<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss xmlns:itunes="http://www.itunes.com/dtds/podcast-1.0.dtd" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:podcast="https://podcastindex.org/namespace/1.0" xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" version="2.0"><channel><title>Tuzinas</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/tuzinas--3131810</link><description><![CDATA[Dvylika. Šis skaičius siejamas su erdvės ir laiko idėja, apskritimu bei ratu: dvylika Zodiako ženklų, mėnesių, valandų. Tai kosminės tvarkos, tobulumo ir sėkmės simbolis. Dvylika Graikijos panteono dievų, dvylika Biblijos mokinių ir apaštalų, dvylika Jokūbo sūnų, dvylika žvaigždžių Apokalipsės karūnoje, dvylikos pentagramų ratas Europos Sąjungos vėliavoje.<br /><br />Į kokius 12 miestų būtina nuvažiuoti prieš numirštant, kokias 12 knygų į negyvenamą salą rekomenduotų pasiimti įdomus svečias, kokius 12 mitų paneigs gydytojas, 12 priežasčių neišvažiuoti iš Lietuvos?<br /><br />(Michael Skok / Unsplash nuotr.)]]></description><atom:link href="https://www.spreaker.com/show/3131810/episodes/feed" rel="self" type="application/rss+xml"/><language>lt</language><category>Society &amp; Culture</category><copyright>Copyright LRT</copyright><image><url>https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg</url><title>Tuzinas</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/tuzinas--3131810</link></image><lastBuildDate>Mon, 17 Aug 2026 12:24:15 +0000</lastBuildDate><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:owner><itunes:name>LRT</itunes:name><itunes:email>podcasts@lrt.lt</itunes:email></itunes:owner><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:subtitle>Dvylika. Šis skaičius siejamas su erdvės ir laiko idėja, apskritimu bei ratu: dvylika Zodiako ženklų, mėnesių, valandų. Tai kosminės tvarkos, tobulumo ir sėkmės simbolis. Dvylika Graikijos panteono dievų, dvylika Biblijos mokinių ir apaštalų, dvylika...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dvylika. Šis skaičius siejamas su erdvės ir laiko idėja, apskritimu bei ratu: dvylika Zodiako ženklų, mėnesių, valandų. Tai kosminės tvarkos, tobulumo ir sėkmės simbolis. Dvylika Graikijos panteono dievų, dvylika Biblijos mokinių ir apaštalų, dvylika Jokūbo sūnų, dvylika žvaigždžių Apokalipsės karūnoje, dvylikos pentagramų ratas Europos Sąjungos vėliavoje.<br /><br />Į kokius 12 miestų būtina nuvažiuoti prieš numirštant, kokias 12 knygų į negyvenamą salą rekomenduotų pasiimti įdomus svečias, kokius 12 mitų paneigs gydytojas, 12 priežasčių neišvažiuoti iš Lietuvos?<br /><br />(Michael Skok / Unsplash nuotr.)]]></itunes:summary><itunes:category text="Society &amp; Culture"/><itunes:explicit>true</itunes:explicit><podcast:guid>3f8c4d64-5e6f-5720-a81f-4a7adf940632</podcast:guid><itunes:type>episodic</itunes:type><item><title>Psichoterapeutė Minelgaitė-Beinorienė: perdėtai racionalus protas žmogui keršija nerimu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/psichoterapeute-minelgaite-beinoriene-perdetai-racionalus-protas-zmogui-kersija-nerimu--74199207</link><description><![CDATA[„Su savo racionalumu nuėjome per toli“, – sako gydytoja psichoterapeutė Eglė Minelgaitė-Beinorienė, kalbėdama apie mūsų santykį su mitais, pasąmone ir tuo, ką ne visada galime paaiškinti protu. Gyvename pasaulyje, kuriame racionalumas tapo beveik aukščiausia vertybe, daugelį kasdienių procesų siekiame paaiškinti mechanizmais, o savo jausmus kartais vadiname hormonų pavadinimais („dopaminu“), tačiau psichoterapeutė pastebi, kad perdėtai racionalus protas žmogui gali pradėti keršyti nerimu. Apie sapnus, sinchroniškumus ir mūsų gyvenimą veikiančius mitus pokalbyje su jungiškosios krypties psichoterapeute, psichoanalitike Egle Minelgaite-Beinoriene.<br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/74199207</guid><pubDate>Mon, 17 Aug 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/74199207/2026_08_17_3329_1_p_20260817140231605.mp3" length="42820725" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Su savo racionalumu nuėjome per toli“, – sako gydytoja psichoterapeutė Eglė Minelgaitė-Beinorienė, kalbėdama apie mūsų santykį su mitais, pasąmone ir tuo, ką ne visada galime paaiškinti protu. Gyvename pasaulyje, kuriame racionalumas tapo beveik...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Su savo racionalumu nuėjome per toli“, – sako gydytoja psichoterapeutė Eglė Minelgaitė-Beinorienė, kalbėdama apie mūsų santykį su mitais, pasąmone ir tuo, ką ne visada galime paaiškinti protu. Gyvename pasaulyje, kuriame racionalumas tapo beveik aukščiausia vertybe, daugelį kasdienių procesų siekiame paaiškinti mechanizmais, o savo jausmus kartais vadiname hormonų pavadinimais („dopaminu“), tačiau psichoterapeutė pastebi, kad perdėtai racionalus protas žmogui gali pradėti keršyti nerimu. Apie sapnus, sinchroniškumus ir mūsų gyvenimą veikiančius mitus pokalbyje su jungiškosios krypties psichoterapeute, psichoanalitike Egle Minelgaite-Beinoriene.<br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2677</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pievų tyrėja Gudynienė apie nykstančias rūšis: kai išnyks bitės, galbūt bus imtasi pokyčių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pievu-tyreja-gudyniene-apie-nykstancias-rusis-kai-isnyks-bites-galbut-bus-imtasi-pokyciu--73804942</link><description><![CDATA[„Manau, kad to nesustabdysime“, - apie biologinės įvairovės nykimą sako gamtininkė Vilma Gudynienė, savo gyvenimą paskyrusi ne tik pievų tyrinėjimui, bet ir jų kūrimui miestuose. Pievos yra viena turtingiausių ekosistemų, tačiau kartu ir viena sparčiausiai nykstančių tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Apie senpieves, miestus, rūšių ralį ir ateitį – pokalbyje su gamtininke, botanike, gamtinio apželdinimo specialiste, pievų kūrėja ir tyrinėtoja Vilma Gudyniene.<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73804942</guid><pubDate>Mon, 10 Aug 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/73804942/2026_08_10_3329_1_20260810120051198.mp3" length="39900454" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Manau, kad to nesustabdysime“, - apie biologinės įvairovės nykimą sako gamtininkė Vilma Gudynienė, savo gyvenimą paskyrusi ne tik pievų tyrinėjimui, bet ir jų kūrimui miestuose. Pievos yra viena turtingiausių ekosistemų, tačiau kartu ir viena...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Manau, kad to nesustabdysime“, - apie biologinės įvairovės nykimą sako gamtininkė Vilma Gudynienė, savo gyvenimą paskyrusi ne tik pievų tyrinėjimui, bet ir jų kūrimui miestuose. Pievos yra viena turtingiausių ekosistemų, tačiau kartu ir viena sparčiausiai nykstančių tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Apie senpieves, miestus, rūšių ralį ir ateitį – pokalbyje su gamtininke, botanike, gamtinio apželdinimo specialiste, pievų kūrėja ir tyrinėtoja Vilma Gudyniene.<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2494</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Sporto gydytojas: jei turi pasiremti atsistodamas iš kėdės – tai kritinis momentas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sporto-gydytojas-jei-turi-pasiremti-atsistodamas-is-kedes-tai-kritinis-momentas--73382213</link><description><![CDATA[„Skausmo negali ignoruoti, skausmą turi analizuoti“, - sako sporto medicinos gydytojas Juozas Jankauskas.<br />Prieš šimtą metų bėgimas buvo skirtas darbui, karui arba tam, kad nuo kažko pabėgtum, o Vilniaus gatvėmis bėgiojantis žmogus to meto gyventojams būtų atrodęs visiškas absurdas. Šiandien už bėgimo batelius mokame šimtus eurų, skaičiuojame žingsnius, širdies ritmą ir ieškome sporto, kuris padėtų gyventi ilgiau. Paradoksalu, bet nors fizinis aktyvumas tapo viena geriausiai ištirtų sveikatos gerinimo priemonių, didelė dalis žmonių vis dar juda gerokai per mažai. Pokalbis su sporto medicinos gydytoju Juozu Jankausku apie vis dar mažai fiziškai aktyvią visuomenę ir judančio kūno filosofiją.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73382213</guid><pubDate>Mon, 03 Aug 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/73382213/2026_08_03_3329_1_p_20260803140406649.mp3" length="44901744" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Skausmo negali ignoruoti, skausmą turi analizuoti“, - sako sporto medicinos gydytojas Juozas Jankauskas.
Prieš šimtą metų bėgimas buvo skirtas darbui, karui arba tam, kad nuo kažko pabėgtum, o Vilniaus gatvėmis bėgiojantis žmogus to meto gyventojams...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Skausmo negali ignoruoti, skausmą turi analizuoti“, - sako sporto medicinos gydytojas Juozas Jankauskas.<br />Prieš šimtą metų bėgimas buvo skirtas darbui, karui arba tam, kad nuo kažko pabėgtum, o Vilniaus gatvėmis bėgiojantis žmogus to meto gyventojams būtų atrodęs visiškas absurdas. Šiandien už bėgimo batelius mokame šimtus eurų, skaičiuojame žingsnius, širdies ritmą ir ieškome sporto, kuris padėtų gyventi ilgiau. Paradoksalu, bet nors fizinis aktyvumas tapo viena geriausiai ištirtų sveikatos gerinimo priemonių, didelė dalis žmonių vis dar juda gerokai per mažai. Pokalbis su sporto medicinos gydytoju Juozu Jankausku apie vis dar mažai fiziškai aktyvią visuomenę ir judančio kūno filosofiją.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2807</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kosmoso kolonizavimą nagrinėjantis fizikas: tai labai brangus ir skausmingas būdas numirti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kosmoso-kolonizavima-nagrinejantis-fizikas-tai-labai-brangus-ir-skausmingas-budas-numirti--73191635</link><description><![CDATA[„Nėra klausimo, kurio neverta tyrinėti“ - įsitikinęs fizikas Augustas Vaitkevičius. Be savo mokslinio darbo, Augustas yra pasinėręs į mokslinės fantastikos kūrinius, kurie pasak jo įkvepia įvairių sričių tyrinėtojus peržengti žinojimo ribas. Pokalbis su Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto mokslininku, fiziku, mokslinės fantastikos entuziastu dr. Augustu Vaitkevičiumi apie vaizduotę ir jos ribas, apie tai, kaip fizika keičia supratimą apie laiką ir tikrovę. Apie tai, ar galima sukurti, ko dar nesugebame įsivaizduoti ir, ar mokslinė fantastika iš tiesų prognozuoja ateitį.<br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73191635</guid><pubDate>Mon, 27 Jul 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/73191635/2026_07_27_3329_1_p_20260727140257178.mp3" length="42490119" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Nėra klausimo, kurio neverta tyrinėti“ - įsitikinęs fizikas Augustas Vaitkevičius. Be savo mokslinio darbo, Augustas yra pasinėręs į mokslinės fantastikos kūrinius, kurie pasak jo įkvepia įvairių sričių tyrinėtojus peržengti žinojimo ribas. Pokalbis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Nėra klausimo, kurio neverta tyrinėti“ - įsitikinęs fizikas Augustas Vaitkevičius. Be savo mokslinio darbo, Augustas yra pasinėręs į mokslinės fantastikos kūrinius, kurie pasak jo įkvepia įvairių sričių tyrinėtojus peržengti žinojimo ribas. Pokalbis su Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto mokslininku, fiziku, mokslinės fantastikos entuziastu dr. Augustu Vaitkevičiumi apie vaizduotę ir jos ribas, apie tai, kaip fizika keičia supratimą apie laiką ir tikrovę. Apie tai, ar galima sukurti, ko dar nesugebame įsivaizduoti ir, ar mokslinė fantastika iš tiesų prognozuoja ateitį.<br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2656</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apie valgymo sutrikimą atvirai kalbanti Kotryna Nausėdė: tai savęs naikinimo forma</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apie-valgymo-sutrikima-atvirai-kalbanti-kotryna-nausede-tai-saves-naikinimo-forma--73067491</link><description><![CDATA[Savo pirmoje knygoje – autobiografiniame romane „Ačiū už nieką / Ačiū už viską“ – Kotryna Nausėdė atvirai pasakoja apie patirtis sergant valgymo sutrikimu. Jos romanas buvo nominuotas Jurgos Ivanauskaitės premijai, o pirmasis tiražas išparduotas per pusę metų. Šiuo metu ji yra gyvensenos medicinos specialistė, Geštalto psichoterapijos studentė ir padeda kitiems, turintiems iššūkių santykyje su maistu. Kaip šį kelią ėjo Kotryna? Kodėl valgymo sutrikimai nėra vien tik apie maistą? Pokalbis apie tai laidoje.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73067491</guid><pubDate>Mon, 20 Jul 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/73067491/2026_07_20_3329_1_20260720140308682.mp3" length="51085032" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Savo pirmoje knygoje – autobiografiniame romane „Ačiū už nieką / Ačiū už viską“ – Kotryna Nausėdė atvirai pasakoja apie patirtis sergant valgymo sutrikimu. Jos romanas buvo nominuotas Jurgos Ivanauskaitės premijai, o pirmasis tiražas išparduotas per...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Savo pirmoje knygoje – autobiografiniame romane „Ačiū už nieką / Ačiū už viską“ – Kotryna Nausėdė atvirai pasakoja apie patirtis sergant valgymo sutrikimu. Jos romanas buvo nominuotas Jurgos Ivanauskaitės premijai, o pirmasis tiražas išparduotas per pusę metų. Šiuo metu ji yra gyvensenos medicinos specialistė, Geštalto psichoterapijos studentė ir padeda kitiems, turintiems iššūkių santykyje su maistu. Kaip šį kelią ėjo Kotryna? Kodėl valgymo sutrikimai nėra vien tik apie maistą? Pokalbis apie tai laidoje.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>3193</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Londone paramedike dirbusi Ieva: yra patirčių, kurios sekioja dar iki dabar</title><link>https://www.spreaker.com/episode/londone-paramedike-dirbusi-ieva-yra-patirciu-kurios-sekioja-dar-iki-dabar--72949487</link><description><![CDATA[„Net ir mažas kalnas turi savo pavojus“, – sako kalnų ir ekspedicijų medikė, paramedikė, laipiojimo instruktorė Ieva Kieraitė Aleksandrova. Šešerius metus ji dirbo Londono greitosios medicinos pagalboje, o šiandien moko kitus, kaip suteikti pagalbą ten, kur greitoji niekada neatvažiuos – kalnuose, džiunglėse, urvuose ar atokiose ekspedicijose. Kaip teisingai vertinti riziką? Ką ekstremalios situacijos atskleidžia apie mūsų psichologiją? Kiek iš tiesų mokame pasirūpinti savimi pavojingose situacijose? Pokalbis su Ieva Kieraite Aleksandrova apie kalnų ir ekspedicijų mediciną, darbą Londono greitojoje medicinos pagalboje, saugumą kalnuose, žmogaus galimybių ribas ir tai, ko gyvenimas ekstremaliomis sąlygomis gali išmokyti kiekvieną iš mūsų.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72949487</guid><pubDate>Mon, 13 Jul 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72949487/2600364b_99ae_4dd9_81fb_e990aaf261bc.mp3" length="52035473" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Net ir mažas kalnas turi savo pavojus“, – sako kalnų ir ekspedicijų medikė, paramedikė, laipiojimo instruktorė Ieva Kieraitė Aleksandrova. Šešerius metus ji dirbo Londono greitosios medicinos pagalboje, o šiandien moko kitus, kaip suteikti pagalbą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Net ir mažas kalnas turi savo pavojus“, – sako kalnų ir ekspedicijų medikė, paramedikė, laipiojimo instruktorė Ieva Kieraitė Aleksandrova. Šešerius metus ji dirbo Londono greitosios medicinos pagalboje, o šiandien moko kitus, kaip suteikti pagalbą ten, kur greitoji niekada neatvažiuos – kalnuose, džiunglėse, urvuose ar atokiose ekspedicijose. Kaip teisingai vertinti riziką? Ką ekstremalios situacijos atskleidžia apie mūsų psichologiją? Kiek iš tiesų mokame pasirūpinti savimi pavojingose situacijose? Pokalbis su Ieva Kieraite Aleksandrova apie kalnų ir ekspedicijų mediciną, darbą Londono greitojoje medicinos pagalboje, saugumą kalnuose, žmogaus galimybių ribas ir tai, ko gyvenimas ekstremaliomis sąlygomis gali išmokyti kiekvieną iš mūsų.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>3253</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kardiologas, remontuojantis kraujagysles iš vidaus: daugumą pacientų sieja vienas įprotis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kardiologas-remontuojantis-kraujagysles-is-vidaus-dauguma-pacientu-sieja-vienas-iprotis--72837670</link><description><![CDATA[Medikų šeimoje augęs kardiologas Andrius Berūkštis teigia niekad nejautęs spaudimo pasirinkti šį kelią. Pradėjęs nuo sportininkų širdžių, šiandien jis daugiausia laiko praleidžia rentgeno operacinėje, kur pro mažą pjūvį, keliaudamas kraujagyslėmis, gali pasiekti svarbiausias mūsų kūno vietas ir jas pagydyti. Gydytojas įsitikinęs, jog apie širdies ligas šiais laikais turime pradėti kalbėti anksti, dar vaikystėje, net ir žinant, jog medicinos mokslas atveria vis įspūdingesnes galimybes gydyti mūsų kraujagysles.<br />Kaip atrodo kardiologo darbas operacinėje? Kiek gali pakelti mūsų širdis? Ir ką verta apie savo širdį žinoti sportuojantiems? Pokalbis su intervenciniu kardiologu, Vilniaus universiteto doc. dr. Andriumi Berūkščiu.<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72837670</guid><pubDate>Mon, 06 Jul 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72837670/2026_07_06_3329_1_p_20260706140318976.mp3" length="45263696" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Medikų šeimoje augęs kardiologas Andrius Berūkštis teigia niekad nejautęs spaudimo pasirinkti šį kelią. Pradėjęs nuo sportininkų širdžių, šiandien jis daugiausia laiko praleidžia rentgeno operacinėje, kur pro mažą pjūvį, keliaudamas kraujagyslėmis,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Medikų šeimoje augęs kardiologas Andrius Berūkštis teigia niekad nejautęs spaudimo pasirinkti šį kelią. Pradėjęs nuo sportininkų širdžių, šiandien jis daugiausia laiko praleidžia rentgeno operacinėje, kur pro mažą pjūvį, keliaudamas kraujagyslėmis, gali pasiekti svarbiausias mūsų kūno vietas ir jas pagydyti. Gydytojas įsitikinęs, jog apie širdies ligas šiais laikais turime pradėti kalbėti anksti, dar vaikystėje, net ir žinant, jog medicinos mokslas atveria vis įspūdingesnes galimybes gydyti mūsų kraujagysles.<br />Kaip atrodo kardiologo darbas operacinėje? Kiek gali pakelti mūsų širdis? Ir ką verta apie savo širdį žinoti sportuojantiems? Pokalbis su intervenciniu kardiologu, Vilniaus universiteto doc. dr. Andriumi Berūkščiu.<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2829</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Civilizacijos ateitį įvertinusi paleontologė: paliksime kapines, sąvartynus ir radiaciją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/civilizacijos-ateiti-ivertinusi-paleontologe-paliksime-kapines-savartynus-ir-radiacija--72752194</link><description><![CDATA[„Gyvybė - tai mažas sluoksnis tarp Žemės magmos ir beribės visatos vakuumo“, – apie gyvybės trapumą pasakoja paleontologė Simona Bekeraitė. Dvi skirtingų sričių mokslininkės – paleontologė Simona Bekeraitė ir edukologė Sandra Kairė – leidosi į Borneo atogrąžų miškus ieškoti atsakymo, kaip žmogus kuria savo santykį su aplinka ir gamta. Kodėl apie klimato kaitą žinodami daugiau nei kada nors anksčiau, keičiamės taip lėtai? Ko apie mus pačius gali išmokyti orangutanai, Birutės Galdikas tyrimai ir geologinis laikas? Pokalbis su paleontologe, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininke Simona Bekeraite ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doc. Sandra Kaire.<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72752194</guid><pubDate>Mon, 29 Jun 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72752194/2026_06_29_3329_1_p_20260629140314089.mp3" length="38076470" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Gyvybė - tai mažas sluoksnis tarp Žemės magmos ir beribės visatos vakuumo“, – apie gyvybės trapumą pasakoja paleontologė Simona Bekeraitė. Dvi skirtingų sričių mokslininkės – paleontologė Simona Bekeraitė ir edukologė Sandra Kairė – leidosi į Borneo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Gyvybė - tai mažas sluoksnis tarp Žemės magmos ir beribės visatos vakuumo“, – apie gyvybės trapumą pasakoja paleontologė Simona Bekeraitė. Dvi skirtingų sričių mokslininkės – paleontologė Simona Bekeraitė ir edukologė Sandra Kairė – leidosi į Borneo atogrąžų miškus ieškoti atsakymo, kaip žmogus kuria savo santykį su aplinka ir gamta. Kodėl apie klimato kaitą žinodami daugiau nei kada nors anksčiau, keičiamės taip lėtai? Ko apie mus pačius gali išmokyti orangutanai, Birutės Galdikas tyrimai ir geologinis laikas? Pokalbis su paleontologe, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininke Simona Bekeraite ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doc. Sandra Kaire.<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2380</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>8 vaikų tėtis filosofas Gediminas Karoblis: norą turėti vaikų sugriovė konkurencija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/8-vaiku-tetis-filosofas-gediminas-karoblis-nora-tureti-vaiku-sugriove-konkurencija--72533086</link><description><![CDATA[„Jau dabar turėtume sugriauti visą švietimą iš pagrindų“, – sako 8 vaikų tėtis, 6 anūkų tėtušis, antropologas ir filosofas prof. dr. Gediminas Karoblis, savo knygoje „Kam gimdyti?“ filosofiškai apmąstęs demografines problemas. Tai klausimas, kuris paliečia mūsų santykį su laisve, vienatve, prasme, kūnu, meile, mirtimi ir ateitimi. Kam gimdyti pasaulyje, kuris atrodo pavargęs, neramus, perkaitęs nuo informacijos, klimato krizių, karų ir nuolatinio nesaugumo jausmo? O gal kaip tik vaikų turėjimas yra vienas esminių žmogaus egzistencijos elementų?<br />Laidoje – pokalbis su Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto profesoriumi, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu dr. Gediminu Karobliu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72533086</guid><pubDate>Mon, 15 Jun 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72533086/2026_06_15_3329_1_20260615140316201.mp3" length="49003595" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Jau dabar turėtume sugriauti visą švietimą iš pagrindų“, – sako 8 vaikų tėtis, 6 anūkų tėtušis, antropologas ir filosofas prof. dr. Gediminas Karoblis, savo knygoje „Kam gimdyti?“ filosofiškai apmąstęs demografines problemas. Tai klausimas, kuris...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Jau dabar turėtume sugriauti visą švietimą iš pagrindų“, – sako 8 vaikų tėtis, 6 anūkų tėtušis, antropologas ir filosofas prof. dr. Gediminas Karoblis, savo knygoje „Kam gimdyti?“ filosofiškai apmąstęs demografines problemas. Tai klausimas, kuris paliečia mūsų santykį su laisve, vienatve, prasme, kūnu, meile, mirtimi ir ateitimi. Kam gimdyti pasaulyje, kuris atrodo pavargęs, neramus, perkaitęs nuo informacijos, klimato krizių, karų ir nuolatinio nesaugumo jausmo? O gal kaip tik vaikų turėjimas yra vienas esminių žmogaus egzistencijos elementų?<br />Laidoje – pokalbis su Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto profesoriumi, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu dr. Gediminu Karobliu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>3063</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Skaitmeninius antrininkus Silicio slėnyje kūręs Paulius Jurčys: tai nauja gyvybės forma</title><link>https://www.spreaker.com/episode/skaitmeninius-antrininkus-silicio-slenyje-kures-paulius-jurcys-tai-nauja-gyvybes-forma--72429981</link><description><![CDATA[„Privatumas gali išnykti“, – sako dirbinio intelekto tyrėjas ir teisininkas dr. Paulius Jurčys. Baigęs universitetus Vilniuje, Harvarde ir Japonijoje, Paulius 10 metų gyvena Silicio slėnyje, ten su kolegomis kūrė skaitmeninių žmogaus antrininkų technologiją. Kam priklauso žmogaus duomenys? Kur naudosime savo skaitmeninius antrininkus, kuris kalba ir mąsto kaip mes? Ir kokie mokslinę fantastiką primenantys scenarijai ateityje gali tapti realybe?<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72429981</guid><pubDate>Mon, 08 Jun 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72429981/2026_06_08_3329_1_p_20260608140340682.mp3" length="42037051" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Privatumas gali išnykti“, – sako dirbinio intelekto tyrėjas ir teisininkas dr. Paulius Jurčys. Baigęs universitetus Vilniuje, Harvarde ir Japonijoje, Paulius 10 metų gyvena Silicio slėnyje, ten su kolegomis kūrė skaitmeninių žmogaus antrininkų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Privatumas gali išnykti“, – sako dirbinio intelekto tyrėjas ir teisininkas dr. Paulius Jurčys. Baigęs universitetus Vilniuje, Harvarde ir Japonijoje, Paulius 10 metų gyvena Silicio slėnyje, ten su kolegomis kūrė skaitmeninių žmogaus antrininkų technologiją. Kam priklauso žmogaus duomenys? Kur naudosime savo skaitmeninius antrininkus, kuris kalba ir mąsto kaip mes? Ir kokie mokslinę fantastiką primenantys scenarijai ateityje gali tapti realybe?<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2628</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaulų čiulpų transplantologas Žučenka: kartais tarp milijonų donorų nėra nė vieno tinkamo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaulu-ciulpu-transplantologas-zucenka-kartais-tarp-milijonu-donoru-nera-ne-vieno-tinkamo--72275714</link><description><![CDATA[„Kartais tarp milijonų donorų nerandame nė vieno tinkamo“, – sako kaulų čiulpų transplantacijas atliekantis gydytojas dr. Andrius Žučenka. Per gyvenimą žmogaus organizmas pagamina tonas kraujo ląstelių, nors dauguma mūsų apie tai niekada nesusimąstome. Kiekvieną sekundę mūsų kaulų čiulpai pagamina kelis milijonus naujų kraujo ląstelių, per kitą sekundę didelė dalis kitų pasenusių žūsta. Tai nuolat atsinaujinanti ir kintantį gyva sistema. Tačiau kartais kraujas suserga, o šis įvykis gali pakeisti visą žmogaus gyvenimą.<br />Pokalbis apie kraujo ligų gydytojo kasdienybę ir nepaprastą kaulų čiulpų transplantaciją su hematologu dr. Andriumi Žučenka.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72275714</guid><pubDate>Mon, 01 Jun 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72275714/2026_06_01_3329_1_p_20260601140336850.mp3" length="42006122" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kartais tarp milijonų donorų nerandame nė vieno tinkamo“, – sako kaulų čiulpų transplantacijas atliekantis gydytojas dr. Andrius Žučenka. Per gyvenimą žmogaus organizmas pagamina tonas kraujo ląstelių, nors dauguma mūsų apie tai niekada...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kartais tarp milijonų donorų nerandame nė vieno tinkamo“, – sako kaulų čiulpų transplantacijas atliekantis gydytojas dr. Andrius Žučenka. Per gyvenimą žmogaus organizmas pagamina tonas kraujo ląstelių, nors dauguma mūsų apie tai niekada nesusimąstome. Kiekvieną sekundę mūsų kaulų čiulpai pagamina kelis milijonus naujų kraujo ląstelių, per kitą sekundę didelė dalis kitų pasenusių žūsta. Tai nuolat atsinaujinanti ir kintantį gyva sistema. Tačiau kartais kraujas suserga, o šis įvykis gali pakeisti visą žmogaus gyvenimą.<br />Pokalbis apie kraujo ligų gydytojo kasdienybę ir nepaprastą kaulų čiulpų transplantaciją su hematologu dr. Andriumi Žučenka.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2626</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Smegenų plastiškumą tyrinėjanti mokslininkė: smegenims yra labai naudinga abejoti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/smegenu-plastiskuma-tyrinejanti-mokslininke-smegenims-yra-labai-naudinga-abejoti--72164744</link><description><![CDATA[Dar visai neseniai manėme, kad žmogaus smegenys beveik nesikeičia. Tačiau XX amžiaus pabaigoje šį požiūrį sudrebino neuroplastiškumo tyrimai. Paaiškėjo, kad žmogaus smegenys nuolat persitvarko: mokosi, prisitaiko, kuria naujus neuroninius ryšius ir net po sunkių traumų kartais gali iš dalies atstatyti prarastą funkciją. Kitaip tariant, mūsų gyvenimo būdas ir aplinka tiesiogine prasme formuoja smegenis. Tačiau nauji neuromokslo tyrinėjimai rodo, jog smegenų plastiškumo savybė nėra vien tik geras dalykas. Kodėl? Apie tai pokalbis su mokslininke, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorante Ieva Šiugždaite.<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72164744</guid><pubDate>Mon, 25 May 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72164744/2026_05_25_3329_1_p_20260525140316613.mp3" length="41696415" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dar visai neseniai manėme, kad žmogaus smegenys beveik nesikeičia. Tačiau XX amžiaus pabaigoje šį požiūrį sudrebino neuroplastiškumo tyrimai. Paaiškėjo, kad žmogaus smegenys nuolat persitvarko: mokosi, prisitaiko, kuria naujus neuroninius ryšius ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dar visai neseniai manėme, kad žmogaus smegenys beveik nesikeičia. Tačiau XX amžiaus pabaigoje šį požiūrį sudrebino neuroplastiškumo tyrimai. Paaiškėjo, kad žmogaus smegenys nuolat persitvarko: mokosi, prisitaiko, kuria naujus neuroninius ryšius ir net po sunkių traumų kartais gali iš dalies atstatyti prarastą funkciją. Kitaip tariant, mūsų gyvenimo būdas ir aplinka tiesiogine prasme formuoja smegenis. Tačiau nauji neuromokslo tyrinėjimai rodo, jog smegenų plastiškumo savybė nėra vien tik geras dalykas. Kodėl? Apie tai pokalbis su mokslininke, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorante Ieva Šiugždaite.<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2606</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Erotiką animacijoje tyrinėjęs Tomas: piešta moteris gali daug labiau traukti nei gyva</title><link>https://www.spreaker.com/episode/erotika-animacijoje-tyrinejes-tomas-piesta-moteris-gali-daug-labiau-traukti-nei-gyva--71969287</link><description><![CDATA[Nesvarbu, kiek jums metų, tikėtina, vaikystėje daugelis mūsų gyveno pieštuose pasauliuose. Vieni rytais žiūrėdavo animacinius serialus, kiti pasinerdavo į pieštų personažų gyvenimus komiksuose. Bet kodėl žmones taip traukia piešti pasauliai? Kodėl komiksai ir animacija tapo ne tik pramoga, bet ir viena stipriausių šiuolaikinės kultūros kalbų? Mokslininkas Tomas Mitkus, tyrinėjęs ne tik propagandą, bet ir erotiką animacijoje, teigia, kad tai įrankis papasakoti sudėtingas ir kartais egzistencines temas, o įsitikinimas, jog tai tik vaikų medija, yra klaidingas. Apie vaizduotę, animaciją, komiksus ir žmogaus poreikį kurti alternatyvas pokalbis su animacijos ir komiksų tyrėju mokslininku, Vilnius TECH dėstytoju dr. Tomu Mitkumi. (S)<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71969287</guid><pubDate>Mon, 11 May 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71969287/2026_05_11_3329_1_p_20260511140321582.mp3" length="45201838" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nesvarbu, kiek jums metų, tikėtina, vaikystėje daugelis mūsų gyveno pieštuose pasauliuose. Vieni rytais žiūrėdavo animacinius serialus, kiti pasinerdavo į pieštų personažų gyvenimus komiksuose. Bet kodėl žmones taip traukia piešti pasauliai? Kodėl...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nesvarbu, kiek jums metų, tikėtina, vaikystėje daugelis mūsų gyveno pieštuose pasauliuose. Vieni rytais žiūrėdavo animacinius serialus, kiti pasinerdavo į pieštų personažų gyvenimus komiksuose. Bet kodėl žmones taip traukia piešti pasauliai? Kodėl komiksai ir animacija tapo ne tik pramoga, bet ir viena stipriausių šiuolaikinės kultūros kalbų? Mokslininkas Tomas Mitkus, tyrinėjęs ne tik propagandą, bet ir erotiką animacijoje, teigia, kad tai įrankis papasakoti sudėtingas ir kartais egzistencines temas, o įsitikinimas, jog tai tik vaikų medija, yra klaidingas. Apie vaizduotę, animaciją, komiksus ir žmogaus poreikį kurti alternatyvas pokalbis su animacijos ir komiksų tyrėju mokslininku, Vilnius TECH dėstytoju dr. Tomu Mitkumi. (S)<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2826</itunes:duration><itunes:explicit>true</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Filosofas Adas Diržys: kaip negalime paaiškinti Dievo, taip negalime paaiškinti sąmonės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/filosofas-adas-dirzys-kaip-negalime-paaiskinti-dievo-taip-negalime-paaiskinti-samones--71855599</link><description><![CDATA[„Nežinomybę visada bandome kažkuo užpildyti“, – sako filosofas, religijų tyrėjas dr. Adas Diržys. 2023 metais neuromokslininkas Christof Koch pripažino pralaimėjęs lažybas filosofui David Chalmers – per du dešimtmečius taip ir nepaaiškinta, kas yra sąmonė. O dalelių fizikas dr. Gediminas Šarpis šioje laidoje yra teigęs, jog „sąmonė yra įkyrus dalykas“, nes jos vis dar negalime paaiškinti.<br /><br />Mes galime parodyti, kurios smegenų sritys aktyvuojasi matant mylimą žmogų, bet negalime paaiškinti, kodėl tas patyrimas apskritai atsiranda. Tuo pat metu mokslas bando mistines patirtis, tokias, kaip meditacija, malda ar net spontaniškus transcendencijos išgyvenimus patikrinti racionaliai apčiuopimais būdais. Tačiau tai kelia dar daugiau klausimų: ar smegenys sukuria religines patirtis, ar tik leidžia jas patirti?<br /><br />Apie sąmonę ir jos tyrinėjimus – pokalbis su filosofu, religijų tyrėju dr. Adu Diržiu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71855599</guid><pubDate>Mon, 04 May 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71855599/2026_05_04_3329_1_p_20260504140317819.mp3" length="40742632" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Nežinomybę visada bandome kažkuo užpildyti“, – sako filosofas, religijų tyrėjas dr. Adas Diržys. 2023 metais neuromokslininkas Christof Koch pripažino pralaimėjęs lažybas filosofui David Chalmers – per du dešimtmečius taip ir nepaaiškinta, kas yra...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Nežinomybę visada bandome kažkuo užpildyti“, – sako filosofas, religijų tyrėjas dr. Adas Diržys. 2023 metais neuromokslininkas Christof Koch pripažino pralaimėjęs lažybas filosofui David Chalmers – per du dešimtmečius taip ir nepaaiškinta, kas yra sąmonė. O dalelių fizikas dr. Gediminas Šarpis šioje laidoje yra teigęs, jog „sąmonė yra įkyrus dalykas“, nes jos vis dar negalime paaiškinti.<br /><br />Mes galime parodyti, kurios smegenų sritys aktyvuojasi matant mylimą žmogų, bet negalime paaiškinti, kodėl tas patyrimas apskritai atsiranda. Tuo pat metu mokslas bando mistines patirtis, tokias, kaip meditacija, malda ar net spontaniškus transcendencijos išgyvenimus patikrinti racionaliai apčiuopimais būdais. Tačiau tai kelia dar daugiau klausimų: ar smegenys sukuria religines patirtis, ar tik leidžia jas patirti?<br /><br />Apie sąmonę ir jos tyrinėjimus – pokalbis su filosofu, religijų tyrėju dr. Adu Diržiu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2547</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Marijam pravėrė videožaidimų kūrimo užkulisius: ši industrija dažnai žmones išnaudoja</title><link>https://www.spreaker.com/episode/marijam-pravere-videozaidimu-kurimo-uzkulisius-si-industrija-daznai-zmones-isnaudoja--71671241</link><description><![CDATA[„Kovoju prieš žmones, kurie panorėję mano gyvenimą gali sugadinti“, – sako aktyvi videožaidimų dalyvė ir kritikė Marijam Didžgalvytė. Ji aktyviai tyrinėja videožaidimų ir politikos sankirtas, atskleidžia negailestingus videožaidimų industrijos užkulisius ir kaip ši milijardų žmonių kasdienė pramoga keičia elgesį, politines pažiūras ar net estetiką. Visa tai ji atskleidžia savo debiutinėje knygoje „Videožaidimai keičia pasaulį. Kas laimi?“, kuri išversta į kelias užsienio kalba, o „The Guardian“ kūrinį paskelbė viena iš geriausių 2024-ųjų knygų. Šiuo metu Marijam dirba rinkodaros vadove BAFTA apdovanojimus pelniusioje videožaidimų studijoje. Apie nepaprastai įvairų videožaidimų pasaulį pokalbis laidoje.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71671241</guid><pubDate>Mon, 27 Apr 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71671241/2026_04_27_3329_1_p_20260427140319540.mp3" length="42043321" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kovoju prieš žmones, kurie panorėję mano gyvenimą gali sugadinti“, – sako aktyvi videožaidimų dalyvė ir kritikė Marijam Didžgalvytė. Ji aktyviai tyrinėja videožaidimų ir politikos sankirtas, atskleidžia negailestingus videožaidimų industrijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kovoju prieš žmones, kurie panorėję mano gyvenimą gali sugadinti“, – sako aktyvi videožaidimų dalyvė ir kritikė Marijam Didžgalvytė. Ji aktyviai tyrinėja videožaidimų ir politikos sankirtas, atskleidžia negailestingus videožaidimų industrijos užkulisius ir kaip ši milijardų žmonių kasdienė pramoga keičia elgesį, politines pažiūras ar net estetiką. Visa tai ji atskleidžia savo debiutinėje knygoje „Videožaidimai keičia pasaulį. Kas laimi?“, kuri išversta į kelias užsienio kalba, o „The Guardian“ kūrinį paskelbė viena iš geriausių 2024-ųjų knygų. Šiuo metu Marijam dirba rinkodaros vadove BAFTA apdovanojimus pelniusioje videožaidimų studijoje. Apie nepaprastai įvairų videožaidimų pasaulį pokalbis laidoje.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2628</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Priešmenstruacinį sindromą tirianti mokslininkė: į apie tai kalbančias moteris žiūri kreivai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priesmenstruacini-sindroma-tirianti-mokslininke-i-apie-tai-kalbancias-moteris-ziuri-kreivai--71492242</link><description><![CDATA[„Žmonės vis dar galvoja, kad tai tiesiog blogas charakterio bruožas“, – sako priešmenstruacinį sindromą tyrinėjanti neuromokslininkė dr. Ramunė Grikšienė. Nors PMS vis dar tapatinamas su stereotipiniais juokeliais, tyrimai rodo, kad didžioji dalis moterų iš tiesų jaučia šio sindromo simptomus kiekvieną mėnesį, o daliai jų šie pokyčiai sutrikdo kasdienius darbus ir santykius. Kas vyksta smegenyse kiekvieną menstruacijų ciklo mėnesį ir kodėl PMS pasireiškia, tyrinėja neuromokslininkė, Vilniaus universiteto prof. dr. Ramunė Grikšienė. Ji viena iš pirmųjų mokslininkių pasaulyje pradėjusi plačiau kalbėti apie moterų neurobiologijos tyrimų svarbą. Pokalbis su ja laidoje.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71492242</guid><pubDate>Mon, 20 Apr 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71492242/2026_04_20_3329_1_p_20260420140306972.mp3" length="39243412" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Žmonės vis dar galvoja, kad tai tiesiog blogas charakterio bruožas“, – sako priešmenstruacinį sindromą tyrinėjanti neuromokslininkė dr. Ramunė Grikšienė. Nors PMS vis dar tapatinamas su stereotipiniais juokeliais, tyrimai rodo, kad didžioji dalis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Žmonės vis dar galvoja, kad tai tiesiog blogas charakterio bruožas“, – sako priešmenstruacinį sindromą tyrinėjanti neuromokslininkė dr. Ramunė Grikšienė. Nors PMS vis dar tapatinamas su stereotipiniais juokeliais, tyrimai rodo, kad didžioji dalis moterų iš tiesų jaučia šio sindromo simptomus kiekvieną mėnesį, o daliai jų šie pokyčiai sutrikdo kasdienius darbus ir santykius. Kas vyksta smegenyse kiekvieną menstruacijų ciklo mėnesį ir kodėl PMS pasireiškia, tyrinėja neuromokslininkė, Vilniaus universiteto prof. dr. Ramunė Grikšienė. Ji viena iš pirmųjų mokslininkių pasaulyje pradėjusi plačiau kalbėti apie moterų neurobiologijos tyrimų svarbą. Pokalbis su ja laidoje.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2453</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Astrofizikė Minkevičiūtė: Mėnulio tyrimai galėtų atsakyti, kaip atsirado gyvybė Žemėje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/astrofizike-minkeviciute-menulio-tyrimai-galetu-atsakyti-kaip-atsirado-gyvybe-zemeje--71288838</link><description><![CDATA[„NASA vengia kalbėti, kad tai naujos kosmoso lenktynės“, – apie žmonių misijas į Mėnulį sako astrofizikė dr. Renata Minkevičiūtė. Artemis II įgula, tapę toliausiai nuo Žemės į kosmosą nuskriejusiais žmonėmis, sėkmingai grįžo į Žemę. Tačiau kokius siekius mums atskleidžia noras įsikurti Mėnulyje? Kuo jis įdomus mokslininkams? Ar jis galėtų tapti dar viena konfliktų vieta? Pokalbis su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astrofizike dr. Renata Minkevičiūte.<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71288838</guid><pubDate>Mon, 13 Apr 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71288838/2026_04_13_3329_1_p_20260413140334800.mp3" length="44297375" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„NASA vengia kalbėti, kad tai naujos kosmoso lenktynės“, – apie žmonių misijas į Mėnulį sako astrofizikė dr. Renata Minkevičiūtė. Artemis II įgula, tapę toliausiai nuo Žemės į kosmosą nuskriejusiais žmonėmis, sėkmingai grįžo į Žemę. Tačiau kokius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„NASA vengia kalbėti, kad tai naujos kosmoso lenktynės“, – apie žmonių misijas į Mėnulį sako astrofizikė dr. Renata Minkevičiūtė. Artemis II įgula, tapę toliausiai nuo Žemės į kosmosą nuskriejusiais žmonėmis, sėkmingai grįžo į Žemę. Tačiau kokius siekius mums atskleidžia noras įsikurti Mėnulyje? Kuo jis įdomus mokslininkams? Ar jis galėtų tapti dar viena konfliktų vieta? Pokalbis su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astrofizike dr. Renata Minkevičiūte.<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2769</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Grybų mikropasaulį atradusi režisierė Aistė Žegulytė: pradėjau ramiau priimti mirtį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/grybu-mikropasauli-atradusi-rezisiere-aiste-zegulyte-pradejau-ramiau-priimti-mirti--71131334</link><description><![CDATA[„Man tai atnešė prasmės ir vilties būti šioje Žemėje“, – sako kino režisierė, dokumentikos kūrėja Aistė Žegulytė, atradusi grybų pasaulį. Naujausiame savo filme „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ kino kūrėja pasakoja apie tai, kaip mikroskopiniai grybai keičia, transformuoja, ardo visa tai, kas aplink mus. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad neišvengiamai nyksta mūsų sukurti daiktai, o vėliau – ir mes patys, tačiau į pasaulį žvelgdami per mikroskopą, galime suprasti, kad viskas tiesiog įgauna naują formą. Kuo ypatingas šių plika akimi nematomų, grybų pasaulis? Kodėl filmui buvo planuojama pasigaminti specialų mikroskopą? Ir kaip atrodo restauravimo biologų darbas, siekiant kūrinius apsaugoti nuo ardančio grybų poveikio?<br /><br />Pokalbis su kino režisiere Aiste Žegulyte ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Prano Gudyno restauravimo centro restauravimo technologe-biologe Olga Ščit Latoniene.<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71131334</guid><pubDate>Mon, 06 Apr 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71131334/2026_04_06_3329_1_p_20260406140309914.mp3" length="39075811" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Man tai atnešė prasmės ir vilties būti šioje Žemėje“, – sako kino režisierė, dokumentikos kūrėja Aistė Žegulytė, atradusi grybų pasaulį. Naujausiame savo filme „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ kino kūrėja pasakoja apie tai, kaip mikroskopiniai grybai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Man tai atnešė prasmės ir vilties būti šioje Žemėje“, – sako kino režisierė, dokumentikos kūrėja Aistė Žegulytė, atradusi grybų pasaulį. Naujausiame savo filme „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ kino kūrėja pasakoja apie tai, kaip mikroskopiniai grybai keičia, transformuoja, ardo visa tai, kas aplink mus. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad neišvengiamai nyksta mūsų sukurti daiktai, o vėliau – ir mes patys, tačiau į pasaulį žvelgdami per mikroskopą, galime suprasti, kad viskas tiesiog įgauna naują formą. Kuo ypatingas šių plika akimi nematomų, grybų pasaulis? Kodėl filmui buvo planuojama pasigaminti specialų mikroskopą? Ir kaip atrodo restauravimo biologų darbas, siekiant kūrinius apsaugoti nuo ardančio grybų poveikio?<br /><br />Pokalbis su kino režisiere Aiste Žegulyte ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Prano Gudyno restauravimo centro restauravimo technologe-biologe Olga Ščit Latoniene.<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2443</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Skubios medicinos gydytojas Andrius Černauskas: pradžioje buvo daug pykčio ir noro auklėti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/skubios-medicinos-gydytojas-andrius-cernauskas-pradzioje-buvo-daug-pykcio-ir-noro-aukleti--70995480</link><description><![CDATA[„Kiekvieną dieną pamatau kažką naujo“, – sako skubios medicinos gydytojas Andrius Černauskas. Prieš dešimtmetį parašęs knygą „Pragaro ambulatorija“, tapusia bestseleriu, gydytojas teigia, jog per šį laiką pasikeitė požiūris į žmogų, prasmę ir mirtį. Su kuo kasdien susiduria gyvybes gelbstintys skubios medicinos gydytojai ir kaip pavyksta valdyti savo ir kitų žmonių emocijas? Pokalbis su skubios medicinos gydytoju, LRT laidos „Gydytojas Andrius“ vedėju Andriumi Černausku.<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70995480</guid><pubDate>Mon, 30 Mar 2026 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70995480/2026_03_30_3329_1_p_20260330140305173.mp3" length="36435144" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kiekvieną dieną pamatau kažką naujo“, – sako skubios medicinos gydytojas Andrius Černauskas. Prieš dešimtmetį parašęs knygą „Pragaro ambulatorija“, tapusia bestseleriu, gydytojas teigia, jog per šį laiką pasikeitė požiūris į žmogų, prasmę ir mirtį....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kiekvieną dieną pamatau kažką naujo“, – sako skubios medicinos gydytojas Andrius Černauskas. Prieš dešimtmetį parašęs knygą „Pragaro ambulatorija“, tapusia bestseleriu, gydytojas teigia, jog per šį laiką pasikeitė požiūris į žmogų, prasmę ir mirtį. Su kuo kasdien susiduria gyvybes gelbstintys skubios medicinos gydytojai ir kaip pavyksta valdyti savo ir kitų žmonių emocijas? Pokalbis su skubios medicinos gydytoju, LRT laidos „Gydytojas Andrius“ vedėju Andriumi Černausku.<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2278</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>20 metų vaikų vėžį gydanti gydytoja: darbas su vaikais išmokė optimizmo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/20-metu-vaiku-vezi-gydanti-gydytoja-darbas-su-vaikais-ismoke-optimizmo--70889629</link><description><![CDATA[„Kai kartais dejuojama dėl smulkmenų, norisi pasikviesti žmones pas mus į skyrių“, – sako vaikų onkohematologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doc. Sonata Šaulytė-Trakymienė. 20 metų gydanti vaikų vėžį ir kraujo ligas, gydytoja teigia, jog požiūris į šias ligas net medicinos moksle yra pasikeitęs - vaikus siekiame išgyti kiek įmanoma mažiausia sveikatos kaina, minimalizuojant chemoterapijos toksiškumą kitoms organų sistemoms. Kaip per 20 metų keitėsi požiūris į vėžį? Kaip atrodo gydytojo kasdienybė, dirbant su sunkiai sergančiais vaikais?<br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70889629</guid><pubDate>Mon, 23 Mar 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70889629/2026_03_23_3329_1_p_20260323140254579.mp3" length="37327487" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kai kartais dejuojama dėl smulkmenų, norisi pasikviesti žmones pas mus į skyrių“, – sako vaikų onkohematologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doc. Sonata Šaulytė-Trakymienė. 20 metų gydanti vaikų vėžį ir kraujo ligas, gydytoja teigia, jog...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kai kartais dejuojama dėl smulkmenų, norisi pasikviesti žmones pas mus į skyrių“, – sako vaikų onkohematologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doc. Sonata Šaulytė-Trakymienė. 20 metų gydanti vaikų vėžį ir kraujo ligas, gydytoja teigia, jog požiūris į šias ligas net medicinos moksle yra pasikeitęs - vaikus siekiame išgyti kiek įmanoma mažiausia sveikatos kaina, minimalizuojant chemoterapijos toksiškumą kitoms organų sistemoms. Kaip per 20 metų keitėsi požiūris į vėžį? Kaip atrodo gydytojo kasdienybė, dirbant su sunkiai sergančiais vaikais?<br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2333</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Akimi nematomą grybų ir augalų tinklą tyrusi biologė: esame visiškai nuo to priklausomi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/akimi-nematoma-grybu-ir-augalu-tinkla-tyrusi-biologe-esame-visiskai-nuo-to-priklausomi--70657623</link><description><![CDATA[„Kartais nėra aiškių ribų, kur prasideda ir baigiasi vienas organizmas“, – sako biologė, rašytoja Ieva Marija Sokolovaitė, Kopenhagos universitete tyrinėjusi grybų ir augalų ryšius, sujungtus per plika akimi nematomą tinklą. Daugiau kaip 90 % augalų turi ryšių su grybais, o Ieva teigia, jog mes, žmonės, esame nuo to priklausomi. Nors Ieva savo tyrėjos kelią pradėjo kaip biologė, šiuo metu ji studijuoja ir filosofiją. Dar daugiau – Ieva 2024 metais išleido savo debiutinį romaną „Pozuotoja“, kuris jau pelnė 3 literatūros ir meno premijas. Kaip akimi nematomas grybų ryšių tinklas susijęs su viskuo, kas gyva? Kas tai gali atsakyti – filosofija ar biologija?<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70657623</guid><pubDate>Mon, 16 Mar 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70657623/2026_03_16_3329_1_p_20260316140320266.mp3" length="42054606" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kartais nėra aiškių ribų, kur prasideda ir baigiasi vienas organizmas“, – sako biologė, rašytoja Ieva Marija Sokolovaitė, Kopenhagos universitete tyrinėjusi grybų ir augalų ryšius, sujungtus per plika akimi nematomą tinklą. Daugiau kaip 90 % augalų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kartais nėra aiškių ribų, kur prasideda ir baigiasi vienas organizmas“, – sako biologė, rašytoja Ieva Marija Sokolovaitė, Kopenhagos universitete tyrinėjusi grybų ir augalų ryšius, sujungtus per plika akimi nematomą tinklą. Daugiau kaip 90 % augalų turi ryšių su grybais, o Ieva teigia, jog mes, žmonės, esame nuo to priklausomi. Nors Ieva savo tyrėjos kelią pradėjo kaip biologė, šiuo metu ji studijuoja ir filosofiją. Dar daugiau – Ieva 2024 metais išleido savo debiutinį romaną „Pozuotoja“, kuris jau pelnė 3 literatūros ir meno premijas. Kaip akimi nematomas grybų ryšių tinklas susijęs su viskuo, kas gyva? Kas tai gali atsakyti – filosofija ar biologija?<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2629</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vienumo fenomeną tyrinėjanti sociologė: įgūdis būti su savimi yra išmokstamas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vienumo-fenomena-tyrinejanti-sociologe-igudis-buti-su-savimi-yra-ismokstamas--70551846</link><description><![CDATA[„Silpna karta žmonių, kuri negali būti vieni su savo mintimis“, - sako sociologė dr. Milda Pivoriūtė. Naujausi tyrimai rodo, kad ilgalaikis vienišumas gali būti toks pat žalingas sveikatai kaip rūkymas ar nutukimas. Tačiau kartu psichologai ir sociologai vis dažniau kalba apie kitą pusę - sąmoningai pasirinktą vienumą. Kodėl apie šį fenomeną vis dar kalbame kaip apie įtartiną pasirinkimą? Apie vienumos ir vienišumo skirtumus, jų vietą šiuolaikinėje visuomenėje ir apie tai, ar gebėjimas būti vienam yra brandos ženklas, pokalbis su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologe dr. Milda Pivoriūte.<br /><br /> Ved. Ignas Klėjus.<br />]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70551846</guid><pubDate>Mon, 09 Mar 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70551846/2026_03_09_3329_1_20260309140315834.mp3" length="50927461" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Silpna karta žmonių, kuri negali būti vieni su savo mintimis“, - sako sociologė dr. Milda Pivoriūtė. Naujausi tyrimai rodo, kad ilgalaikis vienišumas gali būti toks pat žalingas sveikatai kaip rūkymas ar nutukimas. Tačiau kartu psichologai ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Silpna karta žmonių, kuri negali būti vieni su savo mintimis“, - sako sociologė dr. Milda Pivoriūtė. Naujausi tyrimai rodo, kad ilgalaikis vienišumas gali būti toks pat žalingas sveikatai kaip rūkymas ar nutukimas. Tačiau kartu psichologai ir sociologai vis dažniau kalba apie kitą pusę - sąmoningai pasirinktą vienumą. Kodėl apie šį fenomeną vis dar kalbame kaip apie įtartiną pasirinkimą? Apie vienumos ir vienišumo skirtumus, jų vietą šiuolaikinėje visuomenėje ir apie tai, ar gebėjimas būti vienam yra brandos ženklas, pokalbis su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologe dr. Milda Pivoriūte.<br /><br /> Ved. Ignas Klėjus.<br />]]></itunes:summary><itunes:duration>3183</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kremliaus informacinį karą nagrinėjantis ekspertas: Rusija laimės, jei tik ja patikėsime</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kremliaus-informacini-kara-nagrinejantis-ekspertas-rusija-laimes-jei-tik-ja-patikesime--70402861</link><description><![CDATA[„Vienintelis kelias Rusijai laimėti karą prieš Vakarus – įtikinti mus, kad mes negalime laimėti“, - sako komunikacijos ekspertas Vytautas Matulevičius. Savo knygoje „Baimės frontas“ Vytautas analizuoja, kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip Kremliaus naratyvai veikia mūsų kasdienybę – nuo geopolitikos iki kiekvieno iš mūsų kišenės. Ne vienus metus dirbantis komunikacijos srityje, Vytautas Matulevičius pabrėžia, kad svarbiausia gynybos linija yra mūsų galvose, todėl turime dažniau ir garsiau kalbėti apie tikrą tiesą. Pokalbis su juo laidoje.<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70402861</guid><pubDate>Mon, 02 Mar 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70402861/2026_03_02_3329_1_p_20260302140320910.mp3" length="41122975" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Vienintelis kelias Rusijai laimėti karą prieš Vakarus – įtikinti mus, kad mes negalime laimėti“, - sako komunikacijos ekspertas Vytautas Matulevičius. Savo knygoje „Baimės frontas“ Vytautas analizuoja, kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Vienintelis kelias Rusijai laimėti karą prieš Vakarus – įtikinti mus, kad mes negalime laimėti“, - sako komunikacijos ekspertas Vytautas Matulevičius. Savo knygoje „Baimės frontas“ Vytautas analizuoja, kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip Kremliaus naratyvai veikia mūsų kasdienybę – nuo geopolitikos iki kiekvieno iš mūsų kišenės. Ne vienus metus dirbantis komunikacijos srityje, Vytautas Matulevičius pabrėžia, kad svarbiausia gynybos linija yra mūsų galvose, todėl turime dažniau ir garsiau kalbėti apie tikrą tiesą. Pokalbis su juo laidoje.<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2571</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pilkuosius ruonius tyrinėjanti Vaida Survilienė: stebint juos, požiūris į mirtį pasikeitė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pilkuosius-ruonius-tyrinejanti-vaida-surviliene-stebint-juos-poziuris-i-mirti-pasikeite--70261511</link><description><![CDATA[„Pavydžiu žmonėms ramybės, kuriems gyvenime nereikia iššūkių“, - sako pilkuosius ruonius tyrinėjanti mokslininkė ir šių gyvūnų tyrimų pradininkė Lietuvoje Vaida Survilienė. Pradėjusi nuo ruonių elgsenos stebėjimų, šiandien Vaida tiria Baltijos jūros teršalų poveikį pilkiesiams ruoniams. „Poveikis ruoniams atspindi ir aplinką, kurioje gyvena ir patys žmonės“, – sako Vaida Survilienė. Mokslininkė pripažįsta, nors šiuo metu Baltijos jūros būklė nėra tragiška, tačiau išlieka vis dar bloga, ir atvirauja, jog kasdien žuvies iš šios jūros valgyti nedrįstų. Pokalbis apie ruonių gyvenimą, mokslininko ekspedicijų kasdienybę, pasiruošimą ir pamokas su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke dr. Vaida Surviliene.<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70261511</guid><pubDate>Mon, 23 Feb 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70261511/2026_02_23_3329_1_p_20260223140321717.mp3" length="41369571" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Pavydžiu žmonėms ramybės, kuriems gyvenime nereikia iššūkių“, - sako pilkuosius ruonius tyrinėjanti mokslininkė ir šių gyvūnų tyrimų pradininkė Lietuvoje Vaida Survilienė. Pradėjusi nuo ruonių elgsenos stebėjimų, šiandien Vaida tiria Baltijos jūros...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Pavydžiu žmonėms ramybės, kuriems gyvenime nereikia iššūkių“, - sako pilkuosius ruonius tyrinėjanti mokslininkė ir šių gyvūnų tyrimų pradininkė Lietuvoje Vaida Survilienė. Pradėjusi nuo ruonių elgsenos stebėjimų, šiandien Vaida tiria Baltijos jūros teršalų poveikį pilkiesiams ruoniams. „Poveikis ruoniams atspindi ir aplinką, kurioje gyvena ir patys žmonės“, – sako Vaida Survilienė. Mokslininkė pripažįsta, nors šiuo metu Baltijos jūros būklė nėra tragiška, tačiau išlieka vis dar bloga, ir atvirauja, jog kasdien žuvies iš šios jūros valgyti nedrįstų. Pokalbis apie ruonių gyvenimą, mokslininko ekspedicijų kasdienybę, pasiruošimą ir pamokas su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke dr. Vaida Surviliene.<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2586</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Artūras Morozovas: žvelgdamas į savo archyvus matau, kaip keičiasi mūsų šalies žmonės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/arturas-morozovas-zvelgdamas-i-savo-archyvus-matau-kaip-keiciasi-musu-salies-zmones--70092688</link><description><![CDATA[„Mane domina žmonės, kurie dėl pernelyg įprasto gyvenimo neįeina į istoriją“, - sako dokumentinės fotografijos kūrėjas Artūras Morozovas, išleidžiantis fotoesė knygą „Sutikau žmogų“, pasakojančią apie socialinę atskirtį, vienišumą ir karinių konfliktų paveiktus gyvenimus, tačiau čia esmine ašimi išlieka įprasta žmogaus kasdienybė. Nuo 2006 m. pradėjęs dirbti fotožurnalistu, Artūras savo darbais nušvietė įvairius Lietuvos bei Europos įvykius, savo fotografijose nagrinėjo jautrias socialines temas ir dokumentavo karinius konfliktus Sakartvele, Ukrainoje, pokonfliktines situacijas Čečėnijoje ir kitose pasaulio vietose. Ar tokia fotografija greitai besikeičiančiame pasaulyje vis dar išlaiko savo vertę? Kokios fotografijų istorijos labiausiai pakeitė Artūro gyvenimą ir kaip iš lėto patirti kito žmogaus kasdienybę?<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70092688</guid><pubDate>Mon, 16 Feb 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70092688/2026_02_16_3329_1_p_20260216140322457.mp3" length="44255997" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mane domina žmonės, kurie dėl pernelyg įprasto gyvenimo neįeina į istoriją“, - sako dokumentinės fotografijos kūrėjas Artūras Morozovas, išleidžiantis fotoesė knygą „Sutikau žmogų“, pasakojančią apie socialinę atskirtį, vienišumą ir karinių konfliktų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mane domina žmonės, kurie dėl pernelyg įprasto gyvenimo neįeina į istoriją“, - sako dokumentinės fotografijos kūrėjas Artūras Morozovas, išleidžiantis fotoesė knygą „Sutikau žmogų“, pasakojančią apie socialinę atskirtį, vienišumą ir karinių konfliktų paveiktus gyvenimus, tačiau čia esmine ašimi išlieka įprasta žmogaus kasdienybė. Nuo 2006 m. pradėjęs dirbti fotožurnalistu, Artūras savo darbais nušvietė įvairius Lietuvos bei Europos įvykius, savo fotografijose nagrinėjo jautrias socialines temas ir dokumentavo karinius konfliktus Sakartvele, Ukrainoje, pokonfliktines situacijas Čečėnijoje ir kitose pasaulio vietose. Ar tokia fotografija greitai besikeičiančiame pasaulyje vis dar išlaiko savo vertę? Kokios fotografijų istorijos labiausiai pakeitė Artūro gyvenimą ir kaip iš lėto patirti kito žmogaus kasdienybę?<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2766</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Architektas Gintaras Balčytis: daug pastatų yra nieko verti, bet žmogaus akis pripranta</title><link>https://www.spreaker.com/episode/architektas-gintaras-balcytis-daug-pastatu-yra-nieko-verti-bet-zmogaus-akis-pripranta--69885429</link><description><![CDATA[„Turim klaidingą įsivaizdavimą, kad viskas, kas geriausia, turi būti didmiestyje“, - sako architektas Gintaras Balčytis. Kauno, Vilkaviškio ir šiuo metu statomos Druskininkų autobusų stočių architektas, kurio darbai buvo aprašyti užsienio architektūros žurnaluose kaip puikūs pavyzdžiai. Už savo darbus architektas buvo įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija. Gintaras Balčytis teigia, jog šiais laikais iš architekto reikalaujama darbą atlikti greitai ir pigiai. Tačiau, gyvenant pasaulyje, kuriame visi skuba, galbūt architektūra vis dar išlaiko teisę į lėtumą?<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69885429</guid><pubDate>Mon, 09 Feb 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69885429/2026_02_09_3329_1_b2218cab_546e_4448_982e_e8029f1eee9d.mp3" length="43347101" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Turim klaidingą įsivaizdavimą, kad viskas, kas geriausia, turi būti didmiestyje“, - sako architektas Gintaras Balčytis. Kauno, Vilkaviškio ir šiuo metu statomos Druskininkų autobusų stočių architektas, kurio darbai buvo aprašyti užsienio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Turim klaidingą įsivaizdavimą, kad viskas, kas geriausia, turi būti didmiestyje“, - sako architektas Gintaras Balčytis. Kauno, Vilkaviškio ir šiuo metu statomos Druskininkų autobusų stočių architektas, kurio darbai buvo aprašyti užsienio architektūros žurnaluose kaip puikūs pavyzdžiai. Už savo darbus architektas buvo įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija. Gintaras Balčytis teigia, jog šiais laikais iš architekto reikalaujama darbą atlikti greitai ir pigiai. Tačiau, gyvenant pasaulyje, kuriame visi skuba, galbūt architektūra vis dar išlaiko teisę į lėtumą?<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2710</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Artėjantį žmonių sugrįžimą į Mėnulį aptaręs Dobrovolskas: pavojai yra beveik nepasikeitę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/artejanti-zmoniu-sugrizima-i-menuli-aptares-dobrovolskas-pavojai-yra-beveik-nepasikeite--69738375</link><description><![CDATA[„Mėnulis yra bandymų aikštelė prieš keliones į Marsą“, - sako Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikas Vidas Dobrovolskas. Paskutinį kartą žmogaus koja Mėnulyje žengė 1972-aisiais. Praėjo daugiau nei pusė amžiaus ir žmonės į Mėnulį ruošiasi grįžti per artimiausią dešimtmetį. O visai netrukus galėsime išvysti „Artemis II“ misiją - skrydį aplink Žemės palydovą, kuris turėtų įvykti ne anksčiau nei 2026 metų vasario 6 d. ir ne vėliau nei balandžio vidurys. Apie šį sugrįžimą į Mėnulį, „Artemis II“ misiją ir tai, ką ji reiškia mums, žmonėms, pokalbis su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofiziku Vidu Dobrovolsku.<br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69738375</guid><pubDate>Mon, 02 Feb 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69738375/2026_02_02_3329_1_p_20260202140334514.mp3" length="44949809" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mėnulis yra bandymų aikštelė prieš keliones į Marsą“, - sako Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikas Vidas Dobrovolskas. Paskutinį kartą žmogaus koja Mėnulyje žengė 1972-aisiais. Praėjo daugiau nei pusė amžiaus ir žmonės į Mėnulį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mėnulis yra bandymų aikštelė prieš keliones į Marsą“, - sako Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikas Vidas Dobrovolskas. Paskutinį kartą žmogaus koja Mėnulyje žengė 1972-aisiais. Praėjo daugiau nei pusė amžiaus ir žmonės į Mėnulį ruošiasi grįžti per artimiausią dešimtmetį. O visai netrukus galėsime išvysti „Artemis II“ misiją - skrydį aplink Žemės palydovą, kuris turėtų įvykti ne anksčiau nei 2026 metų vasario 6 d. ir ne vėliau nei balandžio vidurys. Apie šį sugrįžimą į Mėnulį, „Artemis II“ misiją ir tai, ką ji reiškia mums, žmonėms, pokalbis su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofiziku Vidu Dobrovolsku.<br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2810</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kraujagyslių greitkeliuose dirbantis Afanasjevas: per 2 mm angą atsiveria visas organizmas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kraujagysliu-greitkeliuose-dirbantis-afanasjevas-per-2-mm-anga-atsiveria-visas-organizmas--69590731</link><description><![CDATA[Praėjo vos kiek daugiau nei šimtas metų nuo rentgeno atradimo, o šiandien jau mokame ne tik žiūrėti į kaulus. Galime matyti judantį kraują, tirpstančius trombus, aneurizmų ir arterijų sieneles. Galime įvesti mažą kateterį į kraujagyslę, keliauti ja tarsi greitkeliu ir iš vidaus atstatyti kraujotaką.<br /><br />„Ramybė ir neskubėjimas yra geras draugas“, - sako intervencinis radiologas, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vadovas Andrejus Afanasjevas, kurio specializacija tokios kraujagyslių operacijos – insultų, aneurizmų, aortos ir kitų kraujagyslių ligų gydymas. Apie technologijų virsmą medicinoje, intervencinę radiologiją, gydytojo kasdienybę ir darbą intensyviuose kraujagyslių greitkeliuose pokalbis su gydytoju.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69590731</guid><pubDate>Mon, 26 Jan 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69590731/2026_01_26_3329_1_p_20260126140328707.mp3" length="43543794" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Praėjo vos kiek daugiau nei šimtas metų nuo rentgeno atradimo, o šiandien jau mokame ne tik žiūrėti į kaulus. Galime matyti judantį kraują, tirpstančius trombus, aneurizmų ir arterijų sieneles. Galime įvesti mažą kateterį į kraujagyslę, keliauti ja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Praėjo vos kiek daugiau nei šimtas metų nuo rentgeno atradimo, o šiandien jau mokame ne tik žiūrėti į kaulus. Galime matyti judantį kraują, tirpstančius trombus, aneurizmų ir arterijų sieneles. Galime įvesti mažą kateterį į kraujagyslę, keliauti ja tarsi greitkeliu ir iš vidaus atstatyti kraujotaką.<br /><br />„Ramybė ir neskubėjimas yra geras draugas“, - sako intervencinis radiologas, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vadovas Andrejus Afanasjevas, kurio specializacija tokios kraujagyslių operacijos – insultų, aneurizmų, aortos ir kitų kraujagyslių ligų gydymas. Apie technologijų virsmą medicinoje, intervencinę radiologiją, gydytojo kasdienybę ir darbą intensyviuose kraujagyslių greitkeliuose pokalbis su gydytoju.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2722</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūrybingumo mokslininkė: mus riboja įsitikinimas, kad klausimai turi tik vieną atsakymą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kurybingumo-mokslininke-mus-riboja-isitikinimas-kad-klausimai-turi-tik-viena-atsakyma--69505740</link><description><![CDATA[Kas nutinka kūrybiškumui, kai mūsų mintis užima šimtai valandų, praleistų socialiniuose tinkluose? Šiame „Tuzino“ epizode kūrybingumo mokslininkė ir trenerė Ieva Martinaitytė kalba apie kūrybiškumą, kurį galima ugdyti, treniruoti ir, praradus, vėl atgauti. 15 metų tyrinėjanti kūrybiškumą organizacijose, Ieva dirba su pasaulinėmis įmonėmis, padėdama komandoms kurti drąsiau ir spręsti problemas kitaip.<br /><br />Ką daryti, jei kūrybiškumą paralyžiuoja baimė būti netobulam? Ką mes vartojame socialiniuose tinkluose kiekvieną dieną ir kaip tai formuoja mūsų vaizduotę? Apie kūrybą kaip kasdienybės praktiką – nuo vaikystės iki suaugusiųjų užblokuotų idėjų – pokalbyje su kūrybingumo mokslininke ir trenere dr. Ieva Martinaityte.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69505740</guid><pubDate>Mon, 19 Jan 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69505740/2026_01_19_3329_1_6c87f7ea_29e0_4491_a8ed_0bd374b28347.mp3" length="44176332" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas nutinka kūrybiškumui, kai mūsų mintis užima šimtai valandų, praleistų socialiniuose tinkluose? Šiame „Tuzino“ epizode kūrybingumo mokslininkė ir trenerė Ieva Martinaitytė kalba apie kūrybiškumą, kurį galima ugdyti, treniruoti ir, praradus, vėl...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas nutinka kūrybiškumui, kai mūsų mintis užima šimtai valandų, praleistų socialiniuose tinkluose? Šiame „Tuzino“ epizode kūrybingumo mokslininkė ir trenerė Ieva Martinaitytė kalba apie kūrybiškumą, kurį galima ugdyti, treniruoti ir, praradus, vėl atgauti. 15 metų tyrinėjanti kūrybiškumą organizacijose, Ieva dirba su pasaulinėmis įmonėmis, padėdama komandoms kurti drąsiau ir spręsti problemas kitaip.<br /><br />Ką daryti, jei kūrybiškumą paralyžiuoja baimė būti netobulam? Ką mes vartojame socialiniuose tinkluose kiekvieną dieną ir kaip tai formuoja mūsų vaizduotę? Apie kūrybą kaip kasdienybės praktiką – nuo vaikystės iki suaugusiųjų užblokuotų idėjų – pokalbyje su kūrybingumo mokslininke ir trenere dr. Ieva Martinaityte.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2761</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nuo visatos iki sielos su dalelių fiziku Gediminu Šarpiu: galimai egzistuoja visko teorija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nuo-visatos-iki-sielos-su-daleliu-fiziku-gediminu-sarpiu-galimai-egzistuoja-visko-teorija--69401547</link><description><![CDATA[„Tai pati šalčiausia vieta visatoje“, - apie didžiausią pasaulyje dalelių fizikos laboratoriją CERN sako čia dirbantis fizikas dr. Gediminas Šarpis. Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje įsikūrusioje organizacijoje mokslininkai atlieka eksperimentus, siekdami suprasti elementariasias daleles ir sąveikas tarp jų. 100 metrų gylyje po žeme įrengtame 27 km ilgio Didžiajame hadronų greitintuve vykstantys dalelių susidūrimai leidžia ieškoti naujų reiškinių, stengiantis įminti daugiau visatos paslapčių. Gediminas Šarpis teigia, jog tyrinėjant smulkiausias mūsų materijos sudedamąsias dalis siekia atsakyti į klausimą - kodėl mūsų visatoje išvis kažkas egzistuoja? Kas yra antimaterija? Ar įmanoma suvokti, kodėl turime sąmonę ir ar siela egzistuoja?<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69401547</guid><pubDate>Mon, 12 Jan 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69401547/2026_01_12_3329_1_5eca7fe2_04eb_4789_8e34_3e2cc4f682ad.mp3" length="46462151" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Tai pati šalčiausia vieta visatoje“, - apie didžiausią pasaulyje dalelių fizikos laboratoriją CERN sako čia dirbantis fizikas dr. Gediminas Šarpis. Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje įsikūrusioje organizacijoje mokslininkai atlieka eksperimentus,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Tai pati šalčiausia vieta visatoje“, - apie didžiausią pasaulyje dalelių fizikos laboratoriją CERN sako čia dirbantis fizikas dr. Gediminas Šarpis. Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje įsikūrusioje organizacijoje mokslininkai atlieka eksperimentus, siekdami suprasti elementariasias daleles ir sąveikas tarp jų. 100 metrų gylyje po žeme įrengtame 27 km ilgio Didžiajame hadronų greitintuve vykstantys dalelių susidūrimai leidžia ieškoti naujų reiškinių, stengiantis įminti daugiau visatos paslapčių. Gediminas Šarpis teigia, jog tyrinėjant smulkiausias mūsų materijos sudedamąsias dalis siekia atsakyti į klausimą - kodėl mūsų visatoje išvis kažkas egzistuoja? Kas yra antimaterija? Ar įmanoma suvokti, kodėl turime sąmonę ir ar siela egzistuoja?<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2904</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Sapnus tyrinėjanti psichoanalitikė: jie gali atskleisti tikrąją mūsų asmenybę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sapnus-tyrinejanti-psichoanalitike-jie-gali-atskleisti-tikraja-musu-asmenybe--69305553</link><description><![CDATA[„Kartais šie sapnai tampa šeimos turtu“, - sako psichologė-psichoterapeutė, jungiškosios krypties psichoanalitikė Elona Lovčikienė, besigilinanti į didžiųjų sapnų fenomeną. Nors šiuolaikinis mokslas negali tiksliai atsakyti, kokią prasmę turi mūsų sapnai, psichoanalitikai naktines mūsų kelionės po vidinį pasaulį nagrinėja simbolių kalba. Didieji sapnai tarsi reikšmingos ir ryškios naktinės patirtys rodė kryptį, o kartais atspindėjo nelengvą kasdienybę ne vienai pasaulio ir Lietuvos istorinei asmenybei svarbiu jų gyvenimo etapu. Būtent šiuos didžiuosius sapnus, aprašytus Lietuvos istorinių asmenybių dienoraščiuose ir prisiminimuose, nagrinėja Elona Lovčikienė.<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69305553</guid><pubDate>Mon, 05 Jan 2026 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69305553/2026_01_05_3329_1_20260105143342234.mp3" length="39412696" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kartais šie sapnai tampa šeimos turtu“, - sako psichologė-psichoterapeutė, jungiškosios krypties psichoanalitikė Elona Lovčikienė, besigilinanti į didžiųjų sapnų fenomeną. Nors šiuolaikinis mokslas negali tiksliai atsakyti, kokią prasmę turi mūsų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kartais šie sapnai tampa šeimos turtu“, - sako psichologė-psichoterapeutė, jungiškosios krypties psichoanalitikė Elona Lovčikienė, besigilinanti į didžiųjų sapnų fenomeną. Nors šiuolaikinis mokslas negali tiksliai atsakyti, kokią prasmę turi mūsų sapnai, psichoanalitikai naktines mūsų kelionės po vidinį pasaulį nagrinėja simbolių kalba. Didieji sapnai tarsi reikšmingos ir ryškios naktinės patirtys rodė kryptį, o kartais atspindėjo nelengvą kasdienybę ne vienai pasaulio ir Lietuvos istorinei asmenybei svarbiu jų gyvenimo etapu. Būtent šiuos didžiuosius sapnus, aprašytus Lietuvos istorinių asmenybių dienoraščiuose ir prisiminimuose, nagrinėja Elona Lovčikienė.<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2464</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lietuvos 100 metų ekonomiką tyrinėjęs Adomas Klimantas: esame skurdo ir sėkmės istorija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lietuvos-100-metu-ekonomika-tyrinejes-adomas-klimantas-esame-skurdo-ir-sekmes-istorija--69239666</link><description><![CDATA[„Esame arčiausiai vakarietiško pragyvenimo lygio nei kada nors istorijoje“, – sako ISM vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas, mokslininkas dr. Adomas Klimantas. Lietuvos ir Baltijos šalių ekonominė istorija per pastaruosius šimtą metų yra itin tanki lūžių, praradimų ir netikėtų šuolių. Visus šiuos istorinius ir ekonominius virsmus Adomas Klimantas tyrinėjo ir aprašė savo disertacijoje, kurią apsigynė Oksfordo universitete. Kodėl dabartinę Lietuvą galime vadinti istoriniu aukso amžiumi, o gal tai tik dar viena stotelė ilgame virsmų kelyje? Kokia būtume šalis, jei ne okupacija ir pasauliniai karai?<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69239666</guid><pubDate>Mon, 29 Dec 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69239666/2025_12_29_3329_1_p_20251229140310034.mp3" length="43507014" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Esame arčiausiai vakarietiško pragyvenimo lygio nei kada nors istorijoje“, – sako ISM vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas, mokslininkas dr. Adomas Klimantas. Lietuvos ir Baltijos šalių ekonominė istorija per pastaruosius šimtą metų yra itin...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Esame arčiausiai vakarietiško pragyvenimo lygio nei kada nors istorijoje“, – sako ISM vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas, mokslininkas dr. Adomas Klimantas. Lietuvos ir Baltijos šalių ekonominė istorija per pastaruosius šimtą metų yra itin tanki lūžių, praradimų ir netikėtų šuolių. Visus šiuos istorinius ir ekonominius virsmus Adomas Klimantas tyrinėjo ir aprašė savo disertacijoje, kurią apsigynė Oksfordo universitete. Kodėl dabartinę Lietuvą galime vadinti istoriniu aukso amžiumi, o gal tai tik dar viena stotelė ilgame virsmų kelyje? Kokia būtume šalis, jei ne okupacija ir pasauliniai karai?<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2720</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Bėgimo fenomeną tyrinėjęs sociologas: buvo įdomu, kodėl žmonės save kankina</title><link>https://www.spreaker.com/episode/begimo-fenomena-tyrinejes-sociologas-buvo-idomu-kodel-zmones-save-kankina--69168900</link><description><![CDATA[Kas žmones veja iš namų? Dėl kokių priežasčių žmonės bėga maratonus? Ir kaip tai kartais tampa neatsiejama gyvenimo dalimi, o kai kuriems net obsesija, be kurios gyventi sunku? Šiuos ir daugiau klausimų savo tyrime bandė atsakyti sociologas, keliautojas, rašytojas ir maratonininkas Karolis Bareckas. Pokalbis su juo laidoje.<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69168900</guid><pubDate>Mon, 22 Dec 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69168900/2025_12_22_3329_1_p_20251222140300764.mp3" length="40424147" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas žmones veja iš namų? Dėl kokių priežasčių žmonės bėga maratonus? Ir kaip tai kartais tampa neatsiejama gyvenimo dalimi, o kai kuriems net obsesija, be kurios gyventi sunku? Šiuos ir daugiau klausimų savo tyrime bandė atsakyti sociologas,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas žmones veja iš namų? Dėl kokių priežasčių žmonės bėga maratonus? Ir kaip tai kartais tampa neatsiejama gyvenimo dalimi, o kai kuriems net obsesija, be kurios gyventi sunku? Šiuos ir daugiau klausimų savo tyrime bandė atsakyti sociologas, keliautojas, rašytojas ir maratonininkas Karolis Bareckas. Pokalbis su juo laidoje.<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2527</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokytojų perdegimą aptaręs mokytojas: kartais tampi ir šeimos krizių sprendėju</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokytoju-perdegima-aptares-mokytojas-kartais-tampi-ir-seimos-kriziu-sprendeju--69154039</link><description><![CDATA[„Nematau sveiko gyvo noro konkuruoti ir turėti tikslą“, – sako istorijos mokytojas, mokslų daktaras ir rašytojas Algis Bitautas. Mokytojas atvirai kalba apie šiuolaikinius mokinius ir jų požiūrio tendencijas, mokytojo profesijos prasmes ir iššūkius, kylantį spaudimą iš tėvų. Kaip dirbtinio intelekto pažanga keičia ne tik mokymąsi, bet ir istoriją? Kodėl istorijos mokymas šiandien reikalingas labiau nei bet kada? Ir kokius pokyčius Algis Bitautas mato ateities mokyklose?<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69154039</guid><pubDate>Mon, 15 Dec 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69154039/2025_12_15_3329_1_p_20251215140320242.mp3" length="42921871" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Nematau sveiko gyvo noro konkuruoti ir turėti tikslą“, – sako istorijos mokytojas, mokslų daktaras ir rašytojas Algis Bitautas. Mokytojas atvirai kalba apie šiuolaikinius mokinius ir jų požiūrio tendencijas, mokytojo profesijos prasmes ir iššūkius,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Nematau sveiko gyvo noro konkuruoti ir turėti tikslą“, – sako istorijos mokytojas, mokslų daktaras ir rašytojas Algis Bitautas. Mokytojas atvirai kalba apie šiuolaikinius mokinius ir jų požiūrio tendencijas, mokytojo profesijos prasmes ir iššūkius, kylantį spaudimą iš tėvų. Kaip dirbtinio intelekto pažanga keičia ne tik mokymąsi, bet ir istoriją? Kodėl istorijos mokymas šiandien reikalingas labiau nei bet kada? Ir kokius pokyčius Algis Bitautas mato ateities mokyklose?<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2683</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gydytoja įspėja apie itin pamėgtus pastelinius žaislus: vaiko raidai reikia ryškių spalvų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gydytoja-ispeja-apie-itin-pamegtus-pastelinius-zaislus-vaiko-raidai-reikia-ryskiu-spalvu--68953527</link><description><![CDATA[„Žmonės dažniausiai bijo, kad jų vaikai susirgs nepagydoma liga“, – sako vaikų ligų gydytoja neonatologė Erika Žėkaitė-Vaišnienė. Gydytoja jau septynerius metus rašo populiarų tinklaraštį „Mamytologija“, kuriame dalinasi dažniausiomis tėvų baimėmis, vaikų sveikatos klausimų sprendimo būdais ir gydytojos kasdienybės akmirkomis. O ko bijo pati gydytoja? Kaip socialinių tinklų mados keičia tėvų požiūrį į vaikų sveikatą? Ir su kokiais iššūkiai susiduria vaikų ligų gydytojai, kai informacijos tėvams internete tiek daug?<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68953527</guid><pubDate>Mon, 08 Dec 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68953527/2025_12_08_3329_1_p_20251208140345886.mp3" length="43517463" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Žmonės dažniausiai bijo, kad jų vaikai susirgs nepagydoma liga“, – sako vaikų ligų gydytoja neonatologė Erika Žėkaitė-Vaišnienė. Gydytoja jau septynerius metus rašo populiarų tinklaraštį „Mamytologija“, kuriame dalinasi dažniausiomis tėvų baimėmis,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Žmonės dažniausiai bijo, kad jų vaikai susirgs nepagydoma liga“, – sako vaikų ligų gydytoja neonatologė Erika Žėkaitė-Vaišnienė. Gydytoja jau septynerius metus rašo populiarų tinklaraštį „Mamytologija“, kuriame dalinasi dažniausiomis tėvų baimėmis, vaikų sveikatos klausimų sprendimo būdais ir gydytojos kasdienybės akmirkomis. O ko bijo pati gydytoja? Kaip socialinių tinklų mados keičia tėvų požiūrį į vaikų sveikatą? Ir su kokiais iššūkiai susiduria vaikų ligų gydytojai, kai informacijos tėvams internete tiek daug?<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2720</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Profesorius Beinorius apie sapnų reikšmę Indijos kultūroje: tai kitoks santykis su tikrove</title><link>https://www.spreaker.com/episode/profesorius-beinorius-apie-sapnu-reiksme-indijos-kulturoje-tai-kitoks-santykis-su-tikrove--68817226</link><description><![CDATA[Kodėl senieji Indijos gydytojai klausdavo savo paciento apie tai, ką jis sapnavo? Kaip sapnus aiškina Rytų Azijos kultūros ir ką apie juos žino modernus šių dienų mokslas? Mokslininkai vis daugiau sužino apie žmogaus miegą, tačiau sapnų klausimas vis dar išlieka paslaptingas, nors į šį kiekvienam pažįstamą reiškinį įvairios kultūros gilinasi tūkstantmečius. Pokalbis su indologu, filosofu, Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. Audriumi Beinoriumi.<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68817226</guid><pubDate>Mon, 01 Dec 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68817226/2025_12_01_3329_1_p_20251201140438642.mp3" length="41446893" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl senieji Indijos gydytojai klausdavo savo paciento apie tai, ką jis sapnavo? Kaip sapnus aiškina Rytų Azijos kultūros ir ką apie juos žino modernus šių dienų mokslas? Mokslininkai vis daugiau sužino apie žmogaus miegą, tačiau sapnų klausimas vis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl senieji Indijos gydytojai klausdavo savo paciento apie tai, ką jis sapnavo? Kaip sapnus aiškina Rytų Azijos kultūros ir ką apie juos žino modernus šių dienų mokslas? Mokslininkai vis daugiau sužino apie žmogaus miegą, tačiau sapnų klausimas vis dar išlieka paslaptingas, nors į šį kiekvienam pažįstamą reiškinį įvairios kultūros gilinasi tūkstantmečius. Pokalbis su indologu, filosofu, Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. Audriumi Beinoriumi.<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2591</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Meno daktarė Brigita Bublytė, tyrinėjanti žmogaus balsą: mūsų burna tarsi bažnyčia</title><link>https://www.spreaker.com/episode/meno-daktare-brigita-bublyte-tyrinejanti-zmogaus-balsa-musu-burna-tarsi-baznycia--68720930</link><description><![CDATA[„Sutartinės yra psichoterapinis ir socialinio sutarimo išradimas“, – sako balsą tyrinėjanti Brigita Bublytė. Balsas atrodo tik garsas, nors iš tikrųjų tai yra ir mūsų kvėpavimas, istorija, kultūra, kartais net mūsų baimės ar slapčiausi troškimai. Meno daktarė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doc. Brigita Bublytė visą gyvenimą klauso ne tik balso, bet ir to, kas slypi tarp jo. Nuo nepaprastos anatomijos iki balso fenomenų.<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68720930</guid><pubDate>Mon, 24 Nov 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68720930/2025_11_24_3329_1_p_20251124140403224.mp3" length="39023148" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Sutartinės yra psichoterapinis ir socialinio sutarimo išradimas“, – sako balsą tyrinėjanti Brigita Bublytė. Balsas atrodo tik garsas, nors iš tikrųjų tai yra ir mūsų kvėpavimas, istorija, kultūra, kartais net mūsų baimės ar slapčiausi troškimai. Meno...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Sutartinės yra psichoterapinis ir socialinio sutarimo išradimas“, – sako balsą tyrinėjanti Brigita Bublytė. Balsas atrodo tik garsas, nors iš tikrųjų tai yra ir mūsų kvėpavimas, istorija, kultūra, kartais net mūsų baimės ar slapčiausi troškimai. Meno daktarė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doc. Brigita Bublytė visą gyvenimą klauso ne tik balso, bet ir to, kas slypi tarp jo. Nuo nepaprastos anatomijos iki balso fenomenų.<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2439</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gydytojos išgyvenimus knygoje aprašiusi neurologė: jaučiu neteisybę šioje sistemoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gydytojos-isgyvenimus-knygoje-aprasiusi-neurologe-jauciu-neteisybe-sioje-sistemoje--68650869</link><description><![CDATA[„Kartais sukaustydavo baimė, jog bijau atidaryti palatos duris“, – sako gydytoja neurologė Gintarė Aukselė, prisiminusi rezidentūros patirtis pandemijos metu. Gintarė, įstojusi į neurologijos rezidentūrą COVID-19 pandemijos pradžioje, pradėjo rašyti anonimišką tinklaraštį „LRezidentė“, kurio įrašai apie gydytojos patirtis ir išgyvenimus iki šių dienų sulaukia tūkstančių reakcijų. Penkerius metus buvusi anonimė, Gintarė šiais metais atskleidžia savo tapatybę, išleisdama pirmąją knygą, paremtą aprašytomis patirtimis sveikatos sistemoje.<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68650869</guid><pubDate>Mon, 17 Nov 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68650869/2025_11_17_3329_1_p_20251117140342710.mp3" length="44248056" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kartais sukaustydavo baimė, jog bijau atidaryti palatos duris“, – sako gydytoja neurologė Gintarė Aukselė, prisiminusi rezidentūros patirtis pandemijos metu. Gintarė, įstojusi į neurologijos rezidentūrą COVID-19 pandemijos pradžioje, pradėjo rašyti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kartais sukaustydavo baimė, jog bijau atidaryti palatos duris“, – sako gydytoja neurologė Gintarė Aukselė, prisiminusi rezidentūros patirtis pandemijos metu. Gintarė, įstojusi į neurologijos rezidentūrą COVID-19 pandemijos pradžioje, pradėjo rašyti anonimišką tinklaraštį „LRezidentė“, kurio įrašai apie gydytojos patirtis ir išgyvenimus iki šių dienų sulaukia tūkstančių reakcijų. Penkerius metus buvusi anonimė, Gintarė šiais metais atskleidžia savo tapatybę, išleisdama pirmąją knygą, paremtą aprašytomis patirtimis sveikatos sistemoje.<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2766</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laidų vedėjas Maskoliūnas: tapome panašūs į skruzdes, kurios negali sustoti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laidu-vedejas-maskoliunas-tapome-panasus-i-skruzdes-kurios-negali-sustoti--68588671</link><description><![CDATA[„Esame superorganizmas, kuris eina link prarajos“, – apie šiuolaikinės visuomenės tendencijas sako mokslinės fantastikos entuziastas, TV laidų vedėjas Rolandas Maskoliūnas. Prieš tris dešimtmečius mokslininko karjerą jis iškeitė į televiziją, pasakojimus apie mokslą ir kultūrą bei fantastikos pasaulius, kuriuose neretai išryškėja mūsų šiandienos dilemos.<br />Kokie mokslinės fantastikos filmai tiksliausiai atspindi dabarties visuomenę? Ar technologijų pažanga keičia mūsų santykį su realybe? Kokios mokslo temos bus aktualios ateityje?<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68588671</guid><pubDate>Mon, 10 Nov 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68588671/2025_11_10_3329_1_p_20251110140343774.mp3" length="42941097" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Esame superorganizmas, kuris eina link prarajos“, – apie šiuolaikinės visuomenės tendencijas sako mokslinės fantastikos entuziastas, TV laidų vedėjas Rolandas Maskoliūnas. Prieš tris dešimtmečius mokslininko karjerą jis iškeitė į televiziją,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Esame superorganizmas, kuris eina link prarajos“, – apie šiuolaikinės visuomenės tendencijas sako mokslinės fantastikos entuziastas, TV laidų vedėjas Rolandas Maskoliūnas. Prieš tris dešimtmečius mokslininko karjerą jis iškeitė į televiziją, pasakojimus apie mokslą ir kultūrą bei fantastikos pasaulius, kuriuose neretai išryškėja mūsų šiandienos dilemos.<br />Kokie mokslinės fantastikos filmai tiksliausiai atspindi dabarties visuomenę? Ar technologijų pažanga keičia mūsų santykį su realybe? Kokios mokslo temos bus aktualios ateityje?<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2684</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Delfinų terapijoje magiją pajutusi mokslininkė: tai būdas papildyti vaikų poreikių ąsotėlį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/delfinu-terapijoje-magija-pajutusi-mokslininke-tai-budas-papildyti-vaiku-poreikiu-asoteli--68408879</link><description><![CDATA[„Romantikos šiame darbe ir po 20 metų vis dar yra daug“, – sako delfinų terapiją tyrinėjanti Brigita Kreivinienė. Mokslininkė gyvenimą paskyrė suprasti kaip gyvūnų asistuojama terapija gali padėti psichikos ir socialinių sunkumų turintiems vaikams bei suaugusiems, o pati pripažįsta, jog delfinai nustebina tada, kada mažiausiai tikiesi. Kuo ypatingas delfinų ir žmogaus santykis? Kas vyksta šios terapijos metu? Ir kokia delfinų terapijos mokslininko kasdienybė?<br />Pokalbis su Lietuvos jūrų muziejaus, Delfinų terapijos centro skyriaus vedėja, Klaipėdos universiteto prof. Brigita Kreiviniene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68408879</guid><pubDate>Mon, 03 Nov 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68408879/2025_11_03_3329_1_p_20251103140323926.mp3" length="40040460" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Romantikos šiame darbe ir po 20 metų vis dar yra daug“, – sako delfinų terapiją tyrinėjanti Brigita Kreivinienė. Mokslininkė gyvenimą paskyrė suprasti kaip gyvūnų asistuojama terapija gali padėti psichikos ir socialinių sunkumų turintiems vaikams bei...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Romantikos šiame darbe ir po 20 metų vis dar yra daug“, – sako delfinų terapiją tyrinėjanti Brigita Kreivinienė. Mokslininkė gyvenimą paskyrė suprasti kaip gyvūnų asistuojama terapija gali padėti psichikos ir socialinių sunkumų turintiems vaikams bei suaugusiems, o pati pripažįsta, jog delfinai nustebina tada, kada mažiausiai tikiesi. Kuo ypatingas delfinų ir žmogaus santykis? Kas vyksta šios terapijos metu? Ir kokia delfinų terapijos mokslininko kasdienybė?<br />Pokalbis su Lietuvos jūrų muziejaus, Delfinų terapijos centro skyriaus vedėja, Klaipėdos universiteto prof. Brigita Kreiviniene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2503</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Skeptikų draugijos pirmininkas Kvecys: susilaikau nuo komentavimo socialiniuose tinkluose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/skeptiku-draugijos-pirmininkas-kvecys-susilaikau-nuo-komentavimo-socialiniuose-tinkluose--68296194</link><description><![CDATA[„Žmogaus psichologijos mygtukai spaudomi intensyviau nei bet kada anksčiau“, – sako skeptikų draugijos pirmininkas Algimantas Kvecys. Pokalbis aie tai, ką reiškia būti skeptiku, kas įkvepia šiuolaikinius skepticizmo šalininkus ir kodėl egzistuoja šiuolaikinės skeptikų draugijos pasaulyje.<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68296194</guid><pubDate>Mon, 27 Oct 2025 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68296194/2025_10_27_3329_1_p_20251027140514544.mp3" length="43534181" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Žmogaus psichologijos mygtukai spaudomi intensyviau nei bet kada anksčiau“, – sako skeptikų draugijos pirmininkas Algimantas Kvecys. Pokalbis aie tai, ką reiškia būti skeptiku, kas įkvepia šiuolaikinius skepticizmo šalininkus ir kodėl egzistuoja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Žmogaus psichologijos mygtukai spaudomi intensyviau nei bet kada anksčiau“, – sako skeptikų draugijos pirmininkas Algimantas Kvecys. Pokalbis aie tai, ką reiškia būti skeptiku, kas įkvepia šiuolaikinius skepticizmo šalininkus ir kodėl egzistuoja šiuolaikinės skeptikų draugijos pasaulyje.<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2721</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Retas vaikų ligas gydanti neurologė: verkti kartu su šeimomis yra visiškai normalu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/retas-vaiku-ligas-gydanti-neurologe-verkti-kartu-su-seimomis-yra-visiskai-normalu--68212530</link><description><![CDATA[„Dažnai šios šeimos jaučiasi vienišos“, – apie retomis ligomis sergančius vaikus auginančias šeimas pasakoja vaikų neurologė Milda Dambrauskienė. Gydytojos karjeros kelias vingiavo nuo vienos didžiausių Lietuvos ligoninių komunikacijos vadovės kėdės iki sudėtingų ir kartais nepagydomų neurologinių ligų gydytojos kasdienybės. Kaip atrodo retas ligas gydančios Mildos Dambrauskienės darbas iš arti? Kokias emocijas išgyvena gydytojai? Ir kaip užmegzti santykį su šeima?<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68212530</guid><pubDate>Mon, 20 Oct 2025 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68212530/2025_10_20_3329_1_p_20251020140446620.mp3" length="39870351" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Dažnai šios šeimos jaučiasi vienišos“, – apie retomis ligomis sergančius vaikus auginančias šeimas pasakoja vaikų neurologė Milda Dambrauskienė. Gydytojos karjeros kelias vingiavo nuo vienos didžiausių Lietuvos ligoninių komunikacijos vadovės kėdės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Dažnai šios šeimos jaučiasi vienišos“, – apie retomis ligomis sergančius vaikus auginančias šeimas pasakoja vaikų neurologė Milda Dambrauskienė. Gydytojos karjeros kelias vingiavo nuo vienos didžiausių Lietuvos ligoninių komunikacijos vadovės kėdės iki sudėtingų ir kartais nepagydomų neurologinių ligų gydytojos kasdienybės. Kaip atrodo retas ligas gydančios Mildos Dambrauskienės darbas iš arti? Kokias emocijas išgyvena gydytojai? Ir kaip užmegzti santykį su šeima?<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2492</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Istorinių Vilniaus receptų įkvėpta Asta Petrus: viskas, kas nostalgiška, yra skaniau</title><link>https://www.spreaker.com/episode/istoriniu-vilniaus-receptu-ikvepta-asta-petrus-viskas-kas-nostalgiska-yra-skaniau--68118996</link><description><![CDATA[„Nesu verkiantis žmogus, bet tada verkiau“, – pasakoja Asta Petrus apie prisiminimus, bandant atkurti istorinį, kone išnykusį desertą – „Vilniaus bobą“. Asta rinkodaros ekspertės profesiją iškeitė į desertų kūrėjos kasdienybę, atidariusi kepyklą, joje kviečia patirti ne tik visame pasaulyje puikiai pažįstamus desertus, bet ir atrasti lietuviškos gastronominės kultūros akcentus. Apie Astos kepyklą ir lietuviškas grybavimo tradicijas rašo „Michelin“ gidas, o pati Asta teigia, jog šiais laikais mėgaudamiesi maistu neatsižvelgiame į sezoniškumą, nes viską galime gauti čia ir dabar, tačiau, jos nuomone, prisitaikyti prie natūralaus gamtos ciklo maisto atžvilgiu yra didelis žavesys.<br /><br />Pokalbis su desertų kūrėja, gastronomijos entuziaste, kepyklos „Desertų klubas“ įkūrėja Asta Petrus.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68118996</guid><pubDate>Mon, 13 Oct 2025 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68118996/2025_10_13_3329_1_p_20251013140505148.mp3" length="41442296" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Nesu verkiantis žmogus, bet tada verkiau“, – pasakoja Asta Petrus apie prisiminimus, bandant atkurti istorinį, kone išnykusį desertą – „Vilniaus bobą“. Asta rinkodaros ekspertės profesiją iškeitė į desertų kūrėjos kasdienybę, atidariusi kepyklą, joje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Nesu verkiantis žmogus, bet tada verkiau“, – pasakoja Asta Petrus apie prisiminimus, bandant atkurti istorinį, kone išnykusį desertą – „Vilniaus bobą“. Asta rinkodaros ekspertės profesiją iškeitė į desertų kūrėjos kasdienybę, atidariusi kepyklą, joje kviečia patirti ne tik visame pasaulyje puikiai pažįstamus desertus, bet ir atrasti lietuviškos gastronominės kultūros akcentus. Apie Astos kepyklą ir lietuviškas grybavimo tradicijas rašo „Michelin“ gidas, o pati Asta teigia, jog šiais laikais mėgaudamiesi maistu neatsižvelgiame į sezoniškumą, nes viską galime gauti čia ir dabar, tačiau, jos nuomone, prisitaikyti prie natūralaus gamtos ciklo maisto atžvilgiu yra didelis žavesys.<br /><br />Pokalbis su desertų kūrėja, gastronomijos entuziaste, kepyklos „Desertų klubas“ įkūrėja Asta Petrus.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2591</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dulkys: po pandemijos žmonės pyko už išleistus pinigus vakcinoms, o dabar pyks dėl dronų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dulkys-po-pandemijos-zmones-pyko-uz-isleistus-pinigus-vakcinoms-o-dabar-pyks-del-dronu--68030162</link><description><![CDATA[„Mus valgo politika ir interesai, bet ne biurokratija“, – sako Arūnas Dulkys. Kaip besikartojančios krizės politiniame lauke keičia visuomenes? Ar biurokratija gali būti jautri žmogui? Ir kokiomis mintimis šiuo metu gyvena ekonomistas, buvęs sveikatos apsaugos ministras, valstybės kontrolierius, šiuo metu partnerystės profesorius Vilniaus universitete dr. Arūnas Dulkys.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68030162</guid><pubDate>Mon, 06 Oct 2025 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68030162/2025_10_06_3329_1_p_20251006140454550.mp3" length="43501580" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mus valgo politika ir interesai, bet ne biurokratija“, – sako Arūnas Dulkys. Kaip besikartojančios krizės politiniame lauke keičia visuomenes? Ar biurokratija gali būti jautri žmogui? Ir kokiomis mintimis šiuo metu gyvena ekonomistas, buvęs sveikatos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mus valgo politika ir interesai, bet ne biurokratija“, – sako Arūnas Dulkys. Kaip besikartojančios krizės politiniame lauke keičia visuomenes? Ar biurokratija gali būti jautri žmogui? Ir kokiomis mintimis šiuo metu gyvena ekonomistas, buvęs sveikatos apsaugos ministras, valstybės kontrolierius, šiuo metu partnerystės profesorius Vilniaus universitete dr. Arūnas Dulkys.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2719</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Sprendimų sąmoningumą tiriantis Paulius Rimkevičius: įmanoma būti rasistu, bet to nežinoti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sprendimu-samoninguma-tiriantis-paulius-rimkevicius-imanoma-buti-rasistu-bet-to-nezinoti--67939897</link><description><![CDATA[Kas vyksta mūsų smegenyse ir mintyse, kai priimame sprendimą, galbūt kažkas lieka už mūsų suvokimo ribų? Gyvename pasaulyje, kuriame nuolat vyksta ne tik mūsų kasdienio gyvenimo įvykiai, kuriems iš pirmo žvilgsnio įtakos padaryti negalime. Taip skriedami per savo gyvenimą retai susimąstome, kaip vienas ar kitas mūsų dienos sprendimas buvo priimtas – ar tai darome savo laisva valia, o gal tikime, jog viskas iš anksto yra nulemta likimo. Filosofai ir neuromokslininkai jau seniai bando atsakyti į klausimus, kas lemia mūsų sprendimus ir kas vyksta jų metų mūsų galvose. Ar egzistuoja laisva valia ir sąmoningas sprendimas? Vienas tyrėjų – filosofas, Vilniaus univeristeto doc. Paulius Rimkevičius.<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67939897</guid><pubDate>Mon, 29 Sep 2025 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67939897/2025_09_29_3329_1_p_20250929140510240.mp3" length="42402348" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas vyksta mūsų smegenyse ir mintyse, kai priimame sprendimą, galbūt kažkas lieka už mūsų suvokimo ribų? Gyvename pasaulyje, kuriame nuolat vyksta ne tik mūsų kasdienio gyvenimo įvykiai, kuriems iš pirmo žvilgsnio įtakos padaryti negalime. Taip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas vyksta mūsų smegenyse ir mintyse, kai priimame sprendimą, galbūt kažkas lieka už mūsų suvokimo ribų? Gyvename pasaulyje, kuriame nuolat vyksta ne tik mūsų kasdienio gyvenimo įvykiai, kuriems iš pirmo žvilgsnio įtakos padaryti negalime. Taip skriedami per savo gyvenimą retai susimąstome, kaip vienas ar kitas mūsų dienos sprendimas buvo priimtas – ar tai darome savo laisva valia, o gal tikime, jog viskas iš anksto yra nulemta likimo. Filosofai ir neuromokslininkai jau seniai bando atsakyti į klausimus, kas lemia mūsų sprendimus ir kas vyksta jų metų mūsų galvose. Ar egzistuoja laisva valia ir sąmoningas sprendimas? Vienas tyrėjų – filosofas, Vilniaus univeristeto doc. Paulius Rimkevičius.<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2651</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>20 metų nevaisingumą gydanti Žiobakienė: yra dalykų, kurių negaliu paaiškinti vien mokslu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/20-metu-nevaisinguma-gydanti-ziobakiene-yra-dalyku-kuriu-negaliu-paaiskinti-vien-mokslu--67851275</link><description><![CDATA[Beveik du dešimtmečius nevaisingumo gydymo srityje kartu su vyru Rolandu dirbanti Reda Žiobakienė į šį pasaulį atkeliauti padėjo tūkstančiams naujų gyvybių. Gydytoja pripažįsta, jog net ir turint ilgametę patirtį, kartais būna psichologiškai sunku, kai padėti susilaukti vaiko nepavyksta. Kaip nevaisingumo gydymo patirtys augino gydytojos Redos Žiobakienės pasaulį?<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67851275</guid><pubDate>Mon, 22 Sep 2025 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67851275/2025_09_22_3329_1_p_20250922140459708.mp3" length="43624042" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Beveik du dešimtmečius nevaisingumo gydymo srityje kartu su vyru Rolandu dirbanti Reda Žiobakienė į šį pasaulį atkeliauti padėjo tūkstančiams naujų gyvybių. Gydytoja pripažįsta, jog net ir turint ilgametę patirtį, kartais būna psichologiškai sunku,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Beveik du dešimtmečius nevaisingumo gydymo srityje kartu su vyru Rolandu dirbanti Reda Žiobakienė į šį pasaulį atkeliauti padėjo tūkstančiams naujų gyvybių. Gydytoja pripažįsta, jog net ir turint ilgametę patirtį, kartais būna psichologiškai sunku, kai padėti susilaukti vaiko nepavyksta. Kaip nevaisingumo gydymo patirtys augino gydytojos Redos Žiobakienės pasaulį?<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2727</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prof. Saulius Keturakis apie algoritmų pasaulį: neturėkite iliuzijų, kad nesate stebimi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/prof-saulius-keturakis-apie-algoritmu-pasauli-neturekite-iliuziju-kad-nesate-stebimi--67767634</link><description><![CDATA[„Gyvenime gali įvykti tik tai, ką esi pajėgus įsivaizduoti“, – sako skaitmeninių ir kultūros transformacijų tyrinėtojas, KTU prof. Saulius Keturakis. Būdamas filologu, mokslininkas dirbtiniu intelektu susidomėjo dar prieš jam tampant plačiai viešai praeinamam. Saulius Keturakis kalba apie pasaulį, kuriame mokslinė fantastika virsta realybe, algoritmų kultūra primena panoptikoną, o DI kuriama kūryba tampa sunkiai atskiriama nuo žmogaus. Kaip algoritmų kultūra mus įkalino į skaitmeninį stebėjimo kalėjimą? Kokią įtaką turi mūsų kultūrai ir ar reikia gelbėti tai, kas nyksta dėl DI įtakos?<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67767634</guid><pubDate>Mon, 15 Sep 2025 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67767634/2025_09_15_3329_1_p_20250915140510536.mp3" length="41760780" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Gyvenime gali įvykti tik tai, ką esi pajėgus įsivaizduoti“, – sako skaitmeninių ir kultūros transformacijų tyrinėtojas, KTU prof. Saulius Keturakis. Būdamas filologu, mokslininkas dirbtiniu intelektu susidomėjo dar prieš jam tampant plačiai viešai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Gyvenime gali įvykti tik tai, ką esi pajėgus įsivaizduoti“, – sako skaitmeninių ir kultūros transformacijų tyrinėtojas, KTU prof. Saulius Keturakis. Būdamas filologu, mokslininkas dirbtiniu intelektu susidomėjo dar prieš jam tampant plačiai viešai praeinamam. Saulius Keturakis kalba apie pasaulį, kuriame mokslinė fantastika virsta realybe, algoritmų kultūra primena panoptikoną, o DI kuriama kūryba tampa sunkiai atskiriama nuo žmogaus. Kaip algoritmų kultūra mus įkalino į skaitmeninį stebėjimo kalėjimą? Kokią įtaką turi mūsų kultūrai ir ar reikia gelbėti tai, kas nyksta dėl DI įtakos?<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2610</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Karo medikės patirtys nuo Afganistano iki Ukrainos: aš vis dar turiu emocijas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/karo-medikes-patirtys-nuo-afganistano-iki-ukrainos-as-vis-dar-turiu-emocijas--67675439</link><description><![CDATA[„Aš tam ruošiausi“, – sako karo medikė Vaiva Jankienė apie apsisprendimą vykti savanoriauti į Ukrainą. 17 metų tarnavusi Lietuvos kariuomenėje, buvusi misijoje Afganistane, prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, Vaiva savo slaugytojos kasdienybę taikos sąlygomis iškeitė į savanorystę pafrontės srityje. Kokios mintys, emocijos ir išgyvenimai palietė karo medikę per pastaruosius 30 metų slaugytojos darbo?<br /><br />Pokalbis su karo medike, slaugytoja, „Blue/Yellow“ misijų koordinatorė Vaiva Jankienė.<br /><br /> Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67675439</guid><pubDate>Mon, 08 Sep 2025 10:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67675439/2025_09_08_3329_1_p_20250908140459154.mp3" length="44508026" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Aš tam ruošiausi“, – sako karo medikė Vaiva Jankienė apie apsisprendimą vykti savanoriauti į Ukrainą. 17 metų tarnavusi Lietuvos kariuomenėje, buvusi misijoje Afganistane, prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, Vaiva savo slaugytojos kasdienybę...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Aš tam ruošiausi“, – sako karo medikė Vaiva Jankienė apie apsisprendimą vykti savanoriauti į Ukrainą. 17 metų tarnavusi Lietuvos kariuomenėje, buvusi misijoje Afganistane, prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, Vaiva savo slaugytojos kasdienybę taikos sąlygomis iškeitė į savanorystę pafrontės srityje. Kokios mintys, emocijos ir išgyvenimai palietė karo medikę per pastaruosius 30 metų slaugytojos darbo?<br /><br />Pokalbis su karo medike, slaugytoja, „Blue/Yellow“ misijų koordinatorė Vaiva Jankienė.<br /><br /> Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2782</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Neringą tyrinėjantis sociologas: naujakuriai čia vadinami invaziniais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/neringa-tyrinejantis-sociologas-naujakuriai-cia-vadinami-invaziniais--67581234</link><description><![CDATA[„Neturiu didesnio malonumo kaip sėdėti ant suolelio miesto ir stebėti žmones“, – sako miesto sociologas dr. Tadas Šarūnas, tyrinėjantis būstus ir erdvinę segregaciją. Pasak mokslininko, miestai ir būstai, kuriuose gyvename, labai daug pasako apie tai, kas mes esame ir socialines nelygybes, kurios egzistuoja. Pokalbis apie tai, ką miesto sociologija padeda sužinoti apie mus pačius, – laidoje.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67581234</guid><pubDate>Mon, 01 Sep 2025 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67581234/2025_09_01_3329_1_cc7ebd6d_b0e0_4c3b_a41b_fb6e247bb3c1.mp3" length="50999934" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Neturiu didesnio malonumo kaip sėdėti ant suolelio miesto ir stebėti žmones“, – sako miesto sociologas dr. Tadas Šarūnas, tyrinėjantis būstus ir erdvinę segregaciją. Pasak mokslininko, miestai ir būstai, kuriuose gyvename, labai daug pasako apie tai,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Neturiu didesnio malonumo kaip sėdėti ant suolelio miesto ir stebėti žmones“, – sako miesto sociologas dr. Tadas Šarūnas, tyrinėjantis būstus ir erdvinę segregaciją. Pasak mokslininko, miestai ir būstai, kuriuose gyvename, labai daug pasako apie tai, kas mes esame ir socialines nelygybes, kurios egzistuoja. Pokalbis apie tai, ką miesto sociologija padeda sužinoti apie mus pačius, – laidoje.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>3188</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vaistinių augalų tyrinėtoja Ona Ragažinskienė: kai kurie augalai nuodingumą išduoda patys</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vaistiniu-augalu-tyrinetoja-ona-ragazinskiene-kai-kurie-augalai-nuodinguma-isduoda-patys--67504317</link><description><![CDATA[Legendinis posakis byloja – vaistą nuo nuodo skiria tik dozė. Nepaprastai stiprus augalų poveikis žinomas dar nuo Sokrato laikų, kai garsus filosofas buvo nužudytas dėmėtosios maudos gėrimu. Visą gyvenimą vaistinius augalus tyrinėjusi mokslininkė prof. Ona Ragažinskienė pabrėžia, kad be tinkamų žinių vartojami augalai gali būti žalingi ne tik asmens sveikatai, bet patekę į netinkamas rankas gali tapti net teroristine grėsme. Vis dėlto profesorė pripažįsta, jog Lietuvoje, turinčioje gilias vaistinių augalų tradicijas, semiantis išminties iš patikimų šaltinių, augalai užima aiškią vietą ne tik medicinoje, bet ir asmeninėje vaistinėlėje.<br />Kaip šią išmintį atpažinti? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto prof. habil. dr. Ona Ragažinskiene, ne vienos knygos autore, parašiusia daugiau nei šimtą mokslinių ir kelias dešimtis mokslo populiarinimo straipsnių.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67504317</guid><pubDate>Mon, 25 Aug 2025 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67504317/2025_08_25_3329_1_2223c4ab_ee9b_4550_b2c8_0f4e9f285a85.mp3" length="50620845" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Legendinis posakis byloja – vaistą nuo nuodo skiria tik dozė. Nepaprastai stiprus augalų poveikis žinomas dar nuo Sokrato laikų, kai garsus filosofas buvo nužudytas dėmėtosios maudos gėrimu. Visą gyvenimą vaistinius augalus tyrinėjusi mokslininkė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Legendinis posakis byloja – vaistą nuo nuodo skiria tik dozė. Nepaprastai stiprus augalų poveikis žinomas dar nuo Sokrato laikų, kai garsus filosofas buvo nužudytas dėmėtosios maudos gėrimu. Visą gyvenimą vaistinius augalus tyrinėjusi mokslininkė prof. Ona Ragažinskienė pabrėžia, kad be tinkamų žinių vartojami augalai gali būti žalingi ne tik asmens sveikatai, bet patekę į netinkamas rankas gali tapti net teroristine grėsme. Vis dėlto profesorė pripažįsta, jog Lietuvoje, turinčioje gilias vaistinių augalų tradicijas, semiantis išminties iš patikimų šaltinių, augalai užima aiškią vietą ne tik medicinoje, bet ir asmeninėje vaistinėlėje.<br />Kaip šią išmintį atpažinti? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto prof. habil. dr. Ona Ragažinskiene, ne vienos knygos autore, parašiusia daugiau nei šimtą mokslinių ir kelias dešimtis mokslo populiarinimo straipsnių.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>3164</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Senuosius receptus rinkti skubanti Laužikienė: žmonės miršta ir išsineša receptus amžiams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/senuosius-receptus-rinkti-skubanti-lauzikiene-zmones-mirsta-ir-issinesa-receptus-amziams--67328157</link><description><![CDATA[„Grįždavau namo kaip iš ekspedicijų“, - sako senuosius lietuviškus receptus renkanti bei rekonstruojanti istorikė Anželika Laužikienė. Pasak jos, save per daug komunikuojame kaip bulvinę valstybę, nors pažvelgę į istorinę virtuvę galime suprasti, kad ji gerokai turtingesnė. Kodėl lietuviški patiekalai nėra tapę pasaulinėmis žvaigždėmis? Gal nepelnytai kažkas nugrimzdo į istorinę praeitį? Kaip saldumynais mėgaudavosi praeities lietuviai? Ir kodėl šiandien valgome tai, ką valgome?<br /><br />Pokalbis su istorike, gide, knygų apie gastronomiją autore Anželika Laužikiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67328157</guid><pubDate>Mon, 11 Aug 2025 10:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67328157/2025_08_11_3329_1_9775b27e_004f_462e_bb11_bf4b1adb63e2.mp3" length="42281724" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Grįždavau namo kaip iš ekspedicijų“, - sako senuosius lietuviškus receptus renkanti bei rekonstruojanti istorikė Anželika Laužikienė. Pasak jos, save per daug komunikuojame kaip bulvinę valstybę, nors pažvelgę į istorinę virtuvę galime suprasti, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Grįždavau namo kaip iš ekspedicijų“, - sako senuosius lietuviškus receptus renkanti bei rekonstruojanti istorikė Anželika Laužikienė. Pasak jos, save per daug komunikuojame kaip bulvinę valstybę, nors pažvelgę į istorinę virtuvę galime suprasti, kad ji gerokai turtingesnė. Kodėl lietuviški patiekalai nėra tapę pasaulinėmis žvaigždėmis? Gal nepelnytai kažkas nugrimzdo į istorinę praeitį? Kaip saldumynais mėgaudavosi praeities lietuviai? Ir kodėl šiandien valgome tai, ką valgome?<br /><br />Pokalbis su istorike, gide, knygų apie gastronomiją autore Anželika Laužikiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2643</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mindaugas Lapelė: neramina, kad vis nauja karta neatsimena, kaip gamta atrodė anksčiau</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mindaugas-lapele-neramina-kad-vis-nauja-karta-neatsimena-kaip-gamta-atrode-anksciau--67243642</link><description><![CDATA[Nors gamtininkas, botanikas ir vienas iš Sengirės fondo kūrėjų Mindaugas Lapelė jau daugiau nei 20 metų gyvena Merkinėje, jo gyvenimo vingiai įvairūs - nuo darbo ministerijoje iki nenoro tapti dar vienu perdegusiu biurokratu. Dabar 68-erių Mindaugas aktyviai stengiasi visuomenei priminti apie senųjų miškų svarbą mums patiems. Tačiau, jo įsitikinimu, galvodami apie mišką ir jo gyvenimą, dažnai darome klaidą - apie jį mąstome iš savo laiko perspektyvos. Pasak Mindaugo, tikrasis miško gyvenimas po 100 metų tik prasideda, kai į jį įžengia žmogus su pjūklais.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67243642</guid><pubDate>Mon, 04 Aug 2025 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67243642/2025_08_04_3329_1_757c3ed7_658e_4f7a_921a_511eeb273a94.mp3" length="43944783" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors gamtininkas, botanikas ir vienas iš Sengirės fondo kūrėjų Mindaugas Lapelė jau daugiau nei 20 metų gyvena Merkinėje, jo gyvenimo vingiai įvairūs - nuo darbo ministerijoje iki nenoro tapti dar vienu perdegusiu biurokratu. Dabar 68-erių Mindaugas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors gamtininkas, botanikas ir vienas iš Sengirės fondo kūrėjų Mindaugas Lapelė jau daugiau nei 20 metų gyvena Merkinėje, jo gyvenimo vingiai įvairūs - nuo darbo ministerijoje iki nenoro tapti dar vienu perdegusiu biurokratu. Dabar 68-erių Mindaugas aktyviai stengiasi visuomenei priminti apie senųjų miškų svarbą mums patiems. Tačiau, jo įsitikinimu, galvodami apie mišką ir jo gyvenimą, dažnai darome klaidą - apie jį mąstome iš savo laiko perspektyvos. Pasak Mindaugo, tikrasis miško gyvenimas po 100 metų tik prasideda, kai į jį įžengia žmogus su pjūklais.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2747</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>10 metų psichiatre Vokietijoje dirbanti Rūta: DI jau yra tapęs psichoterapeutu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/10-metu-psichiatre-vokietijoje-dirbanti-ruta-di-jau-yra-tapes-psichoterapeutu--67151498</link><description><![CDATA[Prognozuojama, kad jau 2030-aisiais kas ketvirtas europietis gyvens vienas, o pasikalbėti apie savo depresiją su dirbtiniu intelektu daugeliui jau tampa realybe. Vokietijoje jau dešimtmetį gyvenanti ir dirbanti psichiatrė-psichoterapeutė dr. Rūta Karaliūnienė pastebi, kad DI vakarų pasaulyje kai kur jau tapęs psichoterapeutu. Tačiau kartu su skaitmeninėmis naujovėmis Rūtos patirtyse ir kolektyvinės traumos šešėliai: nuo Antrojo pasaulinio karo randų vokiečių pasąmonėje iki šiandienos pabėgėlių potrauminio streso. Ką apie mus pasako šios patirtys? Ir ką Vokietijos pavyzdys gali papasakoti Lietuvai?<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67151498</guid><pubDate>Mon, 28 Jul 2025 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67151498/2025_07_28_3329_1_614c590b_b275_4f0f_88e4_587618754e69.mp3" length="50566510" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prognozuojama, kad jau 2030-aisiais kas ketvirtas europietis gyvens vienas, o pasikalbėti apie savo depresiją su dirbtiniu intelektu daugeliui jau tampa realybe. Vokietijoje jau dešimtmetį gyvenanti ir dirbanti psichiatrė-psichoterapeutė dr. Rūta...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prognozuojama, kad jau 2030-aisiais kas ketvirtas europietis gyvens vienas, o pasikalbėti apie savo depresiją su dirbtiniu intelektu daugeliui jau tampa realybe. Vokietijoje jau dešimtmetį gyvenanti ir dirbanti psichiatrė-psichoterapeutė dr. Rūta Karaliūnienė pastebi, kad DI vakarų pasaulyje kai kur jau tapęs psichoterapeutu. Tačiau kartu su skaitmeninėmis naujovėmis Rūtos patirtyse ir kolektyvinės traumos šešėliai: nuo Antrojo pasaulinio karo randų vokiečių pasąmonėje iki šiandienos pabėgėlių potrauminio streso. Ką apie mus pasako šios patirtys? Ir ką Vokietijos pavyzdys gali papasakoti Lietuvai?<br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>3161</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Amit Goldman apie sveikatos technologijų proveržį: mokslinė fantastika tampa realybe</title><link>https://www.spreaker.com/episode/amit-goldman-apie-sveikatos-technologiju-proverzi-moksline-fantastika-tampa-realybe--67066605</link><description><![CDATA[Galbūt ateityje jums paskambins dirbtinis asistentas su klausimu – ar šiandien mankštinotės? O po mirties savo kūną galėsime užšaldyti, su idėja vėl kažkada prisikelti. Skamba kaip mokslinės fantastikos scenarijus, tačiau jau dabar dalis su mūsų sveikata ir kasdienybę susijusių technologijų tampa realybe. Pokalbis su litvake, sveikatos technologijų startuolių vystytoja Amit Goldman, dirbančia tarp Silicio slėnio ir Lietuvos.<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67066605</guid><pubDate>Mon, 21 Jul 2025 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67066605/2025_07_21_3329_1_14d1bd6e_3d36_4fe2_a936_7568cb5d7869.mp3" length="51288326" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Galbūt ateityje jums paskambins dirbtinis asistentas su klausimu – ar šiandien mankštinotės? O po mirties savo kūną galėsime užšaldyti, su idėja vėl kažkada prisikelti. Skamba kaip mokslinės fantastikos scenarijus, tačiau jau dabar dalis su mūsų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Galbūt ateityje jums paskambins dirbtinis asistentas su klausimu – ar šiandien mankštinotės? O po mirties savo kūną galėsime užšaldyti, su idėja vėl kažkada prisikelti. Skamba kaip mokslinės fantastikos scenarijus, tačiau jau dabar dalis su mūsų sveikata ir kasdienybę susijusių technologijų tampa realybe. Pokalbis su litvake, sveikatos technologijų startuolių vystytoja Amit Goldman, dirbančia tarp Silicio slėnio ir Lietuvos.<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>3206</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mirties tradicijas tiriantis archeologas: yra mįslių, kurių niekad nepavyks išgvildenti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mirties-tradicijas-tiriantis-archeologas-yra-misliu-kuriu-niekad-nepavyks-isgvildenti--66941554</link><description><![CDATA[„Tyrinėdami laidojimo papročius, kalbame ne apie mirusiųjų, o apie gyvųjų santykį su mirtimi“, – sako Klaipėdos universiteto archeologas Gediminas Petrauskas ne vienerius metus besidomintis pagoniškos Lietuvos mirties apeigomis. Kaip archeologai narplioja praeities mirties tradicijas? Kokį ryšį su mirtimi turėjo praeities žmonės Lietuvoje ir kodėl daugelis archeologų negali žiūrėti istorinių filmų?<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66941554</guid><pubDate>Mon, 07 Jul 2025 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66941554/2025_07_07_3329_1_113ff35d_6ccb_419f_9422_2396eb9fe5cb.mp3" length="49763193" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Tyrinėdami laidojimo papročius, kalbame ne apie mirusiųjų, o apie gyvųjų santykį su mirtimi“, – sako Klaipėdos universiteto archeologas Gediminas Petrauskas ne vienerius metus besidomintis pagoniškos Lietuvos mirties apeigomis. Kaip archeologai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Tyrinėdami laidojimo papročius, kalbame ne apie mirusiųjų, o apie gyvųjų santykį su mirtimi“, – sako Klaipėdos universiteto archeologas Gediminas Petrauskas ne vienerius metus besidomintis pagoniškos Lietuvos mirties apeigomis. Kaip archeologai narplioja praeities mirties tradicijas? Kokį ryšį su mirtimi turėjo praeities žmonės Lietuvoje ir kodėl daugelis archeologų negali žiūrėti istorinių filmų?<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>3111</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Psichozę patyrusius konsultuojanti psichoterapeutė: tai išmoko pagarbos kitoniškumui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/psichoze-patyrusius-konsultuojanti-psichoterapeute-tai-ismoko-pagarbos-kitoniskumui--66803672</link><description><![CDATA[Ką iš tiesų reiškia atitrūkimas nuo realybės? Kokius jausmus išgyvena žmonės, patyrę psichozę? Ir kaip visuomenėje formuojasi jų vaizdinys? Šiame epizode kalbamės apie vieną labiausiai stigmatizuojamų psichikos patirčių – psichozę. Kartu su psichologe-psichoterapeute dr. Ieva Povilaitiene, kuri kasdien dirba su žmonėmis po psichozės epizodų, ieškome atsakymų: kas vyksta žmogui, kai ryšys su realybe ima svyruoti.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66803672</guid><pubDate>Mon, 30 Jun 2025 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66803672/2025_06_30_3329_1_85123249_64d0_4c3b_a0be_6097a6b9348e.mp3" length="49275852" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ką iš tiesų reiškia atitrūkimas nuo realybės? Kokius jausmus išgyvena žmonės, patyrę psichozę? Ir kaip visuomenėje formuojasi jų vaizdinys? Šiame epizode kalbamės apie vieną labiausiai stigmatizuojamų psichikos patirčių – psichozę. Kartu su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ką iš tiesų reiškia atitrūkimas nuo realybės? Kokius jausmus išgyvena žmonės, patyrę psichozę? Ir kaip visuomenėje formuojasi jų vaizdinys? Šiame epizode kalbamės apie vieną labiausiai stigmatizuojamų psichikos patirčių – psichozę. Kartu su psichologe-psichoterapeute dr. Ieva Povilaitiene, kuri kasdien dirba su žmonėmis po psichozės epizodų, ieškome atsakymų: kas vyksta žmogui, kai ryšys su realybe ima svyruoti.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>3080</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Antropologė apie kasdienybės medikalizavimą: sveiko gyvenimo paieškos tampa obsesija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/antropologe-apie-kasdienybes-medikalizavima-sveiko-gyvenimo-paieskos-tampa-obsesija--66728199</link><description><![CDATA[Nuovargis vis dažniau tampa sindromu, liūdesys – depresija, o skirtingumas – sutrikimu. Gydytojų kabinetai persikelia į socialinius tinklus, o žmonės, apsiginklavę žiniomis, vis dažniau patys sau užklijuoja medicinines etiketes. Kur yra riba tarp didesnės atidos savo sveikatai ir iškreipto savęs medikalizavimo?<br /><br />Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto antropologe dr. Daiva Bartušiene, įrašytas audiofestivalyje „Banguoja“ su gyva auditorija.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66728199</guid><pubDate>Mon, 23 Jun 2025 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66728199/2025_06_23_3329_1_2aca733d_f401_4b21_83fa_360297da2b17.mp3" length="49889417" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuovargis vis dažniau tampa sindromu, liūdesys – depresija, o skirtingumas – sutrikimu. Gydytojų kabinetai persikelia į socialinius tinklus, o žmonės, apsiginklavę žiniomis, vis dažniau patys sau užklijuoja medicinines etiketes. Kur yra riba tarp...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuovargis vis dažniau tampa sindromu, liūdesys – depresija, o skirtingumas – sutrikimu. Gydytojų kabinetai persikelia į socialinius tinklus, o žmonės, apsiginklavę žiniomis, vis dažniau patys sau užklijuoja medicinines etiketes. Kur yra riba tarp didesnės atidos savo sveikatai ir iškreipto savęs medikalizavimo?<br /><br />Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto antropologe dr. Daiva Bartušiene, įrašytas audiofestivalyje „Banguoja“ su gyva auditorija.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>3119</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip atrodys 2050-ieji – metai, kai dabartiniai 40-mečiai išeis į pensiją?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-atrodys-2050-ieji-metai-kai-dabartiniai-40-meciai-iseis-i-pensija--66470863</link><description><![CDATA[2050-ieji - toli ar arti? Tai metai, kai pirmieji tūkstantmečio kartos atstovai išeis į pensiją, o technologijų ir dirbtinio intelekto pažanga mūsų įprastą kasdienybę gali būti paveikusi neatpažįstamai. Kaip atrodys darbas, laisvalaikis ir senatvė po 25 metų?<br /><br />Ateities spėlionės ir prognozės kartus su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto prof. Antanu Kairiu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66470863</guid><pubDate>Mon, 09 Jun 2025 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66470863/2025_06_09_3329_1_9496dd7c_5fc3_4588_a536_9a5295758d26.mp3" length="50409776" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2050-ieji - toli ar arti? Tai metai, kai pirmieji tūkstantmečio kartos atstovai išeis į pensiją, o technologijų ir dirbtinio intelekto pažanga mūsų įprastą kasdienybę gali būti paveikusi neatpažįstamai. Kaip atrodys darbas, laisvalaikis ir senatvė po...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2050-ieji - toli ar arti? Tai metai, kai pirmieji tūkstantmečio kartos atstovai išeis į pensiją, o technologijų ir dirbtinio intelekto pažanga mūsų įprastą kasdienybę gali būti paveikusi neatpažįstamai. Kaip atrodys darbas, laisvalaikis ir senatvė po 25 metų?<br /><br />Ateities spėlionės ir prognozės kartus su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto prof. Antanu Kairiu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>3151</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslininkė Rūta Morkūnienė: gyvenimo pradžia gimdoje užprogramuoja mūsų sveikatos kryptį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslininke-ruta-morkuniene-gyvenimo-pradzia-gimdoje-uzprogramuoja-musu-sveikatos-krypti--66378652</link><description><![CDATA[Kodėl olandai aukščiausia tauta pasaulyje, o Afrikos pigmėjai žemiausi? Ar žmogaus kūnas vis dar keičiasi ir evoliucionuoja? Ką apie mūsų kūną atskleidžia vienas didžiausių Lietuvos naujagimių tyrimų?<br /><br />Pokalbis su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja, mokslininke, medicinos gydytoja dr. Rūta Morkūniene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66378652</guid><pubDate>Mon, 02 Jun 2025 10:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66378652/2025_06_02_3329_1_f83ddde2_f4ce_4231_9d9a_c49baafff13a.mp3" length="50887921" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl olandai aukščiausia tauta pasaulyje, o Afrikos pigmėjai žemiausi? Ar žmogaus kūnas vis dar keičiasi ir evoliucionuoja? Ką apie mūsų kūną atskleidžia vienas didžiausių Lietuvos naujagimių tyrimų?

