ir nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ steigėja ir Evelina Sabaityte – medicinos psichologe, dirbančia VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centre, konsultuojančia pacientes ir teikiančia psichologinę pagalbą asmenims ir poroms, išgyvenančioms emocinius sunkumus nėštumo ar laikotarpiu po gimdymo, bandančioms susilaukti kūdikio.<br />Asociacijoje daugiausia buriasi sėkmingus atvejus išgyvenusios šeimos, tačiau būna ir liūdnesnių išeičių. Mažyliai, dėl per ankstyvo atėjimo į šį pasaulį, turi išgyventi nemažai įvairių ir sudėtingų operacijų. Ko pasekoje, tėvus ir kitus artimuosius lydi skausmas, liūdesys, kaltės jausmas. Neregystė, cerebrinis paralyžius, raidos sutrikimai – neretos skausmingos ir liūdnos išeitys.<br />Laidoje pašnekovės pasakoja, kas yra neišnešiotukas, kokia ankstukų gimimo statistika Lietuvoje, kaip, su metais, keičiasi išgyvenamumo rodiklis. Evelina dalijasi, kaip iš lėto mamos priima psichologų ir kitų specialistų pagalbą ir sako, kad dažnai tenka moterims priminti, kad norint išgelbėti vaiką, reikia nepamiršti rūpintis ir savimi. Asta pasakoja apie pandemijos metu įkurtą neišnešiotukų pagalbos liniją, kurios telefono numeris yra +370 612 03800 ir kviečia šeimas nelikti vienoms su savo skausmu. Pokalbis apie visuomenės, artimųjų, draugų reakcijas ir palaikymo svarbą sudėtingose naujose situacijose, gimus ir augant neišnešiotam vaikeliui.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47681927</guid><pubDate>Sat, 27 Nov 2021 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47681927/2021_11_27_3350_1_20211127170214675.mp3" length="27137224" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ankstukais neišnešiotus naujagimius, dar vadinamus coliukais ar nykštukais, nutarė įvardyti jų susilaukusios mamos, susibūrusios į visuomeninę organizaciją. Kiekviena jų, kartu su kūdikiu ir jo tėvu, pereina savo asmeninius pragarus. Baisiausia, kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ankstukais neišnešiotus naujagimius, dar vadinamus coliukais ar nykštukais, nutarė įvardyti jų susilaukusios mamos, susibūrusios į visuomeninę organizaciją. Kiekviena jų, kartu su kūdikiu ir jo tėvu, pereina savo asmeninius pragarus. Baisiausia, kaip sako mamos, ne pati naujiena, kad vaikas į pasaulį įsiveržė per anksti ir net negali išleisti pirmojo riksmo, jo plaučiai tam dar neišsivystę, o nežinia.<br />Apie netikėtus džiaugsmus ir rūpesčius, emocinius sunkumus, neretu atveju, ir ne pačias geriausias išeitis laidoje kalbamės su Asta Speičyte Radzevičiene – Neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ vadove, projekto „Ankstukai“ vadove ir nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ steigėja ir Evelina Sabaityte – medicinos psichologe, dirbančia VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centre, konsultuojančia pacientes ir teikiančia psichologinę pagalbą asmenims ir poroms, išgyvenančioms emocinius sunkumus nėštumo ar laikotarpiu po gimdymo, bandančioms susilaukti kūdikio.<br />Asociacijoje daugiausia buriasi sėkmingus atvejus išgyvenusios šeimos, tačiau būna ir liūdnesnių išeičių. Mažyliai, dėl per ankstyvo atėjimo į šį pasaulį, turi išgyventi nemažai įvairių ir sudėtingų operacijų. Ko pasekoje, tėvus ir kitus artimuosius lydi skausmas, liūdesys, kaltės jausmas. Neregystė, cerebrinis paralyžius, raidos sutrikimai – neretos skausmingos ir liūdnos išeitys.<br />Laidoje pašnekovės pasakoja, kas yra neišnešiotukas, kokia ankstukų gimimo statistika Lietuvoje, kaip, su metais, keičiasi išgyvenamumo rodiklis. Evelina dalijasi, kaip iš lėto mamos priima psichologų ir kitų specialistų pagalbą ir sako, kad dažnai tenka moterims priminti, kad norint išgelbėti vaiką, reikia nepamiršti rūpintis ir savimi. Asta pasakoja apie pandemijos metu įkurtą neišnešiotukų pagalbos liniją, kurios telefono numeris yra +370 612 03800 ir kviečia šeimas nelikti vienoms su savo skausmu. Pokalbis apie visuomenės, artimųjų, draugų reakcijas ir palaikymo svarbą sudėtingose naujose situacijose, gimus ir augant neišnešiotam vaikeliui.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1697</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Tegul tęsiasi gyvybės stebuklas!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-tegul-tesiasi-gyvybes-stebuklas--47573801</link><description><![CDATA[Tegul tęsiasi Gyvybės stebuklas! – sako gydytojas anesteziologas reanimatologas Šarūnas Judickas, kalbėdamas apie organų transplantacijos ir donorystės svarbą. Medikė, mama, iš labai arti pažinusi transplantacijos ir organų donorystės svarbą Agnė Dičiūnienė, laidoje dalinasi labai jautria savo šeimos istorija ir, kaip praradusi savo mažylį Benuką, nusprendė padėti kitiems.<br /><br />Kada ir kaip prasideda ir baigiasi organų transplantacijos etapai? Kuo skiriasi koma ir smegenų mirtis? Kaip svarbi kiekviena minutė ir dar svarbesnis aplinkinių supratimas ir palaikymas sudėtingais momentais? Ką teko išgyventi mamai, žmonai, kai sprendėsi jos pačių artimiausių žmonių likimai, - tai tik keli klausimai, kuriuos aptariame laidoje.<br /><br />Tradiciškai, kiekvienais metais, asociacija „Gyvastis“, vienintelė organizacija Lietuvoje, vienijanti organų transplantacijos laukiančius ir su persodintais donoro organais gyvenančius žmones, taip pat skleidžianti organų donorystės idėją, teikianti pagalbą sergantiesiems ir jų artimiesiems, bendradarbiaujanti su medikais, organizuoja padėkos renginius ar akcijas donorams, jų artimiesiems, medikams. Šiais metais asociacija „Gyvastis“, kartu su Vilniaus miesto savivaldybe organizuoja kampaniją „Ačiū už gyvenimą“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47573801</guid><pubDate>Sat, 20 Nov 2021 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47573801/2021_11_20_3350_1_20211120170216886.mp3" length="27871579" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tegul tęsiasi Gyvybės stebuklas! – sako gydytojas anesteziologas reanimatologas Šarūnas Judickas, kalbėdamas apie organų transplantacijos ir donorystės svarbą. Medikė, mama, iš labai arti pažinusi transplantacijos ir organų donorystės svarbą Agnė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tegul tęsiasi Gyvybės stebuklas! – sako gydytojas anesteziologas reanimatologas Šarūnas Judickas, kalbėdamas apie organų transplantacijos ir donorystės svarbą. Medikė, mama, iš labai arti pažinusi transplantacijos ir organų donorystės svarbą Agnė Dičiūnienė, laidoje dalinasi labai jautria savo šeimos istorija ir, kaip praradusi savo mažylį Benuką, nusprendė padėti kitiems.<br /><br />Kada ir kaip prasideda ir baigiasi organų transplantacijos etapai? Kuo skiriasi koma ir smegenų mirtis? Kaip svarbi kiekviena minutė ir dar svarbesnis aplinkinių supratimas ir palaikymas sudėtingais momentais? Ką teko išgyventi mamai, žmonai, kai sprendėsi jos pačių artimiausių žmonių likimai, - tai tik keli klausimai, kuriuos aptariame laidoje.<br /><br />Tradiciškai, kiekvienais metais, asociacija „Gyvastis“, vienintelė organizacija Lietuvoje, vienijanti organų transplantacijos laukiančius ir su persodintais donoro organais gyvenančius žmones, taip pat skleidžianti organų donorystės idėją, teikianti pagalbą sergantiesiems ir jų artimiesiems, bendradarbiaujanti su medikais, organizuoja padėkos renginius ar akcijas donorams, jų artimiesiems, medikams. Šiais metais asociacija „Gyvastis“, kartu su Vilniaus miesto savivaldybe organizuoja kampaniją „Ačiū už gyvenimą“.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1742</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Kur prasideda ir baigiasi tolerancija?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kur-prasideda-ir-baigiasi-tolerancija--47457979</link><description><![CDATA[Gyvename tokiu metu, kai nemaža visuomenės dalis gyvenimą priima kaip mūšio lauką ir taip vadinamų „priešų“ susiranda bet kurioje situacijoje – kokia valdžai bebūtų, kokius sprendimus ji priiminėtų – negerai, pažįstamiems ar nepažįstamiems sekasi, vėl nieko gero, vaikai bėgioja su savo mylimais gyvūnais – jie tikrai neturi ką veikti, kaimynas įsigijo naują automobilį - tikriausiai slepia mokesčius. Apie pykčio bangą užklupus karūnuotam virusui ar pabėgėliams plūstant prie valstybės sienos – piktų komentarų begalybė. Toli dairytis nereikia – netolerancijos apraiškų apstu mūsų kasdienybėje.<br />Nuo 1995 metų lapkričio 16-ąją pasaulis mini kaip tarptautinę tolerancijos dieną. Kur prasideda ir kur baigiasi tolerancija, kaip ir kas ją formuoja, kaip svarbu būti tolerantiškam sau, kaip skirtingai žodis „tolerancija“ suprantamas skirtingose šalyse laidoje kalbamės su psichologe Algina Šamonskiene, kuri šiuo metu gyvena Šveicarijoje ir atlikėjais, gyvenančiais Londone Mantu Vygantu ir Jolanta Naruševičiūte.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47457979</guid><pubDate>Sat, 13 Nov 2021 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47457979/2021_11_13_3350_1_p_20211113170225534.mp3" length="26160036" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gyvename tokiu metu, kai nemaža visuomenės dalis gyvenimą priima kaip mūšio lauką ir taip vadinamų „priešų“ susiranda bet kurioje situacijoje – kokia valdžai bebūtų, kokius sprendimus ji priiminėtų – negerai, pažįstamiems ar nepažįstamiems sekasi, vėl...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gyvename tokiu metu, kai nemaža visuomenės dalis gyvenimą priima kaip mūšio lauką ir taip vadinamų „priešų“ susiranda bet kurioje situacijoje – kokia valdžai bebūtų, kokius sprendimus ji priiminėtų – negerai, pažįstamiems ar nepažįstamiems sekasi, vėl nieko gero, vaikai bėgioja su savo mylimais gyvūnais – jie tikrai neturi ką veikti, kaimynas įsigijo naują automobilį - tikriausiai slepia mokesčius. Apie pykčio bangą užklupus karūnuotam virusui ar pabėgėliams plūstant prie valstybės sienos – piktų komentarų begalybė. Toli dairytis nereikia – netolerancijos apraiškų apstu mūsų kasdienybėje.<br />Nuo 1995 metų lapkričio 16-ąją pasaulis mini kaip tarptautinę tolerancijos dieną. Kur prasideda ir kur baigiasi tolerancija, kaip ir kas ją formuoja, kaip svarbu būti tolerantiškam sau, kaip skirtingai žodis „tolerancija“ suprantamas skirtingose šalyse laidoje kalbamės su psichologe Algina Šamonskiene, kuri šiuo metu gyvena Šveicarijoje ir atlikėjais, gyvenančiais Londone Mantu Vygantu ir Jolanta Naruševičiūte.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1635</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie pasirinkimus, kurie keičia mūsų gyvenimus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-pasirinkimus-kurie-keicia-musu-gyvenimus--47347807</link><description><![CDATA[Sprendimų priėmimas kartais būna labai skausmingas, bet jis yra labai reikalingas. „Kiekvienas žmogus gyvenime ateina į tam tikrus etapus, kai reikia dėlioti pliusus ir minusus. Pavydžiu žmonėms, kurie gali „sakyti, kas bus, tas bus“, aš taip negaliu, man sprendimų priėmimas – sudėtingas procesas“, - sako Aistė Povilauskaitė, kuri gimė ir augo Panevėžyje, mokslus baigė Taline, po to gyveno ir dirbo Vilniuje, o dabar jau šešeri metai dirba Druskininkuose.<br />„Nesakysiu, kaip Dievas duos, sakysiu – kaip mes norėsime, taip ir bus!“ - sako Rūta Virkutienė ir jai pritaria jos vyras Karolis Virkutis, kuriam nuo gimimo nustatytas nugaros smegenų pažeidimas Spina bifida, jis juda neįgaliojo vežimėliu, tačiau tai niekaip netrukdo Karoliui ir Rūtai spinduliuoti begaline meile ir būti pavyzdžiu kitiems.<br />Laidoje kalbamės apie pasirinkimus, kurie keičia mūsų gyvenimus. Pašnekovai vieningai sutaria, kad nereikia laukti, kol svajonės išsipildys savaime. Reikia veikti ir siekti, kad būtum laimingas ir priimti sau, o ne kitiems, teisingus sprendimus.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47347807</guid><pubDate>Sat, 06 Nov 2021 14:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47347807/2021_11_06_3350_1_p_20211106170204825.mp3" length="27314439" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sprendimų priėmimas kartais būna labai skausmingas, bet jis yra labai reikalingas. „Kiekvienas žmogus gyvenime ateina į tam tikrus etapus, kai reikia dėlioti pliusus ir minusus. Pavydžiu žmonėms, kurie gali „sakyti, kas bus, tas bus“, aš taip negaliu,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sprendimų priėmimas kartais būna labai skausmingas, bet jis yra labai reikalingas. „Kiekvienas žmogus gyvenime ateina į tam tikrus etapus, kai reikia dėlioti pliusus ir minusus. Pavydžiu žmonėms, kurie gali „sakyti, kas bus, tas bus“, aš taip negaliu, man sprendimų priėmimas – sudėtingas procesas“, - sako Aistė Povilauskaitė, kuri gimė ir augo Panevėžyje, mokslus baigė Taline, po to gyveno ir dirbo Vilniuje, o dabar jau šešeri metai dirba Druskininkuose.<br />„Nesakysiu, kaip Dievas duos, sakysiu – kaip mes norėsime, taip ir bus!“ - sako Rūta Virkutienė ir jai pritaria jos vyras Karolis Virkutis, kuriam nuo gimimo nustatytas nugaros smegenų pažeidimas Spina bifida, jis juda neįgaliojo vežimėliu, tačiau tai niekaip netrukdo Karoliui ir Rūtai spinduliuoti begaline meile ir būti pavyzdžiu kitiems.<br />Laidoje kalbamės apie pasirinkimus, kurie keičia mūsų gyvenimus. Pašnekovai vieningai sutaria, kad nereikia laukti, kol svajonės išsipildys savaime. Reikia veikti ir siekti, kad būtum laimingas ir priimti sau, o ne kitiems, teisingus sprendimus.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1708</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Vaikystės pasaulyje norėčiau dar pabūti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-vaikystes-pasaulyje-noreciau-dar-pabuti--47241705</link><description><![CDATA[Praėjusią savaitę Tauragėje menininkas Edvardas Gasinskas pristatė savo pirmąją autorinę parodą „Vaikystės pasaulyje norėčiau dar pabūti“. Laidoje su dailininku ir, kaip jis pats sako, jo angelu sargu Jūrate Lazdauskiene, Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos direktore kalbamės apie meną ir ką mums kiekvienam reiškia savirealizacija, kūryba, gal net pripažinimas, svajonių pildymasis, aplinkinių palaikymas. Ir visai nesvarbu, kiek mums metų. Edvardas nuo vaikystės augo valdiškuose namuose ir, dar tik antri metai, kartu su drauge, įgyvendinant institucinės globos pertvarką, gyvena apsaugotame būste. Pašnekovas tik, sulaukus penkiasdešimties nuoširdžiai džiaugiasi: „aš turiu savo namus, anksčiau aš turėjau lovą, maistą, bet tai nebuvo namai“.<br />Kodėl toks parodos pavadinimas? Ko bendraudami išmoko vienas iš kito? Kaip svarbu patikėti gerumu? Kiek daug mums kiekvienam reiškia kitų pasitikėjimas? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus laidoje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47241705</guid><pubDate>Sat, 30 Oct 2021 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47241705/2021_10_30_3350_1_20211030170141284.mp3" length="26972549" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Praėjusią savaitę Tauragėje menininkas Edvardas Gasinskas pristatė savo pirmąją autorinę parodą „Vaikystės pasaulyje norėčiau dar pabūti“. Laidoje su dailininku ir, kaip jis pats sako, jo angelu sargu Jūrate Lazdauskiene, Tauragės „Šaltinio“...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Praėjusią savaitę Tauragėje menininkas Edvardas Gasinskas pristatė savo pirmąją autorinę parodą „Vaikystės pasaulyje norėčiau dar pabūti“. Laidoje su dailininku ir, kaip jis pats sako, jo angelu sargu Jūrate Lazdauskiene, Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos direktore kalbamės apie meną ir ką mums kiekvienam reiškia savirealizacija, kūryba, gal net pripažinimas, svajonių pildymasis, aplinkinių palaikymas. Ir visai nesvarbu, kiek mums metų. Edvardas nuo vaikystės augo valdiškuose namuose ir, dar tik antri metai, kartu su drauge, įgyvendinant institucinės globos pertvarką, gyvena apsaugotame būste. Pašnekovas tik, sulaukus penkiasdešimties nuoširdžiai džiaugiasi: „aš turiu savo namus, anksčiau aš turėjau lovą, maistą, bet tai nebuvo namai“.<br />Kodėl toks parodos pavadinimas? Ko bendraudami išmoko vienas iš kito? Kaip svarbu patikėti gerumu? Kiek daug mums kiekvienam reiškia kitų pasitikėjimas? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus laidoje.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1686</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Organų transplantacija ir donorystė – tema, vienijanti mus visus: medikus, pacientus, ir tuos, kurie apsisprendžia dovanoti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-organu-transplantacija-ir-donoryste-tema-vienijanti-mus-visus-medikus-pacientus-ir-tuos-kurie-apsisprendzia-dovanoti--47124957</link><description><![CDATA[Tai jau ne pirma laida, kurios metu kalbamės apie organų donorystę, transplantacijas ir klausomės jaudinančių pasakojimų. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, spalio mėnuo minimas kaip organų transplantacijos ir donorystės mėnuo, tačiau ši tema yra svarbi ištisus metus ir ši tema nemažam skaičiui žmonių svarbi kiekvieną dieną.<br />Šios laidos pašnekovai Brigita Guobė – Vilniaus miesto tarybos narė, aktyvi visuomenininkė, keliautoja, išgyvenusi jau tris transplantacijas, tačiau šiuo metu vėl dializuojama ir laukia dar vienos transplantacijos. Ir Gydytojas nefrologas Laurynas Rimševičius, dirbantus Santaros klinikose. Gydytojas rūpinasi dializuojamais pacientais ir kviečia į atrankas pacientus galimai transplantacijai, organizuoja tyrimus ir pan.<br />„3 transplantacijos – dar ne pasaulio pabaiga“, - sako Brigita ir pasakoja savo istoriją, kurioje yra visko: ir didelės artimųjų meilės, ir rūpesčio, ir gyvenimo džiaugsmo. Laurynas laidoje pasakoja, ką tenka išgyventi medikams ir tiems, kurie laukia transplantacijos. Dalijasi ir labiausiai įsiminusiais atvejais.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47124957</guid><pubDate>Sat, 23 Oct 2021 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47124957/2021_10_23_3350_1_p_20211023170151586.mp3" length="27497923" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tai jau ne pirma laida, kurios metu kalbamės apie organų donorystę, transplantacijas ir klausomės jaudinančių pasakojimų. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, spalio mėnuo minimas kaip organų transplantacijos ir donorystės mėnuo, tačiau ši tema yra...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tai jau ne pirma laida, kurios metu kalbamės apie organų donorystę, transplantacijas ir klausomės jaudinančių pasakojimų. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, spalio mėnuo minimas kaip organų transplantacijos ir donorystės mėnuo, tačiau ši tema yra svarbi ištisus metus ir ši tema nemažam skaičiui žmonių svarbi kiekvieną dieną.<br />Šios laidos pašnekovai Brigita Guobė – Vilniaus miesto tarybos narė, aktyvi visuomenininkė, keliautoja, išgyvenusi jau tris transplantacijas, tačiau šiuo metu vėl dializuojama ir laukia dar vienos transplantacijos. Ir Gydytojas nefrologas Laurynas Rimševičius, dirbantus Santaros klinikose. Gydytojas rūpinasi dializuojamais pacientais ir kviečia į atrankas pacientus galimai transplantacijai, organizuoja tyrimus ir pan.<br />„3 transplantacijos – dar ne pasaulio pabaiga“, - sako Brigita ir pasakoja savo istoriją, kurioje yra visko: ir didelės artimųjų meilės, ir rūpesčio, ir gyvenimo džiaugsmo. Laurynas laidoje pasakoja, ką tenka išgyventi medikams ir tiems, kurie laukia transplantacijos. Dalijasi ir labiausiai įsiminusiais atvejais.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1719</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie protezą, kuris tinka šokiams, ir apie žmogaus galimybių ribas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-proteza-kuris-tinka-sokiams-ir-apie-zmogaus-galimybiu-ribas--47005731</link><description><![CDATA[Pirmajame „Šok su žvaigžde“ sezone triumfavęs Gedvinas Meškauskas šiais metais į projektą grįžo su nauja partnere Roberta Orlauskaite. Po pertraukos į projektą sugrįžęs Gedvinas šokio pasaulio paslaptis dabar atveria Robertai, ji 2014 metais per motociklo avariją netekusi kairės kojos žemiau kelio pasirinko sportininkės kelią ir siekia tapti pirmąja Lietuvos žirginio sporto atstove paralimpinėse žaidynėse. „Jos ryžtas įkvepia. Roberta į projektą atėjo su labai gražia žinute – kad nereikia slėptis, kad net ir po didelių psichologinių ar fizinių traumų galima atsitiesti ir gyventi visavertį gyvenimą, siekti tikslų. Tai labai motyvuoja, įkvepia, tad noriu padėti skleisti jos nešamą žinutę. Taigi šiame projekte būsiu savotiškas įrankis, kuris, tikiuosi, jai padės šokiu papasakoti tai, ką ji nori papasakoti“, – atskleidė Gedvinas.<br />„Nežinau, kaip mus vertina komisija – kaip jiems žinoti, kokios mano galimybės, ar atlieku daugiausia, ką galiu ir pan. Nenoriu, kad man keltų aukštesnius pažymius vien todėl, kad šoku su protezu, tačiau norėtųsi, kad jie atsižvelgtų į mano galimybes. O aš sakau, kad dedu visas pastangas, kad ant parketo pasirodyčiau geriausiai, kaip galiu“, - dalijasi Roberta.<br />Smagus pokalbis apie protezą, kuris tinka šokiams, apie žmogaus galimybių ribas ir apie projekto „Šok su žvaigžde“ užkulisius.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47005731</guid><pubDate>Sat, 16 Oct 2021 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47005731/2021_10_16_3350_1_20211016170208151.mp3" length="27126776" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pirmajame „Šok su žvaigžde“ sezone triumfavęs Gedvinas Meškauskas šiais metais į projektą grįžo su nauja partnere Roberta Orlauskaite. Po pertraukos į projektą sugrįžęs Gedvinas šokio pasaulio paslaptis dabar atveria Robertai, ji 2014 metais per...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirmajame „Šok su žvaigžde“ sezone triumfavęs Gedvinas Meškauskas šiais metais į projektą grįžo su nauja partnere Roberta Orlauskaite. Po pertraukos į projektą sugrįžęs Gedvinas šokio pasaulio paslaptis dabar atveria Robertai, ji 2014 metais per motociklo avariją netekusi kairės kojos žemiau kelio pasirinko sportininkės kelią ir siekia tapti pirmąja Lietuvos žirginio sporto atstove paralimpinėse žaidynėse. „Jos ryžtas įkvepia. Roberta į projektą atėjo su labai gražia žinute – kad nereikia slėptis, kad net ir po didelių psichologinių ar fizinių traumų galima atsitiesti ir gyventi visavertį gyvenimą, siekti tikslų. Tai labai motyvuoja, įkvepia, tad noriu padėti skleisti jos nešamą žinutę. Taigi šiame projekte būsiu savotiškas įrankis, kuris, tikiuosi, jai padės šokiu papasakoti tai, ką ji nori papasakoti“, – atskleidė Gedvinas.<br />„Nežinau, kaip mus vertina komisija – kaip jiems žinoti, kokios mano galimybės, ar atlieku daugiausia, ką galiu ir pan. Nenoriu, kad man keltų aukštesnius pažymius vien todėl, kad šoku su protezu, tačiau norėtųsi, kad jie atsižvelgtų į mano galimybes. O aš sakau, kad dedu visas pastangas, kad ant parketo pasirodyčiau geriausiai, kaip galiu“, - dalijasi Roberta.<br />Smagus pokalbis apie protezą, kuris tinka šokiams, apie žmogaus galimybių ribas ir apie projekto „Šok su žvaigžde“ užkulisius.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1696</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Raudona spalva – ne tik klaidoms ryškinti: spalio 4–10 dienomis vyksta tarptautinė disleksijos pažinimo savaitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-raudona-spalva-ne-tik-klaidoms-ryskinti-spalio-4-10-dienomis-vyksta-tarptautine-disleksijos-pazinimo-savaite--47027783</link><description><![CDATA[Jau antrus metus Lietuvoje, šią savaitę, per Lietuvą ritasi disleksijos pažinimo banga. Vyksta įvairūs renginiai, veiklos, skirti didinti visuomenės žinojimą apie disleksiją bei palaikyti ir padrąsinti vaikus, susiduriančius su šiuo skaitymo sunkumu.<br />Disleksija – tai ne tik skaitymo sutrikimas, bet ir unikali mąstysena, pasireiškianti vizualia atmintimi, jautrumu aplinkai, simetrijai ir detalėms, tačiau reikalaujanti kitokių mokymosi metodų bei priemonių.<br />Laidoje kalbamės su Dalia Balčytyte - Lietuvos aklųjų bibliotekos Informacinių išteklių skyriaus vedėja ir disleksiku Dariumi Blažinsku. Darius yra ir disleksiją turinčio vaiko tėtis bei yra vienas iš mokymosi ypatumo centro „Labirintas“ įkūrėjų.<br />Laidoje Darius dalijasi savo asmenine istorija. Pašnekovai atsako į klausimus: kada ir kaip galima pastebėti disleksiją, ko reikia disleksiją turinčiam vaikui iš šeimos, iš mokyklos bendruomenės, koks disleksiją turinčio vaiko santykis su garsine knyga, ar sulauksime ir garsinių vadovėlių ir į daugelį kitų.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47027783</guid><pubDate>Sat, 09 Oct 2021 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47027783/2021_10_09_3350_1_20211009170154992.mp3" length="27165646" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jau antrus metus Lietuvoje, šią savaitę, per Lietuvą ritasi disleksijos pažinimo banga. Vyksta įvairūs renginiai, veiklos, skirti didinti visuomenės žinojimą apie disleksiją bei palaikyti ir padrąsinti vaikus, susiduriančius su šiuo skaitymo sunkumu....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jau antrus metus Lietuvoje, šią savaitę, per Lietuvą ritasi disleksijos pažinimo banga. Vyksta įvairūs renginiai, veiklos, skirti didinti visuomenės žinojimą apie disleksiją bei palaikyti ir padrąsinti vaikus, susiduriančius su šiuo skaitymo sunkumu.<br />Disleksija – tai ne tik skaitymo sutrikimas, bet ir unikali mąstysena, pasireiškianti vizualia atmintimi, jautrumu aplinkai, simetrijai ir detalėms, tačiau reikalaujanti kitokių mokymosi metodų bei priemonių.<br />Laidoje kalbamės su Dalia Balčytyte - Lietuvos aklųjų bibliotekos Informacinių išteklių skyriaus vedėja ir disleksiku Dariumi Blažinsku. Darius yra ir disleksiją turinčio vaiko tėtis bei yra vienas iš mokymosi ypatumo centro „Labirintas“ įkūrėjų.<br />Laidoje Darius dalijasi savo asmenine istorija. Pašnekovai atsako į klausimus: kada ir kaip galima pastebėti disleksiją, ko reikia disleksiją turinčiam vaikui iš šeimos, iš mokyklos bendruomenės, koks disleksiją turinčio vaiko santykis su garsine knyga, ar sulauksime ir garsinių vadovėlių ir į daugelį kitų.<br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1698</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Kiekvieno iš mūsų sprendimas dovanoti gali išgelbėti gyvybę keletui žmonių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kiekvieno-is-musu-sprendimas-dovanoti-gali-isgelbeti-gyvybe-keletui-zmoniu--46883274</link><description><![CDATA[Nuo 1996 metų Pasaulyje spalis minimas kaip organų transplantacijos ir donorystės mėnuo. Lietuvoje šis mėnuo minimas nuo 2004 metų. Kiekvienais metais spalio antrąjį šeštadienį visose Europos bei daugelyje pasaulio šalių minima organų donorystės ir transplantacijos diena. Ir šiais metais Lietuvoje bus rengiama daug įvairiausių renginių, susitikimų, skirtų šiai temai paminėti. Laidos svečiai: Aušra Degutytė – asociacijos „Gyvastis“, kuri vienija transplantuotus žmones, jų artimuosius, prezidentė, Kotryna Čaikauskaitė, Nacionalinio transplantacijos biuro (prie Sveikatos apsaugos ministerijos) transplantacijos skyriaus specialistė ir Mindaugas Masedunskas – transplantacijų koordinavimo skyriaus vyr. Specialistas – koordinatorius.<br />Pokalbis apie tai, kur galėsime sudalyvauti, ką sužinoti, išgirsti, pamatyti šių metų spalį. Ką yra parengusi „Gyvasties“ asociacija? Kiek ir kokių transplantacijų įvyko per paskutinius metus ir, ar įtakojo jų skaičių prasidėjusi pandemija? Koks pasirašiusiųjų sutikimus donoro kortelei gauti skaičius per paskutinius metus? Ar keičiasi laukiančiųjų transplantacijos ir jau transplantuotų žmonių kasdienybė, visuomenės požiūris, sveikatos priežiūros tvarka, įstatyminė bazė, kad nors kažkiek lengvėtų šių žmonių gyvenimas? Ir jautrūs pašnekovų asmeniniai išgyvenimai.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46883274</guid><pubDate>Sat, 02 Oct 2021 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46883274/2021_10_02_3350_1_20211002170226160.mp3" length="27586531" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo 1996 metų Pasaulyje spalis minimas kaip organų transplantacijos ir donorystės mėnuo. Lietuvoje šis mėnuo minimas nuo 2004 metų. Kiekvienais metais spalio antrąjį šeštadienį visose Europos bei daugelyje pasaulio šalių minima organų donorystės ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo 1996 metų Pasaulyje spalis minimas kaip organų transplantacijos ir donorystės mėnuo. Lietuvoje šis mėnuo minimas nuo 2004 metų. Kiekvienais metais spalio antrąjį šeštadienį visose Europos bei daugelyje pasaulio šalių minima organų donorystės ir transplantacijos diena. Ir šiais metais Lietuvoje bus rengiama daug įvairiausių renginių, susitikimų, skirtų šiai temai paminėti. Laidos svečiai: Aušra Degutytė – asociacijos „Gyvastis“, kuri vienija transplantuotus žmones, jų artimuosius, prezidentė, Kotryna Čaikauskaitė, Nacionalinio transplantacijos biuro (prie Sveikatos apsaugos ministerijos) transplantacijos skyriaus specialistė ir Mindaugas Masedunskas – transplantacijų koordinavimo skyriaus vyr. Specialistas – koordinatorius.<br />Pokalbis apie tai, kur galėsime sudalyvauti, ką sužinoti, išgirsti, pamatyti šių metų spalį. Ką yra parengusi „Gyvasties“ asociacija? Kiek ir kokių transplantacijų įvyko per paskutinius metus ir, ar įtakojo jų skaičių prasidėjusi pandemija? Koks pasirašiusiųjų sutikimus donoro kortelei gauti skaičius per paskutinius metus? Ar keičiasi laukiančiųjų transplantacijos ir jau transplantuotų žmonių kasdienybė, visuomenės požiūris, sveikatos priežiūros tvarka, įstatyminė bazė, kad nors kažkiek lengvėtų šių žmonių gyvenimas? Ir jautrūs pašnekovų asmeniniai išgyvenimai.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1725</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie žmogiškąjį turizmą, kuris įkvepia keistis ir augti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-zmogiskaji-turizma-kuris-ikvepia-keistis-ir-augti--46704940</link><description><![CDATA[Rugsėjo 27 d. visame pasaulyje yra minima turizmo diena. Turizmas – pokyčių ir augimo veiksnys – tokia šiemet yra artėjančios Pasaulinės turizmo dienos tema. Su turistais visomis prasmėmis – Irma Jokštyte ir Mindaugu Stanevičiumi pokalbio metu atradome naują turizmo kryptį – žmogiškasis turizmas.<br />„Aš labai norėčiau palinkėti visiems turizmą įsileisti į savo gyvenimą plačiąja prasme. Turizmas yra ne tik tada, kai tu išvyksti į didelę kelionę, bet ir tada, kai apsižvalgai aplink save, sutinki nepažįstamą žmogų. Galbūt kitaip judantį, kitaip matantį. Arba galbūt yprastai matantį, bet matantį kitus dalykus. Įsileiskime į savo gyvenimą ir žmonių turizmą”, - sako Irma. Mindaugas jai pritaria: „Žmonių galimybės yra neribotos. Gero kelio visiems ir nepamirškite pusryčių!“<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46704940</guid><pubDate>Sat, 25 Sep 2021 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46704940/2021_09_25_3350_1_p_20210925170213221.mp3" length="27099190" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rugsėjo 27 d. visame pasaulyje yra minima turizmo diena. Turizmas – pokyčių ir augimo veiksnys – tokia šiemet yra artėjančios Pasaulinės turizmo dienos tema. Su turistais visomis prasmėmis – Irma Jokštyte ir Mindaugu Stanevičiumi pokalbio metu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rugsėjo 27 d. visame pasaulyje yra minima turizmo diena. Turizmas – pokyčių ir augimo veiksnys – tokia šiemet yra artėjančios Pasaulinės turizmo dienos tema. Su turistais visomis prasmėmis – Irma Jokštyte ir Mindaugu Stanevičiumi pokalbio metu atradome naują turizmo kryptį – žmogiškasis turizmas.<br />„Aš labai norėčiau palinkėti visiems turizmą įsileisti į savo gyvenimą plačiąja prasme. Turizmas yra ne tik tada, kai tu išvyksti į didelę kelionę, bet ir tada, kai apsižvalgai aplink save, sutinki nepažįstamą žmogų. Galbūt kitaip judantį, kitaip matantį. Arba galbūt yprastai matantį, bet matantį kitus dalykus. Įsileiskime į savo gyvenimą ir žmonių turizmą”, - sako Irma. Mindaugas jai pritaria: „Žmonių galimybės yra neribotos. Gero kelio visiems ir nepamirškite pusryčių!“<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1694</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Neprašomus patarimus pasilikite sau</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-neprasomus-patarimus-pasilikite-sau--46586998</link><description><![CDATA[„Kas tu esi, kad aiškintum kitam, kaip elgtis, kaip rengtis? Kitas žmogus yra kitas pasaulis. Ir jis yra kita asmenybė. Kaip jis nori, taip rengiasi, kaip nori, taip vaikšto. Tu negali kištis į kito žmogaus gyvenimą“, - sako laidos svečias Druskininkų Šventos Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios klebonas Vaidas Vaišvilas, viešoje erdvėje pritraukęs nemažai dėmesio kaip netipinis kunigas ir dėl tos priežasties kartais vadinamas maištinguoju.<br />Prieš atvykimą į Druskininkus kunigas Vaidas15 metų dirbo Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje, kuri iš mažos bažnytėlės tapo tarptautine, į kurią traukia piligrimai iš viso pasaulio. Į Druskininkus Vaidas atvyko truputį daugiau nei prieš dvejus metus. Ar skiriasi gyvenimas sostinėje ir Druskininkuose, kaip įveikti sielvartą, vienatvės jausmą. Pokalbis apie pasitikėjimą, stereotipus, meilę, pasirinkimus, skausmą, netektis ir dar daug įdomių dalykų.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46586998</guid><pubDate>Sat, 18 Sep 2021 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46586998/2021_09_18_3350_1_20210918170228031.mp3" length="27163138" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kas tu esi, kad aiškintum kitam, kaip elgtis, kaip rengtis? Kitas žmogus yra kitas pasaulis. Ir jis yra kita asmenybė. Kaip jis nori, taip rengiasi, kaip nori, taip vaikšto. Tu negali kištis į kito žmogaus gyvenimą“, - sako laidos svečias Druskininkų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kas tu esi, kad aiškintum kitam, kaip elgtis, kaip rengtis? Kitas žmogus yra kitas pasaulis. Ir jis yra kita asmenybė. Kaip jis nori, taip rengiasi, kaip nori, taip vaikšto. Tu negali kištis į kito žmogaus gyvenimą“, - sako laidos svečias Druskininkų Šventos Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios klebonas Vaidas Vaišvilas, viešoje erdvėje pritraukęs nemažai dėmesio kaip netipinis kunigas ir dėl tos priežasties kartais vadinamas maištinguoju.<br />Prieš atvykimą į Druskininkus kunigas Vaidas15 metų dirbo Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje, kuri iš mažos bažnytėlės tapo tarptautine, į kurią traukia piligrimai iš viso pasaulio. Į Druskininkus Vaidas atvyko truputį daugiau nei prieš dvejus metus. Ar skiriasi gyvenimas sostinėje ir Druskininkuose, kaip įveikti sielvartą, vienatvės jausmą. Pokalbis apie pasitikėjimą, stereotipus, meilę, pasirinkimus, skausmą, netektis ir dar daug įdomių dalykų.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1698</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Tvarka prasideda tvarkoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-tvarka-prasideda-tvarkoje--46482401</link><description><![CDATA[Dar romėnų išminčiai sakė, kad sveikame kūne – sveika siela. Visi seniai žinome, kad judėjimas ir aktyvus gyvenimo būdas padeda mums jaustis emociškai geriau. Arba, susirgus, ar neduok Dieve, patyrus kokią traumą, emociškai stipresni žmonės, lengviau sveiksta. Tačiau žinome ir tai, kad žinoti ir taip gyventi yra du skirtingi dalykai.