<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss xmlns:itunes="http://www.itunes.com/dtds/podcast-1.0.dtd" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:podcast="https://podcastindex.org/namespace/1.0" xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" version="2.0"><channel><title>Džiazuojanti istorija</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/dziazuojanti-istorija--4062829</link><description><![CDATA[Laidų ciklas, skirtas prieš šimtmetį įkurtam YIVO institutui ir platesniems Lietuvos žydų istorijos bei kultūros kontekstams analizuoti. Tai mokslo populiarinimo laida, aktualizuojanti naujausius Lietuvos ir pasaulio mokslo pasiekimus, prisidedanti prie įsitvirtinusių stereotipų laužymo, kokybiškų visuomenės žinių apie Lietuvos žydus plėtimo ir vetybinių nuostatų ugdymo. Laidos kūrėjos yra mokslininkės savo akademinę karjerą dedikavusios plačiam Lietuvos žydų kultūros tematikos spektrui. <br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><atom:link href="https://www.spreaker.com/show/4062829/episodes/feed" rel="self" type="application/rss+xml"/><language>lt</language><category>History</category><copyright>Copyright LRT</copyright><image><url>https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg</url><title>Džiazuojanti istorija</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/dziazuojanti-istorija--4062829</link></image><lastBuildDate>Wed, 27 May 2026 16:18:09 +0000</lastBuildDate><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:owner><itunes:name>LRT</itunes:name><itunes:email>podcasts@lrt.lt</itunes:email></itunes:owner><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:subtitle>Laidų ciklas, skirtas prieš šimtmetį įkurtam YIVO institutui ir platesniems Lietuvos žydų istorijos bei kultūros kontekstams analizuoti. Tai mokslo populiarinimo laida, aktualizuojanti naujausius Lietuvos ir pasaulio mokslo pasiekimus, prisidedanti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidų ciklas, skirtas prieš šimtmetį įkurtam YIVO institutui ir platesniems Lietuvos žydų istorijos bei kultūros kontekstams analizuoti. Tai mokslo populiarinimo laida, aktualizuojanti naujausius Lietuvos ir pasaulio mokslo pasiekimus, prisidedanti prie įsitvirtinusių stereotipų laužymo, kokybiškų visuomenės žinių apie Lietuvos žydus plėtimo ir vetybinių nuostatų ugdymo. Laidos kūrėjos yra mokslininkės savo akademinę karjerą dedikavusios plačiam Lietuvos žydų kultūros tematikos spektrui. <br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:category text="History"/><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:type>episodic</itunes:type><item><title>„Pilkoji zona“: kolektyviniai sodai sovietmečio Lietuvoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pilkoji-zona-kolektyviniai-sodai-sovietmecio-lietuvoje--72187988</link><description><![CDATA[Laidoje su architektūros istoriku Matu Šiupšinsku kalbama kolektyvinius sodus kaip reiškinį sovietinės Lietuvos kasdienybėje bei buvusiųjų sodų perspektyvas šiandien. Architektūros istorikas aptaria pačių kolektyvinių sodų idėjos gimimą ir jos specifinį pritaikymą jau sovietinėje Lietuvoje, lygindamas juos su skirtingais atvejais kitose sovietinėse respublikose, pavyzdžiui, netolimoje Estijoje. Laidoje aptariama, kaip žmonės išnaudojo savo reikmėms šias rekreacinėmis turėjusias miestiečiams būti erdves, kaip bandė įveikti įvairias reguliacijas sodų namelių statyboms bei kaip radosi pirmosios sodų steigimo iniciatyvos ir kūrėsi sodų bendruomenės.<br /><br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72187988</guid><pubDate>Wed, 27 May 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72187988/2026_05_27_3353_1_20260527150306403.mp3" length="50429672" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje su architektūros istoriku Matu Šiupšinsku kalbama kolektyvinius sodus kaip reiškinį sovietinės Lietuvos kasdienybėje bei buvusiųjų sodų perspektyvas šiandien. Architektūros istorikas aptaria pačių kolektyvinių sodų idėjos gimimą ir jos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje su architektūros istoriku Matu Šiupšinsku kalbama kolektyvinius sodus kaip reiškinį sovietinės Lietuvos kasdienybėje bei buvusiųjų sodų perspektyvas šiandien. Architektūros istorikas aptaria pačių kolektyvinių sodų idėjos gimimą ir jos specifinį pritaikymą jau sovietinėje Lietuvoje, lygindamas juos su skirtingais atvejais kitose sovietinėse respublikose, pavyzdžiui, netolimoje Estijoje. Laidoje aptariama, kaip žmonės išnaudojo savo reikmėms šias rekreacinėmis turėjusias miestiečiams būti erdves, kaip bandė įveikti įvairias reguliacijas sodų namelių statyboms bei kaip radosi pirmosios sodų steigimo iniciatyvos ir kūrėsi sodų bendruomenės.<br /><br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3152</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl mums šiandien svarbi regioninė tapatybė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-mums-siandien-svarbi-regionine-tapatybe--72083307</link><description><![CDATA[Laidoje su prof. Vasilijumi Safronovu (Klaipėdos universiteto Baltijos istorijos ir archeologijos institutas) kalbama apie Lietuvos regionines tapatybes su akcentu į Vakarų Lietuvos regionus bei jų formavimosi istorinį kontekstą. Istorikas teigia, kad regioninė savimonė yra daugiau nei istorijos klausimas, ji gali būti svarbi ir šiandienos Lietuvai (galimo) pasipriešinimo kontekste. Šiandienos geopolitiniai iššūkiai kaip niekad aktualina poreikį, kad regionuose egzistuotų stiprios bendruomenės ir tvirti bendruomeniškumo pagrindai. O kaip tai pasiekti, jei nebus savų pasakojimų, įprasminančių gyvenamąją vietovę, kuriančių jai vertę, cementuojančių bendruomenę ir padedančių jai įsišaknyti?<br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė ir dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72083307</guid><pubDate>Wed, 20 May 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72083307/2026_05_20_3353_1_20260520150451587.mp3" length="49721649" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje su prof. Vasilijumi Safronovu (Klaipėdos universiteto Baltijos istorijos ir archeologijos institutas) kalbama apie Lietuvos regionines tapatybes su akcentu į Vakarų Lietuvos regionus bei jų formavimosi istorinį kontekstą. Istorikas teigia, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje su prof. Vasilijumi Safronovu (Klaipėdos universiteto Baltijos istorijos ir archeologijos institutas) kalbama apie Lietuvos regionines tapatybes su akcentu į Vakarų Lietuvos regionus bei jų formavimosi istorinį kontekstą. Istorikas teigia, kad regioninė savimonė yra daugiau nei istorijos klausimas, ji gali būti svarbi ir šiandienos Lietuvai (galimo) pasipriešinimo kontekste. Šiandienos geopolitiniai iššūkiai kaip niekad aktualina poreikį, kad regionuose egzistuotų stiprios bendruomenės ir tvirti bendruomeniškumo pagrindai. O kaip tai pasiekti, jei nebus savų pasakojimų, įprasminančių gyvenamąją vietovę, kuriančių jai vertę, cementuojančių bendruomenę ir padedančių jai įsišaknyti?<br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė ir dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3108</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Augintinių istoriją Lietuvoje aptarusi zooarchaelogė: sunku pasakyti, kiek ten buvo meilės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/augintiniu-istorija-lietuvoje-aptarusi-zooarchaeloge-sunku-pasakyti-kiek-ten-buvo-meiles--71991218</link><description><![CDATA[Laidoje su zooarcheologe doc. dr. Giedre Piličiauskiene kalbame apie gyvūnus tiek priešistoriniais, tiek istoriniais laikais mūsų regione. Archeologė remdamasi ilgamete gyvūnų kaulų tyrimų patirtimi pasakoja apie skirtingų gyvūnų atsiradimą Lietuvoje, jų domestikaciją bei vietos gyventojų santykį su gyvūnais - nuo augintinio, pagalbininko darbuose ir kasdienėje veikloje iki jų įtraukimo į maisto racioną. Pokalbyje atkreipiamas dėmesys, ką apie vietos žmones ir jų gyvenimo būdą gali papasakoti juos supę gyvūnai, o Lietuvos atvejis pateikiamas ir lyginamas platesniame europiniame kontekste.<br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71991218</guid><pubDate>Wed, 13 May 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71991218/2026_05_13_3353_1_20260513150308747.mp3" length="49265238" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje su zooarcheologe doc. dr. Giedre Piličiauskiene kalbame apie gyvūnus tiek priešistoriniais, tiek istoriniais laikais mūsų regione. Archeologė remdamasi ilgamete gyvūnų kaulų tyrimų patirtimi pasakoja apie skirtingų gyvūnų atsiradimą Lietuvoje,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje su zooarcheologe doc. dr. Giedre Piličiauskiene kalbame apie gyvūnus tiek priešistoriniais, tiek istoriniais laikais mūsų regione. Archeologė remdamasi ilgamete gyvūnų kaulų tyrimų patirtimi pasakoja apie skirtingų gyvūnų atsiradimą Lietuvoje, jų domestikaciją bei vietos gyventojų santykį su gyvūnais - nuo augintinio, pagalbininko darbuose ir kasdienėje veikloje iki jų įtraukimo į maisto racioną. Pokalbyje atkreipiamas dėmesys, ką apie vietos žmones ir jų gyvenimo būdą gali papasakoti juos supę gyvūnai, o Lietuvos atvejis pateikiamas ir lyginamas platesniame europiniame kontekste.<br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3080</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar XXI a. istorikai dar vaikšto į bibliotekas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-xxi-a-istorikai-dar-vaiksto-i-bibliotekas--71912924</link><description><![CDATA[Laidoje su kultūros istoriku dr. Aurelijumi Gieda aptariama bibliotekos reikšmė istorikui. Pašnekovas dalindamasis savo asmeninėmis patirtimis bei žvilgteldamas į istorinius pavyzdžius, statistinius duomenis, pristato skirtingas (tiek didžiąsias, tiek mažąsias, tiek specializuotas, tiek labiau visiems pažįstamas) bibliotekas Lietuvoje kaip ypatingą erdvę, atveriančią, bet ne garantuojančią platesnį pasaulio pažinimą. Pokalbyje atkreipiamas dėmesys ir į skaitmenizacijos reiškinį tiek kaip į iššūkį bibliotekoms, tiek kaip į naują galimybę šiuolaikiniam žmogui atrasti bibliotekose, archyvuose sukauptus istorijos pažinimo lobynus.<br />Laidos pašnekovas – dr. Aurelijus Gieda.<br /><br />Laidos vedėjos – prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.<br /><br />]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71912924</guid><pubDate>Wed, 06 May 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71912924/2026_05_06_3353_1_20260506150259230.mp3" length="50082766" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje su kultūros istoriku dr. Aurelijumi Gieda aptariama bibliotekos reikšmė istorikui. Pašnekovas dalindamasis savo asmeninėmis patirtimis bei žvilgteldamas į istorinius pavyzdžius, statistinius duomenis, pristato skirtingas (tiek didžiąsias, tiek...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje su kultūros istoriku dr. Aurelijumi Gieda aptariama bibliotekos reikšmė istorikui. Pašnekovas dalindamasis savo asmeninėmis patirtimis bei žvilgteldamas į istorinius pavyzdžius, statistinius duomenis, pristato skirtingas (tiek didžiąsias, tiek mažąsias, tiek specializuotas, tiek labiau visiems pažįstamas) bibliotekas Lietuvoje kaip ypatingą erdvę, atveriančią, bet ne garantuojančią platesnį pasaulio pažinimą. Pokalbyje atkreipiamas dėmesys ir į skaitmenizacijos reiškinį tiek kaip į iššūkį bibliotekoms, tiek kaip į naują galimybę šiuolaikiniam žmogui atrasti bibliotekose, archyvuose sukauptus istorijos pažinimo lobynus.<br />Laidos pašnekovas – dr. Aurelijus Gieda.<br /><br />Laidos vedėjos – prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.<br /><br />]]></itunes:summary><itunes:duration>3131</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip šauliai tapo tarpukario Lietuvos kasdienybės dalimi?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-sauliai-tapo-tarpukario-lietuvos-kasdienybes-dalimi--71731732</link><description><![CDATA[Laidoje su VDU istoriku Mindaugu Nefu aptariama Šaulių organizacijos istorija Lietuvoje nuo jos įkūrimo 1919 m. iki pat šių dienų. Istorikas, nevengdamas kontroversiškų atskirų šaulių istorijos epizodų, pasakoja apie šios organizacijos kaip paramilitarinės reikšmę Lietuvos visuomenei tarpukariu, jos tęstinumo išlaikymą po Antrojo pasaulinio karo jau pasitraukusiųjų lietuvių bendruomenėse svetur, bei idėjas, kurios svarbios atsikūrusiems Lietuvos šauliams šiandien.<br /><br />Laidos pašnekovas – dr. Mindaugas Nefas.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71731732</guid><pubDate>Wed, 29 Apr 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71731732/2026_04_29_3353_1_20260429150324005.mp3" length="50329780" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje su VDU istoriku Mindaugu Nefu aptariama Šaulių organizacijos istorija Lietuvoje nuo jos įkūrimo 1919 m. iki pat šių dienų. Istorikas, nevengdamas kontroversiškų atskirų šaulių istorijos epizodų, pasakoja apie šios organizacijos kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje su VDU istoriku Mindaugu Nefu aptariama Šaulių organizacijos istorija Lietuvoje nuo jos įkūrimo 1919 m. iki pat šių dienų. Istorikas, nevengdamas kontroversiškų atskirų šaulių istorijos epizodų, pasakoja apie šios organizacijos kaip paramilitarinės reikšmę Lietuvos visuomenei tarpukariu, jos tęstinumo išlaikymą po Antrojo pasaulinio karo jau pasitraukusiųjų lietuvių bendruomenėse svetur, bei idėjas, kurios svarbios atsikūrusiems Lietuvos šauliams šiandien.<br /><br />Laidos pašnekovas – dr. Mindaugas Nefas.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3146</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Seksualumo kultūra Lietuvoje XX a. pabaigoje: tarp draudimų ir kasdienybės istorijos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/seksualumo-kultura-lietuvoje-xx-a-pabaigoje-tarp-draudimu-ir-kasdienybes-istorijos--71560627</link><description><![CDATA[Laidoje aptariama seksualumo kultūra Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu ir pirmąjį dešimtmetį po nepriklausomybės atgavimo, jos kaita ir išlikę paskiri elementai ar jų adapcijos naujomis sąlygomis. Šįsyk du laidos pašnekovai, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto tyrėjai doc. dr. Tomas Vaiseta ir dokt. Kotryna Bėčiūtė pristato tiek daiktinę kultūrą skirtingais laikotarpiais formavusią seksualumo sampratą Lietuvoje, tiek žmonių įvaizdžių bei savivaizdžių kalbant apie seksualumą formavimąsi ir juos sąlygojusius veiksnius.<br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71560627</guid><pubDate>Wed, 22 Apr 2026 11:01:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71560627/2026_04_22_3353_1_20260422150319390.mp3" length="51237587" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje aptariama seksualumo kultūra Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu ir pirmąjį dešimtmetį po nepriklausomybės atgavimo, jos kaita ir išlikę paskiri elementai ar jų adapcijos naujomis sąlygomis. Šįsyk du laidos pašnekovai, Vilniaus universiteto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje aptariama seksualumo kultūra Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu ir pirmąjį dešimtmetį po nepriklausomybės atgavimo, jos kaita ir išlikę paskiri elementai ar jų adapcijos naujomis sąlygomis. Šįsyk du laidos pašnekovai, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto tyrėjai doc. dr. Tomas Vaiseta ir dokt. Kotryna Bėčiūtė pristato tiek daiktinę kultūrą skirtingais laikotarpiais formavusią seksualumo sampratą Lietuvoje, tiek žmonių įvaizdžių bei savivaizdžių kalbant apie seksualumą formavimąsi ir juos sąlygojusius veiksnius.<br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3203</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Normali lietuvių kalbos istorija, arba Kodėl mes visi iš tiesų mokame kirčiuoti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/normali-lietuviu-kalbos-istorija-arba-kodel-mes-visi-is-tiesu-mokame-kirciuoti--71341036</link><description><![CDATA[Laidoje leidžiamasi į lietuvių kalbos istorijos pažinimą kartu su VU Filologijos fakulteto Baltistikos katedros profesoriumi Jurgiu Pakeriu. Atsispiriant nuo egzistuojančių įvaizdžių apie lietuvių kalbą kaip vieną seniausių indoeuropiečių kalbų bei vieną iš sudėtingiausių, pokalbyje rekonstruojamas lietuvių kalbos kūrimas rašto kultūroje, pabrėžiama jos nuolatinė kaita bei kitų kultūrų įtakos, turėjusios reikšmę lietuvių kalbos raidai. Pašnekovas dalijasi ne tik lietuvių kalbos istorijos detalėmis, bet ir iš kalbininkų, lingvistų perspektyvų pabrėžia lietuvių kalbos normalumą regioniniame kontekste ir nuramina klausytojus, kad vis tik visi kalbėdami lietuviškai mokame kirčiuoti.<br /><br /><br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71341036</guid><pubDate>Wed, 15 Apr 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71341036/2026_04_15_3353_1_20260415141118221.mp3" length="49479133" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje leidžiamasi į lietuvių kalbos istorijos pažinimą kartu su VU Filologijos fakulteto Baltistikos katedros profesoriumi Jurgiu Pakeriu. Atsispiriant nuo egzistuojančių įvaizdžių apie lietuvių kalbą kaip vieną seniausių indoeuropiečių kalbų bei...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje leidžiamasi į lietuvių kalbos istorijos pažinimą kartu su VU Filologijos fakulteto Baltistikos katedros profesoriumi Jurgiu Pakeriu. Atsispiriant nuo egzistuojančių įvaizdžių apie lietuvių kalbą kaip vieną seniausių indoeuropiečių kalbų bei vieną iš sudėtingiausių, pokalbyje rekonstruojamas lietuvių kalbos kūrimas rašto kultūroje, pabrėžiama jos nuolatinė kaita bei kitų kultūrų įtakos, turėjusios reikšmę lietuvių kalbos raidai. Pašnekovas dalijasi ne tik lietuvių kalbos istorijos detalėmis, bet ir iš kalbininkų, lingvistų perspektyvų pabrėžia lietuvių kalbos normalumą regioniniame kontekste ir nuramina klausytojus, kad vis tik visi kalbėdami lietuviškai mokame kirčiuoti.<br /><br /><br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3093</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tie, kurie nepateko į didįjį pasakojimą: Vilniaus elgetų istorija XVIII a.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tie-kurie-nepateko-i-didiji-pasakojima-vilniaus-elgetu-istorija-xviii-a--71181172</link><description><![CDATA[Laidoje kalbama apie visų bendruomenių kasdienybę paliečiantį reiškinį - elgetavimą, nusikeliant į XVIII a. Vilnių ir bandant rekonstruoti miesto dominuojančiųjų elgesį, požiūrį į elgetas bei pačių elgetaujančiųjų socioistorinį portretą. Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Rūta Miškinytė dalijasi tiek savo tyrimo metu atrastomis to meto Vilniaus elgetų istorijomis, tiek struktūruotai nupasakoja patį elgetavimą kaip reiškinį (aiškiai skiriant jį tiesiog nuo veltėdžiavimo ar valkatavimo) ankstyvųjų naujųjų laikų visuomenėje.<br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71181172</guid><pubDate>Wed, 08 Apr 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71181172/2026_04_08_3353_1_20260408150246548.mp3" length="49355517" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje kalbama apie visų bendruomenių kasdienybę paliečiantį reiškinį - elgetavimą, nusikeliant į XVIII a. Vilnių ir bandant rekonstruoti miesto dominuojančiųjų elgesį, požiūrį į elgetas bei pačių elgetaujančiųjų socioistorinį portretą. Vilniaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje kalbama apie visų bendruomenių kasdienybę paliečiantį reiškinį - elgetavimą, nusikeliant į XVIII a. Vilnių ir bandant rekonstruoti miesto dominuojančiųjų elgesį, požiūrį į elgetas bei pačių elgetaujančiųjų socioistorinį portretą. Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Rūta Miškinytė dalijasi tiek savo tyrimo metu atrastomis to meto Vilniaus elgetų istorijomis, tiek struktūruotai nupasakoja patį elgetavimą kaip reiškinį (aiškiai skiriant jį tiesiog nuo veltėdžiavimo ar valkatavimo) ankstyvųjų naujųjų laikų visuomenėje.<br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3085</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Skundai sovietmečiu: kam buto, kam pensijos, o kam – sutuoktinio ištikimybės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/skundai-sovietmeciu-kam-buto-kam-pensijos-o-kam-sutuoktinio-istikimybes--71041809</link><description><![CDATA[Laidoje aptariamas skundo - kaip kasdienybės reiškinio - išskirtinumas Lietuvoje sovietmečiu, atskira skundų raštų kultūra bei kalba, skundimo(si) procesą kuravusios institucijos bei pačių skundų mastas. Istorikas Saulius Grybkauskas pasakoja tiek apie skundus, rašytus į Maskvą, tiek vietinei valdžiai. Pokalbyje išryškėja pagrindiniai du skundų tipai - prašymai ką nors gauti kaip nusiskundimai netenkinama padėtimi bei paskundimai - kitų žmonių elgesio kontrolės siekis per valdžios įsikišimą.<br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71041809</guid><pubDate>Wed, 01 Apr 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71041809/2026_04_01_3353_1_20260401150246001.mp3" length="50055598" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje aptariamas skundo - kaip kasdienybės reiškinio - išskirtinumas Lietuvoje sovietmečiu, atskira skundų raštų kultūra bei kalba, skundimo(si) procesą kuravusios institucijos bei pačių skundų mastas. Istorikas Saulius Grybkauskas pasakoja tiek...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje aptariamas skundo - kaip kasdienybės reiškinio - išskirtinumas Lietuvoje sovietmečiu, atskira skundų raštų kultūra bei kalba, skundimo(si) procesą kuravusios institucijos bei pačių skundų mastas. Istorikas Saulius Grybkauskas pasakoja tiek apie skundus, rašytus į Maskvą, tiek vietinei valdžiai. Pokalbyje išryškėja pagrindiniai du skundų tipai - prašymai ką nors gauti kaip nusiskundimai netenkinama padėtimi bei paskundimai - kitų žmonių elgesio kontrolės siekis per valdžios įsikišimą.<br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3129</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kas skiria kolūkį nuo kolchozo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kas-skiria-koluki-nuo-kolchozo--70874177</link><description><![CDATA[Apie kolūkių Lietuvoje kūrimą bei galimas pasipriešinimo formas kolektyvizacijai antrosios sovietinės okupacijos pradžioje laidoje pasakoja istorikas Antanas Terleckas (Vilniaus universitetas). Pokalbio metu aptariami pačių kolūkių kūrimo principai okupuotoje Lietuvoje ir į kolūkius prievarta įtrauktų ūkininkų išgyvenimo strategijos už kolūkių veiklos ribų, prisitaikymo prie sistemos ir drauge bandymų ją apeiti istorija. Pagrindinis pasakojimą lydintis klausimas - kaip oficialiai turėjo atrodyti kolūkiečio darbo kasdienybė ir kaip iš tiesų ji atrodė?<br /><br /><br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70874177</guid><pubDate>Wed, 25 Mar 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70874177/2026_03_25_3353_1_20260325150242692.mp3" length="50358201" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie kolūkių Lietuvoje kūrimą bei galimas pasipriešinimo formas kolektyvizacijai antrosios sovietinės okupacijos pradžioje laidoje pasakoja istorikas Antanas Terleckas (Vilniaus universitetas). Pokalbio metu aptariami pačių kolūkių kūrimo principai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie kolūkių Lietuvoje kūrimą bei galimas pasipriešinimo formas kolektyvizacijai antrosios sovietinės okupacijos pradžioje laidoje pasakoja istorikas Antanas Terleckas (Vilniaus universitetas). Pokalbio metu aptariami pačių kolūkių kūrimo principai okupuotoje Lietuvoje ir į kolūkius prievarta įtrauktų ūkininkų išgyvenimo strategijos už kolūkių veiklos ribų, prisitaikymo prie sistemos ir drauge bandymų ją apeiti istorija. Pagrindinis pasakojimą lydintis klausimas - kaip oficialiai turėjo atrodyti kolūkiečio darbo kasdienybė ir kaip iš tiesų ji atrodė?<br /><br /><br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3148</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ištiesusieji pagalbos ranką: Lietuvos žydų gelbėjimas nacių okupacijos metais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/istiesusieji-pagalbos-ranka-lietuvos-zydu-gelbejimas-naciu-okupacijos-metais--70719839</link><description><![CDATA[Ar į žydų gelbėjimą Lietuvoje nacių okupacijos metais (1941–1944 m.) galime žvelgti kaip į vietinių gyventojų pasipriešinimą? Apie tai, kaip vyko žydų gelbėjimas Lietuvoje, kuo jis išsiskyrė kitų nacių okupuotų kraštų kontekste, laidoje pasakoja dr. Zigmas Vitkus (Klaipėdos universitetas). Pokalbyje aptariamos tiek pavienės gelbėtojų iniciatyvos, tiek gelbėjimo tinklai, metodai, kuriuos taikė Lietuvos gyventojai, įsijungę į šį procesą. Kovo 15-osios, Lietuvos žydų gelbėtojų dienos, minėjimo kontekste svarstoma apie tai, kas nulėmė šių išskirtinių žmonių pasirinkimus.<br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70719839</guid><pubDate>Wed, 18 Mar 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70719839/2026_03_18_3353_1_20260318150238269.mp3" length="49753832" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar į žydų gelbėjimą Lietuvoje nacių okupacijos metais (1941–1944 m.) galime žvelgti kaip į vietinių gyventojų pasipriešinimą? Apie tai, kaip vyko žydų gelbėjimas Lietuvoje, kuo jis išsiskyrė kitų nacių okupuotų kraštų kontekste, laidoje pasakoja dr....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar į žydų gelbėjimą Lietuvoje nacių okupacijos metais (1941–1944 m.) galime žvelgti kaip į vietinių gyventojų pasipriešinimą? Apie tai, kaip vyko žydų gelbėjimas Lietuvoje, kuo jis išsiskyrė kitų nacių okupuotų kraštų kontekste, laidoje pasakoja dr. Zigmas Vitkus (Klaipėdos universitetas). Pokalbyje aptariamos tiek pavienės gelbėtojų iniciatyvos, tiek gelbėjimo tinklai, metodai, kuriuos taikė Lietuvos gyventojai, įsijungę į šį procesą. Kovo 15-osios, Lietuvos žydų gelbėtojų dienos, minėjimo kontekste svarstoma apie tai, kas nulėmė šių išskirtinių žmonių pasirinkimus.<br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3110</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kelias į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kelias-i-lietuvos-nepriklausomybes-atkurima--70605997</link><description><![CDATA[Kovo 11-osios minėjimui skirtoje šventinėje laidoje į sakytinės istorijos pasakojimą apie Lietuvos žmonių pasipriešinimą, atvedusį link nepriklausomybės paskelbimo, kalbamasi su aktyvia visuomenininke, sąjūdininke Angotina Rupšyte. Pokalbio metu paliečiami idėjiniai ir praktiniai tiek Sąjūdžio, tiek Baltijos kelio organizavimo klausimai, analizuojamas prie jų prisidėjusių asmenų nusiteikimas ir visuomenės nuotaikos. Greta to žvelgiama ir kaip šiam pasipriešinimui sovietiniam režimui ir bandymui iš jo ištrūkti bandė priešintis sovietinės struktūros, ir kodėl joms nepavyko.<br /><br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70605997</guid><pubDate>Wed, 11 Mar 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70605997/2026_03_11_3353_1_20260311150302621.mp3" length="49937316" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kovo 11-osios minėjimui skirtoje šventinėje laidoje į sakytinės istorijos pasakojimą apie Lietuvos žmonių pasipriešinimą, atvedusį link nepriklausomybės paskelbimo, kalbamasi su aktyvia visuomenininke, sąjūdininke Angotina Rupšyte. Pokalbio metu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kovo 11-osios minėjimui skirtoje šventinėje laidoje į sakytinės istorijos pasakojimą apie Lietuvos žmonių pasipriešinimą, atvedusį link nepriklausomybės paskelbimo, kalbamasi su aktyvia visuomenininke, sąjūdininke Angotina Rupšyte. Pokalbio metu paliečiami idėjiniai ir praktiniai tiek Sąjūdžio, tiek Baltijos kelio organizavimo klausimai, analizuojamas prie jų prisidėjusių asmenų nusiteikimas ir visuomenės nuotaikos. Greta to žvelgiama ir kaip šiam pasipriešinimui sovietiniam režimui ir bandymui iš jo ištrūkti bandė priešintis sovietinės struktūros, ir kodėl joms nepavyko.<br /><br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3122</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lietuvių įsitraukimą į prekybą žmonėmis aptaręs istorikas: poreikis buvo didžiulis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lietuviu-isitraukima-i-prekyba-zmonemis-aptares-istorikas-poreikis-buvo-didziulis--70444170</link><description><![CDATA[Šioje laidoje su istoriku dr. Dariumi Baronu (Lietuvos istorijos institutas) ir jo pasakojimu nusikeliama į pagoniškąsias XIII-XIV a. lietuvių žemes, kurias nuolat reikėjo ginti nuo atėjūnų. Istorikas atskleidžia aktyvų pačių lietuvių pagonių vaidmenį kovose su aplinkinių kraštų gyventojais, kviesdamas permąstyti sovietmečiu skatintą lietuvių pagonių kaip aukos naratyvo įtvirtinimą. Kokios buvo dažniausios priežastys atėjūnams pulti lietuvių pagonių žemes? Kokios ekspansijos patys lietuviai ėmėsi šiuo laikotarpiu? Kadangi pasipriešinimas atėjūnams susijęs ne tik su fizine kova, bet ir diplomatine politika, laidoje paliečiamas ir lietuvių pagonių sėkmių bei pralaimėjimų diplomatijoje klausimas. <br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70444170</guid><pubDate>Wed, 04 Mar 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70444170/2026_03_04_3353_1_20260304150239730.mp3" length="49691138" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šioje laidoje su istoriku dr. Dariumi Baronu (Lietuvos istorijos institutas) ir jo pasakojimu nusikeliama į pagoniškąsias XIII-XIV a. lietuvių žemes, kurias nuolat reikėjo ginti nuo atėjūnų. Istorikas atskleidžia aktyvų pačių lietuvių pagonių vaidmenį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šioje laidoje su istoriku dr. Dariumi Baronu (Lietuvos istorijos institutas) ir jo pasakojimu nusikeliama į pagoniškąsias XIII-XIV a. lietuvių žemes, kurias nuolat reikėjo ginti nuo atėjūnų. Istorikas atskleidžia aktyvų pačių lietuvių pagonių vaidmenį kovose su aplinkinių kraštų gyventojais, kviesdamas permąstyti sovietmečiu skatintą lietuvių pagonių kaip aukos naratyvo įtvirtinimą. Kokios buvo dažniausios priežastys atėjūnams pulti lietuvių pagonių žemes? Kokios ekspansijos patys lietuviai ėmėsi šiuo laikotarpiu? Kadangi pasipriešinimas atėjūnams susijęs ne tik su fizine kova, bet ir diplomatine politika, laidoje paliečiamas ir lietuvių pagonių sėkmių bei pralaimėjimų diplomatijoje klausimas. <br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3106</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Balsai iš kitapus geležinės uždangos: klausymasis kaip pasipriešinimo forma</title><link>https://www.spreaker.com/episode/balsai-is-kitapus-gelezines-uzdangos-klausymasis-kaip-pasipriesinimo-forma--70293994</link><description><![CDATA[Šioje laidoje kartu su istorike, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docente ir vyriausiąja Lietuvos archyvare dr. Inga Zakšauskiene atkuriamas pasakojimas apie iš Vakarų (JAV ir Europos) sovietinę Lietuvą pasiekusias specialiai jos auditorijai skirtas radijo transliacijas, daugiausia - Amerikos balsą. Istorikė besiremdama savo ilgamečio tyrimo duomenimis, kurie įtraukia tiek archyvinius šaltinius, tiek asmeninius interviu metu surinktus pasakojimus, rekonstruoja socialinius besiklausiusiųjų laisvojo pasaulio radijo bangų portretus, šių radijo laidų kūrimo specifiką Vakaruose bei reikšmę okupuotos Lietuvos gyventojams sovietmečiu.<br /><br /><br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70293994</guid><pubDate>Wed, 25 Feb 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70293994/2026_02_25_3353_1_20260225150236842.mp3" length="51013979" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šioje laidoje kartu su istorike, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docente ir vyriausiąja Lietuvos archyvare dr. Inga Zakšauskiene atkuriamas pasakojimas apie iš Vakarų (JAV ir Europos) sovietinę Lietuvą pasiekusias specialiai jos auditorijai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šioje laidoje kartu su istorike, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docente ir vyriausiąja Lietuvos archyvare dr. Inga Zakšauskiene atkuriamas pasakojimas apie iš Vakarų (JAV ir Europos) sovietinę Lietuvą pasiekusias specialiai jos auditorijai skirtas radijo transliacijas, daugiausia - Amerikos balsą. Istorikė besiremdama savo ilgamečio tyrimo duomenimis, kurie įtraukia tiek archyvinius šaltinius, tiek asmeninius interviu metu surinktus pasakojimus, rekonstruoja socialinius besiklausiusiųjų laisvojo pasaulio radijo bangų portretus, šių radijo laidų kūrimo specifiką Vakaruose bei reikšmę okupuotos Lietuvos gyventojams sovietmečiu.<br /><br /><br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3189</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kokį pasipriešinimą minime vasario 17-ąją?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/koki-pasipriesinima-minime-vasario-17-aja--70143514</link><description><![CDATA[Šioje laidoje apie vasario 17-ąją – Nacionalinę emancipacijos dieną Lietuvoje – ir jos istorines aplinkybes 1918 m. pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų direktorė, istorikė Dalia Strimaitytė. Šiuo pasakojimu atkreipiamas dėmesys į vieną iš pirmųjų viešų moterų pareiškimų dėl siekio būti įtrauktoms į kuriamos nepriklausomos Lietuvos valstybės politinį lauką, jų aktyvią veiklą XX a. pradžioje. Pokalbio metu atkreipiamas dėmesys tiek į moterų organizacijų veiklą, tiek į atskirų moterų iniciatyvas XX a. pr. siekiant bendro tikslo – nepriklausomos Lietuvos. Kaip vyrai reagavo į šį moterų įsitraukimą ir kodėl tarp Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų nebuvo nė vienos moters?<br /><br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70143514</guid><pubDate>Wed, 18 Feb 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70143514/2026_02_18_3353_1_141b96ad_adeb_4a7b_8afa_8f8cd8577ec7.mp3" length="51239425" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šioje laidoje apie vasario 17-ąją – Nacionalinę emancipacijos dieną Lietuvoje – ir jos istorines aplinkybes 1918 m. pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų direktorė, istorikė Dalia Strimaitytė. Šiuo pasakojimu atkreipiamas dėmesys į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šioje laidoje apie vasario 17-ąją – Nacionalinę emancipacijos dieną Lietuvoje – ir jos istorines aplinkybes 1918 m. pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų direktorė, istorikė Dalia Strimaitytė. Šiuo pasakojimu atkreipiamas dėmesys į vieną iš pirmųjų viešų moterų pareiškimų dėl siekio būti įtrauktoms į kuriamos nepriklausomos Lietuvos valstybės politinį lauką, jų aktyvią veiklą XX a. pradžioje. Pokalbio metu atkreipiamas dėmesys tiek į moterų organizacijų veiklą, tiek į atskirų moterų iniciatyvas XX a. pr. siekiant bendro tikslo – nepriklausomos Lietuvos. Kaip vyrai reagavo į šį moterų įsitraukimą ir kodėl tarp Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų nebuvo nė vienos moters?<br /><br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3203</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Knygos kaip pasipriešinimo priespaudai ginklas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/knygos-kaip-pasipriesinimo-priespaudai-ginklas--70061668</link><description><![CDATA[„Džiazuojanti istorija“ pradeda naują laidų ciklą apie pasipriešinimus Lietuvos istorijoje pokalbiu su istoriku dr. Dariumi Staliūnu (Lietuvos istorijos institutas) apie XIX a. Rusijos imperijoje vykusį skirtingų tautų rusinimo procesą žemėse, prijungtose po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų.<br />Rusijos imperijoje vykę lojalių pavaldinių formavimo procesai lietė tiek lietuvius, tiek kitas etnokonfesines bendrijas, tad laidoje bandoma atsakyti į klausimą, ar taikomos priemonės ir poveikio būdai skyrėsi, kiek jie buvo (ar galėjo būti) efektyvūs. Istorikas aptaria XIX a. antros pusės suvaržymus, orientuotus į lietuvius, didžiausią dėmesį skirdamas lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimui ir jo įkvėptai pasipriešinimo formai – knygnešystei – lietuviškų knygų lotyniškais rašmenimis kontrabandai į Rusijos imperiją.<br /><br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70061668</guid><pubDate>Wed, 11 Feb 2026 12:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70061668/2026_02_11_3353_1_c5769471_2967_43b8_b6a5_9cc8fb265acc.mp3" length="47232450" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Džiazuojanti istorija“ pradeda naują laidų ciklą apie pasipriešinimus Lietuvos istorijoje pokalbiu su istoriku dr. Dariumi Staliūnu (Lietuvos istorijos institutas) apie XIX a. Rusijos imperijoje vykusį skirtingų tautų rusinimo procesą žemėse,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Džiazuojanti istorija“ pradeda naują laidų ciklą apie pasipriešinimus Lietuvos istorijoje pokalbiu su istoriku dr. Dariumi Staliūnu (Lietuvos istorijos institutas) apie XIX a. Rusijos imperijoje vykusį skirtingų tautų rusinimo procesą žemėse, prijungtose po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų.<br />Rusijos imperijoje vykę lojalių pavaldinių formavimo procesai lietė tiek lietuvius, tiek kitas etnokonfesines bendrijas, tad laidoje bandoma atsakyti į klausimą, ar taikomos priemonės ir poveikio būdai skyrėsi, kiek jie buvo (ar galėjo būti) efektyvūs. Istorikas aptaria XIX a. antros pusės suvaržymus, orientuotus į lietuvius, didžiausią dėmesį skirdamas lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimui ir jo įkvėptai pasipriešinimo formai – knygnešystei – lietuviškų knygų lotyniškais rašmenimis kontrabandai į Rusijos imperiją.<br /><br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2952</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nuo Ginkūnų dvaro iki Naujosios Meksikos dykumos: Aleksandros Kasubos kūrybinis kelias</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nuo-ginkunu-dvaro-iki-naujosios-meksikos-dykumos-aleksandros-kasubos-kurybinis-kelias--69784931</link><description><![CDATA[Pokalbyje su dailėtyrininke, muziejininke ir Vilniaus dailės akademijos dėstytoja prof. Elona Lubyte aptariamas lietuvių menininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės (Kasubos) (1923–2019 m.) asmeninis gyvenimas bei kūrybinio kelio paieškos. Aleksandrą Kasubą galime įvardinti kaip itin plataus spektro menininkę – pradėjusi nuo formalių dailės studijų, ilgainiui ji pasuko formos ieškojimo keliu ir daugiausia yra žinoma dėl savo įspūdingų instaliacijų, projektavo, kūrė skulptūras ir t. t., taip pat kūrė ir žodžiu – rašė atsiminimus, poeziją. Neseniai lietuvių kalba pasirodžiusių jos dviejų atsiminimų knygų – „Tiksintis vaikas“ ir „Pakeliui į Ameriką“ – kontekste laidoje žvelgiama į jos įvairialypes ir sudėtingas patirtis XX a.: vaikystę inteligentiškoje šeimoje tarpukario Lietuvoje, pasitraukimą į Vakarus karo metais ir naujo gyvenimo kūrimą jau Jungtinėse Amerikos Valstijose.<br /><br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69784931</guid><pubDate>Wed, 04 Feb 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69784931/2026_02_04_3353_1_d5cf5392_940f_4bc3_bb03_7a0530941b9d.mp3" length="49472711" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbyje su dailėtyrininke, muziejininke ir Vilniaus dailės akademijos dėstytoja prof. Elona Lubyte aptariamas lietuvių menininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės (Kasubos) (1923–2019 m.) asmeninis gyvenimas bei kūrybinio kelio paieškos....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbyje su dailėtyrininke, muziejininke ir Vilniaus dailės akademijos dėstytoja prof. Elona Lubyte aptariamas lietuvių menininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės (Kasubos) (1923–2019 m.) asmeninis gyvenimas bei kūrybinio kelio paieškos. Aleksandrą Kasubą galime įvardinti kaip itin plataus spektro menininkę – pradėjusi nuo formalių dailės studijų, ilgainiui ji pasuko formos ieškojimo keliu ir daugiausia yra žinoma dėl savo įspūdingų instaliacijų, projektavo, kūrė skulptūras ir t. t., taip pat kūrė ir žodžiu – rašė atsiminimus, poeziją. Neseniai lietuvių kalba pasirodžiusių jos dviejų atsiminimų knygų – „Tiksintis vaikas“ ir „Pakeliui į Ameriką“ – kontekste laidoje žvelgiama į jos įvairialypes ir sudėtingas patirtis XX a.: vaikystę inteligentiškoje šeimoje tarpukario Lietuvoje, pasitraukimą į Vakarus karo metais ir naujo gyvenimo kūrimą jau Jungtinėse Amerikos Valstijose.<br /><br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3092</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviečiančios ir apsišvietusios lietuvės moterys XIX–XX a. sandūroje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/svieciancios-ir-apsisvietusios-lietuves-moterys-xix-xx-a-sanduroje--69642872</link><description><![CDATA[Pokalbyje su Lietuvos istorijos instituto mokslininke dr. Olga Mastianica aptariama XIX a. lietuvių moterų savišvietos bei švietimo situacija ir netgi keliama prielaida, kad dažnai tamsiuoju dėl carinės Rusijos priespaudos laikomas XIX a. mūsų krašte buvo savotiškas aukso amžius moterų švietimo kontekste. Kokias galimybes mokytis ir mokyti turėjo šio krašto moterys? Šioje laidoje prisimenamos vienos garsiausių XIX a. pab.-XX a. pr. lietuvių veikėjų - F. Bortkevičienė, Žemaitė, G. Petkevičaitė-Bitė, - be abejonės išsilavinusios moterys, kurios užsiimė ir kitų švietimu. Ką jų istorija mums atskleidžia apie XIX a. II pusės lietuvių moterų galimybes bei poreikius?<br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69642872</guid><pubDate>Wed, 28 Jan 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69642872/2026_01_28_3353_1_32aa0293_deaa_4104_9e42_371f27fae853.mp3" length="47619898" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbyje su Lietuvos istorijos instituto mokslininke dr. Olga Mastianica aptariama XIX a. lietuvių moterų savišvietos bei švietimo situacija ir netgi keliama prielaida, kad dažnai tamsiuoju dėl carinės Rusijos priespaudos laikomas XIX a. mūsų krašte...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbyje su Lietuvos istorijos instituto mokslininke dr. Olga Mastianica aptariama XIX a. lietuvių moterų savišvietos bei švietimo situacija ir netgi keliama prielaida, kad dažnai tamsiuoju dėl carinės Rusijos priespaudos laikomas XIX a. mūsų krašte buvo savotiškas aukso amžius moterų švietimo kontekste. Kokias galimybes mokytis ir mokyti turėjo šio krašto moterys? Šioje laidoje prisimenamos vienos garsiausių XIX a. pab.-XX a. pr. lietuvių veikėjų - F. Bortkevičienė, Žemaitė, G. Petkevičaitė-Bitė, - be abejonės išsilavinusios moterys, kurios užsiimė ir kitų švietimu. Ką jų istorija mums atskleidžia apie XIX a. II pusės lietuvių moterų galimybes bei poreikius?<br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2977</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip Lietuvos vėliavoje atsirado geltona spalva?