<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss xmlns:itunes="http://www.itunes.com/dtds/podcast-1.0.dtd" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:podcast="https://podcastindex.org/namespace/1.0" xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" version="2.0"><channel><title>Žmonės ir idėjos</title><link>https://www.spreaker.com/show/zmones-ir-idejos</link><description><![CDATA[Apie gražias ir baisias idėjas, populiarias nuostatas ir kasdienes praktikas. Laida žmonėms, kuriems patinka mintyti. Trečiadieniais 14.05 val. per LRT KLASIKĄ. Ved. Audra Girijotė.]]></description><atom:link href="https://www.spreaker.com/show/3085759/episodes/feed" rel="self" type="application/rss+xml"/><language>lt</language><category>Society &amp; Culture</category><copyright>Copyright LRT</copyright><image><url>https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg</url><title>Žmonės ir idėjos</title><link>https://www.spreaker.com/show/zmones-ir-idejos</link></image><lastBuildDate>Wed, 28 Feb 2024 09:15:08 +0000</lastBuildDate><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:owner><itunes:name>LRT</itunes:name><itunes:email>podcasts@lrt.lt</itunes:email></itunes:owner><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:subtitle>Apie gražias ir baisias idėjas, populiarias nuostatas ir kasdienes praktikas. Laida žmonėms, kuriems patinka mintyti. Trečiadieniais 14.05 val. per LRT KLASIKĄ. Ved. Audra Girijotė.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie gražias ir baisias idėjas, populiarias nuostatas ir kasdienes praktikas. Laida žmonėms, kuriems patinka mintyti. Trečiadieniais 14.05 val. per LRT KLASIKĄ. Ved. Audra Girijotė.]]></itunes:summary><itunes:category text="Society &amp; Culture"/><itunes:category text="Society &amp; Culture"><itunes:category text="Personal Journals"/></itunes:category><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:type>episodic</itunes:type><item><title>Žmonės ir idėjos 2018-08-15 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2018-08-15-14-05--15535851</link><description><![CDATA[„Dabar, kai mokausi lietuvių kalbos, mokytojos Linos pastabas kartais užsirašau kiniškai, nes lietuvių kalbos mechanika man labiau primena kinų kalbą, o ne ispanų“, – sako Alicia Relinque Eleta, sinologė, Ispanijos Granados universitete dėstanti Kinijos senąją literatūrą bei literatūros teoriją ir kritiką. Mokslininkė vadovauja Konfucijaus institui Granadoje, dėsto Kinijos universitetuose, o naujausias jos atradimas – Andriaus Kaniavos dainos ir lietuvių kalba.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/08/1016318694.m4a</guid><pubDate>Wed, 15 Aug 2018 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15535851/1016318694.mp3" length="52657004" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Dabar, kai mokausi lietuvių kalbos, mokytojos Linos pastabas kartais užsirašau kiniškai, nes lietuvių kalbos mechanika man labiau primena kinų kalbą, o ne ispanų“, – sako Alicia Relinque Eleta, sinologė, Ispanijos Granados universitete dėstanti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Dabar, kai mokausi lietuvių kalbos, mokytojos Linos pastabas kartais užsirašau kiniškai, nes lietuvių kalbos mechanika man labiau primena kinų kalbą, o ne ispanų“, – sako Alicia Relinque Eleta, sinologė, Ispanijos Granados universitete dėstanti Kinijos senąją literatūrą bei literatūros teoriją ir kritiką. Mokslininkė vadovauja Konfucijaus institui Granadoje, dėsto Kinijos universitetuose, o naujausias jos atradimas – Andriaus Kaniavos dainos ir lietuvių kalba.]]></itunes:summary><itunes:duration>3292</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2018-08-01 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2018-08-01-14-05--15447754</link><description><![CDATA[Norėdami pakeisti savo kvalifikaciją ir darbą aktyvūs darbo rinkoje žmonės gali tikėtis valstybės pagalbos nelaukdami, kol taps bedarbiai. Kaip keisis ir plėsis profesinio rengimo sistema Lietuvoje?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/08/1016286136.m4a</guid><pubDate>Wed, 01 Aug 2018 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15447754/1016286136.mp3" length="52842578" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Norėdami pakeisti savo kvalifikaciją ir darbą aktyvūs darbo rinkoje žmonės gali tikėtis valstybės pagalbos nelaukdami, kol taps bedarbiai. Kaip keisis ir plėsis profesinio rengimo sistema Lietuvoje?</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Norėdami pakeisti savo kvalifikaciją ir darbą aktyvūs darbo rinkoje žmonės gali tikėtis valstybės pagalbos nelaukdami, kol taps bedarbiai. Kaip keisis ir plėsis profesinio rengimo sistema Lietuvoje?]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2018-07-25 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2018-07-25-14-05--15377121</link><description><![CDATA[„Mes kaip žvėrys, užvyti medžiotojo“,  – taip 1941 m. rugsėjį rašė vilnietis Icchokas Rudaševskis. Talentingo paauglio, 1943 m. spalį sušaudyto Paneriuose, dienoraštį išsaugojo jo pusseserė Sorė Vološin, vienintelė iš šeimos per stebuklą likusi gyva. Vilniaus geto dienoraštis, pasaulyje žinomas Holokausto liudijimas, lietuviškai išleistas pirmą kartą. Birželį Vilniaus geto bibliotekos kieme M. Strašūno gatvėje (dabar – Žemaitijos) jį skaitė LMTA studentai.  „Viskas turi būti užrašyta“, – rašė Icchokas. Vertėjo, literatūrologo Mindaugo Kvietkausko teigimu, vaikų dienoraščiai, rašyti Holokausto laiku, kurių Lietuvoje yra išlikęs ne vienas, dar laukia savo vietos kolektyvinėje atmintyje ir bendrame istorijos pasakojime.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/07/1016253114.m4a</guid><pubDate>Wed, 25 Jul 2018 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377121/1016253114.mp3" length="52920737" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mes kaip žvėrys, užvyti medžiotojo“,  – taip 1941 m. rugsėjį rašė vilnietis Icchokas Rudaševskis. Talentingo paauglio, 1943 m. spalį sušaudyto Paneriuose, dienoraštį išsaugojo jo pusseserė Sorė Vološin, vienintelė iš šeimos per stebuklą likusi gyva....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mes kaip žvėrys, užvyti medžiotojo“,  – taip 1941 m. rugsėjį rašė vilnietis Icchokas Rudaševskis. Talentingo paauglio, 1943 m. spalį sušaudyto Paneriuose, dienoraštį išsaugojo jo pusseserė Sorė Vološin, vienintelė iš šeimos per stebuklą likusi gyva. Vilniaus geto dienoraštis, pasaulyje žinomas Holokausto liudijimas, lietuviškai išleistas pirmą kartą. Birželį Vilniaus geto bibliotekos kieme M. Strašūno gatvėje (dabar – Žemaitijos) jį skaitė LMTA studentai.  „Viskas turi būti užrašyta“, – rašė Icchokas. Vertėjo, literatūrologo Mindaugo Kvietkausko teigimu, vaikų dienoraščiai, rašyti Holokausto laiku, kurių Lietuvoje yra išlikęs ne vienas, dar laukia savo vietos kolektyvinėje atmintyje ir bendrame istorijos pasakojime.]]></itunes:summary><itunes:duration>3308</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2018-07-18 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2018-07-18-14-05--15377128</link><description><![CDATA[“Niekada nekalbu apie būsimus gyvenimus. Šiame gyvenime turėtumėte būti laimingi, nurimę“, - sako Dalai Lama XIV, birželį viešėjęs Lietuvoje. Tibeto dvasinio lyderio teigimu, Kinijos Gulagą perėję kalinti ir kankinti tibetiečiai sako ten patyrę vienintelį pavojų: „Jie sako, jog bijojo prarasti meilę ir atjautą savo kankintojams“. Muzikos tyrinėtojas, protestų prieš Kinijos veiksmus Tibete dalyvis Lukas Devita prisimena, kaip kūrėsi Tibeto laisvės judėjimas Lietuvoje.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/07/1016220727.m4a</guid><pubDate>Wed, 18 Jul 2018 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377128/1016220727.mp3" length="53120939" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>“Niekada nekalbu apie būsimus gyvenimus. Šiame gyvenime turėtumėte būti laimingi, nurimę“, - sako Dalai Lama XIV, birželį viešėjęs Lietuvoje. Tibeto dvasinio lyderio teigimu, Kinijos Gulagą perėję kalinti ir kankinti tibetiečiai sako ten patyrę...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[“Niekada nekalbu apie būsimus gyvenimus. Šiame gyvenime turėtumėte būti laimingi, nurimę“, - sako Dalai Lama XIV, birželį viešėjęs Lietuvoje. Tibeto dvasinio lyderio teigimu, Kinijos Gulagą perėję kalinti ir kankinti tibetiečiai sako ten patyrę vienintelį pavojų: „Jie sako, jog bijojo prarasti meilę ir atjautą savo kankintojams“. Muzikos tyrinėtojas, protestų prieš Kinijos veiksmus Tibete dalyvis Lukas Devita prisimena, kaip kūrėsi Tibeto laisvės judėjimas Lietuvoje.]]></itunes:summary><itunes:duration>3321</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2018-06-27 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2018-06-27-14-05--15377138</link><description><![CDATA[Įsivaizduokite miesto centre esantį seną apleistą namą. Į jo sienas įsigėrę ir šviesūs prisiminimai, ir skaudžių istorinių lūžių žymės. Kaip į jį sugrąžinti gyvenimą? Molėtų krašto muziejaus ir dailės galerijos iniciatyva  „Molėtai įkvepia menininkus“ jau septintus metus vasarą namas trumpam atveria duris menininkams, molėtiškiams ir miesto svečiams. Beveik du dešimtmečius apleisto miestelio centre esančio namo sienos sluoksniuotos, kaip ir istorija, kurią liudija pastatas. Kaip atnaujinti senus pastatus, kad jie nesugriūtų, tačiau ir neišsitrintų istoriją saugantys pėdsakai?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/06/1016122028.m4a</guid><pubDate>Wed, 27 Jun 2018 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377138/1016122028.mp3" length="54890996" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Įsivaizduokite miesto centre esantį seną apleistą namą. Į jo sienas įsigėrę ir šviesūs prisiminimai, ir skaudžių istorinių lūžių žymės. Kaip į jį sugrąžinti gyvenimą? Molėtų krašto muziejaus ir dailės galerijos iniciatyva  „Molėtai įkvepia menininkus“...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Įsivaizduokite miesto centre esantį seną apleistą namą. Į jo sienas įsigėrę ir šviesūs prisiminimai, ir skaudžių istorinių lūžių žymės. Kaip į jį sugrąžinti gyvenimą? Molėtų krašto muziejaus ir dailės galerijos iniciatyva  „Molėtai įkvepia menininkus“ jau septintus metus vasarą namas trumpam atveria duris menininkams, molėtiškiams ir miesto svečiams. Beveik du dešimtmečius apleisto miestelio centre esančio namo sienos sluoksniuotos, kaip ir istorija, kurią liudija pastatas. Kaip atnaujinti senus pastatus, kad jie nesugriūtų, tačiau ir neišsitrintų istoriją saugantys pėdsakai?]]></itunes:summary><itunes:duration>3431</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2018-06-20 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2018-06-20-14-05--15377137</link><description><![CDATA[Ką verta pamatyti Lietuvoje? Be Trakų, Nidos ir kitų tradicinių turizmo objektų yra ir tokių, kuriuos kartais geriau pastebi svečiai, nei Lietuvos gyventojai.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/06/1016121893.m4a</guid><pubDate>Wed, 20 Jun 2018 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377137/1016121893.mp3" length="50672116" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ką verta pamatyti Lietuvoje? Be Trakų, Nidos ir kitų tradicinių turizmo objektų yra ir tokių, kuriuos kartais geriau pastebi svečiai, nei Lietuvos gyventojai.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ką verta pamatyti Lietuvoje? Be Trakų, Nidos ir kitų tradicinių turizmo objektų yra ir tokių, kuriuos kartais geriau pastebi svečiai, nei Lietuvos gyventojai.]]></itunes:summary><itunes:duration>3167</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2018-06-13 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2018-06-13-14-05--15377146</link><description><![CDATA[Estijos švietimo sistema vertinama kaip viena pažangiausių Eurpoje. Tarptautinio tyrimo duomenimis, Estijos moksleiviai išsiskiria ne tik aukštais pasiekimais, bet ir sugebėjimu spręsti problemas kartu. Estijos švietimo ir mokslo ministrės Mailis Reps požiūriu, vienas iš pagrindinių švietimo sėkmės elementų Estijoje yra mokytojų autonomija, laisvė pasirinkti, kaip dirbti su mokiniais: „Mokytojai priima naujoves tik tada, kai pamato, kad kas nors jau tą naujovę išbandė ir ji pasiteisino. Jeigu naujovė yra privaloma, jeigu ji brukama per prievartą ir žmonės neturi laiko tos naujovės apgalvoti – ji neveiks“.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/06/1016023667.m4a</guid><pubDate>Wed, 13 Jun 2018 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377146/1016023667.mp3" length="52870999" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Estijos švietimo sistema vertinama kaip viena pažangiausių Eurpoje. Tarptautinio tyrimo duomenimis, Estijos moksleiviai išsiskiria ne tik aukštais pasiekimais, bet ir sugebėjimu spręsti problemas kartu. Estijos švietimo ir mokslo ministrės Mailis Reps...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Estijos švietimo sistema vertinama kaip viena pažangiausių Eurpoje. Tarptautinio tyrimo duomenimis, Estijos moksleiviai išsiskiria ne tik aukštais pasiekimais, bet ir sugebėjimu spręsti problemas kartu. Estijos švietimo ir mokslo ministrės Mailis Reps požiūriu, vienas iš pagrindinių švietimo sėkmės elementų Estijoje yra mokytojų autonomija, laisvė pasirinkti, kaip dirbti su mokiniais: „Mokytojai priima naujoves tik tada, kai pamato, kad kas nors jau tą naujovę išbandė ir ji pasiteisino. Jeigu naujovė yra privaloma, jeigu ji brukama per prievartą ir žmonės neturi laiko tos naujovės apgalvoti – ji neveiks“.]]></itunes:summary><itunes:duration>3305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2018-06-06 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2018-06-06-14-05--15377152</link><description><![CDATA[„Visuomet išgyvename istoriją per praeities akimirkas. Iš anksto įsivaizduojame, kas įvyks. Galbūt taip ir veikia mitai. Bandome pritaikyti savo žvilgsnį prie naujų įvykių ir mėginame į juos pažvelgti iš praeities perspektyvos. Kaip tik todėl negalime gerai suprasti, kas vyksta aplink mus. Tai būdinga kiekvienam, kas veikia istorijos scenoje. Kaip sakė prancūzų politologas Raymondas Aronas, mes kuriame istoriją nežinodami, kokią istoriją kuriame. Tai tinka ir mūsų dienoms, pavyzdžiui, užklupus terorizmui ir pasaulyje įsivyraujant naujai netvarkai, populizmui Europoje,“ – sako prancūzų filosofas, rašytojas Pascalis Bruckneris. P. Brucknerį kalbina filosofas Gintautas Mažeikis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/06/1015958026.m4a</guid><pubDate>Wed, 06 Jun 2018 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377152/1015958026.mp3" length="52462653" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Visuomet išgyvename istoriją per praeities akimirkas. Iš anksto įsivaizduojame, kas įvyks. Galbūt taip ir veikia mitai. Bandome pritaikyti savo žvilgsnį prie naujų įvykių ir mėginame į juos pažvelgti iš praeities perspektyvos. Kaip tik todėl negalime...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Visuomet išgyvename istoriją per praeities akimirkas. Iš anksto įsivaizduojame, kas įvyks. Galbūt taip ir veikia mitai. Bandome pritaikyti savo žvilgsnį prie naujų įvykių ir mėginame į juos pažvelgti iš praeities perspektyvos. Kaip tik todėl negalime gerai suprasti, kas vyksta aplink mus. Tai būdinga kiekvienam, kas veikia istorijos scenoje. Kaip sakė prancūzų politologas Raymondas Aronas, mes kuriame istoriją nežinodami, kokią istoriją kuriame. Tai tinka ir mūsų dienoms, pavyzdžiui, užklupus terorizmui ir pasaulyje įsivyraujant naujai netvarkai, populizmui Europoje,“ – sako prancūzų filosofas, rašytojas Pascalis Bruckneris. P. Brucknerį kalbina filosofas Gintautas Mažeikis.]]></itunes:summary><itunes:duration>3279</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2018-05-30 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2018-05-30-14-05--15377157</link><description><![CDATA[Kai maistas tampa mada, kas yra geras maistas? Kur išmokti jį gaminti? Virėjas Balys Andrejevas ir aškenazių virtuvės žinovas Jeffrey Joskowitz randa paprastus atsakymus, istorinius ir šiuolaikinius.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/05/1015827467.m4a</guid><pubDate>Wed, 30 May 2018 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377157/1015827467.mp3" length="52901510" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kai maistas tampa mada, kas yra geras maistas? Kur išmokti jį gaminti? Virėjas Balys Andrejevas ir aškenazių virtuvės žinovas Jeffrey Joskowitz randa paprastus atsakymus, istorinius ir šiuolaikinius.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kai maistas tampa mada, kas yra geras maistas? Kur išmokti jį gaminti? Virėjas Balys Andrejevas ir aškenazių virtuvės žinovas Jeffrey Joskowitz randa paprastus atsakymus, istorinius ir šiuolaikinius.]]></itunes:summary><itunes:duration>3307</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2018-05-23 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2018-05-23-14-05--15377171</link><description><![CDATA[Kauno IX forto teritorijoje vykęs 1919 m. mūšio inscenizavimas ir galimybė susipažinti tiek su istorine, tiek su šiuolaikine ginkluote bei šių dienų pagalbos tarnybų darbu sutraukė daug lankytojų. Organizatoriai sako norintys skatinti žmonių susidomėjimą istorija ir pilietiškumą, o nuo masinių žudynių vietos išlaikytas 500 m atstumas. Ką veikiame atminties vietose, kaip jos mus veikia, ką santykis su istorija jose sako apie šiandieninę Lietuvos visuomenę?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/05/1015827130.m4a</guid><pubDate>Wed, 23 May 2018 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377171/1015827130.mp3" length="52905272" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kauno IX forto teritorijoje vykęs 1919 m. mūšio inscenizavimas ir galimybė susipažinti tiek su istorine, tiek su šiuolaikine ginkluote bei šių dienų pagalbos tarnybų darbu sutraukė daug lankytojų. Organizatoriai sako norintys skatinti žmonių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kauno IX forto teritorijoje vykęs 1919 m. mūšio inscenizavimas ir galimybė susipažinti tiek su istorine, tiek su šiuolaikine ginkluote bei šių dienų pagalbos tarnybų darbu sutraukė daug lankytojų. Organizatoriai sako norintys skatinti žmonių susidomėjimą istorija ir pilietiškumą, o nuo masinių žudynių vietos išlaikytas 500 m atstumas. Ką veikiame atminties vietose, kaip jos mus veikia, ką santykis su istorija jose sako apie šiandieninę Lietuvos visuomenę?]]></itunes:summary><itunes:duration>3307</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2018-05-09 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2018-05-09-14-05--15377180</link><description><![CDATA[Profesinio rengimo sistemoje prasideda pertvarka. Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos pasiūlytą planą turėtų keistis profesinių mokyklų statusas ir valdymas, taip pat ir programos. Kokių tikslų siekia ŠM ir kaip ketina sumanymą įgyvendinti?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/05/1015827129.m4a</guid><pubDate>Wed, 09 May 2018 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377180/1015827129.mp3" length="52781974" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Profesinio rengimo sistemoje prasideda pertvarka. Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos pasiūlytą planą turėtų keistis profesinių mokyklų statusas ir valdymas, taip pat ir programos. Kokių tikslų siekia ŠM ir kaip ketina sumanymą įgyvendinti?</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Profesinio rengimo sistemoje prasideda pertvarka. Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos pasiūlytą planą turėtų keistis profesinių mokyklų statusas ir valdymas, taip pat ir programos. Kokių tikslų siekia ŠM ir kaip ketina sumanymą įgyvendinti?]]></itunes:summary><itunes:duration>3299</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2018-05-02 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2018-05-02-14-05--15377185</link><description><![CDATA[„Gyveni tik vieną kartą. Didžiąją gyvenimo dalį praleidi darbe. Jeigu tau tai nėra malonu, tai gal geriau nieko neturėti ir susirasti tai, kas malonu“, – sako Vytautas Valiūnas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigęs garso režisūrą, vėliau mokęsis keliose profesinėse mokyklose, įkūręs autoservisą, o dabar grįžtantis į kiną. Ypač teigiamai V. Valiūnas vertina automechanikos mokslus, į kuriuos susirinkę bendramoksliai motyvavo vieni kitus, uoliai lankė užsiėmimus ir darbuodavosi mokykloje iki išnaktų. Kaip profesinio rengimo sistema atrodo iš vidaus ir kaip ji turėtų veikti, kad mes gyvenime turėtume ką veikti?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/05/1015728648.m4a</guid><pubDate>Wed, 02 May 2018 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377185/1015728648.mp3" length="52804126" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Gyveni tik vieną kartą. Didžiąją gyvenimo dalį praleidi darbe. Jeigu tau tai nėra malonu, tai gal geriau nieko neturėti ir susirasti tai, kas malonu“, – sako Vytautas Valiūnas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigęs garso režisūrą, vėliau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Gyveni tik vieną kartą. Didžiąją gyvenimo dalį praleidi darbe. Jeigu tau tai nėra malonu, tai gal geriau nieko neturėti ir susirasti tai, kas malonu“, – sako Vytautas Valiūnas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigęs garso režisūrą, vėliau mokęsis keliose profesinėse mokyklose, įkūręs autoservisą, o dabar grįžtantis į kiną. Ypač teigiamai V. Valiūnas vertina automechanikos mokslus, į kuriuos susirinkę bendramoksliai motyvavo vieni kitus, uoliai lankė užsiėmimus ir darbuodavosi mokykloje iki išnaktų. Kaip profesinio rengimo sistema atrodo iš vidaus ir kaip ji turėtų veikti, kad mes gyvenime turėtume ką veikti?]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2018-04-25 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2018-04-25-14-05--15377186</link><description><![CDATA[„Vidinio tilsmo kambarys“, –  taip vadinasi menininkės Eglės Bačianskaitės interaktyvus kūrinys, skatinantis save pažinti. Panirti į garsus ir šviesas galima Kintų Vydūno kultūros centre, kur šis kambarys, sukurtas skaitant Vydūną, laukia lankytojų.  Kas jame ištinka?  Kodėl verta aktyvinti kitus mūsų pojūčius, ne tik įprotį skaityti tekstinę informaciją?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/04/1015630554.m4a</guid><pubDate>Wed, 25 Apr 2018 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377186/1015630554.mp3" length="46866180" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Vidinio tilsmo kambarys“, –  taip vadinasi menininkės Eglės Bačianskaitės interaktyvus kūrinys, skatinantis save pažinti. Panirti į garsus ir šviesas galima Kintų Vydūno kultūros centre, kur šis kambarys, sukurtas skaitant Vydūną, laukia lankytojų....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Vidinio tilsmo kambarys“, –  taip vadinasi menininkės Eglės Bačianskaitės interaktyvus kūrinys, skatinantis save pažinti. Panirti į garsus ir šviesas galima Kintų Vydūno kultūros centre, kur šis kambarys, sukurtas skaitant Vydūną, laukia lankytojų.  Kas jame ištinka?  Kodėl verta aktyvinti kitus mūsų pojūčius, ne tik įprotį skaityti tekstinę informaciją?]]></itunes:summary><itunes:duration>2930</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2018-04-04 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2018-04-04-14-05--15377195</link><description><![CDATA[Švietimo sociologas, Maltos universiteto profesorius Carmel Borg ragina politikus, norinčius reformuoti švietimą, remti savo sprendimus moksliniais tyrimais, įsiklausymu į mokytojų, tėvų ir vaikų mintis bei socialinio teisingumo idėja. Kaip pasiekti, kad mokykla mažintų socialinę atskirti, užuot dar labiau ją įtvirtinusi?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/04/1015466605.m4a</guid><pubDate>Wed, 04 Apr 2018 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377195/1015466605.mp3" length="52840488" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Švietimo sociologas, Maltos universiteto profesorius Carmel Borg ragina politikus, norinčius reformuoti švietimą, remti savo sprendimus moksliniais tyrimais, įsiklausymu į mokytojų, tėvų ir vaikų mintis bei socialinio teisingumo idėja. Kaip pasiekti,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Švietimo sociologas, Maltos universiteto profesorius Carmel Borg ragina politikus, norinčius reformuoti švietimą, remti savo sprendimus moksliniais tyrimais, įsiklausymu į mokytojų, tėvų ir vaikų mintis bei socialinio teisingumo idėja. Kaip pasiekti, kad mokykla mažintų socialinę atskirti, užuot dar labiau ją įtvirtinusi?]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2018-03-28 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2018-03-28-14-05--15377206</link><description><![CDATA[Tūkstančiai iš Pietų Korėjos įvaikintų europiečių ir amerikiečių šiandien ieško savo šaknų. Vienus kelionė į gimtą, bet nežinomą šalį sutrikdo, kiti pasijunta grįžę namo. „Tapatybė – tai ne tik žmonės ir kultūra, tai kur kas daugiau“, – sako filmo „Sugrižimas“ režisierė Malene Choi Jensen, festivalio „Kino pavasaris“ viešnia.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/03/1015466583.m4a</guid><pubDate>Wed, 28 Mar 2018 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377206/1015466583.mp3" length="52936619" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tūkstančiai iš Pietų Korėjos įvaikintų europiečių ir amerikiečių šiandien ieško savo šaknų. Vienus kelionė į gimtą, bet nežinomą šalį sutrikdo, kiti pasijunta grįžę namo. „Tapatybė – tai ne tik žmonės ir kultūra, tai kur kas daugiau“, – sako filmo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tūkstančiai iš Pietų Korėjos įvaikintų europiečių ir amerikiečių šiandien ieško savo šaknų. Vienus kelionė į gimtą, bet nežinomą šalį sutrikdo, kiti pasijunta grįžę namo. „Tapatybė – tai ne tik žmonės ir kultūra, tai kur kas daugiau“, – sako filmo „Sugrižimas“ režisierė Malene Choi Jensen, festivalio „Kino pavasaris“ viešnia.]]></itunes:summary><itunes:duration>3309</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2018-03-07 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2018-03-07-14-05--15377209</link><description><![CDATA[Kada robotai išspręs mūsų problemas? O kodėl turėtų?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/03/1015303447.m4a</guid><pubDate>Wed, 07 Mar 2018 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377209/1015303447.mp3" length="52903182" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kada robotai išspręs mūsų problemas? O kodėl turėtų?</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kada robotai išspręs mūsų problemas? O kodėl turėtų?]]></itunes:summary><itunes:duration>3307</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2018-01-31 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2018-01-31-14-05--15377217</link><description><![CDATA[Giria – tai jūra, o vandens bokštas galėtų būti švyturys, rodantis kelią. Miško uostas – partizaninės kultūros vieta prie bėgių. Anksčiau žmonės iš Švenčionėlių išvažiuodavo, o dabar jau kitų miestų gyventojai registruojasi, kad rastų vietą prie darbo stalo, ir skuba į traukinį. „Atvažiuoja ir būna kartu, – sako Marija Savickienė, viena iš Miško uosto kūrėjų. – Mes tiesiog gyvenam savo gyvenimą. Jeigu žmonės nori prisijungti, pabūti šalia, mes sakom – esat laukiami.“]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/01/1014942399.m4a</guid><pubDate>Wed, 31 Jan 2018 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377217/1014942399.mp3" length="52909870" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Giria – tai jūra, o vandens bokštas galėtų būti švyturys, rodantis kelią. Miško uostas – partizaninės kultūros vieta prie bėgių. Anksčiau žmonės iš Švenčionėlių išvažiuodavo, o dabar jau kitų miestų gyventojai registruojasi, kad rastų vietą prie darbo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Giria – tai jūra, o vandens bokštas galėtų būti švyturys, rodantis kelią. Miško uostas – partizaninės kultūros vieta prie bėgių. Anksčiau žmonės iš Švenčionėlių išvažiuodavo, o dabar jau kitų miestų gyventojai registruojasi, kad rastų vietą prie darbo stalo, ir skuba į traukinį. „Atvažiuoja ir būna kartu, – sako Marija Savickienė, viena iš Miško uosto kūrėjų. – Mes tiesiog gyvenam savo gyvenimą. Jeigu žmonės nori prisijungti, pabūti šalia, mes sakom – esat laukiami.“]]></itunes:summary><itunes:duration>3307</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2018-01-24 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2018-01-24-14-05--15377227</link><description><![CDATA[„Didelė dalis signatarų, nors nė vienas jų nebuvo istorikas, bet iki 1918 m. jau buvo atlikę istorinio ar humanitarinio pobūdžio tyrimų, kai kuriais atvejais stambių, ir manifestus skelbė, daug vargo buvo dėl istorijos išgyvenę. Tai rodo, kokį vaidmenį savivoka ir istorija turėjo kuriant modernią valstybę“, – sako istorikas dr. Aurelijus Gieda. Monografijoje „Manifestuojant Klėja: istorikai ir istorika Lietuvoje 1883-1940 metais“ mokslininkas atskleidžia, kaip vystėsi istorijos mokslas. <br /><br />Istoriko teigimu, tiek aprašomuoju laiku, tiek dabar egzistuoja dvi istorinės kultūros, viena – populiarioji, vadovėlinė, gyvenanti mito prieglobstyje, kita – akademinė, pagrįsta tyrimais, pirminiais šaltiniais ir naujovių paieška. „Jau ketvirtame dešimtmetyje istorikas Zenonas Ivinskis šnekėjo, kad bus blogai, jeigu mes jau ir pirmą, ir antrą, ir trečią monografiją rašysime, o visuomenė, mokykla ir šauliai ir toliau gyvens su vaidilutėmis ir Krivių Krivaičiu, tas plyšys tik gilės. Plyšio mažinimui reikia abipusių pastangų, viešosios erdvės, žiniasklaidos, taip pat ir mokslininkų, tyrėjų. Reikėtų ieškoti santykio ir atnaujinti populiariuosius vaizdinius“.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/01/1014909878.m4a</guid><pubDate>Wed, 24 Jan 2018 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377227/1014909878.mp3" length="53028152" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Didelė dalis signatarų, nors nė vienas jų nebuvo istorikas, bet iki 1918 m. jau buvo atlikę istorinio ar humanitarinio pobūdžio tyrimų, kai kuriais atvejais stambių, ir manifestus skelbė, daug vargo buvo dėl istorijos išgyvenę. Tai rodo, kokį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Didelė dalis signatarų, nors nė vienas jų nebuvo istorikas, bet iki 1918 m. jau buvo atlikę istorinio ar humanitarinio pobūdžio tyrimų, kai kuriais atvejais stambių, ir manifestus skelbė, daug vargo buvo dėl istorijos išgyvenę. Tai rodo, kokį vaidmenį savivoka ir istorija turėjo kuriant modernią valstybę“, – sako istorikas dr. Aurelijus Gieda. Monografijoje „Manifestuojant Klėja: istorikai ir istorika Lietuvoje 1883-1940 metais“ mokslininkas atskleidžia, kaip vystėsi istorijos mokslas. <br /><br />Istoriko teigimu, tiek aprašomuoju laiku, tiek dabar egzistuoja dvi istorinės kultūros, viena – populiarioji, vadovėlinė, gyvenanti mito prieglobstyje, kita – akademinė, pagrįsta tyrimais, pirminiais šaltiniais ir naujovių paieška. „Jau ketvirtame dešimtmetyje istorikas Zenonas Ivinskis šnekėjo, kad bus blogai, jeigu mes jau ir pirmą, ir antrą, ir trečią monografiją rašysime, o visuomenė, mokykla ir šauliai ir toliau gyvens su vaidilutėmis ir Krivių Krivaičiu, tas plyšys tik gilės. Plyšio mažinimui reikia abipusių pastangų, viešosios erdvės, žiniasklaidos, taip pat ir mokslininkų, tyrėjų. Reikėtų ieškoti santykio ir atnaujinti populiariuosius vaizdinius“.]]></itunes:summary><itunes:duration>3315</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2018-01-03 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2018-01-03-14-05--15377236</link><description><![CDATA[Korėjos banga, arba Korėjos srovė (Hallyu) – taip vadinamas augantis Pietų Korėjos pramogų industrijos kuriamos produkcijos populiarumas. Kaip Korėjos banga skalauja Lietuvos krantus? Trumpiau tariant – žinote BTS?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/01/1014746259.m4a</guid><pubDate>Wed, 03 Jan 2018 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377236/1014746259.mp3" length="53344965" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Korėjos banga, arba Korėjos srovė (Hallyu) – taip vadinamas augantis Pietų Korėjos pramogų industrijos kuriamos produkcijos populiarumas. Kaip Korėjos banga skalauja Lietuvos krantus? Trumpiau tariant – žinote BTS?</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Korėjos banga, arba Korėjos srovė (Hallyu) – taip vadinamas augantis Pietų Korėjos pramogų industrijos kuriamos produkcijos populiarumas. Kaip Korėjos banga skalauja Lietuvos krantus? Trumpiau tariant – žinote BTS?]]></itunes:summary><itunes:duration>3335</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-12-27 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-12-27-14-05--15377241</link><description><![CDATA[2017-ųjų žmonės ir idėjos.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/12/1014746084.m4a</guid><pubDate>Wed, 27 Dec 2017 13:12:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377241/1014746084.mp3" length="52852609" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2017-ųjų žmonės ir idėjos.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2017-ųjų žmonės ir idėjos.]]></itunes:summary><itunes:duration>3304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-12-06 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-12-06-14-05--15377252</link><description><![CDATA[Visuotinių bazinių pajamų idėją kritikuojantys teigia, kad be klausimų ir įsipareigojimų žmonėms išmokami pinigai sugriautų darbo supratimą ir suformuotų izoliuotų dykūnų sluoksnį, gal net paskatintų nusikalstamumą. „Ar tai atsitiko su pensininkais?“ – klausia lietuvių kilmės JAV ekonomistas, Nobelio ekonomikos premijos (2013 m.) laureatas Robertas J. Shilleris. „Juk daugelyje šalių jau turime kai ką labai panašaus į visuotines bazines pajamas. Tik turi sulaukti tam tikro amžiaus. Taip, didžioji dalis pensijoje esančių žmonių negrįžta į darbą, bet jie veikia labai daug naudingų dalykų.  Galbūt geriausia ir yra, kai žmonės daro būtent tai, ką jie nori“. Laida apie užkrečiamus pasakojimus ir jų galią.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/12/1014615014.m4a</guid><pubDate>Wed, 06 Dec 2017 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377252/1014615014.mp3" length="52889390" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Visuotinių bazinių pajamų idėją kritikuojantys teigia, kad be klausimų ir įsipareigojimų žmonėms išmokami pinigai sugriautų darbo supratimą ir suformuotų izoliuotų dykūnų sluoksnį, gal net paskatintų nusikalstamumą. „Ar tai atsitiko su pensininkais?“...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Visuotinių bazinių pajamų idėją kritikuojantys teigia, kad be klausimų ir įsipareigojimų žmonėms išmokami pinigai sugriautų darbo supratimą ir suformuotų izoliuotų dykūnų sluoksnį, gal net paskatintų nusikalstamumą. „Ar tai atsitiko su pensininkais?“ – klausia lietuvių kilmės JAV ekonomistas, Nobelio ekonomikos premijos (2013 m.) laureatas Robertas J. Shilleris. „Juk daugelyje šalių jau turime kai ką labai panašaus į visuotines bazines pajamas. Tik turi sulaukti tam tikro amžiaus. Taip, didžioji dalis pensijoje esančių žmonių negrįžta į darbą, bet jie veikia labai daug naudingų dalykų.  Galbūt geriausia ir yra, kai žmonės daro būtent tai, ką jie nori“. Laida apie užkrečiamus pasakojimus ir jų galią.]]></itunes:summary><itunes:duration>3306</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-11-29 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-11-29-14-05--15377263</link><description><![CDATA[Žinomo antropologo ir švietimo tyrinėtojo, Berlyno laisvojo universiteto profesoriaus Christopho Wulfo teigimu,  viena pagrindinių švietimo užduočių šiandien – padėti skirtingų kultūrų žmonėms gyventi  kartu, suprasti vieniems kitus ir spręsti problemas, peržengiančias valstybių ribas. Antropologo požiūriu, stiprėjanti Azijos šalių įtaka, klimato kaita ir besikeičianti Europos visuomenės struktūra neišvengiamai  paveiks Europos mokyklų ir universitetų programas, jas praturtindama.  O kol tai atsitiks, jungiamąjį audinį kuria populiarioji kultūra, kuri šiandien yra tai, ką mėgsta vaikai.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/11/1014614637.m4a</guid><pubDate>Wed, 29 Nov 2017 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377263/1014614637.mp3" length="52830039" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žinomo antropologo ir švietimo tyrinėtojo, Berlyno laisvojo universiteto profesoriaus Christopho Wulfo teigimu,  viena pagrindinių švietimo užduočių šiandien – padėti skirtingų kultūrų žmonėms gyventi  kartu, suprasti vieniems kitus ir spręsti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žinomo antropologo ir švietimo tyrinėtojo, Berlyno laisvojo universiteto profesoriaus Christopho Wulfo teigimu,  viena pagrindinių švietimo užduočių šiandien – padėti skirtingų kultūrų žmonėms gyventi  kartu, suprasti vieniems kitus ir spręsti problemas, peržengiančias valstybių ribas. Antropologo požiūriu, stiprėjanti Azijos šalių įtaka, klimato kaita ir besikeičianti Europos visuomenės struktūra neišvengiamai  paveiks Europos mokyklų ir universitetų programas, jas praturtindama.  O kol tai atsitiks, jungiamąjį audinį kuria populiarioji kultūra, kuri šiandien yra tai, ką mėgsta vaikai.]]></itunes:summary><itunes:duration>3302</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-11-22 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-11-22-14-05--15377275</link><description><![CDATA[Įvairiose srityse dirbantys žmonės tarpukario Lietuvoje telkėsi ir bandė kartu gerinti savo darbo sąlygas, reikalauti aukštesnio darbo užmokesčio ir padėti vieni kitiems. Organizuotais streikais dirbantieji dažnai pasiekdavo savo tikslų. Įtakingos partijos darbo judėjimą rėmė. <br /><br />Darbo santykius ir darbo judėjimą nagrinėjančios istorikės Ugnės Marijos Andrijauskaitės (VDU) teigimu, su didžiausiomis problemomis susidurdavo dirbančios moterys: „Be nelabai malonių darbo santykio ir vadovaujančiųjų asmenų elgesio su pavaldiniais jos dar turėjo daug didesnį šansą susidurti su seksualiniu priekabiavimu. Pavyko aptikti bent keletą atvejų, kai aukštesniosios grandies darbuotojams buvo iškeltos bylos dėl seksualinio priekabiavimo ar prievartos darbo vietoje“. <br /><br />Valstybėje, kuri dar neturėjo išvysčiusi būtinųjų socialinės paramos struktūrų, dirbančiųjų organizacijos rūpinosi tarpusavio šalpa, laisvalaikio organizavimu ir savišvieta. „Visa XX a. pradžia yra tarsi visuomeninio gyvenimo sprogimas, išsiveržimas visomis teigiamomis prasmėmis. Žmonės, ir labai jauno amžiaus žmonės, labai daug skaito, domisi vietinėmis ir tarptautinėmis aktualijomis“, – sako istorikė U. M. Andrijauskaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/11/1014581961.m4a</guid><pubDate>Wed, 22 Nov 2017 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377275/1014581961.mp3" length="52851355" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Įvairiose srityse dirbantys žmonės tarpukario Lietuvoje telkėsi ir bandė kartu gerinti savo darbo sąlygas, reikalauti aukštesnio darbo užmokesčio ir padėti vieni kitiems. Organizuotais streikais dirbantieji dažnai pasiekdavo savo tikslų. Įtakingos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Įvairiose srityse dirbantys žmonės tarpukario Lietuvoje telkėsi ir bandė kartu gerinti savo darbo sąlygas, reikalauti aukštesnio darbo užmokesčio ir padėti vieni kitiems. Organizuotais streikais dirbantieji dažnai pasiekdavo savo tikslų. Įtakingos partijos darbo judėjimą rėmė. <br /><br />Darbo santykius ir darbo judėjimą nagrinėjančios istorikės Ugnės Marijos Andrijauskaitės (VDU) teigimu, su didžiausiomis problemomis susidurdavo dirbančios moterys: „Be nelabai malonių darbo santykio ir vadovaujančiųjų asmenų elgesio su pavaldiniais jos dar turėjo daug didesnį šansą susidurti su seksualiniu priekabiavimu. Pavyko aptikti bent keletą atvejų, kai aukštesniosios grandies darbuotojams buvo iškeltos bylos dėl seksualinio priekabiavimo ar prievartos darbo vietoje“. <br /><br />Valstybėje, kuri dar neturėjo išvysčiusi būtinųjų socialinės paramos struktūrų, dirbančiųjų organizacijos rūpinosi tarpusavio šalpa, laisvalaikio organizavimu ir savišvieta. „Visa XX a. pradžia yra tarsi visuomeninio gyvenimo sprogimas, išsiveržimas visomis teigiamomis prasmėmis. Žmonės, ir labai jauno amžiaus žmonės, labai daug skaito, domisi vietinėmis ir tarptautinėmis aktualijomis“, – sako istorikė U. M. Andrijauskaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-11-08 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-11-08-14-05--15377277</link><description><![CDATA[Kaip fikcija tampa dokumentu? Laida apie vaizdų sluoksnį, užklojusį 1917 m. įvykius Rusijoje.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/11/1014516228.m4a</guid><pubDate>Wed, 08 Nov 2017 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377277/1014516228.mp3" length="52878523" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip fikcija tampa dokumentu? Laida apie vaizdų sluoksnį, užklojusį 1917 m. įvykius Rusijoje.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip fikcija tampa dokumentu? Laida apie vaizdų sluoksnį, užklojusį 1917 m. įvykius Rusijoje.]]></itunes:summary><itunes:duration>3305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-11-01 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-11-01-14-05--15377292</link><description><![CDATA[Advokatas Saulius Dambrauskas padeda teismams ir visuomenei geriau suvokti, kas yra viešasis interesas ir kaip jis gali būti ginamas. <br />„Kiekviena iš tų bylų mes po mažą žingsnelį pažengiame artyn Orhuso konvencijos įgyvendinimo. Šiandien teismai nebesako jau, kad fizinis asmuo negali ginti viešo intereso“, – teigia advokatas, dalyvavęs protestuose prieš medžių kirtimą Kaune.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/11/1014549179.m4a</guid><pubDate>Wed, 01 Nov 2017 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377292/1014549179.mp3" length="52838817" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Advokatas Saulius Dambrauskas padeda teismams ir visuomenei geriau suvokti, kas yra viešasis interesas ir kaip jis gali būti ginamas. 
„Kiekviena iš tų bylų mes po mažą žingsnelį pažengiame artyn Orhuso konvencijos įgyvendinimo. Šiandien teismai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Advokatas Saulius Dambrauskas padeda teismams ir visuomenei geriau suvokti, kas yra viešasis interesas ir kaip jis gali būti ginamas. <br />„Kiekviena iš tų bylų mes po mažą žingsnelį pažengiame artyn Orhuso konvencijos įgyvendinimo. Šiandien teismai nebesako jau, kad fizinis asmuo negali ginti viešo intereso“, – teigia advokatas, dalyvavęs protestuose prieš medžių kirtimą Kaune.]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-10-29 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-10-29-14-05--15377291</link><description><![CDATA[Kokia susirinkimų laisvės praktika Kaune, būsimojoje Europos kultūros sostinėje, ir kaip jaučiasi menininkai, teismuose turintys aiškintis, kodėl peržengė STOP juostą, kuria juos apjuosė policija? „Pokyčiai vyksta. Mūsų veikla nėra beprasmė, kalbant ne tik apie visuomenės permainas, bet ir apie medžius. Laikinai sustabdytas kirtimas kitose gatvės, Ąžuolyno projektas svarstomas iš naujo“, – sako menininkė Auksė Petrulienė.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/10/1014549178.m4a</guid><pubDate>Wed, 25 Oct 2017 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377291/1014549178.mp3" length="52841324" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kokia susirinkimų laisvės praktika Kaune, būsimojoje Europos kultūros sostinėje, ir kaip jaučiasi menininkai, teismuose turintys aiškintis, kodėl peržengė STOP juostą, kuria juos apjuosė policija? „Pokyčiai vyksta. Mūsų veikla nėra beprasmė, kalbant...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kokia susirinkimų laisvės praktika Kaune, būsimojoje Europos kultūros sostinėje, ir kaip jaučiasi menininkai, teismuose turintys aiškintis, kodėl peržengė STOP juostą, kuria juos apjuosė policija? „Pokyčiai vyksta. Mūsų veikla nėra beprasmė, kalbant ne tik apie visuomenės permainas, bet ir apie medžius. Laikinai sustabdytas kirtimas kitose gatvės, Ąžuolyno projektas svarstomas iš naujo“, – sako menininkė Auksė Petrulienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-10-11 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-10-11-14-05--15377299</link><description><![CDATA[Buvęs liberalų švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius siūlo nevalstybinių mokyklų ūkį finansuoti iš biudžeto, kaip ir valstybinių. Šiuo metu nevalstybinės mokyklos gauna mokinio krepšelio lėšas, o ūkinei veiklai pinigus susirenka iš tėvų, steigėjų ir rėmėjų. G. Steponavičiaus teigimu, priėmus pataisą padidėtų galimybės privačias mokyklas rinktis ne tik aukštas pajamas gaunančioms šeimoms. Siūlymą remiančio Tėvų forumo pirmininko Audriaus Murausko požiūriu, pataisa paskatintu nevalstybinių mokyklų steigimą, didintų švietimo įvairovę ir kokybę. Siūlymui prieštaraujantys kritikuoja siekį valstybės lėšomis plėsti privačių mokyklų tinklą tuo metu, kai valstybinių mokyklų tinklas mažinamas, ir įspėja, jog sprendimas dar labiau didintų nelygybę švietime.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/10/1014549180.m4a</guid><pubDate>Wed, 11 Oct 2017 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377299/1014549180.mp3" length="52896495" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Buvęs liberalų švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius siūlo nevalstybinių mokyklų ūkį finansuoti iš biudžeto, kaip ir valstybinių. Šiuo metu nevalstybinės mokyklos gauna mokinio krepšelio lėšas, o ūkinei veiklai pinigus susirenka iš tėvų,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Buvęs liberalų švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius siūlo nevalstybinių mokyklų ūkį finansuoti iš biudžeto, kaip ir valstybinių. Šiuo metu nevalstybinės mokyklos gauna mokinio krepšelio lėšas, o ūkinei veiklai pinigus susirenka iš tėvų, steigėjų ir rėmėjų. G. Steponavičiaus teigimu, priėmus pataisą padidėtų galimybės privačias mokyklas rinktis ne tik aukštas pajamas gaunančioms šeimoms. Siūlymą remiančio Tėvų forumo pirmininko Audriaus Murausko požiūriu, pataisa paskatintu nevalstybinių mokyklų steigimą, didintų švietimo įvairovę ir kokybę. Siūlymui prieštaraujantys kritikuoja siekį valstybės lėšomis plėsti privačių mokyklų tinklą tuo metu, kai valstybinių mokyklų tinklas mažinamas, ir įspėja, jog sprendimas dar labiau didintų nelygybę švietime.]]></itunes:summary><itunes:duration>3306</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-09-27 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-09-27-14-05--15377306</link><description><![CDATA[„Dabar visuomenės sąmoningėjimo periodas, pradedame matyti dalykus, kurių anksčiau nematydavome, kalbėti apie problemas, apie kurias anksčiau nekalbėdavome“, – sako Marija Bunkaitė, VšĮ „Orūs namai“ vadovė, turinti idėją kaip pagerinti senjorų gyvenimo sąlygas Lietuvoje. Šiuolaikiškai įrengtas keturbutis su bendra erdve būtų išlaikomas „įdarbinus“ ten persikėlusių gyventi senjorų nekilnojamąjį turtą, o pensijos dalį, šiuo metu išleidžiamą šildymui ir kitiems buto mokesčiams, žmonės galėtų skirti sau.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/09/1014255711.m4a</guid><pubDate>Wed, 27 Sep 2017 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377306/1014255711.mp3" length="52820426" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Dabar visuomenės sąmoningėjimo periodas, pradedame matyti dalykus, kurių anksčiau nematydavome, kalbėti apie problemas, apie kurias anksčiau nekalbėdavome“, – sako Marija Bunkaitė, VšĮ „Orūs namai“ vadovė, turinti idėją kaip pagerinti senjorų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Dabar visuomenės sąmoningėjimo periodas, pradedame matyti dalykus, kurių anksčiau nematydavome, kalbėti apie problemas, apie kurias anksčiau nekalbėdavome“, – sako Marija Bunkaitė, VšĮ „Orūs namai“ vadovė, turinti idėją kaip pagerinti senjorų gyvenimo sąlygas Lietuvoje. Šiuolaikiškai įrengtas keturbutis su bendra erdve būtų išlaikomas „įdarbinus“ ten persikėlusių gyventi senjorų nekilnojamąjį turtą, o pensijos dalį, šiuo metu išleidžiamą šildymui ir kitiems buto mokesčiams, žmonės galėtų skirti sau.]]></itunes:summary><itunes:duration>3302</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-09-20 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-09-20-14-05--15377309</link><description><![CDATA[„Per pastaruosius dvidešimt metų nuo vieno kraštutinumo nuėjome prie kito, nuo socializmo iki neoliberalizmo - jeigu neturi pinigų, tai būsto ir neturėsi niekada“, – sako architektas Algimantas Varpučanskis, kolektyvinio būsto vystymo perspektyvas nagrinėjantis savo darbe „Nauji centriškumai posocialistiniame Vilniuje“, apgintame Nyderlandų Delf technologijos universitete. <br /><br />Kartu su kolega Simu Kazlausku architektas siūlo Vilniaus savivaldybei perimti gerąją Vokietijos, Nyderlandų ir kitų Vakarų šalių praktiką, į būsto vystymą įtraukiant tuos, kurie tame būste ruošiasi gyventi, taip gaivinant miegamuosius rajonus, kuriant ten darbo vietas ir mažinant transporto spūstis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/09/1014255307.m4a</guid><pubDate>Wed, 20 Sep 2017 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377309/1014255307.mp3" length="52817501" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Per pastaruosius dvidešimt metų nuo vieno kraštutinumo nuėjome prie kito, nuo socializmo iki neoliberalizmo - jeigu neturi pinigų, tai būsto ir neturėsi niekada“, – sako architektas Algimantas Varpučanskis, kolektyvinio būsto vystymo perspektyvas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Per pastaruosius dvidešimt metų nuo vieno kraštutinumo nuėjome prie kito, nuo socializmo iki neoliberalizmo - jeigu neturi pinigų, tai būsto ir neturėsi niekada“, – sako architektas Algimantas Varpučanskis, kolektyvinio būsto vystymo perspektyvas nagrinėjantis savo darbe „Nauji centriškumai posocialistiniame Vilniuje“, apgintame Nyderlandų Delf technologijos universitete. <br /><br />Kartu su kolega Simu Kazlausku architektas siūlo Vilniaus savivaldybei perimti gerąją Vokietijos, Nyderlandų ir kitų Vakarų šalių praktiką, į būsto vystymą įtraukiant tuos, kurie tame būste ruošiasi gyventi, taip gaivinant miegamuosius rajonus, kuriant ten darbo vietas ir mažinant transporto spūstis.]]></itunes:summary><itunes:duration>3302</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-09-13 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-09-13-14-05--15377320</link><description><![CDATA[Kodėl didelė dalis žmonių Lietuvoje, remiantis tarptautiniais tyrimais, nesijaučia galintys laisvai daryti pasirinkimus savo gyvenime? <br /><br />„Tai gali būti susiję ir su žemomis pajamomis, socialine padėtimi, mobilumo trūkumu, bet gali būti ir kultūriniai dalykai –  galbūt ne visada jaučiamės laisvi nuo vertinimų. Vis dar paplitę, kad jeigu žmogus nori pasirinkti kitokį gyvenimo būdą ar saviraišką, jam reikės atmušti labai daug kritikos“, sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto Advokacijos vadovė Mėta Adutavičiūtė. <br /><br />Teisė susirinkti ir protestuoti Lietuvoje užtikrinta įstatymais, tačiau prie restorano „Casa Della Pasta“ dėl neišmokėto atlyginimo ir trukdymo burtis į profsąjungą protestavę kauniečiai nubausti 370 eurų bauda be teisės apskųsti sprendimą. Tai ne pirmas teismo procesas Kaune, kurio metu piliečiai turi gintis nuo kaltinimų ir įrodinėti savo teisę reikšti nuomonę protestais. M. Adutavičiūtės teigimu, Susirinkimų įstatymas ir buvo tobulinamas būtent tam, kad tokių atvejų nepasitaikytų, ir žmonėms nereikėtų prašyti leidimų protestuoti: „Tvarka iš vadinamosios leidiminės į pareikštinę pakeista 2014 m. ir įtvirtinta Susirinkimų įstatyme, kuris yra labai liberalus. (...) Gal čia matome platesnę institucijų požiūrio problemą, matome dar daug autokratinio mentaliteto institucijose ir struktūrose, kurios turėtų užtikrinti visuomenės saugumą“.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/09/1014255464.m4a</guid><pubDate>Wed, 13 Sep 2017 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377320/1014255464.mp3" length="52828368" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl didelė dalis žmonių Lietuvoje, remiantis tarptautiniais tyrimais, nesijaučia galintys laisvai daryti pasirinkimus savo gyvenime? 

„Tai gali būti susiję ir su žemomis pajamomis, socialine padėtimi, mobilumo trūkumu, bet gali būti ir kultūriniai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl didelė dalis žmonių Lietuvoje, remiantis tarptautiniais tyrimais, nesijaučia galintys laisvai daryti pasirinkimus savo gyvenime? <br /><br />„Tai gali būti susiję ir su žemomis pajamomis, socialine padėtimi, mobilumo trūkumu, bet gali būti ir kultūriniai dalykai –  galbūt ne visada jaučiamės laisvi nuo vertinimų. Vis dar paplitę, kad jeigu žmogus nori pasirinkti kitokį gyvenimo būdą ar saviraišką, jam reikės atmušti labai daug kritikos“, sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto Advokacijos vadovė Mėta Adutavičiūtė. <br /><br />Teisė susirinkti ir protestuoti Lietuvoje užtikrinta įstatymais, tačiau prie restorano „Casa Della Pasta“ dėl neišmokėto atlyginimo ir trukdymo burtis į profsąjungą protestavę kauniečiai nubausti 370 eurų bauda be teisės apskųsti sprendimą. Tai ne pirmas teismo procesas Kaune, kurio metu piliečiai turi gintis nuo kaltinimų ir įrodinėti savo teisę reikšti nuomonę protestais. M. Adutavičiūtės teigimu, Susirinkimų įstatymas ir buvo tobulinamas būtent tam, kad tokių atvejų nepasitaikytų, ir žmonėms nereikėtų prašyti leidimų protestuoti: „Tvarka iš vadinamosios leidiminės į pareikštinę pakeista 2014 m. ir įtvirtinta Susirinkimų įstatyme, kuris yra labai liberalus. (...) Gal čia matome platesnę institucijų požiūrio problemą, matome dar daug autokratinio mentaliteto institucijose ir struktūrose, kurios turėtų užtikrinti visuomenės saugumą“.]]></itunes:summary><itunes:duration>3302</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-08-23 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-08-23-14-05--15377333</link><description><![CDATA[Viešasis transportas viešiau.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/08/1014222240.m4a</guid><pubDate>Wed, 23 Aug 2017 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377333/1014222240.mp3" length="52837563" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Viešasis transportas viešiau.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Viešasis transportas viešiau.]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-08-16 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-08-16-14-05--15377393</link><description><![CDATA[Kaune šią savaitę tęsėsi protestai prieš medžių kirtimą. Per keletą pastarųjų mėnesių Kauno gatvėse nukirsta daugiau nei pusė tūkstančio medžių, daugiausiai – Vytauto prospekte ir A. Smetonos alėjoje. Savivaldybė teigia atsodinsianti medžių daugiau, nei iškirto. „Pasekmes patirs ne tik tas valdininkas, kuris pasirašė kirtimus, bet ir mes visi, ir mūsų vaikai“,  – sako viena protesto organizatorių Giedrė Aleksandravičiūtė iš aplinkosaugos bendrijos „Atgaja“.  Austrų režisieriaus Nikolauso Geyrhalterio kino juosta „Homo Sapiens“ (2016) fiksuoja priešingą procesą – kaip poapokaliptiniame pasaulyje, kuriame nebeliko žmonių, miestus užima medžiai. Laida apie medžius kaip miesto kultūros ir istorijos ženklus.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/08/1014221915.m4a</guid><pubDate>Wed, 16 Aug 2017 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377393/1014221915.mp3" length="52870581" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaune šią savaitę tęsėsi protestai prieš medžių kirtimą. Per keletą pastarųjų mėnesių Kauno gatvėse nukirsta daugiau nei pusė tūkstančio medžių, daugiausiai – Vytauto prospekte ir A. Smetonos alėjoje. Savivaldybė teigia atsodinsianti medžių daugiau,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaune šią savaitę tęsėsi protestai prieš medžių kirtimą. Per keletą pastarųjų mėnesių Kauno gatvėse nukirsta daugiau nei pusė tūkstančio medžių, daugiausiai – Vytauto prospekte ir A. Smetonos alėjoje. Savivaldybė teigia atsodinsianti medžių daugiau, nei iškirto. „Pasekmes patirs ne tik tas valdininkas, kuris pasirašė kirtimus, bet ir mes visi, ir mūsų vaikai“,  – sako viena protesto organizatorių Giedrė Aleksandravičiūtė iš aplinkosaugos bendrijos „Atgaja“.  Austrų režisieriaus Nikolauso Geyrhalterio kino juosta „Homo Sapiens“ (2016) fiksuoja priešingą procesą – kaip poapokaliptiniame pasaulyje, kuriame nebeliko žmonių, miestus užima medžiai. Laida apie medžius kaip miesto kultūros ir istorijos ženklus.]]></itunes:summary><itunes:duration>3305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-07-19 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-07-19-14-05--15377344</link><description><![CDATA[Vidurio Europos universiteto istorijos doktorantas Tadas Janušauskas, vienas iš 2015 m. kritinio veiksmo prieš aukštojo mokslo suprekinimą  organizatorių, dabartinę aukštojo mokslo pertvarką stebi iš Graikijos salų. „Viena iš priežasčių , kodėl universitetų dėstytojai ir profesūra nesukyla, yra tai, kad universitetas yra Bažnyčia“, – sako T. Janušauskas.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/07/1014189195.m4a</guid><pubDate>Wed, 19 Jul 2017 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377344/1014189195.mp3" length="53502118" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vidurio Europos universiteto istorijos doktorantas Tadas Janušauskas, vienas iš 2015 m. kritinio veiksmo prieš aukštojo mokslo suprekinimą  organizatorių, dabartinę aukštojo mokslo pertvarką stebi iš Graikijos salų. „Viena iš priežasčių , kodėl...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vidurio Europos universiteto istorijos doktorantas Tadas Janušauskas, vienas iš 2015 m. kritinio veiksmo prieš aukštojo mokslo suprekinimą  organizatorių, dabartinę aukštojo mokslo pertvarką stebi iš Graikijos salų. „Viena iš priežasčių , kodėl universitetų dėstytojai ir profesūra nesukyla, yra tai, kad universitetas yra Bažnyčia“, – sako T. Janušauskas.]]></itunes:summary><itunes:duration>3344</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-07-05 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-07-05-14-05--15377350</link><description><![CDATA[„Pilietinė visuomenė mums yra pagrindinis dalykas, o be lygybės ji negalima. Mums svarbiausia – teisė į kultūrą. Kultūra yra tai, kuo gyvename kasdien. Muziejai tik surenka ir išneša į šviesą tai, kas sukuriama šiame sluoksnyje, tamsoje. Geriausi dalykai sukuriami tamsoje. Mums rūpi ne pavienis įvykis, o bendruomenė “, – sako Vita Gelūnienė ir Ed Carroll, menininkai, kuriantys ir gyvenantys Žemuosiuose Šančiuose, Kaune. <br /><br />Kartu su vietos bendruomene menininkai atvėrė viešąją erdvę, kuri pastaraisiais dešimtmečiais buvo virtusi dykviete ir šiukšlynu. Kopūstų lauko pavadinimą teritorija gavo dėl senųjų kareivinių miestelyje esančių  XIX a. arkinių sandėlių, skirtų raugintų kopūstų saugojimui. Treji metai darbo duoda rezultatą  –  pagerėjo žmonių santykiai, atsirado bendruomenės susirinkimų vieta, padedant gamtininkams ištyrinėti Kopūstų lauke augantys augalai, kartu su architektais ir bendruomene parengtos Kopūstų lauko architektūrinės vizijos. <br /><br />„Kas yra Šančiai? Tai apie 20 tūkstančių žmonių, kurie nusprendė gyventi kartu. Gyventi ne atskirti sienų ar tvorų, bet kartu“, – sako Ed Carroll, ir pasakoja apie naują sumanymą – autobusą, žadinantį vaizduotę.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/07/1014189644.m4a</guid><pubDate>Wed, 05 Jul 2017 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377350/1014189644.mp3" length="52891061" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Pilietinė visuomenė mums yra pagrindinis dalykas, o be lygybės ji negalima. Mums svarbiausia – teisė į kultūrą. Kultūra yra tai, kuo gyvename kasdien. Muziejai tik surenka ir išneša į šviesą tai, kas sukuriama šiame sluoksnyje, tamsoje. Geriausi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Pilietinė visuomenė mums yra pagrindinis dalykas, o be lygybės ji negalima. Mums svarbiausia – teisė į kultūrą. Kultūra yra tai, kuo gyvename kasdien. Muziejai tik surenka ir išneša į šviesą tai, kas sukuriama šiame sluoksnyje, tamsoje. Geriausi dalykai sukuriami tamsoje. Mums rūpi ne pavienis įvykis, o bendruomenė “, – sako Vita Gelūnienė ir Ed Carroll, menininkai, kuriantys ir gyvenantys Žemuosiuose Šančiuose, Kaune. <br /><br />Kartu su vietos bendruomene menininkai atvėrė viešąją erdvę, kuri pastaraisiais dešimtmečiais buvo virtusi dykviete ir šiukšlynu. Kopūstų lauko pavadinimą teritorija gavo dėl senųjų kareivinių miestelyje esančių  XIX a. arkinių sandėlių, skirtų raugintų kopūstų saugojimui. Treji metai darbo duoda rezultatą  –  pagerėjo žmonių santykiai, atsirado bendruomenės susirinkimų vieta, padedant gamtininkams ištyrinėti Kopūstų lauke augantys augalai, kartu su architektais ir bendruomene parengtos Kopūstų lauko architektūrinės vizijos. <br /><br />„Kas yra Šančiai? Tai apie 20 tūkstančių žmonių, kurie nusprendė gyventi kartu. Gyventi ne atskirti sienų ar tvorų, bet kartu“, – sako Ed Carroll, ir pasakoja apie naują sumanymą – autobusą, žadinantį vaizduotę.]]></itunes:summary><itunes:duration>3306</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-06-21 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-06-21-14-05--15377356</link><description><![CDATA[„Kiekvienas ekonominis teiginys kartu yra ir moralinis teiginys, o kiekvienas ekonomikos žaidėjas – moralinis veikėjas“, – sako dr. Jorg Wiegratz, Lydso universiteto (JK) Politinės ekonomijos ir globalaus vystymosi ekspertas. <br /><br />Mokslininko teigimu, kaip kolonijų laikais galią turintys žmonės rasdavo moralinių pateisinimų vergovei, taip šiandien mes randame pateisinimų mažiems atlyginimams, blogoms darbo sąlygoms,  sukčiavimui bei korupcijai. <br /><br />Vienas iš J.Wiegratz tikslų – apčiuopti, kaip atsiranda moraliniai argumentai, grindžiantys vienų žmonių blogą elgesį su kitais neoliberaliose ekonomikose. „Pavyzdžiui, kalbinome mokesčių konsultantus JK, kodėl jie taip agresyviai patarinėja savo klientams, kaip išvengti mokesčių, kartais legaliai. Jie sako, kad taip daro, nes mano, kad žmonės turi pasilaikyti pinigus sau, kad valstybė yra priešas. Nereikia manyti, kad korupcija ir sukčiavimai pavojingi tik valstybiniame sektoriuje. Jie yra persmelkę ištisas privataus verslo šakas“.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/06/1014090473.m4a</guid><pubDate>Wed, 21 Jun 2017 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377356/1014090473.mp3" length="58021092" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kiekvienas ekonominis teiginys kartu yra ir moralinis teiginys, o kiekvienas ekonomikos žaidėjas – moralinis veikėjas“, – sako dr. Jorg Wiegratz, Lydso universiteto (JK) Politinės ekonomijos ir globalaus vystymosi ekspertas. 