<br />Apie tikrąją meilę, pagarbą ir pagalbą sau laidoje kalbamės su Arvydu Balčiumi - Eglės sanatorijos direktoriumi medicinai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju, psichoterapeutu ir Jūrate Astravaite – fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja.<br />Tiems patiems romėnams buvo žinomas ir dar kitoks frazės variantas: „Sveika siela retai būna sveikame kūne.“ Panašu, kad reikia siekti kūno ir sielos sveikatos, nes sveikas kūnas dar neužtikrina sielos sveikumo. Su laidoje dalyvaujančiais gydytojais aiškinamės, kaip viskas yra iš tikrųjų. Gydytojai paaiškina, kaip skausmas keičia asmenybę, koks svarbus yra persijungimas iš „darymo“ į „buvimo“ režimą.<br />„Sielos ir kūno vienybę jau Dantė apibūdino vienu žodžiu – rojus“, - sako gydytojas Arvydas Balčius.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46482401</guid><pubDate>Sat, 11 Sep 2021 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46482401/2021_09_11_3350_1_20210911170223324.mp3" length="27084144" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dar romėnų išminčiai sakė, kad sveikame kūne – sveika siela. Visi seniai žinome, kad judėjimas ir aktyvus gyvenimo būdas padeda mums jaustis emociškai geriau. Arba, susirgus, ar neduok Dieve, patyrus kokią traumą, emociškai stipresni žmonės, lengviau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dar romėnų išminčiai sakė, kad sveikame kūne – sveika siela. Visi seniai žinome, kad judėjimas ir aktyvus gyvenimo būdas padeda mums jaustis emociškai geriau. Arba, susirgus, ar neduok Dieve, patyrus kokią traumą, emociškai stipresni žmonės, lengviau sveiksta. Tačiau žinome ir tai, kad žinoti ir taip gyventi yra du skirtingi dalykai.<br />Apie tikrąją meilę, pagarbą ir pagalbą sau laidoje kalbamės su Arvydu Balčiumi - Eglės sanatorijos direktoriumi medicinai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju, psichoterapeutu ir Jūrate Astravaite – fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja.<br />Tiems patiems romėnams buvo žinomas ir dar kitoks frazės variantas: „Sveika siela retai būna sveikame kūne.“ Panašu, kad reikia siekti kūno ir sielos sveikatos, nes sveikas kūnas dar neužtikrina sielos sveikumo. Su laidoje dalyvaujančiais gydytojais aiškinamės, kaip viskas yra iš tikrųjų. Gydytojai paaiškina, kaip skausmas keičia asmenybę, koks svarbus yra persijungimas iš „darymo“ į „buvimo“ režimą.<br />„Sielos ir kūno vienybę jau Dantė apibūdino vienu žodžiu – rojus“, - sako gydytojas Arvydas Balčius.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1693</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Kai daug kelių susiliejo į vieną, supratome – jei tik norime, galime kiekvienas pasikeisti ir gyventi kitaip</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kai-daug-keliu-susiliejo-i-viena-supratome-jei-tik-norime-galime-kiekvienas-pasikeisti-ir-gyventi-kitaip--46388407</link><description><![CDATA[Apie neišdildomus įspūdžius, išgyventus projekto „Mums pakeliui“ metu laidoje dalijasi bendrakeleiviai: televizijos ir kino prodiuserė Justina Ragauskaitė , Mykolas Alekna – operatorius, su kamera rankose, kartu su žygeiviais įveikęs visus 500 km, mokytoja Margarita Molienė, nekilnojamojo turo ekspertė Vita Žilytė, ukmergiškiai Vida ir Darius Svetlikauskai – projekte „Mums pakeliui“ nuėję visus 500 km ir Gintautas Davolis – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenografijos skyriaus vadovas.<br />Laidoje kalbamės apie kelią, kuris, pasak pašnekovų, sutraukia ypatingus žmones. Apie gautas ir priimtas dovanas, kurias dovanojo kelias ir jame sutikti žmonės. Apie fizinių galimybių ribas, kurios tirpo nuoširdžiame bendravime. Apie suteiktą galimybę būti čia ir dabar ir susipažinti su savo tikruoju aš. „Per tas tris savaites kelyje, mes visi dideliais kąsniais valgėme vasaros, gamtos, žmonių grožį ir praturtėjome labiau, nei perskaitę kelias knygas. Imkime vienas kitą už rankos ir eikime kartu, nes mums visiems pakeliui“, - sako laidos pašnekovai.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46388407</guid><pubDate>Sat, 04 Sep 2021 13:29:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46388407/2021_09_04_3350_1_20210904170413007.mp3" length="27828529" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie neišdildomus įspūdžius, išgyventus projekto „Mums pakeliui“ metu laidoje dalijasi bendrakeleiviai: televizijos ir kino prodiuserė Justina Ragauskaitė , Mykolas Alekna – operatorius, su kamera rankose, kartu su žygeiviais įveikęs visus 500 km,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie neišdildomus įspūdžius, išgyventus projekto „Mums pakeliui“ metu laidoje dalijasi bendrakeleiviai: televizijos ir kino prodiuserė Justina Ragauskaitė , Mykolas Alekna – operatorius, su kamera rankose, kartu su žygeiviais įveikęs visus 500 km, mokytoja Margarita Molienė, nekilnojamojo turo ekspertė Vita Žilytė, ukmergiškiai Vida ir Darius Svetlikauskai – projekte „Mums pakeliui“ nuėję visus 500 km ir Gintautas Davolis – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenografijos skyriaus vadovas.<br />Laidoje kalbamės apie kelią, kuris, pasak pašnekovų, sutraukia ypatingus žmones. Apie gautas ir priimtas dovanas, kurias dovanojo kelias ir jame sutikti žmonės. Apie fizinių galimybių ribas, kurios tirpo nuoširdžiame bendravime. Apie suteiktą galimybę būti čia ir dabar ir susipažinti su savo tikruoju aš. „Per tas tris savaites kelyje, mes visi dideliais kąsniais valgėme vasaros, gamtos, žmonių grožį ir praturtėjome labiau, nei perskaitę kelias knygas. Imkime vienas kitą už rankos ir eikime kartu, nes mums visiems pakeliui“, - sako laidos pašnekovai.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1740</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie lietuvišką dvasią Seinuose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-lietuviska-dvasia-seinuose--46294263</link><description><![CDATA[Unikalaus projekto „Mums pakeliui“ žygeivių tikslas, nuo Žagarės įveikus 500 kilometrų, buvo Seinai. Ten juos pasitiko lietuviška kepurinė, tradicinė tautinė muzika, tautiniais kostiumais pasipuošę Seinuose gyvenantys ir lietuviškąją kultūrą puoselėjantys Lietuvių namų Seinuose (direktorė Onutė Nevulienė) įvairių kolektyvų nariai. Priėmimą organizavo Lietuvos respublikos konsulato Seinuose vadovas ambasadorius dr. Remigijus Motuza, Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas, Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas. Prie laidos pašnekovų prisijungė ir Lenkijos lietuvių dvisavaitinio leidinio „Aušra“ redaktorė Irena Gasperavičiūtė.<br />Kaip tarpvalstybiniai santykiai ir aktualijos įtakoja Seinuose gyvenančios ir lietuvybę puoselėjančios lietuvių bendruomenės narių gyvenimą. Pašnekovai pasakoja, kad lietuvių tautinės mažumos ir lenkų daugumos santykiai istoriniame kelyje buvo sudėtingi, buvo sunku plėtoti lietuvišką kultūrą, ugdymą, tačiau šiandien šiame krašte lietuvybė trykšta. „Dar prieš dešimt metų, Seinų burmistras nebūtų atvykęs pasitikti iš Lietuvos atvykusių svečių, - sako pašnekovai, - tačiau, ypatingos tolerancijos, nuoseklaus darbo ir meilės savo istorijai, kultūrai dėka, šiandien čia gyventi gera“. Ir ragina klausytojus atvykti į Seinus: „Čia galima rasti daug Lietuvos istorijos, kultūros ir kraštovaizdis labai gražus“.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46294263</guid><pubDate>Sat, 28 Aug 2021 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46294263/2021_08_28_3350_1_20210828170150569.mp3" length="28695376" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Unikalaus projekto „Mums pakeliui“ žygeivių tikslas, nuo Žagarės įveikus 500 kilometrų, buvo Seinai. Ten juos pasitiko lietuviška kepurinė, tradicinė tautinė muzika, tautiniais kostiumais pasipuošę Seinuose gyvenantys ir lietuviškąją kultūrą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Unikalaus projekto „Mums pakeliui“ žygeivių tikslas, nuo Žagarės įveikus 500 kilometrų, buvo Seinai. Ten juos pasitiko lietuviška kepurinė, tradicinė tautinė muzika, tautiniais kostiumais pasipuošę Seinuose gyvenantys ir lietuviškąją kultūrą puoselėjantys Lietuvių namų Seinuose (direktorė Onutė Nevulienė) įvairių kolektyvų nariai. Priėmimą organizavo Lietuvos respublikos konsulato Seinuose vadovas ambasadorius dr. Remigijus Motuza, Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas, Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas. Prie laidos pašnekovų prisijungė ir Lenkijos lietuvių dvisavaitinio leidinio „Aušra“ redaktorė Irena Gasperavičiūtė.<br />Kaip tarpvalstybiniai santykiai ir aktualijos įtakoja Seinuose gyvenančios ir lietuvybę puoselėjančios lietuvių bendruomenės narių gyvenimą. Pašnekovai pasakoja, kad lietuvių tautinės mažumos ir lenkų daugumos santykiai istoriniame kelyje buvo sudėtingi, buvo sunku plėtoti lietuvišką kultūrą, ugdymą, tačiau šiandien šiame krašte lietuvybė trykšta. „Dar prieš dešimt metų, Seinų burmistras nebūtų atvykęs pasitikti iš Lietuvos atvykusių svečių, - sako pašnekovai, - tačiau, ypatingos tolerancijos, nuoseklaus darbo ir meilės savo istorijai, kultūrai dėka, šiandien čia gyventi gera“. Ir ragina klausytojus atvykti į Seinus: „Čia galima rasti daug Lietuvos istorijos, kultūros ir kraštovaizdis labai gražus“.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1794</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Kada, jei ne dabar? Einam!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kada-jei-ne-dabar-einam--46190366</link><description><![CDATA[Laidoje kalbamės su dviem nuostabiomis poromis, ukmergiškiais Jolanta ir Gintaru Maleronkomis ir Rasa bei Sigitu Kumetaičiais. Abi poros santuokoje jau gyvena trisdešimt trejus metus. Rasa ir Jolanta - buvusios klasiokės. Ir su šiais žmonėmis susipažinome unikalaus projekto „Mums pakeliui“ metu.<br />Pašnekovai nuoširdžiai pasakoja apie savo jau nueitą kelią, išgyventas laimingas ir sunkesnes akimirkas bei dalijasi savo prisiminimais, patarimais, kurie pakeitė jų požiūrį į daugybę dalykų ir gyvenimas nuo to pasidarė daug mielesnis bei atėjo stipresnis kiekvienos išgyventos minutės išjautimas.<br />„Kelyje nesutiksi bet ko. Jei sutinki žmogų savo kelyje, reiškia yra susikryžiavimo taškai – požiūris į gyvenimą“, - sako Sigitas Kumetaitis. „Žmonės, sutikti kelyje, privertė susimąstyti, kodėl greta jų taip saugu ir gera. Tie žmonės – be jokių kaukių ir buvo labai gera leisti sau būti tokiais, kokie esame iš tikrųjų“, - Sigitui pritaria žmona Rasa.<br />Pokalbį apie nostalgiją vaikystėje ir jaunystėje išgyventam nuoširdumui, susvetimėjusią visuomenę, baimes priimti kitokį pašnekovai baigia: „Ne siekime tobulybės, nes tada gal ir Dievui galėsime pasakyti „pasislink“, bet džiaukimės kiekviena diena, kiekviena minute, o ne laukime, kas bus rytoj.“ O laidoje kalbantys vyrai dar priduria: „Pradėkime ir baikime kiekvieną dieną bučiniu ir komplimentais žmonai, savo artimiausiems, juk nuo to visiems pasidaro geriau. Kai daliniesi, gauni daug daugiau“.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46190366</guid><pubDate>Sat, 21 Aug 2021 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46190366/2021_08_21_3350_1_p_20210821170145052.mp3" length="28302077" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje kalbamės su dviem nuostabiomis poromis, ukmergiškiais Jolanta ir Gintaru Maleronkomis ir Rasa bei Sigitu Kumetaičiais. Abi poros santuokoje jau gyvena trisdešimt trejus metus. Rasa ir Jolanta - buvusios klasiokės. Ir su šiais žmonėmis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje kalbamės su dviem nuostabiomis poromis, ukmergiškiais Jolanta ir Gintaru Maleronkomis ir Rasa bei Sigitu Kumetaičiais. Abi poros santuokoje jau gyvena trisdešimt trejus metus. Rasa ir Jolanta - buvusios klasiokės. Ir su šiais žmonėmis susipažinome unikalaus projekto „Mums pakeliui“ metu.<br />Pašnekovai nuoširdžiai pasakoja apie savo jau nueitą kelią, išgyventas laimingas ir sunkesnes akimirkas bei dalijasi savo prisiminimais, patarimais, kurie pakeitė jų požiūrį į daugybę dalykų ir gyvenimas nuo to pasidarė daug mielesnis bei atėjo stipresnis kiekvienos išgyventos minutės išjautimas.<br />„Kelyje nesutiksi bet ko. Jei sutinki žmogų savo kelyje, reiškia yra susikryžiavimo taškai – požiūris į gyvenimą“, - sako Sigitas Kumetaitis. „Žmonės, sutikti kelyje, privertė susimąstyti, kodėl greta jų taip saugu ir gera. Tie žmonės – be jokių kaukių ir buvo labai gera leisti sau būti tokiais, kokie esame iš tikrųjų“, - Sigitui pritaria žmona Rasa.<br />Pokalbį apie nostalgiją vaikystėje ir jaunystėje išgyventam nuoširdumui, susvetimėjusią visuomenę, baimes priimti kitokį pašnekovai baigia: „Ne siekime tobulybės, nes tada gal ir Dievui galėsime pasakyti „pasislink“, bet džiaukimės kiekviena diena, kiekviena minute, o ne laukime, kas bus rytoj.“ O laidoje kalbantys vyrai dar priduria: „Pradėkime ir baikime kiekvieną dieną bučiniu ir komplimentais žmonai, savo artimiausiems, juk nuo to visiems pasidaro geriau. Kai daliniesi, gauni daug daugiau“.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1769</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Visi pokyčiai gimsta širdyse</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-visi-pokyciai-gimsta-sirdyse--46112929</link><description><![CDATA[Kaip gyvenimas Alytuje pritaikytas visiems? Kokie keliai jau nueiti ir kokius dar reikia nueiti visiems kartu, kad, per empatiją, kuri įtakoja ir reglamentuojančių aktų priėmimus, virstų didžiąja bendruomenės galia? Laidoje kalbamės su Povilu Labuku, Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoju, Vytautu Zubrumi, Alytaus profesinio rengimo centro direktoriumi, Silvija Pešteniene, Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos laikinąja vadove, Indre Mikelionyte – Pranculevičienė Alytaus kultūros centro direktore, Klementina Gruzdienė Alytaus autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininke.<br />Kiekviena diena yra bendruomenės narių ugdymas. Ir neužtenka vien reglamentuojančių teisės aktų priėmimo tam, kad vyktų pokyčiai. Svarbiausia – visiems būti tos pačios bendruomenės dalimi, visiems mokytis vieniems iš kitų kiekvieną dieną ir tik taip galime judėti pirmyn. „Viskas susiveda į žmones ir į paprastą norą daryti pokyčius. Tai neturi gimti iš rašto, tai turi gimti iš širdies“, - sako laidos pašnekovai.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46112929</guid><pubDate>Sat, 14 Aug 2021 13:28:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46112929/2021_08_14_3350_1_20210814170206709.mp3" length="28692451" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip gyvenimas Alytuje pritaikytas visiems? Kokie keliai jau nueiti ir kokius dar reikia nueiti visiems kartu, kad, per empatiją, kuri įtakoja ir reglamentuojančių aktų priėmimus, virstų didžiąja bendruomenės galia? Laidoje kalbamės su Povilu Labuku,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip gyvenimas Alytuje pritaikytas visiems? Kokie keliai jau nueiti ir kokius dar reikia nueiti visiems kartu, kad, per empatiją, kuri įtakoja ir reglamentuojančių aktų priėmimus, virstų didžiąja bendruomenės galia? Laidoje kalbamės su Povilu Labuku, Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoju, Vytautu Zubrumi, Alytaus profesinio rengimo centro direktoriumi, Silvija Pešteniene, Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos laikinąja vadove, Indre Mikelionyte – Pranculevičienė Alytaus kultūros centro direktore, Klementina Gruzdienė Alytaus autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininke.<br />Kiekviena diena yra bendruomenės narių ugdymas. Ir neužtenka vien reglamentuojančių teisės aktų priėmimo tam, kad vyktų pokyčiai. Svarbiausia – visiems būti tos pačios bendruomenės dalimi, visiems mokytis vieniems iš kitų kiekvieną dieną ir tik taip galime judėti pirmyn. „Viskas susiveda į žmones ir į paprastą norą daryti pokyčius. Tai neturi gimti iš rašto, tai turi gimti iš širdies“, - sako laidos pašnekovai.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1794</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Integruokime į visuomenę save, o ne bijokime ir laukime, kol integruosis kitas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-integruokime-i-visuomene-save-o-ne-bijokime-ir-laukime-kol-integruosis-kitas--46012024</link><description><![CDATA[„Kiek žmonių, tiek priežasčių yra eiti į kelią“, - sako į „Mums pakeliui” projektą, kuriame praleido dvi dienas, sugrįžusios Renata Zybartienė – atlikėjų vadybininkė, TV prodiuserė, mokytoja, mama, dukra, Kristina Jure – atlikėja, įvairių televizijos muzikinių projektų finalistė, Gabrielė Urbonaitė Geleibra – jaunosios kartos dainininkė ir kūrėja, džiazo bei šiuolaikinės pop muzijos stilių atstovė, Vilniaus kolegijos dėstytoja. Atlikėjos sugrįžo ne vienos, kartu atvyko ir Kristinos draugas Karolis Talutis – kompozitorius, prodiuseris, grupės 8-tas kambarys vokalistas ir Gabrielės sužadėtinis Rokas Leonavičius, jutuberis.<br />Laidoje pašnekovai sako, kad einant kelyje, atsiskleidžia kitos temos ir pokalbiai, nei įprastame gyvenime. Laikas čia bėga kitaip. Pokalbiai šiame kelyje vystosi labai natūraliai. „Atrandame ne tik kitus žmones, su kuriais užsimezga nuoširdūs pokalbiai, tačiau ir su savo draugais paliečiame tokias temas, kurios kasdieniniame gyvenime atrodo nereikšmingos. Man ši kelionė dovana, nes susipažinau su žmonėmis, su kuriais gal nebūčiau susipažinusi niekada“, – sako Gabrielė Urbonaitė Geleibra. „Mano visi draugai muzikantai, - sako Kristina Jurė, - o čia sutikome įvairiausių žmonių, kurie įkvepia“. „Kelio metu negalime nuo savęs pabėgti. Einant fiziniu keliu, galima labai daug apie gyvenimo kelią pamąstyti,“ - pritaria Rokas Leonavičius.<br />Dar vienas pokalbis apie tikslus, interesus, ribas, kurias, dažnu atveju, sugalvojame patys, įrašytas unikalaus projekto „Mums pakeliui“ metu.<br /><br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46012024</guid><pubDate>Sat, 07 Aug 2021 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46012024/2021_08_07_3350_1_20210807170158833.mp3" length="28715856" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kiek žmonių, tiek priežasčių yra eiti į kelią“, - sako į „Mums pakeliui” projektą, kuriame praleido dvi dienas, sugrįžusios Renata Zybartienė – atlikėjų vadybininkė, TV prodiuserė, mokytoja, mama, dukra, Kristina Jure – atlikėja, įvairių televizijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kiek žmonių, tiek priežasčių yra eiti į kelią“, - sako į „Mums pakeliui” projektą, kuriame praleido dvi dienas, sugrįžusios Renata Zybartienė – atlikėjų vadybininkė, TV prodiuserė, mokytoja, mama, dukra, Kristina Jure – atlikėja, įvairių televizijos muzikinių projektų finalistė, Gabrielė Urbonaitė Geleibra – jaunosios kartos dainininkė ir kūrėja, džiazo bei šiuolaikinės pop muzijos stilių atstovė, Vilniaus kolegijos dėstytoja. Atlikėjos sugrįžo ne vienos, kartu atvyko ir Kristinos draugas Karolis Talutis – kompozitorius, prodiuseris, grupės 8-tas kambarys vokalistas ir Gabrielės sužadėtinis Rokas Leonavičius, jutuberis.<br />Laidoje pašnekovai sako, kad einant kelyje, atsiskleidžia kitos temos ir pokalbiai, nei įprastame gyvenime. Laikas čia bėga kitaip. Pokalbiai šiame kelyje vystosi labai natūraliai. „Atrandame ne tik kitus žmones, su kuriais užsimezga nuoširdūs pokalbiai, tačiau ir su savo draugais paliečiame tokias temas, kurios kasdieniniame gyvenime atrodo nereikšmingos. Man ši kelionė dovana, nes susipažinau su žmonėmis, su kuriais gal nebūčiau susipažinusi niekada“, – sako Gabrielė Urbonaitė Geleibra. „Mano visi draugai muzikantai, - sako Kristina Jurė, - o čia sutikome įvairiausių žmonių, kurie įkvepia“. „Kelio metu negalime nuo savęs pabėgti. Einant fiziniu keliu, galima labai daug apie gyvenimo kelią pamąstyti,“ - pritaria Rokas Leonavičius.<br />Dar vienas pokalbis apie tikslus, interesus, ribas, kurias, dažnu atveju, sugalvojame patys, įrašytas unikalaus projekto „Mums pakeliui“ metu.<br /><br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1795</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Stereotipai ir išankstinės nuostatos bendravime išnyksta</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-stereotipai-ir-isankstines-nuostatos-bendravime-isnyksta--45923631</link><description><![CDATA[„Tai yra patirtis ir labai stipri“, - taip apibūdino „Draugystė veža“ LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministrė Monika Navickienė, dalyvavusi unikaliame projekte „Mums pakeliui“. „Negalia yra mūsų sveikų galvose „įklijuotas“ dalykas“, - ministrei antrina jos patarėjas Tomas Kavaliauskas. „Sąvoka „negalia“ bendravime išnyksta“, - užtvirtina Vytis Venslauskas „Draugystė veža“ direktorius.<br /><br />Laida įrašyta unikalaus projekto „Mums pakeliui“ metu priešpaskutinę dieną, pašnekovams įveikus vieną iš ilgiausių Camino Lituano kelio etapų. Visi pašnekovai vieningai sutaria, kad kelyje išmoktos pamokos stumia į priekį ir verčia perdėlioti prioritetus bei galvoje susidėliojusius stereotipus.<br />Radijo studija šios laidos įrašo metu tapo automobilis, vežęs žygeivius iš kelio. Ministrė prisipažino, kad tokio interviu ji nebuvo davusi ir tai yra vienas iš įsimintiniausių pašnekesių.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45923631</guid><pubDate>Sat, 31 Jul 2021 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45923631/2021_07_31_3350_1_20210731170125350.mp3" length="28691197" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Tai yra patirtis ir labai stipri“, - taip apibūdino „Draugystė veža“ LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministrė Monika Navickienė, dalyvavusi unikaliame projekte „Mums pakeliui“. „Negalia yra mūsų sveikų galvose „įklijuotas“ dalykas“, -...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Tai yra patirtis ir labai stipri“, - taip apibūdino „Draugystė veža“ LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministrė Monika Navickienė, dalyvavusi unikaliame projekte „Mums pakeliui“. „Negalia yra mūsų sveikų galvose „įklijuotas“ dalykas“, - ministrei antrina jos patarėjas Tomas Kavaliauskas. „Sąvoka „negalia“ bendravime išnyksta“, - užtvirtina Vytis Venslauskas „Draugystė veža“ direktorius.<br /><br />Laida įrašyta unikalaus projekto „Mums pakeliui“ metu priešpaskutinę dieną, pašnekovams įveikus vieną iš ilgiausių Camino Lituano kelio etapų. Visi pašnekovai vieningai sutaria, kad kelyje išmoktos pamokos stumia į priekį ir verčia perdėlioti prioritetus bei galvoje susidėliojusius stereotipus.<br />Radijo studija šios laidos įrašo metu tapo automobilis, vežęs žygeivius iš kelio. Ministrė prisipažino, kad tokio interviu ji nebuvo davusi ir tai yra vienas iš įsimintiniausių pašnekesių.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1794</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie kelią su sutiktais pakeleiviais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-kelia-su-sutiktais-pakeleiviais--45826788</link><description><![CDATA[Dar viena laida, įrašyta unikalaus projekto „Mums pakeliui“ metu, po žydinčiomis liepomis. Su Virginija Cimermoniene - vilniete, verslininke, Gediminu Tankevičiumi – sporto medicinos gydytoju, mokslų daktaru ir Kristina Jurevičiūte – sodybos „Onupis“, esančios Kauno rajone Biliūnų kaime, savininke kalbamės apie kelią su sutiktais pakeleiviais. Apie patirtis ir išmoktas pamokas. Apie svajones ir pasirinkimus, keičiančius gyvenimą.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45826788</guid><pubDate>Sat, 24 Jul 2021 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45826788/2021_07_24_3350_1_20210724170145039.mp3" length="28717528" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dar viena laida, įrašyta unikalaus projekto „Mums pakeliui“ metu, po žydinčiomis liepomis. Su Virginija Cimermoniene - vilniete, verslininke, Gediminu Tankevičiumi – sporto medicinos gydytoju, mokslų daktaru ir Kristina Jurevičiūte – sodybos „Onupis“,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dar viena laida, įrašyta unikalaus projekto „Mums pakeliui“ metu, po žydinčiomis liepomis. Su Virginija Cimermoniene - vilniete, verslininke, Gediminu Tankevičiumi – sporto medicinos gydytoju, mokslų daktaru ir Kristina Jurevičiūte – sodybos „Onupis“, esančios Kauno rajone Biliūnų kaime, savininke kalbamės apie kelią su sutiktais pakeleiviais. Apie patirtis ir išmoktas pamokas. Apie svajones ir pasirinkimus, keičiančius gyvenimą.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1795</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Jaudinantis pokalbis ypatingoje vietoje: tu gali dalintis tik tuo, ką turi!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-jaudinantis-pokalbis-ypatingoje-vietoje-tu-gali-dalintis-tik-tuo-ka-turi--45753705</link><description><![CDATA[Tai jau antroji laida, kuri įrašyta jau antrą savaitę vykstančio unikalaus projekto „Mums pakeliui“ metu, po kvepiančiomis liepomis. Šį kartą - Kėdainių rajone, Paberžėje. Aštuntąją žygio dieną „Draugystė veža“ iniciatyvos „Mums pakeliui“ žygeiviai išgirdo dar vieną Piligrimų kelio kodekso sentenciją: „Tu gali dalintis tik tuo, ką turi“. Tad šiame kelio etape ir lydi pamąstymai apie dalijimąsi gerumu, kuklesne ar turtingesne patirtimi, išgyvenimais ir džiaugsmu.<br />Laidoje kalbamės su prie žygeivių prisijungusiais svečiais iš Tauragės krašto, Lauksargių globos namų. Tai žygeiviai, kurie savo atvykimu sujaudino iki ašarų. Vyriausiai žygeivei Bronelei 88, jaunesnio nei 67 nėra. Visą etapą – daugiau nei 20 km įveikė Antanas Vasilevas ir Lauksargių globos namų užimtumo specialistė Edita Gaižauskienė. Laidoje taip pat įspūdžiais dalinasi Lauksargių globos namų direktorė Jovita Černeckienė ir Antanina Dilbienė, kuriai jau aštuoniasdešimt penkeri.<br />Lauksargių globos namų direktorė Jovita Černeckienė sako, nors jų bendruomenė maža, bet yra ir visuomenės dalis: „Kuo mes galim dalintis? Dalinamės patirtimi, išmintimi, gera nuotaika, bendryste, šypsena, medžio šakele atsiginti nuo vabzdžių... Stengiamės visose iniciatyvose dalyvauti, kur tik leidžia mūsų jėgos“.<br />Pokalbis apie išmintį, gerą nuotaiką, bendrystę, apie tai, koks svarbus yra kiekvieno mūsų kelias ir gerumą bei gerą nuotaiką, kurios pašnekovams netrūksta.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45753705</guid><pubDate>Sat, 17 Jul 2021 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45753705/2021_07_17_3350_1_20210717170304905.mp3" length="28542821" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tai jau antroji laida, kuri įrašyta jau antrą savaitę vykstančio unikalaus projekto „Mums pakeliui“ metu, po kvepiančiomis liepomis. Šį kartą - Kėdainių rajone, Paberžėje. Aštuntąją žygio dieną „Draugystė veža“ iniciatyvos „Mums pakeliui“ žygeiviai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tai jau antroji laida, kuri įrašyta jau antrą savaitę vykstančio unikalaus projekto „Mums pakeliui“ metu, po kvepiančiomis liepomis. Šį kartą - Kėdainių rajone, Paberžėje. Aštuntąją žygio dieną „Draugystė veža“ iniciatyvos „Mums pakeliui“ žygeiviai išgirdo dar vieną Piligrimų kelio kodekso sentenciją: „Tu gali dalintis tik tuo, ką turi“. Tad šiame kelio etape ir lydi pamąstymai apie dalijimąsi gerumu, kuklesne ar turtingesne patirtimi, išgyvenimais ir džiaugsmu.<br />Laidoje kalbamės su prie žygeivių prisijungusiais svečiais iš Tauragės krašto, Lauksargių globos namų. Tai žygeiviai, kurie savo atvykimu sujaudino iki ašarų. Vyriausiai žygeivei Bronelei 88, jaunesnio nei 67 nėra. Visą etapą – daugiau nei 20 km įveikė Antanas Vasilevas ir Lauksargių globos namų užimtumo specialistė Edita Gaižauskienė. Laidoje taip pat įspūdžiais dalinasi Lauksargių globos namų direktorė Jovita Černeckienė ir Antanina Dilbienė, kuriai jau aštuoniasdešimt penkeri.<br />Lauksargių globos namų direktorė Jovita Černeckienė sako, nors jų bendruomenė maža, bet yra ir visuomenės dalis: „Kuo mes galim dalintis? Dalinamės patirtimi, išmintimi, gera nuotaika, bendryste, šypsena, medžio šakele atsiginti nuo vabzdžių... Stengiamės visose iniciatyvose dalyvauti, kur tik leidžia mūsų jėgos“.<br />Pokalbis apie išmintį, gerą nuotaiką, bendrystę, apie tai, koks svarbus yra kiekvieno mūsų kelias ir gerumą bei gerą nuotaiką, kurios pašnekovams netrūksta.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1784</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Kelią kuria žmonės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kelia-kuria-zmones--45690592</link><description><![CDATA[Ši laida įrašyta Joniškio rajone, Buivydžiuose, kaimo turizmo sodyboje „Namukas“, po pirmosios dienos etapo kalbamės su Camino Lituano savanoriais Mariumi Minkevičiumi, Jolanta Kručkauskaite - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pietvakarių centro vadove ir Alvydu Valenta, žurnalistu, poetu, esperantininku. Laba diena ir Jums, gerbiamas Alvydai. Su laidos svečiais kalbamės jiems įveikus pirmąjį Camino Lituano kelio etapą Žagarė – Buivydžiai, beveik 29 kilometrus.<br />Liepos 5-ąją dieną Žagarėje startavo unikalus iniciatyvos „“Draugystė veža projektas „Mums pakeliui“. Tai projektas apie tai, kad visi mes einame savo keliu, tie atskiri mūsų kiekvieno keliai susijungia į vieną didelį kelią. Projektas, kuriame dalyviai tikrai pasiryžę nueiti 500 km Camino Lithuano kelią nuo Žagarės iki Seinų. Kiekvieną dieną keliautojai eina vis nauju etapu ir kiekvieną dieną komandą sudaro keturios pozicijos: fizinę negalią, psichosocialinę ar intelekto negalią turintys, žinomas žmogus ir vietinis šviesuolis.<br />Camino Lituano – pirmas ir vienintelis savarankiškai keliauti paruoštas 500 kilometrų šiuolaikinis piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir prisijungiantis prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo.<br /><br />Kaip sekėsi projekto „Mums pakeliui“ žygeiviams įveikti pirmąjį etapą. Kaip buvo sukurtas Camino kelias ir kas tai yra, kodėl savanoriai tiek daug savo laiko ir širdies skiria jam. Ar skiriasi neregio kūrėjo pasaulis nuo reginčio kūrėjo pasaulio? Nuoširdus ir labai įdomus pokalbis.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45690592</guid><pubDate>Sat, 10 Jul 2021 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45690592/2021_07_10_3350_1_20210710170222871.mp3" length="28717528" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ši laida įrašyta Joniškio rajone, Buivydžiuose, kaimo turizmo sodyboje „Namukas“, po pirmosios dienos etapo kalbamės su Camino Lituano savanoriais Mariumi Minkevičiumi, Jolanta Kručkauskaite - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pietvakarių centro...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ši laida įrašyta Joniškio rajone, Buivydžiuose, kaimo turizmo sodyboje „Namukas“, po pirmosios dienos etapo kalbamės su Camino Lituano savanoriais Mariumi Minkevičiumi, Jolanta Kručkauskaite - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pietvakarių centro vadove ir Alvydu Valenta, žurnalistu, poetu, esperantininku. Laba diena ir Jums, gerbiamas Alvydai. Su laidos svečiais kalbamės jiems įveikus pirmąjį Camino Lituano kelio etapą Žagarė – Buivydžiai, beveik 29 kilometrus.<br />Liepos 5-ąją dieną Žagarėje startavo unikalus iniciatyvos „“Draugystė veža projektas „Mums pakeliui“. Tai projektas apie tai, kad visi mes einame savo keliu, tie atskiri mūsų kiekvieno keliai susijungia į vieną didelį kelią. Projektas, kuriame dalyviai tikrai pasiryžę nueiti 500 km Camino Lithuano kelią nuo Žagarės iki Seinų. Kiekvieną dieną keliautojai eina vis nauju etapu ir kiekvieną dieną komandą sudaro keturios pozicijos: fizinę negalią, psichosocialinę ar intelekto negalią turintys, žinomas žmogus ir vietinis šviesuolis.<br />Camino Lituano – pirmas ir vienintelis savarankiškai keliauti paruoštas 500 kilometrų šiuolaikinis piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir prisijungiantis prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo.<br /><br />Kaip sekėsi projekto „Mums pakeliui“ žygeiviams įveikti pirmąjį etapą. Kaip buvo sukurtas Camino kelias ir kas tai yra, kodėl savanoriai tiek daug savo laiko ir širdies skiria jam. Ar skiriasi neregio kūrėjo pasaulis nuo reginčio kūrėjo pasaulio? Nuoširdus ir labai įdomus pokalbis.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1795</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. 500 kilometrų gerumo, pamokų ir minčių. Projektas „Mums pakeliui“ startuoja jau liepos 5-ąją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-500-kilometru-gerumo-pamoku-ir-minciu-projektas-mums-pakeliui-startuoja-jau-liepos-5-aja--45458576</link><description><![CDATA[Projektas „Mums pakeliui“ startuoja jau liepos 5-ąją. Tai projektas apie tai, kad visi mes einame savo keliu, o tie atskiri mūsų kiekvieno keliai susijungia į vieną didelį kelią. Projektas, kuriame tikrai nueisime 500 km Camino Lithuano kelią nuo Žagarės iki Seinų. Kiekvieną dieną eisime vis nauju etapu ir kiekvieną dieną keliautojų komandą sudarys keturios pozicijos: fizinę negalią, psichosocialinę ar intelekto negalią turintys, žinomas žmogus ir vietinis šviesuolis. Kiekviena diena turi ir savo temą. LRT.LT puslapyje yra projekto anketa, taisyklės, išsamūs aprašymai, kur galite apie viską paskaityti plačiau.<br />Laidoje dalyvauja du keliautojai visomis prasmėmis. Juozas Gaižauskas – aktorius, rašytojas, TV laidų bei renginių vedėjas, prodiuseris, dainų kūrėjas, atlikėjas ir piligrimas. Vytis Venslauskas – reklamos ir marketingo projektų kūrėjas, viešosios įstaigos „Turizmo plėtros institutas“, administruojančios iniciatyvos Draugystė veža projektus, direktorius, aistringas motociklų mėgėjas, neseniai grįžęs iš žygio po Ispaniją ir Portuhgaliją, nors ruošėsi į Maroką, taip pat ir piligrimas.<br />Visi mes kiekvieną dieną vaikštome nuo ryto ligi vakaro – vieni daugiau, kiti mažiau, tačiau ne kiekvienas pasiryžta leistis į piligriminį kelią. Tam įgyvendinti ir Juozui Gaižauskui prireikė nemažai laiko – net 5-erių metų. Laidoje J.Gaižauskas dalijasi savo kelio ieškojimais ir atradimais. Kaip sugalvojo eiti į piligriminį kelią ir kodėl taip ilgai ruošėsi? Su kokiais iššūkiais ir atradimais teko susidurti kelyje ir po jo? Taip pat laidoje kalbamės apie knygą „Dievas su šlepetėmis“. Taip vadinasi pirmoji aktoriaus Juozo Gaižausko knyga. Ji gimė po žygio Šv. Jokūbo keliu. Ir pavadinimas, sako Juozas, nėra atsitiktinis: „knygoje Dievas iš tiesų mūvi šlepetes, pamatysite“.<br />Vytis Venslauskas kviečia jungtis visus ir perduoda projekto organizatorių žinutę: „Šiuo projektu norime dar kartą pasakyti, kad šiandien mes visi - tiek turintys negalią, tiek ne, tiek žinomi žmonės, kurių gyvenimus sekame, tiek tie, kurie kuria šviesą ir grožį tyliai, – visi esame naujame starte. Ir toks jausmas, kad visi nauji išbandymai mums siunčiami yra tam, kad dar kartą įvertintume svarbiausia - priimti, suprasti, palaikyti ir mylėti vienam kitą.