Pokalbis su Vilniaus universiteto Medicinos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl olandai aukščiausia tauta pasaulyje, o Afrikos pigmėjai žemiausi? Ar žmogaus kūnas vis dar keičiasi ir evoliucionuoja? Ką apie mūsų kūną atskleidžia vienas didžiausių Lietuvos naujagimių tyrimų?<br /><br />Pokalbis su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja, mokslininke, medicinos gydytoja dr. Rūta Morkūniene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>3181</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Profesorius apie fizinį aktyvumą: jėgos treniruotes galima pradėti ir aštuoniasdešimties</title><link>https://www.spreaker.com/episode/profesorius-apie-fizini-aktyvuma-jegos-treniruotes-galima-pradeti-ir-astuoniasdesimties--66279937</link><description><![CDATA[„Netreniruojami raumenys pradeda nykti jau trisdešimtmečiam“, – sako Vilniaus universiteto ir Lietuvos sporto universiteto profesorius Arūnas Emeljanovas. Mokslininkas įsitikinęs, jog nesvarbu, kiek žmogui metų, pradėti rūpintis raumenimis reikėtų net ir devyniasdešimtmečiams. Kaip tapti fiziškai aktyviu nežalojant savęs ir ką naujo mokslas sužinojo apie raumenis per pastaruosius dešimtmečius?<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66279937</guid><pubDate>Mon, 26 May 2025 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66279937/2025_05_26_3329_1_dc2bcd53_030a_4739_a231_6c9759bf4439.mp3" length="42346089" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Netreniruojami raumenys pradeda nykti jau trisdešimtmečiam“, – sako Vilniaus universiteto ir Lietuvos sporto universiteto profesorius Arūnas Emeljanovas. Mokslininkas įsitikinęs, jog nesvarbu, kiek žmogui metų, pradėti rūpintis raumenimis reikėtų net...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Netreniruojami raumenys pradeda nykti jau trisdešimtmečiam“, – sako Vilniaus universiteto ir Lietuvos sporto universiteto profesorius Arūnas Emeljanovas. Mokslininkas įsitikinęs, jog nesvarbu, kiek žmogui metų, pradėti rūpintis raumenimis reikėtų net ir devyniasdešimtmečiams. Kaip tapti fiziškai aktyviu nežalojant savęs ir ką naujo mokslas sužinojo apie raumenis per pastaruosius dešimtmečius?<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2647</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pasakas nagrinėjanti psichologė Žalytė: pasakų veikėjai atspindi žmogaus vidinį turinį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pasakas-nagrinejanti-psichologe-zalyte-pasaku-veikejai-atspindi-zmogaus-vidini-turini--66168660</link><description><![CDATA[Ką pasakos ir mitai gali papasakoti apie mūsų vidinį pasaulį? Psichologė-psichoterapeutė Giedrė Žalytė kviečia pažvelgti į žmogaus psichiką per pasakų, mitų ir metaforų prizmę. Pokalbis apie tai, kaip pasakų veikėjai atspindi mūsų emocijas, sprendimus, traumas ir augimą ir kodėl senosios istorijos iki šiol kalba apie mus pačius.<br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66168660</guid><pubDate>Mon, 19 May 2025 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66168660/2025_05_19_3329_1_c7c56c61_dfd8_44f1_bd28_2ab6c990a143.mp3" length="43319098" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ką pasakos ir mitai gali papasakoti apie mūsų vidinį pasaulį? Psichologė-psichoterapeutė Giedrė Žalytė kviečia pažvelgti į žmogaus psichiką per pasakų, mitų ir metaforų prizmę. Pokalbis apie tai, kaip pasakų veikėjai atspindi mūsų emocijas,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ką pasakos ir mitai gali papasakoti apie mūsų vidinį pasaulį? Psichologė-psichoterapeutė Giedrė Žalytė kviečia pažvelgti į žmogaus psichiką per pasakų, mitų ir metaforų prizmę. Pokalbis apie tai, kaip pasakų veikėjai atspindi mūsų emocijas, sprendimus, traumas ir augimą ir kodėl senosios istorijos iki šiol kalba apie mus pačius.<br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2708</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Psichologas apie gyvenimo prasmės paieškas: beprasmybė nereiškia, kad turi pasiduoti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/psichologas-apie-gyvenimo-prasmes-paieskas-beprasmybe-nereiskia-kad-turi-pasiduoti--66055895</link><description><![CDATA[„Net jeigu gyvenimas kartais atrodo beprasmis, tai nereiškia, kad turi pasiduoti“, - sako psichologas, psichoterapeutas, VU profesorius Paulius Skruibis. Pats Paulius savo kelią psichikos sveikatos srityje pradėjo dar paauglystėje, atėjęs savanoriauti „Jaunimo linijoje“ vos 16 metų ir ten telefonu kitus žmones klausęs daugiau nei 1000 valandų. Šiandien pažvelgsime į psichologo gyvenimą iš arčiau per gyvenimo įvykius, patirtis ir knygas, kurios keitė bei formavo Pauliaus požiūrį apie žmogų.<br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66055895</guid><pubDate>Mon, 12 May 2025 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66055895/2025_05_12_3329_1_c1e6d5ea_323e_43fb_84f3_61b282ea5154.mp3" length="43323696" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Net jeigu gyvenimas kartais atrodo beprasmis, tai nereiškia, kad turi pasiduoti“, - sako psichologas, psichoterapeutas, VU profesorius Paulius Skruibis. Pats Paulius savo kelią psichikos sveikatos srityje pradėjo dar paauglystėje, atėjęs savanoriauti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Net jeigu gyvenimas kartais atrodo beprasmis, tai nereiškia, kad turi pasiduoti“, - sako psichologas, psichoterapeutas, VU profesorius Paulius Skruibis. Pats Paulius savo kelią psichikos sveikatos srityje pradėjo dar paauglystėje, atėjęs savanoriauti „Jaunimo linijoje“ vos 16 metų ir ten telefonu kitus žmones klausęs daugiau nei 1000 valandų. Šiandien pažvelgsime į psichologo gyvenimą iš arčiau per gyvenimo įvykius, patirtis ir knygas, kurios keitė bei formavo Pauliaus požiūrį apie žmogų.<br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2708</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nindzių kovos meno pradininkas Lietuvoje: norėjau, kad mokiniai taptų gerais žmonėmis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nindziu-kovos-meno-pradininkas-lietuvoje-norejau-kad-mokiniai-taptu-gerais-zmonemis--65921212</link><description><![CDATA[„Įvykių matymas į priekį yra mąstymo būdas, kurio mokau“, – sako nindžiucu pradininkas Lietuvoje, savigynos treneris Zenonas Urbonas. Jo auklėtiniai siekė aukštumų tiek kovos sporto, tiek teisėsaugos ir nacionalinio saugumo srityse. Greičiausiai tai žmonės, kuriais žavimės arba dėl kurių galime jaustis saugesni. Apie nindžiucu kovos meno filosofiją ir užaugintas jaunimo kartas pasakoja šios srities pradininkas Lietuvoje, susižavėjęs nindzėmis dar vaikystėje.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65921212</guid><pubDate>Mon, 05 May 2025 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65921212/2025_05_05_3329_1_7cb8b6ab_aec6_469d_8f98_471c7b88296f.mp3" length="41646426" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Įvykių matymas į priekį yra mąstymo būdas, kurio mokau“, – sako nindžiucu pradininkas Lietuvoje, savigynos treneris Zenonas Urbonas. Jo auklėtiniai siekė aukštumų tiek kovos sporto, tiek teisėsaugos ir nacionalinio saugumo srityse. Greičiausiai tai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Įvykių matymas į priekį yra mąstymo būdas, kurio mokau“, – sako nindžiucu pradininkas Lietuvoje, savigynos treneris Zenonas Urbonas. Jo auklėtiniai siekė aukštumų tiek kovos sporto, tiek teisėsaugos ir nacionalinio saugumo srityse. Greičiausiai tai žmonės, kuriais žavimės arba dėl kurių galime jaustis saugesni. Apie nindžiucu kovos meno filosofiją ir užaugintas jaunimo kartas pasakoja šios srities pradininkas Lietuvoje, susižavėjęs nindzėmis dar vaikystėje.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2603</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kardiologas Rokas Šerpytis: turim didelę ydą – galvojam, kad gyvensim amžinai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kardiologas-rokas-serpytis-turim-didele-yda-galvojam-kad-gyvensim-amzinai--65779053</link><description><![CDATA[„Nemaža dalis mūsų miršta 26 metų, o būna palaidojami 70-ties“, – apie žmogišką rutiną sako kardiologas dr. Rokas Šerpytis. Gydytojas kritiškas sau ir visuomenei teigdamas, jog neretai galvojame, kad gyvensime amžinai. Nors per paskutinius 50 metų širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių išgyvenamumas labai pagerėjęs, pastaruoju metu esame pasiekę taip vadinamą „plateau“ stadiją - širdies ligos vis dar yra dažniausia priežastis, nuo ko mirštame.<br /><br />Kaip atrodo širdies gydytojo kasdienybė ir kokias pamokas iš žmonių išmoko kardiologas Rokas Šerpytis?<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65779053</guid><pubDate>Mon, 28 Apr 2025 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65779053/2025_04_28_3329_1_943ec220_584a_436c_81b2_955504fcb490.mp3" length="43522644" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Nemaža dalis mūsų miršta 26 metų, o būna palaidojami 70-ties“, – apie žmogišką rutiną sako kardiologas dr. Rokas Šerpytis. Gydytojas kritiškas sau ir visuomenei teigdamas, jog neretai galvojame, kad gyvensime amžinai. Nors per paskutinius 50 metų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Nemaža dalis mūsų miršta 26 metų, o būna palaidojami 70-ties“, – apie žmogišką rutiną sako kardiologas dr. Rokas Šerpytis. Gydytojas kritiškas sau ir visuomenei teigdamas, jog neretai galvojame, kad gyvensime amžinai. Nors per paskutinius 50 metų širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių išgyvenamumas labai pagerėjęs, pastaruoju metu esame pasiekę taip vadinamą „plateau“ stadiją - širdies ligos vis dar yra dažniausia priežastis, nuo ko mirštame.<br /><br />Kaip atrodo širdies gydytojo kasdienybė ir kokias pamokas iš žmonių išmoko kardiologas Rokas Šerpytis?<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2721</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Psichologė Paulina Želvienė apie potrauminį augimą: turi prarasti, kad kažką atrastum</title><link>https://www.spreaker.com/episode/psichologe-paulina-zelviene-apie-potraumini-augima-turi-prarasti-kad-kazka-atrastum--65650492</link><description><![CDATA[„Tai, kas suaugusiam atrodo nieko ypatingo, vaikui – trauma“, – sako psichotraumatologė dr. Paulina Želvienė. Mokslininkė teigia, jog traumos yra mūsų gyvenimo dalis, bet dažnai apie tai nenorime kalbėti. Tačiau net ir patirtos negatyvios patirtys turi šviesių akimirkų, viena jų - potrauminis augimas.<br /><br />Kaip mūsų vaikystės traumos lemia tolimesnius mūsų gyvenimo pasirinkimus?<br /><br />Pokalbis su Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininke doc. Paulina Želviene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65650492</guid><pubDate>Mon, 21 Apr 2025 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65650492/2025_04_21_3329_1_14b2b278_7b49_40f6_92e9_501f9108ec51.mp3" length="40542595" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Tai, kas suaugusiam atrodo nieko ypatingo, vaikui – trauma“, – sako psichotraumatologė dr. Paulina Želvienė. Mokslininkė teigia, jog traumos yra mūsų gyvenimo dalis, bet dažnai apie tai nenorime kalbėti. Tačiau net ir patirtos negatyvios patirtys...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Tai, kas suaugusiam atrodo nieko ypatingo, vaikui – trauma“, – sako psichotraumatologė dr. Paulina Želvienė. Mokslininkė teigia, jog traumos yra mūsų gyvenimo dalis, bet dažnai apie tai nenorime kalbėti. Tačiau net ir patirtos negatyvios patirtys turi šviesių akimirkų, viena jų - potrauminis augimas.<br /><br />Kaip mūsų vaikystės traumos lemia tolimesnius mūsų gyvenimo pasirinkimus?<br /><br />Pokalbis su Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininke doc. Paulina Želviene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2534</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Režisierius Aurimas Kamantauskas: didžiausia motyvacija išgirsti „Aurimai, tai neįmanoma“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/rezisierius-aurimas-kamantauskas-didziausia-motyvacija-isgirsti-aurimai-tai-neimanoma--65578552</link><description><![CDATA[„Vienas svarbiausių elementų – būti įdomiu žmogumi“, – sako renginių režisierius Aurimas Kamantauskas. Daugiau nei du dešimtmečius renginius organizuojantis Aurimas siekia save vis nustebinti – „o ką aš dar galiu?“. Vaikystėje pradėjęs nuo televizijos šou prototipų kiemo draugams, šiuo metu režisierius linksniuojamas pasaulio įtakingiausių renginių organizatorių šimtuke.<br />Kaip lavinamas kūrybiškumas kasdienybėje? Pokalbis su renginių agentūros „ReKūrai“ vadovu, renginių režisieriumi Aurimu Kamantausku.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.<br /><br />]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65578552</guid><pubDate>Mon, 14 Apr 2025 09:06:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65578552/2025_04_14_3329_1_59e9aa3a_0f1f_49b9_8197_afb198cd0782.mp3" length="42354866" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Vienas svarbiausių elementų – būti įdomiu žmogumi“, – sako renginių režisierius Aurimas Kamantauskas. Daugiau nei du dešimtmečius renginius organizuojantis Aurimas siekia save vis nustebinti – „o ką aš dar galiu?“. Vaikystėje pradėjęs nuo televizijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Vienas svarbiausių elementų – būti įdomiu žmogumi“, – sako renginių režisierius Aurimas Kamantauskas. Daugiau nei du dešimtmečius renginius organizuojantis Aurimas siekia save vis nustebinti – „o ką aš dar galiu?“. Vaikystėje pradėjęs nuo televizijos šou prototipų kiemo draugams, šiuo metu režisierius linksniuojamas pasaulio įtakingiausių renginių organizatorių šimtuke.<br />Kaip lavinamas kūrybiškumas kasdienybėje? Pokalbis su renginių agentūros „ReKūrai“ vadovu, renginių režisieriumi Aurimu Kamantausku.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.<br /><br />]]></itunes:summary><itunes:duration>2648</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ekstremalių situacijų specialistas Klimenka: turim įprasti vaikščioti didelius atstumus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ekstremaliu-situaciju-specialistas-klimenka-turim-iprasti-vaikscioti-didelius-atstumus--65405332</link><description><![CDATA[„Dažnai ekstremaliomis sąlygomis ateistai tampa tikinčiais“, - pasakoja Gabrielius Klimenka. Nuo paranormalių reiškinių iki pasirengimo ekstremalioms situacijoms. Patį Gabrielių Klimenką būtų galima pavadinti šios srities mitų griovėju ir racionalaus proto puoselėtoju. Kaip nepasiklysti šios informacijos džiunglėse?<br /><br />Pokalbis su paranormalių reiškinių tyrinėtoju-skeptiku, pasirengimo ekstremalioms situacijoms specialistu dr. Gabrieliumi Klimenka.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65405332</guid><pubDate>Mon, 07 Apr 2025 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65405332/2025_04_07_3329_1_008a7845_c16a_463c_8616_fe5da725ae27.mp3" length="43404780" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Dažnai ekstremaliomis sąlygomis ateistai tampa tikinčiais“, - pasakoja Gabrielius Klimenka. Nuo paranormalių reiškinių iki pasirengimo ekstremalioms situacijoms. Patį Gabrielių Klimenką būtų galima pavadinti šios srities mitų griovėju ir racionalaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Dažnai ekstremaliomis sąlygomis ateistai tampa tikinčiais“, - pasakoja Gabrielius Klimenka. Nuo paranormalių reiškinių iki pasirengimo ekstremalioms situacijoms. Patį Gabrielių Klimenką būtų galima pavadinti šios srities mitų griovėju ir racionalaus proto puoselėtoju. Kaip nepasiklysti šios informacijos džiunglėse?<br /><br />Pokalbis su paranormalių reiškinių tyrinėtoju-skeptiku, pasirengimo ekstremalioms situacijoms specialistu dr. Gabrieliumi Klimenka.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2713</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kino mokslininkė Natalija Arlauskaitė: yra labai nedaug filmų, kurie pakeitė pasaulį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kino-mokslininke-natalija-arlauskaite-yra-labai-nedaug-filmu-kurie-pakeite-pasauli--65337930</link><description><![CDATA[Turbūt žinote tą akimirką, kuomet po kino filmo peržiūros atrodo, lyg pasaulis nuo šiol nebus toks pats, o emocijos kunkuliuoja ašarų sriuboje. Kaip kinas keičia požiūrį ir formuoja stereotipus?<br /><br />Savo patirtimis, istorijomis ir filmais dalinasi kino tyrinėtoja, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykiu ir politikos mokslų instituto prof. Natalija Arlauskaitė.<br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65337930</guid><pubDate>Mon, 31 Mar 2025 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65337930/2025_03_31_3329_1_ca735b84_a6ed_4063_8fc4_ded8cecbdf87.mp3" length="44189289" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Turbūt žinote tą akimirką, kuomet po kino filmo peržiūros atrodo, lyg pasaulis nuo šiol nebus toks pats, o emocijos kunkuliuoja ašarų sriuboje. Kaip kinas keičia požiūrį ir formuoja stereotipus?

Savo patirtimis, istorijomis ir filmais dalinasi kino...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Turbūt žinote tą akimirką, kuomet po kino filmo peržiūros atrodo, lyg pasaulis nuo šiol nebus toks pats, o emocijos kunkuliuoja ašarų sriuboje. Kaip kinas keičia požiūrį ir formuoja stereotipus?<br /><br />Savo patirtimis, istorijomis ir filmais dalinasi kino tyrinėtoja, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykiu ir politikos mokslų instituto prof. Natalija Arlauskaitė.<br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2762</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Neurochirurgas Andrius Radžiūnas: būna chirurgų, kurie įsivaizduoja esantys dievais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/neurochirurgas-andrius-radziunas-buna-chirurgu-kurie-isivaizduoja-esantys-dievais--65078283</link><description><![CDATA[„Tai, kas buvo rašoma mokslinėje fantastikoje, dabar tai tapo realybe“, - sako Kanadoje šiuo metu patirtį gilinantis neurochirurgas Andrius Radžiūnas.<br />Ar galime sukurti netikrą laimės jausmą smegenyse? Kaip depresiją gali išgydyti neurochirurgai? Kokias galimybes atveria kuriama smegenų kompiuterio sąsaja?<br /><br />Pokalbis su neurochirurgu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doc. Andriumi Radžiūnu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65078283</guid><pubDate>Mon, 24 Mar 2025 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65078283/2025_03_24_3329_1_0f400825_d3d2_4662_9336_2ee272c0e487.mp3" length="44569214" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Tai, kas buvo rašoma mokslinėje fantastikoje, dabar tai tapo realybe“, - sako Kanadoje šiuo metu patirtį gilinantis neurochirurgas Andrius Radžiūnas.
Ar galime sukurti netikrą laimės jausmą smegenyse? Kaip depresiją gali išgydyti neurochirurgai?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Tai, kas buvo rašoma mokslinėje fantastikoje, dabar tai tapo realybe“, - sako Kanadoje šiuo metu patirtį gilinantis neurochirurgas Andrius Radžiūnas.<br />Ar galime sukurti netikrą laimės jausmą smegenyse? Kaip depresiją gali išgydyti neurochirurgai? Kokias galimybes atveria kuriama smegenų kompiuterio sąsaja?<br /><br />Pokalbis su neurochirurgu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doc. Andriumi Radžiūnu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2786</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gydytoja Latauskienė: žmogus, kuris sako, kad jam niekad nieko neskauda, man kelia nerimą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gydytoja-latauskiene-zmogus-kuris-sako-kad-jam-niekad-nieko-neskauda-man-kelia-nerima--65048918</link><description><![CDATA[Socialiniuose tinkluose Justės Latauskienės įrašus skaito tūkstančiai, o medicininės kasdienybės patirtis gydytoja aprašė savo pirmoje knygoje. Ko reikia geram susikalbėjimui su savo gydytoju? Kokia mūsų medicinos ir sveikatos ateitis laukia? Ką daryti, kai nežinai, kodėl skauda?<br /><br />Pokalbis su šeimos gydytoja, psichoterapeute Juste Latauskiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65048918</guid><pubDate>Mon, 17 Mar 2025 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65048918/2025_03_17_3329_1_99f4d235_4ebb_41c9_9cf8_487a28c9ac04.mp3" length="43064143" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Socialiniuose tinkluose Justės Latauskienės įrašus skaito tūkstančiai, o medicininės kasdienybės patirtis gydytoja aprašė savo pirmoje knygoje. Ko reikia geram susikalbėjimui su savo gydytoju? Kokia mūsų medicinos ir sveikatos ateitis laukia? Ką...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Socialiniuose tinkluose Justės Latauskienės įrašus skaito tūkstančiai, o medicininės kasdienybės patirtis gydytoja aprašė savo pirmoje knygoje. Ko reikia geram susikalbėjimui su savo gydytoju? Kokia mūsų medicinos ir sveikatos ateitis laukia? Ką daryti, kai nežinai, kodėl skauda?<br /><br />Pokalbis su šeimos gydytoja, psichoterapeute Juste Latauskiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2692</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Masažuotojų neregių saloną įkūręs Mindaugas: nėra didesnio įžeidimo už vadinimą „invalidu“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/masazuotoju-neregiu-salona-ikures-mindaugas-nera-didesnio-izeidimo-uz-vadinima-invalidu--64806474</link><description><![CDATA[Nuo šešerių netekęs regėjimo, Mindaugas Dvylaitis gyvena labai spalvotą gyvenimą. Jo patirtis – pasaulio ir Europos plaukimo čempionatai, laimės paieškos muzikoje ir įkurtas masažuotojų neregių salonas. Ar pakankamai suprantame nematančių pasaulį?<br /><br />Pokalbis su Pasaulio žmonių su negalia plaukimo čempionato prizininku, Europos stalo teniso vicečempionu, projekto „Žvelgk giliau“ ambasadoriumi, masažuotoju Mindaugu Dvylaičiu.<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64806474</guid><pubDate>Mon, 10 Mar 2025 10:09:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64806474/2025_03_10_3329_1_50e91478_8207_417e_ae18_d37e397311eb.mp3" length="40988558" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo šešerių netekęs regėjimo, Mindaugas Dvylaitis gyvena labai spalvotą gyvenimą. Jo patirtis – pasaulio ir Europos plaukimo čempionatai, laimės paieškos muzikoje ir įkurtas masažuotojų neregių salonas. Ar pakankamai suprantame nematančių pasaulį?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo šešerių netekęs regėjimo, Mindaugas Dvylaitis gyvena labai spalvotą gyvenimą. Jo patirtis – pasaulio ir Europos plaukimo čempionatai, laimės paieškos muzikoje ir įkurtas masažuotojų neregių salonas. Ar pakankamai suprantame nematančių pasaulį?<br /><br />Pokalbis su Pasaulio žmonių su negalia plaukimo čempionato prizininku, Europos stalo teniso vicečempionu, projekto „Žvelgk giliau“ ambasadoriumi, masažuotoju Mindaugu Dvylaičiu.<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2562</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Atvirai apie gyvenimą su ADHD kalbanti Rūta: lengviau yra nesislėpti, jog turi diagnozę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/atvirai-apie-gyvenima-su-adhd-kalbanti-ruta-lengviau-yra-nesislepti-jog-turi-diagnoze--64672792</link><description><![CDATA[Magiškos raidės „ADHD“ daug metų išskirtinai laikytos tik vaikams būdingu sutrikimu. Pastaraisiais metais vis daugiau kalbant apie tai, jog ir suaugusieji patiria dėmesio sunkumų, keičiasi požiūris į nusistovėjusias paradigmas net pačioje medicinoje. Vis daugiau žmonių pastebi tai savyje, vis daugiau atvirai kalba, jog turi aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Ką toks atviras pripažinimas suteikia pačiam žmogui? Kaip pasaulį ir laiką mato ADHD žmogus? Ar tai tikrai sutrikimas, o gal žmonių neuroįvairovės bruožas?<br /><br />Pokalbis su ADHD aktyviste Rūta Viktorija Rūte.<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64672792</guid><pubDate>Mon, 03 Mar 2025 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64672792/2025_03_03_3329_1_ce0ef2c4_a942_46ab_b3f7_2af7d7df16d3.mp3" length="43739565" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Magiškos raidės „ADHD“ daug metų išskirtinai laikytos tik vaikams būdingu sutrikimu. Pastaraisiais metais vis daugiau kalbant apie tai, jog ir suaugusieji patiria dėmesio sunkumų, keičiasi požiūris į nusistovėjusias paradigmas net pačioje medicinoje....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Magiškos raidės „ADHD“ daug metų išskirtinai laikytos tik vaikams būdingu sutrikimu. Pastaraisiais metais vis daugiau kalbant apie tai, jog ir suaugusieji patiria dėmesio sunkumų, keičiasi požiūris į nusistovėjusias paradigmas net pačioje medicinoje. Vis daugiau žmonių pastebi tai savyje, vis daugiau atvirai kalba, jog turi aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Ką toks atviras pripažinimas suteikia pačiam žmogui? Kaip pasaulį ir laiką mato ADHD žmogus? Ar tai tikrai sutrikimas, o gal žmonių neuroįvairovės bruožas?<br /><br />Pokalbis su ADHD aktyviste Rūta Viktorija Rūte.<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2734</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Neuropsichologė Ramunė Dirvanskienė ir knygos, kurios keitė požiūrį į žmogų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/neuropsichologe-ramune-dirvanskiene-ir-knygos-kurios-keite-poziuri-i-zmogu--64645535</link><description><![CDATA[Kaip gyvenimo knygos keitė mokslininkės požiūrį į žmogų? Kokius neuropsichologinius reiškinius galima atrasti vaikams skirtose ar biografinėje knygose?<br /><br />Čia persipina mokslininkės gyvenimas, tyrinėjimai ir užrašytos istorijos.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64645535</guid><pubDate>Sat, 01 Mar 2025 09:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64645535/2025_03_01_3329_1_a12ae790_252e_42a9_b0d1_8b9216a3a996.mp3" length="52846478" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip gyvenimo knygos keitė mokslininkės požiūrį į žmogų? Kokius neuropsichologinius reiškinius galima atrasti vaikams skirtose ar biografinėje knygose?

Čia persipina mokslininkės gyvenimas, tyrinėjimai ir užrašytos istorijos.

Ved. Ignas Klėjus</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip gyvenimo knygos keitė mokslininkės požiūrį į žmogų? Kokius neuropsichologinius reiškinius galima atrasti vaikams skirtose ar biografinėje knygose?<br /><br />Čia persipina mokslininkės gyvenimas, tyrinėjimai ir užrašytos istorijos.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ilgaamžiškumo ir fizinės veiklos specialistas: gatvėse pilna pacientų, tik jie to nežino</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ilgaamziskumo-ir-fizines-veiklos-specialistas-gatvese-pilna-pacientu-tik-jie-to-nezino--64555649</link><description><![CDATA[„Kūnas nėra tik chemija, jis yra ir fizika“, – sako sporto ir fizinės veiklos specialistas Audrius Kalvaitis, besigilinantis į fizinio pajėgumo didinimą ir ilgaamžiškumo strategijas. Pats Audrius teigia, jog visuomenė turi per mažai žinių, kaip mūsų kūnas funkcionuoja, o tai lemia ne tik ypač sėslų gyvenimą, bet ir iš to kylančias sveikatos pasekmes, kurių priežastis ne visada pastebime.<br /><br />Kokie sveiko raumens bruožai? Kaip skiriasi fiziškai aktyvus ir nejudantis žmogus? Ir ką galime nuveikti savo namuose?<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64555649</guid><pubDate>Mon, 24 Feb 2025 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64555649/2025_02_24_3329_1_fc19b604_7e72_4313_a136_c4bd8c491714.mp3" length="42653707" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kūnas nėra tik chemija, jis yra ir fizika“, – sako sporto ir fizinės veiklos specialistas Audrius Kalvaitis, besigilinantis į fizinio pajėgumo didinimą ir ilgaamžiškumo strategijas. Pats Audrius teigia, jog visuomenė turi per mažai žinių, kaip mūsų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kūnas nėra tik chemija, jis yra ir fizika“, – sako sporto ir fizinės veiklos specialistas Audrius Kalvaitis, besigilinantis į fizinio pajėgumo didinimą ir ilgaamžiškumo strategijas. Pats Audrius teigia, jog visuomenė turi per mažai žinių, kaip mūsų kūnas funkcionuoja, o tai lemia ne tik ypač sėslų gyvenimą, bet ir iš to kylančias sveikatos pasekmes, kurių priežastis ne visada pastebime.<br /><br />Kokie sveiko raumens bruožai? Kaip skiriasi fiziškai aktyvus ir nejudantis žmogus? Ir ką galime nuveikti savo namuose?<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2666</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apie svorio kultą kalbanti Aistė: gyvename pasaulyje, kuriame žmonės jau pavargę nuo dietų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apie-svorio-kulta-kalbanti-aiste-gyvename-pasaulyje-kuriame-zmones-jau-pavarge-nuo-dietu--64417983</link><description><![CDATA[Parašiusi savo pirmąją knygą „Svoriomanija“, rašytoja Aistė Simėnaitė teigia, jog daugelis galvoja, kad tai knyga apie tai, kaip numesti svorio, tačiau, autorės įsitikinimu, būtent žmonėms, kurie siekia tobulo kūno, ir yra jos aprašyta istorija, kaip nekartoti klaidų, privedusių ją prie valgymo sutrikimų. Aistė savo vingiuotus ir ne visada linksmuosius kalnelius apibūdina kaip kelionę iki 100 kilogramų ir atgal.<br /><br />Kaip svorio ir grožio kultas nutiesia kelią valgymo sutrikimams?<br />Pokalbis su rašytoja, komunikacijos specialiste Aiste Simėnaite.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64417983</guid><pubDate>Mon, 17 Feb 2025 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64417983/2025_02_17_3329_1_3bb6a48e_1a0f_40f3_9a01_52d86e376e64.mp3" length="42997270" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Parašiusi savo pirmąją knygą „Svoriomanija“, rašytoja Aistė Simėnaitė teigia, jog daugelis galvoja, kad tai knyga apie tai, kaip numesti svorio, tačiau, autorės įsitikinimu, būtent žmonėms, kurie siekia tobulo kūno, ir yra jos aprašyta istorija, kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Parašiusi savo pirmąją knygą „Svoriomanija“, rašytoja Aistė Simėnaitė teigia, jog daugelis galvoja, kad tai knyga apie tai, kaip numesti svorio, tačiau, autorės įsitikinimu, būtent žmonėms, kurie siekia tobulo kūno, ir yra jos aprašyta istorija, kaip nekartoti klaidų, privedusių ją prie valgymo sutrikimų. Aistė savo vingiuotus ir ne visada linksmuosius kalnelius apibūdina kaip kelionę iki 100 kilogramų ir atgal.<br /><br />Kaip svorio ir grožio kultas nutiesia kelią valgymo sutrikimams?<br />Pokalbis su rašytoja, komunikacijos specialiste Aiste Simėnaite.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2688</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>90-uosius prisiminęs Rimantas Kmita: kartais atrodė, kad esame pasmerkti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/90-uosius-prisimines-rimantas-kmita-kartais-atrode-kad-esame-pasmerkti--64296724</link><description><![CDATA[„Žmonės dažnai sako, kad čia viskas kaip mano gyvenime“, - juokiasi romano „Pietinia kronikas“ autorius Rimantas Kmita. Rašytojas pripažįsta, kad dabar daug praėjusio laikmečio kasdienybės mums atrodo juokinga, o juokiasi laisvi žmonės.<br /><br />Kiek mūsų gyvenime dar liko 90-ųjų? Gal jau išaugome nevisavertiškumą? Ir apie kokius šių laikų išgyvenimus pasakos ateities rašytojai?<br />Pokalbis su rašytoju, Vilniaus universiteto dėstytoju, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininku Rimantu Kmita.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64296724</guid><pubDate>Mon, 10 Feb 2025 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64296724/2025_02_10_3329_1_2142b925_31b4_4a3a_8352_47a4cec0c603.mp3" length="44503595" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Žmonės dažnai sako, kad čia viskas kaip mano gyvenime“, - juokiasi romano „Pietinia kronikas“ autorius Rimantas Kmita. Rašytojas pripažįsta, kad dabar daug praėjusio laikmečio kasdienybės mums atrodo juokinga, o juokiasi laisvi žmonės.