Mokslininko teigimu,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kiekvienas ekonominis teiginys kartu yra ir moralinis teiginys, o kiekvienas ekonomikos žaidėjas – moralinis veikėjas“, – sako dr. Jorg Wiegratz, Lydso universiteto (JK) Politinės ekonomijos ir globalaus vystymosi ekspertas. <br /><br />Mokslininko teigimu, kaip kolonijų laikais galią turintys žmonės rasdavo moralinių pateisinimų vergovei, taip šiandien mes randame pateisinimų mažiems atlyginimams, blogoms darbo sąlygoms,  sukčiavimui bei korupcijai. <br /><br />Vienas iš J.Wiegratz tikslų – apčiuopti, kaip atsiranda moraliniai argumentai, grindžiantys vienų žmonių blogą elgesį su kitais neoliberaliose ekonomikose. „Pavyzdžiui, kalbinome mokesčių konsultantus JK, kodėl jie taip agresyviai patarinėja savo klientams, kaip išvengti mokesčių, kartais legaliai. Jie sako, kad taip daro, nes mano, kad žmonės turi pasilaikyti pinigus sau, kad valstybė yra priešas. Nereikia manyti, kad korupcija ir sukčiavimai pavojingi tik valstybiniame sektoriuje. Jie yra persmelkę ištisas privataus verslo šakas“.]]></itunes:summary><itunes:duration>3627</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-06-07 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-06-07-14-05--15377361</link><description><![CDATA[Vilniuje Savęs pažinimo ir saviraiškos studijoje kūrybinius užsiėmimus vedanti ir paskaitas skaitanti Asta Ivaškevičiūtė į darbą miesto centre atvyksta iš sodybos, kur gyvena su būriu draugų. Kaimynas ragina Astą tuos draugus valgyti kuo greičiau, nes tuoj jie nebebus tokie skanūs. Kaip nemėgiamas darbas gali paskatinti sprendimus, vedančius į darnesnį santykį su savimi ir pasauliu?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/06/1013993233.m4a</guid><pubDate>Wed, 07 Jun 2017 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377361/1013993233.mp3" length="52962950" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniuje Savęs pažinimo ir saviraiškos studijoje kūrybinius užsiėmimus vedanti ir paskaitas skaitanti Asta Ivaškevičiūtė į darbą miesto centre atvyksta iš sodybos, kur gyvena su būriu draugų. Kaimynas ragina Astą tuos draugus valgyti kuo greičiau, nes...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniuje Savęs pažinimo ir saviraiškos studijoje kūrybinius užsiėmimus vedanti ir paskaitas skaitanti Asta Ivaškevičiūtė į darbą miesto centre atvyksta iš sodybos, kur gyvena su būriu draugų. Kaimynas ragina Astą tuos draugus valgyti kuo greičiau, nes tuoj jie nebebus tokie skanūs. Kaip nemėgiamas darbas gali paskatinti sprendimus, vedančius į darnesnį santykį su savimi ir pasauliu?]]></itunes:summary><itunes:duration>3311</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-05-24 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-05-24-14-05--15377363</link><description><![CDATA[Kurdų kilmės Enginas Četinkaja (Engin Çetinkaya) studijuoti pagal mainų programą į Lietuvą atvyko iš Turkijos. Bendrabutyje jau spėjo pagarsėti kaip puikus virtuvės šefas, o laisvą laiką leidžia savanoriaudamas Rukloje ir Pabradėje, veda ten meno užsiėmimus vaikams. Sako nemėgstantis žodžių „pagalba“ ir „pabėgėliai“. Galvoja apie pasaulį, kuriame žmonės svarbiau nei sienos. <br /><br />Laida apie Europą kaip džiazą, atvirą tapatybę ir paprasto žmogaus galimybes keisti pasaulį.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/05/1013992308.m4a</guid><pubDate>Wed, 24 May 2017 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377363/1013992308.mp3" length="48490369" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kurdų kilmės Enginas Četinkaja (Engin Çetinkaya) studijuoti pagal mainų programą į Lietuvą atvyko iš Turkijos. Bendrabutyje jau spėjo pagarsėti kaip puikus virtuvės šefas, o laisvą laiką leidžia savanoriaudamas Rukloje ir Pabradėje, veda ten meno...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kurdų kilmės Enginas Četinkaja (Engin Çetinkaya) studijuoti pagal mainų programą į Lietuvą atvyko iš Turkijos. Bendrabutyje jau spėjo pagarsėti kaip puikus virtuvės šefas, o laisvą laiką leidžia savanoriaudamas Rukloje ir Pabradėje, veda ten meno užsiėmimus vaikams. Sako nemėgstantis žodžių „pagalba“ ir „pabėgėliai“. Galvoja apie pasaulį, kuriame žmonės svarbiau nei sienos. <br /><br />Laida apie Europą kaip džiazą, atvirą tapatybę ir paprasto žmogaus galimybes keisti pasaulį.]]></itunes:summary><itunes:duration>3031</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-05-10 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-05-10-14-05--15377377</link><description><![CDATA[Pagrindinis Japonijos visuomenės principas Wa yra sunkiai išverčiamas į kitas kalbas.  Kaip jis padeda kurti lygią visuomenę?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/05/1013960392.m4a</guid><pubDate>Wed, 10 May 2017 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377377/1013960392.mp3" length="52848848" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pagrindinis Japonijos visuomenės principas Wa yra sunkiai išverčiamas į kitas kalbas.  Kaip jis padeda kurti lygią visuomenę?</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pagrindinis Japonijos visuomenės principas Wa yra sunkiai išverčiamas į kitas kalbas.  Kaip jis padeda kurti lygią visuomenę?]]></itunes:summary><itunes:duration>3304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-05-03 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-05-03-14-05--15377383</link><description><![CDATA[Kodėl žemės ūkiui gaunant didelę ES paramą kaime skurdas ir atskirtis nemažėja? Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Kaimo plėtros skyriaus vadovė dr. Rita Vilkė sako, jog kaime yra neišnaudoti intelektualiniai ir socialinės plėtros ištekliai. Naujausias tyrimas atskleidžia Lietuvos ūkininkų požiūrį į socialinę atsakomybę.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/05/1013960389.m4a</guid><pubDate>Wed, 03 May 2017 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377383/1013960389.mp3" length="52895241" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl žemės ūkiui gaunant didelę ES paramą kaime skurdas ir atskirtis nemažėja? Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Kaimo plėtros skyriaus vadovė dr. Rita Vilkė sako, jog kaime yra neišnaudoti intelektualiniai ir socialinės plėtros ištekliai....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl žemės ūkiui gaunant didelę ES paramą kaime skurdas ir atskirtis nemažėja? Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Kaimo plėtros skyriaus vadovė dr. Rita Vilkė sako, jog kaime yra neišnaudoti intelektualiniai ir socialinės plėtros ištekliai. Naujausias tyrimas atskleidžia Lietuvos ūkininkų požiūrį į socialinę atsakomybę.]]></itunes:summary><itunes:duration>3306</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-04-26 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-04-26-14-05--15377394</link><description><![CDATA[Net didingiausiuose rūmuose visada yra vieta, kur karaliai pėsti vaikšto.<br /><br />Tiksliau, beveik visada. Archeologiniai tyrimai rodo, jog tualetų kultūra Lietuvoje prasideda tik nuo Valdovų rūmų.<br /><br />„Dėl to turbūt ir ateiname į Valdovų rūmus. Juose galime pamatyti kitokios, [naujos] kultūros pradžią. Nes Žemutinėje pilyje irgi turime gausų XIV-XV a. medinį užstatymą, turim tų pastatėlių, bet išskirti bent vieno iš jų kaip tualeto negalime", –  sako Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vyresnysis muziejininkas-archeologas Egidijus Ožalas.<br /><br />Nors išradimai ir technologijos keliavo lėčiau, nei dabar, mokslininkų teigimu, XVI a. Lietuvos aukštuomenė ir miestiečiai gyveno panašiai, kaip kiti to meto europiečiai.<br /><br />Ką Renesanso higienos normos sako apie to meto visuomenę ir jos idėjas?<br /><br />Nuotraukoje –  XVI a. pabaigoje - XVII a. pradžioje naudotas naktinis puodas iš Valdovų rūmų kolekcijos. Vytauto Abramausko fotografija.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/04/1013959621.m4a</guid><pubDate>Wed, 26 Apr 2017 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377394/1013959621.mp3" length="52873507" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Net didingiausiuose rūmuose visada yra vieta, kur karaliai pėsti vaikšto.

Tiksliau, beveik visada. Archeologiniai tyrimai rodo, jog tualetų kultūra Lietuvoje prasideda tik nuo Valdovų rūmų.

„Dėl to turbūt ir ateiname į Valdovų rūmus. Juose galime...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Net didingiausiuose rūmuose visada yra vieta, kur karaliai pėsti vaikšto.<br /><br />Tiksliau, beveik visada. Archeologiniai tyrimai rodo, jog tualetų kultūra Lietuvoje prasideda tik nuo Valdovų rūmų.<br /><br />„Dėl to turbūt ir ateiname į Valdovų rūmus. Juose galime pamatyti kitokios, [naujos] kultūros pradžią. Nes Žemutinėje pilyje irgi turime gausų XIV-XV a. medinį užstatymą, turim tų pastatėlių, bet išskirti bent vieno iš jų kaip tualeto negalime", –  sako Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vyresnysis muziejininkas-archeologas Egidijus Ožalas.<br /><br />Nors išradimai ir technologijos keliavo lėčiau, nei dabar, mokslininkų teigimu, XVI a. Lietuvos aukštuomenė ir miestiečiai gyveno panašiai, kaip kiti to meto europiečiai.<br /><br />Ką Renesanso higienos normos sako apie to meto visuomenę ir jos idėjas?<br /><br />Nuotraukoje –  XVI a. pabaigoje - XVII a. pradžioje naudotas naktinis puodas iš Valdovų rūmų kolekcijos. Vytauto Abramausko fotografija.]]></itunes:summary><itunes:duration>3305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-04-19 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-04-19-14-05--15377399</link><description><![CDATA[Darnus judumas – naujas žodžių darinys, vartojamas ES miestų planuotojų ir aktyvistų. Tinkamai parengti ir įgyvendinti Darnaus judumo planai užtikrintų, kad žmonės miestuose nedustų nuo išmetamųjų dujų ir galėtų pasiekti darbą, namus, mokyklas ir kitus reikalingus objektus patogiausiu, greičiausiu ir mažiausiai visiems kainuojančiu būdu. Kaip naujas žodis gali pakeisti automobilius mylinčios visuomenės mąstymą?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/04/1013960390.m4a</guid><pubDate>Wed, 19 Apr 2017 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377399/1013960390.mp3" length="53014359" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Darnus judumas – naujas žodžių darinys, vartojamas ES miestų planuotojų ir aktyvistų. Tinkamai parengti ir įgyvendinti Darnaus judumo planai užtikrintų, kad žmonės miestuose nedustų nuo išmetamųjų dujų ir galėtų pasiekti darbą, namus, mokyklas ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Darnus judumas – naujas žodžių darinys, vartojamas ES miestų planuotojų ir aktyvistų. Tinkamai parengti ir įgyvendinti Darnaus judumo planai užtikrintų, kad žmonės miestuose nedustų nuo išmetamųjų dujų ir galėtų pasiekti darbą, namus, mokyklas ir kitus reikalingus objektus patogiausiu, greičiausiu ir mažiausiai visiems kainuojančiu būdu. Kaip naujas žodis gali pakeisti automobilius mylinčios visuomenės mąstymą?]]></itunes:summary><itunes:duration>3314</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-04-12 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-04-12-14-05--15377408</link><description><![CDATA[Psichoterapeutas Armand Volkas (JAV) devintajame dešimtmetyje į bendrą terapijos grupę sukvietė Holokaustą išgyvenusiųjų ir nacių bei jų rėmėjų palikuonis. Ir pirmuosius, ir antruosius supo tylos zona  – daugelio šeimose apie praeitį buvo nekalbama, daugelis jautė slegiantį istorinį palikimą, virtusį asmeninės istorijomis dalimi. <br /><br />Šiandien psichoterapeutas, dramos terapeutas ir teatro direktorius dirba su iš kartos į kartą perduodamomis traumomis visame pasaulyje – su japonais ir kinais, su Kosovo serbais ir albanais, su turkais ir armėnais, su izraeliečiais ir palestiniečiais, su skirtingų grupių, dalyvavusių Libano pilietiniame kare, žmonėmis. <br /><br />„Naudoju teatrą ir dramą kaip tarpkultūrinio konflikto transformacijos įrankius, - sako A. Volkas. –  Čia susipina daug traumų: istorinė trauma, susijusi su praeities įvykiais, kolektyvinė trauma, kai kas nors yra įvykę grupei žmonių ir paliesti visi, paveldima trauma, kai, tarkime, alkoholizmas pasireiškia keliose kartose“. Vasarą kartų traumos terapijos metodą išvystęs psichoterapeutas ketina pirmą kartą aplankyti Lietuvą, iš kurios kilęs jo tėvas.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/04/1013960399.m4a</guid><pubDate>Wed, 12 Apr 2017 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377408/1013960399.mp3" length="52835891" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Psichoterapeutas Armand Volkas (JAV) devintajame dešimtmetyje į bendrą terapijos grupę sukvietė Holokaustą išgyvenusiųjų ir nacių bei jų rėmėjų palikuonis. Ir pirmuosius, ir antruosius supo tylos zona  – daugelio šeimose apie praeitį buvo nekalbama,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Psichoterapeutas Armand Volkas (JAV) devintajame dešimtmetyje į bendrą terapijos grupę sukvietė Holokaustą išgyvenusiųjų ir nacių bei jų rėmėjų palikuonis. Ir pirmuosius, ir antruosius supo tylos zona  – daugelio šeimose apie praeitį buvo nekalbama, daugelis jautė slegiantį istorinį palikimą, virtusį asmeninės istorijomis dalimi. <br /><br />Šiandien psichoterapeutas, dramos terapeutas ir teatro direktorius dirba su iš kartos į kartą perduodamomis traumomis visame pasaulyje – su japonais ir kinais, su Kosovo serbais ir albanais, su turkais ir armėnais, su izraeliečiais ir palestiniečiais, su skirtingų grupių, dalyvavusių Libano pilietiniame kare, žmonėmis. <br /><br />„Naudoju teatrą ir dramą kaip tarpkultūrinio konflikto transformacijos įrankius, - sako A. Volkas. –  Čia susipina daug traumų: istorinė trauma, susijusi su praeities įvykiais, kolektyvinė trauma, kai kas nors yra įvykę grupei žmonių ir paliesti visi, paveldima trauma, kai, tarkime, alkoholizmas pasireiškia keliose kartose“. Vasarą kartų traumos terapijos metodą išvystęs psichoterapeutas ketina pirmą kartą aplankyti Lietuvą, iš kurios kilęs jo tėvas.]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-04-05 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-04-05-14-05--15377421</link><description><![CDATA[Kaip tapti XXI a. mokytoju?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/04/1013960388.m4a</guid><pubDate>Tue, 04 Apr 2017 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377421/1013960388.mp3" length="52825442" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip tapti XXI a. mokytoju?</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip tapti XXI a. mokytoju?]]></itunes:summary><itunes:duration>3302</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-03-29 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-03-29-14-05--15377415</link><description><![CDATA[Sužinojote, kad skvere iškirs medžius, ir Jus apėmė neviltis? Vis atsitrenkiate į šaligatvius užgriozdinusius automobilius, keikiatės, bet nežinote, ką daryti? Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas turi patarimą, kaip ginti viešąjį interesą: „Galbūt yra ir efektyvesnių būdų, bet vienas tokių yra sukelti ribinę situaciją, tai yra, pačiam neperžengti įstatymo leistinos ribos, bet sukelti tokią situaciją, kad kažkam jau atrodytų, kad peržengei. Tada kyla diskusija ir galima bandyti šnekėtis, kur iš tikrųjų yra riba ir ar ji tikrai tinkamoje vietoje“. <br />Dar vienas aktyvaus vilniečio patarimas – apsišarvuoti kantrybe ir stengtis neperdegti, tikintis, kad protestuojant ir aktyviai veikiant rezultatas bus greitas.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/03/1013959622.m4a</guid><pubDate>Wed, 29 Mar 2017 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377415/1013959622.mp3" length="52865984" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sužinojote, kad skvere iškirs medžius, ir Jus apėmė neviltis? Vis atsitrenkiate į šaligatvius užgriozdinusius automobilius, keikiatės, bet nežinote, ką daryti? Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas turi patarimą, kaip ginti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sužinojote, kad skvere iškirs medžius, ir Jus apėmė neviltis? Vis atsitrenkiate į šaligatvius užgriozdinusius automobilius, keikiatės, bet nežinote, ką daryti? Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas turi patarimą, kaip ginti viešąjį interesą: „Galbūt yra ir efektyvesnių būdų, bet vienas tokių yra sukelti ribinę situaciją, tai yra, pačiam neperžengti įstatymo leistinos ribos, bet sukelti tokią situaciją, kad kažkam jau atrodytų, kad peržengei. Tada kyla diskusija ir galima bandyti šnekėtis, kur iš tikrųjų yra riba ir ar ji tikrai tinkamoje vietoje“. <br />Dar vienas aktyvaus vilniečio patarimas – apsišarvuoti kantrybe ir stengtis neperdegti, tikintis, kad protestuojant ir aktyviai veikiant rezultatas bus greitas.]]></itunes:summary><itunes:duration>3305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-03-22 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-03-22-14-05--15377430</link><description><![CDATA[„Mūsų per mažai, kad vieni kitus diskriminuotume“, – pasirašydamas Partnerystės įstatymą 2014 m. sakė Estijos Prezidentas Toomas Hendrik Ilves. <br />Estijos Seime priimtas įstatymas įsigaliojo 2016 m. Pagal šį įstatymą registruoti partnerystę gali tiek skirtingų lyčių, tiek vienos lyties partneriai. Europos sąjungoje liko šešios valstybės, kuriose šeimos santykiai, kurie nėra santuoka, nėra teisiškai apginti – Rumunija, Bulgarija, Slovakija, Lenkija, Latvija ir Lietuva. Vyro ir moters partnerystę įteisinantį įstatymą Lietuvos Seime 2016 m. blokavo konservatoriai. Šioje Seimo kadencijoje Partnerystės įstatymą ruošiasi iš naujo teikti liberalai. <br />Viešosiose diskusijose apie šeimą ir jos teisinę apsaugą dažnai girdima sąvoka „krikščioniškos vertybės“. Partnerystės įstatymui ir partnerystės kaip šeimos santykių formos įteisinimui prieštaraujančių politikų teigimu, krikščioniškos vertybės su tokiu įstatymu nedera. Tačiau katalikiškoje Maltoje katalikai remia LGBT* žmonių teises ne nepaisant krikščioniškųjų vertybių, o būtent dėl jų. Civilinė tos pačios lyties asmenų partnerystė Maltoje įteisinta nuo 2014 m.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/03/1013795531.m4a</guid><pubDate>Wed, 22 Mar 2017 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377430/1013795531.mp3" length="52860550" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mūsų per mažai, kad vieni kitus diskriminuotume“, – pasirašydamas Partnerystės įstatymą 2014 m. sakė Estijos Prezidentas Toomas Hendrik Ilves. 
Estijos Seime priimtas įstatymas įsigaliojo 2016 m. Pagal šį įstatymą registruoti partnerystę gali tiek...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mūsų per mažai, kad vieni kitus diskriminuotume“, – pasirašydamas Partnerystės įstatymą 2014 m. sakė Estijos Prezidentas Toomas Hendrik Ilves. <br />Estijos Seime priimtas įstatymas įsigaliojo 2016 m. Pagal šį įstatymą registruoti partnerystę gali tiek skirtingų lyčių, tiek vienos lyties partneriai. Europos sąjungoje liko šešios valstybės, kuriose šeimos santykiai, kurie nėra santuoka, nėra teisiškai apginti – Rumunija, Bulgarija, Slovakija, Lenkija, Latvija ir Lietuva. Vyro ir moters partnerystę įteisinantį įstatymą Lietuvos Seime 2016 m. blokavo konservatoriai. Šioje Seimo kadencijoje Partnerystės įstatymą ruošiasi iš naujo teikti liberalai. <br />Viešosiose diskusijose apie šeimą ir jos teisinę apsaugą dažnai girdima sąvoka „krikščioniškos vertybės“. Partnerystės įstatymui ir partnerystės kaip šeimos santykių formos įteisinimui prieštaraujančių politikų teigimu, krikščioniškos vertybės su tokiu įstatymu nedera. Tačiau katalikiškoje Maltoje katalikai remia LGBT* žmonių teises ne nepaisant krikščioniškųjų vertybių, o būtent dėl jų. Civilinė tos pačios lyties asmenų partnerystė Maltoje įteisinta nuo 2014 m.]]></itunes:summary><itunes:duration>3304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-03-15 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-03-15-14-05--15377434</link><description><![CDATA[II Pasaulinio karo temą mokyklų vadovėliuose analizavę istorikai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Čekijos ir Rusijos leidžia giliau pažvelgti į kolektyvinę atmintį ir jos perteikimo naujoms kartoms mechanizmus. <br /><br />Viena parodos iniciatorių ir organizatorių Kristina Smolijaninovaitė iš Europos Sąjungos-Rusijos pilietinės visuomenės forumo sako, jog net tokia regis klausimų nekelianti tema kaip Holokaustas nušviečiama skirtingai – Rusijoje vis dar kalbama ne apie žydų, o apie „tarybinių piliečių“ žudynes, Vokietijoje tai centrinė tema, kuriai istorijos vadovėliuose skiriama daug dėmesio, Lietuvoje smulkiai nedetalizuojamas vietinės valdžios ir vietos žmonių dalyvavimas, o Čekijoje Holokaustas pristatomas kaip buvęs „ten, Rytų Europoje“, bet ne Čekijoje. Net karo pradžia ir pabaiga skirtinguose vadovėliuose gali būti nurodoma skirtingai. <br /><br />Istoriko iš Rusijoje veikiančios nevyriausybinės istorinės atminties organizacijos „Tarptautinis Memorialas“ Nikitos Lomakino teigimu, Rusijoje paroda sukėlė didelį susidomėjimą – atidarymą nepalankiai nušvietęs valstybinis televizijos kanalas padarė reklamą. „Po reportažo skambino pasipiktinę mokytojai, važiavo parodos pažiūrėti su moksleiviais net iš Pamaskvės, porą valandų traukiniu. Žmonės jau yra įgavę imunitetą propagandai“.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/03/1013960386.m4a</guid><pubDate>Wed, 15 Mar 2017 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377434/1013960386.mp3" length="52938709" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>II Pasaulinio karo temą mokyklų vadovėliuose analizavę istorikai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Čekijos ir Rusijos leidžia giliau pažvelgti į kolektyvinę atmintį ir jos perteikimo naujoms kartoms mechanizmus. 

Viena parodos iniciatorių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[II Pasaulinio karo temą mokyklų vadovėliuose analizavę istorikai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Čekijos ir Rusijos leidžia giliau pažvelgti į kolektyvinę atmintį ir jos perteikimo naujoms kartoms mechanizmus. <br /><br />Viena parodos iniciatorių ir organizatorių Kristina Smolijaninovaitė iš Europos Sąjungos-Rusijos pilietinės visuomenės forumo sako, jog net tokia regis klausimų nekelianti tema kaip Holokaustas nušviečiama skirtingai – Rusijoje vis dar kalbama ne apie žydų, o apie „tarybinių piliečių“ žudynes, Vokietijoje tai centrinė tema, kuriai istorijos vadovėliuose skiriama daug dėmesio, Lietuvoje smulkiai nedetalizuojamas vietinės valdžios ir vietos žmonių dalyvavimas, o Čekijoje Holokaustas pristatomas kaip buvęs „ten, Rytų Europoje“, bet ne Čekijoje. Net karo pradžia ir pabaiga skirtinguose vadovėliuose gali būti nurodoma skirtingai. <br /><br />Istoriko iš Rusijoje veikiančios nevyriausybinės istorinės atminties organizacijos „Tarptautinis Memorialas“ Nikitos Lomakino teigimu, Rusijoje paroda sukėlė didelį susidomėjimą – atidarymą nepalankiai nušvietęs valstybinis televizijos kanalas padarė reklamą. „Po reportažo skambino pasipiktinę mokytojai, važiavo parodos pažiūrėti su moksleiviais net iš Pamaskvės, porą valandų traukiniu. Žmonės jau yra įgavę imunitetą propagandai“.]]></itunes:summary><itunes:duration>3309</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-03-08 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-03-08-14-05--15377437</link><description><![CDATA[Gerų paminklų pavyzdžių Lietuvoje pasitaiko, bet dar nėra gerosios praktikos, kokiu keliu dera priimti sprendimą dėl viešosios erdvės sutvarkymo, – mano kaunietis skulptorius Lukas Šiupšinskas. <br /><br />Kūrybai menininką gali įkvėpti ir betonas. Romantinį kūrėjo, kaip besikankinančio prie molberto, įvaizdį L. Šiupšinskas siūlo atidėti į šalį: „Kūrybininkas turi būti gerai pavalgęs, gerai pailsėjęs, gerai išsimiegojęs, jam kūryba prasideda jei ne nuo 8 iki 17, tai bent jau panašiu laiku. Tai kaip raumuo –  jeigu jį lavini, įkvėpimo tau niekada netruks".]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/03/1013697151.m4a</guid><pubDate>Wed, 08 Mar 2017 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377437/1013697151.mp3" length="52863058" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gerų paminklų pavyzdžių Lietuvoje pasitaiko, bet dar nėra gerosios praktikos, kokiu keliu dera priimti sprendimą dėl viešosios erdvės sutvarkymo, – mano kaunietis skulptorius Lukas Šiupšinskas. 

Kūrybai menininką gali įkvėpti ir betonas. Romantinį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gerų paminklų pavyzdžių Lietuvoje pasitaiko, bet dar nėra gerosios praktikos, kokiu keliu dera priimti sprendimą dėl viešosios erdvės sutvarkymo, – mano kaunietis skulptorius Lukas Šiupšinskas. <br /><br />Kūrybai menininką gali įkvėpti ir betonas. Romantinį kūrėjo, kaip besikankinančio prie molberto, įvaizdį L. Šiupšinskas siūlo atidėti į šalį: „Kūrybininkas turi būti gerai pavalgęs, gerai pailsėjęs, gerai išsimiegojęs, jam kūryba prasideda jei ne nuo 8 iki 17, tai bent jau panašiu laiku. Tai kaip raumuo –  jeigu jį lavini, įkvėpimo tau niekada netruks".]]></itunes:summary><itunes:duration>3304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-03-01 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-03-01-14-05--15377454</link><description><![CDATA[Praeitos Vyriausybės planus skubos tvarka atnaujinti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus ir dar iki Valstybės šimtmečio minėjimo paversti juos Konferencijų centru lėtina galima korupcija. Nepritariantys rekonstrukcijos planams tikisi, jog sumažėjus skubai bus daugiau skaidrumo ir diskusijų dėl bendros Senųjų Vilniaus žydų kapinių, kuriose stovi Sporto rūmai, vizijos. Tarptautinę peticiją, kurioje prašoma atkurti ankstesnių režimų niokotas kapines ir atsisakyti minties jų viduryje kurti renginių centrą, jau pasirašė daugiau nei 38 tūkst. žmonių.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/03/1013632418.m4a</guid><pubDate>Wed, 01 Mar 2017 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377454/1013632418.mp3" length="52809559" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Praeitos Vyriausybės planus skubos tvarka atnaujinti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus ir dar iki Valstybės šimtmečio minėjimo paversti juos Konferencijų centru lėtina galima korupcija. Nepritariantys rekonstrukcijos planams tikisi, jog sumažėjus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Praeitos Vyriausybės planus skubos tvarka atnaujinti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus ir dar iki Valstybės šimtmečio minėjimo paversti juos Konferencijų centru lėtina galima korupcija. Nepritariantys rekonstrukcijos planams tikisi, jog sumažėjus skubai bus daugiau skaidrumo ir diskusijų dėl bendros Senųjų Vilniaus žydų kapinių, kuriose stovi Sporto rūmai, vizijos. Tarptautinę peticiją, kurioje prašoma atkurti ankstesnių režimų niokotas kapines ir atsisakyti minties jų viduryje kurti renginių centrą, jau pasirašė daugiau nei 38 tūkst. žmonių.]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-02-22 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-02-22-14-05--15377461</link><description><![CDATA[Profesoriaus Broniaus Sipavičiaus, gydytojo, knygnešio, visuomenės veikėjo, tarpukario Lietuvos sveikatos ministro tremtyje iš beržo tošies sukurta knyga dukrai tapo vienu svarbiausių Vilniaus knygų mugės metu vykusios parodos „Šerdis“ eksponatų. Taip mintys praauga istoriją ir ją kuria. Apie žmogaus, knygos ir medžio ryšius kalbamės su „Knygų šalies“ ir kūrybinės studijos „Tu gali sukurti knygą“ įkvėpėja dailininke Sigute Chlebinskaite, literatūros tyrinėtoja Akvile Rėklaityte ir prof. Br. Sipavičiaus anūke Violeta Pikeliene.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/02/1013697152.m4a</guid><pubDate>Wed, 22 Feb 2017 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377461/1013697152.mp3" length="52854281" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Profesoriaus Broniaus Sipavičiaus, gydytojo, knygnešio, visuomenės veikėjo, tarpukario Lietuvos sveikatos ministro tremtyje iš beržo tošies sukurta knyga dukrai tapo vienu svarbiausių Vilniaus knygų mugės metu vykusios parodos „Šerdis“ eksponatų. Taip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Profesoriaus Broniaus Sipavičiaus, gydytojo, knygnešio, visuomenės veikėjo, tarpukario Lietuvos sveikatos ministro tremtyje iš beržo tošies sukurta knyga dukrai tapo vienu svarbiausių Vilniaus knygų mugės metu vykusios parodos „Šerdis“ eksponatų. Taip mintys praauga istoriją ir ją kuria. Apie žmogaus, knygos ir medžio ryšius kalbamės su „Knygų šalies“ ir kūrybinės studijos „Tu gali sukurti knygą“ įkvėpėja dailininke Sigute Chlebinskaite, literatūros tyrinėtoja Akvile Rėklaityte ir prof. Br. Sipavičiaus anūke Violeta Pikeliene.]]></itunes:summary><itunes:duration>3304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-02-08 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-02-08-14-05--15377471</link><description><![CDATA[Nusirašinėjantys moksleiviai linkę manyti, kad „nusirašinėja visi“. Skaidrumo organizacijos TILS surengto eksperimento metu dalis moksleivių suėmė save į rankas. Labiausiai pasirašyti sąžiningumo pasižadėjimai paveikė tuos, kurie nusirašinėja tik kartais: ketvirtadalis jų liovėsi nusirašinėti atsiskaitymų metu.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/02/1013599343.m4a</guid><pubDate>Wed, 08 Feb 2017 19:49:43 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377471/1013599343.mp3" length="52881448" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nusirašinėjantys moksleiviai linkę manyti, kad „nusirašinėja visi“. Skaidrumo organizacijos TILS surengto eksperimento metu dalis moksleivių suėmė save į rankas. Labiausiai pasirašyti sąžiningumo pasižadėjimai paveikė tuos, kurie nusirašinėja tik...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nusirašinėjantys moksleiviai linkę manyti, kad „nusirašinėja visi“. Skaidrumo organizacijos TILS surengto eksperimento metu dalis moksleivių suėmė save į rankas. Labiausiai pasirašyti sąžiningumo pasižadėjimai paveikė tuos, kurie nusirašinėja tik kartais: ketvirtadalis jų liovėsi nusirašinėti atsiskaitymų metu.]]></itunes:summary><itunes:duration>3306</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-02-01 00:00</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-02-01-00-00--15377474</link><description><![CDATA[Sistemos pertvarkos stabdžiu gali tapti sistema. Nors dalis savivaldybių merų tvirtina, kad vaikų globa jų rajonuose jau pertvarkyta, tačiau kartais už skaičių slepiasi pertvarkos imitacija. Vilniaus universitete Socialinės politikos studijų programoje magistro darbą „Vaikų globos sistemos pertvarka Lietuvoje institucionalizmo požiūriu“ apgynusios Marianos Sutkienės teigimu, iki šiol reformai trūko politinės valios. <br /><br />Aktyvi vilnietė dalyvauja kelių nevyriausybinių organizacijų veikloje. Viena jų, Vilniaus socialinis klubas (Vilnius social club), futbolo mokykloje sudaro galimybę sunkumus patiriantiems vaikams ir jaunuoliams nemokamai sportuoti ir stiprinti tarpusavio ryšius. <br /><br />„Bendras tikslas – kad būtų kuo mažiau neapykantos, kuo daugiau bendravimo, nuoširdaus kito žmogaus priėmimo ir supratimo“, –  savo veiklas apibendrina Mariana Sutkienė.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/02/1013599132.m4a</guid><pubDate>Wed, 01 Feb 2017 11:20:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377474/1013599132.mp3" length="52880194" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sistemos pertvarkos stabdžiu gali tapti sistema. Nors dalis savivaldybių merų tvirtina, kad vaikų globa jų rajonuose jau pertvarkyta, tačiau kartais už skaičių slepiasi pertvarkos imitacija. Vilniaus universitete Socialinės politikos studijų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sistemos pertvarkos stabdžiu gali tapti sistema. Nors dalis savivaldybių merų tvirtina, kad vaikų globa jų rajonuose jau pertvarkyta, tačiau kartais už skaičių slepiasi pertvarkos imitacija. Vilniaus universitete Socialinės politikos studijų programoje magistro darbą „Vaikų globos sistemos pertvarka Lietuvoje institucionalizmo požiūriu“ apgynusios Marianos Sutkienės teigimu, iki šiol reformai trūko politinės valios. <br /><br />Aktyvi vilnietė dalyvauja kelių nevyriausybinių organizacijų veikloje. Viena jų, Vilniaus socialinis klubas (Vilnius social club), futbolo mokykloje sudaro galimybę sunkumus patiriantiems vaikams ir jaunuoliams nemokamai sportuoti ir stiprinti tarpusavio ryšius. <br /><br />„Bendras tikslas – kad būtų kuo mažiau neapykantos, kuo daugiau bendravimo, nuoširdaus kito žmogaus priėmimo ir supratimo“, –  savo veiklas apibendrina Mariana Sutkienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-01-25 00:00</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-01-25-00-00--15377486</link><description><![CDATA[Daugiau nei tūkstantis žmonių užsiregistravo į pirmąsias Lietuvoje Eitynes už gyvūnus, vyksiančias Vilniuje sausio 28 d., šeštadienį. Organizacijos „Tušti narvai“ vadovės Gabrielės Vaitkevičiūtės, eitynių tikslas – paskatinti politikus priimti įstatymą, kuris uždarytų apie du šimtus dabar Lietuvoje veikiančių vadinamųjų „kailinių“ žvėrelių fermų. <br /><br />Eitynės už gyvūnus, Moterų eitynės, vieši susirinkimai remiantys smurto prieš vaikus kriminalizavimą, susirinkimai „prieš“ ir „už“ tarptautines sutartis, – tai tik kelios iš daugelio progų dalyvauti politiniame gatvės gyvenime šiandien. JAV atliktas tyrimas rodo, jog gatvėse vykstančios pilietinės iniciatyvos veikia išrinktus įstatymų leidėjus. Jausdami visuomenės palaikymą ar nepritarimą, dalis jų keičia savo nuomonę ir balsavimo būdą. Pagrindinė sąlyga – gatvė turi virti nuolatos. <br /><br />Kaip politinės virtuvės kultūra klostosi Lietuvos gatvėse ir aikštėse?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/01/1013598747.m4a</guid><pubDate>Wed, 25 Jan 2017 19:28:29 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377486/1013598747.mp3" length="52824188" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daugiau nei tūkstantis žmonių užsiregistravo į pirmąsias Lietuvoje Eitynes už gyvūnus, vyksiančias Vilniuje sausio 28 d., šeštadienį. Organizacijos „Tušti narvai“ vadovės Gabrielės Vaitkevičiūtės, eitynių tikslas – paskatinti politikus priimti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daugiau nei tūkstantis žmonių užsiregistravo į pirmąsias Lietuvoje Eitynes už gyvūnus, vyksiančias Vilniuje sausio 28 d., šeštadienį. Organizacijos „Tušti narvai“ vadovės Gabrielės Vaitkevičiūtės, eitynių tikslas – paskatinti politikus priimti įstatymą, kuris uždarytų apie du šimtus dabar Lietuvoje veikiančių vadinamųjų „kailinių“ žvėrelių fermų. <br /><br />Eitynės už gyvūnus, Moterų eitynės, vieši susirinkimai remiantys smurto prieš vaikus kriminalizavimą, susirinkimai „prieš“ ir „už“ tarptautines sutartis, – tai tik kelios iš daugelio progų dalyvauti politiniame gatvės gyvenime šiandien. JAV atliktas tyrimas rodo, jog gatvėse vykstančios pilietinės iniciatyvos veikia išrinktus įstatymų leidėjus. Jausdami visuomenės palaikymą ar nepritarimą, dalis jų keičia savo nuomonę ir balsavimo būdą. Pagrindinė sąlyga – gatvė turi virti nuolatos. <br /><br />Kaip politinės virtuvės kultūra klostosi Lietuvos gatvėse ir aikštėse?]]></itunes:summary><itunes:duration>3302</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-01-11 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-01-11-14-05--15377491</link><description><![CDATA[Kalbėdamas apie žmoniškumo krizę televizijoje Al Jazeera šią vasarą, sociologas Zygmuntas Baumanas sakė matantis psichologinę nervingo europiečių reagavimo į pabėgėlius priežastį – baimę, kad tai, kas atsitiko šiems žmonėms, gali nutikti ir jiems. <br /><br />Vieno iškiliausių šių dienų mąstytojų požiūriu, prieglobsčio ieškantys žmonės įkūnija mūsų visų baimę prarasti viską: „Dabar atvykstantys žmonės nėra tie, kurie badavo, neturėjo duonos ir vandens. Tai žmonės, kurie dar vakar didžiavosi savo namais, didžiavosi savo statusu visuomenėje, buvo išsilavinę, finansiškai sėkmingi. Dabar jie pabėgėliai... Vakar jie buvo tokie pat įtakingi žmonės savo šalyje, kaip mes esame Europoje šiandien“.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/01/1013566064.m4a</guid><pubDate>Wed, 11 Jan 2017 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377491/1013566064.mp3" length="52807052" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kalbėdamas apie žmoniškumo krizę televizijoje Al Jazeera šią vasarą, sociologas Zygmuntas Baumanas sakė matantis psichologinę nervingo europiečių reagavimo į pabėgėlius priežastį – baimę, kad tai, kas atsitiko šiems žmonėms, gali nutikti ir jiems....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kalbėdamas apie žmoniškumo krizę televizijoje Al Jazeera šią vasarą, sociologas Zygmuntas Baumanas sakė matantis psichologinę nervingo europiečių reagavimo į pabėgėlius priežastį – baimę, kad tai, kas atsitiko šiems žmonėms, gali nutikti ir jiems. <br /><br />Vieno iškiliausių šių dienų mąstytojų požiūriu, prieglobsčio ieškantys žmonės įkūnija mūsų visų baimę prarasti viską: „Dabar atvykstantys žmonės nėra tie, kurie badavo, neturėjo duonos ir vandens. Tai žmonės, kurie dar vakar didžiavosi savo namais, didžiavosi savo statusu visuomenėje, buvo išsilavinę, finansiškai sėkmingi. Dabar jie pabėgėliai... Vakar jie buvo tokie pat įtakingi žmonės savo šalyje, kaip mes esame Europoje šiandien“.]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2017-01-04 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2017-01-04-14-05--15377493</link><description><![CDATA[2016-ųjų žmonės ir idėjos]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/01/1013533452.m4a</guid><pubDate>Wed, 04 Jan 2017 10:18:43 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377493/1013533452.mp3" length="52884792" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2016-ųjų žmonės ir idėjos</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2016-ųjų žmonės ir idėjos]]></itunes:summary><itunes:duration>3306</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-12-28 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-12-28-14-05--15377499</link><description><![CDATA[Švedijos diplomatas Prezidentą dr. Kazį Grinių 1926 m. yra apibūdinęs kaip „malonų kaimo gydytoją“.  Visuomenės sveikata net aktyviausiais politinės veiklos metais išliko dr. K. Griniaus prioritetas. <br /><br />Irmėdė, skilvio slogos, kosulys su giedojimu – tokias diagnozes galėjo išgirsti pacientai, XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje apsilankę pas gydytoją. Dr. Palmiros Zemlevičiūtės iš Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro teigimu, būtent tuo metu padėti dabartinės lietuviškos medicinos terminijos pagrindai. Prezidentas dr. Kazys Grinius, pirmojo lietuviško medicinos laikraščio sumanytojas, leidėjas, redaktorius ir autorius,  buvo vienas aktyviausių medicinos ir sveikatos žodyno kūrėjų.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/12/1013533451.m4a</guid><pubDate>Wed, 28 Dec 2016 18:23:22 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377499/1013533451.mp3" length="52905272" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Švedijos diplomatas Prezidentą dr. Kazį Grinių 1926 m. yra apibūdinęs kaip „malonų kaimo gydytoją“.  Visuomenės sveikata net aktyviausiais politinės veiklos metais išliko dr. K. Griniaus prioritetas. 

Irmėdė, skilvio slogos, kosulys su giedojimu –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Švedijos diplomatas Prezidentą dr. Kazį Grinių 1926 m. yra apibūdinęs kaip „malonų kaimo gydytoją“.  Visuomenės sveikata net aktyviausiais politinės veiklos metais išliko dr. K. Griniaus prioritetas. <br /><br />Irmėdė, skilvio slogos, kosulys su giedojimu – tokias diagnozes galėjo išgirsti pacientai, XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje apsilankę pas gydytoją. Dr. Palmiros Zemlevičiūtės iš Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro teigimu, būtent tuo metu padėti dabartinės lietuviškos medicinos terminijos pagrindai. Prezidentas dr. Kazys Grinius, pirmojo lietuviško medicinos laikraščio sumanytojas, leidėjas, redaktorius ir autorius,  buvo vienas aktyviausių medicinos ir sveikatos žodyno kūrėjų.]]></itunes:summary><itunes:duration>3307</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-12-21 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-12-21-14-05--15377502</link><description><![CDATA[Baltarusijos politinį aktyvistą Mikolą Dziadoką A. Lukašenkos režimas kalėjime laikė penkerius metus. Galėjo laikyti dar 100 metų – išsėdėjus teismo paskirtus metus jam buvo pritaikytas žmogaus teisių organizacijų kritikuojamas Baudžiamojo kodekso 411 straipsnis, leidžiantis už nepaklusnumą, esamą ar tariamą, tęsti bausmės laiką. Aktyvistas įsitikinęs, kad jo išleidimui į laisvę buvo reikšmingas ES ir tarptautinės bendruomenės spaudimas.<br /><br />Šiuo metu M. Dziadokas studijuoja Europos humanitariniame universitete, gyvena Kaune, ruošiasi dar vienam teismui – administracinė byla Lietuvoje jam iškelta po protesto prieš politinių kalinių kankinimus prie Rusijos ambasados Vilniuje.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/12/1013533450.m4a</guid><pubDate>Wed, 21 Dec 2016 15:14:31 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377502/1013533450.mp3" length="52869746" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Baltarusijos politinį aktyvistą Mikolą Dziadoką A. Lukašenkos režimas kalėjime laikė penkerius metus. Galėjo laikyti dar 100 metų – išsėdėjus teismo paskirtus metus jam buvo pritaikytas žmogaus teisių organizacijų kritikuojamas Baudžiamojo kodekso 411...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Baltarusijos politinį aktyvistą Mikolą Dziadoką A. Lukašenkos režimas kalėjime laikė penkerius metus. Galėjo laikyti dar 100 metų – išsėdėjus teismo paskirtus metus jam buvo pritaikytas žmogaus teisių organizacijų kritikuojamas Baudžiamojo kodekso 411 straipsnis, leidžiantis už nepaklusnumą, esamą ar tariamą, tęsti bausmės laiką. Aktyvistas įsitikinęs, kad jo išleidimui į laisvę buvo reikšmingas ES ir tarptautinės bendruomenės spaudimas.<br /><br />Šiuo metu M. Dziadokas studijuoja Europos humanitariniame universitete, gyvena Kaune, ruošiasi dar vienam teismui – administracinė byla Lietuvoje jam iškelta po protesto prieš politinių kalinių kankinimus prie Rusijos ambasados Vilniuje.]]></itunes:summary><itunes:duration>3305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-12-14 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-12-14-14-05--15377513</link><description><![CDATA[Kinijos okupuotame Tibete ir už jo ribų protestuodami prieš Kinijos okupaciją nuo 2009 m. susidegino daugiau nei 150 tibetiečių – vienuolių ir paprastų žmonių, vyrų, moterų, paauglių. Londone gyvenantis režisieris Sonam Anjatsang savo filme „Motinos sūnus“ pasakoja vieno jų, šešiolikmečio Dorjee Tsering, istoriją išsklaidydamas patriotinį patosą. Filmą, jau apkeliavusi JAV tibetiečių bendruomenes, režisierius ketina parodyti visose tibetiečių mokyklose Indijoje ir kalbėtis su vaikais, kokiais būdais jie galėtų išreikšti savo meilę Tibetui ir jo laisvei.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/12/1013434886.m4a</guid><pubDate>Wed, 14 Dec 2016 07:24:24 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377513/1013434886.mp3" length="52277079" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kinijos okupuotame Tibete ir už jo ribų protestuodami prieš Kinijos okupaciją nuo 2009 m. susidegino daugiau nei 150 tibetiečių – vienuolių ir paprastų žmonių, vyrų, moterų, paauglių. Londone gyvenantis režisieris Sonam Anjatsang savo filme „Motinos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kinijos okupuotame Tibete ir už jo ribų protestuodami prieš Kinijos okupaciją nuo 2009 m. susidegino daugiau nei 150 tibetiečių – vienuolių ir paprastų žmonių, vyrų, moterų, paauglių. Londone gyvenantis režisieris Sonam Anjatsang savo filme „Motinos sūnus“ pasakoja vieno jų, šešiolikmečio Dorjee Tsering, istoriją išsklaidydamas patriotinį patosą. Filmą, jau apkeliavusi JAV tibetiečių bendruomenes, režisierius ketina parodyti visose tibetiečių mokyklose Indijoje ir kalbėtis su vaikais, kokiais būdais jie galėtų išreikšti savo meilę Tibetui ir jo laisvei.]]></itunes:summary><itunes:duration>3268</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-11-23 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-11-23-14-05--15377518</link><description><![CDATA[Stalino laikais kosmopolitizmu apkaltinas žmogus turėjo ruoštis nemalonumams. Frazės „keliaklupsčiavimas Vakarams“, „supuvus Europa“, „bešaknis intelektualas“ iš stalininės propagandos skrynelės vėl traukiamos į viešąją diskusiją. Kad kosmpopolitizmas – vienos moralinės žmonių bendrijos paieška – būtų įmanomas kaip tapatybė, reikia susitikimo su ateiviais, – sako portugalų antropologas Andre Novoa. Akademinė JAV bendruomenė vysto porinkimines atsparumo ir pasipriešinimo strategijas netolerancijos ir izoliacinės retorikos akivaizdoje.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/11/1013238462.m4a</guid><pubDate>Wed, 23 Nov 2016 00:51:19 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377518/1013238462.mp3" length="52833383" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Stalino laikais kosmopolitizmu apkaltinas žmogus turėjo ruoštis nemalonumams. Frazės „keliaklupsčiavimas Vakarams“, „supuvus Europa“, „bešaknis intelektualas“ iš stalininės propagandos skrynelės vėl traukiamos į viešąją diskusiją. Kad kosmpopolitizmas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Stalino laikais kosmopolitizmu apkaltinas žmogus turėjo ruoštis nemalonumams. Frazės „keliaklupsčiavimas Vakarams“, „supuvus Europa“, „bešaknis intelektualas“ iš stalininės propagandos skrynelės vėl traukiamos į viešąją diskusiją. Kad kosmpopolitizmas – vienos moralinės žmonių bendrijos paieška – būtų įmanomas kaip tapatybė, reikia susitikimo su ateiviais, – sako portugalų antropologas Andre Novoa. Akademinė JAV bendruomenė vysto porinkimines atsparumo ir pasipriešinimo strategijas netolerancijos ir izoliacinės retorikos akivaizdoje.]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-11-16 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-11-16-14-05--15377519</link><description><![CDATA[Kaip atpažinti neapykantos kalbą ir kas turėtų tai daryti?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/11/1013206363.m4a</guid><pubDate>Wed, 16 Nov 2016 10:23:15 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377519/1013206363.mp3" length="52964622" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip atpažinti neapykantos kalbą ir kas turėtų tai daryti?</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip atpažinti neapykantos kalbą ir kas turėtų tai daryti?]]></itunes:summary><itunes:duration>3311</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-11-13 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-11-13-14-05--15377538</link><description><![CDATA[Beveik prieš 80 metų, 38-ais nacių Vokietijoje įvyko Krištolinė naktis, pogromas prieš žydų kilmės Vokietijos gyventojus, kurio metu naciai naikino ir plėšė žydų turtą, degė Sinagogos, žuvo mažiausiai šimtas, kitais skaičiavimais keli šimtai žmonių. Apie 30000 suimta ir įkalinta koncentracijos stovyklose. Rytą gatvėse buvo pilna stiklo šukių, būtent dėl to 38-ųjų lapkričio pogromas ir gavo Krištolinės nakties pavadinimą. Po šios nakties Vokietijoje žydams įvesti ekonominiai apribojimai ir prasidėjo persekiojimai. Istorikai šią naktį laiko Holokausto pradžia. Tai dienai atminti, lapkričio 9-oji yra paskelbta Tarptautine diena prieš fašizmą ir antisemitizmą. Daug kur pasaulyje vyksta renginiai, diskusijos, kalbama apie šiuolaikinį rasizmą ir antisemitizmą, jų apraiškas politikoje ir žiniasklaidoje, ir visuomenės atsparumo jiems stiprinimą. Dėmesys skiriamas iniciatyvoms skatinančioms pagarbą žmogaus teisėms. Taip pat šiandien laidoje prisiminsime žmogų, kuris tais pačiais, 38-ais Vokietijoje buvo persekiojamas ir uždarytas į kalėjimą.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/11/1013960475.m4a</guid><pubDate>Sun, 13 Nov 2016 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377538/1013960475.mp3" length="52845922" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Beveik prieš 80 metų, 38-ais nacių Vokietijoje įvyko Krištolinė naktis, pogromas prieš žydų kilmės Vokietijos gyventojus, kurio metu naciai naikino ir plėšė žydų turtą, degė Sinagogos, žuvo mažiausiai šimtas, kitais skaičiavimais keli šimtai žmonių....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Beveik prieš 80 metų, 38-ais nacių Vokietijoje įvyko Krištolinė naktis, pogromas prieš žydų kilmės Vokietijos gyventojus, kurio metu naciai naikino ir plėšė žydų turtą, degė Sinagogos, žuvo mažiausiai šimtas, kitais skaičiavimais keli šimtai žmonių. Apie 30000 suimta ir įkalinta koncentracijos stovyklose. Rytą gatvėse buvo pilna stiklo šukių, būtent dėl to 38-ųjų lapkričio pogromas ir gavo Krištolinės nakties pavadinimą. Po šios nakties Vokietijoje žydams įvesti ekonominiai apribojimai ir prasidėjo persekiojimai. Istorikai šią naktį laiko Holokausto pradžia. Tai dienai atminti, lapkričio 9-oji yra paskelbta Tarptautine diena prieš fašizmą ir antisemitizmą. Daug kur pasaulyje vyksta renginiai, diskusijos, kalbama apie šiuolaikinį rasizmą ir antisemitizmą, jų apraiškas politikoje ir žiniasklaidoje, ir visuomenės atsparumo jiems stiprinimą. Dėmesys skiriamas iniciatyvoms skatinančioms pagarbą žmogaus teisėms. Taip pat šiandien laidoje prisiminsime žmogų, kuris tais pačiais, 38-ais Vokietijoje buvo persekiojamas ir uždarytas į kalėjimą.]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-10-05 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-10-05-14-05--15377540</link><description><![CDATA[Kas riboja Lietuvos mokslininkų dalyvavimą tarptautiniuose projektuose ir kaip jie dalyvauja nepaisydami kliūčių?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/10/1013960396.m4a</guid><pubDate>Wed, 05 Oct 2016 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377540/1013960396.mp3" length="52870999" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas riboja Lietuvos mokslininkų dalyvavimą tarptautiniuose projektuose ir kaip jie dalyvauja nepaisydami kliūčių?</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas riboja Lietuvos mokslininkų dalyvavimą tarptautiniuose projektuose ir kaip jie dalyvauja nepaisydami kliūčių?]]></itunes:summary><itunes:duration>3305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-09-21 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-09-21-14-05--15377539</link><description><![CDATA[Ketvirtadienį ir penktadienį Holokausto aukų atminimo dieną ir jos išvakarėse, daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių skambės tarpukario Lietuvos žydų vardai. Iki šiol Lietuva neturi tikslaus Holokausto aukų sąrašo. Jis yra sudarinėjamas. Yra išlikę kelių Getų kalinių vardai, policijos raportuose užfiksuoti nužudytų žmonių vardai, taip pat sąrašai sudaryti žmonių karo metu arba po karo. Istorikams reikia savanorių pagalbos. Neseniai laidoje kalbėjome apie stereotipus kuriuos, kad ir nesąmoningai, stiprina vadinamoji Užgavėnių tradicija persirengti žydais, taip pat ir atrankos kino filmams kaip dirbtinai kuriamas siauras įvaizdis bendruomenės, kuri tikrovėje buvo žymiai įvairesnė. Rugsėjo 21 diena, Jungtinių tautų organizacijos yra paskelbta tarptautine taikos diena. Minėti šią dieną keblu, nors technologinė pažanga pasaulyje vyksta sparčiai, nors statistiškai gyvenimas gerėja, taika milijonams žmonių yra tolima svajonė. Kaip ir kur turėtų vykti permainos, kad tai pasikeistų?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/09/1013960395.m4a</guid><pubDate>Wed, 21 Sep 2016 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377539/1013960395.mp3" length="52830039" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ketvirtadienį ir penktadienį Holokausto aukų atminimo dieną ir jos išvakarėse, daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių skambės tarpukario Lietuvos žydų vardai. Iki šiol Lietuva neturi tikslaus Holokausto aukų sąrašo. Jis yra sudarinėjamas. Yra išlikę...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ketvirtadienį ir penktadienį Holokausto aukų atminimo dieną ir jos išvakarėse, daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių skambės tarpukario Lietuvos žydų vardai. Iki šiol Lietuva neturi tikslaus Holokausto aukų sąrašo. Jis yra sudarinėjamas. Yra išlikę kelių Getų kalinių vardai, policijos raportuose užfiksuoti nužudytų žmonių vardai, taip pat sąrašai sudaryti žmonių karo metu arba po karo. Istorikams reikia savanorių pagalbos. Neseniai laidoje kalbėjome apie stereotipus kuriuos, kad ir nesąmoningai, stiprina vadinamoji Užgavėnių tradicija persirengti žydais, taip pat ir atrankos kino filmams kaip dirbtinai kuriamas siauras įvaizdis bendruomenės, kuri tikrovėje buvo žymiai įvairesnė. Rugsėjo 21 diena, Jungtinių tautų organizacijos yra paskelbta tarptautine taikos diena. Minėti šią dieną keblu, nors technologinė pažanga pasaulyje vyksta sparčiai, nors statistiškai gyvenimas gerėja, taika milijonams žmonių yra tolima svajonė. Kaip ir kur turėtų vykti permainos, kad tai pasikeistų?]]></itunes:summary><itunes:duration>3302</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-09-14 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-09-14-14-05--15377558</link><description><![CDATA[Ką mokslininkai veikia visą dieną? Dalyvauja tarptautiniuose projektuose, bet ne visi. Pagal naujausią Europos mokslinių tyrimų reitingą (European Reseach Ranking) pernai aktyviausiai dalyvavusi Lietuvos mokslinė institutucija buvo Lietuvos energetikos institutas (LEI), aplenkusi kitus institutus ir universitetus. LEI direktoriaus pavaduotojas dr. Rolandas Urbonas prašo šio vieno reitingo pernelyg nesureikšminti, bet turi idėjų, kaip Lietuvos mokslo bendruomenės aktyvumas galėtų būti didesnis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/09/1013107360.m4a</guid><pubDate>Tue, 13 Sep 2016 22:54:11 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377558/1013107360.mp3" length="52845922" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ką mokslininkai veikia visą dieną? Dalyvauja tarptautiniuose projektuose, bet ne visi. Pagal naujausią Europos mokslinių tyrimų reitingą (European Reseach Ranking) pernai aktyviausiai dalyvavusi Lietuvos mokslinė institutucija buvo Lietuvos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ką mokslininkai veikia visą dieną? Dalyvauja tarptautiniuose projektuose, bet ne visi. Pagal naujausią Europos mokslinių tyrimų reitingą (European Reseach Ranking) pernai aktyviausiai dalyvavusi Lietuvos mokslinė institutucija buvo Lietuvos energetikos institutas (LEI), aplenkusi kitus institutus ir universitetus. LEI direktoriaus pavaduotojas dr. Rolandas Urbonas prašo šio vieno reitingo pernelyg nesureikšminti, bet turi idėjų, kaip Lietuvos mokslo bendruomenės aktyvumas galėtų būti didesnis.]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-08-17 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-08-17-14-05--15377568</link><description><![CDATA[„Mane labai domina, kaip senoji ir naujoji muzika galėtų susijungti. Vilniuje apie tai daug galvoju – čia matau daug jungčių tarp to, kas sena, ir to, kas nauja. Pastatų sienose yra atidengtų vietų, leidžiančių pamatyti, kaip pastatas atrodė anksčiau. Mąstau apie tai kurdama muziką“,  – sako JAV kompozitorė ir pianistė Jessica Krash, atvykusi į Vilnių studijuoti jidiš ir pasisemti įkvėpimo naujam kūriniui. Savo senelio Chaimo Krasilščiko, į JAV išvykusio trečiajame dešimtmetyje, gimtinėje menininkė lankosi  pirmą kartą.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/08/1013009743.m4a</guid><pubDate>Wed, 17 Aug 2016 11:11:11 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377568/1013009743.mp3" length="52855535" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Mane labai domina, kaip senoji ir naujoji muzika galėtų susijungti. Vilniuje apie tai daug galvoju – čia matau daug jungčių tarp to, kas sena, ir to, kas nauja. Pastatų sienose yra atidengtų vietų, leidžiančių pamatyti, kaip pastatas atrodė anksčiau....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Mane labai domina, kaip senoji ir naujoji muzika galėtų susijungti. Vilniuje apie tai daug galvoju – čia matau daug jungčių tarp to, kas sena, ir to, kas nauja. Pastatų sienose yra atidengtų vietų, leidžiančių pamatyti, kaip pastatas atrodė anksčiau. Mąstau apie tai kurdama muziką“,  – sako JAV kompozitorė ir pianistė Jessica Krash, atvykusi į Vilnių studijuoti jidiš ir pasisemti įkvėpimo naujam kūriniui. Savo senelio Chaimo Krasilščiko, į JAV išvykusio trečiajame dešimtmetyje, gimtinėje menininkė lankosi  pirmą kartą.]]></itunes:summary><itunes:duration>3304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-08-10 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-08-10-14-05--15377577</link><description><![CDATA[Kas šiuolaikinėje visuomenėje kuria darbo vietas? Kas kuria mitus, kad jas kuria „darbdaviai“?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/08/1013009746.m4a</guid><pubDate>Wed, 10 Aug 2016 13:48:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377577/1013009746.mp3" length="52830039" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas šiuolaikinėje visuomenėje kuria darbo vietas? Kas kuria mitus, kad jas kuria „darbdaviai“?</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas šiuolaikinėje visuomenėje kuria darbo vietas? Kas kuria mitus, kad jas kuria „darbdaviai“?]]></itunes:summary><itunes:duration>3302</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-07-27 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-07-27-14-05--15377573</link><description><![CDATA[Jeigu pavargote nuo partijų, rinkimų ir visko kas vadinama didžiąja politika, gal būt jums labiau patinka mažoji. Šiandien ir kalbėsime apie mažosios politikos formas, taip pat apie geismą, nesusikalbėjimą ir ribų peržengimą.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/07/1013041735.m4a</guid><pubDate>Wed, 27 Jul 2016 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377573/1013041735.mp3" length="52825024" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jeigu pavargote nuo partijų, rinkimų ir visko kas vadinama didžiąja politika, gal būt jums labiau patinka mažoji. Šiandien ir kalbėsime apie mažosios politikos formas, taip pat apie geismą, nesusikalbėjimą ir ribų peržengimą.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jeigu pavargote nuo partijų, rinkimų ir visko kas vadinama didžiąja politika, gal būt jums labiau patinka mažoji. Šiandien ir kalbėsime apie mažosios politikos formas, taip pat apie geismą, nesusikalbėjimą ir ribų peržengimą.]]></itunes:summary><itunes:duration>3302</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-07-20 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-07-20-14-05--15377581</link><description><![CDATA[Jeigu norite įkyrėti vaikams ir gimnazistams, vis klausinėkite jų kuo jie bus užaugę. O jeigu jie turės atsakymą, klauskite: „O po to”. Visą gyvenimą besimokančių visuomenėje, kurioje mes dabar gyvename, arba bent jau oficialiai siekiame gyventi, klausimą „O kuo tu būsi?” galime pateikti kiekvienam ir kiekvienai – dirbantiems ir bedarbiams, visokiausio amžiaus ir išsilavinimo žmonėms. Paskaipinau į Kauną, Vytauto Didžiojo universitetą Inovatyvių studijų instituto direktorei Airinai Volungevičienei, kuri yra ir Lietuvos nuotolinio mokymosi asociacijos prezidentė.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/07/1013009745.m4a</guid><pubDate>Wed, 20 Jul 2016 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377581/1013009745.mp3" length="52878523" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jeigu norite įkyrėti vaikams ir gimnazistams, vis klausinėkite jų kuo jie bus užaugę. O jeigu jie turės atsakymą, klauskite: „O po to”. Visą gyvenimą besimokančių visuomenėje, kurioje mes dabar gyvename, arba bent jau oficialiai siekiame gyventi,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jeigu norite įkyrėti vaikams ir gimnazistams, vis klausinėkite jų kuo jie bus užaugę. O jeigu jie turės atsakymą, klauskite: „O po to”. Visą gyvenimą besimokančių visuomenėje, kurioje mes dabar gyvename, arba bent jau oficialiai siekiame gyventi, klausimą „O kuo tu būsi?” galime pateikti kiekvienam ir kiekvienai – dirbantiems ir bedarbiams, visokiausio amžiaus ir išsilavinimo žmonėms. Paskaipinau į Kauną, Vytauto Didžiojo universitetą Inovatyvių studijų instituto direktorei Airinai Volungevičienei, kuri yra ir Lietuvos nuotolinio mokymosi asociacijos prezidentė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-07-13 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-07-13-14-05--15377595</link><description><![CDATA[Įtampų zonose ieškoti bendrumų, atskleisti savitus skirtumus ir tiesti tiltus – tokią užduotį sau kelia unikalaus kultūros centro Lenkijos – Lietuvos pasienyje kūrėjai. <br />Meno, kultūrų, tautų ir tarpusavio supratimo centras „Borderland/Pogranicze“ („Pasienis“) Seinuose veikia jau ketvirtį amžiaus, nuo 1991 m. Atgaivinta Seinų Baltoji sinagoga, ješivos pastate, kur sovietmečiu gaminti batai, šiandien groja vaikai, tyrėjams atviras dokumentų archyvas, Krasnagrūdos dvare, kuriame vasarodavo Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas, veikia daugiau nei dešimt edukacinių programų, leidžiamos knygos, keliančios Lenkijoje naujas mintis ir sujudimus. <br /> „Atėjęs į „Pogranicze“ dar paauglystėje, pradėjau geriau suprasti, kur gyvenu“, – sako Michalas Moniuszko, muzikantas ir pedagogas, grojantis klezmerių orkerstre, sukūręs įspūdingą minimalistinės muzikos kūrinį vaikų orkestrui pagal lietuvių sutartines.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/07/1012976421.m4a</guid><pubDate>Wed, 13 Jul 2016 09:54:53 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377595/1012976421.mp3" length="52945814" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Įtampų zonose ieškoti bendrumų, atskleisti savitus skirtumus ir tiesti tiltus – tokią užduotį sau kelia unikalaus kultūros centro Lenkijos – Lietuvos pasienyje kūrėjai. 
Meno, kultūrų, tautų ir tarpusavio supratimo centras „Borderland/Pogranicze“...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Įtampų zonose ieškoti bendrumų, atskleisti savitus skirtumus ir tiesti tiltus – tokią užduotį sau kelia unikalaus kultūros centro Lenkijos – Lietuvos pasienyje kūrėjai. <br />Meno, kultūrų, tautų ir tarpusavio supratimo centras „Borderland/Pogranicze“ („Pasienis“) Seinuose veikia jau ketvirtį amžiaus, nuo 1991 m. Atgaivinta Seinų Baltoji sinagoga, ješivos pastate, kur sovietmečiu gaminti batai, šiandien groja vaikai, tyrėjams atviras dokumentų archyvas, Krasnagrūdos dvare, kuriame vasarodavo Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas, veikia daugiau nei dešimt edukacinių programų, leidžiamos knygos, keliančios Lenkijoje naujas mintis ir sujudimus. <br /> „Atėjęs į „Pogranicze“ dar paauglystėje, pradėjau geriau suprasti, kur gyvenu“, – sako Michalas Moniuszko, muzikantas ir pedagogas, grojantis klezmerių orkerstre, sukūręs įspūdingą minimalistinės muzikos kūrinį vaikų orkestrui pagal lietuvių sutartines.]]></itunes:summary><itunes:duration>3310</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-07-06 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-07-06-14-05--15377596</link><description><![CDATA[Kas yra socialinė pažanga ir horizontalus protestas?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/07/1012976194.m4a</guid><pubDate>Wed, 06 Jul 2016 10:22:06 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377596/1012976194.mp3" length="52859714" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas yra socialinė pažanga ir horizontalus protestas?</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas yra socialinė pažanga ir horizontalus protestas?]]></itunes:summary><itunes:duration>3304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-06-22 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-06-22-14-05--15377599</link><description><![CDATA[Šiandien laidoje kalbėsime apie utilitarizmą, kuris kritikų nepagrįstai buvo vadintas „kiaulių filosofija” kalbėsime plačiau. Kalbėsime apie gėrį ir blogį.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/06/1012911261.m4a</guid><pubDate>Wed, 22 Jun 2016 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377599/1012911261.mp3" length="50806281" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien laidoje kalbėsime apie utilitarizmą, kuris kritikų nepagrįstai buvo vadintas „kiaulių filosofija” kalbėsime plačiau. Kalbėsime apie gėrį ir blogį.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien laidoje kalbėsime apie utilitarizmą, kuris kritikų nepagrįstai buvo vadintas „kiaulių filosofija” kalbėsime plačiau. Kalbėsime apie gėrį ir blogį.]]></itunes:summary><itunes:duration>3176</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-06-15 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-06-15-14-05--15377604</link><description><![CDATA[Futbolininko Serge'o Tatiefango požiūriu, suagusieji neturėtų vaikams kartoti, kad jų laukia sunkus gyvenimas. „Kaip jie gali tai žinoti?" – šypsodamasis klausia sportininkas, kuriam vaikystėje tėtis, pats futbolininkas, nepatarė žaisti futbolo, norėdamas apsaugoti nuo galimų nusivylimų. Šešerius metus Lietuvoje gyvenantis S. Tatiefangas sako norintis įkvėpti lietuviams daugiau gyvenimo džiaugsmo, pasitikėjimo savimi ir pirmadieniais.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/06/1012943520.m4a</guid><pubDate>Tue, 14 Jun 2016 23:15:54 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377604/1012943520.mp3" length="52827532" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Futbolininko Serge'o Tatiefango požiūriu, suagusieji neturėtų vaikams kartoti, kad jų laukia sunkus gyvenimas. „Kaip jie gali tai žinoti?" – šypsodamasis klausia sportininkas, kuriam vaikystėje tėtis, pats futbolininkas, nepatarė žaisti futbolo,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Futbolininko Serge'o Tatiefango požiūriu, suagusieji neturėtų vaikams kartoti, kad jų laukia sunkus gyvenimas. „Kaip jie gali tai žinoti?" – šypsodamasis klausia sportininkas, kuriam vaikystėje tėtis, pats futbolininkas, nepatarė žaisti futbolo, norėdamas apsaugoti nuo galimų nusivylimų. Šešerius metus Lietuvoje gyvenantis S. Tatiefangas sako norintis įkvėpti lietuviams daugiau gyvenimo džiaugsmo, pasitikėjimo savimi ir pirmadieniais.]]></itunes:summary><itunes:duration>3302</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-05-11 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-05-11-14-05--15377605</link><description><![CDATA[Kaune įkurtas Savanorių prospekto muziejus, kuriame miestiečiai dalinasi prisiminimais apie ilgiausią miesto gatvę ir savo gyvenimus. Muziejus įkurtas festivalio Kaunas Photo ir britų menininkų „Caravan Gallery“ iniciatyva. Laikina ekspozicija veikia „Juzėje“  iki gegužės 25 d., vėliau persikels į virtualią erdvę.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/05/1012845271.m4a</guid><pubDate>Wed, 11 May 2016 11:34:38 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377605/1012845271.mp3" length="52786154" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaune įkurtas Savanorių prospekto muziejus, kuriame miestiečiai dalinasi prisiminimais apie ilgiausią miesto gatvę ir savo gyvenimus. Muziejus įkurtas festivalio Kaunas Photo ir britų menininkų „Caravan Gallery“ iniciatyva. Laikina ekspozicija veikia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaune įkurtas Savanorių prospekto muziejus, kuriame miestiečiai dalinasi prisiminimais apie ilgiausią miesto gatvę ir savo gyvenimus. Muziejus įkurtas festivalio Kaunas Photo ir britų menininkų „Caravan Gallery“ iniciatyva. Laikina ekspozicija veikia „Juzėje“  iki gegužės 25 d., vėliau persikels į virtualią erdvę.]]></itunes:summary><itunes:duration>3300</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-04-27 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-04-27-14-05--15377619</link><description><![CDATA[Šiandien laidoje kalbėsime apie Europą. Adamas Šostkievičius Lenkijos žurnalistas, publicistas, religijos ir politikos komentatorius, vertėjas. Savaitinio Lenkijos politikos žurnalo „Politika” redaktorius. Komunistiniais laikais Adamas Šostkievičius aktyviai veikė opozicijoje –  solidarumo judėjime, pusei metų įkalintas kai Lenkijoje 81-ais buvo įvesta karinė padėtis. Išėjęs iš kalėjimo tęsė veiklą solidarumo pogrindyje, 17 metų dirbo žurnale „Politika”, rašo apie tarptautinius santykius, religiją, katalikų bažnyčios vaidmenį Lenkijoje, literatūrą. Tarp Adamo Šostkievičiaus išverstų knygų filosofės Hanos Arendt knyga „Eichmanas Jeruzalėje”. Apdovanotas už nuopelnus demokratijai ir žurnalistikos laisvei, taip pat už kovą prieš ksenofobiją ir antisemitizmą. Lietuvoje viešėjęs „Politikos” redaktorius Adamas Šostkievičius kalbėdamas tiek apie politinius pasikeitimus Lenkijoje, tiek apie Europos sąjungą, išreiškė susirūpinimą ir dalinosi gana pesimistinėmis prognozėmis. Lenkijoje Adamo Šostkievičiaus požiūriu žurnalistų laukia sunkios dienos, o taikios Europos šalių bendrijos, atviros, liberalios, demokratiškos Europos idėja taip pat atsidūrusi pavojuje.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/04/1012714359.m4a</guid><pubDate>Wed, 27 Apr 2016 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377619/1012714359.mp3" length="52957099" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien laidoje kalbėsime apie Europą. Adamas Šostkievičius Lenkijos žurnalistas, publicistas, religijos ir politikos komentatorius, vertėjas. Savaitinio Lenkijos politikos žurnalo „Politika” redaktorius. Komunistiniais laikais Adamas Šostkievičius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien laidoje kalbėsime apie Europą. Adamas Šostkievičius Lenkijos žurnalistas, publicistas, religijos ir politikos komentatorius, vertėjas. Savaitinio Lenkijos politikos žurnalo „Politika” redaktorius. Komunistiniais laikais Adamas Šostkievičius aktyviai veikė opozicijoje –  solidarumo judėjime, pusei metų įkalintas kai Lenkijoje 81-ais buvo įvesta karinė padėtis. Išėjęs iš kalėjimo tęsė veiklą solidarumo pogrindyje, 17 metų dirbo žurnale „Politika”, rašo apie tarptautinius santykius, religiją, katalikų bažnyčios vaidmenį Lenkijoje, literatūrą. Tarp Adamo Šostkievičiaus išverstų knygų filosofės Hanos Arendt knyga „Eichmanas Jeruzalėje”. Apdovanotas už nuopelnus demokratijai ir žurnalistikos laisvei, taip pat už kovą prieš ksenofobiją ir antisemitizmą. Lietuvoje viešėjęs „Politikos” redaktorius Adamas Šostkievičius kalbėdamas tiek apie politinius pasikeitimus Lenkijoje, tiek apie Europos sąjungą, išreiškė susirūpinimą ir dalinosi gana pesimistinėmis prognozėmis. Lenkijoje Adamo Šostkievičiaus požiūriu žurnalistų laukia sunkios dienos, o taikios Europos šalių bendrijos, atviros, liberalios, demokratiškos Europos idėja taip pat atsidūrusi pavojuje.]]></itunes:summary><itunes:duration>3310</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-04-20 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-04-20-14-05--15377627</link><description><![CDATA[„Nėra vienos esybės vardu Rusija, yra įvairūs Rusijoje veikiantys dariniai ir atskiri individai, kurie tvarkosi savo reikalus, tarp jų ir finansinius. Pavyzdžiui, didelė dalis to,  ką matome kaip propagandą, iš tiesų yra būdas korumpuotiems Rusijos pareigūnams išleisti viešus pinigus. Jiems nerūpi, koks tos propagandos poveikis“, – sako nepriklausomas Rusijos žurnalistas Leonidas Ragozinas. Rusijos poveikį Ukrainoje tyrusio žurnalisto įsitikinimu, užuot kartojus, kad Rusija yra „kita civilizacija“, reikia suvokti, jog Rusija yra Europos dalis, formuluoti ir stiprinti demokratiškos Rusijos viziją.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/04/1012845273.m4a</guid><pubDate>Tue, 19 Apr 2016 23:30:53 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377627/1012845273.mp3" length="53041109" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Nėra vienos esybės vardu Rusija, yra įvairūs Rusijoje veikiantys dariniai ir atskiri individai, kurie tvarkosi savo reikalus, tarp jų ir finansinius. Pavyzdžiui, didelė dalis to,  ką matome kaip propagandą, iš tiesų yra būdas korumpuotiems Rusijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Nėra vienos esybės vardu Rusija, yra įvairūs Rusijoje veikiantys dariniai ir atskiri individai, kurie tvarkosi savo reikalus, tarp jų ir finansinius. Pavyzdžiui, didelė dalis to,  ką matome kaip propagandą, iš tiesų yra būdas korumpuotiems Rusijos pareigūnams išleisti viešus pinigus. Jiems nerūpi, koks tos propagandos poveikis“, – sako nepriklausomas Rusijos žurnalistas Leonidas Ragozinas. Rusijos poveikį Ukrainoje tyrusio žurnalisto įsitikinimu, užuot kartojus, kad Rusija yra „kita civilizacija“, reikia suvokti, jog Rusija yra Europos dalis, formuluoti ir stiprinti demokratiškos Rusijos viziją.]]></itunes:summary><itunes:duration>3316</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-04-13 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-04-13-14-05--15377630</link><description><![CDATA[Neapykantos kurstymui pasipriešinę jauni  kauniečiai atsidūrė teisme. Tai jau antras teisminis procesas, kuriame aktyvūs studentai turi įrodinėti, jog gindami žmogaus teises, demokratines vertybes ir pilietines laisves jie nepažeidžia įstatymų.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/04/1012714071.m4a</guid><pubDate>Tue, 12 Apr 2016 21:24:54 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377630/1012714071.mp3" length="52950412" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Neapykantos kurstymui pasipriešinę jauni  kauniečiai atsidūrė teisme. Tai jau antras teisminis procesas, kuriame aktyvūs studentai turi įrodinėti, jog gindami žmogaus teises, demokratines vertybes ir pilietines laisves jie nepažeidžia įstatymų.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Neapykantos kurstymui pasipriešinę jauni  kauniečiai atsidūrė teisme. Tai jau antras teisminis procesas, kuriame aktyvūs studentai turi įrodinėti, jog gindami žmogaus teises, demokratines vertybes ir pilietines laisves jie nepažeidžia įstatymų.]]></itunes:summary><itunes:duration>3310</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-03-16 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-03-16-14-05--15377647</link><description><![CDATA[Kaip organizuoti idėjų gimimą? Kaip paskatinti žmones kurti nebūtus dalykus - sugalvoti tai, ko dar niekas nebuvo sugalvojęs? Pasakose karalius duoda išbandymą –  nueiti nežinia kur, atnešti nežinia ko. Vieni atneša, kiti ne, dažniausiai pasiseka tretiesiems, iš kurių mažiausiai tikėtasi. <br />Siekdamos gerų tikslų, valstybės investuoja į menų ir verslų inkubatorius, mokslo ir technologijų parkus. Vieni išsipildo, kiti virsta imitaciniais fasadais. Vilniuje gyvuojantis Technariumas –  iš neformalių dirbtuvių išaugusi atvira bendruomeninė erdvė, siūlanti įrankius svajonių pildymui ir idėjų vystymui.  Vietoj ES paramos logotipų Technariumas skelbia skatinantis laisvą ir neribotą dalijimąsi žiniomis ir aktyvų įsitraukimą. Laukia visų.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/03/1012648588.m4a</guid><pubDate>Wed, 16 Mar 2016 16:14:05 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377647/1012648588.mp3" length="52838817" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip organizuoti idėjų gimimą? Kaip paskatinti žmones kurti nebūtus dalykus - sugalvoti tai, ko dar niekas nebuvo sugalvojęs? Pasakose karalius duoda išbandymą –  nueiti nežinia kur, atnešti nežinia ko. Vieni atneša, kiti ne, dažniausiai pasiseka...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip organizuoti idėjų gimimą? Kaip paskatinti žmones kurti nebūtus dalykus - sugalvoti tai, ko dar niekas nebuvo sugalvojęs? Pasakose karalius duoda išbandymą –  nueiti nežinia kur, atnešti nežinia ko. Vieni atneša, kiti ne, dažniausiai pasiseka tretiesiems, iš kurių mažiausiai tikėtasi. <br />Siekdamos gerų tikslų, valstybės investuoja į menų ir verslų inkubatorius, mokslo ir technologijų parkus. Vieni išsipildo, kiti virsta imitaciniais fasadais. Vilniuje gyvuojantis Technariumas –  iš neformalių dirbtuvių išaugusi atvira bendruomeninė erdvė, siūlanti įrankius svajonių pildymui ir idėjų vystymui.  Vietoj ES paramos logotipų Technariumas skelbia skatinantis laisvą ir neribotą dalijimąsi žiniomis ir aktyvų įsitraukimą. Laukia visų.]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-03-02 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-03-02-14-05--15377652</link><description><![CDATA[Keliautoja, menininkė ir nuotykių ieškotoja Candy Cactus (Evelina Taunytė) į Baskų kraštą įžengia kaip yra įpratus įžengti į nepažįstamą žemę – pėsčiomis, lėtai, kalbėdama su žmonėmis gatvėse, mokydamasi jų kalbos, dirbdama su jais, valgydama su jais, skaitydama jų knygas, grodama, rašydama ir fotografuodama, norėdama geriau suprasti, kas jie ir ko trokšta.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/03/1012714070.m4a</guid><pubDate>Wed, 02 Mar 2016 10:40:43 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377652/1012714070.mp3" length="52841742" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Keliautoja, menininkė ir nuotykių ieškotoja Candy Cactus (Evelina Taunytė) į Baskų kraštą įžengia kaip yra įpratus įžengti į nepažįstamą žemę – pėsčiomis, lėtai, kalbėdama su žmonėmis gatvėse, mokydamasi jų kalbos, dirbdama su jais, valgydama su jais,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Keliautoja, menininkė ir nuotykių ieškotoja Candy Cactus (Evelina Taunytė) į Baskų kraštą įžengia kaip yra įpratus įžengti į nepažįstamą žemę – pėsčiomis, lėtai, kalbėdama su žmonėmis gatvėse, mokydamasi jų kalbos, dirbdama su jais, valgydama su jais, skaitydama jų knygas, grodama, rašydama ir fotografuodama, norėdama geriau suprasti, kas jie ir ko trokšta.]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-02-10 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-02-10-14-05--15377668</link><description><![CDATA[Jei apie profesionalų meną rašanti spauda turėtų stabilų ir didesnį finansavimą iš valstybinių fondų, ar ji būtų geresnė?<br />Ketverius metus Baltijos meno kritikos žurnalo  „Echo Gone Wrong“ („Pasiklydęs aidas“) redaktore dirbusios Gintarės Matulaitytės požiūriu, jei kultūros leidiniuose išlikų savicenzūros ir aptarnavimo atmosfera, kokybės šuolio nebūtų.<br /><br />Iš redaktorės pareigų atleista menotyrininkė turi naują sumanymą – Baltijos šalių kritinės minties žurnalas Locomotive.press pirmąjį žingsnį žengs jau šį mėnesį, iš pradžių kaip tinklaraštis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/02/1012517812.m4a</guid><pubDate>Wed, 10 Feb 2016 05:05:08 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377668/1012517812.mp3" length="53001403" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jei apie profesionalų meną rašanti spauda turėtų stabilų ir didesnį finansavimą iš valstybinių fondų, ar ji būtų geresnė?
Ketverius metus Baltijos meno kritikos žurnalo  „Echo Gone Wrong“ („Pasiklydęs aidas“) redaktore dirbusios Gintarės Matulaitytės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jei apie profesionalų meną rašanti spauda turėtų stabilų ir didesnį finansavimą iš valstybinių fondų, ar ji būtų geresnė?<br />Ketverius metus Baltijos meno kritikos žurnalo  „Echo Gone Wrong“ („Pasiklydęs aidas“) redaktore dirbusios Gintarės Matulaitytės požiūriu, jei kultūros leidiniuose išlikų savicenzūros ir aptarnavimo atmosfera, kokybės šuolio nebūtų.<br /><br />Iš redaktorės pareigų atleista menotyrininkė turi naują sumanymą – Baltijos šalių kritinės minties žurnalas Locomotive.press pirmąjį žingsnį žengs jau šį mėnesį, iš pradžių kaip tinklaraštis.]]></itunes:summary><itunes:duration>3313</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-01-27 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-01-27-14-05--15377670</link><description><![CDATA[Sausio 27-ąją Pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Tą dieną 1945-ais buvo išlaisvinta Osvencimo arba Aušvico koncentracijos stovykla, tiksliau visas nacių įrengtas koncentracijos ir naikinimo stovyklų tinklas Lenkijos teritorijoje. Nuo 42-ųjų iki 45-ųjų Aušvice žuvo pusantro milijono žmonių, daugiausia žydų – devyni iš dešimties. Taip pat tarp nužudytųjų yra lenkų, romų, sovietų karo belaisvių, homoseksualių žmonių, Jehovos liudytojų. Žmonės Aušvice nužudyti dujų kamerose, taip pat mirė iš bado, nuo ligų, išsekimo, taip pat medicininių eksperimentų metu. Lietuvos istoriko daktaro Arūno Bubnio teigimu yra duomenų apie Aušvice kankintus 2000 Lietuvos žydų, dauguma jų nužudyti.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/01/1012517436.m4a</guid><pubDate>Wed, 27 Jan 2016 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377670/1012517436.mp3" length="52852609" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sausio 27-ąją Pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Tą dieną 1945-ais buvo išlaisvinta Osvencimo arba Aušvico koncentracijos stovykla, tiksliau visas nacių įrengtas koncentracijos ir naikinimo stovyklų tinklas Lenkijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sausio 27-ąją Pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Tą dieną 1945-ais buvo išlaisvinta Osvencimo arba Aušvico koncentracijos stovykla, tiksliau visas nacių įrengtas koncentracijos ir naikinimo stovyklų tinklas Lenkijos teritorijoje. Nuo 42-ųjų iki 45-ųjų Aušvice žuvo pusantro milijono žmonių, daugiausia žydų – devyni iš dešimties. Taip pat tarp nužudytųjų yra lenkų, romų, sovietų karo belaisvių, homoseksualių žmonių, Jehovos liudytojų. Žmonės Aušvice nužudyti dujų kamerose, taip pat mirė iš bado, nuo ligų, išsekimo, taip pat medicininių eksperimentų metu. Lietuvos istoriko daktaro Arūno Bubnio teigimu yra duomenų apie Aušvice kankintus 2000 Lietuvos žydų, dauguma jų nužudyti.]]></itunes:summary><itunes:duration>3304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-01-20 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-01-20-14-05--15377682</link><description><![CDATA[Šiandien jūsų laukia pažintis su žmogumi, kurio širdis dega noru padėti Lietuvai ir jums, ypač jeigu jūsų stogas iš asbesto turinčio šiferio, arba jeigu jūsų kaimynų stogas yra toks, arba vamzdžiai. Jeigu tik aplink jus yra asbesto, o jo tikrai yra, nes aplink mus specialistai sako gali būti iki milijono tonų sunaudoto asbesto.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/01/1012517435.m4a</guid><pubDate>Wed, 20 Jan 2016 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377682/1012517435.mp3" length="52862222" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien jūsų laukia pažintis su žmogumi, kurio širdis dega noru padėti Lietuvai ir jums, ypač jeigu jūsų stogas iš asbesto turinčio šiferio, arba jeigu jūsų kaimynų stogas yra toks, arba vamzdžiai. Jeigu tik aplink jus yra asbesto, o jo tikrai yra,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien jūsų laukia pažintis su žmogumi, kurio širdis dega noru padėti Lietuvai ir jums, ypač jeigu jūsų stogas iš asbesto turinčio šiferio, arba jeigu jūsų kaimynų stogas yra toks, arba vamzdžiai. Jeigu tik aplink jus yra asbesto, o jo tikrai yra, nes aplink mus specialistai sako gali būti iki milijono tonų sunaudoto asbesto.]]></itunes:summary><itunes:duration>3304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-01-13 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-01-13-14-05--15377687</link><description><![CDATA[„Yra pasaulis žmonių, kuriems D. Bowie buvo esybė, leidusi [užmegzti] stiprų emocinį ryšį ir suteikusi laisvę būti savimi, bet kitokiais, laisvesniais, kreivesniais, atviresniais ir įdomesniais“,  – savo knygoje „Bowie“ (2014) rašė britų filosofas Simon Critchley. Kaip galėjo tiek daug žmonių savo žodžiais išlaisvinti tas, kuris sakė: „Esu rašytojas. Rašau sau. Aš tikrai rašau sau"? Apie mąstytojo D. Bowie idėjas ir įtaką XX-XXI a. visuomenei – pokalbis su muzikos tyrinėtoju, knygų autoriumi Luku Devita ir žmonėmis, kuriuos tos idėjos paveikė.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/01/1012452007.m4a</guid><pubDate>Wed, 13 Jan 2016 15:02:44 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377687/1012452007.mp3" length="58807274" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Yra pasaulis žmonių, kuriems D. Bowie buvo esybė, leidusi [užmegzti] stiprų emocinį ryšį ir suteikusi laisvę būti savimi, bet kitokiais, laisvesniais, kreivesniais, atviresniais ir įdomesniais“,  – savo knygoje „Bowie“ (2014) rašė britų filosofas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Yra pasaulis žmonių, kuriems D. Bowie buvo esybė, leidusi [užmegzti] stiprų emocinį ryšį ir suteikusi laisvę būti savimi, bet kitokiais, laisvesniais, kreivesniais, atviresniais ir įdomesniais“,  – savo knygoje „Bowie“ (2014) rašė britų filosofas Simon Critchley. Kaip galėjo tiek daug žmonių savo žodžiais išlaisvinti tas, kuris sakė: „Esu rašytojas. Rašau sau. Aš tikrai rašau sau"? Apie mąstytojo D. Bowie idėjas ir įtaką XX-XXI a. visuomenei – pokalbis su muzikos tyrinėtoju, knygų autoriumi Luku Devita ir žmonėmis, kuriuos tos idėjos paveikė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3676</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-12-30 00:00</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-12-30-00-00--15377695</link><description><![CDATA[Kaip skleidėsi laidoje išsakytos idėjos 2015-aisias politikoje, kultūroje ir žiniasklaidoje?<br /><br />Balandį transliuotame interviu viešojo sektoriaus skaidrinimo entuziastas kaunietis Povilas Poderskis kalbėjo apie atvirų duomenų naudą viešojoje politikoje siekiant efektyvesnių ir mažiau korumpuotų sprendimų. Šiandien jis – Vilniaus mero patarėjas, siūlantis rinkėjams aktyviau prižiūrėti politikus.  <br /><br />Motinos dienos proga laidoje kalbėjomės su devynių vaikų mama ir globėja Andželika Bagočiūniene iš Širvintų rajono Vileikiškių kaimo. Į naujametinę laidą ji atvyko išvežiojusi rajonui naują savaitraščio „Širvis“ numerį. Rajone, kuriam gyvybiškai trūko laisvos spaudos, šiais metais laikraštį pradėjo leisti su valdžios savivale ir informacijos blokada nesusitaikę piliečiai. <br /><br />Spalio 31 d. Vilniaus Jaunimo teatre įvyko atsisveikinimas su spektakliu „Pagalvinis“, kurį režisierius Jonas Vaitkus 2006 m. pastatė pagal airių dramaturgo Martino Mcdonagho pjesę.  Ar pavyko „Pagalviniui“ sukrėsti nesukrečiamųjų visuomenę? Apie tai mintimis dalinasi Jaunimo teatro aktorius Sergejus Ivanovas, taip pat žinomas kaip totalitarinės valstybės rašytojas Katurjanas K. Katurjanas, suimtas dėl to, kad šiurpūs jo apsakymai buvo įgyvendinti.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/12/1012386608.m4a</guid><pubDate>Tue, 29 Dec 2015 22:06:10 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377695/1012386608.mp3" length="54877203" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip skleidėsi laidoje išsakytos idėjos 2015-aisias politikoje, kultūroje ir žiniasklaidoje?