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-lietuvos-veliavoje-atsirado-geltona-spalva--69582405</link><description><![CDATA[Pokalbyje su kultūros istoriku Eligijumi Raila žvelgiama į XIX a. II pusės - XX a. pradžios Lietuvos tautinio atgimimo laikotarpį ir vieną iš aktyviai lietuvių tautiniame judėjime veikusių, bet nepelnytai viešajame diskurse primirštų asmenybių - Tadą Daugirdą. Tapytojas, archeologas, kolekcininkas ir muziejininkas bei Lietuvos Trispalvės vienas iš kūrėjų - tokia įvairiapusiška personalija buvo T. Daugirdas. Apie šias jo veiklas ir jų palikimą, gyvenimą ir studijas Vilniuje, Miunchene, Varšuvoje bei Sankt Peterburge, įsitraukimą į lietuvių tautinį judėjimą bei santykius su kitais šio judėjimo dalyviais ir kalbama šioje laidoje. <br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69582405</guid><pubDate>Wed, 21 Jan 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69582405/2026_01_21_3353_1_20260121150240558.mp3" length="51543115" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbyje su kultūros istoriku Eligijumi Raila žvelgiama į XIX a. II pusės - XX a. pradžios Lietuvos tautinio atgimimo laikotarpį ir vieną iš aktyviai lietuvių tautiniame judėjime veikusių, bet nepelnytai viešajame diskurse primirštų asmenybių - Tadą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbyje su kultūros istoriku Eligijumi Raila žvelgiama į XIX a. II pusės - XX a. pradžios Lietuvos tautinio atgimimo laikotarpį ir vieną iš aktyviai lietuvių tautiniame judėjime veikusių, bet nepelnytai viešajame diskurse primirštų asmenybių - Tadą Daugirdą. Tapytojas, archeologas, kolekcininkas ir muziejininkas bei Lietuvos Trispalvės vienas iš kūrėjų - tokia įvairiapusiška personalija buvo T. Daugirdas. Apie šias jo veiklas ir jų palikimą, gyvenimą ir studijas Vilniuje, Miunchene, Varšuvoje bei Sankt Peterburge, įsitraukimą į lietuvių tautinį judėjimą bei santykius su kitais šio judėjimo dalyviais ir kalbama šioje laidoje. <br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3222</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ko mokykloje nepapasakojo apie Vytautą Didįjį?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ko-mokykloje-nepapasakojo-apie-vytauta-didiji--69451835</link><description><![CDATA[Pokalbyje su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju ir tyrėju dr. Antanu Petrilioniu žvelgiama į Vytauto Didžiojo LDK valdymo laikotarpį bei šio valdovo asmenybę, vėlesnį jo vertinimą visuomenėje, įgavusį netgi savotiškų kulto požymių. Suvokiant Vytautą Didįjį ne vien kaip valdovą, bet kaip žmogų, turėjusį savo pomėgius ir įpročius, aptariami Vytauto kasdienybės pasirinkimai, santykiai su žmonomis, per susirašinėjimus su kitais valdovais, didikais atsiskleidžiamos būdo savybės. Pokalbyje paliečiama ir didžioji Lietuvos istorijos nuoskauda - neįvykusi Vytauto karūnacija. Ėjimas link šio sprendimo, palaikymo aplinkybės, taip pat keliamas alternatyvios istorijos iššūkis pašnekovui - ar kas esmingai būtų pasikeitę LDK istorinėje perspektyvoje, jei karūnavimas būtų įvykęs?<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69451835</guid><pubDate>Wed, 14 Jan 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69451835/2026_01_14_3353_1_ee743b25_8cc2_456c_9afc_7df521ee8029.mp3" length="49755252" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbyje su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju ir tyrėju dr. Antanu Petrilioniu žvelgiama į Vytauto Didžiojo LDK valdymo laikotarpį bei šio valdovo asmenybę, vėlesnį jo vertinimą visuomenėje, įgavusį netgi savotiškų kulto požymių....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbyje su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju ir tyrėju dr. Antanu Petrilioniu žvelgiama į Vytauto Didžiojo LDK valdymo laikotarpį bei šio valdovo asmenybę, vėlesnį jo vertinimą visuomenėje, įgavusį netgi savotiškų kulto požymių. Suvokiant Vytautą Didįjį ne vien kaip valdovą, bet kaip žmogų, turėjusį savo pomėgius ir įpročius, aptariami Vytauto kasdienybės pasirinkimai, santykiai su žmonomis, per susirašinėjimus su kitais valdovais, didikais atsiskleidžiamos būdo savybės. Pokalbyje paliečiama ir didžioji Lietuvos istorijos nuoskauda - neįvykusi Vytauto karūnacija. Ėjimas link šio sprendimo, palaikymo aplinkybės, taip pat keliamas alternatyvios istorijos iššūkis pašnekovui - ar kas esmingai būtų pasikeitę LDK istorinėje perspektyvoje, jei karūnavimas būtų įvykęs?<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3110</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip galvojo fizikas? Rašytojo Ričardo Gavelio kelias</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-galvojo-fizikas-rasytojo-ricardo-gavelio-kelias--69349998</link><description><![CDATA[Pokalbyje su literatūrologe dr. Jūrate Čerškute aptariamas lietuvių rašytojo Ričardo Gavelio atėjimas iš fizikos mokslo į literatūros lauką bei bandoma suvokti, kiek fizikos moksle taikyti įgūdžiai prisidėjo prie R. Gavelio, kaip rašytojo, stiliaus autentiškumo. Kadangi Vilnius nuolat buvo centrine Gavelio kūrinių vieta (ar net pačiu veikėju), siekiama rekonstruoti, kas jungė (o gal ir skyrė) literatūrinį Gavelio Vilnių nuo istorinio, kuriame jis veikė skirtingais savo gyvenimo etapais.<br /><br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69349998</guid><pubDate>Wed, 07 Jan 2026 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69349998/2026_01_07_3353_1_8311af4e_42d9_476e_8a00_8e6defa0b823.mp3" length="51611408" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbyje su literatūrologe dr. Jūrate Čerškute aptariamas lietuvių rašytojo Ričardo Gavelio atėjimas iš fizikos mokslo į literatūros lauką bei bandoma suvokti, kiek fizikos moksle taikyti įgūdžiai prisidėjo prie R. Gavelio, kaip rašytojo, stiliaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbyje su literatūrologe dr. Jūrate Čerškute aptariamas lietuvių rašytojo Ričardo Gavelio atėjimas iš fizikos mokslo į literatūros lauką bei bandoma suvokti, kiek fizikos moksle taikyti įgūdžiai prisidėjo prie R. Gavelio, kaip rašytojo, stiliaus autentiškumo. Kadangi Vilnius nuolat buvo centrine Gavelio kūrinių vieta (ar net pačiu veikėju), siekiama rekonstruoti, kas jungė (o gal ir skyrė) literatūrinį Gavelio Vilnių nuo istorinio, kuriame jis veikė skirtingais savo gyvenimo etapais.<br /><br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3226</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Icchoko Mero gyvenimas ir kūryba kaip sudėtingos XX a. Lietuvos istorijos atspindys</title><link>https://www.spreaker.com/episode/icchoko-mero-gyvenimas-ir-kuryba-kaip-sudetingos-xx-a-lietuvos-istorijos-atspindys--69262777</link><description><![CDATA[Pokalbyje su doc. dr. Loreta Mačianskaite aptariami sudėtingi rašytojo Icchoko Mero asmeninio gyvenimo siužetai - nuo vaikystės tarpukario Kelmėje, išgelbėjimo Holokausto metu, rašytojo kelio pasirinkimo sovietmečiu iki emigracijos į Izraelį ir naujo gyvenimo svetur kūrimo. Į Icchoko Mero asmenybę žvelgiama nuolat atsigręžiant į jo kūrybinį palikimą - pasirinktas temas, vaizduojamus žmonių santykius bei tekstuose atsiskleidžiančią rašytojo gyvenimo filosofiją ir santykį su savo įvairialype tapatybe.<br /><br /><br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69262777</guid><pubDate>Wed, 31 Dec 2025 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69262777/2025_12_31_3353_1_20afbcd6_4fd8_4c57_ab59_055b3a38c844.mp3" length="49971755" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbyje su doc. dr. Loreta Mačianskaite aptariami sudėtingi rašytojo Icchoko Mero asmeninio gyvenimo siužetai - nuo vaikystės tarpukario Kelmėje, išgelbėjimo Holokausto metu, rašytojo kelio pasirinkimo sovietmečiu iki emigracijos į Izraelį ir naujo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbyje su doc. dr. Loreta Mačianskaite aptariami sudėtingi rašytojo Icchoko Mero asmeninio gyvenimo siužetai - nuo vaikystės tarpukario Kelmėje, išgelbėjimo Holokausto metu, rašytojo kelio pasirinkimo sovietmečiu iki emigracijos į Izraelį ir naujo gyvenimo svetur kūrimo. Į Icchoko Mero asmenybę žvelgiama nuolat atsigręžiant į jo kūrybinį palikimą - pasirinktas temas, vaizduojamus žmonių santykius bei tekstuose atsiskleidžiančią rašytojo gyvenimo filosofiją ir santykį su savo įvairialype tapatybe.<br /><br /><br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3124</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kalėdų Senelis – darbas ar gyvenimo būdas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaledu-senelis-darbas-ar-gyvenimo-budas--69179606</link><description><![CDATA[Šventiniame „Džiazuojančios istorijos“ pokalbyje savo asmenine istorija dalijasi Vyriausiasis Lietuvos Senelis Kalėda. Šįkart jis dalijasi savo virsmo iš Senio Šalčio į Kalėdų senelį patirtimis, pasakoja apie savo kasdienybę bei tai, kas jį įkvėpė tapti Kalėdų Seneliu. Senelis atsimena dovanojimo tradicijas prieš 30 metų (ir kiek daugiau), lygina jas su šiandienos vaikų troškimais bei pasipasakoja, kaip ir apie ką bendrauja Kalėdų Seneliai iš skirtingų kraštų, kaip etnokultūra įkvepia, rodos, tokią universalią Kalėdų Senelio profesiją. Perteikdamas savąją Kalėdų Senelio filosofiją jis primena visiems klausytojams, jog tiek šiandien, tiek vakar, tiek visada buvo ir yra svarbiausia dalintis gerumu.<br /><br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69179606</guid><pubDate>Wed, 24 Dec 2025 12:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69179606/2025_12_24_3353_1_dc1c8112_cdea_4045_9c18_059164bd551a.mp3" length="45976483" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šventiniame „Džiazuojančios istorijos“ pokalbyje savo asmenine istorija dalijasi Vyriausiasis Lietuvos Senelis Kalėda. Šįkart jis dalijasi savo virsmo iš Senio Šalčio į Kalėdų senelį patirtimis, pasakoja apie savo kasdienybę bei tai, kas jį įkvėpė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šventiniame „Džiazuojančios istorijos“ pokalbyje savo asmenine istorija dalijasi Vyriausiasis Lietuvos Senelis Kalėda. Šįkart jis dalijasi savo virsmo iš Senio Šalčio į Kalėdų senelį patirtimis, pasakoja apie savo kasdienybę bei tai, kas jį įkvėpė tapti Kalėdų Seneliu. Senelis atsimena dovanojimo tradicijas prieš 30 metų (ir kiek daugiau), lygina jas su šiandienos vaikų troškimais bei pasipasakoja, kaip ir apie ką bendrauja Kalėdų Seneliai iš skirtingų kraštų, kaip etnokultūra įkvepia, rodos, tokią universalią Kalėdų Senelio profesiją. Perteikdamas savąją Kalėdų Senelio filosofiją jis primena visiems klausytojams, jog tiek šiandien, tiek vakar, tiek visada buvo ir yra svarbiausia dalintis gerumu.<br /><br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2874</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl sunku įsileisti Mykolą Romerį į lietuvišką istorinį pasakojimą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-sunku-isileisti-mykola-romeri-i-lietuviska-istorini-pasakojima--69179605</link><description><![CDATA[Pokalbyje su ilgamečiu teisininko ir visuomenės veikėjo Mykolo Romerio istorijos tyrėju dr. Rimantu Mikniu (Lietuvos istorijos institutas) aptariamas sudėtingas ne lietuviškos etninės kilmės Lietuvos valstybingumo idėją palaikiusių asmenų XIX-XX a. pr. istorinių tyrimų kontekstas. Atsispiriant nuo šio vietos istorikų „virtuvę“ ankstyvaisiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais pristatančio pasakojimo, leidžiamasi į paties M. Romerio asmenines gyvenimo istorijas. Laidoje besiremiant M. Romerio dienoraščiais bandoma žvilgtelėti į daugeliui girdėtą, bet vis dar menkai pažįstamą M. Romerį iš kiek kitokios perspektyvos, per jo idėjinius apmąstymus - tiek kaip į savojo laikmečio idėjų atspindį, tiek kaip novatorišką ir drąsų mąstytoją, nepabijojusį ir keisti savosios nuomonės.<br />Ved. dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69179605</guid><pubDate>Wed, 17 Dec 2025 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69179605/2025_12_17_3353_1_9f87df09_9c1a_4a3d_bcf2_027089b51531.mp3" length="50935568" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbyje su ilgamečiu teisininko ir visuomenės veikėjo Mykolo Romerio istorijos tyrėju dr. Rimantu Mikniu (Lietuvos istorijos institutas) aptariamas sudėtingas ne lietuviškos etninės kilmės Lietuvos valstybingumo idėją palaikiusių asmenų XIX-XX a....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbyje su ilgamečiu teisininko ir visuomenės veikėjo Mykolo Romerio istorijos tyrėju dr. Rimantu Mikniu (Lietuvos istorijos institutas) aptariamas sudėtingas ne lietuviškos etninės kilmės Lietuvos valstybingumo idėją palaikiusių asmenų XIX-XX a. pr. istorinių tyrimų kontekstas. Atsispiriant nuo šio vietos istorikų „virtuvę“ ankstyvaisiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais pristatančio pasakojimo, leidžiamasi į paties M. Romerio asmenines gyvenimo istorijas. Laidoje besiremiant M. Romerio dienoraščiais bandoma žvilgtelėti į daugeliui girdėtą, bet vis dar menkai pažįstamą M. Romerį iš kiek kitokios perspektyvos, per jo idėjinius apmąstymus - tiek kaip į savojo laikmečio idėjų atspindį, tiek kaip novatorišką ir drąsų mąstytoją, nepabijojusį ir keisti savosios nuomonės.<br />Ved. dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3184</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vilnius pro Juzefo Čechavičiaus fotoobjektyvą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vilnius-pro-juzefo-cechaviciaus-fotoobjektyva--68987597</link><description><![CDATA[Pokalbyje su fotografijos meno istoriku dr. Dainiumi Junevičiumi aptariamas XIX a. ankstyvosios fotografijos kūrimo kontekstas, praktiniai iššūkiai, su kuriais susidurdavo pirmieji fotografai. Nuo šio konteksto pereinama prie pasakojimo apie vieną ankstyviausių ir žinomiausių Vilniaus fotografų – Juzefą Čechavičių, jo profesinį kelią link fotografijos bei spalvingą asmeninį gyvenimą. Laidoje su meno istoriku žvilgtelime ir į tuometinį Vilnių – tokį, kokį jį matė ir fiksavo Juzefas Čechavičius pro savąjį fotoobjektyvą.<br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68987597</guid><pubDate>Wed, 10 Dec 2025 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68987597/2025_12_10_3353_1_e88fc908_a4b7_4d6b_ae80_f6477a7870e9.mp3" length="49845531" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbyje su fotografijos meno istoriku dr. Dainiumi Junevičiumi aptariamas XIX a. ankstyvosios fotografijos kūrimo kontekstas, praktiniai iššūkiai, su kuriais susidurdavo pirmieji fotografai. Nuo šio konteksto pereinama prie pasakojimo apie vieną...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbyje su fotografijos meno istoriku dr. Dainiumi Junevičiumi aptariamas XIX a. ankstyvosios fotografijos kūrimo kontekstas, praktiniai iššūkiai, su kuriais susidurdavo pirmieji fotografai. Nuo šio konteksto pereinama prie pasakojimo apie vieną ankstyviausių ir žinomiausių Vilniaus fotografų – Juzefą Čechavičių, jo profesinį kelią link fotografijos bei spalvingą asmeninį gyvenimą. Laidoje su meno istoriku žvilgtelime ir į tuometinį Vilnių – tokį, kokį jį matė ir fiksavo Juzefas Čechavičius pro savąjį fotoobjektyvą.<br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3116</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip mąsto istorikas? Profesoriaus Edvardo Gudavičiaus fenomenas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-masto-istorikas-profesoriaus-edvardo-gudaviciaus-fenomenas--68848871</link><description><![CDATA[Šioje laidoje prisiminimais apie darbą su profesoriumi Edvardu Gudavičiumi dalijasi Vilniaus universiteto profesorė emeritė Irena Valikonytė. Pokalbyje aptariama įvairiapusė prof. E. Gudavičiaus asmenybė, santykiuose su kitais kolegomis atsiskleidę būdo bruožai - nuo žaismingumo ir puikaus humoro jausmo iki smulkmeniško atidumo bei genialios atminties. Per prof. I. Valikonytės prisiminimus keliaujama nuo sovietmečio istoriko patirčių ir iššūkių iki jau nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje paskelbtų Lietuvos istorijos supratimą keitusių drąsių koncepcijų.<br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68848871</guid><pubDate>Wed, 03 Dec 2025 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68848871/2025_12_03_3353_1_21666ba4_3c63_4783_8840_d813c70edcf3.mp3" length="50269759" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šioje laidoje prisiminimais apie darbą su profesoriumi Edvardu Gudavičiumi dalijasi Vilniaus universiteto profesorė emeritė Irena Valikonytė. Pokalbyje aptariama įvairiapusė prof. E. Gudavičiaus asmenybė, santykiuose su kitais kolegomis atsiskleidę...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šioje laidoje prisiminimais apie darbą su profesoriumi Edvardu Gudavičiumi dalijasi Vilniaus universiteto profesorė emeritė Irena Valikonytė. Pokalbyje aptariama įvairiapusė prof. E. Gudavičiaus asmenybė, santykiuose su kitais kolegomis atsiskleidę būdo bruožai - nuo žaismingumo ir puikaus humoro jausmo iki smulkmeniško atidumo bei genialios atminties. Per prof. I. Valikonytės prisiminimus keliaujama nuo sovietmečio istoriko patirčių ir iššūkių iki jau nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje paskelbtų Lietuvos istorijos supratimą keitusių drąsių koncepcijų.<br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3142</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kritusios sovietinės žvaigždės ir jų neišpildyti norai: kuo gyveno Sniečkus ir jo aplinka?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kritusios-sovietines-zvaigzdes-ir-ju-neispildyti-norai-kuo-gyveno-snieckus-ir-jo-aplinka--68755882</link><description><![CDATA[Šia laida apie Antano Sniečkaus asmenybę ir jį supusius žmones „Džiazuojanti istorija“ pradeda naują laidų ciklą apie Lietuvos istorijos personalijas. Laidoje su neseniai monografiją apie A. Sniečkų visuomenei pristačiusiu istoriku Mariumi Ėmužiu svarstoma apie priežastis, nulėmusias Sniečkaus ir jo aplinkos žmonių įsitraukimą į komunistinę veiklą, asmeninių pasirinkimų reikšmę. Laidoje aptariamas jo santykis su vienu ankstyviausių žinomų ir aktyvių dar nelegalios komunistinės veiklos iki Antrojo Pasaulinio karo Lietuvoje dalyviu – Zigmu Angariečiu, taip pat nuo pat tarpukario nelegalios komunistinės veiklos Sniečkų lydinčios Miros Bordonaitės, kuri ilgainiui iš draugės tampa ir žmona, asmenybė. Laidoje istorikas dalijasi ir Sniečkaus gyvenimo ir valdymo jau sovietinėje Lietuvoje fragmentais, į kuriuos įsipina ir pasakojimai apie žmones, kuriuos M. Ėmužis simboliškai vadina jo „dvariškiais“.<br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68755882</guid><pubDate>Wed, 26 Nov 2025 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68755882/2025_11_26_3353_1_f0c843a6_350e_41d1_bc0f_2864ec86970f.mp3" length="49168019" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šia laida apie Antano Sniečkaus asmenybę ir jį supusius žmones „Džiazuojanti istorija“ pradeda naują laidų ciklą apie Lietuvos istorijos personalijas. Laidoje su neseniai monografiją apie A. Sniečkų visuomenei pristačiusiu istoriku Mariumi Ėmužiu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šia laida apie Antano Sniečkaus asmenybę ir jį supusius žmones „Džiazuojanti istorija“ pradeda naują laidų ciklą apie Lietuvos istorijos personalijas. Laidoje su neseniai monografiją apie A. Sniečkų visuomenei pristačiusiu istoriku Mariumi Ėmužiu svarstoma apie priežastis, nulėmusias Sniečkaus ir jo aplinkos žmonių įsitraukimą į komunistinę veiklą, asmeninių pasirinkimų reikšmę. Laidoje aptariamas jo santykis su vienu ankstyviausių žinomų ir aktyvių dar nelegalios komunistinės veiklos iki Antrojo Pasaulinio karo Lietuvoje dalyviu – Zigmu Angariečiu, taip pat nuo pat tarpukario nelegalios komunistinės veiklos Sniečkų lydinčios Miros Bordonaitės, kuri ilgainiui iš draugės tampa ir žmona, asmenybė. Laidoje istorikas dalijasi ir Sniečkaus gyvenimo ir valdymo jau sovietinėje Lietuvoje fragmentais, į kuriuos įsipina ir pasakojimai apie žmones, kuriuos M. Ėmužis simboliškai vadina jo „dvariškiais“.<br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3073</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kelionė laiku į vaikystės skersgatvį: žydų istorijos fragmentai Vilniuje sovietmečiu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kelione-laiku-i-vaikystes-skersgatvi-zydu-istorijos-fragmentai-vilniuje-sovietmeciu--68703039</link><description><![CDATA[Šioje laidoje grįžtama prie sakytinės istorijos pokalbio žanro, kurio metu net trys pokalbio svečiai, garsūs Lietuvos menininkai - sesuo ir broliai - scenografė, grafikė ir fotografė Aleksandra Jacovskytė, scenografas, tapytojas Adomas Jacovskis ir knygų dailininkas Jokūbas Jacovskis - dalijasi savo vaikystės ir ankstyvos jaunystės sovietiniame Vilniuje patirtimis, į kurias laidos vedėjos kviečia pažvelgti per žydų istorijos ir kultūros, tradicijų išsaugojimo perspektyvą sudėtingu pokario ir sovietinės okupacijos laikotarpiu. Pokalbyje atsiskleidžia tiek daugiakultūris ir to meto Vilniaus kraštovaizdis, tiek griūva įsivaizdavimai apie įprastai to meto žydų gyvenimui Lietuvoje primetamą žydiškosios tapatybės slėpimą, savo kitoniškumo suvokimą ar net buitinį antisemitizmą. Laisvos dvasios ir minties menininkai savo autentiškomis patirtimis kviečia bent trumpam pokalbiui nusikelti į savo vaikystės skersgatvį Vilniuje.<br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68703039</guid><pubDate>Wed, 19 Nov 2025 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68703039/2025_11_19_3353_1_8418669a_7fbd_4858_abbc_898e854e7895.mp3" length="50395565" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šioje laidoje grįžtama prie sakytinės istorijos pokalbio žanro, kurio metu net trys pokalbio svečiai, garsūs Lietuvos menininkai - sesuo ir broliai - scenografė, grafikė ir fotografė Aleksandra Jacovskytė, scenografas, tapytojas Adomas Jacovskis ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šioje laidoje grįžtama prie sakytinės istorijos pokalbio žanro, kurio metu net trys pokalbio svečiai, garsūs Lietuvos menininkai - sesuo ir broliai - scenografė, grafikė ir fotografė Aleksandra Jacovskytė, scenografas, tapytojas Adomas Jacovskis ir knygų dailininkas Jokūbas Jacovskis - dalijasi savo vaikystės ir ankstyvos jaunystės sovietiniame Vilniuje patirtimis, į kurias laidos vedėjos kviečia pažvelgti per žydų istorijos ir kultūros, tradicijų išsaugojimo perspektyvą sudėtingu pokario ir sovietinės okupacijos laikotarpiu. Pokalbyje atsiskleidžia tiek daugiakultūris ir to meto Vilniaus kraštovaizdis, tiek griūva įsivaizdavimai apie įprastai to meto žydų gyvenimui Lietuvoje primetamą žydiškosios tapatybės slėpimą, savo kitoniškumo suvokimą ar net buitinį antisemitizmą. Laisvos dvasios ir minties menininkai savo autentiškomis patirtimis kviečia bent trumpam pokalbiui nusikelti į savo vaikystės skersgatvį Vilniuje.<br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3150</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Neapykantos kalba ir jos kūrėjai: antisemitizmas nacistinės okupacijos metais Lietuvoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/neapykantos-kalba-ir-jos-kurejai-antisemitizmas-nacistines-okupacijos-metais-lietuvoje--68536913</link><description><![CDATA[Laidoje kalbame apie antisemitinę retoriką Lietuvoje nacių okupacijos metais (1941-1944 m.). Antisemitinė politika buvo aiškiai išreikšta nacionalsocialistų ideologijoje Trečiajame Reiche, žinome, kad jos skatinimas ir palaikymas buvo akcentuojamas ir vokiečių okupuotose kraštuose. Su Lietuvos istorijos instituto mokslininku Stanislovu Stasiuliu aptarsime, kokias strategijas antisemitizmui per spaudą skatinti Lietuvoje pasitelkė okupantai, kiek lietuvių spauda perėmė nacionalsocialistų retoriką prieš žydus ir kiek kūrė savąją neapykantos kalbą. Antisemitizmas kaip idėja nebuvo naujiena, Lietuvą pasiekusi tik su nacių okupacija, jau XIX a. pab. Rusijos imperijos laikotarpiu, o vėliau ir nepriklausomoje Lietuvoje buvo antisemitines idėjas palaikančiųjų (kaip, žinoma, ir pasisakančiųjų prieš jas), bet dažniausiai tai siejama su ekonomine konkurencija ar buitiniais santykiais tarp lietuvių ir žydų, ne kiek su aiškia politine kryptimi. Tad klausime, ar nacistinės okupacijos laikotarpiu prie antisemitizmo sklaidos prisidėję asmenys Lietuvos viešojoje erdvėje veikė ir anksčiau ir tiesiog nacistinės okupacijos laikotarpiu rado palankią nišą kurstyti nusistatymą prieš žydus, ar vis dėlto tai buvo naujai prie šios temos atėję (ar specialiai pakviesti ir įtraukti) asmenys. Taip pat laidoje sieksime rekonstruoti antisemitinio turinio kūrimo procesą nacistinės okupacijos metais - nuo jo ištakų, sukuriamo ar importuojamo turinio, veikusių žmonių ir tikslinės auditorijos bei galimo tokio turinio paveikumo jai.<br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68536913</guid><pubDate>Wed, 12 Nov 2025 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68536913/2025_11_12_3353_1_a9f29219_2909_4f8b_9d80_dbcfb8e4e239.mp3" length="50658044" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje kalbame apie antisemitinę retoriką Lietuvoje nacių okupacijos metais (1941-1944 m.). Antisemitinė politika buvo aiškiai išreikšta nacionalsocialistų ideologijoje Trečiajame Reiche, žinome, kad jos skatinimas ir palaikymas buvo akcentuojamas ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje kalbame apie antisemitinę retoriką Lietuvoje nacių okupacijos metais (1941-1944 m.). Antisemitinė politika buvo aiškiai išreikšta nacionalsocialistų ideologijoje Trečiajame Reiche, žinome, kad jos skatinimas ir palaikymas buvo akcentuojamas ir vokiečių okupuotose kraštuose. Su Lietuvos istorijos instituto mokslininku Stanislovu Stasiuliu aptarsime, kokias strategijas antisemitizmui per spaudą skatinti Lietuvoje pasitelkė okupantai, kiek lietuvių spauda perėmė nacionalsocialistų retoriką prieš žydus ir kiek kūrė savąją neapykantos kalbą. Antisemitizmas kaip idėja nebuvo naujiena, Lietuvą pasiekusi tik su nacių okupacija, jau XIX a. pab. Rusijos imperijos laikotarpiu, o vėliau ir nepriklausomoje Lietuvoje buvo antisemitines idėjas palaikančiųjų (kaip, žinoma, ir pasisakančiųjų prieš jas), bet dažniausiai tai siejama su ekonomine konkurencija ar buitiniais santykiais tarp lietuvių ir žydų, ne kiek su aiškia politine kryptimi. Tad klausime, ar nacistinės okupacijos laikotarpiu prie antisemitizmo sklaidos prisidėję asmenys Lietuvos viešojoje erdvėje veikė ir anksčiau ir tiesiog nacistinės okupacijos laikotarpiu rado palankią nišą kurstyti nusistatymą prieš žydus, ar vis dėlto tai buvo naujai prie šios temos atėję (ar specialiai pakviesti ir įtraukti) asmenys. Taip pat laidoje sieksime rekonstruoti antisemitinio turinio kūrimo procesą nacistinės okupacijos metais - nuo jo ištakų, sukuriamo ar importuojamo turinio, veikusių žmonių ir tikslinės auditorijos bei galimo tokio turinio paveikumo jai.<br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3167</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Jidiš tarmė - kaip simbolinis tiltas tarp Žemaitijos ir Estijos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/jidis-tarme-kaip-simbolinis-tiltas-tarp-zemaitijos-ir-estijos--68435650</link><description><![CDATA[Šiame „Džiazuojančios istorijos“ laidų cikle, skirtame YIVO istorijai, kiekvieno pokalbio kontekste atkreipiamas dėmesys ir į jidiš kalbą, kuri ir buvo bei yra YIVO veiklos prioritetu. Tad šioje laidoje atskirą dėmesį ir skirsime būtent jidiš kalbos istorijos aptarimui iš lingvistinės perspektyvos. Apie tai, kada susiformavo jidiš kalba, kokios aplinkybės lėmė jos atsiradimą, kokios kitos Rytų Europos regiono kalbos be vokiečių turėjo įtakos jidiš kalbai formuotis laidoje papasakos Talino universiteto profesorė lingvistė Anna Verschik. Jidiš kalbą galime įvardinti kaip aspektą jungiantį Rytų Europos regiono žydų bendruomenes, tačiau ši kalba taip pat turi ne vieną tarmę ir dialektą, tad klausime ir apie šių tarmių skirtumus bei istorinę migraciją tarp vietos žydų bendruomenių ir kartu griausime su Lietuvos teritorija siejamos litviš jidiš tarmės kaip bendrinės jidiš tarmės mitą. Kadangi Lietuvoje apie žydų bendruomenę ir jos istoriją tokioje netolimoje Estijoje, kur gyvena laidos pašnekovė, žinome pernelyg mažai, pasinaudosime išskirtine proga išgirsti ir apie regionui netipiškos Estijos žydų bendruomenės ir jos naudotos jidiš tarmės istoriją.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68435650</guid><pubDate>Wed, 05 Nov 2025 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68435650/2025_11_05_3353_1_d48ffe81_18e9_454c_a93c_aa7e29d21701.mp3" length="50130997" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiame „Džiazuojančios istorijos“ laidų cikle, skirtame YIVO istorijai, kiekvieno pokalbio kontekste atkreipiamas dėmesys ir į jidiš kalbą, kuri ir buvo bei yra YIVO veiklos prioritetu. Tad šioje laidoje atskirą dėmesį ir skirsime būtent jidiš kalbos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiame „Džiazuojančios istorijos“ laidų cikle, skirtame YIVO istorijai, kiekvieno pokalbio kontekste atkreipiamas dėmesys ir į jidiš kalbą, kuri ir buvo bei yra YIVO veiklos prioritetu. Tad šioje laidoje atskirą dėmesį ir skirsime būtent jidiš kalbos istorijos aptarimui iš lingvistinės perspektyvos. Apie tai, kada susiformavo jidiš kalba, kokios aplinkybės lėmė jos atsiradimą, kokios kitos Rytų Europos regiono kalbos be vokiečių turėjo įtakos jidiš kalbai formuotis laidoje papasakos Talino universiteto profesorė lingvistė Anna Verschik. Jidiš kalbą galime įvardinti kaip aspektą jungiantį Rytų Europos regiono žydų bendruomenes, tačiau ši kalba taip pat turi ne vieną tarmę ir dialektą, tad klausime ir apie šių tarmių skirtumus bei istorinę migraciją tarp vietos žydų bendruomenių ir kartu griausime su Lietuvos teritorija siejamos litviš jidiš tarmės kaip bendrinės jidiš tarmės mitą. Kadangi Lietuvoje apie žydų bendruomenę ir jos istoriją tokioje netolimoje Estijoje, kur gyvena laidos pašnekovė, žinome pernelyg mažai, pasinaudosime išskirtine proga išgirsti ir apie regionui netipiškos Estijos žydų bendruomenės ir jos naudotos jidiš tarmės istoriją.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3134</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar knyga brangesnė už gyvybę? Žydų kultūros vertybių išsaugojimas Holokausto metu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-knyga-brangesne-uz-gyvybe-zydu-kulturos-vertybiu-issaugojimas-holokausto-metu--68330309</link><description><![CDATA[Šiandien „Džiazuojančioje istorijoje“ kalbėsime apie neginkluotą pasipriešinimą nacių vykdytai žydų kultūros naikinimo politikai Vilniaus gete. Pokalbio metu aptarsime, kas sąlygojo tai, kad būtent Vilniaus getas nacistinės Lietuvos okupacijos metais tapo neginkluotos žydų rezistencijos židiniu bei kokias neginkluotos rezistencijos formas galime išskirti kalbant apie Vilniaus geto egzistavimo laikotarpį. Suprantama, kad prie visų kultūros išsaugojimo ar net palaikymo veiksmų prisidėjo konkretūs žmonės. Apie jų veikimą bei kitų geto kalinių reakcijas į šią rizikingą veiklą nuolatinės mirties akivaizdoje laidoje ir diskutuosime stabteldamos prie išskirtinės „Popieriaus brigados“ padėties kultūrinių vertybių išsaugojimo misijoje. Žinome, kad Vilniaus gete veikė ir ginkluoto pasipriešinimo šalininkai – partizaninio judėjimo grupė. Žvilgtelsime, kaip šie du skirtingo pobūdžio rezistenciniai judėjimai galėjo palaikyti ryšius ir vienas kitam padėti.<br />Laidos pašnekovė – dr. Akvilė Naudžiūnienė.<br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68330309</guid><pubDate>Wed, 29 Oct 2025 12:05:08 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68330309/2025_10_29_3353_1_795dd5c3_05f9_4720_b8f2_a74e08686e0f.mp3" length="49033436" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien „Džiazuojančioje istorijoje“ kalbėsime apie neginkluotą pasipriešinimą nacių vykdytai žydų kultūros naikinimo politikai Vilniaus gete. Pokalbio metu aptarsime, kas sąlygojo tai, kad būtent Vilniaus getas nacistinės Lietuvos okupacijos metais...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien „Džiazuojančioje istorijoje“ kalbėsime apie neginkluotą pasipriešinimą nacių vykdytai žydų kultūros naikinimo politikai Vilniaus gete. Pokalbio metu aptarsime, kas sąlygojo tai, kad būtent Vilniaus getas nacistinės Lietuvos okupacijos metais tapo neginkluotos žydų rezistencijos židiniu bei kokias neginkluotos rezistencijos formas galime išskirti kalbant apie Vilniaus geto egzistavimo laikotarpį. Suprantama, kad prie visų kultūros išsaugojimo ar net palaikymo veiksmų prisidėjo konkretūs žmonės. Apie jų veikimą bei kitų geto kalinių reakcijas į šią rizikingą veiklą nuolatinės mirties akivaizdoje laidoje ir diskutuosime stabteldamos prie išskirtinės „Popieriaus brigados“ padėties kultūrinių vertybių išsaugojimo misijoje. Žinome, kad Vilniaus gete veikė ir ginkluoto pasipriešinimo šalininkai – partizaninio judėjimo grupė. Žvilgtelsime, kaip šie du skirtingo pobūdžio rezistenciniai judėjimai galėjo palaikyti ryšius ir vienas kitam padėti.<br />Laidos pašnekovė – dr. Akvilė Naudžiūnienė.<br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3065</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar kitados buvo lengva būti moterimi mokslininke? Tarpukario Vilniaus jidišisčių patirtys</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-kitados-buvo-lengva-buti-moterimi-mokslininke-tarpukario-vilniaus-jidisisciu-patirtys--68242546</link><description><![CDATA[Šioje laidoje kviesime į kol kas mažai žinomą XX a. pr. aktyviai visuomenėje veikusių Vilniaus žydų moterų – mokslininkių, mokytojų, visuomenininkių – pasaulį. Iš pradžių žydų studijų laukas XIX a. Rytų Europoje (ir ne tik) – tiek tyrėjai, tiek temos – visiškai iš vyrų perspektyvos ir apie vyrus, moterys tiek kaip mokslininkės, tiek kaip mokslinių tyrimų objektas į žydų studijas jungiasi vėliau, ir 1925 m. įsikūręs YIVO suvokiama kaip moderni šiuo klausimu alternatyva. Laidoje kalbėsimės, kiek YIVO iš tiesų įtraukė tiek moteris tyrėjas, tiek moteris kaip mokslinių tyrimų objektus. Ar toks siekis iš esmės YIVO buvo pozicionuojamas? Nors žinome, kad YIVO veikloje buvo ir moterų, tačiau vien per pavienius atvejus. Net galėtume sakyti, kad YIVO didžiajame pasakojime moterys nefigūruoja. Pašnekovė atskleis, kokios rolės YIVO veikloje dažniausiai priskirtos moterims ir kaip XX a. 4 deš. YIVO inicijuotos aspirantūros studijos įtraukė įvairių mokslų tyrėjas, siejusias savo tyrimus su jidiš kalba. Klausime ir kokios mokslinių tyrimų kryptys tuo metu labiausiai domino moteris, kas jas motyvuodavo rinktis mokslininkės karjerą bei kaip sekdavosi (ar nesisekdavo) ją suderinti su šeimyniniu gyvenimu.<br />Laidos pašnekovė – dr. Saulė Valiūnaitė.<br /><br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68242546</guid><pubDate>Wed, 22 Oct 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68242546/2025_10_22_3353_1_f7029cae_3b1a_4b1f_8ff7_ddd70f2ae4fb.mp3" length="50192855" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šioje laidoje kviesime į kol kas mažai žinomą XX a. pr. aktyviai visuomenėje veikusių Vilniaus žydų moterų – mokslininkių, mokytojų, visuomenininkių – pasaulį. Iš pradžių žydų studijų laukas XIX a. Rytų Europoje (ir ne tik) – tiek tyrėjai, tiek temos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šioje laidoje kviesime į kol kas mažai žinomą XX a. pr. aktyviai visuomenėje veikusių Vilniaus žydų moterų – mokslininkių, mokytojų, visuomenininkių – pasaulį. Iš pradžių žydų studijų laukas XIX a. Rytų Europoje (ir ne tik) – tiek tyrėjai, tiek temos – visiškai iš vyrų perspektyvos ir apie vyrus, moterys tiek kaip mokslininkės, tiek kaip mokslinių tyrimų objektas į žydų studijas jungiasi vėliau, ir 1925 m. įsikūręs YIVO suvokiama kaip moderni šiuo klausimu alternatyva. Laidoje kalbėsimės, kiek YIVO iš tiesų įtraukė tiek moteris tyrėjas, tiek moteris kaip mokslinių tyrimų objektus. Ar toks siekis iš esmės YIVO buvo pozicionuojamas? Nors žinome, kad YIVO veikloje buvo ir moterų, tačiau vien per pavienius atvejus. Net galėtume sakyti, kad YIVO didžiajame pasakojime moterys nefigūruoja. Pašnekovė atskleis, kokios rolės YIVO veikloje dažniausiai priskirtos moterims ir kaip XX a. 4 deš. YIVO inicijuotos aspirantūros studijos įtraukė įvairių mokslų tyrėjas, siejusias savo tyrimus su jidiš kalba. Klausime ir kokios mokslinių tyrimų kryptys tuo metu labiausiai domino moteris, kas jas motyvuodavo rinktis mokslininkės karjerą bei kaip sekdavosi (ar nesisekdavo) ją suderinti su šeimyniniu gyvenimu.<br />Laidos pašnekovė – dr. Saulė Valiūnaitė.<br /><br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3137</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip skamba žydiška muzika? Nuo pirmųjų instrumentų iki profesionalios muzikos genijų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-skamba-zydiska-muzika-nuo-pirmuju-instrumentu-iki-profesionalios-muzikos-geniju--68148889</link><description><![CDATA[Šioje „Džiazuojančios istorijos“ laidoje prabilsime prie kol kas Lietuvoje tik fragmentiško dėmesio akademinėje erdvėje susilaukiančios žydų muzikos reiškinio. Būtent šiai mažai grupei tyrėjų, apjungusių istorines ir muzikologines studijas analizuojant žydų muzikos fenomeną mūsų regione, galima priskirti ir pokalbio pašnekovę – doc. dr. Kamilę Rupeikaitę. Atsispirdamos nuo Šventojo Rašto – kaip pirmojo rašytinio šaltinio, prakalbusio apie muziką ir jos reikšmę judaizmo išpažinėjams, keliausime per vėlesnius istorinius periodus siekiant suvokti žydų muzikos raidos impulsus ir jau sekuliariame mene išlaikomus senosios žydų muzikinės tradicijos tęstinumo ženklus. Laidoje, kaip visada, atkreipsime dėmesį ir į mūsų regiono specifiką – kuo žydų muzika Rytų Europoje skyrėsi kitų diasporos bendruomenių muzikos, kaip vietos žydai žvelgė į muzikinį ugdymą ir kokiomis formomis jis buvo vykdomas jau XIX a. pab.-XX a. pr. Lietuvoje. Šiame kontekste žvilgtelsime ir į YIVO veiklos reikšmę tiek regiono žydų muzikos tyrimams, tiek pačiai jidiš kalbančiųjų vietos žydų muzikos kultūrai.<br />Laidos pašnekovė – doc. dr. Kamilė Rupeikaitė.<br />Laidos vedėjos – prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68148889</guid><pubDate>Wed, 15 Oct 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68148889/2025_10_15_3353_1_0ed293ba_0d9d_43c8_a4ef_019f2c0cad39.mp3" length="50590334" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šioje „Džiazuojančios istorijos“ laidoje prabilsime prie kol kas Lietuvoje tik fragmentiško dėmesio akademinėje erdvėje susilaukiančios žydų muzikos reiškinio. Būtent šiai mažai grupei tyrėjų, apjungusių istorines ir muzikologines studijas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šioje „Džiazuojančios istorijos“ laidoje prabilsime prie kol kas Lietuvoje tik fragmentiško dėmesio akademinėje erdvėje susilaukiančios žydų muzikos reiškinio. Būtent šiai mažai grupei tyrėjų, apjungusių istorines ir muzikologines studijas analizuojant žydų muzikos fenomeną mūsų regione, galima priskirti ir pokalbio pašnekovę – doc. dr. Kamilę Rupeikaitę. Atsispirdamos nuo Šventojo Rašto – kaip pirmojo rašytinio šaltinio, prakalbusio apie muziką ir jos reikšmę judaizmo išpažinėjams, keliausime per vėlesnius istorinius periodus siekiant suvokti žydų muzikos raidos impulsus ir jau sekuliariame mene išlaikomus senosios žydų muzikinės tradicijos tęstinumo ženklus. Laidoje, kaip visada, atkreipsime dėmesį ir į mūsų regiono specifiką – kuo žydų muzika Rytų Europoje skyrėsi kitų diasporos bendruomenių muzikos, kaip vietos žydai žvelgė į muzikinį ugdymą ir kokiomis formomis jis buvo vykdomas jau XIX a. pab.-XX a. pr. Lietuvoje. Šiame kontekste žvilgtelsime ir į YIVO veiklos reikšmę tiek regiono žydų muzikos tyrimams, tiek pačiai jidiš kalbančiųjų vietos žydų muzikos kultūrai.<br />Laidos pašnekovė – doc. dr. Kamilė Rupeikaitė.<br />Laidos vedėjos – prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3162</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ką turi nuveikti, kad taptum kolaborantu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ka-turi-nuveikti-kad-taptum-kolaborantu--68062647</link><description><![CDATA[Vietinių gyventojų kolaboravimo su okupaciniais režimais Lietuvoje tema nuolat pasirodo viešajame diskurse. Šioje laidoje į kolaboravimo temą iš atminties studijų perspektyvos pažvelgsime kartu su VU TSPMI dėstytoja ir mokslininke, Lietuvos istorijos instituto podoktorantūros stažuotoja dr. Liucija Vervečkiene. Laidoje aptarsime pačios kolaboravimo sąvokos kaitą, jos taikymą istoriniuose ir atminties studijų tyrimuose bei klausime, ar galime nubrėžti skirtį tarp kolaboravimo kaip išgyvenimo strategijos ir ideologinio bendradarbiavimo su okupantu, kaip tai identifikuoti iš šiandienos perspektyvos. Pašnekovė laidoje atskleis, kokios dar „tyliosios zonos“ Lietuvoje išlieka kalbant apie vietinių kolaboravimą nacistinės ir sovietinių okupacijų metais bei kaip neužsiimant teisėjo vaidmens tas sunkiai prakalbintinas temas galima atverti per pagrindinius atminties studijų šaltinius – sakytinę istoriją kaip komunikacinį lauką, sujungiantį kelių kartų patirtis ir jų vertinimus.<br />Laidos pašnekovė – dr. Liucija Vervečkienė.<br />Laidos vedėjos – prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68062647</guid><pubDate>Wed, 08 Oct 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68062647/2025_10_08_3353_1_b48e7ea1_aab2_4cbf_ba60_305a83fd6dfc.mp3" length="46960777" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vietinių gyventojų kolaboravimo su okupaciniais režimais Lietuvoje tema nuolat pasirodo viešajame diskurse. Šioje laidoje į kolaboravimo temą iš atminties studijų perspektyvos pažvelgsime kartu su VU TSPMI dėstytoja ir mokslininke, Lietuvos istorijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vietinių gyventojų kolaboravimo su okupaciniais režimais Lietuvoje tema nuolat pasirodo viešajame diskurse. Šioje laidoje į kolaboravimo temą iš atminties studijų perspektyvos pažvelgsime kartu su VU TSPMI dėstytoja ir mokslininke, Lietuvos istorijos instituto podoktorantūros stažuotoja dr. Liucija Vervečkiene. Laidoje aptarsime pačios kolaboravimo sąvokos kaitą, jos taikymą istoriniuose ir atminties studijų tyrimuose bei klausime, ar galime nubrėžti skirtį tarp kolaboravimo kaip išgyvenimo strategijos ir ideologinio bendradarbiavimo su okupantu, kaip tai identifikuoti iš šiandienos perspektyvos. Pašnekovė laidoje atskleis, kokios dar „tyliosios zonos“ Lietuvoje išlieka kalbant apie vietinių kolaboravimą nacistinės ir sovietinių okupacijų metais bei kaip neužsiimant teisėjo vaidmens tas sunkiai prakalbintinas temas galima atverti per pagrindinius atminties studijų šaltinius – sakytinę istoriją kaip komunikacinį lauką, sujungiantį kelių kartų patirtis ir jų vertinimus.<br />Laidos pašnekovė – dr. Liucija Vervečkienė.<br />Laidos vedėjos – prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2935</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kokia būtų žydų literatūra be YIVO?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kokia-butu-zydu-literatura-be-yivo--67972547</link><description><![CDATA[Kas istoriniame kontekste laikytina žydų literatūra? Ar tai visa literatūra, kurta žydų kilmės rašytojų, ar vis tik svarbu joje dominuojantys simboliai, tematika, kalba, kuria ji buvo kuriama? Ar jos kūrimas Lietuvoje skyrėsi nuo kitų šalių, regionų žydų literatūros savo tematika, stilių ir formų įvairove XIX a.