“<br /><br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45458576</guid><pubDate>Sat, 26 Jun 2021 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45458576/2021_06_26_3350_1_20210626170204400.mp3" length="28717528" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Projektas „Mums pakeliui“ startuoja jau liepos 5-ąją. Tai projektas apie tai, kad visi mes einame savo keliu, o tie atskiri mūsų kiekvieno keliai susijungia į vieną didelį kelią. Projektas, kuriame tikrai nueisime 500 km Camino Lithuano kelią nuo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Projektas „Mums pakeliui“ startuoja jau liepos 5-ąją. Tai projektas apie tai, kad visi mes einame savo keliu, o tie atskiri mūsų kiekvieno keliai susijungia į vieną didelį kelią. Projektas, kuriame tikrai nueisime 500 km Camino Lithuano kelią nuo Žagarės iki Seinų. Kiekvieną dieną eisime vis nauju etapu ir kiekvieną dieną keliautojų komandą sudarys keturios pozicijos: fizinę negalią, psichosocialinę ar intelekto negalią turintys, žinomas žmogus ir vietinis šviesuolis. Kiekviena diena turi ir savo temą. LRT.LT puslapyje yra projekto anketa, taisyklės, išsamūs aprašymai, kur galite apie viską paskaityti plačiau.<br />Laidoje dalyvauja du keliautojai visomis prasmėmis. Juozas Gaižauskas – aktorius, rašytojas, TV laidų bei renginių vedėjas, prodiuseris, dainų kūrėjas, atlikėjas ir piligrimas. Vytis Venslauskas – reklamos ir marketingo projektų kūrėjas, viešosios įstaigos „Turizmo plėtros institutas“, administruojančios iniciatyvos Draugystė veža projektus, direktorius, aistringas motociklų mėgėjas, neseniai grįžęs iš žygio po Ispaniją ir Portuhgaliją, nors ruošėsi į Maroką, taip pat ir piligrimas.<br />Visi mes kiekvieną dieną vaikštome nuo ryto ligi vakaro – vieni daugiau, kiti mažiau, tačiau ne kiekvienas pasiryžta leistis į piligriminį kelią. Tam įgyvendinti ir Juozui Gaižauskui prireikė nemažai laiko – net 5-erių metų. Laidoje J.Gaižauskas dalijasi savo kelio ieškojimais ir atradimais. Kaip sugalvojo eiti į piligriminį kelią ir kodėl taip ilgai ruošėsi? Su kokiais iššūkiais ir atradimais teko susidurti kelyje ir po jo? Taip pat laidoje kalbamės apie knygą „Dievas su šlepetėmis“. Taip vadinasi pirmoji aktoriaus Juozo Gaižausko knyga. Ji gimė po žygio Šv. Jokūbo keliu. Ir pavadinimas, sako Juozas, nėra atsitiktinis: „knygoje Dievas iš tiesų mūvi šlepetes, pamatysite“.<br />Vytis Venslauskas kviečia jungtis visus ir perduoda projekto organizatorių žinutę: „Šiuo projektu norime dar kartą pasakyti, kad šiandien mes visi - tiek turintys negalią, tiek ne, tiek žinomi žmonės, kurių gyvenimus sekame, tiek tie, kurie kuria šviesą ir grožį tyliai, – visi esame naujame starte. Ir toks jausmas, kad visi nauji išbandymai mums siunčiami yra tam, kad dar kartą įvertintume svarbiausia - priimti, suprasti, palaikyti ir mylėti vienam kitą.“<br /><br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1795</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Asistentinio taksi įkūrėjai sako: Reikia bandyti ir būtinai pavyks!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-asistentinio-taksi-ikurejai-sako-reikia-bandyti-ir-butinai-pavyks--45382067</link><description><![CDATA[Mindaugas Stanevičius ir Vaidas Kuliauskas – du draugai, sudėję savo santaupas ir įkūrę mažąją bendriją “Asistentinis taksi”. Abu draugai po kaklo traumų juda neįgaliojo vežimęliu ir sukūrė verslą tam, kad pagelbėti judėjimo negalią turintiems, senjorams.<br />“Asistentinis taksi” įkūrėjai jungiasi prie projekto „Mums pakeliui“. Dabar jie pasiryžę įveikti visą 500 km „Camino Lituano“ kelią ir būti šios kelionės „gelbėtojais“: „Dalyvausime, nes tikime, jog išbandymai daro mus stipresniais. Rodydami pavyzdį skatinsime kitų neįgaliųjų veiklumą, aktyvesnį judėjimą pirmyn, taip pat padėsime kelyje tiems, kuriems to reikės. Projekte tikimės paprasto ir šilto bendravimo, nes mes norime būti reikalingi, o ne siekiame uždirbt.<br />Tokie projektai kaip šis naudingi visiems – sveikiesiems padeda suvokti, kad žmogaus su negalia poreikiai tokie patys, kaip ir jos neturinčiųjų, o neįgaliesiems reikia nors kartais išeiti iš savo komforto zonos – nėra kliūčių, kurių neįmanoma įveikti. Reikia bandyt – ir būtinai pavyks.“<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45382067</guid><pubDate>Sat, 19 Jun 2021 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45382067/2021_06_19_3350_1_p_20210619170255918.mp3" length="27864891" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mindaugas Stanevičius ir Vaidas Kuliauskas – du draugai, sudėję savo santaupas ir įkūrę mažąją bendriją “Asistentinis taksi”. Abu draugai po kaklo traumų juda neįgaliojo vežimęliu ir sukūrė verslą tam, kad pagelbėti judėjimo negalią turintiems,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mindaugas Stanevičius ir Vaidas Kuliauskas – du draugai, sudėję savo santaupas ir įkūrę mažąją bendriją “Asistentinis taksi”. Abu draugai po kaklo traumų juda neįgaliojo vežimęliu ir sukūrė verslą tam, kad pagelbėti judėjimo negalią turintiems, senjorams.<br />“Asistentinis taksi” įkūrėjai jungiasi prie projekto „Mums pakeliui“. Dabar jie pasiryžę įveikti visą 500 km „Camino Lituano“ kelią ir būti šios kelionės „gelbėtojais“: „Dalyvausime, nes tikime, jog išbandymai daro mus stipresniais. Rodydami pavyzdį skatinsime kitų neįgaliųjų veiklumą, aktyvesnį judėjimą pirmyn, taip pat padėsime kelyje tiems, kuriems to reikės. Projekte tikimės paprasto ir šilto bendravimo, nes mes norime būti reikalingi, o ne siekiame uždirbt.<br />Tokie projektai kaip šis naudingi visiems – sveikiesiems padeda suvokti, kad žmogaus su negalia poreikiai tokie patys, kaip ir jos neturinčiųjų, o neįgaliesiems reikia nors kartais išeiti iš savo komforto zonos – nėra kliūčių, kurių neįmanoma įveikti. Reikia bandyt – ir būtinai pavyks.“<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1742</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Pokalbis su vyrais apie jausmus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-pokalbis-su-vyrais-apie-jausmus--45184385</link><description><![CDATA[Laidoje, skirtoje Tėvo dienai, kuri minima pirmąjį birželio sekmadienį, kalbamės su dviem nuostabiais tėčiais. Vilnietis Aivaras Mickus, kartu su žmona, augina penkerių metukų dukrytę. Kitas svečias - Kupiškio rajone Subačiaus miestelyje su šeima gyvenantis Aridanas Krasauskas. Aridano sūnui jau 20 metų, o dukrytei Mildutei aštuoneri. Aivaro rega silpsta kiekvieną dieną, tačiau meilė dukrytei su kiekviena diena tik didėja. O Aridanas, gimus dukrelei, kuri turi judėjimo negalią, pasitaręs su žmona, nusprendė – tegul žmona eina į darbą, jis pats rūpinsis mažąja namuose.<br />Juk ne kiekvienas tėtis nori ir moka pamaitinti savo mažylį, o Aridanui tenka maitinti Mildutę per pilvuką, nes mergaitė pati negali to padaryti. Taip pat tenka ir pamokoms padėti pasiruošti. Aivaras atvirai pasakoja, kad dukra jau žino, kad tėvelis silpnai mato ir kartais vaikiškai pagudrauja. Abu laidoje dalyvaujantys tėčiai paneigia nuomonę, kad vyrams nepatinka kalbėti apie jausmus ir labai jautriai dalijasi tėviškais džiaugsmais ir rūpesčiais.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45184385</guid><pubDate>Sat, 05 Jun 2021 13:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45184385/2021_06_05_099_d35ee061_3350_20210605170252430.mp3" length="28717528" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje, skirtoje Tėvo dienai, kuri minima pirmąjį birželio sekmadienį, kalbamės su dviem nuostabiais tėčiais. Vilnietis Aivaras Mickus, kartu su žmona, augina penkerių metukų dukrytę. Kitas svečias - Kupiškio rajone Subačiaus miestelyje su šeima...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje, skirtoje Tėvo dienai, kuri minima pirmąjį birželio sekmadienį, kalbamės su dviem nuostabiais tėčiais. Vilnietis Aivaras Mickus, kartu su žmona, augina penkerių metukų dukrytę. Kitas svečias - Kupiškio rajone Subačiaus miestelyje su šeima gyvenantis Aridanas Krasauskas. Aridano sūnui jau 20 metų, o dukrytei Mildutei aštuoneri. Aivaro rega silpsta kiekvieną dieną, tačiau meilė dukrytei su kiekviena diena tik didėja. O Aridanas, gimus dukrelei, kuri turi judėjimo negalią, pasitaręs su žmona, nusprendė – tegul žmona eina į darbą, jis pats rūpinsis mažąja namuose.<br />Juk ne kiekvienas tėtis nori ir moka pamaitinti savo mažylį, o Aridanui tenka maitinti Mildutę per pilvuką, nes mergaitė pati negali to padaryti. Taip pat tenka ir pamokoms padėti pasiruošti. Aivaras atvirai pasakoja, kad dukra jau žino, kad tėvelis silpnai mato ir kartais vaikiškai pagudrauja. Abu laidoje dalyvaujantys tėčiai paneigia nuomonę, kad vyrams nepatinka kalbėti apie jausmus ir labai jautriai dalijasi tėviškais džiaugsmais ir rūpesčiais.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1795</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Hero talents – unikali modelių ir pranešėjų agentūra</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-hero-talents-unikali-modeliu-ir-praneseju-agentura--45097419</link><description><![CDATA[Unikalios modelių ir pranešėjų agentūros HERO TALENTS iniciatorės ir kūrėjos Ema Navickienė ir Aistė Krušinskaitė laidoje sako, tikinčios, kad visi žmonės gali atrasti save ir savo talentus, nepriklausomai nuo skirtingų galių, išvaizdos bruožų ar fizinių gebėjimų.<br /><br />Aistė būdama 25 metų patyrė stuburo traumą, kuri iš esmės pakeitė jos gyvenimą. Atrasti meilę sau ir gyvenimui jai padėjo entuziazmas ir drąsa, kurios ji kupina nuo vaikystės. Šiandien nuo Aistės veido nedingsta šypsena ir ji yra įsitikinusi, agentūra padarys didelį poveikį keičiant visuomenės požiūrį į negalią turintį žmogų bei įvaizdžio standartus.<br />Ema dalijasi septyneriais bendros kelionės ir artimos draugystės su vyru Augustu, turinčiu judėjimo negalią, metais. Ši draugystė apvertė jos gyvenimą aukštyn kojom. Pirmiausia, teko susipažinti ir išmokti gyventi su iššūkiais, kuriuos kuria negalia, po to sekė artimųjų ir aplinkos nuomonės ir požiūriai, kurie buvo grindžiami baime, nežinojimu ir gąsdinimais. Tačiau po kurio laiko suprato, kad kas kitiems atrodo problema, jai tai tik paslaptis, kurią norisi įminti. Jauna moteris džiaugiasi sukurta agentūra, ir tiki - ji padės pamatyti talentus, kurie lieka nepastebėti.<br /><br />Laidos vedėja Ž.Gedrimaitė<br /><br /><br /><br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45097419</guid><pubDate>Sat, 29 May 2021 11:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45097419/2021_05_29_071_a28eaf62_3350_20210529150222371.mp3" length="24078209" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Unikalios modelių ir pranešėjų agentūros HERO TALENTS iniciatorės ir kūrėjos Ema Navickienė ir Aistė Krušinskaitė laidoje sako, tikinčios, kad visi žmonės gali atrasti save ir savo talentus, nepriklausomai nuo skirtingų galių, išvaizdos bruožų ar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Unikalios modelių ir pranešėjų agentūros HERO TALENTS iniciatorės ir kūrėjos Ema Navickienė ir Aistė Krušinskaitė laidoje sako, tikinčios, kad visi žmonės gali atrasti save ir savo talentus, nepriklausomai nuo skirtingų galių, išvaizdos bruožų ar fizinių gebėjimų.<br /><br />Aistė būdama 25 metų patyrė stuburo traumą, kuri iš esmės pakeitė jos gyvenimą. Atrasti meilę sau ir gyvenimui jai padėjo entuziazmas ir drąsa, kurios ji kupina nuo vaikystės. Šiandien nuo Aistės veido nedingsta šypsena ir ji yra įsitikinusi, agentūra padarys didelį poveikį keičiant visuomenės požiūrį į negalią turintį žmogų bei įvaizdžio standartus.<br />Ema dalijasi septyneriais bendros kelionės ir artimos draugystės su vyru Augustu, turinčiu judėjimo negalią, metais. Ši draugystė apvertė jos gyvenimą aukštyn kojom. Pirmiausia, teko susipažinti ir išmokti gyventi su iššūkiais, kuriuos kuria negalia, po to sekė artimųjų ir aplinkos nuomonės ir požiūriai, kurie buvo grindžiami baime, nežinojimu ir gąsdinimais. Tačiau po kurio laiko suprato, kad kas kitiems atrodo problema, jai tai tik paslaptis, kurią norisi įminti. Jauna moteris džiaugiasi sukurta agentūra, ir tiki - ji padės pamatyti talentus, kurie lieka nepastebėti.<br /><br />Laidos vedėja Ž.Gedrimaitė<br /><br /><br /><br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1505</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Autizmas – ne kliūtis tapti įmonės direktoriumi!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-autizmas-ne-kliutis-tapti-imones-direktoriumi--44982477</link><description><![CDATA[Kai daugelis liūdi dėl karantino, neįvykusių kelionių ir kitų neišsipildžiusių svajonių, autizmo spektro sutrikimą turintis Kasparas Dučinskas ir jo mama Eglė džiaugiasi – atidaryta individuali įmonė „Nepyksti“, ir sukurta darbo vieta Kasparui. Laidoje apie paslaugą, pagalbą priimant sprendimus pasakoja ir Valakupių reabilitacijos centro Profesinės reabilitacijos skyriaus vadovė Natalija Markovskaja. Apie „baubus“ ir kitas baimes, vis dar gyvus stereotipus ir pagalbą juos laužant, patirtis, žmonių požiūrį išgyvenimus pasakoja pašnekovai. Tiek Kasparo mama Eglė, tiek kasdieniniame darbe su nepažinojimu ir nežinojimu ar nemokėjimu suprasti, priimti kasdien susidurianti Natalija, vieningai sutaria – jei nori, dirbti, pagal savo galimybes, ir jaustis reikalingu gali visi.<br />VšĮ Valakupių reabilitacijos centras nuo 2020 birželio 1 d. teikia projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ paslaugą – pagalba priimant sprendimus. Ši paslauga skirta suaugusiems asmenims su proto ir (arba) psichikos negalia, kuriems nustatytas ribotas gebėjimas priimti sprendimus tam tikroje srityje.<br />Pagalba priimant sprendimus – tai asmeniškas sprendimų priėmimo procesas, kai sprendimą priimantis asmuo naudojasi jam pagalbą teikiančio specialisto ar specialistų komandos pagalba, sprendžiant dėl asmens sveikatos, socialinio dalyvavimo, asmeninių turtinių bei neturtinių<br />klausimų, remiantis sprendimą priimančio asmens valia, pageidavimu ir teise rinktis.<br />Pačios paslaugos tikslas – pasitelkus pagalbininko priimant sprendimus ar specialistų komandos pagalbą stiprinti asmens gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, siekiant savarankiško gyvenimo ir dalyvavimo visose gyvenimo srityse Pagalbos priimant sprendimus asmeniui teikiama asmens sveikatos, socialinio dalyvavimo, asmeninių turtinių, asmeninių neturtinių klausimų srityse. Teisę į pagalbos priimant sprendimus paslaugas turi nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys nuo 18 metų, kuriems nustatytas šių paslaugų poreikis.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44982477</guid><pubDate>Sat, 22 May 2021 11:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44982477/2021_05_22_071_a28eaf62_3350_20210522150117812.mp3" length="23498082" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kai daugelis liūdi dėl karantino, neįvykusių kelionių ir kitų neišsipildžiusių svajonių, autizmo spektro sutrikimą turintis Kasparas Dučinskas ir jo mama Eglė džiaugiasi – atidaryta individuali įmonė „Nepyksti“, ir sukurta darbo vieta Kasparui....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kai daugelis liūdi dėl karantino, neįvykusių kelionių ir kitų neišsipildžiusių svajonių, autizmo spektro sutrikimą turintis Kasparas Dučinskas ir jo mama Eglė džiaugiasi – atidaryta individuali įmonė „Nepyksti“, ir sukurta darbo vieta Kasparui. Laidoje apie paslaugą, pagalbą priimant sprendimus pasakoja ir Valakupių reabilitacijos centro Profesinės reabilitacijos skyriaus vadovė Natalija Markovskaja. Apie „baubus“ ir kitas baimes, vis dar gyvus stereotipus ir pagalbą juos laužant, patirtis, žmonių požiūrį išgyvenimus pasakoja pašnekovai. Tiek Kasparo mama Eglė, tiek kasdieniniame darbe su nepažinojimu ir nežinojimu ar nemokėjimu suprasti, priimti kasdien susidurianti Natalija, vieningai sutaria – jei nori, dirbti, pagal savo galimybes, ir jaustis reikalingu gali visi.<br />VšĮ Valakupių reabilitacijos centras nuo 2020 birželio 1 d. teikia projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ paslaugą – pagalba priimant sprendimus. Ši paslauga skirta suaugusiems asmenims su proto ir (arba) psichikos negalia, kuriems nustatytas ribotas gebėjimas priimti sprendimus tam tikroje srityje.<br />Pagalba priimant sprendimus – tai asmeniškas sprendimų priėmimo procesas, kai sprendimą priimantis asmuo naudojasi jam pagalbą teikiančio specialisto ar specialistų komandos pagalba, sprendžiant dėl asmens sveikatos, socialinio dalyvavimo, asmeninių turtinių bei neturtinių<br />klausimų, remiantis sprendimą priimančio asmens valia, pageidavimu ir teise rinktis.<br />Pačios paslaugos tikslas – pasitelkus pagalbininko priimant sprendimus ar specialistų komandos pagalbą stiprinti asmens gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, siekiant savarankiško gyvenimo ir dalyvavimo visose gyvenimo srityse Pagalbos priimant sprendimus asmeniui teikiama asmens sveikatos, socialinio dalyvavimo, asmeninių turtinių, asmeninių neturtinių klausimų srityse. Teisę į pagalbos priimant sprendimus paslaugas turi nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys nuo 18 metų, kuriems nustatytas šių paslaugų poreikis.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1469</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Europoje pirmą kartą organizuojamas neregių ir silpnaregių dainų konkursas Low – Vision – Song – Contest</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-europoje-pirma-karta-organizuojamas-neregiu-ir-silpnaregiu-dainu-konkursas-low-vision-song-contest--44888128</link><description><![CDATA[Laidoje, skirtoje neregių muzikai, kalbamės su Europoje pirmą kartą organizuojamo neregių ir silpnaregių dainų konkurso LOW vision nacionalinės atrankos laimėtojomis Irma Jokštyte ir Dainora Laukžemyte ir šio konkurso organizatore Lietuvoje Lina Puodžiūne. Kuo šis konkursas panašus ir kuo skiriasi nuo didžiosios Eurovizijos, kaip didžiąjame finale palaikyti Lietuvos atstoves, sužinosite laidoje.<br />Balandžio 30 d. tiesioginės „Facebook“ transliacijos metu, buvo išrinktas Lietuvos atstovas, dalyvausiantis pirmą kartą vyksiančiame tarptautiniame dainų konkurse ILSC („International Low-Vision Song-Contest“). ILSC vyks gegužės 21 d. internetu, jame dalyvaus 17 Europos šalių, pristatysiančių dainas, kurias sukūrė ir atlieka žmonės su regėjimo negalia. „Siekėme suorganizuoti panašų konkursą į visiems pažįstamą Euroviziją, tik geresnį“, – transliacijos Lietuvoje atidarymo metu apie savo idėją pasakojo Vokietijos neregių ir silpnaregių federacijos atstovas Reineris Delgado.“ Pirmą kartą rengiamame konkurse, skambės dainos iš Belgijos, Bulgarijos, Danijos, Vokietijos, Prancūzijos, Graikijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Rusijos, Šveicarijos, Turkijos ir Kipro. Dar dviejų šalių organizatoriai neįvardino. Informacija apie balsavimą bus skelbiama Vokietijos neregių ir silpnaregių federacijos puslapyje: <a href="https://www.dbsv.org/ilsc.html" rel="noopener">https://www.dbsv.org/ilsc.html</a><br />Susumavus išankstinius ir tiesioginės transliacijos metu gautus balsus, Lietuvos nacionalinėje atrankoje, pastebima balsų persvara, nugalėjo grupės „The Wind Rose“ (Vėjų rožė) daina „Invisible Colors“ (Neregėtos spalvos). Šios grupės vokalistė Irma Jokštytė ir pianistė bei aranžuotoja Dainora Laukžemytė tęsia savo muzikinį žygį toliau. Dabar visi lauksime merginų pasirodymo Europoje gegužės 21 d. 20:00 val. Lietuvos laiku, tiesioginėje transliacijoje Youtube.<br />Grupės „The Wind Rose“ vokalistė ir dainų autorė Irma Jokštytė po šios pergalės sakė: „Dabar, kai tiek daug emocijų, norisi tik visiems padėkoti už šią pergalę. Mums tai ir didžiulė atsakomybė. Bet pagrindinis mūsų tikslas yra kviesti žmones kurti. Nenoriu svarstyti šio konkurso uždarumo ar svarbos. Aš noriu kurti. Kviečiu keliauti drauge su mumis ir dalytis mūsų žinute ir būti vieningiems.“<br />Irmai antrino jos kolegė, grupės pianistė, kompozitorė bei aranžuotoja Dainora Laukžemytė: „Dalyvavome konkurse tik todėl, kad norėjome tiesiog išleisti šią mums labai brangią dainą į gyvenimą. Mes norime dalintis tomis spalvomis, kurias atrandame, norime susitikti ir kalbėtis, ką visuomet ir darydavome projekto „Dialogas tamsoje“ susitikimų metu. Čia esame tik dviese, bet mūsų komanda susideda iš daugybės žmonių, kurie kartu su mumis šią žinutę neša. Labai jiems dėkojame, ir ši nuostabi pergalė bus mums didžiulė paspirtis kurti toliau.“<br />Taigi, Lietuva! Turime dar vieną viziją! Ir jai taip pat reikės jūsų paramos ir palaikymo. Grupės „The Wind Rose“ daina, kurią prodiusavo Germanas Skoris, ir, prie kurios aranžavimo prisidėjo smuikininkas Tadas Dešukas, netrukus iškeliaus į Europą. O gegužės 21 d. lauks jūsų visų palaikymo.<br /><br />Lietuvai atstovaujančios dainos video:<br /><a href="https://www.youtube.com/watch?v=iHHdJXevNBQ" rel="noopener">https://www.youtube.com/watch?v=iHHdJXevNBQ</a><br />Lietuviška dainos versija:<br /><a href="https://www.youtube.com/watch?v=6na72y--Bn0&t=2s" rel="noopener">https://www.youtube.com/watch?v=6na72y--Bn0&t=2s</a><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44888128</guid><pubDate>Sat, 15 May 2021 11:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44888128/2021_05_15_071_a28eaf62_3350_20210515150208786.mp3" length="23993363" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje, skirtoje neregių muzikai, kalbamės su Europoje pirmą kartą organizuojamo neregių ir silpnaregių dainų konkurso LOW vision nacionalinės atrankos laimėtojomis Irma Jokštyte ir Dainora Laukžemyte ir šio konkurso organizatore Lietuvoje Lina...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje, skirtoje neregių muzikai, kalbamės su Europoje pirmą kartą organizuojamo neregių ir silpnaregių dainų konkurso LOW vision nacionalinės atrankos laimėtojomis Irma Jokštyte ir Dainora Laukžemyte ir šio konkurso organizatore Lietuvoje Lina Puodžiūne. Kuo šis konkursas panašus ir kuo skiriasi nuo didžiosios Eurovizijos, kaip didžiąjame finale palaikyti Lietuvos atstoves, sužinosite laidoje.<br />Balandžio 30 d. tiesioginės „Facebook“ transliacijos metu, buvo išrinktas Lietuvos atstovas, dalyvausiantis pirmą kartą vyksiančiame tarptautiniame dainų konkurse ILSC („International Low-Vision Song-Contest“). ILSC vyks gegužės 21 d. internetu, jame dalyvaus 17 Europos šalių, pristatysiančių dainas, kurias sukūrė ir atlieka žmonės su regėjimo negalia. „Siekėme suorganizuoti panašų konkursą į visiems pažįstamą Euroviziją, tik geresnį“, – transliacijos Lietuvoje atidarymo metu apie savo idėją pasakojo Vokietijos neregių ir silpnaregių federacijos atstovas Reineris Delgado.“ Pirmą kartą rengiamame konkurse, skambės dainos iš Belgijos, Bulgarijos, Danijos, Vokietijos, Prancūzijos, Graikijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Rusijos, Šveicarijos, Turkijos ir Kipro. Dar dviejų šalių organizatoriai neįvardino. Informacija apie balsavimą bus skelbiama Vokietijos neregių ir silpnaregių federacijos puslapyje: <a href="https://www.dbsv.org/ilsc.html" rel="noopener">https://www.dbsv.org/ilsc.html</a><br />Susumavus išankstinius ir tiesioginės transliacijos metu gautus balsus, Lietuvos nacionalinėje atrankoje, pastebima balsų persvara, nugalėjo grupės „The Wind Rose“ (Vėjų rožė) daina „Invisible Colors“ (Neregėtos spalvos). Šios grupės vokalistė Irma Jokštytė ir pianistė bei aranžuotoja Dainora Laukžemytė tęsia savo muzikinį žygį toliau. Dabar visi lauksime merginų pasirodymo Europoje gegužės 21 d. 20:00 val. Lietuvos laiku, tiesioginėje transliacijoje Youtube.<br />Grupės „The Wind Rose“ vokalistė ir dainų autorė Irma Jokštytė po šios pergalės sakė: „Dabar, kai tiek daug emocijų, norisi tik visiems padėkoti už šią pergalę. Mums tai ir didžiulė atsakomybė. Bet pagrindinis mūsų tikslas yra kviesti žmones kurti. Nenoriu svarstyti šio konkurso uždarumo ar svarbos. Aš noriu kurti. Kviečiu keliauti drauge su mumis ir dalytis mūsų žinute ir būti vieningiems.“<br />Irmai antrino jos kolegė, grupės pianistė, kompozitorė bei aranžuotoja Dainora Laukžemytė: „Dalyvavome konkurse tik todėl, kad norėjome tiesiog išleisti šią mums labai brangią dainą į gyvenimą. Mes norime dalintis tomis spalvomis, kurias atrandame, norime susitikti ir kalbėtis, ką visuomet ir darydavome projekto „Dialogas tamsoje“ susitikimų metu. Čia esame tik dviese, bet mūsų komanda susideda iš daugybės žmonių, kurie kartu su mumis šią žinutę neša. Labai jiems dėkojame, ir ši nuostabi pergalė bus mums didžiulė paspirtis kurti toliau.“<br />Taigi, Lietuva! Turime dar vieną viziją! Ir jai taip pat reikės jūsų paramos ir palaikymo. Grupės „The Wind Rose“ daina, kurią prodiusavo Germanas Skoris, ir, prie kurios aranžavimo prisidėjo smuikininkas Tadas Dešukas, netrukus iškeliaus į Europą. O gegužės 21 d. lauks jūsų visų palaikymo.<br /><br />Lietuvai atstovaujančios dainos video:<br /><a href="https://www.youtube.com/watch?v=iHHdJXevNBQ" rel="noopener">https://www.youtube.com/watch?v=iHHdJXevNBQ</a><br />Lietuviška dainos versija:<br /><a href="https://www.youtube.com/watch?v=6na72y--Bn0&t=2s" rel="noopener">https://www.youtube.com/watch?v=6na72y--Bn0&t=2s</a><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1500</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Tarptautinė Raudonojo kryžiaus diena</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-tarptautine-raudonojo-kryziaus-diena--44888132</link><description><![CDATA[Gegužės 8-ąją minima Tarptautinė raudonojo kryžiaus diena. Raudonasis kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo pusmėnulio draugija, veikianti nuo 1863 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 13 mln. savanorių. Lietuvoje Raudonojo kryžiaus organizacija veikia nuo 1919 metų. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais - esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms. Laidoje kalbamės su Kristina Meide – Lietuvos Raudonojo kryžiaus vadove ir Rasa Stankevičiene – Raudonojo kryžiaus „Šiltų apsilankymų“ programos vadove.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44888132</guid><pubDate>Sat, 08 May 2021 11:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44888132/2021_05_08_071_a28eaf62_3350_p_20210508150155018.mp3" length="8795114" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gegužės 8-ąją minima Tarptautinė raudonojo kryžiaus diena. Raudonasis kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo pusmėnulio draugija, veikianti nuo 1863 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 13 mln. savanorių....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gegužės 8-ąją minima Tarptautinė raudonojo kryžiaus diena. Raudonasis kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo pusmėnulio draugija, veikianti nuo 1863 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 13 mln. savanorių. Lietuvoje Raudonojo kryžiaus organizacija veikia nuo 1919 metų. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais - esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms. Laidoje kalbamės su Kristina Meide – Lietuvos Raudonojo kryžiaus vadove ir Rasa Stankevičiene – Raudonojo kryžiaus „Šiltų apsilankymų“ programos vadove.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>550</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Motinos dieną - apie besąlygišką meilę, kantrybę ir plačią šypseną – atsaką visiems gailesčio kupiniems žvilgsniams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-motinos-diena-apie-besalygiska-meile-kantrybe-ir-placia-sypsena-atsaka-visiems-gailescio-kupiniems-zvilgsniams--44593660</link><description><![CDATA[Motinos diena – viena gražiausių pavasario švenčių, turinčių gilias tradicijas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tai diena, kai gražiausi gėlių žiedai, gražiausi žodžiai dovanojami pačiam artimiausiam žmogui – mamai. Šią laidą skiriame visoms Mamoms. Laidoje kalbamės su druskininkiete Svetlana Veselova, kurios sūnui Edmundui jau dvidešimt penkeri, jam stiprus autizmo spektro sutrikimas ir klaipėdiete Ala Arlauskiene, kurios namuose krykštauja dvi dukros – dešimtmetė Urtė ir setynmetė Elzė. Vyresnėlei Urtei yra patvirtinta chromosomos trisomija, geriau žinoma kaip Dauno sindromas, o Elzės ligos medikai tiksliai nustatyti negali iki pat šios dienos. Abiems moterims likimas lėmė ypatingą gyvenimą, tačiau abi moterys, tiek Svetlana, tiek Ala, šiandien tik šypsosi ir stengiasi, kad jų vaikai gyventų maksimaliai laimingą gyvenimą. Apie besąlygišką meilę, kantrybę ir plačią šypseną – atsaką visiems gailesčio kupiniems žvilgsniams, motiniškus džiaugsmus ir rūpesčius, aplinkinių požiūrį ir, kur semiasi jėgų, laidoje dalijasi abi pašnekovės.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44593660</guid><pubDate>Sat, 01 May 2021 11:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44593660/2021_05_01_071_a28eaf62_3350_p_20210501150116600.mp3" length="23458794" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Motinos diena – viena gražiausių pavasario švenčių, turinčių gilias tradicijas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tai diena, kai gražiausi gėlių žiedai, gražiausi žodžiai dovanojami pačiam artimiausiam žmogui – mamai. Šią laidą skiriame visoms...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Motinos diena – viena gražiausių pavasario švenčių, turinčių gilias tradicijas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tai diena, kai gražiausi gėlių žiedai, gražiausi žodžiai dovanojami pačiam artimiausiam žmogui – mamai. Šią laidą skiriame visoms Mamoms. Laidoje kalbamės su druskininkiete Svetlana Veselova, kurios sūnui Edmundui jau dvidešimt penkeri, jam stiprus autizmo spektro sutrikimas ir klaipėdiete Ala Arlauskiene, kurios namuose krykštauja dvi dukros – dešimtmetė Urtė ir setynmetė Elzė. Vyresnėlei Urtei yra patvirtinta chromosomos trisomija, geriau žinoma kaip Dauno sindromas, o Elzės ligos medikai tiksliai nustatyti negali iki pat šios dienos. Abiems moterims likimas lėmė ypatingą gyvenimą, tačiau abi moterys, tiek Svetlana, tiek Ala, šiandien tik šypsosi ir stengiasi, kad jų vaikai gyventų maksimaliai laimingą gyvenimą. Apie besąlygišką meilę, kantrybę ir plačią šypseną – atsaką visiems gailesčio kupiniems žvilgsniams, motiniškus džiaugsmus ir rūpesčius, aplinkinių požiūrį ir, kur semiasi jėgų, laidoje dalijasi abi pašnekovės.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1467</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Keliaukime gražiausiu kūrybos, pažinimo ir draugystės taku</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-keliaukime-graziausiu-kurybos-pazinimo-ir-draugystes-taku--44466670</link><description><![CDATA[,,Keliaukime gražiausiu kūrybos, pažinimo ir draugystės taku” – kviečia festivalio „Gražiausiu taku“ rengėjai. Projektas išskirtinis tuo, kad jame dalyvauja ir žymūs menininkai – profesionalai ir talentingi neįgalūs atlikėjai, jaunieji talentai bei senjorai. Laidoje kalbamės su projekto „Gražiausiu taku“ autore ir vadovė, programų režisiere, scenarijų autore Lijana Žiedelyte ir aktoriumi, televizijos laidų, valstybinių švenčių ir kitų renginių vedėju, Gintaru Mikalausku.<br /><br />Festivalis vyksta nuo 2005 metų. Projektas apjungia įvairių žanrų, muzikos stilių ir įvairaus amžiaus atlikėjus, Scenoje susitinka ir jaunieji talentai, pirmuosius žingsnius žengiantys į sceną ir profesionalūs menininkai, pripažinti artistai. Mokiniai ir jų mokytojai, kolektyvų vadovai, šeimos nariai skatinami kartu kūrybiškai bendrauti koncertinėje ir laisvalaikio veikloje. Keliauja ir mėgėjai, muzikos mylėtojai ir profesionalai, visuomenėje žinomi asmenys. Gintaras Mikalauskas pasakoja, kaip festivalio metu jaučiasi susirinkusi tokia įvairi publika ir kokias emocijas išgyvena pats.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44466670</guid><pubDate>Sat, 24 Apr 2021 11:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44466670/2021_04_24_071_a28eaf62_3350_20210424150143468.mp3" length="23338003" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>,,Keliaukime gražiausiu kūrybos, pažinimo ir draugystės taku” – kviečia festivalio „Gražiausiu taku“ rengėjai. Projektas išskirtinis tuo, kad jame dalyvauja ir žymūs menininkai – profesionalai ir talentingi neįgalūs atlikėjai, jaunieji talentai bei...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[,,Keliaukime gražiausiu kūrybos, pažinimo ir draugystės taku” – kviečia festivalio „Gražiausiu taku“ rengėjai. Projektas išskirtinis tuo, kad jame dalyvauja ir žymūs menininkai – profesionalai ir talentingi neįgalūs atlikėjai, jaunieji talentai bei senjorai. Laidoje kalbamės su projekto „Gražiausiu taku“ autore ir vadovė, programų režisiere, scenarijų autore Lijana Žiedelyte ir aktoriumi, televizijos laidų, valstybinių švenčių ir kitų renginių vedėju, Gintaru Mikalausku.<br /><br />Festivalis vyksta nuo 2005 metų. Projektas apjungia įvairių žanrų, muzikos stilių ir įvairaus amžiaus atlikėjus, Scenoje susitinka ir jaunieji talentai, pirmuosius žingsnius žengiantys į sceną ir profesionalūs menininkai, pripažinti artistai. Mokiniai ir jų mokytojai, kolektyvų vadovai, šeimos nariai skatinami kartu kūrybiškai bendrauti koncertinėje ir laisvalaikio veikloje. Keliauja ir mėgėjai, muzikos mylėtojai ir profesionalai, visuomenėje žinomi asmenys. Gintaras Mikalauskas pasakoja, kaip festivalio metu jaučiasi susirinkusi tokia įvairi publika ir kokias emocijas išgyvena pats.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1459</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Pasaulinę cirko dieną apie Baltijos cirke atrastą šeimą, kurios neturėjo ir labai trūko</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-pasauline-cirko-diena-apie-baltijos-cirke-atrasta-seima-kurios-neturejo-ir-labai-truko--44376958</link><description><![CDATA[Balandžio 17-ąją – minima Pasaulinė cirko diena. Pirmieji cirko pasirodymai siejami su antikos laikais, kai Romos stadionuose vykdavo įspūdingi teatrališki ir akrobatiniai renginiai. Lietuvoje cirko elementų buvo liaudies šventėse, populiarūs buvo klounai, mimai, akrobatai. Laidoje kalbamės su Baltijos cirko projektų vadove, Kauno cirko meno akademijos vadove Ieva Variakojyte ir broliais Tomu ir Roku Baranauskais, „Lietuvos talentų“ dalyviais, Baltijos cirko mokiniais, jaunaisiais artistais, kurie cirke atrado šeimą, nes savosios neturėjo ir jos labai trūko.<br />Pašnekovai dalijasi apie kasdieninį cirko gyvenimą, dideles pastangas, kurių rezultatą mato žiūrovai. Tiek Ieva, tiek broliai pasakoja apie ypatingą šeimyninį ryšį, kuris sieja visus cirko darbuotojus ir naujai įsiliejusius į kolektyvą jaunuosius artistus.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44376958</guid><pubDate>Sat, 17 Apr 2021 11:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44376958/2021_04_17_071_a28eaf62_3350_20210417150129565.mp3" length="23438732" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Balandžio 17-ąją – minima Pasaulinė cirko diena. Pirmieji cirko pasirodymai siejami su antikos laikais, kai Romos stadionuose vykdavo įspūdingi teatrališki ir akrobatiniai renginiai. Lietuvoje cirko elementų buvo liaudies šventėse, populiarūs buvo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Balandžio 17-ąją – minima Pasaulinė cirko diena. Pirmieji cirko pasirodymai siejami su antikos laikais, kai Romos stadionuose vykdavo įspūdingi teatrališki ir akrobatiniai renginiai. Lietuvoje cirko elementų buvo liaudies šventėse, populiarūs buvo klounai, mimai, akrobatai. Laidoje kalbamės su Baltijos cirko projektų vadove, Kauno cirko meno akademijos vadove Ieva Variakojyte ir broliais Tomu ir Roku Baranauskais, „Lietuvos talentų“ dalyviais, Baltijos cirko mokiniais, jaunaisiais artistais, kurie cirke atrado šeimą, nes savosios neturėjo ir jos labai trūko.<br />Pašnekovai dalijasi apie kasdieninį cirko gyvenimą, dideles pastangas, kurių rezultatą mato žiūrovai. Tiek Ieva, tiek broliai pasakoja apie ypatingą šeimyninį ryšį, kuris sieja visus cirko darbuotojus ir naujai įsiliejusius į kolektyvą jaunuosius artistus.