Kiek mūsų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Žmonės dažnai sako, kad čia viskas kaip mano gyvenime“, - juokiasi romano „Pietinia kronikas“ autorius Rimantas Kmita. Rašytojas pripažįsta, kad dabar daug praėjusio laikmečio kasdienybės mums atrodo juokinga, o juokiasi laisvi žmonės.<br /><br />Kiek mūsų gyvenime dar liko 90-ųjų? Gal jau išaugome nevisavertiškumą? Ir apie kokius šių laikų išgyvenimus pasakos ateities rašytojai?<br />Pokalbis su rašytoju, Vilniaus universiteto dėstytoju, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininku Rimantu Kmita.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2782</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Zita Abramavičiūtė apie muzikos poveikį smegenims: ten vyksta neuroninių tinklų šokis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zita-abramaviciute-apie-muzikos-poveiki-smegenims-ten-vyksta-neuroniniu-tinklu-sokis--64184920</link><description><![CDATA[Amerikiečių politikė Gabby Gifford po 2011 metų patirto pasikėsinimo ir šūvio į galvą, pažeidus galvos smegenis, neteko galimybės sklandžiai kalbėti. Tačiau, taikant naujai vystomą neurologinės muzikos terapijos būdą, jai pavyko atsigauti.<br />Kaip muzika veikia mūsų smegenis? Ar iš tiesų ji gali prakalbinti net sunkius smegenų pažeidimus turinčius žmones? Ir kaip įveiklinti muziką savo kasdienybėje?<br /><br />Pokalbis su vienintele Lietuvoje neurologinės muzikos terapijos specialiste dr. Zita Abramavičiūte-Mučiniene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64184920</guid><pubDate>Mon, 03 Feb 2025 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64184920/2025_02_03_3329_1_0703f531_1982_47de_8508_d29dd04fa96c.mp3" length="42129586" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Amerikiečių politikė Gabby Gifford po 2011 metų patirto pasikėsinimo ir šūvio į galvą, pažeidus galvos smegenis, neteko galimybės sklandžiai kalbėti. Tačiau, taikant naujai vystomą neurologinės muzikos terapijos būdą, jai pavyko atsigauti.
Kaip muzika...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Amerikiečių politikė Gabby Gifford po 2011 metų patirto pasikėsinimo ir šūvio į galvą, pažeidus galvos smegenis, neteko galimybės sklandžiai kalbėti. Tačiau, taikant naujai vystomą neurologinės muzikos terapijos būdą, jai pavyko atsigauti.<br />Kaip muzika veikia mūsų smegenis? Ar iš tiesų ji gali prakalbinti net sunkius smegenų pažeidimus turinčius žmones? Ir kaip įveiklinti muziką savo kasdienybėje?<br /><br />Pokalbis su vienintele Lietuvoje neurologinės muzikos terapijos specialiste dr. Zita Abramavičiūte-Mučiniene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2634</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Reanimatologas Šarūnas Judickas: suprantu, kad būti sveikam yra prabanga</title><link>https://www.spreaker.com/episode/reanimatologas-sarunas-judickas-suprantu-kad-buti-sveikam-yra-prabanga--63929929</link><description><![CDATA[„Žmogus ryte pusryčiavo savo namuose, o vakare su artimaisiais jau kalbame apie mirtį“, - pasakoja gydytojas anesteziologas-reanimatologas Šarūnas Judickas. Dirbdamas intensyvios terapijos skyriuje ir praleidžiantis ten kone daugiausiai laiko, gydytojas atvirauja, jog didžiausia vertybė tai, kad žmogus grįžtų į gyvenimą, o ne tik liktų gyvas.<br /><br />Kaip nuolatinis žongliravimas tarp gyvenimo ir mirties keičia požiūrį į laikinumą?<br /><br />Pokalbis su anesteziologu-reanimatologu dr. Šarūnu Judicku.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63929929</guid><pubDate>Mon, 27 Jan 2025 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63929929/2025_01_27_3329_1_0538b9db_4107_4553_8df5_7c0d5e2f7e61.mp3" length="43048679" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Žmogus ryte pusryčiavo savo namuose, o vakare su artimaisiais jau kalbame apie mirtį“, - pasakoja gydytojas anesteziologas-reanimatologas Šarūnas Judickas. Dirbdamas intensyvios terapijos skyriuje ir praleidžiantis ten kone daugiausiai laiko,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Žmogus ryte pusryčiavo savo namuose, o vakare su artimaisiais jau kalbame apie mirtį“, - pasakoja gydytojas anesteziologas-reanimatologas Šarūnas Judickas. Dirbdamas intensyvios terapijos skyriuje ir praleidžiantis ten kone daugiausiai laiko, gydytojas atvirauja, jog didžiausia vertybė tai, kad žmogus grįžtų į gyvenimą, o ne tik liktų gyvas.<br /><br />Kaip nuolatinis žongliravimas tarp gyvenimo ir mirties keičia požiūrį į laikinumą?<br /><br />Pokalbis su anesteziologu-reanimatologu dr. Šarūnu Judicku.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2691</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Priklausomybę žaidimams tiriantis Benediktas: kartą žmogui nustojo funkcionuoti inkstai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priklausomybe-zaidimams-tiriantis-benediktas-karta-zmogui-nustojo-funkcionuoti-inkstai--63762824</link><description><![CDATA[„Kartais žaidimas tampa kone vieninteliu būdu įgyvendinti didžiausią galios ir sėkmės fantaziją“, – sako sociologas Benediktas Gelūnas. Mokslininkas neslepia savo asmeninės patirties su kompiuteriniais žaidimais. Būtent taip ir pastebėjo jų kartais ne visada pastebimas problemas. Įsigilinęs į lietuvių vyrų patirtis Benediktas pripažįsta, jog pasitaikė ir atvejų, kuriuose kūnas paliekamas nuošalyje, o virtualus pasaulis užima visą žmogaus gyvenimą, šimtus valandų per savaitę.<br /><br />Kaip žmonija atrado prasmę kompiuteriniuose žaidimuose?<br /><br />Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininku, priklausomybių sociologu dr. Benediktu Gelūnu.<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63762824</guid><pubDate>Mon, 20 Jan 2025 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63762824/2025_01_20_3329_1_a360a2a5_3ec1_4ecc_8aa4_d33338f4dd42.mp3" length="44492728" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kartais žaidimas tampa kone vieninteliu būdu įgyvendinti didžiausią galios ir sėkmės fantaziją“, – sako sociologas Benediktas Gelūnas. Mokslininkas neslepia savo asmeninės patirties su kompiuteriniais žaidimais. Būtent taip ir pastebėjo jų kartais ne...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kartais žaidimas tampa kone vieninteliu būdu įgyvendinti didžiausią galios ir sėkmės fantaziją“, – sako sociologas Benediktas Gelūnas. Mokslininkas neslepia savo asmeninės patirties su kompiuteriniais žaidimais. Būtent taip ir pastebėjo jų kartais ne visada pastebimas problemas. Įsigilinęs į lietuvių vyrų patirtis Benediktas pripažįsta, jog pasitaikė ir atvejų, kuriuose kūnas paliekamas nuošalyje, o virtualus pasaulis užima visą žmogaus gyvenimą, šimtus valandų per savaitę.<br /><br />Kaip žmonija atrado prasmę kompiuteriniuose žaidimuose?<br /><br />Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininku, priklausomybių sociologu dr. Benediktu Gelūnu.<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2781</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Profesorė apie ateities specialybes: labiausiai reikės savybių, kaip būti tarp žmonių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/profesore-apie-ateities-specialybes-labiausiai-reikes-savybiu-kaip-buti-tarp-zmoniu--63671800</link><description><![CDATA[Prisilietimų badas ir noras pabendrauti su žmogumi. Galbūt tai reiškiniai, kurie bus aktualūs tobulėjant dirbtiniam intelektui ir į kasdienybę žengiant vis daugiau skaitmeninės realybės. Tai, kad dalis profesijų išnyks, tobulėjant mąstančioms mašinoms, o nuolatinis mokymasis ir prisitaikymas taps šiuolaikinio žmogaus kasdienybe, prognozavo dar praėjusio amžiaus pradžios ekonomistai. O gal kaip tik pinigus ir materialines gerybes pakeis kitos ateities vertybės?<br /><br />Apie mokymąsi visą gyvenimą, viso gyvenimo profesijas ir egzistencinę prasmę darbe su ISM universiteto profesore Raimonda Alonderiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63671800</guid><pubDate>Mon, 13 Jan 2025 10:10:06 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63671800/2025_01_13_d1453978_3329_f_76a517a7_1110_4286_9b78_0c8fb2cb43a0.mp3" length="43147735" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prisilietimų badas ir noras pabendrauti su žmogumi. Galbūt tai reiškiniai, kurie bus aktualūs tobulėjant dirbtiniam intelektui ir į kasdienybę žengiant vis daugiau skaitmeninės realybės. Tai, kad dalis profesijų išnyks, tobulėjant mąstančioms...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prisilietimų badas ir noras pabendrauti su žmogumi. Galbūt tai reiškiniai, kurie bus aktualūs tobulėjant dirbtiniam intelektui ir į kasdienybę žengiant vis daugiau skaitmeninės realybės. Tai, kad dalis profesijų išnyks, tobulėjant mąstančioms mašinoms, o nuolatinis mokymasis ir prisitaikymas taps šiuolaikinio žmogaus kasdienybe, prognozavo dar praėjusio amžiaus pradžios ekonomistai. O gal kaip tik pinigus ir materialines gerybes pakeis kitos ateities vertybės?<br /><br />Apie mokymąsi visą gyvenimą, viso gyvenimo profesijas ir egzistencinę prasmę darbe su ISM universiteto profesore Raimonda Alonderiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2697</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Džiunglėse varles tyrinėjantis Andrius: kai kurios savo atmintimi pranoksta net žmones</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dziunglese-varles-tyrinejantis-andrius-kai-kurios-savo-atmintimi-pranoksta-net-zmones--63589103</link><description><![CDATA[„Vaikystėje tėvai nepykdavo, kai parsitempdavau žaltį į balkoną“, - juokiasi gamtininkas, varliagyvių tyrinėtojas Andrius Pašukonis. Mokslininkas, 17 metų praleidęs klajodamas po pasaulį ir tyrinėdamas gyvąją gamtą, atvirauja, jog suskaičiavus praleistą laiką, net 3 metus išbuvo džiunglėse stebėdamas varles. Nors Lietuvoje gyvena tik 13 varlių rūšių, pasaulyje jų skaičiuojama apie 8000, o dar tiek pat, manoma, neaprašyta.<br /><br />Kaip atrodo mokslininko kasdienybė atogrąžų miškuose? Ką apie žmones ir mūsų pasaulį gali pasakyti varlių tyrinėjimai? Kokie nepaprasti šių gyvūnų gebėjimai žavi mokslininkus?<br /><br />Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininku dr. Andriumi Pašukoniu.<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63589103</guid><pubDate>Mon, 06 Jan 2025 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63589103/2025_01_06_3329_1_c7059ea6_b5d3_4533_9363_937c8cddb3fc.mp3" length="44842977" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Vaikystėje tėvai nepykdavo, kai parsitempdavau žaltį į balkoną“, - juokiasi gamtininkas, varliagyvių tyrinėtojas Andrius Pašukonis. Mokslininkas, 17 metų praleidęs klajodamas po pasaulį ir tyrinėdamas gyvąją gamtą, atvirauja, jog suskaičiavus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Vaikystėje tėvai nepykdavo, kai parsitempdavau žaltį į balkoną“, - juokiasi gamtininkas, varliagyvių tyrinėtojas Andrius Pašukonis. Mokslininkas, 17 metų praleidęs klajodamas po pasaulį ir tyrinėdamas gyvąją gamtą, atvirauja, jog suskaičiavus praleistą laiką, net 3 metus išbuvo džiunglėse stebėdamas varles. Nors Lietuvoje gyvena tik 13 varlių rūšių, pasaulyje jų skaičiuojama apie 8000, o dar tiek pat, manoma, neaprašyta.<br /><br />Kaip atrodo mokslininko kasdienybė atogrąžų miškuose? Ką apie žmones ir mūsų pasaulį gali pasakyti varlių tyrinėjimai? Kokie nepaprasti šių gyvūnų gebėjimai žavi mokslininkus?<br /><br />Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininku dr. Andriumi Pašukoniu.<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2803</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mados aktyvistė Justina Semčenkaitė: esmė – priversti žmogų susimąstyti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mados-aktyviste-justina-semcenkaite-esme-priversti-zmogu-susimastyti--63514521</link><description><![CDATA[„Kai dėviu ką nors neįprasto, galiu išgirsti kaip už nugaros gatvėje žmonės komentuoja ir juokiasi“, - sako drabužių dizainerė Justina Semčenkaitė. Kurdama ir kalbėdama Justina daug dėmesio skiria feminizmo, greitos mados ir aktyvizmo temoms. Kūrėja nevengia socialinių eksperimentų, kuriais siekia parodyti, jog tam tikrose gyvenimo srityse, ribos gali būti gerokai platesnės.<br />Ar trumpikės gali būti šortais, o plastikinis maišelis rankine? Ar ko nors bijo mados aktyvistai ir kaip rūbai gali pakeisti istoriją?<br /><br />Pokalbis su mados aktyviste, drabužių dizainere, Vilniaus Dailės akademijos doktorante Justina Semčenkaite.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63514521</guid><pubDate>Mon, 30 Dec 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63514521/2024_12_30_3329_1_6d38908f_9f0a_4095_b955_77fd80602473.mp3" length="43434455" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kai dėviu ką nors neįprasto, galiu išgirsti kaip už nugaros gatvėje žmonės komentuoja ir juokiasi“, - sako drabužių dizainerė Justina Semčenkaitė. Kurdama ir kalbėdama Justina daug dėmesio skiria feminizmo, greitos mados ir aktyvizmo temoms. Kūrėja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kai dėviu ką nors neįprasto, galiu išgirsti kaip už nugaros gatvėje žmonės komentuoja ir juokiasi“, - sako drabužių dizainerė Justina Semčenkaitė. Kurdama ir kalbėdama Justina daug dėmesio skiria feminizmo, greitos mados ir aktyvizmo temoms. Kūrėja nevengia socialinių eksperimentų, kuriais siekia parodyti, jog tam tikrose gyvenimo srityse, ribos gali būti gerokai platesnės.<br />Ar trumpikės gali būti šortais, o plastikinis maišelis rankine? Ar ko nors bijo mados aktyvistai ir kaip rūbai gali pakeisti istoriją?<br /><br />Pokalbis su mados aktyviste, drabužių dizainere, Vilniaus Dailės akademijos doktorante Justina Semčenkaite.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2715</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslininkė Miglė Tomkuvienė: suvaldyti visus senėjimo kelius bus labai sudėtinga</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslininke-migle-tomkuviene-suvaldyti-visus-senejimo-kelius-bus-labai-sudetinga--63338030</link><description><![CDATA[Įsivaizduokite šiuolaikinį pasaulį, kuriame vaikšto mamutai, o žmonėms sulaukti savo šimtojo gimtadienio taip įprasta, kaip šiandien pilnametystės. Su mokslininkų komanda Miglė Tomkuvienė leidosi į tobulėjantį gyvybės mokslų pasaulį, rašydami mokslo populiarinimo knygą apie tai, kokį vaidmenį atlieka informaciją koduojanti molekulė – RNR. Nuo jos priklauso ne tik tai, kaip augame ir gyvuojame, bet ir kokiomis ligomis sergame ir kaip senstame, o pritaikymas kasdienybėje ateityje gali pakeisti mūsų pasaulį.<br /><br />Kaip ši molekulė gali padėti prikelti seniai išnykusias gyvūnų rūšis? Kaip ji susijusi su mūsų senėjimu ir jaunystės paslapčių paieškomis?<br /><br />Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke, rašytoja dr. Migle Tomkuviene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63338030</guid><pubDate>Mon, 16 Dec 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63338030/2024_12_16_3329_1_0aa6aa44_8361_4e88_a1b6_d55c366d9046.mp3" length="44731800" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Įsivaizduokite šiuolaikinį pasaulį, kuriame vaikšto mamutai, o žmonėms sulaukti savo šimtojo gimtadienio taip įprasta, kaip šiandien pilnametystės. Su mokslininkų komanda Miglė Tomkuvienė leidosi į tobulėjantį gyvybės mokslų pasaulį, rašydami mokslo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Įsivaizduokite šiuolaikinį pasaulį, kuriame vaikšto mamutai, o žmonėms sulaukti savo šimtojo gimtadienio taip įprasta, kaip šiandien pilnametystės. Su mokslininkų komanda Miglė Tomkuvienė leidosi į tobulėjantį gyvybės mokslų pasaulį, rašydami mokslo populiarinimo knygą apie tai, kokį vaidmenį atlieka informaciją koduojanti molekulė – RNR. Nuo jos priklauso ne tik tai, kaip augame ir gyvuojame, bet ir kokiomis ligomis sergame ir kaip senstame, o pritaikymas kasdienybėje ateityje gali pakeisti mūsų pasaulį.<br /><br />Kaip ši molekulė gali padėti prikelti seniai išnykusias gyvūnų rūšis? Kaip ji susijusi su mūsų senėjimu ir jaunystės paslapčių paieškomis?<br /><br />Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke, rašytoja dr. Migle Tomkuviene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2796</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>20 metų nevaisingumą gydantis Rolandas Žiobakas: su žmona pasitariam ir viskas tampa aišku</title><link>https://www.spreaker.com/episode/20-metu-nevaisinguma-gydantis-rolandas-ziobakas-su-zmona-pasitariam-ir-viskas-tampa-aisku--63250203</link><description><![CDATA[„Noriu žmonėse pažadinti vidinį gydytoją“, - sako akušeris-ginekologas Rolandas Žiobakas. Dvidešimtmetį kartu su žmona nevaisingumo srityje dirbantis ir poroms susilaukti vaikų padedantis gydytojas pasakoja, kad didžiausią įspūdį daro stebėti, kaip keičiasi poros gydymo proceso metu. Priešingai nei daugelio kitų medicinos srities atstovų, Rolando Žiobako darbas yra arti gyvenimo pradžios, o ne pabaigos.<br /><br />Kokios patirtys labiausiai keitė gydytojo požiūrį į gyvenimą? Kaip keitėsi nevaisingumo problema per pastaruosius dešimtmečius? Kodėl vyrų nevaisingumas vis didesnė problema?<br /><br />Pokalbis su akušeriu-ginekologu Rolandu Žiobaku.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63250203</guid><pubDate>Mon, 09 Dec 2024 10:07:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63250203/2024_12_09_3329_1_3f794f9c_7a30_42f7_8e01_8379da92235a.mp3" length="43258076" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Noriu žmonėse pažadinti vidinį gydytoją“, - sako akušeris-ginekologas Rolandas Žiobakas. Dvidešimtmetį kartu su žmona nevaisingumo srityje dirbantis ir poroms susilaukti vaikų padedantis gydytojas pasakoja, kad didžiausią įspūdį daro stebėti, kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Noriu žmonėse pažadinti vidinį gydytoją“, - sako akušeris-ginekologas Rolandas Žiobakas. Dvidešimtmetį kartu su žmona nevaisingumo srityje dirbantis ir poroms susilaukti vaikų padedantis gydytojas pasakoja, kad didžiausią įspūdį daro stebėti, kaip keičiasi poros gydymo proceso metu. Priešingai nei daugelio kitų medicinos srities atstovų, Rolando Žiobako darbas yra arti gyvenimo pradžios, o ne pabaigos.<br /><br />Kokios patirtys labiausiai keitė gydytojo požiūrį į gyvenimą? Kaip keitėsi nevaisingumo problema per pastaruosius dešimtmečius? Kodėl vyrų nevaisingumas vis didesnė problema?<br /><br />Pokalbis su akušeriu-ginekologu Rolandu Žiobaku.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2704</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gydytoja Algė Ivaškevičė apie aklą sekimą įvairiomis studijomis: prarandame sveiką protą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gydytoja-alge-ivaskevice-apie-akla-sekima-ivairiomis-studijomis-prarandame-sveika-prota--63170350</link><description><![CDATA[„Dabar inovatyvu būtų tiesiog atkreipti dėmesį į save ir jį išlaikyti“, - apie gausėjančias kasdienio gyvenimo medicinines inovacijas pasakoja gydytoja Algė Ivaškevičė. Prieš kelis dešimtmečius medikės karjerą pradėjusi kaip psichiatrė, šiuo metu gydytoja yra kone vienintelė Lietuvoje sertifikuota funkcinės medicinos specialistė, į žmogaus sveikatos problemas žvelgianti individualizuotai.<br /><br />Kas yra funkcinė medicina? Nuo ko priklauso personalizuotas žvilgsnis į žmogaus sveikatą? Ar tai medicinos ateitis?<br /><br />Pokalbis su funkcinės medicinos gydytoja Alge Ivaškeviče.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63170350</guid><pubDate>Mon, 02 Dec 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63170350/2024_12_02_3329_1_51cb8b6e_6b17_40e4_a117_b430072a96d2.mp3" length="42756943" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Dabar inovatyvu būtų tiesiog atkreipti dėmesį į save ir jį išlaikyti“, - apie gausėjančias kasdienio gyvenimo medicinines inovacijas pasakoja gydytoja Algė Ivaškevičė. Prieš kelis dešimtmečius medikės karjerą pradėjusi kaip psichiatrė, šiuo metu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Dabar inovatyvu būtų tiesiog atkreipti dėmesį į save ir jį išlaikyti“, - apie gausėjančias kasdienio gyvenimo medicinines inovacijas pasakoja gydytoja Algė Ivaškevičė. Prieš kelis dešimtmečius medikės karjerą pradėjusi kaip psichiatrė, šiuo metu gydytoja yra kone vienintelė Lietuvoje sertifikuota funkcinės medicinos specialistė, į žmogaus sveikatos problemas žvelgianti individualizuotai.<br /><br />Kas yra funkcinė medicina? Nuo ko priklauso personalizuotas žvilgsnis į žmogaus sveikatą? Ar tai medicinos ateitis?<br /><br />Pokalbis su funkcinės medicinos gydytoja Alge Ivaškeviče.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2673</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Boguslavas Gruževskis: ne iš piršto laužta, kad gyvenam sėkmingiausiam Lietuvos laikotarpy</title><link>https://www.spreaker.com/episode/boguslavas-gruzevskis-ne-is-pirsto-lauzta-kad-gyvenam-sekmingiausiam-lietuvos-laikotarpy--62999512</link><description><![CDATA[„Mokytojas turi būti geriausiai apmokama profesija“, - sako sociologas, Vilniaus universiteto prof. dr. Boguslavas Gruževskis. Mokslininkas įsitikinęs, jog gyventume geriau iš pagrindų pradėję ugdyti ir keisti savo vertybes, kas iš tiesų ir prasideda mokyklos suole. Tikėtina, jog prieš kelis šimtus metų gyvenusiam žmogui šiuolaikinis mūsų gyvenimas atrodytų tarsi utopija. Tačiau ar iš tiesų utopija egzistuoja? Profesorius Gruževskis teigia, jog to žmonės siekia dėl vidinės harmonijos, o ne dėl pačios utopijos.<br /><br />Ar įmanoma sukurti utopiją? Ar ateityje darbo savaitės bus trumpesnė? Gal nedirbsime išvis, o pinigai bus dalinami veltui?<br /><br />Pokalbis apie utopijos kūrimą kartu su Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros profesoriumi, Lietuvos socialinių mokslų centro vadovu Boguslavu Gruževskiu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62999512</guid><pubDate>Mon, 25 Nov 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62999512/2024_11_25_3329_1_2c9df3ca_2bfe_4a3e_a28e_a38e74062ae7.mp3" length="43295692" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mokytojas turi būti geriausiai apmokama profesija“, - sako sociologas, Vilniaus universiteto prof. dr. Boguslavas Gruževskis. Mokslininkas įsitikinęs, jog gyventume geriau iš pagrindų pradėję ugdyti ir keisti savo vertybes, kas iš tiesų ir prasideda...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mokytojas turi būti geriausiai apmokama profesija“, - sako sociologas, Vilniaus universiteto prof. dr. Boguslavas Gruževskis. Mokslininkas įsitikinęs, jog gyventume geriau iš pagrindų pradėję ugdyti ir keisti savo vertybes, kas iš tiesų ir prasideda mokyklos suole. Tikėtina, jog prieš kelis šimtus metų gyvenusiam žmogui šiuolaikinis mūsų gyvenimas atrodytų tarsi utopija. Tačiau ar iš tiesų utopija egzistuoja? Profesorius Gruževskis teigia, jog to žmonės siekia dėl vidinės harmonijos, o ne dėl pačios utopijos.<br /><br />Ar įmanoma sukurti utopiją? Ar ateityje darbo savaitės bus trumpesnė? Gal nedirbsime išvis, o pinigai bus dalinami veltui?<br /><br />Pokalbis apie utopijos kūrimą kartu su Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros profesoriumi, Lietuvos socialinių mokslų centro vadovu Boguslavu Gruževskiu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2706</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Sąmonę tyrinėjantis mokslininkas: smegenų bangų jūroje pradedama suprasti, kas yra sapnai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/samone-tyrinejantis-mokslininkas-smegenu-bangu-juroje-pradedama-suprasti-kas-yra-sapnai--62943594</link><description><![CDATA[„Jeigu norime suprasti, kas yra žmogus, turime atsakyti - kas yra sąmonė“, - teigia neuromokslininkas Valdas Noreika. Lietuvoje baigęs filosofijos studijas, mokslininkas susižavėjo smegenų tyrinėjimais ir jau daugiau nei dešimtmetį domisi vienu sudėtingiausiu šiuolaikinio mokslo klausimu - sąmone. Šiuo metu Kembridže Valdas Noreika tyrinėja šunų ir jų šeimininkų smegenų veiklą, siekdamas atsakyti, kaip atrodo toks tvirtas dviejų skirtingų rūšių ryšys smegenyse.<br /><br />Ką žinome apie sąmonę? Kuo ypatinga smegenų sinchronizacija tarp motinos ir vaiko, šuns ir šeimininko? Kas yra hipnozės virtuozai ir ko trūksta, kad galėtume pilnai suprasti sąmonės paslaptis?<br /><br />Pokalbis su Karalienės Marijos Londono universiteto Smegenų ir elgsenos centro vadovu, neuromokslininku Valdu Noreika.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62943594</guid><pubDate>Mon, 18 Nov 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62943594/2024_11_18_3329_1_3586e7bb_bf16_4b25_991f_2c6967c47c97.mp3" length="44113221" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Jeigu norime suprasti, kas yra žmogus, turime atsakyti - kas yra sąmonė“, - teigia neuromokslininkas Valdas Noreika. Lietuvoje baigęs filosofijos studijas, mokslininkas susižavėjo smegenų tyrinėjimais ir jau daugiau nei dešimtmetį domisi vienu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Jeigu norime suprasti, kas yra žmogus, turime atsakyti - kas yra sąmonė“, - teigia neuromokslininkas Valdas Noreika. Lietuvoje baigęs filosofijos studijas, mokslininkas susižavėjo smegenų tyrinėjimais ir jau daugiau nei dešimtmetį domisi vienu sudėtingiausiu šiuolaikinio mokslo klausimu - sąmone. Šiuo metu Kembridže Valdas Noreika tyrinėja šunų ir jų šeimininkų smegenų veiklą, siekdamas atsakyti, kaip atrodo toks tvirtas dviejų skirtingų rūšių ryšys smegenyse.<br /><br />Ką žinome apie sąmonę? Kuo ypatinga smegenų sinchronizacija tarp motinos ir vaiko, šuns ir šeimininko? Kas yra hipnozės virtuozai ir ko trūksta, kad galėtume pilnai suprasti sąmonės paslaptis?<br /><br />Pokalbis su Karalienės Marijos Londono universiteto Smegenų ir elgsenos centro vadovu, neuromokslininku Valdu Noreika.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2758</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vėžiu sergančius konsultuojanti Eglė: noriu būti ne mirties, o vilties psichologe</title><link>https://www.spreaker.com/episode/veziu-sergancius-konsultuojanti-egle-noriu-buti-ne-mirties-o-vilties-psichologe--62691739</link><description><![CDATA[„Gyvename pasaulyje, kuriame turime lūkestį, jog viską galima greitai sutvarkyti“, - teigia psichologė Eglė Urbutienė, konsultuojanti vėžiu sergančius žmones. Anksti brolio netekusi, Eglė teigia, jog po pirmo susidūrimo su mirtimi paauglystėje iš tiesų prasideda gyvenimas. Nors psichologė įvairiomis onkologinėmis ligomis sergančius pacientus konsultuoja 15 metų, pripažįsta, kad bijo tų pačių dalykų kaip ir kiti žmonės.<br /><br />Kaip švęsti gyvenimą, kai sunkiai sergi? Kodėl ligos baimė yra tarsi užkratas santykiuose? Ko labiausiai bijo žmonės, susirgę vėžiu?<br />Pokalbis su psichologe Egle Urbutiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62691739</guid><pubDate>Mon, 11 Nov 2024 10:09:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62691739/2024_11_11_3329_1_5604a620_2a25_4ad4_87b3_111a36d4869f.mp3" length="40894517" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Gyvename pasaulyje, kuriame turime lūkestį, jog viską galima greitai sutvarkyti“, - teigia psichologė Eglė Urbutienė, konsultuojanti vėžiu sergančius žmones. Anksti brolio netekusi, Eglė teigia, jog po pirmo susidūrimo su mirtimi paauglystėje iš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Gyvename pasaulyje, kuriame turime lūkestį, jog viską galima greitai sutvarkyti“, - teigia psichologė Eglė Urbutienė, konsultuojanti vėžiu sergančius žmones. Anksti brolio netekusi, Eglė teigia, jog po pirmo susidūrimo su mirtimi paauglystėje iš tiesų prasideda gyvenimas. Nors psichologė įvairiomis onkologinėmis ligomis sergančius pacientus konsultuoja 15 metų, pripažįsta, kad bijo tų pačių dalykų kaip ir kiti žmonės.<br /><br />Kaip švęsti gyvenimą, kai sunkiai sergi? Kodėl ligos baimė yra tarsi užkratas santykiuose? Ko labiausiai bijo žmonės, susirgę vėžiu?<br />Pokalbis su psichologe Egle Urbutiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2556</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Smegenų tyrinėtojas Albinas Bagdonas: gėda ir kaltės jausmas egzistuoja ne šiaip sau</title><link>https://www.spreaker.com/episode/smegenu-tyrinetojas-albinas-bagdonas-geda-ir-kaltes-jausmas-egzistuoja-ne-siaip-sau--62606630</link><description><![CDATA[„Jei teismai žvelgtų giliai į elgesio priežastis smegenyse, turbūt nebūtų nė vieno kalto“, - apie laisvą valią priimti sprendimus sako neuropsichologas Albinas Bagdonas. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog kiekvienas mūsų veiksmas, pavyzdžiui, sprendimas įsijungti laidą ar šio teksto skaitymas, yra priimtas laisva valia. Tačiau, žvelgiant giliau, galime atrasti daug skirtingų priežasčių, kurioms negalėjome padaryti įtakos. Ar dėl to galime svarstyti, jog viskas yra iš anksto nulemta? Galbūt šios idėjos pavojingos, galinčios privesti iki moralinės atsakomybės atsisakymo?<br /><br />Pokalbis apie žmonių gebėjimą priimti sprendimus su neuropsichologu, smegenų tyrinėtoju, Vilniaus universiteto prof. emeritu Albinu Bagdonu.<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62606630</guid><pubDate>Mon, 04 Nov 2024 10:09:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62606630/2024_11_04_3329_1_09a3b9ff_50e4_4564_94e3_36bfe3c50f5e.mp3" length="42937084" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Jei teismai žvelgtų giliai į elgesio priežastis smegenyse, turbūt nebūtų nė vieno kalto“, - apie laisvą valią priimti sprendimus sako neuropsichologas Albinas Bagdonas. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog kiekvienas mūsų veiksmas, pavyzdžiui,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Jei teismai žvelgtų giliai į elgesio priežastis smegenyse, turbūt nebūtų nė vieno kalto“, - apie laisvą valią priimti sprendimus sako neuropsichologas Albinas Bagdonas. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog kiekvienas mūsų veiksmas, pavyzdžiui, sprendimas įsijungti laidą ar šio teksto skaitymas, yra priimtas laisva valia. Tačiau, žvelgiant giliau, galime atrasti daug skirtingų priežasčių, kurioms negalėjome padaryti įtakos. Ar dėl to galime svarstyti, jog viskas yra iš anksto nulemta? Galbūt šios idėjos pavojingos, galinčios privesti iki moralinės atsakomybės atsisakymo?<br /><br />Pokalbis apie žmonių gebėjimą priimti sprendimus su neuropsichologu, smegenų tyrinėtoju, Vilniaus universiteto prof. emeritu Albinu Bagdonu.<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2684</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gydytoja Kristina Norvainytė apie medikų psichologinius sunkumus: yra labai daug kančios</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gydytoja-kristina-norvainyte-apie-mediku-psichologinius-sunkumus-yra-labai-daug-kancios--62528517</link><description><![CDATA[„Deja, turėjo įvykti skaudūs įvykiai, kad mes atsigręžtume į tai“, - apie mobingo pasekmes sveikatos apsaugos sistemoje pasakoja gydytoja psichiatrė Kristina Norvainytė. Buvusi Jaunųjų gydytojo asociacijos prezidentė ne vienerius metus skyrė darbui, jog medicinoje dirbančių psichikos sveikatos problemos būtų išgirstos. Pati prisimindama karjeros pradžią, Kristina atvirauja, kad tame yra daug nevilties ir buvo tokių akimirkų, kuomet sulaukė grasinimų dėl savo pasisakymų.<br /><br />Pokalbis su gydytoja psichiatre Kristina Norvainyte.<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62528517</guid><pubDate>Mon, 28 Oct 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62528517/2024_10_28_3329_1_40bf0903_58d2_4f9c_ad42_9a0e9ea9503d.mp3" length="42667500" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Deja, turėjo įvykti skaudūs įvykiai, kad mes atsigręžtume į tai“, - apie mobingo pasekmes sveikatos apsaugos sistemoje pasakoja gydytoja psichiatrė Kristina Norvainytė. Buvusi Jaunųjų gydytojo asociacijos prezidentė ne vienerius metus skyrė darbui,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Deja, turėjo įvykti skaudūs įvykiai, kad mes atsigręžtume į tai“, - apie mobingo pasekmes sveikatos apsaugos sistemoje pasakoja gydytoja psichiatrė Kristina Norvainytė. Buvusi Jaunųjų gydytojo asociacijos prezidentė ne vienerius metus skyrė darbui, jog medicinoje dirbančių psichikos sveikatos problemos būtų išgirstos. Pati prisimindama karjeros pradžią, Kristina atvirauja, kad tame yra daug nevilties ir buvo tokių akimirkų, kuomet sulaukė grasinimų dėl savo pasisakymų.<br /><br />Pokalbis su gydytoja psichiatre Kristina Norvainyte.<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2667</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>20 metų motinystę tyrinėjanti Valevičienė: santykiai nėra sofa, kurioje patogu pailsėti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/20-metu-motinyste-tyrinejanti-valeviciene-santykiai-nera-sofa-kurioje-patogu-pailseti--62441770</link><description><![CDATA[„Smegenys tuomet šiek tiek išprotėja“, - apie vykstančius pokyčius kūne tapus mama, pasakoja Sigita Valevičienė. Du dešimtmečius psichoterapeutė gilinasi į motinystės ir tėvystės klausimus, atskleisdama kartais ne pačias patogiausias problemas.<br /><br />Kas vyksta žmogaus smegenyse susilaukus vaiko? Kodėl vis dažniau kalbame apie depresiją po gimdymo? Ar iš tiesų vyrai nesidomi šiais klausimais?<br /><br />Pokalbis su psichologe-psichoterapeute Sigita Valevičiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62441770</guid><pubDate>Mon, 21 Oct 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62441770/2024_10_21_3329_1_07a0dd32_f51f_4379_8d2a_efa5941c7347.mp3" length="42918275" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Smegenys tuomet šiek tiek išprotėja“, - apie vykstančius pokyčius kūne tapus mama, pasakoja Sigita Valevičienė. Du dešimtmečius psichoterapeutė gilinasi į motinystės ir tėvystės klausimus, atskleisdama kartais ne pačias patogiausias problemas.

Kas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Smegenys tuomet šiek tiek išprotėja“, - apie vykstančius pokyčius kūne tapus mama, pasakoja Sigita Valevičienė. Du dešimtmečius psichoterapeutė gilinasi į motinystės ir tėvystės klausimus, atskleisdama kartais ne pačias patogiausias problemas.<br /><br />Kas vyksta žmogaus smegenyse susilaukus vaiko? Kodėl vis dažniau kalbame apie depresiją po gimdymo? Ar iš tiesų vyrai nesidomi šiais klausimais?<br /><br />Pokalbis su psichologe-psichoterapeute Sigita Valevičiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2683</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Rasa Jauniškienė: priešistorinės mūsų smegenys neatitinka dieviškų galimybių technologijų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/rasa-jauniskiene-priesistorines-musu-smegenys-neatitinka-dievisku-galimybiu-technologiju--62355621</link><description><![CDATA[„Priešistorinių laikų smegenys, viduramžių lygio institucijos ir dieviškų galimybių technologijos“, - apie šiuolaikinio žmogaus kasdienybės nesuderinamumą pasakoja Rasa Jauniškienė. Būdama skaitmeninės sveikatos ekspertė, Rasa gilinasi į tai, kokį poveikį mums turi kasdieniniai įpročiai naudojant technologijas. Čia ir priklausomybė nuo interneto, įvairiausių formų savęs pardavinėjimas, ir skaitmeninių vertybių „košė“.<br /><br />Kaip pasiekti skaitmeninio pasaulio higieną? Ar socialiniai tinklai dėl to ką nors daro? Kaip telefonas rankose pakeis žmogaus evoliuciją?<br /><br />Pokalbis su viena iš Skaitmeninio etikos centro įkūrėjų, skaitmeninės sveikatos eksperte Rasa Jauniškiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62355621</guid><pubDate>Mon, 14 Oct 2024 09:10:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62355621/2024_10_14_137dd22c_3329_f_5cfa11fb_f7bd_4644_8a67_7acd5eb3b2b8.mp3" length="42645766" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Priešistorinių laikų smegenys, viduramžių lygio institucijos ir dieviškų galimybių technologijos“, - apie šiuolaikinio žmogaus kasdienybės nesuderinamumą pasakoja Rasa Jauniškienė. Būdama skaitmeninės sveikatos ekspertė, Rasa gilinasi į tai, kokį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Priešistorinių laikų smegenys, viduramžių lygio institucijos ir dieviškų galimybių technologijos“, - apie šiuolaikinio žmogaus kasdienybės nesuderinamumą pasakoja Rasa Jauniškienė. Būdama skaitmeninės sveikatos ekspertė, Rasa gilinasi į tai, kokį poveikį mums turi kasdieniniai įpročiai naudojant technologijas. Čia ir priklausomybė nuo interneto, įvairiausių formų savęs pardavinėjimas, ir skaitmeninių vertybių „košė“.<br /><br />Kaip pasiekti skaitmeninio pasaulio higieną? Ar socialiniai tinklai dėl to ką nors daro? Kaip telefonas rankose pakeis žmogaus evoliuciją?<br /><br />Pokalbis su viena iš Skaitmeninio etikos centro įkūrėjų, skaitmeninės sveikatos eksperte Rasa Jauniškiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2666</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Juozas Gaižauskas: ilga neprasmingų pasirinkimų virtinė atveda ten, kur esi dabar</title><link>https://www.spreaker.com/episode/juozas-gaizauskas-ilga-neprasmingu-pasirinkimu-virtine-atveda-ten-kur-esi-dabar--62268725</link><description><![CDATA[„Kai rašau knygą, ją rašau 18 valandų per parą“, - pasakoja Juozas Gaižauskas. Po pirmos piligriminės kelionės praėjus penkeriems metams, aktorius skaičiuoja jau šeštą išleistą knygą. Juozas pripažįsta, kad rašytoją savyje atrado nuėjęs 800 kilometrų Šv. Jokūbo keliu, o piligrimystę tęsia iki šiol ne tik įvairiuose piligriminiuose keliuose, bet ir lankydamas žmones susitikimuose mažuose Lietuvos miesteliuose.<br /><br />Apie piligrimystę, gyvenimą pakeitusį rašymą ir tapatybės tvirtumą su aktoriumi, rašytoju ir atlikėju Juozu Gaižausku.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62268725</guid><pubDate>Mon, 07 Oct 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62268725/2024_10_07_3329_1_28d61b24_19cd_46c7_b7b1_f24f07be4822.mp3" length="42358628" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kai rašau knygą, ją rašau 18 valandų per parą“, - pasakoja Juozas Gaižauskas. Po pirmos piligriminės kelionės praėjus penkeriems metams, aktorius skaičiuoja jau šeštą išleistą knygą. Juozas pripažįsta, kad rašytoją savyje atrado nuėjęs 800 kilometrų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kai rašau knygą, ją rašau 18 valandų per parą“, - pasakoja Juozas Gaižauskas. Po pirmos piligriminės kelionės praėjus penkeriems metams, aktorius skaičiuoja jau šeštą išleistą knygą. Juozas pripažįsta, kad rašytoją savyje atrado nuėjęs 800 kilometrų Šv. Jokūbo keliu, o piligrimystę tęsia iki šiol ne tik įvairiuose piligriminiuose keliuose, bet ir lankydamas žmones susitikimuose mažuose Lietuvos miesteliuose.<br /><br />Apie piligrimystę, gyvenimą pakeitusį rašymą ir tapatybės tvirtumą su aktoriumi, rašytoju ir atlikėju Juozu Gaižausku.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2648</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mirštančius pacientus slauganti Laima Baršauskienė: kartais galvoju – kaip aš tai pavelku?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mirstancius-pacientus-slauganti-laima-barsauskiene-kartais-galvoju-kaip-as-tai-pavelku--62075399</link><description><![CDATA[„Jaučiuosi marionete, kurią už virvelių kažkas tampo“, - pasakoja slaugytoja Laima Baršauskienė. Du dešimtmečius pacientus slauganti Laima negailestinga savo profesijai: nors pripažįsta, jog be jos būtų kitoks žmogus, šiuolaikinę slaugą Lietuvoje drąsiai vadina bausme žmogui. Ji įsitikinusi, jog už tokį sunkų ir emociškai kartais varginantį darbą mokama per mažai.<br />Apie mirtį, gyvenimo kelią ir slaugos užkulisius su slaugos ir paliatyvios pagalbos specialiste, slaugytoja ir lektore Laima Baršauskiene.<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62075399</guid><pubDate>Mon, 23 Sep 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62075399/2024_09_23_3329_1_1f7ac8fe_7131_4484_9587_032a085bc3cb.mp3" length="42038471" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Jaučiuosi marionete, kurią už virvelių kažkas tampo“, - pasakoja slaugytoja Laima Baršauskienė. Du dešimtmečius pacientus slauganti Laima negailestinga savo profesijai: nors pripažįsta, jog be jos būtų kitoks žmogus, šiuolaikinę slaugą Lietuvoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Jaučiuosi marionete, kurią už virvelių kažkas tampo“, - pasakoja slaugytoja Laima Baršauskienė. Du dešimtmečius pacientus slauganti Laima negailestinga savo profesijai: nors pripažįsta, jog be jos būtų kitoks žmogus, šiuolaikinę slaugą Lietuvoje drąsiai vadina bausme žmogui. Ji įsitikinusi, jog už tokį sunkų ir emociškai kartais varginantį darbą mokama per mažai.<br />Apie mirtį, gyvenimo kelią ir slaugos užkulisius su slaugos ir paliatyvios pagalbos specialiste, slaugytoja ir lektore Laima Baršauskiene.<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2628</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Deimantė Rudžinskaitė apie vaikystę Jehovos liudytojų šeimoje: būdavo gėda gyventi kitaip</title><link>https://www.spreaker.com/episode/deimante-rudzinskaite-apie-vaikyste-jehovos-liudytoju-seimoje-budavo-geda-gyventi-kitaip--61821242</link><description><![CDATA[„Dabar atvirumas yra mano galia“, - pasakoja fotografė, stilistė Deimantė Rudžinskaitė-Ivanauskė, parašiusi atsiminimų knygą „Pasaulietė“ apie nelengvą vaikystę Jehovos liudytojų šeimoje. Pati Deimantė pripažįsta, kad būdama vaikas nuolat laukė, kol kas nors ją išgelbės, bet tai padarė tik pati sulaukusi pilnametystės, o dabar, kaip pati teigia, norisi tik ramybės.<br /><br />Pokalbis su fotografe, stiliste Deimante Rudžinskaite-Ivanauske apie santykį su tikėjimu, prisiminimais ir vaikystės patirtimis.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61821242</guid><pubDate>Mon, 16 Sep 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61821242/2024_09_16_3329_1_7a196f96_525a_4397_a35c_72d45343d352.mp3" length="43050768" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Dabar atvirumas yra mano galia“, - pasakoja fotografė, stilistė Deimantė Rudžinskaitė-Ivanauskė, parašiusi atsiminimų knygą „Pasaulietė“ apie nelengvą vaikystę Jehovos liudytojų šeimoje. Pati Deimantė pripažįsta, kad būdama vaikas nuolat laukė, kol...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Dabar atvirumas yra mano galia“, - pasakoja fotografė, stilistė Deimantė Rudžinskaitė-Ivanauskė, parašiusi atsiminimų knygą „Pasaulietė“ apie nelengvą vaikystę Jehovos liudytojų šeimoje. Pati Deimantė pripažįsta, kad būdama vaikas nuolat laukė, kol kas nors ją išgelbės, bet tai padarė tik pati sulaukusi pilnametystės, o dabar, kaip pati teigia, norisi tik ramybės.<br /><br />Pokalbis su fotografe, stiliste Deimante Rudžinskaite-Ivanauske apie santykį su tikėjimu, prisiminimais ir vaikystės patirtimis.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2691</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Marius Minkevičius: norėčiau, kad kiekvienas kartą gyvenime pėsčiomis pereitų Lietuvą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/marius-minkevicius-noreciau-kad-kiekvienas-karta-gyvenime-pesciomis-pereitu-lietuva--61309201</link><description><![CDATA[„Grįžęs dalies darbų net neprisimeni, kad jie buvo“, - apie jausmą, užplūstantį nuėjus piligriminį kelią, pasakoja žygeivis, vienas iš Camino Lituano kūrėjų. Kartu su bendraminčiais ir savanoriais ne vienerius metus kuriantis piligriminį kelią per Lietuvą, Marius pripažįsta, kad tai paskatino kai kurių kaimelių atgimimą, o piligrimai tapo kraštovaizdžio dalimi. Vienas iš tikslų - kad lietuvis bent kartą gyvenime pėsčiomis pereitų Lietuvą.<br /><br />Kodėl Marius su bendraminčiais ėmėsi šio kelio kūrybos? Kas jam yra mažieji pasaulio centrai? Ir kaip piligrimai Lietuvoje keičia kaimus ir miestelius?<br /><br />Pokalbis su vienu iš Camino Lituano kūrėjų, žygeiviu Mariumi Minkevičiumi.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61309201</guid><pubDate>Mon, 09 Sep 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61309201/2024_09_09_3329_1_b96d0457_5825_4aa4_b472_161d793f57f0.mp3" length="42086119" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Grįžęs dalies darbų net neprisimeni, kad jie buvo“, - apie jausmą, užplūstantį nuėjus piligriminį kelią, pasakoja žygeivis, vienas iš Camino Lituano kūrėjų. Kartu su bendraminčiais ir savanoriais ne vienerius metus kuriantis piligriminį kelią per...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Grįžęs dalies darbų net neprisimeni, kad jie buvo“, - apie jausmą, užplūstantį nuėjus piligriminį kelią, pasakoja žygeivis, vienas iš Camino Lituano kūrėjų. Kartu su bendraminčiais ir savanoriais ne vienerius metus kuriantis piligriminį kelią per Lietuvą, Marius pripažįsta, kad tai paskatino kai kurių kaimelių atgimimą, o piligrimai tapo kraštovaizdžio dalimi. Vienas iš tikslų - kad lietuvis bent kartą gyvenime pėsčiomis pereitų Lietuvą.<br /><br />Kodėl Marius su bendraminčiais ėmėsi šio kelio kūrybos? Kas jam yra mažieji pasaulio centrai? Ir kaip piligrimai Lietuvoje keičia kaimus ir miestelius?<br /><br />Pokalbis su vienu iš Camino Lituano kūrėjų, žygeiviu Mariumi Minkevičiumi.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2631</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Bičių mokslininkė Laima Blažytė-Čereškienė: jei išnyktų bitės, neliktų ir žmogaus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/biciu-mokslininke-laima-blazyte-cereskiene-jei-isnyktu-bites-neliktu-ir-zmogaus--61237533</link><description><![CDATA[Prieš penkerius metus mokslininkė Laima Blažytė-Čereškienė kartu su komanda iš naujo atrado lietuviškas tamsiąsias bites, kurios, manyta, buvo išnykusios Lietuvoje. Pati mokslininkė pasakoja, jog turime suprasti, kad tai svarbi mūsų krašto gamtos dalis, nors pripažįsta – yra ir tokių žmonių, kurie nepritaria šios bitės išsaugojimui. Pasirodo, šios bitės šiame krašte gyveno tūkstančius metų ir tik mūsų gyvavimo laikais susidūrė su egzistencine grėsme.<br /><br />Nuo bitininkystės iki bičių mokslininkės su Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadove Laima Blažyte-Čereškiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61237533</guid><pubDate>Mon, 02 Sep 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61237533/2024_09_02_3329_1_fc8a849a_dbb5_4730_b0ee_e75e6ed48adb.mp3" length="43021093" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkerius metus mokslininkė Laima Blažytė-Čereškienė kartu su komanda iš naujo atrado lietuviškas tamsiąsias bites, kurios, manyta, buvo išnykusios Lietuvoje. Pati mokslininkė pasakoja, jog turime suprasti, kad tai svarbi mūsų krašto gamtos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkerius metus mokslininkė Laima Blažytė-Čereškienė kartu su komanda iš naujo atrado lietuviškas tamsiąsias bites, kurios, manyta, buvo išnykusios Lietuvoje. Pati mokslininkė pasakoja, jog turime suprasti, kad tai svarbi mūsų krašto gamtos dalis, nors pripažįsta – yra ir tokių žmonių, kurie nepritaria šios bitės išsaugojimui. Pasirodo, šios bitės šiame krašte gyveno tūkstančius metų ir tik mūsų gyvavimo laikais susidūrė su egzistencine grėsme.<br /><br />Nuo bitininkystės iki bičių mokslininkės su Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadove Laima Blažyte-Čereškiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2689</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nuo instrukcijų iki pasaulinio lygio knygų vertęs Geležauskas: porą skaitytojų esu nuleidęs ant žemės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nuo-instrukciju-iki-pasaulinio-lygio-knygu-vertes-gelezauskas-pora-skaitytoju-esu-nuleides-ant-zemes--61195916</link><description><![CDATA[„Būna, kad prie vieno žodžio sėdžiu ir 10 minučių“, - apie tinkamo vertimo paieškas pasakoja knygų vertėjas Matas Geležauskas. Išvertęs ne vieną Lietuvoje puikiai žinomą knygą, Matas pripažįsta, jog gero vertimo išmokti sunku, kartais tiesiog turi pajausti. O kaip knygos keičia vertėjo gyvenimą?<br /><br />Apie kelią nuo pjūklų instrukcijų iki pasaulinio lygio knygų su vertėju, lingvistu Matu Geležausku.<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61195916</guid><pubDate>Mon, 26 Aug 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61195916/2024_08_26_3329_1_05e09d02_4603_48c8_aaa3_0752dc5ceb86.mp3" length="43958158" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Būna, kad prie vieno žodžio sėdžiu ir 10 minučių“, - apie tinkamo vertimo paieškas pasakoja knygų vertėjas Matas Geležauskas. Išvertęs ne vieną Lietuvoje puikiai žinomą knygą, Matas pripažįsta, jog gero vertimo išmokti sunku, kartais tiesiog turi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Būna, kad prie vieno žodžio sėdžiu ir 10 minučių“, - apie tinkamo vertimo paieškas pasakoja knygų vertėjas Matas Geležauskas. Išvertęs ne vieną Lietuvoje puikiai žinomą knygą, Matas pripažįsta, jog gero vertimo išmokti sunku, kartais tiesiog turi pajausti. O kaip knygos keičia vertėjo gyvenimą?<br /><br />Apie kelią nuo pjūklų instrukcijų iki pasaulinio lygio knygų su vertėju, lingvistu Matu Geležausku.<br /><br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2748</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apie perdegimą knygą parašiusi gydytoja Barbora Jarašūnė: nepastebim šalia esančių ženklų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apie-perdegima-knyga-parasiusi-gydytoja-barbora-jarasune-nepastebim-salia-esanciu-zenklu--61078378</link><description><![CDATA[„Važiuodavau su dviračiu iš ligoninės ir jausdavau, kad tai geriausia dienos akimirka“, - pasakoja gydytoja Barbora Jarašūnė, parašiusi knygą apie medikų perdegimą „Poliklinika arba netikėti medžiai“. Pati autorė pakeitė ne vieną medicinos specialybę ir pripažįsta, kad knygos apie gydytojo psichologinio gyvenimo sunkumus negalėjo neparašyti.<br /><br />Kaip atrodė pačios rašytojos kelias į gydytojo gyvenimą? Ar perdegimas medikų bendruomenėje užprogramuotas? Pokalbis su gydytoja dietologe Barbora Jarašūne.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61078378</guid><pubDate>Mon, 19 Aug 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61078378/2024_08_19_3329_1_ae69b96f_3a19_403b_aa18_c4695dfdafff.mp3" length="43736221" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Važiuodavau su dviračiu iš ligoninės ir jausdavau, kad tai geriausia dienos akimirka“, - pasakoja gydytoja Barbora Jarašūnė, parašiusi knygą apie medikų perdegimą „Poliklinika arba netikėti medžiai“. Pati autorė pakeitė ne vieną medicinos specialybę...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Važiuodavau su dviračiu iš ligoninės ir jausdavau, kad tai geriausia dienos akimirka“, - pasakoja gydytoja Barbora Jarašūnė, parašiusi knygą apie medikų perdegimą „Poliklinika arba netikėti medžiai“. Pati autorė pakeitė ne vieną medicinos specialybę ir pripažįsta, kad knygos apie gydytojo psichologinio gyvenimo sunkumus negalėjo neparašyti.<br /><br />Kaip atrodė pačios rašytojos kelias į gydytojo gyvenimą? Ar perdegimas medikų bendruomenėje užprogramuotas? Pokalbis su gydytoja dietologe Barbora Jarašūne.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2734</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Neuromokslininkė Viktorija Pavalkytė: greitai naudosime papildomas robotines rankas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/neuromokslininke-viktorija-pavalkyte-greitai-naudosime-papildomas-robotines-rankas--61009520</link><description><![CDATA[Nuo mažo Lepšių kaimo Šakių rajone iki Kembridžo universiteto - tai jaunos mokslininkės Viktorijos Pavalkytės gyvenimas. Kilusi iš nedidelės Lietuvos gyvenvietės, Viktorija pripažįsta, kad mokykloje apie mokslininkės karjerą nesvajojo, nes apie tai tiesiog niekas nekalbėjo. Šiuo metu Viktorija dirba Plastiškumo laboratorijoje, kurioje gilinasi į „Trečiojo nykščio“ projektą ir tai, kaip mūsų smegenis veikia papildomos robotinės galūnės, o smegenų plastiškumas viena pagrindinių laboratorijos krypčių.<br /><br />Kaip atrodė mokslininkės kelias nuo kaimo iki prestižinio universiteto? Kam žmogui reikalingas trečias rankos nykštys ir kada išvysime žmones su papildomomis galūnėmis?<br /><br />Pokalbis su Kembridžo universiteto Plastiškumo laboratorijos neuromokslininke Viktorija Pavalkyte.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61009520</guid><pubDate>Mon, 12 Aug 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61009520/2024_08_12_3329_1_0542056f_d59b_448b_b397_597980bca922.mp3" length="43049097" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo mažo Lepšių kaimo Šakių rajone iki Kembridžo universiteto - tai jaunos mokslininkės Viktorijos Pavalkytės gyvenimas. Kilusi iš nedidelės Lietuvos gyvenvietės, Viktorija pripažįsta, kad mokykloje apie mokslininkės karjerą nesvajojo, nes apie tai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo mažo Lepšių kaimo Šakių rajone iki Kembridžo universiteto - tai jaunos mokslininkės Viktorijos Pavalkytės gyvenimas. Kilusi iš nedidelės Lietuvos gyvenvietės, Viktorija pripažįsta, kad mokykloje apie mokslininkės karjerą nesvajojo, nes apie tai tiesiog niekas nekalbėjo. Šiuo metu Viktorija dirba Plastiškumo laboratorijoje, kurioje gilinasi į „Trečiojo nykščio“ projektą ir tai, kaip mūsų smegenis veikia papildomos robotinės galūnės, o smegenų plastiškumas viena pagrindinių laboratorijos krypčių.<br /><br />Kaip atrodė mokslininkės kelias nuo kaimo iki prestižinio universiteto? Kam žmogui reikalingas trečias rankos nykštys ir kada išvysime žmones su papildomomis galūnėmis?<br /><br />Pokalbis su Kembridžo universiteto Plastiškumo laboratorijos neuromokslininke Viktorija Pavalkyte.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2691</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gydytojas Gintautas Narmontas apie ADHD: kai kurie linkę tai laikyti savo būdo savybe</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gydytojas-gintautas-narmontas-apie-adhd-kai-kurie-linke-tai-laikyti-savo-budo-savybe--60773894</link><description><![CDATA[„Tai geriausiai gydymui pasiduodantis psichiatrinis sutrikimas“, - apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą pasakoja psichoterapeutas Gintautas Narmontas. Gyvename laikais, kuomet mūsų dėmesys yra tarsi valiuta, kuria švaistomės, o užsiimdami daugiaveika sukeliame būseną, kai be aplinkinio triukšmo gyventi negalime. Tačiau, priešingai nuo tiesiog išblaškyto dėmesio, dalis žmonių kenčia nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (angl. ADHD), kurio priežastys ne šiaip šiuolaikinio gyvenimo tempas.<br /><br />Kokia riba tarp tiesiog pamesto dėmesio ir ADHD? Pokalbis su gydytoju psichoterapeutu Gintautu Narmontu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60773894</guid><pubDate>Mon, 22 Jul 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60773894/2024_07_22_3329_1_38919043_d6d2_42f2_8afc_afadb2ab5f20.mp3" length="45059062" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Tai geriausiai gydymui pasiduodantis psichiatrinis sutrikimas“, - apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą pasakoja psichoterapeutas Gintautas Narmontas. Gyvename laikais, kuomet mūsų dėmesys yra tarsi valiuta, kuria švaistomės, o užsiimdami daugiaveika...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Tai geriausiai gydymui pasiduodantis psichiatrinis sutrikimas“, - apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą pasakoja psichoterapeutas Gintautas Narmontas. Gyvename laikais, kuomet mūsų dėmesys yra tarsi valiuta, kuria švaistomės, o užsiimdami daugiaveika sukeliame būseną, kai be aplinkinio triukšmo gyventi negalime. Tačiau, priešingai nuo tiesiog išblaškyto dėmesio, dalis žmonių kenčia nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (angl. ADHD), kurio priežastys ne šiaip šiuolaikinio gyvenimo tempas.<br /><br />Kokia riba tarp tiesiog pamesto dėmesio ir ADHD? Pokalbis su gydytoju psichoterapeutu Gintautu Narmontu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2817</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Michelin“ įvertintas Andrius Kubilius: sovietmetis buvo mūsų juodoji kulinarinė skylė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/michelin-ivertintas-andrius-kubilius-sovietmetis-buvo-musu-juodoji-kulinarine-skyle--60695383</link><description><![CDATA[„Per maistą galime perteikti net tai, kas vyksta šalyje“ - pasakoja virtuvės šefas Andrius Kubilius, kurio restoranas atsidūrė tarp vieno iš keturių Lietuvoje pelniusių „Michelin“ gido žvaigždę. Pats Andrius juokiasi, kad dėl apdovanojimo geriau gaminti nepradėjo. Populiarumo niekada nesivaikęs, viskas ką daro, kaip pats sako - žmogaus džiaugsmui kurti.<br /><br />Svečiuose „Nineteen18“ restorano virtuvės šefas Andrius Kubilius.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60695383</guid><pubDate>Mon, 15 Jul 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60695383/2024_07_15_3329_1_d60c9f62_4273_4c48_8286_6f5429b627db.mp3" length="45553508" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Per maistą galime perteikti net tai, kas vyksta šalyje“ - pasakoja virtuvės šefas Andrius Kubilius, kurio restoranas atsidūrė tarp vieno iš keturių Lietuvoje pelniusių „Michelin“ gido žvaigždę. Pats Andrius juokiasi, kad dėl apdovanojimo geriau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Per maistą galime perteikti net tai, kas vyksta šalyje“ - pasakoja virtuvės šefas Andrius Kubilius, kurio restoranas atsidūrė tarp vieno iš keturių Lietuvoje pelniusių „Michelin“ gido žvaigždę. Pats Andrius juokiasi, kad dėl apdovanojimo geriau gaminti nepradėjo. Populiarumo niekada nesivaikęs, viskas ką daro, kaip pats sako - žmogaus džiaugsmui kurti.<br /><br />Svečiuose „Nineteen18“ restorano virtuvės šefas Andrius Kubilius.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2848</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Stuburo chirurgas Giedrius Bernotavičius: jei galėčiau, iš operacinės neišeičiau</title><link>https://www.spreaker.com/episode/stuburo-chirurgas-giedrius-bernotavicius-jei-galeciau-is-operacines-neiseiciau--60633065</link><description><![CDATA[„Mano pašaukimas - meilė žmogui“ - apie save pasakoja stuburo chirurgas Giedrius Bernotavičius. Būdamas vienu iš nedaugelio Lietuvoje operuojančių vaikų stuburo deformacijos, gydytojas savo žiniomis padeda ir žmonėms už Lietuvos ribų. Giedrius Bernotavičius neseniai grįžo iš misijos Etiopijoje, kurioje daugiau nei dešimtmetį kasmet susirenka gydytojai iš viso pasaulio, operuoti ir keisti vietinių vaikų gyvenimus. Giedrius teigia, jog operuojant ypatingai skurdžiomis sąlygomis apie save sužinai daug naujų dalykų.<br /><br />Apie chirurgo kasdienybę, stereotipus, misiją Etiopijoje ir ten dirbančius nepaprastus gydytojus su Santaros klinikų vaikų ortopedu traumatologu, stuburo chirurgu dr. Giedriumi Bernotavičiumi.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60633065</guid><pubDate>Mon, 08 Jul 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60633065/2024_07_08_3329_1_e88bc350_b041_437d_8d67_1ddf166e3e15.mp3" length="45036910" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mano pašaukimas - meilė žmogui“ - apie save pasakoja stuburo chirurgas Giedrius Bernotavičius. Būdamas vienu iš nedaugelio Lietuvoje operuojančių vaikų stuburo deformacijos, gydytojas savo žiniomis padeda ir žmonėms už Lietuvos ribų. Giedrius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mano pašaukimas - meilė žmogui“ - apie save pasakoja stuburo chirurgas Giedrius Bernotavičius. Būdamas vienu iš nedaugelio Lietuvoje operuojančių vaikų stuburo deformacijos, gydytojas savo žiniomis padeda ir žmonėms už Lietuvos ribų. Giedrius Bernotavičius neseniai grįžo iš misijos Etiopijoje, kurioje daugiau nei dešimtmetį kasmet susirenka gydytojai iš viso pasaulio, operuoti ir keisti vietinių vaikų gyvenimus. Giedrius teigia, jog operuojant ypatingai skurdžiomis sąlygomis apie save sužinai daug naujų dalykų.<br /><br />Apie chirurgo kasdienybę, stereotipus, misiją Etiopijoje ir ten dirbančius nepaprastus gydytojus su Santaros klinikų vaikų ortopedu traumatologu, stuburo chirurgu dr. Giedriumi Bernotavičiumi.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2815</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Žmonės bijo mirusiųjų, o aš gyvųjų“ – tyrimas, atvėręs duris į morgo darbuotojų gyvenimus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-bijo-mirusiuju-o-as-gyvuju-tyrimas-atveres-duris-i-morgo-darbuotoju-gyvenimus--60564170</link><description><![CDATA[Šiuolaikinėje vakarų kultūroje įprasta vengti beveik visko, kas susiję mintimis apie mirtį. Net atsisveikinant su velioniu, jis papuošiamas taip natūraliai, tarsi būtų gyvas, o visą užkulisių darbą su mirusio kūnu esame patikėję mažai visuomenės grupei, tarp kurių tiek teismo medicinos gydytojai, tiek žmonės kūnus paruošiantys kremavimui.<br /><br />Vilniaus universiteto, filosofijos fakulteto sociologės dr. Milda Pivoriūtė ir Kamilė Baltrušaitytė pastaruosius metus gilinosi į tuos, kuriems mirtis kasdienio darbo dalis, žmones, kurie dirba morguose, ar nuolat atlieka autopsijas, besiliesdami prie mirusio žmogaus kūno. Tyrėjos siekė atskleisti asmeninį morgo darbuotojų požiūrį į savo darbą ir šio proceso užkulisius, tačiau šios mažos grupės žmonių kasdienybė pasako kur kas daugiau apie visą visuomenę.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60564170</guid><pubDate>Mon, 01 Jul 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60564170/2024_07_01_3329_1_35f73bb8_50d4_48a8_8d43_31bbed50bc33.mp3" length="44411644" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiuolaikinėje vakarų kultūroje įprasta vengti beveik visko, kas susiję mintimis apie mirtį. Net atsisveikinant su velioniu, jis papuošiamas taip natūraliai, tarsi būtų gyvas, o visą užkulisių darbą su mirusio kūnu esame patikėję mažai visuomenės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiuolaikinėje vakarų kultūroje įprasta vengti beveik visko, kas susiję mintimis apie mirtį. Net atsisveikinant su velioniu, jis papuošiamas taip natūraliai, tarsi būtų gyvas, o visą užkulisių darbą su mirusio kūnu esame patikėję mažai visuomenės grupei, tarp kurių tiek teismo medicinos gydytojai, tiek žmonės kūnus paruošiantys kremavimui.<br /><br />Vilniaus universiteto, filosofijos fakulteto sociologės dr. Milda Pivoriūtė ir Kamilė Baltrušaitytė pastaruosius metus gilinosi į tuos, kuriems mirtis kasdienio darbo dalis, žmones, kurie dirba morguose, ar nuolat atlieka autopsijas, besiliesdami prie mirusio žmogaus kūno. Tyrėjos siekė atskleisti asmeninį morgo darbuotojų požiūrį į savo darbą ir šio proceso užkulisius, tačiau šios mažos grupės žmonių kasdienybė pasako kur kas daugiau apie visą visuomenę.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2776</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nešvankybes tautosakoje tyrinėjantis mokslininkas: daug užrašytojų buvo moksleiviai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nesvankybes-tautosakoje-tyrinejantis-mokslininkas-daug-uzrasytoju-buvo-moksleiviai--60503956</link><description><![CDATA[<br />„Užrašinėdavo penktokai išgirdę iš savo močiutės“ - apie nešvankios tautosakos etapus mūsų istorijoje pasakoja Martynas Vingrys. Jis tyrinėja seksualumo, lytiškumo ir nešvankybių akcentus lietuvių tautosakoje. Čia ir nepadarius pasakos ir anekdotai apie kvailą velnią, o taip pat neseniai Martynas išleido knygą „Adomas pasiilgo Ievos“, kurioje ne tik tekstai, bet ir vaizdingos iliustracijos apie mūsų lytiškumo supratimo istoriją. Už panašų leidinį beveik prieš 100 metų Vincui Krėvei grėsė baudos ir pasmerkimas.<br /><br />Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos tyrinėtojus Martynu Vingriu.<br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60503956</guid><pubDate>Mon, 24 Jun 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60503956/2024_06_24_3329_1_b8c03f32_a6b0_4d70_8352_3ebbb0ee578e.mp3" length="46801534" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Užrašinėdavo penktokai išgirdę iš savo močiutės“ - apie nešvankios tautosakos etapus mūsų istorijoje pasakoja Martynas Vingrys. Jis tyrinėja seksualumo, lytiškumo ir nešvankybių akcentus lietuvių tautosakoje. Čia ir nepadarius pasakos ir anekdotai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<br />„Užrašinėdavo penktokai išgirdę iš savo močiutės“ - apie nešvankios tautosakos etapus mūsų istorijoje pasakoja Martynas Vingrys. Jis tyrinėja seksualumo, lytiškumo ir nešvankybių akcentus lietuvių tautosakoje. Čia ir nepadarius pasakos ir anekdotai apie kvailą velnią, o taip pat neseniai Martynas išleido knygą „Adomas pasiilgo Ievos“, kurioje ne tik tekstai, bet ir vaizdingos iliustracijos apie mūsų lytiškumo supratimo istoriją. Už panašų leidinį beveik prieš 100 metų Vincui Krėvei grėsė baudos ir pasmerkimas.<br /><br />Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos tyrinėtojus Martynu Vingriu.<br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2926</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Atšiaurius kraštus tyrinėjantis gydytojas Juška: galėčiau švęsti kokius tris gimtadienius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/atsiaurius-krastus-tyrinejantis-gydytojas-juska-galeciau-svesti-kokius-tris-gimtadienius--60410269</link><description><![CDATA[„Mano kūnas turi pavargti, kad protas pailsėtų“, - apie savo keliones į atšiaurius kraštus pasakoja šeimos gydytojas Kęstutis Juška. Jis jau daugiau nei 10 metų kelionėse tyrinėja atokiausius kraštus. Aplankęs Rytų Sajanus, Poliarinį Uralą, Jakutiją ir Mongoliją, Putoranų plynaukštę bei perėjęs daugiau nei 700 km užšalusiu Baikalo ežeru. Dar šią vasarą Kęstutis burine jachta ruošiasi plaukti per Arkties vandenyną su tikslu pasiekti kuo didesnę platumą, apiplaukti Svalbardo salyną ir surinkti mėginius Lietuvos mokslininkams.<br /><br />Apie praeities ir ateities keliones, patirtus pavojus ir prasmes su atokių kraštų tyrinėtoju, šeimos gydytoju Kęstučiu Juška.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60410269</guid><pubDate>Mon, 17 Jun 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60410269/2024_06_17_3329_1_9e2d1d70_ea10_4865_9fcd_deb6996346d9.mp3" length="39619324" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mano kūnas turi pavargti, kad protas pailsėtų“, - apie savo keliones į atšiaurius kraštus pasakoja šeimos gydytojas Kęstutis Juška. Jis jau daugiau nei 10 metų kelionėse tyrinėja atokiausius kraštus. Aplankęs Rytų Sajanus, Poliarinį Uralą, Jakutiją...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mano kūnas turi pavargti, kad protas pailsėtų“, - apie savo keliones į atšiaurius kraštus pasakoja šeimos gydytojas Kęstutis Juška. Jis jau daugiau nei 10 metų kelionėse tyrinėja atokiausius kraštus. Aplankęs Rytų Sajanus, Poliarinį Uralą, Jakutiją ir Mongoliją, Putoranų plynaukštę bei perėjęs daugiau nei 700 km užšalusiu Baikalo ežeru. Dar šią vasarą Kęstutis burine jachta ruošiasi plaukti per Arkties vandenyną su tikslu pasiekti kuo didesnę platumą, apiplaukti Svalbardo salyną ir surinkti mėginius Lietuvos mokslininkams.<br /><br />Apie praeities ir ateities keliones, patirtus pavojus ir prasmes su atokių kraštų tyrinėtoju, šeimos gydytoju Kęstučiu Juška.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2477</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Neuromokslininkė apie vaikų ir suaugusių emocijas: paauglių smegenys netoleruoja atstūmimo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/neuromokslininke-apie-vaiku-ir-suaugusiu-emocijas-paaugliu-smegenys-netoleruoja-atstumimo--60357563</link><description><![CDATA[„Dviejų vienodų žmonių nėra, net kai jie gimsta kartu“ - apie emocijų veikimą pasakoja neuromokslininkė Laura Vencė. Besigilindama į tai kaip jos veikia mūsų smegenyse ir gyvenime, Laura užsiima edukacija ne tik įvairiose organizacijose, bet ir paauglių stovyklose. Mokslininkė pripažįsta, jog šis jaunystės laikotarpis ypatingai svarbus besiformuojant mūsų asmenybės gebėjimui reikšti ir valdyti emocijas.<br /><br />Pokalbis su neurobiologe, biofizikos mokslų daktare Laura Vence apie emocijas ir neuromokslų įtaką tam kaip mes jas suprantame.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60357563</guid><pubDate>Mon, 10 Jun 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60357563/2024_06_10_3329_1_2cb0038e_7b37_4df1_8659_c37b29af97c1.mp3" length="40511666" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Dviejų vienodų žmonių nėra, net kai jie gimsta kartu“ - apie emocijų veikimą pasakoja neuromokslininkė Laura Vencė. Besigilindama į tai kaip jos veikia mūsų smegenyse ir gyvenime, Laura užsiima edukacija ne tik įvairiose organizacijose, bet ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Dviejų vienodų žmonių nėra, net kai jie gimsta kartu“ - apie emocijų veikimą pasakoja neuromokslininkė Laura Vencė. Besigilindama į tai kaip jos veikia mūsų smegenyse ir gyvenime, Laura užsiima edukacija ne tik įvairiose organizacijose, bet ir paauglių stovyklose. Mokslininkė pripažįsta, jog šis jaunystės laikotarpis ypatingai svarbus besiformuojant mūsų asmenybės gebėjimui reikšti ir valdyti emocijas.<br /><br />Pokalbis su neurobiologe, biofizikos mokslų daktare Laura Vence apie emocijas ir neuromokslų įtaką tam kaip mes jas suprantame.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2532</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Aistė Bikauskė apie visuomenės santykį su sveika mityba: gyvename kraštutinumų laikais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/aiste-bikauske-apie-visuomenes-santyki-su-sveika-mityba-gyvename-krastutinumu-laikais--60260947</link><description><![CDATA[„Prieš 20 metų tai buvo dalykas, kurį visi slėpė“ - pasakoja Aistė Bikauskė prisiminusi vaikystę, kuomet jai buvo diagnozuotas 1 tipo cukrinis diabetas. Jau kelerius metus Aistė užsiima sveikatos edukacija ir dalinasi gyvenimo su šia liga kasdienybe socialiniuose tinkluose.<br /><br />Daugiau nei pusę savo laiko šioje Žemėje gyvenanti su cukriniu diabetu, Aistė pripažįsta, kad labai ilgai diabetą norėjo atskirti nuo savęs, tačiau suprato, kad sveikata yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas, jog ji turi rūpėti mums patiems, o ne kažkam kitam.<br /><br />Pokalbis su tinklaraščio „Mission Diabetes“ kūrėja Aiste Bikauske apie gyvenimą su liga, motyvaciją keistis ir edukacijos naštą.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60260947</guid><pubDate>Mon, 03 Jun 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60260947/2024_06_03_3329_1_7f534c2d_41fa_4f49_a665_e7549d0aec79.mp3" length="42491957" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Prieš 20 metų tai buvo dalykas, kurį visi slėpė“ - pasakoja Aistė Bikauskė prisiminusi vaikystę, kuomet jai buvo diagnozuotas 1 tipo cukrinis diabetas. Jau kelerius metus Aistė užsiima sveikatos edukacija ir dalinasi gyvenimo su šia liga kasdienybe...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Prieš 20 metų tai buvo dalykas, kurį visi slėpė“ - pasakoja Aistė Bikauskė prisiminusi vaikystę, kuomet jai buvo diagnozuotas 1 tipo cukrinis diabetas. Jau kelerius metus Aistė užsiima sveikatos edukacija ir dalinasi gyvenimo su šia liga kasdienybe socialiniuose tinkluose.<br /><br />Daugiau nei pusę savo laiko šioje Žemėje gyvenanti su cukriniu diabetu, Aistė pripažįsta, kad labai ilgai diabetą norėjo atskirti nuo savęs, tačiau suprato, kad sveikata yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas, jog ji turi rūpėti mums patiems, o ne kažkam kitam.<br /><br />Pokalbis su tinklaraščio „Mission Diabetes“ kūrėja Aiste Bikauske apie gyvenimą su liga, motyvaciją keistis ir edukacijos naštą.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2656</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Keliautojai Irmantas ir Ridas: daug kas klausė - gal jums atsibodo gyventi?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/keliautojai-irmantas-ir-ridas-daug-kas-klause-gal-jums-atsibodo-gyventi--60197183</link><description><![CDATA[„Nesvarbu kiek turi pinigų, svarbu, ką pažįsti“ - apie kelionę į krizės ir protestų kaustytą Venesuelą, pasakoja keliautojai Irmantas Škėrys ir Ridas Beržauskas. Prieš penkerius metus, kai gyventojai bėgo iš šios šalies, jie ten vyko filmuoti dokumentinio filmo. Iš pradžių jų tikslas buvo užfiksuoti vietinių medikų darbą, tačiau sutikus lietuvių kilmės žurnalistę, istorikę Jūratę Statkutę de Rosales, planai pasikeitė.<br /><br />Kartu aplankę ne vieną tolimą šalį, kurdami dokumentinius filmus apie vietinių žmonių gyvenimus, Irmantas ir Ridas pripažįsta, kad būnant tokiose tolimose šalyse priimi save tokį, koks esi iš tikrųjų, o sutikti žmonės tikrai privers pajusti, jei tu jiems nepatinki.<br /><br />Dvylika punktų apie keliautojų Irmanto Škerio ir Rido Beržausko keliones.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60197183</guid><pubDate>Mon, 27 May 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60197183/2024_05_27_3329_1_07685b32_0d48_42fe_bc48_74ca9b879d65.mp3" length="43331637" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Nesvarbu kiek turi pinigų, svarbu, ką pažįsti“ - apie kelionę į krizės ir protestų kaustytą Venesuelą, pasakoja keliautojai Irmantas Škėrys ir Ridas Beržauskas. Prieš penkerius metus, kai gyventojai bėgo iš šios šalies, jie ten vyko filmuoti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Nesvarbu kiek turi pinigų, svarbu, ką pažįsti“ - apie kelionę į krizės ir protestų kaustytą Venesuelą, pasakoja keliautojai Irmantas Škėrys ir Ridas Beržauskas. Prieš penkerius metus, kai gyventojai bėgo iš šios šalies, jie ten vyko filmuoti dokumentinio filmo. Iš pradžių jų tikslas buvo užfiksuoti vietinių medikų darbą, tačiau sutikus lietuvių kilmės žurnalistę, istorikę Jūratę Statkutę de Rosales, planai pasikeitė.<br /><br />Kartu aplankę ne vieną tolimą šalį, kurdami dokumentinius filmus apie vietinių žmonių gyvenimus, Irmantas ir Ridas pripažįsta, kad būnant tokiose tolimose šalyse priimi save tokį, koks esi iš tikrųjų, o sutikti žmonės tikrai privers pajusti, jei tu jiems nepatinki.<br /><br />Dvylika punktų apie keliautojų Irmanto Škerio ir Rido Beržausko keliones.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2709</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Psichiatrė apie kasdienius iššūkius: daug žmonių su psichikos sunkumais stigmatizuoja patys save</title><link>https://www.spreaker.com/episode/psichiatre-apie-kasdienius-issukius-daug-zmoniu-su-psichikos-sunkumais-stigmatizuoja-patys-save--60109603</link><description><![CDATA[„Mes galime mokytis ir augti, kai erdvė yra saugi. Jeigu esame nuolat kritikuojami, mes nesimokysime, mes bandysime išlikti“ - apie žmonių, turinčių psichikos sveikatos sunkumų kasdienybę pasakoja psichiatrė Neringa Piraškevičiūtė-Abeciūnaitė. Ji pripažįsta, kad sunkūs sutrikimai izoliuoja, kartais atima darbą, prasmę ir ryšį su artimaisiais. Neringa dirbdama Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre su komanda užsiima psichosocialine reabilitacija, kuomet iš kasdieninio gyvenimo iškritusiems žmonėms padeda susigrąžinti įgūdžius dalyvauti visuomenės veikloje.<br /><br />Kaip padėti sau atsistoti ant kojų, kai atrodo beveik neįmanoma?<br /><br />Pokalbis su psichiatre Neringa Piraškevičiūte-Abeciūnaite.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60109603</guid><pubDate>Mon, 20 May 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60109603/2024_05_20_3329_1_54d339ba_286c_4585_a68e_7314db4d60a2.mp3" length="42833012" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mes galime mokytis ir augti, kai erdvė yra saugi. Jeigu esame nuolat kritikuojami, mes nesimokysime, mes bandysime išlikti“ - apie žmonių, turinčių psichikos sveikatos sunkumų kasdienybę pasakoja psichiatrė Neringa Piraškevičiūtė-Abeciūnaitė. Ji...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mes galime mokytis ir augti, kai erdvė yra saugi. Jeigu esame nuolat kritikuojami, mes nesimokysime, mes bandysime išlikti“ - apie žmonių, turinčių psichikos sveikatos sunkumų kasdienybę pasakoja psichiatrė Neringa Piraškevičiūtė-Abeciūnaitė. Ji pripažįsta, kad sunkūs sutrikimai izoliuoja, kartais atima darbą, prasmę ir ryšį su artimaisiais. Neringa dirbdama Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre su komanda užsiima psichosocialine reabilitacija, kuomet iš kasdieninio gyvenimo iškritusiems žmonėms padeda susigrąžinti įgūdžius dalyvauti visuomenės veikloje.<br /><br />Kaip padėti sau atsistoti ant kojų, kai atrodo beveik neįmanoma?<br /><br />Pokalbis su psichiatre Neringa Piraškevičiūte-Abeciūnaite.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2678</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Edukologė apie tėvų norą saugoti: neturime vaiko auginti tik iškreiptame pozityve</title><link>https://www.spreaker.com/episode/edukologe-apie-tevu-nora-saugoti-neturime-vaiko-auginti-tik-iskreiptame-pozityve--60005684</link><description><![CDATA[„Gebėdami suvokti, ką šiuo metu jaučiame, galime apsaugoti save ir kitus“ - apie emocijų atpažinimo svarbą pasakoja edukologė Agnė Liubertaitė-Amšiejė. Ji kartu su kolegėmis išanalizavo daugiau nei šimtą tėvų dažniausiai užduodamų klausimų apie vaikų auginimą interneto paieškos platformose ir paruošė moksliškai pagrįstus atsakymus.<br /><br />Kodėl mano vaikas valgo smėlį? Kodėl vaikai susikuria įsivaizduojamus draugus? Ką daryti, jei vaikas manęs nemyli?<br /><br />Pokalbis su edukologe, „Vilniaus privačios gimnazijos“ vykdančiąja vadove, socialinių mokslų daktare Agnė Liubertaitė-Amšiejė apie dvylika dažniausiai užduodamų klausimų apie vaikų auginimą.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60005684</guid><pubDate>Mon, 13 May 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60005684/2024_05_13_3329_1_a6d289e7_154f_4f39_a3d4_09b0c806e276.mp3" length="39957035" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Gebėdami suvokti, ką šiuo metu jaučiame, galime apsaugoti save ir kitus“ - apie emocijų atpažinimo svarbą pasakoja edukologė Agnė Liubertaitė-Amšiejė. Ji kartu su kolegėmis išanalizavo daugiau nei šimtą tėvų dažniausiai užduodamų klausimų apie vaikų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Gebėdami suvokti, ką šiuo metu jaučiame, galime apsaugoti save ir kitus“ - apie emocijų atpažinimo svarbą pasakoja edukologė Agnė Liubertaitė-Amšiejė. Ji kartu su kolegėmis išanalizavo daugiau nei šimtą tėvų dažniausiai užduodamų klausimų apie vaikų auginimą interneto paieškos platformose ir paruošė moksliškai pagrįstus atsakymus.<br /><br />Kodėl mano vaikas valgo smėlį? Kodėl vaikai susikuria įsivaizduojamus draugus? Ką daryti, jei vaikas manęs nemyli?<br /><br />Pokalbis su edukologe, „Vilniaus privačios gimnazijos“ vykdančiąja vadove, socialinių mokslų daktare Agnė Liubertaitė-Amšiejė apie dvylika dažniausiai užduodamų klausimų apie vaikų auginimą.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2498</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Matematikos mokytojas Andrius Ūdra: džiaugiuosi, kai vaikai klausia – o kam man to reikės?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/matematikos-mokytojas-andrius-udra-dziaugiuosi-kai-vaikai-klausia-o-kam-man-to-reikes--59880147</link><description><![CDATA[„Be Pi raketos į mėnulį nepaleistume“ - apie savo susižavėjimą skaičiais pasakoja matematikos mokytojas Andrius Ūdra. Nors Andrius matematikos moko dar tik penkerius metus, su vaikais dirba apie penkiolika, vadovaudamas vaikų stovykloms.<br /><br />Taip pat jis yra gyvo veiksmo vaidmenų žaidimų kūrėjas ir entuziastas. Visame pasaulyje paplitusios kultūros žaidimuose, susibūrę žmonės net kelias dienas gali būti įsijautę į skirtingų herojų vaidmenį. Pats Andrius tai naudoja pamokose keliaudamas po Lietuvą.<br /><br />Koks šiuolaikinio mokytojo portretas? Kur yra matematikos grožis ir kaip atrodo vaidmenų žaidimų entuziasto kasdienybė?<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59880147</guid><pubDate>Mon, 06 May 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59880147/2024_05_06_3329_1_e7b1f318_ae67_4f8f_a8b7_36e1255b02d1.mp3" length="43809782" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Be Pi raketos į mėnulį nepaleistume“ - apie savo susižavėjimą skaičiais pasakoja matematikos mokytojas Andrius Ūdra. Nors Andrius matematikos moko dar tik penkerius metus, su vaikais dirba apie penkiolika, vadovaudamas vaikų stovykloms.