-XX a. pr.? Laidoje keldamos šiuos konceptualius klausimus kalbėsime apie konkrečių dviem kalbomis – jidiš ir hebrajų – vietos žydų rašytojų sukurtus tekstus, jų numanomą skaitytojų auditoriją, galimas įtampas tarp jidiš ir hebrajų kalba kuriančiųjų bei jau šiandien šių tekstų atveriamas galimybes suprasti regiono žydų kultūrą ir jos kaitą vis labiau sekuliarėjančiame XX a. pradžios pasaulyje. Šiame kontekste laidoje atkreipsime dėmesį ir į 1925 m. duris atvėrusio YIVO reikšmę žydų literatūros raidai ir jos įtraukimui į tyrimų lauką Rytų Europos regione.<br />Laidos pašnekovas – prof. Mindaugas Kvietkauskas.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67972547</guid><pubDate>Wed, 01 Oct 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67972547/2025_10_01_3353_1_b4cbaed0_d13e_419c_b109_aa60b527db3d.mp3" length="50069975" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas istoriniame kontekste laikytina žydų literatūra? Ar tai visa literatūra, kurta žydų kilmės rašytojų, ar vis tik svarbu joje dominuojantys simboliai, tematika, kalba, kuria ji buvo kuriama? Ar jos kūrimas Lietuvoje skyrėsi nuo kitų šalių, regionų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas istoriniame kontekste laikytina žydų literatūra? Ar tai visa literatūra, kurta žydų kilmės rašytojų, ar vis tik svarbu joje dominuojantys simboliai, tematika, kalba, kuria ji buvo kuriama? Ar jos kūrimas Lietuvoje skyrėsi nuo kitų šalių, regionų žydų literatūros savo tematika, stilių ir formų įvairove XIX a.-XX a. pr.? Laidoje keldamos šiuos konceptualius klausimus kalbėsime apie konkrečių dviem kalbomis – jidiš ir hebrajų – vietos žydų rašytojų sukurtus tekstus, jų numanomą skaitytojų auditoriją, galimas įtampas tarp jidiš ir hebrajų kalba kuriančiųjų bei jau šiandien šių tekstų atveriamas galimybes suprasti regiono žydų kultūrą ir jos kaitą vis labiau sekuliarėjančiame XX a. pradžios pasaulyje. Šiame kontekste laidoje atkreipsime dėmesį ir į 1925 m. duris atvėrusio YIVO reikšmę žydų literatūros raidai ir jos įtraukimui į tyrimų lauką Rytų Europos regione.<br />Laidos pašnekovas – prof. Mindaugas Kvietkauskas.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3130</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Iš kur ir kas TAI žinojo? Lietuvos visuomenės santykio su Holokaustu kūrimas po 1990-ųjų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/is-kur-ir-kas-tai-zinojo-lietuvos-visuomenes-santykio-su-holokaustu-kurimas-po-1990-uju--67862546</link><description><![CDATA[Lietuva buvo viena pirmųjų Europoje, valstybiniu lygmeniu atsigręžusi į Holokausto minėjimo problemą, pasirenkant rugsėjo 23 d. – Vilniaus geto likvidavimo datą 1943 m. - kaip Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Ji minėtinų dienų kalendoriuje atsidūrė jau 1990 m. rugsėjį. Laidoje aptariami pirmieji Lietuvos politinio lauko veikėjų bandymai viešai kalbėti apie šią tragediją, santykis su atsikuriančia Lietuvos žydų bendruomene bei pasaulinės žydų bendruomenės reakcija į lietuvių naratyvo apie Holokaustą kūrimą. Laidos pašnekovas Rimantas Stankevičius, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo stebėjęs šiuos įvykius bei per asmenines patirtis, įsitraukęs į Lietuvos žydų gelbėtojų istorijų įtraukimą į šį naratyvą, pasakoja apie į Vilnių sugrąžintą Samuelio Bako kančios ir išsigelbėjimo Vilniuje istoriją, apie Lietuvos žydų gelbėtojos Onos Šimaitės atminimo įamžinimą ir naujai atrandamų pasakojimų apie Holokaustą ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir Lietuvos provincijoje svarbą siekiant empatiško visuomenės santykio su Lietuvos žydų genocidu 1941-1944 m. kūrimo.<br /><br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67862546</guid><pubDate>Wed, 24 Sep 2025 11:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67862546/2025_09_24_3353_1_8352ad00_ee14_4461_8baa_60c505d6e53f.mp3" length="50688555" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuva buvo viena pirmųjų Europoje, valstybiniu lygmeniu atsigręžusi į Holokausto minėjimo problemą, pasirenkant rugsėjo 23 d. – Vilniaus geto likvidavimo datą 1943 m. - kaip Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Ji minėtinų dienų kalendoriuje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuva buvo viena pirmųjų Europoje, valstybiniu lygmeniu atsigręžusi į Holokausto minėjimo problemą, pasirenkant rugsėjo 23 d. – Vilniaus geto likvidavimo datą 1943 m. - kaip Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Ji minėtinų dienų kalendoriuje atsidūrė jau 1990 m. rugsėjį. Laidoje aptariami pirmieji Lietuvos politinio lauko veikėjų bandymai viešai kalbėti apie šią tragediją, santykis su atsikuriančia Lietuvos žydų bendruomene bei pasaulinės žydų bendruomenės reakcija į lietuvių naratyvo apie Holokaustą kūrimą. Laidos pašnekovas Rimantas Stankevičius, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo stebėjęs šiuos įvykius bei per asmenines patirtis, įsitraukęs į Lietuvos žydų gelbėtojų istorijų įtraukimą į šį naratyvą, pasakoja apie į Vilnių sugrąžintą Samuelio Bako kančios ir išsigelbėjimo Vilniuje istoriją, apie Lietuvos žydų gelbėtojos Onos Šimaitės atminimo įamžinimą ir naujai atrandamų pasakojimų apie Holokaustą ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir Lietuvos provincijoje svarbą siekiant empatiško visuomenės santykio su Lietuvos žydų genocidu 1941-1944 m. kūrimo.<br /><br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3168</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl pagalvė buvo būtina išvykstant? Žydų migracija tarpukario Rytų Europoje ir Lietuvoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-pagalve-buvo-butina-isvykstant-zydu-migracija-tarpukario-rytu-europoje-ir-lietuvoje--67862545</link><description><![CDATA[Emigracija kaip reiškinys šiandien Lietuvoje plačiai aptariamas per lietuvių emigracijos tiek XX a. pradžioje, tiek šiuolaikinėje Lietuvoje kontekstus. Šioje laidoje kalbame apie vietos žydų emigraciją iš dabartinės Lietuvos teritorijos XIX a. pab.-XX a. pr. bei keliame klausimą, ar žydų emigracija skyrėsi (ir jei taip, kodėl) nuo kitų vietos gyventojų emigracijos, kokios buvo jos pagrindinės kryptys bei kas nulėmė jų pasirinkimus. Žvelgiame į žydų emigraciją kaip daugialypį procesą, kuriame gausu tiek sėkmės, tiek nusivylimo istorijų, bei bandome rekonstruoti XX a. pradžios žydų emigrantų socialinius portretus: kokie žmonės ir kodėl išdrįsdavo palikti savo namus ir leistis į tolimas keliones į nepažinius kraštus bei kas patekdavo į jų kelionės bagažą.<br />Laidos pašnekovė – dr. Dovilė Čypaitė-Gilė.<br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67862545</guid><pubDate>Wed, 17 Sep 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67862545/2025_09_17_3353_1_b3f24806_353e_435c_bb85_cbc13e1e4d13.mp3" length="50655954" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Emigracija kaip reiškinys šiandien Lietuvoje plačiai aptariamas per lietuvių emigracijos tiek XX a. pradžioje, tiek šiuolaikinėje Lietuvoje kontekstus. Šioje laidoje kalbame apie vietos žydų emigraciją iš dabartinės Lietuvos teritorijos XIX a. pab.-XX...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Emigracija kaip reiškinys šiandien Lietuvoje plačiai aptariamas per lietuvių emigracijos tiek XX a. pradžioje, tiek šiuolaikinėje Lietuvoje kontekstus. Šioje laidoje kalbame apie vietos žydų emigraciją iš dabartinės Lietuvos teritorijos XIX a. pab.-XX a. pr. bei keliame klausimą, ar žydų emigracija skyrėsi (ir jei taip, kodėl) nuo kitų vietos gyventojų emigracijos, kokios buvo jos pagrindinės kryptys bei kas nulėmė jų pasirinkimus. Žvelgiame į žydų emigraciją kaip daugialypį procesą, kuriame gausu tiek sėkmės, tiek nusivylimo istorijų, bei bandome rekonstruoti XX a. pradžios žydų emigrantų socialinius portretus: kokie žmonės ir kodėl išdrįsdavo palikti savo namus ir leistis į tolimas keliones į nepažinius kraštus bei kas patekdavo į jų kelionės bagažą.<br />Laidos pašnekovė – dr. Dovilė Čypaitė-Gilė.<br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3166</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Literatūros vertimai kaip būdas suprasti vienas kitą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/literaturos-vertimai-kaip-budas-suprasti-vienas-kita--67688102</link><description><![CDATA[Nors šiandien verstiniai XX a. pradžios kūriniai iš jidiš kalbos lietuvių skaitytojams gali pasirodyti naujiena, tačiau tokių verstinių tekstų, leidžiančių iš arčiau per literatūrą pažinti vietos žydų kultūrą, publikavimas tarpukario Lietuvoje jau buvo įsibėgėjęs procesas. Paraleliai vyko ir kūrinių lietuvių kalba vertimas į jidiš ar hebrajų kalbas. Laidoje kalbama apie tai, kas buvo šio kultūrinio dialogo per vertimus iniciatoriai, kokia sociokultūrinė aplinka veikė šį procesą tarpukario Lietuvoje. Pokalbio centre – asmenys, vertę ir publikavę tekstus, jų motyvacijos ir nuveikti darbai, bei, žinoma, patys tekstai ir jų skaitytojai – kokie lietuvių autoriai ir kodėl pasirinkti vertimams į jidiš ar hebrajų kalbas, ir kokią auditoriją pasiekdavo šios abipusį pažinimą skatinusios vertimų iniciatyvos.<br />Laidos pašnekovė – prof. Jurgita Verbickienė.<br />Ved. dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67688102</guid><pubDate>Wed, 10 Sep 2025 11:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67688102/2025_09_10_3353_1_81f72cc4_c76d_487a_b5e5_fac7a0fc903f.mp3" length="48457488" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors šiandien verstiniai XX a. pradžios kūriniai iš jidiš kalbos lietuvių skaitytojams gali pasirodyti naujiena, tačiau tokių verstinių tekstų, leidžiančių iš arčiau per literatūrą pažinti vietos žydų kultūrą, publikavimas tarpukario Lietuvoje jau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors šiandien verstiniai XX a. pradžios kūriniai iš jidiš kalbos lietuvių skaitytojams gali pasirodyti naujiena, tačiau tokių verstinių tekstų, leidžiančių iš arčiau per literatūrą pažinti vietos žydų kultūrą, publikavimas tarpukario Lietuvoje jau buvo įsibėgėjęs procesas. Paraleliai vyko ir kūrinių lietuvių kalba vertimas į jidiš ar hebrajų kalbas. Laidoje kalbama apie tai, kas buvo šio kultūrinio dialogo per vertimus iniciatoriai, kokia sociokultūrinė aplinka veikė šį procesą tarpukario Lietuvoje. Pokalbio centre – asmenys, vertę ir publikavę tekstus, jų motyvacijos ir nuveikti darbai, bei, žinoma, patys tekstai ir jų skaitytojai – kokie lietuvių autoriai ir kodėl pasirinkti vertimams į jidiš ar hebrajų kalbas, ir kokią auditoriją pasiekdavo šios abipusį pažinimą skatinusios vertimų iniciatyvos.<br />Laidos pašnekovė – prof. Jurgita Verbickienė.<br />Ved. dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3029</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kas sieja Vilniaus YIVO su Lietuvos Kaunu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kas-sieja-vilniaus-yivo-su-lietuvos-kaunu--67628863</link><description><![CDATA[Kiek toli kultūriškai viena nuo kitos tarpukariu buvo Vilniaus ir Kauno žydų bendruomenės? Kodėl netgi šiais metais švenčiant YIVO įkūrimo šimtmetį YIVO tinklo santykis su Lietuva tarpukariu lieka žinojimo užribyje? Laidoje pristatomas tarpukariu Vilniuje įsikūręs YIVO institutas bei jo (ne)tikėti ryšiai su tarpukario Lietuvos žydų bendruomene, ypač – jos centru Kaune. Pasakojimas apie tuometinės Kauno žydų bendruomenės intelektualinio ir kultūrinio gyvenimo realijas, naujas iniciatyvas bei veiklias asmenybes atveria galimybę pamatyti bei įvertinti ir vilnietiškąjį YIVO bei Vilniaus žydų bendruomenę naujoje, iki šiol mažai dėmesio tiek tarp istorikų, tiek tarp plačiosios visuomenės sulaukusioje perspektyvoje.<br />Pokalbis su Julijana Andriejauskiene iš Lietuvos istorijos instituto.<br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė ir dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67628863</guid><pubDate>Wed, 03 Sep 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67628863/dziazuojanti.mp3" length="44502175" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kiek toli kultūriškai viena nuo kitos tarpukariu buvo Vilniaus ir Kauno žydų bendruomenės? Kodėl netgi šiais metais švenčiant YIVO įkūrimo šimtmetį YIVO tinklo santykis su Lietuva tarpukariu lieka žinojimo užribyje? Laidoje pristatomas tarpukariu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kiek toli kultūriškai viena nuo kitos tarpukariu buvo Vilniaus ir Kauno žydų bendruomenės? Kodėl netgi šiais metais švenčiant YIVO įkūrimo šimtmetį YIVO tinklo santykis su Lietuva tarpukariu lieka žinojimo užribyje? Laidoje pristatomas tarpukariu Vilniuje įsikūręs YIVO institutas bei jo (ne)tikėti ryšiai su tarpukario Lietuvos žydų bendruomene, ypač – jos centru Kaune. Pasakojimas apie tuometinės Kauno žydų bendruomenės intelektualinio ir kultūrinio gyvenimo realijas, naujas iniciatyvas bei veiklias asmenybes atveria galimybę pamatyti bei įvertinti ir vilnietiškąjį YIVO bei Vilniaus žydų bendruomenę naujoje, iki šiol mažai dėmesio tiek tarp istorikų, tiek tarp plačiosios visuomenės sulaukusioje perspektyvoje.<br />Pokalbis su Julijana Andriejauskiene iš Lietuvos istorijos instituto.<br />Ved. prof. Jurgita Verbickienė ir dr. Akvilė Naudžiūnienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2782</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Maketo takais: kokių gatvių ir pastatų nerastumėte 1832 metų Vilniuje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-maketo-takais-kokiu-gatviu-ir-pastatu-nerastumete-1832-metu-vilniuje--54053729</link><description><![CDATA[Kokią funkciją XIX amžiuje atliko miestų maketai? Kodėl 1832 metais į Vilnių atvyko karo topografų grupė ir kokią užduotį jie turėjo? Ką apie Vilniaus miesto raidą atskleidžia Lietuvos nacionaliniame muziejuje šiuo metu eksponuojamas Vilniaus maketas, leidžiantis nusikelti du šimtus metų į praeitį?<br /><br />Atsakymų į klausimus ieškome su Lietuvos nacionalinio muziejaus mokslo darbuotoja, Vilniaus maketo tyrimo vadove, docente dr. Birute Vitkauskiene.<br /><br />Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas<br /><br />S. Samsono / LNM nuotr.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54053729</guid><pubDate>Wed, 31 May 2023 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54053729/2023_05_31_3353_1_p_20230531150343562.mp3" length="46298563" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokią funkciją XIX amžiuje atliko miestų maketai? Kodėl 1832 metais į Vilnių atvyko karo topografų grupė ir kokią užduotį jie turėjo? Ką apie Vilniaus miesto raidą atskleidžia Lietuvos nacionaliniame muziejuje šiuo metu eksponuojamas Vilniaus maketas,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokią funkciją XIX amžiuje atliko miestų maketai? Kodėl 1832 metais į Vilnių atvyko karo topografų grupė ir kokią užduotį jie turėjo? Ką apie Vilniaus miesto raidą atskleidžia Lietuvos nacionaliniame muziejuje šiuo metu eksponuojamas Vilniaus maketas, leidžiantis nusikelti du šimtus metų į praeitį?<br /><br />Atsakymų į klausimus ieškome su Lietuvos nacionalinio muziejaus mokslo darbuotoja, Vilniaus maketo tyrimo vadove, docente dr. Birute Vitkauskiene.<br /><br />Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas<br /><br />S. Samsono / LNM nuotr.]]></itunes:summary><itunes:duration>2894</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip žydų istorija vaizduojama lietuvių rašytojų literatūroje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-zydu-istorija-vaizduojama-lietuviu-rasytoju-literaturoje--53982851</link><description><![CDATA[Kodėl žydų istorijos siužetai vis dažniau sutinkami lietuvių rašytojų kūryboje? Kokie stereotipai dominuoja arba priešingai – kokių įvaizdžių vengiama? Kokie žydų istorijos epizodai grožinėje literatūroje buvo populiariausi tarpukariu, dar iki Holokausto? Atsakymų į klausimus ieškome kartu su VU Istorijos fakulteto dėstytoja ir Lietuvos istorijos instituto podoktorantūros stažuotoja dr. Akvile Naudžiūniene.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius Vanagas<br /><br />Evgenios Levin/Bernardinai.lt nuotrauka]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53982851</guid><pubDate>Wed, 24 May 2023 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53982851/2023_05_24_3353_1_20230524133739956.mp3" length="48997537" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl žydų istorijos siužetai vis dažniau sutinkami lietuvių rašytojų kūryboje? Kokie stereotipai dominuoja arba priešingai – kokių įvaizdžių vengiama? Kokie žydų istorijos epizodai grožinėje literatūroje buvo populiariausi tarpukariu, dar iki...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl žydų istorijos siužetai vis dažniau sutinkami lietuvių rašytojų kūryboje? Kokie stereotipai dominuoja arba priešingai – kokių įvaizdžių vengiama? Kokie žydų istorijos epizodai grožinėje literatūroje buvo populiariausi tarpukariu, dar iki Holokausto? Atsakymų į klausimus ieškome kartu su VU Istorijos fakulteto dėstytoja ir Lietuvos istorijos instituto podoktorantūros stažuotoja dr. Akvile Naudžiūniene.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius Vanagas<br /><br />Evgenios Levin/Bernardinai.lt nuotrauka]]></itunes:summary><itunes:duration>3063</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kodėl tarpukario Lietuvos karininkai privalėjo gauti vado leidimą vesti, o jų būsimos žmonos – rašyti motyvacinius la</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kodel-tarpukario-lietuvos-karininkai-privalejo-gauti-vado-leidima-vesti-o-ju-busimos-zmonos-rasyti-motyvacinius-la--53905189</link><description><![CDATA[Kaip tarpukariu kūrėsi Lietuvos kariuomenė? Su kokiais sunkumais susidūrė? Kodėl Lietuvos karininkai privalėjo gauti vado leidimą vesti, o jų būsimos žmonos – rašyti motyvacinius laiškus? Iš kur būdavo gaunami ginklai, apranga, avalynė ir kaip atrodė gyvenimas kareivinėse?<br /><br />Lietuvos kariuomenės ištakas aptariame kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Vytautu Jokubausku.<br /><br />Ved. Dangiras Mačiulis ir Dainius Vanagas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53905189</guid><pubDate>Wed, 17 May 2023 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53905189/2023_05_17_3353_1_20230517150319962.mp3" length="49696989" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip tarpukariu kūrėsi Lietuvos kariuomenė? Su kokiais sunkumais susidūrė? Kodėl Lietuvos karininkai privalėjo gauti vado leidimą vesti, o jų būsimos žmonos – rašyti motyvacinius laiškus? Iš kur būdavo gaunami ginklai, apranga, avalynė ir kaip atrodė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip tarpukariu kūrėsi Lietuvos kariuomenė? Su kokiais sunkumais susidūrė? Kodėl Lietuvos karininkai privalėjo gauti vado leidimą vesti, o jų būsimos žmonos – rašyti motyvacinius laiškus? Iš kur būdavo gaunami ginklai, apranga, avalynė ir kaip atrodė gyvenimas kareivinėse?<br /><br />Lietuvos kariuomenės ištakas aptariame kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Vytautu Jokubausku.<br /><br />Ved. Dangiras Mačiulis ir Dainius Vanagas]]></itunes:summary><itunes:duration>3107</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip Jonas Basanavičius lietuvių Trojoje „ieškojo“?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-jonas-basanavicius-lietuviu-trojoje-ieskojo--53805075</link><description><![CDATA[Kaip Jonas Basanavičius prisidėjo prie archeologijos raidos Lietuvoje? Kodėl archeologijos pradininko H. Schliemanno tyrimus ieškant Trojos miesto Basanavičius interpretavo kaip senovės lietuviškų pilių Mažojoje Azijoje ir Graikijoje įrodymo faktą? Kaip senienų rinkimas stiprino tautinio atgimimo judėjimą?<br /><br />Atsakymų ieškome kartu su istoriku, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto docentu Eligijumi Raila.<br /><br />Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53805075</guid><pubDate>Wed, 10 May 2023 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53805075/2023_05_10_3353_1_p_20230510150250077.mp3" length="48843935" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip Jonas Basanavičius prisidėjo prie archeologijos raidos Lietuvoje? Kodėl archeologijos pradininko H. Schliemanno tyrimus ieškant Trojos miesto Basanavičius interpretavo kaip senovės lietuviškų pilių Mažojoje Azijoje ir Graikijoje įrodymo faktą?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip Jonas Basanavičius prisidėjo prie archeologijos raidos Lietuvoje? Kodėl archeologijos pradininko H. Schliemanno tyrimus ieškant Trojos miesto Basanavičius interpretavo kaip senovės lietuviškų pilių Mažojoje Azijoje ir Graikijoje įrodymo faktą? Kaip senienų rinkimas stiprino tautinio atgimimo judėjimą?<br /><br />Atsakymų ieškome kartu su istoriku, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto docentu Eligijumi Raila.<br /><br />Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas]]></itunes:summary><itunes:duration>3053</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Ekskursijos po Vilniaus mikrorajonus: kaip atsiranda neturistiniai maršrutai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-ekskursijos-po-vilniaus-mikrorajonus-kaip-atsiranda-neturistiniai-marsrutai--53731932</link><description><![CDATA[Kodėl verta leistis į ekskursijas po Vilniaus mikrorajonus? Kur slypi pramoninių kompleksų žavesys? Kokiomis ypatybėmis pasižymi Fabijoniškės, Šeškinė, Pašilaičiai ir kiti Vilniaus mikrorajonai? Apie tai kalbamės su gidu, iniciatyvos „Gatvės gyvos“ įkūrėju Albertu Kazlausku.<br /><br />Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53731932</guid><pubDate>Wed, 03 May 2023 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53731932/2023_05_03_3353_1_20230503150307823.mp3" length="49699079" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl verta leistis į ekskursijas po Vilniaus mikrorajonus? Kur slypi pramoninių kompleksų žavesys? Kokiomis ypatybėmis pasižymi Fabijoniškės, Šeškinė, Pašilaičiai ir kiti Vilniaus mikrorajonai? Apie tai kalbamės su gidu, iniciatyvos „Gatvės gyvos“...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl verta leistis į ekskursijas po Vilniaus mikrorajonus? Kur slypi pramoninių kompleksų žavesys? Kokiomis ypatybėmis pasižymi Fabijoniškės, Šeškinė, Pašilaičiai ir kiti Vilniaus mikrorajonai? Apie tai kalbamės su gidu, iniciatyvos „Gatvės gyvos“ įkūrėju Albertu Kazlausku.<br /><br />Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas]]></itunes:summary><itunes:duration>3107</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Ar dvi Lietuvos – Mažoji ir Didžioji – iš tiesų susijungė į vieną?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-ar-dvi-lietuvos-mazoji-ir-didzioji-is-tiesu-susijunge-i-viena--53652556</link><description><![CDATA[Kas yra lietuvininkai ir kuo jie skyrėsi nuo lietuvių? Kaip Klaipėdos krašto gyventojai vertino Lietuvą iki lemtingų įvykių 1923-iais? Su kokiais sunkumais susidūrė Lietuva integruodama kraštą į savo sudėtį? Ir kokius randus Klaipėdos istorijoje paliko Antrasis pasaulinis karas?<br /><br />Šiuos klausimus gvildename kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docente ir vyresniąja mokslo darbutoja daktare Silva Pocyte.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius Vanagas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53652556</guid><pubDate>Wed, 26 Apr 2023 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53652556/2023_04_26_3353_1_p_20230426150321927_1.mp3" length="47721296" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas yra lietuvininkai ir kuo jie skyrėsi nuo lietuvių? Kaip Klaipėdos krašto gyventojai vertino Lietuvą iki lemtingų įvykių 1923-iais? Su kokiais sunkumais susidūrė Lietuva integruodama kraštą į savo sudėtį? Ir kokius randus Klaipėdos istorijoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas yra lietuvininkai ir kuo jie skyrėsi nuo lietuvių? Kaip Klaipėdos krašto gyventojai vertino Lietuvą iki lemtingų įvykių 1923-iais? Su kokiais sunkumais susidūrė Lietuva integruodama kraštą į savo sudėtį? Ir kokius randus Klaipėdos istorijoje paliko Antrasis pasaulinis karas?<br /><br />Šiuos klausimus gvildename kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docente ir vyresniąja mokslo darbutoja daktare Silva Pocyte.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius Vanagas]]></itunes:summary><itunes:duration>2983</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Ar rašytoja Žemaitė skyrė mažąsias raides nuo didžiųjų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-ar-rasytoja-zemaite-skyre-mazasias-raides-nuo-didziuju--53581402</link><description><![CDATA[Ar Žemaitė pati sugalvojo savo slapyvardį? Kaip J. Jablonskis ir P. Vileišis prisidėjo prie „kaimo pasakorės su skarele“ tapimo literatūros klasike? Kiek ji buvo žinoma ir skaitoma savo amžininkų? Ar 1913 m. tapusi „Lietuvos žinių“ atsakingąja redaktore ji atliko realias funkcijas ir dėl kokių mįslingų aplinkybių buvo atsidūrusi kalėjime?<br /><br />Šiuos klausimus svarstome drauge su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja Ramune Bleizgiene.<br /><br />Ved. Dangiras Mačiulis ir Dainius Vanagas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53581402</guid><pubDate>Wed, 19 Apr 2023 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53581402/2023_04_19_3353_1_p_20230419150337118.mp3" length="48140509" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar Žemaitė pati sugalvojo savo slapyvardį? Kaip J. Jablonskis ir P. Vileišis prisidėjo prie „kaimo pasakorės su skarele“ tapimo literatūros klasike? Kiek ji buvo žinoma ir skaitoma savo amžininkų? Ar 1913 m. tapusi „Lietuvos žinių“ atsakingąja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar Žemaitė pati sugalvojo savo slapyvardį? Kaip J. Jablonskis ir P. Vileišis prisidėjo prie „kaimo pasakorės su skarele“ tapimo literatūros klasike? Kiek ji buvo žinoma ir skaitoma savo amžininkų? Ar 1913 m. tapusi „Lietuvos žinių“ atsakingąja redaktore ji atliko realias funkcijas ir dėl kokių mįslingų aplinkybių buvo atsidūrusi kalėjime?<br /><br />Šiuos klausimus svarstome drauge su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja Ramune Bleizgiene.<br /><br />Ved. Dangiras Mačiulis ir Dainius Vanagas]]></itunes:summary><itunes:duration>3009</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Ką žinome ir ko dar nežinome apie lietuvių išeivių istoriją Argentinoje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-ka-zinome-ir-ko-dar-nezinome-apie-lietuviu-iseiviu-istorija-argentinoje--53512547</link><description><![CDATA[Kada į Argentiną išsikėlė pirmieji išeiviai iš Lietuvos? Kaip jiems sekėsi integruotis į Pietų Amerikos žemyną, kokius darbus dirbo ir kokiais bruožais išsiskyrė iš vietinių gyventojų? Kokie šaltiniai padeda atkurti lietuvių Pietų Amerikoje istoriją? Šiuos klausimus gvildename kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Egidijumi Aleksandravičiumi.<br /><br />Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53512547</guid><pubDate>Wed, 12 Apr 2023 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53512547/2023_04_12_3353_1_20230412150303044.mp3" length="50311807" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kada į Argentiną išsikėlė pirmieji išeiviai iš Lietuvos? Kaip jiems sekėsi integruotis į Pietų Amerikos žemyną, kokius darbus dirbo ir kokiais bruožais išsiskyrė iš vietinių gyventojų? Kokie šaltiniai padeda atkurti lietuvių Pietų Amerikoje istoriją?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kada į Argentiną išsikėlė pirmieji išeiviai iš Lietuvos? Kaip jiems sekėsi integruotis į Pietų Amerikos žemyną, kokius darbus dirbo ir kokiais bruožais išsiskyrė iš vietinių gyventojų? Kokie šaltiniai padeda atkurti lietuvių Pietų Amerikoje istoriją? Šiuos klausimus gvildename kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Egidijumi Aleksandravičiumi.<br /><br />Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas]]></itunes:summary><itunes:duration>3145</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Ką partizanų bunkeriuose veikia archeologai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-ka-partizanu-bunkeriuose-veikia-archeologai--53459076</link><description><![CDATA[Kas yra naujausių laikų konfliktų archeologija? Kaip archeologai tyrinėja partizanų bunkerius ir ką naujo apie juos gali papasakoti? Ir kaip Vakarų valstybėse vyksta Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų mūšių vietų archeologiniai tyrimai?<br /><br />„Archeologiniai radiniai nemeluoja – gali būti netikslios nebent jų interpretacijos“, – sako Klaipėdos universiteto ir Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas dr. Gediminas Petraukas, su kuriuo ir aptariame minėtus klausimus.<br /><br />Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53459076</guid><pubDate>Wed, 05 Apr 2023 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53459076/2023_04_05_3353_1_20230405150325645.mp3" length="50413371" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas yra naujausių laikų konfliktų archeologija? Kaip archeologai tyrinėja partizanų bunkerius ir ką naujo apie juos gali papasakoti? Ir kaip Vakarų valstybėse vyksta Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų mūšių vietų archeologiniai tyrimai?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas yra naujausių laikų konfliktų archeologija? Kaip archeologai tyrinėja partizanų bunkerius ir ką naujo apie juos gali papasakoti? Ir kaip Vakarų valstybėse vyksta Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų mūšių vietų archeologiniai tyrimai?<br /><br />„Archeologiniai radiniai nemeluoja – gali būti netikslios nebent jų interpretacijos“, – sako Klaipėdos universiteto ir Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas dr. Gediminas Petraukas, su kuriuo ir aptariame minėtus klausimus.<br /><br />Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas]]></itunes:summary><itunes:duration>3151</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip kūrėsi NATO ir kiti gynybiniai-kariniai aljansai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-kuresi-nato-ir-kiti-gynybiniai-kariniai-aljansai--53378053</link><description><![CDATA[Kaip atrodė NATO kūrimosi priešistorė? Kokias sąlygas turi atitikti valstybė, kad būtų priimta į šį aljansą? Kokie gynybiniai kariniai aljansai egzistavo pirmojo pasaulinio karo metu? Ar Baltijos šalyse buvo kolektyvinės gynybos užuomazgų? Šiuos klausimus svarstome su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju, karo istorijos ir karybos tyrėju bei praktiku dr. Kęstučiu Kilinsku.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius Vanagas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53378053</guid><pubDate>Wed, 29 Mar 2023 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53378053/2023_03_29_3353_1_p_20230329150420825.mp3" length="46662606" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip atrodė NATO kūrimosi priešistorė? Kokias sąlygas turi atitikti valstybė, kad būtų priimta į šį aljansą? Kokie gynybiniai kariniai aljansai egzistavo pirmojo pasaulinio karo metu? Ar Baltijos šalyse buvo kolektyvinės gynybos užuomazgų? Šiuos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip atrodė NATO kūrimosi priešistorė? Kokias sąlygas turi atitikti valstybė, kad būtų priimta į šį aljansą? Kokie gynybiniai kariniai aljansai egzistavo pirmojo pasaulinio karo metu? Ar Baltijos šalyse buvo kolektyvinės gynybos užuomazgų? Šiuos klausimus svarstome su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju, karo istorijos ir karybos tyrėju bei praktiku dr. Kęstučiu Kilinsku.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius Vanagas]]></itunes:summary><itunes:duration>2917</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. 1863–1864 m. sukilimas: kuo skiriasi lietuviškas, lenkiškas ir baltarusiškas pasakojimai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-1863-1864-m-sukilimas-kuo-skiriasi-lietuviskas-lenkiskas-ir-baltarusiskas-pasakojimai--53295864</link><description><![CDATA[Kuo ypatingas 1863-64 metų sukilimas? Kokios aplinkybės lėmė, kad Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje susiformavo skirtingi pasakojimai apie sukilimą? Kaip sukilimas interpretuotas sovietmečiu ir kaip jo samprata kinta nepriklausomoje Lietuvoje? Šiuos klausimus svarstome kartu su Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoju dr. Dariu Staliūnu.<br /><br />Ved. Dangiras Mačiulis ir Dainius Vanagas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53295864</guid><pubDate>Wed, 22 Mar 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53295864/2023_03_22_3353_1_20230322150618575.mp3" length="50540849" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kuo ypatingas 1863-64 metų sukilimas? Kokios aplinkybės lėmė, kad Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje susiformavo skirtingi pasakojimai apie sukilimą? Kaip sukilimas interpretuotas sovietmečiu ir kaip jo samprata kinta nepriklausomoje Lietuvoje?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kuo ypatingas 1863-64 metų sukilimas? Kokios aplinkybės lėmė, kad Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje susiformavo skirtingi pasakojimai apie sukilimą? Kaip sukilimas interpretuotas sovietmečiu ir kaip jo samprata kinta nepriklausomoje Lietuvoje? Šiuos klausimus svarstome kartu su Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoju dr. Dariu Staliūnu.<br /><br />Ved. Dangiras Mačiulis ir Dainius Vanagas]]></itunes:summary><itunes:duration>3159</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Koks yra pirmasis lietuviškas žodis, užfiksuotas rašytiniuose šaltiniuose?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-koks-yra-pirmasis-lietuviskas-zodis-uzfiksuotas-rasytiniuose-saltiniuose--53210763</link><description><![CDATA[Kokia yra indoeuropiečių kalbų kilmė? Kokiomis archajiškomis savybėmis išsiskiria baltų kalbos? Koks yra pirmasis lietuviškas žodis, užfiksuotas rašytiniuose šaltiniuose? Šiuos klausimus gvildename kartu Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros profesoriumi dr. Jurgiu Pakeriu.<br /><br />Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53210763</guid><pubDate>Wed, 15 Mar 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53210763/2023_03_15_3353_1_p_20230315150610613.mp3" length="45075197" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokia yra indoeuropiečių kalbų kilmė? Kokiomis archajiškomis savybėmis išsiskiria baltų kalbos? Koks yra pirmasis lietuviškas žodis, užfiksuotas rašytiniuose šaltiniuose? Šiuos klausimus gvildename kartu Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokia yra indoeuropiečių kalbų kilmė? Kokiomis archajiškomis savybėmis išsiskiria baltų kalbos? Koks yra pirmasis lietuviškas žodis, užfiksuotas rašytiniuose šaltiniuose? Šiuos klausimus gvildename kartu Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros profesoriumi dr. Jurgiu Pakeriu.<br /><br />Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas]]></itunes:summary><itunes:duration>2818</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip atrodė Vilniaus geto kasdienybė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-atrode-vilniaus-geto-kasdienybe--53133937</link><description><![CDATA[Kaip atrodė Vilniaus geto kasdienybė: mityba, higiena, elektros tiekimas, žmonių judėjimo kontrolė? Kaip šiandien vertinama geto žydų policijos viršininko Jakovo Genso asmenybė? Apie ką savo dienoraščiuose rašė geto gyventojai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškome kartu su Lietuvos istorijos instituto darbuotoju dr. Stanislovu Stasiuliu.<br /><br />Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53133937</guid><pubDate>Wed, 08 Mar 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53133937/2023_03_08_3353_1_p_20230308150603217.mp3" length="45383233" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip atrodė Vilniaus geto kasdienybė: mityba, higiena, elektros tiekimas, žmonių judėjimo kontrolė? Kaip šiandien vertinama geto žydų policijos viršininko Jakovo Genso asmenybė? Apie ką savo dienoraščiuose rašė geto gyventojai? Atsakymų į šiuos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip atrodė Vilniaus geto kasdienybė: mityba, higiena, elektros tiekimas, žmonių judėjimo kontrolė? Kaip šiandien vertinama geto žydų policijos viršininko Jakovo Genso asmenybė? Apie ką savo dienoraščiuose rašė geto gyventojai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškome kartu su Lietuvos istorijos instituto darbuotoju dr. Stanislovu Stasiuliu.<br /><br />Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas]]></itunes:summary><itunes:duration>2837</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip keitėsi visuomenės ir valstybės santykis su religija Lietuvoje nuo XX a. iki šių dienų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-keitesi-visuomenes-ir-valstybes-santykis-su-religija-lietuvoje-nuo-xx-a-iki-siu-dienu--53073797</link><description><![CDATA[Koks yra tradicinių religijų požiūris į naująsias, nedominuojančias religijas? Kuo skiriasi religijos nuo religinių judėjimų? Kokį poveikį religiniam Lietuvos gyvenimui turėjo Sovietų Sąjungos okupacija? Ir kuo ypatingas „Romuvos“ atvejis? Šiuos klausimus gvildename su Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos profesore Milda Ališauskiene.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius Vanagas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53073797</guid><pubDate>Wed, 01 Mar 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53073797/2023_03_01_3353_1_p_20230301150456654.mp3" length="49107249" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Koks yra tradicinių religijų požiūris į naująsias, nedominuojančias religijas? Kuo skiriasi religijos nuo religinių judėjimų? Kokį poveikį religiniam Lietuvos gyvenimui turėjo Sovietų Sąjungos okupacija? Ir kuo ypatingas „Romuvos“ atvejis? Šiuos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Koks yra tradicinių religijų požiūris į naująsias, nedominuojančias religijas? Kuo skiriasi religijos nuo religinių judėjimų? Kokį poveikį religiniam Lietuvos gyvenimui turėjo Sovietų Sąjungos okupacija? Ir kuo ypatingas „Romuvos“ atvejis? Šiuos klausimus gvildename su Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos profesore Milda Ališauskiene.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius Vanagas]]></itunes:summary><itunes:duration>3070</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip XX a. Vilnius tapo migrantų miestu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-xx-a-vilnius-tapo-migrantu-miestu--52812197</link><description><![CDATA[Kaip keitėsi Vilniaus demografinė padėtis XX-ajame amžiuje? Kiek skirtingų tautų čia sugyveno ar priešingai – nesugyveno? Ir kodėl, cituojant Marcelijų Martinaitį, „senoji ir naujoji vilniečių kartos taip ir nesusitiko"? Tamsius Vilniaus istorijos puslapius sklaidome su Lietuvos istorijos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja Vitalija Stravinskiene.<br /><br />Ved. Dangiras Mačiulis ir Dainius Vanagas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52812197</guid><pubDate>Wed, 22 Feb 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52812197/2023_02_22_3353_1_20230222143726228.mp3" length="49790123" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip keitėsi Vilniaus demografinė padėtis XX-ajame amžiuje? Kiek skirtingų tautų čia sugyveno ar priešingai – nesugyveno? Ir kodėl, cituojant Marcelijų Martinaitį, „senoji ir naujoji vilniečių kartos taip ir nesusitiko"? Tamsius Vilniaus istorijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip keitėsi Vilniaus demografinė padėtis XX-ajame amžiuje? Kiek skirtingų tautų čia sugyveno ar priešingai – nesugyveno? Ir kodėl, cituojant Marcelijų Martinaitį, „senoji ir naujoji vilniečių kartos taip ir nesusitiko"? Tamsius Vilniaus istorijos puslapius sklaidome su Lietuvos istorijos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja Vitalija Stravinskiene.<br /><br />Ved. Dangiras Mačiulis ir Dainius Vanagas]]></itunes:summary><itunes:duration>3112</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kokia muzika skambėjo LDK dvaruose?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kokia-muzika-skambejo-ldk-dvaruose--52823151</link><description><![CDATA[Kada ir kaip užsienio kompozitorių muzika pasieka LDK dvarus? Kas diktavo jų muzikos madas? Kaip mūsų didikai prisikviesdavo garsius to meto pasaulio kompozitorius? Kada mūsų muzikai tapo kultūrinio eksporto dalimi? Pokalbis su senosios muzikos specialiste, muzikologe dr. Aleksandra Pister.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52823151</guid><pubDate>Tue, 21 Feb 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52823151/2022_12_21_3353_1_20221221140722706.mp3" length="50612811" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kada ir kaip užsienio kompozitorių muzika pasieka LDK dvarus? Kas diktavo jų muzikos madas? Kaip mūsų didikai prisikviesdavo garsius to meto pasaulio kompozitorius? Kada mūsų muzikai tapo kultūrinio eksporto dalimi? Pokalbis su senosios muzikos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kada ir kaip užsienio kompozitorių muzika pasieka LDK dvarus? Kas diktavo jų muzikos madas? Kaip mūsų didikai prisikviesdavo garsius to meto pasaulio kompozitorius? Kada mūsų muzikai tapo kultūrinio eksporto dalimi? Pokalbis su senosios muzikos specialiste, muzikologe dr. Aleksandra Pister.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3164</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Demokratijos ištakos Lietuvoje: ką LDK seimūnai patartų šių dienų politikams?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-demokratijos-istakos-lietuvoje-ka-ldk-seimunai-patartu-siu-dienu-politikams--52739470</link><description><![CDATA[Kuo ypatingi bajorų seimai ir seimeliai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII amžiuose? Kaip spręsdavo tarpusavio ginčus ir kokias galios priemones pasitelkdavo? Ir ką LDK bajorai patartų šių dienų Seimo nariams? Lietuvos demokratijos ištakų ieškome kartu su dviem svečiais – Vilniaus universiteto istorijos fakulteto dėstytoju ir partnerystės prorektoriumi Artūru Vasiliausku ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantu Ričardu Jaramičiumi.<br /><br />Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52739470</guid><pubDate>Wed, 15 Feb 2023 12:05:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52739470/2023_02_15_3353_1_20230215092429137.mp3" length="48435314" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kuo ypatingi bajorų seimai ir seimeliai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII amžiuose? Kaip spręsdavo tarpusavio ginčus ir kokias galios priemones pasitelkdavo? Ir ką LDK bajorai patartų šių dienų Seimo nariams? Lietuvos demokratijos ištakų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kuo ypatingi bajorų seimai ir seimeliai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII amžiuose? Kaip spręsdavo tarpusavio ginčus ir kokias galios priemones pasitelkdavo? Ir ką LDK bajorai patartų šių dienų Seimo nariams? Lietuvos demokratijos ištakų ieškome kartu su dviem svečiais – Vilniaus universiteto istorijos fakulteto dėstytoju ir partnerystės prorektoriumi Artūru Vasiliausku ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantu Ričardu Jaramičiumi.