Balandį transliuotame interviu viešojo sektoriaus skaidrinimo entuziastas kaunietis Povilas Poderskis kalbėjo apie atvirų duomenų naudą viešojoje politikoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip skleidėsi laidoje išsakytos idėjos 2015-aisias politikoje, kultūroje ir žiniasklaidoje?<br /><br />Balandį transliuotame interviu viešojo sektoriaus skaidrinimo entuziastas kaunietis Povilas Poderskis kalbėjo apie atvirų duomenų naudą viešojoje politikoje siekiant efektyvesnių ir mažiau korumpuotų sprendimų. Šiandien jis – Vilniaus mero patarėjas, siūlantis rinkėjams aktyviau prižiūrėti politikus.  <br /><br />Motinos dienos proga laidoje kalbėjomės su devynių vaikų mama ir globėja Andželika Bagočiūniene iš Širvintų rajono Vileikiškių kaimo. Į naujametinę laidą ji atvyko išvežiojusi rajonui naują savaitraščio „Širvis“ numerį. Rajone, kuriam gyvybiškai trūko laisvos spaudos, šiais metais laikraštį pradėjo leisti su valdžios savivale ir informacijos blokada nesusitaikę piliečiai. <br /><br />Spalio 31 d. Vilniaus Jaunimo teatre įvyko atsisveikinimas su spektakliu „Pagalvinis“, kurį režisierius Jonas Vaitkus 2006 m. pastatė pagal airių dramaturgo Martino Mcdonagho pjesę.  Ar pavyko „Pagalviniui“ sukrėsti nesukrečiamųjų visuomenę? Apie tai mintimis dalinasi Jaunimo teatro aktorius Sergejus Ivanovas, taip pat žinomas kaip totalitarinės valstybės rašytojas Katurjanas K. Katurjanas, suimtas dėl to, kad šiurpūs jo apsakymai buvo įgyvendinti.]]></itunes:summary><itunes:duration>3430</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-12-23 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-12-23-14-05--15377692</link><description><![CDATA[2015-ųjų žmonės ir jų idėjos.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/12/1012386609.m4a</guid><pubDate>Wed, 23 Dec 2015 16:38:33 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377692/1012386609.mp3" length="52833801" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2015-ųjų žmonės ir jų idėjos.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2015-ųjų žmonės ir jų idėjos.]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-12-16 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-12-16-14-05--15377713</link><description><![CDATA[Kibernetinės saugos specialistas Andrius Kasparavičius ragina atsargiau ir atsakingiau diskutuoti apie balsavimą internetu. Teisingumo viceministras Julius Pagojus sako, kad reikia skubėti. Pažanga ir paprastumas XXI a. gali reikšti skirtingus dalykus skirtingiems žmonėms.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/12/1012353999.m4a</guid><pubDate>Wed, 16 Dec 2015 03:03:31 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377713/1012353999.mp3" length="52884374" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kibernetinės saugos specialistas Andrius Kasparavičius ragina atsargiau ir atsakingiau diskutuoti apie balsavimą internetu. Teisingumo viceministras Julius Pagojus sako, kad reikia skubėti. Pažanga ir paprastumas XXI a. gali reikšti skirtingus dalykus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kibernetinės saugos specialistas Andrius Kasparavičius ragina atsargiau ir atsakingiau diskutuoti apie balsavimą internetu. Teisingumo viceministras Julius Pagojus sako, kad reikia skubėti. Pažanga ir paprastumas XXI a. gali reikšti skirtingus dalykus skirtingiems žmonėms.]]></itunes:summary><itunes:duration>3306</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-12-09 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-12-09-14-05--15377714</link><description><![CDATA[Kaip mes judame miestuose? Atsakymas paprastas, daugiausiai mes nejudame. Sėdime automobiliuose, dažniausiai po vieną, užkemšame gatves, nervinamės ir nuodijame vienas kitą išmetamomis dujomis, o daugybė žmonių mūsų miestuose apskritai judėti negali. Jeigu šiuo metu važiuojate automobiliu žinokite, kad jūsų draugystė, kokia graži bebūtų, neamžina. Šiandien išgirsite daugiau apie judamo, tai yra ne tik transporto, bet ir miesto planavimo, ir miestiečių įpročių keitimo starto liniją, prie kurios Lietuvos savivaldybės ką tik buvo sustojusios ir jau išbėgo.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/12/1012353807.m4a</guid><pubDate>Wed, 09 Dec 2015 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377714/1012353807.mp3" length="52878523" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip mes judame miestuose? Atsakymas paprastas, daugiausiai mes nejudame. Sėdime automobiliuose, dažniausiai po vieną, užkemšame gatves, nervinamės ir nuodijame vienas kitą išmetamomis dujomis, o daugybė žmonių mūsų miestuose apskritai judėti negali....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip mes judame miestuose? Atsakymas paprastas, daugiausiai mes nejudame. Sėdime automobiliuose, dažniausiai po vieną, užkemšame gatves, nervinamės ir nuodijame vienas kitą išmetamomis dujomis, o daugybė žmonių mūsų miestuose apskritai judėti negali. Jeigu šiuo metu važiuojate automobiliu žinokite, kad jūsų draugystė, kokia graži bebūtų, neamžina. Šiandien išgirsite daugiau apie judamo, tai yra ne tik transporto, bet ir miesto planavimo, ir miestiečių įpročių keitimo starto liniją, prie kurios Lietuvos savivaldybės ką tik buvo sustojusios ir jau išbėgo.]]></itunes:summary><itunes:duration>3305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-12-02 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-12-02-14-05--15377719</link><description><![CDATA[Indonezijoje, didžiausioje Pietryčių Azijos ekonomikoje, dėl atogrąžų miškų gaisrų šiemet mirė žmonės, žuvo gyvūnai, sumažėjo biologinė įvairovė, o į aplinką pateko tiek anglies dvideginio, kad Indonezija tapo lydere šalimi-klimato keitėja. Miškų gaisrus Indonezijoje sukelia žmonės, žmonės galėtų juos ir sustabdyti. Korupcija ir baimės kultūra tiesiogiai susijusios. Ar teisingumas žmonėms galėtų paskatinti teisingumą gamtai? Apie tai mintimis dalinsis VDU aplinkosaugos organizavimo magistrantas Žymantas Čekas, neseniai grįžęs iš Indonezijos, kur studijavo ir atliko praktiką Borneo saloje pas žymią orangutanų tyrinėtoją prof. Birutę Galdikas, bei Goda Jurevičiūtė, praleidusi Indonezijoje beveik metus ir atidžiai stebinti Tarptautinio žmonių tribunolo dėl 1965 metų žudynių Indonezijoje procesą.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/12/1012321513.m4a</guid><pubDate>Wed, 02 Dec 2015 13:18:42 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377719/1012321513.mp3" length="52967966" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Indonezijoje, didžiausioje Pietryčių Azijos ekonomikoje, dėl atogrąžų miškų gaisrų šiemet mirė žmonės, žuvo gyvūnai, sumažėjo biologinė įvairovė, o į aplinką pateko tiek anglies dvideginio, kad Indonezija tapo lydere šalimi-klimato keitėja. Miškų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Indonezijoje, didžiausioje Pietryčių Azijos ekonomikoje, dėl atogrąžų miškų gaisrų šiemet mirė žmonės, žuvo gyvūnai, sumažėjo biologinė įvairovė, o į aplinką pateko tiek anglies dvideginio, kad Indonezija tapo lydere šalimi-klimato keitėja. Miškų gaisrus Indonezijoje sukelia žmonės, žmonės galėtų juos ir sustabdyti. Korupcija ir baimės kultūra tiesiogiai susijusios. Ar teisingumas žmonėms galėtų paskatinti teisingumą gamtai? Apie tai mintimis dalinsis VDU aplinkosaugos organizavimo magistrantas Žymantas Čekas, neseniai grįžęs iš Indonezijos, kur studijavo ir atliko praktiką Borneo saloje pas žymią orangutanų tyrinėtoją prof. Birutę Galdikas, bei Goda Jurevičiūtė, praleidusi Indonezijoje beveik metus ir atidžiai stebinti Tarptautinio žmonių tribunolo dėl 1965 metų žudynių Indonezijoje procesą.]]></itunes:summary><itunes:duration>3311</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-11-18 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-11-18-14-05--15377721</link><description><![CDATA[Lietuvos medikų profesinės sąjungos vadovės ir VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ medikų profesinės sąjungos  pirmininkės Albinos Kavaliauskaitės gyvenimas pastaraisiais metais buvo virtęs teismų maratonu – 15 bylų per penkerius metus. Taip pat neteisėtas atleidimas iš darbo, nesuteiktos atostogos, sveikatos „tikrinimas“, kurį bandyta atlikti pažeidžiant įstatymus, ir kiti jos teisių pažeidimai darbe. Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ steigėja, visus tuos metus laikėsi pozicijos, kad kištis į darbdavio ir darbuotojo santykius ji negalinti. A. Kavaliauskaitės požiūriu, šiandieninės Lietuvos problema – mobingas, tikslinis žmogaus persekiojimas ir spaudimas, ujimas darbe, persikeliantis ir į viešąją erdvę. „Jeigu niekuo negali padėti, svarbu bent atsistoti šalia to žmogaus“, – sako profesinės sąjungos lyderė. A. Kavaliauskaitės požiūriu, laimėtos bylos svarbios ne tik jai pačiai ir jos kolegoms, bet ir visiems dirbantiems žmonėms: „Anksčiau galėjo darbdavys kankinti, jeigu nenumirei ar nesusilaužei ko nors, tai nebuvo pripažįstama nelaimingu įvykiu. Bylų dėka pakeistas įstatymas, dabar jau ir liga, jeigu ji susijusi su darbo sąlygomis, pripažįstama nelaimingu atsitikimu darbe.“]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/11/1012320887.m4a</guid><pubDate>Wed, 18 Nov 2015 13:39:30 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377721/1012320887.mp3" length="52839652" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos medikų profesinės sąjungos vadovės ir VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ medikų profesinės sąjungos  pirmininkės Albinos Kavaliauskaitės gyvenimas pastaraisiais metais buvo virtęs teismų maratonu – 15 bylų per penkerius metus. Taip pat neteisėtas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos medikų profesinės sąjungos vadovės ir VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ medikų profesinės sąjungos  pirmininkės Albinos Kavaliauskaitės gyvenimas pastaraisiais metais buvo virtęs teismų maratonu – 15 bylų per penkerius metus. Taip pat neteisėtas atleidimas iš darbo, nesuteiktos atostogos, sveikatos „tikrinimas“, kurį bandyta atlikti pažeidžiant įstatymus, ir kiti jos teisių pažeidimai darbe. Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ steigėja, visus tuos metus laikėsi pozicijos, kad kištis į darbdavio ir darbuotojo santykius ji negalinti. A. Kavaliauskaitės požiūriu, šiandieninės Lietuvos problema – mobingas, tikslinis žmogaus persekiojimas ir spaudimas, ujimas darbe, persikeliantis ir į viešąją erdvę. „Jeigu niekuo negali padėti, svarbu bent atsistoti šalia to žmogaus“, – sako profesinės sąjungos lyderė. A. Kavaliauskaitės požiūriu, laimėtos bylos svarbios ne tik jai pačiai ir jos kolegoms, bet ir visiems dirbantiems žmonėms: „Anksčiau galėjo darbdavys kankinti, jeigu nenumirei ar nesusilaužei ko nors, tai nebuvo pripažįstama nelaimingu įvykiu. Bylų dėka pakeistas įstatymas, dabar jau ir liga, jeigu ji susijusi su darbo sąlygomis, pripažįstama nelaimingu atsitikimu darbe.“]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-10-28 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-10-28-14-05--15377731</link><description><![CDATA[Teisės sociologė Valeria Verdolini iš Italijos pasakoja apie pilietinio nepaklusnumo iniciatyvą – Europos piliečių ir prieglobsčio ieškančių žmonių kelionę vestuvių automobiliais nuo Italijos iki Švedijos, įamžintą filme „Vestuvės kelyje“, renkančiame apdovanojimus kino festivaliuose. Ar geresnė ir teisingesnė Europa įmanoma? Studentas ir aktyvistas Justas Korsakovas dalinasi įspūdžiais iš Slovėnijos. Kodėl sunku perduoti puodą sriubos pabėgėliams, uždarytiems arklių aptvare?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/10/1012058703.m4a</guid><pubDate>Wed, 28 Oct 2015 21:01:21 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377731/1012058703.mp3" length="52842578" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Teisės sociologė Valeria Verdolini iš Italijos pasakoja apie pilietinio nepaklusnumo iniciatyvą – Europos piliečių ir prieglobsčio ieškančių žmonių kelionę vestuvių automobiliais nuo Italijos iki Švedijos, įamžintą filme „Vestuvės kelyje“, renkančiame...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Teisės sociologė Valeria Verdolini iš Italijos pasakoja apie pilietinio nepaklusnumo iniciatyvą – Europos piliečių ir prieglobsčio ieškančių žmonių kelionę vestuvių automobiliais nuo Italijos iki Švedijos, įamžintą filme „Vestuvės kelyje“, renkančiame apdovanojimus kino festivaliuose. Ar geresnė ir teisingesnė Europa įmanoma? Studentas ir aktyvistas Justas Korsakovas dalinasi įspūdžiais iš Slovėnijos. Kodėl sunku perduoti puodą sriubos pabėgėliams, uždarytiems arklių aptvare?]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-10-21 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-10-21-14-05--15377739</link><description><![CDATA[Ką daryti, kai kaimynystėje dėl naujai prasidėjusių statybų išnyksta šaligatviai, šimtamečiai medžiai ir net gatvės, namų sienos ima skilinėti, o augantys pastatai ardo istorinį miestovaizdį, vagia šviesą ir orą? Vilnietis Kęstutis Matuliauskas pasitaria su kaimynais, imasi pilietinės iniciatyvos ir judina savivaldybę.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/10/1012058700.m4a</guid><pubDate>Wed, 21 Oct 2015 05:24:13 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377739/1012058700.mp3" length="52869328" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ką daryti, kai kaimynystėje dėl naujai prasidėjusių statybų išnyksta šaligatviai, šimtamečiai medžiai ir net gatvės, namų sienos ima skilinėti, o augantys pastatai ardo istorinį miestovaizdį, vagia šviesą ir orą? Vilnietis Kęstutis Matuliauskas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ką daryti, kai kaimynystėje dėl naujai prasidėjusių statybų išnyksta šaligatviai, šimtamečiai medžiai ir net gatvės, namų sienos ima skilinėti, o augantys pastatai ardo istorinį miestovaizdį, vagia šviesą ir orą? Vilnietis Kęstutis Matuliauskas pasitaria su kaimynais, imasi pilietinės iniciatyvos ir judina savivaldybę.]]></itunes:summary><itunes:duration>3305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-10-14 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-10-14-14-05--15377741</link><description><![CDATA[Nepatogaus kino spąstai. Teisingumas pasaulyje ir Širvintose.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/10/1012025987.m4a</guid><pubDate>Wed, 14 Oct 2015 08:09:09 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377741/1012025987.mp3" length="52817501" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nepatogaus kino spąstai. Teisingumas pasaulyje ir Širvintose.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nepatogaus kino spąstai. Teisingumas pasaulyje ir Širvintose.]]></itunes:summary><itunes:duration>3302</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-10-07 01:00</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-10-07-01-00--15377754</link><description><![CDATA[Bandyti peržengti žmones ir kitas būtybes skiriančią suvokimo ir raiškos ribą savo kūryboje bandė ne vienas rašytojas. Ar įmanoma tai padaryti kaip nors kitaip, negu tik primetant gyvūnams žmogaus ypatybes, sužmoginant juos? Ar įmanoma gyvūnus iš tikrųjų suprasti, užmegzti ryšį su jais, ko nors iš jų išmokti? Kokie mes būtume, jei galėtume į savo minčių lauką įtraukti kitų rūšių patirtis? Šiuos klausimus kelia kartu su lietuvių menininkais Nomeda ir Gediminu Urbonais bei kuratore Viktorija Šiaulyte penkerių metų aplinkos ateities fikcijų ir modelių tyrime „Zooetika“ dalyvaujanti britų rašytoja Tracey Warr, knygas rašanti nuošaliame Prancūzijos kaime.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/10/1011993308.m4a</guid><pubDate>Tue, 06 Oct 2015 21:43:36 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377754/1011993308.mp3" length="52657004" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Bandyti peržengti žmones ir kitas būtybes skiriančią suvokimo ir raiškos ribą savo kūryboje bandė ne vienas rašytojas. Ar įmanoma tai padaryti kaip nors kitaip, negu tik primetant gyvūnams žmogaus ypatybes, sužmoginant juos? Ar įmanoma gyvūnus iš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Bandyti peržengti žmones ir kitas būtybes skiriančią suvokimo ir raiškos ribą savo kūryboje bandė ne vienas rašytojas. Ar įmanoma tai padaryti kaip nors kitaip, negu tik primetant gyvūnams žmogaus ypatybes, sužmoginant juos? Ar įmanoma gyvūnus iš tikrųjų suprasti, užmegzti ryšį su jais, ko nors iš jų išmokti? Kokie mes būtume, jei galėtume į savo minčių lauką įtraukti kitų rūšių patirtis? Šiuos klausimus kelia kartu su lietuvių menininkais Nomeda ir Gediminu Urbonais bei kuratore Viktorija Šiaulyte penkerių metų aplinkos ateities fikcijų ir modelių tyrime „Zooetika“ dalyvaujanti britų rašytoja Tracey Warr, knygas rašanti nuošaliame Prancūzijos kaime.]]></itunes:summary><itunes:duration>3292</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-09-30 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-09-30-14-05--15377757</link><description><![CDATA[Įprasta manyti, kad norintiems vadovauti reikia turėti kuo daugiau žinių ir patirties. Tačiau permainų laikais, kai susiduriame su situacijomis, kurių iki šiol nėra buvę, reikia lyderių, galinčių naujai interpretuoti tikrovę ir transformuoti organizacijas. Ar Jūs priklausote tiems 5 proc. žmonių, turintiems šių savybių, ar likusiems, kurie gali jų įgyti? „Mes dar tik pradedame suprasti, kad suaugusieji gali augti, kaip ir vaikai“, – sako vienas transformuojančios lyderystės teoretikų ir praktikų Bostono ir Harvardo profesorius Williamas R. Torbertas, viešėjęs Lietuvoje kartu su Heidi Gutekunst iš sąmoningos lyderystės ugdymo organizacijos Amara Collaboration.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/09/1012288174.m4a</guid><pubDate>Wed, 30 Sep 2015 13:13:09 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377757/1012288174.mp3" length="52813739" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Įprasta manyti, kad norintiems vadovauti reikia turėti kuo daugiau žinių ir patirties. Tačiau permainų laikais, kai susiduriame su situacijomis, kurių iki šiol nėra buvę, reikia lyderių, galinčių naujai interpretuoti tikrovę ir transformuoti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Įprasta manyti, kad norintiems vadovauti reikia turėti kuo daugiau žinių ir patirties. Tačiau permainų laikais, kai susiduriame su situacijomis, kurių iki šiol nėra buvę, reikia lyderių, galinčių naujai interpretuoti tikrovę ir transformuoti organizacijas. Ar Jūs priklausote tiems 5 proc. žmonių, turintiems šių savybių, ar likusiems, kurie gali jų įgyti? „Mes dar tik pradedame suprasti, kad suaugusieji gali augti, kaip ir vaikai“, – sako vienas transformuojančios lyderystės teoretikų ir praktikų Bostono ir Harvardo profesorius Williamas R. Torbertas, viešėjęs Lietuvoje kartu su Heidi Gutekunst iš sąmoningos lyderystės ugdymo organizacijos Amara Collaboration.]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-09-16 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-09-16-14-05--15377766</link><description><![CDATA[Kaip visuomenei įsitraukti į sprendimų priėmimą ir išreikšti savo nuomonę? Kokį vaidmenį ją išreiškiant atlieka žiniasklaidos filtras? Portalo lprofsajungos.lt redaktorė Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen atsinešė į laidą visas optimizmo atsargas. Pasakojimai apie tris bandymus – profesinių sąjungų mitingą bei solidarumo su pabėgėliais renginį Vilniuje ir šimtatūkstantinės audinių fermos Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos svarstymą su bendruomene Šeduvoje.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/09/1011927837.m4a</guid><pubDate>Tue, 15 Sep 2015 23:10:24 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377766/1011927837.mp3" length="52844668" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip visuomenei įsitraukti į sprendimų priėmimą ir išreikšti savo nuomonę? Kokį vaidmenį ją išreiškiant atlieka žiniasklaidos filtras? Portalo lprofsajungos.lt redaktorė Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen atsinešė į laidą visas optimizmo atsargas....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip visuomenei įsitraukti į sprendimų priėmimą ir išreikšti savo nuomonę? Kokį vaidmenį ją išreiškiant atlieka žiniasklaidos filtras? Portalo lprofsajungos.lt redaktorė Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen atsinešė į laidą visas optimizmo atsargas. Pasakojimai apie tris bandymus – profesinių sąjungų mitingą bei solidarumo su pabėgėliais renginį Vilniuje ir šimtatūkstantinės audinių fermos Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos svarstymą su bendruomene Šeduvoje.]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-09-02 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-09-02-14-05--15377777</link><description><![CDATA[Fotografė, taikos mokytoja Svetlana Kosenko, studijuojanti pedagogiką Danijoje, kartu su kolege Nadežda Jevdokimova šią vasarą kelias savaites praleido Turkijos ir Sirijos pasienyje, dirbdamos su pabėgėlių vaikais, vėliau lankėsi Irane ir Azerbaidžane. Svetlana sako dabar dar labiau nei prieš susitikimus su iš karo zonos ištrūkusiais vaikais nesuprantanti Lietuvos ir kitų Europos šalių viešojoje erdvėje vykstančios diskusijos: „Negi nepadėti yra geriau, negu padėti?“]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/09/1011895429.m4a</guid><pubDate>Tue, 01 Sep 2015 22:02:25 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377777/1011895429.mp3" length="52785318" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Fotografė, taikos mokytoja Svetlana Kosenko, studijuojanti pedagogiką Danijoje, kartu su kolege Nadežda Jevdokimova šią vasarą kelias savaites praleido Turkijos ir Sirijos pasienyje, dirbdamos su pabėgėlių vaikais, vėliau lankėsi Irane ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Fotografė, taikos mokytoja Svetlana Kosenko, studijuojanti pedagogiką Danijoje, kartu su kolege Nadežda Jevdokimova šią vasarą kelias savaites praleido Turkijos ir Sirijos pasienyje, dirbdamos su pabėgėlių vaikais, vėliau lankėsi Irane ir Azerbaidžane. Svetlana sako dabar dar labiau nei prieš susitikimus su iš karo zonos ištrūkusiais vaikais nesuprantanti Lietuvos ir kitų Europos šalių viešojoje erdvėje vykstančios diskusijos: „Negi nepadėti yra geriau, negu padėti?“]]></itunes:summary><itunes:duration>3300</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-08-26 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-08-26-14-05--15377781</link><description><![CDATA[Nėra ką skaityti rajoniniame laikraštyje? Gal atėjo laikas piliečių žurnalistikai? Apie naujas žurnalistikos ir žiniasklaidos formas – portalo doxa.lt redaktorius Ugnius Babinskas, politikos konsultantas, teisininkas, tinklaraštininkas Julius Naščenkovas, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos pirmininko pavaduotoja Vilija Butkuvienė ir „Širvio“ grupė.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/08/1011895298.m4a</guid><pubDate>Wed, 26 Aug 2015 13:18:09 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377781/1011895298.mp3" length="52897331" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nėra ką skaityti rajoniniame laikraštyje? Gal atėjo laikas piliečių žurnalistikai? Apie naujas žurnalistikos ir žiniasklaidos formas – portalo doxa.lt redaktorius Ugnius Babinskas, politikos konsultantas, teisininkas, tinklaraštininkas Julius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nėra ką skaityti rajoniniame laikraštyje? Gal atėjo laikas piliečių žurnalistikai? Apie naujas žurnalistikos ir žiniasklaidos formas – portalo doxa.lt redaktorius Ugnius Babinskas, politikos konsultantas, teisininkas, tinklaraštininkas Julius Naščenkovas, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos pirmininko pavaduotoja Vilija Butkuvienė ir „Širvio“ grupė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3307</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-08-19 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-08-19-14-05--15377776</link><description><![CDATA[Jūs taip pat galite būti prie mikrofono, kaip tūkstančiai piliečių visame pasaulyje iš klausytojų, skaitytojų ir žiūrovų tampantys aktyviais piliečiais – žurnalistais, lopančiais tradicinės žiniasklaidos paliekamas viešosios diskusijos skyles. Visuomeninė žurnalistika. Piliečiai žurnalistai. Kuo žmonės labiau nepatenkinti valdžios sprendimais ir tuo kaip dirba žiniasklaida, tuo didesnė tikimybė, kad jie patys sukurs savo žiniasklaidos priemones ir kaip savanoriai įsitrauks į jų veiklą, kaip architektas iš Ispanijos, iš Valensijos kurį laiką darbavęsis radijo stotyje „Radijo Klara”. Neseniai vienoje iš laidų kalbėjomės apie Širvintų rajoną, kur viešosios diskusijos galimybės ribotos. Vienintelis rajono laikraštis priklauso rajono merei Živilei Pinskuvienei, Darbo partijos atstovei. Laikraštyje straipsnius rašo Tarybos nariai iš Darbo partijos. Laikraštyje ne tik stokojama diskusijų dėl rajone priimamų politinių ir administracinių sprendimų, kartais aplamai jie neminimi. Lietuvoje į protestus viešojoje erdvėje kartais reaguojama kaip į nesusipratimą, arba dar blogiau, kaip į priešų sukurstytą sumaištį. Tačiau visuomeniniai judėjimai yra vienas iš pilietinės visuomenės elementų. Judėjimų tikslai gali būti įvairiausi. Vieni žmonės susirenka protestuoti prieš diktatorius, kiti reikalauja permainų švietimo ar socialinėje politikoje. Naujas iraniečių kilmės austrų režisierių brolių Arasho ir Armano Riahi filmas „Kasdienis sukilimas” („Everyday Rebellion” 2014) pasakoja apie naujausių taikaus pasipriešinimo ir pilietinio nepaklusnumo judėjimų taktikas.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/08/1013960459.m4a</guid><pubDate>Wed, 19 Aug 2015 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377776/1013960459.mp3" length="52839234" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jūs taip pat galite būti prie mikrofono, kaip tūkstančiai piliečių visame pasaulyje iš klausytojų, skaitytojų ir žiūrovų tampantys aktyviais piliečiais – žurnalistais, lopančiais tradicinės žiniasklaidos paliekamas viešosios diskusijos skyles....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jūs taip pat galite būti prie mikrofono, kaip tūkstančiai piliečių visame pasaulyje iš klausytojų, skaitytojų ir žiūrovų tampantys aktyviais piliečiais – žurnalistais, lopančiais tradicinės žiniasklaidos paliekamas viešosios diskusijos skyles. Visuomeninė žurnalistika. Piliečiai žurnalistai. Kuo žmonės labiau nepatenkinti valdžios sprendimais ir tuo kaip dirba žiniasklaida, tuo didesnė tikimybė, kad jie patys sukurs savo žiniasklaidos priemones ir kaip savanoriai įsitrauks į jų veiklą, kaip architektas iš Ispanijos, iš Valensijos kurį laiką darbavęsis radijo stotyje „Radijo Klara”. Neseniai vienoje iš laidų kalbėjomės apie Širvintų rajoną, kur viešosios diskusijos galimybės ribotos. Vienintelis rajono laikraštis priklauso rajono merei Živilei Pinskuvienei, Darbo partijos atstovei. Laikraštyje straipsnius rašo Tarybos nariai iš Darbo partijos. Laikraštyje ne tik stokojama diskusijų dėl rajone priimamų politinių ir administracinių sprendimų, kartais aplamai jie neminimi. Lietuvoje į protestus viešojoje erdvėje kartais reaguojama kaip į nesusipratimą, arba dar blogiau, kaip į priešų sukurstytą sumaištį. Tačiau visuomeniniai judėjimai yra vienas iš pilietinės visuomenės elementų. Judėjimų tikslai gali būti įvairiausi. Vieni žmonės susirenka protestuoti prieš diktatorius, kiti reikalauja permainų švietimo ar socialinėje politikoje. Naujas iraniečių kilmės austrų režisierių brolių Arasho ir Armano Riahi filmas „Kasdienis sukilimas” („Everyday Rebellion” 2014) pasakoja apie naujausių taikaus pasipriešinimo ir pilietinio nepaklusnumo judėjimų taktikas.]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-08-12 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-08-12-14-05--15377787</link><description><![CDATA[Šiandien apsilankysime ten, kur šiuo metu yra mažiausi muzikos klausytojai Lietuvoje. Tokie maži, kad juos pasiekiantys muzikos garsai turi būti labai subtilūs. Šią valandą jūsų laukia pažintis su žmonėmis, kuriems gydymas ir muzika yra tiesiogiai susiję dalykai.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/08/1013960394.m4a</guid><pubDate>Wed, 12 Aug 2015 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377787/1013960394.mp3" length="52940381" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien apsilankysime ten, kur šiuo metu yra mažiausi muzikos klausytojai Lietuvoje. Tokie maži, kad juos pasiekiantys muzikos garsai turi būti labai subtilūs. Šią valandą jūsų laukia pažintis su žmonėmis, kuriems gydymas ir muzika yra tiesiogiai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien apsilankysime ten, kur šiuo metu yra mažiausi muzikos klausytojai Lietuvoje. Tokie maži, kad juos pasiekiantys muzikos garsai turi būti labai subtilūs. Šią valandą jūsų laukia pažintis su žmonėmis, kuriems gydymas ir muzika yra tiesiogiai susiję dalykai.]]></itunes:summary><itunes:duration>3309</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-07-01 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-07-01-14-05--15377797</link><description><![CDATA[Per pirmuosius mėnesius po rinkimų tiesiogiai išrinkti merai atleido jau du rajonų kultūros centrų vadovus – Eriką Druskiną Širvintose ir Nidą Lungienę Rokiškyje. Vadovų ginti stojo kultūros darbuotojai. Abiem atvejais atleistieji priklauso ne toms partijoms, kurioms priklauso naujieji rajonų vadovai. Ar atleidimai vyko laikantis Darbo teisės, spręs teismai. Kultūros darbuotojų teigimu, jeigu savivaldoje stiprės vienvaldystė, jie taps pažeidžiamiausia grupe. Kaip galima būtų tobulinti Vietos savivaldos įstatymą, kad kultūra būtų laisva nuo partijų galios?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/07/1011829275.m4a</guid><pubDate>Tue, 30 Jun 2015 21:55:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377797/1011829275.mp3" length="52849266" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Per pirmuosius mėnesius po rinkimų tiesiogiai išrinkti merai atleido jau du rajonų kultūros centrų vadovus – Eriką Druskiną Širvintose ir Nidą Lungienę Rokiškyje. Vadovų ginti stojo kultūros darbuotojai. Abiem atvejais atleistieji priklauso ne toms...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Per pirmuosius mėnesius po rinkimų tiesiogiai išrinkti merai atleido jau du rajonų kultūros centrų vadovus – Eriką Druskiną Širvintose ir Nidą Lungienę Rokiškyje. Vadovų ginti stojo kultūros darbuotojai. Abiem atvejais atleistieji priklauso ne toms partijoms, kurioms priklauso naujieji rajonų vadovai. Ar atleidimai vyko laikantis Darbo teisės, spręs teismai. Kultūros darbuotojų teigimu, jeigu savivaldoje stiprės vienvaldystė, jie taps pažeidžiamiausia grupe. Kaip galima būtų tobulinti Vietos savivaldos įstatymą, kad kultūra būtų laisva nuo partijų galios?]]></itunes:summary><itunes:duration>3304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-06-24 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-06-24-14-05--15377795</link><description><![CDATA[Ar esate išėję iš darbo „savo noru“? Ar esatę susidūrę su darbdavio spaudimu, darbo sąlygų bloginimu? Kaip elgėtės? Vilnietis Karolis per pietų pertrauką eina pasivaikščioti ir yra labai ramus. Darbo ginčų komisija jau panaikino jam skirtą drausminę nuobaudą.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/06/1011796543.m4a</guid><pubDate>Wed, 24 Jun 2015 03:51:25 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377795/1011796543.mp3" length="52865566" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar esate išėję iš darbo „savo noru“? Ar esatę susidūrę su darbdavio spaudimu, darbo sąlygų bloginimu? Kaip elgėtės? Vilnietis Karolis per pietų pertrauką eina pasivaikščioti ir yra labai ramus. Darbo ginčų komisija jau panaikino jam skirtą drausminę...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar esate išėję iš darbo „savo noru“? Ar esatę susidūrę su darbdavio spaudimu, darbo sąlygų bloginimu? Kaip elgėtės? Vilnietis Karolis per pietų pertrauką eina pasivaikščioti ir yra labai ramus. Darbo ginčų komisija jau panaikino jam skirtą drausminę nuobaudą.]]></itunes:summary><itunes:duration>3305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-06-17 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-06-17-14-05--15377812</link><description><![CDATA[Libano gatvėse – dešimtys tūkstančių vaikų, kurie, užuot ėję į mokyklą, dirba ar elgetauja. Prasidėjus Sirijos krizei, gatvės vaikų skaičius išaugo trigubai, didelė dalis vaikų-pabėgėlių sieną pereina be suaugusijų. Absoliuti dauguma šių vaikų patyrė fizines ir psichologines traumas, yra išnaudojami vyresniųjų, neturi dokumentų, pilietybės, vadinasi – jokių socialinių ar pilietinių teisių. <br /><br />„Atvykau pakviesti savanoriauti", – sako Libane gatvės vaikų prieglaudai „Vilties namai“ (Home of Hope Lebanon) vadovaujantis Maheras Tabaranis (Maher Tabarani), vizito Lietuvoje metu susitikęs su studentais Kaune ir Vilniuje. „Ieškome žmonių, kurie atvyktų ir prisidėtų prie mūsų misijos, taptų jos dalimi. Kekvienas žmogus gali padėti keisti situaciją".]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/06/1011764111.m4a</guid><pubDate>Tue, 16 Jun 2015 21:18:16 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377812/1011764111.mp3" length="52849266" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Libano gatvėse – dešimtys tūkstančių vaikų, kurie, užuot ėję į mokyklą, dirba ar elgetauja. Prasidėjus Sirijos krizei, gatvės vaikų skaičius išaugo trigubai, didelė dalis vaikų-pabėgėlių sieną pereina be suaugusijų. Absoliuti dauguma šių vaikų patyrė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Libano gatvėse – dešimtys tūkstančių vaikų, kurie, užuot ėję į mokyklą, dirba ar elgetauja. Prasidėjus Sirijos krizei, gatvės vaikų skaičius išaugo trigubai, didelė dalis vaikų-pabėgėlių sieną pereina be suaugusijų. Absoliuti dauguma šių vaikų patyrė fizines ir psichologines traumas, yra išnaudojami vyresniųjų, neturi dokumentų, pilietybės, vadinasi – jokių socialinių ar pilietinių teisių. <br /><br />„Atvykau pakviesti savanoriauti", – sako Libane gatvės vaikų prieglaudai „Vilties namai“ (Home of Hope Lebanon) vadovaujantis Maheras Tabaranis (Maher Tabarani), vizito Lietuvoje metu susitikęs su studentais Kaune ir Vilniuje. „Ieškome žmonių, kurie atvyktų ir prisidėtų prie mūsų misijos, taptų jos dalimi. Kekvienas žmogus gali padėti keisti situaciją".]]></itunes:summary><itunes:duration>3304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-06-10 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-06-10-14-05--15377805</link><description><![CDATA[Politika yra viena, o kultūra – kita. Ar tikrai? Kaip kultūra, pavyzdžiui, knygos ir jų sukeltos bangos gali keisti visuomenę, spartinti jos raidą, politines ir socialines permainas? Du atvejai: Ilzės Butkutės „Atleisk savo šefą“ ir Neringos Dangvydės „Gintarinė širdis“.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/06/1011763846.m4a</guid><pubDate>Wed, 10 Jun 2015 16:49:26 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377805/1011763846.mp3" length="52897331" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Politika yra viena, o kultūra – kita. Ar tikrai? Kaip kultūra, pavyzdžiui, knygos ir jų sukeltos bangos gali keisti visuomenę, spartinti jos raidą, politines ir socialines permainas? Du atvejai: Ilzės Butkutės „Atleisk savo šefą“ ir Neringos Dangvydės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Politika yra viena, o kultūra – kita. Ar tikrai? Kaip kultūra, pavyzdžiui, knygos ir jų sukeltos bangos gali keisti visuomenę, spartinti jos raidą, politines ir socialines permainas? Du atvejai: Ilzės Butkutės „Atleisk savo šefą“ ir Neringos Dangvydės „Gintarinė širdis“.]]></itunes:summary><itunes:duration>3307</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-06-03 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-06-03-14-05--15377819</link><description><![CDATA[Ar įmanoma gyvenant rajone vadovauti biudžetinei įstaigai ar užsiimti aktyvia visuomenine veikla ir nepriklausyti galią turinčioms politinėms partijoms? Širvintų atvejis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/06/1011731058.m4a</guid><pubDate>Wed, 03 Jun 2015 12:40:42 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377819/1011731058.mp3" length="52817501" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar įmanoma gyvenant rajone vadovauti biudžetinei įstaigai ar užsiimti aktyvia visuomenine veikla ir nepriklausyti galią turinčioms politinėms partijoms? Širvintų atvejis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar įmanoma gyvenant rajone vadovauti biudžetinei įstaigai ar užsiimti aktyvia visuomenine veikla ir nepriklausyti galią turinčioms politinėms partijoms? Širvintų atvejis.]]></itunes:summary><itunes:duration>3302</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-05-28 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-05-28-14-05--15377820</link><description><![CDATA[Ar esat girdėję apie Danų politinį serialą pavadinimu „Borgen”. Škotijos premjerės  mėgstamiausias. Retas atvejis, kad serialas Danų kalba taptų toks populiarus Jungtinėje Karalystėje ar Jungtinėse Amerikos valstijose. Seriale „Borgen” stipri nuosaikiųjų partijos politikė Brigita Nyborg tampa šalies Ministre Pirmininke, paskui pasitraukia iš politikos, paskui sukuria naują partiją, kad vėl dalyvautų rinkimuose. Politikė savo kailiu išbando ar galima dirbti Premjero darbą bent 100 dienų niekam nepamelavus, bet vis dar tiki, kad politika gali būti etiška. Tris sezonus rodytas Danų serialas atveria politinės kultūros sluoksnius, ypač politikų ir žiniasklaidos santykių. Ši laida turėjo būti apie Lietuvos politinę kultūrą ten kur ji atviriausia, kur visi vienas kitą pažysta, kur didelė galia reiškiasi mažoje teritorijoje – rajonuose. Šiandien aplankysite Širvintų rajoną. Kraštą kur senojoje Kernavėje slūgso tūkstantmečiai politikos sluoksniai ir kur šį sekmadienį vyks pakartotiniai  mero rinkimai]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/05/1011763937.m4a</guid><pubDate>Thu, 28 May 2015 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377820/1011763937.mp3" length="52850937" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar esat girdėję apie Danų politinį serialą pavadinimu „Borgen”. Škotijos premjerės  mėgstamiausias. Retas atvejis, kad serialas Danų kalba taptų toks populiarus Jungtinėje Karalystėje ar Jungtinėse Amerikos valstijose. Seriale „Borgen” stipri...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar esat girdėję apie Danų politinį serialą pavadinimu „Borgen”. Škotijos premjerės  mėgstamiausias. Retas atvejis, kad serialas Danų kalba taptų toks populiarus Jungtinėje Karalystėje ar Jungtinėse Amerikos valstijose. Seriale „Borgen” stipri nuosaikiųjų partijos politikė Brigita Nyborg tampa šalies Ministre Pirmininke, paskui pasitraukia iš politikos, paskui sukuria naują partiją, kad vėl dalyvautų rinkimuose. Politikė savo kailiu išbando ar galima dirbti Premjero darbą bent 100 dienų niekam nepamelavus, bet vis dar tiki, kad politika gali būti etiška. Tris sezonus rodytas Danų serialas atveria politinės kultūros sluoksnius, ypač politikų ir žiniasklaidos santykių. Ši laida turėjo būti apie Lietuvos politinę kultūrą ten kur ji atviriausia, kur visi vienas kitą pažysta, kur didelė galia reiškiasi mažoje teritorijoje – rajonuose. Šiandien aplankysite Širvintų rajoną. Kraštą kur senojoje Kernavėje slūgso tūkstantmečiai politikos sluoksniai ir kur šį sekmadienį vyks pakartotiniai  mero rinkimai]]></itunes:summary><itunes:duration>3304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-05-27 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-05-27-14-05--15377835</link><description><![CDATA[„Visi gali kalbėti”, „Kiekvienas turi teisę nežudyti“, „Sodyboje noriu pasodinti putiną, bet bijau būti apkaltinta(s) Tėvynės išdavyste“, –  skelbė plakatai gegužės 23 d. Vilniuje vykusiame proteste, kurio organizatoriai kritikavo sprendimo sugrąžinti privalomą karinę tarnybą pagrįstumą, jo priėmimo skubą ir žiniasklaidos, jų teigimu, ribojančios nuomonių įvairovę, darbą. <br /><br />Ką viešoji diskusija apie privalomąją tarnybą bei Lietuvos gynybą pasako apie šiandieninę politinę ir pilietinę Lietuvos kultūrą?<br /><br />Laida feisbuke <a href="https://www.facebook.com/pages/%C5%BDmon%C4%97s-ir-id%C4%97jos-Radijo-laida-per-Klasik%C4%85/143506799034353?fref=ts" rel="noopener">https://www.facebook.com/pages/%C5%BDmon%C4%97s-ir-id%C4%97jos-Radijo-laida-per-Klasik%C4%85/143506799034353?fref=ts</a>]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/05/1011763939.m4a</guid><pubDate>Wed, 27 May 2015 02:11:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377835/1011763939.mp3" length="52865566" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Visi gali kalbėti”, „Kiekvienas turi teisę nežudyti“, „Sodyboje noriu pasodinti putiną, bet bijau būti apkaltinta(s) Tėvynės išdavyste“, –  skelbė plakatai gegužės 23 d. Vilniuje vykusiame proteste, kurio organizatoriai kritikavo sprendimo sugrąžinti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Visi gali kalbėti”, „Kiekvienas turi teisę nežudyti“, „Sodyboje noriu pasodinti putiną, bet bijau būti apkaltinta(s) Tėvynės išdavyste“, –  skelbė plakatai gegužės 23 d. Vilniuje vykusiame proteste, kurio organizatoriai kritikavo sprendimo sugrąžinti privalomą karinę tarnybą pagrįstumą, jo priėmimo skubą ir žiniasklaidos, jų teigimu, ribojančios nuomonių įvairovę, darbą. <br /><br />Ką viešoji diskusija apie privalomąją tarnybą bei Lietuvos gynybą pasako apie šiandieninę politinę ir pilietinę Lietuvos kultūrą?<br /><br />Laida feisbuke <a href="https://www.facebook.com/pages/%C5%BDmon%C4%97s-ir-id%C4%97jos-Radijo-laida-per-Klasik%C4%85/143506799034353?fref=ts" rel="noopener">https://www.facebook.com/pages/%C5%BDmon%C4%97s-ir-id%C4%97jos-Radijo-laida-per-Klasik%C4%85/143506799034353?fref=ts</a>]]></itunes:summary><itunes:duration>3305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-05-20 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-05-20-14-05--15377843</link><description><![CDATA[Ar įmanomas religinis pliuralizmas? Kokia gyvenimo prasmė? Kokia esybė galėtų būti pavadinta Dievu? Atsakymų į šiuos klausimus savo knygose ieško filosofas Ištvanas Ranjožis. Mokslininkas sako nemanantis, kad jo tekstai jus įtikins. Filosofo požiūriu apskritai labiau nei argumentai visuomenes, religijas ir ideologijas keičia galia.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/05/1011665514.m4a</guid><pubDate>Wed, 20 May 2015 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377843/1011665514.mp3" length="52807888" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar įmanomas religinis pliuralizmas? Kokia gyvenimo prasmė? Kokia esybė galėtų būti pavadinta Dievu? Atsakymų į šiuos klausimus savo knygose ieško filosofas Ištvanas Ranjožis. Mokslininkas sako nemanantis, kad jo tekstai jus įtikins. Filosofo požiūriu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar įmanomas religinis pliuralizmas? Kokia gyvenimo prasmė? Kokia esybė galėtų būti pavadinta Dievu? Atsakymų į šiuos klausimus savo knygose ieško filosofas Ištvanas Ranjožis. Mokslininkas sako nemanantis, kad jo tekstai jus įtikins. Filosofo požiūriu apskritai labiau nei argumentai visuomenes, religijas ir ideologijas keičia galia.]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-05-13 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-05-13-14-05--15377845</link><description><![CDATA[Kaip padėti nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems žmonėms Nepale, kur korupcijos netrūksta? Lietuva iš Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų skiria 18 000 eurų per Jungtinių Tautų Vaikų fondą (UNICEF). Nepalą savo antraisiais namais vadinantis keliautojas ir fotografas Andrius Mažeika, vienas iniciatyvos Secret Garden Disaster Relief <a href="http://secretgardendisasterrelief.org/" rel="noopener">http://secretgardendisasterrelief.org/</a> aktyvistų, skatina pagalbą teikti per mažas, patikimas nevyriausybines organizacijas. Mažas savanorių tinklas per kelias dienas surinko tiek lėšų, kiek skyrė Lietuva, už jas pirktas maistas, apklotai ir palapinės jau pasiekė atokiau nuo Katmandu gyvenančius nepaliečius.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/05/1011665628.m4a</guid><pubDate>Wed, 13 May 2015 02:53:11 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377845/1011665628.mp3" length="49393579" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip padėti nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems žmonėms Nepale, kur korupcijos netrūksta? Lietuva iš Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų skiria 18 000 eurų per Jungtinių Tautų Vaikų fondą (UNICEF). Nepalą savo antraisiais...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip padėti nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems žmonėms Nepale, kur korupcijos netrūksta? Lietuva iš Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų skiria 18 000 eurų per Jungtinių Tautų Vaikų fondą (UNICEF). Nepalą savo antraisiais namais vadinantis keliautojas ir fotografas Andrius Mažeika, vienas iniciatyvos Secret Garden Disaster Relief <a href="http://secretgardendisasterrelief.org/" rel="noopener">http://secretgardendisasterrelief.org/</a> aktyvistų, skatina pagalbą teikti per mažas, patikimas nevyriausybines organizacijas. Mažas savanorių tinklas per kelias dienas surinko tiek lėšų, kiek skyrė Lietuva, už jas pirktas maistas, apklotai ir palapinės jau pasiekė atokiau nuo Katmandu gyvenančius nepaliečius.]]></itunes:summary><itunes:duration>3088</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-04-29 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-04-29-14-05--15377851</link><description><![CDATA[Andželika Bagočiūnienė sako jau paauglystėje žinojusi, kad jos šeima bus didelė – ją įkvėpė žurnale perskaitytas straipsnis apie šeimyną, globojusią ir užauginusią daugiau nei trisdešimt vaikų. Prie Andželikos ir Rimvydo Bagočiūnų septintuko prieš keletą mėnesių prisidėjo dar dvi mergytės. Mažoji, iš pradžių nemokėjusi ir nenorėjusi glaustis prie žmogaus, dabar visą laiką nori būti tik ant globėjos rankų. Vyresnėlė, dar neturinti dviejų metukų, atidžiai stebi pasaulį suaugusio žvilgsniu. „Atsiradus joms, mano gyvenimas visiškai pasikeitė“, – sako Andželika. Stebuklinga istorija iš Širvintų rajono Vileikiškių kaimo apie iš dangaus krintančius vaikus ir talentą būti mama.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/04/1011632696.m4a</guid><pubDate>Wed, 29 Apr 2015 14:42:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377851/1011632696.mp3" length="53857383" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Andželika Bagočiūnienė sako jau paauglystėje žinojusi, kad jos šeima bus didelė – ją įkvėpė žurnale perskaitytas straipsnis apie šeimyną, globojusią ir užauginusią daugiau nei trisdešimt vaikų. Prie Andželikos ir Rimvydo Bagočiūnų septintuko prieš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Andželika Bagočiūnienė sako jau paauglystėje žinojusi, kad jos šeima bus didelė – ją įkvėpė žurnale perskaitytas straipsnis apie šeimyną, globojusią ir užauginusią daugiau nei trisdešimt vaikų. Prie Andželikos ir Rimvydo Bagočiūnų septintuko prieš keletą mėnesių prisidėjo dar dvi mergytės. Mažoji, iš pradžių nemokėjusi ir nenorėjusi glaustis prie žmogaus, dabar visą laiką nori būti tik ant globėjos rankų. Vyresnėlė, dar neturinti dviejų metukų, atidžiai stebi pasaulį suaugusio žvilgsniu. „Atsiradus joms, mano gyvenimas visiškai pasikeitė“, – sako Andželika. Stebuklinga istorija iš Širvintų rajono Vileikiškių kaimo apie iš dangaus krintančius vaikus ir talentą būti mama.]]></itunes:summary><itunes:duration>3367</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-04-15 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-04-15-14-05--15377864</link><description><![CDATA[Sakoma, kad amerikiečiai gyvena, kad dirbtų, o europiečiai dirba, kad gyventų. Kokia darbo ir gyvenimo pusiausvyra per pastaruosius 25 metus susiformavo Lietuvoje? Kaip Darbo kodekso naujovės pakeistų darbo kultūrą?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/04/1011599949.m4a</guid><pubDate>Wed, 15 Apr 2015 02:38:38 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377864/1011599949.mp3" length="52865566" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sakoma, kad amerikiečiai gyvena, kad dirbtų, o europiečiai dirba, kad gyventų. Kokia darbo ir gyvenimo pusiausvyra per pastaruosius 25 metus susiformavo Lietuvoje? Kaip Darbo kodekso naujovės pakeistų darbo kultūrą?</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sakoma, kad amerikiečiai gyvena, kad dirbtų, o europiečiai dirba, kad gyventų. Kokia darbo ir gyvenimo pusiausvyra per pastaruosius 25 metus susiformavo Lietuvoje? Kaip Darbo kodekso naujovės pakeistų darbo kultūrą?]]></itunes:summary><itunes:duration>3305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-04-08 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-04-08-14-05--15377873</link><description><![CDATA[„Žmonėms atrodo – jie myli gyvūnus, nori su jais būti, galų gale juos nužudo ir neįsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip. Savo veikla norime rodyti pavyzdį, kad žmonėms bent jau kiltų idėja, jog gali būti kitaip“, – sako Viktorija Naujokaitė, viena fermos gyvūnų prieglaudos „Trys paršeliai“ steigėjų. Gyvūnų teisių aktyvistai tikisi, jog galimybė vaikams ir suaugusiems lankytis prieglaudoje ir susipažinti su išgelbėtais gyvūnais išaugs į vertingą švietimo programą. <br />„Trys paršeliai“ – pirmoji fermos gyvūnų prieglaudos iniciatyva Baltijos šalyse. Tokios prieglaudos veikia JAV, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Vokietijoje, kitose Europos šalyse.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/04/1011567204.m4a</guid><pubDate>Wed, 08 Apr 2015 13:50:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377873/1011567204.mp3" length="52833383" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Žmonėms atrodo – jie myli gyvūnus, nori su jais būti, galų gale juos nužudo ir neįsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip. Savo veikla norime rodyti pavyzdį, kad žmonėms bent jau kiltų idėja, jog gali būti kitaip“, – sako Viktorija Naujokaitė, viena...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Žmonėms atrodo – jie myli gyvūnus, nori su jais būti, galų gale juos nužudo ir neįsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip. Savo veikla norime rodyti pavyzdį, kad žmonėms bent jau kiltų idėja, jog gali būti kitaip“, – sako Viktorija Naujokaitė, viena fermos gyvūnų prieglaudos „Trys paršeliai“ steigėjų. Gyvūnų teisių aktyvistai tikisi, jog galimybė vaikams ir suaugusiems lankytis prieglaudoje ir susipažinti su išgelbėtais gyvūnais išaugs į vertingą švietimo programą. <br />„Trys paršeliai“ – pirmoji fermos gyvūnų prieglaudos iniciatyva Baltijos šalyse. Tokios prieglaudos veikia JAV, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Vokietijoje, kitose Europos šalyse.]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-04-01 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-04-01-14-05--15377880</link><description><![CDATA[Skaidrumo aktyvistas, duomenų analitikas kaunietis Povilas Poderskis bando atverti, vizualizuoti ir gliaudyti duomenis apie valstybės institucijų darbą ir valdžioje dirbančius žmones. Skaidrumo pasiilgusiems vilniečiams sekasi – naujasis Vilniaus meras Remigijus Šimašius kviečia P. Poderskį patarinėti atvirų duomenų klausimais. LOGIN 2015 Lietuvos interneto apdovanojimams nominuotos svetainės freedata.lt kūrėjas tikisi, kad patogiai naršant atvirus duomenis žurnalistams ir aktyviems piliečiams kils klausimų. Iš ko gyvena savivaldybės tarybos narys verslininkas, deklaracijoje nurodęs, kad neturi jokių pajamų ir jokio turto? Kaip kitas politikas galėjo per metus gauti daugiau nei  keturis milijonus nesumokėjęs nei cento mokesčių? Kaip atsitinka, kad viešuosius pirkimus poliklinikoje dažniausia laimi įmonė, tiesiogiai susijusi su poliklinikos vadovu? <br />Yra daugybė deklaracijų, ataskaitų ir kitų viešų duomenų, iš kurių piliečiai galėtų susidaryti aiškesnį vaizdą apie savo valstybę. Kartais duomenys būna pateikti taip sudėtingai, kad jų tyrinėjimui reikia laiko ir atkaklumo. Skaidrumo entuziastai daugelyje pasaulio šalių bando atverti duomenis – pateikti juos piliečiams patogiu formatu, kad medžiai neužstotų miško.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/04/1011502404.m4a</guid><pubDate>Wed, 01 Apr 2015 09:10:45 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377880/1011502404.mp3" length="52769435" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Skaidrumo aktyvistas, duomenų analitikas kaunietis Povilas Poderskis bando atverti, vizualizuoti ir gliaudyti duomenis apie valstybės institucijų darbą ir valdžioje dirbančius žmones. Skaidrumo pasiilgusiems vilniečiams sekasi – naujasis Vilniaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Skaidrumo aktyvistas, duomenų analitikas kaunietis Povilas Poderskis bando atverti, vizualizuoti ir gliaudyti duomenis apie valstybės institucijų darbą ir valdžioje dirbančius žmones. Skaidrumo pasiilgusiems vilniečiams sekasi – naujasis Vilniaus meras Remigijus Šimašius kviečia P. Poderskį patarinėti atvirų duomenų klausimais. LOGIN 2015 Lietuvos interneto apdovanojimams nominuotos svetainės freedata.lt kūrėjas tikisi, kad patogiai naršant atvirus duomenis žurnalistams ir aktyviems piliečiams kils klausimų. Iš ko gyvena savivaldybės tarybos narys verslininkas, deklaracijoje nurodęs, kad neturi jokių pajamų ir jokio turto? Kaip kitas politikas galėjo per metus gauti daugiau nei  keturis milijonus nesumokėjęs nei cento mokesčių? Kaip atsitinka, kad viešuosius pirkimus poliklinikoje dažniausia laimi įmonė, tiesiogiai susijusi su poliklinikos vadovu? <br />Yra daugybė deklaracijų, ataskaitų ir kitų viešų duomenų, iš kurių piliečiai galėtų susidaryti aiškesnį vaizdą apie savo valstybę. Kartais duomenys būna pateikti taip sudėtingai, kad jų tyrinėjimui reikia laiko ir atkaklumo. Skaidrumo entuziastai daugelyje pasaulio šalių bando atverti duomenis – pateikti juos piliečiams patogiu formatu, kad medžiai neužstotų miško.]]></itunes:summary><itunes:duration>3299</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-03-18 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-03-18-14-05--15377878</link><description><![CDATA[Kodėl reikia dirbti, kad turėtume ką valgyti ir kur gyventi – negi žmonių ir mašinų darbas dar nesukūrė pakankamai gerovės, kad būtinieji poreikiai būtų patenkinti? Taip jau surėdytas pasaulis, pasakytų vienamatis žmogus. Ar gali vaizduotė ir kultūra peržengti šią suvokimo ribą? Apie filosofo ir sociologo Herberto Marcuse‘s idėjas – filosofas ir vertėjas Kęstas Kirtiklis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/03/1011501958.m4a</guid><pubDate>Wed, 18 Mar 2015 11:21:11 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377878/1011501958.mp3" length="52865566" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl reikia dirbti, kad turėtume ką valgyti ir kur gyventi – negi žmonių ir mašinų darbas dar nesukūrė pakankamai gerovės, kad būtinieji poreikiai būtų patenkinti? Taip jau surėdytas pasaulis, pasakytų vienamatis žmogus. Ar gali vaizduotė ir kultūra...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl reikia dirbti, kad turėtume ką valgyti ir kur gyventi – negi žmonių ir mašinų darbas dar nesukūrė pakankamai gerovės, kad būtinieji poreikiai būtų patenkinti? Taip jau surėdytas pasaulis, pasakytų vienamatis žmogus. Ar gali vaizduotė ir kultūra peržengti šią suvokimo ribą? Apie filosofo ir sociologo Herberto Marcuse‘s idėjas – filosofas ir vertėjas Kęstas Kirtiklis.]]></itunes:summary><itunes:duration>3305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-03-11 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-03-11-14-05--15377893</link><description><![CDATA[Kai priklausomų nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ir azartinių lošimų žmonių Lietuvoje tūkstančiai, o jų artimųjų, patiriančių priklausomybių žalą, ratas dar platesnis, ar įmanoma bendra Nepriklausomybė? <br /><br />„Įmanoma. Tik nėra taip, kad paskelbi deklaraciją – nuo šiandien būsiu nepriklausomas, – ir tuo paskelbimu kas nors įvyksta, – sako Vilniaus arkivyskupijos Caritas priklausomų asmenų bendruomenės „Aš esu“ įkūrėjas ir vadovas kun. Kęstutis Dvareckas. – Turbūt daug kas pažįstame priklausomų asmenų, kurie sako: nuo pirmadienio ar nuo sausio 1-osios nebegersiu, būsiu nebepriklausomas, ir tas jų pažadas geriausiu atveju savaitę ar dvi tveria, blogiausiu – iki vakaro. Nepriklausomybė yra kelionė, kelionė į laisvę“.<br /><br />Apie tiesiogines ir netiesiogines mirtinas priklausomybes, pagalbą sergantiems ir artimiesiems, antstolius, mitus ir kiekviename esančią galimybę pripažinti ligą, ieškoti pagalbos ir pradėti sveikti.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/03/1011501681.m4a</guid><pubDate>Wed, 11 Mar 2015 05:24:27 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377893/1011501681.mp3" length="52833383" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kai priklausomų nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ir azartinių lošimų žmonių Lietuvoje tūkstančiai, o jų artimųjų, patiriančių priklausomybių žalą, ratas dar platesnis, ar įmanoma bendra Nepriklausomybė? 