Taip pat jis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Be Pi raketos į mėnulį nepaleistume“ - apie savo susižavėjimą skaičiais pasakoja matematikos mokytojas Andrius Ūdra. Nors Andrius matematikos moko dar tik penkerius metus, su vaikais dirba apie penkiolika, vadovaudamas vaikų stovykloms.<br /><br />Taip pat jis yra gyvo veiksmo vaidmenų žaidimų kūrėjas ir entuziastas. Visame pasaulyje paplitusios kultūros žaidimuose, susibūrę žmonės net kelias dienas gali būti įsijautę į skirtingų herojų vaidmenį. Pats Andrius tai naudoja pamokose keliaudamas po Lietuvą.<br /><br />Koks šiuolaikinio mokytojo portretas? Kur yra matematikos grožis ir kaip atrodo vaidmenų žaidimų entuziasto kasdienybė?<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2739</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ilgaamžiškumo pradininkas Lietuvoje: nenumirk dar bent 10 metų ir galbūt gyvensi amžinai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ilgaamziskumo-pradininkas-lietuvoje-nenumirk-dar-bent-10-metu-ir-galbut-gyvensi-amzinai--59725429</link><description><![CDATA[Amerikiečių milijonierius ir verslininkas Bryan Johnson mano galintis gyventi amžinai. Taikydamas naujausias ilgaamžiškumo mokslo žinias, jis ne tik laikosi griežtos rutinos, bet ir yra nuolat tiriamas bei prižiūrimas šios srities profesionalų. Ar tai iš tiesų įmanoma?<br /><br />Pokalbis apie šiuolaikinį požiūrį į senėjimą ir biologinį kūno amžių su ilgaamžiškumo pradininku Lietuvoje, genetiku, mokslų daktaru Vaidu Dirse.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59725429</guid><pubDate>Mon, 29 Apr 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59725429/2024_04_29_3329_1_0b5c066d_f90b_4e0f_927e_6266acaf58ff.mp3" length="43137704" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Amerikiečių milijonierius ir verslininkas Bryan Johnson mano galintis gyventi amžinai. Taikydamas naujausias ilgaamžiškumo mokslo žinias, jis ne tik laikosi griežtos rutinos, bet ir yra nuolat tiriamas bei prižiūrimas šios srities profesionalų. Ar tai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Amerikiečių milijonierius ir verslininkas Bryan Johnson mano galintis gyventi amžinai. Taikydamas naujausias ilgaamžiškumo mokslo žinias, jis ne tik laikosi griežtos rutinos, bet ir yra nuolat tiriamas bei prižiūrimas šios srities profesionalų. Ar tai iš tiesų įmanoma?<br /><br />Pokalbis apie šiuolaikinį požiūrį į senėjimą ir biologinį kūno amžių su ilgaamžiškumo pradininku Lietuvoje, genetiku, mokslų daktaru Vaidu Dirse.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2697</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Karo sociologas Paulius Balsys apie individualistines vertybes karo kontekste: tai matau kaip grėsmę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/karo-sociologas-paulius-balsys-apie-individualistines-vertybes-karo-kontekste-tai-matau-kaip-gresme--59586491</link><description><![CDATA[„Net ir kariuomenėje kariškiai pabrėžia kūrybiškumo svarbą,“ - pasakoja karo sociologas Paulius Balsys. Pats visą gyvenimą paskyręs darbui kariuomenėje, Paulius Balsys yra vienas iš nedaugelio mokslininkų Lietuvoje, tyrinėjančių visuomenės ir karo santykį. Sociologas gilinasi į tai, kaip jaunosios kartos kariškių gyvenimai ir šiuolaikinės vertybės veikiami tarnybos kariuomenėje, kuri iki šių dienų pabrėžia tradicinius kultūrinius principus.<br /><br />Pokalbis apie šiuolaikinių vertybių vaidmenį jauno karininko gyvenime su karo sociologu Pauliumi Balsiu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59586491</guid><pubDate>Mon, 22 Apr 2024 09:08:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59586491/2024_04_22_3329_1_279a0ed9_53ae_4ba5_bb50_d15d907d720e.mp3" length="44100682" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Net ir kariuomenėje kariškiai pabrėžia kūrybiškumo svarbą,“ - pasakoja karo sociologas Paulius Balsys. Pats visą gyvenimą paskyręs darbui kariuomenėje, Paulius Balsys yra vienas iš nedaugelio mokslininkų Lietuvoje, tyrinėjančių visuomenės ir karo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Net ir kariuomenėje kariškiai pabrėžia kūrybiškumo svarbą,“ - pasakoja karo sociologas Paulius Balsys. Pats visą gyvenimą paskyręs darbui kariuomenėje, Paulius Balsys yra vienas iš nedaugelio mokslininkų Lietuvoje, tyrinėjančių visuomenės ir karo santykį. Sociologas gilinasi į tai, kaip jaunosios kartos kariškių gyvenimai ir šiuolaikinės vertybės veikiami tarnybos kariuomenėje, kuri iki šių dienų pabrėžia tradicinius kultūrinius principus.<br /><br />Pokalbis apie šiuolaikinių vertybių vaidmenį jauno karininko gyvenime su karo sociologu Pauliumi Balsiu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2757</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Viena iš vos kelių Lietuvos egiptologių Sandra Veprauskienė: sunkiai nusakomas jausmas liestis prie tūkstančių metų senumo objektų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/viena-is-vos-keliu-lietuvos-egiptologiu-sandra-veprauskiene-sunkiai-nusakomas-jausmas-liestis-prie-tukstanciu-metu-senumo-objektu--59469022</link><description><![CDATA[„Jeigu gimti moterimi senovės pasaulyje, tai senovės Egipte“ - pasakoja Sandra Veprauskienė, kuri yra viena iš vos kelių egiptologių ir Egipto archeologių Lietuvos istorijoje. Sandra nuo paauglystės susižavėjusi Egiptu, tikėjo, kad visa tai kažkada praeis, bet tai tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi. Archeologė teigia, kad prisiliesti prie amuletų ir papuošalų, kurie tūkstančius metų gulėjo požemiuose - sunkiai nusakomas jausmas.<br /><br />Kaip atrodo egiptologės ir Egipto archeologės gyvenimas? Kodėl lietuvė domisi tokio tolimo krašto istorija? Ar mes šiuolaikiniame pasaulyje galime kažko pasisemti iš ankstesnių civilizacijų?<br /><br />Pokalbis su egipto archeologe, egiptologe, profesionalia Tarptautinės egiptologų asociacijos nare, pirmosios Lietuvoje senovės Egipto studijos „Dendera“ įkūrėja Sandra Veprauskiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59469022</guid><pubDate>Mon, 15 Apr 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59469022/2024_04_15_3329_1_5c8aa284_8c11_4a23_9564_97d5cdd1bdee.mp3" length="43480430" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Jeigu gimti moterimi senovės pasaulyje, tai senovės Egipte“ - pasakoja Sandra Veprauskienė, kuri yra viena iš vos kelių egiptologių ir Egipto archeologių Lietuvos istorijoje. Sandra nuo paauglystės susižavėjusi Egiptu, tikėjo, kad visa tai kažkada...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Jeigu gimti moterimi senovės pasaulyje, tai senovės Egipte“ - pasakoja Sandra Veprauskienė, kuri yra viena iš vos kelių egiptologių ir Egipto archeologių Lietuvos istorijoje. Sandra nuo paauglystės susižavėjusi Egiptu, tikėjo, kad visa tai kažkada praeis, bet tai tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi. Archeologė teigia, kad prisiliesti prie amuletų ir papuošalų, kurie tūkstančius metų gulėjo požemiuose - sunkiai nusakomas jausmas.<br /><br />Kaip atrodo egiptologės ir Egipto archeologės gyvenimas? Kodėl lietuvė domisi tokio tolimo krašto istorija? Ar mes šiuolaikiniame pasaulyje galime kažko pasisemti iš ankstesnių civilizacijų?<br /><br />Pokalbis su egipto archeologe, egiptologe, profesionalia Tarptautinės egiptologų asociacijos nare, pirmosios Lietuvoje senovės Egipto studijos „Dendera“ įkūrėja Sandra Veprauskiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2718</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mokslininkė Gabrielė Balčiūnaitė-Murzienė apie augaluose slypinčius vaistus: kol kas esame ištyrinėję vos 10% pasaulio augalų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mokslininke-gabriele-balciunaite-murziene-apie-augaluose-slypincius-vaistus-kol-kas-esame-istyrineje-vos-10-pasaulio-augalu--59351133</link><description><![CDATA[„Močiutė dirbo vaistinėje, tą vaistinę atsimenu kaip ypatingą pasaulį su ypatingu kvapu“ - apie savo pasirinkimą tapti vaistininke pasakoja mokslų daktarė Gabrielė Balčiūnaitė-Murzienė. Pati mokslininkė būdama vaistažolių entuziastė pripažįsta, kad kur nors eidama visada mato aplink augančius augalus ir jų vertę gaminant vaistinius preparatus. Gabrielė savo socialiniame tinkle „Ne saldainiai“ ne tik edukuoja apie vaistų vartojimą ir fitoterapiją, bet ir su humoru žvelgia į keisčiausias kasdienines situacijas, kuriose persipina neretai visuomenės klaidingas santykis su vaistais.<br /><br />Dvylikos punktų pokalbis apie šiuolaikinius vaistus ir fitoterapiją su farmakognoste, mokslininke dr. Gabriele Balčiūnaite-Murziene.<br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59351133</guid><pubDate>Mon, 08 Apr 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59351133/2024_04_08_3329_1_p_20240408130757823.mp3" length="41434354" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Močiutė dirbo vaistinėje, tą vaistinę atsimenu kaip ypatingą pasaulį su ypatingu kvapu“ - apie savo pasirinkimą tapti vaistininke pasakoja mokslų daktarė Gabrielė Balčiūnaitė-Murzienė. Pati mokslininkė būdama vaistažolių entuziastė pripažįsta, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Močiutė dirbo vaistinėje, tą vaistinę atsimenu kaip ypatingą pasaulį su ypatingu kvapu“ - apie savo pasirinkimą tapti vaistininke pasakoja mokslų daktarė Gabrielė Balčiūnaitė-Murzienė. Pati mokslininkė būdama vaistažolių entuziastė pripažįsta, kad kur nors eidama visada mato aplink augančius augalus ir jų vertę gaminant vaistinius preparatus. Gabrielė savo socialiniame tinkle „Ne saldainiai“ ne tik edukuoja apie vaistų vartojimą ir fitoterapiją, bet ir su humoru žvelgia į keisčiausias kasdienines situacijas, kuriose persipina neretai visuomenės klaidingas santykis su vaistais.<br /><br />Dvylikos punktų pokalbis apie šiuolaikinius vaistus ir fitoterapiją su farmakognoste, mokslininke dr. Gabriele Balčiūnaite-Murziene.<br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2590</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Autistišką sūnų auginanti Barbora: anksčiau pati buvau žmogus, kuris kitus smerkė ir kilnojo antakius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/autistiska-sunu-auginanti-barbora-anksciau-pati-buvau-zmogus-kuris-kitus-smerke-ir-kilnojo-antakius--59257841</link><description><![CDATA[„Su ta pačia diagnoze, tiek Elonas Muskas, tiek paprastas žmogus, negalintis savarankiškai gyventi“ - apie autizmo įvairovę pasakoja Barbora Suisse. Barbora augindama sūnų su autizmo spektro sutrikimu, pastaruosius septynerius metus, visą savo kasdienybę paskyrė edukacijai neuroįvairovės tema. Patirtys su sūnumi Barborą paskatino domėtis autistiškų suaugusiųjų ateitimi ir galimybe skatinti visuomenę tapti brandesne įvairovės klausimu.<br /><br />Ką per šiuos veiklos metus patyrė pati Barbora? Kaip sūnaus autizmo diagnozė pakeitė jos gyvenimą?<br /><br />Pokalbis su organizacijos “Draugiški autizmui” ir autistiškų suaugusiųjų bendruomenės “Mes spektre” įkūrėja Barbora Suisse.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59257841</guid><pubDate>Mon, 01 Apr 2024 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59257841/2024_04_01_3329_1_p_20240401130328869.mp3" length="37820261" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Su ta pačia diagnoze, tiek Elonas Muskas, tiek paprastas žmogus, negalintis savarankiškai gyventi“ - apie autizmo įvairovę pasakoja Barbora Suisse. Barbora augindama sūnų su autizmo spektro sutrikimu, pastaruosius septynerius metus, visą savo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Su ta pačia diagnoze, tiek Elonas Muskas, tiek paprastas žmogus, negalintis savarankiškai gyventi“ - apie autizmo įvairovę pasakoja Barbora Suisse. Barbora augindama sūnų su autizmo spektro sutrikimu, pastaruosius septynerius metus, visą savo kasdienybę paskyrė edukacijai neuroįvairovės tema. Patirtys su sūnumi Barborą paskatino domėtis autistiškų suaugusiųjų ateitimi ir galimybe skatinti visuomenę tapti brandesne įvairovės klausimu.<br /><br />Ką per šiuos veiklos metus patyrė pati Barbora? Kaip sūnaus autizmo diagnozė pakeitė jos gyvenimą?<br /><br />Pokalbis su organizacijos “Draugiški autizmui” ir autistiškų suaugusiųjų bendruomenės “Mes spektre” įkūrėja Barbora Suisse.]]></itunes:summary><itunes:duration>2364</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Sunkiai sergančių žmonių įkvėptas informatikas kuria ateities technologijas: iš balso Parkinsono ligą galime nustatyti 80% tikslumu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-sunkiai-serganciu-zmoniu-ikveptas-informatikas-kuria-ateities-technologijas-is-balso-parkinsono-liga-galime-nustatyti-80-tikslumu--59179126</link><description><![CDATA[„Manęs nežavi populiarioji dirbtinio intelekto pasaka“ - atvirauja mokslininkas Rytis Maskeliūnas, tą patį dirbtinį intelektą naudojantis kuriant ateities technologijas, skirtas kuo anksčiau diagnozuoti tokius neurologinius sutrikimus kaip Alzheimerio ar Parkinsono liga. Ryčio senelės patirtas insultas, studentės mamos su Alzheimerio liga žūtis gaisre ir kiti susidūrimai su sunkiomis ligomis, Rytį įkvėpė ieškoti būdų kaip dirbtinį intelektą ir žaidimus pritaikyti, lengvinant šių žmonių gyvenimą.<br /><br />Pokalbis su mokslininku, informatiku, žaidimų kūrėju, Kauno technologijos universiteto profesoriumi Ryčiu Maskeliūnu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59179126</guid><pubDate>Mon, 25 Mar 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59179126/2024_03_25_3329_1_20240325130231585.mp3" length="43980144" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Manęs nežavi populiarioji dirbtinio intelekto pasaka“ - atvirauja mokslininkas Rytis Maskeliūnas, tą patį dirbtinį intelektą naudojantis kuriant ateities technologijas, skirtas kuo anksčiau diagnozuoti tokius neurologinius sutrikimus kaip Alzheimerio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Manęs nežavi populiarioji dirbtinio intelekto pasaka“ - atvirauja mokslininkas Rytis Maskeliūnas, tą patį dirbtinį intelektą naudojantis kuriant ateities technologijas, skirtas kuo anksčiau diagnozuoti tokius neurologinius sutrikimus kaip Alzheimerio ar Parkinsono liga. Ryčio senelės patirtas insultas, studentės mamos su Alzheimerio liga žūtis gaisre ir kiti susidūrimai su sunkiomis ligomis, Rytį įkvėpė ieškoti būdų kaip dirbtinį intelektą ir žaidimus pritaikyti, lengvinant šių žmonių gyvenimą.<br /><br />Pokalbis su mokslininku, informatiku, žaidimų kūrėju, Kauno technologijos universiteto profesoriumi Ryčiu Maskeliūnu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2749</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. 15 metų Egipte gyvenusi Ina - nuo gidės iki mokslininkės, tiriančios islamą: tik per pažinimą nustosime bijoti to, ko nepažįstame</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-15-metu-egipte-gyvenusi-ina-nuo-gides-iki-mokslininkes-tiriancios-islama-tik-per-pazinima-nustosime-bijoti-to-ko-nepazistame--59100155</link><description><![CDATA[„Gebėjimas išgerti puodelį arbatos dykumoje atsirėmus į uolą niekur neskubant - išskirtinis dalykas“ - pasakoja 15 metų Egipte pragyvenusi Ina Kiseliova - El Marassy. Į šią arabų šalį Ina prieš daugiau nei dešimtmetį atvyko kaip gidė, neturėdama aiškaus plano, kiek laiko čia praleis. Grįžusi į Lietuva Ina pradėjo tyrinėti islamą ir studijuoti doktorantūrą Lietuvos kultūros tyrimų institute. Pati mokslininkė pasakoja, jog grįžus į Lietuvą jautė didelį norą paneigti neteisybę, vyraujančią vakarų pasaulyje apie šią religiją.<br /><br />Pokalbis apie patirtis gyvenant Egipte, islamo tyrinėjimus ir ypatingą šio pasaulio ryšį su mirtimi.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59100155</guid><pubDate>Mon, 18 Mar 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59100155/2024_03_18_3329_1_20240318130234239.mp3" length="44188287" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Gebėjimas išgerti puodelį arbatos dykumoje atsirėmus į uolą niekur neskubant - išskirtinis dalykas“ - pasakoja 15 metų Egipte pragyvenusi Ina Kiseliova - El Marassy. Į šią arabų šalį Ina prieš daugiau nei dešimtmetį atvyko kaip gidė, neturėdama...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Gebėjimas išgerti puodelį arbatos dykumoje atsirėmus į uolą niekur neskubant - išskirtinis dalykas“ - pasakoja 15 metų Egipte pragyvenusi Ina Kiseliova - El Marassy. Į šią arabų šalį Ina prieš daugiau nei dešimtmetį atvyko kaip gidė, neturėdama aiškaus plano, kiek laiko čia praleis. Grįžusi į Lietuva Ina pradėjo tyrinėti islamą ir studijuoti doktorantūrą Lietuvos kultūros tyrimų institute. Pati mokslininkė pasakoja, jog grįžus į Lietuvą jautė didelį norą paneigti neteisybę, vyraujančią vakarų pasaulyje apie šią religiją.<br /><br />Pokalbis apie patirtis gyvenant Egipte, islamo tyrinėjimus ir ypatingą šio pasaulio ryšį su mirtimi.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2762</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Urtė Neniškytė apie egzistencinius klausimus neuromoksle: niekada neturėjau minties, kad siela egzistuoja</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-urte-neniskyte-apie-egzistencinius-klausimus-neuromoksle-niekada-neturejau-minties-kad-siela-egzistuoja--58930095</link><description><![CDATA[„Kaip smegenyse susiformuoja sąmonė mes kol kas negalime sužinoti“ - teigia neuromokslininkė Urtė Neniškytė. Smegenų tyrinėjimai ir jose vykstantys procesai šiuolaikinėje visuomenėje yra tapę tokie įtakingi, jog neretai keičia mūsų suvokimą apie pasaulį. Nors mokslininkai dar negali atsakyti kaip veikia žmogaus ir kitų gyvūnų sąmonė, Urtė Neniškytė pripažįsta, kad smegenų sudėtingumas nebūtinai reiškia, jog esame geriau prisitaikę išlikti už kitus organizmus, kurie galbūt smegenų išvis neturi.<br /><br />Dvylika klausimų apie naujausius smegenų tyrinėjimus su Urte Neniškyte.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58930095</guid><pubDate>Tue, 05 Mar 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58930095/2024_03_04_3329_1_p_20240304130336183.mp3" length="39961884" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kaip smegenyse susiformuoja sąmonė mes kol kas negalime sužinoti“ - teigia neuromokslininkė Urtė Neniškytė. Smegenų tyrinėjimai ir jose vykstantys procesai šiuolaikinėje visuomenėje yra tapę tokie įtakingi, jog neretai keičia mūsų suvokimą apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kaip smegenyse susiformuoja sąmonė mes kol kas negalime sužinoti“ - teigia neuromokslininkė Urtė Neniškytė. Smegenų tyrinėjimai ir jose vykstantys procesai šiuolaikinėje visuomenėje yra tapę tokie įtakingi, jog neretai keičia mūsų suvokimą apie pasaulį. Nors mokslininkai dar negali atsakyti kaip veikia žmogaus ir kitų gyvūnų sąmonė, Urtė Neniškytė pripažįsta, kad smegenų sudėtingumas nebūtinai reiškia, jog esame geriau prisitaikę išlikti už kitus organizmus, kurie galbūt smegenų išvis neturi.<br /><br />Dvylika klausimų apie naujausius smegenų tyrinėjimus su Urte Neniškyte.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2498</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Švedijos šiaurėje už poliarinio rato dirbanti lietuvė gydytoja: pernelyg nuvertiname savo medicinos prieinamumą Lietuvoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-svedijos-siaureje-uz-poliarinio-rato-dirbanti-lietuve-gydytoja-pernelyg-nuvertiname-savo-medicinos-prieinamuma-lietuvoje--58822996</link><description><![CDATA[„Tai gali suteikti ramybę, jei išmoksti gyventi tokios gamtos ritmu“, – apie darbą ir gyvenimą poliarinės nakties sąlygomis pasakoja Švedijos šiaurėje dirbanti lietuvė gydytoja Gabrielė Smilginė. Praleidusi dešimtmetį studijuodama mediciną Lietuvoje, Gabrielė nusprendė savęs ieškoti kitoje šalyje, už poliarinio rato, kurioje klimato sąlygų kontrastingumas paveikia net ir daug metų čia gyvenančių vietinių savijautą. Nors Lietuvoje įprasta girdėti norą lygiuotis į Švedijos visuomenės pasiekimus, gydytoja pripažįsta, kad lietuviai per daug nuvertina savo šalies medicinos prieinamumą.<br /><br />Kaip atrodo gydytojo darbas Švedijos šiaurėje? Koks čia gyvenančių žmonių požiūris į psichikos sveikatą? Ar šioje Skandinavijos šalyje egzistuoja „mobingas“?<br /><br />Pokalbis su šeimos medicinos gydytoja rezidente Gabriele Smilgine.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58822996</guid><pubDate>Mon, 26 Feb 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58822996/2024_02_26_3329_1_p_20240226130408698.mp3" length="35248976" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Tai gali suteikti ramybę, jei išmoksti gyventi tokios gamtos ritmu“, – apie darbą ir gyvenimą poliarinės nakties sąlygomis pasakoja Švedijos šiaurėje dirbanti lietuvė gydytoja Gabrielė Smilginė. Praleidusi dešimtmetį studijuodama mediciną Lietuvoje,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Tai gali suteikti ramybę, jei išmoksti gyventi tokios gamtos ritmu“, – apie darbą ir gyvenimą poliarinės nakties sąlygomis pasakoja Švedijos šiaurėje dirbanti lietuvė gydytoja Gabrielė Smilginė. Praleidusi dešimtmetį studijuodama mediciną Lietuvoje, Gabrielė nusprendė savęs ieškoti kitoje šalyje, už poliarinio rato, kurioje klimato sąlygų kontrastingumas paveikia net ir daug metų čia gyvenančių vietinių savijautą. Nors Lietuvoje įprasta girdėti norą lygiuotis į Švedijos visuomenės pasiekimus, gydytoja pripažįsta, kad lietuviai per daug nuvertina savo šalies medicinos prieinamumą.<br /><br />Kaip atrodo gydytojo darbas Švedijos šiaurėje? Koks čia gyvenančių žmonių požiūris į psichikos sveikatą? Ar šioje Skandinavijos šalyje egzistuoja „mobingas“?<br /><br />Pokalbis su šeimos medicinos gydytoja rezidente Gabriele Smilgine.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2204</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Miškininko Lino Daubaro gyvenimą pakeitė gamtos terapija: yra teorijų, jog žmogus gyventi miške prisitaikęs labiau nei mieste</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-miskininko-lino-daubaro-gyvenima-pakeite-gamtos-terapija-yra-teoriju-jog-zmogus-gyventi-miske-prisitaikes-labiau-nei-mieste--58739423</link><description><![CDATA[„Tai nėra šuniuko pavedžiojimas, grybavimas ar ekskursija“ – teigia miškininkas, gidas ir vienas iš gamtos terapijos pradininkų Lietuvoje Linas Daubaras. Nors pats Linas nėra medikas ar psichologas, jis įsitikinęs, kad visgi nepakankamai vertiname miško poveikį sveikatai. Prieš kelis metus su bendraminčiais įkūręs Lietuvos gamtos terapijos asociaciją, siekia šią terapijos formą integruoti į mūsų sveikatos apsaugos sistemą, ką įgyvendina ir kitos Europos šalys.<br /><br />Pokalbis su miškininku, gidu ir gamtos terapijos entuziastu Linu Daubaru.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58739423</guid><pubDate>Mon, 19 Feb 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58739423/2024_02_19_3329_1_20240219130241552.mp3" length="42181665" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Tai nėra šuniuko pavedžiojimas, grybavimas ar ekskursija“ – teigia miškininkas, gidas ir vienas iš gamtos terapijos pradininkų Lietuvoje Linas Daubaras. Nors pats Linas nėra medikas ar psichologas, jis įsitikinęs, kad visgi nepakankamai vertiname...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Tai nėra šuniuko pavedžiojimas, grybavimas ar ekskursija“ – teigia miškininkas, gidas ir vienas iš gamtos terapijos pradininkų Lietuvoje Linas Daubaras. Nors pats Linas nėra medikas ar psichologas, jis įsitikinęs, kad visgi nepakankamai vertiname miško poveikį sveikatai. Prieš kelis metus su bendraminčiais įkūręs Lietuvos gamtos terapijos asociaciją, siekia šią terapijos formą integruoti į mūsų sveikatos apsaugos sistemą, ką įgyvendina ir kitos Europos šalys.<br /><br />Pokalbis su miškininku, gidu ir gamtos terapijos entuziastu Linu Daubaru.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2637</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Amerikoje užaugęs režisierius Tomas Vengris: mamos didžiausia baimė buvo užauginti amerikietiškus vaikus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-amerikoje-uzauges-rezisierius-tomas-vengris-mamos-didziausia-baime-buvo-uzauginti-amerikietiskus-vaikus--58655358</link><description><![CDATA[„Daug dalykų Amerikoje, kaip ir Lietuvoje man yra svetimi“ - pasakoja JAV užaugęs, bet Lietuvos nepamiršęs režisierius Tomas Vengris. Pats Tomas atskleisdamas išskirtinę savo šeimos istoriją prisimena, kad jo mama visada siekė išlaikyti lietuviškumą ir kalbą, o amerikietiški žaislai ir daiktai jai atrodė nepriimtini. Baigęs kino mokslus prestižiniame Amerikos kino institute Los Andžele, režisierius pripažįsta, kad pasirinko ne Holivudo kryptį. Tomas pasakoja, kad kolegos iš kino industrijos Los Andžele jam pavydi kūrybinės laisvės, kurią jis turi kurdamas čia Europoje.<br /><br />Kaip Tomo Vengrio vaikystė suformavo jo asmenybę? Kodėl Tomas visgi nepaniro į Amerikos kino kultūrą? Kokį vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje atlieka kino režisierius?<br /><br />Dvylika punktų apie režisieriaus gyvenimą su Tomu Vengriu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58655358</guid><pubDate>Mon, 12 Feb 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58655358/2024_02_12_3329_1_p_20240212130404380.mp3" length="40258217" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Daug dalykų Amerikoje, kaip ir Lietuvoje man yra svetimi“ - pasakoja JAV užaugęs, bet Lietuvos nepamiršęs režisierius Tomas Vengris. Pats Tomas atskleisdamas išskirtinę savo šeimos istoriją prisimena, kad jo mama visada siekė išlaikyti lietuviškumą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Daug dalykų Amerikoje, kaip ir Lietuvoje man yra svetimi“ - pasakoja JAV užaugęs, bet Lietuvos nepamiršęs režisierius Tomas Vengris. Pats Tomas atskleisdamas išskirtinę savo šeimos istoriją prisimena, kad jo mama visada siekė išlaikyti lietuviškumą ir kalbą, o amerikietiški žaislai ir daiktai jai atrodė nepriimtini. Baigęs kino mokslus prestižiniame Amerikos kino institute Los Andžele, režisierius pripažįsta, kad pasirinko ne Holivudo kryptį. Tomas pasakoja, kad kolegos iš kino industrijos Los Andžele jam pavydi kūrybinės laisvės, kurią jis turi kurdamas čia Europoje.<br /><br />Kaip Tomo Vengrio vaikystė suformavo jo asmenybę? Kodėl Tomas visgi nepaniro į Amerikos kino kultūrą? Kokį vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje atlieka kino režisierius?<br /><br />Dvylika punktų apie režisieriaus gyvenimą su Tomu Vengriu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2517</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. 13 metų mokslą populiarinantis Ignas Kančys apie jaudinančius atradimus: Mėnulis traukiasi ir ten vyksta žemės drebėjimai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-13-metu-moksla-populiarinantis-ignas-kancys-apie-jaudinancius-atradimus-menulis-traukiasi-ir-ten-vyksta-zemes-drebejimai--58573493</link><description><![CDATA[„Sunku patikėti, kad vis dar yra žmonių tikinčių plokščios Žemės teorija“ - stebisi mokslo populiarintojas ir laidos „Mokslo sriuba“ vedėjas Ignas Kančys. Per daugiau nei dešimtmetį kuriant kultinę mokslo laidą, Ignas tapo savotišku personažu, kurio susidomėjimas įvairiomis mokslo sritimis užkrečia. Pats Ignas pripažįsta, jog gyvename atradimų laikais ir galime asmeniškai kiekvienas tai išgyventi, jei tik būsime smalsūs.<br /><br />Kuo ypatinga Islandijos vulkanizmas? Kaip tai gali padėti kovojant su klimato kaita? Kada sugrįšime į Mėnulį ir kaip ten gyvensime?<br /><br />Dvylika temų apie Igną Kančį ir jį dominančias mokslo temas.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58573493</guid><pubDate>Mon, 05 Feb 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58573493/2024_02_05_3329_1_20240205130333153.mp3" length="43728950" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Sunku patikėti, kad vis dar yra žmonių tikinčių plokščios Žemės teorija“ - stebisi mokslo populiarintojas ir laidos „Mokslo sriuba“ vedėjas Ignas Kančys. Per daugiau nei dešimtmetį kuriant kultinę mokslo laidą, Ignas tapo savotišku personažu, kurio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Sunku patikėti, kad vis dar yra žmonių tikinčių plokščios Žemės teorija“ - stebisi mokslo populiarintojas ir laidos „Mokslo sriuba“ vedėjas Ignas Kančys. Per daugiau nei dešimtmetį kuriant kultinę mokslo laidą, Ignas tapo savotišku personažu, kurio susidomėjimas įvairiomis mokslo sritimis užkrečia. Pats Ignas pripažįsta, jog gyvename atradimų laikais ir galime asmeniškai kiekvienas tai išgyventi, jei tik būsime smalsūs.<br /><br />Kuo ypatinga Islandijos vulkanizmas? Kaip tai gali padėti kovojant su klimato kaita? Kada sugrįšime į Mėnulį ir kaip ten gyvensime?<br /><br />Dvylika temų apie Igną Kančį ir jį dominančias mokslo temas.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2734</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. „Tuku tuku“ ar „bum bum skiniukas“ - 90-ųjų vaikystę tirianti Goda Damaševičiūtė: norėjau tyrinėti tai, kas keista ir nepaaiškinama</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-tuku-tuku-ar-bum-bum-skiniukas-90-uju-vaikyste-tirianti-goda-damaseviciute-norejau-tyrineti-tai-kas-keista-ir-nepaaiskinama--58498149</link><description><![CDATA[„Dabar suprantu, kodėl draugei į svečius leisdavo pasikviesti tik vieną vaiką“ - apie savo vaikystę pasakoja sociologė Goda Damaševičiūtė, tyrinėjanti vaikų patirtis pereinamuoju laikotarpiu Lietuvoje tarp 1985 ir 1999 metų. Skiriasi ne tik žaidimai, bet ir prasmės, kurių tikrai neanalizavome būdami vaikais.<br /><br />Kodėl suolelis kieme be lentų, o krepšinio lankas be tinklelio? Ar karas tarp vaikų, iš tiesų tiesiog žaidimas?<br /><br />Pokalbis su Vilniaus universiteto sociologijos doktorante Goda Damaševičiūte.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58498149</guid><pubDate>Mon, 29 Jan 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58498149/2024_01_29_3329_1_20240129130258369.mp3" length="43501580" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Dabar suprantu, kodėl draugei į svečius leisdavo pasikviesti tik vieną vaiką“ - apie savo vaikystę pasakoja sociologė Goda Damaševičiūtė, tyrinėjanti vaikų patirtis pereinamuoju laikotarpiu Lietuvoje tarp 1985 ir 1999 metų. Skiriasi ne tik žaidimai,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Dabar suprantu, kodėl draugei į svečius leisdavo pasikviesti tik vieną vaiką“ - apie savo vaikystę pasakoja sociologė Goda Damaševičiūtė, tyrinėjanti vaikų patirtis pereinamuoju laikotarpiu Lietuvoje tarp 1985 ir 1999 metų. Skiriasi ne tik žaidimai, bet ir prasmės, kurių tikrai neanalizavome būdami vaikais.<br /><br />Kodėl suolelis kieme be lentų, o krepšinio lankas be tinklelio? Ar karas tarp vaikų, iš tiesų tiesiog žaidimas?<br /><br />Pokalbis su Vilniaus universiteto sociologijos doktorante Goda Damaševičiūte.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2719</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Monika Mačiulienė apie mokslo klaidas ir reputaciją: mokslininkai kenčia nuo įvaizdžio, kad jie niekada neklysta</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-monika-maciuliene-apie-mokslo-klaidas-ir-reputacija-mokslininkai-kencia-nuo-ivaizdzio-kad-jie-niekada-neklysta--58416815</link><description><![CDATA[„Neteisinga, kad tiek daug mokslininkų dirba, bet niekas nesupranta, ką jie daro“,– teigia mokslininkė Monika Mačiulienė, kuri pripažįsta, kad per daug metų įsišaknijęs užsidariusių mokslininkų įvaizdis turi keistis. Monika pasakoja, kad pasaulyje vis plačiau kalbama apie paprastų žmonių įsitraukimą į mokslo projektus, kuriuose lavinamas ne tik kritinis mąstymas, bet ir atliekami neįtikėtini atradimai. Vienas iš pavyzdžių susijęs su kosmoso tyrinėjimais, kuomet paprastas pilietis 2020 metais, nagrinėjant NASA paviešintus duomenis, atrado naują planetą.<br /><br />Ar tai įmanoma ir Lietuvoje?<br /><br />Dvylika punktų apie mokslininko įvaizdį, mokslo klaidas ir visuomenės įsitraukimą į svarbiausius žmonijos atradimus su VILNIUS TECH Piliečių mokslo centro vadove dr. Monika Mačiulienė.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58416815</guid><pubDate>Mon, 22 Jan 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58416815/2024_01_22_3329_1_20240122130248657.mp3" length="43672108" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Neteisinga, kad tiek daug mokslininkų dirba, bet niekas nesupranta, ką jie daro“,– teigia mokslininkė Monika Mačiulienė, kuri pripažįsta, kad per daug metų įsišaknijęs užsidariusių mokslininkų įvaizdis turi keistis. Monika pasakoja, kad pasaulyje vis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Neteisinga, kad tiek daug mokslininkų dirba, bet niekas nesupranta, ką jie daro“,– teigia mokslininkė Monika Mačiulienė, kuri pripažįsta, kad per daug metų įsišaknijęs užsidariusių mokslininkų įvaizdis turi keistis. Monika pasakoja, kad pasaulyje vis plačiau kalbama apie paprastų žmonių įsitraukimą į mokslo projektus, kuriuose lavinamas ne tik kritinis mąstymas, bet ir atliekami neįtikėtini atradimai. Vienas iš pavyzdžių susijęs su kosmoso tyrinėjimais, kuomet paprastas pilietis 2020 metais, nagrinėjant NASA paviešintus duomenis, atrado naują planetą.<br /><br />Ar tai įmanoma ir Lietuvoje?<br /><br />Dvylika punktų apie mokslininko įvaizdį, mokslo klaidas ir visuomenės įsitraukimą į svarbiausius žmonijos atradimus su VILNIUS TECH Piliečių mokslo centro vadove dr. Monika Mačiulienė.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2730</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Prieš 20 metų Vladas Bartochevis gimtąją Braziliją iškeitė į Lietuvą: turėjau daug lūkesčių, kurie atvykus iškart sugriuvo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-pries-20-metu-vladas-bartochevis-gimtaja-brazilija-iskeite-i-lietuva-turejau-daug-lukesciu-kurie-atvykus-iskart-sugriuvo--58305176</link><description><![CDATA[„Atvykau į Lietuvą kurti naujo gyvenimo mokėdamas tik portugalų kalbą“ - atvirauja prieš 20 metų gimtąją Braziliją palikęs Vladas Bartochevis. Turėdamas lietuviškų šaknų ir niekada nesilankęs užsienio šalyje, Vladas pabaigęs mokyklą nusprendė pakeisti gyvenimą radikaliai. Iš daugiau nei 200 mln. gyventojų turinčios šalies Vladas persikėlė gyventi į mažą Europos šalį. Kaip pasakoja pats Vladas, čia jo laukė sugriuvę lūkesčiai ir iššūkių keliantys kultūriniai skirtumai.<br /><br />Dvylika punktų apie 20 metų Lietuvoje kurtą gyvenimą ir imigranto sunkumus su sociologijos mokslų daktaru Vladu Bartocheviu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58305176</guid><pubDate>Mon, 15 Jan 2024 10:07:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58305176/2024_01_15_3329_1_20240115130249228.mp3" length="44556927" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Atvykau į Lietuvą kurti naujo gyvenimo mokėdamas tik portugalų kalbą“ - atvirauja prieš 20 metų gimtąją Braziliją palikęs Vladas Bartochevis. Turėdamas lietuviškų šaknų ir niekada nesilankęs užsienio šalyje, Vladas pabaigęs mokyklą nusprendė pakeisti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Atvykau į Lietuvą kurti naujo gyvenimo mokėdamas tik portugalų kalbą“ - atvirauja prieš 20 metų gimtąją Braziliją palikęs Vladas Bartochevis. Turėdamas lietuviškų šaknų ir niekada nesilankęs užsienio šalyje, Vladas pabaigęs mokyklą nusprendė pakeisti gyvenimą radikaliai. Iš daugiau nei 200 mln. gyventojų turinčios šalies Vladas persikėlė gyventi į mažą Europos šalį. Kaip pasakoja pats Vladas, čia jo laukė sugriuvę lūkesčiai ir iššūkių keliantys kultūriniai skirtumai.<br /><br />Dvylika punktų apie 20 metų Lietuvoje kurtą gyvenimą ir imigranto sunkumus su sociologijos mokslų daktaru Vladu Bartocheviu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2785</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Rašytoja Gabija Grušaitė apie ateities prognozes 7-erius metus rašytame romane: jaučiuosi labiau tyrėja, o ne rašytoja</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-rasytoja-gabija-grusaite-apie-ateities-prognozes-7-erius-metus-rasytame-romane-jauciuosi-labiau-tyreja-o-ne-rasytoja--58230051</link><description><![CDATA[„Nėra jokio objektyvaus fakto, kuris patvirtintų žmogaus dominavimą šioje planetoje“, - teigia rašytoja Gabija Grušaitė, septynerius metus rašiusi trečiąjį savo romaną „Grybo sapnas“, kuriame tyrinėja ne tik žmonių tarpusavio santykius, bet ir galimą planetos ateitį.<br /><br />Naujoje savo knygoje Gabija sužadina vaizduotę kurdama menamą ateitį, kurioje apie žmogaus sąmonę žinome kiek daugiau nei šiandien. Grybo sapno teorija, teigianti, kad visa mūsų realybė iš tiesų yra iliuzija, sukurta kūno viduje gyvenančio grybo, yra įkvėpta šiuolaikinio mokslo faktų, teigiančių, kad žmogaus žarnyne gyvenantys mikroorganizmai turi ryškios įtakos mūsų smegenims ir bendrai savijautai.<br /><br />Dvylika punktų apie grybo sapnus ir asmenines patirtis su rašytoja Gabija Grušaite.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58230051</guid><pubDate>Mon, 08 Jan 2024 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58230051/2024_01_08_3329_1_20240108130320485.mp3" length="44129355" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Nėra jokio objektyvaus fakto, kuris patvirtintų žmogaus dominavimą šioje planetoje“, - teigia rašytoja Gabija Grušaitė, septynerius metus rašiusi trečiąjį savo romaną „Grybo sapnas“, kuriame tyrinėja ne tik žmonių tarpusavio santykius, bet ir galimą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Nėra jokio objektyvaus fakto, kuris patvirtintų žmogaus dominavimą šioje planetoje“, - teigia rašytoja Gabija Grušaitė, septynerius metus rašiusi trečiąjį savo romaną „Grybo sapnas“, kuriame tyrinėja ne tik žmonių tarpusavio santykius, bet ir galimą planetos ateitį.<br /><br />Naujoje savo knygoje Gabija sužadina vaizduotę kurdama menamą ateitį, kurioje apie žmogaus sąmonę žinome kiek daugiau nei šiandien. Grybo sapno teorija, teigianti, kad visa mūsų realybė iš tiesų yra iliuzija, sukurta kūno viduje gyvenančio grybo, yra įkvėpta šiuolaikinio mokslo faktų, teigiančių, kad žmogaus žarnyne gyvenantys mikroorganizmai turi ryškios įtakos mūsų smegenims ir bendrai savijautai.<br /><br />Dvylika punktų apie grybo sapnus ir asmenines patirtis su rašytoja Gabija Grušaite.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2759</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Ornitologas Marius Karlonas apie kasdieninius nuotykius gamtoje: įlūžau į užšalusį dumblą esant -20°C</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-ornitologas-marius-karlonas-apie-kasdieninius-nuotykius-gamtoje-iluzau-i-uzsalusi-dumbla-esant-20-c--58117449</link><description><![CDATA[„Net vaikštant gatve girdžiu kiekvieną trakštelėjimą ir judesį“, - apie savo darbą pasakoja ornitologas Marius Karlonas.<br /><br />Kaip atrodo ornitologo kasdienybė? Ar tai iš tiesų toks romantiškas darbas? Marius teigia, kad tai kaip meilė: pirmus metus esi apsvaigęs, o vėliau pradedi pastebėti problemas. Jis yra įsitikinęs, kad visų pirma gamtininkas turi būti visuomenės švietėjas, nes žinios apie nykstančias rūšis ir kenčiančią gamtą gulėdamos stalčiuje problemų neišspręs.<br /><br />Pokalbis apie gamtinį turizmą, paukščių genialumą ir kasdieninius nuotykius su „Ornitostogų“ įkūrėju, ornitologu Mariumi Karlonu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58117449</guid><pubDate>Mon, 25 Dec 2023 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58117449/2023_12_25_3329_1_20231225130412252.mp3" length="46462402" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Net vaikštant gatve girdžiu kiekvieną trakštelėjimą ir judesį“, - apie savo darbą pasakoja ornitologas Marius Karlonas.

Kaip atrodo ornitologo kasdienybė? Ar tai iš tiesų toks romantiškas darbas? Marius teigia, kad tai kaip meilė: pirmus metus esi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Net vaikštant gatve girdžiu kiekvieną trakštelėjimą ir judesį“, - apie savo darbą pasakoja ornitologas Marius Karlonas.<br /><br />Kaip atrodo ornitologo kasdienybė? Ar tai iš tiesų toks romantiškas darbas? Marius teigia, kad tai kaip meilė: pirmus metus esi apsvaigęs, o vėliau pradedi pastebėti problemas. Jis yra įsitikinęs, kad visų pirma gamtininkas turi būti visuomenės švietėjas, nes žinios apie nykstančias rūšis ir kenčiančią gamtą gulėdamos stalčiuje problemų neišspręs.<br /><br />Pokalbis apie gamtinį turizmą, paukščių genialumą ir kasdieninius nuotykius su „Ornitostogų“ įkūrėju, ornitologu Mariumi Karlonu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2904</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Chirurgas Žilvinas Dambrauskas apie gydytojo kasdienybę: chirurgija – kaip šachmatai, privalai pasiruošti daug galimų ėjimų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-chirurgas-zilvinas-dambrauskas-apie-gydytojo-kasdienybe-chirurgija-kaip-sachmatai-privalai-pasiruosti-daug-galimu-ejimu--58045306</link><description><![CDATA[„Didžiausias ateities iššūkis tobulėjančioje medicinoje - sugebėti išlaikyti artimą ryšį su pacientu“, - teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Žilvinas Dambrauskas. Dar visai neseniai būti operuojamam roboto instrumentais, o ne chirurgo rankos prisilietimu atrodė neįtikėtina. Net ir sparčiai tobulėjant medicinai, sveikatos klausimai nuolat persipina su mokslo įrodymais ir mūsų įsitikinimais ar nuomone.<br /><br />Tad kuo iš tiesų pasitikėti, sprendžiant savo sveikatos klausimus?<br /><br />Pokalbis su LSMU Įrodymais pagrįstos medicinos centro vadovu, pilvo chirurgu prof. Žilvinu Dambrausku apie gydytojo chirurgo kasdienybę, nuolatinį žongliravimą tarp įsitikinimų, nuojautos, pacientų lūkesčių ir mokslo įrodymų.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58045306</guid><pubDate>Mon, 18 Dec 2023 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58045306/2023_12_18_3329_1_20231218130306561.mp3" length="42043320" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Didžiausias ateities iššūkis tobulėjančioje medicinoje - sugebėti išlaikyti artimą ryšį su pacientu“, - teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Žilvinas Dambrauskas. Dar visai neseniai būti operuojamam roboto instrumentais, o ne chirurgo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Didžiausias ateities iššūkis tobulėjančioje medicinoje - sugebėti išlaikyti artimą ryšį su pacientu“, - teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Žilvinas Dambrauskas. Dar visai neseniai būti operuojamam roboto instrumentais, o ne chirurgo rankos prisilietimu atrodė neįtikėtina. Net ir sparčiai tobulėjant medicinai, sveikatos klausimai nuolat persipina su mokslo įrodymais ir mūsų įsitikinimais ar nuomone.<br /><br />Tad kuo iš tiesų pasitikėti, sprendžiant savo sveikatos klausimus?<br /><br />Pokalbis su LSMU Įrodymais pagrįstos medicinos centro vadovu, pilvo chirurgu prof. Žilvinu Dambrausku apie gydytojo chirurgo kasdienybę, nuolatinį žongliravimą tarp įsitikinimų, nuojautos, pacientų lūkesčių ir mokslo įrodymų.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2628</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Dešimtmetį tyrinėjęs ir vyrų alkoholizmo patirtis rinkęs Daumantas Stumbrys: po kai kurių pokalbių negalėjau atsigauti visą savaitę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-desimtmeti-tyrinejes-ir-vyru-alkoholizmo-patirtis-rinkes-daumantas-stumbrys-po-kai-kuriu-pokalbiu-negalejau-atsigauti-visa-savaite--57972843</link><description><![CDATA[„Tai tarsi loterija - visi vartoja, o dalis tampa priklausomais“, - visuomenės tyrinėtojas Daumantas Stumbrys savo knygoje „Žalingos alkoholio vartojimo praktikos Lietuvoje“ atskleidžia, kaip lietuvių tautoje lėtiškai rusenančią alkoholio vartojimo kultūrą veikė tris dešimtmečius nepriklausomybėje vykstantys gyvenimai. Daugiau nei dešimtmetį tyrinėjęs ir surinkęs paprastų žmonių istorijas, mokslininkas leidžia pažvelgti į visuomenėje sukurto vyriškumo bruožus ir trapią ribą tarp savidestrukcijos.<br /><br />Dvylika punktų apie tai, kaip Lietuvoje susiformavo ypatingai sudėtinga alkoholio vartojimo kultūra. Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininku, sociologu, demografu Daumantu Stumbriu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57972843</guid><pubDate>Mon, 11 Dec 2023 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57972843/2023_12_11_3329_1_20231211093539967.mp3" length="40509526" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Tai tarsi loterija - visi vartoja, o dalis tampa priklausomais“, - visuomenės tyrinėtojas Daumantas Stumbrys savo knygoje „Žalingos alkoholio vartojimo praktikos Lietuvoje“ atskleidžia, kaip lietuvių tautoje lėtiškai rusenančią alkoholio vartojimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Tai tarsi loterija - visi vartoja, o dalis tampa priklausomais“, - visuomenės tyrinėtojas Daumantas Stumbrys savo knygoje „Žalingos alkoholio vartojimo praktikos Lietuvoje“ atskleidžia, kaip lietuvių tautoje lėtiškai rusenančią alkoholio vartojimo kultūrą veikė tris dešimtmečius nepriklausomybėje vykstantys gyvenimai. Daugiau nei dešimtmetį tyrinėjęs ir surinkęs paprastų žmonių istorijas, mokslininkas leidžia pažvelgti į visuomenėje sukurto vyriškumo bruožus ir trapią ribą tarp savidestrukcijos.<br /><br />Dvylika punktų apie tai, kaip Lietuvoje susiformavo ypatingai sudėtinga alkoholio vartojimo kultūra. Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininku, sociologu, demografu Daumantu Stumbriu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2532</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Gabius vaikus tyrinėjanti mokslininkė Misiūnienė: 80 proc. lemia prigimtis, visa kita – aplinkos įtaka ir atsitiktinumas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-gabius-vaikus-tyrinejanti-mokslininke-misiuniene-80-proc-lemia-prigimtis-visa-kita-aplinkos-itaka-ir-atsitiktinumas--57903807</link><description><![CDATA[Kasdieninėje gyvenimo veikloje, turėdami savo stiprybių ir silpnybių, turbūt kiekvienam būtų nesudėtinga prisiminti tokių artimos aplinkos žmonių, kurių gabumai kokioje nors specifinėje srityje viršijo įprastos vidutinybės sugebėjimus. Dažnai tokiais žmonėmis mes žavimės, vadiname juos talentingais, kai kurie iš jų tampa net pasaulyje žinomais mokslininkais, vedančiais mus į dar labiau ištobulintą ateitį, tačiau kartais gyvenimai gali pasisukti ir kita kryptimi.<br /><br />„4 iš 10 gabių asmenų nerealizuoja savo sugebėjimų“, – teigia dr. Jurga Misiūnienė, kuri gilinasi į tai, kokiomis sąlygomis gabių žmonių stiprybės puoselėjamos ir nepamirštamos. Mokslininkė mano, kad ypatingų gebėjimų vaikams šiuolaikinėje švietimo sistemoje neskiriamas pakankamas dėmesys ir jie lieka paraštėse visam gyvenimui.<br /><br />Kokia yra gabumo prigimtis? Ką galime dėl jo padaryti? Galbūt dėmesį reikėtų skirti savo silpnybėms, o ne stiprybėms?<br /><br />Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros lektore dr. Jurga Misiūniene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57903807</guid><pubDate>Mon, 04 Dec 2023 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57903807/2023_12_04_3329_1_20231204113331282.mp3" length="40206817" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kasdieninėje gyvenimo veikloje, turėdami savo stiprybių ir silpnybių, turbūt kiekvienam būtų nesudėtinga prisiminti tokių artimos aplinkos žmonių, kurių gabumai kokioje nors specifinėje srityje viršijo įprastos vidutinybės sugebėjimus. Dažnai tokiais...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kasdieninėje gyvenimo veikloje, turėdami savo stiprybių ir silpnybių, turbūt kiekvienam būtų nesudėtinga prisiminti tokių artimos aplinkos žmonių, kurių gabumai kokioje nors specifinėje srityje viršijo įprastos vidutinybės sugebėjimus. Dažnai tokiais žmonėmis mes žavimės, vadiname juos talentingais, kai kurie iš jų tampa net pasaulyje žinomais mokslininkais, vedančiais mus į dar labiau ištobulintą ateitį, tačiau kartais gyvenimai gali pasisukti ir kita kryptimi.<br /><br />„4 iš 10 gabių asmenų nerealizuoja savo sugebėjimų“, – teigia dr. Jurga Misiūnienė, kuri gilinasi į tai, kokiomis sąlygomis gabių žmonių stiprybės puoselėjamos ir nepamirštamos. Mokslininkė mano, kad ypatingų gebėjimų vaikams šiuolaikinėje švietimo sistemoje neskiriamas pakankamas dėmesys ir jie lieka paraštėse visam gyvenimui.<br /><br />Kokia yra gabumo prigimtis? Ką galime dėl jo padaryti? Galbūt dėmesį reikėtų skirti savo silpnybėms, o ne stiprybėms?<br /><br />Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros lektore dr. Jurga Misiūniene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2513</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Pažintis su Šveicarijoje dirbančia spalvų tyrinėtoja Domicele Jonauskaite - ar „cepelininis“ dangus iš tiesų veikia mūsų emocijas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-pazintis-su-sveicarijoje-dirbancia-spalvu-tyrinetoja-domicele-jonauskaite-ar-cepelininis-dangus-is-tiesu-veikia-musu-emocijas--57818282</link><description><![CDATA[Ar „cepelininis“ dangus iš tiesų veikia kiekvieną lietuvį? Kokius mitus apie spalvas jau gali paneigti mokslininkai? Kodėl spalvos yra universali kalba, kurią supranta žmonės iš skirtingų kultūrų?<br /><br />Mokslininkė, psichologijos mokslų daktarė Domicelė Jonauskaitė gyvendama Šveicarijoje, beveik dešimtmetį tyrinėja spalvas ir bando atsakyti su kokiomis emocijomis mes jas asocijuojame bei kaip jos mus veikia.<br /><br />Pokalbis ir pažintis su Domicelės mokslinėmis spalvų patirtimis.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57818282</guid><pubDate>Mon, 27 Nov 2023 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57818282/2023_11_27_3329_1_20231127130248965.mp3" length="44328303" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar „cepelininis“ dangus iš tiesų veikia kiekvieną lietuvį? Kokius mitus apie spalvas jau gali paneigti mokslininkai? Kodėl spalvos yra universali kalba, kurią supranta žmonės iš skirtingų kultūrų?

Mokslininkė, psichologijos mokslų daktarė Domicelė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar „cepelininis“ dangus iš tiesų veikia kiekvieną lietuvį? Kokius mitus apie spalvas jau gali paneigti mokslininkai? Kodėl spalvos yra universali kalba, kurią supranta žmonės iš skirtingų kultūrų?<br /><br />Mokslininkė, psichologijos mokslų daktarė Domicelė Jonauskaitė gyvendama Šveicarijoje, beveik dešimtmetį tyrinėja spalvas ir bando atsakyti su kokiomis emocijomis mes jas asocijuojame bei kaip jos mus veikia.<br /><br />Pokalbis ir pažintis su Domicelės mokslinėmis spalvų patirtimis.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2771</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Pramogų pasaulį kritikuojanti ir muzikos terapiją atradusi Migloko: mano traumos įvyko vaikystėje, kai kitiems atrodžiau per laisva</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-pramogu-pasauli-kritikuojanti-ir-muzikos-terapija-atradusi-migloko-mano-traumos-ivyko-vaikysteje-kai-kitiems-atrodziau-per-laisva--57727372</link><description><![CDATA[„Visi esame muzikos terapijoje, bet tik muzikos terapeutai tai žino“ - pasakoja Miglė Vilčiauskaitė-Migloko šiuo metu besigilinanti į muzikos terapinį poveikį ir drąsiai kritikuojanti pramogų pasaulį, kuriame praleido ne vienerius metus. Kūrybą pradėjusi ankstyvoje vaikystėje, Miglė savo vietą profesionalioje scenoje surado dar paauglystėje. Per šį laikotarpį jos gyvenime ir karjeroje įvyko ne vienas pasikeitimas. Šiuo metu Miglė rengdama dainavimo užsiėmimus ir kurdama į įprastus standartus netelpančią muziką, teigia, kad dainuoti gali kiekvienas bei kviečia susidraugauti su savo balsu, nesistengiant kažkam įtikti.<br /><br />Ar iš tiesų visuomenė į savo gyvenimą bijo žvelgti kūrybiškai? Kaip nebijoti ir susidraugauti su laisve, kurią aplinkinių žvilgsniai kartais suvaržo?<br /><br />Atsakymai pokalbyje su kompozitore, atlikėja, būsima muzikos terapeute Migle Vilčiauskaite-Migloko.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57727372</guid><pubDate>Mon, 20 Nov 2023 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57727372/2023_11_20_3329_1_p_20231120130307769.mp3" length="41699339" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Visi esame muzikos terapijoje, bet tik muzikos terapeutai tai žino“ - pasakoja Miglė Vilčiauskaitė-Migloko šiuo metu besigilinanti į muzikos terapinį poveikį ir drąsiai kritikuojanti pramogų pasaulį, kuriame praleido ne vienerius metus. Kūrybą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Visi esame muzikos terapijoje, bet tik muzikos terapeutai tai žino“ - pasakoja Miglė Vilčiauskaitė-Migloko šiuo metu besigilinanti į muzikos terapinį poveikį ir drąsiai kritikuojanti pramogų pasaulį, kuriame praleido ne vienerius metus. Kūrybą pradėjusi ankstyvoje vaikystėje, Miglė savo vietą profesionalioje scenoje surado dar paauglystėje. Per šį laikotarpį jos gyvenime ir karjeroje įvyko ne vienas pasikeitimas. Šiuo metu Miglė rengdama dainavimo užsiėmimus ir kurdama į įprastus standartus netelpančią muziką, teigia, kad dainuoti gali kiekvienas bei kviečia susidraugauti su savo balsu, nesistengiant kažkam įtikti.<br /><br />Ar iš tiesų visuomenė į savo gyvenimą bijo žvelgti kūrybiškai? Kaip nebijoti ir susidraugauti su laisve, kurią aplinkinių žvilgsniai kartais suvaržo?<br /><br />Atsakymai pokalbyje su kompozitore, atlikėja, būsima muzikos terapeute Migle Vilčiauskaite-Migloko.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2607</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Biologės Marijos gyvenime vorų tyrinėjimą pakeitė psichoterapijos studijos: bijome mirties, kai žinome, kad dar kažko nepadarėme</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-biologes-marijos-gyvenime-voru-tyrinejima-pakeite-psichoterapijos-studijos-bijome-mirties-kai-zinome-kad-dar-kazko-nepadareme--57616445</link><description><![CDATA[Kaip vorų tyrinėjimas ir biologija gali būti susiję su psichoterapija? Iš pirmo žvilgsnio dvi nesuderinamos specialybės mokslų daktarės Marijos Biteniekytės gyvenime iš tiesų papildo viena kitą. Pati Marija pripažįsta, kad būtų neteisinga save slopinti bei nebandyti ieškoti savęs ir kitose profesijose: „Noriu būti ten, kur jaučiuosi gyva, kur verda gyvenimo sultys“. Nors šiuo metu mokslų daktarė ne tik dėsto biologiją universitete, drauge yra ir psichologijos studentė, psichoterapijos kursantė, kaniterapijos entuziastė bei jogos mokytoja.<br /><br />Kaip nebijoti gyvenimo ir profesinio pokyčio?<br /><br />Dvylika akimirkų apie kontrastingą gyvenimą su dr. Marija Biteniekyte.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57616445</guid><pubDate>Mon, 13 Nov 2023 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57616445/2023_11_13_3329_1_20231113130320709.mp3" length="40638559" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip vorų tyrinėjimas ir biologija gali būti susiję su psichoterapija? Iš pirmo žvilgsnio dvi nesuderinamos specialybės mokslų daktarės Marijos Biteniekytės gyvenime iš tiesų papildo viena kitą. Pati Marija pripažįsta, kad būtų neteisinga save...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip vorų tyrinėjimas ir biologija gali būti susiję su psichoterapija? Iš pirmo žvilgsnio dvi nesuderinamos specialybės mokslų daktarės Marijos Biteniekytės gyvenime iš tiesų papildo viena kitą. Pati Marija pripažįsta, kad būtų neteisinga save slopinti bei nebandyti ieškoti savęs ir kitose profesijose: „Noriu būti ten, kur jaučiuosi gyva, kur verda gyvenimo sultys“. Nors šiuo metu mokslų daktarė ne tik dėsto biologiją universitete, drauge yra ir psichologijos studentė, psichoterapijos kursantė, kaniterapijos entuziastė bei jogos mokytoja.<br /><br />Kaip nebijoti gyvenimo ir profesinio pokyčio?<br /><br />Dvylika akimirkų apie kontrastingą gyvenimą su dr. Marija Biteniekyte.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2540</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Meilės tyrinėtojas Linas Jakučionis apie ateities santykius: žmonių vienišumas veda visuomenę prie romantinių santykių su robotais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-meiles-tyrinetojas-linas-jakucionis-apie-ateities-santykius-zmoniu-vienisumas-veda-visuomene-prie-romantiniu-santykiu-su-robotais--57531597</link><description><![CDATA[Kas yra meilė? Klausimas į kuri atsakyti atrodytų beveik neįmanoma, tačiau kiekvienas tvirtai tikime, kad žinome, kas ji yra. Nors gyvybės mokslų atstovai meilę pavadintų tiesiog cheminių procesų nulemtą prieraišumą individui, kuomet mūsų smegenyse išsiskiria meilės hormonas oksitocinas, visgi ją kiekvienas suprantame skirtingai, o taip pat turime įsitikinimus, kas ką gali ir ko negali mylėti.<br /><br />Sociologas Linas Jakučionis gilinosi ne tik į tai kaip nepriklausomos Lietuvos pradžioje užaugę vilniečiai aiškina meilės reiškinį, bet ir bandė suprasti, ką lietuviai galvoja apie romantinius santykius su humanoidiniais robotais.<br /><br />Pokalbis su sociologu Linu Jakučioniu apie besikeičiančią meilės sampratą, jos (i)racionalumą ir jausmus robotams.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57531597</guid><pubDate>Mon, 06 Nov 2023 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57531597/2023_11_06_3329_1_20231106130302175.mp3" length="42481759" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas yra meilė? Klausimas į kuri atsakyti atrodytų beveik neįmanoma, tačiau kiekvienas tvirtai tikime, kad žinome, kas ji yra. Nors gyvybės mokslų atstovai meilę pavadintų tiesiog cheminių procesų nulemtą prieraišumą individui, kuomet mūsų smegenyse...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas yra meilė? Klausimas į kuri atsakyti atrodytų beveik neįmanoma, tačiau kiekvienas tvirtai tikime, kad žinome, kas ji yra. Nors gyvybės mokslų atstovai meilę pavadintų tiesiog cheminių procesų nulemtą prieraišumą individui, kuomet mūsų smegenyse išsiskiria meilės hormonas oksitocinas, visgi ją kiekvienas suprantame skirtingai, o taip pat turime įsitikinimus, kas ką gali ir ko negali mylėti.<br /><br />Sociologas Linas Jakučionis gilinosi ne tik į tai kaip nepriklausomos Lietuvos pradžioje užaugę vilniečiai aiškina meilės reiškinį, bet ir bandė suprasti, ką lietuviai galvoja apie romantinius santykius su humanoidiniais robotais.<br /><br />Pokalbis su sociologu Linu Jakučioniu apie besikeičiančią meilės sampratą, jos (i)racionalumą ir jausmus robotams.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2656</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Sunkią žarnyno ligą mitybos žiniomis suvaldęs mokslininkas: kūnas nuolat siunčia signalus, kas jam nepatinka, tik mes to neskaitome</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-sunkia-zarnyno-liga-mitybos-ziniomis-suvaldes-mokslininkas-kunas-nuolat-siuncia-signalus-kas-jam-nepatinka-tik-mes-to-neskaitome--57440651</link><description><![CDATA[„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas nutinka su valgomu produktu, kai jis nukeliauja į mūsų žarnyną“ - teigia mokslininkas Tomas Vaičiūnas, savo žiniomis suvaldęs žarnyno skausmus, sergant Krono liga. Ne tik išbandęs savo kūnu, bet ir pasisėmęs patirties iš labiausiai pažengusių pasaulio mokslininkų, Tomas Lietuvoje pasigenda požiūrio, jog pokyčiai gyvensenoje ir mityboje, lygiai taip pat kaip ir vaistai, gali gydyti.<br /><br />Kaip atrodė Tomo eksperimentai, bandant suvaldyti ligą? Ar jau galima atsakyti, kokia mityba tinkamiausia žmogui? Ko galime pasimokyti iš sveikiausių pasaulio regionų?<br /><br />Pokalbis su mokslininku, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektoriumi, gyvensenos medicinos studijų programos Lietuvoje iniciatoriumi dr. Tomu Vaičiūnu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57440651</guid><pubDate>Mon, 30 Oct 2023 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57440651/2023_10_30_3329_1_20231030130349812.mp3" length="42768479" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas nutinka su valgomu produktu, kai jis nukeliauja į mūsų žarnyną“ - teigia mokslininkas Tomas Vaičiūnas, savo žiniomis suvaldęs žarnyno skausmus, sergant Krono liga. Ne tik išbandęs savo kūnu, bet ir pasisėmęs...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas nutinka su valgomu produktu, kai jis nukeliauja į mūsų žarnyną“ - teigia mokslininkas Tomas Vaičiūnas, savo žiniomis suvaldęs žarnyno skausmus, sergant Krono liga. Ne tik išbandęs savo kūnu, bet ir pasisėmęs patirties iš labiausiai pažengusių pasaulio mokslininkų, Tomas Lietuvoje pasigenda požiūrio, jog pokyčiai gyvensenoje ir mityboje, lygiai taip pat kaip ir vaistai, gali gydyti.<br /><br />Kaip atrodė Tomo eksperimentai, bandant suvaldyti ligą? Ar jau galima atsakyti, kokia mityba tinkamiausia žmogui? Ko galime pasimokyti iš sveikiausių pasaulio regionų?<br /><br />Pokalbis su mokslininku, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektoriumi, gyvensenos medicinos studijų programos Lietuvoje iniciatoriumi dr. Tomu Vaičiūnu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2673</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Psichiatrė apie žmones, kurie vis dažniau sau nusistato psichikos sutrikimus: tai pagalbos šauksmas aplinkiniams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-psichiatre-apie-zmones-kurie-vis-dazniau-sau-nusistato-psichikos-sutrikimus-tai-pagalbos-sauksmas-aplinkiniams--57354545</link><description><![CDATA[„Pojūčiai ir simptomai, kuriuos jaučia žmogus, – tai tik ledkalnio viršūnė“, - apie atvejus, kuomet patys sau bandome diagnozuoti sutrikimą, teigia psichiatrė Loreta Aleknienė.<br /><br />Kiekvienam žmogui rūpi jo sveikata, tačiau lengva prieiga prie informacijos bei socialinių tinklų sukurta galimybė burtis į bendruomenes suteikia ne tik greitesnį kelią iki atsakymo, bet neretai ir tvirtą klaidingą nuomonę vienu ar kitu sveikatos klausimu. Su tuo vis dažniau susiduria ir psichiatrai-psichoterapeutai, kurių kabinetų duris praveria žmones įsitikinę, kad turi konkretų psichikos sutrikimą.<br /><br />Kodėl kartais taip nerimaujame dėl savo sveikatos? Kaip į šį fenomeną žvelgia psichiatrai ir kaip galime sau padėti?<br /><br />Pokalbis su psichiatre, geštalto praktike Loreta Alekniene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57354545</guid><pubDate>Mon, 23 Oct 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57354545/2023_10_23_3329_1_20231023130238594.mp3" length="44139803" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Pojūčiai ir simptomai, kuriuos jaučia žmogus, – tai tik ledkalnio viršūnė“, - apie atvejus, kuomet patys sau bandome diagnozuoti sutrikimą, teigia psichiatrė Loreta Aleknienė.

Kiekvienam žmogui rūpi jo sveikata, tačiau lengva prieiga prie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Pojūčiai ir simptomai, kuriuos jaučia žmogus, – tai tik ledkalnio viršūnė“, - apie atvejus, kuomet patys sau bandome diagnozuoti sutrikimą, teigia psichiatrė Loreta Aleknienė.<br /><br />Kiekvienam žmogui rūpi jo sveikata, tačiau lengva prieiga prie informacijos bei socialinių tinklų sukurta galimybė burtis į bendruomenes suteikia ne tik greitesnį kelią iki atsakymo, bet neretai ir tvirtą klaidingą nuomonę vienu ar kitu sveikatos klausimu. Su tuo vis dažniau susiduria ir psichiatrai-psichoterapeutai, kurių kabinetų duris praveria žmones įsitikinę, kad turi konkretų psichikos sutrikimą.<br /><br />Kodėl kartais taip nerimaujame dėl savo sveikatos? Kaip į šį fenomeną žvelgia psichiatrai ir kaip galime sau padėti?<br /><br />Pokalbis su psichiatre, geštalto praktike Loreta Alekniene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2759</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Apie architektūros ir psichikos sveikatos ryšį su Evelina Bartusevičiūte: dabar turime laiko svarstymams, kodėl ir kaip jaučiamės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-apie-architekturos-ir-psichikos-sveikatos-rysi-su-evelina-bartuseviciute-dabar-turime-laiko-svarstymams-kodel-ir-kaip-jauciames--57251465</link><description><![CDATA[Nors su sovietine architektūra užaugo ne vieną lietuvių karta, tačiau retai net ir šiandien gyvendami savo būste pagalvojome, kokią įtaka tai daro kasdieninei vidinei mūsų būsenai. Erdvės, formos ir architektūra dramatiškai veikia mūsų psichikos gerovę, formuoja būdus, kuriais mes patiriame kasdienį gyvenimo ritmą.<br /><br />Kad tai nėra neutralu teigia ir architektė Evelina Bartusevičiūtė, kuri tyrinėja bei gilinasi į architektūros santykį su psichikos sveikata. Kokiais būdais architektūros sprendimai galėtų prisidėti prie psichikos sunkumų išgyvenimo ar net išvengimo? Ar tai iš tiesų įmanoma?<br /><br />Pokalbis su architekte, psichikos sveikatos santykio su architektūra tyrinėtoja Evelina Bartusevičiūte.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57251465</guid><pubDate>Mon, 16 Oct 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57251465/2023_10_16_3329_1_20231016130355017.mp3" length="43214023" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors su sovietine architektūra užaugo ne vieną lietuvių karta, tačiau retai net ir šiandien gyvendami savo būste pagalvojome, kokią įtaka tai daro kasdieninei vidinei mūsų būsenai. Erdvės, formos ir architektūra dramatiškai veikia mūsų psichikos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors su sovietine architektūra užaugo ne vieną lietuvių karta, tačiau retai net ir šiandien gyvendami savo būste pagalvojome, kokią įtaka tai daro kasdieninei vidinei mūsų būsenai. Erdvės, formos ir architektūra dramatiškai veikia mūsų psichikos gerovę, formuoja būdus, kuriais mes patiriame kasdienį gyvenimo ritmą.<br /><br />Kad tai nėra neutralu teigia ir architektė Evelina Bartusevičiūtė, kuri tyrinėja bei gilinasi į architektūros santykį su psichikos sveikata. Kokiais būdais architektūros sprendimai galėtų prisidėti prie psichikos sunkumų išgyvenimo ar net išvengimo? Ar tai iš tiesų įmanoma?<br /><br />Pokalbis su architekte, psichikos sveikatos santykio su architektūra tyrinėtoja Evelina Bartusevičiūte.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2701</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Mokslininkė apie šešėlinę medicinos pusę tautosakoje: neapgaudinėkime savęs, kad buvome gražūs, balti ir „pūkuoti“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-mokslininke-apie-seseline-medicinos-puse-tautosakoje-neapgaudinekime-saves-kad-buvome-grazus-balti-ir-pukuoti--57170113</link><description><![CDATA[„Neapgaudinėkime savęs, kad buvome gražūs, balti ir pūkuoti“ – apie lietuvių praeitį sako tautosakos tyrinėtoja Asta Skujytė – Razmienė, kuri gilinasi į liaudies mediciną ir jos istoriją. Pasak mokslininkės turime klaidingą suvokimą, kad tautosaka yra tik dainos ir pasakos, tačiau jos nuomone turime daug neatskleistų ir kartais nepatogių temų, ateinančių iš praeities.<br /><br />Kas yra „limpamos“ ligos ir kokią reikšmę jos turėjo lietuvių tautosakoje? Kaip mūsų protėviai suvokdavo psichikos sveikatą, senėjimą ir mirtį? Kodėl kai kurie žmonės ir šiandien gydosi liaudies išminties būdais?<br /><br />Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja Asta Skujyte-Razmiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57170113</guid><pubDate>Mon, 09 Oct 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57170113/2023_10_09_3329_1_p_20231009130312702.mp3" length="42051679" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Neapgaudinėkime savęs, kad buvome gražūs, balti ir pūkuoti“ – apie lietuvių praeitį sako tautosakos tyrinėtoja Asta Skujytė – Razmienė, kuri gilinasi į liaudies mediciną ir jos istoriją. Pasak mokslininkės turime klaidingą suvokimą, kad tautosaka yra...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Neapgaudinėkime savęs, kad buvome gražūs, balti ir pūkuoti“ – apie lietuvių praeitį sako tautosakos tyrinėtoja Asta Skujytė – Razmienė, kuri gilinasi į liaudies mediciną ir jos istoriją. Pasak mokslininkės turime klaidingą suvokimą, kad tautosaka yra tik dainos ir pasakos, tačiau jos nuomone turime daug neatskleistų ir kartais nepatogių temų, ateinančių iš praeities.<br /><br />Kas yra „limpamos“ ligos ir kokią reikšmę jos turėjo lietuvių tautosakoje? Kaip mūsų protėviai suvokdavo psichikos sveikatą, senėjimą ir mirtį? Kodėl kai kurie žmonės ir šiandien gydosi liaudies išminties būdais?<br /><br />Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja Asta Skujyte-Razmiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2629</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. 8000 km dviračiu iki Afrikos po vietinius ūkius keliavęs Lukas: jei ne pagrindinis tikslas, turbūt jau pusiaukelėje būtume sustoję</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-8000-km-dviraciu-iki-afrikos-po-vietinius-ukius-keliaves-lukas-jei-ne-pagrindinis-tikslas-turbut-jau-pusiaukeleje-butume-sustoje--57026343</link><description><![CDATA[„Žmonės vietiniuose žemės ūkiuose skundžiasi, kad gamta tapo nenuspėjama, ją sunkiau skaityti ir suprasti“ – apie klimato kaitos paveiktą vietinių afrikiečių gyvenimą pasakoja marijampolietis Lukas Paltanavičius leidęsis į gyvenimo kelionę dviračiu. Kartu su drauge Aisha Hassan sėdo ant dviračių ir nuo Olandijos pajudėjo Tanzanijos link. Keliaujant beveik 8000 kilometrų, jų tikslu tapo pakeliui aplankyti atsinaujinančius žemės ūkius ir pasisemti įkvėpimo bei patirčių, kurias galėtų papasakoti plačiai Europos ir pasaulio bendruomenei.<br /><br />Luko ir Aishos kelionė tapo priemone atkreipti dėmesį į atsinaujinančius žemės ūkius, kuriuose dėmesys aplinkai ir ilgalaikei perspektyvai yra svarbiausias aspektas. Ką per pusantrų metų ant dviračių patyrė Lukas ir Aisha?<br /><br />Dvylika kelionės patirčių su „Cycle To Farms“ projekto autoriumi Luku Paltanavičiumi.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57026343</guid><pubDate>Mon, 02 Oct 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57026343/2023_10_02_3329_1_20231002130258463.mp3" length="42400258" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Žmonės vietiniuose žemės ūkiuose skundžiasi, kad gamta tapo nenuspėjama, ją sunkiau skaityti ir suprasti“ – apie klimato kaitos paveiktą vietinių afrikiečių gyvenimą pasakoja marijampolietis Lukas Paltanavičius leidęsis į gyvenimo kelionę dviračiu....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Žmonės vietiniuose žemės ūkiuose skundžiasi, kad gamta tapo nenuspėjama, ją sunkiau skaityti ir suprasti“ – apie klimato kaitos paveiktą vietinių afrikiečių gyvenimą pasakoja marijampolietis Lukas Paltanavičius leidęsis į gyvenimo kelionę dviračiu. Kartu su drauge Aisha Hassan sėdo ant dviračių ir nuo Olandijos pajudėjo Tanzanijos link. Keliaujant beveik 8000 kilometrų, jų tikslu tapo pakeliui aplankyti atsinaujinančius žemės ūkius ir pasisemti įkvėpimo bei patirčių, kurias galėtų papasakoti plačiai Europos ir pasaulio bendruomenei.<br /><br />Luko ir Aishos kelionė tapo priemone atkreipti dėmesį į atsinaujinančius žemės ūkius, kuriuose dėmesys aplinkai ir ilgalaikei perspektyvai yra svarbiausias aspektas. Ką per pusantrų metų ant dviračių patyrė Lukas ir Aisha?<br /><br />Dvylika kelionės patirčių su „Cycle To Farms“ projekto autoriumi Luku Paltanavičiumi.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2650</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Mokslininkė Indrė Aleknavičienė apie ilgaamžiškumą ir kasdieninį maistą: mitybos piramidę reikėtų trinti iš mūsų galvų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-mokslininke-indre-aleknaviciene-apie-ilgaamziskuma-ir-kasdienini-maista-mitybos-piramide-reiketu-trinti-is-musu-galvu--56923441</link><description><![CDATA[Apie mitybą, gerą savijautą ir sveikatą girdime kone kasdien. O būti pavargusiam ir pasimetusiam didžiuliame informacijos ir rekomendacijų sraute, tapę taip pat įprasta, kaip tų patarimų nesilaikyti. Nors nėra vieno stebuklingo būdo sveikatos palaikymui, galima bandyti paneigti mitus ir klaidingus įsitikinimus.<br /><br />Ką žinome apie ilgaamžiškumą, žarnyno bakterijų įtaką savijautai ir besikeičiančias sveikos mitybos rekomendacijos?<br /><br />Pokalbis ir dvylika punktų su mitybos eksperte, biochemijos mokslų daktare Indre Aleknavičiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56923441</guid><pubDate>Mon, 25 Sep 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56923441/2023_09_25_3329_1_20230925130243631.mp3" length="45091079" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie mitybą, gerą savijautą ir sveikatą girdime kone kasdien. O būti pavargusiam ir pasimetusiam didžiuliame informacijos ir rekomendacijų sraute, tapę taip pat įprasta, kaip tų patarimų nesilaikyti. Nors nėra vieno stebuklingo būdo sveikatos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie mitybą, gerą savijautą ir sveikatą girdime kone kasdien. O būti pavargusiam ir pasimetusiam didžiuliame informacijos ir rekomendacijų sraute, tapę taip pat įprasta, kaip tų patarimų nesilaikyti. Nors nėra vieno stebuklingo būdo sveikatos palaikymui, galima bandyti paneigti mitus ir klaidingus įsitikinimus.<br /><br />Ką žinome apie ilgaamžiškumą, žarnyno bakterijų įtaką savijautai ir besikeičiančias sveikos mitybos rekomendacijos?<br /><br />Pokalbis ir dvylika punktų su mitybos eksperte, biochemijos mokslų daktare Indre Aleknavičiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2819</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Mokytoju dirbantis geologas Simonas moko vaikus mokslinių įgūdžių: kolegos galvoja, kad mano klasėje visiškas „bardakas“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-mokytoju-dirbantis-geologas-simonas-moko-vaikus-moksliniu-igudziu-kolegos-galvoja-kad-mano-klaseje-visiskas-bardakas--56839960</link><description><![CDATA[Nepaprasto ir ypatingo mokytojo žvilgsnis į mokymo procesą – bent jau toks įspūdis susidaro išgirdus kalbant Simoną. Jis yra turbūt vienas pirmųjų ir greičiausiai vienintelis Lietuvoje geologas, dirbantis mokytoju. Nuo teatro iki geologinio turizmo, nuo kalbotyros iki mokslo populiarinimo - tai dalis raktažodžių, kurie apibūdina Simono veiklą.<br /><br />Viena iš Simono susidomėjimo sričių - ieškoti paralelių tarp gamtos reiškinių ir to, kokie šiame pasaulyje esame, kaip mes mąstome, kaip susiklosto žmonių likimai, ką veikiame gyvenime ir kokią kultūrą aplink save sukūrėme. Kokios tos paralelės, kurių nepastebime? Kaip atrodo Simono pamokos mokykloje? Ir kas patį geologą dar nustebina šiame pasaulyje?<br /><br />Pokalbis ir dvylika punktų su geologu, edukatoriumi, patyriminio ugdymo mokytoju Simonu Saarmannn.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56839960</guid><pubDate>Mon, 18 Sep 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56839960/2023_09_18_3329_1_20230918135223751.mp3" length="41515448" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nepaprasto ir ypatingo mokytojo žvilgsnis į mokymo procesą – bent jau toks įspūdis susidaro išgirdus kalbant Simoną. Jis yra turbūt vienas pirmųjų ir greičiausiai vienintelis Lietuvoje geologas, dirbantis mokytoju. Nuo teatro iki geologinio turizmo,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nepaprasto ir ypatingo mokytojo žvilgsnis į mokymo procesą – bent jau toks įspūdis susidaro išgirdus kalbant Simoną. Jis yra turbūt vienas pirmųjų ir greičiausiai vienintelis Lietuvoje geologas, dirbantis mokytoju. Nuo teatro iki geologinio turizmo, nuo kalbotyros iki mokslo populiarinimo - tai dalis raktažodžių, kurie apibūdina Simono veiklą.<br /><br />Viena iš Simono susidomėjimo sričių - ieškoti paralelių tarp gamtos reiškinių ir to, kokie šiame pasaulyje esame, kaip mes mąstome, kaip susiklosto žmonių likimai, ką veikiame gyvenime ir kokią kultūrą aplink save sukūrėme. Kokios tos paralelės, kurių nepastebime? Kaip atrodo Simono pamokos mokykloje? Ir kas patį geologą dar nustebina šiame pasaulyje?<br /><br />Pokalbis ir dvylika punktų su geologu, edukatoriumi, patyriminio ugdymo mokytoju Simonu Saarmannn.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2595</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Bevaikystės patirtis tyrinėjanti Vaida Tretjakova: dažnai šiuolaikinių moterų biologiniai ir socialiniai laikrodžiai nesutampa</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-bevaikystes-patirtis-tyrinejanti-vaida-tretjakova-daznai-siuolaikiniu-moteru-biologiniai-ir-socialiniai-laikrodziai-nesutampa--56760834</link><description><![CDATA[Turbūt daugelis mūsų įvairiais gyvenimo etapais yra patyręs aplinkos spaudimą ir lūkesčius kurti šeima, susituokti ir susilaukti vaikų. Todėl nenuostabu, kad motinystė ir tėvystė vadinama pamatine visuomenės vertybe, kuri dažnai suvokiama kaip „nelaužoma“.<br /><br />Paskutiniais dešimtmečiais Vakarų šalyse stebimas bevaikystės atvejų augimas. O gyvenimo be vaikų tema sulaukia vis didesnio visuomenės tyrinėtojų susidomėjimo. Nors bevaikystė šiuolaikinėje visuomenėje tapusi patogiu įrankiu žmogui lengviau dalyvauti karjeros ir materialinės gerovės varžybose, tačiau svarbu nepamiršti kitų priežasčių, kurios lemia šį scenarijų.<br /><br />Kodėl kartais gyvenimas susiklosto būtent taip?<br /><br />Pokalbis su visuomenės tyrinėtoja, Lietuvos socialinių tyrimų centro sociologe Vaida Tretjakova, su komanda tyrinėjančia bevaikystės patirtis.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56760834</guid><pubDate>Mon, 11 Sep 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56760834/2023_09_11_3329_1_p_20230911130345499.mp3" length="40059269" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Turbūt daugelis mūsų įvairiais gyvenimo etapais yra patyręs aplinkos spaudimą ir lūkesčius kurti šeima, susituokti ir susilaukti vaikų. Todėl nenuostabu, kad motinystė ir tėvystė vadinama pamatine visuomenės vertybe, kuri dažnai suvokiama kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Turbūt daugelis mūsų įvairiais gyvenimo etapais yra patyręs aplinkos spaudimą ir lūkesčius kurti šeima, susituokti ir susilaukti vaikų. Todėl nenuostabu, kad motinystė ir tėvystė vadinama pamatine visuomenės vertybe, kuri dažnai suvokiama kaip „nelaužoma“.<br /><br />Paskutiniais dešimtmečiais Vakarų šalyse stebimas bevaikystės atvejų augimas. O gyvenimo be vaikų tema sulaukia vis didesnio visuomenės tyrinėtojų susidomėjimo. Nors bevaikystė šiuolaikinėje visuomenėje tapusi patogiu įrankiu žmogui lengviau dalyvauti karjeros ir materialinės gerovės varžybose, tačiau svarbu nepamiršti kitų priežasčių, kurios lemia šį scenarijų.<br /><br />Kodėl kartais gyvenimas susiklosto būtent taip?<br /><br />Pokalbis su visuomenės tyrinėtoja, Lietuvos socialinių tyrimų centro sociologe Vaida Tretjakova, su komanda tyrinėjančia bevaikystės patirtis.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2504</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Mokslininkė apie naujas darbo formas ir fenomenus: tyrimai rodo, kad su kolegomis geriau nepietauti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-mokslininke-apie-naujas-darbo-formas-ir-fenomenus-tyrimai-rodo-kad-su-kolegomis-geriau-nepietauti--56685021</link><description><![CDATA[Naujos šiuolaikinio pasaulio darbo formos, mūsų kintančiame kultūros, technologijų ir laisvėjančios „sąmonės“ kontekste, keičia ir mūsų psichologinę būseną, emocinę pusiausvyrą bei santykius. Be abejonės, tie pokyčiai vyksta įvairiomis kryptimis, vieni aspektai mums suteikia daugiau laimės, kiti mus dar labiau įkalina.<br /><br />Laidoje apžvelgiame įvairias šiuolaikines darbo formas, fenomenus ir paradoksus bei bandome atsakyti į klausimą – kaip tai mus keičia?<br /><br />Dvylika punktų ir pokalbis su organizacijų psichologe dr. Jurgita Lazauskaite-Zabielske.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56685021</guid><pubDate>Mon, 04 Sep 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56685021/2023_09_04_3329_1_p_20230904130402669.mp3" length="40689551" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujos šiuolaikinio pasaulio darbo formos, mūsų kintančiame kultūros, technologijų ir laisvėjančios „sąmonės“ kontekste, keičia ir mūsų psichologinę būseną, emocinę pusiausvyrą bei santykius. Be abejonės, tie pokyčiai vyksta įvairiomis kryptimis,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujos šiuolaikinio pasaulio darbo formos, mūsų kintančiame kultūros, technologijų ir laisvėjančios „sąmonės“ kontekste, keičia ir mūsų psichologinę būseną, emocinę pusiausvyrą bei santykius. Be abejonės, tie pokyčiai vyksta įvairiomis kryptimis, vieni aspektai mums suteikia daugiau laimės, kiti mus dar labiau įkalina.<br /><br />Laidoje apžvelgiame įvairias šiuolaikines darbo formas, fenomenus ir paradoksus bei bandome atsakyti į klausimą – kaip tai mus keičia?<br /><br />Dvylika punktų ir pokalbis su organizacijų psichologe dr. Jurgita Lazauskaite-Zabielske.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2544</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Apie melus ir manipuliacijas emocijomis su Vita Mikuličiūte: tiek baimė, tiek džiaugsmas paverčia mus mažiau kritiškais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-apie-melus-ir-manipuliacijas-emocijomis-su-vita-mikuliciute-tiek-baime-tiek-dziaugsmas-pavercia-mus-maziau-kritiskais--56613693</link><description><![CDATA[Gyvename laikais, kuomet skambių pranešimų patikimumo riba socialiniuose tinkluose ne visada yra aiškiai matoma, nors galimybių tikrinti faktus turime daugiau nei bet kada. Supratimas, kodėl meluojame, kuriame istorijas ir manipuliuojame yra kelias į tikrą tiesą ir išmintingesnių sprendimų priėmimą. Kaip melas ir jo formavimas veikia mūsų elgesį? Kaip manipuliuojama emocijomis? Ar įmanoma tai pastebėti prieš tampant melo auka?<br /><br />Į šį, kartais iškreiptą pasaulį, pasinersime kartu su Vilniaus universiteto mokslininke, psichologe dr. Vita Mikuličiūte, kuri savo žiniomis, žmonių elgesį melagingų naujienų ir kito melo akivaizdoje, su komanda narplioja įvairiomis kryptimis.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56613693</guid><pubDate>Mon, 28 Aug 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56613693/2023_08_28_3329_1_p_20230828130348336.mp3" length="37749208" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gyvename laikais, kuomet skambių pranešimų patikimumo riba socialiniuose tinkluose ne visada yra aiškiai matoma, nors galimybių tikrinti faktus turime daugiau nei bet kada. Supratimas, kodėl meluojame, kuriame istorijas ir manipuliuojame yra kelias į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gyvename laikais, kuomet skambių pranešimų patikimumo riba socialiniuose tinkluose ne visada yra aiškiai matoma, nors galimybių tikrinti faktus turime daugiau nei bet kada. Supratimas, kodėl meluojame, kuriame istorijas ir manipuliuojame yra kelias į tikrą tiesą ir išmintingesnių sprendimų priėmimą. Kaip melas ir jo formavimas veikia mūsų elgesį? Kaip manipuliuojama emocijomis? Ar įmanoma tai pastebėti prieš tampant melo auka?<br /><br />Į šį, kartais iškreiptą pasaulį, pasinersime kartu su Vilniaus universiteto mokslininke, psichologe dr. Vita Mikuličiūte, kuri savo žiniomis, žmonių elgesį melagingų naujienų ir kito melo akivaizdoje, su komanda narplioja įvairiomis kryptimis.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2360</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. „Jaučiuosi taip, lyg būčiau išgirstas kompiuterio“: mokslininkų tyrimas, atskleidęs vaikų balso reikšmę, ieškant pagalbos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-jauciuosi-taip-lyg-buciau-isgirstas-kompiuterio-mokslininku-tyrimas-atskleides-vaiku-balso-reiksme-ieskant-pagalbos--56541512</link><description><![CDATA[Ne vienerius metų dirbęs vaikų teisių apsaugos specialistu, šiandien Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas Vytautas Kirka pats tyrinėja vaikų patirtis, ieškant pagalbos ir teisingumo, patyrus netinkamą ar smurtinį elgesį šeimoje. „Tam tikros visuomenės dalies atžvilgiu, kažkada pats buvau tas blogiukas, kuris paima vaikus“ – pasakoja Vytautas ir atskleidžia tik dalį požiūrio, kuris atsispindi jo ir kolegės prof. Ilonos Tamutienės tyrime.<br /><br />Ką išgyvena vaikai, kuomet susiduria su vaikų gerovės specialistais? Kokią vietą mūsų visuomenėje užimta vaikų nuomonė ir balsas? Ar visada išėjimas iš smurtinės aplinkos iš tiesų išlaisvina?<br /><br />Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto, Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto doktorantu Vytautu Kirka.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56541512</guid><pubDate>Mon, 21 Aug 2023 09:08:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56541512/2023_08_21_3329_1_p_20230821130303680.mp3" length="40182149" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ne vienerius metų dirbęs vaikų teisių apsaugos specialistu, šiandien Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas Vytautas Kirka pats tyrinėja vaikų patirtis, ieškant pagalbos ir teisingumo, patyrus netinkamą ar smurtinį elgesį šeimoje. „Tam tikros...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ne vienerius metų dirbęs vaikų teisių apsaugos specialistu, šiandien Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas Vytautas Kirka pats tyrinėja vaikų patirtis, ieškant pagalbos ir teisingumo, patyrus netinkamą ar smurtinį elgesį šeimoje. „Tam tikros visuomenės dalies atžvilgiu, kažkada pats buvau tas blogiukas, kuris paima vaikus“ – pasakoja Vytautas ir atskleidžia tik dalį požiūrio, kuris atsispindi jo ir kolegės prof. Ilonos Tamutienės tyrime.<br /><br />Ką išgyvena vaikai, kuomet susiduria su vaikų gerovės specialistais? Kokią vietą mūsų visuomenėje užimta vaikų nuomonė ir balsas? Ar visada išėjimas iš smurtinės aplinkos iš tiesų išlaisvina?<br /><br />Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto, Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto doktorantu Vytautu Kirka.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2512</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Skaitmeninės sveikatos ekspertė: tai, ką mūsų tėvai vadino poilsiu, mes vadiname nuoboduliu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-skaitmenines-sveikatos-eksperte-tai-ka-musu-tevai-vadino-poilsiu-mes-vadiname-nuoboduliu--56479805</link><description><![CDATA[Skaitmeniniai įpročiai tapo žmonių egzistencijos dalimi, o drąsus mokslininkai bei inžinieriai teigia, kad greitai gali būti net ir kūno dalimis. Išmanieji įrenginiai ir įvairaus dydžio ekranai, kurių informaciją vartojame kiekvieną dieną, palengvino mūsų kasdienybę, bet tuo pačiu ir suteikė daug progų suprasti, kad savo įpročius valdyti yra nelengva. Kodėl nepastebime tų įpročių, kurie mums kenkia? Kaip buvo be išmaniojo įrenginio ir kaip nuobodulys veikia mūsų smegenis? Ir kaip išmokti nuobodžiauti?<br /><br />Pokalbis ir dvylika punktų su Skaitmeninio etikos centro eksperte, psichologe Lina Žemaityte–Kirkman.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56479805</guid><pubDate>Mon, 14 Aug 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56479805/2023_08_14_3329_1_20230814130251258.mp3" length="44056212" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Skaitmeniniai įpročiai tapo žmonių egzistencijos dalimi, o drąsus mokslininkai bei inžinieriai teigia, kad greitai gali būti net ir kūno dalimis. Išmanieji įrenginiai ir įvairaus dydžio ekranai, kurių informaciją vartojame kiekvieną dieną, palengvino...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Skaitmeniniai įpročiai tapo žmonių egzistencijos dalimi, o drąsus mokslininkai bei inžinieriai teigia, kad greitai gali būti net ir kūno dalimis. Išmanieji įrenginiai ir įvairaus dydžio ekranai, kurių informaciją vartojame kiekvieną dieną, palengvino mūsų kasdienybę, bet tuo pačiu ir suteikė daug progų suprasti, kad savo įpročius valdyti yra nelengva. Kodėl nepastebime tų įpročių, kurie mums kenkia? Kaip buvo be išmaniojo įrenginio ir kaip nuobodulys veikia mūsų smegenis? Ir kaip išmokti nuobodžiauti?<br /><br />Pokalbis ir dvylika punktų su Skaitmeninio etikos centro eksperte, psichologe Lina Žemaityte–Kirkman.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2754</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Romų tautą tyrinėjanti antropologė Agnieška Avin: turime suvokti, kad romai įstringa ydingame rate, kurį patys ir sukūrėme</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-romu-tauta-tyrinejanti-antropologe-agnieska-avin-turime-suvokti-kad-romai-istringa-ydingame-rate-kuri-patys-ir-sukureme--56399650</link><description><![CDATA[Nors Lietuvos romai yra istorinė bendruomenė, čia gyvenanti nuo XVI amžiaus, stigmatizuojanti nuomonė apie šią tautą vis dar nepalieka visuomenės sąmonės. Dabartines romų gyvenimo problemas lėmė ne tik sudėtingai susiklosčiusi, šimtmečius trukusi istorija, bet ir su Lietuvos nepriklausomybe atėjusi laisvoji rinka, sukūrusi aplinką, kurioje susirasti darbą, buvo itin sunku, tiek dėl ekonominių, tiek į romus nukreiptų neigiamų stereotipų. „Nežinau, kiek žmonės gali vis eiti ir bandyti susirasti darbą, vis atsitrenkti į tas pačias uždaras duris, be tai romų bendruomenės realybė“ – pasakoja aktyvistė ir antropologė Agnieška Avin.<br /><br />Kokie istoriniai vingiai lėmė dabartinį visuomenės požiūrį į romus? Koks kelias link teisingesnio pasaulio?<br /><br />Pokalbis su Lietuvos socialinių mokslų centro, Sociologijos instituto antropologe Agnieška Avin.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56399650</guid><pubDate>Mon, 07 Aug 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56399650/2023_08_07_3329_1_20230807130339082.mp3" length="45039252" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors Lietuvos romai yra istorinė bendruomenė, čia gyvenanti nuo XVI amžiaus, stigmatizuojanti nuomonė apie šią tautą vis dar nepalieka visuomenės sąmonės. Dabartines romų gyvenimo problemas lėmė ne tik sudėtingai susiklosčiusi, šimtmečius trukusi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors Lietuvos romai yra istorinė bendruomenė, čia gyvenanti nuo XVI amžiaus, stigmatizuojanti nuomonė apie šią tautą vis dar nepalieka visuomenės sąmonės. Dabartines romų gyvenimo problemas lėmė ne tik sudėtingai susiklosčiusi, šimtmečius trukusi istorija, bet ir su Lietuvos nepriklausomybe atėjusi laisvoji rinka, sukūrusi aplinką, kurioje susirasti darbą, buvo itin sunku, tiek dėl ekonominių, tiek į romus nukreiptų neigiamų stereotipų. „Nežinau, kiek žmonės gali vis eiti ir bandyti susirasti darbą, vis atsitrenkti į tas pačias uždaras duris, be tai romų bendruomenės realybė“ – pasakoja aktyvistė ir antropologė Agnieška Avin.<br /><br />Kokie istoriniai vingiai lėmė dabartinį visuomenės požiūrį į romus? Koks kelias link teisingesnio pasaulio?<br /><br />Pokalbis su Lietuvos socialinių mokslų centro, Sociologijos instituto antropologe Agnieška Avin.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2815</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Psichoterapeutė ir bekelės bėgikė apie proto ir kūno iššūkius: esame nepakankamai įvertinę fizinio aktyvumo naudą psichikos sveikat</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-psichoterapeute-ir-bekeles-begike-apie-proto-ir-kuno-issukius-esame-nepakankamai-ivertine-fizinio-aktyvumo-nauda-psichikos-sveikat--56198911</link><description><![CDATA[Prieš 130 metų Frydrichas Nyčė teigė, kad negalima pasitikėti nė viena mintimi gimusia ne atvirame ore ir ne laisvai judant, mintimi, kuriai gimstant nesismagino ir raumenys.<br /><br />Žmogaus psichika yra neatsiejama kūno dalis, o fizinis aktyvumas yra vienas iš daugelio būdų paveikti ir keisti savo proto būseną. Psichiatrė-psichoterapeutė ir bekelės (trail) bėgimo entuziastė Rima Viliūnienė teigia, kad bėgimas gali suteikti viltį ir gebėjimą ištverti gyvenimo neapibrėžtumą.<br /><br />Kaip fizinis aktyvumas keičia žmogaus psichikos būseną? Kas vyksta mūsų kūne bėgant ir kaip daryti įtaka savo kasdieninei motyvacijai?<br /><br />Pokalbis su psichiatre-psichoterapeute, bekelės bėgimo entuziaste, Vilniaus universiteto doc. Rima Viliūniene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56198911</guid><pubDate>Mon, 24 Jul 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56198911/2023_07_24_3329_1_20230724130343054.mp3" length="42924379" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš 130 metų Frydrichas Nyčė teigė, kad negalima pasitikėti nė viena mintimi gimusia ne atvirame ore ir ne laisvai judant, mintimi, kuriai gimstant nesismagino ir raumenys.