<br /><br />Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas]]></itunes:summary><itunes:duration>3028</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kodėl karininko profesija tarpukariu buvo prestižinė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kodel-karininko-profesija-tarpukariu-buvo-prestizine--52669801</link><description><![CDATA[Kodėl karininko profesija tarpukariu buvo prestižinė? Koks buvo karininkijos santykis su besikuriančios valstybės valdžia? Kodėl įvyko karinis perversmas? Koks jame buvo karo aviacijos karininkų vaidmuo? Kokios tarpukario Lietuvos ir Italijos aviacijos santykis? Pokalbis su istoriku Kęstučiu Kilinsku.<br /><br />Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52669801</guid><pubDate>Wed, 08 Feb 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52669801/2023_02_08_3353_1_20230208150452879.mp3" length="50320584" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl karininko profesija tarpukariu buvo prestižinė? Koks buvo karininkijos santykis su besikuriančios valstybės valdžia? Kodėl įvyko karinis perversmas? Koks jame buvo karo aviacijos karininkų vaidmuo? Kokios tarpukario Lietuvos ir Italijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl karininko profesija tarpukariu buvo prestižinė? Koks buvo karininkijos santykis su besikuriančios valstybės valdžia? Kodėl įvyko karinis perversmas? Koks jame buvo karo aviacijos karininkų vaidmuo? Kokios tarpukario Lietuvos ir Italijos aviacijos santykis? Pokalbis su istoriku Kęstučiu Kilinsku.<br /><br />Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3145</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Vilniečiai ir miestiečiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-vilnieciai-ir-miestieciai-lietuvos-didziosios-kunigaikstystes-sostineje--52604600</link><description><![CDATA[Sausio 25-ąją šventėme sostinės 700-ąjį gimtadienį, tačiau galbūt svarbesnė data yra 1387 m. kovo 22-oji, kuomet Vilniui suteiktos Magdeburgo teisės? Kokia buvo šios teisės privilegija? Kas galėjo ja naudotis, kuo skyrėsi vilnietis miestietis nuo miesto gyventojo? Kas sudarė LDK miesto valdančiųjų sluoksnį, elitą ir kitas, labiau pažeidžiamas bendruomenes? Kaip skirtingos žmonių grupės sugyveno tarpusavyje? Pokalbis su istoriku Mindaugu Klovu.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52604600</guid><pubDate>Wed, 01 Feb 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52604600/2023_02_01_3353_1_p_20230201150423044.mp3" length="45189300" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sausio 25-ąją šventėme sostinės 700-ąjį gimtadienį, tačiau galbūt svarbesnė data yra 1387 m. kovo 22-oji, kuomet Vilniui suteiktos Magdeburgo teisės? Kokia buvo šios teisės privilegija? Kas galėjo ja naudotis, kuo skyrėsi vilnietis miestietis nuo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sausio 25-ąją šventėme sostinės 700-ąjį gimtadienį, tačiau galbūt svarbesnė data yra 1387 m. kovo 22-oji, kuomet Vilniui suteiktos Magdeburgo teisės? Kokia buvo šios teisės privilegija? Kas galėjo ja naudotis, kuo skyrėsi vilnietis miestietis nuo miesto gyventojo? Kas sudarė LDK miesto valdančiųjų sluoksnį, elitą ir kitas, labiau pažeidžiamas bendruomenes? Kaip skirtingos žmonių grupės sugyveno tarpusavyje? Pokalbis su istoriku Mindaugu Klovu.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2825</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip Lietuvos rinkėjų širdis bandė laimėti Steigiamojo Seimo kandidatai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-lietuvos-rinkeju-sirdis-bande-laimeti-steigiamojo-seimo-kandidatai--52540040</link><description><![CDATA[Kada nepriklausomoje Lietuvoje pradėjo virti pilnavertis politinis gyvenimas? Koks jis buvo? Kaip Lietuvos rinkėjų širdis bandė laimėti Steigiamojo Seimo kandidatai? Kokie buvo jų politiniai pažadai, kiek iš jų pateisinta? Pokalbis su istoriku Artūru Svarausku.<br /><br />Ved. Dangiras Mačiulis ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52540040</guid><pubDate>Wed, 25 Jan 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52540040/2023_01_25_3353_1_p_20230125150425368.mp3" length="46454880" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kada nepriklausomoje Lietuvoje pradėjo virti pilnavertis politinis gyvenimas? Koks jis buvo? Kaip Lietuvos rinkėjų širdis bandė laimėti Steigiamojo Seimo kandidatai? Kokie buvo jų politiniai pažadai, kiek iš jų pateisinta? Pokalbis su istoriku Artūru...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kada nepriklausomoje Lietuvoje pradėjo virti pilnavertis politinis gyvenimas? Koks jis buvo? Kaip Lietuvos rinkėjų širdis bandė laimėti Steigiamojo Seimo kandidatai? Kokie buvo jų politiniai pažadai, kiek iš jų pateisinta? Pokalbis su istoriku Artūru Svarausku.<br /><br />Ved. Dangiras Mačiulis ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2904</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kino filmų vertos Lietuvos moterų nusikalstamumo istorijos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kino-filmu-vertos-lietuvos-moteru-nusikalstamumo-istorijos--52472932</link><description><![CDATA[Kokius nusikaltimus Lietuvos moterys vykdė tarpukariu? Kokie buvo jų motyvai ir dažniausios aukos? Kokių bausmių jos sulaukdavo, kokias galimybes apsiginti turėjo? Ką šis nusikalstamumo žemėlapis gali mums papasakoti apie to meto visuomenę ir jos gyvenimą? Kokios nusikaltimo istorijos galėtų tapti kino filmų scenarijais? Pokalbis su istoriku Robertu Každanu.<br /><br />Ved. Agnė Čivilytė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52472932</guid><pubDate>Wed, 18 Jan 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52472932/2023_01_18_3353_1_p_20230118150456445.mp3" length="48586472" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokius nusikaltimus Lietuvos moterys vykdė tarpukariu? Kokie buvo jų motyvai ir dažniausios aukos? Kokių bausmių jos sulaukdavo, kokias galimybes apsiginti turėjo? Ką šis nusikalstamumo žemėlapis gali mums papasakoti apie to meto visuomenę ir jos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokius nusikaltimus Lietuvos moterys vykdė tarpukariu? Kokie buvo jų motyvai ir dažniausios aukos? Kokių bausmių jos sulaukdavo, kokias galimybes apsiginti turėjo? Ką šis nusikalstamumo žemėlapis gali mums papasakoti apie to meto visuomenę ir jos gyvenimą? Kokios nusikaltimo istorijos galėtų tapti kino filmų scenarijais? Pokalbis su istoriku Robertu Každanu.<br /><br />Ved. Agnė Čivilytė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3037</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kodėl Gorbačiovas nebuvo apklaustas Sausio 13-osios byloje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kodel-gorbaciovas-nebuvo-apklaustas-sausio-13-osios-byloje--52411573</link><description><![CDATA[Teisininkė, kriminologė Salomėja Zaksaitė buvo vieno kaltinamųjų advokatė Sausio 13-osios byloje. Kaip ši patirtis padėjo jai vėliau rengiant mokslinį tyrimą apie 1991-ųjų sausio įvykius? Kas yra selektyvus teisingumas ir kaip jis buvo taikytas Sausio 13-osios byloje? Kodėl M. Gorbačiovas nebuvo net apklaustas? Ar galima Sausio 13-osios bylą palyginti su kokiu nors kitu užsienio atveju?<br /><br />Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52411573</guid><pubDate>Wed, 11 Jan 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52411573/2023_01_11_3353_1_20230111150528139.mp3" length="50725587" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Teisininkė, kriminologė Salomėja Zaksaitė buvo vieno kaltinamųjų advokatė Sausio 13-osios byloje. Kaip ši patirtis padėjo jai vėliau rengiant mokslinį tyrimą apie 1991-ųjų sausio įvykius? Kas yra selektyvus teisingumas ir kaip jis buvo taikytas Sausio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Teisininkė, kriminologė Salomėja Zaksaitė buvo vieno kaltinamųjų advokatė Sausio 13-osios byloje. Kaip ši patirtis padėjo jai vėliau rengiant mokslinį tyrimą apie 1991-ųjų sausio įvykius? Kas yra selektyvus teisingumas ir kaip jis buvo taikytas Sausio 13-osios byloje? Kodėl M. Gorbačiovas nebuvo net apklaustas? Ar galima Sausio 13-osios bylą palyginti su kokiu nors kitu užsienio atveju?<br /><br />Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3171</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Pypkiavimas Europoje ir LDK: kaip dūmus pavertė į pinigus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-pypkiavimas-europoje-ir-ldk-kaip-dumus-paverte-i-pinigus--52351257</link><description><![CDATA[Kaip europiečiai dūmus pavertė į pinigus? Kokia buvo tabako ir pypkių kelionė į Europą ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę? Ką pypkės mums pasako apie to meto visuomenę, jos žalingus įpročius? Kada apie tabaką, kuris iki tol ir demonizuotas, ir laikytas gydančių galių turinčia medžiaga, pradėta galvoti kaip apie kenkiantį sveikatai? Pokalbis su archeologu, pypkių tyrinėtoju Atu Žvirbliu.<br /><br />Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė<br /><br />Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52351257</guid><pubDate>Wed, 04 Jan 2023 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52351257/2023_01_04_3353_1_p_20230104150436342.mp3" length="45827105" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip europiečiai dūmus pavertė į pinigus? Kokia buvo tabako ir pypkių kelionė į Europą ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę? Ką pypkės mums pasako apie to meto visuomenę, jos žalingus įpročius? Kada apie tabaką, kuris iki tol ir demonizuotas, ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip europiečiai dūmus pavertė į pinigus? Kokia buvo tabako ir pypkių kelionė į Europą ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę? Ką pypkės mums pasako apie to meto visuomenę, jos žalingus įpročius? Kada apie tabaką, kuris iki tol ir demonizuotas, ir laikytas gydančių galių turinčia medžiaga, pradėta galvoti kaip apie kenkiantį sveikatai? Pokalbis su archeologu, pypkių tyrinėtoju Atu Žvirbliu.<br /><br />Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė<br /><br />Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.]]></itunes:summary><itunes:duration>2865</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Filosofas Kęstas Kirtiklis: „Istorija ne kartojasi, o rimuojasi“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-filosofas-kestas-kirtiklis-istorija-ne-kartojasi-o-rimuojasi--52297521</link><description><![CDATA[Kada filosofai pradeda apmąstyti istoriją? Kaip laikui bėgant keitėsi istorijos suvokimas? Kodėl, anot filosofo Kęsto Kirtiklio, istorija ne kartojasi, o rimuojasi? Ar egzistuoja globali istorija?<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52297521</guid><pubDate>Wed, 28 Dec 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52297521/2022_12_28_3353_1_p_20221228150453978.mp3" length="48237894" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kada filosofai pradeda apmąstyti istoriją? Kaip laikui bėgant keitėsi istorijos suvokimas? Kodėl, anot filosofo Kęsto Kirtiklio, istorija ne kartojasi, o rimuojasi? Ar egzistuoja globali istorija?

Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kada filosofai pradeda apmąstyti istoriją? Kaip laikui bėgant keitėsi istorijos suvokimas? Kodėl, anot filosofo Kęsto Kirtiklio, istorija ne kartojasi, o rimuojasi? Ar egzistuoja globali istorija?<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3015</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kokia muzika skambėjo LDK dvaruose?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kokia-muzika-skambejo-ldk-dvaruose--52254445</link><description><![CDATA[Kada ir kaip užsienio kompozitorių muzika pasieka LDK dvarus? Kas diktavo jų muzikos madas? Kaip mūsų didikai prisikviesdavo garsius to meto pasaulio kompozitorius? Kada mūsų muzikai tapo kultūrinio eksporto dalimi? Pokalbis su senosios muzikos specialiste, muzikologe dr. Aleksandra Pister.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52254445</guid><pubDate>Wed, 21 Dec 2022 12:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52254445/2022_12_21_3353_1_20221221140722706.mp3" length="50612811" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kada ir kaip užsienio kompozitorių muzika pasieka LDK dvarus? Kas diktavo jų muzikos madas? Kaip mūsų didikai prisikviesdavo garsius to meto pasaulio kompozitorius? Kada mūsų muzikai tapo kultūrinio eksporto dalimi? Pokalbis su senosios muzikos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kada ir kaip užsienio kompozitorių muzika pasieka LDK dvarus? Kas diktavo jų muzikos madas? Kaip mūsų didikai prisikviesdavo garsius to meto pasaulio kompozitorius? Kada mūsų muzikai tapo kultūrinio eksporto dalimi? Pokalbis su senosios muzikos specialiste, muzikologe dr. Aleksandra Pister.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3164</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kunigaikštis Vildaugas, „Žalgiris“, berniukas Vilnius... Kokie personažai pasakoja sostinės istoriją?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kunigaikstis-vildaugas-zalgiris-berniukas-vilnius-kokie-personazai-pasakoja-sostines-istorija--52183138</link><description><![CDATA[Kunigaikštis Vildaugas, „Žalgiris“, berniukas Vilnius... Kokie personažai pasakoja 700 metų trunkančią sostinės istoriją? 50 jų atrinkta Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose vykstančioje parodoje „Aš esu vilnietis“. Apie išskirtines istorines asmenybes ir net keistuolius, kurie atskleidžia Vilniaus įvairovę ir kosmopolitiškumą, pokalbis su muziejininke Diana Streikuviene.<br /><br />Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52183138</guid><pubDate>Wed, 14 Dec 2022 12:05:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52183138/2022_12_14_3353_1_20221214084355928.mp3" length="49315048" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kunigaikštis Vildaugas, „Žalgiris“, berniukas Vilnius... Kokie personažai pasakoja 700 metų trunkančią sostinės istoriją? 50 jų atrinkta Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose vykstančioje parodoje „Aš esu vilnietis“. Apie išskirtines...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kunigaikštis Vildaugas, „Žalgiris“, berniukas Vilnius... Kokie personažai pasakoja 700 metų trunkančią sostinės istoriją? 50 jų atrinkta Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose vykstančioje parodoje „Aš esu vilnietis“. Apie išskirtines istorines asmenybes ir net keistuolius, kurie atskleidžia Vilniaus įvairovę ir kosmopolitiškumą, pokalbis su muziejininke Diana Streikuviene.<br /><br />Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3083</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Istorijos mokymas mokykloje: datų atsisakymas ir ugdymas bendražmogiškų vertybių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-istorijos-mokymas-mokykloje-datu-atsisakymas-ir-ugdymas-bendrazmogisku-vertybiu--52117981</link><description><![CDATA[Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52117981</guid><pubDate>Wed, 07 Dec 2022 12:05:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52117981/2022_12_07_3353_1_20221207101000368.mp3" length="46231033" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2890</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. „Žinutės su tikslu“: Vakarų radijo balsai sovietų Lietuvoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-zinutes-su-tikslu-vakaru-radijo-balsai-sovietu-lietuvoje--52059371</link><description><![CDATA[Kam ir kada kilo sumanymas pradėti radijo bangomis transliuoti alternatyvias žinias iš laisvojo Vakarų pasaulio sovietinių respublikų gyventojams? Kokios valstybės ir kokiomis kalbomis kūrė radijo laidas Sovietų Sąjungos gyventojams? Ką šiose laidose norėta pasakyti už geležinės uždangos gyvenantiems žmonėms, kaip siekta pritraukti skirtingo amžiaus auditorijas? Kaip transliacijos buvo slopinamos ir kokių kūrybiškų būdų žmonės sugalvodavo įveikti trukdžius? Pokalbis su istorike Inga Zakšauskiene.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52059371</guid><pubDate>Wed, 30 Nov 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52059371/2022_11_30_3353_1_20221130150500953.mp3" length="49977440" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kam ir kada kilo sumanymas pradėti radijo bangomis transliuoti alternatyvias žinias iš laisvojo Vakarų pasaulio sovietinių respublikų gyventojams? Kokios valstybės ir kokiomis kalbomis kūrė radijo laidas Sovietų Sąjungos gyventojams? Ką šiose laidose...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kam ir kada kilo sumanymas pradėti radijo bangomis transliuoti alternatyvias žinias iš laisvojo Vakarų pasaulio sovietinių respublikų gyventojams? Kokios valstybės ir kokiomis kalbomis kūrė radijo laidas Sovietų Sąjungos gyventojams? Ką šiose laidose norėta pasakyti už geležinės uždangos gyvenantiems žmonėms, kaip siekta pritraukti skirtingo amžiaus auditorijas? Kaip transliacijos buvo slopinamos ir kokių kūrybiškų būdų žmonės sugalvodavo įveikti trukdžius? Pokalbis su istorike Inga Zakšauskiene.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3124</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Ką klimatologas A. Bukantis atsakytų klimato kaitos skeptikams?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-ka-klimatologas-a-bukantis-atsakytu-klimato-kaitos-skeptikams--52076236</link><description><![CDATA[Kokiais dabartiniais metodais ir technologijomis tiriamas klimatas praeityje? Ką klimato istorija gali mums pasakyti apie to meto visuomenėje vykusius politinius, socialinius procesus? Kada ir kaip pradėta prognozuoti apie laukiančius klimato kataklizmus? Kokie yra esminiai klimato kaitos istorijos lūžiai? Ir ką klimatologas Arūnas Bukantis pasakytų skeptikui, sakančiam, kad klimato pokyčiai yra natūralūs, o ne sukelti žmogaus veiklos?<br /><br />Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52076236</guid><pubDate>Wed, 23 Nov 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52076236/2022_11_23_3353_1_20221123150459438.mp3" length="48460248" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokiais dabartiniais metodais ir technologijomis tiriamas klimatas praeityje? Ką klimato istorija gali mums pasakyti apie to meto visuomenėje vykusius politinius, socialinius procesus? Kada ir kaip pradėta prognozuoti apie laukiančius klimato...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokiais dabartiniais metodais ir technologijomis tiriamas klimatas praeityje? Ką klimato istorija gali mums pasakyti apie to meto visuomenėje vykusius politinius, socialinius procesus? Kada ir kaip pradėta prognozuoti apie laukiančius klimato kataklizmus? Kokie yra esminiai klimato kaitos istorijos lūžiai? Ir ką klimatologas Arūnas Bukantis pasakytų skeptikui, sakančiam, kad klimato pokyčiai yra natūralūs, o ne sukelti žmogaus veiklos?<br /><br />Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3029</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Režisierius Karolis Kaupinis: žmogui lengviau žiūrėti į dabartį praeityje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-rezisierius-karolis-kaupinis-zmogui-lengviau-ziureti-i-dabarti-praeityje--51916859</link><description><![CDATA[Anot kino režisieriaus Karolio Kaupinio, sunku suprasti, kas iš dabarties įvykių taps istoriškai svarbiais. Todėl jam įdomesnis toks istorinis kinas, kuris nekalba apie vadovėliuose užfiksuotus įvykius. Kokia yra Karolio Kaupinio istorinio kino samprata? Kokius istorinius siužetus jis laiko tvariais, kalbančiais apie amžinybę? Kada kino filme istorija pradeda trukdyti fikcijai?<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51916859</guid><pubDate>Wed, 16 Nov 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51916859/2022_11_16_3353_1_p_20221116150518977.mp3" length="48090772" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Anot kino režisieriaus Karolio Kaupinio, sunku suprasti, kas iš dabarties įvykių taps istoriškai svarbiais. Todėl jam įdomesnis toks istorinis kinas, kuris nekalba apie vadovėliuose užfiksuotus įvykius. Kokia yra Karolio Kaupinio istorinio kino...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Anot kino režisieriaus Karolio Kaupinio, sunku suprasti, kas iš dabarties įvykių taps istoriškai svarbiais. Todėl jam įdomesnis toks istorinis kinas, kuris nekalba apie vadovėliuose užfiksuotus įvykius. Kokia yra Karolio Kaupinio istorinio kino samprata? Kokius istorinius siužetus jis laiko tvariais, kalbančiais apie amžinybę? Kada kino filme istorija pradeda trukdyti fikcijai?<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3006</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Ar egzistuoja istorinė tiesa?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-ar-egzistuoja-istorine-tiesa--51836508</link><description><![CDATA[Kuo tiesa skiriasi nuo ne melo? Ar egzistuoja istorinė tiesa? Jei taip, kaip ją atrasti? Kaip tampama istorijos herojumi ir kada šis titulas atimamas? Pokalbis su istoriku, filosofu prof. Vytautu Ališausku.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51836508</guid><pubDate>Wed, 09 Nov 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51836508/2022_11_09_3353_1_20221109150534061.mp3" length="48699739" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kuo tiesa skiriasi nuo ne melo? Ar egzistuoja istorinė tiesa? Jei taip, kaip ją atrasti? Kaip tampama istorijos herojumi ir kada šis titulas atimamas? Pokalbis su istoriku, filosofu prof. Vytautu Ališausku.&#13;
&#13;
Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kuo tiesa skiriasi nuo ne melo? Ar egzistuoja istorinė tiesa? Jei taip, kaip ją atrasti? Kaip tampama istorijos herojumi ir kada šis titulas atimamas? Pokalbis su istoriku, filosofu prof. Vytautu Ališausku.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3044</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Viskas istorijoje „eina“ bangomis, taip pat ir mada</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-viskas-istorijoje-eina-bangomis-taip-pat-ir-mada--51773395</link><description><![CDATA[Mada – visuomenės atspindys, o jei kartojasi karai, natūralu, kad kartojasi ir mados, akcentuoja žurnalistė ir apžvalgininkė Deimantė Bulbenkaitė. Ką mados istorija mums gali pasakyti apie praeitį? Kada ir kaip įvyko aukštosios mados demokratizacija? Kaip formuojasi mados sostinės? Kaip mada iliustruoja visuomenės emancipaciją?<br /><br />Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51773395</guid><pubDate>Wed, 02 Nov 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51773395/2022_11_02_3353_1_20221102150607887.mp3" length="49889251" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mada – visuomenės atspindys, o jei kartojasi karai, natūralu, kad kartojasi ir mados, akcentuoja žurnalistė ir apžvalgininkė Deimantė Bulbenkaitė. Ką mados istorija mums gali pasakyti apie praeitį? Kada ir kaip įvyko aukštosios mados demokratizacija?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mada – visuomenės atspindys, o jei kartojasi karai, natūralu, kad kartojasi ir mados, akcentuoja žurnalistė ir apžvalgininkė Deimantė Bulbenkaitė. Ką mados istorija mums gali pasakyti apie praeitį? Kada ir kaip įvyko aukštosios mados demokratizacija? Kaip formuojasi mados sostinės? Kaip mada iliustruoja visuomenės emancipaciją?<br /><br />Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3119</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip Lietuvos rusai integravosi į mūsų visuomenę tarpukariu ir sovietmečiu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-lietuvos-rusai-integravosi-i-musu-visuomene-tarpukariu-ir-sovietmeciu--51696886</link><description><![CDATA[Kaip šiandien galime apibrėžti Lietuvos rusus? Pagal kokius tapatybės požymius juos galima išskirti? Kokios yra pagrindinės rusų atvykimo į Lietuvą bangos? Kaip rusai integravosi į mūsų visuomenę LDK laikais, tarpukariu bei sovietmečiu? Kaip šiandien Lietuvoje elgiamasi su jų kultūrinių palikimu? Pokalbis su Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto vadovu dr. Andriumi Marcinkevičiumi.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51696886</guid><pubDate>Wed, 26 Oct 2022 11:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51696886/2022_10_26_3353_1_p_20221026150441236.mp3" length="48638299" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip šiandien galime apibrėžti Lietuvos rusus? Pagal kokius tapatybės požymius juos galima išskirti? Kokios yra pagrindinės rusų atvykimo į Lietuvą bangos? Kaip rusai integravosi į mūsų visuomenę LDK laikais, tarpukariu bei sovietmečiu? Kaip šiandien...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip šiandien galime apibrėžti Lietuvos rusus? Pagal kokius tapatybės požymius juos galima išskirti? Kokios yra pagrindinės rusų atvykimo į Lietuvą bangos? Kaip rusai integravosi į mūsų visuomenę LDK laikais, tarpukariu bei sovietmečiu? Kaip šiandien Lietuvoje elgiamasi su jų kultūrinių palikimu? Pokalbis su Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto vadovu dr. Andriumi Marcinkevičiumi.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3040</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Restauravimas – tarp istorijos ir medicinos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-restauravimas-tarp-istorijos-ir-medicinos--51620525</link><description><![CDATA[Karo Ukrainoje metu prisiminėme klausimą – kaip tokiomis aplinkybėmis elgtis su meno kūriniais, kaip juos apsaugoti, arba, jiems nukentėjus, atkurti? Anot Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus restauratorės Rūtos Kasiulytės, į meno kūrinį restauratoriai turi žiūrėti kaip į pacientą. Tad koks restauravimo santykis su istorija, medicina ir filosofija? Kokia yra Lietuvos restauravimo istorija? Kokios restauravimo mokyklos egzistuoja bei kokių nesutarimų tarp jų kyla?<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51620525</guid><pubDate>Wed, 19 Oct 2022 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51620525/2022_10_19_3353_1_20221019150616114.mp3" length="49078410" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Karo Ukrainoje metu prisiminėme klausimą – kaip tokiomis aplinkybėmis elgtis su meno kūriniais, kaip juos apsaugoti, arba, jiems nukentėjus, atkurti? Anot Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus restauratorės Rūtos Kasiulytės, į meno kūrinį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Karo Ukrainoje metu prisiminėme klausimą – kaip tokiomis aplinkybėmis elgtis su meno kūriniais, kaip juos apsaugoti, arba, jiems nukentėjus, atkurti? Anot Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus restauratorės Rūtos Kasiulytės, į meno kūrinį restauratoriai turi žiūrėti kaip į pacientą. Tad koks restauravimo santykis su istorija, medicina ir filosofija? Kokia yra Lietuvos restauravimo istorija? Kokios restauravimo mokyklos egzistuoja bei kokių nesutarimų tarp jų kyla?<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3068</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Slaptas Lietuvos partizanų ir šnipų gyvenimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-slaptas-lietuvos-partizanu-ir-snipu-gyvenimas--51552573</link><description><![CDATA[Anot istoriko ir rašytojo Bernardo Gailiaus, jei galime apie tam tikrą istorinį epizodą sukurti pramogą, tai parodo mūsų sveiką santykį su tuo laikotarpiu. Tad koks mūsų santykis su partizanų istorija? Kaip apie partizanus parašyti trilerį? Ar jau galėtume parašyti trilerį, pavyzdžiui, apie Sausio 13-osios įvykius? Ir kuo partizanai panašūs į šnipus?<br /><br />Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51552573</guid><pubDate>Wed, 12 Oct 2022 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51552573/2022_10_12_3353_1_p_20221012150647491.mp3" length="43984741" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Anot istoriko ir rašytojo Bernardo Gailiaus, jei galime apie tam tikrą istorinį epizodą sukurti pramogą, tai parodo mūsų sveiką santykį su tuo laikotarpiu. Tad koks mūsų santykis su partizanų istorija? Kaip apie partizanus parašyti trilerį? Ar jau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Anot istoriko ir rašytojo Bernardo Gailiaus, jei galime apie tam tikrą istorinį epizodą sukurti pramogą, tai parodo mūsų sveiką santykį su tuo laikotarpiu. Tad koks mūsų santykis su partizanų istorija? Kaip apie partizanus parašyti trilerį? Ar jau galėtume parašyti trilerį, pavyzdžiui, apie Sausio 13-osios įvykius? Ir kuo partizanai panašūs į šnipus?<br /><br />Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2749</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Adomas Mickevičius – lietuvis, bet kartu ir lenkas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-adomas-mickevicius-lietuvis-bet-kartu-ir-lenkas--51484791</link><description><![CDATA[„Genialus poetas, bet politinės nuovokos neturėjo“, – sako dr. Viktorija Šeina-Vasiliauskienė, knygos „Savas svetimas dainius. Adamas Mickiewiczius lietuvių literatūros kanone“ autorė. Koks buvo lenkų ir lietuvių visuomenių santykis su A. Mickevičiumi jo gyvenimo metais, tarpukariu bei sovietmečiu? Kaip jį vertiname dabar, ar vis dar nesutariame – lenkų ar lietuvių jis poetas? Ką žinome apie A. Mickevičiaus palikuonis?<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51484791</guid><pubDate>Wed, 05 Oct 2022 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51484791/2022_10_05_3353_1_p_20221005150624088.mp3" length="47263631" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Genialus poetas, bet politinės nuovokos neturėjo“, – sako dr. Viktorija Šeina-Vasiliauskienė, knygos „Savas svetimas dainius. Adamas Mickiewiczius lietuvių literatūros kanone“ autorė. Koks buvo lenkų ir lietuvių visuomenių santykis su A. Mickevičiumi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Genialus poetas, bet politinės nuovokos neturėjo“, – sako dr. Viktorija Šeina-Vasiliauskienė, knygos „Savas svetimas dainius. Adamas Mickiewiczius lietuvių literatūros kanone“ autorė. Koks buvo lenkų ir lietuvių visuomenių santykis su A. Mickevičiumi jo gyvenimo metais, tarpukariu bei sovietmečiu? Kaip jį vertiname dabar, ar vis dar nesutariame – lenkų ar lietuvių jis poetas? Ką žinome apie A. Mickevičiaus palikuonis?<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2954</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip klostėsi Vilniaus universiteto botanikos sodo istorija?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-klostesi-vilniaus-universiteto-botanikos-sodo-istorija--51405607</link><description><![CDATA[Kaip klostėsi Vilniaus universiteto botanikos sodo istorija? Kokių augalų XIX ir XX a. ten būta tikrai, o dėl kurių kyla abejonių? Kokios pasaulinio garso asmenybės susijusios su šio botanikos sodo istorija ir plėtra? Pokalbis su VU botanikos sodo Vingio skyriaus vadove Regina Juodkaite.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51405607</guid><pubDate>Wed, 28 Sep 2022 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51405607/2022_09_28_3353_1_p_20220928150529338.mp3" length="47733417" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip klostėsi Vilniaus universiteto botanikos sodo istorija? Kokių augalų XIX ir XX a. ten būta tikrai, o dėl kurių kyla abejonių? Kokios pasaulinio garso asmenybės susijusios su šio botanikos sodo istorija ir plėtra? Pokalbis su VU botanikos sodo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip klostėsi Vilniaus universiteto botanikos sodo istorija? Kokių augalų XIX ir XX a. ten būta tikrai, o dėl kurių kyla abejonių? Kokios pasaulinio garso asmenybės susijusios su šio botanikos sodo istorija ir plėtra? Pokalbis su VU botanikos sodo Vingio skyriaus vadove Regina Juodkaite.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2984</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip Kauno tarpukario laikotarpis atsiskleidžia per Arno Funko asmenybę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-kauno-tarpukario-laikotarpis-atsiskleidzia-per-arno-funko-asmenybe--51332677</link><description><![CDATA[„Džiazuojančios istorijos“ vedėjo amplua debiutuojantis Marius Ėmužis kviečia nusikelti į Kauno tarpukario laikus ir pasidomėti žymiojo architekto Arno Funko asmenybe. Architektūros istorikė, naujos knygos „ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898–1957) gyvenimas ir kūryba“ autorė ir Kaune veikiančios parodos apie šią asmenybę kuratorė Marija Drėmaitė pasakoja, kaip laikmečio istorija skleidžiasi per vienos asmenybės gyvenimą. Kaip Smolenske gimęs vokietis atsidūrė Kaune, tapo architektu, suprojektavo gerai žinomų pastatų? Kokie žymiausi jo suprojektuoti statiniai ir kodėl jie ypatingi?<br /><br />Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51332677</guid><pubDate>Wed, 21 Sep 2022 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51332677/2022_09_21_3353_1_20220921145035015.mp3" length="50089526" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Džiazuojančios istorijos“ vedėjo amplua debiutuojantis Marius Ėmužis kviečia nusikelti į Kauno tarpukario laikus ir pasidomėti žymiojo architekto Arno Funko asmenybe. Architektūros istorikė, naujos knygos „ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Džiazuojančios istorijos“ vedėjo amplua debiutuojantis Marius Ėmužis kviečia nusikelti į Kauno tarpukario laikus ir pasidomėti žymiojo architekto Arno Funko asmenybe. Architektūros istorikė, naujos knygos „ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898–1957) gyvenimas ir kūryba“ autorė ir Kaune veikiančios parodos apie šią asmenybę kuratorė Marija Drėmaitė pasakoja, kaip laikmečio istorija skleidžiasi per vienos asmenybės gyvenimą. Kaip Smolenske gimęs vokietis atsidūrė Kaune, tapo architektu, suprojektavo gerai žinomų pastatų? Kokie žymiausi jo suprojektuoti statiniai ir kodėl jie ypatingi?<br /><br />Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3131</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Lietuvos žydų kasdienybė iki Holokausto, sovietmečiu ir dabar</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-lietuvos-zydu-kasdienybe-iki-holokausto-sovietmeciu-ir-dabar--51254299</link><description><![CDATA[Kaip Lietuvos žydų kasdienybė atrodė prieš ir po Holokausto? Kodėl žydai rizikavo savo „sovietinėmis karjeromis“, kad puoselėtų savo kultūrą? Kaip galima paaiškinti šiandieninį europiečių susidomėjimą žydų kultūra ir istorija? Kodėl įsitvirtino tradicija statyti paminklus užsienyje išgarsėjusiems litvakams, o Lietuvoje gyvenantys primirštami? Kokias tradicijas savo kasdienybėje išsaugojo šiandieninė Lietuvos žydai? Pokalbis su žydų kultūros, tradicijos ir istorijos žinove dr. Lara Lempertiene.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51254299</guid><pubDate>Wed, 14 Sep 2022 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51254299/2022_09_14_3353_1_p_20220914150540469.mp3" length="48117104" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip Lietuvos žydų kasdienybė atrodė prieš ir po Holokausto? Kodėl žydai rizikavo savo „sovietinėmis karjeromis“, kad puoselėtų savo kultūrą? Kaip galima paaiškinti šiandieninį europiečių susidomėjimą žydų kultūra ir istorija? Kodėl įsitvirtino...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip Lietuvos žydų kasdienybė atrodė prieš ir po Holokausto? Kodėl žydai rizikavo savo „sovietinėmis karjeromis“, kad puoselėtų savo kultūrą? Kaip galima paaiškinti šiandieninį europiečių susidomėjimą žydų kultūra ir istorija? Kodėl įsitvirtino tradicija statyti paminklus užsienyje išgarsėjusiems litvakams, o Lietuvoje gyvenantys primirštami? Kokias tradicijas savo kasdienybėje išsaugojo šiandieninė Lietuvos žydai? Pokalbis su žydų kultūros, tradicijos ir istorijos žinove dr. Lara Lempertiene.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3008</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Bliuzas, religinė muzika ir istoriniai muzikos sprogimai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-bliuzas-religine-muzika-ir-istoriniai-muzikos-sprogimai--51176588</link><description><![CDATA[Kaip įrodyti, kad bliuzas gali būti laikomas religine muzika? Tokį uždavinį sau išsikėlė muzikantas, filosofas Algis Fediajevas. Su juo pirmajame naujojo sezono „Džiazuojančios istorijos“ epizode kalbamės apie istorinius XX a. muzikos sprogimus bei aistrą tranzuoti, taip pat karo metu vykstančias keliones į Ukrainą.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė<br /><br />Asmeninio albumo nuotr.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51176588</guid><pubDate>Wed, 07 Sep 2022 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51176588/2022_09_07_3353_1_20220907150515859.mp3" length="50910325" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip įrodyti, kad bliuzas gali būti laikomas religine muzika? Tokį uždavinį sau išsikėlė muzikantas, filosofas Algis Fediajevas. Su juo pirmajame naujojo sezono „Džiazuojančios istorijos“ epizode kalbamės apie istorinius XX a. muzikos sprogimus bei...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip įrodyti, kad bliuzas gali būti laikomas religine muzika? Tokį uždavinį sau išsikėlė muzikantas, filosofas Algis Fediajevas. Su juo pirmajame naujojo sezono „Džiazuojančios istorijos“ epizode kalbamės apie istorinius XX a. muzikos sprogimus bei aistrą tranzuoti, taip pat karo metu vykstančias keliones į Ukrainą.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė<br /><br />Asmeninio albumo nuotr.]]></itunes:summary><itunes:duration>3182</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Diskusijos su istorine Lietuvos virtuve</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-diskusijos-su-istorine-lietuvos-virtuve--49943063</link><description><![CDATA[Kas šefą Liutaurą Čepracką paskatino domėtis istorine gastronomija? Kaip jis polemizuoja su istorine virtuve? Kodėl, anot jo, Lietuvoje reikia peržengti „bulvės ir rūgpienio“ barjerą? Kuo pasižymi jo „Lietuviškos modernios virtuvės manifestas“? Kokia bus moderni Lietuvos virtuvė?<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49943063</guid><pubDate>Wed, 25 May 2022 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49943063/2022_05_25_3353_1_p_20220525150609120.mp3" length="47461326" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas šefą Liutaurą Čepracką paskatino domėtis istorine gastronomija? Kaip jis polemizuoja su istorine virtuve? Kodėl, anot jo, Lietuvoje reikia peržengti „bulvės ir rūgpienio“ barjerą? Kuo pasižymi jo „Lietuviškos modernios virtuvės manifestas“? Kokia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas šefą Liutaurą Čepracką paskatino domėtis istorine gastronomija? Kaip jis polemizuoja su istorine virtuve? Kodėl, anot jo, Lietuvoje reikia peržengti „bulvės ir rūgpienio“ barjerą? Kuo pasižymi jo „Lietuviškos modernios virtuvės manifestas“? Kokia bus moderni Lietuvos virtuvė?<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2967</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kokia buvo praeities žmonių mityba?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kokia-buvo-praeities-zmoniu-mityba--49843342</link><description><![CDATA[Kaip praeityje maitinosi lietuviai ir kiti pasaulio gyventojai? Nuo ko priklauso skirtingų kultūrų mitybos įpročiai ir jų kaita? Kaip įvairūs egzotiniais laikomi ar laikyti augalai pasiekė mūsų kraštus? Ką praeities žmonių mitybos tyrimai pasako apie to meto ir dabartinę visuomenę? Pokalbis su archeologe Giedre Motuzaite-Motuzevičiūte.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49843342</guid><pubDate>Wed, 18 May 2022 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49843342/2022_05_18_3353_1_20220518150519790.mp3" length="50059360" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip praeityje maitinosi lietuviai ir kiti pasaulio gyventojai? Nuo ko priklauso skirtingų kultūrų mitybos įpročiai ir jų kaita? Kaip įvairūs egzotiniais laikomi ar laikyti augalai pasiekė mūsų kraštus? Ką praeities žmonių mitybos tyrimai pasako apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip praeityje maitinosi lietuviai ir kiti pasaulio gyventojai? Nuo ko priklauso skirtingų kultūrų mitybos įpročiai ir jų kaita? Kaip įvairūs egzotiniais laikomi ar laikyti augalai pasiekė mūsų kraštus? Ką praeities žmonių mitybos tyrimai pasako apie to meto ir dabartinę visuomenę? Pokalbis su archeologe Giedre Motuzaite-Motuzevičiūte.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3129</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Ar smurtas LDK skiriasi nuo šiuolaikinio smurto?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-ar-smurtas-ldk-skiriasi-nuo-siuolaikinio-smurto--49756716</link><description><![CDATA[Kokia yra smurto prigimtis? Ką istorikai gali pasakyti apie smurtą? Kokios smurto formos ir bausmės už smurtavimą egzistavo XVII a. Vilniuje? Ar to meto smurtautojai stipriai skiriasi nuo šiuolaikinių? Pokalbis su istoriku Povilu Andriumi Stepavičiumi.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49756716</guid><pubDate>Wed, 11 May 2022 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49756716/2022_05_11_3353_1_20220511150459442.mp3" length="50799566" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokia yra smurto prigimtis? Ką istorikai gali pasakyti apie smurtą? Kokios smurto formos ir bausmės už smurtavimą egzistavo XVII a. Vilniuje? Ar to meto smurtautojai stipriai skiriasi nuo šiuolaikinių? Pokalbis su istoriku Povilu Andriumi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokia yra smurto prigimtis? Ką istorikai gali pasakyti apie smurtą? Kokios smurto formos ir bausmės už smurtavimą egzistavo XVII a. Vilniuje? Ar to meto smurtautojai stipriai skiriasi nuo šiuolaikinių? Pokalbis su istoriku Povilu Andriumi Stepavičiumi.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3175</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Intelektualų veikla išeivijoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-intelektualu-veikla-iseivijoje--49653982</link><description><![CDATA[Kokiomis veiklomis užsiėmė po Antrojo pasaulinio karo iš Lietuvos pasitraukę intelektualai? Kokias karjeras jiems ten pavyko sukurti? Koks likimas mokslininkų, kurie netęsė mokslinės karjeros? Kaip pasižymėjo lietuviai, kurie, emigravę į JAV, „nuo aštuonių iki penkių buvo amerikiečiai“? Pokalbis su istorike iš VDU Lietuvių išeivijos instituto Asta Petraityte-Briediene.<br /><br />Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49653982</guid><pubDate>Wed, 04 May 2022 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49653982/2022_05_04_3353_1_p_20220504150610179.mp3" length="46337016" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokiomis veiklomis užsiėmė po Antrojo pasaulinio karo iš Lietuvos pasitraukę intelektualai? Kokias karjeras jiems ten pavyko sukurti? Koks likimas mokslininkų, kurie netęsė mokslinės karjeros? Kaip pasižymėjo lietuviai, kurie, emigravę į JAV, „nuo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokiomis veiklomis užsiėmė po Antrojo pasaulinio karo iš Lietuvos pasitraukę intelektualai? Kokias karjeras jiems ten pavyko sukurti? Koks likimas mokslininkų, kurie netęsė mokslinės karjeros? Kaip pasižymėjo lietuviai, kurie, emigravę į JAV, „nuo aštuonių iki penkių buvo amerikiečiai“? Pokalbis su istorike iš VDU Lietuvių išeivijos instituto Asta Petraityte-Briediene.