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1465</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie rašiklių kolekcijas ir svajonę įkurti rašiklių muziejų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-rasikliu-kolekcijas-ir-svajone-ikurti-rasikliu-muzieju--44284493</link><description><![CDATA[Ar žinote, kad tam, kad atsirastų tušinukas, prireikė beveik 400 išradimų ir patentų? O, kad tušinuku su ilgąja šerdele galima nubrėžti 10 km liniją? O, kad Italijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo apie 500 rašiklių gamintojų. Ir kiekvieno save gerbiančio juvelyro garbės ir prestižo reikalas buvo pagaminti prašmatnų rašiklį?<br /><br />Laidos pašnekovai - du žmonės, turintys vieną svajonę ir vienodą norą: žurnalistas, viešųjų ryšių specialistas, fotografas Vilius Rekevičius ir Inga Filipovič, kurios ūgis tik vienas metras ir 6 cm, neįgaliojo vežimėliu ji juda nuo vaikystės. Mergina seniai susitaikė su savo lemtimi ir, užuot verkusi, mėgaujasi kiekviena diena. Su gailesčiu į ją žvelgiantiems Inga šypsodamasi pasigiria, kad reta kuri mergina taip dažnai ant rankų nešiojama kaip ji.<br />Tiek Vilius, tiek Inga, be visų kitų savo veiklų, pomėgių ir darbų, kolekcionuoja tušinukus ir abu svajoja įkurti tušinukų muziejų. Kiek tušinukų pašnekovų kolekcijose? Nuo ko viskas prasidėjo? Kokie įdomiausi ir brangiausi tušinukai visomis prasmėmis? Kokios jų istorijos? Atsakymai ir labai įdomus pokalbis laidoje.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44284493</guid><pubDate>Sat, 10 Apr 2021 11:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44284493/2021_04_10_071_a28eaf62_3350_20210410150144690.mp3" length="23881768" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar žinote, kad tam, kad atsirastų tušinukas, prireikė beveik 400 išradimų ir patentų? O, kad tušinuku su ilgąja šerdele galima nubrėžti 10 km liniją? O, kad Italijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo apie 500 rašiklių gamintojų. Ir kiekvieno save...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar žinote, kad tam, kad atsirastų tušinukas, prireikė beveik 400 išradimų ir patentų? O, kad tušinuku su ilgąja šerdele galima nubrėžti 10 km liniją? O, kad Italijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo apie 500 rašiklių gamintojų. Ir kiekvieno save gerbiančio juvelyro garbės ir prestižo reikalas buvo pagaminti prašmatnų rašiklį?<br /><br />Laidos pašnekovai - du žmonės, turintys vieną svajonę ir vienodą norą: žurnalistas, viešųjų ryšių specialistas, fotografas Vilius Rekevičius ir Inga Filipovič, kurios ūgis tik vienas metras ir 6 cm, neįgaliojo vežimėliu ji juda nuo vaikystės. Mergina seniai susitaikė su savo lemtimi ir, užuot verkusi, mėgaujasi kiekviena diena. Su gailesčiu į ją žvelgiantiems Inga šypsodamasi pasigiria, kad reta kuri mergina taip dažnai ant rankų nešiojama kaip ji.<br />Tiek Vilius, tiek Inga, be visų kitų savo veiklų, pomėgių ir darbų, kolekcionuoja tušinukus ir abu svajoja įkurti tušinukų muziejų. Kiek tušinukų pašnekovų kolekcijose? Nuo ko viskas prasidėjo? Kokie įdomiausi ir brangiausi tušinukai visomis prasmėmis? Kokios jų istorijos? Atsakymai ir labai įdomus pokalbis laidoje.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1493</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Šventų Velykų išvakarėse – apie gyvenimą rokenrolo ritmu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-sventu-velyku-isvakarese-apie-gyvenima-rokenrolo-ritmu--44190275</link><description><![CDATA[Nei skaudžios emigrantės patirtys, nei patirta trauma nepalaužė laidos pašnekovių, ir abi moterys šiandien tiesiog trykšta gyvenimo džiaugsmu ir optimizmu. Apie gyvenimą rokenrolo ritmu laidoje kalbamės su daugiau nei 20 metų Londone gyvenančia dainininke Jolanta Naruševičiūte ir tauragiške Kristina Liolaite, prieš 30 metų dirbusia gamykloje, kur nelaimingo atsitikimo metu jai buvo nutrauktos abi kojos ir nuo tada Kristina draugauja su neįgaliojo vežimėliu. Tačiau tai jos nesustabdė siekti savo svajonių – mylėti, gimdyti vaikus, šokinėti parašiutu, dalyvauti automobilių slalomo varžybose ir pan.<br />Pokalbyje apie gyvenimą rokenrolo ritmu abi moterys dalijasi savo patirtimis ir išgyvenimais, atvedusiais į šios dienos būseną. Kas yra didžiausias pozityvaus gyvenimo variklis? Patarimai tiems, kurie niekaip nesusitvarko su liūdesiu, pykčiu ar kitomis neigiamomis emocijomis. Neaplenksime pokalbyje temos ir apie vyrus. Šių moterų istorijos tikrai išskirtinės!<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44190275</guid><pubDate>Sat, 03 Apr 2021 11:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44190275/2021_04_03_071_a28eaf62_3350_20210403150142504.mp3" length="24970970" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nei skaudžios emigrantės patirtys, nei patirta trauma nepalaužė laidos pašnekovių, ir abi moterys šiandien tiesiog trykšta gyvenimo džiaugsmu ir optimizmu. Apie gyvenimą rokenrolo ritmu laidoje kalbamės su daugiau nei 20 metų Londone gyvenančia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nei skaudžios emigrantės patirtys, nei patirta trauma nepalaužė laidos pašnekovių, ir abi moterys šiandien tiesiog trykšta gyvenimo džiaugsmu ir optimizmu. Apie gyvenimą rokenrolo ritmu laidoje kalbamės su daugiau nei 20 metų Londone gyvenančia dainininke Jolanta Naruševičiūte ir tauragiške Kristina Liolaite, prieš 30 metų dirbusia gamykloje, kur nelaimingo atsitikimo metu jai buvo nutrauktos abi kojos ir nuo tada Kristina draugauja su neįgaliojo vežimėliu. Tačiau tai jos nesustabdė siekti savo svajonių – mylėti, gimdyti vaikus, šokinėti parašiutu, dalyvauti automobilių slalomo varžybose ir pan.<br />Pokalbyje apie gyvenimą rokenrolo ritmu abi moterys dalijasi savo patirtimis ir išgyvenimais, atvedusiais į šios dienos būseną. Kas yra didžiausias pozityvaus gyvenimo variklis? Patarimai tiems, kurie niekaip nesusitvarko su liūdesiu, pykčiu ar kitomis neigiamomis emocijomis. Neaplenksime pokalbyje temos ir apie vyrus. Šių moterų istorijos tikrai išskirtinės!<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1561</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Teatro terapija – kas tai? Ir ko reikia, kad gyvuotų mėgėjų teatras?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-teatro-terapija-kas-tai-ir-ko-reikia-kad-gyvuotu-megeju-teatras--44076085</link><description><![CDATA[Nuo 1962 metų kovo 27 – ąją minima Tarptautinė teatro diena. Laidoje su Nida Žilinskiene - Kazio Binkio mėgėjų teatro vadove, teatro terapijos užsiėmimų organizatore ir teatro mylėtoja ir ilgamete K.Binkio teatro nare Ineta Vaitiekūniene kalbamės apie teatro terapiją ir ko reikia, kad gyvuotų mėgėjų teatras. Pašnekovės pasakoja, kad joks karantinas nesustabdo noro kurti, tačiau, vien entuziazmo yra mažai, kad labai veiksmingos teatro terapijos užsiėmimai pasiektų tuos, kuriems jos labai reikia.<br />Kazio Binkio teatras – vienintelis mėgėjiškas teatras Kaune, išlaikęs laiko ir santvarkų išbandymus. 1936 m. tuometiniame kultūros klube mėgėjiška dramos trupė, vadovaujama V. Bičiūno, pastatė K. Čapliko pjesę „Robotai“. Šie metai laikomi dabartinio teatro gimimo data. 1939 metais trupei vadovavo J. Miltinis. Teatro „aukso amžius“ siejamas su režisieriumi A. Kybartu, dailininku J. Surdoku, kai su nieko apie teatrą nenutuokiančiu jaunimu buvo pastatyti profesionalūs, Lietuvoje pagarsėję spektakliai. Po spektaklio „Tamošius bekepuris“ teatras pasivadino Kazio Binkio vardu.<br />Teatre kūrybinę veiklą pradėjo aktoriai: E. Žebertavičiūtė, V. Grigolis, R. Vaidotas, S. Jačėnas, A. Žekas, A. Kybartas, A. Stanionis, A. Jalianiauskas, G. Adomaitis ir kiti dabar jau profesionalūs režisieriai, aktoriai, kultūros darbuotojai. 1972–1980 m. teatro režisieriumi dirbo ir dešimt spektaklių pastatė R. Štaras. Nuo 1995 m. R. Štaras vėl buvo pakviestas vadovauti Kazio Binkio teatro suaugusiųjų trupei, o nuo 2020 m. vadove tapo Nida Vita Žilinskienė. Teatro kūrybinis gyvenimas neatsiejamas nuo tradicinio festivalio „Kauno rampa“, kuriame kiekvienais metais teatras pristato premjerą, sukviečia kitus teatrus kartu alsuoti magišku teatro pasaulio oru.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44076085</guid><pubDate>Sat, 27 Mar 2021 12:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44076085/2021_03_27_071_a28eaf62_3350_20210327150206256.mp3" length="24071940" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo 1962 metų kovo 27 – ąją minima Tarptautinė teatro diena. Laidoje su Nida Žilinskiene - Kazio Binkio mėgėjų teatro vadove, teatro terapijos užsiėmimų organizatore ir teatro mylėtoja ir ilgamete K.Binkio teatro nare Ineta Vaitiekūniene kalbamės apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo 1962 metų kovo 27 – ąją minima Tarptautinė teatro diena. Laidoje su Nida Žilinskiene - Kazio Binkio mėgėjų teatro vadove, teatro terapijos užsiėmimų organizatore ir teatro mylėtoja ir ilgamete K.Binkio teatro nare Ineta Vaitiekūniene kalbamės apie teatro terapiją ir ko reikia, kad gyvuotų mėgėjų teatras. Pašnekovės pasakoja, kad joks karantinas nesustabdo noro kurti, tačiau, vien entuziazmo yra mažai, kad labai veiksmingos teatro terapijos užsiėmimai pasiektų tuos, kuriems jos labai reikia.<br />Kazio Binkio teatras – vienintelis mėgėjiškas teatras Kaune, išlaikęs laiko ir santvarkų išbandymus. 1936 m. tuometiniame kultūros klube mėgėjiška dramos trupė, vadovaujama V. Bičiūno, pastatė K. Čapliko pjesę „Robotai“. Šie metai laikomi dabartinio teatro gimimo data. 1939 metais trupei vadovavo J. Miltinis. Teatro „aukso amžius“ siejamas su režisieriumi A. Kybartu, dailininku J. Surdoku, kai su nieko apie teatrą nenutuokiančiu jaunimu buvo pastatyti profesionalūs, Lietuvoje pagarsėję spektakliai. Po spektaklio „Tamošius bekepuris“ teatras pasivadino Kazio Binkio vardu.<br />Teatre kūrybinę veiklą pradėjo aktoriai: E. Žebertavičiūtė, V. Grigolis, R. Vaidotas, S. Jačėnas, A. Žekas, A. Kybartas, A. Stanionis, A. Jalianiauskas, G. Adomaitis ir kiti dabar jau profesionalūs režisieriai, aktoriai, kultūros darbuotojai. 1972–1980 m. teatro režisieriumi dirbo ir dešimt spektaklių pastatė R. Štaras. Nuo 1995 m. R. Štaras vėl buvo pakviestas vadovauti Kazio Binkio teatro suaugusiųjų trupei, o nuo 2020 m. vadove tapo Nida Vita Žilinskienė. Teatro kūrybinis gyvenimas neatsiejamas nuo tradicinio festivalio „Kauno rampa“, kuriame kiekvienais metais teatras pristato premjerą, sukviečia kitus teatrus kartu alsuoti magišku teatro pasaulio oru.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1505</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Kaip atrodo laimingi žmonės?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kaip-atrodo-laimingi-zmones--43978698</link><description><![CDATA[Kovo 20 – ąją, minima Žemės diena, Pavasario lygiadienis ir – Tarptautinė laimės diena. Kaip atrodo laimingi žmonės? Ar egzistuoja ryšys tarp asmenybės bruožų ir pasitenkinimo gyvenimu? Ir apskritai – ar galime laimę apibrėžti kažkokiais kriterijais?<br /><br />Šioje laidoje pamėginome sužinoti dviejų laimingų merginų laimės receptus. Vaiva Dulevičiūtė – gimusi 900 gramų, nuo vaikystės kojomis nėra lietusi žemės, juda neįgaliojo vežimėliu, jai diagnozuotas cerebrinis paralyžius. Ir Rima Malickaitė – Nukryžiuotojo Kristaus seserų kongregacijos sesuo, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių katalikų mokslo akademijai priklausančios Mažosios akademijos kursų apie krikščionybę suaugusiesiems koordinatorė, knygos vaikams „Mėlynas apsiaustas“ autorė. Abi pašnekovės, paklaustos, ar jos yra laimingos, labai užtikrintai pasakė „taip“!<br /><br />Mokslininkai, atskleisdami ryšį tarp asmenybės bruožų ir pasitenkinimo gyvenimu, atskleidžia penkias laimingų žmonių asmenines savybes. Su pašnekovėmis aptarsime tokias asmenines savybes: entuziazmą, meilę sau, darbštumą, atjautą, jautrumą ir smalsumą. Kitais tyrimais yra nustatyta, kad laimė yra gebėjimas mėgautis dabartine padėtimi, darbavimasis su malonumu, pasimėgavimu, gyvenimas šia diena, būti optimistu, gebėjimas tinkamai pasirinkti, visada būti savimi ir t.t.<br />Laimės sąvoką nuo seno tyrinėja filosofijos, etikos, psichologijos ir teologijos mokslai. Laidoje, su pašnekovėmis, patyrinėsime ir mes.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43978698</guid><pubDate>Sat, 20 Mar 2021 12:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43978698/2021_03_20_071_a28eaf62_3350_20210320150108272.mp3" length="23950732" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kovo 20 – ąją, minima Žemės diena, Pavasario lygiadienis ir – Tarptautinė laimės diena. Kaip atrodo laimingi žmonės? Ar egzistuoja ryšys tarp asmenybės bruožų ir pasitenkinimo gyvenimu? Ir apskritai – ar galime laimę apibrėžti kažkokiais kriterijais?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kovo 20 – ąją, minima Žemės diena, Pavasario lygiadienis ir – Tarptautinė laimės diena. Kaip atrodo laimingi žmonės? Ar egzistuoja ryšys tarp asmenybės bruožų ir pasitenkinimo gyvenimu? Ir apskritai – ar galime laimę apibrėžti kažkokiais kriterijais?<br /><br />Šioje laidoje pamėginome sužinoti dviejų laimingų merginų laimės receptus. Vaiva Dulevičiūtė – gimusi 900 gramų, nuo vaikystės kojomis nėra lietusi žemės, juda neįgaliojo vežimėliu, jai diagnozuotas cerebrinis paralyžius. Ir Rima Malickaitė – Nukryžiuotojo Kristaus seserų kongregacijos sesuo, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių katalikų mokslo akademijai priklausančios Mažosios akademijos kursų apie krikščionybę suaugusiesiems koordinatorė, knygos vaikams „Mėlynas apsiaustas“ autorė. Abi pašnekovės, paklaustos, ar jos yra laimingos, labai užtikrintai pasakė „taip“!<br /><br />Mokslininkai, atskleisdami ryšį tarp asmenybės bruožų ir pasitenkinimo gyvenimu, atskleidžia penkias laimingų žmonių asmenines savybes. Su pašnekovėmis aptarsime tokias asmenines savybes: entuziazmą, meilę sau, darbštumą, atjautą, jautrumą ir smalsumą. Kitais tyrimais yra nustatyta, kad laimė yra gebėjimas mėgautis dabartine padėtimi, darbavimasis su malonumu, pasimėgavimu, gyvenimas šia diena, būti optimistu, gebėjimas tinkamai pasirinkti, visada būti savimi ir t.t.<br />Laimės sąvoką nuo seno tyrinėja filosofijos, etikos, psichologijos ir teologijos mokslai. Laidoje, su pašnekovėmis, patyrinėsime ir mes.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1497</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Kaip neleisti karantinui bloginti psichinės sveikatos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kaip-neleisti-karantinui-bloginti-psichines-sveikatos--43870263</link><description><![CDATA[Dar truputį daugiau nei prieš metus net negalėjome įsivaizduoti, kad kada nors teks išgyventi filmo vertą scenarijų, kai baimę ir nerimą visoje planetoje sėjanti COVID – 19 pandemija, įkalinusi namuose kone visą pasaulį, visus mus privertė sustoti. Įvesti apribojimai siekiant sustabdyti užsikrėtimų COVID-19 infekcija plitimą daugeliui žmonių keičia kasdieninį gyvenimą. Reikėjo laiko, kad priprastume prie naujos realybės: darbo iš namų, laikino nedarbo, vaikų mokymosi namuose, fizinio kontakto trūkumo su kitais šeimos nariais, draugais ir kolegomis. Prisitaikymas prie tokių gyvenimo būdo pokyčių, baimės užsikrėsti virusu ir nerimo dėl ypač pažeidžiamų artimųjų valdymas mums visiems kelia iššūkių. Apie visa tai laidoje pokalbis su Neįgaliųjų meninės raiškos studija Klaipėdos Guboja projekto vykdytoja, asmenine asistente Edita Racevičiene ir gydytoju psichiatru – psichoterapeutu Algirdu Dambrava.<br /><br />Pasaulio sveikatos specialistai, stebėdami išaugusią psichikos ligų bangą, perspėja, kad antrasis, gerokai ilgiau besitęsiantis, karantinas turės ir jau turi rimtesnių padarinių nei pirmasis. Kaip karantinas, įprasto gyvenimo apribojimas veikia mūsų psichiką? Su kokiais naujais iššūkiais susiduriame? Kas sunkiausiai išgyvena karantiną? Pašnekovai pataria, ką reikia daryti, kad geriau, pozityviau, šviesiau išgyventume šį laikotarpį, ir ko geriau nedaryti, siekiant apsaugoti save nuo neigiamų minčių, prastesnės savijautos? Kaip galime padėti patys sau? Ir, ar gali karantinas pagerinti psichinę sveikatą? Atsakymai laidoje.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43870263</guid><pubDate>Sat, 13 Mar 2021 12:32:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43870263/2021_03_13_071_a28eaf62_3350_20210313150259563.mp3" length="25253092" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dar truputį daugiau nei prieš metus net negalėjome įsivaizduoti, kad kada nors teks išgyventi filmo vertą scenarijų, kai baimę ir nerimą visoje planetoje sėjanti COVID – 19 pandemija, įkalinusi namuose kone visą pasaulį, visus mus privertė sustoti....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dar truputį daugiau nei prieš metus net negalėjome įsivaizduoti, kad kada nors teks išgyventi filmo vertą scenarijų, kai baimę ir nerimą visoje planetoje sėjanti COVID – 19 pandemija, įkalinusi namuose kone visą pasaulį, visus mus privertė sustoti. Įvesti apribojimai siekiant sustabdyti užsikrėtimų COVID-19 infekcija plitimą daugeliui žmonių keičia kasdieninį gyvenimą. Reikėjo laiko, kad priprastume prie naujos realybės: darbo iš namų, laikino nedarbo, vaikų mokymosi namuose, fizinio kontakto trūkumo su kitais šeimos nariais, draugais ir kolegomis. Prisitaikymas prie tokių gyvenimo būdo pokyčių, baimės užsikrėsti virusu ir nerimo dėl ypač pažeidžiamų artimųjų valdymas mums visiems kelia iššūkių. Apie visa tai laidoje pokalbis su Neįgaliųjų meninės raiškos studija Klaipėdos Guboja projekto vykdytoja, asmenine asistente Edita Racevičiene ir gydytoju psichiatru – psichoterapeutu Algirdu Dambrava.<br /><br />Pasaulio sveikatos specialistai, stebėdami išaugusią psichikos ligų bangą, perspėja, kad antrasis, gerokai ilgiau besitęsiantis, karantinas turės ir jau turi rimtesnių padarinių nei pirmasis. Kaip karantinas, įprasto gyvenimo apribojimas veikia mūsų psichiką? Su kokiais naujais iššūkiais susiduriame? Kas sunkiausiai išgyvena karantiną? Pašnekovai pataria, ką reikia daryti, kad geriau, pozityviau, šviesiau išgyventume šį laikotarpį, ir ko geriau nedaryti, siekiant apsaugoti save nuo neigiamų minčių, prastesnės savijautos? Kaip galime padėti patys sau? Ir, ar gali karantinas pagerinti psichinę sveikatą? Atsakymai laidoje.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1579</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Bendruomenė – kantrybės mokykla</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-bendruomene-kantrybes-mokykla--43766029</link><description><![CDATA[Kauno „Arkos“ bendruomenė – vieta, kurioje intelekto negalią keičia galia oriai gyventi: dirbti, kurti, mokytis, bendrauti. Užsiėmimus čia lanko 29 bičiuliais vadinami asmenys. Laidos svečiai - vyraujančius stereotipus apie neįgaliuosius laužantis bendruomenės įkūrėjas Kaune, socialinių mokslų daktaras Gedas Malinauskas ir „Arkoje“ dirbanti asistentė Virginija Matulaitytė.<br /><br />Pirmą kartą tokią bendruomenę 1964 metais Prancūzijoje įkūrė Žanas Vanjė. Apie prieš 57-erius metus kilusią tokią idėją, kuri, tais laikais, skambėjo keistokai, apie bendruomenės kūrimą Lietuvoje, kasdienybę, kuri pilna ne tik prasmingų veiklų, bet ir įvairiausių emocijų, kurios reikalauja visų kantrybės, supratimo, o svarbiausia – didelės meilės, laidoje pasakoja G.Malinauskas ir V.Matulaitytė.<br /><br />Šiandien šie pašnekovai mūsų laidos svečiai – neatsitiktinai. Iniciatyvos „Draugystė veža“ nugalėtojų tarpe jau trečius metus yra būtent Kauno „Arkos“ atstovai. Prieš dvejusmetus drovioji Edita, kartu su asistente Ernesta keliavo, kartu su kitais laimėtojais, į Izraelį ir buvome liudininkais, kaip sužydėjo Edita kelionės metu ir po jos. Praėjusiais metais laimėjo, bet, dėl pandemijos, prizu pasinaudoti dar negalėjo bičiulis Mantas su asistentu Gedvidu. Tikriausiai daugelis prisimename Manto frazę: „Lapė aš, lapė tu, lapės mes visi kartu“, šių metų laimėtoja – Erika, vėl iš Kauno „Arkos“. Visi labai džiaugiamės, kad lygiomis teisėmis ir labai natūraliai bičiuliai, turintys intelekto negalią, įsiliejo į „Draugystė veža“ bendruomenę, kartu dalyvavo praėjusį rudenį, dar prieš karantiną, spėjusiame įvykti patirtinių susitikimų ture „Stiprybė tavyje“. Laidoje pašnekovai pasakoja, ką iš tikrųjų išgyvena bendruomenės bičiuliai, kai rengiasi dalyvauti tokiuose projektuose ir jų metu.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43766029</guid><pubDate>Sat, 06 Mar 2021 12:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43766029/2021_03_06_071_a28eaf62_3350_20210306150150203.mp3" length="23909772" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kauno „Arkos“ bendruomenė – vieta, kurioje intelekto negalią keičia galia oriai gyventi: dirbti, kurti, mokytis, bendrauti. Užsiėmimus čia lanko 29 bičiuliais vadinami asmenys. Laidos svečiai - vyraujančius stereotipus apie neįgaliuosius laužantis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kauno „Arkos“ bendruomenė – vieta, kurioje intelekto negalią keičia galia oriai gyventi: dirbti, kurti, mokytis, bendrauti. Užsiėmimus čia lanko 29 bičiuliais vadinami asmenys. Laidos svečiai - vyraujančius stereotipus apie neįgaliuosius laužantis bendruomenės įkūrėjas Kaune, socialinių mokslų daktaras Gedas Malinauskas ir „Arkoje“ dirbanti asistentė Virginija Matulaitytė.<br /><br />Pirmą kartą tokią bendruomenę 1964 metais Prancūzijoje įkūrė Žanas Vanjė. Apie prieš 57-erius metus kilusią tokią idėją, kuri, tais laikais, skambėjo keistokai, apie bendruomenės kūrimą Lietuvoje, kasdienybę, kuri pilna ne tik prasmingų veiklų, bet ir įvairiausių emocijų, kurios reikalauja visų kantrybės, supratimo, o svarbiausia – didelės meilės, laidoje pasakoja G.Malinauskas ir V.Matulaitytė.<br /><br />Šiandien šie pašnekovai mūsų laidos svečiai – neatsitiktinai. Iniciatyvos „Draugystė veža“ nugalėtojų tarpe jau trečius metus yra būtent Kauno „Arkos“ atstovai. Prieš dvejusmetus drovioji Edita, kartu su asistente Ernesta keliavo, kartu su kitais laimėtojais, į Izraelį ir buvome liudininkais, kaip sužydėjo Edita kelionės metu ir po jos. Praėjusiais metais laimėjo, bet, dėl pandemijos, prizu pasinaudoti dar negalėjo bičiulis Mantas su asistentu Gedvidu. Tikriausiai daugelis prisimename Manto frazę: „Lapė aš, lapė tu, lapės mes visi kartu“, šių metų laimėtoja – Erika, vėl iš Kauno „Arkos“. Visi labai džiaugiamės, kad lygiomis teisėmis ir labai natūraliai bičiuliai, turintys intelekto negalią, įsiliejo į „Draugystė veža“ bendruomenę, kartu dalyvavo praėjusį rudenį, dar prieš karantiną, spėjusiame įvykti patirtinių susitikimų ture „Stiprybė tavyje“. Laidoje pašnekovai pasakoja, ką iš tikrųjų išgyvena bendruomenės bičiuliai, kai rengiasi dalyvauti tokiuose projektuose ir jų metu.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1495</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Nusprendei įsigyti ar parduoti būstą turėdamas negalią? Būk pasiruošęs – tavęs laukia susitikimai su stereotipais ir patarim</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-nusprendei-isigyti-ar-parduoti-busta-turedamas-negalia-buk-pasiruoses-taves-laukia-susitikimai-su-stereotipais-ir-patarim--43669763</link><description><![CDATA[Parduoti ar įsigyti būstą – nemenkas iššūkis, o, jei nusprendi tai padaryti, turėdamas negalią, būk pasiruošęs – tavęs laukia susitikimai su įvairiausiais stereotipais, patarimais, lyg pats negalėtum savarankiškai nuspręsti, kur ir kaip tau gyventi. Laidoje apie sėkmingą sandorį ir naujas patirtis pasakoja regos negalią turinti Eglė Jarmolavičiūtė ir nekilnojamojo turto ekspertė Vita Žilytė. Eglė dalijasi, kad ją labai nustebino, kad skirtinguose notarų biuruose galioja skirtingos taisyklės, o Vita pasakoja, kad daugelis siūlančių būstus negalėjo net patikėti, kad Eglei bankas suteiks paskolą. Apie vis dar gyvus įvairius stereotipus, žmonių požiūrį į kitokį, apie pasirinkimo laisvę ir įstatymų pinkles laidoje pasakoja abi pašnekovės.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43669763</guid><pubDate>Sat, 27 Feb 2021 12:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43669763/2021_02_27_071_a28eaf62_3350_20210227150123411.mp3" length="23900159" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Parduoti ar įsigyti būstą – nemenkas iššūkis, o, jei nusprendi tai padaryti, turėdamas negalią, būk pasiruošęs – tavęs laukia susitikimai su įvairiausiais stereotipais, patarimais, lyg pats negalėtum savarankiškai nuspręsti, kur ir kaip tau gyventi....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Parduoti ar įsigyti būstą – nemenkas iššūkis, o, jei nusprendi tai padaryti, turėdamas negalią, būk pasiruošęs – tavęs laukia susitikimai su įvairiausiais stereotipais, patarimais, lyg pats negalėtum savarankiškai nuspręsti, kur ir kaip tau gyventi. Laidoje apie sėkmingą sandorį ir naujas patirtis pasakoja regos negalią turinti Eglė Jarmolavičiūtė ir nekilnojamojo turto ekspertė Vita Žilytė. Eglė dalijasi, kad ją labai nustebino, kad skirtinguose notarų biuruose galioja skirtingos taisyklės, o Vita pasakoja, kad daugelis siūlančių būstus negalėjo net patikėti, kad Eglei bankas suteiks paskolą. Apie vis dar gyvus įvairius stereotipus, žmonių požiūrį į kitokį, apie pasirinkimo laisvę ir įstatymų pinkles laidoje pasakoja abi pašnekovės.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1494</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Kaip išlaisvinti šešėlį?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kaip-islaisvinti-seseli--43558754</link><description><![CDATA[Karantinui sutrikdžius įprastą kūrybinio ir kultūrinio gyvenimo tėkmę, stipriai pasikeitė tiek kūrėjų, tiek kultūros mylėtojų kasdienybė. Visi laukiame, kada vėl galėsime gėrėtis parodomis, klausytis koncertų gyvai ir be abejo, mėgautis spektakliais. Laidoje su Rankų šešėlių teatro „Budrugana Lietuva“ vadovu ir aktoriumi Martynu Tomu Gucevičiumi ir to pačio teatro aktore Egle Agota Matulyte kalbamės apie tai, kaip karantinui apribojus viešas kūrybines veiklas, kūrėjai atrado naujas prasmes ir, neleisdami užsidaryti nei sau, nei teatro žiūrovų ir edukacinių veiklų dalyvių auditorijai, aktyviai dirba toliau. Pašnekovai pasakoja, kad šešėlis – tai tarsi užspaustoji mūsų tamsioji pusė, o rankų šešėlių teatras, gali padėti išlaisvinti jį arba šešėlis gali išlaisvinti mus.<br />Rankų šešėlių teatras ,,Budrugana Lietuva’’ - tai profesionalių aktorių trupė suburta rašytojo, režisieriaus Vytauto V. Landsbergio 2014 metais, ir oficialiai gyvuojanti, bei vykdanti teatrines veiklas, projektus ir edukacijas nuo 2017 metų. Nuo 2015m. iki 2017m.- teatro aktoriai stažavosi Sakartvele, Tbilisyje, kur įgijo unikalią rankų šešėlių teatro techniką vieninteliame rankų šešėlių teatre ,,Budrugana Gagra”. Teatro režisierius, pradininkas, bei įkūrėjas, žymus Sakartvelo kino ir teatro aktorius, prof. Gela Kandelaki. Ši unikali teatro forma gyvuoja tik Sakartvele nuo 1982 metų, vieninteliame pasaulyje, rankų šešėlių teatre „Budrugana Gagra“ o nuo 2017 m. gegužės 27 dienos ir Lietuvoje įkurtame profesionaliame teatre „Budrugana Lietuva“. Teatro trupė kuria ne tik spektaklius, bet ir vykdo kūrybines dirbtuves vaikams.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43558754</guid><pubDate>Sat, 20 Feb 2021 12:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43558754/2021_02_20_071_a28eaf62_2719745_20210220150129928.mp3" length="23852929" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Karantinui sutrikdžius įprastą kūrybinio ir kultūrinio gyvenimo tėkmę, stipriai pasikeitė tiek kūrėjų, tiek kultūros mylėtojų kasdienybė. Visi laukiame, kada vėl galėsime gėrėtis parodomis, klausytis koncertų gyvai ir be abejo, mėgautis spektakliais....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Karantinui sutrikdžius įprastą kūrybinio ir kultūrinio gyvenimo tėkmę, stipriai pasikeitė tiek kūrėjų, tiek kultūros mylėtojų kasdienybė. Visi laukiame, kada vėl galėsime gėrėtis parodomis, klausytis koncertų gyvai ir be abejo, mėgautis spektakliais. Laidoje su Rankų šešėlių teatro „Budrugana Lietuva“ vadovu ir aktoriumi Martynu Tomu Gucevičiumi ir to pačio teatro aktore Egle Agota Matulyte kalbamės apie tai, kaip karantinui apribojus viešas kūrybines veiklas, kūrėjai atrado naujas prasmes ir, neleisdami užsidaryti nei sau, nei teatro žiūrovų ir edukacinių veiklų dalyvių auditorijai, aktyviai dirba toliau. Pašnekovai pasakoja, kad šešėlis – tai tarsi užspaustoji mūsų tamsioji pusė, o rankų šešėlių teatras, gali padėti išlaisvinti jį arba šešėlis gali išlaisvinti mus.<br />Rankų šešėlių teatras ,,Budrugana Lietuva’’ - tai profesionalių aktorių trupė suburta rašytojo, režisieriaus Vytauto V. Landsbergio 2014 metais, ir oficialiai gyvuojanti, bei vykdanti teatrines veiklas, projektus ir edukacijas nuo 2017 metų. Nuo 2015m. iki 2017m.- teatro aktoriai stažavosi Sakartvele, Tbilisyje, kur įgijo unikalią rankų šešėlių teatro techniką vieninteliame rankų šešėlių teatre ,,Budrugana Gagra”. Teatro režisierius, pradininkas, bei įkūrėjas, žymus Sakartvelo kino ir teatro aktorius, prof. Gela Kandelaki. Ši unikali teatro forma gyvuoja tik Sakartvele nuo 1982 metų, vieninteliame pasaulyje, rankų šešėlių teatre „Budrugana Gagra“ o nuo 2017 m. gegužės 27 dienos ir Lietuvoje įkurtame profesionaliame teatre „Budrugana Lietuva“. Teatro trupė kuria ne tik spektaklius, bet ir vykdo kūrybines dirbtuves vaikams.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1491</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie stiprybę bendrystėje, meilę kitam, nepamirštant savęs</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-stiprybe-bendrysteje-meile-kitam-nepamirstant-saves--43471403</link><description><![CDATA[Pokalbis apie tai, kaip sesei Jolitai Matulaitytei, Vilniaus arkivyskupijos Carito vadovei niekaip nepavyko dirbti nuotoliniu būdu, o Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kunigas vikaras Gabrielius Satkauskas susirgimą koronavirusu priima kaip malonę. Apie stiprybę, viltį ir meilę, apie asmenines patirtis ir išgyvenimus pandemijos akivaizdoje, apie kasdieninio ritmo svarbą, apie tai, kaip svarbu atsižvelgti į kitą, bet nepamiršti ir savęs.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43471403</guid><pubDate>Sat, 13 Feb 2021 12:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43471403/2021_02_13_071_a28eaf62_2719745_20210213150130991.mp3" length="24104541" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis apie tai, kaip sesei Jolitai Matulaitytei, Vilniaus arkivyskupijos Carito vadovei niekaip nepavyko dirbti nuotoliniu būdu, o Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kunigas vikaras Gabrielius Satkauskas susirgimą koronavirusu priima kaip malonę....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis apie tai, kaip sesei Jolitai Matulaitytei, Vilniaus arkivyskupijos Carito vadovei niekaip nepavyko dirbti nuotoliniu būdu, o Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kunigas vikaras Gabrielius Satkauskas susirgimą koronavirusu priima kaip malonę. Apie stiprybę, viltį ir meilę, apie asmenines patirtis ir išgyvenimus pandemijos akivaizdoje, apie kasdieninio ritmo svarbą, apie tai, kaip svarbu atsižvelgti į kitą, bet nepamiršti ir savęs.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1507</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Pandemija - ne tik praradimų, bet ir atradimų metas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-pandemija-ne-tik-praradimu-bet-ir-atradimu-metas--43319201</link><description><![CDATA[Jau beveik metai gyvename sukaustyti karūnuoto viruso. Vieniems – tai dideli praradimai, baimės, nerimas, kitiems – ir naujų veiklų bei patirčių atradimo metas. Su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoju chirurgu Algirdu Pilveliu ir televizijos bei kino prodiusere, šaule, savanore Justina Ragauskaite laidoje „Draugystė veža“ kalbamės apie naujus iššūkius ir išgyvenimus. Ką jaučia medicinos personalas, savanoriai, neretu atveju, pralaimėdami kovą su klastingu virusu? Kokios emocijos apima, mintys užvaldo, kai visiškai nepažįstamas pacientas tampa artimesniu už namiškį? Kokias žmogiškąsias savybes reikia turėti, pasiryžus žengti į raudoną zoną? Nuoširdus ir atviras pokalbis.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43319201</guid><pubDate>Sat, 06 Feb 2021 12:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43319201/2021_02_06_071_a28eaf62_2719745_20210206150133832.mp3" length="23868394" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jau beveik metai gyvename sukaustyti karūnuoto viruso. Vieniems – tai dideli praradimai, baimės, nerimas, kitiems – ir naujų veiklų bei patirčių atradimo metas. Su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoju chirurgu Algirdu Pilveliu ir televizijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jau beveik metai gyvename sukaustyti karūnuoto viruso. Vieniems – tai dideli praradimai, baimės, nerimas, kitiems – ir naujų veiklų bei patirčių atradimo metas. Su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoju chirurgu Algirdu Pilveliu ir televizijos bei kino prodiusere, šaule, savanore Justina Ragauskaite laidoje „Draugystė veža“ kalbamės apie naujus iššūkius ir išgyvenimus. Ką jaučia medicinos personalas, savanoriai, neretu atveju, pralaimėdami kovą su klastingu virusu? Kokios emocijos apima, mintys užvaldo, kai visiškai nepažįstamas pacientas tampa artimesniu už namiškį? Kokias žmogiškąsias savybes reikia turėti, pasiryžus žengti į raudoną zoną? Nuoširdus ir atviras pokalbis.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1492</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Pabandom iš naujo!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-pabandom-is-naujo--43199831</link><description><![CDATA[Baigiasi dar vienas iniciatyvos „Draugystė veža“ projektas „Stipresni už virusą“ Penkias savaites portale lrt.lt ir LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ eteryje buvo pristatytos 15 dalyvių porų. Projekto idėja gimė, kai visą pasaulį užvaldė pandemija, kai buvo apribotas keliavimas, kontaktinis bendravimas, tačiau draugauti niekas neuždraudė. Su laidos pašnekovais – LRT generalinės direktorės pavaduotoju Gyčiu Oganausku ir VšĮ „Turizmo plėtros instituto“, administruojančios iniciatyvos „Draugystė veža“ projektus, direktoriumi Vyčiu Venslausku kalbamės apie draugystę, visuomenės požiūrį į kitokį ir tikėjimą, kad gėris visada nugali blogį.<br />„Pabandom iš naujo!“ – nacionalinės Eurovizijos atrankos šūkis jau kitą šeštadienį kvies paskutinį kartą ir paaiškės ne tik, kas atstovaus Lietuvą šiais metais Eurovizijoje, bet ir projekto „Stipresni už virusą“ laimėtojas. G. Oganauskas džiaugiasi, kad šiais metais Eurovizija tikrai įvyks, o V. Venslauskas tikisi, kad ir „Draugystė veža“ komanda galės vykti stebėti, kaip pasirodo Lietuvos atstovai.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43199831</guid><pubDate>Sat, 30 Jan 2021 12:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43199831/2021_01_30_071_a28eaf62_2719745_20210130150133306.mp3" length="23894725" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Baigiasi dar vienas iniciatyvos „Draugystė veža“ projektas „Stipresni už virusą“ Penkias savaites portale lrt.lt ir LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ eteryje buvo pristatytos 15 dalyvių porų. Projekto idėja gimė, kai visą pasaulį užvaldė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Baigiasi dar vienas iniciatyvos „Draugystė veža“ projektas „Stipresni už virusą“ Penkias savaites portale lrt.lt ir LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ eteryje buvo pristatytos 15 dalyvių porų. Projekto idėja gimė, kai visą pasaulį užvaldė pandemija, kai buvo apribotas keliavimas, kontaktinis bendravimas, tačiau draugauti niekas neuždraudė. Su laidos pašnekovais – LRT generalinės direktorės pavaduotoju Gyčiu Oganausku ir VšĮ „Turizmo plėtros instituto“, administruojančios iniciatyvos „Draugystė veža“ projektus, direktoriumi Vyčiu Venslausku kalbamės apie draugystę, visuomenės požiūrį į kitokį ir tikėjimą, kad gėris visada nugali blogį.<br />„Pabandom iš naujo!“ – nacionalinės Eurovizijos atrankos šūkis jau kitą šeštadienį kvies paskutinį kartą ir paaiškės ne tik, kas atstovaus Lietuvą šiais metais Eurovizijoje, bet ir projekto „Stipresni už virusą“ laimėtojas. G. Oganauskas džiaugiasi, kad šiais metais Eurovizija tikrai įvyks, o V. Venslauskas tikisi, kad ir „Draugystė veža“ komanda galės vykti stebėti, kaip pasirodo Lietuvos atstovai.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1494</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Sausio 25-ąją – Vilniaus 698 – asis gimtadienis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-sausio-25-aja-vilniaus-698-asis-gimtadienis--43162464</link><description><![CDATA[Sausio 25-ąją Vilnius švęs 698-ąjį gimtadienį. Apie Vilniaus vibracijas, meilę miestui, ekskursijų organizavimą istorijos svarbą kiekvienam laidoje kalbamės su istorikais, gidais, Vilniaus mylėtojais Erika Meškauskiene ir Kristupu Šepkumi.<br />1323 metais sausio 25-ąją Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas parašė laišką, skirtą Liubeko, Zundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno bei kitų miestų gyventojams, kuriame pranešė pasiruošęs priimti krikščionių tikėjimą. Šiame laiške Gediminas pirmą kartą paminėjo Vilnių, ir būtent todėl sausio 25-oji laikoma Vilniaus gimtadieniu. Laidoje abu pašnekovai pasakoja, kad iš tiesų Vilniaus istorija prasidėjo daug anksčiau. Tiek Erika, tiek Kristupas organizuoja ir veda ekskursijas ir abu sutaria, kad kiekvienas gidas yra kaip Vilniaus vizitinė kortelė ir į tai jie abu žiūri su labai didele atsakomybe. Kristupas organizuoja ekskursijas ir silpnaregiams bei neregiams, Erikai taip pat teko vesti ekskursijas specialiųju poreikių turintiems. Istoriją kuria asmenybės, - vienbalsiai sutaria abu pašnekovai.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43162464</guid><pubDate>Sat, 23 Jan 2021 12:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43162464/2021_01_23_071_a28eaf62_2719745_20210123150148192.mp3" length="23578748" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sausio 25-ąją Vilnius švęs 698-ąjį gimtadienį. Apie Vilniaus vibracijas, meilę miestui, ekskursijų organizavimą istorijos svarbą kiekvienam laidoje kalbamės su istorikais, gidais, Vilniaus mylėtojais Erika Meškauskiene ir Kristupu Šepkumi.