Žmogaus psichika yra neatsiejama kūno dalis, o fizinis aktyvumas yra vienas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš 130 metų Frydrichas Nyčė teigė, kad negalima pasitikėti nė viena mintimi gimusia ne atvirame ore ir ne laisvai judant, mintimi, kuriai gimstant nesismagino ir raumenys.<br /><br />Žmogaus psichika yra neatsiejama kūno dalis, o fizinis aktyvumas yra vienas iš daugelio būdų paveikti ir keisti savo proto būseną. Psichiatrė-psichoterapeutė ir bekelės (trail) bėgimo entuziastė Rima Viliūnienė teigia, kad bėgimas gali suteikti viltį ir gebėjimą ištverti gyvenimo neapibrėžtumą.<br /><br />Kaip fizinis aktyvumas keičia žmogaus psichikos būseną? Kas vyksta mūsų kūne bėgant ir kaip daryti įtaka savo kasdieninei motyvacijai?<br /><br />Pokalbis su psichiatre-psichoterapeute, bekelės bėgimo entuziaste, Vilniaus universiteto doc. Rima Viliūniene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2683</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Apie biomimikrijos išradimus su Auste Juozapaityte: nuo vėdinimo sistemų pagal termitus iki Japonijos traukinių pagal paukščių snap</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-apie-biomimikrijos-isradimus-su-auste-juozapaityte-nuo-vedinimo-sistemu-pagal-termitus-iki-japonijos-traukiniu-pagal-pauksciu-snap--56125211</link><description><![CDATA[1941 metais šveicarų inžinierius George'as de Mestralis vedžiodamas šunį pastebėjo, kad varnalėšos vaisiai, vadinamieji „rutuliukai“, prilimpa prie jo šuns kailio. Sudomintas inžinierius, prisiskynęs krepšį varnalėšų, grįžęs namo per mikroskopą pradėjo tyrinėti, kodėl jos tokios lipnios. Pasirodo jų žiedų galuose slypi maži kabliukai, o palinkimo kampas ir struktūra yra tvirto prikibimo paslaptis. Šiuo pagrindu buvo sukurta „Velcro“ juosta iki šiol žmonių buityje aktyviai naudojama avalynės, rūbų ir krepšių užsegimams.<br /><br />Nors gamtą dažnai siejame su emociniu ryšiu, būtent biomimikrijos laukas leidžia racionaliai žvelgti į milijonus metų besitęsiančią gamtos evoliucijos patirtį. Biomimikrijos principais žmonės mėgdžiodami tobulas gamtos sistemas, sprendžia gyvenimiškas buities problemas.<br /><br />Kaip šiandien gamtos genialumą naudojame kasdieniniams iššūkiams spręsti? Ar biomimikrija yra žmonijos ateitis, ieškant balanso su aplinka?<br /><br />Pokalbis su biomimikrijos ambasadore, kraštovaizdžio dizainere, gamtosaugininke, miško terapijos gide Auste Juozapaityte.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56125211</guid><pubDate>Mon, 17 Jul 2023 09:06:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56125211/2023_07_17_3329_1_20230717130302024.mp3" length="45026296" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1941 metais šveicarų inžinierius George'as de Mestralis vedžiodamas šunį pastebėjo, kad varnalėšos vaisiai, vadinamieji „rutuliukai“, prilimpa prie jo šuns kailio. Sudomintas inžinierius, prisiskynęs krepšį varnalėšų, grįžęs namo per mikroskopą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1941 metais šveicarų inžinierius George'as de Mestralis vedžiodamas šunį pastebėjo, kad varnalėšos vaisiai, vadinamieji „rutuliukai“, prilimpa prie jo šuns kailio. Sudomintas inžinierius, prisiskynęs krepšį varnalėšų, grįžęs namo per mikroskopą pradėjo tyrinėti, kodėl jos tokios lipnios. Pasirodo jų žiedų galuose slypi maži kabliukai, o palinkimo kampas ir struktūra yra tvirto prikibimo paslaptis. Šiuo pagrindu buvo sukurta „Velcro“ juosta iki šiol žmonių buityje aktyviai naudojama avalynės, rūbų ir krepšių užsegimams.<br /><br />Nors gamtą dažnai siejame su emociniu ryšiu, būtent biomimikrijos laukas leidžia racionaliai žvelgti į milijonus metų besitęsiančią gamtos evoliucijos patirtį. Biomimikrijos principais žmonės mėgdžiodami tobulas gamtos sistemas, sprendžia gyvenimiškas buities problemas.<br /><br />Kaip šiandien gamtos genialumą naudojame kasdieniniams iššūkiams spręsti? Ar biomimikrija yra žmonijos ateitis, ieškant balanso su aplinka?<br /><br />Pokalbis su biomimikrijos ambasadore, kraštovaizdžio dizainere, gamtosaugininke, miško terapijos gide Auste Juozapaityte.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2815</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Apie depresijos ir uždegimo kūne ryšį kalbanti psichologė: tai pakeis požiūrį į depresijos gydymą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-apie-depresijos-ir-uzdegimo-kune-rysi-kalbanti-psichologe-tai-pakeis-poziuri-i-depresijos-gydyma--56048253</link><description><![CDATA[Depresija šiuolaikiniame pasaulyje kone plačiausiai apkalbėta ir aktualiausia šių dienų psichikos sveikatos problema. Atliekami tyrimai kiekvienais metais pateikia vis naujų įrodymų apie šios būklės išsivystymą ir sudėtingus, ne tik psichologinius, bet ir biologinius mechanizmus. Vienos teorijos paneigia kitas ir sukelia diskusijas visuomenėje - tai gerti vaistus, ar negerti? Viena dažniausių susipriešinimo priežasčių tampa nesutarimai dėl to, kokį požiūrį turėtume pasirinkti - ar tai būsena, nulemta biologinių procesų, vykstančių kūne, ar iššūkių pilnos aplinkos ir psichologinių nelygumų išprovokuotas jausmas?<br /><br />„Tikėjimas tik viena depresijos išsivystymo teorija, gali nuvesti į kraštutinumus“ - teigia psichologė Dominyka Urbaitė Jokubienė, kuri gilinasi į uždegimo esančio kūne ryšį su depesija.<br /><br />Ką apie depresiją kalba naujausi tyrinėjimai? Kodėl uždegimo kūne teorija gali pakeisti požiūrį į depresijos gydymą? Kuo tikime ir kaip priimame šį psichikos iššūkį?<br /><br />Pokalbis ir dvylika punktų su „Depresijos įveikimo centro“ psichologe Dominyka Urbaite Jokubiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56048253</guid><pubDate>Mon, 10 Jul 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56048253/2023_07_10_3329_1_p_20230710130349130.mp3" length="40199285" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Depresija šiuolaikiniame pasaulyje kone plačiausiai apkalbėta ir aktualiausia šių dienų psichikos sveikatos problema. Atliekami tyrimai kiekvienais metais pateikia vis naujų įrodymų apie šios būklės išsivystymą ir sudėtingus, ne tik psichologinius,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Depresija šiuolaikiniame pasaulyje kone plačiausiai apkalbėta ir aktualiausia šių dienų psichikos sveikatos problema. Atliekami tyrimai kiekvienais metais pateikia vis naujų įrodymų apie šios būklės išsivystymą ir sudėtingus, ne tik psichologinius, bet ir biologinius mechanizmus. Vienos teorijos paneigia kitas ir sukelia diskusijas visuomenėje - tai gerti vaistus, ar negerti? Viena dažniausių susipriešinimo priežasčių tampa nesutarimai dėl to, kokį požiūrį turėtume pasirinkti - ar tai būsena, nulemta biologinių procesų, vykstančių kūne, ar iššūkių pilnos aplinkos ir psichologinių nelygumų išprovokuotas jausmas?<br /><br />„Tikėjimas tik viena depresijos išsivystymo teorija, gali nuvesti į kraštutinumus“ - teigia psichologė Dominyka Urbaitė Jokubienė, kuri gilinasi į uždegimo esančio kūne ryšį su depesija.<br /><br />Ką apie depresiją kalba naujausi tyrinėjimai? Kodėl uždegimo kūne teorija gali pakeisti požiūrį į depresijos gydymą? Kuo tikime ir kaip priimame šį psichikos iššūkį?<br /><br />Pokalbis ir dvylika punktų su „Depresijos įveikimo centro“ psichologe Dominyka Urbaite Jokubiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2513</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Psichologė Rasa Erentaitė, tyrinėjusi paauglių siekius ir motyvaciją: didelė dalis paauglystės tikslų apriboti socialinės nelygybės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-psichologe-rasa-erentaite-tyrinejusi-paaugliu-siekius-ir-motyvacija-didele-dalis-paauglystes-tikslu-apriboti-socialines-nelygybes--55886247</link><description><![CDATA[„Lyginimosi tarpusavyje šiuolaikinėje švietimo sistemoje yra labai daug. Turėtume dažniau lygintis su savimi, o ne su kitais“ – teigia mokslininkė, psichologė Rasa Erentaitė, tyrinėjusi paauglių tikslus ir motyvaciją. Kaip atrodo žmogaus tapatybės paieškos? Kiek paauglystė atsakinga už tai, kur esame suaugusiojo gyvenime? Kokią įtaką socialinė nelygybė turi jaunam žmogui?<br /><br />Pokalbis ir dvylika punktų su Kauno technologijos universiteto, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto vyriausiąja mokslo darbuotoja dr. Rasa Erentaitė<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/55886247</guid><pubDate>Mon, 03 Jul 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/55886247/2023_07_03_3329_1_p_20230703130237686.mp3" length="41097479" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Lyginimosi tarpusavyje šiuolaikinėje švietimo sistemoje yra labai daug. Turėtume dažniau lygintis su savimi, o ne su kitais“ – teigia mokslininkė, psichologė Rasa Erentaitė, tyrinėjusi paauglių tikslus ir motyvaciją. Kaip atrodo žmogaus tapatybės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Lyginimosi tarpusavyje šiuolaikinėje švietimo sistemoje yra labai daug. Turėtume dažniau lygintis su savimi, o ne su kitais“ – teigia mokslininkė, psichologė Rasa Erentaitė, tyrinėjusi paauglių tikslus ir motyvaciją. Kaip atrodo žmogaus tapatybės paieškos? Kiek paauglystė atsakinga už tai, kur esame suaugusiojo gyvenime? Kokią įtaką socialinė nelygybė turi jaunam žmogui?<br /><br />Pokalbis ir dvylika punktų su Kauno technologijos universiteto, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto vyriausiąja mokslo darbuotoja dr. Rasa Erentaitė<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2569</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. 82-ejų smegenų tyrinėtojas prof. Albinas Bagdonas apie spartų lietuvių senėjimą: esame savo jaunystės vergai – kokia vaikystė, toki</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-82-eju-smegenu-tyrinetojas-prof-albinas-bagdonas-apie-spartu-lietuviu-senejima-esame-savo-jaunystes-vergai-kokia-vaikyste-toki--55087251</link><description><![CDATA[„Lietuvos senjorų pažinimo gebėjimai kone prasčiausi Europoje“ - teigia evoliucinės psichologijos profesorius emeritas Albinas Bagdonas. Nesvarbu, kiek jums metų, turbūt esate pastebėję savo paties pokyčius gyvenime. Žinoma, fizinio kūno pasikeitimai pastebimi lengviau nei subtilūs psichikos ir smegenų procesai. Senstant kūnui, prastėja žmogaus gebėjimas pažinti, sutelkti dėmesį ir atsiminti, o moksliniai tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų vyresnių nei 50 metų pažintinis senėjimas yra išskirtinai spartus.<br /><br />Kodėl lietuvių smegenys taip sparčiai sensta? Kodėl vieni žmonės išlaiko savo pažinimo gebėjimus, o kiti vargsta?<br /><br />Pokalbis ir dvylika punktų apie smegenų senėjimą su evoliucinės psichologijos prof. Albinu Bagdonu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/55087251</guid><pubDate>Mon, 26 Jun 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/55087251/2023_06_26_3329_1_p_20230626130325928.mp3" length="37687768" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Lietuvos senjorų pažinimo gebėjimai kone prasčiausi Europoje“ - teigia evoliucinės psichologijos profesorius emeritas Albinas Bagdonas. Nesvarbu, kiek jums metų, turbūt esate pastebėję savo paties pokyčius gyvenime. Žinoma, fizinio kūno pasikeitimai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Lietuvos senjorų pažinimo gebėjimai kone prasčiausi Europoje“ - teigia evoliucinės psichologijos profesorius emeritas Albinas Bagdonas. Nesvarbu, kiek jums metų, turbūt esate pastebėję savo paties pokyčius gyvenime. Žinoma, fizinio kūno pasikeitimai pastebimi lengviau nei subtilūs psichikos ir smegenų procesai. Senstant kūnui, prastėja žmogaus gebėjimas pažinti, sutelkti dėmesį ir atsiminti, o moksliniai tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų vyresnių nei 50 metų pažintinis senėjimas yra išskirtinai spartus.<br /><br />Kodėl lietuvių smegenys taip sparčiai sensta? Kodėl vieni žmonės išlaiko savo pažinimo gebėjimus, o kiti vargsta?<br /><br />Pokalbis ir dvylika punktų apie smegenų senėjimą su evoliucinės psichologijos prof. Albinu Bagdonu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2356</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Mokslininkas apie „Netflix“ paradoksą ir skaitmeninę kasdienybę: gyvename iliuzijoje, kad turime pasirinkimo laisvę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-mokslininkas-apie-netflix-paradoksa-ir-skaitmenine-kasdienybe-gyvename-iliuzijoje-kad-turime-pasirinkimo-laisve--54515245</link><description><![CDATA[„Viena didžiausių problemų, kad daugelis vystomų skaitmeninio pasaulio projektų tiesiog siekia pelno. O pati žmonija yra tapusi aptarnaujančiu personalu šiam pasauliui.“ – apie skaitmeninio turinio ateities vystymąsi kalba medijų tyrinėtojas, Kauno technologijos universiteto prof. Šarūnas Paunksnis.<br /><br />Kai kurie mokslininkai teigia, kad gyvendami šiuolaikiniame medijų pasaulyje nustojome suvokti ir gilintis, kokią įtaką tai turi mūsų kasdienybei. Pasak britų sociologo Rodžerio Silverstono, medijoms dominuojant, nūdienos visuomenė iš dalies primena Senovės Graikiją, kai pagrindinėje aikštėje telkėsi visuomeninis gyvenimas, kurioje buvo sprendžiami svarbiausi valstybės klausimai.<br /><br />Kaip iš tiesų šiuolaikinės medijos keičia žmonių santykius? Kada nustojome pastebėti skaitmeninio turinio įtaką kasdienybei? Kokie reiškiniai internetinėje erdvėje žmonėms turi didžiausią poveikį?<br /><br />Pokalbis ir dvylika punktų su medijų tyrinėtoju, KTU prof. Šarūnu Paunksniu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54515245</guid><pubDate>Mon, 19 Jun 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54515245/2023_06_19_3329_1_p_20230619130243720.mp3" length="41593179" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Viena didžiausių problemų, kad daugelis vystomų skaitmeninio pasaulio projektų tiesiog siekia pelno. O pati žmonija yra tapusi aptarnaujančiu personalu šiam pasauliui.“ – apie skaitmeninio turinio ateities vystymąsi kalba medijų tyrinėtojas, Kauno...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Viena didžiausių problemų, kad daugelis vystomų skaitmeninio pasaulio projektų tiesiog siekia pelno. O pati žmonija yra tapusi aptarnaujančiu personalu šiam pasauliui.“ – apie skaitmeninio turinio ateities vystymąsi kalba medijų tyrinėtojas, Kauno technologijos universiteto prof. Šarūnas Paunksnis.<br /><br />Kai kurie mokslininkai teigia, kad gyvendami šiuolaikiniame medijų pasaulyje nustojome suvokti ir gilintis, kokią įtaką tai turi mūsų kasdienybei. Pasak britų sociologo Rodžerio Silverstono, medijoms dominuojant, nūdienos visuomenė iš dalies primena Senovės Graikiją, kai pagrindinėje aikštėje telkėsi visuomeninis gyvenimas, kurioje buvo sprendžiami svarbiausi valstybės klausimai.<br /><br />Kaip iš tiesų šiuolaikinės medijos keičia žmonių santykius? Kada nustojome pastebėti skaitmeninio turinio įtaką kasdienybei? Kokie reiškiniai internetinėje erdvėje žmonėms turi didžiausią poveikį?<br /><br />Pokalbis ir dvylika punktų su medijų tyrinėtoju, KTU prof. Šarūnu Paunksniu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2600</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Iš Rytų Ukrainos grįžęs gydytojas Skirmantas Krunkaitis – apie katastrofišką gyventojų sveikatos būklę ir herojiškus vietinius darb</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-is-rytu-ukrainos-grizes-gydytojas-skirmantas-krunkaitis-apie-katastrofiska-gyventoju-sveikatos-bukle-ir-herojiskus-vietinius-darb--54283838</link><description><![CDATA[„Dirbu ten, nes turiu tam įrankius ir gebėjimus. Jei to nedaryčiau, tai būtų savęs išdavystė“ – sako neseniai iš rytų Ukrainos grįžęs gydytojas Skirmantas Krunkaitis.<br /><br />Skirmantas kartu su komanda ir organzicija „Blue/Yellow“ dirbo Ukrainos teritorijose, kurios buvo okupuotos ir išlaisvintos jau nuo praėjusio rudens, tačiau infrastruktūra dar neatstatyta, todėl įprastas gyvenimas nevyksta, o kokybiška sveikatos priežiūra apsunkinta. Kokia ukrainiečių sveikatos būklė karo niokojamose teritorijose, kuriose ligoninės ir poliklinikos sugriautos? Kaip atrodė ten lietuvių darbas ir su kokiais iššūkiais jie susidūrė?<br /><br />Pokalbis ir dvylika punktų su šeimos gydytoju rezidentu, atsargos leitenantu Skirmantu Krunkaičiu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54283838</guid><pubDate>Mon, 12 Jun 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54283838/2023_06_12_3329_1_20230612130330516.mp3" length="44484202" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Dirbu ten, nes turiu tam įrankius ir gebėjimus. Jei to nedaryčiau, tai būtų savęs išdavystė“ – sako neseniai iš rytų Ukrainos grįžęs gydytojas Skirmantas Krunkaitis.

Skirmantas kartu su komanda ir organzicija „Blue/Yellow“ dirbo Ukrainos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Dirbu ten, nes turiu tam įrankius ir gebėjimus. Jei to nedaryčiau, tai būtų savęs išdavystė“ – sako neseniai iš rytų Ukrainos grįžęs gydytojas Skirmantas Krunkaitis.<br /><br />Skirmantas kartu su komanda ir organzicija „Blue/Yellow“ dirbo Ukrainos teritorijose, kurios buvo okupuotos ir išlaisvintos jau nuo praėjusio rudens, tačiau infrastruktūra dar neatstatyta, todėl įprastas gyvenimas nevyksta, o kokybiška sveikatos priežiūra apsunkinta. Kokia ukrainiečių sveikatos būklė karo niokojamose teritorijose, kuriose ligoninės ir poliklinikos sugriautos? Kaip atrodė ten lietuvių darbas ir su kokiais iššūkiais jie susidūrė?<br /><br />Pokalbis ir dvylika punktų su šeimos gydytoju rezidentu, atsargos leitenantu Skirmantu Krunkaičiu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2781</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Filosofė Jurga Jonutytė apie visuomenės baimę „kitaip“ atrodantiems: žmonės bijo savo paties kūno pažeidžiamumo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-filosofe-jurga-jonutyte-apie-visuomenes-baime-kitaip-atrodantiems-zmones-bijo-savo-paties-kuno-pazeidziamumo--54030424</link><description><![CDATA[„Klaidingai tikime, jog kuo labiau žmonės panašūs vienas į kitą, tuo labiau visuomenė tampa stipresne“ – apie negalią turinčių žmonių atskirtį visuomenėje kalba filosofė Jurga Jonutytė. Filosofė tyrinėja kaip visuomenėje suvokiama negalia, koks požiūris į savo kūną dominuoja ir ką vertiname kaip „normalų“ bei „nenormalų“ žmogų.<br /><br />Kodėl „kitaip“ atrodančių ir negalią patiriančių žmonių vis dar nepriimame kaip natūralaus žmonijos bruožo? Kaip visuomenė suvokia „nenormalumo“ aspektą ir kas labiausiai formuoja mūsų požiūrį šiuo klausimu?<br /><br />Pokalbis ir dvylika punktų su Vytauto Didžiojo universiteto filosofe Jurga Jonutyte.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54030424</guid><pubDate>Mon, 29 May 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54030424/2023_05_29_3329_1_20230529143217634.mp3" length="37197094" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Klaidingai tikime, jog kuo labiau žmonės panašūs vienas į kitą, tuo labiau visuomenė tampa stipresne“ – apie negalią turinčių žmonių atskirtį visuomenėje kalba filosofė Jurga Jonutytė. Filosofė tyrinėja kaip visuomenėje suvokiama negalia, koks...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Klaidingai tikime, jog kuo labiau žmonės panašūs vienas į kitą, tuo labiau visuomenė tampa stipresne“ – apie negalią turinčių žmonių atskirtį visuomenėje kalba filosofė Jurga Jonutytė. Filosofė tyrinėja kaip visuomenėje suvokiama negalia, koks požiūris į savo kūną dominuoja ir ką vertiname kaip „normalų“ bei „nenormalų“ žmogų.<br /><br />Kodėl „kitaip“ atrodančių ir negalią patiriančių žmonių vis dar nepriimame kaip natūralaus žmonijos bruožo? Kaip visuomenė suvokia „nenormalumo“ aspektą ir kas labiausiai formuoja mūsų požiūrį šiuo klausimu?<br /><br />Pokalbis ir dvylika punktų su Vytauto Didžiojo universiteto filosofe Jurga Jonutyte.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2325</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Tūkstančiai reklamos stimulų ir šimtai metrų nykščio kelionės telefono ekrane - kaip kiekvieną dieną mūsų elgesį keičia reklama?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-tukstanciai-reklamos-stimulu-ir-simtai-metru-nykscio-keliones-telefono-ekrane-kaip-kiekviena-diena-musu-elgesi-keicia-reklama--53956595</link><description><![CDATA[Teigiama, kad žmogus per dieną sąmoningai ir pasąmoningai užfiksuoja apie iki 10000 marketingo stimulų, o mūsų nykštys kasdien vidutiniškai „nukeliauja“ beveik 400 metrų mūsų telefono ekrane. Vartotojų dėmesį išlaikyti tampa vis sunkiau, o patys žmonės informacijos gausos perkrauti ne visada priima sprendimus, kurie naudingi jiems patiems, o tuo labiau aplinkai.<br /><br />Kaip atliekami neuromarketingo tyrimai? Ar neuromarketingas gali padėti formuoti tvaresnį žmonių elgesį? Kokį vaidmenį šiuo atveju atliks dirbtinis intelektas?<br /><br />Pokalbis su Kauno technologijos universiteto, Skaitmeninių transformacijų centro neuromarketingo specialiste, „Neuromarketingo ir dirbtinio intelekto“ laboratorijos bendraįkūrėja bei vadove Egle Vaičiukynaite.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53956595</guid><pubDate>Mon, 22 May 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53956595/2023_05_22_3329_1_p_20230522130234936.mp3" length="41601120" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Teigiama, kad žmogus per dieną sąmoningai ir pasąmoningai užfiksuoja apie iki 10000 marketingo stimulų, o mūsų nykštys kasdien vidutiniškai „nukeliauja“ beveik 400 metrų mūsų telefono ekrane. Vartotojų dėmesį išlaikyti tampa vis sunkiau, o patys...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Teigiama, kad žmogus per dieną sąmoningai ir pasąmoningai užfiksuoja apie iki 10000 marketingo stimulų, o mūsų nykštys kasdien vidutiniškai „nukeliauja“ beveik 400 metrų mūsų telefono ekrane. Vartotojų dėmesį išlaikyti tampa vis sunkiau, o patys žmonės informacijos gausos perkrauti ne visada priima sprendimus, kurie naudingi jiems patiems, o tuo labiau aplinkai.<br /><br />Kaip atliekami neuromarketingo tyrimai? Ar neuromarketingas gali padėti formuoti tvaresnį žmonių elgesį? Kokį vaidmenį šiuo atveju atliks dirbtinis intelektas?<br /><br />Pokalbis su Kauno technologijos universiteto, Skaitmeninių transformacijų centro neuromarketingo specialiste, „Neuromarketingo ir dirbtinio intelekto“ laboratorijos bendraįkūrėja bei vadove Egle Vaičiukynaite.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2601</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. „Vokelių“ kultūrą gydytojų ir pacientų santykiuose tyrusi mokslininkė: žmonės tiki – jei duodi, vadinasi, kontroliuoji situaciją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-vokeliu-kultura-gydytoju-ir-pacientu-santykiuose-tyrusi-mokslininke-zmones-tiki-jei-duodi-vadinasi-kontroliuoji-situacija--53870361</link><description><![CDATA[„Iš tiesų, nežinoti apie vokelius gyvenant Lietuvoje beveik neįmanoma“ - sako mokslininkė Rima Praspaliauskienė, tyrinėjusi kaip dovanų reiškinys gyvuoja lietuvių įsitikinimuose ir gydymosi procese. Nors šiais laikais neoficialus piniginis atsiskaitymas su medicinos specialistais laikomas korupciniu veiksmu, žmonių tikėjimas, kad dovanos gydytojams gali tapti jų pasveikimo priežastimi niekur nedingo. Kokie istoriniai įvykiai lėmė, jog tai tapo mūsų kultūros dalimi? Kokias įsimintiniausias istorijas tyrimo metų išgirdo mokslininkė? Kokia viso to galima ateitis?<br /><br />Pokalbis ir dvylika punktų apie „vokelių“ kultūrą Lietuvoje su Kalifornijos universiteto Berklyje vizituojančia mokslininke, medicinos antropologe dr. Rima Praspaliauskiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53870361</guid><pubDate>Mon, 15 May 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53870361/2023_05_15_3329_1_p_20230515130329080.mp3" length="37011510" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Iš tiesų, nežinoti apie vokelius gyvenant Lietuvoje beveik neįmanoma“ - sako mokslininkė Rima Praspaliauskienė, tyrinėjusi kaip dovanų reiškinys gyvuoja lietuvių įsitikinimuose ir gydymosi procese. Nors šiais laikais neoficialus piniginis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Iš tiesų, nežinoti apie vokelius gyvenant Lietuvoje beveik neįmanoma“ - sako mokslininkė Rima Praspaliauskienė, tyrinėjusi kaip dovanų reiškinys gyvuoja lietuvių įsitikinimuose ir gydymosi procese. Nors šiais laikais neoficialus piniginis atsiskaitymas su medicinos specialistais laikomas korupciniu veiksmu, žmonių tikėjimas, kad dovanos gydytojams gali tapti jų pasveikimo priežastimi niekur nedingo. Kokie istoriniai įvykiai lėmė, jog tai tapo mūsų kultūros dalimi? Kokias įsimintiniausias istorijas tyrimo metų išgirdo mokslininkė? Kokia viso to galima ateitis?<br /><br />Pokalbis ir dvylika punktų apie „vokelių“ kultūrą Lietuvoje su Kalifornijos universiteto Berklyje vizituojančia mokslininke, medicinos antropologe dr. Rima Praspaliauskiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2314</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Antropologė apie autizmą ir žmonių neuroįvairovę: nestandartinis protas visada buvo svarbiausia žmonijos išlikimo sąlyga</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-antropologe-apie-autizma-ir-zmoniu-neuroivairove-nestandartinis-protas-visada-buvo-svarbiausia-zmonijos-islikimo-salyga--53774747</link><description><![CDATA[1998 metais australų mokslininkė, sociologė Judy Singer sukritikavo dominuojantį biomedicininį požiūrį į autizmą ir iškėlė neuroįvairovės idėją. Ji autistiškumą pasiūlė vertinti ne kaip autistiškų žmonių socializacijos, emocijų bei elgsenos sutrikimą, bet kaip neurologinį skirtingumą. Jos idėja rėmėsi tuo, kad kitų žmonių neuroskirtingumai ir kitoniškumai neturėtų būti matomi tik kaip klinikinės diagnozės, vien todėl, jog visuomenė yra labiau pritaikyta įprastos raidos žmonėms.<br /><br />Vytauto Didžiojo universiteto medicinos sociologė ir antropologė Daiva Bartušienė prieš kelis metus atliko tyrimą apie šeimas, auginančias autistiškus vaikus, bandydama išsiaiškinti požiūrį į šią unikalią būklę. Pačios mokslininkės interesai apima kultūrinę psichiatriją ir neuroįvairę, apie kurią plačiai kalba įvairiose auditorijose.<br /><br />Kaip autizmo diagnozė priimama Lietuvos visuomenėje? Kodėl bijome įvairovės ir skirstome žmones į „normalius“ ir „nenormalius? Pokalbis su VDU antropologe dr. Daiva Bartušiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53774747</guid><pubDate>Mon, 08 May 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53774747/2023_05_08_3329_1_20230508130333784.mp3" length="44843229" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1998 metais australų mokslininkė, sociologė Judy Singer sukritikavo dominuojantį biomedicininį požiūrį į autizmą ir iškėlė neuroįvairovės idėją. Ji autistiškumą pasiūlė vertinti ne kaip autistiškų žmonių socializacijos, emocijų bei elgsenos sutrikimą,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1998 metais australų mokslininkė, sociologė Judy Singer sukritikavo dominuojantį biomedicininį požiūrį į autizmą ir iškėlė neuroįvairovės idėją. Ji autistiškumą pasiūlė vertinti ne kaip autistiškų žmonių socializacijos, emocijų bei elgsenos sutrikimą, bet kaip neurologinį skirtingumą. Jos idėja rėmėsi tuo, kad kitų žmonių neuroskirtingumai ir kitoniškumai neturėtų būti matomi tik kaip klinikinės diagnozės, vien todėl, jog visuomenė yra labiau pritaikyta įprastos raidos žmonėms.<br /><br />Vytauto Didžiojo universiteto medicinos sociologė ir antropologė Daiva Bartušienė prieš kelis metus atliko tyrimą apie šeimas, auginančias autistiškus vaikus, bandydama išsiaiškinti požiūrį į šią unikalią būklę. Pačios mokslininkės interesai apima kultūrinę psichiatriją ir neuroįvairę, apie kurią plačiai kalba įvairiose auditorijose.<br /><br />Kaip autizmo diagnozė priimama Lietuvos visuomenėje? Kodėl bijome įvairovės ir skirstome žmones į „normalius“ ir „nenormalius? Pokalbis su VDU antropologe dr. Daiva Bartušiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2803</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Arabų kultūros tyrinėtoja: turiu tikslą parodyti visuomenei, kad gyventi kitaip nei vakaruose – nereiškia gyventi blogiau</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-arabu-kulturos-tyrinetoja-turiu-tiksla-parodyti-visuomenei-kad-gyventi-kitaip-nei-vakaruose-nereiskia-gyventi-blogiau--53703935</link><description><![CDATA[Daugybė skirtingų procesų, tokių kaip filmai ir žiniasklaidos formuojamas portretas, neabejotinai turėjo neigiamos įtakos skirtingų tautų požiūriui į arabų kultūrą. Į arabų kultūrą besigilinanti Gintarė Sereikaitė-Motiejūnė teigia, kad karjeros pradžioje norėjo atrasti vakarų kultūros vietą pasaulyje, o šiuo metu turi tikslą parodyti, kad gyventi kitaip nei vakaruose – nereiškia gyventi blogiau.<br /><br />Kokia iš tiesų yra arabų kultūra ir ko apie ją nežinome? Kas yra tautos velniai ir moralinė panika? Kaip Artimųjų Rytų kultūroje reiškiasi vakarietiškos modernybės produktai?<br /><br />Pokalbis su Vilniaus universiteto, Azijos ir transkultūrinių studijų instituto jaunesniaja asistente, doktorante Gintare Sereikaite-Motiejūne.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53703935</guid><pubDate>Mon, 01 May 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53703935/2023_05_01_3329_1_p_20230501130251956.mp3" length="43596039" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daugybė skirtingų procesų, tokių kaip filmai ir žiniasklaidos formuojamas portretas, neabejotinai turėjo neigiamos įtakos skirtingų tautų požiūriui į arabų kultūrą. Į arabų kultūrą besigilinanti Gintarė Sereikaitė-Motiejūnė teigia, kad karjeros...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daugybė skirtingų procesų, tokių kaip filmai ir žiniasklaidos formuojamas portretas, neabejotinai turėjo neigiamos įtakos skirtingų tautų požiūriui į arabų kultūrą. Į arabų kultūrą besigilinanti Gintarė Sereikaitė-Motiejūnė teigia, kad karjeros pradžioje norėjo atrasti vakarų kultūros vietą pasaulyje, o šiuo metu turi tikslą parodyti, kad gyventi kitaip nei vakaruose – nereiškia gyventi blogiau.<br /><br />Kokia iš tiesų yra arabų kultūra ir ko apie ją nežinome? Kas yra tautos velniai ir moralinė panika? Kaip Artimųjų Rytų kultūroje reiškiasi vakarietiškos modernybės produktai?<br /><br />Pokalbis su Vilniaus universiteto, Azijos ir transkultūrinių studijų instituto jaunesniaja asistente, doktorante Gintare Sereikaite-Motiejūne.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2725</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Populizmą tyręs sociologas: jei ne Pakso apkalta, tikėtina, dabar Lietuvoje turėtume panašią situaciją kaip Vengrijoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-populizma-tyres-sociologas-jei-ne-pakso-apkalta-tiketina-dabar-lietuvoje-turetume-panasia-situacija-kaip-vengrijoje--53627029</link><description><![CDATA[Populizmas egzistuojantis nuo Senovės Romos laikų, nepraranda reikšmės ir šiandien. Tuomet dalis politikų, besiremiančių žemesniųjų visuomenės sluoksnių parama, buvo vadinami populiariais, o siekę elito – optimatais. Šių dienų kontekste populizmas neabejotinai įgauna vis naujas formas ilgoje žmonijos istorijos perspektyvoje. Šias formas dažniausiai skatina pasaulio krizės ir visuomenės nusivylimai, o į judėjimus telkiamų asmenų grupės tampa vis įvairesnės. Kokiu tikslu populizmą naudoja šiuolaikiniai politikai? Kodėl šis reiškinys mūsų žodyne yra tarsi keiksmažodis? Kuo Lietuvos populistiniai judėjimai išsiskiria pasauliniame kontekste?<br /><br />Pokalbis su sociologu, mokslų daktaru Karoliu Jonučiu, tyrinėjusiu populizmo veikimą Lietuvos visuomenėje.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53627029</guid><pubDate>Mon, 24 Apr 2023 09:06:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53627029/2023_04_24_3329_1_20230424130305527.mp3" length="43703873" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Populizmas egzistuojantis nuo Senovės Romos laikų, nepraranda reikšmės ir šiandien. Tuomet dalis politikų, besiremiančių žemesniųjų visuomenės sluoksnių parama, buvo vadinami populiariais, o siekę elito – optimatais. Šių dienų kontekste populizmas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Populizmas egzistuojantis nuo Senovės Romos laikų, nepraranda reikšmės ir šiandien. Tuomet dalis politikų, besiremiančių žemesniųjų visuomenės sluoksnių parama, buvo vadinami populiariais, o siekę elito – optimatais. Šių dienų kontekste populizmas neabejotinai įgauna vis naujas formas ilgoje žmonijos istorijos perspektyvoje. Šias formas dažniausiai skatina pasaulio krizės ir visuomenės nusivylimai, o į judėjimus telkiamų asmenų grupės tampa vis įvairesnės. Kokiu tikslu populizmą naudoja šiuolaikiniai politikai? Kodėl šis reiškinys mūsų žodyne yra tarsi keiksmažodis? Kuo Lietuvos populistiniai judėjimai išsiskiria pasauliniame kontekste?<br /><br />Pokalbis su sociologu, mokslų daktaru Karoliu Jonučiu, tyrinėjusiu populizmo veikimą Lietuvos visuomenėje.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2732</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Mokslininkė, tyrinėjanti greičio visuomenę: skubėdami sutaupome laiko, bet jį vis tiek panaudojame papildomiems darbams, o ne nuobo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-mokslininke-tyrinejanti-greicio-visuomene-skubedami-sutaupome-laiko-bet-ji-vis-tiek-panaudojame-papildomiems-darbams-o-ne-nuobo--53557267</link><description><![CDATA[Šiuolaikinės technologijos pasiūlydamos patogumą kasdieniniame gyvenime mainais įkalino žmones nuolat skubančioje visuomenėje, kuomet nestabilumas, besikeičiantys projektai ir terminuoti darbai tapo įprastu reiškiniu. Tokiame neapibrėžtume gyvenantys žmonės patiria iššūkiu ne tik ieškant naujo būdo pragyventi, nuolat iš naujo pardavinėjant save ir puoselėjant savo prekės ženklą, bet ir kitose gyvenimo grandyse, nesusijusiose su darbu. Sociologė Ieva Dryžaitė tyrinėja šiuos, nestabilumą patiriančius žmones ir juos apibūdina prekariato sąvoka.<br /><br />Kaip tokie žmonės tampa pažeidžiami ir kokios nesaugumo formos pasireiškia jų kasdienybėje? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto ir Kauno apskrities viešosios bibliotekos sociologe Ieva Dryžaite.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53557267</guid><pubDate>Mon, 17 Apr 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53557267/2023_04_17_3329_1_p_20230417130246558.mp3" length="41255050" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiuolaikinės technologijos pasiūlydamos patogumą kasdieniniame gyvenime mainais įkalino žmones nuolat skubančioje visuomenėje, kuomet nestabilumas, besikeičiantys projektai ir terminuoti darbai tapo įprastu reiškiniu. Tokiame neapibrėžtume gyvenantys...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiuolaikinės technologijos pasiūlydamos patogumą kasdieniniame gyvenime mainais įkalino žmones nuolat skubančioje visuomenėje, kuomet nestabilumas, besikeičiantys projektai ir terminuoti darbai tapo įprastu reiškiniu. Tokiame neapibrėžtume gyvenantys žmonės patiria iššūkiu ne tik ieškant naujo būdo pragyventi, nuolat iš naujo pardavinėjant save ir puoselėjant savo prekės ženklą, bet ir kitose gyvenimo grandyse, nesusijusiose su darbu. Sociologė Ieva Dryžaitė tyrinėja šiuos, nestabilumą patiriančius žmones ir juos apibūdina prekariato sąvoka.<br /><br />Kaip tokie žmonės tampa pažeidžiami ir kokios nesaugumo formos pasireiškia jų kasdienybėje? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto ir Kauno apskrities viešosios bibliotekos sociologe Ieva Dryžaite.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2579</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Sociologė prof. Aušra Maslauskaitė apie skaldančią šeimos sampratą: šeimos išnykimo baimės istorijoje linkusios kartotis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-sociologe-prof-ausra-maslauskaite-apie-skaldancia-seimos-samprata-seimos-isnykimo-baimes-istorijoje-linkusios-kartotis--53436632</link><description><![CDATA[„Daliai žmonių įsivaizdavimas, kad egzistuoja viena teisinga šeimos forma yra savotiškas pagalbos mechanizmas, susidorojant su neapibrėžtumu, atsiradusiu po atgautos Lietuvos nepriklausomybės“ - teigia sociologė Aušra Maslauskaitė.<br /><br />Šeimos sąvoka pastaraisiais metais Lietuvoje tapusi tam tikra visuomenės susiskaldymo priežastimi, tačiau šeimos portretas ir veikimas nuolat kito istorinėje eigoje. Kas labiausiai pakeitė šeimos sampratą Lietuvoje per pastaruosius šimtą metų? Kuo skiriasi tarpukario, sovietinės okupacijos ir šiuolaikinė Lietuva? Ar iš tiesų šiuolaikinei šeimai didelę įtaką turi individualizmas?<br /><br />Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos socialinių mokslų centro sociologe prof. Aušra Maslauskaite.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53436632</guid><pubDate>Mon, 03 Apr 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53436632/2023_04_03_3329_1_20230403130304633.mp3" length="43737309" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Daliai žmonių įsivaizdavimas, kad egzistuoja viena teisinga šeimos forma yra savotiškas pagalbos mechanizmas, susidorojant su neapibrėžtumu, atsiradusiu po atgautos Lietuvos nepriklausomybės“ - teigia sociologė Aušra Maslauskaitė.

Šeimos sąvoka...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Daliai žmonių įsivaizdavimas, kad egzistuoja viena teisinga šeimos forma yra savotiškas pagalbos mechanizmas, susidorojant su neapibrėžtumu, atsiradusiu po atgautos Lietuvos nepriklausomybės“ - teigia sociologė Aušra Maslauskaitė.<br /><br />Šeimos sąvoka pastaraisiais metais Lietuvoje tapusi tam tikra visuomenės susiskaldymo priežastimi, tačiau šeimos portretas ir veikimas nuolat kito istorinėje eigoje. Kas labiausiai pakeitė šeimos sampratą Lietuvoje per pastaruosius šimtą metų? Kuo skiriasi tarpukario, sovietinės okupacijos ir šiuolaikinė Lietuva? Ar iš tiesų šiuolaikinei šeimai didelę įtaką turi individualizmas?<br /><br />Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos socialinių mokslų centro sociologe prof. Aušra Maslauskaite.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2734</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Gamtos ir miško terapijos gidė: gyvename laiku, kai žmonės laukia leidimo, jog gali stebėti medžius ir mėgautis mišku</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-gamtos-ir-misko-terapijos-gide-gyvename-laiku-kai-zmones-laukia-leidimo-jog-gali-stebeti-medzius-ir-megautis-misku--53350365</link><description><![CDATA[Ar galėtumėte įsivaizduoti situaciją, jog kažkada dėl patiriamo gyvenimo streso, vietoje vaistų, gydytojas išrašytų receptą gamtos ir miško terapijai? Psichoterapeutė bei gamtos ir miško terapijos gidė Giedrė Žalytė teigia tikinti, kad ateityje šios praktikos bus integruotos į mūsų sveikatos sistemą. Nors žmogus vakarų pasaulyje per pastaruosius dešimtmečius nutolo nuo gamtos, šiuo metu vyksta sugrįžimas ir žvalgymasis į ten, kur buvome nuo pat žmogaus gyvavimo šioje planetoje pradžios. Tam įtakos neabejotinai turi kintančios šiuolaikinio gyvenimo sąlygos ir didelis kasdienis tempas, darantis įtaką fizinei bei psichologinei sveikatai. Europoje pastaruoju metu populiarėja gamtos ir miško terapija, o šie gidai jau rengiami ir Lietuvoje.<br /><br />Kaip atrodo šios terapijos praktikos? Ar galima paaiškinti miško poveikį mokslo pagrindu? Kokias sveikatos problemas galėtų spręsti ši terapijos forma? Pokalbis su psichologe - psichoterapeute, gamtos ir miško terapijos gide Giedre Žalyte.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53350365</guid><pubDate>Mon, 27 Mar 2023 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53350365/2023_03_27_3329_1_p_20230327130403787.mp3" length="40242753" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar galėtumėte įsivaizduoti situaciją, jog kažkada dėl patiriamo gyvenimo streso, vietoje vaistų, gydytojas išrašytų receptą gamtos ir miško terapijai? Psichoterapeutė bei gamtos ir miško terapijos gidė Giedrė Žalytė teigia tikinti, kad ateityje šios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar galėtumėte įsivaizduoti situaciją, jog kažkada dėl patiriamo gyvenimo streso, vietoje vaistų, gydytojas išrašytų receptą gamtos ir miško terapijai? Psichoterapeutė bei gamtos ir miško terapijos gidė Giedrė Žalytė teigia tikinti, kad ateityje šios praktikos bus integruotos į mūsų sveikatos sistemą. Nors žmogus vakarų pasaulyje per pastaruosius dešimtmečius nutolo nuo gamtos, šiuo metu vyksta sugrįžimas ir žvalgymasis į ten, kur buvome nuo pat žmogaus gyvavimo šioje planetoje pradžios. Tam įtakos neabejotinai turi kintančios šiuolaikinio gyvenimo sąlygos ir didelis kasdienis tempas, darantis įtaką fizinei bei psichologinei sveikatai. Europoje pastaruoju metu populiarėja gamtos ir miško terapija, o šie gidai jau rengiami ir Lietuvoje.<br /><br />Kaip atrodo šios terapijos praktikos? Ar galima paaiškinti miško poveikį mokslo pagrindu? Kokias sveikatos problemas galėtų spręsti ši terapijos forma? Pokalbis su psichologe - psichoterapeute, gamtos ir miško terapijos gide Giedre Žalyte.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2516</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Daugiau nei 500 gyvenimo istorijų surinkusi ir sovietmečio poveikį tyrinėjusi sociologė: ekonominio nuosmukio metu užaugę žmonės li</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-daugiau-nei-500-gyvenimo-istoriju-surinkusi-ir-sovietmecio-poveiki-tyrinejusi-sociologe-ekonominio-nuosmukio-metu-uzauge-zmones-li--53262477</link><description><![CDATA[Kokias gyvenimo strategijas renkasi nestabilumo laikotarpiu gimę žmonės? Kokie socialiniai procesai labiausiai paveikė 1980-2000 metais gimusius lietuvius? Kaip sociologų akimis skiriasi pirmoji sovietmečio karta ir nepriklausomoje Lietuvoje užaugę asmenys?<br /><br />Pokalbis su Vilniaus universiteto sociologe docente Laimute Žilinskiene. Mokslininkė vadovauja projektams apie sovietines ir posovietines kartas, kurie tyrinėja kaip besikeičiantys laikmečiai reiškėsi lietuvių gyvenime.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53262477</guid><pubDate>Mon, 20 Mar 2023 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53262477/2023_03_20_3329_1_20230320130554425.mp3" length="42971608" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokias gyvenimo strategijas renkasi nestabilumo laikotarpiu gimę žmonės? Kokie socialiniai procesai labiausiai paveikė 1980-2000 metais gimusius lietuvius? Kaip sociologų akimis skiriasi pirmoji sovietmečio karta ir nepriklausomoje Lietuvoje užaugę...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokias gyvenimo strategijas renkasi nestabilumo laikotarpiu gimę žmonės? Kokie socialiniai procesai labiausiai paveikė 1980-2000 metais gimusius lietuvius? Kaip sociologų akimis skiriasi pirmoji sovietmečio karta ir nepriklausomoje Lietuvoje užaugę asmenys?<br /><br />Pokalbis su Vilniaus universiteto sociologe docente Laimute Žilinskiene. Mokslininkė vadovauja projektams apie sovietines ir posovietines kartas, kurie tyrinėja kaip besikeičiantys laikmečiai reiškėsi lietuvių gyvenime.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2686</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Neuromokslus į psichikos sveikatos paieškas meno projektuose išmainiusi Karolina: studijuojant neuromokslus, laboratorijoje daug la</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-neuromokslus-i-psichikos-sveikatos-paieskas-meno-projektuose-ismainiusi-karolina-studijuojant-neuromokslus-laboratorijoje-daug-la--53182275</link><description><![CDATA[Dar XIX amžiuje prancūzų rašytojas Stendalis vienoje savo knygoje aprašė fizinius kūno pojūčius, kuriuos jautė po apsilankymo Florencijos meno objektuose. Daugiau nei po šimto metų italų gydytoja ištyrė ir aprašė daugiau kaip šimtą atvejų, kuomet žmonės po apsilankymo populiariausiuose meno muziejuose jausdavo įvairius pojūčius – nuo galvos svaigimo, ar širdies plakimo iki haliucinacijų. Mokslininkė šį fenomeną pavadino Stendalio sindromu.<br /><br />Menas turi poveikį kūnui ir protui – tą pripažįsta, tiek mokslininkai, tiek menininkai. Neuromokslus Škotijoje studijavusi Karolina Zakarauskaitė, šiuo metu visa savo veiklą paskyrė meno ir psichikos sveikatos ryšio kūrimui. Organizuodama meno projektus ir kviesdama įsitraukti įvairias bendruomenes, Karolina įsitikinusi, kad tai taps neatsiejama psichikos sveikatos dalimi, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.<br /><br />Pokalbis ir dvylika punktų apie meno poveikį psichikos sveikatai su menų poveikio psichikos sveikatai projektų iniciatore, neuromokslininke Karolina Zakarauskaite.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53182275</guid><pubDate>Mon, 13 Mar 2023 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53182275/2023_03_13_3329_1_20230313130547243.mp3" length="42272780" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dar XIX amžiuje prancūzų rašytojas Stendalis vienoje savo knygoje aprašė fizinius kūno pojūčius, kuriuos jautė po apsilankymo Florencijos meno objektuose. Daugiau nei po šimto metų italų gydytoja ištyrė ir aprašė daugiau kaip šimtą atvejų, kuomet...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dar XIX amžiuje prancūzų rašytojas Stendalis vienoje savo knygoje aprašė fizinius kūno pojūčius, kuriuos jautė po apsilankymo Florencijos meno objektuose. Daugiau nei po šimto metų italų gydytoja ištyrė ir aprašė daugiau kaip šimtą atvejų, kuomet žmonės po apsilankymo populiariausiuose meno muziejuose jausdavo įvairius pojūčius – nuo galvos svaigimo, ar širdies plakimo iki haliucinacijų. Mokslininkė šį fenomeną pavadino Stendalio sindromu.<br /><br />Menas turi poveikį kūnui ir protui – tą pripažįsta, tiek mokslininkai, tiek menininkai. Neuromokslus Škotijoje studijavusi Karolina Zakarauskaitė, šiuo metu visa savo veiklą paskyrė meno ir psichikos sveikatos ryšio kūrimui. Organizuodama meno projektus ir kviesdama įsitraukti įvairias bendruomenes, Karolina įsitikinusi, kad tai taps neatsiejama psichikos sveikatos dalimi, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.<br /><br />Pokalbis ir dvylika punktų apie meno poveikį psichikos sveikatai su menų poveikio psichikos sveikatai projektų iniciatore, neuromokslininke Karolina Zakarauskaite.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2642</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Romų bendruomenės aktyvistė Rasma apie kovotojos gyvenimą: tautiečiai mane vadina Žana d‘Ark</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-romu-bendruomenes-aktyviste-rasma-apie-kovotojos-gyvenima-tautieciai-mane-vadina-zana-d-ark--53107999</link><description><![CDATA[Metai iš metų kalbama apie tas pačias romų bendruomenės problemas – įsišaknijusias neigiamas visuomenės nuostatas, prastus rezultatus švietimo sistemoje ir neapykantos kurstymą. Už romų teises kovojanti ir tautiečiams susirasti darbą padedanti romų bendruomenės aktyvistė Rasma Pažemeckaitė teigia, kad nuo jos vaikystės iki šių dienų mažai kas pasikeitė.<br /><br />Rasma gimė įvairiatautėje šeimoje, jos motina romė, o tėvas žydas. Gyvenime Rasmai teko gyventi tabore, 14 metų amžiaus bėgti iš nelegalių vedybų, patirti rasizmo ir neteisybės apraiškas, tačiau po skirtingų patirčių ji nusprendė padėti kitiems romų tautybės žmonėms ir kalbėti apie jų problemas. Dvylika punktų apie aktyvistės Rasmos Pažemeckaitės gyvenimą laidoje „Tuzinas“.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53107999</guid><pubDate>Mon, 06 Mar 2023 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53107999/2023_03_06_3329_1_p_20230306130540672.mp3" length="39478305" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Metai iš metų kalbama apie tas pačias romų bendruomenės problemas – įsišaknijusias neigiamas visuomenės nuostatas, prastus rezultatus švietimo sistemoje ir neapykantos kurstymą. Už romų teises kovojanti ir tautiečiams susirasti darbą padedanti romų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Metai iš metų kalbama apie tas pačias romų bendruomenės problemas – įsišaknijusias neigiamas visuomenės nuostatas, prastus rezultatus švietimo sistemoje ir neapykantos kurstymą. Už romų teises kovojanti ir tautiečiams susirasti darbą padedanti romų bendruomenės aktyvistė Rasma Pažemeckaitė teigia, kad nuo jos vaikystės iki šių dienų mažai kas pasikeitė.<br /><br />Rasma gimė įvairiatautėje šeimoje, jos motina romė, o tėvas žydas. Gyvenime Rasmai teko gyventi tabore, 14 metų amžiaus bėgti iš nelegalių vedybų, patirti rasizmo ir neteisybės apraiškas, tačiau po skirtingų patirčių ji nusprendė padėti kitiems romų tautybės žmonėms ir kalbėti apie jų problemas. Dvylika punktų apie aktyvistės Rasmos Pažemeckaitės gyvenimą laidoje „Tuzinas“.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2468</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Mokslininkė, tyrinėjanti mandagumo reiškinį Irane: nors iraniečiai pasižymi ypatingu svetingumu, vis tiek buvau sulaukusi replikos,</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-mokslininke-tyrinejanti-mandagumo-reiskini-irane-nors-iranieciai-pasizymi-ypatingu-svetingumu-vis-tiek-buvau-sulaukusi-replikos--52865526</link><description><![CDATA[Kiek kartų padarėte paslaugą kitam tik iš vadinamo mandagumo? O galbūt pasikvietėte į svečius nepažįstamąjį tik dėl to, kad nepasirodytumėte nemandagus? Nors tokios komunikavimo savybės sutinkamos daugumoje šalių, Irano kultūra pasižymi ypatingu ritualiniu mandagumu, dar iraniečių kasdienybėje vadinamu „ta’ârof“ žodžiu. Unikali mandagumo forma, sutinkama Irane yra neatsiejama iraniečių gyvenimo dalis net ir užsienyje. O šį iraniečių ritualinį mandagumą tyrinėja lietuvė mokslininkė, iranistė Dalia Sabaliauskienė.<br /><br />Nors pastaruoju metu Iranas nedingsta iš žiniasklaidos akiračio dėl šalyje vykstančių protestų moterų teisių klausimais, taip pat dėl jos ryšių su karą Ukrainoje sukėlusia Rusija ir kitų geopolitinių grėsmių, šioje kultūroje gausu procesų, kuriuos tyrinėja mokslininkai, o tai, žinoma, turi teigiamos įtakos geresniam svetimos kultūros pažinimui.<br /><br />Pokalbis ir dvylika punktų su iraniste Dalia Sabaliauskiene apie Irano gyvenimo tyrinėjimą.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52865526</guid><pubDate>Mon, 27 Feb 2023 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52865526/2023_02_27_3329_1_p_20230227130434568.mp3" length="41252124" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kiek kartų padarėte paslaugą kitam tik iš vadinamo mandagumo? O galbūt pasikvietėte į svečius nepažįstamąjį tik dėl to, kad nepasirodytumėte nemandagus? Nors tokios komunikavimo savybės sutinkamos daugumoje šalių, Irano kultūra pasižymi ypatingu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kiek kartų padarėte paslaugą kitam tik iš vadinamo mandagumo? O galbūt pasikvietėte į svečius nepažįstamąjį tik dėl to, kad nepasirodytumėte nemandagus? Nors tokios komunikavimo savybės sutinkamos daugumoje šalių, Irano kultūra pasižymi ypatingu ritualiniu mandagumu, dar iraniečių kasdienybėje vadinamu „ta’ârof“ žodžiu. Unikali mandagumo forma, sutinkama Irane yra neatsiejama iraniečių gyvenimo dalis net ir užsienyje. O šį iraniečių ritualinį mandagumą tyrinėja lietuvė mokslininkė, iranistė Dalia Sabaliauskienė.<br /><br />Nors pastaruoju metu Iranas nedingsta iš žiniasklaidos akiračio dėl šalyje vykstančių protestų moterų teisių klausimais, taip pat dėl jos ryšių su karą Ukrainoje sukėlusia Rusija ir kitų geopolitinių grėsmių, šioje kultūroje gausu procesų, kuriuos tyrinėja mokslininkai, o tai, žinoma, turi teigiamos įtakos geresniam svetimos kultūros pažinimui.<br /><br />Pokalbis ir dvylika punktų su iraniste Dalia Sabaliauskiene apie Irano gyvenimo tyrinėjimą.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2579</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Poliarinių kelionių entuziastas, įveikęs vienišą žygį Grenlandijoje: su laiku fizinių pajėgumų išbandymus pakeitė tikslas geriau pa</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-poliariniu-kelioniu-entuziastas-iveikes-vienisa-zygi-grenlandijoje-su-laiku-fiziniu-pajegumu-isbandymus-pakeite-tikslas-geriau-pa--52788886</link><description><![CDATA[Turbūt kone garsiausia poliarinių kelionių entuziasto Algimanto Kuro išvyka – vienišas 400 km žygis Grenlandijoje. Kur tik pasisuksi vien šaltis, vėjas ir nė gyvos dvasios. Nors pagrindinis Algimanto darbas yra programavimas, jis jau du dešimtmečius su bendraminčių būriu, o kartais ir vienas, leidžiasi į poliarines keliones. Tiek fiziškai, tiek psichologiškai šaltyje save išbandantis keliautojas pripažįsta, kad tokio pobūdžio kelionėse klaidų išvengti nepavyksta, tačiau tai būdas iš jų pasimokyti ir nuolat tobulėti.<br /><br />Pokalbis ir dvylika punktų apie poliarines keliones su Algimantu Kuru laidoje „Tuzinas“.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52788886</guid><pubDate>Mon, 20 Feb 2023 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52788886/2023_02_20_3329_1_p_20230220130359483.mp3" length="37207533" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Turbūt kone garsiausia poliarinių kelionių entuziasto Algimanto Kuro išvyka – vienišas 400 km žygis Grenlandijoje. Kur tik pasisuksi vien šaltis, vėjas ir nė gyvos dvasios. Nors pagrindinis Algimanto darbas yra programavimas, jis jau du dešimtmečius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Turbūt kone garsiausia poliarinių kelionių entuziasto Algimanto Kuro išvyka – vienišas 400 km žygis Grenlandijoje. Kur tik pasisuksi vien šaltis, vėjas ir nė gyvos dvasios. Nors pagrindinis Algimanto darbas yra programavimas, jis jau du dešimtmečius su bendraminčių būriu, o kartais ir vienas, leidžiasi į poliarines keliones. Tiek fiziškai, tiek psichologiškai šaltyje save išbandantis keliautojas pripažįsta, kad tokio pobūdžio kelionėse klaidų išvengti nepavyksta, tačiau tai būdas iš jų pasimokyti ir nuolat tobulėti.<br /><br />Pokalbis ir dvylika punktų apie poliarines keliones su Algimantu Kuru laidoje „Tuzinas“.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2326</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kadenciją baigęs JT ekspertas: buvau apstulbęs, kiek išsivysčiusių šalių vis dar diskriminuoja žmones su negalia valstybiniu lygiu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kadencija-baiges-jt-ekspertas-buvau-apstulbes-kiek-issivysciusiu-saliu-vis-dar-diskriminuoja-zmones-su-negalia-valstybiniu-lygiu--52719733</link><description><![CDATA[Kaip atrodo Jungtinių Tautų nepriklausomo eksperto darbas? Kaip ateities pasaulyje atrodys socialinis teisingumas? Kodėl dalis išsivysčiusių liberalios demokratijos šalių vis dar valstybiniu lygiu diskriminuoja labiausiai pažeidžiamus asmenis?<br /><br />Į šiuos klausimus atsako Vytauto Didžiojo Universiteto prof. Jonas Ruškus, ką tik baigęs 8-erių metų darbą Jungtinių Tautų žmonių su negalia teisių komitete. Šį komitetą sudaro tik 18 žmonių iš viso pasaulio, pasibaigusioje kadencijoje dirbo tik du europiečiai – vienas iš jų lietuvis prof. Jonas Ruškus.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52719733</guid><pubDate>Mon, 13 Feb 2023 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52719733/2023_02_13_3329_1_20230213123019915.mp3" length="42863856" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip atrodo Jungtinių Tautų nepriklausomo eksperto darbas? Kaip ateities pasaulyje atrodys socialinis teisingumas? Kodėl dalis išsivysčiusių liberalios demokratijos šalių vis dar valstybiniu lygiu diskriminuoja labiausiai pažeidžiamus asmenis?