<br /><br />Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2897</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Koks yra Lietuvos skonis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-koks-yra-lietuvos-skonis--49568836</link><description><![CDATA[„Visuomenė manęs nesuprato – meniu nėra bulvinių ir kitų pas mus populiarių patiekalų, o jis sako, kad tai – lietuviška virtuvė?“ – pasakoja šefas, restorano „Ertlio namas“ savininkas Tomas Rimydis. Koks, anot jo, iš tiesų yra istorinis Lietuvos skonis? Kas jam yra istorinė virtuvė? Su kokiais sunkumais tenka susidurti vadovaujant tokią virtuvę pristatančiam restoranui? Kokie ir kodėl yra iki šiol neparuošti Tomo svajonių patiekalai?<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49568836</guid><pubDate>Wed, 27 Apr 2022 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49568836/2022_04_27_3353_1_p_20220427150648132.mp3" length="42094730" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Visuomenė manęs nesuprato – meniu nėra bulvinių ir kitų pas mus populiarių patiekalų, o jis sako, kad tai – lietuviška virtuvė?“ – pasakoja šefas, restorano „Ertlio namas“ savininkas Tomas Rimydis. Koks, anot jo, iš tiesų yra istorinis Lietuvos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Visuomenė manęs nesuprato – meniu nėra bulvinių ir kitų pas mus populiarių patiekalų, o jis sako, kad tai – lietuviška virtuvė?“ – pasakoja šefas, restorano „Ertlio namas“ savininkas Tomas Rimydis. Koks, anot jo, iš tiesų yra istorinis Lietuvos skonis? Kas jam yra istorinė virtuvė? Su kokiais sunkumais tenka susidurti vadovaujant tokią virtuvę pristatančiam restoranui? Kokie ir kodėl yra iki šiol neparuošti Tomo svajonių patiekalai?<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2631</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kodėl LDK didikus domino rytietiškos mados?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kodel-ldk-didikus-domino-rytietiskos-mados--49494322</link><description><![CDATA[„LDK istorija turi ryškią rytietišką giją“, – sako menotyrininkė Rita Pauliukevičiūtė, viena iš Bažnytinio paveldo muziejaus parodos „Pro Rytų vartus: Orientas Lietuvos liturginėje tekstilėje XVI–XX amžiais“ kuratorė. Kaip turtai iš Oriento pasiekė Lietuvą? Kodėl rytietiškos mados LDK didikus žavėjo ne mažiau nei vakarietiškos? Kuo unikalūs ir kokias istorijas pasakoja Lietuvoje randami rytietiški audiniai?<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49494322</guid><pubDate>Wed, 20 Apr 2022 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49494322/2022_04_20_3353_1_p_20220420150559530.mp3" length="45353558" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„LDK istorija turi ryškią rytietišką giją“, – sako menotyrininkė Rita Pauliukevičiūtė, viena iš Bažnytinio paveldo muziejaus parodos „Pro Rytų vartus: Orientas Lietuvos liturginėje tekstilėje XVI–XX amžiais“ kuratorė. Kaip turtai iš Oriento pasiekė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„LDK istorija turi ryškią rytietišką giją“, – sako menotyrininkė Rita Pauliukevičiūtė, viena iš Bažnytinio paveldo muziejaus parodos „Pro Rytų vartus: Orientas Lietuvos liturginėje tekstilėje XVI–XX amžiais“ kuratorė. Kaip turtai iš Oriento pasiekė Lietuvą? Kodėl rytietiškos mados LDK didikus žavėjo ne mažiau nei vakarietiškos? Kuo unikalūs ir kokias istorijas pasakoja Lietuvoje randami rytietiški audiniai?<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2835</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip tarpukario Lietuvoje buvo kuriama valstybės mokesčių sistema?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-tarpukario-lietuvoje-buvo-kuriama-valstybes-mokesciu-sistema--49422339</link><description><![CDATA[Kaip tarpukario Lietuvoje buvo kuriama valstybės mokesčių sistema? Kokių diskusijų ar ginčių kilo dėl įvedamų mokesčių? Už ką buvo mokami palaikų, garo katilų ir kiti, iš šiandieninės perspektyvos keistai skambantys, mokesčiai? Kaip tuomet atrodė mokesčių inspektoriaus darbas? Kaip gudraudavo mokesčius slepiantys žmonės ir verslai? Pokalbis su istorike Dalia Pukelevičiūte.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49422339</guid><pubDate>Wed, 13 Apr 2022 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49422339/2022_04_13_3353_1_p_20220413150506914.mp3" length="47525691" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip tarpukario Lietuvoje buvo kuriama valstybės mokesčių sistema? Kokių diskusijų ar ginčių kilo dėl įvedamų mokesčių? Už ką buvo mokami palaikų, garo katilų ir kiti, iš šiandieninės perspektyvos keistai skambantys, mokesčiai? Kaip tuomet atrodė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip tarpukario Lietuvoje buvo kuriama valstybės mokesčių sistema? Kokių diskusijų ar ginčių kilo dėl įvedamų mokesčių? Už ką buvo mokami palaikų, garo katilų ir kiti, iš šiandieninės perspektyvos keistai skambantys, mokesčiai? Kaip tuomet atrodė mokesčių inspektoriaus darbas? Kaip gudraudavo mokesčius slepiantys žmonės ir verslai? Pokalbis su istorike Dalia Pukelevičiūte.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2971</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kurortiniai tarpukario Lietuvos miestai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kurortiniai-tarpukario-lietuvos-miestai--49339257</link><description><![CDATA[Kaip tarpukario Lietuvoje kūrėsi ir gyveno šalies kurortai? Kaip šie procesai atspindi valstybės modernėjimą? Kokie poilsiavimo įpročiai ir pramogos susiformavo tuo metu? Kaip į kurortus siekta pritraukti žmones, kokie reklaminiai triukai būdavo pasitelkiami? Pokalbis su knygos „Weekendų miestai ir priemiesčiai. Kaip buvo kuriami modernūs kurortai tarpukario (1918–1940) Lietuvoje“ autore dr. Vilte Migonyte-Petruliene.<br /><br />Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49339257</guid><pubDate>Wed, 06 Apr 2022 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49339257/2022_04_06_3353_1_p_20220406150543747.mp3" length="46857375" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip tarpukario Lietuvoje kūrėsi ir gyveno šalies kurortai? Kaip šie procesai atspindi valstybės modernėjimą? Kokie poilsiavimo įpročiai ir pramogos susiformavo tuo metu? Kaip į kurortus siekta pritraukti žmones, kokie reklaminiai triukai būdavo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip tarpukario Lietuvoje kūrėsi ir gyveno šalies kurortai? Kaip šie procesai atspindi valstybės modernėjimą? Kokie poilsiavimo įpročiai ir pramogos susiformavo tuo metu? Kaip į kurortus siekta pritraukti žmones, kokie reklaminiai triukai būdavo pasitelkiami? Pokalbis su knygos „Weekendų miestai ir priemiesčiai. Kaip buvo kuriami modernūs kurortai tarpukario (1918–1940) Lietuvoje“ autore dr. Vilte Migonyte-Petruliene.<br /><br />Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2929</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip istorija ir istorijos konstruojamos muziejuose?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-istorija-ir-istorijos-konstruojamos-muziejuose--49251159</link><description><![CDATA[Kaip istorija ir istorijos konstruojamos muziejuose? Ar tikrai visi pasakojimai turi būti išgirsti? Kaip muziejui išvengti kuratoriaus, vieno požiūrio diktato? Kaip muziejai virta politiniais, propagandos įrankiais?<br />Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujosios istorijos ekspozicijų skyriaus vedėja Juste Kostikovaite.<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė<br /><br />Silvestro Samsono nuotr.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49251159</guid><pubDate>Wed, 30 Mar 2022 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49251159/2022_03_30_3353_1_p_20220330150651113.mp3" length="45933267" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip istorija ir istorijos konstruojamos muziejuose? Ar tikrai visi pasakojimai turi būti išgirsti? Kaip muziejui išvengti kuratoriaus, vieno požiūrio diktato? Kaip muziejai virta politiniais, propagandos įrankiais?&#13;
Pokalbis su Lietuvos nacionalinio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip istorija ir istorijos konstruojamos muziejuose? Ar tikrai visi pasakojimai turi būti išgirsti? Kaip muziejui išvengti kuratoriaus, vieno požiūrio diktato? Kaip muziejai virta politiniais, propagandos įrankiais?<br />Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujosios istorijos ekspozicijų skyriaus vedėja Juste Kostikovaite.<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė<br /><br />Silvestro Samsono nuotr.]]></itunes:summary><itunes:duration>2871</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Lietuvos kovos su Maskvos valstybe</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-lietuvos-kovos-su-maskvos-valstybe--49168071</link><description><![CDATA[Kaip Lietuvos kovų su Maskvos valstybe ir totoriais istorija gali atsiskleisti per Mikalojaus II Radvilos asmenybę? Pokalbis su istoriku Karoliu Čižausku.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49168071</guid><pubDate>Wed, 23 Mar 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49168071/2022_03_23_3353_1_20220323150530121.mp3" length="49016970" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip Lietuvos kovų su Maskvos valstybe ir totoriais istorija gali atsiskleisti per Mikalojaus II Radvilos asmenybę? Pokalbis su istoriku Karoliu Čižausku.&#13;
&#13;
Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip Lietuvos kovų su Maskvos valstybe ir totoriais istorija gali atsiskleisti per Mikalojaus II Radvilos asmenybę? Pokalbis su istoriku Karoliu Čižausku.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3064</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-ved-jurgita-verbickiene-ir-indre-kaminckaite--49084059</link><description><![CDATA[Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49084059</guid><pubDate>Wed, 16 Mar 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49084059/2022_03_16_3353_1_20220316150608579.mp3" length="49249773" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3079</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Baltarusiai Lietuvoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-baltarusiai-lietuvoje--49003918</link><description><![CDATA[Kodėl baltarusių tautinis atgimimas prasidėjo vėliau nei lietuvių? Kas iš lietuvių politikų ir inteligentų palaikė glaudžius ryšius su baltarusiais? Ar kildavo tarp jų tautinių ir istorinių ginčų? Kodėl Lietuvoje buvo įkurta Baltarusių ministerija, kokia veikla ji užsiėmė? Koks buvo šios bendruomenės likimas Lietuvoje ir Kaune po Antrojo pasaulinio karo?<br />Pokalbis su istoriku Tomasz Blaszczak.<br /><br />Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49003918</guid><pubDate>Wed, 09 Mar 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49003918/2022_03_09_3353_1_p_20220309150718059.mp3" length="45868065" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl baltarusių tautinis atgimimas prasidėjo vėliau nei lietuvių? Kas iš lietuvių politikų ir inteligentų palaikė glaudžius ryšius su baltarusiais? Ar kildavo tarp jų tautinių ir istorinių ginčų? Kodėl Lietuvoje buvo įkurta Baltarusių ministerija,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl baltarusių tautinis atgimimas prasidėjo vėliau nei lietuvių? Kas iš lietuvių politikų ir inteligentų palaikė glaudžius ryšius su baltarusiais? Ar kildavo tarp jų tautinių ir istorinių ginčų? Kodėl Lietuvoje buvo įkurta Baltarusių ministerija, kokia veikla ji užsiėmė? Koks buvo šios bendruomenės likimas Lietuvoje ir Kaune po Antrojo pasaulinio karo?<br />Pokalbis su istoriku Tomasz Blaszczak.<br /><br />Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2867</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip atrodo istorinio kostiumo rekonstravimo procesas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-atrodo-istorinio-kostiumo-rekonstravimo-procesas--48932689</link><description><![CDATA[Kaip atrodo istorinio kostiumo rekonstravimo procesas? Koks mokslinės tikrovės ir interpretacijos santykis jame? Kodėl istorinis kostiumas tampa populiariosios kultūros dalimi? Pokalbis su archeologe, VITA ANTIQUA vadove Daiva Steponavičiene.<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48932689</guid><pubDate>Wed, 02 Mar 2022 16:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48932689/2022_03_02_306649a8_3353_f_20220302183559961.mp3" length="47811168" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip atrodo istorinio kostiumo rekonstravimo procesas? Koks mokslinės tikrovės ir interpretacijos santykis jame? Kodėl istorinis kostiumas tampa populiariosios kultūros dalimi? Pokalbis su archeologe, VITA ANTIQUA vadove Daiva Steponavičiene.&#13;
&#13;
Ved....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip atrodo istorinio kostiumo rekonstravimo procesas? Koks mokslinės tikrovės ir interpretacijos santykis jame? Kodėl istorinis kostiumas tampa populiariosios kultūros dalimi? Pokalbis su archeologe, VITA ANTIQUA vadove Daiva Steponavičiene.<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2989</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kelionės LDK dienoraščiuose ir „Knygų teatras“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-keliones-ldk-dienorasciuose-ir-knygu-teatras--48842810</link><description><![CDATA[Kur LDK žmonės keliavo XVI-XVIII a.? Kokius maršrutus, jų aprašymus ir sukeltus įspūdžius galima atrasti keliautojų dienoraščiuose? Kokiu tikslu, kokiam potencialiai skaitytojui jie rašyti? Kuo to meto kelinių dienoraščiai skiriasi nuo šių laidų blogerių aprašymų? Apie tai pasakoja kelionių istorikė, Lietuvos raštijos tyrėja, senųjų knygų specialistė Milda Kvizikevičiūtė. Ji taip pat pristato „Theatrum libri“, „Knygų teatrą“ – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikiančią senojo dokumentinio paveldo parodą.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48842810</guid><pubDate>Wed, 23 Feb 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48842810/2022_02_23_3353_1_20220223150436949.mp3" length="48752820" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kur LDK žmonės keliavo XVI-XVIII a.? Kokius maršrutus, jų aprašymus ir sukeltus įspūdžius galima atrasti keliautojų dienoraščiuose? Kokiu tikslu, kokiam potencialiai skaitytojui jie rašyti? Kuo to meto kelinių dienoraščiai skiriasi nuo šių laidų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kur LDK žmonės keliavo XVI-XVIII a.? Kokius maršrutus, jų aprašymus ir sukeltus įspūdžius galima atrasti keliautojų dienoraščiuose? Kokiu tikslu, kokiam potencialiai skaitytojui jie rašyti? Kuo to meto kelinių dienoraščiai skiriasi nuo šių laidų blogerių aprašymų? Apie tai pasakoja kelionių istorikė, Lietuvos raštijos tyrėja, senųjų knygų specialistė Milda Kvizikevičiūtė. Ji taip pat pristato „Theatrum libri“, „Knygų teatrą“ – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikiančią senojo dokumentinio paveldo parodą.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3048</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Nepriklausomos Lietuvos kovos po Vasario 16-osios</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-nepriklausomos-lietuvos-kovos-po-vasario-16-osios--48804972</link><description><![CDATA[Kaip Lietuva gyveno tarp dviejų pasaulinių karų? Dėl ko ir su kuo kovojo, norėdama apginti nepriklausomybę? Kaip buvo formuojama to meto valstybės kariuomenė, kokią jos dalį sudarė savanoriai? Kaip tuo metu gyveno Latvija ir Estija, kokį ryšį palaikė su Lietuva? Pokalbis su karo ir karybos istoriku Kęstučiu Kilinsku.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48804972</guid><pubDate>Sun, 20 Feb 2022 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48804972/2022_02_20_3353_1_p_20220220110506907.mp3" length="45394936" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip Lietuva gyveno tarp dviejų pasaulinių karų? Dėl ko ir su kuo kovojo, norėdama apginti nepriklausomybę? Kaip buvo formuojama to meto valstybės kariuomenė, kokią jos dalį sudarė savanoriai? Kaip tuo metu gyveno Latvija ir Estija, kokį ryšį palaikė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip Lietuva gyveno tarp dviejų pasaulinių karų? Dėl ko ir su kuo kovojo, norėdama apginti nepriklausomybę? Kaip buvo formuojama to meto valstybės kariuomenė, kokią jos dalį sudarė savanoriai? Kaip tuo metu gyveno Latvija ir Estija, kokį ryšį palaikė su Lietuva? Pokalbis su karo ir karybos istoriku Kęstučiu Kilinsku.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2838</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip atrodė valstybės biudžetas ir skolos XVI a. LDK?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-atrode-valstybes-biudzetas-ir-skolos-xvi-a-ldk--48657024</link><description><![CDATA[Kas sudarė LDK iždo pajamas XVI a.? Kokios buvo pagrindinės valstybės išlaidos? Kokios buvo iždininko atsakomybės? Kada ir iš ko valstybė skolindavosi pinigus? Kaip garantuodavo skolų grąžinimą ir kas nutikdavo, kai nepavykdavo to padaryti? Pokalbis su istoriku Laurynu Šedvydžiu.<br /><br />Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48657024</guid><pubDate>Wed, 09 Feb 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48657024/2022_02_09_3353_1_p_20220209150451649.mp3" length="37856624" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas sudarė LDK iždo pajamas XVI a.? Kokios buvo pagrindinės valstybės išlaidos? Kokios buvo iždininko atsakomybės? Kada ir iš ko valstybė skolindavosi pinigus? Kaip garantuodavo skolų grąžinimą ir kas nutikdavo, kai nepavykdavo to padaryti? Pokalbis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas sudarė LDK iždo pajamas XVI a.? Kokios buvo pagrindinės valstybės išlaidos? Kokios buvo iždininko atsakomybės? Kada ir iš ko valstybė skolindavosi pinigus? Kaip garantuodavo skolų grąžinimą ir kas nutikdavo, kai nepavykdavo to padaryti? Pokalbis su istoriku Laurynu Šedvydžiu.<br /><br />Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2366</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip istorijos vadovėlis gali tapti propagandos įrankiu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-istorijos-vadovelis-gali-tapti-propagandos-irankiu--48556242</link><description><![CDATA[Ar egzistuoja istorijos vadovėlių autoriaus profesija? Koks turi būti geras istorijos vadovėlis? Kaip jis formuoja jaunų žmonių santykį su istorija, kada tampa propagandos įrankiu? Kiek istorijos vadovėliai gali prisidėti telkdami visuomenę? Ar jie turi perteikti ir tyliuosius balsus, ar visgi konstruoti vieną, bendrą nacionalinį istorijos naratyvą? Pokalbis su istorijos vadovėlių autoriumi Ignu Kapleriu.<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48556242</guid><pubDate>Wed, 02 Feb 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48556242/2022_02_02_3353_1_20220202150459887.mp3" length="50056852" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar egzistuoja istorijos vadovėlių autoriaus profesija? Koks turi būti geras istorijos vadovėlis? Kaip jis formuoja jaunų žmonių santykį su istorija, kada tampa propagandos įrankiu? Kiek istorijos vadovėliai gali prisidėti telkdami visuomenę? Ar jie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar egzistuoja istorijos vadovėlių autoriaus profesija? Koks turi būti geras istorijos vadovėlis? Kaip jis formuoja jaunų žmonių santykį su istorija, kada tampa propagandos įrankiu? Kiek istorijos vadovėliai gali prisidėti telkdami visuomenę? Ar jie turi perteikti ir tyliuosius balsus, ar visgi konstruoti vieną, bendrą nacionalinį istorijos naratyvą? Pokalbis su istorijos vadovėlių autoriumi Ignu Kapleriu.<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3129</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kodėl Šv. Dominykas laikytas radikaliu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kodel-sv-dominykas-laikytas-radikaliu--48450323</link><description><![CDATA[Pernąmet minėjome 800-ąsias Šv. Dominyko mirties metines. Kokiais mums iki šiol reikšmingais nuopelnais pasižymi ši asmenybė? Kodėl Šv. Dominykas laikytas radikaliu? Kas žymi dominikonų istorijos Lietuvoje pradžią? Kodėl netiesiogiai mūsų šalį pasiekęs Šv. Dominykas svarbus mums? Pokalbis su istorike, parodos „Šv. Dominykas ir Hiacintas Lietuvoje: aštuoni atminties šimtmečiai“ parodos Bažnytinio paveldo muziejuje kuratore Birute Valečkaite.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48450323</guid><pubDate>Wed, 26 Jan 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48450323/2022_01_26_3353_1_20220126150610350.mp3" length="50311807" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pernąmet minėjome 800-ąsias Šv. Dominyko mirties metines. Kokiais mums iki šiol reikšmingais nuopelnais pasižymi ši asmenybė? Kodėl Šv. Dominykas laikytas radikaliu? Kas žymi dominikonų istorijos Lietuvoje pradžią? Kodėl netiesiogiai mūsų šalį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pernąmet minėjome 800-ąsias Šv. Dominyko mirties metines. Kokiais mums iki šiol reikšmingais nuopelnais pasižymi ši asmenybė? Kodėl Šv. Dominykas laikytas radikaliu? Kas žymi dominikonų istorijos Lietuvoje pradžią? Kodėl netiesiogiai mūsų šalį pasiekęs Šv. Dominykas svarbus mums? Pokalbis su istorike, parodos „Šv. Dominykas ir Hiacintas Lietuvoje: aštuoni atminties šimtmečiai“ parodos Bažnytinio paveldo muziejuje kuratore Birute Valečkaite.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3145</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Karaimai Lietuvoje. Ne apie Trakus ir ne apie kibinus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-karaimai-lietuvoje-ne-apie-trakus-ir-ne-apie-kibinus--48361781</link><description><![CDATA[2022-ieji Lietuvoje paskelbti Lietuvos karaimų istorijos metais. Kaip ir kada į LDK atvyko karaimai? Kaip jų kultūra ir tapatybė siejasi su žydiškąja? Kokie šios bendruomenės paveldo objektai išlikę Lietuvoje? Pokalbis su istorike, karaimų istorijos Lietuvoje ir regione tyrėja Dovile Troskovaite.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48361781</guid><pubDate>Wed, 19 Jan 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48361781/2022_01_19_3353_1_20220119150551744.mp3" length="50005861" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2022-ieji Lietuvoje paskelbti Lietuvos karaimų istorijos metais. Kaip ir kada į LDK atvyko karaimai? Kaip jų kultūra ir tapatybė siejasi su žydiškąja? Kokie šios bendruomenės paveldo objektai išlikę Lietuvoje? Pokalbis su istorike, karaimų istorijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2022-ieji Lietuvoje paskelbti Lietuvos karaimų istorijos metais. Kaip ir kada į LDK atvyko karaimai? Kaip jų kultūra ir tapatybė siejasi su žydiškąja? Kokie šios bendruomenės paveldo objektai išlikę Lietuvoje? Pokalbis su istorike, karaimų istorijos Lietuvoje ir regione tyrėja Dovile Troskovaite.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3126</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kiek kalbų turi mokėti Senovės Egipto tyrinėtojai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kiek-kalbu-turi-moketi-senoves-egipto-tyrinetojai--48264817</link><description><![CDATA[Kur slypi Senovės Egipto civilizacijos unikalumas? Kuo 2022-ieji svarbūs egiptologijai? Kuo užsiima, kiek kalbų turi mokėti, kokių įgūdžių turėti profesionalūs egiptologai? Kaip ir kada pradėta domėtis Senovės Egiptu Lietuvoje? Kokių Senovės Egipto turtų turi Lietuvos muziejai? Kaip jie atsirado mūsų šalyje? Pokalbis su antruoju, šiuo metu vieninteliu Lietuvoje egiptologu Tadu Rutkausku.<br /><br />Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48264817</guid><pubDate>Wed, 12 Jan 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48264817/2022_01_12_3353_1_20220112150532680.mp3" length="50146713" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kur slypi Senovės Egipto civilizacijos unikalumas? Kuo 2022-ieji svarbūs egiptologijai? Kuo užsiima, kiek kalbų turi mokėti, kokių įgūdžių turėti profesionalūs egiptologai? Kaip ir kada pradėta domėtis Senovės Egiptu Lietuvoje? Kokių Senovės Egipto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kur slypi Senovės Egipto civilizacijos unikalumas? Kuo 2022-ieji svarbūs egiptologijai? Kuo užsiima, kiek kalbų turi mokėti, kokių įgūdžių turėti profesionalūs egiptologai? Kaip ir kada pradėta domėtis Senovės Egiptu Lietuvoje? Kokių Senovės Egipto turtų turi Lietuvos muziejai? Kaip jie atsirado mūsų šalyje? Pokalbis su antruoju, šiuo metu vieninteliu Lietuvoje egiptologu Tadu Rutkausku.<br /><br />Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3135</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kodėl Lietuva ir Lenkija skirtingai vertina savo bendrą istoriją?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kodel-lietuva-ir-lenkija-skirtingai-vertina-savo-bendra-istorija--48176067</link><description><![CDATA[Kaip XX a. vystėsi Lietuvos ir Lenkijos santykiai? Kas tuomet mus skyrė ir jungė? Kas skiria ir jungia dabar? Kodėl Lietuva ir Lenkija skirtingai vertina savo bendrą istoriją? Kokie lietuvių ir lenkų konflikto stereotipai gajūs šiuolaikinėje visuomenėje? Kaip juos naikinti? Pokalbis su istoriku, socialinių mokslų daktaru Tomašu Božerockiu.<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48176067</guid><pubDate>Wed, 05 Jan 2022 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48176067/2022_01_05_3353_1_20220105150421553.mp3" length="51691491" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip XX a. vystėsi Lietuvos ir Lenkijos santykiai? Kas tuomet mus skyrė ir jungė? Kas skiria ir jungia dabar? Kodėl Lietuva ir Lenkija skirtingai vertina savo bendrą istoriją? Kokie lietuvių ir lenkų konflikto stereotipai gajūs šiuolaikinėje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip XX a. vystėsi Lietuvos ir Lenkijos santykiai? Kas tuomet mus skyrė ir jungė? Kas skiria ir jungia dabar? Kodėl Lietuva ir Lenkija skirtingai vertina savo bendrą istoriją? Kokie lietuvių ir lenkų konflikto stereotipai gajūs šiuolaikinėje visuomenėje? Kaip juos naikinti? Pokalbis su istoriku, socialinių mokslų daktaru Tomašu Božerockiu.<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3231</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Elgetų gyvenimas XVIII a. Vilniuje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-elgetu-gyvenimas-xviii-a-vilniuje--48096174</link><description><![CDATA[Kaip elgetos gyveno XVIII a. Vilniuje? Kokios elgetavimo „taisyklės“ tuo metu galiojo, kaip ir kodėl jos keitėsi? Kiek „uždirbdavo“ to meto elgetos? Ar elgetavimas galėjo virsti žmogaus karjera? Kada ir kodėl elgetos pradėtos laikyti pagrabos nevertais ar net miestui trukdančiais žmonėmis? Pokalbis su istorike Rūta Miškinyte.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48096174</guid><pubDate>Wed, 29 Dec 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48096174/2021_12_29_3353_1_20211229150703133.mp3" length="49093456" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip elgetos gyveno XVIII a. Vilniuje? Kokios elgetavimo „taisyklės“ tuo metu galiojo, kaip ir kodėl jos keitėsi? Kiek „uždirbdavo“ to meto elgetos? Ar elgetavimas galėjo virsti žmogaus karjera? Kada ir kodėl elgetos pradėtos laikyti pagrabos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip elgetos gyveno XVIII a. Vilniuje? Kokios elgetavimo „taisyklės“ tuo metu galiojo, kaip ir kodėl jos keitėsi? Kiek „uždirbdavo“ to meto elgetos? Ar elgetavimas galėjo virsti žmogaus karjera? Kada ir kodėl elgetos pradėtos laikyti pagrabos nevertais ar net miestui trukdančiais žmonėmis? Pokalbis su istorike Rūta Miškinyte.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3069</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Nakties veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-nakties-veiklos-lietuvos-didziojoje-kunigaikstysteje--48024147</link><description><![CDATA[Ką Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veikė žmonės tamsiose gatvėse ir namuose? Kurie žmonės ir kodėl nemiegodavo? Kaip naktis pakeisdavo jų ritmą, kokius rūpesčius ir pavojus lemdavo pasikeitęs paros laikas? Kaip LDK atrodė vakarinės ir naktinės pramogos? Pokalbis su istoriku Aivu Ragausku.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48024147</guid><pubDate>Wed, 22 Dec 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48024147/2021_12_22_3353_1_20211222150640568.mp3" length="50287566" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ką Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veikė žmonės tamsiose gatvėse ir namuose? Kurie žmonės ir kodėl nemiegodavo? Kaip naktis pakeisdavo jų ritmą, kokius rūpesčius ir pavojus lemdavo pasikeitęs paros laikas? Kaip LDK atrodė vakarinės ir naktinės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ką Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veikė žmonės tamsiose gatvėse ir namuose? Kurie žmonės ir kodėl nemiegodavo? Kaip naktis pakeisdavo jų ritmą, kokius rūpesčius ir pavojus lemdavo pasikeitęs paros laikas? Kaip LDK atrodė vakarinės ir naktinės pramogos? Pokalbis su istoriku Aivu Ragausku.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3143</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Nuo gatvės muštynių iki herojų: sportas lietuvių išeivijos istorijoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-nuo-gatves-mustyniu-iki-heroju-sportas-lietuviu-iseivijos-istorijoje--47932341</link><description><![CDATA[Kokia yra sporto reikšmė telkiant pasaulio lietuvius? Kaip emigracijoje kuriami lietuvių sporto klubai, garsiausi sportininkai prisidėjo stiprinant išeivių tarpusavio saitus ir jų ryšius su Lietuva? Kada krepšinis tampa „Lietuvos religija“? Pokalbis su istoriku Egidijumi Balandžiu.<br /><br />Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47932341</guid><pubDate>Wed, 15 Dec 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47932341/2021_12_15_3353_1_20211215150553975.mp3" length="49501802" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokia yra sporto reikšmė telkiant pasaulio lietuvius? Kaip emigracijoje kuriami lietuvių sporto klubai, garsiausi sportininkai prisidėjo stiprinant išeivių tarpusavio saitus ir jų ryšius su Lietuva? Kada krepšinis tampa „Lietuvos religija“? Pokalbis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokia yra sporto reikšmė telkiant pasaulio lietuvius? Kaip emigracijoje kuriami lietuvių sporto klubai, garsiausi sportininkai prisidėjo stiprinant išeivių tarpusavio saitus ir jų ryšius su Lietuva? Kada krepšinis tampa „Lietuvos religija“? Pokalbis su istoriku Egidijumi Balandžiu.<br /><br />Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3094</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip virtuali realybė ir technologijos keičia mūsų pažintį su istorija?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-virtuali-realybe-ir-technologijos-keicia-musu-pazinti-su-istorija--47836540</link><description><![CDATA[Kokias naujas galimybes paveldo erdvėje kuria skaitmeninės trimačio vaizdo technologijos? Kaip pasaulio ir šalies muziejai jas išnaudoja savo ekspozicijose, istorijos ir paveldo komunikacijoje? Kaip skaitmeninės technologijos keičia mūsų pažintį su istorija, paveldu?<br />Ar ateities muziejus gali apsieiti be šių komunikacijos formų? Pokalbis su socialinių mokslų daktaru Tadu Žižiūnu.<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47836540</guid><pubDate>Wed, 08 Dec 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47836540/2021_12_08_3353_1_20211208150502759.mp3" length="49027001" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokias naujas galimybes paveldo erdvėje kuria skaitmeninės trimačio vaizdo technologijos? Kaip pasaulio ir šalies muziejai jas išnaudoja savo ekspozicijose, istorijos ir paveldo komunikacijoje? Kaip skaitmeninės technologijos keičia mūsų pažintį su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokias naujas galimybes paveldo erdvėje kuria skaitmeninės trimačio vaizdo technologijos? Kaip pasaulio ir šalies muziejai jas išnaudoja savo ekspozicijose, istorijos ir paveldo komunikacijoje? Kaip skaitmeninės technologijos keičia mūsų pažintį su istorija, paveldu?<br />Ar ateities muziejus gali apsieiti be šių komunikacijos formų? Pokalbis su socialinių mokslų daktaru Tadu Žižiūnu.<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3065</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Nesantuokinių vaikų ir jų motinų likimai XVIII a. Vilniuje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-nesantuokiniu-vaiku-ir-ju-motinu-likimai-xviii-a-vilniuje--47737788</link><description><![CDATA[Kodėl istorikė Ugnė Jonaitytė pradėjo domėtis XVIII a. Vilniumi ir tuomet gimusiais nesantuokiniais vaikais, pamestinukais? Kokį socialinį, kultūrinį to meto vaizdą padeda susidaryti jų istorijos? Kokia buvo tokių vaikų susilaukusių to meto moterų padėtis, kuo ji iš esmės skyrėsi nuo vyrų – vaikų tėvų? Kaip klostėsi nesantuokinių vaikų, pamestinukų likimai? Pokalbis su istorike Ugne Jonaityte.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47737788</guid><pubDate>Wed, 01 Dec 2021 12:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47737788/2021_12_01_3353_1_20211201150442706.mp3" length="49975350" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl istorikė Ugnė Jonaitytė pradėjo domėtis XVIII a. Vilniumi ir tuomet gimusiais nesantuokiniais vaikais, pamestinukais? Kokį socialinį, kultūrinį to meto vaizdą padeda susidaryti jų istorijos? Kokia buvo tokių vaikų susilaukusių to meto moterų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl istorikė Ugnė Jonaitytė pradėjo domėtis XVIII a. Vilniumi ir tuomet gimusiais nesantuokiniais vaikais, pamestinukais? Kokį socialinį, kultūrinį to meto vaizdą padeda susidaryti jų istorijos? Kokia buvo tokių vaikų susilaukusių to meto moterų padėtis, kuo ji iš esmės skyrėsi nuo vyrų – vaikų tėvų? Kaip klostėsi nesantuokinių vaikų, pamestinukų likimai? Pokalbis su istorike Ugne Jonaityte.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3124</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Išdavystės Laisvės kovose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-isdavystes-laisves-kovose--47637201</link><description><![CDATA[Kokios suirutės krečia Lietuvą po Antrojo pasaulinio karo? Kaip pradėjo formuotis partizaninis pasipriešinimas, kaip į jį įsitraukė moterys, kokias funkcijas atliko? Kaip ir kodėl partizanai virsdavo išdavikais? Ką patys partizanai laikė išdavikais, kaip elgėsi su tokiais žmonėmis? Kokie yra išskirtiniai išdavysčių atvejai? Pokalbis su istoriku Mariumi Ėmužiu.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė<br /><br />Nuotr. aut. Dovaldė Butėnaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47637201</guid><pubDate>Wed, 24 Nov 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47637201/2021_11_24_3353_1_20211124150519660.mp3" length="49266491" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokios suirutės krečia Lietuvą po Antrojo pasaulinio karo? Kaip pradėjo formuotis partizaninis pasipriešinimas, kaip į jį įsitraukė moterys, kokias funkcijas atliko? Kaip ir kodėl partizanai virsdavo išdavikais? Ką patys partizanai laikė išdavikais,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokios suirutės krečia Lietuvą po Antrojo pasaulinio karo? Kaip pradėjo formuotis partizaninis pasipriešinimas, kaip į jį įsitraukė moterys, kokias funkcijas atliko? Kaip ir kodėl partizanai virsdavo išdavikais? Ką patys partizanai laikė išdavikais, kaip elgėsi su tokiais žmonėmis? Kokie yra išskirtiniai išdavysčių atvejai? Pokalbis su istoriku Mariumi Ėmužiu.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė<br /><br />Nuotr. aut. Dovaldė Butėnaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3080</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kodėl Kauno rotušė vadinta Babelio bokštu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kodel-kauno-rotuse-vadinta-babelio-bokstu--47519711</link><description><![CDATA[Kokių tautybių žmonės gyveno tarpukario Kaune? Kaip etninės grupės buvo pasiskirsčiusios miesto mikrorajonuose? Kaip skirtingos tautos sugyveno kasdienybėje, kaip tarpusavyje susišnekėdavo skirtingomis kalbomis kalbantys miesto tarybos nariai? Pokalbis su istorike Aiste Lazauskiene.<br /><br />Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47519711</guid><pubDate>Wed, 17 Nov 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47519711/2021_11_17_3353_1_20211117150454474.mp3" length="48357012" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokių tautybių žmonės gyveno tarpukario Kaune? Kaip etninės grupės buvo pasiskirsčiusios miesto mikrorajonuose? Kaip skirtingos tautos sugyveno kasdienybėje, kaip tarpusavyje susišnekėdavo skirtingomis kalbomis kalbantys miesto tarybos nariai?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokių tautybių žmonės gyveno tarpukario Kaune? Kaip etninės grupės buvo pasiskirsčiusios miesto mikrorajonuose? Kaip skirtingos tautos sugyveno kasdienybėje, kaip tarpusavyje susišnekėdavo skirtingomis kalbomis kalbantys miesto tarybos nariai? Pokalbis su istorike Aiste Lazauskiene.<br /><br />Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3023</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip mokykloje įtraukiai mokyti istorijos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-mokykloje-itraukiai-mokyti-istorijos--47407814</link><description><![CDATA[Istorija ir paveldas mokykloje – diskusijas socialiniuose tinkluose skatinanti tema. Visuomenėje diskutuojama apie valstybinių brandos egzaminų užduotis, vadovėlius, o dabar – ir istorijos mokyklinę bendrąją programą. Kaip įtraukiai istorijos mokyti mokykloje? Kodėl jaunam žmogui verta jos mokytis? Kaip daugiasluoksnius istorijos pasakojimus adaptuoti mokiniui? Koks turi būti balansas tarp politinės, kultūros, kasdienybės istorijos? Pokalbis su istorijos bendrosios programos rengimo grupės nariu, istoriku Norbertu Černiausku.<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47407814</guid><pubDate>Wed, 10 Nov 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47407814/2021_11_10_3353_1_p_20211110150532533.mp3" length="46195327" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Istorija ir paveldas mokykloje – diskusijas socialiniuose tinkluose skatinanti tema. Visuomenėje diskutuojama apie valstybinių brandos egzaminų užduotis, vadovėlius, o dabar – ir istorijos mokyklinę bendrąją programą. Kaip įtraukiai istorijos mokyti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Istorija ir paveldas mokykloje – diskusijas socialiniuose tinkluose skatinanti tema. Visuomenėje diskutuojama apie valstybinių brandos egzaminų užduotis, vadovėlius, o dabar – ir istorijos mokyklinę bendrąją programą. Kaip įtraukiai istorijos mokyti mokykloje? Kodėl jaunam žmogui verta jos mokytis? Kaip daugiasluoksnius istorijos pasakojimus adaptuoti mokiniui? Koks turi būti balansas tarp politinės, kultūros, kasdienybės istorijos? Pokalbis su istorijos bendrosios programos rengimo grupės nariu, istoriku Norbertu Černiausku.<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2888</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Šveicarijos lietuvių nuopelnai Lietuvai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-sveicarijos-lietuviu-nuopelnai-lietuvai--47291478</link><description><![CDATA[Kaip Šveicarijoje susikūrė, kokiomis veiklomis užsiėmė lietuvių bendruomenė? Kuo Lietuvai reikšmingas katalikiškas Fribūro universitetas ir ten veikusi lietuvių studentų draugija „Rūta–Lituania“? Kaip lietuvių bendruomenė paskatino pačius šveicarus veikti Lietuvos labui? Pokalbis su istorike dr. Monika Šipelyte.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47291478</guid><pubDate>Wed, 03 Nov 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47291478/2021_11_03_3353_1_p_20211103150610618.mp3" length="48898687" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip Šveicarijoje susikūrė, kokiomis veiklomis užsiėmė lietuvių bendruomenė? Kuo Lietuvai reikšmingas katalikiškas Fribūro universitetas ir ten veikusi lietuvių studentų draugija „Rūta–Lituania“? Kaip lietuvių bendruomenė paskatino pačius šveicarus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip Šveicarijoje susikūrė, kokiomis veiklomis užsiėmė lietuvių bendruomenė? Kuo Lietuvai reikšmingas katalikiškas Fribūro universitetas ir ten veikusi lietuvių studentų draugija „Rūta–Lituania“? Kaip lietuvių bendruomenė paskatino pačius šveicarus veikti Lietuvos labui? Pokalbis su istorike dr. Monika Šipelyte.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3057</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip Paneriai tapo Paneriais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-paneriai-tapo-paneriais--47196091</link><description><![CDATA[Dabar su masinių žudynių vieta siejami Paneriai galėjo tapti kurortu. Kodėl neišsipildė ši svajonė? Kokius šios vietos biografijos etapus galima išskirti? Koks likimas masinių žudynių vietą ištiko sovietmečiu, kokia buvo pirmoji čia įrengta muziejinė ekspozicija? Kokį biografijos tarpsnį dabar išgyvena ši vieta? Panerių vietos biografiją rekonstruoja istorikas dr. Zigmas Vitkus.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47196091</guid><pubDate>Wed, 27 Oct 2021 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47196091/2021_10_27_3353_1_20211027150547111.mp3" length="49230129" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dabar su masinių žudynių vieta siejami Paneriai galėjo tapti kurortu. Kodėl neišsipildė ši svajonė? Kokius šios vietos biografijos etapus galima išskirti? Koks likimas masinių žudynių vietą ištiko sovietmečiu, kokia buvo pirmoji čia įrengta muziejinė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dabar su masinių žudynių vieta siejami Paneriai galėjo tapti kurortu. Kodėl neišsipildė ši svajonė? Kokius šios vietos biografijos etapus galima išskirti? Koks likimas masinių žudynių vietą ištiko sovietmečiu, kokia buvo pirmoji čia įrengta muziejinė ekspozicija? Kokį biografijos tarpsnį dabar išgyvena ši vieta? Panerių vietos biografiją rekonstruoja istorikas dr. Zigmas Vitkus.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3077</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip atsirado šiuolaikinė valstybės sienos samprata?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-atsirado-siuolaikine-valstybes-sienos-samprata--47061580</link><description><![CDATA[Kaip atrodė ankstyvosios Lietuvos valstybės siena ir atsirado šiuolaikinė jos samprata? Kaip siena saugota, kai nebuvo spygliuotų tvorų, pasieniečių? Pokalbis su istorike Laima Bucevičiūte.<br /><br />Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47061580</guid><pubDate>Wed, 20 Oct 2021 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47061580/2021_10_20_3353_1_20211020150617386.mp3" length="48501208" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip atrodė ankstyvosios Lietuvos valstybės siena ir atsirado šiuolaikinė jos samprata? Kaip siena saugota, kai nebuvo spygliuotų tvorų, pasieniečių? Pokalbis su istorike Laima Bucevičiūte.

Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip atrodė ankstyvosios Lietuvos valstybės siena ir atsirado šiuolaikinė jos samprata? Kaip siena saugota, kai nebuvo spygliuotų tvorų, pasieniečių? Pokalbis su istorike Laima Bucevičiūte.<br /><br />Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3032</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip grožinė literatūra formuoja mūsų santykį su istorija?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-grozine-literatura-formuoja-musu-santyki-su-istorija--46956580</link><description><![CDATA[Kokius literatūros kūrinius galime vadinti istoriniais? Kokios istorinės temos Lietuvoje rašytojui yra saugios ir nesaugios? Kokie kūriniai žymi Lietuvos istorinės literatūros plėtros, kokybės lūžį? Ar gali istoriniai romanai tapti edukacijos priemonėmis? Apie istoriją, paveldą ir grožinę literatūrą – pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus jaunesniąja mokslo darbuotoja dr. Jūrate Čerškute.<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46956580</guid><pubDate>Wed, 13 Oct 2021 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46956580/2021_10_13_3353_1_p_20211013150439613.mp3" length="48551781" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokius literatūros kūrinius galime vadinti istoriniais? Kokios istorinės temos Lietuvoje rašytojui yra saugios ir nesaugios? Kokie kūriniai žymi Lietuvos istorinės literatūros plėtros, kokybės lūžį? Ar gali istoriniai romanai tapti edukacijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokius literatūros kūrinius galime vadinti istoriniais? Kokios istorinės temos Lietuvoje rašytojui yra saugios ir nesaugios? Kokie kūriniai žymi Lietuvos istorinės literatūros plėtros, kokybės lūžį? Ar gali istoriniai romanai tapti edukacijos priemonėmis? Apie istoriją, paveldą ir grožinę literatūrą – pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus jaunesniąja mokslo darbuotoja dr. Jūrate Čerškute.<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3035</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Galios žaidimai: kelias kunigų ir diakonų bendrystės link.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-galios-zaidimai-kelias-kunigu-ir-diakonu-bendrystes-link--46848401</link><description><![CDATA[Kas yra diakonas ir kuo jis skiriasi nuo kunigo? Koks yra šiandieninės diakonų ugdymo programos turinys? Kokie reikalavimai keliami diakonams, kokią misiją jie atlieka? Kaip vystėsi kunigystės ir diakonystės istorija – drauge ar atskirai? Ar Lietuvoje yra moterų diakonių? Pokalbis su filosofijos licenciatu, žurnalo „Artuma“ vyriausiuoju redaktoriumi Dariumi Chmieliausku.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46848401</guid><pubDate>Wed, 06 Oct 2021 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46848401/2021_10_06_3353_1_20211006150541102.mp3" length="48721473" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas yra diakonas ir kuo jis skiriasi nuo kunigo? Koks yra šiandieninės diakonų ugdymo programos turinys? Kokie reikalavimai keliami diakonams, kokią misiją jie atlieka? Kaip vystėsi kunigystės ir diakonystės istorija – drauge ar atskirai? Ar Lietuvoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas yra diakonas ir kuo jis skiriasi nuo kunigo? Koks yra šiandieninės diakonų ugdymo programos turinys? Kokie reikalavimai keliami diakonams, kokią misiją jie atlieka? Kaip vystėsi kunigystės ir diakonystės istorija – drauge ar atskirai? Ar Lietuvoje yra moterų diakonių? Pokalbis su filosofijos licenciatu, žurnalo „Artuma“ vyriausiuoju redaktoriumi Dariumi Chmieliausku.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3046</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Lietuvos totoriai: daug legendų, mažai tiesos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-lietuvos-totoriai-daug-legendu-mazai-tiesos--46741516</link><description><![CDATA[Kas yra Lietuvos totoriai ir kas juo pavadino būtent Lietuvos totoriais? Kokiomis legendomis aiškinamas jų atsiradimas Lietuvoje? Kiek šios legendos paremtos realybe? Kokia kalba kalbėjo Lietuvos totoriai, kokias kultūrines tradicijas puoselėjo? Kaip save pozicionavo Lietuvos totoriai vyrai ir moterys? Pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesore ir Lietuvos istorijos instituto vyriausiąja mokslo darbuotoja Tamara Bairašauskaite.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46741516</guid><pubDate>Wed, 29 Sep 2021 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46741516/2021_09_29_3353_1_20210929150621761.mp3" length="49189587" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas yra Lietuvos totoriai ir kas juo pavadino būtent Lietuvos totoriais? Kokiomis legendomis aiškinamas jų atsiradimas Lietuvoje? Kiek šios legendos paremtos realybe? Kokia kalba kalbėjo Lietuvos totoriai, kokias kultūrines tradicijas puoselėjo? Kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas yra Lietuvos totoriai ir kas juo pavadino būtent Lietuvos totoriais? Kokiomis legendomis aiškinamas jų atsiradimas Lietuvoje? Kiek šios legendos paremtos realybe? Kokia kalba kalbėjo Lietuvos totoriai, kokias kultūrines tradicijas puoselėjo? Kaip save pozicionavo Lietuvos totoriai vyrai ir moterys? Pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesore ir Lietuvos istorijos instituto vyriausiąja mokslo darbuotoja Tamara Bairašauskaite.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3075</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Diplomatiniai santykiai LDK: kaip derėtis, kai neįmanoma susitarti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-diplomatiniai-santykiai-ldk-kaip-deretis-kai-neimanoma-susitarti--46634836</link><description><![CDATA[Kaip Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vyko tarptautinės derybos? Kokia buvo diplomatų kasdienybė, pasitelktos derybų technikos, metodai? Kaip derėtis, kai neįmanoma susitarti? Diplomato profesijos paslaptis atskleidžia ir apie XVI a. LDK derybų procesą Maskvos valstybe pasakoja istorikas Marius Sirutavičius.<br /><br />Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46634836</guid><pubDate>Wed, 22 Sep 2021 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46634836/2021_09_22_3353_1_p_20210922150532702.mp3" length="45302984" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vyko tarptautinės derybos? Kokia buvo diplomatų kasdienybė, pasitelktos derybų technikos, metodai? Kaip derėtis, kai neįmanoma susitarti? Diplomato profesijos paslaptis atskleidžia ir apie XVI a. LDK derybų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vyko tarptautinės derybos? Kokia buvo diplomatų kasdienybė, pasitelktos derybų technikos, metodai? Kaip derėtis, kai neįmanoma susitarti? Diplomato profesijos paslaptis atskleidžia ir apie XVI a. LDK derybų procesą Maskvos valstybe pasakoja istorikas Marius Sirutavičius.<br /><br />Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2832</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Nematerialusis paveldas: tarp mados ir tradicijos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-nematerialusis-paveldas-tarp-mados-ir-tradicijos--46537571</link><description><![CDATA[Kas yra nematerialusis paveldas ir kurios tradicijos vadinamos gyvosiomis? Kaip laikas lemia tradicijos kaitą, praktikavimą ir išlikimą? Kas lemia naujovių tradicijoje priėmimą ir atmetimą? Kur yra riba tarp nematerialaus paveldo kaip tradicijos ir mados? Kokia yra mokslininko atsakomybė nematerialaus paveldo gyvavimo cikle? Pokalbis su humanitarinių mokslų daktare, mitologe, folkloriste Daiva Vaitkevičiene.<br /><br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46537571</guid><pubDate>Wed, 15 Sep 2021 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46537571/2021_09_15_3353_1_20210915150511001.mp3" length="48220758" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas yra nematerialusis paveldas ir kurios tradicijos vadinamos gyvosiomis? Kaip laikas lemia tradicijos kaitą, praktikavimą ir išlikimą? Kas lemia naujovių tradicijoje priėmimą ir atmetimą? Kur yra riba tarp nematerialaus paveldo kaip tradicijos ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas yra nematerialusis paveldas ir kurios tradicijos vadinamos gyvosiomis? Kaip laikas lemia tradicijos kaitą, praktikavimą ir išlikimą? Kas lemia naujovių tradicijoje priėmimą ir atmetimą? Kur yra riba tarp nematerialaus paveldo kaip tradicijos ir mados? Kokia yra mokslininko atsakomybė nematerialaus paveldo gyvavimo cikle? Pokalbis su humanitarinių mokslų daktare, mitologe, folkloriste Daiva Vaitkevičiene.<br /><br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3014</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Ar galime moksliškai kalbėti apie stebuklinguosius Švč. Mergelės Marijos atvaizdus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-ar-galime-moksliskai-kalbeti-apie-stebuklinguosius-svc-mergeles-marijos-atvaizdus--46439059</link><description><![CDATA[Rugsėjo 8 d. Vakarų krikščionybėje yra laikoma Marijos gimimo diena. Kokiu pamaldumu Švč. Mergelei ir kodėl pasižymėjo kunigaikštis Vytautas? Koks buvo LDK žmonių santykis su stebuklingais švč. Mergelės Marijos atvaizdais? Pokalbis su menotyrininke dr. Tojana Račiūnaite.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46439059</guid><pubDate>Wed, 08 Sep 2021 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46439059/2021_09_08_3353_1_20210908150457851.mp3" length="49383102" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rugsėjo 8 d. Vakarų krikščionybėje yra laikoma Marijos gimimo diena. Kokiu pamaldumu Švč. Mergelei ir kodėl pasižymėjo kunigaikštis Vytautas? Koks buvo LDK žmonių santykis su stebuklingais švč. Mergelės Marijos atvaizdais? Pokalbis su menotyrininke...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rugsėjo 8 d. Vakarų krikščionybėje yra laikoma Marijos gimimo diena. Kokiu pamaldumu Švč. Mergelei ir kodėl pasižymėjo kunigaikštis Vytautas? Koks buvo LDK žmonių santykis su stebuklingais švč. Mergelės Marijos atvaizdais? Pokalbis su menotyrininke dr. Tojana Račiūnaite.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3087</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Rugsėjo 1-oji ir mokymasis Lietuvoje sovietmečiu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-rugsejo-1-oji-ir-mokymasis-lietuvoje-sovietmeciu--46328500</link><description><![CDATA[Nuo kada ir kodėl mokslo metų pradžią minime rugsėjo 1-ąją? Kaip susiklostė iki šiol įgyvendinamos Mokslo ir žinių dienos minėjimo tradicijos, ritualai? Kaip atrodė sovietinių Lietuvos mokyklų mokinių kasdienybė, santykis su mokytojais? Kokias pertvarkas iki nepriklausomybės atgavimo išgyveno Lietuvos švietimo sistema? Pokalbis su istoriku doc. Dr. Algirdu Jakubčioniu.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46328500</guid><pubDate>Wed, 01 Sep 2021 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46328500/2021_09_01_3353_1_20210901150526703.mp3" length="48211562" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo kada ir kodėl mokslo metų pradžią minime rugsėjo 1-ąją? Kaip susiklostė iki šiol įgyvendinamos Mokslo ir žinių dienos minėjimo tradicijos, ritualai? Kaip atrodė sovietinių Lietuvos mokyklų mokinių kasdienybė, santykis su mokytojais? Kokias...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo kada ir kodėl mokslo metų pradžią minime rugsėjo 1-ąją? Kaip susiklostė iki šiol įgyvendinamos Mokslo ir žinių dienos minėjimo tradicijos, ritualai? Kaip atrodė sovietinių Lietuvos mokyklų mokinių kasdienybė, santykis su mokytojais? Kokias pertvarkas iki nepriklausomybės atgavimo išgyveno Lietuvos švietimo sistema? Pokalbis su istoriku doc. Dr. Algirdu Jakubčioniu.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3014</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kodėl mums taip sunku statyti paminklus istorijai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kodel-mums-taip-sunku-statyti-paminklus-istorijai--45047370</link><description><![CDATA[Ar paveldo ir istorijos komunikacija yra tik puikavimasis įsivaizduojamomis praeities brangenybėmis? O galbūt tai gali reprezentuoti Lietuvą šiuolaikiniame pasaulyje? Kokie iššūkiai kyla menininkams, kurie kuria istorine tematika? Kodėl mums taip sunku statyti istorinių asmenybių paminklus? Ką tai sako apie mūsų santykį su praeitimi? Pokalbis apie ryšius tarp istorijos, paveldo, menų ir dizaino su dailininku, ekspozicijų dizaineriu Sauliumi Valiumi.<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45047370</guid><pubDate>Wed, 26 May 2021 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45047370/2021_05_26_09d_da3c2279_3353_p_20210526150510652.mp3" length="47468041" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar paveldo ir istorijos komunikacija yra tik puikavimasis įsivaizduojamomis praeities brangenybėmis? O galbūt tai gali reprezentuoti Lietuvą šiuolaikiniame pasaulyje? Kokie iššūkiai kyla menininkams, kurie kuria istorine tematika? Kodėl mums taip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar paveldo ir istorijos komunikacija yra tik puikavimasis įsivaizduojamomis praeities brangenybėmis? O galbūt tai gali reprezentuoti Lietuvą šiuolaikiniame pasaulyje? Kokie iššūkiai kyla menininkams, kurie kuria istorine tematika? Kodėl mums taip sunku statyti istorinių asmenybių paminklus? Ką tai sako apie mūsų santykį su praeitimi? Pokalbis apie ryšius tarp istorijos, paveldo, menų ir dizaino su dailininku, ekspozicijų dizaineriu Sauliumi Valiumi.<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2967</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kodėl Vilnius turi Jeruzalę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kodel-vilnius-turi-jeruzale--44909850</link><description><![CDATA[Kuo ypatinga Vilniaus Kalvarijų istorija ir kodėl Lietuvos sostinėje turime Jeruzalę? Kas išlikę ir atkurta iš sovietmečiu susprogdintų Kalvarijų koplyčių? Kokie didžiausi iki šiol neatsakyti klausimai apie Kalvarija? Piligrimų keliais nuo Aušros vartų iki Kalvarijų vedžioja menotyrininkė Rūta Janonienė.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44909850</guid><pubDate>Wed, 19 May 2021 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44909850/2021_05_19_09d_da3c2279_3353_20210519150531669.mp3" length="48781687" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kuo ypatinga Vilniaus Kalvarijų istorija ir kodėl Lietuvos sostinėje turime Jeruzalę? Kas išlikę ir atkurta iš sovietmečiu susprogdintų Kalvarijų koplyčių? Kokie didžiausi iki šiol neatsakyti klausimai apie Kalvarija? Piligrimų keliais nuo Aušros...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kuo ypatinga Vilniaus Kalvarijų istorija ir kodėl Lietuvos sostinėje turime Jeruzalę? Kas išlikę ir atkurta iš sovietmečiu susprogdintų Kalvarijų koplyčių? Kokie didžiausi iki šiol neatsakyti klausimai apie Kalvarija? Piligrimų keliais nuo Aušros vartų iki Kalvarijų vedžioja menotyrininkė Rūta Janonienė.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3049</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-ved-indre-kaminckaite--44789018</link><description><![CDATA[Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44789018</guid><pubDate>Wed, 12 May 2021 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44789018/2021_05_12_09d_da3c2279_3353_20210512150620029.mp3" length="49912684" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3120</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-ved-indre-kaminckaite--44641802</link><description><![CDATA[Džiazuojanti istorija. Ar istorija ir paveldas draugauja su turizmu?<br /><br />Ar žodžiai „istorija“ ir „paveldas“ turistautojui nekelia nuobodulio? Kaip šie elementai pasitelkiami turizmo komunikacijoje ir kokį potencialą turi užsienio keliautojams pritraukti? Kokie Lietuvos istoriniai, paveldo objektai yra geriausi turizmo rinkodaros ir komunikacijos pavyzdžiai? Galiausiai, ką gali pasiūlyti ne tik cepelinus ir šaltibarščius ragauti kviečiantis Lietuvos gastronominis turizmas? Pokalbis su komunikacijos specialiste Indre Trakimaite-Šeškuviene.<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44641802</guid><pubDate>Wed, 05 May 2021 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44641802/2021_05_05_09d_da3c2279_3353_p_20210505150652792.mp3" length="45878960" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Džiazuojanti istorija. Ar istorija ir paveldas draugauja su turizmu?

Ar žodžiai „istorija“ ir „paveldas“ turistautojui nekelia nuobodulio? Kaip šie elementai pasitelkiami turizmo komunikacijoje ir kokį potencialą turi užsienio keliautojams...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Džiazuojanti istorija. Ar istorija ir paveldas draugauja su turizmu?<br /><br />Ar žodžiai „istorija“ ir „paveldas“ turistautojui nekelia nuobodulio? Kaip šie elementai pasitelkiami turizmo komunikacijoje ir kokį potencialą turi užsienio keliautojams pritraukti? Kokie Lietuvos istoriniai, paveldo objektai yra geriausi turizmo rinkodaros ir komunikacijos pavyzdžiai? Galiausiai, ką gali pasiūlyti ne tik cepelinus ir šaltibarščius ragauti kviečiantis Lietuvos gastronominis turizmas? Pokalbis su komunikacijos specialiste Indre Trakimaite-Šeškuviene.<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2868</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kur Lietuvoje ieškoti Bizantijos pėdsakų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kur-lietuvoje-ieskoti-bizantijos-pedsaku--44536715</link><description><![CDATA[Kokių žinių apie Bizantijos pėdsakus Lietuvoje menotyrininkei Giedrei Mickūnaitei suteikė Trakų bažnyčios tapybos tyrinėjimai, tapę kone detektyvu? Kokią Lietuvos žydų istorijos paveldo situaciją parodė sinagogų sąvado sudarinėjimas? Kelionė su G. Mickūnaite nuo Bizantijos, pagoniškųjų ir krikščioniškųjų Viduramžių Lietuvoje iki šiuolaikinio meno.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44536715</guid><pubDate>Wed, 28 Apr 2021 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44536715/2021_04_28_09d_da3c2279_3353_p_20210428150436857.mp3" length="49150745" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokių žinių apie Bizantijos pėdsakus Lietuvoje menotyrininkei Giedrei Mickūnaitei suteikė Trakų bažnyčios tapybos tyrinėjimai, tapę kone detektyvu? Kokią Lietuvos žydų istorijos paveldo situaciją parodė sinagogų sąvado sudarinėjimas? Kelionė su G....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokių žinių apie Bizantijos pėdsakus Lietuvoje menotyrininkei Giedrei Mickūnaitei suteikė Trakų bažnyčios tapybos tyrinėjimai, tapę kone detektyvu? Kokią Lietuvos žydų istorijos paveldo situaciją parodė sinagogų sąvado sudarinėjimas? Kelionė su G. Mickūnaite nuo Bizantijos, pagoniškųjų ir krikščioniškųjų Viduramžių Lietuvoje iki šiuolaikinio meno.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3072</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kražių „skerdynės“. Kodėl reikalingos kabutės?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kraziu-skerdynes-kodel-reikalingos-kabutes--44424607</link><description><![CDATA[Kas iš tiesų įvyko per Kražių skerdynes? Kas telkė Kražių gyventojus, kurstė ir skatino jų pasipriešinimo nuotaikas? Kaip vyko ir buvo malšinamas gyventojų pasipriešinimas bažnyčios uždarymui? Kodėl šie įvykiai susilaukė milžiniško pasaulio žiniasklaidos dėmesio? Kodėl jie imti vadinti skerdynėmis ir kokią kanotaciją turi šis pavadinimas? Pokalbis su istoriku dr. Dariumi Staliūnu.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44424607</guid><pubDate>Wed, 21 Apr 2021 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44424607/2021_04_21_09d_da3c2279_3353_20210421153952065.mp3" length="47088952" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas iš tiesų įvyko per Kražių skerdynes? Kas telkė Kražių gyventojus, kurstė ir skatino jų pasipriešinimo nuotaikas? Kaip vyko ir buvo malšinamas gyventojų pasipriešinimas bažnyčios uždarymui? Kodėl šie įvykiai susilaukė milžiniško pasaulio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas iš tiesų įvyko per Kražių skerdynes? Kas telkė Kražių gyventojus, kurstė ir skatino jų pasipriešinimo nuotaikas? Kaip vyko ir buvo malšinamas gyventojų pasipriešinimas bažnyčios uždarymui? Kodėl šie įvykiai susilaukė milžiniško pasaulio žiniasklaidos dėmesio? Kodėl jie imti vadinti skerdynėmis ir kokią kanotaciją turi šis pavadinimas? Pokalbis su istoriku dr. Dariumi Staliūnu.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2943</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip kinas konstruoja istoriją?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-kinas-konstruoja-istorija--44331116</link><description><![CDATA[Iš kokių filmų susiformuojame supratimą apie skirtingus istorinius laikotarpius – populiarių vaidybinių serialų, pavyzdžiui, „Vikingai“ ar „Karūna“, ar dokumentinių filmų? Kaip vaidybiniame ir dokumentiniame kine konstruojama istorija? Kaip dažnai kino juostos pasitelkiamos kaip manipuliacinės, propagandinės priemonės? Apie paveldą ir istoriją dokumentiniame ir vaidybiniame kine – pokalbis su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkėmis dr. Renata Šukaityte ir dr. Renata Stonyte.<br /><br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44331116</guid><pubDate>Wed, 14 Apr 2021 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44331116/2021_04_14_09d_da3c2279_3353_p_20210414150410714.mp3" length="39701941" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Iš kokių filmų susiformuojame supratimą apie skirtingus istorinius laikotarpius – populiarių vaidybinių serialų, pavyzdžiui, „Vikingai“ ar „Karūna“, ar dokumentinių filmų? Kaip vaidybiniame ir dokumentiniame kine konstruojama istorija? Kaip dažnai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Iš kokių filmų susiformuojame supratimą apie skirtingus istorinius laikotarpius – populiarių vaidybinių serialų, pavyzdžiui, „Vikingai“ ar „Karūna“, ar dokumentinių filmų? Kaip vaidybiniame ir dokumentiniame kine konstruojama istorija? Kaip dažnai kino juostos pasitelkiamos kaip manipuliacinės, propagandinės priemonės? Apie paveldą ir istoriją dokumentiniame ir vaidybiniame kine – pokalbis su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkėmis dr. Renata Šukaityte ir dr. Renata Stonyte.<br /><br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2482</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kodėl vienuolijos sovietmečiu buvo visuomenės pasipriešinimo bazė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kodel-vienuolijos-sovietmeciu-buvo-visuomenes-pasipriesinimo-baze--44239198</link><description><![CDATA[Sovietai nuo pat pradžių suvokė, kad vienuolijos buvo visuomenės pasipriešinimo bazė – tvirtina sovietologas Arūnas Streikus. Kaip XX a. antroje pusėje iki nepriklausomybės atgavimo pogrindžio sąlygomis veikė vienuolijos? Kokią intelektualinę veiklą plėtojo? Kodėl moterų vienuolijų veikla buvo aktyvesnė nei vyrų? Kodėl „parazitiniais reakcinės ideologijos židiniais“ laikytų vienuolijų vaidmuo ne tik nesumažėjo, bet netgi padidėjo? Pokalbis su istoriku A. Streikumi.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44239198</guid><pubDate>Wed, 07 Apr 2021 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44239198/2021_04_07_09d_da3c2279_3353_p_20210407150547916.mp3" length="48056528" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sovietai nuo pat pradžių suvokė, kad vienuolijos buvo visuomenės pasipriešinimo bazė – tvirtina sovietologas Arūnas Streikus. Kaip XX a. antroje pusėje iki nepriklausomybės atgavimo pogrindžio sąlygomis veikė vienuolijos? Kokią intelektualinę veiklą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sovietai nuo pat pradžių suvokė, kad vienuolijos buvo visuomenės pasipriešinimo bazė – tvirtina sovietologas Arūnas Streikus. Kaip XX a. antroje pusėje iki nepriklausomybės atgavimo pogrindžio sąlygomis veikė vienuolijos? Kokią intelektualinę veiklą plėtojo? Kodėl moterų vienuolijų veikla buvo aktyvesnė nei vyrų? Kodėl „parazitiniais reakcinės ideologijos židiniais“ laikytų vienuolijų vaidmuo ne tik nesumažėjo, bet netgi padidėjo? Pokalbis su istoriku A. Streikumi.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3004</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kodėl LDK moterys našlės buvo laikomos pusės žmogaus lavonais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kodel-ldk-moterys-nasles-buvo-laikomos-puses-zmogaus-lavonais--44129363</link><description><![CDATA[„Iš XVI-XVII a. literatūros man įstrigęs pasakymas, kad kai miršta vyras, lieka tik pusė moters. Ir jeigu ji toliau bando dalyvauti viešame gyvenime, ji atrodo kaip pusės žmogaus lavonas“, – pasakoja Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja dr. Jolita Sarcevičienė. Ar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterys apmąstė savo padėtį ir lyginosi su vyrais? Koks tuomet buvo vyrų įsivaizduojamas moters idealas, ko buvo tikimasi iš būsimų žmonų ir kaip moterys ruošėsi vedybiniam gyvenimui? Kaip laužė to laikmečio moteriškumo standartus?<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44129363</guid><pubDate>Wed, 31 Mar 2021 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44129363/2021_03_31_09d_da3c2279_3353_20210331150514996.mp3" length="48619937" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Iš XVI-XVII a. literatūros man įstrigęs pasakymas, kad kai miršta vyras, lieka tik pusė moters. Ir jeigu ji toliau bando dalyvauti viešame gyvenime, ji atrodo kaip pusės žmogaus lavonas“, – pasakoja Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja dr....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Iš XVI-XVII a. literatūros man įstrigęs pasakymas, kad kai miršta vyras, lieka tik pusė moters. Ir jeigu ji toliau bando dalyvauti viešame gyvenime, ji atrodo kaip pusės žmogaus lavonas“, – pasakoja Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja dr. Jolita Sarcevičienė. Ar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterys apmąstė savo padėtį ir lyginosi su vyrais? Koks tuomet buvo vyrų įsivaizduojamas moters idealas, ko buvo tikimasi iš būsimų žmonų ir kaip moterys ruošėsi vedybiniam gyvenimui? Kaip laužė to laikmečio moteriškumo standartus?<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3039</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-ved-rimvydas-lauzikas-ir-indre-kaminckaite--44032876</link><description><![CDATA[Džiazuojanti istorija. Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė<br />Kokių istorinių augalų veislių rastume Lietuvoje ir kaip jas identifikuoti? Pokalbis su Gamtinės žemdirbystės instituto vadovu Gražvydu Jegelevičiumi.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44032876</guid><pubDate>Wed, 24 Mar 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44032876/2021_03_24_09d_da3c2279_3353_p_20210324150514041.mp3" length="45030085" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Džiazuojanti istorija. Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė
Kokių istorinių augalų veislių rastume Lietuvoje ir kaip jas identifikuoti? Pokalbis su Gamtinės žemdirbystės instituto vadovu Gražvydu Jegelevičiumi.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Džiazuojanti istorija. Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė<br />Kokių istorinių augalų veislių rastume Lietuvoje ir kaip jas identifikuoti? Pokalbis su Gamtinės žemdirbystės instituto vadovu Gražvydu Jegelevičiumi.]]></itunes:summary><itunes:duration>2815</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-ved-indre-kaminckaite--43932876</link><description><![CDATA[Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43932876</guid><pubDate>Wed, 17 Mar 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43932876/2021_03_17_09d_da3c2279_3353_20210317150537838.mp3" length="49535685" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3096</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-ved-indre-kaminckaite--43825379</link><description><![CDATA[Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43825379</guid><pubDate>Wed, 10 Mar 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43825379/2021_03_10_09d_da3c2279_3353_20210310150458219.mp3" length="50882768" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Ar Jonas Basanavičius buvo ir kraštotyrininkas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-ar-jonas-basanavicius-buvo-ir-krastotyrininkas--43720561</link><description><![CDATA[„Tautiškumo pajauta yra ta energija, kuri per meilę savo kraštui veda prie pažinimo ir daro šią talką mokslui labai prasmingą“, – sako fizinių mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka. Minėtoji talka mokslui – tai mėgėjų ar piliečių mokslų tyrimai, kraštotyra. Kaip neprofesionalų, žmonių neturinčių formalaus išsilavinimo toje srityje, kurios atlieka tyrimus, darbai pasitarnauja nacionaliniam mokslui? Kokią asmenybę ar asmenybes galėtume vadinti Lietuvos istorijos ir paveldo „mėgėjiškų“ tyrimų pradininkais? Kuo šioje srityje nusipelnė tautos patriarchas, gydytojas Jonas Basanavičius? Kaip atrodė kraštotyra sovietmečiu ir už kokią veiklą buvo galima lengvai sulaukti valdžios nemalonės? Pokalbis su prof. Libertu Klimka.<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43720561</guid><pubDate>Wed, 03 Mar 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43720561/2021_03_03_09d_da3c2279_3353_p_20210303150516252.mp3" length="46847790" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Tautiškumo pajauta yra ta energija, kuri per meilę savo kraštui veda prie pažinimo ir daro šią talką mokslui labai prasmingą“, – sako fizinių mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka. Minėtoji talka mokslui – tai mėgėjų ar piliečių mokslų tyrimai,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Tautiškumo pajauta yra ta energija, kuri per meilę savo kraštui veda prie pažinimo ir daro šią talką mokslui labai prasmingą“, – sako fizinių mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka. Minėtoji talka mokslui – tai mėgėjų ar piliečių mokslų tyrimai, kraštotyra. Kaip neprofesionalų, žmonių neturinčių formalaus išsilavinimo toje srityje, kurios atlieka tyrimus, darbai pasitarnauja nacionaliniam mokslui? Kokią asmenybę ar asmenybes galėtume vadinti Lietuvos istorijos ir paveldo „mėgėjiškų“ tyrimų pradininkais? Kuo šioje srityje nusipelnė tautos patriarchas, gydytojas Jonas Basanavičius? Kaip atrodė kraštotyra sovietmečiu ir už kokią veiklą buvo galima lengvai sulaukti valdžios nemalonės? Pokalbis su prof. Libertu Klimka.<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2928</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Architektūriniai Pacų pėdsakai Lietuvoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-architekturiniai-pacu-pedsakai-lietuvoje--43615864</link><description><![CDATA[Kodėl prieš 20 metų pradėjęs eiti LDK didikų Pacų giminės pėdsakais istorikas Mindaugas Paknys vis nesiliauja? Už kokių šiaurės barokų perlų atsiradimą Lietuvoje turime būti dėkingi Pacams? Kokiomis aplinkybėmis steigtas Pažaislio vienuolynas ir kodėl čia įsikūrė kamalduliai? Kokia jų vienuolinio gyvenimo specifika ir kodėl tai iš dalies nepritiko puošniems Pažaislio rūmams? Pokalbis su istoriku Mindaugu Pakniu.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43615864</guid><pubDate>Wed, 24 Feb 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43615864/2021_02_24_09d_da3c2279_3353_p_20210224150533599.mp3" length="44245576" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl prieš 20 metų pradėjęs eiti LDK didikų Pacų giminės pėdsakais istorikas Mindaugas Paknys vis nesiliauja? Už kokių šiaurės barokų perlų atsiradimą Lietuvoje turime būti dėkingi Pacams? Kokiomis aplinkybėmis steigtas Pažaislio vienuolynas ir kodėl...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl prieš 20 metų pradėjęs eiti LDK didikų Pacų giminės pėdsakais istorikas Mindaugas Paknys vis nesiliauja? Už kokių šiaurės barokų perlų atsiradimą Lietuvoje turime būti dėkingi Pacams? Kokiomis aplinkybėmis steigtas Pažaislio vienuolynas ir kodėl čia įsikūrė kamalduliai? Kokia jų vienuolinio gyvenimo specifika ir kodėl tai iš dalies nepritiko puošniems Pažaislio rūmams? Pokalbis su istoriku Mindaugu Pakniu.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2766</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Šiaudinė Lietuva ir politinės kovos po Vasario 16-osios</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-siaudine-lietuva-ir-politines-kovos-po-vasario-16-osios--43508767</link><description><![CDATA[„Tai buvo visuomenė, kuri gyveno žibalinėj, medinėj, šiaudinėj Lietuvoj“, – apie tai, kaip po Vasario 16-osios, tarpukariu gyveno valstybės žmonės, pasakoja istorikas doc. dr. Saulius Kaubrys. Kaip atrodė vasario 17-osios rytas, kaip žinia apie nepriklausomą Lietuvą pasklido tarp gyventojų ir kaip buvo sutikta? Kokia buvo to meto visuomenė – kiek išsilavinusi, pasiturinti, politiškai aktyvi? Kaip atrodė tarpukario Lietuvos politinė arena, kokios partijos ir dėl ko kovojo tarpusavyje? Kokie buvo naujos valstybės prioritetai ir kuriose srityse pasiekta didžiausia pažanga? Pokalbis apie tarpukario Lietuvą su istoriku Sauliumi Kaubriu.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43508767</guid><pubDate>Wed, 17 Feb 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43508767/2021_02_17_09d_da3c2279_2719748_p_20210217150404700.mp3" length="47792795" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Tai buvo visuomenė, kuri gyveno žibalinėj, medinėj, šiaudinėj Lietuvoj“, – apie tai, kaip po Vasario 16-osios, tarpukariu gyveno valstybės žmonės, pasakoja istorikas doc. dr. Saulius Kaubrys. Kaip atrodė vasario 17-osios rytas, kaip žinia apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Tai buvo visuomenė, kuri gyveno žibalinėj, medinėj, šiaudinėj Lietuvoj“, – apie tai, kaip po Vasario 16-osios, tarpukariu gyveno valstybės žmonės, pasakoja istorikas doc. dr. Saulius Kaubrys. Kaip atrodė vasario 17-osios rytas, kaip žinia apie nepriklausomą Lietuvą pasklido tarp gyventojų ir kaip buvo sutikta? Kokia buvo to meto visuomenė – kiek išsilavinusi, pasiturinti, politiškai aktyvi? Kaip atrodė tarpukario Lietuvos politinė arena, kokios partijos ir dėl ko kovojo tarpusavyje? Kokie buvo naujos valstybės prioritetai ir kuriose srityse pasiekta didžiausia pažanga? Pokalbis apie tarpukario Lietuvą su istoriku Sauliumi Kaubriu.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2987</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Galbūt pirmasis informacinis karas vyko Lietuvoje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-galbut-pirmasis-informacinis-karas-vyko-lietuvoje--43383569</link><description><![CDATA[„Propaganda žudo, tik ne taip tiesiogiai kaip realūs ginklai“, – tvirtina Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto asistentas, dr. Viktor Denisenko. Kodėl apie informacinius karus pastarąjį dešimtmetį kalbame itin intensyviai? Kodėl 2014-ieji žymi lūžį informacinių karų eroje ir ar galime kalbėti apie pandemijos lūžį? Kokios Lietuvos istorijos žinios yra jautriausi akmenėliai, kuriuos nuolat judina informacinio karo architektai? Kiek mes patys suteikiame pretekstų informacinėms atakoms ir ar veikia strategija į propagandą atsakyti propaganda? Pokalbis su informacinių karų ir propagandos ekspertu Viktor Denisenko.<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43383569</guid><pubDate>Wed, 10 Feb 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43383569/2021_02_10_09d_da3c2279_2719748_p_20210210150534582.mp3" length="47934901" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Propaganda žudo, tik ne taip tiesiogiai kaip realūs ginklai“, – tvirtina Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto asistentas, dr. Viktor Denisenko. Kodėl apie informacinius karus pastarąjį dešimtmetį kalbame itin intensyviai? Kodėl 2014-ieji...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Propaganda žudo, tik ne taip tiesiogiai kaip realūs ginklai“, – tvirtina Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto asistentas, dr. Viktor Denisenko. Kodėl apie informacinius karus pastarąjį dešimtmetį kalbame itin intensyviai? Kodėl 2014-ieji žymi lūžį informacinių karų eroje ir ar galime kalbėti apie pandemijos lūžį? Kokios Lietuvos istorijos žinios yra jautriausi akmenėliai, kuriuos nuolat judina informacinio karo architektai? Kiek mes patys suteikiame pretekstų informacinėms atakoms ir ar veikia strategija į propagandą atsakyti propaganda? Pokalbis su informacinių karų ir propagandos ekspertu Viktor Denisenko.<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2996</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Patogią kasdienybę paaukoję Lietuvos misionieriai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-patogia-kasdienybe-paaukoje-lietuvos-misionieriai--43266424</link><description><![CDATA[Kuo ypatinga ir žavinti yra patogią ir pažįstamą kasdienybę paaukojusių tautiečių misionierių veikla? Kokius kraštus siekia lietuvių misijos? Kaip vyksta svetimtaučio sąveika su vietine kultūra ir kokias rizikas ši sandūra kelia? Kokių kontroversiškų istorijų apie Lietuvos misionierius galima išgirsti? Pokalbis su istorike Alina Pavasaryte.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43266424</guid><pubDate>Wed, 03 Feb 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43266424/2021_02_03_09d_da3c2279_2719748_p_20210203150739038.mp3" length="49571212" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kuo ypatinga ir žavinti yra patogią ir pažįstamą kasdienybę paaukojusių tautiečių misionierių veikla? Kokius kraštus siekia lietuvių misijos? Kaip vyksta svetimtaučio sąveika su vietine kultūra ir kokias rizikas ši sandūra kelia? Kokių kontroversiškų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kuo ypatinga ir žavinti yra patogią ir pažįstamą kasdienybę paaukojusių tautiečių misionierių veikla? Kokius kraštus siekia lietuvių misijos? Kaip vyksta svetimtaučio sąveika su vietine kultūra ir kokias rizikas ši sandūra kelia? Kokių kontroversiškų istorijų apie Lietuvos misionierius galima išgirsti? Pokalbis su istorike Alina Pavasaryte.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3099</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-ved-indre-kaminckaite--43148438</link><description><![CDATA[Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43148438</guid><pubDate>Wed, 27 Jan 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43148438/2021_01_27_09d_da3c2279_2719748_p_20210127150517048.mp3" length="47939081" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>2997</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Ar Lietuvos istorijos asmenybės įdomios kompiuterinių žaidimų kūrėjams?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-ar-lietuvos-istorijos-asmenybes-idomios-kompiuteriniu-zaidimu-kurejams--43027041</link><description><![CDATA[„Kinas istoriją leidžia pažiūrėti, o kompiuteriniai žaidimai – ją patirti“, – tvirtina humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Asta Skujytė-Razmienė. Kokį santykį su istorija gali kurti kompiuteriniai žaidimai? Kiek Lietuvai svarbu būti matomai kompiuteriniuose žaidimuose ir kodėl lietuviai nekuria žaidimų apie savo istoriją? Ar mūsų istorija įdomi užsienio kompiuterinių žaidimų kūrėjams? Pokalbis su etnologijos mokslų daktare Asta Skujyte-Razmiene.<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43027041</guid><pubDate>Wed, 20 Jan 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43027041/2021_01_20_09d_da3c2279_2719748_20210120150420056.mp3" length="50153429" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kinas istoriją leidžia pažiūrėti, o kompiuteriniai žaidimai – ją patirti“, – tvirtina humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Asta Skujytė-Razmienė. Kokį santykį su istorija gali kurti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kinas istoriją leidžia pažiūrėti, o kompiuteriniai žaidimai – ją patirti“, – tvirtina humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Asta Skujytė-Razmienė. Kokį santykį su istorija gali kurti kompiuteriniai žaidimai? Kiek Lietuvai svarbu būti matomai kompiuteriniuose žaidimuose ir kodėl lietuviai nekuria žaidimų apie savo istoriją? Ar mūsų istorija įdomi užsienio kompiuterinių žaidimų kūrėjams? Pokalbis su etnologijos mokslų daktare Asta Skujyte-Razmiene.<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3135</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kodėl Sausio 13-oji dar netapo mokslinio pažinimo objektu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kodel-sausio-13-oji-dar-netapo-mokslinio-pazinimo-objektu--42916086</link><description><![CDATA[„Kol šie įvykiai buvo politiškai aktualūs, tol jie buvo gyvi“, – sako istorikas Nerijus Šepetys, apgailestaudamas, kad Sausio 13-oji kol kas netapusi mokslinio pažinimo objektu. Kaip rašoma Sausio 13-osios istorija ir kokie šių įvykių vaizdiniai dominuoja? Kaip kuriamas jaunosios, tų įvykių nepatyrusios, kartos žinojimas apie tai, kas ir kodėl nutiko prieš tris dešimtmečius? Apie nestandartines Parlamento ir Televizijos bokšto gynėjų patirtis, kurios sunkiai išverčiamos į pasakojimo kalbą, – pokalbis su istoriku Nerijumi Šepečiu.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42916086</guid><pubDate>Wed, 13 Jan 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42916086/2021_01_13_09d_da3c2279_2719748_20210113150442243.mp3" length="48720247" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kol šie įvykiai buvo politiškai aktualūs, tol jie buvo gyvi“, – sako istorikas Nerijus Šepetys, apgailestaudamas, kad Sausio 13-oji kol kas netapusi mokslinio pažinimo objektu. Kaip rašoma Sausio 13-osios istorija ir kokie šių įvykių vaizdiniai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kol šie įvykiai buvo politiškai aktualūs, tol jie buvo gyvi“, – sako istorikas Nerijus Šepetys, apgailestaudamas, kad Sausio 13-oji kol kas netapusi mokslinio pažinimo objektu. Kaip rašoma Sausio 13-osios istorija ir kokie šių įvykių vaizdiniai dominuoja? Kaip kuriamas jaunosios, tų įvykių nepatyrusios, kartos žinojimas apie tai, kas ir kodėl nutiko prieš tris dešimtmečius? Apie nestandartines Parlamento ir Televizijos bokšto gynėjų patirtis, kurios sunkiai išverčiamos į pasakojimo kalbą, – pokalbis su istoriku Nerijumi Šepečiu.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3045</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Metų skaičiavimo tradicijos ir jas lėmę žmonijos įvykiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-metu-skaiciavimo-tradicijos-ir-jas-leme-zmonijos-ivykiai--42826486</link><description><![CDATA[Kokie žmonijos įvykiai yra tapę vienos ar kitos metų skaičiavimo tradicijos atspirtimi ir kaip, kada pradėtas skaičiuoti laikas? Susikalba ar nesusikalba skirtingi kalendoriai? Kaip politinė valdžia ir jos kaita gali lemti laiko skaičiavimo tvarką? Pirmojoje 2021-ųjų „Džiazuojančioje istorijoje“ – pokalbis su istoriku dr. Martynu Jakuliu apie metų skaičiavimo tradicijas.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42826486</guid><pubDate>Wed, 06 Jan 2021 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42826486/2021_01_06_09d_da3c2279_2719748_p_20210106150643458.mp3" length="48993174" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokie žmonijos įvykiai yra tapę vienos ar kitos metų skaičiavimo tradicijos atspirtimi ir kaip, kada pradėtas skaičiuoti laikas? Susikalba ar nesusikalba skirtingi kalendoriai? Kaip politinė valdžia ir jos kaita gali lemti laiko skaičiavimo tvarką?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokie žmonijos įvykiai yra tapę vienos ar kitos metų skaičiavimo tradicijos atspirtimi ir kaip, kada pradėtas skaičiuoti laikas? Susikalba ar nesusikalba skirtingi kalendoriai? Kaip politinė valdžia ir jos kaita gali lemti laiko skaičiavimo tvarką? Pirmojoje 2021-ųjų „Džiazuojančioje istorijoje“ – pokalbis su istoriku dr. Martynu Jakuliu apie metų skaičiavimo tradicijas.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3063</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Griaunamoji pseudoistorijos jėga</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-griaunamoji-pseudoistorijos-jega--42720648</link><description><![CDATA[„Pseudomokslininkai mano atstovaujantys vieninteliam tikram, nuo mūsų neva nuslėptam mokslui. Jiems nereikia jokių teorijų ir argumentų, jie kalba su mumis labiau kaip pranašai, o ne mokslininkai“, –sako Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Aurimas Švedas, naujos knygos „Istoriko teritorija“ autorius. Kuo istorija skiriasi nuo pseudoistorijos? Kodėl šiandienos kontekstas yra kone ideali terpė skleistis pseudomokslinėms idėjoms? Kodėl jos gali įgyti griaunamąją jėgą? Galiausiai, ar mokslininkai gali ko nors pasimokyti iš pseudomokslininkų? Pokalbis su istoriku Aurimu Švedu.<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42720648</guid><pubDate>Wed, 30 Dec 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42720648/2020_12_30_09d_da3c2279_2719748_20201230150415366.mp3" length="51852851" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Pseudomokslininkai mano atstovaujantys vieninteliam tikram, nuo mūsų neva nuslėptam mokslui. Jiems nereikia jokių teorijų ir argumentų, jie kalba su mumis labiau kaip pranašai, o ne mokslininkai“, –sako Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Pseudomokslininkai mano atstovaujantys vieninteliam tikram, nuo mūsų neva nuslėptam mokslui. Jiems nereikia jokių teorijų ir argumentų, jie kalba su mumis labiau kaip pranašai, o ne mokslininkai“, –sako Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Aurimas Švedas, naujos knygos „Istoriko teritorija“ autorius. Kuo istorija skiriasi nuo pseudoistorijos? Kodėl šiandienos kontekstas yra kone ideali terpė skleistis pseudomokslinėms idėjoms? Kodėl jos gali įgyti griaunamąją jėgą? Galiausiai, ar mokslininkai gali ko nors pasimokyti iš pseudomokslininkų? Pokalbis su istoriku Aurimu Švedu.<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3241</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kada muziejai pasakos žmonių, o ne politikos istoriją?