1323 metais...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sausio 25-ąją Vilnius švęs 698-ąjį gimtadienį. Apie Vilniaus vibracijas, meilę miestui, ekskursijų organizavimą istorijos svarbą kiekvienam laidoje kalbamės su istorikais, gidais, Vilniaus mylėtojais Erika Meškauskiene ir Kristupu Šepkumi.<br />1323 metais sausio 25-ąją Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas parašė laišką, skirtą Liubeko, Zundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno bei kitų miestų gyventojams, kuriame pranešė pasiruošęs priimti krikščionių tikėjimą. Šiame laiške Gediminas pirmą kartą paminėjo Vilnių, ir būtent todėl sausio 25-oji laikoma Vilniaus gimtadieniu. Laidoje abu pašnekovai pasakoja, kad iš tiesų Vilniaus istorija prasidėjo daug anksčiau. Tiek Erika, tiek Kristupas organizuoja ir veda ekskursijas ir abu sutaria, kad kiekvienas gidas yra kaip Vilniaus vizitinė kortelė ir į tai jie abu žiūri su labai didele atsakomybe. Kristupas organizuoja ekskursijas ir silpnaregiams bei neregiams, Erikai taip pat teko vesti ekskursijas specialiųju poreikių turintiems. Istoriją kuria asmenybės, - vienbalsiai sutaria abu pašnekovai.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1474</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie meilę, laisvę, atsakomybę ir pagarbą kitam</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-meile-laisve-atsakomybe-ir-pagarba-kitam--42988174</link><description><![CDATA[Prieš kelias dienas minėjome Lietuvos nepriklausomybės 30- metį. Šiais metais nekūrenome laužų, nesirinkome į didelius renginius, tačiau nuo to nesumažėjo mūsų kiekvieno asmeninė emocija, pagarba, prisiminimai ir meilė laisvai Lietuvai. Laidos pašnekovės, lietuvių bendruomenės Stokholme pirmininkė Rūta Gailiūtė Žičkienė ir tos pačios bendruomenės valdybos narė Virginija Gumbienė pasakoja apie tai, kad jokie atstumai ar virusai negali sumažinti meilės tėvynei. Laisvė, atsakomybė, pagarba, pareiga – visiems žinomi žodžiai. Tačiau kiekvienas juos priimame savaip. Abi pašnekovės, augusios dar sovietinėje Lietuvoje ir jau 11 metų gyvenančios Švedijoje dalijasi savo vaikystės prisiminimais apie sausio - osios įvykius. Laidoje kalbame apie švietimo ir ugdymo svarbą, apie meilę, laisvę, atsakomybę ir pagarbą kitam.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42988174</guid><pubDate>Sat, 16 Jan 2021 12:33:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42988174/2021_01_16_071_a28eaf62_2719745_20210116150239940.mp3" length="23404877" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš kelias dienas minėjome Lietuvos nepriklausomybės 30- metį. Šiais metais nekūrenome laužų, nesirinkome į didelius renginius, tačiau nuo to nesumažėjo mūsų kiekvieno asmeninė emocija, pagarba, prisiminimai ir meilė laisvai Lietuvai. Laidos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš kelias dienas minėjome Lietuvos nepriklausomybės 30- metį. Šiais metais nekūrenome laužų, nesirinkome į didelius renginius, tačiau nuo to nesumažėjo mūsų kiekvieno asmeninė emocija, pagarba, prisiminimai ir meilė laisvai Lietuvai. Laidos pašnekovės, lietuvių bendruomenės Stokholme pirmininkė Rūta Gailiūtė Žičkienė ir tos pačios bendruomenės valdybos narė Virginija Gumbienė pasakoja apie tai, kad jokie atstumai ar virusai negali sumažinti meilės tėvynei. Laisvė, atsakomybė, pagarba, pareiga – visiems žinomi žodžiai. Tačiau kiekvienas juos priimame savaip. Abi pašnekovės, augusios dar sovietinėje Lietuvoje ir jau 11 metų gyvenančios Švedijoje dalijasi savo vaikystės prisiminimais apie sausio - osios įvykius. Laidoje kalbame apie švietimo ir ugdymo svarbą, apie meilę, laisvę, atsakomybę ir pagarbą kitam.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1463</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Kuo skiriasi ir kuo panašios kovos, kurias skiria 30 metų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kuo-skiriasi-ir-kuo-panasios-kovos-kurias-skiria-30-metu--42988180</link><description><![CDATA[Už kelių dienų minėsime Lietuvos nepriklausomybės 30-metį. Laidoje tų dienų prisiminimais dalijasi LR Seimo vicepirmininkas, šaulys, savanoriaujantis ir koordinuojantis šaulių savanorystę Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje Paulius Saudargas ir tos pačios ligoninės direktorius dr. Narimantas Markevičius. Šiandien abu pašnekovai priešakinėse linijose kovoja su nematomu, bet labai stipriu ir nenuspėjamu priešu – koronavirusu. Kuo skiriasi ir kuo panašios šios dvi kovos, kurias skiria 30 metų.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42988180</guid><pubDate>Sat, 09 Jan 2021 12:34:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42988180/2021_01_09_071_a28eaf62_2719745_20210109150105667.mp3" length="23766830" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Už kelių dienų minėsime Lietuvos nepriklausomybės 30-metį. Laidoje tų dienų prisiminimais dalijasi LR Seimo vicepirmininkas, šaulys, savanoriaujantis ir koordinuojantis šaulių savanorystę Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje Paulius Saudargas ir tos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Už kelių dienų minėsime Lietuvos nepriklausomybės 30-metį. Laidoje tų dienų prisiminimais dalijasi LR Seimo vicepirmininkas, šaulys, savanoriaujantis ir koordinuojantis šaulių savanorystę Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje Paulius Saudargas ir tos pačios ligoninės direktorius dr. Narimantas Markevičius. Šiandien abu pašnekovai priešakinėse linijose kovoja su nematomu, bet labai stipriu ir nenuspėjamu priešu – koronavirusu. Kuo skiriasi ir kuo panašios šios dvi kovos, kurias skiria 30 metų.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1486</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Aš kita planeta</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-as-kita-planeta--42988206</link><description><![CDATA[„Aš kita planeta“ – daina, kuriai muziką sukūrė sunkiai kalbantis ir judantis kompozitorius Donatas Čemeris, gyvenantis nedideliame miestelyje netoli Panevėžio. Apie empatiją, kūrybos galią, bendrystės svarbą kalbamės su dainos atlikėja Eva Basevičiūte ir teksto autore, žurnaliste Rūta Lukoševičiūte Daudiene.<br />Su cerebriniu paralyžiumi gyvenantis Donatas Čemeris gimė 1983 m. muzikinis kelias prasidėjo nuo 5 m. 1995 m. įstojo i tuometinę Panevėžio Yamaha muzikos mokyklą(dabar Modernaus Dainavimo Studija), festivalių KEYBORD 97 ir 2001 laureatas. Nuo 2001 – 2002 mokėsi Panevėžio Modernaus Dainavimo Studijoje – klavišinių instrumentų džiazo improvizacijos klasėje. Su bendramoksliais subūrė instrumentinės muzikos grupę Less gama, su kuria koncertavo įvairiuose rengininiuose ir projektuose (vėliau joje dirbo ir vokalistai) 2005 – 2008 m studijavo Panevėžio kolegijos RF pramoginių renginių organizavimą, muzikos ir estetinio lavinimo katedroje. Nuo 2008 m darbuojasi nuosavoje įrašų studijoje, kaip muzikos kūrėjas bei aranžuotojas. Kuria muziką ir garso takelius įvairiems muzikos projektams. Bendradarbiauja su įvairiais pop atlikėjais, ansambliais, teatru. Daug dėmesio skiria elektronines muzikos bei garso apdorojimo technologijoms. Dviejų didelių Rokiškio jaunimo teatro projektų kompozitorius ir tradicinių Piniavos joninių koncertų prodiuseris.<br />Atlikėja Eva sako: „Kai susipažinome FB, net negalvojau, kad tai žmogus su negalia. Kai susitikome, sutrikau, bet, pasirodo, galima perlipti per savo baimes ir viską suprasti. Labai džiaugiuosi mūsų bendru darbu”. Rūta Lukoševičiūtė Daudienė pritaria Evai: „Pažįstu Donatą kaip žmogų, kuris niekada nenuleidžia rankų“.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42988206</guid><pubDate>Sat, 02 Jan 2021 12:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42988206/2021_01_02_071_a28eaf62_2719745_20210102150133737.mp3" length="23905174" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Aš kita planeta“ – daina, kuriai muziką sukūrė sunkiai kalbantis ir judantis kompozitorius Donatas Čemeris, gyvenantis nedideliame miestelyje netoli Panevėžio. Apie empatiją, kūrybos galią, bendrystės svarbą kalbamės su dainos atlikėja Eva...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Aš kita planeta“ – daina, kuriai muziką sukūrė sunkiai kalbantis ir judantis kompozitorius Donatas Čemeris, gyvenantis nedideliame miestelyje netoli Panevėžio. Apie empatiją, kūrybos galią, bendrystės svarbą kalbamės su dainos atlikėja Eva Basevičiūte ir teksto autore, žurnaliste Rūta Lukoševičiūte Daudiene.<br />Su cerebriniu paralyžiumi gyvenantis Donatas Čemeris gimė 1983 m. muzikinis kelias prasidėjo nuo 5 m. 1995 m. įstojo i tuometinę Panevėžio Yamaha muzikos mokyklą(dabar Modernaus Dainavimo Studija), festivalių KEYBORD 97 ir 2001 laureatas. Nuo 2001 – 2002 mokėsi Panevėžio Modernaus Dainavimo Studijoje – klavišinių instrumentų džiazo improvizacijos klasėje. Su bendramoksliais subūrė instrumentinės muzikos grupę Less gama, su kuria koncertavo įvairiuose rengininiuose ir projektuose (vėliau joje dirbo ir vokalistai) 2005 – 2008 m studijavo Panevėžio kolegijos RF pramoginių renginių organizavimą, muzikos ir estetinio lavinimo katedroje. Nuo 2008 m darbuojasi nuosavoje įrašų studijoje, kaip muzikos kūrėjas bei aranžuotojas. Kuria muziką ir garso takelius įvairiems muzikos projektams. Bendradarbiauja su įvairiais pop atlikėjais, ansambliais, teatru. Daug dėmesio skiria elektronines muzikos bei garso apdorojimo technologijoms. Dviejų didelių Rokiškio jaunimo teatro projektų kompozitorius ir tradicinių Piniavos joninių koncertų prodiuseris.<br />Atlikėja Eva sako: „Kai susipažinome FB, net negalvojau, kad tai žmogus su negalia. Kai susitikome, sutrikau, bet, pasirodo, galima perlipti per savo baimes ir viską suprasti. Labai džiaugiuosi mūsų bendru darbu”. Rūta Lukoševičiūtė Daudienė pritaria Evai: „Pažįstu Donatą kaip žmogų, kuris niekada nenuleidžia rankų“.<br /><br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1494</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža.Apie didžiausią dovaną – galimybę gyventi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-didziausia-dovana-galimybe-gyventi--42689948</link><description><![CDATA[Baigiasi sudėtingi metai, pažymėti nauju virusu, nauja valdžia, naujais atradimais ir praradimais. Kad ir kitokios šių metų kalėdos, nesusitinkame su savo artimiausiais ir mylimiausiais, vistiek jiems dovanojame dovanas, džiaugiamės jas gavę. Šioje laidoje su Viktorija Ruliova, kuri jau aštuonerius metus gyvena su mamos dovanotu inkstu ir Asociacijos „Gyvastis“ prezidente Aušra Degutyte kalbamės apie, ko gero, didžiausią dovaną – dovaną, kuri suteikia galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą. Apie transplantuotų žmonių bei laukiančiųjų transplantacijos kasdienybę, ššūkius, su kuriais jie susiduria, didelę padėką dovanojusiems galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą, apie donoro kortelę ir atvirus pokalbius apie donorystę laidoje pasakoja abi pašnekovės.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42689948</guid><pubDate>Sat, 26 Dec 2020 12:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42689948/2020_12_26_071_a28eaf62_2719745_20201226150150289.mp3" length="23920639" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Baigiasi sudėtingi metai, pažymėti nauju virusu, nauja valdžia, naujais atradimais ir praradimais. Kad ir kitokios šių metų kalėdos, nesusitinkame su savo artimiausiais ir mylimiausiais, vistiek jiems dovanojame dovanas, džiaugiamės jas gavę. Šioje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Baigiasi sudėtingi metai, pažymėti nauju virusu, nauja valdžia, naujais atradimais ir praradimais. Kad ir kitokios šių metų kalėdos, nesusitinkame su savo artimiausiais ir mylimiausiais, vistiek jiems dovanojame dovanas, džiaugiamės jas gavę. Šioje laidoje su Viktorija Ruliova, kuri jau aštuonerius metus gyvena su mamos dovanotu inkstu ir Asociacijos „Gyvastis“ prezidente Aušra Degutyte kalbamės apie, ko gero, didžiausią dovaną – dovaną, kuri suteikia galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą. Apie transplantuotų žmonių bei laukiančiųjų transplantacijos kasdienybę, ššūkius, su kuriais jie susiduria, didelę padėką dovanojusiems galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą, apie donoro kortelę ir atvirus pokalbius apie donorystę laidoje pasakoja abi pašnekovės.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1495</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie knygas visiems</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-knygas-visiems--42592497</link><description><![CDATA[Knygų leidėja Eglė Jokužytė tęsia tradicijas ir jauniesiems skaitytojams dovanoja dar vieną unikalų leidinį – Neringos krašto metraštininko, rašytojo Viktoro Miliūno apsakymą „Neringa ir Naglis“. Tai nėra pirmoji iliustruota knyga pritaikyta ir specialiųjų poreikių turintiems vaikams - leidykla „Taško istorija“ jau yra išleidusi aštuonias knygas, kurių iliustracijas gali pamatyti, t.y., apčiuopti ir neregiai, tačiau naujasis leidinys yra ypatingas – legendai unikalias iliustracijas sukūrė neregys penkiolikmetis menininkas Reinoldas Kelpša. Naujoje interaktyvioje „Neringa ir Naglis“ knygoje skaitytojai galės lytėdami pajusti Reinoldo kūrinius taip, kaip juos intuityviai matė iliustracijų autorius. Laidoje Eglė ir Reinoldas papasakos, kaip jie susipažino, ir kaip kartu kūrė knygą.<br />Ši knygelė išleista skirtingais dviem spaudos būdais – abiem leidiniams reikėjo skirtingų technologijų. Kodėl? Nes vienas šios knygos tiražas išleistas mums įprastu būdu – knyga skirta matantiems, o kita tiražo dalis – interaktyvi knyga, išleista naudojant naujausias technologijas – tai specialus leidinys skirtas visiems – ir matantiems, ir neregiams.<br />Naudodamas aplikacijos techniką, pasitelkdamas antrines žaliavas bei atsitiktinai pasirinkdamas spalvas, Reinoldas savitai perteikė „Neringa ir Naglis“ knygos personažus ir istorijos siužetus, per kuriuos skaitytojas kviečiamas pasinerti į kitokį pasaulio suvokimą.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42592497</guid><pubDate>Sat, 19 Dec 2020 12:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42592497/2020_12_19_071_a28eaf62_2719745_20201219150109659.mp3" length="23521070" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Knygų leidėja Eglė Jokužytė tęsia tradicijas ir jauniesiems skaitytojams dovanoja dar vieną unikalų leidinį – Neringos krašto metraštininko, rašytojo Viktoro Miliūno apsakymą „Neringa ir Naglis“. Tai nėra pirmoji iliustruota knyga pritaikyta ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Knygų leidėja Eglė Jokužytė tęsia tradicijas ir jauniesiems skaitytojams dovanoja dar vieną unikalų leidinį – Neringos krašto metraštininko, rašytojo Viktoro Miliūno apsakymą „Neringa ir Naglis“. Tai nėra pirmoji iliustruota knyga pritaikyta ir specialiųjų poreikių turintiems vaikams - leidykla „Taško istorija“ jau yra išleidusi aštuonias knygas, kurių iliustracijas gali pamatyti, t.y., apčiuopti ir neregiai, tačiau naujasis leidinys yra ypatingas – legendai unikalias iliustracijas sukūrė neregys penkiolikmetis menininkas Reinoldas Kelpša. Naujoje interaktyvioje „Neringa ir Naglis“ knygoje skaitytojai galės lytėdami pajusti Reinoldo kūrinius taip, kaip juos intuityviai matė iliustracijų autorius. Laidoje Eglė ir Reinoldas papasakos, kaip jie susipažino, ir kaip kartu kūrė knygą.<br />Ši knygelė išleista skirtingais dviem spaudos būdais – abiem leidiniams reikėjo skirtingų technologijų. Kodėl? Nes vienas šios knygos tiražas išleistas mums įprastu būdu – knyga skirta matantiems, o kita tiražo dalis – interaktyvi knyga, išleista naudojant naujausias technologijas – tai specialus leidinys skirtas visiems – ir matantiems, ir neregiams.<br />Naudodamas aplikacijos techniką, pasitelkdamas antrines žaliavas bei atsitiktinai pasirinkdamas spalvas, Reinoldas savitai perteikė „Neringa ir Naglis“ knygos personažus ir istorijos siužetus, per kuriuos skaitytojas kviečiamas pasinerti į kitokį pasaulio suvokimą.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1470</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Stipresni už virusą!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-stipresni-uz-virusa--42477425</link><description><![CDATA[Stipresni už virusą! - taip vadinasi naujas iniciatyvos „Draugystė veža“ projektas. Su Irma Jokštyte – keliautoja, radijo laidų vedėja, aktore, rašytoja, visuomenininke ir Aiste Krušinskaite – verslininke, humoriste, „standapere“, aktore, kalbėsime apie iššūkius, gailestį, empatiją, kasdieninius nuotykius ir patirtis. Abi merginos gyvena aktyvų ir pilnavertį gyvenimą, nors vienos nuolatinis palydovas – neįgaliojo vežimėlis, o kitos – baltoji lazdelė, ir mano, kad didžiausias virusas – empatijos ir supratimo nebuvimas. Merginos pasidalins, kokius iššūkius ir kam jos norėtų mesti ir nuoširdžiai pasidalins, kodėl.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42477425</guid><pubDate>Sat, 12 Dec 2020 12:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42477425/2020_12_12_071_a28eaf62_2719745_20201212150206821.mp3" length="24894066" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Stipresni už virusą! - taip vadinasi naujas iniciatyvos „Draugystė veža“ projektas. Su Irma Jokštyte – keliautoja, radijo laidų vedėja, aktore, rašytoja, visuomenininke ir Aiste Krušinskaite – verslininke, humoriste, „standapere“, aktore, kalbėsime...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Stipresni už virusą! - taip vadinasi naujas iniciatyvos „Draugystė veža“ projektas. Su Irma Jokštyte – keliautoja, radijo laidų vedėja, aktore, rašytoja, visuomenininke ir Aiste Krušinskaite – verslininke, humoriste, „standapere“, aktore, kalbėsime apie iššūkius, gailestį, empatiją, kasdieninius nuotykius ir patirtis. Abi merginos gyvena aktyvų ir pilnavertį gyvenimą, nors vienos nuolatinis palydovas – neįgaliojo vežimėlis, o kitos – baltoji lazdelė, ir mano, kad didžiausias virusas – empatijos ir supratimo nebuvimas. Merginos pasidalins, kokius iššūkius ir kam jos norėtų mesti ir nuoširdžiai pasidalins, kodėl.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1556</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Gruodžio 3-oji – Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-gruodzio-3-oji-tarptautine-neigaliuju-zmoniu-diena--42343016</link><description><![CDATA[Gruodžio 3-oji – neįgaliųjų žmonių diena. 1983 m. buvo pradėta aktyviai supažindinti plačiąją visuomenę su neįgaliųjų žmonių problemomis ir kovoti už tai, kad tokiems žmonėms būtų suteiktos vienodos teisės, kad jiems būtų sudarytos sąlygos pritapti visuomenėje. Bemaž po dešimt metų, 1992 m. pabaigoje, Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė gruodžio 3-ąją Tarptautine neįgaliųjų žmonių diena, kurios metu būtų organizuojami renginiai, skirti atkreipti dėmesį į pagalbą neįgaliesiems. Apie teises ir pareigas, apie platformą <a href="http://www.manogarantijos.lt" rel="noopener">www.manogarantijos.lt</a> laidoje kalbamės su Neįgaliųjų reikalų departamento prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Šliužiene ir internetinės platformos mano garantijos.lt konsultante Erika Paule.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42343016</guid><pubDate>Sat, 05 Dec 2020 12:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42343016/2020_12_05_071_a28eaf62_2719745_p_20201205150130960.mp3" length="23251486" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gruodžio 3-oji – neįgaliųjų žmonių diena. 1983 m. buvo pradėta aktyviai supažindinti plačiąją visuomenę su neįgaliųjų žmonių problemomis ir kovoti už tai, kad tokiems žmonėms būtų suteiktos vienodos teisės, kad jiems būtų sudarytos sąlygos pritapti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gruodžio 3-oji – neįgaliųjų žmonių diena. 1983 m. buvo pradėta aktyviai supažindinti plačiąją visuomenę su neįgaliųjų žmonių problemomis ir kovoti už tai, kad tokiems žmonėms būtų suteiktos vienodos teisės, kad jiems būtų sudarytos sąlygos pritapti visuomenėje. Bemaž po dešimt metų, 1992 m. pabaigoje, Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė gruodžio 3-ąją Tarptautine neįgaliųjų žmonių diena, kurios metu būtų organizuojami renginiai, skirti atkreipti dėmesį į pagalbą neįgaliesiems. Apie teises ir pareigas, apie platformą <a href="http://www.manogarantijos.lt" rel="noopener">www.manogarantijos.lt</a> laidoje kalbamės su Neįgaliųjų reikalų departamento prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Šliužiene ir internetinės platformos mano garantijos.lt konsultante Erika Paule.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1454</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Institucinės globos pertvarka</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-institucines-globos-pertvarka--42234642</link><description><![CDATA[Lietuvoje šiuo metu vyksta institucinės globos pertvarka, skirta intelekto negalią turinčių žmonių integracijai į visuomenę. Institucinės globos pertvarkos tikslas, kad dideli globos namai, kuriuose gyvena neįgalieji, būtų pertvarkomi į mažesnius. Žmonėms su negalia būtų teikiamos tokios paslaugas, kokių jiems individualiai reikia, o savarankiškiems žmonėms būtų užtikrinama galimybė ugdyti įgūdžius, rūpintis savimi bei dirbti. Laidoje dalyvauja projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ koordinuojantis ekspertas Gytis Baltrūnas ir žurnalistė Auksė Kontrimienė, prisijungusi prie Draugystė veža komandos visai prieš pat turą „Stiprybė tavyje“, kurio metu intelekto ar psichosocialinę negalią turintys asmenys dalyvavo kartu su kitais ir dalijosi savo patirtimi bei išgyvenimais. O Auksė rengė siužetus apie tai. Gytis laidoje papasakos, kaip ir kodėl jis pradėjo veiklas šiame projekte, kartu mėginsime ieškoti atsakymų į klausimus, kodėl visuomenė kartais vis dar priešinasi vykstančiai pertvarkai. Auksė, dalyvavusi visuose „Draugystė veža“ turo „Stiprybė tavyje renginiuose matė, kaip projekte dalyvavę psichosocialinę ar intelekto negalią turintys dalyviai keitėsi, pasidalins savo išgyvenimais. Kartu mėginsime aiškintis, kaip prie žinios apie vykstančią pertvarką sklaidos galime prisidėti visi.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42234642</guid><pubDate>Sat, 28 Nov 2020 12:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42234642/2020_11_28_071_a28eaf62_2719745_20201128150144264.mp3" length="23956583" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvoje šiuo metu vyksta institucinės globos pertvarka, skirta intelekto negalią turinčių žmonių integracijai į visuomenę. Institucinės globos pertvarkos tikslas, kad dideli globos namai, kuriuose gyvena neįgalieji, būtų pertvarkomi į mažesnius....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvoje šiuo metu vyksta institucinės globos pertvarka, skirta intelekto negalią turinčių žmonių integracijai į visuomenę. Institucinės globos pertvarkos tikslas, kad dideli globos namai, kuriuose gyvena neįgalieji, būtų pertvarkomi į mažesnius. Žmonėms su negalia būtų teikiamos tokios paslaugas, kokių jiems individualiai reikia, o savarankiškiems žmonėms būtų užtikrinama galimybė ugdyti įgūdžius, rūpintis savimi bei dirbti. Laidoje dalyvauja projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ koordinuojantis ekspertas Gytis Baltrūnas ir žurnalistė Auksė Kontrimienė, prisijungusi prie Draugystė veža komandos visai prieš pat turą „Stiprybė tavyje“, kurio metu intelekto ar psichosocialinę negalią turintys asmenys dalyvavo kartu su kitais ir dalijosi savo patirtimi bei išgyvenimais. O Auksė rengė siužetus apie tai. Gytis laidoje papasakos, kaip ir kodėl jis pradėjo veiklas šiame projekte, kartu mėginsime ieškoti atsakymų į klausimus, kodėl visuomenė kartais vis dar priešinasi vykstančiai pertvarkai. Auksė, dalyvavusi visuose „Draugystė veža“ turo „Stiprybė tavyje renginiuose matė, kaip projekte dalyvavę psichosocialinę ar intelekto negalią turintys dalyviai keitėsi, pasidalins savo išgyvenimais. Kartu mėginsime aiškintis, kaip prie žinios apie vykstančią pertvarką sklaidos galime prisidėti visi.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1498</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Gabus vaikas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-gabus-vaikas--42105810</link><description><![CDATA[Gabus vaikas. Tikrai gražiai ir išdidžiai skambantys žodžiai. Atrodytų, kad kiekvieni tėvai, išgirdę tokį apibūdinimą apie savo vaiką turėtų labai džiaugtis ir didžiuotis. Tačiau, ar tikrai viskas taip? Ar nepainiojame gerai besimokančio vaiko su gabiu vaiku? Ar atpažįstame tokį vaiką tiek mes, tėvai, tiek pedagogai? Švietimo ir mokslo įstatyme yra sąvoka „gabus vaikas“. Šie vaikai priskiriami specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams. Laidoje pokalbis su Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docente, socialinių mokslų daktare Sigita Girdzijauskiene ir mokytoja, neseniai vykusios konferencijos GABUS 2020 organizatore Margarita Moliene.<br />Ką sako apibrėžimas „Gabus vaikas“? Kokie yra specialūs tyrimai, pagal kuriuos nustatoma, ar vaikas priskiriamas gabių vaikų kategorijai. Kaip plačiai jie atliekami Lietuvoje? Kiek „suskaičiuotų“ gabių vaikų yra Lietuvoje? Atsakymai į šiuos klausimus ir patarimai tiek pedagogams, tiek tėvams, kurie galbūt, nežinojo ir pirmą kartą išgirdo, kad jų, dažnai mokykloje baramas „blogiukas“, arba, girdėdami, kad vaikui trūksta dėmesio namuose, klausydami mūsų laidos, pagalvojo, kad labai panašu, kad vaikas turi vieną ar kelias gabiems vaikams įvardintas savybes.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42105810</guid><pubDate>Sat, 21 Nov 2020 12:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42105810/2020_11_21_071_a28eaf62_2719745_20201121150306448.mp3" length="23966614" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gabus vaikas. Tikrai gražiai ir išdidžiai skambantys žodžiai. Atrodytų, kad kiekvieni tėvai, išgirdę tokį apibūdinimą apie savo vaiką turėtų labai džiaugtis ir didžiuotis. Tačiau, ar tikrai viskas taip? Ar nepainiojame gerai besimokančio vaiko su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gabus vaikas. Tikrai gražiai ir išdidžiai skambantys žodžiai. Atrodytų, kad kiekvieni tėvai, išgirdę tokį apibūdinimą apie savo vaiką turėtų labai džiaugtis ir didžiuotis. Tačiau, ar tikrai viskas taip? Ar nepainiojame gerai besimokančio vaiko su gabiu vaiku? Ar atpažįstame tokį vaiką tiek mes, tėvai, tiek pedagogai? Švietimo ir mokslo įstatyme yra sąvoka „gabus vaikas“. Šie vaikai priskiriami specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams. Laidoje pokalbis su Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docente, socialinių mokslų daktare Sigita Girdzijauskiene ir mokytoja, neseniai vykusios konferencijos GABUS 2020 organizatore Margarita Moliene.<br />Ką sako apibrėžimas „Gabus vaikas“? Kokie yra specialūs tyrimai, pagal kuriuos nustatoma, ar vaikas priskiriamas gabių vaikų kategorijai. Kaip plačiai jie atliekami Lietuvoje? Kiek „suskaičiuotų“ gabių vaikų yra Lietuvoje? Atsakymai į šiuos klausimus ir patarimai tiek pedagogams, tiek tėvams, kurie galbūt, nežinojo ir pirmą kartą išgirdo, kad jų, dažnai mokykloje baramas „blogiukas“, arba, girdėdami, kad vaikui trūksta dėmesio namuose, klausydami mūsų laidos, pagalvojo, kad labai panašu, kad vaikas turi vieną ar kelias gabiems vaikams įvardintas savybes.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1498</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie iššūkius ir pergales, apie meilę sau ir kasdieninę draugystę su klastinga liga</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-issukius-ir-pergales-apie-meile-sau-ir-kasdienine-draugyste-su-klastinga-liga--41986131</link><description><![CDATA[Nuo 1991 m. kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Diabeto diena minima per kanadiečio Frederiko Bantingo gimtadienį. Jis kartu su Džonu Makleodu atrado būdą insulinui gaminti. Frederiką Bantingą ieškoti vaistų nuo diabeto paskatino jo vaikystės draugo mirtis nuo šios ligos ir 1922 m. Frederikas Bantingas pirmą kartą išgelbėjo diabetu sergantį 14-metį, suleisdamas jam insulino. 1923 m. jam už tai suteikta Nobelio premija.<br />Šia tema ir kalbamės su viešniomis – Ieva Krivickaite ir Dovile Lebedyte. Ieva yra kilusi iš Plungės ir visoje Lietuvoje išgarsėjo dar paauglystėje, kai pradėjo gerų darbų maratoną rinkdama pinigus vėžiu sergantiems vaikams. Tikriausiai daugelis prisimena Ievą, kai ji, surinkusi užsibrėžtą sumą kartu su Mamų unija, nusirėžė savo igus storus plaukus ir vardan solidarumo su vėžiu sergančiais vaikais, nusiskuto plikai. Vėliau įkūrė gerumo fondą „Ne apie mane“, kuris rūpinasi cukriniu diabetu sergančiais vaikais. Laidoje Ieva pasakoja, kuo užsiima dabar.<br />Žinių apie diabetą stoka rodo, kad įspėjamųjų ženklų pastebėjimas yra ne tik tėvų problema, bet ir problema, turinti įtakos visai visuomenei. Tai kelia didžiulį susirūpinimą, nes 2 tipo cukrinio diabetas, nors jo požymiai yra lengvesni, yra labiausiai paplitusi ligos forma sukelianti apie 90% viso diabeto. Vienas iš dviejų šiuo metu diabetu sergančių žmonių nėra diagnozuotas. Negydomas diabetas gali sukelti gyvenimą keičiančias komplikacijas. Tai apima aklumą, pėdų amputaciją, inkstų nepakankamumą, širdies smūgį ir insultą. Dėl diabeto 2017 m. mirė keturi milijonai žmonių. Svarbu laiku pastebėti įspėjamuosius diabeto ženklus ir pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju dėl ligos kontroliavimo būdų ar reikiamo gydymo.<br />Laidos viešnios Ieva Krivickaitė ir Dovile Lebedytė - dvi jaunos, žavios merginos, kurios gyvena įdomų, aktyvų, socialiai atsakingą gyvenimą, nors kiekvieną dieną bendrauja su insulino pompomis.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41986131</guid><pubDate>Sat, 14 Nov 2020 12:31:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41986131/2020_11_14_071_a28eaf62_2719745_20201115145801658.mp3" length="24023039" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo 1991 m. kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Diabeto diena minima per kanadiečio Frederiko Bantingo gimtadienį. Jis kartu su Džonu Makleodu atrado būdą insulinui gaminti. Frederiką Bantingą ieškoti vaistų nuo diabeto paskatino...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo 1991 m. kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Diabeto diena minima per kanadiečio Frederiko Bantingo gimtadienį. Jis kartu su Džonu Makleodu atrado būdą insulinui gaminti. Frederiką Bantingą ieškoti vaistų nuo diabeto paskatino jo vaikystės draugo mirtis nuo šios ligos ir 1922 m. Frederikas Bantingas pirmą kartą išgelbėjo diabetu sergantį 14-metį, suleisdamas jam insulino. 1923 m. jam už tai suteikta Nobelio premija.<br />Šia tema ir kalbamės su viešniomis – Ieva Krivickaite ir Dovile Lebedyte. Ieva yra kilusi iš Plungės ir visoje Lietuvoje išgarsėjo dar paauglystėje, kai pradėjo gerų darbų maratoną rinkdama pinigus vėžiu sergantiems vaikams. Tikriausiai daugelis prisimena Ievą, kai ji, surinkusi užsibrėžtą sumą kartu su Mamų unija, nusirėžė savo igus storus plaukus ir vardan solidarumo su vėžiu sergančiais vaikais, nusiskuto plikai. Vėliau įkūrė gerumo fondą „Ne apie mane“, kuris rūpinasi cukriniu diabetu sergančiais vaikais. Laidoje Ieva pasakoja, kuo užsiima dabar.<br />Žinių apie diabetą stoka rodo, kad įspėjamųjų ženklų pastebėjimas yra ne tik tėvų problema, bet ir problema, turinti įtakos visai visuomenei. Tai kelia didžiulį susirūpinimą, nes 2 tipo cukrinio diabetas, nors jo požymiai yra lengvesni, yra labiausiai paplitusi ligos forma sukelianti apie 90% viso diabeto. Vienas iš dviejų šiuo metu diabetu sergančių žmonių nėra diagnozuotas. Negydomas diabetas gali sukelti gyvenimą keičiančias komplikacijas. Tai apima aklumą, pėdų amputaciją, inkstų nepakankamumą, širdies smūgį ir insultą. Dėl diabeto 2017 m. mirė keturi milijonai žmonių. Svarbu laiku pastebėti įspėjamuosius diabeto ženklus ir pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju dėl ligos kontroliavimo būdų ar reikiamo gydymo.<br />Laidos viešnios Ieva Krivickaitė ir Dovile Lebedytė - dvi jaunos, žavios merginos, kurios gyvena įdomų, aktyvų, socialiai atsakingą gyvenimą, nors kiekvieną dieną bendrauja su insulino pompomis.