„Įmanoma. Tik nėra taip, kad paskelbi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kai priklausomų nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ir azartinių lošimų žmonių Lietuvoje tūkstančiai, o jų artimųjų, patiriančių priklausomybių žalą, ratas dar platesnis, ar įmanoma bendra Nepriklausomybė? <br /><br />„Įmanoma. Tik nėra taip, kad paskelbi deklaraciją – nuo šiandien būsiu nepriklausomas, – ir tuo paskelbimu kas nors įvyksta, – sako Vilniaus arkivyskupijos Caritas priklausomų asmenų bendruomenės „Aš esu“ įkūrėjas ir vadovas kun. Kęstutis Dvareckas. – Turbūt daug kas pažįstame priklausomų asmenų, kurie sako: nuo pirmadienio ar nuo sausio 1-osios nebegersiu, būsiu nebepriklausomas, ir tas jų pažadas geriausiu atveju savaitę ar dvi tveria, blogiausiu – iki vakaro. Nepriklausomybė yra kelionė, kelionė į laisvę“.<br /><br />Apie tiesiogines ir netiesiogines mirtinas priklausomybes, pagalbą sergantiems ir artimiesiems, antstolius, mitus ir kiekviename esančią galimybę pripažinti ligą, ieškoti pagalbos ir pradėti sveikti.]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-03-04 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-03-04-14-05--15377887</link><description><![CDATA[Majamio universiteto (JAV) sociologijos profesorius John W. Murphy sako vizito Lietuvoje metu pajutęs, jog kalbos apie socialinę atsakomybę daliai žmonių kelia nerimą ir norą prieštarauti, nes jie iš karto pradeda galvoti apie sovietmetį. „Sovietinis modelis žmonėms yra vienintelis patirtas bendrabūvio modelis, jis neigė konkretų žmogų kaip asmenį ir buvo visiška abstrakcija. Kai kas nors dabar kalba apie socialinę atsakomybę ar solidarumą, žmonės nerimauja, jog kalbantysis turi omenyje sovietinį kolektyvizmą, jie sako –  mes to nebenorime, mes žinome, kad tai tikrai neveikia“. Mokslininko, tapusio bendruomenes įtraukiančių sveikatos programų aktyvistu, įsitikinimu, iš abstrakcijų ir sovietinių prisiminimų išvaduotos solidarumo praktikos įmanomos ir būtinos. Kaip jos veikia gerinant žmonių sveikatą Haityje, Ekvadore ir Grenadoje?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/03/1011469513.m4a</guid><pubDate>Wed, 04 Mar 2015 10:00:36 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377887/1011469513.mp3" length="52865566" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Majamio universiteto (JAV) sociologijos profesorius John W. Murphy sako vizito Lietuvoje metu pajutęs, jog kalbos apie socialinę atsakomybę daliai žmonių kelia nerimą ir norą prieštarauti, nes jie iš karto pradeda galvoti apie sovietmetį. „Sovietinis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Majamio universiteto (JAV) sociologijos profesorius John W. Murphy sako vizito Lietuvoje metu pajutęs, jog kalbos apie socialinę atsakomybę daliai žmonių kelia nerimą ir norą prieštarauti, nes jie iš karto pradeda galvoti apie sovietmetį. „Sovietinis modelis žmonėms yra vienintelis patirtas bendrabūvio modelis, jis neigė konkretų žmogų kaip asmenį ir buvo visiška abstrakcija. Kai kas nors dabar kalba apie socialinę atsakomybę ar solidarumą, žmonės nerimauja, jog kalbantysis turi omenyje sovietinį kolektyvizmą, jie sako –  mes to nebenorime, mes žinome, kad tai tikrai neveikia“. Mokslininko, tapusio bendruomenes įtraukiančių sveikatos programų aktyvistu, įsitikinimu, iš abstrakcijų ir sovietinių prisiminimų išvaduotos solidarumo praktikos įmanomos ir būtinos. Kaip jos veikia gerinant žmonių sveikatą Haityje, Ekvadore ir Grenadoje?]]></itunes:summary><itunes:duration>3305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-02-18 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-02-18-14-05--15377905</link><description><![CDATA[Per metus tėvų globos Lietuvoje netenka apie 3 tūkst. vaikų. Dešimtims tūkstančių vaikų, gyvenančių savose šeimose, trūksta rūpesčio, dėmesio, pokalbio, o kartais ir maisto. Daliai jų pagalbą teikia vaikų dienos centrai. „Esu nemažai dirbęs priklausomybių sferoje, pamačiau, kad mažai kas daroma atliekant prevenciją“, –  sako Lietuvos vaikų dienos centrų asociacijos pirmininkas Haris Urvinis. Vaikų dienos centrų ir atvirų jaunimo  centrų Lietuvoje šiandien reikėtų žymiai daugiau, mano šeimos centro „Kartu saldu“ įkūrėja Kristina Pikūnė, koordinuojanti  savanorius, lankančius vaikų dienos centrus Vilniuje, ir kviečia aktyviau padėti užaugti šalia gyvenantiems vaikams.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/02/1011469117.m4a</guid><pubDate>Wed, 18 Feb 2015 14:52:44 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377905/1011469117.mp3" length="52817501" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Per metus tėvų globos Lietuvoje netenka apie 3 tūkst. vaikų. Dešimtims tūkstančių vaikų, gyvenančių savose šeimose, trūksta rūpesčio, dėmesio, pokalbio, o kartais ir maisto. Daliai jų pagalbą teikia vaikų dienos centrai. „Esu nemažai dirbęs...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Per metus tėvų globos Lietuvoje netenka apie 3 tūkst. vaikų. Dešimtims tūkstančių vaikų, gyvenančių savose šeimose, trūksta rūpesčio, dėmesio, pokalbio, o kartais ir maisto. Daliai jų pagalbą teikia vaikų dienos centrai. „Esu nemažai dirbęs priklausomybių sferoje, pamačiau, kad mažai kas daroma atliekant prevenciją“, –  sako Lietuvos vaikų dienos centrų asociacijos pirmininkas Haris Urvinis. Vaikų dienos centrų ir atvirų jaunimo  centrų Lietuvoje šiandien reikėtų žymiai daugiau, mano šeimos centro „Kartu saldu“ įkūrėja Kristina Pikūnė, koordinuojanti  savanorius, lankančius vaikų dienos centrus Vilniuje, ir kviečia aktyviau padėti užaugti šalia gyvenantiems vaikams.]]></itunes:summary><itunes:duration>3302</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-02-04 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-02-04-14-05--15377899</link><description><![CDATA[„Visa erdvė persismelkusi baime. Jaučiausi grįžusi į tarybinių laikų dusulį – vaikystėje fiziškai dusdavau, tų laikų atmosfera buvo kalėjimo, kameros, o kai vyko išsilaisvinimas, aš fiziškai jaučiausi išsilaisvinusi. Pasąmonės lygiu žmogui laisvė labai svarbi“, – kelionę į Baltarusiją prisimena menininkė, žmogaus teisių aktyvistė, anarchistė Fiokla Kiurė, dalyvavusi režimo oponenčių organizuotame feministinio meno festivalyje Minske. Menininkės požiūriu, diktatūrinės valstybės kaimynystė turėtų skatinti Lietuvos žmones kuo budriau saugoti savo teises ir laisves.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/02/1011403369.m4a</guid><pubDate>Wed, 04 Feb 2015 06:39:38 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377899/1011403369.mp3" length="52801618" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Visa erdvė persismelkusi baime. Jaučiausi grįžusi į tarybinių laikų dusulį – vaikystėje fiziškai dusdavau, tų laikų atmosfera buvo kalėjimo, kameros, o kai vyko išsilaisvinimas, aš fiziškai jaučiausi išsilaisvinusi. Pasąmonės lygiu žmogui laisvė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Visa erdvė persismelkusi baime. Jaučiausi grįžusi į tarybinių laikų dusulį – vaikystėje fiziškai dusdavau, tų laikų atmosfera buvo kalėjimo, kameros, o kai vyko išsilaisvinimas, aš fiziškai jaučiausi išsilaisvinusi. Pasąmonės lygiu žmogui laisvė labai svarbi“, – kelionę į Baltarusiją prisimena menininkė, žmogaus teisių aktyvistė, anarchistė Fiokla Kiurė, dalyvavusi režimo oponenčių organizuotame feministinio meno festivalyje Minske. Menininkės požiūriu, diktatūrinės valstybės kaimynystė turėtų skatinti Lietuvos žmones kuo budriau saugoti savo teises ir laisves.]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-01-14 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-01-14-14-05--15377913</link><description><![CDATA[Lietuva lenkia kitas ES šalis įkalintų piliečių procentu. Laida apie įkalinimą kaip nelaisvės pasekmę ir priežastį, apie progresinę bausmių sistemą ir žmoniškumą.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/01/54c658374772a.m4a</guid><pubDate>Wed, 14 Jan 2015 08:13:53 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377913/54c658374772a.mp3" length="52865566" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuva lenkia kitas ES šalis įkalintų piliečių procentu. Laida apie įkalinimą kaip nelaisvės pasekmę ir priežastį, apie progresinę bausmių sistemą ir žmoniškumą.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuva lenkia kitas ES šalis įkalintų piliečių procentu. Laida apie įkalinimą kaip nelaisvės pasekmę ir priežastį, apie progresinę bausmių sistemą ir žmoniškumą.]]></itunes:summary><itunes:duration>3305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2015-01-07 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2015-01-07-14-05--15377920</link><description><![CDATA[Nereikalingi žodžiai iš žurnalistės Ewos Wołkanowskos-Kołodziej tekstų dingsta, kai ji su būsimo savo straipsnio heroje šąla naktiniame žmonių turguje Varšuvoje, kur ukrainiečiai valandų valandas laukia, kol juos kas nors „nusipirks“ nelegaliam darbui. Kai ji trečią, ketvirtą kartą susitinka su pašnekovais ir žmonės atsiveria. Kai mėnesį renka medžiagą, skaito ir gilinasi, o paskui išjungia telefoną ir kelias dienas namuose tobulina tekstą. Kai padedant reikliam įtakingo laikraščio „Gazeta Wyborcza“ specialaus ilgų reportažų priedo redaktoriui atsiranda dešimtasis straipsnio variantas. Keliems žurnalistikos apdovanojimams Lenkijoje nominuota vilnietė turi paaiškinimą, kodėl įdomiausius straipsnius rašo ne žurnalistiką, o biologiją, istoriją, sociologiją, ekonomiką ar kitus mokslus baigę žmonės, dirbti žiniasklaidoje pradėję ne iš karto po universiteto: „Jie pradeda rašyti, kai jiems jau kyla klausimų, į kuriuos atsakymų jie neturi. O studijuodami žurnalistiką žmonės tiek daug mokosi, kaip nereikia rašyti, kaip negalima rašyti, kad paskui jau bijo rašyti, ką nori".]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/01/54ad66c46ac18.m4a</guid><pubDate>Wed, 07 Jan 2015 09:33:42 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377920/54ad66c46ac18.mp3" length="53057409" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nereikalingi žodžiai iš žurnalistės Ewos Wołkanowskos-Kołodziej tekstų dingsta, kai ji su būsimo savo straipsnio heroje šąla naktiniame žmonių turguje Varšuvoje, kur ukrainiečiai valandų valandas laukia, kol juos kas nors „nusipirks“ nelegaliam...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nereikalingi žodžiai iš žurnalistės Ewos Wołkanowskos-Kołodziej tekstų dingsta, kai ji su būsimo savo straipsnio heroje šąla naktiniame žmonių turguje Varšuvoje, kur ukrainiečiai valandų valandas laukia, kol juos kas nors „nusipirks“ nelegaliam darbui. Kai ji trečią, ketvirtą kartą susitinka su pašnekovais ir žmonės atsiveria. Kai mėnesį renka medžiagą, skaito ir gilinasi, o paskui išjungia telefoną ir kelias dienas namuose tobulina tekstą. Kai padedant reikliam įtakingo laikraščio „Gazeta Wyborcza“ specialaus ilgų reportažų priedo redaktoriui atsiranda dešimtasis straipsnio variantas. Keliems žurnalistikos apdovanojimams Lenkijoje nominuota vilnietė turi paaiškinimą, kodėl įdomiausius straipsnius rašo ne žurnalistiką, o biologiją, istoriją, sociologiją, ekonomiką ar kitus mokslus baigę žmonės, dirbti žiniasklaidoje pradėję ne iš karto po universiteto: „Jie pradeda rašyti, kai jiems jau kyla klausimų, į kuriuos atsakymų jie neturi. O studijuodami žurnalistiką žmonės tiek daug mokosi, kaip nereikia rašyti, kaip negalima rašyti, kad paskui jau bijo rašyti, ką nori".]]></itunes:summary><itunes:duration>3317</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-12-31 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-12-31-14-05--15377931</link><description><![CDATA[„Paskaitose įsisąmoninome – bendravimas ilgina gyvenimą, bendravimas yra sveikata,“ – sako Klaipėdoje gyvenanti aukštaitė Donata Aželienė, studijuojanti Trečiojo amžiaus universitete prie Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto. Paskutinėje metų laidoje – pokalbis apie laiką ir švietimo vyresniame amžiuje naudą.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/12/54a6c643ac2d4.m4a</guid><pubDate>Wed, 31 Dec 2014 08:31:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377931/54a6c643ac2d4.mp3" length="52113657" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Paskaitose įsisąmoninome – bendravimas ilgina gyvenimą, bendravimas yra sveikata,“ – sako Klaipėdoje gyvenanti aukštaitė Donata Aželienė, studijuojanti Trečiojo amžiaus universitete prie Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto. Paskutinėje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Paskaitose įsisąmoninome – bendravimas ilgina gyvenimą, bendravimas yra sveikata,“ – sako Klaipėdoje gyvenanti aukštaitė Donata Aželienė, studijuojanti Trečiojo amžiaus universitete prie Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto. Paskutinėje metų laidoje – pokalbis apie laiką ir švietimo vyresniame amžiuje naudą.]]></itunes:summary><itunes:duration>3258</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-12-24 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-12-24-14-05--15377940</link><description><![CDATA[Klaipėdos Kultūros fabrikas: žmonės ir idėjos, susitikimai ir prasilenkimai.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/12/54aaabe60504f.m4a</guid><pubDate>Wed, 24 Dec 2014 05:02:40 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377940/54aaabe60504f.mp3" length="52849266" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Klaipėdos Kultūros fabrikas: žmonės ir idėjos, susitikimai ir prasilenkimai.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Klaipėdos Kultūros fabrikas: žmonės ir idėjos, susitikimai ir prasilenkimai.]]></itunes:summary><itunes:duration>3304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-12-17 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-12-17-14-05--15377935</link><description><![CDATA[„Tai ne jūra artėja, tai mano batai žliugsi“. Pokalbis lyjančioje Klaipėdoje su rašytoju Gintaru Grajausku ir sociologe Sigita Kraniauskiene apie pasikeitusį kelią į suaugusiųjų pasaulį ir kartų solidarumą.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/12/54943ec69fcf4.m4a</guid><pubDate>Wed, 17 Dec 2014 11:26:24 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377935/54943ec69fcf4.mp3" length="50593540" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Tai ne jūra artėja, tai mano batai žliugsi“. Pokalbis lyjančioje Klaipėdoje su rašytoju Gintaru Grajausku ir sociologe Sigita Kraniauskiene apie pasikeitusį kelią į suaugusiųjų pasaulį ir kartų solidarumą.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Tai ne jūra artėja, tai mano batai žliugsi“. Pokalbis lyjančioje Klaipėdoje su rašytoju Gintaru Grajausku ir sociologe Sigita Kraniauskiene apie pasikeitusį kelią į suaugusiųjų pasaulį ir kartų solidarumą.]]></itunes:summary><itunes:duration>3163</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-12-10 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-12-10-14-05--15377949</link><description><![CDATA[Šiandien, Tarptautinę žmogaus teisių dieną, baigiasi kasmetė pasaulio iniciatyva, 16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų. Daug ir gražiai kalbėjome, o dabar Moterų organizacijos, specializuotos pagalbos centrai teikiantys pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, ruošiasi dirbti pirmąjį metų mėnesį be pinigų.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/12/1011469270.m4a</guid><pubDate>Wed, 10 Dec 2014 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377949/1011469270.mp3" length="52838399" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien, Tarptautinę žmogaus teisių dieną, baigiasi kasmetė pasaulio iniciatyva, 16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų. Daug ir gražiai kalbėjome, o dabar Moterų organizacijos, specializuotos pagalbos centrai teikiantys pagalbą nukentėjusiems...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien, Tarptautinę žmogaus teisių dieną, baigiasi kasmetė pasaulio iniciatyva, 16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų. Daug ir gražiai kalbėjome, o dabar Moterų organizacijos, specializuotos pagalbos centrai teikiantys pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, ruošiasi dirbti pirmąjį metų mėnesį be pinigų.]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-12-04 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-12-04-14-05--15377948</link><description><![CDATA[Šiandien Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena. Vyksta jai skirti renginiai, kai kurie renginiai vyko jau anksčiau. Apie vieną renginį Visagine, pasakoja Visagino Česlovo Sasnausko menų mokyklos teatro mokytoja. Dauguma kultūros pastatų yra savivaldybių žinioje, bet mes turime ir Kultūros ministeriją, kuri strategiškai žiūri į mūsų dalyvavimą kultūroje, lygybės klausimą.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/12/1011318766.m4a</guid><pubDate>Thu, 04 Dec 2014 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377948/1011318766.mp3" length="50112887" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena. Vyksta jai skirti renginiai, kai kurie renginiai vyko jau anksčiau. Apie vieną renginį Visagine, pasakoja Visagino Česlovo Sasnausko menų mokyklos teatro mokytoja. Dauguma kultūros pastatų yra savivaldybių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena. Vyksta jai skirti renginiai, kai kurie renginiai vyko jau anksčiau. Apie vieną renginį Visagine, pasakoja Visagino Česlovo Sasnausko menų mokyklos teatro mokytoja. Dauguma kultūros pastatų yra savivaldybių žinioje, bet mes turime ir Kultūros ministeriją, kuri strategiškai žiūri į mūsų dalyvavimą kultūroje, lygybės klausimą.]]></itunes:summary><itunes:duration>3133</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-12-03 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-12-03-14-05--15377951</link><description><![CDATA[Kaip dalyvauti kultūroje kuriant ir patiriant, jei ji per aukšta, atskirta neįveikiamais laiptais ir šaligatvių borteliais?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/12/5481daeaeb877.m4a</guid><pubDate>Wed, 03 Dec 2014 09:58:47 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377951/5481daeaeb877.mp3" length="52817501" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip dalyvauti kultūroje kuriant ir patiriant, jei ji per aukšta, atskirta neįveikiamais laiptais ir šaligatvių borteliais?</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip dalyvauti kultūroje kuriant ir patiriant, jei ji per aukšta, atskirta neįveikiamais laiptais ir šaligatvių borteliais?]]></itunes:summary><itunes:duration>3302</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-11-26 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-11-26-14-05--15377964</link><description><![CDATA[Jeigu turite oranžinę užuolaidą, šią savaitę iškelkite ją kaip vėliavą ir prisidėkite prie tarptautinės iniciatyvos 16 dienų be smurto prieš moteris. Ši iniciatyva tęsiasi nuo lapkričio 25-osios iki gruodžio 10-osios. Pasaulio neišgelbėsite, bet bent sulauksite smalsių kaimynų klausimų ir galėsite pradėti kalbą apie smurtą šeimoje, apie kurį Lietuvoje dažnai tylime ir taip leidžiame jam plėstis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/11/1011318587.m4a</guid><pubDate>Wed, 26 Nov 2014 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377964/1011318587.mp3" length="50232841" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jeigu turite oranžinę užuolaidą, šią savaitę iškelkite ją kaip vėliavą ir prisidėkite prie tarptautinės iniciatyvos 16 dienų be smurto prieš moteris. Ši iniciatyva tęsiasi nuo lapkričio 25-osios iki gruodžio 10-osios. Pasaulio neišgelbėsite, bet bent...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jeigu turite oranžinę užuolaidą, šią savaitę iškelkite ją kaip vėliavą ir prisidėkite prie tarptautinės iniciatyvos 16 dienų be smurto prieš moteris. Ši iniciatyva tęsiasi nuo lapkričio 25-osios iki gruodžio 10-osios. Pasaulio neišgelbėsite, bet bent sulauksite smalsių kaimynų klausimų ir galėsite pradėti kalbą apie smurtą šeimoje, apie kurį Lietuvoje dažnai tylime ir taip leidžiame jam plėstis.]]></itunes:summary><itunes:duration>3140</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-11-19 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-11-19-14-05--15377972</link><description><![CDATA[Kas yra tiesa? Kas yra asmuo? Kas svarbiau, taika ar tiesa? Ar galia gali egzistuoti be smurto? Ar pasaulis sudarytas iš materijos? Ar turime protą? Ar turime laisvą valią? Ar mes apskritai ką nors žinome? Kaip mes žinome, kad žinome? <br />Net jei nesame pasiruošę abejoti savo nuostatomis ir žinojimu, net jei mūsų požiūriai permainingi ir pilni vidinių prieštaravimų, filosofiją praktikuojame visi. Kai kuriose Europos valstybėse filosofija dėstoma mokyklose kaip privaloma disciplina. Lietuvoje filosofijos pamokos – retenybė. Pasaulinės filosofijos dienos proga – apie klausimus, kurie ištinka ne per anksti, apie tiesiogines langų valymo sąsajas su M. Heideggeriu ir filosofijos pogrindį.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/11/546dced36da4f.m4a</guid><pubDate>Wed, 19 Nov 2014 07:45:50 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377972/546dced36da4f.mp3" length="52865566" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas yra tiesa? Kas yra asmuo? Kas svarbiau, taika ar tiesa? Ar galia gali egzistuoti be smurto? Ar pasaulis sudarytas iš materijos? Ar turime protą? Ar turime laisvą valią? Ar mes apskritai ką nors žinome? Kaip mes žinome, kad žinome? 
Net jei nesame...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas yra tiesa? Kas yra asmuo? Kas svarbiau, taika ar tiesa? Ar galia gali egzistuoti be smurto? Ar pasaulis sudarytas iš materijos? Ar turime protą? Ar turime laisvą valią? Ar mes apskritai ką nors žinome? Kaip mes žinome, kad žinome? <br />Net jei nesame pasiruošę abejoti savo nuostatomis ir žinojimu, net jei mūsų požiūriai permainingi ir pilni vidinių prieštaravimų, filosofiją praktikuojame visi. Kai kuriose Europos valstybėse filosofija dėstoma mokyklose kaip privaloma disciplina. Lietuvoje filosofijos pamokos – retenybė. Pasaulinės filosofijos dienos proga – apie klausimus, kurie ištinka ne per anksti, apie tiesiogines langų valymo sąsajas su M. Heideggeriu ir filosofijos pogrindį.]]></itunes:summary><itunes:duration>3305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-11-15 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-11-15-14-05--15377975</link><description><![CDATA[Ar teko jums kada nors guosti vadinamąjį vakarietį vokietį, daną ar britą, kuris verkė jums ant peties sakydamas jog negali suprasti rytų ir centro europiečių. Esą jie, tai yra mes, net beveik jau šiaurėj gyvenantys esam labai paslaptingos būtybės. Vieną galvojam, kitą kalbam, trečią darom, esą mūsų darbo etika keista, įsipareigojimai negalioja, nors pakalbėti gražiai mums nesunku. Išgirsite, kad ne mentalitetas kaltas dėl mūsų bėdų, pamirškite tą mentalitetą.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/11/1011206689.m4a</guid><pubDate>Sat, 15 Nov 2014 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377975/1011206689.mp3" length="52937037" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar teko jums kada nors guosti vadinamąjį vakarietį vokietį, daną ar britą, kuris verkė jums ant peties sakydamas jog negali suprasti rytų ir centro europiečių. Esą jie, tai yra mes, net beveik jau šiaurėj gyvenantys esam labai paslaptingos būtybės....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar teko jums kada nors guosti vadinamąjį vakarietį vokietį, daną ar britą, kuris verkė jums ant peties sakydamas jog negali suprasti rytų ir centro europiečių. Esą jie, tai yra mes, net beveik jau šiaurėj gyvenantys esam labai paslaptingos būtybės. Vieną galvojam, kitą kalbam, trečią darom, esą mūsų darbo etika keista, įsipareigojimai negalioja, nors pakalbėti gražiai mums nesunku. Išgirsite, kad ne mentalitetas kaltas dėl mūsų bėdų, pamirškite tą mentalitetą.]]></itunes:summary><itunes:duration>3309</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-11-12 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-11-12-14-05--15377980</link><description><![CDATA[„Išvažiavau į kaimą, į vakarinę Islandijos dalį, išmokti melžti karvių. Sėdėdavau savo kambaryje ir klausydavausi muzikos. Klausydavausi, klausydavausi, tada eidavau į tvartą padėti ūkininkui, grįždavau ir vėl klausydavausi muzikos. Ten ji skamba visai kitaip. Visai kita atmosfera. Žinote, Islandijoje kaime žiemą taip tamsu, taip tylu... Nusivežiau gitarą, mokiausi groti. Geriausi muzikantai Reikjavike yra atvykėliai iš kaimo“, – apie pasiruošimą režisieriaus Ragnaro Bragasono filmui „Metalistė“ („Malmhaus“) pasakoja islandų aktorė Thorbjorg Helga Thorgilsdottir Dyrfjorth, už įsimintiną maištingosios Heros vaidmenį šiais metais pripažinta geriausia Islandijos aktore. <br /><br />Kodėl Islandijoje tiek daug rašytojų, muzikantų ir kitų kuriančių žmonių? Menininkės požiūriu, atsakymo reikėtų ieškoti islandų pasaulėjautoje, iš mokesčių finansuojamame ir visiems lygiai prieinamame švietime bei kultūros politikoje, skatinančioje žmonių drąsą kurti.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/11/546601f9407dc.m4a</guid><pubDate>Wed, 12 Nov 2014 05:06:03 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377980/546601f9407dc.mp3" length="52849266" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Išvažiavau į kaimą, į vakarinę Islandijos dalį, išmokti melžti karvių. Sėdėdavau savo kambaryje ir klausydavausi muzikos. Klausydavausi, klausydavausi, tada eidavau į tvartą padėti ūkininkui, grįždavau ir vėl klausydavausi muzikos. Ten ji skamba...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Išvažiavau į kaimą, į vakarinę Islandijos dalį, išmokti melžti karvių. Sėdėdavau savo kambaryje ir klausydavausi muzikos. Klausydavausi, klausydavausi, tada eidavau į tvartą padėti ūkininkui, grįždavau ir vėl klausydavausi muzikos. Ten ji skamba visai kitaip. Visai kita atmosfera. Žinote, Islandijoje kaime žiemą taip tamsu, taip tylu... Nusivežiau gitarą, mokiausi groti. Geriausi muzikantai Reikjavike yra atvykėliai iš kaimo“, – apie pasiruošimą režisieriaus Ragnaro Bragasono filmui „Metalistė“ („Malmhaus“) pasakoja islandų aktorė Thorbjorg Helga Thorgilsdottir Dyrfjorth, už įsimintiną maištingosios Heros vaidmenį šiais metais pripažinta geriausia Islandijos aktore. <br /><br />Kodėl Islandijoje tiek daug rašytojų, muzikantų ir kitų kuriančių žmonių? Menininkės požiūriu, atsakymo reikėtų ieškoti islandų pasaulėjautoje, iš mokesčių finansuojamame ir visiems lygiai prieinamame švietime bei kultūros politikoje, skatinančioje žmonių drąsą kurti.]]></itunes:summary><itunes:duration>3304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-10-29 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-10-29-14-05--15377985</link><description><![CDATA[Apie tai, jog Indijoje daug vaikų užuot mokęsi dirba priverstinį darbą, pasaulis žino, mažiau žinomas faktas, kad absoliuti dauguma jų yra dalitai (sanskr. sulaužytieji, prispaustieji) – pagal socialinę Indijos hierarchiją žemiausia žmonių grupė, anksčiau vadinta „neliečiamaisiais“.  <br /><br />„Vien Pietų Indijoje tekstilės fabrikuose dirba 400 tūkstančių mergaičių, kai kurioms jų – vienuolika, jos dirba po 12-18 valandų, daugiausiai stovėdamos, nuo medvilnės dulkių jos serga lėtinėmis plaučių ligomis, atlyginimą joms pažada sumokėti pasibaigus sutarčiai, po 3 metų, bet jeigu jos patenka į ligoninę, už kiekvieną praleistą savaitę prie sutartyje numatyto laiko pridedama dar po mėnesį, o jei mergaitės praranda sveikatą ir dirbti nebegali, jokių pinigų jos negauna. Šie fabrikai siuva prekes madingiausioms Europos parduotuvėms“, – sako Meena Varma, Tarptautinio Dalitų solidarumo tinklo (TDST) Jungtinės Karalystės skyriaus vadovė. Nepatogaus kino festivalyje viešėjusios aktyvistės teigimu, nors daugelyje Pietų Azijos šalių priimti kastinę diskriminaciją draudžiantys įstatymai, tačiau jie neveikia, todėl 260-300 milijonų žmonių kasdien patiria pamatinių žmogaus teisių pažeidimus, smurtą, seksualinę prievartą, pažeminimą ir vergovę. M. Varmos teigimu, labiausiai diskriminuojamos dalitės moterys.<br /><br />Kodėl su kastine diskriminacija reikia kovoti ne tik Pietų Azijoje, bet ir Europoje?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/10/5452496f9af67.m4a</guid><pubDate>Wed, 29 Oct 2014 00:02:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377985/5452496f9af67.mp3" length="52801618" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie tai, jog Indijoje daug vaikų užuot mokęsi dirba priverstinį darbą, pasaulis žino, mažiau žinomas faktas, kad absoliuti dauguma jų yra dalitai (sanskr. sulaužytieji, prispaustieji) – pagal socialinę Indijos hierarchiją žemiausia žmonių grupė,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie tai, jog Indijoje daug vaikų užuot mokęsi dirba priverstinį darbą, pasaulis žino, mažiau žinomas faktas, kad absoliuti dauguma jų yra dalitai (sanskr. sulaužytieji, prispaustieji) – pagal socialinę Indijos hierarchiją žemiausia žmonių grupė, anksčiau vadinta „neliečiamaisiais“.  <br /><br />„Vien Pietų Indijoje tekstilės fabrikuose dirba 400 tūkstančių mergaičių, kai kurioms jų – vienuolika, jos dirba po 12-18 valandų, daugiausiai stovėdamos, nuo medvilnės dulkių jos serga lėtinėmis plaučių ligomis, atlyginimą joms pažada sumokėti pasibaigus sutarčiai, po 3 metų, bet jeigu jos patenka į ligoninę, už kiekvieną praleistą savaitę prie sutartyje numatyto laiko pridedama dar po mėnesį, o jei mergaitės praranda sveikatą ir dirbti nebegali, jokių pinigų jos negauna. Šie fabrikai siuva prekes madingiausioms Europos parduotuvėms“, – sako Meena Varma, Tarptautinio Dalitų solidarumo tinklo (TDST) Jungtinės Karalystės skyriaus vadovė. Nepatogaus kino festivalyje viešėjusios aktyvistės teigimu, nors daugelyje Pietų Azijos šalių priimti kastinę diskriminaciją draudžiantys įstatymai, tačiau jie neveikia, todėl 260-300 milijonų žmonių kasdien patiria pamatinių žmogaus teisių pažeidimus, smurtą, seksualinę prievartą, pažeminimą ir vergovę. M. Varmos teigimu, labiausiai diskriminuojamos dalitės moterys.<br /><br />Kodėl su kastine diskriminacija reikia kovoti ne tik Pietų Azijoje, bet ir Europoje?]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-10-15 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-10-15-14-05--15377999</link><description><![CDATA[Įsivaizduokite, kad reguliuojate traukinių eismą ir staiga matote, kad bėgiais nežinia iš kur atsiradęs, dideliu greičiu, atidunda nedidelis traukinys, kuris tuoj pervažiuos penkis prie bėgių dirbančius darbininkus. Nebent jį spėtumėt nukreipti kitais bėgiais ant kurių stovi tik vienas darbininkas. Prieš jus dilema. Neišvengiamai turite priimti sprendimą, pasirinkti kiek žmonių liks gyvi jeigu imsitės veiksmų – žus vienas jei nedarysite nieko – žus penki. Didelė tikimybė, kad šiuo metu kai kurios jūsų smegenų dalys suaktyvėjo. Jeigu jums ši dilema atrodo siaubinga, nežmoniška ir kvaila, jeigu pradedate kurti scenarijus kaip darbininkai patys išgirdę traukinį nušoko nuo bėgių, arba apskritai atsisakote apie tai galvoti ir nesuprantate kaip tokie dalykai gali būti sakomi per radiją, vis tiek likite šią valandą su mumis. Sužinosite kaip šią klasikinę moralės filosofijos dilemą panaudojęs studentas pradėjo mokslo revoliuciją.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/10/1011175868.m4a</guid><pubDate>Wed, 15 Oct 2014 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15377999/1011175868.mp3" length="52839234" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Įsivaizduokite, kad reguliuojate traukinių eismą ir staiga matote, kad bėgiais nežinia iš kur atsiradęs, dideliu greičiu, atidunda nedidelis traukinys, kuris tuoj pervažiuos penkis prie bėgių dirbančius darbininkus. Nebent jį spėtumėt nukreipti kitais...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Įsivaizduokite, kad reguliuojate traukinių eismą ir staiga matote, kad bėgiais nežinia iš kur atsiradęs, dideliu greičiu, atidunda nedidelis traukinys, kuris tuoj pervažiuos penkis prie bėgių dirbančius darbininkus. Nebent jį spėtumėt nukreipti kitais bėgiais ant kurių stovi tik vienas darbininkas. Prieš jus dilema. Neišvengiamai turite priimti sprendimą, pasirinkti kiek žmonių liks gyvi jeigu imsitės veiksmų – žus vienas jei nedarysite nieko – žus penki. Didelė tikimybė, kad šiuo metu kai kurios jūsų smegenų dalys suaktyvėjo. Jeigu jums ši dilema atrodo siaubinga, nežmoniška ir kvaila, jeigu pradedate kurti scenarijus kaip darbininkai patys išgirdę traukinį nušoko nuo bėgių, arba apskritai atsisakote apie tai galvoti ir nesuprantate kaip tokie dalykai gali būti sakomi per radiją, vis tiek likite šią valandą su mumis. Sužinosite kaip šią klasikinę moralės filosofijos dilemą panaudojęs studentas pradėjo mokslo revoliuciją.]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-10-08 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-10-08-14-05--15378014</link><description><![CDATA[Valstybių atsisakymas prieš II Pasaulinį karą priimti pabėgėlius iš Europos, pasiteisinimai ekonomine krize, apsukti ir atgal į mirtį išsiųsti laivai – XX a. istorijos dėmė. Kaip nuo tų laikų pasikeitė pabėgėlių priėmimą ir pagalbą jiems reguliuojanti tarptautinė teisė ir jos praktika? Pilietinis karas Sirijoje privertė daugiau nei 3 milijonus žmonių palikti savo šalį. Tai didžiausia naujųjų laikų pabėgėlių krizė. Dar dvigubai tiek sirų, netekusių savo namų, yra Sirijos viduje. Dėl karo pabėgėliais tapo miljonai Sirijos vaikų. Absoliuti dauguma pabėgėlių šiuo metu yra laikinose ir perkrautose stovyklose kaimyninėse šalyse – Libane, Turkijoje, Jordanijoje. Ar galėtų Lietuva ir kitos Europos šalys priimti daugiau žmonių?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/10/141330364828421.m4a</guid><pubDate>Tue, 07 Oct 2014 23:10:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378014/141330364828421.mp3" length="52785318" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Valstybių atsisakymas prieš II Pasaulinį karą priimti pabėgėlius iš Europos, pasiteisinimai ekonomine krize, apsukti ir atgal į mirtį išsiųsti laivai – XX a. istorijos dėmė. Kaip nuo tų laikų pasikeitė pabėgėlių priėmimą ir pagalbą jiems reguliuojanti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Valstybių atsisakymas prieš II Pasaulinį karą priimti pabėgėlius iš Europos, pasiteisinimai ekonomine krize, apsukti ir atgal į mirtį išsiųsti laivai – XX a. istorijos dėmė. Kaip nuo tų laikų pasikeitė pabėgėlių priėmimą ir pagalbą jiems reguliuojanti tarptautinė teisė ir jos praktika? Pilietinis karas Sirijoje privertė daugiau nei 3 milijonus žmonių palikti savo šalį. Tai didžiausia naujųjų laikų pabėgėlių krizė. Dar dvigubai tiek sirų, netekusių savo namų, yra Sirijos viduje. Dėl karo pabėgėliais tapo miljonai Sirijos vaikų. Absoliuti dauguma pabėgėlių šiuo metu yra laikinose ir perkrautose stovyklose kaimyninėse šalyse – Libane, Turkijoje, Jordanijoje. Ar galėtų Lietuva ir kitos Europos šalys priimti daugiau žmonių?]]></itunes:summary><itunes:duration>3300</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-10-01 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-10-01-14-05--15378016</link><description><![CDATA[„Imitacinis žaidimas” naujas režisieriaus Morteno Tyldumo filmas jau giriamas kritikų. Pasakoja apie Britų matematiką Alaną Turingą ir nacių kodo nulaužimą paveikusį Antrojo pasaulinio karo eigą. Gali būti, kad filmas, kuriam pranašaujamas Oskaras suteiks galimybę daugiau sužinoti apie talentingąjį mokslininką, bet ir paskatins visuomenės susidomėjimą matematika. Kalbėsime apie tai kaip galėtų pasikeisti matematikos dėstymas mokykloje, apie matematiką kaip humanitarinį mokslą, apie iš matematikos žodyno ištrintus žodžius ir apie grožį.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/10/1011175867.m4a</guid><pubDate>Wed, 01 Oct 2014 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378016/1011175867.mp3" length="52813739" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Imitacinis žaidimas” naujas režisieriaus Morteno Tyldumo filmas jau giriamas kritikų. Pasakoja apie Britų matematiką Alaną Turingą ir nacių kodo nulaužimą paveikusį Antrojo pasaulinio karo eigą. Gali būti, kad filmas, kuriam pranašaujamas Oskaras...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Imitacinis žaidimas” naujas režisieriaus Morteno Tyldumo filmas jau giriamas kritikų. Pasakoja apie Britų matematiką Alaną Turingą ir nacių kodo nulaužimą paveikusį Antrojo pasaulinio karo eigą. Gali būti, kad filmas, kuriam pranašaujamas Oskaras suteiks galimybę daugiau sužinoti apie talentingąjį mokslininką, bet ir paskatins visuomenės susidomėjimą matematika. Kalbėsime apie tai kaip galėtų pasikeisti matematikos dėstymas mokykloje, apie matematiką kaip humanitarinį mokslą, apie iš matematikos žodyno ištrintus žodžius ir apie grožį.]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-10-01 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-10-01-14-05--15378027</link><description><![CDATA[Sprendi, sprendi, nieko įdomaus, jeigu vienos formulės nesupranti, tai net nesupranti, kaip sprendi, dedi skaičius į formulę ir viskas. Jei tokie mokykliniai prisiminimai užplūsta paminėjus matematiką, tai reiškia, kad mokykloje su tikrąja matematika tikriausiai neturėjote galimybių susidurti. Tokia patirtis – ne išimtis, o taisyklė. „Matematika yra Lietuvoje neegzistuojančios dvasinės kultūros dalis“, – sako matematikas, VU Vilniaus ekonometrijos katedros profesorius dr. Rimas Norvaiša. Ar matematika – humanitarinis mokslas? Daugiau prof. dr. R. Norvaišos minčių ir įžvalgų – tinklaraštyje norvaisa.lt]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/10/546f582aa7470.m4a</guid><pubDate>Wed, 01 Oct 2014 02:57:14 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378027/546f582aa7470.mp3" length="52801618" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sprendi, sprendi, nieko įdomaus, jeigu vienos formulės nesupranti, tai net nesupranti, kaip sprendi, dedi skaičius į formulę ir viskas. Jei tokie mokykliniai prisiminimai užplūsta paminėjus matematiką, tai reiškia, kad mokykloje su tikrąja matematika...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sprendi, sprendi, nieko įdomaus, jeigu vienos formulės nesupranti, tai net nesupranti, kaip sprendi, dedi skaičius į formulę ir viskas. Jei tokie mokykliniai prisiminimai užplūsta paminėjus matematiką, tai reiškia, kad mokykloje su tikrąja matematika tikriausiai neturėjote galimybių susidurti. Tokia patirtis – ne išimtis, o taisyklė. „Matematika yra Lietuvoje neegzistuojančios dvasinės kultūros dalis“, – sako matematikas, VU Vilniaus ekonometrijos katedros profesorius dr. Rimas Norvaiša. Ar matematika – humanitarinis mokslas? Daugiau prof. dr. R. Norvaišos minčių ir įžvalgų – tinklaraštyje norvaisa.lt]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-09-24 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-09-24-14-05--15378026</link><description><![CDATA[„Taikus pasipriešinimas gerai, kol to užtenka“, – yra pasakęs JAV juodaodžių teisių gynėjas Malcolmas X. Šiuolaikiniai pasipriešinimo judėjimų tyrimai rodo ką kita. „Kodėl pilietinis pasipriešinimas veikia: taikaus konflikto strategija ir logika“, taip vadinasi Ericos Chenoweth ir Marios J. Stephan knyga (Columbia University Press, 2012), pavyzdžiais ir statistika įrodanti, jog taikus pasipriešinimas siekiant socialinių permainų yra daug sėkmingesnis metodas nei smurtas. Naujas iraniečių kilmės austrų režisierių brolių Arasho ir Armano Riahi filmas „Kasdienis sukilimas“ („Everyday Rebellion“ 2014) pasakoja apie naujausių taikaus pasipriešinimo ir pilietinio nepaklusnumo judėjimų taktikas. Ukrainoje gimusi politinė feministinė grupė Femen, aktyvistai iš Sirijos, Egipto, Serbijos, Indignados (Pasipiktinusieji) Ispanijoje, Occupy (Užimk) judėjimas JAV, skolų išpirkėjai – visus juos šiandien vienija taikaus ir išradingo protesto idėja.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/09/141198560647735.m4a</guid><pubDate>Wed, 24 Sep 2014 08:30:15 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378026/141198560647735.mp3" length="52801618" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Taikus pasipriešinimas gerai, kol to užtenka“, – yra pasakęs JAV juodaodžių teisių gynėjas Malcolmas X. Šiuolaikiniai pasipriešinimo judėjimų tyrimai rodo ką kita. „Kodėl pilietinis pasipriešinimas veikia: taikaus konflikto strategija ir logika“,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Taikus pasipriešinimas gerai, kol to užtenka“, – yra pasakęs JAV juodaodžių teisių gynėjas Malcolmas X. Šiuolaikiniai pasipriešinimo judėjimų tyrimai rodo ką kita. „Kodėl pilietinis pasipriešinimas veikia: taikaus konflikto strategija ir logika“, taip vadinasi Ericos Chenoweth ir Marios J. Stephan knyga (Columbia University Press, 2012), pavyzdžiais ir statistika įrodanti, jog taikus pasipriešinimas siekiant socialinių permainų yra daug sėkmingesnis metodas nei smurtas. Naujas iraniečių kilmės austrų režisierių brolių Arasho ir Armano Riahi filmas „Kasdienis sukilimas“ („Everyday Rebellion“ 2014) pasakoja apie naujausių taikaus pasipriešinimo ir pilietinio nepaklusnumo judėjimų taktikas. Ukrainoje gimusi politinė feministinė grupė Femen, aktyvistai iš Sirijos, Egipto, Serbijos, Indignados (Pasipiktinusieji) Ispanijoje, Occupy (Užimk) judėjimas JAV, skolų išpirkėjai – visus juos šiandien vienija taikaus ir išradingo protesto idėja.]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-09-17 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-09-17-14-05--15378031</link><description><![CDATA[Vengrija – viena dažniausiai linksniuojamų valstybių, kai kalbama apie siaurėjančias žodžio laisvės bei spaudos laisvės ribas ir didėjantį spaudimą žurnalistams. „Kai kurie Vengrijoje priimti įstatymai buvo apskųsti ES Teisingumo teisme. Teismas priėmė Vengrijai nepalankų nuosprendį. Tai gerai, nes Vengrijos sprendimai turėjo būti atšaukti. Tačiau žiūrint filosofiškai šitos problemos yra mūsų, vengrų problemos, mes patys turėtume jas ir išspręsti. Labai blogai, jeigu valstybei reikia išorinės pagalbos. Priklausome ES, kalbėjimas apie vidų ir išorę gali atrodyti keistas, bet būtų gerai, jeigu permainos vyktų viduje“, - sako apie žiniasklaidos padėtį nuolatos rašantis žurnalistas Gaboras Csuday. <br /><br />Vienas žinomiausių Europos žodžio laisvės ekspertų teisininkas Dirkas Voorhoofas paaiškina, kaip žodžio laisvės ribojimas Europoje gali tapti sienų nepaisančiu virusu.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/09/546f81be6c53f.m4a</guid><pubDate>Wed, 17 Sep 2014 18:07:43 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378031/546f81be6c53f.mp3" length="52801618" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vengrija – viena dažniausiai linksniuojamų valstybių, kai kalbama apie siaurėjančias žodžio laisvės bei spaudos laisvės ribas ir didėjantį spaudimą žurnalistams. „Kai kurie Vengrijoje priimti įstatymai buvo apskųsti ES Teisingumo teisme. Teismas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vengrija – viena dažniausiai linksniuojamų valstybių, kai kalbama apie siaurėjančias žodžio laisvės bei spaudos laisvės ribas ir didėjantį spaudimą žurnalistams. „Kai kurie Vengrijoje priimti įstatymai buvo apskųsti ES Teisingumo teisme. Teismas priėmė Vengrijai nepalankų nuosprendį. Tai gerai, nes Vengrijos sprendimai turėjo būti atšaukti. Tačiau žiūrint filosofiškai šitos problemos yra mūsų, vengrų problemos, mes patys turėtume jas ir išspręsti. Labai blogai, jeigu valstybei reikia išorinės pagalbos. Priklausome ES, kalbėjimas apie vidų ir išorę gali atrodyti keistas, bet būtų gerai, jeigu permainos vyktų viduje“, - sako apie žiniasklaidos padėtį nuolatos rašantis žurnalistas Gaboras Csuday. <br /><br />Vienas žinomiausių Europos žodžio laisvės ekspertų teisininkas Dirkas Voorhoofas paaiškina, kaip žodžio laisvės ribojimas Europoje gali tapti sienų nepaisančiu virusu.]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-09-10 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-09-10-14-05--15378041</link><description><![CDATA[Krizė gali būti naudinga pavyzdžiui keisdama architektūros raidos kryptį. „Architektūros vertė, jos prisiimama socialinė atsakomybė” tai viena idėjų skambėjusių šiemet Tarptautinės architektų sąjungos kongrese Pietų Afrikoje, Durbane, kur šiuolaikinės architektūros pavyzdžius pristatė ir Lietuvos architektai.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/09/1011108393.m4a</guid><pubDate>Wed, 10 Sep 2014 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378041/1011108393.mp3" length="52835473" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Krizė gali būti naudinga pavyzdžiui keisdama architektūros raidos kryptį. „Architektūros vertė, jos prisiimama socialinė atsakomybė” tai viena idėjų skambėjusių šiemet Tarptautinės architektų sąjungos kongrese Pietų Afrikoje, Durbane, kur šiuolaikinės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Krizė gali būti naudinga pavyzdžiui keisdama architektūros raidos kryptį. „Architektūros vertė, jos prisiimama socialinė atsakomybė” tai viena idėjų skambėjusių šiemet Tarptautinės architektų sąjungos kongrese Pietų Afrikoje, Durbane, kur šiuolaikinės architektūros pavyzdžius pristatė ir Lietuvos architektai.]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-09-03 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-09-03-14-05--15378050</link><description><![CDATA[Jeigu norite įkyrėti vaikams, sulaukę jų atsakymo į varginantį klausimą „Kuo būsi užaugęs?“ klauskite toliau: „O paskui ką mokysies?“ Atsakys – klausimą pakartokite. Galite kartoti be galo. Taip veikia šiandieninė visuomenė, kurioje mokymasis visą gyvenimą skatinamas ne tik dėl to, kad kartą įgytas išsilavinimas ir profesija netrukus gali tapti nepakankami. Technologijos ir atviros universitetų programos suteikia galimybes šviestis visiems, kas moka anglų kalbą, turi laiko ir prieigą prie interneto. Lietuvoje priimtas naujas Neformalaus saugusiųjų švietimo įstatymas sudaro palankesnes sąlygas tartis su darbdaviu dėl 5 laisvų dienų, skirtų mokslams. ES suaugusiųjų švietimas  – prioritetinė sritis, kuriai skiriamas milijardinis finansavimas. Kodėl esant tokioms palankioms sąlygoms Lietuvoje besimokančių suaugusiųjų nedaugėja, o pati suaugusiųjų švietimo idėja išsikreipia?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/09/140983716447491.m4a</guid><pubDate>Wed, 03 Sep 2014 12:32:11 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378050/140983716447491.mp3" length="53937631" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jeigu norite įkyrėti vaikams, sulaukę jų atsakymo į varginantį klausimą „Kuo būsi užaugęs?“ klauskite toliau: „O paskui ką mokysies?“ Atsakys – klausimą pakartokite. Galite kartoti be galo. Taip veikia šiandieninė visuomenė, kurioje mokymasis visą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jeigu norite įkyrėti vaikams, sulaukę jų atsakymo į varginantį klausimą „Kuo būsi užaugęs?“ klauskite toliau: „O paskui ką mokysies?“ Atsakys – klausimą pakartokite. Galite kartoti be galo. Taip veikia šiandieninė visuomenė, kurioje mokymasis visą gyvenimą skatinamas ne tik dėl to, kad kartą įgytas išsilavinimas ir profesija netrukus gali tapti nepakankami. Technologijos ir atviros universitetų programos suteikia galimybes šviestis visiems, kas moka anglų kalbą, turi laiko ir prieigą prie interneto. Lietuvoje priimtas naujas Neformalaus saugusiųjų švietimo įstatymas sudaro palankesnes sąlygas tartis su darbdaviu dėl 5 laisvų dienų, skirtų mokslams. ES suaugusiųjų švietimas  – prioritetinė sritis, kuriai skiriamas milijardinis finansavimas. Kodėl esant tokioms palankioms sąlygoms Lietuvoje besimokančių suaugusiųjų nedaugėja, o pati suaugusiųjų švietimo idėja išsikreipia?]]></itunes:summary><itunes:duration>3372</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-08-20 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-08-20-14-05--15378059</link><description><![CDATA[Planai statyti Lietuvoje 800 tūkst. vištų paukštyną prie Telšių kelia diskusijas dėl poveikio aplinkai bei žmonių gyvenimo kokybei ir gyvūnų teisių. Tačiau ar gyvūnai turi teises? Filosofai nesutaria. Vieni sako, kad neturi, nes gyvūnai negalvoja, jie nėra visiškai sąmoningi, neturi sielos, moralės ir laisvos valios. Tačiau jie jaučia skausmą, ar to neužtenka? Gyvūnų teisių aktyvistų požiūriu, eksperimentai su gyvūnais, gyvūnų veisimas maistui ar rūbų gamybai, gyvūnų išnaudojimas sunkiam darbui, medžioklė, zoologijos sodai ir cirkas yra ne tik neetiški, bet ir pažeidžiantys gyvūnų teises, kurių filosofinis pagrindas ne taip ir skiriasi nuo žmogaus teisių pagrindimo. Argumentas esą zoologijos sodai ir jūrų muziejai padeda mums pažinti gamtą gyvūnų teisių organizacijos „Tušti narvai“ atstovių Gabijos Enciūtės ir Gabrielės Vaitkevičiūtės neįtikina:  „Jei žiūrėjimas į aptvare uždarytą žirafą padeda pažinti gamtą, tai gal apie žmogų taip pat reiktų mokytis einant į kalėjimus?“]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/08/140983913483181.m4a</guid><pubDate>Wed, 20 Aug 2014 19:54:39 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378059/140983913483181.mp3" length="52865566" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Planai statyti Lietuvoje 800 tūkst. vištų paukštyną prie Telšių kelia diskusijas dėl poveikio aplinkai bei žmonių gyvenimo kokybei ir gyvūnų teisių. Tačiau ar gyvūnai turi teises? Filosofai nesutaria. Vieni sako, kad neturi, nes gyvūnai negalvoja, jie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Planai statyti Lietuvoje 800 tūkst. vištų paukštyną prie Telšių kelia diskusijas dėl poveikio aplinkai bei žmonių gyvenimo kokybei ir gyvūnų teisių. Tačiau ar gyvūnai turi teises? Filosofai nesutaria. Vieni sako, kad neturi, nes gyvūnai negalvoja, jie nėra visiškai sąmoningi, neturi sielos, moralės ir laisvos valios. Tačiau jie jaučia skausmą, ar to neužtenka? Gyvūnų teisių aktyvistų požiūriu, eksperimentai su gyvūnais, gyvūnų veisimas maistui ar rūbų gamybai, gyvūnų išnaudojimas sunkiam darbui, medžioklė, zoologijos sodai ir cirkas yra ne tik neetiški, bet ir pažeidžiantys gyvūnų teises, kurių filosofinis pagrindas ne taip ir skiriasi nuo žmogaus teisių pagrindimo. Argumentas esą zoologijos sodai ir jūrų muziejai padeda mums pažinti gamtą gyvūnų teisių organizacijos „Tušti narvai“ atstovių Gabijos Enciūtės ir Gabrielės Vaitkevičiūtės neįtikina:  „Jei žiūrėjimas į aptvare uždarytą žirafą padeda pažinti gamtą, tai gal apie žmogų taip pat reiktų mokytis einant į kalėjimus?“]]></itunes:summary><itunes:duration>3305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-08-13 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-08-13-14-05--15378063</link><description><![CDATA[„Autobusas – pedagoginis instrumentas“,  – sako trečius metus pedagogiką Danijoje studijuojanti Eglė Šimukėnaitė. Prieš studijas ji išlaikė teises vairuoti autobusą, nes pirmakursių laukė keturių mėnesių kelionė Maroko, Mauritanijos, Gambijos, Senegalo ir Bisau Gvinėjos keliais. „Turėjome daug konfliktų, nes iš pradžių dar nemokėjome bendradarbiauti“,  – prisimena Eglė. Kodėl šiandieniniam mokytojui reikalingas platus akiratis, ekstremalios gyvenimo patirtys ir sugebėjimas peržengti save? Kalbėsime apie alternatyvios pedagogikos studijas ir vieną svarbiausių mokytojo įgūdžių – sugebėjimą tartis su kitais tol, kol sprendimas tinka visiems.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/08/140983716116400.m4a</guid><pubDate>Wed, 13 Aug 2014 17:52:05 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378063/140983716116400.mp3" length="52801618" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Autobusas – pedagoginis instrumentas“,  – sako trečius metus pedagogiką Danijoje studijuojanti Eglė Šimukėnaitė. Prieš studijas ji išlaikė teises vairuoti autobusą, nes pirmakursių laukė keturių mėnesių kelionė Maroko, Mauritanijos, Gambijos,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Autobusas – pedagoginis instrumentas“,  – sako trečius metus pedagogiką Danijoje studijuojanti Eglė Šimukėnaitė. Prieš studijas ji išlaikė teises vairuoti autobusą, nes pirmakursių laukė keturių mėnesių kelionė Maroko, Mauritanijos, Gambijos, Senegalo ir Bisau Gvinėjos keliais. „Turėjome daug konfliktų, nes iš pradžių dar nemokėjome bendradarbiauti“,  – prisimena Eglė. Kodėl šiandieniniam mokytojui reikalingas platus akiratis, ekstremalios gyvenimo patirtys ir sugebėjimas peržengti save? Kalbėsime apie alternatyvios pedagogikos studijas ir vieną svarbiausių mokytojo įgūdžių – sugebėjimą tartis su kitais tol, kol sprendimas tinka visiems.]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-08-06 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-08-06-14-05--15378046</link><description><![CDATA[„Jeigu gimė idėja, negaliu jos neįgyvendinti, nebent būtų kliūčių, kurios neleistų net pradėti, toks mano charakteris“, – pasakoja smuikininkė Eglė Jarkova, trečius metus organizuojanti Tarptautinį vasaros muzikos festivalį „Vivace Vilnius“, kuriame greta nemokamų klasikos koncertų vyksta ir meistriškumo pamokos. Mintis surengti tokį festivalį muzikantei kilo svečiuojantis nedideliame Italjos miestelyje, o studijos Bostone, JAV, paskatino į festivalį įtraukti dar vieną temą – dėmesį medikams ir sergantiems vaikams. „Muzika ir medicina – artimai susiję dalykai“, – sako smuikininkė. Didžioji dalis medikų vaikystėje mokėsi groti.  Medikės ir muzikės dr. Lisos M. Wong teigimu, tai ne atsitiktinumas: "Intensyvus dėmesys detalėms, disciplina,suvokimas, kad laikas yra trumpas ir ilgas tuo pačiu metu – visa tai, ką suprantame be žodžių mokydamiesi groti, galime pritaikyti vėliau, kai suaugame, gydydami žmones".]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/08/140792873618387.m4a</guid><pubDate>Wed, 06 Aug 2014 09:44:22 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378046/140792873618387.mp3" length="32581589" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Jeigu gimė idėja, negaliu jos neįgyvendinti, nebent būtų kliūčių, kurios neleistų net pradėti, toks mano charakteris“, – pasakoja smuikininkė Eglė Jarkova, trečius metus organizuojanti Tarptautinį vasaros muzikos festivalį „Vivace Vilnius“, kuriame...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Jeigu gimė idėja, negaliu jos neįgyvendinti, nebent būtų kliūčių, kurios neleistų net pradėti, toks mano charakteris“, – pasakoja smuikininkė Eglė Jarkova, trečius metus organizuojanti Tarptautinį vasaros muzikos festivalį „Vivace Vilnius“, kuriame greta nemokamų klasikos koncertų vyksta ir meistriškumo pamokos. Mintis surengti tokį festivalį muzikantei kilo svečiuojantis nedideliame Italjos miestelyje, o studijos Bostone, JAV, paskatino į festivalį įtraukti dar vieną temą – dėmesį medikams ir sergantiems vaikams. „Muzika ir medicina – artimai susiję dalykai“, – sako smuikininkė. Didžioji dalis medikų vaikystėje mokėsi groti.  Medikės ir muzikės dr. Lisos M. Wong teigimu, tai ne atsitiktinumas: "Intensyvus dėmesys detalėms, disciplina,suvokimas, kad laikas yra trumpas ir ilgas tuo pačiu metu – visa tai, ką suprantame be žodžių mokydamiesi groti, galime pritaikyti vėliau, kai suaugame, gydydami žmones".]]></itunes:summary><itunes:duration>2037</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-07-23 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-07-23-14-05--15378079</link><description><![CDATA[Pasaulinės klausymosi dienos proga - pažintis su jautrias ausis turinčiu žmogumi. „Garsus dažniausiai girdžiu geriau, negu žmogaus balsą. Labai dažnai nutinka, kad man kas nors ką nors sako, o aš girdžiu foną“, – sako Aleksandras Martinkevič, gerbėjams geriau žinomas kaip Grad_U, grojantis ir kuriantis rimtą muziką. Dalį jos menininkas leidžia klasikiniu formatu - vinilo plokštelėse.  Klausysimės dub techno ir lietaus. Kodėl žmonės išrado muziką, kai pasaulyje ir taip daug garsų, kurių galima klausytis? – „Sunku pasakyti. Galbūt jie neišrado muzikos. Muzika tiesiog buvo“.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/07/140716106417688.m4a</guid><pubDate>Wed, 23 Jul 2014 14:06:33 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378079/140716106417688.mp3" length="53248834" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasaulinės klausymosi dienos proga - pažintis su jautrias ausis turinčiu žmogumi. „Garsus dažniausiai girdžiu geriau, negu žmogaus balsą. Labai dažnai nutinka, kad man kas nors ką nors sako, o aš girdžiu foną“, – sako Aleksandras Martinkevič,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasaulinės klausymosi dienos proga - pažintis su jautrias ausis turinčiu žmogumi. „Garsus dažniausiai girdžiu geriau, negu žmogaus balsą. Labai dažnai nutinka, kad man kas nors ką nors sako, o aš girdžiu foną“, – sako Aleksandras Martinkevič, gerbėjams geriau žinomas kaip Grad_U, grojantis ir kuriantis rimtą muziką. Dalį jos menininkas leidžia klasikiniu formatu - vinilo plokštelėse.  Klausysimės dub techno ir lietaus. Kodėl žmonės išrado muziką, kai pasaulyje ir taip daug garsų, kurių galima klausytis? – „Sunku pasakyti. Galbūt jie neišrado muzikos. Muzika tiesiog buvo“.]]></itunes:summary><itunes:duration>3329</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-07-16 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-07-16-14-05--15378086</link><description><![CDATA[Dalis žmonių iš Lietuvos į Ameriką emigravusių po Pirmojo pasaulinio karo niekaip negalėjo priprasti prie žodžio tarpukaris, kuriuo Lietuvoje vadiname laiką nuo Pirmojo pasaulinio karo iki Antrojo. Pirmasis pasaulinis karas prasidėjęs lygiai prieš šimtą metų jiems ir liko didžiuoju karu, kaip jis tuo metu buvo vadinamas. Mūsų laidose jau kalbėjome apie Pirmojo pasaulinio karo pradžią. Su karais visada taip, mus domina jų pradžia ir pabaiga, o kas yra tarp pradžios ir pabaigos?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/07/1010780726.m4a</guid><pubDate>Wed, 16 Jul 2014 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378086/1010780726.mp3" length="52833801" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dalis žmonių iš Lietuvos į Ameriką emigravusių po Pirmojo pasaulinio karo niekaip negalėjo priprasti prie žodžio tarpukaris, kuriuo Lietuvoje vadiname laiką nuo Pirmojo pasaulinio karo iki Antrojo. Pirmasis pasaulinis karas prasidėjęs lygiai prieš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dalis žmonių iš Lietuvos į Ameriką emigravusių po Pirmojo pasaulinio karo niekaip negalėjo priprasti prie žodžio tarpukaris, kuriuo Lietuvoje vadiname laiką nuo Pirmojo pasaulinio karo iki Antrojo. Pirmasis pasaulinis karas prasidėjęs lygiai prieš šimtą metų jiems ir liko didžiuoju karu, kaip jis tuo metu buvo vadinamas. Mūsų laidose jau kalbėjome apie Pirmojo pasaulinio karo pradžią. Su karais visada taip, mus domina jų pradžia ir pabaiga, o kas yra tarp pradžios ir pabaigos?]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-07-09 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-07-09-14-05--15378090</link><description><![CDATA[Kam skambinote prieš mėnesį? Tai Jūsų reikalas. Bet jei teisėsaugos pareigūnai imtų tirti Jūsų veiklą įtardami nusikaltimą, jie galėtų sužinoti. Net jei nedarote jokių nusikaltimų, duomenys apie Jūsų, kaip ir visų mūsų skambučius bei prisijungimus prie interneto yra saugomi pusę metų – dėl visa ko. Kaupiamas ne telefonų skambučių ar elektroninių laiškų turinys, bet informacija apie juos – kada, iš kur, kiek laiko. Balandį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) ginčus dėl privatumo gerbimo sukėlusią ES duomenų saugojimo direktyvą 2006/24/EB, neoficialiai vadintą “sekimo direktyva”, paskelbė negaliojančia. Telefono ryšio, interneto prieigos ir kitų el. ryšių paslaugų tiekėjai pagal šią direktyvą privalėjo tam tikrą laiką saugoti meta-duomenis, duomenų sankaupas apie piliečius ir teikti šiuos duomenis teisėsaugos institucijoms. Teisėsaugos institucijos Lietuvoje per metus pateikia dešimtis tūkstančių paklausimų el. ryšių operatoriams. Teisininko ir aktyvisto T.J. McIntyre iš Airijos skaitmeninių teisių organizacijos (Digital Rights Ireland) požiūriu, ESTT sprendimas – reikšminga pergalė, bet tik nuo ES šalių gyventojų ir visuomeninių organizacijų aktyvumo priklausys, ar greitai atsiras permainų valstybių įstatymuose. „Dabar šia direktyva institucijos remtis negali, bet interesas kovoti su teroristais ir nusikaltėliais išlieka, todėl viena ar kita forma, manau, nacionalinėje teisėje šios galimybės išliks“, – sako Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius dr. Algirdas Kunčinas. Kaip tobulinti nacionalinę teisę ir jos praktiką, kad teisėsaugos bei specialiųjų tarnybų darbuotojams besidomint mūsų ryšiais būtų daugiau skaidrumo ir galiotų aukštesni teisėtumo bei pagrįstumo standartai? Teisingumo ministerija lauks ir Jūsų pasiūlymų.<br /><br />Laidos puslapis feisbuke <a href="https://www.facebook.com/pages/%C5%BDmon%C4%97s-ir-id%C4%97jos-Radijo-laida-per-Klasik%C4%85/143506799034353" rel="noopener">https://www.facebook.com/pages/%C5%BDmon%C4%97s-ir-id%C4%97jos-Radijo-laida-per-Klasik%C4%85/143506799034353</a>]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/07/140501642766505.m4a</guid><pubDate>Wed, 09 Jul 2014 16:20:56 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378090/140501642766505.mp3" length="52801618" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kam skambinote prieš mėnesį? Tai Jūsų reikalas. Bet jei teisėsaugos pareigūnai imtų tirti Jūsų veiklą įtardami nusikaltimą, jie galėtų sužinoti. Net jei nedarote jokių nusikaltimų, duomenys apie Jūsų, kaip ir visų mūsų skambučius bei prisijungimus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kam skambinote prieš mėnesį? Tai Jūsų reikalas. Bet jei teisėsaugos pareigūnai imtų tirti Jūsų veiklą įtardami nusikaltimą, jie galėtų sužinoti. Net jei nedarote jokių nusikaltimų, duomenys apie Jūsų, kaip ir visų mūsų skambučius bei prisijungimus prie interneto yra saugomi pusę metų – dėl visa ko. Kaupiamas ne telefonų skambučių ar elektroninių laiškų turinys, bet informacija apie juos – kada, iš kur, kiek laiko. Balandį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) ginčus dėl privatumo gerbimo sukėlusią ES duomenų saugojimo direktyvą 2006/24/EB, neoficialiai vadintą “sekimo direktyva”, paskelbė negaliojančia. Telefono ryšio, interneto prieigos ir kitų el. ryšių paslaugų tiekėjai pagal šią direktyvą privalėjo tam tikrą laiką saugoti meta-duomenis, duomenų sankaupas apie piliečius ir teikti šiuos duomenis teisėsaugos institucijoms. Teisėsaugos institucijos Lietuvoje per metus pateikia dešimtis tūkstančių paklausimų el. ryšių operatoriams. Teisininko ir aktyvisto T.J. McIntyre iš Airijos skaitmeninių teisių organizacijos (Digital Rights Ireland) požiūriu, ESTT sprendimas – reikšminga pergalė, bet tik nuo ES šalių gyventojų ir visuomeninių organizacijų aktyvumo priklausys, ar greitai atsiras permainų valstybių įstatymuose. „Dabar šia direktyva institucijos remtis negali, bet interesas kovoti su teroristais ir nusikaltėliais išlieka, todėl viena ar kita forma, manau, nacionalinėje teisėje šios galimybės išliks“, – sako Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius dr. Algirdas Kunčinas. Kaip tobulinti nacionalinę teisę ir jos praktiką, kad teisėsaugos bei specialiųjų tarnybų darbuotojams besidomint mūsų ryšiais būtų daugiau skaidrumo ir galiotų aukštesni teisėtumo bei pagrįstumo standartai? Teisingumo ministerija lauks ir Jūsų pasiūlymų.<br /><br />Laidos puslapis feisbuke <a href="https://www.facebook.com/pages/%C5%BDmon%C4%97s-ir-id%C4%97jos-Radijo-laida-per-Klasik%C4%85/143506799034353" rel="noopener">https://www.facebook.com/pages/%C5%BDmon%C4%97s-ir-id%C4%97jos-Radijo-laida-per-Klasik%C4%85/143506799034353</a>]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-07-02 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-07-02-14-05--15378094</link><description><![CDATA[Per XX amžių, prasidėjusį I Pasauliniu karu 1914 m. vasarą, kai kurių istorikų siūlomą vadinti Tragiškuoju, keliaujame su tarpukarį gimusiu Algirdu Žeižiu, prisimenančiu vieną po kitos sekusias okupacijas: „Per visą aikštę buvom išrikiuoti, stovėjau su vokiška vėliavėle, su svastika mažyte, o už pusės metų stovėjau su raudona vėliavėle“. Laidos puslapis feisbuke <a href="https://www.facebook.com/pages/%C5%BDmon%C4%97s-ir-id%C4%97jos-Radijo-laida-per-Klasik%C4%85/143506799034353" rel="noopener">https://www.facebook.com/pages/%C5%BDmon%C4%97s-ir-id%C4%97jos-Radijo-laida-per-Klasik%C4%85/143506799034353</a>]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/07/544904a62e584.m4a</guid><pubDate>Wed, 02 Jul 2014 03:26:58 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378094/544904a62e584.mp3" length="52833383" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Per XX amžių, prasidėjusį I Pasauliniu karu 1914 m. vasarą, kai kurių istorikų siūlomą vadinti Tragiškuoju, keliaujame su tarpukarį gimusiu Algirdu Žeižiu, prisimenančiu vieną po kitos sekusias okupacijas: „Per visą aikštę buvom išrikiuoti, stovėjau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Per XX amžių, prasidėjusį I Pasauliniu karu 1914 m. vasarą, kai kurių istorikų siūlomą vadinti Tragiškuoju, keliaujame su tarpukarį gimusiu Algirdu Žeižiu, prisimenančiu vieną po kitos sekusias okupacijas: „Per visą aikštę buvom išrikiuoti, stovėjau su vokiška vėliavėle, su svastika mažyte, o už pusės metų stovėjau su raudona vėliavėle“. Laidos puslapis feisbuke <a href="https://www.facebook.com/pages/%C5%BDmon%C4%97s-ir-id%C4%97jos-Radijo-laida-per-Klasik%C4%85/143506799034353" rel="noopener">https://www.facebook.com/pages/%C5%BDmon%C4%97s-ir-id%C4%97jos-Radijo-laida-per-Klasik%C4%85/143506799034353</a>]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-06-25 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-06-25-14-05--15378083</link><description><![CDATA[Kam visuomenei kalėjimai? Kad nusižengę jos nariai būtų izoliuoti, nubausti ir pasitaisytų? „Kalėjimas veikia kaip aukštoji nusikaltimų mokykla“, – sako laidos klausytojas  Robertas, šiuo metu atliekantis bausmę įkalinimo įstaigoje. Jam pritartų ne tik daugybė žmonių, patyrusių, kas yra kalėjimas, bet ir daugelis kriminologų – mokslininkų, tyrinėjančių nusikalstamumą, jo priežastis, pasekmes ir galimą prevenciją. Kalėjimai mums sukelia iliuzija, jog nusikalstamumo problema sprendžiama, nors laisvės atėmimas labiau primena laikiną atsikratymą žmonėmis. „Jei būtų kalėjimas Mėnulyje, mes ten siųstume nuteistuosius, kaip Anglija siuntė juos į Australiją“, - sako VU Filosofijos fakulteto profesorius kriminologas Aleksandras Dobryninas, į Lietuvą pakvietęs vieną įdomiausių šių dienų kriminologų Draganą Milovanovicių iš Šiaurės Rytų  Ilinojaus universiteto (JAV). Šiemet išleista naujausia D.Milovanoviciaus monografija „Kvantinė holografinė kriminologija“ ( „Quantum Holographic Criminology: Paradigm Shift in Criminology, Law, and Transformative Justice“, Carolina Academic Press, 2014). Prof. D.Milovanovicius siūlo radikalų filosofinį posūkį kriminologijoje. Jis ragina atsisakyti Niutono fizika paremto klasikinio materialistinio pasaulėvaizdžio ir suvokti viską kaip procesą ir informaciją.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/06/140387467360195.m4a</guid><pubDate>Wed, 25 Jun 2014 02:46:55 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378083/140387467360195.mp3" length="41325295" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kam visuomenei kalėjimai? Kad nusižengę jos nariai būtų izoliuoti, nubausti ir pasitaisytų? „Kalėjimas veikia kaip aukštoji nusikaltimų mokykla“, – sako laidos klausytojas  Robertas, šiuo metu atliekantis bausmę įkalinimo įstaigoje. Jam pritartų ne...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kam visuomenei kalėjimai? Kad nusižengę jos nariai būtų izoliuoti, nubausti ir pasitaisytų? „Kalėjimas veikia kaip aukštoji nusikaltimų mokykla“, – sako laidos klausytojas  Robertas, šiuo metu atliekantis bausmę įkalinimo įstaigoje. Jam pritartų ne tik daugybė žmonių, patyrusių, kas yra kalėjimas, bet ir daugelis kriminologų – mokslininkų, tyrinėjančių nusikalstamumą, jo priežastis, pasekmes ir galimą prevenciją. Kalėjimai mums sukelia iliuzija, jog nusikalstamumo problema sprendžiama, nors laisvės atėmimas labiau primena laikiną atsikratymą žmonėmis. „Jei būtų kalėjimas Mėnulyje, mes ten siųstume nuteistuosius, kaip Anglija siuntė juos į Australiją“, - sako VU Filosofijos fakulteto profesorius kriminologas Aleksandras Dobryninas, į Lietuvą pakvietęs vieną įdomiausių šių dienų kriminologų Draganą Milovanovicių iš Šiaurės Rytų  Ilinojaus universiteto (JAV). Šiemet išleista naujausia D.Milovanoviciaus monografija „Kvantinė holografinė kriminologija“ ( „Quantum Holographic Criminology: Paradigm Shift in Criminology, Law, and Transformative Justice“, Carolina Academic Press, 2014). Prof. D.Milovanovicius siūlo radikalų filosofinį posūkį kriminologijoje. Jis ragina atsisakyti Niutono fizika paremto klasikinio materialistinio pasaulėvaizdžio ir suvokti viską kaip procesą ir informaciją.]]></itunes:summary><itunes:duration>2583</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-06-18 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-06-18-14-05--15378112</link><description><![CDATA[Vilniuje yra vieta kur net vėsią naktį nešalta stebėti žvaigždes. Aplink miškas ir paukščiai, todėl atėję netriukšmaukite. Jeigu atsibos dangus galima įlysti į specialų tylos krėslą. Kalbame apie ypatingą ir kiekvienam atvirą Lietuvos biblioteką – Vilniaus universiteto mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą, įsikūrusį Vilniuje, Saulėtekyje. Duris jis atvėrė pernai ir dėl jo bibliotekos skaitytojų skaičius smarkiai išaugo.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/06/1010813451.m4a</guid><pubDate>Wed, 18 Jun 2014 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378112/1010813451.mp3" length="52814575" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniuje yra vieta kur net vėsią naktį nešalta stebėti žvaigždes. Aplink miškas ir paukščiai, todėl atėję netriukšmaukite. Jeigu atsibos dangus galima įlysti į specialų tylos krėslą. Kalbame apie ypatingą ir kiekvienam atvirą Lietuvos biblioteką –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniuje yra vieta kur net vėsią naktį nešalta stebėti žvaigždes. Aplink miškas ir paukščiai, todėl atėję netriukšmaukite. Jeigu atsibos dangus galima įlysti į specialų tylos krėslą. Kalbame apie ypatingą ir kiekvienam atvirą Lietuvos biblioteką – Vilniaus universiteto mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą, įsikūrusį Vilniuje, Saulėtekyje. Duris jis atvėrė pernai ir dėl jo bibliotekos skaitytojų skaičius smarkiai išaugo.]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-06-11 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-06-11-14-05--15378125</link><description><![CDATA[„Kai atvykau su mama į JAV jaučiausi labai suaugęs. Ten vaikai sau žaidė futbolą, o aš, patyręs karo žiaurumus, galvojau, kad jie nesuvokia, kas yra gyvenimas. Man jų žaidimai nebuvo įdomūs“, – apie pasitraukimą iš Lietuvos ir gyvenimą JAV pasakoja tapytojas Kęstutis Zapkus.<br /><br />Kodėl menininkui svarbu užfiksuoti karo patirtis paveiksluose? Kaip tapytojas prisimena 1992-aisiais pusmetį praleistą su tapybos studentais Vilniuje? Sutapimas ar ne, kad nemažai studentų, lankę K. Zapkaus tapybos paskaitas, šiandien yra gana toli nuo tapybos?<br /><br />„Tai buvo tarsi laiku į vandenį įmestas ir jį sudrumstęs akmenukas. Lūžio laikas“, – K. Zapkaus paskaitas prisimena jo studentė, šiuolaikinio meno kūrėja Eglė Rakauskaitė.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/06/140385659993613.m4a</guid><pubDate>Wed, 11 Jun 2014 07:49:29 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378125/140385659993613.mp3" length="50641605" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kai atvykau su mama į JAV jaučiausi labai suaugęs. Ten vaikai sau žaidė futbolą, o aš, patyręs karo žiaurumus, galvojau, kad jie nesuvokia, kas yra gyvenimas. Man jų žaidimai nebuvo įdomūs“, – apie pasitraukimą iš Lietuvos ir gyvenimą JAV pasakoja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kai atvykau su mama į JAV jaučiausi labai suaugęs. Ten vaikai sau žaidė futbolą, o aš, patyręs karo žiaurumus, galvojau, kad jie nesuvokia, kas yra gyvenimas. Man jų žaidimai nebuvo įdomūs“, – apie pasitraukimą iš Lietuvos ir gyvenimą JAV pasakoja tapytojas Kęstutis Zapkus.<br /><br />Kodėl menininkui svarbu užfiksuoti karo patirtis paveiksluose? Kaip tapytojas prisimena 1992-aisiais pusmetį praleistą su tapybos studentais Vilniuje? Sutapimas ar ne, kad nemažai studentų, lankę K. Zapkaus tapybos paskaitas, šiandien yra gana toli nuo tapybos?<br /><br />„Tai buvo tarsi laiku į vandenį įmestas ir jį sudrumstęs akmenukas. Lūžio laikas“, – K. Zapkaus paskaitas prisimena jo studentė, šiuolaikinio meno kūrėja Eglė Rakauskaitė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3166</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-05-28 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-05-28-14-05--15378131</link><description><![CDATA[O čia žmogus optimistas – Mohandas Gandis, Indijos išsivadavimo lyderis, pecifistas, taip ir negavęs Taikos premijos. Dėl to, kad Gandis šiandien yra žinomas visame pasaulyje prisidėjo ir žmonės kilę iš Lietuvos.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/05/1010649793.m4a</guid><pubDate>Wed, 28 May 2014 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378131/1010649793.mp3" length="52840070" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>O čia žmogus optimistas – Mohandas Gandis, Indijos išsivadavimo lyderis, pecifistas, taip ir negavęs Taikos premijos. Dėl to, kad Gandis šiandien yra žinomas visame pasaulyje prisidėjo ir žmonės kilę iš Lietuvos.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[O čia žmogus optimistas – Mohandas Gandis, Indijos išsivadavimo lyderis, pecifistas, taip ir negavęs Taikos premijos. Dėl to, kad Gandis šiandien yra žinomas visame pasaulyje prisidėjo ir žmonės kilę iš Lietuvos.]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-05-14 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-05-14-14-05--15378128</link><description><![CDATA[Tūkstančiai žmonių šiuo metu Europoje laukia lėktuvo. Daugybė lėktuvų tuoj pakils, tuoj leisis, o keli tūkstančiai gal kaip tik kybo mums virš galvų. Mes, žmonės, skraidome! Taip seniai to troškome. Bet ar tikrai skrendame?<br /><br />„Keliaujant lėktuvais yra daug momentų, kai žmonės deda visas galimas pastangas, kad tik jų ten nebūtų”, – sako fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas, surengęs parodą apie keliones lėktuvais Travel‘AIR. <br /><br />Kaip užfiksuoti tai, ko nėra - tuščią laiką, laiko stumdymą, jo muilinimą? Juk būtent tai valandų valandas ir vyksta uostuose, iš kurių žmones išplukdo debesų laivai, paprastai vadinami lėktuvais. Tas stumdymas ir muilinimas tęsiasi ir lėktuvo viduje, nors poetiškai tai vadinama skrydžiu, bet atrodo panašiau į knapsojimą, snaudimą, dykinėjimą, kartais paįvairinamą kramsnojimu ar gurkštelėjimu. Kodėl reikėtų fotografuoti, jei ten nieko nevyksta? Tokį klausimą Mindaugas Kavaliauskas, kasdienybės fotografas, įpratęs girdėti, ir turi atsakymą.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/05/140109460037901.m4a</guid><pubDate>Wed, 14 May 2014 03:17:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378128/140109460037901.mp3" length="52849266" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tūkstančiai žmonių šiuo metu Europoje laukia lėktuvo. Daugybė lėktuvų tuoj pakils, tuoj leisis, o keli tūkstančiai gal kaip tik kybo mums virš galvų. Mes, žmonės, skraidome! Taip seniai to troškome. Bet ar tikrai skrendame?