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kada-muziejai-pasakos-zmoniu-o-ne-politikos-istorija--42690993</link><description><![CDATA[„Atėjo laikas pasakoti žmonių, o ne politinių įvykių istoriją“, – įsitikinusi seniausio šalyje Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė, archeologė dr. Rūta Kačkutė. Kokių bendruomenių istorija vis dar neatspindima mūsų muziejuose? Kodėl ir kaip istorijos žinios praverčia kultūros politikos srityje? Pokalbis su prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja švietimui ir kultūrai buvusia muziejininke Rūta Kačkute, kuri taip pat pasakoja apie kalėdines tradicijas Danijoje, kur kas antrus metus sutinka metų pabaigos šventes.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42690993</guid><pubDate>Wed, 23 Dec 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42690993/2020_12_23_09d_da3c2279_2719748.mp3" length="48110026" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Atėjo laikas pasakoti žmonių, o ne politinių įvykių istoriją“, – įsitikinusi seniausio šalyje Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė, archeologė dr. Rūta Kačkutė. Kokių bendruomenių istorija vis dar neatspindima mūsų muziejuose? Kodėl ir kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Atėjo laikas pasakoti žmonių, o ne politinių įvykių istoriją“, – įsitikinusi seniausio šalyje Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė, archeologė dr. Rūta Kačkutė. Kokių bendruomenių istorija vis dar neatspindima mūsų muziejuose? Kodėl ir kaip istorijos žinios praverčia kultūros politikos srityje? Pokalbis su prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja švietimui ir kultūrai buvusia muziejininke Rūta Kačkute, kuri taip pat pasakoja apie kalėdines tradicijas Danijoje, kur kas antrus metus sutinka metų pabaigos šventes.<br /><br />Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3007</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. LDK laikų medicina ir „nugydymo“ istorijos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-ldk-laiku-medicina-ir-nugydymo-istorijos--42518848</link><description><![CDATA[„Jei gyventume 17 a., laisvai COVID-19 pandemiją galėtume vadinti maru ar Dievo bausme“, – sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorė, medicinos istorikė Monika Ramonaitė. Kada ir kokiomis aplinkybėmis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atsiranda pirmieji gydytojai? Kokias ligas jie atpažino ir kokių „nugydymo“ praktikų pasitaikydavo? Koks buvo medicinos ir religijos santykis? Pokalbis su medicinos istorike M. Ramonaite.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42518848</guid><pubDate>Wed, 16 Dec 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42518848/2020_12_16_09d_da3c2279_2719748.mp3" length="50282996" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Jei gyventume 17 a., laisvai COVID-19 pandemiją galėtume vadinti maru ar Dievo bausme“, – sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorė, medicinos istorikė Monika Ramonaitė. Kada ir kokiomis aplinkybėmis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Jei gyventume 17 a., laisvai COVID-19 pandemiją galėtume vadinti maru ar Dievo bausme“, – sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorė, medicinos istorikė Monika Ramonaitė. Kada ir kokiomis aplinkybėmis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atsiranda pirmieji gydytojai? Kokias ligas jie atpažino ir kokių „nugydymo“ praktikų pasitaikydavo? Koks buvo medicinos ir religijos santykis? Pokalbis su medicinos istorike M. Ramonaite.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3143</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Istorijos įkvėpti šiuolaikiniai prekės ženklai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-istorijos-ikvepti-siuolaikiniai-prekes-zenklai--42396265</link><description><![CDATA[Kai išgirstate žodį „akropolis“, apie ką pirmiausia pagalvojate – Senovės Graikijos miestą ant kalno, ar prekybos centrą? Apie istorijos ir archeologijos įkvėptus šiuolaikinius prekės ženklus – pokalbis su tuomet dar tik besikūrusio prekybos centro „Akropolis“ rinkodara besirūpinusiu Lietuvos marketingo asociacijos valdybos nariu, konsultantu Giedriumi Juozapavičiumi ir VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoju, doc. dr. Ramūnu Času.<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42396265</guid><pubDate>Wed, 09 Dec 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42396265/2020_12_09_09d_da3c2279_2719748_20201209150543390.mp3" length="48873638" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kai išgirstate žodį „akropolis“, apie ką pirmiausia pagalvojate – Senovės Graikijos miestą ant kalno, ar prekybos centrą? Apie istorijos ir archeologijos įkvėptus šiuolaikinius prekės ženklus – pokalbis su tuomet dar tik besikūrusio prekybos centro...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kai išgirstate žodį „akropolis“, apie ką pirmiausia pagalvojate – Senovės Graikijos miestą ant kalno, ar prekybos centrą? Apie istorijos ir archeologijos įkvėptus šiuolaikinius prekės ženklus – pokalbis su tuomet dar tik besikūrusio prekybos centro „Akropolis“ rinkodara besirūpinusiu Lietuvos marketingo asociacijos valdybos nariu, konsultantu Giedriumi Juozapavičiumi ir VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoju, doc. dr. Ramūnu Času.<br /><br />Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3055</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Lietuvos istoriją nuo Vytauto iki Landsbergio pasakojantys vyskupų gyvenimai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-lietuvos-istorija-nuo-vytauto-iki-landsbergio-pasakojantys-vyskupu-gyvenimai--42294220</link><description><![CDATA[„Vyskupui keliami reikalavimai turbūt yra aukštesni už tuos, kuriuos prezidentas dabar kelia kandidantams į ministrus“, – sako istorikas Liudas Jovaiša. Kokie tie reikalavimai? Kokį vaidmenį senojoje istorijoje atliko vyskupai, buvę svarbiais ir politiniais, ir ekonominiais ir kultūros veikėjais? Kaip keitėsi vyskupo statusas? Kodėl vyskupų gyvenimus galima skaityti kaip glaustą Lietuvos istoriją – nuo Vytauto ir Jogailos iki Landsbergio? Pokalbis apie vyskupystės istoriją su dr. Liudu Jovaiša.<br /><br />Ved. Indrė Kaminckaitė ir Sigita Maslauskaitė-Mažylienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42294220</guid><pubDate>Wed, 02 Dec 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42294220/2020_12_02_09d_da3c2279_2719748_20201202150519039.mp3" length="50158444" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Vyskupui keliami reikalavimai turbūt yra aukštesni už tuos, kuriuos prezidentas dabar kelia kandidantams į ministrus“, – sako istorikas Liudas Jovaiša. Kokie tie reikalavimai? Kokį vaidmenį senojoje istorijoje atliko vyskupai, buvę svarbiais ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Vyskupui keliami reikalavimai turbūt yra aukštesni už tuos, kuriuos prezidentas dabar kelia kandidantams į ministrus“, – sako istorikas Liudas Jovaiša. Kokie tie reikalavimai? Kokį vaidmenį senojoje istorijoje atliko vyskupai, buvę svarbiais ir politiniais, ir ekonominiais ir kultūros veikėjais? Kaip keitėsi vyskupo statusas? Kodėl vyskupų gyvenimus galima skaityti kaip glaustą Lietuvos istoriją – nuo Vytauto ir Jogailos iki Landsbergio? Pokalbis apie vyskupystės istoriją su dr. Liudu Jovaiša.<br /><br />Ved. Indrė Kaminckaitė ir Sigita Maslauskaitė-Mažylienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3135</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Pirmoji Vilniaus okupacija ir „sidabrinis“ LDK amžius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-pirmoji-vilniaus-okupacija-ir-sidabrinis-ldk-amzius--42159593</link><description><![CDATA[Kodėl sidabriniu vadinamas XVII amžius LDK tyrimuose sulaukia mažiau dėmesio nei kiti? Ką išgyveno Vilnius ir Abiejų Tautų Respublika, patyrusi agresiją tiek iš švedų, tiek iš maskvėnų? Kaip savo veidą Vilnius pakeitė po „Tvano“ – pirmosios šio miesto okupacijos? Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus vadovu dr. Gintautu Sliesoriūnu.<br /><br />Ved. Indrė Kaminckaitė ir Jurgita Verbickienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42159593</guid><pubDate>Wed, 25 Nov 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42159593/2020_11_25_09d_da3c2279_2719748_20201125151939623.mp3" length="50848077" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl sidabriniu vadinamas XVII amžius LDK tyrimuose sulaukia mažiau dėmesio nei kiti? Ką išgyveno Vilnius ir Abiejų Tautų Respublika, patyrusi agresiją tiek iš švedų, tiek iš maskvėnų? Kaip savo veidą Vilnius pakeitė po „Tvano“ – pirmosios šio miesto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl sidabriniu vadinamas XVII amžius LDK tyrimuose sulaukia mažiau dėmesio nei kiti? Ką išgyveno Vilnius ir Abiejų Tautų Respublika, patyrusi agresiją tiek iš švedų, tiek iš maskvėnų? Kaip savo veidą Vilnius pakeitė po „Tvano“ – pirmosios šio miesto okupacijos? Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus vadovu dr. Gintautu Sliesoriūnu.<br /><br />Ved. Indrė Kaminckaitė ir Jurgita Verbickienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3178</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Prie baltų ir partizanų istorijos priartinantys žygiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-prie-baltu-ir-partizanu-istorijos-priartinantys-zygiai--42037678</link><description><![CDATA[Archeologas, prof. Vykintas Vaitkevičius yra puikiai įvaldęs netipines istorijos komunikacijos formas – jo inicijuoti „Vykinto keliai“ kviečia į žygius, kurie padeda pažinti baltų kultūrą, o stovyklos jaunimui „Laisvės kovų atmintis“ leidžia prisiliesti prie herojiškosios – partizanų – istorijos. Kiek veiksmingos šios komunikacijos priemonės ir kokį poveikį bei emocijas sukelia žmonėms, ypač jaunimui? Kokie paties Vykinto Vaitkevičiaus asmeniniai, netikėti atradimai?<br /><br />Ved. Indrė Kaminckaitė ir Rimvydas Laužikas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42037678</guid><pubDate>Wed, 18 Nov 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42037678/2020_11_18_09d_da3c2279_2719748_20201118150427050.mp3" length="49064227" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Archeologas, prof. Vykintas Vaitkevičius yra puikiai įvaldęs netipines istorijos komunikacijos formas – jo inicijuoti „Vykinto keliai“ kviečia į žygius, kurie padeda pažinti baltų kultūrą, o stovyklos jaunimui „Laisvės kovų atmintis“ leidžia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Archeologas, prof. Vykintas Vaitkevičius yra puikiai įvaldęs netipines istorijos komunikacijos formas – jo inicijuoti „Vykinto keliai“ kviečia į žygius, kurie padeda pažinti baltų kultūrą, o stovyklos jaunimui „Laisvės kovų atmintis“ leidžia prisiliesti prie herojiškosios – partizanų – istorijos. Kiek veiksmingos šios komunikacijos priemonės ir kokį poveikį bei emocijas sukelia žmonėms, ypač jaunimui? Kokie paties Vykinto Vaitkevičiaus asmeniniai, netikėti atradimai?<br /><br />Ved. Indrė Kaminckaitė ir Rimvydas Laužikas]]></itunes:summary><itunes:duration>3067</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Žiaurios istorijos žymės Lietuvos partizanų kauluose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-ziaurios-istorijos-zymes-lietuvos-partizanu-kauluose--41920615</link><description><![CDATA[„Nesvarbu, kas ant tavo stalo atguls – miesto prostitutė ar pats karalius, su jais turi elgtis vienodai pagarbiai“, – sako bioarcheologė, antropologė dr. Justina Kozakaitė. Kodėl istoriniai dokumentai gali pagražinti realybę, tačiau žmogaus kaulai nenutylės nieko? Kaip atrodo mirusiųjų palaikus tyrinėjančių mokslininkų darbas? Ką palaikų analizė mums pasakoja apie Lietuvos partizanų istoriją, Adolfo Ramanaukso-Vanago ir Antano Kraujelio-Siaubūno kankinimus? Pokalbis su dr. Justina Kozakaite.<br /><br />Ved. Indrė Kaminckaitė ir Sigita Maslauskaitė-Mažylienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41920615</guid><pubDate>Wed, 11 Nov 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41920615/2020_11_11_09d_da3c2279_2719748_20201111150429863.mp3" length="52157543" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Nesvarbu, kas ant tavo stalo atguls – miesto prostitutė ar pats karalius, su jais turi elgtis vienodai pagarbiai“, – sako bioarcheologė, antropologė dr. Justina Kozakaitė. Kodėl istoriniai dokumentai gali pagražinti realybę, tačiau žmogaus kaulai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Nesvarbu, kas ant tavo stalo atguls – miesto prostitutė ar pats karalius, su jais turi elgtis vienodai pagarbiai“, – sako bioarcheologė, antropologė dr. Justina Kozakaitė. Kodėl istoriniai dokumentai gali pagražinti realybę, tačiau žmogaus kaulai nenutylės nieko? Kaip atrodo mirusiųjų palaikus tyrinėjančių mokslininkų darbas? Ką palaikų analizė mums pasakoja apie Lietuvos partizanų istoriją, Adolfo Ramanaukso-Vanago ir Antano Kraujelio-Siaubūno kankinimus? Pokalbis su dr. Justina Kozakaite.<br /><br />Ved. Indrė Kaminckaitė ir Sigita Maslauskaitė-Mažylienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3260</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Simbolika, už kurios klastojimą grėsdavo mirties bausmė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-simbolika-uz-kurios-klastojima-gresdavo-mirties-bausme--41791151</link><description><![CDATA[Kokios istorijos slypi herbuose, vėliavose ir antspauduose bei kaip jas išnarplioti? Kaip dažnai klastojami šie simboliai ir kokios baudos už tai grėsė? Kokią pagarbą turime skirti valstybinei simbolikai? Pokalbis su šiuolaikinių Lietuvos heraldikos studijų pradininku ir šiuolaikinės Lietuvos Heraldikos kūrėju dr. Edmundu Rimša.<br /><br />Ved. Indrė Kaminckaitė ir Jurgita Verbickienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41791151</guid><pubDate>Wed, 04 Nov 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41791151/2020_11_04_09d_da3c2279_2719748.mp3" length="50802101" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokios istorijos slypi herbuose, vėliavose ir antspauduose bei kaip jas išnarplioti? Kaip dažnai klastojami šie simboliai ir kokios baudos už tai grėsė? Kokią pagarbą turime skirti valstybinei simbolikai? Pokalbis su šiuolaikinių Lietuvos heraldikos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokios istorijos slypi herbuose, vėliavose ir antspauduose bei kaip jas išnarplioti? Kaip dažnai klastojami šie simboliai ir kokios baudos už tai grėsė? Kokią pagarbą turime skirti valstybinei simbolikai? Pokalbis su šiuolaikinių Lietuvos heraldikos studijų pradininku ir šiuolaikinės Lietuvos Heraldikos kūrėju dr. Edmundu Rimša.<br /><br />Ved. Indrė Kaminckaitė ir Jurgita Verbickienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3176</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Dėl kokių „nusižengimų“ archeologija sulaukia žiniasklaidos dėmesio?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-del-kokiu-nusizengimu-archeologija-sulaukia-ziniasklaidos-demesio--41680552</link><description><![CDATA[Kada ir kaip žmogus susiduria su gelbėjimo ir prevencine archeologija? Kodėl būtent dėl tokių darbų archeologija dažniausiai patraukia žiniasklaidos dėmesį? Prevencinis ar gelbėjimo archeologas dažniau yra statybininko draugas ar priešas? Kuo Lietuvai buvo svarbūs Napoleono kapavietės kasinėjimai Šiaurės miestelyje? Kodėl dažnai nutariama nekasinėti masinių kapaviečių? Pokalbis su archeologu, Vilniaus universiteto prof. Albinu Kuncevičiumi.<br /><br />Ved. Indrė Kaminckaitė ir Rimvydas Laužikas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41680552</guid><pubDate>Wed, 28 Oct 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41680552/2020_10_28_09d_da3c2279_2719748_20201028150929152.mp3" length="49918954" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kada ir kaip žmogus susiduria su gelbėjimo ir prevencine archeologija? Kodėl būtent dėl tokių darbų archeologija dažniausiai patraukia žiniasklaidos dėmesį? Prevencinis ar gelbėjimo archeologas dažniau yra statybininko draugas ar priešas? Kuo Lietuvai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kada ir kaip žmogus susiduria su gelbėjimo ir prevencine archeologija? Kodėl būtent dėl tokių darbų archeologija dažniausiai patraukia žiniasklaidos dėmesį? Prevencinis ar gelbėjimo archeologas dažniau yra statybininko draugas ar priešas? Kuo Lietuvai buvo svarbūs Napoleono kapavietės kasinėjimai Šiaurės miestelyje? Kodėl dažnai nutariama nekasinėti masinių kapaviečių? Pokalbis su archeologu, Vilniaus universiteto prof. Albinu Kuncevičiumi.<br /><br />Ved. Indrė Kaminckaitė ir Rimvydas Laužikas]]></itunes:summary><itunes:duration>3120</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kvapą gniaužiantys atradimai bažnyčių spintose, rūsiuose ir palėpėse</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kvapa-gniauziantys-atradimai-baznyciu-spintose-rusiuose-ir-palepese--41569609</link><description><![CDATA[Džiazuojanti istorija. Kvapą gniaužiantys atradimai bažnyčių spintose, rūsiuose ir palėpėse<br /><br />„Bažnyčios buvo kaip kapsulės, kuriose užkonservuota didžioji dalis Lietuvos dailės“, – sako dailės istorikė dr. Dalia Vasiliūnienė. Kaip atrodo jos drauge su kolegomis vykdomos išvykos po Lietuvos bažnyčias ir vienuolijas? Ko ten ieškoma ir kokiais netikėtais būdais atrandama? Koks yra kadaise išnaikinto, išgrobstyto ir išslapstyto bažnytinio meno likimas? Kodėl būtina prakalbinti nebylius atradimus ir kaip tai daroma? Pokalbis su D. Vasiliūniene apie džinsuotus, bažnyčias šturmuojančius ekspertus ir bažnyčių spintose, rūsiuose ir palėpėse dažnai netikėtai atrandamus lobynus.<br /><br />Ved. Indrė Kaminckaitė ir Sigita Maslauskaitė-Mažylienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41569609</guid><pubDate>Wed, 21 Oct 2020 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41569609/2020_10_21_09d_da3c2279_2719748_20201021150714550.mp3" length="50958000" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Džiazuojanti istorija. Kvapą gniaužiantys atradimai bažnyčių spintose, rūsiuose ir palėpėse

„Bažnyčios buvo kaip kapsulės, kuriose užkonservuota didžioji dalis Lietuvos dailės“, – sako dailės istorikė dr. Dalia Vasiliūnienė. Kaip atrodo jos drauge su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Džiazuojanti istorija. Kvapą gniaužiantys atradimai bažnyčių spintose, rūsiuose ir palėpėse<br /><br />„Bažnyčios buvo kaip kapsulės, kuriose užkonservuota didžioji dalis Lietuvos dailės“, – sako dailės istorikė dr. Dalia Vasiliūnienė. Kaip atrodo jos drauge su kolegomis vykdomos išvykos po Lietuvos bažnyčias ir vienuolijas? Ko ten ieškoma ir kokiais netikėtais būdais atrandama? Koks yra kadaise išnaikinto, išgrobstyto ir išslapstyto bažnytinio meno likimas? Kodėl būtina prakalbinti nebylius atradimus ir kaip tai daroma? Pokalbis su D. Vasiliūniene apie džinsuotus, bažnyčias šturmuojančius ekspertus ir bažnyčių spintose, rūsiuose ir palėpėse dažnai netikėtai atrandamus lobynus.<br /><br />Ved. Indrė Kaminckaitė ir Sigita Maslauskaitė-Mažylienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3185</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip keičiasi fotografijos mados?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-keiciasi-fotografijos-mados--41456549</link><description><![CDATA[„Dabar pasaulyje per dvi minutes padaroma tiek nuotraukų, kiek buvo padaryta per visą 19-ą amžių“, – su nusistebėjimu sako fotografijos istorikas Dainius Junevičius. Kada ir kaip fotografija iš elitinės pramogos virsta visuotiniu reiškiniu? Kas formavo fotografijos madas ir kokių, galbūt net ir labai keistų, jų būta? Kodėl fotografijos istorija priklauso vyrams ir kaip šioje srityje reiškėsi moterys? Pokalbis su Dainiumi Junevičiumi apie tai, kaip nespalvota nuotrauka gali pasakoti apie spalvotą kasdienybę.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41456549</guid><pubDate>Wed, 14 Oct 2020 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41456549/2020_10_14_09d_da3c2279_2719748_20201014150510820.mp3" length="50515381" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Dabar pasaulyje per dvi minutes padaroma tiek nuotraukų, kiek buvo padaryta per visą 19-ą amžių“, – su nusistebėjimu sako fotografijos istorikas Dainius Junevičius. Kada ir kaip fotografija iš elitinės pramogos virsta visuotiniu reiškiniu? Kas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Dabar pasaulyje per dvi minutes padaroma tiek nuotraukų, kiek buvo padaryta per visą 19-ą amžių“, – su nusistebėjimu sako fotografijos istorikas Dainius Junevičius. Kada ir kaip fotografija iš elitinės pramogos virsta visuotiniu reiškiniu? Kas formavo fotografijos madas ir kokių, galbūt net ir labai keistų, jų būta? Kodėl fotografijos istorija priklauso vyrams ir kaip šioje srityje reiškėsi moterys? Pokalbis su Dainiumi Junevičiumi apie tai, kaip nespalvota nuotrauka gali pasakoti apie spalvotą kasdienybę.<br /><br />Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>3158</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Atsiversti istorijos vadovėlį, o galbūt… nueiti į spektaklį?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/atsiversti-istorijos-vadoveli-o-galbut-nueiti-i-spektakli--41361043</link><description><![CDATA[Didžiausią internautų dėmesį garsioji Barbora Radvilaitė buvo patraukusi tuomet, kai Anželika Cholina pristatė miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ premjerą – taip byloja „Google Trends” duomenys. Kaip dažnai teatras ieško įkvėpimo žmonijos, regiono, tautos istorijoje? Kiek teatras pajėgus keisti mūsų santykį su istorija? Kaip geriau jos mokytis – atsivertus vadovėlį, ar nuėjus į spektaklį? Pokalbis su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentu Martynu Petriku apie teatrą kaip masinės komunikacijos priemonę ir ideologijos skleidimo įrankį.<br /><br />Ved. Indrė Kaminckaitė ir Rimvydas Laužikas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41361043</guid><pubDate>Wed, 07 Oct 2020 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41361043/2020_10_07_09d_da3c2279_2719748_p_20201007150447718.mp3" length="45863496" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Didžiausią internautų dėmesį garsioji Barbora Radvilaitė buvo patraukusi tuomet, kai Anželika Cholina pristatė miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ premjerą – taip byloja „Google Trends” duomenys. Kaip dažnai teatras ieško...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Didžiausią internautų dėmesį garsioji Barbora Radvilaitė buvo patraukusi tuomet, kai Anželika Cholina pristatė miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ premjerą – taip byloja „Google Trends” duomenys. Kaip dažnai teatras ieško įkvėpimo žmonijos, regiono, tautos istorijoje? Kiek teatras pajėgus keisti mūsų santykį su istorija? Kaip geriau jos mokytis – atsivertus vadovėlį, ar nuėjus į spektaklį? Pokalbis su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentu Martynu Petriku apie teatrą kaip masinės komunikacijos priemonę ir ideologijos skleidimo įrankį.<br /><br />Ved. Indrė Kaminckaitė ir Rimvydas Laužikas]]></itunes:summary><itunes:duration>2867</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kokį Vilnių pažintume per piligrimystės maršrutus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-koki-vilniu-pazintume-per-piligrimystes-marsrutus--41223981</link><description><![CDATA[Ar žinojote, kad Vilnius laikomas Dievo Gailestingumo miestu? Kodėl Lietuvos sostinė nusipelnė tokio titulo ir kaip šiuo atžvilgiu konkuruojame su Lenkija? Kas yra Dievo Gailestingumo kultas ir kuo jis gali būti įdomus šiuolaikiniam, netikinčiam žmogui? Kokių piligrimystės maršrutų yra mūsų sostinėje ir kokį Vilnių atrastume būtent per juos? Apie tai – pokalbis su Vilniaus piligrimų centro vadove Inesa Čaikauskiene.<br /><br />Ved. Indrė Kaminckaitė ir Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41223981</guid><pubDate>Wed, 30 Sep 2020 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41223981/2020_09_30_09d_da3c2279_2719748_20200930150733874.mp3" length="49016162" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar žinojote, kad Vilnius laikomas Dievo Gailestingumo miestu? Kodėl Lietuvos sostinė nusipelnė tokio titulo ir kaip šiuo atžvilgiu konkuruojame su Lenkija? Kas yra Dievo Gailestingumo kultas ir kuo jis gali būti įdomus šiuolaikiniam, netikinčiam...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar žinojote, kad Vilnius laikomas Dievo Gailestingumo miestu? Kodėl Lietuvos sostinė nusipelnė tokio titulo ir kaip šiuo atžvilgiu konkuruojame su Lenkija? Kas yra Dievo Gailestingumo kultas ir kuo jis gali būti įdomus šiuolaikiniam, netikinčiam žmogui? Kokių piligrimystės maršrutų yra mūsų sostinėje ir kokį Vilnių atrastume būtent per juos? Apie tai – pokalbis su Vilniaus piligrimų centro vadove Inesa Čaikauskiene.<br /><br />Ved. Indrė Kaminckaitė ir Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3064</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kodėl žydai buvo laikomi mirtinais nacių priešais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kodel-zydai-buvo-laikomi-mirtinais-naciu-priesais--41081836</link><description><![CDATA[Rugsėjo 23-ąją minime Lietuvos žydų genocido atminimo dieną – tądien 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus getas. Kodėl taip sunku suprasti Holokaustą? Kodėl apskritai jis įvyko ir kodėl būtent žydų tauta buvo laikoma mirtinais nacių priešais? Ką apie genocidą bei lietuvių vaidmenį jame žinojo ir manė pasaulis už Europos ribų? Pokalbis su Holokausto Lietuvoje tyrinėtoju, Milersvilio universiteto Pensilvanijoje istorijos profesoriumi emeritu prof. Sauliumi Sužiedėliu.<br /><br />Ved. Indrė Kaminckaitė ir Jurgita Verbickienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41081836</guid><pubDate>Wed, 23 Sep 2020 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41081836/2020_09_23_09d_da3c2279_2719748_20200923150530286.mp3" length="49516459" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rugsėjo 23-ąją minime Lietuvos žydų genocido atminimo dieną – tądien 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus getas. Kodėl taip sunku suprasti Holokaustą? Kodėl apskritai jis įvyko ir kodėl būtent žydų tauta buvo laikoma mirtinais nacių priešais? Ką apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rugsėjo 23-ąją minime Lietuvos žydų genocido atminimo dieną – tądien 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus getas. Kodėl taip sunku suprasti Holokaustą? Kodėl apskritai jis įvyko ir kodėl būtent žydų tauta buvo laikoma mirtinais nacių priešais? Ką apie genocidą bei lietuvių vaidmenį jame žinojo ir manė pasaulis už Europos ribų? Pokalbis su Holokausto Lietuvoje tyrinėtoju, Milersvilio universiteto Pensilvanijoje istorijos profesoriumi emeritu prof. Sauliumi Sužiedėliu.<br /><br />Ved. Indrė Kaminckaitė ir Jurgita Verbickienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3095</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kam mūsų kasdienybėje reikalinga archeologija?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kam-musu-kasdienybeje-reikalinga-archeologija--40929952</link><description><![CDATA[Kodėl, nors Lietuvoje niekada nestovėjo Akropolis, taip noriai lankomės šio vardo prekybos centruose? Kodėl vieni istoriniai simboliai prigyja popkultūroje, o kiti ne? Kodėl žmonės mieliau renkasi istorijas, o ne mokslinius faktus? Apie tai, kam archeologija ir istorija reikalinga šiuolaikiniam žmogui, ir kokį vaidmenį čia vaidina komunikacija – pokalbyje su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanu, prof. Rimvydu Laužiku. <br /><br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir Rimvydas Laužikas]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40929952</guid><pubDate>Wed, 16 Sep 2020 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40929952/2020_09_16_09d_da3c2279_2719748_20200916150547147.mp3" length="48695169" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl, nors Lietuvoje niekada nestovėjo Akropolis, taip noriai lankomės šio vardo prekybos centruose? Kodėl vieni istoriniai simboliai prigyja popkultūroje, o kiti ne? Kodėl žmonės mieliau renkasi istorijas, o ne mokslinius faktus? Apie tai, kam...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl, nors Lietuvoje niekada nestovėjo Akropolis, taip noriai lankomės šio vardo prekybos centruose? Kodėl vieni istoriniai simboliai prigyja popkultūroje, o kiti ne? Kodėl žmonės mieliau renkasi istorijas, o ne mokslinius faktus? Apie tai, kam archeologija ir istorija reikalinga šiuolaikiniam žmogui, ir kokį vaidmenį čia vaidina komunikacija – pokalbyje su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanu, prof. Rimvydu Laužiku. <br /><br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir Rimvydas Laužikas]]></itunes:summary><itunes:duration>3044</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. O jeigu Mergelę Mariją aprengtume... džinsais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-o-jeigu-mergele-marija-aprengtume-dzinsais--40798322</link><description><![CDATA[Šį kartą kartu su Sigita Maslauskaite-Mažyliene nagrinėjame krikščioniškojo meno ištakas ir aktualumą šiandien. Ar žinojote, kad Baroko laikais buvo priimta šventuosius vaizduoti su tiems laikams būdingais kostiumais? Ar įsivaizduojate šiais laikais nutapytą Mergelę Mariją, dėvinčią džinsus? Ką galima laikyti krikščioniškuoju menu ir kiek jis dera su šiuolaikiniu menu? <br /><br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir Sigita Maslauskaitė-Mažylienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40798322</guid><pubDate>Wed, 09 Sep 2020 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40798322/2020_09_09_09d_da3c2279_2719748_p_20200909150517953.mp3" length="48363728" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šį kartą kartu su Sigita Maslauskaite-Mažyliene nagrinėjame krikščioniškojo meno ištakas ir aktualumą šiandien. Ar žinojote, kad Baroko laikais buvo priimta šventuosius vaizduoti su tiems laikams būdingais kostiumais? Ar įsivaizduojate šiais laikais...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šį kartą kartu su Sigita Maslauskaite-Mažyliene nagrinėjame krikščioniškojo meno ištakas ir aktualumą šiandien. Ar žinojote, kad Baroko laikais buvo priimta šventuosius vaizduoti su tiems laikams būdingais kostiumais? Ar įsivaizduojate šiais laikais nutapytą Mergelę Mariją, dėvinčią džinsus? Ką galima laikyti krikščioniškuoju menu ir kiek jis dera su šiuolaikiniu menu? <br /><br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir Sigita Maslauskaitė-Mažylienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3023</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kodėl Vilniaus Gaonas sėdėjo kalėjime?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kodel-vilniaus-gaonas-sedejo-kalejime--40652677</link><description><![CDATA[Apie Vilniaus Gaoną sklando daugiau legendų nei žinoma tikrų istorinių faktų. Kodėl Toros studijoms ir Talmudo taisymams pasišventęs išminčius, atsisakęs viešojo gyvenimo, sėdėjo kalėjime? Ir kodėl Vilniaus Gaonas svarbus mums šiandien? <br /><br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir Jurgita Verbickienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40652677</guid><pubDate>Wed, 02 Sep 2020 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40652677/2020_09_02_09d_da3c2279_2719748_p_20200902150759483_1.mp3" length="46034441" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie Vilniaus Gaoną sklando daugiau legendų nei žinoma tikrų istorinių faktų. Kodėl Toros studijoms ir Talmudo taisymams pasišventęs išminčius, atsisakęs viešojo gyvenimo, sėdėjo kalėjime? Ir kodėl Vilniaus Gaonas svarbus mums šiandien? 

Ved. Birutė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie Vilniaus Gaoną sklando daugiau legendų nei žinoma tikrų istorinių faktų. Kodėl Toros studijoms ir Talmudo taisymams pasišventęs išminčius, atsisakęs viešojo gyvenimo, sėdėjo kalėjime? Ir kodėl Vilniaus Gaonas svarbus mums šiandien? <br /><br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir Jurgita Verbickienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2878</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Ką bendra turi Simonas Daukantas ir „tarpmakaulis“?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-ka-bendra-turi-simonas-daukantas-ir-tarpmakaulis--28437621</link><description><![CDATA[Ar įmanoma apie Simoną Daukantą kalbėti kaip apie tarp mūsų gyvenusį žmogų, neidealizuojant jo? Už kokius ir dabar vartojamus lietuviškus žodžius turėtume padėkoti Daukantui? Kiek žmonių ryžosi skaityti jo tūkstančio lapų knygą? Ir kodėl Daukantas pykosi su Motiejumi Valančiumi? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto istorikas dr. Aurelijus Gieda. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/28437621</guid><pubDate>Wed, 27 May 2020 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/28437621/2020_05_27_071_a61f68d3_2719748_p_20200527150426475.mp3" length="46440279" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar įmanoma apie Simoną Daukantą kalbėti kaip apie tarp mūsų gyvenusį žmogų, neidealizuojant jo? Už kokius ir dabar vartojamus lietuviškus žodžius turėtume padėkoti Daukantui? Kiek žmonių ryžosi skaityti jo tūkstančio lapų knygą? Ir kodėl Daukantas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar įmanoma apie Simoną Daukantą kalbėti kaip apie tarp mūsų gyvenusį žmogų, neidealizuojant jo? Už kokius ir dabar vartojamus lietuviškus žodžius turėtume padėkoti Daukantui? Kiek žmonių ryžosi skaityti jo tūkstančio lapų knygą? Ir kodėl Daukantas pykosi su Motiejumi Valančiumi? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto istorikas dr. Aurelijus Gieda. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>2903</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kokio lietuvio kandidatūra tarpukariu teikta Nobelio premijai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kokio-lietuvio-kandidatura-tarpukariu-teikta-nobelio-premijai--28273925</link><description><![CDATA[Tarpukariu mokytojo alga siekė 600-800 litų per mėnesį – tai rodo, kokia prestižinė buvo mokytojo profesija. Tačiau ar buvo kam mokyti tuometę mažai raštingą tautą? Ir kaip tarp žmonių, neskiriančių šešeto nuo devyneto, atsirado mokslininkas, kurio kandidatūra buvo teikta Nobelio premijai? Apie švietimą ir raštingumą tarpukario Lietuvoje pasakoja istorikas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros docentas dr. Saulius Kaubrys.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/28273925</guid><pubDate>Wed, 20 May 2020 11:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/28273925/2020_05_20_071_a61f68d3_2719748_p_20200520150523301.mp3" length="48254222" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tarpukariu mokytojo alga siekė 600-800 litų per mėnesį – tai rodo, kokia prestižinė buvo mokytojo profesija. Tačiau ar buvo kam mokyti tuometę mažai raštingą tautą? Ir kaip tarp žmonių, neskiriančių šešeto nuo devyneto, atsirado mokslininkas, kurio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tarpukariu mokytojo alga siekė 600-800 litų per mėnesį – tai rodo, kokia prestižinė buvo mokytojo profesija. Tačiau ar buvo kam mokyti tuometę mažai raštingą tautą? Ir kaip tarp žmonių, neskiriančių šešeto nuo devyneto, atsirado mokslininkas, kurio kandidatūra buvo teikta Nobelio premijai? Apie švietimą ir raštingumą tarpukario Lietuvoje pasakoja istorikas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros docentas dr. Saulius Kaubrys.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3016</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Muziejus: mūzų buveinė ar senienų krautuvė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-muziejus-muzu-buveine-ar-senienu-krautuve--27857471</link><description><![CDATA[Gegužės 18-oji – Tarptautinė muziejų diena. Kaip kūrėsi pirmieji muziejai ir kaip kito idėja, koks turi būti muziejus? Ko muziejų darbuotojai tikisi iš lankytojų ir kaip pastarieji priima naujoves? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanu prof. Rimvydu Laužiku ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus vadovu, Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininku Raimundu Balza. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/27857471</guid><pubDate>Wed, 13 May 2020 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/27857471/2020_05_13_071_a61f68d3_p_20200513150419410.mp3" length="48032704" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gegužės 18-oji – Tarptautinė muziejų diena. Kaip kūrėsi pirmieji muziejai ir kaip kito idėja, koks turi būti muziejus? Ko muziejų darbuotojai tikisi iš lankytojų ir kaip pastarieji priima naujoves? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gegužės 18-oji – Tarptautinė muziejų diena. Kaip kūrėsi pirmieji muziejai ir kaip kito idėja, koks turi būti muziejus? Ko muziejų darbuotojai tikisi iš lankytojų ir kaip pastarieji priima naujoves? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanu prof. Rimvydu Laužiku ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus vadovu, Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininku Raimundu Balza. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>3002</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip vyko rinkimai į Steigiamąjį Seimą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-vyko-rinkimai-i-steigiamaji-seima--26833946</link><description><![CDATA[Prieš šimtą metų įvyko rinkimai į Lietuvos Steigiamąjį Seimą. Kodėl Nepriklausomybės aktą 1918 m. paskelbusi Lietuva į demokratinėms valstybėms įprasto parlamentinio gyvenimo kelią pasuko tik po dvejų metų? Kaip vyko politinė agitacija ir kokius pažadus dalijo politikai? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vyr. mokslo darbuotojas, dr. Algimantas Kasparavičius.<br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/26833946</guid><pubDate>Wed, 06 May 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/26833946/1018645682.mp3" length="47190098" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš šimtą metų įvyko rinkimai į Lietuvos Steigiamąjį Seimą. Kodėl Nepriklausomybės aktą 1918 m. paskelbusi Lietuva į demokratinėms valstybėms įprasto parlamentinio gyvenimo kelią pasuko tik po dvejų metų? Kaip vyko politinė agitacija ir kokius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš šimtą metų įvyko rinkimai į Lietuvos Steigiamąjį Seimą. Kodėl Nepriklausomybės aktą 1918 m. paskelbusi Lietuva į demokratinėms valstybėms įprasto parlamentinio gyvenimo kelią pasuko tik po dvejų metų? Kaip vyko politinė agitacija ir kokius pažadus dalijo politikai? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vyr. mokslo darbuotojas, dr. Algimantas Kasparavičius.<br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2950</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kodėl Vilniaus universitetas vadinamas „labiausiai į rytus nutolusiu Europos universitetu“?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kodel-vilniaus-universitetas-vadinamas-labiausiai-i-rytus-nutolusiu-europos-universitetu--25897654</link><description><![CDATA[Šį kartą laidoje kviečiame prisiminti, kaip kūrėsi pirmieji Europos universitetai, ir iš arčiau pažvelgti į Vilniaus universiteto istoriją. Kodėl Vilniaus universitetas vadinamas „labiausiai į rytus nutolusiu Europos universitetu“? Kaip studijų kokybę suprato XII amžiuje? Apie tai pasakoja istorikė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanė dr. Loreta Skurvydaitė.<br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/25897654</guid><pubDate>Wed, 22 Apr 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/25897654/1018579939.mp3" length="43625324" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šį kartą laidoje kviečiame prisiminti, kaip kūrėsi pirmieji Europos universitetai, ir iš arčiau pažvelgti į Vilniaus universiteto istoriją. Kodėl Vilniaus universitetas vadinamas „labiausiai į rytus nutolusiu Europos universitetu“? Kaip studijų kokybę...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šį kartą laidoje kviečiame prisiminti, kaip kūrėsi pirmieji Europos universitetai, ir iš arčiau pažvelgti į Vilniaus universiteto istoriją. Kodėl Vilniaus universitetas vadinamas „labiausiai į rytus nutolusiu Europos universitetu“? Kaip studijų kokybę suprato XII amžiuje? Apie tai pasakoja istorikė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanė dr. Loreta Skurvydaitė.<br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2727</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kodėl ir kaip anksčiau šunys naudoti žmogaus higienai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kodel-ir-kaip-anksciau-sunys-naudoti-zmogaus-higienai--25527824</link><description><![CDATA[Šį kartą archeologas, Valdovų rūmų muziejaus vyr. muziejininkas dr. Povilas Blaževičius atskleidžia geriausio žmogaus draugo – šuns – istoriją. Ar visada šuo Lietuvoje buvo žmogaus draugas? O gal šunys buvo laikomi ir maistu? Kodėl ir kaip anksčiau šunys naudoti žmogaus higienai? Kada atsiranda šunų veislės? Ir kaip savo mylimiausius šunis – Sibilę ir Grifą – lepino Žygimantas Augustas?<br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/25527824</guid><pubDate>Wed, 15 Apr 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/25527824/1018579726.mp3" length="47015809" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šį kartą archeologas, Valdovų rūmų muziejaus vyr. muziejininkas dr. Povilas Blaževičius atskleidžia geriausio žmogaus draugo – šuns – istoriją. Ar visada šuo Lietuvoje buvo žmogaus draugas? O gal šunys buvo laikomi ir maistu? Kodėl ir kaip anksčiau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šį kartą archeologas, Valdovų rūmų muziejaus vyr. muziejininkas dr. Povilas Blaževičius atskleidžia geriausio žmogaus draugo – šuns – istoriją. Ar visada šuo Lietuvoje buvo žmogaus draugas? O gal šunys buvo laikomi ir maistu? Kodėl ir kaip anksčiau šunys naudoti žmogaus higienai? Kada atsiranda šunų veislės? Ir kaip savo mylimiausius šunis – Sibilę ir Grifą – lepino Žygimantas Augustas?<br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2939</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip Velykas švęsdavo XVIII amžiaus didikai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-velykas-svesdavo-xviii-amziaus-didikai--24973502</link><description><![CDATA[Prieš Velykas – metas pasidomėti, kaip joms ruošdavosi didikai XVIII a. O tai sužinosime per Izabelės Pliaterienės kasdienybę: kaip laikydavosi pasninko Gavėnios metu? Kas vykdavo Didžiąją savaitę ir kaip buvo sutinkamos Velykos? Apie tai pasakoja LDK istorijos skyriaus vadovė, VDU Švietimo akademijos profesorė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.<br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/24973502</guid><pubDate>Wed, 08 Apr 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/24973502/1018579528.mp3" length="46654274" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš Velykas – metas pasidomėti, kaip joms ruošdavosi didikai XVIII a. O tai sužinosime per Izabelės Pliaterienės kasdienybę: kaip laikydavosi pasninko Gavėnios metu? Kas vykdavo Didžiąją savaitę ir kaip buvo sutinkamos Velykos? Apie tai pasakoja LDK...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš Velykas – metas pasidomėti, kaip joms ruošdavosi didikai XVIII a. O tai sužinosime per Izabelės Pliaterienės kasdienybę: kaip laikydavosi pasninko Gavėnios metu? Kas vykdavo Didžiąją savaitę ir kaip buvo sutinkamos Velykos? Apie tai pasakoja LDK istorijos skyriaus vadovė, VDU Švietimo akademijos profesorė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.<br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2916</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kodėl numušti kepurę buvo didžiulis įžeidimas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kodel-numusti-kepure-buvo-didziulis-izeidimas--24022144</link><description><![CDATA[Kodėl ikimoderniais laikais LDK už garbės įžeidimą bausmės buvo didesnės nei už fizinius nusikaltimus? Kaip garbę ir orumą suprato miestiečiai, o kaip – bajorai ir kiti kilmingieji? Ar egzistavo garbės kodeksai? Apie tai pasakoja istorikas, Vidurio Europos universiteto doktorantas Povilas Dikavičius. <br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/24022144</guid><pubDate>Wed, 18 Mar 2020 15:59:37 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/24022144/1018514575.mp3" length="44900518" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl ikimoderniais laikais LDK už garbės įžeidimą bausmės buvo didesnės nei už fizinius nusikaltimus? Kaip garbę ir orumą suprato miestiečiai, o kaip – bajorai ir kiti kilmingieji? Ar egzistavo garbės kodeksai? Apie tai pasakoja istorikas, Vidurio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl ikimoderniais laikais LDK už garbės įžeidimą bausmės buvo didesnės nei už fizinius nusikaltimus? Kaip garbę ir orumą suprato miestiečiai, o kaip – bajorai ir kiti kilmingieji? Ar egzistavo garbės kodeksai? Apie tai pasakoja istorikas, Vidurio Europos universiteto doktorantas Povilas Dikavičius. <br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2807</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip Lietuva modernėjo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-lietuva-modernejo--23820274</link><description><![CDATA[Kaip skleidėsi lietuviškumo idėjos? Kodėl Vincas Kudirka niekada nevedė? Kiek prie Lietuvos modernėjimo prisidėjo moterys? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos vyr. mokslo darbuotojas dr. Tomas Balkelis.<br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/23820274</guid><pubDate>Wed, 11 Mar 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/23820274/1018514311.mp3" length="43549674" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip skleidėsi lietuviškumo idėjos? Kodėl Vincas Kudirka niekada nevedė? Kiek prie Lietuvos modernėjimo prisidėjo moterys? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos vyr. mokslo darbuotojas dr. Tomas Balkelis.