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1502</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Neleisk angelui nukristi nuo peties</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-neleisk-angelui-nukristi-nuo-peties--41871038</link><description><![CDATA[Neleisk Angelui nukristi nuo peties – taip vadinasi Panevėžyje gyvenančio Audriaus Skačkausko knyga. Apie jaunystėje gyventą bohemišką gyvenimą, kuris virto priklausomybių liūnu, apie artimųjų svarbą ir jų savijautą, gyvenant su priklausomu ar vėžiu sergančiu žmogumi, apie knygas, į kurias sugula visi išgyvenimai laidoje kalbamės su Audriumi ir Aušra Skačkauskais. „Nesitikiu, kad šios laidos klausysis alkoholikas ar vėžiu sergantis, koks esu aš pats, tačiau labai norėčiau, kad išgirstų alkoholikų ar onkologinėmis ligomis sergantys artimieji“ , - sako Audrius ir iškart vardija priežastis, kodėl taip gali būti. Aušrytė, taip švelniai vadina žmoną Audrius, atvirai ir nuoširdžiai dalijasi išgyvenimais ir nusišypso: „Jam patinka dėmesys…“ .<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41871038</guid><pubDate>Sat, 07 Nov 2020 12:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41871038/2020_11_07_071_a28eaf62_2719745_20201107150113324.mp3" length="23788146" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Neleisk Angelui nukristi nuo peties – taip vadinasi Panevėžyje gyvenančio Audriaus Skačkausko knyga. Apie jaunystėje gyventą bohemišką gyvenimą, kuris virto priklausomybių liūnu, apie artimųjų svarbą ir jų savijautą, gyvenant su priklausomu ar vėžiu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Neleisk Angelui nukristi nuo peties – taip vadinasi Panevėžyje gyvenančio Audriaus Skačkausko knyga. Apie jaunystėje gyventą bohemišką gyvenimą, kuris virto priklausomybių liūnu, apie artimųjų svarbą ir jų savijautą, gyvenant su priklausomu ar vėžiu sergančiu žmogumi, apie knygas, į kurias sugula visi išgyvenimai laidoje kalbamės su Audriumi ir Aušra Skačkauskais. „Nesitikiu, kad šios laidos klausysis alkoholikas ar vėžiu sergantis, koks esu aš pats, tačiau labai norėčiau, kad išgirstų alkoholikų ar onkologinėmis ligomis sergantys artimieji“ , - sako Audrius ir iškart vardija priežastis, kodėl taip gali būti. Aušrytė, taip švelniai vadina žmoną Audrius, atvirai ir nuoširdžiai dalijasi išgyvenimais ir nusišypso: „Jam patinka dėmesys…“ .<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1487</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Ar po rinkimų tapsim geresniais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-ar-po-rinkimu-tapsim-geresniais--41741429</link><description><![CDATA[Pirmoji savaitė po rinkimų į Seimą maratono. Spalio 31-ąją – Helovinas ir Lietuvoje minima Reformacijos diena. Kasdien vis labiau neramina didėjantys sergančiųjų COVID-19 skaičiai. Karantinas… Išgyvename išties sudėtingą ir įdomų laiką. Apie visa tai ir kalbamės su laidos pašnekovais, Vilniaus m. savivaldybės tarybos nariais, buvusiais kandidatais, o dabar jau ir išrinktąja Seimo nare Monika Ošmianskiene ir televizijos laidų prodiuseriu Gediminu Jauniumi. Laidos garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė nesusilaikė ir taip pat išsakė savo nuomonę, kai su pašnekovais kalbėjome apie tai, ką jiems teko patirti priešrinkiminio maratono metu.<br />Laida apie vis dar gyvą diskriminaciją, patyčias, požiūrį ir asmenines ambicijas bei reakcijas. Apie kiekvieno sprendimo svarbą ir asmeninę atsakomybę. Apie kūrybiškumą, tikėjimą ir gerus norus.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41741429</guid><pubDate>Sat, 31 Oct 2020 12:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41741429/2020_10_31_071_a28eaf62_2719745_20201031150628324.mp3" length="23881768" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pirmoji savaitė po rinkimų į Seimą maratono. Spalio 31-ąją – Helovinas ir Lietuvoje minima Reformacijos diena. Kasdien vis labiau neramina didėjantys sergančiųjų COVID-19 skaičiai. Karantinas… Išgyvename išties sudėtingą ir įdomų laiką. Apie visa tai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirmoji savaitė po rinkimų į Seimą maratono. Spalio 31-ąją – Helovinas ir Lietuvoje minima Reformacijos diena. Kasdien vis labiau neramina didėjantys sergančiųjų COVID-19 skaičiai. Karantinas… Išgyvename išties sudėtingą ir įdomų laiką. Apie visa tai ir kalbamės su laidos pašnekovais, Vilniaus m. savivaldybės tarybos nariais, buvusiais kandidatais, o dabar jau ir išrinktąja Seimo nare Monika Ošmianskiene ir televizijos laidų prodiuseriu Gediminu Jauniumi. Laidos garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė nesusilaikė ir taip pat išsakė savo nuomonę, kai su pašnekovais kalbėjome apie tai, ką jiems teko patirti priešrinkiminio maratono metu.<br />Laida apie vis dar gyvą diskriminaciją, patyčias, požiūrį ir asmenines ambicijas bei reakcijas. Apie kiekvieno sprendimo svarbą ir asmeninę atsakomybę. Apie kūrybiškumą, tikėjimą ir gerus norus.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1493</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Šokti, jei nori, gali visi!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-sokti-jei-nori-gali-visi--41643943</link><description><![CDATA[Kėdainių rajono paraplegikų asociacija , kaip ir bet kuri kita nevyriausybinė organizacija, vykdo daug veiklų. Viena iš jų, apie kurią pokalbis šioje laidoje, yra, šokiai. Šokti, jei nori, gali visi! Ir visai nesvarbu, ar tu vaikštai, ar judi neįgaliojo vežimėlio pagalba, - pasakoja „Šokių akademijos“ vadovė ir šokių mokytoja Jurgita Jančorienė ir asociacijos nariai bei šokėjai Stasys Antanaitis ir Agnė Gulbinaitė, nuo kurių energijos ir optimizmo studijoje, atrodo, šviesiau pasidarė. Sakoma: „Nėra padėties be išeities“. Tačiau, nuo to kokią išeitį pasirinksime, kaip reaguosime į iškilusius sunkumus ar greta esantį žmogų, priklausys ir mūsų būsena, mintys ir veiksmai. „Neužsidarykime savyje ir bendraukime“, - kviečia jau septyniasdešimtmetį atšventęs šokėjas ratukuose Stasys.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41643943</guid><pubDate>Sat, 24 Oct 2020 11:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41643943/2020_10_24_071_a28eaf62_2719745_20201024150227736.mp3" length="23890128" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kėdainių rajono paraplegikų asociacija , kaip ir bet kuri kita nevyriausybinė organizacija, vykdo daug veiklų. Viena iš jų, apie kurią pokalbis šioje laidoje, yra, šokiai. Šokti, jei nori, gali visi! Ir visai nesvarbu, ar tu vaikštai, ar judi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kėdainių rajono paraplegikų asociacija , kaip ir bet kuri kita nevyriausybinė organizacija, vykdo daug veiklų. Viena iš jų, apie kurią pokalbis šioje laidoje, yra, šokiai. Šokti, jei nori, gali visi! Ir visai nesvarbu, ar tu vaikštai, ar judi neįgaliojo vežimėlio pagalba, - pasakoja „Šokių akademijos“ vadovė ir šokių mokytoja Jurgita Jančorienė ir asociacijos nariai bei šokėjai Stasys Antanaitis ir Agnė Gulbinaitė, nuo kurių energijos ir optimizmo studijoje, atrodo, šviesiau pasidarė. Sakoma: „Nėra padėties be išeities“. Tačiau, nuo to kokią išeitį pasirinksime, kaip reaguosime į iškilusius sunkumus ar greta esantį žmogų, priklausys ir mūsų būsena, mintys ir veiksmai. „Neužsidarykime savyje ir bendraukime“, - kviečia jau septyniasdešimtmetį atšventęs šokėjas ratukuose Stasys.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1494</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie laisvę, ekstremalius pomėgius, svajones ir tiesiog gerą laiką</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-laisve-ekstremalius-pomegius-svajones-ir-tiesiog-gera-laika--41530488</link><description><![CDATA[Spalio 15 dieną minima Baltosios lazdelės diena. Laidoje su regos negalią turinčiu Sigitu Sinkevičiumi ir akcijos „Mane veža“ organizatore Aldona Juozaityte Pieva kalbamės apie laisvę, ekstremalius pomėgius, svajones ir tiesiog gera laiką. Sigitas Sinkevičius – masažuotojas, ekstremalas pasakoja, kad regos negalia nėra joks kliuvinys gyventi įdomų ir pilnavertišką gyvenimą, o akcijos „Mane veža“ sumanytoja ir organizatorė, vairavimo instruktorė Aldona Juozaitytė Pieva dalijasi, kaip ir kodėl ji sumanė akciją „Mane veža“, kaip akcija įtakoja jos asmeninį ir visų joje dalyvaujančių gyvenimą.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė, garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41530488</guid><pubDate>Sat, 17 Oct 2020 11:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41530488/2020_10_17_071_a28eaf62_2719745_20201017150652977.mp3" length="23641860" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Spalio 15 dieną minima Baltosios lazdelės diena. Laidoje su regos negalią turinčiu Sigitu Sinkevičiumi ir akcijos „Mane veža“ organizatore Aldona Juozaityte Pieva kalbamės apie laisvę, ekstremalius pomėgius, svajones ir tiesiog gera laiką. Sigitas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Spalio 15 dieną minima Baltosios lazdelės diena. Laidoje su regos negalią turinčiu Sigitu Sinkevičiumi ir akcijos „Mane veža“ organizatore Aldona Juozaityte Pieva kalbamės apie laisvę, ekstremalius pomėgius, svajones ir tiesiog gera laiką. Sigitas Sinkevičius – masažuotojas, ekstremalas pasakoja, kad regos negalia nėra joks kliuvinys gyventi įdomų ir pilnavertišką gyvenimą, o akcijos „Mane veža“ sumanytoja ir organizatorė, vairavimo instruktorė Aldona Juozaitytė Pieva dalijasi, kaip ir kodėl ji sumanė akciją „Mane veža“, kaip akcija įtakoja jos asmeninį ir visų joje dalyvaujančių gyvenimą.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė, garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1478</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie kurmius, kurie gyvena tarp mūsų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-kurmius-kurie-gyvena-tarp-musu--41416725</link><description><![CDATA[Apie kurmius, kurie masažuoja, bėgioja krosus, kepa šašlykus, užsiiminėja akrojoga, keliauja, tiesiog gyvena. Kalbama ne apie tuos kurmius, kurie gyvena po žeme. Taip neregius vadina regos negalią turintis Marius Maželis ir jo draugas Vytautas Černiauskas. Pašnekovai sako, kad negalios turėjimas ar jos neturėjimas niekaip nedaro įtakos jų draugystei, juokdamiesi pasakoja įvairiausius nutikimus iš bendrų kelionių, stovyklavimų ir kt. Laidoje apie rimtus dalykus kalbama linksmai. Paklausus, ar Vytautui jau pavyko neregius išmokyti kepti šašlykus, jis atsako: „Reikės pamėginti. Gali būti, kad nusidegins kelis kartus, bet tikrai išmoks!“ Abu pašnekovai sutaria, kad aplinkinių požiūris į kiekvieną iš mūsų, pirmiausia, priklauso nuo mūsų pačių požiūrio į save.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41416725</guid><pubDate>Sat, 10 Oct 2020 11:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41416725/2020_10_10_071_a28eaf62_2719745_20201010150501350.mp3" length="23579584" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie kurmius, kurie masažuoja, bėgioja krosus, kepa šašlykus, užsiiminėja akrojoga, keliauja, tiesiog gyvena. Kalbama ne apie tuos kurmius, kurie gyvena po žeme. Taip neregius vadina regos negalią turintis Marius Maželis ir jo draugas Vytautas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie kurmius, kurie masažuoja, bėgioja krosus, kepa šašlykus, užsiiminėja akrojoga, keliauja, tiesiog gyvena. Kalbama ne apie tuos kurmius, kurie gyvena po žeme. Taip neregius vadina regos negalią turintis Marius Maželis ir jo draugas Vytautas Černiauskas. Pašnekovai sako, kad negalios turėjimas ar jos neturėjimas niekaip nedaro įtakos jų draugystei, juokdamiesi pasakoja įvairiausius nutikimus iš bendrų kelionių, stovyklavimų ir kt. Laidoje apie rimtus dalykus kalbama linksmai. Paklausus, ar Vytautui jau pavyko neregius išmokyti kepti šašlykus, jis atsako: „Reikės pamėginti. Gali būti, kad nusidegins kelis kartus, bet tikrai išmoks!“ Abu pašnekovai sutaria, kad aplinkinių požiūris į kiekvieną iš mūsų, pirmiausia, priklauso nuo mūsų pačių požiūrio į save.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1474</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie vairavimo ypatumus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-vairavimo-ypatumus--41301732</link><description><![CDATA[Apie vairuojančias moteris gyvuoja daug stereotipų. Tačiau būtent apie vairavimo ypatumus laidoje kalbamės trys moterys – Valakupių reabilitacijos reabilitacijos centro vairavimo mokyklos koordinatorė Lina Veiknienė, Ieva Kurmilavičiūtė, teisę vairuoti įgijusi būtent šioje mokykloje ir laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.<br />Nuo 2011 metų Valakupių reabilitacijos centre vykdoma neįgaliųjų vairavimo mokyklos veikla. Apie šios mokyklos tikslus, mokymo bazę, iššūkius ir problemas pasakoja laidos pašnekovės. „Noriu paneigti stereotipą, kad moterys yra blogesnės vairuotojos, nei vyrai“, - sako Ieva Kurmilavičiūtė. „Esu drausminga vairuotoja“, - pritaria jai Lina Veiknienė. Pašnekovės kviečia tiek vyrus, tiek moteris, turinčius judėjimo negalią, tačiau norinčius ir galinčius vairuoti, mokytis Valakupių reabilitacijos centro vairavimo mokykloje, nes, pasak jų, vairavimas suteikia savarankiškumo ir laisvės jausmą.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41301732</guid><pubDate>Sat, 03 Oct 2020 11:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41301732/2020_10_03_071_a28eaf62_2719745_20201003150240351.mp3" length="23998797" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie vairuojančias moteris gyvuoja daug stereotipų. Tačiau būtent apie vairavimo ypatumus laidoje kalbamės trys moterys – Valakupių reabilitacijos reabilitacijos centro vairavimo mokyklos koordinatorė Lina Veiknienė, Ieva Kurmilavičiūtė, teisę...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie vairuojančias moteris gyvuoja daug stereotipų. Tačiau būtent apie vairavimo ypatumus laidoje kalbamės trys moterys – Valakupių reabilitacijos reabilitacijos centro vairavimo mokyklos koordinatorė Lina Veiknienė, Ieva Kurmilavičiūtė, teisę vairuoti įgijusi būtent šioje mokykloje ir laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.<br />Nuo 2011 metų Valakupių reabilitacijos centre vykdoma neįgaliųjų vairavimo mokyklos veikla. Apie šios mokyklos tikslus, mokymo bazę, iššūkius ir problemas pasakoja laidos pašnekovės. „Noriu paneigti stereotipą, kad moterys yra blogesnės vairuotojos, nei vyrai“, - sako Ieva Kurmilavičiūtė. „Esu drausminga vairuotoja“, - pritaria jai Lina Veiknienė. Pašnekovės kviečia tiek vyrus, tiek moteris, turinčius judėjimo negalią, tačiau norinčius ir galinčius vairuoti, mokytis Valakupių reabilitacijos centro vairavimo mokykloje, nes, pasak jų, vairavimas suteikia savarankiškumo ir laisvės jausmą.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1500</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Pirmas blynas – nebūtinai prisvilęs!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-pirmas-blynas-nebutinai-prisviles--41171681</link><description><![CDATA[irmas blynas, dažnai sakoma, kad jis būna prisvilęs. Laidoje kalbama ne apie tą prisvilusį blyną, o apie tą, kuris yra restorano, atliekančio ne tik maitinimo, bet ir socialinę misiją, pavadinimas. Šiame restorane padavėjais dirba žmonės, turintys negalią ir lankytojai labai giria skanų maistą.<br /><br />Dažniausiai, kai kalbama apie Vilniuje veikiantį restoraną „Pirmasis blynas“, yra minimas olandas, gyvenantis Lietuvoje Timas van Wijkas. O laidoje svečiavosi Karolina Žigaitė van Wijk, Timo žmona ir restorano darbuotojas Edvinas Orlovas. Pašnekovai pasakoja, ko mokosi ir ko išmoksta vienas iš kito, kokios bendros veiklos juos vienija, atskleidžia ateities planus. Visiems, dirbantiems šiame restorane, labai svarbu kuo geriau atlikti savo darbą, labai svarbu, kad visi klientai liktų patenkinti ir norėtų sugrįžti.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41171681</guid><pubDate>Sat, 26 Sep 2020 11:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41171681/2020_09_26_071_a28eaf62_2719745_p_20200926150319568.mp3" length="23473004" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>irmas blynas, dažnai sakoma, kad jis būna prisvilęs. Laidoje kalbama ne apie tą prisvilusį blyną, o apie tą, kuris yra restorano, atliekančio ne tik maitinimo, bet ir socialinę misiją, pavadinimas. Šiame restorane padavėjais dirba žmonės, turintys...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[irmas blynas, dažnai sakoma, kad jis būna prisvilęs. Laidoje kalbama ne apie tą prisvilusį blyną, o apie tą, kuris yra restorano, atliekančio ne tik maitinimo, bet ir socialinę misiją, pavadinimas. Šiame restorane padavėjais dirba žmonės, turintys negalią ir lankytojai labai giria skanų maistą.<br /><br />Dažniausiai, kai kalbama apie Vilniuje veikiantį restoraną „Pirmasis blynas“, yra minimas olandas, gyvenantis Lietuvoje Timas van Wijkas. O laidoje svečiavosi Karolina Žigaitė van Wijk, Timo žmona ir restorano darbuotojas Edvinas Orlovas. Pašnekovai pasakoja, ko mokosi ir ko išmoksta vienas iš kito, kokios bendros veiklos juos vienija, atskleidžia ateities planus. Visiems, dirbantiems šiame restorane, labai svarbu kuo geriau atlikti savo darbą, labai svarbu, kad visi klientai liktų patenkinti ir norėtų sugrįžti.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1467</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Ar turintiems regos negalią lengva išsinuomoti būstą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-ar-turintiems-regos-negalia-lengva-issinuomoti-busta--41078131</link><description><![CDATA[Su kokiomis problemomis ar iššūkiais susiduria regos ar kitą negalią turintys žmonės, norėdami išsinuomoti būstą? Kokius reikalavimus nuomojamam ar perkamam būstui kelia regos negalią turintys laidoje papasakoja Ugnė Žilytė, aklųjų bibliotekos darbuotoja ir Vita Žilytė – nekilnojamo turto agentė, Lietuvos nekilnojamo turto brokerių asociacijos valdybos narė.<br /><br />Apie būsto nuomą ir požiūrį į negalią turinčius nuomininkus savo nuomonę išsako ir laidos garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41078131</guid><pubDate>Sat, 19 Sep 2020 11:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41078131/2020_09_19_071_a28eaf62_2719745_20200921112131190.mp3" length="23972466" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Su kokiomis problemomis ar iššūkiais susiduria regos ar kitą negalią turintys žmonės, norėdami išsinuomoti būstą? Kokius reikalavimus nuomojamam ar perkamam būstui kelia regos negalią turintys laidoje papasakoja Ugnė Žilytė, aklųjų bibliotekos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Su kokiomis problemomis ar iššūkiais susiduria regos ar kitą negalią turintys žmonės, norėdami išsinuomoti būstą? Kokius reikalavimus nuomojamam ar perkamam būstui kelia regos negalią turintys laidoje papasakoja Ugnė Žilytė, aklųjų bibliotekos darbuotoja ir Vita Žilytė – nekilnojamo turto agentė, Lietuvos nekilnojamo turto brokerių asociacijos valdybos narė.<br /><br />Apie būsto nuomą ir požiūrį į negalią turinčius nuomininkus savo nuomonę išsako ir laidos garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė.<br /><br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1499</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Turo „Stiprybė tavyje“ organizacinės komandos susitikimas LRT radijo eteryje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-turo-stiprybe-tavyje-organizacines-komandos-susitikimas-lrt-radijo-eteryje--40869079</link><description><![CDATA[Gerųjų patirčių ir sėkmės istorijų įkvėpti - rugsėjo 15-ąją „Draugystė veža“ komanda kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – organizuoja mėnesio turą per Lietuvą „Stiprybė tavyje“! Ta proga - turo Organizatorių komandos susirinkimas LRT radijo eteryje. Kas? Kur? Kaip? Apie ką? <br />Dažnai girdime patarimus: „Pamirškite praeities nuoskaudas, nesigraužkite dėl to, kas bus, gyvenkite čia ir dabar. Darykite tai, ką jaučiate, ko norite, bet, svarbiausia, ką galite.“ Viskas atrodo labai paprasta, bet kodėl dažnai nepavyksta? O čia pat, šalia mūsų, gyvena žmonės, iš kurių kažkas atimta, bet duota daug daugiau. Labai stiprūs ir valingi žmonės. Tik ar mes juos žinom? Ir gyvena jie vadovaudamiesi išvardintais principais. Jie pasirengę pasidalinti savo patirtimi. „Draugystė veža“ yra drąsi, veržli ir stipri bendruomenė. Neįkainuojama patirtis ir pasiekti rezultatai skatina dalintis naujomis formomis ir būdais apie bendrystę, kuriai nesvarbus amžius, lytis, ūgis ar kiti dalykai. Patirtiniai susitikimai vyks rugsėjo 15–spalio 15 d. septyniuose Lietuvos miestuose – Alytuje, Tauragėje, Ukmergėje, Marijampolėje, Rokiškyje, Raseiniuose, Utenoje. Turo tikslas – įkvepiančiai skleisti žinią plačiojoje auditorijoje – plėsti tolerancijos ribas, mažinti socialinę atskirtį tarp negalią turinčiųjų ir neturinčiųjų – pabrėžti galias, o ne negalias. Vienas iš renginio pranešimų skleidžia žinią apie socialines dirbtuves, apsaugoto būsto ir kitas institucinės pertvarkos paslaugas.<br />Nuoširdžiai, atvirai apie savo skausmus ir džiaugsmus, apie nuopuolius ir pakilimus, praradimus ir atradimus. Apie tai, kas padėjo nepalūžti, pastūmėjo veikti, keistis ir siekti savo tikslų. Ne teoriškai, o iš tikrųjų.<br />Turo „Stiprybė tavyje“ tikslas – įkvepiančiai skleisti šią žinią plačiojoje auditorijoje, plėsti tolerancijos ribas, mažinti atskirtį tarp negalią turinčiųjų ir neturinčių, pabrėžti galias, o ne negalias.<br />Drąsiai priimk kitą. Tai galimybė susitikti su savimi!<br />Pašnekovai: Vytis Venslauskas – mūsų komandoje Vytis yra direktorius, o šiaip gyvenime jis vadovauja ir reklamos agentūrai, yra 11 metės Barboros tėtis. Gintautas Davolis – „Draugystė veža“ komandoje atsakingas už logistinius ir ūkinius reikalus. Indrė Radžiukynienė – žurnalistė, save priskirianti prie rašinėtojų, „Draugystė veža“ komandoje ji rašo visus straipsnius ir yra atsakinga už visą projekto viešinimą.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40869079</guid><pubDate>Sat, 12 Sep 2020 11:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40869079/2020_09_12_071_a28eaf62_2719745_20200912150527775.mp3" length="23918131" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gerųjų patirčių ir sėkmės istorijų įkvėpti - rugsėjo 15-ąją „Draugystė veža“ komanda kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – organizuoja mėnesio turą per Lietuvą „Stiprybė tavyje“! Ta proga - turo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gerųjų patirčių ir sėkmės istorijų įkvėpti - rugsėjo 15-ąją „Draugystė veža“ komanda kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – organizuoja mėnesio turą per Lietuvą „Stiprybė tavyje“! Ta proga - turo Organizatorių komandos susirinkimas LRT radijo eteryje. Kas? Kur? Kaip? Apie ką? <br />Dažnai girdime patarimus: „Pamirškite praeities nuoskaudas, nesigraužkite dėl to, kas bus, gyvenkite čia ir dabar. Darykite tai, ką jaučiate, ko norite, bet, svarbiausia, ką galite.“ Viskas atrodo labai paprasta, bet kodėl dažnai nepavyksta? O čia pat, šalia mūsų, gyvena žmonės, iš kurių kažkas atimta, bet duota daug daugiau. Labai stiprūs ir valingi žmonės. Tik ar mes juos žinom? Ir gyvena jie vadovaudamiesi išvardintais principais. Jie pasirengę pasidalinti savo patirtimi. „Draugystė veža“ yra drąsi, veržli ir stipri bendruomenė. Neįkainuojama patirtis ir pasiekti rezultatai skatina dalintis naujomis formomis ir būdais apie bendrystę, kuriai nesvarbus amžius, lytis, ūgis ar kiti dalykai. Patirtiniai susitikimai vyks rugsėjo 15–spalio 15 d. septyniuose Lietuvos miestuose – Alytuje, Tauragėje, Ukmergėje, Marijampolėje, Rokiškyje, Raseiniuose, Utenoje. Turo tikslas – įkvepiančiai skleisti žinią plačiojoje auditorijoje – plėsti tolerancijos ribas, mažinti socialinę atskirtį tarp negalią turinčiųjų ir neturinčiųjų – pabrėžti galias, o ne negalias. Vienas iš renginio pranešimų skleidžia žinią apie socialines dirbtuves, apsaugoto būsto ir kitas institucinės pertvarkos paslaugas.<br />Nuoširdžiai, atvirai apie savo skausmus ir džiaugsmus, apie nuopuolius ir pakilimus, praradimus ir atradimus. Apie tai, kas padėjo nepalūžti, pastūmėjo veikti, keistis ir siekti savo tikslų. Ne teoriškai, o iš tikrųjų.<br />Turo „Stiprybė tavyje“ tikslas – įkvepiančiai skleisti šią žinią plačiojoje auditorijoje, plėsti tolerancijos ribas, mažinti atskirtį tarp negalią turinčiųjų ir neturinčių, pabrėžti galias, o ne negalias.<br />Drąsiai priimk kitą. Tai galimybė susitikti su savimi!<br />Pašnekovai: Vytis Venslauskas – mūsų komandoje Vytis yra direktorius, o šiaip gyvenime jis vadovauja ir reklamos agentūrai, yra 11 metės Barboros tėtis. Gintautas Davolis – „Draugystė veža“ komandoje atsakingas už logistinius ir ūkinius reikalus. Indrė Radžiukynienė – žurnalistė, save priskirianti prie rašinėtojų, „Draugystė veža“ komandoje ji rašo visus straipsnius ir yra atsakinga už visą projekto viešinimą.<br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1495</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Kitoks kūnas, elgesys matoma ar nematoma liga – ne kliūtis mokytis!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kitoks-kunas-elgesys-matoma-ar-nematoma-liga-ne-kliutis-mokytis--40750904</link><description><![CDATA[Mokytis nori ir gali visi, tereikia noro, gal truputį kitų pagalbos ir tolerancijos. Apie kasdieninius iššūkius laidoje kalbamės su Vilniaus universiteto neįgaliųjų reikalų koordinatore Indre Širvinskaite ir Vilniaus universiteto alumnu, turinčiu aspergerio sindromą Povilu Staniuliu. Povilas pasakoja, kas pasireiškia žmonėms, turintiems Aspergerio sindromą, kaip jam sekėsi darželyje, mokykloje, studijose ir prisipažįsta, kad neretu atveju jam trūksta drąsos, kad užkalbinti kitą. Indrė pasidalina problemomis ir iššūkiais, su kuriais tenka susidurti, dirbant neįgaliųjų reikalų koordinatore Vilniaus universitete ir labai kviečia drąsiai kreiptis į ją visus naujuosius studentus, kad galėtų padėti, jei tik pagalbos reikia. <br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40750904</guid><pubDate>Sat, 05 Sep 2020 11:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40750904/2020_09_05_071_a28eaf62_2719745_p_20200905150506273.mp3" length="23979571" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mokytis nori ir gali visi, tereikia noro, gal truputį kitų pagalbos ir tolerancijos. Apie kasdieninius iššūkius laidoje kalbamės su Vilniaus universiteto neįgaliųjų reikalų koordinatore Indre Širvinskaite ir Vilniaus universiteto alumnu, turinčiu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mokytis nori ir gali visi, tereikia noro, gal truputį kitų pagalbos ir tolerancijos. Apie kasdieninius iššūkius laidoje kalbamės su Vilniaus universiteto neįgaliųjų reikalų koordinatore Indre Širvinskaite ir Vilniaus universiteto alumnu, turinčiu aspergerio sindromą Povilu Staniuliu. Povilas pasakoja, kas pasireiškia žmonėms, turintiems Aspergerio sindromą, kaip jam sekėsi darželyje, mokykloje, studijose ir prisipažįsta, kad neretu atveju jam trūksta drąsos, kad užkalbinti kitą. Indrė pasidalina problemomis ir iššūkiais, su kuriais tenka susidurti, dirbant neįgaliųjų reikalų koordinatore Vilniaus universitete ir labai kviečia drąsiai kreiptis į ją visus naujuosius studentus, kad galėtų padėti, jei tik pagalbos reikia. <br /><br />Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1499</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Draugystė, kuriai netrukdo negalia</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-draugyste-kuriai-netrukdo-negalia--40652868</link><description><![CDATA[Draugystė, kuriai netrukdo vieno iš draugų proto negalia. Apie žmogišką orumą ir kas svarbiau - pinigai ar meilė, kalba Kauno Arkos bendruomenės nariai Gedvidas Misevicius ir Mantas Karpavicius. Atsimenat:: „Lapė aš, lapė tu, lapės mes visi kartu!". Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40652868</guid><pubDate>Sat, 29 Aug 2020 11:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40652868/2020_08_29_071_a28eaf62_2719745_p_20200829150245557.mp3" length="27674748" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Draugystė, kuriai netrukdo vieno iš draugų proto negalia. Apie žmogišką orumą ir kas svarbiau - pinigai ar meilė, kalba Kauno Arkos bendruomenės nariai Gedvidas Misevicius ir Mantas Karpavicius. Atsimenat:: „Lapė aš, lapė tu, lapės mes visi kartu!"....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Draugystė, kuriai netrukdo vieno iš draugų proto negalia. Apie žmogišką orumą ir kas svarbiau - pinigai ar meilė, kalba Kauno Arkos bendruomenės nariai Gedvidas Misevicius ir Mantas Karpavicius. Atsimenat:: „Lapė aš, lapė tu, lapės mes visi kartu!". Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1730</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Drąsiai priimk kitą – tai galimybė susitikti su pačiu savimi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-drasiai-priimk-kita-tai-galimybe-susitikti-su-paciu-savimi--40652879</link><description><![CDATA[Laidoje kalbamės su vadybininku, studijuojančiu socialinį darbą, Vaidu Kuliausku, kuris į vandenį nerti daugiau nebenorėtų, nes po traumos teko susidraugauti su neįgaliojo vežimėliu. Ir jūru skautu, Atlantic challenge international ambasadoriumi Lietuvoje Gyčiu Lengveniu, kviečiančiu visus į laivą, nes, pasak Gyčio, plaukimas, kaip ir gyvenimas, yra procesas. Abu vaikinus vienija veiklos su proto ar intelekto negalią turinčiais žmonėmis ir abu vieningai sutaria – drąsiai priimdamas kitą, įgauni galimybę artimiau susipažinti su pačiu savimi.<br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė, garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40652879</guid><pubDate>Sat, 22 Aug 2020 11:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40652879/2020_08_22_071_a28eaf62_2719745_20200822150230104.mp3" length="28400325" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje kalbamės su vadybininku, studijuojančiu socialinį darbą, Vaidu Kuliausku, kuris į vandenį nerti daugiau nebenorėtų, nes po traumos teko susidraugauti su neįgaliojo vežimėliu. Ir jūru skautu, Atlantic challenge international ambasadoriumi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje kalbamės su vadybininku, studijuojančiu socialinį darbą, Vaidu Kuliausku, kuris į vandenį nerti daugiau nebenorėtų, nes po traumos teko susidraugauti su neįgaliojo vežimėliu. Ir jūru skautu, Atlantic challenge international ambasadoriumi Lietuvoje Gyčiu Lengveniu, kviečiančiu visus į laivą, nes, pasak Gyčio, plaukimas, kaip ir gyvenimas, yra procesas. Abu vaikinus vienija veiklos su proto ar intelekto negalią turinčiais žmonėmis ir abu vieningai sutaria – drąsiai priimdamas kitą, įgauni galimybę artimiau susipažinti su pačiu savimi.<br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė, garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1775</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Apie stereotipus laužančią meilę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-apie-stereotipus-lauzancia-meile--40652915</link><description><![CDATA[Apie greta esančio žmogaus svarbą, apie stereotipus laužančią meilę, kuriai tenka išgyventi daugybę išbandymų.<br />„Didžiausia vertybė - žmonių emocijos“, - sako Anžėjus ir Ieva, kurių draugystės ir meilės istorija jau nebestebina jų artimųjų, tačiau vis dar nėra įprasta mūsų visuomenėje. Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40652915</guid><pubDate>Sat, 15 Aug 2020 11:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40652915/2020_08_15_071_a28eaf62_2719745_20200815150707982_1.mp3" length="28393638" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie greta esančio žmogaus svarbą, apie stereotipus laužančią meilę, kuriai tenka išgyventi daugybę išbandymų.
„Didžiausia vertybė - žmonių emocijos“, - sako Anžėjus ir Ieva, kurių draugystės ir meilės istorija jau nebestebina jų artimųjų, tačiau vis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie greta esančio žmogaus svarbą, apie stereotipus laužančią meilę, kuriai tenka išgyventi daugybę išbandymų.<br />„Didžiausia vertybė - žmonių emocijos“, - sako Anžėjus ir Ieva, kurių draugystės ir meilės istorija jau nebestebina jų artimųjų, tačiau vis dar nėra įprasta mūsų visuomenėje. Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1775</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-ved-zydre-gedrimaite--40239474</link><description><![CDATA[Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40239474</guid><pubDate>Sat, 08 Aug 2020 11:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40239474/2020_08_08_071_a28eaf62_2719745_20200808150645534.mp3" length="28702510" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1794</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-ved-zydre-gedrimaite--40120472</link><description><![CDATA[Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė <br />Pokalbis su tapytoju Feliksu Kęstučiu Račkaičiu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40120472</guid><pubDate>Sat, 01 Aug 2020 11:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40120472/2020_08_01_071_a28eaf62_2719745_20200801150123094.mp3" length="28166268" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė 