„Keliaujant lėktuvais yra...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tūkstančiai žmonių šiuo metu Europoje laukia lėktuvo. Daugybė lėktuvų tuoj pakils, tuoj leisis, o keli tūkstančiai gal kaip tik kybo mums virš galvų. Mes, žmonės, skraidome! Taip seniai to troškome. Bet ar tikrai skrendame?<br /><br />„Keliaujant lėktuvais yra daug momentų, kai žmonės deda visas galimas pastangas, kad tik jų ten nebūtų”, – sako fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas, surengęs parodą apie keliones lėktuvais Travel‘AIR. <br /><br />Kaip užfiksuoti tai, ko nėra - tuščią laiką, laiko stumdymą, jo muilinimą? Juk būtent tai valandų valandas ir vyksta uostuose, iš kurių žmones išplukdo debesų laivai, paprastai vadinami lėktuvais. Tas stumdymas ir muilinimas tęsiasi ir lėktuvo viduje, nors poetiškai tai vadinama skrydžiu, bet atrodo panašiau į knapsojimą, snaudimą, dykinėjimą, kartais paįvairinamą kramsnojimu ar gurkštelėjimu. Kodėl reikėtų fotografuoti, jei ten nieko nevyksta? Tokį klausimą Mindaugas Kavaliauskas, kasdienybės fotografas, įpratęs girdėti, ir turi atsakymą.]]></itunes:summary><itunes:duration>3304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-05-07 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-05-07-14-05--15378134</link><description><![CDATA[Kas yra Europa – jėgų pusiausvyra, palaikoma diplomatų pastangomis, ekonominė sąjunga, bendra dvasinė tėvynė, ideali žmonių bendrija, o gal tokia pažangi ir futuristinė organizacija, kad jos piliečiai dar iki galo nesupranta, ką sukūrė? Lenkijos ir Europos istorikas ir filosofas profesorius  Krzysztofas Pomianas sako kadaise netikėjęs, kad sulauks dienos, kai kariavusios šalys ne tik nejaus viena kitai priešiškumo, bet net rašys bendrus istorijos vadovėlius. Tačiau Europos susivienijimas, profesoriaus teigimu, dar be laimingos pabaigos, o europiečio tapatybė – istorinis ir kultūrinis faktas, bet politiškai ne visada suvokiamas. <br /><br />Ar mokslinis požiūris į pasaulį ir kritinis mąstymas – europietiškos tapatybės dalis? Ką tai reiškia kasdieniame žmogaus gyvenime? „Nepasitikėti niekuo. Net savimi“, – sako VGTU bioinžineriją studijuojantis Gediminas Drabavičius, vienas iš tarpdisciplininio tyrimų projekto „Mokslo pieva“ dalyvių.  „Jeigu galvoju, kad ką nors tikrai žinau, padarau eksperimentą, ar iš tikrųjų tai žinau. Kelis kartus. Pusę dalykų, kuriuos atsimenu, atsimenu neteisingai. Nustebtumėt, kad jūs taip pat“.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/05/140109249041852.m4a</guid><pubDate>Tue, 06 May 2014 23:35:19 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378134/140109249041852.mp3" length="52817501" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas yra Europa – jėgų pusiausvyra, palaikoma diplomatų pastangomis, ekonominė sąjunga, bendra dvasinė tėvynė, ideali žmonių bendrija, o gal tokia pažangi ir futuristinė organizacija, kad jos piliečiai dar iki galo nesupranta, ką sukūrė? Lenkijos ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas yra Europa – jėgų pusiausvyra, palaikoma diplomatų pastangomis, ekonominė sąjunga, bendra dvasinė tėvynė, ideali žmonių bendrija, o gal tokia pažangi ir futuristinė organizacija, kad jos piliečiai dar iki galo nesupranta, ką sukūrė? Lenkijos ir Europos istorikas ir filosofas profesorius  Krzysztofas Pomianas sako kadaise netikėjęs, kad sulauks dienos, kai kariavusios šalys ne tik nejaus viena kitai priešiškumo, bet net rašys bendrus istorijos vadovėlius. Tačiau Europos susivienijimas, profesoriaus teigimu, dar be laimingos pabaigos, o europiečio tapatybė – istorinis ir kultūrinis faktas, bet politiškai ne visada suvokiamas. <br /><br />Ar mokslinis požiūris į pasaulį ir kritinis mąstymas – europietiškos tapatybės dalis? Ką tai reiškia kasdieniame žmogaus gyvenime? „Nepasitikėti niekuo. Net savimi“, – sako VGTU bioinžineriją studijuojantis Gediminas Drabavičius, vienas iš tarpdisciplininio tyrimų projekto „Mokslo pieva“ dalyvių.  „Jeigu galvoju, kad ką nors tikrai žinau, padarau eksperimentą, ar iš tikrųjų tai žinau. Kelis kartus. Pusę dalykų, kuriuos atsimenu, atsimenu neteisingai. Nustebtumėt, kad jūs taip pat“.]]></itunes:summary><itunes:duration>3302</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-04-30 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-04-30-14-05--15378143</link><description><![CDATA[Nacionalinė bibliotekų savaitė baigėsi. Praeitoje laidoje Norvegai gyrėsi kaip puikiai jiems sekasi skaitmeninti savo kolektyvinę atmintį, o šiandien sužinosite kokių idėjų ir jau įgyvendintų sumanymų turi Lietuvos bibliotekininkai. Jūsų laukia pažintis su geriausia Lietuvos bibliotekininke iš Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Kokia Nacionalinės bibliotekos ir jos ir skaitytojo santykio vizija Lietuvoje?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/04/1010485790.m4a</guid><pubDate>Wed, 30 Apr 2014 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378143/1010485790.mp3" length="52820426" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nacionalinė bibliotekų savaitė baigėsi. Praeitoje laidoje Norvegai gyrėsi kaip puikiai jiems sekasi skaitmeninti savo kolektyvinę atmintį, o šiandien sužinosite kokių idėjų ir jau įgyvendintų sumanymų turi Lietuvos bibliotekininkai. Jūsų laukia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nacionalinė bibliotekų savaitė baigėsi. Praeitoje laidoje Norvegai gyrėsi kaip puikiai jiems sekasi skaitmeninti savo kolektyvinę atmintį, o šiandien sužinosite kokių idėjų ir jau įgyvendintų sumanymų turi Lietuvos bibliotekininkai. Jūsų laukia pažintis su geriausia Lietuvos bibliotekininke iš Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Kokia Nacionalinės bibliotekos ir jos ir skaitytojo santykio vizija Lietuvoje?]]></itunes:summary><itunes:duration>3302</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-04-23 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-04-23-14-05--15378149</link><description><![CDATA[Buvo laikai, kai knygos buvo tokios didelės ir brangios, jog tekdavo jas laikyti prirakintas ir slėpti nuo žmonių specialiuose pastatuose – klaidžiuose labirintuose. Knygų daugėjo, jos mažėjo, užraktai dingo arba virto virtualiais, dabar visa didžiulė biblioteka gali tilpti į kišenę. Nacionalinei bibliotekų savaitei prasidėjus, užsukite į arčiausiai esančią biblioteką ir patikrinkite, kaip ji pasikeitė per pastarąjį dešimtmetį.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/04/140249995636342.m4a</guid><pubDate>Wed, 23 Apr 2014 12:48:54 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378149/140249995636342.mp3" length="52849266" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Buvo laikai, kai knygos buvo tokios didelės ir brangios, jog tekdavo jas laikyti prirakintas ir slėpti nuo žmonių specialiuose pastatuose – klaidžiuose labirintuose. Knygų daugėjo, jos mažėjo, užraktai dingo arba virto virtualiais, dabar visa didžiulė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Buvo laikai, kai knygos buvo tokios didelės ir brangios, jog tekdavo jas laikyti prirakintas ir slėpti nuo žmonių specialiuose pastatuose – klaidžiuose labirintuose. Knygų daugėjo, jos mažėjo, užraktai dingo arba virto virtualiais, dabar visa didžiulė biblioteka gali tilpti į kišenę. Nacionalinei bibliotekų savaitei prasidėjus, užsukite į arčiausiai esančią biblioteką ir patikrinkite, kaip ji pasikeitė per pastarąjį dešimtmetį.]]></itunes:summary><itunes:duration>3304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-04-16 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-04-16-14-05--15378158</link><description><![CDATA[Šiandien laidoje kalbėsime apie Pirmąjį pasaulinį karą. Pirmasis Pasaulinis karas apie kurį buvo sakoma, kad juo baigsis visi karai, šiais metais pasaulis mini jo pradžios šimtąsias metines. Kare dalyvavo apie šimtas valstybių. Tikrą skaičių pasakyti sunku, nes kai kurios jų buvo kolonijos arba okupuotos teritorijos kaip pavyzdžiui Lietuva. Tuo metu dviejų kare susidūrusių jėgų pasienis, o tai reiškia mūšio laukas. Kaip valstybė Lietuva šiame kare nedalyvavo, bet mūsų seneliams ar proseneliams šis karas buvo ne garso efektai, o mirtys, sužeidimai, artimųjų netektis, bėgimas nuo karo, sugriauti namai, maisto stoka, atimtas turtas, ligos. Skaičiai šiame kare netikslūs, o mūsų kolektyvinė atmintis tarsi išsitrynusi.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/04/1010485793.m4a</guid><pubDate>Wed, 16 Apr 2014 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378158/1010485793.mp3" length="52858043" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien laidoje kalbėsime apie Pirmąjį pasaulinį karą. Pirmasis Pasaulinis karas apie kurį buvo sakoma, kad juo baigsis visi karai, šiais metais pasaulis mini jo pradžios šimtąsias metines. Kare dalyvavo apie šimtas valstybių. Tikrą skaičių pasakyti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien laidoje kalbėsime apie Pirmąjį pasaulinį karą. Pirmasis Pasaulinis karas apie kurį buvo sakoma, kad juo baigsis visi karai, šiais metais pasaulis mini jo pradžios šimtąsias metines. Kare dalyvavo apie šimtas valstybių. Tikrą skaičių pasakyti sunku, nes kai kurios jų buvo kolonijos arba okupuotos teritorijos kaip pavyzdžiui Lietuva. Tuo metu dviejų kare susidūrusių jėgų pasienis, o tai reiškia mūšio laukas. Kaip valstybė Lietuva šiame kare nedalyvavo, bet mūsų seneliams ar proseneliams šis karas buvo ne garso efektai, o mirtys, sužeidimai, artimųjų netektis, bėgimas nuo karo, sugriauti namai, maisto stoka, atimtas turtas, ligos. Skaičiai šiame kare netikslūs, o mūsų kolektyvinė atmintis tarsi išsitrynusi.]]></itunes:summary><itunes:duration>3304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-04-02 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-04-02-14-05--15378164</link><description><![CDATA[Malavis – viena iš menkiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių. Skurdžioje Afrikos valstybėje nėra karinių konfliktų, bet korupcijos ir neefektyvaus valdymo netrūksta. Ar gali padėti švietimas? Aštuonis mėnesius Malavio mokytojų rengimo koledže savanoriavęs vilnietis Tadas Ingilevičius vystymosi per švietimą idėją patikrino pats. Dar – kartu su studentais – atgaivino koledžo kompiuterius ir – kartu su bendruomene bei kolega iš Ispanijos – pastatė tiltą per upę. Tai tik vienas pavyzdžių, rodančių, kad norint suprasti šių dienų Europos jaunimo įnašą į pasaulio gerovę neužtenka skaičiuoti jaunimo nedarbo lygį ir šalių BVP.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/04/139868663126635.m4a</guid><pubDate>Wed, 02 Apr 2014 13:45:34 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378164/139868663126635.mp3" length="52753553" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Malavis – viena iš menkiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių. Skurdžioje Afrikos valstybėje nėra karinių konfliktų, bet korupcijos ir neefektyvaus valdymo netrūksta. Ar gali padėti švietimas? Aštuonis mėnesius Malavio mokytojų rengimo koledže...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Malavis – viena iš menkiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių. Skurdžioje Afrikos valstybėje nėra karinių konfliktų, bet korupcijos ir neefektyvaus valdymo netrūksta. Ar gali padėti švietimas? Aštuonis mėnesius Malavio mokytojų rengimo koledže savanoriavęs vilnietis Tadas Ingilevičius vystymosi per švietimą idėją patikrino pats. Dar – kartu su studentais – atgaivino koledžo kompiuterius ir – kartu su bendruomene bei kolega iš Ispanijos – pastatė tiltą per upę. Tai tik vienas pavyzdžių, rodančių, kad norint suprasti šių dienų Europos jaunimo įnašą į pasaulio gerovę neužtenka skaičiuoti jaunimo nedarbo lygį ir šalių BVP.]]></itunes:summary><itunes:duration>3298</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-03-26 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-03-26-14-05--15378166</link><description><![CDATA[Kodėl žodis „gražu“ taip dažnai vartojamas fizikoje? „Fizika - kaip ir japonų haiku, atsivertus galima sakyti – oi, ne, čia man neįkandama, norint suprasti, reikia žinoti taisykles, kas ką reiškia, reikia pastangų, darbo. Fizikoje „gražu“ reiškia du dalykus: tai ir gražu, ir tikra“, – sako Vilniaus Salininkų bei Simono Daukanto gimnazijose fiziką dėstantis mokytojas metodininkas Petras Lozda, neseniai grįžęs iš stažuotės Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje CERN.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/03/139619521136656.m4a</guid><pubDate>Wed, 26 Mar 2014 09:07:31 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378166/139619521136656.mp3" length="52865566" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl žodis „gražu“ taip dažnai vartojamas fizikoje? „Fizika - kaip ir japonų haiku, atsivertus galima sakyti – oi, ne, čia man neįkandama, norint suprasti, reikia žinoti taisykles, kas ką reiškia, reikia pastangų, darbo. Fizikoje „gražu“ reiškia du...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl žodis „gražu“ taip dažnai vartojamas fizikoje? „Fizika - kaip ir japonų haiku, atsivertus galima sakyti – oi, ne, čia man neįkandama, norint suprasti, reikia žinoti taisykles, kas ką reiškia, reikia pastangų, darbo. Fizikoje „gražu“ reiškia du dalykus: tai ir gražu, ir tikra“, – sako Vilniaus Salininkų bei Simono Daukanto gimnazijose fiziką dėstantis mokytojas metodininkas Petras Lozda, neseniai grįžęs iš stažuotės Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje CERN.]]></itunes:summary><itunes:duration>3305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-03-19 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-03-19-14-05--15378137</link><description><![CDATA[Kai politikai sako, kad Lietuva turėtų sekti Šiaurės šalių pavyzdžiu, ką tai reiškia? <br /><br />Galbūt kitą žodyną, kuriame žodžiai „lygybė“, „profsąjungos“, „solidarumas“, ir „mokesčiai“ skamba ne taip baisiai?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/03/139541140318022.m4a</guid><pubDate>Wed, 19 Mar 2014 20:47:46 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378137/139541140318022.mp3" length="23669027" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kai politikai sako, kad Lietuva turėtų sekti Šiaurės šalių pavyzdžiu, ką tai reiškia? 

Galbūt kitą žodyną, kuriame žodžiai „lygybė“, „profsąjungos“, „solidarumas“, ir „mokesčiai“ skamba ne taip baisiai?</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kai politikai sako, kad Lietuva turėtų sekti Šiaurės šalių pavyzdžiu, ką tai reiškia? <br /><br />Galbūt kitą žodyną, kuriame žodžiai „lygybė“, „profsąjungos“, „solidarumas“, ir „mokesčiai“ skamba ne taip baisiai?]]></itunes:summary><itunes:duration>1480</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-03-12 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-03-12-14-05--15378181</link><description><![CDATA[Kas yra Istorija? Svarbūs valstybei įvykiai, aukštosios politikos veikėjai, karai, tai, kas surašyta mokykliniuose vadovėliuose? O gal tai tūkstančių tūkstančiai istorijų, gyvenimų, kartais panašių, o kartais prieštaraujančių viena kitai interpretacių, pasakojimų, kuriais dalinamės tarpusavyje? Savo bendros istorijos pradžią, kuri sutapo su atsikūrusios Lietuvos istorijos pirmaisiais metais, prisimena Edita ir Mindaugas Rakauskai. Menotyrą JAV studijuojanti Lina Žigelytė pabandė įtraukti į viešąją diskusija naujus pasakojimus ir naujus veikėjus sudarydama rinktinę  „Tautos paraštės ir nepatogūs pilietiškumai“. JAV sakytinės istorijos judėjimo aktyvistė Alisa Del Tufo iš organizacijos „Threshold Collaborative“ suteikdama galimybę kalbėti moterims, kurių niekas niekada neišklausydavo, pakeitė ne tik  viešąją diskusiją dėl smurto artimoje aplinkoje, bet ir pagalbos nukentėjusioms sistemą. „Visas žodinės istorijos judėjimas JAV yra bandymas įvesti įvairius pasakojimus į tai, kas vadinama Istorija“, – sako A. Del Tufo.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/03/139500012672017.m4a</guid><pubDate>Wed, 12 Mar 2014 18:38:54 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378181/139500012672017.mp3" length="52849266" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas yra Istorija? Svarbūs valstybei įvykiai, aukštosios politikos veikėjai, karai, tai, kas surašyta mokykliniuose vadovėliuose? O gal tai tūkstančių tūkstančiai istorijų, gyvenimų, kartais panašių, o kartais prieštaraujančių viena kitai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas yra Istorija? Svarbūs valstybei įvykiai, aukštosios politikos veikėjai, karai, tai, kas surašyta mokykliniuose vadovėliuose? O gal tai tūkstančių tūkstančiai istorijų, gyvenimų, kartais panašių, o kartais prieštaraujančių viena kitai interpretacių, pasakojimų, kuriais dalinamės tarpusavyje? Savo bendros istorijos pradžią, kuri sutapo su atsikūrusios Lietuvos istorijos pirmaisiais metais, prisimena Edita ir Mindaugas Rakauskai. Menotyrą JAV studijuojanti Lina Žigelytė pabandė įtraukti į viešąją diskusija naujus pasakojimus ir naujus veikėjus sudarydama rinktinę  „Tautos paraštės ir nepatogūs pilietiškumai“. JAV sakytinės istorijos judėjimo aktyvistė Alisa Del Tufo iš organizacijos „Threshold Collaborative“ suteikdama galimybę kalbėti moterims, kurių niekas niekada neišklausydavo, pakeitė ne tik  viešąją diskusiją dėl smurto artimoje aplinkoje, bet ir pagalbos nukentėjusioms sistemą. „Visas žodinės istorijos judėjimas JAV yra bandymas įvesti įvairius pasakojimus į tai, kas vadinama Istorija“, – sako A. Del Tufo.]]></itunes:summary><itunes:duration>3304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-03-05 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-03-05-14-05--15378179</link><description><![CDATA[Kodėl Informacijos amžiuje vis dar vyksta ginkluotos intervencijos ir kariniai konfliktai? Ar komunikacijos specialistai ir diplomatai negalėtų padėti viską suprasti ir taikiai išspręsti?  „Supratimas nereiškia harmonijos – sako vienas žymiausių šiuolaikinių medijų mąstytojų Johnas Durhamas Petersas – tai komunikacijos svajonė esą jei vieni kitus geriau suprastume, tai geriau sutartume, patiktume vieni kitiems labiau ir vieni kitus labiau mėgtume. Kartais kuo geriau vieni kitus suprantame, tuo mažiau patinkame vieni kitiems“. <br /><br />JAV Ajovos (Iova) universiteto profesorius J.D. Petersas, labiausiai žinomas savo knyga „Kalbėjimas vėjams. Komunikacijos idėjos istorija“ (vertė P. Droblytė, LRS, 2004), VU Filosofijos fakulteto kvietimu Vilniuje skaitė keturias viešas paskaitas apie senąsias ir naująsias medijas. Pokalbis su mąstytoju apie dangų, senas nuotraukas, kaistančius serverius, dovanojamus duomenis, žodžio laisvę ir Užgavėnių kaukes.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/03/139455069891897.m4a</guid><pubDate>Wed, 05 Mar 2014 05:48:30 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378179/139455069891897.mp3" length="52513226" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl Informacijos amžiuje vis dar vyksta ginkluotos intervencijos ir kariniai konfliktai? Ar komunikacijos specialistai ir diplomatai negalėtų padėti viską suprasti ir taikiai išspręsti?  „Supratimas nereiškia harmonijos – sako vienas žymiausių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl Informacijos amžiuje vis dar vyksta ginkluotos intervencijos ir kariniai konfliktai? Ar komunikacijos specialistai ir diplomatai negalėtų padėti viską suprasti ir taikiai išspręsti?  „Supratimas nereiškia harmonijos – sako vienas žymiausių šiuolaikinių medijų mąstytojų Johnas Durhamas Petersas – tai komunikacijos svajonė esą jei vieni kitus geriau suprastume, tai geriau sutartume, patiktume vieni kitiems labiau ir vieni kitus labiau mėgtume. Kartais kuo geriau vieni kitus suprantame, tuo mažiau patinkame vieni kitiems“. <br /><br />JAV Ajovos (Iova) universiteto profesorius J.D. Petersas, labiausiai žinomas savo knyga „Kalbėjimas vėjams. Komunikacijos idėjos istorija“ (vertė P. Droblytė, LRS, 2004), VU Filosofijos fakulteto kvietimu Vilniuje skaitė keturias viešas paskaitas apie senąsias ir naująsias medijas. Pokalbis su mąstytoju apie dangų, senas nuotraukas, kaistančius serverius, dovanojamus duomenis, žodžio laisvę ir Užgavėnių kaukes.]]></itunes:summary><itunes:duration>3283</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-02-26 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-02-26-14-05--15378195</link><description><![CDATA[Buvo akmens amžius, vėliau – geležies amžius, po to – įvairių žmonių grupių aukso amžiai ir mažiau sėkmingi laikai, o tada atėjo visuotinis šiukšlių amžius. Ar gali būti, kad ateityje žmonės į mūsų laikus žiūrės būtent taip? „Žmogus turi turėti teisę pasirinkti, dabar jis jos neturi“, – sako Šarūnas Velykis, namuose atlikęs eksperimentą ir suskaičiavęs, kad per savaitę net ir atidžiai perkant ir rūšiuojant šiukšlių susidaro nemenkas kalnas.<br /><br />Apie šiukšles, kurių nėra kur dėti nei žemėje, nei po ja, apie atliekas, kurias kurti – vienas pagrindinių šiandieninio žmogaus darbų, ir apie žmones, kurie žino būdą, kaip gyventi kuriant jų mažiau.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/02/140249994777177.m4a</guid><pubDate>Wed, 26 Feb 2014 13:43:28 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378195/140249994777177.mp3" length="52785318" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Buvo akmens amžius, vėliau – geležies amžius, po to – įvairių žmonių grupių aukso amžiai ir mažiau sėkmingi laikai, o tada atėjo visuotinis šiukšlių amžius. Ar gali būti, kad ateityje žmonės į mūsų laikus žiūrės būtent taip? „Žmogus turi turėti teisę...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Buvo akmens amžius, vėliau – geležies amžius, po to – įvairių žmonių grupių aukso amžiai ir mažiau sėkmingi laikai, o tada atėjo visuotinis šiukšlių amžius. Ar gali būti, kad ateityje žmonės į mūsų laikus žiūrės būtent taip? „Žmogus turi turėti teisę pasirinkti, dabar jis jos neturi“, – sako Šarūnas Velykis, namuose atlikęs eksperimentą ir suskaičiavęs, kad per savaitę net ir atidžiai perkant ir rūšiuojant šiukšlių susidaro nemenkas kalnas.<br /><br />Apie šiukšles, kurių nėra kur dėti nei žemėje, nei po ja, apie atliekas, kurias kurti – vienas pagrindinių šiandieninio žmogaus darbų, ir apie žmones, kurie žino būdą, kaip gyventi kuriant jų mažiau.]]></itunes:summary><itunes:duration>3300</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-02-19 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-02-19-14-05--15378201</link><description><![CDATA[„Nusikaltimai yra prekė, jie eksportuojami ir importuojami“ – sako Rumunijos žurnalistas Paulas Radu, įsitikinęs, kad norėdami dirbti sėkmingiau ir saugiau, skirtingų šalių žurnalistai turi vienyti jėgas ir dalintis informacija. Taip daug lengviau išsiaiškinti, kodėl pigi Rumunijos elektros energija eksportuojama Serbijon staiga pabrangsta, lygiai kaip tuo pačiu metu iš Serbijos eksportuojama pigi elektros energija pabrangsta Ruminijoje. Su vienu garsiausių Europos žurnalistų-tyrėjų susitinkame Vilniuje, prieš pat jo lėktuvą. Lėktuvuose žurnalistas praleidžia daug laiko. Apdovanotas už aukščiausio lygio žurnalistiką svarbiausiais tarptautiniais apdovanojimais, tarp jų ir Danielo Pearlo premija už išskirtinę tarptautinę tiriamąją žurnalistiką, šiuo metu Paulas Radu koordinuoja Rumunijoje veikiančio žurnalistinių tyrimų projekto RISE veiklą, daro žurnalistinius tyrimus pats, vadovauja tarptautiniam Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos žurnalistinių  tyrimų projektui (Organized Crime and Corruption Reporting Project, OCCRP). Šiame tinkle bendradarbiauja geriausi žurnalistai-tyrėjai iš žurnalistinių tyrimų centrų Rumunijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Serbijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Makedonijoje, Gruzijoje, Čekijoje, Kosove ir kitose Rytų Europos ir Vidurinės Azijos šalyse.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/02/139332274517990.m4a</guid><pubDate>Wed, 19 Feb 2014 09:32:24 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378201/139332274517990.mp3" length="52929514" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Nusikaltimai yra prekė, jie eksportuojami ir importuojami“ – sako Rumunijos žurnalistas Paulas Radu, įsitikinęs, kad norėdami dirbti sėkmingiau ir saugiau, skirtingų šalių žurnalistai turi vienyti jėgas ir dalintis informacija. Taip daug lengviau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Nusikaltimai yra prekė, jie eksportuojami ir importuojami“ – sako Rumunijos žurnalistas Paulas Radu, įsitikinęs, kad norėdami dirbti sėkmingiau ir saugiau, skirtingų šalių žurnalistai turi vienyti jėgas ir dalintis informacija. Taip daug lengviau išsiaiškinti, kodėl pigi Rumunijos elektros energija eksportuojama Serbijon staiga pabrangsta, lygiai kaip tuo pačiu metu iš Serbijos eksportuojama pigi elektros energija pabrangsta Ruminijoje. Su vienu garsiausių Europos žurnalistų-tyrėjų susitinkame Vilniuje, prieš pat jo lėktuvą. Lėktuvuose žurnalistas praleidžia daug laiko. Apdovanotas už aukščiausio lygio žurnalistiką svarbiausiais tarptautiniais apdovanojimais, tarp jų ir Danielo Pearlo premija už išskirtinę tarptautinę tiriamąją žurnalistiką, šiuo metu Paulas Radu koordinuoja Rumunijoje veikiančio žurnalistinių tyrimų projekto RISE veiklą, daro žurnalistinius tyrimus pats, vadovauja tarptautiniam Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos žurnalistinių  tyrimų projektui (Organized Crime and Corruption Reporting Project, OCCRP). Šiame tinkle bendradarbiauja geriausi žurnalistai-tyrėjai iš žurnalistinių tyrimų centrų Rumunijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Serbijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Makedonijoje, Gruzijoje, Čekijoje, Kosove ir kitose Rytų Europos ir Vidurinės Azijos šalyse.]]></itunes:summary><itunes:duration>3309</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-02-12 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-02-12-14-05--15378198</link><description><![CDATA[Didelė dalis pasaulio žmonių  gyvena stokodami būtino maisto, rūbų, sveikatos paslaugų, švietimo, būsto, švaraus geriamo vandens. Daugiau nei milijardas žmonių gyvena absoliučiame skurde. Kasmet miršta apie 9 milijonus vaikų, nesulaukusių penkerių metų, didžiosios daugumos šių mirčių būtų galima išvengti paprastomis priemonėmis. Moters mirties gimdymo metu tikimybė Užsachario Afrikoje yra 1:30, beveik du šimtus kartų didesnė, nei išsivysčiusiose šalyse. Tai tik kelios pasaulio skurdo ir nelygybės apraiškos. Jau dešimt metų Lietuva yra paramos davėja. Kaip išsiplėtė visuomenės suvokimas apie pasaulio skurdą ir nelygybę? Ar Lietuvoje ir ES priimami politiniai sprendimai yra palankūs ar bent jau neutralūs besivystančių šalių atžvilgiu? Ar įmanoma įgyvendinti aštuonis JTO Tūkstantmečio vystymosi tikslus, užsibrėžtus iki 2015-ųjų? Kodėl pažanga tokia lėta? Koks bus pasaulis po 2015-ųjų? „Artėja laikas dar sudėtingesniems dalykams“,  – sako Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos politikos patarėja Giedrė Biržytė.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/02/139447540329493.m4a</guid><pubDate>Wed, 12 Feb 2014 09:56:05 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378198/139447540329493.mp3" length="52801618" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Didelė dalis pasaulio žmonių  gyvena stokodami būtino maisto, rūbų, sveikatos paslaugų, švietimo, būsto, švaraus geriamo vandens. Daugiau nei milijardas žmonių gyvena absoliučiame skurde. Kasmet miršta apie 9 milijonus vaikų, nesulaukusių penkerių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Didelė dalis pasaulio žmonių  gyvena stokodami būtino maisto, rūbų, sveikatos paslaugų, švietimo, būsto, švaraus geriamo vandens. Daugiau nei milijardas žmonių gyvena absoliučiame skurde. Kasmet miršta apie 9 milijonus vaikų, nesulaukusių penkerių metų, didžiosios daugumos šių mirčių būtų galima išvengti paprastomis priemonėmis. Moters mirties gimdymo metu tikimybė Užsachario Afrikoje yra 1:30, beveik du šimtus kartų didesnė, nei išsivysčiusiose šalyse. Tai tik kelios pasaulio skurdo ir nelygybės apraiškos. Jau dešimt metų Lietuva yra paramos davėja. Kaip išsiplėtė visuomenės suvokimas apie pasaulio skurdą ir nelygybę? Ar Lietuvoje ir ES priimami politiniai sprendimai yra palankūs ar bent jau neutralūs besivystančių šalių atžvilgiu? Ar įmanoma įgyvendinti aštuonis JTO Tūkstantmečio vystymosi tikslus, užsibrėžtus iki 2015-ųjų? Kodėl pažanga tokia lėta? Koks bus pasaulis po 2015-ųjų? „Artėja laikas dar sudėtingesniems dalykams“,  – sako Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos politikos patarėja Giedrė Biržytė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-01-29 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-01-29-14-05--15378210</link><description><![CDATA[„Manau, kad galų gale žmogus laimės prieš robotus, o ne robotai prieš žmones, – sako interaktyviųjų medijų menininkas Bartas Polonskis, – technologijos yra labai įdomu, bet svarbiausia -  žmogus“.  Ar įtraukiančiųjų medijų menas gali pažadinti žmoguje kūrėją?  Su visuomenės ir mokslo bei technologijų santykį nagrinėjančiu prof. Andrew Jamisonu kalbėsime apie laikus, kai ne tik atskiri žmonės, bet ištisos bendruomenės ar visuomenės gali sparčiai įgyti ir kaupti žinias: „Tokie kolektyvinio mokymosi periodai, kai galime sužinoti ir kurti žinias kartu, yra labai trumpi".  Prisiminsime kelias kartas pasaulio žmonių įkvėpusį aktyvistą ir muzikantą Pete'ą Seegerį (1919-2014).]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/01/139118436297861.m4a</guid><pubDate>Wed, 29 Jan 2014 12:56:46 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378210/139118436297861.mp3" length="52849266" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Manau, kad galų gale žmogus laimės prieš robotus, o ne robotai prieš žmones, – sako interaktyviųjų medijų menininkas Bartas Polonskis, – technologijos yra labai įdomu, bet svarbiausia -  žmogus“.  Ar įtraukiančiųjų medijų menas gali pažadinti žmoguje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Manau, kad galų gale žmogus laimės prieš robotus, o ne robotai prieš žmones, – sako interaktyviųjų medijų menininkas Bartas Polonskis, – technologijos yra labai įdomu, bet svarbiausia -  žmogus“.  Ar įtraukiančiųjų medijų menas gali pažadinti žmoguje kūrėją?  Su visuomenės ir mokslo bei technologijų santykį nagrinėjančiu prof. Andrew Jamisonu kalbėsime apie laikus, kai ne tik atskiri žmonės, bet ištisos bendruomenės ar visuomenės gali sparčiai įgyti ir kaupti žinias: „Tokie kolektyvinio mokymosi periodai, kai galime sužinoti ir kurti žinias kartu, yra labai trumpi".  Prisiminsime kelias kartas pasaulio žmonių įkvėpusį aktyvistą ir muzikantą Pete'ą Seegerį (1919-2014).]]></itunes:summary><itunes:duration>3304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-01-22 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-01-22-14-05--15378213</link><description><![CDATA[Svečiuojamės nuostabiuose vilniečių mokslininkų Laros ir Iljos Lempertų namuose, kur knygos vos telpa į lentynas. „Šeimos gyvenimą mes struktūriškai galime pasakoti tokiais etapais: kokias knygas pradėta leisti, kokių knygų pradėta pirkti ir kokiame seminare būdami kokių knygų mes įsigijome“, – sako dr. Lara Lempertienė. Laida apie lemtingą pažintį bibliotekoje  ir knygų nuotykius. Subalansuota tėvams, norintiems, kad jų vaikai skaitytų.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/01/139056190711965.m4a</guid><pubDate>Wed, 22 Jan 2014 18:40:34 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378213/139056190711965.mp3" length="52945396" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Svečiuojamės nuostabiuose vilniečių mokslininkų Laros ir Iljos Lempertų namuose, kur knygos vos telpa į lentynas. „Šeimos gyvenimą mes struktūriškai galime pasakoti tokiais etapais: kokias knygas pradėta leisti, kokių knygų pradėta pirkti ir kokiame...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Svečiuojamės nuostabiuose vilniečių mokslininkų Laros ir Iljos Lempertų namuose, kur knygos vos telpa į lentynas. „Šeimos gyvenimą mes struktūriškai galime pasakoti tokiais etapais: kokias knygas pradėta leisti, kokių knygų pradėta pirkti ir kokiame seminare būdami kokių knygų mes įsigijome“, – sako dr. Lara Lempertienė. Laida apie lemtingą pažintį bibliotekoje  ir knygų nuotykius. Subalansuota tėvams, norintiems, kad jų vaikai skaitytų.]]></itunes:summary><itunes:duration>3310</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-01-15 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-01-15-14-05--15378226</link><description><![CDATA[Valstybei pasiliekant biudžete daugiau surinktų mokesčių, ne viena Lietuvos savivaldybė šiuo metu ieško sprendimų, kaip nuimti ten, kur trumpa, ir pridėti ten, kur trūksta. Alytaus miesto savivaldybės svarstomi planai mažinti bendrojo lavinimo mokyklų skaičių  ir į atsiradusį tuščią pastatą iš centro iškelti Dailės mokyklą sulaukė visuomenės pasipriešinimo.  Kalbos apie norą taip taupyti ne vienam alytiškiui kelia įtarimą. „Nepritariu šiam siūlymui,  –  sako Dailės mokyklos absolventas Algirdas Gataveckas, tarptautinėje meno mugėje  „ArtVilnius' 12“ apdovanotas geriausio jaunojo menininko prizu. – Mes nesutaupytume tiek, kiek prarastų jaunimas, jeigu mokykla būtų iškelta. Kultūra turi būti centre. Suprantu, kodėl jie nori tą vietą paimti, nes ji ypatinga ir svarbi.“ Miestiečiai prisimena  ne vieną bandymą kėsintis į pušyne įsikūrusią Dailės mokyklą. Būta kalbų apie viešbučio statybas, o mokyklą ketinta prijungti prie kitos švietimo įstaigos. „O ką daryti su tuščiomis mokyklomis ir darželiais? Nugriauti juos?“ – klausia vienas iš siūlančiųjų iškelti Dailės mokyklą iš centro į kurį nors iš ištuštėjusių pastatų Alytaus miesto tarybos narys liberalas Arvydas Švirmickas. Laida apie žmones, pastatus ir skirtingą meno supratimą.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/01/5448ee8358ce2.m4a</guid><pubDate>Wed, 15 Jan 2014 20:48:49 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378226/5448ee8358ce2.mp3" length="52321383" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Valstybei pasiliekant biudžete daugiau surinktų mokesčių, ne viena Lietuvos savivaldybė šiuo metu ieško sprendimų, kaip nuimti ten, kur trumpa, ir pridėti ten, kur trūksta. Alytaus miesto savivaldybės svarstomi planai mažinti bendrojo lavinimo mokyklų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Valstybei pasiliekant biudžete daugiau surinktų mokesčių, ne viena Lietuvos savivaldybė šiuo metu ieško sprendimų, kaip nuimti ten, kur trumpa, ir pridėti ten, kur trūksta. Alytaus miesto savivaldybės svarstomi planai mažinti bendrojo lavinimo mokyklų skaičių  ir į atsiradusį tuščią pastatą iš centro iškelti Dailės mokyklą sulaukė visuomenės pasipriešinimo.  Kalbos apie norą taip taupyti ne vienam alytiškiui kelia įtarimą. „Nepritariu šiam siūlymui,  –  sako Dailės mokyklos absolventas Algirdas Gataveckas, tarptautinėje meno mugėje  „ArtVilnius' 12“ apdovanotas geriausio jaunojo menininko prizu. – Mes nesutaupytume tiek, kiek prarastų jaunimas, jeigu mokykla būtų iškelta. Kultūra turi būti centre. Suprantu, kodėl jie nori tą vietą paimti, nes ji ypatinga ir svarbi.“ Miestiečiai prisimena  ne vieną bandymą kėsintis į pušyne įsikūrusią Dailės mokyklą. Būta kalbų apie viešbučio statybas, o mokyklą ketinta prijungti prie kitos švietimo įstaigos. „O ką daryti su tuščiomis mokyklomis ir darželiais? Nugriauti juos?“ – klausia vienas iš siūlančiųjų iškelti Dailės mokyklą iš centro į kurį nors iš ištuštėjusių pastatų Alytaus miesto tarybos narys liberalas Arvydas Švirmickas. Laida apie žmones, pastatus ir skirtingą meno supratimą.]]></itunes:summary><itunes:duration>3271</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-01-08 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-01-08-14-05--15378227</link><description><![CDATA[Ką daro vienos turtingiausių pasaulio valstybių, kur nafta liejasi laisvai, parlamentaras antrąją Naujųjų metų dieną? <br /><br />Deginasi Pietų šalies paplūdimyje? <br /><br />Slidinėja prabangiame kalnų kurorte? <br /><br />Puošiasi dar vienam labdaros pokyliui? <br /><br />Ne. <br /><br />Jis anksti ryte pamelžia savo karves, susikrauna nedidelį lagaminą ir vyksta aplankyti Lietuvos, kad sužinotų, kas nutiko Baltijos tigrui, jog tiek daug jo gyventojų nori gyventi bet kur, tik ne tigro guolyje. <br /><br />„Galbūt šiandien Jūs nematote pasekmių to, ką darote. Pamatysite po 20 metų, tada sakysite: o, kaip negerai tada padarėme. Bet atitaisyti bus jau vėlu",  – sako Norvegijos parlamento narys, aktyvistas ir ūkininkas Peras Olafas Lundteigenas, įsitikinęs, jog valstybė negali vystytis be pilietinės visuomenės, visų pirma – be stiprių profsąjungų, šalies valdymas turi būti decentralizuotas, o klimato kaita turi tapti kiekvieno ir kiekvienos rūpesčiu.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/01/138938867623741.m4a</guid><pubDate>Wed, 08 Jan 2014 14:03:15 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378227/138938867623741.mp3" length="52801618" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ką daro vienos turtingiausių pasaulio valstybių, kur nafta liejasi laisvai, parlamentaras antrąją Naujųjų metų dieną? 