Į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip atrodo Jungtinių Tautų nepriklausomo eksperto darbas? Kaip ateities pasaulyje atrodys socialinis teisingumas? Kodėl dalis išsivysčiusių liberalios demokratijos šalių vis dar valstybiniu lygiu diskriminuoja labiausiai pažeidžiamus asmenis?<br /><br />Į šiuos klausimus atsako Vytauto Didžiojo Universiteto prof. Jonas Ruškus, ką tik baigęs 8-erių metų darbą Jungtinių Tautų žmonių su negalia teisių komitete. Šį komitetą sudaro tik 18 žmonių iš viso pasaulio, pasibaigusioje kadencijoje dirbo tik du europiečiai – vienas iš jų lietuvis prof. Jonas Ruškus.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2679</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Psichikos sutrikimus islame tyrinėjusi lietuvė: šioje kultūroje vieno žmogaus psichologiniai sunkumai gali pakeisti visuomenės poži</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-psichikos-sutrikimus-islame-tyrinejusi-lietuve-sioje-kulturoje-vieno-zmogaus-psichologiniai-sunkumai-gali-pakeisti-visuomenes-pozi--52654227</link><description><![CDATA[Religija yra vienas svarbiausių veiksnių musulmonų bendruomenėse, lemiančių žmonių požiūrį į psichikos sveikatą. Islamo kultūroje tikima, kad psichikos sutrikimai tai per mažo religingumu pasekmė, arba Dievo atsiųsti išbandymai. Kaip šie tradiciniai aspektai pasireiškia žmonių gyvenimuose islamo kultūroje? Kaip atrodo psichologinių sunkumų turinčių žmonių kasdienybė šiose šalyse? Kokią įtaka tam turi modernėjanti visuomenė?<br /><br />Pokalbis su islamo kultūros tyrinėtoja dr. Dovile Valaite, kuri pastaruosius kelis metus gyveno islamo šalyse, ten gilinosi ir tyrinėjo tradicinės religinės terapijos ir vakarietiškos psichoterapijos sąveiką.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52654227</guid><pubDate>Mon, 06 Feb 2023 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52654227/2023_02_06_3329_1_p_20230206130534424.mp3" length="37015690" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Religija yra vienas svarbiausių veiksnių musulmonų bendruomenėse, lemiančių žmonių požiūrį į psichikos sveikatą. Islamo kultūroje tikima, kad psichikos sutrikimai tai per mažo religingumu pasekmė, arba Dievo atsiųsti išbandymai. Kaip šie tradiciniai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Religija yra vienas svarbiausių veiksnių musulmonų bendruomenėse, lemiančių žmonių požiūrį į psichikos sveikatą. Islamo kultūroje tikima, kad psichikos sutrikimai tai per mažo religingumu pasekmė, arba Dievo atsiųsti išbandymai. Kaip šie tradiciniai aspektai pasireiškia žmonių gyvenimuose islamo kultūroje? Kaip atrodo psichologinių sunkumų turinčių žmonių kasdienybė šiose šalyse? Kokią įtaka tam turi modernėjanti visuomenė?<br /><br />Pokalbis su islamo kultūros tyrinėtoja dr. Dovile Valaite, kuri pastaruosius kelis metus gyveno islamo šalyse, ten gilinosi ir tyrinėjo tradicinės religinės terapijos ir vakarietiškos psichoterapijos sąveiką.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2314</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Pavojingiausiose pasaulio vietose ir karuose dirbantis lietuvių medikas: gelbėjant gyvybes sudėtingiausiomis sąlygomis medicina tam</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-pavojingiausiose-pasaulio-vietose-ir-karuose-dirbantis-lietuviu-medikas-gelbejant-gyvybes-sudetingiausiomis-salygomis-medicina-tam--52582149</link><description><![CDATA[Pavojingiausiuose pasaulio kraštuose dirbantis lietuvių gydytojas Andrėjus Slavuckis daugiau nei tris dešimtmečius gelbėja žmonių gyvybes. Misija Angoloje, Jugoslavijoje, Čečėnijoje, genocido paliesta Ruanda, ar kultūriškai svetima Šiaurės Korėja – tik dalis šalių, kuriose Andrėjui teko dirbti. Nors pirmoji gydytojo medicininė specializacija anesteziologija, Andrėjus Slavuckis teigia, kad kai kuriose misijose darbas sudėtingomis sąlygomis leido pasijausti, tiek chirurgu, tiek akušeriu. Šiuo metu Andrėjus Ukrainoje gelbėja sužeistuosius.<br /><br />Laidoje „Tuzinas“ išskirtinis pokalbis su ilgamečiu organizacijos „Gydytojai be sienų“ nariu Andrėjumi Slavuckiu apie dvylika ryškiausių gyvenimo ir darbo misijose akimirkų.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52582149</guid><pubDate>Mon, 30 Jan 2023 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52582149/2023_01_30_3329_1_20230130130533899.mp3" length="44371771" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pavojingiausiuose pasaulio kraštuose dirbantis lietuvių gydytojas Andrėjus Slavuckis daugiau nei tris dešimtmečius gelbėja žmonių gyvybes. Misija Angoloje, Jugoslavijoje, Čečėnijoje, genocido paliesta Ruanda, ar kultūriškai svetima Šiaurės Korėja –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pavojingiausiuose pasaulio kraštuose dirbantis lietuvių gydytojas Andrėjus Slavuckis daugiau nei tris dešimtmečius gelbėja žmonių gyvybes. Misija Angoloje, Jugoslavijoje, Čečėnijoje, genocido paliesta Ruanda, ar kultūriškai svetima Šiaurės Korėja – tik dalis šalių, kuriose Andrėjui teko dirbti. Nors pirmoji gydytojo medicininė specializacija anesteziologija, Andrėjus Slavuckis teigia, kad kai kuriose misijose darbas sudėtingomis sąlygomis leido pasijausti, tiek chirurgu, tiek akušeriu. Šiuo metu Andrėjus Ukrainoje gelbėja sužeistuosius.<br /><br />Laidoje „Tuzinas“ išskirtinis pokalbis su ilgamečiu organizacijos „Gydytojai be sienų“ nariu Andrėjumi Slavuckiu apie dvylika ryškiausių gyvenimo ir darbo misijose akimirkų.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2774</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Istorikė, tyrinėjusi vaikų atsikratymą sovietmečio Lietuvoje: stengtasi gerinti situaciją, bet realybėje tai nelabai vyko</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-istorike-tyrinejusi-vaiku-atsikratyma-sovietmecio-lietuvoje-stengtasi-gerinti-situacija-bet-realybeje-tai-nelabai-vyko--52516970</link><description><![CDATA[Nors vaikystė sovietų okupacijos metais Lietuvoje turėjo apibrėžta vertę, savo vaidmenį kiekvienas turėjo įgauti, tampant naudingu šeimai ir visuomenei. Nors tuometinė ideologija teigė, kad niekam nereikalingų žmonių negali būti, kai kuriose šeimose vaikai dėl įvairių priežasčių tapdavo nepageidaujami. Tokių vaikų likimas įvairus: nuo nuolatinio gyvenimo internate, ar vaikų namuose iki vaikžudystės, ar net pardavimų.<br /><br />Kaip sovietinė sistema bandė rūpintis paliktais vaikais ir spręsti šias šeimų problemas? Koks buvo visuomenės požiūris į šeimas, kurios apleido savo vaikus? Kas lėmė, kad atitinkamu sovietiniu laikotarpiu vaikų namai buvo perpildyti?<br /><br />Pokalbis su istorike, humanitarinių mokslų dr. Ieva Balčiūne.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52516970</guid><pubDate>Mon, 23 Jan 2023 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52516970/2023_01_23_3329_1_p_20230123130502518.mp3" length="35503931" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors vaikystė sovietų okupacijos metais Lietuvoje turėjo apibrėžta vertę, savo vaidmenį kiekvienas turėjo įgauti, tampant naudingu šeimai ir visuomenei. Nors tuometinė ideologija teigė, kad niekam nereikalingų žmonių negali būti, kai kuriose šeimose...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors vaikystė sovietų okupacijos metais Lietuvoje turėjo apibrėžta vertę, savo vaidmenį kiekvienas turėjo įgauti, tampant naudingu šeimai ir visuomenei. Nors tuometinė ideologija teigė, kad niekam nereikalingų žmonių negali būti, kai kuriose šeimose vaikai dėl įvairių priežasčių tapdavo nepageidaujami. Tokių vaikų likimas įvairus: nuo nuolatinio gyvenimo internate, ar vaikų namuose iki vaikžudystės, ar net pardavimų.<br /><br />Kaip sovietinė sistema bandė rūpintis paliktais vaikais ir spręsti šias šeimų problemas? Koks buvo visuomenės požiūris į šeimas, kurios apleido savo vaikus? Kas lėmė, kad atitinkamu sovietiniu laikotarpiu vaikų namai buvo perpildyti?<br /><br />Pokalbis su istorike, humanitarinių mokslų dr. Ieva Balčiūne.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2219</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Psichiatrė apie autizmo spektro sutrikimų ir mitybos ryšį: antromis žmogaus smegenimis galime vadinti žarnyną</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-psichiatre-apie-autizmo-spektro-sutrikimu-ir-mitybos-rysi-antromis-zmogaus-smegenimis-galime-vadinti-zarnyna--52452820</link><description><![CDATA[Nuo ketogeninės mitybos ir žarnyno smegenų ašies – tai tik dalis temų, kuriomis diskutuoja įvairių sričių mokslininkai, kalbant apie autizmo spektro sutrikimų vystymąsi. Vieningos nuomonės nėra, tačiau vis tvirčiau pripažįstama, kad mitybos medžiagų klausimas žmogaus psichikos ir įvairių sutrikimų procesams yra neabejotinas. Kokios maisto medžiagos aptarinėjamos autizmo spektro sutrikimų kontekste ir kaip jos veikia?<br /><br />Pokalbis su vaikų ir paauglių psichiatre Jūrate Baltrėne, tyrinėjančia mitybos ir psichikos sutrikimų klausimus.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52452820</guid><pubDate>Mon, 16 Jan 2023 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52452820/2023_01_16_3329_1_p_20230116130507062.mp3" length="35623468" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo ketogeninės mitybos ir žarnyno smegenų ašies – tai tik dalis temų, kuriomis diskutuoja įvairių sričių mokslininkai, kalbant apie autizmo spektro sutrikimų vystymąsi. Vieningos nuomonės nėra, tačiau vis tvirčiau pripažįstama, kad mitybos medžiagų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo ketogeninės mitybos ir žarnyno smegenų ašies – tai tik dalis temų, kuriomis diskutuoja įvairių sričių mokslininkai, kalbant apie autizmo spektro sutrikimų vystymąsi. Vieningos nuomonės nėra, tačiau vis tvirčiau pripažįstama, kad mitybos medžiagų klausimas žmogaus psichikos ir įvairių sutrikimų procesams yra neabejotinas. Kokios maisto medžiagos aptarinėjamos autizmo spektro sutrikimų kontekste ir kaip jos veikia?<br /><br />Pokalbis su vaikų ir paauglių psichiatre Jūrate Baltrėne, tyrinėjančia mitybos ir psichikos sutrikimų klausimus.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2227</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Į paskutinę kelionę hospiso pacientus išlydinti slaugytoja: neįmanoma priprasti prie mirties ir kančios, net jei tai yra tavo darba</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-i-paskutine-kelione-hospiso-pacientus-islydinti-slaugytoja-neimanoma-priprasti-prie-mirties-ir-kancios-net-jei-tai-yra-tavo-darba--52390605</link><description><![CDATA[Kaip atrodytų jūsų gyvenimas, jei žinotumėte, kad gyventi liko keli mėnesiai? O jei prie viso to prisidėtų sunki liga? Tokius žmones iki pat paskutinių akimirkų slaugo Kauno hospiso namų slaugytoja Drasutė Urbanavičienė. Ji kiekvieną dieną vyksta pas tuos, kuriems reikia pagalbos. Nors Drasutė rūpinasi slauga, žmonėms sergantiems nepagydoma liga, užtikrinami ne tik medicininiai poreikiai. Jei norisi čiuožti su slidėmis nuo kalno – kodėl gi ne? Pati Drasutė pripažįsta, kad intensyviai dirbama ne tik su pacientais, bet ir jų artimaisiais, o atsisveikinimas su slaugomais ligoniais visada sunkus, prie kurio priprasti neįmanoma.<br /><br />Dvylika hospiso gyvenimo akimirkų su Kauno hospiso namų slaugytoja Drasute Urbanavičiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52390605</guid><pubDate>Mon, 09 Jan 2023 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52390605/2023_01_09_3329_1_p_20230109130508171.mp3" length="33053855" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip atrodytų jūsų gyvenimas, jei žinotumėte, kad gyventi liko keli mėnesiai? O jei prie viso to prisidėtų sunki liga? Tokius žmones iki pat paskutinių akimirkų slaugo Kauno hospiso namų slaugytoja Drasutė Urbanavičienė. Ji kiekvieną dieną vyksta pas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip atrodytų jūsų gyvenimas, jei žinotumėte, kad gyventi liko keli mėnesiai? O jei prie viso to prisidėtų sunki liga? Tokius žmones iki pat paskutinių akimirkų slaugo Kauno hospiso namų slaugytoja Drasutė Urbanavičienė. Ji kiekvieną dieną vyksta pas tuos, kuriems reikia pagalbos. Nors Drasutė rūpinasi slauga, žmonėms sergantiems nepagydoma liga, užtikrinami ne tik medicininiai poreikiai. Jei norisi čiuožti su slidėmis nuo kalno – kodėl gi ne? Pati Drasutė pripažįsta, kad intensyviai dirbama ne tik su pacientais, bet ir jų artimaisiais, o atsisveikinimas su slaugomais ligoniais visada sunkus, prie kurio priprasti neįmanoma.<br /><br />Dvylika hospiso gyvenimo akimirkų su Kauno hospiso namų slaugytoja Drasute Urbanavičiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2066</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Mongolijos kraštą tyrinėjantis lietuvis antropologas: dar ir šiandien buities klausimams spręsti mongolai pirmiausia patarimo klaus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-mongolijos-krasta-tyrinejantis-lietuvis-antropologas-dar-ir-siandien-buities-klausimams-spresti-mongolai-pirmiausia-patarimo-klaus--52331078</link><description><![CDATA[Nors Mongolija lietuvio sąmonėje - svetimas kraštas, tačiau ši šalis turi tiek savo technologijas, tiek universitetus, tiek demokratiją. Tarp modernaus pasaulio apraiškų mongolų gyvenime vyrauja ryškios tradicijų, budizmo ir šamanizmo apraiškos. Tai ypatingai jaučiasi mongolų klajoklių – nomadų gyvenimo būde. Mongolija 30 kartų už Lietuvą didesnė šalis, turinti panašaus dydžio gyventojų populiacija kaip ir mes. Įsiliejus į atvirus stepių ir dykumos fonus, dažniau galima sutikti jakų, ožkų, arklių ar kupranugarių bandas nei žmones.<br /><br />Čia savo tyrinėjimus vykdo kognityvinis antropologas Renatas Berniūnas. Gyvendamas tarp mongolų, šio krašto tradicijų ir sąmonės suvokimu, jis siekia papildyti vakarietišką supratimą, kas yra žmogaus psichiniai procesai.<br /><br />Pokalbis su kognityviniu antropologu Renatu Berniūnu, dirbančiu Orhuso universitete.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52331078</guid><pubDate>Mon, 02 Jan 2023 10:10:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52331078/2023_01_02_3329_1_20230102091246977.mp3" length="41045307" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors Mongolija lietuvio sąmonėje - svetimas kraštas, tačiau ši šalis turi tiek savo technologijas, tiek universitetus, tiek demokratiją. Tarp modernaus pasaulio apraiškų mongolų gyvenime vyrauja ryškios tradicijų, budizmo ir šamanizmo apraiškos. Tai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors Mongolija lietuvio sąmonėje - svetimas kraštas, tačiau ši šalis turi tiek savo technologijas, tiek universitetus, tiek demokratiją. Tarp modernaus pasaulio apraiškų mongolų gyvenime vyrauja ryškios tradicijų, budizmo ir šamanizmo apraiškos. Tai ypatingai jaučiasi mongolų klajoklių – nomadų gyvenimo būde. Mongolija 30 kartų už Lietuvą didesnė šalis, turinti panašaus dydžio gyventojų populiacija kaip ir mes. Įsiliejus į atvirus stepių ir dykumos fonus, dažniau galima sutikti jakų, ožkų, arklių ar kupranugarių bandas nei žmones.<br /><br />Čia savo tyrinėjimus vykdo kognityvinis antropologas Renatas Berniūnas. Gyvendamas tarp mongolų, šio krašto tradicijų ir sąmonės suvokimu, jis siekia papildyti vakarietišką supratimą, kas yra žmogaus psichiniai procesai.<br /><br />Pokalbis su kognityviniu antropologu Renatu Berniūnu, dirbančiu Orhuso universitete.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2566</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Belgijoje gyvenanti neuromokslininkė apie vaikų atsparumą krizėms: pagrindinė šiuolaikinių mokyklų problema, kad jose nėra toleruoj</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-belgijoje-gyvenanti-neuromokslininke-apie-vaiku-atsparuma-krizems-pagrindine-siuolaikiniu-mokyklu-problema-kad-jose-nera-toleruoj--52224588</link><description><![CDATA[Psichologinis atsparumas pasak apibrėžimo yra gebėjimas psichiškai ar emociškai susidoroti su krize ir greitai grįžti į prieškrizinę būseną. Šį terminą aštuntajame dešimtmetyje sugalvojo amerikietė psichologė Emmy Werner, atlikusi keturiasdešimt metų trukusį Havajų vaikų, kilusių iš žemos socialinės ir ekonominės padėties, tyrimą. Ši teorija daugybę metų plėtojama skirtingos srities mokslininkų, o neuromokslininkai tyrinėja procesus, kurie vyksta mūsų smegenyse, susidūrus su gyvenimo krize.<br /><br />Laidoje Tuzinas pokalbis su Antverpeno universiteto neuromokslininke Roma Šiugždaite apie vaikų atsparumą krizėms ir tai, kas vyksta mūsų smegenyse su jomis susidūrus. Roma, pradėjusi savo karjerą kaip matematikė ir informatikė, šiuo metu gyvena ir dirba Belgijoje. Mokslininkė bando atsakyti į klausimus apie tai, kiek atsparumas yra nulemtas vaiką supančios aplinkos, ir kiek jis yra įgimtas? Ar galima išmokyti atsparumo?<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52224588</guid><pubDate>Mon, 19 Dec 2022 10:10:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52224588/2022_12_19_3329_1_20221219092024355.mp3" length="44517712" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Psichologinis atsparumas pasak apibrėžimo yra gebėjimas psichiškai ar emociškai susidoroti su krize ir greitai grįžti į prieškrizinę būseną. Šį terminą aštuntajame dešimtmetyje sugalvojo amerikietė psichologė Emmy Werner, atlikusi keturiasdešimt metų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Psichologinis atsparumas pasak apibrėžimo yra gebėjimas psichiškai ar emociškai susidoroti su krize ir greitai grįžti į prieškrizinę būseną. Šį terminą aštuntajame dešimtmetyje sugalvojo amerikietė psichologė Emmy Werner, atlikusi keturiasdešimt metų trukusį Havajų vaikų, kilusių iš žemos socialinės ir ekonominės padėties, tyrimą. Ši teorija daugybę metų plėtojama skirtingos srities mokslininkų, o neuromokslininkai tyrinėja procesus, kurie vyksta mūsų smegenyse, susidūrus su gyvenimo krize.<br /><br />Laidoje Tuzinas pokalbis su Antverpeno universiteto neuromokslininke Roma Šiugždaite apie vaikų atsparumą krizėms ir tai, kas vyksta mūsų smegenyse su jomis susidūrus. Roma, pradėjusi savo karjerą kaip matematikė ir informatikė, šiuo metu gyvena ir dirba Belgijoje. Mokslininkė bando atsakyti į klausimus apie tai, kiek atsparumas yra nulemtas vaiką supančios aplinkos, ir kiek jis yra įgimtas? Ar galima išmokyti atsparumo?<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2783</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Aplink Lietuvą su ramentais planuojanti keliauti Ajana Lolat: jei ne cerebrinis paralyžius, turbūt dabar kopčiau į Everestą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-aplink-lietuva-su-ramentais-planuojanti-keliauti-ajana-lolat-jei-ne-cerebrinis-paralyzius-turbut-dabar-kopciau-i-everesta--52159284</link><description><![CDATA[Šių metų spalį Ajana Lolat su ramentais, nepaisant cerebrinio paralyžiaus, per 9,5 val nukeliavo 14,5 km ir pasiekė pasaulio Gineso rekordą. Tai buvo žinutė visuomenei, kuria siekiama atkreipti dėmesį į tikruosius neįgaliųjų poreikius.<br /><br />Ajana, visą gyvenimą gyvendama su cerebriniu paralyžiumi, šiuo metu studijuojanti socialinių mokslų doktarantūrą ir tuo pačiu ateityje planuojanti apeiti visą Lietuvą, yra tapusi tikru, neįkainojamos vilties įkvėpimu, kad nepaisant sunkumų, galima nuveikti daug. Pasak jos, visuomenė dažnai apsimeta, kad dėl neįgaliųjų yra padarę viską, kai iš tiesų nėra tikro ir kokybiško dėmesingumo.<br /><br />Pokalbis ir dvylika Ajanos Lolat gyvenimo punktų laidoje Tuzinas.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52159284</guid><pubDate>Mon, 12 Dec 2022 10:10:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52159284/2022_12_12_3329_1_20221212093934775.mp3" length="43732367" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šių metų spalį Ajana Lolat su ramentais, nepaisant cerebrinio paralyžiaus, per 9,5 val nukeliavo 14,5 km ir pasiekė pasaulio Gineso rekordą. Tai buvo žinutė visuomenei, kuria siekiama atkreipti dėmesį į tikruosius neįgaliųjų poreikius.&#13;
&#13;
Ajana, visą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šių metų spalį Ajana Lolat su ramentais, nepaisant cerebrinio paralyžiaus, per 9,5 val nukeliavo 14,5 km ir pasiekė pasaulio Gineso rekordą. Tai buvo žinutė visuomenei, kuria siekiama atkreipti dėmesį į tikruosius neįgaliųjų poreikius.<br /><br />Ajana, visą gyvenimą gyvendama su cerebriniu paralyžiumi, šiuo metu studijuojanti socialinių mokslų doktarantūrą ir tuo pačiu ateityje planuojanti apeiti visą Lietuvą, yra tapusi tikru, neįkainojamos vilties įkvėpimu, kad nepaisant sunkumų, galima nuveikti daug. Pasak jos, visuomenė dažnai apsimeta, kad dėl neįgaliųjų yra padarę viską, kai iš tiesų nėra tikro ir kokybiško dėmesingumo.<br /><br />Pokalbis ir dvylika Ajanos Lolat gyvenimo punktų laidoje Tuzinas.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2734</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Biologų šeima, paskyrusi gyvenimą gamtos fotografijai: žmonės panašesni į vilkus daugiau, nei patys galime suvokti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-biologu-seima-paskyrusi-gyvenima-gamtos-fotografijai-zmones-panasesni-i-vilkus-daugiau-nei-patys-galime-suvokti--52099783</link><description><![CDATA[Šį kartą po žiemos papuoštą mišką kviečiame pasivaikščioti su dviejų jaunų biologų šeimą, kuri savo gyvenimą paskyrė gamtos fotografijai ir keisčiausių gamtos objektų tyrinėjimams. Eglė Vičiuvienė ir Dovydas Vičius yra ne tik biologai ir gamtos fotografai, bet ir edukacinio tinklaraščio „2biologist“ autoriai. Dovydas Briuselyje mokėsi roplių mokslą, taip pat yra baigęs kursus kaip elgtis su pavojingiausiais pasaulio gyvūnais, o Eglę domina smulkiausi gyviai, kuriuos galima rasti mūsų pievose ir miškuose.<br /><br />Pokalbis apie biologų gyvenimą, ryšį su aplinka ir dvylika Eglei ir Dovydui svarbiausių gyvosios gamtos rūšių.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52099783</guid><pubDate>Mon, 05 Dec 2022 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52099783/2022_12_05_3329_1_20221205130539786.mp3" length="43170557" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šį kartą po žiemos papuoštą mišką kviečiame pasivaikščioti su dviejų jaunų biologų šeimą, kuri savo gyvenimą paskyrė gamtos fotografijai ir keisčiausių gamtos objektų tyrinėjimams. Eglė Vičiuvienė ir Dovydas Vičius yra ne tik biologai ir gamtos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šį kartą po žiemos papuoštą mišką kviečiame pasivaikščioti su dviejų jaunų biologų šeimą, kuri savo gyvenimą paskyrė gamtos fotografijai ir keisčiausių gamtos objektų tyrinėjimams. Eglė Vičiuvienė ir Dovydas Vičius yra ne tik biologai ir gamtos fotografai, bet ir edukacinio tinklaraščio „2biologist“ autoriai. Dovydas Briuselyje mokėsi roplių mokslą, taip pat yra baigęs kursus kaip elgtis su pavojingiausiais pasaulio gyvūnais, o Eglę domina smulkiausi gyviai, kuriuos galima rasti mūsų pievose ir miškuose.<br /><br />Pokalbis apie biologų gyvenimą, ryšį su aplinka ir dvylika Eglei ir Dovydui svarbiausių gyvosios gamtos rūšių.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2699</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Kelionė žmogaus sąmonės vingiais su neuromokslininku ir filosofu: ar ji mus paverčia žmonėmis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-kelione-zmogaus-samones-vingiais-su-neuromokslininku-ir-filosofu-ar-ji-mus-pavercia-zmonemis--52032034</link><description><![CDATA[Skaitote šį tekstą – reiškiasi jūsų sąmonės būsena aktyvi, jei suprantate, ką mes čia rašome – išpildote savo sąmonės turinį. Taip modernus mokslas skirsto pagrindinį ir kartais sunkiai suvokiamą reiškinį – žmogaus sąmonę. Tiek neuromokslininkai, tiek filosofai pripažįsta, kad žmogaus sąmonės klausimas yra vienas sudėtingiausių, nors šios dvi skirtingos mokslo sritys nagrinėja skirtingus jos aspektus.<br /><br />Pokalbis apie žmogaus sąmonę su Londono karalienės Marijos universiteto neuromokslininku Valdu Noreika ir Vilniaus universiteto filosofu Mindaugu Gilaičiu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52032034</guid><pubDate>Mon, 28 Nov 2022 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52032034/2022_11_28_3329_1_p_20221128130537899.mp3" length="40142024" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Skaitote šį tekstą – reiškiasi jūsų sąmonės būsena aktyvi, jei suprantate, ką mes čia rašome – išpildote savo sąmonės turinį. Taip modernus mokslas skirsto pagrindinį ir kartais sunkiai suvokiamą reiškinį – žmogaus sąmonę. Tiek neuromokslininkai, tiek...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Skaitote šį tekstą – reiškiasi jūsų sąmonės būsena aktyvi, jei suprantate, ką mes čia rašome – išpildote savo sąmonės turinį. Taip modernus mokslas skirsto pagrindinį ir kartais sunkiai suvokiamą reiškinį – žmogaus sąmonę. Tiek neuromokslininkai, tiek filosofai pripažįsta, kad žmogaus sąmonės klausimas yra vienas sudėtingiausių, nors šios dvi skirtingos mokslo sritys nagrinėja skirtingus jos aspektus.<br /><br />Pokalbis apie žmogaus sąmonę su Londono karalienės Marijos universiteto neuromokslininku Valdu Noreika ir Vilniaus universiteto filosofu Mindaugu Gilaičiu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2509</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Žurnalistės patirtys svarbiausioje klimato kaitos konferencijoje: nuolatinis dalyvių sekimas ir susidūrimas su pagrindiniais pasaul</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-zurnalistes-patirtys-svarbiausioje-klimato-kaitos-konferencijoje-nuolatinis-dalyviu-sekimas-ir-susidurimas-su-pagrindiniais-pasaul--51965514</link><description><![CDATA[“Mūsų planeta vis dar ligoninės priimamajame” – sakė JT vadovas Antonio Guterresas, po 27-osios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos, kuri šiais metais sulaukė kritikos dėl abejingumo, sprendžiant svarbiausius planetos klausimus. Aplinkosaugos populiarintoja ir žurnalistė Rugilė Matusevičiūtė šiais metais gavo išskirtinį JT leidimą apsilankyti konferencijoje.<br /><br />Pokalbis su aplikosaugos žurnaliste Rugile Matusevičiūte apie COP27 konferencijos kritiką, priimtus pagrindinius sprendimus ir neįprastas asmenines patirtis.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51965514</guid><pubDate>Mon, 21 Nov 2022 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51965514/2022_11_21_3329_1_20221121130433904.mp3" length="43247043" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>“Mūsų planeta vis dar ligoninės priimamajame” – sakė JT vadovas Antonio Guterresas, po 27-osios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos, kuri šiais metais sulaukė kritikos dėl abejingumo, sprendžiant svarbiausius planetos klausimus. Aplinkosaugos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[“Mūsų planeta vis dar ligoninės priimamajame” – sakė JT vadovas Antonio Guterresas, po 27-osios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos, kuri šiais metais sulaukė kritikos dėl abejingumo, sprendžiant svarbiausius planetos klausimus. Aplinkosaugos populiarintoja ir žurnalistė Rugilė Matusevičiūtė šiais metais gavo išskirtinį JT leidimą apsilankyti konferencijoje.<br /><br />Pokalbis su aplikosaugos žurnaliste Rugile Matusevičiūte apie COP27 konferencijos kritiką, priimtus pagrindinius sprendimus ir neįprastas asmenines patirtis.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2703</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Neurologė apie nervų ligų istoriją Vilniuje prieš 200 metų: nuo gyvsidabrio vartojimo viduriavimui skatinti iki hipnozės taikymo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-neurologe-apie-nervu-ligu-istorija-vilniuje-pries-200-metu-nuo-gyvsidabrio-vartojimo-viduriavimui-skatinti-iki-hipnozes-taikymo--51896146</link><description><![CDATA[Laikai, kai kraujo nuleidimas buvo įprastas gydymo metodas, o mėnulio įtaka pamišimui nebuvo abejojama, lunatikais buvo vadinami visi keistuoliai ir išraiškingomis nervų ligomis sergantys asmenys. Tai XIX amžius ir šio laikmečio ypatingas požiūris į mediciną. Pasak neurologės ir medicinos istorikės dr. Eglės Sakalauskaitės–Juodeikienės, Vilniaus mokslininkai tuo metu išgyveno aukso amžių.<br /><br />Dvylika punktų apie nervų ligų ir medicinos istoriją XIX amžiaus Vilniuje su neurologe, medicinos istorike dr. Egle Sakalauskaite-Juodeikiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51896146</guid><pubDate>Mon, 14 Nov 2022 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51896146/2022_11_14_3329_1_20221114130652445.mp3" length="43277972" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laikai, kai kraujo nuleidimas buvo įprastas gydymo metodas, o mėnulio įtaka pamišimui nebuvo abejojama, lunatikais buvo vadinami visi keistuoliai ir išraiškingomis nervų ligomis sergantys asmenys. Tai XIX amžius ir šio laikmečio ypatingas požiūris į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laikai, kai kraujo nuleidimas buvo įprastas gydymo metodas, o mėnulio įtaka pamišimui nebuvo abejojama, lunatikais buvo vadinami visi keistuoliai ir išraiškingomis nervų ligomis sergantys asmenys. Tai XIX amžius ir šio laikmečio ypatingas požiūris į mediciną. Pasak neurologės ir medicinos istorikės dr. Eglės Sakalauskaitės–Juodeikienės, Vilniaus mokslininkai tuo metu išgyveno aukso amžių.<br /><br />Dvylika punktų apie nervų ligų ir medicinos istoriją XIX amžiaus Vilniuje su neurologe, medicinos istorike dr. Egle Sakalauskaite-Juodeikiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2705</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Labanoro girioje užaugusios mokslininkės ornitologės gyvenimas – nuo pelėdų daktarės vardo iki veiksmo filmą primenančios erelio ge</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-labanoro-girioje-uzaugusios-mokslininkes-ornitologes-gyvenimas-nuo-peledu-daktares-vardo-iki-veiksmo-filma-primenancios-erelio-ge--51810022</link><description><![CDATA[Ornitologė Gintarė Grašytiė, dirbanti su organizacija „Padėkime ereliams“ teigia, jog netinkamu laiku miške aplankius lizdą, gali lemti, kad erelis tais metais neišaugins jauniklio. Nors Gintarė artimųjų yra vadinama pelėdų „daktare“, pati yra ne kartą nukentėjusi nuo jų snapo. Visgi plėšriųjų paukščių tyrinėjimas ir pagalba jiems, reikalauja nuolat būti arti jų, net ir tada, kai ereliai ar pelėdos draugijos netrokšta.<br /><br />Kodėl reikia pagalbos ereliams ir kitiems plėšriems Lietuvos paukščiams? Kokios paukščių gyvenimo istorijos atmintyje labiausiai įstrigusios Gintarei? Pokalbis iš Labanoro girios, su mokslininke, ornitologe Gintare Grašyte.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51810022</guid><pubDate>Mon, 07 Nov 2022 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51810022/2022_11_07_3329_1_20221107130543774.mp3" length="43886521" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ornitologė Gintarė Grašytiė, dirbanti su organizacija „Padėkime ereliams“ teigia, jog netinkamu laiku miške aplankius lizdą, gali lemti, kad erelis tais metais neišaugins jauniklio. Nors Gintarė artimųjų yra vadinama pelėdų „daktare“, pati yra ne...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ornitologė Gintarė Grašytiė, dirbanti su organizacija „Padėkime ereliams“ teigia, jog netinkamu laiku miške aplankius lizdą, gali lemti, kad erelis tais metais neišaugins jauniklio. Nors Gintarė artimųjų yra vadinama pelėdų „daktare“, pati yra ne kartą nukentėjusi nuo jų snapo. Visgi plėšriųjų paukščių tyrinėjimas ir pagalba jiems, reikalauja nuolat būti arti jų, net ir tada, kai ereliai ar pelėdos draugijos netrokšta.<br /><br />Kodėl reikia pagalbos ereliams ir kitiems plėšriems Lietuvos paukščiams? Kokios paukščių gyvenimo istorijos atmintyje labiausiai įstrigusios Gintarei? Pokalbis iš Labanoro girios, su mokslininke, ornitologe Gintare Grašyte.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2743</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Arvydas Kumpis apie Rytų Azijos šalių istoriją: maždaug prieš 100 metų Japonijoje neįtikusios vyriausybės būdavo tiesiog žudomos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-arvydas-kumpis-apie-rytu-azijos-saliu-istorija-mazdaug-pries-100-metu-japonijoje-neitikusios-vyriausybes-budavo-tiesiog-zudomos--51761597</link><description><![CDATA[„Nedaug kas pamena, tačiau Šiaurės Korėjos pramonė ankstyvuoju pokario laikotarpiu buvo viena sparčiausiai besivystančių pasaulyje“ - teigia Rytų Azijos ekspertas Arvydas Kumpis.<br /><br />Pokalbis su VDU Azijos studijų centro vyriausiuoju specialistu apie Rytų Azijos kraštą, ideologiškai skirtingų valstybių veikimą, jų įtaka Lietuvai bei faktus, kurių įprastai neišgirstame.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51761597</guid><pubDate>Mon, 31 Oct 2022 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51761597/2022_10_31_3329_1_20221031130448561.mp3" length="44754622" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Nedaug kas pamena, tačiau Šiaurės Korėjos pramonė ankstyvuoju pokario laikotarpiu buvo viena sparčiausiai besivystančių pasaulyje“ - teigia Rytų Azijos ekspertas Arvydas Kumpis.&#13;
&#13;
Pokalbis su VDU Azijos studijų centro vyriausiuoju specialistu apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Nedaug kas pamena, tačiau Šiaurės Korėjos pramonė ankstyvuoju pokario laikotarpiu buvo viena sparčiausiai besivystančių pasaulyje“ - teigia Rytų Azijos ekspertas Arvydas Kumpis.<br /><br />Pokalbis su VDU Azijos studijų centro vyriausiuoju specialistu apie Rytų Azijos kraštą, ideologiškai skirtingų valstybių veikimą, jų įtaka Lietuvai bei faktus, kurių įprastai neišgirstame.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2798</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Geologines keliones po pasaulį vedantis mokslininkas: dėl savo veiklos žmonės gali tapti evoliucijos “antirekordininkais”</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-geologines-keliones-po-pasauli-vedantis-mokslininkas-del-savo-veiklos-zmones-gali-tapti-evoliucijos-antirekordininkais--51669374</link><description><![CDATA[Geologas Jonas Šečkus kartu su savo žmona, įkūręs projektą „Geologo kelionės“, organizuoja išvykas po Lietuvą ir pasaulį, kviesdamas atrasti geologinius procesus, kurie atspindi mūsų Žemės ir gamtos istoriją. Jonas teigia, kad daugelis veržiasi tyrinėti tolimus kraštus užsienyje, nespėję pažinti artimų apylinkių Lietuvoje, o čia, pasak pašnekovo, galima rasti net kanjonus.<br /><br />Jonas Šečkus pripažįsta, kad geologo „duona“ nebuvo visada lengva – tarp dėstytojo darbo universitete, jam teko dirbti ir taksi vairuotoju. Nors turėjo užsiimti su specialybe nesusijusia veikla, Jonas džiaugiasi, kad net dirbant vairuotoju, klientų netrūko, o artimiausi draugai, dėstytoją praminė „Geologo taksi“.<br /><br />Pokalbis su „Geologo kelionės“ vadovu Jonu Šečkumi apie neįprastas keliones po pasaulį.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51669374</guid><pubDate>Mon, 24 Oct 2022 09:07:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51669374/2022_10_24_3329_1_20221024130520785.mp3" length="44510534" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Geologas Jonas Šečkus kartu su savo žmona, įkūręs projektą „Geologo kelionės“, organizuoja išvykas po Lietuvą ir pasaulį, kviesdamas atrasti geologinius procesus, kurie atspindi mūsų Žemės ir gamtos istoriją. Jonas teigia, kad daugelis veržiasi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Geologas Jonas Šečkus kartu su savo žmona, įkūręs projektą „Geologo kelionės“, organizuoja išvykas po Lietuvą ir pasaulį, kviesdamas atrasti geologinius procesus, kurie atspindi mūsų Žemės ir gamtos istoriją. Jonas teigia, kad daugelis veržiasi tyrinėti tolimus kraštus užsienyje, nespėję pažinti artimų apylinkių Lietuvoje, o čia, pasak pašnekovo, galima rasti net kanjonus.<br /><br />Jonas Šečkus pripažįsta, kad geologo „duona“ nebuvo visada lengva – tarp dėstytojo darbo universitete, jam teko dirbti ir taksi vairuotoju. Nors turėjo užsiimti su specialybe nesusijusia veikla, Jonas džiaugiasi, kad net dirbant vairuotoju, klientų netrūko, o artimiausi draugai, dėstytoją praminė „Geologo taksi“.<br /><br />Pokalbis su „Geologo kelionės“ vadovu Jonu Šečkumi apie neįprastas keliones po pasaulį.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2782</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Filosofo Algio Mickūno tapatybės paieškos: nuo Lietuvos kaimo vaiko, dalyvavusio Korėjos kare, iki pasaulinio lygio filosofo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-filosofo-algio-mickuno-tapatybes-paieskos-nuo-lietuvos-kaimo-vaiko-dalyvavusio-korejos-kare-iki-pasaulinio-lygio-filosofo--51597490</link><description><![CDATA[Ohajo universiteto profesorius Algis Mickūnas yra vienas iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų, tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas. Nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, profesoriaus paskaitas vis galima išgirsti įvairiuose Lietuvos universitetuose. Algio Mickūno biografijoje gausu tapatybės paieškos vingių, nuo dalyvavimo Korėjos kare iki inžinerijos. Kaip tapatybės paieškas mato filosofai? Kokiems gyvenimo vingiams iššvaistome daugiausiai laiko?<br /><br />Dvylika punktų apie tapatybės paieškas, jos formas ir nenuspėjamą gyvenimą su prof. Algiu Mickūnu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51597490</guid><pubDate>Mon, 17 Oct 2022 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51597490/2022_10_17_3329_1_p_20221017130554627.mp3" length="41437698" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ohajo universiteto profesorius Algis Mickūnas yra vienas iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų, tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas. Nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, profesoriaus paskaitas vis galima išgirsti įvairiuose Lietuvos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ohajo universiteto profesorius Algis Mickūnas yra vienas iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų, tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas. Nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, profesoriaus paskaitas vis galima išgirsti įvairiuose Lietuvos universitetuose. Algio Mickūno biografijoje gausu tapatybės paieškos vingių, nuo dalyvavimo Korėjos kare iki inžinerijos. Kaip tapatybės paieškas mato filosofai? Kokiems gyvenimo vingiams iššvaistome daugiausiai laiko?<br /><br />Dvylika punktų apie tapatybės paieškas, jos formas ir nenuspėjamą gyvenimą su prof. Algiu Mickūnu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2590</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Ukrainoje dirbęs slaugytojas: įsimintiniausia – ukrainiečių medikų emocijos, kai sužinojo, kad atvykome padėti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-ukrainoje-dirbes-slaugytojas-isimintiniausia-ukrainieciu-mediku-emocijos-kai-suzinojo-kad-atvykome-padeti--51522724</link><description><![CDATA[Anestezijos-intensyvios terapijos slaugytojas Paulius Razmys jau du kartus su Lietuvos medikų komanda dirbo Ukrainoje ir gydė nuo karo nukentėjusius ukrainiečius. Kaip atrodė pasiruošimas šioms medikų kelionėms? Kaip pacientų istorijos ir patirtys pakeitė Paulių?<br /><br />Dvylika patirčių dirbant slaugytoju Lietuvoje ir Ukrainoje. Pokalbis su slaugytoju Pauliumi Razmiu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51522724</guid><pubDate>Mon, 10 Oct 2022 09:09:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51522724/2022_10_10_3329_1_p_20221010130427306.mp3" length="34228320" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Anestezijos-intensyvios terapijos slaugytojas Paulius Razmys jau du kartus su Lietuvos medikų komanda dirbo Ukrainoje ir gydė nuo karo nukentėjusius ukrainiečius. Kaip atrodė pasiruošimas šioms medikų kelionėms? Kaip pacientų istorijos ir patirtys...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Anestezijos-intensyvios terapijos slaugytojas Paulius Razmys jau du kartus su Lietuvos medikų komanda dirbo Ukrainoje ir gydė nuo karo nukentėjusius ukrainiečius. Kaip atrodė pasiruošimas šioms medikų kelionėms? Kaip pacientų istorijos ir patirtys pakeitė Paulių?<br /><br />Dvylika patirčių dirbant slaugytoju Lietuvoje ir Ukrainoje. Pokalbis su slaugytoju Pauliumi Razmiu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2140</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Pasauliniame seksualinių įpročių tyrime dalyvaujantis mokslininkas: turime sulaužyti nusistovėjusius ydingus įsitikinimus apie seks</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-pasauliniame-seksualiniu-iprociu-tyrime-dalyvaujantis-mokslininkas-turime-sulauzyti-nusistovejusius-ydingus-isitikinimus-apie-seks--51463125</link><description><![CDATA[Pasaulio mokslininkai atlieka plataus masto novatorišką mokslinį tyrimą „International Sex Survey“, kurio tikslas gauti naujų mokslo žinių apie žmonių seksualinį elgesį. Tyrime dalyvauja 45 pasaulio šalys, o bendras tiriamų asmenų skaičius viršija 82 tūkstančius. Prie tyrimo prisideda ir Lietuvos mokslininkai – tarp jų klinikinis psichologas dr. Julius Burkauskas.<br /><br />Ar skiriasi seksualinio elgesio įpročiai Lietuvoje ir pasaulyje? Ar lietuviai yra pakankamai atviri kalbėti šia tema?<br /><br />Dvylika punktų apie žmonių elgesio tyrinėjimus pokalbyje su klinikiniu psichologu dr. Juliumi Burkausku. (S)<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51463125</guid><pubDate>Mon, 03 Oct 2022 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51463125/2022_10_03_3329_1_20221003130757878.mp3" length="45420504" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasaulio mokslininkai atlieka plataus masto novatorišką mokslinį tyrimą „International Sex Survey“, kurio tikslas gauti naujų mokslo žinių apie žmonių seksualinį elgesį. Tyrime dalyvauja 45 pasaulio šalys, o bendras tiriamų asmenų skaičius viršija 82...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasaulio mokslininkai atlieka plataus masto novatorišką mokslinį tyrimą „International Sex Survey“, kurio tikslas gauti naujų mokslo žinių apie žmonių seksualinį elgesį. Tyrime dalyvauja 45 pasaulio šalys, o bendras tiriamų asmenų skaičius viršija 82 tūkstančius. Prie tyrimo prisideda ir Lietuvos mokslininkai – tarp jų klinikinis psichologas dr. Julius Burkauskas.<br /><br />Ar skiriasi seksualinio elgesio įpročiai Lietuvoje ir pasaulyje? Ar lietuviai yra pakankamai atviri kalbėti šia tema?<br /><br />Dvylika punktų apie žmonių elgesio tyrinėjimus pokalbyje su klinikiniu psichologu dr. Juliumi Burkausku. (S)<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2839</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. 81-erių alpinistas veteranas Vilius Šaduikis: kalnai išmokė nesijaudint dėl smulkmenų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-81-eriu-alpinistas-veteranas-vilius-saduikis-kalnai-ismoke-nesijaudint-del-smulkmenu--51383499</link><description><![CDATA[Daugiau nei 60 metų alpinizmu užsiimantis Vilius Šaduikis teigia: „sovietmečiu tai buvo tam tikra rezistencijos forma.“ Vilius Šaduikis kartu su kolegomis Dainiumi Makausku ir Rimantu Neverausku pirmieji iš lietuvių alpinistų pabuvojo Himalajuose ir iš tolo pamatė Everestą.<br /><br />Kaip atrodė pirmieji lietuvių alpinistų pasiekimai tolimuose kalnuose? Su kokiais pavojais susidurdavo nepatyrę, bet smalsūs alpinistai lietuviai?<br /><br />Pokalbis su alpinistu veteranu Viliumi Šaduikiu apie jo išskirtines patirtis kalnuose.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51383499</guid><pubDate>Mon, 26 Sep 2022 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51383499/2022_09_26_3329_1_p_20220926130710072.mp3" length="36890302" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daugiau nei 60 metų alpinizmu užsiimantis Vilius Šaduikis teigia: „sovietmečiu tai buvo tam tikra rezistencijos forma.“ Vilius Šaduikis kartu su kolegomis Dainiumi Makausku ir Rimantu Neverausku pirmieji iš lietuvių alpinistų pabuvojo Himalajuose ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daugiau nei 60 metų alpinizmu užsiimantis Vilius Šaduikis teigia: „sovietmečiu tai buvo tam tikra rezistencijos forma.“ Vilius Šaduikis kartu su kolegomis Dainiumi Makausku ir Rimantu Neverausku pirmieji iš lietuvių alpinistų pabuvojo Himalajuose ir iš tolo pamatė Everestą.<br /><br />Kaip atrodė pirmieji lietuvių alpinistų pasiekimai tolimuose kalnuose? Su kokiais pavojais susidurdavo nepatyrę, bet smalsūs alpinistai lietuviai?<br /><br />Pokalbis su alpinistu veteranu Viliumi Šaduikiu apie jo išskirtines patirtis kalnuose.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2306</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Svarbiausios karalienės Elžbietos II gyvenimo akimirkos: politinis neutralumas, reikšmingiausi vizitai ir kritika monarchijai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-svarbiausios-karalienes-elzbietos-ii-gyvenimo-akimirkos-politinis-neutralumas-reiksmingiausi-vizitai-ir-kritika-monarchijai--51307270</link><description><![CDATA[„Washington Post“ sugebėjo suskaičiuoti, kad 9 iš 10 dabar pasaulyje gyvenančių žmonių gimė po to, kai Elžbieta tapo karaliene 1953 m. birželio 2 d.<br /><br />Kurios Elžbietos II valdymo bei gyvenimo akimirkos buvo pačios reikšmingiausios Jungtinei Karalystei ir pasauliui? Specialioje Tuzino laidoje dvylika karalienės Elžbietos II gyvenimo akimirkų. Pokalbis su istoriku, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantu Teodoru Žuku.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51307270</guid><pubDate>Mon, 19 Sep 2022 09:07:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51307270/2022_09_19_3329_1_20220919124211492.mp3" length="26530348" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Washington Post“ sugebėjo suskaičiuoti, kad 9 iš 10 dabar pasaulyje gyvenančių žmonių gimė po to, kai Elžbieta tapo karaliene 1953 m. birželio 2 d.&#13;
&#13;
Kurios Elžbietos II valdymo bei gyvenimo akimirkos buvo pačios reikšmingiausios Jungtinei...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Washington Post“ sugebėjo suskaičiuoti, kad 9 iš 10 dabar pasaulyje gyvenančių žmonių gimė po to, kai Elžbieta tapo karaliene 1953 m. birželio 2 d.<br /><br />Kurios Elžbietos II valdymo bei gyvenimo akimirkos buvo pačios reikšmingiausios Jungtinei Karalystei ir pasauliui? Specialioje Tuzino laidoje dvylika karalienės Elžbietos II gyvenimo akimirkų. Pokalbis su istoriku, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantu Teodoru Žuku.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>1659</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Mokslininkė apie maisto teikiamą laimę: kad taptum laimingesniu, reikia žinoti, kuo maitinti savo žarnyno bakterijas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-mokslininke-apie-maisto-teikiama-laime-kad-taptum-laimingesniu-reikia-zinoti-kuo-maitinti-savo-zarnyno-bakterijas--51227788</link><description><![CDATA[Kiekvienas žinome, kad iš maisto gauname kone visas pagrindines mūsų gyvybės sudedamasias dalis – angliavandenius, riebalus, baltymus, bet, jei žvelgsime giliau, pastebėsime, kad cheminių medžiagų, kurios lemia mūsų organizmo veiklą, kur kas daugiau. Kaip, pavyzdžiui, riešutuose gausu ne tik visiems žinomų riebalų, bet ir triptofano, kuris yra mūsų nuotaikos hormono serotonino bei paros ritmo hormono – melatonino, pirmtakas.<br /><br />Apie šias iš pirmo žvilgsnio sunkiai pastebimas maisto sudėtis bei apie tai, kokį maistą valgo laimingiausios pasaulio šalys, pokalbis su funkcinio maisto mokslininke, doktorante Paulina Martuseviče.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51227788</guid><pubDate>Mon, 12 Sep 2022 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51227788/2022_09_12_3329_1_p_20220912130451203.mp3" length="39158149" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kiekvienas žinome, kad iš maisto gauname kone visas pagrindines mūsų gyvybės sudedamasias dalis – angliavandenius, riebalus, baltymus, bet, jei žvelgsime giliau, pastebėsime, kad cheminių medžiagų, kurios lemia mūsų organizmo veiklą, kur kas daugiau....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kiekvienas žinome, kad iš maisto gauname kone visas pagrindines mūsų gyvybės sudedamasias dalis – angliavandenius, riebalus, baltymus, bet, jei žvelgsime giliau, pastebėsime, kad cheminių medžiagų, kurios lemia mūsų organizmo veiklą, kur kas daugiau. Kaip, pavyzdžiui, riešutuose gausu ne tik visiems žinomų riebalų, bet ir triptofano, kuris yra mūsų nuotaikos hormono serotonino bei paros ritmo hormono – melatonino, pirmtakas.<br /><br />Apie šias iš pirmo žvilgsnio sunkiai pastebimas maisto sudėtis bei apie tai, kokį maistą valgo laimingiausios pasaulio šalys, pokalbis su funkcinio maisto mokslininke, doktorante Paulina Martuseviče.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2448</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Pavojingiausiuose pasaulio kraštuose dirbantis lietuvis: keliaudamas į misijas stengiuosi negalvoti, kas blogiausio gali įvykti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-pavojingiausiuose-pasaulio-krastuose-dirbantis-lietuvis-keliaudamas-i-misijas-stengiuosi-negalvoti-kas-blogiausio-gali-ivykti--51157414</link><description><![CDATA[2010 metais Haityje įvyko 7 balų žemės drebėjimas, stipriausias per 200 metų, nusinešęs šimtus tūkstančių gyvybių. Ten kilusios choleros protrūkio epicentre kartu su organizacija „Gydytojai be sienų“ dirbo lietuvis Andrius Slavuckis. Tai tik viena iš daugelio misijų, kuriose Andrius rūpinosi humanitarine logistika, vandens ir kitų svarbiausių produktų tiekimu.<br /><br />Dvylika humanitarinės logistikos koordinatoriaus Andriaus Slavuckio patirčių dirbant pavojingiausiuose pasaulio kraštuose laidoje „Tuzinas“.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51157414</guid><pubDate>Mon, 05 Sep 2022 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51157414/2022_09_05_3329_1_p_20220905130455341.mp3" length="34434374" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2010 metais Haityje įvyko 7 balų žemės drebėjimas, stipriausias per 200 metų, nusinešęs šimtus tūkstančių gyvybių. Ten kilusios choleros protrūkio epicentre kartu su organizacija „Gydytojai be sienų“ dirbo lietuvis Andrius Slavuckis. Tai tik viena iš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2010 metais Haityje įvyko 7 balų žemės drebėjimas, stipriausias per 200 metų, nusinešęs šimtus tūkstančių gyvybių. Ten kilusios choleros protrūkio epicentre kartu su organizacija „Gydytojai be sienų“ dirbo lietuvis Andrius Slavuckis. Tai tik viena iš daugelio misijų, kuriose Andrius rūpinosi humanitarine logistika, vandens ir kitų svarbiausių produktų tiekimu.<br /><br />Dvylika humanitarinės logistikos koordinatoriaus Andriaus Slavuckio patirčių dirbant pavojingiausiuose pasaulio kraštuose laidoje „Tuzinas“.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2153</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Neuromokslininkė Ramunė Grikšienė apie moterų ir vyrų smegenų skirtumus – smegenų tyrinėjimai gali sulaužyti nusistovėjusius stereo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-neuromokslininke-ramune-griksiene-apie-moteru-ir-vyru-smegenu-skirtumus-smegenu-tyrinejimai-gali-sulauzyti-nusistovejusius-stereo--51063580</link><description><![CDATA[Kone dažniausi stereotipai egzistuojantys mūsų visuomenėje yra susiję su lytimis. Nors sociologai stereotipus vadina natūraliomis žmogaus mąstymo schemomis, kurios lemia greitus sprendimų priėmimus, kartais tai tampa diskriminacijos priežastimi. Laidoje „Tuzinas“ Ignas Klėjus kartu neuromokslininke Ramune Grikšiene nagrinėja susiformavusius elgesio stereotipus, kuriuos mokslas šiandien gali paneigti.<br /><br />Kokie realūs smegenų veiklos skirtumai tarp skirtingų lyčių ir kaip jie lemia mūsų visuomenės funkcionavimą? Pokalbis su neuromokslininke Ramune Grikšiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51063580</guid><pubDate>Mon, 29 Aug 2022 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51063580/2022_08_29_3329_1_p_20220829130632249.mp3" length="40663220" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kone dažniausi stereotipai egzistuojantys mūsų visuomenėje yra susiję su lytimis. Nors sociologai stereotipus vadina natūraliomis žmogaus mąstymo schemomis, kurios lemia greitus sprendimų priėmimus, kartais tai tampa diskriminacijos priežastimi....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kone dažniausi stereotipai egzistuojantys mūsų visuomenėje yra susiję su lytimis. Nors sociologai stereotipus vadina natūraliomis žmogaus mąstymo schemomis, kurios lemia greitus sprendimų priėmimus, kartais tai tampa diskriminacijos priežastimi. Laidoje „Tuzinas“ Ignas Klėjus kartu neuromokslininke Ramune Grikšiene nagrinėja susiformavusius elgesio stereotipus, kuriuos mokslas šiandien gali paneigti.<br /><br />Kokie realūs smegenų veiklos skirtumai tarp skirtingų lyčių ir kaip jie lemia mūsų visuomenės funkcionavimą? Pokalbis su neuromokslininke Ramune Grikšiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2542</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Sengires saugantis „Labanoro Vilkas“: apleistuose bunkeriuose slapstosi paskutiniai šių laikų partizanai - vilkų šeimos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-sengires-saugantis-labanoro-vilkas-apleistuose-bunkeriuose-slapstosi-paskutiniai-siu-laiku-partizanai-vilku-seimos--50919219</link><description><![CDATA[Laidoje „Tuzinas“ išskirtinis pokalbis ir galimybė apsilankyti Labanoro girios sengirėje, kurioje be specialisto palydos bet kuriam miško lankytojui patekti nepavyktų.<br /><br />Pokalbis su gamtininku – aplinkosaugininku Andriumi Gaidamavičiumi, dar žinomu „Labanoro Vilko“ vardu, šimtametėje sengirėje Labanoro girioje. Čia gyvenantis ir dirbantis Andrius, visą savo gyvenimą paskyrė tikslui – išsaugoti kuo daugiau miškų Lietuvoje ir jose gyvenančių unikalių, o kartais ir į raudonąją knygą įrašytų, rūšių. Apie šį nelengvą kelią ir dvylika jį žavinčių miško atradimų pasakoją „Labanoro Vilkas“.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50919219</guid><pubDate>Mon, 15 Aug 2022 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50919219/2022_08_15_3329_1_p_20220815130511695.mp3" length="44870397" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Tuzinas“ išskirtinis pokalbis ir galimybė apsilankyti Labanoro girios sengirėje, kurioje be specialisto palydos bet kuriam miško lankytojui patekti nepavyktų.&#13;
&#13;
Pokalbis su gamtininku – aplinkosaugininku Andriumi Gaidamavičiumi, dar žinomu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Tuzinas“ išskirtinis pokalbis ir galimybė apsilankyti Labanoro girios sengirėje, kurioje be specialisto palydos bet kuriam miško lankytojui patekti nepavyktų.<br /><br />Pokalbis su gamtininku – aplinkosaugininku Andriumi Gaidamavičiumi, dar žinomu „Labanoro Vilko“ vardu, šimtametėje sengirėje Labanoro girioje. Čia gyvenantis ir dirbantis Andrius, visą savo gyvenimą paskyrė tikslui – išsaugoti kuo daugiau miškų Lietuvoje ir jose gyvenančių unikalių, o kartais ir į raudonąją knygą įrašytų, rūšių. Apie šį nelengvą kelią ir dvylika jį žavinčių miško atradimų pasakoją „Labanoro Vilkas“.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2805</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Neurorinkodaros mokslininkė apie vartojimo įpročius: per didelės naujovės mūsų smegenims sukelia grėsmę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-neurorinkodaros-mokslininke-apie-vartojimo-iprocius-per-dideles-naujoves-musu-smegenims-sukelia-gresme--50851922</link><description><![CDATA[Laidoje „Tuzinas“ pokalbis su neurorinkodaros ir elgesio mokslininke dr. Dalia Bagdžiūnaite.<br /><br />Kaip formuojasi mūsų vartojimo įpročiai? Kodėl kai kurie žmonės kenčia nuo kompulsyvaus pirkimo ir kas vyksta mūsų smegenyse, kai pamatome mėgstamą produktą?<br /><br />Apie tai kaip mes priimame sprendimus pasakoja specialistė, patirties įgavusi iš lyderiaujančių pasaulio mokslininkų.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50851922</guid><pubDate>Mon, 08 Aug 2022 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50851922/2022_08_08_3329_1_p_20220808130418809.mp3" length="43985995" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Tuzinas“ pokalbis su neurorinkodaros ir elgesio mokslininke dr. Dalia Bagdžiūnaite.&#13;
&#13;
Kaip formuojasi mūsų vartojimo įpročiai? Kodėl kai kurie žmonės kenčia nuo kompulsyvaus pirkimo ir kas vyksta mūsų smegenyse, kai pamatome mėgstamą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Tuzinas“ pokalbis su neurorinkodaros ir elgesio mokslininke dr. Dalia Bagdžiūnaite.<br /><br />Kaip formuojasi mūsų vartojimo įpročiai? Kodėl kai kurie žmonės kenčia nuo kompulsyvaus pirkimo ir kas vyksta mūsų smegenyse, kai pamatome mėgstamą produktą?<br /><br />Apie tai kaip mes priimame sprendimus pasakoja specialistė, patirties įgavusi iš lyderiaujančių pasaulio mokslininkų.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2750</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Vienas jaunausių mokyklos direktorių Lietuvoje: sunku suprasti, kuo mokiniai tampa geresni laikydami privalomą matematikos egzaminą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-vienas-jaunausiu-mokyklos-direktoriu-lietuvoje-sunku-suprasti-kuo-mokiniai-tampa-geresni-laikydami-privaloma-matematikos-egzamina--50771518</link><description><![CDATA[Tuzino laidoje pokalbis su vienu jauniausių mokyklos direktorių Lietuvoje, istorijos mokytoju Linu Janulioniu. Šiuo metu Linas yra Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos vadovas, savo mokytojo karjerą pradėjęs 22 metų nedidelių Lietuvos miestelių mokyklose.<br /><br />Nors direktorius teigia, jog amžius proveržiui nėra pagrindinis veiksnys, pripažįsta, kad artimiausius kelis metus švietimo sistemos laukia dideli iššūkiai. Pokalbis apie jauno žmogaus santykį su mokiniais, vaidmenį švietimo sistemoje ir tai, kokiems mokiniams gyvenime sekasi labiausiai.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50771518</guid><pubDate>Mon, 01 Aug 2022 09:09:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50771518/2022_08_01_3329_1_p_20220801130426999.mp3" length="40894769" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tuzino laidoje pokalbis su vienu jauniausių mokyklos direktorių Lietuvoje, istorijos mokytoju Linu Janulioniu. Šiuo metu Linas yra Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos vadovas, savo mokytojo karjerą pradėjęs 22 metų nedidelių Lietuvos miestelių mokyklose....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tuzino laidoje pokalbis su vienu jauniausių mokyklos direktorių Lietuvoje, istorijos mokytoju Linu Janulioniu. Šiuo metu Linas yra Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos vadovas, savo mokytojo karjerą pradėjęs 22 metų nedidelių Lietuvos miestelių mokyklose.<br /><br />Nors direktorius teigia, jog amžius proveržiui nėra pagrindinis veiksnys, pripažįsta, kad artimiausius kelis metus švietimo sistemos laukia dideli iššūkiai. Pokalbis apie jauno žmogaus santykį su mokiniais, vaidmenį švietimo sistemoje ir tai, kokiems mokiniams gyvenime sekasi labiausiai.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2556</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Gydytoja psichoterapeutė apie nerimastingą ligų ieškojimą internete: kai kurie žmonės tai daro, nes yra vieniši</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-gydytoja-psichoterapeute-apie-nerimastinga-ligu-ieskojima-internete-kai-kurie-zmones-tai-daro-nes-yra-vienisi--50609712</link><description><![CDATA[Nors psichologinių veiksnių įtakos sveikatai idėja yra labai sena, terminas psichosomatika iki šiandien išlieka apipintas daugybe neatsakytų klausimų. Psichosomatikos reiškinio atveju mūsų psichologiniai išgyvenimai gali tiesiogiai paveikti fiziologinius procesus ir taip imituoti realią kūno ligą.<br /><br />Kokia riba tarp psichikos sveikatos sutrikimo ir kūno ligos? Ar psichosomatika gali būti pavojinga? Kodėl kai kurie žmonės perdėtai nerimauja dėl sveikatos?<br /><br />Dvylika punktų apie psichosomatiką su šeimos gydytoja - psichoterapeute Juste Latauskiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50609712</guid><pubDate>Mon, 18 Jul 2022 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50609712/2022_07_18_3329_1_p_20220718130511248.mp3" length="39337871" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors psichologinių veiksnių įtakos sveikatai idėja yra labai sena, terminas psichosomatika iki šiandien išlieka apipintas daugybe neatsakytų klausimų. Psichosomatikos reiškinio atveju mūsų psichologiniai išgyvenimai gali tiesiogiai paveikti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors psichologinių veiksnių įtakos sveikatai idėja yra labai sena, terminas psichosomatika iki šiandien išlieka apipintas daugybe neatsakytų klausimų. Psichosomatikos reiškinio atveju mūsų psichologiniai išgyvenimai gali tiesiogiai paveikti fiziologinius procesus ir taip imituoti realią kūno ligą.<br /><br />Kokia riba tarp psichikos sveikatos sutrikimo ir kūno ligos? Ar psichosomatika gali būti pavojinga? Kodėl kai kurie žmonės perdėtai nerimauja dėl sveikatos?<br /><br />Dvylika punktų apie psichosomatiką su šeimos gydytoja - psichoterapeute Juste Latauskiene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2459</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Dainius Pūras apie žmogaus teisių pažeidimus migrantų krizėje: privalome būti savikritiški ir pripažinti, kad suklydome</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-dainius-puras-apie-zmogaus-teisiu-pazeidimus-migrantu-krizeje-privalome-buti-savikritiski-ir-pripazinti-kad-suklydome--50532764</link><description><![CDATA[Pokalbis su Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriumi, Vilniaus universiteto profesoriumi Dainiumi Pūru apie žmogaus teisių padėtį, priešpriešas ir nuomonių kovas pasaulyje, kuomet viena krizė keičia kitą. Būdamas specialiuoju Jungtinių Tautų pranešėju sveikatai, aplankęs keliasdešimt pasaulio šalių ir stebėjęs žmogaus teisių klausimus, Dainius Pūras teigia, kad norėtųsi brandesnio visuomenės ir vyriausybių požiūrio į nepatogius klausimus.<br /><br />Dvylika punktų kartu su prof. Dainiumi Pūru apie aktualiausias žmogaus teisių problemas Lietuvoje ir pasaulyje.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50532764</guid><pubDate>Mon, 11 Jul 2022 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50532764/2022_07_11_3329_1_20220711130446601.mp3" length="44258087" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis su Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriumi, Vilniaus universiteto profesoriumi Dainiumi Pūru apie žmogaus teisių padėtį, priešpriešas ir nuomonių kovas pasaulyje, kuomet viena krizė keičia kitą. Būdamas specialiuoju Jungtinių Tautų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis su Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriumi, Vilniaus universiteto profesoriumi Dainiumi Pūru apie žmogaus teisių padėtį, priešpriešas ir nuomonių kovas pasaulyje, kuomet viena krizė keičia kitą. Būdamas specialiuoju Jungtinių Tautų pranešėju sveikatai, aplankęs keliasdešimt pasaulio šalių ir stebėjęs žmogaus teisių klausimus, Dainius Pūras teigia, kad norėtųsi brandesnio visuomenės ir vyriausybių požiūrio į nepatogius klausimus.<br /><br />Dvylika punktų kartu su prof. Dainiumi Pūru apie aktualiausias žmogaus teisių problemas Lietuvoje ir pasaulyje.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2767</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Mykolas Katkus: neužteks pakeisti vadovo ar režimo, kad rusai sulauktų ukrainiečių atleidimo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-mykolas-katkus-neuzteks-pakeisti-vadovo-ar-rezimo-kad-rusai-sulauktu-ukrainieciu-atleidimo--50466592</link><description><![CDATA[„Cancel“ kultūrai atėjus į pasaulį praėjusiame dešimtmetyje, kone labiausiai tapo žinoma „metoo“ judėjimo metu. Tai instrumentas, kuris naudojamas protestuoti, boikotuoti ir išstumti iš socialinio burbulo asmenį ar įmonę, kuri elgiasi ne pagal visuomenės moralės principus.<br /><br />Kaip keičiasi „cancel“ kultūra karo akivaizdoje? Kokios pagrindinės to grėsmės? Dvylika punktų apie „cancel“ kultūrą su komunikacijos specialistu Mykolu Katkumi.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50466592</guid><pubDate>Mon, 04 Jul 2022 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50466592/2022_07_04_3329_1_p_20220704130626149.mp3" length="37364686" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Cancel“ kultūrai atėjus į pasaulį praėjusiame dešimtmetyje, kone labiausiai tapo žinoma „metoo“ judėjimo metu. Tai instrumentas, kuris naudojamas protestuoti, boikotuoti ir išstumti iš socialinio burbulo asmenį ar įmonę, kuri elgiasi ne pagal...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Cancel“ kultūrai atėjus į pasaulį praėjusiame dešimtmetyje, kone labiausiai tapo žinoma „metoo“ judėjimo metu. Tai instrumentas, kuris naudojamas protestuoti, boikotuoti ir išstumti iš socialinio burbulo asmenį ar įmonę, kuri elgiasi ne pagal visuomenės moralės principus.<br /><br />Kaip keičiasi „cancel“ kultūra karo akivaizdoje? Kokios pagrindinės to grėsmės? Dvylika punktų apie „cancel“ kultūrą su komunikacijos specialistu Mykolu Katkumi.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2336</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Komikas Olegas Šurajevas: tikėjimą Rusijos žmonių sąmoningumu praradau jau treji metai iki karo pradžios</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-komikas-olegas-surajevas-tikejima-rusijos-zmoniu-samoningumu-praradau-jau-treji-metai-iki-karo-pradzios--50376524</link><description><![CDATA[Pokalbis su komiku, aktyvistu, 1k paramos fondo Ukrainai įkūrėju Olegu Šurajevu apie tai, kaip karas pakeitė jo asmeninį ir artimos aplinkos gyvenimą.<br /><br />Kiekvieną dieną beveik visą savo laiką skiriant paramos ir mitingų organizavimui, Olegas pripažįsta, kad nevengia eiti į atvirą konfliktą su žmonėmis, kurie demonstruoja palaikymą Rusijos veiksmams. Pasak Olego, viltį dėl Rusijos žmonių sąmoningumo jis prarado dar keli metus iki karo pradžios, kaip teigia komikas – Rusijoje būti laisvai mąstančiais žmonėmis nesirenkama dėl savisaugos.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50376524</guid><pubDate>Mon, 27 Jun 2022 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50376524/2022_06_27_3329_1_p_20220627130733492.mp3" length="39951853" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis su komiku, aktyvistu, 1k paramos fondo Ukrainai įkūrėju Olegu Šurajevu apie tai, kaip karas pakeitė jo asmeninį ir artimos aplinkos gyvenimą.&#13;
&#13;
Kiekvieną dieną beveik visą savo laiką skiriant paramos ir mitingų organizavimui, Olegas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis su komiku, aktyvistu, 1k paramos fondo Ukrainai įkūrėju Olegu Šurajevu apie tai, kaip karas pakeitė jo asmeninį ir artimos aplinkos gyvenimą.<br /><br />Kiekvieną dieną beveik visą savo laiką skiriant paramos ir mitingų organizavimui, Olegas pripažįsta, kad nevengia eiti į atvirą konfliktą su žmonėmis, kurie demonstruoja palaikymą Rusijos veiksmams. Pasak Olego, viltį dėl Rusijos žmonių sąmoningumo jis prarado dar keli metus iki karo pradžios, kaip teigia komikas – Rusijoje būti laisvai mąstančiais žmonėmis nesirenkama dėl savisaugos.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2497</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Sąmokslo teorijų tyrinėtojas Alfredas Buiko: vyksta nuolatinė informacinė kova dėl žmonių, kurie abejoja kuo tikėti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-samokslo-teoriju-tyrinetojas-alfredas-buiko-vyksta-nuolatine-informacine-kova-del-zmoniu-kurie-abejoja-kuo-tiketi--50263285</link><description><![CDATA[Pokalbis su filosofu, konspiracijos teorijų tyrinėtoju Alfredu Buiko apie tai, kaip keičiasi sąmokslo teorijos, atslūgus pandemijai ir prasidėjus karui. Filosofas teigia, nors sąmokslo teorijos paradoksaliai yra sveikos demokratijos rodiklis, vyksta nuolatinė informacinė kova dėl žmonių, kurie abejoja kuo tikėti.<br /><br />Laidoje aptariama dvylika populiariausių sąmokslo teorijų iš dabartinės politinės ir kultūrinės perspektyvos.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50263285</guid><pubDate>Mon, 20 Jun 2022 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50263285/2022_06_20_3329_1_p_20220620130341604.mp3" length="42168291" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis su filosofu, konspiracijos teorijų tyrinėtoju Alfredu Buiko apie tai, kaip keičiasi sąmokslo teorijos, atslūgus pandemijai ir prasidėjus karui. Filosofas teigia, nors sąmokslo teorijos paradoksaliai yra sveikos demokratijos rodiklis, vyksta...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis su filosofu, konspiracijos teorijų tyrinėtoju Alfredu Buiko apie tai, kaip keičiasi sąmokslo teorijos, atslūgus pandemijai ir prasidėjus karui. Filosofas teigia, nors sąmokslo teorijos paradoksaliai yra sveikos demokratijos rodiklis, vyksta nuolatinė informacinė kova dėl žmonių, kurie abejoja kuo tikėti.<br /><br />Laidoje aptariama dvylika populiariausių sąmokslo teorijų iš dabartinės politinės ir kultūrinės perspektyvos.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2636</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Psichologas apie vyrų emocinę sveikatą karo akivaizdoje: suprantu tiek ukrainiečius vyrus, kurie bėga bijodami karo, tiek smerkianč</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-psichologas-apie-vyru-emocine-sveikata-karo-akivaizdoje-suprantu-tiek-ukrainiecius-vyrus-kurie-bega-bijodami-karo-tiek-smerkianc--50182742</link><description><![CDATA[Laidoje „Tuzinas“ pokalbis su psichologu Antanu Grižu apie vyrų psichikos sveikatą karo akivaizdoje. Sukūręs projektą „Gentys“, kuriame vyrai buriasi į uždaras saviugdos grupes, psichologas Antanas Grižas teigia, kad prasidėjus karui vyrai sunerimo dėl savo likimo - kas būtų, jei Lietuvą taip pat užpultų agresorius, kurį mes matome Ukrainoje? Ar karo akivaizdoje galime smerkti iš šalies nelegaliai bėgančius vyrus ukrainiečius? Ar pilietinė pareiga svarbiau už asmeninius vidinius jausmus?<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50182742</guid><pubDate>Mon, 13 Jun 2022 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50182742/2022_06_13_3329_1_p_20220613130520371.mp3" length="38461411" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje „Tuzinas“ pokalbis su psichologu Antanu Grižu apie vyrų psichikos sveikatą karo akivaizdoje. Sukūręs projektą „Gentys“, kuriame vyrai buriasi į uždaras saviugdos grupes, psichologas Antanas Grižas teigia, kad prasidėjus karui vyrai sunerimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje „Tuzinas“ pokalbis su psichologu Antanu Grižu apie vyrų psichikos sveikatą karo akivaizdoje. Sukūręs projektą „Gentys“, kuriame vyrai buriasi į uždaras saviugdos grupes, psichologas Antanas Grižas teigia, kad prasidėjus karui vyrai sunerimo dėl savo likimo - kas būtų, jei Lietuvą taip pat užpultų agresorius, kurį mes matome Ukrainoje? Ar karo akivaizdoje galime smerkti iš šalies nelegaliai bėgančius vyrus ukrainiečius? Ar pilietinė pareiga svarbiau už asmeninius vidinius jausmus?<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2404</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Legendinis Lietuvos fotografas Antanas Sutkus: sovietinės cenzūros metais sau leidau fotografuoti viską, bet ne viską galėjau parod</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-legendinis-lietuvos-fotografas-antanas-sutkus-sovietines-cenzuros-metais-sau-leidau-fotografuoti-viska-bet-ne-viska-galejau-parod--50082328</link><description><![CDATA[Pokalbis su išskirtine asmenybe, fotografu Antanu Sutkumi. Fotomenininko biografijoje ir fotoarchyve susitikimai su istorinėmis Lietuvos ir pasaulio asmenybėmis. Antanas Sutkus net ir sovietinės cenzūros metais sugebėjo išlikti drąsus bei kurti tai, kas tuometinei ideologijai ne visada buvo priimtina.<br /><br />Šiuo metu fotografas užsiima savo fotoarchyvo tvarkymu, kuriame daugiau nei vienas milijonas kadrų. Pokalbis apie dvylika Antano Sutkaus gyvenimo etapų, sovietinę cenzūrą ir įsimintiniausius susitikimus iš jo dirbtuvių.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50082328</guid><pubDate>Mon, 06 Jun 2022 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50082328/2022_06_06_3329_1_p_20220606130528934.mp3" length="40807833" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis su išskirtine asmenybe, fotografu Antanu Sutkumi. Fotomenininko biografijoje ir fotoarchyve susitikimai su istorinėmis Lietuvos ir pasaulio asmenybėmis. Antanas Sutkus net ir sovietinės cenzūros metais sugebėjo išlikti drąsus bei kurti tai,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis su išskirtine asmenybe, fotografu Antanu Sutkumi. Fotomenininko biografijoje ir fotoarchyve susitikimai su istorinėmis Lietuvos ir pasaulio asmenybėmis. Antanas Sutkus net ir sovietinės cenzūros metais sugebėjo išlikti drąsus bei kurti tai, kas tuometinei ideologijai ne visada buvo priimtina.<br /><br />Šiuo metu fotografas užsiima savo fotoarchyvo tvarkymu, kuriame daugiau nei vienas milijonas kadrų. Pokalbis apie dvylika Antano Sutkaus gyvenimo etapų, sovietinę cenzūrą ir įsimintiniausius susitikimus iš jo dirbtuvių.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2551</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Istorikė Rasa Navickaitė: sovietmečiu homoseksualūs asmenys neturėjo pozityvių žodžių apibūdinti save</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-istorike-rasa-navickaite-sovietmeciu-homoseksualus-asmenys-neturejo-pozityviu-zodziu-apibudinti-save--50001305</link><description><![CDATA[Praėjusią savaitę Seime civilinės sąjungos projektui praėjus pateikimo etapą, tarp politikų ir visuomenės veikėjų kyla diskusijos, kurios neretai perauga į tiesioginę homofobiją ir tam tikrų žmonių grupių diskriminaciją.<br /><br />Laidoje „Tuzinas“ pokalbis su lyčių studijų ir istorijos mokslų daktare Rasa Navickaite apie homobijos istoriją sovietinės okupacijos metais ir išlikimą iki šių dienų. Vienos universitete dirbanti Rasa Navickaitė yra gavusi Marie Curie stipendiją ir šiuo metu atlieka tyrimą apie homoseksualumą sovietinės okupacijos metais, kurį finansuoja Europos Komisija.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/50001305</guid><pubDate>Mon, 30 May 2022 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/50001305/2022_05_30_3329_1_p_20220530130439477.mp3" length="38374057" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Praėjusią savaitę Seime civilinės sąjungos projektui praėjus pateikimo etapą, tarp politikų ir visuomenės veikėjų kyla diskusijos, kurios neretai perauga į tiesioginę homofobiją ir tam tikrų žmonių grupių diskriminaciją.&#13;
&#13;
Laidoje „Tuzinas“ pokalbis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Praėjusią savaitę Seime civilinės sąjungos projektui praėjus pateikimo etapą, tarp politikų ir visuomenės veikėjų kyla diskusijos, kurios neretai perauga į tiesioginę homofobiją ir tam tikrų žmonių grupių diskriminaciją.<br /><br />Laidoje „Tuzinas“ pokalbis su lyčių studijų ir istorijos mokslų daktare Rasa Navickaite apie homobijos istoriją sovietinės okupacijos metais ir išlikimą iki šių dienų. Vienos universitete dirbanti Rasa Navickaitė yra gavusi Marie Curie stipendiją ir šiuo metu atlieka tyrimą apie homoseksualumą sovietinės okupacijos metais, kurį finansuoja Europos Komisija.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus.]]></itunes:summary><itunes:duration>2399</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Iš Marijampolės kilęs ir JAV dirbantis okeanografas: tikėtina, kad vandenynų gelmėse egzistuoja neregėtos gyvybės formos, kurių dar</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-is-marijampoles-kiles-ir-jav-dirbantis-okeanografas-tiketina-kad-vandenynu-gelmese-egzistuoja-neregetos-gyvybes-formos-kuriu-dar--49903473</link><description><![CDATA[Vandenynų gelmių paslaptys ir neatrastos gyvybės formos, slypinčios giliai vandenyje - klausimai, kuriais gyvena iš Marijampolės kilęs jūrų biologas Ramūnas Stepanauskas, jau kone trisdešimt metų gyvenantis užsienyje ir šiuo metu dirbantis Jungtinėse Amerikos Valstijose.<br /><br />Kokius atradimus pavyko padaryti Lietuvių mokslininkui? Kokias pagrindines pasaulio vandenynų problemas šiuo metu sprendžia okeanologai? Ir kaip šių dienų žmoniją prisimins ateities kartos?<br /><br />Pokalbis su okeanografu, vyriausiuoju mokslo darbuotoju JAV Bigelow jūrų tyrimų laboratorijoje Ramūnu Stepanausku.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49903473</guid><pubDate>Mon, 23 May 2022 09:08:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49903473/2022_05_23_3329_1_p_20220523130549715.mp3" length="36613195" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vandenynų gelmių paslaptys ir neatrastos gyvybės formos, slypinčios giliai vandenyje - klausimai, kuriais gyvena iš Marijampolės kilęs jūrų biologas Ramūnas Stepanauskas, jau kone trisdešimt metų gyvenantis užsienyje ir šiuo metu dirbantis Jungtinėse...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vandenynų gelmių paslaptys ir neatrastos gyvybės formos, slypinčios giliai vandenyje - klausimai, kuriais gyvena iš Marijampolės kilęs jūrų biologas Ramūnas Stepanauskas, jau kone trisdešimt metų gyvenantis užsienyje ir šiuo metu dirbantis Jungtinėse Amerikos Valstijose.<br /><br />Kokius atradimus pavyko padaryti Lietuvių mokslininkui? Kokias pagrindines pasaulio vandenynų problemas šiuo metu sprendžia okeanologai? Ir kaip šių dienų žmoniją prisimins ateities kartos?<br /><br />Pokalbis su okeanografu, vyriausiuoju mokslo darbuotoju JAV Bigelow jūrų tyrimų laboratorijoje Ramūnu Stepanausku.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2289</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Karo mediko Viliaus Kočiubaičio patirtys: nuo susidūrimų su talibais iki susprogdintų kolegų gydytojų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-karo-mediko-viliaus-kociubaicio-patirtys-nuo-susidurimu-su-talibais-iki-susprogdintu-kolegu-gydytoju--49811858</link><description><![CDATA[Nors Vilius Kočiubaitis šiuo metu dirba keliose gydymo įstaigose, tarp jų ir savo gimtojo miestelio Vištyčio ambulatorijoje, po paprastu dabartiniu jo gyvenimu slepiasi ilgametė patirtis: trys dešimtmečiai skubios pagalbos skyriuose, ilgametė Lietuvos kariuomenės gydytojo patirtis ir dveji metai misijose Afganistane.<br /><br />Laidoje „Tuzinas“ pokalbis su rezerve esančiu karo mediku Viliumi Kočiubaičiu. Gydytojo patirtys tarnaujant Afganistanine, pasakojimas apie medicinos unikalumą karo lauke. Kodėl iškeitė ramų gydytojo darbą į pavojus svetimoje šalyje ir kaip teko prisitaikyti gydant nepažįstamas ligas?<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49811858</guid><pubDate>Mon, 16 May 2022 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49811858/2022_05_16_3329_1_p_20220516130501831.mp3" length="36166397" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors Vilius Kočiubaitis šiuo metu dirba keliose gydymo įstaigose, tarp jų ir savo gimtojo miestelio Vištyčio ambulatorijoje, po paprastu dabartiniu jo gyvenimu slepiasi ilgametė patirtis: trys dešimtmečiai skubios pagalbos skyriuose, ilgametė Lietuvos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors Vilius Kočiubaitis šiuo metu dirba keliose gydymo įstaigose, tarp jų ir savo gimtojo miestelio Vištyčio ambulatorijoje, po paprastu dabartiniu jo gyvenimu slepiasi ilgametė patirtis: trys dešimtmečiai skubios pagalbos skyriuose, ilgametė Lietuvos kariuomenės gydytojo patirtis ir dveji metai misijose Afganistane.<br /><br />Laidoje „Tuzinas“ pokalbis su rezerve esančiu karo mediku Viliumi Kočiubaičiu. Gydytojo patirtys tarnaujant Afganistanine, pasakojimas apie medicinos unikalumą karo lauke. Kodėl iškeitė ramų gydytojo darbą į pavojus svetimoje šalyje ir kaip teko prisitaikyti gydant nepažįstamas ligas?<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Menotyrininkė apie nukeltas Vilniaus sovietines skulptūras: menine prasme tai ne šedevrai, bet tam tikro istorinio fenomeno ženklai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-menotyrininke-apie-nukeltas-vilniaus-sovietines-skulpturas-menine-prasme-tai-ne-sedevrai-bet-tam-tikro-istorinio-fenomeno-zenklai--49727940</link><description><![CDATA[Pokalbis apie patogų ir nepatogų paveldą, ideologines skulptūras bei paminklus mūsų miestų gatvėse.<br /><br />Kokia sovietinių paminklų meninė ir istorinė vertė? Kaip tai buvo suvokiama sovietinės okupacijos metais ir kaip savo herojus įprasminame šiandien? Kodėl dalies svarbių objektų vaikščiodami mieste tiesiog nepastebime?<br /><br />Pokalbis Vilniaus miesto gatvėse su menininke, rašytoja Paulina Pukyte ir menotyrininke dr. Rasa Antanavičiūte.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49727940</guid><pubDate>Mon, 09 May 2022 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49727940/2022_05_09_3329_1_20220509130611396.mp3" length="43193544" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis apie patogų ir nepatogų paveldą, ideologines skulptūras bei paminklus mūsų miestų gatvėse.&#13;
&#13;
Kokia sovietinių paminklų meninė ir istorinė vertė? Kaip tai buvo suvokiama sovietinės okupacijos metais ir kaip savo herojus įprasminame šiandien?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis apie patogų ir nepatogų paveldą, ideologines skulptūras bei paminklus mūsų miestų gatvėse.<br /><br />Kokia sovietinių paminklų meninė ir istorinė vertė? Kaip tai buvo suvokiama sovietinės okupacijos metais ir kaip savo herojus įprasminame šiandien? Kodėl dalies svarbių objektų vaikščiodami mieste tiesiog nepastebime?<br /><br />Pokalbis Vilniaus miesto gatvėse su menininke, rašytoja Paulina Pukyte ir menotyrininke dr. Rasa Antanavičiūte.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2700</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Aplinkos psichologė Dovilė Šorytė: kylanti planetos temperatūra taps ateities konfliktų priežastimi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-aplinkos-psichologe-dovile-soryte-kylanti-planetos-temperatura-taps-ateities-konfliktu-priezastimi--49624460</link><description><![CDATA[Klimato kaita į mūsų kasdienį gyvenimą pradėjo veržtis maždaug prieš 30 metų. Tai paveikė kultūrinį, politinį, verslo ir, žinoma, paprastų žmonių gyvenimus. O 2017 metais JAV psichologų asociacija pirmą kartą apibrėžė terminą „ekologinis nerimas“.<br /><br />Kuo šis nerimas ypatingas? Ar Lietuva jaučia ekologinio nerimo padarinius? Kodėl būtent ekologinis nerimas lems ateities konfliktus tarp įvairių žmonių grupių?<br /><br />Dvylika punktų apie ekologinį nerimą su aplinkos psichologe Dovile Šoryte.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49624460</guid><pubDate>Mon, 02 May 2022 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49624460/2022_05_02_3329_1_p_20220502130619450.mp3" length="36229509" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Klimato kaita į mūsų kasdienį gyvenimą pradėjo veržtis maždaug prieš 30 metų. Tai paveikė kultūrinį, politinį, verslo ir, žinoma, paprastų žmonių gyvenimus. O 2017 metais JAV psichologų asociacija pirmą kartą apibrėžė terminą „ekologinis nerimas“....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Klimato kaita į mūsų kasdienį gyvenimą pradėjo veržtis maždaug prieš 30 metų. Tai paveikė kultūrinį, politinį, verslo ir, žinoma, paprastų žmonių gyvenimus. O 2017 metais JAV psichologų asociacija pirmą kartą apibrėžė terminą „ekologinis nerimas“.<br /><br />Kuo šis nerimas ypatingas? Ar Lietuva jaučia ekologinio nerimo padarinius? Kodėl būtent ekologinis nerimas lems ateities konfliktus tarp įvairių žmonių grupių?<br /><br />Dvylika punktų apie ekologinį nerimą su aplinkos psichologe Dovile Šoryte.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2265</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Istorikė Virginija Jurėnienė apie lyčių lygybę Lietuvoje: nepriklausomybės pradžioje moterų pažiūros buvo labiau patriarchalinės ne</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-istorike-virginija-jureniene-apie-lyciu-lygybe-lietuvoje-nepriklausomybes-pradzioje-moteru-paziuros-buvo-labiau-patriarchalines-ne--49544578</link><description><![CDATA[Pokalbis apie tai, kaip keitėsi moterų padėtis XX amžiaus Lietuvos visuomenėje, kaip šis vaidmuo pasikeitė atgavus nepriklausomybę ir kokie įvykiai padarė didžiausią įtaką keičiant požiūrį į lyčių lygybę.<br /><br />Dvylika punktų apie moterų istoriją su Vilniaus universiteto prof. Virginija Jurėniene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49544578</guid><pubDate>Mon, 25 Apr 2022 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49544578/2022_04_25_3329_1_p_20220425130628850.mp3" length="39795536" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis apie tai, kaip keitėsi moterų padėtis XX amžiaus Lietuvos visuomenėje, kaip šis vaidmuo pasikeitė atgavus nepriklausomybę ir kokie įvykiai padarė didžiausią įtaką keičiant požiūrį į lyčių lygybę.&#13;
&#13;
Dvylika punktų apie moterų istoriją su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis apie tai, kaip keitėsi moterų padėtis XX amžiaus Lietuvos visuomenėje, kaip šis vaidmuo pasikeitė atgavus nepriklausomybę ir kokie įvykiai padarė didžiausią įtaką keičiant požiūrį į lyčių lygybę.<br /><br />Dvylika punktų apie moterų istoriją su Vilniaus universiteto prof. Virginija Jurėniene.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2488</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Sovietinę tremtį patyrusi 93 metų Saulutė: nelegaliai grįžus iš tremties pagrindinis tikslas buvo bent dar vieną valandą išlikti ne</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-sovietine-tremti-patyrusi-93-metu-saulute-nelegaliai-grizus-is-tremties-pagrindinis-tikslas-buvo-bent-dar-viena-valanda-islikti-ne--49464889</link><description><![CDATA[Apie tremtį, sovietinę priespaudą ir persekiojimus, bet tuo pačiu ir apie džiaugsmą, laisvę, likimą ir šventines tradicijas.<br /><br />Pokalbis su Irena Saulute Valaityte Špakauskiene, kuri tapo pagrindine knygos ir filmo „Tarp pilkų debesų“ įkvėpėja. 93-jų Saulutė yra vienas vyriausių žmonių oficialiai dirbančių Lietuvoje. Visą savo gyvenimą ji paskyrė būti žiaurių sovietinių kankinimų liudytoja, pasakodama ir vesdama edukacines programas Lietuvių liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br /><br />Saulutė gimė 1928 metais Kaune. 1941-aisiais ją ištremė į Sibirą. Vienerius metus praleido Altajaus regione, vėliau dar penkerius įšalo žemėje negyvenamoje saloje Jakutijoje. Šešto dešimtmečio pabaigoje jai pagaliau pavyko grįžti į Lietuvą, tačiau gimtinėje turėjo nuolat slapstytis. Bet ir tada Saulutė neprarado vilties, kad gyvenimas bus kitoks.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49464889</guid><pubDate>Mon, 18 Apr 2022 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49464889/2022_04_18_3329_1_p_20220418130339106.mp3" length="43696349" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie tremtį, sovietinę priespaudą ir persekiojimus, bet tuo pačiu ir apie džiaugsmą, laisvę, likimą ir šventines tradicijas.&#13;
&#13;
Pokalbis su Irena Saulute Valaityte Špakauskiene, kuri tapo pagrindine knygos ir filmo „Tarp pilkų debesų“ įkvėpėja. 93-jų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie tremtį, sovietinę priespaudą ir persekiojimus, bet tuo pačiu ir apie džiaugsmą, laisvę, likimą ir šventines tradicijas.<br /><br />Pokalbis su Irena Saulute Valaityte Špakauskiene, kuri tapo pagrindine knygos ir filmo „Tarp pilkų debesų“ įkvėpėja. 93-jų Saulutė yra vienas vyriausių žmonių oficialiai dirbančių Lietuvoje. Visą savo gyvenimą ji paskyrė būti žiaurių sovietinių kankinimų liudytoja, pasakodama ir vesdama edukacines programas Lietuvių liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.<br /><br />Saulutė gimė 1928 metais Kaune. 1941-aisiais ją ištremė į Sibirą. Vienerius metus praleido Altajaus regione, vėliau dar penkerius įšalo žemėje negyvenamoje saloje Jakutijoje. Šešto dešimtmečio pabaigoje jai pagaliau pavyko grįžti į Lietuvą, tačiau gimtinėje turėjo nuolat slapstytis. Bet ir tada Saulutė neprarado vilties, kad gyvenimas bus kitoks.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2731</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. K. Mišinienė apie vergovę: siekdami pasinaudoti pigesnėmis paslaugomis, nepagalvojame, kad tai gali būti ir modernios vergovės prod</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-k-misiniene-apie-vergove-siekdami-pasinaudoti-pigesnemis-paslaugomis-nepagalvojame-kad-tai-gali-buti-ir-modernios-vergoves-prod--49422502</link><description><![CDATA[Jungtinės Tautos skelbia, kad nuo prekybos žmonėmis kenčia 20–40 mln. žmonių, iš kurių 10 mln. yra vaikai.<br /><br />Kas būdinga moderniai vergijai? Kokios naujausios žmonių išnaudojimo formos dominuoja Lietuvoje bei pasaulyje? Kaip atrodo preikeivių žmonėmis portretai?<br /><br />Savo patirtis pasakoja Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49422502</guid><pubDate>Mon, 11 Apr 2022 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49422502/2022_04_11_3329_1_p_20220411130446297.mp3" length="40214331" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jungtinės Tautos skelbia, kad nuo prekybos žmonėmis kenčia 20–40 mln. žmonių, iš kurių 10 mln. yra vaikai.&#13;
&#13;
Kas būdinga moderniai vergijai? Kokios naujausios žmonių išnaudojimo formos dominuoja Lietuvoje bei pasaulyje? Kaip atrodo preikeivių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jungtinės Tautos skelbia, kad nuo prekybos žmonėmis kenčia 20–40 mln. žmonių, iš kurių 10 mln. yra vaikai.<br /><br />Kas būdinga moderniai vergijai? Kokios naujausios žmonių išnaudojimo formos dominuoja Lietuvoje bei pasaulyje? Kaip atrodo preikeivių žmonėmis portretai?<br /><br />Savo patirtis pasakoja Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2514</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Psichologas Justinas Burokas apie diktatorių asmenybių tipus: tikėtina, kad Putinas labiau narcizas nei psichopatas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-psichologas-justinas-burokas-apie-diktatoriu-asmenybiu-tipus-tiketina-kad-putinas-labiau-narcizas-nei-psichopatas--49315141</link><description><![CDATA[Kiekvienas žmogus yra unikalus, turintis ne tik skirtingą išvaizdą, bet ir savitą pasaulėžiūrą. Kiekvienas skirtingai priimame išorinius ir vidinius išgyvenimus. Kai kurie esame labai emocionalūs, greitai užsiliepsnojantys, o kartais galime būti labai uždari.<br /><br />Kokie asmenybių tipai išskiriami psichologijoje? Kokia riba tarp normos ir patologijos? Kokie asmenybių bruožai būdingi dabartiniams pasaulio diktatoriams, sukėlusiems karą Europoje? Dvylika punktų apie asmenybių tipus kartu su psichologu Justinu Buroku<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49315141</guid><pubDate>Mon, 04 Apr 2022 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49315141/2022_04_04_3329_1_p_20220404130454001.mp3" length="38096532" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kiekvienas žmogus yra unikalus, turintis ne tik skirtingą išvaizdą, bet ir savitą pasaulėžiūrą. Kiekvienas skirtingai priimame išorinius ir vidinius išgyvenimus. Kai kurie esame labai emocionalūs, greitai užsiliepsnojantys, o kartais galime būti labai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kiekvienas žmogus yra unikalus, turintis ne tik skirtingą išvaizdą, bet ir savitą pasaulėžiūrą. Kiekvienas skirtingai priimame išorinius ir vidinius išgyvenimus. Kai kurie esame labai emocionalūs, greitai užsiliepsnojantys, o kartais galime būti labai uždari.<br /><br />Kokie asmenybių tipai išskiriami psichologijoje? Kokia riba tarp normos ir patologijos? Kokie asmenybių bruožai būdingi dabartiniams pasaulio diktatoriams, sukėlusiems karą Europoje? Dvylika punktų apie asmenybių tipus kartu su psichologu Justinu Buroku<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2381</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Psichologas Visvaldas Legkauskas apie stereotipus: žmonės bijo kitaip atrodančių dėl manymo, kad negali prognozuoti jų elgesio</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-psichologas-visvaldas-legkauskas-apie-stereotipus-zmones-bijo-kitaip-atrodanciu-del-manymo-kad-negali-prognozuoti-ju-elgesio--49224402</link><description><![CDATA[Pasaulis nuo pat pandemijos pradžios tapo vis labiau susiskaldęs – visuomenėje buvo nuolat keliami klausimai dėl pandemijos valdymo ir net šeimos sampratos. Formavosi nuostatos ir stereotipai, o Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, visuomenės sąmonėje atsirado kiti socialiniai iššūkiai.<br /><br />Apie tai kaip stereotipai ir įsitikinimai lemia konfliktus, kaip jie formuojasi aptariame su Vytauto Didžiojo Universiteto docentu, psichologu Visvaldu Legkausku.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49224402</guid><pubDate>Mon, 28 Mar 2022 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49224402/2022_03_28_3329_1_p_20220328130500859.mp3" length="36930426" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasaulis nuo pat pandemijos pradžios tapo vis labiau susiskaldęs – visuomenėje buvo nuolat keliami klausimai dėl pandemijos valdymo ir net šeimos sampratos. Formavosi nuostatos ir stereotipai, o Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, visuomenės sąmonėje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasaulis nuo pat pandemijos pradžios tapo vis labiau susiskaldęs – visuomenėje buvo nuolat keliami klausimai dėl pandemijos valdymo ir net šeimos sampratos. Formavosi nuostatos ir stereotipai, o Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, visuomenės sąmonėje atsirado kiti socialiniai iššūkiai.<br /><br />Apie tai kaip stereotipai ir įsitikinimai lemia konfliktus, kaip jie formuojasi aptariame su Vytauto Didžiojo Universiteto docentu, psichologu Visvaldu Legkausku.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2309</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Mokslininkas Albertas Skurvydas: smegenys trečdalį savo aktyvumo laiko rezerve, kurį mokslas šiuo metu bando pasiekti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-mokslininkas-albertas-skurvydas-smegenys-trecdali-savo-aktyvumo-laiko-rezerve-kuri-mokslas-siuo-metu-bando-pasiekti--49133802</link><description><![CDATA[„Nenaudoji – prarandi“, – smegenų veiklos esmę apibūdina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto neuromokslininkas, judėjimo mokslo profesorius Albertas Skurvydas.<br /><br />Kodėl greitos vaizdinės informacijos vartojimas žlugdo žmogaus smegenų analitinį mąstymą? Kaip judėjimas keičia mūsų neuronų jungtis? Ar smegenys programuoja fizinių gebėjimų ribas?<br /><br />Pokalbis apie smegenų tobulėjimą, judėjimą ir sportą su prof. Albertu Skurvydu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49133802</guid><pubDate>Mon, 21 Mar 2022 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49133802/2022_03_21_3329_1_20220321130641393.mp3" length="42573711" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Nenaudoji – prarandi“, – smegenų veiklos esmę apibūdina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto neuromokslininkas, judėjimo mokslo profesorius Albertas Skurvydas.&#13;
&#13;
Kodėl greitos vaizdinės informacijos vartojimas žlugdo žmogaus smegenų analitinį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Nenaudoji – prarandi“, – smegenų veiklos esmę apibūdina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto neuromokslininkas, judėjimo mokslo profesorius Albertas Skurvydas.<br /><br />Kodėl greitos vaizdinės informacijos vartojimas žlugdo žmogaus smegenų analitinį mąstymą? Kaip judėjimas keičia mūsų neuronų jungtis? Ar smegenys programuoja fizinių gebėjimų ribas?<br /><br />Pokalbis apie smegenų tobulėjimą, judėjimą ir sportą su prof. Albertu Skurvydu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2661</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Viešojo kalbėjimo ekspertė: kad Putino žodžiai ką nors užburtų, reikalingi tankai, kai po Zelenskio kalbų tankai eina paskui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-viesojo-kalbejimo-eksperte-kad-putino-zodziai-ka-nors-uzburtu-reikalingi-tankai-kai-po-zelenskio-kalbu-tankai-eina-paskui--49055565</link><description><![CDATA[Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau dabar pasaulio žmonėms yra tapęs savotiška legenda ir kovos už laisvę simboliu. Tačiau kokie žmogaus bruožai lėmė tai, kad šiandien Zelenskis lyginamas su Čerčiliu? Kokios pasakytų politinių kalbų sėkmės paslaptys? Ar iš tiesų Putinas neturi retorikos sugebėjimų?<br /><br />Dvylika punktų apie politinį lyderiavimą ir kalbų analizę. Pokalbis su komunikacijos ir viešojo kalbėjimo eksperte Neringa Bliūdžiūte.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/49055565</guid><pubDate>Mon, 14 Mar 2022 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/49055565/2022_03_14_3329_1_p_20220314130619456.mp3" length="34501247" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau dabar pasaulio žmonėms yra tapęs savotiška legenda ir kovos už laisvę simboliu. Tačiau kokie žmogaus bruožai lėmė tai, kad šiandien Zelenskis lyginamas su Čerčiliu? Kokios pasakytų politinių kalbų sėkmės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau dabar pasaulio žmonėms yra tapęs savotiška legenda ir kovos už laisvę simboliu. Tačiau kokie žmogaus bruožai lėmė tai, kad šiandien Zelenskis lyginamas su Čerčiliu? Kokios pasakytų politinių kalbų sėkmės paslaptys? Ar iš tiesų Putinas neturi retorikos sugebėjimų?<br /><br />Dvylika punktų apie politinį lyderiavimą ir kalbų analizę. Pokalbis su komunikacijos ir viešojo kalbėjimo eksperte Neringa Bliūdžiūte.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2157</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Karybos tyrinėtojas Gedrius Petkevčius: apie karo strategijas, V. Zelenskio miegą ir mūšių miestų gatvėse „anatomiją“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-karybos-tyrinetojas-gedrius-petkevcius-apie-karo-strategijas-v-zelenskio-miega-ir-musiu-miestu-gatvese-anatomija--48977713</link><description><![CDATA[Kokios karo strategijos dominuoja Rusijos sukeltame kare Ukrainoje? Kokie metodai buvo naudojami ankstesniuose karuose ir ką apie tai pasakoja istorija?<br /><br />Dvylika potemių apie karų strategijas, planus ir metodus bei istorinės įžvalgos pokalbyje su karybos tyrinėtoju, istoriku Giedriumi Petkevičiumi.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48977713</guid><pubDate>Mon, 07 Mar 2022 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48977713/2022_03_07_3329_1_p_20220307130358240.mp3" length="35098511" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokios karo strategijos dominuoja Rusijos sukeltame kare Ukrainoje? Kokie metodai buvo naudojami ankstesniuose karuose ir ką apie tai pasakoja istorija?&#13;
&#13;
Dvylika potemių apie karų strategijas, planus ir metodus bei istorinės įžvalgos pokalbyje su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokios karo strategijos dominuoja Rusijos sukeltame kare Ukrainoje? Kokie metodai buvo naudojami ankstesniuose karuose ir ką apie tai pasakoja istorija?<br /><br />Dvylika potemių apie karų strategijas, planus ir metodus bei istorinės įžvalgos pokalbyje su karybos tyrinėtoju, istoriku Giedriumi Petkevičiumi.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2194</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Propagandos ekspertas Viktor Denisenko: gerai veikianti propaganda kaip radiacija – ji sklinda, mes jos nematome, bet jaučiame pove</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-propagandos-ekspertas-viktor-denisenko-gerai-veikianti-propaganda-kaip-radiacija-ji-sklinda-mes-jos-nematome-bet-jauciame-pove--48895812</link><description><![CDATA[Laidoje aptariama dvylika punktų apie propagandą ir dezinformaciją dabartiniame Europos kontekste.<br /><br />Kaip šios priemonės veikia karo sąlygomis? Kokia propaganda dominuoja Lietuvoje? Kaip atrodo atsakas į dezinformacijos skleidimą?<br /><br />Pokalbis su propagandos ekspertu, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos doc. Viktor Denisenko.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48895812</guid><pubDate>Mon, 28 Feb 2022 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48895812/2022_02_28_3329_1_p_20220228130539815.mp3" length="36598984" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje aptariama dvylika punktų apie propagandą ir dezinformaciją dabartiniame Europos kontekste.&#13;
&#13;
Kaip šios priemonės veikia karo sąlygomis? Kokia propaganda dominuoja Lietuvoje? Kaip atrodo atsakas į dezinformacijos skleidimą?&#13;
&#13;
Pokalbis su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje aptariama dvylika punktų apie propagandą ir dezinformaciją dabartiniame Europos kontekste.<br /><br />Kaip šios priemonės veikia karo sąlygomis? Kokia propaganda dominuoja Lietuvoje? Kaip atrodo atsakas į dezinformacijos skleidimą?<br /><br />Pokalbis su propagandos ekspertu, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos doc. Viktor Denisenko.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2288</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Aplinkosaugos populiarintoja Rugilė Matusevičiūtė: žmonijos požiūris į aplinkosaugos problemas – kaip iki paskutinės minutės delsia</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-aplinkosaugos-populiarintoja-rugile-matuseviciute-zmonijos-poziuris-i-aplinkosaugos-problemas-kaip-iki-paskutines-minutes-delsia--48815986</link><description><![CDATA[„Prognozuojama, kad po 60 metų žemdirbystė nesugebės užauginti maisto, o žmonija delsia neturėdama sprendimų“, – sako aplinkosaugos populiarintoja Rugilė Matusevičiūtė.<br /><br />Laidoje – 12 punktų apie tvarų gyvenimo būdą ir draugiškus aplinkai sprendimus. Kokios didžiausios žmonijos aplinkosaugos klaidos ir kaip tvarumo idėja gali pakeisti asmenybę? Ar ekonominis augimas yra vienintelė maisto švaistymo priežastis?<br /><br />Pokalbis su aplinkosaugos populiarintoja, žurnaliste, medijų projekto „Išpakuota“ autore Rugile Matusevičiūte.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48815986</guid><pubDate>Mon, 21 Feb 2022 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48815986/2022_02_21_3329_1_20220221130447587.mp3" length="43428020" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Prognozuojama, kad po 60 metų žemdirbystė nesugebės užauginti maisto, o žmonija delsia neturėdama sprendimų“, – sako aplinkosaugos populiarintoja Rugilė Matusevičiūtė.&#13;
&#13;
Laidoje – 12 punktų apie tvarų gyvenimo būdą ir draugiškus aplinkai sprendimus....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Prognozuojama, kad po 60 metų žemdirbystė nesugebės užauginti maisto, o žmonija delsia neturėdama sprendimų“, – sako aplinkosaugos populiarintoja Rugilė Matusevičiūtė.<br /><br />Laidoje – 12 punktų apie tvarų gyvenimo būdą ir draugiškus aplinkai sprendimus. Kokios didžiausios žmonijos aplinkosaugos klaidos ir kaip tvarumo idėja gali pakeisti asmenybę? Ar ekonominis augimas yra vienintelė maisto švaistymo priežastis?<br /><br />Pokalbis su aplinkosaugos populiarintoja, žurnaliste, medijų projekto „Išpakuota“ autore Rugile Matusevičiūte.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2715</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Karybos tyrinėtojas Deividas Šlekys apie tautų konfliktus: anksčiau žmonės taiką laikė natūraliu poilsiu tarp neišvengiamų karų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-karybos-tyrinetojas-deividas-slekys-apie-tautu-konfliktus-anksciau-zmones-taika-laike-naturaliu-poilsiu-tarp-neisvengiamu-karu--48724839</link><description><![CDATA[Kaip skirtingais istoriniais laikotarpiais atrodė taika tarp dviejų ar daugiau žmonių grupių? Kas padeda įveikti traumas ir susitaikyti susipriešinusioms tautoms? Kurių pasaulinių konfliktų buvo galima išvengti? Ko reikia taikai užtikrinti?<br /><br />Pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju, karybos tyrinėtoju dr. Deividu Šlekiu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48724839</guid><pubDate>Mon, 14 Feb 2022 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48724839/2022_02_14_3329_1_p_20220214130456977.mp3" length="36936696" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip skirtingais istoriniais laikotarpiais atrodė taika tarp dviejų ar daugiau žmonių grupių? Kas padeda įveikti traumas ir susitaikyti susipriešinusioms tautoms? Kurių pasaulinių konfliktų buvo galima išvengti? Ko reikia taikai užtikrinti?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip skirtingais istoriniais laikotarpiais atrodė taika tarp dviejų ar daugiau žmonių grupių? Kas padeda įveikti traumas ir susitaikyti susipriešinusioms tautoms? Kurių pasaulinių konfliktų buvo galima išvengti? Ko reikia taikai užtikrinti?<br /><br />Pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju, karybos tyrinėtoju dr. Deividu Šlekiu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2309</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Mokslininkė, tyrinėjanti darbo įpročius: atostogų poveikis dingsta po dviejų savaičių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-mokslininke-tyrinejanti-darbo-iprocius-atostogu-poveikis-dingsta-po-dvieju-savaiciu--48626012</link><description><![CDATA[Laidoje apie dvylika lietuviško darbo įpročių. Kaip šie įpročiai pasikeitė nepriklausomos Lietuvos kartoje? Kokie įgūdžiai bus svarbūs naujajame darbo pasaulyje, ar Lietuvoje galime tikėtis trumpesnės darbo savaitės?<br /><br />Pokalbis su organizacijų psichologe, Vilniaus universiteto doc. dr. Jurgita Lazauskaite-Zabielske.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48626012</guid><pubDate>Mon, 07 Feb 2022 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48626012/2022_02_07_3329_1_p_20220207130633396.mp3" length="37902599" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje apie dvylika lietuviško darbo įpročių. Kaip šie įpročiai pasikeitė nepriklausomos Lietuvos kartoje? Kokie įgūdžiai bus svarbūs naujajame darbo pasaulyje, ar Lietuvoje galime tikėtis trumpesnės darbo savaitės?&#13;
&#13;
Pokalbis su organizacijų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje apie dvylika lietuviško darbo įpročių. Kaip šie įpročiai pasikeitė nepriklausomos Lietuvos kartoje? Kokie įgūdžiai bus svarbūs naujajame darbo pasaulyje, ar Lietuvoje galime tikėtis trumpesnės darbo savaitės?<br /><br />Pokalbis su organizacijų psichologe, Vilniaus universiteto doc. dr. Jurgita Lazauskaite-Zabielske.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2369</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Evoliucinės psichologijos prof. Albinas Bagdonas: žmogaus evoliucija yra sustojusi dėl natūralios atrankos nebuvimo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-evoliucines-psichologijos-prof-albinas-bagdonas-zmogaus-evoliucija-yra-sustojusi-del-naturalios-atrankos-nebuvimo--48519979</link><description><![CDATA[Laidoje žvelgiame į žmogaus prigimtį ir evoliuciją. Ar mūsų tobulėjimas ir vystymasis tokiame technologijų amžiuje gali pradėti lėtėti? Kodėl žmogaus smegenų dydis nekinta jau daugiau nei 40 tūkstančių metų? Kas „homo sapiens“ rūšiai būdinga labiau – bendradarbiavimas ar konkuravimas?<br /><br />Dvylika punktų apie evoliucinę žmogaus psichologiją su neurofiziologu, psichologu, Vilniaus universiteto prof. Albinu Bagdonu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48519979</guid><pubDate>Mon, 31 Jan 2022 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48519979/2022_01_31_3329_1_p_20220131130541887.mp3" length="36901169" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje žvelgiame į žmogaus prigimtį ir evoliuciją. Ar mūsų tobulėjimas ir vystymasis tokiame technologijų amžiuje gali pradėti lėtėti? Kodėl žmogaus smegenų dydis nekinta jau daugiau nei 40 tūkstančių metų? Kas „homo sapiens“ rūšiai būdinga labiau –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje žvelgiame į žmogaus prigimtį ir evoliuciją. Ar mūsų tobulėjimas ir vystymasis tokiame technologijų amžiuje gali pradėti lėtėti? Kodėl žmogaus smegenų dydis nekinta jau daugiau nei 40 tūkstančių metų? Kas „homo sapiens“ rūšiai būdinga labiau – bendradarbiavimas ar konkuravimas?<br /><br />Dvylika punktų apie evoliucinę žmogaus psichologiją su neurofiziologu, psichologu, Vilniaus universiteto prof. Albinu Bagdonu.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2307</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Režisierius Mindaugas Survila apie klimato migrantus: žmogus yra gyvūnas su išlikimo instinktu, kuris padarys viską, kad išgyventų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-rezisierius-mindaugas-survila-apie-klimato-migrantus-zmogus-yra-gyvunas-su-islikimo-instinktu-kuris-padarys-viska-kad-isgyventu--48422897</link><description><![CDATA[Žmogaus veikla keičia aplinką ir didina klimato kaitą, taip kinta ekosistemos ir daug metų nusistovėjęs stabilumas gamtoje. Į Lietuvą atkeliauja iki šiol nematytos gyvūnų rūšys, nematytais būdais miršta miškai bei iš svetimų kraštų migruoja žmonės.<br /><br />Kaip pasikeitė Lietuvos rūšinė įvairovė per pastaruosius kelis dešimtmečius? Ar Lietuvai gresia maliarija? Kaip egzotinės gyvūnų rūšys atranda mūsų kraštą?<br /><br />Pokalbis su dokumentinio filmo „Sengirė“ režisieriumi Mindaugu Survila.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48422897</guid><pubDate>Mon, 24 Jan 2022 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48422897/2022_01_24_3329_1_p_20220124130553117.mp3" length="37976578" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žmogaus veikla keičia aplinką ir didina klimato kaitą, taip kinta ekosistemos ir daug metų nusistovėjęs stabilumas gamtoje. Į Lietuvą atkeliauja iki šiol nematytos gyvūnų rūšys, nematytais būdais miršta miškai bei iš svetimų kraštų migruoja žmonės....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žmogaus veikla keičia aplinką ir didina klimato kaitą, taip kinta ekosistemos ir daug metų nusistovėjęs stabilumas gamtoje. Į Lietuvą atkeliauja iki šiol nematytos gyvūnų rūšys, nematytais būdais miršta miškai bei iš svetimų kraštų migruoja žmonės.<br /><br />Kaip pasikeitė Lietuvos rūšinė įvairovė per pastaruosius kelis dešimtmečius? Ar Lietuvai gresia maliarija? Kaip egzotinės gyvūnų rūšys atranda mūsų kraštą?<br /><br />Pokalbis su dokumentinio filmo „Sengirė“ režisieriumi Mindaugu Survila.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2374</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Sveikatos ekonomistė Barbora Butkutė: Lietuvoje nėra gydytojų trūkumo, yra popierizmo perteklius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-sveikatos-ekonomiste-barbora-butkute-lietuvoje-nera-gydytoju-trukumo-yra-popierizmo-perteklius--48331076</link><description><![CDATA[Pandemija išryškino Lietuvos sveikatos sistemos trūkumus, tačiau net ir esant tokiems netobulumams, mūsų valstybės sveikatos apsauga veikia geriau nei daugelyje kitų pasaulio valstybių. Nemokama odontologinė priežiūra, nemokamos psichologų ir psichiatrų konsultacijos. Tai tik keletas sričių, kuriomis galime džiaugtis, nors paslaugomis naudojasi ir apie jas žino retas Lietuvos pilietis.<br /><br />Kokios pasaulio valstybės už savo sveikatą sumoka daugiausiai? Ar Lietuvoje iš tiesų yra sveikatos specialistų trūkumas? Kiek kainuoja sveikata, ligos ir mirtys mūsų šalyje?<br /><br />Laidoje „Tuzinas“ pokalbis su sveikatos ekonomiste, „Addere Care“ slaugos namų vykdančiąja direktore Barbora Butkute.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48331076</guid><pubDate>Mon, 17 Jan 2022 10:06:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48331076/2022_01_17_3329_1_p_20220117130434679.mp3" length="40217257" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pandemija išryškino Lietuvos sveikatos sistemos trūkumus, tačiau net ir esant tokiems netobulumams, mūsų valstybės sveikatos apsauga veikia geriau nei daugelyje kitų pasaulio valstybių. Nemokama odontologinė priežiūra, nemokamos psichologų ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pandemija išryškino Lietuvos sveikatos sistemos trūkumus, tačiau net ir esant tokiems netobulumams, mūsų valstybės sveikatos apsauga veikia geriau nei daugelyje kitų pasaulio valstybių. Nemokama odontologinė priežiūra, nemokamos psichologų ir psichiatrų konsultacijos. Tai tik keletas sričių, kuriomis galime džiaugtis, nors paslaugomis naudojasi ir apie jas žino retas Lietuvos pilietis.<br /><br />Kokios pasaulio valstybės už savo sveikatą sumoka daugiausiai? Ar Lietuvoje iš tiesų yra sveikatos specialistų trūkumas? Kiek kainuoja sveikata, ligos ir mirtys mūsų šalyje?<br /><br />Laidoje „Tuzinas“ pokalbis su sveikatos ekonomiste, „Addere Care“ slaugos namų vykdančiąja direktore Barbora Butkute.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2514</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Klimatologas Silvestras Dikčius: nemanau, kad pasauliui pavyks atsisakyti mėsos vartojimo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-klimatologas-silvestras-dikcius-nemanau-kad-pasauliui-pavyks-atsisakyti-mesos-vartojimo--48235230</link><description><![CDATA[Miesto gatvių, mitybos, kelionių ir net patalpų kondicionavimo pokyčiai. Tai tik maža dalis to, kam klimato kaita padarė įtaką ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Kaip klimato kaita keičia lietuvių gyvenimo būdo įpročius? Pokalbyje su meteorologu ir klimatologu Silvestru Dikčiumi – 12 punktų apie klimato kaitos įtaką lietuvių kasdienybei.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48235230</guid><pubDate>Mon, 10 Jan 2022 10:08:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48235230/2022_01_10_3329_1_20220110130704350.mp3" length="44105949" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Miesto gatvių, mitybos, kelionių ir net patalpų kondicionavimo pokyčiai. Tai tik maža dalis to, kam klimato kaita padarė įtaką ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Kaip klimato kaita keičia lietuvių gyvenimo būdo įpročius? Pokalbyje su meteorologu ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Miesto gatvių, mitybos, kelionių ir net patalpų kondicionavimo pokyčiai. Tai tik maža dalis to, kam klimato kaita padarė įtaką ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Kaip klimato kaita keičia lietuvių gyvenimo būdo įpročius? Pokalbyje su meteorologu ir klimatologu Silvestru Dikčiumi – 12 punktų apie klimato kaitos įtaką lietuvių kasdienybei.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2757</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Komikas Airidas Jankus: humoras keičia blogus visuomenės įsitikinimus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-komikas-airidas-jankus-humoras-keicia-blogus-visuomenes-isitikinimus--48149358</link><description><![CDATA[Pirmoje 2022-ųjų laidoje pokalbis apie lietuviško humoro evoliuciją ir transformacijas. Koks humoras juokingas ir nejuokingas lietuviams? Kokį humoro vaidmenį visuomenėje mato jaunosios kartos komikas Airidas Jankus?<br /><br />Naujas laidos „Tuzinas“ vedėjas ir pokalbis su komiku Airidu Jankumi.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48149358</guid><pubDate>Mon, 03 Jan 2022 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48149358/2022_01_03_3329_1_p_20220103130702742.mp3" length="39609127" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pirmoje 2022-ųjų laidoje pokalbis apie lietuviško humoro evoliuciją ir transformacijas. Koks humoras juokingas ir nejuokingas lietuviams? Kokį humoro vaidmenį visuomenėje mato jaunosios kartos komikas Airidas Jankus?