Ved. Birutė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip skleidėsi lietuviškumo idėjos? Kodėl Vincas Kudirka niekada nevedė? Kiek prie Lietuvos modernėjimo prisidėjo moterys? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos vyr. mokslo darbuotojas dr. Tomas Balkelis.<br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2722</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kodėl šv. Kazimieras – trirankis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kodel-sv-kazimieras-trirankis--23465747</link><description><![CDATA[Ar žinojote, kad šventasis Kazimieras į istoriją įsirašė ne tik savo atsidavimu tikėjimui, bet ir grožiu? Kodėl anksčiau jis buvo vaizduojamas kaip riteris, ant žirgo jojantis į mūšį, o dabar – akcentuojamas jo skaistumas? Apie tai pasakoja Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė, menotyrininkė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.<br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/23465747</guid><pubDate>Wed, 04 Mar 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/23465747/1018482436.mp3" length="48523806" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar žinojote, kad šventasis Kazimieras į istoriją įsirašė ne tik savo atsidavimu tikėjimui, bet ir grožiu? Kodėl anksčiau jis buvo vaizduojamas kaip riteris, ant žirgo jojantis į mūšį, o dabar – akcentuojamas jo skaistumas? Apie tai pasakoja Bažnytinio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar žinojote, kad šventasis Kazimieras į istoriją įsirašė ne tik savo atsidavimu tikėjimui, bet ir grožiu? Kodėl anksčiau jis buvo vaizduojamas kaip riteris, ant žirgo jojantis į mūšį, o dabar – akcentuojamas jo skaistumas? Apie tai pasakoja Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė, menotyrininkė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.<br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3033</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kodėl lenkų bajorai migravo į Žemaitiją?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kodel-lenku-bajorai-migravo-i-zemaitija--23240147</link><description><![CDATA[Kodėl XVI-XVIII amžiuje lenkų bajorai kėlėsi gyventi į Žemaitiją? Kaip jiems sekėsi susikalbėti su žemaičiais ir integruotis į lietuvišką gyvenimą? Kokios garsios giminės, kurias dabar laikome lietuviškomis, išaugo iš šių imigrantų? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto Archeografijos skyriaus darbuotojas dr. Jonas Drungilas. <br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/23240147</guid><pubDate>Wed, 26 Feb 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/23240147/1018481698.mp3" length="46282709" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl XVI-XVIII amžiuje lenkų bajorai kėlėsi gyventi į Žemaitiją? Kaip jiems sekėsi susikalbėti su žemaičiais ir integruotis į lietuvišką gyvenimą? Kokios garsios giminės, kurias dabar laikome lietuviškomis, išaugo iš šių imigrantų? Apie tai pasakoja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl XVI-XVIII amžiuje lenkų bajorai kėlėsi gyventi į Žemaitiją? Kaip jiems sekėsi susikalbėti su žemaičiais ir integruotis į lietuvišką gyvenimą? Kokios garsios giminės, kurias dabar laikome lietuviškomis, išaugo iš šių imigrantų? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto Archeografijos skyriaus darbuotojas dr. Jonas Drungilas. <br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2893</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kodėl bajorai dažnai kaitaliodavo savo tikėjimą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kodel-bajorai-daznai-kaitaliodavo-savo-tikejima--22955241</link><description><![CDATA[„Aš, kaip istorijos mokytojas, džiaugčiausi, nes tada mano alga būtų kaip Danijos ar Šveicarijos mokytojo“, - kokia Lietuva būtų šiandien, jei čia būtų įsitvirtinęs protestantų tikėjimas, svarsto profesorius Deimantas Karvelis. Kodėl bajorai dažnai kaitaliodavo savo tikėjimą? Kodėl protestantų tikėjimo nesirinko Lietuvos valdovai? Ir kodėl Reformacija sklido per Radvilas?<br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/22955241</guid><pubDate>Wed, 19 Feb 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/22955241/1018449841.mp3" length="46173203" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Aš, kaip istorijos mokytojas, džiaugčiausi, nes tada mano alga būtų kaip Danijos ar Šveicarijos mokytojo“, - kokia Lietuva būtų šiandien, jei čia būtų įsitvirtinęs protestantų tikėjimas, svarsto profesorius Deimantas Karvelis. Kodėl bajorai dažnai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Aš, kaip istorijos mokytojas, džiaugčiausi, nes tada mano alga būtų kaip Danijos ar Šveicarijos mokytojo“, - kokia Lietuva būtų šiandien, jei čia būtų įsitvirtinęs protestantų tikėjimas, svarsto profesorius Deimantas Karvelis. Kodėl bajorai dažnai kaitaliodavo savo tikėjimą? Kodėl protestantų tikėjimo nesirinko Lietuvos valdovai? Ir kodėl Reformacija sklido per Radvilas?<br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2886</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Ką bendro turi Lietuvos diplomatija ir kiltai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-ka-bendro-turi-lietuvos-diplomatija-ir-kiltai--22693173</link><description><![CDATA[XVIII amžiuje, tarp įvairių tautų, Lietuvoje gyveno ir nemažai škotų. O toks škotas Augustinas Midletonas – Kauno pavieto bajoras – užėmė ir svarbias diplomatines pareigas: buvo ATR atstovybės Hagoje pasiuntinybės sekretorius ir dešinioji Mykolo Kleopo Oginskio ranka. O gal Midletonas tiesiog buvo šnipas? Ir ar jo gyvenimas ir karjera baigėsi geriau nei Oginskio? Šiuos faktus atskleidžia Lietuvos istorijos instituto LDK istorijos skyriaus vadovė, VDU Švietimo akademijos profesorė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.<br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/22693173</guid><pubDate>Wed, 12 Feb 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/22693173/1018448570.mp3" length="47687052" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>XVIII amžiuje, tarp įvairių tautų, Lietuvoje gyveno ir nemažai škotų. O toks škotas Augustinas Midletonas – Kauno pavieto bajoras – užėmė ir svarbias diplomatines pareigas: buvo ATR atstovybės Hagoje pasiuntinybės sekretorius ir dešinioji Mykolo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[XVIII amžiuje, tarp įvairių tautų, Lietuvoje gyveno ir nemažai škotų. O toks škotas Augustinas Midletonas – Kauno pavieto bajoras – užėmė ir svarbias diplomatines pareigas: buvo ATR atstovybės Hagoje pasiuntinybės sekretorius ir dešinioji Mykolo Kleopo Oginskio ranka. O gal Midletonas tiesiog buvo šnipas? Ir ar jo gyvenimas ir karjera baigėsi geriau nei Oginskio? Šiuos faktus atskleidžia Lietuvos istorijos instituto LDK istorijos skyriaus vadovė, VDU Švietimo akademijos profesorė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.<br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2981</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kas slepasi už kaukės?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kas-slepasi-uz-kaukes--22442620</link><description><![CDATA[Šiandien Užgavėnės dažnam asocijuojasi su blynais, Kanapiniu, Lašininiu ir žiemos išvarymu. O kaip Lietuvoje istoriniais laikais Užgavėnes švęsdavo aristokratai? Apie porą mėnesių trukusias Užgavėnių linksmybes pasakoja architektūros istorikas Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Vilniaus dailės akademijos doktorantas Marius Daraškevičius.<br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/22442620</guid><pubDate>Wed, 05 Feb 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/22442620/1018416519.mp3" length="47712965" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien Užgavėnės dažnam asocijuojasi su blynais, Kanapiniu, Lašininiu ir žiemos išvarymu. O kaip Lietuvoje istoriniais laikais Užgavėnes švęsdavo aristokratai? Apie porą mėnesių trukusias Užgavėnių linksmybes pasakoja architektūros istorikas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien Užgavėnės dažnam asocijuojasi su blynais, Kanapiniu, Lašininiu ir žiemos išvarymu. O kaip Lietuvoje istoriniais laikais Užgavėnes švęsdavo aristokratai? Apie porą mėnesių trukusias Užgavėnių linksmybes pasakoja architektūros istorikas Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Vilniaus dailės akademijos doktorantas Marius Daraškevičius.<br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2983</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kiek Lietuvos istorijoje būta „sostų karų“?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kiek-lietuvos-istorijoje-buta-sostu-karu--22196327</link><description><![CDATA[Kaip dažnai valdovas buvo puolamas iš už nugaros? Kada atsiranda išdavystės samprata? Kokios bausmės laukdavo valdovo išdavikų? Ir kas buvo baisiau už mirties bausmę? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto Archeografijos skyriaus darbuotojas dr. Andrejus Ryčkovas.<br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/22196327</guid><pubDate>Wed, 29 Jan 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/22196327/1018415742.mp3" length="46299009" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip dažnai valdovas buvo puolamas iš už nugaros? Kada atsiranda išdavystės samprata? Kokios bausmės laukdavo valdovo išdavikų? Ir kas buvo baisiau už mirties bausmę? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto Archeografijos skyriaus darbuotojas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip dažnai valdovas buvo puolamas iš už nugaros? Kada atsiranda išdavystės samprata? Kokios bausmės laukdavo valdovo išdavikų? Ir kas buvo baisiau už mirties bausmę? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto Archeografijos skyriaus darbuotojas dr. Andrejus Ryčkovas.<br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2894</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kodėl žmonės nesituokdavo iš meilės?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kodel-zmones-nesituokdavo-is-meiles--21952239</link><description><![CDATA[Kodėl vedybos buvo suvokiamos kaip šansas pagerinti socialinį statusą ir turtinę padėtį? Kiek sėkmingos buvo santuokos iš išskaičiavimo ir kaip dažnai vienas iš sutuoktinių bėgdavo iš naujųjų namų? Kodėl jaunikis turėdavo padvigubinti nuotakos atsivežtą turtą? Ar brangus buvo Barboros Radvilaitės kraitis? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto doktorantė Andželika Polinkevičiūtė. <br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.„]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/21952239</guid><pubDate>Wed, 22 Jan 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/21952239/1018384180.mp3" length="45746467" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl vedybos buvo suvokiamos kaip šansas pagerinti socialinį statusą ir turtinę padėtį? Kiek sėkmingos buvo santuokos iš išskaičiavimo ir kaip dažnai vienas iš sutuoktinių bėgdavo iš naujųjų namų? Kodėl jaunikis turėdavo padvigubinti nuotakos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl vedybos buvo suvokiamos kaip šansas pagerinti socialinį statusą ir turtinę padėtį? Kiek sėkmingos buvo santuokos iš išskaičiavimo ir kaip dažnai vienas iš sutuoktinių bėgdavo iš naujųjų namų? Kodėl jaunikis turėdavo padvigubinti nuotakos atsivežtą turtą? Ar brangus buvo Barboros Radvilaitės kraitis? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto doktorantė Andželika Polinkevičiūtė. <br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.„]]></itunes:summary><itunes:duration>2860</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip gimė garsusis Oginskio polonezas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-gime-garsusis-oginskio-polonezas--21710498</link><description><![CDATA[Dažnas atpažintų garsųjį polonezą „Atsisveikinimas su tėvyne“, tačiau ar daugelis žino, kad jo autorius Mykolas Kleopas Oginskis iš tikrųjų nebuvo kompozitorius? Kodėl ir kaip Oginskis buvo ruošiamas diplomatinei karjerai nuo pat vaikystės? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės istorijos skyriaus vadovė, VDU Švietimo akademijos profesorė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.<br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/21710498</guid><pubDate>Wed, 15 Jan 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/21710498/1018350763.mp3" length="46857403" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dažnas atpažintų garsųjį polonezą „Atsisveikinimas su tėvyne“, tačiau ar daugelis žino, kad jo autorius Mykolas Kleopas Oginskis iš tikrųjų nebuvo kompozitorius? Kodėl ir kaip Oginskis buvo ruošiamas diplomatinei karjerai nuo pat vaikystės? Apie tai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dažnas atpažintų garsųjį polonezą „Atsisveikinimas su tėvyne“, tačiau ar daugelis žino, kad jo autorius Mykolas Kleopas Oginskis iš tikrųjų nebuvo kompozitorius? Kodėl ir kaip Oginskis buvo ruošiamas diplomatinei karjerai nuo pat vaikystės? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės istorijos skyriaus vadovė, VDU Švietimo akademijos profesorė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.<br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2929</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Barboros Radvilaitės portretas.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-barboros-radvilaites-portretas--21471663</link><description><![CDATA[Kodėl Lietuvoje taip sureikšminame Barborą Radvilaitę? Ką žinome apie šią asmenybę? Kodėl lenkų istorikai iki šių dienų Barborą lygina su laisvo elgesio moterimis? Ir kiek meilės, o kiek išskaičiavimo buvo legendinėje Barboros ir Žygimanto Augusto istorijoje?<br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/21471663</guid><pubDate>Wed, 08 Jan 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/21471663/1018318298.mp3" length="46827310" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl Lietuvoje taip sureikšminame Barborą Radvilaitę? Ką žinome apie šią asmenybę? Kodėl lenkų istorikai iki šių dienų Barborą lygina su laisvo elgesio moterimis? Ir kiek meilės, o kiek išskaičiavimo buvo legendinėje Barboros ir Žygimanto Augusto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl Lietuvoje taip sureikšminame Barborą Radvilaitę? Ką žinome apie šią asmenybę? Kodėl lenkų istorikai iki šių dienų Barborą lygina su laisvo elgesio moterimis? Ir kiek meilės, o kiek išskaičiavimo buvo legendinėje Barboros ir Žygimanto Augusto istorijoje?<br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2927</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija--21250920</link><description><![CDATA[Ved. Birutė Rutkauskaitė ir Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/21250920</guid><pubDate>Wed, 01 Jan 2020 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/21250920/1018317491.mp3" length="47484341" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ved. Birutė Rutkauskaitė ir Jolanta Karpavičienė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ved. Birutė Rutkauskaitė ir Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2968</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Ar šiais laikais dar svarbi mums religinė Kalėdų prasmė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-ar-siais-laikais-dar-svarbi-mums-religine-kaledu-prasme--21707815</link><description><![CDATA[Kalėdinėje laidoje sužinosite ne tik apie tai, kaip išpopuliarėjo Kalėdos, bet pasikalbėsime ir apie bažnytinio paveldo reikšmę Lietuvos kultūrai. Ar žinojote, jog bažnyčiose galima rasti ir šiuolaikinio meno? Apie tai pasakoja Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. <br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/21707815</guid><pubDate>Wed, 25 Dec 2019 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/21707815/1018350751.mp3" length="47446725" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kalėdinėje laidoje sužinosite ne tik apie tai, kaip išpopuliarėjo Kalėdos, bet pasikalbėsime ir apie bažnytinio paveldo reikšmę Lietuvos kultūrai. Ar žinojote, jog bažnyčiose galima rasti ir šiuolaikinio meno? Apie tai pasakoja Bažnytinio paveldo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kalėdinėje laidoje sužinosite ne tik apie tai, kaip išpopuliarėjo Kalėdos, bet pasikalbėsime ir apie bažnytinio paveldo reikšmę Lietuvos kultūrai. Ar žinojote, jog bažnyčiose galima rasti ir šiuolaikinio meno? Apie tai pasakoja Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. <br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2966</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kodėl Kernavė vadinama lietuviškąja Troja?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kodel-kernave-vadinama-lietuviskaja-troja--20853950</link><description><![CDATA[Ar žinojote, kad iki šiol Kernavėje archeologai ištyrė tik apie vieną procentą teritorijos? Kokią gausybę paslapčių atskleidžia vien tik tas vienas procentas? Kuo ypatinga Kernavė ir koks gyvenimas joje virė? Apie tai pasakoja archeologai prof. Aleksas Luchtanas ir dr. Gintautas Vėlius. <br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/20853950</guid><pubDate>Wed, 18 Dec 2019 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/20853950/1018284771.mp3" length="46764616" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar žinojote, kad iki šiol Kernavėje archeologai ištyrė tik apie vieną procentą teritorijos? Kokią gausybę paslapčių atskleidžia vien tik tas vienas procentas? Kuo ypatinga Kernavė ir koks gyvenimas joje virė? Apie tai pasakoja archeologai prof....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar žinojote, kad iki šiol Kernavėje archeologai ištyrė tik apie vieną procentą teritorijos? Kokią gausybę paslapčių atskleidžia vien tik tas vienas procentas? Kuo ypatinga Kernavė ir koks gyvenimas joje virė? Apie tai pasakoja archeologai prof. Aleksas Luchtanas ir dr. Gintautas Vėlius. <br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2923</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kuris Lietuvos valdovas daugiausia kartų papuolė į nelaisvę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kuris-lietuvos-valdovas-daugiausia-kartu-papuole-i-nelaisve--20656267</link><description><![CDATA[Kodėl LDK ir Vokiečių ordinas ir pykosi, ir taikėsi? Kuris Lietuvos valdovas daugiausia kartų papuolė į nelaisvę? Kokią naudą valstybei nešdavo belaisviai, parsivežti iš kitų šalių? Ir kaip atpažindavo, kad į nelaisvę pateko aukštas valstybės pareigūnas? Apie tai pasakoja VU Istorijos fakulteto dekanas, prof. Rimvydas Petrauskas ir VU Istorijos fakulteto doktorantas Antanas Petrilionis. <br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/20656267</guid><pubDate>Wed, 11 Dec 2019 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/20656267/1018252501.mp3" length="46437354" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl LDK ir Vokiečių ordinas ir pykosi, ir taikėsi? Kuris Lietuvos valdovas daugiausia kartų papuolė į nelaisvę? Kokią naudą valstybei nešdavo belaisviai, parsivežti iš kitų šalių? Ir kaip atpažindavo, kad į nelaisvę pateko aukštas valstybės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl LDK ir Vokiečių ordinas ir pykosi, ir taikėsi? Kuris Lietuvos valdovas daugiausia kartų papuolė į nelaisvę? Kokią naudą valstybei nešdavo belaisviai, parsivežti iš kitų šalių? Ir kaip atpažindavo, kad į nelaisvę pateko aukštas valstybės pareigūnas? Apie tai pasakoja VU Istorijos fakulteto dekanas, prof. Rimvydas Petrauskas ir VU Istorijos fakulteto doktorantas Antanas Petrilionis. <br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2903</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kuris Lietuvos valdovas daugiausia kartų papuolė į nelaisvę?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kuris-lietuvos-valdovas-daugiausia-kartu-papuole-i-nelaisve--20478086</link><description><![CDATA[Kodėl LDK ir Vokiečių ordinas ir pykosi, ir taikėsi? Kuris Lietuvos valdovas daugiausia kartų papuolė į nelaisvę? Kokią naudą valstybei nešdavo belaisviai, parsivežti iš kitų šalių? Ir kaip atpažindavo, kad į nelaisvę pateko aukštas valstybės pareigūnas? Apie tai pasakoja VU Istorijos fakulteto dekanas, prof. Rimvydas Petrauskas ir VU Istorijos fakulteto doktorantas Antanas Petrilionis. <br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/20478086</guid><pubDate>Wed, 04 Dec 2019 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/20478086/1018251815.mp3" length="48413883" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl LDK ir Vokiečių ordinas ir pykosi, ir taikėsi? Kuris Lietuvos valdovas daugiausia kartų papuolė į nelaisvę? Kokią naudą valstybei nešdavo belaisviai, parsivežti iš kitų šalių? Ir kaip atpažindavo, kad į nelaisvę pateko aukštas valstybės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl LDK ir Vokiečių ordinas ir pykosi, ir taikėsi? Kuris Lietuvos valdovas daugiausia kartų papuolė į nelaisvę? Kokią naudą valstybei nešdavo belaisviai, parsivežti iš kitų šalių? Ir kaip atpažindavo, kad į nelaisvę pateko aukštas valstybės pareigūnas? Apie tai pasakoja VU Istorijos fakulteto dekanas, prof. Rimvydas Petrauskas ir VU Istorijos fakulteto doktorantas Antanas Petrilionis. <br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3026</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Ar sutarė ponai ir valstiečiai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-ar-sutare-ponai-ir-valstieciai--20313613</link><description><![CDATA[Per Radvilų giminę galima pažinti didelę dalį LDK istorijos. Todėl šį kartą per Radvilas aptarsime sociokultūrinį reiškinį – didikų santykį su kitų luomų atstovais 16-17 amžiuje. Kodėl darbas Radvilų dvare buvo laikomas „geru CV įrašu“? Ir kodėl Radvilas būtų galima vadinti pirmaisiais Lietuvos kapitalistais? Apie tai pasakoja istorikas prof. dr. Deimantas Karvelis. <br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/20313613</guid><pubDate>Wed, 27 Nov 2019 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/20313613/1018220439.mp3" length="45885648" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Per Radvilų giminę galima pažinti didelę dalį LDK istorijos. Todėl šį kartą per Radvilas aptarsime sociokultūrinį reiškinį – didikų santykį su kitų luomų atstovais 16-17 amžiuje. Kodėl darbas Radvilų dvare buvo laikomas „geru CV įrašu“? Ir kodėl...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Per Radvilų giminę galima pažinti didelę dalį LDK istorijos. Todėl šį kartą per Radvilas aptarsime sociokultūrinį reiškinį – didikų santykį su kitų luomų atstovais 16-17 amžiuje. Kodėl darbas Radvilų dvare buvo laikomas „geru CV įrašu“? Ir kodėl Radvilas būtų galima vadinti pirmaisiais Lietuvos kapitalistais? Apie tai pasakoja istorikas prof. dr. Deimantas Karvelis. <br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2868</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kai atostogos galėjo trukti ir gerą pusmetį.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kai-atostogos-galejo-trukti-ir-gera-pusmeti--20182790</link><description><![CDATA[Nusikelsime į 17-18 amžius ir domėsimės, kur ir kaip keliaudavo atostogauti lietuviai, kai dar nebuvo kelionių agentūrų, siūlančių atostogų paketus „viskas įskaičiuota“ Turkijoje. Kokios buvo populiariausios atostogų kryptys? Kur, kai nebuvo „Instagram“, žmonės dalindavosi atostogų įspūdžiais? Ir kodėl mumija kažkam atrodė tinkamas parsivežti suvenyras? Apie tai pasakoja istorikė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoja dr. Milda Kvizikevičiūtė.<br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/20182790</guid><pubDate>Wed, 20 Nov 2019 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/20182790/1018186248.mp3" length="50901158" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nusikelsime į 17-18 amžius ir domėsimės, kur ir kaip keliaudavo atostogauti lietuviai, kai dar nebuvo kelionių agentūrų, siūlančių atostogų paketus „viskas įskaičiuota“ Turkijoje. Kokios buvo populiariausios atostogų kryptys? Kur, kai nebuvo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nusikelsime į 17-18 amžius ir domėsimės, kur ir kaip keliaudavo atostogauti lietuviai, kai dar nebuvo kelionių agentūrų, siūlančių atostogų paketus „viskas įskaičiuota“ Turkijoje. Kokios buvo populiariausios atostogų kryptys? Kur, kai nebuvo „Instagram“, žmonės dalindavosi atostogų įspūdžiais? Ir kodėl mumija kažkam atrodė tinkamas parsivežti suvenyras? Apie tai pasakoja istorikė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoja dr. Milda Kvizikevičiūtė.<br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3182</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kodėl Radvilas galima laikyti viena įtakingiausių giminių pasaulyje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kodel-radvilas-galima-laikyti-viena-itakingiausiu-giminiu-pasaulyje--20008426</link><description><![CDATA[Kodėl LDK raida neatsiejama nuo Radvilų istorijos? Kas lėmė šios giminės sėkmę, turtus ir įtaką? Kodėl Radvilos laikė save lietuviais, nors ir kalbėjo lenkiškai? Apie tai pasakoja istorikas, Valdovų rūmų muziejaus Kultūros ir dailės istorijos grupės administratorius, vyresnysis muziejininkas Eimantas Gudas. <br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/20008426</guid><pubDate>Wed, 13 Nov 2019 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/20008426/1018120736.mp3" length="48609488" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl LDK raida neatsiejama nuo Radvilų istorijos? Kas lėmė šios giminės sėkmę, turtus ir įtaką? Kodėl Radvilos laikė save lietuviais, nors ir kalbėjo lenkiškai? Apie tai pasakoja istorikas, Valdovų rūmų muziejaus Kultūros ir dailės istorijos grupės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl LDK raida neatsiejama nuo Radvilų istorijos? Kas lėmė šios giminės sėkmę, turtus ir įtaką? Kodėl Radvilos laikė save lietuviais, nors ir kalbėjo lenkiškai? Apie tai pasakoja istorikas, Valdovų rūmų muziejaus Kultūros ir dailės istorijos grupės administratorius, vyresnysis muziejininkas Eimantas Gudas. <br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3039</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kai geras medžioklės laimikis valdovo galią simbolizavo.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kai-geras-medziokles-laimikis-valdovo-galia-simbolizavo--19886489</link><description><![CDATA[Kaip XVI amžiuje atrodė medžioklė ir kokia buvo jos svarba? Kaip medžioklė padėdavo palaikyti diplomatinius ryšius ir sutaikydavo net didžiausius skirtingų valstybių priešus? Kodėl valdovo medžioklė negalėjo būti nesėkminga ir kaip dvarininkai užtikrindavo, kad valdovas pagaus gerą laimikį? Apie tai pasakoja istorikė dr. Toma Zarankaitė-Margienė. <br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/19886489</guid><pubDate>Wed, 06 Nov 2019 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/19886489/1018120735.mp3" length="48235832" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip XVI amžiuje atrodė medžioklė ir kokia buvo jos svarba? Kaip medžioklė padėdavo palaikyti diplomatinius ryšius ir sutaikydavo net didžiausius skirtingų valstybių priešus? Kodėl valdovo medžioklė negalėjo būti nesėkminga ir kaip dvarininkai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip XVI amžiuje atrodė medžioklė ir kokia buvo jos svarba? Kaip medžioklė padėdavo palaikyti diplomatinius ryšius ir sutaikydavo net didžiausius skirtingų valstybių priešus? Kodėl valdovo medžioklė negalėjo būti nesėkminga ir kaip dvarininkai užtikrindavo, kad valdovas pagaus gerą laimikį? Apie tai pasakoja istorikė dr. Toma Zarankaitė-Margienė. <br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3015</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Apie mirtį pagal vadovėlį.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-apie-mirti-pagal-vadoveli--19768921</link><description><![CDATA[Prieš Vėlines – nusikelkime į 16-18 a. ir pasidomėkime, kaip žmonės tada suprato mirtį. Kaip pasiruošti mirčiai padėdavo „gerosios mirties vadovėliai“? Kokios buvo laidotuvių tradicijos? Kaip tada buvo įamžinamas mirusiųjų atminimas? Apie tai pasakoja kultūros ir dailės istorikas, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų daktaras Mindaugas Paknys.<br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/19768921</guid><pubDate>Wed, 30 Oct 2019 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/19768921/1018089221.mp3" length="46051159" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš Vėlines – nusikelkime į 16-18 a. ir pasidomėkime, kaip žmonės tada suprato mirtį. Kaip pasiruošti mirčiai padėdavo „gerosios mirties vadovėliai“? Kokios buvo laidotuvių tradicijos? Kaip tada buvo įamžinamas mirusiųjų atminimas? Apie tai pasakoja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš Vėlines – nusikelkime į 16-18 a. ir pasidomėkime, kaip žmonės tada suprato mirtį. Kaip pasiruošti mirčiai padėdavo „gerosios mirties vadovėliai“? Kokios buvo laidotuvių tradicijos? Kaip tada buvo įamžinamas mirusiųjų atminimas? Apie tai pasakoja kultūros ir dailės istorikas, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų daktaras Mindaugas Paknys.<br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2879</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kai žmogaus pasaulis siekė dešimt kilometrų.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kai-zmogaus-pasaulis-sieke-desimt-kilometru--19647977</link><description><![CDATA[Kaip keliauta LDK laikais? Ar duobėtais keliais dardėjo karietos? Kur dažniausiai keliaudavo didikai ir valstiečiai? Kaip žmonės orientavosi keliaudami, kai nebuvo kelio ženklų? Ar egzistavo kelionių draudimas? Kokie pavojai dažniausiai tykodavo kelyje? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto dėstytojas, istorikas dr. Tomas Čelkis. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/19647977</guid><pubDate>Wed, 23 Oct 2019 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/19647977/1018087997.mp3" length="48459858" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip keliauta LDK laikais? Ar duobėtais keliais dardėjo karietos? Kur dažniausiai keliaudavo didikai ir valstiečiai? Kaip žmonės orientavosi keliaudami, kai nebuvo kelio ženklų? Ar egzistavo kelionių draudimas? Kokie pavojai dažniausiai tykodavo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip keliauta LDK laikais? Ar duobėtais keliais dardėjo karietos? Kur dažniausiai keliaudavo didikai ir valstiečiai? Kaip žmonės orientavosi keliaudami, kai nebuvo kelio ženklų? Ar egzistavo kelionių draudimas? Kokie pavojai dažniausiai tykodavo kelyje? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto dėstytojas, istorikas dr. Tomas Čelkis. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3029</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kas sieja Kauną, Kalėdų Senelį ir Boną Sforcą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kas-sieja-kauna-kaledu-seneli-ir-bona-sforca--19534174</link><description><![CDATA[Kuo Bona Sforca užrūstino lenkus, kad šie vadino ją „itališka gyvate“? Kodėl Žygimantas Augustas buvo mylimiausias jos vaikas? Kodėl barniai su Žygimantu Senuoju baigdavosi valdovo remarka „Daryk, ką nori“? Apie vieną ryškiausių Lietuvos istorijos moterų, Lietuvos ir Lenkijos valdovę Boną Sforcą kalbamės su Vilniaus universiteto istorike dr. Jolanta Karpavičiene. <br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/19534174</guid><pubDate>Wed, 16 Oct 2019 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/19534174/1018055783.mp3" length="48503744" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kuo Bona Sforca užrūstino lenkus, kad šie vadino ją „itališka gyvate“? Kodėl Žygimantas Augustas buvo mylimiausias jos vaikas? Kodėl barniai su Žygimantu Senuoju baigdavosi valdovo remarka „Daryk, ką nori“? Apie vieną ryškiausių Lietuvos istorijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kuo Bona Sforca užrūstino lenkus, kad šie vadino ją „itališka gyvate“? Kodėl Žygimantas Augustas buvo mylimiausias jos vaikas? Kodėl barniai su Žygimantu Senuoju baigdavosi valdovo remarka „Daryk, ką nori“? Apie vieną ryškiausių Lietuvos istorijos moterų, Lietuvos ir Lenkijos valdovę Boną Sforcą kalbamės su Vilniaus universiteto istorike dr. Jolanta Karpavičiene. <br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3032</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip Vytautas Didysis šachmatais žaidė.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-vytautas-didysis-sachmatais-zaide--19422047</link><description><![CDATA[Kodėl archeologams sunku tyrinėti vaikystę? Su kokiais žaislais žaisdavo vaikai, o kokie žaidimai patikdavo suaugusiems? Vaikystę ir žaislus tyrinėsime kartu su archeologu, knygos „Seniausieji Lietuvos žaislai” autoriumi dr. Povilu Blaževičiumi. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/19422047</guid><pubDate>Wed, 09 Oct 2019 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/19422047/1018023717.mp3" length="48420570" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl archeologams sunku tyrinėti vaikystę? Su kokiais žaislais žaisdavo vaikai, o kokie žaidimai patikdavo suaugusiems? Vaikystę ir žaislus tyrinėsime kartu su archeologu, knygos „Seniausieji Lietuvos žaislai” autoriumi dr. Povilu Blaževičiumi. Ved....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl archeologams sunku tyrinėti vaikystę? Su kokiais žaislais žaisdavo vaikai, o kokie žaidimai patikdavo suaugusiems? Vaikystę ir žaislus tyrinėsime kartu su archeologu, knygos „Seniausieji Lietuvos žaislai” autoriumi dr. Povilu Blaževičiumi. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3027</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kai dvikovose dalyvauti buvo negarbinga.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kai-dvikovose-dalyvauti-buvo-negarbinga--19323503</link><description><![CDATA[Ar XVII-ojo amžiaus Vilniuje buvo saugu? O gal smurtavimas buvo tarsi miestiečių laisvalaikio leidimo būdas? Kokie nusikaltimai buvo dažniausi? Už ką grėsė mirties bausmė? Kodėl pavadinti moterį ragana buvo didžiausias garbės įžeidimas? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas Povilas Andrius Stepavičius. <br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/19323503</guid><pubDate>Wed, 02 Oct 2019 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/19323503/1018022423.mp3" length="47640240" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar XVII-ojo amžiaus Vilniuje buvo saugu? O gal smurtavimas buvo tarsi miestiečių laisvalaikio leidimo būdas? Kokie nusikaltimai buvo dažniausi? Už ką grėsė mirties bausmė? Kodėl pavadinti moterį ragana buvo didžiausias garbės įžeidimas? Apie tai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar XVII-ojo amžiaus Vilniuje buvo saugu? O gal smurtavimas buvo tarsi miestiečių laisvalaikio leidimo būdas? Kokie nusikaltimai buvo dažniausi? Už ką grėsė mirties bausmė? Kodėl pavadinti moterį ragana buvo didžiausias garbės įžeidimas? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas Povilas Andrius Stepavičius. <br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2978</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kur karalius pėsčias vaikšto.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kur-karalius-pescias-vaiksto--19228770</link><description><![CDATA[Šį kartą nusikelsime į 16-ojo amžiaus Lietuvą ir eisime į svečius pas bajorus. Kodėl lova buvo prabangos ženklas? Kaip dažnai bajorams kurdavo pirtį? Iš kokių indų valgė ir kokiu muilu prieš valgį rankas prausė? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto istorikė dr. Neringa Dambrauskaitė, knygos „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės bajorų namai XVI a. – XVII a. pirmoje pusėje” autorė. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/19228770</guid><pubDate>Wed, 25 Sep 2019 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/19228770/1017989907.mp3" length="49069243" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šį kartą nusikelsime į 16-ojo amžiaus Lietuvą ir eisime į svečius pas bajorus. Kodėl lova buvo prabangos ženklas? Kaip dažnai bajorams kurdavo pirtį? Iš kokių indų valgė ir kokiu muilu prieš valgį rankas prausė? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šį kartą nusikelsime į 16-ojo amžiaus Lietuvą ir eisime į svečius pas bajorus. Kodėl lova buvo prabangos ženklas? Kaip dažnai bajorams kurdavo pirtį? Iš kokių indų valgė ir kokiu muilu prieš valgį rankas prausė? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto istorikė dr. Neringa Dambrauskaitė, knygos „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės bajorų namai XVI a. – XVII a. pirmoje pusėje” autorė. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3067</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip Ona Vytautienė pirmąja šalies ponia tapo.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-ona-vytautiene-pirmaja-salies-ponia-tapo--19139014</link><description><![CDATA[Šį kartą „Džiazuojančioje istorijoje“ domimės kunigaikščio Vytauta žmona Ona Vytautiene. Kaip ji susipažino su Vytautu? Ar ji buvo tik valdovo žmona, o gal ir pati padėjo valdyti šalį? Kiek kainavo Onos perlais siuvinėtos pirštinaitės ir kokia prabanga supo Oną kasdienybėje? <br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/19139014</guid><pubDate>Wed, 18 Sep 2019 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/19139014/1017957047.mp3" length="50035564" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šį kartą „Džiazuojančioje istorijoje“ domimės kunigaikščio Vytauta žmona Ona Vytautiene. Kaip ji susipažino su Vytautu? Ar ji buvo tik valdovo žmona, o gal ir pati padėjo valdyti šalį? Kiek kainavo Onos perlais siuvinėtos pirštinaitės ir kokia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šį kartą „Džiazuojančioje istorijoje“ domimės kunigaikščio Vytauta žmona Ona Vytautiene. Kaip ji susipažino su Vytautu? Ar ji buvo tik valdovo žmona, o gal ir pati padėjo valdyti šalį? Kiek kainavo Onos perlais siuvinėtos pirštinaitės ir kokia prabanga supo Oną kasdienybėje? <br />Ved. Birutė Rutkauskaitė ir Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3128</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiazuojanti istorija. Kaip marti su anyta dėl derliaus teisėsi.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziazuojanti-istorija-kaip-marti-su-anyta-del-derliaus-teisesi--19067856</link><description><![CDATA[Šį kartą istorijoje ieškome moterų: ką, iš aprašymų apie moterų gyvenimą, galime sužinoti apie XVI-ojo amžiaus miestus? Kaip tuomet buvo sprendžiami buitiniai konfliktai? Kokios buvo pirmosios vedybų sutartys? Ar galėjo žmona paduoti į teismą savo vyrą? Ar moterys turėjo teisę ne tik turėti, bet ir naudoti savo turtą? Ir ar tada jau buvo moterų verslininkių? Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/19067856</guid><pubDate>Wed, 11 Sep 2019 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/19067856/1017926106.mp3" length="48700603" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šį kartą istorijoje ieškome moterų: ką, iš aprašymų apie moterų gyvenimą, galime sužinoti apie XVI-ojo amžiaus miestus? Kaip tuomet buvo sprendžiami buitiniai konfliktai? Kokios buvo pirmosios vedybų sutartys? Ar galėjo žmona paduoti į teismą savo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šį kartą istorijoje ieškome moterų: ką, iš aprašymų apie moterų gyvenimą, galime sužinoti apie XVI-ojo amžiaus miestus? Kaip tuomet buvo sprendžiami buitiniai konfliktai? Kokios buvo pirmosios vedybų sutartys? Ar galėjo žmona paduoti į teismą savo vyrą? Ar moterys turėjo teisę ne tik turėti, bet ir naudoti savo turtą? Ir ar tada jau buvo moterų verslininkių? Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3044</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/37f1eda5837370494219801b0426fe9e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item></channel></rss>