Deginasi Pietų šalies paplūdimyje? 

Slidinėja prabangiame kalnų kurorte? 

Puošiasi dar vienam labdaros pokyliui? 

Ne. 

Jis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ką daro vienos turtingiausių pasaulio valstybių, kur nafta liejasi laisvai, parlamentaras antrąją Naujųjų metų dieną? <br /><br />Deginasi Pietų šalies paplūdimyje? <br /><br />Slidinėja prabangiame kalnų kurorte? <br /><br />Puošiasi dar vienam labdaros pokyliui? <br /><br />Ne. <br /><br />Jis anksti ryte pamelžia savo karves, susikrauna nedidelį lagaminą ir vyksta aplankyti Lietuvos, kad sužinotų, kas nutiko Baltijos tigrui, jog tiek daug jo gyventojų nori gyventi bet kur, tik ne tigro guolyje. <br /><br />„Galbūt šiandien Jūs nematote pasekmių to, ką darote. Pamatysite po 20 metų, tada sakysite: o, kaip negerai tada padarėme. Bet atitaisyti bus jau vėlu",  – sako Norvegijos parlamento narys, aktyvistas ir ūkininkas Peras Olafas Lundteigenas, įsitikinęs, jog valstybė negali vystytis be pilietinės visuomenės, visų pirma – be stiprių profsąjungų, šalies valdymas turi būti decentralizuotas, o klimato kaita turi tapti kiekvieno ir kiekvienos rūpesčiu.]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2014-01-01 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2014-01-01-14-05--15378238</link><description><![CDATA[Kaip Žemaitijoje ar Šveicarijoje, Vilniuje lenkiškai tarp savęs įprasta kalbėti tarmiškai, o rašyti viešai – bendrine lenkų kalba. Tačiau požiūrį, esą, šiuolaikine Vilniaus lenkų tarme niekas nerašo, paneigia keliatūkstantinis feisbuko paskyros „Pulaki z Wilni“ (liet. „Lenkai iš Vilniaus“) gerbėjų būrys. Čia žmonės rašo taip, kaip kalba. „Niekas čia tavęs netaiso, niekas tau nesako, kad kalbi blogai. Sukurdama feisbuko puslapį norėjau parodyti, kad šnekėti savo gimtąja kalba yra nuostabu ir linksma“, –  sako vilnietė Ewelina Mokrzecka (Evelina Mokšecka), sulaukianti ir pagyrimų, ir kritikos. Ar internete fiksuojama šiuolaikinė Vilniaus miesto šnekta yra tarmė, ar kalba, o gal tik meno projektas? VU Polonistikos centro sociolingvistė dr. Kinga Geben, monografijos apie Vilniaus krašto lenkų kilmės jaunimo leksiką ir savimonę autorė, sako tokios kalbos negirdėjusi. Vilnietis menininkas Bartas Polonskis svarsto, kodėl daliai žmonių atrodo, jog kalbėti vietos tarme viešumoje netinka: „Esu matęs situacijų, kai troleibuse žmonės šnekasi vietine lenkų kalba, bet kai sotelėje įlipa daugiau žmonių, jie nutyla, sako: „tyliau, tyliau, nekalbėk“. Populiarumo sulaukusį prozos kūrinį „Robczik“ Vilniaus lenkų tarmės jaunimo slengu parašęs menininkas spėja, jog lemia tarmės statusas: „Ji neoficiali, neturi savo literatūros, savo rašto, gramatiškai netaisyklinga, ja neskatinama kalbėti mokyklose.“]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/01/138867193557611.m4a</guid><pubDate>Wed, 01 Jan 2014 06:30:47 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378238/138867193557611.mp3" length="52865566" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip Žemaitijoje ar Šveicarijoje, Vilniuje lenkiškai tarp savęs įprasta kalbėti tarmiškai, o rašyti viešai – bendrine lenkų kalba. Tačiau požiūrį, esą, šiuolaikine Vilniaus lenkų tarme niekas nerašo, paneigia keliatūkstantinis feisbuko paskyros...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip Žemaitijoje ar Šveicarijoje, Vilniuje lenkiškai tarp savęs įprasta kalbėti tarmiškai, o rašyti viešai – bendrine lenkų kalba. Tačiau požiūrį, esą, šiuolaikine Vilniaus lenkų tarme niekas nerašo, paneigia keliatūkstantinis feisbuko paskyros „Pulaki z Wilni“ (liet. „Lenkai iš Vilniaus“) gerbėjų būrys. Čia žmonės rašo taip, kaip kalba. „Niekas čia tavęs netaiso, niekas tau nesako, kad kalbi blogai. Sukurdama feisbuko puslapį norėjau parodyti, kad šnekėti savo gimtąja kalba yra nuostabu ir linksma“, –  sako vilnietė Ewelina Mokrzecka (Evelina Mokšecka), sulaukianti ir pagyrimų, ir kritikos. Ar internete fiksuojama šiuolaikinė Vilniaus miesto šnekta yra tarmė, ar kalba, o gal tik meno projektas? VU Polonistikos centro sociolingvistė dr. Kinga Geben, monografijos apie Vilniaus krašto lenkų kilmės jaunimo leksiką ir savimonę autorė, sako tokios kalbos negirdėjusi. Vilnietis menininkas Bartas Polonskis svarsto, kodėl daliai žmonių atrodo, jog kalbėti vietos tarme viešumoje netinka: „Esu matęs situacijų, kai troleibuse žmonės šnekasi vietine lenkų kalba, bet kai sotelėje įlipa daugiau žmonių, jie nutyla, sako: „tyliau, tyliau, nekalbėk“. Populiarumo sulaukusį prozos kūrinį „Robczik“ Vilniaus lenkų tarmės jaunimo slengu parašęs menininkas spėja, jog lemia tarmės statusas: „Ji neoficiali, neturi savo literatūros, savo rašto, gramatiškai netaisyklinga, ja neskatinama kalbėti mokyklose.“]]></itunes:summary><itunes:duration>3305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-12-25 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-12-25-14-05--15378244</link><description><![CDATA[Rusijos žmogaus teisių aktyvistės ir menininkės iš feministinio pankroko grupės „Pussy Riot” Marija Aliochina ir Nadežda Tolokonikova paleistos iš kalėjimo anksčiau laiko, pagal Kremliaus amnestiją. Marija Aliochina paleidimą pavadino viešųjų ryšių triuku. Aktyvisčių įkalinimas smerkė ir protestus rengė viso pasaulio, taip pat ir Lietuvos žmogaus teisių aktyvistai.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/12/109338929.m4a</guid><pubDate>Wed, 25 Dec 2013 12:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378244/109338929.mp3" length="52832129" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rusijos žmogaus teisių aktyvistės ir menininkės iš feministinio pankroko grupės „Pussy Riot” Marija Aliochina ir Nadežda Tolokonikova paleistos iš kalėjimo anksčiau laiko, pagal Kremliaus amnestiją. Marija Aliochina paleidimą pavadino viešųjų ryšių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rusijos žmogaus teisių aktyvistės ir menininkės iš feministinio pankroko grupės „Pussy Riot” Marija Aliochina ir Nadežda Tolokonikova paleistos iš kalėjimo anksčiau laiko, pagal Kremliaus amnestiją. Marija Aliochina paleidimą pavadino viešųjų ryšių triuku. Aktyvisčių įkalinimas smerkė ir protestus rengė viso pasaulio, taip pat ir Lietuvos žmogaus teisių aktyvistai.]]></itunes:summary><itunes:duration>3302</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-12-18 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-12-18-14-05--15378254</link><description><![CDATA[Vertėjas, lyginamosios kalbotyros specialistas Markus Roduneris – aktyvus Lietuvos kultūros žmogus, Europos literatūros dienų ir Jaunimo literatūros dienų Šiaurės Lietuvoje organizatorius.  Pokalbis apie kultūrą ir Šveicariją, kur  tarmiškai kalbėti visiems įprasta ir kur karus žmonės pavertė referendumais.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/12/139204259648279.m4a</guid><pubDate>Wed, 18 Dec 2013 00:57:36 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378254/139204259648279.mp3" length="52913631" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vertėjas, lyginamosios kalbotyros specialistas Markus Roduneris – aktyvus Lietuvos kultūros žmogus, Europos literatūros dienų ir Jaunimo literatūros dienų Šiaurės Lietuvoje organizatorius.  Pokalbis apie kultūrą ir Šveicariją, kur  tarmiškai kalbėti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vertėjas, lyginamosios kalbotyros specialistas Markus Roduneris – aktyvus Lietuvos kultūros žmogus, Europos literatūros dienų ir Jaunimo literatūros dienų Šiaurės Lietuvoje organizatorius.  Pokalbis apie kultūrą ir Šveicariją, kur  tarmiškai kalbėti visiems įprasta ir kur karus žmonės pavertė referendumais.]]></itunes:summary><itunes:duration>3308</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-12-11 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-12-11-14-05--15378251</link><description><![CDATA[Literatūrologas Rimantas Kmita ir vertėjas Markas Roduneris į šiauliečių tarmę išvertė populiarų šveicarų rašytojo Pedro Lenz romaną „Čia aš varatarius“. Romaną autorius parašė šnekamąja Berno vokiečių kalba, knyga apdovanota literatūros premijomis, pagal ją statomas filmas. Kodėl tarmę mokantys rašytojai savo tekstus dažniausiai rašo bendrine kalba? Ką laimi autoriai, pasirinkę šnekamąja kalba? Kada tarmė gauna kalbos statusą? Ar vieši tarmiški tekstai gali pakelti tarmės prestižą ir padrąsinti ja kalbėti?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/12/138755621663655.m4a</guid><pubDate>Wed, 11 Dec 2013 10:20:56 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378251/138755621663655.mp3" length="52897331" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Literatūrologas Rimantas Kmita ir vertėjas Markas Roduneris į šiauliečių tarmę išvertė populiarų šveicarų rašytojo Pedro Lenz romaną „Čia aš varatarius“. Romaną autorius parašė šnekamąja Berno vokiečių kalba, knyga apdovanota literatūros premijomis,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Literatūrologas Rimantas Kmita ir vertėjas Markas Roduneris į šiauliečių tarmę išvertė populiarų šveicarų rašytojo Pedro Lenz romaną „Čia aš varatarius“. Romaną autorius parašė šnekamąja Berno vokiečių kalba, knyga apdovanota literatūros premijomis, pagal ją statomas filmas. Kodėl tarmę mokantys rašytojai savo tekstus dažniausiai rašo bendrine kalba? Ką laimi autoriai, pasirinkę šnekamąja kalba? Kada tarmė gauna kalbos statusą? Ar vieši tarmiški tekstai gali pakelti tarmės prestižą ir padrąsinti ja kalbėti?]]></itunes:summary><itunes:duration>3307</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-12-04 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-12-04-14-05--15378265</link><description><![CDATA[„Bandžiau įsivaizduoti, kaip man būtų įdomu gyventi“, – apsisprendimą po mokslų Dailės akademijoje pasirinkti Amerikos vietinių gyventojų studijas prisimena žmogaus teisių aktyvistė Kamilė Mačiulaitytė. Bandymas pasiteisino – studijos Nyderlanduose ir praktika Pietų Amerikoje suteikė ne tik gilesnių žinių apie genčių kultūrą, istoriją ir lingvistiką, bet ir geresnį Lietuvoje vykstančių procesų  supratimą. Laidoje išgirsite apie patirtį bendraujant su Čilės Mapuče genties žmonėmis, apie aktyvizmą ir nuostatas, apie nematomas gentis ir neegzistuojančias sienas, apie žmonių geografiją ir nutylimą genocidą. Bus muzikos ir netikėtų sąsajų. „Mapuče žmonės labai panašūs į lietuvius!” – sako K. Mačiulaitytė, ir tai ne jos vienos nuomonė.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/12/138754828838726.m4a</guid><pubDate>Wed, 04 Dec 2013 10:43:32 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378265/138754828838726.mp3" length="52801618" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Bandžiau įsivaizduoti, kaip man būtų įdomu gyventi“, – apsisprendimą po mokslų Dailės akademijoje pasirinkti Amerikos vietinių gyventojų studijas prisimena žmogaus teisių aktyvistė Kamilė Mačiulaitytė. Bandymas pasiteisino – studijos Nyderlanduose ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Bandžiau įsivaizduoti, kaip man būtų įdomu gyventi“, – apsisprendimą po mokslų Dailės akademijoje pasirinkti Amerikos vietinių gyventojų studijas prisimena žmogaus teisių aktyvistė Kamilė Mačiulaitytė. Bandymas pasiteisino – studijos Nyderlanduose ir praktika Pietų Amerikoje suteikė ne tik gilesnių žinių apie genčių kultūrą, istoriją ir lingvistiką, bet ir geresnį Lietuvoje vykstančių procesų  supratimą. Laidoje išgirsite apie patirtį bendraujant su Čilės Mapuče genties žmonėmis, apie aktyvizmą ir nuostatas, apie nematomas gentis ir neegzistuojančias sienas, apie žmonių geografiją ir nutylimą genocidą. Bus muzikos ir netikėtų sąsajų. „Mapuče žmonės labai panašūs į lietuvius!” – sako K. Mačiulaitytė, ir tai ne jos vienos nuomonė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-11-27 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-11-27-14-05--15378268</link><description><![CDATA[Specialistų teigimu, prieš moteris smurtaujama visuose visuomenės sluoksniuose. Kasmet Lietuvoje šeimose nužudoma apie 20 moterų, policija kviečiama tūkstančius kartų, o didelė dalis smurto atvejų nėra fiksuojama, nes ne visos moterys išdrįsta ieškoti pagalbos ir nutraukti smurto ratą. "Yra toks posakis: jeigu jautiesi narve, galbūt tu ir esi narve", - sako Kauno moterų draugijos direktorė, Specializuoto pagalbos centro vadovė Daiva Baranauskienė. Europos Žmogaus Teisių Teisme Lietuva pralaimėjo dvi bylas dėl smurto šeimose. Kaip pagalba smurtą patiriančioms moterims galėtų būti efektyvesnė? Specializuotų pagalbos centrų kontaktai: <a href="http://akmd.lt" rel="noopener">http://akmd.lt</a>]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/11/1390231835552.m4a</guid><pubDate>Wed, 27 Nov 2013 15:47:29 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378268/1390231835552.mp3" length="52801618" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Specialistų teigimu, prieš moteris smurtaujama visuose visuomenės sluoksniuose. Kasmet Lietuvoje šeimose nužudoma apie 20 moterų, policija kviečiama tūkstančius kartų, o didelė dalis smurto atvejų nėra fiksuojama, nes ne visos moterys išdrįsta ieškoti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Specialistų teigimu, prieš moteris smurtaujama visuose visuomenės sluoksniuose. Kasmet Lietuvoje šeimose nužudoma apie 20 moterų, policija kviečiama tūkstančius kartų, o didelė dalis smurto atvejų nėra fiksuojama, nes ne visos moterys išdrįsta ieškoti pagalbos ir nutraukti smurto ratą. "Yra toks posakis: jeigu jautiesi narve, galbūt tu ir esi narve", - sako Kauno moterų draugijos direktorė, Specializuoto pagalbos centro vadovė Daiva Baranauskienė. Europos Žmogaus Teisių Teisme Lietuva pralaimėjo dvi bylas dėl smurto šeimose. Kaip pagalba smurtą patiriančioms moterims galėtų būti efektyvesnė? Specializuotų pagalbos centrų kontaktai: <a href="http://akmd.lt" rel="noopener">http://akmd.lt</a>]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-11-20 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-11-20-14-05--15378275</link><description><![CDATA[Ar įmanomas religinis pliuralizmas?  Kokia gyvenimo prasmė? Kas galėtų būti pavadinta Dievu? Atsakymų į šiuos klausimus savo knygose ieško filosofas Istvanas Aranyosis.  Filosofo požiūriu, labiau nei argumentai visuomenes, religijas ir ideologijas keičia galia: „Kalbu ne apie tiesioginę galią, pavyzdžiui, įstatymus, bet apie paprastų žmonių kasdienius poelgius“.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/11/138548059382437.m4a</guid><pubDate>Wed, 20 Nov 2013 05:35:22 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378275/138548059382437.mp3" length="52801618" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar įmanomas religinis pliuralizmas?  Kokia gyvenimo prasmė? Kas galėtų būti pavadinta Dievu? Atsakymų į šiuos klausimus savo knygose ieško filosofas Istvanas Aranyosis.  Filosofo požiūriu, labiau nei argumentai visuomenes, religijas ir ideologijas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar įmanomas religinis pliuralizmas?  Kokia gyvenimo prasmė? Kas galėtų būti pavadinta Dievu? Atsakymų į šiuos klausimus savo knygose ieško filosofas Istvanas Aranyosis.  Filosofo požiūriu, labiau nei argumentai visuomenes, religijas ir ideologijas keičia galia: „Kalbu ne apie tiesioginę galią, pavyzdžiui, įstatymus, bet apie paprastų žmonių kasdienius poelgius“.]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-10-30 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-10-30-14-05--15378283</link><description><![CDATA[Korporacija Google paskelbė steigianti naują bendrovę Calico, kuri tirs, kaip stabdyti žmogaus organizmo senėjimą. Yra futurologų, teigiančių, jog efektyvus senėjimo stabdymas, t.y., mirties atidėjimas, bus įmanomas jau po poros dešimtmečių. Kas pasikeistų, jei mirtį  iš tiesų būtų galima atidėti? Gal amžinasis gyvenimas būtų amžinas nuobodulys?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/10/138375160861290.m4a</guid><pubDate>Wed, 30 Oct 2013 05:21:32 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378283/138375160861290.mp3" length="52833383" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Korporacija Google paskelbė steigianti naują bendrovę Calico, kuri tirs, kaip stabdyti žmogaus organizmo senėjimą. Yra futurologų, teigiančių, jog efektyvus senėjimo stabdymas, t.y., mirties atidėjimas, bus įmanomas jau po poros dešimtmečių. Kas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Korporacija Google paskelbė steigianti naują bendrovę Calico, kuri tirs, kaip stabdyti žmogaus organizmo senėjimą. Yra futurologų, teigiančių, jog efektyvus senėjimo stabdymas, t.y., mirties atidėjimas, bus įmanomas jau po poros dešimtmečių. Kas pasikeistų, jei mirtį  iš tiesų būtų galima atidėti? Gal amžinasis gyvenimas būtų amžinas nuobodulys?]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-10-23 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-10-23-14-05--15378291</link><description><![CDATA[„Dauguma menininkų deklaruoja, kad gyvenimo ir meno susiliejimas jiems svarbus, bet dažnai atsitveria nuo to gyvenimo stikliniu gaubtu. O Fiokla pirmiausiai daro tą tikrąjį darbą – globos, artimo meilės, ji važiuoja į Kritimus, būna su vaikais, juos moko, važiuoja pas įkalintas motinas, tampa tarsi ryšininke, balsu Vilniaus romų, kurių dažnai niekas neišklauso, mes girdime tik mistifikuotus, labai užveltus, demonizuojančius komentarus“, – sako menotyrininkė Laima Kreivytė. Vilniuje Marijos ir Jurgio Šlapelių namuose-muziejuje atidaroma menininkės, žmogaus teisių aktyvistės Vilmos Fioklos Kiurė fotografijų paroda „Parubanka: trūkinėjantys ryšiai“, pristatoma to paties pavadinimo knyga. „Parubanka“ – taip savo gyvenvietę vadina Vilniuje Kirtimuose gyvenantys romai. Su menininke ir aktyviste kalbame apie savanorystę, feminizmą ir žmogaus teises.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/10/138269305743746.m4a</guid><pubDate>Wed, 23 Oct 2013 01:41:30 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378291/138269305743746.mp3" length="52865566" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Dauguma menininkų deklaruoja, kad gyvenimo ir meno susiliejimas jiems svarbus, bet dažnai atsitveria nuo to gyvenimo stikliniu gaubtu. O Fiokla pirmiausiai daro tą tikrąjį darbą – globos, artimo meilės, ji važiuoja į Kritimus, būna su vaikais, juos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Dauguma menininkų deklaruoja, kad gyvenimo ir meno susiliejimas jiems svarbus, bet dažnai atsitveria nuo to gyvenimo stikliniu gaubtu. O Fiokla pirmiausiai daro tą tikrąjį darbą – globos, artimo meilės, ji važiuoja į Kritimus, būna su vaikais, juos moko, važiuoja pas įkalintas motinas, tampa tarsi ryšininke, balsu Vilniaus romų, kurių dažnai niekas neišklauso, mes girdime tik mistifikuotus, labai užveltus, demonizuojančius komentarus“, – sako menotyrininkė Laima Kreivytė. Vilniuje Marijos ir Jurgio Šlapelių namuose-muziejuje atidaroma menininkės, žmogaus teisių aktyvistės Vilmos Fioklos Kiurė fotografijų paroda „Parubanka: trūkinėjantys ryšiai“, pristatoma to paties pavadinimo knyga. „Parubanka“ – taip savo gyvenvietę vadina Vilniuje Kirtimuose gyvenantys romai. Su menininke ir aktyviste kalbame apie savanorystę, feminizmą ir žmogaus teises.]]></itunes:summary><itunes:duration>3305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-10-16 01:00</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-10-16-01-00--15378293</link><description><![CDATA[Europa po Reformacijos – religinių konfliktų ir smurto laukas. O XVII a. pradžios Vilnius stebino keliautojus įvairove ir darna, kaimynystės papročiais, netikėtomis vestuvėmis, krikštynomis ir testamentais, bendromis gildijomis ir miesto valdymu. Čia gyveno penkių konfesijų krikščionys, žydai ir musulmonai, o kalbų buvo daugiau, nei tikėjimų. Stebisi ir istorikai. „Mano kolegos būna šokiruoti sužinoję, kad kviesti krikštatėviais ne katalikus Vilniuje buvo gana įprasta“, – sako  knygos apie XVII a. vilniečių gyvenimą autorius, JAV Berklio universiteto profesorius Davidas Frickas.  Antroje laidos dalyje – pažintis su aktyviste Sarah Kristine Johansen iš  Europos pagalbos ir plėtros nevyriausybinių organizacijų konfederacijos CONCORD. Esate girdėję posakį – žmogui reikia duoti ne žuvį, o meškerę. S. K. Johansen požiūriu, kartais to neužtenka. „O ką, jei Europos įmonės jau išgaudė visas žuvis aplink? Tokiu atveju jokia meškerė nepadės“.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/10/138205806139856.m4a</guid><pubDate>Wed, 16 Oct 2013 00:39:38 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378293/138205806139856.mp3" length="52817501" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Europa po Reformacijos – religinių konfliktų ir smurto laukas. O XVII a. pradžios Vilnius stebino keliautojus įvairove ir darna, kaimynystės papročiais, netikėtomis vestuvėmis, krikštynomis ir testamentais, bendromis gildijomis ir miesto valdymu. Čia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Europa po Reformacijos – religinių konfliktų ir smurto laukas. O XVII a. pradžios Vilnius stebino keliautojus įvairove ir darna, kaimynystės papročiais, netikėtomis vestuvėmis, krikštynomis ir testamentais, bendromis gildijomis ir miesto valdymu. Čia gyveno penkių konfesijų krikščionys, žydai ir musulmonai, o kalbų buvo daugiau, nei tikėjimų. Stebisi ir istorikai. „Mano kolegos būna šokiruoti sužinoję, kad kviesti krikštatėviais ne katalikus Vilniuje buvo gana įprasta“, – sako  knygos apie XVII a. vilniečių gyvenimą autorius, JAV Berklio universiteto profesorius Davidas Frickas.  Antroje laidos dalyje – pažintis su aktyviste Sarah Kristine Johansen iš  Europos pagalbos ir plėtros nevyriausybinių organizacijų konfederacijos CONCORD. Esate girdėję posakį – žmogui reikia duoti ne žuvį, o meškerę. S. K. Johansen požiūriu, kartais to neužtenka. „O ką, jei Europos įmonės jau išgaudė visas žuvis aplink? Tokiu atveju jokia meškerė nepadės“.]]></itunes:summary><itunes:duration>3302</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-10-02 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-10-02-14-05--15378300</link><description><![CDATA[Kaip mažinti žmonių susvetimėjimą mieste? Gali padėti bendras daržas, mano vilnietis miesto daržų entuziastas Donatas Vaičius iš susivienijimo Žali.lt. Taline nuo miesto daržų, gatvės švenčių  ir protestų prasidėjo stiprus miestiečių kaimynystės judėjimas. Nuo vieno rajono aktyvumu užsikrečia kitas. Kaip išvengti populisto mero, besibraunančio į miestiečių iniciatyva sutvarkytos gatvės atidarymo ceremoniją? „Mes anksčiau už jį „atidarėme“ šaligatvius, tai buvo mūsų pokštas, sukvietėme žiniasklaidą, susirinko gal pusė tūkstančio žmonių. O meras juostelę kirpo po kelių dienų, niekam nežinant, su partijos kolegomis“,  –  pasakoja Teele Pehk iš Taline veikiančios Miesto laboratorijos („Linnalabor“).]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/10/138148018563275.m4a</guid><pubDate>Wed, 02 Oct 2013 15:37:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378300/138148018563275.mp3" length="52801618" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip mažinti žmonių susvetimėjimą mieste? Gali padėti bendras daržas, mano vilnietis miesto daržų entuziastas Donatas Vaičius iš susivienijimo Žali.lt. Taline nuo miesto daržų, gatvės švenčių  ir protestų prasidėjo stiprus miestiečių kaimynystės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip mažinti žmonių susvetimėjimą mieste? Gali padėti bendras daržas, mano vilnietis miesto daržų entuziastas Donatas Vaičius iš susivienijimo Žali.lt. Taline nuo miesto daržų, gatvės švenčių  ir protestų prasidėjo stiprus miestiečių kaimynystės judėjimas. Nuo vieno rajono aktyvumu užsikrečia kitas. Kaip išvengti populisto mero, besibraunančio į miestiečių iniciatyva sutvarkytos gatvės atidarymo ceremoniją? „Mes anksčiau už jį „atidarėme“ šaligatvius, tai buvo mūsų pokštas, sukvietėme žiniasklaidą, susirinko gal pusė tūkstančio žmonių. O meras juostelę kirpo po kelių dienų, niekam nežinant, su partijos kolegomis“,  –  pasakoja Teele Pehk iš Taline veikiančios Miesto laboratorijos („Linnalabor“).]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-09-25 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-09-25-14-05--15378305</link><description><![CDATA[„O žinote, yra tokia japonų rašytojo Kobo Abės knyga „Žmogus – dėžė“, – tokią frazę naujo žurnalo „Žmogus. Dėžė“ leidėjai girdi nuolatos. Žurnalo direktorė Aurelija Dzedzevičiūtė su bendraminčiais imasi įgyvendinti socialinio verslo, padedančio spręsti socialinę problemą, idėją.  Panašūs žurnalai, kuriuos pardavinėja būsto ir pajamų neturintys socialiai pažeidžiami žmonės, įvairiose šalyse leidžiami jau antrą dešimtmetį. Pardavėjams tai galimybė dirbti ir užsidirbti, pirkėjams – įdomus leidinys. Pirmasis žurnalo „Žmogus. Dėžė“ numeris jau parduodamas Vilniaus senamiesčio gatvėse. Pagrindinė žurnalo tema – žmonės, išdrįsę imtis iniciatyvos, veikti ir spręsti problemas.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/09/138019771598494.m4a</guid><pubDate>Wed, 25 Sep 2013 00:06:19 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378305/138019771598494.mp3" length="52865566" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„O žinote, yra tokia japonų rašytojo Kobo Abės knyga „Žmogus – dėžė“, – tokią frazę naujo žurnalo „Žmogus. Dėžė“ leidėjai girdi nuolatos. Žurnalo direktorė Aurelija Dzedzevičiūtė su bendraminčiais imasi įgyvendinti socialinio verslo, padedančio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„O žinote, yra tokia japonų rašytojo Kobo Abės knyga „Žmogus – dėžė“, – tokią frazę naujo žurnalo „Žmogus. Dėžė“ leidėjai girdi nuolatos. Žurnalo direktorė Aurelija Dzedzevičiūtė su bendraminčiais imasi įgyvendinti socialinio verslo, padedančio spręsti socialinę problemą, idėją.  Panašūs žurnalai, kuriuos pardavinėja būsto ir pajamų neturintys socialiai pažeidžiami žmonės, įvairiose šalyse leidžiami jau antrą dešimtmetį. Pardavėjams tai galimybė dirbti ir užsidirbti, pirkėjams – įdomus leidinys. Pirmasis žurnalo „Žmogus. Dėžė“ numeris jau parduodamas Vilniaus senamiesčio gatvėse. Pagrindinė žurnalo tema – žmonės, išdrįsę imtis iniciatyvos, veikti ir spręsti problemas.]]></itunes:summary><itunes:duration>3305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-09-18 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-09-18-14-05--15378314</link><description><![CDATA[Eregalle, Eragola, Erogel, Eragelen, Erogelen, Erogeln, Eiriogala, Ojrakgela, Aragel – tokiais skirtingais vardais senuose žemėlapiuose žymėta  vietovė, vėliau vadinta Airiogala, šiandien – Ariogala.  Tai vienas seniausių Lietuvos miestų, žinomas nuo Mindaugo laikų.  Ariogaliečiai sako, jog kardai miesto herbe atsirado neatsitiktinai. Medinę pilį dar XIV a. sudegino kryžiuočiai, puldinėję Ariogalą daugybę kartų.  Pokario metais  miškuose aplink Ariogalą veikė partizanai.  „Kritau tiesiai istorijai į glėbį“, –  juokiasi Ariogalos gimnazijos istorijos mokytojas, Daugėliškių miško partizanų bunkerio atstatymo iniciatorius Andrius Bautronis, dėstyti istorijos Ariogalon atvažiavęs iš Alytaus rajono. <br /><br />Kitaip nei Vilnius ar Kaunas dideliu miestu Ariogala netapo, šiandien joje gyvena apie 3 tūkst. gyventojų. Ar gali istorinis miestas su įspūdingu Dubysos slėniu tapti kurortu?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/09/138019771329005.m4a</guid><pubDate>Wed, 18 Sep 2013 09:57:20 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378314/138019771329005.mp3" length="52801618" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Eregalle, Eragola, Erogel, Eragelen, Erogelen, Erogeln, Eiriogala, Ojrakgela, Aragel – tokiais skirtingais vardais senuose žemėlapiuose žymėta  vietovė, vėliau vadinta Airiogala, šiandien – Ariogala.  Tai vienas seniausių Lietuvos miestų, žinomas nuo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Eregalle, Eragola, Erogel, Eragelen, Erogelen, Erogeln, Eiriogala, Ojrakgela, Aragel – tokiais skirtingais vardais senuose žemėlapiuose žymėta  vietovė, vėliau vadinta Airiogala, šiandien – Ariogala.  Tai vienas seniausių Lietuvos miestų, žinomas nuo Mindaugo laikų.  Ariogaliečiai sako, jog kardai miesto herbe atsirado neatsitiktinai. Medinę pilį dar XIV a. sudegino kryžiuočiai, puldinėję Ariogalą daugybę kartų.  Pokario metais  miškuose aplink Ariogalą veikė partizanai.  „Kritau tiesiai istorijai į glėbį“, –  juokiasi Ariogalos gimnazijos istorijos mokytojas, Daugėliškių miško partizanų bunkerio atstatymo iniciatorius Andrius Bautronis, dėstyti istorijos Ariogalon atvažiavęs iš Alytaus rajono. <br /><br />Kitaip nei Vilnius ar Kaunas dideliu miestu Ariogala netapo, šiandien joje gyvena apie 3 tūkst. gyventojų. Ar gali istorinis miestas su įspūdingu Dubysos slėniu tapti kurortu?]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-09-04 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-09-04-14-05--15378321</link><description><![CDATA[Romų Holokaustas daugeliu atveju išlieka bevardis. Nėra žinoma kiek Europos romų nužudyta II Pasaulinio karo metais, spėjama, kad 500 000, tikėtina, kad daugiau. Romų bendruomenė patyrė ne tik žudynes, bet ir kančias koncentracijos stovyklose, žeminimą, prievartinę sterilizaciją, medicininius eksperimentus. Lietuvoje romų Holokaustas menkai tyrinėtas, tikslus žuvusiųjų skaičius nėra žinomas. Romų persekiojimą Lietuvoje, žudynes, deportacijas ir bendruomenės atmintį apie nacių okupacijos metus tyrinėjęs Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos etikos mokytojas Vytautas Toleikis sako, jog nužudyti apie 500 žmonių, t.y., kas trečias tuo metu Lietuvoje gyvenęs romas.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/09/13793384485236.m4a</guid><pubDate>Wed, 04 Sep 2013 00:46:10 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378321/13793384485236.mp3" length="52833383" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Romų Holokaustas daugeliu atveju išlieka bevardis. Nėra žinoma kiek Europos romų nužudyta II Pasaulinio karo metais, spėjama, kad 500 000, tikėtina, kad daugiau. Romų bendruomenė patyrė ne tik žudynes, bet ir kančias koncentracijos stovyklose,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Romų Holokaustas daugeliu atveju išlieka bevardis. Nėra žinoma kiek Europos romų nužudyta II Pasaulinio karo metais, spėjama, kad 500 000, tikėtina, kad daugiau. Romų bendruomenė patyrė ne tik žudynes, bet ir kančias koncentracijos stovyklose, žeminimą, prievartinę sterilizaciją, medicininius eksperimentus. Lietuvoje romų Holokaustas menkai tyrinėtas, tikslus žuvusiųjų skaičius nėra žinomas. Romų persekiojimą Lietuvoje, žudynes, deportacijas ir bendruomenės atmintį apie nacių okupacijos metus tyrinėjęs Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos etikos mokytojas Vytautas Toleikis sako, jog nužudyti apie 500 žmonių, t.y., kas trečias tuo metu Lietuvoje gyvenęs romas.]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-08-28 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-08-28-14-05--15378330</link><description><![CDATA[Vyriausybė uždraudė filmuoti korporacijos „Chevron“ ir Vyriausybės atstovų bei kelių kvietimus gavusių Žygaičių bendruomenės narių susitikimą. Premjero atstovės spaudai E. Butkutės-Lazdauskienės teigimu, tiek Vyriausybė, tiek korporacija <br />norėjusios, jog susitikimas su visuomenės atstovais būtų uždaras. Ar LSDP atsisako 2012 m. rinkimų programoje išsakytų pažadų „[m]odernizuoti viešąjį sektorių per piliečių įtraukimą į valdymo procesus (...), didinti veiklos skaidrumą ir atvirumą, diegti elektroninę demokratiją“? Vienas iš el. demokratijos įrankių – galimybė piliečiams stebėti valdžios atstovų susitikimus, girdėti diskusijas, išsakomus argumentus, matyti, kas ir kokius sprendimus siūlo ir kokius priima. <br /><br /><br />„Iš pradžių buvo mėginimų sumenkinti mane kaip asmenį pasinaudojant žiniasklaida, bet kandidatuojant į Senatą ir dabar dirbant Senate jokių negatyvių bandymų lyg ir nėra buvę“, - sako Čekijos senatorius Liboras Michalekas. 2010 m. dirbdamas Čekijos valstybinio aplinkos fondo vadovu jis paviešino informaciją apie galimus korupcinius sandorius. Aplinkos ministras ir keli kiti aukštus postus užėmę asmenys atsistatydino, o visuomenė, senatoriaus teigimu, pamatė, jog užkirtus kelią planuotiems korupciniams pirkimams valstybė gali sutaupyti milijonus ne tik šiame konkrečiame fonde, bet ir kitose valstybinėse institucijose. Už drąsą L. Michalekas apdovanotas, jį ir specialaus pranešėjų apdovanojimui skirto fondo steigimą rėmė žinomi Čekijos žmonės, o Senato rinkimuose  kandidatuodamas nuo Čekijos Piratų partijos, žaliųjų bei krikščionių demokratų L. Michalekas surinko daugiau nei 70 proc. balsų. Senatoriaus teigimu, tiek kova už skaidrumą, tiek pranešėjų apsauga turi būti visos visuomenės reikalas: „Be visuomenės spaudimo neatsiras jokių pakeitimų įstatymuose, nes dažnai politinė valdžia pati to imtis nenori“.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/08/137823334882686.m4a</guid><pubDate>Wed, 28 Aug 2013 03:29:20 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378330/137823334882686.mp3" length="52929514" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vyriausybė uždraudė filmuoti korporacijos „Chevron“ ir Vyriausybės atstovų bei kelių kvietimus gavusių Žygaičių bendruomenės narių susitikimą. Premjero atstovės spaudai E. Butkutės-Lazdauskienės teigimu, tiek Vyriausybė, tiek korporacija 
norėjusios,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vyriausybė uždraudė filmuoti korporacijos „Chevron“ ir Vyriausybės atstovų bei kelių kvietimus gavusių Žygaičių bendruomenės narių susitikimą. Premjero atstovės spaudai E. Butkutės-Lazdauskienės teigimu, tiek Vyriausybė, tiek korporacija <br />norėjusios, jog susitikimas su visuomenės atstovais būtų uždaras. Ar LSDP atsisako 2012 m. rinkimų programoje išsakytų pažadų „[m]odernizuoti viešąjį sektorių per piliečių įtraukimą į valdymo procesus (...), didinti veiklos skaidrumą ir atvirumą, diegti elektroninę demokratiją“? Vienas iš el. demokratijos įrankių – galimybė piliečiams stebėti valdžios atstovų susitikimus, girdėti diskusijas, išsakomus argumentus, matyti, kas ir kokius sprendimus siūlo ir kokius priima. <br /><br /><br />„Iš pradžių buvo mėginimų sumenkinti mane kaip asmenį pasinaudojant žiniasklaida, bet kandidatuojant į Senatą ir dabar dirbant Senate jokių negatyvių bandymų lyg ir nėra buvę“, - sako Čekijos senatorius Liboras Michalekas. 2010 m. dirbdamas Čekijos valstybinio aplinkos fondo vadovu jis paviešino informaciją apie galimus korupcinius sandorius. Aplinkos ministras ir keli kiti aukštus postus užėmę asmenys atsistatydino, o visuomenė, senatoriaus teigimu, pamatė, jog užkirtus kelią planuotiems korupciniams pirkimams valstybė gali sutaupyti milijonus ne tik šiame konkrečiame fonde, bet ir kitose valstybinėse institucijose. Už drąsą L. Michalekas apdovanotas, jį ir specialaus pranešėjų apdovanojimui skirto fondo steigimą rėmė žinomi Čekijos žmonės, o Senato rinkimuose  kandidatuodamas nuo Čekijos Piratų partijos, žaliųjų bei krikščionių demokratų L. Michalekas surinko daugiau nei 70 proc. balsų. Senatoriaus teigimu, tiek kova už skaidrumą, tiek pranešėjų apsauga turi būti visos visuomenės reikalas: „Be visuomenės spaudimo neatsiras jokių pakeitimų įstatymuose, nes dažnai politinė valdžia pati to imtis nenori“.]]></itunes:summary><itunes:duration>3309</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-08-21 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-08-21-14-05--15378326</link><description><![CDATA[Kai siunčiate laišką paštu, užklijuojate voką ir užrašote adresą. Jeigu norite – ant voko parašote, kas laišką siunčia. Jei nenorite – nerašote. Jei nenorite, galite nepasirašyti ir laiške. Galite rašyti bet kam. Konstitucija garantuoja, kad asmens susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas yra neliečiami. Ar tai įmanoma interneto laikais, kai didelė dalis laiškų keliauja elektroniniu paštu? „Mes turime perduoti savo vaikų kartai tas pilietines teises ir laisves, kurias turėjo mūsų tėvų karta“, – sako vienas judėjimo už informacijos laisvę ir privatumą internete aktyvistų Švedijos Piratų partijos įkūrėjas Rick Falkvinge.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/08/137726321330360.m4a</guid><pubDate>Wed, 21 Aug 2013 19:00:47 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378326/137726321330360.mp3" length="53553109" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kai siunčiate laišką paštu, užklijuojate voką ir užrašote adresą. Jeigu norite – ant voko parašote, kas laišką siunčia. Jei nenorite – nerašote. Jei nenorite, galite nepasirašyti ir laiške. Galite rašyti bet kam. Konstitucija garantuoja, kad asmens...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kai siunčiate laišką paštu, užklijuojate voką ir užrašote adresą. Jeigu norite – ant voko parašote, kas laišką siunčia. Jei nenorite – nerašote. Jei nenorite, galite nepasirašyti ir laiške. Galite rašyti bet kam. Konstitucija garantuoja, kad asmens susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas yra neliečiami. Ar tai įmanoma interneto laikais, kai didelė dalis laiškų keliauja elektroniniu paštu? „Mes turime perduoti savo vaikų kartai tas pilietines teises ir laisves, kurias turėjo mūsų tėvų karta“, – sako vienas judėjimo už informacijos laisvę ir privatumą internete aktyvistų Švedijos Piratų partijos įkūrėjas Rick Falkvinge.]]></itunes:summary><itunes:duration>3348</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-08-14 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-08-14-14-05--15378337</link><description><![CDATA[Ar patyrėte spaudimą darbe? Ar žinote, ką reiškia, kai Jus nuolatos ir ilgai „stato į vietą“? Jei taip, sveiki atvykę į mobingo   – psichologinio teroro darbe  – pasaulį, kur aukų –  minios, žala jų sveikatai garantuota, o ekonominių nuostolių – milijardai. Kai kuriose valstybėse priimami specialūs įstatymai, ginantys žmones nuo patyčių ir bauginimo darbe.  Mobingą tyrinėjančios socialinių mokslų daktarės VDU docentės Jolitos Vveinhardt teigimu, Lietuvoje mobingas plačiai paplitęs, kritinės sferos  – sveikatos apsaugos, švietimo ir statutinės įstaigos. <br /><br />Apsilankysime pikete prie Vilniaus Karoliniškių poliklinikos, kuriame reikalauta apginti nuo, kaip teigiama, patiriamo mobingo čia dirbančią Lietuvos medikų profesinės sąjungos vadovę Albiną Kavaliauskaitę ir priimti antimobingo įstatymą.<br /><br />Kodėl mobingas darbe yra ne asmeninė žmogaus, bet visuomenės, kultūros ir valstybės problema?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/08/13768897791201.m4a</guid><pubDate>Tue, 13 Aug 2013 22:35:31 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378337/13768897791201.mp3" length="52913631" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar patyrėte spaudimą darbe? Ar žinote, ką reiškia, kai Jus nuolatos ir ilgai „stato į vietą“? Jei taip, sveiki atvykę į mobingo   – psichologinio teroro darbe  – pasaulį, kur aukų –  minios, žala jų sveikatai garantuota, o ekonominių nuostolių –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar patyrėte spaudimą darbe? Ar žinote, ką reiškia, kai Jus nuolatos ir ilgai „stato į vietą“? Jei taip, sveiki atvykę į mobingo   – psichologinio teroro darbe  – pasaulį, kur aukų –  minios, žala jų sveikatai garantuota, o ekonominių nuostolių – milijardai. Kai kuriose valstybėse priimami specialūs įstatymai, ginantys žmones nuo patyčių ir bauginimo darbe.  Mobingą tyrinėjančios socialinių mokslų daktarės VDU docentės Jolitos Vveinhardt teigimu, Lietuvoje mobingas plačiai paplitęs, kritinės sferos  – sveikatos apsaugos, švietimo ir statutinės įstaigos. <br /><br />Apsilankysime pikete prie Vilniaus Karoliniškių poliklinikos, kuriame reikalauta apginti nuo, kaip teigiama, patiriamo mobingo čia dirbančią Lietuvos medikų profesinės sąjungos vadovę Albiną Kavaliauskaitę ir priimti antimobingo įstatymą.<br /><br />Kodėl mobingas darbe yra ne asmeninė žmogaus, bet visuomenės, kultūros ir valstybės problema?]]></itunes:summary><itunes:duration>3308</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-08-07 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-08-07-14-05--15378350</link><description><![CDATA[Švedų sukurtai svetainei „The Pirate Bay“ (angl. Piratų krantas) sukanka dešimt metų.  Jubiliejus bus švenčiamas ne tik Švedijoje, bet ir kitose pasaulio šalyse, kur per šį dešimtmetį kūrėsi aktyvesnės ir mažiau aktyvios Piratų partijos, remiančios pilietines teises, piliečių dalyvavimą priimant politinius sprendimus, autorinių teisių ir patentų reformą, skaidrumą ir dalinimosi kultūrą. Kaip keičiasi intelektinės nuosavybės idėja ir koks piratų vaidmuo šiandieninėje visuomenėje?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/08/137597534464395.m4a</guid><pubDate>Wed, 07 Aug 2013 09:32:52 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378350/137597534464395.mp3" length="52865566" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Švedų sukurtai svetainei „The Pirate Bay“ (angl. Piratų krantas) sukanka dešimt metų.  Jubiliejus bus švenčiamas ne tik Švedijoje, bet ir kitose pasaulio šalyse, kur per šį dešimtmetį kūrėsi aktyvesnės ir mažiau aktyvios Piratų partijos, remiančios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Švedų sukurtai svetainei „The Pirate Bay“ (angl. Piratų krantas) sukanka dešimt metų.  Jubiliejus bus švenčiamas ne tik Švedijoje, bet ir kitose pasaulio šalyse, kur per šį dešimtmetį kūrėsi aktyvesnės ir mažiau aktyvios Piratų partijos, remiančios pilietines teises, piliečių dalyvavimą priimant politinius sprendimus, autorinių teisių ir patentų reformą, skaidrumą ir dalinimosi kultūrą. Kaip keičiasi intelektinės nuosavybės idėja ir koks piratų vaidmuo šiandieninėje visuomenėje?]]></itunes:summary><itunes:duration>3305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-07-31 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-07-31-14-05--15378356</link><description><![CDATA[Kas atsitinka, kai visuomenė nėra linkusi kalbėti apie sunkią istorinę traumą, kai sakoma, jog kalbėti dar „per skaudu“, „per anksti“ arba apskritai neverta, nes geriau „žiūrėti į ateitį“?<br /><br />Žymus airių filosofas Richardas Kearney (Airija/JAV) sako, jog užslėptos kolektyvinės traumos kerta antrai, trečiai ir vėlesnėms kartoms sugrįždamos alkoholizmu, smurtu, depresija, savižudybėmis ir priklausomybėmis. „Dabartinė priklausomybių terapija bando sugrąžinti žmogų atgal iki tų pamirštų, nepripažintų prisiminimų, kurie neišnyksta. Jie grįžta kaip vaiduokliai, kaip priklausomybės, tarp jų ir kaip priklausomybė nuo smurto“, – teigia Bostono, Dublino, Sorbonos ir Nicos universitetuose dirbantis filosofas, daugiau nei 20 knygų apie Europos filosofiją ir literatūrą autorius, rašytojas ir poetas, tikintis vaizduotės galia. R. Kearney ir jo bendraminčių projektas „Svečių knyga – priimant svetimą: tarp priešiškumo ir svetingumo“ kuria vaizduotės tiltus tarp smurto atskirtų bendruomenių.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/07/140249988472378.m4a</guid><pubDate>Wed, 31 Jul 2013 10:57:39 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378356/140249988472378.mp3" length="52865566" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas atsitinka, kai visuomenė nėra linkusi kalbėti apie sunkią istorinę traumą, kai sakoma, jog kalbėti dar „per skaudu“, „per anksti“ arba apskritai neverta, nes geriau „žiūrėti į ateitį“?