Naujas laidos „Tuzinas“ vedėjas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirmoje 2022-ųjų laidoje pokalbis apie lietuviško humoro evoliuciją ir transformacijas. Koks humoras juokingas ir nejuokingas lietuviams? Kokį humoro vaidmenį visuomenėje mato jaunosios kartos komikas Airidas Jankus?<br /><br />Naujas laidos „Tuzinas“ vedėjas ir pokalbis su komiku Airidu Jankumi.<br /><br />Ved. Ignas Klėjus]]></itunes:summary><itunes:duration>2476</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Andrius Mamontovas: „Pandemija parodė, kad esame vienkiemių gyventojai“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-andrius-mamontovas-pandemija-parode-kad-esame-vienkiemiu-gyventojai--48074965</link><description><![CDATA[2021-iesiems skaičiuojant paskutines dienas, savo besibaigiančių metų patirtis, atradimus ir praradimus vardina atlikėjas Andrius Mamontovas. Pokalbyje dar daug pandemijos, bet atlikėjas tikras - mes vis dar labai jos veikiami. Kokius karantino privalumus A. Mamontovas patyrė ir kokį popandeminį sprogimą prognozuoja.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/48074965</guid><pubDate>Mon, 27 Dec 2021 10:07:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/48074965/2021_12_27_3329_1_p_20211227130512546.mp3" length="43632820" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2021-iesiems skaičiuojant paskutines dienas, savo besibaigiančių metų patirtis, atradimus ir praradimus vardina atlikėjas Andrius Mamontovas. Pokalbyje dar daug pandemijos, bet atlikėjas tikras - mes vis dar labai jos veikiami. Kokius karantino...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2021-iesiems skaičiuojant paskutines dienas, savo besibaigiančių metų patirtis, atradimus ir praradimus vardina atlikėjas Andrius Mamontovas. Pokalbyje dar daug pandemijos, bet atlikėjas tikras - mes vis dar labai jos veikiami. Kokius karantino privalumus A. Mamontovas patyrė ir kokį popandeminį sprogimą prognozuoja.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2728</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Senelis Kalėda: „Kaip atsakyti vaikui, kuris laiške nori, kad išėjęs tėvelis grįžtų?“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-senelis-kaleda-kaip-atsakyti-vaikui-kuris-laiske-nori-kad-isejes-tevelis-griztu--47993808</link><description><![CDATA[Belaukiant švenčių, laidoje svečiuojasi Lietuvos vyriausiasis senelis Kalėda. Jo paties vaikystės prisiminimuose Kalėdų senelis labiau priminė mumiją, bet neišgąsdino ir pats gražia misija užsiima beveik pusę amžiaus. Pokalbyje 12 jo šventinių pastebėjimų.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47993808</guid><pubDate>Mon, 20 Dec 2021 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47993808/2021_12_20_3329_1_p_20211220130652672.mp3" length="40313806" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Belaukiant švenčių, laidoje svečiuojasi Lietuvos vyriausiasis senelis Kalėda. Jo paties vaikystės prisiminimuose Kalėdų senelis labiau priminė mumiją, bet neišgąsdino ir pats gražia misija užsiima beveik pusę amžiaus. Pokalbyje 12 jo šventinių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Belaukiant švenčių, laidoje svečiuojasi Lietuvos vyriausiasis senelis Kalėda. Jo paties vaikystės prisiminimuose Kalėdų senelis labiau priminė mumiją, bet neišgąsdino ir pats gražia misija užsiima beveik pusę amžiaus. Pokalbyje 12 jo šventinių pastebėjimų.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2520</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Smurto aukoms padedanti psichoterapeutė Dalia Puidokienė: vadinimas saulyte ar zuikučiu kartais taip pat yra prievarta</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-smurto-aukoms-padedanti-psichoterapeute-dalia-puidokiene-vadinimas-saulyte-ar-zuikuciu-kartais-taip-pat-yra-prievarta--47901740</link><description><![CDATA[Prieš dešimt metų Lietuvoje įsigaliojo įstatymas, turėjęs pakeisti supratimą – tai, kas vyksta už uždarų šeimos durų nėra tik šeimos reikalas. Įstatymui pradėjus galioti, dėl smurto artimoje aplinkoje kreipėsi rekordinis skaičius aukų, absoliuti dauguma jų – moterys. Su smurto aukoms padedančia psichoterapeute Dalia Puidokiene aptariame, kas per dešimtmetį pasikeitė, o kur įstatymo nepakako.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47901740</guid><pubDate>Mon, 13 Dec 2021 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47901740/2021_12_13_3329_1_p_20211213130636687.mp3" length="39901280" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš dešimt metų Lietuvoje įsigaliojo įstatymas, turėjęs pakeisti supratimą – tai, kas vyksta už uždarų šeimos durų nėra tik šeimos reikalas. Įstatymui pradėjus galioti, dėl smurto artimoje aplinkoje kreipėsi rekordinis skaičius aukų, absoliuti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš dešimt metų Lietuvoje įsigaliojo įstatymas, turėjęs pakeisti supratimą – tai, kas vyksta už uždarų šeimos durų nėra tik šeimos reikalas. Įstatymui pradėjus galioti, dėl smurto artimoje aplinkoje kreipėsi rekordinis skaičius aukų, absoliuti dauguma jų – moterys. Su smurto aukoms padedančia psichoterapeute Dalia Puidokiene aptariame, kas per dešimtmetį pasikeitė, o kur įstatymo nepakako.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2494</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Režisierė Giedrė Žickytė: kurdama dokumentiką, jautiesi kaip Dievas – sutveri savo pasaulį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-rezisiere-giedre-zickyte-kurdama-dokumentika-jautiesi-kaip-dievas-sutveri-savo-pasauli--47803676</link><description><![CDATA[Ją įkvepia Lietuvos laisvės kovos, ypatingos žmonių gyvenimo istorijos ir išskirtiniai herojai. O visa tai, pasak dokumentinio kino kūrėjos Giedrės Žickytės, vienija emocija. „Tiesa yra jausmas“, - sako ji. Kokių jausmų ir patirčių dokumentinis filmas suteikia jos pačios gyvenimui – pokalbis laidoje.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47803676</guid><pubDate>Mon, 06 Dec 2021 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47803676/2021_12_06_3329_1_p_20211206130443568.mp3" length="40405757" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ją įkvepia Lietuvos laisvės kovos, ypatingos žmonių gyvenimo istorijos ir išskirtiniai herojai. O visa tai, pasak dokumentinio kino kūrėjos Giedrės Žickytės, vienija emocija. „Tiesa yra jausmas“, - sako ji. Kokių jausmų ir patirčių dokumentinis filmas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ją įkvepia Lietuvos laisvės kovos, ypatingos žmonių gyvenimo istorijos ir išskirtiniai herojai. O visa tai, pasak dokumentinio kino kūrėjos Giedrės Žickytės, vienija emocija. „Tiesa yra jausmas“, - sako ji. Kokių jausmų ir patirčių dokumentinis filmas suteikia jos pačios gyvenimui – pokalbis laidoje.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2526</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Su sutuoktiniu apie emigraciją svarstantis Tomas Kirša: „Jausmas, kad esi reikalingas visuomenei, taip pat būtinas“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-su-sutuoktiniu-apie-emigracija-svarstantis-tomas-kirsa-jausmas-kad-esi-reikalingas-visuomenei-taip-pat-butinas--47701977</link><description><![CDATA[Portugalijoje susituokęs su mylimuoju, marketingo strategas Tomas Kirša svarsto ten persikraustyti galutinai. Nes Lietuvoje jaučiasi rūšiuojamas, iš patirties žino, kad čia kartais privalo slėpti savo homoseksualumą – su sutuoktiniu buvo užpulti kaimynų. Apie 12 homoseksualaus žmogaus patirčių gyvenant Lietuvoje – pokalbis laidoje.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47701977</guid><pubDate>Mon, 29 Nov 2021 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47701977/2021_11_29_3329_1_20211129130522657.mp3" length="43199396" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Portugalijoje susituokęs su mylimuoju, marketingo strategas Tomas Kirša svarsto ten persikraustyti galutinai. Nes Lietuvoje jaučiasi rūšiuojamas, iš patirties žino, kad čia kartais privalo slėpti savo homoseksualumą – su sutuoktiniu buvo užpulti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Portugalijoje susituokęs su mylimuoju, marketingo strategas Tomas Kirša svarsto ten persikraustyti galutinai. Nes Lietuvoje jaučiasi rūšiuojamas, iš patirties žino, kad čia kartais privalo slėpti savo homoseksualumą – su sutuoktiniu buvo užpulti kaimynų. Apie 12 homoseksualaus žmogaus patirčių gyvenant Lietuvoje – pokalbis laidoje.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2700</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Vilius Dranseika: „Pandemijos aiškinimas sąmokslu patrauklus savo paprastumu“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-vilius-dranseika-pandemijos-aiskinimas-samokslu-patrauklus-savo-paprastumu--47598416</link><description><![CDATA[Ar pandemijoje verta įžvelgti prasmę? O gal verta sunerimti, kad visuomenės dėl jos pavojingai susiskaldžiusios? Laidoje 12-ka filosofo Viliaus Dranseikos filosofinių pamąstymų apie šią sveikatos krizę: kodėl žmonės mėgsta įsitvirtinti nuomonės bunkeriuose ir kuo patrauklios sąmokslo teorijos.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47598416</guid><pubDate>Mon, 22 Nov 2021 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47598416/2021_11_22_3329_1_20211122130623663.mp3" length="45776114" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar pandemijoje verta įžvelgti prasmę? O gal verta sunerimti, kad visuomenės dėl jos pavojingai susiskaldžiusios? Laidoje 12-ka filosofo Viliaus Dranseikos filosofinių pamąstymų apie šią sveikatos krizę: kodėl žmonės mėgsta įsitvirtinti nuomonės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar pandemijoje verta įžvelgti prasmę? O gal verta sunerimti, kad visuomenės dėl jos pavojingai susiskaldžiusios? Laidoje 12-ka filosofo Viliaus Dranseikos filosofinių pamąstymų apie šią sveikatos krizę: kodėl žmonės mėgsta įsitvirtinti nuomonės bunkeriuose ir kuo patrauklios sąmokslo teorijos.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2861</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Psichologė Miglė Motiejūnė: „Noras būti tobulais padaro mūsų santykius netobulus“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-psichologe-migle-motiejune-noras-buti-tobulais-padaro-musu-santykius-netobulus--47481205</link><description><![CDATA[„Skyrybos nėra užkrečiamos“, – į gausiai byrančias žinomų žmonių santuokas reaguoja psichologė Miglė Motiejūnė. Tačiau priduria, kad stebėdami kitų žmonių skyrybas susimąstome, ar patys esame laimingi savo santykiuose. Jų iššūkius ir dažniausiai pasikartojančias klaidas ir aptariame laidoje.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47481205</guid><pubDate>Mon, 15 Nov 2021 10:09:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47481205/2021_11_15_3329_1_p_20211115130504008.mp3" length="36547576" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Skyrybos nėra užkrečiamos“, – į gausiai byrančias žinomų žmonių santuokas reaguoja psichologė Miglė Motiejūnė. Tačiau priduria, kad stebėdami kitų žmonių skyrybas susimąstome, ar patys esame laimingi savo santykiuose. Jų iššūkius ir dažniausiai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Skyrybos nėra užkrečiamos“, – į gausiai byrančias žinomų žmonių santuokas reaguoja psichologė Miglė Motiejūnė. Tačiau priduria, kad stebėdami kitų žmonių skyrybas susimąstome, ar patys esame laimingi savo santykiuose. Jų iššūkius ir dažniausiai pasikartojančias klaidas ir aptariame laidoje.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2285</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Klimatologas Justas Kažys: „Lietuvoje jau yra viesulų gaudytojų ir jie turi ką veikti“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-klimatologas-justas-kazys-lietuvoje-jau-yra-viesulu-gaudytoju-ir-jie-turi-ka-veikti--47371184</link><description><![CDATA[Pasaulio galingiesiems pastaruoju metu tariantis, kaip spręsti klimato krizę, laidoje su klimatologu Justu Kažiu aptariame šio proceso padarinius Lietuvai. Ekspertas sako, kad į juos atsižvelgti būtina jau dabar, bet to nedarome, pavyzdžiui, renovuodami namus.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47371184</guid><pubDate>Mon, 08 Nov 2021 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47371184/2021_11_08_3329_1_p_20211108130543961.mp3" length="43000029" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasaulio galingiesiems pastaruoju metu tariantis, kaip spręsti klimato krizę, laidoje su klimatologu Justu Kažiu aptariame šio proceso padarinius Lietuvai. Ekspertas sako, kad į juos atsižvelgti būtina jau dabar, bet to nedarome, pavyzdžiui,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasaulio galingiesiems pastaruoju metu tariantis, kaip spręsti klimato krizę, laidoje su klimatologu Justu Kažiu aptariame šio proceso padarinius Lietuvai. Ekspertas sako, kad į juos atsižvelgti būtina jau dabar, bet to nedarome, pavyzdžiui, renovuodami namus.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2688</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Psichologė Vaiva Klimaitė apie artimojo netektį: „Gydo ne tik laikas, bet ir ką per tą laiką darome“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-psichologe-vaiva-klimaite-apie-artimojo-netekti-gydo-ne-tik-laikas-bet-ir-ka-per-ta-laika-darome--47258339</link><description><![CDATA[Pirmosios lapkričio dienos daliai žmonių yra ilgesio ir net sielvarto laikas. Psichologė Vaiva Klimaitė sako, kad artimojo netektis yra vienas stipriausių sukrėtimų, pasireiškiantis ne tik emociškai, bet ir fiziškai. Kaip padėti sau ar šalia gedinčiam, kiek trunkantis gedulas yra normalus ir reikalingas, o kada jis tampa komplikuotu? Dvylika faktų apie gedulą.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47258339</guid><pubDate>Mon, 01 Nov 2021 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47258339/2021_11_01_3329_1_p_20211101130455801.mp3" length="43010060" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pirmosios lapkričio dienos daliai žmonių yra ilgesio ir net sielvarto laikas. Psichologė Vaiva Klimaitė sako, kad artimojo netektis yra vienas stipriausių sukrėtimų, pasireiškiantis ne tik emociškai, bet ir fiziškai. Kaip padėti sau ar šalia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirmosios lapkričio dienos daliai žmonių yra ilgesio ir net sielvarto laikas. Psichologė Vaiva Klimaitė sako, kad artimojo netektis yra vienas stipriausių sukrėtimų, pasireiškiantis ne tik emociškai, bet ir fiziškai. Kaip padėti sau ar šalia gedinčiam, kiek trunkantis gedulas yra normalus ir reikalingas, o kada jis tampa komplikuotu? Dvylika faktų apie gedulą.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2689</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Kosmoso sociologė Inga Popovaitė: ekspedicijoms į Marsą nebereikės herojų, nes herojai pabaigoje miršta</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-kosmoso-sociologe-inga-popovaite-ekspedicijoms-i-marsa-nebereikes-heroju-nes-herojai-pabaigoje-mirsta--47140239</link><description><![CDATA[Sociologijos doktorantė Inga Popovaitė JAV rašo disertaciją apie kosmoso sociologiją, o ją berašydama sulaukė unikalios galimybės – dvi savaites praleisti Marso dykumų tyrimų stotyje. Ten susirenkantiems įvairių sričių specialistams sukurtos tokios pat sąlygos kaip raudonojoje planetoje, tik nepatiriant nesvarumo būsenos. Laidoje aptariame 12 kosmoso sociologės patirčių Žemės Marse.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47140239</guid><pubDate>Mon, 25 Oct 2021 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47140239/2021_10_25_3329_1_p_20211025130536839.mp3" length="39767115" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sociologijos doktorantė Inga Popovaitė JAV rašo disertaciją apie kosmoso sociologiją, o ją berašydama sulaukė unikalios galimybės – dvi savaites praleisti Marso dykumų tyrimų stotyje. Ten susirenkantiems įvairių sričių specialistams sukurtos tokios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sociologijos doktorantė Inga Popovaitė JAV rašo disertaciją apie kosmoso sociologiją, o ją berašydama sulaukė unikalios galimybės – dvi savaites praleisti Marso dykumų tyrimų stotyje. Ten susirenkantiems įvairių sričių specialistams sukurtos tokios pat sąlygos kaip raudonojoje planetoje, tik nepatiriant nesvarumo būsenos. Laidoje aptariame 12 kosmoso sociologės patirčių Žemės Marse.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2486</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Plaukikas Danas Rapšys: nereikia nei pinigų, nei medalių – pats geriausias jausmas, kai atsisukęs baseine pamatai keliomis šimtosio</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-plaukikas-danas-rapsys-nereikia-nei-pinigu-nei-medaliu-pats-geriausias-jausmas-kai-atsisukes-baseine-pamatai-keliomis-simtosio--47027369</link><description><![CDATA[Vienas geriausių Lietuvos plaukikų Danas Rapšys tarp pasaulio taurės etapų trumpam grįžo į Lietuvą. Tačiau ir čia kasdien plaukia, miega pietų miego ir negali iki soties prisikirsti mamos lietinių. Valia, psichologinis nusiteikimas ir tikėjimas, kad žmogaus galimybės beribės – tai tik kelios iš čempioniškų savybių, vedančių pergalių link. Laidoje pokalbis su Danu Rapšiu apie 12 pergalių užkulisių.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47027369</guid><pubDate>Mon, 18 Oct 2021 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47027369/2021_10_18_3329_1_20211018134713322.mp3" length="45566309" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vienas geriausių Lietuvos plaukikų Danas Rapšys tarp pasaulio taurės etapų trumpam grįžo į Lietuvą. Tačiau ir čia kasdien plaukia, miega pietų miego ir negali iki soties prisikirsti mamos lietinių. Valia, psichologinis nusiteikimas ir tikėjimas, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vienas geriausių Lietuvos plaukikų Danas Rapšys tarp pasaulio taurės etapų trumpam grįžo į Lietuvą. Tačiau ir čia kasdien plaukia, miega pietų miego ir negali iki soties prisikirsti mamos lietinių. Valia, psichologinis nusiteikimas ir tikėjimas, kad žmogaus galimybės beribės – tai tik kelios iš čempioniškų savybių, vedančių pergalių link. Laidoje pokalbis su Danu Rapšiu apie 12 pergalių užkulisių.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2848</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Architektė Viltė Janušauskaitė: tarp buvusio sovietinio paveldo – estų projektuotas kolūkis – spa su parku ir sveikatingumo komplek</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-architekte-vilte-janusauskaite-tarp-buvusio-sovietinio-paveldo-estu-projektuotas-kolukis-spa-su-parku-ir-sveikatingumo-komplek--47027373</link><description><![CDATA[Politikams siekiant nugriauti senąjį Vilniaus oro uosto atvykimo terminalą, su architekte Vilte Janušauskaite aptariame 12 sovietinės architektūros pavyzdžių. Dėl vienų vertės taip niekada ir nesiginčyta, kiti pripažinimo bei apsaugos sulaukė stebėtinai vėlai, treti nesulaukę taip ir išnyko. Įdomiausius pavyzdžius aptariame laidoje.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/47027373</guid><pubDate>Mon, 11 Oct 2021 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/47027373/2021_10_11_3329_1_p_20211011130524209.mp3" length="42500986" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Politikams siekiant nugriauti senąjį Vilniaus oro uosto atvykimo terminalą, su architekte Vilte Janušauskaite aptariame 12 sovietinės architektūros pavyzdžių. Dėl vienų vertės taip niekada ir nesiginčyta, kiti pripažinimo bei apsaugos sulaukė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Politikams siekiant nugriauti senąjį Vilniaus oro uosto atvykimo terminalą, su architekte Vilte Janušauskaite aptariame 12 sovietinės architektūros pavyzdžių. Dėl vienų vertės taip niekada ir nesiginčyta, kiti pripažinimo bei apsaugos sulaukė stebėtinai vėlai, treti nesulaukę taip ir išnyko. Įdomiausius pavyzdžius aptariame laidoje.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2657</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Mokytojas Marius Janulevičius: mokyklos programa sudaryta taip, kad vaikus visam laikui atbaidytų nuo lietuvių literatūros</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-mokytojas-marius-janulevicius-mokyklos-programa-sudaryta-taip-kad-vaikus-visam-laikui-atbaidytu-nuo-lietuviu-literaturos--46813947</link><description><![CDATA[Artėjant Mokytojo dienai, laidoje kalbamės apie 12 šiandieninių pedagogo iššūkių. Laidos svečias - vienos Vilniaus gimnazijos mokytojas Marius Janulevičius, prieš kelerius metus šį darbą išsaugojęs tik dėl moksleivių surengto streiko. Tad apie jaunimo pilietiškumą, beraščių kartą ir agrarines temas literatūroje.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46813947</guid><pubDate>Mon, 04 Oct 2021 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46813947/2021_10_04_3329_1_20211004130612587.mp3" length="42532751" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Artėjant Mokytojo dienai, laidoje kalbamės apie 12 šiandieninių pedagogo iššūkių. Laidos svečias - vienos Vilniaus gimnazijos mokytojas Marius Janulevičius, prieš kelerius metus šį darbą išsaugojęs tik dėl moksleivių surengto streiko. Tad apie jaunimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Artėjant Mokytojo dienai, laidoje kalbamės apie 12 šiandieninių pedagogo iššūkių. Laidos svečias - vienos Vilniaus gimnazijos mokytojas Marius Janulevičius, prieš kelerius metus šį darbą išsaugojęs tik dėl moksleivių surengto streiko. Tad apie jaunimo pilietiškumą, beraščių kartą ir agrarines temas literatūroje.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2659</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Muzikos terapeutė Laura Budreckytė: dažnai net nežinome, iš kur atsirada balsas, nors jis toks svarbus mūsų kasdienybėje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-muzikos-terapeute-laura-budreckyte-daznai-net-nezinome-is-kur-atsirada-balsas-nors-jis-toks-svarbus-musu-kasdienybeje--46705504</link><description><![CDATA[Po Antrojo pasaulinio karo taikyta dvasiškai ir fiziškai suluošintiems kariams, muzikos terapija ir šiandien padeda įvairiausiems žmonėms. Norintiems atrasti save, išspręsti problemas, o gal tiesiog išmokti spiegti ar rėkti, nes ir tai nevisada paprasta. Kodėl, aiškinamės su vokaliste, muzikos terapeute Laura Budreckyte.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46705504</guid><pubDate>Mon, 27 Sep 2021 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46705504/2021_09_27_3329_1_p_20210927130548146.mp3" length="35325045" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Po Antrojo pasaulinio karo taikyta dvasiškai ir fiziškai suluošintiems kariams, muzikos terapija ir šiandien padeda įvairiausiems žmonėms. Norintiems atrasti save, išspręsti problemas, o gal tiesiog išmokti spiegti ar rėkti, nes ir tai nevisada...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Po Antrojo pasaulinio karo taikyta dvasiškai ir fiziškai suluošintiems kariams, muzikos terapija ir šiandien padeda įvairiausiems žmonėms. Norintiems atrasti save, išspręsti problemas, o gal tiesiog išmokti spiegti ar rėkti, nes ir tai nevisada paprasta. Kodėl, aiškinamės su vokaliste, muzikos terapeute Laura Budreckyte.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2208</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizatorius Mindaugas Reinikis: Kaunas kartais spygliuotas, kartais gali įkąsti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-kaunas-europos-kulturos-sostine-2022-organizatorius-mindaugas-reinikis-kaunas-kartais-spygliuotas-kartais-gali-ikasti--46600116</link><description><![CDATA[Šią savaitę Kaunas pristato kitų metų Europos kultūros sostinės renginius. O kokį Kauną atrado šio projekto organizatoriai? „Tuzino“ laidoje 12 pastebėjimų apie Kauną - vieno iš organizatorių Mindaugo Reinikio akimis.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46600116</guid><pubDate>Mon, 20 Sep 2021 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46600116/2021_09_20_3329_1_p_20210920130656824.mp3" length="39686867" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šią savaitę Kaunas pristato kitų metų Europos kultūros sostinės renginius. O kokį Kauną atrado šio projekto organizatoriai? „Tuzino“ laidoje 12 pastebėjimų apie Kauną - vieno iš organizatorių Mindaugo Reinikio akimis.

Ved. Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šią savaitę Kaunas pristato kitų metų Europos kultūros sostinės renginius. O kokį Kauną atrado šio projekto organizatoriai? „Tuzino“ laidoje 12 pastebėjimų apie Kauną - vieno iš organizatorių Mindaugo Reinikio akimis.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2481</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Civilinei misijai Afganistane vadovavęs E. Vaicekauskas: „Jie, kaip ir mes, labai myli laisvę“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-civilinei-misijai-afganistane-vadovaves-e-vaicekauskas-jie-kaip-ir-mes-labai-myli-laisve--46496831</link><description><![CDATA[„Tuzino“ svečias – civilinei misijai Afganistano Goro provincijoje vadovavęs Eugenijus Vaicekauskas ir 12 jo afganistanietiškų patirčių. Nuo Dievui aukotos ožkos už vandens gręžinį iki kitų ryškių kultūrinių skirtumų, kuriuos teks įveikti į Lietuvą persikėlusioms afganų šeimoms.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46496831</guid><pubDate>Mon, 13 Sep 2021 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46496831/2021_09_13_3329_1_20210913130605592.mp3" length="41509587" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Tuzino“ svečias – civilinei misijai Afganistano Goro provincijoje vadovavęs Eugenijus Vaicekauskas ir 12 jo afganistanietiškų patirčių. Nuo Dievui aukotos ožkos už vandens gręžinį iki kitų ryškių kultūrinių skirtumų, kuriuos teks įveikti į Lietuvą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Tuzino“ svečias – civilinei misijai Afganistano Goro provincijoje vadovavęs Eugenijus Vaicekauskas ir 12 jo afganistanietiškų patirčių. Nuo Dievui aukotos ožkos už vandens gręžinį iki kitų ryškių kultūrinių skirtumų, kuriuos teks įveikti į Lietuvą persikėlusioms afganų šeimoms.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2595</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Tvaraus verslo vystytoja Milda Paukštė: „Bet kokio vienkartinio daikto turime vengti“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-tvaraus-verslo-vystytoja-milda-paukste-bet-kokio-vienkartinio-daikto-turime-vengti--46396408</link><description><![CDATA[Apie svarbą panaudoti iš pažiūros nereikalingus ar nusibodusius daiktus. Tokį gyvenimo būdą pasirinkusi tvaraus verslo vystytoja Milda Paukštė prisipažįsta, kad kartais šios nuostatos ir pačiai atrodo nelogiškos ar neekonomiškos, tačiau nugali mintis - bet kokio vienkartinio daikto turime vengti. Laidoje - 12 jos daiktų pernaudojimo idėjų.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/46396408</guid><pubDate>Mon, 06 Sep 2021 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/46396408/2021_09_06_3329_1_p_20210906130514107.mp3" length="36977656" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie svarbą panaudoti iš pažiūros nereikalingus ar nusibodusius daiktus. Tokį gyvenimo būdą pasirinkusi tvaraus verslo vystytoja Milda Paukštė prisipažįsta, kad kartais šios nuostatos ir pačiai atrodo nelogiškos ar neekonomiškos, tačiau nugali mintis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie svarbą panaudoti iš pažiūros nereikalingus ar nusibodusius daiktus. Tokį gyvenimo būdą pasirinkusi tvaraus verslo vystytoja Milda Paukštė prisipažįsta, kad kartais šios nuostatos ir pačiai atrodo nelogiškos ar neekonomiškos, tačiau nugali mintis - bet kokio vienkartinio daikto turime vengti. Laidoje - 12 jos daiktų pernaudojimo idėjų.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2312</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Buvusi Lukiškių kalėjimo pareigūnė: „Lukiškės turėjo savo kvapą, kuris pamažu jau nyksta“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-buvusi-lukiskiu-kalejimo-pareigune-lukiskes-turejo-savo-kvapa-kuris-pamazu-jau-nyksta--45671606</link><description><![CDATA[Buvęs Lukiškių kalėjimas išgyvena lūžio tašką – po daugiau nei amžių trukusios kalėjimo istorijos, ši vieta tampa meno, kultūros, laisvalaikio erdve. Nepamirštant ir šiurpios šios vietos realybės, kuri pasakojama per kalėjime rengiamus pasivaikščiojimus. Apie seniausio šalies kalėjimo istoriją, įspūdingą pastatą ir jį perprasti bandžiusius kalinius bei apie Lukiškių kalėjimo ateitį „Tuzino“ laidoje kalbamės su buvusia kalėjimo pareigūne, o dabar šios vietos socialiniams projektas vadovaujančia Dovile Jonuškaite – Zunkiene.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45671606</guid><pubDate>Mon, 12 Jul 2021 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45671606/2021_07_12_3329_1_p_20210712130428045.mp3" length="36736493" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Buvęs Lukiškių kalėjimas išgyvena lūžio tašką – po daugiau nei amžių trukusios kalėjimo istorijos, ši vieta tampa meno, kultūros, laisvalaikio erdve. Nepamirštant ir šiurpios šios vietos realybės, kuri pasakojama per kalėjime rengiamus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Buvęs Lukiškių kalėjimas išgyvena lūžio tašką – po daugiau nei amžių trukusios kalėjimo istorijos, ši vieta tampa meno, kultūros, laisvalaikio erdve. Nepamirštant ir šiurpios šios vietos realybės, kuri pasakojama per kalėjime rengiamus pasivaikščiojimus. Apie seniausio šalies kalėjimo istoriją, įspūdingą pastatą ir jį perprasti bandžiusius kalinius bei apie Lukiškių kalėjimo ateitį „Tuzino“ laidoje kalbamės su buvusia kalėjimo pareigūne, o dabar šios vietos socialiniams projektas vadovaujančia Dovile Jonuškaite – Zunkiene.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2296</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Kurdas Rebazas Rašidas – apie pabėgėlio statusą ir įsikūrimą Lietuvoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-kurdas-rebazas-rasidas-apie-pabegelio-statusa-ir-isikurima-lietuvoje--45578112</link><description><![CDATA[Lietuva sulaukia vis didesnio neteisėtų migrantų skaičiaus. Laidoje pokalbis su pabėgėlio likimą patyrusiu kurdu Rebazu Rašidu. Prieš penkerius metus Irake lingvistiką studijavęs studentas dėl grasinimų nužudyti nusprendė bėgti iš gimtinės į Europą. Kaip pats sako, nesvarbu, kur, svarbu, kur saugu ir žmonės gražiai gyvena. Tokį gyvenimą Rebazas radęs Lietuvoje. Laidoje Rašidas Rebazas pasakoja apie savo didelę šeimą, bėgimą iš gimtos šalies, apie pabėgėlio statusą ir įsikūrimą Lietuvoje.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45578112</guid><pubDate>Mon, 05 Jul 2021 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45578112/2021_07_05_3329_1_p_20210705130418813.mp3" length="34349528" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuva sulaukia vis didesnio neteisėtų migrantų skaičiaus. Laidoje pokalbis su pabėgėlio likimą patyrusiu kurdu Rebazu Rašidu. Prieš penkerius metus Irake lingvistiką studijavęs studentas dėl grasinimų nužudyti nusprendė bėgti iš gimtinės į Europą....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuva sulaukia vis didesnio neteisėtų migrantų skaičiaus. Laidoje pokalbis su pabėgėlio likimą patyrusiu kurdu Rebazu Rašidu. Prieš penkerius metus Irake lingvistiką studijavęs studentas dėl grasinimų nužudyti nusprendė bėgti iš gimtinės į Europą. Kaip pats sako, nesvarbu, kur, svarbu, kur saugu ir žmonės gražiai gyvena. Tokį gyvenimą Rebazas radęs Lietuvoje. Laidoje Rašidas Rebazas pasakoja apie savo didelę šeimą, bėgimą iš gimtos šalies, apie pabėgėlio statusą ir įsikūrimą Lietuvoje.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2147</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Kaip įgyti imunitetą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-kaip-igyti-imuniteta--45477071</link><description><![CDATA[Laidoje vieši Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vedėja, biomedicinos mokslų daktarė profesorė Vita Pašukonienė. Pokalbis apie tai, kaip įgyti imunitetą, tinkamai jį paruošti prieš ligų sezoną, taip pat apie imunitetą nuo COVID-19.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45477071</guid><pubDate>Mon, 28 Jun 2021 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45477071/2021_06_28_3329_1_p_20210628130508924.mp3" length="36578087" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje vieši Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vedėja, biomedicinos mokslų daktarė profesorė Vita Pašukonienė. Pokalbis apie tai, kaip įgyti imunitetą, tinkamai jį paruošti prieš ligų sezoną, taip pat apie imunitetą nuo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje vieši Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vedėja, biomedicinos mokslų daktarė profesorė Vita Pašukonienė. Pokalbis apie tai, kaip įgyti imunitetą, tinkamai jį paruošti prieš ligų sezoną, taip pat apie imunitetą nuo COVID-19.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2287</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Tremtinių dienoraščiai – istorijos liudininkai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-tremtiniu-dienorasciai-istorijos-liudininkai--45383503</link><description><![CDATA[Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus muziejininkė Ramunė Driaučiūnaitė – apie tremtinių dienoraščius ir juose papasakotas tikras istorijas. Šie dienoraščiai papildo oficialią dokumentaciją, juose matomi tikri žmonės.<br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45383503</guid><pubDate>Mon, 21 Jun 2021 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45383503/2021_06_21_3329_1_p_20210621130502469.mp3" length="35726286" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus muziejininkė Ramunė Driaučiūnaitė – apie tremtinių dienoraščius ir juose papasakotas tikras istorijas. Šie dienoraščiai papildo oficialią dokumentaciją, juose matomi tikri žmonės.
Ved. Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus muziejininkė Ramunė Driaučiūnaitė – apie tremtinių dienoraščius ir juose papasakotas tikras istorijas. Šie dienoraščiai papildo oficialią dokumentaciją, juose matomi tikri žmonės.<br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2233</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė: Lietuvoje vis dar sunku suprasti, kad vaikas nėra tik papildinys ir priklausinys</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-lygiu-galimybiu-kontroliere-birute-sabatauskaite-lietuvoje-vis-dar-sunku-suprasti-kad-vaikas-nera-tik-papildinys-ir-priklausinys--45382096</link><description><![CDATA[Laidoje vieši lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė. Pokalbis apie skirtingas nuomones ir diskriminaciją.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45382096</guid><pubDate>Sat, 19 Jun 2021 08:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45382096/2021_06_19_3329_1_p_20210619120418455.mp3" length="42243941" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje vieši lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė. Pokalbis apie skirtingas nuomones ir diskriminaciją.

Ved. Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje vieši lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė. Pokalbis apie skirtingas nuomones ir diskriminaciją.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2641</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Neuromokslininkė L. Bojarskaitė: dėl pandemijos miegame ilgiau, prasčiau ir sapnuojame koronasapnus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-neuromokslininke-l-bojarskaite-del-pandemijos-miegame-ilgiau-prasciau-ir-sapnuojame-koronasapnus--45198693</link><description><![CDATA[Ar bent kartą sapnavote pandemiją? Kad viešoje vietoje neturite kaukės, nesulaukiate vakcinos ar negalite apkabinti artimo žmogaus? Jei taip, žinokite - tai visiškai normalu. Pandemija pakeitė ne tik mūsų sapnus, bet ir patį miegą. Kaip? „Tuzino“ laidoje aptariame su neuromokslininke Laura Bojarskaite.<br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45198693</guid><pubDate>Mon, 07 Jun 2021 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45198693/2021_06_07_07a_0855806b_3329_p_20210607130730776.mp3" length="33957482" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar bent kartą sapnavote pandemiją? Kad viešoje vietoje neturite kaukės, nesulaukiate vakcinos ar negalite apkabinti artimo žmogaus? Jei taip, žinokite - tai visiškai normalu. Pandemija pakeitė ne tik mūsų sapnus, bet ir patį miegą. Kaip? „Tuzino“...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar bent kartą sapnavote pandemiją? Kad viešoje vietoje neturite kaukės, nesulaukiate vakcinos ar negalite apkabinti artimo žmogaus? Jei taip, žinokite - tai visiškai normalu. Pandemija pakeitė ne tik mūsų sapnus, bet ir patį miegą. Kaip? „Tuzino“ laidoje aptariame su neuromokslininke Laura Bojarskaite.<br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2123</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Aviacijos ekspertė: „Aviacijos teisė neretai rašoma krauju“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-aviacijos-eksperte-aviacijos-teise-neretai-rasoma-krauju--45106637</link><description><![CDATA[Civilinės aviacijos saugos profesorė Regina Valutytė<br />teigia, kad aviacijos teisė viena sričių, dažniausiai rašoma krauju, nes pokyčiai dažniausiai atsiranda po orlaivių incidentų. Todėl „Tuzino“ laidoje – apie 12 aviacijos istoriją ir teisę labiausiai pakeitusių įvykių. Kaip jose atsispindės į Vilnių skridusio orlaivio priverstinis nutupdymas Minske?<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45106637</guid><pubDate>Mon, 31 May 2021 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45106637/2021_05_31_07a_0855806b_3329_p_20210531130617040.mp3" length="37549034" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Civilinės aviacijos saugos profesorė Regina Valutytė
teigia, kad aviacijos teisė viena sričių, dažniausiai rašoma krauju, nes pokyčiai dažniausiai atsiranda po orlaivių incidentų. Todėl „Tuzino“ laidoje – apie 12 aviacijos istoriją ir teisę labiausiai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Civilinės aviacijos saugos profesorė Regina Valutytė<br />teigia, kad aviacijos teisė viena sričių, dažniausiai rašoma krauju, nes pokyčiai dažniausiai atsiranda po orlaivių incidentų. Todėl „Tuzino“ laidoje – apie 12 aviacijos istoriją ir teisę labiausiai pakeitusių įvykių. Kaip jose atsispindės į Vilnių skridusio orlaivio priverstinis nutupdymas Minske?<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2347</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Eurovizijos žinovas Justas Buivydas: Eurovizija – tai laisvės konkursas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-eurovizijos-zinovas-justas-buivydas-eurovizija-tai-laisves-konkursas--44868213</link><description><![CDATA[Prieš pat „Eurovizijos“ dainų konkursą laidoje aptariame 12 jo įdomybių: nuo gyvo orkestro iki nuogo užpakalio ir seksualinių mažumų festivalio įvaizdžio. Laidoje ir apie konkurso istoriją, ir apie šių metų nugalėtojo lažybas kalbėsimės su portalo Eurodiena.lt redaktoriumi Justu Buivydu.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44868213</guid><pubDate>Mon, 17 May 2021 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44868213/2021_05_17_07a_0855806b_3329_p_20210517130548273.mp3" length="35834983" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš pat „Eurovizijos“ dainų konkursą laidoje aptariame 12 jo įdomybių: nuo gyvo orkestro iki nuogo užpakalio ir seksualinių mažumų festivalio įvaizdžio. Laidoje ir apie konkurso istoriją, ir apie šių metų nugalėtojo lažybas kalbėsimės su portalo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš pat „Eurovizijos“ dainų konkursą laidoje aptariame 12 jo įdomybių: nuo gyvo orkestro iki nuogo užpakalio ir seksualinių mažumų festivalio įvaizdžio. Laidoje ir apie konkurso istoriją, ir apie šių metų nugalėtojo lažybas kalbėsimės su portalo Eurodiena.lt redaktoriumi Justu Buivydu.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2240</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Stilistė Agnė Gilytė: jokia suknelė nepadės, jei problemos neišspręsi iš esmės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-stiliste-agne-gilyte-jokia-suknele-nepades-jei-problemos-neisspresi-is-esmes--45106649</link><description><![CDATA[Pamažu šylant ir vėl atsivėrus parduotuvėms, ne vieną aplanko jaumas „neturiu kuo apsirengti“. Stilistė Agnė Gilytė pritaria: kaip po ilgos dietos norisi pyragėlių, taip po ilgo karantino gali apimti manija pirkti ir atsinaujinti garderobą. Laidoje - 12 stilistės patarimų, kaip nepamesti galvos ir nepamiršti, kad karantinas tik įrodė, kiek daug mes visko jau turime.<br /><br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/45106649</guid><pubDate>Mon, 10 May 2021 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/45106649/2021_05_10_07a_0855806b_3329_p_20210510130605258.mp3" length="34687267" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pamažu šylant ir vėl atsivėrus parduotuvėms, ne vieną aplanko jaumas „neturiu kuo apsirengti“. Stilistė Agnė Gilytė pritaria: kaip po ilgos dietos norisi pyragėlių, taip po ilgo karantino gali apimti manija pirkti ir atsinaujinti garderobą. Laidoje -...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pamažu šylant ir vėl atsivėrus parduotuvėms, ne vieną aplanko jaumas „neturiu kuo apsirengti“. Stilistė Agnė Gilytė pritaria: kaip po ilgos dietos norisi pyragėlių, taip po ilgo karantino gali apimti manija pirkti ir atsinaujinti garderobą. Laidoje - 12 stilistės patarimų, kaip nepamesti galvos ir nepamiršti, kad karantinas tik įrodė, kiek daug mes visko jau turime.<br /><br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2168</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas.„Misija Sibiras“ ekspedicijų vadovas: sujaudina, kai vidury Sibiro rusė močiutė ima lietuviškai giedoti „Sveika, Marija“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-misija-sibiras-ekspediciju-vadovas-sujaudina-kai-vidury-sibiro-ruse-mociute-ima-lietuviskai-giedoti-sveika-marija--44604915</link><description><![CDATA[Projektas „Misija Sibiras“ baigiasi. Ne vienai ekspedicijai vadovavęs Arnoldas Fokas neslepia šios žinios nuliūdintas. „Tuzino“ laidoje jis dalinsis 12 ryškiausių prisiminimų iš aštuonių savo ekspedicijų: nuo labiausiai sukrėtusių tremties istorijų iki dar ir dabar neišnykusio lietuvių pėdsako atšiauriame Sibire.<br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44604915</guid><pubDate>Mon, 03 May 2021 09:07:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44604915/2021_05_03_07a_0855806b_3329_p_20210503130456823.mp3" length="35259453" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Projektas „Misija Sibiras“ baigiasi. Ne vienai ekspedicijai vadovavęs Arnoldas Fokas neslepia šios žinios nuliūdintas. „Tuzino“ laidoje jis dalinsis 12 ryškiausių prisiminimų iš aštuonių savo ekspedicijų: nuo labiausiai sukrėtusių tremties istorijų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Projektas „Misija Sibiras“ baigiasi. Ne vienai ekspedicijai vadovavęs Arnoldas Fokas neslepia šios žinios nuliūdintas. „Tuzino“ laidoje jis dalinsis 12 ryškiausių prisiminimų iš aštuonių savo ekspedicijų: nuo labiausiai sukrėtusių tremties istorijų iki dar ir dabar neišnykusio lietuvių pėdsako atšiauriame Sibire.<br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2204</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Sapnų tyrinėtojas Tadas Stumbrys: sapnai yra vidinė terapija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-sapnu-tyrinetojas-tadas-stumbrys-sapnai-yra-vidine-terapija--44487927</link><description><![CDATA[Legendos pasakoja apie sapnų nulemtus miestus, mūšius ir kitus svarbius įvykius, bet ar tikrai sapnai gali būti pranašiški? O gal yra žmonių, kurie visai nesapnuoja? Kaip skiriais vyrų ir moterų sapnai ir ar įmanoma šiuos miego vaizdinius valdyti. Dvylika klausimų apie sapnus „Tuzino“ laidoje aptariame su sapnus tyrinėjančiu mokslininku Tadu Stumbriu.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44487927</guid><pubDate>Mon, 26 Apr 2021 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44487927/2021_04_26_07a_0855806b_3329_p_20210426130354839.mp3" length="31787884" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Legendos pasakoja apie sapnų nulemtus miestus, mūšius ir kitus svarbius įvykius, bet ar tikrai sapnai gali būti pranašiški? O gal yra žmonių, kurie visai nesapnuoja? Kaip skiriais vyrų ir moterų sapnai ir ar įmanoma šiuos miego vaizdinius valdyti....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Legendos pasakoja apie sapnų nulemtus miestus, mūšius ir kitus svarbius įvykius, bet ar tikrai sapnai gali būti pranašiški? O gal yra žmonių, kurie visai nesapnuoja? Kaip skiriais vyrų ir moterų sapnai ir ar įmanoma šiuos miego vaizdinius valdyti. Dvylika klausimų apie sapnus „Tuzino“ laidoje aptariame su sapnus tyrinėjančiu mokslininku Tadu Stumbriu.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1987</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Skirti vaikams pramogauti, kariams – išmėginti taktiką prieš priešą ar senjorams – motorikai gerinti.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-skirti-vaikams-pramogauti-kariams-ismeginti-taktika-pries-priesa-ar-senjorams-motorikai-gerinti--44389312</link><description><![CDATA[„Tuzino“ laidoje kalbamės apie stalo žaidimus. Jų kūrėjas ir entuziastas Justas Brazauskas sako, kad šie žaidimai – jau seniai ne vien pramoga. Veikiau, žmonių santykių ir net visuomenės realijų atspindys.<br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44389312</guid><pubDate>Mon, 19 Apr 2021 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44389312/2021_04_19_07a_0855806b_3329_p_20210419130439306.mp3" length="35414098" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Tuzino“ laidoje kalbamės apie stalo žaidimus. Jų kūrėjas ir entuziastas Justas Brazauskas sako, kad šie žaidimai – jau seniai ne vien pramoga. Veikiau, žmonių santykių ir net visuomenės realijų atspindys.


Ved. Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Tuzino“ laidoje kalbamės apie stalo žaidimus. Jų kūrėjas ir entuziastas Justas Brazauskas sako, kad šie žaidimai – jau seniai ne vien pramoga. Veikiau, žmonių santykių ir net visuomenės realijų atspindys.<br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2214</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Politologas M. Jastramskis: yra šalis, kurios prezidentui nurodoma mokėti skaityti ir rašyti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-politologas-m-jastramskis-yra-salis-kurios-prezidentui-nurodoma-moketi-skaityti-ir-rasyti--44301033</link><description><![CDATA[12-ka faktų apie prezidento instituciją: kodėl ji buvo sukurta, kodėl Lietuva šalies vadovą renka kitaip nei dauguma kaimynų ir kurios šalies prezidentui priskiriamos nulinės galios. Pokalbis su politologu Mažvydu Jastramskiu.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44301033</guid><pubDate>Mon, 12 Apr 2021 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44301033/2021_04_12_07a_0855806b_3329_p_20210412130355425.mp3" length="34347466" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>12-ka faktų apie prezidento instituciją: kodėl ji buvo sukurta, kodėl Lietuva šalies vadovą renka kitaip nei dauguma kaimynų ir kurios šalies prezidentui priskiriamos nulinės galios. Pokalbis su politologu Mažvydu Jastramskiu.

Ved. Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[12-ka faktų apie prezidento instituciją: kodėl ji buvo sukurta, kodėl Lietuva šalies vadovą renka kitaip nei dauguma kaimynų ir kurios šalies prezidentui priskiriamos nulinės galios. Pokalbis su politologu Mažvydu Jastramskiu.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2147</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Medicinos istorikas A. Žalnora: „Daugiausiai ligų žmogus perėmė iš geriausio savo draugo – šuns“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-medicinos-istorikas-a-zalnora-daugiausiai-ligu-zmogus-pereme-is-geriausio-savo-draugo-suns--44202230</link><description><![CDATA[Ką pasaulis mini kaip pirmąją pandemiją ir kokių vertingų pamokų mums siunčia istorija? Jų tikrai yra, tačiau medicinos istorikas Aistis Žalnora teigia, kad kovojant su sparčiai plintančiais virusais ilgai klysta: draustos pirtys, liepta kvėpuoti srutomis, su liga mėginta derėtis. O kai kurios sąmokslo teorijos – gandai apie skiepus ar įsitikinimas, kad pandemija – turtingųjų sąmokslas – gajos iki šiol.<br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44202230</guid><pubDate>Mon, 05 Apr 2021 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44202230/2021_04_05_07a_0855806b_3329_p_20210405130626798.mp3" length="36690963" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ką pasaulis mini kaip pirmąją pandemiją ir kokių vertingų pamokų mums siunčia istorija? Jų tikrai yra, tačiau medicinos istorikas Aistis Žalnora teigia, kad kovojant su sparčiai plintančiais virusais ilgai klysta: draustos pirtys, liepta kvėpuoti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ką pasaulis mini kaip pirmąją pandemiją ir kokių vertingų pamokų mums siunčia istorija? Jų tikrai yra, tačiau medicinos istorikas Aistis Žalnora teigia, kad kovojant su sparčiai plintančiais virusais ilgai klysta: draustos pirtys, liepta kvėpuoti srutomis, su liga mėginta derėtis. O kai kurios sąmokslo teorijos – gandai apie skiepus ar įsitikinimas, kad pandemija – turtingųjų sąmokslas – gajos iki šiol.<br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2294</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Vieno Vilniaus namo pasakojamos istorijos: nuo miesto tvarto ir mėsos eilių iki paslaptingo senamiesčio kiemo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-vieno-vilniaus-namo-pasakojamos-istorijos-nuo-miesto-tvarto-ir-mesos-eiliu-iki-paslaptingo-senamiescio-kiemo--44095908</link><description><![CDATA[Laidoje - apie šimto metų senumo svajonę, kuri kūną įgavo tik dabar. Apie pirmąjį Vilniaus miesto muziejų ir 12 jo pasakojamų istorijų kalbamės su muziejaus tyrėju Povilu Stepavičiumi.<br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/44095908</guid><pubDate>Mon, 29 Mar 2021 09:06:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/44095908/2021_03_29_07a_0855806b_3329_p_20210329130417918.mp3" length="34600750" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje - apie šimto metų senumo svajonę, kuri kūną įgavo tik dabar. Apie pirmąjį Vilniaus miesto muziejų ir 12 jo pasakojamų istorijų kalbamės su muziejaus tyrėju Povilu Stepavičiumi.


Ved. Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje - apie šimto metų senumo svajonę, kuri kūną įgavo tik dabar. Apie pirmąjį Vilniaus miesto muziejų ir 12 jo pasakojamų istorijų kalbamės su muziejaus tyrėju Povilu Stepavičiumi.<br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2163</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Izraelyje gyvenanti lietuvė: žmonės nuo Covid-19 čia skiepyti net per iškylas žydinčių gėlių laukuose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-izraelyje-gyvenanti-lietuve-zmones-nuo-covid-19-cia-skiepyti-net-per-iskylas-zydinciu-geliu-laukuose--43999232</link><description><![CDATA[Skiepijimas raudonų gėlių lauke ar pasiūlius kvietimą ten, ko žmonės labiausiai pasiilgo - į kavinę ir barą. Tai tik keli pavyzdžiai, kaip Izraelis vykdo masinį gyventojų skiepijimą nuo koronaviruso. Ir, pasak Tel Avive gyvenančios lietuvės, šalis tikrai nesijaučia bandymų laboratorija, o tik suvokia, kad tai vienintelis būdas grįžti į normalų gyvenimą. Kokių patirčių mums reikėtų pasimokyti iš Izraelio kalbame su Živile Avital Juonyte.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43999232</guid><pubDate>Mon, 22 Mar 2021 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43999232/2021_03_22_07a_0855806b_3329_p_20210322130456137.mp3" length="35130304" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Skiepijimas raudonų gėlių lauke ar pasiūlius kvietimą ten, ko žmonės labiausiai pasiilgo - į kavinę ir barą. Tai tik keli pavyzdžiai, kaip Izraelis vykdo masinį gyventojų skiepijimą nuo koronaviruso. Ir, pasak Tel Avive gyvenančios lietuvės, šalis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Skiepijimas raudonų gėlių lauke ar pasiūlius kvietimą ten, ko žmonės labiausiai pasiilgo - į kavinę ir barą. Tai tik keli pavyzdžiai, kaip Izraelis vykdo masinį gyventojų skiepijimą nuo koronaviruso. Ir, pasak Tel Avive gyvenančios lietuvės, šalis tikrai nesijaučia bandymų laboratorija, o tik suvokia, kad tai vienintelis būdas grįžti į normalų gyvenimą. Kokių patirčių mums reikėtų pasimokyti iš Izraelio kalbame su Živile Avital Juonyte.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2196</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Lietuvoje gyvenantis britas: Karalienei nevisai pasisekė su šeimos nariais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-lietuvoje-gyvenantis-britas-karalienei-nevisai-pasiseke-su-seimos-nariais--43894440</link><description><![CDATA[Nerimstant diskusijoms apie asmenines peripetijas britų karališkoje šeimoje, su Lietuvoje gyvenančiu britu Chrisu Butleriu kalbamės apie britų požiūrį į monarchiją ir jos įtaką kasdieniame šalies gyvenime. Apie pasenusias karališkasias tradicijas, pelnus ir nuostolius bei titulo svarbą XXI a.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43894440</guid><pubDate>Mon, 15 Mar 2021 10:06:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43894440/2021_03_15_07a_0855806b_3329_20210315130513534.mp3" length="44465422" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nerimstant diskusijoms apie asmenines peripetijas britų karališkoje šeimoje, su Lietuvoje gyvenančiu britu Chrisu Butleriu kalbamės apie britų požiūrį į monarchiją ir jos įtaką kasdieniame šalies gyvenime. Apie pasenusias karališkasias tradicijas,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nerimstant diskusijoms apie asmenines peripetijas britų karališkoje šeimoje, su Lietuvoje gyvenančiu britu Chrisu Butleriu kalbamės apie britų požiūrį į monarchiją ir jos įtaką kasdieniame šalies gyvenime. Apie pasenusias karališkasias tradicijas, pelnus ir nuostolius bei titulo svarbą XXI a.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2780</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Istorikas D. Juodis: Mažai kas prisimena, kad stabdant pabėgimus iš sovietų Lietuvos, vakarais būdavo draudžiama eiti į paplūdimį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-istorikas-d-juodis-mazai-kas-prisimena-kad-stabdant-pabegimus-is-sovietu-lietuvos-vakarais-budavo-draudziama-eiti-i-papludimi--43787503</link><description><![CDATA[Per kelis dešimtmečius iš Lietuvos prasiskverbti pro geležinę uždangą į Vakarus pavyko vos trisdešimčiai žmonių. Pėsčiomis, vandeniu ar užgrobiant lėktuvą - be galo sudėtingas ir rizikingas operacijas „Tuzino“ laidoje aptarsime su istoriku Dariumi Juodžiu. Pėsčiomis, vandeniu ar užgrobiant lėktuvą – apie be galo sudėtingas ir rizikingas bėgimo į Vakarus operacijas pasakoja istorikas Darius Juodis.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43787503</guid><pubDate>Mon, 08 Mar 2021 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43787503/2021_03_08_07a_0855806b_3329_p_20210308130602779.mp3" length="34539310" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Per kelis dešimtmečius iš Lietuvos prasiskverbti pro geležinę uždangą į Vakarus pavyko vos trisdešimčiai žmonių. Pėsčiomis, vandeniu ar užgrobiant lėktuvą - be galo sudėtingas ir rizikingas operacijas „Tuzino“ laidoje aptarsime su istoriku Dariumi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Per kelis dešimtmečius iš Lietuvos prasiskverbti pro geležinę uždangą į Vakarus pavyko vos trisdešimčiai žmonių. Pėsčiomis, vandeniu ar užgrobiant lėktuvą - be galo sudėtingas ir rizikingas operacijas „Tuzino“ laidoje aptarsime su istoriku Dariumi Juodžiu. Pėsčiomis, vandeniu ar užgrobiant lėktuvą – apie be galo sudėtingas ir rizikingas bėgimo į Vakarus operacijas pasakoja istorikas Darius Juodis.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2159</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Leidėja D. Zaidė: Lietuva yra literatūrinių rekomendacijų šalis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-leideja-d-zaide-lietuva-yra-literaturiniu-rekomendaciju-salis--43684930</link><description><![CDATA[Daugeliui kultūros sričių sulaukus skaudaus pandemijos smūgio, literatūra iš šio laikotarpio tikisi išbristi ne tokia nukentėjusi. Pasaulis skaito, o lietuviai tikrai neatsilieka. Tiesa, turi savitą suvokimą apie knygas ir tai, kaip jos turi atrodyti. Apie 12 knygų leidybos ypatumų „Tuzino“ laidoje kalbamės su leidyklos „Alma Littera“ vadove Dovile Zaide.<br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43684930</guid><pubDate>Mon, 01 Mar 2021 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43684930/2021_03_01_07a_0855806b_3329_p_20210301130444381.mp3" length="34698552" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daugeliui kultūros sričių sulaukus skaudaus pandemijos smūgio, literatūra iš šio laikotarpio tikisi išbristi ne tokia nukentėjusi. Pasaulis skaito, o lietuviai tikrai neatsilieka. Tiesa, turi savitą suvokimą apie knygas ir tai, kaip jos turi atrodyti....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daugeliui kultūros sričių sulaukus skaudaus pandemijos smūgio, literatūra iš šio laikotarpio tikisi išbristi ne tokia nukentėjusi. Pasaulis skaito, o lietuviai tikrai neatsilieka. Tiesa, turi savitą suvokimą apie knygas ir tai, kaip jos turi atrodyti. Apie 12 knygų leidybos ypatumų „Tuzino“ laidoje kalbamės su leidyklos „Alma Littera“ vadove Dovile Zaide.<br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2169</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Kibernetinio saugumo ekspertas: kol turime turto, tol būsime įdomūs. O asmeniniai duomenys ir yra turtas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-kibernetinio-saugumo-ekspertas-kol-turime-turto-tol-busime-idomus-o-asmeniniai-duomenys-ir-yra-turtas--43581191</link><description><![CDATA[Anksčiau pasaulyje skambėjus brangakmenių grobimams, šiais laikais vis dažniau drebina duomenų vagystės. Kibernetinio saugumo ekspertas Edvinas Kerza sako, kad visiškai nuo to neapsisaugosime, bet stengtis verta. Pokalbis apie tai, kokie duomenys ypač vertingi ir kaip juos apsaugoti.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43581191</guid><pubDate>Mon, 22 Feb 2021 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43581191/2021_02_22_07a_0855806b_2260992_p_20210222130610265.mp3" length="36260048" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Anksčiau pasaulyje skambėjus brangakmenių grobimams, šiais laikais vis dažniau drebina duomenų vagystės. Kibernetinio saugumo ekspertas Edvinas Kerza sako, kad visiškai nuo to neapsisaugosime, bet stengtis verta. Pokalbis apie tai, kokie duomenys ypač...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Anksčiau pasaulyje skambėjus brangakmenių grobimams, šiais laikais vis dažniau drebina duomenų vagystės. Kibernetinio saugumo ekspertas Edvinas Kerza sako, kad visiškai nuo to neapsisaugosime, bet stengtis verta. Pokalbis apie tai, kokie duomenys ypač vertingi ir kaip juos apsaugoti.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2267</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Istorikas A. Bitautas: Vasario 16-osios akto pasirašymo vietą galėjo lemti net ir cukrainė Signatarų namų apačioje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-istorikas-a-bitautas-vasario-16-osios-akto-pasirasymo-vieta-galejo-lemti-net-ir-cukraine-signataru-namu-apacioje--43474381</link><description><![CDATA[Istorikas Algis Bitautas pripažįsta, kad vienas svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių - 1918-ųjų Vasario 16-osios nepriklausomybės aktas - apaugęs daugybe legendų ir mitų. Kodėl skiriasi signatarų prisiminimai apie akto pasirašymo vietą, ar tikrai vienas signataras pramigo ir kodėl tarp jų - nė vienos moters.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43474381</guid><pubDate>Mon, 15 Feb 2021 13:30:52 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43474381/2021_02_15_07a_0855806b_2260992_p_20210215130511763.mp3" length="34616214" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Istorikas Algis Bitautas pripažįsta, kad vienas svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių - 1918-ųjų Vasario 16-osios nepriklausomybės aktas - apaugęs daugybe legendų ir mitų. Kodėl skiriasi signatarų prisiminimai apie akto pasirašymo vietą, ar tikrai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Istorikas Algis Bitautas pripažįsta, kad vienas svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių - 1918-ųjų Vasario 16-osios nepriklausomybės aktas - apaugęs daugybe legendų ir mitų. Kodėl skiriasi signatarų prisiminimai apie akto pasirašymo vietą, ar tikrai vienas signataras pramigo ir kodėl tarp jų - nė vienos moters.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2164</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Režisierius Saulius Baradinskas: kai būdamas mažas likdavau vienas namuose, žiūrėdavau MTV ir bendraudavau su atlikėjais iš vaizdo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-rezisierius-saulius-baradinskas-kai-budamas-mazas-likdavau-vienas-namuose-ziuredavau-mtv-ir-bendraudavau-su-atlikejais-is-vaizdo--43345649</link><description><![CDATA[Šachmatai, atsisegusi saga, aukštakulniai - The Roop dainos „Discoteque“ vaizdo klipo režisierius Saulius Baradinskas sako, kad simbolių šiame peržiūrų rekordus pagerinusiame klipe daugybė. Apie juos ir muzikinių klipų kūrybos užkulisius pokalbis laidoje.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43345649</guid><pubDate>Mon, 08 Feb 2021 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43345649/2021_02_08_07a_0855806b_2260992_p_20210208130543080.mp3" length="34459897" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šachmatai, atsisegusi saga, aukštakulniai - The Roop dainos „Discoteque“ vaizdo klipo režisierius Saulius Baradinskas sako, kad simbolių šiame peržiūrų rekordus pagerinusiame klipe daugybė. Apie juos ir muzikinių klipų kūrybos užkulisius pokalbis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šachmatai, atsisegusi saga, aukštakulniai - The Roop dainos „Discoteque“ vaizdo klipo režisierius Saulius Baradinskas sako, kad simbolių šiame peržiūrų rekordus pagerinusiame klipe daugybė. Apie juos ir muzikinių klipų kūrybos užkulisius pokalbis laidoje.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2154</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Dramaturgas R. Ribačiauskas: per Holokaustą išvešėjusi pykčio sėkla gyva ir dabar. Nuo jos saugo tik efemeriškas ginklas - idėja</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-dramaturgas-r-ribaciauskas-per-holokausta-isvesejusi-pykcio-sekla-gyva-ir-dabar-nuo-jos-saugo-tik-efemeriskas-ginklas-ideja--43224261</link><description><![CDATA[„Netekome dalies dvasingumo, humoro, proto, spalvingumo“ , - taip mano Auksiniu scenos kryžiumi už garso patirties „Glaistas“ dramaturgiją įvertintas Rimantas Ribačiauskas. Šis spektaklis lankytojus kviečia klajoti po buvusį Vilniaus getą. Po praeitį klajojame laidoje, kalbėdamiesi apie 12 Rimanto Ribačiausko patirčių, kuriant spektaklį apie Holokaustą.<br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43224261</guid><pubDate>Mon, 01 Feb 2021 10:10:12 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43224261/2021_02_01_07a_0855806b_2260992.mp3" length="44859558" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Netekome dalies dvasingumo, humoro, proto, spalvingumo“ , - taip mano Auksiniu scenos kryžiumi už garso patirties „Glaistas“ dramaturgiją įvertintas Rimantas Ribačiauskas. Šis spektaklis lankytojus kviečia klajoti po buvusį Vilniaus getą. Po praeitį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Netekome dalies dvasingumo, humoro, proto, spalvingumo“ , - taip mano Auksiniu scenos kryžiumi už garso patirties „Glaistas“ dramaturgiją įvertintas Rimantas Ribačiauskas. Šis spektaklis lankytojus kviečia klajoti po buvusį Vilniaus getą. Po praeitį klajojame laidoje, kalbėdamiesi apie 12 Rimanto Ribačiausko patirčių, kuriant spektaklį apie Holokaustą.<br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2804</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Sociologas Ignas Zokas: „Žmonijos atmintis trumpa, tad pokarantininė saulė ištirpdys visas pandemijos nuoskaudas“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-sociologas-ignas-zokas-zmonijos-atmintis-trumpa-tad-pokarantinine-saule-istirpdys-visas-pandemijos-nuoskaudas--43121971</link><description><![CDATA[Išsiilgusi bendravimo ar užsidariusi? Suvienyta bendro priešo ar suskaldyta asmeninių interesų? Kokia visuomenė laukia įveikus COVID-19 virusą? Laidos svečias – sociologas Ignas Zokas.<br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/43121971</guid><pubDate>Mon, 25 Jan 2021 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/43121971/2021_01_25_07a_0855806b_2260992_p_20210125130457896.mp3" length="34632932" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Išsiilgusi bendravimo ar užsidariusi? Suvienyta bendro priešo ar suskaldyta asmeninių interesų? Kokia visuomenė laukia įveikus COVID-19 virusą? Laidos svečias – sociologas Ignas Zokas.


Ved. Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Išsiilgusi bendravimo ar užsidariusi? Suvienyta bendro priešo ar suskaldyta asmeninių interesų? Kokia visuomenė laukia įveikus COVID-19 virusą? Laidos svečias – sociologas Ignas Zokas.<br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2165</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Ved. Guoda Pečiulytė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-ved-guoda-peciulyte--42989779</link><description><![CDATA[Tuzinas. Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42989779</guid><pubDate>Mon, 18 Jan 2021 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42989779/2021_01_18_07a_0855806b_2260992_p_20210118130555006.mp3" length="31418826" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tuzinas. Ved. Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tuzinas. Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1964</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas.Laisvės gynėjas A. Daugirdas: „91-ųjų sausį net vaikų piešiniai ant barikadų priešui siuntė signalą“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-laisves-gynejas-a-daugirdas-91-uju-sausi-net-vaiku-piesiniai-ant-barikadu-priesui-siunte-signala--42880055</link><description><![CDATA[Laisvės gynėjas Albertas Daugirdas sako, kad sausio 13-ąją turime minėti kaip pergalės, o ne gedulo dieną. Tačiau priduria, kad karas prieš mūsų šalį vyksta ir dabar. „Tai, kad į mus nešaudoma, nereiškia, kad nekovojama“. Todėl su bendraminčiais ruošia pilietinio pasipriešinimo vadovėlį, o „Tuzino“ laidoje vardina per Sausio 13-ąją išmoktas pamokas.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42880055</guid><pubDate>Mon, 11 Jan 2021 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42880055/2021_01_11_07a_0855806b_2260992_p_20210111130547142.mp3" length="35525275" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laisvės gynėjas Albertas Daugirdas sako, kad sausio 13-ąją turime minėti kaip pergalės, o ne gedulo dieną. Tačiau priduria, kad karas prieš mūsų šalį vyksta ir dabar. „Tai, kad į mus nešaudoma, nereiškia, kad nekovojama“. Todėl su bendraminčiais...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laisvės gynėjas Albertas Daugirdas sako, kad sausio 13-ąją turime minėti kaip pergalės, o ne gedulo dieną. Tačiau priduria, kad karas prieš mūsų šalį vyksta ir dabar. „Tai, kad į mus nešaudoma, nereiškia, kad nekovojama“. Todėl su bendraminčiais ruošia pilietinio pasipriešinimo vadovėlį, o „Tuzino“ laidoje vardina per Sausio 13-ąją išmoktas pamokas.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2221</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Melagienas medžiojantis L. Andriukaitis: jei teisingai užkliudai išgąsčio ar pykčio stygas, melagiena pavyksta</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-melagienas-medziojantis-l-andriukaitis-jei-teisingai-uzkliudai-isgascio-ar-pykcio-stygas-melagiena-pavyksta--42784529</link><description><![CDATA[Pandemija – elito sąmokslas, su kuriuo kovoti padės karšto plaukų džiovintuvo srovė. Laidoje melagienas nagrinėjantis Lukas Andriukaitis apie dvylika keisčiausių, įtikinamiausių ir pavojingiausių gandų apie Covid -19.<br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42784529</guid><pubDate>Mon, 04 Jan 2021 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42784529/2021_01_04_07a_0855806b_2260992_p_20210104130355539.mp3" length="34525517" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pandemija – elito sąmokslas, su kuriuo kovoti padės karšto plaukų džiovintuvo srovė. Laidoje melagienas nagrinėjantis Lukas Andriukaitis apie dvylika keisčiausių, įtikinamiausių ir pavojingiausių gandų apie Covid -19.


Ved. Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pandemija – elito sąmokslas, su kuriuo kovoti padės karšto plaukų džiovintuvo srovė. Laidoje melagienas nagrinėjantis Lukas Andriukaitis apie dvylika keisčiausių, įtikinamiausių ir pavojingiausių gandų apie Covid -19.<br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2158</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. R. Zemkauskas: „Pasaulis iš šių metų nieko per daug neišmoks“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-r-zemkauskas-pasaulis-is-siu-metu-nieko-per-daug-neismoks--42689092</link><description><![CDATA[Nuo Europos Sąjungos plėtros iki vasaros laiko ir mažiau draudimų – 2021-ųjų metų svajonėmis dalijasi Rytis Zemkauskas.<br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42689092</guid><pubDate>Mon, 28 Dec 2020 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42689092/2020_12_28_07a_0855806b_2260992_p_20201228130528199.mp3" length="34235453" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo Europos Sąjungos plėtros iki vasaros laiko ir mažiau draudimų – 2021-ųjų metų svajonėmis dalijasi Rytis Zemkauskas.


Ved. Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo Europos Sąjungos plėtros iki vasaros laiko ir mažiau draudimų – 2021-ųjų metų svajonėmis dalijasi Rytis Zemkauskas.<br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2140</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Menotyrininkas M. Daraškevičius Kalėdų senelio Lietuvos dvaruose dar neaptiko</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-menotyrininkas-m-daraskevicius-kaledu-senelio-lietuvos-dvaruose-dar-neaptiko--42594910</link><description><![CDATA[Menotyrininkas Marius Daraškevičius neabejoja, kad šios Kalėdos bus kitokios. Nepaisant karų ar ligų, metų pabaigos šventės Lietuvoje švęstos šeimos, bičiulių ir net tarnų draugijoje. Apie vyno ir migdolų sriubas ant Lietuvos didikų kalėdinio stalo.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42594910</guid><pubDate>Mon, 21 Dec 2020 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42594910/2020_12_21_07a_0855806b_2260992.mp3" length="41367509" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Menotyrininkas Marius Daraškevičius neabejoja, kad šios Kalėdos bus kitokios. Nepaisant karų ar ligų, metų pabaigos šventės Lietuvoje švęstos šeimos, bičiulių ir net tarnų draugijoje. Apie vyno ir migdolų sriubas ant Lietuvos didikų kalėdinio stalo....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Menotyrininkas Marius Daraškevičius neabejoja, kad šios Kalėdos bus kitokios. Nepaisant karų ar ligų, metų pabaigos šventės Lietuvoje švęstos šeimos, bičiulių ir net tarnų draugijoje. Apie vyno ir migdolų sriubas ant Lietuvos didikų kalėdinio stalo.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2586</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Etiketo ekspertė I.Sapagovaitė: ir nepatinkančiai dovanai reikia rasti komplimentą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-etiketo-eksperte-i-sapagovaite-ir-nepatinkanciai-dovanai-reikia-rasti-komplimenta--42478822</link><description><![CDATA[Ką daryti šventinėje lėkštėje radus nemėgstamą patiekalą, o po egle - nepatinkančią dovaną. Šventinio etiketo rebusus” laidoje aptarsia etiketo ekspertė Indrė Sapagovaitė.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42478822</guid><pubDate>Mon, 14 Dec 2020 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42478822/2020_12_14_07a_0855806b_2260992_p_20201214130538891.mp3" length="35799874" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ką daryti šventinėje lėkštėje radus nemėgstamą patiekalą, o po egle - nepatinkančią dovaną. Šventinio etiketo rebusus” laidoje aptarsia etiketo ekspertė Indrė Sapagovaitė.

Ved. Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ką daryti šventinėje lėkštėje radus nemėgstamą patiekalą, o po egle - nepatinkančią dovaną. Šventinio etiketo rebusus” laidoje aptarsia etiketo ekspertė Indrė Sapagovaitė.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2238</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė: „Vakcina ir yra imuniteto treniruotė“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-klinikine-farmakologe-simona-stankeviciute-vakcina-ir-yra-imuniteto-treniruote--42360174</link><description><![CDATA[Jungtinė Karalystė jau netrukus gyventojus pradės skiepyti naująja vakcina nuo Covid-19. Ką apie ją žinome ir kodėl atsilieka likusi Europa? 12 atsakymų į svarbius klausimus pateiks klinikinė famakologė Simona Stankevičiūtė.<br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42360174</guid><pubDate>Mon, 07 Dec 2020 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42360174/2020_12_07_07a_0855806b_2260992.mp3" length="38754010" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jungtinė Karalystė jau netrukus gyventojus pradės skiepyti naująja vakcina nuo Covid-19. Ką apie ją žinome ir kodėl atsilieka likusi Europa? 12 atsakymų į svarbius klausimus pateiks klinikinė famakologė Simona Stankevičiūtė.


Ved. Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jungtinė Karalystė jau netrukus gyventojus pradės skiepyti naująja vakcina nuo Covid-19. Ką apie ją žinome ir kodėl atsilieka likusi Europa? 12 atsakymų į svarbius klausimus pateiks klinikinė famakologė Simona Stankevičiūtė.<br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2423</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. M. Milta apie protestus Baltarusijoje: „Jei prie tavęs sustojo autobusiukas tamsintais langais, neturintis registracijos numerių, g</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-m-milta-apie-protestus-baltarusijoje-jei-prie-taves-sustojo-autobusiukas-tamsintais-langais-neturintis-registracijos-numeriu-g--42237385</link><description><![CDATA[Pokalbis apie protestus Baltarusijoje su juose dalyvavusiu Maksimu Milta. Ko labiausiai bijo baltarusiai ir į kokią skaudžią vietą režimui pataikė LRT?<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42237385</guid><pubDate>Mon, 30 Nov 2020 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42237385/2020_11_30_07a_0855806b_2260992_p_20201130130603646.mp3" length="31905331" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis apie protestus Baltarusijoje su juose dalyvavusiu Maksimu Milta. Ko labiausiai bijo baltarusiai ir į kokią skaudžią vietą režimui pataikė LRT?

Ved. Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis apie protestus Baltarusijoje su juose dalyvavusiu Maksimu Milta. Ko labiausiai bijo baltarusiai ir į kokią skaudžią vietą režimui pataikė LRT?<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>1995</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Farmacijos istorikas Tauras Mekas: kažkada ir narkozę reikėjo pagrįsti Šventuoju Raštu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-farmacijos-istorikas-tauras-mekas-kazkada-ir-narkoze-reikejo-pagristi-sventuoju-rastu--42118721</link><description><![CDATA[Pasauliui tebeieškant, kaip nugalėti naująjį virusą, farmacijos istorikas Tauras Mekas sako, kad skeptiškai į naujus gydymo būdus žmonės žiūrėjo visada. Laidoje apie didžiausius farmacijos laimėjimus ir skaudžiausias pamokas.<br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/42118721</guid><pubDate>Mon, 23 Nov 2020 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/42118721/2020_11_23_07a_0855806b_2260992_p_20201123130509177.mp3" length="35201357" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasauliui tebeieškant, kaip nugalėti naująjį virusą, farmacijos istorikas Tauras Mekas sako, kad skeptiškai į naujus gydymo būdus žmonės žiūrėjo visada. Laidoje apie didžiausius farmacijos laimėjimus ir skaudžiausias pamokas.


Ved. Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasauliui tebeieškant, kaip nugalėti naująjį virusą, farmacijos istorikas Tauras Mekas sako, kad skeptiškai į naujus gydymo būdus žmonės žiūrėjo visada. Laidoje apie didžiausius farmacijos laimėjimus ir skaudžiausias pamokas.<br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2201</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. R. Petaraitienė: „Statuto išmanymu Č. Juršėno dar neaplenkė nė vienas Seimo narys“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-r-petaraitiene-statuto-ismanymu-c-jurseno-dar-neaplenke-ne-vienas-seimo-narys--41998222</link><description><![CDATA[Nuo gongo ir varpelio posėdžių metu iki užklasinės veiklos po jų – apie Seimo darbo užkulisius pasakoja Seimo kanceliarijos atstovė Rūta Petaraitienė..<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41998222</guid><pubDate>Mon, 16 Nov 2020 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41998222/2020_11_16_07a_0855806b_2260992_p_20201116130546826.mp3" length="34521337" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo gongo ir varpelio posėdžių metu iki užklasinės veiklos po jų – apie Seimo darbo užkulisius pasakoja Seimo kanceliarijos atstovė Rūta Petaraitienė..

Ved. Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo gongo ir varpelio posėdžių metu iki užklasinės veiklos po jų – apie Seimo darbo užkulisius pasakoja Seimo kanceliarijos atstovė Rūta Petaraitienė..<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2158</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. T. Birmontienė apie Konstitucinio teismo užkulisius: „Emocijos verda“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-t-birmontiene-apie-konstitucinio-teismo-uzkulisius-emocijos-verda--41875013</link><description><![CDATA[Įvairiose pasaulio šalyse kylant konstitucinėms krizėms, su buvusia Konstitucinio teismo teisėja profesore Toma Birmontiene apie šios instancijos iššūkius Lietuvoje. Teisininkė neabejoja, kad darbo šiam teismui Lietuvoje duos ir besitęsianti pandemija.<br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41875013</guid><pubDate>Mon, 09 Nov 2020 10:09:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41875013/2020_11_09_07a_0855806b_2260992_p_20201109130717693.mp3" length="34291042" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Įvairiose pasaulio šalyse kylant konstitucinėms krizėms, su buvusia Konstitucinio teismo teisėja profesore Toma Birmontiene apie šios instancijos iššūkius Lietuvoje. Teisininkė neabejoja, kad darbo šiam teismui Lietuvoje duos ir besitęsianti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Įvairiose pasaulio šalyse kylant konstitucinėms krizėms, su buvusia Konstitucinio teismo teisėja profesore Toma Birmontiene apie šios instancijos iššūkius Lietuvoje. Teisininkė neabejoja, kad darbo šiam teismui Lietuvoje duos ir besitęsianti pandemija.<br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2144</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Menotyrininkė Sigita Maslauskaitė – Mažylienė: sunkiais laikais visuomet padaugėja vaikams suteikiamų šventųjų vardų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-menotyrininke-sigita-maslauskaite-mazyliene-sunkiais-laikais-visuomet-padaugeja-vaikams-suteikiamu-sventuju-vardu--41769540</link><description><![CDATA[Vėlinių pirmadienį pokalbis apie šventuosius. Dailininkė, menotyrininkė Sigita Maslauskaitė - Mažylienė pasakoja apie jų svarbą įvairiais istorijos laikotarpiais ir Lietuvos gyventojų požiūrį į juos.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41769540</guid><pubDate>Mon, 02 Nov 2020 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41769540/2020_11_02_07a_0855806b_2260992_p_20201102130459123.mp3" length="33958764" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vėlinių pirmadienį pokalbis apie šventuosius. Dailininkė, menotyrininkė Sigita Maslauskaitė - Mažylienė pasakoja apie jų svarbą įvairiais istorijos laikotarpiais ir Lietuvos gyventojų požiūrį į juos.

Ved. Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vėlinių pirmadienį pokalbis apie šventuosius. Dailininkė, menotyrininkė Sigita Maslauskaitė - Mažylienė pasakoja apie jų svarbą įvairiais istorijos laikotarpiais ir Lietuvos gyventojų požiūrį į juos.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2123</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Politikos konsultantas Liutauras Ulevičius: „Rinkimai – blefo ir dūmų karalija“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-politikos-konsultantas-liutauras-ulevicius-rinkimai-blefo-ir-dumu-karalija--41643497</link><description><![CDATA[Po Seimo rinkimų – apie jų užkulisius. Ko nemato eilinis rinkėjas, kas lemia sėkmę ir kodėl iš spintos būtina ištraukti visus skeletus pasakoja politikos konsultantas Liutauras Ulevičius.<br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41643497</guid><pubDate>Mon, 26 Oct 2020 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41643497/2020_10_26_07a_0855806b_2260992_p_20201026130814529.mp3" length="34773367" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Po Seimo rinkimų – apie jų užkulisius. Ko nemato eilinis rinkėjas, kas lemia sėkmę ir kodėl iš spintos būtina ištraukti visus skeletus pasakoja politikos konsultantas Liutauras Ulevičius.


Ved. Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Po Seimo rinkimų – apie jų užkulisius. Ko nemato eilinis rinkėjas, kas lemia sėkmę ir kodėl iš spintos būtina ištraukti visus skeletus pasakoja politikos konsultantas Liutauras Ulevičius.<br /><br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2174</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Artūras Adamas Markevič: „Šiais laikais mokytojas jau turi būti ne autoritetas, o bendrakeleivis“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-arturas-adamas-markevic-siais-laikais-mokytojas-jau-turi-buti-ne-autoritetas-o-bendrakeleivis--41532168</link><description><![CDATA[Politikams žadant lūžį Lietuvos švietimo sistemoje, laidoje vieši vienu geriausių mokytojų šiemet pripažintas Artūras Adamas Markevič. Anot jo, imtis veiksmų būtina, nes kol kas šalies švietimas skęsta.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41532168</guid><pubDate>Mon, 19 Oct 2020 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41532168/2020_10_19_07a_0855806b_2260992_p_20201019130641307.mp3" length="35369794" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Politikams žadant lūžį Lietuvos švietimo sistemoje, laidoje vieši vienu geriausių mokytojų šiemet pripažintas Artūras Adamas Markevič. Anot jo, imtis veiksmų būtina, nes kol kas šalies švietimas skęsta.

Ved. Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Politikams žadant lūžį Lietuvos švietimo sistemoje, laidoje vieši vienu geriausių mokytojų šiemet pripažintas Artūras Adamas Markevič. Anot jo, imtis veiksmų būtina, nes kol kas šalies švietimas skęsta.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2211</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Psichologas Saidas Dadaševas: sveika išlaikyti kaltės jausmą, bet etikečių klijuoti nereikia</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-psichologas-saidas-dadasevas-sveika-islaikyti-kaltes-jausma-bet-etikeciu-klijuoti-nereikia--41305476</link><description><![CDATA[Laidoje vieši tiek su nuteistaisiais, tiek su jų aukomis dirbantis psichologas Saidas Dadaševas. Kodėl bausmę atlikusiems nuteistiesiems nereikėtų „klijuoti etikečių“?<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41305476</guid><pubDate>Mon, 05 Oct 2020 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41305476/2020_10_05_07a_0855806b_2260992_p_20201005130748017.mp3" length="35241481" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje vieši tiek su nuteistaisiais, tiek su jų aukomis dirbantis psichologas Saidas Dadaševas. Kodėl bausmę atlikusiems nuteistiesiems nereikėtų „klijuoti etikečių“?

Ved. Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje vieši tiek su nuteistaisiais, tiek su jų aukomis dirbantis psichologas Saidas Dadaševas. Kodėl bausmę atlikusiems nuteistiesiems nereikėtų „klijuoti etikečių“?<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2203</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Ved. Guoda Pečiulytė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-ved-guoda-peciulyte--41176736</link><description><![CDATA[Tuzinas. Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41176736</guid><pubDate>Mon, 28 Sep 2020 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41176736/2020_09_28_07a_0855806b_2260992_p_20200928130307832.mp3" length="36759509" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tuzinas. Ved. Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tuzinas. Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2298</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Nuo „skarelių jūros“ iki Michelle Obama - 12 istorijos etapų, kuriuos lėmė moterys</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-nuo-skareliu-juros-iki-michelle-obama-12-istorijos-etapu-kuriuos-leme-moterys--41038007</link><description><![CDATA[Protestai Baltarusijoje jau tituluojami „moterų revoliucija“ – priešakinėse gretose prieš diktatorių protestuoja moterys. Profesorė Dalia Leinartė apie 12 istorinių įvykių, kuriuos lėmė moterys.<br /><br />Ved. . Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/41038007</guid><pubDate>Mon, 21 Sep 2020 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/41038007/2020_09_21_07a_0855806b_2260992_p_20200921130720503.mp3" length="35347643" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Protestai Baltarusijoje jau tituluojami „moterų revoliucija“ – priešakinėse gretose prieš diktatorių protestuoja moterys. Profesorė Dalia Leinartė apie 12 istorinių įvykių, kuriuos lėmė moterys.

Ved. . Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Protestai Baltarusijoje jau tituluojami „moterų revoliucija“ – priešakinėse gretose prieš diktatorių protestuoja moterys. Profesorė Dalia Leinartė apie 12 istorinių įvykių, kuriuos lėmė moterys.<br /><br />Ved. . Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2210</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Rolandas Bilinskas: „Jau įrodyta, kad rašyti ranka – labai sveika“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-rolandas-bilinskas-jau-irodyta-kad-rasyti-ranka-labai-sveika--40894480</link><description><![CDATA[Grafologas Rolandas Bilinskas įsitikinęs, kad žmogaus rašysena unikali ir daug pasakanti apie jo charakterį. Tačiau ją ir suaugus galima pakeisti. 12 faktų apie tai, kaip mes rašome. <br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40894480</guid><pubDate>Mon, 14 Sep 2020 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40894480/2020_09_14_07a_0855806b_2260992_p_20200914130533551.mp3" length="35567489" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Grafologas Rolandas Bilinskas įsitikinęs, kad žmogaus rašysena unikali ir daug pasakanti apie jo charakterį. Tačiau ją ir suaugus galima pakeisti. 12 faktų apie tai, kaip mes rašome. 