Pokalbis su tapytoju Feliksu Kęstučiu Račkaičiu.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė <br />Pokalbis su tapytoju Feliksu Kęstučiu Račkaičiu.]]></itunes:summary><itunes:duration>1761</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-ved-zydre-gedrimaite--39830400</link><description><![CDATA[Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/39830400</guid><pubDate>Sat, 18 Jul 2020 11:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/39830400/2020_07_18_071_a28eaf62_2719745_20200718150535946.mp3" length="28717138" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1795</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Paslaugų ir gaminių prieinamumo patikros lapas. Kas tai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-paslaugu-ir-gaminiu-prieinamumo-patikros-lapas-kas-tai--39779686</link><description><![CDATA[Laidoje Neįgaliųjų reikalų departamento prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Šliužienė ir Vilniaus išsėtinės sklerozės draugijos pirmininkė, visuomenės sveikatos specialistė, aplinkos prieinamumo tyrėja Ana Staševičienė pristatys įdomias ir tikrai labai reikalingas naujienas mums visiems, kuriems svarbi ne tik asmeninė, ber ir kito gerovė. Paslaugų ir gaminių prieinamumo patikros lapas, informacijos apie neįgaliesiems koordinavimo sistemą <a href="http://www.manogarantijos.lt" rel="noopener">www.manogarantijos.lt</a> – apie ką tai? “Dažnai kalbame, kad aplinka ar gaminys nepritaikytas visiems, tačiau nepasakome, kaip tai padaryti. Nuo šiol yra sukurtas paprastas įrankis visiems”, - sako Jolanta Šliužienė. Ana Staševičienė papasakos, kaip reagavo į tyrimą, reikalingą rekomendacijų sukūrimui, jame dalyvavę.<br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė, garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/39779686</guid><pubDate>Sat, 11 Jul 2020 11:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/39779686/2020_07_11_071_a28eaf62_2719745_20200711150512682.mp3" length="28733439" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje Neįgaliųjų reikalų departamento prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Šliužienė ir Vilniaus išsėtinės sklerozės draugijos pirmininkė, visuomenės sveikatos specialistė, aplinkos prieinamumo tyrėja Ana...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje Neįgaliųjų reikalų departamento prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Šliužienė ir Vilniaus išsėtinės sklerozės draugijos pirmininkė, visuomenės sveikatos specialistė, aplinkos prieinamumo tyrėja Ana Staševičienė pristatys įdomias ir tikrai labai reikalingas naujienas mums visiems, kuriems svarbi ne tik asmeninė, ber ir kito gerovė. Paslaugų ir gaminių prieinamumo patikros lapas, informacijos apie neįgaliesiems koordinavimo sistemą <a href="http://www.manogarantijos.lt" rel="noopener">www.manogarantijos.lt</a> – apie ką tai? “Dažnai kalbame, kad aplinka ar gaminys nepritaikytas visiems, tačiau nepasakome, kaip tai padaryti. Nuo šiol yra sukurtas paprastas įrankis visiems”, - sako Jolanta Šliužienė. Ana Staševičienė papasakos, kaip reagavo į tyrimą, reikalingą rekomendacijų sukūrimui, jame dalyvavę.<br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė, garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1796</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-ved-zydre-gedrimaite--39779703</link><description><![CDATA[Draugystė veža. Kaip aprašyti nuotraukas, kad jos būtų įdomios ir regos negalią turintiems. Tokiu klausimu pradėjome laidą „Draugystė veža“ su Veronika Kimbryte, interneto dienraščio „Bernardinai“ direktore ir Aida Grabauskaite, Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro mokyklos mokytoja. Tačiau pokalbis pasisuko daug plačiau. Ką mes galime padaryti kiekvienas, kad pasaulis būtų geresnis ir gražesnis ne tik mums kiekvienam, bet ir visiems, gyvenantiems aplink mus? Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/39779703</guid><pubDate>Sat, 04 Jul 2020 11:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/39779703/2020_07_04_071_a28eaf62_2719745_20200704115107143.mp3" length="28198869" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Draugystė veža. Kaip aprašyti nuotraukas, kad jos būtų įdomios ir regos negalią turintiems. Tokiu klausimu pradėjome laidą „Draugystė veža“ su Veronika Kimbryte, interneto dienraščio „Bernardinai“ direktore ir Aida Grabauskaite, Vilniaus paslaugų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Draugystė veža. Kaip aprašyti nuotraukas, kad jos būtų įdomios ir regos negalią turintiems. Tokiu klausimu pradėjome laidą „Draugystė veža“ su Veronika Kimbryte, interneto dienraščio „Bernardinai“ direktore ir Aida Grabauskaite, Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro mokyklos mokytoja. Tačiau pokalbis pasisuko daug plačiau. Ką mes galime padaryti kiekvienas, kad pasaulis būtų geresnis ir gražesnis ne tik mums kiekvienam, bet ir visiems, gyvenantiems aplink mus? Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1763</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-ved-zydre-gedrimaite--39779719</link><description><![CDATA[Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/39779719</guid><pubDate>Sat, 27 Jun 2020 11:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/39779719/2020_06_27_071_a28eaf62_2719745_20200627150427906.mp3" length="28406177" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1776</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-ved-zydre-gedrimaite--32101838</link><description><![CDATA[Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/32101838</guid><pubDate>Sat, 20 Jun 2020 11:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/32101838/2020_06_20_071_a28eaf62_2719745_20200620150404517.mp3" length="28717138" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1795</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-ved-zydre-gedrimaite--30718603</link><description><![CDATA[Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/30718603</guid><pubDate>Sat, 13 Jun 2020 11:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/30718603/2020_06_13_071_a28eaf62_2719745_p_20200613150523986.mp3" length="27281866" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1706</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-ved-zydre-gedrimaite--30718594</link><description><![CDATA[Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/30718594</guid><pubDate>Sat, 06 Jun 2020 11:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/30718594/2020_06_06_071_a28eaf62_2719745_20200606150113840.mp3" length="28646921" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1791</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-ved-zydre-gedrimaite--28733082</link><description><![CDATA[Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/28733082</guid><pubDate>Sat, 30 May 2020 11:29:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/28733082/2020_05_30_071_a28eaf62_2719745_20200530150436629_1.mp3" length="28028759" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1752</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. „Draugystė veža“ pildo svajones. Skani laida! Rūta Kupčinskaitė pokalbiui pakvietė Betą Nicholson.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-draugyste-veza-pildo-svajones-skani-laida-ruta-kupcinskaite-pokalbiui-pakviete-beta-nicholson--28126867</link><description><![CDATA[Laidoje dvi puikios mamos, nuostabios kulinarės ir gražios moterys Rūta Kupčinskaitė ir Beata Nicholson kalbasi apie kasdieninius moteriškus rūpesčius, skaniausių patiekalų receptus, vaikų ligas ir ožiukus. Tiek Beata, tiek Rūta laidoje pasidalins savo prisiminimais, kaip ir kodėl jos pamilo virtuvę, pasidalins patirtimi, ką ir kaip paruošti kasdieniniams pusryčiams, pietums ar vakarienei, kaip grūdinti vaikus ir pan. Labai smagus moteriškas pokalbis, pilnas vaikų klegesio. Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/28126867</guid><pubDate>Sat, 23 May 2020 11:49:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/28126867/1018678158.mp3" length="28828315" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje dvi puikios mamos, nuostabios kulinarės ir gražios moterys Rūta Kupčinskaitė ir Beata Nicholson kalbasi apie kasdieninius moteriškus rūpesčius, skaniausių patiekalų receptus, vaikų ligas ir ožiukus. Tiek Beata, tiek Rūta laidoje pasidalins...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje dvi puikios mamos, nuostabios kulinarės ir gražios moterys Rūta Kupčinskaitė ir Beata Nicholson kalbasi apie kasdieninius moteriškus rūpesčius, skaniausių patiekalų receptus, vaikų ligas ir ožiukus. Tiek Beata, tiek Rūta laidoje pasidalins savo prisiminimais, kaip ir kodėl jos pamilo virtuvę, pasidalins patirtimi, ką ir kaip paruošti kasdieniniams pusryčiams, pietums ar vakarienei, kaip grūdinti vaikus ir pan. Labai smagus moteriškas pokalbis, pilnas vaikų klegesio. Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1802</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Laida „Draugystė veža“ toliau pildo svajones!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-laida-draugyste-veza-toliau-pildo-svajones--27878080</link><description><![CDATA[Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/27878080</guid><pubDate>Sat, 16 May 2020 11:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/27878080/2020_05_16_071_a28eaf62_2719745_20200516150506973.mp3" length="28772727" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1799</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Deimantė Reinytė Jasienė pokalbiui pakvietė savo mylimiausią atlikėją Donatą Montvydą.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-deimante-reinyte-jasiene-pokalbiui-pakviete-savo-mylimiausia-atlikeja-donata-montvyda--26970982</link><description><![CDATA[Laida „Draugystė veža“ toliau pildo svajones! Tik prasidėjus karantinui, kai pakvietėme laidos klausytojus siūlyti temas ir pašnekovus, kiekviena laida baigėsi pašnekovų sutarimu susitikti gyvai, kai tik baigsis karantinas ir bus galima saugiai tai padaryti. Šiandienos pašnekovai jau buvo susitikę, ir ne kartą. Deimantė Reinytė Jasienė pokalbiui pakvietė savo mylimiausią atlikėją Donatą Montvydą. Laidoje ne tik išgirsite dainą, nuo kurios prasidėjo Donato muzikinė karjera, bet ir sužinosite, kaip ir kodėl atlikėjas pasirinko aplinkos inžinierijos studijas, o ne muziką, kaip jam sekasi suderinti darbus, kūrybą ir šeimyninį gyvenimą. Deimantės, kaip ir Donato, tikriausiai jau labai pristatyti nereikia. Tačiau išgarsėjo ji ne dėl smagios priežasties. Deimantė yra silpnaregė, jos vyras Nerijus – visiškas neregys, o sūnelis Adrijus daugelio žmonių ir labai mylinčių tėvelių pastangomis kovoja dėl regos, nes jam, visai kūdikėliui, buvo nustatytas akies vėžys ir dabar mažasis Adrijus gydytis vis keliauja su mama į Šveicariją. Apie svajones, ryžtą, muziką, šeimynines patirtis, karantinininius iššūkius laidoje pasakoja abu pašnekovai.<br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė, garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/26970982</guid><pubDate>Sat, 09 May 2020 12:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/26970982/1018646016.mp3" length="28785683" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laida „Draugystė veža“ toliau pildo svajones! Tik prasidėjus karantinui, kai pakvietėme laidos klausytojus siūlyti temas ir pašnekovus, kiekviena laida baigėsi pašnekovų sutarimu susitikti gyvai, kai tik baigsis karantinas ir bus galima saugiai tai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laida „Draugystė veža“ toliau pildo svajones! Tik prasidėjus karantinui, kai pakvietėme laidos klausytojus siūlyti temas ir pašnekovus, kiekviena laida baigėsi pašnekovų sutarimu susitikti gyvai, kai tik baigsis karantinas ir bus galima saugiai tai padaryti. Šiandienos pašnekovai jau buvo susitikę, ir ne kartą. Deimantė Reinytė Jasienė pokalbiui pakvietė savo mylimiausią atlikėją Donatą Montvydą. Laidoje ne tik išgirsite dainą, nuo kurios prasidėjo Donato muzikinė karjera, bet ir sužinosite, kaip ir kodėl atlikėjas pasirinko aplinkos inžinierijos studijas, o ne muziką, kaip jam sekasi suderinti darbus, kūrybą ir šeimyninį gyvenimą. Deimantės, kaip ir Donato, tikriausiai jau labai pristatyti nereikia. Tačiau išgarsėjo ji ne dėl smagios priežasties. Deimantė yra silpnaregė, jos vyras Nerijus – visiškas neregys, o sūnelis Adrijus daugelio žmonių ir labai mylinčių tėvelių pastangomis kovoja dėl regos, nes jam, visai kūdikėliui, buvo nustatytas akies vėžys ir dabar mažasis Adrijus gydytis vis keliauja su mama į Šveicariją. Apie svajones, ryžtą, muziką, šeimynines patirtis, karantinininius iššūkius laidoje pasakoja abu pašnekovai.<br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė, garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1800</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Pokalbis su Gabrielium Liaudansku Svaru – mamos dovana dukrai 18-ojo gimtadienio proga.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-pokalbis-su-gabrielium-liaudansku-svaru-mamos-dovana-dukrai-18-ojo-gimtadienio-proga--26070630</link><description><![CDATA[Laida „Draugystė veža“ ir toliau pildo svajones! Šiandieninė laida - mamos dovana dukrai, švenčiančiai 18-ąjį gimtadienį. Vitalija Važgauskienė pokalbiui pakvietė Gabrielių Liaudanską Svarą. Į klausimą, kodėl būtent Svarą pakvietė pokalbiui, Vitalija atsako: „Man labai smagu, kad galim su dukra klausytis tos pačios muzikos. O dar labiau patiko, kai pamačiau, kokią įtaką Svaras, kaip asmenybė, daro jos gyvenimui. Dukra jau ilgai svajoja, kad sukakus 18 metų galės tapti kraujo donore. Traukia ir savanorystė. Atsiradus tokiai galimybei, norėjau pašnekinti žmogų, atnešusį naujų, gerų vėjų į mūsų gyvenimą. Žmogų, kuris nemiega ant laurų“. Gabrielius labai nuoširdžiai atsakė į Vitalijos klausimus apie tai, kaip jam sekasi suderinti asmeninį ir visuomeninį gyvenimą, kaip gimsta jo dainos, juokdamasis papasakojo, kad buvo „nepatogus“ vaikas, tačiau mokyklose, kurias teko keisti dėl netinkamo elgesio, dabar kabo jo nuotraukos su užrašu „Jis mokėsi mūsų mokykloje“. Ši, kaip ir ankstesnės laidos baigėsi susitarimu susitikti, kai pasibaigs karantinas.<br /><br />Laida „Draugystė veža“ kviečia visus norinčius mesti iššūkį karantinui ir tapti laidos dalyviu bei gyvai pasikalbėti iš savo namų su pageidaujamu pašnekovu! Jums tereikia parašyti mums, laidos rengėjams, su kuo ir kokia tema norite pasikalbėti, o mes pasistengsime išpildyti jūsų svajonę.<br /><br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė, garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/26070630</guid><pubDate>Sat, 25 Apr 2020 11:49:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/26070630/1018612314.mp3" length="28657788" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laida „Draugystė veža“ ir toliau pildo svajones! Šiandieninė laida - mamos dovana dukrai, švenčiančiai 18-ąjį gimtadienį. Vitalija Važgauskienė pokalbiui pakvietė Gabrielių Liaudanską Svarą. Į klausimą, kodėl būtent Svarą pakvietė pokalbiui, Vitalija...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laida „Draugystė veža“ ir toliau pildo svajones! Šiandieninė laida - mamos dovana dukrai, švenčiančiai 18-ąjį gimtadienį. Vitalija Važgauskienė pokalbiui pakvietė Gabrielių Liaudanską Svarą. Į klausimą, kodėl būtent Svarą pakvietė pokalbiui, Vitalija atsako: „Man labai smagu, kad galim su dukra klausytis tos pačios muzikos. O dar labiau patiko, kai pamačiau, kokią įtaką Svaras, kaip asmenybė, daro jos gyvenimui. Dukra jau ilgai svajoja, kad sukakus 18 metų galės tapti kraujo donore. Traukia ir savanorystė. Atsiradus tokiai galimybei, norėjau pašnekinti žmogų, atnešusį naujų, gerų vėjų į mūsų gyvenimą. Žmogų, kuris nemiega ant laurų“. Gabrielius labai nuoširdžiai atsakė į Vitalijos klausimus apie tai, kaip jam sekasi suderinti asmeninį ir visuomeninį gyvenimą, kaip gimsta jo dainos, juokdamasis papasakojo, kad buvo „nepatogus“ vaikas, tačiau mokyklose, kurias teko keisti dėl netinkamo elgesio, dabar kabo jo nuotraukos su užrašu „Jis mokėsi mūsų mokykloje“. Ši, kaip ir ankstesnės laidos baigėsi susitarimu susitikti, kai pasibaigs karantinas.<br /><br />Laida „Draugystė veža“ kviečia visus norinčius mesti iššūkį karantinui ir tapti laidos dalyviu bei gyvai pasikalbėti iš savo namų su pageidaujamu pašnekovu! Jums tereikia parašyti mums, laidos rengėjams, su kuo ir kokia tema norite pasikalbėti, o mes pasistengsime išpildyti jūsų svajonę.<br /><br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė, garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1792</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Rasa Urbonaitė, kuri jau apkeliavusi 27 šalis,  pokalbiui pakvietė žurnalistą, keliautoją Orijų Gasanovą.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-rasa-urbonaite-kuri-jau-apkeliavusi-27-salis-pokalbiui-pakviete-zurnalista-keliautoja-oriju-gasanova--25687732</link><description><![CDATA[Laida draugystė veža toliau pildo svajones! Šį kartą Rasa Urbonaitė, kuri jau apkeliavusi 27 šalis,  pokalbiui pakvietė žurnalistą, keliautoją Orijų Gasanovą. Ar žinojote, kad Orijus vaikystėje turėjo neįgaliojo pažymėjimą?  Su kokiais sunkumais ir iššūkiais tenka susidurti net ir užkietėjusiems keliautojams? O Rasa apie save pasakoja: „Man 24 metai ir šiuo metu Vilniuje studijuoju Muzikos terapijos magistrą. Per tą savo trumpą gyvenimėlį esu jau aplankiusi 27 užsienio valstybes, 3-jose iš jų – net teko ir pagyventi, nors  aš turiu regėjimo negalią, nuo pat gimimo pasaulį regiu faktiškai viena akimi“. <br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/25687732</guid><pubDate>Sat, 18 Apr 2020 12:24:39 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/25687732/1018579811.mp3" length="28807835" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laida draugystė veža toliau pildo svajones! Šį kartą Rasa Urbonaitė, kuri jau apkeliavusi 27 šalis,  pokalbiui pakvietė žurnalistą, keliautoją Orijų Gasanovą. Ar žinojote, kad Orijus vaikystėje turėjo neįgaliojo pažymėjimą?  Su kokiais sunkumais ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laida draugystė veža toliau pildo svajones! Šį kartą Rasa Urbonaitė, kuri jau apkeliavusi 27 šalis,  pokalbiui pakvietė žurnalistą, keliautoją Orijų Gasanovą. Ar žinojote, kad Orijus vaikystėje turėjo neįgaliojo pažymėjimą?  Su kokiais sunkumais ir iššūkiais tenka susidurti net ir užkietėjusiems keliautojams? O Rasa apie save pasakoja: „Man 24 metai ir šiuo metu Vilniuje studijuoju Muzikos terapijos magistrą. Per tą savo trumpą gyvenimėlį esu jau aplankiusi 27 užsienio valstybes, 3-jose iš jų – net teko ir pagyventi, nors  aš turiu regėjimo negalią, nuo pat gimimo pasaulį regiu faktiškai viena akimi“. <br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1801</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza--24809815</link><description><![CDATA[Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/24809815</guid><pubDate>Sat, 04 Apr 2020 11:53:31 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/24809815/1018547086.mp3" length="28221021" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ved. Žydrė Gedrimaitė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1764</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza--24504848</link><description><![CDATA[Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/24504848</guid><pubDate>Sat, 28 Mar 2020 12:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/24504848/1018546887.mp3" length="28787773" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ved. Žydrė Gedrimaitė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1800</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Dauno sindromą turintį sūnų auginanti Dalia: „Jis galėtų būti tikrasis lygių teisių ambasadorius“.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-dauno-sindroma-turinti-sunu-auginanti-dalia-jis-galetu-buti-tikrasis-lygiu-teisiu-ambasadorius--24182800</link><description><![CDATA[Kasmet kovo 21 d. minima Pasaulinė Dauno sindromo diena, kurią 2011 m. gruodžio 19 d. paskelbė Jungtinių Tautų Organizacija. Trečio mėnesio 21-a diena pasirinkta neatsitiktinai – šie skaičiai siejami su 21-osios chromosomos defektais, kurie ir sukelia Dauno sindromą. Pasaulinė Dauno sindromo diena skirta visame pasaulyje didinti visuomenės supratimą apie Dauno sindromą, skatinti asmenų, turinčių Dauno sindromą, teisių, socialinės įtraukties ir gerovės palaikymą, žmonių toleranciją, dalijimąsi gerosiomis patirtimis bei paraginti kiekvieną iš mūsų išdrįsti pabūti kitokiais. Laidoje svečiuojasi dvi mamos, auginančios ypatingus vaikučius – Dalia Bacevičienė, pirmoko Donato mama ir Rasa Vaškienė, darželinukės Vanesos mama. Moterys dalijasi savo istorijomis, kaip jos pačios, šeimų nariai ir aplinkiniai priimė žinią, kad nuo šiol jos augina vadinamus Saulytės vaikus, kaip renkasi ugdymo įstaigas savo vaikams, su kokiais argumentais tenka susidurti, kai išgirsta žinią, kad nepriims vaiko į ugdymo įstaigą, kaip į kitokį reaguoja vaikų bendraamžiai, jų tėvai, pedagogai. Dalia sako: „Donatas galėtų būti tikrasis lygių teisių ambasadorius“.<br /><br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/24182800</guid><pubDate>Sat, 21 Mar 2020 12:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/24182800/1018546703.mp3" length="28801984" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kasmet kovo 21 d. minima Pasaulinė Dauno sindromo diena, kurią 2011 m. gruodžio 19 d. paskelbė Jungtinių Tautų Organizacija. Trečio mėnesio 21-a diena pasirinkta neatsitiktinai – šie skaičiai siejami su 21-osios chromosomos defektais, kurie ir sukelia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kasmet kovo 21 d. minima Pasaulinė Dauno sindromo diena, kurią 2011 m. gruodžio 19 d. paskelbė Jungtinių Tautų Organizacija. Trečio mėnesio 21-a diena pasirinkta neatsitiktinai – šie skaičiai siejami su 21-osios chromosomos defektais, kurie ir sukelia Dauno sindromą. Pasaulinė Dauno sindromo diena skirta visame pasaulyje didinti visuomenės supratimą apie Dauno sindromą, skatinti asmenų, turinčių Dauno sindromą, teisių, socialinės įtraukties ir gerovės palaikymą, žmonių toleranciją, dalijimąsi gerosiomis patirtimis bei paraginti kiekvieną iš mūsų išdrįsti pabūti kitokiais. Laidoje svečiuojasi dvi mamos, auginančios ypatingus vaikučius – Dalia Bacevičienė, pirmoko Donato mama ir Rasa Vaškienė, darželinukės Vanesos mama. Moterys dalijasi savo istorijomis, kaip jos pačios, šeimų nariai ir aplinkiniai priimė žinią, kad nuo šiol jos augina vadinamus Saulytės vaikus, kaip renkasi ugdymo įstaigas savo vaikams, su kokiais argumentais tenka susidurti, kai išgirsta žinią, kad nepriims vaiko į ugdymo įstaigą, kaip į kitokį reaguoja vaikų bendraamžiai, jų tėvai, pedagogai. Dalia sako: „Donatas galėtų būti tikrasis lygių teisių ambasadorius“.<br /><br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1801</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Nesustabdoma. Sėkminga. Laiminga. Tai pasirinkimas.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-nesustabdoma-sekminga-laiminga-tai-pasirinkimas--23866858</link><description><![CDATA[Nesustabdoma. Sėkminga. Laiminga. Tai pasirinkimas. Taip sako unikali motyvatorė su nepaprasta gyvenimo patirtimi Inga Lizdenytė. Ji, kartu su asistente Karina Astrauskaite, laidoje „Draugystė veža“ dalijasi savo filmo scenarijaus verta gyvenimo istorija. Ingos istorija verta pačių geriausių filmų ir knygų. Dramatiško likimo moteris, kuri po siaubingos avarijos prarado galimybę vaikščioti, valdyti vieną ranką, iš naujo išmoko gyventi, vėl įsimylėjo gyvenimą ir jau būdama neįgali, pasiekė didžiausius savo tikslus. Inga sako: „Mūsų gyvenimo kokybė priklauso ne nuo to, kas mums atsitinka, bet nuo to, kaip mes į tai žiūrime ir ką pasirenkame daryti po to, kai susiduriame su problema ar ištinka nelaimė“. <br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/23866858</guid><pubDate>Sat, 14 Mar 2020 12:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/23866858/1018514329.mp3" length="28758934" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nesustabdoma. Sėkminga. Laiminga. Tai pasirinkimas. Taip sako unikali motyvatorė su nepaprasta gyvenimo patirtimi Inga Lizdenytė. Ji, kartu su asistente Karina Astrauskaite, laidoje „Draugystė veža“ dalijasi savo filmo scenarijaus verta gyvenimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nesustabdoma. Sėkminga. Laiminga. Tai pasirinkimas. Taip sako unikali motyvatorė su nepaprasta gyvenimo patirtimi Inga Lizdenytė. Ji, kartu su asistente Karina Astrauskaite, laidoje „Draugystė veža“ dalijasi savo filmo scenarijaus verta gyvenimo istorija. Ingos istorija verta pačių geriausių filmų ir knygų. Dramatiško likimo moteris, kuri po siaubingos avarijos prarado galimybę vaikščioti, valdyti vieną ranką, iš naujo išmoko gyventi, vėl įsimylėjo gyvenimą ir jau būdama neįgali, pasiekė didžiausius savo tikslus. Inga sako: „Mūsų gyvenimo kokybė priklauso ne nuo to, kas mums atsitinka, bet nuo to, kaip mes į tai žiūrime ir ką pasirenkame daryti po to, kai susiduriame su problema ar ištinka nelaimė“. <br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1798</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Kurkime ir būkime savimi.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kurkime-ir-bukime-savimi--23608274</link><description><![CDATA[Už teisę kurti ir būti savimi – tai tik vienas iš Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ organizuojamų renginių pavadinimų. Laidoje svečiuojasi draugijos pirmininkė Viktorija Vitaitė ir meninės raiškos studijos „Klaipėdos Guboja“ vadovė Vaida Butautaitė.<br /><br />Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“– skėtinė asociacija, nuo 1992 m. aktyviai veikianti asmenų su neįgalia meninio, estetinio, darbinio ugdymo, kultūros srityse, vykdanti jų socialinę integraciją į visuomenę. LSKD „Guboja“ atstovauja savo narius, gina neįgaliųjų teises, vykdo Neįgaliųjų socialinės integracijos programą, bendradarbiaudama su Lietuvos savivaldybėmis teikia nestacionarias socialines paslaugas žmonėms su įvairiomis negalėmis. Kasmet įvairių būrelių, dienos užimtumo centrų, o taip pat kūrybinių dirbtuvių, festivalių, stovyklų, parodinėje, kitoje veikloje dalyvauja 2-4 tūkst. neįgaliųjų iš įvairių Lietuvos regionų. Laidoje moterys pasakos su kokiais iššūkiais ir džiaugsmais susitinka kasdieniniame savo darbe ir vienbalsiai sutars, kad kūryboje nėra ir negali būti jokių ribų, kiekvienas galime kurti ir būti savimi.<br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/23608274</guid><pubDate>Sat, 07 Mar 2020 12:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/23608274/1018482609.mp3" length="28567091" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Už teisę kurti ir būti savimi – tai tik vienas iš Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ organizuojamų renginių pavadinimų. Laidoje svečiuojasi draugijos pirmininkė Viktorija Vitaitė ir meninės raiškos studijos „Klaipėdos Guboja“ vadovė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Už teisę kurti ir būti savimi – tai tik vienas iš Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ organizuojamų renginių pavadinimų. Laidoje svečiuojasi draugijos pirmininkė Viktorija Vitaitė ir meninės raiškos studijos „Klaipėdos Guboja“ vadovė Vaida Butautaitė.<br /><br />Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“– skėtinė asociacija, nuo 1992 m. aktyviai veikianti asmenų su neįgalia meninio, estetinio, darbinio ugdymo, kultūros srityse, vykdanti jų socialinę integraciją į visuomenę. LSKD „Guboja“ atstovauja savo narius, gina neįgaliųjų teises, vykdo Neįgaliųjų socialinės integracijos programą, bendradarbiaudama su Lietuvos savivaldybėmis teikia nestacionarias socialines paslaugas žmonėms su įvairiomis negalėmis. Kasmet įvairių būrelių, dienos užimtumo centrų, o taip pat kūrybinių dirbtuvių, festivalių, stovyklų, parodinėje, kitoje veikloje dalyvauja 2-4 tūkst. neįgaliųjų iš įvairių Lietuvos regionų. Laidoje moterys pasakos su kokiais iššūkiais ir džiaugsmais susitinka kasdieniniame savo darbe ir vienbalsiai sutars, kad kūryboje nėra ir negali būti jokių ribų, kiekvienas galime kurti ir būti savimi.<br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1786</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Neįmanoma – tai ne faktas, neįmanoma – tai tik nuomonė.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-neimanoma-tai-ne-faktas-neimanoma-tai-tik-nuomone--23323817</link><description><![CDATA[Laidoje su Socialinio taksi vadove Solveiga Ratkevičiūte ir operatoriumi Tautvydu Nėniškiu kalbamės apie faktus, mitus, judėjimą, savarankiškumą, iššūkius, su kuriais tenka susidurti kasdieniniame darbe. Neįmanoma – tai ne faktas, neįmanoma – tai tik nuomonė, sako pašnekovai. Dar abu pasakoja, kad, ko gero, lengviau dirbti kompiuteriu nei bendrauti su žmonėmis, nes kompiuteris neturi emocijų, o žmonės būna ir susierzinę, ir pikti, kartais, labai norintys padėti, kai tos pagalbos net nereikia, o kartais reikalaujantys iš kito neįmanomo, tačiau patys nelabai nori pasistengti dėl savo ir kito gerovės. Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/23323817</guid><pubDate>Sat, 29 Feb 2020 12:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/23323817/1018481951.mp3" length="28807835" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje su Socialinio taksi vadove Solveiga Ratkevičiūte ir operatoriumi Tautvydu Nėniškiu kalbamės apie faktus, mitus, judėjimą, savarankiškumą, iššūkius, su kuriais tenka susidurti kasdieniniame darbe. Neįmanoma – tai ne faktas, neįmanoma – tai tik...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje su Socialinio taksi vadove Solveiga Ratkevičiūte ir operatoriumi Tautvydu Nėniškiu kalbamės apie faktus, mitus, judėjimą, savarankiškumą, iššūkius, su kuriais tenka susidurti kasdieniniame darbe. Neįmanoma – tai ne faktas, neįmanoma – tai tik nuomonė, sako pašnekovai. Dar abu pasakoja, kad, ko gero, lengviau dirbti kompiuteriu nei bendrauti su žmonėmis, nes kompiuteris neturi emocijų, o žmonės būna ir susierzinę, ir pikti, kartais, labai norintys padėti, kai tos pagalbos net nereikia, o kartais reikalaujantys iš kito neįmanomo, tačiau patys nelabai nori pasistengti dėl savo ir kito gerovės. Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1801</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Emocijų pasiutpolkė.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-emociju-pasiutpolke--23067759</link><description><![CDATA[Laidoje svečiuojasi daugeliui jau pažįstami ukmergiškiai Vida ir Darius Svetlikauskai. Darius, kaip pats juokauja, gyvena su trimis inkstais, dėl to jo žmona tik su vienu. Jei kalbėti rimtai, tai Darius jau tris su puse metų gyvena su transplantuotu Vidos inkstu. Pakalbėsime ir apie tai. Tačiau svarbiausia, ką mėginsime išsiaiškinti su pašnekovais šioje laidoje - kas vis tik vyksta tame projekte „Draugystė veža“. Vida tai įvardijo, kaip emocijų pasiutpolkę. Praėjusį šeštadienį projekto „Draugystė veža“ penkerių metų dalyvių komanda į „Žalgirio“ areną rinkosi dar gerokai iki „Eurovizijos“ finalo pradžios. Šis susitikimas priminė patį tikriausią giminės susiėjimą – turinčių bendrą praeitį ir naujai į šeimą įsiliejančių narių. Draugai glebėsčiavosi, šurmuliavo, juokėsi, keitėsi dovanomis. Buvo visko: juoko, šokių, dainų, džiaugsmo ašarų, meilės prisipažinimų ir net piršlybų! „Kartu su projektu mes laisvėjame ir augame kaip žmonės“, - vienbalsiai pasakos pašnekovai.<br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/23067759</guid><pubDate>Sat, 22 Feb 2020 12:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/23067759/1018449968.mp3" length="28811179" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje svečiuojasi daugeliui jau pažįstami ukmergiškiai Vida ir Darius Svetlikauskai. Darius, kaip pats juokauja, gyvena su trimis inkstais, dėl to jo žmona tik su vienu. Jei kalbėti rimtai, tai Darius jau tris su puse metų gyvena su transplantuotu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje svečiuojasi daugeliui jau pažįstami ukmergiškiai Vida ir Darius Svetlikauskai. Darius, kaip pats juokauja, gyvena su trimis inkstais, dėl to jo žmona tik su vienu. Jei kalbėti rimtai, tai Darius jau tris su puse metų gyvena su transplantuotu Vidos inkstu. Pakalbėsime ir apie tai. Tačiau svarbiausia, ką mėginsime išsiaiškinti su pašnekovais šioje laidoje - kas vis tik vyksta tame projekte „Draugystė veža“. Vida tai įvardijo, kaip emocijų pasiutpolkę. Praėjusį šeštadienį projekto „Draugystė veža“ penkerių metų dalyvių komanda į „Žalgirio“ areną rinkosi dar gerokai iki „Eurovizijos“ finalo pradžios. Šis susitikimas priminė patį tikriausią giminės susiėjimą – turinčių bendrą praeitį ir naujai į šeimą įsiliejančių narių. Draugai glebėsčiavosi, šurmuliavo, juokėsi, keitėsi dovanomis. Buvo visko: juoko, šokių, dainų, džiaugsmo ašarų, meilės prisipažinimų ir net piršlybų! „Kartu su projektu mes laisvėjame ir augame kaip žmonės“, - vienbalsiai pasakos pašnekovai.<br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1801</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Kas kaip moka, tas taip šoka.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kas-kaip-moka-tas-taip-soka--22555030</link><description><![CDATA[Sakoma, kad vienas iš būdų save sustiprinti, gydyti ir ištraukti iš depresijos – yra šokis. Laidoje „Draugystė veža“ su socialine inovatore, šokių studijos vaikams turintiems specialiųjų poreikių, įkūrėja Rita Žogele ir aerobikos instruktoriumi, po traumos judančiu vežimėlio pagalba Jaroslavu Milevskij, kalbamės apie tai, kodėl niekas taip nesuartina žmonių, nesuburia kolektyvų, kaip šokis? Kokia čia glūdi paslaptis? Kodėl visais laikais, visose tautose šokis yra svarbi ir neatsiejama kultūros, bendravimo dalis? „Tikiu, kad supratingumą ir jautrumą svarbu ugdyti nuo vaikystės. Jei nuo mažens savo aplinkoje dažniau matytume ir galėtume bendrauti su specialiųjų poreikių turinčiais žmonėmis – mūsų visuomenėje būtų daugiau empatijos“, – pasakoja šokių mokytoja Rita.<br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/22555030</guid><pubDate>Sat, 08 Feb 2020 12:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/22555030/1018416622.mp3" length="28780668" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sakoma, kad vienas iš būdų save sustiprinti, gydyti ir ištraukti iš depresijos – yra šokis. Laidoje „Draugystė veža“ su socialine inovatore, šokių studijos vaikams turintiems specialiųjų poreikių, įkūrėja Rita Žogele ir aerobikos instruktoriumi, po...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sakoma, kad vienas iš būdų save sustiprinti, gydyti ir ištraukti iš depresijos – yra šokis. Laidoje „Draugystė veža“ su socialine inovatore, šokių studijos vaikams turintiems specialiųjų poreikių, įkūrėja Rita Žogele ir aerobikos instruktoriumi, po traumos judančiu vežimėlio pagalba Jaroslavu Milevskij, kalbamės apie tai, kodėl niekas taip nesuartina žmonių, nesuburia kolektyvų, kaip šokis? Kokia čia glūdi paslaptis? Kodėl visais laikais, visose tautose šokis yra svarbi ir neatsiejama kultūros, bendravimo dalis? „Tikiu, kad supratingumą ir jautrumą svarbu ugdyti nuo vaikystės. Jei nuo mažens savo aplinkoje dažniau matytume ir galėtume bendrauti su specialiųjų poreikių turinčiais žmonėmis – mūsų visuomenėje būtų daugiau empatijos“, – pasakoja šokių mokytoja Rita.<br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1799</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Nei žvyno, nei uodegos.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-nei-zvyno-nei-uodegos--22304234</link><description><![CDATA[Priešistoriniais laikais pagauti žuvį reiškė išlikti gyvam. Dabar tai daugiau laisvalaikio užsiėmimas, tačiau vienas bendras bruožas išliko – šia aistra labiau užsikrečia vyrai. Kas tai – medžiotojo instinktas? O gal būdas pabėgti nuo moterų? O Palangoje Kasmetinėje Stintų šventėje jau vasario 7–9 dienomis visų laukia agurkais kvepianti stinta, tradicinės magaryčios žvejams ir svečiams, žvejiškos melodijos Palangoje!<br />Apie žvejus ir žvejiškas šventes kalbamės su aistringu žveju Aurimu Kostecku, judančiu neįgaliojo vežimėliu ir Nerijumi Stasiuliu, tradicinės žvejiškos šventės Palangos stinta organizatoriumi. Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/22304234</guid><pubDate>Sat, 01 Feb 2020 12:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/22304234/1018415844.mp3" length="28769383" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Priešistoriniais laikais pagauti žuvį reiškė išlikti gyvam. Dabar tai daugiau laisvalaikio užsiėmimas, tačiau vienas bendras bruožas išliko – šia aistra labiau užsikrečia vyrai. Kas tai – medžiotojo instinktas? O gal būdas pabėgti nuo moterų? O...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Priešistoriniais laikais pagauti žuvį reiškė išlikti gyvam. Dabar tai daugiau laisvalaikio užsiėmimas, tačiau vienas bendras bruožas išliko – šia aistra labiau užsikrečia vyrai. Kas tai – medžiotojo instinktas? O gal būdas pabėgti nuo moterų? O Palangoje Kasmetinėje Stintų šventėje jau vasario 7–9 dienomis visų laukia agurkais kvepianti stinta, tradicinės magaryčios žvejams ir svečiams, žvejiškos melodijos Palangoje!<br />Apie žvejus ir žvejiškas šventes kalbamės su aistringu žveju Aurimu Kostecku, judančiu neįgaliojo vežimėliu ir Nerijumi Stasiuliu, tradicinės žvejiškos šventės Palangos stinta organizatoriumi. Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1799</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Ar tikrai skaityti gali visi?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-ar-tikrai-skaityti-gali-visi--22054813</link><description><![CDATA[„Skaityti gali visi“ – toks šūkis kviečia, tik atsivertus Lietuvos aklųjų bibliotekos puslapį. Ar tikrai taip? Laidoje kalbamės su Ugne Žilyte, tinklaraščio „Bulvė – kyvio sesė“ autore, Brailio rašto knygų redaktore ir Dalia Balčytyte – Lietuvos aklųjų bibliotekos informacijos išteklių skyriaus vedėja. Pašnekovės pasakoja, kaip rengiamos audio knygos ir knygos Brailio raštu. Sužinosime, kas tai yra taktilinis objektas, kokios edukacinės programos, turizmo objektai yra pasirengę priimti regos negalią turinčius turistus. Kodėl bulvę Ugnė sugalvojo pavadinti kivio sese ir dar daug įdomių dalykų.<br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/22054813</guid><pubDate>Sat, 25 Jan 2020 12:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/22054813/1018383782.mp3" length="28806163" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Skaityti gali visi“ – toks šūkis kviečia, tik atsivertus Lietuvos aklųjų bibliotekos puslapį. Ar tikrai taip? Laidoje kalbamės su Ugne Žilyte, tinklaraščio „Bulvė – kyvio sesė“ autore, Brailio rašto knygų redaktore ir Dalia Balčytyte – Lietuvos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Skaityti gali visi“ – toks šūkis kviečia, tik atsivertus Lietuvos aklųjų bibliotekos puslapį. Ar tikrai taip? Laidoje kalbamės su Ugne Žilyte, tinklaraščio „Bulvė – kyvio sesė“ autore, Brailio rašto knygų redaktore ir Dalia Balčytyte – Lietuvos aklųjų bibliotekos informacijos išteklių skyriaus vedėja. Pašnekovės pasakoja, kaip rengiamos audio knygos ir knygos Brailio raštu. Sužinosime, kas tai yra taktilinis objektas, kokios edukacinės programos, turizmo objektai yra pasirengę priimti regos negalią turinčius turistus. Kodėl bulvę Ugnė sugalvojo pavadinti kivio sese ir dar daug įdomių dalykų.<br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1801</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. „Matyti galima tik širdimi“ – tokiu pavadinimu vyks Alytaus miesto teatre organizuojamas labdaros koncertas.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-matyti-galima-tik-sirdimi-tokiu-pavadinimu-vyks-alytaus-miesto-teatre-organizuojamas-labdaros-koncertas--21815805</link><description><![CDATA[„Matyti galima tik širdimi“ – tokiu pavadinimu vyks Alytaus miesto teatre organizuojamas labdaros koncertas. Šio koncerto iniciatorė, pati turinti negalią, alytiškė Jūratė Mokrecovaitė sako: „Kai buvau maža ir prie mano gydymo prisidėjo amerikos lietuviai, pati sau pažadėjau, kad kai užaugsiu ir būsiu teta, būtinai padėsiu mažiems vaikučiams“. Pamačiusi per LRT PLIUS televiziją laidą „Unikalios mamos“, kurioje buvo pasakojama Adrijaus ir jo mamos Deimantės istorija, Jūratė sugalvojo artėjančio savo jubiliejaus proga padaryti gerą darbą. Jūratės idėja su didele meile ėmėsi realizuoti Alytaus miesto teatro direktorė Inesa Pilvelytė. Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/21815805</guid><pubDate>Sat, 18 Jan 2020 12:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/21815805/1018350749.mp3" length="28681194" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Matyti galima tik širdimi“ – tokiu pavadinimu vyks Alytaus miesto teatre organizuojamas labdaros koncertas. Šio koncerto iniciatorė, pati turinti negalią, alytiškė Jūratė Mokrecovaitė sako: „Kai buvau maža ir prie mano gydymo prisidėjo amerikos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Matyti galima tik širdimi“ – tokiu pavadinimu vyks Alytaus miesto teatre organizuojamas labdaros koncertas. Šio koncerto iniciatorė, pati turinti negalią, alytiškė Jūratė Mokrecovaitė sako: „Kai buvau maža ir prie mano gydymo prisidėjo amerikos lietuviai, pati sau pažadėjau, kad kai užaugsiu ir būsiu teta, būtinai padėsiu mažiems vaikučiams“. Pamačiusi per LRT PLIUS televiziją laidą „Unikalios mamos“, kurioje buvo pasakojama Adrijaus ir jo mamos Deimantės istorija, Jūratė sugalvojo artėjančio savo jubiliejaus proga padaryti gerą darbą. Jūratės idėja su didele meile ėmėsi realizuoti Alytaus miesto teatro direktorė Inesa Pilvelytė. Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1793</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Už poros dienų minėsime sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-uz-poros-dienu-minesime-sausio-13-aja-laisves-gyneju-diena--21576924</link><description><![CDATA[Už poros dienų minėsime sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną. Šiandien didžiuodamasi sakau, kad mūsų laidoje svečiuojasi Bernadeta Lukošiūtė, tą, lemtingąją dieną dirbusi LRT radijo eteryje ir asocijacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas Ričardas Dubickas, sausio 13-osios dalyvis, po patirtų traumų, sėdęs į neįgaliojo vežimėlį. Ričardas sako, kad sausio 13-oji jam svarbesnės už gimtadienį, nes tai visos Lietuvos virsmo, naujos eros pradžia: „Prie televizijos bokšto atsiradau, vos išgirdęs, kad šarvuočių tankai pajudėjo link jo. Pragaro mašinai trumpam aprimus, žmonės ėmė skirstyti po namus. Aš irgi patraukiau Šeškinės link, kur gyveno teta. Vilniuje buvo paskelbta komendanto valanda, sustiprinta miesto prieigų apsauga. Jau visai netoli tetos namų mane sustabdė kareiviai. Bendros kalbos neradom – po smūgio šautuvo buože atsidūriau sunkvežimio kėbule, o netrukus – karinėje komendantūroje“, - pasakoja Ričardas. Bernadeta pasakoja, kad baimės jausmo nebuvo jokio ir gniaužė kumščius studijoje pasakodama, kad ir šiandien niekaip negali susitaikyti su jokia neteisybe. Ved. Gedrimaitė Žydrė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/21576924</guid><pubDate>Sat, 11 Jan 2020 12:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/21576924/1018318217.mp3" length="28763114" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Už poros dienų minėsime sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną. Šiandien didžiuodamasi sakau, kad mūsų laidoje svečiuojasi Bernadeta Lukošiūtė, tą, lemtingąją dieną dirbusi LRT radijo eteryje ir asocijacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas Ričardas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Už poros dienų minėsime sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną. Šiandien didžiuodamasi sakau, kad mūsų laidoje svečiuojasi Bernadeta Lukošiūtė, tą, lemtingąją dieną dirbusi LRT radijo eteryje ir asocijacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas Ričardas Dubickas, sausio 13-osios dalyvis, po patirtų traumų, sėdęs į neįgaliojo vežimėlį. Ričardas sako, kad sausio 13-oji jam svarbesnės už gimtadienį, nes tai visos Lietuvos virsmo, naujos eros pradžia: „Prie televizijos bokšto atsiradau, vos išgirdęs, kad šarvuočių tankai pajudėjo link jo. Pragaro mašinai trumpam aprimus, žmonės ėmė skirstyti po namus. Aš irgi patraukiau Šeškinės link, kur gyveno teta. Vilniuje buvo paskelbta komendanto valanda, sustiprinta miesto prieigų apsauga. Jau visai netoli tetos namų mane sustabdė kareiviai. Bendros kalbos neradom – po smūgio šautuvo buože atsidūriau sunkvežimio kėbule, o netrukus – karinėje komendantūroje“, - pasakoja Ričardas. Bernadeta pasakoja, kad baimės jausmo nebuvo jokio ir gniaužė kumščius studijoje pasakodama, kad ir šiandien niekaip negali susitaikyti su jokia neteisybe. Ved. Gedrimaitė Žydrė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1798</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza--21139033</link><description><![CDATA[Ved.  Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/21139033</guid><pubDate>Sat, 28 Dec 2019 12:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/21139033/1018285141.mp3" length="28756844" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ved.  Žydrė Gedrimaitė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ved.  Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1798</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Radijo teatras.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-radijo-teatras--20948225</link><description><![CDATA[Sakoma, kad teatras prasideda nuo rūbinės. O nuo ko prasideda radijo teatras? Kas ir kaip vaidina radijo teatre, ką daro garso režisierius, kaip sukuriami įvairiausi garsai, prakalbinami gyvūnai ir dar daug įdomybių papasakos LRT radijo garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė ir radijo kultūros laidų režisierė  Inga Tamulevičienė. Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/20948225</guid><pubDate>Sat, 21 Dec 2019 12:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/20948225/1018284626.mp3" length="28618918" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sakoma, kad teatras prasideda nuo rūbinės. O nuo ko prasideda radijo teatras? Kas ir kaip vaidina radijo teatre, ką daro garso režisierius, kaip sukuriami įvairiausi garsai, prakalbinami gyvūnai ir dar daug įdomybių papasakos LRT radijo garso...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sakoma, kad teatras prasideda nuo rūbinės. O nuo ko prasideda radijo teatras? Kas ir kaip vaidina radijo teatre, ką daro garso režisierius, kaip sukuriami įvairiausi garsai, prakalbinami gyvūnai ir dar daug įdomybių papasakos LRT radijo garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė ir radijo kultūros laidų režisierė  Inga Tamulevičienė. Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1789</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza--20742329</link><description><![CDATA[Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/20742329</guid><pubDate>Sat, 14 Dec 2019 12:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/20742329/1018252600.mp3" length="28842108" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ved. Žydrė Gedrimaitė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1803</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Aš ir tu vieno kraujo.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-as-ir-tu-vieno-kraujo--20553238</link><description><![CDATA[Mauglis buvo auginamas pagal džiunglių įstatymą, tačiau ilgainiui jis suprato, kad jo vieta tarp žmonių. Beveik kiekvienas iš mūsų esame pasijutę maugliais. Laidoje su Labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ įkūrėja ir vadove Aušra Stančikiene ir keturiskart pasaulio neįgaliųjų fitneso čempionu Viktoru Topol kalbamės tema „Aš ir tu vieno kraujo“. Aušra pasakoja, kad pirmąkart pasijautė Mauglio kailyje, kai vaikystėje suprato, kad mergaitės negali būti kunigu. Vėliau sekė daugybė gyvenimo posūkių, kurie keitė požiūrį tiek į save, tiek į kitą. „Be jo nebūtų manęs“, - apie tėtį, kurio net veido neatsimena, sako Viktoras, -„ nepykstu ant jo visai.. Visos patirtys ir netektys užgrūdina, svarbu – teisingai išmokti pamokas...“. „Maugliškumas – tai yra įvairovė. Labai svarbu artimos aplinkos ir šeimos palaikymas“, - pasakoja Aušra. <br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/20553238</guid><pubDate>Sat, 07 Dec 2019 12:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/20553238/1018252066.mp3" length="28720900" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mauglis buvo auginamas pagal džiunglių įstatymą, tačiau ilgainiui jis suprato, kad jo vieta tarp žmonių. Beveik kiekvienas iš mūsų esame pasijutę maugliais. Laidoje su Labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ įkūrėja ir vadove Aušra Stančikiene ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mauglis buvo auginamas pagal džiunglių įstatymą, tačiau ilgainiui jis suprato, kad jo vieta tarp žmonių. Beveik kiekvienas iš mūsų esame pasijutę maugliais. Laidoje su Labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ įkūrėja ir vadove Aušra Stančikiene ir keturiskart pasaulio neįgaliųjų fitneso čempionu Viktoru Topol kalbamės tema „Aš ir tu vieno kraujo“. Aušra pasakoja, kad pirmąkart pasijautė Mauglio kailyje, kai vaikystėje suprato, kad mergaitės negali būti kunigu. Vėliau sekė daugybė gyvenimo posūkių, kurie keitė požiūrį tiek į save, tiek į kitą. „Be jo nebūtų manęs“, - apie tėtį, kurio net veido neatsimena, sako Viktoras, -„ nepykstu ant jo visai.. Visos patirtys ir netektys užgrūdina, svarbu – teisingai išmokti pamokas...“. „Maugliškumas – tai yra įvairovė. Labai svarbu artimos aplinkos ir šeimos palaikymas“, - pasakoja Aušra. <br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1796</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Neregys kunigas Ramutis Janšauskas: klausykla yra facebook‘as kitaip.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-neregys-kunigas-ramutis-jansauskas-klausykla-yra-facebook-as-kitaip--20383176</link><description><![CDATA[Pirmąją Advento  – ramybės ir susikaupimo laikotarpio dieną laidoje svečiuojasi Kauno šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedros bazilikos kunigas Ramutis Janšauskas, neregys ir Vilniaus švento Juozapo kunigų seminarijos klierikas, mokantis gestų kalbą, Darius Graževič. Abu, dvasininko kelią pasirinkę, pašnekovai pasakoja, kas jiems yra Adventas, ar negalios turėjimas, ar buvimas arti jos įtakojo pasirinkimus: „Mūsų gyvenimas yra kelionė ir Adventas yra vienas iš tų ženklų, kuris primena: dėmesio! Tai yra laikas, kai galima sustabdyti laiką ir pagalvoti, ar aš teisingai viską darau?” Apie išgyvenimus iki atėjimo į kunigų seminariją, aplinkinių reakciją, kai regos negalią turintis jaunuolis pravėrė Kunigų seminarijos duris, apie bažnytinę gestų kalbą, dovanas ir džiaugsmą jomis dalintis, asmeninius kasdieninius ritualus, kurie padeda išlikti. “Klausykla yra facebook’as kitaip” – sako kunigas Ramutis, - nesu akmuo, tai paliečia mane ir reikia tam tikrų ritualų, kad išlikčiau žmogumi”. “Susitikimas su kunigu ir negalia rodo, kad Dievui nėra negalimų dalykų”, - sako Darius. Svajonių, nepasiduoti jokioms provokacijoms, stabtelėjimų, kurie užkurtų gyvenimą, kurį turime tik vieną – to linki laidos svečiai, artėjant didžiosioms metų šventėms.<br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/20383176</guid><pubDate>Sat, 30 Nov 2019 11:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/20383176/1018220200.mp3" length="28741380" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pirmąją Advento  – ramybės ir susikaupimo laikotarpio dieną laidoje svečiuojasi Kauno šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedros bazilikos kunigas Ramutis Janšauskas, neregys ir Vilniaus švento Juozapo kunigų seminarijos klierikas, mokantis gestų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirmąją Advento  – ramybės ir susikaupimo laikotarpio dieną laidoje svečiuojasi Kauno šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedros bazilikos kunigas Ramutis Janšauskas, neregys ir Vilniaus švento Juozapo kunigų seminarijos klierikas, mokantis gestų kalbą, Darius Graževič. Abu, dvasininko kelią pasirinkę, pašnekovai pasakoja, kas jiems yra Adventas, ar negalios turėjimas, ar buvimas arti jos įtakojo pasirinkimus: „Mūsų gyvenimas yra kelionė ir Adventas yra vienas iš tų ženklų, kuris primena: dėmesio! Tai yra laikas, kai galima sustabdyti laiką ir pagalvoti, ar aš teisingai viską darau?” Apie išgyvenimus iki atėjimo į kunigų seminariją, aplinkinių reakciją, kai regos negalią turintis jaunuolis pravėrė Kunigų seminarijos duris, apie bažnytinę gestų kalbą, dovanas ir džiaugsmą jomis dalintis, asmeninius kasdieninius ritualus, kurie padeda išlikti. “Klausykla yra facebook’as kitaip” – sako kunigas Ramutis, - nesu akmuo, tai paliečia mane ir reikia tam tikrų ritualų, kad išlikčiau žmogumi”. “Susitikimas su kunigu ir negalia rodo, kad Dievui nėra negalimų dalykų”, - sako Darius. Svajonių, nepasiduoti jokioms provokacijoms, stabtelėjimų, kurie užkurtų gyvenimą, kurį turime tik vieną – to linki laidos svečiai, artėjant didžiosioms metų šventėms.<br />Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1797</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Nepabuvęs kareivėliu.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-nepabuves-kareiveliu--20306665</link><description><![CDATA[Lietuvos kariuomenės dieną  kalbamės apie karą, taiką ir tinklinį sėdint. Laidos svečiai Kariuomenės strateginės komunikacijos departamento direktorius pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas ir neįgaliųjų sporto klubo „Feniksas“ prezidentas Eduardas Strašunskas. „Karas yra natūrali būsena“, - sako Eugenijus Lastauskas, - aš galvoju, kad penktos kategorijos uraganas yra visiškas niekas, lyginant su tuo, kas yra karas. Europa išgyvena auksinį laikotarpį, tačiau, iki iki karo veiksmų mus skiria tik 1000 kilometrų. Tai skamba nesmagiai, tačiau realybė visada skamba nesmagiai“. „Kai supratau, kad negalėsiu dėl turimos negalios tarnauti kariuomenėje, mane gelbėjo sportas“, - pasakoja Eduardas Strašunskas. <br />Apie svajones, Lietuvos kariuomenės dabartį ir ateitį, asmeninius vyriškus išgyvenimus, iššūkius ir patirtis jas įgyvendinant laidoje „Draugystė veža“.<br />Vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/20306665</guid><pubDate>Sat, 23 Nov 2019 11:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/20306665/1018153865.mp3" length="28668655" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos kariuomenės dieną  kalbamės apie karą, taiką ir tinklinį sėdint. Laidos svečiai Kariuomenės strateginės komunikacijos departamento direktorius pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas ir neįgaliųjų sporto klubo „Feniksas“ prezidentas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos kariuomenės dieną  kalbamės apie karą, taiką ir tinklinį sėdint. Laidos svečiai Kariuomenės strateginės komunikacijos departamento direktorius pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas ir neįgaliųjų sporto klubo „Feniksas“ prezidentas Eduardas Strašunskas. „Karas yra natūrali būsena“, - sako Eugenijus Lastauskas, - aš galvoju, kad penktos kategorijos uraganas yra visiškas niekas, lyginant su tuo, kas yra karas. Europa išgyvena auksinį laikotarpį, tačiau, iki iki karo veiksmų mus skiria tik 1000 kilometrų. Tai skamba nesmagiai, tačiau realybė visada skamba nesmagiai“. „Kai supratau, kad negalėsiu dėl turimos negalios tarnauti kariuomenėje, mane gelbėjo sportas“, - pasakoja Eduardas Strašunskas. <br />Apie svajones, Lietuvos kariuomenės dabartį ir ateitį, asmeninius vyriškus išgyvenimus, iššūkius ir patirtis jas įgyvendinant laidoje „Draugystė veža“.<br />Vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1792</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Tolerancija. Kas tai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-tolerancija-kas-tai--20064490</link><description><![CDATA[Lapkričio 16-ąją – Tarptautinę tolerancijos dieną kalbėsime apie netoleranciją. Laidos viešnios: žurnalistė Rita Miliūtė ir VU žurnalistikos studentė, turinti judėjimo negalią, Laura Blaževičiūtė, kurios praktikos įvertinimo balą lėmė negalia. Laidoje pašnekovės pasidalins patirtimis ir asmeninėmis įžvalgomis apie tai, ar „žurnalistą tiktai kojos peni“, ar galima sulyginti toleranciją ir gailestį. Laura prisipažins, kad ji Ritą Miliūtę laiko žurnalistikos guru, o Rita atsakys į Lauros klausimus, kas svarbiausia žurnalisto darbe bei patars, kaip nesusirgti žvaigždžių liga. Vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/20064490</guid><pubDate>Sat, 16 Nov 2019 11:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/20064490/1018122906.mp3" length="27285210" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lapkričio 16-ąją – Tarptautinę tolerancijos dieną kalbėsime apie netoleranciją. Laidos viešnios: žurnalistė Rita Miliūtė ir VU žurnalistikos studentė, turinti judėjimo negalią, Laura Blaževičiūtė, kurios praktikos įvertinimo balą lėmė negalia. Laidoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lapkričio 16-ąją – Tarptautinę tolerancijos dieną kalbėsime apie netoleranciją. Laidos viešnios: žurnalistė Rita Miliūtė ir VU žurnalistikos studentė, turinti judėjimo negalią, Laura Blaževičiūtė, kurios praktikos įvertinimo balą lėmė negalia. Laidoje pašnekovės pasidalins patirtimis ir asmeninėmis įžvalgomis apie tai, ar „žurnalistą tiktai kojos peni“, ar galima sulyginti toleranciją ir gailestį. Laura prisipažins, kad ji Ritą Miliūtę laiko žurnalistikos guru, o Rita atsakys į Lauros klausimus, kas svarbiausia žurnalisto darbe bei patars, kaip nesusirgti žvaigždžių liga. Vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1706</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza--19946251</link><description><![CDATA[Vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/19946251</guid><pubDate>Sat, 09 Nov 2019 11:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/19946251/1018121103.mp3" length="28817030" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vedėja Žydrė Gedrimaitė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1802</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Unikalios mamos.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-unikalios-mamos--19820466</link><description><![CDATA[Unikalios mamos. Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/19820466</guid><pubDate>Sat, 02 Nov 2019 11:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/19820466/1018089004.mp3" length="28822046" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Unikalios mamos. Ved. Žydrė Gedrimaitė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Unikalios mamos. Ved. Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1802</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Supergalios.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-supergalios--19726899</link><description><![CDATA[„Mano gyvenimo neveikia šviesa, nes aš nežinau, kaip atrodo tamsa“, - sako neregė nuo kūdikystės Irma Jokštytė. Kartu su naujo spektaklio „Supergalios“ režisiere, Boriso Dauguviečio auskaro laureate, Karolina Žernyte, merginos pasakoja apie pasirinkimą atrasti supergalias, o ne negalias. Tai, kas vyksta repeticijų, spektaklio metu keičia požiūrį ne tik į atskiras meno disciplinas, kaip šokis, teatras, bet apskritai, į save ir greta esantį. „Kiekvienas atraskime savo supergalias!“, - kviečia pašnekovės.<br />Vedėja Žydrė Gedrimaitė,<br />Garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/19726899</guid><pubDate>Sat, 26 Oct 2019 11:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/19726899/1018088648.mp3" length="27999920" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mano gyvenimo neveikia šviesa, nes aš nežinau, kaip atrodo tamsa“, - sako neregė nuo kūdikystės Irma Jokštytė. Kartu su naujo spektaklio „Supergalios“ režisiere, Boriso Dauguviečio auskaro laureate, Karolina Žernyte, merginos pasakoja apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mano gyvenimo neveikia šviesa, nes aš nežinau, kaip atrodo tamsa“, - sako neregė nuo kūdikystės Irma Jokštytė. Kartu su naujo spektaklio „Supergalios“ režisiere, Boriso Dauguviečio auskaro laureate, Karolina Žernyte, merginos pasakoja apie pasirinkimą atrasti supergalias, o ne negalias. Tai, kas vyksta repeticijų, spektaklio metu keičia požiūrį ne tik į atskiras meno disciplinas, kaip šokis, teatras, bet apskritai, į save ir greta esantį. „Kiekvienas atraskime savo supergalias!“, - kviečia pašnekovės.<br />Vedėja Žydrė Gedrimaitė,<br />Garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1750</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Kiek sveria bosas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kiek-sveria-bosas--19606834</link><description><![CDATA[Studijoje du tikri bosai: Sandra Ragaišytė – Utenos neįgaliųjų draugijos pirmininkė, kurios ūgis net 1 metras 30 cm ir Aurimas Pautienius Želvys  – Lietuvos verslo paramos agentūros direktorius, kurio ūgis – 1 metras 86 cm.  Apie fizinį svorį laidoje nekalbėsim, tačiau kiekvienas bosas turi kitą svorį, tą „bosišką“, kurio jokiais kilogramais neišmatuosi... Laidos tema „Kiek sveria bosas?“.  <br />Laidoje Sandra papasakos, kad didžiausia bose jautėsi, kai dirbo kolegijoje valytoja ir pasidalins savo, kaip „bosės“ patirtimi ir išgyvenimais. Aurimas pasidalins vaikystės prisiminimais, kaip Robino Hudo žygių įkvėpti, kartu su bendraamžiais, tikrino miesto šiluminių tinklų trasas.  Drąsa ir noras pažinti vėliau vedė į įvairias veiklas ir darbus bei formavo įdomią asmenybę, vis dar „augantį“ žmogų ir labai atsakingas pareigas.<br />Vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/19606834</guid><pubDate>Sat, 19 Oct 2019 11:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/19606834/1018056661.mp3" length="28586735" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Studijoje du tikri bosai: Sandra Ragaišytė – Utenos neįgaliųjų draugijos pirmininkė, kurios ūgis net 1 metras 30 cm ir Aurimas Pautienius Želvys  – Lietuvos verslo paramos agentūros direktorius, kurio ūgis – 1 metras 86 cm.  Apie fizinį svorį laidoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Studijoje du tikri bosai: Sandra Ragaišytė – Utenos neįgaliųjų draugijos pirmininkė, kurios ūgis net 1 metras 30 cm ir Aurimas Pautienius Želvys  – Lietuvos verslo paramos agentūros direktorius, kurio ūgis – 1 metras 86 cm.  Apie fizinį svorį laidoje nekalbėsim, tačiau kiekvienas bosas turi kitą svorį, tą „bosišką“, kurio jokiais kilogramais neišmatuosi... Laidos tema „Kiek sveria bosas?“.  <br />Laidoje Sandra papasakos, kad didžiausia bose jautėsi, kai dirbo kolegijoje valytoja ir pasidalins savo, kaip „bosės“ patirtimi ir išgyvenimais. Aurimas pasidalins vaikystės prisiminimais, kaip Robino Hudo žygių įkvėpti, kartu su bendraamžiais, tikrino miesto šiluminių tinklų trasas.  Drąsa ir noras pažinti vėliau vedė į įvairias veiklas ir darbus bei formavo įdomią asmenybę, vis dar „augantį“ žmogų ir labai atsakingas pareigas.<br />Vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1787</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Tu gali dovanoti gyvenimą!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-tu-gali-dovanoti-gyvenima--19495622</link><description><![CDATA[Spalio 1-osios dienos duomenimis organų donorystės kortelei gauti prašymus yra parašę 31 342 žmonės. Minėdami Pasaulinę organų donorystės dieną, kalbėsime tema „Tu gali dovanoti gyvenimą!“. Apie mitus, stereotipus, išgyvenimus, asmenines patirtis pasakos laidos svečiai: Aistis Žekevičius – jaunas ir gražus žmogus, kuriam prieš porą mėnesių sėkmingai atlikta inksto transplantacija ir gydytoja anesteziologė reanimatologė Dovilė Lukminaitė, kuri neretu atveju kalbasi su mirusiojo paciento artimaisiais dėl galimos organų transplantacijos.<br />Vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/19495622</guid><pubDate>Sat, 12 Oct 2019 11:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/19495622/1018023720.mp3" length="29222033" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Spalio 1-osios dienos duomenimis organų donorystės kortelei gauti prašymus yra parašę 31 342 žmonės. Minėdami Pasaulinę organų donorystės dieną, kalbėsime tema „Tu gali dovanoti gyvenimą!“. Apie mitus, stereotipus, išgyvenimus, asmenines patirtis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Spalio 1-osios dienos duomenimis organų donorystės kortelei gauti prašymus yra parašę 31 342 žmonės. Minėdami Pasaulinę organų donorystės dieną, kalbėsime tema „Tu gali dovanoti gyvenimą!“. Apie mitus, stereotipus, išgyvenimus, asmenines patirtis pasakos laidos svečiai: Aistis Žekevičius – jaunas ir gražus žmogus, kuriam prieš porą mėnesių sėkmingai atlikta inksto transplantacija ir gydytoja anesteziologė reanimatologė Dovilė Lukminaitė, kuri neretu atveju kalbasi su mirusiojo paciento artimaisiais dėl galimos organų transplantacijos.<br />Vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1827</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Kitoks mokytojas.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kitoks-mokytojas--19383397</link><description><![CDATA[Minėdami Mokytojo dieną, kalbėsimės tema „Kitoks mokytojas“. Laidos svečiai: Vytautas Verikas, „Vaivorykštės tako gimnazijos“ Vilniaus filialo direktorius, kuris pirma tapo mokyklos vadovu, o tik po to mokytoju ir Grigas Sakalis, neregys nuo gimimo, baigęs istorijos bakalaurą, sugalvojo, kaip pats sako, „mėginti būti mokytoju“ ir pradėjo studijuoti pedagogiką. Pašnekovai dalinsis savo asmeniniais išgyvenimais ir papasakos apie bendrus ateities planus.<br />Vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/19383397</guid><pubDate>Sat, 05 Oct 2019 11:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/19383397/1018022867.mp3" length="28706271" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Minėdami Mokytojo dieną, kalbėsimės tema „Kitoks mokytojas“. Laidos svečiai: Vytautas Verikas, „Vaivorykštės tako gimnazijos“ Vilniaus filialo direktorius, kuris pirma tapo mokyklos vadovu, o tik po to mokytoju ir Grigas Sakalis, neregys nuo gimimo,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Minėdami Mokytojo dieną, kalbėsimės tema „Kitoks mokytojas“. Laidos svečiai: Vytautas Verikas, „Vaivorykštės tako gimnazijos“ Vilniaus filialo direktorius, kuris pirma tapo mokyklos vadovu, o tik po to mokytoju ir Grigas Sakalis, neregys nuo gimimo, baigęs istorijos bakalaurą, sugalvojo, kaip pats sako, „mėginti būti mokytoju“ ir pradėjo studijuoti pedagogiką. Pašnekovai dalinsis savo asmeniniais išgyvenimais ir papasakos apie bendrus ateities planus.<br />Vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1795</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Kai užaugsiu, būsiu...</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kai-uzaugsiu-busiu--19287670</link><description><![CDATA[Apie savojo aš paieškas, kelius ir klystkelius, atradimus ir praradimus, artimųjų, draugų, mokytojų kantrybę, kalbėsimės su nesutramdoma užsispyrėle Agnieška Toločko, kuri nuo vaikystės juda vežimėlio pagalba, tačiau tai nėra joks stabdis jos aktyviam ir įdomiam gyvenimui ir Benu Bauba, kuris projekte „Draugystė veža“ savanoriauja nuo pirmosios dienos ir pripažįsta, kad tai jo gyvenimą nuspalvina įvairesnėmis spalvomis.<br />Vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/19287670</guid><pubDate>Sat, 28 Sep 2019 11:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/19287670/1017990840.mp3" length="28605961" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie savojo aš paieškas, kelius ir klystkelius, atradimus ir praradimus, artimųjų, draugų, mokytojų kantrybę, kalbėsimės su nesutramdoma užsispyrėle Agnieška Toločko, kuri nuo vaikystės juda vežimėlio pagalba, tačiau tai nėra joks stabdis jos aktyviam...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie savojo aš paieškas, kelius ir klystkelius, atradimus ir praradimus, artimųjų, draugų, mokytojų kantrybę, kalbėsimės su nesutramdoma užsispyrėle Agnieška Toločko, kuri nuo vaikystės juda vežimėlio pagalba, tačiau tai nėra joks stabdis jos aktyviam ir įdomiam gyvenimui ir Benu Bauba, kuris projekte „Draugystė veža“ savanoriauja nuo pirmosios dienos ir pripažįsta, kad tai jo gyvenimą nuspalvina įvairesnėmis spalvomis.<br />Vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1788</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Bijome to, ko nežinome.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-bijome-to-ko-nezinome--19193496</link><description><![CDATA[Vasaros pabaigoje per Lietuvą nuvilnijo skandalas dėl Žiežmarių gyventojų pasipriešinimo kaimynystėje turėti savarankiško gyvenimo namus, kuriuose gyventų proto negalią turintys asmenys. Abejingų neliko: vieni smerkė, kiti puolė nurodinėti, kaip reikėtų elgtis. Laidoje kalbėsime apie baimę, stereotipus ir kaip jų atsikratyti, nes dažniausiai, bijome to, ko nežinome. <br />Laidos viešnios Reda Aurylaitė – pati, nuo gimimo turinti negalią (Redos ūgis tesiekia 1.24 cm) iki dalyvavimo projekte „Draugystė veža“ visiškai nebendravo su kitais, turinčiais negalią žmonėmis, nes buvo įsitikinusi, kad visi yra liūdni ir pikti. Ir Snieguolė Butrimavičienė – socialinė darbuotoja, Savarankiško gyvenimo namų „Būkime drauge“, kuriuose gyvena psichikos negalią turinčios merginos, įkūrėja.<br />Vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/19193496</guid><pubDate>Sat, 21 Sep 2019 11:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/19193496/1017989744.mp3" length="28737618" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vasaros pabaigoje per Lietuvą nuvilnijo skandalas dėl Žiežmarių gyventojų pasipriešinimo kaimynystėje turėti savarankiško gyvenimo namus, kuriuose gyventų proto negalią turintys asmenys. Abejingų neliko: vieni smerkė, kiti puolė nurodinėti, kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vasaros pabaigoje per Lietuvą nuvilnijo skandalas dėl Žiežmarių gyventojų pasipriešinimo kaimynystėje turėti savarankiško gyvenimo namus, kuriuose gyventų proto negalią turintys asmenys. Abejingų neliko: vieni smerkė, kiti puolė nurodinėti, kaip reikėtų elgtis. Laidoje kalbėsime apie baimę, stereotipus ir kaip jų atsikratyti, nes dažniausiai, bijome to, ko nežinome. <br />Laidos viešnios Reda Aurylaitė – pati, nuo gimimo turinti negalią (Redos ūgis tesiekia 1.24 cm) iki dalyvavimo projekte „Draugystė veža“ visiškai nebendravo su kitais, turinčiais negalią žmonėmis, nes buvo įsitikinusi, kad visi yra liūdni ir pikti. Ir Snieguolė Butrimavičienė – socialinė darbuotoja, Savarankiško gyvenimo namų „Būkime drauge“, kuriuose gyvena psichikos negalią turinčios merginos, įkūrėja.<br />Vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1797</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draugystė veža. Kaip vienos svajonės išsipildymas gali pakeisti gyvenimą.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draugyste-veza-kaip-vienos-svajones-issipildymas-gali-pakeisti-gyvenima--19113084</link><description><![CDATA[Juk kiekvienas turime svajones ir galime jas išpildyti, net jeigu iš pirmo žvilgsnio tai atrodytų neįmanoma. O, jei svajoji garsiai, pasirodo, net pačiam nežinant, gali išpildyti ir draugų svajones! Laidos svečiai: Marius Maželis – neregys, regos negalią įgavęs prieš 12 metų ir Jurgita Česnavičiūtė Jančorienė – šokių studijos vadovė, kuriai Marius buvo pirmoji, bet, toli gražu, ne paskutinė pažintis su neregių pasauliu.<br />Vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/19113084</guid><pubDate>Sat, 14 Sep 2019 11:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/19113084/1017926339.mp3" length="28231888" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Juk kiekvienas turime svajones ir galime jas išpildyti, net jeigu iš pirmo žvilgsnio tai atrodytų neįmanoma. O, jei svajoji garsiai, pasirodo, net pačiam nežinant, gali išpildyti ir draugų svajones! Laidos svečiai: Marius Maželis – neregys, regos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Juk kiekvienas turime svajones ir galime jas išpildyti, net jeigu iš pirmo žvilgsnio tai atrodytų neįmanoma. O, jei svajoji garsiai, pasirodo, net pačiam nežinant, gali išpildyti ir draugų svajones! Laidos svečiai: Marius Maželis – neregys, regos negalią įgavęs prieš 12 metų ir Jurgita Česnavičiūtė Jančorienė – šokių studijos vadovė, kuriai Marius buvo pirmoji, bet, toli gražu, ne paskutinė pažintis su neregių pasauliu.<br />Vedėja Žydrė Gedrimaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1765</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/0d1a21c07a9f46d874c3cacb7093ef7d.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item></channel></rss>