Žymus airių filosofas Richardas Kearney (Airija/JAV) sako,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas atsitinka, kai visuomenė nėra linkusi kalbėti apie sunkią istorinę traumą, kai sakoma, jog kalbėti dar „per skaudu“, „per anksti“ arba apskritai neverta, nes geriau „žiūrėti į ateitį“?<br /><br />Žymus airių filosofas Richardas Kearney (Airija/JAV) sako, jog užslėptos kolektyvinės traumos kerta antrai, trečiai ir vėlesnėms kartoms sugrįždamos alkoholizmu, smurtu, depresija, savižudybėmis ir priklausomybėmis. „Dabartinė priklausomybių terapija bando sugrąžinti žmogų atgal iki tų pamirštų, nepripažintų prisiminimų, kurie neišnyksta. Jie grįžta kaip vaiduokliai, kaip priklausomybės, tarp jų ir kaip priklausomybė nuo smurto“, – teigia Bostono, Dublino, Sorbonos ir Nicos universitetuose dirbantis filosofas, daugiau nei 20 knygų apie Europos filosofiją ir literatūrą autorius, rašytojas ir poetas, tikintis vaizduotės galia. R. Kearney ir jo bendraminčių projektas „Svečių knyga – priimant svetimą: tarp priešiškumo ir svetingumo“ kuria vaizduotės tiltus tarp smurto atskirtų bendruomenių.]]></itunes:summary><itunes:duration>3305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-07-24 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-07-24-14-05--15378366</link><description><![CDATA[Atsidavęs krikščionis, dėl Dievo – ateistas. Čia nėra prieštaravimo, jei kalbama apie italų filosofą Gianni Vattimo. Į klausimą „ar tu tiki?“  XX a. pabaigoje filosofas rado atsakymą – „tikiu, kad tikiu“.  Kritiškas religinėms institucijoms, sekuliarizaciją siejantis su giliu religingumu, aktyvus politikas ir kultūros komentatorius G. Vattimo buvo vienas garbingiausių Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Nihilizmas ir vaizduotė“ svečių. <br /><br />„Tai Jūs – nihilistė?“ – tokį klausimą viena konferencijos rengėjų Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro vadovė, monografijos „Nihilizmas ir Vakarų filosofija“ (2007) autorė  profesorė Rita Šerpytytė girdėjo ne kartą. Filosofinę nihilizmo problematiką tyrinėjančios mokslininkės žodžiais, greta G. Vattimo nihilizmo yra ir kitų, skirtinguose amžiuose skirtingi mąstytojai tuo pačiu vardu vadina skirtingus dalykus, tačiau galima pamatyti tai, kas juos vienija: „Visų tų nihilizmų pamatas yra mūsų vakarietiškas mentalitetas, vakarietiška mąstymo kultūra, kurioje yra galimybė šalia Būties matyti, kaip [Martinas] Heideggeris sakytų, tą neperžengiamą šešėlį. Atsakydamas į klausimą, ar galima įveikti nihilizmą, M. Heidegeris sakė - o jūs pabandėte kada nors peržengti savo šešėlį, jums tai pavyko? Taip yra ir su nihilizmu“.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/07/137698344871338.m4a</guid><pubDate>Wed, 24 Jul 2013 20:04:06 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378366/137698344871338.mp3" length="52849266" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Atsidavęs krikščionis, dėl Dievo – ateistas. Čia nėra prieštaravimo, jei kalbama apie italų filosofą Gianni Vattimo. Į klausimą „ar tu tiki?“  XX a. pabaigoje filosofas rado atsakymą – „tikiu, kad tikiu“.  Kritiškas religinėms institucijoms,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Atsidavęs krikščionis, dėl Dievo – ateistas. Čia nėra prieštaravimo, jei kalbama apie italų filosofą Gianni Vattimo. Į klausimą „ar tu tiki?“  XX a. pabaigoje filosofas rado atsakymą – „tikiu, kad tikiu“.  Kritiškas religinėms institucijoms, sekuliarizaciją siejantis su giliu religingumu, aktyvus politikas ir kultūros komentatorius G. Vattimo buvo vienas garbingiausių Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Nihilizmas ir vaizduotė“ svečių. <br /><br />„Tai Jūs – nihilistė?“ – tokį klausimą viena konferencijos rengėjų Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro vadovė, monografijos „Nihilizmas ir Vakarų filosofija“ (2007) autorė  profesorė Rita Šerpytytė girdėjo ne kartą. Filosofinę nihilizmo problematiką tyrinėjančios mokslininkės žodžiais, greta G. Vattimo nihilizmo yra ir kitų, skirtinguose amžiuose skirtingi mąstytojai tuo pačiu vardu vadina skirtingus dalykus, tačiau galima pamatyti tai, kas juos vienija: „Visų tų nihilizmų pamatas yra mūsų vakarietiškas mentalitetas, vakarietiška mąstymo kultūra, kurioje yra galimybė šalia Būties matyti, kaip [Martinas] Heideggeris sakytų, tą neperžengiamą šešėlį. Atsakydamas į klausimą, ar galima įveikti nihilizmą, M. Heidegeris sakė - o jūs pabandėte kada nors peržengti savo šešėlį, jums tai pavyko? Taip yra ir su nihilizmu“.]]></itunes:summary><itunes:duration>3304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-07-17 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-07-17-14-05--15378363</link><description><![CDATA[Ar filosofiją galima šokti? „Žinoma", - sako viena garsiausių klasikinio indų Katak (angl. Kathak) šokio šokėja Šovana Narajan. Bendras jos ir filosofijos profesoriaus Ramčiandros Gandžio, Mahatmos Gandžio anūko, darbas Indijoje sulaukė didelio populiarumo. <br /><br /> „Sunkiausia mokantis buvo kultūriškai sąlygotas judesys“, - prisimena klasikinių indų šokių atlikėja ir choreografė Kristina Luna, Indijoje praleidusi 10 metų. Vilniuje trumpai viešėjusi Š. Narajan negailėjo savo mokinei gerų žodžių. <br /><br />Abi šokėjos, kaip ir dainininkė, aktorė, universali menininkė Brigita Bublytė, be baimės prarasti savitumą ar pažeisti tradiciją peržengia stilių, meno krypčių ir kultūrų ribas. „Atėjo mintis. Jeigu tu esi jautrus ir nerealizuosi jos, ta mintis tave suvalgys“, - sako B. Bublytė, sutuokusi flamenko su lietuviškomis sutartinėmis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/07/137414287193113.m4a</guid><pubDate>Wed, 17 Jul 2013 00:46:30 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378363/137414287193113.mp3" length="52849266" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar filosofiją galima šokti? „Žinoma", - sako viena garsiausių klasikinio indų Katak (angl. Kathak) šokio šokėja Šovana Narajan. Bendras jos ir filosofijos profesoriaus Ramčiandros Gandžio, Mahatmos Gandžio anūko, darbas Indijoje sulaukė didelio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar filosofiją galima šokti? „Žinoma", - sako viena garsiausių klasikinio indų Katak (angl. Kathak) šokio šokėja Šovana Narajan. Bendras jos ir filosofijos profesoriaus Ramčiandros Gandžio, Mahatmos Gandžio anūko, darbas Indijoje sulaukė didelio populiarumo. <br /><br /> „Sunkiausia mokantis buvo kultūriškai sąlygotas judesys“, - prisimena klasikinių indų šokių atlikėja ir choreografė Kristina Luna, Indijoje praleidusi 10 metų. Vilniuje trumpai viešėjusi Š. Narajan negailėjo savo mokinei gerų žodžių. <br /><br />Abi šokėjos, kaip ir dainininkė, aktorė, universali menininkė Brigita Bublytė, be baimės prarasti savitumą ar pažeisti tradiciją peržengia stilių, meno krypčių ir kultūrų ribas. „Atėjo mintis. Jeigu tu esi jautrus ir nerealizuosi jos, ta mintis tave suvalgys“, - sako B. Bublytė, sutuokusi flamenko su lietuviškomis sutartinėmis.]]></itunes:summary><itunes:duration>3304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-07-10 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-07-10-14-05--15378370</link><description><![CDATA[Kas yra asmuo? Kada asmuo yra tas pats asmuo? Kada asmuo yra tas pats, bet ne toks pats asmuo? Kada asmuo jau nebe asmuo, bet vis dar individas? Tokie abstraktūs klausimai virsta konkrečiais ir gyvybiškai svarbiais, kai sprendžiama dėl artimo žmogaus, dėl gyvybės pradžios ir pabaigos. <br /><br />Ar filosofija gali padėti? <br /><br />Mokslininkai iš VU Filosofijos fakulteto dr.Renatas Berniūnas ir Vilius Dranseika ėmėsi Lietuvoje dar nebūto eksperimentinės filosofijos projekto norėdami ir padėti, ir, jų žodžiais, sukelti dar daugiau „dumblo“. Ar pavyko?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/07/137353687457911.m4a</guid><pubDate>Wed, 10 Jul 2013 09:07:57 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378370/137353687457911.mp3" length="52833383" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas yra asmuo? Kada asmuo yra tas pats asmuo? Kada asmuo yra tas pats, bet ne toks pats asmuo? Kada asmuo jau nebe asmuo, bet vis dar individas? Tokie abstraktūs klausimai virsta konkrečiais ir gyvybiškai svarbiais, kai sprendžiama dėl artimo žmogaus,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kas yra asmuo? Kada asmuo yra tas pats asmuo? Kada asmuo yra tas pats, bet ne toks pats asmuo? Kada asmuo jau nebe asmuo, bet vis dar individas? Tokie abstraktūs klausimai virsta konkrečiais ir gyvybiškai svarbiais, kai sprendžiama dėl artimo žmogaus, dėl gyvybės pradžios ir pabaigos. <br /><br />Ar filosofija gali padėti? <br /><br />Mokslininkai iš VU Filosofijos fakulteto dr.Renatas Berniūnas ir Vilius Dranseika ėmėsi Lietuvoje dar nebūto eksperimentinės filosofijos projekto norėdami ir padėti, ir, jų žodžiais, sukelti dar daugiau „dumblo“. Ar pavyko?]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-07-03 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-07-03-14-05--15378380</link><description><![CDATA[„Atmintis yra veiksmas. Jei objektas stovi užšaldytas laike, jis neužmezga ryšio su žmonėmis. O erdvės galimybės beribės“, - sako architektas, architektūros profesorius Julian Bonder, pasaulyje žinomas viešųjų istorinės atminties erdvių kūrėjas.  Menininkas nepraleidžia progos Prancūzijoje Nanto mieste aplankyti savo sukurto Memorialo vergovės panaikinimui ir stebėti, kaip jis veikia žmones. Ar gali memorialas išgydyti istorinę traumą? Ar gali menas pakoreguoti gyvenimą? Kaip sukurti paminklą Laisvei? „Laisvė nepasiekta, nepriklausomybė nepasiekta kol pasaulyje yra pavergtų žmonių“, - teigia J. Bonder, architektūrą siejantis su socialiniu veiksmu. <br /><br />„Kol viskas koncentruojama Vilniuje, akivaizdu, jog urbanistinio mąstymo Lietuvoje nėra“, – sako architektas Vytautas Baltus, pritariantis minčiai, jog erdvė istorinės atminties vietose gali veikti daug stipriau, nei objektai.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/07/137319123057816.m4a</guid><pubDate>Wed, 03 Jul 2013 03:44:22 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378380/137319123057816.mp3" length="52849266" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Atmintis yra veiksmas. Jei objektas stovi užšaldytas laike, jis neužmezga ryšio su žmonėmis. O erdvės galimybės beribės“, - sako architektas, architektūros profesorius Julian Bonder, pasaulyje žinomas viešųjų istorinės atminties erdvių kūrėjas....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Atmintis yra veiksmas. Jei objektas stovi užšaldytas laike, jis neužmezga ryšio su žmonėmis. O erdvės galimybės beribės“, - sako architektas, architektūros profesorius Julian Bonder, pasaulyje žinomas viešųjų istorinės atminties erdvių kūrėjas.  Menininkas nepraleidžia progos Prancūzijoje Nanto mieste aplankyti savo sukurto Memorialo vergovės panaikinimui ir stebėti, kaip jis veikia žmones. Ar gali memorialas išgydyti istorinę traumą? Ar gali menas pakoreguoti gyvenimą? Kaip sukurti paminklą Laisvei? „Laisvė nepasiekta, nepriklausomybė nepasiekta kol pasaulyje yra pavergtų žmonių“, - teigia J. Bonder, architektūrą siejantis su socialiniu veiksmu. <br /><br />„Kol viskas koncentruojama Vilniuje, akivaizdu, jog urbanistinio mąstymo Lietuvoje nėra“, – sako architektas Vytautas Baltus, pritariantis minčiai, jog erdvė istorinės atminties vietose gali veikti daug stipriau, nei objektai.]]></itunes:summary><itunes:duration>3304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-06-19 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-06-19-14-05--15378391</link><description><![CDATA[„Nauji veidai kaime!“ –  Pasvalio rajono Žadeikonių krašto bendruomenės pirmininkė Valerija Šteimantienė džiaugiasi netrukus atvyksiančiais architektais ir jų bendraminčiais. Architektūros [vaikų] fondas pradeda vasaros kelionę po Lietuvą. Keliaujančios akrchitektūros dirbtuvės aplankys 16 Lietuvos miestelių, vaikai ir jaunimas kartu su architektais stebės, mąstys  kurs. Architektas, VGTU profesorius Rolandas Palekas sako, jog tikslas  ilgalaikis: „Ši karta užaugs ir po 10 metų jau darys svarbiausia įtaką mūsų aplinkai".]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/06/137172254650258.m4a</guid><pubDate>Wed, 19 Jun 2013 01:10:56 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378391/137172254650258.mp3" length="52817501" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Nauji veidai kaime!“ –  Pasvalio rajono Žadeikonių krašto bendruomenės pirmininkė Valerija Šteimantienė džiaugiasi netrukus atvyksiančiais architektais ir jų bendraminčiais. Architektūros [vaikų] fondas pradeda vasaros kelionę po Lietuvą....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Nauji veidai kaime!“ –  Pasvalio rajono Žadeikonių krašto bendruomenės pirmininkė Valerija Šteimantienė džiaugiasi netrukus atvyksiančiais architektais ir jų bendraminčiais. Architektūros [vaikų] fondas pradeda vasaros kelionę po Lietuvą. Keliaujančios akrchitektūros dirbtuvės aplankys 16 Lietuvos miestelių, vaikai ir jaunimas kartu su architektais stebės, mąstys  kurs. Architektas, VGTU profesorius Rolandas Palekas sako, jog tikslas  ilgalaikis: „Ši karta užaugs ir po 10 metų jau darys svarbiausia įtaką mūsų aplinkai".]]></itunes:summary><itunes:duration>3302</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-06-12 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-06-12-14-05--15378410</link><description><![CDATA[„Pirmas tikslas – sustabdyti troleibusų naikinimą“, – sako viešojo transporto aktyvistas, judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ įkūrėjas vilnietis Marius Markevičius. Iniciatyva gimė Lietuvos sostinės savivaldai ėmus keisti viešojo transporto sistemą.  Vilniaus savivaldybės Viešojo transporto optimizavimo projekto įgyvendinimo darbo grupės vadovo Kastyčio Lubio teigimu, troleibusų bus atsisakoma palaipsniui. Socialinius mokslus baigusio M. Markevičiaus požiūriu, šiandien išbandoma pilietinė ir politinė Vilniaus kultūra – ar miestiečiai gali demokratiniais būdais daryti įtaką miesto valdžios sprendimams?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/06/137172254492798.m4a</guid><pubDate>Wed, 12 Jun 2013 17:53:28 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378410/137172254492798.mp3" length="52865566" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Pirmas tikslas – sustabdyti troleibusų naikinimą“, – sako viešojo transporto aktyvistas, judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ įkūrėjas vilnietis Marius Markevičius. Iniciatyva gimė Lietuvos sostinės savivaldai ėmus keisti viešojo transporto sistemą....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Pirmas tikslas – sustabdyti troleibusų naikinimą“, – sako viešojo transporto aktyvistas, judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ įkūrėjas vilnietis Marius Markevičius. Iniciatyva gimė Lietuvos sostinės savivaldai ėmus keisti viešojo transporto sistemą.  Vilniaus savivaldybės Viešojo transporto optimizavimo projekto įgyvendinimo darbo grupės vadovo Kastyčio Lubio teigimu, troleibusų bus atsisakoma palaipsniui. Socialinius mokslus baigusio M. Markevičiaus požiūriu, šiandien išbandoma pilietinė ir politinė Vilniaus kultūra – ar miestiečiai gali demokratiniais būdais daryti įtaką miesto valdžios sprendimams?]]></itunes:summary><itunes:duration>3305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-06-05 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-06-05-14-05--15378417</link><description><![CDATA[Šiandien kalbėsime apie vieną miesto centre esantį rajoną, kurį miestas pamiršo. Kai gyventojai prašė užtaisyti duobes gatvėse, savivaldybė atsakė, kad taisomos tik pagrindinės gatvės, o laikraščiai rašė, kad rajoną apskritai reikia nugriauti. Sužinosite kaip Vilniaus centre elektros stulpai pasipuošė mozaika, o kaimynai tapo meno kritikais.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/06/107438380.m4a</guid><pubDate>Wed, 05 Jun 2013 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378417/107438380.mp3" length="52832129" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien kalbėsime apie vieną miesto centre esantį rajoną, kurį miestas pamiršo. Kai gyventojai prašė užtaisyti duobes gatvėse, savivaldybė atsakė, kad taisomos tik pagrindinės gatvės, o laikraščiai rašė, kad rajoną apskritai reikia nugriauti....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien kalbėsime apie vieną miesto centre esantį rajoną, kurį miestas pamiršo. Kai gyventojai prašė užtaisyti duobes gatvėse, savivaldybė atsakė, kad taisomos tik pagrindinės gatvės, o laikraščiai rašė, kad rajoną apskritai reikia nugriauti. Sužinosite kaip Vilniaus centre elektros stulpai pasipuošė mozaika, o kaimynai tapo meno kritikais.]]></itunes:summary><itunes:duration>3302</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-05-22 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-05-22-14-05--15378411</link><description><![CDATA[Tiriamoji žurnalistika – laiko ir lėšų reikalaujantis darbas. Iš ko žurnalistai gali imti pinigus? Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius sako manantis, jog žurnalistinį tyrimą finansuoti gali su jo tema susijęs verslas, jei pinigus žurnalistams paskirstys su tema nesusiję žmonės. <br />Tačiau tokiu principu vadovaujantis organizuotas pirmasis LŽS įsteigto Žurnalistinių tyrimų fondo konkursas sulaukė žurnalistų bendruomenės kritikos. „Situacija, kai viena iš konflikto pusių remia tyrimą, neįmanoma“, – sako žurnalistas Mantas Dubauskas, laimėjęs konkursą ir pasitraukęs iš jo po to, kai sužinojo, kas skiria lėšas tyrimui. – „Gal tuomet Viktoras Uspaskichas finansuos žurnalistinį tyrimą apie juodąją buhalteriją, arba Vladimiras Antonovas – tyrimą apie Snoro nacionalizavimą, o ponas Romanovas – apie Ūkio banko istoriją?“]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/05/137148128248593.m4a</guid><pubDate>Wed, 22 May 2013 03:47:37 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378411/137148128248593.mp3" length="52817501" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tiriamoji žurnalistika – laiko ir lėšų reikalaujantis darbas. Iš ko žurnalistai gali imti pinigus? Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius sako manantis, jog žurnalistinį tyrimą finansuoti gali su jo tema susijęs verslas,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tiriamoji žurnalistika – laiko ir lėšų reikalaujantis darbas. Iš ko žurnalistai gali imti pinigus? Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius sako manantis, jog žurnalistinį tyrimą finansuoti gali su jo tema susijęs verslas, jei pinigus žurnalistams paskirstys su tema nesusiję žmonės. <br />Tačiau tokiu principu vadovaujantis organizuotas pirmasis LŽS įsteigto Žurnalistinių tyrimų fondo konkursas sulaukė žurnalistų bendruomenės kritikos. „Situacija, kai viena iš konflikto pusių remia tyrimą, neįmanoma“, – sako žurnalistas Mantas Dubauskas, laimėjęs konkursą ir pasitraukęs iš jo po to, kai sužinojo, kas skiria lėšas tyrimui. – „Gal tuomet Viktoras Uspaskichas finansuos žurnalistinį tyrimą apie juodąją buhalteriją, arba Vladimiras Antonovas – tyrimą apie Snoro nacionalizavimą, o ponas Romanovas – apie Ūkio banko istoriją?“]]></itunes:summary><itunes:duration>3302</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-05-08 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-05-08-14-05--15378419</link><description><![CDATA[Krizė Lietuvai atnešė ne tik išaugusį nedarbą, bet ir pirmąjį praktinį vadovą žmonėms, iš darbo metamiems nesąžiningais būdais. Poetė ir rašytoja Ilzė Butkutė sako nemaniusi, kad jos parašyta knyga „Atleisk savo šefą“ sulauks tokio populiarumo. Asmenine patirtimi ir specialistų patarimais paremtą knygą autorė išleido pati, nenorėdama jos „švelninti“ leidyklų prašymu. Knyga, papuošta kostiumuoto paršelio nuotrauka, šiandien keliauja į Lietuvos miestus, kaimus, vienkiemius ir užsienį - nuo Meksikos iki Australijos. Ar gali knygos sukeltas judėjimas paskatinti geresnę darbo santykių kultūrą Lietuvoje?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/05/136903785958075.m4a</guid><pubDate>Wed, 08 May 2013 11:05:31 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378419/136903785958075.mp3" length="52945396" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Krizė Lietuvai atnešė ne tik išaugusį nedarbą, bet ir pirmąjį praktinį vadovą žmonėms, iš darbo metamiems nesąžiningais būdais. Poetė ir rašytoja Ilzė Butkutė sako nemaniusi, kad jos parašyta knyga „Atleisk savo šefą“ sulauks tokio populiarumo....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Krizė Lietuvai atnešė ne tik išaugusį nedarbą, bet ir pirmąjį praktinį vadovą žmonėms, iš darbo metamiems nesąžiningais būdais. Poetė ir rašytoja Ilzė Butkutė sako nemaniusi, kad jos parašyta knyga „Atleisk savo šefą“ sulauks tokio populiarumo. Asmenine patirtimi ir specialistų patarimais paremtą knygą autorė išleido pati, nenorėdama jos „švelninti“ leidyklų prašymu. Knyga, papuošta kostiumuoto paršelio nuotrauka, šiandien keliauja į Lietuvos miestus, kaimus, vienkiemius ir užsienį - nuo Meksikos iki Australijos. Ar gali knygos sukeltas judėjimas paskatinti geresnę darbo santykių kultūrą Lietuvoje?]]></itunes:summary><itunes:duration>3310</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-05-01 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-05-01-14-05--15378397</link><description><![CDATA[Ar buvote Vilniuje? Prieš atsakydami į šį klausimą, pasitikslinkite, kuriame. Bent du Vilniai, įkurti XIX a., yra Šiaurės Amerikoje – Kanadoje ir JAV. „Kraštovaizdis ten ne toks, kaip Lietuvoje, Lenkijoje ar Baltarusijoje, lygumos tęsiasi kiek akis užmato. Pirmieji gyventojai daugiausiai buvo valstiečių šeimos, buvo keletas inteligentų, kurie norėjo ten pradėti ūkininkauti, bet jiems nelabai pasisekė, buvo ir grupė politinių pabėgėlių, pasitraukusių po 1863 m. sukilimo,“  – apie JAV Minesotos valstijoje esantį Vilnių/Wilno pasakoja Lenkijos istorijos ir kultūros tyrinėtojas dr. Johnas T. Radzilowskis iš Pietryčių Aliaskos universiteto (JAV). Pirmojoje laidos dalyje – pasakojimas apie prerijų Vilnių.<br /><br /><br />XIX a. pramoninių valstybių darbininkai dirbo po keliolika valandų per dieną ir galėjo džiaugtis, jei turėdavo bent vieną laisvą dieną per savaitę. Aštuonios darbo valandos ir penkios darbo dienos – vienas svarbiausių to meto darbo judėjimo pasiekimų. Gegužės 1-oji, Tarptautinė darbo diena, šiandien švenčiama daugiau nei 80 šalių. Kalendoriuose ji atsirado minint 1886 m. policijos apšaudytą Čikagoje vykusią darbininkų demonstraciją, kuria buvo reikalaujama sutrupinti darbo dieną iki 8 valandų. Antroje laidos dalyje kalbėsime, kodėl šiandien vienose valstybėse einama dar toliau, trumpinant darbo savaitę iki 4 dienų, o kitose siekiama atsisakyti darbo laiko ribojimo.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/05/140249986054692.m4a</guid><pubDate>Wed, 01 May 2013 20:32:10 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378397/140249986054692.mp3" length="22646281" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar buvote Vilniuje? Prieš atsakydami į šį klausimą, pasitikslinkite, kuriame. Bent du Vilniai, įkurti XIX a., yra Šiaurės Amerikoje – Kanadoje ir JAV. „Kraštovaizdis ten ne toks, kaip Lietuvoje, Lenkijoje ar Baltarusijoje, lygumos tęsiasi kiek akis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar buvote Vilniuje? Prieš atsakydami į šį klausimą, pasitikslinkite, kuriame. Bent du Vilniai, įkurti XIX a., yra Šiaurės Amerikoje – Kanadoje ir JAV. „Kraštovaizdis ten ne toks, kaip Lietuvoje, Lenkijoje ar Baltarusijoje, lygumos tęsiasi kiek akis užmato. Pirmieji gyventojai daugiausiai buvo valstiečių šeimos, buvo keletas inteligentų, kurie norėjo ten pradėti ūkininkauti, bet jiems nelabai pasisekė, buvo ir grupė politinių pabėgėlių, pasitraukusių po 1863 m. sukilimo,“  – apie JAV Minesotos valstijoje esantį Vilnių/Wilno pasakoja Lenkijos istorijos ir kultūros tyrinėtojas dr. Johnas T. Radzilowskis iš Pietryčių Aliaskos universiteto (JAV). Pirmojoje laidos dalyje – pasakojimas apie prerijų Vilnių.<br /><br /><br />XIX a. pramoninių valstybių darbininkai dirbo po keliolika valandų per dieną ir galėjo džiaugtis, jei turėdavo bent vieną laisvą dieną per savaitę. Aštuonios darbo valandos ir penkios darbo dienos – vienas svarbiausių to meto darbo judėjimo pasiekimų. Gegužės 1-oji, Tarptautinė darbo diena, šiandien švenčiama daugiau nei 80 šalių. Kalendoriuose ji atsirado minint 1886 m. policijos apšaudytą Čikagoje vykusią darbininkų demonstraciją, kuria buvo reikalaujama sutrupinti darbo dieną iki 8 valandų. Antroje laidos dalyje kalbėsime, kodėl šiandien vienose valstybėse einama dar toliau, trumpinant darbo savaitę iki 4 dienų, o kitose siekiama atsisakyti darbo laiko ribojimo.]]></itunes:summary><itunes:duration>1416</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-04-10 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-04-10-14-05--15378463</link><description><![CDATA[Katalonija, Šiaurės Airija, Belgija ir Kvebekas – keturi skirtingi švietimo politikos pavyzdžiai. Savo knygoje „Trapios daugumos ir švietimas“ juos analizuoja Kanados Monrealio universiteto švietimo administravimo profesorė Marie McAndrew.  Įtakingos Kanados švietimo ekspertės tyrimų sritis – viešoji švietimo politika, etninių mažumų švietimas bei tarpkultūrinis mokymas. Profesorės lyginamas visuomenes vienija tai, jog buvusi mažuma jose įgijo daugumos teises, tarp jų – teisę priimti sprendimus dėl istorijos bei kalbos programų mokyklose. <br /><br />Kai mažuma tampa dauguma, kaip ji išsivaduoja iš įprastų pasipriešinimo ir gynybos strategijų? Ar pliuralistinė švietimo sistema padeda ugdyti pilietinę visuomenę, o gal ardo moksleivių identitetą?  Kokį rezultatą duoda skirtingi valstybių/regionų švietimo politikos pasirinkimai?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/04/13666414646968.m4a</guid><pubDate>Wed, 10 Apr 2013 19:39:41 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378463/13666414646968.mp3" length="52913631" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Katalonija, Šiaurės Airija, Belgija ir Kvebekas – keturi skirtingi švietimo politikos pavyzdžiai. Savo knygoje „Trapios daugumos ir švietimas“ juos analizuoja Kanados Monrealio universiteto švietimo administravimo profesorė Marie McAndrew.  Įtakingos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Katalonija, Šiaurės Airija, Belgija ir Kvebekas – keturi skirtingi švietimo politikos pavyzdžiai. Savo knygoje „Trapios daugumos ir švietimas“ juos analizuoja Kanados Monrealio universiteto švietimo administravimo profesorė Marie McAndrew.  Įtakingos Kanados švietimo ekspertės tyrimų sritis – viešoji švietimo politika, etninių mažumų švietimas bei tarpkultūrinis mokymas. Profesorės lyginamas visuomenes vienija tai, jog buvusi mažuma jose įgijo daugumos teises, tarp jų – teisę priimti sprendimus dėl istorijos bei kalbos programų mokyklose. <br /><br />Kai mažuma tampa dauguma, kaip ji išsivaduoja iš įprastų pasipriešinimo ir gynybos strategijų? Ar pliuralistinė švietimo sistema padeda ugdyti pilietinę visuomenę, o gal ardo moksleivių identitetą?  Kokį rezultatą duoda skirtingi valstybių/regionų švietimo politikos pasirinkimai?]]></itunes:summary><itunes:duration>3308</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-04-03 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-04-03-14-05--15378458</link><description><![CDATA[Jei JAV įstatymai korporaciją traktuoja kaip „asmenį“, kokiomis savybėmis pasižymi šis „asmuo“? Tokį klausimą iškėlusio Kanados Britų Kolumbijos teisės profesoriaus Joelio Bakano teigimu, dabartinis teisinis reguliavimas lemia rimtą korporacijos „asmens“ sutrikimą – psichopatiją. <br /><br />Parašyti knygą „Korporacija: patologiškas pelno ir galios siekimas“ ir sukurti filmą „Korporacija“ prof.  J. Bakanas sako sumanęs baigiantis XX amžiui: „Pastebėjau, kad pasaulio valdymas keičiasi. Atrodė, kad didžiosios korporacijos vis labiau ir labiau perima valdančių institucijų vaidmenį ir tampa galingesnės nei vyriausybės“. Teisės mokslininkas, dirbęs Kandos Aukščiausiame teisme ir besidomintis tiek komercine, tiek konstitucine teise, nusprendė panagrinėti, kaip jos susilieja korporacijoms tampant įtakingiausiais pasaulio žaidėjais.  „Supratau, jog čia kur kas platesnė istorija, kurią piliečiai turėtų sužinoti“, - sako prof. J.Bakanas. <br /><br />Ar korporacija gali būti socialiai atsakinga ir besirūpinanti aplinkos apsauga? Kodėl pavojinga korporacijų dominavimą vertinti kaip „natūralų“ reiškinį?  Kodėl verslas veržiasi į mokyklas?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/04/136499497915263.m4a</guid><pubDate>Wed, 03 Apr 2013 06:42:39 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378458/136499497915263.mp3" length="52817501" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jei JAV įstatymai korporaciją traktuoja kaip „asmenį“, kokiomis savybėmis pasižymi šis „asmuo“? Tokį klausimą iškėlusio Kanados Britų Kolumbijos teisės profesoriaus Joelio Bakano teigimu, dabartinis teisinis reguliavimas lemia rimtą korporacijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jei JAV įstatymai korporaciją traktuoja kaip „asmenį“, kokiomis savybėmis pasižymi šis „asmuo“? Tokį klausimą iškėlusio Kanados Britų Kolumbijos teisės profesoriaus Joelio Bakano teigimu, dabartinis teisinis reguliavimas lemia rimtą korporacijos „asmens“ sutrikimą – psichopatiją. <br /><br />Parašyti knygą „Korporacija: patologiškas pelno ir galios siekimas“ ir sukurti filmą „Korporacija“ prof.  J. Bakanas sako sumanęs baigiantis XX amžiui: „Pastebėjau, kad pasaulio valdymas keičiasi. Atrodė, kad didžiosios korporacijos vis labiau ir labiau perima valdančių institucijų vaidmenį ir tampa galingesnės nei vyriausybės“. Teisės mokslininkas, dirbęs Kandos Aukščiausiame teisme ir besidomintis tiek komercine, tiek konstitucine teise, nusprendė panagrinėti, kaip jos susilieja korporacijoms tampant įtakingiausiais pasaulio žaidėjais.  „Supratau, jog čia kur kas platesnė istorija, kurią piliečiai turėtų sužinoti“, - sako prof. J.Bakanas. <br /><br />Ar korporacija gali būti socialiai atsakinga ir besirūpinanti aplinkos apsauga? Kodėl pavojinga korporacijų dominavimą vertinti kaip „natūralų“ reiškinį?  Kodėl verslas veržiasi į mokyklas?]]></itunes:summary><itunes:duration>3302</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-03-20 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-03-20-14-05--15378468</link><description><![CDATA[„Viešasis transportas yra kultūrinė erdvė, kurią norisi atgaivinti, norisi padaryti ją jaukesnę, nes ji man iš dalies yra ir .. namai, ten praleidžiu nemažai laiko", - sako kultūros vadybos studentas Aleksandras Raimondas Bielskis.  Pasaulinei poezijos dienai skirta kūrybinė iniciatyva "Eilės pakeleivės" nuo kovo 21 dienos kviečia skaityti poeziją Vilniaus viešajame transporte. Vilniaus 2-o ir 19-to maršruto troleibusų keleivius vieną savaitę lydės poezijos gerbėjų socialiniame tinkle pasiūlytos ir išrinktos eilės. Per keletą dienų iniciatyvos autoriai kūrybinė grupė „Laimikis.lt“ surinko apie 50 įvairių kūrinių: nuo japoniškų haiku – iki romantiškų sonetų. Daugiausia feisbuko paskyros lankytojų dėmesio sulaukė Marcelijaus Martinaičio eilėraštis „Kukutis važiuoja pilnu troleibusu“ ir Alfonso Nykos-Niliūno verstas japono Kobayashi Issa haiku: "Dabar aš išeinu:<br />Mylėkitės ir siauskit,<br />Trobelės blusos!"]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/03/136378675957531.m4a</guid><pubDate>Wed, 20 Mar 2013 16:45:57 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378468/136378675957531.mp3" length="52897331" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Viešasis transportas yra kultūrinė erdvė, kurią norisi atgaivinti, norisi padaryti ją jaukesnę, nes ji man iš dalies yra ir .. namai, ten praleidžiu nemažai laiko", - sako kultūros vadybos studentas Aleksandras Raimondas Bielskis.  Pasaulinei...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Viešasis transportas yra kultūrinė erdvė, kurią norisi atgaivinti, norisi padaryti ją jaukesnę, nes ji man iš dalies yra ir .. namai, ten praleidžiu nemažai laiko", - sako kultūros vadybos studentas Aleksandras Raimondas Bielskis.  Pasaulinei poezijos dienai skirta kūrybinė iniciatyva "Eilės pakeleivės" nuo kovo 21 dienos kviečia skaityti poeziją Vilniaus viešajame transporte. Vilniaus 2-o ir 19-to maršruto troleibusų keleivius vieną savaitę lydės poezijos gerbėjų socialiniame tinkle pasiūlytos ir išrinktos eilės. Per keletą dienų iniciatyvos autoriai kūrybinė grupė „Laimikis.lt“ surinko apie 50 įvairių kūrinių: nuo japoniškų haiku – iki romantiškų sonetų. Daugiausia feisbuko paskyros lankytojų dėmesio sulaukė Marcelijaus Martinaičio eilėraštis „Kukutis važiuoja pilnu troleibusu“ ir Alfonso Nykos-Niliūno verstas japono Kobayashi Issa haiku: "Dabar aš išeinu:<br />Mylėkitės ir siauskit,<br />Trobelės blusos!"]]></itunes:summary><itunes:duration>3307</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-02-27 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-02-27-14-05--15378487</link><description><![CDATA[2002  m. Pasaulinės sveikatos organizacijos užsakymu atliktas tyrimas, kurio metu tirtos 35 valstybės, atskleidė kad didžiausia dalis paauglių, besityčiojančių iš savo bendraamžių, ir tų, kurie patiria patyčias, yra Lietuvoje. Kiti tyrimai patvirtina, jog Lietuvos vaikai – ne tik vieni labiausiai kenčiančių nuo užgauliojimų, priekabių ir smurto Europoje, bet ir mažiausiai linkę užstoti tą, iš kurio tyčiojamasi. Kaip patyčios ir pasyvumas tampa mūsų elgesio norma ir kas atsitinka, kai mes užaugame?  Pokalbis su publicistu, vertėju ir kultūros kritiku Karoliu Klimka apie patyčių nepaisymo įprotį ir jo pasekmes iliustruotas reportažu iš mitingo, kuriame susirinkusiems žmonėms žiniasklaida negaili užgaulių epitetų.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/02/136293474678061.m4a</guid><pubDate>Wed, 27 Feb 2013 14:46:52 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378487/136293474678061.mp3" length="52833383" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2002  m. Pasaulinės sveikatos organizacijos užsakymu atliktas tyrimas, kurio metu tirtos 35 valstybės, atskleidė kad didžiausia dalis paauglių, besityčiojančių iš savo bendraamžių, ir tų, kurie patiria patyčias, yra Lietuvoje. Kiti tyrimai patvirtina,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2002  m. Pasaulinės sveikatos organizacijos užsakymu atliktas tyrimas, kurio metu tirtos 35 valstybės, atskleidė kad didžiausia dalis paauglių, besityčiojančių iš savo bendraamžių, ir tų, kurie patiria patyčias, yra Lietuvoje. Kiti tyrimai patvirtina, jog Lietuvos vaikai – ne tik vieni labiausiai kenčiančių nuo užgauliojimų, priekabių ir smurto Europoje, bet ir mažiausiai linkę užstoti tą, iš kurio tyčiojamasi. Kaip patyčios ir pasyvumas tampa mūsų elgesio norma ir kas atsitinka, kai mes užaugame?  Pokalbis su publicistu, vertėju ir kultūros kritiku Karoliu Klimka apie patyčių nepaisymo įprotį ir jo pasekmes iliustruotas reportažu iš mitingo, kuriame susirinkusiems žmonėms žiniasklaida negaili užgaulių epitetų.]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-02-20 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-02-20-14-05--15378486</link><description><![CDATA[Ekonomikos žodynas painus, bet jį įvaldyti piliečiams reikia, jeigu jie nori kontroliuoti sprendimus priimančius politikus.<br />Ką reiškia frazė „pinigų nėra“?  Kodėl jokia įmonė negali veikti nei optimaliau, nei optimaliausiai? Kodėl prieš nusprendžiant ko nors imtis reikalinga kaštų ir naudos analizė? Kuo strateginis valdymas skiriasi nuo strategijų ir vizijų kalno?Ar ekonomika - mokslas, ar skirtingų idėjinių mokyklų diskusija, turinti praktines pasekmes? Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininko prof. Aleksandro Vasiliausko teigimu, vieningos ekonominės mokslinės ideologijos negali būti, nes mokslas nėra baigtinis, atsiranda nauji reiškiniai ir naujos teorijos.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/02/136394508597686.m4a</guid><pubDate>Wed, 20 Feb 2013 01:49:41 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378486/136394508597686.mp3" length="52881030" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ekonomikos žodynas painus, bet jį įvaldyti piliečiams reikia, jeigu jie nori kontroliuoti sprendimus priimančius politikus.
Ką reiškia frazė „pinigų nėra“?  Kodėl jokia įmonė negali veikti nei optimaliau, nei optimaliausiai? Kodėl prieš nusprendžiant...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ekonomikos žodynas painus, bet jį įvaldyti piliečiams reikia, jeigu jie nori kontroliuoti sprendimus priimančius politikus.<br />Ką reiškia frazė „pinigų nėra“?  Kodėl jokia įmonė negali veikti nei optimaliau, nei optimaliausiai? Kodėl prieš nusprendžiant ko nors imtis reikalinga kaštų ir naudos analizė? Kuo strateginis valdymas skiriasi nuo strategijų ir vizijų kalno?Ar ekonomika - mokslas, ar skirtingų idėjinių mokyklų diskusija, turinti praktines pasekmes? Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininko prof. Aleksandro Vasiliausko teigimu, vieningos ekonominės mokslinės ideologijos negali būti, nes mokslas nėra baigtinis, atsiranda nauji reiškiniai ir naujos teorijos.]]></itunes:summary><itunes:duration>3306</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-02-13 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-02-13-14-05--15378498</link><description><![CDATA[„Sakė per radiją,“ – buvo laikai, kai ši frazė reiškė, jog tai, kas pasakyta, tikriausiai yra tiesa, arba bent jau kad tokia yra oficiali tikrovės versija. „Radiją propagandai naudojo visi, naudoja ir dabar“, - sako radijo entuziastas, trumpabangininkas, radijo istorijos tyrinėtojas ir kolekcionierius Sigitas Žilionis. Vieni įspūdingiausių eksponatų S. Žilionio kolekcijoje – garsios tarpukario Vilniaus radijo gamyklos „Elektrit“ gaminti radijo aparatai, eksportuoti į tolimiausias šalis. Pasaulinės radijo dienos proga – apie virtualias keliones radijo bangomis ir pasikeitimus radijo pasaulyje, kur balsas sklinda iki horizonto.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/02/136085279425399.m4a</guid><pubDate>Wed, 13 Feb 2013 06:07:24 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378498/136085279425399.mp3" length="52865566" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Sakė per radiją,“ – buvo laikai, kai ši frazė reiškė, jog tai, kas pasakyta, tikriausiai yra tiesa, arba bent jau kad tokia yra oficiali tikrovės versija. „Radiją propagandai naudojo visi, naudoja ir dabar“, - sako radijo entuziastas,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Sakė per radiją,“ – buvo laikai, kai ši frazė reiškė, jog tai, kas pasakyta, tikriausiai yra tiesa, arba bent jau kad tokia yra oficiali tikrovės versija. „Radiją propagandai naudojo visi, naudoja ir dabar“, - sako radijo entuziastas, trumpabangininkas, radijo istorijos tyrinėtojas ir kolekcionierius Sigitas Žilionis. Vieni įspūdingiausių eksponatų S. Žilionio kolekcijoje – garsios tarpukario Vilniaus radijo gamyklos „Elektrit“ gaminti radijo aparatai, eksportuoti į tolimiausias šalis. Pasaulinės radijo dienos proga – apie virtualias keliones radijo bangomis ir pasikeitimus radijo pasaulyje, kur balsas sklinda iki horizonto.]]></itunes:summary><itunes:duration>3305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-02-06 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-02-06-14-05--15378502</link><description><![CDATA[Paskutinįjį XX a. dešimtmetį viešosios politikos institutai  (angl. think tank) pasaulyje ėmė dygti kaip grybai po gero lietaus.  Pensilvanijos universiteto (JAV) Viešosios politikos institutų ir pilietinių visuomenių centro direktoriaus Jameso G. McGanno teigimu, toks idėjų ir organizacijų pakilimas susijęs ne tik su šaltojo karo pabaiga, bet ir su bendromis pasaulio tendencijomis – demokratija stiprėjo, galios centrai ėmė prarasti savo įtaką, tirpo valstybinis informacijos monopolis, viešosios politikos klausimai darėsi vis sudėtingesni, o patikimos jų analizės trūko.  Viešosios politikos institutu J. G. McGannas siūlo vadinti nuo vyriausybės nepriklausomą instituciją, kuri analizuoja viešosios politikos klausimus ir į jų svarstymą įtraukia žurnalistus, visuomenę bei politikos praktikus. <br /><br />Pasaulio viešosios politikos institutų reitingus skelbiančios J. G. McGanno vadovaujamos programos duomenimis, Lietuvoje tokių institutų yra 19, kaip ir Vokietijoje. Kaip jie veikia ir ko siekia?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/02/136083702354255.m4a</guid><pubDate>Wed, 06 Feb 2013 08:54:57 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378502/136083702354255.mp3" length="52849266" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Paskutinįjį XX a. dešimtmetį viešosios politikos institutai  (angl. think tank) pasaulyje ėmė dygti kaip grybai po gero lietaus.  Pensilvanijos universiteto (JAV) Viešosios politikos institutų ir pilietinių visuomenių centro direktoriaus Jameso G....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Paskutinįjį XX a. dešimtmetį viešosios politikos institutai  (angl. think tank) pasaulyje ėmė dygti kaip grybai po gero lietaus.  Pensilvanijos universiteto (JAV) Viešosios politikos institutų ir pilietinių visuomenių centro direktoriaus Jameso G. McGanno teigimu, toks idėjų ir organizacijų pakilimas susijęs ne tik su šaltojo karo pabaiga, bet ir su bendromis pasaulio tendencijomis – demokratija stiprėjo, galios centrai ėmė prarasti savo įtaką, tirpo valstybinis informacijos monopolis, viešosios politikos klausimai darėsi vis sudėtingesni, o patikimos jų analizės trūko.  Viešosios politikos institutu J. G. McGannas siūlo vadinti nuo vyriausybės nepriklausomą instituciją, kuri analizuoja viešosios politikos klausimus ir į jų svarstymą įtraukia žurnalistus, visuomenę bei politikos praktikus. <br /><br />Pasaulio viešosios politikos institutų reitingus skelbiančios J. G. McGanno vadovaujamos programos duomenimis, Lietuvoje tokių institutų yra 19, kaip ir Vokietijoje. Kaip jie veikia ir ko siekia?]]></itunes:summary><itunes:duration>3304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-01-30 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-01-30-14-05--15378543</link><description><![CDATA[2011 m. referendume italai 94 proc. balsų atmetė Silvio Berlusconi vyriausybės atominės energetikos planus. Italijoje tai buvo antrasis referendumas dėl atominės energetikos. Italijos aplinkos aktyvistė iš organizacijos „Legambiente“ dr. Monica Zoppè sako neabejojanti, kad paskutinis.<br /><br />Antroje laidos dalyje - pažintis su daiktų gydytoju, įkvėptu Meistru Leonu Šukiu jo dirbtuvėje - operacinėje, kur parašyta "Nešluoti, netvarkyti!". Pokalbis apie vienkartinius daiktus ir šuolį iš mechaninio pasaulio į skaitmeninį.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/01/5448e0037358a.m4a</guid><pubDate>Wed, 30 Jan 2013 10:39:41 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378543/5448e0037358a.mp3" length="52817501" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2011 m. referendume italai 94 proc. balsų atmetė Silvio Berlusconi vyriausybės atominės energetikos planus. Italijoje tai buvo antrasis referendumas dėl atominės energetikos. Italijos aplinkos aktyvistė iš organizacijos „Legambiente“ dr. Monica Zoppè...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2011 m. referendume italai 94 proc. balsų atmetė Silvio Berlusconi vyriausybės atominės energetikos planus. Italijoje tai buvo antrasis referendumas dėl atominės energetikos. Italijos aplinkos aktyvistė iš organizacijos „Legambiente“ dr. Monica Zoppè sako neabejojanti, kad paskutinis.<br /><br />Antroje laidos dalyje - pažintis su daiktų gydytoju, įkvėptu Meistru Leonu Šukiu jo dirbtuvėje - operacinėje, kur parašyta "Nešluoti, netvarkyti!". Pokalbis apie vienkartinius daiktus ir šuolį iš mechaninio pasaulio į skaitmeninį.]]></itunes:summary><itunes:duration>3302</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-01-23 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-01-23-14-05--15378525</link><description><![CDATA[Kaip kurti miesto miegamojo rajono tapatybę, smagiau gyventi ir paskatinti vietos žmonių įsitraukimą į bendruomenę ir verslumą? Reikia kultūros namų. Tada atsiras vieta, kur galima bus susirinkti ir kalbėti apie straiges, istoriją, verslą, pilies atstatymą ir viešojo transporto problemas. Bus galima meną ir žaidimą paversti socialinės aplinkos gerinimo įrankiu. "Kodėl to reikia?", - klausia menininkas, kultūros ir bendruomenės aktyvistas Andrius Ciplijauskas iš Beepart kultūros centro Vilniaus Pilaitėje, - "o kodėl mes stenime, kad mūsų visuomenė yra brutali, agresyvi, nekūrybinga, apatiška? Todėl to ir reikia".]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/01/135896020969001.m4a</guid><pubDate>Wed, 23 Jan 2013 15:04:17 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378525/135896020969001.mp3" length="52961279" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaip kurti miesto miegamojo rajono tapatybę, smagiau gyventi ir paskatinti vietos žmonių įsitraukimą į bendruomenę ir verslumą? Reikia kultūros namų. Tada atsiras vieta, kur galima bus susirinkti ir kalbėti apie straiges, istoriją, verslą, pilies...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaip kurti miesto miegamojo rajono tapatybę, smagiau gyventi ir paskatinti vietos žmonių įsitraukimą į bendruomenę ir verslumą? Reikia kultūros namų. Tada atsiras vieta, kur galima bus susirinkti ir kalbėti apie straiges, istoriją, verslą, pilies atstatymą ir viešojo transporto problemas. Bus galima meną ir žaidimą paversti socialinės aplinkos gerinimo įrankiu. "Kodėl to reikia?", - klausia menininkas, kultūros ir bendruomenės aktyvistas Andrius Ciplijauskas iš Beepart kultūros centro Vilniaus Pilaitėje, - "o kodėl mes stenime, kad mūsų visuomenė yra brutali, agresyvi, nekūrybinga, apatiška? Todėl to ir reikia".]]></itunes:summary><itunes:duration>3311</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-01-16 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-01-16-14-05--15378536</link><description><![CDATA[Sprendimai viešajame gyvenime turėtų būti priimami siekiant gėrio, bet kaip apibrėžti, kas yra gėris, ir kaip jį pamatuoti? Visuomenė išbandė ne vieną receptą - stipriausiojo apibrėžtas gėris, didžiausias geris didžiausiam kiekiui žmonių, kuo mažesnė skriauda pažeidžiamiausioms grupėms, kalbėjimasis iki susikalbėjimo.<br />Apie minties kelią nuo XIX a. iki šiuolaikinės etikos – filosofas, M.Romerio universiteto Humanitarinių mokslų instituto Filosofijos katedros profesorius Saulius Kanišauskas.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/01/135834589289298.m4a</guid><pubDate>Wed, 16 Jan 2013 15:10:58 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378536/135834589289298.mp3" length="52833383" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sprendimai viešajame gyvenime turėtų būti priimami siekiant gėrio, bet kaip apibrėžti, kas yra gėris, ir kaip jį pamatuoti? Visuomenė išbandė ne vieną receptą - stipriausiojo apibrėžtas gėris, didžiausias geris didžiausiam kiekiui žmonių, kuo mažesnė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sprendimai viešajame gyvenime turėtų būti priimami siekiant gėrio, bet kaip apibrėžti, kas yra gėris, ir kaip jį pamatuoti? Visuomenė išbandė ne vieną receptą - stipriausiojo apibrėžtas gėris, didžiausias geris didžiausiam kiekiui žmonių, kuo mažesnė skriauda pažeidžiamiausioms grupėms, kalbėjimasis iki susikalbėjimo.<br />Apie minties kelią nuo XIX a. iki šiuolaikinės etikos – filosofas, M.Romerio universiteto Humanitarinių mokslų instituto Filosofijos katedros profesorius Saulius Kanišauskas.]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-01-09 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-01-09-14-05--15378552</link><description><![CDATA[Europoje keliama iniciatyva įvesti specialų mokestį mėsai, kaip tabakui ir alkoholiui. Mėsos vartojimas ir gyvulininkystės apimtys turėtų būti mažinami, teigia iniciatyvos šalininkai remdamiesi moksliniais tyrimais, rodančiais ryšį tarp gyvulininkystės ir klimato kaitos. Naujoji Lietuvos vyriausybė, priešingai, gyvulininkystę skelbia prioritetine žemės ūkio šaka ir nori ją skatinti. Kiaulių augintojai tikisi, kad Lietuvoje bus daugiau tvartų, daugiau kiaulių, o besikuriantys kiaulynai sulauks paramos ir nuosaikesnio reguliavimo. Kaip vertinti kiaulininkystę remiantis utilitarinės etikos principais?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/01/135895209240116.m4a</guid><pubDate>Wed, 09 Jan 2013 15:57:38 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378552/135895209240116.mp3" length="52929514" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Europoje keliama iniciatyva įvesti specialų mokestį mėsai, kaip tabakui ir alkoholiui. Mėsos vartojimas ir gyvulininkystės apimtys turėtų būti mažinami, teigia iniciatyvos šalininkai remdamiesi moksliniais tyrimais, rodančiais ryšį tarp...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Europoje keliama iniciatyva įvesti specialų mokestį mėsai, kaip tabakui ir alkoholiui. Mėsos vartojimas ir gyvulininkystės apimtys turėtų būti mažinami, teigia iniciatyvos šalininkai remdamiesi moksliniais tyrimais, rodančiais ryšį tarp gyvulininkystės ir klimato kaitos. Naujoji Lietuvos vyriausybė, priešingai, gyvulininkystę skelbia prioritetine žemės ūkio šaka ir nori ją skatinti. Kiaulių augintojai tikisi, kad Lietuvoje bus daugiau tvartų, daugiau kiaulių, o besikuriantys kiaulynai sulauks paramos ir nuosaikesnio reguliavimo. Kaip vertinti kiaulininkystę remiantis utilitarinės etikos principais?]]></itunes:summary><itunes:duration>3309</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2013-01-09 00:00</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2013-01-09-00-00--15378560</link><description><![CDATA[Europoje keliama iniciatyva įvesti specialų mokestį mėsai, kaip tabakui ir alkoholiui. Mėsos vartojimas ir gyvulininkystės apimtys turėtų būti mažinami, teigia iniciatyvos šalininkai remdamiesi moksliniais tyrimais, rodančiais ryšį tarp gyvulininkystės ir klimato kaitos. Naujoji Lietuvos vyriausybė, priešingai, gyvulininkystę skelbia prioritetine žemės ūkio šaka ir nori ją skatinti. Kiaulių augintojai tikisi, kad Lietuvoje bus daugiau tvartų, daugiau kiaulių, o besikuriantys kiaulynai sulauks paramos ir nuosaikesnio reguliavimo.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/01/135894823177666.m4a</guid><pubDate>Wed, 09 Jan 2013 04:26:43 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378560/135894823177666.mp3" length="52849266" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Europoje keliama iniciatyva įvesti specialų mokestį mėsai, kaip tabakui ir alkoholiui. Mėsos vartojimas ir gyvulininkystės apimtys turėtų būti mažinami, teigia iniciatyvos šalininkai remdamiesi moksliniais tyrimais, rodančiais ryšį tarp...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Europoje keliama iniciatyva įvesti specialų mokestį mėsai, kaip tabakui ir alkoholiui. Mėsos vartojimas ir gyvulininkystės apimtys turėtų būti mažinami, teigia iniciatyvos šalininkai remdamiesi moksliniais tyrimais, rodančiais ryšį tarp gyvulininkystės ir klimato kaitos. Naujoji Lietuvos vyriausybė, priešingai, gyvulininkystę skelbia prioritetine žemės ūkio šaka ir nori ją skatinti. Kiaulių augintojai tikisi, kad Lietuvoje bus daugiau tvartų, daugiau kiaulių, o besikuriantys kiaulynai sulauks paramos ir nuosaikesnio reguliavimo.]]></itunes:summary><itunes:duration>3304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos: apie žirgus ir vikingus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-apie-zirgus-ir-vikingus--15378562</link><description><![CDATA[Nors technologijos ir papročiai keičiasi, o kalba ir intelekualinė patirtis turtėja, žmonės elgiasi kaip ir prieš pusantro tūkstančio metų, sako archeologas humanitarinių mokslų daktaras, KTU Humanitarinio fakulteto Filosofijos ir kultūrologijos katedros vyresnysis mokslo darbuotojas Mindaugas Bertašius, tyrinėjęs Marvelės kapinyną, kuriame žmonės laidoti II-XII a.: „Deja, matau tam tikrą kultūrinį pastovumą blogąja prasme, 1:1, kaip IV-V a., taip dabar. Galios demonstravimas labai mažai pasikeitė, nors žodžių atsirado labai daug“. <br /><br />Priešistorinių ir viduramžių bendruomenių kultūrą tyrinėjantis archeologas sako manantis, jog šiandien Lietuvoje labiausiai reikia ne naujų muziejų archeologiniams radiniams, o bandymų interpretuoti jau surinktą medžiagą. Laida apie paaukotus žirgus ir vikingus, užaugusius prie Nemuno ir Neries.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/01/135816705956414.m4a</guid><pubDate>Wed, 02 Jan 2013 10:06:28 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378562/135816705956414.mp3" length="52849266" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors technologijos ir papročiai keičiasi, o kalba ir intelekualinė patirtis turtėja, žmonės elgiasi kaip ir prieš pusantro tūkstančio metų, sako archeologas humanitarinių mokslų daktaras, KTU Humanitarinio fakulteto Filosofijos ir kultūrologijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors technologijos ir papročiai keičiasi, o kalba ir intelekualinė patirtis turtėja, žmonės elgiasi kaip ir prieš pusantro tūkstančio metų, sako archeologas humanitarinių mokslų daktaras, KTU Humanitarinio fakulteto Filosofijos ir kultūrologijos katedros vyresnysis mokslo darbuotojas Mindaugas Bertašius, tyrinėjęs Marvelės kapinyną, kuriame žmonės laidoti II-XII a.: „Deja, matau tam tikrą kultūrinį pastovumą blogąja prasme, 1:1, kaip IV-V a., taip dabar. Galios demonstravimas labai mažai pasikeitė, nors žodžių atsirado labai daug“. <br /><br />Priešistorinių ir viduramžių bendruomenių kultūrą tyrinėjantis archeologas sako manantis, jog šiandien Lietuvoje labiausiai reikia ne naujų muziejų archeologiniams radiniams, o bandymų interpretuoti jau surinktą medžiagą. Laida apie paaukotus žirgus ir vikingus, užaugusius prie Nemuno ir Neries.]]></itunes:summary><itunes:duration>3304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2012-12-19 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2012-12-19-14-05--15378576</link><description><![CDATA[Kasinėjimai Afganistane – tokią idėją brandina archeologė Daiva Luchtanienė. Be kastuvėlių Lietuvos mokslininkų vykdyta archeologijos objektų paieška Goro provincijoje duoda rezultatų. Dabar jau patys Afganistano specialistai kuria archeologinių objektų registrą. Kitas archeologės sumanymas – Vilniaus muziejus.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/12/135729466250899.m4a</guid><pubDate>Wed, 19 Dec 2012 06:55:32 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378576/135729466250899.mp3" length="52881030" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kasinėjimai Afganistane – tokią idėją brandina archeologė Daiva Luchtanienė. Be kastuvėlių Lietuvos mokslininkų vykdyta archeologijos objektų paieška Goro provincijoje duoda rezultatų. Dabar jau patys Afganistano specialistai kuria archeologinių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kasinėjimai Afganistane – tokią idėją brandina archeologė Daiva Luchtanienė. Be kastuvėlių Lietuvos mokslininkų vykdyta archeologijos objektų paieška Goro provincijoje duoda rezultatų. Dabar jau patys Afganistano specialistai kuria archeologinių objektų registrą. Kitas archeologės sumanymas – Vilniaus muziejus.]]></itunes:summary><itunes:duration>3306</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2012-12-05 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2012-12-05-14-05--15378585</link><description><![CDATA[Lietuvos energetikos ministerija, remdamasi JAV energetikos informacijos administracijos išankstiniais skaičiavimais teigia, jog skalūnų dujų išteklių Lietuvoje yra tiek, kad išgavus ketvirtadalį jų Lietuvai dujų pagal dabartinį suvartojimą pakaktų keliems dešimtmečiams.<br /><br /><br />Pigi energija, ekonominis augimas, mažesni CO2 išmetimai, naujos darbo vietos ir tiesus kelias į energetinę nepriklausomybę – toks optimistinis skalūnų dujų gavybos scenarijus rašomas JAV ir dalyje Europos šalių. Skeptikai abejoja dėl visų penkių punktų ir prognozuoja „skalūnų dujų burbulo“ sprogimą.  <br /><br />Lietuvoje paskelbtas naujas konkursas skalūnų dujų paieškai. Anksčiau angliavandenilių paieškai leidimus gavusios įmonės jų jau ieško.<br /><br /><br />Kaip skalūnų dujų rezervai atsirado pasaulio energijos išteklių žemėlapiuose? Kaip vystėsi technologija, koks jos poveikis aplinkai? Kokias diskusijas tarp geologų ir visuomenėse kelia skalūnų dujos ir kaip tai veikia atsinaujinančių išteklių energijos plėtrą?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/12/140249977644647.m4a</guid><pubDate>Wed, 05 Dec 2012 14:14:58 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378585/140249977644647.mp3" length="52833383" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos energetikos ministerija, remdamasi JAV energetikos informacijos administracijos išankstiniais skaičiavimais teigia, jog skalūnų dujų išteklių Lietuvoje yra tiek, kad išgavus ketvirtadalį jų Lietuvai dujų pagal dabartinį suvartojimą pakaktų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos energetikos ministerija, remdamasi JAV energetikos informacijos administracijos išankstiniais skaičiavimais teigia, jog skalūnų dujų išteklių Lietuvoje yra tiek, kad išgavus ketvirtadalį jų Lietuvai dujų pagal dabartinį suvartojimą pakaktų keliems dešimtmečiams.<br /><br /><br />Pigi energija, ekonominis augimas, mažesni CO2 išmetimai, naujos darbo vietos ir tiesus kelias į energetinę nepriklausomybę – toks optimistinis skalūnų dujų gavybos scenarijus rašomas JAV ir dalyje Europos šalių. Skeptikai abejoja dėl visų penkių punktų ir prognozuoja „skalūnų dujų burbulo“ sprogimą.  <br /><br />Lietuvoje paskelbtas naujas konkursas skalūnų dujų paieškai. Anksčiau angliavandenilių paieškai leidimus gavusios įmonės jų jau ieško.<br /><br /><br />Kaip skalūnų dujų rezervai atsirado pasaulio energijos išteklių žemėlapiuose? Kaip vystėsi technologija, koks jos poveikis aplinkai? Kokias diskusijas tarp geologų ir visuomenėse kelia skalūnų dujos ir kaip tai veikia atsinaujinančių išteklių energijos plėtrą?]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2012-12-05 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2012-12-05-14-05--15378598</link><description><![CDATA[Pigesnė energija, ekonominis augimas, mažesni CO2 išmetimai, naujos darbo vietos ir tiesus kelias į energetinę nepriklausomybę – toks optimistinis skalūnų dujų gavybos scenarijus rašomas JAV ir dalyje Europos šalių. Skeptikai abejoja dėl visų penkių punktų, įspėja apie galimą žalą aplinkai ir prognozuoja „skalūnų dujų burbulo“ sprogimą.<br /><br />Energetikos ministerija, remdamasi JAV energetikos informacijos administracija, teigia, jog skalūnų dujų išteklių Lietuvoje yra tiek, kad išgavus ketvirtadalį jų Lietuvai dujų pagal dabartinį suvartojimą pakaktų keliems dešimtmečiams. Kodėl geologų skaičiavimiai skiriasi nuo energetikų? Kas yra hidraulinis plėšymas/uolienų skaldymas ir koks jo poveikis aplinkai? Kaip skalūnų dujų rezervai atsirado pasaulio energijos išteklių žemėlapiuose?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/12/135480577324399.m4a</guid><pubDate>Wed, 05 Dec 2012 08:21:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378598/135480577324399.mp3" length="52817501" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pigesnė energija, ekonominis augimas, mažesni CO2 išmetimai, naujos darbo vietos ir tiesus kelias į energetinę nepriklausomybę – toks optimistinis skalūnų dujų gavybos scenarijus rašomas JAV ir dalyje Europos šalių. Skeptikai abejoja dėl visų penkių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pigesnė energija, ekonominis augimas, mažesni CO2 išmetimai, naujos darbo vietos ir tiesus kelias į energetinę nepriklausomybę – toks optimistinis skalūnų dujų gavybos scenarijus rašomas JAV ir dalyje Europos šalių. Skeptikai abejoja dėl visų penkių punktų, įspėja apie galimą žalą aplinkai ir prognozuoja „skalūnų dujų burbulo“ sprogimą.<br /><br />Energetikos ministerija, remdamasi JAV energetikos informacijos administracija, teigia, jog skalūnų dujų išteklių Lietuvoje yra tiek, kad išgavus ketvirtadalį jų Lietuvai dujų pagal dabartinį suvartojimą pakaktų keliems dešimtmečiams. Kodėl geologų skaičiavimiai skiriasi nuo energetikų? Kas yra hidraulinis plėšymas/uolienų skaldymas ir koks jo poveikis aplinkai? Kaip skalūnų dujų rezervai atsirado pasaulio energijos išteklių žemėlapiuose?]]></itunes:summary><itunes:duration>3302</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos: dokumentikos galia</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-dokumentikos-galia--15378599</link><description><![CDATA[Suomijos žurnalistas, dokumentininkas, sodininkas ir aplinkos aktyvistas Hannu Hyvönenas studijavo matematiką. Jis rašo, filmuoja, dalyvauja visuomeniniuose judėjimuose, vadovauja Šiaurės paveldo asociacijai, kuri rūpinasi atšiauriomis sąlygomis augančių vaismedžių rūšių išsaugojimu. H.Hyvöneno medelynas –  vienas šiauriausių pasaulyje. <br />Šiuo metu H.Hyvönenas aktyviai dirba informuodamas Suomijos ir pasaulio visuomenę apie lapkričio 4 d. Suomijos bendrovei „Talvivaara“ priklausančioje nikelio kasykloje įvykusią avariją, kurios metu kartu su vandens nuotėkomis į aplinką pateko pavojingi kadmio, nikelio, urano ir kitų sunkiųjų metalų kiekiai. VDU Biochemijos ir biotechnologijų katedros vedėjas prof. habil. dr. Rimantas Daugelavičius paaiškina, kaip metalai išgaunami naudojant mikroorganizmus, o Vokietijos žurnalistas-tyrėjas ir aplinkosaugos aktyvistas Falkas Beyeris atskleidžia, kodėl laidoti panaudotą branduolinį kurą kasyklose nesaugu.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/11/135729336547493.m4a</guid><pubDate>Wed, 28 Nov 2012 18:36:29 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378599/135729336547493.mp3" length="52785318" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Suomijos žurnalistas, dokumentininkas, sodininkas ir aplinkos aktyvistas Hannu Hyvönenas studijavo matematiką. Jis rašo, filmuoja, dalyvauja visuomeniniuose judėjimuose, vadovauja Šiaurės paveldo asociacijai, kuri rūpinasi atšiauriomis sąlygomis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Suomijos žurnalistas, dokumentininkas, sodininkas ir aplinkos aktyvistas Hannu Hyvönenas studijavo matematiką. Jis rašo, filmuoja, dalyvauja visuomeniniuose judėjimuose, vadovauja Šiaurės paveldo asociacijai, kuri rūpinasi atšiauriomis sąlygomis augančių vaismedžių rūšių išsaugojimu. H.Hyvöneno medelynas –  vienas šiauriausių pasaulyje. <br />Šiuo metu H.Hyvönenas aktyviai dirba informuodamas Suomijos ir pasaulio visuomenę apie lapkričio 4 d. Suomijos bendrovei „Talvivaara“ priklausančioje nikelio kasykloje įvykusią avariją, kurios metu kartu su vandens nuotėkomis į aplinką pateko pavojingi kadmio, nikelio, urano ir kitų sunkiųjų metalų kiekiai. VDU Biochemijos ir biotechnologijų katedros vedėjas prof. habil. dr. Rimantas Daugelavičius paaiškina, kaip metalai išgaunami naudojant mikroorganizmus, o Vokietijos žurnalistas-tyrėjas ir aplinkosaugos aktyvistas Falkas Beyeris atskleidžia, kodėl laidoti panaudotą branduolinį kurą kasyklose nesaugu.]]></itunes:summary><itunes:duration>3300</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2012-11-28 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2012-11-28-14-05--15378601</link><description><![CDATA[Suomijos žurnalistas, dokumentininkas, sodininkas ir aplinkos aktyvistas Hannu Hyvönenas studijavo matematiką. Jis rašo, filmuoja, dalyvauja visuomeniniuose judėjimuose, vadovauja Šiaurės paveldo asociacijai, kuri rūpinasi atšiauriomis sąlygomis augančių vaismedžių rūšių išsaugojimu. H. Hyvöneno medelynas –  vienas šiauriausių pasaulyje.<br /><br />„Paskutinė joika samių miškuose?“ – taip vadinasi vienas dokumentininko filmų, sukurtas 2005 m. JT organizacijai. Juosta pasakoja apie medienos fabrikų naikinamus miškus, svarbius Šiaurės elnių išlikimui ir samių tradiciniam gyvenimo būdui.<br /><br />Šiuo metu H. Hyvönenas aktyviai dirba informuodamas Suomijos ir pasaulio visuomenę apie lapkričio 4 d. Suomijos bendrovei „Talvivaara“ priklausančioje nikelio kasykloje įvykusią avariją, kurios metu kartu su vandens nuotėkomis į aplinką pateko pavojingi kadmio, nikelio, urano ir kitų sunkiųjų metalų kiekiai.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/11/140266179121244.m4a</guid><pubDate>Wed, 28 Nov 2012 00:54:27 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378601/140266179121244.mp3" length="52913631" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Suomijos žurnalistas, dokumentininkas, sodininkas ir aplinkos aktyvistas Hannu Hyvönenas studijavo matematiką. Jis rašo, filmuoja, dalyvauja visuomeniniuose judėjimuose, vadovauja Šiaurės paveldo asociacijai, kuri rūpinasi atšiauriomis sąlygomis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Suomijos žurnalistas, dokumentininkas, sodininkas ir aplinkos aktyvistas Hannu Hyvönenas studijavo matematiką. Jis rašo, filmuoja, dalyvauja visuomeniniuose judėjimuose, vadovauja Šiaurės paveldo asociacijai, kuri rūpinasi atšiauriomis sąlygomis augančių vaismedžių rūšių išsaugojimu. H. Hyvöneno medelynas –  vienas šiauriausių pasaulyje.<br /><br />„Paskutinė joika samių miškuose?“ – taip vadinasi vienas dokumentininko filmų, sukurtas 2005 m. JT organizacijai. Juosta pasakoja apie medienos fabrikų naikinamus miškus, svarbius Šiaurės elnių išlikimui ir samių tradiciniam gyvenimo būdui.<br /><br />Šiuo metu H. Hyvönenas aktyviai dirba informuodamas Suomijos ir pasaulio visuomenę apie lapkričio 4 d. Suomijos bendrovei „Talvivaara“ priklausančioje nikelio kasykloje įvykusią avariją, kurios metu kartu su vandens nuotėkomis į aplinką pateko pavojingi kadmio, nikelio, urano ir kitų sunkiųjų metalų kiekiai.]]></itunes:summary><itunes:duration>3308</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2012-11-21 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2012-11-21-14-05--15378608</link><description><![CDATA[2006 m. Europoje įsteigta nevyriausybinė organizacija „Access Info Europe“ siekia kurti pilietinės Europos visuomenės tinklą, kuris gintų žmonių teisę į informaciją ir skatintų ją praktikuoti. Ne visada tai pavyksta. „Access Info Europe“ 2007 m. kreipėsi į Ispanijos Teisingumo ministeriją prašydama informacijos, kas padaryta įgyvendinant Jungtinių Tautų Konvenciją prieš korupciją bei Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Kyšininkavimo prevencijos konvenciją. Atsakymo nebuvo. 2012 m. Ispanijos Aukščiausiais teismas nusprendė, kad organizacijos teisė į informacija nepažeista ir kad „Access Info Europe“ turi sumokėti 3000 EUR Ispanijos vyriausybei.<br /><br />Jamesas Madisonas, ketvirtasis JAV prezidentas ir vienas iš JAV Konstitucijos autorių, 1822 m. teigė, kad kai valdžia neteikia informacijos visuomenei apie savo veiklą, tai jau farso arba tragedijos prologas, o gal ir abiejų: „Visuomenė, kuri nori save valdyti, turi apsiginkluoti galia, kurią suteikia žinojimas“. <br /><br />Remiantis šiuo principu, moderniose demokratinėse valstybėse piliečių teisė žinoti pripažįstama kaip viena iš pamatinių žmogaus teisių ir pilietinių laisvių. Ją garantuoja įstatymai. Skirtingose ES šalyse įstatymai, reguliuojantys visuomenės prieigą prie informacijos ir dokumentų, formuluojami skirtingai, skiriasi ir piliečių aktyvumas. Kaip teisė į informacija keičia Lietuvos ir Europos politinę kultūrą?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/11/140266178955615.m4a</guid><pubDate>Wed, 21 Nov 2012 04:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378608/140266178955615.mp3" length="52801618" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2006 m. Europoje įsteigta nevyriausybinė organizacija „Access Info Europe“ siekia kurti pilietinės Europos visuomenės tinklą, kuris gintų žmonių teisę į informaciją ir skatintų ją praktikuoti. Ne visada tai pavyksta. „Access Info Europe“ 2007 m....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2006 m. Europoje įsteigta nevyriausybinė organizacija „Access Info Europe“ siekia kurti pilietinės Europos visuomenės tinklą, kuris gintų žmonių teisę į informaciją ir skatintų ją praktikuoti. Ne visada tai pavyksta. „Access Info Europe“ 2007 m. kreipėsi į Ispanijos Teisingumo ministeriją prašydama informacijos, kas padaryta įgyvendinant Jungtinių Tautų Konvenciją prieš korupciją bei Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Kyšininkavimo prevencijos konvenciją. Atsakymo nebuvo. 2012 m. Ispanijos Aukščiausiais teismas nusprendė, kad organizacijos teisė į informacija nepažeista ir kad „Access Info Europe“ turi sumokėti 3000 EUR Ispanijos vyriausybei.<br /><br />Jamesas Madisonas, ketvirtasis JAV prezidentas ir vienas iš JAV Konstitucijos autorių, 1822 m. teigė, kad kai valdžia neteikia informacijos visuomenei apie savo veiklą, tai jau farso arba tragedijos prologas, o gal ir abiejų: „Visuomenė, kuri nori save valdyti, turi apsiginkluoti galia, kurią suteikia žinojimas“. <br /><br />Remiantis šiuo principu, moderniose demokratinėse valstybėse piliečių teisė žinoti pripažįstama kaip viena iš pamatinių žmogaus teisių ir pilietinių laisvių. Ją garantuoja įstatymai. Skirtingose ES šalyse įstatymai, reguliuojantys visuomenės prieigą prie informacijos ir dokumentų, formuluojami skirtingai, skiriasi ir piliečių aktyvumas. Kaip teisė į informacija keičia Lietuvos ir Europos politinę kultūrą?]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos: streikas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-streikas--15378618</link><description><![CDATA[Daugiau nei prieš 3000 m. Egipte vyko pirmasis istorijoje užfiksuotas darbuotojų streikas. Dvidešimt devintaisiais faraono Ramzio III valdymo metais Karališkojo nekropolio meistrai atsisakė dirbti, argumentuodami tuo, jog jų darbo sąlygos yra nepakeliamos.  Papirusas cituoja streikuotojus:  „Jau praėjo dvidešim mėnulio dienų, o mes dar negavome savo davinio”.  Rašoma, jog iki tol negirdėtas darbuotojų sukilimas pasiekė rezultatų – atlyginimas buvo padidintas ir išmokėtas. <br /><br />Industrializacijos laikais pramoninėse valstybėse streikai tapo nuolatiniu reiškiniu, kol buvo paskelbti nelegaliais. XX a. pradžioje streikas Vakaruose pripažintas teisėtu veiksmu. <br /><br />Kokia streikų kultūra Lietuvoje susiformavo per du Nepriklausomybės dešimtmečius? Kaip streikus nušviečia žiniasklaida? Kas yra streikas – grėsmė politiniam stabilumui, žala ekonomikai ar piliečio pareiga?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/11/135531938428542.m4a</guid><pubDate>Wed, 14 Nov 2012 13:50:55 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378618/135531938428542.mp3" length="52801618" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daugiau nei prieš 3000 m. Egipte vyko pirmasis istorijoje užfiksuotas darbuotojų streikas. Dvidešimt devintaisiais faraono Ramzio III valdymo metais Karališkojo nekropolio meistrai atsisakė dirbti, argumentuodami tuo, jog jų darbo sąlygos yra...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daugiau nei prieš 3000 m. Egipte vyko pirmasis istorijoje užfiksuotas darbuotojų streikas. Dvidešimt devintaisiais faraono Ramzio III valdymo metais Karališkojo nekropolio meistrai atsisakė dirbti, argumentuodami tuo, jog jų darbo sąlygos yra nepakeliamos.  Papirusas cituoja streikuotojus:  „Jau praėjo dvidešim mėnulio dienų, o mes dar negavome savo davinio”.  Rašoma, jog iki tol negirdėtas darbuotojų sukilimas pasiekė rezultatų – atlyginimas buvo padidintas ir išmokėtas. <br /><br />Industrializacijos laikais pramoninėse valstybėse streikai tapo nuolatiniu reiškiniu, kol buvo paskelbti nelegaliais. XX a. pradžioje streikas Vakaruose pripažintas teisėtu veiksmu. <br /><br />Kokia streikų kultūra Lietuvoje susiformavo per du Nepriklausomybės dešimtmečius? Kaip streikus nušviečia žiniasklaida? Kas yra streikas – grėsmė politiniam stabilumui, žala ekonomikai ar piliečio pareiga?]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos: valstybė kaip išeitis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-valstybe-kaip-iseitis--15378625</link><description><![CDATA[Demokratinėse šalyse po kiekvienų rinkimų dalis piliečių yra nepatenkinti ir jaučiasi pralaimėję, o dalis mano, kad laimėti apskritai neįmanoma. Visada yra išeitis – įkurti savo valstybę. Nesvarbu, kad jos nepripažins JT, bet ji gali klestėti, rengti paradus, skelbti karus, įsivesti ir panaikinti įvairiausius mokesčius, o kai atsibos, ją galima kam nors parduoti. Sylandija, Molasija, Kogelmogelio respublika – kelios iš žinomiausių pseudovalstybių.  Kartais tai meno projektai ar pokštai, kartais – pabėgimas nuo liūdnos tikrovės, o kartais – ambicingos politinės utopijos, peržengiančios tikrų valstybių ribas. „Globalizacijos laikais kiekvienas žmogus yra globalus pilietis“,  - teigia vienos iš pseudovalstybių kūrėjai.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/11/13535705121319.m4a</guid><pubDate>Wed, 07 Nov 2012 08:55:42 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378625/13535705121319.mp3" length="52801618" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Demokratinėse šalyse po kiekvienų rinkimų dalis piliečių yra nepatenkinti ir jaučiasi pralaimėję, o dalis mano, kad laimėti apskritai neįmanoma. Visada yra išeitis – įkurti savo valstybę. Nesvarbu, kad jos nepripažins JT, bet ji gali klestėti, rengti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Demokratinėse šalyse po kiekvienų rinkimų dalis piliečių yra nepatenkinti ir jaučiasi pralaimėję, o dalis mano, kad laimėti apskritai neįmanoma. Visada yra išeitis – įkurti savo valstybę. Nesvarbu, kad jos nepripažins JT, bet ji gali klestėti, rengti paradus, skelbti karus, įsivesti ir panaikinti įvairiausius mokesčius, o kai atsibos, ją galima kam nors parduoti. Sylandija, Molasija, Kogelmogelio respublika – kelios iš žinomiausių pseudovalstybių.  Kartais tai meno projektai ar pokštai, kartais – pabėgimas nuo liūdnos tikrovės, o kartais – ambicingos politinės utopijos, peržengiančios tikrų valstybių ribas. „Globalizacijos laikais kiekvienas žmogus yra globalus pilietis“,  - teigia vienos iš pseudovalstybių kūrėjai.]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2012-10-31 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2012-10-31-14-05--15378635</link><description><![CDATA[Lietuva vadovauja atkūrimo darbams Afganistano Goro provincijoje. Užsienio reikalų ministerija 2006–2011 m. pagal Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programą iš viso skyrė 15,37 mln. litų 169 projektų įgyvendinimui Gore. Pagrindinės remiamos sritys – socialinė apsauga ir tvari plėtra (83 projektai), geras valdymas ir įstatymo viršenybė (29 projektai) bei švietimas (27 projektai). Ko apie vystomąjį bendradarbiavimą ir taiką Afganistane išmoko Lietuva ir Europa?<br /><br />Laidos svečiai – Afganistane dirbęs Pilietinių iniciatyvų centro direktorius Girvydas Duoblys bei Oslo taikos tyrimų centro (PRIO) direktorius Kristianas B. Harpvikenas.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/10/140266214173673.m4a</guid><pubDate>Wed, 31 Oct 2012 17:01:43 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378635/140266214173673.mp3" length="52865566" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuva vadovauja atkūrimo darbams Afganistano Goro provincijoje. Užsienio reikalų ministerija 2006–2011 m. pagal Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programą iš viso skyrė 15,37 mln. litų 169 projektų įgyvendinimui Gore. Pagrindinės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuva vadovauja atkūrimo darbams Afganistano Goro provincijoje. Užsienio reikalų ministerija 2006–2011 m. pagal Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programą iš viso skyrė 15,37 mln. litų 169 projektų įgyvendinimui Gore. Pagrindinės remiamos sritys – socialinė apsauga ir tvari plėtra (83 projektai), geras valdymas ir įstatymo viršenybė (29 projektai) bei švietimas (27 projektai). Ko apie vystomąjį bendradarbiavimą ir taiką Afganistane išmoko Lietuva ir Europa?<br /><br />Laidos svečiai – Afganistane dirbęs Pilietinių iniciatyvų centro direktorius Girvydas Duoblys bei Oslo taikos tyrimų centro (PRIO) direktorius Kristianas B. Harpvikenas.]]></itunes:summary><itunes:duration>3305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos: apie elektrą visiems ir panko sindromą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-apie-elektra-visiems-ir-panko-sindroma--15378639</link><description><![CDATA["Jeigu šiandien labai pigiai perkame daiktus, kurie atkeliauja iš Kinijos, Indijos ar Lotynų Amerikos, tai reiškia, kad juos pagaminę žmonės buvo išnaudojami, taip tęsti nebegalima", - teigia čekų teologas, socialinis aktyvistas Tomas Tožička, vienas iš judėjimo Jubilee 2000 už skolų skurdžioms valstybėms nurašymą bei programos "Energija visiems" ("Energy for All") koordinatorių. <br /><br />T.Tožička - keliuose Lietuvos miestuose vykstančio žmogaus teisių filmų festivalio "Nepatogus kinas" svečias, kaip ir jauni Suomijos kino kūrėjai, kurių filmas "Panko sindromas" ("Kovasikajuttu") festivalyje atsirado žiūrovų dėka. <br /><br />„Tu ne-nor-ma-li! Tu ne-nor-ma-li!”– dainuoja Suomijos pankroko grupės „Pertti Kurikan Nimipäivät" (“Pertti Kurikano vardadienis”) vokalistas Kari, o prie scenos  šėlsta patenkinta publika. Grupės nariai Pertti, Kari, Toni ir Sami turi proto negalią. Populiarėjanti grupė triukšmingai koncertuoja klubuose, festivaliuose, vyksta į gastroles užsienin. <br /> <br />Ar galėtų jie surengti koncertą kuriame nors Lietuvos klubų? Reginių organizatorius, žurnalistas, buvęs grupės „Dr. Green“ vokalistas Domas Kunčinas abejoja. Muzikanto požiūriu, net alternatyvus jaunimas Lietuvoje nėra pakantus kitokumui. Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ vadovė Dana Migaliova mano, jog filmą turėtų pažiūrėti kuo daugiau žmonių, o visuomenės atvirumo žmonėms su negalia augimas - neišvengiamas.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/10/5448ded9163f8.m4a</guid><pubDate>Wed, 24 Oct 2012 00:22:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378639/5448ded9163f8.mp3" length="52833383" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>"Jeigu šiandien labai pigiai perkame daiktus, kurie atkeliauja iš Kinijos, Indijos ar Lotynų Amerikos, tai reiškia, kad juos pagaminę žmonės buvo išnaudojami, taip tęsti nebegalima", - teigia čekų teologas, socialinis aktyvistas Tomas Tožička, vienas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA["Jeigu šiandien labai pigiai perkame daiktus, kurie atkeliauja iš Kinijos, Indijos ar Lotynų Amerikos, tai reiškia, kad juos pagaminę žmonės buvo išnaudojami, taip tęsti nebegalima", - teigia čekų teologas, socialinis aktyvistas Tomas Tožička, vienas iš judėjimo Jubilee 2000 už skolų skurdžioms valstybėms nurašymą bei programos "Energija visiems" ("Energy for All") koordinatorių. <br /><br />T.Tožička - keliuose Lietuvos miestuose vykstančio žmogaus teisių filmų festivalio "Nepatogus kinas" svečias, kaip ir jauni Suomijos kino kūrėjai, kurių filmas "Panko sindromas" ("Kovasikajuttu") festivalyje atsirado žiūrovų dėka. <br /><br />„Tu ne-nor-ma-li! Tu ne-nor-ma-li!”– dainuoja Suomijos pankroko grupės „Pertti Kurikan Nimipäivät" (“Pertti Kurikano vardadienis”) vokalistas Kari, o prie scenos  šėlsta patenkinta publika. Grupės nariai Pertti, Kari, Toni ir Sami turi proto negalią. Populiarėjanti grupė triukšmingai koncertuoja klubuose, festivaliuose, vyksta į gastroles užsienin. <br /> <br />Ar galėtų jie surengti koncertą kuriame nors Lietuvos klubų? Reginių organizatorius, žurnalistas, buvęs grupės „Dr. Green“ vokalistas Domas Kunčinas abejoja. Muzikanto požiūriu, net alternatyvus jaunimas Lietuvoje nėra pakantus kitokumui. Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ vadovė Dana Migaliova mano, jog filmą turėtų pažiūrėti kuo daugiau žmonių, o visuomenės atvirumo žmonėms su negalia augimas - neišvengiamas.]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2012-10-17 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2012-10-17-14-05--15378648</link><description><![CDATA[Nuo šiol prisistatydami, pasirašinėdami laiškus ir rašydami CV prie savo nuopelnų galite pridėti „Nobelio taikos premijos laureatas". Taikos premija šiemet paskirta Europos Sąjungai už istorinį vaidmenį vienijant žemyną.  „Tai didelė garbė visai ES, visiems 500 milijonams jos piliečių", – taip naujieną įvertino Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.<br /><br />Premija paskatino diskusijas ne tik apie tai, verta ES jos ar ne, bet ir apie tai, kas yra taika. Ar ne-karas jau taika? Ką taikos suvokimas sako apie šiuolaikinę kultūrą, kaip jis skiriasi skirtingose šalyse?<br /><br />Antroje laidos dalyje Danijos paštininkas ir mokytojas Thomas Tuemandas Madsenas papasakos apie būdą pagerinti pasaulį suteikiant džiaugsmo ir sau.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/10/140266214574804.m4a</guid><pubDate>Wed, 17 Oct 2012 11:47:13 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378648/140266214574804.mp3" length="52513226" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo šiol prisistatydami, pasirašinėdami laiškus ir rašydami CV prie savo nuopelnų galite pridėti „Nobelio taikos premijos laureatas". Taikos premija šiemet paskirta Europos Sąjungai už istorinį vaidmenį vienijant žemyną.  „Tai didelė garbė visai ES,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo šiol prisistatydami, pasirašinėdami laiškus ir rašydami CV prie savo nuopelnų galite pridėti „Nobelio taikos premijos laureatas". Taikos premija šiemet paskirta Europos Sąjungai už istorinį vaidmenį vienijant žemyną.  „Tai didelė garbė visai ES, visiems 500 milijonams jos piliečių", – taip naujieną įvertino Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.<br /><br />Premija paskatino diskusijas ne tik apie tai, verta ES jos ar ne, bet ir apie tai, kas yra taika. Ar ne-karas jau taika? Ką taikos suvokimas sako apie šiuolaikinę kultūrą, kaip jis skiriasi skirtingose šalyse?<br /><br />Antroje laidos dalyje Danijos paštininkas ir mokytojas Thomas Tuemandas Madsenas papasakos apie būdą pagerinti pasaulį suteikiant džiaugsmo ir sau.]]></itunes:summary><itunes:duration>3283</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2012-10-10 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2012-10-10-14-05--15378662</link><description><![CDATA[Jei kas nors dar per mažas ir silpnas, kad gyventų savarankiškai, galima kurį laiką palaikyti jį inkubatoriuje. Taip daroma su ląstelėmis, viščiukais, vaikais, verslu, o ar galima taip padėti menui ir menininkams? <br /><br />Receptas žinomas ir taikomas pasaulyje: reikia pastato, kuriame jauni menininkai galėtų nebrangiai įsikurti ir dirbti, gaudami pagalbą savo kūrybinio verslo vystymui. Veikdami greta jie padėtų ir vieni kitiems.  <br /><br />Meno inkubatorių kūrimui Lietuvoje numatyta skirti 74 mln. Lt, pinigai - ES mokesčių mokėtojų, už finansinę inkubatorių skatinimo priemonę ASISTENTAS 2 atsakinga Ūkio ministerija, ją vykdo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra. Iki šių metų pasirašytos aštuonios sutartys, skirta daugiau nei 44 milijonų. <br /><br />Projektai pristatyti ir vertinti 2009 m.  Aštuoni inkubatoriai vystosi skirtingai, vienų koncepcija labiau primena miesto kultūros namus, kitų - tarptautinio meno centro.  Ar idėja pasiteisina, ar pastatams ir įrangai skirtos lėšos yra skaidrus ir efektyvus kultūros rėmimas?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/10/136819574355419.m4a</guid><pubDate>Wed, 10 Oct 2012 12:20:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378662/136819574355419.mp3" length="52945396" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jei kas nors dar per mažas ir silpnas, kad gyventų savarankiškai, galima kurį laiką palaikyti jį inkubatoriuje. Taip daroma su ląstelėmis, viščiukais, vaikais, verslu, o ar galima taip padėti menui ir menininkams? 