Ved. Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Grafologas Rolandas Bilinskas įsitikinęs, kad žmogaus rašysena unikali ir daug pasakanti apie jo charakterį. Tačiau ją ir suaugus galima pakeisti. 12 faktų apie tai, kaip mes rašome. <br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2223</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Mykolas Vildžiūnas: „Pats norėčiau pabėgti nuo bėgimo“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-mykolas-vildziunas-pats-noreciau-pabegti-nuo-begimo--40750522</link><description><![CDATA[Pokalbis su aktoriumi ir LRT projekto „Kodas 30“ režisieriumi Mykolu Vildžiūnu. Apie politikų išbandytą pabėgimo kambarį ir 12 dalykų, nuo kurių norėtų pabėgti pats Mykolas. Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40750522</guid><pubDate>Mon, 07 Sep 2020 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40750522/2020_09_07_07a_0855806b_2260992_p_20200907130510938.mp3" length="33906519" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis su aktoriumi ir LRT projekto „Kodas 30“ režisieriumi Mykolu Vildžiūnu. Apie politikų išbandytą pabėgimo kambarį ir 12 dalykų, nuo kurių norėtų pabėgti pats Mykolas. Ved. Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis su aktoriumi ir LRT projekto „Kodas 30“ režisieriumi Mykolu Vildžiūnu. Apie politikų išbandytą pabėgimo kambarį ir 12 dalykų, nuo kurių norėtų pabėgti pats Mykolas. Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2120</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Tomas Okmanas: „Klausimas ne kaip, o tik kada mes aplenksime Estiją“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-tomas-okmanas-klausimas-ne-kaip-o-tik-kada-mes-aplenksime-estija--40607912</link><description><![CDATA[Vieno iš garsiausių Lietuvos startuolių įkūrėjas Tomas Okmanas įsitikinęs, kad net trumpa lietuviška vasara lemia tai, kad Lietuva – viena geriausių vietų technologijų verslams kurti. Dvylika to įrodymų – laidoje „Tuzinas“. Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40607912</guid><pubDate>Mon, 31 Aug 2020 09:09:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40607912/2020_08_31_07a_0855806b_2260992_p_20200831130750697.mp3" length="32696528" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vieno iš garsiausių Lietuvos startuolių įkūrėjas Tomas Okmanas įsitikinęs, kad net trumpa lietuviška vasara lemia tai, kad Lietuva – viena geriausių vietų technologijų verslams kurti. Dvylika to įrodymų – laidoje „Tuzinas“. Ved. Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vieno iš garsiausių Lietuvos startuolių įkūrėjas Tomas Okmanas įsitikinęs, kad net trumpa lietuviška vasara lemia tai, kad Lietuva – viena geriausių vietų technologijų verslams kurti. Dvylika to įrodymų – laidoje „Tuzinas“. Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2044</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. 12 Lietuvos ir Baltarusijos Laisvės kelio paralelių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-12-lietuvos-ir-baltarusijos-laisves-kelio-paraleliu--40470410</link><description><![CDATA[Vienas iš Sąjūdžio iniciatorių Algirdas Kaušpėdas prisimena, kad svarbiausia Lietuvai buvo nugalėti baimę ir viduje pasijusti laisvais. Ar to jis linki baltarusiams? Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40470410</guid><pubDate>Mon, 24 Aug 2020 09:08:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40470410/2020_08_24_07a_0855806b_2260992_p_20200824130736149.mp3" length="34634186" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vienas iš Sąjūdžio iniciatorių Algirdas Kaušpėdas prisimena, kad svarbiausia Lietuvai buvo nugalėti baimę ir viduje pasijusti laisvais. Ar to jis linki baltarusiams? Ved. Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vienas iš Sąjūdžio iniciatorių Algirdas Kaušpėdas prisimena, kad svarbiausia Lietuvai buvo nugalėti baimę ir viduje pasijusti laisvais. Ar to jis linki baltarusiams? Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2165</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Choreografė Auksinio scenos kryžiaus laureatė Agnija Šeiko: „Kuršių Nerija turi kažkokio pamatinio liūdesio ir nerimo“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-choreografe-auksinio-scenos-kryziaus-laureate-agnija-seiko-kursiu-nerija-turi-kazkokio-pamatinio-liudesio-ir-nerimo--40368661</link><description><![CDATA[Lietuvą pasaulyje šiuolaikiniu šokiu garsinanti choreografė, Auksinio scenos kryžiaus laureatė Agnija Šeiko sako patikėjusi Leonido Donskio žodžiais, kad Klaipėda gali tapti tokia kaip laisvasis Amsterdamas. Todėl ir pasiliko kurti čia. Apie 12 atradimų kuriant Klaipėdoje. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40368661</guid><pubDate>Mon, 17 Aug 2020 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40368661/2020_08_17_07a_0855806b_2260992_p_20200817130713663.mp3" length="33462229" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvą pasaulyje šiuolaikiniu šokiu garsinanti choreografė, Auksinio scenos kryžiaus laureatė Agnija Šeiko sako patikėjusi Leonido Donskio žodžiais, kad Klaipėda gali tapti tokia kaip laisvasis Amsterdamas. Todėl ir pasiliko kurti čia. Apie 12...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvą pasaulyje šiuolaikiniu šokiu garsinanti choreografė, Auksinio scenos kryžiaus laureatė Agnija Šeiko sako patikėjusi Leonido Donskio žodžiais, kad Klaipėda gali tapti tokia kaip laisvasis Amsterdamas. Todėl ir pasiliko kurti čia. Apie 12 atradimų kuriant Klaipėdoje. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2092</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Demografas Rolandas Tučas: Lietuva vyriškėja ir kada nors tai taps problema</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-demografas-rolandas-tucas-lietuva-vyriskeja-ir-kada-nors-tai-taps-problema--40259409</link><description><![CDATA[Demografai prognozuoja, kad pasaulyje netrukus ims mažėti gyventojų. O kaip Lietuvoje? Apie vyriškėjančią, į miestus besikeliančią, bet neišnyksiančią Lietuvą pokalbis su demografu Rolandu Tuču. Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40259409</guid><pubDate>Mon, 10 Aug 2020 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40259409/2020_08_10_07a_0855806b_2260992_p_20200810130651194.mp3" length="35841670" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Demografai prognozuoja, kad pasaulyje netrukus ims mažėti gyventojų. O kaip Lietuvoje? Apie vyriškėjančią, į miestus besikeliančią, bet neišnyksiančią Lietuvą pokalbis su demografu Rolandu Tuču. Ved. Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Demografai prognozuoja, kad pasaulyje netrukus ims mažėti gyventojų. O kaip Lietuvoje? Apie vyriškėjančią, į miestus besikeliančią, bet neišnyksiančią Lietuvą pokalbis su demografu Rolandu Tuču. Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2241</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. 3000 kilometrų baidare per Dunojų pandemijos metu – tokio iššūkio ėmėsi keliautojas Aurimas Valujavičius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-3000-kilometru-baidare-per-dunoju-pandemijos-metu-tokio-issukio-emesi-keliautojas-aurimas-valujavicius--40135038</link><description><![CDATA[3000 kilometrų baidare per Dunojų pandemijos metu – tokio iššūkio ėmėsi keliautojas Aurimas Valujavičius, kurio tikslas ne tik įveikti antrą pagal ilgį Europos upę, bet ir pagerinti Lietuvos rekordą. <br />Apie 12 kelionės atradimų ir iššūkių laidoje „Tuzinas” keliautojas pasakos tiesiai iš baidarės, kirsdamas Austriją. <br />Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/40135038</guid><pubDate>Mon, 03 Aug 2020 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/40135038/2020_08_03_07a_0855806b_2260992_p_20200803130628068.mp3" length="35930278" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>3000 kilometrų baidare per Dunojų pandemijos metu – tokio iššūkio ėmėsi keliautojas Aurimas Valujavičius, kurio tikslas ne tik įveikti antrą pagal ilgį Europos upę, bet ir pagerinti Lietuvos rekordą. 
Apie 12 kelionės atradimų ir iššūkių laidoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[3000 kilometrų baidare per Dunojų pandemijos metu – tokio iššūkio ėmėsi keliautojas Aurimas Valujavičius, kurio tikslas ne tik įveikti antrą pagal ilgį Europos upę, bet ir pagerinti Lietuvos rekordą. <br />Apie 12 kelionės atradimų ir iššūkių laidoje „Tuzinas” keliautojas pasakos tiesiai iš baidarės, kirsdamas Austriją. <br />Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2246</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Gydytoja psichiatrė Ieva Viltrakytė: „Būtina suprasti, kad gyvenime yra netobulų dalykų. Būna ir netobulų atostogų”</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-gydytoja-psichiatre-ieva-viltrakyte-butina-suprasti-kad-gyvenime-yra-netobulu-dalyku-buna-ir-netobulu-atostogu--39999960</link><description><![CDATA[Su planu ar be, su šeima, o gal po vieną? Leidžiant sau viską ar per daug nenutolstant nuo kasdienės rutinos – kokios turi būti atostogos?<br />Laidos viešnia – gydytoja psichiatrė Ieva Viltrakytė sako, kad tai labai svarbus ir nemažiau laukiamas laikas metuose, tad aptarsime, kaip jo nesugadinti. <br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/39999960</guid><pubDate>Mon, 27 Jul 2020 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/39999960/2020_07_27_07a_0855806b_2260992_p_20200727130605828.mp3" length="36652929" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Su planu ar be, su šeima, o gal po vieną? Leidžiant sau viską ar per daug nenutolstant nuo kasdienės rutinos – kokios turi būti atostogos?
Laidos viešnia – gydytoja psichiatrė Ieva Viltrakytė sako, kad tai labai svarbus ir nemažiau laukiamas laikas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Su planu ar be, su šeima, o gal po vieną? Leidžiant sau viską ar per daug nenutolstant nuo kasdienės rutinos – kokios turi būti atostogos?<br />Laidos viešnia – gydytoja psichiatrė Ieva Viltrakytė sako, kad tai labai svarbus ir nemažiau laukiamas laikas metuose, tad aptarsime, kaip jo nesugadinti. <br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2291</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Haroldas Mackevičius: rašydamas aš galvoju, ką pasakytų Vytas ar Gintaras</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-haroldas-mackevicius-rasydamas-as-galvoju-ka-pasakytu-vytas-ar-gintaras--39860922</link><description><![CDATA[Laidos svečias – vienas iš „Dviračio žinių“ scenaristų, humoristas Haroldas Mackevičius. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/39860922</guid><pubDate>Mon, 20 Jul 2020 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/39860922/2020_07_20_07a_0855806b_2260992_p_20200720130539726.mp3" length="36878209" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos svečias – vienas iš „Dviračio žinių“ scenaristų, humoristas Haroldas Mackevičius. Ved. Guoda Pečiulytė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos svečias – vienas iš „Dviračio žinių“ scenaristų, humoristas Haroldas Mackevičius. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Kokie buvo pirmieji prezidento Gitano Nausėdos metai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-kokie-buvo-pirmieji-prezidento-gitano-nausedos-metai--39417514</link><description><![CDATA[Kokie buvo pirmieji prezidento Gitano Nausėdos metai? Pokalbis su naujienų agentūros BNS vyr. redaktoriumi Vaidotu Beniušiu. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/39417514</guid><pubDate>Mon, 13 Jul 2020 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/39417514/2020_07_13_07a_0855806b_2260992_p_20200713130518895.mp3" length="31765314" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokie buvo pirmieji prezidento Gitano Nausėdos metai? Pokalbis su naujienų agentūros BNS vyr. redaktoriumi Vaidotu Beniušiu. Ved. Guoda Pečiulytė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokie buvo pirmieji prezidento Gitano Nausėdos metai? Pokalbis su naujienų agentūros BNS vyr. redaktoriumi Vaidotu Beniušiu. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1986</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Ved. Guoda Pečiulytė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-ved-guoda-peciulyte--36818149</link><description><![CDATA[Tuzinas. Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/36818149</guid><pubDate>Mon, 06 Jul 2020 15:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/36818149/2020_07_06_075_b43cd26b_2260992_p_20200706190511834.mp3" length="34299401" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tuzinas. Ved. Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tuzinas. Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2144</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Ved. Guoda Pečiulytė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-ved-guoda-peciulyte--34472106</link><description><![CDATA[Tuzinas. Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/34472106</guid><pubDate>Mon, 29 Jun 2020 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/34472106/2020_06_29_07a_0855806b_2260992_p_20200629130432907.mp3" length="35507721" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tuzinas. Ved. Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tuzinas. Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2220</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Ved. Guoda Pečiulytė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-ved-guoda-peciulyte--32504962</link><description><![CDATA[Tuzinas. Ved. Guoda Pečiulytė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/32504962</guid><pubDate>Mon, 22 Jun 2020 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/32504962/2020_06_22_07a_0855806b_2260992_p_20200622130411753.mp3" length="36095790" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tuzinas. Ved. Guoda Pečiulytė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tuzinas. Ved. Guoda Pečiulytė]]></itunes:summary><itunes:duration>2256</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Lietuvai šiomis dienomis pagerbiant tremtinius ir minint okupacijos dieną, pokalbis su Sibire gimusiu tremtinio iš Lietuvos sūnumi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-lietuvai-siomis-dienomis-pagerbiant-tremtinius-ir-minint-okupacijos-diena-pokalbis-su-sibire-gimusiu-tremtinio-is-lietuvos-sunumi--30768602</link><description><![CDATA[Lietuvai šiomis dienomis pagerbiant tremtinius ir minint okupacijos dieną, laidoje kalbėsimės su Sibire gimusiu tremtinio iš Lietuvos sūnumi Antanu Sidaru. Kodėl dar berniukui Antanui įsimimė asfaltas Lietuvos kaime ir kaip šešiolikmetis nusprendė savarankiškai grįžti į tėčio Tėvynę. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/30768602</guid><pubDate>Mon, 15 Jun 2020 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/30768602/2020_06_15_07a_0855806b_2260992_p_20200615130530409.mp3" length="34414340" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvai šiomis dienomis pagerbiant tremtinius ir minint okupacijos dieną, laidoje kalbėsimės su Sibire gimusiu tremtinio iš Lietuvos sūnumi Antanu Sidaru. Kodėl dar berniukui Antanui įsimimė asfaltas Lietuvos kaime ir kaip šešiolikmetis nusprendė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvai šiomis dienomis pagerbiant tremtinius ir minint okupacijos dieną, laidoje kalbėsimės su Sibire gimusiu tremtinio iš Lietuvos sūnumi Antanu Sidaru. Kodėl dar berniukui Antanui įsimimė asfaltas Lietuvos kaime ir kaip šešiolikmetis nusprendė savarankiškai grįžti į tėčio Tėvynę. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2151</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Apie architektūrą ir COVID-19 pandemiją – LAS vadovė Rūta Leitanaitė.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-apie-architektura-ir-covid-19-pandemija-las-vadove-ruta-leitanaite--30410561</link><description><![CDATA[Apie architektūrą ir COVID-19 pandemiją. Pokalbis su Lietuvos architektų sąjungos vadove Rūta Leitanaite. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/30410561</guid><pubDate>Mon, 08 Jun 2020 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/30410561/2020_06_08_07a_0855806b_2260992_p_20200608130628468.mp3" length="34929266" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie architektūrą ir COVID-19 pandemiją. Pokalbis su Lietuvos architektų sąjungos vadove Rūta Leitanaite. Ved. Guoda Pečiulytė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie architektūrą ir COVID-19 pandemiją. Pokalbis su Lietuvos architektų sąjungos vadove Rūta Leitanaite. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2184</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Tarptautinė vaikų gynimo diena: kodėl vaiko teisės tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje tebekelia diskusijų.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-tarptautine-vaiku-gynimo-diena-kodel-vaiko-teises-tiek-lietuvoje-tiek-pasaulyje-tebekelia-diskusiju--28980856</link><description><![CDATA[Lietuvą vėl sukrėtė kelios mažamečių nepriežiūros istorijos. Tad, šią birželio 1-ąją, minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, laidoje kalbėsimės, kodėl vaiko teisės tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje tebekelia diskusijų. 12 faktų, kaip keitėsi požiūris į vaikus, aptarsime su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadove Ilma Skuodiene. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/28980856</guid><pubDate>Mon, 01 Jun 2020 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/28980856/2020_06_01_07a_0855806b_2260992_p_20200601130443925.mp3" length="35657350" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvą vėl sukrėtė kelios mažamečių nepriežiūros istorijos. Tad, šią birželio 1-ąją, minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, laidoje kalbėsimės, kodėl vaiko teisės tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje tebekelia diskusijų. 12 faktų, kaip keitėsi požiūris į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvą vėl sukrėtė kelios mažamečių nepriežiūros istorijos. Tad, šią birželio 1-ąją, minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, laidoje kalbėsimės, kodėl vaiko teisės tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje tebekelia diskusijų. 12 faktų, kaip keitėsi požiūris į vaikus, aptarsime su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadove Ilma Skuodiene. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2229</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė – kokių 12 mitybos ypatumų išryškino karantinas.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-gydytoja-dietologe-evelina-cikanaviciute-kokiu-12-mitybos-ypatumu-isryskino-karantinas--28267871</link><description><![CDATA[Gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė papasakos, kokių 12 mitybos ypatumų išryškino karantinas, kuriuos jų vertėtų išsaugoti, o kuriuos – kuo greičiau užmiršti. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/28267871</guid><pubDate>Mon, 25 May 2020 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/28267871/2020_05_25_07a_0855806b_2260992_p_20200525130419873.mp3" length="36112926" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė papasakos, kokių 12 mitybos ypatumų išryškino karantinas, kuriuos jų vertėtų išsaugoti, o kuriuos – kuo greičiau užmiršti. Ved. Guoda Pečiulytė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė papasakos, kokių 12 mitybos ypatumų išryškino karantinas, kuriuos jų vertėtų išsaugoti, o kuriuos – kuo greičiau užmiršti. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2257</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Apie komunikaciją ir jos būdus – su komunikacijos ir viešojo kalbėjimo eksperte Neringa Bliūdžiūte.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-apie-komunikacija-ir-jos-budus-su-komunikacijos-ir-viesojo-kalbejimo-eksperte-neringa-bliudziute--27847385</link><description><![CDATA[Apie komunikaciją ir jos būdus – su komunikacijos ir viešojo kalbėjimo eksperte Neringa Bliūdžiūte. Ved. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/27847385</guid><pubDate>Mon, 18 May 2020 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/27847385/2020_05_18_07a_0855806b_2260992_p_20200518130517860.mp3" length="34069106" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie komunikaciją ir jos būdus – su komunikacijos ir viešojo kalbėjimo eksperte Neringa Bliūdžiūte. Ved. Ved. Guoda Pečiulytė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie komunikaciją ir jos būdus – su komunikacijos ir viešojo kalbėjimo eksperte Neringa Bliūdžiūte. Ved. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2130</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Su mokslo žurnaliste Goda Raibyte aptarsime išradimus, kuriuos paskatino koronaviruso pandemija.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-su-mokslo-zurnaliste-goda-raibyte-aptarsime-isradimus-kuriuos-paskatino-koronaviruso-pandemija--27847347</link><description><![CDATA[Rekordiškai greit apsauginius veido skydelius išpjaunantys lazeriai, išradimai, organizme tiksliai ir greitai aptinkantys virusą, patalpas kur kas greičiau ir efektyviau dezinfekuojantys robotai – tai tik keli išradimai, kuriuos paskatino koronaviruso pandemija. Prie kai kurių prisidėjo ir Lietuvos mokslininkai. 12 mokslo ir technologijų naujovių kovoje su COVID-19 aptarsime laidoje su mokslo žurnaliste Goda Raibyte. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/27847347</guid><pubDate>Mon, 11 May 2020 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/27847347/2020_05_11_07a_0855806b_p_20200511130538319.mp3" length="34817670" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rekordiškai greit apsauginius veido skydelius išpjaunantys lazeriai, išradimai, organizme tiksliai ir greitai aptinkantys virusą, patalpas kur kas greičiau ir efektyviau dezinfekuojantys robotai – tai tik keli išradimai, kuriuos paskatino koronaviruso...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rekordiškai greit apsauginius veido skydelius išpjaunantys lazeriai, išradimai, organizme tiksliai ir greitai aptinkantys virusą, patalpas kur kas greičiau ir efektyviau dezinfekuojantys robotai – tai tik keli išradimai, kuriuos paskatino koronaviruso pandemija. Prie kai kurių prisidėjo ir Lietuvos mokslininkai. 12 mokslo ir technologijų naujovių kovoje su COVID-19 aptarsime laidoje su mokslo žurnaliste Goda Raibyte. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2177</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Tuzinas punktų su VDU Sociologijos katedros lektore, antropologe Daiva Bartušiene.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-tuzinas-punktu-su-vdu-sociologijos-katedros-lektore-antropologe-daiva-bartusiene--26684560</link><description><![CDATA[Kaip kultūriniai, socialiniai reiškiniai padeda skirtingoms šalims kovoti su koronaviruso pandemija?  Tuzinas punktų su VDU Sociologijos katedros lektore, antropologe Daiva Bartušiene.  Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/26684560</guid><pubDate>Mon, 04 May 2020 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/26684560/1018645264.mp3" length="34357497" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip kultūriniai, socialiniai reiškiniai padeda skirtingoms šalims kovoti su koronaviruso pandemija?  Tuzinas punktų su VDU Sociologijos katedros lektore, antropologe Daiva Bartušiene.  Ved. Guoda Pečiulytė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip kultūriniai, socialiniai reiškiniai padeda skirtingoms šalims kovoti su koronaviruso pandemija?  Tuzinas punktų su VDU Sociologijos katedros lektore, antropologe Daiva Bartušiene.  Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2148</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Gestų kalbos profesija pandemijos metu.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-gestu-kalbos-profesija-pandemijos-metu--26191633</link><description><![CDATA[Pokalbis su gestų kalbos vertėja Anželika Terese.  Su kokiais iššūkiais ši profesija susiduria pandemijos metu ir su kokiais mitais kovoja visą laiką? Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/26191633</guid><pubDate>Mon, 27 Apr 2020 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/26191633/1018612335.mp3" length="32948557" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pokalbis su gestų kalbos vertėja Anželika Terese.  Su kokiais iššūkiais ši profesija susiduria pandemijos metu ir su kokiais mitais kovoja visą laiką? Ved. Guoda Pečiulytė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pokalbis su gestų kalbos vertėja Anželika Terese.  Su kokiais iššūkiais ši profesija susiduria pandemijos metu ir su kokiais mitais kovoja visą laiką? Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2060</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. 12 liudijimų iš priešakinių kovos su koronavirusu linijų.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-12-liudijimu-is-priesakiniu-kovos-su-koronavirusu-liniju--25799958</link><description><![CDATA[12 liudijimų iš priešakinių kovos su koronavirusu linijų. Pašnekovas – Šiaulių ligoninės skubios medicinos gydytojas Martynas Gedminas. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/25799958</guid><pubDate>Mon, 20 Apr 2020 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/25799958/1018579850.mp3" length="32091323" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>12 liudijimų iš priešakinių kovos su koronavirusu linijų. Pašnekovas – Šiaulių ligoninės skubios medicinos gydytojas Martynas Gedminas. Ved. Guoda Pečiulytė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[12 liudijimų iš priešakinių kovos su koronavirusu linijų. Pašnekovas – Šiaulių ligoninės skubios medicinos gydytojas Martynas Gedminas. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2006</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Kas priverčia religijas keistis ir kas keičia mūsų požiūrį į jas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-kas-privercia-religijas-keistis-ir-kas-keicia-musu-poziuri-i-jas--24967715</link><description><![CDATA[Kas priverčia religijas keistis ir kas keičia mūsų požiūrį į jas? Pokalbis su sociologe profesore Milda Ališauskiene. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/24967715</guid><pubDate>Mon, 06 Apr 2020 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/24967715/1018579521.mp3" length="32643029" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas priverčia religijas keistis ir kas keičia mūsų požiūrį į jas? Pokalbis su sociologe profesore Milda Ališauskiene. Ved. Guoda Pečiulytė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas priverčia religijas keistis ir kas keičia mūsų požiūrį į jas? Pokalbis su sociologe profesore Milda Ališauskiene. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2041</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Kaip po koronaviruso pandemijos keisis pasaulis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-kaip-po-koronaviruso-pandemijos-keisis-pasaulis--24626129</link><description><![CDATA[Kone pusei pasaulio užsidarius, domėsimės, kaip tokie neeiliniai įvykiai kaip pandemijos, karas ar badas keičia visuomenes. VU TSPMI politologas Deividas Šlekys teigia, kad žmonija labai greitai pamiršta ją kankinusias negandas, visgi, mokslininkas prognozuoja, kad po koronaviruso pandemijos pasaulis keisis. Kaip, aptarsime laidoje. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/24626129</guid><pubDate>Mon, 30 Mar 2020 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/24626129/1018546967.mp3" length="31170559" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kone pusei pasaulio užsidarius, domėsimės, kaip tokie neeiliniai įvykiai kaip pandemijos, karas ar badas keičia visuomenes. VU TSPMI politologas Deividas Šlekys teigia, kad žmonija labai greitai pamiršta ją kankinusias negandas, visgi, mokslininkas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kone pusei pasaulio užsidarius, domėsimės, kaip tokie neeiliniai įvykiai kaip pandemijos, karas ar badas keičia visuomenes. VU TSPMI politologas Deividas Šlekys teigia, kad žmonija labai greitai pamiršta ją kankinusias negandas, visgi, mokslininkas prognozuoja, kad po koronaviruso pandemijos pasaulis keisis. Kaip, aptarsime laidoje. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1949</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Kaip nepaskęsti nerimo jūroje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-kaip-nepaskesti-nerimo-juroje--24436084</link><description><![CDATA[Kaip nepaskęsti nerimo jūroje, kodėl patarimai dažnai neveikia aptarsime su gydytoja psichiatre Aušra Senkuviene.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/24436084</guid><pubDate>Mon, 23 Mar 2020 10:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/24436084/1018546940.mp3" length="35660276" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip nepaskęsti nerimo jūroje, kodėl patarimai dažnai neveikia aptarsime su gydytoja psichiatre Aušra Senkuviene.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip nepaskęsti nerimo jūroje, kodėl patarimai dažnai neveikia aptarsime su gydytoja psichiatre Aušra Senkuviene.]]></itunes:summary><itunes:duration>2229</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Lietuvos įvaikinimo istorijoje užfiksuotas rekordas – nauja šeima rasta septyniolikmečiui.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-lietuvos-ivaikinimo-istorijoje-uzfiksuotas-rekordas-nauja-seima-rasta-septyniolikmeciui--24009256</link><description><![CDATA[Visai neseniai šalies įvaikinimo istorijoje užfiksuotas rekordas – nauja šeima rasta septyniolikmečiui. Tiesa, paauglys iškeliavo gyventi į užsienį, nes pačioje Lietuvoje įvaikinti vyresnius vaikus norinčių nėra. Tokį mūsų požiūrį ir kitus įvaikinino mitus aptarsime laidoje.<br /><br />Laidos viešnia – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos patarėja Giedrė Mikalauskienė.<br /><br /> Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/24009256</guid><pubDate>Wed, 18 Mar 2020 07:58:55 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/24009256/1018514554.mp3" length="32297794" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Visai neseniai šalies įvaikinimo istorijoje užfiksuotas rekordas – nauja šeima rasta septyniolikmečiui. Tiesa, paauglys iškeliavo gyventi į užsienį, nes pačioje Lietuvoje įvaikinti vyresnius vaikus norinčių nėra. Tokį mūsų požiūrį ir kitus įvaikinino...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Visai neseniai šalies įvaikinimo istorijoje užfiksuotas rekordas – nauja šeima rasta septyniolikmečiui. Tiesa, paauglys iškeliavo gyventi į užsienį, nes pačioje Lietuvoje įvaikinti vyresnius vaikus norinčių nėra. Tokį mūsų požiūrį ir kitus įvaikinino mitus aptarsime laidoje.<br /><br />Laidos viešnia – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos patarėja Giedrė Mikalauskienė.<br /><br /> Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2019</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Lietuvos įvaikinimo istorijoje užfiksuotas rekordas – nauja šeima rasta septyniolikmečiui.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-lietuvos-ivaikinimo-istorijoje-uzfiksuotas-rekordas-nauja-seima-rasta-septyniolikmeciui--24009185</link><description><![CDATA[Visai neseniai šalies įvaikinimo istorijoje užfiksuotas rekordas – nauja šeima rasta septyniolikmečiui. Tiesa, paauglys iškeliavo gyventi į užsienį, nes pačioje Lietuvoje įvaikinti vyresnius vaikus norinčių nėra. Tokį mūsų požiūrį ir kitus įvaikinino mitus aptarsime laidoje.<br /><br />Laidos viešnia – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos patarėja Giedrė Mikalauskienė.<br /><br /> Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/24009185</guid><pubDate>Wed, 18 Mar 2020 07:53:49 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/24009185/1018514554.mp3" length="32297794" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Visai neseniai šalies įvaikinimo istorijoje užfiksuotas rekordas – nauja šeima rasta septyniolikmečiui. Tiesa, paauglys iškeliavo gyventi į užsienį, nes pačioje Lietuvoje įvaikinti vyresnius vaikus norinčių nėra. Tokį mūsų požiūrį ir kitus įvaikinino...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Visai neseniai šalies įvaikinimo istorijoje užfiksuotas rekordas – nauja šeima rasta septyniolikmečiui. Tiesa, paauglys iškeliavo gyventi į užsienį, nes pačioje Lietuvoje įvaikinti vyresnius vaikus norinčių nėra. Tokį mūsų požiūrį ir kitus įvaikinino mitus aptarsime laidoje.<br /><br />Laidos viešnia – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos patarėja Giedrė Mikalauskienė.<br /><br /> Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2019</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Lietuvos įvaikinimo istorijoje užfiksuotas rekordas – nauja šeima rasta septyniolikmečiui.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-lietuvos-ivaikinimo-istorijoje-uzfiksuotas-rekordas-nauja-seima-rasta-septyniolikmeciui--24677712</link><description><![CDATA[Visai neseniai šalies įvaikinimo istorijoje užfiksuotas rekordas – nauja šeima rasta septyniolikmečiui. Tiesa, paauglys iškeliavo gyventi į užsienį, nes pačioje Lietuvoje įvaikinti vyresnius vaikus norinčių nėra. Tokį mūsų požiūrį ir kitus įvaikinino mitus aptarsime laidoje.<br /><br />Laidos viešnia – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos patarėja Giedrė Mikalauskienė.<br /><br /> Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/24677712</guid><pubDate>Mon, 16 Mar 2020 10:22:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/24677712/1018514554.mp3" length="32297794" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Visai neseniai šalies įvaikinimo istorijoje užfiksuotas rekordas – nauja šeima rasta septyniolikmečiui. Tiesa, paauglys iškeliavo gyventi į užsienį, nes pačioje Lietuvoje įvaikinti vyresnius vaikus norinčių nėra. Tokį mūsų požiūrį ir kitus įvaikinino...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Visai neseniai šalies įvaikinimo istorijoje užfiksuotas rekordas – nauja šeima rasta septyniolikmečiui. Tiesa, paauglys iškeliavo gyventi į užsienį, nes pačioje Lietuvoje įvaikinti vyresnius vaikus norinčių nėra. Tokį mūsų požiūrį ir kitus įvaikinino mitus aptarsime laidoje.<br /><br />Laidos viešnia – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos patarėja Giedrė Mikalauskienė.<br /><br /> Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2019</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. „Maniau, kad gyvensime daug prasčiau“, - sako Nepriklausomybės akto signataras, apžvalgininkas Rimvydas Valatka.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-maniau-kad-gyvensime-daug-prasciau-sako-nepriklausomybes-akto-signataras-apzvalgininkas-rimvydas-valatka--23673250</link><description><![CDATA[„Maniau, kad gyvensime daug prasčiau“, - sako Nepriklausomybės akto signataras, apžvalgininkas Rimvydas Valatka, su kuriuo laidoje „Tuzinas“ aptarsime svarbiausias nepriklausomybės trisdešimtmečio pergales, pralaimėjimus ir laukiančius tikslus. <br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/23673250</guid><pubDate>Mon, 09 Mar 2020 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/23673250/1018482533.mp3" length="30740479" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Maniau, kad gyvensime daug prasčiau“, - sako Nepriklausomybės akto signataras, apžvalgininkas Rimvydas Valatka, su kuriuo laidoje „Tuzinas“ aptarsime svarbiausias nepriklausomybės trisdešimtmečio pergales, pralaimėjimus ir laukiančius tikslus. 

Ved....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Maniau, kad gyvensime daug prasčiau“, - sako Nepriklausomybės akto signataras, apžvalgininkas Rimvydas Valatka, su kuriuo laidoje „Tuzinas“ aptarsime svarbiausias nepriklausomybės trisdešimtmečio pergales, pralaimėjimus ir laukiančius tikslus. <br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1922</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. 12 žmonijos išmoktų kovos su epidemijomis pamokų.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-12-zmonijos-ismoktu-kovos-su-epidemijomis-pamoku--23386133</link><description><![CDATA[Nepanikuoti ir plauti rankas – tokį patarimai koronaviruso įbaugintai visuomenei siunčia specialistai. Šio pirmadienio „Tuzino“ svečias profesorius Saulius Čaplinskas tekantį vandenį ir muilą vadina bene svarbesniu žmonijos atradimu už skiepus. Su profesoriumi aptarsime 12 žmonijos išmoktų kovos su epidemijomis pamokų. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/23386133</guid><pubDate>Mon, 02 Mar 2020 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/23386133/1018482314.mp3" length="30949458" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nepanikuoti ir plauti rankas – tokį patarimai koronaviruso įbaugintai visuomenei siunčia specialistai. Šio pirmadienio „Tuzino“ svečias profesorius Saulius Čaplinskas tekantį vandenį ir muilą vadina bene svarbesniu žmonijos atradimu už skiepus. Su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nepanikuoti ir plauti rankas – tokį patarimai koronaviruso įbaugintai visuomenei siunčia specialistai. Šio pirmadienio „Tuzino“ svečias profesorius Saulius Čaplinskas tekantį vandenį ir muilą vadina bene svarbesniu žmonijos atradimu už skiepus. Su profesoriumi aptarsime 12 žmonijos išmoktų kovos su epidemijomis pamokų. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1935</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Kas būdinga įvairių šalių pirmosioms ponioms ir kuo išsiskiria Diana Nausėdienė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-kas-budinga-ivairiu-saliu-pirmosioms-ponioms-ir-kuo-issiskiria-diana-nausediene--23131634</link><description><![CDATA[Simbolis ar aktyvi politinė bendražygė? Kas būdinga įvairių šalių pirmosioms ponioms ir kuo išsiskiria Diana Nausėdienė? Kada pirmųjų ponių rate ims daugėti pirmųjų ponų? Į visus šiuos klausimus atsakymų ieškos „Tuzinas“ su laidos viešnia politologe Dovile Jakniūnaite. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/23131634</guid><pubDate>Mon, 24 Feb 2020 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/23131634/1018481170.mp3" length="31209011" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Simbolis ar aktyvi politinė bendražygė? Kas būdinga įvairių šalių pirmosioms ponioms ir kuo išsiskiria Diana Nausėdienė? Kada pirmųjų ponių rate ims daugėti pirmųjų ponų? Į visus šiuos klausimus atsakymų ieškos „Tuzinas“ su laidos viešnia politologe...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Simbolis ar aktyvi politinė bendražygė? Kas būdinga įvairių šalių pirmosioms ponioms ir kuo išsiskiria Diana Nausėdienė? Kada pirmųjų ponių rate ims daugėti pirmųjų ponų? Į visus šiuos klausimus atsakymų ieškos „Tuzinas“ su laidos viešnia politologe Dovile Jakniūnaite. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1951</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Apie kovos su piratais iššūkius pokalbis su Karinių jūrų pajėgų karininku komandoru leitenantu Gintu Gumbriu.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-apie-kovos-su-piratais-issukius-pokalbis-su-kariniu-juru-pajegu-karininku-komandoru-leitenantu-gintu-gumbriu--22871352</link><description><![CDATA[Visame pasaulyje tarnaujantys Lietuvos kariai ne pirmus metus vyksta į alinančią misiją Somalyje. Pusę metų leisdami atviroje jūroje, kariai nuo Somalio piratų saugo Pasaulio maisto programos plukdomą krovinį badaujantiems Somalio gyventojams. Apie kovos su piratais iššūkius pokalbis laidoje su Karinių jūrų pajėgų karininku komandoru leitenantu Gintu Gumbriu. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/22871352</guid><pubDate>Mon, 17 Feb 2020 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/22871352/1018449201.mp3" length="32438647" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Visame pasaulyje tarnaujantys Lietuvos kariai ne pirmus metus vyksta į alinančią misiją Somalyje. Pusę metų leisdami atviroje jūroje, kariai nuo Somalio piratų saugo Pasaulio maisto programos plukdomą krovinį badaujantiems Somalio gyventojams. Apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Visame pasaulyje tarnaujantys Lietuvos kariai ne pirmus metus vyksta į alinančią misiją Somalyje. Pusę metų leisdami atviroje jūroje, kariai nuo Somalio piratų saugo Pasaulio maisto programos plukdomą krovinį badaujantiems Somalio gyventojams. Apie kovos su piratais iššūkius pokalbis laidoje su Karinių jūrų pajėgų karininku komandoru leitenantu Gintu Gumbriu. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2028</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Kaip paprastam keliautojui neįkliūti į svetimų žvalgybų spąstus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-kaip-paprastam-keliautojui-neikliuti-i-svetimu-zvalgybu-spastus--22614889</link><description><![CDATA[Pasala Lietuvos piliečiams - taip saugumo departamento vadovas pavadino nemokamai dalijamas vizas į Kaliningradą ir Sankt Peterburgą. Kaip paprastam keliautojui neįkliūti į svetimų žvalgybų spąstus? Laidoje „Tuzinas” su Dariumi Jauniškiu aptarsime 12 faktų apie grėsmes Lietuvai ir kiekvienam mūsų. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/22614889</guid><pubDate>Mon, 10 Feb 2020 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/22614889/1018416791.mp3" length="31793318" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasala Lietuvos piliečiams - taip saugumo departamento vadovas pavadino nemokamai dalijamas vizas į Kaliningradą ir Sankt Peterburgą. Kaip paprastam keliautojui neįkliūti į svetimų žvalgybų spąstus? Laidoje „Tuzinas” su Dariumi Jauniškiu aptarsime 12...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasala Lietuvos piliečiams - taip saugumo departamento vadovas pavadino nemokamai dalijamas vizas į Kaliningradą ir Sankt Peterburgą. Kaip paprastam keliautojui neįkliūti į svetimų žvalgybų spąstus? Laidoje „Tuzinas” su Dariumi Jauniškiu aptarsime 12 faktų apie grėsmes Lietuvai ir kiekvienam mūsų. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1988</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Apie virusus su gydytoju epidemiologu Pauliumi Gradecku.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-apie-virusus-su-gydytoju-epidemiologu-pauliumi-gradecku--22364883</link><description><![CDATA[Kaip atsiranda nauji virusai, kodėl jie mutuoja, kas laimės – virusai ar žmonija? Pokalbis su gydytoju epidemiologu Pauliumi Gradecku.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/22364883</guid><pubDate>Mon, 03 Feb 2020 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/22364883/1018416058.mp3" length="30587088" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip atsiranda nauji virusai, kodėl jie mutuoja, kas laimės – virusai ar žmonija? Pokalbis su gydytoju epidemiologu Pauliumi Gradecku.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip atsiranda nauji virusai, kodėl jie mutuoja, kas laimės – virusai ar žmonija? Pokalbis su gydytoju epidemiologu Pauliumi Gradecku.]]></itunes:summary><itunes:duration>1912</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Laidos svečias – lenktyninkas Vaidotas Žala.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-laidos-svecias-lenktyninkas-vaidotas-zala--22118158</link><description><![CDATA[Ar viduryje dykumos lenktyninkai išalksta, kiek Dakare kainuoja litras degalų ir kas labiausiai iš vėžių išmuša „Tuzino“ svečią lenktyninką Vaidotą Žalą. Laidoje - dvylika įdomių faktų apie Dakaro ralį. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/22118158</guid><pubDate>Mon, 27 Jan 2020 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/22118158/1018384509.mp3" length="31526660" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar viduryje dykumos lenktyninkai išalksta, kiek Dakare kainuoja litras degalų ir kas labiausiai iš vėžių išmuša „Tuzino“ svečią lenktyninką Vaidotą Žalą. Laidoje - dvylika įdomių faktų apie Dakaro ralį. Ved. Guoda Pečiulytė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar viduryje dykumos lenktyninkai išalksta, kiek Dakare kainuoja litras degalų ir kas labiausiai iš vėžių išmuša „Tuzino“ svečią lenktyninką Vaidotą Žalą. Laidoje - dvylika įdomių faktų apie Dakaro ralį. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1971</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Kokį Iraną pažino jį tyrinėjanti politologė Ieva Koreivaitė?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-koki-irana-pazino-ji-tyrinejanti-politologe-ieva-koreivaite--21877013</link><description><![CDATA[Iranas  vieniems – sankcijų spaudžiama ir Vakarams atkeršyti grasinanti, kitiems – turtinga kultūra bei nepaprastu svetingumu garsėjanti šalis. Kokį Iraną pažino jį tyrinėjanti politologė Ieva Koreivaitė, kalbėsimės laidoje „Tuzinas“. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/21877013</guid><pubDate>Mon, 20 Jan 2020 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/21877013/1018382953.mp3" length="29826820" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Iranas  vieniems – sankcijų spaudžiama ir Vakarams atkeršyti grasinanti, kitiems – turtinga kultūra bei nepaprastu svetingumu garsėjanti šalis. Kokį Iraną pažino jį tyrinėjanti politologė Ieva Koreivaitė, kalbėsimės laidoje „Tuzinas“. Ved. Guoda...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Iranas  vieniems – sankcijų spaudžiama ir Vakarams atkeršyti grasinanti, kitiems – turtinga kultūra bei nepaprastu svetingumu garsėjanti šalis. Kokį Iraną pažino jį tyrinėjanti politologė Ieva Koreivaitė, kalbėsimės laidoje „Tuzinas“. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1865</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Apie tragiškus 1991 metų įvykius – Santaros klinikų krūtinės chirurgas prof. Ričardas Janilionis.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-apie-tragiskus-1991-metu-ivykius-santaros-kliniku-krutines-chirurgas-prof-ricardas-janilionis--21637106</link><description><![CDATA[Apie tragiškus 1991 metų įvykius. Laidos svečias – Santaros klinikų krūtinės chirurgas prof. Ričardas Janilionis. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/21637106</guid><pubDate>Mon, 13 Jan 2020 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/21637106/1018350133.mp3" length="24547995" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie tragiškus 1991 metų įvykius. Laidos svečias – Santaros klinikų krūtinės chirurgas prof. Ričardas Janilionis. Ved. Guoda Pečiulytė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie tragiškus 1991 metų įvykius. Laidos svečias – Santaros klinikų krūtinės chirurgas prof. Ričardas Janilionis. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1535</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Dvylika būdų kitaip žiūrėti į senatvę.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-dvylika-budu-kitaip-ziureti-i-senatve--21400970</link><description><![CDATA[Gyvenimas neišeina į pensiją – skelbia viena reklama. Pasauliui dar vieneriais metais senstelėjus, šį pirmadienį laidoje kalbėsimės būtent apie senatvę. Laidos viešnia sociologė Sarmitė Mikulionienė sako, kad šis natūralus žmogaus gyvenimo etapas mūsuose per dažnai piešiamas niūriai. Kaip tokį požiūrį keisti? Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/21400970</guid><pubDate>Mon, 06 Jan 2020 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/21400970/1018317603.mp3" length="31273794" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gyvenimas neišeina į pensiją – skelbia viena reklama. Pasauliui dar vieneriais metais senstelėjus, šį pirmadienį laidoje kalbėsimės būtent apie senatvę. Laidos viešnia sociologė Sarmitė Mikulionienė sako, kad šis natūralus žmogaus gyvenimo etapas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gyvenimas neišeina į pensiją – skelbia viena reklama. Pasauliui dar vieneriais metais senstelėjus, šį pirmadienį laidoje kalbėsimės būtent apie senatvę. Laidos viešnia sociologė Sarmitė Mikulionienė sako, kad šis natūralus žmogaus gyvenimo etapas mūsuose per dažnai piešiamas niūriai. Kaip tokį požiūrį keisti? Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1955</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Apie 12 laukiamiausių 2020-ųjų metų įvykių.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-apie-12-laukiamiausiu-2020-uju-metu-ivykiu--21189564</link><description><![CDATA[Publicistas Aidas Puklevičius apie 12 laukiamiausių 2020-ųjų metų įvykių.<br />Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/21189564</guid><pubDate>Mon, 30 Dec 2019 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/21189564/1018317325.mp3" length="33276655" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Publicistas Aidas Puklevičius apie 12 laukiamiausių 2020-ųjų metų įvykių.
Ved. Guoda Pečiulytė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Publicistas Aidas Puklevičius apie 12 laukiamiausių 2020-ųjų metų įvykių.<br />Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2080</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Istorikė Justina Minelgaitė-Plentienė apie Kauno tarpukario Kalėdinius papročius.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-istorike-justina-minelgaite-plentiene-apie-kauno-tarpukario-kaledinius-paprocius--21001786</link><description><![CDATA[Pametę galvas dėl dovanų ir šventinių vaišių - taip didžiąsias šventes švenčiame mes, taip lietuviai šventė ir prieš 100 metų. “Tuzino” laidoje istorikė Justina Minelgaitė-Plentienė pasakos, ką tarpukariu gyvenę kauniečiai dėjo ant stalo ir po egle, ką veikdavo Kūčių naktį atšaukus komendanto valandą ir kaip leido likusią žiemą iki Užgavėnių. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/21001786</guid><pubDate>Mon, 23 Dec 2019 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/21001786/1018285072.mp3" length="33496919" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pametę galvas dėl dovanų ir šventinių vaišių - taip didžiąsias šventes švenčiame mes, taip lietuviai šventė ir prieš 100 metų. “Tuzino” laidoje istorikė Justina Minelgaitė-Plentienė pasakos, ką tarpukariu gyvenę kauniečiai dėjo ant stalo ir po egle,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pametę galvas dėl dovanų ir šventinių vaišių - taip didžiąsias šventes švenčiame mes, taip lietuviai šventė ir prieš 100 metų. “Tuzino” laidoje istorikė Justina Minelgaitė-Plentienė pasakos, ką tarpukariu gyvenę kauniečiai dėjo ant stalo ir po egle, ką veikdavo Kūčių naktį atšaukus komendanto valandą ir kaip leido likusią žiemą iki Užgavėnių. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2094</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Kuo jos ypatingos ir naudingos meditacijos tyloje.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-kuo-jos-ypatingos-ir-naudingos-meditacijos-tyloje--20596589</link><description><![CDATA[Savaitgalis, savaitė, o gal net kelios – tyloje. Ar pavyktų? Ir pasaulyje, ir Lietuvoje populiarėja meditacijos tyloje stovyklos. Kuo jos ypatingos ir naudingos, laidoje „Tuzinas“ klausime meditacijos mokytojos Auksės Brasaitės. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/20596589</guid><pubDate>Mon, 09 Dec 2019 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/20596589/1018252147.mp3" length="32793912" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Savaitgalis, savaitė, o gal net kelios – tyloje. Ar pavyktų? Ir pasaulyje, ir Lietuvoje populiarėja meditacijos tyloje stovyklos. Kuo jos ypatingos ir naudingos, laidoje „Tuzinas“ klausime meditacijos mokytojos Auksės Brasaitės. Ved. Guoda Pečiulytė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Savaitgalis, savaitė, o gal net kelios – tyloje. Ar pavyktų? Ir pasaulyje, ir Lietuvoje populiarėja meditacijos tyloje stovyklos. Kuo jos ypatingos ir naudingos, laidoje „Tuzinas“ klausime meditacijos mokytojos Auksės Brasaitės. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2050</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Teisininkas kriminologas Gintautas Sakalauskas apie dvylika agresijos apraiškų ir priežasčių.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-teisininkas-kriminologas-gintautas-sakalauskas-apie-dvylika-agresijos-apraisku-ir-priezasciu--20424514</link><description><![CDATA[Medikai skundžiasi psichologiniu smurtu darbe, žiniasklaida narsto žiaurius nusikaltimus, o internetas ir jo komentarai dažnai primena mūšio lauką. Kas tai – sovietinis palikimas, o gal esame iš prigimties agresyvi visuomenė? Apie dvylika agresijos apraiškų ir priežasčių pasakos „Tuzino“ svečias teisininkas kriminologas Gintautas Sakalauskas. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/20424514</guid><pubDate>Mon, 02 Dec 2019 09:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/20424514/1018221018.mp3" length="31876492" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Medikai skundžiasi psichologiniu smurtu darbe, žiniasklaida narsto žiaurius nusikaltimus, o internetas ir jo komentarai dažnai primena mūšio lauką. Kas tai – sovietinis palikimas, o gal esame iš prigimties agresyvi visuomenė? Apie dvylika agresijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Medikai skundžiasi psichologiniu smurtu darbe, žiniasklaida narsto žiaurius nusikaltimus, o internetas ir jo komentarai dažnai primena mūšio lauką. Kas tai – sovietinis palikimas, o gal esame iš prigimties agresyvi visuomenė? Apie dvylika agresijos apraiškų ir priežasčių pasakos „Tuzino“ svečias teisininkas kriminologas Gintautas Sakalauskas. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1993</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Šimto iškilių Lietuvos moterų istorijos sugulė į knygą „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-simto-iskiliu-lietuvos-moteru-istorijos-sugule-i-knyga-vakaro-istorijos-lietuvos-mergaitems--20306577</link><description><![CDATA[Pilotės, rašytojos, mokslininkės, partizanų žmonos – šimto iškilių Lietuvos moterų istorijos sugulė į knygą „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“. Vienų tragiški, kitų sėkmingi likimai, herojes įkvėpę dalykai ir drąsa daryti tai, kam nepritaria aplinkiniai – šias istorijas pasakomis prieš miegą pavertusi viena knygos autorių Viktorija Urbonaitė –  laidos „Tuzinas“ viešnia. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/20306577</guid><pubDate>Mon, 25 Nov 2019 09:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/20306577/1018219495.mp3" length="31835532" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pilotės, rašytojos, mokslininkės, partizanų žmonos – šimto iškilių Lietuvos moterų istorijos sugulė į knygą „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“. Vienų tragiški, kitų sėkmingi likimai, herojes įkvėpę dalykai ir drąsa daryti tai, kam nepritaria...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pilotės, rašytojos, mokslininkės, partizanų žmonos – šimto iškilių Lietuvos moterų istorijos sugulė į knygą „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“. Vienų tragiški, kitų sėkmingi likimai, herojes įkvėpę dalykai ir drąsa daryti tai, kam nepritaria aplinkiniai – šias istorijas pasakomis prieš miegą pavertusi viena knygos autorių Viktorija Urbonaitė –  laidos „Tuzinas“ viešnia. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1990</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Dvylika neįgyvendintų sostinės architektūrinių idėjų.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-dvylika-neigyvendintu-sostines-architekturiniu-ideju--20094045</link><description><![CDATA[Ledynmečio upės dugne iškilęs, žalių kalvų apsuptas Vilnius jį kūrusiems architektams niekada nebuvo lengva užduotis. Gal todėl kai kurių jų vizijų nepriėmė nei pats miestas, nei jo gyventojai. Laidoje aptarsime dvylika neįgyvendintų sostinės architektūrinių idėjų: nuo miestą kertančių autostradų, paplūdimių ir įlankos pačiame Vilniaus centre iki taip ir neatsirandančio  šių laikų projekto – Nacionalinio stadiono. Laidos svečias – vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis.  <br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/20094045</guid><pubDate>Mon, 18 Nov 2019 09:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/20094045/1018153544.mp3" length="30985403" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ledynmečio upės dugne iškilęs, žalių kalvų apsuptas Vilnius jį kūrusiems architektams niekada nebuvo lengva užduotis. Gal todėl kai kurių jų vizijų nepriėmė nei pats miestas, nei jo gyventojai. Laidoje aptarsime dvylika neįgyvendintų sostinės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ledynmečio upės dugne iškilęs, žalių kalvų apsuptas Vilnius jį kūrusiems architektams niekada nebuvo lengva užduotis. Gal todėl kai kurių jų vizijų nepriėmė nei pats miestas, nei jo gyventojai. Laidoje aptarsime dvylika neįgyvendintų sostinės architektūrinių idėjų: nuo miestą kertančių autostradų, paplūdimių ir įlankos pačiame Vilniaus centre iki taip ir neatsirandančio  šių laikų projekto – Nacionalinio stadiono. Laidos svečias – vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis.  <br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1937</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Treneris Dalius Pavliukovičius –  apie dvylika iš Kenijos parsivežtų pamokų.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-treneris-dalius-pavliukovicius-apie-dvylika-is-kenijos-parsiveztu-pamoku--19970336</link><description><![CDATA[Du Kenijos bėgikai neseniai pagerino pasaulio maratonų rekordus. Sportinio pasaulio elite – ir daugiau šios šalies atstovų. Nuvykęs į Kenijoje esantį bėgikų miestelį, treneris Dalius Pavliukovičius domėjosi: greičiausiais pasaulio žmonėmis gimstama ar tampama? Dvylika iš Kenijos parsivežtų pamokų aptarsime laidoje. <br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/19970336</guid><pubDate>Mon, 11 Nov 2019 09:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/19970336/1018121570.mp3" length="32530598" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Du Kenijos bėgikai neseniai pagerino pasaulio maratonų rekordus. Sportinio pasaulio elite – ir daugiau šios šalies atstovų. Nuvykęs į Kenijoje esantį bėgikų miestelį, treneris Dalius Pavliukovičius domėjosi: greičiausiais pasaulio žmonėmis gimstama ar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Du Kenijos bėgikai neseniai pagerino pasaulio maratonų rekordus. Sportinio pasaulio elite – ir daugiau šios šalies atstovų. Nuvykęs į Kenijoje esantį bėgikų miestelį, treneris Dalius Pavliukovičius domėjosi: greičiausiais pasaulio žmonėmis gimstama ar tampama? Dvylika iš Kenijos parsivežtų pamokų aptarsime laidoje. <br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2034</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Kaip mus keičia išmaniosios technologijos, kaip atpažinti priklausomybę ir su ja kovoti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-kaip-mus-keicia-ismaniosios-technologijos-kaip-atpazinti-priklausomybe-ir-su-ja-kovoti--19847257</link><description><![CDATA[Mokslininkai įspėja - maži vaikai neturėtų leisti daug laiko prie išmaniųjų ekranų. Tačiau psichoanalitinė psichoterapeutė Sandra Simanauskaitė sako, kad naujosios technologijos ne mažiau pavojingos ir kitoms amžiaus grupėms, pavyzdžiui, senjorams. Ką su mumis daro ir kaip mus keičia išmaniosios technologijos, kaip atpažinti priklausomybę ir su ja kovoti? <br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/19847257</guid><pubDate>Mon, 04 Nov 2019 09:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/19847257/1018089672.mp3" length="31702203" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mokslininkai įspėja - maži vaikai neturėtų leisti daug laiko prie išmaniųjų ekranų. Tačiau psichoanalitinė psichoterapeutė Sandra Simanauskaitė sako, kad naujosios technologijos ne mažiau pavojingos ir kitoms amžiaus grupėms, pavyzdžiui, senjorams. Ką...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mokslininkai įspėja - maži vaikai neturėtų leisti daug laiko prie išmaniųjų ekranų. Tačiau psichoanalitinė psichoterapeutė Sandra Simanauskaitė sako, kad naujosios technologijos ne mažiau pavojingos ir kitoms amžiaus grupėms, pavyzdžiui, senjorams. Ką su mumis daro ir kaip mus keičia išmaniosios technologijos, kaip atpažinti priklausomybę ir su ja kovoti? <br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1982</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Ar lietuvių kalba iš tiesų tokia trapi, kad jai pavojų kelia net svetimi vardai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-ar-lietuviu-kalba-is-tiesu-tokia-trapi-kad-jai-pavoju-kelia-net-svetimi-vardai--19729797</link><description><![CDATA[Garsaus krepšininko šeima dukrą nusprendė pavadinti Leyla ir užrašyti ne taip, kaip nurodo lietuvių kalbos taisyklės. Visuomenėje kilo ginčas – tai tėvų teisė ar nepagarba kalbai? Laidoje  aiškinsimės, ar lietuvių kalba iš tiesų tokia trapi, kad jai pavojų kelia net svetimi vardai? Dvylika veiksnių, kurie stiprina arba silpnina kalbą aptarsime su lietuvių kalbos profesore Meilute Ramoniene. <br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/19729797</guid><pubDate>Mon, 28 Oct 2019 09:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/19729797/1018088659.mp3" length="32059558" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Garsaus krepšininko šeima dukrą nusprendė pavadinti Leyla ir užrašyti ne taip, kaip nurodo lietuvių kalbos taisyklės. Visuomenėje kilo ginčas – tai tėvų teisė ar nepagarba kalbai? Laidoje  aiškinsimės, ar lietuvių kalba iš tiesų tokia trapi, kad jai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Garsaus krepšininko šeima dukrą nusprendė pavadinti Leyla ir užrašyti ne taip, kaip nurodo lietuvių kalbos taisyklės. Visuomenėje kilo ginčas – tai tėvų teisė ar nepagarba kalbai? Laidoje  aiškinsimės, ar lietuvių kalba iš tiesų tokia trapi, kad jai pavojų kelia net svetimi vardai? Dvylika veiksnių, kurie stiprina arba silpnina kalbą aptarsime su lietuvių kalbos profesore Meilute Ramoniene. <br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2004</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Labiausiai paplitę mitai apie skrydžius su ekspertu Vidu Kaupeliu.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-labiausiai-paplite-mitai-apie-skrydzius-su-ekspertu-vidu-kaupeliu--19609911</link><description><![CDATA[„Tik negalvokit, kad lėktuvai kada nors galės konkuruoti su automobiliais”, – tokia frazė prieš 111 metų išspausdinta viename Amerikos laikraščių. Jos autorius klydo. Tačiau vienas svarbiausių žmonijos išradimų išgyvena permainų laikus: vieni lėktuvais atsisako skristi, esą, jie be galo taršūs. Kiti, priešingai, renkasi tik juos – juk tai saugiausia susisiekimo priemonė. O gal ir vieni, ir kiti klysta? Labiausiai paplitusius mitus apie skrydžius laidoje „Tuzinas“ aptarsime su aviacijos ekspertu Vidu Kaupeliu. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/19609911</guid><pubDate>Mon, 21 Oct 2019 09:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/19609911/1018056679.mp3" length="32766327" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Tik negalvokit, kad lėktuvai kada nors galės konkuruoti su automobiliais”, – tokia frazė prieš 111 metų išspausdinta viename Amerikos laikraščių. Jos autorius klydo. Tačiau vienas svarbiausių žmonijos išradimų išgyvena permainų laikus: vieni...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Tik negalvokit, kad lėktuvai kada nors galės konkuruoti su automobiliais”, – tokia frazė prieš 111 metų išspausdinta viename Amerikos laikraščių. Jos autorius klydo. Tačiau vienas svarbiausių žmonijos išradimų išgyvena permainų laikus: vieni lėktuvais atsisako skristi, esą, jie be galo taršūs. Kiti, priešingai, renkasi tik juos – juk tai saugiausia susisiekimo priemonė. O gal ir vieni, ir kiti klysta? Labiausiai paplitusius mitus apie skrydžius laidoje „Tuzinas“ aptarsime su aviacijos ekspertu Vidu Kaupeliu. Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2048</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Kuo gyvena, kur meldžiasi ir kokias tradicijas išsaugojo Lietuvos musulmonai ?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-kuo-gyvena-kur-meldziasi-ir-kokias-tradicijas-issaugojo-lietuvos-musulmonai--19498423</link><description><![CDATA[Apklausos rodo, kad trečdalis lietuvių nenorėtų gyventi šalia musulmonų, bet musulmonai šalia lietuvių gyvena nuo viduramžių. Kur kas seniau nei kitose Vakarų Europos šalyse. Šimtai  į mūsų kraštą atvykusių totorių palikuonių ir toliau garbina Alachą, bet Tėvyne laiko Lietuvą. Kuo gyvena, kur meldžiasi ir kokias tradicijas išsaugojo Lietuvos musulmonai laidoje pasakos musulmonų dvasininkas Aleksandras Beganskas.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/19498423</guid><pubDate>Mon, 14 Oct 2019 09:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/19498423/1018024177.mp3" length="31350281" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apklausos rodo, kad trečdalis lietuvių nenorėtų gyventi šalia musulmonų, bet musulmonai šalia lietuvių gyvena nuo viduramžių. Kur kas seniau nei kitose Vakarų Europos šalyse. Šimtai  į mūsų kraštą atvykusių totorių palikuonių ir toliau garbina Alachą,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apklausos rodo, kad trečdalis lietuvių nenorėtų gyventi šalia musulmonų, bet musulmonai šalia lietuvių gyvena nuo viduramžių. Kur kas seniau nei kitose Vakarų Europos šalyse. Šimtai  į mūsų kraštą atvykusių totorių palikuonių ir toliau garbina Alachą, bet Tėvyne laiko Lietuvą. Kuo gyvena, kur meldžiasi ir kokias tradicijas išsaugojo Lietuvos musulmonai laidoje pasakos musulmonų dvasininkas Aleksandras Beganskas.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1960</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Dvylika tiesų apie tai, kaip gimsta kino filmai.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-dvylika-tiesu-apie-tai-kaip-gimsta-kino-filmai--19386398</link><description><![CDATA[Dvylika tiesų apie tai, kaip gimsta kino filmai.<br /><br />Laidos viešnia – kino prodiuserė Lineta Mišeikytė.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/19386398</guid><pubDate>Mon, 07 Oct 2019 09:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/19386398/1018023173.mp3" length="29866526" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dvylika tiesų apie tai, kaip gimsta kino filmai.

Laidos viešnia – kino prodiuserė Lineta Mišeikytė.

Ved. Guoda Pečiulytė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dvylika tiesų apie tai, kaip gimsta kino filmai.<br /><br />Laidos viešnia – kino prodiuserė Lineta Mišeikytė.<br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1867</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. 12 žalesnės mados tendencijų.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-12-zalesnes-mados-tendenciju--19291311</link><description><![CDATA[Pasirodo, per paskutinius penkiolika metų drabužių poreikis Vakaruose išaugo dvigubai, tačiau jų dėvėjimo laikas sutrumpėjo perpus. Mada tapo viena taršiausių pramonės rūšių, tačiau atėjo metas tam keistis. Laidoje – Paryžiuje gyvenanti fotomenininkė Rasa Juškevičiūtė apžvelgs 12 žalesnės mados tendencijų: nuo drabužių iš ananaso odos iki naujausios tendencijos: drabužius lopyti, adyti, bet dėvėti kuo ilgiau. <br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/19291311</guid><pubDate>Mon, 30 Sep 2019 09:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/19291311/1017990812.mp3" length="32495071" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasirodo, per paskutinius penkiolika metų drabužių poreikis Vakaruose išaugo dvigubai, tačiau jų dėvėjimo laikas sutrumpėjo perpus. Mada tapo viena taršiausių pramonės rūšių, tačiau atėjo metas tam keistis. Laidoje – Paryžiuje gyvenanti fotomenininkė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasirodo, per paskutinius penkiolika metų drabužių poreikis Vakaruose išaugo dvigubai, tačiau jų dėvėjimo laikas sutrumpėjo perpus. Mada tapo viena taršiausių pramonės rūšių, tačiau atėjo metas tam keistis. Laidoje – Paryžiuje gyvenanti fotomenininkė Rasa Juškevičiūtė apžvelgs 12 žalesnės mados tendencijų: nuo drabužių iš ananaso odos iki naujausios tendencijos: drabužius lopyti, adyti, bet dėvėti kuo ilgiau. <br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2031</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Nacionalinio vėžio instituto mokslininkė dr. Giedrė Smailytė. Mitai ir faktai apie vėžį.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-nacionalinio-vezio-instituto-mokslininke-dr-giedre-smailyte-mitai-ir-faktai-apie-vezi--19196942</link><description><![CDATA[Kas sukelia vėžį? Mobilieji telefonai prie lovos? Raudona mėsa ir gruzdintos bulvytės? Organizmą paveikusi radiacija, o gal pasaulyje dažnas virusas? Nacionalinio vėžio instituto mokslininkė dr. Giedrė Smailytė sako, kad onkologinės ligos apipintos gausybe mitų, bet dėl kai kurių dalykų ginčijasi ir patys mokslininkai. Laidoje aptarsime mitus ir faktus apie vėžį. <br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/19196942</guid><pubDate>Mon, 23 Sep 2019 09:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/19196942/1017989793.mp3" length="31458532" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas sukelia vėžį? Mobilieji telefonai prie lovos? Raudona mėsa ir gruzdintos bulvytės? Organizmą paveikusi radiacija, o gal pasaulyje dažnas virusas? Nacionalinio vėžio instituto mokslininkė dr. Giedrė Smailytė sako, kad onkologinės ligos apipintos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas sukelia vėžį? Mobilieji telefonai prie lovos? Raudona mėsa ir gruzdintos bulvytės? Organizmą paveikusi radiacija, o gal pasaulyje dažnas virusas? Nacionalinio vėžio instituto mokslininkė dr. Giedrė Smailytė sako, kad onkologinės ligos apipintos gausybe mitų, bet dėl kai kurių dalykų ginčijasi ir patys mokslininkai. Laidoje aptarsime mitus ir faktus apie vėžį. <br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1967</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Tuziną prezidento patarėjo pareigų aptarsime su buvusiu Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės patarėju Mindaugu Linge.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-tuzina-prezidento-patarejo-pareigu-aptarsime-su-buvusiu-valdo-adamkaus-ir-dalios-grybauskaites-patareju-mindaugu-linge--19114621</link><description><![CDATA[Ar vyriausiasis prezidento patarėjas gali vėluoti į rytinius posėdžius su šalies vadovu? Kaip kalbėti už prezidentą, bet nepasakyti per daug? <br />Prezidentės akys ir ausys, kartais – drąsus nuomonės formuotojas,  kartais – tik nepastebimas šalies vadovo šešėlis, o prireikus – ir meduolių kepėjas.  Su buvusiu Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės patarėju Mindaugu Linge laidoje aptarsime dvylika prezidento patarėjo pareigų. <br />Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/19114621</guid><pubDate>Mon, 16 Sep 2019 09:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/19114621/1017956916.mp3" length="32017344" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar vyriausiasis prezidento patarėjas gali vėluoti į rytinius posėdžius su šalies vadovu? Kaip kalbėti už prezidentą, bet nepasakyti per daug? 
Prezidentės akys ir ausys, kartais – drąsus nuomonės formuotojas,  kartais – tik nepastebimas šalies vadovo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar vyriausiasis prezidento patarėjas gali vėluoti į rytinius posėdžius su šalies vadovu? Kaip kalbėti už prezidentą, bet nepasakyti per daug? <br />Prezidentės akys ir ausys, kartais – drąsus nuomonės formuotojas,  kartais – tik nepastebimas šalies vadovo šešėlis, o prireikus – ir meduolių kepėjas.  Su buvusiu Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės patarėju Mindaugu Linge laidoje aptarsime dvylika prezidento patarėjo pareigų. <br />Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2002</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Lietuva turi vienintelę profesionalią kalnų medikę Kastę Mateikaitę.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-lietuva-turi-vienintele-profesionalia-kalnu-medike-kaste-mateikaite--19066958</link><description><![CDATA[Pacientų apžiūra ant ledyno, procedūros pasišviečiant žibintuvėliu,  instrumentų dezinfekcija spiritu ir ugnimi ir kalno pareikalautos gyvybės – su tokiais iššūkiais per kelis šios vasaros mėnesius susidūrė vienintelė kalnų medikė iš Lietuvos Kastė Mateikaitė. Pamyro sniegynuose praleistą vasarą, gelbstint alpinistus, aptarsime laidoje. <br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/19066958</guid><pubDate>Mon, 09 Sep 2019 09:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/19066958/1017925438.mp3" length="32074604" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pacientų apžiūra ant ledyno, procedūros pasišviečiant žibintuvėliu,  instrumentų dezinfekcija spiritu ir ugnimi ir kalno pareikalautos gyvybės – su tokiais iššūkiais per kelis šios vasaros mėnesius susidūrė vienintelė kalnų medikė iš Lietuvos Kastė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pacientų apžiūra ant ledyno, procedūros pasišviečiant žibintuvėliu,  instrumentų dezinfekcija spiritu ir ugnimi ir kalno pareikalautos gyvybės – su tokiais iššūkiais per kelis šios vasaros mėnesius susidūrė vienintelė kalnų medikė iš Lietuvos Kastė Mateikaitė. Pamyro sniegynuose praleistą vasarą, gelbstint alpinistus, aptarsime laidoje. <br /><br />Ved. Guoda Pečiulytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>2005</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Vasaros kelionės Lietuvoje.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-vasaros-keliones-lietuvoje--18022051</link><description><![CDATA[Kelionės. Laidos viešnia – Turizmo skatinimo agentūros  „Keliauk Lietuvoje“ Produktų ir rinkodaros vadovė  Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.<br /><br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/18022051</guid><pubDate>Mon, 20 May 2019 09:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/18022051/1017465685.mp3" length="39110529" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kelionės. Laidos viešnia – Turizmo skatinimo agentūros  „Keliauk Lietuvoje“ Produktų ir rinkodaros vadovė  Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kelionės. Laidos viešnia – Turizmo skatinimo agentūros  „Keliauk Lietuvoje“ Produktų ir rinkodaros vadovė  Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.<br /><br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2445</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Lietuvos narystė ES.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-lietuvos-naryste-es--17847151</link><description><![CDATA[Dvylika Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pliusų.<br /><br />Laidos svečias – Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. <br /><br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/17847151</guid><pubDate>Mon, 06 May 2019 09:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/17847151/1017432705.mp3" length="37385194" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dvylika Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pliusų.

Laidos svečias – Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. 

Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dvylika Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pliusų.<br /><br />Laidos svečias – Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. <br /><br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2337</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Komunikacijos specialistas Andrius Baranauskas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-komunikacijos-specialistas-andrius-baranauskas--17802769</link><description><![CDATA[Laidos svečias – komunikacijos specialistas Andrius Baranauskas. Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/17802769</guid><pubDate>Mon, 29 Apr 2019 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/17802769/1017334708.mp3" length="37116028" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos svečias – komunikacijos specialistas Andrius Baranauskas. Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos svečias – komunikacijos specialistas Andrius Baranauskas. Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2320</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Žurnalistė Rimantė Kulvinskytė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-zurnaliste-rimante-kulvinskyte--17802767</link><description><![CDATA[Laidos viešnia – žurnalistė Rimantė Kulvinskytė. Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/17802767</guid><pubDate>Mon, 22 Apr 2019 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/17802767/1017301613.mp3" length="42718771" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos viešnia – žurnalistė Rimantė Kulvinskytė. Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos viešnia – žurnalistė Rimantė Kulvinskytė. Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2670</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Žurnalistas, protmūšio organizatorius Vytaras Radzevičius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-zurnalistas-protmusio-organizatorius-vytaras-radzevicius--17802766</link><description><![CDATA[Laidos svečias – keliautojas, kulinaras, žurnalistas, protmūšio organizatorius Vytaras Radzevičius. Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/17802766</guid><pubDate>Mon, 15 Apr 2019 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/17802766/1017301610.mp3" length="42671959" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos svečias – keliautojas, kulinaras, žurnalistas, protmūšio organizatorius Vytaras Radzevičius. Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos svečias – keliautojas, kulinaras, žurnalistas, protmūšio organizatorius Vytaras Radzevičius. Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2667</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas . Sveikatingumo treneris Ignas Bakėjus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-sveikatingumo-treneris-ignas-bakejus--17802763</link><description><![CDATA[Laidos svečias – sveikatingumo treneris Ignas Bakėjus. Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/17802763</guid><pubDate>Mon, 08 Apr 2019 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/17802763/1017301524.mp3" length="41644198" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos svečias – sveikatingumo treneris Ignas Bakėjus. Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos svečias – sveikatingumo treneris Ignas Bakėjus. Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2603</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas. Architektas, visuomenės veikėjas, muzikantas bei dainininkas Algirdas Kaušpėdas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-architektas-visuomenes-veikejas-muzikantas-bei-dainininkas-algirdas-kauspedas--17498595</link><description><![CDATA[Laidos svečias – architektas, visuomenės veikėjas, muzikantas bei dainininkas Algirdas Kaušpėdas. Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/17498595</guid><pubDate>Mon, 01 Apr 2019 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/17498595/1017170519.mp3" length="45424639" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos svečias – architektas, visuomenės veikėjas, muzikantas bei dainininkas Algirdas Kaušpėdas. Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos svečias – architektas, visuomenės veikėjas, muzikantas bei dainininkas Algirdas Kaušpėdas. Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2839</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2019-03-18 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2019-03-18-12-12--17358963</link><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/17358963</guid><pubDate>Mon, 18 Mar 2019 13:18:44 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/17358963/1017105278.mp3" length="44940224" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:duration>2809</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2019-02-25 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2019-02-25-12-12--17139964</link><description><![CDATA[Laidos viešnia – žurnalo „Happy365“ redaktorė Jurga Baltrukonytė.<br /><br />Ji papasakos apie 12 dalykų, kurių nėra arba nebėra jos gyvenime ir kurių Jurga nebepasigenda.<br /><br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/02/1017072413.m4a</guid><pubDate>Mon, 25 Feb 2019 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/17139964/1017072413.mp3" length="43331081" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos viešnia – žurnalo „Happy365“ redaktorė Jurga Baltrukonytė.

Ji papasakos apie 12 dalykų, kurių nėra arba nebėra jos gyvenime ir kurių Jurga nebepasigenda.

Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos viešnia – žurnalo „Happy365“ redaktorė Jurga Baltrukonytė.<br /><br />Ji papasakos apie 12 dalykų, kurių nėra arba nebėra jos gyvenime ir kurių Jurga nebepasigenda.<br /><br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2709</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2019-02-18 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2019-02-18-12-12--17073286</link><description><![CDATA[Laidos viešnia – mokslų daktarė, istorikė Jolanta Karpavičienė. Kas skleidė žinias kol nebuvo žiniasklaidos?<br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/02/1017072219.m4a</guid><pubDate>Mon, 18 Feb 2019 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/17073286/1017072219.mp3" length="44630934" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos viešnia – mokslų daktarė, istorikė Jolanta Karpavičienė. Kas skleidė žinias kol nebuvo žiniasklaidos?
Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos viešnia – mokslų daktarė, istorikė Jolanta Karpavičienė. Kas skleidė žinias kol nebuvo žiniasklaidos?<br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2790</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2019-02-11 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2019-02-11-12-12--17009654</link><description><![CDATA[Laidos svečias – rašytojas, vertėjas, humoristas, televizijos laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius. Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/02/1017039636.m4a</guid><pubDate>Mon, 11 Feb 2019 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/17009654/1017039636.mp3" length="41940531" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos svečias – rašytojas, vertėjas, humoristas, televizijos laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius. Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos svečias – rašytojas, vertėjas, humoristas, televizijos laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius. Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2622</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2019-02-04 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2019-02-04-12-12--16944626</link><description><![CDATA[Laidos svečias interneto chuliganas, verslininkas, aštrialiežuvis Liudvikas Andriulis.<br />Liudvikas papasakos apie 12 šalių, kuriose jam teko dirbti, ir jų kultūrinius darbo ypatumus. O jie, pasirodo, gali būti labai skirtingi.<br /><br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/02/1017006977.m4a</guid><pubDate>Mon, 04 Feb 2019 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/16944626/1017006977.mp3" length="44697390" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos svečias interneto chuliganas, verslininkas, aštrialiežuvis Liudvikas Andriulis.
Liudvikas papasakos apie 12 šalių, kuriose jam teko dirbti, ir jų kultūrinius darbo ypatumus. O jie, pasirodo, gali būti labai skirtingi.

Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos svečias interneto chuliganas, verslininkas, aštrialiežuvis Liudvikas Andriulis.<br />Liudvikas papasakos apie 12 šalių, kuriose jam teko dirbti, ir jų kultūrinius darbo ypatumus. O jie, pasirodo, gali būti labai skirtingi.<br /><br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2794</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2019-01-28 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2019-01-28-12-12--16861698</link><description><![CDATA[Laidos svečias – keliautojas, kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas-Makalius. <br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/01/1017006715.m4a</guid><pubDate>Mon, 28 Jan 2019 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/16861698/1017006715.mp3" length="41926738" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos svečias – keliautojas, kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas-Makalius. 
Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos svečias – keliautojas, kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas-Makalius. <br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2621</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2019-01-21 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2019-01-21-12-12--16804847</link><description><![CDATA[Laidos svečias – kino režisierius ir scenaristas Tadas Vidmantas.<br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/01/1016974126.m4a</guid><pubDate>Mon, 21 Jan 2019 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/16804847/1016974126.mp3" length="42595055" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos svečias – kino režisierius ir scenaristas Tadas Vidmantas.
Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos svečias – kino režisierius ir scenaristas Tadas Vidmantas.<br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2663</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2019-01-14 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2019-01-14-12-12--16707369</link><description><![CDATA[Laidos svečias – ekonomistas Nerijus Mačiulis.<br />Pokalbio tema – tuzinas prognozių 2019 metams.<br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2019/01/1016973850.m4a</guid><pubDate>Mon, 14 Jan 2019 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/16707369/1016973850.mp3" length="41408051" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos svečias – ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pokalbio tema – tuzinas prognozių 2019 metams.
Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos svečias – ekonomistas Nerijus Mačiulis.<br />Pokalbio tema – tuzinas prognozių 2019 metams.<br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2588</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2019-01-07 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2019-01-07-12-12--16647361</link><description><![CDATA[Laidos svečias –  žurnalistas, melomanas, nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos komisijos narys Ramūnas Zilnys.<br />Ramūnas įvardys 12 ryškiausių žvaigždžių, pakeitusių Lietuvos popmuzikos pasaulį.<br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2019/01/1016941258.m4a</guid><pubDate>Mon, 07 Jan 2019 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/16647361/1016941258.mp3" length="43203603" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos svečias –  žurnalistas, melomanas, nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos komisijos narys Ramūnas Zilnys.
Ramūnas įvardys 12 ryškiausių žvaigždžių, pakeitusių Lietuvos popmuzikos pasaulį.
Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos svečias –  žurnalistas, melomanas, nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos komisijos narys Ramūnas Zilnys.<br />Ramūnas įvardys 12 ryškiausių žvaigždžių, pakeitusių Lietuvos popmuzikos pasaulį.<br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2701</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2018-12-31 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2018-12-31-12-12--16598760</link><description><![CDATA[Laidos svečias – žurnalistas Andrius Tapinas.<br />12 Andriaus pažadų ateinantiems metams.<br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/12/1016908635.m4a</guid><pubDate>Mon, 31 Dec 2018 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/16598760/1016908635.mp3" length="43311855" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos svečias – žurnalistas Andrius Tapinas.
12 Andriaus pažadų ateinantiems metams.
Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos svečias – žurnalistas Andrius Tapinas.<br />12 Andriaus pažadų ateinantiems metams.<br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2707</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2018-12-24 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2018-12-24-12-12--16558525</link><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/12/1016908547.m4a</guid><pubDate>Mon, 24 Dec 2018 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/16558525/1016908547.mp3" length="42697455" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:duration>2669</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2018-12-17 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2018-12-17-12-12--16494831</link><description><![CDATA[Laidos svečias – rašytojas, sporto komentatorius, protmūšių vedėjas Robertas Petrauskas, išleisdamas jau trečią knygą apie Antrąjį pasaulinį karą, papasakos 12 labai svarbių šio periodo momentų.<br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/12/1016875707.m4a</guid><pubDate>Mon, 17 Dec 2018 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/16494831/1016875707.mp3" length="44101798" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos svečias – rašytojas, sporto komentatorius, protmūšių vedėjas Robertas Petrauskas, išleisdamas jau trečią knygą apie Antrąjį pasaulinį karą, papasakos 12 labai svarbių šio periodo momentų.
Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos svečias – rašytojas, sporto komentatorius, protmūšių vedėjas Robertas Petrauskas, išleisdamas jau trečią knygą apie Antrąjį pasaulinį karą, papasakos 12 labai svarbių šio periodo momentų.<br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2757</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2018-12-10 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2018-12-10-12-12--16802414</link><description><![CDATA[Laidos viešnia – menininkė Jolita Vaitkutė. Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/12/1016875563.m4a</guid><pubDate>Mon, 10 Dec 2018 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/16802414/1016875563.mp3" length="42986265" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos viešnia – menininkė Jolita Vaitkutė. Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos viešnia – menininkė Jolita Vaitkutė. Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2687</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2018-12-10 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2018-12-10-12-12--16431461</link><description><![CDATA[Laidos viešnia – menininkė Jolita Vaitkutė. Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/12/1016875563.m4a</guid><pubDate>Mon, 10 Dec 2018 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/16431461/1016875563.mp3" length="42986265" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos viešnia – menininkė Jolita Vaitkutė. Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos viešnia – menininkė Jolita Vaitkutė. Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2687</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2018-12-10 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2018-12-10-12-12--16429877</link><description><![CDATA[Laidos viešnia – menininkė Jolita Vaitkutė.<br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/12/1016875538.m4a</guid><pubDate>Mon, 10 Dec 2018 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/16429877/1016875538.mp3" length="42991280" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos viešnia – menininkė Jolita Vaitkutė.
Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos viešnia – menininkė Jolita Vaitkutė.<br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2687</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2018-12-03 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2018-12-03-12-12--16370678</link><description><![CDATA[Laidos svečias – publicistas, žurnalistas aštrialiežuvis Andrius Užkalnis.<br />Jo kritiški pasisakymai viešojoje erdvėje, kandžios ir tiesios pastabos gali sudaryti įspūdį, jog jį džiugina nedaug kas. Ar tikrai?<br />Laidoje iš Andriaus išgirsime 12 Užkalnio džiaugsmų 2018 metais.<br /><br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/12/1016842882.m4a</guid><pubDate>Mon, 03 Dec 2018 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/16370678/1016842882.mp3" length="40166294" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos svečias – publicistas, žurnalistas aštrialiežuvis Andrius Užkalnis.
Jo kritiški pasisakymai viešojoje erdvėje, kandžios ir tiesios pastabos gali sudaryti įspūdį, jog jį džiugina nedaug kas. Ar tikrai?
Laidoje iš Andriaus išgirsime 12 Užkalnio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos svečias – publicistas, žurnalistas aštrialiežuvis Andrius Užkalnis.<br />Jo kritiški pasisakymai viešojoje erdvėje, kandžios ir tiesios pastabos gali sudaryti įspūdį, jog jį džiugina nedaug kas. Ar tikrai?<br />Laidoje iš Andriaus išgirsime 12 Užkalnio džiaugsmų 2018 metais.<br /><br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2511</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2018-11-26 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2018-11-26-12-12--16802418</link><description><![CDATA[Laidos viešnia – Lietuvių kalbos instituto tyrėja ir VU dėstytoja Loreta Vaicekauskienė.<br /><br />Ji pristatys lietuviškų ir ne tik keiksmažodžių tyrimų rezultatus.<br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/11/1016810352.m4a</guid><pubDate>Mon, 26 Nov 2018 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/16802418/1016810352.mp3" length="41533857" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos viešnia – Lietuvių kalbos instituto tyrėja ir VU dėstytoja Loreta Vaicekauskienė.

Ji pristatys lietuviškų ir ne tik keiksmažodžių tyrimų rezultatus.
Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos viešnia – Lietuvių kalbos instituto tyrėja ir VU dėstytoja Loreta Vaicekauskienė.<br /><br />Ji pristatys lietuviškų ir ne tik keiksmažodžių tyrimų rezultatus.<br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2596</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2018-11-26 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2018-11-26-12-12--16429878</link><description><![CDATA[Laidos viešnia – Lietuvių kalbos instituto tyrėja ir VU dėstytoja Loreta Vaicekauskienė.<br /><br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/11/1016875524.m4a</guid><pubDate>Mon, 26 Nov 2018 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/16429878/1016875524.mp3" length="43810480" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos viešnia – Lietuvių kalbos instituto tyrėja ir VU dėstytoja Loreta Vaicekauskienė.

Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos viešnia – Lietuvių kalbos instituto tyrėja ir VU dėstytoja Loreta Vaicekauskienė.<br /><br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2739</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2018-11-26 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2018-11-26-12-12--16311832</link><description><![CDATA[Laidos viešnia – Lietuvių kalbos instituto tyrėja ir VU dėstytoja Loreta Vaicekauskienė.<br /><br />Ji pristatys lietuviškų ir ne tik keiksmažodžių tyrimų rezultatus.<br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/11/1016810352.m4a</guid><pubDate>Mon, 26 Nov 2018 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/16311832/1016810352.mp3" length="41533857" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos viešnia – Lietuvių kalbos instituto tyrėja ir VU dėstytoja Loreta Vaicekauskienė.

Ji pristatys lietuviškų ir ne tik keiksmažodžių tyrimų rezultatus.
Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos viešnia – Lietuvių kalbos instituto tyrėja ir VU dėstytoja Loreta Vaicekauskienė.<br /><br />Ji pristatys lietuviškų ir ne tik keiksmažodžių tyrimų rezultatus.<br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2596</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2018-11-19 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2018-11-19-12-12--16257471</link><description><![CDATA[Laidoje – reklamos guru, kūrybingumo dėstytojas, didžėjus Tomas Ramanauskas.<br />Kalbėsime apie 12 dalykų, kurie Tomą šiemet pribloškė.<br /><br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/11/1016810000.m4a</guid><pubDate>Mon, 19 Nov 2018 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/16257471/1016810000.mp3" length="40923636" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidoje – reklamos guru, kūrybingumo dėstytojas, didžėjus Tomas Ramanauskas.
Kalbėsime apie 12 dalykų, kurie Tomą šiemet pribloškė.

Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidoje – reklamos guru, kūrybingumo dėstytojas, didžėjus Tomas Ramanauskas.<br />Kalbėsime apie 12 dalykų, kurie Tomą šiemet pribloškė.<br /><br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2558</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2018-11-12 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2018-11-12-12-12--16196812</link><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/11/1016777389.m4a</guid><pubDate>Mon, 12 Nov 2018 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/16196812/1016777389.mp3" length="40277053" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:duration>2518</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2018-11-05 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2018-11-05-12-12--16138506</link><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/11/1016744774.m4a</guid><pubDate>Mon, 05 Nov 2018 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/16138506/1016744774.mp3" length="41791319" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:duration>2612</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2018-10-29 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2018-10-29-12-12--16081022</link><description><![CDATA[Knyga „Neregėta Lietuva“. Jos autorius – laidos svečias, fotografas Marius Jovaiša. Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/10/1016711992.m4a</guid><pubDate>Mon, 29 Oct 2018 10:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/16081022/1016711992.mp3" length="37551959" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Knyga „Neregėta Lietuva“. Jos autorius – laidos svečias, fotografas Marius Jovaiša. Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Knyga „Neregėta Lietuva“. Jos autorius – laidos svečias, fotografas Marius Jovaiša. Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2347</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2018-10-22 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2018-10-22-12-12--16020732</link><description><![CDATA[Laidos svečias – fotografas, keliautojas Ignas Maldus. <br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/10/1016711711.m4a</guid><pubDate>Mon, 22 Oct 2018 09:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/16020732/1016711711.mp3" length="38850141" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos svečias – fotografas, keliautojas Ignas Maldus. 
Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos svečias – fotografas, keliautojas Ignas Maldus. <br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2429</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2018-10-15 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2018-10-15-12-12--15964462</link><description><![CDATA[Tema: Dvylika miestų, į kuriuos aš sugrįšiu. Laidos viešnia – LRT televizijos laidos „(Ne)emigrantai“ vedėja, rašytoja, keliautoja  Akvilė Kavaliauskaitė. Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/10/1016646696.m4a</guid><pubDate>Mon, 15 Oct 2018 09:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15964462/1016646696.mp3" length="44368038" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tema: Dvylika miestų, į kuriuos aš sugrįšiu. Laidos viešnia – LRT televizijos laidos „(Ne)emigrantai“ vedėja, rašytoja, keliautoja  Akvilė Kavaliauskaitė. Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tema: Dvylika miestų, į kuriuos aš sugrįšiu. Laidos viešnia – LRT televizijos laidos „(Ne)emigrantai“ vedėja, rašytoja, keliautoja  Akvilė Kavaliauskaitė. Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2773</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2018-10-08 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2018-10-08-12-12--15906844</link><description><![CDATA[Dvylika knygų, kurios yra svarbios. Pokalbis su kūrėju, rašytoju, knygų mylėtoju Aidu Puklevičiumi. Jam buvo sunku pasirinkti, ką iš savo perskaitytų kelių tūkstančių knygų įtraukti į svarbių ar ypatingų knygų sąrašą, tačiau viena po kitos eterio metu ir susidėliojo visas dvyliktukas.<br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/10/1016646680.m4a</guid><pubDate>Mon, 08 Oct 2018 09:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15906844/1016646680.mp3" length="42901001" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dvylika knygų, kurios yra svarbios. Pokalbis su kūrėju, rašytoju, knygų mylėtoju Aidu Puklevičiumi. Jam buvo sunku pasirinkti, ką iš savo perskaitytų kelių tūkstančių knygų įtraukti į svarbių ar ypatingų knygų sąrašą, tačiau viena po kitos eterio metu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dvylika knygų, kurios yra svarbios. Pokalbis su kūrėju, rašytoju, knygų mylėtoju Aidu Puklevičiumi. Jam buvo sunku pasirinkti, ką iš savo perskaitytų kelių tūkstančių knygų įtraukti į svarbių ar ypatingų knygų sąrašą, tačiau viena po kitos eterio metu ir susidėliojo visas dvyliktukas.<br />Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2682</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2018-10-01 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2018-10-01-12-12--15850106</link><description><![CDATA[Mitai ir patarimai. Pokalbis apie jaunimą. Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/10/1016646373.m4a</guid><pubDate>Mon, 01 Oct 2018 09:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15850106/1016646373.mp3" length="42439992" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mitai ir patarimai. Pokalbis apie jaunimą. Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mitai ir patarimai. Pokalbis apie jaunimą. Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2653</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2018-09-24 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2018-09-24-12-12--15793075</link><description><![CDATA[Laidos svečias – Alfas Ivanauskas. Pokalbis apie mitus, kalbant apie maistą ir jo industriją. Ved. Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/09/1016581079.m4a</guid><pubDate>Mon, 24 Sep 2018 09:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15793075/1016581079.mp3" length="44694464" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos svečias – Alfas Ivanauskas. Pokalbis apie mitus, kalbant apie maistą ir jo industriją. Ved. Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos svečias – Alfas Ivanauskas. Pokalbis apie mitus, kalbant apie maistą ir jo industriją. Ved. Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2794</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2018-09-17 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2018-09-17-12-12--15736142</link><description><![CDATA[Laidos viešnia – reklamos kūrėja, dainininkė Miss Sheep. Tikrasis jos vardas – Dovilė Filmanavičiūtė. Su ja atrasime 12 būdų, kaip padėti sau atėjus tamsiam ir šaltam metų laikui ir puolant rudeninei depresijai. Vedėjas Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/09/1016515149.m4a</guid><pubDate>Mon, 17 Sep 2018 09:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15736142/1016515149.mp3" length="44221334" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laidos viešnia – reklamos kūrėja, dainininkė Miss Sheep. Tikrasis jos vardas – Dovilė Filmanavičiūtė. Su ja atrasime 12 būdų, kaip padėti sau atėjus tamsiam ir šaltam metų laikui ir puolant rudeninei depresijai. Vedėjas Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laidos viešnia – reklamos kūrėja, dainininkė Miss Sheep. Tikrasis jos vardas – Dovilė Filmanavičiūtė. Su ja atrasime 12 būdų, kaip padėti sau atėjus tamsiam ir šaltam metų laikui ir puolant rudeninei depresijai. Vedėjas Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2764</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2018-09-10 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2018-09-10-12-12--15681979</link><description><![CDATA[Kodėl neverta bėgti iš Lietuvos? Laidos svečias – trylikametis Vilniaus Antakalnio gimnazijos moksleivis Rytas Žitkus.<br /><br />12 priežasčių, kodėl šis patriotiškas jaunasis žurnalistas liks Lietuvoje.<br /><br />Vedėjas Giedrius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/09/1016449619.m4a</guid><pubDate>Mon, 10 Sep 2018 09:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15681979/1016449619.mp3" length="42844577" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl neverta bėgti iš Lietuvos? Laidos svečias – trylikametis Vilniaus Antakalnio gimnazijos moksleivis Rytas Žitkus.

12 priežasčių, kodėl šis patriotiškas jaunasis žurnalistas liks Lietuvoje.

Vedėjas Giedrius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl neverta bėgti iš Lietuvos? Laidos svečias – trylikametis Vilniaus Antakalnio gimnazijos moksleivis Rytas Žitkus.<br /><br />12 priežasčių, kodėl šis patriotiškas jaunasis žurnalistas liks Lietuvoje.<br /><br />Vedėjas Giedrius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2678</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tuzinas 2018-09-03 12:12</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tuzinas-2018-09-03-12-12--15630827</link><description><![CDATA[Pakalbis su svečiais įdomiomis temomis ir eteryje suksis skaičius dvylika. Dvylika patarimų, klausimų, netikėtumų, išgyvenimų ir pan. Laidos viešnia – edukologė Austėja Landsbergienė.<br /><br />Ved. Giedius Masalskis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/09/1016384186.m4a</guid><pubDate>Mon, 03 Sep 2018 09:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15630827/1016384186.mp3" length="41533439" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pakalbis su svečiais įdomiomis temomis ir eteryje suksis skaičius dvylika. Dvylika patarimų, klausimų, netikėtumų, išgyvenimų ir pan. Laidos viešnia – edukologė Austėja Landsbergienė.

Ved. Giedius Masalskis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pakalbis su svečiais įdomiomis temomis ir eteryje suksis skaičius dvylika. Dvylika patarimų, klausimų, netikėtumų, išgyvenimų ir pan. Laidos viešnia – edukologė Austėja Landsbergienė.<br /><br />Ved. Giedius Masalskis.]]></itunes:summary><itunes:duration>2596</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/b3957bc41cc5a89f0f76ad049636bd2e.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item></channel></rss>