Receptas žinomas ir taikomas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jei kas nors dar per mažas ir silpnas, kad gyventų savarankiškai, galima kurį laiką palaikyti jį inkubatoriuje. Taip daroma su ląstelėmis, viščiukais, vaikais, verslu, o ar galima taip padėti menui ir menininkams? <br /><br />Receptas žinomas ir taikomas pasaulyje: reikia pastato, kuriame jauni menininkai galėtų nebrangiai įsikurti ir dirbti, gaudami pagalbą savo kūrybinio verslo vystymui. Veikdami greta jie padėtų ir vieni kitiems.  <br /><br />Meno inkubatorių kūrimui Lietuvoje numatyta skirti 74 mln. Lt, pinigai - ES mokesčių mokėtojų, už finansinę inkubatorių skatinimo priemonę ASISTENTAS 2 atsakinga Ūkio ministerija, ją vykdo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra. Iki šių metų pasirašytos aštuonios sutartys, skirta daugiau nei 44 milijonų. <br /><br />Projektai pristatyti ir vertinti 2009 m.  Aštuoni inkubatoriai vystosi skirtingai, vienų koncepcija labiau primena miesto kultūros namus, kitų - tarptautinio meno centro.  Ar idėja pasiteisina, ar pastatams ir įrangai skirtos lėšos yra skaidrus ir efektyvus kultūros rėmimas?]]></itunes:summary><itunes:duration>3310</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2012-10-10 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2012-10-10-14-05--15378664</link><description><![CDATA[Jei kas nors dar per mažas ir silpnas, kad gyventų savarankiškai, galima kurį laiką palaikyti jį inkubatoriuje. Taip daroma su ląstelėmis, viščiukais, vaikais, verslu. O ar galima taip padėti menui ir menininkams?<br /><br />Receptas žinomas ir taikomas pasaulyje: reikia pastato, kuriame jauni menininkai galėtų nebrangiai įsikurti ir dirbti, kartu gaudami pagalbą savo kūrybinio verslo vystymui. Veikdami greta jie padėtų ir vieni kitiems. <br /><br />Meno inkubatorių kūrimui Lietuvoje numatyta skirti 74 mln. Litų. Pinigai – ES mokesčių mokėtojų. Už finansinę inkubatorių skatinimo priemonę ASISTENTAS 2 atsakinga Ūkio ministerija. Ją vykdo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra. Iki šių metų pasirašytos aštuonios sutartys, skirta daugiau nei 44 milijonų.<br /><br />Projektai pristatyti ir vertinti 2009 m. Aštuoni inkubatoriai vystosi skirtingai, vienų koncepcija labiau primena miesto kultūros namus, kitų – tarptautinio meno centro.  Ar idėja pasiteisina, ar pastatams ir įrangai skirtos lėšos yra skaidrus ir efektyvus kultūros rėmimas?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/10/140266178633794.m4a</guid><pubDate>Wed, 10 Oct 2012 09:29:54 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378664/140266178633794.mp3" length="52945396" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jei kas nors dar per mažas ir silpnas, kad gyventų savarankiškai, galima kurį laiką palaikyti jį inkubatoriuje. Taip daroma su ląstelėmis, viščiukais, vaikais, verslu. O ar galima taip padėti menui ir menininkams?

Receptas žinomas ir taikomas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jei kas nors dar per mažas ir silpnas, kad gyventų savarankiškai, galima kurį laiką palaikyti jį inkubatoriuje. Taip daroma su ląstelėmis, viščiukais, vaikais, verslu. O ar galima taip padėti menui ir menininkams?<br /><br />Receptas žinomas ir taikomas pasaulyje: reikia pastato, kuriame jauni menininkai galėtų nebrangiai įsikurti ir dirbti, kartu gaudami pagalbą savo kūrybinio verslo vystymui. Veikdami greta jie padėtų ir vieni kitiems. <br /><br />Meno inkubatorių kūrimui Lietuvoje numatyta skirti 74 mln. Litų. Pinigai – ES mokesčių mokėtojų. Už finansinę inkubatorių skatinimo priemonę ASISTENTAS 2 atsakinga Ūkio ministerija. Ją vykdo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra. Iki šių metų pasirašytos aštuonios sutartys, skirta daugiau nei 44 milijonų.<br /><br />Projektai pristatyti ir vertinti 2009 m. Aštuoni inkubatoriai vystosi skirtingai, vienų koncepcija labiau primena miesto kultūros namus, kitų – tarptautinio meno centro.  Ar idėja pasiteisina, ar pastatams ir įrangai skirtos lėšos yra skaidrus ir efektyvus kultūros rėmimas?]]></itunes:summary><itunes:duration>3310</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2012-10-03 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2012-10-03-14-05--15378668</link><description><![CDATA[„Dirbant su kūrėjais ir verslininkais, paaiškėjo, kad kartais verslininkai žiūrį į gyvenimą atviriau ir kūrybiškiau, nei kai kurie menininkai, ir atvirkščiai, kad menininkai gali turėti pažangesnių kūrybinio verslo idėjų, nei patyrę verslininkai“, - sako Latvijos menotyrininkė ir kūrybinių industrijų  projekto „Brigade“ vadovė Elina Hermansonė. Latvijos šiuolaikinio meno centro iniciatyva ekonominės krizės metu Rygoje atsirado 11 kūrybos ir kultūros taškų, kuriuose dirbantys žmonės, kultūrinės veiklos „brigados“ ne tik keičia socialinę aplinką, bet ir išsilaiko iš savo veiklos. Kitais metais tokių kultūros židinių turėtų atsirasti Rygos priemiesčiuose, ypač ten, kur socialinės problemos aštriausios.<br /><br />Niujorke (JAV) ir Berlyne (Vokietija) gyvenančio žurnalisto Roberto Levine‘o  knyga „Laisvasis važiavimas: Kaip skaitmeniniai parazitai griauna kultūros verslą ir kaip kultūros verslas gali pasipriešinti“ („Free Ride: How Digital Parasites are Destroying the Culture Business and How the Culture Business Can Fight Back“) gali pradžiuginti, jeigu Jums patinka mokėti už internete skaitomus straipsnius, klausomą muziką, žiūrimus filmus ir kitą turinį. Jeigu esate skaitmeninis parazitas ir manote, kad dalinimasis informacija yra žmogaus teisė ir griauna ne kultūrą, o tik dabartinį verslo modelį, parašykite autoriui. Pokalbio su juo klausykitės nemokamai (neskaičiuojant sumokėtų mokesčių valstybei).]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/10/140266178715907.m4a</guid><pubDate>Wed, 03 Oct 2012 20:48:51 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378668/140266178715907.mp3" length="53073292" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Dirbant su kūrėjais ir verslininkais, paaiškėjo, kad kartais verslininkai žiūrį į gyvenimą atviriau ir kūrybiškiau, nei kai kurie menininkai, ir atvirkščiai, kad menininkai gali turėti pažangesnių kūrybinio verslo idėjų, nei patyrę verslininkai“, -...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Dirbant su kūrėjais ir verslininkais, paaiškėjo, kad kartais verslininkai žiūrį į gyvenimą atviriau ir kūrybiškiau, nei kai kurie menininkai, ir atvirkščiai, kad menininkai gali turėti pažangesnių kūrybinio verslo idėjų, nei patyrę verslininkai“, - sako Latvijos menotyrininkė ir kūrybinių industrijų  projekto „Brigade“ vadovė Elina Hermansonė. Latvijos šiuolaikinio meno centro iniciatyva ekonominės krizės metu Rygoje atsirado 11 kūrybos ir kultūros taškų, kuriuose dirbantys žmonės, kultūrinės veiklos „brigados“ ne tik keičia socialinę aplinką, bet ir išsilaiko iš savo veiklos. Kitais metais tokių kultūros židinių turėtų atsirasti Rygos priemiesčiuose, ypač ten, kur socialinės problemos aštriausios.<br /><br />Niujorke (JAV) ir Berlyne (Vokietija) gyvenančio žurnalisto Roberto Levine‘o  knyga „Laisvasis važiavimas: Kaip skaitmeniniai parazitai griauna kultūros verslą ir kaip kultūros verslas gali pasipriešinti“ („Free Ride: How Digital Parasites are Destroying the Culture Business and How the Culture Business Can Fight Back“) gali pradžiuginti, jeigu Jums patinka mokėti už internete skaitomus straipsnius, klausomą muziką, žiūrimus filmus ir kitą turinį. Jeigu esate skaitmeninis parazitas ir manote, kad dalinimasis informacija yra žmogaus teisė ir griauna ne kultūrą, o tik dabartinį verslo modelį, parašykite autoriui. Pokalbio su juo klausykitės nemokamai (neskaičiuojant sumokėtų mokesčių valstybei).]]></itunes:summary><itunes:duration>3318</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2012-09-26 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2012-09-26-14-05--15378685</link><description><![CDATA[Kultūrinį-filosofinį žurnalą „Rigas Laiks", leidžiamą jau 20 metų, Latvijoje skaito ne tik inteligentija ir filosofijos studentai, bet ir verslininkai, politikai. Žurnalo puslapiuose – pokalbiai su įdomiais mąstytojais, garsiais pasaulio filosofais. Kaip pavyksta leisti tokį žurnalą Latvijoje, kur skaitytojų dar mažiau, nei Lietuvoje, vadinasi, ir išlikti kultūrinei spaudai turėtų būti dar sunkiau?<br /><br />Žurnalo leidėjas ir redaktorius filsofoas Uldis Tironas turi atsakymą – reikia pamiršti kalbas apie rinką, apie tai, „ko skaitytojai norėtų", ir daryti tai, kas patinka ir įdomu patiems, tada atsiras ir lėšų, ir skaitytojų. Šiais metais ir rusų kalba pradėtas leisti žurnalas pasiekė Lietuvą. Koks galėtų būti šios kultūrinės-filosofinės injekcijos poveikis Lietuvos žiniasklaidai ir skaitytojams?]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/09/140266928238777.m4a</guid><pubDate>Tue, 25 Sep 2012 21:25:24 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378685/140266928238777.mp3" length="53137657" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kultūrinį-filosofinį žurnalą „Rigas Laiks", leidžiamą jau 20 metų, Latvijoje skaito ne tik inteligentija ir filosofijos studentai, bet ir verslininkai, politikai. Žurnalo puslapiuose – pokalbiai su įdomiais mąstytojais, garsiais pasaulio filosofais....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kultūrinį-filosofinį žurnalą „Rigas Laiks", leidžiamą jau 20 metų, Latvijoje skaito ne tik inteligentija ir filosofijos studentai, bet ir verslininkai, politikai. Žurnalo puslapiuose – pokalbiai su įdomiais mąstytojais, garsiais pasaulio filosofais. Kaip pavyksta leisti tokį žurnalą Latvijoje, kur skaitytojų dar mažiau, nei Lietuvoje, vadinasi, ir išlikti kultūrinei spaudai turėtų būti dar sunkiau?<br /><br />Žurnalo leidėjas ir redaktorius filsofoas Uldis Tironas turi atsakymą – reikia pamiršti kalbas apie rinką, apie tai, „ko skaitytojai norėtų", ir daryti tai, kas patinka ir įdomu patiems, tada atsiras ir lėšų, ir skaitytojų. Šiais metais ir rusų kalba pradėtas leisti žurnalas pasiekė Lietuvą. Koks galėtų būti šios kultūrinės-filosofinės injekcijos poveikis Lietuvos žiniasklaidai ir skaitytojams?]]></itunes:summary><itunes:duration>3322</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos--15378687</link><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/09/135357051689401.m4a</guid><pubDate>Wed, 19 Sep 2012 22:31:42 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378687/135357051689401.mp3" length="52977579" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:duration>3312</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2012-09-12 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2012-09-12-14-05--15378698</link><description><![CDATA[Aštuntajame dešimtmetyje tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų vyrams Suomijoje, ypač Šiaurės Karelijoje, buvo didesnė, nei kitur pasaulyje. Iniciatyvinė grupė, koordinuojama jauno mediko, buvusio studentų judėjimo aktyvisto, iškėlė tris tikslus – per trumpą laiką sumažinti  suomių kraujo spaudimą,  cholesterolio kiekį kraujyje bei rūkymą.  <br /><br />Į iniciatyvą įtraukus namų šeimininkių draugiją, ūkininkus ir prekybininkus, mobilizavus restoranų virėjus, mokyklas, savivaldybių tarnautojus, organizavus miestelių cholesterolio mažinimo konkursą ir pirmąjį televizijos realybės šou, Šiaurės Karelijos projektas įrodė, kad gyvenimo būdą ir kultūrines tradicijas galima pakeisti, be to, jas galima pakeisti greitai. Buvo perrašyti įstatymai, iniciatyva tapo nacionaline, o nauji įpročiai per porą dešimtmečių – suomiška tradicija. Pasauliui padėti norintys suomiai sako, jog sveikas pasirinkimas žmogui turi būti lengvas pasirinkimas, o jei taip nėra, turi įsikišti valstybė.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/09/140266927976174.m4a</guid><pubDate>Wed, 12 Sep 2012 14:12:36 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378698/140266927976174.mp3" length="53057409" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Aštuntajame dešimtmetyje tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų vyrams Suomijoje, ypač Šiaurės Karelijoje, buvo didesnė, nei kitur pasaulyje. Iniciatyvinė grupė, koordinuojama jauno mediko, buvusio studentų judėjimo aktyvisto, iškėlė tris...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Aštuntajame dešimtmetyje tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų vyrams Suomijoje, ypač Šiaurės Karelijoje, buvo didesnė, nei kitur pasaulyje. Iniciatyvinė grupė, koordinuojama jauno mediko, buvusio studentų judėjimo aktyvisto, iškėlė tris tikslus – per trumpą laiką sumažinti  suomių kraujo spaudimą,  cholesterolio kiekį kraujyje bei rūkymą.  <br /><br />Į iniciatyvą įtraukus namų šeimininkių draugiją, ūkininkus ir prekybininkus, mobilizavus restoranų virėjus, mokyklas, savivaldybių tarnautojus, organizavus miestelių cholesterolio mažinimo konkursą ir pirmąjį televizijos realybės šou, Šiaurės Karelijos projektas įrodė, kad gyvenimo būdą ir kultūrines tradicijas galima pakeisti, be to, jas galima pakeisti greitai. Buvo perrašyti įstatymai, iniciatyva tapo nacionaline, o nauji įpročiai per porą dešimtmečių – suomiška tradicija. Pasauliui padėti norintys suomiai sako, jog sveikas pasirinkimas žmogui turi būti lengvas pasirinkimas, o jei taip nėra, turi įsikišti valstybė.]]></itunes:summary><itunes:duration>3317</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2012-09-05 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2012-09-05-14-05--15378708</link><description><![CDATA[Baltijos valstybių sprendimą su finansų krize tvarkytis mažinant viešąsias išlaidas ir vykdant vadinamąją „vidinę“ devalvaciją vieni ekonomistai vadina sėkme, kiti – pavyzdžiu,  kaip nereikia daryti. <br /><br />Iš trijų valstybių dėl krizės didžiausius nuostolius patyrė Latvija. Rygoje veikiančio Tarptautinio Baltijos ekonominės politikos studijų centro (BICEPS) vadovas Alfas Vanagas turi idėjų, kodėl Baltijos valstybės rinkosi būtent tokią politiką, kodėl, nepaisant ekonomikos vystymosi šuolių ir ES paramos, nelygybė šalyse pastaruosius dvidešimt metų didėja, o po krizės stebimas augimas pasižymi mažu užimtumo augimu.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/09/140266927815199.m4a</guid><pubDate>Wed, 05 Sep 2012 15:42:56 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378708/140266927815199.mp3" length="52785318" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Baltijos valstybių sprendimą su finansų krize tvarkytis mažinant viešąsias išlaidas ir vykdant vadinamąją „vidinę“ devalvaciją vieni ekonomistai vadina sėkme, kiti – pavyzdžiu,  kaip nereikia daryti. 

Iš trijų valstybių dėl krizės didžiausius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Baltijos valstybių sprendimą su finansų krize tvarkytis mažinant viešąsias išlaidas ir vykdant vadinamąją „vidinę“ devalvaciją vieni ekonomistai vadina sėkme, kiti – pavyzdžiu,  kaip nereikia daryti. <br /><br />Iš trijų valstybių dėl krizės didžiausius nuostolius patyrė Latvija. Rygoje veikiančio Tarptautinio Baltijos ekonominės politikos studijų centro (BICEPS) vadovas Alfas Vanagas turi idėjų, kodėl Baltijos valstybės rinkosi būtent tokią politiką, kodėl, nepaisant ekonomikos vystymosi šuolių ir ES paramos, nelygybė šalyse pastaruosius dvidešimt metų didėja, o po krizės stebimas augimas pasižymi mažu užimtumo augimu.]]></itunes:summary><itunes:duration>3300</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2012-07-18 14:06</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2012-07-18-14-06--15378747</link><description><![CDATA[Liepos 18 d. - Pasaulinė klausymosi diena. Dienos iniciatoriai skatina įsiklausyti į aplinką ir siekia plačiau paskleisti žinią apie garso ekologijos judėjimą bei idėjas, kaip sumažinti garso taršą. Dar vienas tikslas - pristatyti naujas švietimo iniciatyvas ir bendruomenės renginius, skirtus klausymuisi ir garso ekologijai.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/07/135912107983196.m4a</guid><pubDate>Wed, 18 Jul 2012 13:13:46 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378747/135912107983196.mp3" length="53105057" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Liepos 18 d. - Pasaulinė klausymosi diena. Dienos iniciatoriai skatina įsiklausyti į aplinką ir siekia plačiau paskleisti žinią apie garso ekologijos judėjimą bei idėjas, kaip sumažinti garso taršą. Dar vienas tikslas - pristatyti naujas švietimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Liepos 18 d. - Pasaulinė klausymosi diena. Dienos iniciatoriai skatina įsiklausyti į aplinką ir siekia plačiau paskleisti žinią apie garso ekologijos judėjimą bei idėjas, kaip sumažinti garso taršą. Dar vienas tikslas - pristatyti naujas švietimo iniciatyvas ir bendruomenės renginius, skirtus klausymuisi ir garso ekologijai.]]></itunes:summary><itunes:duration>3320</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2012-05-30 14:06</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2012-05-30-14-06--15378802</link><description><![CDATA[Birželio 1-ąją antrus metus Tarptautine teisės tingėti diena skelbia keliautoja, menininkė ir neformalaus švietimo aktyvistė Evelina Taunytė, dar žinoma kaip Candy Cactus. Sumanymas kilo iš pernelyg varžančio darbo patirties: „Pernai dirbau Palestinoje ir jaučiausi šiokia tokia „vergė“, tai buvo mano reakcija – nešvęsiu aš Gegužės 1-osios (Tarptautinės darbo dienos). Mečiau tą darbą ir paskelbiau Teisės tingėti dieną“. Tiek sovietmečiu veikęs valstybinis kapitalizmas, tiek dabartinis kapitalizmas veltėdžiavimą smerkia“, – sako istorikas, socialinis aktyvistas, vertėjas, filosofijos doktorantas Kasparas Pocius. Jo požiūriu, vadinamuosius liaudies posakius, šlovinančius darbą, kaip ir kitus darbo etikos principus visais laikais kuria darbdaviai. Ar darbas tikrai yra dorybė, istoriko nuomone, verčia svarstyti perprodukcija, su kuria susiduria išsivysčiusios šalys, ir su ja susijusios ekonominės, darbo santykių ir ekologinės krizės: „Visa tai, ką atnešė XIX – XX a. fabrikų ir pernelyg didelio pasitikėjimo darbo racionalumu epocha yra didžiulė ekologinė katastrofa, didžioji nesąmonė, kada žmogus gamina nebe savo socialinėms reikmėms patenkinti, bet kapitalo vertei patenkinti, ta vertė nuolatos auga, nes yra palaikoma tų darbo procesų, tas užsisukęs darbo ratas didėja ir niekada nesumažės, jeigu neatsiras tam tikrų… nežinau, kinikų, cinikų ar kokių bepročių, kurie pasakys: Pažiūrėkit, ką jūs darot!”]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/05/13591200252739.m4a</guid><pubDate>Wed, 30 May 2012 11:00:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378802/13591200252739.mp3" length="52801618" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Birželio 1-ąją antrus metus Tarptautine teisės tingėti diena skelbia keliautoja, menininkė ir neformalaus švietimo aktyvistė Evelina Taunytė, dar žinoma kaip Candy Cactus. Sumanymas kilo iš pernelyg varžančio darbo patirties: „Pernai dirbau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Birželio 1-ąją antrus metus Tarptautine teisės tingėti diena skelbia keliautoja, menininkė ir neformalaus švietimo aktyvistė Evelina Taunytė, dar žinoma kaip Candy Cactus. Sumanymas kilo iš pernelyg varžančio darbo patirties: „Pernai dirbau Palestinoje ir jaučiausi šiokia tokia „vergė“, tai buvo mano reakcija – nešvęsiu aš Gegužės 1-osios (Tarptautinės darbo dienos). Mečiau tą darbą ir paskelbiau Teisės tingėti dieną“. Tiek sovietmečiu veikęs valstybinis kapitalizmas, tiek dabartinis kapitalizmas veltėdžiavimą smerkia“, – sako istorikas, socialinis aktyvistas, vertėjas, filosofijos doktorantas Kasparas Pocius. Jo požiūriu, vadinamuosius liaudies posakius, šlovinančius darbą, kaip ir kitus darbo etikos principus visais laikais kuria darbdaviai. Ar darbas tikrai yra dorybė, istoriko nuomone, verčia svarstyti perprodukcija, su kuria susiduria išsivysčiusios šalys, ir su ja susijusios ekonominės, darbo santykių ir ekologinės krizės: „Visa tai, ką atnešė XIX – XX a. fabrikų ir pernelyg didelio pasitikėjimo darbo racionalumu epocha yra didžiulė ekologinė katastrofa, didžioji nesąmonė, kada žmogus gamina nebe savo socialinėms reikmėms patenkinti, bet kapitalo vertei patenkinti, ta vertė nuolatos auga, nes yra palaikoma tų darbo procesų, tas užsisukęs darbo ratas didėja ir niekada nesumažės, jeigu neatsiras tam tikrų… nežinau, kinikų, cinikų ar kokių bepročių, kurie pasakys: Pažiūrėkit, ką jūs darot!”]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2012-05-02 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2012-05-02-14-05--15378826</link><description><![CDATA[Azamas Tamimis yra palestiniečių kilmės Britų politologas ir aktyvistas, rašo apie vidurinių rytų ir Islamo politiką. Gimė 1955-aisiais Hebrone. Sulaukus septynerių šeima persikėlė į Kuveitą. Studijavo Londone. Politinės teorijos daktaro laipsnį jam suteikė Vestminsterio universitetas. Politologas rašo knygas apie islamo politiką, komentuoja žiniasklaidoje, dėsto. Skirtingai negu kitas žinomas Islamo komentatorius Europoje Tarikas Ramadanas, Azamas Tamimis nemano, kad egzistuoja koks nors ypatingas Europos Islamas. Su politologu kalbą pradėjome nuo klausimo kaip jis jaučiasi gyvendamas Didžiojoje Britanijoje. Šiandien laidoje kalbėsime apie moterų teises, Lietuvos šeimos politiką, jos skirtumus nuo vakarų Europos valstybių politikos ir Lietuvos politikų bandymus skatinti gimstamumą politinėmis priemonėmis yra komentavusi lygių galimybių ekspertė. Praeitoje laidoje šnekėjome apie gabumus ir jų reikšmę mokykloje. Šiandien apie gabumus ir apie šiuolaikinę švietimo sistemą neformalaus švietimo aktyvisto mintys.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/05/105310309.m4a</guid><pubDate>Wed, 02 May 2012 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378826/105310309.mp3" length="53052812" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Azamas Tamimis yra palestiniečių kilmės Britų politologas ir aktyvistas, rašo apie vidurinių rytų ir Islamo politiką. Gimė 1955-aisiais Hebrone. Sulaukus septynerių šeima persikėlė į Kuveitą. Studijavo Londone. Politinės teorijos daktaro laipsnį jam...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Azamas Tamimis yra palestiniečių kilmės Britų politologas ir aktyvistas, rašo apie vidurinių rytų ir Islamo politiką. Gimė 1955-aisiais Hebrone. Sulaukus septynerių šeima persikėlė į Kuveitą. Studijavo Londone. Politinės teorijos daktaro laipsnį jam suteikė Vestminsterio universitetas. Politologas rašo knygas apie islamo politiką, komentuoja žiniasklaidoje, dėsto. Skirtingai negu kitas žinomas Islamo komentatorius Europoje Tarikas Ramadanas, Azamas Tamimis nemano, kad egzistuoja koks nors ypatingas Europos Islamas. Su politologu kalbą pradėjome nuo klausimo kaip jis jaučiasi gyvendamas Didžiojoje Britanijoje. Šiandien laidoje kalbėsime apie moterų teises, Lietuvos šeimos politiką, jos skirtumus nuo vakarų Europos valstybių politikos ir Lietuvos politikų bandymus skatinti gimstamumą politinėmis priemonėmis yra komentavusi lygių galimybių ekspertė. Praeitoje laidoje šnekėjome apie gabumus ir jų reikšmę mokykloje. Šiandien apie gabumus ir apie šiuolaikinę švietimo sistemą neformalaus švietimo aktyvisto mintys.]]></itunes:summary><itunes:duration>3316</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2012-03-14 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2012-03-14-14-05--15378871</link><description><![CDATA[Alternatyvios mokyklos idėją vystantis Vaidenis Čapskis sako, jog vaikų skaičius klasėje šiandien viršija mokytojo galimybes mokyti, o mokinių - mokytis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/03/1005309692.m4a</guid><pubDate>Wed, 14 Mar 2012 07:57:43 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378871/1005309692.mp3" length="52833383" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Alternatyvios mokyklos idėją vystantis Vaidenis Čapskis sako, jog vaikų skaičius klasėje šiandien viršija mokytojo galimybes mokyti, o mokinių - mokytis.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Alternatyvios mokyklos idėją vystantis Vaidenis Čapskis sako, jog vaikų skaičius klasėje šiandien viršija mokytojo galimybes mokyti, o mokinių - mokytis.]]></itunes:summary><itunes:duration>3303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2012-01-25 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2012-01-25-14-05--15378904</link><description><![CDATA["NSK valstybė laike" - taip vadinasi du dešimtmečius trunkantis slovėnų menininkų projektas, menotyrininkų vertinamas kaip vienas įdomiausių Europos politinio meno pavyzdžių. Valstybė, kurios žemėlapyje nerasite, turi visus ideologinius valstybinės galios simbolius, išduoda pasus, leidžia pašto ženklus, atidaro ambasadas, surenka kariuomenę, rengia piliečių kongresus. Projekto šaknys siekia devintą dešimtmetį, kai tuometinėje Jugoslavijoje susikūrė alternatyvus slovėnų kultūrinis judėjimas, sujungęs muziką, filosofiją, vizualiuosius menus, teatrą, literatūrą ir radiją. "Mums pasisekė, nes jeigu tuo metu būtume gyvenę Belgrade, būtume neišlikę. Liublijanoje buvo laisviau. Jugoslavija buvo didelė šalis, šiaurėje politiškai laisvesnė ir labiau susijusi su Vakarais, o pietuose konservatyvesnė ir totalitarinė", - prisimena slovėnų vizualiųjų menų grupės Irwin bei meno judėjimo NSK narys Dušanas Mandicius.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/01/135999233371443.m4a</guid><pubDate>Wed, 25 Jan 2012 11:02:38 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15378904/135999233371443.mp3" length="53041527" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>"NSK valstybė laike" - taip vadinasi du dešimtmečius trunkantis slovėnų menininkų projektas, menotyrininkų vertinamas kaip vienas įdomiausių Europos politinio meno pavyzdžių. Valstybė, kurios žemėlapyje nerasite, turi visus ideologinius valstybinės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA["NSK valstybė laike" - taip vadinasi du dešimtmečius trunkantis slovėnų menininkų projektas, menotyrininkų vertinamas kaip vienas įdomiausių Europos politinio meno pavyzdžių. Valstybė, kurios žemėlapyje nerasite, turi visus ideologinius valstybinės galios simbolius, išduoda pasus, leidžia pašto ženklus, atidaro ambasadas, surenka kariuomenę, rengia piliečių kongresus. Projekto šaknys siekia devintą dešimtmetį, kai tuometinėje Jugoslavijoje susikūrė alternatyvus slovėnų kultūrinis judėjimas, sujungęs muziką, filosofiją, vizualiuosius menus, teatrą, literatūrą ir radiją. "Mums pasisekė, nes jeigu tuo metu būtume gyvenę Belgrade, būtume neišlikę. Liublijanoje buvo laisviau. Jugoslavija buvo didelė šalis, šiaurėje politiškai laisvesnė ir labiau susijusi su Vakarais, o pietuose konservatyvesnė ir totalitarinė", - prisimena slovėnų vizualiųjų menų grupės Irwin bei meno judėjimo NSK narys Dušanas Mandicius.]]></itunes:summary><itunes:duration>3316</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2007-09-29 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2007-09-29-14-05--15379296</link><description><![CDATA[Lietuvos verslininkai turėtų skaityti daugiau knygų ir išmokti vertinti savo darbuotojus. Darbininkai taip pat turėtų ugdyti savo savivoką ir nesutikti dirbti už atlyginimus vokuose.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/09/102688466.m4a</guid><pubDate>Sat, 29 Sep 2007 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15379296/102688466.mp3" length="48074918" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos verslininkai turėtų skaityti daugiau knygų ir išmokti vertinti savo darbuotojus. Darbininkai taip pat turėtų ugdyti savo savivoką ir nesutikti dirbti už atlyginimus vokuose.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos verslininkai turėtų skaityti daugiau knygų ir išmokti vertinti savo darbuotojus. Darbininkai taip pat turėtų ugdyti savo savivoką ir nesutikti dirbti už atlyginimus vokuose.]]></itunes:summary><itunes:duration>3005</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2007-09-21 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2007-09-21-14-05--15379300</link><description><![CDATA[Menininkas ir meno mokytojas apie meną ir vidutinybių invaziją. Jeigu nuoširdžiai norėsite būti normalus žmogus gali tekti gerokai pasistengti. Tai kas laikoma visuotinai priimtinu elgesiu, dabar gali būti tikras išsišokimas po kelerių metų ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, prieš pora dešimtmečių žmogus, kuris mokytųsi Kinų kalbos būtų buvęs pavadintas keistuoliu. Gali būti, kad dar po poros dešimtmečių  keistuoliais atrodys tie užsispyrėliai, kurie jos vis dar nesimokys.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/09/102688451.m4a</guid><pubDate>Fri, 21 Sep 2007 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15379300/102688451.mp3" length="48170212" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Menininkas ir meno mokytojas apie meną ir vidutinybių invaziją. Jeigu nuoširdžiai norėsite būti normalus žmogus gali tekti gerokai pasistengti. Tai kas laikoma visuotinai priimtinu elgesiu, dabar gali būti tikras išsišokimas po kelerių metų ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Menininkas ir meno mokytojas apie meną ir vidutinybių invaziją. Jeigu nuoširdžiai norėsite būti normalus žmogus gali tekti gerokai pasistengti. Tai kas laikoma visuotinai priimtinu elgesiu, dabar gali būti tikras išsišokimas po kelerių metų ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, prieš pora dešimtmečių žmogus, kuris mokytųsi Kinų kalbos būtų buvęs pavadintas keistuoliu. Gali būti, kad dar po poros dešimtmečių  keistuoliais atrodys tie užsispyrėliai, kurie jos vis dar nesimokys.]]></itunes:summary><itunes:duration>3011</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2007-09-14 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2007-09-14-14-05--15379302</link><description><![CDATA[Sveiki atvykę! Štai transporto priemonė nuo kurios, jeigu tikėtume grafu Eustakijum Tiškevišiumi, Lietuvoje prasidėjo pažangos amžius, paprasčiausias traukinys naudojantis anglį kaip kurą. Nuo anglies ir pradėsime, nes būtent ji lėmė mūsų šiandieninį gyvenimą – ekonomiką, prekybos ryšius, tradicijų ir vertybių pokyčius, kultūrą ir politinę sąjungą. Jeigu sakysite, kad namų anglimi nekūrenate ir neišsivaizduojate ką bendro su jūsų politinėmis pažiūromis, klausoma muzika, darbu ir nuotaika turi anglis, teks XIX amžiaus traukiniu grįžti atgal ir prisiminti kaip prasidėjo energijos išlaisvinimo laikai.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/09/102688414.m4a</guid><pubDate>Fri, 14 Sep 2007 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15379302/102688414.mp3" length="47980459" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sveiki atvykę! Štai transporto priemonė nuo kurios, jeigu tikėtume grafu Eustakijum Tiškevišiumi, Lietuvoje prasidėjo pažangos amžius, paprasčiausias traukinys naudojantis anglį kaip kurą. Nuo anglies ir pradėsime, nes būtent ji lėmė mūsų šiandieninį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sveiki atvykę! Štai transporto priemonė nuo kurios, jeigu tikėtume grafu Eustakijum Tiškevišiumi, Lietuvoje prasidėjo pažangos amžius, paprasčiausias traukinys naudojantis anglį kaip kurą. Nuo anglies ir pradėsime, nes būtent ji lėmė mūsų šiandieninį gyvenimą – ekonomiką, prekybos ryšius, tradicijų ir vertybių pokyčius, kultūrą ir politinę sąjungą. Jeigu sakysite, kad namų anglimi nekūrenate ir neišsivaizduojate ką bendro su jūsų politinėmis pažiūromis, klausoma muzika, darbu ir nuotaika turi anglis, teks XIX amžiaus traukiniu grįžti atgal ir prisiminti kaip prasidėjo energijos išlaisvinimo laikai.]]></itunes:summary><itunes:duration>2999</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2007-09-07 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2007-09-07-14-05--15379307</link><description><![CDATA[Tai šiaurinė klampynė Kamanų rezervate prie pat Lietuvos ir Latvijos sienos. Čia keliausime, kad išsiaiškintume kam reikalingi draudimai skinti pelkėse uogas, pakelti nukritusias šakas ir ką duoda bandymai sukurti salas kur gamta yra bent iš dalies apsaugota nuo žmogaus sukeliamų pokyčių.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/09/102688391.m4a</guid><pubDate>Fri, 07 Sep 2007 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15379307/102688391.mp3" length="48378356" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tai šiaurinė klampynė Kamanų rezervate prie pat Lietuvos ir Latvijos sienos. Čia keliausime, kad išsiaiškintume kam reikalingi draudimai skinti pelkėse uogas, pakelti nukritusias šakas ir ką duoda bandymai sukurti salas kur gamta yra bent iš dalies...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tai šiaurinė klampynė Kamanų rezervate prie pat Lietuvos ir Latvijos sienos. Čia keliausime, kad išsiaiškintume kam reikalingi draudimai skinti pelkėse uogas, pakelti nukritusias šakas ir ką duoda bandymai sukurti salas kur gamta yra bent iš dalies apsaugota nuo žmogaus sukeliamų pokyčių.]]></itunes:summary><itunes:duration>3024</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2007-08-31 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2007-08-31-14-05--15379314</link><description><![CDATA[Šiandien mūsų laida skirta garsiam filosofui ar postfilosofui Ričardui Rorčiui ir jo idėjoms. Bene žymiausias šiuolaikinis Amerikos filosofas buvo geras sodininkas, mėgo orchidėjas ir paukščių stebėjimą. Netilpęs į universitetų filosofijos katedrų rėmus, visą gyvenimą ieškojo atsakymo į klausimą „ką gali duoti žmonėms filosofija, jeigu gali”.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/08/102688366.m4a</guid><pubDate>Fri, 31 Aug 2007 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15379314/102688366.mp3" length="49354291" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien mūsų laida skirta garsiam filosofui ar postfilosofui Ričardui Rorčiui ir jo idėjoms. Bene žymiausias šiuolaikinis Amerikos filosofas buvo geras sodininkas, mėgo orchidėjas ir paukščių stebėjimą. Netilpęs į universitetų filosofijos katedrų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien mūsų laida skirta garsiam filosofui ar postfilosofui Ričardui Rorčiui ir jo idėjoms. Bene žymiausias šiuolaikinis Amerikos filosofas buvo geras sodininkas, mėgo orchidėjas ir paukščių stebėjimą. Netilpęs į universitetų filosofijos katedrų rėmus, visą gyvenimą ieškojo atsakymo į klausimą „ką gali duoti žmonėms filosofija, jeigu gali”.]]></itunes:summary><itunes:duration>3085</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2007-08-24 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2007-08-24-14-05--15379322</link><description><![CDATA[Šiandien laidoje kalbėsime apie politiką. Sužinosite kaip sudėtinga su Lietuvos politikais, kurie serga partijų kūrimo manija, bet sunkiai gali paaiškinti kuo partijos viena nuo kitos skiriasi. Išgirsite kodėl Grūto parkas yra įrodymas jog komunizmas mirė, ir galėsite prisijunkti prie vieno iš dviejų Lietuvos gelbėjimo planų.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/08/102688352.m4a</guid><pubDate>Fri, 24 Aug 2007 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15379322/102688352.mp3" length="48537599" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien laidoje kalbėsime apie politiką. Sužinosite kaip sudėtinga su Lietuvos politikais, kurie serga partijų kūrimo manija, bet sunkiai gali paaiškinti kuo partijos viena nuo kitos skiriasi. Išgirsite kodėl Grūto parkas yra įrodymas jog komunizmas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien laidoje kalbėsime apie politiką. Sužinosite kaip sudėtinga su Lietuvos politikais, kurie serga partijų kūrimo manija, bet sunkiai gali paaiškinti kuo partijos viena nuo kitos skiriasi. Išgirsite kodėl Grūto parkas yra įrodymas jog komunizmas mirė, ir galėsite prisijunkti prie vieno iš dviejų Lietuvos gelbėjimo planų.]]></itunes:summary><itunes:duration>3034</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2007-08-17 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2007-08-17-14-05--15379330</link><description><![CDATA[Šiandien kalbėsime apie gatvę ir gatvės kultūrą.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/08/102688335.m4a</guid><pubDate>Fri, 17 Aug 2007 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15379330/102688335.mp3" length="48755773" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien kalbėsime apie gatvę ir gatvės kultūrą.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien kalbėsime apie gatvę ir gatvės kultūrą.]]></itunes:summary><itunes:duration>3048</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2007-08-10 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2007-08-10-14-05--15379341</link><description><![CDATA[Tautybė yra sudėtingas dalykas. Ar ji kuriama, ar paveldima, ir apskritai ar jai būtina laikais kai daliai žmonių klausimas apie tautybę kaip ir apie religiją ar kilmę atrodo politiškai nekorektiškas. Tačiau yra vietų kur tautybė ir jos saugojimas padeda žmonės kontroliuoti savo gyvenimus ir atsispirti išorinėms kontrolės formoms. Šiandien laidoje apie tai kaip tampa tvirtybės pamatu.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/08/102688334.m4a</guid><pubDate>Fri, 10 Aug 2007 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15379341/102688334.mp3" length="48185259" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tautybė yra sudėtingas dalykas. Ar ji kuriama, ar paveldima, ir apskritai ar jai būtina laikais kai daliai žmonių klausimas apie tautybę kaip ir apie religiją ar kilmę atrodo politiškai nekorektiškas. Tačiau yra vietų kur tautybė ir jos saugojimas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tautybė yra sudėtingas dalykas. Ar ji kuriama, ar paveldima, ir apskritai ar jai būtina laikais kai daliai žmonių klausimas apie tautybę kaip ir apie religiją ar kilmę atrodo politiškai nekorektiškas. Tačiau yra vietų kur tautybė ir jos saugojimas padeda žmonės kontroliuoti savo gyvenimus ir atsispirti išorinėms kontrolės formoms. Šiandien laidoje apie tai kaip tampa tvirtybės pamatu.]]></itunes:summary><itunes:duration>3012</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2007-07-28 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2007-07-28-14-05--15379334</link><description><![CDATA[Šiandien laidoje kalbėsime apie politiką. Sužinosite kaip sudėtinga su Lietuvos politikais, kurie serga partijų kūrimo manija, bet sunkiai gali paaiškinti kuo partijos viena nuo kitos skiriasi. Išgirsite kodėl Grūto parkas yra įrodymas jog komunizmas mirė, ir galėsite prisijunkti prie vieno iš dviejų Lietuvos gelbėjimo planų.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/07/102688333.m4a</guid><pubDate>Sat, 28 Jul 2007 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15379334/102688333.mp3" length="44974914" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien laidoje kalbėsime apie politiką. Sužinosite kaip sudėtinga su Lietuvos politikais, kurie serga partijų kūrimo manija, bet sunkiai gali paaiškinti kuo partijos viena nuo kitos skiriasi. Išgirsite kodėl Grūto parkas yra įrodymas jog komunizmas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien laidoje kalbėsime apie politiką. Sužinosite kaip sudėtinga su Lietuvos politikais, kurie serga partijų kūrimo manija, bet sunkiai gali paaiškinti kuo partijos viena nuo kitos skiriasi. Išgirsite kodėl Grūto parkas yra įrodymas jog komunizmas mirė, ir galėsite prisijunkti prie vieno iš dviejų Lietuvos gelbėjimo planų.]]></itunes:summary><itunes:duration>2811</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2007-07-13 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2007-07-13-14-05--15379353</link><description><![CDATA[Šiandien laidoje kalbėsime apie Vilnių. Miestas kaip reginys ir gyvas audinys, kaip spektaklis, kurio personažo istorijos tikros ir jie turi ką papasakoti kai jų kelyje pasipainioja du klausytis norintys bastūnai. Kai sutinka ryškų praeivį tai nepražingsniuoja pro šalį lyg nematydami kaip mieste priimta, o sustabdo, pasikalba, užsirašo, nufotografuoja. Taip fiksuoja unikalų miesto gyvenimą ir mažina atstumą, kuris nori nenori atsiranda kai gyveni šalia kelių šimtų tūkstančių kitų. Taip vystosi projektas pavadinimu „Laimikis”, kurio rezultatus galima stebėti internete.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/07/102688271.m4a</guid><pubDate>Fri, 13 Jul 2007 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15379353/102688271.mp3" length="48606562" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien laidoje kalbėsime apie Vilnių. Miestas kaip reginys ir gyvas audinys, kaip spektaklis, kurio personažo istorijos tikros ir jie turi ką papasakoti kai jų kelyje pasipainioja du klausytis norintys bastūnai. Kai sutinka ryškų praeivį tai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien laidoje kalbėsime apie Vilnių. Miestas kaip reginys ir gyvas audinys, kaip spektaklis, kurio personažo istorijos tikros ir jie turi ką papasakoti kai jų kelyje pasipainioja du klausytis norintys bastūnai. Kai sutinka ryškų praeivį tai nepražingsniuoja pro šalį lyg nematydami kaip mieste priimta, o sustabdo, pasikalba, užsirašo, nufotografuoja. Taip fiksuoja unikalų miesto gyvenimą ir mažina atstumą, kuris nori nenori atsiranda kai gyveni šalia kelių šimtų tūkstančių kitų. Taip vystosi projektas pavadinimu „Laimikis”, kurio rezultatus galima stebėti internete.]]></itunes:summary><itunes:duration>3038</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2007-07-06 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2007-07-06-14-05--15379358</link><description><![CDATA[Filosofas Algis Mickūnas užsuko Lietuvon bekeliaudamas iš Vienos Amerikos į kitą pro Indiją ir Japoniją. Jis kalbės apie filosofiją, apie mechaninius žmones, šventės proga apie valstybę, apie nuobodulį ir apie Zen.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/07/102688256.m4a</guid><pubDate>Fri, 06 Jul 2007 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15379358/102688256.mp3" length="48115460" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Filosofas Algis Mickūnas užsuko Lietuvon bekeliaudamas iš Vienos Amerikos į kitą pro Indiją ir Japoniją. Jis kalbės apie filosofiją, apie mechaninius žmones, šventės proga apie valstybę, apie nuobodulį ir apie Zen.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Filosofas Algis Mickūnas užsuko Lietuvon bekeliaudamas iš Vienos Amerikos į kitą pro Indiją ir Japoniją. Jis kalbės apie filosofiją, apie mechaninius žmones, šventės proga apie valstybę, apie nuobodulį ir apie Zen.]]></itunes:summary><itunes:duration>3008</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2007-06-30 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2007-06-30-14-05--15379367</link><description><![CDATA[Vytauto Kernagio daina „Išeinu” vienas populiariausių dainuojamos poezijos kūrinių yra akivaizdus įrodymas, kad Lietuvoje nenusimanyti apie bites gali reikšti tragediją, gali būti paliktas. Bitė nuo seno gerbiama Lietuvoje. Darbštuoliai – norint juos pagirti vadiname bitėmis, per bites susiję žmonės tampa bičiuliais, o tai rimčiau negu draugystė ar giminystė. Apie bitę kaip ir apie žmogų sakoma, kad ji miršta. Kad pažinę bites geriau pažinsime save, teigia ir mokslininkai. Iššifravus žmogaus genomą netrukus buvo paskelbta bitės genų seka. Pasaulio mastu vykdomame projekte dalyvavusios Australų mokslininkų grupės vadovo daktaro Ričardo Klaudianos teigimu: bitės genomas apie žmogaus biologiją gali pasakyti daugiau negu kitų gyvų organizmų genomai. Dabar pokalbis apie idėją kuo užsiimti vasarą. Kad bitės keistai elgiasi šį pavasarį susiję ir su neįprastais oro reiškiniais, kurie kaip teigia mokslininkai vyksta dėl klimato kaitos. Klimato kaitos priežastis anglies dvideginis, kurio dideli kiekiai išmetami į orą dėl žmogaus veiklos. Netrukus jūsų laukia pažintis su žmogumi siūlančiu kaip paskatinti žmones elgtis taip, kad kenksmingų dujų būtų išmetama mažiau.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/06/102688224.m4a</guid><pubDate>Sat, 30 Jun 2007 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15379367/102688224.mp3" length="49254817" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vytauto Kernagio daina „Išeinu” vienas populiariausių dainuojamos poezijos kūrinių yra akivaizdus įrodymas, kad Lietuvoje nenusimanyti apie bites gali reikšti tragediją, gali būti paliktas. Bitė nuo seno gerbiama Lietuvoje. Darbštuoliai – norint juos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vytauto Kernagio daina „Išeinu” vienas populiariausių dainuojamos poezijos kūrinių yra akivaizdus įrodymas, kad Lietuvoje nenusimanyti apie bites gali reikšti tragediją, gali būti paliktas. Bitė nuo seno gerbiama Lietuvoje. Darbštuoliai – norint juos pagirti vadiname bitėmis, per bites susiję žmonės tampa bičiuliais, o tai rimčiau negu draugystė ar giminystė. Apie bitę kaip ir apie žmogų sakoma, kad ji miršta. Kad pažinę bites geriau pažinsime save, teigia ir mokslininkai. Iššifravus žmogaus genomą netrukus buvo paskelbta bitės genų seka. Pasaulio mastu vykdomame projekte dalyvavusios Australų mokslininkų grupės vadovo daktaro Ričardo Klaudianos teigimu: bitės genomas apie žmogaus biologiją gali pasakyti daugiau negu kitų gyvų organizmų genomai. Dabar pokalbis apie idėją kuo užsiimti vasarą. Kad bitės keistai elgiasi šį pavasarį susiję ir su neįprastais oro reiškiniais, kurie kaip teigia mokslininkai vyksta dėl klimato kaitos. Klimato kaitos priežastis anglies dvideginis, kurio dideli kiekiai išmetami į orą dėl žmogaus veiklos. Netrukus jūsų laukia pažintis su žmogumi siūlančiu kaip paskatinti žmones elgtis taip, kad kenksmingų dujų būtų išmetama mažiau.]]></itunes:summary><itunes:duration>3079</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2007-06-22 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2007-06-22-14-05--15379370</link><description><![CDATA[Kad žmogus taptų mokslininku jis arba ji turėtų susikaupti ir veikti tikslingai. Baigti universitetą, rašyti mokslinius darbus, kurie atrodytų priimtini akademinei bendruomenei. Vieną dieną toks tikslingas žmogus taptų kurios nors žinomų mokslo šakų mokslininku. Tačiau ką daryti žmonėms, kuriems visi į jų akis pakliūvantys daiktai ir reiškiniai atrodo tinkami būti jų asmeninio mokslo objektais. Pavyzdžiui, rytinės kavos puodelis.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/06/102688223.m4a</guid><pubDate>Fri, 22 Jun 2007 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15379370/102688223.mp3" length="49603394" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kad žmogus taptų mokslininku jis arba ji turėtų susikaupti ir veikti tikslingai. Baigti universitetą, rašyti mokslinius darbus, kurie atrodytų priimtini akademinei bendruomenei. Vieną dieną toks tikslingas žmogus taptų kurios nors žinomų mokslo šakų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kad žmogus taptų mokslininku jis arba ji turėtų susikaupti ir veikti tikslingai. Baigti universitetą, rašyti mokslinius darbus, kurie atrodytų priimtini akademinei bendruomenei. Vieną dieną toks tikslingas žmogus taptų kurios nors žinomų mokslo šakų mokslininku. Tačiau ką daryti žmonėms, kuriems visi į jų akis pakliūvantys daiktai ir reiškiniai atrodo tinkami būti jų asmeninio mokslo objektais. Pavyzdžiui, rytinės kavos puodelis.]]></itunes:summary><itunes:duration>3101</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2007-06-01 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2007-06-01-14-05--15379376</link><description><![CDATA[Globalizacija, klimato kaita, švietimo krizė ir klausimas kaip įkalbėti žmones žemės nealinti taip kaip alina dabar siekdami patogumo. Šiomis temomis galima perskaityti daugybę paskaitų visuomenei ir surengti šimtus diskusijų posėdžių salėse, o galima pasiimti gitarą ir padainuoti apie tai.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/06/102688222.m4a</guid><pubDate>Fri, 01 Jun 2007 11:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15379376/102688222.mp3" length="50158444" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Globalizacija, klimato kaita, švietimo krizė ir klausimas kaip įkalbėti žmones žemės nealinti taip kaip alina dabar siekdami patogumo. Šiomis temomis galima perskaityti daugybę paskaitų visuomenei ir surengti šimtus diskusijų posėdžių salėse, o galima...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Globalizacija, klimato kaita, švietimo krizė ir klausimas kaip įkalbėti žmones žemės nealinti taip kaip alina dabar siekdami patogumo. Šiomis temomis galima perskaityti daugybę paskaitų visuomenei ir surengti šimtus diskusijų posėdžių salėse, o galima pasiimti gitarą ir padainuoti apie tai.]]></itunes:summary><itunes:duration>3135</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2007-01-12 11:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2007-01-12-11-05--15379433</link><description><![CDATA[Kodėl traukiniai kai kuriuos iš mūsų užburia? Prisiminsime geležinio kelio, pramoninės visuomenės stuburo, istoriją, aplankysime muziejų ir susipažinsime su žmogumi, kuris tyko traukinių, kad juos nufotografuotų. „Sudėtinga papasakoti.  Reikėtų nueiti į geležinkelio stotį , atsistoti perone šalia bėgių, palaukti, kol pravažiuos traukinys, ir pajusti , kaip po kojomis vibruoja žemė, pajusti tą galią, didelę masę. Tai užburia sielą“, – sako geležinkelių entuziastas  Robertas Šalčiūnas.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/01/139473358987711.m4a</guid><pubDate>Fri, 12 Jan 2007 15:36:29 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15379433/139473358987711.mp3" length="48001357" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl traukiniai kai kuriuos iš mūsų užburia? Prisiminsime geležinio kelio, pramoninės visuomenės stuburo, istoriją, aplankysime muziejų ir susipažinsime su žmogumi, kuris tyko traukinių, kad juos nufotografuotų. „Sudėtinga papasakoti.  Reikėtų nueiti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl traukiniai kai kuriuos iš mūsų užburia? Prisiminsime geležinio kelio, pramoninės visuomenės stuburo, istoriją, aplankysime muziejų ir susipažinsime su žmogumi, kuris tyko traukinių, kad juos nufotografuotų. „Sudėtinga papasakoti.  Reikėtų nueiti į geležinkelio stotį , atsistoti perone šalia bėgių, palaukti, kol pravažiuos traukinys, ir pajusti , kaip po kojomis vibruoja žemė, pajusti tą galią, didelę masę. Tai užburia sielą“, – sako geležinkelių entuziastas  Robertas Šalčiūnas.]]></itunes:summary><itunes:duration>3001</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2007-01-05 11:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2007-01-05-11-05--15379437</link><description><![CDATA[Biblioteka - kolektyvinės atminties projektas, savo forma pristaikantis prie visuomenės ir technologijų kaitos. Šiandien biblioteka – atviros informacijos simbolis, bet taip buvo ne visada. „Kai žinojimas ir mokslas ėmė demokratizuotis, bibliotekos tapo ne tokios pavojingos, nustota knygas rakinti“, – sako VU bibliotekos generalinė direktorė prof. Audronė Glosienė. „Politikoje efektyvumo rodiklis yra BVP. BVP augimas reiškia, kad mūsų ekonomika stiprėja ir kada nors BVP vienam gyventojui pasieks ES vidurkį. Bet laimė ne nuo skaičiukų prasideda. Daug gerai uždirbančių žmonių Lietuvoje yra labai nelaimingi” – sako politologas Justinas Dementavičius.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/01/139473147571929.m4a</guid><pubDate>Fri, 05 Jan 2007 21:11:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15379437/139473147571929.mp3" length="48001357" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Biblioteka - kolektyvinės atminties projektas, savo forma pristaikantis prie visuomenės ir technologijų kaitos. Šiandien biblioteka – atviros informacijos simbolis, bet taip buvo ne visada. „Kai žinojimas ir mokslas ėmė demokratizuotis, bibliotekos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Biblioteka - kolektyvinės atminties projektas, savo forma pristaikantis prie visuomenės ir technologijų kaitos. Šiandien biblioteka – atviros informacijos simbolis, bet taip buvo ne visada. „Kai žinojimas ir mokslas ėmė demokratizuotis, bibliotekos tapo ne tokios pavojingos, nustota knygas rakinti“, – sako VU bibliotekos generalinė direktorė prof. Audronė Glosienė. „Politikoje efektyvumo rodiklis yra BVP. BVP augimas reiškia, kad mūsų ekonomika stiprėja ir kada nors BVP vienam gyventojui pasieks ES vidurkį. Bet laimė ne nuo skaičiukų prasideda. Daug gerai uždirbančių žmonių Lietuvoje yra labai nelaimingi” – sako politologas Justinas Dementavičius.]]></itunes:summary><itunes:duration>3001</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2006-10-13 11:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2006-10-13-11-05--15379455</link><description><![CDATA[Ar esate sutikę mokytojų, kurie nebijotų palikti klaidos lentoje, norėdami, kad mokiniai išmoktų apginti savo nuomonę ir padėti kitam žmogui ištaisyti savo klaidas? „Negabių vaikų nėra – visi yra gabūs, yra tik netinkami mokymo metodai, – sako pedagogė Rykantė Bandzaitienė, – tuo tikiu, tai mano gyvenimo taisyklė, užrašyta didžiausiomis raidėmis: kiekvienas vaikas yra gabus išmokti bet kurį dalyką!”]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2006/10/139473146427577.m4a</guid><pubDate>Fri, 13 Oct 2006 09:30:38 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15379455/139473146427577.mp3" length="48081605" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar esate sutikę mokytojų, kurie nebijotų palikti klaidos lentoje, norėdami, kad mokiniai išmoktų apginti savo nuomonę ir padėti kitam žmogui ištaisyti savo klaidas? „Negabių vaikų nėra – visi yra gabūs, yra tik netinkami mokymo metodai, – sako...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar esate sutikę mokytojų, kurie nebijotų palikti klaidos lentoje, norėdami, kad mokiniai išmoktų apginti savo nuomonę ir padėti kitam žmogui ištaisyti savo klaidas? „Negabių vaikų nėra – visi yra gabūs, yra tik netinkami mokymo metodai, – sako pedagogė Rykantė Bandzaitienė, – tuo tikiu, tai mano gyvenimo taisyklė, užrašyta didžiausiomis raidėmis: kiekvienas vaikas yra gabus išmokti bet kurį dalyką!”]]></itunes:summary><itunes:duration>3006</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos: nusikaltimas ir bausmė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-nusikaltimas-ir-bausme--15379463</link><description><![CDATA[Bausmės už nederamą elgesį ir nusikaltimus - susitarimo reikalas. Nuo keršto fizinių bausmių pereinama prie disciplinavimo ir siekio žmogų   gražinti visuomenei, greta izoliacijos ir finansinių bausmių atsiranda savanoriška veikla, kuria žmogus galėtų atsilyginti už padarytą žalą. Kaip vystosi bausmės idėjos ir ką jos pasako apie visuomenę? <br /><br />Antroje laidos dalyje - pažintis su Švenčionių verslininku Janu Komaiška, kuris įmonės turtą supranta taip: Investicijos nėra vien finansai. Investuoti reikia ir į žmogų. Mes turtingi, nes turėdami 29 žmones turime ir 25 [jų] vaikus. 12 vakų gimė mūsų firmoje per 13 metų. Gerai? Gerai!"]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2006/09/5448d47abe686.m4a</guid><pubDate>Fri, 29 Sep 2006 00:13:39 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15379463/5448d47abe686.mp3" length="49777266" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Bausmės už nederamą elgesį ir nusikaltimus - susitarimo reikalas. Nuo keršto fizinių bausmių pereinama prie disciplinavimo ir siekio žmogų   gražinti visuomenei, greta izoliacijos ir finansinių bausmių atsiranda savanoriška veikla, kuria žmogus galėtų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Bausmės už nederamą elgesį ir nusikaltimus - susitarimo reikalas. Nuo keršto fizinių bausmių pereinama prie disciplinavimo ir siekio žmogų   gražinti visuomenei, greta izoliacijos ir finansinių bausmių atsiranda savanoriška veikla, kuria žmogus galėtų atsilyginti už padarytą žalą. Kaip vystosi bausmės idėjos ir ką jos pasako apie visuomenę? <br /><br />Antroje laidos dalyje - pažintis su Švenčionių verslininku Janu Komaiška, kuris įmonės turtą supranta taip: Investicijos nėra vien finansai. Investuoti reikia ir į žmogų. Mes turtingi, nes turėdami 29 žmones turime ir 25 [jų] vaikus. 12 vakų gimė mūsų firmoje per 13 metų. Gerai? Gerai!"]]></itunes:summary><itunes:duration>3112</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-10-19 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-10-19-14-05--16796788</link><description><![CDATA[Savanorišką ir neatlygintiną pagalbą nebepagydomiems ligoniams ir jų artimiesiems teikiančių Kauno hospiso namų steigėja ir vadovė Žanna Jankovskaja sako norinti, kad Lietuvoje kiltų daugiau hospiso iniciatyvų, o valdžios institucijos suprastų jų svarbą. Kaune šio supratimo kol kas trūksta, organizacija neturi patalpų, bet turi 70 savanorių ir kviečia žmones kreiptis pagalbos.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/10/1013173027.m4a</guid><pubDate>Tue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/16796788/1013173027.mp3" length="52806216" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Savanorišką ir neatlygintiną pagalbą nebepagydomiems ligoniams ir jų artimiesiems teikiančių Kauno hospiso namų steigėja ir vadovė Žanna Jankovskaja sako norinti, kad Lietuvoje kiltų daugiau hospiso iniciatyvų, o valdžios institucijos suprastų jų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Savanorišką ir neatlygintiną pagalbą nebepagydomiems ligoniams ir jų artimiesiems teikiančių Kauno hospiso namų steigėja ir vadovė Žanna Jankovskaja sako norinti, kad Lietuvoje kiltų daugiau hospiso iniciatyvų, o valdžios institucijos suprastų jų svarbą. Kaune šio supratimo kol kas trūksta, organizacija neturi patalpų, bet turi 70 savanorių ir kviečia žmones kreiptis pagalbos.]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-10-12 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-10-12-14-05--16796787</link><description><![CDATA[„Reikia optimistiškiau žiūrėti į pasaulį ir į mūsų kultūrą“, – sako Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcin Łapczyński. Prieš dešimtmetį studijavęs Vilniuje tarptautinius santykius pagal ES studentų mainų programą Erasmus šiandien M. Łapczyński yra aktyvus kultūros diplomatas, tiesiantis tiltus tarp Lenkijos ir Lietuvos.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/10/1013172753.m4a</guid><pubDate>Tue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/16796787/1013172753.mp3" length="52814575" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Reikia optimistiškiau žiūrėti į pasaulį ir į mūsų kultūrą“, – sako Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcin Łapczyński. Prieš dešimtmetį studijavęs Vilniuje tarptautinius santykius pagal ES studentų mainų programą Erasmus šiandien M. Łapczyński...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Reikia optimistiškiau žiūrėti į pasaulį ir į mūsų kultūrą“, – sako Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcin Łapczyński. Prieš dešimtmetį studijavęs Vilniuje tarptautinius santykius pagal ES studentų mainų programą Erasmus šiandien M. Łapczyński yra aktyvus kultūros diplomatas, tiesiantis tiltus tarp Lenkijos ir Lietuvos.]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-10-19 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-10-19-14-05--15379486</link><description><![CDATA[Savanorišką ir neatlygintiną pagalbą nebepagydomiems ligoniams ir jų artimiesiems teikiančių Kauno hospiso namų steigėja ir vadovė Žanna Jankovskaja sako norinti, kad Lietuvoje kiltų daugiau hospiso iniciatyvų, o valdžios institucijos suprastų jų svarbą. Kaune šio supratimo kol kas trūksta, organizacija neturi patalpų, bet turi 70 savanorių ir kviečia žmones kreiptis pagalbos.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/10/1013173027.m4a</guid><pubDate>Tue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15379486/1013173027.mp3" length="52806216" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Savanorišką ir neatlygintiną pagalbą nebepagydomiems ligoniams ir jų artimiesiems teikiančių Kauno hospiso namų steigėja ir vadovė Žanna Jankovskaja sako norinti, kad Lietuvoje kiltų daugiau hospiso iniciatyvų, o valdžios institucijos suprastų jų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Savanorišką ir neatlygintiną pagalbą nebepagydomiems ligoniams ir jų artimiesiems teikiančių Kauno hospiso namų steigėja ir vadovė Žanna Jankovskaja sako norinti, kad Lietuvoje kiltų daugiau hospiso iniciatyvų, o valdžios institucijos suprastų jų svarbą. Kaune šio supratimo kol kas trūksta, organizacija neturi patalpų, bet turi 70 savanorių ir kviečia žmones kreiptis pagalbos.]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žmonės ir idėjos 2016-10-12 14:05</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zmones-ir-idejos-2016-10-12-14-05--15379484</link><description><![CDATA[„Reikia optimistiškiau žiūrėti į pasaulį ir į mūsų kultūrą“, – sako Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcin Łapczyński. Prieš dešimtmetį studijavęs Vilniuje tarptautinius santykius pagal ES studentų mainų programą Erasmus šiandien M. Łapczyński yra aktyvus kultūros diplomatas, tiesiantis tiltus tarp Lenkijos ir Lietuvos.]]></description><guid isPermaLink="false">http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/10/1013172753.m4a</guid><pubDate>Tue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/15379484/1013172753.mp3" length="52814575" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Reikia optimistiškiau žiūrėti į pasaulį ir į mūsų kultūrą“, – sako Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcin Łapczyński. Prieš dešimtmetį studijavęs Vilniuje tarptautinius santykius pagal ES studentų mainų programą Erasmus šiandien M. Łapczyński...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Reikia optimistiškiau žiūrėti į pasaulį ir į mūsų kultūrą“, – sako Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcin Łapczyński. Prieš dešimtmetį studijavęs Vilniuje tarptautinius santykius pagal ES studentų mainų programą Erasmus šiandien M. Łapczyński yra aktyvus kultūros diplomatas, tiesiantis tiltus tarp Lenkijos ir Lietuvos.]]></itunes:summary><itunes:duration>3301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/a1c7c0f61ab83f1e275c17818aa03727.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item></channel></rss>
